Nuotrauka i LRT archyvo

Faktai

1r

sypsen
v

f1eM_<00 G>
Enciklopedin publicistika.
I kelioni vadovo ura

Alma littera
VILNIUS i 2012

UDK 327(100)
e-103

Bendras Lietuvos radijo ir televizijos

ir leidyklos "Alma littera" projektas

ISBN 978-6o9-01-o263-3
ISBN 978-609-01-0264-o (su

DVD)

Algimantas ekuolis, 2012

Leidykla "Alma littera", 2012

 i knyga nra ankstesni autoriaus knyg

tsinys ar pakartoj imas.
Faktai ir vardai tikri.

KARO TRIBOS

ALG I R I O M I O U KUL I S I A I

KAIP ALGIRIO MIUI BUVO RUOIAMASI? JUK

tais senais laikais tai nebuvo paprasta. Nei radijo, nei pato, net pato
karveli nebuvo.
1408 metais Naugarduke susitik pusbroliai Vytautas ir Jogaila
nutar vien kart galutinai sutriukinti Kryiuoi ordin. Kadangi
vieoji Europos nuomon buvo labai svarbi, abu valdovai sutar, kad
agresyvi, puolanioji pus turt bti kryiuoiai. Juos iprovokuoti
apsim Vytautas. 1409-j gegus pabaigoje jam pasistengus sukilo
emaiiai. Ordinas nieko negaljo padaryti, nes Lenkijos pasiuntinys
rsiai pareik teuton komtrui, kad Lietuvos emi upuolimas
bus tolygus Lenkijos upuolimui. (Dabar tokia NATO taktika irgi la
bai veiksminga.) Nors toks pareikimas buvo tolygus karo paskelbi
mui, bet formaliai j paskelbti teko ordinui. Tai buvo pirmas didelis
sjunginink laimjimas.
Tais laikais per kar jau buvo naudojama artilerija. Ji nebuvo nau
jiena nei kryiuoiams, nei sjungininkams. Abi alys j naudojo jau
kelis deimtmeius ir buvo sukaupusios nema arsenal. Sjungi
ninkai turjo 6o vairaus kalibro patrank, audani akmeniniais,
geleiniais ir ketaus sviediniais, ir puiki artilerist. Kryiuoiai tur
jo 100 patrank, jiems irgi netrko specialist.

Ruodamasis karui, kryiuoi magistras sak ilieti didiausi to

meto patrank. Prireik 231 centnerio ketaus ir teko j daryti i dvie
j dali, nes bt buvusi nepajudinama i vietos. Tik prie m abi
dalys buvo sujungiamos vartais. Ji aud 300 kilogram akmeniniais
sviediniais ir buvo velnionikai brangi : iauti vien sviedin atsijo
septynias to laiko grivinas. Tiek kainavo devynios karvs, panaiai
tiek mokesi nedidelis kaimas sumokdavo per metus. Ginkluot
visada brangi, ir jai niekada negailima pinig.
Daugiau duomen apie t patrank nra, bet yra smulkesnis ap
raymas kitos patrankos, XIV amiaus pabaigoje ilietas Niurnberge
ir pavadintos "Grimhilda". Patrankoms daniausiai buvo duodami
moteriki vardai. Tas paprotys iliko iki ms laik, iki " Didiosios
Bertos" ir "Katiuos". domu kodl?
"Grimhilda" buvo maesn u mint magistro sunkij patrank,
aud tik 200 kilogram sviediniais, bet ir jai tempti reikjo keturio
likos arkli. Dar eiolika arkli vilko medines platformas, jos vliau
buvo klojamos "Grimhildos" kelyje. Artilerist skydus (nes audant
labai taksi) temp trys veimai. Maina tai patrankai pastatyti buvo
boginama veiose, tempiamose keturi arkli. Tokie patys keturi
arkli tempiami veimai gabeno audmenis. vien veim tilpdavo
trys sviediniai.
Didiosios patrankos buvo naudojamos tik miestams ginti arba
per apsiaust jiems pulti. kitus ygius buvo imamos maesns.
1409 met spalio g-j tarp kryiuoi ir Lietuvos-Lenkijos sjun
gos buvo pasiraytos paliaubos. Visiems buvo aiku, kad jos laikinos.
ek karalius Vaclovas IV Liuksemburgietis band taikyti abi puses,
bet veltui.
Pirmasis to karo mis buvo u visuomens nuomon, dabar tai
pavadintume viej ryi kampanija. Vytautas su Jogaila po vis
Europ isiuntinjo laikus, kaltinanius ordin grobimais, prievar
tavimais. Bet labiausiai mu per skaudiausi ordino viet - kad jis
neatlieka savo misijos kriktyti, o kariauja su krikionimis. Mat da
lis lietuvi jau buvo pakriktyti. Sjungininkai negailjo ir dovan
kyi. Apskritai vyko rimtas diplomatinis darbas. Vengrijos karalius

K A R O T R IOB O S

Zigmantas, spjama, ordino praymu, buvo susitiks su Vytautu ir

pasils jam irpinti karaliaus karn, jeigu atsimes nuo lenk. Bet
tai i esms bt buvs lindimas po ordino sparnu. Vytautas atsisa
k, taiau siekdamas, kad Zigmantas nesieist ir j palaikyt, pa
siunt jam kelis veimus dovan - 12 sakal drauge su laikyklmis
ir 12 dresuot un, gausyb vairi mediokls reikmen, auksin
mis pasagomis kaustyt irg, sabalo kailio kepuri, kiauns kailio
pirtini, 4 poras ilt perlais apsit rankogali, ilko skar, 1200
sabal ir 1200 ermuonli kailiuk, 12 paauksuot duben, 12 auksu
ir sidabru puot peili, 4 sidabru apkaltus medioklinius ragus, 20
auksu siuvint rankluosi ir 10 dideli staltiesi. Vengrijos kara
lienei Barborai - irgi labai daug grai ir brangi dalyk. Pamgink
visa tai atstumti !
Nesnaud ir ordinas. Irgi siuntinjo laikus, kviesdamas vent
kryiaus yg prie "pagonis ir atskalnus". Kviet krikionis vienytis,
nes, kaip ra Ulrichas fon Jungingenas, "pratis gresia ne tik mano
ordinui, bet visai krikionybei". Didysis magistras inojo, kad odiai
tokiais atvejais - menkas argumentas, ir pasiunt nealikam arbitrui,
ek karaliui Vaclovui IV spding sum - 6o tkstani florin.
Vienas florinas - 3 , 5 gramo aukso. Kitaip sakant, 210 kilogram aukso
ky. Nepriklausomos inisklaidos tada nebuvo, ir kyininkaujantys
valdovai nebuvo priiupti.
Slapia vyko ir suktos diplomatins derybos. Ordinas Vengrijos
karaliui Zigmantui pasil fantastikus pinigus - 300 tkstani flo
rin (daugiau nei ton aukso) ir paadjo dalytis lietuvi ir lenk
emmis, j eigu karalius trenkt Lenkijai i piet. Tada jau algirio
mis bt buvs pralaimtas, ir visi mes dabar gyventume kitaip.
Zigmantas aikaus atsakymo nedav, dels.
Vyko ir nip karas. Teuton ordinas buvo ne tik karin ir bany
tin organizacija, o ir didel prekybos kompanija. Jis turjo atstovus
mozr, lenk miestuose ir net Lietuvoje. Tie atstovai turjo ryi
su vietos pirkliais, o ie inojo visk. Sjungininkai, kaip rao lenk
urnalas " Przekr6j", irgi turjo savo agent - paioje ordino irdyje.
Nuo 1398 met asmeninis Didiojo magistro Konrado (o vliau ir jo

ALG I RI O M I O U K U LISIAI

pdinio Ulricho) gydytojas buvo Bartolomiejus. Madaug 1403 me

tais, spjama, jis tapo sjunginink nipu. Kitas informatorius buvo
Ulricho mylimas kamerdineris task fon Bolmenas. Juod lauko
valgybos darb ir vienai, ir kitai pusei atlikdavo prsai. Nes jie gyve
no pusiaukelj ir laiksi vidurio. Taip abu prieininkai puikiai inojo,
kur juda prieo kariuomen ir kur reikia sukti, kad ukirst jai keli.
Susidrimas buvo neivengiamas.
1409 met gruod Vytautas su Jogaila vl susitiko, kart Brasto
je, ir pareng kruopt karo plan. Buvo numatyta smgio kryptis,
vieta ir laikas, nusprsta, kada susijungs lietuvi ir jiems pavaldios
rus kariaunos su lenkais, kur bus pereinamos ups, kur lauks maisto
sandliai.
Ir be nip buvo aiku, kad ruoiamasi dideliam karui. Tarkim,
slapta buvo pastatytas pontoninis tiltas. "Tokio tilto ant vali niekas
dar nebuvo mats", - paskui ra kronikos. Tiltas buvo nuplukdytas
Vysla emyn ir vl sumontuotas prie ervinsko. 1410 met liepos 2-j
lenk kariuomen tuo tiltu persikl deinj Vyslos krant ir susi
jung su Vytauto armija. Janas Dlugoas savo kronikoje rao, kad tas
persiklimas buvo pavyzdinis. Tiltas buvo aptvertas, pastatyti grieti,
alebardomis ginkluoti tvarkdariai. Persiklus tiltas vl buvo iardytas
ir nutemptas Plock, kad karalius ir kariuomen galt juo grti.
Didelei kariuomenei reikjo daug maisto. Kryiuoiams nebuvo
sunku, savo pilyse jie turj o sukaup 29 tkstanius ton jav. Taiau
sjungininkams teko i anksto pasirpinti maistu ir j gabentis. 1409
met gruod Beloveo girioje buvo surengta atuoni dien medio
kl, paskui dar mediokls Palenkje ir prie Sandomiro. Kasdien po
mediokls vidutinikai buvo usdoma so statini vrienos. Be to,
mozr miestams buvo ukrauta maisto duokl.
Svarbiausia abiej armij jga buvo kavalerija, suskirstyta vlia
vas, ios pogrupius - ietis i 3-5 moni: arvuotas raitelis su ietimi,
kalaviju, skydu, durklu ir kirviu arba kuoka, panaiai ginkluotas jo
ginklaneys, dar raitas aulys, ginkluotas arbaletu arba lanku ir dar
kertamuoju ginklu, be to, ginkluotas padjjas ir gurguolininkas. Pa
naiai buvo suformuoti ir pstininkai. Visi turjo maisto penkioms

10

K A R O T R IOB O S

savaitms, palapini, puod, keptuvi, todl vienai ieiai buvo skirtas

arklio traukiamas veimas.
Kadangi sjunginink kariuomenj e buvo apie 30 tkstani rai
teli ir 2500 pstinink, veim turj o bti apie 10 tkstani, labai
daug artilerijos ir amunicijos veim. Reikia pridurti, kad drauge su
armija trauk amatininkai, didin kanceliarijos, gydytojai ir - kar
tu arba kiek atsilik - kiti kilmingieji, daug veim su panelmis.
Apskaiiuota, kad vilkstin turjusi bti 85 kilometr ilgio. Tarp ve
im buvo btina palikti tarpus, kad atsitraukimo atveju neitikt
pratinga grstis. Todl buvo ygiuojama ne vienu keliu, o keliais
lygiagreiais.
Gurguoles saugojo pstininkai. Jos turjo gerokai atsilikti nuo pa
grindini j g, nelipti j oms ant kuln, kad nekliudyt staiga persi
grupuoti; kovojant tai neivengiama.
Visa tai reikalavo geleins drausms, j ypa sunku palaikyti, kai
dauguma kari mass - auktiniai. ("Po kaimus auklys, jo putotas ar
klys kov lietuvininkus aukia . . .") Vadai nebuvo labai iranks rink
damiesi priemones drausmei palaikyti. Kai sustojus prie Lidzbarko
atokvpiui du lietuviai apipl banyi - miestelis kariuomens jau
buvo nusiaubtas, - Vytautas j iems sak visai armijai irint patiems
pasistatyti kartuves ir jose pasikarti. Nuo tol kariai buvo labai akyls,
kad nepraiopsot maiausio Vytauto rankos mosteljimo.
Lenk kronikininkai, kuri mediaga a naudojuosi, gerokai v
liau ra, kad Vytautas danai kardavo prasikaltusius vyrus, netgi
pripaio jam sadisto bruo. Jie pasakoja, kad kartais nusikaltlius
jis neva atiduodavs sudraskyti alkanoms dvaruose laikomoms me
koms ir pats t proces stebdavs. Ir i kit altini galima tarti,
kad ms Didysis kunigaiktis gal ir tikrai nebuvo tyras kaip ibut.
Bet prisiminkime, kokie paproiai tada buvo visoje Europoje. Vytau
tas gyveno apsuptas idavik ir mogudi. To laiko Lietuvoje bent
raganos nebuvo deginamos.
ygiuojant algir ( Griunvald) vadai umerkdavo akis tik dl to
tori plikavim, nes totoriai su eikliais irgais buvo nepamainomi
raitiej i valgai. Totoriai vis tiek visk dar taip, kaip j iems patiko.

A L G I R I O MO I O U K U L I S I A I

11

Kaip buvo valdoma tokia jra kari, kai nebuvo nei radijo ryio, nei
garsiakalbi? Janas Dlugoas tai smulkiai aprao. "Kol kariuomens
maralas Zbignevas neprads ygiuoti nedamas maj vliav, nie
kas neturi palikti stovyklos. Visi spti : tegul niekas nedrs trimituo
ti - tik karaliaus trimitininkas. Igirdusi jo pirm signal, kariuomen
rikiuojasi ir imasi ginklo. Po antro - balnoja irgus. Po treio - palieka
stovykl sekdami savo enklus (vliavas)."
Liepos 13-j jau temstant armija pasiek Dombruvnos miestel,
um j, nusiaub, paleido dmais ir ygiavo toliau degani mies
teli ir kaim viesoje. Liepos 15-j autant pasiek kalvotas, pelk
tas, mikeliais apaugusias Liudvigovo, Sten barko ir Griunvaldo kaim
apylinkes. Ten j jau lauk Didiojo magistro armija.
Kaip to laiko kariai buvo ginkluoti? Geras raitelis, paprastai - ba
joraitis, tiek lietuvi, tiek lenk armijose daniausiai turdavo du ar
klius. Vienu jodavo ygyje, tai bdavo paprastas arklys. Kitas - kovos
irgas (geriau - erilas) bdavo arvuotas grandiniais arba plokti
niais arvais. Buvo udengiamas irgo pasturgalis, kaklas ir galva. Jis
turjo bti stiprus, nes jam reikjo neti madaug 150 kilogram svo
r - raitel, jo ginkluot, baln. Puolant jam tekdavo pasiekti apytikriai
25 kilometr per valand greit. Jis turjo atlaikyti prieo smg. Tokie
irgai buvo labai brangs - j kaina kartais siekdavo 8o grivin. Tiek
kainavo 100 karvi. Nereikia manyti, kad raitelis bdavo udarytas
arvus kaip konserv dut. Kvaili televizijos filmai dabar juos kaip
tik taip rodo. Grdinto plieno arvai svr 20-25 kilogramus, maiau
negu visa i dien kario ekipuot. Ne k daugiau negu dvi neperau
namos liemens. Be to, reikia turti omeny, kad arv svoris lygiai pa
skirstytas visam knui. Stiprus vyras, nubloktas nuo irgo, be vargo
atsikeldavo ir kaudavosi psias, galjo bgti arba vl okti baln.
arvai nebuvo stori - vos 2-3 milimetr storio, pritaikyti prie kno
tarsi kostiumas, skardos suj ungtos odiniais dirais. Tai leido laisvai
judti. Neseniai padarius bandymus paaikjo, kad su tokiais arvais
galima net plaukti. arvas atlaikydavo kardo smg, o arbaleto strl
j galdavo pramuti tik i arti, ir tai, j eigu nenuslysdavo. Film rei
sieriai klysta, aprengdami savo aktorius sunkiais, spdingais arvais.

12

KARO TRIBOS

T jie daro nusiirj muziej eksponatus. Bet muziejuose stovi

turnyr arvai - nes tik tokie iliko ! Jie sunks, stori, nes j uduotis
vienintel - apsaugoti nuo ieties smgio, kai susiduria du riteriai ant
sibgjusi irg. Tikrame kare su turnyriniais arvais mogus nela
bai pakariaut.
algirio m laimjome, nes jam buvo gerai pasiruota.

VIRUSAS IR DURKLAI
PA STA RU O S I U S P E N K E Tl} M E T PA SAU L I O S PA U
D OJ E nuolatos buvo kalbama, kad Iranas tuoj tuoj sukurs atomin
bomb. Izraelyje kartligikai buvo statomi gelbetoniniai bunkeriai
civiliams ir kariuomenei pasislpti. Viena po kitos vyko konferencijos,
kuriose Vakar valstybs kaltino Iran lauant tarptautinius susitari
mus, ios alies irgi pasiraytus, draudianius branduolinio ginklo
pltr. Irano delegatai dievagojosi, kad visai nesiruoiama kurti bom
bos. Vakar diplomatai i to juoksi, rod nuotraukas Irano rengim,
visai nereikaling taikiam atomui, bet btin bombai gaminti.
Paskui triukmas dl bombos aprimo. Kas nutiko? Regis, prasidjo
naujas, visai kitoks karas.
Pirmas klausimas : kodl prie Irano branduolinio ginklo projekt
piestu stojo beveik visas pasaulis? Juk yra daugiau ali, irgi nelabai
angeliuk, turini branduolin ginkl: iaurs Korja, Pakistanas,
Indija, gal gale - Izraelis. Kodl dl j nekeliama triukmo?
monijos nelaim, kad ios alys turi atomin ginkl. Vyko altasis
karas, ir jos spjo prasmukti. Vliau, kai Libija irgi band tok gin
kl sitaisyti, prie Soviet Sjungos jau negaljo prisiglausti, ir Libijai
pirtai buvo nukapoti.
Iranas daug kart u Libij didesnis, turi mokslin potencial ir
prie, ne tik Izrael, bet ir visus kaimynus. Nes Iranas - tai Persija. Ji
vis laik su kaimynais elgsi agresyviai. Irannai - iitai, o dauguma
j kaimyn arab - sunitai. Myli vienas kit kaip liuteronai ir katali
kai Europoje viduramiais.

VI RUSAS I R DU RKLAI

13

Pirmasis Irano smgis visai nebtinai tekt Izraeliui. Todl arab

valstybi vadovai aukia: "Nukirskite tai gyvatei galv !" Atvirai sako:
jeigu Iranas turs atomin ginkl, visi kiti regione irgi privals j si
gyti. Tada ir prasids : o kodl ne Brazilija? Turi mokslinink, pinig,
aliav. Kodl ne Argentina, ne Venesuela, ne Kuba ir taip toliau?
Ir teroristams toks ginklas labai knieti. Gresia branduolinio ginklo
metastazs, o tai tikrai bt monijos pabaiga. Btina stabdyti, ir la
bai rytingai.
Bet tada antras klausimas - kodl triukmas aptilo? Hilari Klinton
(Hillary Clinton) pareik: ",ranas turi technini problem." O akuts
bgioja kaip laputs. Maiau per Amerikos televizij. vyko netiktas
dalykas. Jgas suvienijo Vakar valgybos - Amerikos C V, Vokieti
jos "Bundesnachrichtendienst" (BND), slaptosios Pranczijos, Angli
jos tarnybos, taip pat abidvi Izraelio valgybos. T staig prigimtis
reikalauja, kad jos bt neprieinamas kaip veicarijos bank seifai.
Nes pasakysi kaimynui - neinia kas igirs. Taiau iuo atveju viskas
buvo suneta krv, kas k moka geriau, t ir daro. Amerika vykd
"Brain Drain" program - u didelius pinigus troko persivilioti Ira
no mokslininkus. Kelis pavyko, dar keli keistai dingo, dar su keliais
nutiko kvailos istorijos. Sakysim, toks ahramas Amiris. Ivaiavo
Saudo Arabij ir prauvo. Iranas pakl triukm, kad jis pagrobtas.
Tikrai, atsidr Amerikoje, C V buvo tardomas, paskui paleistas. I
C V gavo penkis milijonus doleri. Bet po keturiolikos mnesi sdo
lktuv ir gro Teheran, kur buvo sutiktas kaip didvyris. Pareik
labai pasiilgs eimos. Amerikieiai nenorjo likti kvailio vietoj. Jie
pareik, kad Amiris tikrai buvo pagrobtas, bet viskas inscenizuota
paties Amirio praymu, kad nenukentt eima. Koks tolesnis Amirio
likimas - neaiku.
Toje gudruoli ir gudroi kovoje tiek nuotyki ir keistenybi, kad
utekt deimiai Deimso Bondo film.
Pirmas frontas. Vokiei valgyba BND buvo uverbavusi Irano
verslinink (slapyvardis Delfinas ) , jo firma dalyvavo statant atomi
nius renginius Natanze. Delfinas perrainjo savo neiojamj kom
piuter svarbius duomenis, tarp j rodymus, kad renginiai skiriami

14

K A R O T R I0 B O S

ne elektros energijai gaminti, o branduolinms galvutms, ir lauk

progos visa tai perduoti vokieiams, kad gaut politin prieglobst.
Nespjo. Irano kontrvalgyba jam nukirto galv. mona, pasimusi
vyro kompiuter, paspruko Turkij. Buvo uverbuotas Irano gene
rolas Ali Reza Asgaris, buvs gynybos viceministras. Irgi - ivaiavo
Turkij ir joje dingo.
Antras frontas. Buvo nuudyti keli Irano mokslininkai, bran
duolins fizikos specialistai. Ardeiras Hasanpuras nei i io, nei i
to prisikvpavo nuodingj duj ir uduso. Nukrito lktuvas, gabe
nantis atomo fizik grup. 2010 met saus uvo fizikos profesorius
Masudas Alis Mohamadis alia jo automobilio sprogus motociklui, o
lapkriio 27-j automobiliu vaiuojant kit Irano atomo specialis
t lenk motociklas. Mokslininkas nepastebjo, kad motociklininkas
prikabino prie automobilio magnetin min ir nurko. Mina sprogo,
mokslininkas uvo i karto. Visai tuo pat metu prie kito mokslininko
irgi priartjo motociklas, irgi prikabino min, bet irannas pastebjo,
spjo iokti i automobilio, mina sprogo, mokslininkas liko gyvas, tik
pritrenktas. Panai miri sra galima sudaryti ir 2011-aisiais.
inovai sako, kad visa tai labai primena Izraelio valgybos Mosado
brai. Kada nors bus pagarsintas visas, galbt labai ilgas, tos kovos
auk sraas.
Treias frontas. Kadangi udrausta parduoti Iranui visokias au
tomatizuotas sklendes, auktam spaudimui atsparius aliumininius
vamzdius ir tkstanius kit panai dalyk, jis bando visa tai gauti
per privatininkus. Buvo sugalvota paleisti darb fiktyvius pardavjus
ir taip igaudyti Irano agentus. Gruzijoje apsireik verslininkas i vie
nos Baltijos valstybs ir pasil jo aliai jau nereikaling branduolin
rang. Netruko atsirasti pirkjas i Irano. Gruzin policija j sum.
Verslininkas Amerikoje jau duoda parodymus.
Ketvirtas frontas. Susivienijusios valgybos suinojo, kad irannai
slapta perka sudting Vakar aparatr. Gerai, sako nelabai si
ningam verslininkui. Parduok, bet prie tai paskolink porai savaii
mums - arba gausi toki baud, kad tavo ankai neisimoks. Apara
tra nuskraidinama Amerik, ten specialistai vienur paplonina, kitur

VI RUSAS I R D U RKLAI

15

skelia - plika akim nepamatysi, ir, Iranui sumokjus baisius pinigus,

poeminse gamyklose aparatra arba praleidia mirtinas dujas, arba
neveikia. Tokius vakuuminius siurblius pardav veicarijos Tineri
(Tinners) firma, tvas ir du jo sns.
Bt gaila irann, jeigu jie taip atkakliai vertsi pagaminti, tar
kim, mainl olei parkuose pjauti. Bet jie siekia pasigaminti ginkl,
kuris nuudyt imtus tkstani moni. Juk niekas Iranui negre
sia, niekas nenori n centimetro jo ems.
Penktas frontas. Negevo dykumoje, Izraelyje, stovi Dimonos kom
pleksas - viena labiausiai saugom pasaulio viet. Oficialiai nesako
ma, bet visi ino, kad tai Izraelio branduolins ginkluots irdis. Eili
eils dideli, galing gamykl. Bkime teisingi. Izraelis niekam negra
sina. Turi branduolin ginkl, kad imtus kart u j galingesni prie
ai nedrst pulti. Jeigu tiksime landiais urnalistais, pastaruosius
dvejus metus Dimonos centrui sakyta sabotuoti Irano branduolinio
ginklo programas. Bet kaip? Per didel atstum? Nebombarduojant?
Izraelis kartu su amerikieiais nusipirko vokiei "Siemens" gamy
bos atomini centrifug - toki pai, kokias buvo nusipirks Iranas
ir naudoja Natanze uranui sodrinti. Tai milinikos, labai brangios
ir labai sudtingos mainos, visa j kaskada. J rotoriai sukasi garso
greiiu, mainos viena kitai perduoda mediag ir po ilg mnesi
pagamina kelis gramus ginkluotei tinkamo urano. Centrifugas valdo
kibernetika. Dar 2008 metais JAV pasikviet "Siemens" specialistus
ir Aidaho valstijoje iklausinjo apie j centrifug paeidiamiau
sias vietas. Paskui buvo sukurtas kompiuterinis virusas "Stuxnet" (j
greiiau reikt vadinti ne virusu, o jau visu kirminu) , ibandytas su
tomis nupirktomis "Siemens" centrifugomis ir paleistas pasaulin
tinkl. Jis iniro daugelyje viet - Indijoje, Indonezijoje, Europoje.
Bet nedar nieko blogo. niuktinja kaip pel, iekanti srio gaba
liuko. "Stuxnet" buvo uprogramuotas iekoti tik "Siemens" centrifu
g kibernetini kontrolieri ir juose apsigyventi. Dar "Stuxnet" buvo
uprogramuotas nukopijuoti signal, kuriuo kontrolin aparatra
pranea valdymo centr, kad viskas gerai, tada sugadinti centrifu
g. Netiktina, bet taip ir vyko. Viruso krjai neketino pakenkti

16

K A R O T R !O B O S

paaliniams. Dabar aiku, kad virusas turjo kod, leidiant patekti

tik 984 centrifugas Natanze. Kai tarptautins komisijos inspekto
riai 2009 metais apsilank Natanze, jie pamat, kad paalinta daugu
ma centrifug. Kiek? Lygiai 984. Aikja ir kitos aplinkybs. Atrodo,
"Stuxnet" gali sugadinti main, kuri sugriauti siuniamas, arba gali
labai ilgai joje tnoti nepastebtas, o paskui staiga jungti didiausi
greit, ir maina pati subyrs.
tarti, kad "Stuxnet" paleido paprasti programiiai, na, tie ki
bernetiniai chuliganai, negalima. Jis per daug sudtingas, turi daug
funkcij, ger specialist brys j turjo kurti por met. Be to, kur
programiius gaut "Siemens" centrifug savo virusui ibandyti?
Dl penki front sveikos Irano branduolin programa atideda
ma 3-4 metams. Atominio ginklo pltra pasaulyje pristabdoma. Bet
mano irdis nesidiaugia. Juk prasidjo naujas karas - kibernetinis.
Pirmas jo plipsnis uregistruotas prie kelerius metus, tkart Rusijos
kompiuteriai, masikai upuol mayt Estij, gerokai apgriov jos
k ir finansus. Gerai, kad Europos Sjunga taktikai sikio ir pristab
d sismarkavusi Rusij.
Bet Negevo dykumos pergal duos postm - ir pateisinim - ki
bernetiniam ginklui visame pasaulyj e.

AMERIKOS KARININK MONOS

" N EW YO R K T I M E S " I S PAU S D I N O S T R A I P S N , AT

skleidiant, kokios nuotaikos Amerikos kariuomenje, kiek laisvs
improvizuoti turi jos karininkai. Ir kokia aukt karinink mon
taka.
Jaunas amerikietis Gregas Mortensonas, alpinistas, truput hi
piuojantis studentas paplyusiais dinsais ir ilgais plaukais (kur laik
jis neturjo buto ir gyveno automobilyje), nutar pagerbti mirusios
sesers Kristinos atminim - kopti antr pagal aukt virn Hi
malajuose, H indukuo keteroje, Karakorumo apygardoj e iaurs
Pakistane, ir ten padti gintarinius sesers karolius. Grau. Tai viena

A M ER I K O S K A R I N I N K M O N O S

17

atiauriausi viet pasaulyje. Atiaurus klimatas, stats kalnai, jokios

valdios.
yg vyrukas ijo su keturiais biiuliais ir briu vietos neik. Po
septyniasdeimties dien br itiko nelaim. Krisdamas kaln ply
susialojo grups narys. J gelbdamas (igelbti pavyko) susialojo ir
pats Gregas, o paskui dar paklydo. Nujo ne ten, kur jo lauk draugai ir
neikai, o visai kit pus. Iseks, aizdotas, alkanas pakliuvo ma
Korfs kaimel, pakibus ant atbrailos vir didiulio slnio. Gyventojai
j nuved pas kaimo senol Hadi Ali. Greg paguld, aptvarst, dav
kartimo ir leido gyventi kaimelyje, kol atgaus jgas.
Kai vaikinas pradjo vaikioti, pamat kelis vaikus, lazdele brai
anius smlyje raides. I j suinojo, kad nei kaime, nei arti jo nra
mokyklos, bet vienas vaikas mokjo kelias raides ir aikino kitiems,
kad yra toks dalykas kaip skaitymas ir raymas. Gregas susijaudino ir
pasak vaikams, kad pastatys j iems mokykl. Spontanikas nuoir
daus mogaus paadas.
Gregas pasitar su senoliu Hadi Ali, gro Jungtines Valstijas,
bet paaikjo, kad vykdyti paad ne taip lengva. Sav pinig Gre
gas neturjo, o aukoti dolerius mokyklos statybai musulmon krate,
tolimam kaln kaimelyje, niekas nenorjo. Dar irjo tariai : "Daug
toki, praani pinig, laistosi."
Taiau vaikino bta atkaklaus. Jam pavyko pasikalbti su anu
Herni (Jean Hoerni), vienu i Kalifornijos mokslo slnio, to, kuriame
prasidjo visa kibernetika, krj, ir j tikinti. Gavo 12,5 tkstanio
doleri - ne kain kokie pinigai, bet iaurs Pakistano slygomis j
uteko mokyklai pastatyti. Tiesa, prie tai teko pastatyti tilt - kitaip
nebuvo galima atveti mediag.
Amerikos iradjui patiko, kaip greitai Gregas vykd sumany
m, ir j is nutar prisitaikyti vis labiau Amerikoje plintani tez, kad
"numirti turtingam - nepadoru". Herni, gerokai pagyvens mogus,
sirgo leukoze, tad sura testament. eimos nenuskriaud, bet di
dum savo nemenko turto ura mokykl Pakistane ir Afganistane
statybai. Amerikoje tokie dalykai jau niekieno nestebina. "Microsoft"
krjas multimilijardierius Bilas Geitsas (Bill Gates) visai nesenas,

18

KARO TRI BOS

multimilijardierius Vorenas Bafetas (Warren Buffet) jau pagyvens bet abu visus savo turtus ura labdarai, tik Afrikoje.
anas Herni netrukus mir. U jo pinigus Gregas Mortensonas pa
stat 147 mokyklas iaurs Pakistane ir Afganistane, steig Centrins
Azijos institut ir fond. Jo pastatytas mokyklas jau baig 64 tks
taniai vaik, i j - 52 tkstaniai mergaii, nes Gregas daugiausia
dmesio skyr mahometonms mokyti. Miri mokykl tose alyse
negali bti, mulos kategorikai draudia. Berniukai vis io bei to pa
mokomi, be to, bent kiek praprus jauni vyrai ivyksta miest, nes
tik ten gali gauti kokio nors darbo, o mergaits lieka kaime. Kai ateina
laikas, jos auklja nauj kart, ir nuo j ratingumo priklauso, kokia
ta karta bus.
Grego Mortensono kelias Pakistano ir Afganistano iaurje nebu
vo romis klotas. 1 99 6 metais j buvo pagrob tali bai. Ilgai aikinosi,
bet paleido. Kit kart buvo pakliuvs tarp dviej ugni, kai susi
kivirijo afgan karo vadeivos ir j kariuomens pradjo pilti viena
kit i kulkosvaidi. Gregas pasislp sunkveimyje, veaniame
siaubingai dvokianias papuvusias odas, ir tnoj o jame atuonias
valandas. Islamo mulos du kartus jam buvo paskelb mahometon
nuosprend fatv - kiekvienas musulmonas, pamats t mog, turi
tuoj pat nuudyti.
Nei ventasis Koranas, nei pranaas Mahometas neprietarauja,
kad mergaits bt vieiamos. Bet vietos mulos tai draudia. Jie ska
tina ir palaiko prietarus grynai asmeniniais sumetimais. Gregui pavy
ko pasiekti, kad auktesni islamo ventikai fatv jam ataukt.
J tard Amerikos C V, o po teroristini ipuoli prie Amerik
rugsjo n-j jam m grasinti net paprasti amerikieiai - u tai, kad
moko ir auklja mahometoniukus.
Bet Afganistano ir Pakistano kaimuose dabar jis didvyris, nors
visi ino, kad jis - amerikietis. Juo jau pasitiki islamo lyderiai, vairi
karini formuoi vadai, valstybs tarnautojai ir valdininkai, geni
galvos. Nes visi mato, kad jis be atvangos dirba ir stengiasi gerinti vie
tim, ypa mergaii. O jos - vien dukterys, kit bsimos monos.

A M E R I KOS KARI N I N K M O N O S

19

Gregas t darb daro jau eiolika met, beveik pus laiko jis kal
nuose ir pusdykumse, vietose, kurias visi kiti vakarieiai laiko fronto
linija ir teroro tvonija.
Negalima sakyti, kad jo darbas nebuvo pastebtas Amerikoje.
Drauge su urnalistu Deividu (David) Relinu jis para knyg "Trys
puodeliai arbatos". Gal ir nelabai intriguojanti antrat. Bet balti kal
ba - kaip tik balti geni Hindukue regione Gregas pradjo savo vei
kl - tas posakis turi ypating reikm.
Balti tautos sakoma : "Jeigu su atvykliu igersi vien puodel arba
tos, jis tau svetimas. Igrei antr - jis gerbiamas sveias. Igrei tre
i - jis eimos narys." Grai taisykl, galt galioti visame pasaulyje.
Kol mogaus nepasti - jis tau svetimas. Kai gerai pasti - gali tapti
labai artimas.
Grego knyga turjo milinik pasisekim - jau parduota 4 mili
jonai egzempliori, ji iversta 40 kalb. 2oog-aisiais Gregui skirtas
aukiausias Pakistano civilinis ordinas - " Pakistano vaigd". Ame
rikos Senatas j pristat Nobelio taikos premijai. Norvegijos karo aka
demijoj e ta knyga tapo privaloma.
O kuo ia dtos aukt Amerikos karinink monos?
Kol Gregas stat mokyklas mergaitms, Amerikos ir jos sjungi
nink kariuomens dar k sakytos: kariavo su talibais ir Al Kaida
(Al-Qaeda), stengsi kuo daugiau prie nukauti, raketomis i nepi
lotuojam lktuv - zvimbali - sprogdina j vadus ir neivengiamai
umudavo daug niekuo kalt moni. Bet net ir karikiai m su
tikti su nuomone, kad io karo laimti negalima. Ne todl, kad ame
rikieiai bt blogi kariai ar afganai bt iskirtinai narss. Tiesiog
nukauto talibo vieton stoja kitas, o vis afgan neiudysi, atomins
bombos pusdykum irgi nenumesi.
Sjunginink pajg Afganistane vadui - Amerikos generolui
Stenliui Makristalui (Stanley McCrystal) mona bruko Mortensono
knyg "Trys puodeliai arbatos". Karikiai knyg irjo i aukto : " K
tas gauruotas hipis imano? Mums darb reikia dirbti, jau atuoneri
metai sdim mle."

20

KARO TRISOS

Niekas nemat, kaip ponia Makristal kalbinjo vyr j perskaityti.

Dabar, kai tai jau tampa istorija, aplinkiniai sako, kad kalbinjo ilgai.
Bet kai generolas knyg perskait, ikart m keisti sjunginink tak
tik. Pareikalavo, kad karininkai savo kareiviams paliept stengtis ne
kuo daugiau talib nukauti, o kuo maiau.
Sutikite - keistas sakymas. Abejoju, ar toks per kar kada nors
kam nors buvo duotas. Generolo nurodymu, umus ar apsupus mies
t, kuriame talibai sitvirtin, paliekamas kelias evakuotis. Su talib
vadais kalbamasi telefonu, vietov stipriai apaudoma, bet ne kovos,
o dminiais sviediniais.
Kai pastarj kart buvau Afganistane, maiau tok puolim. Prisi
painsiu - nieko nesupratau. ird brit karininkai - buvau su jais irgi nieko negaljo paaikinti. Sak: gavom tok kvail sakym.
Prezidentas Obama Makristal i pareig paalino. Ne dl jo nau
jos taktikos, buvo kit dalyk. jo viet buvo paskirtas generolas Dei
vidas Petreusas (David Petraeus) .
Nepatiksite. io generolo mona irgi privert vyr perskaityti
Mortensono knyg. Atsitiktinumas ar ne, bet t pat padar ir admi
rolo Maiklo Maleno (Michael Mullen), generalinio tabo virininko,
mona. Taigi tiems aukto rango vyrams nieko neliko, kaip tik tikinti
ir pat prezident Obam.
Na, gal supaprastinau. Generolas Petreusas dar Irake - ten jis va
dovavo anksiau, kol buvo perkeltas Afganistan - buvo pradjs
tartis su vietos eichais, vairiais bdais patrauk juos sjunginink
pusn ir pasiek, kad Irakas beveik nurimo. Afganistanas kiek kitoks.
mons beveik neratingi, visikai nesupranta, kaip galt prisidti
valdant valstyb. Tvark daro kaim senoliai. J pasitaiko visoki - ir
paik. Bet kitoki nra. Generolas Petreusas ne tik vykd Makristalo
pradt politik - trauk ir pat Mortenson. Drauge su juo sjungi
nink vadas ir kiti aukti karininkai Afganistane susitikinja su kai
m senoliais, geni vadais, m su jais gerti arbat.
Amerikieiai greiti. Abi partijos jau vilioja Petreus kandidatuoti
prezidentus. Tas juokiasi ir vilioni kratosi. Nesusigunds politiko
karjera, dabar vadovauja C V.

A M E R I K O S KA R I N I N K M O N O S

21

Mes turime didiuotis. Lietuvos kontingentas, efuojantis Goro

provincij, tokios politikos laiksi vis laik. Ir gana skmingai.
Afganistane dar maai kas pasikeit ir negreitai pasikeis. Religi
jos klausimas labai svarbus, yra daug fanatik. J netrksta abiejose
pusse. Kiekvienas fanatikas sitikins, kad jis teisus, ir teisus tik jis vienintelis teisuolis.
Neteisuolis anas, ir j tbt reikia umuti.

