ANTIKA IR SARMATIZMAS: Romnikos lietuvi kilms legendos genez ir branda lietuvos metraiuose

Kilms mitai Europoje atsirado VIa., o klestjo renesanso laikotarpyje. Lietuviai savo romnikos kilms
legenda taip pat siliejo Europos kontekst. O i kilms i romn teorija XVIa. pab. susipyn su
sarmatizmu slav kilms teorija. Abu ie mitai svarbs LDK bajorams rodinjant savo kilmingum, jie
atspindjo politinius tautos tapatumo siekius, ireik ATR bajor integracijos tendencij.
Dalinai lietuvi i romn kilms teorijos genezs pradia Lietuvoje galima laikyti, kai Dlugoas
pasinaudojo Dusburgieio pasakojimu apie vent pagoni girait Romov. Jis od susiejo su romnika
kilme, velg lietuvi ir lotyn kalb panaum. Taiau toks vidurami intelektualo siekis iekoti
analogij su Antika buvo tradicinis. Dlugoui tai tebuvo domum kelianti tema, o lietuviams, kurie dar tik
kr savo istorin tradicij ir rat, kilms legendos nerpjo, todl is svarstymas susijs su lietuvi kilms
iekojimu, tik kilms i romn teorijos nuotrupa, pdsakas. A. Vasiliauskas legendos atsiradimo btinum
sieja su lietuvi politins tautos formavimusi. io faktoriaus nebuvimu, jis aikina, kodl legendos nra
Trumpajame Lietuvos metrasi svade. Svarbus vaidmuo legendai teikiamas tik XVIa. raytame
viduriniajame svade. Vasiliauskas tam randa dvi prieastis: pirmoji ta, kad iame svade veikia linijinis
laikas, kuris turi pradi. Pradi apie, kuri lietuviai ne k teinojo, todl ia labai tiko kilms legenda.O
antroji jau susijusi su politins tautos formavimusi - iuo laiku tokia tauta jau susiformavusi, jai reikalingas
tapatybs apibrimas, pilnavertikumas, ji siekia parodyti savo nepriklausomum nuo lenk ar rus.
Lietuvikjai bajorijai buvo labai svarbu save legetimuoti. Po to kai lietuvi i romn kilms teorija
idstyta metrasiuose ji m plaiai sklisti. Tai patvirtina, XV-XVIa. Rusioje paplite valdov kilms
variantai, juose valdovai anksiau save kildin i Polocko bei Smolensko, dabar remiasi ir Palemono mitu.
Manoma, kad ia is mitas naudotas rodyti Gedimino kilm, nes kaip tik tuo metu kriiuoiai paskelb
gand apie tai, kad Gediminas buvo Vytenio arkilininkas. Tiesa, is variantas labai neipltotas, nra
paaikinim apie atjnus, j atvykimo met. Legenda nuosekliai ipltota tik Liublino unijos ivakarse, kai
abiej ali elitai derjosi dl susijungimo slyg, Lietuvos didikai stengsi rodyti LDK valstybingum
unitaristini Lenkijos projekt atvilgiu. Bet lietuvi klims teorijos klestjim pertrauk Lenkijoje
atsiradusi slav kilms teorija dar vadinma sarmatizmu. ios dvi kilms teorijos viena kitai prietaravo.
Nes ji lietuvius trauk Sarmatijos taut sra ir pakoregavo romn pabgeli atsiklimo legend. Lotyn ir
lietuvi kalb panaumas dabar aikinamas kaip tiesiog kakada Lietuv usukusi ital taka. Galutinai
sarmatikj kilms teorij tvirtina Martynas Kriomeris, jis paveikia daug vlesni autori. XVIa.
sarmatizmo versijose lovinamos sarmat ir romn kovos, taip Lietuvi kildinimas i romn, nuolatinio
sarmat prieo, tapo savo atskirumo demonstravimas. iame kontekste kilms i romn mitas tapo labai
svarbiu pilnavertikumo argumentu, juo pabriama kad Jogailaii dinastij Lenkijos karalystei dav
lietuviai romn palikuonys, taip pat kad per Horodls unij, lietuviams - romnikos kilms bajorams
buvo brukti lenk prasiok herbai. iuo mito aktyvumo laitorapiu, jis taip pat gauna ir daug interpretacij.
Juo naudojosi proromnikos kilms autoriai A.Rotundas bei Mykolas Lietuvis kritikuodami valstybje
paplitusias bajorikas laisves. Pvz. M.Lietuvis pasisak u neribot valdi turint valdov. Bet tai
prietarauja kilms teorijai, todl, jis j truput pakeit. Neron, kuris buvo neabotas tironas pakeit Julijumi
Cezariu, kuris labiau atitiko stipraus valdovo ideal. Pabgelius pakeit kariais, kurie ia pateko po audros
kelions Britanij metu.
