TYTO ALBA

ROMANAS PLEKAITIS
Logikos
pagrindai
Scanned by
Cloud Dancing
VILNIUS 2009
UDK 16(0.75.3)
PI -47
2-oji pataisyta laida
I SBN 978-9986-16-322-0
Romanas Plekaitis, 2004
Egl J okubonyt, virelio
dizainas, 2004
Tyto alba", 2006
Tlirinys
I SKYRIUS
Logikos objektas
1. Minties login struktra. Formalizacijos procesas 9
2. Loginiai pastovieji ir kintamieji dydiai 13
3. Logikos apibrimas 15
4. Prigimtin ir teorin logika 17
5. Logikos santykis su kitais mokslais. Jos reikm 18
SKYRIUS
Teigini logika
1. Teiginio samprata 21
2. Loginis neigimas 23
3. Konjunkcija 27
4. Prietaravimo dsnis 31
. Disjunkcija 33
6. Negalimo treiojo dsnis 37
7. Implikacija 40
8. Ekvivalencija 46
9. Simbolinio ymjimo sistemos 49
10. Sudtini teigini neigimas 50
11. Teigini formalizacija 53
12. Sudtinio teiginio teisingumo reikms nustatymas 54
13. Logini jungi pakeitimas 57
14. Dvejybikumas 61
15. Teigini logikos dsniai 62
16. Samprotavim pagrindimas teigini logikos priemonmis 70
17. Logins sekos principai 74
18. Isprendiamumas 75
19. Konjunkcin normalioji forma 81
20. Disjunkcin normalioji forma 87
21. Teigini logikos taikymas technikoje 92
III SKYRIUS
Predikat logika
SAVYBI TEORI J A
1. Propozicin funkcija, jos pavertimas teiginiu 94
2. Savybi teorijos alfabetas 100
3. Savybi teorijos dsniai 103
4. Iraik pertvarkymas savybi teorijoje 110
5. Formalioji implikacija 112
SANTYKI TEORI J A
6. Santyki samprata 113
7. Teigini formaIizacija 116
8. Veiksmai su santykiais 117
9. Specialios logins santyki savybs 122
10. Tapatyb 124
11. Santyki teorijos dsniai 127
12. Santyki ireikimas savybi teorijos terminais 128
13. Isprendiamumas predikat logikoje 129
14. Iplstin predikat logika 131
15. Predikat Iogikostaikymasfilosofijoje 132
IV SKYRIUS
Logini klasi teorija
1. Login klas ir jos struktra 135
2. Izomorfizmas ir homomorfizmas 139
3. Santykiai tarp logini klasi 141
4. Veiksmai su klasmis 144
5. Klasi teorijos dsniai 156
6. Svokos, j sudarymas 159
7. Svok apibrimas 162
v SKYRIUS
Daugiareikm logika
1. Daugiareikms logikos samprata 177
2. Trij reikmi logika 179
3. J. Lukasiewicziaus trij reikmi logikos sistema 185
4. Keturi reikmi logika 189
5. Daugiareikms logikos prasm 193
Vl SKYRIUS
Modalin logika
1. Modalumai 195
2. Loginiai ir fiziniai modalumai 198
3. Modalum pakeitimas 200
4. Keturi reikmi modalin logika 203
5. Poriniai modalumai 207
6. Modalins logikos dsniai 210
7. Kartotiniai modalumai 213
8. Grietosios implikacijos sistema 215
VII SKYRIUS
Deontin logika
1. Teigini funkcijos 219
2. Norm rys 220
3. Deontini samprotavim pagrindimas 222
4. Normos struktra ir norm logikos sistemos 223
5. Absoliuti norm logika 224
6. Minimali norm logika 234
7. Auktesns eils normos 238
VIII SKYRIUS
Vertinim logika
1. Vertinimo struktra 239
2. Grio rys 241
3. Vertinanij samprotavim pagrindimas 242
4. Absoliui vertinim logika 244
5. Auktesns eils vertinimai 249
6. Vertinimai ir normos 250
7. Preferencij logika 253
IX SKYRIUS
Klausim logika
1. Klausimo login struktra 257
2. Klausim rys 259
3. Atsakymai 262
SKYRIUS
Login semantika
1. Sintaks ir semantika 264
2. Reikm ir prasm logikoje 265
3. Reikm kaip iraikos vartojimo bdas 275
4. Supratimas 276
5. Ekstensionalas ir intensionalas 277
6. Galimi pasauliai 281
7. Analitikumas ir sintetikumas 283
8. Modelis ir interpretacija 285
9. Logikos antinomijos 287
10. Semantin tiesos samprata 300
11. Kalba ir logika 302
Xl SKYRIUS
Dedukcinis metodas
1. Dedukcinio metodo struktra 304
2. Teigini logika kaip dedukcin sistema 306
3. Reikalavimai dedukcinei teorijai 310
XII SKYRIUS
Tikimybiniai samprotavimai
1. Nededukciniai samprotavimai 313
2. Indukcija 316
3. Analogija 323
4. Hipotez 330
5. Ikiteisminio tyrimo versija 333
6. Tikimybiniai nededukcini samprotavim pagrindai 342
7. Tikimybin logika 345
XIII SKYRIUS
rodymas
1. rodymo struktra 351
2. Pakankamo pagrindo principas 353
3. rodym rys 355
4. rodymo taisykls 358
5. Logins klaidos 363
XIV SKYRIUS
Senoji formalioji logika
1. Teiginiai ir j rys 367
2. Termin suskirstymas teiginiuose 370
3. Loginis kvadratas 371
4. Silogistika. Silogizmo struktra 373
5. Silogizmo taisykls 375
6. Silogizmo figros 378
7. Silogizmo figr modai 379
8. Aksiominis silogistikos idstymas 383
9. Sutrumpinti ir sudtiniai silogizmai 386
10. Silogistika iuolaikins logikos poiriu 388
XV SKYRIUS
Logikos istorija
1. Logika senovs Ryt alyse 395
2. Antikin logika 397
3. Vidurami logika 404
4. Logika naujaisiais amiais 414
5. Simbolins logikos formavimasis ir raida XIX-XX amiais 417
6. Logikos istorija Lietuvoje 421
Pratim atsakymai 427
I SK Y R I U S
Logikos objektas
1. Minties login struktra. Formalizacijos procesas
Logika tiria mogaus mstym. J j savaip tiria ir kiti mokslai - psi-
chologija, filosofija, nerv sistemos fiziologija, psichiatrija. Dar nuo
antikos laik yra susiformavs loginiu vadinamas poiris j msty-
m. J uo sekant, mstymas turi turin ir form. Mstymo turinys -
tai objekt, apie kuriuos mstome, vaizdai, svokos smonje. Kai
sakome iandien a vykstu Kaun", tai mstymo turin sudaro
operavimas smonje objektais a", i diena", vykti", Kaunas".
Logika atsivelgia mstymo turin, taiau ji neturi tikslo j tirti.
Logika tiria kit mstymo proceso pus - mstymo form. J i tiria
ne kas mstoma, bet kaip mstoma.
Nordami isiaikinti, kas yra login mstymo forma, panagrin-
kime samprotavim:
Jei iandien pirmadienis, tai rytoj antradienis.
iandien pirmadienis.
Vadinasi, rytoj antradienis.
Teigin iandien pirmadienis" paymkime raide p, teigin Rytoj
antradienis" - raide q. Gauname:
Jei p, tai q.
P yra-
Vadinasi, q yra.
Panagrinkime dar tok samprotavim:
Jei moku angl kalb, tai galiu skaityti Hemingway'aus krini originalus.
Angl kalb moku.
Vadinasi, galiu skaityti Hemingway'aus krini originalus.
Teigin Moku angl kalb" paymj raide p, teigin galiu skaity-
ti Hemingway'aus krini originalus" - raide q, gauname:
Jei p, tai q.
P yra.
Vadinasi, q yra.
Si iraika ir yra login dviej nagrint samprotavim forma.
Samprotaujant pagal i form, pasakomas koks nors teiginys (p)
ir i jo iplaukiantis teiginys (q). Paskui p patvirtinamas, ir tada
ivadoje telieka patvirtinti q.
Matome, kad ta paia logine forma galima ireikti vair turin.
Pateikt samprotavim turinys visikai skirtingas: pirmajame kal-
bama apie savaits dien sek, antrajame - apie angl kalbos mo-
kjim ir literatros skaitym. Taiau abiem samprotavimams ben-
dra tai, kad j login struktra vienoda.
Pagal struktr
Jei p, tai q.
P yra-
Vadinasi, q yra.
mes sudarome vairiausio turinio samprotavimus, pvz.:
Jei laikrodis rodo 7 vai. 30 min., a turiu eiti j darb.
Laikrodis rodo 7 vai. 30 min.
Vadinasi, a turiu eiti j darb.
Panagrinkime iuos teiginius:
2 > 1.
Prieastis sukelia pasekm.
Jonas sdi greta Petro.
Nepaisant to, kad ie trys teiginiai savo turiniu skirtingi, jiems
bendra tai, kad juose pasakomi du objektai (2 - 1, prieastis - pa-
sekm, J onas - Petras) ir tarp j nustatomas santykis (bti dides-
niam, sukelti, sdti greta). J ei objektus paymsime raidmis ir
y, o santyk - raide R, gausime iraik
R y.
i iraika ir yra pateikt trij teigini login struktra.
Minties login struktra yra jos sudtini dali sujungimo bdas,
bendras skirtingo turinio mintyse. Minties login struktra dar ki-
taip vadinama logine forma. Logika tiria priemones mini strukt-
roms nustatyti, atranda mini struktr dsningumus.
Minties login struktra, arba login forma, nustatoma formali-
zacijos metodu. Vartojant formalizacijos metod, prastos natra-
lios kalbos odiai ir teiginiai uraomi loginiais simboliais (alfabe-
to didiosiomis ir maosiomis raidmis, vairiais kitais simboliais),
sukuriama dirbtin kalba. Pvz., formul R y yra jau logins kal-
bos iraika. Dirbtin kalb vartoja ne tik logika. Esant auktam
teorinio mstymo lygiui, moksluose be dirbtini kalb apsieiti
nemanoma. Matematikos formuli kalba, chemini reakcij u-
raymai - taip pat dirbtins kalbos. Dirbtin kalba paalina vai-
rius dviprasmikumus, lengvai galinius atsirasti prastoje kalbo-
je, ji galina ekonomikiausiai ir tiksliausiai reikti tyrim rezulta-
tus. Dirbtini, arba simbolini, kalb struktra panai natrali
kalb struktr. Simbolins kalbos turi savo alfabet, taisykles,
pagal kurias i alfabeto vienet sudaromos formuls. Nepaisant
dirbtini kalb reikms, jos tra pagalbin priemon prastai ne-
kamajai kalbai, nes paias dirbtines kalbas reikia aikinti prasta
natralia kalba.
Kalb sudaro dvejopo pobdio odiai. Vieni odiai turi siau-
resn reikm, kiti - labai plai. i pastarj dka i siauresns
reikms odi galima sudaryti teiginius.
Tarkime, kad reikia nustatyti, kokius mones vadiname broliais.
Apibrime taip: vienas mogus yra kito mogaus brolis tada ir tik
tada, kai jis vyrikis ir yra kas nors, kas yra j abiej tvai. iame
apibrime odiai mogus", brolis", vyrikis", tvai" turi kur
kas siauresn reikm negu visi kiti likusieji odiai: vienas... yra
kito... tada ir tik tada, kai jis..., ir yra kas nors, kas yra j abiej...".
Pastarieji odiai turi plaiausi reikm, jie aptinkami vairiuose
teiginiuose. J ie yra priemon siauresns reikms odiams jungti
teigin.
Galima padaryti tok palyginim. Kai namas statomas i plyt,
tai vien tik i plyt namo pastatyti nemanoma, reikia skiedinio,
cemento, kuris plytas surit. Panaiai yra ir kalboje. Siauresns reik-
ms odiai - tai odiai-plytos, o plaiausios reikms odiai - tai
odiai-cementas. odiai-plytos rodo minties turin, o odiai-ce-
mentas rodo minties struktr. Logikos tikslas - nustatyti odi-
cemento prasm ir j vartojimo bdus.
Pateikiame kai kuriuos odius, kuriuos tiria logika:
tas visi ne objektas ivada
kuris kai kurie taip klas rodymas
vienas yra galbt poymis tiesa
toks pat egzistuoja ir santykis klaidingumas
skirtingas nra arba samprotavimas tiktinumas
Pratimas
Nustatykite, kurie odiai iame teiginyje yra odiai-plytos ir kurie - o-
diai-cementas: Teta yra tvo arba motinos sesuo".
2. Loginiai pastovieji ir kintamieji dydiai
Kai nagrinjame kok nors reikin, proces, matome, kad tame
reikinyje ar procese esama dvejopo pobdio dydi. Vieni i j
ilieka pastovs, nekinta, o kiti kinta. Panagrinkime lktuvo skri-
dim. iame reikinyje ilieka pastovs: keleivi skaiius, j baga-
o svoris, lktuvo matmenys ir kt. Bet, lktuvui skrendant, kai ku-
rie dydiai neilaiko pastovios reikms: kinta lktuvo atstumas nuo
pakilimo ir iki nusileidimo vietos, degal ir tepalo atsargos, kinta
lktuvo greitis, skridimo auktis, keleivi nuotaikos ir daugelis kit
dydi.
Panau ir logikoje. Logikos formules, kuriomis uraomi logi-
niai mini ryiai, sudaro dvejopo pobdio dydiai - pastovieji ir
kintamieji.
Loginiaipastovieji dydiai yra tokie loginiai dydiai, tun grietai
apibrt reikm ir j isaugo samprotavime.
Loginiai pastovieji dydiai skirstomi tris grupes.
Pirmj logini pastovij dydi grup sudaro logikos termi-
nai: teiginys, svoka, samprotavimas, ivada, rodymas, poymis, kla-
s ir t. t. Visi logikos terminai turi grietai apibrt reikm, ne-
kintani samprotavime.
Antrj logini pastovij dydi grup sudaro plaiausios reik-
ms odiai (odiai-cementas), kuri dka siauresns reikms o-
diai (odiai-plytos) jungiami teiginius: ir, arba, jei..., tai, yra,
nra, vienas, kiekvienas, toks pat, skirtingas ir 1.1.
Trei logini pastovij dydi grup sudaro loginiai simboliai,
ymintys tam tikrus loginius veiksmus: - , V, >, c ir kt.
Loginiai pastovieji dydiai dar kitaip vadinami loginmis konstan-
tomis.
Loginiai kintamieji dydiai yra tokie loginiai dydiai, kurie neturi
grietai apibrtos reikms; j reikm samprotavime gali kisti.
Loginiai kintamieji dydiai ymimi didiosiomis ir maosiomis
lotynikojo alfabeto raidmis:
, ..., , Y;
a, b, ..., , .
Logini kintamj dydi reikm samprotavime kinta priklau-
somai nuo to, kok turin jiems priskiriame. Iraikoje
Jei p, tai q.
p teisingas.
Vadinasi, q teisingas.
odiai jei..., tai", vadinasi", teisingas" yra logins konstantos, o p
ir q yra loginiai kintamieji dydiai, kuriems galima priskirti vair kon-
kret turin, t. y. p ir q galima pakeisti vairiais konkreiais teiginiais.
Iraikoje p ir q" odis ir" - loginis pastovusis dydis, o p ir q -
loginiai kintamieji. Iraikos p ir reikm kinta priklausomai
nuo to, kokiais konkreiais teiginiais pakeiiame p ir q. Pvz., p pa-
keitus teiginiu A yra studentas", o q - teiginiu A studijuoja tei-
s", gauname: A yra studentas ir A studijuoja teis". Pakeitus p
teiginiu Sode auga obelys", o q - teiginiu Sode auga kriaus",
gauname: Sode auga obelys ir kriaus".
Logini pastovij ir kintamj dydi vaidmen galima paly-
ginti su anketa. Mausimai, suformuluoti anketoje, - pastovieji dy-
diai. Tarpai, palikti anketai upildyti, - kintamieji dydiai, nes kiek-
vienas asmuo upildo anket savaip. Kaip anketa gauna apibrt
konkret turin, upildius joje paliktas vietas, taip ir login formu-
l, loginius kintamuosius pakeitus konkreiais teiginiais ar odiais,
gauna konkrei apibrt reikm.
prastoje nekamojoje kalboje nra kintamj. Kintamj vie-
toje joje vartojami vardiai, ypa neymimieji vardiai kakas",
kas nors", ir kt. Sakinys J ei kas nors i ko nors k nors pasiskoli-
no, tai privalu t jam grinti" reikia t pat, k ir sakinys J ei
pasiskolino z i y, tai privalo asmeniui y grinti z". Bet sudtin-
gesniais atvejais, formuluojant teiginius, vardi nepakanka, dl
to vietoj prastos natralios kalbos vartojama dirbtin kalba.
0b Pratimai
1. Atraskite loginius pastoviuosius ir loginius kintamuosius dydius iose
iraikose: jei p, tai q; p arba <7; p ir ne-q.
2. Pateiktose iraikose loginius kintamuosius dydius pakeiskite konkre-
iais teiginiais.
3. Logikos apibrimas
Senosios graik kalbos odis logikos reikia protingas", logike -
logika".
Logika yra mokslas apie samprotavimo bd.
Logika tiria mini struktr, mini ryi dsningumus. Kadangi
mintys reikiamos kalba, tai logika tiria kalb kaip painimo prie-
mon.
ioje knygoje daugiausia dstoma simbolin logika. Simboline ji
vadinama todl, kad joje plaiai vartojami simboliai, kad ji sudary-
ta kaip simboli kalba. Simbolin logika kitaip dar vadinama mate-
matine logika dl to, kad ia matematikos metodai perkelti logik.
Simbolin, arba matematin, logika tra skirtingi pavadinimai tos
paios logikos, kuri dar kitaip gali bti pavadinta iuolaikine forma-
lija logika. vardijant iuolaikine, ji skiriama nuo ankstesnij -
antikins, vidurami, naujj ami logikos istorini pavidal. For-
malus logikos pobdis reikia tai, kad ji tiria tokius mini ryi
dsningumus, kurie priklauso ne nuo mstymo turinio, o nuo ms-
tymo formos, nuo mini struktros.
Panagrinkime teigin Gretimoje auditorijoje yra stalas". No-
rint suinoti, ar is teiginys teisingas, reikia j patikrinti patyrimu:
ueiti t auditorij ir pasiirti. Galima tikti mogumi, pasakiu-
siu teigin. Tos tiesos, knas reikia patikrinti patyrimu, vadinamos
empirinmis, arba fakto, tiesomis. Bet yra ir kitokio pobdio ties -
jos vadinamos loginmis tiesomis. Norint sitikinti, ar jos teisingos,
nereikia j patikrinti patyrimu. Teiginio Gretimoje auditorijoje yra
stalas arba stalo joje nra" nereikia tikrinti patyrimu. Kiekvienam
aiku, kad auditorijoje arba yra stalas, arba jo nra. Sio teiginio
teisingum suprantame i logini konstant yra", arba", nra"
prasms.
Tegul turime teiginius:
Jei A tapatus B, tai B tapatus A.
Jei bulvs maie, o maias veime, tai ir bulvs veime.
Utenka tik suprasti iuos teiginius, kad sitikintume, jog jie tei-
singi. Visai nereikia iekoti objekt A ir B, nereikia pilti bulvi
mai, paskui maio kelti veim ir pan. i teigini teisingum
suprantame teorikai, jie yra logins tiesos, j teisingumas priklau-
so iimtinai nuo j logins formos, arba logins struktros. Logins
tiesos - tai teiginiai, kuri patyrimu patikrinti nereikia, j teisingumas
priklauso tik nuo j logins struktros.
Nustatant, ar sakinys x patinka y" teisingas, reikia j patikrinti
patyrimu. Bet sakin galima ivesti ir grynai logikai i patyrimu
inom prielaid. Tarkime, kad inome, jog
patinka logika,
y patinka logika,
patinka visi, kuriems patinka logika.
Tada ivada aiki: patinka y. Be to, gaunama dar viena ivada:
pats sau patinka.
Logins tiesos gaunamos perdirbant paioje ini sistemoje esan-
i informacij. Fakto tiesos surandamos gyjant informacij, iei-
nani u esamos ini sistemos rib.
Logikos tikslas - nustatyti logines painimo teisingumo slygas,
sukurti efektyv loginio painimo metod, nustatyti priemones, ga-
linanias i vien teigini ivesti kitus teiginius.
Pratimas
Nustatykite, kurie teiginiai empirins tiesos ir kurie - logins tiesos:
1. Sode augo serbentai ir agrastai.
2. Sode augo agrastai arba agrastai sode neaugo.
3. Onut para raid A.
4. J ei Onut para raid A, tai Onut para pi rmj alfabeto raid.
4. Prigimtin ir teorin logika
mons skirtingai supranta daiktus, reikinius, taiau visi msto to-
mis paiomis loginmis struktromis. Loginis mstymas nra rasinio,
tautinio ar klasinio pobdio reikinys. Nra skirtumo ir lyties poi-
riu -vyr ir moter loginis mstymas toks pats, skiriasi tik j psichika.
Logins struktros bendros visiems monms, visi msto pagal tuos
paius logikos dsnius. Logika yra bendramogiko pobdio.
Bdamas tas pats visiems monms, loginis mstymas egzistuoja
dviem pavidalais. Pirmas pavidalas - prigimtin logika - yra prastas
natralus mstymo procesas. Neuron tinklai smegenyse ir impul-
sai juose sudaro loginio mstymo fiziologin pagrind, kuris pavel-
dimas. Impuls neam turin suformuoja ugdymo, mokymo, ben-
dravimo, darbo procesai. Prigimtin logika yra normalus moni
mstymas, t. y. sveikas protas.
Nors sveikas protas yra galinga painimo priemon, mokslinia-
me painime vien tik jo veiksenos nepakanka. Btinas antras logi-
kos pavidalas - teorin logika, ne tik prasminanti sveiko proto veik-
sen, bet ir sukurianti tokias konstrukcijas problemoms sprsti, ku-
rias sprsti prastinis protas nepajgus. Eidama ivien su sveiku pro-
tu, teorin logika engia toliau u j ir nuveikia tai, ko prastas
natralus mstymas nuveikti negali. Teorin logika savo objekt
iskiria ne stebdama ir apraydama minties raikos priemon -
kalb ir jos vartotojus, bet ipltodama logikai galimas, logikai
manomas situacijas; ji yra konstruojantis mokslas.
Logins struktros kyla i patyrimo. J os ireikia bendriausius
tikrovs bruous, su kuriais mons susiduria bet kurioje praktin-
je veikloje: koks nors daiktas egzistuoja arba neegzistuoja, vieni
reikiniai slygoja kitus reikinius ir nra taip, kad daiktas turt
kok nors poym ir kartu jo neturt. ia prasme logins strukt-
ros (jos specialios, ne psichins ir ne matematins) yra objektyvaus
pobdio, t. y. nepriklauso nuo mogaus nor, valios.
Kurdama savas konstrukcijas, teorin logika tobulina samprota-
vimo bdus, juos keisdama ir modifikuodama pratsia sveiko pro-
to veiksen.
5. Logikos santykis su kitais mokslais. Jos reikm
Senovje logika buvo vaizduojama kilnios moters (mzos mokslo
globjos), rankoje laikanios raktus, pavidalo: logika atrakinanti
duris ties, atverianti keli visiems mokslams, ji esanti paintinis
vis moksl instrumentas.
iuolaikiniuose moksluose, esant auktam teorinio mstymo ly-
giui, ikyla daug logini problem: koks yra to ar kito mokslo var-
tojamas samprotavimo bdas, kokios logins priemons gali sk-
mingiausiai padti sprsti tuos ar kitus klausimus ir pan. Tai svar-
bs klausimai, nes kiekvienas mokslas, kaip ir kiekvienas paskiras
mogus, tiria savo srities reikinius, vadovaudamasis tam tikru sam-
protavimo bdu, tam tikra logika. Kuo samprotavimo bdas, tas
loginis tinklelis, bus geresnis, tuo skmingiau bus galima sprsti
problemas. Cia mokslams pagalb ateina logika, nes turi tiksl
nustatyti paias efektyviausias logines tiesos pasiekimo priemones.
Tad logika aptarnauja kitus mokslus. ia prasme logika yra bendras
metodas visiems mokslams, ji yra mokslinio mstymo technika.
Daug logini problem yra lingvistikoje. Pati lingvistika neturi
priemoni joms isprsti, todl ji turi kviestis pagalb logik. Gra-
matikai analizuojant sakin, btina remtis sakinio logika. Panaiai
ir lingvistin semantika susijusi su logine semantika.
Logika glaudiai susijusi su matematika. Ryys ia abipusis: ma-
tematika vartoja logikos sukurtas priemones, o logika ima i mate-
matikos kai kuriuos jos metodus ir pagal juos pltoja savo teorijas.
Logika remiamasi teiss moksluose, ypa teismini rodym teo-
rijoje. Kas yra pats rodymas, kaip reikia rodyti, kas yra hipotez,
versija, kaip versija virsta rodyta tiesa - visa tai logikos klausimai.
Logika glaudiai susijusi su filosofija. Ryys ia taip pat abipusis.
Filosofija apibendrina logikos pasiekimus, remiasi jais. Kita vertus,
logikoje yra filosofini problem.
Pastaruoju metu logikos teorijos skmingai taikomos ir tuose
moksluose, kurie i pirmo vilgsnio atrodo nutol nuo logikos. Nerv
sistemos fiziologijoje prieita ivada, kad smegen nervini lsteli
veikl galima aprayti simbolins logikos priemonmis.
J au i to, kad logika tiria loginius moksl pagrindus, kad ji yra
bendras metodas visiems mokslams, aikja logikos reikm. Pati
didiausia logikos vert yra ta, kad ms laikais ji taikoma techni-
koje, kad tiesiogiai gausindama materialines ir dvasines grybes,
tapo prieakins technikos metodu. Automatizuojant ir telemecha-
nizuojant gamyb, konstruojant skaiiavimo mainas, siekiant au-
tomatizuoti vairias protinio darbo ris, apsieiti be simbolins lo-
gikos nemanoma. Audringai besipltojanti kompiuterizacija atve-
ria logikai dar platesnes taikymo perspektyvas.
Loginius mstymo veiksmus galima palyginti su achmat aidi-
mo taisyklmis, kurios nustato, kaip leistina perkelti figras i vieno
achmat lentos laukelio kit. Taiau achmat aidimo taisykls -
tai ne achmat strategija, ne kombinacij krimas ir realizavimas.
Panaiai ir loginiai mstymo veiksmai yra gaunamos informacijos per-
dirbimas (i vien teigini ivedami kiti teiginiai). Taiau loginiai ms-
tymo veiksmai negali nurodyti, kaip atrasti problem, kaip j isprs-
ti. Moksliniame tyrime logika btina, taiau bt iliuzija manyti, kad,
neinant faktins mediagos, o inant tik logik, galima skmingai
atrasti ir sprsti bet kurio mokslo problemas.
Kodl naudinga studijuoti logik? Logikos studijavimas pakelia
intelektin mogaus lyg, jo potencines intelektines galias, kaip kad
utvankos statymas pakelia vandens lyg. Logika formuoja kritin
mogaus poir kit moni ir savo teiginius, pairas, sitikini-
mus. Pagal poir, neutenka pateikti vien tai, kas teigin patvir-
tina, reikia inagrinti ir tai, kas teiginiui prietarauja. Kiekvien
teigin galima laikyti teisingu, jei jis turi pakankam teisingumo pa-
grind. Logins klaidos turi kur kas didesn praktin reikm, ne-
gu paprastai manoma. J os leidia jas daraniajam laikytis sau nau-
dingos nuomons kiekvienu klausimu. Kiekviena grieta logikai
pagrsta teorija padeda veikti paplitusius prietarus.
Norint samprotavimuose prieiti teising ivad, reikia laikytis
dviej pagrindini slyg:
1. Turi bti teisingi pradiniai samprotavimo teiginiai.
2. Samprotavimo eiga turi bti logikai taisyklinga.
Logika nurodo, kaip reikia taisyklingai mstyti. Norint susipa-
inti su logikos pagrindais, nebtina turti koki nors speciali i-
ni, pakanka bendro isilavinimo.
II SK Y R I U S
Teigini logika
Logikos moksl sudaro daug teorij. Pagrindin logikos teorija yra
teigini logika. Dsningumai, nustatyti teigini logikoje, galioja ir
kitose logikos teorijose.
Teigini logika yra logikos teorija, nagrinjanti teigini ryius, gau-
namus logini konstant ne", ir", arba", jei..., tai", jei ir tik jei...,
tai" dka.
1. Teiginio samprata
Teiginiu vadinamas bet kuris sakinys, kuris yra teisingas arba klaidingas.
Teiginys gali turti ir koki nors kit reikm: gali bti neapi-
brtas, tiktinas, galimas ir pan. Taiau teigini logikoje teiginiai
nagrinjami kaip turintys tik dvi reikmes - jie gali bti teisingi ar-
ba klaidingi. Teisingumas ir klaidingumas vadinami teiginio reik-
mmis. Teigini pavyzdiai: Ms gatve vaiuoja troleibusai",
iandien vieia saul".
Teiginiai skiriasi nuo gramatini sakini. Ne visi gramatiniai sa-
kiniai gali bti laikomi teiginiais, nes ne visi gramatiniai sakiniai
gali bti teisingi arba klaidingi. Hausiamieji sakiniai nra nei tei-
singi, nei klaidingi. Hausimas Kaip jums sekasi?" nra nei teisin-
gas, nei klaidingas, galima kalbti tik apie tai, ar klausimas kelia-
mas teisingai ar neteisingai. Pvz., klausimas Ar tiksliai Marse
veria Aristotel?" keliamas neteisingai dl to, kad ia numato-
ma: 1) Marse yra proting btybi; 2) jos turi Aristotelio krini;
3) jos gali Aristotelio krinius versti. O tiesa yra tai, kad Aristotelio
kriniai Marse niekaip negaljo atsidurti.
Skatinamieji sakiniai taip pat nra nei teisingi, nei klaidingi, pvz.:
Paduokite man stiklin vandens", Eik namo", Kaip noriau,
kad rytoj bt geras oras!" iais sakiniais reikiamos mogaus nuo-
taikos, jo jausmai ir norai. Teigini logika visa tai nekreipia dme-
sio, ie veiksniai jai nesvarbs. Taiau tai nereikia, kad negalima
klausiamj ir skatinamj sakini login analiz. Mausimus, ko-
mandas, vertinimus tiria atitinkamos logikos sritys, kurios bus ap-
tartos toliau.
I gramatini sakini teigini logikoje teiginiais laikomi tiesiogi-
niai sakiniai. Tiesioginiuose sakiniuose tvirtinama, kad yra tam tik-
ri objektai arba j nra, kad tie objektai turi arba neturi tam tikr
poymi; tiesioginiuose sakiniuose nurodoma, kad yra tam tikri fak-
tai arba j nra. Tokie sakiniai yra teisingi arba klaidingi, ir todl jie
yra teiginiai.
Teigini logikoje teiginys nedalomas jokias sudtines dalis, jis
nagrinjamas kaip vieninga nedaloma visuma. Paskirus teiginius
ymsime maosiomis alfabeto raidmis: p, q, r, s. Kiekvien teigi-
n reikia ymti atskira raide: teigin Ms gatve vaiuoja trolei-
busai" ymsime raide p, teigin iandien vieia saul" - raide q
ir pan.
Teiginius galima neigti, jungti, atskirti, ivesti i kit teigini, at-
rasti teigini ekvivalentum. i operacij analiz ir sudaro teigi-
ni logik.
Pratimas
Kurie i pateikt sakini teigini logikoje laikomi teiginiais:
1. Tegul bga ms ups marias giliausias. (J. Maironis)
2. Ar tave skersvjis perpt? (P. Cvirka)
3. I tikrj, kokie gras itie kalnai! (A. Vienuolis)
4. Pasveikinau draug su gimimo diena.
5. Teisingumas yra valstybs pamatas.
2. Loginis neigimas
Loginis neigimas reikiamas odiais ne", nra", netiesa, kad...",
klaidinga, kad...". Teiginio Kambaryje yra stalas" neigimas rei-
kiamas taip:
Kambaryje nra stalo.
Netiesa, kad kambaryje yra stalas.
Klaidinga, kad kambaryje yra stalas.
Visi ie teiginiai lygiaverts. prastoje kalboje neigimas gali bti
reikiamas dar ir kitais odiais: be", iskyrus" ir pan. Teiginys
J onas buvo be kepurs" lygiaverts teiginiui J onas nebuvo usi-
djs kepurs".
Logikoje neigimas ymimas tam tikru simboliu - brkniu, kuris
dedamas vir teiginio. Teigin paymjus raide p, jo neigimas ymi-
mas p ir skaitoma: ne-p; netiesa, kad p; klaidinga, kad p.
Centrin svoka logikoje - teisingumas. Tad kyla klausimas, koks
santykis tarp pradinio teiginio p ir jo neigimo p teisingumo poi-
riu. Tuo tikslu sudaroma teisingumo lentel:
P P
Kambaryje yra stalas. Kambaryje nra stalo.
teisinga klaidinga
klaidinga teisinga
Kur kas trumpiau loginio neigimo teisingumo lentel sudaroma taip:
k
t
Raids t, k lentelje yra odi teisinga" ir klaidinga" santrum-
pos. I lentels matome, kad jei pradinis teiginys p teisingas, tai jo
neigimas p klaidingas; o jei p klaidingas, tai p teisingas. J ei teiginys
Kambaryje yra stalas" teisingas, tai jo neigimas Kambaryje nra
stalo" klaidingas; jei teiginys Kambaryje yra stalas" klaidingas, tai
jo neigimas Kambaryje nra stalo" teisingas.
Teisingumo lentels kitaip dar vadinamos teisingumo matricomis.
Mes jas vadinsime tiesiog matricomis.
Dvigubas neigimas lygiaverts teigimui. Sis teiginys vadinamas dvi-
gubo neigimo dsniu. Uraomas jis taip:
p~p.
Inagrinsime i iraik. J sudaro teiginys p, io teiginio nei-
gimas p, teiginio p neigimas p ir enklas ymintis lygiavertum
(ekvivalencij). p reikia suprasti taip: netiesa, kad p teisingas; ne-
tiesa, kad p klaidingas; klaidinga, kad p klaidingas. Vis iraik
p ~p skaitome: teiginys Netiesa, kad n e-p" lygiaverts teiginiui p.
Logikos dsnis yra visuomet teisingas teiginys. J ei iraika visuomet
teisinga, tai, kintamuosius pakeitus konkreiais teiginiais, gausime
ties. Dvigubo neigimo dsnyje kintamj p reikia pakeisti kokiu nors
konkreiu teiginiu, paliekant nepakitusius dvigub neigim ir lygia-
vertumo enkl, nes jie yra loginiai pastovs dydiai. Pakeit p teigi-
niu Raomoji lenta juoda", iraik p ~ p skaitome: teiginys Ne-
tiesa, kad raomoji lenta nejuoda", lygiaverts teiginiui Raomoji
lenta juoda". Tai teisinga. Pakeit p teiginiu A studijuoja german
filologij", iraik p ~ p skaitome: teiginys Netiesa, kad A nestu-
dijuoja german filologijos" lygiaverts teiginiui A studijuoja ger-
man filologij". Tai taip pat teisinga. Pasirodo, kad iraikoje p ~ p
kintamj p galima pakeisti bet kokiu konkreiu teiginiu, vis tiek i-
raika bus teisinga. Taip yra todl, kad i iraika yra logikos dsnis.
Logikos dsniai kitaip dar vadinami bendrareikmmis, tapaiai tei-
singomis iraikomis. Bendrareikm - tai visuomet teisinga iraika.
Iliustravimas pavyzdiais dar nerodo, kad iraika yra logikos
dsnis. Pavyzdiai niekad neturi rodomosios galios, jie ne rodo, o
tik parodo, iliustruoja. Galima manyti ir taip: kur nors labai toli yra
toks teiginys, j kur vedus du neigimus, jie nebus ekvivalentus tei-
gimui. Teigini juk begalyb. Todl dvigubo neigimo dsnio tikru-
mas nustatomas ne pavyzdiais, o teorikai.
Nustatyti, ar iraika yra logikos dsnis, galima grynai loginmis
priemonmis. Reikia iraikai sudaryti teisingumo lentel. Dvigu-
bo neigimo dsnio teisingumo lentel tokia:
P P P P ~P
t k t t
k t k t
Teisingumo lentel (teisingumo matric) sudaro eiluts ir stulpe-
liai. Virutinje eilutje ymimi visi loginiai komponentai, sudaran-
tys iraik. Dvigubo neigimo dsn sudaro: teiginys p, jo neigimas p,
teiginio p neigimas p ir ekvivalencijos tarp p ir p nustatymas. Eilui
po horizontaliu brkniu tra dvi, nes pradinis teiginys yra vienas -
teiginys p. Pirmame matricos stulpelyje paymta, kad teiginys p ga-
li bti teisingas arba klaidingas. Antrame stulpelyje nustatoma p reik-
m. I loginio neigimo inome, kad jei teiginys p teisingas, tai jo nei-
gimas klaidingas, ir jei p klaidingas, tai jo neigimas teisingas. Treia-
me stulpelyje nustatoma p reikm. Vl reikia taikyti loginio neigi-
mo taisykl, nes p yra p neigimas. Taigi jei p klaidingas, tai p teisin-
gas, ir jei p teisingas, tai p klaidingas. Paskutiniame stulpelyje nusta-
tomas iraikos p ~ p teisingumas. Treiame ir pirmame stulpeliuo-
se paymtos teigini p ir p teisingumo reikms. i stulpeli pirma
eilut vienoda - reikm teisinga". Skaitome: reikm teisinga"
ekvivalenti reikmei teisinga". Tai tiesa. itai uraome paskutinio
stulpelio pirmoje eilutje. Treio ir pirmo stulpelio antra eilut taip
pat vienoda - reikm klaidinga". Skaitome: reikm klaidinga"
ekvivalenti reikmei klaidinga". Tai tiesa, ir itai uraome paskuti-
nio stulpelio antroje eilutje. Vadinasi, jei du teiginiai vienodi savo
teisingumo reikmmis, tai jie ekvivalentus.
I matricos matome, kad iraika p ~ p visais atvejais teisinga
(nors toki atvej ia tra du).
Kadangi p ekvivalentu p, tai dvigub neigim visuomet galima
nubraukti. Trigubas neigimas ekvivalentus neigimui: p ~ p. J ei tei-
ginyje lyginis neigim skaiius, tai juos visus galima nubraukti, nes
jie ekvivalentus teigimui. J ei teiginyje nelyginis neigim skaiius,
tai jie visi ekvivalentus vienam neigimui.
Loginis neigimas taikomas loginei gramatini sakini analizei.
Tegul turime sakin A melavo, kad jis mat B". iame sakinyje
ireiktos dvi mintys, ir bt netikslu teigti, kad viena j priklauso
pagrindiniam sakiniui, o kita - alutiniam. Tos dvi mintys ios:
1. A teigia, kad jis mat B.
2. A nemat B.
Ianalizav gauname sakin: A teig, kad jis mat B, ir A nemat B".
Natrali nekamoji kalba ne visada pajgia grietai ireikti logi-
nius bvius. Lietuvi kalboje teigin vestas vienas neigimas kar-
tais tegali bti isakomas dviem ar net trimis neigimo prasm tu-
riniais odiais. Teiginyje Nutariau nieko nedaryti" yra du tokie
odiai, nors logikai odiais nieko nedaryti" isakomas vienas
neigimas ir teiginys uraomas p. Angl kalboje iuo atveju apsiei-
nama vienu neigiamu odiu to do nothing. Teiginyje Niekas nieko
nepasak" trimis neigiamais odiais isakomas vienas loginis nei-
gimas: nra tokio, kuris k nors bt pasaks.
1. Pateikite i teigini neigimus ir nustatykite j teisingum:
a) partij kova yra politin kova;
b) lietuvi kalbos daiktavardiai kaitomi giminmis;
c) logika tiria mogaus nuotaikas.
2. Teigin Prieo puolimas nebuvo nelauktas" uraykite loginiais simbo-
liais ir nustatykite, kokiam teiginiui jis lygiavertus.
3. I nagrinkite teigin A suklydo teigdamas, kad B sak neties".
Pratimai
3. Konjunkcija
Visi teiginiai skirstomi paprastus ir sudtinius.
Paprastu teiginiu vadinamas teiginys, kuris jokius kitus teiginius
neskaidomas.
Sudtiniu teiginiu vadinamas teiginys, sudalytas i keli paprast
teigini, sujungt loginmis jungtimis.
Logini jungi yra keturios: ir, arba, jei..., tai, jei ir tik jei..., tai.
iomis jungtimis paprastus teiginius Kambaryje yra stalas", Prie
lango stovi kd" jungiame j iuos sudtinius junginius:
Kambaryje yra stalas ir prie lango stovi kd.
Kambaryje yra stalas arba prie lango stovi kd.
Jei kambaryje yra stalas, tai prie lango stovi kd.
Jei ir tik jei kambaryje yra stalas, tai prie lango stovi kd.
Paprasto teiginio teisingumas nustatomas ne loginiu bdu, o pa-
tyrimu, stebjimu, eksperimentu. Sudtinio teiginio teisingumas nu-
statomas loginmis priemonmis. Sudtinio teiginio teisingumo
reikm priklauso nuo:
a) j sudarani paprast teigini teisingumo reikmi;
b) j sudarani logini jungi pobdio.
Konjunkcija ireikiama jungtimi ir".
Konjunkciniu teiginiu vadinamas sudtinis teiginys, sudarytas ike-
liu paprast teigini, sujungt logine jungtimi ir".
Teiginys iandien vieia saul ir dangus giedras" yra konjunk-
cinis, sudarytas i dviej paprast teigini: iandien vieia saul"
(p) ir Dangus giedras" (q). Turime: p ir q. J ungt ir" paymj
simboliu " (taku), gauname i konjunkcijos formul:
P q-
Konjunkcinj teigin trumpiau vadinsime tiesiog konjunkcija. Tei-
giniai p ir q vadinami konjunkcijos nariais.
Konjunkcijos narius galima sukeisti vietomis. Ar pasakysime p ir q,
ar q ir p, nuo to dalyko esm nepakis. Taigi
(p.q)~(q. p).
Teiginys ia stovi stalas ir ia stovi kd" ekvivalentus teiginiui
ia stovi kd ir ia stovi stalas". Panaiai 2 +3 =3 +2. Taiau
konjunkcijos nari perstatymas ne visada manomas. Konjunkcijos
Numir ir buvo palaidotas" nari perstatyti nemanoma, persta-
ius (Buvo palaidotas ir numir") pakinta teiginio prasm.
Konjunkcij gali sudaryti ne tik du, bet ir daugiau paprast teigi-
ni. Teigin Asmenys A, B, C ir D buvo patraukti baudiamojon
atsakomybn" sudaro keturi paprasti teiginiai: Asmuo A buvo pa-
trauktas baudiamojon atsakomybn" (p), Asmuo B buvo patrauk-
tas baudiamojon atsakomybn" (g), ,Asmuo C buvo patrauktas bau-
diamojon atsakomybn" (r), Asmuo D buvo patrauktas baudia-
mojon atsakomybn" (s). io teiginio struktra: p ir q ir r ir s, t. y.
p. q. r. s. Kad ir kiek paprast teigini sudaryt konjunkcin teigin,
pagrindinis santykis konjunkcijoje yra santykis tarp dviej teigini.
Antai teigin p . q r s pertvarkius (p q) (r . s), tursime du
konjunkcijos narius, kuri kiekvienas - vlgi konjunkcijos teiginys.
Konjunkcinio teiginio teisingumas priklauso nuo j sudarani
paprast teigini teisingumo reikmi. Nustatysime konjunkcijos
teisingumo slygas.
P
Kambaryje yra stalas.
q
Prie lango stovi kd.
p.q
Kambaryje yra stalas ir
prie lango stovi kd.
teisinga teisinga teisinga
teisinga klaidinga klaidinga
klaidinga teisinga klaidinga
klaidinga klaidinga klaidinga
Konjunkcijos matrica sudaroma taip:
P q p q
t t t
t k k
k t k
k k k
Pirmuose dviejuose stulpeliuose paymti visi galimi paprast tei-
gini p ir q teisingumo ir klaidingumo atvejai. Toki atvej tebus
keturi: 1) p teisingas, q teisingas; 2) p teisingas, q klaidingas; 3) p
klaidingas, q teisingas; 4) p klaidingas, q klaidingas.
Pirma eilut po horizontaliu brkniu: teiginys p teisingas, teigi-
nys q teisingas - konjunkcija p . q teisinga.
Antra eilut: p teisingas, q klaidingas - konjunkcija p . q klaidinga.
Treia eilut: p klaidingas, q teisingas - konjunkcija p. q klaidinga.
Ketvirta eilut: p klaidingas, q klaidingas - konjunkcija p . q
klaidinga.
Konjunkcijos taisykl: konjunkcija teisinga, kai teisingi visi jos nariai.
Konjunkcinis teiginys Kambaryje yra stalas ir prie lango stovi
kd" teisingas tik tada, kai kambaryje tikrai yra stalas ir prie lango
tikrai stovi kd. O jei kambaryje stalas yra, taiau prie lango kd
nestovi, tai teiginys Kambaryje yra stalas ir prie lango stovi kd"
klaidingas. Matricoje is teiginys atitinka antr eilut: p teisingas,
q klaidingas, konjunkcija p . q klaidinga.
prastoje kalboje konjunkcija reikiama ne tik odiu ir". Ms
natrali kalba turtinga. Daugeliu atvej loginiu poiriu jungiai
ir" lygiaveriai ie gramatiniai jungtukai: o", bet", taiau",
nors". Sie teiginiai savo logine reikme lygiaveriai:
Petraitis dar Vilniuje ir atostogaus gimtajame kaime.
Petraitis dar Vilniuje, o atostogaus gimtajame kaime.
Petraitis dar Vilniuje, bet atostogaus gimtajame kaime.
Petraitis dar Vilniuje, taiau atostogaus gimtajame kaime.
Petraitis dar Vilniuje, nors atostogaus gimtajame kaime.
Visi ie teiginiai teisingi tik tada, kai teisingi juos sudarantys pa-
prasti teiginiai, todl ie penki teiginiai yra logikai lygiaverts.
Pavieniais atvejais konjunkcij ireikia odis kuris". Teiginys
J is pam knyg, kuri guljo ant stalo" - konjunkcinis: J is pam
knyg, ir knyga guljo ant stalo". Kad teiginys konjunkcinis, danai
nurodo kablelis, pavyzdiui: Automobilis vaiavo greitai, plente
judjimas buvo nedidelis, sankry beveik nepasitaikydavo". Teigi-
nys Ten augo medis, panaus gluosn" taip pat konjunkcinis: Ten
augo medis, ir jis buvo panaus gluosn". Danai konjunkcij i-
reikia odis tik". Teiginys Tik asmuo A padar nusikaltim" su-
prantamas taip: Asmuo A padar nusikaltim (p), ir niekas kitas
nusikaltimo nepadar (q)". io teiginio struktra - p -q. Konjunk-
cij nurodo odis iskyrus". Teigin Visi susirinkimo dalyviai bal-
savo u pateikt pasilym, iskyrus asmen A", sudaro du teigi-
niai: Visi kiti susirinkimo dalyviai balsavo u pateikt pasilym
(p)" ir Asmuo A u j nebalsavo (q)". Konjunkcij taip pat irei-
kia gramatiniai jungtukai nei..., nei", kaip..., taip", tai..., tai",
pavyzdiui: Nei vjai pt, nei sodai " (p q).
Kad ir kokiomis kalbinmis priemonmis bt ireikta konjunk-
cija, visais atvejais ji teisinga tik tada, kai teisingi visi jos nariai.
i ^D P r at i mas
Teigini logikos simboliais uraykite iuos teiginius:
a) J onas nei kvailas, nei tinginys;
b) Monika egzaminui pasireng, taiau tik vidutinikai;
c) asmuo nuskendo, nors plaukti mokj o;
d) joks kitas poiris nepriimtinas.
4. Prietaravimo dsnis
is dsnis laikomas vienu svarbesni logikos dsni. J is uraomas
formule
P-P.
kuri skaitoma taip: netiesa, kad teiginys p ir jo neigimas ne-p yra
kartu teisingi. Prietaravimo dsnis dar ir taip nusakomas: teiginys
negali bti kartu teisingas ir klaidingas.
Iraik p . p sudaro teiginys p, jo neigimas p, teigini p ir p
konjunkcija, ios konjunkcijos neigimas. Iraik p . p pradedame
skaityti nuo ilgojo brknio, reikianio p . p neigim: netiesa, kad
teiginys p ir jo neigimas ne-p yra kartu teisingi.
Kadangi iraika p . p yra logikos dsnis, tai kintamj p pakeitus
kokiu nors konkreiu teiginiu, visuomet gausime ties. Pakeit p
teiginiu Asmuo A mokosi universitete", iraik skaitome: netie-
sa, kad teiginys Asmuo A mokosi universitete" ir jo neigimas As-
muo A nesimoko universitete" yra kartu teisingi. Kiekvienam ai-
ku, kad negali bti taip, jog koks nors asmuo mokytsi universitete
ir drauge jame nesimokyt.
Patikrinti, ar iraika p . p yra logikos dsnis, galima sudarant jai
matric:
P P P P P-P
t k k t
k t k t
Pirmame matricos stulpelyje paymta, kad teiginys p gali bti
teisingas arba klaidingas. Antrame stulpelyje nustatoma p reik-
m: jei p teisingas, tai p klaidingas, jei p klaidingas, tai ne-p teisin-
gas. Treiame stulpelyje nustatoma konjunkcijos p p teisingumo
reikm. inome, kad konjunkcija teisinga tik tada, kai teisingi visi
jos nariai. Pirmoje eilutje p teisingas, bet p klaidingas, tad kon-
junkcija p . p klaidinga. Antroje eilutje p klaidingas, p teisingas,
konjunkcija p . p taip pat klaidinga. Paskutiniame lentels stulpe-
lyje nustatoma p . p teisingumo reikm. Remiams loginio neigi-
mo taisykle. Kadangi p . p yra iraikos p . p neigimas, tai kai irai-
ka p . p klaidinga, jos neigimas teisingas. Neigiant tai, kas klaidinga
(treio stulpelio pirma ir antra eilut), gauname reikm teisin-
ga" (ketvirto stulpelio pirma ir antra eilut). Taigi iraika p . p yra
visuomet teisingas teiginys.
Atkreipkime dmes tai, kad iraika p . p yra visuomet klaidin-
ga. J ei tik mintys gaus i form, tiesos nerasime. Teiginys Asmuo
A mokosi universitete ir asmuo A nesimoko universitete" klaidin-
gas.
Teiginiai p ir p vadinami prietaraujaniais. Du teiginiai vienas
kitam prietarauja, jei nra teiginio, kuris patvirtint juos abu. Lo-
gikoje nra teiginio, kuris patvirtint ir p, ir ne-p.
Prietaravimo dsnis draudia apie objekt mstyti prietarin-
gai, jis nurodo, kad negalima suderinti teiginio ir to paties teiginio
neigimo. Pagal dsn, negalima laikyti kartu teisingais t teigini,
kuri vienas k nors teigia apie objekt, o antras t pat neigia.
Prietaravimo dsnis yra vienas pagrindini logikos dsni, kuriuo
mes nuolat vadovaujams samprotaudami. Kai teismas skelbia
nuosprend, teisiamasis, padars nusikaltim, niekuomet negali bti
pripaintas kaltu ir drauge nekaltu.
Taikant teiginiams p ir p prietaravimo dsn, iuos teiginius rei-
kia vartoti vienu ir tuo paiu poiriu, viena ir ta paia prasme. J ei
teigin p vartosime vienu poiriu, o jo neigim p - kitu poiriu,
tai prietaravimo dsnis toki teigini atvilgiu negalios. Pavyzdiui,
pagal prietaravimo dsn, negali bti laikomi kartu teisingi teigi-
niai A esu auditorijoje", A nesu auditorijoje". J ei kas nors sa-
ko, kad vis dlto galima bti auditorijoje (pvz., sdti auditorijos
suole) ir kartu joje nebti (pvz., mintyse persikelti praeit), tai
aiku, kad ia teiginiai A esu auditorijoje" ir A nesu auditorijo-
je" vartojami skirtingomis prasmmis. Logika reikalauja, kad sam-
protaujant vienas ir tas pats teiginys bt vartojamas viena ir ta
paia prasme. j reikalavim visuomet reikia prisiminti diskusijo-
se, sekti, ar oponentas vartoja teiginius ta paia prasme.
Prietaravimo dsnis yra tam tikr realios tikrovs bruo at-
spindjimas mstyme. J is atspindi t fakt, kad objektas negali kar-
tu egzistuoti ir neegzistuoti, turti koki nors poymi ir tuo paiu
metu j neturti.
^Q P r at i mai
1. Koki klaid atskleidia Sobakeviius Ciikovo samprotavime:
J s, rodos, esate gan protingas mogus, turite mokslo ini. J uk
dalykas, kur js parduodate, - tiesiog tuias burbulas! Ko jis
vertas? Kam reikalingas?
- Na, js perkate, tai, vadinasi, j ums reikalingas.
iikovas prikando lp ir nesusigrieb, k atsakyti." (N. Gogolis)
2. Senovs graik filosofijos krypties - skepticizmo - alininkai tvirtino,
kad pasaulis nepainus, kad joks teiginys logikai nra stipresnis arba tei-
singesnis u j am prietaraujant teigin, kad kiekvienas teiginys ne dau-
giau tikras negu j am prietaraujantis teiginys. Teigin ir j o prietaravim
skeptikai paskelb lygiaveriais. Skeptik mokyklos krjas Pironas kar-
t supyko ant savo virjo u neskaniai pagamintus pietus. Ar pagal skep-
ticizmo principus Pironas turjo teis ant virjo supykti?
5. Disjunkcija
Disjunkcija reikiama logine jungtimi arba".
Disjunkciniu teiginiu vadinamas sudtinis teiginys, sudarytas i ke-
li paprast teigini, sujungt logine jungtimi arba".
Teiginys Nusikaltim padar asmuo A arba nusikaltim padar
asmuo B" yra disjunkcinis, sudarytas i dviej paprast teigini:
Nusikaltim padar asmuo A" (p), Nusikaltim padar asmuo
B" (q). Turime: p arba q.
J ungt arba" ymsime simboliu V. Disjunkcijos formul i:
pVq.
Teiginys p ir teiginys q vadinami disjunkcijos nariais. Disjunkci-
n teigin trumpiau vadinsime tiesiog disjunkcija.
Disjunkcijos, kaip ir konjunkcijos, narius galima sukeisti vieto-
mis: pVq lygiavertu qVp. Paskiri disjunkcijos nariai - tai alternaty-
vos. Alternatyva yra vienas galim atvej. Teigin pVq sudaro alter-
natyva p ir alternatyva q. Disjunkcij gali sudaryti ne tik du, bet ir
daugiau paprast teigini, t. y. alternatyv gali bti ne tik dvi, bet ir
daugiau. Teigin Uduot galima atlikti labai gerai arba gerai, arba
patenkinamai" sudaro trys disjunkcijos nariai: Uduot galima at-
likti labai gerai" (p), Uduot galima atlikti gerai" (q), Uduot
galima atlikti patenkinamai" (r). Kad ir kiek paprast teigini su-
daryt disjunkcin teigin, pagrindinis santykis disjunkcijoje yra san-
tykis tarp dviej teigini.
J ungtis arba" turi dvi reikmes - grietj ir silpnj. Priklauso-
mai nuo to skiriamos dvi disjunkcijos rys - grietoji disjunkcija ir
silpnoji disjunkcija.
Grietojoje disjunkcijoje i keli galim atvej vykdomu laikomas
tik vienas. Grietoji disjunkcija ymima simboliu V. Grietosios dis-
junkcijos matrica yra tokia:
P
pVq
t t k
t k t
k t t
k k k
I matricos matome, kad grietoji disjunkcija teisinga tada, kai
teisingas tik vienas jos narys.
Tarkime, kad metame vir monet ir sakome: Ikris herbas
arba skaiius". i disjunkcij patikrinsime teisingumo lentele.
P q
pS/q
Ikris herbas Ikris skaiius Ikris herbas arba ikris skaiius
teisinga teisinga klaidinga
teisinga klaidinga teisinga
klaidinga teisinga teisinga
klaidinga klaidinga klaidinga
Herbas ir skaiius abu i karto ikristi negali (reikm klaidin-
ga" paskutinio stulpelio pirmoje eilutje). Gali bti taip, kad i-
krinta herbas, o skaiius neikrinta (reikm teisinga" paskutinio
stulpelio antroje eilutje). Gali bti taip, kad herbas neikrinta, o
skaiius ikrinta (reikm teisinga" paskutinio stulpelio treioje
eilutje). Galiausiai negali bti taip, kad neikrinta nei herbas, nei
skaiius (reikm klaidinga" ketvirtoje eilutje).
Teiginys Uduot galima atlikti labai gerai arba gerai, arba pa-
tenkinamai" yra grietoji disjunkcija. Grietoji disjunkcija reikia:
teisingas tik p arba tik q.
Silpnojoje disjunkcijoje i keli galim atvej vykdomu laikomas
bent vienas, taiau numatoma, kad gali bti vykdomi ir kiti atvejai.
Silpnoji disjunkcija ymima enklu V (be tako viduryje). Silpno-
sios disjunkcijos matrica i:
P Q
pMq
t t t
t k t
k t t
k k k
Tarkime, kad laikratyje ispausdintas tokio turinio skelbimas:
Firmai reikalinga sekretor, kalbanti anglikai arba vokikai". Pa-
irkime, kokie asmenys atitiks iame teiginyje isakyt reikalavi-
m. J ei kandidat kalbs anglikai ir vokikai, tai ji geriausiai ati-
tiks reikalavim (reikm teisinga" paskutinio stulpelio pirmoje
eilutje). J ei ji kalba anglikai, o vokikai nekalba, ji taip pat atitiks
skelbime nurodyt slyg (reikm teisinga" antroje eilutje). J ei
kandidat anglikai nekalba, o kalba vokikai, ji irgi atitiks slyg
(reikm teisinga" treioje eilutje). Oj ei j i nekalba nei anglikai,
nei vokikai, tai skelbimo nurodytos slygos neatitiks (reikm klai-
dinga" ketvirtoje eilutje).
Silpnosios disjunkcijos taisykl: silpnoji disjunkcija klaidinga tik
tada, kai klaidingi visi jos nariai.
Samprotavimuose svarbu skirti grietj ir silpnj disjunkcij.
Teigin Nusikaltim padar asmuo A arba asmuo B" galima su-
prasti dvejopai - priklausomai nuo to, koki reikm priskirsime
jungiai arba". J ei jungt arba" suprasime grietja reikme, tai
duotj teigin turime suprasti taip, kad nusikaltim padar tik vie-
nas kuris nors asmuo - tik A arba tik B. J ungiai arba" priskyr
silpnj reikm, duotj teigin turime suprasti taip, kad nusikalti-
m padar arba asmuo A, arba asmuo B, arba jie abu. J ei tardymo
organai ino, kad nusikaltim tikrai padar vienas kuris nors asme-
n A ir B, taiau neino, kuris btent padar, ir neino, ar antrasis
asmuo taip pat dalyvavo nusikaltime, tai teigin Nusikaltim pa-
dar asmuo A arba asmuo B" formuluoja kaip silpnosios disjunkci-
jos teigin.
Silpnoji disjunkcija yra bendresnio, abstraktesnio pobdio ne-
gu grietoji disjunkcija. Todl loginse iraikose vartojama silpno-
ji disjunkcija, nes logikai rpi sukurti abstrakius alfabetus, tinka-
mus vartoti vairiuose moksluose.
Disjunkcija prastoje kalboje reikiama ne tik jungtimi arba",
bet kartais ir kitais odiais. J i gali bti reikiama dalelytmis gal...,
gal", pvz.: Gal melavo seni tvai, gal ties porino, o gal tikrai taip
buvo." (VKrv)
prastoje kalboje kartais, vartojant login jungt arba", pasirei-
kia psichologinio pobdio veiksniai. Tarkime, kad klausim, ka-
da ivaiuos, ms pastamas atsako, kad jis ivaiuos iandien ar-
ba rytoj. Vliau suinome, kad, prie mums paklausiant, jis buvo
nusprends ivaiuoti t pai dien ir kaip tik tada ivaiavo. To-
kiu atveju susidaro spdis, kad buvome smoningai klaidinami, ir
manome, kad mus pastamas sumelavo, nors vienas disjunkcijos
narys pasirod ess teisingas.
1. Nustatykite, kuriuose i pateikiam teigini jungtis arba" pavartota
grietja reikme ir kuriuose - silpnja reikme:
a) i byla civilin arba baudiamoji;
b) ar vjuis pt, ar giru , ar lendrul sibavo;
c) ar kur maras nugalabys, arba altis sustingdys, arba sargas koks
suglebs kakton buom suvarys. (A. Pukinas)
2. Buvo sulaikyti trys asmenys, tariant juos padarius mogudyst. Buvo
aiku, kad nusikaltlis - tik vienas kuris nors i j trij. Per parengtin tardy-
m iaikjo, kad vienas sulaikytj - vis gerbiamas miesto pilietis, kitas -
inomas apgavikas, o treias - neymus miesto pilietis. J pavards: Brau-
nas, Donsas ir Smitas. Kiekvienas apklaustj dav parodymus.
Braunas: A to nepadariau. Donsas to nepadar.
Donsas: Braunas to nepadar. Tai padar Smitas.
Smitas: A to nepadariau. Tai padar Braunas.
Toliau tiriant byl iaikjo, kad vis gerbi amo pilieio abu parodymai
teisingi, apgavikas abu kartus sumelavo, o neymusis pilietis vien kart
sumelavo, o kit kart pasak ties. Nustatykite vis gerbi amo pilieio,
apgaviko ir neymaus pilieio pavardes ir pasakykite, kuris i j udikas.
Remiantis disjunkcijos ir neigimo taisyklmis, rodomas svarbus lo-
gikos dsnis, vadinamas negalimo treiojo dsniu. J is uraomas
P r at i mai
6. Negalimo treiojo dsnis
formule
PVp,
kuri skaitoma taip: teiginys p teisingas arba jo neigimas ne-p teisin-
gas - treios galimybs nra. Negalimo treiojo dsnis dar ir taip
nusakomas: kiekvienas teiginys yra teisingas arba klaidingas - treios
galimybs nra.
Negalimo treiojo dsnis danai formuluojamas lotyn kalbos
posakiu tertium datur (treios galimybs nra).
Kadangi iraika pVp yra logikos dsnis, tai kintamj p pakei-
tus kokiu nors konkreiu teiginiu, visuomet gausime ties. Kinta-
mj p pakeitus teiginiu Lietuvi kalba yra indoeuropietikos kil-
ms", iraik pVp skaitome: Lietuvi kalba yra indoeuropieti-
kos kilms arba lietuvi kalba yra neindoeuropietikos kilms". Tre-
ios galimybs nra. I i teigini tra teisingas kuris nors vienas -
arba teiginys p, arba jo neigimas p. Remiantis loginio neigimo tai-
sykle, nustatoma: jei p teisingas, tai jo neigimas p klaidingas; jei p
klaidingas, tai jo neigimas p teisingas.
Iraikoje pVp kintamj p pakeitus teiginiu Liudytojas A mat
nusikaltim", j skaitome: Liudytojas A mat nusikaltim arba liu-
dytojas A nemat nusikaltimo". Treios galimybs nra. I i dviej
teigini teisingas tik vienas, o antras - klaidingas. Taiau logika ne-
gali nustatyti, kuris btent teiginys teisingas - p ar p. Tam logika
neturi priemoni. Kuris i i dviej prietaraujani teigini teisin-
gas, nustato paskiri mokslai, praktika. Ar liudytojas mat nusikalti-
m, ar nemat, nustato parengtinis tardymas. Logika nustato tik ben-
dro pobdio taisykl, btent: jei turime kok nors teigin, tai arba jis
teisingas, arba jo neigimas teisingas, treios galimybs nra.
Negalimo treiojo dsnio pVp matrica tokia:
P P
pVp
t k t
k t t
i matrica sudaryta remiantis neigimo ir disjunkcijos taisykl-
mis. Pirmame stulpelyje nurodyta, kad teiginys p gali bti teisingas
arba klaidingas. Antrame stulpelyje pagal loginio neigimo taisykl
nustatoma p reikm. Treiame stulpelyje turime disjunkcij pVp.
Pirmoje eilutje nurodyta, kad vienas ios disjunkcijos nari teisin-
gas, o kitas klaidingas. Vadinasi, disjunkcija pVp teisinga. Panaiai
ir antroje eilutje. Taigi paskutiniame stulpelyje gauname tik reik-
m teisinga"; tai rodo, kad iraika pVp yra logikos dsnis.
Negalimo treiojo dsn galima urayti pavartojus ir grietj
disjunkcij: pVp. Bet esame nurod, kad silpnoji disjunkcija yra
bendresnio pobdio, todl kaip tik ji vartojama loginse irai-
kose.
Kaip ir prietaravimo dsnis, negalimo treiojo dsnis yra vienas
i pagrindini dsni, nuolat vartojam samprotavimuose. Pavyz-
diui, teisiamasis kaltas arba nekaltas, treios galimybs nra.
Negalimo treiojo dsnis atspindi mstyme t paprast fakt, kad
koks nors objektas egzistuoja arba neegzistuoja, kad jis turi kokius
nors poymius arba j neturi.
Negalimo treiojo dsnis negalioja begalinms aibms. Kai baig-
tinje aibje iekome objekto, turinio tam tikr savyb, tai t ob-
jekt rad, patvirtiname p, o jo nerad, patvirtiname p. Taiau kai
aib begalin, situacija keiiasi. Objekt rad, patvirtiname p, o jo
nerad, apie p nieko negalime pasakyti, nes begalin aib neper-
velgiama.
P r at i mai
1. Kuriam i pateikt teigini taikomas negalimo treiojo dsnis ir ku-
riam netaikomas:
a) Bti ar nebti - tai msl" (W Shakespeare),
b) liudytojas painiojasi parodymuose arba smoningai nutyli faktus.
2. Ar pritariate iam samprotavimui:
Teiginiui Sis popierius baltas arba j uodas" taikomas negalimo treiojo
dsnis. Vienas i dviej - arba teisinga, kad popierius baltas, arba teisin-
ga, kad popierius j uodas. Treios galimybs nra.
7. Implikacija
Implikacija ireikiama logine jungtimi jei..., tai". J i rodo teiginio
ivedim i kito teiginio.
Implikacija yra sudtinis teiginys, sudarytas i dviej paprast teigi-
ni, sujungt logine jungtimi jei..., tai".
Teiginys J ei iandien pirmadienis, tai rytoj antradienis" yra im-
plikacija, sudaryta i dviej paprast teigini: iandien pirmadie-
nis" (p), Rytoj antradienis" (q). Turime: jei p, tai q. J ungt jei...,
tai" ymsime enklu >. Implikacijos formul i:
Pirmasis implikacijos narys p vadinamas antecedentu, o antrasis
narys q - konsekventu. Iraika p>q skaitoma dvejopai: 1) jei p,
tai q; 2) i p seka q. Tad implikacijos prasm ta, kad i antecedento
seka konsekventas.
Pateiktas dvejopas iraikos p^q skaitymas naudingas tada, kai
implikacija teiginyje pasikartoja kelis kartus. Iraika p^(q>r) skai-
toma taip: jei p, tai i q seka r. Skliaustai parodo, kuris teiginys i
kurio teiginio seka. J ei nebt skliaust, tai bt sunku suvokti i-
raik.
prastoje nekamojoje kalboje implikacija reikiama vairiais o-
diais. J ungties jei..., tai" teiginyje gali kartais ir nebti, taiau tei-
ginys turi implikacijos prasm, pvz.: K pasjai, t ir pjausi", D-
si grd prie grdo - pripilsi aruod". J ungtimi jei..., tai" ie teigi-
niai reikiami taip: Jei t pasjai, tai t ir pjausi", J ei dsi grd
prie grdo, tai pripilsi aruod". Implikacijos yra ir ie teiginiai:
Kai mogus visas atsiduoda melui, j apleidia protas ir talentas"
(VBielinskis), Norint atlikti didelius darbus, reikia bti kvptiems"
(C. Saint Simonas). Implikacij taip pat ireikia odiai taigi",
vadinasi" ir pan.
J ungtis jei..., tai" - sudtingiausia i vis logini jungi. Teigi-
nio ivedimas i kito teiginio yra sudtingiausia login veiksena.
Pasaulio objekt ir j poymi begalin vairov negalina sampro-
tavimus apie pasaul apimti vienintele logine seka. Apvelgsime svar-
biausias implikacijas.
Kauzalin implikacija ireikia prieastin ry tarp reikini. Tei-
ginyje J ei trintis didja, tai kno judjimo greitis maja" jungtis
jei..., tai" turi kauzalins implikacijos reikm: i p prieastingai
seka q.
Grietoji implikacija ireikia btin ry tarp reikini. Prieasti-
niai ryiai taip pat btini, taiau ne visi btini ryiai yra prieasti-
niai. Teiginyje J ei skaiius dalijasi i 4, tai jis dalijasi ir i 2", jungtis
jei..., tai" turi grietosios implikacijos reikm: i p btinai seka q.
Formalioji implikacija ireikia ry tarp objekto ir jo poymio.
Teiginyje J ei yra mogus, tai - mstanti btyb" pasakoma,
kad jei kas nors turi poym bti mogumi", tai jis turi poym
bti mstania btybe". iame teiginyje jungtis jei..., tai" turi for-
maliosios implikacijos reikm.
Materialioji implikacija yra pati bendriausia, pagrindin implika-
cijos ris. Materialiojoje implikacijoje neatsivelgiama nei prie-
astinius, nei btinus ar kokius nors kitus ryius. Materialiojoje
implikacijoje abstrahuojamasi nuo vis prasmini ryi ir atsivel-
giama tik vien faktori - teigini teisingum ir klaidingum. For-
mul ir yra materialiosios implikacijos simbolinis uraymas.
J ir vartosime loginse iraikose ir, uuot sak materialioji im-
plikacija", sakysime tiesiog implikacija".
Implikacijos matrica yra tokia:
P q
P-^q
t t t
t k k
k t t
k k t
Pirma eilut: i teisingo antecedento p seka teisingas konsek-
ventas q, implikacija p>q teisinga. Taip ir bna samprotavimuose:
kai turime teising teigin p ir i jo ivedame kit teising teigin q,
tai reikia, kad ms samprotavimo bdas teisingas.
Antra eilut: i teisingo antecedento p seka klaidingas konsek-
ventas q, implikacija p><7 klaidinga. J ei kas nors i teisingo teigi-
nio iveda klaiding teigin, tai jam nurodoma, kad jo samprotavi-
mo bdas klaidingas. I teisingo teiginio negali sekti klaidingas tei-
ginys. J ei i teising teigini bt galima logikai ivesti klaidingus
teiginius, tai mes vieni kit nesuprastume.
Treia eilut: i klaidingo antecedento p seka teisingas konsek-
ventas q, implikacija p>Q teisinga. is implikacijos atvejis prade-
dantiesiems danai atrodo netikimas. Argi galima i klaidingo tei-
ginio logikai ivesti teising teigin? Pasirodo, galima. Logika eina
ivien su sveiku protu, taiau ji eina toliau u sveik prot. I klai-
dingo antecedento Vilniaus universitetas buvo kurtas X amiuje"
(iame amiuje universitet apskritai nebuvo) seka teisingas kon-
sekventas Vilniaus universitetas nebuvo kurtas IX amiuje". I
klaidingo teiginio M. K. iurlionis sukr oper Faustas" seka
teisingas teiginys M. K. iurlionis buvo talentingas kompozito-
rius". Sukurti i oper tegaljo talentingas kompozitorius, tad vi-
sa implikacija J ei iurlionis sukr oper Faustas", tai iurlio-
nis buvo talentingas kompozitorius" teisinga.
Tegul turime samprotavim:
Akmuo maistingas.
Duona ikepta i akmens.
Vadinasi, duona maistinga.
Nors iame samprotavime prielaidos Akmuo maistingas" ir
Duona ikepta i akmens" klaidingos, ivada Duona maistinga"
teisinga, ir ji ivesta visikai logikai.
Panaiai i klaiding prielaid
Mes negyvename Lietuvoje.
Lietuva - didiausia Europos valstyb.
seka teisinga ivada Mes negyvename didiausioje Europos vals-
tybje". Tad i klaiding teigini galima ivesti teisingus teiginius,
ir iuo atveju implikacija turi bti laikoma teisinga. inoma, teisin-
g teigini ivedimas i klaiding teigini yra ne dsningas, bet at-
sitiktinis reikinys. Todl logika negali nurodyti, kada i klaiding
teigini gausime teisingus teiginius.
Ketvirta eilut: i klaidingo antecedento p seka klaidingas kon-
sekventas q, implikacija p^q teisinga. is atvejis pradedantie-
siems taip pat danai kelia abejoni. Tuo tarpu dalykas ia visai
paprastas. Kai i klaidingo teiginio p ivedame klaiding teigin
<7, tai ar gerai (teisingai) samprotaujame, ar ne? inoma, kad ge-
rai (teisingai). I klaiding teigini turi sekti klaidingi teiginiai.
J ei mogus laikosi klaiding sitikinim, tai jie j turi nuvesti ki-
tas klaidas.
Trumpiau implikacijos matric galima taip nusakyti:
i teisingo seka teisingas - implikacija teisinga;
i teisingo seka klaidingas - implikacija klaidinga;
i klaidingo seka teisingas - implikacija teisinga;
i klaidingo seka klaidingas - implikacija teisinga.
Implikacijos taisykl: implikacija klaidinga tik tada, kai i teisingo
antecedento seka klaidingas konsekventas.
Susumuojant tai, kas pasakyta implikacijos matricos treioje ir
ketvirtoje eilutje, nustatomas svarbus dsnis: i klaidingo teiginio
seka bet kuris kitas teiginys (teisingas arba klaidingas). is dsnis
uraomas formule
kuri skaitoma taip: jei p, tai i ne-p seka q. Kitaip tariant, jei turi-
me teigin p ir nustatome, kad jis klaidingas (p), tai i p seka bet
kuris kitas teiginys q. Trumpiau is dsnis taip nusakomas: i klai-
dingo teiginio seka bet kas.
io dsnio reikm ta, kad jis draudia vartoti klaidingus teiginius.
J ei teorijoje pasirodo klaidingas teiginys, tai i jo galima ivesti daug
kit klaiding teigini. J ei kas nors vartoja klaidingus teiginius, tai jis
gali rodyti k tik nori. I klaidingo teiginio, kad P. Cvirka nepara
Frank Kruk", seka, kad jis para bet kur kit krin, pavyzdiui,
Tykj Don". Istorija pateikia nemaai pavyzdi, kaip klaidingos
pairos, sitikinimai atved daugel kit klaid. Klaidingi faizmo
teiginiai atved didiausias katastrofas monijos gyvenime.
Susumuojant tai, kas pasakyta implikacijos matricos pirmoje ir
treioje eilutse, nustatomas kitas dsnis: teisingas teiginys seka i
bet kurio kito teiginio (teisingo arba klaidingo). is dsnis urao-
mas iraika
p(<7>p),
kuri skaitoma taip: jei p, tai i q seka p. Kitaip tariant, jei turime
teising teigin p, tai jis seka i bet kokio teiginio q (teisingo arba
klaidingo).
Tegul turime teigin J ei ms pastamas serga, tai mes j aplan-
kome". Patikrinkime teigin implikacijos matrica, nustatydami,
kada savo paad itessime ir kada jo neitessime.
Pirma eilut: p teisingas (ms pastamas serga), q teisingas
(mes j aplankome). Implikacija J ei ms pastamas serga, tai
mes j aplankome" teisinga, paadas itestas.
Antra eilut: p teisingas (ms pastamas serga), q klaidingas
(mes jo neaplankome). Implikacija J ei ms pastamas serga, tai
mes j aplankome" klaidinga, paadas neitestas.
Treia eilut: p klaidingas (ms pastamas neserga), q teisin-
gas (mes j aplankome). Implikacija J ei ms pastamas serga,
tai mes j aplankome" teisinga, paadas nesulauytas. Pagal duot
paad nedraudiama lankyti pastamo tada, kai jis neserga.
Ketvirta eilut: p klaidingas (ms pastamas neserga), q klai-
dingas (mes jo neaplankome). Implikacija J ei ms pastamas
serga, tai mes j aplankome" teisinga, paadas nesulauytas.
Kadangi materialiojoje implikacijoje abstrahuojamasi nuo vis
prasmini ryi, antecedentas ir konsekventas nagrinjami tik j
teisingumo poiriu, tai materialiojoje implikacijoje jungtimi jei...,
tai" galima jungti bet kokius teiginius. Svarbu tik tai, kad tie teigi-
niai bt prasmingi, nors jie gali priklausyti skirtingoms objekt
sritims.
I pirmo vilgsnio ie teiginiai atrodo lyg ir prietaraujantys blai-
viam protui:
Jei 2 +2 =4, tai sniegas baltas.
Jei 2 +2 =4, tai sniegas juodas.
Jei 2 +2 =5, tai sniegas baltas.
Jei 2 +2 =5, tai sniegas juodas.
i teigini antecedentas ir konsekventas priklauso skirtingoms
objekt sritims, taiau i j sudaryti teiginiai nra kakas bepras-
mika. Trys teiginiai netgi teisingi, o klaidingas tik antras teiginys,
nes jo antecedentas (2 +2 =4) teisingas, o konsekventas (sniegas
juodas) klaidingas. ia nereikia manyti, kad pateiktj implikacij
antecedentas ir konsekventas susieti kokiais nors prasminiais ry-
iais. J ei atsivelgiama tik j antecedento ir konsekvento ry teisin-
gumo poiriu, tai jungtimi jei..., tai" galima jungti teiginius, pri-
klausanius skirtingoms objekt sritims. Tokie atvejai pasitaiko
moksluose. Netgi prastinje kalboje pasakome teigini, kurie visai
panas pateiktuosius. Tarkime, kad studentas puikiai pasireng
egzaminui ir sako: J ei io egzamino neilaikau, tai tegul prasmeg-
siu skradiai em". ios implikacijos antecedentas ir konsekven-
tas priklauso visai skirtingoms sritims, kurios susiejamos siekiant
isakyti negalimyb - egzamino neilaikyti nemanoma. Laikant kon-
sekvent klaidingu, teisingoje implikacijoje turi bti laikomas klai-
dingu ir antecedentas.
Teiginius, priklausanius skirtingoms objekt sritims, galima su-
sieti taip pat jungtimis ir", arba", pavyzdiui: i ro raudona, ir
cukrus saldus".
J ungtis jei..., tai" gali ireikti ne tik sek, bet ir kitas jungtis.
Teiginys J ei pirmoji raytojo knyga buvo patraukli, tai antroji jo
knyga sunkiai skaitoma" yra konjunkcinis: Pirmoji raytojo knyga
buvo patraukli ir antroji jo knyga sunkiai skaitoma".
1. Perskaitykite iraik ( p^q) ^( q- ^r) .
2. Konjunkcijos ir disjunkcijos narius galima sukeisti vietomis. Ar galima
tai padaryti implikacijoje?
3. I klaidingo teiginio 2 = 1" iveskite teising teigin 2 = 2".
4. J ei visi metalai yra skysiai ir vanduo yra metalas, tai kas i to seka?
Aptarki te samprotavim.
5. Aptarki te rodym. Vienas iuolaikins logikos krj B. Russellas
kart skait populiari paskait apie moderni j logik ir jos vert. Pa-
skaitoje jis aikino, kodl vi suomen nemgsta klaiding teigini - mat
jais galima rodyti k tik nori. Vienas klausytojas pateik B. Russellui
klaiding teigin 2 2 =5 ir pasil i j o ivesti, kad Russellas ess popie-
ius. Russellas ived taip: i lygybs 2x2 = 5 abiej pusi atmus po 3,
gausime, kad 1 =2. Betj ei 1 =2, tai ir 2 = 1, tad popieius ir a esame tas
pats asmuo.
Du teiginiai, sujungti logine jungtimi jei ir tik jei..., tai", vadinami
logikai ekvivaleniais, arba lygiaveriais.
Ekvivalencij ymsime enklu Iraika
skaitoma dvejopai: 1) jei ir tik jei p, tai q; 2) p ekvivalentus (lygia-
vertus) q.
P r at i mai
8. Ekvivaiencija
p ~q
Teiginius Visi konjunkcijos nariai teisingi" ir Konjunkcija teisin-
ga" sujungus jungtimi jei ir tik jei..., tai", gausime ekvivalencij: J ei
ir tik jei visi konjunkcijos nariai teisingi, tai konjunkcija teisinga".
Logins ekvivalencijos matrica tokia:
P q
p~q
t t t
t k k
k t k
k k t
Pirma eilut: p teisingas, q teisingas. Teiginys Teisingumas ek-
vivalentus teisingumui" teisingas.
Antra eilut: p teisingas, q klaidingas. Teiginys Teisingumas ek-
vivalentus klaidingumui" klaidingas.
Treia eilut: p klaidingas, q teisingas. Teiginys Klaidingumas
ekvivalentus teisingumui" klaidingas.
Ketvirta eilut: p klaidingas, q klaidingas. Teiginys Maldingu-
mas ekvivalentus klaidingumui" teisingas.
Ekvivalencijos taisykl tokia: du teiginiai logikai ekvivalents, jei
j teisingumo reikms vienodos (abu teisingi arba abu klaidingi).
Teigin J ei ir tik jei ms pastamas serga, tai mes j aplanko-
me" patikrinkime teisingumo lentele, nustatydami, kada paad
itessime ir kada neitessime.
Pirma eilut: p teisingas (ms pastamas serga), q teisingas
(mes j aplankome). Teiginys J ei ir tik jei ms pastamas serga,
tai mes j aplankome" teisingas, paadas itestas.
Antra eilut: p teisingas (ms pastamas serga), q klaidingas
(mes jo neaplankome). Paadas neitestas.
Treia eilut: p klaidingas (ms pastamas neserga), q teisin-
gas (mes j aplankome). Paadas neitestas, nes pasiadjome ap-
lankyti j tik tuo atveju, kai jis serga.
Ketvirta eilut: p klaidingas (ms pastamas neserga), q klai-
dingas (mes jo neaplankome). Paadas itestas.
Matome, kad ekvivalencija skiriasi nuo implikacijos. Implika-
cija teisinga ir treioje eilutje, o ekvivalencija toje eilutje klai-
dinga.
Login ekx'ivalencija - tai implikacija abiem kryptim:
(p ~q) ~[(p>qf) (q->p)].
Skaitome: teiginys J ei ir tik jei p, tai lygiavertus teiginiui I
p seka q ir i q seka p".
Teiginys J ei ir tik jei gaminys atitinka pasaulinius standartus, tai
jis yra auktos kokybs" yra implikacija abiem kryptim: J ei gami-
nys atitinka pasaulinius standartus, tai jis auktos kokybs, ir jei
gaminys auktos kokybs, tai jis atitinka pasaulinius standartus".
prastoje kalboje ekvivalencija reikiama vairiais odi jungi-
niais: tik tada", tada ir tik tada", tik tuo atveju" ir kt. Kartais
jungiai jei..., tai" suteikiama jungties jei ir tik jei..., tai" reikm.
Inagrinj keturias logines jungtis, sudarysime bendr j teisin-
gumo lentel.
P q p q PVq PVq p~q
i t t k t t t
t k k t t k k
k t k t t t k
k k k k k t t
i matrica ko nors nauja nepateikia, ia tik vienoje vietoje nuro-
dytos vis logini jungi teisingumo slygos. Konjunkcijos, dis-
junkcijos, implikacijos, ekvivalencijos, taip pat loginio neigimo tei-
singumo slygas btina gerai inoti. J neinant, nemanoma to-
liau studijuoti logikos kurso.
^D P r at i mas
Ar pakist login teigini prasm, jungt jei..., tai" pakeitus jungtimi jei
ir tik jei..., tai":
1. J ei mokate lotyn kalb, tai nesunkiai imoksite ital kalb.
2. J ei iraika yra logikos dsnis, tai ji visuomet teisinga.
9. Simbolinio ymjimo sistemos
iuolaikin logik kr daugelis mokslinink vairiose alyse. Dl
to tiems patiems loginiams veiksmams ymti jie neretai vartojo
skirtingus enklus. Pateikiame bdingiausius simbolinio ymjimo
atvejus teigini logikoje.
neigimas konjunkcija disjunkcija implikacija ekvivalencija
Schroderis Peirce'as
P' P p +q p=q
Peano Russellas
~P P ' Q
p\Jq pz)q
(P-Q)
Hilbertas
P
p&q
pvq P-^q p ~q
tukasiewiczius Np
Kpq
Apq Cpq Epq
Kiti
p/\q
Patraukia dmes lenk logiko J . Lukasiewicziaus sukurta vadina-
moji beskliaust simbolika. Pvz., joje iraika p-^(pVq) uraoma taip:
CpApq. Iraika (p ~q) ~[(p->q) (q-)] uraoma EEpqKCpqCqp.
iuolaikinje logikos literatroje vartojamos vairios simbolinio
ymjimo sistemos.
j ) P r at i mas
I raik (p->q) V (p q) uraykite vairi simbolinio ymjimo sistem
enklais.
10. Sudtini teigini neigimas
Neigti galima ne tik paprastus, bet ir sudtinius teiginius. Sudti-
ni teigini neigimo procedra ta pati, kaip ir paprast teigini.
Konjunkcijos neigimas: (netiesa, kad p ir g).
Disjunkcijos neigimas: pVg (netiesa, kad p arba g).
Implikacijos neigimas: p>q (netiesa, kad i p seka g).
Ekvivalencijos neigimas: p ~g (netiesa, kad p lygiavertus g).
Panagrinkime konjunkcijos neigim. Tegul turime teigin Ne-
tiesa, kad liudytojo A ir liudytojo B parodymai teisingi". Ar tai rei-
kia, kad abiej liudytoj parodymai neteisingi? Ne, nereikia. Ma-
nyti, kad jie abu meluoja, reikt sudaryti iraik p . g ~(p . q). J
skaitome: teiginys Netiesa, kad p ir g" ekvivalentus teiginiui Ne-p
ir ne-g"*. Taiau iraika p . g ~ (p q) nra logikos dsnis. Tai
rodo jos teisingumo lentel:
P q P q p q
p q
P ' Q
p q ~(p q)
t t k k t k k t
t k k t k t k k
k t t k k t k k
k k t t k t t t
i matrica sudaryta remiantis tuo, k jau inome. Turime du tei-
ginius - p ir g. Paraome visus galimus j teisingumo ir klaidingu-
mo atvejus; p ir g teisingumo reikmes ivedame remdamiesi logi-
niu neigimu: jei p teisingas, tai p klaidingas, ir t. t. Teiginio p . g
teisingum nustatome pagal p (pirmas stulpelis) ir g (antras stulpe-
lis) teisingumo reikmes. Konjunkcija teisinga tik tada, kai teisingi
visi jos nariai, p g yra p . g neigimas. J ei p . g teisingas, tai p . g
klaidingas, ir 1.1. Teiginio p g reikm nustatome pagal p (treias
stulpelis) ir g (ketvirtas stulpelis) teisingumo reikmes, taikydami
konjunkcijos taisykl. Paskutiniame lentels stulpelyje taikome ek-
* I raikos f.Tq nereikia suskliausti, nes skliaustus atstoja neigim ymintis brknys.
vivalencijos taisykl: du teiginiai ekvivalentus, kai j reikms vie-
nodos (abu teisingi arba abu klaidingi). Taiau teiginiai p . q ir p . q
antroje ir treioje eilutse nevienodi savo reikmmis, todl ir ne-
ekvivalents. Vadinasi, iraika p q ~(p q) nra visuomet teisin-
gas teiginys, nra logikos dsnis. Todl ir teiginio Netiesa, kad liu-
dytojo A ir liudytojo B parodymai teisingi" negalima suprasti taip,
kad jie abu sako neties. teigin reikia taip suprasti: liudytojas A
sako neties arba liudytojas B sako neties (arba abu sako neties,
nes silpnojoje disjunkcijoje numatoma, kad ir abu atvejai gali bti
reals). Visa tai uraoma:
P q ~ (pVq).
i iraik skaitome: teiginys Netiesa, kad p ir q" ekvivalentus
teiginiui Ne-p arba ne-q". Patikrinsime j matrica.
P q P q p q p q
p\Jq p. q~ (pVq)
t t k k t k k t
t k k t k t t t
k t t k k t t t
k k t t k t t t
Paskutiniame matricos stulpelyje yra tik reikm teisinga", va-
dinasi, duotoji iraika yra visuomet teisingas teiginys, logikos ds-
nis. Tai reikia, kad konjunkcijos neigim suprantame teisingai.
Panagrinkime disjunkcijos neigim. Teiginys Netiesa, kad liu-
dytojo A arba liudytojo B parodymai teisingi" reikia ne tai, kad A
sako neties arba B sako neties, bet tai, kad A sako neties ir B
sako neties:
(pVg) ~(p . q).
Skaitome: teiginys Netiesa, kad p arba q" ekvivalentus teiginiui
,Ne-p ir ne-q".
Iraikos
p. q ~(pVq),
pVq ~(p. q)
vadinamos de Morgano taisyklmis*. Skaitome pirmj taisykl:
konjunkcijos neigimas ekvivalentus kiekvieno disjunkcijos nario nei-
gimui. Skaitome antrj taisykl: disjunkcijos neigimas ekvivalen-
tus kiekvieno konjunkcijos nario neigimui.
Panagrinkime implikacijos neigim. J is suprantamas taip:
p^q ~(p . q).
Skaitome: iraika Netiesa, kad i p seka qf" ekvivalenti irai-
kai p ir ne-<7".
Teiginys Netiesa, kad jei atvyksi, tai mes diaugsims", ekviva-
lentus teiginiui Atvyksi ir mes nesidiaugsime".
J au buvo nurodyta, kad ekvivalencija yra implikacija abiem kryp-
timis. Ekvivalencijos neigimas reikiamas taip:
p ~q ~ [(p^q)^>q->p].
Skaitome: iraika Netiesa, kad p ekvivalentus lygiaverti i-
raikai J ei i p seka q, tai netiesa, kad i q seka p".
1. I raik p Vq ~(p q) patikrinkite teisingumo lentele.
2. Ar teiginys Mano draugas klydo, ir a klydau" uraomas iraika p q'!
* A. de Morganas - XI X a. angl matemati kas ir logikas. A. de Morgano nustatytos
taisykls buvo pavadintos j o vardu.
P r at i mai
Ar teisinga, kad jis ekvivalentus teiginiui Netiesa, kad mano draugas sa-
k ties ir a sakiau ties"?
3. Kam ekvivalentus teiginys Netiesa, kad jei mano draugas klydo, tai a
klydau"?
4. Suprastinkite sudtinio teiginio neigim: Netiesa, kad jei Platonas kr
Akademi j , tai, jei Aristotelis buvo Pl atono mokinys, tai Aristotelis ne-
lank Akademi j os".
11. Teigini formalizacija
Remdamiesi tuo, k inome apie logines jungtis ir login neigim,
lengvai galime teiginius formalizuoti, t. y. urayti juos logini sim-
boli kalba.
Turime teigin: J eigu kas i draug pavluodavo maldai arba
ateidavo gandai apie kok gimnazist pokt, arba matydavo pa-
nel klass aukltoj vlai vakare su karininku, tai jis labai jau-
dindavosi ir vis kalbdavo, kad ko nors neieit" (A. echovas).
Formalizuojant teigin, btina nustatyti j sudaranius paprastus
teiginius ir juos jungianias logines jungtis. Nagrinjamojo teigi-
nio jungtys isidst taip: jei... arba... arba... tai... ir... Kiekvien
paprast teigin ymime skirtingu simboliu: jei p arba q, arba r,
tai s ir z. Paymj simboliais logines jungtis, gauname iraik
(pVgVr)>(s z). Skliaustai parodo, i koki teigini seka kon-
sekventas s z. Disjunkcija pavartota silpnja reikme, nes galimi
visi trys atvejai drauge.
Formalizuosime teigin J ei nra statymo, tiesiogiai isprendian-
io ali gin, ir jei nra normos, numatanios pana atvej, tai
teismui suteikiama teis ali gin sprsti remiantis bendraisiais
statym principais ir prasme". Nustatysime paprastus teiginius:
Nra statymo, tiesiogiai isprendianio ali gin" (p); Nra
normos, numatanios pana atvej" (q); Teismui suteikiama teis
ali gin sprsti remiantis bendraisiais statym principais" (r);
Teismui suteikiama teis ali gin sprsti remiantis bendrja sta-
tym prasme" (s). Logins jungtys isidst taip: jei... ir..., tai... ir...
Nagrinjamojo teiginio struktra - (p s).
Teigin J ei asmuo serga psichine liga, tai jis negali atpainti sa-
vo veiksm arba negali kontroliuoti savo elgesio, taigi toks asmuo
nepakaltinamas" sudaro keturi paprasti teiginiai ir logins konstan-
tos: jei..., tai... ne... arba... ne... taigi... ne. Formalizavus:
[p->(Vr)]-.
P r at i mai
Formalizuokite teiginius:
1. Kai girdi samprotavimus, nepagrstus faktais ir loginiu argumentavi-
mu, sitikinimus be j protingo patvirtinimo, prieini ivad, kad kalbiesi
su dogmatiku, savo samprotavimuose besivadovaujaniu iankstine nuo-
stata.
2. J ei netiesa tai, k sako A, arba netiesa tai, k sako B, tai netiesa, kad j
abiej teiginiai yra kartu teisingi.
3. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kalt nerodyta statymais nustatyta
tvarka. I to seka, kad neleistina spaudoje, per radij arba televizij skleisti
ini apie tariam asmen kaip tikr nusikaltl.
12. Sudtinio teiginio teisingumo reikms nustatymas
Kadangi sudtinio teiginio teisingumas priklauso nuo j sudarani
paprast teigini teisingumo reikmi, tai inant paprast teigini
p, q, r... teisingumo reikmes, lengvai galima nustatyti viso sudti-
nio teiginio teisingumo reikm. Taikomos neigimo, konjunkcijos,
disjunkcijos, implikacijos, ekvivalencijos taisykls.
Tarkime, kad teiginyje (p g)>/" teiginys p teisingas (t), q klai-
dingas (k) ir r klaidingas (k). Tai inant, lengva nustatyti viso sud-
tinio teiginio (p <7)>r teisingumo reikm. Pirmiausia p, q, r pa-
keiiame j teisingumo reikmmis. Kadangi p teisingas, tai j pa-
keiiame reikme t (teisinga), q pakeiiame reikme k (klaidinga),
r pakeiiame taip pat reikme k (klaidinga). Gauname:
(t k)^k.
Atliekame veiksm, nurodyt skliaustuose. Sis veiksmas - tai kon-
junkcija. Vienas konjunkcijos narys klaidingas, vadinasi, konjunk-
cija klaidinga. Tai ir uraome:
k^k
t.
nes kai i klaidingo teiginio seka klaidingas teiginys, tai implikacija
teisinga. Tad pagal turimas teisingumo reikmes sudtinis teiginys
(p q)>r teisingas.
Nustatysime iraikos (p q p)^q teisingumo reikm, kai abu
pradiniai teiginiai p, q klaidingi. Gauname:
(k~H(
Taikome konjunkcijos taisykl iraikos daliai k k. Kadangi abu
konjunkcijos nariai klaidingi, tai konjunkcija klaidinga:
(k k)^k.
Taikome neigimo taisykl. Neigiant klaidingum, gaunama reik-
m teisinga".
(t t) >k.
Taikome konjunkcijos taisykl skliaustuose esaniai iraikos
daliai:
t^k.
Dabar telieka taikyti implikacijos taisykl. Kai i teisingo seka
klaidingas, implikacija klaidinga:
k.
Vadinasi, iraika (p q p)>q, kai p ir q klaidingi, yra klaidinga.
Inagrinkime pavyzd. Mokytoja pasako teigin: J ei mokslei-
vis nusiengs, jis bus grieiau arba velniau nubaustas". sudtin
teigin sudaro trys paprasti teiginiai: Moksleivis nusiengs" (p),
J is bus grieiau nubaustas" (q), J is bus velniau nubaustas" ().
Turime: p^(Vr). Kadangi iame mokytojos teiginyje kalbama apie
ateit, tai kai ji teigin pasako, jis dar nra nei teisingas, nei klai-
dingas. Teisingas arba klaidingas jis taps po to, kai moksleivis nusi-
engs ir mokytoja j baus arba nebaus. Tarkime, kad moksleivis nu-
sieng (p teisingas), mokytoja j grieiau nubaud (q teisingas),
vadinasi, velniai nenubaud (r klaidingas). Gauname:
t>(t\/k)
t->t
t.
Vadinasi, kai moksleivis nusieng ir mokytoja j grieiau nu-
baud, jos teiginys J ei moksleivis nusiengs, jis bus grieiau arba
velniau nubaustas" tapo teisingas.
Tarkime, kad moksleivis nusieng (p teisingas), taiau mokyto-
ja jo nenubaud nei grieiau, nei velniau, t. y. q klaidingas ir r
klaidingas. Gauname:
t-^(kVk)
t->k
k.
Vadinasi, jei mokinys nusieng, o mokytoja jo nenubaud nei
grieiau, nei velniau, mintas jos teiginys klaidingas.
Tegul iraikoje [p^>qV(r s)]>p>(A/) p klaidingas, q klaidin-
gas, r teisingas, s teisingas. Gauname:
[ / >(fVf)
[Ac>tV(t k)]-+k-+(kvk)
(kVk)-yt
k^k
t.
Taigi esant duotosioms paprast teigini teisingumo reikmms,
visa iraika teisinga.
P r at i mai
1. Nustatykite teiginio p>(p q) teisingumo reikm, jei p klaidingas, o q
teisingas.
2. Nustatykite iraikos (pVq p)>q teisingumo reikm, jei p klaidingas
ir q klaidingas.