KARO UNYS IR J ISTORIJA

K A I PA STA R1.J KA RT4 LAN K I AU S I A F GA N I STA N E ,

Helmando provincijoje buvau priskirtas prie brit paraiutinink.
Einant patruli uoti arba vaiuojant arvuoiais, priekyje visada ings
niuodavo vienas arba du valgai, ir kiekvienas u ilgo pasaitlio vesda
vosi un. Tiksliau, uo eina pirmas, niuktinja ir u pasaito tempia
valg. Kartais uo bga palaidas. Surads min arba savadarb spro
gmen, sustoja kaip kastas ir laukia, kol prieis vedlys ir nutars - imi
nuoti ar pridti utais ir min susprogdinti.
Helmando provincijoje kovos labai atkaklios, kiekvien ryt ran
dama vis nauj min, ir kartais per valand tegali nueiti vos du ki
lometrus. unys elgsi imintingai, buvo paklusns, tad negaljau
nepaklausti paraiutinink: i kur tie auns keturkojai? Juk nei per
Antrj pasaulin, nei per Vietnamo kar apie tokius kareivlius be
veik nebuvo girdti. Taikos metais juos pasitelkia tik policija ir kinas.
O Afganistane karo unys tokie pat svarbs kaip zvimbaliai - nepilo
tuojami lktuviukai.
I kaul, aptinkam senose stovyklavietse, paaikjo, kad uva su
siejo savo gyvenim su mogumi palyginti neseniai - madaug prie
14 tkstani met. Buvo prijaukintas vilkas, ir aiku, kodl vilkas, o
ne koks kitas vris. Tarp vilk stiprus hierarchijos supratimas. Kie
kvienas gaujoje ino, kas yra vadas, ir jo klauso. Jeigu k tik atsivestas
vilkiukas pirmiausia pamato j erianio mogaus rank, duodani
pieno ar sukramtytos msos, - ta ranka, tas mogus vis gyvenim

22

KARO TRISOS

bus jo tvas motina. j irs unikomis akimis. Tas posakis lyg ir

turi paniekos atspalv, o i tikrj uva juk iri su meile.
Akmens amiuje vilkai visada laistsi arti moni stovykl, nes
ten bdavo atliek. mons rasdavo k tik atsivest, dar akl vilkiu
k. Yra lietuvikas posakis: " Kad ir kiek vilk erk, jis vis tiek iri
mik." Vilkus tikrai buvo bandoma erti, tik gal ne visada skmingai.
Vilkai ne ikart tapo unimis.
Nepasakysi, kad virts unimi vilkas daug laimjo. mons - dide
li egoistai. Sunkiai valandai atjus, viduramiais, kai prieai apsiaus
davo miest, savo itikimus draugus jie suvalgydavo. Kai hitlerininkai
apsupo Leningrad ir blokados iede miest laik beveik trejus me
tus - un greit neliko. Korjoje, Vietname, keliose Kinijos provinci
jose kai kuri veisli unis iki iol augina maistui. Nenoriu plstis.
Atkreipte dmes, kiek daug yra un veisli? Kaip n vien kit
induoli, taip pat ir vilk. Jeigu vilk rujoje atsivedamas apsigimlis,
sakysim, trumpomis kreivomis kojytmis, tarsi mamutas ant jo bt
ulips, vilk jam perks gerkl arba paliks vieni po krmu. Neleis
veisls gadinti ir maisto eikvoti. Gandrai irgi - silpnesnius gandriukus
imeta i lizdo, ypa jeigu sausra. Balandiai - rodos, taikos simbolis,
o ukapoja sergant arba apsigimus draug.
Bet kai buv vilkai augo u monmis, isigimli bdavo pagaili
ma. Jie net tapo reikalingi. Trumpomis kreivomis kojytmis, ilgas kaip
dera - aiki gamtos nelaim, bet geras i ol barsukams varinti. Taip
atsirado taks. Kai genuose kas sutrikdavo ir gimdavo milinas, jam
irgi leisdavo augti. Tapdavo loki ir ern varintoju, bryje net litus
puldavo. tai i kur apie 400 un veisli. Paskui mons perprato
selekcij, imoko kryminti ir kurti tokias veisles, koki reikia. Taip
atsirado vokiei aviganiai ir dar keliolika ri. Bet visi j ie, ir sauj oj e
telpantis ihuahua, ir vyrui iki juosmens siekiantis dan dogas, yra
unys, ir visi kil i vilk. Vilk ir un genai skiriasi tik 0,2 procento,
o un ir kojot - 4 procentais.
un imintis, itikimyb mogui ir gebjimas mokytis pritren
kia. J uosl 100 tkstani kart geresn negu mogaus. Labradorai
g8 procent tikslumu diagnozuoja mogaus storj ir plonj arn

KARO U NYS I R J ISTORIJA

23

v. Prancz aviganis Elias mogaus maisto produktuose puikiai

uuodia gliuten - nepageidaujam pried.
unys mokosi puikiai - kai juos dresuoja. Turbt jeigu mons ne
bt mok savo vaik, nuo maens laik juos bdoje priritus grandi
ne, kain ar kas bt pastats raket ir paleids j Mnul.
Apie uns itikimyb, unik itikimyb, yra begal jaudinani
pasakojim. Vieno liudininkas buvau.
Mergait iuklyne aptiko gaitani i bado ir alio kalyt. Par
sine namo, imaud, abi susidraugavo taip, kad labiau nebna.
Kalyt gerai plauk, bet neleisdavo savo globjai maudytis, net bris
ti giliau - lodavo, iupdavo dantimis u maudymuko ir tempdavo
krant. Matyt, genai liep taip elgtis. Kai kart mergait maudsi
vonioje, kalyt pro praviras duris pamat t siaubing, jos nuomone,
padt, oko loti, band tempti maj eiminink i vonios, bet u
ko sugriebsi, juk neimsi kandioti savo motinos. Nedaug svyravusi,
kalyt m lakti muiluot vonios vanden. Tikjosi ilakti vis ir taip
igelbti savo ventj.
Bet grkime Afganistan. Sjungininkai turi daug didesn nuo
imt un, negu j turta per du pastaruosius pasaulinius karus. Nes
Afganistano konfliktas asimetrikas. Koalicijos pusje - toliaauds
raketos, nepilotuojami zvimbaliai, kampu audantys pstinink gin
klai; bet talib pusje - savadarbs minos. Amerika ileido 20 milijo
n doleri, bandydama visokias priemones minoms iekoti. Veltui.
O un neapgausi, nors mina bt ukasta em ar kita alikelje
tysani stipen.
Skmingiausiai unis naudoja britai. Galbt todl, kad tarp j ir
namie daug uninink. "Daily Telegraph" aprao vien epizod. Po
sunki kautyni talibai buvo istumti i kaimo. Bet eiti kaimel pa
raiutininkai vis tiek nedrso. Talibai palieka visokiausi spst. un
veds, eilins arlots Kuk (Charlotte Cook) kuopos vadas neleido
mio zon. Su labradoru Henriu ji turjo laukti nuoalyje. uniukui
audymai ir sprogimai nerpjo. Net kai alimais kaukdemas nutp
sraigtasparnis paimti keli sueistj, jis ir toliau gaud savo uodeg.
Bet kai vadas dav komand apiekoti pastatus, arlot atkabino pa-

24

K A R O T R IOB O S

saitl, Henris puol uostyti vis kamp ir sien - jam buvo pabod
laukti. Prie vien dur Henris susijaudino, suloj o, pasitrauk, vl gr
o ir vis gaud arlots vilgsn. Ji suprato : ten arba sprogmenys, arba
spstai. Kareivi ir vietos gyventoj gyvyb buvo isaugota.
Britai suformavo dalin - Pirmj karini dresuot un pulk, ir
jis eina - irgi skamba ikilmingai - Karalikosios armijos veterina
rijos korpus.
Iekodamos tinkam un, vairi ali kariuomens lanko augin
tojus, gyvn globjus, klausinja mokyklose. Didiausi brit varo
vai - amerikieiai, nes jiems un reikia ne tik fronte, bet ir namie
narkotik prekeiviams gaudyti. ioje srityje pasiymi spanieliai. Ap
ieko automobil atuonis kartus greiiau negu mogus. Amerikieiai
lktuvais kas savait i Europos isigabena madaug po imt uniu
k. Nes tinkam un rasti nelengva, ir ne visi leidiasi dresuojami.
Nebtinai turi bti grynaveisliai. Kartais imami ir neaikios kilms,
vadinamieji kiemsargiai. Jie tarnauja atuonerius metus, kartais ir il
giau, o paskui ileidiami utarnaut pensij - unyn, kur daug
erdvs ir dalo.
unys labai skirtingi. Net toje paioje vadoje vieni gali bti gabs
ir darbts, kiti - iopliai. Vien uosl nuostabi, kit - ne tokia puiki.
Dresuojama iekoti tam tikr. kvap tik skatinant. unys niekada ne
baudiami, geriausiai juos veikia abipus meil ir pagarba. Ir dygliuo
tos apykakls udraustas.
Kaip juos moko? Paprastai. Mediagos, kurios iekoti uo moko
mas, pavyzdiui, trotilo, padedama narvel, ir uva paleidiamas.
Kai jis pribga prie narvelio, turi prie jo atsissti. T akimirk, kai
upakaliukas palieia em, jis gauna dovan - dresuotojas meta jo
mgstam aisl, daniausiai lauko teniso kamuoliuk. uo iumpa ir
iaumoja kaip didiausi skanumyn. Niekas neino, kodl jiems taip
patinka kamuoliukai. Paskui narvelis slepiamas vis toliau ir gudriau.
Dar un reikia pripratinti prie neprast gars ir neivengiamos
kovos maiaties. Tarkinama didelmis tarkuolmis, leidiama
juostel su sprogim, vaik bals ir visoki mykim raais. Prie j
uo pamau pripranta. Tik nepavyksta imokyti lipti iant, men-

KARO SU NYS I R J I STORIJA

25

tmis mosikuojant sraigtasparn. Tenka suimti glb ir cypiant i

baims neti.
Karininkai stebi, ar uo ir unvedys myli vienas kit. Jeigu ne, pora
iskiriama.
Prie por met Helmande vyko gelbjimo operacija. Buvo pasis
tas sraigtasparnis su 26 kareiviais igabenti i kov zonos springer
spanielio Monio. Buvo spjama, kad jis prarijo plastikin sprogmen.
Tokio masto operacijos vykdomos tik tada, kai reikia gelbti sunkiai
sueistus karius. Kai Montis atsipeikjo po narkozs, gavo por savai
i atostog, o paskui vl ivyko front.

IAU DINS KARO TRIBOS

T U R B T KAI KAS DA R ATS I M E NAT E , KA I P P RAS I

dj o Amerikos karas Irake. Irako diktatorius Sadamas Huseinas buvo

apkaltintas tarptautini statym ir sutari lauymu - jis gamina
bakteriologin ir chemin ginkl, taikosi ir atomin bomb sukur
ti. Buvo pareikalauta, kad sileist tarptautin komisij. Sadamas i
pradi spyriojosi, paskui sutiko, bet komisijai vienas vietas leido
vaiuoti, kitas - ne. Tai dar labiau suerzino tarptautin visuomen,
ypa Amerik, kuri buvo sitikinusi, kad su ja aidiama kat ir peles.
Prieast taip manyti Amerika turjo. Visi inojo, kad tai niekas,
mogudys ir sukius, koki reta. Jis baig savo dienas kartuvse.
Tikrai turj o chemin ginkl - beje, pirkt Vakaruose, ir j panaudojo
prie savo alies pilieius kurdus. Jis tikrai ruosi gaminti atomin
bomb, bet atlk Izraelio bomboneiai, sudau gamykl smulk
vyr, ir Sadamas suprato, kad branduolinio ginklo jis niekada ne
turs. Tada susirado kanadiet ininieri, genial fantast iradj,
kuris pasisil pagaminti ypa galing toliaaud patrank, vamz
dis turj o bti, rodos, imto metr ilgio, adjo pastatyti tris tokias
patrankas ir jomis sunaikinti yd valstyb. Taiau Izraelio agentai
patykojo ininieri ir nuud. Be jo niekas nesteng sukurti toki
patrank.

26

KARO TRI BOS

Buvo aiku - Sadamas sukiau ti nenustos.

Bet komisija nieko nerado. Tai tik didino amerikiei nerim vadinasi, visk naikinantieji Sadamo ginklai labai gerai paslpti arba
iveti usien ir paruoti mirtinam smgiui. Prezidentas Buas Jau
nesnysis (George W. Bush) tikino pasaul ir sjungininkus, kad jis ge
rai ino - es rodym, kad bjauriuosius ginklus Sadamas tikrai turi,
btina jam nusukti sprand, kol nepraud milijon moni.
Kai tokius dalykus vieai, atvirai skelbia didiosios valstybs vado
vas - sunku nepatikti. Irakas buvo upultas, amerikiei ir sjungi
nink kariuomen perjo per vis krat, patikrino slapiausias vietas.
Rado masinius politini Sadamo prieinink kapus, rado cheminio
ginklo auk kapus - bet draudiam ginkl ar j gamybos pdsak
neaptiko. Buvo sumedioti ir itardyti visi ymesni Irako mokslinin
kai ir karo ininieriai. Irgi - joki nauj ien, joki poymi.
Amerikos vyriausyb, prezidentas Buas ir Didiosios Britanijos
vyriausyb pasijuto labai nejaukiai. Branduolinio, cheminio ir bakte
riologinio ginklo Irake tema daugiau nebuvo kalbama, ji liko umui
linta. Buvo vardytas kitos karo veiksm Irake prieastys : demokratijos
vedimas, tautini ir religini maum gynimas, kova su Al Kaida ir
jos finansiniais rmjais. Dalykai rimti, bet tokiu atveju tekt kariau
ti su deimtimis ali. Reikia pripainti, kad tie antriniai siverimo
tikslai gal gale buvo pasiekti. Irako kurdams ir iitams joks pavojus
nebegresia, demokratija ten irgi stebtinai greitai leidia aknis, nors
iliko ir gentin, eich valdom bendruomeni sankloda, o tai nra
blogai. Taip Rytuose tvarkosi daug valstybi. Ir kad iandien arabai
pabudo, kad m sivaizduoti kariamus kaip Sadam savo ali dikta
torius, kad jie pakirdo ir nori gyventi geriau - irgi ito karo pasekm.
Buo ingsnis nebuvo visikai paikas.
Bet kaina u t dalin taik ir dalin demokratij Irake sumokta
siaubinga : imtai tkstani uvusi irakiei, daugiausia civili. Kiek
tiksliai - niekas neino, skaiiai svyruoja nuo imto tkstani iki mi
lijono; tai irgi parodo io karo siaub. Amerikieiai savo uvusiuosius
yra tiksliai suskaiiav: 2010 met gegus 28 dien buvo uv 4404 j
kariai; va ir toliau. Moraliniai ir materialiniai nuostoliai neimatuo-

IAU D I N S KARO TRIBOS

27

jami. inoma, kalbti apie koki nors naft, kaip io karo prieast,
bt tamsuolika. Taiau dabar, kai dulks nusdo, galime paklausti :
kas pastmjo Amerik ir jos sjungininkus engti tok ingsn?
Js, inoma, juoksits ir nepatiksite. Amerikos prezident ir vy
riausyb apgavo.
Valstybi vadovai ir valdovai - tokie pat mons kaip mes, n
kiek neprotingesni, tik kartais ini, informacij os ir ger patarj
turi daugiau. Bet klaidas daro kaip kiekvienas mirtingasis. O kiek
j padar Stalinas, Hitleris, Musolinis, Hirohito ir visas kietakaki
vaigdynas - per dvi valandas neipasakosi. Jie taip visk sujauk, ir
jeigu ne jie, iandien istorija bt visai kitokia. Diktatori ir valdov
klaidos paprastai paaikja tik po j mirties. Bet ne tokioje plepioje
demokratikoje alyje kaip Amerika, nesugebjusioje isaugoti nuo
soviet atomins bombos paslapties, kurios paslapi paslaptis - di
plomat susirainjim su vyriausybe, aukiausio rango karinink
susirainjim slaptais karo ir valgybos reikalais - manoma pavog
ti ir ipliurpti visam pasauliui. Todl jos didieji riktai paaikja labai
greitai. itas - irgi.
Vokietij os Erlangeno miesto maame butuke gyvenantis bedarbis
imigrantas i Irako Rafidas al Danabis (Janabi) sdjo su mona prie
televizori ir klaussi vieno takingiausi pasaulio moni, Amerikos
valstybs sekretoriaus Kalina Pauelo (Colin Powell) kalbos Jungtini
Taut Saugumo Taryboje. Buvo 2003-ij vasaris. Kalba buvo tokia
svarbi, kad dauguma televizijos stoi j transliavo visam pasauliui.
Bet tik al Danabis, Vakar valgyboms inomas "Curveball" slapy
vardiu, vienas vienintelis pasaulyje inojo, kas darosi. Nes jis buvo
pagrindinis Kalina Pauelo kalbos argument, demaskuojani Sada
mo Huseino reim, altinis.
Prie pusmet al Danab tard Vokietijos valgyba. Nei iai val
gybai, nei vliau amerikieiams n galv neatjo, kad beveik viskas,
k al Danabis jiems pasak, buvo melas. Jis pats, ininierius chemi
kas, buvo dirbs Irako pramonj e. Dabar jis kalba atvirai - biologin
Sadamo ginkl igalvojo, nes jam rpjo nuversti diktatori. Pats ap
stulbo pamats, kad Buo valdios vanagai jo pasaklmis patikjo.

28

KARO TRIBOS

Dabar sako : "Pasitaik proga nuversti reim. Ir a, ir mano sns di

diuojams, kad ms dka Irakas gavo bent kiek demokratijos."
Tai tapo didiausia apgavyste vis valgyb istorijoje.
Generalinje Asamblj oje Pauelas minjo ne vien al Danabio pa
nabdtus argumentus. Buvo trys kaltinim Sadamui paketai: ura
nas, kur jis slapiomis perka Afrikoje, prieglobstis Al Kaidai ir jos
finansavimas, taip pat al Danabio papasakota istorija. Pirmos dvi
laikui bgant nublanko, nes paaikjo, kad ne viskas taip, bet al Da
nabio biologinio ginklo versija laiksi. Kritus Bagdadui ir sjunginin
kams umus vis Irak, tapo aiku, kad ir biologinio ginklo nebuvo.
Prasidjo klaidos altinio paiekos. Vokietij os valgyba patar al Da
nabiui pakiti galv po pagalve ir tylti. iniasklaida j buvo priiupusi
tik du kartus - 2007-aisiais CNN televizija, bet jis neprisipaino; kart
jo namus versi Danijos televizija, bet jis ikviet policij.
Al Danabis nesivaik naudos. Jis jau buvo gavs politin prie
globst Vokietijoje. Bet prajus trims savaitms, kai jam buvo suteiktas
prieglobstis, j aplank mogus, prisistat daktaru Pauliumi ir pasak,
kad ininierius chemikas, t darb dirbs Bagdade, gali padti kovoti
su diktatorium. Tada al Danabis nutar duoti vali savo fantazijai
ir sukurp siaubing pasakojim, o is netrukus tapo Pauelo plaiai
nuskambjusios kalbos pagrindu. Valstybs departamento sekreto
rius rod sunkveimi, paruot drabstyti nuodus, pieinius ir sak :
"Turime tiesiogin liudytoj, Irako ininieri chemik, kuris vadovavo
vienai tokiai kilnojamai biologini ukrat gamyklai. Per nelaiming
atsitikim 1998 metais, kai uvo 12 moni, jis irgi buvo ten." Kas ne
patiks? Ko daugiau reikia?
Dabar al Danabis sako, kad jam nepatiko meluoti, bet turjs k
nors padaryti savo tvynei Irakui. "Padariau, k padariau, ir esu pa
tenkintas. Irake jau nra diktatros", - sako j is.
Vokietijos valgyba buvo pradjusi j tarinti. Dubajuje suieko
jo buvus al Danabio virinink Latif, o tas lengvai demaskavo al
Danabio melus. Ta neva biotoksin gamykla i tikro buvusi pauki
lesalo fabrikas. Latifo snus, kuris, anot al Danabio, Britanijoje su-

I A U D I N S KA R O T R I B O S

29

pirkinja aparatr, tikrai gyveno Anglijoje, bet buvo vidurins mo

kyklos mokinys.
Bet jau buvo auktai po piet. Dinas buvo ileistas i butelio.
Amerikos vadai ir jos vyriausyb patikjo al Danabiu, nes troko pa
tikti. Po rugsjo n-osios antpuoli Niujorke ir Vaingtone Amerika
norjo stipriai utvoti arabams. To troko ir visa amerikiei visuo
men.
Lidna, bet tenka pripainti: valstybs kartais maai skiriasi nuo
kaimo bern, ijusi pasimuti su kito kaimo bernais. Ne tiek svarbu
dl ko - svarbu pasimuti.
Yra ir kita aplinkyb. Vaingtone visada grumiasi dvi srovs: "va
nagai", griet ingsni alininkai, ir "balandiai", labiau link taik.
"Vanag" bryje buvo Buo viceprezidentas Riardas einis ( Richard
Cheney) ir gynybos sekretorius Donaldas Ramsfeldas (Donald Rums
feld) - labai netiks politikas, sugadins vis karo Irake pradi. Sp
jama, kad juodu laiku suinojo, jog al Danabis visk igalvojo, bet
t informacij nuslp, siekdami dviej tiksl : jie norjo pradti kar
prie Irak ir, jeigu melas iplauks paviri, sukompromituoti "ba
land" - Kalin Pauel, Amerikos vardu kalbjus i Jungtini Taut
tribnos. Jiems pavyko abu planai. Pauelas i politikos gavo pasi
traukti. Bet u kar Irake savo gyvybmis sumokjo imtai tkstani
moni.

U DYMO BRIGA DA

2010 M E T G E G U S 2 -414 A F G A N I STA N O KAI M E

lyj e Kaladajuj e mula Adahdadas namie geria pusryi arbat. Su juo
mona Mara. bga vienas i septyni j vaik ir aukia, kad kaime amerikiei kareiviai. Mula Adahdadas atlieka ir senino pareigas,
todl ieina gatv. Jam reikia pasikalbti su tais amerikieiais. Jis
buvo girdjs apie nauj Amerikos politik Afganistane - iekoti su
sitarimo su vietos gyventojais per ventikus, geni vadus ir eichus,
patraukti juos savo pusn ir taip atkirsti nuo talib. Kari brys turjo

30

K A R O T R I0B O S

ivalgyti padt, patikrinti, ar kaime nra talib. Tada atvykt auk

tesnieji karininkai ir prasidt derybos.
kaim grup atvaiavo arvuoiu "Stryker". J vairavo Adamas Vin
fildas (Adam Winfield) , o trys valgai, vadovaujami seranto Kalvino
Gibso (Calvin Gibbs) , jo greta. Jie pamat, kad mula ijo i nam ir
dairosi. Vinfildas vliau pasakojo, kad mogus jam neatrod pavojin
gas. Atvirkiai - atrod draugikai nusiteiks. Bet serantas Gibsas
sukomandavo griebti j, paklupdyti griovyje, pasitraukti, met mul
granat ir sak kitiems dl tikrumo suvarpyti mulos kn kulkomis.
Tada serantas, usimovs gumines pirtines, chirurginmis irkl
mis - visk turjo sidjs - nukirpo maj lavono pirtel, irov
vien dant ir padav Adamui: "Pasilaikyk kaip karo trofj." Adamas
met emn. Serantui paaikino : "Tegul idista." Prie lavono ser
antas dar padjo rusik skeveldrin granat, o raporte para, kad
ijs i u namo afganas norjo juos mesti granat, bet i sprogo jo
rankose, o prie lavono buvo rasta antroj i.
Po savaits atvaiavo amerikiei grup, iekanti bd susikalbti.
Jie tikinjo kaimo gyventojus, kad j mula norj o susprogdinti ka
reivius, kad turjo dvi granatas, o amerikieiai atvyko ne tam, kad
audyt pirmus pasitaikiusius, ir tegul visi tai ino. Kaip iuos ame
rikieius irjo vietiniai, ga-l ima sivaizduoti.
Kandaharo provincijoje Afganistane, amerikiei bazje "Ramrod"
(grstuvas) , arvuoi "Stryker" dalinyje susibr slapta brigada " Kili
Team" - udymo komanda. Jie ud ilgai ir be jokio karinio reikalo,
net ne i kerto, slapta nuo savo virinink, veiksmus planuodavo i
anksto ir visada pavaizduodavo, kad nukov prie, talib, fotogra
fuodavosi su auka. Paskui buvo surasta 4 tkstaniai nuotrauk. Jos
tokios baisios ir cinikos, kad Amerikos ir Vokietijos laikraiai, ku
riems pavyko gauti kopijas, idrso ispausdinti tik kelias. Kareiviai
rinko suvenyrus, kad galt didiuotis gr namo.
Penktoji "Stryker" brigada buvo prastas dalinys, nei blogesnis, nei
geresnis u kitus amerikiei dalinius Afganistane. Su talibais susi
durdavo retai. Kartais per naktinius ironus pamatydavo talib pa
galbininkus, minuojanius kelius arba kaiiojanius minas spstus.

U DY M O B R l G A DA

31

Tai karas prie vaiduoklius - kol sprogimas nusinea vieno ar kito ka

reivio gyvyb.
Brigada turjo nemaai nuostoli. Nuo 2009 met liepos uvo 36
vyrai. Tai maai, jeigu lyginsim su aukomis per bet kur Europos kar,
bet didesnis nuoimtis negu kituose amerikiei padaliniuose. Nes
amerikiei kareiviai neina atakon stati prie kulkosvaidius ir ant
prieo ambrazr krtine negula. Jeigu prieas paleidia tirtesn
ugn, jie i viso nepuola, o isikvieia lktuvus ir atakos sraigtaspar
nius - kartais i labai toli, i Arab jroje plduriuojani lktuvne
i. Nesakau, kad amerikiei kariai bailiai. Visai ne. J karo samprata
kitokia. J karininkai turi aik sakym : svarbiausia uduotis - isau
goti kareivius. Ir kareiviams sakyta : saugokite savo gyvyb.
Ir tai brigad atvyko naujas vyresnysis serantas Kalvinas Gib
sas, nes j o pirmtakui mina nutrauk abi kojas. Gibsas stambus, metro
devyniasdeimt penki, trumpai kirptas mlynakis blondinas. I kar
to gavo Rembo pravard.
Viskas pasikeit. Gibso sakymai visada tik riksmas, jis nemokjo
suregzti sakinio, nepyns bent trij bjauri keiksmaodi. Patyrs
karys, ibuvs vis termin Irake ir jau atpyls vien termin Afganis
tane. Jo visai nedomino civili apsauga. Jam karas buvo karas, afga
nai - prieai.
Gibsas - i kuklios eimos. Jo tvas buvo valytojas mormon
banyioje. Penkiolikos j imet i vidurins mokyklos. Sulauks
atuoniolikos pasiov stoti jr pstinink mokykl, bet kai toks
isilavinimas, neprim. Tapo paprastu pstininku. Svarbiausiu uda
viniu laik kovoti dalinyje su tuo, kas kariuomens argonu vadinama
"nugaros virpuliai", tai yra su jaun kareivi baime nukauti mog.
Amerikos kariuomenj e ta tema nekalbama. Visi ino, bet
mano, kad kovoje tai isisprs savaime. Gibsas mgo udyti ir to
reikalavo i kareivi. Pareik, kad jam reikalingi kariai, kurie "u
mu bet k ir be maiausio gailesio". Kai kart kareivis paklau
s, kodl Gibsas nupjauna nukautiesiems pirtus, is atsak, kad
jam smagu gsdinti mones. Juk tok pirt galima dti pagalbos
maisto produktais paket.

32

K A R O T R IOB O S

Jo elgesys daliniui kl pavoj. Viename kaime jis smagindama

sis nuov du unis. Gyventojai sieid ir pasak, kad amerikieiams
daugiau nepads. Siekdami parodyti, kaip j nekenia, sudegino
maisto pagalbos paket. Visi dalinio kareiviai dabar pripasta, kad
Gibsas sadistas. Ant blauzdos isitatuiravs, kiek moni umu Ira
ke ir kiek Afganistane. Afganus jis niekino ir kitaip negu laukiniais
nevadino. Bet nepalikdavo savo nusikaltim pdsak . Kai kiti bri
gados nariai fotografuodavosi prie auk, Gibsas stengdavosi kadr
nepakliti. Jis mainikaudavo su afgan kareiviais: duodavo j iems por
nografini nuotrauk mainais sovietinius kalanikovus ir granatas.
Jo spintoje buvo visas arsenalas ginkl, kuriuos ddavo prie nukaut,
neva pasiprieinusi talib.
Vliau dalin atvyko jaunas kareivis Adamas Vinfildas, akiniuotas
knygius i inteligentikos eimos, idealistas. Jis neabejojo, kad karas
Afganistane teisingas. Juk dl to sutiko respublikonai, demokratai ir
Amerikos sjungininkai Europoje. Vaikystje giedojo banyios cho
re, su juo buvo ivyks Bolivij, ten pamat tok skurd, kad grs
namo pasak tvams : "A daugiau dl nieko nedejuosiu !" Norjo tapti
misionierium, bet gal gale stojo kariuomen.
Atvyks dalin, Adamas pajuto, kad brigadoje kakas ne taip,
nors kiti veng prie jo atvirai kalbti. Kai kart jie vl vyko auk
mediokl, Gibsas ilipo i arvuoio ir nuved br prie La Mohamad
Kalio kaimelio, paliks Adam saugoti mainos, nes juo nepasitikjo.
Briui priartjus prie kaimo, pasirod Gulas Mudinas, jaunas emdir
bys. Deremis Morlokas (Jeremy Morlock), deinioji Gibso ranka, jam
pamojo prieiti ariau. Kai vaikinas buvo madaug u penki metr,
Morlokas liep pakelti varko skvernus - taip tikrinama, ar mogus
nra mirtininkas saviudis. Vaikinas pakluso, bet Morlokas suuko :
"Granata ! Nuaukit j !" - kad atrodyt, jeigu kas girdi, tarsi amerikie
iai puolami, o tada met granat vaikin.
Adamas to nemat, bet kai kareiviai vl susdo arvuot, nuotaika
buvo keista. Kareiviai buvo susijaudin, pakils, tarsi igr. Jie pasa
kojo savo versijas, dausi delnais, rod k nufotografav. Adamas su
prato, kad vairuodamas arvuot jis irgi yra dalyvis. Serantas Gibsas

U DY M O B R I GADA

33

mat, kad Adamas pribloktas. Toks mamyts snelis pabers irnius,

jeigu j paklaus. Todl netrukus buvo surengta kita mediokl, per j
uvo mula Adahdadas. kart ir Adamas turjo paleisti mog kelis
vius.
Grs baz, Adamas dvi savaites neatsitokjo. Paskui paskam
bino tvui Florid ir papra atsiversti socialin tinkl "Facebook".
Nenorjo kalbti. Kas nors galjo nugirsti. Geriau buvo parayti.
Uuominomis, trkinjant ryiui, pasak tvui, kas vyko. Tas, buvs
jr pstininkas, liep snui tylti, saugoti nugar, paadjo pagalb
ir puol skambinti. vyriausiojo armijos inspektoriaus bstin. ka
riuomens prokuratr. Floridos senatoriui Bilui Nelsonui. Jam atsi
liepdavo telefono atsakikliai, ir kaskart jis visk ipasakodavo. Paskui
paskambino Luiso fort, snaus brigados baz. Ten gal gale atsiliep
mogus - budintis serantas Deimsas Bekas (James Beek) . Vinfildas
tvas jam pasakojo dvylika minui. Serantas usira skambintojo
telefono numer.
Prajo kelios valandos. Kelios dienos. Kelios savaits. Tvas negavo
jokio atsakymo nei i seranto, nei i t kit, kam skambino.
Laikas visk sustat ves.
Brigados karys Stoneris gro i atostog ir rado kareivi miega
mj dvokiant haiu. Papra draug nerkyti haio miegamajame.
Tie nekreip j dmesio. Stoneris pasiskund karininkui, ir kolegos
buvo nubausti. Stoneriui buvo surengta egzekucija - j upuol septy
niese, vis suspard. Paliko neliest tik veid, kad karininkai nepaste
bt, ir ieidami pasak: jeigu netyls, Gibsas j umu.
Bet Stoneris vl nujo pas karinink. Tas sura protokol ir liep
Stoneriui grti bendr patalp. Kareivis atsisak : "Nenoriu mirti,
kaip tie nekalti afganai." Karininkas apstulbo.
Silas pradjo vyniotis. Buvo suimta dvylika brigados nari. Ar
mija band slpti, ilgai dels, bet kur tu Amerikoje k nors nuslpsi !
Pirmas buvo nuteistas Morlokas. Jam grs kaljimas iki gyvos galvos,
bet jis sutiko liudyti prie Gibs ir gavo tik 24 metus. Kiti brigados
nariai irgi prisipaino. Dar neaiku, kiek grup nuud. Kalbama, kad
78 mones.

34

KARO TRIBOS

Gibsas neprisipasta, per apklausas tyli. Jam gresia kaljimas iki

gyvos galvos.
Kokias ivadas galima padaryti? Nesakykite, kad vienas mogus ar
maa j grupel dar nieko nereikia. Demokratikoje valstybje rei
kia. Ypa jeigu jie pusgalviai, kaip serantai Abu Graibo kaljime Irake
arba tas pakvais pastorius Floridoje, sudegins Koran, - domu, k
jis tuo pasiek? itie udikai tokie pat. Dabar amerikieiai jau umir
o, ko jiems reikjo Afganistane. Sukrsti aukia, kad reikia neti i
tos Azijos alies muil.
Antra. Net ir tokios civilizuotos valstybs kaip Jungtins Valstijos
pradtas karas traiko jo dalyvius. Adamas, buvs banyios choris
tas, tapo nusikaltliu. Sds trejus metus.
Treia. is karas turbt pirmas istorijoje, kai karininkai rimtai
mgina tramdyti savo siutusius pavaldinius. Vietnamo Mei Lai kai
me buvo truput kitaip. Vokieiai, kai jo per Soviet Sjung, savo
kareivi nestabd. Atvirkiai, skatino iaurumus, o genocid vykd
valstybiniu mastu. Nestabd vrikum sovietai - nei dorojant sa
vus, nei engiant per Vokietij. "Pravda" ispausdino Iljos Erenburgo
straipsn "Ubej evo" ("Umuk j"). Lietuvoje Vetrovo divizija irgi pa
liko kruvin tak.
Gaila sining Amerikos kari Afganistane. Lietuvi kari ten
irgi gaila. Jiems dabar bus sunkiau.

PAMAL DS BAN DITAI

I TAL M A F I J A N E T I K PA L E I D O T4 S4VO K4 PASAU

l, bet j naujai ir nuspalvino.

Bema visi tikri Italijos mafiozai religingi. Gal taip ieko psicholo
gins atsvaros savo neabejotinai nusikalstamiems veiksmams?
Haio plytel reikia padalyti 33 dalis, nes tiek met gyveno J
zus Kristus. Kiekvien gaball reikia peregnoti. Kiekvienas kokaino
maielis, padalytas porcijomis, kad tarpininkams prekeiviams gatvje
bt lengviau klientus aprpinti, btinai turi bti palakstytas ven-

PA M A L D S B A N D I TA I

35

tintu Lurdo vandeniu. ios apeigos utikrins verslo skm, o klient,

panaudojus per didel doz, apsaugos nuo mirties.
Mafiozai pripasta, kad nuudyti mog - nuodm. Bet jeigu
tai padaryta dl mafijos interes, ponas Dievas atleis. Neseniai po
licija netoli Neapolio, Kasai di Prinips vietovje, surado itaiging
bunker, kuriame gresiant pavojui slpdavosi "Kamoros" ("Camora"),
Neapolio mafijos, vadai. Viename bunkerio kambari buvo koplyia,
sienos padabintos popieiaus Jono Pauliaus II plakatais, ventj pa
veikslais, daug religinio turinio urnal ir laikrai. Tokios literat
ros rasta ir kambariuose.
Tas bunkeris pasaulio televizijoms buvo sensacija, bet Italijoje nie, ko nenustebino. Prie ketvert met buvo surastas ventasis Ratas,
suskaitytas taip, kad kai kurie lapai buvo klijuoti, o j kampai pagel
t. alia teksto - ranka raytos pastabos. Naujiena nebt didel, bet
ital karabinieriai t Biblij surado Bernardo Provencano (Bernard
Provenzano) , Sicilijos "Cosa Nostra" vado, slptuvje. Jis kaltinamas
nuuds 120 moni. Ant pamaldaus mafiozo kaklo kabojo trys kry
eliai, o kiense jis turjo penkis roinius.
Kai 1995 metais buvo aretuotas Ka tanijos mafioz bosas Santapa
ola, jo slaptavietje policininkai irgi rado rengt banytl. Stebtin
kolekcij vent paveiksl, kryi ir knyg turjo savo slptuvje ir
Toto Rina (Toto Riina) , ko gero, ymiausias Italijos udikas, paklojs
kelis imtus moni.
Robertas Savianas, kurio knyga rmiausi ruodamas jums pa
sakojim, pats klausia: i kur toks ukietjusi nusikaltli ven
teivikumas? Ekspertai tikina, kad aknys - tradicinis piet Italijos
gyventoj pamaldumas ir aukljimas.
Sicilijos teisjo Dovanio Falkons (Giovannio Falcone) nuomone
(jis praleido kelis imtus valand, kalbdamasis su aretuotais ma
fiozais, vliau buvo nuudytas) , tapti mafijos nariu - tai priimti kit
tikjim, tapti kitos religijos ipainju.
Net sugauti ir su policija bendradarbiaujantys mafijos nariai ne
noriai apie t ceremonij pasakoja. Vienas i jos ritual - kandidatas
kriktatvio ir svarbiausi klano moni akivaizdoje sipjauna dei-

36

K A R O T R I0B O S

ns rankos smili (audant juo paspaudiamas gaidukas) ir savo krau

ju patepa vent paveiksliuk. Tada j padega, laiko degant ant delno
ir taria priesaikos odius : "Jeigu iduoiau, tegul pavirsiu pelenais,
kaip itas ventas paveiksllis." Mafiozai i ceremonij iri labai
rimtai. Juk prisiekia vienu metu ir Dievui, ir eimininkui, kuris taip
gyja dievik savybi.
Tai nra koks nors senas ritualas - jis i laik. Kai 2007 metais
buvo suimtas Salvator Lo Pikolas (Salvatore Lo Piccolo), surado kor
tel, kurioje ranka buvo paraytas toks priesaikos tekstas. O smogikas
Salvator Grigolis (Salvatore Grigoli) pasakojo : " Kai jome nuauti
kunigo Pino Puglisijaus (Pino Puglisio) , visi persiegnojome ir pasa
kme: Dievo vardu ."
Mafiozai sitikin, kad dangaus ventieji juos remia. Sicilijos gauja
savo globja pasirinko mergel Marij, Kalabrijos gauja - arkangelus
Mykol ir Gabrieli.
Mafija vagia i Katalik banyios ne tik apeigas ir ventuosius,
bet stengiasi siterpti ir jos ventes. Per Didij savait traukia mal
dinink procesijos. J organizatoriai - dori mons, nuoirds kata
likai, susibr brolijas, kai kurioms j keli imtai met. Eiti pirmose
eilse, o ypa neti ventj paveikslus arba skulptras yra didel gar
b. Mafiozai veriasi gauti toki teis, dl jos antauoja arba paperka
brolijas.
Prie por met Sant Onofrijo miestelyje mafija savo naujiems,
labiausiai nusipelniusiems kareiviams suteik teis neti milinikas
Jzaus Kristaus ir Marijos statulas Velyk procesijos priekyje. Broli
jos pirmininkas atsisak juos priimti eitynes. Kit dien duryse rado
kulk, paleist i pistoleto. sikio vyskupas, ir procesija buvo atauk
ta. Taiau tokie drss poelgiai gan reti.
Paralelin mafijos religija bt karikatrin, jei Banyia prie to
nekit pirt. Mafija turi savo kapelionus. Augustinas Kapala (Au
gustino Coppola) , kur vadina mafijos kunigu, tnaniam slptuvje
udikui, jau mintam Toto Rinai, suteik Santuokos sakrament. Kai
iaros vietovn netoli Palermo namo i kaljimo gro trys gangste
riai, vietos klebonas sak skambinti visais varpais ir aukojo padkos

PA M A L D S B A N D I TA I

37

miias. Kunigas Duzep Dovinacas (Giuseppe Giovinazzo) leisdavo

mafijos bosams banyioje aukti pasitarimus, pats tarpininkauda
vo gangsteri ir j pagrobt moni eim derybose. Kitas Sicilijos
kunigas Dakomas Ribandas (Giacomo Ribando), inomas mafijos
alininkas, kart atvirai pareik : " Noriau, kad visi mano parapi
jieiai taip kartai mylt Diev ir Evangelij, kaip kai kurie mafijos
zmones.
Bet ilgas sraas ir kunig, kurie paaukojo savo gyvyb tikinda
mi bendruomens tikiniuosius, kad nieku gyvu negalima sutaikyti
mafijos ir Evangelijos. Pirmoji mafijos auka buvo kunigas Filipas di
Fortis, Sicilijoje nuudytas 1910 metais. Plaiai nuskambjo kunigo
Pino Puglisijaus nuudymas Palerme 1993 metais ir kunigo Duze
ps Dianio ( Giuseppe Diani) tis po dvej met Kasai di Prinipje.
Kai kurie kunigai Sicilijoje miias laiko ir pamokslus sako saugomi
policijos.
Palermo prokuroras Robertas Skarpinatas (Roberto Scarpinato) ,
pats labai religingas, sako, kad Katalik banyioje tikiniojo ir Dievo
santykius tvarko tarpininkas - dvasininkas. Nelygu, kur ir kaip buvo
aukljamas, jis gali bti mafijos arba antimafijos kunigas.
Dalis kalts tenka ir Banyiai. Katalik banyia dar nesugeba,
sako jis, nedviprasmikai iuo klausimu kalbti. Todl danai ir ma
fiozai, ir j aukos sdi suoluose toje paioje banyioje. Kai kuriems
ne tokiems iprususiems dvasininkams utenka, kad mogus - ne
svarbu, kiek jo siela suterta baisiais nusikaltimais, - dalyvaut religi
nse apeigose, kalbt poterius, priimt sakramentus.
Po Antrojo pasaulinio karo Italijos episkopatas tyljo mafijos klausi
mais, nes mafija buvo svarbus sjungininkas kovoje prie komunizm.
Pirmasis popieius, kuris rytingai pasmerk mafij, buvo Jonas
Paulius I I . Jis pats savaip buvo pakliuvs j spstus. Pirm kart
Sicilij jis aplank 1980 met lapkriio 20 dien. imt tkstani
Palermo gyventoj, ijusi gatves jo pasveikinti, ir milijon televi
zijos irov visame pasaulyje akivaizdoje papamobiliu popiei ve
Andelas Sina (Angel Siina), stambus "Cosa Nostros" ulas. Tai buvo
didiausia mafijos viej ryi pergal. Bet 1997 metais irgi SicilijoV

38

(I

KARO TRIBOS

je, Agridente, popieius trenk ganytojika lazda em ir suuko :

"Dievas pasak: neudyk! Jokia mafija to statymo pakeisti negali. At
siverskite !"
2010 met vasar Italijos vyskup konferencija vieai pasisak ma
fijos klausimu. J pavadino viu, grauianiu pietin Italij. Sprsti,
kokie bus to pasmerkimo rezultatai, dar anksti.

K VAILIAI N E LAIM P RI AUKIA VISI E MS

PA RY I UJ E VY KO D E M O N ST RAC I J A , N E P I R M A I R

n e paskutin t dien ir t savait, tik iek tiek kitokia. Madaug

8oo moni protestavo prie merijos draudim organizuoti miting,
kurio kis "Vynas ir dera".
Viskas atrodyt nekalta, pranczikai aisminga, lyg ir nebt ko
valdiai kitis. Merija susirpino todl, kad demonstracija buvo provo
kuojanti. Per interneto dienoraius sukviesti mons taip norjo protes
tuoti prie neva Pranczijos islamizacij. Gerai inoma, kad religingas
musulmonas pirtu nepalies nei vyno, nei kiaulienos. Demonstrantai
eityni prieakyje ne tautin Pranczijos trispalv ir kelias deras.
Kiaul tapo kovos prie -Koran simboliu ne tik Pranczijoje. Ita
lijos " iaurs lygos" - partijos, artimos buvusiam premjerui Silvijui
Berluskoniui (Silvio Berlusconi), veikjai su Senato vicepirmininku
veda pasiganyti pariukus tose vietose, kur buvo planuojama statyti
meetes.
Norvegijoje Bergeno miesto tarybos narys suman kit kovos u
principus bd. Miesto gyventojus jis paragino ikabinti prie nam
kiauli kojyi, o per garsiakalbius leisti kiauli viegim, jeigu mies
to valdia leis musulmonams melstis po atviru dangumi.
Didiojoje Britanijoje, Niuporte, pasilyta nauja sporto aka. Da
lyviai susirenka prie meets ir varosi, kuris toliau numes kiauls
galv. Britai, kaip inoma, sporto fanatikai. Prie meets susirenka
daug dalyvi ir kikenani irov. Ta sporto aka jau propaguojama
JAV, Levistaune.

K V A ! L I A I N E L A I M P R I A U K I A VI S I E M S

39

Indijoje religin tampa ypa atri. Kasmet per susidrimus arba

upuolant i pasal ten va keli tkstaniai moni, Bangaloro
mieste musulmon minia susirm su policija, nes paaikjo, kad j
meetes buvo primtyta kiauli galv.
Dabar pamginkime sivaizduoti Europos musulmon padt. Jie
buvo pakviesti arba atvyko patys, kai pranczai atsisak valyti savo
ivietes. Ir ne tik. Automobili pramon, chemijos gamyklos, audi
mo ir siuvimo mons, maisto apdirbimas ir daug kit ekonomikos
ak Vokietijoje, Pranczijoje, Belgijoje, Olandijoje - beveik visose
Vakar Europos alyse - neveikt be imigrant. Kai kurie i musul
mon neturi kitos tvyns. Ne tik todl, kad j tvai ir seneliai gim
Europoje, bet ir dl to, kad j gimtins: Tunisas, Alyras, Marokas,
kitos kolonijos - pai prancz ar belg buvo vadinamos ujrio de
partamentais, o t kolonij gyventojai - Pranczijos pilieiais. Alyre
ir kitur spalvotieji vietos gyventojai kartais masikai kovodavo pran
cz pusje ir kratiei buvo nekeniami. Dauguma j net jokios
kitos kalbos nemoka, Europoj e baig mokyklas, uoliai dirba, moka
mokesius. Yra, inoma, ir toki, kurie piktnaudiauja paalpomis ir
visokia parama, bet parodykite kaim ar miestel, kur ir tarp baltj
toki nebt.
Islamas - grai religija, jeigu nenusirita fanatizm, tokias ko
vingas radikal sektas kaip vahabitai ir panaios. Korane nesakyta
moterims dengti veido. Dauguma kit kratutinum, kuriuos dabar
matome islamo alyse, atsirado vliau, kovojant prie asimiliacij ir
ypa vyrams bei vis ri ventikams siekiant sustiprinti savo val
di ir tikinij priklausomyb. Irgi ne naujiena, tai bdinga ne vien
islamui.
Dabar pabandykime sivaizduoti, sakysim, arab kilms paau
gl Pranczijos vidurinje mokykloje. Truput rudas, didelmis kaip
juodslyvs akimis. Jis tikintis musulmonas, kaip jo tvai. Meet vieta, kur jis gali susikaupti, bendrauti su Aukiausiuoju. Gerai tai
ar blogai? Manote, jis neturi ginti savo meets? Ar js neoktumte
ginti banyios, jeigu jos ventoriuje kitos tikybos mons tyia svai
dytsi nudvsusiomis katmis ir iurkmis? Js privaltumte savo

40

KARO TRI BOS

ventov ginti, kitaip koks js vyras, koks mogus. Neturtumte ki

tos ieities.
Pro al traukia "Vyno ir deros" eityns. Manote, klass draugai t
juodaak vaikin paliks ramybje? Netrauks jo per dant, nekabins ko
nors negraaus - ir numirk kaip juokinga - jam ant nugaros? Ar jis
turi kur pasidti, kur dingti?
Turi. Iekos kovingo, protingo, ikalbingo ventiko - imamo ar
mulos, kuris j patikins, kad jis nra niekingas padaras, netgi atvirk
iai - vienutlis teisuolis. Ir parodys jam keli. Galbt keli aminy
b rojuje.
Tai nra abstrakios prielaidos. Patys nuomiausi dihadistai - sa
viudiai, kurie pasirodo Afganistano, Jemeno karo laukuose, - dabar
atvyksta i Europos ir JAV. Jie iprus, moka kalb, puikiai perprat
europiei psichologij ir moka savo inias panaudoti. Juos gamina
ms visuomens.
Galtumte pasiklausti : o mums kas rpi? Lietuvoje maai mu
sulmon, o dar maiau tarp j fanatik. Jie nei persekiojami, nei i j
tyiojamasi. Tiesa. Turime kitoki, sav rpesi, ir atrodyt, kad
an pasaul galtume irti ramiai.
Bet ar tikrai esame tolerantiki kitiems ir kitokiems? Ar neatkrei
pte dmesio, kaip daugelis lietuvi pirma pasitaikiusia proga rodo
chamo snuk?
Jei pasiirsi veidrod - nepads. Jame visi esame gras kaip
angelas Gabrielius. Pasiirkime kaimynus. J nuomone, jie irgi
labai gras.