Lygiagreiai su stipriai politin kontekst veikiania romn teorija, reiksi ir sarmatizmas. Jis nuo XVIa.
pabaigos m virsti vis daugiau kultrini ir politini reikmi gyjania pasaulira, o ne tik legenda. Tuo
tarpu kilms i romn legenda, toliau rseno kaip mitas, o ne kaip atskira lietuvi ideologija skirianti juos
nuo lenk. Tok neisipltojim iki ideologijos Vasiliausikas aikina, tuo kad tarp lietuvi nebedominavo
savitos LDK sanklodos gynimo poreikis, dominavo lenkikasis bajorijos modelis, o sarmatikoji teorija
atrod adekvatesn LDK bajor integracijos poiriu.
Romnikoji teorija gavo dar vien form, kai gudai, kuri kalba buvo Lietuvos kanceliarin kalba,nordami
ntegruotis ATR bajor luom, savo slavik bendrum pradjo tapatinti su lenkais. Tada romnnika ir
sarmatika kilms teorijos asimiliavosi. Asimiliacija turjo patenkinti ne tik tuos didikus, kurie save kildino
i patricij gimini atvykusi su Palemonu, bet ir tuos slavikos kilms LDK bajorus. Prie io teorij
suderinimo prisidjo M. Stryjkovskis, jis sujung Erazmo Stelos sukurt kilms koncepcij ir Palemono
istorija. Ta Stelos koncepcija sako, kad prsai ir lietuviai gotikos kilms ir tai jam leido juos priskirti

sarmatams. Jis sako, kad lietuviai buvo tie vietiniai gyventojai, tarp kuri Palemono palikuonys pamiro savo
romnikus paproius ir kalb. Stryijkovskis sako, kad kilmingas - romnikas ir vietinis - gotikas lidinys
isrutuliojo lietuvi taut, tiesa vlesniame veikale jis sako, kad bajorija yra romnika, o prastuomen
gotika. Taigi, pagal Styjkovsk lietuvi bajorai sarmatikos kilms, o romnikas indlis j kilm padaro
savita ir savarankika. Prie lietuvi i saramt kilms teorijos prisidjo ir pirmasis Lietuvos istorijos autorius
A.V. Kojalaviius, kuris tiesa jau neturjo politni inters, i tema buvo mokslinio susidomjimo objektas.
Jis teig, kad lietuvi ir lotyn kalbos panaios dl kontakto su romnais, Palemono atvykim nukl Xa.
Teig, kad Palemonas ne tikras italas, jei toks bt btinai bt buvs krikionis ir bt Lietuv pavertes
krikioniku kratu. Taigi, pagal j jis pagonis, got(heruli) kilms. Taigi, Kojalaviius galtinai atsiribojo
nuo kilms i romn teorijos ir lietuviai pradti traktuoti kaip sarmatai. i teorija pradjo plisti ne tik tarp
istorik bet ir bajor, LDK bajor dvaruose mokytasi i Kromerio, kuris sukr sarmatizmo teorij ir aipsi
i lietuvi, knyg. LDK proginje literatroje taip pat pilna pamokom siuet, paimt i lenk autori
sarmatizmo alinink knyg. Vasiliauskas, sako kad ini semtasi i svetim altini, nes lietuvi autori
darb gausa neprilygo Lenkijos veikal ir traktat gausai. Sarmatizmo pranaumas prie romnik kilm
aikinamas, tuo, kad jis i kilms teorijos tapo idologija, jis apm ir privataus gyvenimo sfer, mad, dail,
net laikysen. Sarmatizmas tapo lyg kultros tipas, bet dar ir su politiniu turiniu. Kratutin sarmatizmo
versija grind lenk teis valdyti vis Azij, Europ ir Afrik. Sarmatizmas tapo status quo ilaikymo ir
politinio konservatizmo ideologija. Romnikoji teorija pagrinde liko gyvuoti tik tarp bajor, kurie ja norji
isiskirti i pilkos lt mass. Apibendrinant, galima legend suskirstyt tris evoliucijos fazes: 1- lietuviu
kilms istorijos atsiradimas LT metrasiuose. 2- derninimasis su sarmatizmu - vietini ir romn sveikos
koncepcija. 3- Romnikojo turinio paalinimas i Palemono atkeliavimo. Taigi romnika teorija nebuvo
alternatyva sarmatizmui, ji buvo prie jo derinama. Bet visikas jos inykimas sutapo su bajor kultros
saullydiu.