3. I sprskite vidurami universitetuose teikt logikos pratyb uduot.
Kada teiginys Visi mons yra asilai arba mons ir asilai yra asilai" tei-
singas ir kada klaidingas?
13. Logini jungi pakeitimas
J au esame kalbj, kad nepaisant to, kokiomis gramatinmis prie-
monmis teiginiai sujungti tarpusavyje, loginiu poiriu jie tegali
bti sujungti keturiomis loginmis jungtimis. Taiau pasirodo, kad
vienas logines jungtis galima pakeisti kitomis. Galimi trys atvejai:
a) keiiama konjunkcija ir neigimu;
b) keiiama disjunkcija ir neigimu;
c) keiiama implikacija ir neigimu.
J ungties ,,jei ir tik jei..., tai" nepakanka ireikti kitoms jungtims.
Panagrinsime logini jungi pakeitim konjunkcija ir neigimu.
Disjunkcijos pakeitimas konjunkcija ir neigimu:
(P Vq) - p- g.
Skaitome: iraika p arba g" ekvivalenti iraikai Netiesa, kad
ne-p ir ne-q".
Teiginys Romanas yra literatros anras arba novel yra litera-
tros anras" ekvivalentus teiginiui Netiesa, kad romanas ne lite-
ratros anras ir novel ne literatros anras". Teisingumo lentele
lengvai galima rodyti, kad iraikos pVg ir p g ekvivalenios.
Implikacijos pakeitimas konjunkcija ir neigimu:
(p->q) - p- g.
Skaitome: I p seka g" ekvivalentu Netiesa, kad p ir ne-g".
Teiginys J ei dorai gyvensi, bsi kit gerbiamas" ekvivalentus tei-
giniui Netiesa, kad dorai gyvensi ir nebsi kit gerbiamas".
Ekvivalencijos pakeitimas konjunkcija ir neigimu:
(p ~q) ~(p g g p).
Skaitome: iraika p ekvivalentus g" lygiaverti iraikai Netie-
sa, kad p ir ne-g, ir netiesa, kad g ir ne-p".
Si formul ivedama taip. J au inome, kad ekvivalencija yra im-
plikacija abiem krytimis: (p - g) - [(p^g) (g>p)]. ioje iraiko-
je p>g ir g-*p tereikia pakeisti konjunkcija ir neigimu, ir gauna-
me ekvivalencijos pakeitim konjunkcija ir neigimu.
Apvelgsime jungi pakeitim disjunkcija ir neigimu.
Konjunkcijos pakeitimas disjunkcija ir neigimu:
(p g) - pVg.
Skaitome: p ir q" lygiavertu Netiesa, kad ne-p arba ne-q".
Teiginys odis js" - vardis ir odis mes" - vardis" lygiaver-
tus teiginiui Netiesa, kad odis js" ne vardis arba odis mes"
ne vardis".
Implikacijos pakeitimas disjunkcija ir neigimu:
(p->q) ~(pVq).
Teiginys J ei iandien ateisi, pavaiinsiu tave medumi" ekviva-
lentus teiginiui iandien neateisi arba pavaiinsiu tave medumi".
prastoje kalboje implikacijos pakeitimas disjunkcija skamba kiek
neprastai, taiau patikrinimas matrica rodo, kad toks pakeitimas
visikai teistas.
Ekvivalencijos pakeitimas disjunkcija ir neigimu:
(p~q) ~pVqVqVp.
Skaitome: iraika p ekvivalentus q" lygiaverti iraikai Netie-
sa, jog netiesa, kad ne-p arba q, arba netiesa, kad ne-q arba p".
i sudtinga iraika ivedama taip. inome, kad ekvivalencija
yra implikacija abiem kryptimis. Implikacij reikia pakeisti disjunk-
cija ir neigimu, o paskui konjunkcij pakeisti disjunkcija ir neigi-
mu.
Panagrinsime logini jungi pakeitim implikacija ir neigimu.
Konjunkcijos pakeitimas implikacija ir neigimu:
(p q) ~ p>q.
Teiginys Studentas A teisininkas, ir studentas B filologas" ekvi-
valentus teiginiui Netiesa, kad jei studentas A teisininkas, tai stu-
dentas B ne filologas".
Disjunkcijos pakeitimas implikacija ir neigimu:
(pVq) ~(p>q).
Tarkime kad j uklausim telefonu atsakoma, jog apie 11 vai.
staigoje bus asmuo A arba asmuo B. J ei informacija teisinga, tai
interesantas bent vien nurodyt asmen paskirtu laiku turi rasti.
J ei vieno neras (p), tai ras kit (q).
Ekvivalencijos pakeitimas implikacija ir neigimu:
(p~q) ~(p>q)^ap-
skaitome: iraika p ekvivalentus q" lygiaverti iraikai Netie-
sa, kad jei i p seka q, tai i q neseka p".
itaip vienos logins jungtys keiiamos kitomis. Taiau teorikai
galima eiti dar toliau. Pasirodo, kad pakanka tik vieno loginio en-
klo, kad juo bt galima pakeisti visas jungtis. Tas enklas vadina-
mas Shefferio trichu* ir ymimas simboliu |. Iraika p | q skaitoma:
p nesuderinamas su q. Teiginys p nesuderinamas su q" reikia,
kad p ir q negali bti kartu teisingi, t. y. p q. Pagal de Morgano
taisykl, p q ~(pVq). Disjunkcij pakeitus implikacija, turime
(pVq) ~(p^q). Vadinasi,
p| q~ p~q - (pVq) - (-.
itaip i odio nesuderinant" ivedme konjunkcij, disjunkci-
j ir implikacij. Shefferio trichas panaudojamas techninje logi-
koje, kai loginius veiksmus atlieka mainos.
Neigimas ir logins jungtys Shefferio trichu uraomos taip:
p - (p I p).
(p q) - [(p I q) I (p I q)].
(pVq) - [(p I p) I (q I q)].
(p>q) ~[p I (q I q)]
* #. M Shcffer - amerikiei logikas, 1913 m. nustats nesuderi namumo operacij.
Nesuderinamumo operacija reikiama ia matrica:
P Q Pl Q
t t k
t k t
k t t
k k t
Lygiai tokia pati yra iraikos p q matrica bei kit iraikai p | q
lygiaveri teigini matricos. Paskutinioji pateiktosios matricos ei-
lut nurodo, kad vienas klaidingas teiginys gali bti nesuderinamas
su kitu klaidingu teiginiu. Antaijei vienas asmuo tvirtina, kad Onu-
t yra baigusi Filologijos fakultet, o antrasis tvirtina, kad Onut
baigusi Teiss fakultet, tai jie abu gali klysti, nes pavyzdiui, Onu-
t gali bti baigusi Istorijos fakultet.
1. I raikoje (p <?) p) konjunkcij pakeiskite disjunkcija.
2. Turime iraik (pVq)^r. Reikia:
a) implikacij pakeisti konjunkcija. Gauname pVq r. Ar tiksliai
pakeista?
b) implikacij pakeisti disjunkcija. Gauname pVqVr. Ar tiksliai
pakeista?
Logini jungi pakeitimas rodo, jog kiekvien teigini logikos
iraik galima pertvarkyti taip, kad j sudaryt tik trys operaci-
jos: konjunkcija, disjunkcija ir neigimas. Operacijos " ir V" va-
dinamos dvejybikomis, t. y. konjunkcija dvejybika disjunkcijai, ir
prieingai.
P r at i mai
14. Dvejybikumas
Dvi iraikos vadinamos dvejybikomis, jei viena gaunama i ki-
tos, kiekvien veiksm pakeitus dvejybiku veiksmu. Antai iraikos
(p q)Vr ir (pVq) r;
p qV(r ) ir pVq (rV)
yra dvejybikos. Teisingumas ir klaidingumas - taip pat dvejybiki
(idualai). Nesikeiia tik neigimas - jis vadinamas savaime dvejybiku.
Dvejybikumo principas teigia: jei dvi iraikos ekvivalenios, tai
joms dvejybikos iraikos taip pat ekvivalenios.
Pvz.: p q ~(pVq). Pagal dvejybikumo princip gauname:
pVq ~(p q). Arba pVq ~(p q). I to seka, kad p q - (pVq).
Visuomet teisingo teiginio dualas yra visuomet klaidingas teigi-
nys. Antai iraikos p p dualas yra iraika pVp, kuri visuomet
klaidinga.
P r at i mai
1. Ar i iraikos pVq - (p q) pagal dvejybikumo princip seka p q ~
~(p Vq)?
2. Ar i (pVq) seka (p q)Vr?
15. Teigini logikos dsniai
Teigini logikos dsni yra labai daug. Tai rodo, kad mogus turi be
galo daug logini priemoni tikrovei painti.
Pateiksime kai kuriuos teigini logikos dsnius, turinius svar-
besn reikm.
Dvigubo neigimo dsnis:
p ~p.
Prietaravimo dsnis:
P-P-
Negalimo treiojo dsnis:
pvp.
I klaidingo teiginio seka bet kuris teiginys:
pKp-
De Morgano taisykls:
p-q~ (pVq).
pVq ~(p q).
iuos dsnius jau esame aptar anksiau. Pateiksime nauj teigi-
ni logikos dsni.
Suprastinimo dsniai:
(p p) ~P-
(p) ~p.
Suprastinimo dsniai galina ivengti tuiaodiavimo, betikslio
t pai mini kartojimo, nes kad ir kiek kart pakartotume teigi-
n p, jis logikai ekvivalentus vienam teiginiui p. Norint pabrti
mint, prastoje kalboje teiginys kartais pakartojamas kelis kartus.
Kai jaunuolis prisipasta meilje ir sako myliu tave", myliu ta-
ve", myliu tave", ie trys jo teiginiai logikai lygiaverts vienam -
myliu tave".
Kiti suprastinimo dsniai:
(p teisingas teiginys) ~p.
(p klaidingas teiginys) ~klaidinga.
Sie suprastinimo dsniai ivedami i konjunkcijos taisykls. J ei p
reikms neinome, o koks nors kitas teiginys teisingas, tai i teigini
konjunkcija turi teiginio p reikm. Vadinasi, dar reikia nustatyti, tei-
singas ar klaidingas teiginys p. J ei teiginio p reikms dar neinome,
bet inome, kad antrasis teiginys klaidingas, tai i teigini konjunkci-
ja klaidinga. Tokiu atveju jau nebereikia nustatyti p reikms.
(pV teisingas teiginys) ~teisinga.
(pV klaidingas teiginys) ~p.
(p^teisingas teiginys) ~teisinga.
ie suprastinimo dsniai sudaryti remiantis disjunkcijos ir impli-
kacijos teisingumo taisyklmis:
Iskaidymo dsniai:
p ~[(p q)V(p q)].
p ~[(pVq) (pVq)].
Skaitome pirmj iraik: teiginys p ekvivalentus teiginiui p ir
q arba p ir ne-q". Skaitome antrj iraik: teiginys p ekvivalen-
tus teiginiui p arba q ir p arba ne-q".
ie dsniai rodo, kad prie teiginio p galima tam tikru bdu pri-
jungti bet kur kit teigin nepakeiiant p teisingumo reikms. Tei-
ginys A einu kin" lygiavertus teiginiui A einu kin ir mano
draugas eina kin, arba a einu kin ir mano draugas neina
kin". Antruoju atveju teiginys A einu kin" lygiavertus teigi-
niui A einu kin arba mano draugas eina kin, ir a einu kin
arba mano draugas neina kin".
Remdamiesi grietosios disjunkcijos teisingumo taisykle, gauna-
me dsn:
[(pVq) p]><7.
Skaitome: jei gali bti teisingas tik p arba tik q ir nustatyta, kad
p teisingas, tai q klaidingas.
Pvz., rytoj vaiuosiu j Klaipd traukiniu arba skrisiu lktuvu.
Nusprendiau vaiuoti traukiniu. Taigi lktuvu neskrisiu.
[(pVq) pHq.
Skaitome: jei disjunkcija pVq teisinga ir p klaidingas, tai q tei-
singas.
Pavyzdiui, tikrai inome, kad ms pastamas gyvena vienoje
i dviej gatvi - gatvje A arba gatvje B, taiau neinome, kurio-
je, inome tik namo ir buto numer. Suradome gatvje A nam,
paymt tuo numeriu. Pasirod, kad ten ms pastamas negyve-
na. Vadinasi, jis gyvena gatvje B.
Panaiai galima samprotauti vartojant ir silpnj disjunkcij:
[(pVq) p]>q.
Remiantis silpnosios disjunkcijos taisykle, gaunami ie dsniai:
p-4>(pVq).
q>(pVq).
ie dsniai abejoni nekelia. J ie teigia, kad prie teisingo teiginio
disjunktyviai galima prijungti bet kur kit teigin, nes silpnoji dis-
junkcija teisinga, jei vienas jos narys teisingas.
vairi dsni galima gauti remiantis implikacijos teisingumo tai-
sykle.
Antecedento teigimo dsnis:
[(p->q) p]>q.
Skaitome: jei implikacija p>q teisinga ir antecedentas p teisin-
gas, tai konsekventas q taip pat teisingas.
Pvz.: J ei pasilymui pritar dauguma susirinkimo dalyvi, tai
jis buvo priimtas. Pasilymui pritar dauguma susirinkimo dalyvi.
Vadinasi, pasilymas buvo priimtas".
Konsekvento neigimo dsnis:
[(p-^q) q]>p.
Skaitome: jei implikacija p>q teisinga ir konsekventas q klai-
dingas, tai antecedentas p taip pat klaidingas.
Imkime t pai implikacij J ei pasilymui pritar dauguma su-
sirinkimo dalyvi, tai jis buvo priimtas". Neigiame konsekvent -
Pasilymas nebuvo priimtas". I to seka, kad turime neigti antece-
dent - Pasilymui nepritar dauguma susirinkimo dalyvi".
Kontrapozicijos dsnis:
(p>q)>(q^pJ-
Skaitome: jei i p seka q, tai i ne-q seka ne-p. Galima ir taip
skaityti: jei i p seka q, tai jei konsekventas klaidingas, klaidingas ir
antecedentas. Kontrapozicijos atveju ivadoje tereikia prielaidos
antecedent ir konsekvent sukeisti vietomis ir juos abu neigti.
Pvz.: J ei teisiamasis buvo nuteistas, tai teismas nusprend, kad
jis kaltas. I to seka, kad jei teismas nusprend, jog teisiamasis ne-
kaltas, tai jis nebuvo nuteistas".
Implikacijos pereinamumas:
[(p^q) (q>/")]>(p>/").
Skaitome: jei i p seka q ir i q seka r, tai i p seka r.
J ei pltojasi mokslas, tai auga technin paanga. J ei auga tech-
nin paanga, tai kyla gamybos lygis. Vadinasi, jei pltojasi moks-
las, tai kyla gamybos lygis". Implikacijos pereinamumo dsnis nu-
rodo, kad jei koks nors teiginys seka i konsekvento, tai tas pats
teiginys seka ir i antecedento. Kartais is dsnis uraomas taip:
(p>q)>[(q>/)>(p^>/j], Skaitome: jei i p seka q, tai jei i q seka
r, tai i p seka r.
Prietaravimo ivedimas:
(p >p) ap-
skaitome: jei i teiginio p seka jo neigimas ne-p, tai ne-p teisingas.
Pavyzdiui, lip autobus, manome, kad turime pinig sigyti
bilietui. Ivert visas kienes, sitikiname, kad pinig neturime, pa-
mirome juos namie. Taigi pinig neturime.
Iraika (p>p)>p yra svarbus teigini logikos dsnis. J uo re-
miantis, galima logikai isprsti vadinamj laisvs paradoks. Lais-
vs paradoksas reikia, kad neribota laisv ima pati sau prietarau-
ti, todl laisv reikia apriboti. J ei teigsime, kad viskas leistina, tai
leistina ir neigti teigin, kad viskas leistina. O jei leistina neigti, kad
viskas leistina, vadinasi, ne viskas leistina. Tad jei i teiginio (vis-
kas leistina") seka jo neigimas (ne viskas leistina"), tai tas teiginys
(viskas leistina") klaidingas, o jo neigimas (ne viskas leistina")
teisingas. Panaiai Sokratas paneigia Protagoro teigin, kad kiek-
vienas teiginys teisingas, kad reikia tik mokti teigin argumentuo-
ti, ir juo visi patiks. J ei Protagoro teiginys Kiekvienas teiginys
teisingas" yra tiesa, tai teisingas taip pat ir jo prieinink teiginys -
Ne kiekvienas teiginys teisingas". Taigi jei i teiginio Kiekvienas
teiginys teisingas" seka jo neigimas Ne kiekvienas teiginys teisin-
gas", tai teisingas yra teiginys Ne kiekvienas teiginys teisingas".
T pai prasm, kaip pateiktoji, turi ir i iraika:
(p ^P) ^P-
Konsekvento nepriklausomyb nuo antecedento:
[(p>q) (p>q)]>q-
Skaitome: jei i p seka q ir i ne-p seka q, tai q teisingas.
ioje iraikoje teigiama, kad teiginys q teisingas nepriklauso-
mai nuo to, ar p teisingas, ar p teisingas. J ei laimsiu paskutin
partij, pirmenybse uimsiu pirmj viet. J ei paskutin partij
pralaimsiu, pirmenybse uimsiu pirmj viet. Taigi pirmenyb-
se uimsiu pirmj viet" (nepriklausomai nuo to, ar paskutin par-
tij laimsiu, ar pralaimsiu).
Kas nesuderinama su konsekvent, nesuderinama ir su antecedentu:
Skaitome: jei i p seka q, tai jei q nesuderinamas su r, tai p nesu-
derinama su r.
Pavyzdiui, jei asmuo studijuoja auktojoje mokykloje, tai jis turi
laikytis auktosios mokyklos nuostat. I to seka, kad jei auktosios
mokyklos nuostatai nesuderinami su amoraliu elgesiu, tai studijavi-
mas auktojoje mokykloje nesuderinamas su amoraliu elgesiu.
Antecedentu jungimo dsnis:
[{ > (g->r)]-[(pVq)->r].
Skaitome: jei i p seka r ir i q seka r, tai i pVq seka r.
J ei vaiuosiu Kaun traukiniu, kelion truks pusantros valan-
dos. J ei vaiuosiu Kaun autobusu, kelion taip pat truks pusan-
tros valandos. Taigi jei vaiuosiu Kaun traukiniu arba autobusu,
kelion truks pusantros valandos".
Konsekvent jungimo dsnis:
[(p->q) (p->r)]->[pMq r)].
Skaitome: jei i p seka q ir i p seka r, tai i p seka q ir r.
J ei nusikaltim padar A, tai jo bendrininkas buvo B, ir jei nu-
sikaltim padar A, tai jo bendrininkas buvo C. Vadinasi, jei nusi-
kaltim padar A, tai jo bendrininkai buvo B ir C".
Antecedent ir konsekvent jungimo dsnis:
[(p->g) (r >s)] >[(p r)-+(q s)].
Skaitome: jei i p seka q ir i r seka s, tai i p ir seka q ir s.
Siame dsnyje dviej implikacij antecedentai ir konsekventai
sujungiami konjunkcija. J ei vakar buvo pirmadienis, tai iandien
antradienis, ir jei rytoj treiadienis, tai poryt ketvirtadienis. I to
seka, kad jei vakar buvo pirmadienis ir rytoj treiadienis, tai ian-
dien antradienis ir poryt ketvirtadienis."
Konsekvent ir antecedent nesuderinamumo dsnis:
[(p-x/) (r>s)]^(Q
7
S->p
T
7).
Skaitome: jei i p seka q ir i r seka s, tai jei q nesuderinamas su
s, tai p nesuderinamas su r.
is dsnis nurodo, kad jei dviej implikacij konsekventai nesu-
derinami (negali bti kartu teisingi), tai nesuderinami ir t impli-
kacij antecedentai. J ei pranejas kalba nuobodiai, tai klausy-
tojus ima miegas, ir jei pranejas nuolat vartoja terptinius odius,
tai tas klausytojus erzina. I to seka, kad jei netiesa, kad klausytojus
ima miegas ir pranejo kalba juos erzina, tai netiesa, kad prane-
jas kalba nuobodiai ir nuolat vartoja terptinius odius."
P r at i mai
Suskirstykite teigini logikos dsnius keturias klases:
a) turinius vien kintamj (p);
b) turinius du kintamuosius (p, q);
c) turinius tris kintamuosius (p, q, );
d) turinius keturis kintamuosius (p, q, r, s).
16. Samprotavim pagrindimas teigini logikos
priemonmis
Samprotavim sudaro trys dalys: prielaidos, ivada ir ivedimo tai-
sykl.
Prielaidos yra pradiniai samprotavimo teiginiai.
Ivada yra tas teiginys, kuris gaunamas i prielaid.
Ivedimo taisykl galina i prielaid padaryti ivad.
I tam tikr prielaid daroma ne bet kokia, bet tam tikra ivada.
Tai padaryti galina toji ivedimo taisykl, kuria remiamasi sam-
protavime. Ivedimo taisyklmis bna logikos dsniai arba kokios
nors kitos taisykls.
Panagrinkime samprotavim:
Jei mokytojas pamok netinkamai idst (p), tai mokiniai jos turinio
deramai nesuvok (q).
Mokytojas pamok idst netinkamai (p).
Vadinasi, mokiniai pamokos turinio deramai nesuvok (q).
Pirmieji du teiginiai yra io samprotavimo prielaidos, o ivada
nuo j atskirta brkniu. iame samprotavime taikom logikos dsn
galima surasti formalizavus samprotavim, nustaius jo login struk-
tr. Gauname:
prielaidos p><7-
P
1
ivada Vadinasi, q.
Logikos iraikos raomos vienoje eilutje. Tuo tikslu prielai-
das reikia sujungti konjunkcijos enklu, o ivad prie prielaid
prijungti implikacijos enklu, nes ivada seka i prielaid. Pateik-
to samprotavimo login struktra vienoje eilutje uraoma taip:
[(p>g) p]>g. i iraika ir yra toji ivedimo taisykl, kuria re-
miamasi i prielaid darant ivad (antecedento teigimo dsnis -
jei antecedentas teisingas, tai teisingas ir konsekventas).
Kiek prielaid sudaro samprotavim? Maiausiai samprotavime
turi bti bent viena prielaida. Gali bti dvi prielaidos, trys, keturios
ir t. t.
Turime vien prielaid J ei susirinkimas pradedamas, tai kvoru-
mas yra". i prielaid sudaro du paprasti teiginiai, sujungti impli-
kacija: p>q. I ios prielaidos ivad galima gauti pavartojus kon-
trapozicijos dsn: (p>g)>(g^p). Tad i prielaidos J ei susirinki-
mas pradedamas, tai kvorumas yra" seka ivada J ei kvorumo n-
ra, tai susirinkimas nepradedamas".
Tegul turime tris teiginius: Automobilis labai greitai vaiuoja"
(p); Gatvse didelis judjimas" (qr); Gresia avarija" (r). I i tri-
j teigini sudarykime tok sudtin teigin: J ei automobilis labai
greitai vaiuoja ir gatvse didelis judjimas, tai gresia avarija". Lai-
kykime teigin prielaida ir padarykime ijos ivad. Pirmiausia nu-
statome, kad prielaidos login struktra tokia: (p g)>/". ios irai-
kos daliai g>r taikykime kontrapozicijos dsn. Gauname: r-H>g.
Vadinasi, i prielaidos (p g)>r darome ivad (p r)^g. Sujung
prielaid ir ivad implikacija, gauname: [(p <7)>[(p 7)>g].
Taigi i prielaidos J ei automobilis labai greitai vaiuoja ir gatvse
didelis judjimas, tai gresia avarija" darome ivad J ei automobi-
lis labai greitai vaiuoja ir avarija negresia, tai gatvse nra didelio
judjimo".
Reikia paymti, kad i tos paios prielaidos, taikant skirtingus
logikos dsnius, galima gauti vairias ivadas. I prielaidos J ei
knyga domi, tai j daugelis skaito" galima daryti vairias ivadas.
Panaudojus dsn Kas nesuderinama su konsekvent, nesude-
rinama su antecedent" - (p^g)-^(g r-^p r) - ir r pakeitus
teiginiu Knyga guli umesta bibliotekoje", skaitome: I to, kad
jei knyga domi, tai j daugelis skaito, seka, kad jei netiesa, kad
knyg daugelis skaito ir ji guli umesta bibliotekoje, tai netiesa, kad
knyga domi ir ji guli umesta bibliotekoje".
Panaudojus implikacijos pereinamumo dsn (p>g)>[(qr>r)>
(p>r)] ir pakeitus teiginiu Bibliotekai pravartu turti kelis kny-
gos egzempliorius", skaitome: i prielaidos J ei knyga domi, tai j
daugelis skaito" seka ivada I to, kad jei knyg daugelis skaito,
tai bibliotekai pravartu turti kelis jos egzempliorius, seka, kad jei
knyga domi, tai bibliotekai pravartu turti kelis jos egzempliorius".
Teigini logika skmingai taikoma sudtingiems klausimams, kom-
plikuotoms situacijoms sprsti. Inagrinsime tok atvej. Tarkime,
kad tam tikr nusikaltim galjo padaryti tik vienas i keturi taria-
m asmen K, L, M, N. K teigia, kad nusikaltim padar L; L teigia,
kad nusikaltim padar N; M sako, kad jis nepadar nusikaltimo; N
sako, kad jis nepadar nusikaltimo. Kas padar nusikaltim, jei yra
inoma, kad tik vienas i i keturi teigini teisingas?
Kiekvieno asmens parodymus ymsime atskiru simboliu: nusi-
kaltim padar L (L); nusikaltim padar N (N); M nepadar nusi-
kaltimo (M); N nepadar nusikaltimo (N). Taigi turime keturis tei-
ginius: L, N, M, N.
Tarkime, kad teisingas teiginys L (nusikaltim padar L). J ei
teiginys L teisingas, tai, pagal slyg, visi kiti trys teiginiai turi bti
klaidingi. J ei teiginys L teisingas, tai teiginys N (nusikaltim pa-
dar N) klaidingas: L>/V. Tai atitinka slyg. J ei teiginys L teisin-
gas, tai teiginys M (M nepadar nusikaltimo) klaidingas. Tada M
turime neigti (M). inome, kad dvigubas neigimas lygiavertus tei-
gimui: M ~ M. Taiau M reikia: nusikaltim padar M. Ieina,
kad nusikaltim padar dar ir antras asmuo, bet tai prietarauja
slygai. Vadinasi, prielaida, kad teiginys L teisingas (nusikaltim
padar L) atkrinta. Nustatome, kad L nusikaltimo nepadar.
Tarkime, kad teisingas teiginys N (nusikaltim padar N). Susi-
daro ta pati situacija, kaip ir anksiau pateiktoji. J ei teiginys N tei-
singas, tai teiginys M klaidingas. O dvigubas neigimas lygiavertus
teigimui: teiginys Netiesa, kad M nepadar nusikaltimo" lygiaver-
tus teiginiui M padar nusikaltim". Vl ieina, kad nusikaltim
padar dar ir antras asmuo, o tai prietarauja slygai. Taigi nusta-
tome, kad teiginys N klaidingas ir N nusikaltimo nepadar.
Tarkime, kad teisingas teiginys M (M nepadar nusikaltimo). Pa-
gal slyg, visi likusieji teiginiai turi bti klaidingi: teiginys L (nusi-
kaltim padar L) klaidingas, vadinasi, L nepadar nusikaltimo;
teiginys N (nusikaltim padar N) klaidingas, vadinasi, N nepadar
nusikaltimo; teiginys / (nusikaltimo N nepadar) klaidingas, vadi-
nasi, N padar nusikaltim. Gavome aik prietaravim: N nepa-
dar nusikaltimo ir N padar nusikaltim. Teiginys, i kurio seka
prietaravimas, yra klaidingas. Vadinasi, prielaida M (M nepadar
nusikaltimo) klaidinga, ir nusikaltim padar M.
Kad nusikaltim padar M, rodo ir paskutiniojo atvejo patikri-
nimas. Tarkime, kad teiginys N (N nepadar nusikaltimo) teisin-
gas. Tada teiginys L (nusikaltim padar L) klaidingas, teiginys N
(nusikaltim padar N) klaidingas, teiginys M (M nepadar nusi-
kaltimo) klaidingas, vadinasi, M padar nusikaltim.
Pasinaudodami iniomis i teigini logikos, isprskite udavin.
Vienoje Ryt alyje buvo trys dievai, kuriuos gyventojai kreipdavosi pa-
tarim: tiesos diev - jis visuomet sakydavo ties, melo diev - jis vi-
suomet meluodavo, diev diplomat - jis kartais sakydavo ties, kartais
meluodavo. Savo ivaizda visi trys dievai buvo visikai vienodi, ir tai buvo
patogu yniams: jei pranaavimas neisipildydavo, jie sakydavo, kad ne
t diev buvo kreiptasi. Kart atsirado mogus, kuris nutar atpainti die-
vus. Dievui, stoviniam kairje, jis pateik klausim: Kas stovi greta ta-
vs?" is atsak: Greta mans stovi tiesos dievas". Diev, stovint centre,
paklaus: Kas tu toks?" is atsak: A esu dievas diplomatas". Diev,
stovint deinje, paklaus: Kas stovi greta tavs?" is atsak: Greta
mans stovi melo dievas". Viskas aiku", - tar mogus, - a jus atpai-
nau". Kaipjis atpaino dievus?
P r at i mas
17. Logins sekos principai
Login seka yra taisyklingas sekmens ivedimas i prielaid. Sekmens
(ivados) gavim i prielaid reglamentuoja ie principai:
1. Teisingai ivadai gauti reikia, kad samprotavimo prielaidos bt
teisingos ir ivados gavimo i prielaid procesas bt logikai tai-
syklingas. Ivada paveldi prielaid teisingum - ji teisinga, jei prie-
laidos teisingos.
2. Vien loginio ivedimo proceso taisyklingumo teisingai iva-
dai gauti nepakanka. Reikia, kad ir prielaidos bt teisingos, j
teisingumas nustatomas patyrimu arba teorinmis, loginmis prie-
monmis.
3. J ei neinoma, ar prielaidos teisingos, tai neinoma, ar i j
gautos ivados yra teisingos.
4. J ei logikai taisyklingai gaunama klaidinga ivada, tai tas ro-
do, kad bent viena prielaida klaidinga.
5. Teisingos ivados gavimas dar nepatvirtina, kad ir prielaidos
teisingos. Teising ivad manoma atsitiktinai gauti ir i klaiding
prielaid. Vis dlto, esant apibrtoms aplinkybms, teisingos i-
vados gavimas liudija prielaid teisingumo naudai.
6. Manyti, kad, inant prielaidas, inomos ir visos ivados, bt
login visainyst. Visas ivadas inoti manoma tik siaurose sam-
protavim eilse, antai teigini logikoje.
Logines ivedimo taisykles galima taikyti ne tik i prielaid gauti
ivad, bet ir atvirkia tvarka - inant ivadas, iekoti prielaid.
Spragos prielaidose upildomos atrandant trkstamas prielaidas,
reikalingas sekai. Sekos taisykls reikiamos tokia schema: i prie-
laid A
1
, A
2
, A
3
... A
n
seka ivada . Formul (A
1
, A
2
, A
y
..A)>C
laikoma logikai taisyklinga, kai (A
1
-A
2
- A
3
...A )>C yra logikos
dsnis.
03) P r at i mas
Nustatykite sekos princip nesilaikym iame samprotavime: logika tiria
taisykling mstym, o mstymas yra psichinis procesas, tad logika yra
psichologijos disciplina.
18. Isprendiamumas
Visos logins iraikos skirstomos j tris grupes:
1. Visuomet teisingos iraikos. J os yra logikos dsniai. Kai sam-
protavimai gauna logikos dsnio form, ivada visuomet esti tei-
singa (esant teisingoms samprotavimo prielaidoms).
2. Visuomet klaidingos iraikos. J os yra logikos dsni neigimas.
Kai samprotavimas gauna visuomet klaidingos iraikos form, tei-
singa ivada niekuomet negaunama.
3. Kartais teisingos (atitinkamai - kartais klaidingos) iraikos. J os
yra vykdomos iraikos. Kai samprotavimas gauna ios iraikos
form, tai gaunama teisinga arba klaidinga ivada. Kada gaunama
teisinga ivada ir kada klaidinga - dsningumo nra. Tai priklauso
nuo objekt, apie kuriuos samprotaujama.
Isprendiamum sudaro tai, kad atrandamas metodas nustatyti, ar
turimoji iraika yra visuomet teisinga, ar visuomet klaidinga, ar kar-
tais teisinga (atitinkamai - kartais klaidinga).
Isprendiamumas yra pagrindin kiekvienos logins teorijos pro-
blema. Kiekvienoje teorijoje nustatoma, kokios iraikos joje lai-
komos bendrareikmmis, t. y. dsniais.
Teigini logikoje isprendiamumo problem galima sprsti ke-
liais bdais. Inagrinsime du bdus: vartojant matric metod ir
suteikiant iraikai normalij form.
I spr endi amumas mat r i c met odu
J au ankstesniuose skirsniuose iraik teisingum nustatydavome
matricomis. Panagrinkime samprotavim:
Netiesa, kad teorija S teisinga ir teorija S
t
teisinga.
Nustatyta, kad teorija S klaidinga.
Vadinasi, ...
Kokia ivada seka i i prielaid? Tarkime, kad kas nors sam-
protauja taip: jei dvi teorijos nra abi kartu teisingos ir viena i j
klaidinga, tai antroji teorija teisinga. Tikrinant, ar i ivada teisin-
ga, pirmiausia reikia samprotavim formalizuoti. Teigin Teorija S
teisinga" paymkime raide p, teigin Teorija S
1
teisinga" - raide
q. Gauname:
p q
P
Vadinasi, q.
Sujunkime prielaidas konjunkcija: p q p. Ivad prie prielaid
prijunkime implikacija: (p q p)->qf. Si iraika ir yra nagrinja-
mojo samprotavimo login struktra, ivedimo taisykl. J os teisin-
gum nustatysime matrica:
P P p q p-q p-q-p (p' q' p)^>q
t t k t k k t
t k k k t k t
k t t k t t t
k k t k t t k
Paskutiniame lentels stulpelyje yra tiek reikm teisinga", tiek
reikm klaidinga". Vadinasi, kalbamoji iraika nra logikos ds-
nis, ji yra kartais teisinga ir kartais klaidinga. Tai rodo, kad sampro-
tavimui gavus ios iraikos form, kartais galima gauti teising, o
kartais - klaiding ivad. I ties, jei yra inoma, kad dvi teorijos
negali bti kartu teisingos ir kad viena i j klaidinga, tai vien tik
logikai samprotaujant negalima daryti ivados, kad antroji teorija
btinai teisinga, nes abi teorijos gali bti klaidingos. Vien tik logi-
kos priemonmis tokiu atveju nemanoma nustatyti, ar antroji teo-
rija teisinga ar neteisinga. Reikia teorij konkreiai tirti.
Pateikto samprotavimo prielaidas pertvarkysime taip:
Netiesa, kad teorija S teisinga ir teorija S
1
teisinga (p g).
Nustatyta, kad teorija S teisinga (p).
Vadinasi, teorija S
1
klaidinga (q).
klausim, ar padarme teising ivad, atsako io samprotavi-
mo struktros (p q p)^>q patikrinimas matrica.
P
p.q
P - - ( P ' - ><7
t t k t k k t
t k t k t t t
k t k k t k t
k k t k t k t
Paskutinis matricos stulpelis rodo, kad nagrinjamoji iraika yra
visuomet teisinga, o tai reikia, kad ivad padarme teising.
Anksiau nagrinjome samprotavim: i prielaidos J ei automo-
bilis labai greitai vaiuoja ir gatvse didelis judjimas, tai gresia
avarija" seka ivada J ei automobilis labai greitai vaiuoja ir avari-
ja negresia, tai gatvse nra didelio judjimo". Patikrinkime, ar tei-
singa padarytoji ivada.
samprotavim esame ura iraika [(p qr)>r]>t(p r)>q].
Iki iol sudarindavome matricas iraikoms, kuriose bdavo dau-
giausia du pagrindiniai teiginiai - p ir q, pasitaikydavo dar j
neigimai. Tuo tarpu ioje iraikoje yra trys pradiniai teiginiai -
p, q, r. Tad paprast teigini vis galim teisingumo ir klaidin-
gumo atvej skaiius bus gerokai didesnis. I viso matricoje bus 8
eiluts:
P q
r

r
P (P
q)->r p-r
(p r)^>q
[(p q)>/"]>[(p r)-q]
t t t k k t t k t t
t t k k t t k t t
t k t t k k t k t t
t k k t t k t t t t
k t t k k k t k t t
k t k k t k t k t t
k k t t k k t k t t
k k k t t k t k t t
Matricos paskutiniame stulpelyje yra tik reikm teisinga". Va-
dinasi, nagrinjamoji iraika yra logikos dsnis, ir padaryta ivada
teisinga.
Eilui skaiius matricoje apskaiiuojamas pagal 2" =eilui skai-
ius (n pradini teigini skaiius, o 2 ymi dvi teisingumo reikmes -
teisinga ir klaidinga).
Matricos patogios pateikti isprendiamumo problem, kai i-
raikoje nedaug paprast teigini. Kuo paprast teigini daugiau,
tuo matrica darosi sudtingesn. J ei iraikoje yra 4 paprasti teigi-
niai, tai matric sudarys jau 16 eilui, jei 5- 32 eiluts. Sudarant
matricas, kyla techniko pobdio sunkum, nes lengvai galima ap-
sirikti. Tokiu atveju isprendiamumo problem galima pateikti ki-
tu bdu - suteikiant iraikai normalij form.
I spr endi amumas nor mal i j f or m
met o du
Kiekvien teigini logikos formul galima ireikti pavartojus tris
operacijas - neigim, konjunkcij ir disjunkcij.
Normalij form iraika turs tada, kai joje bus tik neigimas,
konjunkcija ir disjunkcija. Be to, neigimas turi tekti tik paprastiems
teiginiams.
Suteikiant iraikai normalij form, remiamasi iomis ekviva-
lencij omis:
P
ekvivalentu
P (1)
p q
ekvivalentu
PVq (2)
pVq ekvivalentu
p q (3)
p>q
ekvivalentu
PVq (4)
ekvivalentu
p q (5)
p-q ekvivalentu
q' p
(6)
PVq
ekvivalentu QVp
(7)
P (q
r) ekvivalentu
(P qf) r (8)
pV(qVr) ekvivalentu (PVq)Vr
(9)
P (qVr)
ekvivalentu
(P q)V(p r)
(10)
pV(qf
r)
ekvivalentu (pVq) (pVr)
(11)
(1) - (5) dsniai mums jau inomi. Tai dvigubo neigimo dsnis,
de Morgano taisykls, implikacijos pakeitimas disjunkcija ir neigi-
mu, implikacijos neigimo ekvivalencija. (6) - (7) ekvivalencijos taip
pat inomos. Tai konjunkcijos ir disjunkcijos nari sukeitimas vie-
tomis (komutatyvumas). (8) ir (9) ekvivalencijos vadinamos aso-
ciatyviniais dsniais. J ie parodo, kaip teigin galima kelti arba i-
kelti u skliaust. J ie visai panas iuos elementariosios mate-
matikos veiksmus: (b c) =( b) ; +(b +c) =( +b) +c.
Dl to ir sakoma, kad su jungtimi ir" galima atlikti veiksm, pana-
daugybos veiksm, o su jungtimi arba" galima atlikti veiksm,
pana sudties veiksm. (10) ir (11) ekvivalencijos vadinamos
distributyviniais dsniais. (10) dsnis panaus j distributyvum ele-
mentariojoje matematikoje: a (b +c) =( b) +( c). Konkretus
(10) dsnio pavyzdys: teiginys Tais metais gegus mnuo buvo
altas ir pt iaurs vjas arba danai lijo" lygiavertus teiginiui
Tais metais gegus mnuo buvo altas ir pt iaurs vjas arba
tais metais gegus mnuo buvo altas ir danai lijo".
Kai iraikoje yra daugiau teigini, atsiranda ie du distributyvi-
ni dsni variantai:
1. [(p . q)V(r s)] ~[(r) (pVs) (qVr) (qVs)].
Matome, kad iuo atveju distributyvinis dsnis taikomas du kar-
tus: \(r s)] ~[(r) (pys)] ir [qy(r s)] ~[(qVr) (qVs)].
Panaiai [(pVq) (rVs)] ~[(p r)V(p s)V(q r)V(q s)].
2. [(p q) ()] ~[(p q r)V(p q s)].
iuo atveju teiginys p q laikomas neskaidomu vienetu ir prie jo
prijungiami teiginys r ir teiginys s.
Panaiai [(pVq)V(r s)] ~[(pVqVr) (pVqVs)].
O jei, pvz., turime iraik (pVq) (r s), tai, pirmiausia sukeit
konjunkcijos narius vietomis, gauname (r s) (pVq), o paskui iai
iraikai taikome antrj distributyvinio dsnio variant.
Suteikiant iraikoms normalij form, kartais tenka remtis dar
ir kitomis ekvivalencijomis. Taiau ms tikslui pakanka pateik-
tj, jos laikomos pagrindinmis.
Loginms iraikoms galima suteikti dvi normalisias formas -
konjunkcin normalij form ir disjunkcin normalij form. Kiek-
viena i i normalij form turi savo variantus.
P r at i mas
I vados teisingum nustatykite matrica:
1. J ei lyja, tai gatvs lapios. Nelyja, vadinasi, gatvs nelapios.
2. J ei lyja, tai gatvs lapios. Gatvs nelapios. Vadinasi, nelyja.
3. A neieina i nam be B. Kai C ieina, tai A neieina ir B ieina. Vadi-
nasi, jei B neieina, tai C neieina.
19. Konjunkcin normalioji forma
Iraikos konjunkcin normalioji forma yra ekvivalenti iraika, kuri
yra paprast disjunktyviai susiet teigini konjunkcija.
Kiekvienai iraikai ekvivaleniais pertvarkymais galima suteikti
konjunkcin normalij form. Suteiksime toki form iraikai
pVqVr.
Remiantis (3) ekvivalencija, pertvarkome qVr:
pV(q-7).
Pritaik (11), gauname:
(pVq) (

r).
Gautoji iraika yra konjunkcin normalioji forma. J i yra kon-
junkcinis teiginys, be to, kiekvienas konjunkcijos narys yra papras-
t teigini disjunkcija.
Pavadinimo konjunkcin normalioji forma" santrumpa yra knf.
Inagrinsime du knf standartinius variantus.
Vienas konjunkcins normaliosios formos variant yra visuomet
teisingas teiginys.
Jei iraikai suteikiama konjunkcin normalioji forma, kurioje kon-
junkcijos nariai yra paprast teigini disjunkcijos ir kiekvienoje dis-
junkcijoje yra koks nors teiginys ir to teiginio neigimas, tai tokia irai-
ka yra visuomet teisinga.
Natralu, kad ne kiekvienai iraikai galima suteikti toki kon-
junkcin normalij form. J galima suteikti tik toms iraikoms,
kurios yra logikos dsniai.
Kalbamj konjunkcin normalij form suteiksime iraikai
(p>q)KP>p)
Remdamiesi (4) ekvivalencija, skliaustuose esani implikacij
keiiame disjunkcija: (pVq)->(qVp).
Atkreipkime dmes iraik qVp. J i gaunama taip. Pagal (4),
implikacij keiiant disjunkcija, reikia implikacijos enkl pakeisti
disjunkcijos enklu ir neigti buvusios implikacijos antecedent. Ka-
dangi implikacijos antecedentas buvo q, tai jis gauna dar vien
neigim: q. Buvs implikacijos konsekventas ilieka nepakits.
Pritaik (1), paaliname dvigub neigim:
(pVqM(qVp).
Remdamiesi (4), implikacij pakeiiame disjunkcija:
pVqV(qVp).
Pritaik (3), paaliname pVq neigim:
(p q)V(qVp).
Paaliname dvigub neigim:
(p q)V(qVp).
Pritaik (11), gauname:
(pVqVp) (qVqVp).
Si iraika yra ta konjunkcin normalioji forma, kuri yra visuo-
met teisingas teiginys. J i yra konjunkcinis teiginys, be to, kiekvie-
nas konjunkcijos narys yra paprast teigini disjunkcija. Kiekvie-
noje disjunkcijoje yra teiginys ir to teiginio neigimas. Pirmoje dis-
junkcijoje turime pVp, antroje - qVq. Teiginiai p Vp, qVq visuo-
met teisingi, jie yra atskiri negalimo treiojo dsnio pasireikimai.
inome, kad disjunkcija teisinga, jei teisingas bent vienas jos narys.
Vadinasi, prie pVp ir qVq disjunktyviai galima prijungti bet kokius
teiginius, vis tiek visa disjunkcija bus teisinga. Kadangi disjunkcija
pVqVp teisinga ir disjunkcija qVqVp teisinga, tai i disjunkcij
konjunkcija taip pat teisinga.
Suteiksime konjunkcin normalij form iraikai
[(p->q) (q>r)]>(p>r).
Remdamiesi (4), skliaustuose esani implikacij pakeiiame dis-
junkcija:
[(pVqO (qVr)]->(pVr).
Vl implikacij pakeiiame disjunkcija pagal (4):
(pVq) (qVr)V(pVr).
Pritaik (2), paaliname didj neigim:
(pVqVqVr)V(pVr).
Taikome (3):
[(p q)V(q r)]V(pVr).
Paaliname dvigub neigim:
[(p q)V(q r)]V(pVr).
Lautiniuose skliaustuose esaniai iraikos daliai taikome (11):
[(pVq) (pVr) (qVq) (qVr)]V(pVr).
Vl taikome (11), prie tai aikumo dlei sukeit disjunkcijos
narius vietomis pagal (7):
(pVr)V[(pVq) (pVr) (qVq) (qVf)].
Dabar taikome (11), t. y. prie pVr disjunktyviai prijungiame kiek-
vien lautiniuose skliaustuose esant konjunkcijos nar:
(pVrVpVq) (pVrVpVr) (pVrVqVq) (pVrVqVr).
Gautoji iraika yra konjunkcin normalioji forma, kuri yra vi-
suomet teisinga. J i yra konjunkcija, kurios paskiri nariai - disjunk-
ciniai teiginiai. Kiekvien disjunkcij sudaro koks nors teiginys ir
to teiginio neigimas.
Konjunkcin normalioji forma, kuri yra visuomet teisinga, galina
nustatyti, ar formul Byra formuli A
y
A
2
, A
3
... A
n
loginis sekmuo.
Tegul turime prielaidas pVq, p. Reikia nustatyti, ar i i prielai-
d galima ivesti sekmen q. Tuo tikslu prielaidos sujungiamos kon-
junkcija, o ivada prie prielaid prijungiama implikacijos enklu.
Gauname
KpVq) p]>q.
iai iraikai suteikiame knf. Pirmiausia implikacij keiiame dis-
junkcija pagal (4):
(pVq) pVq.
Taikome (2):
(pVqVp) Vq.
Taikome (3) ir (1):
[(p - q)Vp]Vq.
Remdamiesi (7), disjunkcijos narius sukeiiame vietomis:
qV[pV(p q)].
Lautiniuose skliaustuose esaniai iraikos daliai taikome (11):
qV[(pVp) (pVq)].
Dar kart taikome antrj distributyvin dsn:
(qVpVp) (qVpVq).
Gautoji iraika yra knf, kuri yra visuomet teisingas teiginys, dl
to ir teiginys q yra prielaid (pVq) p loginis sekmuo.
J ei, prielaidas sujungus konjunkcija ir iekom sekmen prie prie-
laid prijungus implikacija, sudarytajai iraikai nemanoma suteikti
knf, kuri yra visuomet teisinga, tai tas reikia, kad duotasis teiginys
i turimj prielaid logikai neseka.
Antrasis konjunkcins normaliosios formos standartinis varian-
tas yra tobula knf.
Iraikos tobula konjunkcin normalioji forma yra jos konjunkci-
n normalioji forma, turinti iuos poymius:
a) joje nra dviej vienod konjunkcijos nari;
b) n viename konjunkcijos naryje nra dviej vienod disjunkci-
jos nari;
c) n viename konjunkcijos naryje nra teiginio ir kartu to teigi-
nio neigimo;
d) kiekviename konjunkcijos naryje yra visi iraikoje esantys tei-
giniai, ir kiekvienas teiginys yra su neigimo enklu arba be jo.
Isiaikinsime iuos tobulos knf poymius.
Reikalavim a) galima vykdyti, remiantis suprastinimo dsniu
(p p) ~p. J ei, pvz., turime iraik (pVq) (pVq) (pVq), tai
vienas pasikartojantis konjunkcijos narys ibraukiamas. Gauname
(pVq) (pVq).
Reikalavimas b) vykdomas, remiantis suprastinimo dsniu (pVp) ~p.
J ei turime iraik (pVqVp) (pVq), tai pirmajame konjunkcijos
naryje pasikartojant teigin p ibraukiame. Gauname (pVq) (pVq).
Reikalavimas c) reikia, kad n viename konjunkcijos naryje ne-
turi bti pVp formos teigini. Tokios formos teiginys bt visuo-
met teisingas. Dl to, jei, sakysime, yra iraika (pVqV/*) (pVqVr)
(pVpVr), tai treij konjunkcijos nar pVpVr reikia ibraukti. Gau-
name (pVqVr) (pVqVr).
Reikalavimas d) vykdomas taip: jei kurio nors iraikos teiginio
konjunkcijos naryje trksta, tai t teigin ir jo neigim ( ) dis-
junkcijos enklu reikia prijungti prie konjunkcijos nario. is prijun-
girnas teistas remiantis iskaidymo dsniu p ~[(pVq) (pVq)].
Tegu turime iraik (pVq) p. J i yra knf, taiau nra tobula knf,
nes neatitinka reikalavimo d). Remiantis iskaidymo dsniu, prie
teiginio p prijungiame trkstam teigin q: (pVq) [pV(q q)].
Pritaik (11), gauname: (pVq) (pVq) (pVq).
Tobul knf galima suteikti bet kuriai iraikai, iskyrus visuomet
teisingas. i form suteiksime iraikai
(p->p) (p-^q).
Remiantis (4), implikacij keiiame disjunkcija:
(pVp) (pVq).
Gavome konjunkcin normalij form, kuri nra tobula knf,
nes neatitinka b) reikalavimo. Dl to pasikartojant teigin p ibrau-
kiame:
P (pVq)
i knf taip pat dar ne tobula knf, nes ji neatitinka d) reikalavimo.
Dl to prie teiginio p disjunkcijos enklu prijungiame q q:
[pV(q q)] (pVq).
Taikome (11):
(pVq) (pVq)] (pVq).
Gautoji iraika vlgi nra tobula knf, nes ji neatitinka a) reika-
lavimo. Dl to pasikartojant konjunkcijos nar pVq ibraukiame:
(pVq) (pVq).
i iraika jau yra iraikos (p->p) (p>q) tobula knf.
Tobula knf galina nustatyti visus turimj prielaid sekmenis. Tuo
tikslu prielaidos sujungiamos konjunkcija ir gautai iraikai sutei-
kiama tobula knf: kiekvienas tobulos knf konjunkcijos narys ir kiek-
viena konjunkcija su bet kuriuo nari skaiiumi yra turimj prie-
laid sekmuo.
Tegul turime prielaidas p q; p. Nustatysime j sekmenis. Tuo
tikslu iraikai p q p suteiksime tobul knf.
Remiantis (2):
(PVq) p.
Pagal reikalavim d) prie teiginio p prijungiame trkstam nar q:
(pVq) [pV(q q)].
Lautiniuose skliaustuose esaniai iraikos daliai taikome (11):
(pVq) (pVq) (pVq).
Gautoji iraika yra tobula knf. J i rodo, kad i prielaid p q ir p
ivedami 7 sekmenys: pVq; pVq; pVq; (pVq) (pVq); (pVq) (pVq);
(pVq) (pVq); (pVq) (pVq) (pVq).
1. Suteikite konj unkci n normal i j form, kuri yra visuomet teisinga,
iraikai [(p>q) (p^q)]>q.
2. Ar iraika q r yra prielaid p>q; p loginis sekmuo?
3. Suteikite tobul knf iraikai [(p>q) (j^r) (7>p)]Vp.
4. Kokie sekmenys ivedami i prielaid p; pq?
Iraikos disjunkcin normalioji forma yra ekvivalenti iraika, kuri
yra paprast konjunktyviai susiet teigini disjunkcija.
Pavadinimo disjunkcin normalioji forma" santrumpa yra dnf.
P r at i mai
20. Disjunkcin normalioji forma
Kekyienai teigini logikos iraikai ekvivaleniais pertvarkymais
galima suteikti disjunkcin normalij form. Suteiksime disjunk-
cin normalij form iraikai
(p>q) r.
Taikome (4):
(pVq) r.
Sukeiiame konjunkcijos narius vietomis:
r (pVq).
Taikome (10):
(r pMr q).
Gautoji iraika yra disjunkcin normalioji forma. J i yra disjunk-
cija, kurios kiekvienas narys - konjunkcinis teiginys.
Vienas disjunkcins normaliosios formos variant yra visuomet
klaidingas teiginys.
Jei iraikai suteikiama disjunkcin normalioji forma, kurioje dis-
junkcijos nariai yra paprast teigini konjunkcijos ir kiekvienoje kon-
junkcijoje yra koks nors teiginys ir to teiginio neigimas, tai tokia irai-
ka yra visuomet klaidinga.
Panagrinkime iraik
[(p->q) p]->q.
Remdamiesi (5), paaliname neigim:
[(p^q) p] q.
Implikacij pakeiiame disjunkcija, pritaik (4):
[(pVq) p] q.
Remdamiesi (10), pertvarkome lautiniuose skliaustuose esan-
i iraikos dal:
[(p p)V(p q)] q.
Vl taikome (10), prie tai aikumo dlei sukeisdami konjunkci-
jos narius vietomis:
(q p p)V(q p q).
Gautoji iraika yra toji disjunkcin normalioji forma, kuri yra
visuomet klaidinga. J i yra disjunkcija, kiekvienas disjunkcijos narys
yra paprast teigini konjunkcija. Be to, kiekvienoje konjunkcijoje
yra koks nors teiginys ir to teiginio neigimas. Kadangi p p yra
visuomet klaidingas teiginys, tai prie jo konjunktyviai galima pri-
jungti bet kokius kitus teiginius, vis tiek j konjunkcija bus klaidin-
ga (konjunkcijos klaidingumui pakanka bent vieno jos nario klai-
dingumo). T pat galima pasakyti ir apie q q.
Jei iraikai negalima suteikti konjunkcins normaliosios formos,
kuri yra visuomet teisinga, ir negalima suteikti disjunkcins normalio-
sios formos, kuri yra visuomet klaidinga, tai tokia iraika yra kartais
teisinga (atitinkamai - kartais klaidinga).
Antrasis disjunkcins normaliosios formos standartinis varian-
tas yra tobula dnf.
Iraikos tobula disjunkcin normalioji forma yra jos disjunkcin
normalioji forma, turinti iuos poymius:
a) joje nra dviej vienod disjunkcijos nari;
b) n viename disjunkcijos naryje nra dviej vienod konjunkci-
jos nari;
c) n viename disjunkcijos naryje nra teiginio ir to teiginio neigi-
mo;
d) kiekviename disjunkcijos naryje yra visi iraikoje esantys teigi-
niai, ir kiekvienas teiginys yra su neigimo enklu arba be jo.
ie reikalavimai panas reikalavimus, keliamus tobulai knf. An-
tai iraikoje (p q)V(p q)V(p q) vien disjunkcijos nar reikia
ibraukti remiantis suprastinimo dsniu (pVp) ~p. Reikalavimas
b) vykdomas, remiantis suprastinimo dsniu (p p) ~p. Pvz., iraika
(p q p)V(p q) yra dnf, bet ne tobula, dl to pirmajame disjunkcijos
naryje pasikartojant teigin p reikia ibraukti: (p q)V(p q). Reika-
lavimas c) reikia, kad tobuloje dnf negali bti p p formos teigi-
ni. Tokios formos teiginiai bt visuomet klaidingi. J ei toki teigi-
ni pasitaiko, ibraukiamas visas disjunkcijos narys. Pvz., iraika
(p p q)V(p q)V(p q), taikant jai reikalavim c), suprastinama
ibraukiant pirmj disjunkcijos nar. Lieka (p q)V(p q). Reika-
lavimas d) vykdomas panaiai kaip ir tobulos knf atveju: jei kurio
nors iraikos teiginio disjunkcijos naryje trksta, tai t teigin ir
jo neigim, susietus disjunktyviai (xVx), konjunkcijos enklu reikia
prijungti prie to disjunkcijos nario. Toks prijungimas teistas re-
miantis iskaidymo dsniu p ~[(p q)V(p q)].
Tobul dnf galima suteikti bet knai iraikai, iskyrus visuomet
klaidingas. Suteiksime i form iraikai
(p>q) (q->p)
Remiantis (4):
(pVq) (qVp).
Paaliname dvigub neigim:
(pVq) (qVp).
Taikome (10) pirmj variant:
(p q)V(p p)V(q q)V(q p).
Gautoji iraika yra disjunkcin normalioji forma, taiau ji dar
nra tobula dnf. J i neatitinka reikalavimo b), nes joje yra disjunkci-
jos narys q q. Dl to vien teigin q ibraukiame. Taip pat pagal
reikalavim c) reikia ibraukti disjunkcijos nar p p. Gauname
(p q)VqV(q p).
Vykdydami reikalavim d), prie q prijungiame trkstam teigin p:
(p q)V[q (pVp)]V(q p).
Lautiniuose skliaustuose esaniai iraikos daliai taikome (10):
(p q)V(q PMq p)V(q p).
Pagal reikalavim a), ibraukiame pasikartojanius disjunkcijos
narius ir gauname iraik, kuri yra tobula dnf:
(p q)V(q p).
Tobula dnf parodo vairias galimybes, kurioms esant, turimoji i-
raika yra teisinga. Pateiktoji iraika (p>q) (q>p) yra teisinga
dviem atvejais: kai p klaidingas ir q teisingas (p q); kai q teisingas
ir p teisingas (q p). ituo lengva sitikinti, iraik (p>q) (q^p)
pakeitus nurodytomis teigini p ir q teisingumo reikmmis:
Pirmas atvejis:
t (Ar>/c)
t-1
t.
Antras atvejis:
(t->t) (t->t)
t {k>t)
t t
t.
^to P r at i mai
1. Suteikite disjunkcin normalij form, kuri yra visuomet klaidinga,
iraikai (p q p)^>q.
2. Suteikite tobul dnf iraikai p
3. Kurioms galimybms esant iraika p>(p q) q yra teisinga?
21. Teigini logikos taikymas technikoje
Teigini logika plaiai taikoma iuolaikinje technikoje konstruo-
jant kibernetinius renginius, skaiiavimo mainas. Parodysime to-
kio taikymo pavyzd. Pateikta schema galina valdyti informacij:
praleisti vienus signalus, sulaikant antruosius, ir prieingai.
A
vedimas
vedimas
valdymas
1 br.
ivedim P eina signalai, patenkantys vedimo kanalu A arba
vedimo kanalu B priklausomai nuo to, kaip veikia valdymas S
1
ir
S
2
. Kai valdymo signalas S
1
praleidia signal, ateinant vedimo
kanalu A, tai signalas ties B kanalu sulaikomas. Padavus valdymo
signal S
2
, gausime atvirki vaizd. Tad ios schemos veikimas
apraomas loginmis iraikomis
P=(A
1
S
1
)ViB- S
2
);
P =A
j
J
1
-MB S
2
);
P = B- S
2
MA S
1
).
III SK Y R I U S
Predikat logika
SAVYBI TEORI J A
Yra samprotavim, kuri ivad negalima pagrsti teigini logikos
priemonmis. Pvz.:
Kiekvienas Jono draugas yra Petro draugas.
Martynas nra Petro draugas.
Vadinasi, Martynas nra Jono draugas.
io samprotavimo login korektikum galima pagrsti tiriant prie-
laid ir ivados struktr.
Teigini logikoje teiginys laikomas nedaloma visuma. Taiau lo-
gin teigin galima nagrinti ir jo struktros poiriu, panaiai kaip
gramatika nagrinja gramatin sakin, surasdama sakinio dalis -
veiksn, tarin, paymin ir kt. inoma, loginio teiginio struktra
visai kitokia negu gramatinio sakinio.
Predikat logikoje teiginio sandara atvaizduoja fakt, jog tikro-
vje egzistuoja objektai ir jie turi poymius.
Predikat logika yra teorija, tirianti poymio priskyrimo objektui
login raik.
Teigin sudaro objektas ir poymis, kuris tam objektui priskiria-
mas arba nepriskiriamas. Plaiausia prasme objektas yra tai, k gali-
ma pavadinti. Poymis yra tai, kuo objektai panas arba kuo jie ski-
riasi vienas nuo kito. Teiginyje Klaipda yra Lietuvos uostamiestis"
teiginio objektas yra Klaipda, kuriai priskiriamas poymis bti Lie-
tuvos uostamiesiu". Teiginio objektas kartais dar kitaip vadinamas
subjektu, o poymiai dar kitaip vadinami predikatais.
Skiriami tokie poymiai: savybs, santykiai ir vardai (pavadinimai).
Saxybe yra toks poymis, kur galima priskirti bent vienam ob-
jektui. Savyb bti baltam" gali turti ir vienas objektas, pavyz-
diui, sakome: Sniegas yra baltas", Pienas yra baltas" ir pan. Tai
prasmingi ir teisingi teiginiai.
Santykis yra toks poymis, kur galima priskirti maiausiai dviem
objektams. Poymiai bti broliu", bti didesniam" yra santykiai.
Teiginys J onas Petro brolis" - prasmingas teiginys. Tuo tarpu tei-
ginys J onas yra brolis" jau beprasmikas, nes poymis bti bro-
liu" yra santykis, ir vienam objektui jo negalima priskirti. Dl to,
kad savybes galima priskirti vienam objektui, o santykius galima
priskirti maiausiai dviem objektams, savybs vadinamos vienvie-
iais predikatais, o santykiai - daugiavieiais predikatais.
Vardas taip pat yra poymis, nes vien objekt nuo kito galima
atskirti pagal j pavadinim. Vardai nagrinjami ne predikat logi-
koje, o loginje semantikoje.
Predikat logika tiria savybes ir santykius. Pagal tai predikat
logika skirstoma dvi dalis - savybi teorij ir santyki teorij.
1. Propozicin funkcija, jos pavertimas teiginiu
Teiginys turi propozicins funkcijos struktr.
Logikoje funkcija yra operacija, kiekvienam kurios nors klass
elementui sugretinanti kitos klass element. Antai teigini klas
sudaro n teigini, o klas teisingumo reikms" sudaro du ele-
mentai - teisinga" ir klaidinga". Teigini klas gretinama su kla-
se teisingumo reikms".
Funkciniai ryiai yra ir logikoje. Vieni dydiai logikoje kinta pri-
klausomai nuo kit dydi kitimo. Tai matme jau teigini logikoje,
kurioje sudtinio teiginio teisingumas priklauso nuo j sudarani
paprast teigini teisingumo reikmi. Vadinasi, sudtinio teiginio
teisingumo reikm yra funkcija, kintanti priklausomai nuo sudtin
teigin sudarani paprast teigini teisingumo reikms kitimo.
Funkciniai ryiai predikat logikoje reikiasi tuo, kad predikat
logikoje teiginio teisingumas priklauso nuo to, kokiems objektams
priskiriamas tam tikras poymis.
Tegul turime teiginius:
Pasas yra dokumentas.
Diplomas yra dokumentas.
Atestatas yra dokumentas.
yra dokumentas
Lygindami iuos teiginius, matome, kad jie vienas nuo kito ski-
riasi tik savo objektais, skirtingiems objektams priskiriamas tas pats
poymis, tas pats predikatas. odius pasas", diplomas", ates-
tatas" pakeit kintamuoju x, gauname iraik
yra dokumentas.
i iraika nra teiginys. Teiginys turi bti teisingas arba klaidin-
gas, tuo tarpu iraika x yra dokumentas" nra nei teisinga, nei
klaidinga. J ei tuiame popieriaus lape randame parayt teigin
Pasas yra dokumentas", tai j laikome teisingu. J ei tuiame po-
pieriaus lape randame parayt iraik x yra dokumentas", tai
negalime pasakyti, ar i iraika teisinga, ar klaidinga, nes neino-
me, kas yra x. Iraika x yra dokumentas" yra ne teiginys, bet
teiginio funkcija, kuri dar kitaip vadinama propozicine funkcija (lo-
tyn k. propositio - teiginys).
Propozicine funkcija - tai funkcija, nustatanti atitikim taip tam
tikros srities objekt, kurie yra jos argumento reikms, ir teisingumo
bei klaidingumo.
Iraikose
yra advokatas,
yra mokslas,
yra auktoji mokykla
kintamasis vadinamas i funkcij argumentu. i iraik virti-
mas teisingais ar klaidingais teiginiais priklauso nuo to, kokias reik-
mes gauna argumentas x. Kintamojo pakeitimas kokio nors ob-
jekto pavadinimu ir yra pirmasis, paprasiausias, bdas propozici-
nei funkcijai paversti teiginiu. Pakeit kokio nors asmens (pvz.,
Petraiio) pavarde, mokslo (pvz., lingvistikos) ir auktosios mokyk-
los (pvz., universiteto) pavadinimais, gausime:
Petraitis yra darbo teiss specialistas.
Lingvistika yra mokslas.
Universitetas yra auktoji mokykla.
Tai teisingi teiginiai. Tuo tarpu pakeitus asmens, kuris nra teisi-
ninkas, pavarde arba poym bti mokslu" priskyrus astrologijai,
gautume klaidingus teiginius, pavyzdiui, Astrologija yra moks-
las". Propozicins funkcijos virtimas teisingu arba klaidingu teigi-
niu priklauso nuo to, kokiam objektui poymis priskiriamas, kitaip
tariant, priklauso nuo argumento reikmi.
Antras bdas propozicinei funkcijai paversti teiginiu yra susieji-
mas kvantoriais. Terminas kvantorius kils i lotyn k. odio quan-
tum - kiek".
Kvantorius teigin apibdina kiekybikai. Poym galima priskir-
ti vienam objektui (Monika B. yra mokytoja"), keliems objektams
(Kai kurie mons - mokytojai") arba visiems kurios nors klass
objektams (Visi, dalyvaujantieji ioje konferencijoje, - mokyto-
jai"). Kokiam objekt skaiiui poymis priskiriamas arba nepriski-
riamas - tai nurodo kvantorius.
prastoje nekamojoje kalboje yra nemaai vadinamj kvanto-
rini odi:
visi n vienas keliolika egzistuoja
kiekvienas kai kurie vienintelis daug
bet kuris keli yra be galo daug.
Kvantoriniams odiams priklauso ir visi kiekiniai skaitvardiai.
iems odiams reikti logikoje pakanka dviej pagrindini kvan-
tori - egzistavimo kvantoriaus ir bendrumo kvantoriaus.
Egzistavimo kvantorius ymimas simboliu . enklas 3 yra an-
gl k. odio exist, vokiei k. existieren apversta pirmoji raid, ku-
rios vidurinis brknelis pailgintas. Simbolis 3x skaitomas taip:
yra toks (tokie) x.
Egzistavimo kvantorius raomas prie propozicin funkcij. i-
taip propozicin funkcij susiejus egzistavimo kvantoriumi, ji virs-
ta teiginiu. Propozicines funkcijas x yra advokatas", x yra moks-
las", ,, yra auktoji mokykla" susiejus egzistavimo kvantoriumi,
gauname:
3x (x yra advokatas).
3x (x yra mokslas).
3x (x yra auktoji mokykla).
ios iraikos skaitomos taip:
Yra toks , kuris yra advokatas.
Yra toks , kuris yra mokslas.
Yra toks , kuris yra auktoji mokykla.
Tikrai, teisinink advokat yra ne vienas. Daug yra moksl, daug
auktj mokykl.
Taiau pateiktose iraikose visai nenurodyta, kokiai objekt sri-
iai, klasei priklauso objektas x. Todl daug geriau iraikas skaityti
konkreiai nurodant objekt klas, kuriai tas poymis priskiriamas:
3x (x - teisininkas ir - advokatas).
3x (x - ini sistema ir - mokslas).
3x (x - mokykla ir - auktoji mokykla).
Vadinasi, iraikos x yra advokatas", x yra mokslas", x yra
auktoji mokykla", susiejus jas egzistavimo kvantoriumi, skaitomos
taip:
Yra toks , kuris yra teisininkas ir kuris yra advokatas.
Yra toks x, kuris yra ini sistema ir kuris yra mokslas.
Yra toks , kuris yra mokykla ir kuris yra auktoji mokykla.
Galima ir i teigini daugiskaita. Yra tokie x, kurie yra advo-
katai" ir t. t. Teiginio vienaskaita ar daugiskaita priklauso nuo to,
kokiam skaiiui objekt poymis priskiriamas.
Egzistavimo kvantorius negali nurodyti, koks konkretus skaiius
objekt turi t poym. Egzistavimo kvantorius tenurodo, kad yra
bent vienas objektas, turs tok poym, bet galbt j yra ir daugiau.
Vadinasi, egzistavimo kvantoriumi reikiama, kad poym turi bent
vienas arba kai kurie tos klass objektai.
Bendrumo kvantoriumi tvirtinama, kad poym turi kiekvienas
nagrinjamosios klass objektas. Bendrumo kvantorius ymimas
simboliu Vx. enklas V yra angl k. odio all, vokiei k. alle
apversta pirmoji raid. Simbolis Vx skaitomas taip:
kiekvienas x.
Bendrumo kvantori paraius prie propozicin funkcij, ji virs-
ta teiginiu. Propozicines funkcijas x yra protaujanti btyb", x
yra teisininkas", x yra dokumentas" susiejus bendrumo kvanto-
riumi, gauname:
Vx (xyra protaujanti btyb).
Vx (x yra teisininkas).
V (x yra dokumentas).
ios iraikos skaitomos ir nurodant objekt klas, kurios sud-
tyje yra tie objektai x: protaujanios btybs yra mons; bti teisi-
ninku gali, sakysime, advokatas; bti dokumentu gali, sakysime, pa-
sas. J ei iraika susieta bendrumo kvantoriumi, tai nurodymas ob-
jekt klass, kurios sudtyje yra objektai x, reikiamas implikacija.
Pateiktos iraikos skaitomos:
Kiekvienas x, jei mogus, tai protaujanti btyb.
Kiekvienas x, jei advokatas, tai teisininkas.
Kiekvienas x, jei pasas, tai dokumentas.
Propozicines funkcijas susiejus egzistavimo ar bendrumo kvan-
toriais, galima gauti ir klaidingus teiginius. Pavyzdiui, iraik x
yra dantist" susiejus bendrumo kvantoriumi ir poym bti dantis-
te" priskyrus gydytojoms, gauname: Kiekviena x, jei gydytoja, tai
dantist". Tai klaidinga, nes ne kiekviena gydytoja - dantist. Pana-
iai klaidingas yra teiginys Kiekvienam teisinga, kad +2 =5".
I kit kvantori pamintini apribojantys kvantoriai. J ie urao-
mi iraikomis
Vx
pw
F (x),
3x
p(x)
F (x),
kurios skaitomos taip: kiekvienas turi predikat F, jei jis turi pre-
dikat P; yra toks x, kad kai turi predikat F, jis turi ir predikat P.
Skaitinis kvantorius nurodo, kad yra tikslus skaiius n toki x,
kurie turi predikat F:
3x
n
F ().
Begalybs kvantorius teigia, kad yra begalinis skaiius toki x, kurie
turi predikat F:
Bx
00
F (x).
Kvantoriai atlieka logini operatori vaidmen. Operatoriumi logi-
koje vadinamas simbolis arba kombinacija simboli, kurie, pavar-
toti kokioje nors loginje formoje, sukuria nauj form. Konjunk-
cija, disjunkcija ir kitos teigini logikos jungtys, kvantoriai - tai vis
loginiai operatoriai.
^D P r at i mai
1. Susiekite propozicines funkcijas egzistavimo kvantoriumi ir perskaitykite:
a) yra angl kalbos bdvardis.
b) yra vokiki skoliniai lietuvi kalboje.
2. Susiekite propozicines funkcijas bendrumo kvantoriumi ir perskaitykite:
a) yra raytojas.
b) yra valstybin staiga.
2. Savybi teorijos alfabetas
Savybi teorijos objektus ymsime maosiomis raidmis x, y, z.
Savybes ymsime didiosiomis raidmis F, G, H.
Iraika
F(x)
skaitoma: turi savyb F. Atitinkamai iraikos G (x), H (x) skaito-
mos: turi savyb G; turi savyb H.
Iraikos
3xF (x); VxG (x)
skaitomos: yra toks x, kuris turi savyb F; kiekvienas turi savyb G.
Teigin Kai kurie spaudos leidiniai yra metraiai" formalizuo-
sime taip. odis kai kurie" reikiamas egzistavimo kvantoriumi
(3x), savyb bti spaudos leidiniu" ymsime raide F, savyb bti
metraiu" - raide G. Kai iraikoje yra egzistavimo kvantorius, sa-
vybs susiejamos konjunkcija. Gauname: 3x [F (x) G (x)]. Skaito-
me: yra toki x, kurie turi savyb F ir savyb G. Kitaip tariant, yra
toki , kurie turi savyb bti spaudos leidiniais" ir turi savyb
bti metraiais" - tokia teiginio Kai kurie spaudos leidiniai yra
metraiai" login struktra savybi teorijos poiriu.
Teigin Visi parkeriai yra raymo priemons" formalizuosime
taip. odis visi" reikiamas bendrumo kvantoriumi, savyb bti
parkeriu" ymsime raide F, savyb bti raymo priemone" - rai-
de G. Kai iraikoje yra bendrumo kvantorius, savybs susiejamos
implikacija. Gauname: Vx [F (x)>G (x)]. Skaitome: kiekvienas x,
jei turi savyb F, tai turi savyb G. ICitaip tariant, kiekvienas x,
jei turi savyb bti parkeriu", tai turi savyb bti raymo prie-
mone" - tokia yra teiginio Visi parkeriai yra raymo priemons"
login struktra savybi teorijos poiriu.
Predikat logikoje, taip pat, kaip vliau matysime, ir kitose logi-
kos teorijose, operuojama ir teigini logikos veiksmais - neigimu,
konjunkcija, disjunkcija, implikacija, ekvivalencija.
Savybes galima neigti. Neigiant savyb, vir jos raomas neigimo
enklas:
F(x); G (x).
Skaitome: neturi savybs F; netiesa, kad turi savyb G.
Galima neigti ne tik savybes, bet ir kvantorius. Neigiant kvanto-
ri, vir jo raomas neigimo enklas:
3x; Vx.
Skaitome: netiesa, kad yra toks (tokie) x; netiesa, kad kiekvienas x.
Iraika
I x F(x)
skaitoma: netiesa, kad yra toks x, kuris turi savyb F.
Iraika
Vx F (x)
skaitoma: netiesa, kad kiekvienas turi savyb F.
Panagrinkime teigin Ms grupje nra nepaangi studen-
t". Savyb bti ms grups studentu" paymj raide F, savyb
bti paangiam" - raide G, o jos neigim bti nepaangiam" -
simboliu G, susiej savybes konjunkcija, nustatome nagrinjamo
teiginio login struktr: 3x [F () G ()]. Skaitome: netiesa, kad
yra toki x, kurie turi savyb F ir neturi savybs G. Kitaip tariant,
netiesa, kad yra toki x, kurie turi savyb bti ms grups stu-
dentais" ir neturi savybs bti paangiais".
Teiginys Mirusieji nekalba" savybi teorijos priemonmis ura-
omas taip: Vx [F (x)^G (x)], t. y. kiekvienas x, jei mirs, tai
nekalba.
Iraikoje gali pasitaikyti ne vienas kvantorius, bet du ir daugiau
kvantori. Iraika 3x By [F (x) V F (y)] skaitoma: yra toks ir yra
toks y, i kuri turi savyb F arba y turi savyb F. Pavyzdiui, yra
koks nors mogus ir koks nors mogus y, i kuri turi savyb
bti notaru" arba y turi savyb bti notaru". Visuomet galima
rasti du mones, kuri vienas arba kitas yra notaras.
Iraika Vx F (x) By F (y) skaitoma: kiekvienas turi savyb F ir
yra toki y, kurie turi savyb F. Pavyzdiui, kiekvienas drabuis su-
sidvi, taiau ir kiti daiktai susidvi.
Kvantoriaus galiojimo srit parodo skliaustai.
Iraikoje Vx [F (x)>G (x)] bendrumo kvantorius galioja visai
iraikai, o iraikoje Vx F (x) By F (y) bendrumo kvantorius
galioja tik iki konjunkcijos enklo.
Predikat logikos iraikose bna trij ri kintamieji.
1. Individiniai kintamieji - tai , z..., juos galima pakeisti paski-
r objekt vardais.
2. Predikatiniai kintamieji - tai F, G, H... . J uos galime pakeisti
konkreiais predikatais (savybmis arba santykiais).
3. Propoziciniai kintamieji - tai p, q, r... . J ie paimti i teigini
logikos ir gali bti pakeisti konkreiais teiginiais.
Iraikoje p>Bx F (x) yra vis trij ri kintamieji: - individi-
nis, F - predikatinis, p - propozicinis kintamasis.
Kintamieji x, y, z predikat logikos iraikose yra dvejopo po-
bdio - suvaryti arba laisvi. Suvarytas kintamasis - tai tas, ku-
ris yra kvantoriuje ir tam tikroje kvantoriaus galiojimo srityje. Lais-
vas kintamasis - tai tas, kurio kvantoriuje nra. I raikoje
V [F (x)>G (y)]VG (x) kvantoriuje esantis kintamasis - suvar-
ytas; lautiniuose skliaustuose esantis taip pat suvarytas, nes jis
yra kvantoriaus galiojimo srityje; y - laisvas kintamasis; paskutiny-
sis - taip pat laisvas, nes jis yra u kvantoriaus galiojimo srities.
Esmin kvantoriaus savyb ta, kad jis laisvus kintamuosius pa-
veria suvarytais. Iraika, kurioje nra laisv kintamj, yra tei-
ginys, o ne propozicine funkcija.
Objektai, kuriems galima priskirti tam tikr savyb, sudaro tos
savybs srit. Pavyzdiui, savybs mlynas" sritis yra visi objektai,
kuriems bdinga i spalva.
P r at i mai
1. Perskaitykite iraikas:
a) [F(x) G ()],
b) VxF (x)>F (y).
2. Savybi teorijos simboliais uraykite teiginius:
a) Yra toki logikos udavini, kurie nelengvai sprendiami.
b) Kiekviename moksle yra neisprst problem.
c) Laikrodis turi rodyti tiksl laik.
d) Kai kurios kalbos turi kelis bsimuosius laikus.
3. Savybi teorijos dsniai
Dsni savybi teorijoje yra daug. Panagrinsime kai kuriuos i j.
Paskir grup sudaro 4 dsniai, galinantys vienus kvantorius pa-
keisti kitais.
VxF () ~3xF (x).
Skaitome: iraika Kiekvienas turi savyb F" ekvivalenti i-
raikai Netiesa, kad yra toks x, kuris neturi savybs F'.
Teiginys Kiekviena knyga turi puslapius" ekvivalentus teiginiui
Netiesa, kad yra tokia knyga, kuri neturt puslapi".
VxF () ~BxF (x).
Skaitome: iraika Netiesa, kad kiekvienas turi savyb F' ek-
vivalenti iraikai Yra toks x, kuris neturi savybs F'.
Kadangi netiesa, kad kiekvienas mogus yra doras, tai yra mo-
ni, kurie nra dori.
BxF (x) -VxF ().
Skaitome: iraika Yra toks x, kuris turi savyb F' ekvivalenti
iraikai Netiesa, kad kiekvienas neturi savybs F'.
Kadangi yra dor moni, tai netiesa, kad kiekvienas mogus
nedoras.
BxF () ~VxF (x).
Skaitome: iraika Netiesa, kad yra toks x, kuris turi savyb F'
ekvivalenti iraikai Kiekvienas neturi savybs F'. Teiginys Ne-
tiesa, kad ms grupje yra toks studentas, kuris moka est kalb",
ekvivalentus teiginiui Kiekvienas ms grups studentas est kal-
bos nemoka".
Svarbus savybi teorijos dsnis yra is:
Vx F (x)>F (y).
Skaitome: jei kiekvienas turi savyb F, tai savyb F turi koks
nors y.
Sis dsnis yra loginis bendr teigini taikymo pavieniams atve-
jams pagrindas. Kadangi kiekvienas ms alies pilietis privalo lai-
kytis Lietuvos Respublikos statym, tai j privalo laikytis ir bet
kuris pilietis, pavyzdiui, Petraitis.
Pateiktajam artimas is dsnis:
F (y) >3xF (x).
Skaitome: jei koks nors objektas y turi savyb F, tai yra toks x,
kuris turi savyb F.
Tai reikia, kad jei koks nors laisvai parinktas objektas y turi tam
tikr savyb, tai t savyb turi ir koks nors objektas x, kuris priklau-
so tai paiai klasei kaip ir objektas y. Pavyzdiui, Petraitis yra darb-
tus, vadinasi, yra ir daugiau darbi asmen.
Pateikiame dsnius, nurodanius, kaip reikia kvantorius kelti
skliaustus ir ikelti u skliaust. J ie vadinami kvantori iskaidymo
ir jungimo dsniais.
Bendrumo kvantoriaus iskaidymas konjunkcijoje:
Vx [F (x) G Cx)] ~[VxF (x) VxG (x)].
Skaitome: iraika Kiekvienas turi savyb F ir savyb G" ekvi-
valenti iraikai Kiekvienas turi savyb F ir kiekvienas turi sa-
vyb G".
Teiginys Kiekviename universitete yra fakultetai ir katedros"
ekvivalentus teiginiui Kiekviename universitete yra fakultetai ir
kiekviename universitete yra katedros".
Kitaip iskaidomas egzistavimo kvantorius konjunkcijoje:
3x [F (x) G (x)]>[3xF Cx) 3xG (x)].
Skaitome: jei yra toks x, kuris turi savyb F ir savyb G, tai yra
toks , kuris turi savyb F, ir yra toks x, kuris turi savyb G.
Palyginus su bendrumo kvantoriaus iskaidymu konjunkcijoje,
skirtumas ia tas, kad tarp skliaustuose esani iraik negalima
rayti ekvivalencijos enklo. inome, kad ekvivalencija yra impli-
kacija abiem kryptimis. Taiau ioje iraikoje i 3xF (x) 3xG (x)
negalima ivesti 3x [F (x) G Cx)]. Tai rodo kad ir is pavyzdys. Yra
toks sportininkas, kuris pasiek geriausi rezultat pasaulyje ieties
metimo rungtyje 1960 m., ir yra toks sportininkas, kuris pasiek ge-
riausi rezultat pasaulyje ieties metimo rungtyje 2000 m. Taiau b-
t klaidinga teigti, kad yra toks sportininkas, kuris pasiek geriausi
rezultat pasaulyje ieties metimo rungtyje 1960 m. ir 2000 m.
Iraikos, kuri tvirtint bendrumo kvantoriaus iskaidym dis-
junkcijoje, negali bti. Tarkime, kad grupei vaik davme kiekvie-
nam po vien vaisi - obuol arba kriau. Tada i teiginio Kiek-
vienas vaikas gavo obuol arba kriau" neseka teiginys Kiekvie-
nas vaikas gavo obuol arba kiekvienas vaikas gavo kriau". J uk
vieni gavo obuolius, kiti - kriaues.
Predikat logikoje i vien dsni ivedami kiti dsniai, remian-
tis dvejybikumo principu. Konjunkcija ir disjunkcija, kvantoriai 3x
ir Vx vadinami dvejybikais. Be to, dvejybiki taip pat simboliai >
ir . enklas < vadinamas atvirktine implikacija. J ei implikacijo-
je i p seka q, tai atvirktinje implikacijoje i q seka p. Dvejybiku-
mo principo esm yra ta, kad nustatoma, jog iraika, kurioje yra
bendrumo kvantorius ir konjunkcija, ekvivalenti iraikai, kurioje:
1) bendrumo kvantorius pakeiiamas egzistavimo kvantoriumi;
2) konjunkcija pakeiiama disjunkcija; 3) implikacija pakeiiama
atvirktine implikacija.
Taikant dvejybikumo princip bendrumo kvantoriaus iskaidy-
mui konjunkcijoje, reikia Vx pakeisti 3x, konjunkcij () pakeisti
disjunkcija (V). Gauname egzistavimo kvantoriaus iskaidym dis-
junkcijoje:
[F (x)VG ()] ~[BxF (x)V3x G (x)].
Skaitome: iraika Yra toks x, kuris turi savyb F arba savyb
G" ekvivalenti iraikai Yra toks x, kuris turi savyb F arba yra
toks , kuris turi savyb G".
Bendrumo kvantoriaus iskaidymas implikacijoje:
Vx [F (x)>G (x)]>[ Vx F (x)>VxG (*)].
Skaitome: kiekvienas x, jei turi savyb F, tai turi savyb G. I
to seka, kad jei kiekvienas turi savyb F, tai kiekvienas turi savy-
b G.
is dsnis rodo, kad kai kuriais atvejais atsiranda tam tikras skir-
tumas tarp odi kiekvienas" ir visi". Panagrinkime tok atvej.
Tam tikras skaiius asmen nutar persikelti per up, bet j valtis
kiaura. Situacij galima taip nusakyti: kiekvienas, kuris atskirai ss
valt [F Cx)], nusks kartu su ja [G (x)]. Vadinasi, jei visi kartu ss
valt [VxF (x)], tai visi nusks kartu su ja [VxG (x)]. I ties, jei valtis
neilaikys vieno asmens, tai ji neilaikys ir vis j susdusij. Ta-
iau atvirktin implikacija negalima. Gali bti teisinga tai, kad jei
visi kartu ss valt, tai visi nusks kartu su ja. Taiau gali bti klai-
dinga, kad kiekvienas, kuris atskirai ss valt, nusks kartu su ja.
Iraikos, kuri tvirtint egzistavimo kvantoriaus iskaidym im-
plikacijoje, negali bti.
Patyrinsime kvantori jungimo dsnius. J ie nurodo, kaip kvan-
torius ikeliamas u skliaust.
Bendrumo kvantoriaus jungimas konjunkcijoje:
[VxF (x) VxG ()] ~Vx [F (x) G (*)].
is dsnis lengvai gaunamas i bendrumo kvantoriaus iskaidy-
mo konjunkcijoje dsnio, sukeitus vietomis ekvivalentes jo dalis.
Iraikos, kuri tvirtint egzistavimo kvantoriaus jungim konjunk-
cijoje, negali bti, nes egzistavimo kvantoriaus iskaidymo konjunk-
cijoje dsnis suformuluotas ne kaip ekvivalencija, o kaip implikaci-
ja. inome, kad implikacijos antecedentas ir konsekventas negali
bti sukeisti vietomis.
Bendrumo kvantoriaus jungimas disjunkcijoje:
[VxF (x)V VxG (x)]>Vx [F (x)VG (*)].
Skaitome: jei kiekvienas turi savyb F arba kiekvienas turi
savyb G, tai kiekvienas turi savyb F arba savyb G.
Tarkime, kad kiekvienas ms grups narys keliavo Nerimi ar-
ba kiekvienas ms grups narys keliavo Nemunu. I ia seka,
kad kiekvienas ms grups narys keliavo Nerimi arba Nemunu.
Taiau i iraikos Vx [F (x)VG (x)] negalima ivesti iraikos
V xF (x)VV xG (x). Pavyzdiui, teisinga tai, kad kiekvienas medis
turi lapus arba spyglius. Taiau bt klaidinga teigti, kad kiekvie-
nas medis turi lapus arba kiekvienas medis turi spyglius. Abu ie
teiginiai klaidingi, tad ir j disjunkcija klaidinga.
Egzistavimo kvantoriaus jungimas disjunkcijoje:
[3xF (x)V3x G Cx)] ~3x [F (x)VG Cx)].
is dsnis vlgi gaunamas i egzistavimo kvantoriaus iskaidymo
disjunkcijoje dsnio, ekvivalencijos narius sukeitus vietomis.
Iraikos, kuri tvirtint bendrumo kvantoriaus jungim implika-
cijoje, negali bti, nes bendrumo kvantoriaus iskaidymas implika-
cijoje suformuluotas ne kaip ekvivalencija.
Egzistavimo kvantoriaus jungimas implikacijoje:
[3xF (x)>3xG (x)]->3x [F (x)->G Cx)].
Skaitome: jei yra toks x, kuris turi savyb F, tai yra toks x, kuris
turi savyb G. I to seka, jog yra toks x, kad jei turi savyb F, tai
turi savyb G.
Tarkime, kad yra grup komand - sportini varyb dalyvi.
J ei yra komanda - varyb dalyv, tai yra komanda (ta ar kita),
kuri laimi. I to seka, kad jei kakokia komanda yra varyb dalyv,
tai ji laimi.
Visi teigini logikos dsniai galioja ir predikat logikoje, todl
savybi teorijos dsnius galima ivesti i teigini logikos dsni.
Tuo tikslu teigini logikos iraikose kintamuosius p, q, r reikia
pakeisti savybi logikos kintamaisiais F (x), G (), H (), o logins
konstantos ilieka.
Iraikoje p ~p pakeit p iraika F (), o logines konstantas
(dvigub neigim ir ekvivalencijos enkl) palik, gauname dvigu-
bo neigimo dsn savybi teorijoje:
Vx [F () -F ()].
Skaitome: kiekvienam teisinga, jog iraika Netiesa, kad ne-
turi savybs F' ekvivalenti iraikai x turi savyb F'.
Pavyzdiui, jei netiesa, kad is objektas ne mlynas, tai reikia,
kad is objektas mlynas.
Iraikoje p p pakeit p iraika F (), o logines konstantas
palik, gauname prietaravimo dsn savybi teorijoje:
Vx F (x) F(x).
Skaitome: kiekvienam teisinga, kad netiesa, jog turi savyb F
ir neturi savybs F.
Pavyzdiui, neteisinga teigti, kad kas nors yra sveikas ir nesvei-
kas. Toks tvirtinimas tinka kiekvienam objektui.
Iraikoje pVp pakeit p iraika F (x), gauname negalimo tre-
iojo dsn savybi teorijoje:
Vx [F (x)VF (*)].
Skaitome: kiekvienam teisinga, kad turi savyb F arba netu-
ri savybs F.
itaip savybi teorijos dsnius ivedant i teigini logikos dsni,
prie kiekvien savybi teorijos dsn raomas bendrumo kvantorius.
J is parodo, kad tai, kas dsnyje teigiama, tinka kiekvienam x.
J ei teigini logikos iraikoje yra ne vienas, o keli kintamieji, tai
kiekvien i j pakeiiame atskira savybi teorijos iraika. Dsny-
je (p>q)>(q->p) p pakeit F (x), q pakeit G (x), gauname kon-
trapozicijos dsn savybi teorijoje:
Vx{[F (x)>G (x)MG (x)>F (x)]}.
Skaitome: kiekvienam teisinga, kad jei i to, jog turi savyb F,
seka, kad turi savyb G, tai i to, kad neturi savybs G, seka, jog
neturi savybs F.
Pavyzdys. Kiekvienas, jei jis chirurgas, tai jis gydytojas. I to se-
ka, kad jei jis ne gydytojas, tai jis ne chirurgas.
Savybi teorijos dsniai i teigini logikos dsni ivedami ir ki-
tokiu bdu. Teigini logikos kintamieji p, q, r pakeiiami iraiko-
mis VxF (), VyG (y), BxF (x) ir pan. Dsnyje (p>q)>(q^>p) p
pakeitus iraika VxF (), o q - iraika 3yG (y), gauname:
[VxF (x)>3yG (/)]>[3yG (y)>VxF (x)].
Skaitome: jei kiekvienas turi savyb F, tai yra toks y, kuris turi
savyb G. I to seka, kad jei netiesa, jog yra toks y, kuris turi savyb
G, tai netiesa, kad kiekvienas turi savyb F.
i ^D P r at i mai
1. Remdamiesi kvantori pakeitimo dsniais, nustatykite, kokiems teigi-
niams ekvivalentus ie teiginiai:
a) Visi pasirengme seminarui;
b) Netiesa, kad visi pasirengme seminarui.
2. Iraikai [VxF (x) VxG (x)]>Vx [F(x) G (x)] taikydami dvejybikum,
iveskite nauj dsn.
3. Teigini logikos dsn (p>p)>p paverskite savybi teorijos dsniu.
4. Iraik pertvarkymas savybi teorijoje
Savybi teorijos iraikos vairiai pertvarkomos, i vien iraik
ivedant kitas joms ekvivalentes iraikas.
Dsniai
Vx F ( )-Vy F (y);
Bx F (x) ~ By F (y)
rodo, kad kurioje nors iraikoje kintamj pakeit kitu kintamuo-
ju, gauname jai ekvivalent iraik. Iraikoje [F () G ()] pa-
keit kintamuoju y, gauname ekvivalent iraik 3y [F (y) G (y)].
Keiiant kintamj kitu kintamuoju, reikia pakeitim daryti visoje
iraikoje, kad ir kur tas kintamasis bt. Be to, suvaryt kintam-
j negalima pakeisti laisvais kintamaisiais ir laisv kintamj - su-
varytais. Iraikos Vx [F (x)>G (y)] negalima pertvarkyti iraik
Vx [F (x)>G Cx)]- Pirmoje iraikoje y laisvas kintamasis, o antroje
jis pakeiiamas suvarytu kintamuoju.
Savybi teorijos iraikas galima taip pertvarkyti, kad kvantoriai
bt ikelti prie visus kitus iraik sudaranius simbolius. Sako-
ma, kad itaip pertvarkyta iraika gauna normalij form. Irai-
kos Vx F (x)VVy G (y) normalioji forma i: VxVy [F (y)VG (y)].
Skaitome: kiekvienam ir kiekvienam y teisinga, kad turi savyb
F arba y turi savyb G.
Taikant kvantori ekvivalencijos dsnius ir teigini logikos ds-
nius, savybi teorijos iraikas galima taip pertvarkyti, kad neigi-
mas tekt tik savybms. Panagrinkime iraik
F ()>Vy G ().
Skaitome: netiesa, kad jei yra toks x, kuris turi savyb F, tai kiek-
vienas y turi savyb G. Taikant iai iraikai teigini logikos dsn
p>q ~(p q), gauname:
F () Vy G ().
Pritaik kvantori ekvivalencijos dsn Vy G (y) ~3y G (y),
gauname:
3xF(x)-ByG {y).
Gautoje iraikoje neigimas tenka tik savybms.
Panaiai iraikos pertvarkomos ir antroje predikat logikos da-
lyje - santyki teorijoje.
P r at i mai
1. Iraikoje F ()>G (y) laisv kintamj pakeiskite kitu kintamuoju.
2. Suteikite normalij form iraikai F (x) 3y G (y).
3. Iraik F (x)V3y G (y) pertvarkykite taip, kad neigimas tekt tik
savybms.
5. Formalioji implikacija
Teiginys, turintis form i to, kad turi predikat F, visuomet seka,
kad turi predikat G", vadinamas formalija implikacija. Sis api-
brimas reikiamas iraika
Vx [F (x)>G ()].
Taigi formalioji implikacija reikiama materialija implikacija bei
bendrumo kvantoriumi ir turi i prasm: kiekvienas objektas, tu-
rintis predikat F, turi ir predikat G.
Cia galima du atvejai:
1. Objekt klas yra baigtin, ir jos elementai inomi. Tarki-
me, kad ant stalo guli 10 knyg. Tada teiginio Kiekvienas x, jei
knyga, gulinti ant stalo, tai parayta lietuvikai" teisingumas
nustatomas perirint kiekvien knyg. Vadinasi, iuo atveju iraika
Vx [F(x)>G Cx)] turi konjunkcijos prasm: [F(x^)>G (x,)] [F(x
2
)
>G (x
2
)] [F(x
3
)>G (x
3
)] ... [F(x
n
)>G (x
n
)]. i formalioji implika-
cija teisinga, kai teisingi visi konjunkcijos nariai, t. y. visos atskiros
implikacijos.
2. Objekt klas nesuskaiiuojama. Tada formaliosios implika-
cijos teisingumas negali bti reikiamas atskir implikacij kon-
junkcija. Teiginio Kiekvienas x, jei gyvoji btyb, tai bdinga
mediag apykaita" teisingumas negali bti nustatytas stebint pa-
vienius atvejus, nes t atvej nemanoma suskaiiuoti.
Formalioji implikacija reikalinga formalizuoti vienam i jungties
jei..., tai" vartojimo variant, siekiant ireikti prasmin antece-
dento ir konsekvento ry.
P r at i mai
1. Teiginiui Kiekvienas universitetas yra mokslo ir studij institucija" su-
teikite formaliosios implikacijos prasm.
2. Aptarkite io teiginio teisingumo nustatym.
SANTYKI TEORI J A
6. Santyki samprata
Savybi teorijoje poymis buvo priskiriamas maiausiai vienam ob-
jektui. Santyki teorija nagrinja tokius poymius, kuri vienam
objektui priskirti negalima. Santykius galima priskirti dviem, trims,
keturiems ir daugiau objekt. Maiausiai turi bti du objektai. Tik-
rovs objekt sveikos logikai reikiamos santykiais.
Kalboje gausu odi, reikiani santykius, pavyzdiui:
daugiau
lygu
skirtingas
bti tarp
sesuo
senelis
pastamas
draugas
dovanoti
sukurti
matyti
ginti
prieastingumas
judjimas
diskusija
mainai.
Santyki teorijoje objektus ymsime maosiomis raidmis x, y,
z. Paius santykius ymsime didiosiomis raidmis R, S, T. Iraik
Ry
skaitome: tarp objekt ir y yra santykis R. i struktr turi teigi-
nys vejys sugavo lydek":
R
vejys sugavo lydek.
Kai santykis yra tarp dviej objekt, jis vadinamas dvivieiu san-
tykiu. Taiau yra ir toki santyki, kurie egzistuoja tarp trij, ketu-
ri ir daugiau objekt. Tokiu atveju sakoma, kad santykis yra trij,
keturi viet ir 1.1. J ei savybs yra vienvieiai predikatai (poymiai),
tai santykiai yra daugiavieiai predikatai (poymiai).