GRYB KARAS
] E I G U KARTA I S M A N O T E , KAD S KA N D I NAV I J O S TAU

tos, vieno kraujo broliai, gyvena neapsakomai draugikai, rankutmis

susikabinusios oka ratel, - nejuokinkite. Tank skandinavai vienas
prie kit nesiunia, ypsosi vieni kitiems, bet mogaus natra kei
iasi negreitai.

G RY B K A R A S

41

Dan laikratis "Nyhedsavisen" ispausdino straipsn griausminga

antrate: " ved politika dan atvilgiu - kultrinis imperializmas".
Pasak straipsnio, du dan mokslininkai "po kruoptaus, daug met
trukusio tyrimo" padar ivad, kad ved bald koncernas "Ikea" (j
inome ir Lietuvoje) smoningai ir nuolat emina danus. Kaip? Ver
tingesni baldai - minktasuoliai, knyg lentynos - pavadinti vedijos
miest vardais: Stokholmas, Malm, Kiruna; lovos ir spintos - Norvegi
jos miest vardais. Suomiki vardai palikti kdms ir stalams, o viskas,
po k vaikiojama ir trypiama kojomis: kilimai, takeliai ant grind ir
luostekls, koj valytuvai (tai labiausiai eid danus) - puikuojasi Da
nijos miest vardais. "Ikea" aikino, kad tai atsitiktinumas, kad tie pa
vadinimai sukurti seniai - krjai jau pensininkai. auktai po piet.
Ak, prabilo ir mokslininkai? Tada jau tem dmes atkreip ir vi
sos Europos spauda: "The Daily Mail", "The Independent", net rimtasis
"Der Spiegel". O Danijos spauda dundjo toliau : "Danija nebus ved
paluost !" O kaip uvir dan nacionalistai ! Kuokteljusi yra visur.
Jie pareikalavo, kad vedija grint Danijai Skanij, pietin vedij,
kadaise priklausiusi Danijai. Kaip tik Skanijoje yra pagrindin "Ikea"
bstin.
"Danijos urnalistams pavyko i spintos itraukti lavon, - pasak
Oslo universiteto antropologas Eriksenas. - Skandinavija turi daug
toki lavon, bet itas, danikasis, dvokia labiausiai. Abi tos alys il
gai grmsi dl viepatavimo ms pusiasalyje", - norvegas negailjo
paaipos abiem pusms.
Iki XVII amiaus Skandinavijoje vyravo danai. Jie daug met vald
Norvegij. Vliau, karaliaus Gustavo Adolfo laikais, ikilo vedija ir
i esms pajung region. Po Napoleono kar Norvegija atiteko ve
dams, to danai jiems negali dovanoti iki ios dienos, nors Norvegija
jau imt met nepriklausoma valstyb.
Prieikumas justi abipusse paaipose. "Kaip atpainsi, kad atsi
drei vedijoje?"
Atsakymas : "Karvs ten graesns u moteris."
Viena savivaldyb didiulje reklamos lentoje prie plento ura :
"Saugok Danijos var. Padk nuneti ved kelt".

42

KARO TRI SOS

Turimas omeny keltas, plaukiojantis tarp vedijos ir Danijos, ir

tai, kad vedai atvaiuoja Danij prisigerti, nes ia pigiau ir ne to
kia grieta policija. Organizuojamos specialios ved ekskursij os
Kopenhag. Pastami danai Kopenhagoje man sakydavo : "Nekreipk
dmesio tuos girtuoklius. Tai vedai." Beje, panos irgi geria, ko gero,
dar daugiau. Ypa senoj o uosto, jau vadinamo Naujuoju, rajone. I
pradi netikjau, maniau, danai gdijasi ir bando savo garb ginti.
Paskui siklausiau: tikrai, vedikai kalba. Jeigu dar paj gia pakalbti.
vedai norvegus iri atlaidiai, bet danas j akyse - nevertas
pasitikjimo nevarus lengvapdis.
Dvi savaites dan spauda burbuliavo ir taksi straipsniais, ku
riuose jau buvo smerkiama visa ved tauta. Tarptautinis amerikiei
leidiamas laikratis " International Herald Tribune" nusistebjo : "To
kios modernios alys, o jose vis dar tiek daug ksenofob."
Istorija tuo nesibaig. urnalistai i rimtesni laikrai m ie
koti tos dviej mokslinink komisijos, kuri "ilgai ir nuodugniai" tyr
koncerno "Ikea" ir apskritai vedijos kultrin imperializm. Paaik
jo, kad jokios komisijos, nei tyrimo, nei mokslinio praneimo nra ir
nebuvo.
"Man paskambino urnalistas ir paklaus, ar atkreipiau dmes,
kaip pavadintos firmos "Ikea" paluosts, - pasakoja profesorius Tro
elis Mylenbergas, kuris minimas kaip tyrimo autorius. - Klausimas
mane kiek nustebino. Atsakiau : neinau, pavartysiu "Ikea" katalog.
Kit dien iriu - a laikratyje jau nurodytas kaip "isamaus, daug
met trukusio" tyrimo autorius. Pasiaipiau, bet vliau, kai visa ta is
torija susidomjo Europos dienraiai, man jau buvo nejuokinga."
Tai vyksta alyse, kurios nekariavo viena prie kit imt met,
kuri kalbos labai panaios, siaknijusi demokratija, gyvenimas sta
bilus, vyriausybs keiiasi tvarkingai, ratingumas beveik imtapro
centinis, tokiu pat vardu - krona - vadina savo pinigus, kur visika
laisv vainti, kurti versl, kur nra religini trini.
Ko tada stebtis, kad Lietuvoje irgi yra bedioni?

G RY B K A R A S

43

A LY S I R M O N S

ANGL TAUTA, KALBA IR ETIK ETAS

T U R B T V I S I I N O M E , KAD A N G LA I DAU G KA L B A

apie or. Susitikus btinai pasakys: "Graus oras, ar ne?" Arba: "Sau
sis, o gana ilta, tiesa?" Atsakymas irgi skambs panaiai: "0, pernai
iuo metu buvo aliau, tiesa?" Arba: " Kiek vsoka, ar ne?"
Ne anglams, net puikiai mokantiems kalb, gyvenantiems Didio
joje Britanijoje gal deimt met, kit kart atrodo, kad britai be galo
susirpin atmosferos slygomis ir aminai nusteb dl t savo or ir
j pokyi. Gal todl, kad salos, splioja usienieiai, - ia pat vande
nynas.
I tikro Brit sal klimatas niekuo ypatingu nepasiymi, maai
skiriasi nuo msikio - tik minktesnis, iem beveik visada alia.
Nebna joki tornad, muson, cunami, labai retai lsta pra
tingos audros. Kalbdamas apie orus, anglas visai ne apie juos kalba.
Sakinys apie orus visada baigiasi klausimais: "Ar ne?", "Tiesa?" Tai ri
tualas, kodas, angl slaptaodis, padedantis nugalti jiems bding
santrum, udarum, bet ir neprikiamai suteikiantis kitam mogui
galimyb pratsti pokalb arba j mandagiai nutraukti, atsakius kokiu
nors nieko nereikianiu "uhum" ar "tikrai". Toliau kalbtis nebti
na. Bet visai nieko neatsakyti ar nors nenumykti - nemandagu. Bt
tas pat, kaip neatsakyti pasisveikinim. Ir visai nebtina toliau k

45

nors ivedioti apie orus ar pereiti prie kokios kitos temos. Pats angl
pasisveikinimas, j "How do You do", "How are You" ar kiti variantai
irgi savotiki. Ivertus lietuvi kalb bt : "Kaip jums einasi", "Kaip
laikots." Taiau klaida bt suprasti t sakin kaip klausim ir imti
aikinti, kad nusilaute koj, kad vedte ar panaiai. I tikro js
niekas nieko neklausia, o sveikinasi, ir net be jokios klausiamosios
intonacijos. Ipruss mogus atsako lygiai taip pat, irgi be klaustuko
sakinio pabaigoje.
Bej e, itaip Anglij oj e daniausiai sveikinasi auktuomen ir in
teligentai. emesns klass, darbininkai ir jaunimas daniau sako :
"Sveiki !" ("Hi !") Kadangi anglo sakinys apie orus yra paslptas pa
sisveikinimas, j btina ne tik atsakyti. Atsakymas turi bti prita
rimas. mogus sako jums: " alta, ar ne?" Js atsakote: "Mmm, labai
alta", nors galbt esat suprakaitavs. Nesutikti - rimtas etiketo pa
eidimas.
Anglijoje etiketas, mandagumas svarbiau negu logika. Juk " Laba
diena" niekas neatsako: "Ne, ne laba diena."
Kitas brit savitumas - dl or jie gali skstis, kniaukti, kad alta,
kad lyja be perstojo ar lapia vasara - bet tik su savikiais. Usienietis
NEGALI KRITIKUOTI BRIT OR. Klimatas anglui - kaip eimos
narys. mogus pats gali skstis savo vaik (ar tv) elgesiu, taiau
kritika i alies nepriimtina. Rodyt js neisiaukljim.
Danai vainjame Anglij, tkstaniai msiki ten dirba. Ne
retai girdime juos sakant: "Mokame anglikai, o susikalbti negalime.
Su kitais imigrantais - taip, o su tikrais anglais - niekaip. Nos rieia,
ar k?"
Tikrai daugelis ms proi ir manier, kurios Lietuvoje isiau
kljimo virn, ten - kaip stiklu per akmen. Ir joks anglas tau to ne
pasakys, nors tu svilink j ant ltos ugnies. Nes jiems nuo pat vaikysts
diegiamas kitas svarbus angl bruoas: "Nestumk kito mogaus ne
patogi padt."
Atvaiavo rus pirkliai London. Dar caro laikais. Padav j iems
arbatos. Pirkliai pila arbat lktut, kaip Rusijoje buvo prasta, ima
cukraus gabaliuk, sriubioja. Anglai, nei susivalg, nei susikum-

46

A LY S I R M O N S

iav, visi kaip vienas, tarsi nematomam dirigentui lazdele moste

ljus, daro t pat. Kai padav po dubenli ilto vandens su citrinos
skiltelmis pirtams nusiplauti, rus pirkliai vandeni igr. Tuoj pat
t pati ramiausiu veidu padar ir eimininkai.
Anglijos visuomen susisluoksniavusi i klases. Panaiai kotijoje,
Velse, iek tiek maiau Airijoje. Kitose anglikai kalbaniose alyse Jungtinse Valstijose, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijo
je - dar maiau. Anglijos auktoji klas - tai karalikoji eima, senoj i
aristokratija - hercogai, grafai ir vadinamieji seni pinigai. Tai turtin
gj sluoksnis, bet ne udirbs tuos pinigus neseniai, o paveldjs
per pastaruosius du imtus met - ne vliau. Finansin aristokratija
visada bus susigiminiavusi su bajorikja aristokratija.
Laiptu emiau - auktesnysis vidurins klass sluoksnis. Tai in
teligentija, bet tik keli kart senumo. Aukti karikiai - i aukt
kariki eim, kai kurie - bet ne visi - yms medikai, juristai, ban
kininkai, didij Anglijos universitet profesra. Dar laiptelis e
myn, ir turime vidurin-vidurin klas, lietuvikai gal bt vidurins
klass viduri. Dar vienas laiptelis - ir jau bus emutinis vidurins kla
ss sluoksnis. Jam priklauso visi, kas nedirba fizinio darbo.
Paioje piramids apaioje - gausiausia klas : darbininkai ir smul
ks tarnautojai. Vartojant marksistin terminologij - proletarai, nors
toks proletaras greiiausiai gyvena nuosavame name su nedideliu so
deliu, turi automobili, bent kart per metus vaiuoja ilstis i usienio
kurort ir gaus pensij, i kurios gals padoriai gyventi.
Priklausymas vienai ar kitai klasei nesusietas su pinigais, su pa
jamomis. Profesija irgi turi maai reikms. Klas paveldima gims
tant. Beveik kaip Indijos kastos. Paalinis, irintis i Londono mini
ar keleivius metro vagone, to nematys. Labai margi, bet anglai, ir tiek.
Taiau anglas pasakys, ypa jeigu bus itarti bent keli odiai, kas ku
riai i penki klasi priklauso. (Jeigu auktuomens mogus vaiuos
metro arba eis minioje.)
Priklausym klasei rodo drabuiai - ne tiek j kaina, kiek drabu
i pobdis. Auktuomens vyras niekada neusivilks visikai nauj o
drabuio. Jis bus naujas, bet truputi paglamytas. Princas Filipas, ka-

A N G L TA U T A , K A L B A I R E T I K E T A S

47

raliens Elbietos II vyras, rengiasi tik taip. Vindzor dinastijos mote

rys - maiau ir Jos Didenyb, ir Jos Prakilnyb princes An - rengiasi
elegantikai, spalvos suderintos. Bet drabuiai niekada nebus vienos
spalvos, tarkim, turkio spalvos skryblait, varkelis, sijonas, rankinu
kas ir bateliai. Bus aliai ydri, bet skirting atspalvi. Tarsi neuteko
pinig vienam atspalviui.
Ypa klas iduoda kalba. Tie patys daiktai vadinami skirtingais
odiais, ir t odi daug. Pavyzdiui, auktosios klass mons
.
.
.
vengia sa kyt"I "as ". Sa ko "vienas ". I r ne "mes ", o "vieni" ". N e "mums ", o
"vieniems". Arba i viso praleidia vard, tarsi telegram rayt.
Dar labiau skiriasi tarimas. Auktuomen beveik netaria balsi.
emutinis sluoksnis beveik netaria priebalsi. tai sostins pavadi
nimas - London. Auktuomens mogus pasakys LNDN, dirbantis
fizin darb - OON.
Tarpusavyje anglai susikalba, nors daniau daug k spja, negu
supranta vienas kit. Bet kai atvaiuoja usienietis, sakysim, angl
kalbos dstytojas i Lietuvos, graiai imoks taisykling Oksfordo ir
BBC tarsen, jis bna pribloktas ir labai nusimins. Siaubas, jei jis
dar ir mokini ekskursij atve. Nes pirmas por savaii Londone
jis maai k supras. Man taip buvo ne kart.
Taksi vairuotojai vien tik "kokniai", emiausios klass londonie
iai. Gali pamginti susikalbti, juos specialiai moko, bet geriau para
yk jiems ant popieriuko. Vidurins klass ir j pogrupiai irgi turi savo
kalb. Ir sakinio daryba kitokia. Skiriasi daug daugiau negu, sakysim,
emaii nuo raytins lietuvi kalbos.
Klass nesimaio, tai nemanoma. sivaizduokime mergin, nute
kjusi auktesn klas. Arba vaikin, vedus, kaip sakoma, " vir".
Tas pat, jeigu veda ar teka "emyn". Juk vadinsi daiktus kitais odiais
negu tavo aplinka. Kitaip atrodysi. Neatsikratysi akcento. Elgesys bus
visai kitoks negu t, tarp kuri pakliuvai. Prarasi buvusius draugus,
nauj negysi. Vis laik bsi svetimknis ir kliuvinys.
Be abejo, bna visko. Bet mirios poros retos ir gyvena trumpai.
Taip jau daug imt met. Tik odis "klas" ms dien Anglijoje
vartojamas retai, ir usienieiui geriau jo neitarti. Ypa auktesns
"

48

A LY S I R M O N S

klass akivaizdoje. Visi ino, kaip yra, bet barjero neperengia, nors
jo tarsi nemato.
Apskritai veidmainikumas labai siaknijs angl visuomenje.
Maloni ypsena, malonus balsas, o galvoja savo. Apie proletarus sako:
nedideli pajam grup ar mlyn markini mons, ne tokie isi
lavin pilieiai.
Anglai drovs. Tie, kas matte, kaip elgiasi atvaiav Lietuv
futbolo sirgaliai, nesutiksite su manim. Taiau briai girt, apsikars
iusi vliavomis ir savo klubo simbolika brit ar nuog upakali
rodymas ir taip toliau - atvirktin drovumo pus. Gr namus,
savo staigas ar parduotuves, jie vl bus santrs ir korektiki. Atsipa
laiduoja ir siunta bryje. Lietuvoje atsipalaiduoja ne todl, kad ms
al laikyt nereikminga. Taip elgiasi sekiodami savo komandas ir
po kitus Brit sal miestus, taip pat po Pranczij, Vokietij. Ten per
pagrusi sirgali mutynes net uvusi bna. Prisigalvoja ir kitoki
bd itrkti i kasdienybs.
Kart sustojau degalinje. Staiga - BRUM BUM BUM - lk brys
baikeri ant motocikl, gal koks trisdeimt. Juodos odos kombinezo
nai, utrauktukai ir kitos gelels, almai kamuoliai, nepermatomi
antveidiai. Spardosi, keikiasi, rkauja. Paiurpau : gali kliti. Vienas
sustoja alia mano mainos. Nulipa, nusivoia alm - netikiu savo
akimis. ila bobut. Gal eiasdeimties, nedidel, apskritut, ili
plaukai isidraik, suprakaitavusi, bet laiminga. Turbt kokia moky
toja ar buhalter. Viso brio baikeriai, vyrai ir moterys, - panas.
Keliauja po al apsimet kitokiais ir labai kietais.
irkit, koks drovus anglas, kai reikia sveikintis. Neino, turi pir
mas itiesti rank ar laukti. Danai bna, kad rank lyg tiesia, paskui
atitraukia sutriks ir lyg pamosikuoja. Kai jus supaindina, rankos
paspaudiamos, bet labai greitai, abiej itiestos kiek galima toliau,
kairioji pamirta, ir joki tapnojim per pet.
Taip pat ir prisistatant ar pristatant. Verslo ar diplomatiniuose su
sitikimuose aiku: pasakai savo vard ir pavard. Visai kitaip vakar
liuose ar kituose susibrimuose. Ten savas ir labai grietas etiketas.
Priimta pakalbinti nepastam mog . Bet jei alud vos js ameri-

A N G L T A U T A , K A L B A I R E T I K E TA S

49

kietis garsiai pasakys : "Sveiki, a Donas Smitas i Ajovos", ir dar rank

ities, anglai susig, tarsi pro lubas bt prapliups lietus. J akimis,
tai baisus netaktas. Daugi daugiausia atsakys : "Sveikas, sveikas." Ir,
inoma, savo vard nesakys. Norite pasikalbti? Pradkite nuo oro,
paskui gal apie aplink, bet visada tik teigiamai. Jeigu pokalbis usi
megs ir bus domus, gal anglas po poros valand ir pasakys savo vard.
Tik leiskite jam pirmam t padaryti. Anglui jo vardas - labai intymus
dalykas, tai jau biiulysts pradia.
Jeigu tiesiai klausite apie profesij, gyvenamj viet ar ko nors
asmenikai - anglas jausis, tarsi jam dant trauktumte. Turite bti
nedrsus, susivars, nerangus. Netiktina, prieingai negu kur kitur
pasaulyje, kaip tik tai Anglijoje yra gero auklj imo poymis. Ir, ino
ma, niekada negalima girtis - nei odiais, nei tonu. Dieve saugok!
Apie save geriausia kalbti ironikai, menkinant save. Tik tada pa
nekovo ausis taps draugika. Anglai i esms nekenia pagyrn ir
net menkiausio pasiptimo. Anglas pasakys : "Et, truput sportuoju."
O paskui suinosi, kad jis - olimpinis empionas. Arba: " Et, kai trini
vis laik t pat, tai kartais, trumpam, kas nors ir pavyksta." Galva
nuleista, akys on, visas toks sutriks. Pats niekada nepasakys, nors
gyvam lupk od, kad jam iemet teikta Nobelio premija.
Tiesa, apie rimtus dalykus kalbama rimtai. Bet grieiausiai drau
diama susireikminti, sureikminti savo darb, eim, net taut, jos
istorij ar kokius nors laimjimus. Neleistina bti ikilmingam, pom
pastikam. Tai sukelia paaip, nors visada slepiam. Jei norite - tai
irgi galite vadinti angl veidmainikumu.
Dauguma taut juokams turi atskir laik ir viet. Anglijos visuo
menje humoru, ironija, gerairdiku paerzinimu, kartais net tyiniu
kvailumu supinama viskas. Ypa vertinamas ironikas pavojaus, pad
ties reikmingumo menkinimas.
Kai Anglija dar turjo kolonij, vald Indij, kart tkstaniams
sukilli puolant angl fort jauno leitenanto krtin kiaurai pervr
ietis. Krisdamas jis pasak draugams: "Turbt iandien pavluosiu
gubernatoriaus primim."

50

A LY S I R M O N S

Skaitytojas paklaus: "Koks ia juokas? Kur ia humoras?"

Suprantamas klausimas. Angl humoras subtilus, rafinuotas, o
ironija ir sumenkinimas - pirmiausia savs - visada susipyn. Sun
kiai sergantis, ltins ligos isekintas anglas pasakys: "Turiu iek tiek
nemalonum." Nelaim, katastrofa: " K gi, ne visai taip, kaip biau
norjs." Mato ad ugniauiani grauol: "Gan daili." Puikus
spektaklis ar loterijoje laimjo milijon : "Neblogai."
Mums sunku suprasti santri angl paaip, o j iems ms anek
dotai daniausiai atrodo primityvs. Jeigu to nesuvoksi, niekada An
glijoje nepasijusi kaip namie. Niekad nesuprasi, kada anglas juokauja,
kada ne.
Britai ekscentriki. Mgsta keistus, kartais pabrtinai konserva
tyvius drabuius. J maistas prastas. Grietai laikosi eils.
Jeigu du mons laukia autobuso, stos vienas paskui kit. Bet jeigu
kas nors lenda be eils - retai k nors sakys, gal tik akis pavartys. Nes
nesikiti kit reikalus ir nestumti kit moni nepatogi padt dar viena angl savyb.
Apie j sportikum. Visi aidimai su kamuoliu ir daug kit atsirado
Anglijoje, futbolas - dar XIII amiuje. Tada tai bdavo bern mutyns,
kaimas prie kaim. Futbolo chuliganizmas irgi ne i dien iradimas.
Pirma buvo mutyns, o futbolas isirutuliojo i j. Anglai maiktauja:
"Nujau pasimuti, o jie ten, pasirodo, tik futbol aidia."
Aluds, tiksliau pasakius, pabai (angl Public house trumpinys viei ir atviri namai) - tautin institucija. Kitose alyse pilna aludi,
pasivadinusi pabais, bet tikri - tik Anglijoje ir apskritai Brit salose.
Yra baras, galima suvalgyti kok nors lengvai pagaminam patie
kal, yra laisvalaikio aidim : biliardo stal, galima pamtyti strlytes
taikin ir dar keletas kitoki, bet pa bo esm ne ta. Pabas kelias valan
das tampa antrais susirinkusi vyr namais, ia nemaai ir moter.
Barjerai tarp klasi pabe maai pastebimi. Nuolatiniai lankytojai va
dina vienas kit vardais arba ironikomis pravardmis. Santechnikas
bus Kiauras, liesa ponia - akut, gydytojas tiesiog Dokas. U pabo
sien niekas t pravardi neino, nes net nuolatiniai jo lankytojai

A N G L T A U T A , KA L B A I R E T I K E T A S

51

nesilanko vienas pas kit, danai net neino, kur kas gyvena. Visa j
paintis ir biiulyst, nors gali trukti deimtmeius, - tik pabe.
Galioja grietos etiketo taisykls, nors neinaniam atrodo, kad
toki nra. Pabe yra staliuk, bet nra padavj. Ne kart maiau:
eina usienieiai, kartais visas brelis, susda, laukia, paskui ieina
piktindamiesi, kad Anglijoje blogai aptarnaujama.
Usisakyti reikia bare, o nusineti prie staliuko paiam. Barmenas
(j gali bti keli) dirba gerai, sukasi kaip vijurkas ir stengiasi aptar
nauti visus, bet kartais tenka atkreipti jo dmes. Tai turi bti daroma
be odio, aukimo, mosikavimo rankomis, spragsjimo pirtais ar
beldimo moneta. Visa tai laikoma vulgarybmis. Jeigu publika kaitu
si, o savaitgalio vakarais ji visada kaitusi, gali gauti sprand. Manda
gus bdas - pagauk barmeno vilgsn. Dar gali laikyti rankoj e tui
stiklin, jeigu nori, kad papildyt, arba pinigus, jei nori sumokti. Tik
nemosikuok tais daiktais.
Kai eina nuolatinis lankytojas, kiti nuolatiniai sutinka j garsiais
auksmais, o barmenas jau pila jo mgstam alaus r. Nuolatiniai
ia visada susispieia breliais. Jie turi sav etiket. Kuris nors pasa
kys: "Mano eil, ar ne?" Apsidairs, kok grim ir koki r kas jo
brelyje geria, eina prie baro, usako ir btinai priduria: "Ir vien tau."
Vadinasi, vienas grimas barmenui. Tai arbatpinigiai. Tas linktels
galva, pasakys "ai". Paskui eina kitas, ir taip visi i eils. Usakantis
al turi sumokti ir atneti. Bandyti isisukti, kai ateina tavo eil, ar
delsti - baisi negarb. Liksi vienas. Brelyje ginijamasi, net rkau
jama - apie politik, sport ar automobilius, - bet tol, kol usakym
ratelis sukasi, mutyni nebus. Nes usakyti grim - tai draugysts
rank itiesti.
Usienieiai gali daugelio t subtilybi neinoti, ir j iems bus at
leista. Taiau nedovanos ir irs kaip laukin, jeigu barmeno pa
pras jis nepridurs odelio "praau", o gavs nepasakys "ai". Tie du
odiai ia vartojami daniau negu kur kitur pasaulyje.

52

S A LY S I R M O N S

N EBYLYS IR UNIUKAS
K E TV E R I M E T B E R N I U KAS I TA R P I R M 4 O D

gyvenime netrukus p o to, kai per gimimo dien gavo dovan uniuk,
mops kalyt, ir vl tapo nebyliu, kai tas buvo pavogtas, Berniukas
Liamas gyvena Anglijoje, Vakar Jorkyre. Mopsiuks vardas Mil.
"I jo burnos nesilieja odiai, nors inome, kad viduje jis klykia :
Kur m a n o Mil ? Kur ji ? - Berniuko mama Eim (Aimee) labai susir
pinusi. - Jie i tikro buvo tap geriausiais draugais. Laimingi aisdavo
valand valandas. Tiesiog netiktina. Mano snus nesugeba ilgesn
laik kuo nors domtis, nauj i aislai jam visada greit nusibosta, bet
dl mopsiuks djosi nuostabs dalykai. O dabar jis vl usidar savo
kiaute."
Maasis Liamas serga - nesugeba mokytis, jo vystymasis sultjs.
Taiau prajus dviem savaitms, kai gavo dovan uniuk, jis itar
du pirmuosius savo odius: uo, paskui mama. eima gyvena kaip
dauguma angl - nedideliame nuosavame name, turi kiemel. Jame
mopsei buvo pastatyta udaroma bda. I ten kalyt buvo pavogta.
Motina tais snui kit uniuk, bet jokios paguodos. Vaikas j stu
mia alin.
"Liamas su Mile buvo neiskiriami draugai, matau, kaip snaus
irdis plyta i sielvarto, - pasakoja motina. - Jis vis eina prie Mils
namelio ir dauo dauo kumteliu stog."
Mopsyt berniukui per gimtadien padovanojo senelis. Jis pasako
ja: "Vos tik berniukas pamat Mil, akys usideg diaugsmu. Jis buvo
toks laimingas. Kalyt irgi buvo apsvaigusi i laims, visa virpjo su
prasdama, kad ja domimasi. Buvo grau juos irti. Draugyst ber
niuk pakeit. Po dviej savaii jis itar pirmuosius du savo odius
ir matme, kad stengiasi pasakyti "tte". Dar prie savait mudu su
jo mokytoju stebjoms, kiek daug Mil padjo berniukui. O tada . . .
matote, kas vyko."
Ekspertai sako, kad draugiki naminiai gyvulliai danai padeda
mokytis turintiems sutrikim vaikams. Jie aikina, kad su uniuku
vaikai gali kalbti drsiau negu su mogum. uva nepasmerks, nenu-

N E B Y LY S I R S U N I U K A S

53

sijuoks, net neisiieps. Jam visai nerpi, kad odiai galbt itariami
neteisingai.
Britai pasaulyje inomi kaip didiausi gyvnli globjai. Kai inu
t apie vyk pasirod dienratyje " Daily News", pasipyl dl vagysts
pasipiktinusi skaitytoj laikai, internetas net dzg nuo protest.
Keli verslininkai paskelb, kad u Mil sumoks ipirk, gerokai di
desn, negu mopsai kainuoja namini augintini parduotuvje. Poli
cija tiria vyk kaip rimiausi nusikaltim. Pirmais tariamaisiais tapo
kelios apylinkje gyvenanios kin, vietnamiei ir korjiei eimos,
nes kai kurioms t taut gentims jauni uniukai - skanstas.
Britai net kreipsi karalien praydami sikiti.

DANAI MOKA GYVENTI

TY
rimo organizacija "Gallup" pradjo matuoti, kiek kiekvienos visuo
mens mons patenkinti kasdieniu gyvenimu, ms kaimynai danai
visus keturiasdeimt met uima pirmsias vietas.
Toje maoje karalystje yra visko : mons serga, mirta, pavydu
liauja, skiriasi, udosi, bna visuotini streik ir politini skandal,
mogudysi, per finans kriz bankrutavo imtai moni. Bet net
usienieiai sutinka: danai patenkinti gyvenimu. Kodl?
Matau ironikai patempt skaitytojo lp: "Niekai. Duok man
krv pinig, ger nam - a irgi bsiu laimingas."
Kaip tik tai ir reikia isiaikinti, nes ms, lietuvi, visuomen
ypatinga, nors to gal nepastebime. Visi mes - vargo pels. Ir tie, kurie
dabar turtingi, ir tie, kurie ne. Visi perjame t pat. Vis ms istorij
varg vargome, visada trko materialini dalyk. Manme : jeigu tur
sime stog vir galvos, pavalgyti, apsirengti ir apsiauti, bsime laims
virnje. Laisvs svoka buvo tapusi miglota, buvo sunku patikti,
kad laisv ivis manoma. Ms siekis patenkinti materialinius porei
kius iliko iki iandien. Bgam, skubam kaip vover rate ir nematom,
kad tas kelias niekur neveda, laims nesuteikia.
N U O TO L A I KO, KAI V I S U O M E N S N U O M O N S

54

A LY S I R M O N S

Kuo skiriasi danai?

Viskas prasideda mokykloje. Danijos mokyklose, pradinse irgi,
mokytojai ir direktoriai nra visagaliai, visk inantys autoritetai.
Orientuojamasi kiekvien mokin atskirai, individualiai. Toks mo
delis ne tik skatina nor gyti ini, bet padeda formuotis mokinio
nuomonei.
Pagrindus tokiai mokyklai dar XIX imtmeio viduryje padjo pas
torius Severinas Grundtvigas. Jis padar ir kit svarb dalyk: kr
liaudies universitetus, visiems prieinamas mokyklas. J tikslas - paa
dinti baigusio pradin mokykl kaimo jaunimo smon. Mokomasi ir
tautos istorijos, mitologijos, dainuojamos iauriei dainos. Pietauti
mokytojai sda kartu su mokiniais, vienas kit kreipiasi vardu. Toje
mokykloje neraomi paymiai, nereikia laikyti egzamin.
Maai inome ir apie skandinavik morals kanon janteloven .
Jokia vyriausyb ir joks parlamentas jo nenuleido, jis atjo i litera
tros, i raytojo Akselio Sandemoss (Aksel Sandemose) krybos. Ir
visai neseniai - 1933 metais. Jo taisykls stulbinamai paprastos:
Niekas neturi teiss jaustis geresnis u kitus. (Tai tapo dan visuomens ir elgesio norma. )
Nemanyk, kad k nors reiki.
Nemanyk, kad esi protingesnis u kitus.
Nemanyk, kad gali mus ko nors pamokyti.
Nemanyk, kad tavo rpesiai svarbesni u ms.
Neturi teiss juoktis i ms poirio.

Skamba kaip koks katekizmas, bet toks mstymas padjo sukurti

teising visuomen - mogiko veido kapitalizm. fan teloven kodek
sas sulygina silpnus ir stiprius, turtingus su tais, kurie gyvena i socia
lins paramos. Bet neguldo talento ant vienos lentynos su vidutinybe.
Vidutinyb turi pranaum, j i remiama. Gal grau, bet ne visada ge
rai. Jauni danai briais emigruoja usien daryti karjeros.
Atsimenate Anderseno pasak apie bjaurj aniuk? Juk Anderse
nas - danas. I bjauriojo aniuko gali iaugti gulb - toks dan poi-

DANAI M O KA GYV E N T I

55

ris. J karalien Margareta II kart Naujj met kalboje pasak: "Mes

labai didiuojams savo kuklumu. Bet tai irgi tarsi didybs manija."
Kitas kaimyn alies gyvenimo principas - solidarumas. Kie
kvienas danas, paklaustas apie solidarum, atsakys, kad laimingam
gyvenimui solidarumas btinas. 78 procentai dan nelygyb laiko di
diausia visuomens blogybe. Kitose alyse taip mano tik 30 procen
t. Tokia dan nuostata - nuo seno. J patarl sako : "Tau nra gerai,
jeigu tavo kaimynui blogai sekasi."
Rimti viso pasaulio sociologai ir psichologai su tuo irgi sutinka.
Jeigu visuomenje vei pavydas, jokios santarvs, teiss, net jokios
laisvs negali bti.
Nuo vaikysts danas mokomas savarankikumo, jam sakoma,
kad nereikia su kitais dalytis rpesiais ir bdomis. Neti iukles i
nam, vieai skalbti savo baltinius - ten kone tabu. Taiau kai bdos
ugniauiamos, irgi nekas. Tai ir vienatvs prieastis.
T problem veikti bandoma labai savotikai. Danija - pasaulio
rekordinink nevyriausybini organizacij skaiiumi. alyje, kuri
turi tik s,s milijono gyventoj, yra 300 tkstani sjung, draugij
ir susivienijim. Kiekvienas gyventojas priklauso vidutinikai septy
nioms visuomeninms organizacijoms, o kas treias dirba kok nors
savanorik darb. Toks gyvenimo bdas gerai veikia visus. Susitinka
panai pair mons, visi tampa socialiai aktyvs.
Kai msikiai ten patenka, apsigyvena ir kalb imoksta, ir vaikus
vietos mokykl siunia, net kasryt po duu prausiasi - vis tiek nepri
tampa. Kakas kliudo. Danais netampa.
Danai laimingiausi pasaulyj e ne todl, kad gyvena turtingai. To
turto mons ne kain kiek turi. Laimingi todl, kad pasitiki vieni
kitais. Sutartys retai sudaromos ratu - utenka rankas paspausti.
Yra ir kita laimingo dan gyvenimo prieastis. Jie ino, kad valsty
bs ir jos piliei santykiai teisingi. Rusijos urnalas "Ogoniok" bai
siausiai nustebs rao, kad g8 procentai dan pasitiki savo vyriausybe.
O kaip nepasitiksi? Danija viena maiausiai korumpuot valstybi.
Jeigu kam pasirodys, kad danai - veriukai, silau pagalvoti i nau
jo. Danai ilgus amius buvo svarbiausia viking gentis. Europoje ir

S6

S A LY S I R M O N S

aplink j paliko ryk pdsak. Dauguva, Neva, Priegliumi, kartais

Nemunu pasiekdavo Dniepr ir savo eldijomis nusileisdavo iki Juo
dosios jros ir Konstantinopolio, paskui iki Alpi papds, ten kr
Lombardij (is pavadinimas kils i ilg viking barzd - longobar
do) . Kaip prietilt kr tvirtov Talin. Pavadinimas kilo i odi
"dan" - dan (truput vepluojant ijo "tan") ir "linna" - miestas.
Dan miestas. Estai ino, kokia j sostins vardo kilm, tik nenoriai
prisimena.
Kiti danai uvald Pranczijos vakarin dal, kuri iki iol vadina
si Normandija, iauriei kratas, nors yra vakaruose. Dar kita grup
upuol Anglij, um j ir sost pasodino savo karali. I kalb
miinio - lotyn, prancz, kelt ir iaurs german, tai yra dan, gim odingoji angl kalba.
Smarks mons, jie turi daug pasaulinio garso mokslinink, ra
ytoj, meninink. Kai Lietuva paskelb savo nepriklausomyb, Da
nija ikart po Islandijos j pripaino, nors Kremlius grasino, svaid
aibus ir perknus.
Girdiu skaitytojo klausim: o kodl pas mus ne taip? Atsakymas
paprastas: mes dar ne tokie. Valstybs gyvenim nulemia pilieiai, j
charakteris ir gyvenimo bdas, o ne atvirkiai. Kokie mons, tokia
bus ir valstyb. lyktits korupcija? Tai prisiminkite, kada pats dav
te ky - visai neseniai? Nepatinka netvarka? O kiek kart per savai
t pats lauote taisykles? Svajojate apie moni solidarum? Puiku.
O kada paskutin kart kuo nuoirdiausiai padjote svetimam mo
gui, nebijodamas nuostolio?
Ms mogikum gniud ilgas Azijos viepatavimas. Danai to
niekada nra patyr. Bet Azijos taka jau ima eiti i ms kaul kaip
alas. Mano karta dar ne, bet ms vaikai ir ankai tikrai gyvens pa
gal skandinavik pavyzd.
Nes visi kiti keliai blogesni.

DANAI M O KA GYVEN T I

57

S UOMIJA P RIKLAUSO " NOKIAI"

A P I E S U O M I J 4 , N O RS J I - M S A RT I M A KA I M Y N ,

nors t a pati jra skalauja ms krantus, inome stebtinai nedaug.

Galbt nelabai norime apie j inoti, nes tai kas: Suomija ne k di
desn u mus, penki su trupuiu milijonai gyventoj. Kaip pas mus,
ikasen irgi nra - turjo nikelio kasyklas iaurje, bet sovietai jas
atm kartu su Karelija. Pasim kaip kontribucij, baud u tai, kad
Suomija, inote, upuol varg Soviet Sjung. Taip vis nikel dar
Chodorkovskio valdoma bendrov ikas.
Dirbamos ems nekokios, dar prastesns u ms, ir t nelabai
platu, juk tredalis teritorij os - tundra . Mik daug daugiau negu
Lietuvoj e, bet j kokyb prasta. Tik pietuose suomi mikai pana
s ms puynus ir eglynus, o toliau iaur gan skurds, kreivi
medeliai, tinkami tik celiulioz sumalti. Eer, tiesa, Suomija turi
gerokai daugiau, 188 tkstanius, skaitant ir maiukus. Vaiuojant
per pietryius, vandens matyti daugiau negu ems. Grau, yra kur
pavej oti, turistams daug vietos, bet kain koki turt eerai ne
duoda.
Istorija suomiams buvo negailestinga, panaiai kaip mums. Du
karai su Soviet Sjunga, daug uvusi, prarastos teritorijos, sunkios
kontribucijos - bet iveng okupacijos ir trmim.
Neirint vis t panaum, Suomija ekonomikai dabar laikosi
geriau negu bet kuri kita Europos valstyb, atrodo, ir visoje emje
jiems maai lygi. Pasaulyje pirmauja j universitetai, vidurins mo
kyklos ir net vaik dareliai, sveikatos apsauga, socialin rpyba.
I kur visa tai?
Tai, kad jie iveng okupacijos, - labai svarbu. Kaip jos iveng?
Nepasakyiau, kad suomi kareiviai drsesni. Kareiviai jie puiks, bet
ms partizanai, kuriems pasenusiais ginklais teko kautis su daug
gausesniu prieu, isilaik devynerius metus.
Suomiams pasisek dl dviej dalyk : jie turjo maral Maner
heim (Carl Gustaf Emil Mannerheim), o Soviet Sjunga Suomij
turjo tik vien keli - tarp Leningrado ir Ladogos eero. T keli j iems

S8

A LY S I R M O N S

utvr Manerheimo gynybos linija, ir Maskva gerokai apsilau j

dantis, pakloja prie jos apie 300 tkstani savo kareivi.
Okupacija nulm t didiul skirtum tarp ms ali. Iki karo
Estijos ekonomika gerokai pranoko Suomijos, ir Lietuva buvo atsili
kusi nedaug.
Bet mus dabar domina svarbesnis dalykas : kaip Suomija pasinau
dojo apginta savo nepriklausomybe? Kaip pasiek tok aukt lyg?
Yra bendr dalyk - suomi atkaklumas siekiant usi brto tikslo,
darbtumas, susiklausymas. Kuklumas. Jeigu suomis gali nusipirkti
arba pasistatyti trij aukt nam, jis statys vienaaukt. Jei gali nusi
pirkti mersedes, pirks opeliuk. Lietuvis - atvirkiai.
Bet imtasi ir konkrei veiksm. Tarkim, sovietai ukrov j iems
dideles kontribucijas. Suomiai pasil dal tos baudos, visai nepelny
tas, sumokti laivais. Sovietai sutiko, suomiai pasistat laiv statyklas
ir laivus kepa iki iol - dabar juos parduoda.
Dar svarbiau kitkas. Vos karui pasibaigus vyriausyb didum biu
deto skyr vietimui, mokslui, naujoms technologijoms, ir tai atka
kliai daro jau eiasdeimt met. Didiausias laimjimas einant iuo
keliu buvo mobilij telefon iradimas. I pradi visame pasaulyje
jie kitaip negu suomikai ir nebuvo vadinami.
Tik nereikia manyti, kad tie aparaiukai jiems i dangaus nukrito.
Taip, buvo trys pargr namo vairi profesij emigrantai, vienas didiausias entuziastas, kiti du - ne tokie, apie juos spietsi vis dides
nis brys, bet i pradi verslas j iems njo lengvai.
mons istorija ilga, siekia beveik XIX amiaus vidur, kai pietva
kari Suomijoje, apsamanojusiame Nokijos kaimelyje, to paties vardo
upelio krante buvo pastatytas celiuliozs malnas. Kur laik gamino
popieri - suomiai tada nelabai k ir mokjo daugiau daryti, - paskui
gamino padangas, elektros kabelius. Verslas lubavo, pasaulins ce
liuliozs kainos buvo labai netvirtos, mon blaksi, kur laik gami
no guminius batus, paskui medioklinius autuvus.
iuolaikins "Nokios" istorija prasidjo septint io amiaus de
imtmet, kai mon susidomjo automobili telefonais, net buvo
nuklydusi televizori gamyb. Bet ir ia ne viskas jo kaip sviestu pa-

S U O M l j A P R l K LA U S O

..