Teiginyje Elektrnai yra tarp Vilniaus ir Kauno" santykis bti
tarp" reikalauja trij objekt. Elektrnus paymj raide x, Vilni -
y, Kaun - z, teigin uraome formule
R (x, y z).
Skaitome: tarp objekt x, y, z yra santykis R.
odis duoti" taip pat reikia triviet santyk: kas nors kam nors
duoda k nors, pavyzdiui, motina duoda vaikui obuol. Terminas
mainai" - keturvietis santykis: kas nors su kuo nors keiia k nors
k nors. Taigi preks pirkimas yra keturvietis santykis, kur sudaro
pirkjas, pardavjas, prek ir pinigai, sumokami u prek.
Daugelis poymi, kurie anksiau buvo laikomi savybmis, pasi-
rod es ne savybs, o santykiai. Kai sakoma, kad poelgis geres-
nis u poelg y, tai, grietai kalbant, toks teiginys netiksliai sufor-
muluotas. Bti geresniam" yra trij viet santykis: geresnis u y
z poiriu, t. y. poelgis geresnis u poelg y egzistuojani mora-
ls norm poiriu.
Logini santyki teorijoje pagrindinis santykis yra santykis tarp
dviej objekt, ymimas iraika xRy. Santyki teorijoje plaiai var-
tojami kvantoriai. Panagrinkime ias iraikas:
mokosi geriau u y.
veik y.
ios iraikos yra ne teiginiai, o propozicines funkcijos. Santyki
teorijoje i propozicini funkcij teiginiai sudaromi panaiai kaip
savybi teorijoje. Paprasiausias bdas propozicin funkcij paversti
teiginiu yra kintamj dydi pakeitimas objekt vardais, pavyz-
diui:
Jonas mokosi geriau u Petr.
Stipresnis jveik silpnesn.
Antras bdas propozicin funkcij paversti teiginiu - susiejimas
kvantoriais:
3y (x mokosi geriau u y).
3x 3y (x veik y).
iuos teiginius skaitome:
Yra toks ir yra toks y, i kuri mokosi geriau u y.
Yra toks ir yra toks y, i kuri veik y.
Tai teisingi teiginiai, nes kiekvienoje mokyklos klasje gali bti
du moksleiviai, i kuri vienas mokosi geriau u kit; daug yra to-
ki moni, moni grupi, kuri viena veikia kit, ir pan.
Santyki teorijoje, kaip ir savybi teorijoje, propozicins funkci-
jos gali bti susiejamos vairiais kvantoriais. Iraika Vx Vy (x/?y)
skaitoma: kiekvienam ir kiekvienam y teisinga, kad tarp j yra
santykis R. Trumpiau galima taip skaityti: kiekvienas yra santyky-
je R su kiekvienu y.
Iraika 3x Vy (x/?y) skaitoma: yra toks x, kuris su kiekvienu y
yra santykyje R. Pavyzdiui, yra moni, kurie bet koki kritik
reaguoja liguistai.
J ei iraik susiejantys kvantoriai vienodi, tai juos galima sukeis-
ti vietomis. Ar paraysime 3x 3y (x/?y), ar 3y 3x (x/?y), nuo to
iraikos esm nepasikeis. Taiau jei iraik susiejantys kvantoriai
nevienodi, tai j sukeisti vietomis negalima, nes, sukeitus vietomis,
pakist iraikos prasm.
Santyki teorijoje yra ir toki iraik, kuriose ne visi kintamieji
susieti kvantoriais, t. y. ne visi kintamieji suvaryti, pasitaiko ir lais-
v kintamj. Iraikoje (xRy) kintamasis suvarytas, o y -
laisvas.
P r at i mai
1. Kurie i pateikt odi reikia savybes ir kurie - santykius: a) sdti
greta; b) painti; c) bti j aunu specialistu.
2. Kiek objekt reikalauja ie santykiai: a) diskusija; b) vienalaikikumas;
c) suteikti; d) sukaupti.
3. Perskaitykite iraik Vx 3y (xRy) ir bei y pakeiskite konkreiais
objektais, o santyk R - konkreiu santykiu taip, kad gautumte teising
teigin.
7. Teigini formalizacija
Santyki logikoje formalizuojant teiginius, pasinaudojama ir savy-
bi teorijoje nustatytomis priemonmis.
Tegul turime teigin Kiekvienas mogus daro klaid". J o dalin
formalizacija i:
mogus (x) klaidos (y)>x daro y.
Savyb bti mogumi" paymj F, o savyb bti klaida" pay-
mj G, formalizuojame visikai: Vx 3y{[F(x) G(y)]>xRy}. Skaito-
me: kiekvienam yra tokie y, kad, jei turi savyb F ir y turi savyb
G, tai tarp ir y yra santykis R.
Teiginio Esama asmen, kurie nepaklsta statymams" dalin
formalizacija i:
asmenys (x) statymai (y)->x nepaklsta y.
Visika formalizacija: 3y{[F(x) G(y)]>x/?y}. Skaitome: yra
tokie ir yra tokie y, kad, jei turi savyb F ir y turi savyb G, tai
tarp ir y nra santykio R.
Teiginio niekas neperskait vis knyg" dalin formalizacija i:
mons (x) knygos (y)>x neperskait y.
Visika formalizacija: Vx 3y{[F(x) G(y)]>xRy}. Skaitome: kiek-
vienam yra toks y, kad, jei turi savyb F ir y turi savyb G, tai
tarp ir y nra santykio R.
P r at i mai
Formalizuokite teiginius:
1. Kai kurie tvai nepriiri savo vaik.
2. Niekas nemat vis miest.
8. Veiksmai su santykiais
Su loginiais santykiais atliekami tam tikri veiksmai.
Sant yki o nei gi mas
Santyk neigiant, vir santykio raomas neigimo enklas. Iraik
xRy
skaitome: netiesa, kad tarp ir y yra santykis fi; tarp ir y nra
santykio R.
Teiginyje Netiesa, kad teis ir teisingumas sutampa" nurodo-
ma, kad tarp i objekt tokio santykio nra.
Sant yki o konver si j a
Kai xRy bet koks santykis, tai xRy konversija yra santykis, kuris
atsiranda tarp y ir x. Santykio konversija ymima simboliu R ir rei-
kiama formule
xRy - xRx.
Santykio x yra y vyras" konversija - tai santykis y yra mona",
santykio Mediotojas pamat kik" konversija - Kikis buvo me-
diotojo pamatytas". Taigi jei santyk reikis odis yra veiksmao-
dis, tai santykio konversija reikiama neveikiamja rimi (pasyvu).
Tam tikro santykio konversijos konversija yra pradinis santykis:
R- R.
Santykio
iy
x ankstesnis u y" konversija - santykis y vlesnis u x";
santykio y vlesnis u x" konversija - santykis x ankstesnis u y".
Paymtina, kad konversijos neigimas nieko nekeiia:
R-R.
Skaitome: konversijos neigimas ekvivalentus konversijos neigimui.
Galima konversuoti ir santyki konjunkcij ar disjunkcij. Pvz.:
KVS ~(xfiyVxSy) ~{yRxMySx).
Tegul R ymi santyk perskaityti", o S - santyk parayti". Su-
darom teigin: x perskait y arba para y". J konversav, gausi-
me: y buvo x-so perskaitytas arba y buvo x-so paraytas".
Santykyje xRy visi objektai sudaro io santykio srit, o visi ob-
jektai y sudaro santykio R konversin srit. Santykio srit ir konversi-
n srit sudaro vienariai arba nevienariai objektai. Santykyje
x pasta y" santykio srit ir konversin srit sudaro vienariai
objektai - mons. Tuo tarpu santykyje Konstruktoriai sukr nauj
automobil" santykio srit sudaro mons, o konversin srit - kitos
ries objektai - mainos. Santykio sritis ir konversin sritis sudaro
santykio lauk.
Sant yki sudt i s
Dviej santyki sudtimi nustatoma, kad tarp objekt ir y yra
bent vienas i santyki R, S. Santyki sudtis ymima enklu U .
Iraika
AUS
skaitoma: santykis R sudedamas su santykiu S. Detaliau santyki
sudtis reikiama ia formule:
Ry UxSy
Santyki sudtis suprantama taip, kad tarp objekt ir y yra
bent vienas sudedam santyki. Vadinasi, enklas U ia reikia t
pat, k ir silpnoji disjunkcija teigini logikoje:
(R(JS) ~(xRyVxSy).
Santykis bti tvais" yra santyki bti tvu" (R) ir bti moti-
na" (S) sudtis. Tai reikia: yra y tvas arba yra y motina. J ei k
nors laikome tvais, tai turi tas bti arba tvas, arba motina.
Santyki bti draugu" (R) ir bti pastamu" (S) sudtis reikia,
kad yra y draugas arba yra y pastamas.
Sant yki daugyba
Dviej santyki daugyba nustatoma, kad tarp objekt ir y yra abu
santykiai R, S. Santyki daugyba ymima enklu . Iraika
RnS
skaitoma: santykis R dauginamas su santykiu S. Detaliau santyki
daugyba uraoma taip:
xRyPixSy.
Sudaugin santykius bti jaunesniu" (R) ir bti draugu" (S),
gauname: jaunesnis u y ir yra y draugas. Taigi enklas reikia
t pat, k ir konjunkcija teigini logikoje:
(S) ~(xfiy xSy).
Sudaugin santykius dirbti geriau" (R) ir dirbti greiiau" (S),
gauname: dirba geriau u y ir dirba greiiau u y. Pavyzdiui,
naujai sukurtos mainos dirba geriau ir greiiau u sensias mainas.
Santyki sudtis ir daugyba tarpusavyje skiriasi. Sudedant du san-
tykius, laikoma, kad tarp objekt ir y yra bent vienas sudedam
santyki. Dauginant du santykius, laikoma, kad tarp objekt ir y
yra abu santykiai. J ei santyk painti" sudsime su santykiu pa-
tikti", gausime: pasta y arba patinka y. J ei iuos du santykius
dauginsime, gausime: pasta y ir patinka y.
Sant yki kompozi ci j a
Santyki kompozicija i dviej santyki sudaromas naujas sudti-
nis santykis. Santykiai brolio draugas", motinos motina" ir pan.
gaunami santykius komponuojant.
Santyki kompozicija ymima taip:
R/S.
Santyki kompozicija - veiksmas, kuriuo nustatomas santykis tarp
objekt ir y, remiantis j santykiu su objektu z:
xfi/Sy ~Bz (xfiz zSy).
Teigin, kad tarp ir y yra santykiai R ir S, uraome: xR; Sy
Tokiu atveju egzistuoja objektas z, su kuriuo yra santykyje R ir
kuris yra santykyje S su y:
xRz/zSy.
Skaitome: yra santykyje fisuz,oz yra santykyje S su y.
Tegul R reikia bti snumi", o S - bti broliu". Tada pateikt
santyki kompozicijos formul skaitome: yra z snus, o z yra y
brolis. Vadinasi, yra y brolio snus. Sukomponav santykius s-
nus" ir brolis", gavome nauj santyk brolio snus".
Tegul R reikia pastamas", o S - biiulis". Sukomponav iuos
du santykius, gauname: yra z pastamas, o z yra y biiulis; vadi-
nasi, yra y biiulio pastamas.
Galima santyki kompozicijos konversija:
xRzlzSy ~ zSy/xRz ~ ySz/zRx.
Tegul R ymi santyk bti mokytoju", S - bti vyresniuoju drau-
gu". Kompozicijos x yra z mokytojas, o z yra y vyresnysis draugas"
konversija bus tokia: y yra mokinio jaunesnysis draugas". Tegul
ymi Sokrat, y - Aristotel, z - Platon. Teiginio Sokratas yra
Platono mokytojas, o Platonas yra Aristotelio vyresnysis draugas"
konversija yra teiginys Aristotelis yra Sokrato mokinio (Platono)
jaunesnysis draugas.
P r at i mai
1. Suraskite santykio konversij: Tardytojas apirjo vykio viet".
2. Kaip sukomponuoti santyk sesers dukt"?
3. I sprskite udavin.
Stasiui dukart daugiau met, negu Bronius j turs tada, kai Zigmui bus
tiek, kiek Stasiui dabar. Kuris vyriausias, vidurinis ir jauniausias?
9. Specialios logins santyki savybs
Nors pasaulyje be galo daug objekt ir vairiausi santyki tarp j,
taiau santykiai turi tam tikr savybi.
Refleksyvumas. Refleksyviu vadinamas toks santykis, kai objek-
tas yra tame santykyje su paiu savimi. Refleksyvumo santykis u-
raomas
xRx.
Lygybs, tapatybs, panaumo santykiai yra refleksyvs, nes kiek-
vienas objektas lygus pats sau, tapatus pats sau ir pan.
Nerefleksyviu vadinamas toks santykis, kai objektas nra tame
santykyje su paiu savimi. Nerefleksyvumo santykis uraomas
Rx.
Bti didesniam, jaunesniam, bti kaimynu - nerefleksyvs san-
tykiai, nes joks objektas negali bti didesnis u pat save, niekas
negali bti savo paties kaimynas ir pan.
Simetrikumas. Simetriku vadinamas toks santykis, kai, bda-
mas tarp objekt ir y, jis yra tarp objekt y ir x. Simetrikumo
santykis uraomas
x/?y>yfix.
Santykis sdti greta" simetrikas, nes jei sdi greta y, tai y
sdi greta x. Skirtumo santykis taip pat simetrikas: skiriasi nuo
y, o y skiriasi nuo x.
J ei santykio, kuris yra tarp objekt ir y, nra tarp objekt y ir x,
jis vadinamas nesimetriku. Nesimetrikumo santykis uraomas
fty>y Rx.
Santykiai bti motina", bti auktesniam" - nesimetriki: jei
yra y motina, tai y yra snus arba dukt; jei auktesnis u y, tai
y yra emesnis u . Kartais negalima pasakyti, ar santykis simetri-
kas, ar nesimetrikas. Pavyzdiui, jei myli y, tai vien logikos prie-
monmis nemanoma nustatyti, ar y myli x, ar nemyli.
Tranzityvumas. Tranzityviu vadinamas toks santykis, kuris, bda-
mas tarp objekt ir y ir tarp objekt y ir z, yra taip pat tarp objek-
t ir z. Tranzityvumo santykis uraomas
(xRy yRz)>xRz.
Santykiai lygus", didesnis", ankstesnis" - tranzityvs: jei vy-
ko anksiau u y, o y vyko anksiau u z, tai vyko anksiau u z.
Netranzityviu vadinamas santykis, kuris, bdamas tarp objekt
ir y ir tarp objekt y ir z, nesti tarp objekt ir z. Netranzityvumo
santykis uraomas
(xRy yRz)-^x Rz.
Pavyzdiui, jei yra y tvas ir y yra z tvas, tai jau ne z tvas, o
senelis. Kartais vien logikos priemonmis nemanoma nustatyti, ar
santykis tranzityvus, ar netranzityvus. Pavyzdiui, jei yra y drau-
gas, o y yra z draugas, tai dar neinia, ar yra z draugas.
Vienareikmikumas. Danai svarbu nustatyti kiek objekt, tarp
kuri yra kuris nors santykis. Kiekvienas turi tik vien tv ir vien
motin, tuo tarpu pastarieji gali turti ir daugiau vaik.
Vienareikmiu vadinamas toks santykis, kai santykyje xRy kiek-
vien objekt y atitinka tik vienas objektas x. Santykis x yra y pir-
masis mokytojas" - vienareikmis. Kiekvienas (y), pirm kart at-
js mokykl, turi savo pirmj mokytoj (x). Taiau pirmasis mo-
kytojas turi ne vien mokin, o vis klas.
Vienareikmikumo santykis uraomas
(xRy zRy)>(x = z).
J ei yra y tvas, tai y yra snus ir =z, nes y tegali turti vien
tv.
Abipusiai vienareikmis santykis yra tada, kai santykyje xRy kiek-
vien objekt y atitinka tik vienas objektas x, ir atvirkiai: kiekvie-
n objekt atitinka tik vienas objektas y. Teiginyje M. Mavydas
ileido pirmj lietuvik knyg" ireiktas abipusiai vienareikmis
santykis. Turimomis iniomis, pirmj lietuvik knyg ileido vie-
nas asmuo - M. Mavydas, ir atvirkiai: M. Mavydas ileido vie-
nintel pirmj lietuvik knyg.
Abipusio vienareikmikumo santykis uraomas iraika
(xRy xRz)~>(y = z).
Yra santyki, kurie turi kelias specialias logines savybes. Skirtu-
mo santykis yra nerefleksyvus, simetrikas, lygybs santykis reflek-
syvus, simetrikas, tranzityvus.
Atlikite pratim.
Danut, J anina, Birut, Bronius, Domas ir Tomas kartu moksi universi-
tete, ir trejas vestuves eetas nutar ikelti taip pat kartu. Kas k ved, jei
inoma, kad Tomas - Danuts brolis? J is vyresnis u Dom. Birut - vy-
riausia i mergin. Bendras kiekvienos poros amius vis vienodas, taiau
sutuoktini amius skirtingas. Domui ir J aninai kartu tiek pat met, kiek
j turi Bronius ir Danut.
Tapatybs santykis turi svarbi reikm moksluose ir vairiose gy-
venimo srityse. Tapatyb galima nagrinti dviem poiriais - onto-
loginiu* ir loginiu. Ontologiniu poiriu nagrinjama daikt ir rei-
kini tapatyb. Loginiu poiriu nagrinjama mini tapatyb. Tiek
* Ontologija - filosofijos sritis, tirianti bendriausius bties bruous.
P r at i mas
10. Tapatyb
ontologiniam, tiek loginiam tapatybs aspektui bdingi bendri bruo-
ai, kuriuos ir panagrinsime.
Kalboje tapatyb reikiama vairiai:
tapatus y.
toks pat kaip y.
lygus y, ir pan.
Yra keli tapatybs dsniai. Pagrindinis tapatybs dsnis formu-
luojamas taip: tapatus y, jei ir tik jei turi kiekvien poym, kur
turi y, ir y turi kiekvien poym, kur turi x.
Kitaip tariant, tapatus y, jei ir tik jei visi j poymiai bendri
jiems abiem. Tapatyb paymj enklu =, poymius - raide Q,
pagrindin tapatybs dsn uraome taip:
(X =y ) - V o [O ( X ) - O (y)].
Skaitome: tapatus y, jei ir tik jei kiekvien poym O, kai j turi
objektas x, tai j turi objektas y, ir prieingai.
Vadinasi, jei objektas turi kok nors poym, o objektas y jo netu-
ri, tai skirtingas nuo y. Nesunku suprasti, kad toki objekt, kuri
visi poymiai bt tie patys, realybje nra. Absoliuiai tapai ob-
jekt negali bti dl begalins pasaulio vairovs. iuolaikiniai fizins
realybs erdvs ir laiko modeliai galina individualizuoti universumo
takus (erdvs takus apibrtu laiko momentu), bet kuriuos bet ku-
rios aibs du elementus galina laikyti besiskirianiais. Individuaeija
nekelia abejoni nei makro-, nei mikropasaulyje. Individuaeija makro-
pasaulyje gerai nusakoma populiariu teiginiu, kad mike nra dviej
vienod lap, kiekvienas lapas nuo bet kurio kito skiriasi jau savo
padtimi erdvje. Mikropasaulyje kiekvienas atomas (jis juk ne
abstrakcija) nuo bet kurio kito atomo skiriasi koordinatmis, impulsu
ir sukiniu. Kadangi manoma kalbti ne apie atskir elementari da-
lel, o tik apie j ansamblius, tai kiekvienas elementari daleli an-
samblis nuo bet kurio kito tokio ansamblio skiriasi taip pat mintomis
trimis charakteristikomis - koordinatmis, impulsu ir sukiniu. Ab-
soliuti tapatyb tra abstrakcija, sudaryta atsyjant nuo tikrovs. Re-
aliai egzistuoja ne absoliuiai, o santykinai tapats objektai, t. y.
objektai, kuriuo nors atvilgiu turintys tuos paius poymius.
I pagrindinio tapatybs dsnio ivedamas kitas svarbus tapaty-
bs dsnis: kiekvienas objektas tapatus sau. Sis dsnis uraomas
iraika
Vx (x = x).
Dl io dsnio buvo vairi nuomoni. Kildavo teistas klausi-
mas, kaip objektai isaugo savo tapatyb, jei jie kinta. Nors pasau-
lyje tikrai visi objektai kinta, rutuliojasi, taiau visuotiniame kitime
yra santykinio pastovumo momentas. J ame objektai isaugo savo
kokybin ir kiekybin apibrtum, t. y. jie nesiliauja buv tuo, kuo
jie yra, lieka tapats sau.
io santykinio objekt pastovumo momento atsispindjimas ms-
tyme yra loginis tapatybs dsnio aspektas: kiekviena mintis tapati
sau. is dsnis uraomas iraika
VA (A = A),
kur A reikia koki nors mint.
I io dsnio seka, kad tame paiame samprotavime svokos, tei-
giniai turi bti vartojami vienareikmikai. Diskusija gali bti ne-
vaisinga todl, kad diskutuojanios puss neisiaikina, jog tuo pa-
iu odiu supranta skirtingus dalykus. Panagrinkime pavyzd.
Mokinys klausia mokytoj: Ar galima bausti u tai, ko mogus ne-
padar? Mokytoja atsako, kad negalima bausti. Tada mokinys pra-
o jo nebausti, nes jis neatliks nam darb. Mokytoja man, kad
klausdamas mokinys od nepadar" vartoja tokia prasme: ne-
padar ir neprivaljo padaryti". Tuo tarpu mokinys, praydamas jo
nebausti, od nepadar" aikiai vartojo tokia prasme: nepadar,
bet privaljo padaryti".
P r at i mai
1. Ar odis Grai na" vienareikmikai pavartotas:
a) Grai na yra mergait.
b) Grai na yra vardas.
Kodl antras sakinys netaisyklingai paraytas?
2. Suraskite klaid iame samprotavime:
Pel - grauikas. Pel - dviskiemenis odis. Vadinasi, kai kurie dviskie-
meniai odiai - grauikai.
11. Santyki teorijos dsniai
Santyki teorijos dsniai ivedami i teigini logikos dsni.
Iraikoje p ~p pakeit p xRy, o logines konstantas palik, gau-
name dvigubo neigimo dsn santyki teorijoje:
Vx Vy (xRy ~Ry).
Skaitome: kiekvienam ir kiekvienam y teisinga, jog iraika Ne-
tiesa, kad tarp ir y nra santykio /?" ekvivalenti iraikai Tarp ir
y yra santykis R".
Pavyzdiui, jei netiesa, kad doktorantas nepareng disertacijos,
tai itai reikia, kad doktorantas pareng disertacij.
Iraikoje pVp pakeit p xRy, gauname negalimo treiojo dsn
santyki teorijoje:
Vx Vy {x RyV Ry).
Skaitome: kiekvienam ir kiekvienam y teisinga, kad tarp j yra
santykis R arba tarp j santykio R nra.
J ei teigini logikos iraikoje yra ne vienas, o keli kintamieji,
tai kiekvienas i j pakeiiamas atskira santyki teorijos iraika:
p pakeiiamas xRy, q pakeiiamas xSy ir 1.1. Pavyzdiui, kontra-
pozicijos dsnis (p>qr)^(q>p) santyki teorijoje reikiamas taip:
VxVy [(x/?y>xSy)>(xSyx/?y)]. Skaitome: kiekvienam ir kiek-
vienam y teisinga, kad jei tarp j yra santykis R, tai tarp j yra san-
tykis S; i to seka, kad jei tarp ir y nra santykio S, tai tarp j nra
santykio R. Pavyzdiui, apie bet kuriuos du mones teisinga pasa-
kyti, kad i to, jog jei jie broliai, tai jie gimins, seka, kad jei jie ne
gimins, tai jie ne broliai.
Santyki teorijos dsniai ivedami taip pat i savybi teorijos ds-
ni, savybes pakeiiant santykiais.
Paaikinkite, kaip ivestos ios iraikos:
1) VxVy [(x/?y->xffy)->xfly],
2) Vx xRy xRy.
12. Santyki ireikimas savybi teorijos terminais
Santykiai gali bti:
1. Tarp individ, pavyzdiui, Panevys didesnis u Telius".
2. Tarp objekt klasi, pavyzdiui, Ms sodo mediai jaunesni
negu kaimyninio sodo".
3. Tarp pai santyki, pavyzdiui, Valdyti tiek pat svarbu kaip
paklusti".
Nors predikat logikoje skiriame savybes (vienvieius predika-
tus) ir santykius (daugiavieius predikatus), taiau is skirtumas ne
absoliutus. Paius santykius galima laikyti savybmis, btent savy-
bmis sutvarkyt objekt dvejet, trejet, ketvert ir 1.1. Antai santy-
kis bti vedusiam" gali bti aikinamas kaip savyb, kuri atitinka
P r at i mas
sutvarkytas dvejetas - vyras, moteris. Tada predikatas veds" pri-
skiriamas vyrikiui.
Tai, kad objekt dvejetas, trejetas, ketvertas ir 1.1, yra sutvarky-
tas duotojo santykio atvilgiu, reikia, jog iuo santykiu galima su-
sieti ne bet kokius objektus, o tik idstytus tam tikra eile. Pavyz-
diui, santyk daugiau" atitinka skaii pora 2, 1. J i ir yra sutvar-
kyta io santykio atvilgiu. O pora 1, 2 io santykio neatitinka, nes
1>2 - klaidinga. Panaiai santykis bti itekjusiai" reikia savyb,
kuri atitinka dvejetas - moteris, vyras.
Santykiai laikomi savybmis mstymo ekonomikumo, t. y. ms-
tymo maiausiomis snaudomis, sumetimu. Nors bti gydyto-
ju" yra santykis, j laikant savybe sudaromas korektikas teiginys
N yra gydytojas", kuriame kiti santykio nariai neisakomi, lieka
numanomi.
Tradicin gramatika sakinio sandar aikina santyki neatvaiz-
duodama, juos laikydama savybmis. Teigin J onas vyresnis u Pet-
r" gramatika aikina kaip i veiksnio, tarinio ir papildinio suside-
dant sakin. Nors loginiu poiriu J onas ir Petras priklauso tam
paiam tipui, gramatika juos priskiria skirtingiems gramatiniams
tipams.
13. Isprendiamumas predikat logikoje
Anksiau aikinta, kaip teigini logikoje galimas isprendiamu-
mas kiekvienos iraikos atvilgiu, taikant matric metod arba su-
teikus iraikai normalij form. Visai kas kita predikat logikoje.
Predikat logikoje nra kokio nors bendro isprendiamumo metodo.
Nei savybi teorijoje, nei santyki teorijoje nra bendro metodo
nustatyti, ar tam tikra iraika visuomet teisinga, ar visuomet klai-
dinga, ar ji kartais teisinga. To prieastis - predikat logikos sud-
tingumas. Predikat logikoje nagrinjami sudtingesni loginiai
veiksmai negu teigini logikoje. Tiesa, atskirose predikat logikos
srityse egzistuoja isprendiamumo metodai. Taiau sudtingesniais
atvejais, nustatant predikat logikos iraikos teisingumo reikm,
reikia daug patyrimo ir sumanumo.
Pasaulis - begalyb objekt ir j poymi, dl to nemanoma j
aprpti viena logine isprendiamja procedra. Isprendiamumas
predikat logikoje kuriamas atskiroms objekt sritims.
Predikat logikos formul vadinama vykdoma kokioje nors ob-
jekt srityje, jei jos predikatinius kintamuosius F, G, R, S... pakeitus
tam tikrais konkreiais predikatais ir laisvus individinius kintamuo-
sius , y, z... pakeitus tam tikrais individualiais objektais, formul
tampa teisingu teiginiu.
Predikat logikos formul vadinama visuomet teisinga, arba ben-
drareikme, kokioje nors objekt srityje, jei jos predikatinius ir indi-
vidinius kintamuosius pakeitus bet kuriais tos objekt srities predi-
katais ir individualiais objektais, formul tampa teisingu teiginiu.
Predikat logikos formul vadinama visuomet teisinga, arba ben-
drareikme, bet kurioje objekt srityje, jei jos predikatinius ir indi-
vidinius kintamuosius pakeitus bet kuriais bet kurios objekt sri-
ties predikatais ir individualiais objektais, formul tampa teisin-
gu teiginiu.
Pateiktuose apibrimuose numatoma, kad predikat logikos for-
mulse nra individualius objektus ymini simboli.
Iraika xF(x), inoma, ne visuomet teisinga, ne bendrareik-
m, nes ne bet kurie konkrets predikatai ir individuals objektai
j paveria teisingu teiginiu. Tuo tarpu iraika VxF(x) F(x) visuo-
met teisinga bet kurioje objekt srityje.
J ei formul Q kokioje nors srityje ne visuomet teisinga, tai Q
toje srityje vykdoma. J ei formul Q kokioje nors srityje nevykdo-
ma, tai formul Q toje srityje visuomet teisinga.
Isprendiamumas predikat logikoje laikomas rodytu, jei yra
metodas, kuris galina nustatyti, kokiose objekt srityse kiekviena
formul vykdoma arba esti visuomet teisinga ir kokiose - ne. Efek-
tyvi priemon predikat logikoje yra aksiominis dedukcinis meto-
das, kuris aikinamas XI skyriuje.
P r at i mai
1. Ar iraika [ F () F ()] vykdoma kokioje nors srityje?
2. Kokiose srityse iraika VxVy (xfiyVxRy) yra bendrarei km?
14. Iplstin predikat logika
Predikat logika, kurioje kvantoriai suvaro individinius kintamuo-
sius , y, z..., vadinama siaurja predikat logika. Auktesns eils
predikat logikoje kvantoriai suvaro propozicinius kintamuosius
p, q, r... ir predikatinius kintamuosius F, G, R, S... (t. y. savybes ir
santykius). Iraika
3F3x F (x)
skaitoma: yra tokia savyb F, kuri turi bent vienas x.
Iraika
3 F Vx F (x)
skaitoma: yra tokia savyb F, kuri turi ne kiekvienas x.
Iraika
3F 3x [F (x) F (x)]
skaitoma: netiesa, kad yra tokia savyb, kuri turi ir neturi.
Iraika
VF Vx [F(x)VF(x)]
skaitoma: kiekvienai savybei ir kiekvienam teisinga, kad turi
savyb F arba jos neturi.
Iraika
3/? VxVy (xRy->yRx)
skaitoma: yra toks santykis, kad, jei jis yra tarp kiekvieno ir kiek-
vieno y, tai jo nra tarp kiekvieno y ir kiekvieno x.
Refleksyvumas, simetrija, tranzityvumas, kaip santyki savybs,
yra predikat predikatai.
Auktesns eils predikat logikoje kvantoriai suvaro taip pat
propozicinius kintamuosius. Iraika
Vp 3q [(pVq)
skaitoma: kiekvienam teiginiui p yra toks teiginys q, kad i i dvie-
j teigini bent vienas, ir tik vienas, yra teisingas.
15. Predikat logikos taikymas filosofijoje
Baigiant nagrinti predikat logik, trumpai paliesime jos panau-
dojim samprotavimams nagrinti. Vienas pavyzdys parodys, kaip
predikat logika jgalino isprsti problem, dl kurios filosofijos
istorijoje daug diskutuota. Senovs graik filosofas Zenonas El-
jietis rodinjo, kad, nagrinjant kno judjim, kyla prietaravi-
mas mstyme. Kadangi prietaravim mstyme neturi bti, tai pro-
tas negali rodyti kn judjimo. Zenonas sako, kad strl i tako
A pasiekia tak B per tam tikr laik. Paymkime t laik t - t
2
.
Per laik strl turi pereiti tarpinius takus, esanius tarp A ir B.
Kiekvienu laiko t - t
2
momentu strl turi bti kuriame nors tarpi-
niame take. Tai, kad strl yra kuriame nors tarpiniame take, rei-
kia, kad ji tuo laiko momentu (nors ir nepaprastai trumpai) yra
rimties bvio, t. y. nejuda. Taigi judjim sudaro rimties bvi su-
ma, o tai aikiai klaidinga. I ia Zenonas daro ivad, kad strls
judjimo protas negali rodyti.
Zenono samprotavim galima urayti predikat logikos ter-
minais. vesime iuos ymjimus:
a - juds knas (strl);
T- bet kuris laiko t - t
2
momentas;
m - bet kuris erdvs takas.
Teigin, kad kiekvienu laiko t - t
2
momentu yra toks erdvs ta-
kas m, kuriame strl a turi bti, uraome:
\/T3m (a yra take m laiko t - t
2
momentu T).
Taiau i to dar neseka, kad strl laiko tarpu t - t
2
yra rimties
bvio. Strl per laik t - t
2
bt rimties bvio tuo atveju, jei i
teiginio Bet kuriuo laiko t - t
2
momentu T yra toks erdvs takas
m, kuriame strl a turi bti" bt galima ivesti teigin Yra toks
erdvs takas m, kuriame strl a turi bti bet kuriuo laiko t - t
2
momentu V. antr teigin uraysime
3mV7 (a yra take m laiko t- t
2
momentu T).
Vadinasi, Zenono rodinjimas, kad strl nejuda, bt teisin-
gas, jei bt teisinga implikacija [V7"3m (a yra take m laiko t - t
2
momentu T)]>3m\/T (a yra take m laiko t - t
2
momentu T).
Taiau kaip tik i implikacija nra teisinga, nra logikos dsnis. I
teiginio
V7" 3m (a yra take m laiko t-1
2
momentu T)
negalima ivesti teiginio
3/77 V r (a yra take m laiko t - t
2
momentu T).
Toks antecedento kvantori V r 3m sukeitimas vietomis konsek-
vente neleistinas. Iraika
[Vx 3y (x/?y)]>[3yVx (xRy)]
nra predikat logikos dsnis. Taiau predikat logikos dsnis yra
iraika
[3yVx {xRy)] >[Vx 3y (xRy)].
Pagal i iraik, nagrinjant strls keli erdvje, tegalima pa-
sakyti: i teiginio Yra toks erdvs takas m, kuriame strl a turi
bti bet kuriuo laiko t - t
2
momentu 7" seka teiginys Bet kuriuo
laiko t - t
2
momentu T yra toks erdvs takas m, kuriame strl a
turi bti". Taiau i to neseka ivada, kad strl laiko tarpu t - t
2
yra rimties bvio.
Vadinasi, Zenono Eljieio samprotavime, kad strl nejuda, slypi
tiesiog login klaida. Pateiktas pavyzdys rodo, koki naud gali teigti
simbolins kalbos vartojimas vietoj prastins kalbos.
IV SK Y R I U S
Logini klasi teorija
1. Login klas ir jos struktra
Teigini logika ir predikat logika rodo, kad teiginiai gali bti nag-
rinjami vairiais poiriais. J ei, pavyzdiui, teigin Kiekvienas ber-
as yra medis" nagrinsime savybi teorijos poiriu, tai jame atra-
sime bendrumo kvantori, objekt, jo savybes bti beru" ir bti
mediu". Taiau teigin Kiekvienas beras yra medis" galima nag-
rinti ir kitu poiriu. Galima tirti, kokie objektai sudaro ber ir
medi visum, kiek toki objekt yra, kokie j tarpusavio santy-
kiai. Taigi poymius galima nagrinti kaip objekt klases, ir tai bus
nagrinjimas logini klasi teorijos poiriu.
Login klas yra visuma objekt, turini bendrus poymius.
Petraitis, Ivanovas, Kovalskis, neideris, Smitas ir 1.1, sudaro login
klas mons", nes jie visi turi bendr poymi - yra mstanios b-
tybs, gebanios gaminti vertybes. odiai mikas", kaimas", elek-
trin" ir 1.1, sudaro login klas daiktavardiai" dl to, kad turi ben-
dr poym - yra daikto, reikinio pavadinimai. Teisjai, advokatai,
prokurorai, juriskonsultai ir kiti sudaro login klas teisininkai".
Logikos poiriu, pasaulio objektai egzistuoja ne kas sau, ne pa-
skirai, bet sudaro tam tikras klases, pasaulis atrodo kaip logini
klasi visuma.
Logins klass dar kitaip vadinamos loginmis aibmis.
Objektai, sudarantys klas, vadinami logins klass elementais.
Kiekvienas atskiras daiktavardis yra klass daiktavardiai" elemen-
tas, kiekvienas atskiras mogus yra klass mons" elementas.
Logines klases sudaro ne tik elementai, bet ir element deriniai.
Element deriniai, sudarantys login klas, vadinami poklasiais. Kla-
s groins literatros kriniai" sudaro ne tik Senis ir jra", Me-
tai", Skirgaila", bet ir poklasiai - romanai, apysakos, poemos, dra-
mos ir t. t.
Ta pati klas gali bti klase ir poklasiu. Tai priklauso nuo to, su
kokia klase t klas lyginame. J ei laikysime, kad klas mokytojai"
sudaro kiekvienas paskiras bet kurios mokyklos mokytojas, pa-
vyzdiui, Petrnas, J onaityt ir kiti, tai visuma mokytojai" yra lo-
gin klas. Visuma mokytojai" yra klas ir tuo atveju, kai j nagri-
njame kaip susidedani i atskir poklasi, pavyzdiui, Panev-
io miesto mokytojai, Pasvalio rajono mokytojai ir pan. J ei klas
mokytojai" nagrinsime susiej su klase inteligentai", tai iuo at-
veju mokytojai yra klass inteligentai" poklasis. Klas inteligen-
tai" sudaro daug poklasi - mokytojai, gydytojai, ininieriai, moks-
lininkai ir kt. Taigi klasje inteligentai" kur kas daugiau element
negu klasje mokytojai", kuri yra klass inteligentai" poklasis.
Elementus ymsime maosiomis alfabeto raidmis: X
1
y, z. Kla-
ses ir poklasius ymsime didiosiomis raidmis: A, B
1
C. Elemen-
to priklausym klasei ymsime simboliu e. Iraika
xs A
skaitoma: yra klass A elementas; priklauso klasei A, ir pan.
Teiginys J onaityt yra mokytoja" logini klasi teorijoje ura-
omas iraika xsA, kurioje ymi J onaityt, A - mokytojus, e ymi
priklausym klasei A.
Poklasio skyrim klas ymsime simboliu c. Iraika
AdB
skaitoma: klas A skiriama klas ; A yra klass B poklasis.
Teiginys Mokytojai yra protinio darbo mons" klasi teorijoje
uraomas iraika A cf i , kur A ymi mokytojus, o B - protinio
darbo mones.
Pagal element skaii klass bna trejopos.
1. Klass, kurias sudaro daug element. Tokios klass gali turti
baigtin ir begalin element skaii. Klasi Valstybs - J T nars"
elementai tiksliai suskaiiuojami. Klas Kazl Rdos mik mediai
2003 m." taip pat baigtin, nes Kazl Rdos mikuose 2003 m. augo
tam tikras baigtinis medi skaiius. inoma, j nemanoma tiks-
liai suskaiiuoti. Wases atomas", takas", natrinis skaiius" su-
daro begalinis element skaiius: kadangi pasaulis begalinis, tai ir
atom skaiius begalinis; visuomet galima surasti skaii, didesn
u be galo didel.
odis daug" klasi teorijoje reikia, kad jei klas sudaro bent
du elementai, tai toji klas priskiriama klasms, kurias sudaro daug
element. Cia priskiriamos ir tos klass, kuri element skaiius
grietai neapibrtas, pavyzdiui, jauni mons". K priskirti iai
klasei, daugiausia priklauso nuo paties samprotaujanio asmens.
Senovs romnai vyrus iki 30 met laik jaunuoliais, iki 40 met -
jaunais, senais vadino nuo 60 met. Kiti toki klasi pavyzdiai:
gabs", geri", gras" ir kt.
2. Klass, kurias sudaro vienas elementas. Klas aukiausia kal-
n virn Europoje" sudaro vienas objektas - Monblanas, klas
pirmasis kosmonautas" - vienintelis asmuo. Klass, kurias sudaro
vienas elementas, gramatikai gali bti formuluojamos ir daugis-
kaita, pavyzdiui: asmenys, pirm kart skrid kosminiu laivu".
Kadangi toki asmen tebuvo vienas, tai i klas sudaro vienas
elementas. Panas formulavimai daugiskaita leistini ir yra teisti,
ypa tais atvejais, kai dar neinoma, kiek element sudaro klas.
3. Klass, kurios neturi n vieno elemento. Tokios klass vadina-
mos nulinmis, arba tuiomis. Aminasis variklis", bevaiks mo-
tinos snus", didiausias i lygij" - tai nulins klass, nes jose
mstom objekt tikrovje nra. Nulins yra ir mit bei prietar
svokos - burtai", laum" ir kt. Nulins klass danai vadinamos
fikcijomis, klaidingomis svokomis. Logikoje nulin klas ymima
simboliu 0.
Nulin klas galima apibrti kaip klas, kurios kiekvienas ele-
mentas skiriamas ir neskiriamas klas A:
Vx ( e A e A).
Pagal prietaravimo dsn, klas, kurios kiekvienas elementas b-
t skiriamas j ir neskiriamas, negalima, taigi tokia klas neturi
element. Nulin klas galima suprasti ir kaip klas objekt, kurie
netapats patys sau (tuo paiu tokia klas neturi element, nes kiek-
vienas objektas tapatus pats sau).
Nulini klasi nereikia painioti su idealizuotais objektais, tokiais
kaip absoliuiai kietas knas", absoliuiai juodas knas", ta-
kas" ir kt. Nors realioje tikrovje toki objekt ir nra, taiau yra
i idealizuot objekt reals prototipai: egzistuoja kieti knai, juodi
knai, takai ir pan. Tokie idealizuoti objektai gaunami idealizavi-
mo proceso metu, ir jie turi mokslin vert.
Visika prieingyb nulinei klasei yra universalioji klas. J suda-
ro visi objektai tos srities, kuri turime galvoje, sprsdami vienus ar
kitus klausimus. Kai operuojame kokia nors klase, ji visuomet ms-
toma tam tikroje objekt srityje, arba universaliojoje klasje. Ope-
ruojant klase dramos kriniai", i klas vartojama objekt srityje
groins literatros kriniai"; operuojant klase civilinis iekinys",
i klas vartojama objekt srityje civilins teiss aktas" arba tei-
sinis aktas". Objekt sritis (universalioji klas), kurios ribose sam-
protaujama, gali plstis arba siaurti. Universalioji klas ymima
skaiiumi 1.
P r at i mai
Suskirstykite klases pagal el ement skaii:
1. Turist sskrydio dalyviai.
2. Prokurorai, kurie kartu yra advokatai.
3. Raytojai, para knyg Auktj imoni likimas".
4. Raytojai, para knyg Dvylika kdi".
2. Izomorfizmas ir homomorfizmas
Izomorfizmas (graik k. isos - vienodas, morphe - forma) ir homo-
morfizmas (graik k. homoios - panaus) yra svarbs klasi ir san-
tyki poymiai.
Jei tarp klass A element ir klass B element nustatytas toks ati-
tikimas, kad kiekvien klass A element atitinka tik vienas klass B
elementas ir kiekvien santyk klasje A atitinka tik vienas santykis
klasje B, o kiekvien klass B element atitinka tik vienas klass A
elementas ir kiekvien santyk klasje B atitinka tik vienas santykis
klasje A, tai toks atitikimas vadinamas abipusiai vienareikmiu, ar-
ba izomorfiniu, atitikimu.
J ei lankoje auga 5 mediai ir ganosi 5 avys ir prie kiekvieno medio
pririta po av, tai lankoje augani medi klas ir besiganani avi
klas yra izomorfins. Kiekvien med atitinka viena ir tik viena avis,
kiekvien av atitinka vienas ir tik vienas medis, ir erdvinius santykius
tarp medi atitinka erdviniai santykiai tarp avi. J ei salje visos k-
ds uimtos, niekas nesdi ant dviej kdi ir nra n vieno stovinio
klausytojo, tai kdi klas ir klausytoj klas yra izomorfins.
Kiti izomorfizmo pavyzdiai: santykis tarp vietovs ir tos vietovs
emlapio, tarp radijo aparato ir jo schemos, tarp fotografuojamo
objekto ir fotografijos, tarp mons darbinink ir tarnautoj kolek-
tyvo ir j srao buhalterijoje, kuriame nurodytas darbo umokestis.
Izomorfizmas - svarbi bendramokslin svoka, nurodanti, kad
dviej sistem struktros tam tikru poiriu vienodos.
Muzikos kriniai uraomi panaudojant santyki izomorfizm.
Pavyzdiui, santykis, atsirandantis tarp dviej nat, kuri pirmoji
parayta emiau antrosios, yra izomorfinis santykiui, atsirandan-
iam tarp dviej ton, kuri pirmasis yra emesnis u antrj. San-
tykis tarp simfonijos ir jos rao ploktelje taip pat izomorfinis.
Matome, kad izomorfizmas susijs ne su visomis objekt savyb-
mis ir santykiais, o tik su kai kuriais. Kitais poymiais objektai gali
skirtis. Dvi klass gali bti izomorfins vienais poymiais ir neizo-
morfins kitais poymiais.
Izomorfizmo svokos apibendrinimas yra homomorfizmas. Ho-
momorfizmas - tai nepilnas izomorfizmas, t. y. atitikimo viena-
reikmikumas tik viena kryptimi: kiekvien klass A element ati-
tinka tik vienas klass B elementas ir kiekvien santyk klasje A
atitinka tik vienas santykis klasje B.
Tarkime, kad turime grup moni (4 asmenis), gyvenusi vair
ami: pirmasis gyveno 84, antrasis - 83, treiasis - 82 ir ketvirtasis -
81 metus. Atitinkama j amiaus skaitin iraika yra 84>83>82>81.
Asmen gyvent met didjimo santykis su t didjim ireikian-
i skaii santykiu yra ne izomorfinis, bet homomorfinis. J uk san-
tyk 84>83>82>81 atitinka ne tik mintieji keturi, bet ir kiti asme-
nys, taip pat vairs kiti objektai.
J ei klass A objektams x, y, z... vykdomas ios klass santykis R,
tai klass B objektams x', y', z'... vykdomas B klass santykis R',
atitinkantis santyk R. Klass B objektai ir santykiai vadinami kla-
ss A objekt ir santyki homomorfiniu atvaizdu. Kadangi kiekvie-
nas izomorfizmas kartu yra ir homomorfizmas, bet ne prieingai,
tai nurodyt slyg turi tenkinti ir izomorfizmas.
Homomorfinis originalo atvaizdas yra nepilnas, apytikris origi-
nalo struktros pavaizdavimas. Antai hidroelektrins modelis yra
homomorfinis bsimojo originalo pavaizdavimas.
Homomorfizmo svoka ireikia atitikimo santyk tarp tikrovs
ir jos painimo, apraymo tais ar kitais terminais. J ei teorija teisin-
ga, tai jos teiginius atitinka faktai, realiai esantys tikrovje. Kita
vertus, atrasti faktai fiksuojami teorijos teiginiais. Betgi pasaulio
painimo pilnumas ir tikslumas visuomet yra santykiniai, dl to ati-
tikimas tarp realaus pasaulio objekt ir j atvaizd mstyme yra
homomorfinis.
Izomorfizmo ir homomorfizmo svok paskirtis - pertvarkyti apie
objektus gaunam informacij (kurioje kartu su esminiais poymiais
bna ir neesmini, antraeili, poymi), suteikiant jai glaust ir
patogi form.
^D P r at i mas
Ar izomorfins ios klass:
1. Buto kambariai, buto langai.
2. Deins rankos pirtai, kairs rankos pirtai.
3. Santykiai tarp logini klasi
Tarp logini klasi gali bti keturi ri santykiai.
Lygi ar ei kmi kumo sant yki s
Lygiareikmikumo santykis yra tada, kai dvi klass turi tuos paius
elementus.
Tarp klass termometrai" ir klass prietaisai temperatrai ma-
tuoti" yra lygiareikmikumo santykis, nes abi klases sudaro tie pa-
tys elementai. Lygiareikmikumo santykis yra ir tarp klasi d-
ds" ir tvo arba motinos broliai", zuikiai" ir kikiai".
Santykiai tarp klasi grafikai vaizduojami skritulinmis sche-
momis. Kiekviena klas vaizduojama atskiru skrituliu. Lygiareik-
mikumo santykis pavaizduotas 2 br.
Brinys rodo, kad klas A ir klas B vi-
sikai sutampa, jos turi tuos paius elemen-
tus. Tai uraoma iraika A = B. Tai reikia:
AczB B<zA.
Skaitome: klas A skiriama klas B, ir
klas B skiriama klas A.
Subor di naci j os sant yki s
Subordinacijos santykis yra tada, kai viena klas sudaro dal kitos
klass.
2 br.

Grafikai subordinacijos santykis pavaiz-
duotas 3 br.
Brinys rodo, kad klas A skiriama
klas B. Tai uraoma iraika A(zB. Klas
advokatai" paymj raide A, klas tei-
sininkai" - B, matome, kad tarp i klasi
yra subordinacijos santykis. Subordinacijos
santykyje visi klass A elementai yra ir kla-
ss B elementai (visi advokatai yra teisininkai), taiau ne visi klass
B elementai yra klass A elementai (ne visi teisininkai - advoka-
tai). Taigi, esant subordinacijos santykiui, siauresns apimties kla-
s skiriama platesns apimties klas.
Subordinacijos santykis yra ir tarp i klasi: literatra" ir me-
nas", papeikimas" ir bausm".
3 br.
Sanki r t os sant yki s
4 br.
Sankirtos santykis yra tada, kai vie-
nos klass dalis sudaro dal kitos
klass.
Grafikai is santykis pavaizduo-
tas 4 br.
I brinio matome, kad dalis
klass A element yra ir klass B
elementai. Savo ruotu dalis klass
B element yra ir klass A elementai. Ubrkniuota paviriaus
dalis ir yra tie elementai, kurie bendri klasei A ir klasei B.
Sankirtos santykis yra tarp klasi studentai" ir turistai". Dalis
student - turistai ir dalis turist - studentai. Sankirtos santykis
yra ir tarp klasi poetai" ir prozaikai". Kai kurie poetai rao ir
proza, kai kurie prozaikai yra ir poetai.
Sankirtoje esanios klass turi dal bendr element. Sankirtos
santykis uraomas iraika Bx (xeA xe B).
Nuoal s sant yki s
Nuoals santykis yra tada, kai dvi klass neturi joki bendr ele-
ment.
Grafikai nuoals san-
"X tykis pavaizduotas 5 br.
/ \ Brinys rodo, kad n
I R I vienas klass A elementas
nra klass B elementas ir
n vienas klass B ele-
mentas nra klass A ele-
5 br. mentas.
Nuoals santykis yra
tarp klasi sonetai" ir novels": n vienas sonetas nra novel, ir
jokia novel nra sonetas. Nuoals santykis yra tarp klasi vals-
tieiai" ir tarnautojai", bakalauro darbai i german filologijos"
ir bakalauro darbai i dabartins lietuvi kalbos sintakss".
Nuoals santykis uraomas iraika (xeA xe B). J galima
urayti ir taip: Vx (>xeB).
Tokios yra keturios santyki tarp klasi rys, i kuri susidaro
vairs santykiai tarp trij klasi. Santyk tarp klasi advokatai"
(A), prokurorai" (), teisininkai" (O vaizduoja 6 br.
J is rodo, kad tarp klasi ir C yra sub-
ordinacijos santykis (visi advokatai yra tei-
sininkai), tarp klasi B ir C - taip pat sub-
ordinacijos santykis (visi prokurorai yra tei-
sininkai), o tarp klasi ir yra nuoals
santykis (n vienas advokatas nra proku-
roras, ir n vienas prokuroras nra advo-
katas).
6 br. pavaizduotas santykis tarp trij
klasi vadinamas koordinacijos santykiu.
Sio loginio santykio pagrindu sudaryti tokie terminai, kaip koor-
dinacinis komitetas", darbo koordinavimas" ir pan. Kai kalbama
apie darbo koordinavim, turima galvoje, kad yra tam tikr organi-
zacij, inyb, jmoni ir pan., kuri kiekvienas darbas pajungtas
(subordinuotas) tam tikram bendram tikslui.
Santykius tarp klasi mokytojai" (A), gydytojai (), vairuo-
jantys automobilius" (O vaizduoja 7 br.
Tarkime, kad visi kon-
greso dalyviai kalba an-
glikai {A), dalis j kalba
vokikai (), dalis kalba
pranczikai (C), dalis kal-
ba vokikai ir pranczikai
(D), o kalbantys totorikai
7 br. (E) - ne kongreso dalyviai.
Sudarome brin.

8 br.
P r at i mas
Pavaizduokite grafikai santykius tarp klasi:
1. Universiteto choras (A), kamerinis orkestras (), meno kolektyvas (C).
2. Mokytojai ( A) , usienio kalb mokytojai {B) , automobilio vairuotojai (C).
4. Veiksmai su klasmis
Su loginmis klasmis atliekami tam tikri veiksmai: klases galima
neigti, sudti, dauginti, atimti, apibendrinti, susiaurinti, skirstyti.
Kl ass nei gi mas
Klass neigimu vadinamas veiksmas, kuriuo i klass A gaunama
klas -.
brkniuotas pavirius - klas
9 br
ne-A Visas staiakampio plo-
tas - tai universali klas. Sudjus klas ir jos neigim, gaunama
universali klas:
A+A=I.
Skaiius 1 ymi universalij klas. I ties,
filologai +nefilologai =visos specialybs,
nes klas nefilologai" sudaro vis specialybi mons, iskyrus fi-
lologus.
Klass neigimas kartais dar vadinamas klass papildymu. Taip va-
dinama todl, kad klass neigimas klas papildo iki universaliosios
klass.
Dvigubas klass neigimas ekvivalentus pradinei klasei:
A-A.
Sakysime, turime klas laikraiai". J neigdami, gauname kla-
s nelaikraiai". Neigdami klas nelaikraiai", gauname: ne-
Kaip ir teigini logikoje, kla-
ss neigimas ymimas brkne-
liu, kuris raomas vir raids -
A. Wases filologai" neigimas
yra klas nefilologai", klass
vadovliai" neigimas - klass
nevadovliai". Grafikai klass
neigim vaizduoja 9 br.
Skritulys ymi klas A, o u-
tiesa, kad nelaikraiai" (arba ne nelaikraiai"), t. y. gauname A.
Visa tai ekvivalentu pradinei klasei laikraiai".
Kl asi sudt i s
Dviej klasi sudtimi vadinamas veiksmas, kuriuo gaunama nauja
klas, ir i nauj klas sudaro visi abiej pradini klasi elementai.
Sudj klas berniukai" ir klas mergaits", gausime nauj kla-
s, kuri sudarys visi berniukai ir visos mergaits.
Klasi sudtis ymima simboliu U.
AUB.
Iraika skaitoma: klas A sudedama su klase B.
Sudti galima klases, esanias bet kokiuose santykiuose. Sudjus
subordinacijos santykyje esanias klases kultros staigos" ir mu-
ziejai", gaunama nauja klas, kuri sudaro visos kultros staigos ir
visi muziejai. Sudjus nuoals santykyje esanias klases stalai" ir
kds", gaunama nauja klas, kuri sudaro visi stalai ir visos kds.
Klasi sudtis atitinka teigini logikos jungt arba". I ties, kai su-
dedama klas A ir klas B, tai kiekvienas naujai gaunamos klass ele-
mentas priklauso arba klasei A, arba klasei B. Tai uraoma formule
U ) -Vx (xeAVxeB).
Sudjus klases universitetai", akademijos", auktosios tech-
nikos mokyklos" ir kt., gaunama nauja klas auktosios mokyk-
los". Kiekviena auktoji mokykla yra universitetas arba akademija,
arba auktoji technikos mokykla ir 1.1.
Kl asi daugyba
Klasi daugyba yra bendr element suradimas dauginamose kla-
sse.
Panagrinkime, kaip sudaroma klas itikimi draugai". Grafi-
kai jos sudarym vaizduoja 10 br.
i klas sudaro tie mons, kurie kartu yra ir draugai, ir itikimi
mons. Taigi klas itikimi draugai" sudaryta pavartojus klasi
daugybos veiksm.
Sudauginus nuoals santykyje esanias klases, gaunama nulin
klas. Taip yra todl, kad nuoals santykyje esanios klass neturi
bendr element. Dauginant klases rugiai" ir kvieiai", turtu-
me surasti tokius varpinius augalus,
kurie yra ir rugiai, ir kvieiai. Taiau
toki varpini augal nra.
Dauginti galima ne tik dvi, bet ir
daugiau klasi. Sudauginus klases
mokslininkai", teisininkai", ha-
bilituoti daktarai", gaunama nauja
klas, kuri sudaro visi tie moksli-
ninkai, kurie kartu yra ir teisininkai, ir habilituoti daktarai. Kitaip
tariant, gaunama klas mokslininkai - teiss habilituoti daktarai".
Klasi daugyb nesunku atskirti nuo klasi sudties. Sudjus
klases studentai" ir sportininkai", gaunama nauja klas, kuri
sudaro visi studentai ir visi sportininkai. ias klases sudauginus,
gaunama nauja klas, kuri sudaro tik tie studentai, kurie kartu
yra ir sportininkai, ir tik tie sportininkai, kurie kartu yra ir studen-
tai. Kitaip tariant, gaunama klas studentai-sportininkai". is skir-
tumas tarp klasi sudties ir daugybos matomas ir i brinio:
10 br.
Klasi daugyba ymima enklu . Iraika

skaitoma: klass A ir B sudauginamos. Klasi daugyba atitinka jungt
ir". Sudauginus klases A ir B, kiekvienas naujai gautos klass ele-
mentas priklauso ir klasei A, ir klasei B. Tai uraoma formule
(\B) ~Vx(xeA xe B).
Mass atimtimi vadinamas veiksmas, kuriuo i vienos klass iski-
riami elementai, sudarantys kit klas.
I klass tarnautojai" iskyr tarnautojus, turinius 10 met dar-
bo sta, gauname klas tarnautojai, neturintys 10 met darbo
stao". Grafikai i klass atimtis pavaizduota 12 br.
dviej klasi atimties veiksmo rezultatas: klas tarnautoj, netu-
rini 10 met darbo stao.
Klass atimt uraysime formule
Mass atimties rezultatas yra klas toki element, kuri kiek-
vienas priklauso klasei A ir n vienas nepriklauso klasei B.
Kl ass at i mt i s
12 br.
Klas tarnautojai" paymta
raide , klas turintys 10 met
darbo sta" - raide B. Tarp i kla-
si yra sankirtos santykis: kai kurie
tarnautojai turi 10 met darbo sta-
, kai kurie, turintys 10 met dar-
bo sta, yra tarnautojai. Ubrk-
niuota brinio paviriaus dalis yra
AB.
prastoje kalboje klasi atimtis reikiama vairiai, pavyzdiui: vi-
si tarnautojai, iskyrus turinius 10 met darbo sta; visi tarnauto-
jai be t, kurie turi 10 met darbo sta; visi tarnautojai, tik ne tie,
kurie turi 10 met darbo sta, ir pan.
Tegul turime klases: padars al kitiems" (A), privalo al at-
lyginti" (B). Grafikai
13 br.
Pradedame klass atimties veiksm: padars al smonei ne-
funkcionuojant arba neteks galimybs ireikti savo vali, nra u
al atsakingas.
14 br.
I klass A iskirtas jai nepriklausantis plotas B.
Tvirtinimas padars al alkoholio arba narkotik paveiktas,
turi al atlyginti" - reikalauja i klass B iskirti tam tikr plot:
15 br.
Tvirtinimas nebent alkoholio arba narkotik buvo paveiktas ne
savo valia" - reikalauja i A iskirti tam tikr plot:
Kl ass api bendr i ni mas ir susi aur i ni mas
Klass apibendrinimas - tai veiksmas, kuriuo ipleiama klass ap-
imtis.
Grafikai klass apibendrinimas pavaizduotas 17 br.
Mas A apibendrinant, ji laikoma poklasiu ir skiriama koki
nors klas B. Pavyzdiui, klass egls" apibendrinimas yra klas
spygliuoiai mediai". i klas vl galima apibendrinti surandant
platesn klas - mediai". Galima apibendrinti ir klas mediai",
skyrus j klas augalai".
Taiau apibendrinimas negali bti beribis. Apibendrinimo riba -
plaiausios apimties klass. J os vadinamos kategorijomis ir turi fi-
losofin-login reikm, pavyzdiui, objektas, poymis, judjimas,
16 br.
skirtumas, veiksmas, galimyb ir 1.1.
Kuo klas platesn, tuo ji abstraktes-
n. Kategorijos - tai abstrakiausios
svokos.
Klass susiaurinimas - atvirkias
klass apibendrinimui veiksmas, ku-
riuo sumainama klass apimtis. Kla-
s literatros kriniai" susiaurina-
ma pereinant prie jos poklasio, pa-
vyzdiui, XX a. literatros kriniai".
i klas vl galima siaurinti suran-
dant jos poklas XX a. romanai", ir
pan. Susiaurinimo riba - klass elementas. Pasakius romanas ir-
dies nerimas", toliau siaurinti nemanoma.
Mstymo procese nuolat tenka naudoti klass apibendrinimo ir
susiaurinimo veiksmus. Kai kalbama apie kokio nors groins lite-
ratros krinio autori, tai kartu mstoma, kad jis raytojas, o jei
jis raytojas, tai kartu ir menininkas, ir pan. Kai teissaugos orga-
nus pasiekia signalas apie kontraband stambiu mastu, tai reikin
tiriant, klas kontrabanda stambiu mastu" siaurinama, gyja api-
brt reikm nustaius kontrabandos turin.
Kl ass ski r st ymas
Wases skirstymas yra klass padalijimas poklasius remiantis tam
tikru pagrindu.
Kiekvien skirstym sudaro:
a) skirstomoji klas, pavyzdiui, mokslo sritys;
b) skirstymo nariai - tai poklasiai, gauti skirstant duotj klas:
humanitariniai, socialiniai, fiziniai, biomedicininiai, technologijos
mokslai. Moksl pobdio kitimas yra tas poymis, pagal kur ski-
riamos penkios moksl sritys.
c) skirstymo pagrindas - tai poymis, kuriuo remiantis skirstoma.
Mass skirstymo nereikia painioti su paprastu visumos skaidy-
mu dalis. Pasakymas, kad universitet sudaro istorijos, filologijos,
teiss, ekonomikos, medicinos ir kiti fakultetai, yra ne klass skirs-
tymas, bet paprastas visumos skaidymas j dalis. Norint klass skirs-
tym atskirti nuo visumos skaidymo j dalis, reikia skirstomj klas
ir gautus narius susieti odiu kiekvienas". Pavyzdiui, sakome, kad
lietuviai - tai emaiiai, suvalkieiai, dzkai ir kiti. Patikrinsime, ar
ia klass skirstymas, ar tik paprastas visumos skaidymas j dalis. Sa-
kome: kiekvienas emaitis - lietuvis", kiekvienas dzkas - lietu-
vis" ir 1.1. Tai teisingi teiginiai, vadinasi, iuo atveju turime klass
skirstym. Tuo tarpu teiginiai kiekvienas filologijos fakultetas yra
universitetas", kiekvienas teiss fakultetas yra universitetas" - klai-
dingi. Vadinasi, kai sakome, kad universitet sudaro atskiri fakul-
tetai, tai tik visum skaidome dalis.
Yra dvi skirstymo rys:
1. Skirstymas pagal poymio kitim. Si skirstymo ris labiausiai pa-
plitusi. Pavyzdiui, pasiksinimai piliei asmenin nuosavyb skirs-
tomi vagyst, apiplim ir kt. itaip skirstoma pagal pasiksinimo
bdo kitim. Kintant studijuojam dalyk pobdiui, susidaro pokla-
siai: studentai matematikai, chemikai, filologai, teisininkai ir 1.1.
Skirstymas pagal poymio kitim uraomas taip:
(S
l
Ufi
2
Ufi
3
...),
KM A yra skirstomoji klas, o B
V
B
2
, B^- skirstymo nariai.
2. Skirstymas pagal poymio buvim ar nebuvim. i skirstymo
ris dar kitaip vadinama dichotominiu skirstymu. Klas ia skirs-
toma j du poklasius. Visi vieno poklasio elementai turi kok nors
poym, o kito poklasio - jo neturi. Pavyzdiui, visus odius gali-
ma skirstyti daiktavardius ir nedaiktavardius. Nedaiktavardius
vl galima skirstyti bdvardius ir nebdvardius, ir 1.1.
i skirstymo ris uraoma taip:
A = (BUB).
Kartais dichotomikai du poklasius skirstyti nemanoma, pa-
vyzdiui, laukini vri negalima skirstyti raguotuosius ir nera-
guotuosius. Taip skirstant, briediai patekt abu poklasius - j
patinai turi ragus, o patels neturi.
Skirstant reikia laikytis i taisykli:
1. Skirstymas tun bti tolygus. Tai reikia, kad tarp skirstymo na-
ri ir skirstomosios klass turi bti lygiareikmikumo santykis. Pa-
eidus i taisykl, padaromos dvi klaidos:
a) nepilnas skirstymas. iuo atveju nenurodomi visi skirstymo na-
riai. Pastat skirstymas pastatytus i plyt, gelbetonio blok ir
medio - nepilnas, pastatai statomi ir i kit mediag;
b) skirstymas su nereikalingais nariais. i klaida padaroma, kai
knygos skirstomos vadovlius, nevadovlius ir groins literat-
ros krinius. Poklasis groins literatros kriniai" - nereikalin-
gas narys, jis skiriamas nevadovlius.
2. Skirstyti reikia vienu pagrindu. Gyventoj skirstymas miesto,
kaimo, pilnameius ir nepilnameius - netaisyklingas, skirstoma
dviem pagrindais - pagal gyvenam viet ir ami. skirstym ga-
lima padaryti taisykling atskyrus skirstymo pagrindus:
a) gyventojai skirstomi miesto ir kaimo gyventojus;
b) gyventojai skirstomi pilnameius ir nepilnameius.
3. Skirstymo nariai turi vienas kit alinti. Tai reikia, kad tarp
gaut poklasi turi bti nuoals santykis, bet kuris paskiras ele-
mentas turi priklausyti tik vienam kuriam nors poklasiui. i taisyk-
l susijusi su taisykle, teigiania, kad skirstymas turi bti atliktas
vienu pagrindu. Kai ios taisykls nesilaikoma, skirstymo nariai ne-
alina vienas kito. Skirstant gyventojus miesto, kaimo, pilname-
ius ir nepilnameius, kiekvienas gyventojas patenka du pokla-
sius, o to neturi bti.
4. Skirstymas turi bti nenutrkstamas. Reikia palaipsniui klas
skirstyti artimiausius j sudaranius poklasius. Pavyzdiui, bt
netikslu sakinio dalis skirstyti veiksn, tarin ir antrininkes sakinio
dalis. ia praleista klas pagrindins sakinio dalys".
Atskiras klasi skirstymo atvejis yra klasifikacija.
Klasifikacijayra toks skirstymas, kuriame objektai suskirstomi kla-
ses taip, kad kiekviena klas kit klasi atvilgiu uima pastovi api-
brt viet.
Kiekviena klasifikacija yra kartu ir skirstymas, taiau ne kiekvie-
nas skirstymas yra klasifikacija. Masifikacijos tikslas - susisteminti
inias, todl jai bdingas santykinai pastovus pobdis. Moksluose
klasifikacijos reikiamos lentelmis, diagramomis, schemomis, s-
raais, katalogais. Pavyzdiui, automobili klasifikacij galima pa-
vaizduoti tokia schema:
16 br.
Pasitelkus dar kitus klasifikacinius poymius (klasifikacinio skirs-
tymo pagrindus), iskiriami lengvj ir krovinini automobili bei
autobus vairs poklasiai.
Kadangi klasifikacija yra paskira klasi skirstymo forma, tai jai
tinka visos klasi skirstymo taisykls. Skiriamos kelios klasifikacij
rys:
Pagalbin klasifikacija - sudaroma siekiant lengviausiai surasti
objektus tarp kit objekt. Pavardi suskirstymas alfabeto tvarka
lankomumo urnale, atlyginimo lape yra pagalbin klasifikacija. ia
klasifikacijos pagrindas - neesminis poymis. Pavyzdiui, jei srae
pirmasis yra Alionis, tai itai dar nieko nesako apie jo, kaip asmens,
savybes. Anksiau bibliotekose knygos buvo klasifikuojamos pagal
format: maiausio formato knygos atsidurdavo skyriuje A, dides-
nio - skyriuje B, dar didesnio - skyriuje C ir 1.1. Knygos formatas -
neesminis knygos poymis.
Natralioji klasifikacija - tai objekt skirstymas j klases, remian-
tis esminiais j poymiais. Augal sistematika botanikoje, gyvn
klasifikacija zoologijoje, periodin element sistema chemijoje, ge-
nealogin ir morfologin kalb klasifikacijos - tai natraliosios kla-
sifikacijos. Natralioji yra ir baudiamajame kodekse pateikiama
nusikaltim klasifikacija. Kiekviena nusikaltim ris turi pastovi
tiksliai apibrt viet bendroje nusikaltim klasifikacijoje.
Informatikoje (t. y. moksle, tirianiame mokslins informacijos
savybes, jos krimo, pertvarkymo, perteikimo ir panaudojimo ds-
ningumus) vartojamos tokios klasifikacijos:
Alfabetin klasifikacija - sudaroma pagal raidi sek tame ar
kitame alfabete, pvz., abclinis knyg katalogas.
Deimtain klasifikacija - kai visi klasifikuojami objektai skirsto-
mi j 10 klasi, kuri kiekviena skirstoma j ne daugiau kaip 10 po-
klasi.
Linijin klasifikacija - klasifikuojam objekt idstymas hie-
rarchine tvarka: nuo auktesni klasi palaipsniui prie emesni
klasi.
Dalykin klasifikacija - mediagos idstymas pagal tiriamj ob-
jekt pobd.
Kadangi tikrov labai sudtinga, tai kartais klasifikacija tegali
pateikti apytikr, neisam vaizd. Giljant painimui, mokslins
klasifikacijos darosi isamesns. Klasifikacija - svarbi mokslinio
tyrimo priemon, susisteminanti inias apie tikrov, padedanti nu-
statyti objekt tarpusavio ryius, surasti dsningumus tarp objek-
t. Pagaliau klasifikacija padeda objektus geriau siminti. Svar-
bus klasifikacij vaidmuo ms laikais, kai moksliniai ir ekono-
miniai rodikliai labai priklauso nuo gerai sutvarkytos informaci-
jos. Steigiamos informacins tarnybos, kurios apdoroja, klasifi-
kuoja nauj mediag.
P r at i mai
1. Ar tiesa, kad:
a) sudj klases saultos dienos" ir vjuotos dienos", gausime
klas dienos, kurios yra ir saultos, ir vjuotos";
b) ias klases sudaugin, gausime klas visos saultos ir vjuo-
tos dienos"?
2. Ar taisyklingai skirstoma:
a) Pavasaris bna ankstyvas ir vlyvas;
b) Pietus sudar trys patiekalai: darovi sriuba, bifteksas, obuo-
li kompotas.
3. I sprskite XI X a. angl logiko J . Venno udavin.
Finans draugijos valdybos nariai yra arba tik obligacij savininkai, arba
tik akcij savininkai. Visi obligacij savininkai yra valdybos nariai. Nuro-
dykite visas klases, kurias galima sudaryti remiantis pateikta slyga.
5. Klasi teorijos dsniai
Pateiksime kai kuriuos svarbesnius klasi teorijos dsnius.
Dsn
A c 7
skaitome: kiekviena klas yra universaliosios klass poklasis.
Pavyzdiui, klas ministerijos" yra universaliosios klass val-
dymo staigos" poklasis.
Dsn
e O
skaitome: joks objektas nra nulins klass elementas.
Nulin klas apibrme kaip klas, neturini element. Vadi-
nasi, jei egzistuoja koks nors dalykas x, tai jis negali priklausyti jo-
kiai nulinei klasei.
Dsn
(AcS) - [Vx (^ )]
skaitome: iraika Mas A skiriama klas B
u
ekvivalenti irai-
kai Kiekvienas objektas, jei jis yra klass A elementas, tai jis yra ir
klass B elementas".
dsn jau inome - tai simbolinis subordinacijos santykio u-
raymas. I ties, kai teigiama, kad papeikimas yra bausm, tai is
teiginys reikia: kiekvien x, jei j priskiriame klasei papeikimas",
tai j priskiriame klasei bausm".
Visi teigini logikos dsniai galioja ir klasi teorijoje. Klasi te-
orijoje jie pasireikia specifikai, kaip sakoma, teigini logika in-
terpretuojama klasi teorijoje. Masi teorijos dsniai ivedami i
teigini logikos dsni keliais bdais. Pirmas bdas - tai teigini
logikos kintamj p, q, r pakeitimas klasi teorijos iraikomis xeA,
xe B, xe C.
Prietaravimo dsnyje p p pakeit p iraika xeA, gauname
prietaravimo dsn klasi teorijoje:
VxxeA xeA.
Skaitome: netiesa, kad kiekvienas objektas yra klass A ele-
mentas ir nra klass A elementas.
Nra toki objekt, kurie bt klass A elementai ir kartu neb-
t jos elementai. Pavyzdiui, nra tokio dokumento, kuris bt auk-
tojo mokslo baigimo diplomas ir kartu nebt auktojo mokslo bai-
gimo diplomas. Tokie dokumentai" tegali bti vaizduots padari-
nys, ir jie sudaro nulin klas.
Negalimo treiojo dsnis pVp klasi teorijoje reikiamas taip:
Vx (xeA VxeA).
Skaitome: kiekvienas objektas yra klass A elementas arba n-
ra jos elementas.
Kiekvienas dokumentas yra auktojo mokslo baigimo diplomas
arba nra auktojo mokslo baigimo diplomas.
I teigini logikos dsni klasi teorijos dsniai ivedami kitu
bdu, remiantis klasi teorijos veiksm atitikimu teigini logikos
operacijas. Wasiu daugyba atitinka konjunkcij, klasi sudtis - dis-
junkcij, ir 1.1. Atitikim tarp klasi teorijos ir teigini logikos ro-
do i lentel:
teigini logika klasi teorija
P
A
P ' Q
ADB
p\Jq A\J B
AczB
p~q A =B
Teigini logikos implikacijos pereinamumo dsn [(p>q)
(q->r)]^>(p>r) paversime klasi teorijos dsniu. Tuo tikslu teigi-
nius p, q, r pakeisime klasmis A
1
B
1
C, skliaustuose esani impli-
kacij pakeisime klasi skyrimo enklu, o tarp skliaust esani
konjunkcij ir implikacij paliksime. Gauname:
[ c B) (B c )]( c C).
Skaitome: jei klas A skiriama klas B ir klas B skiriama
klas C, tai klas A skiriama klas C.
Klas dramos teatro aktoriai" skiriama klas aktoriai", o klas
aktoriai" skiriama klas menininkai atlikjai". Vadinasi, klas
dramos teatro aktoriai" skiriama klas menininkai atlikjai".
j ^D P r at i mai
1. Pagal kok klasi teorijos dsn sudarytas teiginys Centas - ne nulis"?
2. Pateikiamus teiginius uraykite klasi teorijos simboliais ir nustatyki-
te gaut iraik atitikmen teigini logikos dsniams:
a) J ei prsai buvo balt gentys, tai nebalt gentys nebuvo prsai;
b) Degtin - alkoholinis grimas. Degtin - sveikatai kenksmin-
gas grimas. Vadinasi, degtin - alkoholinis ir sveikatai kenks-
mingas grimas.
6. Svokos, j sudarymas
Ligi iol logines klases analizavome apimties poiriu, btent: kiek
element sudaro klas, kaip klas sudaro poklasiai, kokie santykiai
gali bti tarp klasi ir kt. Taiau login klas galima nagrinti ir
turinio poiriu, aikinant klas sudarani objekt poymius. To-
kiu atveju vietoj termino klas vartojamas terminas svoka.
Svoka yra mstymo forma, ireikianti esminius ir bendruosius
objekt poymius.
Esminiais objekto poymiais vadinama tokia grup poymi, ku-
ri kiekvienas skyrium objektui btinas, o visi kartu yra pakanka-
mi, kad j dka tam tikr objekt bt galima atskirti nuo jam gre-
tim objekt.
Neesminiais objekto poymiais laikomi tokie poymiai, kuriuos
objektas gali turti arba neturti, taiau, j neturdamas, objektas
nesiliauja buvs tuo, kuo jis yra.
Tarp esmini ir neesmini poymi nra grietos ribos. Vienu
poiriu poymiai gali bti esminiai, o kitu poiriu tie patys poy-
miai gali bti neesminiai. Tai, kad koks nors asmuo rao kaire ran-
ka, yra neesminis jo poymis. Taiau tarus j parao suklastojimu,
tiriant jo brai, grafologijos ekspertui mintas poymis jau darosi
esminis.
Bendrieji poymiai bdingi visiems tam tikros klass objektams.
Kokia nors objekt grup ir sudaro klas todl, kad jiems visiems
bdingi tam tikri bendri poymiai.
Esminiai ir bendrieji poymiai sudaro svokos turin.
Svok struktra ireikiama predikat logikos priemonmis. S-
vokai bdinga propozicins funkcijos struktra:
F () - struktura svok, ireikiani savybes;
R (, ...) - struktra svok, ireikiani santykius.
Propozicins funkcijos struktra svokoms bdinga dl to, kad,
bdamos predikatais, svokos atlieka funkcij vaidmen. Paimki-
me svok eeras". Si svoka ymi ne daugel eer, bet neapi-
brt eer, kur nors klass eerai" element. Taigi eeras" -
tai toks , kuris yra klass eerai" elementas. Koks nors objektas
gali bti pavadintas eeru tik tada, kai teiginys x yra eeras" tei-
singas. i iraika nustato atitikim tarp objekt, kuriems ji gali
bti taikoma, ir teisingumo bei klaidingumo. Antai svoka ee-
ras" ymi Aiset, nes teiginys Aisetas yra eeras" - teisingas.
Kai svokos, ireikianios savybes ir santykius, priskiriamos ob-
jektams kaip predikatai, tada ir sudaromi teisingi arba klaidingi
teiginiai. Tad svokos - ne kokie nors statiki pasaulio objekt at-
vaizdai. J as mes nuolat lyginame su tikrove. Svokos dalyvauja su-
darant teiginius, kuriuos nuolat tikriname, vertiname teisingumo
poiriu.
Svokos sudaromos abstrakcijos procese. Abstrakcijos procesas -
tai atsyjimas mintyse nuo objekt kai kuri poymi ir kariu mus do-
minani poymi iskyrimas.
Kadangi svokose mstomi esminiai ir bendrieji objekt poy-
miai, tai nuo neesmini bei atsitiktini tenka atsyti. Svokoje mo-
gus" mstomi ne lietuviui ar estui bdingi poymiai, o tik tie, kurie
bdingi bet kuriam mogui, t. y. mogui apskritai, btent gebji-
mas kurti vertybes, smoninga veikla ir kt.
Skiriamos kelios abstrakcij rys.
Tapatinimo abstrakcija yra atsyjimas nuo objekt nepanai, be-
siskiriani poymi ir kartu vienod, tapai poymi iskyrimas.
ioje abstrakcijoje nustatoma, kad objektai turi bendr poymi,
vadinasi, kai kuriais poymiais jie tapats. Dl to ir galima sukurti
svok toki objekt, kurie turs dal vienod, tapai poymi. O
nuo t poymi, kuriais objektai skiriasi, atsyjama, kitaip tariant,
abstrahuojamasi. Antai yra nemaa moni, kurie kairija ranka
atlieka darbus, kit moni atliekamus deinija ranka. Iskyrus j
poym, sudaroma svoka kairiarankiai".
Izoliuojanti abstrakcija - tai poymio atskyrimas nuo objekto ir
kit to objekto poymi. Egzistuoja balti, tvirti daiktai. iuos poy-
mius atskyr nuo daikt ir kit daikt poymi, sudarome svokas
baltumas", tvirtumas". Matydami verdant vanden, sudarome s-
vok virimas".
Atskira abstrakcijos ris yra idealizacija. J os dka mstyme suku-
riami objektai, kuri negalima sukurti patyrimu. J ie vadinami ideali-
zuotais objektais. Antai geometrija vaizduoja tobulas figras - tie-
ses, apskritimus, trikampius ir kt. Taiau realioje tikrovje toki to-
bul figr nra, kiekvienas realus kvadratas iek tiek skirsis nuo to
kvadrato, kur vaizduoja geometrija. Nemanoma nubrti tokios to-
bulos tiess, kuri mstoma geometrijoje, kiekviena realiai briama
ties visada yra iek tiek kreiv. Geometrins figros - tai realioje
tikrovje egzistuojani figr kratutinis, ribinis atvejis.
Panaiai idealizuotas objektas yra svoka aktuali begalyb". Ak-
tuali begalyb - tai begalin visuma, kurios krimas ubaigtas ir
kurios visi elementai pateikiami i karto. Pavyzdiui, geometrin
figra gali bti analizuojama kaip begalin tak visuma (aib), laiko
tarpas - kaip begalin moment visuma, galima kalbti apie vis
natrini skaii sek. Betgi aktualios begalybs svoka yra aikiai
idealizuoto pobdio: i principo niekada ir jokiomis priemonmis
nemanoma sukurti begalybs objekt, atlikti begalybs veiksm.
ioje svokoje begalyb laikoma aktualia duota, baigtine.
Idealizuoti objektai kuriami taip: 1) tolydiai keiiamos slygos,
kuriomis egzistuoja tiriamas objektas; 2) dl to tam tikros tiriamo
objekto savybs taip pat tolydiai kinta; 3) tar, kad slyg poveikis
tiriamajam objektui lygus nuliui, sukuriame mstyme tam tikr ide-
alizuot objekt.
Antai inome, kad kuo maesn trintis judanio kno kelyje, tuo
ilgiau jis juds. Tar, kad judanio kno trintis visikai neveikia,
sukursime mstyme idealizuot objekt - kn, kuris, ijudintas i
vietos, judt be galo. itaip sukuriama svoka inercija", t. y. k-
no savyb isaugoti tiesiaeigj tolyd judjim, kai iorini poveiki
nra.
Mokslinis painimas be idealizacijos nemanomas. Svok api-
brtumas ir tikslumas visuomet susijs su tikrovs sugrubinimu".
ICita vertus, akivaizdi ir idealizacijos nauda: vartojant idealizuotus
objektus, galima juos tiksliai apskaiiuoti ir apskaiiavimus perkel-
ti praktik - pritaikyti ininerinse techninse konstrukcijose bei
kitose gamybos srityse. Nemaa idealizacij yra moksluose, tirian-
iuose privaljimus, tai, kas turt bti. J uose formuluojamos ide-
alios taisykls: asmuo privalo dorai gyventi; kiekvienas pilietis pri-
valo laikytis statym; n vienas nusikaltimas neturi likti neiai-
kintas; neturi bti nubaustas n vienas nekaltas mogus ir kt.
Moksle skiriami vairs svok abstrakcijos lygmenys. Vienos s-
vokos esti abstrakcij abstrakcijos, auktesnio lygmens abstrakci-
jos. Antai, kuriant nerv sistemos ir psichins veiklos kibernetinius
modelius, buvo sukurtos tokios svokos, kaip formalus neuronas",
koduojantis mechanizmas" ir kt.
7. Svok apibrimas
Svokos api br i mo sampr at a
Svokos turin atskleidia loginis veiksmas, vadinamas svokos api-
brimu. Dar kitaip svokos apibrimas vadinamas definicija (lo-
tyn k. odis definitio reikia apibrimas").
Apibrimas yra loginis veiksmas, kuriuo: a) nustatomi kriterijai ti-
riamajam objektui atskirti nuo kit objekt, nurodant jo specifik;
b) nustatoma vartojamos arba vedamos kalbins iraikos reikm.
Apibrime nurodoma, kaip objekt iskirti i kit objekt tar-
po, kaip j naudoti, kaip konstruoti ir pan. Kadangi mokslinio tyri-
mo rezultatai reikiami svokomis, tai apibrim galima aikinti
kaip veiksm, glaustai ireikiant svok turin.
Pateiktoji apibrimo samprata - ne vienintel. Kokias proce-
dras laikyti apibriamosiomis, priklauso nuo mokslo pobdio,
tyrimo tiksl. Daniausiai apibrimas suprantamas taip:
Apibrimas yra veiksmas, taip atskleidiantis esminius objekto po-
ymius, kad apibriamasis objektas atskiriamas nuo gretim objekt.
i apibrimo samprata kelia du tikslus:
1. Atskleisti esminius apibriamojo objekto poymius.
2. Apibriamj objekt atskirti nuo vis gretim objekt.
Pasak, kad paminklas yra meno krinys, skirtas aminti asme-
nis arba vykius, nurodome esminius paminklo poymius ir tuo pa-
iu atskiriame paminkl nuo t meno krini, kurie nra pamin-
klai. Vadinasi, esminius objekto poymius reikia nurodyti ne bet
kaip, o taip, kad, juos nurod, apibriamj objekt atskirtume
nuo vis gretim objekt.
Taiau formalizuotose logikos ir matematikos teorijose objekt
atskyrimas pagal j esminius ir neesminius poymius neturi pras-
ms, nes iose teorijose vartojami objektai, kuriuose esm jau at-
skirta nuo neesmini poymi.
Kiekvienas mokslas formuluoja savj svok apibrimus, ta-
iau visi mokslai naudojasi logine apibrimo teorija, loginmis s-
vok apibrimo priemonmis.
Apibrim sudaro trys dalys:
1. Apibriamoji iraika - tai svoka, kuri apibriama.
2. Apibrianioji iraika - svokos, kuriomis apibriama.
3. Jungianioji iraika - ji nustato ry tarp apibriamosios ir
apibrianiosios svok. J ungianioji iraika reikiama odiais
yra", reikia", ymi", vadinama", tas pat, kas" ir kt.
Apibriamoji iraika Jungianioji iraika Apibrianioji iraika
Login klas yra visuma obj ekt, turini
bendrus poymius.
Vyriausybe vadi nama aukiausioji valstybs
vykdomoji valdia.
Kartais apibriamoji iraika apima ne tik apibriam svok,
bet dar ir kitas svokas, apibdinanias kontekst, kuriame apibr-
iamoji svoka sutinkama. Pavyzdiui, svoka neaprtai didjan-
tis dydis" apibriama taip: dydis nagrinjamajame procese vadi-
namas neaprtai didjaniu, jei, kad ir kok didel teigiam skai-
i A bepaimtume, tame procese ateis toks momentas, po kurio
jau visuomet x>A.
Mokslinje literatroje, kai norima parodyti, jog objektas api-
briamas, kartais vartojama speciali iraikos priemon. Tai iraika
=
Df
, kur Df yra odio definitio santrumpa, pvz.:
Opera =
Df
dainuojamas vaidinimas pritariant orkestrui.
Api br i m r ys
Bd svokoms apibrti yra nemaai. Kartais svokos nepavyksta
apibrti dl to, kad vartojamas ne tas apibrimo bdas. Aptarsi-
me kelias labiausiai paplitusias apibrim ris.
Apibrimas gimine ir riniu skirtumu. Tai viena labiausiai papli-
tusi apibrimo ri. itaip i apibrimo r pavadino dar se-
novs logikai. Giminmis jie vadino klases, o rimis - poklasius.
Vartojant iuolaikin terminij, apibrim gimine ir riniu skir-
tumu galtume vadinti apibrimu klase ir skirtumu tarp poklasi.
Taiau i pagarbos tradicijai tebevartojamas senasis ios apibri-
mo ries pavadinimas.
Tarkime, kad reikia apibrti, koks muzikos ansamblis vadina-
mas kvartetu. Tuo tikslu svok kvartetas" laikome poklasiu (r-
imi) ir iekome klass (gimins), kuri kvartet bt galima skirti.
Tokia klas yra muzikos ansamblis". Tad kvartetas yra muzikos
ansamblis. Taiau muzikos ansambli yra pai vairiausi, dl to
reikia nurodyti, kuo kvartetas skiriasi nuo vis kit muzikos an-
sambli - nuo kvinteto, okteto, choro ir pan. is nurodymas ir bus
vadinamasis rinis skirtumas - kvartetas nuo kit muzikos ansam-
bli skiriasi tuo, kad j sudaro keturi atlikjai. Taiau svoka kvar-
tetas" turi dar ir kit prasm - kvartetu vadinamas ir tam tikras
muzikos krinys. Muzikos krini yra vairi, todl reikia nurodyti,
kuo kvartetas skiriasi nuo kit muzikos krini: kvartetas paray-
tas keturi atlikj ansambliui, tai krinys, paraytas keturiems bal-
sams arba instrumentams. Isamus svokos kvartetas" apibri-
mas is: kvartetas yra keturi atlikj muzikos ansamblis arba mu-
zikos krinys iam ansambliui.
Panagrinkime logikos apibrim: logika yra mokslas apie sam-
protavimo bd. iame apibrime logika laikoma poklasiu (ri-
mi) ir skiriama klas (gimin) mokslas". Tad logika yra mokslas.
Taiau moksl yra daug, todl reikia nurodyti, kuo logika skiriasi
nuo kit moksl. Logika tiria samprotavimo bd, kuris yra jos ri-
nis skirtumas.
Ostensinis apibrimas (lotyn k. ostendere - parodyti"). Api-
briamoji svoka visuomet esti ireikta odiu, terminu. Tuo tar-
pu apibrianioj i dalis gali bti tiek odis, tiek ir realus objektas.
Ostensinis apibrimas yra odio reikms nustatymas, betarpi-
kai nurodant objekt, kur odis ymi.
ie apibrimai vartojami pradiniu kalbos mokymosi laikotar-
piu. Pavyzdiui, vaikas odio kd" reikm simena suaugusie-
siems tariant od ir parodant objekt, kur jis ymi. Ostensi-
niais apibrimais tenka naudotis mokantis svetim kalb, ypa
patekus aplink, kurioje ms gimtoji kalba nesuprantama. Nors
ostensiniai apibrimai teikia informacij tik apie apibriamo-
sios svokos apimt, taiau jie svarbs painimui - j pagrindu
vyksta tas pradinis svok kaupimas, be kurio painimas bt ne-
manomas. Kita vertus, moksluose pasitaiko svok, kurias api-
brti tegalima egzempliarikai, t. y. nurodant objekt, kuris s-
vokoje mstomas.
Nominaliniai ir realiniai apibrimai. Visi apibrimai skirstomi
nominalinius ir realinius.
Nominaliniu apibrimu nustatoma vartojamos arba vedamos kal-
bins iraikos reikm.
Nominalini apibrim struktra tokia:
terminu ..." vadinama...
odis ..." reikia...
enklas ..." ymi...
ir pan. Pavyzdiui, vietoj apraymo sudtinis teiginys, sudarytas i
keli paprast teigini, sujungt jungtimi arba", vedamas termi-
nas disjunkcija. Tada disjunkcijos apibrimas yra nominalinis: dis-
junkcija vadinamas sudtinis teiginys, sudarytas i keli paprast
teigini, sujungt jungtimi arba".
Apibrimai enklas c ymi klasi skyrimo santyk", Sinko-
p yra terminas, ymintis trumpo balsio ikritim viduriniame skie-
menyje" taip pat nominaliniai. Moksluose danai tenka vesti nau-
jus terminus, simbolius, nustatyti j reikm, todl nominaliniai api-
brimai plaiai vartojami.
Realinis apibrimas atskleidia ne vartojamos arba vedamos kal-
bins iraikos reikm, bet paties apibriamojo objekto specifinius
poymius.
Ms pateikti apibrimo gimine ir riniu skirtumu pavyzdiai
yra realiniai apibrimai.
Visus realinius apibrimus galima paversti nominaliniais. Rea-
lin apibrim Logikos dsnis yra visuomet teisingas teiginys" pa-
vert nominaliniu, gausime: Terminu logikos dsnis" vadinamas
visuomet teisingas teiginys".
Nominalinius apibrimus galima pertvarkyti realinius, pa-
vyzdiui: Sinkop yra trumpo balsio ikritimas viduriniame skie-
menyje". Taiau apibriant tikrovje neegzistuojanius objektus,
vartojami nominaliniai apibrimai. Pavyzdiui, velnio apibri-
mas yra nominalinis: odiu velnias" ymima tikrovje neegzis-
tuojanti btyb, tariamai sukelianti pasaulyje esant blog ir pan.
Taip pat nominaliniai tegali bti santrump apibrimai, pa-
vyzdiui: raids VUB reikia odius Vilniaus universiteto bib-
lioteka".
Operacinis apibrimas. Sis apibrimas daniausiai vartojamas eks-
perimentiniuose moksluose, kur svarbi reikm turi matavimai.
Apibrimas, nurodantis veiksmus (operacijas), kuriuos objektas
atitinka, vadinamas operaciniu apibrimu.
Operacin apibrim sudaro trys dalys:
Q
1
- patikrinamoji operacija;
Q
2
- patikrinamosios operacijos rezultatas;
Q
3
- apibriamoji svoka.
Sudaroma i operacinio apibrimo formul:
Q
1
()->[<?
3
() ~Q
2
(*)].
Skaitome: jei objektui vykdoma patikrinamoji operacija, tai
objektas yra tas ir tas, jei ir tik jei yra tam tikras patikrinamosios
operacijos rezultatas.
Pagal i operacinio apibrimo formul apibrime svok rg-
tis"; pakeisime svoka tirpalas", Q
1
- predikatu panardinti lak-
muso popierl" (patikrinamoji operacija), Q
2
- predikatu lakmu-
so popierl nudayti raudonai" (patikrinamosios operacijos rezul-
tatas). Q
3
yra apibriamoji svoka - rgtis. Pagal operacinio api-
brimo formul skaitome: jei tirpal panardinamas lakmuso po-
pierlis, tai tirpalas yra rgtis, jei ir tik jei lakmuso popierl jis
nudao raudonai.
Kaip suprantama svoka vienodas svoris"? Reikia knus pa-
sverti (patikrinamoji operacija) ir, jei svarstykli rodykl abiem at-
vejais rodo tiek pat (patikrinamosios operacijos rezultatas), tai k-
nai yra vienodo svorio. Pagal operacinio apibrimo formul suda-
romas is svokos vienodas svoris" apibrimas: jei pasvertame
ir pasvertame y, tai ir y yra vienodo svorio, jei ir tik jei abiem
atvejais svarstykli rodykl rodo tiek pat.
Pateiktj operacinio apibrimo formul ne visuomet galima
vartoti. J vartojant, negalima apibrti, pavyzdiui, svokos mag-
netas". Pagal pateikt formul svok magnetas" reikt taip api-
brti: jei priartinsime prie geleini daikt, tai yra magnetas,
jei ir tik jei pritraukia geleinius daiktus. Bet gali bti ir taip, kad
yra magnetas, o geleini daikt nepritraukia, nes jie, pavyzdiui,
jam per sunks, magnetas per silpnas. Tuo tarpu ekvivalencijos en-
klas formulje numato, kad visais atvejais, jei knas - magnetas, jis
turi pritraukti geleinius daiktus. Todl kartais reikia vartoti sil-
pnesn operacinio apibrimo formul:
Q
1
(X)-MQ
2
(X)^Q
3
W].
Skaitome: jei objektui vykdoma patikrinamoji operacija, tai
jei yra tam tikras patikrinamosios operacijos rezultatas, objektas
yra tas ir tas.
Pateiktoji formul galina apibrti svok magnetas": jei pri-
artinsime prie geleini daikt, tai jei pritraukia geleinius daik-
tus, yra magnetas. Prisiminkime, kad implikacija teisinga ir tada,
kai antecedentas klaidingas. Vadinasi, jei knas nepritraukia gele-
ini daikt, nes jie jam per sunks, jis vis dlto gali bti magnetas.
Operaciniai apibrimai galina paalinti (eliminuoti) nepagrs-
tai moksl vestus objektus - nemanoma nurodyti operacij, ku-
ri dka tie objektai galt bti sukonstruoti. Objektas, toliausiai
nuo ems nutols dangaus knas", nepagrindiamas, nes to nuo-
tolio nemanoma imatuoti.
I operacini apibrim analizs seka ivada, kad apibriamo-
ji svoka turi prasm tik toje srityje, kurioje realizuojamos atitin-
kamos operacijos. Antai svoka kno ilgis" gali bti apibriama
apraant veiksmus su matavimo vienetu, pavyzdiui, metru. Taiau
toks ilgio supratimas negali bti priimtas matuojant astronominius
nuotolius.
Danai vartojamas genetinis apibrimas.
Genetiniame apibrime objekto specifika nustatoma nurodant,
kaip objektas atsiranda arba kaip yra sukuriamas.
Daugelis objekt apibriami nurodant j atsiradimo, sukrimo
bd, pagaminimo instrukcij. Pavyzdiui, atmosferiniai krituliai
yra skysto bei kieto pavidalo vanduo, krintantis i debes arba susi-
darantis betarpikai ems paviriuje ir ant ems objekt, kon-
densuojantis ore esantiems vandens garams. Genetinis ir is api-
brimas: karinis maras yra organizuotas kariuomens irikiavi-
mas kolonomis, turint tiksl pasiekti nustatyt rajon.
Indukcinis apibrimas. Tai genetinio apibrimo atmaina, papli-
tusi formalizuotose mokslo teorijose.
Indukciniu vadinamas apibrimas, galinantis i kai kuri pradi-
ni teorijos objekt, pritaikius jiems tam tikras taisykles, sudaryti naujus
teorijos objektus.
Indukciniame apibrime skiriamos dvi dalys: a) vadinamieji tie-
sioginiai punktai - jais nustatoma tam tikra objekt sritis, nuro-
dant, pagal kokias taisykles i pradini objekt sudaromi nauji ob-
jektai; b) netiesioginiais punktais nurodoma, kad joki kit objek-
t, iskyrus apibriamus tiesioginiais punktais, nra.
Indukciniu bdu apibrime svok teigini logikos formul":
a) paprastas teiginys p, q, r ... yra formul;
b) jei p formul, tai p, p q, pMq, p^q, p ~q taip pat formuls;
c) joki kit formuli, iskyrus nustatytas punktais a) ir b), nra.
Deskripcinis (apraomasis) apibrimas galina apibrti indivi-
dualius objektus.
Deskripcinis - tai apibrimas, pavartojant jota-operatori.