NOKlAl"

59

tepta. Kadangi neturjo sav kvalifikuot darbuotoj, pirko lubuo

janias mones Vakar Europoje, daugiausia Vokietijoje, ir ten band
gaminti. Vl apsiriko. Televizorius geriau ir pigiau gamino Japonija.
Nupirktos mons bankrutavo ir vos nenusitemp dugn naujj
eiminink suomi.
Tai buvo rsti, bet neivengiama mokykla. Verslininkai suprato,
kad btina rasti savo ni pasaulio ekonomikoje, savo land, btina
paruoti savo specialist, tik taip kas nors gali pavykti. Tada ir grie
bsi mobilij telefon, kuri idja jau buvo bandoma gyvendinti
vairiose pasaulio alyse, - ir kal ta kryptim kietai.
Pataik. Toje srityje greit um pirmj viet pasaulyje, o ben
drovs akcijos pabrango tiek, kiek maai kas istorijoje buvo pabran
g, - 2000 metais buvusio kaimelio akcijos tapo vertos 222 milijard
eur, kur laik i bendrov net buvo pirmame didiausi pasaulio
bendrovi deimtuke.
Suomiai umt pasaul tais savo aparaiukais. Per palyginti trum
p laik j buvo pagaminta ir parduota 400 milijon vienet.
Taiau toks pakilimas truko nelabai ilgai. Patenkinti savo laim
jimais, o gal ir apsvaig nuo j, bendrovs vadovai praiopsojo du
svarbius dalykus. Tokius paius telefoniukus pradjo gaminti dar de
imtys moni, ypa Azijoje, pasivogusios arba nusipirkusios ir net
patobulinusios suomi produkt.
Antras dalykas, kurio suomiai nesitikjo, bent netikjo, kad jis at
eis taip greitai, buvo irgi labai skaudus: mobilieji telefonliai paseno.
Taip, jie ir toliau gaminami, j parduodama vis daugiau, jie vis geresni,
pigesni, suomiai tebra didiausi mobilij telefon pardavjai pa
saulyje, 2010 metais j pardav 461 milijon vienet, beveik dvigubai
daugiau u artimiausi konkurent "Samsung" (281 milijonas) . Bet
imanij telefon rinkoje juos jau aplenk "Samsung" ir "Apple".
Pasaulis, ypa jo moderniosios technologijos, labai greitai keiia
si. Imanieji telefonai, tokie kaip "BlackBerry" ir "iPhone", dar prie
metus kitus buv prabangos aisliukai, iandien daugeliui vartotoj
tampa btinu atributu. Jie daug brangesni, bet tose rinkose, kurios

60

A LY S I R M O N S

i tikro svarbios, kuriose sukasi dideli pinigai - Amerikoje ir Vakar

Europoj e, j pardavimas auga kaip ant mieli. O ia suomi bendrov
kol kas nedaug k turi pasakyti. Madas ima diktuoti kiti.
Tai k daro suomiai? Daro tai, k ir visada, kai juos itinka nelaim
ar kriz, - susiima ir pradeda dirbti. Pasiiri, kur j laive skyl, ir j
ukamo. Taip ir " Nokia": nors bendrovs finansin padtis smarkiai
pablogja, pernai ji net patyr nuostoli, mokslini ir technini spe
cialist ruoim irima kaip svarbiausi udavin. iuo metu "No
kia" finansuoja tredal alies mokslini institucij arba jose vykdom
projekt. Tai labai brangu net ir tokiai rimtai bendrovei. Atsakoma,
kad nematyti kito kelio apsisaugoti nuo lugimo.
Suomiai - dideli patriotai. Tikrai sunku surasti kit taut, kuri taip
mylt savo tvyn. Myli tyliai, be skambi odi ir pareikim, bet
visa irdim. Jie labai didiuojasi savo maaisiais telefonais, tvirtina,
kad koncerno ikilimas j iems leidia vaikioti pakelta galva. Nra
ko stebtis, pairkime rodiklius: bendrovje dirba 132 tkstaniai
moni - inoma, ne vien Suomijoje, bet 120 ali, tais j telefonliais
prekiaujama 150 pasaulio valstybi. 2010 metais j os apyvarta buvo 42
milijardai eur. Tai didiausia Suomijos bendrov, kai kuriais metais
jos eksportas sudarydavo k tvirtadal viso alies eksporto. Ities yra
kuo didiuotis.
Bet suomiai nebijo daryti sudting operacij. Negaili giliai pjauti
mylimiausiam vaikui.
Kai tapo aiku, kad bendrov ima rimtai atsilikti, akcininkai ir
valdyba imet i darbo daugel met bendrov valdius legendin
Ol Pek Kalasv (Olli-Pekka Kallasvuo) , o jo viet paskyr kanadiet
Stefen Elop (Stephen Elop ) . Tradicikai irint, jis net nelabai rim
tas mogus. Danokai keiia darb, nes daug kas j kvieia, ir visada
elektronikos srityje. Pastaruoju metu jis dirbo amerikiei koncernui
"Microsoft". Pardavim skyriaus virininku naujasis efas paskyr
Neil Gordon i Piet Afrikos Respublikos.
Vis mnes Suomijoje drebjo em: "Siaubas, mus uvald u
sienieiai !" Ir ne be reikalo em drebjo. El opas pradjo nuo to, kad

S U O M I J A P R I K L A U S O ,, N O K I A I ""

61

atleido 18oo darbuotoj. Bet triukmas greitai nuiuvo. Suomiai su

prato, kad sieisti nra ko. Jei nori ilikti, turi keistis.
Ir "Nokia" keiiasi. Sudar sandor su "Microsoft" ir taip tikisi atsi
kovoti savo dal po saule.

IZ RAELIO AUKSAS
I Z RA E L I S - V I E N I N T E L A RT I M J RYT A L I S ,

neturinti gamtos turt. Todl j i senokai nutar t trkum kompen

suoti sparia auktj technologij raida. mokslinius tyrimus kas
. met investuoja 5 procentus vis alies pajam - tai pasaulio rekordas.
Todl Izraelyje isprsta daug interneto technologij problem. Sa
kysim, internetinis komunikatorius, kur sukr Izraelio firma I CQ,
o po dvej met nupirko Amerikos milinas AOL. Arba internetinis
telefonas, kuriuo apsukrs kompiuterininkai gali kalbtis su visu pa
sauliu ir nieko nemokti. Arba "Scitex", sukrusi vaizdo skaitmeninio
skaldymo technologij, btin auktos kokybs vaizdui perduoti . . .
Kodl apie Izraelio technologij laimjimus inoma palyginti ne
daug? Todl, kad alis ir jos rinka nedidel, plsti gamybos negali
ma, todl lieka vienintel ieitis: padaryti svarbius iradimus ir juos
parduoti.
Jois Vardis (Joseph (Jossi) Vardi) , gyvoj i Izraelio auktosios
technologijos legenda, sukrs I CQ, t strategij paaikina ydiku
anekdotu. "Nal yd prisimena mirus sutuoktin : Ui, koks n uos
tabus vyras b uvo! Turjo trku m - dl dydio, bet ta i kompensuo
davo greii u ."
Isivysiusiose alyse studentai vis maiau domisi ininerija ir
gamtos mokslais, nes t dalyk mokytis nelengva. Izraelis prie dvy
lika met reformavo auktsias mokyklas, ir studijuojani technikos
mokslus patrigubjo.
Teigiamas ir emigrant i buvusios Soviet Sjungos antpldis. I
ten atvyko per milijon moni, pus j - turintys auktj isilavi
nim. Dabar Izraelyje kas penktas mogus turi auktosios mokyklos

62

A LY S I R M O N S

diplom - dar vienas rekordas. O kokybs poiriu Izraelio universi

tetai pasaulyje uima antrj viet - po Suomijos.
Mokslo kokyb - lemiamas veiksnys. Soviet Sjunga girdavosi,
kad ileidia daugiau ininieri negu kitos alys. Iki iol Rusijos ir
Ukrainos universitetines mokyklas baigia daugiau absolvent negu
Jungtinse Valstijose. O kas i to?
Tradicijos irgi milinikos svarbos veiksnys.
Kai I I amiuje po Kristaus sukil prie Rom ydai buvo nugalti
ir iblakyti po vis imperij ir Palestinoje j neliko n vieno, rabi
nai sak : kiekvienas yd berniukas turi bti ratingas. To ir buvo
siekiama, nors ir tada, ir viduramiais rating moni kitos tautos
turjo labai maai. Du tkstaniai ratingumo met negaljo nepa
likti pdsako.
Labai svarb vaidmen ia atlieka yds motinos, paalieiams jos
sunkiai suprantamos. Jois Vardis visai be ironijos pasakoja: "Motina
yd kasdien kala savo vaikui: Ar u visa tai, k dl tavs padariau, per
daug yra tiktis, kad tu n usipelnysi Nobelio premijos ?"
alyje, supamoj e islamo vandenyno, vis laik kone karo padtis,
todl kariniai usakymai kaip niekas kitas skatina technologij pa
ang. Izraelyje sukurti nepilotuojami kovos lktuvai, labai naios
raketos. Branduolin ginkl jie irgi turi, nors t neigia. Praneim ga
vikliai ("peideriai") buvo sukurti Izraelyje karo tikslams, kaip ir labai
tobula ifravimo ir pasiklausymo technika. Kai kariuomenei tie ais
liukai nusibosta, jie islaptinami ir paleidiami prekyb. Ir paklausa
didel, ir kainos didels.
Izraelitai visada buvo inomi kaip gabs verslininkai, bet tie gabu
mai jiems nenukrito i dangaus. J kultroj e verslininkas, kaip ir bet
kurios kitos srities veikjas, pradjs k nors nauja ir pralaimjs, nra
visuomens smerkiamas - atvirkiai. Taip pat ir Jungtinse Valstijose
neskm pradjus k nors nauja - tai augimo ir brandumo poymis suprantama ir toleruojama. Bet akademinje terpje tarp universitet
dstytoj aktyv dalyvavim praktinje veikloje prie deimt met
dar buvo irima i aukto. i nuostata irgi itaisyta. Dabar Izraelis
tokio bendradarbiavimo srityje uima penktj viet - po Suomijos,

I Z RA E L I O A U K SAS

63

Islandijos, Singapro ir JAV. Persilauti padjo vyriausybs politika,

kuri visokiais bdais skatina usienio ir nacionalinio verslo investi
cijas moksl, o tose srityse, kurios privatininkams atrodo per daug
rizikingos, valstyb finansuoja pati. iuo metu tai biotechnologija ir
nanotechnologija.
Ne viskas tobula. Izraelio mons ir mokslininkai nesugeba sukur
ti dideli tarptautini korporacij. Izraelio didij galv svajon vis
ta pati: sukurti nauj, verli mon ir parduoti j investuotojui arba
su ja eiti Niujorko bir ir pralobti. Pastaruoju metu net labiau
Londono ar Singapro biras.
Nevykusia strategija to irgi negalima pavadinti. Pernai Amerikos
milin HP nupirko Izraelio firm "Mercury Interactive" u 4,5 mi
lijardo doleri. U tokius pinigus galima finansuoti pusimt nau
j moni, iekani dar neatrast keli ir neuimt technologini
ni.
Analizuojant Izraelio mokslo ir technologij laimjim prieastis,
negalima umirti ir begalinio tos tautos judrumo. Jos mons pra
siveria geriausius JAV ir Didiosios Britanijos universitetus. Tiesa,
jokiam gabiam ir darbiam mogui ten niekad nebuvo daromos kli
tys. Dabar, pavyzdiui, tose auktosiose mokyklose kin i KLR mo
kosi gerokai daugiau negu kit taut atstov.
Manyti, kad ydai laiko savo kienje vis pasaul, nra protinga.
Pasaulis per daug didelis ir vairus, kad tilpt net didiausi kien.
Be to, yd etnoso nra. Juos vienija, kai vienija, tikyba, taiau religi
jos klausimais ydai irgi labai susiskald. Dauguma j - ateistai.
Taiau istorija juos imok remti vienam kit, ir prie akivaizdoje
jie visada susivienija.
Didel tak yd kilms mons turi pasaulio finansams ir inias
klaidai, ypa Jungtinse Valstijose, nors ten jie irgi susiskald.
Be abejo, pasaulio ydai visokiausiais bdais remia Izrael. Taiau
ta parama bt neprasminga, kaip jokios paramos nieko gero neduo
da Afganistanui, Somaliui ar Egiptui, j eigu pats Izraelis nemokt ge
rai tvarkytis alyje.

64

A LY S I R M O N S

NAUJAS KINIJOS STEBUKLAS

A P I E K I N IJ 4 G A L I M E KA L B T I T E I G I A M A I , N E I

giamai arba santriai, bet ileisti jos i aki nemanoma - i r dl to,

kad kinai - madaug penktadalis monijos, ir dl to, kad i alis tvar
kosi labai savaip. Tik nevadinkime jos tvarkos komunistine. Nieko
panaaus. Tai tiesiog kin tvarka.
Senovs Kinija vadinosi Vidurio imperija, nes, sakydavo kinai, j
veda visi keliai. Kinija nori t svok atgaivinti ir silo pradti didiau
si ms epochos statyb: sujungti Kinij su Europa geleinkeli tin
klu. Bet ne senaisiais geleinkelio bgiais, o greitais - ant magnetins
pagalvs. Toks traukinys vaiuoja neliesdamas ems, todl nra trin
ties. I ties jis ne vaiuoja, o lekia 350 kilometr per valand greiiu,
gali net greiiau, ir i Pekino London atvaiuot per dvi paras. Tai
ne k ilgiau negu lktuvu, turint omenyje, kad oro uost daniausiai
toli vaiuoti, paprastai reikia ilgai laukti, kartais dar koks ugnikalnis
pamaio.
Taip ir girdiu nuogstavimus : bet kai toks traukinys trenksis, tai
jau bus.
Ne visai taip. Jo kelias atskirtas nuo bet koki kit keli, daniau
siai ikeltas vir ems ir nesusikryiuoja su kitais keliais ar gelein
keliais, o ant ems aptvertas taip, kad joks mogus ar vris negalt
j prasmukti.
Viena linija eis pieiau nuo dabartins Rusijos Transsibiro magis
trals - per Kazachstan Maskv, toliau arba per Lietuv, arba kitu
marrutu per Lenkij, Vokietij Didij Britanij. Antrasis, pieti
nis marrutas eis per piet Kinij pro Indijos sostin Del, Pakistan,
Afganistan, Iran, Turkij, o toliau - Europa. Tarp t dviej linij
eis vidurinioji - nuo Ramioj o vandenyno pakrants per vis centrin
Kinij Uzbekistan, Turkmnij, Kirgizij, o Teherane susijungs su
pietiniu marrutu.
Tai dar ne viskas, biiuliai. Vienas atsiakojimas eis i Pekino pie
tus, per Vietnamo Hanoj ir Hoimin Tailando Bankok, Malaizi
j, pakeliui beveik liesdamas Kambod ir Laos.

NAUJAS K I N IJOS STE B U K LAS

65

Projektas tikrai kvap gniauiantis. monija niekada nieko pana

aus nra staiusi.
Viskas, kas susij su Kinija, daniausiai turi kelias prasmes. Pir
moji - akivaizdiausia. Greitasis geleinkelis ant magnetins pagalvs
(santrumpa i angl kalbos - MAGLEV, magnetikai pakeltas) su
jungs alis, turinias verting ikasen, bet neturinias prieig prie
jros, - priartins jas prie t ikasen vartotoj, prie Europos, bet svar
biausia - prie Kinijos.
Visos neprieinanios prie jros alys pasmerktos skursti, bti kit
inaudojamos, arba vystosi daug liau negu galt. inoma, tik ne
veicarija. Todl Azijos alys su didiausiu optimizmu vertina pro
jekt. Gerokai pagreits preki apyvarta. Dabar kelion laivu i Toli
mj Ryt Europ trunka 2-3 mnesius, net ir konteineriais veant.
Atgal - tiek pat. I to vl daugiausia laims Kinija, nes ji turi k eks
portuoti, o netrukus turs daug daugiau. Po keleri met ji utvindys
Europos rink pigiais automobiliais, kurie nebtinai turs bti kiu
iai, kaip jau ne kiuiai kai kurie kiti Kinijos gaminiai. Europieiai irgi
nesds isiioj irdami, kaip juos istumia i rinkos. Konkurenci
ja - geras dalykas, ir daugiausia dl jos laimi vartotojas.
Antras io projekto aspektas yra politinis.
Jeigu pavelgsime geleinkeli istorij, kuo aikiausiai pamaty
sime, kad jie visada buvo priemon dominuoti ir valdyti. Britanijai
uvaldius Indij, kolonija tapo pelninga tik tada, kai jos aliavas
ir ems kio produktus i krato gilumos buvo manoma nuveti
uostus. Iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos indai nepajg isi
laisvinti, nes tuose didiuliuose plotuose kolonizatori armija buvo
mobili, geleinkeliais visur suspdavo.
Brit pavyzdiu pasek rusai . 1889 metais jie ubaig Transkas
pijos magistrals statyb. Ji leido rusams gan laisvai jaustis imperi
jos pietuose ir achuoti Iran. O 1905 metais buvo baigta Transuralo
magistrals statyba, ji garantavo car valdi Kazachstane ir visoje
Vidurinje Azijoje. Vliau bolevikai ne tik tuo tinklu naudoj osi, bet
j ir plt.

66

A LY S I R M O N S

Kin projektas, apie kur iandien kalbame, bt pirma gelein

kelio statyba tarp emyn po 1916 met, kai Rusija baig Transsibiro
magistral, leidusi jai viepatauti Ramioj o vandenyno pakrantje.
is kin projektas kelis kartus didesnis u visus kitus kartu sudjus.
Gali kilti mintis: kinai uvaldys pasaul. Galbt pasitvirtins prana
ysts, kad geltonieji valdys em, ir smokslo teorij alininkai gals
triu mfuoti.
Nra taip paprasta. Kinai paprasiausiai siekia lygi teisi, pride
ranios jiems vietos pasaulyje - ne daugiau. Baltiesiems, juodiesiems,
rudiesiems ir visiems kitiems bt blogiau, jeigu kinai ir toliau likt
europiei sugniudyti, varyti kamp kaip pastaruosius por imt
met. Tai geriausia terp revoliucijoms, o jos vis laik siaub kin
em. Naujas geleinkelio tinklas atvert kelius didelei prekybai, o
prekyba, kaip inome, - taika ir gerov. Pasaulis tikrai tapt kitoks.
Ar tikrovikas is projektas? Daug tikrovikesnis, negu mes ma
nome.
Pats iradimas padarytas Vakar Vokietijoje, ten buvo pastatytas
ir pirmas trumpas MAGLEV kelias. Trumpos jo linijos veikia ne tik
Kinij oje, bet ir Japonij oje, Piet Korjoje. Bet tai daugiau aisliukai,
prestio dalykas. Suprantama, kodl tos linijos neiplstos - tuose
kratuose nra nieko, k reikt veti toli ir skubiai. Europoj e tas pat.
Apelsinai tiesiai i riavimo sandlio kur nors Valensijoje (Ispanija)
iki Suomijos provincijos prekybos centro dur sunkveimiais atvea
mi per dvi tris paras, greiiau ir nereikia. Bet Kinijos ir visos Azijos
platybse, kur kit keli gal ir nra, tai bus gerovs laidas.
Kinijoje MAGLEV geleinkeliu vaiavau prie trejus metus - i
Pekino miesto oro uost. K ia kalbti, nei kreia, nei supa, nei
galva svaigsta, arbatos stiklin stovi ant staliuko - net nevirpa, nors
greitis didiausias. Toki trump ruo Kinijoje jau keli. O pirmoj i
tkstanio kilometr ilgio linija, jungianti alies gilumos miest Uha
n (Wuhan) su vandenyno pakrants didmiesiu ir uostu Guangdou
(Guagzhou) , irgi atidaryta. 2013 metais po Kinij vains jau 8oo to
ki traukini.

NAUJAS K I N IJ O S ST E B U K LAS

67

MAGLEV tinklas kainuos neapsakomai didelius, protu nesuvokia

mus pinigus. Nieko. Kinai turi didiul prekybos su Vakarais balanso
pertekli ir nesiruoia jo tuiai marinuoti. Be to, Pekinas vien savo
lomis tokio tinklo nepajgt pastatyti. iuo metu po interneto pa
saul blakosi daug pinig - milijardins sumos, iekanios, kur bt
saugu nutpti ir gauti nors 4, nors 3,5 procento metini palkan. Tas
geleinkelis galbt duos didesnes. O dl darbo jgos rpesi nebus.
Ar visiems patinka tas kin umojis? Kur ten patiks. Ypa jis ner
vina Rusij. Kol i drasksi su Ukraina ir Gruzija, kinai ir be nauj oj o
geleinkelio usitikrino energetini aliav sutartis su Turkmnija ir
Kazachstanu. MAGLEV projektas istumia rusus i tradicini j takos
sfer Vidurinje Azijoje. Gali pakenkti net Rusijos ekonomikai, nes jai
lieka daug maesnis pigi aliav ksnis. Rus politikos apvalginin
kai sako tiesiai viesiai: "Mes prarandame Vidurin Azij, dl kurios
grumdamiesi carai tiek daug moni paaukojo." Padtis tame regio
ne Kremli veria iekoti atramos Vakaruose, Europos Sjungoje, tai
kodl engti tie gras ingsniai Lenkijos atvilgiu, nes Lenkija visada
Rusijai guljo skersai kelio Europ, tas netiktas prisipainimas dl
Katyns, nors gal gale viskas baigsi tragikai, turiu omeny suduus
lktuv su Lenkijos prezidentu ir visa jo svita. Taiau net ir be Lenki
jos Europos Sjunga, nors dujas ir naft perka, neumirta priminti
Rusijai, kad laikas tapti tikrai demokratikai. Kremlius atsako eins
savo keliu.
Lieka neaikus atsakymas dar svarbesn klausim: ar pasaulio
bendrija kin svajon apie aibo traukinius laikys priimtina? Nes
tame plane galima irti bandym uvaldyti pagrindinius Eurazi
jos transporto kelius. Reiks labai daug vairi tarptautini sutari,
kinams teks daug dertis ir rodinti. Ir dar viena aplinkyb: jeigu tai
bt pranczai ar vokieiai, prietaravim bt daug maiau, nors,
be jokios abejons, tas geleinkelis niekada negals bti vien Kinijos
nuosavyb, o tik bendras konsorciumas - ir statant, ir valdant.
iaip ar taip, tai, kad Pekinas stengiasi gyvendinti t vizij, rodo,
kokia ambicinga, ididi, turtinga tapo naujoji Kinija ir kaip ji veriasi
platj pasaul.

68

A LY S I R M O N S

IR I LIZ DAS UGNIKALNYJE

BUVU S I O S SOVI ET R E S PU B L I KOS C E NT R I N J E AZI
joje turi rakt nuo Europos energetins ateities. Gali duoti jai gali
myb isivaduoti i monopolistini Rusijos gniaut, gali ir neduoti.
Nors tas alis valdo iaurs valdovai, su jais kalbtis tenka meiliai.
Turkmnijos prezidentas Gurbanguly Berdymuchamedovas labai
nori bti jrininku. Visa bda, kad Turkmnija - dykumos alis. Turi
tik Kaspijos jros kranto gabal, bet Kaspija nesusisiekia su jokiomis
jromis ar vandenynais. Nieko. Berdymuchamedovas turi nuosta
bi jacht " Pabudimas". Ji pastatyta Italijoj e. Nemaa - ja plaukioti
reikia septyni jrinink. Ponas Berdymuchamedovas atvyksta j
apsivilks dryuotais jreivio markiniais, usidj s kapitono kepu
r, ant kaklo - ironai. Jam taip patinka ta jachta, kad kartais j oj e
surengia Ministr Tarybos posdius. Apie tai slapta telegrama Va
ingtonui pranea Turkmnijos sostinj e Achabade dirbantys Ame
rikos diplomatai.
Privalomame visoms mokykloms ir universitetams vadovlyje apie
prezident raoma taip: "Jo valdia - i Dievo. Jokios problemos
jam nra per didels. Jis ne tik ligonius gydantis daktaras, jis ir ikili
asmenyb, prisiima vis atsakomyb u tautos likim. Toks derinys
stebina visus. Jo vadovaujamos ms alies laimj imai traukia pasau
lio dmes.'-'
I tikro Turkmnija pagal gyventoj gerov ir sveikatos apsaug
uima 171-j viet pasaulyje i 193, o pagal priespaud ir beteisiku
m - vien pirmj. Na, dabar iek tiek pagerjo. Ankstesnis Turkm
nijos valdovas Saparmuratas Nijazovas, satrapas ir maniakas, pats
sau pastat auksin paminkl Achabado centre. Laikrodinis mecha
nizmas t paminkl suko taip, kad saul visada apviest veid. Mir
perdozavs vairi stipriai veikiani vaist. Kaip po jo mirties dant
gydytojas atjo valdi, nelabai aiku. Bet ia kita tema.
Nijazovas buvo suteiks Amerikai teis naudotis Turkmnijos oro
erdve skraidant Afganistan ir i jo. Tai labai svarbi lengvata Ame
rikai, ir jai rpi toliau taip skraidyti. Bet dar svarbiau, kad i neger

I R I L I Z DAS U G N I KA L N YJ E

69

sapn karalyst Karakum dykumoje, diduma kaip dvi Pranczijos,

o gyventoj tik penki milijonai, plduriuoja ant miliniko duj bur
bulo, kuris galt patenkinti visus Europos duj poreikius ir numuti
kainas, kurias dabar diktuoja Rusija. duj burbul tiesia pirtus ir
Kinija, ir Indija.
Berdymuchamedovas ir kiti Vidurins Azijos valdovai aidia am
iais patikrint aidim - kalba apie savo neutralitet, nealikum, o
i tikro sustumia didisias valstybes kaktomis. Naujasis Turkmnijos
prezidentas atnaujino amerikiei teis naudotis jo alies oro erdve,
bet dl duj ir dujotiekio suka nos on. Jau penkeri metai projek
tuojamas, 2013 metais galbt bus pradtas statyti vakarietikas dujo
tiekis "Nabucco" - i Centrins Azijos per Turkij, Bulgarij, Rumunij
ir Vengrij, o Austrijoje jis bus sujungtas su Europos tinklais. Bus be
veik 4 tkstani kilometr ilgio, kainuos apie 8 milijardus eur. Bet
turti toki galing ir brangi gerkl prasminga tik tokiu atveju, jeigu
per j gausiai teks dujos. Dujos i Turkmnijos, Azerbaidano, galbt
Irako, o ateityje net i Irano. Jeigu duj nebus, brangiame vamzdyje
gros dykum vjai. Garantij, kad ant duj burbul sdinios alys
sutiks parduoti duj, nra, neaiku, ir kokia bt duj kaina.
Amerikos diplomatai slaptoje telegramoje rao, kad Rusija buvo
gudresn. Jos duj bendrov "Itera", turinti tris naftos ir duj laukus
Kaspijos jroje, t jacht Turkmnijos vadui Italijoje usak, atve ir
padovanojo drauge su septyniais ved jrininkais. "Itera" susitar su
ved laivininkysts bendrove, kad i parinkt geriausius. Jiems teko
paskirti sidabrines algas. Kaip kitaip ved Karakumus nuvarysi?
Bet jeigu manote, kad prezidentas Berdymuchamedovas buvo lai
mingas, klystate. "0 kodl ne tokia kaip Romano Abramoviiaus?"
paklaus susirauks. Rusijos oligarcho jachta kainuoja keliasdeimt
milijon doleri, turi aiktel sraigtasparniams ir visoki kitoki
dalyk. Rusai ilgai ir kantriai aikino, kad tokia jachta Kaspijai bt
per didel.
Amerikos naftos bendrovs nepagailt ir dviej jacht, bet j pa
dtis blogesn u "!teros" - JAV statymai kategorikai draudia duoti
kyius svetim valstybi veikjams, buvo atvej, kai amerikieiai savo

70

S A LY S I R M O N S

bendroves nubaud milijoninmis baudomis. Kaip jos prasisuka Mri

koje, neturiu supratimo.
Jachta, savaime suprantama, tik viena detal. Buvs dant gydyto
jas gyvena rytietikoje prabangoje. Jo garaai pilni aukiausios kla
ss vakarietik automobili. Visi bent kiek svarbs postai valstybje
ussti jo biiuli ir gimini. mona ir viena dukt gyvena Londone,
kita dukt - Paryiuje. Meilu - rus, buvusi jo padjja. Amerikos
diplomat telegramos charakterizuoja j taip : tuiagarbis, labai kon
servatyvus, puikiai meluoja ir vaidina. Vidurins Azijos ali vadovai
j niekina. O jis pats gerbia tik Kinij.
Diplomatai apie visus Centrins Azijos reimus ir vadovus rao,
kad jie lykts, keisiausi despotai pasaulyje, bet bendrauti su jais
tenka, jeigu Amerika nori iplsti savo ir sumainti Rusijos tak Vi
durinje Azijoje.
N apie vien to regiono al ar jos vyriausyb amerikieiai ne
surado ger odi. Tadikija, rao jie, stovi ant bankroto slenksio.
Septyni su trupuiu milijon alis prie Afganistano iaurins sienos
didum pajam gauna i nusikaltli, nes Tadikija yra svarbiausias
heroino koridorius i Pietvakari Azijos Rusij ir Europ. alis mir
tinai susipjovusi su kaimyne Uzbekija, o jos rytuose liepsnoja islamis
t maitas. Tadikija leidia Amerikos lktuvams skraidyti per savo
teritorij, bet pagalb kainoja netikimai: reikalauja nutiesti kelius,
tunel po Himalaj kalnynu Pakistan, pastatyti elektrini ir tilt net ten, kur nra keli. Amerikieiai linksi galvomis ir iri, kas bus
toliau. Su tadikais flirtuoja ir j labai mylima Indija: ia ji nori turti
savo karin baz - pirm usienyje - ir taip uspausti Pakistan, savo
mirtin prie. Iranui Tadikija irgi labai rpi. Tai gimininga, persi
kai kalbanti tauta. Irano prezidentas Achmadinedadas ia danai
lankosi. Jis turi bendramint - Afganistano prezident Hamid Kar
zaj. Vakarai greitai ieis, Karzajui reikalingi sjungininkai, o Afga
nistano iaurje gyvena tadikai.
didel aidim greiiausiai laims Kinija. Ji nesivlusi nei re
liginius regiono konfliktus kaip Iranas, nei politinius - kaip rusai. Ji
nori tik vieno : prekiauti ir usitikrinti aliav sraut.

I R I L I Z DA S U G N I K A L N YJ E

71

Kirgizijos oro uostas Manasas - svarbi amerikiei karin baz.

ia stovi dauguma j lktuv tankeri (kovos lktuvai kuro prisipila
ore), ia stovi ir miliniki krovininiai lktuvai "Galaxy". Kas mnes
55 tkstaniai Amerikos kari per Manas vyksta Afganistan arba
grta i jo. I oro uosto pro stikl juos smalsiai stebi rus karikiai. J
baz irgi ia pat.
Amerikieiai rao, kad kirgizai nuoirds mons, mielai bendrau
ja, JAV karininkai moko specialiuosius kirgiz kariuomens dalinius.
mons ia bloguoju prisimena kolonizator Rusij, o jos veikl duj
gavybos srityje vadina grobikika.
Uzbekijoje, raoma telegramose, Amerika skmingai bendradar
biauja su uzbek valgyba, turinia puik nip tinkl Afganistane,
nes ten gyvena daug uzbek.
Bet svarbiausia Jungtini Valstij partnere laikoma Kazachija, di
diausia regiono alis, - irgi turtinga naftos ir duj, o jos vadov Nur
sultan Nazarbajev, buvus kompartijos CK sekretori, diplomatai
vadina sumaniausiu ir gudria usiu i vis regiono valstybi vadov. Jo
iniciatyva ir jam vadovaujant buvo pastatyta Kazachijos sostin - vi
sai naujas, modernus, graus miestas Astana, kuriam nra lygaus nuo
Maskvos iki Piet Korjos. Nazarbajevas irgi leidia amerikieiams
skraidyti Afganistan ir atgal, bet kai ie paragino j surengti "gerus
rinkimus" ir primin, es Amerika siekia, kad draugikos alys bt
demokratikos, o j gyventojai turt visas teises, Nazarbajevas at
kirto, kad bandymas varganoje alyje diegti demokratines reformas
baigtsi blogai. Kazachija, pareik jis, pasirinko kit keli: pirma
ekonomika, politika - paskui. Amerikieiai turi duomen, kad ko
rupcija irgi nra svetimas prezidentui dalykas. Prie metus jis buvo
perrinktas dar septyneriems metams, nors rinkim rezultatai labai
tartini - daugiau kaip 95 procentai balsavo u j.
Kita vertus, jis labai savarankikas, netgi iurktus su Maskva. if
ruotose telegramose raoma, kad Kazachijos krato apsaugos minis
terijoje yra labai vakarietikai nusiteikusi grup, jai vadovauja geras
Amerikos draugas - takingas politikas. Jeigu po toki dalyk pavie-

72

A LY S I R M O N S

inimo Astanoje kam nors nulks galvos, a neinau, kaip bus galima
pateisinti "WikiLeaks'o" vjavaikikum.
Arti io regiono - Azerbaidanas. Nors palyginti nedidel - 9 mili
jonai gyventoj, - alis yra tzas ioje kort malkoje; kita vertus, vidi
n jos tvark Amerikos diplomatai prilygina vidurami feodalizmui
Europoje. Nieko nepadarysi, tenka flirtuoti, rao jie.
XIX amiuje Azerbaidane kirtosi Rusijos ir Anglijos interesai, An
glija siek iplsti savo valdas Irane, kuris greta Azerbaidano. Kova
buvo pavadinta Didiuoju aidimu ir taip istorijos vadovliuose vadi
nama iki iol. Tapusi sovietin, Rusija paskelb neva teis tautoms ap
sisprsti, teis valstybingum, vies rytoj, dl visa ko dar atsiunt
i kalniei suformuot Laukin divizij - ir aidim laimjo.
Dabar Anglijos viet um JAV. Byrant soviet imperijai jos su
spjo atsiksti ger gabal - buvo pastatytas naftotiekis per Gruzij
Turkijos uost eichan, kuriuo jau keleri metai Vakarus teka mili
jonai bareli naftos. Bet daugiau k nuveikti amerikieiams nesiseka.
Nes Azerbaidanas - alis, nepanai joki kit. Milijardins plaukos
be perstojo plsta alies biudet, visi uhipnotizuoti aukso srauto,
nuo jo springsta. Ekonomika kasmet auga po 15 procent. (Primin
siu : dauguma pasaulio ali bt laimingos, jeigu ekonomika kasmet
augt po procent; Lietuva tik kart, 2003 metais, augo daugiau negu
10 proc., tiksliau 10,2 proc.) Tad tokie dalykai kaip teisingumas ir
tvarka valdiai visai nerpi.
Norite azerbaidaniei anekdoto? Irgi i t telegram. "Laimsi
byl teisme, jeigu esi teisjo draugas arba jeigu teisjui tave rekomen
duos Bendaminas Franklinas." Kaip inote, ant imto doleri ban
knoto yra Franklino atvaizdas. Nepriklausoma spauda ir disidentai
suvaryti kietai. 1993-2003 metais al vald diktatorius, buvs kam
partijos CK sekretorius Heidaras Alijevas. Prie mirdamas jis perdav
vadias snui Ilhamui, kuris valdo visai kaip tvelis. Kelios susigimi
niavusios eimynos pasidalijo teritorij ir ekonomikos sektorius. Jos
susitar nelsti viena kitos dar, o visos kartu - nesileisti konku
rent i usienio. Sultingiausi ksniai, aiku, teko Alijevo eimai ir jo
artimiesiems. Alijev eima kilniaird, leidia ir kitiems pasipelnyti.
-

I R I L I Z DAS U G N I KA LNYJ E

73

Sakysim, Heidarov eimai. Kai jos narys Kamatadinas sulauk gar

bingo patriarcho amiaus - trisdeimt penkeri, buvo paskirtas alies
muitini virininku. Tai itin korumpuota staiga net ir Azerbaidano
standartais, rao amerikieiai. O medali ir ordin jaunuolis turi tiek,
kiek Brenevas.
Valstybs vado eima nuo kuklumo irgi nemirs. Jo sns dabar
nori nusipirkti du reaktyvinius "Gulfstream" lktuvus, kiekvienas kai
nuoja po 20 milijon doleri. Bet Amerikos statymai reikalauja per
kant tok daikt nurodyti, i kur pinigai . Praom, atsak berniukai. Ir
pateik eimos investicij sra. Kai jis pakliuvo Vakar spaud, visi
apstulbo. Buvo inoma, kad Alijev eima priglob po savo sparneliu
, didum Azerbaidano ekonomikos, bet ia buvo oficialus, pasiray
tas dokumentas. Pasirodo, eimai priklauso daugyb pramons ak,
tarp j cemento, asfalto gamyba, chemijos, tekstils, pieno, alkoholio
produkcija, statybos ir net granat suli monopolis. Tas sultis mato
me ir Lietuvoje. Graiai lietuvikai atspausdintos etikets.
Visa tai bt grau, jeigu nebt lidna. Pus alies gyventoj
skursta. Vidutins mogaus mnesio pajamos - 24 doleriai, madaug
6o lit. Disidentai nabda: "Nafta nra ms lobis. Nafta - ms
nelaim."
Centrin Azija ir Azerbaidanas turi ir problem. Nepasidalija te
ri'torija, vandeniu, Ferganos slniu. Tarp tadik ir uzbek, kirgiz
ir kazach, azer ir armn visada trintys arba karai. Bet regionas
negals suklestti, reimai irgi nebus nuversti tol, kol liepsnos Afga
nistanas.

SENTIKIAI GR TA SIBIR4
N E DA U G M O N I

NORI

GYVE N T I

N U O A L I O S E

Sibiro vietovse, kur temperatra siekia 4 0 o c emiau nulio, o nere

tai ir dar daugiau. Bet vokiei urnalo " Der Spiegel" korespondentas
Benjaminas Bideris Rusijoje, Tolimuosiuose Rytuose, aptiko kaim
Dersu, kurio gyventoj per pastaruosius metus ne tik keliolika kart

74

A LY S I R M O N S

padaugjo, bet kuriems Sibiras - rojus. Tai rus sentikiai, dar inomi
"starovier" vardu, Rusijos staiatiki banyios atakos nariai.
Kai patriarchas Nikonas 1653 metais reformavo Rusijos staiatiki
banyi, daugeliui tikinij tai atrod tono prasimanymas. Dalis
atsiskyr nuo oficialios banyios ir toliau meldsi senovikai, egno
josi dviem pirtais, o ne iupsniu, kaip Nikonas buvo saks, nors u
tai, kad patriarcho nurodym neklaus, sentiki popai buvo kariami,
j cerkvs deginamos, tikintieji tremiami imperijos pakraius - ir
caro Rusijos ugrobtas alis, nuo Suomijos iki Lenkijos. Lietuvoje j
nedaug, bet ilaik kai kurias savo cerkves. Lietuviai juos gerbia, nes
jie darbts, vars, siningi mons, niekam ant sprando nelipa.
Bolevikai nekent sentiki, kaip ir carai. Todl, kai revoliucionie
riai 1920 metais pasiek Tolimuosius Rytus, dauguma sentiki pab
go - per Kinij, Japonij, isiblak po vis pasaul.
Dabar Maskva juos kvieia grti ir tikisi j padedama sustabdyti
katastrofik Sibiro gyventoj retjim.
Prie metus Fiodoras ir Tatjana Kilinai susikrov savo daiktus, pa
sim Urugvajaus sostinje Montevidjuje iduotus pasus ir leidosi
kelionn protvi em, kurios niekada nebuvo mat. I paatogr
i, i Urugvajaus ir Argentinos pasienio, jie atvyko Rusijos ir Kinijos
pasien ir laimingi. Fiodorui 70 met, jis gim ir vis gyvenim pra
leido emigracijoje. Ne tik neumiro rus kalbos, bet ilaik sentiki
tarsen, kuri paspalvina vos girdimas ispanikas akcentas.
Fiodorui Dersu kaimas - jo pasaulins odisjas pradia ir pabai
ga. Pora turi 12 vaik, 59 ankus ir 43 proankius. Su juo atvyko 24
eimos nariai. Urugvajuje Kilinai irgi gyveno nuoaliai nuo miest
ir civilizacijos, bet dabar Fiodoras diaugiasi. Glostydamas il barz
d sako, kad kuo toliau nuo civilizacijos ir moni, tuo ariau Dievo :
"Kai maiau moni - stipresnis tikjimas."
Sentiki merginos tebepina kasas, itekjusios plaukus tvirtai ap
ria skarute. Niekas nesifotografuoja, nes tai nuodm.
Tvirtos sentiki pairos, j ilgaamis konservatyvumas, aiki
gyvenimo filosofija staiga tapo labai patraukls nauj ojoje Rusijoje,
vis dar nepajgianioje susigaudyti, kuo tapo ir kur eina, nors sovie-

S E N T I K I A I G R TA S I B I R

75

tin sistema jau lugusi 20 met. Svarbiausia, kad sentikiai nesi baido
nuoali Sibiro viet kaip kiti rusai, masikai bgantys miestus ir
europin alies dal. Todl Maskva finansuoja sentiki kelion pro
tvi em ir stengiasi padti j iems sikurti. Tui pirki Sibire iki
valiai.
Bet sentikiams jokios ypatingos pagalbos nereikia. Jie igria eke
tes upje, pasigauna uv. Tai kuklus priedas prie j kasdienio mais
to - bulvi su kopstais.
Fiodoras sako, kad Dersu kaimelis - beveik rojus. ia nra nei te
levizijos, nei tualet su vandeniu. Dyzelinis generatorius tiekia elek
tr tik kelias valandas per dien. Virtuvs rakandai ir indai pridengti
. languotomis skepetomis - kad tonas nesutert. Visa tvarka namie
senovika, net ir laikas jiems eina senovikai. Jie naudoja Julijono ka
lendori, kuris Rusijoje buvo panaikintas dar 1918 metais.
Vis dlto naminuks isivaro. Fiodoras si pila stiklin, j peregno
ja, nes reikia "nuvyti ton, kuris vis laik slankioja apie mus", ir
ilenkia vienu mauku.
Maskva iki 2012 met Sibire tikisi apgyvendinti apie 300 tkstan
i pargrli.
Kol kas atvyko tik 20 tkstani.