J ota-operatorius reikiamas iraika (kur yra apversta grai-
kikoji raid - jota), kuri skaitoma: tas x". Visas deskripcijos
pavidalas:
\xQ (x).
Skaitome: tas x, kuris turi predikat Q.
ia deskripcija galima apibrti individualius objektus, pavyzdiui:
Vilnius yra tas miestas, kuris yra Lietuvos sostin.
Wilhelmas Wundtas yra tas mokslininkas, kuris kr pirmj pasaulyje
eksperimentins psichologijos laboratorij.
yra tas asmuo, kuris ioje byloje buvo iteisintas.
Deskripciniuose apibrimuose i anksto numatoma, kad deskrip-
cij atitinka vienintelis objektas. Taigi, kad treiasis i pateiktj
apibrim bt teisingas, privaloma, jog nurodytoje byloje bt
iteisintas vienintelis asmuo.
Taiau ar galima taikyti deskripcin apibrim objektams, kuri
egzistavimas nerodytas, ir deskripciniais apibrimais vesti juos
moksl?
Objekto, kurio egzistavimas nerodytas, deskripcij leistina var-
toti konstruktyvia prasme, t. y. nurodant efektyv bd objektui su-
kurti. Tad jei objektas neegzistuoja, bet yra efektyvi priemoni
jam sukurti, tai j galima deskripciniu apibrimu vesti moksl.
Sakysime, numatytos pastatyti mons iuo metu dar nra. Taiau
numatyta priemoni monei sukurti - skiriama finansini l, dar-
bo jgos, statybini mediag ir kt. Dl to objekto (mons) de-
skripcij figruoja teistai.
Objektus, kuri egzistavimas nerodytas, deskripciniais apibr-
imais galima vesti moksl ir tuo atveju, kai rodoma, jog prielai-
da, kad toks objektas egzistuoja, nesukelia prietaravim. inoma,
tokio objekto pobdis - hipotetinis.
Taip pat tokius objektus galima vesti vadinamja Hilberto pras-
me* . Pasak Hilberto, objektus, kuri egzistavimas nerodytas, te-
orij galima vesti hipotetikai, pavartojus epsilon-operatori (ep-
silon - graikikosios raids pavadinimas). Sis operatorius reikia:
jei toks objektas egzistuoja". itaip vedant teorij objektus, neky-
la nesusipratim, nes vartojant objekt, kurio egzistavimas nerody-
tas, visuomet turima galvoje ilyga jei toks objektas egzistuoja".
J ei objekto, kurio egzistavimas nerodytas, vedimas teorij su-
kelia prietaravim, tai tas rodo, kad toks objektas neegzistuoja.
J ei biologijos moksl vesime objekt gyvybin jga" ta prasme,
kaip jis suprantamas vitalizme (gyvybin jga - nematerialus pra-
das, nulemiantis gyvybines funkcijas), tai biologijos moksle atsiras
daugyb prietaravim, jis neatitiks fakt, ims prietarauti kitiems
* D. Hilbertas (1862-1943) - vokiei matematikas ir logikas.
mokslams. Visa tai tikina, kad objektas gyvybin jga" neegzis-
tuoja.
Hilbertas nustat vadinamj -teorem (epsilon-teorem): jei, ro-
dydami koki nors teorem, naudojams objektu, vestu -simboliu,
ir jei iam rodymui galima surasti kit rodym, kuriame -simbolis
nefigruoja, tai tas reikia, kad objektas, vestas -simboliu, yra teis-
tas ir juo galima naudotis.
Api br i mo poymi ai
Svarbiausiais apibrimo poymiais laikytina: krybikumas, kon-
struktyvumas, teisingumas.
Krybikumas. Krybinis apibrimo pobdis reikiasi vairiai:
a) vestas teorij naujas apibrimas taip pertvarko pai teori-
j, kad joje pasidaro rodoma ir paaikinama tai, ko nebuvo galima
rodyti ir paaikinti nevedus apibrimo;
b) vedus teorij apibrim, kai kurie teorijos teiginiai gali tapti
klaidingi (ir j reikia atsisakyti) btent dl to naujai vesto apibr-
imo;
c) vedus apibrimus pakinta principai, kuriais teorija remiasi,
kitaip tariant, pakinta teorijos baz;
d) vesti apibrimai veria kurti, konstruoti naujus teorijos ob-
jektus, pakinta pati tyrjo veikla.
Vadinasi, dl krybinio apibrim pobdio teorija i esms i-
pleiama. Vis dlto krybikumas bdingas ne visiems apibrimams.
Konstniktyvumas. Apibrimas nekonstruktyvus tada, kai jame var-
tojamos negrietos, netikslios svokos, kurias galima vairiai aikinti.
Teisingumas. Teisingai apibrti teorijos svokas gali tik atitinka-
mos mokslo srities specialistas. Bet paymtina, kad teisingumo po-
ymis daliai apibrim nepriskirtinas. Nei teisingi, nei klaidingi
yra tie nominaliniai apibrimai, kurie ireikia susitarimus. Tarki-
me, kad atrastas objektas, iaikintos jos savybs ir jam pavadinti
parenkamas terminas: t ir t objekt ymsime tuo ir tuo terminu.
Betgi termino parinkimas yra susitarimo dalykas - juk galima susi-
tarti priimti ir kit termin objektui pavadinti.
Api br i mo t ai sykl s
Kad svok apibrimai bt logikai nepriekaitingi, reikia laiky-
tis tam tikr apibrimo taisykli.
1. Pakeiiamu/no taisykl: apibriamj ir apibrianij irai-
kas galima pakeisti vien kita. Apibriamj iraik paymj Dfd
(lotyn k. definiendum - apibriamasis), o apibrianij irai-
k - Dfn (lotyn k. definiens - apibriantysis), pakeiiamumo tai-
sykl uraome
Dfd =Dfn.
Apibrime Valia yra gebjimas pasirinkti veiklos tiksl ir suak-
tyvinti vidines pastangas, btinas jam gyvendinti", svoka valia" yra
apibriamoji (Dfd), o gebjimas pasirinkti veiklos tiksl ir suakty-
vinti vidines pastangas, btinas jam gyvendinti" - apibrianiosios
svokos (Dfn). Abiejose apibrimo dalyse kalbama apie t pat ob-
jekt - vali, vadinasi, tarp j yra lygiareikmikumo santykis. Dl to
galima pasakyti: gebjimas pasirinkti veiklos tiksl ir suaktyvinti vi-
dines pastangas, btinas jam gyvendinti, yra valia (Dfn = Dfd).
Nesilaikant nurodytos taisykls galima padaryti dvi klaidas:
a) Per platus apibrimas. J ei logik apibrtume taip, kad ji yra
mokslas apie mstym, tai toks apibrimas bt per platus ir ne-
nusakantis logikos specifikos. J uk mstym taip pat tiria psicholo-
gija, nerv sistemos fiziologija, filosofija ir kiti mokslai.
b) Per siauras apibrimas. J ei logik apibrtume taip, kad ji yra
mokslas apie teiginius, tai toks apibrimas bt per siauras. Logi-
ka tiria ne tik teiginius, bet ir predikatus, klases, rodymus ir kt.
2. Vienareikmikumo taisykl: vienos teorijos ribose kiekvien api-
briantj (Dfn) turi atitikti tik vienas apibriamasis (Dfd). Bet kuri
apibrianioji iraika (Dfn) turi tikti tik vienintelei apibriama-
jai iraikai (Dfd). Kitaip tariant, sudarytu apibrimu galima api-
brti tik vien objekt.
Kita vertus, t pai svok galima apibrti vairiai, t. y. apibr-
iamajai daliai (Dfd) galima sudaryti ne vien, bet kelias apibrian-
isias dalis (Dfn), pavyzdiui: kvadratas yra staiakampis lygiomis
kratinmis; kvadratas yra rombas, kurio kampai lygs; kvadratas
yra lygiagretainis, kurio kratins lygios ir kampai stats. I keli tei-
sing apibrim pasirenkamas tas, kur patogiausia vartoti.
3. Apibrime neturi bti rato. Ratas apibrime - login klaida,
dar kitaip vadinama ydinguoju ratu (circulus vitiosus). Rato klaida
apibrime gali pasireikti dvejopai:
a) Apibriamoji ir apibrianioji svokos yra tos paios. J ei api-
briamj svok paymsime raide A, tai i klaida gauna form
A apibriama svoka A.
i klaida padaryta apibrime Tinginys - tai mogus, kuris tin-
gi". Toks apibrimas nelogikas, nes tinginys apibriamas tingji-
mu, t. y. svoka, kuri reikia apibrti.
Klaida A apibriama svoka A" vadinama tautologija, arba to
paties objekto apibrimu juo paiu (idem per idem). Tautologija
yra is deskripcinis apibrimas: Plungs ketvirtoji vidurin mokykla
yra ta mokykla Plungje, kurios numeris keturi.
Apibrianiojoje iraikoje gali bti svok, savo turiniu gimi-
ning apibriamajai svokai, taiau tos svokos turi bti apibr-
tos anksiau;
b) Kai objektas apibriamas svoka, kuri pati tampa aiki tik
apibriamosios svokos dka. i klaida gauna form:
A apibriama svoka S, o S apibriama svoka A.
Abu rato klaidos atvejai yra ie apibrimai: Garbingas mogus
yra asmuo, kuriam bdingas garbingas elgesys" ir Garbingas elge-
sys yra elgesys garbingo mogaus".
Kai svoka A apibriama svoka B, tai svok B reikia apibrti
ne svoka A, bet kuria nors kita svoka, pavyzdiui, C. C savo ruo-
tu apibriama svoka D ir 1.1. Taiau engimo begalyb ivengia-
ma, nes yra apibrimo ribos. Kiekvienoje teorijoje yra pradins
svokos, kurios toje teorijoje neapibriamos, o jomis apibria-
mos kitos teorijos svokos. Pradins svokos gali bti aikios intui-
tyviai, patikrintos praktika, gali bti perimtos i kit teorij, kurio-
se jos jau buvo apibrtos. Antai svok teiginys", samprotavi-
mas", rodymas" psichologija neapibria - jos perimtos i logi-
kos ir logikoje buvo apibrtos. Tuo tarpu ios svokos figruoja
vairi psichologijos svok apibrimuose.
4. Apibrimas turi bti grietas ir tikslus. Grietumas reikia, kad
apibrimas turi atskleisti objekto specifik, irykindamas esmi-
nius objekto poymius; kad apibrimas turi galinti skmingai sprs-
ti problem; kad apibrime negali bti svok, kurios paios dar
nra apibrtos. i taisykl reikia, kad apibrimuose svokas rei-
kia vartoti tikslia reikme, kad neleistini vaizdingi palyginimai, me-
taforiki posakiai ir pan. Tokie pasakymai, kaip Senatv yra gyve-
nimo saullydis", Patyrimas - didiausias mokytojas" tra vaiz-
dingi palyginimai, o ne apibrimai. Pasakymas Veterinaras yra
gydytojas, kuriam pacientai niekad nepaduoda rankos" tra maik-
tavimas. Londonas romane Martynas Idenas" rao, kad kritikai
yra mons, kuriems nepavyko tapti raytojais. Toks pasakymas n-
ra apibrimas. Tiesa, groins literatros priemoni vartojimas gali
pateikti ir isamesn, tikslesn objekto samprat. Raytojas W. Thac-
keray mones, vadinamus snobais, taip apibdina: snobai yra mo-
ns, nuolankiai velgiantys auktyn ir su panieka - emyn. ia lite-
ratrinmis priemonmis nusakoma snobo esm: jis lankstosi so-
cialins padties atvilgiu auktesniems u j, trokta turti tai, k
jie turi, niekina socialins padties atvilgiu emesnius.
Kai kurie objektai apibriami neigiamai - nurodant, kas objek-
tui nebdinga, pavyzdiui: takas (geometrijoje) yra tai, kas neturi
dali; panel yra netekjusi moteris. Taiau neigiami apibrimai
sudaro nedidel apibrim dal. Ne tiek rpi, kas objektui neb-
dinga, kiek tai, kas jam bdinga.
Api br i m r ei km
Moksle apibrimai itin svarbs. Kiekvieno mokslo svokos api-
briamos siekiant suteikti svokoms tiksli reikm. Be to, api-
brimai glaustai nurodo esminius objekt poymius. Apibrim
glaustumas, trumpumas galina juos lengvai siminti. Pasklaid en-
ciklopedijas ir dalykinius odynus, matome, kad objekto apraas
pradedamas objekto apibrimu.
Apibrimai svarbs kuriant mokslin terminij. Sudarant ter-
min, btina nustatyti svokos, kuriai pavadinti terminas sukuria-
mas, tiksli viet tarp kit svok. O tai tegalima padaryti tiksliai
fiksuojant svokos turin, t. y. tiksliai svok apibriant. Termin
ydos danai atsiranda dl to, kad svoka, kuri terminas ymi, buvo
apibrta netiksliai.
Apibrimai sugrietina, patikslina svokas. J ie yra ilg, sud-
ting apraym sutrumpinimo ir nauj termin vedimo priemon,
nauj ties gavimo priemon. Pradini teorijos svok apibri-
mai ymiu mastu nulemia pat teorijos turin. Antai euklidinje geo-
metrijoje remiamasi tokia lygiagretumo samprata, kad ploktumo-
je per tak A, esant u tiess a, galima ivesti tik vien ties, ne-
kertani tiess a. Primus kitoki lygiagretumo samprat (per tak
A galima ivesti kiek norima tiesi, nekertani tiess a), gaunama
neeuklidin geometrija.
Taiau apibrimas negali nurodyti vis esmini objekto poy-
mi. Nurodomi tik tie esminiai objekto poymiai, kurie apibria-
mj objekt skiria nuo gretim objekt. Politinje ekonomikoje
prek apibriama taip: prek yra darbo produktas, skirtas par-
duoti ir tenkinantis kur nors mogaus poreik. Taiau tai ne visi
esminiai preks poymiai. Prek turi vert, yra abstraktaus ir kon-
kretaus darbo produktas ir kt. Taiau vis esmini poymi apibr-
ime nemanoma nurodyti, nes tai bt ne apibrimas, o apray-
mas. J is bt itstas, uimt daug vietos, tuo tarpu apibrimus
patogu vartoti dl j trumpumo, glaustumo.
Vadinasi, apibrim trkumas tas, kad jie negali atskleisti vis
esmini apibriamojo objekto poymi. Visuomet reikia turti gal-
voje i silpnj apibrim pus ir nereikia j absoliutinti. Be to,
nereikia stengtis apibrti paprasiausi objekt, pavyzdiui, buiti-
ns paskirties daikt, nes juos visi supranta vienodai.
Kai objekt dl jo sudtingumo tiksliai apibrti sunku, reikia
eiti kitu keliu: objekto specifika atskleidiama analizuojant jo struk-
tr, nustatant jo santykius su kitais objektais. Antai gana sunku
pateikti intuicijos apibrim. Taiau intuicijos samprat galima tu-
rti isiaikinus paskiras intuicijos apraikas: intuicija kaip gebji-
mas sintetinti, kaip gebjimas tiksliai vertinti problem, kaip ira-
dingumas, kvpimas ir kt.
Apraymas, apibdinimas, charakteristika, struktros atskleidi-
mas - tai bdai, pakeiiantys apibrim.
P r at i mai
1. Nustatykite apibrim ris:
a) J ei od pavartosime sakinyje, tai jei odis nusako tariniu i-
reikto veiksmo ar bvio prieast, jis yra prieasties aplinkyb.
b) Terminu hedonizmas" vadi nama etikos teorija, laikanti ma-
lonum aukiausiu griu, o malonum siekim - elgesio principu.
2. Ar logiki ie apibrimai:
a) Galimyb yra tai, kas gali vykti.
b) Notaras yra asmuo, dirbantis valstybinje staigoje notaru.
c) Teiginys p sistemoje S teisingas, jei ir tik jei sistemoje ne-S jis
klaidingas, o teiginys p sistemoje ne-S klaidingas, jei ir tik jei sis-
temoj e Sj i s teisingas.
d) Astronomi j a yra mokslas apie Visatos materijos j udj i m?
V SK Y R I U S
Daugiareikm logika
1. Daugiareikms logikos samprata
Nagrintose logikos teorijose - teigini logikoje, predikat logiko-
je, logini klasi teorijoje - laikomasi poirio, kad kiekvienas tei-
ginys, sudarytas iose teorijose, yra teisingas arba klaidingas.
Logika, kurioje kiekvienas teiginys yra teisingas arba klaidingas,
vadinama dvireikme logika.
Kyla klausimas, ar teiginiai gali nebti nei teisingi, nei klaidingi,
bet turti kokias nors kitas reikmes. Atsakymas klausim teigia-
mas: yra teigini, kurie nra nei teisingi, nei klaidingi. Daugelis atei-
ties vykius ireikiani teigini nra nei teisingi, nei klaidingi tuo
metu, kada jie pasakomi. Teiginiai Manau, kad sutiksiu gatvje pa-
stam", Rytoj lis", Nors varovai ir stiprs, bet Lietuvos futboli-
ninkai juos veiks" nra nei teisingi, nei klaidingi j pasakymo metu.
Pastam galima sutikti, bet galima ir nesutikti; rytoj gali lyti, bet
gali ir nelyti; ms futbolininkai gali varovams ir pralaimti. Pana-
s ateities vykius numatantys teiginiai teisingais arba klaidingais
tampa tada, kai tai, kas jais pasakoma, vyksta arba nevyksta tikro-
vje. Taiau ne visi ateities vykius numatantys teiginiai nra nei tei-
singi, nei klaidingi. J ei ateities vyk numatantis teiginys tiesiogiai se-
ka i mokslo dsnio, tai jis teisingas ir jo pasakymo metu.
Daug teigini, kurie j pasakymo metu nra nei teisingi, nei klai-
dingi, bna nukreipti ir praeit. Tardymo organai, aikindami vykus
nusikaltim, sudaro spjim apie nusikaltimo pobd. is spjimas,
kai jis sudarytas, dar nra teisingas; jis kruopiai tikrinamas ir tik po
patikrinimo pasitvirtina arba nepasitvirtina. Panai su praeitimi susi-
jusi spjim gausu archeologijoje, istorijoje, filologijoje.
Vadinasi, spjimus ireikiantys teiginiai nra nei teisingi, nei klai-
dingi, ie teiginiai j pasakymo metu tra tiktini, neapibrti, galimi.
Logika, kurioje teiginiai, be teisingumo ir klaidingumo reikmi,
gauna ir kitas reikmes (gali bti tiktini, neapibrti, galimi ir pan.),
vadinama daugiareikme logika.
Daugiareikm logika negriauna dvireikms logikos. Tie ds-
ningumai, kurie buvo nustatyti dvireikmje logikoje, ilieka ir dau-
giareikmje logikoje, nors ne visi. Daugiareikmje logikoje atsi-
sakoma negalimo treiojo dsnio, jis ia negalioja. Negalimo tre-
iojo dsnis teigia, kad tam tikroje sistemoje kiekvienas teiginys
teisingas arba klaidingas, treios galimybs nra. Tuo tarpu daugia-
reikmje logikoje, be teisingumo ir klaidingumo, teiginiams pri-
skiriamos ir kitos reikms. Vadinasi, negalimo treiojo dsnio dau-
giareikmje logikoje tenka atsisakyti (tiesa, ne visose daugiareik-
ms logikos sistemose). Kita vertus, daugiareikmje logikoje atsi-
randa kai kuri nauj dsningum, kuri dvireikmje logikoje ne-
buvo. Bet, kartojame, daugiareikm logika negriauna dvireikms,
ji yra dvireikms logikos apibendrinimas.
Yra vairi daugiareikms logikos sistem, kuriose vartojamos
trys, keturios, penkios ir daugiau reikmi. Apskritai sakoma, kad
daugiareikm logika yra n reikmi logika.
^ta P r at i mai
Kurie teiginiai priklauso dvireikmei ir kurie - daugiareikmei logikai:
1. iandien ilta.
2. i iema bus ilta.
3. Galimas daiktas, kad em yra aplank ateiviai i kit planet.
2. Trij reikmi logika
Trij reikmi logika - paprasiausia daugiareikms logikos siste-
ma. J oje teiginys gali gauti vien i trij reikmi - bti teisingas,
bti klaidingas, gauti koki nors trei reikm (bti tiktinas, ne-
apibrtas ir pan.). Sakysime, kad toji treioji reikm ms siste-
moje yra reikm tiktina", ir j ymsime skaiiumi 3.
Inagrinsime, kaip trij reikmi logikoje apibriamos pagrin-
dins teigini logikos operacijos - neigimas, konjunkcija, disjunk-
cija, implikacija, ekvivalencija.
Loginis neigimas trij reikmi logikoje apibriamas ia matrica:
P P
t k
k t
3 3
Kai teiginys p teisingas, tai p klaidingas, o kai p klaidingas, tai p
teisingas. Tai inome i dvireikms logikos. Paskutin lentels eilut
nurodo, kad jei teiginys turi trei reikm, tai jo neigimas taip pat
turi trei reikm. Tarkime, kad kas nors sako: Laimsiu loterijoje
automobil". is jo teiginys turi trei reikm, yra tiktinas. J ei kas
nors neigia teigin, sakydamas Nelaimsite loterijoje automobi-
lio", tai is teiginys taip pat turi trei reikm, tra tiktinas.
Konjunkcija trij reikmi logikoje apibriama ia matrica:
P q p q
t t t
t k k
t 3 3
k t k
k k k
k 3 k
3 t 3
3 k k
3 3 3
J au buvo nurodyta, kad daugiareikm logika yra dvireikms
logikos apibendrinimas. Logini jungi taisykls, galiojusios dvi-
reikmje logikoje, galioja ir daugiareikmje, tame tarpe ir trij
reikmi logikoje. Vadinasi, sudarant neigimo ir logini jungi tei-
singumo lenteles trij reikmi logikoje, reikia traukti ir i veiks-
m reikmes dvireikmje logikoje. I pateiktos konjunkcijos tei-
singumo lentels matome, kad jos pirma, antra, ketvirta ir penkta
eiluts mums jau inomos - tai konjunkcijos teisingumo slygos
dvireikmje logikoje. inome, kad dvireikmje logikoje konjunk-
cija teisinga tik tada, kai teisingi visi jos nariai. Si konjunkcijos tai-
sykl galioja ir daugiareikmje logikoje.
Panagrinkime trei eilut: p teisingas, q tiktinas, konjunkcija
p q tiktina. Tarkime, kad turime loterijos biliet (p teisingas) ir
sakome, kad tikims loterijoje k nors laimti (q tiktinas). Tada
visa konjunkcija Turiu loterijos biliet ir k nors loterijoje laim-
siu" yra tiktina. i konjunkcija negali bti klaidinga, nes inome,
kad konjunkcija klaidinga, jei bent vienas jos narys klaidingas. Tuo
tarpu pateiktoje konjunkcijoje nra n vieno klaidingo nario.
etoje eilutje p klaidingas, q tiktinas, konjunkcija p q klai-
dinga. J ei kas nors sako Turiu loterijos biliet ir k nors loterijoje
laimsiu", o mes inome, kad loterijos bilieto jis neturi (p klaidin-
gas), tai jis nieko ir negali laimti, jo pasakytas konjunktyvus teigi-
nys klaidingas.
Paskutinje eilutje p tiktinas, q tiktinas, konjunkcija p q
tiktina. Tarkime, kad kas nors sako: Nusipirksiu loterijos biliet
(p tiktinas, nes kalbama apie ateit) ir k nors laimsiu loterijoje
(q tiktinas)". Visa konjunkcija tiktina. J i negali bti teisinga, nes
abu jos nariai ne teisingi, o tiktini. J i negali bti klaidinga, nes
nra n vieno klaidingo nario.
Septinta eilut atitinka trei eilut (tik konjunkcijos nariai su-
keisti vietomis), o atunta eilut atitinka et.
Disjunkcija trij reikmi logikoje apibriama ia matrica:
P
pMq
t t t
t k t
t 3 t
k t t
k k k
k 3 3
3 t t
3 k 3
3 3 3
Pirm, antr, ketvirt ir penkt eilutes jau inome - tai disjunk-
cijos teisingumo slygos dvireikmje logikoje. Dvireikmje logi-
koje disjunkcija klaidinga tik tada, kai klaidingi visi jos nariai. J ei
bent vienas disjunkcijos narys teisingas, tai disjunkcija teisinga. i
disjunkcijos taisykl galioja ir trij reikmi logikoje, tai matyti i
pateiktos lentels.
Treioje eilutje p teisingas, q tiktinas, disjunkcija pVq teisin-
ga, nes vienas jos narys teisingas. Tas pat ir septintoje eilutje.
etoje eilutje p klaidingas, q tiktinas, disjunkcija pVq tikti-
na. iuo atveju disjunkcija negali bti klaidinga, nes vienas jos na-
rys ne klaidingas, o tiktinas. Tas pat ir atuntoje eilutje.
Devintoje eilutje p tiktinas, q tiktinas, disjunkcija pVq tikti-
na. Kadangi nra n vieno teisingo nario, tai disjunkcija negali bti
teisinga. J i negali bti klaidinga, nes abu disjunkcijos nariai ne klai-
dingi, o tiktini.
Implikacija trij reikmi logikoje apibriama ia matrica:
P
P-^q
t t t
t k k
t 3 3
k t t
k k t
k 3 t
3 t t
3 k 3
3 3 t
Pirma, antra, ketvirta ir penkta eiluts - tai implikacijos teisin-
gumo slygos dvireikmje logikoje. Likusios eiluts sudarytos taip
pat remiantis implikacijos taisykle dvireikmje logikoje.
Treia eilut: p teisingas, q tiktinas, implikacija p>q tiktina.
Dvireikmje logikoje implikacija klaidinga tik tuo atveju, kai i
teisingo antecedento seka klaidingas konsekventas. Si taisykl ga-
lioja ir trij reikmi logikoje. J ei i teisingo antecedento seka kon-
sekventas, turintis trei reikm (tiktinas), tai visa implikacija tu-
ri trei reikm (tiktina). Or prognozs - tai samprotavimai,
atitinkantys lentels trei eilut. Or prognozs sudaromos re-
miantis teisingais duomenimis - praneimais i meteorologini sto-
i apie esam or bkl ir kt. Taiau, turdami teisingus duome-
nis, darbuotojai i j tegali ivesti prognoz, kuri kartais ir nepasi-
tvirtina. Taip yra dl daugelio prieasi: ne visi duomenys apie
orus bna inomi, pats or kitimas priklauso nuo daugelio fakto-
ri, tarp kuri gali taip pat bti dar tiksliai nenustatyti or kitimo
dsningumai, ir kt.
eta eilut: p klaidingas, q turi trei reikm (tiktina), impli-
kacija p>qr teisinga. is atvejis remiasi dvireikms logikos dsniu:
I klaidingo teiginio seka bet kuris teiginys". J ei dvireikmje logi-
koje i klaidingo antecedento galima ivesti teising konsekvent,
tai tuo labiau i klaidingo antecedento galima ivesti tiktin kon-
sekvent.
Septinta eilut: p turi trei reikm (tiktina), q teisingas, im-
plikacija p>q teisinga. ia remiamasi dvireikms logikos tai-
sykle, kad teising konsekvent galima ivesti ir i klaidingo ante-
cedento. Trij reikmi logikoje teisingas konsekventas seka i
tiktino antecedento. J ei teising teigin galima ivesti i klaidin-
go teiginio, tai tuo labiau teising teigin galima ivesti i tiktino
teiginio.
Atunta eilut: p turi trei reikm (tiktina), q klaidingas, im-
plikacija p>q turi trei reikm (tiktina). iuo atveju implikaci-
jos negalima laikyti klaidinga, nes implikacija klaidinga tik tada,
kai i teisingo antecedento seka klaidingas konsekventas. iuo at-
veju klaidingas konsekventas seka ne i teisingo, bet i tiktino an-
tecedento, todl ir implikacija tiktina.
Paskutin eilut nurodo, kad kai i trei reikm turinio (ti-
ktino) p seka trei reikm turintis (tiktinas) q, implikacija
P^q teisinga. I ties, jei i tiktino teiginio ivedame tiktin
teigin, tai toks samprotavimo bdas logikas, teisingas. Implika-
cijos J ei iandien dirbsiu skaitykloje, tai tikriausiai sutiksiu pa-
stam A" antecedentas ir konsekventas tiktini teiginiai, visa
implikacija teisinga.
Ekvivalencija trij reikmi logikoje apibriama ia matrica:
P q
p~q
t t t
t k k
t 3 3
k t k
k k t
k 3 3
3 t 3
3 k 3
3 3 t
Dvireikmje logikoje teiginys p ~q teisingas tik tada, kai j su-
darantys teiginiai p ir q savo reikmmis vienodi - abu teisingi arba
abu klaidingi. i taisykl galioja ir trij reikmi logikoje. Matricos
pirmoje, penktoje ir devintoje eilutse abu teiginiai savo reikm-
mis vienodi.
Pateiktas logini jungi teisingumo slygas trij reikmi logi-
koje sujungsime vien matric. Be to, atskirsime jungi teisingu-
mo slygas dvireikmje logikoje, tuo irykindami naujoves, ku-
rias nea trij reikmi logika.
OJ


^
j
^ \


E
>tO V
- V
>
"D
P q p
PVq
P>9
p~q
t t t t t t
t k k t k k
k t k t t k
k k k k t t
t 3 3 t 3 3
3 t 3 t t 3
k 3 k 3 t 3
3 k k 3 3 3
3 3 3 3 t t
inant logini jungi teisingumo slygas trij reikmi logikoje,
lengva nustatyti, kurie dvireikms logikos dsniai galioja ar negalio-
ja trij reikmi logikoje. rodysime, kodl negalimo treiojo dsnis
trij reikmi logikoje negalioja. Iraikai pVp sudarome matric:
P P
PVp
t k t
k t t
3 3 3
Matome, kad iraika pVp ne visuomet teisinga. Galima sakyti,
kad trij reikmi logikoje galioja negalimo ketvirtojo dsnis. Pa-
gal dsn, teiginys J onas rytoj po piet bus namuose" yra teisin-
gas ar klaidingas arba nei teisingas, nei klaidingas, tad ketvirtos
galimybs nra.
Trireikmje logikoje negalioja ir kai kurie kiti dvireikms logi-
kos dsniai, pavyzdiui, antecedento teigimas, reikiamas iraika
[(p>q) p]->qf. iai iraikai sudarysime matric:
P q
(P^q) P l(p>) pHq
t t t t t
t k k k t
t 3 3 3 t
k t t k t
k k t k t
k 3 t k t
3 t t 3 t
3 k 3 3 3
3 3 t 3 t
Paskutiniame matricos stulpelyje yra treioji reikm, vadinasi,
i iraika nra dsnis trireikmje logikoje. Dsnis daugiareikm-
je logikoje suprantamas taip pat kaip ir dvireikmje logikoje: ds-
nis yra visuomet teisingas teiginys (iraika).
P r at i mai
1. Nustatykite teigini teisingumo reikm:
a) koncert bilieto negausite.
b) sigijau fotoaparat ir tapsiu geru fotografu.
c) Savo eilraius isisiu Metams" arba jaunimo urnalui.
d) Jei A liudys melagingai, jis turs u tai atsakyti.
2. Ar iraika KpVq) p]>q yra trireikms logikos dsnis?
3. J. tukasiewicziaus trij reikmi logikos sistema
Pirmj daugiareikms logikos sistem sukr lenk logikas J . Luka-
siewiczius. Idstyta trireikm logika ir yra tokia sistema, tik Luka-
siewiczius kitaip ymjo teisingumo reikmes. J o sistemoje vartoja-
mas skaitinis teisingumo reikmi ymjimas: teisingumas ymi-
mas 1, klaidingumas - O, o treioji reikm -
1
/. J os idstomos
taip: 1, Vi, O, kur 2 yra kuri nors tarpin reikm tarp kratini
reikmi - teisingumo ir klaidingumo. Toks ymjimas galina ap-
skaiiuoti teiginio skaitin teisingumo reikm.
Neigimas reikiamas ia matrica:
P P
1 0
Vl Vl
0 1
Neigimas apibriamas taip:
P = I - P-
Pavyzdiui, jei p =1, tai p =1 - 1 =0; jei p =
2
I
51
taip =1 -
2
Z
5
=
3
Z
5
-
Logini jungi matricas sudarysime pavartodami nauj matri-
c krimo bd, kuris teisingumo reikmes idsto glausiau, kom-
paktikiau.
Konjunkcijos matrica:
\ <7
p \
1 Vl 0
1 1 Vl 0
Vl Vl Vi 0
0 0 0 0
Pirmame matricos stulpelyje ymimos teiginio p teisingumo reik-
ms, o eilutje vir horizontalaus brknio - teiginio q teisingumo
reikms. Konjunkcijos teisingumo slygos apibriamos taip:
p q= min (p, q).
Tai reikia, kad konjunkcijos teisingumo reikm lygi maesnia-
jai i p ir q teisingumo reikmi (min" yra lotyn k. odio mini-
mus - maiausias" - santrumpa).
Panagrinkime pirm matricos eilut:
p =1, q =1, tada 1 1 =min (1, 1) =1.
p =1, q = V
2
, tada I-Vz =min (1, V
2
) = V
2
.
p =1, q =O, tada 1 O =min (1, 0) =0.
Tarkime, kad p =
1
/
4
, q =
3
A. Tada VA
3
A =min {VA,
3
A) =VA.
Disjunkcijos matrica:
\ Q
P \
1 Vi 0
1 1 1 1
Vi 1 V
2
0 1 V
2
0
Disjunkcijos teisingumo slygos apibriamos taip:
pVq =max (p, q).
Tai reikia, kad disjunkcijos teisingumo reikm lygi didesniajai
i p ir q teisingumo reikmi (max" yra lotyn k. odio maximus -
didiausias" - santrumpa).
Panagrinkime antrj matricos eilut:
p = V
2
, q = 1, tada
1
AVI =max (, 1) =1.
p = V
2
, q = V
2
, tada V2W2 =max (, Vi) = V
2
.
p = V
2
, q =O, tada V
2
VO =max (, 0) =
1
/.
Tarkime, kad p =
2
/
3
, q =V
3
. Tada V
3
VV
3
=max (%, V
3
) =
Implikacijos matrica:
p \
1 V
2
0
1 1 V
2
0
1 1 V
2
0 1 1 1
Implikacijos teisingumo slyg apibrimas toks:
p-^q =min (1,1 - p +q).
Tai reikia, kad implikacijos teisingumo reikm lygi maesniajai
i 1 ir 1 - p +q teisingumo reikmi.
Pvz., jei p =
3
I
1
, q =
2
I
1
, tai p^q =
3
/
7
->
2
/
7
=min (1, 1 - % +%) =
=min (1,
4
/
7
+
2
I
1
) =min (1,
6
I
1
) =
6
I
r
Implikacijos teisingumo reikmei apskaiiuoti galima pasinau-
doti ir kitais apibrimais:
P^q =1, jei p<q,
t. y. implikacija teisinga, jei p maesnis u q arba lygus q. Tai aki-
vaizdiai rodo paskutin matricos eilut: kai p lygus O, o q lygus 1
arba
1
/2, arba O, implikacija gauna reikm 1 (teisinga).
p^q =1 - p + q, jei p > q,
t. y. implikacijos teisingumo reikm lygi 1 - p +q, kai p didesnis
u q.
Ekvivalencijos matrica:
\Q
P \
1 Vi O
1 1 Vl O
1
/2 '/2 1 '/2
O O '/2 1
Kadangi ekvivalencija yra implikacija abiem kryptimis, tai jos tei-
singumo slygos taip ir apibriamos:
p ~q =min [min (1,1 - p +q) min (1, 1 - q +p)],
t. y. pirmiausia nustatoma p-^q reikm, paskui >p, o galiausiai
nustatoma i abiej implikacij konjunkcijos teisingumo reikm.
Tarkime, kad p =V
5
, q =V
5
. Tada p ~q =min [min (1, 1 -
2
Z
s
+
+
3
/
5
) min (1, 1 - V
5
+V
5
)] =min [min (1,
6
/
5
) min (1, V
5
)] =
=min (1, %) =V
5
.
Matome, kad Lukasiewicziaus sistemoje ilieka tie patys logini
jungi apibrimai, kurie priimti dvireikmje logikoje.
P r at i mai
1. Iraikoje p>(pVq) p =
2
I
5
, q =V
5
. Kokia visos iraikos teisingumo
reikm?
2. Iraikoje (p->q) (p->r) p =
2
Z
y
q =1, r =V
3
. Kokia visos iraikos
teisingumo reikm?
4. Keturi reikmi logika
Keturi reikmi logika kuriama matric dauginimo metodu, kurio
esm tokia: dvireikms logikos matric dauginant i jos paios,
gaunama nauja matrica. Toji nauja matrica gaunama tokiu bdu.
Teisingum paymjus 1, o klaidingum - O, padauginame reik-
m 1 i 1 ir O, o reikm O - taip pat i 1 ir O, itaip sudarydami
reikmi 1 ir O sutvarkytas poras:
1 O
1,1 1,0 0,1 0,0
ios poros ir bus naujos matricos elementai. Por 1,1 sudaro du
kartus pavartota teisingumo reikm, por 1,0- teisingumas ir klai-
dingumas, por 0,1 - klaidingumas ir teisingumas, por 0,0 - du
kartus pavartota klaidingumo reikm.
Patogumo dlei ymjimus trumpinsime:
por 1,1 ymsime 1;
por 1,0 ymsime 2;
por 0,1 ymsime 3;
por 0,0 ymsime 0.
Tad 1 =teisinga, O =klaidinga, o 2 ir 3 - papildomi teisingumo
ir klaidingumo enklai, tarpins reikms tarp teisingumo ir klai-
dingumo (2 - ariau teisingumo, 3 - ariau klaidingumo).
itaip sudarytoje keturi reikmi logikoje galioja visi dvireik-
ms logikos pricipai.
Neigimo matrica:
P P P P
1,1 0,0 1 0
1,0 0,1 2 3
0,1 1,0 3 2
0,0
1,1
0 1
Matome, kad kiekvienoje ios matricos eilutje reikia du kartus
taikyti dvireikms logikos neigimo taisykl. Kairiojoje matricoje
teiginio p reikms pirmj nar gauname neigdami p pirmj nar;
p antrj nar gauname neigdami p antrj nar. Deinioji matrica
tra kairiosios matricos teisingumo reikmi pernumeravimas. Pa-
nagrinkime antrj jos eilut. J oje tvirtinama, kad antrosios reik-
ms neigimas lygus (lygiavertis) treiajai reikmei. Tai galima taip
ireikti: 2 =1,0 =0,1 =3. Treios reikms neigimas lygus antrajai
reikmei: 3 =0,1 =1,0 =2.
Dvireikms logikos taisykli dvigubu taikymu paremtos ir su-
dtini teigini teisingum apibrianios matricos.
Konjunkcijos matrica:
\ Q
P \
1,1 1,0 0,1 0,0
P \
1 2 3 0
1,1 1,1
1,0 0,1 0,0 1 1 2 3 0
1,0 1,0 1,0 0,0 0,0 2 2 2 0 0
0,1 0,1 0,0 0,1 0,0 3 3 0 3 0
0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0 0 0 0 0
Pavyzdiui, jei teiginys p turi 2- reikm, o teiginys q - 3-i reik-
m, tai p ir q konjunkcijos teisingumo reikm lygi 0, t. y. klaidin-
gumui: 2 3 =1,0 0,1 =0,0 =0. Taigi, inant dvireikms logikos
taisykles, inomi ir jungi apibrimai keturi reikmi logikoje.
Teisingumo reikmes 1, 2, 3, 0 belieka iskaidyti poras ir taip gau-
ti dvireikms logikos matric elementus.
Disjunkcijos matrica:
\ q
P \
1,1 1,0 0,1 0,0
p \
1 2 3 0
1,1 1,1 1,1 1,1 1,1
1 1 1 1 1
1,0 1,1 1,0
1,1
1,0 2 1 2 1 2
0,1 1,1 1,1
0,1 0,1 3 1 1 3 3
0,0
1,1
1,0 0,1 0,0 0 1 2 3 0
Pavyzdiui, jei teiginys p turi 3-i reikm, o teiginys q - 2-, tai
j disjunkcijos teisingumo reikm lygi 1, t. y. teisingumui; 3V2 =
=0,1V1,0 =1,1 =1.
Implikacijos matrica:
4
N
7
p \
1,1 1,0
0,1 0,0
V
7
P \
1 2 3 0
1,1
1,1 1,0 0,1 0,0 1 1 2 3 0
1,0 1,1 1,1 0,1 0,1
2 1 1 3 3
0,1 1,1 1,0
1,1
1,0
3 1 2 1 2
0,0 1,1 1,1
1,1
1,1 0 1 1 1 1
Pavyzdiui, jei teiginys p teisingas, o teiginys q turi 3-i reikm, tai
p>q turs 3-i reikm: 1 ->3 =1,1 ->0,1 =0,1 =3. J ei p turi 3-i reik-
m, o q - 2-, tai p>q turs 2- reikm: 3>2 =0,1 >1,0 =1,0 =2.
Ekvivalencijos matrica:
P \
1,1 1,0 0,1 0,0
\
q
p \
1 2 3 0
1,1 1,1
1,0 0,1 0,0 1 1 2 3 0
1,0 1,0 1,1 0,0 0,1 2 2 1 0 3
0,1 0,1 0,0
1,1
1,0 3 3 0 1 2
0,0 0,0 0,1 1,0
1,1
0 0 3 2 1
Tarkime, kad iraikoje p>q>(qVr) teiginys p klaidingas, q turi
2- reikm, r - 3-i reikm. Lengva nustatyti visos iraikos tei-
singumo reikm:
^>2>(2V3).
0,0->1,0->(>V0,1).
Vi->(o,ivo,i).
0,0->0,1.
1,1.
1.
ioje keturi reikmi logikos sistemoje galioja visi dvireikms logikos
dsniai, tame tarpe prietaravimo ir negalimo treiojo dsniai:
P P P P P P P P
pvp
1 0 0 1 1 0 1
2 3 0 1 2 3 1
3 2 0 1 3 2 1
0 1 0 1 0 1 1
Vadinasi, galima ir tokia daugiareikm logika, kurioje nebti-
nai atmetami dvireikms logikos principai. Toki daugiareikm
logik reikia suprasti kaip dvireikms logikos princip daugiareik-
m ireikim.
Matric dauginimo metodu i keturi reikmi logikos galima
gauti atuoni reikmi logik. Keturi reikmi logikos matricos
padauginamos i dvireikms logikos matric - kiekvien 1, 2, 3, O
reikm reikia padauginti i 1 (teisingumo) ir O (klaidingumo):
1 2 3 0
1,1 1,0 2,1 2,0 3,1 3,0 0,1 0,0
1 2 3 4 5 6 7 0
Atuoni reikmi logikoje 2 reikm ymi por 1,0; 3 reikm -
por 2,1; 4 reikm - por 2,0 ir 1.1. Matome, kad, pvz., poroje 2,1
pirmasis narys 2 yra keturi reikmi logikos elementas, o antrasis
narys - 1 dvireikms logikos elementas.
Atuoni reikmi logikos matricos kuriamos ta paia proced-
ra kaip ir keturi reikmi logikos matricos. Pavyzdiui, neigimo
matrica yra i:
P P P P
1,1
0,0 1 0
1,0 0,1 2 7
2,1 3,0 3 6
2,0
3,1
4 5
3,1 2,0 5 4
3,0
2,1
6 3
0,1 1,0 7 2
0,0
1,1
0 1
Atuoni reikmi logikos matricas padauginus i dvireikms
logikos matric, gaunama eiolikos reikmi logika; pastarosios
matricas vl dauginant i dvireikms logikos matric, gaunama
32- reikmi logika ir 1.1. - itaip galima gauti n reikmi logik.
^D P r at i mai
1. Iraikoje p->(pVq) teiginys p turi 3-i reikm, q - 2- reikm. Nu-
statykite visos iraikos teisingumo reikm.
2. Sudarykite konjunkcijos matric atuoni reikmi logikoje.
5. Daugiareikms logikos prasm
Be nagrintj, yra ir kitoki daugiareikms logikos sistem. Labiau-
siai yra ipltota daugiareikm teigini logika. Kuriama ir daugia-
reikm predikat logika, nors jos sukrimas yra sudtinga problema.
Daugiareikm logika taikoma technikoje ir kai kuriuose moks-
luose, pavyzdiui, kvantinje mechanikoje, kurioje dvireikms lo-
gikos priemonmis nemanoma aprayti dydi parametr. Buvo
mginta apsieiti be daugiareikms logikos, redukuoti j dvireik-
m. Taiau rodyta, kad tokia redukcija nemanoma.
Matme, kad daugiareikm logika neprietarauja dvireikmei,
ji daugiausia pltojama kaip dvireikms logikos apibendrinimas,
jos galimybi ipltimas. Neprietaravim dvireikmei logikai rei-
kia taip suprasti. Prietaravimo ir negalimo treiojo dsniai yra uni-
versals dvireikms logikos principai. J ei bt manoma sukurti
toki daugiareikm logik, kurioje bt teisingi i dsni neigi-
mai, tai tokia daugiareikm logika i tikrj prietaraut dvireik-
mei. Betgi rodyta, kad sukurti tokios logins sistemos nemanoma.
Dsni p p ir pVp neigimai bet kurioje n reikmi logikos siste-
moje nebus dsniai. J ie nra dsniai ir nagrintoje trireikmje lo-
gikoje. Tai rodo matricos:
P P P P P P
pVp pVp
1 0 0 1 0 1 0
V
2
1
/2 Vz Vz V
2
Vz Vz
0 1 0 0 1 1 0
Dvireikm logika vadinama klasikine, o daugiareikms logikos
sistemos vadinamos neklasikinmis logikomis.
Daugiareikms logikos sukrimas rodo, kad logikos dsniai ne
aprioriniai, nepriklausantys nuo patyrimo, o konstruojami. Mate-
riali tikrov plastika, j galima keisti. Panaiai plastikas ir msty-
mo apie tikrov bdas - jis keiiamas, koreguojamas. Vien logi-
kos dsni galima atsisakyti ir konstruoti naujus priklausomai nuo
objekt srities, kurioje samprotaujama. Logikos dsniai yra ne pa-
stovs reguliuojantieji principai, o galimos koreguoti hipotezs.
Ateityje gali tekti logik vl radikaliai pertvarkyti randant efekty-
vesnes sekos, rodym ir kit operacij procedras. Logikos teori-
jos yra tai, kas ateityje gali bti pertvarkoma. Tikrovs painime
susidr su sunkumais, mokslai kelia logikai naujas uduotis tobu-
lti, keistis kaip painimo instrumentui.
VI S K Y R I U S
Modalin logika
Modalin logika yra viena i daugiareikms logikos sistem.
Modalin logika yra logikos sritis, tirianti modalumus (reikiamus
odiais btina", galima", atsitiktina" ir j neigimais), i modalu-
m pagrindu sudaranti skaiiavimus ir tirianti t skaiiavim sa\y-
bes.
1. Modalumai
Modalin logika tiria 6 modalumus: btina, nebtina, galima, nega-
lima, atsitiktina, neatsitiktina. Moksle ir kasdienje kalboje jie da-
nai vartojami, todl reikia nustatyti login i termin prasm, j
vartojim.
Modalumas yra tvirtinimo sustiprinimas arba susilpninimas.
Tvirtinim sustiprina modalumas btina. teigin emje yra
vulkan" vedus modalum btina, tvirtinimas sustiprinamas: e-
mje btinai yra vulkan", emje vulkanai btini".
Tvirtinim susilpnina modalumas galima. teigin iandien
lis" vedus modalum galima, tvirtinimas susilpninamas: Gali-
mas daiktas, kad iandien lis", iandien gali lyti", iandien gal-
bt lis".
Modaliniu teiginiu vadinsime teigin, kuriame yra bent vienas mo-
dalumas.
Modalini teigini pavyzdiai: Visuomenei btina turti auk-
tos kvalifikacijos specialist", Galimas daiktas, kad po trej me-
t baigsiu studijas", Faistin Vokietija kar pralaimjo neatsi-
tiktinai".
Modalumus ymsime iais simboliais:
btinum - raide N (pirmoji raid angl k. odio necessity, vokie-
i k. Notwendigkeit - btinumas"), nebtinum - N, galimyb -
raide M (pirmoji raid vokiei k. odio Moglichkeit - galimy-
b"), negalimyb - simboliu M, atsitiktinum - raide C (pirmoji
raid angl k. odio contingency - atsitiktinumas"), neatsitikti-
num ymsime simboliu C.
Paius teiginius ymsime taip pat kaip ir teigini logikoje p, q, r.
Iraikas su modalumais skaitome:
Np - teiginys p btinas,
Np - teiginys p nebtinas,
Mp - teiginys p galimas,
Mp - teiginys p negalimas,
Cp - teiginys p atsitiktinis,
Cp - teiginys p neatsitiktinis.
ia reikia sidmti vien aplinkyb. Modalumai susij ne su pa-
iais teiginiais, bet su iais teiginiais nusakomais bviais. Pavyzdiui,
iraika Mp nereikia, kad teiginys p negalimas, ioje iraikoje kal-
bama ne apie teigin, o apie bv, nusakom teiginiu p. Teiginyje
Negalima sukurti aminojo variklio" kalbama ne apie tai, kad tei-
ginys Aminojo variklio sukrimas" negalimas (tok teigin juk ga-
lima pasakyti), o apie realius procesus, neleidianius sukurti am-
inojo variklio. Taiau patogumo, trumpumo sumetimais, uuot sa-
kius Teiginiu p nusakomas bvis negalimas", tiesiog sakoma Tei-
ginys p negalimas" arba p negalimas". Tai pasakytina apie visus
modalinius teiginius.
teigin modalumas vedamas dvejopai.
1. Modalumas taikomas visam teiginiui. teigin Kiekvienas mo-
gus msto" vedus btinum, gauname: Btina, kad kiekvienas
mogus msto".
2. Modalumas taikomas tik teiginio predikatui. Pavyzdiui, Kiek-
vienas mogus btinai msto".
Abiem atvejais teiginio teisingumas nepakito. Taiau kitais at-
vejais jis gali ir pakisti. Paimkime teigin Kas stebimas kaip s-
dintis, tas sdi". J uraius predikat logikos iraika, gauname
Vx [F(x)>G(x)], t. y. Kiekvienas, jei jis stebimas kaip sdintis, tai
jis sdi". vedus modalum btina" pirmuoju bdu, sudarome tei-
sing teigin Btina, kad kas stebimas kaip sdintis, tas sdi":
/Vx [F(x)>G(x)].
Modalum btina" taikant tik predikatui, sudarome teigin Kas
stebimas kaip sdintis, tas btinai sdi":
Vx [F(x)^NG(x)].
iuo atveju teiginys gali bti ir klaidingas, jei asmuo sdi atsitikti-
nai. Teigini Btina, kad sdintysis sdi" ir Sdintysis btinai sdi"
teisingumo reikm skirtinga. Mes aikinsims modalin teigini lo-
gik, t. y. kai modalumas taikomas teiginiui, o ne predikatui.
Painimo teorijoje btini teiginiai vadinami apodiktiniais (apo-
deiktikos graik k. - tikinantis), galimi teiginiai vadinami proble-
miniais, o nemodaliniai tikrum isakantys teiginiai vadinami aser-
toriniais (assero lotyn k. - tvirtinu, teigiu).
P r at i mas
iuos teiginius uraykite modalins logikos simboliais:
1. Nebtina, kad vyrikis teatre dvt tams kostium.
2. Btina u auktesns kvalifikacijos reikalaujant darb geriau atlyginti.
2. Loginiai ir fiziniai modalumai
Kalboje modaliniai terminai vartojami loginio arba fizinio moda-
lumo prasme. Logini ir fizini modalum skyrimas remiasi ties
skirstymu logines ir fakto tiesas.
Loginis modalumas yra teiginio sampratos bdas. Loginiais mo-
dalumais reikiami loginiai ryiai, logikos dsniai ir i j ivedami
teiginiai. Taip pat loginiai modalumai ireikia matematikos tiesas
ir i j ivedamus teiginius.
Login galimyb - tai loginio prietaravimo nebuvimas. Kiekvie-
nas teiginys logikai galimas, jei jis neprietaringas. Teiginys Gali-
mas daiktas, kad Labanoro girioje veisiasi litai" logikai galimas.
Negalimas bt tik teiginys, kad toje girioje litai veisiasi ir nesi-
veisia, nes tai bt prietaringas p p formos teiginys.
Loginis btinumas ireikia logikos dsnius ir i j ivedamus teigi-
nius. Kiekvienas teiginys, ireiktas logikos dsnio forma, yra logi-
kai btinas. Pavyzdiui, toks yra teiginys Si gl tulp arba ne tul-
p", nes jis ireiktas negalimo treiojo dsnio forma - pVp. Kitaip
tariant, teiginys logikai btinas, jei ir tik jei jo teisingumas remiasi
grynai loginiais pagrindais; teiginys logikai btinas, jei ir tik jei jis
logikai teisingas.
Fizinis modalumas yra objekto egzistavimo ar proceso tkms b-
das. Fiziniais modalumais reikiami ne loginiai ryiai, ne logikos
dsniai, o dsniai, pagrsti gamtos ir visuomens prieastiniais ry-
iais. Fiziniai modalumai ireikia gamtos bei visuomens dsnius
ir i j ivedamus teiginius. Fiziniai modalumai dar kitaip vadinami
kauzaliniais modalumais.
Loginiai ir fiziniai modalumai tarpusavyje santykiauja taip:
1. Kiekvienas teiginys, kuris galimas fizine prasme, galimas taip pat
ir logikai, taiau ne visuomet prieingai.
Teiginyje Galimas daiktas, kad XXI amiuje kosmonautai pabu-
vos Marse", ireikta fizin galimyb, kartu is teiginys galimas ir lo-
gikai. Tuo tarpu teiginys Galimas daiktas, kad Labanoro girioje
veisiasi litai" galimas tik logikai, o fizine prasme jis klaidingas.
Logins ir fizins galimybs santyk galima ireikti taip:
(pLq)>(pq),
kur enklas 1 ymi kauzalin implikacij (I p prieastingai seka
q"). i iraik skaitome: jei i p prieastingai seka q, tai i p lo-
gikai seka q.
Kauzalins implikacijos teisingumo slygos nustatomos patyri-
mu, logini teisingumo taisykli i implikacija neturi. Tai rodo ir
jos matrica:
P q
pq
t t n
t k k
k t n
k k n
Raid n ioje matricoje yra odio neapibrta" santrumpa. Ma-
tome, kad kauzalinje implikacijoje, inant, jog antecedentas ir kon-
sekventas teisingi, dar neaiku, ar teiginys I antecedento prieas-
tingai seka konsekventas" bus teisingas. Panaiai yra ir paskutinse
dviejose matricos eilutse. Kauzalin implikacij galima tik falsi-
fikuoti (t. y. nustatyti jos klaidingumo slygas), bet ne verifikuoti
(t. y. nustatyti jos teisingumo slygas): implikacija I p prieastin-
gai seka q" yra klaidinga, kai p teisingas, o q klaidingas. Kitais at-
vejais p_Lq lieka neapibrta.
J ei teiginys negalimas logikai, tai jis negalimas ir fizine prasme.
Logikai negalimas - tai prietaringas teiginys, o prietaringas b-
vis negali bti fizikai realizuojamas.
2. Kiekvienas teiginys, kuriame ireiktas loginis btinumas, bti-
nas ir fizine prasme, taiau ne visuomet prieingai.
Teiginys i gl tulp arba ne tulp" btinas ir logine, ir fizine
prasme. Tuo tarpu teiginys Btina, kad, esant nuliui laipsni, le-
das tirpt" btinas tik fizine prasme, kaip ireikiantis vien i gam-
tos dsni. Taiau is teiginys neireikia loginio btinumo, logikos
dsnio. J is suformuluotas ne logikos dsnio forma, bet implikacija.
Kaip inome, iraika p>q nra visuomet teisinga.
P r at i mai
1. Koks btinumas reikiamas teiginiu: Btina, kad n vienas nusikalti-
mas nelikt neiaikintas"?
2. Kokio modalumo prasm turi teiginys Nemanoma, kad koks nors ob-
jektas turt poym ir kartu jo neturt"?
3. Modalum pakeitimas
Vienus modalumus galima pakeisti kitais jiems ekvivaleniais mo-
dalumais. Pateikiame pakeitimo lentel:
modalumai btina galima
btina Np Mp
nebtina Np Mp
galima Np Mp
negalima Np Mp
atsitiktina Np-Np Mp Mp
neatsitiktina Np\/Np MpMMp
Panagrinsime, kaip i lentel sudaryta. Pirmame stulpelyje i-
vardyti visi ei modalumai. Antrame stulpelyje visi modaliniai ter-
minai ireikti modalumu btina", o treiame stulpelyje - moda-
lumu galima". Pirmo stulpelio pirmoje eilutje nurodytas moda-
lumas btina". Treio stulpelio pirmoje eilutje jis pakeiiamas
modalumu galima". Gauname iraik:
Np ~Mp.
Skaitome: iraika p btinas" ekvivalenti iraikai ne-p negalimas".
Teiginys: Dirbti btina" lygiavertus teiginiui Nedirbti negalima".
Antroje eilutje pakeiiamas modalumas nebtina". Gauname
Np ~Mp.
Skaitome: iraika p nebtinas" ekvivalenti iraikai ne-p gali-
mas".
Teiginys Nebtina atostogauti Palangoje" lygiavertus teiginiui
Galima atostogauti ne Palangoje".
Treioje eilutje nurodytas modalumas galima". Treiame stul-
pelyje paymta, kad teiginys galimas, o antrame stulpelyje nuro-
dyta, kaip modalumas galima" pakeiiamas modalumu btina".
Gauname:
Mp ~Np.
Skaitome: iraika p galimas" ekvivalenti iraikai ne-p neb-
tinas".
Teiginys Galima atostogauti Palangoje" lygiavertus teiginiui Ne-
btina atostogauti ne Palangoje".
Ketvirtoje eilutje pakeiiamas modalumas negalima":
Mp ~Np.
Skaitome: iraika p negalimas" ekvivalenti iraikai ne-p b-
tinas".
Teiginys Negalima leisti plisti branduoliniam ginklui" lygiaver-
tus teiginiui Btina neleisti plisti branduoliniam ginklui".
Penktoje eilutje nurodoma, kad atsitiktinum galima ireikti
dvejopai - pavartojus modalum btina" ir pavartojus modalum
galima". Daniausiai atsitiktinumas suprantamas kaip abipus ga-
limyb - tai, kas gali vykti, bet gali ir nevykti. Toki atsitiktinumo
samprat nurodo treio stulpelio penktos eiluts iraika
Cp ~(Mp Mp).
Skaitome: iraika p atsitiktinis" ekvivalenti iraikai p gali-
mas ir ne-p galimas".
Kai sakome, kad pastam gatvje sutikome atsitiktinai, tai toks
teiginys reikia, kad pastam galjome sutikti ir galjome nesu-
tikti.
Atsitiktinumo reikimas modalumu btina" nurodytas antro
stulpelio penktoje eilutje:
Cp ~(Np Np).
Skaitome: iraika p atsitiktinis" ekvivalenti iraikai ne-p ne-
btinas ir p nebtinas".
Pasakius, kad koks nors reikinys nebtinai nevyksta ir nebti-
nai vyksta, nusakomas reikinio atsitiktinis pobdis.
Iraika Cp ~(/ Np) lengvai ivedama i iraikos Cp ~(Mp
Mp). Tereikia pastarojoje iraikoje Mp pakeisti Np ir Mp pa-
keisti Np.
Paskutinje lentels eilutje nurodoma, kad neatsitiktinum taip
pat galima reikti dvejopai. Daniausiai neatsitiktinumas reikia-
mas modalumu btina" (antro stulpelio paskutin eilut):
Cp ~(/pVA/p).
Skaitome: iraika p neatsitiktinis" ekvivalenti iraikai p b-
tinas arba ne-p btinas".
Kai sakoma, kad koks nors reikinys neatsitiktinai vyksta, tai
reikia, kad tas reikinys btinai vyksta arba btinai nevyksta.
Neatsitiktinumo reikimas modalumu galima":
Cp ~(MpVMp).
Skaitome: iraika p neatsitiktinis" ekvivalenti iraikai ne-p
negalimas arba p negalimas".
Iraika Cp ~(MpVMp) lengvai ivedama i iraikos Cp ~
~(/VpV/Vp). Tereikia Np pakeisti Mp ir Np pakeisti Mp.
nekamojoje ir mokslinje kalboje neretai vieni modalumai pa-
keiiami kitais. Pateiktoji lentel iuos pakeitimus tiksliai apibria.
Modalum pakeitimo lentel sudaryta remiantis visai paprastu
principu. Keiiant Np, vietoj N raome M, vietoj p raome p, ir
telieka nustatyti, ar reikia M neigti. itai nustatome sveiku protu:
inoma, M reikia neigti. Pavyzdiui, jei koks nors reikinys btinai
vyksta, tai negalima, kad jis nevykt. Tad gauname: Np ~ Mp.
Keiiant /, vietoj N raome M, vietoj p raome p, ir vl telieka
nustatyti, ar reikia neigti M. Sveikai samprotaujant, aiku, kad M
iuo atveju neigti nereikia. J uk jei reikinys nebtinai vyksta, tai
gali bti, kad jis nevyks. Taigi Np ~Mp. Panaiai pakeiiami ir
galimybs bei negalimybs modalumai. Iraik siminti nereikia,
reikia tik inoti pakeitimo procedr, ir, sveikai samprotaujant, vieni
modalumai lengvai pakeiiami kitais.
P r at i mas
VI skyriaus 1 skirsnio pratim nurodytuose modaliniuose teiginiuose pa-
keiskite modalumus.
4. Keturi reikmi modalin logika
Modalins logikos sistem yra vairi. Dvireikme logika modali-
ns logikos nemanoma ireikti, dl toji kuriama kaip daugiareik-
m logika. Tokia modalin logika neprietarauja dvireikmei logi-
kai, ji j isaugo.
Modalins logikos sistemos skirstomos grupes pagal tai, koks
veiksmas jose laikomas pagrindiniu loginio ivedimo (logins se-
kos) veiksmu. Vienose sistemose tokio ivedimo veiksmu laikoma
materialioji implikacija (jos daugiareikmiai variantai), kitose sis-
temose - kitos implikacijos rys.
Modalins logikos sistem, kurioje pagrindiniu loginio ivedimo
veiksmu laikomi materialiosios implikacijos daugiareikmiai varian-
tai, sukr J . Lukasiewiczius. Apvelgsime J . Lukasiewicziaus ke-
turi reikmi modalin logik.
Si modalins logikos sistema kuriama jau nagrintos keturi
reikmi logikos pagrindu. J oje modaliniai teiginiai gauna ketu-
rias reikmes: 1 (teisinga), 2 (tarpin reikm), 3 (tarpin reikm)
ir O (klaidinga).
Keturi reikmi modalin logika kuriama matric bdu. I vis
modalum vienas modalumas apibriamas be rodymo, jo matri-
ca postuluojama, paskui, remiantis ia matrica, kuriamos likusi
modalum matricos. Tokiu pradiniu modalumu laikoma galimyb.
J i apibriama taip:
M (a, b) =(a, b-b).
ioje iraikoje M ymi galimyb, a ir b ymi teisingumo reikmes:
a ymi pirmj teisingumo reikmi poros nar, b - antrj. Pa-
vyzdiui, jei turime por 1,0, tai a ymi 1, o b ymi 0.
Teiginys p gali gauti 4 reikmes, tad galimybs matrica bus ketu-
ri eilui.
Pirma eilut: p =1 =1,1. M (a, b) =(a, b->b). M (1,1) =(1,1>1) =1,1 =1.
Antra eilut: p =2 =1,0. M (a, b) =(a, b->b). M (1,0) =(1,0->0) =1,1 =1.
Treia eilut: p =3 =0,1. M (a, b) =(a, b->b). M (0,1) =(0,1>1) =0,1 =3.
Ketvirta eilut: p =0 =0,0. M (a, b) =(a, b->b). M (0,0) =(0,0^0) =0,1 =3.
Pagal gautsias eilutes sudarome matric:
P
Mp
1 1
2 1
3 3
0 3
Pirma eilut: kai teiginys p teisingas, tai tvirtinimas Teiginys p
galimas" taip pat teisingas.
Antra eilut: kai teiginys p turi antr reikm, tai tvirtinimas Tei-
ginys p galimas" yra teisingas.
Treia eilut: kai teiginys p turi trei reikm, tai tvirtinimas
Teiginys p galimas" gauna trei reikm.
Ketvirta eilut: kai teiginys p klaidingas, tai tvirtinimas Teiginys
p galimas" turi trei reikm.
sidmtina, kad kai p klaidingas, iraika Mp nelaikoma klai-
dinga. Taip yra dl to, kad klaidingumas - istorikai kintanti svo-
ka. Daug teigini, kurie anksiau buvo laikomi klaidingais (pa-
vyzdiui, heliocentrin sistema), pasirod esantys teisingi.
I galimybs matricos, atlikus neigimo veiksm, gaunama nega-
limybs matrica:
P
Mp
1 0
2 0
3 2
0 2
Kai p teisingas, tai tvirtinimas Teiginys p negalimas" yra klai-
dingas; kai p turi antr reikm, tai tvirtinimas Teiginys p negali-
mas" yra klaidingas, ir 1.1.
Btinumo matrica nustatoma inant, kad Np ~Mp:
P P
Mp Mp
1 0 3 2
2 3 3 2
3 2 1 0
0 1 1 0
Tai ir yra butinumo matrica:
P
Np
1 2
2 2
3 0
0 0
Taigi, kai p teisingas, tai tvirtinimas Teiginys p btinas" gauna
antr reikm, ir 1.1.
I btinumo matricos, atlikus neigimo veiksm, gaunama neb-
tinumo matrica:
P
Np
1 3
2 3
3 1
0 1
Turint vis keturi pagrindini modalum - galimybs, negali-
mybs, btinumo ir nebtinumo - matricas, isprendiamumas mo-
dalinje logikoje rodomas, t. y. nustatoma, kurios modalins logi-
kos iraikos yra visuomet teisingos (bendrareikms).
Tegul turime iraik />/V7p. Skaitome: jei p btinas, tai p
galimas. J au intuityviai (sveiku protu) suvokiama, kad i iraika
yra dsnis (ji tvirtina: kas btina, tas galima). Tai patvirtina ir jos
matrica:
P
Np Mp Np^fMp
1 2 1 1
2 2 1 1
3 0 3 1
0 0 3 1
Tuo tarpu iraika p>/ nra modalins logikos dsnis:
P
Np p>Np
1 2 2
2 2 1
3 0 2
0 0 1
Taigi iraika, tvirtinanti, kad jei teiginys p teisingas, tai jis bti-
nas, nra bendrareikm. I ties, ne viskas, kas teisinga, yra bti-
na. Teisingumo pagrindas gali buti ir atsitiktinis, kaip kad laimji-
m loterijoje.
P r at i mai
Matricomis nustatykite iraik teisingumo reikm.
1. Mp-^Mp.
2. Mp^Np.
5. Poriniai modalumai
Pateiktos modalum matricos vis dlto nra pakankamai tobulos.
J omis remiantis, nemanoma ireikti prasto atsitiktinumo supra-
timo, t. y. negalima pagrsti iraikos Mp Mp.
P P
Mp Mp Mp Mp
1 0 1 3 3
2 3 1 3 3
3 2 3 1 3
0 1 3 1 3
Matome, kad atsitiktinumas visuomet gauna trei reikm, jis
niekuomet nesti teisingas, o tai neatitinka prastins atsitiktinumo
sampratos. Norint ireikti i samprat, reikia vesti naujus moda-
lum variantus.
Aptariamoje keturi reikmi modalinje logikoje galimyb, b-
tinumas ir atsitiktinumas turi po du variantus: yra dvi galimybs,
du btinumai ir du atsitiktinumai. ie variantai gaunami tokiu b-
du. inome, kad keturi reikmi logikoje sudaromos teisingumo
reikmi poros: 1,1; 1,0; 0,1; 0,0. ios poros atitinkamai paymi-
mos 1, 2, 3, 0. Betgi toks ymjimas - visikai konvencialus, ymti
galima ir kitokiais skaiiais bei simboliais.
Sudarant porinius modalumus, reikm 2" ir reikm 3" su-
keiiamos vietomis: vietoj 2 dabar visur raoma 3, vietoj 3- 2. Taigi
gauname:
1,1 =1; 1,0 =3; 0,1 =2; 0,0 =0.
Aptartos modalum matricos buvo reikiamos taip:
P
Mp Np Mp Np
1 1 2 0 3
2 1 2 0 3
3 3 0 2 1
0 3 0 2 1
Nauj, iems modalumams porini, modalum matricos yra ios:
P
M'p N'p N'p
1 1 3 0 2
3 1 3 0 2
2 2 0 3 1
0 2 0 3 1
ia M', N', M', N' ymi antrj, porin M, N, M
1
N modalum.
Matome, kad i modalum matricos gaunamos M
1
N
1
M, N mat-
ricose 2 ir 3 reikmes visur sukeitus vietomis.
Naujoje matricoje antr ir trei eilutes sukeit vietomis, gausime:
P
M'p N'p M'p N'p
1 1 3 0 2
2 2 0 3 1
3 1 3 0 2
0 2 0 3 1
Skirtumas tarp M ir M', tarp N ir N' (atitinkamai ir tarp j neigi-
m) nra realus, jis atsiranda tik dl skirtingo ymjimo. J ei M ir N
ymi galimyb ir btinum, tai M' ir N' taip pat ymi galimyb ir
btinum, ir tarp i dviej galimybs ir btinumo variant nra
jokio realaus skirtumo. J ie panas j dvynius, kuri negalima at-
skirti, kai juos matai atskirai, bet kurie tuoj pat laikomi dviem mo-
nmis, kai matomi kartu.
Vis dlto ie modalumai reikiasi skirtingai, kai jie esti toje pa-
ioje formulje. Metant monet, gali ikristi herbas arba skaiius;
kitaip tariant, galimas herbo ikritimas ir gali bti, kad herbas nei-
kris. Abu teiginius mes link laikyti teisingais. Bet jie negali bti
abu teisingi, jei pirmoji galimyb ymima taip pat kaip ir antroji.
Pirmoji galimyb tiek pat teisinga, kiek ir antroji, bet i to neseka,
kad ji turi bti paymta lygiai taip pat. Herbo ikritimo galimyb
skirtinga nuo jo neikritimo galimybs. Dl to vien j reikia ym-
ti vienaip - M, o antr kitaip - M'.
Taigi galimi du atsitiktinumai.
1 .Cp-(Mp- M'p).
Sio atsitiktinumo matrica tokia:
P P
Mp M'p Mp M'p
1 0 1 2 2
2 3 1 1 1
3 2 3 2 0
0 1 3 1 3
Atkreipkime dmes, kaip ivedama M'p teisingumo reikm. Pir-
ma eilut: p klaidingas, tai Mp gauna reikm 3, o poriniame mo-
dalume M'p vietoj 3 raome 2.
Antra eilut: p turi reikm 3, dl to j reikia pakeisti reikme 2.
Kai p =2, tai Mp =1. Kadangi nra porinio teisingumo ar klaidin-
gumo, tai reikm 1 ilieka ir teiginiui M'p.
Treia eilut: p turi reikm 2, dl to j reikia pakeisti reikme 3.
Kai p =3, tai Mp =3, dl to porinje galimybje M'p reikm 3
pakeiiama reikme 2.
Ketvirta eilut: p teisingas, teiginys Mp taip pat teisingas, i reik-
m ilieka ir iraikoje M'p.
2. C'p ~(M'p Mp).
P P
M'p Mp M'p Mp
1 0 1 3 3
2 3 2 3 0
3 2 1 1 1
0 1 2 1 2
itaip ireikti, atsitiktinumai jau atitinka prast j supratim -
jie gali pasitvirtinti, nepasitvirtinti, gauti reikmes, tarpines tarp
teisingumo ir klaidingumo. J iems galioja prietaravimo ir negali-
mo treiojo dsniai:
Cp C'p.
Skaitome: joks teiginys negali bti C atsitiktinis ir C' atsitiktinis.
CpVC'p.
Skaitome: teiginys yra C atsitiktinis arba C' atsitiktinis.
Atsitiktinumo neigimas reikiamas taip:
Cp ~C'p;
C'p ~Cp
l
t. y. Cp ~(MpMN'p) ir C'p ~(M'pVA/p). Tai reikia, kad atsitikti-
numo neigimas yra negalimyb arba btinumas.
P r at i mas
Sudarykite matric iraikai MpMN'p.
6. Modalins logikos dsniai
Anksiau pateikti modalum pakeitimai yra modalins logikos ds-
niai. Dar nurodysime kai kuriuos kitus svarbius jos dsnius.
Np-^p.
Skaitome: jei p btinas, tai p teisingas.
I teiginio Btina, kad kiekviena kalba turi savo gramatik" se-
ka teisingas teiginys Kiekviena kalba turi savo gramatik".
p^Mp.
Skaitome: jei p teisingas, tai p galimas.
I ties, jei koks nors teiginys teisingas, tai jis tuo paiu ir gali-
mas. Teiginys Kiekvienas daniausiai pats apsisprendia pasirink-
damas profesij" teisingas. I to seka, kad pasirenkant profesij
daniausiai galima paiam apsisprsti.
Mp->p.
Skaitome: jei p negalimas, tai teisingas ne-p.
I teiginio Negalima veiksmaodi linksniuoti" ivedame tei-
sing teigin Veiksmaodiai nelinksniuojami".
Iraikos
M (p -q)~ (Mp- Mq):
N (p-q)~ (Np- Nq)
parodo, kad jei konjunkcija galima (btina), tai galimas (btinas)
kiekvienas jos narys.
Iraikos
M (p q) ~(MpMMq);
N (pVq) ~(Np Nq)
ir kiti j atitikmenys yra de Morgano taisykls modalinje logikoje.
Pavyzdiui, teiginys Petraiiui nebtina darb vykti autobusu ar-
ba troleibusu" ekvivalentus teiginiui Petraiiui nebtina darb
vykti autobusu ir Petraiiui nebtina darb vykti troleibusu".
(Np Nq)-^(p^q).
Skaitome: jei p btinas ir q btinas, tai i p seka q. Kitaip ta-
riant, i btino teiginio seka btinas teiginys. Taiau formulavi-
m bt netikslu urayti iraika Np^>Nq - ji nebt dsnis. Pa-
nas dsni formulavimai uraomi savitai: pirmiausia nurodomi
modaliniai teiginiai, paskui - j seka.
(/ Mq)^>p^q.
Skaitome: jei p btinas ir q negalimas, tai i p neseka q.
(p Mq)->[(p>q)>Mp].
Skaitome: jei i teiginio p seka negalimas teiginys q, tai pats tei-
ginys p negalimas.
(p MqU[(p^q)^Np].
Skaitome: jei i teiginio p neigimo seka negalimas teiginys q, tai
teiginys p btinas.
Daug modalins logikos dsni ivedama i teigini logikos dsni.
Dvigubo neigimo dsnis p ~p modalinje logikoje reikiamas taip:
Mp ~Mp.
Skaitome: iraika Netiesa, kad p negalimas" ekvivalenti irai-
kai p galimas".
Teiginys Netiesa, kad negalima ivengti kar iuolaikinje epo-
choje" ekvivalentus teiginiui Galima ivengti kar iuolaikinje
epochoje".
Dvigubo neigimo dsnis reikiamas ir terminu btina":
Np ~Np.
Skaitome: iraika Netiesa, kad p nebtinas" ekvivalenti irai-
kai p btinas".
Teigini logikos dsnyje (p>p)>p pakeit p iraika Mp, gau-
name modalins logikos dsn:
(/Wp->Mp)>/Wp.
Skaitome: jei i to, kad p galimas, seka, kad p negalimas, tai p
negalimas.
J ei i pradi kok nors reikin laikome galimu, o paskui priei-
name ivad, kad jis negalimas, tai i ivada teisinga.
1. Nustatykite iraik teisingumo reikm:
a) /^;
b) NpMMp.
2. Uraykite simboliais formulavim: i teisingo teiginio neseka nega-
limas teiginys.
Teiginyje gali bti ne vienas, o keli modalumai. Teiginyje Galimas
daiktas, kad automobilio avarijos buvo ivengta atsitiktinai" yra du
modalumai. is teiginys uraomas iraika MCp, kuri skaitoma taip:
galima, kad teiginys p atsitiktinis. Teorikai teiginyje gali bti n mo-
dalum. Iraika NMNp skaitoma: btina, jog negalima, kad p b-
tinas; iraika MNMCp - negalima, kad btina, jog galima, kad p
atsitiktinis. Matome, kad kuo teiginyje daugiau modalum, tuo sun-
kiau j suprasti. Praktikai nekamojoje ir mokslinje kalboje tei-
ginyje tevartojami vienas arba du modalumai.
Kartotiniai - tai modalumai, kim objektas yra kiti modalumai.
Iraika NNp (btina, kad p btinas) skiriasi nuo Np. Iraika
NNp teigia ne apie p, o apie /, ji tvirtina, kad bvis Np btinas.
Panaiai iraikoje MNp (galima, kad p nebtinas) M tvirtina, kad
bvis Np galimas.
Modalumus galima aikinti kaip predikatus. Iraikoje Np gali-
P r at i mai
7. Kartotiniai modalumai
ma N aikinti kaip bvio, nusakomo teiginiu p, predikat - to bvio
poymis tas, kad bvis btinas. Iraikoje MNp galimyb laikoma
predikatu, priskiriamu ne bviui, o btinumui, t. y. galimyb ia
auktesnio laipsnio modalumas, lyginant su btinumu. Iraikoje
MMNp pirmasis modalumas - negalimyb - dar auktesnio laips-
nio negu du likusieji modalumai, ir 1.1.
Vienose modalins logikos sistemose laikomasi poirio, kad yra
baigtinis, ribotas modalum skaiius. J ose nustatoma, kokie mo-
dalumai yra nepriklausomi, o visi kiti modalumai (kad ir kiek j
teiginyje bt) pasirodo es ekvivalentus iems nepriklausomiems
modalumams. Tokia yra anksiau aptartoji keturi reikmi moda-
lin logika. J sudaro 4 nepriklausomi modalumai - M, N
1
M, N
1
-
o visi kartotiniai modalumai gauna vieno i j teisingumo reikm.
Antai iraika NNp ekvivalenti iraikai Np. Tai rodo matrica:
P
Np NNp
1 2 2
2 2 2
3 0 0
0 0 0
Iraikos NMNp teisingumo reikm ta pati, kaip ir nepriklauso-
mo modalumo M:
P
Np Np MNp NMNp
1 2 3 3 0
2 2 3 3 0
3 0 1 1 2
0 0 1 1 2
J ei kokia nors iraika Q yra logikos dsnis, tai iraika NQ (b-
tina, kad O yra logikos dsnis) aptartoje keturi reikmi modali-
nje logikoje taip pat yra dsnis.
Taiau kitoms modalins logikos sistemoms iraika NQ nepri-
imtina, t. y. joms nepriimtinas principas, kad btinum galima ra-
yti prie logikos dsn ymini iraik. Pavyzdiui, jose iraikos
pVp ir N (pVp) laikomos skirtingomis: pVp tvirtina, kad yra tam
tikras bvis arba jo nra; N (pVp) tvirtina, kad btina, jog tas bvis
yra arba jo nra. Tokiose sistemose Np skiriasi nuo NNp, atitinka-
mai NNp neekvivalenti NNNp ir t. t., nepriklausom modalum
skaiius jose neaprtas, begalinis.
Nustatykite, kokiems nepriklausomiems modal umams ekvivalenios ios
iraikos:
1. NMp.
2. MNMp.
Tai viena modalins logikos sistem, sukurta amerikiei logiko
C. I. Lewiso (1883-1964).
Kaip inome, implikacija vadinama operacija, kuri atitinka jung-
tis jei..., tai". Dvireikmje logikoje vartojama materialioji impli-
kacija, kuri teiginius aikina tik j teisingumo ir klaidingumo po-
iriu. Taiau pasirodo, kad materialioji implikacija neireikia kai
kuri svarbi jungties jei..., tai" vartojimo prastoje kalboje ypaty-
bi. Pasirodo, kad materialioji implikacija nra visuotinis logins
sekos ireikimas. ia atkreiptinas dmesys du momentus:
1. prastoje kalboje implikacijos antecedentas ir konsekventas b-
na susij prasminiu ryiu. Materialioji implikacija nepaiso prasminio
ryio. Ji laiko teisingu kad ir teigin J ei dvejybikumo principas tei-
singas, tai Nemunas teka Kuri marias". Visai suprantama, kad
buvo imta iekoti, kaip sukurti implikacij, kuri atitikt jungties jei...,
tai" vartojim prastoje kalboje, t. y. ireikt antecedento ir konsek-
vento prasmin ry. Tokios paiekos reikalingos maininio vertimo
P r at i mas
8. Grietosios implikacijos sistema
ir kitoms problemoms sprsti, kada reikia atsivelgti ne tik teigi-
ni teisingum ir klaidingum, bet ir j j prasminius ryius.
2. Kad materialioji implikacija ne visai ireikia jungties jei...,
tai" vartojim prastoje kalboje, rodo ir tokie su ja susij neprasti
teiginiai (vadinamieji materialiosios implikacijos paradoksai), an-
tai i klaidingo teiginio seka bet kuris kitas teiginys", teisingas
teiginys seka i bet kurio kito teiginio".
Tad aiku, kad materialioji implikacija nra visuotin login
seka.
Implikacijos, kuriose siekiama ireikti antecedento ir konsekvento
prasmin ry, buvo pavadintos grietosiomis implikacijomis.
Kadangi nra tikslaus apibrimo, k reikia antecedento ir kon-
sekvento prasminis ryys, tai io ryio kriterijumi paprastai laiko-
mas nurodyt materialiosios implikacijos neprast teigini (para-
doks) paalinimas.
Pirmj toki implikacij sukr C. I. Lewisas. Grietajai implika-
cijai ymti vartojamas enklas -<, o iraika p-<<7 skaitoma: btina,
kad i p seka q. Tad grietj implikacij Lewisas apibr taip:
p ^q =
Df
btina, kad i p seka q,
t. y. (p-<q) ~N (p^q). Vadinasi, grietoji implikacija yra btina
materialioji implikacija.
Palyginsime materialij ir grietj implikacijas:
P
q
p->q
t t t n
t k k k
k t t n
k k t n
Matome, kad grietoji implikacija matricos neturi, raid n yra
odio neapibrta" santrumpa. Grietosios (lygiai kaip ir kauza-
lins) implikacijos teisingumo slyg nustatyti dvireikms logikos
priemonmis nemanoma.
Lygindami grietj ir materialij implikacijas, nustatome:
(p -<q) -< (p>q),
t. y. jei teiginys teisingas grietosios implikacijos prasme, tai jis tei-
singas ir materialiosios implikacijos prasme, taiau ne prieingai.
Tad grietoji implikacija yra siauresn negu materialioji, jos tvirti-
nimai grietesni.
Grietoji implikacija reikiama ir pavartojus modalum negalima":
(p -<q) ~ Mp>q arba (p<q) ~ M (p q).
Termin btina", negalima" vartojimas grietosios implikaci-
jos sistem paveria modalins logikos sistema.
C. I. Lewisas ir kiti autoriai sukr 5 modalins logikos sistemas:
S
1
, S
2
, S
3
, S
4
, S
5
. J os sudarytos aksiomikai - i kai kuri pradini
sistemos teigini, pasitelkus atitinkamas ivedimo taisykles, gau-
nami kiti sistemos teiginiai (r. skyri Dedukcinis metodas"). i
sistem sukrimas labai paveik modalins logikos raid. C. I. Le-
wiso sistem savybs tebetiriamos.
C. I. Lewiso modalinje logikoje paalinami mintieji neprasti
materialiosios implikacijos teiginiai (paradoksai), joje neivedamos
iraikos p (p -<q) ir p -<( p), tvirtinanios, kad i klaidingo
teiginio btinai seka bet kuris kitas teiginys, o teisingas teiginys b-
tinai seka i bet kurio kito teiginio. Taiau joje atsiranda nauji ne-
prasti teiginiai - grietosios implikacijos paradoksai:
1. I negalimo teiginio btinai seka bet kuris kitas teiginys:
Mp ^(p -<q).
2. Btinas teiginys btinai seka i bet kurio kito teiginio:
ie teiginiai ne visikai atitinka prastus loginio samprotavimo
bdus, dl to grietoji implikacija nra pakankamai tiksli, adekvati
logins sekos iraika. N vienos i C. I. Lewiso modalini sistem
negalima laikyti adekvaia logins sekos teorija. Logins sekos kaip
teigini (antecedento ir konsekvento) ssajos pagal j turin derama
eksplikacija vadinama relevantine logine seka (relevance angl k. -
tinkamumas). Tokios logins sekos paiekos tsiamos.
i-D P r at i mas
Palyginkite kauzalin ir grietj implikacij. Ar bus teisinga:
1. (p -<g)-(pq).
2. (plq)Mp <q)
VII SK Y R I U S
Deontin logika
1. Teigini funkcijos
Vieni teiginiai tik aprao, kiti paliepia, treti vertina, ketvirtais isa-
komos psichikos bsenos. Tad teiginiai atlieka bent keturias funk-
cijas.
1. Deskripcin yra apraomoji funkcija. Deskripciniais teiginiais
isakoma, kokia tikrov yra arba nra. Teiginys Dailininkas nuta-
p paveiksl" deskripcinis, jis konstatuoja tikrovs fragment. De-
skripcin funkcija galina teiginius laikyti teisingais, klaidingais, ti-
ktinais ir pan.
2. Preskripcin funkcija nustato, kad kas nors yra privaloma,
draudiama, leidiama daryti (praescribere lotyn k. - paliepti). Tei-
giniai Draudiama ksintis svetim nuosavyb", Leidiama li-
tus keisti usienio valiut", Privaloma laikytis statym" yra presk-
ripciniai.
3. Vertinanija funkcija isakoma skonis, preferencijos, nuosta-
tos, pagyrimas, peikimas ir kt. Kas nors laikomas geru, puikiu, vi-
dutiniku, nevykusiu, blogu ir pan. Teiginiu Blogai darei vogda-
mas pinigus" vertinamas pinig vogimas. Kartu nurodomas ir pats
vogimo faktas, taigi teiginys atlieka ir deskripcin funkcij.
4. Ekspresine funkcija ireikiami jausmai, igyvenimai, nuotai-
kos ir pan., pavyzdiui: Perskaityta knyga aviuosi", Bjauru klau-
sytis melo". Ekspresin teigini funkcij aikina psichologija.
Deontin logika tiria preskripcin teigini funkcij (deon grai-
k k. - priederm, pareiga).
Deontin logika yra teorija, tirianti norm savybes ir j raik sam-
protavimuose.
Deontin logika dar kitaip vadinama norm logika. Ji yra moda-
lins logikos aka. Normatyviniai operatoriai privaloma, draudia-
ma ir kiti laikomi deontiniais modalumais.
P r at i mas
Pateiktame tekste iskirkite deskripcijas, preskripcijas, vertinimus ir eks-
presijas.
Vakar sutikau S. J mgstu, jis simpatikas. Turime bendr verslo reikal.
J o principas - versle privalu laikytis duoto odio. J is - dalykikas ir si-
ningas partneris.
2. Norm rys
Norma yra nuostata, reguliuojanti elges bei veik.
Skiriamos trys norm rys: taisykls, komandos ir pagrindins
normos:
1. Taisykls. Taisykli yra vairi: loim ir aidim, gramatikos,
logikos, matematikos, moksl metodologijos, eismo, etikos (pa-
vyzdiui, gero elgesio) taisykls ir kt. aidim (loim) taisykls
nustato, kokie veiksmai aidime (loime) leistini ir kokie veiksmai
draudiami, taigi jos apibria aidim (loim). Kalb bei rat
reglamentuoja natrali kalb gramatikos taisykls, loginiuose ir
matematiniuose skaiiavimuose yra savitos simboli vartojimo tai-
sykls. Apskritai tariant, taisykls standartizuoja veikl.
2. Komandos. iai norm grupei priklauso direktyvos, instrukci-
jos, reikalavimai, perspjimai, sakymai, pagaliau komandos tiesio-
gine prasme (pavyzdiui, engte mar!"). ioms normoms bdin-
ga tai, kad jose yra normos autoritetas - asmuo arba grup asme-
n, formuluojanti normos vykdym. Tas, kam norma adresuota, va-
dinamas normos subjektu. Normos autoritetas turi tiksl nuteikti
normos subjekt atitinkamai elgtis. Kad subjektas norm inot,
autoritetas j pranea; kad norma bt vykdoma, autoritetas nuro-
do sankcij, grasinim nubausti u normos nevykdym. Beje, sank-
cijos numatomos ir u taisykli nesilaikym. Tai akivaizdu sporti-
niuose aidimuose.
3. Pagrindins normos. Tai morals ir teiss normos: morals prin-
cipai, proiai ir paproiai, teiss direktyvos ir valstybs jstatymai.
Antai proiai yra asmens elgesio reguliatoriai, jie apibdinami ten-
dencija panaiomis aplinkybmis daryti panaius veiksmus. Papro-
ius galima laikyti visuomeniniais proiais. Morals ir teiss nor-
mos reguliuoja, standartizuoja elges bei veikl visuomenje. iose
normose taip pat yra normos autoritetas ir normos subjektas. Ta-
iau morals norm nereikia idstyti, parayti, j autoritetas - t
norm besilaikanti visuomen, jos paproiai. Bausm u paproi
nesilaikym skirtinga nuo bausms u teiss nuostat ir valstybs
statym nesilaikym. J i bna ireikiama visuomeninio pasmerki-
mo forma. Pavyzdiui, jei kas nors apsisprst su niekuo nesisvei-
kinti, tai greitai ir kiti su juo nesisveikint, asmuo pasijust izoliuo-
tas nuo aplinkini, netekt draug ir pastam. Atsisakius laikytis
atgyvenusi paproi, prisijungiama prie t socialini grupi, ku-
rios tvirtina paangias morals normas.
Kalboje normos reikiamos imperatyvu, t. y. liepiamosios nuosa-
kos sakiniais. ia forma reikiamos komandos, pavyzdiui: Ramiai!",
Nelipk stulp - umu!". Paplitusi norm reikimo forma - j rei-
kimas deontiniais sakiniais, t. y. sakiniais, kuriuose vartojami deon-
tiniai terminai privaloma", draudiama", leidiama" ir kiti, pa-
vyzdiui: Paaliniams eiti grietai draudiama", Liudytojas pri-
valo sakyti tik ties", Btinos savigynos atveju leidiama sualoti
upuolik". Normos kalboje reikiamos ir geidiamja nuosaka. An-
tai normai eldinius mindioti draudiama" parenkama mandagi
ireikimo forma Nemindiokite eldini".
P r at i mai
Kokiai norm riai priskirtinos ios normos:
1. Vaikai privalo rpintis nusenusiais tvais.
2. Laukti autobuso, troleibuso, tramvajaus, automobilio, taksi leidiama
tik lipimo-ilipimo aiktelse, o ten, kur j nra - ant aligatvio arba kel-
kraio.
3. Saugokis traukinio!
3. Deontini samprotavim pagrindimas
Paintine prasme normos nra nei teisingos, nei klaidingos. J os te-
gali bti naudingos, patogios, efektyvios ar neefektyvios. Normos
keiiamos, siekiama jas paversti vis efektyvesnmis. Logika bendra
visiems monms, o normos vairiose visuomense skiriasi. Neat-
rasta n vienos morals norma, kuri bt galiojusi visose istorikai
inomose visuomense.
Teisingumo ir klaidingumo svokos gali bti pavartotos pagrin-
diant normas. Antai privaljim nemeluoti galima pagrsti klai-
dingumo svoka: bt klaidinga, jei meluoiau (taiau atsivelgiant
atvejus, kai tiesos nesakymas pateisinamas).
Normos apibdinamos ne terminais teisinga", klaidinga", o ki-
tais terminais - galiojimo, deramumo. Norma galioja, ji derama
arba nederama. Kai norma laikoma teisinga, tai terminas teisin-
ga" turi ne loginio, o socialinio ar moralinio teisingumo reikm.
Nepaisant to, kad normos logikai nra nei teisingos, nei klai-
dingos, normas isakantys teiginiai sudaromi ir vartojami logikai,
jie bna prielaidos ir ivada samprotavimuose, pavyzdiui:
Privalote atlikti pareigas.
Tai daryti - js pareiga.
Vadinasi, tai darykite.
Samprotavimai norm srityje logiki. Taip ipleiama logins se-
kos samprata: ivada logikai gaunama i prielaid ir tada, kai prie-
laidos neapibdinamos teisingumo reikme. Tad galima norm lo-
gin analiz, nustatanti norm login struktr ir priemones i vie-
n deontini teigini (prielaid) gauti kitus deontinius teiginius
(ivadas). Si analiz reikminga teiss moksl ir etikos srityse.
Normos pagrindiamos jas ivedant i princip. Keblum atsi-
randa pagrindiant paius principus.
1. Nurodykite samprotavimo pagrindim:
Vykdykite savo paadus.
Tai - js paadas.
Vadinasi, vykdykite tai.
2. Kokia reikme terminas teisinga" vartojamas teiginyje Priimt staty-
m Seimo opozicins partijos laik neteisingu"?
4. Normos struktra ir norm logikos sistemos
Norm sudaro keturios dalys:
1. Normos turinys - veiksmas, kuris privalomas, draudiamas ar
leidiamas daryti.
2. Normos taikymo slygos - nurodymas situacijos, kuriai esant
normos numatyt veiksm galima realizuoti.
3. Normos subjektas - asmuo arba grup asmen, kuriems nor-
ma adresuota.
4. Normos pobdis reikia, kad norma pareigoja, leidia arba
draudia daryti veiksm.
Tarkime, kad keli eismo taisykli enklas nurodo: visoms trans-
porto priemonms draudiama sukti kair nuo 8 iki 18 valandos.
ios normos struktra tokia:
P r at i mai
normos subjektas - visos transporto priemons;
normos pobdis - draudimas;
normos turinys - poskis j kair;
normos taikymo slygos - nuo 8 iki 18 vai.
vairios deontins logikos sistemos skiriasi priklausomai nuo to,
kuriuos normos elementus jose atsivelgiama. Normos turinys ir
normos pobdis ireikiamas kiekvienoje sistemoje. Taiau galima
nekreipti dmesio j normos taikymo slygas ir normos subjekt,
laikyti, kad normos taikymo slygos visur tos paios ir tas pats sub-
jektas. Tada norm logika yra paprasta ir kartu gana abstrakti te-
orija. Tokios sistemos vadinamos absoliuiomis.
Santykins norm logikos sistemos maiau abstrakios, jose atsi-
velgiama j normos taikymo slygas, p draudiamas situacijoje a",
p leidiamas situacijoje a" ir panaiai yra santykins norm logi-
kos iraikos, pavyzdiui: Stojamuosius egzaminus j auktj mo-
kykl leidiama laikyti tik asmenims, turintiems vidurinio mokslo
baigimo paymjim". Sukurtos ir tokios norm logikos sistemos,
kuriose atsivelgiama treij normos dal - jose vairias normas
vykdo vairs subjektai.
Nors ta paia norm logikos sistema galima reikti vairias nor-
m ris, vis dlto vienos sistemos geriau tinka reikti taisykles bei
komandas, kitos - pagrindines normas.
5. Absoliuti norm logika
Nor mi ni ai vei ksmai
Apvelgsime vien absoliui norm logikos sistem. J oje atlieka-
mi veiksmai skirstomi tris pagrindines grupes. Tai veiksmai:
kuriuos privaloma daryti;
kuri privaloma nedaryti;
kuriuos galima daryti ir galima nedaryti.
Veiksmai, kuriuos privaloma daryti, vadinami teigiamais veiksmais.
Pavyzdiui, kiekvienas privalo rpintis savo vaikais, senais tvais,
laikytis tam tikr elgesio taisykli ir 1.1. Apskritai kalbant, privalo-
ma atlikti pareigas.
Veiksmai, kuri privaloma nedaryti, vadinami neigiamais veiksmais.
Vlavimas j darb, kit moni skriaudimas, nesiningumas ir daug
kit veiksm yra tokie, kuri kiekvienas privalo nedaryti. Apskritai
kalbant, privaloma nedaryti to, kas prietaraut pareigoms.
Veiksmai, kuriuos galima daryti ir galima nedaryti, vadinami neut-
raliais veiksmais. ie veiksmai rodo subjektyvi laisv, savarankik
apsisprendim. Pavyzdiui, galima savo but keisti kit but, bet
jei turimas butas jums geras, galite jo nekeisti; galima parduoti sa-
vo nuosavyb, bet galima jos ir neparduoti. Specialyb pasirenka-
me vadovaudamiesi savo subjektyvia laisve. J ei asmuo sako, kad jis
nori pasivsti mokslui, tai iam jo ketinimui klii nedaroma, lei-
diama jam pabandyti.
Panagrinkime tok veiksm, kaip teatro aplankymas. veiks-
m sudaro visi trys pagrindiniai norminiai veiksmai. Eidami teat-
r, privalome nusipirkti biliet, paltus, apsiaustus privalome palikti
rbinje. Ko privalome nedaryti? Privalome nerkyti spektaklio me-
tu, garsiai nekalbti, netrukdyti kitiems irovams. K galima da-
ryti ir ko galima nedaryti? Galima ateiti 5 minutes anksiau, bet
galima ateiti anksiau ir 10 minui, galima per pertrauk pasi-
vaikioti foj, bet galima to ir nedaryti - galima likti irov sal-
je, pastovti foj, usukti bufet.
Be nurodyt trij pagrindini veiksm, yra du ivestiniai normi-
niai veiksmai. Tai veiksmai,
kuriuos turima teis daryti;
kuri turima teis nedaryti.
Hausytojai turi teis pateikti lektoriui klausim, ms alyje kiek-
vienas turi teis darb, poils, aprpinim senatvje ir kt. Daug
veiksm turime teis nedaryti. Kiekvienas turi teis savo santaup
nelaikyti banke. J is gali santaupas ileisti pirkdamas vairius daiktus,
gali santaupas laikyti namuose. Nra teiss priversti santaupas laiky-
ti banke. Taiau banko patarnavimais klientui patogu naudotis.
Tad i viso yra penki norminiai veiksmai. Tai veiksmai,
kuriuos privaloma daryti;
kuri privaloma nedaryti;
kuriuos galima daryti ir galima nedaryti;
kuriuos turima teis daryti;
kuri turima teis nedaryti.
Norminius teiginius ymsime taip. Normos subjekt ymsime
x, veiksm - a (pirmoji graikikojo alfabeto raid alfa). od pri-
valoma" ymsime raide 1/1/. Iraik
Wxa
skaitome: privalo daryti veiksm
Iraik
Wxa
skaitome: privalo nedaryti veiksmo
Raide M modalinje logikoje ymjome galimyb. Norm logi-
koje galimyb suprantama kiek kitaip negu modalinje logikoje.
Galimyb ia suprantama kaip galimyb abiem kryptimis, kaip abi-
pus galimyb, dl tojai ymti prie raids M dar pridsime vaig-
dut. Iraik
M*xa
skaitome: gali daryti ir gali nedaryti veiksmo a.
Operatori turima teis" paymj raide T, iraik
Txa
skaitome: turi teis daryti veiksm a.
Iraik
Txa
skaitome: turi teis nedaryti veiksmo a.
Nei gi mo r ei ki mas
Neigimas norm logikoje reikiamas vairiai:
1. Neigimas tenka visam norminiam teiginiui. Iraik
Wxa
skaitome: netiesa, kad privalo daryti veiksm a. Pavyzdiui, Ne-
tiesa, kad J onas privalo atlikti darb". Viso norminio teiginio
neigimas yra abstraktaus pobdio.
2. Neigimas tenka operatoriams privaloma", turima teis". I-
raikas
Wxa] Txa
skaitome: neprivalo daryti veiksmo a; neturi teiss daryti veiks-
mo a.
3. Neigimas tenka odiui daryti", pavyzdiui, privaloma ne-
daryti", turima teis nedaryti". Tai reikiama iraikomis
Wxa; Txa.
Neigim, nurodyt antrame ir treiame atvejuose, nereikia pai-
nioti. Nereikia manyti, kad jie reikia t pat. Norma turima teis
nedaryti" skiriasi nuo normos neturima teiss daiyti". Teiginys Tu-
riu teis per atostogas neskaityti mokslini knyg" teisingas, o tei-
ginys Neturiu teiss per atostogas skaityti mokslini knyg" klai-
dingas, nes nra tokios normos, kuri draust per atostogas skaityti
mokslines knygas.
Nor mi ni t ei gi ni t ei si ngumo
sl ygos
Normini teigini teisingumo slygos reikiamos ia matrica:
Norminiai veiksmai Norminiai teiginiai
Wxa Wx a M*xa Txa Txa
privaloma daryti t k k t k
privaloma nedaryti k t k k t
galima daryti ir
galima nedaryti k k t t t
Kairje matricos pusje nurodyti trys pagrindiniai norminiai
veiksmai, o deinje - norminiai teiginiai. Pirmoje eilutje nurody-
tas veiksmas, kur privalome daryti. Tarkime, kad tai veiksmas pri-
valome laikytis statym". Tada teiginys Privalome laikytis staty-
m" - teisingas, teiginys Privalome statym nesilaikyti" - klai-
dingas, teiginys Galime statym laikytis ir galime nesilaikyti" -
klaidingas, teiginys Turime teis laikytis statym" - teisingas, tei-
ginys Turime teis statym nesilaikyti" - klaidingas.
Antroje eilutje nurodytas veiksmas, kurio privalome nedaryti. Tar-
kime, kad tai veiksmas privalome netingti". Tada teiginys Priva-
lome tingti" - klaidingas, Privalome netingti" - teisingas, Gali-
me tingti ir galime netingti" - klaidingas, Turime teis tingti" -
klaidingas, Turime teis netingti" - teisingas.
Treioje eilutje nurodytas veiksmas, kur galima daryti ir galima
nedaryti. Sakysime, kad tai veiksmas galiu po darbo eiti pasivaikio-
ti ir galiu neiti pasivaikioti". Tada teiginys Privalau po darbo eiti
pasivaikioti" - klaidingas, Privalau po darbo neiti pasivaikioti" -
taip pat klaidingas, Galiu po darbo eiti pasivaikioti ir galiu neiti pasi-
vaikioti" - teisingas, Turiu teis po darbo eiti pasivaikioti" - tei-
singas, Turiu teis po darbo neiti pasivaikioti" - taip pat teisingas.
Vadinasi, norminio teiginio teisingumas nustatomas pagal tai,
koks yra norminis veiksmas ir k apie j teigia norminis teiginys. J ei
yra veiksmas, kur privalome daryti, ir norminis teiginys teigia, kad
t veiksm privalome daryti, tai norminis teiginys - teisingas; jei
norminis teiginys teigia, kad to veiksmo privalome nedaryti, tai toks
norminis teiginys - klaidingas, ir 1.1.
Trumpumo dlei teigiam, privalom daryti veiksm ymsime
enklu 1 *; neigiam, privalom nedaryti veiksmo - enklu O*; neut-
ral, galim daryti ir galim nedaryti veiksm - enklu 2*.
Inagrinsime normini teigini teisingumo slygas tuo atveju,
kai neigimas tenka operatoriams privaloma", turima teis". Su-
darome matric:
Wxa Txa
1* k k
0* t t
1/
2
*
t k
Pirmoje matricos eilutje nurodytas veiksmas, kur privalome da-
ryti. Tarkime, kad tai veiksmas dirbti profesionaliai". Tada teigi-
nys Neprivalome dirbti profesionaliai" - klaidingas, teiginys Ne-
turime teiss dirbti profesionaliai" - taip pat klaidingas.
Antroje eilutje nurodytas veiksmas, kurio privalome nedaryti.
Tarkime, kad tai veiksmas praleidinti seminarus". Tada teiginys
Neprivalome praleidinti seminar" - teisingas, teiginys Neturi-
me teiss praleidinti seminar" - taip pat teisingas.
Treioje eilutje nurodytas veiksmas, kur galima daryti ir gali-
ma nedaryti. Tarkime, kad tai veiksmas pirkti televizori". Tada
teiginys Neprivalau pirkti televizoriaus" - teisingas, teiginys Ne-
turiu teiss pirkti televizoriaus" - klaidingas.
Palygin abi matricas, nustatome, kad teigini Wxa (x neprivalo
daryti veiksmo a) ir Txa (x turi teis nedaryti veiksmo a) matricos
vienodos. Vadinasi, ie teiginiai ekvivalentus:
Wxa ~Txa.
Taip pat matome, kad teiginio Txa (x neturi teiss daryti veiks-
m a) ir teiginio Wxa (x privalo nedaryti veiksmo a) matricos vie-
nodos, ie teiginiai taip pat ekvivalentus:
Txa ~Wxa.
Vei ksm t ur i ma t ei s dar yt i " ir
t ur i ma t ei s nedar yt i " sampr at a
1. Veiksmas turima teis daryti" suprantamas remiantis veiksmu
privaloma daryti":
Wxa-^Txa.
Skaitome: jei privalo daryti veiksm a, tai turi teis daryti
veiksm a.
i iraika rodo, kad turime teis daryti tai, k privalome daryti.
K reikia, kad turime teis moksl? i teis reikia suprasti taip:
jei privalome mokytis, tai turime teis mokytis. iuolaikin visuo-
men be mokslo nesivaizduojama, visuomens nariai privalo bti
isimokslin, todl ir yra teis moksl. Kai sakoma, kad turime
teis poils, tai i teis reikia suprasti taip: niekas negali dirbti
kiaur par, reikalingas poilsis atstatyti ieikvotai fizinei ir dvasinei
energijai, mogus privalo ilstis. J ei privalome ilstis, tai ir turime
teis ilstis.
Matrica rodoma, kad iraika Wxa-^Txa yra norm logikos dsnis.
Wxa Tx a Wxa- >Txa
1 * t t t
0 * k k t
1/
2
*
k t t
2. Veiksmas turima teis daryti" suprantamas, remiantis veiks-
mu galima daryti ir galima nedaryti".
M* xa>7xoc.
Skaitome: jei gali daryti ir gali nedaryti veiksmo a, tai turi
teis daryti veiksm a.
Pavyzdiui, jei galiu eiti koncert filharmonijoje ir galiu j nei-
ti, tai turiu teis eiti koncert filharmonijoje. Teis klausytis fil-
harmonijoje koncerto neginytina.
Kad iraika M*>Txa yra norm logikos dsnis, rodo jos mat-
rica:
M*x a Tx a M*xa>Txa
1* k t t
0* k k t
Vl * t t t
Panaiai dvejopai suprantamas ir veiksmas turima teis nedaryti":
Wxa>Txa.
M* . .
ias iraikas skaitome: jei privalo nedaryti veiksmo a, tai
turi teis nedaryti veiksmo a; jei gali daryti ir gali nedaryti veiks-
mo a, tai turi teis nedaryti veiksmo a. Pavyzdiui, jei galiu eiti j
koncert filharmonijoje ir galiu j neiti, tai turiu teis neiti kon-
cert filharmonijoje.
Logika negali nurodyti, kokius konkreius veiksmus privalome
daryti, koki konkrei veiksm privalome nedaryti ir kokius kon-
kreius veiksmus galime daryti ir galime nedaryti. Tai ne logikos,
bet kit moksl, socialinio patyrimo reikalas. Logika nustato tik
bendras taisykles: jei kur nors veiksm privalome daryti, tai j turi-
me teis daryti, ir kt.
D s ni ai
Aptartos iraikos yra absoliuios norm logikos dsniai. Apvelg-
sime dar kitus dsnius.
7->7.
Skaitome: jei neturi teiss daryti veiksmo a, tai turi teis ne-
daryti veiksmo a.
is dsnis reikia t pat, k ir dsnis Wxa-^Txa, nes buvo paro-
dyta, kad teiginys Txa ekvivalentus teiginiui Wxa.
Txa>Txa.
Skaitome: jei neturi teiss nedaryti veiksmo a, tai turi teis
daryti veiksm a.
is dsnis reikia t pat, k ir dsnis Wxa->Txa, nes Txa ekvi-
valentu Wxa.
M*xa ~(Txa Txa).
Skaitome: teiginys x gali daryti ir gali nedaryti veiksmo a" ekvi-
valentus teiginiui x turi teis daryti veiksm ir turi teis neda-
ryti veiksmo a".
Teiginys Onut gali tekti u J ono ir gali u J ono netekti" ek-
vivalentus teiginiui Onut turi teis tekti u J ono ir Onut turi
teis u J ono netekti".
Kadangi Txa ~Wxa, tai dsn galima taip pertvarkyti:
M*xo. ~(Txa Wxa).
Skaitome: teiginys x gali daryti ir gali nedaryti veiksmo a" ekvi-
valentus teiginiui x turi teis daryti veiksm ir neprivalo daryti
veiksmo a".
Teiginys Onut gali tekti u J ono ir gali u J ono netekti" ek-
vivalentus teiginiui Onut turi teis tekti u J ono ir neprivalo u
jo tekti".
Wxa.>M*xa.
Skaitome: jei privalo daryti veiksm a, tai netiesa, kad gali
daryti ir gali nedaryti veiksmo a.
Pavyzdiui, privalome gerbti vyresniuosius. I ia seka, kad ne-
teisinga teigti, jog vyresniuosius galime gerbti ir galime j negerbti.
TxaVTxa.
Skaitome: turi teis daryti veiksm arba turi teis nedaryti
veiksmo a.
Pavyzdiui, dekanatas turi teis pristatyti student A stipendijai
gauti arba tokios teiss neturi.
Paymsime, kad iraika WxaS/Wxa nra dsnis. ioje irai-
koje teigiama, kad kok nors veiksm privaloma daryti arba priva-
loma jo nedaryti. Taiau inome, kad yra dar ir treia veiksm gru-
p - veiksmai, kuriuos galima daryti ir galima nedaryti. Kad min-
toji iraika nra logikos dsnis, rodo ir jos matrica.
Paskutiniame matricos stulpelyje yra ir reikm klaidinga", va-
dinasi, pateiktoji iraika nra bendrareikm.
1. Kokiai normini veiksm grupei priskirtini ie veiksmai:
a) reikia daryti.
b) nebti na daryti.
2. Ar teiginys J ei turi teis daryti veiksm a, tai turi teis nedaryti
veiksmo a" yra dsnis?
3. Ar teisingai samprotauj ama:
a) J ei privalau daryti veiksm, tai turiu teis j daryti. I to seka,
kad jei neturiu teiss veiksmo daryti, tai neprivalau j o daryti.
b) J ei netiesa, kad gali daryti ir gali nedaryti veiksmo a, tai
privalo daryti veiksm a.
Wxa Wxa WxaMWxa
1 * t k t
O* k t t
Vi* k k k
P r at i mai
6. Minimali norm logika
Absoliuti norm logika vadinama minimalia, kai joje vartojamos
ribotos, minimalios formalizavimo priemons: simboliai, ymintys
normatyvinius operatorius privaloma", draudiama" ir kt., teigi-
niai p, q, r bei teigini logikos jungtys.
Minimalioje absoliuioje deontinje logikoje vartojami ie nor-
miniai operatoriai: privaloma, leidiama, indiferentika, draudia-
ma, taip pat j neigimai. Operatori privaloma" ymsime O (pir-
moji raid angl k. odio obligatory - privalomas"); operatori
leidiamas" - P (pirmoji raid angl k. odio permit - leisti");
indiferentika" - I; draudiama" - F (pirmoji raid angl k. o-
dio forbid - drausti").
Iraikas su norminiais operatoriais skaitome:
Op - privaloma,
Pp - leidiama,
Ip - indiferentika,
Fp - draudiama.
ie teiginiai nusako bvius, kuri realizavimas atitinka mogaus
galimybi ribas. Iraika Op neteigia, kad teiginys p privalomas. J i
teigia, kad privalomas veiksmas, realizuojantis teiginiu p nusako-
m bv. Iraika Fp teigia, kad nedraudiamas veiksmas, realizuo-
jantis teiginiu p nusakom bv. Panaiai suprantamos ir kitos mi-
nimalios norm logikos iraikos.
Apvelgsime operatori O
1
P, I, F apibrimus. Termin leidia-
ma" laikydami pradiniu, ioje sistemoje neapibriamu, juo api-
brime kitus tris operatorius.
Op ~Pp.
Skaitome: iraika p privaloma" ekvivalenti iraikai ne-p ne-
leidiama".
Teiginys Privaloma tausoti valstybs turt" ekvivalentus teigi-
niui Valstybs turto netausoti neleidiama".
Fp - Pp.
Skaitome: iraika p draudiama" ekvivalenti iraikai p ne-
leidiama".
Teiginys Nepilnameiams parduoti rkalus draudiama" ekviva-
lentus teiginiui Nepilnameiams parduoti rkalus neleidiama".
Ip ~(Pp Pp).
Skaitome: iraika p indiferentika" ekvivalenti iraikai leidia-
ma p ir leidiama ne-p".
Operatoriumi draudiama" apibrime privaljim, leidim,
neutralum ir j neigimus.
Op - Fp.
Op-Fp.
Pp - Fp.
Pp-Fp.
Ip ~(Fp Fp).
Ip - (FpVFp).
Pateiksime kai kuriuos kitus minimalios norm logikos dsnius.
Op-^Pp.
Skaitome: jei p privaloma, tai p leidiama.
Kiekvien veiksm, kur privaloma atlikti, kartu ir leidiama at-
likti.
Pp - (OpV/p).
Skaitome: iraika p leidiama" ekvivalenti iraikai p priva-
loma arba p indiferentika".
Op^Tp.
Skaitome: jei p privaloma, tai p neindiferentika.
J ei veiksm privalome daryti, tai neteisinga tvirtinti, kad esame
tam veiksmui indiferentiki. Panaiai aikintina ir iraika
Op Op.
Skaitome: netiesa, kad p privaloma ir ne-p privaloma.
is dsnis ireikia normin neprietaringum, kaip ir dsnis
Op Fp
l
kur skaitome: joks veiksmas nra kartu privalomas ir draudiamas.
Fp-Pp
Skaitome: joks veiksmas nra kartu draudiamas ir leidiamas.
Fp Pp pripainimas teisint savival, anarchij ir nihilizm.
0(p-q)~(0p Oq).
Skaitome: jei konjunkcija privaloma, tai privalomas kiekvienas
jos narys.
F (pVqr) ~(Fp Fq).
Skaitome: iraika draudiama p arba q" ekvivalenti iraikai
draudiama p ir draudiama
Nesunku pastebti atitikim tarp minimalios norm logikos ir
absoliuios norm logikos. od atitinka" paymj enklu =, nu-
statome abiej sistem operatori panaum:
privaloma ~privaloma daryti;
leidiama =turima teis daryti;
indiferentika ~galima daryti ir galima nedaryti;
draudiama = privaloma nedaryti.
Tad iraikos Op, Pp
l
lp, Fp gali bti apibriamos tomis paio-
mis absoliuios norm logikos matricomis:
Op Pp
Ip Fp
1* t t k k
0* k k k t
Vl* k t t k
Sudarysime matric iraikai Fp^(OpVIp).
Fp Op
Ip
OpVIp Fp^(OpVIp)
1* t t k t t
0* k k k k t
Vi* t k t t t
Matrica rodo, kad iraika yra deontins logikos dsnis.
Kita vertus, lengva pastebti, kad norm logikos operatoriai ati-
tinka modalinje logikoje tiriamus modalumus:
privaloma =btina;
leidiama =galima;
indiferentika =atsitiktina;
draudiama =negalima.
Pateiksime pavyzdi.
Privaloma nesitaikstyti su trkumais" =Btina nesitaikstyti su
trkumais".
Garsiniai signalai gyvenvietse draudiami. Iimties tvarka lei-
diama duoti garsin signal siekiant ivengti keli transporto vy-
kio" =Garsiniai signalai gyvenvietse negalimi. Iimties tvarka ga-
lima duoti garsin signal siekiant ivengti keli transporto vykio".
i- P r at i mai
1. Ar iraikos
a) Ip ~ (Op Fp);
b) Pp->/ p
yra minimalios norm logikos dsniai?
2. I raik M*xa ~ ( Txa Wxa) uraykite minimalios norm logikos
simboliais.
7. Auktesns eils normos
Norma yra auktesns eils, kai ji apibudina ne buv, bet kit norm.
POp
skaitoma: leidiama, kad bvis p bt privalomas. Pvz., aukiau-
sia teisin valdia leidia ileisti norm, kad tam tikr veik pada-
rius privaloma; antai leidiama, kad komendanto valanda tapt pri-
valoma.
OOp
skaitome: privaloma, kad bvis p privalomas. Pavyzdiui, aukiau-
sia valdia sako, kad tam tikras mokesi padidinimas tapt priva-
lomas.
Op-^PPp
skaitome: jei p privaloma, tai neleidiama, kad bt leidiama ne-
p. Pavyzdiui, statym leidjas, nustats, kad norma - privaloma,
neleidia, kad bt ileista jai prietaraujanti norma.
OPp
skaitome: privaloma, kad bt leidiama ne-p. Antai privaloma leisti
isakyti ir prieing poir.
^D P r at i mai
1. Ar iraika FOPp tiksliai skaitoma: draudiama, kad bt privaloma
neleisti p?
2. Formalizuokite teigin Udraudusi tam tikr veik, valdia neleidia,
kad toji veika tapt laisvai pasirenkama".
VIII SK Y R I U S
Vertinim logika
Vertinaniaisiais teiginiais reikiami mogaus vertinimai: k jis lai-
ko griu, blogiu, kam yra indiferentikas, pavyzdiui: Sudedama
baidar - geras daiktas", J onaitis elgiasi blogai", Daryti A nau-
dingiau, negu daryti B".
Vertinim logika yra logikos sritis, tirianti vertinim (isakom odiais
geras", blogas", indiferentikas" irkt.) reikim samprotavimuose.
Vertinim logika yra modalins logikos aka, vertinimus
ireikiantys odiai vadinami aksiologiniais modalumais, arba ak-
siologiniais operatoriais (graik k. axios - vertingas). Pati vertinim
logika dar kitaip vadinama formalija aksiologija.
Logini santyki nustatymas tarp aksiologini operatori ge-
ras", blogas", indiferentikas", geriau", taip pat blogai" ir kit
yra pagrindinis vertinim logikos udavinys.
1. Vertinimo struktra
Vertinim sudaro keturios dalys:
1. Vertinimo subjektas yra asmuo arba klas asmen, kurie verti-
na. Formalizuojant vertinim, vertinimo subjektas nenurodomas.
Logikos simboliais j ireikti nra reikalo, nes postuluojama (t. y.
i anksto priimama), kad visame samprotavime figruoja tas pats
vertinantis subjektas. Vadinasi, nors vertinimai yra reliatyvs (kas
gera vieniems, kitiems gali nebti gera), visus vertinimus priskyrus
tam paiam subjektui, reliatyvumas paalinamas.
2. Vertinimo objektai - tai tie objektai, kuriems vertinimai skiria-
mi. Teiginyje Spektaklis gerai pastatytas" vertinamas spektaklis,
teiginyje Geriau eiti psiomis negu vaiuoti troleibusu" vertina-
mas bdas pasiekti tam tikr viet.
Vertinimo objektai ne visuomet bna akivaizds. Teiginyje
50 000 lit - geras daiktas automobiliui sigyti" pirmiausia verti-
nami ne pinigai, o automobilis. Be to, pinigai vertinami kaip prie-
mon ne bet kokiam, o geram automobiliui sigyti. Taigi A geras
tiek, kiek geras B ir kiek A galina sigyti B. Moralini vertinim
objektus iskirti yra kur kas sudtingiau. ia vertinami veiksmai,
veiksm motyvai, ketinimai, apsisprendimai, jausmai, charakteriai,
atitinkamai besielgiantys ir jausmus bei valios aktus igyvenantys
asmenys. Nepaisant to, kiekviename vertinime yra jo objektas, nors
j kartais bna nelengva nustatyti.
3. Vertinimo pobdis nurodo, kaip vertinama. Pagal tai vertini-
mai skirstomi absoliuius ir palyginamuosius.
Absoliuts vertinimai reikiami terminais
geras - indiferentikas - blogas;
gerai - indiferentikai - blogai.
Palyginamieji vertinimai reikiami terminais
geriau - lygiavertikai - blogiau.
Vertinaniosios svokos sudaro ir kitokius tripletus, pavyzdiui,
susidedanius i dviej absoliui vertinanij termin ir vieno
palyginamojo:
gerai - geriau - blogai.
Tokiais tripletais galima ireikti ir estetines vertybes:
grau - indiferentika - bjauru.
Grau" atitinka svok estetikai gerai", bjauru" - esteti-
kai blogai".
prastoje kalboje gausu vertinimus ireikiani odi:
teigiamas
pustinas
vidutinis
puikus neblogas
nekoks
niekam tiks
nenaudingas
naudingas
girtinas
peiktinas
kokybikas
ir kt. Loginje vertinim teorijoje jie prilyginami tam tikroms stan-
dartinms iraikoms.
4. Vertinimo pagrindas yra poiris, kuriuo vertinama, t. y. tie ar-
gumentai, kurie veria subjekt k nors girti, peikti, bti indiferen-
tikam.
Nustatykite vertinimo objekt, pobd ir pagrind teiginyje iemos spor-
tas - puiki priemon sveikatai stiprinti".
Grio svoka vartojama bent eiomis skirtingomis prasmmis.
Instrumentinis gris priskiriamas apyvokos reikmenims, rankiams,
instrumentams. Pavyzdiui, sakoma: is laikrodis - geras", N mar-
ks uraktai niekam tik".
Techninis gris taikomas apibdinti gebjimui, meistrikumui.
Techninis gris reikia gebjim skmingai atlikti koki nors veik-
l, bti geru specialistu. Sakoma: gera mokytoja", blogas siuv-
jas", vidutinis aktorius".
Medicininis gris - tai gera kno organ ir protini gebjim bkl.
Sakoma: geros akys", gera atmintis", gera vaizduot".
Utilitarinis gris nusako objekt naudingum ar nenaudingum.
Geras planas", geros naujienos" - tai utilitariniai vertinimai.
Hedonistinis gris sutampa su tuo, kas prastoje kalboje reikia-
ma odiais malonu", malonumas". Sakoma: geri piets", blo-
gas oras", gera maudykl".
0t Pr at i i mas
2. Grio rys
Gris, taikomas mogaus charakteriui ir elgesiui, apibdina mo-
gaus psichines savybes ir j iraik elgesyje. Sakoma: geri norai",
geras poelgis", gera valia".
Nustatykite, apie koki grio r kalbama:
1. Geras kvapas.
2. Gera d.
3. Geras sumanymas.
4. Geras raytojas.
3. Vertinanij samprotavim pagrindimas
Ar vertinaniuosius teiginius galima laikyti teisingais ir klaidingais?
iuo klausimu nra vieningos nuomons. J sprendiant, reikia isiai-
kinti, kokias funkcijas atlieka vertinimus ireikiantys odiai geras",
blogas" ir kt. Pasirodo, jie atlieka dvi pagrindines funkcijas. Tai:
1. Ekspresin funkcija. vairiomis vertinaniomis svokomis rei-
kiamas pasitenkinimas, nepasitenkinimas, malonumas, kania, sko-
nis ir kt. Sakoma: man patinka", esu pasipiktins", man vis tiek"
ir 1.1. Tokie vertinimai ne deskriptyvs, jie ireikia psichines bse-
nas, kurios individualiai kinta. Vertinimai, kuriuose vertinanios
svokos atlieka ekspresin funkcij, nra nei teisingi, nei klaidingi.
2. Atitikimo funkcija. J i reikia, kad vertinanios svokos apib-
dina vertinam objekt santyk su tam tikrais pavyzdiais, standar-
tais. Kai sakoma ie batai geri", Petraitis yra geras studentas",
N yra nekultringas mogus", tai iais vertinimais reikiama ne
tik subjektyvi nuomon, bet ir tam tikras apibdinimas, lyginimas
su atitinkamais standartais. Yra ger bat, gero studento, nekult-
ringo mogaus standartai. Daugelis logik mano, kad vertinimai,
kuriuose vertinanios svokos atlieka atitikimo funkcij, gali bti
teisingi arba klaidingi. Teiginys Petraitis yra geras studentas" tei-
P r at i mas
singas, jei ir tik jei Petraitis yra studentas ir atitinka reikalavimus,
keliamus geriems studentams. Teiginys ie batai geri" klaidingas,
jei ir tik jei ie batai neatitinka ger bat standarto, t. y. neatitinka
reikalavim, keliam geriems batams.
Taiau ne visiems objektams yra aiks standartai. Be to, ne visi
standartai yra visuotiniai, vienose epochose ir alyse - vieni stan-
dartai, kitose - jau kiti.
Geru karvediu dabar laikome t, kuris, be kit privalum, moka suklai-
dinti prie, smogti jam nelaukt smgj. Taiau senovs Romoje gero kar-
vedio samprata buvo kitokia. Romn karo vadas Liucijus Marcijus, ka-
riaudamas su Makedonijos karaliumi Persju, nordamas laimti laiko, pra-
djo taikos derybas. Karalius sutiko keletui dien padaryti paliaubas, tuo
romnams suteikdamas galimyb atsigauti, susitvarkyti ir sumuti jo pa-
ties kariuomen. Taiau Romos senatoriai pasmerk Marcijaus gudrum,
laikydami, kad jo veiksmai prietarauja karo nuostatams, skelbusiems, kad
prieinink reikia veikti narsa, o ne jviliojimu j spstus ir naktiniais upuo-
limais, ne apgaulingu bgimu ir nelauktu smgiu.
Vertinimai pagrindiami ir empiriniu inojimu. Medicinai atsklei-
dus rkymo al sveikatai, poiris, kad rkymas ess gris arba
neutralus reikinys, buvo paneigtas, rkymas laikomas blogo sko-
nio iraika.
Vis dlto net tada, kai vertinimai nra nei aikiai teisingi, nei
aikiai klaidingi, jie gali bti samprotavimo prielaidomis ir i j ga-
lima daryti logikas ivadas. Taip ipleiama logins sekos sampra-
ta: login sek gali sudaryti ir teiginiai, neapibdinami teisingumo
ar klaidingumo poiriu.
P r at i mas
Ar priskirtina teisingumo bei klaidingumo reikm iems teiginiams:
1. Diazo muzikos negaliu paksti.
2. Lentvario kilim fabriko kilimai - geri.
3. J onaitis yra auktos kvalifikacijos specialistas.
4. Absoliui vertinim logika
vairios vertinim logins sistemos tarpusavyje skiriasi jose varto-
jamomis vertinaniosiomis svokomis (aksiologiniais operatoriais).
Absoliuioje vertinim logikoje vartojami ie operatoriai:
gris - indiferentikumas - blogis.
J uos ymsime iomis raidmis: geras", gerai", gris" - G;
indiferentikas", indiferentikai", indiferentikumas" - /; blo-
gas", blogai", blogis" - H. Indiferentika - tai nei gera, nei bloga.
Absoliuios vertinim logikos pagrindas - dvireikm teigini
logika. Teiginiais p, q, r absoliuioje vertinim logikoje nusakomi
kokie nors bviai, jie paskui vertinami - laikomi gerais, indiferen-
tikais arba blogais.
Gp skaitoma: p geras (gris);
Ip skaitoma: p indiferentikas (indiferentikumas);
Hp skaitoma: p blogas (blogis).
Tad iraika Gp teigia ne tai, kad teiginys p yra gris; i iraika
tvirtina, kad gris yra tam tikras bvis, nusakomas teiginiu p. Verti-
nim logikos operatoriai susij ne su teiginiais, prie kuriuos jie
raomi, o su iuos teiginius nusakomais bviais. iuo poiriu ver-
tinim logika nesiskiria nuo kit modalins logikos srii.
geras - indiferentikas
gerai - indiferentikai
blogas;
blogai;
Sistema GH
ioje sistemoje vartojami du operatoriai:
geras - blogas;
gerai - blogai;
gris - blogis.
Gris - tai teigiama vertyb, blogis - neigiama vertyb.
Kaip apibrti G ir Pasirodo, kad nra bendro i operatori
apibrimo. Gr reikia diferencijuoti skiriant jo ris. Kai kurioms
grio rims tinka is apibrimas:
Gp ~Hp.
Skaitome: bvis yra geras, jei ir tik jei prieingas bvis yra blogas.
Toks grio apibrimas tinka, pavyzdiui, techniniam griui, kai
gris suprantamas kaip mokjimas kak daryti, o blogis - kaip ne-
mokjimas to daryti. Mokjimas plaukti yra gris, ypa laivui sks-
tant. Usienio kalb mokjimas yra gris visais atvejais. i sam-
prat ireikia ir apibrimas
Gp ~Hp.
Skaitome: bvis yra geras, jei ir tik jei jis nra blogas.
Panaiai blogis gali bti apibrtas operatoriumi gris":
Hp ~Gp.
Skaitome: bvis yra blogas, jei ir tik jei jam prieingas bvis yra
geras.
Hp ~Gp.
Skaitome: bvis yra blogas, jei ir tik jei jis nra geras.
Taiau daugeliui grio ri ie apibrimai netinka, nes jose tarp
grio ir blogio yra tarpins grandys. I iraikos Gp ne visuomet
seka Hp, t. y. jei kas nors nra gera, tai ne visuomet tai laikoma
blogiu. Hedonistiniame gryje malonum nebuvimas dar nra kan-
ia. J ei lenktyni arklys nra geras, tai i to dar neseka, kad jis blo-
gas - arklys gali bti vidutinis. Panaiai i iraikos Hp ne visuomet
seka Gp, t. y. jei kas nors nra bloga, tai ne visuomet tai yra gera.
J ei slids nra blogos, tai i to dar neseka, kad jos geros - slids gali
bti vidutinikos kokybs.
Apvelgsime kitas svarbesnes sistemos GH iraikas.
Gp->Gp.
Skaitome: jei bvis geras, tai jam prieingas bvis nra geras.
ioje iraikoje implikacij pakeit konjunkcija, gausime: Gp Gp.
Paalin dvigub neigim, gausime prietaravimo dsn vertinim
logikoje:
Gp Gp.
Skaitome: netiesa, kad bvis ir jam prieingas bvis kartu yra
geri.
Pvz., vienas asmuo tvirtina, kad koks nors bvis yra geras - Gp,
kitas asmuo tvirtina Gp, t. y. kad prieingas bvis geras. Taiau tas
pats asmuo negali tvirtinti Gp ir Gp.
Visose sistemos GH iraikose, kuriose yra operatorius G, jis gali
bti pakeistas operatoriumi H. Tai padar pateiktoje iraikoje, gau-
sime:
Hp Hp.
Skaitome: netiesa, kad bvis ir jam prieingas bvis kartu yra
blogi.
Gp Hp.
Skaitome: joks bvis nra kartu geras ir blogas.
(Gp Gq)->G (p q).
Skaitome: jei bvis p geras ir bvis q geras, tai i bvi kon-
junkcija taip pat gera.
[Gp G(p-4>q)]>Gq.
Skaitome: jei p geras ir gerai, kad i p seka q, tai q geras.
Ivedant vertinim logikos iraikas i teigini logikos, kartais
kyla sunkum dl j aikinimo. Antai teigini logikos iraika
p->(qf>p) tvirtina: teisingas teiginys seka i bet kurio kito teiginio.
Vertinim logikoje ji gyt tok pavidal: Gp^G(q>p). Skaitome:
jei p geras, tai gerai, kad jei q, tai p. ios iraikos primimas ar
neprimimas priklausys nuo to, kaip suprasime iraik gerai, kad
jei q, tai p", t. y. G(q>p). J ei j aikinsime taip, kad bvis q geras,
nes jis galina pasiekti p, tai iraik Gp^G{q^p) turtume skai-
tyti taip: jei p geras, tai geras kiekvienas bvis, vedantis p atsiradi-
m. Tokio tvirtinimo negalima priimti, jis bt principo tikslas pa-
teisina priemones" loginis teisinimas.
Sistema GHI
ioje sistemoje vartojami trys operatoriai:
geras - indiferentikas - blogas;
gerai - indiferentikai - blogai;
gris - indiferentikumas - blogis.
Indiferentikumas reikia, kad asmuo bviui yra abejingas, neut-
ralus, bvio jis nelaiko nei teigiama vertybe (griu), nei neigiama
vertybe (blogiu).
Ip ~(Gp Hp).
Skaitome: bvis indiferentikas, jei ir tik jei jis nra geras ir nra
blogas.
J ei kas nors rkymo nelaiko nei griu, nei blogiu, tai rkym
vertina indiferentikai.
Kai bvis vertinamas indiferentikai, tai prieingas bvis taip pat
vertinamas indiferentikai. Pavyzdiui, kas abejingas rkymui, tas
abejingas ir nerkymui, taigi:
Ip ~Ip.
Susipainsime su kitomis svarbesnmis sistemos GHI iraikomis.
GpVHpV Ip.
Skaitome: kiekvienas bvis yra geras arba blogas, arba indife-
rentikas.
Gp^(HpVIp).
Skaitome: jei bvis nra geras, tai jis yra blogas arba indiferen-
tikas.
Hp^(GpVIp).
Skaitome: jei bvis nra blogas, tai jis yra geras arba indiferen-
tikas.
Tp^(GpVHp).
Skaitome: jei bvis nra indiferentikas, tai jis yra geras arba blo-
gas.
Gp-^/p.
Skaitome: jei bvis geras, tai jis nra indiferentikas.
I (q->p)^lp.
Skaitome: jei indiferentika, kad i bvio q seka bvis p, tai b-
vis p indiferentikas.
I (p->q)-/p.
Skaitome: jei indiferentika, kad i bvio ne-p seka bvis q, tai
bvis p indiferentikas.
Pavyzdiui, jei kas nors abejingas (indiferentikas) gydytojo nu-
rodymams, kad, nesilaikant reimo, jo liga pasunks, tai jis indife-
rentikas nurodymams laikytis reimo.
Vertinim logika, pradta intensyviai tirti nuo XX a. vidurio, te-
besiformuoja. J oje esama diskusini ir neisprst problem. Ta-
iau login vertinim analiz rodo, kad neteisinga manyti, jog ver-
tinimai nepriklauso racionali samprotavim sriiai, kad jie alogi-
ki. Vertinim login analiz naudinga mokslui ir praktinei veiklai.
J a gali naudotis psichologai, sociologai ir filosofai. J a remiantis,
galima numatyti pavieni moni ir socialini grupi elges. ino-
ma, vertinim logika negali pakeisti etikos, sociologijos ar psicho-
logijos. J i tik padeda iems mokslams tiksliau reikti samprotavi-
mus, sugrietina vartojamas svokas ir rodymus.
1. Formalizuokite iuos teiginius:
a) Prietaringas bvis negali bti geras.
b) Jei bvis indiferentikas, tai netiesa, kad jis yra geras arba blogas.
2. Ar iraikos
a) lp>Hp\
b) Ip-^Gp
yra vertinim logikos dsniai?
Auktesns eils yra vertinimas, kurio objektas - kitas vertinimas.
GGp
skaitome: gerai, kad p geras.
GHp
skaitome: gerai, kad p blogas. Asmuo bv p vertina neigiamai ir
yra sitikins, kad jo isakytas bvio p vertinimas yra pozityvus (ati-
P r at i mai
5. Auktesns eils vertinimai
tinka posak Taip jam ir reikia", t. y. gerai, kad jam taip blogai
atsitiko).
Gp^HGp
skaitome: jei p nra geras, tai blogai, kad p nra geras.
HGHp
skaitome: blogai, jog gerai, kad p blogas. i iraik galima taip
aikinti: isakomas asmens neigiamas poiris teigiam vertinim
savo paties konstatuoto blogo p bvio, t. y. asmuo savo vertinimo
gerai, kad p blogas" atsisako.
03) P r at i mas
Formalizuokite vertinimus:
1. Blogai, kad p blogas.
2. Gerai, kad p nra blogas.
6. Vertinimai ir normos
Esama iraik, kuriomis isakoma ir normos, ir vertinimai. Tokios
yra idealios taisykls, pavyzdiui:
Laikrodis turi rodyti tiksl laik.
Karys turi bti narsus.
N vienas nekaltas neturi bti nuteistas.
Tikslins normos nurodo tai, kas privalu, gali ar negali bti da-
roma pasiekti tam tikram rezultatui, pavyzdiui:
Jei norite A, turite daryti B.
Vertinimai ir normos susipina. Iraika
Fp^Gp
skaitoma: jei p draudiamas, tai p nra geras.
Op^Hp
skaitoma: jei p privalomas, tai p nra blogas.
Gp Fp
skaitoma: netiesa, kad p geras ir p draudiamas.
klausim, kas labiau pamatinis - normos ar vertinimai, - galimi
trys atsakymai:
1. Vertinimai yra labiau pamatiniai. Normos igaunamos i verti-
nim, normos kuriamos vertinim pagrindu. Kad kas nors bt pri-
valoma, jis turi bti laikomas griu:
Gp-^Op.
Vis dlto i iraika ne visuomet galioja. Tik kai kurie geri bviai
yra privalomi, kiti geri bviai yra tik gris, bet nra privalomi. Tad
iraika
Vp (Gp^Op)
(kiekvienas p, jei p geras, tai p privalomas) nepasitvirtina, ji nra
visuotinai galiojanti. Pasitvirtina iraika
3p (Gp Op).
Nepasitvirtina ir iraika
Vp (Hp^Fp)
l
t. y. kad kiekvienas blogas bvis draudiamas. Kadangi viso blogio
visuomenje paalinti nemanoma, tai visuomen, bdama pakan-
kamai stipri, kartu yra atlaidi, leidia neym blog. Visuomeni-
niuose ir privaiuose santykiuose blogio leidimas dar grindiamas
maesnio blogio principu": maesnis blogis leidiamas siekiant i-
vengti didesnio blogio, kurio veika pareikalaut didesni snaud
negu maesnio blogio sukeliama ala. Tad pasitvirtina iraika
Bp (Hp Fp).
2. Normos yra labiau pamatins negu vertinimai. Pareiga, priva-
ljimai ir draudimai labiau pamatiniai, jie lemia vertinimus.
Vis dlto iraika
Vp (Op->Gp)
(kiekvienas p, jei p privalomas, tai p geras) nepasitvirtina. Ne kiek-
vienas privalomas bvis yra geras. Diktatoriniame reime valstyb
valdanios klikos priimti statymai paveriami privalomais, taiau
jie daugiausia nra gris.
3. Normos ir vertinimai vienodai pamatiniai. Sis poiris tiki-
miausias.
Gris ir privaljimas nesutampa: ne kiekvienas privaljimas yra
gris, ne kiekvienas gris yra privalomas. Geras poelgis gali bti ne
privalomas, o tik girtinas.
Gp-^(OpVip)
skaitome: jei p geras, tai jis privalomas arba girtinas (L - lotyn k.
odio laudabilis, angl k. odio laudable - girtinas" pirmoji raid).
Draudimas ir blogis taip pat nesutampa, draudiamas ne kiek-
vienas blogis. Blogio pakanta eksplikuojama iraika
Hp^(FpVEp)
l
kuri skaitoma: jei p blogas, tai jis draudiamas arba atleistinas (E -
angl k. odio excusable - atleistinas" pirmoji raid).
Esama veiksm, kurie tik smerkiami. Smerktinas yra veiksmas,
kur atlikti bt blogis ir nebt nei gris, nei blogis jo neatlikti:
Cp ~[Hp (Gp Hp)].
ioje iraikoje Cp skaitoma: p smerktina (C - angl k. odio
condemn - smerkti" pirmoji raid).
Tad bvis gali bti privalomas arba draudiamas, arba girtinas,
arba atleistinas, arba smerktinas:
OpV FpV LpV EpV Cp.
i ^D P r at i mai
1. Pagrskite poir, kad normos ir vertinimai vienodai pamatiniai.
2. Aptarkite poir, kad inojimo, jog atliekamas veiksmas yra geras, blo-
gas ar neutralus, nepakanka nustatant veiksmo normin status.
3. Ar teiginys Ne kiekvienas gris yra privalomas" uraomas Vp (Gp)?
7. Preferencij logika
Preferencija yra pirmenybs teikimas. Preferencij logika tiria paly-
ginamuosius vertinimus. Pagrindin jos iraika yra
vertesnis u y,
ji uraoma
xPy
(raid P - angl k. odio preference pirmoji raid).
xPy
skaitoma: ne vertesnis u y.
Preferencija yra nerefleksyvus ir nesimetrinis santykis:
xPx; xPy>yPx.
Objektas nra u save vertesnis; jei vertesnis u y, tai y nra
vertesnis u x.
Preferencijai bdinga tranzityvumas:
{xPy yPz)~>xPz.
J ei vertesnis u y ir y vertesnis u z, tai vertesnis u z.
xly
skaitoma: nesiskiria nuo y (indifferentia lotyn k. - nesiskyri-
mas"). Tai reikia, kad nra vertesnis u y ir y nra vertesnis u x:
xly ~{xPy yPx).
Nesiskyrimas yra refleksyvus, simetrikas ir tranzityvus santykis:
x/x;
x/y>y/x;
(x/y y/z)>xlz.
Iraika (xPy xlz)->zPy skaitoma: jei vertesnis u y ir nesi-
skiria nuo z, tai z vertesnis u y. Panaiai (xPy ylz)^>xPz.
Remiantis preferencija, gris apibriamas taip:
Gp ~pPp.
Skaitome: bvis p geras, jei ir tik jei jis vertesnis u savo prieyb
ne-p.
Atitinkamai apibriamas ir blogis:
Hp ~p Pp.
Skaitome: bvis p blogas, jei ir tik jei bvio nebuvimas vertesnis
u jo buvim.
Sie apibrimai sukelia keblum, nes yra grio ir blogio laips-
niai. Antai egzamino ilaikymas emiausia atestacija asmeniui gali
bti geriau negu egzamino neilaikymas, o ilaikymas aukta ates-
tacija yra dar geriau.
Grio laipsnis nusakomas pilnumo svoka, o laipsni isidsty-
mas vaizduojamas taip. Tegul turime bv, kur sudaro vienodos
verts komponentai p, q, r. Pagal j dalyvavim bvyje galimi ie
atvejai:
1.
P q
r
2.
P q
r
3.
P q
r
4.
P q
r
5.
P q
r
6.
P q
r
7.
P q
r
8.
P q
r
Pirmas bvis vertesnis u antr, o antras vertesnis u ketvirt.
Atuntas bvis visikai blogas, jo nesudaro n vienas i privalom
komponent. Taiau ar antras bvis vertesnis u penkt? J ie abu
vienodai nepilni, tad j vert vienoda. Antras, treias ir penktas
kaip nepilni griai gali bti vienodai vertingi tarus, kad p, q, r nely-
gs, nra vienodai vertingi.
Preferencijos kinta laikui bgant. Senovs romn pasaulio ver-
tybes - didiavimsi, jg, stipryb, neapykant prieams, kert -
krikionyb pakeit nusieminimu, nuolankumu, meile, gailestin-
gumu, atlaidumu. Esama ir nuo laiko nepriklausani preferenci-
j. Antai apsivietimas visuomet geriau negu tamsumas, demokra-
tija visuomet geriau negu totalitarizmas, mogaus teisi gynimas
visuomet geriau negu j trypimas, visuomens gerov visuomet ge-
riau negu skurdas.
^D P r at i mai
1. Kodl nepriimtina iraika (xPy xPz) >yPzl
2. Ar priimtina iraika Hp^pPp?
3. Ar priimtina, kad Lp vertesnis u Cp?
I X S K Y R I U S
Klausim logika
Klausim logika yra teorija, tirianti klausim ir atsakym juos pa-
grindim bei raik.
Hausimai ir atsakymai juos manomi tada, kai klausiantysis ir
atsakantysis vartoja kalb, pakankam komunikacijai. Klausim lo-
gika atskleidia ia kalba reikiam klausim ir atsakym login pa-
grindim.
1. Klausimo login struktra
Klausimas yra sakinys, kuriuo nurodoma turim ini kuriuo nors
poiriu nepakankamumas ir reikalingumas inias papildyti atsa-
kymu. Moksle ir socialinje veikoje klausimai danai formuluoja-
mi problem pavidalu. Problema yra udavinys, kylantis tikslingoje
veikloje ir reikalaujantis teorinio arba praktinio sprendimo.
Pats klausimas teisingumo reikms neturi. Teisingas arba klai-
dingas, arba tiktinas tegali bti atsakymas klausim. Hausimas
nra teiginys.
Hausimai bna vairs. Taiau visi logikai tvarkingai suformu-
luoti klausimai bna sudaryti pagal tam tikr formal standart,
vadinam interogatyvu (lotyn k. interrogare - klausti). Interogaty-
vas formaliai atvaizduoja klausim, jis yra klausimo login forma.
Klausim sudaro:
- klausiamasis operatorius, ymimas enklu ?" ir reikiamas klau-
siamaisiais odiais ar, kur, kada, kaip, kodl ir 1.1.;
- klausimo baz - visuma teising teigini, btin klausim pa-
grindiant. Hausimo baz yra klausimo prielaida.
Klausimo Kas para Skirgail"?" baz sudaro teiginiai: yra
krinys, pavadintas Skirgaila", ir yra krin paras asmuo. Klau-
simo Kuriame Lietuvos rajone yra Siesario eeras?" baz sudaro
teiginiai: yra eeras, vadinamas Siesariu, ir yra Lietuvos administ-
raciniai vienetai - rajonai.
Kadangi klausim tikimasi atsakymo, tai susidaro interogatyvas:
klausiamasis operatorius - klausimo baz - atsakymas.
Interogatyvas formalizuojamas teigini ir predikat logikos, o
esant reikalui, ir kit teorij priemonmis. Tegul turime klausim:
Kada suiro Soviet Sjunga?
J ame isakyt teigin Soviet Sjunga suiro" paymj p, klau-
siamj operatori kada" paymj klaustuku, gauname:
?p.
Hausime Ar Aristotelis buvo filosofas ir gamtininkas?" Teigin
Aristotelis buvo filosofas" paymj p
r
teigin Aristotelis buvo
gamtininkas" paymj p
2
, sudarome iraik
? (P
1
P
2
)-
Kai klausiamieji operatoriai keli, jie visi pavaizduojami. Klausi-
mas Kas, kur ir kada irado geleinkel?" uraomas iraika
(?*, ?*
2

?x
3
) P-
kurioje p ymi teigin Geleinkelis irastas, ?x
1f
?px
2
,?x
3
, ymi klau-
siamuosius operatorius kas", kur", kada".
Kai reikia pavaizduoti klausimo baz, ji eksplikuojama predika-
t logikos priemonmis. Hausimo Kas para Skirgail"?" baz
eksplikuojama taip:
( yra raytojas);
3x (x yra drama Skirgaila");
para y.
Raytojui, dramai ir paraymui ymti ved simbolius F, G, R,
gauname:
3x F{x) By G (y) xRy.
P r at i mai
1. Nustatykite klausim struktr:
a) Ar Alytus didesnis miestas u Uten?
b) Koks akmuo Lietuvoje didiausias?
2. Formalizuokite klausim Kas, kur ir kada irado kin?"
2. Klausim rys
Turinio poiriu (pagal tai, ko klausiama) yra du klausim tipai -
tikslinantys ir papildantys klausimai.
Tikslinaniais klausimais tikslinamas kuri nors teigini teisin-
gumas. ie klausimai dar kitaip vadinami ar-klausimais, j klausia-
masis operatorius - odis ar:
ar teisinga, kad...
ar tikrai...
Atsakymas tikslinant klausim isakomas odiais taip, ne.
klausim
Ar Kolumbas pirmasis atrado Amerik?
galimi du atsakymai:
Taip, pirmasis atrado Kolumbas.
Ne, pirmasis atrado ne Kolumbas, bet vikingai.
Papildantys - tai klausimai, j kuriuos atsakant pradines inias rei-
kia papildyti nauja informacija. Klausiamasis operatorius reikia-
mas odiais kas, kur, koks, kaip, kodl ir t. t.
Koks miestas yra Brazilijos sostin?
Kada baigsi Antrasis pasaulinis karas?
Kaip atlikote uduot?
ios srities kebliausi yra kodl-klausimai.
Pagal struktr klausimai bna paprasti ir sudtiniai.
Paprastas - tai klausimas, kuriame nra kit klausim ir siekia-
ma nustatyti vieno teiginio teisingum.
Ar tikrai Nevis ilgesnis u Dubys? -
klausiama tik dl vieno teiginio Nevis ilgesnis u Dubys".
Sudtinis - tai klausimas, kur sudaro keli paprasti klausimai. Pas-
tarieji gali bti jungiami konjunktyviai, disjunktyviai, implikacija.
Ar teisinga, kad didiausias Lietuvos eeras yra Drkiai, antras pagal
dyd - Dysnai, o treias - Dusia?
is konjunkcinis klausimas uraomas taip:
?(p, p
2
p
3
).
Ar buvote vedijoje arba Norvegijoje?
is disjunkcinis klausimas uraomas taip:

2
).
Implikaciniame klausime daniausiai klausiama dl konsekven-
to, pavyzdiui:
Jei ieinate, ar imate sktj?
P
1
-^P
2
-
Galima klausti ir dl antecedento, pavyzdiui:
Ar reikia skaityti ias knygas, kad ilaikyiau egzamin?
-
7
P
1
^P
2
-
Hausimai dar bna korektiki ir nekorektiki. Korektiko klausi-
mo baz sudaro teisingi teiginiai. O klausimas
Ar dabartinis Suomijos karalius barzdotas? -
nekorektikas, nes Suomijoje nra karaliaus. Nekorektiko klausi-
mo baz sudaro klaidingi teiginiai.
Nekorektikas yra prietaringas klausimas, j net vadina kvailu
klausimu, pavyzdiui:
Kuris pats didiausias i i lygij?
Neaiks tie klausimai, kurie yra per maai turiningi; jais neisa-
koma, k norima suinoti. Klausimas
Kas yra tas asmuo, kuris js kaimynas? -
neturiningas, nes neaiku, k norima suinoti apie asmen. Klausi-
mas tikslus tada, kai aikiai apibriama, k laikyti atsakymu klau-
sim. Norint gauti tiksl atsakym, reikia tiksliai klausti.
j j ) P r at i mai
Nustatykite klausim ris:
1. Ar skaitote poezij?
2. Kada kurtas Vilniaus universitetas?
3. Kas atsitinka su skysiu, jei keliama jo temperatra ir mainamas slgis?
4. Ar skaitte apie Saudo Arabijos prezident?
3. Atsakymai
Atsakymas yra teiginys, papildantis klausimu nurodom ini tr-
kum.
Atsakymas priklauso nuo klausimo. Antai konjunkein klausim
Ar I. Newtonas buvo mokslininkas ir menininkas?
atsakymas taip pat konjunkcinis: I. Newtonas buvo mokslininkas ir
nebuvo menininkas.
Sritis, kurioje aptinkamas atsakymas, vadinama paiek sritimi.
Tikslinaniame paprastame klausime (kai reikia atsakyti taip" ar-
ba ne") paiek sritis yra pVp ir pasirenkama vienas i disjunkt.
Klausiant
Ar vandens ualimo temperatra pagal Fahrenheit yra 32?
atsakymas toks: taip, ji yra 32; ne, ji nra 32.
Atsakant sudtin klausim, paiek sritis platja. Klausim
Ar teisinga, kad jei asmuo gyvena VU bendrabutyje (p,), tai jis
VU studentas (p
2
) ir atvyks j Vilni i kitur (p
3
)?
sudaro du klausimai:
?(p,-+p
2
) ?(P
1
-^P
3
).
Paiek sritis:
Kp
1
^p
2
) Vp
1
^p
2
] [(P
1
^P
3
) Vp
1
-^p
3
].
Atsakant papildanius klausimus, iekoma neinomojo - as-
mens, vietos, laiko, prieasi ir t. t. Atsakant klausim Kada
vyko algirio mis?" iekoma laiko. Atsakant klausim Kas
iuo metu yra Lenkijos Respublikos prezidentas?" iekoma asmens
tarp Lenkijos Respublikos pilietyb turini politik.
Atsakymai bna informatyvs ir neinformatyvs. Informatyvus
yra atsakymas, kuris nra klausimo sekmuo. Informatyvus - tai tie-
sioginis isamus atsakymas. Neinformatyvus atsakymas yra klausi-
mo sekmuo, jis pratsia klausim. klausim Ar Napoleonas lai-
mjo Borodino m?" atsakius Napoleonas vadovavo prancz
pajgoms Borodino myje", atsakymas neinformatyvus. Panaiai
klausim Kas yra dje?" atsakymas Dje kakas yra" taip
pat neinformatyvus. klausim Ar banginis uvis?" atsakymas
Banginis induolis" neinformatyvus, netiesioginis, nes vl reikia
klausti, ar induoliai gali bti uvys.
Atsakymai dar bna pilni ir daliniai. klausim
Ar vyk mat asmuo A arba asmuo Bl
atsakymas vyk mat A" dalinis. Pilnas atsakymas bt
(A B) V (A B) V ( A) V (A B),
t. y. vyk mat A ir vyk mat B arba vyk mat A ir nemat B ir
t. t. Pilnumo nereikalaujama, kai atsakym klas yra pakankamai
didel ir nemanoma nurodyti vis alternatyv.
Prietaringas atsakymas laikomas kvailu. Antai klausim Kuri
i ant suoliuko sdini trij dam jums pastama?" atsakymas
Toji vidurin i krato" - kvailas. Panaiai klausim Kaip karve-
dys sutriukino prie?" atsakymas, kad sutriukino prie su visa
kariauna pasidavs prieui nelaisv, taip pat kvailas.
Atsakant replika (trumpu atkiriu, prietaravimu), tai nra tie-
sioginis informatyvus atsakymas.
Aptarkite atsakymus:
1. Koks jausmas jus apima kalnuose? Api ma kakoks jausmas.
2. Kokios naujos valstybs Europoj e susikr po Pirmojo pasaulinio ka-
ro? Susikr Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublikos.
3. Ar aikinu klaidingai? Bet i klaid mokoms.
P r at i mai
X S K Y R I U S
Login semantika
1. Sintaks ir semantika
Logins iraikos tiriamos dviem poiriais - sintaksiniu ir seman-
tiniu.
Terminas sintaks kils i senosios graik kalbos odio syntaxis -
sudarymas. Dirbtini kalb sintaks aikina kalbos vienet sudary-
m ir j vartojim. Sintaksje neatsivelgiama pragmatinius ir se-
mantinius kalbos iraik santykius, t. y. neatsivelgiama j vaid-
men visuomeniniame mogaus gyvenime ir tai, kokius objektus
iraikos ymi. Dirbtini kalb sintaks kalbos iraikas tiria for-
maliu poiriu: nustato taisykles, pagal kurias kalbos vienetai su-
daromi ir vartojami.
Login sintaks tina grynai formalij logini sistem pus, t. y.
nustato taisykles loginms iraikoms sudaryti ir jas vartoti. Login
sintaks ias taisykles nustato neatsivelgdama tai, k loginmis
iraikomis galima ireikti. Ligi iol logikos teorij daugiausia ai-
kinoms logins sintakss poiriu. Pavyzdiui, teigini logikoje ne-
kreipme dmesio teiginio vaidmen gyvenime, neanalizavome jo
turinio, teiginius ymjome raidmis, apibrme operacijas su tei-
giniais ir jas ymjome atitinkamais simboliais, nustatme proce-
dras, pagal kurias i vien iraik ivedamos kitos iraikos.
Terminas semantika kils i senosios graik kalbos odio seman-
tikos (ymintis, reikminis). Lingvistin semantika tiria natralios
kalbos vienet reikm, sisteminius ryius ir reikmi kitim. J i re-
miasi logine semantika.
Login semantika yra teorija, tirianti logini iraik reikm bei
prasm ir su tuo susijusi problematik. Pagrindins logins seman-
tikos problemos yra reikms ir prasms, supratimo, ekstensionalo
ir intensionalo, analitikumo ir sintetikumo, antinomij, semanti-
ns tiesos ir kt.
2. Reikm ir prasm logikoje
Esama vairi reikms ir prasms teorij. Susipainsime su iuolai-
kins logins semantikos pradininko vokiei logiko ir matematiko
G. Frege teorija. J i yra referencin (angl k. odis reference - nuro-
dymas") ir remiasi prielaida, kad kalbos iraikos nurodo nekalbos
objektus; jos ymi daiktus, reikinius. Referencin teorija teigia: u
kalbos iraik yra tikrov, kuri iraikos ymi.
Reikm ir prasm turi vardai ir teiginiai. Objektai (daiktai, reiki-
niai) turi savo vardus (pavadinimus).
Var do r ei km ir pr asm
Vardas - tai kalbos iraika, yminti objekt ar objekt klas. Vardu
ymimas objektas (objekt klas) vadinamas vardo denotatu.
odiu Trakai" ymime tam tikr miest. Sis odis ir yra to mies-
to vardas, arba pavadinimas. Logikoje prasta vartoti ne termin
pavadinimas", bet termin vardas".
Vardai skirstomi tikrinius, arba vieninius, vardus ir bendruosius
vardus. Tikrinis vardas - tai odis, ymintis paskir objekt. Vardas
Trakai" - tikrinis. Bendrasis vardas - tai odis, ymintis objekt
klas. Vardai miestas", raytojas" - bendrieji. Tikriniai ir ben-
drieji vardai logikoje ne visada atitinka gramatini daiktavardi
skirstym tikrinius ir bendrinius. Vardas monija" logikoje laiko-
mas vieniniu vardu, jis yra visos moni klass tikrinis vardas, nes
apibdina klas mons" kaip vien objekt. Vardo monija" ne-
galima priskirti paskiram mogui, negalima pasakyti, kad, pa-
vyzdiui, Petraitis yra monija". vard galima priskirti tik visai
moni klasei. Tuo tarpu vardas mogus" - bendrasis vardas, j
galima priskirti tik kiekvienam klass elementui, bet ne visai mo-
ni klasei, pavyzdiui: Petraitis yra mogus".
Vardai logikoje skirstomi paprastus ir sudtinius. Paprastas - tai
vardas, neturintis dali, turini savarankik prasm. Sudtinis -
tai vardas, sudarytas i paprast vard. Vardas Trak pilis" - sud-
tinis, j sudaro du paprasti vardai: Trakai" ir pilis".
Vardas turi reikm ir prasm. Tai vaizduojama vadinamuoju se-
mantiniu trikampiu:
vardas
19 br.
Vardo reikm yra ta, kad vardu ymimas koks nors objektas. Ki-
taip tariant, vardo reikm yra santykis tarp vardo ir vardo denota-
to. Sis santykis yra ymjimo santykis - vardu ymime kok nors
objekt. Vardo kalnas" reikm yra ta, kad iuo vardu ymime tam
tikro dydio ems paviriaus ikilimus. Vardo Gedimino kalnas"
reikm yra ta, kad iuo sudtiniu vardu ymime tam tikr kalv
Vilniaus mieste.
Vardo prasm yra informacija, kuri galima pateikti apie vardo
objekt. Kitaip tariant, vardo prasm yra vardo denotato svoka.
Kadangi svoka ireikia esminius objekto poymius, tai i poy-
mi nurodymas ir yra informacija, kuri galima pateikti apie var-
do objekt. Vardo kalnas" prasm yra informacija, kuri galima
pateikti apie kaln: kalnas yra tam tikras ems paviriaus ikili-
mas, kalnai susidar istorikai, jie netolygiai isidst emje ir 1.1.
Vardo Gedimino kalnas" prasm yra informacija, kuri galima
pateikti apie Gedimino kaln: is kalnas yra Neries ir Vilnels
santakoje, jis vadinamas Lietuvos didiojo kunigaikio Gedimi-
no vardu, ant jo buvo pastatyta pilis, iuo metu kalne yra pilies
liekanos ir 1.1.
Iraikos prasm yra bdas, kuriuo duota iraikos reikm. Pras-
m - tai objekto aspektai, jame iskirti pagal pasirinkt poir. Tad
vardo prasm yra vardu ymimo objekto suvokimas kuriuo nors
poiriu. Prasmje gldi galimas objekto matymas. Vilnius skirtin-
gai sivaizduojamas j velgiant nuo Tauro kalno, i Gedimino pi-
lies bokto, i televizijos bokto.
Aptarsime svarbiausias vardo reikms ir prasms ssajas.
1. J ei vard suprantame, tai reikia, kad inome jo prasm, t. y.
pagrindin informacij, kuri gldi varde. Kai sakome, kad supran-
tame logikos termin disjunkcija, tai reikia, kad gijome ias i-
nias: disjunkcija yra sudtinis teiginys, sudarytas i keli paprast
teigini, sujungt logine jungtimi arba"; disjunkcija yra grietoji
ir silpnoji, ir 1.1.
2. Vardo prasm lemia vardo reikm. Kiekvienas objektas yra tam
tikra poymi visuma. Kai nustatome objekto poymius, tai reikia,
kad turime ini, informacijos apie objekt. J ei inome objekto po-
ymius, tai inome vardo, kuriuo objektas pavadintas, prasm, gali-
me sprsti, kurie objektai gali bti tuo vardu pavadinti, paymti.
3. Ta pati vardo reikm gali bti nusakyta skirtingomis prasm-
mis. Tai reikia, kad objekt (denotat) galima apibdinti vairiais
poiriais. K. Donelaitis apibdinamas iais poymiais: lietuvi li-
teratros klasikas, raytojas, sukrs poem Metai", pastorius, gy-
vens Tolminkiemyje ir kt.
4. J ei inome vardo prasm, tai dar nereikia, kad inome ir var-
do denotat, t. y. t objekt, kur vardas ymi. Yra vard, kurie turi
prasm, bet neturi denotato. Logini klasi teorijoje tokie vardai
vadinami nulinmis klasmis. Vardai pasaulin dvasia, aukso kal-
nas neturi denotato, realioje tikrovje toki objekt nra. Taiau
iuos vardus suprantame, inome juose slypini informacij, taigi
inome j prasm.
5. Sudtinio vardo prasm lemia j sudarani paprast vard
prasm ir pobdis t taisykli, pagal kurias sudtinis vardas suda-
rytas. Sudtinio vardo gyvenamj nam statybos bendrov" pras-
m priklauso nuo to, kaip suprantame vardus gyvenamasis namas",
statyba", bendrov". Sudtinio vardo prasm pakinta, jei pakin-
ta kurio nors jj sudaranio paprasto vardo prasm.
6. Sudtinio vardo reikm lemia j sudarani paprast vard
reikm. Sudtinis vardas neturi reikms, jei bent vienas j suda-
rani paprast vard neturi reikms. Sudtinis vardas uburtas
pauktis" neturi reikms, nes, nors vardas pauktis" turi reikm,
taiau jos neturi vardas uburtas". Gali bti ir taip, kad kiekvienas
sudtin vard sudarantis paprastas vardas turi reikm, taiau vi-
sas sudtinis vardas reikms neturi, pavyzdiui, apskritas kvadra-
tas", didiausias i lygij" ir pan. Vardas dvideimties metr mo-
gus" neturi reikms, nes toki moni tikrovje nra, taiau visos
io vardo sudtins dalys turi reikm: gerai inome, kas yra dvide-
imt metr ir kas yra mogus. Apie panaius vardus sakoma, kad
jie sudaryti logikai netaisyklingai, nesilaikant vard sudarymo lo-
gini princip. Toki vard svarbiausias bruoas - prietaringumas:
apskritas kvadratas kartu apskritas ir neapskritas, didiausias i ly-
gij kartu lygus kitiems ir nelygus, nes jis didesnis u kitus.
Norint nustatyti, ar vardas turi reikm, jis vartojamas kaip pre-
dikatas propozicinje funkcijoje. Pavyzdiui, vardo vaisiai" pro-
pozicin funkcija yra yra vaisiai". Egzistuoja daug objekt (var-
d), kurie i funkcij pavers teisingu teiginiu, pavyzdiui, obuo-
liai yra vaisiai", kriaus yra vaisiai" ir 1.1. Vardui pasaulin dva-
sia" propozicin funkcija - x yra pasaulin dvasia". Nerasime n
vieno objekto, kuris i funkcij paverst teisingu teiginiu.
Tei gi ni o r ei km ir pr asm
Teiginio reikm yra jo teisingumas arba klaidingumas (arba kuri nors
kita reikm daugiareikms logikos atveju). Teisingumas, klaidingu-
mas ar kuri nors kita reikm yra abstrakts objektai. Kodl, pa-
vyzdiui, sakoma, kad iraikos p q ir pVq turi t pai reikm?
Todl, kad jos vienodos teisingumo poiriu, j teisingumo matri-
cos sutampa, taigi p q ~(pVq).
Teiginio prasm - tai teiginio turinys, jame ireikta mintis. Si teigi-
nyje ireikta mintis vadinama sprendiniu, ir ji lieka invariantu (ne-
kinta) veriant kitas kalbas. Teiginiai A dirbu", I work", Ich
arbeite", Io Iavoro", pasakyti skirtingomis kalbomis, ireikia t
pai mint, t pat sprendin, todl jie visi turi t pai prasm.
Iraikos turi t pai prasm, kai j turinys tas pats. Iraik
1+4=1+4
1+4=4+1
1+4=3+2
turinys ne tas pats: pirmoje nustatoma login tapatyb, antroje -
algebrin lygyb, treioje - aritmetin lygyb.
Visos eios reikms ir prasms ssajos, nustatytos vardams, tin-
ka ir teiginiams. Teiginio prasms inojimas dar nereikia, kad ino-
ma ir jo reikm, arba, kitaip tariant, kad teiginys teisingas ar klai-
dingas. Galioja ir i taisykl: teiginio prasm lemia teiginio reikm.
I ties, teiginio teisingumas ar klaidingumas priklauso nuo to, koki
mint norime juo ireikti. Sudtinio teiginio reikm lemia j suda-
rani paprast teigini reikm - sudtinio teiginio teisingumas nu-
statomas pagal j sudarani paprast teigini teisingumo reikmes.
Skiriamos keturios pagrindins reikms: teisingumas, klaidin-
gumas, pseudoreikm ir beprasmyb. i reikmi isidstymas
grafikai vaizduojamas taip:
20 br.
Logika skiria empirines tiesas ir logines tiesas. is skirtumas ap-
tartas I skyriaus 3 skirsnyje. ia tik priminsime, kad empirin tiesa
nustatoma patyrimu. J ei patyrimu nustatoma, kad teiginys atitinka
tikrov, tai jis yra empirin tiesa. O jei patyrimu nustatoma, kad
teiginys neatitinka tikrovs, tai jis turi faktinio klaidingumo reik-
m. Norint suinoti teiginio J onaitis ilaik egzamin" reikm,
reikia j patikrinti: paklausti paties J onaiio, patikrinti egzamin
iniarat ir pan. J ei iniaratis rodo, kad J onaitis egzamin ilaik,
tai teiginys J onaitis ilaik egzamin" faktikai teisingas. J ei inia-
ratis rodo, kad J onaitis egzamino neilaik, tai teiginys J onaitis
ilaik egzamin" faktikai klaidingas.
Loginis teisingumas ir loginis klaidingumas - tai reikms, kurioms
nustatyti pakanka atitinkamos logins sistemos priemoni. inome,
kad teiginiai gali bti teisingi vien dl savo logins struktros. Teigi-
nio J onaitis ilaik egzamin arba egzamino neilaik" teisingumui
nustatyti nereikia patikrinimo patyrimu, pakanka logikos priemo-
ni. is teiginys teisingas vien dl savo logins struktros pVp. To-
kios struktros teiginiai visuomet teisingi dviej reikmi logikoje.
Teiginys J onaitis ilaik egzamin ir neilaik egzamino" logikai
klaidingas. J is klaidingas vien dl savo logins struktros p p. Struk-
tros p p teiginiai visuomet klaidingi.
Loginio teisingumo reikm turi visuomet teisingos iraikos ir
jomis ireikti konkrets teiginiai. Loginio klaidingumo reikm turi
visuomet klaidingos iraikos ir jomis ireikti konkrets teiginiai.
Pseudoreikm - tai netikroji teiginio reikm. Pseudoteiginius su-
kuria subjektyvi mogaus nuomon, jie nra nei teisingi, nei klai-
dingi. Tegul turime teigin Odisjas buvo imestas Itaks krant
giliai miegs". Teisingasjis ar klaidingas? Nesunku suvokti, kad kal-
bti apie io teiginio teisingum ar klaidingum netenka. J ei toks
Odisjas, kok j nupie Homeras, niekuomet negyveno, tai neturi
verts klausimas, teisinga ar klaidinga tai, kad jis buvo imestas
Itaks krant giliai migs. is teiginys yra pseudoteiginys. Taiau
jis turi prasm (senovs graikams jis turjo ir tikrj reikm: jie
tikjo Odisjo realumu), nes gerai suprantame, kas juo norima pa-
sakyti. Tad jei teiginys turi prasm, tai j suvokiame anksiau, negu
nustatome, koks yra tas teiginys teisingumo poiriu. Panaiai ir
teiginys altys, atsigrs j Egl, praneko mogaus balsu" yra
pseudoteiginys, taiau j suprantame, jo prasm inome.
J ei netenka kalbti apie pseudoteiginio teisingum ar klaidingu-
m, tai natralu, kad pseudoteiginio neigimas taip pat yra pseudo-
teiginys.
Pagrindin pseudoteigini sudarymo prieastis tokia. J ei teigi-
nyje pavartotas vardas neturi reikms, t. y. neymi realiai egzis-
tuojanio objekto, ir jei tuo vardu paymtam objektui priskiria-
mas koks nors poymis, tai apie tokio teiginio teisingum ar klai-
dingum kalbti netenka. Vardai, neymintys objekt, kurie realiai
egzistuoja ar kuriuos galima sukurti, vadinami tariamais vardais.
Toks, pavyzdiui, yra vardas Odisjas". Mokslo teiginiuose taria-
m vard neturi bti. Kai pasakomi teiginiai, kuriuose figruoja
tam tikr objekt vardai, tai patys tie objektai turi egzistuoti arba
turi bti nurodytas efektyvus bdas tiems objektams sukurti.
Kyla klausimas, kokius teiginius galima ivesti i pseudoteigini.
Pirmiausia i vien pseudoteigini seka kiti pseudoteiginiai ir i
pseudoteigini - klaidingi teiginiai. Taiau i pseudoteigini gali-
ma ivesti ir teisingus teiginius. Nagrinjant implikacij, buvo pa-
rodyta, kaip i klaiding teigini galima ivesti teising teigin. Pa-
naiai vietoj klaiding teigini galima imti pseudoteiginius:
Ragana yra sena.
Ragana yra moteris.
Logikai seka teisinga ivada Esama sen moter". Tariam var-
d ivadoje nra. inoma, teisingo teiginio ivedimas i pseudotei-
gini yra toks pat atsitiktinumas, kaip ir teisingo teiginio ivedimas
i klaiding teigini.
Nuo pseudoreikms reikia skirti reikm beprasmyb". Bepras-
mikais teiginiais danai laikomi teiginiai, kurie yra aikiai klaidin-
gi, prietarauja sveikam protui ir mokslui. Pavyzdiui, sakoma, kad
teiginys em nejuda" - absurdikas. Taiau logins semantikos
poiriu teigini, net jei jie ir aikiai klaidingi, absurdikais pava-
dinti negalima. Absurdikais juos galima vadinti tik pragmatiniu
poiriu. Pragmatiniu poiriu teiginys arba klausimas, jei jo k-
limas visikai bergdias, laikomas beprasmiku, pavyzdiui: Koks
vidutinis svoris t asmen iauliuose, kuri telefono numeris bai-
giasi skaiiumi 3?", 1911 m. iauliuose buvo 6 gyventojai". Prag-
matiniu poiriu beprasmikais laikomi ir logikai prietaringi tei-
giniai, nes toki teigini tvirtinimas - bergdias dalykas, pa-
vyzdiui: Asmenys A ir B kiekvienas vieneriais metais senesnis
u kit". ios ries teiginiai, kad ir tuti, vis dlto logins seman-
tikos poiriu yra prasmingi. Mes suprantame, kas jais norima
pasakyti, pagaliau tik prasmingus teiginius galima skirstyti j vai-
singus ir nevaisingus.
Loginje semantikoje beprasmikais vadinami teiginiai, kuri ne-
manoma suprasti.
Sintaksin beprasmyb sudaro:
- savavalikas gars, enkl rinkinys, nepriklausantis duotajai kal-
bai, antai hankamankabudibaba;
- netaisyklingai sudarytos iraikos. Sakinys Elektrnai yra tarp
Vilniaus", iraikos (pVq)>; (a - b) +logikoje ir algebroje lai-
komos neprasmingomis, nes jos neubaigtos. Netaisyklingai su-
daryta ir iraika p>Vq. Sakinys Atjo vasara" korektikas, o
sakinys Atjo arba vasara" - beprasmis, netaisyklingai sudary-
tas. J ungtimi arba" susieti galima teiginius, o ne vardus;
- nesuderinamumas iraikoje. Sakinys A uvakar vaiuosiu ry-
toj" neprasmingas, jame nesuderinti laikai.
Sintaksinis prasmingumas apibriamas taip: kurios nors kalbos
iraika yra prasminga, jei ir tik jei ji priklauso kalbai kaip taisyklin-
gai sudarytas jos odyno vienetas arba ji yra sudtin, sudaryta pa-
gal toje kalboje priimtas iraik sudarymo ir ivedimo taisykles.
Semantin beprasmyb sudaro iraikos arba jos dali nedarna,
ikreipus iraikos prasm, j mus vartoti u jos reikmi srities.
Sakiniai
Lygiaoniai trikampiai yra lengvabdiki.
Tiktina spinta skaito neteising ni.
neprasmingi: trikampiui nepriklauso poymis bti lengvabdi-
kam", spintai nepriklauso tiktinumas ir skaitymas. Trikampiai ir
lengvabdikumas, spinta ir tiktinumas priklauso skirtingiems se-
mantiniams laukams. Dvi iraikos yra to paties semantinio lauko,
kai jomis apraomas tas pats nekalbins tikrovs aspektas.
Teiginys J onas geria kump" klaidingas, taiau prasmingas: ger-
ti" ir kumpis" priklauso tam paiam semantiniam laukui - maistui
ir maitinimuisi. O sakinys Cezaris yra pirminis skaiius" - nepra-
smingas, j sudarantys odiai priklauso skirtingiems semantiniams
laukams. Bti pirminiu skaiiumi yra skaii, o ne moni savyb.
Nustatant semantin prasmingum, kriterijus yra iraikos teisin-
gumas. Kalba ireikia inias apie pasaul. Kalbos vartotojai siekia,
kad ios inios bt teisingos. Nustatant semantin prasmingum,
btina atsivelgti nekalbin tikrov - pasaul, jo daiktus ir procesus.
Semantiskai prasmingas yra teiginys, kuris suderinamas su kal-
bos vartotojo iniomis apie pasaul ir gyja interpretacij vartoja-
moje kalboje, t. y. tuo teiginiu galima teisingai ar kuria nors kita
pripainta logine reikme mstyti kur nors tikrovs fragment.
K galima mstyti ir konstruoti sakiniu Suketverinimas geria
laukim"? J is neprasmingas, nesuderinamas su iniomis apie pa-
saul, su juo nieko nenuveiksi.
Sakinys A inau, kad tu inai, jog a inau, kad tu inai" (j
galima tsti ir tsti) nelogikas: nenurodoma, kas inoma, operuo-
jama tik inau", inai". Vienas ino, kad kitas kai k ino, o ant-
rasis ino tik tiek, kad pirmasis ino. Abu tik teigia apie vienas kito
inojim. Nenurodyti u inojimo esant objekt yra nelogikumas.
Filosofijoje beprasmyb tapatinama su absurdu. Metafizin ab-
surd kaip pasaulio beprasmyb vaizduoja filosofin ir groin li-
teratra: pasaulis mogui nesuprantamas, jam svetimas ir priei-
kas (S. Kierkegaardas); pasaulyje nra prasms, absurdas kyla i
mogaus proto ir neprotingo pasaulio tyljimo susidrimo (A. Ca-
mus); blogis pasaulyje neveikiamas, jis triumfuoja, nelieka prasms
gyventi (F. Dostojevskis); dl mogui nesuprantam prieasi so-
cialin tikrov, kurioje jis veikia, j sunaikina (F. Kafka).
Loginje semantikoje absurdu laikoma vidiniai prietaringa i-
raika - tokia, kuri telpa p p; Bx [F(x) F(x)], pavyzdiui, apskri-
tas kvadratas, didiausias i lygij. Absurdas yra prasminga irai-
ka. J ei ji bt nesuprantama, nebt manoma velgti jos prieta-
ringumo. Prietaringa iraika visuomet klaidinga. Visuomet klai-
dinga iraika yra prasminga - jei ji nebt prasminga, nebt ma-
noma nustatyti jos klaidingumo.
Neprasmingumo sutaurinimas - tai jo nobilitacija. Nobilituota
beprasmyb tampa pozityviu, kurianiuoju veiksniu, praturtinan-
iu kalb. Be ios nobilitacijos nebt manoma poetin kalba, nu-
skurst proza reikiama groin literatra, tam tikru mastu nuskurs-
t ir mokslo kalba. Neprasmingumo nobilitacija vyksta suteikiant
prasm, ir tai atlieka ymus literatas, filosofas, vairi generacij
eiliniai kalbos vartotojai, iniasklaida. Kalbos iraikos gyja pra-
smingum, kai joms suteikiama perkeltin prasm, pavyzdiui: J o-
nas - tai bent galva", I balos klsi sausas" (isisuko), Sugautas
u rankos" (sugautas vagiant). Tautos turi nemaai t pai idio-
m. Antai nemalonum suklimas isakomas: pakiti kam nors ko-
j; podstawic komu nog; jemandem ein Bein stellen; donnerun croc-
en-jambe.
P r at i mai
1. Kurie vardai paprasti, sudtiniai, turi denotat, neturi denotato:
a) kosmin valia,
b) optimizmas,
c) netikras optimizmas,
d) stiklo kalnas?
2. Nustatykite teigini reikm:
a) 1964 m. Lietuvoje televizijos dar nebuvo.
b) Orfjas, atsisukdamas vidury kelio ir pairdamas j mon,
visiems laikams prarado savo Euridik.
c) J ei netiesa, kad A yra prokuroras ir turi teis pareikti protest
dl teismo nuosprendio, tai A ne prokuroras arba A neturi teiss
pareikti protesto dl teismo nuosprendio.
d) Pt keturkampis apvalus vjas.
3. Reikm kaip iraikos vartojimo bdas
G. Frege sukurtos reikms teorijos pagrindin svoka - teisingu-
mas. i teorija kalbos ir nekalbins tikrovs sry vaizduoja taip:
kalba - atitikimas - daiktin tikrov,
t. y. kalbos komponentai atitinka daiktins tikrovs komponentus.
Teorija susiduria su sunkumais, aikindama teiginio reikm -
teisingum kaip tikrovs komponent. Kai i teorija teigia, kad tei-
giniams bdinga ymjimas, tai teorijos oponentai teisingumo ir
klaidingumo kaip abstraki objekt, kuriuos es teiginiai ymi,
egzistavimo nepripasta, j egzistavimo teigim laiko platonizmu.
Teiginio reikme reikt laikyti ne teisingum, o teisingumo slyg
nurodym.
Be to, Frege teorija apeina kalbos vartotojo nuostatas, nusiteiki-
mus, siekius ir tikslus. Kalbos iraikos ne tik ymi, jos perteikia
pritarim, atmetim, abejojim, paliepim, pageidavim ir t. t.
iuos veiksnius atsivelgia kitos reikms teorijos, viena j - reik-
ms kaip iraikos vartojimo bdo teorija. J os krjas yra Vienoje
gims ir Keimbrido universitete dsts filosofas L. Wittgensteinas
(1889-1951). Teorijos pagrind sudaro ne prielaida, kad u kalbos
iraik yra nekalbin tikrov, kuri kalbos iraikos ymi. J suda-
ro ne ymjimo svoka, bet svoka vartojimas. Kalbos iraikos pri-
lyginamos rankiams, o iraik reikm prilyginama ranki atlie-
kamoms funkcijoms. Iraikos reikm sukim jos vartojimo kalboje
bdas. inoti iraikos reikm - tai inoti kaip iraik vartoti, t. y.
inoti, kokiomis slygomis iraikos vartojimas taisyklingas ir kada
jis netaisyklingas. Teiginys k nors reikia, kai egzistuoja bdas j
vartoti, kai inoma, kaip teigin verifikuoti. Iraika turi reikm,
kai inomas jos verifikavimo (teisingumo slyg nustatymo) bdas.
Vartojimas kalboje yra sudtinga veiksena, joje dalyvauja vairs
kalbins komunikacijos dalyviai su savo nuostatomis ir tikslais, kal-
biniame bendravime siekiama tvirtinti, skatinti, sveikinti, pageidauti,
dkoti, leisti, drausti, sakyti ir 1.1. Tiriama, kaip funkcionuoja kal-
ba kaip visuma, k kalbantysis ino, kai jis moka vartoti kalb.
Esama dar kitoki reikms teorij. Reikms teorijos, kuriose
centrin svoka - teisingumas, ir jai alternatyvios teorijos, kuriose
centrin svoka - vartojimas, teisingumo slyg nurodymas, reika-
ling atlikti veiksm bei operacij nurodymas (pavyzdiui, koman-
dos atveju - atlikti tai, k komanda paliepia) ir kt., visos viena kit
papildo. Kiekviena i j nuveikia tiek, kiek leidia jos principai ir
kitos vartojamos svokins priemons.
iuolaikin reikms teorij sudaro prasms bei referencijos kon-
cepcijos (centrin dalis) ir veiksenos koncepcija. Pastaroji aikina,
kaip kalbos aktais tvirtinama, abejojama, klausiama, praoma, sa-
koma ir t. t., nustato viening metod i centrine dalimi apibrto
teiginio savybi ivesti visus kitus teiginio vartojimo aspektus.
4. Supratimas
Supratimas yra prasms inojimas. Supratimas - btina, nors ne vie-
nintel, teiginio teisingumo slyga.
1. Iraika suprantama, kai deramai iraik reaguojama. Saki-
n Paduokite knyg" supranta tas, kuris, papraytas paduoti kny-
g, j paduoda.
2. Iraika suprantama, kai, inant tik jos dal, pajgiama j tsti
ir ubaigti. Iraik (a +b)
2
supranta tas, kuris pajgia nusakyti,
kad (a +b)
2
= a
2
+ 2ab + b
2
.
3. Iraika suprantama, kai pajgiama j verifikuoti - nustatyti,
kad ji teisinga, klaidinga arba turi kit reikm, t. y. kai pajgiama
nustatyti jos teisingumo slygas.
4. Iraika suprantama, kai, ja remiantis, galima tam tikra veika.
Teiginys Visi pilieiai privalo gerbti alies statymus" inicijuoja vei-
kai - laikytis statym. O kokiai veikai gali skatinti sakinys Kvad-
ratins lygtys dalyvauja arkli lenktynse"? Pasisti kvadratinms
lygtims kvietim atvykti lenktynes ar pastatyti tribn, i kurios
kvadratins lygtys stebt lenktynes? Tokia veiksena nemanoma.
5. Vardas suprantamas, kai manoma sivaizduoti vardo objekt.
Antai ne visi buvome Londone, taiau pajgiame j sivaizduoti rem-
damiesi turimomis iniomis. Kartais sivaizduoti manoma ir pa-
kankamai abstrakius objektus. Pavyzdiui, socialin teisingum ga-
lima perteikti nuosprend skelbianio teisjo vaizdiniu. Intuityviai
sivaizduojant aukto lygmens abstrakcijas, atsiranda keblum, da-
nai toks sivaizdavimas bna nemanomas.
6. Iraikos pripainimas dar neliudija, kad iraika suprantama.
Galima teiginio nesuprasti, bet juo tikti remiantis autoritetu - ta-
rus, kad t teigin supranta autoritetas.
1. Ar asmuo turi logikos dsnio samprat, jei neino n vieno bdo dsn
verifikuoti?
2. Ar suklydimas ir nesupratimas sutampa?
Ekstensionalas ir intensionalas - tai du metodai tirti formalizuotas
ir natralias kalbas (extensio lotyn k. odis - pltimasis, intensio -
tampa).
P r at i mai
5. Ekstensionalas ir intensionalas
Ekstensionalumas yra formalizuot ir natrali kalb sa\yb, ga-
linanti abstrahuotis nuo iraik prasms ir jas vartoti pagal j reik-
m bei apimt.
Teiginio ekstensionalas yra jo reikm - teisingumas, klaidingu-
mas ar kuri nors kita reikm. Predikat logikos iraikos eksten-
sionalas yra klas individ, kuriems iraika vykdoma. Vartojant
ekstensionalo metod, teiginio prasm - teiginyje isakyt mint -
neatsivelgiama, nuo jos abstrahuojamasi, paisoma tik teiginio tei-
singumo reikms. Ekstensionalumas bdingas tiek visai kalbai, tiek
kalb sudaranioms iraikoms. Iraikos vadinamos ekstensiona-
liomis, kai jas galima pakeisti bet kuriomis t pat objekt ymin-
iomis iraikomis. Kalba vadinama ekstensionalia, kai jos irai-
koms galioja pakeitimas lygiais dydiais: jei du dydiai A ir B lygs,
tai kiekviename teisingame teiginyje, kuriame pasitaiko A ir B, vie-
n j galima pakeisti kitu neprarandant teisingumo.
Teigini logikos iraik p q visuomet galima pakeisti ekviva-
lenia iraika pVq. Teisingumo neprarandama ir vienas jungtis pa-
keiiant kitomis jungtimis. Teigini logika yra ekstensionali. Eks-
tensionali yra ir predikat logika, joje pakeitimas lygiu dydiu ga-
lioja nekliudomai. 3x F(x) visuomet galima pakeisti Vx F(x) ir pan.
J ei dvi iraikos ekvivalenios, tai j ekstensionalas tas pats; p q
ir pVq teisingumo reikm matricoje sutampa. J ei predikat logi-
kos iraikos P ir Q ekvivalenios, tai jas vykdo tie patys individai.
Kai P - Q, tai Vx [P(x) ~Q(x)].
Ekstensionalumas galina sinonimij. Sinonimai - tai vardai, ku-
ri ekstensionalas tas pats. Sinonimij logikoje - lygiareikmiku-
mo santykis tarp dviej ir daugiau iraik. Sinonimij yra natra-
li ir dirbtini kalb (formalizuot, i dalies formalizuot) viena
pagrindini savybi. Sinonimines iraikas galima pakeisti vien kita
neikreipiant teiginio logins reikms - teisingumo.
Intensionalumas yra kalb savyb, neleidianti abstrahuotis nuo
iraik prasms, nuo j turinio ir jas vartoti tik apimties poiriu.
Intensionalas yra iraikos turinys, jos prasm. Intensionalumas
neleidia abstrahuotis nuo svokos turinio, nuo teiginyje isakytos
minties (sprendinio) turinio.
Intensionalioms kalboms negalioja pakeitimas lygiais dydiais,
ne visuomet leidiama sinonimija. Tegul turime teigin Moksleivis
J onaitis paklaus, ar Rabatas yra Maroko sostin". J ame vard Ma-
roko sostin" pakeiskime jam lygiareikmiu vardu Rabatas". Gau-
sime teigin Moksleivis J onaitis paklaus, ar Rabatas yra Raba-
tas". Vargu ar moksleivis galt taip klausti, vargu ar jis abejot,
kad Rabatas yra Rabatas. iame kontekste figruoja netiesiogins
kalbos sakinys, j sukuria intensionalas paklaus", lygiareikmi
vard tiesioginis pakeitimas ikreipia teiginio prasm.
Paimkime teigin Asmuo tiki, kad Venera yra Vakar vaig-
d". Kadangi Venera sinonimikai dar vadinama Aurine vaigde
(matoma Saulei tekant), tai vard Vakar vaigd" pakeit var-
du Aurin vaigd", isakome teigin Asmuo tiki, kad Venera
yra Aurin vaigd". Taiau toks pakeitimas gali ikreipti teiginio
teisingum - asmuo gali neinoti, kad Venera vadinama ir Aurine
vaigde.
Kalb intensionalumo reikin atrad senovs graik logikai (stoi-
kai) j iliustravo Aischilo Orestjoje" perpasakojamu mitu. Ores-
tas ir Elektra, brolis ir sesuo, isiskyr dar vaikystje. Po daugelio
met grusio subrendusio, iorikai pasikeitusio Oresto Elektra
neatpasta, nors ino, kad turi brol Orest. Tad
Orestas =asmuo, stovintis prieais Elektr.
Sudarome sakin
Elektra ino, kad yra jos brolis.
Pakeit vardu Orestas", gauname teising teigin Elektra i-
no, kad Orestas yra jos brolis". Pakeit lygiareikmiu vardu as-
muo, stovintis prieais Elektr", gauname klaiding teigin Elek-
tra ino, kad prieais j stovintis asmuo yra jos brolis".
Intensionalum sudaro savitas minties krypsmas objekt. In-
tensionalios kalbos poymis tas, kad joje vartojamos natralios kal-
bos ios iraikos:
manau esu sitikins inau klausiu praau
abejoju bgtauju siekiu ketinu noriu
tikiuosi jauiu igyvenu tikiu ir kt.
Sie odiai vadinami intensionalais, jie sukuria teiginyje prasm,
kuri neatsivelgti nemanoma.
Tiriant intensional vartojim, sukurta kognityvin logika (i-
nau" ir jam artim intensional tyrimas), religijos logika (intensio-
nalo tikiu" tyrimas), komand logika (intensionalo liepiu" tyri-
mas) ir kitos teorijos. J os vaizduoja ne tai, kas pastama, kuo tiki-
ma, kam liepiama, bet vaizduoja kaip pastama, kaip tikima, kaip
liepiama, t. y. tiria intensionalais sukeliamus samprotavim bdus.
Ekstensionali kalba paprastesn u intensionali, taiau inten-
sionalios kalbos galimybs didesns.
Anksiau manyta, kad intensionalai es migloti ir paslaptingi, jie
es neprieinamos loginei analizei psichins bsenos. is poiris
pasirod ess netikslus. Nuo XX a. antrosios puss intensionalios
logikos konstruojamos ekstensionalios logikos priemonmis, ku-
rios papildomos ar modifikuojamos ir pritaikomos intensionalu-
mui reikti, atrandamos intensional vartojimo taisykls.
Tegul turime samprotavim
nori, kad bt B.
ino, kad, jei nebus A, tai nebus B.
Vadinasi, turi siekti, kad bt A.
iame samprotavime vartojami trys intensionalai: nori" (j pa-
ymkime raide N), ino" (paymkime raide ), siekia" (pay-
mkime raide S). Sudarome i samprotavimo formalizacij:
NxB.
x(A>5).
SxA.
Uraius viena eilute: [NxB ZxCA->B)]->SxA
P r at i mai
1. Teiginyje Kopernikas man, kad tai, kas matoma kaip Sauls judji-
mas, susidaro dl ems j udj i mo", vard Kopernikas" pakeiskite lygia-
reikmiu vardu ir aptarkite teiginio teisingum.
2. Ar teiginyje J onaitis ino, kad Edi sonas yra elektros l emputs irad-
jas" galima vard Edisonas" pakeisti taip: elektros skaitiklio iradjas"?
6. Galimi pasauliai
Terminas galimi pasauliai loginje semantikoje vartojamas ne ast-
ronomijos priemonmis fiksuojamoms kosmos sudaranioms sis-
temoms ymti. Semantikoje is terminas suprantamas ne ontikai,
bet paintine prasme kaip kitas realaus pasaulio matymas.
Galim pasauli teorija yra semantin priemon analizuoti inten-
sionalius kontekstus, prasmin kalbos iraik turin.
Kalbos vartotojai nuolat atsiduria vairiose situacijose (galimuo-
se pasauliuose), jas atitinka j pairos, sitikinimai, siekiai, abejo-
ns ir t. t. Galimi pasauliai gali bti empirikai apiuopiami, jie,
tarkime, gali bti namai ar knygos, t. y. gali bti tikrovs iraika,
taiau sukurti kaip kitas jos matymas. Galimi pasauliai yra kon-
strukcija, kuriama turint tiksl geriau painti real pasaul - t, ku-
riame gyvename. Galimi pasauliai yra tikrumu pasiyminios alter-
natyvos realiam pasauliui.
Galimi pasauliai - tai bet kuri manoma dalyk padtis, ne tik
reali, bet ir norima, numanoma, pageidaujama, tiktina, laukiama.
Tikrovje mons ima dmesin daugiau negu vien galim vyki
sek. Dalyk padtis bna viena, taiau asmenys vairiai j aikina,
sukuria skirtingas jos interpretacijas.
Galimi pasauliai yra bet kuri logikai manoma (neprietaringai
mstoma) objekt tvarka. Galimi pasauliai - tai proto konstrukcija,
ja mstoma neprietaringas objekt bvis svokini priemoni sri-
tyje. Kaip proto konstrukcija, galimi pasauliai turi bti suderinami
su kokiu nors inojimu ar tikjimu.
Galim pasauli konstruktas susijs su tiesos svoka, juo tiksli-
namas teiginio teisingumas: teiginys gali bti teisingas kai kuriuose
pasauliuose, visuose galimuose pasauliuose ir nebti teisingas n
viename pasaulyje. Atpastant t pat objekt vairiuose pasauliuo-
se, jis gali pasirodyti vienodai visuose arba vienodai tik kai kuriuo-
se pasauliuose, o kituose pasauliuose gali pasirodyti skirtingai.
Yra klas teigini, kurie teisingi visuose galimuose pasauliuose.
Tai logikos dsniai ir i j ivedami teiginiai, jie logikai btini. I-
raika logikai btina pasaulyje W
v
jei ji teisinga kiekviename pa-
saulyje, galimame 1/1/, atvilgiu. Logikai galimi teiginiai teisingi tik
kai kuriuose pasauliuose.
Natralios kalbos teiginiai nurodo ne tik tai, kas yra pasaulyje,
bet nurodo ir tai, kas buvo, bus arba galt bti. Realus pasaulis
laikomas vienu i galim pasauli - tuo, kuris yra, kuriame egzis-
tuoja reals objektai su j savybmis ir santykiais. Laikoma, kad
kiti pasauliai kaip kita dalyk padtis galt bti realizuojami kita
vyki tkme. Kita vyki tkm isakoma kontrfaktiniais teiginiais
(contra lotyn k. odis - prie, factum - vykis). Kalbikai jie isa-
komi slyginiais tariamosios nuosakos sakiniais:
jei bt..., tai bt...
Antai jei dykumose bt pakankamai vandens, tai dykumos tik-
t gyventi.
Kontrfaktini teigini teisingumas matricomis neapibriamas.
J teisingumo slygos nusakomos taip. Teiginyje
jei bt p, tai bt q
tarp antecedento ir konsekvento nustatomas prasminis ryys - tiek
loginis, tiek fizinis (prieastinis). Kontrfaktinis teiginys teisingas,
kai jo konsekventas ivedamas i antecedento pagal kur nors ds-
n. ia kyla du keblumai:
a) konsekventas daniausiai seka ne vien i antecedento, bet ir i
kit slyg. Teiginio J ei pasodintume ios veisls obel, tai ji gau-
siai dert" teisingumui dar reikia kit veiksni - obels prieiros,
trimo, palanki klimato slyg;
b) nelengva atrasti konsekvento ivedim pagal dsn, nustatyti,
kad ivedama ne pagal tiktin, o pagal btin mstymo vyksm.
7. Analitikumas ir sintetikumas
Filosofijos istorijoje analitinio ir sintetinio inojimo problema isa-
kyta keleriopai. Ess
- tikras, btinas idj inojimas ir atsitiktini dalyk inojimas,
besiremiantis jusliniu patyrimu (Platonas);
- esms inojimas ir inojimas to, kas esms neteikia (scholastika);
- btinas logini ties inojimas ir atsitiktinis empirini ties, tei-
sing tik kai kuriuose pasauliuose, inojimas (Leibnizas);
- teiginiai, kuri predikatas gldi subjekto svokoje, j teisingu-
mas nustatomas analizuojant subjekto svok, nesiremiant pa-
tyrimu, ir teiginiai, kuri predikatas neigaunamas i subjekto
svokos (Kantas);
- teiginiai, pripastami dl konvencijos, ir patyrimu grindiami
teiginiai (konvencializmo atstovai).