BRAI VA IUOJA GRU Z IJ 4

K R I ST I J O NA S D O N E LA I T I S SAVO

PA RA P I J I E I U S

vadino brais, ir ms dien mogus, skaitydamas t nuostabi poe

m, yra sitikins, kad tai prsikas odis, reikiantis valstiet, kinin
k. Ne visai taip. Pirmiausia Kristijonas Donelaitis buvo ne prsas, o
lietuvis, kaip ir jo parapijieiai. Prsij kelis kartus nusiaub maras,
ir Prsij os valdovai, matydami, kad nra kam ems dirbti, mokesi
mokti, leido kasmet 5 tkstaniams lietuvi, kai kuriais metais net
10 tkstani, keltis Prsij, uimti tuias sodybas, dirbti em ir
bti gerais pilieiais. Ypa daug vaiavo tauragiki. Atkreipkite d
mes : ir "Met" autorius, ir jo veikjai kalba grynai lietuvikai. Prs

76

A LY S I R M O N S

kalbos tie ateiviai net nemokjo. Prsai jau buvo beinykst. J kalbos
paminkl liko nedaug, i j matyti, kad prs kalba labai skiriasi nuo
lietuvi kalbos.
odis bras (brai) - ne lietuvikas ir ne prsikas. Jis olandi
kas. Atkeliavo kartu su oland naujakuriais, kurie irgi buvo kvieiami
apsigyventi itutjusiuose kaimuose ir viensdiuose. Daugiausia
vaiavo fryzai i artimiausio pelkto Olandijos krato Fryzlandijos.
Rykiai nu brt sien tada nebuvo, nuosavybs teiss, kai stovi tu
ios sodybos ir itisi kaimai, - irgi tik apytikrs.
Senieji prsai savs prsais irgi nevadino ir t krat kaip visum
mat gan miglotai. Kiekviena gentis buvo pati sau eiminink, jos na
riai buvo ididus galindas arba sembas, arba nadruvis, bartas, pame
dnas. Geni separatizmas buvo viena i prieasi, dl kuri lugo
j sukilimai. Juk ir Lietuv suvienyti pavyko ne per dien. Gentys gy
veno savo gyvenim ir nesuprato, ko i j nori tas svetimas keista tar
me - ar net visai kita kalba - kalbantis kunigaiktis.
Apie galindus - atskira istorija. Yra legenda, kad visa gentis ar dalis
jos susipyko su vadais ir ikeliavo neinoma kryptim. Daugiau apie
j nieko nebuvo girdti. Lietuvoje jie tikrai neatsidr, inotume.
rytus, pas sduvius - jotvingius j iems nebuvo ko iekoti. Jei bt
patrauk dar toliau rytus - rus kronikos tok vyk bt atspind
jusios. Kur keliauti, nenuoramoms galjo patarti paukiai, kiekvien
ruden atkakliai skrendantys ta paia kryptim ir kiekvien pavasar
grtantys.
Manau, man pavyko surasti j pdsakus.
Ispanijoje inoma pavard Galindo. Ten jos reikms niekas negali
paaikinti, dauguma ispan pavardi - daiktavardins arba bdvar
dins kilms. Ar nebus taip toli nusiritusi prs gentis? Kita vertus,
nra taip jau toli. Pora savaii gerai pakinkytu veimu.
Galindus mini jau graik matematikas ir geografas Klaudijas
Ptolemajas, gyvens ir ras por imt met po Kristaus gimimo, o
prs vardas istorijos kronikas patenka daug vliau, IX amiuje. Yra
manani, kad odis prsas (prsai) gali bti sudarkytas odis .fryzai.

B R A I VA I U O J A G R U Z I J

77

Jeigu ir taip, tai ia bus kokie ankstesni fryzai, atsibast Sembos pu

siasal, o ne maro nusiaubtus kaimus apgyven olandai.
iaip ar taip, oland taka tam kratui ir visam balt pamariui nea
bejotina. Utenka paminti klumpes. Toks modelis - i vieno medio
gabalo, koketikai uriesta nosyte - droiamas tik Olandijoje ir visur,
kur siek jos taka. Visada vadinamas olandiku odiu "klumpen", ne
kitaip. Pams medio trink, kirv ir kalt, klumps neiskobsi. Rei
kia gerokai pas meistr pasimokyti. Auktaitij ir toliau rytus tikros
klumps neprasmuko. Ten daro medpadius. Tai visai kitas apavas odos virus, kulnas atviras, iaudai pakratai i byra.
Rytprsiuose br (olandikai boer - kininkas, valstietis) ne
beliko.
Aiku viena: tai buvo kieto charakterio mons, pasaulio
,
emlapyje jie paliko ryk pdsak ne tik Prsijoje. Kai kelias Ka
raliauiaus apylinkes j iems buvo udarytas, susikrov burlaivius
mant, gyvulius, pasiek pat tolimiausi Afrikos kamp ir kr ten
savo kolonij - Laisv br respublik. em ten buvo gera, derlinga,
nors nedirbama, puikus klimatas - daug sauls ir pakankamai dr
gms. Bet ji nebuvo tuia. Joje gyveno juodaodi gentys, daugiausia
karingi zulusai, zulai. K gi, brai griebsi autuv, pritaik krato
ukariavimo taktik. Ilip i laiv, jie pirmiausia pasidirbdavo sti
prius veimus. Ratai kartais bdavo be stipin - medio skritiniai su
skyle aiai. Juos traukdavo keliolika jaui. Baisiai girgddavo, bet
brai dl to nesijaudindavo. Sakydavo : ir gerai, vris atbaido. Art
jant vakarui, veimus sustatydavo ratu, iorje sukraudavo utvar i
dygliuot ak - nuo laukini vri ir nuo zul, - o ryt traukdavo
toliau. Taip ukariavo vis krat. Zulus pavert vergais. Ger ddi
tada nebuvo. Dabar irgi toki nelabai daug.
Laisvos br respublikos ramyb buvo neilga. Nugaljusi Napo
leon, Didioji Britanija energingai pltsi vis pasaul. Jos koloni
joms reikjo atramos tako Piet Afrikoje, ypa atsiradus garlaiviams,
jie sunaudodavo devynias galybes akmens angli. Puikus Keiptauno
uostas tiko, tai spyna, sukabinanti vis Britanijos grandin: Gibralta
ras, Adenas, Kolombas, Honkongas. Britai upuol brus. Prasidjo
karas - iaurus, ilgas. Britai vien po kito siunt pulkus, patrankas.

78

A LY S I R M O N S

Jau buvo ir ioki toki kulkosvaidi. Brai turjo tik autuvus, ne

retai su titnaginiu skiltuvu, utaisomus per vamzd.
Didioj i Britanija nugaljo. Bet pasielg taip, kaip anglai visada
daro, - neivijo br, net nepanaikino j respublikos, o kr brit
imperijos federacij. Kalbos irgi buvo dvi - angl ir afrikan (stipriai
pakitusi senoji oland kalba) .
Naujai aliai seksi. Atsirado angli kasykl - kuro labai reikjo
Keiptaune sustojantiems laivams. Surado deimant. J kasyklos vei
kia iki iol ir yra didiausios pasaulyje. Ir aukso rado, nors vietomis
teko raustis keli kilometr gyl, ten, kur justi ems gelmi kartis.
Pigios darbo jgos irgi turjo utektinai. Zulai ir juodaodiai i toliau
plste pldo, nes Europos poiriu vargani udarbiai achtose buvo
dangaus palaima skurstantiems, jokio darbo nei specialybs netu
rintiems afrikieiams. Bijodami juodaodi persvaros, baltieji ved
rasistin apartheido politik. Ji buvo pateisinama neva tuo, kad rass
turi gyventi nesimaiydamos, paskirai. I ties tai buvo iauri juoda
odi diskriminacija ir priespauda. Jiems buvo skiriami tik sunkiausi
ir juodiausi darbai, nevalia temstant pasirodyti baltj kvartaluose,
jiems blogiausios vietos vieajame transporte, apskritai - uns gyve
nimas. Demokratins pasaulio valstybs grietai smerk apartheido
politik. Jungtins Tautos vis grietino represijas, apribojo, paskui vi
sai udraud prekyb su Piet Afrika, o Britanijos Taut Sandrauga
imet j i nari. sieidusi Piet Afrika pasiskelb respublika.
Bet alyje prasidjo neramumai, juodj maitai ir streikai. Bai
tiesiems buvo vis sunkiau ilaikyti valdi, o kai per pasaul nuvil
nijo laisvs banga, sulugdiusi Soviet Sjung, Jugoslavij, Lotyn
Amerikos diktatras, atjo galas ir Piet Afrikos apartheidui. alyje
vyko pirmi tikri, laisvi rinkimai. Valdia atiteko juodaodiams - j
deimt kart daugiau negu baltj.
Bet Piet Afrikos Respublikai vis tiek seksi. Pirmuoju jos prezi
dentu tapo Nelsonas Mandela, zulas, tamsiaodis, ilgus metus u poli
tin veikl sdjs kaljime. Bet jis nebuvo links kertauti, sugebjo
suvienyti vis odos atspalvi mones bendram tikslui. Piet Afrika
klestjo.

B R A I VA I U O J A G R U Z I J

79

Mandelos kadencijai pasibaigus, pasibaig ir Piet Afrikos skm.

Atjs kitas juodaodis prezidentas, o po jo treias, jau buvo kitokie.
Negalima pasakyti, kad baltieji buvo atvirai diskriminuojami. Taiau
skirstant svarbius postus dabar vis daniau irima odos spalv - jei
gu juoda, tai gerai, gebjimus ir isilavinim numojama ranka. Pra
sidjo ems reforma, kartais ugrobiamos baltj fermeri ems,
eimininkai nuudomi. Daugeliui baltj psichologikai tapo sunku
gyventi alyje, valdomoje buvusi j verg, laikytis j statym.
Brai vl m dairytis, kur ia patraukus. Ir akys nukrypo Gruzi
j. Jos vyriausyb pakviet Piet Afrikos fermerius atsikelti pas juos mainais u patirt ir inias apie modern ems k. Gruzijos ieivi
, reikal ministras Papuna Davitaja pareik, kad jo alis pakviet piet
afrikieius, nes Gruzija ieko investuotoj ems k. Jis pasak, kad
sovietiniais metais emdirbyst Gruzijoje buvo apleista, pasveikino
pirmj atvykusi apsivalgyti Piet Afrikos fermeri delegacij ir
dav jiems visas garantijas, nes brai, pareik ministras, - geriausi
pasaulyje emdirbiai. Delegacijai grus namo, buvo suauktas br
suvaiavimas. Irinktas komitetas, kuris rengia konkreius planus
masinei emigracijai. Madaug 40 tkstani fermeri nepritaria Pie
t Afrikoje rengiamai ems reformai ir nori emigruoti Ukaukaz.
Fermeri lyderis Hendrikas Milsas (Hendrik Mills) pareik spaudai,
kad Gruzijoje puikios emdirbysts perspektyvos, ir investuoti las
ioje alyje dabar daug pelningiau ir saugiau negu Piet Afrikos Respublikoje.
Brams nelengva palikti gimtj krat, kur protviai atsikl
prie du imtus ir daugiau met, bet jie netur kitos ieities. Gyve
nimas blogja kas mnes, siauia nusikaltliai, brangsta darbo jga,
reforma grins em seniesiems jos eimininkams. Kitas fermeris
Pitas Kempas (Piet Kemp) pareik, kad pradi padarys maa gru
p - deimt ar dvideimt fermeri, bet juos tuoj paseks tkstantis,
ir Gruzijoje jie sikurs visai neblogai. Gruzijos vyriausyb tikisi, kad
naujiej i jos pilieiai pakeis ems kio lyg, ypa vynininkysts kult
r. Gruzinai gamina vyn jau imtus met, bet tai daugiausia salds
arba pusiau salds vynai, Europoj e jie nelabai mgstami ir perkami.

80

A LY S I R M O N S

Gruziniki vynai buvo populiars Rusijoje, bet dl politini kivir

ir antigruzinikos Kremliaus politikos j importas udraustas. O tai
Piet Afrikos vynai Europoj e labai mgstami, ir gruzinai nort per
imti j gamintoj patirt. Vynas ir vyndaryst - viena pelningiausi
ems kio ak. Maisto kultrai pasaulyje plintant, gero vyno porei
kis spariai didja.
Brams nebus lengva pritapti. Gruzin kalba sunki, raidynas ki
toks. Kitoks klimatas, kitokios ir emdirbysts tradicijos. Taiau, sako
Kempas, jis ir nemaai fermeri link pabandyti. Jis pareik: "A
keliuosi Gruzij ne tam, kad i jos padaryiau nauj Piet Afrik.
Kai ten nuvyksiu, noriu tapti gruzinu." Sumanym kritikuoja ir i vie
nos, ir i kitos puss. Gruzijos opozicija pyksta, kad atvykliams em
parduodama u graius, nors valstieiams gruzinams ems trksta.
Piet Afrikos vyriausyb irgi sunerimo : kas dsis vyno pramonj e,
apskritai ems kyje, kai ivaiuos geriausi fermeriai? Reikjo anks
iau galvoti, ant kieno pei laikosi alis.
Toje naujoj e br klajonj e matyti ir moterikas pradas. Visada
iekok moters.
Gruzijos prezidento Michailo Saakavilio mona Sandra - oland
kilms.

P RO KIEMO VARTELIUS - ES
RU M U N IJ O S GYV E N T O J DAU G J A KAI P N I E KADA,

nors gimdymo namams ar kaimo akueriams darbo nepadaugjo. Ru

mun, daugiausia vyr, kas mnes atsiranda po keliasdeimt tks
tani. I karto suaugusi.
Nra jokios mistikos ir paslapties. Rumunijos vyriausyb noriai
dalija savo pasus kaimynams - Moldovos gyventojams.
Tik svoka "kaimyn alis" ginytina. Rumunai ir moldavai - viena
tauta, kalba, viena tikyba - jie staiatikiai. Ilg laik buvo ir viena vals
tyb. Rusijos carai, kariaudami su turkais, atpl jos dal ir pavadino
Besarabija. lugus carinei Rusijai, Rumunija t teritorij atgavo, bet

P R O K I E M O VA R T E L I U S - I E S

81

vl prarado. 1940 metais pagal Molotovo-Ribentropo pakt Besarabi

ja buvo "ivaduota", kaip ir Baltijos alys, paskelbta Moldavijos TSR, o
kad labiau skirtsi nuo savo mamyts Rumunijos, buvo vesti rusiki
ramenys. Truput keistas derinys. Rumun kalba - lotyn kalbos di
alekto raidos produktas. Tose vietose buvo dislokuotas Romos legio
nas. I ia ir Rumunijos pavadinimas.
Bet visa tai buvo seniai. Kai Europos alys vienijosi Europos S
jung, kai pirmasis branduolys pltsi pietus, paskui iaurs rytus,
kai gal gale buvo leista prisidti mums, paskui Bulgarijai ir Rumu
nijai, Moldova vl pasijuto nuskriausta - ji tokio pasilymo negavo, o
kai pati m praytis, Briuselis praleisdavo pro ausis.
Moldova labai neturtinga, turbt vargingiausia alis Europoj e. Gy
venimo lygis - madaug kaip Sudane, Afrikoje.
T dar bt galima paksti, Moldova nedidel alis, 3,6 milijono
gyventoj. Laikui bgant supanat.
Bet politinis Moldovos gyvenimas ilgai buvo apmirs, tarsi visi jos
laikrodiai bt sustoj. Moldavai ilgai ir nuobodiai rinko valdi
komunistus. Jokio komunizmo jie nekr, bet neatsisak praeities,
prieingai nei Baltijos ali komunistai, kurie tai padar gan vienin
gai. Tik 2009 metais Moldovoje valdi atjo deinieji.
Bet svarbiausia Europos Sjungos ali delsimo prieastis buvo
ir tebra ligotos Moldovos kepenys - Padniestr. Tai rus kolonis
t, atvykusi dar su Suvorovo gurguolmis, teritorija - Padniestrs
Respublika. Valstybin kalba ia rus, pinigai - keistai perspausdinti
rubliai, niekur nedingo Rusijos kariuomens gulos, didiuliai ios a
lies ginkl ir sprogmen sandliai. Svarbiausias verslas - kontraban
da, falsifikuot rkal ir alkoholio gamyba. Valdioje - mafija.
Priimti ES Moldov su Padniestre, - o padniestrieiai mielai su
tikt, - tas pat, kas skiepyti sau on v. Per Padniestrs ply ES
pasipilt rusai i Rusijos. Priimti Moldov be Padniestrs - aminti
toje teritorijoje separatist valdi. Be to, ES nepriima ali, kurios
turi gin su kaimynais, ypa teritorini. irkite, kaip mus ir len
kus privert graiai susitaikyti.

82

A LY S I R M O N S

Kaip danai bna pasaulyje: kai klausimo nemanoma isprsti, jis

paliekamas savieigai. mons visk pa tvarko.
Rumunija istorijos atskirtiems broliams m be joki klii i
davinti Rumunijos pasus, vadinasi, suteikia j iems pilietyb. Su tokiu
pasu vaiuok kur nori, nes Rumunija - ES nar. Nors kai kurios ES
senbuvs ir prietarauja, iemet Rumunija veikiausiai pasirays en
geno sutart, tada tokio paso savininkas ES gals dirbti legaliai.
Jau beveik milijonas moldav ivyko i savo alies, o Kiiniove eils
pasui gauti prie Rumunijos konsulato vis dar isirikiuoja gerokai prie
aur.
Rumunija nenori stabdyti to proceso. Atvirkiai. Atidar du nau
jus konsulatus Moldovos provincijoje, Belcio ir Kahulio miestuose.
Vis reikal remia Rumunijos prezidentas Trajanas Basesku (Traian
Basescu ) . Jis svajoja apie Didij Rumunij - Romania Nare.
Neprietarauja ir Moldovos valdia. Bt sunku prietarauti. I 53
valdaniosios koalicijos nari 9 jau turi Rumunijos pasus (statymas
leidia turti du) , o n padav praymus.
Kas pyksta? Ogi Austrijos ir Vokietijos ultradeiniej i ir nacionalis
tai, bet jie nieko negali padaryti.
Be referendum, be Briuselio, Berlyno ar Paryiaus leidimo ES ty
liai pleiasi Rytus. Nes moldiivai balsuoja kojomis. engia ekonomi
n ES roj - j akimis roj - pro netvirtai udarytus kiemo vartelius.

P R O K I E M O VA R T E L I U S - E S

83

M O K Y T OJA I I R M O K IN I A I

SLA PTASIS ANGLIJOS GINKLAS

A N G L I J O S N E S U P RA S I B E J O S " P U B L I C S C H O O L S "

viej mokykl, bet ia tas atvejis, kai paodinis vertimas klaidina.

"Public schools" i tikro yra privaios mokyklos koledai. Mokslas
jose kainuoja labai brangiai. Etono kolede, viename didiausi (1300
mokini), mokslas, bendrabutis ir visa kita kainuoja madaug 120
tkstani lit per metus. Tai neprieinama paprastiems pilieiams ir
nelabai prieinama net neblogai udirbantiems. Yra valstybins stipen
dijos. Jas gali gauti itin gabs mokiniai, atj ir i valdik mokykl,
bet tokias stipendijas arba nuolaid gauna tik penktadalis mokini.
Antras barjeras, kur sunku perokti paprasto mirtingojo vaikui, pats primimo mokykl klausimas. Vaikas gali bti priimtas arba
nepriimtas nieko neaikinant. Privati staiga, k noriu, t darau.
Kitos labiausiai inomos "public schools" - Vestminsterio Londo
ne ir Fetso (Fettes) kotijoje.
Nuvaiavus Etono miestel, jis Londono paonje, atrodo, kad
pakliuvai laiko main ir ji tave nusvied 400 met praeit. Net ir
Anglijoje, kuri labai gerbia ir saugo senov, toki viet nedaug. Mies
telyje justi magija, kurios i karto neapibdinsi. Pasvir prie ups il
viiai. Senoviki tiltai. Siauros viduramikos gatvels, medini sij
ir plkto molio namai. Didiojoje gatvje siuvyklos, arbatins, pati

ss

seniausia pasaulyje pato dut. Gatvse mons tarsi ilip i kos

tiuminio filmo apie senus laikus - mokiniai ir mokytojai ia vilki tik
frakus su dviem uodegom emiau nugaros. Taip vilkdami turi eiti
ir pusryi. Vis dryuotos kelns, balti markiniai kieta apykakle,
joki auskar, barzd ar siuk, vis veidai visikai rams, nei si
temp, nei sutrik, nors turist ia minios, jie vpso mokinius ir mo
kytojus. Tik turistai ir primena, kad dabar ne XV amius, ne Henriko
VI laikai, kai Etono koledas buvo steigtas. Miestelyje filmuojami is
toriniai brit kino ir televizijos filmai.
Bendrabuio langai iri tiesiai Vindzoro rmus - Didiosios
Britanijos karali umiesio rezidencij. Vir j visada plevsuoja v, liava. Kai atvaiuoja karalien, vliava pakeiiama. Upje prie Etono
gyvena didiausias brit salose gulbi brys. alimais - keli koledo
stadionai ir garsieji Etono laukai visokioms aidynms ir jodinti. Na
poleono nugaltojas kunigaiktis Velingtonas (Wellington) yra pasa
ks, kad ia, ituose laukuose, Anglija laimjo Vaterlo m, nes kaip
tik ia aisdami regb, pal ant arkli ir kitok vyrik sport jaunieji
brit aristokratai pavirsta kietukais. Apie tai kalba uvusi per Pir
mj ir Antrj pasaulinius karus Etono absolvent sraai . Jie labai
ilgi. Adolfas Hitleris Etono nekent, vadino j "ta angl pusiau karine
mokyklle".
Nuvyks koled, Etono mokini kietum ne i karto pastebsi.
Tie frakai ir balti kaip sniegas trylikamei markiniai - kolede mo
kosi berniukai nuo trylikos iki atuoniolikos, mergaii nra ir nieka
da nebuvo - tikrai atrodo kaip parodija. Kai kurios vents - irgi.
Pirmas treiadienis prie pirmj birelio savaitgal - ir sugalvok
tu man tok laiko skaiiavim, tikrai anglika - mokyklos vent. Ir
klavimo taku plaukia ikilminga procesija. Valtyse mokiniai, visi vie
nodomis iaudinmis skryblmis ant galv. Skrybls papuotos
glytmis. Krante ikylautoj laukia elegantikos vais. Duodama ir
ampano, o desertui - " Etono makalyn": cukraus putsiai, ledai ir
braks. Visa tai - duokl ir pagarba tradicijoms, susiklosiusioms per
imtus met, dabartini student jungtis su praeitim. Na ir nesiprie
inimas romantikai, net sentimentams.

86

MO KYTOJAI I R M O K I N IAI

Taiau Etonas nra sustings gintare senovs vabzdys. Atvirkiai.

Tai inomiausia ir prestiikiausia mokykla, ruoianti Didiajai Bri
tanijai iuolaikinius lyderius. Jos absolvent sutiksi visose brit gy
venimo srityse, ne tik valdioje, bet ir bank valdybose, stambiuose
koncernuose, transporto tarnybose, savivaldybse. Niekatras Didio
sios Britanijos princas, nei vyresnysis Viljamas (William) , nei jaunlis
Haris ( Harry), nebuvo leidiami Eton (juodu, ypa Haris, nelabai
link moksl), bet Etone eksternu ilaik brandos egzaminus.
Etono absolvent gali atpainti: jis tvirtai stovi ant koj, pasitiki
savim, bet nra pasipts, jo manieros nepriekaitingos, jo kalboje
neigirsi provincijos ar emesns klass nektos priemai, kalba kaip
BBC diktorius - paprastai ir aikiai. Niekada nekalbs pamokomu
tonu. O jeigu kam t poymi nepakanka, etoniet atpains i kakla
raiio : jis ydras su aliomis juostelmis.
Visi Etono aukltiniai pasiekia auktas pakopas brit visuomen
je, o tai labai laiptuota piramid. Kitos tokios baltj moni pasau
lyje nra. Pasiekia paias aukiausias pakopas. Naujasis Didiosios
Britanijos ministras pirmininkas Deividas Kameronas (David Ca
meron) - jau devynioliktas etonietis, valdantis al. Keli jo pirmta
kai tapo istorinmis garsenybmis - Viljamas Gladstonas (William
Gladstone) , Entonis Edenas (Anthony Eden), Haroldas Makmilanas
(Macmillan), Alekas Daglasas-Hiumas (Alec Douglas-Home ) .
Mokyklos vadovyb ino, k reikia daryti, kai buvs aukltinis
tampa pirmuoju asmeniu alyje. Ne pirmas kartas. Mokiniai palei
diami vienos dienos atostog. Tradicija - ventas dalykas.
Etonieiai, kurie eina karo akademijas ir nesta kare ar taikos
palaikymo operacijose, kopia auktai - tampa generolais, admirolais,
maralais. Tarp intelektual etoniei irgi daug. T koled baig y
mus brit raytojas Dordas Orvelas (George Orwell) , ketvirt pra
jusio amiaus deimtmet jis nepabgo sivelti pilietin Ispanijos
kar, kovojo anarchist bryje ir buvo sunkiai sueistas. Jam buvo
pera uta gerkl, kai apkase pasakojo savo nuotykius Paryiuje. Orve
las para roman pamflet, atspjus, kiek degraduos komunizmas.

S L A P TA S I S A N G L I J O S G I N K L A S

87

Orvelo mokytojas buvo Aldas Hakslis (Aidaus Huxley) , irgi ymus

raytojas. Koledo vadovyb moka parinkti dstytojus. Eton baig
Donas Keinsas (John Keynes), ekonomins teorijos krjas, ljenas
Flemingas ( Ian Fleming), vliau dirbs karins valgybos vadovybje,
sukrs agento Deimso Bando persona.
Garsusis koledas patyr ir sunki dien. Kai valdi atjo leibo
ristai, Etonas gyveno kaip apgultoje tvirtovje. Dauguma Anglij os vi
suomens buvo prie j, mat jame privilegijuot sluoksni simbol,
snob, tai yra moni, apsimetani viresniais u kitus ir turiniais
neva geresn u visus skon, perykl. Be to, spauda kaltino Eton sa
dizmu mokini atvilgiu. Koledo vadovyb net ruosi evakuotis
. Airij, tarsi bt karas ir grst okupacija. Kritika i dalies buvo tei
singa. Anksiau, iki XX amiaus pradios, Eton paklidavo beveik
vien aristokrat ir milijonieri sns. Gabumai neturj o reikms.
Teisyb ir tai, kad tvarka tame kolede buvo tikrai rsti. Pastaraisiais
deimtmeiais koledas i dalies modernizuotas. jo muziej da
bar atiduoti klauptai, kuriuose turdavo klpti muamas u blog
moksl, netvark ar drausms nesilaikym mokinys. Kaltinink mu
davo tol, kol praplydavo kelns ir pasirodydavo pirmas kraujas, ir tai
turdavo daryti mokytojai. Pylos gaudavo visi mokiniai. Paskutinis
buvo iplaktas 1984 metais. Dabar apie plakim tik pasakojama kaip ir apie iaurias patyias i naujok. U patyias dabar gresia bti
imestam.
Kokia mokymo Etone esm? Be abejons, mokymas ia gerokai
skiriasi nuo kit mokykl, tiek Anglijos, tiek apskritai pasaulio. Dau
giausia dmesio - aukljimui. Mokslo dalykai, galima sakyti, antroje
vietoje - nors stojant koled egzaminus reikia ilaikyti labai gerai,
kotuvas tankus. Be kit dalyk, egzaminus reikia laikyti i prancz
ir lotyn kalb. Atkrinta Bo procent kandidat. Pasakyti, kaip moki
nys toliau ugdomas, atskirti, kas daroma i tradicijos, o kas pedagogi
niais sumetimais, nra lengva, nes viskas susipyn. Tarkim, tie frakai
(pingvino uniforma) vis dien, iskyrus, inoma, sportuojant, - gal ir
juokinga, bet pratina paaugl prie tam tikros laikysenos, pasitikj imo
savim, drsos, pro mones einama tarsi nepastebint j vilgsni. Arba

88

MO KYTOJAI I R M O K I N IAI

tas kreipinys "pone" (sir) : taip ne tik mokiniai kreipiasi dstytojus,

bet ir dstytojai mokinius. Kai dar buvo plakama, ilagalvis mokyto
jas pasakydavo iplaktam trylikameiui: "Pone, galite eiti savo mie
gamj ir persimauti kelnes."
Gerai, blogai ar juokinga? Ikart nepasakysi. Gal pripranti, kad su
tavim visada elgiasi pagarbiai, ir pats imi elgtis oriai.
Ko mokytis kolede, pasirenka patys mokiniai. Pasirinkti jie gali
i keli deimi dalyk, bet tada privalo sukaupti juos vis dmes.
Mokymas visko po truput ir nieko rimtai Etone atmestas. Brandos
egzaminai i trij dalyk, i t, kuriuos pats pasirinkai. Klass maos,
po 10-15 mokini. Mokytoj kvalifikacija aukta, ir visi savo srities en
tuziastai. Koledas leidia ir skatina reikti savo nuomon. Savame
teatre nuolat repetuojami ir rodomi spektakliai, dalyvi bna daug;
yra profesionali garso ra studija, orkestras, irklavimo, regbio ir dar
keli sporto ak komandos.
Aukljama savarankikumo ir mokjimo gyventi kolektyve. Moki
niai gyvena bendrabuiuose po 50 moni name, juos priiri "hou
semaster", msikai - komendantas. Jis gerai pasta visus mokinius,
ino j vardus, nuolat bendrauja su mokini tvais, yra grietas, bet
ne priekabus. kinius bendrabuio reikalus sprendia patys jo gyven
tojai, vadovaujami auktesnij klasi mokini.
Svarbi reikm turi susitikimai su ymiais alies monmis mokslininkais, ministrais, koncern vadovais, meno monmis ir ra
ytojais; per metus toki apsilanko apie du imtus. I mums inom
galime paminti aktori Rovan Atkinson (Rowan Atkinson) - t,
kuris vaidino "Pon Byn", poni Roulings (Rowlings) , Hario Poterio
nuotyki autor. Svei, net jeigu tai ministras, visada sutinka vienas
i mokini, palydi klubo sal. Studentai rengia diskusijas svarbiais
politikos, ekonomikos, filosofijos klausimais ir per jas gerai nusmaili
na lieuvius. Gyvenime prireiks.
Kai Didiojoje Britanijoje per pastaruosius rinkimus buvo spren
diama, kas vadovaus Konservatori partijai, o jai laimj us - ir visai
aliai, Kameronui oponentai prikio, kad jis i Etono. is akimirksniu
atkirto : "Nesvarbu, i kur ateinu, svarbu, kur einu." Ir buvo irinktas.

S L A P TA S I S A N G L I J O S G I N K L A S

89

Upernai mokykloje pasirod Kinijos delegacija. Kinai nuodugniai

tyr aukljimo ir dstymo bdus. Savo tikslo j ie neslp. Nori Etono
model skiepyti modernjanioje Kinijoj e.

GENIJAI IR J KALVS
P R I D K I T E RAN K4 P R I E I R D I E S I R PASA KY K I T E ,

a r suprantate dabartin jaunim. Ar kartais neatrodo, kad tai kita tau

ta? Pats jaunimas itai irgi jauia.
Kartos visada skyrsi viena nuo kitos, bet ne tiek kaip dabar. iuo
. metu madaug pus lietuvi apie internet yra tik girdj . O ia pat
alia j kita pus - kiborg karta. T i mokslini fantastini film,
pus mogaus - pus kompiuterio; j ie nesivaizduoja gyvenimo be
kompiuteri, mobiliojo telefono, turinio daugyb funkcij, vairi
portal ir kibernetini paslaug. Tai pirmoj i karta, iaugusi su skai
tmenine technologija; analog pasaulio ji jau neatsimena, kaip ir
tarybinio gyvenimo. Lenkijoje 6o procent jaunimo pareik : "Inter
netas ir kompiuteriai tokie svarbs, kad be j nesivaizduoju pasau
lio." Panaiai mano prancz vaikai, bet ten toki tik 35 procentai,
vokietuk 39 procentai.
Pasaulis dl to negriva. Paklausti, kas svarbiausia gyvenime, 39
procentai kiborg atsak: imintis. Tik tada mogaus grois ir patrau
klumas, toliau - sporto laimjimai. klausim, kas jiems didiausias
autoritetas, j ie atsako: mama ir ttis. Tyrj nuostabai, sporto ir pop
kultros ymybmis avisi tik 5 procentai.
Bet neapsirikime. Ms dien vaikai n kiek neabejoja, kad jie ge
riau u tvus nutuokia apie informatik ir ipea i jos daugiau nau
dos. Jie ino, kad yra krybingesni u tvus, greiiau mokosi, geba
vienu metu daryti kelis darbus.
Netiesa, kad kompiuteriai udo tradicines dalyvavimo kultrinia
me gyvenime formas. Taip, reiau vaiktoma kino teatrus, maiau
skaitoma spaudos. Taiau tai visos ms visuomens bda, o kibor
gai, atvirkiai, tapo aktyvesni, tik tai daro savaip - parsisiunia film
-

90

MOKYTOJAI I R MOKIN IAI

ir muzikos i tinklo, nors tai neteista. K i tikro internautai daro

reiau - tai vpso televizoriaus ekran. Ir a juos sveikinu. inome,
kaip skurdu prasms ir turinio viso pasaulio televizijose.
Ir atvirkiai. Kai tikrai geras filmas ar teatro spektaklis, sals lta
nuo jaunimo. Internetinis jaunimas gausiai perka knygas. Bet jis ne
perka pel. Taip, niolikmets panelyts usisvajojusiomis akimis vis
dar griebia romanus roiniais vireliais. Nesmerkime j u tai.
Visuomeniniame gyvenime, net sporte, internautai irgi labai ak
tyvs, ypa politikoje, nes mato ms pasaulio visum ir jos nebijo.
Dauguma ms mokytoj ir aukltoj nepasta ir nesupranta tos
naujos internaut tautos. Jai taiko savo epochos, praeities standar
tus - ir niptas !
Jungtini Valstij ir Lenkijos sociologai drauge su antropologais
nutar tirti jaunim etnografiniu bdu - taip, kaip tiriamos svetimos
gentys, tarkim, papuasai. Buvo keliaujama miestus ir mokyklas, ty
rjai sugebjo susidraugauti su jaunimu, jo su jais ventes, klubus,
stebjo, kaip jaunuoliai mokosi ir leidia laisvalaik. Ivados dar tik
apibendrinamos, bet vienas dalykas paaikjo: tai visai kitokie mo
ns. Juos valdo du trokimai : bti savim ir bti drauge su kitais. Jie
ieko autoritet, bet labai retai jais bna tie, kuriuos pripasta su
augusieji. Tarp jaunimo galioja sudtingas main kodeksas, grietas
kaip zul bendruomenje. Visuose poelgiuose ukoduota kita prasm.
Vienas portalas ar sistema tinka vieniems dalykams, kitas - kitiems.
Internautinis jaunimas ne tik nenori pasakoti apie savo visuomen j is to nemoka. Ji jam atrodo normali.
Vakar pasaulis turi sunk udavin - k daryti su staigiai, tiesiog
statmenai aunaniu jaunimo intelektu.
Vienas kelias labai patrauklus, bet pavojingas - kurti mokyklas
itin gabiems vaikams, kuriose j gebjimai, j intelekto variklis bt
apkrautas tempti tok veim, kok pajgia, tada jie bt laimingi,
jusdami savo jg, kasdien matydami paang. Tai elitins, irinktj
mokyklos. Nors daug kritik sako, kad taip skriaudiami kiti vaikai,
kad paprastose mokyklose iravjus viesias galvas dingsta sektini pa
vyzdiai, elitins mokyklos plinta. Didiojoje Britanijoje jos buvo nuo

G E N I j A I I R j K A LV S

91

seno - vadinamosios "public school", apie jas jau kalbjome, - bet jos
labiau atspindi visuomens susiskirstym pagal socialines ekonomi
nes klases negu gabumus.
Niujorke yra kelios miesto biudeto ilaikomas itin gabi vaik
mokyklos ir keliolika privai. Cituosiu Amerikos spaud. Kai Kris
toferiui (Christopher) buvo tik penki mnesiai, jis itar pirmus
odius, pusantr metuk mokjo abcl, atpaino spalvas ir skai
iavo iki deimties. Dabar jam sukako penkeri, bet jo neprim n
vien valdik mokykl talentingiems vaikams: ne itin gabus. Tvai
tais j privai, kur u moksl reikia pakloti 28,5 tkstanio dole
ri per metus.
Pernai buvo paduota 14 tkstani praym priimti municipali
teto remiamus vaik darelius gabi esi ems. Kandidatai - keturmeiai.
Tik vienas i penki teisingai atsak deimt klausim. Komisijai to
buvo per maai. I egzaminuojam 14 tkstani komisija gal gale
atrinko 160 toki, kurie teisingai atsak 99 klausimus i imto.
privaias talenting vaik mokyklas Niujorke irgi grstis. Vaik
darelis prie Hanterio (Hunter) koledo gavo 1835 tv, turini ke
turmeius pyplius, praymus. Prim tik so. Komisijos skaito t dar
eli, kuriuos vaikas jo, aukltoj rekomendacijas, kalbdamosi su
vaikais iri, ar turtingas j odynas, kaip jiems sekasi matematika,
tikrina, ar jie krybingi. Testai irgi svarbu, bet dauguma t mokykl
testus iri kaip pagalbin priemon. stoj vaikai labai patenkinti
mokslu. Klass maos, ne daugiau kaip po 18 vaik, beveik kiekvienas
j dirba pagal individuali program, paliekama laiko menui, muzi
kai, achmatams, ispan kalbai.
Ariau ms, Lenkijoje, igarsj a akademinis licjus prie Toruns
Mikalojaus Koperniko universiteto. Dstytojai, kurie dsto ir licjuje,
ir universitete, tvirtina, kad genij jie nemedioja. Pripasta, kad ge
niali vaik pasitaiko. Visi ino, kad trej met Mocartas skambino
klavesinu, o dar po penkeri para pirmj simfonij. Toruns lic
juje yra toki, kurie vos atj mokykl aplenkia universiteto ketvir
takursius. Yra toki, kurie turi fenomenali atmint. Bet tie dalykai
gali bti laikini arba vienpusiki. Toruns mokiniai kdikystje ir vai-

92

MO KYTOJAI I R M O K I N IAI

kystje buvo visikai paprasti vaikai. Tik pradinje mokykloje pradjo

rykti, kad mokslas jiems sekasi kur kas geriau negu kitiems. Jie da
rydavo protingas ivadas net tada, kai ta tema nebuvo kalbta. Kartais
per pamokas iovaudavo, nes tai, k aikino mokytojas, jiems buvo
per daug aiku. Mokykla j iems atrod tik laiko gaiatis.
Toruns pedagogai ieko visai ko kito - vaik, kurie galvoja unika
liai ir msto savarankikai, kurie sprsdami problemas moka rasti savo
keli. Mokinius parenka kitaip negu amerikieiai. N vienas nepateko
licj todl, kad mokytojai rekomendavo. Licjus isiuntinja infor
macij visiems temini konkurs laureatams ir turi kandidat dau
giau, negu gali priimti - madaug tris vien viet. Galima ir paiam
mginti brautis. Egzaminai sunks, nemaai kandidat atkrenta i
karto : kai tokiam savanoriui parodo, kokie klausimai buvo uduoda
mi pernai, upernai, jis atsisako juos laikyti. Klausimai arba udaviniai
priklauso nuo pasirinkto mokytis profilio, juos parengia universiteto
dstytojai. Gali bti i matematikos, informatikos, fizikos, gamtos,
humanitarini moksl, geografijos. Tada komisija periri kandidat
praeit - paymjimus, atestatus, olimpiad ir konkurs, kuriuose jie
dalyvavo, rezultatus. stojus licj, niekas j neskatina toliau daly
vauti olimpiadose. Patys veriasi - mgsta ikius.
Mokiniai turi teis naudotis universiteto biblioteka, gali lankyti
paskaitas, dalyvauti seminaruose. Mokykloje nra bd dl alkoholio
ar narkomanijos. Mokiniams to nereikia. Licjaus dstytojai diaugia
si - augintiniai juos uveria klausimais.
Kaip tokia mokykla atsirado? 1994 metais Toruns universitetas
pats m iekoti bsim student, licjus m veikti 1998 met rug
sjo pirmj. Mint palaik ir l skyr vietimo ministerija. Kadan. gi rezultatai buvo nuostabs, kilo mintis tokius licjus steigti prie
vis universitet, tik taip i tikro galima padti gabiems mokiniams.
2oo6-aisiais buvo parengta tokia programa, numatanti ir finansavimo
altinius. Taiau Lenkijos Seimas projekto nepraleido. Seimo nariai
argumentavo, kad nenori kurti gabi mokini get, kad valstybins
mokyklos turi siekti vis lygybs. Visos partijos ir organizacijos laik
si tokios pat nuomons - kairieji, deinieji, net Mokytoj sjunga.

G E N I J A I I R J K A LV S

93

Toks poiris turi teisybs. Iskirtins mokyklos abiturientas no

rom nenorom gyja genijaus vard, kurio atsikratyti sunku. Tada ir
visuomenje pritapti nelengva. prastoje mokykloje gabieji yra vytu
riai, pavyzdys kitiems.
Galbt tuos du poirius galima suderinti vedus papildomo u
mokesio sistem mokytojams, kurie savo mokykloje rpinasi itin ga
biais mokiniais, atskirai su jais dirba. Kalbti apie vis lygyb - labai
grau. Bet ar teisinga? Nei Ponas Dievas, nei gamta vienod pasaul
nepaleidia. Edisonas ar Bilas Geitsas visuomens gerovei duoda daug
daugiau naudos negu 10 milijon toki, kurie moka tik vykdyti nu
rodymus. Turime galvoti apie gabiuosius ir kaip apie mones. Apie j
Jaim. Jeigu gabus vaikas negali atskleisti savo gabum, jeigu vairiais
bdais spaudiamas bti toks kaip visi vaikai, daniausiai jis usida
ro, bna - net suserga.
Jeigu dmiai, bet nealikai juos stebsime, atpainsime, kur j
talentas. Oksfordo dstytoja Bernadet Tainan (Bernadette Tynan)
sitikinusi, kad nei mokykla, nei darelis daugeliui vaik nepadeda
atsiskleisti. Ji iskyr eis gabum tipus, kuriuos paprastai nekrei
piama dmesio. Vaikas pertvarko klasje idliotas pagalbines mo
kymo priemones, mgsta persodinti klass draugus. Rodiklis, kad
turi vadovo ir organizatoriaus gabum. Sukuria klass kas, kurios
pinigus leis drauge per atostogas. Jeigu nebus uslopintas, taps vers
lininku. Smalsus, visur kia nos, viskuo domisi - turi duomen tapti
mokslininku arba urnalistu. I lego detali pastato Eifelio bokt turi architekto gabum. Kai tik pradj o vaikioti ir kalbti, m kurti
vairias istorijas: btas ir nebtas - gali tapti raytoju. Nenustoja ple
pti, kalba net per pamokas. Reikia kiek manoma vengti j stabdyti gali tapti televizijos arba radijo mogum, galbt juristu.
Jeigu tvams ir geriems aukltojams pavyks velgti tuos polinkius
ir nekliudyti, jie nustebs, kiek daug pasiek. Tada vaikui genij kalvs
n neprireiks.