Klausim, kaip atpainti btinas ir atsitiktines, logines ir patyri-
mu grindiamas tiesas sprendia ir iuolaikin logika. Analitiku-
mas ir sintetikumas - tai kurios nors logikai sut\>arkytos formalizuo-
tos ini sistemos teigini savybs, nusakanios bd, kuriuo nusta-
tomas teigini teisingumas. Analitikumas ir sintetikumas bdingi
ne atskirai paimtiems teiginiams, bet kurios nors semantins siste-
mos rmuose paimtiems teiginiams.
Analitiniai yra tie teiginiai, kuri teisingumas nustatomas vien
tik turimos semantins sistemos priemonmis. Teisingumas apibr-
iamas semantins sistemos taisyklmis.
Analitiniai yra visi logikai teisingi teiginiai. J teisingumas gali
bti nustatomas skirtingai. Tegul turime teiginius:
Popierius yra baltas arba nebaltas;
Jei Jonas viengungis, tai jis neveds.
Pirmo teiginio (jis isakytas pagal negalimo treiojo dsn) ana-
litikumas yra ekstensionalus - tai teisingumas pagal reikm, api-
briamas dvireikms logikos matrica. Antro teiginio analitiku-
mas yra intensionalus, t. y. pagal prasm. io teiginio teisingumui
nustatyti reikia vesti reikms postulat - slyg, kuri reikia pri-
imti terminams suteikiant deram prasm ir sudarant teising tei-
gin. Reikms postulatas yra teiginys, suteikiantis analitinio teigi-
nio terminams prasm, reikaling pripainti, kad teiginys bt tei-
singas.
Norint suprasti termin viengungis" reikia juo mstyti poym
bti nevedusiam". Kiekvienas viengungis yra neveds vyrikis: vien-
gungis neveds. Norint suprasti od kranklys", reikia mstyti
krankliui bdingus poymius: bti didiausiu varn eimos pauk-
iu ir bti juodam. Taigi kranklys yra didiausias varn eimos juo-
das pauktis.
Logins iraikos analitikai teisingos bna ekstensionaliai arba
intensionaliai. Analitikai ekstensionaliai teisingi yra visi logikos
(taip pat matematikos) dsniai ir visi keitiniai dsniuose, pavyzdiui:
py p Vx [F(x) V F(x)];
p ~p VxVy (xRy ~ Ry).
Analitikai intensionaliai teisingi yra teiginiai, kurie teisingi se-
mantins konvencijos (sutarimo) dl nelogini termin ymjimo
pagrindu. Teiginys Centimetras lygus V
100
metro" analitinis kalbo-
je K, jei ioje kalboje priimta semantin konvencija, nustatanti, kad
terminas centimetras" ymi tok ilg, kuris lygus vienai imtajai
metro. Centimetras", metras" - tai neloginiai terminai.
Sintetiniai yra teiginiai, kuri teisingum nustatant, be turimos
semantins sistemos taisykli, dar reikia remtis kitais duomenimis,
patyrimu. Tenka remtis duomenimis, kurie yra u turimos semanti-
ns sistemos rib.
Analitikumas ir sintetikumas nusakomi ir pavartojus interpreta-
cijos svok: kurios nors sistemos teiginys analitikai teisingas, kai jis
teisingas visose tos sistemos interpretacijose; teiginys sintetikai tei-
singas, kai jis teisingas tik kai kuriose sistemos interpretacijose.
Analitikumas ir sintetikumas nra ini sistemos teigini abso-
liuios savybs. Pereinant i vienos kalbos (semantins sistemos)
kit kalb, kai kurie buv sintetiniai teiginiai gali virsti analitiniais.
Teiginiai tampa analitiniais formuojantis tam tikrai inojimo sis-
temai, jie sitvirtina tos sistemos kalbos struktroje. U tokios sis-
temos rib analitikumas ir sintetikumas nemanomi.
j b P r at i mai
Nustatykite, kurie teiginiai analitiniai ekstensionaliai, analitiniai inten-
sionaliai ir kurie sintetiniai:
1. Netiesa, kad asmuo A studijuoja universitete.
2. Netiesa, kad asmuo A studijuoja universitete ir universitete nestudi-
j uoj a.
3. Didiosios Britanijos svar sterling seniau sudar 20 iling arba 240
pens, o nuo 1971 m. j sudaro 100 nauj j pens.
4. J ei p privalomas, tai ne-p neleidiamas.
8. Modelis ir interpretacija
Terminas modelis" (prancz k. odis modele - pavyzdys) yra dau-
giareikmis. Modeliu vadinamas kokio nors serijinio gaminio pa-
vyzdys, standartas (pvz., drabui modelis); dailje ir skulptroje
modeliu vadinamas vaizduojamas objektas (mogus ar gamta), o
sukurtas paveikslas ar skulptra - to modelio atvaizdavimu.
Moksle terminas modelis" suprantamas plaiausia prasme:
Modelis yra objekto arba objekt sistemos slyginis vaizdas (sche-
ma, apraymas, atvaizdavimas ir pan.).
Antai gaublys yra ems rutulio, fotografija - vietovs ar asmens
slyginis vaizdas. Logikos priemonmis apraius smegen neuron
veikl, sukuriamas smegen veiklos loginis modelis. Modelis ap-
ima ne visas, bet tik esmines originalo savybes.
Modeliavimas yra painimo objekt tyrimas, kai naudojami t ob-
jekt modeliai. inios, gautos kuriant ir analizuojant modelius, per-
keliamos original - modeliuojam objekt. Statant laivus, hidro-
elektrines, analizuojami j modeliai, kuriuos tiriant sprendiama
apie bsimo laivo ar hidroelektrins savybes. Tad modeliavimas ga-
lina numatyti reikinius.
Skiriamos vairios modeliavimo rys. Plaiausia prasme skiria-
mas daiktinis ir enklinis modeliavimas.
Daiktiniu vadinamas modeliavimas, tiriantis modelius, atgami-
nanius pagrindines geometrines, fizines, dinamines ir funkcines
originalo charakteristikas.
enklinio modeliavimo modeliai yra vairaus pobdio enkl
deriniai - formuls, schemos, grafikai, briniai ir kt.
Svarbiausia enklinio modeliavimo ris yra matematinis-loginis
modeliavimas. J is kuria modelius, besiskirianius nuo originalo sa-
vo fiziniu pobdiu. Kita vertus, jie apraomi tomis paiomis mate-
matinmis-loginmis priemonmis, kaip ir originalas. Sie modeliai
vadinami formaliais, juos sudaro enkl sekos, ir jie kuriami kaip
matematiniai-loginiai skaiiavimai.
Logikos teorijos - ne savitiksls, jos taikomos moksluose ir tech-
nikoje. Suradus logikos teorij atitinkanius objektus, sakoma, kad
surastas jos modelis. Logikos teorij realizavus techninse konstruk-
cijose, tos konstrukcijos ir sudaro logins teorijos model.
J ei loginje iraikoje kintamuosius pakeitus kokiais nors kon-
kreiais objektais (tiksliau sakant, t objekt vardais), ta iraika
tampa teisinga, tai sakoma, kad tie objektai i iraik vykdo. An-
tai klasi teorijos iraik AaB vykdo objektai galvos smegenys"
(A) ir smegenys" (B), o nevykdo objektai galvos smegenys" ir
nugaros smegenys".
Lotyn k. odis interpretatio reikia aikinimas". Interpretacija
yra reikmi (prasmi) visuma, vienu ar kitu bdu suteikiama kokios
nors gamtamokslins ar formalizuotos teorijos elementams.
Formalizuot teorij sudaro simboliai, formuls, iraikos. Kai
sakoma, kad formalizuota teorija interpretuojama, tai reikia, kad
jos iraikos ir formuls gauna tam tikr reikm (prasm). Inter-
pretacijos svok galima apibrti remiantis modelio svoka: ko-
kios nors teorijos ar sistemos interpretacija yra tos teorijos ar siste-
mos modelio suradimas arba sukrimas.
Ta pati teorija gali turti kelias interpretacijas. Antai teigini lo-
gikos iraikos vartojamos kibernetikoje, relinse-kontaktinse sche-
mose ir kitose techninse konstrukcijose.
J ei kokios nors teorijos T teiginiai ilieka teisingi, kai juos suda-
rantiems terminams suteikiama prasm, paimta i kitos teorijos 7",
tai teorija T yra interpretuojama teorijoje T
y
Teorijos 7" teiginiai
turi atitikmenis teorijoje T
y
Ivados, gautos teorijoje T, gali bti
automatikai perkeliamos tas teorijas, kuriose teorija 7 yra inter-
pretuojama.
9. Logikos antinomijos
Terminas antinomija" yra senosios graik kalbos odis, reikis
prietaravimas statyme". Logikoje antinomijomis vadinama tam
tikra prietaravim ris. Pateiksime antinomij pavyzdi.
Tarkime, kad studentas sudaro vis kukli student sra. Ar
tas studentas turi save traukti sra, ar neturi? J ei jis save
trauks kukli student sra, vadinasi, jis nekuklus ir neturi bti
tame srae. O jei jis savs netrauks kukli student sra, vadi-
nasi, jis kuklus ir turi bti srae. Gavome prietaravim. Tar, kad
studentas trauks save sra, prijome ivad, kad jis neturi savs
traukti sra. Tar, kad studentas netrauks savs sra, pri-
jome ivad, kad jis turi save traukti sra.
Tarkime, kad staiakampyje raytas vienintelis teiginys:
Teiginys, raytas
iame staiakampyje,
klaidingas.
Kyla klausimas, ar teisingas tas staiakampyje raytas teiginys,
ar klaidingas. J ei jis teisingas (p), tai kadangi jis pats apie save tei-
gia, kad jis klaidingas, jis klaidingas (p). O jei tas staiakampyje
raytas teiginys klaidingas (p), tai tada jis teisingas (p), nes pagal
dvigubo neigimo dsn teiginys Netiesa, kad teiginys, raytas ia-
me staiakampyje, klaidingas" ekvivalentus teiginiui Teiginys, ra-
ytas iame staiakampyje, teisingas". Tar, kad staiakampyje ra-
ytas teiginys teisingas, prijome ivad, kad jis klaidingas; tar,
kad tas teiginys klaidingas, prijome ivad, kad jis teisingas.
Logikos antinomija yra samprotavimas, rodantis tiek kokio nors
teiginio teisingum, tiek ir klaidingum (kitaip tariant, rodantis teigi-
n ir to teiginio neigim).
Antinomij sudarantys teiginiai prietaringi, dl to negalima pri-
imti n vieno i j, nors kiekvienas j logikai pagrindiamas.
Logikos antinomijos skirstomos dvi ris - klasi teorijos anti-
nomijas ir semantines antinomijas.
Kl asi t eor i j os ant i nomi j os
Antinomijos dar kitaip vadinamos paradoksais. Senosios graik kal-
bos odis paradoxes reikia keistas", nelauktas", neprastas". Pa-
radokso" terminas suprantamas dvejopai:
1. Kasdieniame gyvenime pairos, teiginiai vadinami paradok-
saliais, jei jie neprasti, neatitinka prast pair, labai originals,
nors jie gali bti teisingi. Kai odis paradoksas" vartojamas ia
reikme, tai jis nereikia loginio prietaravimo.
2. Logikoje paradoks" terminu vadinamos klasi teorijos ir
semantins antinomijos. Pateiksime paradoks pavyzdi.
Kaimo kirpjas skuta tuos ir tik tuos savo kaimo gyventojus, ku-
rie patys nesiskuta. Ar jis skuta pats save? J ei tarsime, kad kaimo
kirpjas skutasi, tai i to seka, kad jis turi nesisksti, nes jis skuta tik
tuos kaimo gyventojus, kurie patys nesiskuta. O jei tarsime, kad jis
nesiskuta, tai i to seka, kad jis turi skustis, nes jis skuta kaip tik
tuos, kurie patys nesiskuta. Tad tas kirpjas kartu save skuta ir ne-
skuta. Kitaip tariant, jis priklauso klasei moni, kurie patys skuta-
si, ir priklauso klasei moni, kurie patys nesiskuta.
iuo kirpjo paradoksu B. Russellas, vienas i simbolins logi-
kos krj, populiariai idst savo garsj paradoks, atrast kla-
si teorijoje. To paradokso esm yra tokia. inome, kad kuri nors
klas A gali bti skiriama kit klas B. Tokiu atveju klas A yra
klass B elementas. Kyla klausimas, ar kuri nors klas gali bti skirta
pai save, t. y. ar kuri nors klas yra paios savs elementas. Pa-
vyzdiui, klas mons" nra paios savs elementas. Klas mo-
ns" sudaro tik mons, o moni klas nra mogus. klas dvi-
raiai" tegalima skirti dviraius. Taiau klas dviraiai" negali-
ma skirti paios dvirai klass, nes dvirai login klas - tai ne
dviratis. Vadinasi, klas dviraiai" nra paios savs elementas.
Klass, kuri negalima skirti jas paias ir kurios negali bti savo
pai elementai, vadinamos normaliomis.
Taiau yra ir toki klasi, kurios nra normalios - tai klass, ku-
rias galima skirti jas paias, kurios gali bti savo pai elementai.
Klas ne mons" nra normali. i klas skiriami visi tie objek-
tai, kurie nra mons. Bet pati klas ne mons" taip pat ne mo-
gus. Vadinasi, klas ne mons" galima skirti j pai. Panaiai
ir klas ne dviraiai" nra normali. Ne dviraiams priklauso ir pati
klas ne dviraiai". Kitas pavyzdys. Klas vis klasi klas" nra
normali, nes ioje klasje telpa ir ji pati, klas vis klasi klas"
skiriama ir vis klasi klas.
Dabar panagrinkime klas normalios klass". Paymkime j
simboliu No. i klas sudaro visos normalios klass. Kyla klausi-
mas, ar klas normalios klass" pati normali, ar ne, t. y. ar Noe No,
ar Noe No. J ei klas normalios klass" yra normali, tai ji neski-
riama j pai: Noe No. Bet jei klas normalios klass" nepri-
klauso normalioms klasms, tai klas normalios klass" nra nor-
mali. Tar, kad No normali, prijome ivad, kad No nra normali.
Tarkime, kad klas normalios klass" nra normali. Tada i klas
skiriama j j pai: Noe No. Vadinasi, klas normalios klass"
priklauso normalioms klasms. Tar, kad No nra normali, prijo-
me ivad, kad No normali.
is B. Russello atrastas paradoksas buvo vienas i t dramatik
moment, kuriuos yra igyvens mokslas. Klasi teorija nustojo bu-
vusi aiki. Netrukus buvo atskleista ir daugiau panai paradoks.
Aibi teorijos krjas G. Cantoras atrado jo vardu vadinam pa-
radoks. Tvirtinama, kad bet kurios aibs A vis poaibi skaiius
yra skaitlingesnis u pai aib - aib viena, o poaibi maiausiai
dvi. Paimkime vis aibi aib U. J i jau dl savo pobdio skaitlin-
giausia, apima visas aibes kaip savo elementus. Taiau dl ankstes-
nio tvirtinimo aibs U vis poaibi aib yra skaitlingesn u vis
aibi aib. Taigi vis aibi aib tarp aibi yra skaitlingiausia ir nra
skaitlingiausia. iuo paradoksu atskleista, kad svoka vis aibi
aib" yra prietaringa, kad nereglamentuotas odio visi" vartoji-
mas sukuria prietaravim.
Klasi teorijos paradoks esm ta, kad tarus, jog objektas pri-
klauso klasei A, prieinama ivada, kad objektas nepriklauso kla-
sei A\ tarus, kad objektas nepriklauso klasei A, prieinama ivada,
kad objektas priklauso klasei A. Tai uraoma iraika
xeA ~ xeA.
Klasi teorijos paradoksus galima ireikti ir kitais terminais -
predikat logikos terminais. Panagrinkime paradoks. Pavadin-
kime svok predikatyvia, kai jai paiai tinka joje mstomas poy-
mis. Pavyzdiui, svoka abstraktumas" pati yra abstrakti, vadina-
si, svoka abstraktumas" - predikatyvi. Svoka trumpas" taip pat
predikatyvi, nes odis trumpas" pats yra trumpas. J ei svokoje ms-
tomo poymio paiai svokai negalima priskirti, toki svok pava-
dinkime nepredikatyvia. Pavyzdiui, svoka doryb" nra doryb,
vadinasi, svoka doryb" nepredikatyvi. Svoka ilgas" taip pat
nepredikatyvi, nes odis ilgas" nra ilgas. Svoka ligotas" irgi ne-
predikatyvi, nes odis ligotas" pats nra ligotas.
Dabar panagrinkime svok nepredikatyvumas". Pagal nega-
limo treiojo dsn svoka nepredikatyvumas" yra arba predika-
tyvi, arba nepredikatyvi. Tarkime, kad ji predikatyvi. Bet predikaty-
via k tik pavadinome svok, kuriai paiai tinka joje mstomas
poymis. Svokoje nepredikatyvumas" mstomas poymis bti
nepredikatyvia", vadinasi, i svoka nepredikatyvi. Dabar tarkime,
kad svoka nepredikatyvumas" yra nepredikatyvi. Pagal anksiau
priimtus predikatyvumo ir nepredikatyvumo apibrimus ieina, kad
i svoka predikatyvi, nes joje mstomas poymis tinka jai paiai.
Taigi abi prielaidos prietaringos. Tar, kad svoka nepredikaty-
vumas" predikatyvi, prijome ivad, kad ji nepredikatyvi; tar, kad
i svoka nepredikatyvi, prijome idav, kad ji predikatyvi.
Norint antinomijas paalinti, reikia situacij, kurioje jos atsiran-
da, tam tikru bdu apdoroti. Klasi teorijos paradoks paalini-
mas - nelengvas darbas. J iems paalinti nra kokio nors vieno uni-
versalaus metodo. Vieniems paradoksams paalinti tinka vienas me-
todas, kitiems - kitas. Efektyvus metodas paradoksams paalinti
yra logini tip metodas.
B. Russello sukurta logini tip teorija yra klasi ir predikat
skaiiavimo sistema, apimanti vairi ri, eili, laipsni kintamuo-
sius ir nustatanti grietus sistemos objekt vartojimo kriterijus ir
apribojimus. Klass, j elementai, predikatai imami tik tam tikros
hierarchijos rmuose. Nustatomi ie objekt loginiai tipai:
1. Individai. Individas, arba elementas, yra kiekvienas paskiras
kurios nors klass objektas. Pavyzdiui, kiekviena paskira gl yra
gli klass individas, kiekvienas paskiras odis yra odi klass
individas.
2. Klass, arba individuali objekt savybs. Pavyzdiui, gls" -
tai klas, bti raudonam" - savyb. Kadangi individ savybes gali-
ma traktuoti kaip klases, tai klass ir savybs sudaro vien tip.
3. Santykiai tarp individuali objekt. Pavyzdiui, didesnis", pa-
stamas", draugas" ir pan.
4. Klasi savybs. Pavyzdiui, element (individ) skaiius klas-
je - tai klass savyb.
5. Santyki savybs, refleksyvumas, simetrija, tranzityvumas ir pan.
6. Santykiai tarp klasi: lygiareikmikumas, subordinacija, izo-
morfizmas ir pan.
Toliau tsiant skirstym, nustatomi vis sudtingesni loginiai ti-
pai. Be to, kiekviename tipe gali bti skiriamos detalesns objekt
rys.
Logini tip metodas reikalauja, kad mes savo teiginiuose dife-
rencijuotume objektus, kad kalbtume ne apskritai apie objektus,
bet apie tam tikro tipo objektus, ne apskritai apie klas, bet apie
tam tikr objekt klas.
Logini tip hierarchijoje tipo vis klasi klas" nra, taip pat
nra tipo klas kaip savs elementas". Klass elementu gali bti tik
individas arba kita klas. Tad vis klasi klass paradoks ir B. Rus-
sello normaliosios klass paradoks logini tip teorija paalina
kaip logikai nekorektikus.
Atskirame loginiame tipe skiriama eils, laipsniai. Pavyzdiui,
aikinantis savybi tip, pirmiausia iskiriami individai, t. y. paskiri
objektai, kurie nra savybs. J ie sudaro nulin laipsn. Individ sa-
vybs sudaro pirm laipsn, individ savybi savybs - antr laipsn
ir 1.1. Paskiri stalai, paskiros gls yra individai; keturkampis", rau-
donas" yra pirmo laipsnio savybs; erdvin savyb", spalva" - tai
antro laipsnio savybs ir t. t. Tip metodas reikalauja, kad pirmo
laipsnio savyb bt galima priskirti tik individams, pavyzdiui, b-
t galima pasakyti: is stalas - keturkampis", i gl nra raudo-
na". ie teiginiai gali bti teisingi arba klaidingi, bet abiem atvejais
jie prasmingi. Pirmo laipsnio savybs negalima priskirti pirmo laips-
nio arba auktesnio laipsnio savybei. Prieingu atveju gaunami pra-
sms neturintys teiginiai, pavyzdiui, Keturkampis yra raudona",
Spalva yra raudona". Antro laipsnio savyb galima priskirti tik
pirmo laipsnio savybei, pavyzdiui, Keturkampis yra erdvin savy-
b", Raudona yra spalva". Antro laipsnio savybs negalima priskir-
ti individams, antro ir auktesnio laipsnio savybms, nes priskyrus
gaunami beprasmiki teiginiai: is stalas yra erdvin savyb", i
ro yra spalva", Erdvin savyb yra spalva" ir pan. Taigi pagal logi-
ni tip metod n laipsnio savyb galima priskirti tik n-1 laipsniui.
Neskiriant logini tip, nereglamentuotai vartojant odius visi,
kiekvienas, n vienas, atsiranda paradoks. Per daug universali sis-
tema turi bti logikai prietaringa. Panagrinkime posak Nra
taisykls be iimties". Kadangi is posakis pats yra taisykl, tai ir
jam yra iimtis, vadinasi, yra taisykli, neturini iimties. itaip
neskiriant logini tip, atsiranda prietaravimas. Tuo tarpu pagal
logini tip metod reikia skirti pai taisykl nuo to, kam ta tai-
sykl taikoma. Taisykl Nra taisykls be iimties" taikoma visoms
kitoms taisyklms iskyrus j pai. Taisykls yra vienas loginis ti-
pas, o teiginiai apie taisykles - kitas loginis tipas. Kaip pirmo laips-
nio savybs nebuvo galima priskirti pirmo laipsnio savybei, taip ir
teiginio apie taisykles negalima taikyti jam paiam. Vadinasi, no-
rint posak Kiekviena taisykl turi iimt" teisingai suprasti, reikia
od kiekviena" apriboti. Kadangi taisykli yra vairi, tai klas
visos taisykls" reikia skirstyti siauresnes klases, surasti klasi
tipus ir posak Nra taisykls be iimties" taikyti kokios nors r-
ies taisykli klasei.
Antikiniai skeptikai tvirtino, kad nieko negalima painti. Neski-
riant logini tip, pasirodo, kad skeptik teiginys Nieko negalima
painti" logikai netaisyklingai sudarytas, yra tiesiog beprasmyb.
J ei nieko negalima painti, tai negalima painti ir teiginio Nieko
negalima painti", neinia, ar is teiginys teisingas, ar klaidingas.
Kad is skeptik teiginys gaut prasm, btina apriboti od visi",
t. y. btina apriboti objektus, kuri atvilgiu teigiamas nepaini-
mas, iskirti loginius tipus. Skeptik teiginio Nieko negalima pa-
inti" nereikia taikyti paiam iam teiginiui.
Taigi paradoksai paalinami apribojant, patikslinant svokas. I
pateikt klasi teorijos paradoks lengvai isprendiamas tik stu-
dento, sudaranio sra vis kukli student, paradoksas. Reikia
patikslinti svok kuklus". Ar mogus kuklus, ar ne - tai turi sprsti
ne tiek jis pats, kiek kiti. Klausim, ar jis turi bti kukli student
srae, tas studentas turi pavesti sprsti kitiems.
Semant i ns ant i nomi j os
Kaip ir klasi teorijos paradoksai, semantins antinomijos yra prie-
taringos situacijos, kuriose rodomas tiek kokio nors teiginio tei-
singumas, tiek ir jo klaidingumas. Taiau semantinse antinomijo-
se prietaringos situacijos sukuriamos ne klasi logikos pagrindu.
Pateiksime antinomij pavyzdi.
J au senovje buvo inoma Melagio" antinomija. Tarkime, kad
koks nors asmuo per 1 valand pasak tik vien teigin A meluo-
ju". Ar teisingas is jo teiginys? J ei tarsime, kad jis teisingas, tai,
kadangi pats teiginys apie save teigia, kad jis klaidingas, teiginys
klaidingas: teisinga, kad p klaidingas =p klaidingas. J ei tarsime,
kad teiginys A meluoju" klaidingas, tai reikia, kad tas asmuo
nemeluoja, jis sako ties, vadinasi, jo teiginys A meluoju" teisin-
gas: klaidinga, kad p klaidingas =p teisingas. Tar, kad teiginys
A meluoju" teisingas, prijome ivad, kad jis klaidingas; tar,
kad is teiginys klaidingas, prijome ivad, kad jis teisingas:
p teisingas >p klaidingas.
p klaidingas >p teisingas.
Kaip tik toks yra semantini antinomij pobdis, ir tai uraoma
iraika
(p->p) p->p.
Buvo inomas ir kitas Melagio" antinomijos variantas. Kretos
filosofas Epimenidas (VI a. pr. Kr.) apie savo tautieius taip yra
pasaks: Visi kretieiai - melagiai". Bet kretietis ir pats Epimeni-
das. J ei Epimenido teiginys Visi kretieiai - melagiai" teisingas,
tai, kadangi ir pats Epimenidas kretietis, jis meluoja, vadinasi, jo
teiginys Visi kretieiai - melagiai" klaidingas. J ei Epimenido tei-
ginys klaidingas, tai kretieiai ne melagiai, ne melagis ir Epimeni-
das, vadinasi, jo teiginys Visi kretieiai - melagiai" teisingas.
Vidurami logikai suformulavo antinomij:
A neturiu pinig ir tik turintis pinig sako ties. Jei is teiginys teisin-
gas, tai pinig neturiu ir sakau neties (nes tik turintis pinig sako ties),
kad pinig neturiu. Taigi pinig turiu. Jei teiginys klaidingas, tai pinig
turiu ir sakau ties, kad pinig neturiu. Taigi pinig neturiu. Antinomija
siekia rodyti prietaringum: pinig turiu ir pinig neturiu.
Panagrinkime i antinomij. Tarkime, kad tuiame popieriaus
lape urayti trys teiginiai:
Teiginys p teigia: teiginys q klaidingas.
Teiginys q teigia: teiginys r klaidingas.
Teiginys r teigia: teiginys p klaidingas.
Popieriaus lape daugiau nieko neurayta. Reikia nustatyti, ar
teiginiai p, q, r teisingi, ar klaidingi.
Tarkime, kad teiginys p teisingas. Kadangi p teigia, kad teiginys
q klaidingas, tai q klaidingas. J ei q klaidingas, tai r teisingas, nes q
teigia, kad teiginys r klaidingas. Kai r teisingas, tai p klaidingas, nes
r teigia, kad teiginys p klaidingas. Tar, kad teiginys p teisingas,
prijome ivad, kad jis klaidingas.
Tarkime, kad teiginys p klaidingas. Kai p klaidingas, tai q teisin-
gas, nes p teigia, kad teiginys q klaidingas. J ei q teisingas, tai r
klaidingas, nes q teigia, kad teiginys r klaidingas. J ei r klaidingas,
tai p teisingas, nes r teigia, kad teiginys p klaidingas. Tar, kad tei-
ginys p klaidingas, prijome ivad, kad jis teisingas. Tokia pat prie-
taringa situacija susidaro ir nagrinjant teiginius q, r.
Semantin antinomija yra ir pateiktas raas staiakampyje: Tei-
ginys, raytas iame staiakampyje, klaidingas".
Nustatysime semantini antinomij atsiradimo prieastis ir j
paalinimo bdus.
Semantins antinomijos atsiranda tada, kai objektin kalba su-
plakama su metakalba (senosios graik k. odis meta reikia po",
u").
Objektin kalba yra kalba, kurios teiginiais nusakomi objektai, esan-
tys u kalbos. Toji kalba, kuria pasakoma apie objektin kalb, vadi-
nama metakalba.
Teiginiai Rkymas kenkia sveikatai", Turizmas nepadeda pa-
inti gimtojo krato" yra objektins kalbos teiginiai, jais nustato-
mas santykis tarp tikrovs objekt - rkymo ir sveikatos, turizmo ir
gimtojo krato painimo. O sakiniai Teiginys 'rkymas kenkia svei-
katai' teisingas", Teiginys 'turizmas nepadeda painti gimtojo
krato' klaidingas" yra metakalbos teiginiai. Terminai teisinga", klai-
dinga" yra metakalbos terminai. iuos terminus taikome kitos kal-
bos - objektins - teiginiams. Teiginys p ir teiginys p teisingas"
negali priklausyti tai paiai kalbai.
Atskyrus objektin kalb ir metakalb, semantins antinomi-
jos paalinamos. Melagio" antinomija isprendiama nurodant,
kad teiginys A meluoju" pats savaime be kit teigini neturi
prasms. is teiginys yra metakalbos teiginys, nurodantis, kad
kakoks kitas teiginys yra klaidingas. Taiau per valand laiko jo-
ki kit teigini nebuvo pasakyta. Tuomet teiginys A meluoju"
nelogikas.
Panaiai nelogikas ir teiginys Teiginys, raytas iame staia-
kampyje, klaidingas". J is yra metakalbos teiginys, teigiantis, kad
koks nors staiakampyje raytas teiginys klaidingas. Taiau joki
kit teigini staiakampyje nerayta. Taigi staiakampyje raytas
metakalbos teiginys teigia apie save pat, o tai yra nelogika. Teigi-
nys apie save negali teigti nei teisingumo, nei klaidingumo. Tai at-
liekama kitais teiginiais.
Sudtingesn yra antinomija, kuri sudaro teiginiai p, q, r. Tei-
ginys p teigia apie teigin q, o teiginys q teigia apie teigin r. Tokiu
atveju r turi bti objektins kalbos teiginys, q - metakalbos teigi-
nys, op- metametakalbos* teiginys. Taiau r visai nra objektins
kalbos teiginys, jis teigia apie teigin p. Tad i antinomija paalina-
ma nurodant, kad joje yra rato klaida.
Epimenido paradoksas isprendiamas taip. Visi melagiai suskirs-
tomi du tipus. Pirmojo tipo melagiai kartais sako ties, antrojo tipo
melagiai visada meluoja. Laikysime, kad Epimenido teiginyje Visi
kretieiai - melagiai" kretieiai yra antro tipo melagiai. Paymkime
teigin raide p ir tarkime, kad jis teisingas, t. y. kretieiai visuomet
meluoja. Taiau kadangi ir pats Epimenidas kretietis, tai jis meluoja.
Vadinasi, jo teiginys Visi kretieiai - melagiai" klaidingas (p).
Tar, kad Epimenido teiginys teisingas, prijome ivad, kad jis
klaidingas. Gavome prietaravim: p>p. O teigini logikos dsnis
(p>p)>p teigia, kad jei i teiginio p seka teiginys ne-p, tai teiginys
ne-p teisingas. Vadinasi, Epimenido teiginys Visi kretieiai - mela-
giai" klaidingas, ir teisingas yra teiginys Netiesa, kad visi kretieiai -
melagiai". Taigi prielaida, kad visi kretieiai yra antro tipo melagiai
(visada meluojantys), atkrinta. O tai reikia, kad yra kretiei, kurie
yra pirmo tipo melagiai, t. y. jie kartais sako ties.
Norint k nors pagaminti, reikia panaudoti rankius. Norint rank
perdirbti, priderinti, reikia panaudoti kitus rankius, o ne j pat.
Panaiai ir painime - daikt painim reikia atskirti nuo painimo
proceso painimo. Daikt painimas ireikiamas teorija, o teori-
jos painimas - tai metateorija, t. y. mokslas apie teorij. Tiriant
kur nors tikrovs fragment, sukuriama to fragmento teorija. Ta-
iau rpi, kad bt tiriama efektyviais instrumentais. Tiriant, kaip
funkcionuoja teorijoje vartojamos svokos, principai, rodymo prie-
mons ir t. t., sukuriamas teorijos tyrimas - metateorija. Teorijai
painti sukuriamos metateorins priemons. Matematika tiria rea-
laus pasaulio ir abstraki logikai manom objekt kiekybinius
santykius ir erdvines formas. Tiriant paios matematikos pagrindi-
m ir jos teorijas, sukuriama metamatematika. Panaiai ir kituose
moksluose.
* Kalba, nagrinjanti metakal b, vadi nama metametakal ba.
Antinomijos paalinamos atskleidiant j atsiradimo prieastis,
tiriant vartojam svok, princip ar procedr leistinum ir prie-
laid pagrstum. J ei kokio nors konteksto teiginys p pasirodo ess
toks, kad (p>p) (p>p), t. y. tame kontekste atsiranda prietara-
vimas, tai analizuojamas turinys t aikiai ireikt arba numano-
m prielaid, kuriomis remiantis kuriamas kontekstas ir kurios da-
bar atrodo tartinos. J ei pasirodo, kad iraika (p>p) (p^p) seka
i prielaidos z, t. y. z>[(p>p) (pp)], tai ieina, kad prielaida z
klaidinga. Sakysime, jei prielaida z reikia, kad tie objektai, apie
kuriuos kalbama teiginyje p, yra pakankamai fiksuoti, kad apie juos
bt galima samprotauti pagal tapatybs dsn, tai, antinomij a-
linant, gaunama ivada, kad tiriamiesiems objektams tapatybs ds-
nis nepritaikomas. Arba, pavyzdiui, jei prielaidoje z numanoma
egzistuojant tam tikr objekt ir, j vedus, atsiranda prietaravi-
mas (p>p) (p>p), tai antinomijos isprendimas reikia to prie-
laidoje z numanomo objekto neegzistavimo rodym.
Patyrinkime i antinomij. Keliautojas pakliuvo mogdr ran-
kas. ie jam pasil pasakyti kok nors teigin. J ei tas teiginys bus
teisingas, tai mogdros keliautoj ikeps, o jei teiginys bus klaidin-
gas, tai jie keliautoj ivirs. valgus keliautojas suprato, kad itaip
suformuluota slyga teikia prog sukurti prietaring situacij, ir jis
mogdroms pasak: J s mane ivirsite". J ei is jo teiginys teisin-
gas, tai mogdros keliautoj turi ikepti. Betgi ikepti jie negali, nes
laiko teisingu teigin, kad keliautojas bus ivirtas. Keliautojo pasaky-
t teigin laikydami klaidingu, mogdros ir vl atsiduria prietarin-
goje situacijoje: ikepti negali, nes keliautojas pasak klaiding teigi-
n; negali ir ivirti, nes teigin J s mane ivirsite" laiko klaidingu.
Ieitis ia tokia: jei mogdros nori keliautoj sudoroti, tai turi jam
udrausti pasakyti teigin J s mane ivirsite". Taigi j slyga turt
bti taip formuluojama: jei keliautojo pasakytas teiginys bus teisin-
gas, tai keliautoj ikeps; jei tas teiginys bus klaidingas, tai keliautoj
ivirs, ir keliautojas negali pasakyti teiginio J s mane ivirsite".
Logikos antinomijos - ne aismingos beprasmybs. Tokie prie-
taravimai ikyla moksluose, net ir tokiame grietame moksle kaip
matematika. Logikos antinomijos atsiranda ne dl subjektyvi mo-
gaus klaid. J as sukelia objektyvios prieastys, gldinios painimo
procese. J os rodo, kad mstymo turin reikia tikslinti, kad vartoja-
mos procedros yra nepakankamos ir jas reikia tobulinti atrandant
mstymo turinio ir jo logins formos deram iraik.
I nagrinkite antinomijas ir nurodykite, kaip jas galima paalinti.
1. Dvireikmje logikoje kiekvienas teiginys teisingas arba klaidingas. Bet
is tvirtinimas, kuris yra negalimo treiojo dsnis, logikos tiesa, pats yra
teiginys. Vadinasi, is tvirtinimas yra teisingas arba klaidingas.
2. J onas sako: Pirmasis Petro pasakytas teiginys teisingas". Petras sako:
Paskutinysis J ono pasakytas teiginys klaidingas". Pirmasis J ono ir pas-
kutinysis Petro teiginiai yra kaip tik tie, kurie ia pateikti. Kuris j teisus?
3. Bibliotekininkas sudaro bibliografij vis t bibliografij, esani bib-
liotekoje, kurias jos paios netrauktos. Ar bibliotekininkas i sudaro-
m bibliografij turi traukti ir j pai?
4. Dar senovje buvo inoma vadinamoji Krokodilo" antinomija. Kro-
kodilas pagrob i motinos vaik. Motina maldavo vaik grinti. Kroko-
dilas atsak vaik grinsis tik tada, kai motina atspsianti, k jis ketina
su vaiku daryti. Moti na pasak: Tu man vaiko negrinsi". Krokodilas
tar: Vaiko netekai, nes ties pasakei arba neties. J ei sakydama, kad a,
krokodilas, tau vaiko negrinsiu, pasakei ties, tai vaiko neatiduosiu pa-
gal tavo paios odius. O jei tavo pasakytas teiginys klaidingas, tai vaikas
lieka man pagal mano pareikt slyg". Motina tai atsakiusi: Privalai
vaik grinti. J ei mano pasakytas teiginys teisingas, tai privalai vaik ati-
duoti pagal tavo pareikt slyg. O jei mano teiginys: Tu man vaiko
negrinsi" klaidingas, tai vis tiek turi man vaik grinti, nes, jei negr-
intum, nebt tiesa tai, k pasakiau".
P r at i mai
10. Semantin tiesos samprata
Tiesos problem tiria filosofija. Klasikin tiesos samprata teigia,
kad tiesa yra minties atitikimas tikrov. Taiau i filosofin tiesos
samprata nenurodo, kaip reikia suprasti, kad mintis atitinka tikro-
v: ar tas atitikimas yra panaumas, vienodumas, tapatyb ar dar
kas nors.
Kitaip negu filosofijoje tiesos problema keliama logikoje. Logi-
kai rpi kalba, kuria mintys reikiamos. Logika sudaro formalizuo-
t kalb mintims reikti. vairios logikos teorijos, sistemos yra for-
malizuotos kalbos mintims reikti. Formalizuotose kalbose plaiai
vartojama teisingumo svoka, todl kyla klausimas, kok teigin lai-
kome teisingu logikoje, t. y. kok teigin laikome teisingu teiginiu
formalizuotose kalbose. Vadinasi, ties galima suprasti logikos po-
iriu, ir tai vadinama semantine tiesos samprata.
Semantins tiesos sampratos tikslas - sukurti procedr, galinan-
i grynai formaliais metodais atsakyti klausim, kuris teiginys for-
malizuotose logikos kalbose vadinamas teisingu teiginiu.
I vis tiesos poymi semantin tiesos samprata atsivelgia tik
vien - poym bti teisingu teiginiu". Sudaroma i semantinio
tiesos apibrimo schema:
p" yra teisingas teiginys, jei ir tik jei p.
iame formulavime raide p ymimas koks nors teiginys apie tikro-
v, o raide p ymimas teiginio p pavadinimas. J ungtis jei ir tik jei"
nustato ekvivalencij tarp teiginio ir teiginio pavadinimo. Tegul p
ymi teigin Dabar sninga". Tada pagal semantin tiesos apibri-
m io teiginio teisingumas suprantamas taip: teiginys Dabar snin-
ga" teisingas, jei ir tik jei dabar sninga.
Tegul p ymi teigin 1975 m. Vilniaus-Kauno geleinkelio linija
buvo elektrifikuota". Pagal semantin tiesos apibrim io teigi-
nio teisingumas suprantamas taip: teiginys 1975 m. Vilniaus-Kauno
geleinkelio linija buvo elektrifikuota" teisingas, jei ir tik jei 1975 m.
Vilniaus-Kauno geleinkelio linija buvo elektrifikuota.
Panaiai formuluojamas ir klaidingo teiginio apibrimas:
p" yra klaidingas teiginys, jei ir tik jei ne-p.
Pavyzdiui, teiginys Dabar sninga" klaidingas, jei ir tik jei dabar
nesninga.
Teiginio teisingumas priklauso ir nuo kalbos, kurios terminais
teiginys suformuluotas, ir nuo tos kalbos taisykli. Kokia nors i-
raika vienoje semantinje sistemoje (formalizuotoje kalboje) gali
bti teisinga, o kitoje jau gali nepasitvirtinti. Todl poym bti
teisingu teiginiu" semantin tiesos samprata patikslina taip: bti
teisingu teiginiu konkreioje formalizuotoje kalboje". Pateiktas for-
mulavimas
p" yra teisingas teiginys, jei ir tik jei p
ireikia bendr semantin tiesos samprat, kuri yra pagrindas tie-
sos sampratai atskirose semantinse sistemose (formalizuotose kal-
bose) formuluoti.
Semantin tiesos samprata nustato atitikim tarp metakalbos
teiginio p" ir objektins kalbos teiginio p: metakalbos teigin ga-
lima pervesti objektins kalbos teigin, tarp j nustaius abipusiai
vienareikm atitikim, t. y.
p" teisinga - p;
p ~p" teisinga.
Tad teiginio tvirtinimas metakalboje ekvivalentus teiginio primi-
mui objektinje kalboje. Kai tvirtiname teigin, tai tuo paiu j lai-
kome teisingu. Tvirtinimas reikia, kad teiginys ufiksuotas pagal
sistemos taisykles, galinanias toki fiksacij.
Semantin tiesos samprata paalina termino atitikimas" neapib-
rtum: abipusiai vienareikmis atitikimas yra metakalbos teigi-
nio pervedimas objektins kalbos teigin ir atvirkiai. Tokia sam-
prata naudinga formalizuotose kalbose, kurios reikalingos tiriant
loginius moksl pagrindus, informacines kalbas.
Semantin tiesos samprata atitinka klasikin tiesos samprat -
teiginys teisingas tada, kai jis teigia tai, kas yra tikrovje. Tik se-
mantin tiesos samprata yra ne tiek nauj tiesos poymi atskleidi-
mas, kiek jau turimos tiesos sampratos formalizaeija, galimybi tie-
sos svok eksplikuoti formalia procedra paiekos.
Nustatykite teiginio Roman kalbos formavosi lotyn liaudies kalbos tar-
mi pagri ndu" teisingum, pavartodami semantin tiesos apibrim.
Amerikiei mokslininkas N. Chomsky (g. 1928 m.) sukr takin-
giausi kalbos ir logikos santykio teorij, reikming savo filosofi-
nmis ivadomis. Si teorija kalbai ir mstymui priskiria vyraujant
vaidmen mogaus kultrinje ir paintinje veiksenoje, juos laiko
svarbiausiais painimui ir kultrai formuoti.
Teorija teigia, kad mogus turi mechanizm, galinant konstruoti
ir suprasti naujas svokas, teiginius, samprotavimus. Kalb sudaro
gilumins ir paviriaus struktros. Gilumins struktros pasiskirs-
iusios mstyme ir konstruoja sakinius. Iorins struktros atsiran-
da giluminms struktroms transformuojantis kalbos ireikimo
lygmen isakant konkreius sakinius. Gilumin struktr sudaro
bazins sintaksins taisykls - paprasiausios pradins logins ope-
racijos, i kuri susidaro visi kiti teiginiai. Gilumin struktra val-
do kalbos sintaks ir semantik, o paviriaus struktra valdo fono-
logij - itarim.
Tad kalbos vartotojas turi dvi sistemas - gilumini struktr s-
lygot kompetencij logikai mstyti ir paviriaus struktros sly-
got kalbos akto atlikim, kalbjim. Gilumin struktra nepriklau-
soma nuo paviriaus struktros - nuo kalbjimo. Gilumin struk-
P r at i mas
11. Kalba ir logika
tra gimta, jau nuo gimimo mogus uprogramuotas logikai ir kal-
bai. Kalbos gilumins struktros tapaios loginms struktroms.
Logins struktros kartu yra kalbos gilumins struktros, jos gim-
tos visiems monms. Kalbos skiriasi tik paviriaus struktromis -
kalbos akt atlikimu, kalbjimu.
Login mstymo struktra bendra visiems monms, jos bazje
susikuria kalbos ir kitos painimo sistemos. Pastama pagal logi-
kos dsnius. Kultra paveikia tik kalbos paviri, kalba nra kult-
ros rodiklis. Kalba ir kultra nra vienintels painimo slygos. ma-
noma perengti kalbinius barjerus, kalbos gramatik sugrietinti. Ma-
tematikos ir logikos sukrimas rodo kalbinio slygotumo veik -
logika ir matematika galioja visiems, visose kultrose.
X I S K Y R I U S
Dedukcinis metodas
Lotyn k. odis deductio reikia ivedim.
Dedukcija yra ivad gavimas i prielaid pagal logikos dsnius.
Ligi iol logikos kurse vartojome dedukcin samprotavimo bd;
pagal logikos dsnius i vien teigini (prielaid) ivesdavome ki-
tus teiginius (ivadas). Dedukciniuose samprotavimuose i teising
prielaid visuomet turime gauti teising ivad.
Logika tiria mokslo mstymo bd, kaip vieni teiginiai ivedami
i kit teigini. iuolaikiniai mokslai negali apsiriboti paprastomis
painimo priemonmis. Daugelyje moksl, vadinam dedukciniais,
taikoma sudtinga painimo priemon - dedukcinis metodas. io
metodo struktr, jo sudarym ir taikym nagrinja logika, tuo su-
teikdama esmin param kitiems mokslams.
1. Dedukcinio metodo struktra
Teorija, kurioje taikomas dedukcinis metodas, vadinama dedukci-
ne teorija. Dedukcin teorija - tai svok ir teigini sistema, turinti
iuos poymius:
1. Visi dedukcins teorijos teiginiai teisingi.
2. Dedukcinje teorijoje nedidelis skaiius teigini priimama be
rodymo, o i j pagal i anksto nustatytas logikos taisykles iveda-
mi kiti dedukcins teorijos teiginiai.
3. Dedukcinje teorijoje nedidelis skaiius svok neapibria-
ma, ir iomis neapibriamomis svokomis apibriamos visos ki-
tos dedukcins teorijos svokos.
Panagrinsime iuos dedukcins teorijos poymius.
Pirmasis poymis labai reikmingas. Kadangi mokslas ieko tie-
sos, o dedukcinje teorijoje visi teiginiai teisingi, tai, atrodo, moks-
lai turt siekti savo teorijas kurti deduktyviai. Taiau ne kiekvien
mokslo disciplin galima sudaryti deduktyviai. Dedukcinis meto-
das taikomas logikoje, matematikoje, kai kuriuose teoriniuose gam-
tos moksluose. i moksl svokos pakankamai stabilios, kad joms
bt galima taikyti dedukcinio metodo reikalavimus. Taiau dau-
gelyje moksl dedukcinis metodas nepritaikomas, pavyzdiui, zoo-
logijoje, botanikoje, socialiniuose moksluose. iaip ar taip, deduk-
cinis metodas taikomas vis naujose disciplinose, naujose teorijose,
pavyzdiui, struktrinje lingvistikoje.
Antrasis dedukcins teorijos poymis tas, kad ioje teorijoje ne-
didelis skaiius teigini priimama be rodymo. ie pradiniai teori-
jos teiginiai, kurie laikomi teisingais be rodymo, vadinami aksio-
momis. Dl to ir dedukcinis metodas kitaip dar vadinamas aksio-
miniu metodu. Pradiniai teiginiai - aksiomos - i koki nors kit
teigini neivedami. Taiau i aksiom ivedami kiti tos teorijos
teiginiai. Teiginiai i aksiom ivedami pagal i anksto nustatytas
logikos taisykles. Vadinasi, deduktyviai kuriant koki nors moks-
lo teorij, remiamasi: 1) konkreia tos mokslo teorijos mediaga;
2) logika, nes i tos teorijos aksiom teiginiai ivedami pagal logi-
kos dsnius.
Klausimas, kodl pradiniai teiginiai-aksiomos laikomi teisingais,
sprendiamas taip. Kadangi i aksiom ivedami teiginiai pasitvir-
tina, tai reikia laikyti teisingomis ir paias aksiomas.
Treiasis dedukcins teorijos poymis nurodo, kad nedidelis skai-
ius ios teorijos svok joje neapibriama. Neapibriamos s-
vokos - tai svokos, esanios aksiomose, t. y. tie terminai, kuriais
suformuluotos aksiomos. I svok apibrimo teorijos inome, kad
svoka A apibriama svoka B, o svoka B apibriama svoka C
ir t. t. Taiau is procesas negali bti nepabaigiamas, esama toki
svok, kurios yra pradins, kitomis svokomis neapibriamos, -
tai svokos, esanios paiose aksiomose. iomis svokomis apibr-
iamos visos kitos dedukcins teorijos svokos.
Sudarant kuri nors mokslo teorij dedukciniu metodu, kai kurie
tos teorijos teiginiai laikomi aksiomomis (jose esanios svokos ne-
apibriamos) ir i aksiom pagal i anksto nustatytas logikos taisyk-
les ivedami kiti jos teiginiai.
2. Teigini logika kaip dedukcin sistema
Pagrindin logikos teorij - teigini logik - galima sudaryti de-
duktyviai.
Pirmiausia reikia nustatyti, kokios teigini logikos iraikos lai-
komos aksiomomis. iuo atveju yra pasirinkimo laisv. Aksiomo-
mis galima laikyti didesn ar maesn iraik skaii, vienokias ar
kitokias iraikas. Galima pasirinkti aksiom sistem, kuri sudaro
11 arba 4, arba 3 aksiomos ir pan.
Kiekvien dedukcins sistemos teorem galima ivesti i bet kurios
tos sistemos aksiom grups.
Deduktyviai sudarydami teigini logik, naudosims J . Lukasie-
wicziaus nustatyta aksiom sistema, kuri sudaro trys aksiomos.
Patogumo dlei aksiomas numeruosime:
Ay (p->q)-[(q->r)-(p-r)].
A
2
: (p >p) >p.
A
3
:
ias iraikas teigini logikoje esame aptar. Pirmoji aksioma
yra implikacijos pereinamumo dsnis, antroji - prietaravimo i-
vedimas, treioji - dsnis i klaidingo teiginio seka bet kuris tei-
ginys".
Neapibriamomis svokomis laikomos tos, kurios yra aksiomo-
se, btent neigimas ir implikacija. Taigi pateiktoje aksiomatikoje
tra dvi neapibriamos svokos.
Dabar reikia nustatyti taisykles, galinanias i pateikt aksiom
ivesti visas kitas teigini logikos iraikas. Toki taisykli yra trys.
Pakeitimo taisykl: kiekvien loginje iraikoje esant j kintamj
galima pakeisti bet kuriuo kitu kintamuoju arba bet kuria kita i-
raika. pakeitim reikia atlikti visoje iraikoje, t. y. visur, kur tik
keiiamas kintamasis yra.
J ei pirmoje aksiomoje kur nors kintamj pakeisime kitu kinta-
muoju, tai nuo to iraikos esm nepakis. Kintamj r pakeit z,
gauname: (p>q)i>[(q^>z)^(p^>z)]. Galima kintamj pakeisti net
itisa iraika: r pakeiskime iraika r z. Gauname: (p>q)>
^tt(C
7
- K r- Z)Mp- K r. z)]}.
Pakeitimo ekvivalenia iraika taisykl: kiekvien iraik galima
pakeisti jai ekvivalenia iraika.
Kadangi naudojamoje aksiomatikoje pasitaiko tik viena jungtis -
implikacija, tai kitas jungtis teks ivesti i implikacijos, taikant ias
pakeitimo ekvivalenia iraika taisykles:
Ey (p q) ~= .
E
2
: (pVq) ~(p->q).
E
3
: (p ~q) ~(p->q)^q->p.
ias iraikas esame aptar nagrindami vien logini jungi
pakeitim kitomis. Taisykls sunumeruotos, raid E - pirmoji o-
dio ekvivalentu" raid.
Ivados taisykl: jei A yra teisingas teorijos teiginys ir jei i A seka
B, tai B taip pat yra teisingas tos teorijos teiginys. Vadinasi:
A teisingas.
A-^B.
B teisingas.
i iraika buvo aptarta teigini logikoje. J i teigia, kad i teisingo
antecedento logikai seka teisingas konsekventas. I ties, jei koks
nors teorijos teiginys teisingas, tai i jo logikai ivestas kitas teigi-
nys taip pat turi bti teisingas.
Nustat aksiomas ir teigini ivedimo i aksiom taisykles, paro-
dysime, kaip teiginiai ivedami i aksiom.
1. Ekvivalencijoje E
2
(pVq) ~(p>q)
q pakeisime p:
(pVp) ~(p >p).
Aksiomoje >4
2
(p ^P) ^P
iraik p^p pakeisime jai ekvivalenia iraika pVp:
(pVp)>p.
Gautoji iraika yra vienas i suprastinimo dsni.
2. Aksiomoje A
3
iraikai p^>q taikome pakeitimo ekvivalenia
iraika taisykl E
2
:
p->(p->q),
p^(pVq).
Gavome iraik, teigiani, kad prie teisingo teiginio galima dis-
junktyviai prijungti bet kur kit teigin.
3. Aksiomoje

kintamj q keisime iraika p>qr, o r keisime q:

(p>q)->[(qH>r)>(p/")],
Gautai iraikai taikome ivados taisykl, nes antecedentas
p>(p>q) teisingas - tai aksioma A
3
. Vadinasi, i teisingo antece-
dento logikai ivestas konsekventas [(p^q)^q]>(p>q) taip pat
teisingas. Pagal ivados taisykl, teising antecedent galima nu-
braukti. Parodysime, kaip taikoma ivados taisykl.
pKp->g) teisinga.
[p^(p>q)]>{[(p^q)>q]>(p>q)}
[(p^q)^q]^(p->q) teisinga.
A teisingas.
A^B.
B teisingas.
Tad, taikydami ivados taisykl, gavome teising teigin
[(p^q)^q]>(p->q). iame teiginyje q keisime p. Gauname:
[(p-*p)->p]-Kp->p).
Gautai iraikai taikome ivados taisykl, nes antecedentas
(p^>p)>p teisingas - tai aksioma A
r
Tada teisingas ir konsekven-
tas p>p:
(p^p)^p teisinga. A teisingas.
[(p-p)-p]->(p->p). A>B.
p>p teisinga. B teisingas.
Taigi, nubrauk teising antecedent, gavome iraik
p^p.
i iraika yra tapatybs dsnis teigini logikoje.
4. Gautoje iraikoje p>p pakeisime p teiginiu p:
p^p.
Taisyklje E
2
q keisime p:
(pVq) - (p->q).
(pVp) ~(p>p).
Kadangi gautoji iraika teigia, kad pVp ekvivalentu p>p, tai
ekvivalentum galima taikyti ivestai iraikai p^p ir vietoj jos
rayti
pVp.
Gautoji iraika yra negalimo treiojo dsnis.
itaip i pateikt trij aksiom, taikant nurodytas ivedimo tai-
sykles, galima ivesti visas kitas teigini logikos iraikas. Panaiai
aksiomikai sudaroma predikat logika, logini klasi teorija ir ki-
tos logikos teorijos, ir tada jos vadinamos dedukcinmis sistemo-
mis, arba loginiais skaiiavimais. Teigini ivedimas i aksiom -
nelengvas darbas, reikalaujantis gudimo ir sumanumo.
Dedukcin teorija aikinama dviem poiriais - sintaksiniu ir se-
mantiniu.
Dedukcins teorijos sintaksinis tyrimas reikia, kad kalba forma-
lizuojama, ji aikinama kaip sistema formali teigini, susiet tar-
pusavyje pagal tam tikras formalias taisykles. Sintaksiniu poiriu
dedukcin teorija suprantama kaip visuma kurios nors kalbos en-
kl ir iraik, kurie nagrinjami tik kaip grafiniai enklai, sutvar-
kyti pagal bendras kalbos sudarymo ir loginio ivedimo taisykles.
Sintaksiniu poiriu aikinant dedukcin teorij, neatsivelgiama
tai, kokius objektus ji ireikia, kokiai objekt sriiai ji gali bti
taikoma. Tokia yra, pavyzdiui, teigini logika. Sudaryta dedukty-
viai, teigini logika yra formali kalba, abstraktus alfabetas.
Dedukcins teorijos semantinis tyrimas iaikina, kokius objek-
tus ji ireikia, kokiai objekt sriiai ji taikoma. Suradus objektus,
kuriems dedukcin sistema taikoma, sakoma, kad surasta tos sis-
temos interpretacija. Visos teoremos, rodytos remiantis kuria nors
aksiom sistema, yra teisingos kiekvienoje tos sistemos interpre-
tacijoje.
Dedukcinei teorijai keliami trys pagrindiniai reikalavimai:
P r at i mas
Pakartokite iraik p>(pVq) ir p>p ivedim.
3. Reikalavimai dedukcinei teorijai
1. Aksiom nepriklausomumas. Aksiomos turi bti nepriklauso-
mos viena nuo kitos, t. y. jos turi bti parinktos taip, kad bet kurios
aksiomos nebt galima ivesti i kit aksiom.
J ei kuri nors aksioma nra nepriklausoma, tai reikia, kad ji be-
reikalinga, j galima ivesti i kit tos teorijos aksiom. Bereikalin-
gos aksiomos buvimas apsunkina dedukcins teorijos neprietarin-
gumo rodym.
2. Neprietaringumas. Dedukcin teorija turi bti neprietaringa,
t. y. tokia, kad i jos aksiom nebt galima ivesti kokio nors teigi-
nio ir to teiginio neigimo. Toks neprietaringumas vadinamas sin-
taksiniu neprietaringumu.
J ei i dedukcins teorijos aksiom galima ivesti teigin p ir jo
neigim p, tai ji yra prietaringa. Ieina, kad p teisingas ir p teisin-
gas. Bet inome, kad prietaravimo dsnis neleidia laikyti kartu
teisingais teigini p ir ne-p. Prietaringoje teorijoje nra skirtumo
tarp tiesos ir klaidingumo, joje galima rodyti bet kuriuos teiginius.
Neprietaringumo reikalavimas - pats svarbiausias reikalavimas,
keliamas dedukcinei teorijai.
Kita neprietaringumo samprata yra semantinis neprietaringu-
mas: teorija yra semantikai neprietaringa, jei ji turi bent vien
model, t. y. tam tikr objekt srit, kurioje i teorija vykdoma.
3. Pilnumas. Dedukcin teorija laikoma pilna, jei kiekvien joje
suformuluot teigin galima rodyti arba paneigti.
Teiginio rodymas dedukcinje teorijoje - tai jo ivedimas i ak-
siom arba i jau rodyt teorem. Teiginio paneigimas - to teigi-
nio neigimo ivedimas. J ei dedukcin teorija pilna, tai kiekvien
teigin, suformuluot tos teorijos terminais, galima ivesti ijos ak-
siom (arba i jau rodyt teorem) arba i j galima ivesti to tei-
ginio neigim.
Teorijos pilnumas yra kiek maesns reikms negu neprieta-
ringumas, nes ir nepilna teorija gali teikti daug duomen apie joje
tiriamus objektus.
Teigini logika, kaip nesudtinga dedukcin sistema, yra pilna.
Kiekvien teigini logikos iraik galima ivesti i aksiom, tuo
rodant jos teisingum, arba rodyti, kad ji neivedama i j (t. y.
kad ji klaidinga). Taiau ne kiekviena dedukcin teorija yra pilna.
J ei dedukcin teorija yra sudtinga, tai ji nepilna. Dedukcins teo-
rijos nepilnumas reikia, kad joje galima suformuluoti teising tei-
gini, kuri negalima ivesti i jos aksiom. Deduktyviai sudaryta
aritmetikos teorija jau nepilna.
Atsiradus neivedamiems i aksiom teisingiems teiginiams, ak-
siomatik galima pertvarkyti, praplsti taip, kad tuos anksiau ne-
ivedamus teiginius bt galima i aksiom ivesti. Taiau ir taip
pertvarkyta aksiomatika neutikrina vis ties gavimo - atsiranda
nauj teising teigini, neivedam i tam tikros teorijos aksiom.
Vadinasi, jei dedukcin teorija pakankamai sudtinga, ipltota,
tai ijos aksiom negalima ivesti vis tos teorijos teigini. Tai 1931
metais rod austr logikas K. Godelis, ir is jo rodymas vadina-
maspirmja Godelio teorema. i teorema turi svarbi paintin reik-
m. J i parodo, kad mokslo nemanoma ireikti tik deduktyviai, kad
negalima visika mstymo proceso formalizacija. Formali sistema
neisemia teorijos. Teorijoje esama toki pradini prielaid, ku-
rios aikiai neformuluojamos, jomis remiamasi intuityviai. Lieka ir
tam tikro neapibrtumo interpretuojant formalios sistemos alfa-
bet. Godelio teorema rodo, kad, kuriant svokines konstrukcijas,
susiduriama su problemomis, kurios neisprendiamos anksiau su-
kurtais metodais.
Ne maiau svarbi paintin reikm turi ir antroji Godelio teore-
ma, susijusi su neprietaringumu. i teorema teigia: formalios te-
orijos neprietaringumo nemanoma rodyti tos paios teorijos prie-
monmis. I ties, jei teorijos neprietaringum imtume rodinti
tos paios teorijos priemonmis, tai rodyme susidaryt ratas.
Teorija deduktyviai sudaroma tada, kai ji jau pakankamai itirta,
ipltota. Siekiant tiksliai ir grietai ireikti teorijos teiginius, ji
sudaroma deduktyviai, vienus jos teiginius laikant aksiomomis ir i
j logikai ivedant kitus teiginius. Taiau dedukcin teorija tra
vienas i mokslinio painimo organizavimo metod.
X I I S K Y R I U S
Tikimybiniai samprotavimai
1. Nededukciniai samprotavimai
J au buvo nurodyta, kad dedukcija yra ivad gavimas i prielaid
pagal logikos dsnius. Dedukciniame samprotavime i teising prie-
laid turime gauti teising ivad.
Kyla klausimas, ar visuomet i teising prielaid gaunama teisin-
ga ivada. Pasirodo, kad ne visuomet. Yra toki samprotavim, ku-
ri prielaidos teisingos, taiau i j negalima ivesti teisingos iva-
dos. Tegalima ivesti tiktin ivad. Tokie samprotavimai vadina-
mi nededukciniais.
Nededukciniu vadinamas samprotavimas, kuriuo i teising prie-
laid tegalima ivesti tiktin ivad.
Konkreiais pavyzdiais palyginsime dedukcin ir nededukcin
samprotavimus.
D eduk c i j a
1. Kiekvienas kvadratas yra staiakampis.
Visi staiakampiai yra lygiagretainiai.
Vadinasi, kiekvienas kvadratas yra lygiagretainis.
2. Jei namas 9 aukt, tai jame yra liftas.
is namas 9 aukt.
Vadinasi, iame name yra liftas.
Gauname:
P^q teisingas teiginys,
p teisingas.
Vadinasi, q teisingas.
Nededukci j a
1. N mokslinio tyrimo institute dirba 100 asmen.
sudaro mokslo darbuotojai.
Asmuo A dirba iame mokslinio tyrimo institute.
Vadinasi, tiktina, kad A yra mokslo darbuotojas.
2. Jei namas 9 aukt, tai jame yra liftas.
iame name yra liftas.
Vadinasi, tiktina, kad is namas 9 aukt.
Gauname:
p>q teisingas teiginys.
q teisingas.
Vadinasi, p tiktinas.
Pirmame dedukcijos pavyzdyje i teising prielaid gaunama tei-
singa ivada, remiantis klasi teorijos dsningumais. Klas kvad-
ratai" (A) skiriama j klas staiakampiai" (), o klas staiakam-
piai" (B) skiriama klas lygiagretainiai" (O I ia seka, kad kla-
s kvadratai" (A) skiriama klas lygiagretainiai" (C). Gauna-
me: [(AczB) (ScC)]->(AcC) i iraika yra klasi teorijos dsnis
ir ja remiamasi pateiktame samprotavime.
Pirmame nededukcijos pavyzdyje numatoma, kad prielaidos tei-
singos, taiau i j tegalima daryti tiktin ivad. J ei kategorikai
tvirtintume, kad asmuo A yra mokslo darbuotojas, tai toks tvirtini-
mas bt nepagrstas, i pateikt prielaid jis neseka. Asmuo A
gali bti doktorantas, administracijos darbuotojas ir pan. Vadinasi,
ivadai A yra mokslo darbuotojas" daryti trksta duomen, i pa-
teikt duomen galima tik spti, kad jis - mokslo darbuotojas.
Antrame dedukcijos pavyzdyje pirma prielaida J ei namas 9 auk-
t, tai jame yra liftas" - teisinga implikacija. Antroje prielaidoje
patvirtinamas implikacijos antecedentas - is namas 9 aukt".
Ivadoje patvirtinamas implikacijos konsekventas - iame name
yra liftas". i ivada gaunama remiantis teigini logikos dsniu, kad
jei visa implikacija teisinga ir jei jos antecedentas teisingas, tai tei-
singas ir jos konsekventas.
Antrame nededukcijos pavyzdyje pirma prielaida - ta pati teisin-
ga implikacija. Antroje prielaidoje patvirtinamas konsekventas - ia-
me name yra liftas". Taiau i to, kad name yra liftas, dar neseka,
kad namas - 9-i aukt. Namas gali bti ir 8-i, ir 12-os aukt, ir
pan. Taigi, jei implikacija teisinga ir jei jos konsekventas teisingas,
tai i to dar neseka, kad ir antecedentas teisingas. Antecedentas
tra tiktinas, galima tik spti, kad jis teisingas.
Tiktina ivada turi bti patikrinta. Reikia surinkti daugiau duo-
men apie asmen A, kad bt galima tiksliai nustatyti jo pareigas
tame institute; norint suinoti, kiek namas, kuriame yra liftas, turi
aukt, reikia pasiirti arba kit paklausti. Visa tai yra faktinis
patikrinimas. Tuo tarpu dedukcijos ivada patikrinama kitaip, fak-
tinis patikrinimas ia netinka. Dedukcijos ivada patikrinama nu-
statant, ar samprotavimo login struktra yra logikos dsnis. J ei ji
yra logikos dsnis, tai ivada teisinga. Kitaip tariant, ia nagrinja-
ma isprendiamumo problema.
Mstymo praktikoje dedukciniai ir nededukciniai samprotavi-
mai reikiasi ne izoliuotai, o vienybje, jie vienas kit papildo. Pa-
vyzdiui, reikalaujama, kad dedukcijos prielaidos bt teisingos.
Taiau dedukcijos prielaid teisingumas danai negali bti rodytas
deduktyviai. I kur inome, kad prielaida Visi mons mirtingi"
teisinga? io teiginio teisingum dar galima rodyti deduktyviai:
visi mons - gyvos btybs, o visos gyvos btybs mirtingos. Ta-
iau i kur inome, kad teiginys Visos gyvos btybs mirtingos"
teisingas? J uk kiekvieno gyvno nemanoma patikrinti. io teigi-
nio teisingumo nemanoma rodyti nei dedukciniais, nei vien tik
nededukciniais samprotavimais, jo teisingumas rodomas vartojant
abu iuos samprotavimo bdus.
Pagrindiniai nededukciniai, tikimybiniai samprotavimo bdai yra
indukcija, analogija ir hipotez.
0Q P r at i mai
Kuris samprotavimas dedukcinis ir kuris - nededukcinis:
1. Jei nuspausiu jungikl, elektros viesa kambaryje uges.
Elektros viesa kambaryje ugeso.
Vadinasi, nuspaudiau jungikl.
2. Netiesa, kad liudytojas anksiau painojo teisiamj arba jis yra teisia-
mojo gimin. I to seka, kad liudytojas anksiau nepainojo teisiamojo ir
jis nra teisiamojo gimin.
2. Indukcija
Lotyn k. odis induetio reikia vedim. Danai samprotavim prie-
laidos bna bendro pobdio teiginiai, t. y. teiginiai apie visus kla-
ss objektus, pavyzdiui: Kiekvienos bibliotekai priklausanios kny-
gos 17 puslapyje yra bibliotekos antspaudas". Mokslo dsniai taip
pat teigia apie visus klass objektus, pavyzdiui: Dvireikmje lo-
gikoje kiekvienas teiginys teisingas arba klaidingas, tad treios ga-
limybs nra". Kyla klausimas, kaip gaunami tokie bendro pob-
dio teiginiai.
Bendro pobdio teiginiai gaunami ityrus (stebjimu, eksperi-
mentu) pavienius atvejus, nustaius, kad paskiri klass objektai tu-
ri tam tikr savyb, ir padarius apibendrinani ivad - t savyb
turi visi tos klass objektai. Pavart atskiras bibliotekos knygas, ma-
tome, kad j 17 puslapyje yra bibliotekos antspaudas. Tuo remda-
miesi, darome ivad, kad kiekvienos bibliotekai priklausanios kny-
gos 17 puslapyje yra bibliotekos antspaudas. Panas apibendrini-
mai daromi remiantis indukciniu samprotavimo bdu.
Indukcija yra toks samprotavimo bdas, kai, ityrus paskirus kla-
ss objektus ir nustaius, kad jie turi tam tikr savyb, daroma ivada,
kad t savyb turi visi tos klass objektai.
Tad indukcinio samprotavimo iraika i:
F(x)>Vx F(x),
t. y. i to, kad yra kurios nors klass objektai, turintys savyb F, ive-
dama, kad kiekvienas tos klass objektas turi savyb F.
Indukcinis samprotavimas reikalingas pateisinimo.
1. Ontinis (btikasis) pateisinimas nurodo, kad tikrovs proce-
sai ne visi atsitiktiniai, daug proces reguliars, kartojasi, yra ds-
ningi. Indukcikai samprotaujant, svarbu aptikti reguliarum, tai-
syklingum.
2. Biologinis pateisinimas grindiamas tikrov pralenkiania veik-
sena. Egzistuodamas kintanioje aplinkoje, organizmas sukuria at-
eities laukimo nervin model, galinant bendrais bruoais numa-
tyti bsimus vykius ir juos atitinkamai reaguoti.
3. Login paintin pateisinim sudaro sukrimas procedr, ga-
linani padidinti indukcijos ivados tiktinumo laipsn ir j kreipti
teisingumo linkme.
4. Pragmatinis pateisinimas teigia, kad be logins indukcijos ap-
sieiti nemanoma.
Apibendrinant galima teigti, jog indukcijos ivada pateisinama,
kai ji gaunama pagal duotojoje samprotavim srityje priimtas tai-
sykles, galinanias indukcij. Esama vairi poiri pai taisyk-
li pobd.
Indukcijos ivada gali bti teisinga, bet gali bti ir klaidinga. To-
dl, apskritai kalbant, indukcijos ivada yra tiktina. Indukcija yra
tikimybinis samprotavimo bdas. Nuo kit nededukcini sampro-
tavim indukcija skiriasi tuo, kad jos ivada yra apibendrinanio
pobdio.
I ndukci j os r ys
Skiriamos pilnoji ir nepilnoji indukcija.
Pilnoji indukcija yra tada, kai ivada apie visus klass objektus da-
roma remiantis kiekvieno tos klass objekto ityrimu.
Tarkime, kad eim sudaro keturi asmenys: tvai, dukt ir snus.
Motina baigusi auktj moksl.
Tvas baigs
Dukt baigusi
Snus baigs
Vadinasi, visi eimos nariai baig auktj moksl.
Pilnosios indukcijos schema yra tokia:
Objektas X
1
turi savyb F.
Objektai x,, x
2
, x
y
. . x
n
sudaro klas A.
Vadinasi, kiekvienas klass A objektas turi savyb F.
Pilnosios indukcijos ivada visuomet teisinga, jei tiksliai itiriami
visi klass objektai. Todl pilnoji indukcija nra tikroji indukcija,
faktikai ji yra dedukcija. Pilnoji indukcija tik savo forma - sam-
protavimo eiga nuo teigini apie paskirus objektus prie apibendri-
nanios ivados - primena indukcij.
Pilnoji indukcija taikoma ne tik tada, kai klas sudaro palyginti
nedidelis objekt skaiius, bet kartais ir tada, kai klas sudaro di-
delis objekt skaiius. Patikrinimai, revizijos neretai grindiami pil-
nosios indukcijos principu, ypa finans srityje, kur apskaiiuoja-
ma tiksliai iki cento. iuo atveju pilnosios indukcijos ivados teisin-
gumas priklauso nuo patikrinimo tikslumo.
Eksperimentiniuose ir apraomuosiuose moksluose tiriant kla-
ses, kurias sudaro pakankamai didelis arba neapibrtas objekt
skaiius, vartojama nepilnoji indukcija.
Nepilnoji indukcija yra tada, kai itiriami tik kai kurie klass ob-
jektai ir nustatoma, kad jie turi tam tikr savyb, o paskui daroma
ivada, kad t savyb turi visi tos klass objektai.
odis tirti" asmenuojamas,
mokyti"
dirbti"
matyti"
galvoti"
Pateikti odiai - veiksmaodiai.
Vadinasi, tiktina, kad visi veiksmaodiai asmenuojami.
Nepilnosios indukcijos schema tokia:
Objektas X
1
turi savyb F.
U "
u X
3
U U
Objektai X
1
, x
2
, X
3
... nesudaro visos klass.
Vadinasi, tiktina, kad kiekvienas klass A objektas turi savyb F.
Apibendrinani ivad nepilnojoje indukcijoje galima daryti
todl, kad tiriami panas objektai. Visi pateiktame pavyzdyje i-
skaiiuoti odiai panas tuo, kad jie veiksmaodiai. Nustaius,
kad kai kurie veiksmaodiai turi savyb bti asmenuojami", da-
roma apibendrinanti ivada: tiktina, kad visi veiksmaodiai as-
menuojami.
Nepilnoji indukcija yra dvejopa - populiarioji ir mokslin.
Populiarioji indukcija yra indukcija paprastai ivardijant, nesu-
radus prietaraujanio atvejo.
Populiarija vadinama tokia nepilnoji indukcija, kai ivada, jog
visi tam tikros klass objektai turi tam tikr savyb, daroma remiantis
tuo, kad tarp itirt kai kuri tos klass objekt nebuvo surastas toks
objektas, kuris tos savybs neturt.
Populiariosios indukcijos ivada tiktina. J ei prietaraujanio at-
vejo nebuvo surasta, tai dar nereikia, kad jo i viso nra. Galimas
daiktas, kad tarp neitirt objekt yra toki, kurie neturi konsta-
tuojamos savybs.
Tarkime, kad ant stalo guli 20 knyg.
Pirmoji knyga - groins literatros krinys.
Antroji -
Treioji -
Ketvirtoji -
Penktoji -
etoji -
Vadinasi, tiktina, kad visos ant stalo gulinios knygos yra
groins literatros kriniai.
Patikrinus 6 knygas, dar nra tvirto pagrindo teigti, kad visos ant
stalo gulinios knygos yra groins literatros kriniai.
Vadinasi, kuo daugiau objekt itiriama, tuo didesnis populia-
riosios indukcijos ivados tiktinumas. Patikrinus 17 knyg, ivada
bus daug labiau tiktina negu ivada, padaryta remiantis 6 knyg
patikrinimu. Taiau ir 17 knyg patikrinus, ivada vis tiek tra tik-
tina, nes tarp nepatikrint 3 knyg gali bti tokia, kuri nra groi-
ns literatros krinys.
Populiarioje indukcijoje galima klaida, vadinama skubotu api-
bendrinimu. i klaida atsiranda tada, kai apibendrinanti ivada da-
roma netiksliai arba per maai ityrus objektus. Skuboto apiben-
drinimo klaid daro lengvatikiai mons, kai jie nekritikai priima
teiginius, atsivelgdami tik j tai, kas teigin patvirtina, ir neieko
teiginiui prietaraujani fakt arba juos ignoruoja. Anksiau eu-
ropieiai, stebdami tik baltas gulbes, apibendrino, kad visos gul-
bs baltos. Atradus Australij, joje aptikta juod gulbi.
Indukcija, vartojama kartu su dedukcija, vadinama moksline in-
dukcija.
Priklausomai nuo dedukcijos vaidmens skiriami keli mokslins
indukcijos variantai:
1. Indukcija atrenkant atvejus, kuriuose negalimi atsitiktiniai api-
bendrinimai. ia dedukcijos vaidmuo reikiasi tuo, kad i anksto
sudaroma objekt tyrimo programa.
Nepilnosios indukcijos principu atliekami sociologiniai tyrimai.
Visuomens apklausos rengiamos respondentus atrenkant pagal
daugel kriterij, o gautus duomenis apdorojant pagal pripaintas
procedras. Tai galina ivengti atsitiktini ivad, nors pati socia-
login prognoz lieka tiktino pobdio.
2. Indukcija, kurios ivada patikrinama dedukcija.
Teiginys Visos gyvos btybs mirtingos" i pradi buvo ivestas
populiarija indukcija. mons mat, kad gyvos btybs mirta. i
ivada buvo pagrsta deduktyviai: mokslas rod, kad gyvajam pasau-
liui mirtingumas - btinas poymis, kad tai - gyvosios gamtos dsnis.
Kai teiginys Visi lietuvi kalbos veiksmaodiai asmenuojami"
grindiamas tik tuo, kad, nors ir kiek veiksmaodi imtume, visus
bus galima asmenuoti, tai is teiginys ivedamas remiantis populia-
rija indukcija. O kai is teiginys pagrindiamas deduktyviai, tai ro-
doma, kad asmenavimas yra btina kiekvieno veiksmaodio savy-
b, kad tai kalbos dsningumas. Tai jau mokslin indukcija.
Deduktyviai pagrsta indukcijos ivada yra teisinga. iuo atveju i-
tirt objekt skaiius neturi lemiamos reikms.
I ndukci j a i ki t ei smi ni ame t yr i me
Ikiteisminis tyrimas prasideda fakt tyrimu. Nusikaltimai palieka
pdsakus, ymes, j suradimas yra pradin mediaga tyrimui. i
mediaga bna vairi ir priklauso nuo nusikaltimo pobdio. Tokie
faktai, kaip nusikaltim maiusio liudytojo parodymai, ranki, ku-
riais buvo padarytas nusikaltimas, radimas nusikaltimo vietoje, yra
pradin mediaga, turinti svarbi rodomj reikm. Kadangi nu-
sikaltliai paprastai stengiasi naikinti nusikaltimo pdsakus, nepa-
likti j, tai pradin mediaga paprastai bna neymi. iuo atveju ja
gali bti tokie faktai, kaip nusikaltimo vietoje rasta nuorka, saga,
drabui skiautel ir pan. Tokios pradins mediagos rodomoji
reikm yra silpna, maai tiktina. Ikiteisminio tyrimo tikslas - su-
rasti kuo daugiau svarbios rodomosios reikms fakt.
Visa pradin mediaga - turimi faktai - kruopiai analizuojama
nustatant kiekvieno fakto reikm nusikaltime ir fakt tarpusavio
ry. Pagal turimus faktus - nusikaltimo pdsakus - atkuriamos nu-
sikaltimo aplinkybs: asmuo, padars nusikaltim, jo padarymo b-
dai, motyvai ir 1.1.
Ikiteisminio tyrimo procese indukcija vartojama nustatant prie-
astin turim fakt ry su nusikaltimu. Kiekvienas paskiras faktas
apibdina nusikaltim tam tikru poiriu. Ityrus pavienius faktus,
indukcijos dka daroma apibendrinanti ivada: visi turimi faktai
yra rodymo mediaga. Tai pilnosios indukcijos ivada. J os teisin-
gumas priklauso nuo analizs tikslumo: ar tikrai kiekvienas paski-
ras faktas yra rodymo mediaga.
1. Kuriuo samprotavimo bdu daroma ivada:
J is buvo ymus tuo, kad visada, net kai labai grau, eidavo or tik su
kalioais ir skiu ir btinai su iltu vatiniu paltu. I r sktis jo buvo mau-
tj, ir laikrodis - pilko zamo mautj, ir kai isiimdavo peiliuk pietukui
pasismailinti, tai ir j o peiliukas bdavo mautlj; ir veidas, rods, taip pat
buvo mautj, nes jis vis laik j slapst, pasistats apykakl. J is neiojo
tamsius akinius, megztin, vaikiojo ausis usikis vata, o kai ssdavo
veiko brik, tai liepdavo pakelti vir. Vienu odiu, buvo matyti to mo-
P r at i mai
gaus nuolatinis ir neveikiamas stengimasis apsupti save kiautu, sudaryti
sau, taip sakant, futliar, kuris atskirt j nuo vis kit, apgint nuo iori-
ni tak". (A. echovas)
2. Koki ivad galima padaryti i i prielaid:
8 met Mozartas sukr pirmj savo simfonij.
17 met J eanne d'Arc vadovavo kariuomenei, ilaisvinusiai Orlean.
17 met N. Wieneris tapo filosofijos daktaru (matematins logikos srityje).
18 met Pukinas pradjo rayti Ruslan ir Liudmil".
29 met Vasco da Gama atrado keli I ndij.
36 met Sklodowska-Curie atrado rad.
50 met Darwinas ileido Ri atsiradim".
58 met Verdis sukr muzik operai Aida".
72 met Kantas sukr veikal Paproi metafizika".
89 met Mikelandelas sukr ymius meno krinius.
3. Analogija
Senosios graik kalbos odis analogia reikia taisykling santyk tarp
objekt, j proporcij ir atitikim.
Analogija yra toks samprotavimas, kai i dviej objekt sutapimo
vienais poymiais daroma ivada, kad tie objektai sutampa ir kitais
poymiais.
Analogijos schema tokia:
Objektas turi poymius a, b, c, d.
Objektasyturi poymius a, b, c.
Vadinasi, tiktina, kad objektas y turi poym d.
Pateiktoji analogijos samprata vadinama struktrine analogija -
ji nustato dviej objekt struktr panaum. Taiau i samprata -
ne vienintel, yra vairios samprotavim pagal analogij rys. An-
tai jei yra dvi vyki klass A ir ir jei inome, kad, nors ir kur bt
stebimos ios dvi klass, yra pagrindo vyk A laikyti vykio B prieas-
timi, tad jei stebime A, bet nra bdo nustatyti, ar B yra, ar ne,
manome, kad turbt B vis dlto yra. Ir panaiai - jei stebime ,
buvimas ar nebuvimas negali bti nustatytas, vis dlto turime pa-
grindo manyti, kad yra ir A. Mes apsiribosime struktrins analogi-
jos nagrinjimu.
Analogijos, kaip nededukcinio samprotavimo, ivada - tiktina.
Nustaius, kad du objektai panas vienais poymiais, dar negali-
ma daryti btinos ivados, kad jie panas ir kitais poymiais. Saky-
sime, esame skait daug raytojo N knyg, ir visos patiko. Rayto-
jas N para nauj knyg. Darome ivad: tiktina, kad ir naujoji
raytojo N knyga mums patiks.
Anal ogi j os i vados pat i kr i ni mas
Kadangi analogijos ivada tiktina, tai galima kalbti apie jos tik-
tinumo laipsn. Veiksniai, nuo kuri priklauso analogijos ivados
tiktinumas, tokie:
1. Poymi, bendr lyginamiems objektams, reikmingumas. Sam-
protaujant pagal analogij, bendri lyginamj objekt poymiai turi
bti esminiai, tipiki nagrinjamuoju poiriu.
2. Lyginamiems objektams bendr esmini poymi skaiius. Kuo
daugiau objektai ir y turs esmini bendr poymi, tuo analogi-
jos ivada bus labiau tiktina.
3. Perkeliamas poymis turi bti to paties tipo, kaip ir bendri objek-
t poymiai. Pavyzdiui, inant, kad dvi medi rys turi esminius
bendrus poymius a, b, c ir kad vienos medi ries vaisiai turi
poym d, pagal analogij daroma ivada, kad t poym d turi ir
kitos medi ries vaisiai. Tokia analogija galima todl, kad per-
keliamas poymis d yra to paties tipo kaip ir poymiai a, b, c, -
ioje analogijoje kalbama apie biologinius augal poymius.
Analogijos ivada patikrinama dvejopai. Geriausias analogijos
patikrinimas - betarpikas suradimas to, k teigia analogijos iva-
da. Taiau toks betarpikas suradimas ne visuomet {manomas, ne
visuomet objektai prieinami betarpikam patikrinimui. Todl kitas
analogijos patikrinimo bdas yra dedukcinis analogijos ivados pa-
tikrinimas. iuo atveju analizuojamas poymi a, b, c ryio su
poymiu d pobdis. J ei pavyksta nustatyti, kad tarp poymi a, b, c
ir poymio d yra btinas ryys, tai seka ivada, kad, kur yra poy-
miai a, b, c, ten btinai turi bti ir poymis d. Kadangi objektai ir
y abu turi poymius a, b, c, o objektas dar turi poym d, tai
poym d privalo turti ir objektas y. Pavyzdiui, inome, kad odio
procesas vidurinis skiemuo kiriuojamas trumpja priegaide - proce-
sas. J ei tok io odio kiriavim grsime tuo, kad taip kiriuojami
ir j panas odiai (pavyzdiui, ekscesas ir kt.), tai bus ivada
pagal analogij. O gramatins taisykls nurodymas yra dedukcinis
ios analogijos ivados patikrinimas.
Kl ai dos anal ogi j oj e
Pirmoji analogijos klaida padaroma tada, kai lyginami objektai ne-
turi bendr esmini poymi.
Objektasxturi poymius a, b, c, d.
Objektas y
Objektas y turi poym d?
i analogijos klaida grubi, retai tepasitaikanti. Pateiksime pavyzd.
494 metais pr. Kr. Romos plebjai, nepakeldami patricij inaudojimo,
apleido miest, pasitrauk u trij myli nuo Romos ir ten be patricij
sireng stovykl. Likusius mieste patricijus apm baim, kad liaudis gali
ir pai Rom upulti. Jie pasiunt ikalbing senatori Menenij Agrip
nuraminti plebj ir prikalbinti juos grti miest. Atvyks plebj sto-
vykl, Menenijus Agripa taip rodinjo btinum susitaikyti. Kart, kalb-
jo jis, mogaus kno dalys, nepakeldamos pilvo nepasotinamumo, sukilo:
rankos atsisak neti maist j burn, burna atsisak maist priimti, dantys -
kramtyti. Bet, uuot pilv badu numarinusios, paios kno dalys galutinai
save isekino. Supratusios savo neprotingum, jos vl m vykdyti parei-
gas. itaip, dst senatorius, ir valstybje atsitiks tas pat, jei valstybs pilie-
iai atsisakys savo natrali pareig. Sakoma, kad Menenijui Agripai ia
analogija pavyko tikinti plebjus grti atgal miest. Taiau analogija ia
aikiai klaidinga. mogaus organizmas ir valstyb - objektai, neturintys
bendr poymi, btin analogijos ivadai.
Kita analogijos klaida. Pavyzdiui, nustatoma, kad objektai ir y
turi bendrus poymius a, b, c. Objektas turi dar poym d, o ob-
jektas y turi poym n. Pasirodo, kad poymis n nesuderinamas su
poymiu d. Tuo tarpu daroma ivada, kad objektas y vis dlto turi
poym d. ios klaidos schema:
Objektasxturi poymius a, b, c, d.
Objektasyturi poymius a, b, c ir poym n. Be to, n>d.
Objektasyturi poym d?
i klaida atsiranda dl to, kad neinoma arba ignoruojama, jog
poymis n nesuderinamas su poymiu d, kad jei objektas turi poy-
m , tai jam jau negalima priskirti poymio d. ios ries klaid
daro socialdarvinistai. Tarp gyvn ir moni tikrai nemaai ben-
dr poymi. Kadangi gyvn pasaulyje vyksta natralioji atranka
ir kova u bv, tai pagal analogij daroma ivada, kad itai reikia-
si ir visuomenje. i ivada klaidinga todl, kad visuomens gyve-
nim mechanikai perkeliami biologiniai dsningumai ir ignoruo-
jama, jog visuomenje yra veiksnys, nesuderinamas su natralija
atranka ir kova u bv. Tas veiksnys - smoninga moni veikla.
Visuomenje vyksta kova, taiau tai ne kova u bv, bet ideologij
ir partij kova, nacionalinio isivadavimo kova, kova u gyvenimo
slyg pagerinim ir kt.
Anal o gi j vai dmuo moksl e
Moksle analogijos plaiai taikomos, jos - viena i mokslo paangos
slyg. Analoginiu mstymu vadovaujamasi tiriant organizm veik-
senos principus panaudojimo technikoje poiriu. Kibernetins ma-
inos buvo sukurtos pagal analogij su gyvaisiais organizmais. Ka-
dangi organizmas yra pati save reguliuojanti sistema, tai kilo mintis
sukurti ir save reguliuojanias mainas, kurioms betarpikas mo-
gaus valdymas nereikalingas. Toki main iandien yra daug, ir
jos vis tobulinamos.
Vis dlto nereikia umirti, kad analogija tra pradin tyrim
stadija, kad analogija - tai dar ne rodymas. Patikrinus analogijos
ivada kartais bna ir klaidinga. Pirmosios idjos apie lktuv kilo
pagal analogij su paukio skrydiu: lktuvu buvo sivaizduojamas
aparatas, kuriame sdintis mogus tam tikrais prietaisais judina apa-
rato sparnus, dl to aparatas skrenda. Taiau i analogija pasirod
klaidinga.
Atskirai reikia aptarti istorines analogijas. Istorins analogijos
galimos, taiau jos ribotos. Ribotos todl, kad istorijos reikiniai
vyksta skirtingomis slygomis, skirtingose epochose. istorini
analogij ribotum paymj Renesanso epochos politikos teore-
tikai nurod, kad i istorini praeities fakt analizs daromos at-
sargios ivados savo meto vykiams. Nors i istorijos galima pasi-
mokyti ir dera gerbti praeit, taiau reikia paklusti dabariai ir
priimti vykius tokius, kokie jie yra. Naujoje epochoje gyvenama
ne antikinio pasaulio slygomis, tenka taikytis prie nuolat kintan-
i aplinkybi.
Anal o gi j a t ei smi ni uose r odymuose
Ikiteisminio tyrimo procese konkretus nusikaltimas lyginamas su
anksiau tirtais nusikaltimais, paskiri jo faktai lyginami su fak-
tais, pasireikusiais kitose bylose. Tokio lyginimo tikslas - surasti
fakt panaumus ir skirtingumus. Danai is lyginimas galina da-
ryti ivad pagal analogij. Taikant analogij, laikomasi logikos
nustatyt analogijos ivados tiktinumo slyg: panas dviej nu-
sikaltim poymiai turi bti esminiai, to paties tipo, reikia j su-
rasti kuo daugiau, tarp lyginam reikini neturi bti esmini skir-
tum.
Nusikaltlis, padarydamas kelis tos paios ries nusikaltimus,
paprastai juos padaro tuo paiu bdu. Lyginant keli nusikaltim
padarymo bdus, suradus j esmini poymi panaum, pagal ana-
logij daroma ivada, kad tuos nusikaltimus padar tas pats asmuo.
silauus iauli ir Utenos apskrityse esanias staiatiki cerkves, i j
buvo pagrobti kryiai. Vienodas silauimo bdas ir vagysts pobdis tar-
dymui sil ivad, kad cerkves silau tie patys asmenys.
Kadangi analogijos ivada tiktina, tai pagal analogij padarytos
ivados negali bti laikomos neginijamu rodymu byloje. Pa-
vyzdiui, ankstesnis teistumas, anksiau padarytas panaus nusikal-
timas dar nra pakankamas pagrindas ivadai, kad tas asmuo kal-
tas, padars nauj nusikaltim. Teismo nuosprendis privalo remtis
ne spjimais, tiktinais teiginiais, bet teisingais teiginiais, nurodan-
iais tikrai vykusius faktus. Apeliacinis teismas nuosprendi, pa-
daryt remiantis spjimais, tiktinais teiginiais, nepatvirtina, gri-
na byl perirti i naujo arba tardymui papildyti.
Daniausiai analogija pateikia tiktinus atsakymus klausimus:
kas padar nusikaltim, kur iekoti nusikaltlio, kaip nusikaltlis
prasiskverb nusikaltimo viet, kur iekoti pagrobt vertybi, ko-
kie gali bti nusikaltimo motyvai ir pan. Analogijos ivada tampa
pagrindu versijai sukurti.
Ne visose teiss srityse leidiama vartoti analogij. Analogija
draudiama baudiamojoje teisje. Paprasiausiai juridin ivad
galima taip suprasti:
veika A >teiss norma B.
Tai ir yra statymas: veikai A taikoma teiss norma B. Taikant
statym, konkreti veika A
v
A
2
, A
3
ir 1.1, turi bti tokia, kad j bt
galima skirti veikos A klas, laikyti j klass A elementu. J uridi-
ns ivados schema iuo atveju tokia:
Veikai A taikoma teiss norma B.
Veika A
1
skiriama j veikos A klas.
Vadinasi, veikai A
1
taikoma teiss norma B.
Tuo tarpu ivadoje pagal analogij veikos A* negalima tiesiogiai
skirti veikos A klas, nes vei kai * tik panai A. J uridins ivados
schema pagal analogij:
Veikai A taikoma teiss norma B.
Veika A* panai j A.
Vadinasi, veikai A* taikoma teiss norma B.
Baudiamojoje teisje analogija draudiama todl, kad statyme
turi bti tiksliai nurodyta, u koki veik ir kaip bausti. Leidimas
vartoti analogij baudiamojoje teisje sukelia teistumo paeidimus.
Ar pagrstos ios analogijos:
1. Kritikas pasak savo nuomon apie knyg perskaits vos vien tos kny-
gos puslap. Kai jam dl to buvo padaryta priekait, jis atsak: J ei a
noriu nustatyti vyno skon statinje, nejaugi turiu igerti vis statin? Pa-
kanka vienos taurels, kad galtume j vertinti".
2. Buvo apipltas sandlis, kur nusikaltliai sibrov iard mrin san-
dlio sien. Nusikaltimo iaikinti nepavyko. Po kiek laiko kitame mieste
nusikaltimo vietoje buvo sulaikyta grup asmen, mginusi silauti
sandl iardius sien. Si aplinkyb leido daryti ivad, kad sulaikyti as-
menys gali bti susij su kitame mieste anksiau vykdytu mintu neiai-
kintu nusikaltimu.
P r at i mas
4. Hipotez
Mokslas nesitenkina tik fakt rinkimu, j konstatavimu. J is aikina
faktus, atskleidia j esm, kitimo dsningumus. Mokslo teorijos
turi tiksl aikinti tikrov - gamtos ir visuomens gyvenimo reiki-
nius. Taiau teorijos atsiranda ne i karto. I pradi randasi hipo-
tezs, ir tik po to, kai hipotezs patikrinamos, rodomos, jos tampa
mokslinmis teorijomis. Tiesa, neretai ir hipotezs vadinamos teo-
rijomis, taiau aiku, kad hipotez dar nra rodyta teorija.
Moksle ir gyvenime didel reikm turi abejojimo ir kriticizmo
principai. ie principai reikalauja, kad teorijas ir teiginius laikytume
teisingais tik tada, kai jie mokslikai rodyti. Kol teorijos ir teiginiai
nerodyti, j teisingumu abejojama, ir jie laikomi hipotezmis.
Senosios graik kalbos odis hypothesis reikia spjim.
Hipotez yra mokslikai pagrstas nauj dsni, objekt, j struk-
tr bei rysi ir kt. numatymas.
Ne kiekvien numatym galima laikyti hipoteze. Hipotezmis ne-
galima laikyti savavalik spjim, fantastini prasimanym. Moks-
likai pagrstas yra numatymas, atitinks iuos reikalavimus:
1. Hipotez neturi prietarauti esamoms mokslinms inioms. Ta-
iau jei stebim reikini nemanoma kitaip paaikinti, sukuriamos
hipotezs, kurios toms inioms prietarauja. Tada teiginiai, anks-
iau laikyti teisingais, peririmi. Taip sukuriamos fundamentalios
mokslo hipotezs. 1900 m. M. Planckas sukr kvant hipotez,
teigusi, kad egzistuoja diskreios energijos porcijos - kvantai. i
hipotez prietaravo tuometins fizikos pairoms, taiau greitai
buvo nustatytas jos teisingumas ir atitinkamai perirtos senosios
pairos.
2. Hipotez turi bti tokia, kad j bt galima patikrinti. J i patikri-
nama ivedant i jos sekmenis, tie sekmenys patikrinami praktika,
eksperimentu. J ei i hipotezs ivest sekmen negalima patikrin-
ti, tai dar nereikia, kad hipotez reikia atmesti. Skiriamas dvejo-
pos hipotezs patikrinimas - praktinis ir principinis. Praktinis pa-
tikrinimas - tai hipotezs patikrinimas turimomis mokslo ir techni-
kos priemonmis. Principinis hipotezs patikrinimas reikia, kad
hipotez apskritai galima patikrinti - jei ne dabar, tai vliau, pagi-
ljus painimui. Pavyzdiui, hipotez, teigianti, kad Marse egzis-
tuoja gyvyb, ilg laik negaljo bti patikrinta, nes tam nebuvo
priemoni. i hipotez tikrinama ms laikais, sukrus kosminius
aparatus. Vadinasi, jei hipotezs negalima patikrinti turimomis
mokslo ir technikos priemonmis, tai dar nereikia, kad j reikia
atmesti. Tikimasi, kad j bus galima patikrinti vliau, labiau isiru-
tuliojus mokslui ir technikai. Vis dlto tokios hipotezs, kuri ne-
galima patikrinti turimomis mokslo ir technikos priemonmis, ke-
liamos atsargiai.
3. Hipotez turi bti kuo paprastesn. Hipotezs paprastumas ne-
reikia jos supaprastinimo. Hipotezi ir mokslo teorij paprastu-
mas yra objektyvaus pobdio. Hipotezs ar teorijos paprastumas
reikia, kad joje nra dirbtini konstrukcij, savavalik prielaid,
kurios supainiot hipotez ar teorij.