94

M O KYTOJAI l R M O K I N IAI

AUKSINIS DARELINUK A UKLTOJAS

D I S K U S I J A A P I E TA I , KAS N U L E M I A M O GA U S GY

venim: geri mokytojai geroje mokykloje ar prigimtis, genai, o gal tv

pavyzdys - vyksta seniai. mons ne pelyts, su jais negalima ekspe
rimentuoti - sutupdyti skirtingus narvus, duoti skirtingo maisto ir
irti, kas bus.
Dl tv takos abejoni kyla maiausiai. Vaikui daro didiul ta
k, kaip tvas su mama bendrauja, kaip jie duon eimai udirba, k
ir kaip kalba apie gyvenim ir kaimynus. Taiau kartais puikioje, jau
kioje eimoje iauga tikras siaubnas. Kita vertus, ir blogose eimose,
kur vagyst - prastas dalykas, skminga vagyst - aunumo rodiklis,
kur girtas tvas su kirviu rankoje vejoja apie nam motin, - kartais
iauga auns jaunuoliai, vliau puikiausiai pritampantys gyvenime.
mogaus gabumus, jo polink vien ar kit srit ir jo iminties lyg
galima nustatyti testais. Tyrimas kartais utrunka valand ir dvi. Ger
mokytoj ir aukltoj darbo rezultatai bna akivaizds - kartais visa
klas puikiai atlieka testus, auniai pasirodo visokiose olimpiadose ar
televizijos konkursuose.
Ekonomistai, staig ir moni vadovai pastebjo, kad gerai atlikti
testai, geri paymiai mokykloje - vienas dalykas, bet jaunuolio gebji
mas inias pritaikyti gyvenime - visai kas kita. I mokyklos atsinetas
aunumas danai greit nublanksta. Duosi vl testus - jis vl padarys
gerai. Tai gal testai nra tobuli?
Harvardo universiteto ekonomikos profesorius Radas etis (Raj
Chetty) nutar nagrinti t klausim i kitos puss. Ne visk testais
apiuopsi, mogus - paslaptingas padaras. Profesorius etis nutar
pavelgti gyvenimo tikrov: kokia sveikata jaunuoli, kurie neseniai
ijo i mokyklos? Kiek jie udirba?
etis rado geros mediagos. Devintojo deimtmeio pradioje Te
nesio valstijoj e buvo atliktas garsus pedagoginis eksperimentas. Jame
dalyvav vaikai dabar suaug, jiems jau per trisdeimt. Prie tris de
imtmeius atliekant eksperiment buvo aiku, kad kai kurie vaik
dareli aukltojai sugebdavo padti maiukams imokti daug dau-

AUKSI N I S DAR E LI N U K AU K LTO)AS

95

giau vairi dalyk negu j kolegos. Taiau atsinetas i darelio baga

as pradinje ir vidurinje mokykloje greitai igaruodavo.
Bet kai profesorius etis ir jo kolegos pairjo, kaip iandien lai
kosi tie, kurie dareliuose turjo imintingus aukltojus, tikrus peda
gogus, darelio palikimas iplauk paviri. I t, kurie buvo daug ko
imok vaik darelyje, universitetus ir koledus stojo daug daugiau
negu t, kurie iaugo tokiose paiose eimose, bet nelank ger dar
eli. Lankiusieji gerus darelius daug reiau turjo nesantuokini
vaik. Ir j ie udirba daugiau. Harvardo tyrjai pareikia nein kodl,
gal tik spti : geras aukljimas ankstyvoje vaikystje gali skiepyti g
dius, kurie liks visam gyvenimui, - kantryb, drausm, geras manie, ras, itverm ir atkaklum ko nors siekiant.
Bet yra dar svarbesnis dalykas.
Jeigu vaikas darelyje turi ger, autoriteting aukltoj, jis neiven
giamai j (j) kopijuos. Vaikui, glenam daigui, taip gamtos sakyta.
Svarbiausias gyvenimo pamokas vaikas imoksta bdamas 3-6
met. Jos niekada nebus pakartotos. Tokio amiaus vaikas pradeda su
prasti, kas yra berniukas, kas mergait, kuo skiriasi j elgesys. Imoks
ta bendrauti su bendraamiais, ne tik su mayliais - komanduodamas,
arba ne tik su vyresniaisiais - paklusdamas. Neimoks t pagrind,
ateityje jis bt atstumiamas. Imoksta priklausyti eimai kaip ypatin
gai grupei. Pagal t model jis (ji) kada nors kurs savo eim.
Dabar amerikieiai vl ginijasi: ar ne per daug auktojo mokslo
absolvent? Teigiama, kad ms dienomis, kai ekonomika pasaulin,
isimokslinimas negali apsaugoti darbuotojo.
Visada surasite pavyzdi, kurie patvirtint bet kur teigin. Bet
jeigu pairsite bendr vaizd, statistikos duomenis, taps aiku,
kad labai padidjo isimokslinusi ir neisimokslinusi moni at
lyginim skirtumas. Nekvalifikuoti mons daniau praranda darb
negu kvalifikuoti.
Taigi klausimas : ar maiukams, kuriems gerai sekasi vaik dare
lyje, nuo pat gimimo lemtas geresnis gyvenimas, nes jie tokie gim,
ar geram skrydiui gali pakylti aukltojai ir bendra darelio aplinka?
Tenesio eksperimentas leidia atsakyti klausim.

96

M O KYTOJAI I R M O K I N IA I

Tenesyje vaikai buvo iskirstyti po darelius, o grups ar klass

juose sudarytos atsitiktinai, traukiant burtus. Todl grups vaik kil
ms poiriu buvo panaios. Buvo galima laukti, kad stojant pradin
visos grups per testus pasirodys vienodai. Taiau taip nebuvo. Kai
kuri grupi rezultatai buvo daug geresni. Skirtumas buvo per daug
didelis, kad j laikytum atsitiktinumu.
Panaiai buvo ir pradinje mokykloje. Vienos klass metus - ir pir
mus, ir antrus, ir treius - baig daug geriau. Taip, klass dydis turjo
takos. T, kuriose sdjo po 13-17 vaik, rezultatai buvo geresni u
klasi, kuriose moksi 22-25 vaikai. Tvai irgi svarbu. Tose klasse,
kur buvo daugiau vaik i pasiturini ar isilavinusi eim, ir kiti
mokiniai buvo kilstelti. Bet n vienas i t veiksni nebuvo toks
reikmingas, kad paaikint, kodl vien klasi rezultatai met me
tais daug geresni negu kit.
Tada paaikjo tikroji prieastis : mokytojas. Vien mokiniai tam
pa labai guvs, kit - ne. Ir tokie bus daugel met.
Paaikjo ir kitas visiems bendras dalykas. Ne pirmus metus buvo
ginijamasi, ar isimokslinimas virsta udarbiu. Pinigais. Nebt
amerikonai. Harvardo-Tenesi o eksperimentas (Amerikoje j atlikti
buvo nelengva, turint omeny rasi vairov alyje ir tv nenor, kad
rass maiytsi) parod, kaip neteisinga ir pavojinga maai vertinti
isilavinim. Eksperimentuotojai apskaiiavo, kad labai geras, ikilus
vaik darelio aukltojas vertas - laikykits, biiuliai - 320 tkstani
doleri per metus. Arba 66 tkstani lit per mnes. Tai daug, labai
daug, net ir pagal Amerikos udarbius.
Kaip buvo skaiiuojama? Paprastai. Prajus trisdeimiai met po
eksperimento, buvo galima suskaiiuoti, kiek dabar udirba per vie
nus metus viena mokini klas, vaik darelyje ir pradinje mokyklo
je turjusi ypa ger aukltoj ir mokytoj, ir kiek udirba kita. tai ir
skirtumas - 320 tkstani doleri per metus. Skaiiuojant netrauk
ta kit visuomens laimjim - geresns sveikatos ir daug retesni
nusikalstamumo atvej. inoma, net ir Amerikoje vaik dareli au
kltojams niekas nesiruoia artimiausiu metu tiek mokti.

AUKSI N I S DAR E L I N U K AUKLTOJAS

97

Bet didiuliai pedagogikos pokyiai, ypa dirbant su mayliais, jau

vyksta. Straipsn apie profesoriaus eio atradim, kitaip to nepava
dinsi, ispausdino "New York Times". Pitsberge ypa geriems moky
tojams jau mokami kelis kartus didesni atlyginimai, o Vaingtone i
darbo atleidiami mokytojai, neilaik speciali egzamin.
vedijos ir Suomijos mokyklose ir dareliuose, pastebjau, aukl
tojais dirba daug jaun vyr, madaug tiek pat kiek ir moter. Pa
maniau, turbt nedarbas juos atvar upakaliuk luostyti. Pasirodo,
anaiptol. Jie baig universitetus, specialius darbo su mavaikiais fa
kultetus. stoti juos sunku, didelis konkursas, nes juos baigs garan
tuotai gausi darbo, o alga bus labai didel. Ne tokia, apie koki kliedi
.amerikieiai, bet ministro alga.
Dirba jie puikiai. Prie puoduko pratins ir koyts paduos, moka
sakinti nekeldami balso - ypsodamiesi. Maiukams n galv neat
eina aiktytis. Ne i baims, o i meils. Berniukai mato, kokiu reikia
bti vyru, mergyts inos, kokio vyro dairytis, kai ateis laikas. Visi jie
turs pasmonje sirus mogaus etalon.
Gal dl to krizs vedijos ir Suomijos beveik nepaliet?
Gal dl to Suomijoje (5.4 milijono gyventoj) per trump laik,
vis nuostabai, iaugo geriausi pasaulio universitetai? Jau aplenk
garsisias JAV, Anglijos ir Indijos auktsias mokyklas.

KINS MAMOS

TI E , KAM T E KO GYVE N T I VA KARUOSE - T I E K E U RO

poj e , tiek iaurs Amerikoje, - veikiausiai pastebjo, kad ten gim
kin vaikai labai gerai mokosi vietos mokyklose ir btinai stoja
geriausius universitetus. Juos baig pasiymi svarbiais ir domiais
moksliniais darbais, danai padaro atradim. Neproporcingai dide
lis j nuoimtis gauna Nobelio premijas arba kitus auktus apdova
nojimus. Jau net galima igirsti nelabai taktik, nelabai kultring
nabdesi, kad gal kinai, gal azijieiai apskritai genetikai gabesni
u mus, baltuosius?
'9

98

M O KYTOJAI I R M O K I N IA I

Tai svarbus klausimas, nes Kinijoje iek tiek pagerjus gyvenimui

i didiausia pasaulio alis ieina tarptautin erdv, su kinais vis da
niau tenka susitikti ir Lietuvoje.
Noriau jums pristatyti Vakaruose gyvenani kin eim. Pai
rkime, kaip jie auklja vaikus. Ir kodl tie vaikai beveik visada ir visur
engia kit priekyje, gal iskyrus sporto akas, kurios reikalauja dide
ls raumen mass, nors krepinyje jau irgi atsiranda kin galin.
Galimyb pavelgti aukljimo kin eimoj e paslaptis man suteik
Eims ua (Amy Chua) straipsnis "Kodl kin mamos paios geriau
sios" dienratyje "The Wall Street Journal" ir jos knyga, romantikai
pavadinta "Tigrs motinos kovos himnas". straipsn internete atsi
liep per 100 tkstani moni, o knyga iuo metu - perkamiausia
Amerikoje ir Europoje.
Ponia ua iaugo Amerikoje. Ir ji, ir jos vyras - Jeilio universiteto
teiss profesoriai. (Beje, tame universitete dirba ir ms Tomas Ven
clova.) Svarbiausia jos knygos tez: kin vaikai mokosi ir elgiasi daug
geriau negu vietos amerikoniukai dl to, kad motinos kins - tigrs,
o dauguma vakariei moter tik velnios katyts arba dar blogiau. Ji
rao, kad kins be joki ceremonij leidia vaikams suprasti, kada ie
nepasiekia tv jiems nustatyt standart.
Dar daugiau. Ponios ua nuomone, tok gyvenimo ir santyki ei
moje supratim vaikui reikia diegti kuo anksiau, geriausia, kai kdi
kis isirita i vystykl. Ponios ua odiais, ji pasta motin i vairi
kit ali : Korjos, Indijos, Jamaikos, Airijos, Ganos, kurios taiko kin
aukljimo metodus, ir pasta kini, gyvenani Vakaruose, kurios t
metod aukldamos savo vaikus nepaiso.
Vaiko asmenyb, jo "a" turi subrsti, kad jis ir itvert suaugu
sij nepasitenkinim, ir stengtsi jo nesukelti. Skaitant ponios ua
knyg negalima nepastebti, kad ji nepatenkinta kultrine Vakar
aplinka, o labiausiai - vaik aukljimo metodais. Ji piktinasi: mo
tinos Vakaruose taip bij o paeisti jautri vaiko savimeil, kad vaik
sporto komandose enkliukas "geriausias aidjas" (kartais tai bna
juosta arba raitis ant rankos) skiriamas visiems komandos nariams
kie kvienam.

KINS MAMOS

99

Nereikia stebtis, kad ua knyga Amerikoje ir visame pasaulyje su

kl didiul pasipiktinimo bang. Vienos motinos, perskaiiusios t
knyg, nusigando, kitos su ja nesutinka ir ginijasi.
ua nuomone, skm, laimjimai bet kurioje srityje sukelia pasi
tenkinimo jausm, o vienintelis bdas to pasiekti - atkaklus darbas.
A perpasakoju knyg ir truput su ja ginijuosi. O ar negalima
skatinti vaiko veikti toje srityje, kur jis turi gabum, kur jam sekasi, ir
neversti daryti nemgstam darb?
Be abejo, yra tv, kurie per daug liberals, duoda per daug laisvs
ir kartais net visai nesako savo vaikams, k jie turi daryti. Viena eima
taip ventai tiki vaik teise ir gebjimu patiems susitvarkyti, mokytis,
. kad kart vienuolikt valand vakaro nujo miegoti palik penkiame
t dukrel prie televizoriaus. Ryt atsikl rado j vis dar irini fil
mukus apie ll Barb.
Savo dviem dukroms ponia Eim ua su vyru Dedu (Jed) Ruben
feltu nustat taisykles. Leiskite jas pacituoti. inau, kad jaunuoliai
ir jaunuols, skaitydami straipsn, suklyks pasipiktin. Dauguma
tveli irgi pasakys, kad tai iauru, baisu ir apskritai nepritaikoma.
Galbt. Netvirtinu, kad tai gerai, kad taip turi bti. Nesakau, kad ir
negalima, kad tai gali tapti skaudi ir nuolatini konflikt eimoj e
prieastimi. Mano tikslas informuoti, o ivadas darykite patys.
Motinos tigrs Eims ua taisykls tokios:
Mano dukros gali mokytis tik grieti smuiku ir skambinti forte
pijonu.
Mokykloje jos privalo bti geriausios mokins i vis dalyk, i
skyrus kno kultr ir meno pamokas.
Joms draudiama ir niekada nebuvo leista:
nakvoti pas drauges;
dalyvauti mokyklos saviveiklos vaidinimuose;
irti televizori ir aisti kompiuterinius aidimus;
paioms pasirinkti uklasins veiklos dalykus;
gauti e!ll e snius negu eetukas paymius.

100

M OKYTOJAI I R M O K I N IAI

Motinos tigrs stilius gali bti visk leidianio aukljimo stiliaus

atsvara. Bet tiems abiem aukljimo bdams, sakyiau, kako trksta.
ua atkakliai kreipia vis dmes vaik darb namuose. Laikydamie
si to, k skelbia ponia Eim, vaikai nebendradarbiauja su kitais - nei
mokykloje, nei kitur. Mokyklos vaidinimai jai - laiko gaiinimas, laik
es galima inaudoti geriau, tarkim, mokantis groti. Bet dalyvaudamas
mokyklos vaidinime vaikas dalyvauja visuomeninje veikloje. Jeigu
talenting vaik spektaklyje nra, vaidinimas bus blogesnis, nuken
ts visi - ir dalyviai, ir irovai. Vaikai, kurie nedalyvauja renginiuose,
praranda galimyb bendrauti ir tobulinti bendravimo gebjimus.
Bet ponios Eims ua aukljimo rezultatai geri, niekur nedingsi.
Vyresnioji dukra Sofija, jai dabar atuoniolika, tvirtina, kad dl grie
to aukljimo ji tapo nepriklausoma ir savarankikai mstanti, ji moka
inaudoti kiekvien prog. Jaunesnioji Luiza, namie vadinama Lulu,
puikiai grieia smuiku. Ji solist. Su jaunimo simfoniniu orkestru
koncertavo Vienoje, Budapete ir Prahoje.
Bet kaip praktikai taikomos ponios Eims taisykls?
Vokiei urnalas "Der Spiegel" j pakalbino ir su vokiku tiesumu
pirmiausia paklaus: ar dukros nepradjo js neksti?
Motina tigr atsak: "Tikiuosi, ne. Svarbiausia buvo, kad Sofija ir
Lulu niekada neparnet namo blog paymi, imokt laisvai kal
bti kinikai - Pekino dialektu - ir anglikai. Sofija pusantr metuk
jau mokjo abcl. Kai kiti vaikai moksi skaiiuoti nuo vieno iki
deimties, savo dukras a jau mokiau pagrindini aritmetikos veiks
m ir deimtains sistemos. Bdama trej metuk, Sofija skait Sar
tro romanus. Norjau, kad mano mergaits domtsi ne mezgimu
ar panaiai, nes tai niekur neveda. Norjau, kad jos mokytsi to, kas
sunku ir ko mokytis prasminga, nes tai ugdo ir galima pasiekti virtuo
zikumo. Nevalia eeri met vaikui sakyti : Pagalvok, ko tu nori. T
ir daryk, - ir tiktis, kad tas js diaugsmelis paims rankas fleit
arba ims kurti eilraius. Greiiausiai jis drybsos prie televizoriaus
arba ais kompiuterinius aidimus."
Kart ponia Eim pasak Sofijai: "Dieve, Dieve, kas kart tu griei
vis blogiau. Jeigu rytoj nepradsi grieti idealiai, surinksiu visus tavo
pliuinius mekuius ir sudeginsiu."

KI NS MAMOS

lOl

Ji pripasta, kad jos metodai kratutiniai. Bet jie buvo skmingi.

Bdama devyneri, Sofija laimjo savo pirmj muzikos konkurs.
Paskui grojo Niujorko Karnegio salje (Carnegie Hall) ! Ir jai patiko.
Jeigu tau nesiseka, jokia veikla nesuteikia diaugsmo. Bet vaikai ne
mgsta dirbti savo noru.
Kinijoje tai neivengiama. Ten sunku patekti ger mokykl. Dar
sunkiau - ger universitet. vien viet universitete 250-300 kan
didat. Todl svarbu nekreipti dmesio tai, kas vaikams patinka, kas
ne. Reikia ir paiai bti usigrdinusiai, nes vaikas prieinsis, su juo
reiks grumtis.
Ponia Eim ua - nei vienintel tokio tipo kin motina, nei koks
nors retas egzempliorius. Toks poiris vaik aukljim bdingas
i esms visoms kinms motinoms - tveliams irgi, - ir ne tik tada,
kai jie atsiduria Vakaruose, bet ir paioje Kinij oje. Tai alies ir tautos
tradicija - bent vienoje srityje visada siekti tobulumo.
Europietika demokratija kin eimai nepriimtina. J poiriu, tik
diegiant paklusnum galima iauginti tvirt mog, kuris nepraus ir
sugebs atlikti bet kok darb. Europietikas aukljimas: meil, dova
nos, trkum nepastebj imas - kini mam poiriu vaikus paveria
buku, jokios iniciatyvos neturiniu planktonu. J nuomone, vaikas
turi bti paklusnus be joki ilyg. Turi taip dirbti, kad pasiekt nori
m rezultat. Jo asmenyb, jo "a" - antraeilis dalykas.
Kinijoje neveniami vaik gimtadieniai. Uuot tai darius, jiems
primenama, kokius skausmus turjo iksti motina juos gimdydama
ir kiek vargo buvo juos auginant. Nors virktel nukirpta, vaikai lieka
tarsi tv nuosavyb ir, be abejo, turi rpintis senstaniais tvais.
Tik nepamanykite, kad kinai nemyli savo vaik. Atvirkiai ! Bet
aukljim jie supranta kaip prievol iskelti i vaiko geriausia, k is
turi. Gal gale vaikai tai supranta ir u tai tvus myli. Nors yra ir kin
eim, kuriose tampa tarp tv ir vaik lieka vis gyvenim.
Ponia Eim ua savo knyga mums visiems uduoda klausim. Kas
geriau : ar kietas,.gal net negailestingas aukljimas, tada mogus su
augs skros gyvenimo bangas kaip kreiseris, ar nerpestinga vaikyst,
nelabai inant - o gal ir nesirpinant, - kas i to vaiko bus?
-

102

M O KYTOJA I I R M O K I N IAI

Atsakydamas poniai ua, vienas tvelis para : "Jos dukra grie

Karnegio salje. Puiku. O mano dukra turi atuonias geras drauges."
Kuris i tv teisingesnis? Kiekvienas pats turime nusprsti.

IN FORMAC IJA BE IN F ORMATIKOS

KAI P M O N S S U S I I N O DAVO I L OJ E S E N OV J E ,

kai nebuvo n e tik interneto, telekso, telefono, pato, bet i r laikrai?

Juk noras inoti mogui visada buvo bdingas.
Lietuvoje ir aplink mus ini altinis buvo seniai - yniai ir ei
m senoliai. Vakarais, vieiant balanai arba ugniakurui vidury aslos,
krosnis ir kaminus mryti tik neseniai imokome, iki tol gan paiini
lakstme ir ne visada ibutmis kvepjome, - prie ugniakur buvo
pasakojama tai, k senoliai buvo girdj apie senov, apie dievus, ra
ganas ir laumes.
Kitas informacij os altinis buvo grtantys i tolim ygi kariai
ir benamiai klajokliai. Juos apnakvindindavo, kos, rieut ir giros
duodavo, o jie pasakodavo, kas kur darosi. Taip buvo visame pasauly
je. Kartais tie klajokliai inias pasakodavo dainuodami. Grau buvo.
Tik neinia, kiek tikra.
Taiau senovs Romoje, prie gerus du tkstanius met ji jau buvo
nemaas miestas, didiausias Europoje, tokios informacijos neute
ko. Bet nei popieriaus, nei elektros nebuvo. Js, inoma, juoksits tuomet ir atsirado sienlaikraiai. Tie, kurie dar atsimena sovietmet,
ino, kas tai yra.
Pusimtis met prie Kristaus gimim Julijaus Cezario sakymu
ant Senato sienos buvo uraomi dokumentai, su kuriais reikjo supa
indinti pilieius. Vadinosi "Acta diurna populi Romani", msikai "Romn dienratis". Bdavo perraomi Senato nutarimai, vietinink
i provincijos raportai, praneimai apie atvykusius usienio pasiun
tinius ir panaiai. Buvo ir privai sienlaikrai. Jie netgi atsirado
anksiau u "Acta diurna". Buvo vadinami albumais (i lotyniko o
dio albus - "baltas" ) . Nes pastato siena turjo bti balta. odis atjo

I N F O R M AC I J A B E I N F O R M AT I K O S

10 3

iki ms, tik gijo kit prasm. Ant baltos sienos galjai rayti savo
praneim - kaip dabar grafiius. Daniausiai tai buvo prekybiniai
pasilymai. Reklama atsirado anksiau negu spauda ! Sakysim: "Par
duodu jaun verg. Mato ir girdi gerai. Valgo saikingai, neirankus.
Mandagus ir paklusnus." Kitas: "Polinija, Lentulo dukt, isinuomos
ueig su rakandais. Suinteresuoti gali ateiti pas Lentul, pasiaukti
vyresnU verg ir iklausinti."
Kiekvienas Romos pilietis, kurio namuose buvo mrin siena, ga
ljo skirti vietos albumui. Turjo atsiklausti miesto valdios, sumok
ti mokest, sien ibaltinti kalkmis ir suliniuoti kvadratais. Raoma
buvo anglim arba daais. Kiek reklama verta - matei i karto. Paray
ta anglimi kainavo pigiau, raudonais daais - brangiau. Svarbesnse
gatvse albumai buvo brangiausi. Sienos savininkas imdamas pini
gus sutardavo, kiek laiko grafiio nenutrins. Kitur paiyti sienas buvo
grietai udrausta.
Senato "Acta diurna" skelbimuose buvo praneama ir apie kdi
ki gimim. Tai buvo svarbu. Nepasiturinioms eimoms - plebsui Romos Senatas u kiekvien kdik mokdavo premij, nes imperijai
reikjo kari. Bet buvo slyga: apie gimim turi bti paskelbta.
Buvo ir kronika. " Ostijos prieplauk atplauk laivas i Mrikos ko
lonij"; "Legatas Lukulas suiupo bandit gaujos vad. Teismo spren
dimu t pai dien jis buvo nukryiuotas."
Ratingumas atsirado i reikalo. Prie sien album visada briuo
davosi praeiviai, ypa daug j rinkdavosi prie "Acta diurna". Tie, ku
rie nemokjo skaityti, o toki buvo dauguma, klausydavo, kaip skaito
kiti. Buvo ginijamasi, oficials praneimai papildomi gandais visai
kaip dabar: "0 man sak", "0 a girdjau", "Tikrai inau, kad . . ." To
kiuose susibrimuose ratingi mons, vadinami ratininkais (loty
nikai scribe) , galdavo neblogai udirbti. U honorar ant papiruso
arba pergamento darydavo "Acta diurna" kopijas - itisai arba tik kai
kuriuos praneimvs.
Kilmingos romn eimos, patricijai, apsukresnius vergus mok
rayti ir skaityti, tada sisdavo gatv udarbiauti, o pinigus pasi
imdavo. Taip plito ratingumas. Ratinink dka "Acta diurna" tapo

104

M O KYTOJAI I R M O K I N IAI

lab ai populiariu informacij os altiniu. Svarbesnius praneimus "skri

bai" perraydavo tkstaniais egzempliori. Pirkli, jrinink, maldi
nink ir valkat ineiotos inuts pasiekdavo vis imperij, kuri tada
iedu supo Viduremio jr. Netrukus ir provincijos pasek sostins
p avyzdiu, steig savo sienlaikraius.
ini apie antikin Rom ir jos gyvenim suteikia archeologiniai
radiniai, valdinink ir privai moni laik skiauts. Ypa didel
lang senov mums atvr Pompjos ir Herkulanumo katastrofa.
79 metais po Kristaus, rugpjio 24-osios nakt, isiver Vezuvi
jaus ugnikalnis; milijonai ton kart pelen ir lavos palaidojo mies
tus kaip vabzdius gintare. Paskui vjai ir laikas visk ulygino, iaugo
ol, mediai, ir tik XIX imtmetyje jie buvo pradti atkasinti.
Katastrofa itiko rinkim miesto valdi ir teismus kartyje. Dau
gelis grafii buvo rinkim atsiaukimai. Pompjos valdia sutvark
vien gatv: vienoje vietoje informacija apie teatr ir cirk spekta
klius, kitoje - komerciniai skelbimai, treioje - politin agitacija.
Kokie buvo tekstai? Maai skiriasi nuo dabartini. " eias dienas
prie baland Pompjos cirke kovos 12 gladiatori por. Bus ir prasta
mediokl. Vir arenos ir tribnos bus itemptas stogas." Buvo ir ei
liuotos reklamos. Tik nemoksiu vertimo sueiliuoti: "Ateik dvylikt
bokt ! Skripus jame turi vynin. Jeigu tavo kienj tik vienas vario
kas, vis tiek galsi burn praskalauti. U du gausi gardiai igerti. U
keturis gausi taur puikaus Falernos vyno!"
Reklamavosi ir laisvo elgesio panels.
Paskui sigaljo krikionyb, Rom kelis kartus nusiaub vandalai
i iaurs, sostin persikl Bizantij, ekonomika merdja, albumai
dingo. Informacija ir gandai vl buvo perduodami tik odiu. Taip
truko dvylika imtmei. Daug kvailysi per t laik buvo padaryta,
kol Europa i kin imoko gaminti popieri, o Gutenbergas pakartoj o
kin iradim - sudedamas raides. Netrukus, XVII amiaus ivakar
se, atsirado laikraiai. Vienas pirmj pasirod Strasburge, vadinosi
"Vis svarbi ir simintin vyki reliacija".
Dabar laikraiai vl praranda savo galyb ir masinius tiraus.
Elektronika juos stumia lauk. Dvikovos baigtis dar neaiki, manau,

I N F O R M A C I J A B E I N F O R M AT I K O S

105

elektronin ir popierin spauda susilies. Jau dabar vienijamasi. Be in

formacijos mogus niekada negyvens.

A PATS VISK4 INAU

T U R B T N E RA S I M E E I M O S ,

KURI

N E S I S K ST

savo jaunimu. Arba kaimyn jaunimu. Nes jaunimo nesmoningas

trokimas - btinai skirtis nuo tv, kuo maiau juos panti. Ar
plaukai suukuoti irokz indn vado geltonai raudonai violetin
skiauter, ar nuoga bambyt einant diskotek iem, ar atarus to' nas, tikslas vienas - neleisti, kad tvai bt velns su tavim, nes tu
jau didelis, tau jau keturiolika. Tv atitolinimo bdai keiiasi, bet j
esm ta pati : "A pats." Ir: "A visk inau."
Verta prisiminti jaunimo istorij.
VI amiaus pradioje, krikionybs auroje, vandalai nusiaub
Rom ir imperijos sostin persikl Konstantinopol (dabar - Stam
bulas) . Turk gentys i Altajaus kaln atjo ir um Konstantinopo
l daug vliau. Iki tol, valdant imperatoriui Justinianui I, buvo labai
populiarios irg traukiam veim lenktyns. Sirgaliai vilkdavo
ydrus arba alius drabuius. Pirmai grupei priklaus didikai ir j
aplinkos mons, aliesiems - pirkliai ir amatininkai. Imperatorius
Justinianas simpatizavo ydriesiems. Beje, homoseksualizmas graik
diduomenje tada buvo labai paplits. Galbt i t laik tas nelabai
pagarbus terminas atjo iki ms dien?
Jausdami valdovo param, ydrieji dar, k norjo. Nesiukuo
davo, nesiskusdavo, vaikiodavo ginkluoti, sutemus rinkdavosi
brius, i praeivi atimdavo pinigines, kartais drabuius, o kartais ir
nuudydavo be prieasties. Miesto valdia nedrso j tramdyti. alieji
pareikalavo, kad imperatorius sikit, bet is atsisak. Kilo revoliuci
ja. Imperatorius vos neprarado sosto, turjo savikius su barti.
Jaunimas visur ir visais laikais taip - bando apiuopti, kur riba,
kiek gali sau leisti.

106

M OKYTOJAI I R M O K I N IAI

Vliau, feodalizmo laikais, nebuvo kas trukdyt bajoraiiams elg

tis kaip aus galv. Riteris galdavo raitas ir su visa apranga joti
baudiauninko ln nuo lietaus pasislpti arba jo dukter pagrobti.
Ir niekas nebausdavo.
Kai prasidjo buruazins revoliucijos, kai buvo pareikalauta, kad
statymo akivaizdoje visi bt lygs, viskas pasikeit.
Bet po kiekvienos revoliucijos ateina reakcija, vl stiprja konser
vatyvios pairos. Taip buvo Anglijoje po Kromvelio respublikos. Juk
ir po Didiosios Pranczijos revoliucijos atjo Napoleonas. Dabar tas
pats vyksta Rusijoje. Jos sankloda - kur kas pasiutesnis kapitalizmas
negu car laikais. Jaunimas visk mato ir veikia energingiau u suau
gusiuosius. irkite, k dalis Rusijos jaunimo idarinja su svetim
tauiais darbininkais. irkit, kaip nacizmas ten kelia galv !
Paminjome Anglijos Kromvel. Kai jam lugus buvo atkurta mo
narchija, lygybs reikalavimas buvo laikomas beprotyste. Auksinis
jaunimas atkuto. Viktoras Hugo aprao, k idarinjo jauni didikai.
Vienas padeg valstieio nam ir biiuli buvo paskelbtas "diaugsm
karaliumi". Valstieio eima pusnuog gelbjosi, visk prarado, o po
naiiai raitsi i juoko. Lord vaikai valkiodavosi naktimis gatvmis,
dau srut statines, nam langus. Rad sen nam, kuris laiksi ant
stulp, juos nupjaudavo. Tas pat vyko Pranczijoje, kai buvo nuvers
ta jakobin diktatra, o jos vadams ir Robespjerui nukirstos galvos.
Valdi ugrob ne nuverstieji feodalai - per daug idvs buvo, - o
"naujieji pranczai", staiga praturtj suktybmis konfiskuojant ba
jor turt ir i vairi spekuliacij bei kyi. Naujiesiems viepaiams
reikjo sitvirtinti, j vaikeliai labai mielai jiems paddavo, imudavo
gyventojams i galvos bet kokias mintis apie laisv, lygyb, brolyb.
Rengsi neprastai. Pudruodavosi plaukus - taip primindami buvusi
didik perukus. Sprandus skusdavo auktai, kaip buvo skutama veda
miems eafot aristokratams. Va, mes nebijome giljotinos kirvio !
Anglijos turtuoliai savo vaikus stengdavosi isisti - tegul pamato
pasaul, pasisemia iminties, tampa savarankiki. Daug j sustodavo
Italijoje, lodavo azartinius aidimus i pinig. Kai grdavo Anglij,

A P A T S V I S K . I N A U

10 7

juos vadindavo "makaroni". Neiodavo neapsakomai auktus peru

kus, o ant j - ma skryblait. Kalbdavosi keista angl, prancz
ir ital kalb makalyne. Ar neprimena msiki "iotk" vaikin ir
paneli kalbos? Kas treias odis anglikas, kas penktas rusikas, pra
vards - irgi.
Po "makaroni" Anglijos jaunimo mada tapo puotis, bti den
diais. Drabui spalva, ratas, stilius turjo bti kruopiai suderin
ti, viskas nauja ir madinga, ir viskas pri trenkiamai brangu. J karalius
buvo toks Dordas (Georg) Brumelis. Anot jo, jaunas dentelmenas
bus vos vos apsirengs, jeigu tdien jo apdaras kainuos tik 3200 lit
ms pinigais. Jis pats keit drabuius kasdien ir ivaist vis turtin
go tvo palikim. Dendizmo esm buvo ne tik puoniai rengtis, bet
ir visikai nieko nedaryti, jaustis viresniam u siningai dirbanius
nuobodius pilieius. Nors nei protu, nei isilavinimu dabitos nepa
siymjo.
Dendizmas kiek velnesnmis formomis tebra gyvas iki iol, ypa
Anglijoje. Jo sekjai kur laik vadinosi "mods".
XX amius buvo dideli pokyi, revoliucij ir masini judjim
metas. Jaunimo elgesys, kaip visais laikais, buvo rkiantis ir lus.
Atjo didel seksualin laisv, tapo populiarus diazas, paplito greit
automobili manija. Laikraiuose buvo pilna praneim apie jaunuo
li tis. Didiosios Britanijos monarchija prarado princ Rupert usimu Pranczijos greitkelyje. Amerikoje usimu milijardinio
Vanderbilt eimos turto paveldtojas.
Augo socialin tampa. Turting tv atalos jaut revoliucijos grs
m. Italijoje "auksinis jaunimas" stojo Musolinio faist brius. Di
desni pon (emvaldi, fabrikant) sneliai tapdavo vadais, j tvai
brius finansuodavo, kariuomen duodavo ginkl, tad traikyti opozi
cij - socialistus, profesines sjungas - buvo gan lengva pramoga.
Jauni, turtingi, nebaudiami chuliganai pasiymjo iradingumu.
Prie nebtinai nuaudavo. Kartais duodavo jam labai stipri laisvi
namj vaist ir pririt palikdavo mirti.
Ryku jaunatviko stichikumo proveris vyko 1968 metais. Su
kilo kone visas Vakar Europos jaunimas : ir studentai, ir darbininkai.

108

M OKYTOJAI I R M O K I N IAI

Degino automobilius, valstybines staigas, stat barikadas, kariavo su

policija. uvusi nebuvo daug, bet sueist ir pritrenkt - gausyb.
kiai buvo kairuoliki arba anarchistiniai, nors sukilimui vadovavo
daugiausia gerai gyvenani tv vaikai. Jiems nebuvo jokio reikalo
laimti. Svarbu buvo kautis.
kiai buvo tokie: "Ko mes norime? - Visko". "Kada? - Dabar !"
Vienas i reikalavim - ir dl jo kovsi barikadose ! - leisti vaikinams
laisvai eiti mergin bendrabuius.
Netrukus kairuolikas kartis igaravo. Maito vadai, tokie kaip
Danielis Kon-Benditas (Cohn-Bendit), Joka Fieris (Joschka Fischer)
ir kiti, msi prastos demokratikos veiklos. Kon-Benditas tapo y
miu Europarlamento veikju, Joka Fieris ilgok laik buvo Vokieti
jos usienio reikal ministras. oz Manuelis Barosas (Jose Manuel
Barroso) jaunystje, tuoj po "Gvazdik revoliucijos" Portugalijoje,
buvo maoistins grups MPLA kovotojas. Per palyginti trump laik
pakeit sitikinimus, tapo Portugalijos ministru pirmininku, o dabar
jis - Europos Komisijos pirmininkas. Tuo metu ipopuliarjo posakis:
"Kas jaunystje nebuvo kairysis, tas neturi irdies. Kas subrends liko
kairiuoju, tas neturi proto."
Ankstesnse epochose nordamas atkreipti save dmes "auksi
nis jaunimas" turjo naudoti .prievart arba kaip nors kitaip okiruoti
aplink. Dabar reikia, kad spauda apie tave rayt, radijas ir televizija
kalbt. Jeigu apie juos nekalbama, jauiasi, tarsi j nebt.
Markas Teeris (Thatcher), garsiosios brit premjers snus, da
lyvaudamas lenktynse Paryius-Dakaras, paklydo dykumoje. Vis
savait jo buvo iekoma lktuvais. Namie j sutiko kaip dykumos nu
galtoj. Paris Hilton, milijardus kainuojani viebui savinink
pdin, pasirinko skandal keli. Pornografinis filmas, kuriame ji
nusifilmavo, buvo paleistas internet. Danai susidurdavo su poli
cija, tapo ymiausia dabartinio "auksinio jaunimo" atstove. Panaiai
stengiasi elgtis ir jaunos Lietuvos vaigds.
K ms jaunuolis gali atsakyti, kai tvai j deda uns dienas?
Nesiginyk su tvais. Juk jie teiss. Graiai nusiypsok. Jeigu motina
dar nepam pagalio, pamgink, gal leisis paglostoma. tv klausi-

A PATS V I S K I N A U

10 9

mus : "Kas i tavs iaugs? !" reikia graiai atsakyti : "Iaugsime tokie
pat kaip js."
irdies gilumoje tvai bus patenkinti.
Ir jaunimas iaugs - bet su viena slyga.
Jaunam lengva rank ar koj prarasti, stubur susilauyti, o dar
lengviau, nes tai ateina be skausmo, - susialoti smegenis. Nikotinas,
alkoholis, narkotikai. Maitingas instinktas traukia.
Todl jaunyst - pats pavojingiausias mogaus gyvenimo laikotarpis .

..

110

M O KYTOJAI I R M O K I N IA I

D RU M S TA S M E I L S
E L I K SYRAS

K UR SLE P IASI IR KIE K TRUN KA MEIL

M E I L PAT I R I A V I S I GYVI PA DA RA I , N U O VO S I
rimos musyts drozofilos iki dramblio, nors visi - labai skirtingai. Ta
iau tik visai neseniai moni meil pavyko mokslikai inagrinti.
Iki iol apie j kurta tik dainos, romanai, dramos ir tragedijos. Dabar
meils proces m lsti kompiuteriai, mikroskopai ir magnetometrai.
Amerikiei antropolog profesor Helena Fier (Fisher) , vis dar
ugninga, liekna 6o met blondin, jau deimt met ieko, kurio
je mogaus smegen kertelje ta meil yra. Suiekojo keliasdeimt
savanori - beprotikai simyljusi moni, paguld juos M RI
(magnetinio rezonanso tomograf) ir kiekvienai porai parod po dvi
nuotraukas. Viena paalinio, kita - mylimojo.
Profesor apstulbino tai, k ji pamat. Kai tik tiriamieji pair
davo mylimojo ar mylimosios nuotrauk, smegen vietos, susijusios
su pasitenkinimo ir malonumo pojiais, medicinikai vadinamos
pilvine padangte ("ventral tegmental") ir uodeguotuoju branduoliu
("caudate nucleus") , nuvisdavo.
Buvo surasta meils buvein, jos adresas. Meil tarsi uiebia
caudate nucleus todl, kad ten yra dopaminu vadinamo neurotrans
miterio, arba nervini impuls pernejo, receptori namai, j ten
tiriausia. Dopaminas - labai savita organizmo kuriama media-

111

ga, j i jungia smegen lsteles - neuronus. Kai smegenyse dopamino

netrksta, mogus bna labai energingas, linksmas, valus. Puikiai
sukaupia dmes. Atsiranda poreikis k nors laimti. Todl kai js
simylite, galite nemiegoti vis nakt, stebti saultek, dalyvauti
lenktynse, su slidmis lkti nuo kalno staiausiais laitais, kuriuos
anksiau i tolo aplenkdavote. Meil daro mus drsius, sumanius, ver
ia rizikuoti. Tai kartais pasibaigia laimingai, o kartais - tragikai.
Kita profesor Donatela Maraziti (Donatella Marazziti) tiria pa
naumus tarp meils ir psichins ligos, vadinamos obsesiniu kompul
siniu sutrikimu. (Ji prisipasta, kad pati du kartus buvo beprotikai
simyljusi.) Kaip rao urnalas "National Geographic", ji su padjjais
parinko 24 simyljlius - tokius, kurie maiausiai keturias valandas
per dien galvoja apie savo mylimj ar mylimj, ir ityr serotonino
kiek j kraujyje. Tai kita labai svarbi mogaus smegen mediaga.
Profesor palygina trij moni grupi krauj: 1) simyljusi; 2) ser
gani obsesiniu kompulsiniu sutrikimu ; 3) kontrolins grups - nei
myli, nei serga. Paaikjo, kad pirmos ir antros grups mons se
rotonino turi 40 procent maiau negu paprasti. Vertimas lietuvi
kalb: meils ir psichinio sutrikimo chemins formuls panaios.
Lidna, bet tiesa: kai simyljliams .,radjo duoti antidepre
sant - vaist, naudojam gydant psichinius sutrikimus, toki kaip
prozakas, paksilas, kartos meils banga staiga atslgo arba visikai
dingo.
Laim, Lietuvoje tie antidepresantai parduodami tik pagal receptus.
lr vis tiek ukeikiu viskuo, kas jums venta: jeigu meil aplank, nesigy
dykite nuo jos vaistais. Tai nuostabus jausmas. Beje, medikai pastebjo:
jeigu vienas sutuoktini ima vartoti antidepresantus, jo susidomjimas
partneriu sumaja ir pora atsiduria ties skyryb slenksiu.
Ar ilgai trunka karta meil? Ir kodl pasirenkame kaip tik t, o
ne kit meils objekt? Patenka te br moni ir staiga pamatote t
vien vienintel (vienintel), nors anksiau niekada nebuvote pas
tami. Kit tarsi nra. Meil i pirmo vilgsnio. Tik nebtinai ji visus
aplanko. Dabar jau daugma suprantama, kodl mes k nors staiga
simylime.

112

D R U M STAS M E I L S E L I K SYRAS

Sakysim, pamatai save pana mog. Na, tarsi veidrod i

rtum. Tik j i ne sus augina kaip tu, o turi ant kaktos krintani
koketik garbanl. Bet tarp js atsiranda simpatijos jausmas, susi
domjimas, kuris neinia kuo gali baigtis.
Kitas atvejis - pasmonje tnantys atsiminimai apie k nors ma
lonaus. Atsiminimai, apie kuriuos nieko neinai, nes jie pasmonje.
Paprastai tai bna atsiminimai i ankstyvos vaikysts ar net kdikys
ts, ypa jeigu ji buvo laiminga, - mamos veidas, gal plaukai ar j
kvapas, gal tvo balsas, jo kalbjimo bdas, jo juokas. Su monmis,
kurie paadina mumyse tokius prisiminimus, - tik mes neinome,
kad tai prisiminimai, - jauiams gerai, jaukiai, kaip namie.
Pastu mog, kuris tris kartus keit savo gyvenimo drauges. Vi
sos jos buvo iek tiek panaios viena kit.
Kart vartme jo eimos album. Pamaiau jo mirusios mamos
jaunysts nuotrauk. Ir agteljau. Ji buvo panai visas tris mano
biiulio mylimsias. Vadinasi, to vyro pasmonj e vis laik gldjo
motinos, kaip moters idealo, vaizdis, tik jis to nesuvok.
Apsidairykite ir pamatysite, kad toks reikinys danas.
Moteris irgi renkasi vadovaudamasi tais umirtais kdikysts
spdiais - nepamirkime, kad pora daug daniau tampama moters
iniciatyva. Laiminga ta pora, . kuri turi bendr prisiminim; visikai
nesvarbu, kad jie niekada taip ir nebus atpainti.
Tie du keliai meil - dviej moni panaumas ir pasmonje
gldintys kdikysts spdiai - svarbs, bet ne vieninteliai. Milijonai
evoliucijos met, sunks urviniai laikai - o kada mons pradjo iek
tiek lengviau gyventi? Prie imt met, ir tai ne visi. Mums diegtas
labai stiprus instinktas: rinkis sveik gyvenimo draug. Todl sveikas
mogus mums atrodo patrauklus, graus, tok greiiau simylime.
Apie moters sveikat ikalbingiausiai neka jos sudjimas.
Jeigu jums reikia draugs pasivaikioti mnesienos nuviesta pa
eere arba kibernetinms paslaptims kartu luktenti, labai tiks pany
t, laiba ir trapi kaip serbento akel. Bet jeigu js vidin akis mato
bsimus vaikus - nors apie juos visai negalvojate, gal net manote, kad
netursite vaik, bet kalbame apie js instinktus, - jums atrodys pa-

K U R S L E P IASI I R K I E K T RU N KA M E I L

113

traukli ta, kurios dubuo pastebimai platesnis u liemen. Ir neapsi

rinkate. Platesn duben turiniai moteriai lengviau gimdyti. Vaikai
bus sveikesni ir j galsite turti daugiau. Be to, tyrimai rodo, kad taip
sudta moteris vaisingesn.
Didel reikm turi moters plaukai. Sveiki, vilgantys plaukai kal
ba apie ger sveikat. Reikia rodym? Plauk prieiros reklamos
daug danesns negu visos kitos kosmetikos.
O k renkasi mergina, kai ateina tam laikas, ypa jeigu gali rinktis?
Eilraiams apie meil drauge skaityti, gal ir diskotekai labai tinka
tas raudonskruostis grauollis dangikomis akimis. Bet gyvenimo
keli norisi nueiti su visai kitokiu. Reta moteris mokt paaikinti
. kodl, bet jas labiau traukia stiprs, grieti vyrai, galbt net atiauraus veido.
Galima paaikinti, mielos panels, kodl kaip tik tokie patraukia
js vilgsn. Savarankikas, tvirtai ant ems stovintis vyras kovo
tojas turs kraujyje stipri doz hormono testosterono. Vadinasi, jo
imunin sistema greiiausiai stipri, jo vaikai irgi turbt bus sveiki, jis
ilgai gyvens ir nepaliks js vienos, apsikrovusios vaikais.
inoma, niekas, irdamas patraukli moter ar vyr, taip ne
msto. Bt lidna ir niekika. Dauguma n neino, kas tas testoste
ronas, koks geriausias strn ir juosmens santykis. Ir jau tikrai nieko
apie tai nenutuok pirmykiai mons pri e imtus tkstani met.
Bet paslpti u ms aki tobuli smegen kompiuteriai visada visk
aibikai apskaiiuodavo, pateikdavo tik galutin ivad: patinka ar
ne. Griebk arba mauk pro al.
Tai dar ne visos prieastys, kodl vienus simylime, o kiti mums
terpi kiek pernyktis sniegas.
Merginos labai danai antroje pusje ieko to, ko stokoja paios.
Lozanos universiteto veicarijoje profesorius Klausas Vedekindas
(Wedekind) pakviet 49 moteris pauostyti markinli, kuriais prie
tai vilkjo joms nepastami vairaus genotipo vyrai. (Kaip tik gen
tipas lemia kno kvap ir imunin sistem.) Paskui papra idlioti
markinlius eils tvarka - kuri kvapas patiko labiausiai, kuri ne
taip, o kuri buvo bjauriausias.

114

M O KYTOJAI I R M O K I N IA I

Visoms labiausiai patiko kvapas vyro, kurio genotipas ypa skyrsi

nuo j pai genotipo. Kadangi mogaus imunin sistem nulemia
genai, uostydama moteris galbt randa tai, ko pati neturi arba turi
per maai. Tik neino. Kvapas patinka, ir tiek. O i tikro padidja ga
limybs, kad tokios poros vaikai bus atspars ir stiprs. Ai jums,
moterys u tai, kad esate jautrios ir valgios, nors apie t savo jg
retai tenutuokiate. Be js slpining savybi monijos paprasiau
siai nebt.
Tik praau nesakyti, kad taip buvo tik tolimoje praeityje, urviniais
laikais. Prisiminkime i literatros: kaip danai ir ms laikais ji spau
dia prie krtins jo markinius. Na ir savo pai patirt prisiminkime:
jeigu meil buvo tikrai karta - ano vienintelio kvapas mums atrod
svaiginamai saldus.
O kiek laiko trunka karta meil? Ms, Vakar, kultroje im
tmeiais kuriamos poemos, romanai ir dainos apie meils potvynius
ir atoslgius.
Galimas daiktas, kad ir ia artjame prie racionalesnio supratimo.
Kodl aistringa meil trunka taip trumpai? Kodl mogus, vakar
buvs toks graus, po met tampa atstumiantis? Juk negaljo taip grei
tai pasikeisti - toks pat aki pjvis, tas pats sodriai duslus balsas. Bet
prie metus tie dalykai jaudino, dabar erzina. O gal js pasikeitte?
Visame pasaulyje atliekami tyrimai rodo : tiek aistra, tiek neilgai
trukus jos pabaiga - vienodai dsningi reikiniai. Jokia kita priesai
ka neduodama taip danai kaip i: PRISIEKIAME AM INAI MYL TI
VI ENAS KIT. Ir jokia kita taip danai nelauoma - i esms sulau
oma visada. Todl kone visame pasaulyje manoma, kad kvailyst
pasirinkti draug visam gyvenimui, remiantis tokiu trumpalaikiu
reikiniu kaip susiavjimas.
Pastebta, kad pirmoj i santyki kriz danai itinka po ketveri
met - madaug tiek laiko reikia vaikui iaugti i kdikysts. Jis jau
pats valgo, vaikto, kalba.
Kitas kritinis tarpsnis - septintieji atuntieji santyki metai.
Tam tikras atalimas neivengiamas, kadangi smegenys pranta
prie dopamino, j nereaguoja, jau neusiliepsnoja. Blogiausiu atveju

K U R SLEPIASI I R K I E K TRU N KA M E I L

11 5

tada kyla noras padauginti to narkotiko. Prasideda kito partnerio me

diokl. Paskui dar kito ir vl kito. Tai viena i prieasi, kodl tiek
daug skyryb.
Geriausiu atveju iblsusi aistra perauga rami nuoirdi drau
gyst, kuri remiasi vienas kito painimu, supratimu. Na ir vaikais. Jie
gesina liepsnas, daug k ardo savo egoizmu ir bejgikumu, bet kartu
sukuria kit tvirt por jungiant audin.
O gal ir gerai, kad romantika igaruoja. Ar turtume geleinkelius,
lktuvus, kompiuterius, televizij ir tkstanius kit dalyk, jeigu
vis gyvenim lakstytume kaip galvos netek su saldaini dutmis,
gli puoktmis ir priemonmis nuo pastojimo?
Kalbant rimiau - jeigu cheminiai pokyiai, kurie vyksta ms
smegenyse kartai simyljus, artimi psichinei ligai arba narkotik
sukeltai euforijai, tai per daug ilgai utrukusi tokia bsena gali bti
psichikai pavojinga. Gali mog rimtai sualoti. K patarti - moks
lininkai nesugalvoja.
Perimti Ryt imint - ne ieitis. Maiau Pekine. alia centrins
Tianjanmenio aikts yra Sun Jatseno aikt. Vaikto keli imtai pagy
venusi vyr ir moter. Kai kuri rankose nuotraukos. Ieko snums
ir dukterims poros. Sueina, dalykikai kalbasi. Dar neseniai panaiai
buvo Lietuvoje. Indijoje ir dabar sunkiai sivaizduojamas vedybos i
meils - net tarp moni, turini auktj isilavinim. Daniausiai
tvai susitaria, kol vaikai dar mai.
Mums lieka patikimas bdas - mylkime ir bsime mylimi. Svarbu
suprasti, kas vyksta. Diaukims potvyniu, bet bkime pasiruo ir
atoslgiams.

AR S VEIKA VESTI IR TEKTI ?

P R I E 150 M ET B R I T M E D I KAS VI LJAMAS FA RAS

(William Farr) Pranczijoj e atliko tyrim. Suskirst gyventojus tris
grupes: ved, niekada neved ir naliai - ir perirjo daugelio met
banyi ir merij raus. Paaikjo, kad nesusituok mons mirta

116

M O KYTOJAI I R M O K I N IAI

gerokai anksiau u susituokusius, o nalaujantys gyvena dar trum

piau.
Ms dienomis toks skirstymas atrodo primityviai. Dabar vairov
didesn : aplink mus daug kartu gyvenani nesusituokusi por, yra
gj, labai iaugo skyryb nuoimtis. Bet daktaro Faro pastebtas ds
ningumas tebra reikmingas. Ir iuolaikiniai tyrimai, klinikin sta
tistika rodo, kad susituokusieji reiau serga plaui udegimu, reiau
patenka ant operacins stalo, juos reiau uklumpa vys ir infarktas,
j iems net smegenys suminktja reiau. Oland tyrimai rodo, kad vi
sose miri kategorijose, nuo mogudysts iki automobili avarij,
geriau sekasi sutuoktiniams. Todl ir valstyb, ir Banyia visame pa
saulyje skatina tokias poras. Ar tai padeda - kitas dalykas.
iuolaikin medicina iskiria daug svarbi niuans. Santuoka - ge
rai, tik anaiptol ne tada, kai poros santykiai blogi - dl prast santy
ki mogus gali sirgti daniau ir sunkiau negu ukietjs viengungis.
Paaikjo, kad tampos, nuolatini barni kupinas sutuoktini gyve
nimas irdiai kenkia visai kaip rkymas. Ukietj viengungiai yra
sveikesni u tuos, kurie paragavo santuokos malonum ir isiskyr.
Svarbu santuokos kokyb.
domius tyrimus toje srityje daro Ohajo universiteto Medicinos
koledo profesoriai Ronaldas Glazeris (Glaser) ir Denis Kikolt (Ja
nice Kiecolt) . Per tuos tyrimus kolegos net patys susituok, patyr il
to ir alto, bet prisitaik pai mokslines ivadas ir laimingai gyvena
iki iol.
Jie m tikrinti, koks mechanizmas veikia, kad kai kurios poros
gyvena ilgiau. Ir anksiau buvo inoma, kad didelis stresas - artimo
mirtis arba net toks dalykas kaip nuolatinis trukdymas miegoti sil
pnina imunin sistem. Glazeriai norjo suinoti, kaip mones veikia
maesnis stresas. Pasitelk savo studentus - m j kraujo mginius
semestro pradioje ir per baigiamuosius egzaminus. Tyrimai parod,
kad per sunkius egzaminus labai sumaja baltj kraujo kneli t, kurie kaunasi su virusais ir net padeda ivengti vio.
Bet kaip tirti sutuoktinius? Prikalbino tyrime dalyvauti 76 mote
ris. Pus j buvo itekjusios, pus - isiskyrusios arba atsiskyrusios.

AR SVEI KA VESTI I R T E K TI?

117

Joms reikjo atsakyti "taip" arba "ne" klausimus : "Jeigu galtumte

rinktis i naujo, ar tektumt u to paties mogaus?" Arba : "Ar danai
judu k nors dirbate drauge?" Ir panaiai. Moter, kuri santykiai su
siklost blogai, taip pat t, kurios sielojosi dl skyryb, imunin siste
ma buvo daug silpn esn negu t, kurios buvo laimingos susituokusios
arba laimingos dl to, kad vyr paliko.
Glazeriams to neuteko. Toks tyrimas rod mogaus bsen vienu
konkreiu metu. O kaip itirti ilgalaik poros bsen, ypa barantis?
Jie kalbjo 90 neseniai susituokusi por. Laboratorij oje sodino
vyr prie moter, visk fiksavo, tyr. Poros buvo praomos svarstyti
skaudiausius klausimus, su kuriais susiduria : nam ruoa, seksas,
uovs arba anytos kiimasis j gyvenim. Atrodyt, tokioje aplinko
je neturt kibti vienas kitam akis. Kibo kaip dideli. Ir, inoma, per
kariausi gin imunin sistema katastrofikai susilpndavo. Jeigu
tuo metu bt pasimais koks virusas, bt susirg.
Tyrjams ir to buvo maa. Jie norjo itirti, ar ilgai konfliktas vei
kia poros sveikat, ar lieka nepataisom padarini. Gavo tais, kuris
iulptukais pritvirtinamas prie rankos, po juo padaromas atuonios
aizduts. Per jas galima tirti imunin sistem ir jos pokyius. Kartu
stebti, kaip tos aizdels gyja.
Taiau kas nors dvi savaites neioti priklijuot tais, nors ir nelabai skauda - na, kaip lengvai nybus. Bet Amerika yra Amerika:
Glazeriai gavo finansin param ir kiekvienai savanori porai mokjo
po du tkstanius doleri. Surinko 92 poras.
Rezultatai buvo netikimi. Kai pora piktai isibardavo, aizdels
gijo visa para ilgiau, negu tai paiai porai maloniai pasikalbjus. T
por, kurios ginijosi siutusios, aizdels gijo dviem paromis ilgiau.
Tai paaikina, kodl barnios poros daniau serga negu laimingos.
Tyrimas svarbus pacientams, kuriems daroma operacija, - santy
kiai gali turti takos, ar pjvis gerai gis. Tyrimas parod, kad piktas
barnis ne tik gadina santykius - jis gali bti alingas sveikatai.
Ivadas tyrjai daro tokias: poros pirmiausia turi stengtis pataisyti
yranius santykius, imokti ginytis be pajuokos, paniekos, neemin

118

M OKYTOJAI I R M O K I N IAI

damos kitos puss. Vis dlto jeigu pora ir toliau nuolat pyksis - dl
sveikatos geriau isiskirti.
Kito tyrimo objektas buvo 9 tkstaniai jau pusami vyr ir moter.
Paaikjo : kai veds vyras (ar itekjusi moteris) vl tampa vien
gungiu - isiskyrs arba mirus antrajai pusei, - prasideda jo fizinis
nuosmukis, i kurio pakilti retai pavyksta. Sendamas jis vargsta, sun
kiai kopia laiptais, nenori niekur vaikioti. To, inoma, nepasakysi
apie vienius mones, kurie nebuvo paragav santuokos vaisi. Jie lai
kosi daug geriau negu isiskyrliai arba naliai.
O kaip antrosios vedybos? Jos padeda, bet nedaug. Palyginti su
tais, kuri santuoka tvirta, antr kart susituokusieji turi 12 procent
daugiau sveikatos bd ir 19 procent daugiau judjimo sunkum.
Todl gydytojai pataria: "Jeigu visai nemanoma isaugoti santuokos,
k jau padarysi. Bet verta, labai verta pasistengti."
Tyrimai rodo, kad konfliktai moteris ir vyrus veikia skirtingai. Mo
terys suserga irdies ligomis, jeigu kaudamosi su vyru nejunta bent
menkiausio ilumos enklo, net, rodos, netyia itarto kokio odio,
pavyzdiui : "Brangioji, tu mane varai i proto !" Utekt ir velniai pa
glostyti jai nugar, spustelti rank. Ko nors, kas rodyt meil, - net
ir niriai tus. Iki iol psichologinje literatroje buvo tvirtinama,
kad moterys nepakelia pikt odi. Dabar aikja: labiausiai joms
trksta ne grai odi, o partnerio ilumos.
Vyrai kitokie. Rsts odiai eimoje j iems negreitina irdies lig.
Toks pavojus kyla, kai sutuoktini barniai tampa kova u tai, kas val
do padt, ir kai vyrui tenka priksti lieuv. Vyrui tai jau tiesiausias
kelias irdies ligas. iaip ar taip, barniai veda irdies ligas visai kaip
rkymas ar didelis cholesterolio kiekis.
Ar ieitis - liautis bartis? Lengva pasakyti, sunku padaryti. Barasi visi,
visame pasaulyje. Bet psichologai pataria mokytis nesibarti bjauriai.
Ir inote, kaip buvo atrastos tos paprastos taisykls? Protingi mo
ns jas ir taip inojo, bet dabar pavyko atlikti dom eksperiment.
Daktaras parinko 16 moter, darniai sugyvenani su vyrais,
stebjo j smegenis labai tiksliu naujos kartos magnetometru. Kad

A R SVE I KA VESTI I R T E K T I ?

119

sukelt stres, kiekvienai sudav po vidutinio stiprumo elektros sm

g. Antr kart dirginant elektra, moters rank laik svetimas vyras.
Trei kart - savas vyras. Kai moteris buvo viena, smegenys parod
didel ok, kai jai u rankos laik svetimas vyras - maesn, o kai j i
laiksi sikibusi savo vyro rankos - visai ma. Kuo iltesni buvo poros
santykiai, tuo labiau moteriai padjo laikymasis u vyro rankos.
Tas maas eksperimentas atskleidia vis vedybinio gyvenimo fi
losofij.
Tik niekada nesakykite savo porai: "Skaiiau, kad tu turi daryti
taip ir taip !" Ne kitam aikinkime, kaip elgtis, o pairkime save.
Tai vienintelis bdas, jeigu norime isaugoti meil, gyventi ilgai ir lai
mingai.

MEIL S LAIK METAS

PATAS BAN K RU T U OJA V I SAM E PASAU LYJ E . LAI K,

be kuri imtmeiais nebuvo sivaizduojama gyvenimo, - beveik ne

beraoma, telegram nebesiuniama. Net tarpmiestinio telefono sto
i nereikia, surenki numer pats.
Ar dl to mons atitolo vienas nuo kito? Kain. Laikydamas delne
mobilj telefon, rankoje turi vis pasaul. Gali pasikalbti, gali inu
t nusisti. inoma, gali ir niriai tylti, didiuodamasis savo vieniu
mu. Nelygu mogaus bdas.
Bet vienas pokytis labai aikus: vl gro trump laik metas.
Sisdamas SMS inut, turi bti lakonikas, nes tom nepriraysi. Tai
tapo nauja meno rimi.
Taip jau yra buv monijos istorijoje. Viduramiais popieriaus
arba nebuvo, arba jis buvo nekandamai brangus, buvo raoma ant
odos skiaui. Ir ne visi buvo ratingi. Laikuiai buvo susukami ir
slepiami gulbs ar sies plunksnoje. Trump inui menas klestjo,
j autoriai - irgi. Deja, iliko maai pavyzdi. Nes abiem buvo aiku:
gavai, perskaitei, tuoj pat sudegink.

120

M OKYTOJAI I R MOKINIAI

Italijoje, Veronoj e, rastas XII amiaus pergamentinis laik ray

mo vadovlis "Modi dictaminum" silo tokius tekstus:
Siuniu tiek linkjim , kiek jroje yra uv.
Vadovlio autorius pabria, kad reikia skstis irdies skausmais ir
lyginti mylimj su brangakmeniais.
Esi tobulas grois, tokio daugiau niekur nepamatysi.
Gerokai anksiau, senovs Graikijoje, o vliau Romoje mediagos
rayti labai trkdavo. Tekdavo naudotis vakuotomis lentelmis. Jas
suddavo po dvi, suvyniodavo, uantspauduodavo. Nedaug j iliko.
Nra nieko negraaus, jeigu myli tai, kas grau.
Myliu, myliu, prisiekiu dievais, myliu tavo dievik figr. Ir nesig
diju, kad myliu. jei kas mane smerks, kad myliu, turi pagirti, kad myliu
grai btyb.
[simylti nra liga. Liga - nemylti. Meil ateina per akis, o nemy
lintys yra akli.
Merginos irgi raydavo vaikinams, tik daug reiau. Pavyzdys:
Siuniu tau sveikinim us, nors tu j nelauki. Siuniu tau sveikini
m us, nors man neatsakai.
Kita mergina jau rao ant papiruso:
Praau man atleisti, kad aaros sutepliojo kai kurias raides ir kad
kai kurios raids kreivos, nes beveik alpstu.
Piet Pranczijos Provanse trubadrai - jauni muzikantai, poe
tai, dainininkai - gyvendavo karali ir didik rmuose, linksmindavo
juos, mergindavo tiek paneles, tiek itekjusias damas. Nes vedybos
tais laikais bdavo ne i meils, o grynai ekonominis arba politinis
sandoris. Vyrai danai nemyldavo savo mon, monos - vyr. Tru
badr veiklai buvo platus ir gan laisvas laukas. Kartais vyrai truba
drus samdydavo monoms uimti. To meto meils laikeli maai
iliko, nes j autoriams grs kilpa arba trinka ir budelio kirvis.
Kokio saldaus diaugsmo pilnos tavo krtys, kokia esi vari, mano
viesioji grauole. Tavo knas kupinas syv, jis kvepia neapsakomai
saldiai.
Truput keista. Muilo tada nebuvo, maudydavosi mons, taip pat
ir didikai, vos por kart per metus, prie ventes. Kadangi maudy-

M E I L S L A I K M E TA S

121

tis, visi inojo, labai pavojinga sveikatai. Utls buvo kasdiens gy

venimo draugs. Ypa puikiai jos jautsi kilming poni ir paneli
ukuosenose, kurios buvo tokios graios ir pramatnios, kad plauk
nebdavo galima plauti daniau negu kas tris keturis mnesius. Po
perukais toms maytms vyr ir moter palydovms buvo saugu ir
jauku gyventi.
Bet ar tai klitis, jeigu kartai myli? Jam kvepia neapsakomai sal
diai, ir viskas.
Nereikia stebtis, kad t laik meils laikai (ir net poezija)
iurktoki, ne per daug iradingi, iek tiek netayti. Ms laik
poetai sugeba rayti daug subtiliau, nuoirdiau, net jausmingiau.
monija daro paang ir ioj e srityje. Antikos laikais, inoma, buvo
ir dideli poet, bet nedaug, koks vienas per imtmet. Nereikia u
mirti, kad tais laikais ratingumo luobas buvo labai plonas, mons
vos vos dliojo raides.
Taiau nuostabu - pirmiausia jas skirdavo meilei.
Smagu prisiliesti prie t laik odi. Juos raiusij kaulai se
niai virto dulkmis, seniai augo medius, ol, gal pastatus, bet
pavartai tuos sudljusius pergamentus ar papirusus - ir tarsi aibo
blyksnis bt nuviets ami gldumas : jiems gegu taip pat ydjo
sodai.

A DRA IR P RAMANAI

PRAN C Z I J O S P R E Z I D E NTO N I KO L IA SARKO Z I ( N I

colas Sarcozy) pasilymu alies parlamentas prim statym, drau
diant moterims Pranczijoje pasirodyti vieose vietose usidengus
veid burka arba nikabu. 2011 met baland statymas sigaliojo. Tas,
kas vers moter usidengti veid, bus baudiamas kalj imu arba turs
mokti 30 tkstani eur baud.
Pranczija buvo pirmoji Europoje ir pasaulyje primusi tok staty
m. Bet neilgai - nuo prajusi met liepos toks pat statymas siga
liojo Belgijoje. Gras, humanistiki moteris ginantys statymai?

122

M O KYTOJAI I R M O K I N IAI

Bt klaida taip manyti. Tai demagogikas, populistinis ingsnis,

siekiantis tik vieno : parodyti, kokie mes kieti. Prarandaniam palai
kym Pranczijos prezidentui rpi atimti balsus i radikalios dei
niosios Le Peno partijos, kurios priekin dabar stojo jo dukt Marina
(Marine) . Islamo moterims Pranczijoje is statymas neduos nieko,
tik ukraus dar daugiau rpesi.
I savo slaptaviets Pakistane tuoj pat tai atsiliep Osama bin La
denas (tada dar buvo gyvas) , terorist kvpjas, tikras ventasis kai
kuriems islamo radikalams. Jis paskelb rst nuosprend : Pranczija
skaudiai sumoks u islamui darom skriaud, pasigails paskelbusi
tok draudim.
Mano pastami mahometonai gioja peiais : kur ia islamo
eidimas? Mahometas niekada neliep moterims dengti veido, ir reta
pasaulio mahometon j dengia. "Ponas prezidentas kia rank po si
jonu, nieko daugiau", - pyksta jie.
Pranczija sustiprino prezidento ir vis valstybini staig apsau
g, pilieius kvieia bti itin budrius. Visos tos priemons kainuos
milijonus eur per metus, taiau rezultatas bus tik vienas - jis galbt
sustiprins svyruojant prezidento populiarum. Pranczams atrodys,
kad kakas daroma.
Mes, kuriems bent kol kas negresia musulmon antpldis, pam
ginkime isiaikinti : kaip yra dl t moter drabui.
Susiradau poni Dunij Buzar, Pranczijoje gyvenani alyriet,
musulmon, Pranczijos piliet, priklausani alies Islamo kulto ta
rybai (tai oficiali institucija, atstovaujanti tos religijos ipainjams
Pranczijoje), ir papraiau mane apviesti. Dar priminsiu, kad ji auto
r populiarios knygos apie musulmoni moter apdarus ir apie mitus
dl t apdar.
Igirdusi mano klausim, ponia Buzar giliai atsiduso ir pasak: jai
iki gyvo kaulo gris rodinti, kad dangaus skliautas yra auktai ir jis
ydras, o po kojomis - em. ia tokia pranczika ironija.
Spjama, sako ji, kad Pranczijoje savo veidus dengia 2-3 tks
taniai moter. Tai mikroskopinis nuoimtis didelje alyje, nors
musulmon Pranczijoje daugiau negu bet kurioje kitoje Europos

A D RA I R PRAMANAI

123

valstybje. Tiksliai suskaiiuoti j nemanoma. Ypa dengiani vei

dus moter, nes moteris gali vien kart dengtis veid, kit kart - ne.
Burka nra kaip kataliki vienuoli abitas, kur neioti prisiekiama
stojant vienuolyn - bent kai kuriuose ordinuose. Kita vertus, ne
didel salafit sekta Saudo Arabijoje ragina moteris dengti veid, net
pataria joms i viso nekelti kojos i nam. Salafit nuomone, tai ap
saugos moteris nuo io pasaulio nevankybi ir purvo.
Sunku pasakyti, ar salafit sektos nari daugja. Bet visai aikus
kitas dalykas: pastaraisiais metais radikal grupels daro vis didesn
tak mahometon jaunimui. Nes jaunimas nemgsta, kai jam nu
rodinjama, ir jis pats radikalus - arba duok jam visk, arba nieko.
Jaunuoli nuomone, juos laiko antrariais monmis. Dalis kilusi
i iaurs Afrikos Pranczijos piliei, ir ne vien jaunuoli, iki tol ne
silaik joki musulmonik tradicij ir nesidomjo religija, o dabar
pradeda klausytis, k kalba musulmon radikalai.
Bet kodl Pranczijoje tokia atri padtis ir kodl ten tiek daug
musulmon?
Taip, Pranczij, kaip ir kitas Vakar Europos alis, veriasi ne
legals imigrantai. Taiau j ne tiek jau daug, kai reikia, jie igaudo
mi. Bet Pranczija turjo daug kolonij, ir kai imperija pradjo byrti,
didum ujrio teritorij pervadino. Jos nustojo bti kolonijos, tapo
Pranczijos departamentais, o j gyventojai - pilieiais, turiniais teis
kada tik nori vykti kit departament. Taip pat Europos Pranczij.
Taip kaip mes Klaipd ar Vilkavik. Nes pagal prancz statymus,
reikia pripainti, labai humanikus, svokos "tautyb" nra. Jeigu turi
pilietyb, esi pranczas, nors galbt esi geltonodis ambiom akim ar
vaiktai pliku pilvu ir mui bgn. Taip Pranczijos pilieiai ir sumir
guliavo spalvomis. Panaiai atsitiko ir Anglijoje, ypa Londone, ir ten
gyventoj odos spalvos margumynas.
Bet yra ir kita prieastis. Kylant ekonomikai, Vakar Europa nebe
galjo apsieiti be pigios darbo jgos ir be juodadarbi, pasiruousi
atlikti bet kokius sunkius, nevarius, sveikatai pavojingus arba pa
prasiausiai neprestiinius darbus, kuri pranczas n u k nedirbs.

124

M OKYTOJAI I R M O K I N IAI

Todl imigrantai buvo noriai priimami ir net kvieiami. Jeigu dabar

afrikieiai ir arabai staiga ivaiuot, Pranczijoje viskas sustot.
Pavadinti prezidento Sarkozi politik rasistine bt per stipru.
iuo atveju svarbu ne ras, o vieas religini pair demonstravimas
neprastais Europoje bdais. Bet tikrai galima pavadinti prezidento
politik savanaudika, egoistika.
Paanalizuokime dmiau. Prezidentas Sarkozi, jo valdininkai ir
policija afrikiei n pirtu nelieia, tik i drabui problem igal
voj o, o igonus, kuriuos kakodl dabar reikalaujama vadinti romais,
nors tai nieko nekeiia, tremia i alies. Ogi jie nieko nedirba. Kai
kam tokia politika pasirodys teisinga, bet nepamirkime, kad rom
niekas niekada nemok dirbti.
Panai padtis keliose Europos alyse. Priimami darbininkai i kit
ali ir emyn, net kvieiami, nes labai naudinga priimaniai aliai.
U t moni iaukljim, mokyklas, sveikatos apsaug mokjo alis,
kurioje jie gim ir augo. O kai mogus, vyras ar moteris, subrendo,
gali dirbti ir taip padti ilaikyti kitus savo pilieius, senius ir vaikus,
jie maukt ir ivaiuoja.
Vokietija, kuri neturjo kolonij, buvo priversta kviestis turkus.
Jiems ir kitiems imigrantams sugalvojo gra pavadinim - "gastar
beiter", darbininkas sveias. Bet dabar turkai Vokietijoje jau turi savo
kvartalus, daug meei, mokykl. Dauguma turk visai nenori asi
miliuotis, virsti vokieiais. Bet nori likti gyventi Vokietijoje, ia augin
ti vaikus, nes ia geri udarbiai ir gera tvarka.
Visai kaip ankstyvaisiais viduramiais, vyksta Didysis taut kraus
tymasis, tik dabar keliaujama daug greiiau, automobiliais ir lktu
vais. Per an Didj taut kraustymsi Lietuva liko one, kaip ups
lankl, pro kuri - ne per kuri - didysis srautas tekj o ir nutekjo.
domu, kaip bus dabar.
Bet grkime prie mahometoni apdar. Ponia Buzar tvirtina, kad
musulmoni drabu iai, kuriuos matome Artimuosiuose Rytuose ir
Vakar Europos gatvse, - tradiciniai tautiniai drabuiai ir su tikji
mu neturi nieko bendra. Tiksliau, kai kurios islamo pakraipos padar

C A D RA I R P R A M A N A I

12 5

tuos moterikus drabuius simboliu, fetiu. Tikri islamo mokslininkai

tokio fetiizavimo nepripasta. Nors islamas kaip tikjimas gyvuoja
jau keturiolika imtmei, kai kurie moteriki drabuiai, pavyzdiui,
n ikabai, atsirado tik apie 1930-uosius. Jais moterims prisak vilkti sa
lafit sekta. Kaip ir visos sektos, ji skelbia suprantanti islam geriau
u kitus musulmonus. Savo sekjams tvirtina, kad jie - Dievo irink
tieji, kad jie aukiau u vis pasaul ir tik jie ino Didij Ties. Net
reikalauja, kad sektos nariai sunaikint vaikysts fotografijas, kur jie
drauge su tvais, - nori, kad jaunimas umirt savo praeit. Vaikinai
ir merginos meta moksl, darb, patys eina sekt sitikin, kad taip
priarts prie Dievo.
Taip, j moterys dvi burk. T mad pasigrieb ir kai kuri kit
pakraip musulmons. Burka udengia vis kn nuo galvos iki koj,
o akims paliktas siauras grotuotas plyys - kaip kaljime. Kadaise, dar
iki islamo, toks pat paprotys buvo putn gentyse Afganistane. Da
bar tali bai stengiasi j atgaivinti ir primesti visoms moterims, tvirtina
ma, kad tokia Alacho valia.
Daniau dvimas, taip pat ir Europoj e, nikabas. Jis be groteli - jau
ne tokio grieto reimo kaljimas. Mada per mintus salafitus atkelia
vo i Saudo Arabijos.
Nereikia painioti burkos ar nikabo su hidabu. Tai musulmonika
skara, udengianti tik plaukus ir kakl. J dvi net musulmon femi
nists, nes ji - bendravimo su Dievu simbolis. O burka ir nikabas taip, tai siena tarp moters ir pasaulio.
Kita burka - chalidis - aki neudengia, rodo kiek daugiau veido.
Ji bdinga Pers lankos moterims.
adoras, kartais tariama "adra", - Irano moter drabuio dalis.
Bet jau ir ten siekiama didesnio grietumo. Kai Irano prezidentas pri
stat parlamentui mon, j reikjo beveik atneti. Buvo suvystyta
kaip mumija, nebuvo matyti n lopinlio odos, n plaukelio. Kai pa
sak: " ia mano mona", veng net kai kurie deputatai.
Dar yra chimaras ilga skara, siekia iki talijos, paslepia plaukus,
kakl ir peius, bet veidas lieka atidengtas.
Kitas apdaras - aila. Udengia galv ir kakl, pritvirtinama ant
pei segtukais. Veidas visai atidengtas. Gali bti ir miri variant.
-

126

M OKYTOJAI I R M O K I N IAI

Mgindama udrausti musulmonikus moter apdarus, Pranczi

jos vyriausyb padar ir antr klaid. Vyriausyb ir prezidentas mano,
kad jie dentelmenikai ities pagalbos rank Pranczij os mahome
tonms, kad toks statymas gelbsti moteris.
Paistalai. Musulmons paios pasirenka, k ir kaip dvti. Joks
piktas vyras ar brolis joms nesakinja. Pamgink bet kuriai moteriai
pasakyti, kaip ji turi rengtis, nesvarbu, kuriame pasaulio krate, ne
svarbu, ar ji musulmon, katalik ar eskim. Negi js, vyrai, nepas
tate moter?
Jeigu musulmons bt veriamos, tada susitarti bt lengviau.
Bet jos usidengia veid paios, sitikinusios, kad taip pakyla aukiau
ir priartja prie Dievo. Jeigu tikrai bus udrausta dengti veid, jos pa
ios kartai kovos prie draudim, sako ponia Buzar. (Kai kalbjoms
su ponia Buzar, statymas dar nebuvo sigaliojs; dabar jau girdime tos
kovos atgarsius.) Jos nuomone, statymas, draudiantis tok asmeni
k dalyk, yra eidimas. Buvo galima suformuluoti kitaip, pavyzdiui:
"Burka mus okiruoja, nes mes gerbiame islam." Arba: "Koranas skel
bia vyro ir moters lygyb." Tada niekas nesieist. Bet ne !
Mini sijonlius galima, k ten - dabar jau galima visai be sijonli,
o burkos - niekaip.
Krikionyb irgi turi keistenybi. Yra moter vienuolyn, ku
riuos stojusios merginos vis gyvenim i j neieina. Jos kalina save.
Beje, ar daug ms vienuoli apdarai skiriasi nuo musulmonikj?
Yra vyr vienuolyn, kur udrausta kalbtis. Vis gyvenim - n
odio. Iimtis - Velyk Didysis sekmadienis. Yra sekt, kuriose ber
niukai kastruojami arba plakamasi botagais. Yra krikioni sekt,
kur nesinaudojama niekuo, kas atsirado per pastaruosius por imt
met: automobiliais, elektra, radiju, televizija, plastikiniais dirbiniais.
Bet niekas tomis keistenybmis nesistebi ir pirt prie j nekia.
Todl gal geriau nesprskime apie kitas religijas i j kratutinu
m. Juolab kad ie tokie, kurie niekam netrukdo ir nekenkia.
Atvirkiai. Sakyiau, pavairina gatvs mini ir pai gatv.

A D RA I R P RA M A N A I

127

MOTERS SL P INIAI ERZ INA LABIAU

M O T E R MAH O M ETO N I PAD T GALI MA V E RT I N T I

vairiai, ir visada bsi teisus. Kiekvienoje alyje ji kitokia, vairiuose

musulmon visuomens sluoksniuose irgi skiriasi, be to, ir paios mo
terys skirtingos. Vienoms tikrai patinka gyventi usidarius, kai namo
langai tik kiem, vaikioti susivysius kaip Egipto mumijoms, kitos
dl to sprogsta i piktumo.
Pasituriniose arba nors vidutinikai gyvenaniose eimose tra
dicin eimos krimo tvarka tokia: tuokiasi du beveik nepastami
mons, j eimos susitarusios suplanuoja vedybas. " simylsite vie
nas kit paskui", - sakoma bsimiems jaunavediams. Netiktina,
bet tokios poros daug tvirtesns u europietikas eimas.
Yra ir kita tradicija - laikin vedyb. Sutartis sudaroma metams,
pusmeiui, gali bti tik parai, ir ventikai tokius sutuoktinius laimina.
Kuo ia skiriasi nuo prostitucijos, negaliu atrinkti.
Bet vienas dalykas mums ia, Europoj e, atrod aikus: taip ap
dangstyta, toki griet statym ir paproi teiss saugoma islamo
moteris k jau k, bet tikrai yra saugi.
Pasirodo, nieko panaaus ! Paprotys - bet ne Korano statymas, kad moteris negali ieiti gatv viena, kad j turi lydti jos vyras ar
brolis (nors vyresnis snus) , nra paikas pramanas, o btinyb. Isla
mo alyse moteris be apsaugos iurkiai ukabinjama. go procent
Jemeno, 30 procent Libano, 83 procentai Egipto moter prisipasta:
jeigu tik pasirodo vienos, jos kasdien patiria priekabes arba girdi ne
padorias pastabas savo adresu. 62 procentai Egipto vyr nesivaryda
mi prisipaino apklausjams ukabinjantys moteris gatvje.
Tuose kratuose prie moter kimbama labai vairiais bdais: eidi
njama, siloma pinig, tyia prie j lieiamasi ir net prievartaujama.
Viena libaniet pasakojo angl BBC radijui: " Esu gan apvali moteris.
Kai einu gatve, vyrai aukia, kad mans turbt niekas nenori, bet jie
sutink man parodyti, kas yra tikras seksas."
Nra skirtumo, ar moteris popiln, ar liesa, vilki standiai aptemp
t palaidinuk ir mini sijonuk ar musulmonik burk. Egipte dabar

128

M O KYTOJAI I R M O K I N IA I

vis daugiau moter dvi hidab - 83 procentai, bet priekabiaujama

prie j ne reiau, o daniau. Viena egiptiet pardavja sako : "Dviu
dukslius drabuius, nesidaau, prie ieidama i nam gal valand
stoviu prie veidrod sukdama galv, k ia man dar usidengus, bet
niekas nepadeda."
Apsigobusi hidab moteris daugeliui vyr atrodo ypa provokuo
janti. Arba vilgsniu, arba tiesiai klausiama : "0 k jau ten tokio taip
labai slepi? !"
Arab ali valdia tik neseniai pradjo pripainti, kad priekabia
vimas prie moter rimta problema ir kad tai gali turti rimt pase
kmi. Egiptiets kartais meta darb arba studijas, nes nenori ieiti
i nam ir pakliti krymin ugn. J vyrai gali padti tik tuo, kad
patys eina parduotuves pirkini.
Kai kuriuose arab miestuose kuriasi tai, k galima vadinti moter
getais. Kaire jau yra atskiri vagonai moterims, kavins ir papldimiai,
yra taksi moterims, kuriuos vairuoja moterys. Libano sostinje Beiru
te moter feminisi draugija moteris pavti silosi net veltui.
Ne visoms moterims patinka tos naujovs. Sako : tai nauja diskri
minacija, naujas apartheidas. Jis izoliuoja moteris, atima i j tai, u
k buvo kovojama ilgus metus - lygias teises viej gyvenim. Kurti
zonas tik moterims nra problemos sprendimas. Uuot krus getus,
reikia protingai keisti statymus, sako aktyvists.
Daugumoje arab ali seksualiniai priekabiavimai nra laikomi
nusikaltimu. Egipto parlamentas - moter pastangomis, nes jau yra
moter deputai, - dar tik ruoiasi u tok statym balsuoti, ir jis
bus pirmas visuose musulmon kratuose. Kol priekabiavimas bus
prilygintas nusikaltimui, galioja senos elgesio vieoje vietoje taisykls.
Jeigu vyras pakliuvo, buvo apskstas ir teismo patrauktas atsakomy
bn, bet turi laiko, pinig ir ger advokat, jam nieko nenu tiks.
Nuha Rudi, kuriai prie dvejus metus nepastamas vyras graibs
t u krtins, vis dlto laimjo byl. Upuolikas gavo trejus metus
kaljimo ir turs sumokti baud. Bet tokia byla - pirma ir kol kas
vienintel.

M OTERS SLPI N I A I ERZINA LABIAU

12 9

Visi sociologai sutinka, kad net primus daug grietesnius staty

mus maai kas pasikeis. Viena i prieasi, dl kuri daugja prieka
biavim, - arab vyrai uspeisti kamp. Jie stumti nepavydtin
padt, bet ieities neturi. Stokoja pinig ir negali vesti.
Egipte vyrai dabar danai veda tik sulauk 35 met, nes vesda
mas musulmonas turi sumokti vestuvin dovan. Ir kuo auktesn
socialin nuotakos eimos padtis, tuo didesn imoka. Jeigu eima
turi keturis snus, pinig danai uteks tik pirmoms vestuvms, na,
pirmoms dviem. Kitiems snums teks palaukti. Be nuotakos ipirkos
(mahr) , dar reiks ikelti puot, ji trunka kelias dienas, pakvieiami
keli imtai svei.
Bent pus vyr islamo alyse tvirtina, kad vyrai nekalti dl prieka
biavim, tai moterys juos provokuojanios.
Moterys irgi toli grau nra laisvos nuo prietar. 67 procentai
Egipto moter pripasta, kad vyras turi teis muti mon, nors jos
kalt bt tik ta, kad kalbjosi su nepastamuoju. Tik 2 procentai
upult moter kreipiasi policij. Daniausiai policininkai pajuokia
auk arba lykiai komentuoja jos elges. Viena egiptiet pasakoja:
"Kai einu pro vyr brel, rankin laikau tarp savs ir j. Ausyse visada
ausinukai, kad negirdiau j blevyzg. Imokau juos atstumti, net
jiems uvoti. Pati degu i gdos, bet bna dar blogiau, jeigu krei
piuosi pagalbos policinink. Paprastai jis mane pasiunia toliau arba
pats ima iupinti. O kai kart dl to pasiskundiau auktesnei polici
jos vadovybei, igirdau atsakym - juk nieko ypatingo neatsitiko."
Egipto valdia ilgai nekreip dmesio tas bdas. Bet diduma
Egipto pajam - i turizmo ; taip lopomos valstybs biudeto skyls,
ir vyriausyb rimtai susirpino alies vaizdiu, nes m grsti, kad
usieniei turist sumas. Turizmo ministerija visoje alyje pradjo
kampanij, raginani nekibti prie usieniei.
Sukr filmuk ir kasdien rodo per televizij. Tipika scena Kairo
turguje : egiptietis vyras kyriai kimba prie turists i usienio. Isigan
dusi moteris pabga. Diktorius sako : "Jeigu priekabiauji prie svei i
usienio, ne tik tu prarandi. Praranda visa ms alis." Gal filmukas
ir pads, nors kol kas niekas nesikeiia. Pats maiau : eina viena, dvi

130

MO KYTOJAI I R MOKINIAI

arba net ir trys viesiaplauks plikomis blauzdomis ir nepridengtomis

galvomis, o i vis pusi girdti nyptimas: "Nataa, Nataa !" Ir keli
odiai darkyta angl arba rus kalba.
Ta proga patarsiu lietuvaitms, jeigu paklius nemaloni padt:
n odio rusikai. Ir drsiai, garsiai aukite: "Turizm polis !" Kai ku
riose arab alyse tai padeda kaip burtai. Net ugrdinti taksi vairuo
tojai bijo turizmo policijos.
Filmukai ir kitos priemons gal kiek pads, bet atkreipkite dmes:
mintame siuete nra n odio apie Egipto moteris. Tik: "Nekibk
prie usieniets."
Nieko nuostabaus, kad Egipte labai madingos karat pamokos, o
moter rankinse btinai yra balionlis su aarinmis dujomis arba
dujinis pistoletas. Upernai ponioms ir panelms buvo iduota soo
leidim neioti aunamj ginkl. Tai visika nauj iena toje alyje.