4. Hipotez turi bti produktyvi. I dviej hipotezi, vienodai ge-
rai aikinani tam tikr reikin, priimama ta, kuri paaikina ne
tik t, bet ir kitus reikinius ir gali bti taikoma platesnei reikini
sriiai aikinti. Hipotezs produktyvumas reikia ir nauj fakt nu-
matym. Mokslo hipotezs turi ne tik aikinamj, bet ir euristin
reikm. Tad produktyvesn yra toji hipotez, kuri bendresnio po-
bdio, plaiau paaikina ir daugiau numato.
Hipotez sukuriama turim ini pagrindu. J i yra teiginys, kurio
dar negalima tiesiogiai pagrsti patyrimu ir stebti jame mstomo
objekto. Pagrindas priimti hipotez yra tas, kad, remiantis turimo-
mis iniomis ir hipoteze, galima paaikinti tam tikrus stebimus fak-
tus ir numatyti naujus, o be tos hipotezs tie faktai nepaaikinami
ir nenumatomi.
Stipresn yra toji hipotez, kuriai patvirtinti ansai didesni. Hi-
potezs stiprumas matuojamas keliais veiksniais:
1. Hipotezs monopolija. J ei tam tikroje situacijoje laukiama,
kad vyks vienintelis reikinys, tai toks laukimas monopolinis. Kai
reikiniui aikinti sukuriama vienintel hipotez, tai ji stipri, alter-
natyvi hipotezi nra. Kuo hipotez artimesn monopolinei, tuo
maiau reikia ini jai patvirtinti. Monopolin hipotez moksle lai-
koma nepageidautina, net pavojinga, siekiama kurti alternatyvias
hipotezes.
2. Paintiniu veiksniu matuojant, siekiama hipotez skirti pla-
tesn hipotezi ir sitikinim sistem, kuria duotoji hipotez re-
miasi. Hipotez tuo stipresn savo atsiradimo ir patvirtinimo pras-
me, kuo labiau ji atitinka kitas hipotezes ir sitikinimus.
3. Matuojant motyvaciniu veiksniu, nustatoma, jog i hipotezs
kyla visuomenei naudingi padariniai. Kuo hipotez reikmingesn
moni veikai, tuo ji stipresn. Tokia hipotez lengviau atsiranda,
lengviau patvirtinama ir sunkiau paneigiama.
Hipotezi krimas - sunkiausia mokslinio darbo dalis. Patikrinti
jau sukurt hipotez, nustatyti jos teisingumo laipsn lengviau, ne-
gu sukurti hipotez, kuri pasitvirtint. Iki iol nra sistemos, kaip
irasti hipotezes pagal i anksto nustatytas taisykles. rodyta, kad
tokia sistema ir negali bti sukurta. Mokslinje kryboje plaiai
reikiasi emiau smons slenksio vykstantys intuiciniai procesai.
Skiriamos vairios hipotezi rys. Vienos hipotezs aikina sis-
temos ir j sudarani element struktr, kitos numato prieasti-
nius, funkcinius ir kitokius ryius, konstatuoja dsningumo buvi-
m, treios - nauj objekt buvim ir kt.
Darbo hipotez - tai numatymas, sukuriamas pradinje tyrim sta-
dijoje, kai trksta mediagos tikslesniam numatymui. Darbo hipote-
z yra daugiau slygin prielaida, taiau tai nereikia, kad ji fikcija.
Prieingai, darbo hipotez kuriama pagal reikalavimus, keliamus
visoms hipotezms. Taiau fakt trkumas leidia sukurti tik nepa-
kankamai pagrst, preliminarin numatym, vadinam darbo hi-
poteze ir taikom pradinje tyrim stadijoje. Tyrimo procese dar-
bo hipotez tikslinama, ji virsta pagrstu numatymu arba atmetama
kaip nepasitvirtinusi.
Danai tam paiam reikiniui aikinti sukuriami keli numatymai,
jie vadinami versijomis (lotyn k. verio - atmaina"). Versija yra
vienas i galim reikinio aikinimo variant.
5. Ikiteisminio tyrimo versija
Tiriant nusikaltimus, sukuriamos kelios hipotezs, skirtingai aiki-
nanios nusikaltim. ios hipotezs vadinamos versijomis.
Ikiteisminio tyrimo versija yra vienas i galim numatym, aiki-
nani paskiras nusikaltimo aplinkybes arba vis nusikaltim.
ios versijos skirstomos bendrsias ir atskirsias.
Bendroji versija - tai numatymas, aikinantis vis nusikaltim.
Ikiteisminio tyrimo udavinys - nustatyti nusikaltim, jame dalyva-
vusius asmenis ir j kalts laipsn. Versija, aikinanti kiekvieno as-
mens kalt padarytame nusikaltime, yra bendroji, nes ji aikina vi-
sas esmines nusikaltimo aplinkybes: koks nusikaltimas padarytas,
kas j padar, kada padar, kokiomis priemonmis, kokie nusikal-
timo motyvai ir kt.
Atskiroji versija - tai numatymas, aikinantis paskiras nusikaltimo
puses, paskiras aplinkybes. Asmen, padariusi nusikaltim, j kal-
ts dydio nustatymas vadinamas svarbiausiuoju faktu. J nustatyti
galima tik aikinant paskirus nusikaltimo faktus, paskiras nusikal-
timo puses ir aplinkybes. Tiriant nusikaltim, tyrjams paprastai i
pradi daug paskir fakt neinoma arba maai inoma. Reikia
tuos nusikaltimo faktus iaikinti kuriant versijas. Kam priklauso
daiktai, rasti nusikaltimo vietoje, kokiais rankiais ir priemonmis
padarytas nusikaltimas, kur paslpti pagrobti daiktai, kada vyko
nusikaltimas - tai klausimai, kuriems isprsti kuriamos paskiros
versijos. Pavyzdiui, galima spti, kad pagrobti daiktai paslpti ta-
riamo asmens namuose. Taiau tai ne vienintel versija. Galimos ir
kitos versijos: daiktai paslpti pas jo bendrininkus arba nuoalioje
vietoje, arba jau parduoti ir pan. Labai svarbu nustatyti, kiek asme-
n dalyvavo nusikaltime, kaip pasireik kiekvieno i j dalyvavi-
mas. ia taip pat kuriamos versijos priklausomai nuo nusikaltimo
pobdio.
Versija - tai procesas, kur sudaro dvi dalys - versijos sukrimas
ir versijos patikrinimas.
Ver si j os sukur i mas
Versija sukuriama ityrus nusikaltimo mediag. Nusikaltimas pa-
lieka pdsakus, ir pagal juos tyrjai atkuria vis nusikaltimo vaizd.
Nusikaltimo mediagos tyrim sudaro du etapai - fakt analiz ir
fakt sintez.
1. Fakt analiz. Kadangi nusikaltlis stengiasi nepalikti pdsa-
k, tai fakt, kuriuos ityrus bt galima sukurti juos aikinani
versij, paprastai bna nedaug. Tyrj udavinys - juos surasti. Fak-
tai - nusikaltimo pdsakai - randami vairiais metodais. Tai nusi-
kaltimo vietos apira, liudytoj ir tariam asmen apklausa, do-
kument tyrimas, krata, eksperimentas, mokslo bei technikos prie-
mons ir kt. Tiriant faktus, kiekvienu atveju nustatoma, ar surastas
faktas susijs su nusikaltimu. Tai nelengva tiksliai nustatyti, neretai
nusikaltimo mediagai priskiriami ir tokie duomenys, kurie, kaip
vliau paaikja, neturi ryio su nusikaltimu. Ityrus paskirus fak-
tus, daromas indukcinis apibendrinimas: visi surasti faktai susij su
nusikaltimu, visi jie yra rodymo mediaga.
Uvenio-Kurn kelyje pil. R. partrenk pravaiuojantis motociklas ir
sueid. Reikjo apirti motociklus, galjusius pil. R. sueidimo metu va-
iuoti nurodytu keliu. Apirint vien motocikl, jo priekabos sparno trki-
me buvo rastas silas. Klausim, ar rastas silas susijs su nusikaltimu, turjo
isprsti technins-laboratorins priemons. Tas silas ir pil. R. kelns buvo
nusistos Lietuvos teismo ekspertizs centr Vilniuje. Atliktas mikroskopi-
nis tyrimas nustat, kad rastas ant motociklo silas pagal pluoto r (med-
viln), medvilns subrendimo laipsn, spalv, stor sutampa su pil. R. kelni
mediagos ataud silais. Tas silas ir pil. R. kelni ataud silai taip pat
buvo vienodai uterti. Galutinai suformuluoti kategorik ivad, kad ant
motociklo rastas silas buvo ipltas i pil. R. kelni, padjo dar ir ta aplin-
kyb, kad silo ilgis buvo lygus ataud ilgiui kelni plyimo srityje, kad ta-
me plyime trko vieno silo ir kad toje vietoje nuplimo pobdis atitiko
ant motociklo rasto silo nuplimo pobd.
2. Fakt sintez. Nustaius faktus, reikia juos sintetinti - surasti
fakt tarpusavio sry. Vieni faktai rodo objektyvi nusikaltimo
pus, kiti - subjektyv nusikaltlio elges nusikaltimo metu, jo po-
ir nusikaltim. Visi ie faktai turi bti nagrinjami ne izoliuotai
vienas nuo kito, bet tarpusavyje susij. Nors nusikaltimai panas,
nusikaltimas yra individualus reikinys, kiekviename nusikaltime
yra specifini, individuali poymi. Specifini ryi tarp fakt nu-
statymas - btina slyga versijai sukurti.
Paymkime faktus raidmis a, b, c. Tai, kad vienas faktas susi-
js su kitu faktu, ymkime enklu +->. Tada fakt tarpusavio sryis
reikiamas taip: a+->b+->c.
Nustaius fakt tarpusavio sry, sukuriama versija, aikinanti
tuos faktus. Vadinasi, inant faktus, sprendiama apie t fakt atsi-
radimo prieast, apie prieast, suklusi faktus a +^b+->c. Login
versijos sukrimo forma yra tokia:
(Prieastis /4)>(faktai a+^b+^c).
Faktai +->-> nustatyti.
Vadinasi, prieastis A tiktina.
Matome, kad versijos sukrimo login forma - iraika [(p>qf)
c/]>p. Prieastis A atitinka antecedent p, faktai -> -t->c atitin-
ka konsekvent q. Antroje prielaidoje teigiama, kad konsekventas
q teisingas (faktai a+^b-^c nustatyti). I toki prielaid seka, kad
prieastis A tiktina. J ei konsekventas teisingas, tai i to dar nese-
ka, kad ir antecedentas turi bti teisingas. Iraika [(p>qr) qr]>p
nra logikos dsnis, ji kartais teisinga, kartais klaidinga. Vadinasi,
nustaius faktus a+->b-^c, prieastis A tra tiktina. Mat gali paai-
kti, kad faktai a-+->b-->c seka ne i prieasties A, bet i kurios nors
kitos prieasties. rodymo udavinys - tiktin ivad paversti tei-
singa arba rodyti jos nepagrstum.
Svarbu ikelti visas galimas pagrstas versijas. Bt klaidinga lai-
kytis tik tos versijos, kuri turimi faktai leidia laikyti labiausiai ti-
ktina. J ei turimi faktai versij daro maai tiktin arba net jei ji i
t fakt neseka, taiau jiems neprietarauja, tai versija privalo fig-
ruoti tyrimo procese. Gali bti surasta nauj fakt, kurie t anks-
iau maai tiktin versij patvirtins.
Login vis galim pagrst versij forma - disjunkcinis teiginys:
versija A
1
V versija A
2
V versija A
3
.
Susidrus su nenatralios mirties atveju, ikyla kelios versijos:
a) tyinis nuudymas; b) saviudyb; c) nelaimingas atsitikimas ir
kt. J ei, pavyzdiui, dvi pastarosios versijos nepasitvirtina, tai pri-
klausomai nuo atvejo pobdio gali bti ikeltos ios tyinio nuu-
dymo versijos: a) apiplimo tikslu; b) i kerto; c) siekiant nuslpti
kit nusikaltim; d) i chuliganik paskat ir kt.
Taiau nereikia kelti versij formaliai. Pavyzdiui, sudegus pa-
statui, viena i gaisro prieasi galjo bti elektros tinklo netvar-
kingumas. Taiau jei pastate elektros tinklo i viso nebuvo, tai tokia
versija savaime atkrinta. Reikia kelti ne abstrakias, o konkreias
galimybes, pagrstas versijas. inoma, sukurti visas galimas versijas -
nelengvas darbas, jis reikalauja i tardytojo daug kruoptumo ir su-
manumo.
Ver si j os pat i kr i ni mas
Sukrus versij, ji patikrinama. Versij patikrinus, ji rodoma (nu-
statomas jos teisingumas) arba paneigiama (nustatomas jos klai-
dingumas).
Kadangi, aikinant nusikaltim, turi bti sukurtos visos galimos
versijos, tai btina jas visas patikrinti. J ei rodomas kurios nors versi-
jos teisingumas, tai tuo jos patikrinimas dar nesibaigia. Reikia rody-
ti, kad kitos ikeltos versijos klaidingos. Pavyzdiui, rodius, kad nu-
sikaltim padar asmuo A, reikia dar rodyti, kad to nusikaltimo ne-
padar kiti tariami asmenys. Taigi versijos patikrinimas yra vienin-
gas vienos versijos rodymo ir kit versij paneigimo procesas.
Loginis versijos patikrinimo metodas yra: a) dedukcini sekme-
n ivedimas i spjamosios prieasties; b) t sekmen palyginimas
su turimais faktais.
Deduktyviai ivedant sekmenis i spjamosios prieasties, sam-
protaujama taip:
Prieastis A tokia, kad, be fakt , ji visuomet dar sukelia faktus d+^e.
Tiriamojoje byloje spjama egzistuojant prieast A.
Vadinasi, be fakt +->->, dar turi bti faktai d+->e.
Deduktyviai i versijos ivesti sekmenys yra ne kas kita, kaip tei-
giniai apie naujus faktus. i teigini (deduktyviai ivest sekme-
n) teisingumas nustatomas lyginant juos su jau turimais faktais ir,
tai atlikus, versija arba paneigiama, arba rodoma.
Aptarsime versijos paneigim.
Jei i versijos deduktyviai ivesti sekmenys prietarauja turimiems
faktams, tai toji versija klaidinga ir j reikia atmesti.
Versija ,4>sekmenys.
Sekmenys klaidingi.
Vadinasi, versija A klaidinga.
ia samprotaujama pagal teigini logikos dsn [(p>q) q]>p,
teigiant, kad jei konsekventas klaidingas, tai klaidingas ir implika-
cijos antecedentas.
J. buvo nuteistas u tai, kad i keturi asmen reikalavo sutartoje vieto-
je perduoti jam vairias pinig sumas. 1992 m. birelio 14 d. kito asmens B.
buto duryse J. taip pat paliko ratel, reikalaudamas pinig. Nevykdius
reikalavimo, grasino susidoroti su B. ir jo maameiais vaikais, padegti bu-
t. Negavs reikalaujamos sumos, J. 1992 m. birelio 22 d. benzinu apipyl
B. buto duris ir jas padeg. Gaisro vykio vietos apiros metu nustatyta,
kad B. bute gaisro idinys buvo jimo but durys. Gaisro metu B. mir
nuo apdegimo, o maameiai du jo vaikai - nuo apsinuodijimo anglies
dvideginiu, apdeg B. mona (apysunkis kno sualojimas). Sudeg buto
baldai ir kitas turtas. J. kalt padarius nurodytus nusikaltimus rodyta jo
daliniu prisipainimu ir liudytoj parodymais, rateliais, raytais teisiamo-
jo ranka, jo sulaikymo su pinigais, prievartavimo bdu gautais i S., proto-
kolu ir kitais rodymais. Ikiteisminio tyrimo metu J. tvirtino, kad padegda-
mas B. buto duris, tragikos baigties, tai yra k nors nuudyti nenorjs.
Taiau bylos aplinkybs paneig i jo versij. J. nakt apipyl benzinu ir
padeg jimo but duris, inodamas, kad bute miega B. eima, maame-
iai vaikai. B. butas yra penktame aukte ir be paalins pagalbos isigel-
bti okant pro lang praktikai nemanoma. Tai rodo, kad J. numat pa-
darinius ir smoningai leido jiems kilti, t. y. veikdamas tyia, nuud B. ir
du maameius vaikus, sualojo B. mon. Tai padar i savanaudik pa-
skat ir itin iauriai.
Versijas paneigiant, reikia skirti du atvejus: a) kai jos prietarau-
ja faktams ir b) kai faktai j nepatvirtina. J ei i versijos deduktyviai
ivest sekmen turimi faktai nepatvirtina, tai dar nereikia, kad
toji versija klaidinga. Sekmenys gali nepasitvirtinti todl, kad dar
nesurasti faktai, kurie juos patvirtint. Tuo tarpu jei i versijos de-
duktyviai ivesti sekmenys prietarauja turimiems faktams, tai ver-
sija visuomet klaidinga.
Tyrjo udavinys paneigiant versij - mokti i jos ivesti sekme-
nis ir surasti jiems prietaraujanius faktus. Kartais rasti tokius fak-
tus padeda eksperimentas.
Inagrinsime versijos teisingumo rodym.
Anksiau buvo nurodyta, kad versija iaikinama tikrinant ijos
ivestus sekmenis. J ei i versijos deduktyviai ivesti sekmenys pasi-
tvirtina, tai versija tampa gana tiktina. Kuo daugiau toki sekme-
n pasitvirtina, tuo versija darosi tikimesn. Bet kad virst tikra
tiesa, versija dar turi bti rodyta tam tikrais rodymo bdais.
Yra du versijos rodymo bdai:
1. Betarpikas iekom objekt suradimas. Suradus objektus, dl
kuri buvo sukurta versija, inoma, klausimas laikomas isprstu -
versija rodyta. is versijos rodymo bdas taikomas atskirosioms ver-
sijoms rodyti: surasti nusikaltimo rankius, paslpt lavon, pagrob-
tus daiktus, pinigus, surasti kraujo ar kitokias dmes rbuose ir kt.
Lazdij rajone pervaiuodama Lietuvos Respublikos valstybin sien, T.
panaudojo suklastot dokument - usienio pas. Tai nustaius, kilo tari-
mas, kad T. gali veti kontraband. Detaliai apirjus jos automobil, ras-
ta 2491,27 g aukso.
2. Loginis versijos rodymas. iuo atveju versijos teisingumu siti-
kinama tarpikai. Betarpikai surasti iekom objekt nemanoma,
nes jie jau buv, dabar j nra arba nors ir yra, taiau betarpikam
suvokimui jie neprieinami. Loginiu versijos rodymo bdu rodo-
mos versijos apie nusikaltimo padarymo bd, nusikaltimo moty-
vus, nusikaltlio subjektyv poir nusikaltim, nusikaltlio ben-
drininkus ir kt.
Yra du loginio versijos rodymo bdai - netiesioginis rodymas ir
tiesioginis rodymas.
a) Netiesioginis versijos rodymas. Versija rodoma netiesiogiai,
paneigiant visas klaidingas versijas. Likusi viena nepaneigta versija
laikoma teisinga. Vien i io netiesioginio versijos rodymo prie-
laid sudaro nustatymas vis galim versij ir j sujungimas dis-
junkcija. Antroje prielaidoje paneigiamos visos versijos, iskyrus
vien. Ivadoje teigiama, kad toji vienintel nepaneigta versija tei-
singa.
Versija A
1
arba versija A
2
, arba versija A
3
teisinga.
Versijos A
2
ir A
4
klaidingos.
Vadinasi, versija A
1
teisinga.
iame netiesioginiame versijos rodyme samprotaujama pagal tei-
gini logikos dsn [(pVq) is netiesioginis versijos rody-
mo bdas dar kitaip vadinamas iskirties metodu (iskiriamos visos
klaidingos versijos) ir vartojamas tiek bendrosioms, tiek atskiro-
sioms versijoms rodyti. rodymas iskirties metodu teisingas tada,
kai sukuriamos visos galimos ir paneigiamos visos klaidingos versi-
jos. Taiau ias slygas vykdyti ne visuomet pavyksta. Kartais sun-
ku sukurti visas galimas versijas. Be to, kai pavyksta sukurti visas
galimas versijas ir paneigti visas klaidingas versijas, tai likusi teisin-
ga versija bna daug kuo neaiki. Pavyzdiui, nustaius, kad nusi-
kaltim padar asmuo A arba asmuo B, ir rodius, kad B nepada-
r nusikaltimo, daroma ivada, kad nusikaltim padar A. Taiau
lieka neaiku, kaip nusikaltimas buvo padarytas, kokiais motyvais,
su kieno pagalba ir 1.1. Visa tai rodo, kad netiesiogin versijos ro-
dym reikia papildyti tiesioginiu rodymu.
Kitas netiesioginio versijos rodymo bdas vadinamas rodymu
prietaros bdu. J is reikiamas teigini logikos dsniu
p>[(p><7) >p)]
Paaikinsime io dsnio vartojim versijai rodyti. rodant versi-
jos p teisingum, tariama, kad ji klaidinga, kad teisinga yra versija
p. Paskui i versijos p ivedamas sekmuo q. Toliau rodoma, kad q
klaidingas. inome, kad jei i versijos seka klaidingi sekmenys, tai
pati versija klaidinga. Kadangi i versijos p seka klaidingas sekmuo,
tai versija p klaidinga, ir yra teisinga versija p. is rodymo bdas
skmingai vartojamas atskirosioms versijoms rodyti. Pavyzdiui,
tariamas asmuo tvirtina, kad jis nusikaltimo metu nebuvo toje vie-
toje, kur vyko nusikaltimas. Tariama, kad tai tiesa, ir i to seka, kad
tuo metu, kai buvo vykdytas nusikaltimas, jis buvo kur nors kitur.
Taiau liudytojai ir visi turimi faktai rodo, kad nusikaltimo metu
tariamas asmuo nebuvo ten, kur jis nurodo, o buvo nusikaltimo
vietoje. Vadinasi, versija, kad jis nebuvo nusikaltimo vietoje, klai-
dinga, teisinga yra versija, kad jis buvo nusikaltimo vietoje.
b) Tiesioginis versijos rodymas. Versija rodoma tiesiogiai, ive-
dant i spjamosios prieasties gausius ir vairiapusius sekmenis,
kuriuos patvirtina nauji faktai.
J ei sekmenys, ivesti i spjamosios prieasties, pasitvirtina, tai
dar nereikia, kad spjamoji prieastis rodyta. J ie gali sekti i kitos
prieasties, o mes, pavyzdiui, klaidingai manome, kad jie seka i
ms nustatytosios prieasties. Kyla klausimas, kaip rodyti, kad jie
seka tik i vienos prieasties. Tai rodoma taip. Pirmiausia i spja-
mosios prieasties ivedama kuo daugiau sekmen. Antra, iveda-
mi ne bet kokie sekmenys, bet vairiapusiki, vienas kit slygojan-
tys. Kaip visuma, jie turi nepakartojamus, individualius poymius,
rodanius, kad juos galjo sukelti tik tam tikra prieastis. Treia,
ie sekmenys patvirtinami faktais. Kadangi visas nusikaltimas at-
kuriamas pagal nusikaltimo pdsakus, tai, iuos reikalavimus vyk-
dius, tarp nusikaltimo pdsak ir spjamosios prieasties nustato-
mas ekvivalencijos santykis:
spjamoji prieastis A ~nusikaltimo pdsakai.
inome, kad ekvivalencija yra implikacija abiem kryptimis:
(p ~q) ~[(p>q) {q>p)]. Tai reikia, kad spjamoji prieastis A
paliko tam tikrus pdsakus, ir, i kitos puss, tam tikri nusikaltimo
pdsakai rodo, kad juos paliko spjamoji prieastis A. itaip spja-
moji prieastis A tampa logikai rodyta, ir tada ji vadinama ne sp-
jamja, bet nusikaltimo prieastimi.
Visame versijos rodymo procese pamatinis reikalavimas yra ro-
dymo neprietaringumas ir pakankamumas. Byloje esani prieta-
ravim nepaalinus ir nevisapusikai ityrus rodymus, susikuria tik
tiktinumas, kuriuo teismo nuosprendis negali bti grindiamas.
Pakeistais teisme nukentjusiojo parodymais rmsi Klaipdos apygar-
dos teismas, 1995 m. liepos 10 d. nuosprendyje iteisindamas G. dl nuken-
tjusiojo U. turto prievartavimo. Atliekant ikiteismin tyrim nukentjusy-
sis parod, kad dl jo turtini reikal su juo kalbjosi jo geras pastamas
G., kuriam jis vliau ir perdav reikalaujamus pinigus, tuo metu vykio vieto-
je buv dar trys jo pastami asmenys. Teisme nukentjusysis m teigti, kad
teisiamasis ness jo pastamas G., ir teismas jo parodymais patikjo. Lietu-
vos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus kolegija Klaipdos apy-
gardos prokuratros apeliacin skund atmet. Apygardos teismo nuo-
sprendis ir Apeliacinio teismo nutartis panaikinti Lietuvos Aukiausiojo
Teismo Baudiamj byl skyriaus kolegijos 1996 m. sausio 25 d. nutarti-
mi, inagrinjus byl pagal Lietuvos generalinio prokuroro kasacin skun-
d. Byla grinta apygardos teismui nagrinti i naujo, nes teismas nepil-
nai ir nevisapusikai ityr rodymus, neapklaus keli liudytoj, paviruti-
nikai apklaus liudytoj M., nepaalino prietaravim jo parodymuose ir
nevertino parodym pakeitimo prieasi.
6. Tikimybiniai nededukcini samprotavim pagrindai
inome, kad nededukcini samprotavim (indukcijos, analogijos,
hipotezs) ivados yra tiktino pobdio. Norint tai gerai suprasti,
reikia nagrinti pai tikimybs svok.
Moksle ir kasdieniame gyvenime danai susiduriama su reiki-
niais, apie kuriuos sakoma, kad jie gali vykti, bet gali ir nevykti.
Sakoma maai tiktina", labai tiktina", nra jokios tikimybs"
ir pan. Pavyzdiui, medicina teigia, kad yra didesn tikimyb, jog
vyresnio amiaus tvams gims daugiau mergaii. klausim, ar
yra kokia nors tikimyb, kad vanduo inde, laikomame kartoje kros-
nyje, virs ledu, atsakoma, kad iuo atveju tikimyb lygi nuliui, t. y.
vanduo iuo atveju niekuomet nevirs ledu.
Tikimyb yra atsitiktinio vykio galimybs skaitin charakteristika.
Kai sakoma, kad koks nors reikinys tiktinas, tai netvirtinama, kad
tas reikinys btinai vyks. Manoma, kad, galimas daiktas, tas reiki-
nys vyks. Kai arkli lenktynse statoma u kur nors arkl, tai visai
nemanoma, kad tas arklys btinai laims priz. Galima kalbti tik apie
didesn ar maesn laimjimo tikimyb, vertinti ansus u ir prie.
Moksle tikimybs svoka suprantama dvejopai: 1. Tikimyb, api-
bdinanti masinius atsitiktinius reikinius; 2. Tikimyb kaip teigi-
nio patvirtinimo laipsnis.
1. Tikimyb, apibdinanti masinius atsitiktinius reikinius. Masi-
niais atsitiktiniais reikiniais vadinami reikiniai, kurie labai daug
kart gali vykti, bet gali ir nevykti. Herbo arba skaiiaus ikriti-
mas metant monet, tam tikro tak skaiiaus ikritimas metant
loimo kauliuk, kulkos pataikymas j taikin, lietaus ikritimas, tam
tikros lyties kdikio gimimas, broko atsiradimas masinje produk-
cijoje - tai masini atsitiktini reikini pavyzdiai. ie reikiniai
ne paskiri, ne vieniniai todl, kad mesti monet, loimo kauliuk,
audyti taikinius galima labai daug kart. Daug moni kasdien
pagamina daug masins produkcijos ir t. t. Natralu, kad galima
kalbti apie masini atsitiktini reikini vykimo danum: kaip
danai, metant monet, ikris herbas ir t. t. Patyrimas rodo, kad
masini reikini vykimui bdingas tam tikras pastovumas, tam
tikras pastovus danumas. Masini reikini vykimas turi tenden-
cij grupuotis apie tam tikr skaii P (pirmoji lotyn k. odio
probabilis - tiktinas" raid), retais atvejais nuo io skaiiaus kiek
nors ymiau nutolstant. is skaiius P ir laikomas kiekybiniu tiki-
mybs ireikimu, jis parodo reikinio vykimo galimybs laipsn.
Kokio nors masinio atsitiktinio reikinio tikimyb reikiama for-
mule
P(A) =~, kur
P (A) - reikinio A tikimyb,
m - reikinio vykimo atvej skaiius,
n - bandym skaiius,
- santykinis reikinio vykimo danumas.
2001 m. Lietuvoje gim 31546 kdikiai. Berniuk gim 16 139, mer-
gaii - 15 407. Skaii 16 139 vadinsime berniuk gimimo danumu,
oskaii 15 407-mergaiigimimo danumu. Dyd ^ =0,512...
vadinsime santykiniu berniuk gimimo danumu (vadinasi, tikimy-
b gimti berniukui buvo lygi madaug 0,512), o dyd j j ^r = 0,488...
vadinsime santykiniu mergaii gimimo danumu (tikimyb gimti
mergaitei buvo lygi madaug 0,488).
Tikimyb, apibdinanti masinius atsitiktinius reikinius, vadina-
ma statistine tikimybe.
2. Tikimyb kaip teiginio patvirtinimo laipsnis. iuo atveju kiek-
vienas tiktinas teiginys laikomas hipoteze. Tiktinas teiginys (hi-
potez) patikrinamas patyrimo - stebjimo, eksperimento - duo-
menimis. Keliamas udavinys nustatyti, kokiu mastu turimos inios
(patyrimo duomenys) patvirtina duotj hipotez.
Tiktin teigin (hipotez) paymj raide h, patyrimo duome-
nis (turimas inias) - raide e, hipotezs h patvirtinimo laipsn turi-
momis iniomis paymj raide P, hipotezs h patvirtinimo laips-
nio dyd - raide r, gauname formul:
P (h, e) =r.
Skaitome: hipotezs h patvirtinimo laipsnis P, remiantis turimo-
mis iniomis e, yra r.
Kai sakoma Tikimyb, kad rytoj lis, yra didel", tai pagal pa-
teikt formul is teiginys suprantamas taip: hipotezs Rytoj lis"
(h) tikimyb, arba patvirtinimo laipsnis (P), remiantis turimomis
iniomis (e), yra didelis {r).
0 ) P r at i mai
1. Kort malk sudaro 36 kortos. Kokiayra tikimyb, kad pirmoji itrauk-
ta i malkos korta bus tzas?
2. Kai Kolumbas ir jo bendrakeleiviai plauk vakarus per neinom van-
denyn, kiekvien kart, pamat paukius, jie diaugsmingai juos svei-
kindavo. J ie laik paukius enklu, rodaniu, kad netoliese yra em.
Nors jiems ne kart teko nusivilti, taiau j samprotavimo bdas buvo
visikai logikas:
Kai laivas arti ems, danai matome paukius.
Kai laivas toli nuo ems, paukius matome reiau.
Dabar mes matome paukius.
Vadinasi, ...
I nagrinkite pavyzd pagal formul P (h, e) - r ir darykite ivad.
7. Tikimybin logika
Tikimybine logika vadiname login teorij, kurioje teiginiai, be teisin-
gumo ir klaidingumo, gauna ir tarpines tarp teisingumo ir klaidingu-
mo reikmes, vadinamas teigini tiktinumo laipsniais, pati'irtinimo
laipsniais ir pan.
Teisingo teiginio reikm paymj skaiiumi 1, klaidingo - skai-
iumi O, matome, kad tarp 1 ir O isidsto tarpins reikms, pa-
vyzdiui:
1,
3
/4,
1
/2,
1
/4, 0.
iuo atveju teiginys gauna vien i nurodyt penki reikmi.
Kai teiginio p reikm lygi 1, tai teiginys p teisingas.
Kai p =
3
A, tai labiau tiktina, kad teiginys p teisingas, o ne klai-
dingas, bet jis nebtinai teisingas.
Kai p =
1
/2, tai vienodai tiktina, kad teiginys p yra teisingas arba
klaidingas.
Kai p = tai labiau tiktina, kad teiginys p klaidingas, o ne
teisingas, bet jis nebtinai klaidingas.
Kai p =0, tai teiginys p klaidingas.
Tikimybin logika yra viena i daugiareikms logikos sistem.
Nuo kit daugiareikms logikos sistem ji skiriasi tai kuo. Kitos
daugiareikms logikos sistemos operuoja diskretinmis teisingu-
mo reikmmis, t. y. teisingumo reikmi skaiius jose tiksliai api-
brtas. Tuo tarpu tikimybinje logikoje operuojama nediskretin-
mis teisingumo reikmmis, t. y. teisingumo reikmi skaiius ia
negali bti tiksliai apibrtas. Tarp 1 (teisingumo) ir 0 (klaidingu-
mo) gali isidstyti vairios kitos reikms, pvz.:
1
1
I
6
/
5
/
4
/
2
I V 0
' V 8' 8' 8' 8' 8' 8'
Tikimybinje logikoje teisingumas ir klaidingumas yra kratuti-
niai atvejai, teisingumas - tai tikrumas, klaidingumas - tai negali-
myb.
Yra kelios tikimybins logikos teorijos, taiau jos visos remiasi
arba statistins tikimybs (tikimybs, apibdinanios masinius atsi-
tiktinius reikinius) samprata, arba tikimybs kaip teiginio patvirti-
nimo laipsnio samprata.
Apvelgsime tikimybins logikos teorij, kuri remiasi tikimybs
kaip teiginio patvirtinimo laipsnio samprata.
inome, kad kiekvienas mokslo teiginys, kol jis nra patikrintas,
laikomas hipoteze. Hipotezs patikrinimas tikimybins logikos me-
todais yra procedra, kuria, remiantis turimomis iniomis (patyri-
mo duomenimis), nustatomas hipotezs patvirtinimo laipsnis. iuo
atveju tarp turim ini e ir hipotezs h yra tam tikras loginis san-
tykis. J ei hipotez logikai seka i jau turim ini (patyrimo duo-
men), tai hipotez teisinga tiek, kiek teisingos turimos inios. Va-
dinasi, iuo atveju hipotez turim ini atvilgiu gauna reikm
1, t. y. ji teisinga, tikra. J ei hipotez turimoms inioms prietarauja,
tai ji klaidinga tiek, kiek teisingos turimos inios. iuo atveju hipo-
tez turim ini atvilgiu gauna reikm O, t. y. ji klaidinga, nega-
lima. Visais kitais atvejais hipotez gauna tarpin reikm tarp 1 ir
O, ir tuo atveju kalbama apie tai, kokiu laipsniu turimos inios pa-
tvirtina hipotez.
Formul P {h, e) =r rodo, kad patvirtinimo laipsnis P yra dydis,
kuris priklauso nuo h ir nuo e. Tai reikia, kad hipotezs h patvirti-
nimo laipsnis P priklauso ne tik nuo paios hipotezs h, bet ir nuo
turim ini (patyrimo duomen) e, kuriomis remiantis, hipotez
h gali bti vairiai patvirtinta.
J ei hipotezs h tikimyb, remiantis turimomis iniomis e, lygi r,
tai h tikimyb, remiantis turimomis iniomis e, lygi 1 - r. Tarkime,
kad mieste N tredalis gyventoj turi nuosav sod. Mums reikia
nuvykti miest N ir susitikti su nepastamu asmeniu A. Kokia
hipotezs, kad asmuo A neturi nuosavo sodo (h), tikimyb? Ka-
dangi inoma tik tiek, kad sod turi tredalis miesto gyventoj, tai
hipotezs, kad tas asmuo turi sod, tikimyb lygi V
3
. Hipotezs,
kad jis neturi sodo, tikimyb lygi 1 - V
3
, t. y.
2
I
y
Panagrinkime hipotezs patvirtinimo proces. Mokslininkas tu-
rim ini pagrindu sukuria hipotez. Tai, kiek turimos inios e
patvirtina hipotez h, vadinama pradiniu hipotezs patvirtinimo laips-
niu ir uraoma
P (h, e).
Mokslininkas toliau ieko duomen, kurie h patvirtint. J is daro
tyrimus, kurie hipotez gali patvirtinti arba paneigti. Teigiamas ty-
rimo rezultatas, t. y. rezultatas, kuris hipotez patvirtina, ymimas
raide i. Sis teigiamas tyrimo rezultatas vadinamas reikinio / steb-
jimu. Mokslininkas samprotauja taip: jei mano hipotez teisinga,
tai turiau stebti reikin i. Tarkime, kad mokslininkas stebi rei-
kin /. Ar i gavimas rodo, kad jo hipotez teisinga? Ne, dar nero-
do. I mokslininko samprotavimo prielaid
Jei hipotez h teisinga, tai turiau stebti reikin i.
Reikin i stebiu
dar neseka ivada, kad hipotez h teisinga. J ei tokia ivada bt pada-
ryta, tai samprotavimo login struktra bt iraika [(p>qr) q]>p,
kuri nra logikos dsnis. Vadinasi, i mokslininko prielaid seka
kitokia ivada:
Jei hipotez h teisinga, tai turiau stebti reikin /.
Reikin i stebiu.
Vadinasi, hipotez h yra labiau patvirtinta, negu ji buvo patvirtinta
iki i gavimo.
Hipotezs h patvirtinimas stebimu reikiniu i vadinamas aposte-
rioriniu hipotezs patvirtinimo laipsniu. Tai uraoma formule
P (h, e- i),
kuri nurodo, kad hipotezs h patvirtinimo laipsnis P priklauso nuo
turim ini e ir stebimo reikinio i. Tikimybin logika kaip tik
tiria hipotezs patvirtinim pagal tai, koks yra ryys tarp pradinio ir
aposteriorinio hipotezs patvirtinimo.
Kadangi pats stebimas reikinys yra susijs su hipoteze, tai gali-
ma nustatyti ir reikinio / tikimybs laipsn. Reikinio / tikimybs
laipsnis reikiamas formule
P d, e h),
kuri teigia, kad reikinio / tikimybs laipsnis P priklauso nuo turi-
m ini e ir nuo hipotezs h. Stebimo reikinio / tikimyb trum-
piau vadinama stebjimo tikimybe.
Btina nustatyti dar vien dyd - reikinio i tikimybs laipsn ne-
priklausomai nuo hipotezs h. is dydis reikiamas formule
P (', e),
kuri nurodo, kad reikinio / tikimybs laipsnis P priklauso nuo turi-
m ini e. Reikinio i tikimybs laipsnis, nepriklausantis nuo hi-
potezs h, o priklausantis tik nuo turim ini e, vadinamas steb-
jimo laukimu.
Dabar jau turime visus keturis reikalingus dydius:
P (h, e) - pradinis hipotezs patvirtinimas;
P {h, e i) - aposteriorinis hipotezs patvirtinimas;
P (i, e h) - stebjimo tikimyb;
P (/, e) - stebjimo laukimas.
Pateiksime formul, nustatani aposteriorin hipotezs patvir-
tinimo laipsn:
P{h, e) X P, e h)
P (h, e i) =
P(i, e)
Skaitome: aposteriorinis hipotezs patvirtinimas tiesiog propor-
cingas pradinio hipotezs patvirtinimo ir stebjimo tikimybs san-
daugai ir atvirkiai proporcingas stebjimo laukimui.
Tarkime, kad h yra gydytojo spjimas, jog ligonis serga liga L.
iuo atveju e yra turimos inios apie lig i , jos simptomus, taip pat ir
tai, kad ligonio atveju ligos L simptomai pasireikia. Taiau vien t
simptom nepakanka tiksliai diagnozei nustatyti. Gydytojas nuspren-
dia padaryti kraujo analiz. Teigiam kraujo analizs rezultat, t. y.
rezultat, kurio laukiama, kai sergama liga L, paymsime raide /'.
Gydytojas sprendia klausim: kokiu laipsniu turimos inios e ir tei-
giamas kraujo analizs rezultatas i patvirtina spjim h, kad ligonis
serga liga L. iuo atveju operuojama tokiais dydiais:
1. Pradinis hipotezs patvirtinimas P (h, e): spjimo h (ligonis
serga liga L) patvirtinimas turimomis iniomis e (inios apie lig L
ir tai, kad ligonio atveju ligos L simptomai pasireikia).
2. Apostenorinis hipotezs patx'irtinimas P {h, e i): spjimo h
(ligonis serga liga L) patvirtinimas turimomis iniomis e ir teigia-
mu kraujo analizs rezultatu /.
3. Stebjimo tikimyb P (i, e h): teigiamo kraujo analizs rezul-
tato i tikimybs patvirtinimas turimomis iniomis e (inios apie li-
g L ir tai, kad ligonio atveju ligos L simptomai pasireikia) ir
spjimu h (ligonis serga liga L).
4. Stebjimo laukimas P [i, e): teigiamo kraujo analizs rezultato
/ patvirtinimas tik turimomis iniomis e.
Pasinaudojus formule
_ _ P(h, e) P(i, e h)
P {h, e i) = ,
PU
1
e)
nustatoma, kad spjimo h (ligonis serga liga L) tikimybs laipsnis
priklausomai nuo turim ini e ir teigiamo kraujo analizs rezul-
tato i tiesiog proporcingas pradinio spjimo patvirtinimo P {h, e) ir
stebjimo tikimybs P (i, e h) sandaugai ir atvirkiai proporcin-
gas stebjimo laukimui P [i, e). Tai reikia, kad teigiamas kraujo
analizs rezultatas i spjim, kad ligonis serga liga L, patvirtina
tuo labiau, kuo reiau / pasitaiko tarp gyventoj. J ei teigiamas kraujo
analizs rezultatas / gaunamas tik ligos L atveju, tai, gavus rezultat
/, spjimas, kad ligonis serga liga L, rodytas.
Reikia paymti, kad tikimybin logika negali pakeisti konkre-
i tyrim, nustatani, kiek ta ar kita hipotez patikima. Tikimy-
bin logika nustato tuos samprotavimo bdus, kurie vartojami ti-
riant tikimybinius reikinius.
X I I I S K Y R I U S
rodymas
1. rodymo struktra
rodymas yra kurio nors teiginio teisingumo nustatymas, remiantis ki-
tais teiginiais, kuri teisingumas jau inomas.
Moksle rodomi ne tik paskiri teiginiai, bet ir itisos teorijos. Siuo
atveju kalbama apie visos teorijos teisingumo nustatym, remiantis
kitomis inomomis teisingomis teorijomis, eksperimentu, visuome-
nine gamybine praktika ir pan.
Kiekvien rodym sudaro trys dalys:
a) rodymo tez (arba rodymo ivada);
b) rodymo argumentai (arba rodymo pagrindas, prielaidos);
c) rodymo bdas (arba rodymo demonstravimas).
Tez yra tas teiginys, kur reikia rodyti.
Argumentai yra tie teiginiai, kuriais remiantis rodoma tez.
rodymo bdas yra loginis tezs ivedimo i argument procesas.
Tez atsako klausim, kas rodoma, argumentai - kuo remiantis
tez rodoma, o rodymo bdas - kaip tez rodoma. Vadinasi, kiek-
vieno rodymo login struktra yra ta, kad i argument loginiu
samprotavimu ivedama tez:
argumentai>tez.
Logika formuluoja tam tikrus reikalavimus tezei ir argumentams,
kuri reikia laikytis, kad rodymas bt logikas. Taiau daugiausia
logika tiria rodymo bdus. inome, kad logika yra mokslas apie
samprotavimo bd, ji pateikia priemones tezei i argument i-
vesti. Kiekvienas mokslas turi savo tezes ir argumentus, taiau vi-
suose moksluose vartojamos logikos nustatytos priemons tezms
i argument ivesti. rodymo bdas yra argument ir tezs sryio
nustatymas, argument sutvarkymas taip, kad i j sekt tez.
Panagrinkime konkret rodym, nustatydami jo sudtines da-
lis - tez, argumentus, rodymo bd.
J onaitis nesveikas. Tai rodo pakilusi temperatra. J ei jis bt svei-
kas, tai jo temperatra svyruot apie 36,5. J o temperatra - 38,5.
Be to, jis blogai jauiasi. J ei jis bt sveikas, jis negalt taip jaustis.
io rodymo tez - teiginys J onaitis nesveikas". Argumentai -
visi kiti teiginiai, t. y. sveik moni kno temperatra, J onaiio
temperatra, jo bloga savijauta ir tai, kad sveiki mons negali taip
jaustis. rodymo bdas - tai login struktra, pagal kuri sampro-
taujama. rodymo login struktr surandame j formalizuodami.
Jei Jonaitis bt sveikas (p), tai jo temperatra svyruot apie 36,5 (q).
Jei Jonaitis bt sveikas (p), jis negalt blogai jaustis (r).
Jonaiio temperatra 38,5 (g). Jonaitis blogai jauiasi (r).
Vadinasi, Jonaitis nesveikas (p).
Gauname login struktr, kuri ir yra tezs J onaitis nesveikas"
rodymo bdas:
(p->q) (p>7)
q-r.
Vadinasi, p.
Matome, kad pateikto rodymo bdo struktra yra teigini logi-
kos dsnis [(p>qr) q]>p, teigiantis, kad jei implikacija teisinga ir
jos konsekventas klaidingas, tai turi bti klaidingas ir antecedentas.
Pateiktame rodyme is dsnis pavartotas du kartus: [(p>qr) q]>p,
ir [(p >f) r] >p.
rodymo bdo sudtingum lemia tezs pobdis. Sudtingose
mokslo teorijose vartojami ir sudtingi rodymo bdai. Nesudtin-
gai tezei rodyti kartais pakanka paprasto rodymo bdo.
j-D P r at i mas
Suraskite tez, argument ir rodymo bd:
J ei diskusijoje bus rodyta, kad A paira klaidinga, tai A turs savo pa-
iros atsisakyti. J ei bus rodyta, kad A paira teisinga, tai savo pairos
turs atsisakyti A oponentai . Diskusijoje bus rodytas A pairos klaidin-
gumas arba teisingumas. Vadinasi, A arba j o oponentai turs atsisakyti
savo pairos.
2. Pakankamo pagrindo principas
rodymas remiasi vadinamuoju pakankamo pagrindo principu, ku-
ris formuluojamas taip: teiginys laikomas teisingu tada, kai jis rody-
tas (pagrstas) ta prasme, kad pateiktas pakankamas to teiginio tei-
singumo pagrindas.
Dstytojo paskaitoje studentai igirsta daug anksiau jiems nei-
nom teigini ir teorij. Studentas turi teis abejoti t teigini tei-
singumu, kol dstytojas j nerodo, nepagrindia. Kai pateikiamas
pakankamas teiginio teisingumo pagrindas, teiginys laikomas ro-
dytu, ir juo abejoti nereikia.
Teiginio pakankamas pagrindas yra visuma teisingu teigini, i ku-
ri pagrindiamasis teiginys seka logikai.
rodant pagrindiamasis teiginys vadinamas teze. Pakankamas te-
zs pagrindas yra tie argumentai, kurie tez padaro teising, i ku-
ri ji logikai seka. Taigi pakankamo pagrindo principas reikalauja,
kad ms teiginiai bt argumentuoti.
Pakankam kurio nors teiginio pagrind sudaro dvejopo pob-
dio argumentai: btini argumentai ir pakankami argumentai.
Kartais bna taip, kad teiginys grindiamas btinais, bet nepa-
kankamais argumentais. Sokratas teig, kad gris yra teisingas pa-
inimas. i tez argumentavo tuo, kad visos blogybs kyla i nei-
nojimo, kad mons smoningai blogio nedaro. J ei mogus ino-
sis, kas yra teisingumas, blogis ir 1.1., tai jis darysis tik gera. Sie
Sokrato argumentai verti dmesio. Gyvenime neretai blogis tikrai
kyla i neinojimo, kaip aikino Sokratas. Taiau vien tik nepaini-
mu negalima paaikinti viso gyvenime pasitaikanio blogio. Sokra-
to argumentai yra btini, bet nepakankami.
Kai teiginys grindiamas btinais ir pakankamais argumentais, tai
jie yra pakankamas teiginio teisingumo pagrindas. Taiau kartais tei-
ginys gali bti grindiamas nebtinais, bet pakankamais argumen-
tais. Nebtini, bet pakankami argumentai yra pakankamas teiginio
teisingumo pagrindas. Pavyzdiui, matricos sudarymas teigini logi-
kos iraikai yra nebtinas, bet pakankamas argumentas nustatyti, ar
toji iraika yra teigini logikos dsnis. Tai galima nustatyti ir kitais
bdais, nebtinai matrica, pavyzdiui, suteikiant iraikai normali-
j form. Taiau matricos visikai pakanka nustatyti, ar toji iraika
yra teigini logikos dsnis.
Reikia paymti ir tam tikr pakankamo pagrindo principo ribo-
tum. Sis principas tinka dedukciniams samprotavimams ir netin-
ka nededukciniams, t. y. tokiems, kai i teising prielaid ivedama
tiktina ivada. Mokslas yra ne tik teising, bet ir tiktin ini
visuma. Nepaisant io ribotumo, pakankamo pagrindo principas
yra racionalaus pobdio. J is reikalauja pagrsti teiginius, neleidia
daryti bet koki ivad, reikalauja aklai netikti, protingai patvir-
tinti teiginius. Pakankamo pagrindo principas ireikia kriticizm.
P r at i mai
Ar pakankamas pagrindas tezms yra ie argumentai:
1. Sis mogus lietuvis, nes jis lietuvikai kalba be jokio akcento.
2. Neturi teiss mokyti kitus dorai gyventi tas, kuris pats nedorai gyvena,
nes j o odiai neatitikt j o darb.
3. Kokia mokykla, tokia ir visuomen. Mokykloje ugdoma j aunuomen,
tad koki j iugdys, tokia bus ir visuomen.
Prieingai, kokia visuomen, tokia ir mokykla. Vi suomen pirmesn u
mokykl - ji sukr toki mokykl, koki steng sukurti savais itekliais,
taigi mokykla negali determi nuoti visuomens.
3. rodym rys
rodymai skirstomi ris pagal rodymo tiksl ir pagal rodymo bd.
Pagal rodymo tiksl jie bna dvejopi.
Jei nustatomas tezs teisingumas, tai toks rodymas vadinamas tie-
siog rodymu, o jei nustatomas jos klaidingumas, tai toks rodymas
vadinamas paneigimu.
Panagrinkime tezs paneigimo bdus.
1. Argument paneigimas. Tezei rodyti pateikiami argumentai.
Argumentus paneigiant rodoma, kad jie klaidingi. Tokiu atveju tu-
rime teis paios tezs nelaikyti teisinga. J ei vartojami klaidingi ar-
gumentai, tai jais galima bet k rodyti. Turime reikalauti, kad bt
pateikti teisingi argumentai, o jei rodantis asmuo to negali pada-
ryti, tai turime teis jo tezs nepriimti, nelaikyti jos teisinga.
Taiau ne kiekvienu atveju, paneigus argumentus, bus paneigta
ir tez. Gali bti taip, kad kas nors pasako teising tez, taiau
nemoka jos rodyti ir pateikia klaidingus argumentus. inome,
kad argumentai ir tez susieti implikacijos ryiu. J ei antecedentas
(argumentai) klaidingas, tai dar nereikia, kad teisingoje impli-
kacijoje ir konsekventas (tez) klaidingas. Teisingas teiginys kar-
tais seka ir i klaidingo teiginio. Tarkime, kad tez Marsas turi
palydovus" kas nors rodo taip: Visos Sauls sistemos planetos
turi palydovus, o Marsas - Sauls sistemos planeta. Vadinasi, Mar-
sas turi palydovus". Taiau argumentas Visos Sauls sistemos pla-
netos turi palydovus" - klaidingas, nes ne visos Sauls sistemos
planetos turi palydovus. Nepaisant argumento klaidingumo, tez
teisinga.
2. rodymo bdo paneigimas. Paneigiant rodymo bd, nustato-
ma, kad i pateikt argument tez logikai neseka. Nurodoma,
kad i pateikt argument seka ne nagrinjamoji, o kuri nors kita
tez. rodymo bdo paneigimas yra silpniausias paneigimas. As-
muo gali pasakyti teising tez, tik nemokti jos rodyti, nesurasti
argument arba nemokti argument sutvarkyti taip, kad i j lo-
gikai sekt tez.
3. Ivedam i tezs sekmen paneigimas. Tai pats efektyviausias
tezs paneigimo bdas. J ei nustatoma, kad teiginys (sekmuo), i-
vestas i tezs, klaidingas, tai ir pati tez klaidinga. I teisingos te-
zs negali sekti klaidingi sekmenys. Tez paymj raide p, i jos
ivest sekmen - raide q, tezs paneigim uraome:
p->q.
q klaidingas.
Vadinasi, p klaidingas.
Ura tai vienoje eilutje, gauname teigini logikos dsn:
[(p><?) q]->p.
Paneigimu remiasi kritika. Kritikuojant kieno nors pairas, ro-
doma, kad jos klaidingos. Taiau kritika turi bti konstruktyvi. Tai
reikia, kad, rodius kieno nors teigini klaidingum, dar reikia
rodyti jiems prieing teigini teisingum. Kritika konstruktyvi ta-
da, kai ne tik nustatoma, kad klausimas sprendiamas neteisingai,
bet ir parodoma, kaip reikia teisingai klausim sprsti.
Pagal rodymo bd rodymai skirstomi tiesioginius ir netiesiogi-
nius rodymus.
Tiesioginis rodymas yra tada, kai tez ivedama i pateikt argu-
ment.
J ei argumentai teisingi, tai i j pagal logikos dsnius ivesta tez
taip pat turi bti teisinga. Tez Baigdamas auktj mokykl (ne
usienio kalb fakultet), privalau gerai mokti kelias pagrindines
usienio kalbas" ivedama i teising argument: Auktoji mo-
kykla rengia auktos kvalifikacijos specialistus. Auktos kvalifika-
cijos specialistas privalo gerai mokti kelias pagrindines usienio
kalbas. Mano pareiga - tapti auktos kvalifikacijos specialistu". Tai
tiesioginio rodymo pavyzdys.
Netiesioginiame rodyme tezs teisingumas nustatomas rodant te-
zei prietaraujani teigini klaidingum.
Kai rodoma, kad tezei prietaraujantis teiginys klaidingas, tai i
to seka, kad rodomoji tez teisinga.
Apvelgsime du netiesioginio rodymo variantus:
1. Vis klaiding atvej paneigimas. Siame netiesioginiame ro-
dyme pirmiausia nurodomi visi galimi atvejai - visos galimos tezs,
tarpusavyje sujungtos disjunkcija. Yra inoma, kad viena i tezi
teisinga, taiau neinoma, kuri. Tada rodoma, kad visos tezs klai-
dingos, iskyrus vien, ir ta likusi nepaneigta tez turi bti teisinga.
ia samprotaujama pagal teigini logikos dsn KpVq) >p.
Sis netiesioginis rodymas teisingas tada, kai nurodomos visos
galimos tezs ir paneigiamos visos klaidingos tezs. iuos reikala-
vimus ne visuomet pavyksta vykdyti. A. echovas apysakoje Dra-
ma medioklje" aprao teismo klaid, padaryt todl, kad nebuvo
ikeltos visos galimos versijos. Buvo samprotaujama taip:
Olga arba pati nusiud, arba j nuud igonai, arba grafo
pasamdytas mogus, arba nuud jos vyras.
Tardymas parod, kad Olga pati nenusiud, jos nenuud nei igonai,
nei grafo pasamdytas mogus.
Vadinasi, Olg nuud jos vyras.
Taiau ivada buvo klaidinga. Teismo klaida vyko todl,
buvo ikelta versija, jog udikas - pats tardytojas.
2. Prietaros bdas. is netiesioginio rodymo variantas
mas teigini logikos dsniu
p>[(p><?) (q~>p)]
Tezs p teisingumas rodomas taip. Tariama, kad ji klaidinga ir
teisinga jai prietaraujanti tez p. Paskui i tezs p ivedamas sek-
muo q. Toliau rodoma, kad q klaidingas. Tada turi bti klaidinga ir
tez p, o tez p teisinga.
kad ne-
reikia-
03) P r at i mai
1. Student A, B ir C paklaus, ar jie studijavo logik. J ie atsak taip:
a) jei A studijavo, tai studijavo B;
b) netiesa, kad jei C studijavo, tai studijavo B.
Kas i j studijavo logik?
2. Nuvarg nuo gin ir vasaros kaitros, trys senovs graik filosofai pri-
gul po Akademi j os sodo mediu truput pailsti ir usndo. Kol jie snau-
d, juokdariai anglimi itep jiems kaktas. Prabud ir pavelg vienas
kit, visi linksmai nusiteik ir pradj o juoktis, taiau tai n vieno nejaudi-
no, nes kiekvienam atrod natralu, kad du kiti juokiasi vienas i kito.
Staiga visi trys nustojo juoktis, nes kiekvienas suprato, kad j o kakta taip
pat itepta. Kaip jie samprotavo?
4. rodymo taisykls
Kad rodymas bt logikas, reikia laikytis tam tikr taisykli. Ka-
dangi rodym sudaro trys dalys, tai yra taisykls tezei, argumen-
tams ir rodymo bdui.
rodymo tezs taisykl: tez turi bti tiksliai apibrta ir ilikti ta
pati rodymo procese.
Reikalavimas tiksliai apibrti tez visikai aikus. Reikia aikiai
inoti, k norima rodyti. Taiau kartais pasitaiko, kad, klausantis
pranejo, lieka neaiku, k jis norjo rodyti, nes savo tezs prane-
jas nebuvo tiksliai suformulavs.
Reikalavimas, kad tez rodymo procese turi ilikti ta pati, rei-
kia, kad rodomos tezs negalima pakeisti kita teze. Tezs pakeiti-
mo klaida pasireikia vairiai.
1. rodoma ne pasakytoji tez, bet visai kita. I pateikt argumen-
t seka kita tez, o ne ta, kuri rodinjama. Vienas asmuo pasak
rodysis, kad 2 pamus 3 kartus, bus ne 6, bet 4. J is pam degtuk
ir papra dmiai sekti jo samprotavim.
- Perlau degtuk pusiau, - tar jis, - tursime vien kart 2.
Padar t pat su viena degtuko puse, antr kart tursime 2. Paga-
liau, perlau antr degtuko pus, trei kart tursime 2. Taigi,
imdami tris kartus po du, gavome 4, o ne 6.
Lengvai galima nustatyti iame samprotavime padaryt tezs pa-
keitimo klaid.
2. Apeliavimo mog " (argumentum ad hominem) panaudoji-
mas. iuo atveju apeliuojama tez pateikusio asmens savybes. Nu-
rodoma, kad, pavyzdiui, jis rimtas mokslininkas, jo darbai plaiai
inomi, taigi reikia jo isakyta teze tikti. Arba prieingai: siloma
netikti teze, nes j pateiks mogus nesubrends, kartais meluoja
ir pan. Tokie rodymai logikoje neleistini. Logika pripasta tik vie-
n rodym - tiesos poiriu (ad viritatem), t. y. paios tezs tyrim
nepriklausomai nuo j pateikusio asmens savybi.
Apeliavimo mog" klaida yra ir tada, kai rodoma ne i es-
ms, o remiantis citatomis i mokslo autoritet veikal. iuo atveju
sakoma, kad tai atsidavimo autoritetui klaida. Citatos, kad ir i y-
maus mokslininko veikalo, tezs nerodo. J os tegali bti pagalbinis
argumentas tada, kai tez jau i esms rodyta. Login klaida yra
toks galvojimo bdas, kai sakoma, kad tez teisinga todl, jog j
pateik kakoks mokslo klasikas. Neklystani moni nra, ir te-
z teisinga visai ne todl, kad j pateik ymus mokslininkas. J i
teisinga todl, kad logikai seka i tam tikr argument. inoma,
tai nereikia, kad rodyme nereikia remtis ymi mokslinink dar-
bais. Prieingai, jais reikia remtis, taiau tai turi bti daroma su
saiku, protingai, logikai. Reikiajais ne tikti, bet savarankikai nag-
rinti j ikelt tezi rodymus - argumentavim, rodymo bd.
Galima pateikti ir citat, ypa tada, kai vargu ar galima tiksliau
argumentuoti, negu argumentuoja tas mokslininkas. iuo atveju at-
sidavimo autoritetui klaidos nebus.
Pasitikjimas autoritetais, rodymas itraukomis i j veikal kles-
tjo viduramiais. Aristotel laik didiausiu autoritetu moksle ir
pagarbiai vadino Mokytoju. Lemiam reikm turjo ne tikrovs
tyrimas, bet tai, kas pasakyta Aristotelio veikaluose. Argumentas
Mokytojas pasak" scholastikoje tapo svariausias. Tik vlyvaisiais
viduramiais imta iekoti ir Aristotelio suklydim. Autoritet kves-
tionavim ts naujieji amiai.
Nors ms laikai yra autoritet erozijos amius, racionaliai pras-
mintas rmimasis autoritetu egzistuoja. Autoritetas yra asmens ar
grups asmen galia pakreipti norima linkme kit asmen msty-
sen bei veik. Kas tokios galios neturi, tas nra autoritetas. Auto-
ritetas vaikams bna tvai, pilieiams - valstybs valdia, tikintie-
siems - banyia ir pan.
3. Tez gali bti pakeista vadinamuoju apeliavimu publik" (ad
populum). iuo atveju tez rodinjama ne pagal logikos reikalavi-
mus, bet, login argumentavim pakeitus emociniu argumentavimu,
daromas poveikis moni jausmams, siekiant sukelti simpatij, pri-
tarim vienam dalykui ir nepritarim kitam. Taip apeliuojant ne
prot, bet jausmus, siekiama, kad kiti patikt vien tezi teisingu-
mu ir kit klaidingumu, kaip to nori kalbtojas. Apeliavime publi-
k" meistrai buvo antikiniai oratoriai. Romos oratorius ir filosofas
Seneka, turdamas keliasdeimties milijon kapital, grabyliavo,
kad turtas - didiausia nelaim, kviet turtuolius idalyti turtus vi-
suomenei, pats neatiduodamas n vieno graio. Nepaisant to, Se-
neka turjo daug mokini ir sekj, nes savo filosofines pairas
mokjo dstyti taigiai.
Teismo procese apeliavimo publik" klaida neretai pasireikia
ten, kur yra prisiekusij teismas. Tiek kaltinanioji pus - proku-
roras, - tiek ir gynimas - advokatas - neretai vartoja vairias prie-
mones prisiekusij jausmams paveikti, nuteikti juos kaltinamojo
naudai arba nenaudai. Teisjui tenka pareiga neleisti emocikai pa-
veikti prisiekusiuosius.
Taiau sunku klausytis tokio kalbtojo, kuris mintis reikia sau-
sai, nuobodiai, kurio odiai neveikia klausytoj jausm. Emo-
cinis argumentavimas vieosiose kalbose ne tik leistinas, bet ir
btinas. Geras kalbtojas moka sukelti klausytoj juok ir ispausti
aar. Taiau emocinis argumentavimas leidiamas tik tiesos ro-
dymo ribose.
Apvelgsime argument taisykles.
1. Argumentai tun bti teisingi ir pakankamas pagrindas tezei.
Reikalavimas, kad argumentai bt teisingi, yra visikai aikus.
Haidingais argumentais galima rodyti bet kuri tez. Klaiding
argument pateikimas vadinamas pagrindine klaida (error funda-
mentalis). Tiesa, inome, kad teising ivad (tez) kartais galima
gauti ir i klaiding prielaid (argument). Taiau tai visikai atsi-
tiktinis reikinys.
Pateiksime pavyzd, kai tez rodinjama klaidingais argumen-
tais. Kalifas Omaras Aleksandrijos mokslininkams pareik: J ei
js knygos sutinka su Koranu, tai jos nereikalingos, o jei js kny-
gos nesutinka su Koranu, tai jos alingos. Bet jos sutinka arba ne-
sutinka su Koranu. Taigi js knygos nereikalingos arba alingos".
Reikalavimas, kad argumentai bt pakankamas pagrindas te-
zei, reikia, kad pateikt argument turi visikai pakakti nustatant
tezs teisingum. Kai pateikt tezs naudai argument dar nepa-
kanka rodyti, kad tez teisinga, reikia pateikti papildom argu-
ment. Kartais pasitaiko, kad pateikti argumentai per plats, per
daug bendri tezei rodyti. iuo atveju sakoma, kad rodoma per
daug, todl tez lieka nerodyta (kas per daug rodo, tas nieko
nerodo"). Pavyzdiui, rodinjant saviudybs neleistinum, argu-
mentas, kad mogus neturi teiss netekti to, ko jis pats sau nesutei-
k, aikiai per platus. Tada ieina, kad negalima kirptis nag, plau-
k, neturime teiss parduoti paveldto turto ir pan.
2. Argument teisingumas turi bti rodytas nepriklausomai nuo
tezs.
Nesilaikant ios taisykls, gaunama rato klaida: tez rodoma tam
tikrais argumentais, o t argument teisingumas rodomas remian-
tis paia teze.
rodymo bdo taisykl:
rodymo bdas turi bti logikas, t. y. tez i argument turi bti
ivedama laikantis logikos reikalavim.
J ei, rodant tez, logikos reikalavim nesilaikoma, tez i argu-
ment ivedama ne pagal logikos dsnius, gaunama klaida, vadina-
ma neseka" ( sequitur). i klaida reikia, kad tez i argumen-
t logikai neiplaukia, o tik dirbtinai ivedama.
Panagrinkime samprotavim:
Jei benzinas baigsi, tai automobilis sustos.
Benzinas nesibaig.
Vadinasi, automobilis nesustos.
Nors io rodymo argumentai teisingi, taiau ivada i j logikai
neseka. Automobilis gali sustoti dl vairi gedim ir pan. Tez Au-
tomobilis nesustos" i pateikt argument neseka todl, kad tezs
rodymo bdas nra logikos dsnis. samprotavim atitinka i-
raika [(p^>q) kuri nra visuomet teisinga.
^D P r at i mai
1. Aptarkite argumentavim.
Balsuokite u ms partij. J os programa puiki, numatanti realias prie-
mones paalinti i visuomens gyvenimo visas didiausias negeroves. Pro-
gramos patikimumu abejoti neverta, j kr garbingi asmenys, pripainti
politikai.
2. Senovs graik filosofas Protagoras turjo mokin Euatl, kur mok,
kaip teismuose laimti bylas. Mokestis u moksl buvo paskirstytas dviem
terminais taip, kad antrj mokesio dal Euatlas turjo sumokti po to, kai
bus laimjs pirmj byl. Baigs mokytis, Euatlas byl neved ir antrosios
umokesio dalies nemokjo. Tada Protagoras padav Euatl teism ir
teisme kreipsi j iais odiais: J ei tu byl laimsi, tai tursi sumokti
man pagal ms susitarim. J ei i byl pralaimsi, tai tursi sumokti pa-
gal teisj nuosprend. i byl tu laimsi arba pralaimsi, vadinasi, vis tiek
tursi sumokti man priklausani sum". Euatlas atsak prieingai: J ei
i byl a laimsiu, man nereiks mokti pagal teisj nuosprend. J ei i
byl pralaimsiu, man nereiks mokti pagal ms susitarim. inoma, i
byl a laimsiu arba pralaimsiu, vadinasi, Protagorai, man nereiks mo-
kti pinig, kuri tu reikalauji". Kaip isprsti j gin?
5. Logins klaidos
Vieni nukrypimai nuo mstymo logikumo yra minties turinio klai-
dos: klaiding ar tik tiktin teigini laikymas teisingais, nerodyt
teigini pateikimas kaip rodyt, neprasming sakini laikymas pra-
smingais, nepakankamo pagrindo laikymas pakankamu.
Kiti nukrypimai nuo logikumo yra fomialios klaidos, susijusios
su netaisyklingumais samprotavimo bde: skuboto apibendrinimo,
ydingojo rato, analogijos, tezs pakeitimo, sekos klaidos ir kt.
Pagal klaid kilms netyin ar tyin pobd, logins klaidos b-
na paralogizmai ir sofizmai.
Paralogizmasyra login klaida, padaroma netyia, neapgalvotai ar-
ba ir i anksto apgalvotai, taiau neturint tikslo k nors apgauti.
Kartais netyia padaroma logini klaid. J prieastis gali bti
nepakankama login mstymo kultra. Be to, kai rodymai ir sam-
protavimai sudtingi, kartais galima apsirikti. Pavyzdiui, tez kar-
tais ivedama i toki argument, kurie tai tezei nra pakankamas
pagrindas, nors rodinjs asmuo sitikins, kad tie argumentai yra
pakankamas pagrindas; arba samprotavim atitinka iraika, kuri
nra logikos dsnis, ir pan.
Kartais login klaida padaroma i anksto apgalvotai. Kai kurie
udaviniai bna sudaryti taip, kad juose smoningai padaroma klai-
da, ir siloma t klaid surasti. iuo atveju neturima tikslo k nors
apgauti, ir tokia klaida yra paralogizmas.
Tarkime, kad kalbasi A ir B:
A: Suraskite klaid iame mano samprotavime. Tas, kuris vadina jus mo-
gumi, sako ties. Tas, kuris vadina jus kvailiu, tas vadina jus mogumi. Va-
dinasi, tas, kuris vadina jus kvailiu, tas sako ties.
B: Klaid js samprotavime surasti nesunku. Js prielaida Tas, kuris
vadina mane mogumi, sako ties", inoma, teisinga. Teisinga ir antra prie-
laida Tas, kuris vadina mane kvailiu, tas vadina mane mogumi". Taiau
ivada Tas, kuris vadina mane kvailiu, tas sako ties" klaidinga. Ji klaidin-
ga ne todl, kad a nelaikau savs kvailiu. Ji logikai neseka i pateikt
prielaid. Panagrinkime js samprotavim klasi teorijos poiriu. Turi-
me dvi klases - mons" ir kvailiai". Tarp j subordinacijos santykis: kla-
s kvailiai" yra klass mons" poklasis. I to, kad esu mogus, visai ne-
seka, kad turiu bti poklasyje kvailiai". Klas mons" sudaro dar ir kiti
poklasiai - iminiai", vidutinik gebjim mons" ir pan. Man atro-
do, kad priklausau klasei moni, turini vidutinikus gebjimus.
Sofizmasyra smoningai sudarytas klaidingas samprotavimas, ku-
ris pateikiamas kaip teisingas.
odis sophia senojoje graik kalboje reikia imint (sophistes -
meistras"). Taiau iandien iuo odiu suprantame ne imint, o
pseudoimint. Truputis istorijos pads suprasti, kodl taip vyko.
V a. pr. Kr. viduryje graik filosofijoje atsirado kryptis - sofis-
tai. Sofistai buvo senovs Graikijos vietjai. J ie buvo ne tik filo-
sofai, bet ir mokytojai, aukltojai, jie mok jaunuomen ir suau-
gusiuosius. Suaugusiuosius reng pilietiniam gyvenimui. Tuome-
tins Graikijos demokratinse valstybse siekta, kad pilieiai kur
laik eit valstybines pareigas - bt policininkai, mokesi ins-
pektoriai, prekyviei priirtojai ir t. t. Kadangi piliei daug,
o valstybini tarnyb maai, tai valstybines pareigas jie eidavo
trumpai, vis keisdavosi. Teisminiuose procesuose nebuvo nei pro-
kuror, nei advokat, kaltinti ir gintis reikjo paiam, ir to pamo-
kydavo sofistai. To meto Graikijos demokratinse valstybse tei-
sjai buvo renkami. Kadangi jie buvo renkami trumpam laikui,
tai neretai prastai inojo statymus. Norint laimti proces, sofis-
t grabylyst turjo didesn reikm negu geras statym inoji-
mas. Sofistai mok ikalbos meno - retorikos, meno vesti gin -
eristikos, mokjimo rodyti savo teiginius - dialektikos, be to, dar
etikos, filosofijos, teiss. inoma, mok u atlyg, dalis sofist pra-
lobo. Pradj logikos tyrimus, kai kurie j, inoj ikalbos, tikini-
mo gali, m teigti, kad manoma rodyti bet kur teigin, tik rei-
kia mokti rodyti. Tokia teorija, kuri galt rodyti, kad bet kuris
teiginys teisingas, nemanoma, ir todl sofist rodymai virto ai-
dimu svokomis, j teorija isigim. ie sofistai buvo sofistai ta
prasme, kaip ir iandien suprantame od: jie buvo intelektuali-
niai apgavikai.
Sofizmai bdavo sudaromi nevienareikmikai vartojant svo-
kas, teiginius. Vienoje prielaidoje svoka vartojama viena reikme,
o kitoje prielaidoje ta pati svoka bdavo vartojama jau kita reik-
me. Pavyzdiui, sofizmas ragai":
Tai, ko js nepamett, turite.
Js nepamett rag.
Vadinasi, turite ragus.
Sio sofizmo antroje prielaidoje svoka nepamett" vartojama
visikai netiksliai. Negalima pamesti to, ko niekada neturjome.
mogus niekada neturjo rag, tad sakyti, kad jis j nepamet, -
beprasmika. Panaiai beprasmika sakyti kam nors, kad jis nepa-
met 1 lit, jei jis tiek pinig niekuomet neturjo.
Kitas sofizmo pavyzdys. Tarkime, kad A silo B laimti tris litus,
jei kiekvien klausim jis atsakys trys degtukai". A pateikia du
nereikmingus klausimus, o paskui klausia, ar B nori trij lit, ar
trij degtuk. Pagal susitarim B atsako, kaip ir anksiau, - trij
degtuk. Tai tai ir imk tris degtukus", - sako A.
Sofizmai skirstomi individualius ir socialinius. Individuals yra
sofizmai, kuriais paskiras asmuo siekia apgauti, suklaidinti kit as-
men. Socialiniai yra sofizmai, kuriais siekiama suklaidinti moni
grup, visuomen, pavyzdiui, nevykdyti rinkiminiai paadai, pseu-
domokslins teorijos ir pan. Yra moni, kurie arba visai nenori
dirbti, arba nori dirbti kuo maiau ir imti i visuomens kuo dau-
giau. Yra moni, kurie siekia pagrobti visuomens sukurtas gry-
bes, nori gyventi kit darbo sskaita, eina nusikaltim keliu. Tokie
mons turi savo teorijas", jomis teisina savo elges. J sampro-
tavimai yra socialiniai sofizmai. Socialinius sofizmus kuria partijos,
savo rinkiminse programose addamos nuveikti tai, ko, kaip i-
no, nenuveiks. Partijoms rpi grupiniai interesai, kurie ne visada
sutampa su tautos interesais. Socialinius sofizmus kuria ir valsty-
bs valdia, kai ji nuslepia nuo visuomens tai, k visuomen priva-
lo inoti.
Sofizmai tsiasi per vis monijos istorij. Visuomen be sociali-
ni sofizm nemanoma. Sofizmai visuomenje - tai faktas, rodan-
tis, kad io reikinio visuomen negali ivengti. Sofizmai - tai su-
svetimjimo visuomenje login iraika. Blogis susikuria tada, kai
socialiniai sofizmai nedemaskuojami, kai sudaromos slygos jiems
plisti ir jie tampa gyvenimo norma.
Suraskite klaidas sofizme:
Aristofanas pjesje Debesys" vaizduoja, kaip prasiskolins senis Strep-
siadas siunia savo sn Feidipid sofist mokykl mokytis grabylysts,
kad paskui atsikratyt kreditori. Snus imoksta sofistikos, grta namo,
ir tvas, jo pamokytas, atsikrato kreditori. Taiau snaus mokslas atsi-
gria ir prie tv. Kart jiedu susiginijo dl poezijos, snus tv primu-
ir taip teisino savo poelg:
Feidipidas
Pirmiausia klausiu: ar mans nemudavai dar vaiko?
Strepsiadas
Na taip, nes rpinausi tavim, darydavau tau gera.
Feidipidas
Sakyk, o kas ia blogo bus, jei tau a kail persiu,
Nordamas gera padaryt, - juk muam tik i meils!
Kodl kentjau a smgius, o tu nenori ksti?
Kad laisvas tu? Juk a taip pat esu ugims laisvas!
Vaikai tai verkia, tvas ar neturi verkt?
Sakysi, kaipgi vaikas bus ir nemutas, neverks?
A atsakysiu tau tai: Juk senis - dukart vaikas",
Tad seniems dera net daugiau raudoti nei maiesiems,
Nes jiems daryt klaidas maiau pritinka kaip jaunimui!
P r at i mas
XIV SKYRIUS
Senoji formalioji logika
Senoji formalioji logika atsirado dar senovs Graikijoje. J labiau-
siai ipltojo Aristotelis. Kiek pakitusi, Aristotelio logika isilaik
iki pat XIX a. vidurio, kai buvo sukurta simbolin logika, kuri ir yra
iuolaikin formalioji logika. Pastaroji perm i senosios forma-
liosios logikos tai, kas joje buvo vertinga, naujai sukurtais metodais
isprend problemas, kurias senoji logika sprend ribotai arba bu-
vo bejg isprsti, ikl naujas problemas. Pagrindins senosios
logikos teorijos - teigini teorija ir silogistika.
1. Teiginiai ir j rys
Senoji logika visus teiginius laik atributyviais, t. y. tokiais, kuriuo-
se objektui priskiriama arba nepriskiriama kokia nors savyb (atri-
butas). Teiginio objektas buvo vadinamas subjektu, jo savyb - pre-
dikatu. J ungtis yra" arba nra" nurodydavo, kad subjektas turi
kok nors poym arba jo neturi. Tad teigin sudaro trys dalys - sub-
jektas, predikatas ir jungtis. Subjektas ymimas raide S, predikatas -
raide P, jungtis reikiama odiais yra, nra. J ungtis teiginiuose gali
bti praleidiama, nepasakoma. Teiginyje Europa yra emynas"
svoka Europa" - subjektas (S), svoka emynas" - predikatas
(P), jungtis - odis yra". io teiginio struktra
S yra P.
Teiginiai skirstomi keliais pagrindais. Pagal kokyb teiginiai yra
teigiamieji ir neigiamieji.
Teigiamieji teiginiai nurodo, kad objektas turi koki nors savyb
(predikat). i teigini struktra -
S yra P.
Neigiamuosiuose teiginiuose nurodoma, kad objektas neturi ko-
kios nors savybs. J struktra -
S nra P.
Pagal kiekyb teiginiai skirstomi j vieninius, dalinius ir bendruo-
sius.
Vieniniai teiginiai yra tokie, kuriuose predikatas priskiriamas ar-
ba nepriskiriamas vienam objektui. Teiginys Puntukas - vienas i
didiausi akmen Lietuvoje" - vieninis, nes savyb bti vienam
i didiausi akmen Lietuvoje" priskiriama vienam objektui - Pun-
tukui. Vienini teigini struktra -
S yra P; S nra P.
Daliniuose teiginiuose predikatas priskiriamas arba nepriskiriamas
kai kuriems kurios nors klass objektams. Teiginys Kai kurie mo-
ns yra literatros kritikai" - dalinis. Dalini teigini struktra -
Kai kurie S yra P; Kai kurie S nra P.
Bendraisiais teiginiais vadinami tokie, kuriuose predikatas pri-
skiriamas arba nepriskiriamas kiekvienam kurios nors klass ob-
jektui. Pavyzdiui, Visose valstybse yra vyriausyb". Bendrj tei-
gini struktra -
Visi S yra P; N vienas S nra P.
J ungiant teigini skirstym pagal kiekyb ir kokyb, gaunamos
ios teigini rys:
1. BendH teigiamieji teiginiai. J ie kartu yra ir bendri, ir teigiami.
J struktra -
Visi S yra P.
Pavyzdiui, Visi grybai - sporiniai augalai". Bendri teigiamieji
teiginiai ymimi raide a (lotyn k. odio affirmo - teigiu" pirmoji
bals).
2. Bendri neigiamieji teiginiai. J ie kartu yra ir bendri, ir neigiami.
J struktra -
N vienas S nra P.
Pavyzdiui, N vienas ms kurso studentas neturi siskolini-
mo". Bendri neigiamieji teiginiai ymimi raide e (lotyn k. odio
nego - neigiu" pirmoji bals).
3. Daliniai teigiamieji teiginiai. J ie kartu yra ir daliniai, ir teigia-
mi. J struktra -
Kai kurie Syra P.
Pavyzdiui, Kai kurie lengvaatleiai - bgikai". Daliniai teigia-
mieji teiginiai ymimi raide i (odio affirmo antroji bals).
4. Daliniai neigiamieji teiginiai. J ie kartu yra ir daliniai, ir neigia-
mi. J struktra -
Kai kurie S nra P.
Pavyzdiui, Kai kurie lengvaatleiai - ne bgikai". Daliniai nei-
giamieji teiginiai ymimi raide o (odio nego antroji bals).
Vieniniai teigiamieji teiginiai prilyginami bendriems teigiamiesiems
teiginiams ir ymimi raide a. Toks prilyginimas galimas todl, kad
tiek vieniniuose teigiamuosiuose, tiek bendruose teigiamuosiuose
teiginiuose predikatas priskiriamas visiems klass objektams. Vieni-
niuose teiginiuose t klas sudaro tik vienas objektas, bendruose -
didesnis objekt skaiius. Atitinkamai vieniniai neigiamieji teiginiai
prilyginami bendriems neigiamiesiems teiginiams.
Taigi, skirstant teiginius pagal kiekyb ir kokyb, gaunamos 4
teigini rys:
bendri teigiamieji: Visi S yra P (a);
bendri neigiamieji: N vienas S nra P (e);
daliniai teigiamieji: Kai kurie S yra P (/);
daliniai neigiamieji: Kai kurie S nra P (o);
P r at i mas
Nustatykite teiginio r:
1. iltj krat augalai neauga taigoje.
2. Keliolika ms grups student vasar praleido Norvegijoje.
2. Termin suskirstymas teiginiuose
Subjektas ir predikatas vadinami teiginio terminais. Termin suskirs-
tymas teiginiuose yra inojimas, koks yra subjekto ir predikato san-
tykis teiginiuose apimties poiriu. Ianalizavus teiginio struktr,
nustatoma, kokiu mastu subjekto apimtis skiriama j predikato ap-
imt ir predikato apimtis skiriama subjekto apimt.
Terminas vadinamas suskirstytu, jei jo apimtis visikai skiriama
kito termino apimt arba visikai i jos iskiriama. Terminas vadina-
mas nesuskirstytu, jei jo apimtis tik i dalies skiriama kito termino
apimt arba iskiriama i jos.
Bendruose teigiamuosiuose teiginiuose subjektas suskirstytas, o
predikatas nesuskirstytas. Tarp subjekto ir predikato ia yra subor-
dinacijos santykis. Kai sakoma emuogs yra saldios", tai klas
emuogs" visikai skiriama klas salds objektai". Taiau P
apimtis tik i dalies skiriama S apimt: be emuogi, yra daug kit
saldi uog, vaisi ir pan.
Bendruose neigiamuosiuose teiginiuose subjektas ir predikatas
abu suskirstyti. Tarp S ir P ia yra nuoals santykis: n vienas klass
S elementas neskiriamas klas P, ir prieingai.
Daliniuose teigiamuosiuose teiginiuose subjektas ir predikatas
abu nesuskirstyti. Dalis klass S element skiriama klas P, ir da-
lis klass P element skiriama klas S.
Daliniuose neigiamuosiuose teiginiuose subjektas nesuskirstytas,
o predikatas suskirstytas. Dalis klass S element iskiriama i kla-
ss P, ir n vienas klass P elementas neskiriamas klas S.
Reziumuosime termin suskirstymo taisykles:
subjektas suskirstytas bendruosiuose teiginiuose (a, e);
subjektas nesuskirstytas daliniuose teiginiuose (/, o);
predikatas suskirstytas neigiamuosiuose teiginiuose (e, o);
predikatas nesuskirstytas teigiamuosiuose teiginiuose (a, i);
Nustatykite termi n suskirstym teiginiuose, pateiktuose 1 skirsnio pra-
time.
Loginis kvadratas yra priemon, nustatanti santykius tarp teigini
a, e, /, o teisingumo poiriu. Loginis kvadratas vaizduojamas ia
schema:
P r at i mas
3. Loginis kvadratas
Prieingieji
Visi S yra P i" N vienas S nra P (e)
(U
o
D
C
O
J2
D

Kai kurie S yra P (i) Kai kurie S nra P (o)
Poprieingieji
20 br.
Prietaravimo santykis. is santykis yra tarp teigini a ir o, e ir i.
J ei vienas i prietaraujani teigini teisingas, tai antrasis klaidin-
gas, ir, prieingai - jei vienas i prietaraujani teigini klaidingas,
tai antrasis teisingas.
Jei a teisingas, tai o klaidingas;
Jei a klaidingas, tai o teisingas ir 1.1.
Pavyzdiui, dalinis teigiamasis teiginys Kai kurie odiai - viens-
kiemeniai" teisingas, jam prietaraujantis bendras neigiamasis tei-
ginys N vienas odis nra vienskiemenis" klaidingas.
Prieingumo santykis. is santykis yra tarp teigini a ir e. Priein-
gi teiginiai negali bti kartu teisingi; jei vienas i prieing teigini
teisingas, tai antrasis klaidingas. Bet jei vienas i prieing teigini
klaidingas, tai antrasis neapibrtas (jis gali bti teisingas arba klai-
dingas priklausomai nuo objekt, kurie tame teiginyje mstomi).
Jei a teisingas, tai e klaidingas;
Jei a klaidingas, tai e neapibrtas.
J ei teiginys Visi moksleiviai isprend udavin" klaidingas, tai
teiginys N vienas moksleivis neisprend udavinio" neapibr-
tas, nes neaiku, ar jie visi neisprend, ar tik kai kurie.
Subordinacijos santykis. Subordinacijos santykis yra tarp teigini
a ir /', e ir o. J ei subordinuojantieji teiginiai a ir e teisingi, tai subor-
dinuotieji teiginiai i ir o taip pat teisingi. J ei savyb turi (neturi) visi
tam tikros klass objektai, tai j turi (neturi) ir kai kurie tos klass
objektai.
J ei subordinuojantieji teiginiai a ir e klaidingi, tai subordinuo-
tieji teiginiai / ir o neapibrti. Kartais jie bna teisingi, o kartais
bna klaidingi - tai priklauso nuo objekt, kurie tuose teiginiuose
mstomi. Teiginys Visi banginiai - uvys" (a) klaidingas, teiginys
Kai kurie banginiai - uvys" (i) taip pat klaidingas. Teiginys Visi
grybai nuodingi" (a) klaidingas, teiginys Kai kurie grybai nuodin-
gi" (i) teisingas.
J ei subordinuotieji teiginiai i ir o teisingi, tai subordinuojantieji
teiginiai a ir e neapibrti. inant, kad savyb turi (neturi) kai ku-
rie klass objektai, lieka neaiku, ar t savyb turi (neturi) visi tos
klass objektai.
J ei teiginiai / ir o klaidingi, tai teiginiai a ir e taip pat klaidingi.
Poprieingumo santykis. Poprieingumo santykis yra tarp teigini
/ ir o. J ei vienas i i teigini teisingas, tai antrasis neapibrtas.
Tai rodoma remiantis prietaravimo ir subordinacijos santykiais.
J ei i teisingas, tai jam prietaraujantis e klaidingas; jei e klaidingas,
tai o neapibrtas. Vadinasi, jei i teisingas, tai o neapibrtas.
J ei vienas i teigini i ir o klaidingas, tai antrasis teisingas. Tai taip
pat rodoma remiantis prietaravimo ir subordinacijos santykiais. J ei
/ klaidingas, tai jam prietaraujantis e teisingas; jei e teisingas, tai
subordinuotas o taip pat teisingas. Vadinasi, jei / klaidingas, tai o
teisingas. Panaiai rodoma, kad jei o klaidingas, tai i teisingas.
P r at i mas
Jei teiginys a teisingas, tai kokie bus teiginiai e, o, /?
4. Silogistika. Silogizmo struktra
Silogistika - pagrindin senosios logikos teorija, nustatanti priemo-
nes ivadoms i prielaid gauti. Kaip ir bet kur samprotavim, si-
logizm sudaro trys dalys: prielaidos, ivada ir logikos taisykl, ga-
linanti i tam tikr prielaid daryti tam tikr ivad. Silogizmo prie-
laidos ir ivada yra a, e, /', o tipo teiginiai. Silogizmo prielaidos
vadinamos premisomis. Silogizm sudaro dvi premisos ir viena i-
vada, pavyzdiui:
Kiekvienas nusikaltimas yra statym paeidimas.
Apiplimas - nusikaltimas.
Vadinasi, apiplimas yra statym paeidimas.
Svokos, sudaranios silogizmo premisas, vadinamos silogizmo
terminais. Kiekviename silogizme yra trys terminai. Terminas, ei-
nantis ivados subjektu, vadinamas mauoju terminu ir ymimas rai-
de S. Terminas, einantis ivados predikatu, vadinamas didiuoju ter-
minu ir ymimas raide P. Maasis ir didysis terminai vadinami krati-
niais terminais. Terminas, ess abiejose premisose ir ness ivadoje,
vadinamas viduriniuoju terminu ir ymimas raide M. Pateiktame
pavyzdyje svoka apiplimas" yra ivados subjektas, todl ji - ma-
asis terminas (S). Svoka statym paeidimas" yra ivados pre-
dikatas, todl ji - didysis terminas (P). Svoka nusikaltimas" pasi-
kartoja premisose ir jos nra ivadoje, todl ji - vidurinysis termi-
nas (M). Vidurinysis terminas susieja maj ir didj terminus pre-
misose. Atliks vaidmen, vidurinysis terminas ivadoje inyksta.
Silogizmasyra dedukcinis samprotavimas, kuriame nustatomas ry-
ys tarp kratini termin ivadoje, remiantis j santykiu su viduriniu
terminu premisose. (Syllogismos graik k. - samprotavimas.)
Premisa, kurios sudtyje yra didysis terminas, vadinama didija
premisa. Premisa, kurios sudtyje yra maasis terminas, vadinama
maja premisa. Silogizme didioji premisa gali sekti po maosios,
taiau didioji premisa paprastai bna pirmoje vietoje.
Tegul turime premisas:
Kai kurios gls nekvepia.
Visos gls - augalai.
Darant ivad, pirmiausia reikia nustatyti vidurinj termin. ino-
me, kad vidurinysis - tai terminas, kuris pasikartoja abiejose pre-
misose. Tai svoka gls". Vadinasi, ivadoje ios svokos jau ne-
bus. Ivad sudarys svokos augalai" ir nekvepia", taip pat o-
diai, nurodantys sprendinio kiekyb ir kokyb. Gauname ivad
Kai kurie augalai nekvepia". Uraysime silogizm:
Kai kurios gls (M) nekvepia (P).
Visos gls (M) - augalai (S).
Vadinasi, kai kurie augalai (S) nekvepia (P).
Kyla klausimas, kodl i pateikt premis padarme kaip tik i, o
ne kit ivad, kodl, pavyzdiui, nepadarme ivados Kai kurie au-
galai kvepia"? klausim atsakoma taip. Kaip ir kiekviename sam-
protavime, silogizme i tam tikr premis ivedama ne bet kokia, o
tik tam tikra ivada. T ivad galina padaryti silogizmo taisykls.
^tb P r at i mas
Nustatykite silogizmo terminus ir padarykite ivad:
Visi mokytojai - aukltojai.
Jonaityt - mokytoja.
Vadinasi,...
5. Silogizmo taisykls
Silogizmo taisykls skirstomos termin taisykles ir premis taisykles.
Ter mi n t ai sykl s
1. Kiekviename silogizme turi bti tik trys terminai - maasis, didysis
ir vidurinysis.
Turint tik du terminus, ivados negalima gauti, nes nra treio ter-
mino, kuris tuos du terminus susiet. Negalima gauti ivados turint
daugiau negu tris terminus. Termin suketverinimas yra klaida, atsi-
randanti tada, kai vidurinysis terminas vienoje premisoje vartojamas
viena reikme, o antroje premisoje - kita reikme. Premisose
Kelmai raunami mainomis.
is jaunuolis - kelmas
yra keturi terminai, nes odis kelmas" pavartotas dviem skirtingo-
mis reikmmis. Todl i i premis kokia nors ivada neseka.
2. Vidurinysis terminas turi buti suskirstytas bent vienoje premisoje.
I premis
Profesoriai moka kelias usienio kalbas.
Kai kurie studentai moka kelias usienio kalbas
neseka jokia ivada. Vidurinysis terminas moka kelias usienio kal-
bas" yra abiej premis predikatas, o predikatas teigiamuosiuose
teiginiuose nesuskirstytas.
3. Terminas, nesuskirstytas premisoje, negali bti suskirstytas ivadoje.
Silogizme
Visi studentai ( M) laiko egzaminus ( P) .
Petraitis (S) - ne studentas ( M) .
Vadinasi, Petraitis (S) nelaiko egzamin ( P)
ivada neseka i pateikt premis. Silogizmas netaisyklingai suda-
rytas todl, kad terminas laikyti egzaminus" premisoje nesuskirs-
tytas (kaip teigiamojo teiginio predikatas), o ivadoje is terminas
jau suskirstytas (kaip neigiamojo teiginio predikatas).
Kad ivada neseka i pateikt prielaid, galima rodyti skrituli-
nmis schemomis. Klas studentai" (M) skiriama klas laikan-
tieji egzaminus" (P). Petraitis (S) neskiriamas klas studentai"
(M). Taiau i to dar neaiku, ar Petraitis (S) skiriamas klas
laikantieji egzaminus" (P), ar neskiriamas. Galimi du atvejai:
Pr emi s t ai sykl s
1. I dviej dalini premis negalima daryti jokios ivados. J ei i dali-
ni premis
Kai kurie eerai - uvingi.
Kai kurie eerai - upelkj
padarytume ivad, kad Kai kurie upelkj eerai uvingi", tai
tokia ivada bt klaidinga ir prietaraut tikrovei.
2. Jei viena premisa dalin, tai ir ivada dalin.
Visi angliavandeniliai yra organiniai junginiai.
Kai kurie angliavandeniliai - dujos.
Vadinasi, kai kurios dujos yra organiniai junginiai.
Kai viena i premis dalin, tai vidurinysis terminas apima tik
dal kurio nors kratinio termino, o todl ir ivada dalin.
3. I dviej neigiam premis negalima daryti jokios ivados.
I premis
Dialektologija nra gamtos mokslas.
Statistika - ne dialektologija
neseka jokia ivada. Silogizme vidurinysis terminas turi susieti kra-
tinius terminus, taiau jei abi premisos neigiamos, tai vidurinysis
terminas ne susieja, o iskiria kratinius terminus.
4. Jei viena premis neigiama, tai ir ivada neigiama.
Pavyzdys:
N viena mokslin teorija (P) neturi bti grindiama nepatikrinamomis
prielaidomis (M).
Kai kurios pairos (S) grindiamos nepatikrinamomis prielaidomis (M).
Vadinasi, kai kurios pairos (S) nra mokslins (P).
Kai viena premisa neigiama, tai vidurinis terminas premisose
visikai arba i dalies atskiriamas nuo kurio nors kratinio termi-
no. Dl to ivadoje kratiniai terminai visikai arba i dalies iski-
riami.
5. Jei abi premisos teigiamos, tai negalima daryti neigiamos ivados.
Teigiamose premisose vidurinysis terminas skiria vien kratin
termin kit. I teigiam premis darant neigiam ivad, vidu-
rinysis terminas ivadoje jau iskirt kratinius terminus.
Silogizmo figromis vadinamos silogizmo formos, skiriamos pagal vi-
duriniojo termino padt premisose. Yra keturios silogizmo figros.
Pirmojoje figroje vidurinysis terminas yra didiosios premisos
subjektas ir maosios premisos predikatas.
Antrojoje figroje vidurinysis terminas yra abiej premis pre-
dikatas.
Treiojoje figroje vidurinysis terminas yra abiej premis sub-
jektas.
Ketvirtojoje figroje vidurinysis terminas yra didiosios premi-
sos predikatas ir maosios premisos subjektas.
Viduriniojo termino isidstymas silogizmo figrose vaizduoja-
mas iomis schemomis:
I figra Il figra III figra IV figra
P r at i mas
Kodl neseka ivada:
Kai kurie nusikaltimai lieka neiaikinti.
Kai kurios logikos problemos - neiaikintos.
Vadinasi, ...
6. Silogizmo figros
M M
l
-
22 br.
M P
S
iose schemose virutin horizontali linija vaizduoja didij pre-
mis, apatin linija - maj premis. Vidurinysis terminas premi-
sose sujungtas pasvira arba statmena linija. Ivada schemose nepa-
vaizduota, nes ji visose figrose vienoda: SP.
Nustatysime silogizmo figr:
Draugas (P) nepaliks nelaimje (M).
Jis (S) mane paliko nelaimje (M).
Vadinasi, jis (S) man ne draugas (P).
iame silogizme vidurinysis terminas yra abiej premis predi-
katas, tad silogizmas sudarytas pagal antrj figr.
0 P r at i mas
Nustatykite silogizmo figr:
Pingvinai neskraido.
Pingvinai yra paukiai.
Vadinasi, kai kurie paukiai neskraido.
7. Silogizmo figr modai
Silogizmo figr modai - tai silogizmo figr atvejai, besiskiriantys
premis ir ivados ryio kiekybe ir kokybe.
inome, kad silogizmo premisas sudaro keturi ri teiginiai:
bendri teigiamieji (a), bendri neigiamieji (e), daliniai teigiamieji (i)
ir daliniai neigiamieji (o). Priklausomai nuo to, kurie i i keturi
teigini sudaro premisas, skiriami silogizmo modai. Pavyzdiui, ga-
li bti taip, kad premisos ir ivada yra bendri teigiamieji teiginiai.
Tada turime mod a a a. Pirmoji raid ymi didij premis, ant-
roji raid - maj ir treioji raid - ivad.
Silogizm sudaro trys teiginiai - dvi premisos ir ivada. Vadinasi,
4
3
=64, t. y. galima gauti 64 teigini a, e, i, o kombinacijas:
e
e e e e i e
i i e i i i
e i
e e e e i e
ir 1.1. Taiau ne visi i 64 teorikai galim mod yra logikai teisti,
ne visi pateikia teisingas ivadas. Daug mod neatitinka silogizmo
taisykli. Pavyzdiui, modas a a e netaisyklingas, nes abi jo premi-
sos - bendri teigiamieji teiginiai, o ivada - bendras neigiamasis
teiginys. Tuo tarpu silogizmo taisykl teigia, kad i teigiam premi-
s negalima daryti neigiamos ivados. Modas a e a taip pat netai-
syklingas, prietarauja silogizmo taisyklei, teigianiai, kad jei viena
premisa neigiama, tai ir ivada neigiama. Galiausiai pasirodo, kad
i 64 teorikai galim mod 45 neatitinka silogizmo taisykli. Lie-
ka 19 taisykling mod, t. y. toki, kuri ivada teisinga. ie 19
taisykling mod pasiskirsto keturiose silogizmo figrose. Norint
nustatyti, kurie modai priklauso kuriai figrai, reikia inoti specia-
lias kiekvienos figros taisykles.
Pirmosios figros taisykls:
1. Didioji premisa bendra (bendras teigiamasis arba bendras
neigiamasis teiginys).
2. Maoji premisa teigiama (bendras arba dalinis teiginys, bet
visuomet teigiamasis).
Taikant ias taisykles 19 taisykling mod, nustatoma, kad pir-
majai figrai priklauso ie modai:
a a a e a e i i e i o.
Imkime silogizm:
Visi dvireikms logikos teiginiai (M) yra teisingi arba klaidingi (P).
i iraika (S) - dvireikms logikos teiginys (M).
Vadinasi, i iraika (S) yra teisinga arba klaidinga (P).
is silogizmas sudarytas pagal pirmj figr, nes vidurinis ter-
minas yra didiosios premisos subjektas ir maosios premisos pre-
dikatas. Didioji premisa - bendras teigiamasis teiginys (a), maoji
premisa - vieninis teigiamasis teiginys, taiau inome, kad vieni-
niai teiginiai prilyginami bendriesiems. Vadinasi, maoji premisa
yra a tipo teiginys. Ivada taip pat a tipo teiginys. Taigi pateiktojo
silogizmo modas yra a a a.
Antrosios figros taisykls:
1. Didioji premisa bendra.
2. Viena i premis neigiama.
Pagal ias taisykles nustatoma, kad antrajai figrai priklauso ie
modai:
e e e e e i o o.
Panagrinkime silogizm:
Visi nusikaltimai ( P) yra visuomenei pavojinga veika ( M) .
i veika (S) nra visuomenei pavojinga (M).
Vadinasi, i veika (S) nra nusikaltimas ( P) .
is silogizmas sudarytas pagal antrj figr. Didioji premisa -
bendras teigiamasis teiginys, maoji - bendras neigiamasis teigi-
nys, ivada - taip pat bendras neigiamasis teiginys. Taigi pateiktojo
silogizmo modas yra a e e.
Kadangi antrosios figros ivada visuomet neigiama, tai, sam-
protaujant pagal antrj figr, nustatoma, kad objektas neturi ko-
kios nors savybs.
Treiosios figros taisykls:
1. Maoji premisa teigiama.
2. Ivada - dalinis teiginys.
Pagal ias taisykles nustatoma, kad treiajai figrai priklauso ie
modai:
i i i i i e o e i o.
Silogizmas
Visos Sauls sistemos planetos (M) skrieja apie Saul (P).
Visos Sauls sistemos planetos (M) - dangaus knai (S).
Vadinasi, kai kurie dangaus knai (S) skrieja apie Saul (P)
sudarytas pagal treij figr, jo modas a a i.
Ketvirtosios figros taisykls:
1. J ei didioji premisa teigiama, tai maoji premisa bendra.
2. J ei viena i premis neigiama, tai didioji premisa bendra.
Ketvirtosios figros modai ie:
i e e i i e o e i o.
Ketvirtoji figra yra kiek dirbtinio pobdio. Tai rodo is silogiz-
mas:
Kai kurie studentai (P) laik leidia veltui (M).
Visi, leidiantieji laik veltui (M), yra nerpestingi mons (S).
Vadinasi, kai kurie nerpestingi mons (S) yra studentai (P).
io silogizmo modas / a /. Nesunku pastebti, kad stipresn bt
ivada Kai kurie studentai yra nerpestingi mons". Toki ivad
galima gauti sukeitus silogizmo premisas vietomis. Pasirodo, kad
sukeitus silogizmo premisas vietomis, ketvirtoji figra talpinama j
pirmj.
Vidurami scholastai, nordami modus lengviau siminti, kiek-
vienam modui sukr pavadinim. Pavyzdiui, pirmosios figros mo-
d e a e pavadino Celarent, mod a a a pavadino Barbara ir 1.1. i
pavadinim negalima iversti kuri nors kalb, jie - dirbtins kon-
strukcijos. Balss juose ymi teiginius. Mode Barbara yra trys balss
a, vadinasi, ia modas a a a; i modo Celarent balsi nustatoma, kad
tai modas e a e. iuose pavadinimuose turi reikm ir priebalsiai.
Virutinje eilutje pateiksime silogizmo modus, o apatinje -
scholast sukurtus j pavadinimus.
a a a e a e a 11 e o
Brbara Celarnt Dark Ferio
e a e a e e e i o a o o
Csare Camestrs Festino Baroco
a a i i a i a i i e a o o a o e i o
Djrapti Disamks Datksi Feljpton Bocardo Ferison
a a i a e e i a i e a o e i o
Brjmantip Camens Dimarks Fesjpo Freskson
P r at i mas
Sudarykite silogizm, nustatykite jo figr ir mod.
8. Aksiominis silogistikos idstymas
Silogistikos krjas Aristotelis j idst savitai aksiomikai. Ak-
siomomis laik pirmos figros visus keturis modus. Si figra esanti
tobuliausia, teikia vis keturi ri ivadas: a, e, /, o. Aristotelis
nustat procedr, kaip likusi trij figr modus redukuoti I fi-
gros modus - nustat taisykles, galinanias II, III ir IV figros
modams suteikti I figros mod pavidal. ias taisykles viduram-
i logikai mod pavadinimuose ymjo priebalsiais.
1. Didioji raid ymi, kur I figros mod redukuojama. Pa-
vyzdiui, B ar oco redukuojamas B ar bar a, C esar e-
Cel ar en t, Dat i si - Dar i i, F est i no- F er i o ir 1.1.
Visi silogizmo mod pavadinimai prasideda raidmis B, C, D, F.
2. Raid s ymi paprast sukeitim (conversio simplex - odio
simplex pirmoji raid). is sukeitimas - tai silogizmo termin per-
statymas, pavyzdiui:
N vienas M nra P - N vienas P nra M.
Kai kurie M nra P - Kai kurie P nra M.
Po balss esanti raid s rodo, kad balse ymimo teiginio termi-
nus reikia perstatyti.
Imkime II figros mod C e s a r e:
N vienas P nra M.
p , M
Visi S yra M.
N vienas S nra P. s '/
Didiojoje premisoje P ir M sukeit vietomis, gauname I figros
mod Cel ar ent:
N vienas M nra P.
Visi S yra M.
N vienas S nra P.
3. Raid p ymi dalin sukeitim (conversio particularism ji - odio
particularis pirmoji raid). Dalinis sukeitimas yra premisos termi-
n perstatymas apribojant termino kiekyb:
Visi P yra M - Kai kurie M yra P.
Visi S yra M - Kai kurie M yra S.
Po balss esanti raid p rodo, kad balse ymimo teiginio termi-
nus reikia sukeisti vietomis apribojant termino kiekyb.
Imkime III figros mod F e 1 a p t o n:
N vienas M nra P.
Visi M yra S.
Kai kurie S nra P. ..
M
Maojoje premisoje atlik dalin sukeitim, gauname I figros
mod F e r i o:
N vienas M nra P.
Kai kurie S yra M.
Kai kurie S nra P.
4. Tarp balsi esanti raid m ymi premis perstatym (metathe-
sis praemissarum, ji - pirmoji odio metathesis raid). J i rodo, kad
maj premis reikia talpinti vietoj didiosios premisos ir didij -
vietoj maosios.
Imkime IV figros mod D i m a r i s:
Kai kurie Pyra M.
Visi M yra S.
Kai kurie S yra P.
Premisas perstaius, gaunamas I figros modas D a r i i:
Visi M yra S.
Kai kurie Pyra M.
Kai kurie Syra P.
5. Po balss esanti raid c ymi redukcij prietaros bdu (reduc-
tio ad contradictionem, ji - odio contradictio pirmoji raid). Rai-
d c ymi, kad reikia prietarauti gautai ivadai ir sudaryt prieta-
ravim talpinti vietoj premisos.
Imkime III figros mod B o c a r d o:
Kai kurie M nra P.
M
Visi M yra S.
Kai kurie S nra P.
Tarkime, kad ivada Kai kurie S nra P' klaidinga, o teisinga
yra Visi S yra P". teigin padarykime ankstesnio silogizmo di-
dija premisa (nes c stovi po o). Gauname:
Visi S yra P.
Visi M yra S.
Visi M yra P.
Gavome I figros mod B ar bar a, kuriame S - vidurinysis
terminas. Taiau ivada Visi M yra P' prietarauja anksiau pripa-
intai teisingai premisai Kai kurie M nra P'. Tad Visi M yra P'
klaidinga. Vadinasi, modas Bocardo taisyklingas, teikia teising
ivad.
P r at i mas
Suteikite modo F er i o pavidal I I figros modui F e s t i n o.
9. Sutrumpinti ir sudtiniai silogizmai
Sutrumpintas silogizmas vadinamas entimema (en tymo graik k. -
smonje). Entimema yra silogizmas, kuriame neisakoma kuri nors
premisa arba ivada. Laikoma, kad neisakytoji silogizmo dalis nu-
manoma. Entimemoje
Visi studentai laiko egzaminus, taigi mes laikome egzaminus
neisakyta numanoma maoji premisa Mes - studentai".
Entimemoje
Mes studentai, taigi mes laikome egzaminus
neisakyta didioji premisa.
Sudtinis silogizmas vadinamas polisilogizmu. Polisilogizmas yra
sudtinis silogizmas, kuriame vieno silogizmo ivada daroma kito
silogizmo premisa. Pateikiamame polisilogizme vieno silogizmo i-
vada daroma kito silogizmo didija premisa:
Organizmai maitinasi. B- A
Gyvnai - organizmai. C- B
Gyvnai maitinasi. C- A
Gyvnai maitinasi. C-A
Stuburiniai - gyvnai. D- C
Stuburiniai maitinasi. D-A
Stuburiniai maitinasi. D-A
Litai - stuburiniai. E-D
Litai maitinasi. E -A
O iame polisilogizme vieno silogizmo ivada daroma kito silo-
gizmo maja premisa:
Stuburiniai - gyvnai. A-B
Litai - stuburiniai. C-A
Litai - gyvnai. C-B
Gyvnai - organizmai. B-D
Litai - gyvnai. C-B
Litai - organizmai. C-D
Organizmai sta. D-E
Litai - organizmai. C- D
Litai sta. C-E
Sontas (soros graik k. - krva) yra sutrumpintas silogizmas, ku-
riame praleidiama kiekvieno silogizmo didioji arba maoji pre-
misa ir tarpins ivados, pateikiant tik paskutin ivad.
Kvadratai yra staiakampiai. A-B
Staiakampiai yra lygiagretainiai. B-C
Lygiagretainiai yra geometrins figros. C- D
Geometrins figros braiomos. D-E
Kvadratai braiomi. A-E
Epicheirema (epicheireo graik k. - daryti ivad) yra sudtinis
silogizmas, kurio prielaidos entimemos. Epicheiremos iraika:
A yra B, nes A yra [ yra ].
D yra A, nes D yra E [E yra ].
D yra B.
Melas yra smerktinas, nes melas sukelia nepasitikjim visuomenje
[kas sukelia nepasitikjim visuomenje, smerktina].
Veidmainyst yra melas, nes veidmainyst yra smoningas tiesos
ikreipimas [smoningas tiesos ikreipimas yra melas].
Veidmainyst smerktina.
P r at i mas
I pateikt silogizm sudarykite sorit.
10. Silogistika iuolaikins logikos poiriu
iuolaikins formaliosios logikos poiriu silogistika yra gana ri-
bota samprotavim teorija. Silogistins schemos aprao nedidel
samprotavim dal, be to, netobula pati apraymo technika. iuo-
laikin formalioji logika neturi panai trkum.
Silogistik iuolaikins logikos poiriu galima aikinti dvejopai -
klasi teorijos poiriu ir savybi teorijos poiriu.
Si l ogi st i ka kl asi t eor i j os poi r i u
Klasi teorijos poiriu silogistika faktikai buvo aikinama ir anks-
iau. Terminais S
1
P, M buvo ymimos klass ir nustatomi santykiai
tarp j - viena klas skiriama (visikai ar i dalies) kit klas arba
i jos iskiriama (pilnai arba dalinai). Kiekvien silogizm galima
pavaizduoti grafikai - skritulinmis schemomis, vartojamomis kla-
si teorijoje. Taip pat silogizmus galima ireikti klasi teorijos for-
mulmis. Silogizme
Visi M yra P.
Visi S yra M.
Vadinasi, visi S yra P.
od[yra pakeitus klasi teorijos simboliu c, yminiu vienos klass
skyrim j kit klas, premisas sujungus konjunkcija, o ivad prie
premis prijungus implikacija, gauname klasi teorijos iraik
[(/WcP) (ScM)H(ScP).
III figros modas Di sami s
Kai kurie M yra P.
Visi M yra S.
Kai kurie 5 yra P.
vaizduojamas taip:
23 br.
Ubrkniuota dalis rodo tuias klases,
neapimamas modu i i. iame mode ne-
kalbama apie tokius, kurie M S P, M S P.
24 br.
Skaitome: jei klas M skiriama klas P ir klas S skiriama
klas M, tai klas S skiriama klas P.
Silogistik reikia suprasti kaip bandym nustatyti kai kuriuos kla-
si teorijos dsningumus.
Skritulinmis schemomis silogizmo ter-
min kaip klasi santykiai vaizduojami taip:
S i l ogi st i k a savybi t eo r i j o s po i ur i u
Silogistikoje operuojama teiginiais, kuriuose objektui priskiriama
arba nepriskiriama savyb. iuolaikinje savybi teorijoje teiginiai
suprantami kitaip. J ie turi ne subjektin-predikatin, bet propozi-
cins funkcijos struktr, vartojami kvantoriai. iuolaikin logika
savybi teorij ipltojo kur kas labiau ir tiksliau, negu tai padar
silogistika. Silogistika laikoma nedideliu savybi teorijos fragmen-
tu. Be to, antroji predikat logikos dalis yra santyki teorija. Senoji
logika, priskirdama visiems teiginiams subjektin-predikatin struk-
tr, santyki netyr.
Silogistik aikinant savybi teorijos poiriu, teiginiai a, e, i, o
pakeiiami savybi teorijos iraikomis.
Visi S yra P pakeiiama Vx [S (x)>P(x)].
N vienas S nra P pakeiiama Vx [S (x)>P(x)].
Kai kurie S yra P pakeiiama Bx [S (x) P(x)].
Kai kurie S nra P pakeiiama [S () P(x)].
Silogizmas
Visi M yra P.
Visi M yra S.
Vadinasi, kai kurie S yra P
savybi teorijos terminais reikiamas taip:
{Vx [M (x)^P(x)] Vx [M (xH5(x)]}> [S () P(x)].
Skaitome: kiekvienas x, jei turi savyb M
1
tai turi savyb P, ir
kiekvienas x, jei turi savyb M, tai turi savyb S. I ia seka, kad
yra tokie x, kurie turi savyb S ir savyb P.
Moder nus aksi omi ni s si l ogi st i kos
i dst ymas
Aksiominiu metodu moderniai silogistik idst J . Lukasiewiczius.
J o idstyme vartojama i simbolika:
- silogizmus sudarantys bendri teigiamieji, bendri neigiamieji, da-
liniai teigiamieji, daliniai neigiamieji teiginiai ymimi A
1
E, I, O;
- kratinis terminas S ymimas a, vidurinis terminas M ymimas b,
kratinis terminas P ymimas c (taip ymima patogumo sumeti-
mais).
Aab skaitoma: visi a yra b;
Eab: n vienas a nra b;
lab: kai kurie a yra b;
Oab: kai kurie a nra b.
Nustatomos ios aksiomos:
A
1
: Aaa.
A
2
: Iaa.
A
3
: (Ab c Aab)^>Aac.
A
4
: CAbc lba)>lac.
Tad A
3
yra modas AAA (B a r b a r a), A
4
yra modas All (D a t i s i).
Nustatomos ios mod ivedimo i aksiom taisykls:
1. Pakeitimo taisykl.
2. Ivados taisykl: jei p teisingas ir i p seka q, tai q teisingas.
Pagalbin teorija - teigini logika. Nustatomos trys teigini skai-
iavimo aksiomos:
A
5
: (p><?)>[(qr)(pr)].
A
6
: (p-^p)^p.
A
7
: p
Apvelgsime I figros modo All ivedim, t. y. iraikos (Abc
lab)^>lac.
Pasinaudojame anksiau ivesta teigini logikos iraika
[(p q)>r]>{(s>[(p s)-r]}.
Iraikos kintamieji pakeiiami (enklas /) taip, kad implikacijos
antecedentas (p qr)>r gaut ketvirtos aksiomos pavidal.
p / Abc; q / /; / /. Gauname
[(/Abc /ba)-/ac]->{(s-/ba)-[(Abc s)->/ac]}.
(Abe / ba)^/ ac teisinga kaip A
4
.
Pagal ivados taisykl teisinga ir
(s^lba)-*[(Abc s)->/ac].
ioje iraikoje s pakeitus lab, gauname
(/ab>/ba)>[(/Abc /ab)-/ac].
Iab^>lba teisingas kaip anksiau ivestas teiginys (ir iaip jau su-
prantamas teiginys: jei kai kurie a yra b, tai kai kurie b yra a).
Pagal ivados taisykl teisinga ir
(.Abc /ab)-/ac.
i iraika ir yra modas All (Dari i).
Apvelgsime Iab^lba rodym.
Pasinaudojame i pagalbini aksiom ivestu teiginiu
[(p q)r][pr)].
Iraikos kintamuosius keiiame taip, kad antecedentas (p q)
gaut ketvirtos aksiomos pavidal:
p / Abc
l
q / Iba; r / lac.
Gauname
[(Abe /)->/]-[->(/->/)].
(Abe lba)-^lac teisinga kaip A
4
. Pagal ivados taisykl teisinga ir
AbcMIba^Iac).
Iraikai Abc suteiksime pirmos aksiomos pavidal. Tuo tikslu
b I a] e I a] a I b.
Aaa^>{lab^lba).
teisinga kaip A
r
Tad teisinga ir
Iab^lba.
Apvelgsime modo AOO ivedim i aksiom.
Pasinaudojame i pagalbini aksiom ivestu teiginiu
[(p c?)>r]>[(p r)-*q].
Iraikos daliai (p qr)>r suteiksime treios aksiomos pavidal.
Tuo tikslu
p / Abe; q / Aab', r / Aae.
Gauname
[(Abe AabUAae]^[(Abe AaeUAab].
{Abe Aab)>Aae teisinga kaip A
3
. Pagal ivados taisykl teisin-
ga ir
(Abe Aae)^Aab.
b / ) c / b .
(.Aeb Aab)^Aae.
A keiiame ekvivaleni :
(,Acb Oab)^Oac.
Tai ir yra modas AOO (B a r o c o).
P r at i mas
Silogizm
N vienas M nra P.
Visi S yra M.
Vadinasi, n vienas S nra P
uraykite klasi teorijos ir savybi teorijos simboliais.
XV S K Y R I U S
Logikos istorija
1. Logika senovs Ryt alyse
Mokslai atsirado vergovinje visuomenje. J atsiradim slygojo
vergovins visuomens gamybos bdas, gyvenimo poreikiai. em-
dirbysts, amat pltojimasis, prekyba su kitomis alimis jr ke-
liais, miest augimas reikalavo turti teising ini apie pasaul.
Teisingos inios prietaravo tuometiniam mitologiniam mstymo
bdui, atsirado mokslai ir filosofija.
Nagrinjant logikos atsiradim, paymtini du laikotarpiai:
1. Mokslo atsiradimo laikotarpis, kai logikos, kaip paskiros moks-
lo akos, dar nebuvo.
2. Logikos atsiradimo laikotarpis.
Pirmasis laikotarpis - logikos prieistor. Pirmiau atsirado kiti
mokslai, o paskui logika. mogus mstymu tyr j supant iorin
pasaul. Atjo laikas, kai mogus m tirti paias pasaulio paini-
mo priemones. Viena i j ir yra samprotavimo bdas - loginis ms-
tymas. Buvo siekiama turti kuo tobulesnes painimo priemones,
kad jos padt geriau painti pasaul ir painim taikyti visuome-
ns poreikiams.
Logikai atsirasti turjo reikms visuomeninis moni gyveni-
mas. Vykstant politiniams ir teisiniams ginams, vis daugiau dme-
sio pradedama skirti paiam samprotavimo bdui. Logika atsirado
i praktini ir teorini mogaus veiklos tiksl.
Be gamtos moksl, logikai didel tak dar filosofija. Logika
atsirado ir pltojosi filosofijos prieglobstyje.
Logika buvo savarankikai kuriama trijose alyse - Kinijoje, In-
dijoje ir Graikijoje.
Kinijoje logika atsirado VI a. pr. Kr. Politini ir teisini gin
takoje imta koreguoti pai gin terminij, nustatinti logines vie-
n teigini ivedimo i kit teigini priemones.
Labiau negu Kinijoje logika pltojosi senovs Indijoje. Kaip ir
kitose alyse, Indijoje logikos atsiradim skatino moksl krimasis
ir vieosios diskusijos. Didel tak logikai dar ind filosofija. I V-
V amiais ima formuotis logikos teorijos, logins mokyklos. Ind
logika savitai sprend tas paias problemas, kurios buvo sprendia-
mos ir senovs Graikijoje.
Teigini logikos indai nesukr, nors kai kuriuos teigini logi-
kos dsningumus inojo: buvo sukurta neigimo teorija, nustatytas
dvigubo neigimo dsnis. Ind logikai kr klasi ir predikat lo-
gikos uuomazgas, savitas ivad gavimo i prielaid teorijas. Bu-
vo sukurta penkianario samprotavimo teorija, pagal kuri sam-
protavim sudaro ios dalys: tez, pagrindimas, pavyzdys, pritai-
kymas, ivada.
Tez: kalne dega.
Pagrindimas: nes kalne rksta.
Pavyzdys: visur, kur rksta, yra ugnis, kaip kad virtuvs idinyje.
Pritaikymas: dabar kalne rksta.
Ivada: kalne dega.
Ind logikoje yra logini santyki uuomazgos, formaliosios im-
plikacijos teorija. Kintamieji dydiai nebuvo vartojami, reiksi ten-
dencija tirti mstym daugiau turinio, o ne formos poiriu. Vis
dlto ind logika buvo aukto lygio, ir jos pasiekimai verti dmesio.
2. Antikin logika
Ant i ki ns l ogi kos at si r adi mas
Mokslai ir filosofija senovs Graikijoje atsirado VI a. pr. Kr. Spar-
tus amat pltojimasis, prekyba su kitomis alimis skatino miest-
valstybi augim. Atsiskyrus protiniam darbui nuo fizinio, turtin-
gesnieji turjo daug laisvo laiko, kurio dal galjo skirti moksliniams
tyrimams.
Perm kai kuriuos Egipto, Babilonijos, Persijos ir kit senovs
Ryt ali mokslo pasiekimus, graikai pltojo mokslus - aritmeti-
k, geometrij, astronomij, praktin medicin, kr filosofij ir
logikos teorij.
Vieni pirmj logikos problemas atrado Eljos mokyklos at-
stovai. Si mokykla atsirado VI a. pr. Kr. pabaigoje vakarinse grai-
k kolonijose - toje Pietins Italijos dalyje, kuri buvo vadinama
Elja. ymiausias Eljos mokyklos atstovas - Zenonas Eljietis
(apie 490-430 m.). J is pltojo logines samprotavim priemones.
Sukr aporijas, kurios es neisprendiami prietaravimai. Pa-
grindin aporij mintis buvo ta, kad, rodant judjimo ir aibs
egzistavim, susikuria prietaravimai, o prietaravim mstyme
neturi bti. Zenonas Eljietis savo rodymus grind sekos princi-
pu, teigianiu, kad, jei i p seka klaidingas teiginys, tai pats teigi-
nys p klaidingas.
Logik kaip rodymo ir diskusij metod, atskleidiant prieta-
ravimus mstyme ir juos paalinant, graikai vadino dialektika. J
pltojo Sokratas (469-399 m.), atskleisdamas prietaravimus opo-
nento samprotavimuose. I savo oponent teigini Sokratas ives-
davo sekmenis, parodydamas, kad tie sekmenys prietarauja kitiems
teiginiams, t. y. kad oponentai prietarauja patys sau. Savitas Sok-
rato metodo bruoas buvo klausinjimas. J is nepateikdavo tiesos i
karto, aikiai suformuluotos, bet vartojo indukcin samprotavimo
bd: nagrindavo pavienius atvejus, paskirus pavyzdius, o paskui
darydavo apibendrinani ivad.
Platonas (427-347 m.) taip pat vartojo dar kuklias logines prie-
mones: gimins - ries abstrakcij, skirstymo, jungimo operaci-
jas. Taiau Platonas turjo aiki dedukcijos samprat, kuri pe-
rm i pitagorik, laikom dedukcijos atradjais. Vartodamas
dedukcinius rodymo metodus, Platonas rod, kad mokslas remiasi
hipotetinmis prielaidomis, o i prielaid ivedami sekmenys lai-
komi teisingais, kai pavyksta rodyti j atitikim pradinms prie-
laidoms. Dialektika ir esanti mokslas, aikinantis ivad gavimo
i prielaid galimyb. Pradini prielaid teisingumas garantuoja
i j gaunam ivad teisingum taisyklingai mstant. Panaiai
kaip dangaus viesuliai juda be klaid, taip ir mstyme susidaro
formos, neleidianios suklysti, protas neklystamai regi ties - tuo
Platonas formulavo mstymo pagal visuomet teising iraik
uuomazg. Mstymas pagal toki iraik sukuria prote akivaiz-
dum. Logika net labiau negu matematika atitiko Platono moks-
lui keliamus reikalavimus.
Aflkstyvuoju laikotarpiu ties logikos problematika susitelk so-
fistai. Tvirtindami, kad tiesos kriterijaus nra, tra manymas ir ti-
ktinumas, sofistai mok, kaip palenkti kitus, juos tikinti ir pri-
versti patikti. Kadangi ankstyvuoju laikotarpiu normalaus mokslo
nebuvo (j vliau sukr Aristotelis), tai mokslines problemas kl
aporij, sofizm, paradoks pavidalu. Kai kurie anksiau sofizmais
laikyti samprotavimai iandien laikomi paradoksais. Pirmj logi-
kos teorij sukr Aristotelis.
Ar i st ot el i o l ogi kos t eor i j a
Aristotelis (384-322 m.) gim Trakijoje, Stageiros mieste. J o tvas
buvo ymus to meto gydytojas. Atvyks Atnus, Aristotelis stojo
Platono mokykl - Akademij - ir joje ibuvo 20 met. Platonui
mirus, Aristotelis pasitrauk i Akademijos ir, Makedonijos kara-
liaus Pilypo pakviestas, aukljo jo sn Aleksandr Makedoniet.
Kai Aleksandras tapo valdovu, Aristotelis gro Atnus ir steig
savo mokykl - Likj. Aleksandrui Makedonieiui mirus ir impe-
rijai suskilus, prasidjus antimakedoniniam judjimui, Aristotelis
pasitrauk i Atn kit miest, kur netrukus mir.
Aristotelis para daug veikal i vairi mokslo srii, sukurda-
mas enciklopedin ini sistem. Veikalus, skirtus logikai, vles-
nieji Aristotelio komentatoriai sujung ir pavadino Organonas"
(Painimo rankis"). Organon" sudaro ie veikalai: Kategori-
jos", Pirmoji analitika", Antroji analitika" (terminu analitika"
jis vadino logik), Topika", Apie aikinim", Apie sofistinius pa-
neigimus". Be to, logikos problem yra ir kituose Aristotelio vei-
kaluose, ypa knygoje Metafizika".
Logik Aristotelis laik painimo priemone, vis moksl metodu.
J is gerai pagrind logikos status: yra specials mstymo bviai - ne
psichiniai, o loginiai bviai. J ie rodo ne mstymo turin, bet msty-
mo form. Esama mstymo struktr, kurios taisyklingos ir teikia
teising ivad nepriklausomai nuo mstymo turinio. Toki struk-
tr nustatymas - pagrindin logikos uduotis.
Svarbiausioji Aristotelio logikos dalis yra silogistika. J os suk-
rimas - didelis Aristotelio nuopelnas. Silogistik sudar dedukty-
viai-aksiomikai. Aristotelis kaip dedukcinio-aksiominio metodo
krjas buvo suprastas tik ms laikais. Vlesni Aristotelio sek-
jai jo idj nesuprato, net pat silogizm aikino ne taip kaip Aris-
totelis.
Aristotelis sukr modalins logikos teorij, nagrindamas tei-
ginius, kuriuose yra terminai btina, galima ir j neigimai. Modali-
n logik jis aikino silogistikos pagrindu, nustat daug modalini
silogizm, pateikiani teisingas ivadas.
Didelis Aristotelio nuopelnas tas, kad jis m vartoti logikoje
kintamuosius dydius, t. y. vietoj konkrei odi ir teigini m
vartoti raides. I tikrj, jei A priskiriamas visiems B, o B priski-
riamas visiems C, tai A btinai priskiriamas visiems C", - ra Aris-
totelis. Tad Aristotelis yra formalizacijos metodo logikoje pradi-
ninkas. Tik metod taik ribotai, logini operacij simboliais
neymjo.
Aristotelis suformulavo prietaravimo ir negalimo treiojo ds-
nius, nustat, kad i teising prielaid neseka klaidinga ivada. Nors
jis tyr neigim, inojo konjunkcij, disjunkcij, implikacij, taiau
ias logines jungtis tyr nepakankamai, teigini logikos nesukr.
Pagrindin to prieastis buvo vis teigini aikinimas subjektins-
predikatins struktros poiriu. Visus samprotavimus Aristotelis
talpino j silogistik, kuri vis dlto buvo ribota painimo priemon.
Nepaisant trkum, Aristotelio sukurta logikos teorija - grandio-
zinis dalykas tiems laikams. Aristotelis sukr itis formaliosios lo-
gikos sistem - logikos istorijoje ligi tol nieko panaaus nra buv.
Aristotelio logikos tak vlesniems laikams sunku pervertinti - jis
buvo laikomas didiausiu autoritetu antikoje ir viduramiais.
M egar i ei - st o i k mokykl a
Megaros mokykla atsirado eljiei ir Sokrato pair takoje. J
kr kils i Megaros miesto Euklidas Megarietis (apie 430-360 m.).
Kiti ymesni Megaros mokyklos atstovai buvo Eubulidas ir Filonas
Megarietis (IV a. pr. Kr.). Megaros mokykla gyvavo palyginti neil-
gai - iki III a. pr. Kr. pabaigos. Tuo metu klestjo kita filosofin
mokykla - stoikai, kurie logikoje pltojo panaias idjas kaip ir me-
garieiai. Stoik mokykl kr Zenonas Stoikas (apie 336-264 m.).
J is gim Kipro saloje pirklio eimoje. Atvyks Atnus, susiavjo
filosofija ir i pradi stojo Megaros mokykl, paskui - platoni-
k Akademij. Apie 300 m. pr. Kr. jis Atnuose kr savo mokyk-
l - Stoj. Taip buvo vadinamas portikas Atnuose, kur rinkdavosi
Zenono mokiniai. Stoikai skelb rsius ir konservatyvius morals
principus. J idealas - iminius, ramiai pakeliantis gyvenimo ne-
gandas ir taip pat ramiai, abejingai pasitinkantis skm. Zenono Stoi-
ko pairas susistemino ir toliau pltojo Chrisipas (apie 280-206 m.),
ymus tuometinis logikas ir mokslininkas. J is para apie 700 trakta-
t, kuri n vienas neiliko. Apie Chrisip buvo sakoma, kad jei die-
vams rpt dialektika, tai jie vartot Chrisipo dialektik.
Kadangi megarieiai ir stoikai pltojo panaias idjas logikoje,
be to, stoikai perm kai kurias idjas i megariei, tai kalbama
apie megariei-stoik mokykl. Deja, megariei ir stoik kri-
niai neiliko, apie j domias ir reikmingas teorijas inome tik i
kit antikini autori veikal.
Stoikai pirmieji pavartojo termin logika. Reikmingiausias me-
gariei-stoik mokyklos nuopelnas tas, kad jie sukr teigini lo-
gikos pagrindus. J ie nustat loginius ryius tarp teigini, laikydami
teigin nedaloma visuma, neskaidydami jo subjekt ir predikat.
J ie ityr login neigim ir nustat dvigubo neigimo dsn. Visus
teiginius suskirst paprastus ir sudtinius, paymdami, kad sud-
tinius teiginius sudaro paprasti teiginiai, sujungti loginmis jungti-
mis ir", arba", jei..., tai". Buvo nustatyta, kad sudtinio teiginio
teisingumas priklauso nuo paprast teigini teisingumo. Konjunk-
cijos ir disjunkcijos teisingum jie apibr lygiai taip, kaip jis api-
briamas ir dabartinje logikoje. Buvo nustatytos kelios implika-
cijos rys. Filonas Megarietis apibr implikacijos teisingumo s-
lygas lygiai taip pat, kaip ir iuo metu apibriama materialioji im-
plikacija. Megarieiai ir stoikai inojo ir ekvivalencij. J ie nevarto-
jo formalizacijos metodo, nevartojo logini formuli, logikos ds-
nius formulavo prasta kalba. J odinius formulavimus ireik lo-
ginmis formulmis, matome, kad megarieiai-stoikai inojo kai
kuriuos teigini logikos dsnius. Pavyzdiui:
Jei pirmasis, tai antrasis.
Pirmasis yra.
Vadinasi, yra antrasis.
odiai pirmasis", antrasis" yra ne kas kita, kaip kintamieji,
tik megarieiai ir stoikai juos ymi ne raidmis, bet odiais. Sis
formulavimas dabar uraomas taip:
[(p>Q) p]><7-
Megarieiai ir stoikai inojo iraikas, kurios dabar uraomos
taip:
E(p><7)
(p^q p]->g-
[(pVq) p]^q.
KpVq) q]->p.
(pVq) ~(p>q).
Paymtina, kad stoikai teigini logik sudar deduktyviai-ak-
siomikai. Kai kurias i pateikt iraik jie laik aksiomomis ir i
j ivesdavo kitas teigini logikos iraikas.
Stoikai dar inojo ias iraikas:
{[(P q)->r] (s^p)U[(q s) >].
[(p^qr) [(q r)^s]}^[(p
inodami, kad jei teisingos implikacijos konsekventas klaidin-
gas, tai klaidingas ir jos antecedentas, stoikai nustat: J ei pirmasis
ir antrasis, tai treiasis; dabar nra treiojo, bet yra pirmasis; vadi-
nasi, nra antrojo" -
{[(p qUr] (p 7)}^q.
J ei pirmasis ir antrasis, tai treiasis; bet treiojo nra; vadinasi,
nra pirmojo ir antrojo" -
{[(p qUr] r}->p^q.
J ei pirmasis, tai antrasis; jei pirmasis, tai ne antrasis; vadinasi,
ne pirmasis" -
(p >q)] >p.
Kitas megariei-stoik nuopelnas - logikos antinomij tyrimas.
Antinomijas atskleid megarieiai. Megarietis Eubulidas suformu-
Iavo Melagio" antinomij, kuri antikinje logikoje buvo vairiai
reikiama:
1. Kretietis Epimenidas pasak: Visi kretieiai - melagiai". Teisingas ar
klaidingas is jo teiginys, jei kretietis ir pats Epimenidas?
2. Kai a meluoju ir sakau, kad meluoju, tai meluoju ar sakau ties?
3. Tas, kuris sako a meluoju", meluoja ir kartu sako ties.
Buvo ir kitoki ios antinomijos formulavim. Antikos logikai
iekojo priemoni jai isprsti. Vienas i j - Filitas i Koso - dl
ios antinomijos net mir. Ant jo kapo akmens urayta: Keleivi,
a esu Filitas, mane numarino Melagio" argumentas ir gils nak-
tiniai apmstymai". Atrodo, kad Chrisipas isprend i antinomi-
j, nurodydamas, kad teiginys A meluoju" be sryio su kitais
teiginiais nra nei teisingas, nei klaidingas, jis net ne teiginys, o
beprasmikas garsas. Taigi Chrisipo sprendimas visikai artimas ios
antinomijos sprendimui dabartinje logikoje.
Megaros-stoik mokyklos pasiekimai - antikins logikos vir-
n. J sukurta teigini logikos teorija reikmingesn negu Aristo-
telio silogizmai.
Koment at or i ir vadovl i l ai kot ar pi s
is laikotarpis truko ilgai - nuo II a. pr. Kr. iki VI a. pradios. Gre-
ta Atn atsiranda nauji mokslo centrai - Aleksandrija ir Roma.
Ukariaudami graik valstybes, romnai perm graik dvasin kul-
tr - moksl, filosofij, logik.
Mintas laikotarpis - nekrybikas logikoje. Nauj problem,
nauj metod tuo metu beveik nekilo. Studijuojami Aristotelio ir
megariei-stoik veikalai, raomi j komentarai, vadovliai, ku-
riuose maa savarankikos krybins minties. ymesni logikos teo-
rij nebuvo sukurta.
I komentatori ir vadovli laikotarpio autori reikia paymti
Aleksandr Afrodisiet (II a. pabaiga-III a. pradia), dsius At-
nuose ir paraius komentarus Aristotelio veikalams. Kitas ymes-
nis autorius-PorfiHjas (232/233-304), paras vad Aristotelio vei-
kalui Kategorijos". Siame vade" nagrinjamos penkios svokos:
gimin, ris, skiriamasis poymis, savybinis poymis, atsitiktinis
poymis, kurios, pasak jo, btinos norint suprasti Aristotelio kate-
gorijas. Porfirijo komentarai buvo reikmingi viduramiais, aiki-
nant bendrsias svokas.
Lotynikj logikos terminij kr Boethius (apie 480-524), y-
mus ostgot karaliaus Teodoriko rm dvarikis. Boethius ivert
lotyn kalb Porfirijo vad", daugel Aristotelio veikal, para
jiems komentarus, vartojo loginio kvadrato schem, tyr silogistik
ir teigini logik.
3. Vidurami logika
V-VI a. Vakar Europoje ant antikins graik ir romn kultros
griuvsi m formuotis vidurami kultra. Viepataujanti ideo-
logija feodalizmo laikotarpiu Europoje buvo krikionyb. Filoso-
fija buvo reikalinga pagrindiant krikionikj tikjim. Panaiems
tikslams tarnavo ir logika.
Vidurami logika vadinama scholastine (schole - mokykla), nes
buvo dstoma tuometinse mokyklose.
Vi dur ami l ogi kos l ai kot ar pi ai ir j
pr obl emat i ka
Vidurami logika skirstoma tris laikotarpius: senj logik (Iogi-
ca vetus), naujj logik (logica nova) ir modernij logik (logica
modernorum).
Senoji logika - tai login ankstyvosios scholastikos teorija, egzis-
tavusi nuo VIII a. iki XII a. vidurio. iuo laikotarpiu scholastika
inojo tik du Aristotelio logikos veikalus, ir tai ne paius svarbiau-
sius. Todl, be Aristotelio Kategorij", traktato Apie aikinim",
buvo remiamasi komentatorinio laikotarpio atstov veikalais -
Porfirijo vadu", Boetijaus traktatais. Nutrkus tradicijai, dispo-
nuojant menku praeities paveldu, logikos mokslas krsi sunkiai.
Senoji logika menkai tyr mstymo bdo klausimus, pagrindin d-
mes skirdama filosofinms logikos problemoms, kuri svarbiau-
sios buvo dvi: 1) universalij (bendrj svok) klausimas; 2) logi-
kos santykio su teologija klausimas.
Antikoje ir viduramiais klass buvo vadinamos giminmis, po-
klasiai - rimis, o gimins ir rys viduramiais buvo vadinamos
universalijomis. Dingstis pradti imtmeius trukusius ginus dl
universalij buvo trys klausimai, kuriuos Porfirijus ikl savo va-
de": 1) kaip egzistuoja gimins ir rys - savarankikai ar tik minty-
se; 2) jei jos egzistuoja, tai ar jos knikos, ar neknikos; 3) ar
gimins ir rys egzistuoja savarankikai, ar jutimikai pastamuo-
se daiktuose ir kartu su jais. Dl universalij siliepsnodavo tokie
ginai, kad prieingas puses kartais tekdavo atskirti pertvara. At-
metus tuius, formalius scholast ginus smulkiais ir nereikmin-
gais klausimais, pasirodo, kad ginas dl universalij - tai ginas
dl labai svarbios problemos - dl mstymo santykio su btimi: ar
universalijos pirmins daikt atvilgiu, ar daiktai pirminiai univer-
salij atvilgiu. Vieni scholastai klausim sprend idealistikai,
laikydami, kad universalijos egzistuoja savarankikai, nepriklauso-
mai nuo daikt. J ie teig, kad universalijos, kaip abstrakios es-
ms, egzistuoja realiai, kaip ir materials dalykai (universalia sunt
realia). Todl jie buvo vadinami realistais. Pagrindinis realist argu-
mentas buvo tas, kad odiai turi reikm, jie ymi objektus. Tuo
tarpu tokie odiai, kaip baltumas", tvirtumas", keturi" ir pan.,
koki nors konkrei daikt neymi. Realistai teig, kad jei iuos
odius vartojame, tai pasaulyje egzistuoja kakas, k ie odiai
ymi. Pasak j, tas kakas" ir yra universalijos, kaip abstrakios
esms, nepriklausanios nuo daikt, es baltumas, tvirtumas yra
savarankikai egzistuojanios esms - universalijos. Realistai tei-
g, kad universalijos esanios pirmins daikt atvilgiu.
Realist prieininkai - nominalistai - teig, kad universalijos t-
ra vardai (universalia sunt nomina). J ie atmet realist pair, kad
yra abstraki esmi, egzistuojani nepriklausomai nuo daikt.
Pasak nominalist, realiai egzistuoja tik jutimikai galimi painti
daiktai, o universalijos, kaip neyminios joki konkrei daikt,
tra slyginiai pavadinimai. Nominalistai samprotavo taip. Imkime
od akmuo". K is odis ymi? Realiai egzistuoja tik paskiri kon-
krets akmenys, taiau akmens apskritai nra, negalima parodyti
akmens apskritai, todl odis akmuo" tra slyginis pavadinimas,
vardas. Nominalizmas skatino tirti konkretyb, materiali tikrov.
iuolaikiniu poiriu diskusija dl universalij yra sistem tyri-
mo uuomazga. Nebrandus analizuoti tikrov, vidurami moksli-
ninkai pastangas kreip kita linkme - siek apimti pasaul visumo-
je, teig universalijas kaip visumos iraikos schemas. Visumos i-
raikos schemas kuria ir iuolaikin sistem teorija. Universalij ir
sistem pamatinis poymis tas pats - visum sudarani dali vie-
nov.
Kita senosios logikos problema - logikos santykis su teologija.
Kilo ginas tarp vadinamj dialektik ir antidialektik. Pirmieji
svarbiausiu autoritetu laik logik, teig, kad tikjimo teiginius rei-
kia analizuoti logikos poiriu. Su ia paangia paira kovojo an-
tidialektikai, skelb tikjimo virenyb logikai - mogaus logika ne-
turinti pretenduoti aikinti tikjimo paslaptis.
Vienas ymesnij senosios logikos atstov - Pjeras Abelaras
(Pierre Abelard, 1079-1142). Universalij klausimu laiksi nuosai-
kaus nominalizmo. J is teig, kad universalijos nra nieko nerei-
kiantys odiai, kad jos yra mstymo produktas - konceptas. i pa-
ira vadinama konceptualizmu. Teig proto teis laisvai mstyti.
Abejotinais atvejais mstymas turs sprsti savarankikai.
Naujoji logika - laikotarpis nuo XII a. vidurio iki XIII a. pabai-
gos. iuo laikotarpiu spariai augo miestai, pltsi amatininkika
bei cechin gamyba, pltojosi prekyba ir piniginiai mainai. Gyveni-
mo pakilimas reikalavo apsivietusi moni. Tuo tikslu steigiami
universitetai, i j ypa pagarsjo Paryiaus ir Oksfordo. Kryiaus
kar metu europieiai susipaino su Ryt ali kultra. Scholastai
susipaino su arab ir Bizantijos logik, kurie gerai inojo Aristo-
tel, veikalais. I arab ir graik kalb buvo iversti lotyn kalb
Aristotelio veikalai. Tai buvo didiuls reikms vykis, nes anksty-
voji scholastika teinojo kelis Aristotelio veikalus. Aristotelis tapo
didiausiu scholastikos autoritetu. Scholastai siek pltoti Aristo-
telio logik, nors ir ne visuomet skmingai. Pavyzdiui, scholast
silogizmai skyrsi nuo Aristotelio silogizm, nes jie nesuprato silo-
gistikos kaip dedukcins-aksiomins teorijos. O svarbiausia, jie ne
tik nepltojo Aristotelio veikaluose buvusi formalizacijos proce-
so idj, bet atsisak formalizacijos, beveik nevartojo logini kin-
tamj (alfabeto raidi), loginius ryius siek perteikti prasta ne-
kamja kalba.
Naujoje logikoje atsirado nauj teorij. Supozicijos teorija nagri-
njo termino ir tuo terminu ymimo objekto santyk. Imama tirti
teigini logika: neigimas, logins jungtys, nustatomos kai kurios vi-
suomet teisingos iraikos.
Vienas emesni naujosios logikos atstov yra Petras Ispanas (apie
1205-1277), gims Lisabonoje ir mirs, bdamas popieiumi J onu
XXI. J o veikalas Summulae logicales itisus tris imtmeius tarna-
vo kaip logikos vadovlis. J ame buvo dstoma supozicijos teorija.
I teigini logikos dsni Petras Ispanas inojo ias iraikas:
(p q)->p.
p>(pVq].
p~q ~(pVq],
QVp ~(p q).
Petras Ispanas - vidurami topologas, paveiktas antikos topo-
Iogo Aristotelio. Panaiai kaip iuolaikin tipologija tiria bendriau-
sias geometrini figr savybes, kurios nekinta darant bet kurias
figr transformacijas, taip ir ymusis vidurami logikas, orien-
tuodamasis Aristotelio veikalo Topika" idjas, aikina rodymo
argument altinius, nepriklausanius nuo rodymo turinio. J is nu-
stato: rodymo ieities takas yra tas elementas, kuriuo remiasi ati-
tinkamas argumentas, kad rodyt duotj problem. Vardija dvi-
deimt vien rodymo ieities tak: kylant i prietaravimo, pana-
umo, proporcijos ir 1.1.
Treias vidurami logikos laikotarpis - modernioji logika (nuo
XIV a. pradios iki vidurami pabaigos) - ymi nauj problem
neikl, taiau ipltojo sensias problemas, sukr tokias teori-
jas, kad teistai yra laikoma didiausiu vidurami logikos pasieki-
mu. Ypa buvo ipltota teigini logika, semantini antinomij teo-
rija. Buvo sukurtas traktatas Apie sek" - vien teigini ivedimo
i kit teigini teorija.
Williamas Ockhamas (apie 1285-1349) - ymus vidurami logi-
kas. Gims Anglijoje, jis baig Oksfordo universitet ir jame dst.
Nominalisto Ockhamo skelbti kriticizmas ir skepticizmas buvo vie-
nas i altini, idjikai parengusi Renesanso epoch.
Ockhamas domjosi visomis tuometins logikos problemomis:
tyr termin savybes, silogistik, kr logins semantikos pagrin-
dus, inojo apie trisdeimt teigini logikos dsni, sudting irai-
k net su keturiais kintamaisiais, pavyzdiui:
[(P q)->r]->{(s-r)->[(s q)->p]}.
Ockhamo idj takoje atsirado kryptis - okamistai (arba termi-
nis tai). yms vidurami logikos treiojo laikotarpio atstovai bu-
vo anas Buridanas (J oannes Buridanus, apie 1295-1356), dsts
Paryiaus universitete, bei jo mokinys Albertas Saksas (Albertus de
Saxonia, 1316-1390).
Apvelgsime vidurami logikos pasiekimus.
Tei gi ni l ogi ka
Scholastin teigini logika - megariei-stoik mokyklos pair
tsinys. iandien nra visikai aiku, kiek vidurami logika rmsi
megariei-stoik pairomis. Gali bti, kad teigini logika vidur-
amiais buvo atrasta i naujo remiantis kai kuriomis Aristotelio To-
pikos" vietomis, kur nagrinjami nesilogistiniai samprotavimai. Tei-
gini logikos idj daugiausia yra traktate Apie sek". Logins
sekos svok vidurami logikai labai itobulino. Pateiksime j nu-
statytus teigini logikos dsnius:
[ ( p p]><7-
[(pVq) p]>q.
iuos dsnius inojo jau megarieiai-stoikai.
(p >p>/
q->(p^>q).
Antroji iraika teigia, kad teisingas teiginys seka i bet kurio
kito teiginio.
(p->q)->(q->p).
( p > ( p q)].
Pirmoji iraika - kontrapozicijos dsnis.
Iraikos su trim kintamaisiais:
[p (p^Q) (q->r)]^r.
[(p>qr) (/>r)]>(p>r).
Kq^r) (p><?)]>(p>).
Paskutins dvi iraikos tra implikacijos pereinamumo modifi-
kacijos.
[(p >[r>(pVq)].
[(p q)^r]^[(p ~r)~>q].
[(p q)>r]>[(qr 7)->p].
i iraik konsekventas ivestas pavartojus kontrapozicijos
dsn.
(p>9)>[(p r)->(q r)].
(iD->qf)->(q^7->p^7).
Pirmoji iraika - formulavimo K galima prijungti prie antece-
dento, t galima prijungti prie konsekvento" uraymas. Antroji
iraika - formulavimo Kas nesiderina su konsekventu, tas nesi-
derina su antecedentu" uraymas. Treioji iraika buvo formu-
luojama taip: I ko seka antecedentas, i to paties seka konsek-
ventas". Ketvirtoji: Kas neseka i antecedento, tas neseka i kon-
sekvento".
Iraika su keturiais kintamaisiais:
(p-*7)-K[(q r)-]-[(p rUs]}.
Pr edi kat l ogi kos uuo mazga
Predikat logikos pradmenis kr jau Petras Ispanas, tyrs kvanto-
rini odi (kiekvienas", n vienas", koks nors" ir kt.) vartoji-
m. Loginiame kvadrate jis idst predikat logikos iraikas, iuo-
laikikai uraomas taip:
a : Vx F(x); e : Vx F(x); i: F(x); o : 3x F(x).
Pagal loginio kvadrato taisykles ivedama:
Vx F(x) ~3xF(x);
Vx F(x) - F(x),
3 F(x) -Vx F(X);
3 F(x) -Vx F(x)]
Vx F(x) -> F(x) ir kt.
inota ir kai kurie kiti kvantori vartojimai. Antai inota, kad i
Vx [F(x)V(x)] neivedama Vx F(x)Wx G(x).
Modal i n l ogi ka
Remdamiesi Aristotelio modalins logikos teorija, vidurami logi-
kai j toliau pltojo, nustatydami nemaa modalins logikos dsni:
- jei teiginys teisingas, tai jis galimas;
- jei teiginys klaidingas, tai galimas jam prietaraujantis teiginys;
- jei teiginys btinas, tai jis teisingas;
- i negalimo seka bet kas ir 1.1.
Modalinius teiginius loginiame kvadrate idst /(); Np(e);
Mp(i); Mp(o), ivesdavo iraikas:
Np ~Mp;
Np ~Mp;
Mp ~Np ;
Mp ~Np ir kt.
Nevartojant formalizacijos, loginis kvadratas tapo viena pagrin-
dini priemoni gauti ivadas. i ivedimo priemon buvo gerai
prasminta, tik ji - ribota, galinanti ivesti palyginti nedaug ben-
drareikmi iraik.
Logi n semant i ka
Visi odiai buvo skirstomi j dvi ris: turinius siauresn reikm
(stalas", baltas") ir turinius plaiausi reikm (ir", arba", ne",
kiekvienas" ir 1.1.). Tarp pastarj ir buvo iekoma to, kas dabar
vadinama loginiais pastoviais dydiais (konstantomis). Tirdami iuos
odius, siekdami nustatyti j reikm ir vartojimo bd, viduram-
i logikai neivengiamai susidr su logins semantikos proble-
momis.
J au supozicijos teorija buvo logins semantikos uuomazga. Nag-
rinjant santyk tarp odio ir tuo odiu ymimo objekto, atsiran-
da vairios odio reikms. Teiginyje Akmuo yra kietas" odis ak-
muo" ymi pat daikt, o teiginyje Akmuo" yra dviskiemenis o-
dis", odis akmuo" ymi od. Buvo nustatomi vairs supozicijos
atvejai.
Viduramiais buvo ipltota semantini antinomij teorija. J ds-
t specialiame traktate, pavadintame Insolubilia (neisprendiamu-
mas, neisprendiami teiginiai). Buvo sukurta daug antinomij, pa-
teiktos daugiau ar maiau efektyvios priemons joms isprsti. Bu-
ridanas nagrinja antinomij: foliante raoma: Teiginys, raytas
iame foliante, klaidingas". Tame foliante daugiau joki teigini
nra. Teisingas is teiginys ar klaidingas? Nemaa antinomij suk-
r Albertas Saksas. Pavyzdiui, turime teigin mogus yra asilas
arba tam tikra disjunkcija klaidinga". is teiginys pats yra disjunk-
cija ir, tarkime, kad daugiau joki disjunkcini teigini neturime.
Teisingas is teiginys ar klaidingas?
Vidurami logikai pateik keliolika variant antinomijoms i-
sprsti. Kai kurie j buvo i naujo atrasti XX amiuje, pavyzdiui,
antinomijos, atsirandanios dl ydingojo rato klaidos.
Mst ymo pr oceso mai ni zavi mo i dj os
Pirmoji login maina buvo sukurta XIII a. J os autorius - Raimun-
das Lullas (Lullius, Ramon Lull, apie 1232-1316), Katalonijos po-
etas, mokslininkas ir misionierius. Veikale magna (Didysis me-
nas") jis idst teorinius principus savo logins mainos, kuri, be
to, sukr praktikai. Main sudar keli koncentriki skrituliai, ku-
riuose tam tikra tvarka buvo idstytas mainos alfabetas - subjek-
tai ir predikatai. tai vieno skritulio schema:
25 br.
Virutinje skritulio juostoje idstytos alfabeto raids, po j ei-
na 9 subjektai, o po j - 9 predikatai. Skritulio viduje brtos lini-
jos nurodo visus galimus termin derinius. Maina veik pagal silo-
gistikos principus. Mechanikai sukant skritulius, tarp termin at-
sirasdavo vairs santykiai. Kai kurie j buvo taisyklingi silogizmai.
Buvo galima surasti vairius vieno subjekto predikatus ir, priein-
gai, surasti vairius vieno predikato subjektus. Lullo maina buvo
gana primityvi, jos galimybs ribotos, taiau svarbi pati logins ma-
inos idja. Si tiesiog revoliucins reikms idja ir bandymas j
realizuoti yra vienas ymiausi vidurami logikos pasiekim, de-
ramai suprastas ir vertintas tik ms laikais.
Nepaisant trkum, vidurami logika - didelis ingsnis priek
palyginti su antikine logika. Scholastin logika - tai nauja forma-
liosios logikos forma. Deja, vidurami logikos pasiekimai vles-
niais laikais buvo pamirti, deramai nevertinti ir kartais virsdavo
net pajuokos objektu.
4. Logika naujaisiais amiais
Viduramius pakeit naujieji laikai apibdinami mokslo autoriteto
augimu. Besiformuojaniam kapitalistiniam gamybos bdui scho-
lastin filosofija m kliudyti. Reikjo filosofijos, kurios mstymo
metodas skatint mokslinius tyrimus, nes jie tobulino technik ir
gamyb. Naujj ami filosofai vidurami paveld neig nihilis-
tikai. Nepripain scholastikos, nepripaino ir jos logins teorijos,
joje velg ne reali reikm turinias problemas, o keistenybes.
To prieastys kelios. Viena i j ta, kad vidurami logika nebuvo
taikoma tuometiniuose moksluose. Patys mokslai dar tik krsi,
todl negaljo pakankamai stimuliuoti logikos pltros. Kita vertus,
vidurami logika turjo rimt trkum: ji per daug rmsi autori-
tetais, neretai joje vyko ginai nereikmingais klausimais ir kt. Ne-
vartodama formalizacijos, XV a. vidurami logika pasiek rib,
kurios jau negaljo perengti. J os raida sustojo.
Nepajgiant sukurti deramos mstymo bdo teorijos, naujaisiais
amiais logikoje prasidjo nuosmukis: problematika menkjo, bu-
vo suplakti loginiai ir psichiniai bviai, logika m virsti psichologi-
zuota painimo teorija. Vienas i centrini logikoje tapo mokslinio
painimo metod tyrimas.
F. Baco nas- i ndukci ns l ogi kos kr j as
Francis Baconas (1561-1626) buvo ne tik mokslininkas, bet ir poli-
tikas, vienu metu - lordas kancleris. Nukentjs dl savo politins
veiklos, F. Baconas i politinio gyvenimo pasitrauk ir pasivent
mokslui.
Veikale Naujasis Organonas" F. Baconas teig, kad mokslas ir
jo metodai privalo turti praktin pobd, kad gamt reikia tirti ne
stebint, ne kontempliuojant, bet atliekant eksperiment. Viena i
prieasi, neleidusi tuometiniam mokslui uvaldyti gamtos, F. Ba-
conas laik netikus mstymo metod. J is kritikavo scholastik u
jos metod: scholastai pirma paskelbdavo teigin, o paskui ieko-
davo fakt, kurie t teigin patvirtint. J ei tikrovje toki fakt ne-
bdavo, j buvo galima rasti tikjimo dogmose ir autoritet veika-
luose. F. Baconas nurod, kad toks galvojimo bdas - nemokslinis.
Teiginiai turi bti ivedami i fakt: pirma reikia tirti, analizuoti
tikrov, faktus, o paskui daryti apibendrinanias ivadas. Moksli-
nio mstymo metodas turi bti indukcija. Viduramiais indukcija
beveik nebuvo vartojama, todl F. Bacono kvietimas analizuoti tik-
rov, samprotauti induktyviai buvo paangus.
Taiau F. Bacono indukcinis metodas buvo vienaalikas todl,
kad jis nepakankamai pabr hipotezi reikm. J is man, kad
paprastas fakt sutvarkymas teisingas hipotezes padarys akivaiz-
dias, bet tai retai atsitinka. Dedukcijos vaidmuo moksle gerokai
didesnis, negu man F. Baconas.
R. Descar t es - nauj o mst ymo
met odo kr j as
Ren Descartes (1596-1650) - ymus prancz mokslininkas ir filo-
sofas. Lotynikoje literatroje jis dar kitaip vadinamas Renatus Car-
tesius.
R. Descartes buvo originalus mstytojas, nutrauks ryius su scho-
lastika, ne kart j kandiai ijuoks. Ypa jis pasisak prie lanks-
tymsi autoritetams ir, kviesdamas jais abejoti, kr sveiko kriticiz-
mo principus. Tiesos kriterijus - ne autoritet ratai, o protas. Pa-
naiai kaip F. Baconas, R. Descartes kr nauj mstymo metod.
J is nustat taisykles, kuriomis turi vadovautis protas: jokio teiginio
nelaikyti teisingu, kol jis aikiai nepaintas tiek, kad juo jau negali-
ma abejoti; kiekvien sunkiai analizuojam dalyk dalyti tiek da-
li, kiek btina jam veikti; mstyti tvarkingai, pradedant nuo pa-
prasiausi ir lengviausiai suprantam dalyk ir laipsnikai perei-
nant prie sudtingiausi painimo dalyk; visada daryti nuodug-
nius apibendrinimus ir isamias apvalgas, sitikinus, kad nieko
nepraleista. Vis dlto tai ne loginio metodo, o didaktikos taisyk-
ls. R. Descartes isak visuotinio loginio-matematinio metodo
mokslo problemoms sprsti galimyb. R. Descartes, kaip ir F. Ba-
conas, nesugebjo vertinti vidurami logikos pasiekim.
G. Lei bni zas - si mbol i ns l ogi kos
pr adi ni nkas
Gottfiiedas Wilhelmas Leibnizas (1646-1716) gim Leipcige. Ga-
vs ger isilavinim, jis anksti subrendo kaip mokslininkas. Dar
keturiolikameiui jam kilo mintis, kad logik reikt matematizuoti,
o dvideimtmetis G. W. Leibnizas, baigdamas universitet, filosofi-
jos magistro laipsnio darbe Apie kombinatorin men" isak lo-
gines idjas, kurioms liko itikimas vis gyvenim. Baigs mokslus,
stojo valstybinn tarnybon ir kartu dirbo mokslin darb: patobuli-
no skaiiavimo main, nusak pagrindin garo mainos idj, to-
bulino metalurgij, tyr ems istorij. Matematikoje nepriklauso-
mai nuo Newtono atrado diferencialin ir integralin skaiiavim.
Leibnizas buvo enciklopedinio isimokslinimo mogus: visur, kur
dirbo, ireik gilias mokslines idjas.
Leibnizas deramai vertino vidurami logikos pasiekimus. J o
logini pair formavimuisi lemiam reikm turjo Lullo idjos
apie samprotavimo mainizavim ir naujaisiais amiais isakyta ga-
limyb sukurti visuotin kalb mokslo problemoms sprsti. Tuo metu
matematikoje pradtos vartoti alfabeto raids, ymjusios kinta-
muosius. Leibnizas tai pritaik ir logikai. J is gerai suprato, kad sim-
boli dka galima ne tik perteikti mintis, bet ir palengvinti paties
mstymo proceso vaizdavim.
Leibnizas sukr teorij, kuri pavadino visuotine charakteristi-
ka (characteristica universalis). Tai turjo bti visuotin pasaulin
logikos kalba. J sudaro paprasiausi vienetai - elementarios svo-
kos, ymimos simboliais. J ungdamiesi tarpusavyje, paprasti viene-
tai sudaro samprotavimus, kurie reikiami formulmis, loginmis
lygtimis. Be to, visuotinje logikos kalboje yra taisykli, nurodan-
i, kaip operuoti loginiais simboliais ir formulmis, kaip i vien
formuli ivesti kitas. Leibnizas suprato, kokie sunkumai kyla rea-
lizuojant jo idjas: ne vis moksl svokos taip aikiai ir tiksliai
apibrtos, kaip matematikos, sunku nustatyti paias paprasiau-
sias mokslo svokas. Taiau jis buvo pasirys veikti sunkumus,
kr login aparat - kombinatorin men", turjus turining ms-
tym pakeisti formaliu loginiu skaiiavimu. Leibnizas kr loginio
skaiiavimo sistemas, pltojo klasi teorij, predikat logik, jau
buvo usimins apie tikimybi logik.
Leibnizas man, kad jo sukurtoji teorija galins isprsti bet ku-
ri mokslo problem, kad inyks ginai tarp mokslinink. Uuot
ginijsi, mokslininkai paims raymo priemones ir loginiais skai-
iavimais nustatys, kuris i j teisus. rodyta, kad tokia visuotin
teorija, koki norjo sukurti Leibnizas, negalima. Nemanoma su-
kurti tokios visuotins logikos kalbos, kuri turining mstym re-
dukuot formal login-matematin skaiiavim. Nepaisant to, pla-
tus simbolins logikos taikymas technikoje ir iuolaikiniuose moks-
luose rodo Leibnizo idj didingum. J o idjos, susijusios su logi-
kos matematizavimu, logini skaiiavimo sistem krimu, visikai
pasitvirtino.
Leibnizo sekjai tyrjo idjas, tik jis ne visus savo krinius buvo
paskelbs.
5. Simbolins logikos formavimasis ir raida
XIX-XX amiais
XIX a. mokslo netenkino senosios logikos teorijos. Mokslo pltra
atitinkamai stimuliavo ir mstymo bdo pltr. XIX a. viduryje bu-
vo sukurta simbolin logika, turjusi isprsti mokslams ikilusias
logines problemas.
Simbolin logik sukr matematikai, perkl matematikos me-
todus logik. Tai band padaryti Londono matematikas Augustas
de Morganas (1806-1878). J is idst teigini logikos ir klasi teo-
rijos elementus, taip pat pateik logini santyki teorij.
Vienas i ymiausi simbolins logikos krj yra George Boole
(1815-1864). Gims amatininko eimoje, jis savarankikai istudija-
vo matematik ir kitus mokslus, gavo matematikos dstytojo viet
viename Airijos kolede. 1854 m. jis ileido pagrindin savo veikal
Mstymo dsni tyrimas", kurio ieities takas yra analogija tarp
algebros ir logikos. Aritmetikos veiksmus - sudt, daugyb, atimt -
G. Boole pritaik klasi teorijai, kuri laik pagrindine teorija.
Iraikas
+ y = y + .
(y +z) =(x y) +(x z) ir pan.
G. Boole laik logikos dsniais. De Morgano ir G. Boole idjas
j bendraamiai ne visai suprato, j teorijas laik dirbtinmis. I
ties login j teorijose vartojam veiksm prasm buvo ne visai
aiki. Boole idjas gilino ir tobulino vokiei matematikas Ernstas
Schroderis (1841-1902).
Naujas etapas simbolins logikos istorijoje prasideda XIX a. pa-
baigoje J enos universiteto matematiko Gottlobo Frege (1848-1925)
darbais. G. Frege pateikta simbolins logikos sistema jau buvo la-
bai artima dabartiniam simbolins logikos pavidalui. J o sistem su-
dar teigini logika ir predikat logika. J is m sistemingai vartoti
kvantorius, sukr propozicins funkcijos svok, teigini logik
sudar deduktyviai, aksiomomis laikydamas iuos teiginius:
p->(q->p).
[p>(9>
r
)]>[(p>9)>(p>r)]
[p->(q->r)]->[q->(p->r)].
(p>q)^(q>p)
P^P-
P^P-
I i teigini pagal nustatytas taisykles ivesdavo kitas teigini
logikos iraikas. G. Frege aksiomatika vliau buvo patobulinta.
G. Frege yra vienas i logins semantikos krj. J is tyr vard ir
teigini reikm, rod, jog btina vesti logik prasms svok.
G. Frege kr logicizm - matematikos pagrind krypt, teigu-
si, kad matematika pagrindiama j vis redukuojant logik, ir
iuo poiriu matematika esanti logikos dalis. Logicizm grind
dviem principais: visas matematikos svokas galima apibrti logi-
nmis svokomis; visus matematikos teiginius (aksiomas, apibri-
mus, kitus teiginius) galima ivesti i logikos aksiom ir apibrim
logine dedukcija. Taiau logicizmo programa susidr su rimtais
sunkumais, galiausiai pasirod, kad ji negyvendinama. G. Frege
dar neinojo daugiareikms logikos, jo kurtoji logika - dvireik-
m. Todl jis man, kad loginiai mstymo dsniai visur tie patys,
nevarijuoja, tad es manoma sukurti logines sistemas, galiojanias
visoms kalboms.
Deja, G. Frege teorijos tuo metu nebuvo deramai vertintos. Mat
jis vartojo sudting ir neprast simbolik, kuri atbaidydavo skai-
tytojus, pavyzdiui:
implikacija

A
konjunkcija disjunkcija
1 1 I B
A 1 A
Reikmingi buvo amerikiei filosofo Charles Peiree (1839-1911)
darbai. J is sukr teisingumo matric metod, buvo semiotikos pra-
dininkas. Kaip ir G. Frege, Ch. Peirce yra vienas i logins semanti-
kos krj. J o idjas itiko toks pat likimas kaip ir Frege idjas -
jos buvo deramai vertintos tik po jo mirties.
Nuo 1910 m. prasideda naujausias simbolins logikos laikotar-
pis. 1910-1913 metais angl matematikas ir filosofas Bertrandas Rus-
sellas (1872-1970) kartu su Alfredu Northu Whiteheadu (1861-1947)
ileidia veikal Principia Mathematical skirt simbolinei logikai
ir jos taikymui matematikoje, jo sukonstruotam logicizmui gyven-
dinti. Deramai vertins G. Frege idjas, Russellas atsisako Frege
simbolikos ir vartoja iuos simbolius: teiginius ymi raidmis p, q,
r, neigim - enklu konjunkcij - taku, disjunkcij - simboliu V,
egzistavimo kvantori - enklu 3 ir kt. Russellas aikina pagrindi-
nes logikos teorijas, atskleidia klasi teorijos paradoksus ir suku-
ria logini tip teorij jiems isprsti.
Naujomis teorijomis logik praturtino Lvovo-Varuvos mokykla -
lenk logikos ir filosofijos mokykla, egzistavusi Lvove ir Varuvoje
tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulini kar. Vienas ymiausi jos at-
stov/anai Lukasiewiczius (1878-1956) 1920 m. sukuria daugia-
reikm logik. Sis atradimas galino kurti vairias daugiareikmes
logikos sistemas. Lukasiewiczius sukuria daugiareikm modalin
logik. Kitas mokyklos atstovas Alfredas Tarskis (1902-1989) tyr
matematik ir login semantik, veikale Tiesos samprata formali-
zuotose kalbose" idst semantin tiesos koncepcij. Lvovo-Var-
uvos mokykla - lenk logikos aukso amius.
Svarbius atradimus padar austr logikas Kurtas Godelis (1906-
1978). Svarbi paintin reikm turi jo sukurtos teoremos - for-
mali sistem nepilnumo, j neprietaringumo rodymo.
Dirbtinio intelekto teorijos ir maininio vertimo poreikiai reika-
lavo naujos lingvistikos, tiksliai ireikianios kalbos ir jos vienet
vartojim. Praktika parod, kad kalb apraymas tradicins ling-
vistikos priemonmis maai tinka maininiam vertimui. Sukurta ma-
tematin lingvistika, kalb tirianti matematikos ir logikos metodais.
J a remiantis, manomi vertimo algoritmai, vertimas automatizuo-
jamas, moderniais metodais sprendiama pagrindin vertimo pro-
blema - prasms isaugojimas. ia kyla nemaai svarbi logins
semantikos problem. Originalias logins semantikos, tikimybins
logikos teorijas sukr Rudolfas Carnapas (1891-1970), Vienos, Pra-
hos ir JAV universitet profesorius.
Nuo XX a. vidurio imta kurti intensionalios logikos - deontin,
vertinim, religijos ir kt. ia vaisingai darbuojasi suomi login mo-
kykla, kurios atstovas Georgas Henrikas von Wrightas (g. 1916) su-
kr reikmingas deontins logikos ir veiklos teorijas.
Ms laikais simbolinei logikai tenka svarbus vaidmuo ne tik ti-
riant loginius moksl pagrindus, bet ir taikant j iuolaikinje tech-
nikoje. Simbolin logika vartojama kompiuteriams projektuoti, j
darbui analizuoti. Norint taikyti logik iuolaikinje technikoje, rei-
kia pltoti logikos teorij.
Sukrus logines mainas, klausimas kaip mes mstome", ikils
dar senovje, jgavo ne tik teorin, bet ir praktin reikm. Viena
simbolin logika negali atsakyti klausim. Taiau galima tiktis,
kad jungtins logikos, matematikos, lingvistikos, kibernetikos, auk-
tosios nervins veiklos fiziologijos, psichologijos ir kit moksl pa-
stangos galins isprsti i domi ir svarbi problem.
6. Logikos istorija Lietuvoje
Su logikos mokslu pirmiausia susipaino tie Lietuvos bajor ir pa-
siturini miestiei sns, kurie po Lietuvos krikto studijavo Cen-
trins ir Vakar Europos universitetuose. Nuo XIV a. pabaigos stu-
dentai i Lietuvos usienio universitetuose studijuodavo vlyvj
vidurami logines teorijas. Kol Lietuvos mokyklose nebuvo filo-
sofijos studij, logikos mokslui usimegzti nebuvo slyg.
Schol ast i n l ogi ka
(XVI a. pradia-XVIII a. pirmoji pus)
Scholastin logika - ilgiausiai truks logikos raidos Lietuvoje lai-
kotarpis. Galimas daiktas, kad jau XIV a. pabaigoje prie Vilniaus
katedros steigus mokykl, joje buvo dstoma logikos pradmenys,
reikalingi ikalbos menui. O mokykl su filosofijos ir teologijos stu-
dijomis 1507 m. Vilniuje savo vienuolyne kr dominikonai. J oje
buvo lavinami kandidatai vienuolius. Kad tapt vienuolijos na-
riais, jie turjo baigti filosofijos ir teologijos studijas. Pirmoji filo-
sofijos disciplina buvo logika.
Pasaulieius moksluose lavino j Lietuv pakviesta J zaus Drau-
gija, turjusi veikti reformacij. 1570 m. Vilniuje jzuitai steig
auktesnij mokykl - kolegij, kurioje 1571 m. atidar filosofijos
klas, tais metais m dstyti logik, rengti logikos disputus ir spaus-
dinti j tezes. Logikos studijomis garsjo 1579 m. kurtas Vilniaus
universitetas, jo filosofijos fakultete buvo dstoma logika, fizika,
metafizika ir etika. Logikos mok Kauno ir Krai jzuit kolegi-
jos, vienuolij mokyklos Vilniuje, Kaune, Raseiniuose, Papariuo-
se, Seinuose, kolegijos ir vienuolij mokyklos Lietuvos Didiosios
Kunigaiktysts emse - Gardine, Minske, Slucke, Naugarduke,
Nesvyiuje, Pinske, Polocke, Vitebske ir kitur. Logikos taip pat mok
Vilniaus ir Kdaini reformat mokyklos. Vilniaus universiteto stu-
dentai gyn logikos tezes filosofijos bakalauro ir magistro laips-
niams gyti. J ie aikino aristotelin logik interpretuodami scho-
lastikos ymybes, rmsi Petro Ispano ir vidurami moderniosios
logikos pasiekimais. Logikos kurs sudar dvi dalys. Pirmoje daly-
je, vadintoje dialektika, buvo aikinamos svokos, teiginiai, sam-
protavimai, login seka, rodymas, o antroje dalyje, vadintoje ra-
cionalija filosofija, - painimo teorija.
Permusi vidurami logikos pasiekimus, scholastin logika Lie-
tuvoje tiksliai apibr teigini logikos operacijas - neigim, kon-
junkcij, disjunkcij, implikacij, ekvivalencij, prastine kalba for-
mulavo iraikas
P~P-
P P -
pVp.
(P <?)>P-
p>(pVq).
P
r
Q ~(pVp).
pVq - (p g),
(p- q) ~pVq.
(pVq) ~p q.
(p-^g)-^(g-^p).
p>(p>q).
[(p->q) (q->r)]->(p->r).
(p->q)-[(p /*)>(q r)].
(p^q)->(q
T
7->p^r).
ir t. t. Aikino logins sekos principus, predikat logikos, klasi
teorijos uuomazgas, tyr modalin logik, o loginje semantikoje
dst referencin reikms teorij, tyr semantines antinomijas. I-
vedimuose plaiai taik login kvadrat. Diskutuodami dl univer-
salij pobdio ir jas pateikdami kaip visumos iraikos schemas,
dst sistem tyrimo uuomazgas.
Veikalu Logika" igarsjo Vilniaus universiteto profesorius Mar-
tynas Smigleckis (1563-1618). Ileistas 1618 m. Vokietijoje, veikalas
susilauk dar trij leidim Oksforde, tapo populiarus tuometiniuose
universitetuose. Aukto lygio logikos paskaitas Vilniaus universitete
skait emaitis Aleksandras irskis (1626-1679), plaiai aikins lo-
gin sek, modalin logik, tyrs semantines antinomijas.
N auj j am i l ogi k os r ec epc i j a
(XVIII a. antroji pus- a.)
XVIII a. viduryje scholastin filosofija netenkino Lenkijos-Lietuvos
valstybs valdanij sluoksni, ji buvo per daug atitrkusi nuo gy-
venimo. Plintant Apvietos idjoms, vietimas buvo laikomas veiks-
niu, galiniu stabdyti politin ir ekonomin krato smukim. vieti-
mas pertvarkomas - scholastika lunga, mokyklas engia naujj
ami gamtos mokslai ir naujoji filosofija.
Logikos paskaitos Vilniaus universitete, kolegijose ir vienuoly-
n mokyklose sumodernjo. Aikinamos Bacono, Descartes'o,
Locke'o, Leibnizo ir jo pair sekjo Ch. Wolffo teorijos. Logi-
ka pateikiama kaip painimo mokslas, tiriantis painimo princi-
pus, ties ir jos kriterijus, tiesos paiek metodus. Abiej Taut
Respublikos mokyklose paplito Vilniaus universiteto profesoriaus
emaiio Benedikto Dobeviiaus (1722- po 1794 m.) veikalas Lo-
gikos paskaitos" (Praelectiones logieae), kuriame autorius teigia de-
kartikj gimt idj pair ir dekartikj intuicionizm kaip
tiesiogin aiki valg protu. Mokyklose aptariamas Leibnizo sie-
kis sukurti pasaulin logikos kalb, Leibnizo login kombinatori-
ka. Paangiausi profesoriai jaunuomen supaindino su loginio skai-
iavimo, formali sistem ir kitomis notavorikomis idjomis, kurias
taikyti tuo metu nebuvo prielaid, nebuvo mokslo ir technikos dera-
mos pltros.
Naujj ami logikos teorijos pareng dirv Apvietos epo-
chos Lietuvoje loginms idjoms. i epocha galutinai sulugd
scholastik, panaikino lotyn kalbos kaip mokslo kalbos mono-
pol. Vilniaus pijor kolegijos profesorius Kazimieras Narbutas
(1738-1807), bendravs su prancz vietjais, 1769 m. Vilniuje
ileido pirm logikos darb, parayt ne lotyn, o lenk kalba.
Logika, arba mstymo ir daikt apgalvojimo mokslas" buvo skir-
tas plaiajai visuomenei. iame darbe skelbiama samprotavim
laisv, pabriamas sveiko proto vaidmuo. Pirm kart logika i
mokykl sien ijo gyvenim. Veikale logika pristatoma kaip
tiesos paiek metodas.
Naujj ami logikos maniera diktavo Lietuvos mokyklose lo-
gikos virsm psichologizuota painimo teorija. Scholastins logi-
kos paangios idjos neperimamos, pamirtamos. vietim supasau-
lietinusios Edukacins komisijos praomas ymus prancz viet-
jas Etieneas Bonnot de Condillaeas (1715-1780) para ir 1780 m.
ileido logikos vadovl Lenkijos ir Lietuvos mokykloms Logika,
arba Mstymo meno raidos pradai". Iverstas lenk kalb, jis 1802
m. buvo ileistas Vilniuje. J ame atsisakoma tradicins problemati-
kos, vis dmes skiriant analitiniam metodui ir painimo kilmei i
juslinio patyrimo duomen aikinti. Logik kaip psichologizuot
painimo teorij pristat XIX a. Vilniaus universitete darbavsi
filosofijos profesoriai Johanas Heinrichas Abiehtas (1762-1816)
ir Angelas Daugirdas (1776-1835). Filosofines logikos problemas
J . H. Abichtas aikino psichologizuotu kantizmu, o A. Daugirdas -
kot filosofijos pabrtais visuotiniais sveiko proto principais. Kai
kurias vertingas logikos idjas isak Vilniaus universiteto gamti-
ninkai, tyr tikimybinius samprotavimus.
1832 m. Vilniaus universitet udarius, logika tebebuvo dsto-
ma gimnazijose.
Moder ni oj i l ogi ka
Lietuvos Respublikoje susirpinta mokomosios literatros gim-
tja kalba leidimu. Pirmj logikos knyg lietuvi kalba - vadov-
l kunig seminarijai ir gimnazijoms Logika" - 1919 m. ileido
Aleksandras Dambrauskas-Jaktas (1860-1938). J ame dstoma se-
noji formalioji logika, usimenama ir apie modernij logik. Sis
darbas buvo reikmingas lietuvikosios logikos terminijos pltrai,
kai kurie autoriaus pasilyti logikos terminai tebevartojami ir da-
bar. Vosylius Sezemanas (1884-1963), dstydamas Lietuvos uni-
versitete, 1929 m. ileido mokomj knyg Logika". J oje aikino
tradicin logik. J is tyr filosofines logikos problemas, para dar-
b apie logikos paradoksus. Lietuvos universitete pradta tirti mo-
derniosios logikos problematika, nusakant matematins logikos
objekt, metodus ir tikslus. Moderniosios logikos problemas ap-
tar Lietuvos universiteto matematikai. Naujoji logika buvo me-
todas tirti matematikos pagrind problemas, alinti aibi teorijos
paradoksus. Universiteto matematikai aptar matematikos pagrin-
d kryptis - logicizm, formalizm, intuicionizm ir j vartoja-
mas logines priemones.
Okupacijos metais ideologija modernij logik net trauk juo-
dj sra kartu su kai kuriomis kitomis perspektyviomis mokslo
kryptimis. iam nihilistiniam poiriui lugus, susidar slygos reik-
tis krybinei iniciatyvai. Centralizuot visoms Soviet Sjungos
auktosioms mokykloms skirt atsilikusi logikos program nepai-
syta, Vilniaus universitete buvo vestas moderniosios logikos dsty-
mas, ileistos jos mokomosios knygos. Imta tirti login semantika
ir kita perspektyvi iuolaikins logikos problematika. Lietuvos moks-
l akademijos Matematikos ir kibernetikos institute buvo tiriamos
matematini rodym problemos, pltojami tyrimai toje matema-
tins logikos srityje, kuri susijusi su informacini ir valdymo siste-
m krimu. Lietuvos logikai skait praneimus pasauliniuose logi-
kos, metodologijos ir mokslo filosofijos kongresuose.
Atkrus nepriklausomyb, modernioji logika dstoma Lietuvos
Respublikos universitetuose ir kitose auktosiose mokyklose, pl-
tojami tyrimai.
Pratim atsakymai
I SK Y RI US
1. odiai-cementas - yra", arba".
2. 1. p, q - loginiai kintamieji.
3. 1 ir 3 - empirins tiesos, 2 ir 4 - logins tiesos.
II SK Y RI US
1. 3, 4 ir 5 - loginiai teiginiai.
2. 1. Netiesa, kad...".
2. p ~p. Prieo puolimo buvo laukiama".
3. A teig, kad B sak neties, ir A suklydo.
3. a) p q; b) c) p q; d) p q.
4. 1. Nesilaiko prietaravimo dsnio.
2. Ne.
5. 1. b) silpnoji disjunkcija.
2. Tarkime, kad nusikaltim padar Braunas. Tada pirmas Brauno
parodymas klaidingas, o antras teisingas. Donsas sumelavo abu kar-
tus, o Smitas abu kartus pasak ties. Tai atitinka slyg. Tarus, kad
nusikaltim padar Donsas, ieina, kad visi trys vien kart sak ties,
o antr kart melavo. Tai neatitinka slygos. Neatitinka slygos ir prie-
laida, kad nusikaltim padar Smitas. Nustaius, kad kaltas Braunas,
paaikja, kad jis - neymusis pilietis, Donsas - apgavikas, Smitas -
vis gerbiamas miesto pilietis.
6. 1. a) taip; b) ne.
2. Arba abu teiginiai klaidingi, jei popierius, pavyzdiui, alias.
7. 1. J ei i p seka q, tai i q seka r.
2. Ne.
3. Kadangi iraika 2 - 1 laikoma lygybe, tai abi jos puses galima
pakeisti vienu ir tuo paiu skaiiumi.
4. Vanduo skystis. Teisinga ivada gaunama i klaiding prielaid.
5. Logikas.
8. 1. Pakist.
2. Nepakist.
10. 2. Taip. J is ekvivalentus teiginiui Netiesa, kad mano draugas sak
ties arba a sakiau ties".
3. Mano draugas klydo, ir a neklydau.
4. ~p (p q r) ~(p q r).
11. l . ( p q r)->s.
2. ( pV q) ^p~q.
3. (^p)^rV sV i .
12. 1. Teisingas.
2. Klaidinga.
3. (Visi mons yra asilai arba mons) ir (asilai yra asilai) - teisinga.
(Visi mons yra asilai) ir (asilai yra asilai) - klaidinga.
13. 2. a) Ne, turi bti (pVq) r; b) taip.
14. l .Tai p. 2. Ne.
16. J ei tiesos dievas stovt kairje, tai jis sakyt, kad greta j o stovi arba
melo dievas, arba dievas-diplomatas. Taiau jis taip nesako. Vadinasi,
kairje - ne tiesos dievas. J ei tiesos dievas bt centre, tai jis taip ir
sakyt. Centre stovintysis taip nesako, vadinasi, jis - ne tiesos dievas.
Taigi tiesos dievas stovi deinje. Kadangi jis visuomet sako ties, tai
greta j o stovi melo dievas, o dievas-diplomatas stovi kairje.
17. Netiksli antra prielaida.
18. 1. Ne visuomet teisinga.
2. Visuomet teisinga.
3. Visuomet teisinga.
19. 1. (pVpVq) (pVqVq) (qVpVq) (qVqVq).
2. Taip.
3. (/pVg) (rVpVq).
4. pVq; pVq; pVq; (pVq pVq); (pVq) (pVq); (pVq) (pVq);
(pVq) (pVq) (pVq).
20. 1 . ( ppq) V ( pqq) .
2. (p q) V (q p).
3. Kai p teisingas ir q teisingas.
I l l SK Y RI US
1. l .a) Y ra toks , kuris yra odis ir angl kalbos bdvardis; b) yra tokie
x, kurie yra odiai ir kurie yra vokiki skoliniai lietuvi kalboje.
2. a) Kiekvienas x, jei x yra, pavyzdiui, dramaturgas, tai yra rayto-
jas; b) kiekvienas x, jei x yra, pavyzdiui, ministerija, tai yra valstybi-
n staiga.
2. 1. a) Netiesa, kad yra toks x, kuris turi savyb F ir neturi savybs G;
b) jei kiekvienas turi savyb F, tai y turi savyb F.
2. a) 3x[F(x) G(x)]; b) Vx [F(x)^G(x)];
c) Vx [F(x)-^G(x)]; d) 3x[F(x) G(x)].
3. l .a) Netiesa, kad yra toki, kurie seminarui nepasireng; b) yra to-
ki, kurie seminarui nepasireng.
2. [F(x)VG(x)]>[3xF(x)V3xG(x)].
3. Vx [[F(X)^FMUF(X)).
4. 1. F(x)->G(z).
2. [F(x) G(y)].
3. VxF(x) VyG(y).
5. 1. Kiekvienas x, jei universitetas, tai mokslo ir studij institucija.
2. Teiginys teisingas, kai teisingos visos j sudaranios implikacijos.
6. 1. a) ir b) santykiai.
2. a), b) ir c) - trij, d) - dviej objekt.
7. 1. UF(x) G(y)]>x/?y}.
2.Vx3y{[F(x) G(y)]->xRy}.
8. 1. vykio vieta buvo tardytojo apirta.
2. yra z dukt, o z yra y sesuo.
3. Stasys vyriausias, Zigmas vidurinysis, Bronius jauniausias.
9. Tomas negali vesti Danuts, nes ji j o sesuo; jis negali vesti Biruts,
nes ji vyriausia i mergaii (antraip bendras vis por amius nebt
vienodas). Vadinasi, Tomas ved J anin. Pagal slyg, Domo + J ani-
nos metai = Broniaus ir Danuts metams. Taiau J anina i ios poros
jau ikrinta, o Domui Birut negali bti pora, nes ji vyriausia. Vadinasi,
Domas ved Danut, o Bronius - Birut.
10. 1. Ne. Antrame sakinyje od Graina" reikia rayti su kabutmis.
2. Pirmoje prielaidoje kalbama apie real gyvn, antroj e - apie o-
dio savyb.
11. 1. I (p^p)- >p.
2. I p p.
13. 1. Nevykdoma jokioje srityje.
2. Bendrareikm bet kurioje srityje, kurioje galioja pVp.
IV SK Y RI US
1. 1 ir 4 - daug el ement, 2 - nulin klas, 3 - vienas elementas.
2. 1. Taip, jei kiekviename kambaryje yra tik vienas langas ir daugiau
niekur lang nra.
2. Taip.
4. 1. a) ne, gausime b) veiksmo rezultat; b) ne, gausime a) veiksmo
rezultat.
2. a) praleistas skirstymo narys normalus"; b) visumos skaidymas
dalis.
3. Klas finans draugijos valdybos nariai" ymsime rai dei , klas
obligacij savininkai" - raide B, klas akcij savininkai" - raide C.
Patogumo dlei sudarysime dvi schemas:
W
f
3 2
\
1
\
A J B
\ V 4 \ \ y
27 br.
Pirmas brinio plotas ymi tuos obligacij savininkus, kurie nra
valdybos nariai. Antras plotas ymi valdybos narius, kurie yra obligaci-
j savininkai, bet ne akcij savininkai. Treias plotas ymi valdybos na-
rius, kurie nra nei obligacij, nei akcij savininkai. Ketvirtas plotas
ymi tuos valdybos narius, kurie yra akcij savininkai, bet neturi obli-
gacij. Penktas plotas ymi valdybos narius, kurie yra ir obligacij, ir
akcij savininkai. etas plotas ymi tuos obligacij ir akcij savinin-
kus, kurie nra valdybos nariai. Septintas plotas ymi tuos akcij savi-
ninkus, kurie nra valdybos nariai ir neturi obligacij.
5. 1.0.
2. a) (/ AcS)^(SoA). Atitinka (p^>q)-*(q^>p).
b) [(AaB) ()()]. Atitinka [(p->q) (p-^r)]-p->(q r)].
7. 1. a) operacinis; b) nominalinis.
2. a), b) ir c) - rato klaida, d) per siauras.
V S K Y R I U S
1. 2 ir 3 - daugiareikmei logikai.
2. 1. d) teisingas, likusieji tiktini.
2. Ne.
3. 1. Lygi 1.
2. Lygi V
3
.
4. 1. Lygil.
2.
\ Q
p \
1 2 3 4 5 6 7 0
1 1 2 3 4 5 6 7 0
2 2 2 4 4 6 6 0 0
3 3 4 3 4 7 0 7 0
4 4 4 4 4 0 0 0 0
5 5 6 7 0 5 6 7 0
6 6 6 0 0 6 6 0 0
7 7 0 7 0 7 0 7 0
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Vl SKYRI US
1. 1. Np.
2. Np.
2. 1. Fizinis.
2. Login negalimyb.
3. 1. Gali vyrikis teatre nedvti tamsaus kostiumo.
2. Negalima u auktesns kvalifikacijos reikalaujant darb geriau
neatlyginti.
4. 1. Ne dsnis.
2. Dsnis.
P
Mp Mp N'p MpMN'p
1 1 0 3 3
2 1 0 0 0
3 3 2 3 1
0 3 2 0 2
6. l.a) ne dsnis; b) dsnis.
2. (p Mq)^p=^q.
7. 1. Mp.
2. Np.
8. 1. Taip.
2. Ne visuomet.
VI I SK Y RI US
2. 1. Pagrindin norma.
2. Taisykl.
3. Komanda.
3. 2. Socialine reikme.
5. 1. a) privaloma daryti; b) turima teis daryti.
2. Ne.
3. a) taip; b) ne, yra dar viena galimyb - xto veiksmo privalo nedaryti.
6. 1. a) taip; b) ne.
2. Ip ~ (Pp Op).
7. 1. Taip.
2. PlFp.
VI I I SKYRI US
1. Pirmasis vertinimo objektas - sveikata. i emos sportas vertinamas
kaip pri emon. Vertinimo pobdi s reikiamas absoliuiu vertinimu.
Vertinimo pagrindas - sveikatingumo argumentas.
2. 1. Hedonistinis.
2. I nstrumentinis.
3. Utilitarinis.
4. Techninis.
3. 1. Ne.
2. Taip.
3. Taip.
4. 1. a) G(p p); b) /p^GpVHp.
2. a) taip; b) ne.
5. 1. H Hp.
2. GHp.
6. 3. Taip.
7. 1. y ir z gali bti vienodos verts.
2. Taip.
3. Taip.
IX SK Y RI US
1. 2. (?x, I x
2
I x
3
) p.
2. 1. Tikslinantis.
2. Papildantis.
3. I mplikacinis.
4. Nekorektikas.
3. 1. Neinformatyvus.
2. Nepilnas.
3. Replika.
X SK Y RI US
2. 1. a) sudtinis, neturi denotato; b) paprastas, turi denotat; c) sud-
tinis, turi denotat; d) sudtinis, neturi denotato.
2. a) faktikai klaidingas; b) pseudoteiginys; c) logikai teisingas;
d) absurdas.
4. 1. Neturi.
2. Ne.
5. 1. Pakeitus vardu Torns astronomas", teiginys lieka teisingas.
2. Ne.
7. 1. Sintetinis.
2 ir 4 analitiniai ekstensionaliai.
3. Analitinis intensionaliai.
9. 1. Reikia apriboti od kiekvienas". Negalimo treiojo dsnis netai-
komas j am paiam.
2. Tra metakalbos teiginiai; rato klaida.
3. Panaus kirpjo" paradoks.
4. Udrausti motinai pasakyti teigin Tu man vaiko negrinsi".
10. Teiginys Roman kalbos formavosi lotyn liaudies kalbos tarmi
pagrindu" teisingas, jei ir tik jei roman kalbos formavosi lotyn liau-
dies kalbos tarmi pagrindu.
XI I SK Y RI US
1. 1. Nededukcija.
2. 1. Populiarioji indukcija.
2. Gebjimai pasireikia ir ilieka vairiame amiuje.
3. 1. Nepagrsta, lyginami objektai neturi bendr esmini poymi.
2. Pagrsta.
6. LV
36
=V
9
.
2. Tikimyb, kad esame arti ems, didesn.
XI I I SK Y RI US
1. Tez: A arba jo oponentai turs atsisakyti savo pairos. Argumentai -
likusieji teiginiai. rodymo bdas - iraika {[(p>q) (p>r)\ (pVp)}
-KqVr).
2. 1. Ne.
2. Taip.
3. Antras pagrindimas svaresnis.
3. 1. Studijavo C. rodoma taip. Formalizav atsakymus, gauname tei-
ginius: A>B ir C>. I sudtini teigini neigimo inome, kad irai-
ka C ekvivalenti iraikai C B. Vadinasi, B logikos nestudijavo. i
ivad taikome pirmajam atsakymui: jei A-^B ir B klaidingas, tai pagal
konsekvento neigimo dsn A taip pat klaidingas: [{A>B) ]>A Va-
dinasi, A logikos taip pat nestudijavo.
2. A samprotavo taip: Kiekvienas i ms gali manyti, kad jo veidas
varus. B sitikins, kad jo veidas varus, ir juokiasi i itepto C veido.
Taiau jei B matyt, kad mano veidas varus, j bt nustebins C juo-
kas, nes tokiu atveju C neturt prieasties juoktis. Taiau B nenuste-
bs, vadinasi, jis gali manyti, kad C juokiasi i mans. Taigi mano vei-
das iteptas". Panaiai samprotavo ir kiti du iminiai.
4. 1. Apel i uoj ama mog.
2. Sutartis prietaringa, ne manoma kartu vykdyti ir sutarties, ir teis-
mo nuosprendio, kad ir kieno naudai bt paskelbtas nuosprendis.
Nesilaikoma tapatybs dsnio reikalavimo - Euatl as pasirodo kaip ad-
vokatas ir kaip atsakovas. Gin manoma isprsti nepriklausomai nuo
pastarosios situacijos dviem teismo procesais. Teismas tegali remtis su-
tartimi. Pi rmame procese teismas atmeta Protagoro iekin, nes Euat-
lasjokios bylos dar nelaimjo. Paskui Protagoras vl teikia iekin, teig-
damas, kad savo pirmj proces Euatl asj au laimjo. Teismas Protago-
ro iekin tenkina ir Protagoras gauna udirbtj honorar.
5. Nepagrsta analogija.
X l l l SK Y RI US
1. 1. Bendras neigiamasis.
2. Dalinis teigiamasis.
2. 1. S ir P abu suskirstyti.
2. S ir P abu nesuskirstyti.
3. e klaidingas, o klaidingas, i teisingas.
4. I vada J onaityt (S) - aukltoja (P)", mokytojai" - vidurinysis ter-
minas.
5. Abi premisos neigiamos.
6. Treioji figra.
Lietuvos universitetuose, akademijose ir kolegijose logika
dstoma kaip privaloma arba pasirenkamoji disciplina. is leidinys
pirmiausia skiriamas humanitarini ir socialini moksl vis
specialybi studentams, juo gali naudotis kiekvienas, norintis
susipainti su iuolaikine logika.
Romanas Plekaitis
LOGIKOS PAGRINDAI
Virelio dailinink Egl Jokubonyt
SL 1689. 2009 09 10. 16,22 apsk. 1.1.
I leido Tyto alba", J . J asinskio g. 10, LT-Ol 112 Vilnius, tel. 2497453 i nfo@tytoal ba.l t
Spausdi no UAB Aura", Vytauto pr. 23, LT-44352 Kaunas
Usakymas 875
i knyga - studij vadovas, pateikiantis
iuolaikins logikos pagrindus. Aikinamos
pamatins logikos teorijos: teigini, predikat
klasi logika, apibrimo teorija,
daugiareikm, modalin, deontin logika ir
kt. Plaiai dstoma login semantika.
Aikinama dedukcinis metodas ir tikimybiniai
samprotavimai. Logikos istorijos apybraioje
pasakojama apie svarbiausius io mokslo
raidos tarpsnius ir iuolaikins logikos
susiformavim.
Skiriama vairi specialybi studentams.
iuolaikin logika idstyta taip, kad j be
specialaus pasirengimo gali studijuoti
kiekvienas, norintis susipainti su jos
pagrindais.
I SBN 978-9986-16-: 322-0
TYTOQALBA
www.tytoalba.lt