KARAS MOTERIMS
VI S I E SA M E D I D E L I O , S U N KA U S KARO DALYV I A I ,

tik to nepastebime. Neturiu omeny konflikt su musulmon ekstre

mistais - tai niekai. Per pastarj imtmet tame tyliame ir nepripa
intame kare uvo madaug 200 milijon moni - daugiau negu per
Pirmj ir Antrj pasaulinius karus kartu sudjus.
Suvedant ems rutulyje gyvenani moni balans, skaiiai ne
sutampa. Kompiuteris kasmet nurodo, kad yra klaida: moterys vidu
tinikai gyvena ilgiau negu vyrai, vadinasi, pasaulyje j turt bti
daugiau. Taiau taip nra. Kai kuriose ms planetos vietose moterys
igaruoja kaip dmas. Indijoje nesu prantamai dingo 100 milijon mo
ter. Kinijoje trksta - arba dl neinia koki prieasi negim, arba
gimusios dingo - apie 200 milijon. Pakistane, kuris maesnis u tas
dvi valstybes, dingusi moter ir mergaii nuoimtis dar didesnis.
Tik nemanykite, kad ia dl koki nors ypating Azijos gyvento
j biologini savybi. Keralos valstijoje, tai pietinis Indijos kampas,
gyventojai rass poiriu tokie pat indai kaip visoje alyje, bet ratin-

KARAS MOTERIMS

13 1

gurno lygis ten labai auktas - go procent. Toje valstijoje berniuk ir

mergaii gimsta ir iauga madaug vienodai.
inome prieastis. Kai paaikja, kad nios moters siose yra
mergait, daugelyje valstij daromi abortai, kartais labai vlyvi.
O j eigu mergyt tkart ir igelbstima, dar nra garantij, kad j i gy
vens. J maitina, priiri daug prasiau negu berniukus. Kinijoje dl
to kas savait mirta 8oo mergyi. Bet ar toms, kurios lieka gyvos,
geriau? ymus Amerikos urnalistas, Pulicerio premijos laureatas
Nikolas Kristofas (Nicholas Kristof) su mona, irgi urnaliste eri
le Vudun (Sheryl Wudunn) Kinijoje, Kambodoje, Tailande ir kitose
Azijos alyse aplank vietas, kur t nusikaltim tiriausia. Kai su
inojo, kad kaime bus parduodam vienamius mergaii turgus,
nuvaiavo ten. Kaimelis nebuvo kokiame nors ukampyje, o visai prie
sostins Pnompenio. Savo knygoje " Pusiaukel dang" autoriai pa
sakoja, kad aukcione buvo parduodama vienos mergaits nekaltyb.
Ten buvo ir policininkas, bet jis ne mergaits oko gelbti - jis irjo,
kad mergait nepabgt. Vienintelis skirtumas tarp to, kas vyko toje
turgaus aiktje, ir verg prekybos XIX amiuje - visos tos mergaits
paklius vienamius ir perkopusios dvideimt visos be iimties mirs
nuo AIDS. Turgus nebuvo slaptas. prekyb vergais tose alyse iri
ma kaip ems k.
Taiau moter ir mergaii tragedija ne vien verg prekyba. Tri
juose emynuose - Azijoje, Afrikoje, i dalies Lotyn Amerikoje - mo
terys kasdien gyvena mirties baimje. Plaiai isikerojusi paprotin
teis nuudyti moter ginant eimos garb - vien dl to, kad kilo tari
mas, gal ji gatvje pasikalbjo su kaimynu. Nuudo nebtinai sutuok
tinis. Rank pakelti gali ir tvas, brolis. Mirtim moterys baudiamos
ne tik tarus neitikimybe, bet ir u nuostol eimos ekonomikai.
Visuomense, kur nuotaka ateidama nauj eim atsinea krait, jo
dydis ir vert aptariami dar iki vestuvi. Bna, kad nuotakos tvai pri
ada daugiau, negu gali duoti. Kai naujos eimos kantryb isenka ir ji
nenori ilgiau laukti, marti sta - nuplikoma verdaniu aliejum arba
sudeginama. Policija savo statistikoje urao: "Buitin nelaim." Tokie

132

M O KYTOJAI I R M O K I N IA I

nutikimai gan dani Indijoje, Pakistane, Bangladee. Tai ne kokie ne

dideli valsiai. Tose alyse - pusantro milijardo gyventoj. Egzekuci
jos pasitaiko ne kasdien, bet siaub kasdien patiria milijonai mari,
kurioms tenka baugiai dairytis neinant, k u pusvalandio sugalvos
anyta ar mylimas vyrelis.
Karai tarp valstybi - tai masiniai prievartavimai, danai udyns.
Prisiminkime, kas vyko, kai Raudonoji armija ygiavo per Klaipdos
krat, Rytprsius, per Vokietij. Per karus Afrikoje - Sudane, Zaire viskas kartojasi.
Kiekvien pavasar fondas "Assalam Foundation", islamo visuome
nin vietimo organizacija, Indonezijoje rengia nemokamas mergai
i apipjaustymo akcijas. Motinos paios atveda dukrytes ir atiduoda
vyresnio amiaus moterims rankas. Operacija - dalies lyties organ
amputacija - vyksta maldos namuose arba mokyklos klasje. Suolai
apdengiami baltomis paklodmis. Procedra trumpa - vos pora mi
nui. Kraujo nelabai daug, bet skauda nemonikai. Po visko genita
lijos dezinfekuojamos jodu. Moterys padeda mergaitms apsirengti,
tos grta laukimo kambar ir gauna simbolin dovanl - vaisi,
gal kok drabul - ir stiklin pieno. Ioriniai moter lyties organai
daniausiai nupjaustomi itisai. Oficiali statistika - Bo atvej i im
to. Dar 15 procent moter apipjaustoma i dalies, ipjaunant klitor.
Atsipraau jaunimo u tas intymias detales. Ir u t mano pasakojimo
iaurum. Bet privalu inoti, kokiame pasaulyje gyvename. Dauguma
moter, atvykstani i mint ali Europ, yra apipjaustytos. Net
garsios dainininks, modeliai.
Kai ms merginos nuteka tas alis, tarp j Artimuosius Rytus,
daniausiai jas irgi priveria atlikti toki operacij.
I kur tas barbarikumas? Jokio medicininio ar higieninio pateisi
nimo nra. Penkiolikoje Afrikos ali moter apipjaustym draudia
statymas. Bet tai ninieko nereikia, nes apipjaustymo alininkai ti
kina, es ta procedra daro mergait moterikesn, kuklesn. Jos bus
varios, bus graios, nes apipjaustymas sumaina j libido - potrauk
vyrams. Neva jos bus itikimesns sutuoktiniui. Neapipjaustyta mo
teris neva netinka monas. Kvailyst !

KARAS M OT E R I M S

133

Pasaulins sveikatos organizacijos duomenimis, apipjaustyt mo

ter yra 140 milijon. Ms laikais vergais i Afrikos jau nebeprekiau
jama. XX amiaus svarbiausias poymis buvo kova su totalitariniais
reimais. iame amiuje neivengiamai vyks kova u lyi lygyb tuo
se kratuose, kurie dabar kyla.
Brit medicinos urnalas "Lancet" rao, kad prostitucijos katil
kasmet metama po milijon vaik, vienamiuose j iuo metu - 10
milijon. Tiksli duomen nra, nes tarp pluani vienamiuose ne
lengva atskirti verges nuo atjusi savo noru (tai yra atvaryt ia skur
do) . K gi, galime girtis, kad daug "pasiekme" - skaiiuojama, kad
per vis prekybos vergais laik Amerik igabenta apie 12 milijon
verg; iuolaikinis pasaulis turi beveik tiek pat sekso vergi.
Vienamiams btinai reikia sulauyti moters dvasi - muant,
prievartaujant, grasinant. Tailande buvo atvejis - jautri praau ne
skaityti, - kai eimininkas privert penkiolikamet suvalgyti uns
imatas. Mergait prarado bet koki savigarb ir bet koki vilt. Jos
muti jau nereikjo.
Kai usienietis eina t ali gatvmis ir prie jo kimba merginos ir
maos mergaits, jam kartais atrodo, kad jos tai daro savo noru . Taip
nra.
Indijoje motinos skiepija dukras daug reiau negu snus - skiepai
kainuoja ! Dukterys veamos ligonines tik kritiniais atvejais, todl j
mirta du kartus daugiau negu berniuk.
Nemanykit, kad visa tai vyksta tik ten, kur juodaodiai, rudao
diai ar ambiaakiai. Kai Ryt Europoje subyrjus komunizmui
buvo udarytos niekam nereikalingomis tapusios mons, nusikalt
li grupuotms atsivr plaios veiklos dirvos. Ypa rykiai tai matyti
Rumunijoje, Ukrainoj e ir Lietuvoje. Antras veiksnys - globalizacija
ir viz sistemos supaprastinimas. Ms tvai laiksi nam. Dabar
bet kam lengviau nuvaiuoti didmiest arba tolim al, negu
ms tvams prie pusam ariausi turg. Panel i Nigerijos,
kurios motina niekada nebuvo apleidusi savo genties, arba lietuvait
i mao miestelio iandien per kelias valandas gali atsidurti Italijos
vienamyje.

134

M O KYTOJAI I R M O K I N IA I

Treias veiksnys - AIDS. Atrodo, ta liga ir jos baim turt stabdyti

prostitucij. Ne. Vyrai, bijodami usikrsti, ieko jaunuiuki mer
gaii. Azijoje ir Afrikoje tikima: jeigu turi t baisi lig, vienintelis
bdas isigydyti - permiegoti su nekalta mergaite.
mogudiai.

N IOS TURISTS
POLI C I N I NK

LY D I M I

STAT Y B O S

I N S P E KT O R I A I

ij o i pirm nam ilgoje eilje ma, sujungt namuk San Gabrielio

mieste Kalifornijoje, Jungtinse Amerikos Valstijose. Ir ikart supra
to - kakas negerai.
Apylinks gyventojai skundsi dl triukmo ir keist dalyk - i t
virtin nam tai atvykdavo, tai i j ivykdavo labai daug moter, tarp
j daug ni. Kai policininkai ir inspektoriai jo pirm nam, pa
mat eil pigi pint lopeli, vaik veimli su kdikiais ir keliolika
moter, indani vaikus, vystani juos arba spuojani.
Viskas greitai paaikjo. Kvartalas jau senokai buvo taps moti
nysts turizmo centru. Moterys i Kinijos moka deimtis tkstani
doleri, kad galt pagimdyti savo vaikus Jungtinse Valstijose. Pagal
ios alies statymus jos teritorijoje gims vaikas, nesvarbu, kas jo t
vai, automatikai gyja Amerikos pilietyb.
Pagimdiusios usienyje, Kinijos piliets turi ir kit joms labai
svarb pranaum. Kinijos statymai porai leidia turti tik vien vai
k. K nori daryk, bet tegali bti vienas. Taiau Kinijos statymai ne
galioja usienieiams, nors tas usienietis - poros savaii kdikis.
Kalifornijos inspektoriai ir policininkai nelabai daug k galjo pa
daryti. Jie tik privert udaryti tuos privaius namus, nubaud j sa
vinink Dvait ang (Dwight Chang) 8oo doleri bauda, o moteris
su kdikiais perkl artimiausi motel.
Gimdymo namuose, o gal reikia sakyti gimdymo fabrike, surastos
moterys negyveno skurde ar purve. Namai buvo kruopiai priirimi,
inspektoriams buvo sunku prikibti. Jie apkaltino nam administracij

N I O S T U R I ST S

135

tik tuo, kad per daug gimdyvi ir kdiki gyvena neleistinai anktose
patalpose. Bet inspektoriai taip ir nepajg suskaiiuoti, kiek ten gal
gale buvo mamyi ir kiek vaikeli.
iuo metu visoje Amerikoje kartai diskutuojama apie imigracij
al, apie tai, kad spariai keiiasi Amerikos gyventoj odos spalva.
Yra politik, kurie reikalauja panaikinti 14- Konstitucijos patais,
automatikai su teikiani JAV pilietyb kiekvienam vaikui, gimusiam
JAV teritorijoje. Ta pataisa ypa piktnaudiauja skurdios ateivs i
Lotyn Amerikos. Bdamos nios nelegaliai prasmunka Jungtines
Valstijas, pagimdo - ir jau nieko joms nepadarysi.
Taiau San Gabrielio moterys buvo palyginti pasiturinios. Kai ku
rie to gimdymo fabriko kambariai buvo erdvs, kiti itaigingi - spin
tos, ryi virtuvai, aldytuvai ir net skurins vonios. Buvo matyti,
kad gyventojos neblogai aprpintos. Liko paketai gimdyvms duoda
m vitamin, skardins pieno milteli miiniui naujagimiams ruoti
ir snys nuotrauk - vis moterys, laikanios rankose naujagimius.
Jos atvyko ne vargo atvytos. Dar daugiau - jos atvyko visikai legaliai,
su turist vizomis. Paaikjo, kad pagimdiusios su kdikiu jos grta
Kinij, vedamosi ir tok verting jo gimimo liudijim.
Imigracijos inybos valdininkai sutrik pripasta, kad nemano
ma net apytiksliai pasakyti, kiek plaiai Amerikoje iplits gimdyvi
turizmas. Kinijos ir Piet Korjos spauda mirga nuo reklam, silan
i vis ivykos paket - gydytojus ir akueres, draudim, glob po
gimdymo. O Niujorke turk bendrovs valdomas viebutis "Marma
ra" kvieia moteris apsigyventi pas juos mnesiui. Kai reiks, nemo
kamai gaus vaiko veiml. Aikiau nepasakysi.
Kai buvo aptikti slapti gimdymo namai San Gabrielyje ir paaikjo
plats ten daromo verslo umojai, Amerikos politikams kilo tarimas:
gal toks atvejis ne vienintelis? Gal gimdyvi turizmas - masinis rei
kinys, gal jis apima vis al ir toki kompleks joje daug?
Amerikos vyriausyb nelabai ir ne visada ino, kas alyje darosi.
ia tema yra tik 2008 met oficiali statistika. Tais metais usieniets
Jungtinse Valstijose pagimd 7462 kdikius. Tai bt tik maas nuo
imtis, nes amerikiets tais metais pagimd 4 milijonus vaikeli.

136

M OKYTOJAI I R MOKIN IAI

Specialistai nesutinka. Jie tvirtina, kad usieniets Amerikoje pa

gimd deimt, o gal ir penkiolika kart daugiau, negu rodo oficiali
statistika. Tie patys imigracijos klausim specialistai aikina, kodl
pasiturinios kins taip energingai siekia gauti savo vaikams JAV pa
sus. Be jau mint prieasi, gali bti dar viena.
Kinija patyr tiek daug pokyi ir pertvark, kad moterys nori tu
rti draudimo polis, jeigu tekt bgti i Kinijos. O vaikas, kai jam
sukaks 21 metai, turs teis kreiptis i Amerikos inybas ir reikalauti
pilietybs savo tvams.
Amerikos valstybs departamentas udraud atsisakyti duoti vi
zas tik dl to, kad vizos praanti moteris nia. Negalima atsisakyti.
Bt diskriminacija, sako ponia Hilari Klinton, Valstybs departa
mento vadov.
Be abejo, Amerikoj e ne visi tokie minktairdiai. Vienos organiza
cijos, siekianios grieiau kontroliuoti imigrantus, vadovas Markas
Krikorianas sutriks. Nort pakeisti padti, bet neino, kokias prie
mones silyti. Jis sako, kad tos kins nedaro nieko neteisto, istatym
nepaeidia, bet jos daug blogiau u nelegalias, pogrindines imigran
tes. Nelegaliosios pagimdo vaik, j i uregistruoja, jis Amerikoje auga,
pritampa, isilieja i visuomen. O kins ir kitos, atvykusios teistai,
isivea mog, kuris turi neribot teis bet kada griti. Tai jau visai
kita situacija. Ji net gali tapti pavojinga.
Amerikieiai susivok, kad San Gabrielio miestelis - jis 35 kilome
trai i rytus nuo Los Andelo - per por met labai pasikeit. Iaugo,
tapo svarbia imigrant i Azijos sambrio vieta. Net dideliuose preky
bos centruose - uraai kinikai arba vietnamietikai. Visur rytieti
kos arbatins. Pagrindinis gyventoj verslas - paslaugos laikiniesiems
gyventojams. Masinio gimdymo nam, toki kaip tas, kuri valdiai
teko udaryti, nedaug, tik keli. Taiau tai neatspindi tikrosios pad
ties. Vietos gyventoj eimos irgi priima bsimsias gimdyves, nors
ne daugiau kaip po penkias i but. Kiek toki geradari yra, niekas
negali susigaudyti.
Bna, kad bute ar maame namuke gyvena ir 40 moni - bet
vyr. Tai kita istorija. Jie dirba ir siunia namo pinigus.

N I O S T U R I STS

137

"New York Times" pranea, kad muitini ir imigracijos inyboms

kol kas pavyko patikrinti tik pietin Kalifornij. Surado nemaai to
ki gimdymo fabrikli. Bet niekur negaljo prie nieko prikibti. Vis
kas legalu.

VE DIJA STEIGIA SEKSO MINISTERI}

} E I G U VE D IJA N E B T M S KAI MYN , O VE DA I

protinga tauta, turinti iminting vyriausyb, nesiryiau rayti apie

tai, k neseniai suinojau. Bet kaimyn reikia painti. Be to, laikui
bgant gali paaikti, kad jie teiss.
vedijoje ruoiamasi steigti sekso ministerij. Ten jau yra labai
takinga Seksualinio vietimo draugija. Kaip tik ji ir jos pirminink
Osa (Asa) Regner to reikalauja, o ministr kabinetas pripaino, kad
toki ministerij kurti manoma, kad klausimas rimtas ir j reikia ap
svarstyti . Nes seksas - tai politika, pareik ponia Regner. Ji sako, kad
mogaus teiss ir galimybs lytins sveikatos, moni reprodukcijos
srityse vairiose vedijos vietovse skirtingos ir tuo bsimoji sekso mi
nisterija turs pasirpinti. Anot jos, diskriminuojami ne tik homosek
sualai, bet ir kiti pilieiai, ypa jaunimas. Kas nors vyriausybje, sako
ponia, turi bti u tai atsakingas, turi koordinuoti valstybs politik.
Daugeliui moni, kai jie mylisi, gresia vairios pasekms, o jie to ne
ino. Gotlando saloj e - ji Baltijos jroje, beveik tiesiai prieais Ryg vienam seksualins pagalbos kabinetui tenka 8 tkstaniai jaunuoli,
o visoje alyje - vidutinikai 5 tkstaniai. (Ak, kokia baisi problema !
Gerai bt, kad mes tik toki rpesi turtume.)
Tablets nuo ntumo daugelyje apskrii jaunuolms dalijamos
veltui, bet Gotlande merginai per metus u jas tenka ileisti 300 kro
n, labai rimtu balsu aikina susirpinusi ponia. Tai beveik imtas
lit. Todl Gotlando saloje daug abort 34 tkstaniui moter, o
vedijos vidurkis tik 22.
Gotlande rpesi turi ne tik jaunimas. Jei saloje lesbiei pora
nori turti savo vaikel, o vyr nepripasta, u dirbtin apvaisinim
-

138

MO KYTOJAI I R M O K I N IAI

turi pakloti 10 tkstani kron. Taiau vyro ir moters pora u to

ki operacij moka daug maiau. Be to, t sum pora gali atskaityti i
sumokam mokesi. Kitaip tariant, savo rpest ukrauti valstybei.
Dl to, sako ponia Regner, Gotlande plinta venerins ligos ir IV.
Ponia Regner pasakoja, kokius dar baisius vargus patiria vedai.
Pagalb negaliesiems vedijoje turi teikti ln landstingai (taip
vedijoje vadinamos j savivaldybs) . J mons, jie ir atsakingi.
Bet yra toki savivaldybi, kurios nepripasta vienos ar kitos ries
seksualinio negalumo (es tai joks negalumas) , todl tokiam ken
ianiam mogui savivaldyb neprivalo padti. Geteborgo teismas
neseniai turjo pamokyti vietos savivaldyb, kad pagalba ir finansin
parama monms, kurie piktnaudiauja seksu - toki yra ir vyr, n
kiek ne maiau ir moter, - turi bti teikiama lygiai taip pat, kaip ji
teikiama narkomanams arba liguistai junkusiems azartinius loi
mus, arba dar kitokiems nelaimliams. Vis teiss vienodos, pareik
teismas. Tas pats teismas kito lno valdi vakarinje vedijos pakran
tje privert nupirkti viagros tablei 30 met vyrui, kuris, vartoda
mas narkotikus, tapo impotentu. Seksas turjo padti jam isivaduoti
nuo narkotik ir grti sveik gyvenim. Pagal vedijos statymus
lno vadovyb privalo rpintis, kad jos pilietis turt minimum viso
to, ko reikia gyvenimui, vadinamj btin dalyk krepel. Teismo
nutarimu vietos valdia privaljo t krepel traukti ir vaist erekci
jai sukelti, jeigu jos piliei por itiko tokia bda.
Vietos valdiai teko su tuo sprendimu susitaikyti. Jos atstovei po
niai Henrietai Niuberg buvo neaikus tik vienas klausimas, rao ved
laikraiai : o kok sueii danum landstingas turi utikrinti?
Klausimas dalykikas ir klausiama labai vedikai.
Yra ir kita bda. T vaist valstyb nekompensuoja. ved impo
tentai dabar reikalauja, kad valstyb juos finansikai remt.
Ponia Regner skelbia, kad seksualumas - tai ne tik privatus po
ros, usidariusios kambaryje ir utraukusios uuolaidas, reikalas. Tai
visas problem ratas, jis apima tokius klausimus kaip lygyb, svei
kata, teis paiam sprsti savo kno ir gyvenimo klausimus. t rat
patenka ir patikimos informacijos stoka, kontraceptini priemoni

V E D I J A S T E I G I A S E K S O M I N I S T E R I J .

139

prieinamumas, ntumo klausimai, ikylantys, kai to sieki ir kai to

nori ivengti.
Niekam negali bti trukdoma reikti savo polinkius, dsto ponia
savo reikalavimus vyriausybei. Dl to niekas neturi patirti diskrimi
nacijos ar persekiojimo. Ir niekas neturi teiss versti imtis sekso.
vedijoje iprievartavimo svoka labai plati. Laikoma prievarta
vimu, jeigu vyrikis labai kalbinja arba t daro piktu balsu, arba
gsdina. Atvirai kalbant, jau darosi neaiku, kur nubrti linij. Hu
moristai ved spaudoje ir tinklarai autoriai juokauja, kad reikia
turti ratik moters sutikim, o dar geriau - j patvirtinti pas nota
r. Galime juoktis, bet australui Duljanui Asandui (Julian Assange)
visai ne juokai. Asandas - tai tas, kuris sukr dabar visur skam
bant interneto portal "WikiLeaks" ir paskelb slaptuosius Ameri
kos kariuomens ir diplomatijos dokumentus. Bet j Londone buvo
pasodin kaljim ne u valstybini paslapi pavieinim, o pagal
vedijos policijos iduot tarptautin areto order. Dl ko iduotas
orderis? Dvi veds apkaltino Asand iprievartavimu. Nra joki
rodym, nra sumuimo ar kitoki prievartos ymi. Moterys tvirti
no, kad Asandas panaudoj s psichologin prievart. To uteko. Pa
gal vedijos statymus - tai irgi prievarta.
Babilono stebuklai. Bet kai ilgiau pamstai - o gal moterys geriau
ino? Gal joms viskas kitaip atrodo?
vedijoje - moter valdia. Gal tai, kas buvo tinkama prie pen
kiasdeimt met pamikje kart vasaros nakt, dabar jau nedora?
vedija buvo pirma demokratika alis, udraudusi prostitucij ir
t draudim gan skmingai gyvendinusi. Padar paprastai. Baudia
ir ikelia dienos vies ne moter - nes ji nekalta, ji skursta arba ji
narkoman, arba j privert, - o jos klient. vedijoj e ikart beveik
dingo ne tik prostitucija, bet ir prekyba moterimis.
Opozicija vis tiek nepatenkinta. Kritikuoja vyriausyb u tai, kad
neseniai pirmininkaudama Europos Sjungai nepasinaudojo proga ir
nepareikalavo, kad seksualin laisv, teis abort, vienos lyties mo
ni vedyb legalizavimas, kit pair moni toleravimas bt vis
ES valstybi politikos pagrindas.

140

MO KYTOJAI I R MOKIN IAI

domu, kokia bt ms Seimo nekaltj berneli, kurie ino,

kaip visi kiti turi elgtis, reakcija?
vedijos sveikatos apsaugos ir socialins rpybos ministr Marija
Larson (Maria Larsson) piktinasi dl t opozicijos - socdem, kai
rij ir alij sjungos - reikalavim. Ji sako, kad vedija negali nu
rodinti kitoms valstybms, o paioje vedijoje visi tie reikalavimai
vykdyti. Dar daugiau: vedijoje ne tik leidiama tuoktis vienos ly
ties monms - j iems leidiama snyti ar dukrinti vaikus. Tik viena
domi slyga. Lesbiei pora gali snyti tik berniuk, homoseksuali
vyr pora - tik mergait. Ilgai galvos nesukau, kodl tokios slygos,
bet kam tai aktualu, turbt susigaudys.
Ponia Larson neprietarauja ir dl sekso ministerijos steigimo.
"Problema yra, tik reikia j gerai apgalvoti, - sako ji. - steigti mi
nisterij galima. vedijos vyriausybs struktra labai lanksti." Vienam
i ministr bt galima suteikti antras, papildomas pareigas ir antr
titul. Pavyzdiui, kultros ministras turi ir kit pareig - jis kartu
yra ir sporto ministras.
Negalima neigti vieno : vedai - rimti, blaivs mons. Kaip nuta
ria, taip ir padaro. Ir i kemsyn jie jau seniai ilindo.
O gal jie visai nra patrak?

VE DIJOS VYRAI P RANTA

JAU S E N IAI I N O M E , KAD S KAN D I NAVIJ OS M O T E RYS,

ypa veds, visose srityse isikovojo lygias teises su vyrais. Tik dar ne
imok vyr gimdyti ir kdikio krtimi maitinti. Nesijuokiu i t ve
di, juolab kad ved vyrai visai ant j nepyksta. Atvirkiai, sako,
kad gyvenimas pasidar turiningesnis ir daug domesnis.
Juridikai lygyb ten jau seniai pasiekta - Riksdage (parlamente),
vyriausybje, valdikoje tarnyboje, kiek maiau privaiose kontorose.
Dabar siekiama lygybs ir namie, o tai sunkiau.
Pagal ved statymus, gimusio kdikio prieirai priklauso 13 m
nesi atostog. Bet i j du mnesiai - tvo atostogos, ir jos privalo-

V E D I J O S V Y R A I P R A N TA

141

mos, j atsisakyti arba perleisti motinai negalima. Galima tik daugiau

paimti. Motina per t laik gali atsi psti arba kokius nors egzaminus
eksternu laikyti, arba grti darb. Paaikjo, kad vyro neemina,
kad jis gali imokti tuos visus - beveik visus - moterikus darbelius ir
daryti juos ne blogiau negu mamyt.
"The New York Times" pasakoja apie ved Mikael Karlson, mi
kinink ir mediokls inspektori, gyvenant alies iaurj e. Buvs ka
rikis turi motorines sniego roges, du unis, penkis autuvus ir mgsta
medioti briedius. Tikras vyras ir tikras vikingas - ruda barzda, m
lynos siaurokos vitrios akys. savo ivykas per sniegynus kartais jis
ima mon ir j keli mnesi dukrel, o kartais vien dukrel specia
lioje kuprinje ant krtins. Jai nealta, jauiasi labai jaukiai, unys j
irgi myli. Kai bna namie, Mikaelis pasikalba telefonu su kaimynais,
gyvenaniais u imto kilometr. vedijos iaurj e - kaip Sibire. Po
kalbi temos bdingos i laik ved vyrams : kaip elgiasi briediai,
kokios uvys kimba, kaip vaik pratinti sstis ant puoduko. Mikaelio
mona pripasta, kad vyras pratino j kdikl prie tvarkos anksiau
ir geriau, negu ji bt. urnalists paklaustas, kaip jam patinka mote
riki darbai, Mikaelis gteli peiais: "Visi juos daro."
Dabar visoje vedijoje - nuo pramatni Stokholmo centro gatvi
iki atiauri mik prie poliarinio rato - 85 procentai vyr naudo
jasi tvo atostogomis. Tuos, kurie atsisako, upuola klausimais ei
mynykiai, biiuliai ir kolegos. Kitos alys vis dar ieko bd, kaip
suderinti gimdyvs teis atostogas su jos teise darb, o vedijoje
kita bda - kaip utikrinti vyr teis dirbti namie, auginti kdik. ve
d moterys vis dar praleidia daug laiko su vaikais - keturis kartus
daugiau negu vyrai.
Kai kurios moterys apsigalvoja : pirma norjo, kad vyras daugiau
bt su mayliais, o dabar jau ne, varo vyrus darb, nori paios ka
raliauti namie. Kad taip nebt, vyriausyb ada dar prailginti priva
lomas tvo atostogas. Privatininkai irgi pranta, kad nesvarbu, vyras
ar moteris jiems dirba, vis tiek reiks suteikti atostog, ir net mato
teigiam pus - maiau skyryb, vaikai auga tvirtesni.

142

MOKYTOJAI I R MOKINIAI

Europos reikal ministr Birgita Ohlson (Birgitta Ohlsson) pa

stebjo dom dalyk. Mao tipo vyrai, pasiymintys neandertalieio
savybmis, jau nustojo bti geidiamiausiu partneriu. Moter urna
luose nebeuima pirmj viet. Labiau vertinamas vyras - draugas.
Ministr visoje Europos Sjungoje kietai stumia vedik model, tiki
si, kad jis kada nors bus priimtas.
Ji sako, kad vyrai dabar turi visk - gali skmingai dirbti, kilti tar
nyboje ir kartu bti gerais tvais. O minto mikininko mona Sofija,
ji policinink, sako, kad vyras jai labiausiai patinka, tiesiog jaudina,
kai eina miku su autuvu ant peties ir kdikiu kuprinje.
Vienas mano kolega, vedijos televizijos urnalistas, turi jau trei
vaik - ir trei kart ima puss met atostogas. "Ir inai k? Jeigu
atsiduriau negyvenamoje saloj e su mona ir Tarzanu, man atrodo, j i
pasirinkt mane", - sako j i s ir ypsosi.
Anksiau ir vedijoje nieko panaaus nebuvo. 1974 metais vedija
buvo pirmoji alis, kuri vietoj motinysts atostog ved svok "tv
atostogos" - tada vyrai turjo tik teis, dar ne pareig, gauti tvo atos
togas. Ja naudojosi retas. tokius buvo irima skersomis, juos vadino
vystykliuk tveliais. Vyriausyb turjo imtis reklamins kampanijos.
Vienoje televizijos juostoje ant sunkum kilnojimo empiono nuog
biceps tupi laimingas maylis.
vedijoje viskas gerokai kitaip negu pas mus. Jos pramons gaminiai
paklauss visame pasaulyje, nes jie novatoriki, kokyb puiki. Gyven
tojai ne iandien ipruso, mokslo lygis ten auktas. vedai moka labai
didelius mokesius, vidutinikai 47 procentus pajam, sakyiau, di
diausius pasaulyje, ir nors nepatenkinti niurzga, moka tuos mokesius
neisisukindami. Nes ino, kad mokesiai grta - dl j valstybje gera
tvarka. Vaik dareliai stipriai biudeto remiami, aukltoj algos juose
pasakikai didels, todl tose staigose dirba ne tik moterys, bet ir jauni
vyrai. Puikiai susitvarko. darel priimami metuk vaikai. U senuk
prieir, nors priirt artimi giminaiiai, valstyb irgi moka.
Po vaiko prieiros atostog tiek tvas, tiek motina pagal statym
gauna tok pat darb, kok dirbo anksiau, taiau kol vaikas neprads
eiti mokykl, abudu tvai dirba tik po eias valandas per dien.

V E D I J O S V Y R A I P R A N TA

143

vedai sako, kad valstyb ir visuomen yra eimos atspindys. Vie

nintelis bdas pasiekti darnos ir daugma lygybs visuomenje - tai
pasiekti darnos eimoje. Todl tvo atostogos vaikui priirti, sako
jie, taip svarbu. Jeigu tvas neima tvysts atostog, 13 mnesi mo
kamos atostogos vienu mnesiu su trumpinamos.
Ir vis dlto tas, kas turi savo versl, kaimieiai ir imigrant vyrai re
tai ima tvysts atostogas. Bet auktj moksl baigusios poros dabar
danai atostogas dalijasi po lygiai. Daroma taip : vien mnes namie
lieka mama, kit - ttis, kad n prie vieno i tv vaikas labiau nepri
prast ir kad darbe jo arba jos pareigos nebt per ilgai apleistos.
Problem, be abejo, vis tiek netrksta, ir j daug. Kuo moters pa
dtis darbe auktesn, tuo labiau jos elgesys eimoje primena vyr el
ges: labai nedaug aukto rango vadov ima tvysts atostogas. Lygiai
taip pat daro aukt padt pasiekusios moterys.
vedija, palyginti, nedidel alis, 9 milijonai, itok strategin
sprendim - daugiau moter traukti darb - prim etajame de
imtmetyje, per ekonomin pakilim. Kitos alys pasielg kitaip - jos
plaiai atvr vartus imigrantams i Afrikos ir Azijos. Dl to dabar turi
sunkum. Gimstamumas Europoje maja, vyriausybms tenka rink
tis : arba dar plaiau atverti duris ateiviams, arba eiti vedijos keliu.
Reikia pasakyti, kad vedija irgi leidia imigracij savo al, ir
didel, bet tai daro i geros irdies, sileidia daugiausia mones,
kuriems j tvynje gresia tis, kaljimas arba jie persekiojami u
sitikinimus. Imigrantai nra vedijos ekonomikos ramstis kaip Vo
kietijoje, Pranczijoj e ar Anglijoje.
Jungtins Valstijos turbt niekada netaikys vediko modelio.
Amerikoje mokesiai maesni, eimoms ir vaikams ji negalt skir
ti tiek biudeto pinig, be to, amerikieiai liguistai nepriima jokio
valstybs kiimosi eimos reikalus. I kit ali tik Portugalija ved
privalomas atostogas tvui - bet tik vien savait. Islandija daro ki
taip - trys mnesiai atostog tvui, trys motinai ir dar tris mnesius
pasidalykit kaip norit.
vedijos kelias yra tas, kuriuo anksiau ar vliau teks pasukti vi
soms civilizuotoms tautoms. Vokietija, rodos, didel alis, 82 milijo-

144

MO KYTOJAI I R M O K I N IAI

nai gyventoj, nuo 2007-j irgi jau pradjo diegti ved patirt. Ten
vaikui gimus duodamos keturiolikos mnesi mokamos atostogos,
i j du mnesiai - tvui. Per por met tas atostogas imani vyr
nuoimtis padidjo nuo 3 iki 20 procent. Jei jau vokieiai imoko
keisti sauskelnes ir gaminti maisto miinius, tai toks likimas laukia
ir vis kit.
vedija greitai engs dar vien ingsn, ir tvo atostogos bus jau
keturi mnesiai. alies politikai pripasta, kad daug kam tai atro
do kratutinumas. Spauda cituoja buvusios vedijos socialdemokrat
vadovs Monos Sahlin odius : " Kartais politikai turi eiti visuomens
priekyje, eiti toliau ir mstyti greiiau negu visa tauta." Ji primin,
kaip nepalankiai buvo sutiktas pirmas ingsnis, kai tvui buvo suteik
tas vienas mnuo atostog.
Atsirado nauja aplinkyb. Turintys paklausi specialyb mons
anksiau irdavo, koks darbdavys jiems geriau moks. Dabar i
ri - o kuris darbdavys suteikia eimai geresnes slygas? Darbdaviai
t pajuto ir silo lanksias darbo valandas, darbuotojai paleidiami,
kai vaik reikia paimti i mokyklos, - su slyga, kad darb jie padarys
namie. O darbdaviai, kai trumpam atsilaisvina darbo vieta, gali im
ginti kitus darbuotojus.
Ir dar viena aplinkyb.
veds atkakliai grmsi u lygyb, isikovojo j, o dabar danai
sako vyrui : "Man taip patinka tas ms vaikelis! Geriau tu eik darb,
o a pa bsiu su juo kelet mnesi ilgiau."

VYR DAUG, VYR NRA

KAS L E M I A E M B R I O N O , VO S U S I M E Z G U S I O S GY

vybs, lyt? Mikroskopinis genas SRY pradeda urmuliuoti jau atunt

savait, jeigu gemalui lemta bti vyrikosios gimins. Tuoj pat tame
sliekelyje atsiranda kiauiuk pora, ir jie gamina hormon testoste
ron, kuris kuo rimiausiai pradeda formuoti bsim kn ir prot
ne pagal kok nors kitok, o tik pagal vyro projekt. To hormono sa-

VYR DAU G , VY R N RA

14 5

kymu atsiranda maa varpel, skliniai latakai ir visa kita. Netrukus

berniukas jau atrodo kaip berniukas, ir galvos kaip berniukas, kai tik
prads galvoti.
ia turiu padaryti vien i pairos netaktik pareikim, teisyb
svarbiau negu mandagumas: vyr ir moter smegenys i tikro skir
tingos. Moterys turi daugiau nervini lsteli tose smegen vietose,
kurios atsakingos u kalb, - jos kalba dvigubai daugiau u vyrus,
kdikystje irgi prakalba anksiau. Ir pilkosios mediagos moter
galvose yra daugiau. Vyr smegen pusrutuliai truput asimetriki ir
blogiau tarpusavyje bendradarbiauja. Dl to vyrai maiau link em
patij, reiau sijauia kito asmens bsen. Jie labiau link agresij,
skuba petis ir dominuoti.
Vyrikj hormon fabriklis gamybos nenutraukia beveik iki
vyro mirties, tik j lygis organizme bna nevienodas. Rungiantis su
kuo nors ar muantis organizm j pumpuojama daug, dl to at
siranda j g, labiau susitelkiama, atsiranda daugiau ans nugalti.
aidiant pakyla net achmatinink testosterono lygis. Jeigu vyras
laimi, auktas testosterono lygis ilieka. Jeigu pralaimi - tas lygis
krinta. Greiio virijimas vairuojant automobil, apskritai rizikingas
vairavimas bdingas vyrams, kuri organizme neutenka vyrikj
hormon. Rizikuodamas jis siekia, kad j bt gaminama daugiau.
Blogai daro. Yra kit bd pakelti testosterono lyg organizme.
Visa tai - biologinis veiksnys. Bet turbt esate girdj moter
skundus, kad vyr daug, o tikr vyr nra. Nors skaiiuojant galvas
vyr ir moter santykis vis toks pat, taiau vyrik vyr, t, kuriems
testosterono valias, trkumas jauiamas. Gal moterys ne be prieas
ties skundiasi? Todl griebkime jaut u rag.
Kas yra vyrikas vyras, kokia moteris moterika, ir kodl per pas
tarj imtmet tos dvi lytys vis labiau panaja viena kit ir dl to vis
labiau irzta?
Vyras yra kryptingas, mato tiksl, daniausiai tik vien, jam sunku
atsitraukti ir valgytis alis. Taip yra todl, kad jis milijonus met
buvo mediotojas ir karys. Jis turi laikytis duoto odio, testi paa
dus. Per vis gyvenim jam reikia imokti daug daugiau negu moteriai.

146

M O KYTOJAI I R M O K I N IA I

Jis privalo - nors ne visi t prievol atlieka - grdintis, manktintis.

Jis palyginti lengvai atsiada, jeigu ko nors tenka atsiadti, - tarkim,
jam lengviau priprasti prie menkesnio valgio.
Moteris - kitaip. Ji i prigimties turi daugiau gebjim. Penkeri
met mergait atmintinai padeklamuoja daug eilrai, jau mokosi
k nors kepti, o svarbiausia - jau moka bendrauti su kitais, ino, ko
jai reikia. Berniukui reikia vertis, lipti, bristi, auktai usikarti, bet
jis neino nei kodl, nei kam, net nelabai ino kur. Svarbiausia vyro
uduotis, susiformavusi per tkstantmeius, - aprpinti eim. Tada
parneti mamuto straubl, dabar - i parduotuvs produkt, bet vis
tiek juos nupirkti u savo udirbtus pinigus. Nes vyro udirbti pinigai
yra skalss, o moters pinigai kartais gali ardyti eim. Tai urayta net
ved knygose dar prie penkis tkstanius met.
Grkime ms dienas. Moteris eina darb kaip m u savo
eim. Ji kovoja u didesn atlyginim, konkuruoja su kitais, tiek vy
rais, tiek moterimis. Ji atlieka ne savo prigimties misij, o i juk - au
ginti, globoti vaikus, mokyti juos bendrauti ir dirbti. Moteris ne tik
dirba, bet danai ir udirba daugiau u vyr. Bna, kartais net skai
iuoja: ar verta t savo vyr leisti darb? O gal tegul sdi namie su
vaikais? Galiausiai ji pradeda didiuotis tuo, k pasiek, didiuotis
savo ukariavimais.
Puiku, sveikinu ponias, bet visa tai neleidia vyrui tapti kovotoju,
gynju, parvilkti namo dramblio koj, tai yra bti tuo, kuo bti aukia
jo prigimtis. Lietuvoje neretas vaizdelis : vyras nuo pat ryto sdi prie
televizoriaus arba sukiojasi prie alaus kiosko ir galvoja : "Rytoj eisiu
iekoti darbo. iandien jau paskambinau kelet vieteli." Atrodo, ia
gryna tinginyst. Ne. Atsiskleidia vyro vienatikslikumas. Jis moka
tik arba dirbti, arba ilstis. O moteris visada siekia karo padties, ko
voti su kuo nors, labai greita ir su savo vyru.
Taip irykja skirtumas tarp protingo ir kvailo vyro. Protingasis
supranta, kad su moterim kovoti neverta, nes dabar ji tvirtesn. Se
nais laikais, kai buvo kovojama kardais, ietimis, turjai neioti sun
kius arvus, reikjo valdyti stiprius irgus, fizikai silpnesns moterys
negaljo pasiymti kovoje. Msik Emilija Pliateryt ar pranczait

VYR DAU G , VYR N RA

147

Joana Arkiet - iimtys. Dabar vyrai, matydami savo karing poni,

kuri turi ginkl visiems atvejams, pasiduoda ir tyso ant sofos arba pa
griovy. O moterys toliau tobulina savo kovos bdus. Sporto sals j
pilnos. Mokyklose mergaits mokosi geriau. Kai kuriuose auktj
mokykl fakultetuose - urnalistikos, teiss, medicinos, pedagogi
kos - vyr jau mauma. Net Karo akademijoje. Pairkite kvalifi
kacijos klimo seminarus : moter du tredaliai arba dar daugiau.
Ir moteris dar ne visus savo ginklus paleidusi darb. Jeigu nebi
jot paleisti darb to, kuo stipri nuo gimimo, savo prigimtini ga
li - velnumo, atjautos, - pasiekt daug daugiau. Pasiekt visko. Net
jos vyras darbo mikliau iekot. Dabar moteris rkia: "Kelinta diena
drybsai! irk, mons gatv grindia, o ne skundiasi, kad nra
darbo !" Ir dar priduria por keiksmaodi. Ji stovi vyrika poza. Dl
to nei pati laiminga, nei gali ko nors pasiekti. Liks kaip buv.
Ne rkti ant vyro reikia. Uuot rkusi, mona turt paverkti: " al
dytuvas tuias, k vaikams duosime?" Tokia netekusi vilties, bejg . . .
Jis atsikelt i r eit darbo iekoti, kai tik tuo jos velnumu i r bejgi
kumu patikt.
Kai kieme atsiranda antras gaidys, juodu muis, ir vienas bus ivy
tas. Bet kai pasirodo agresyvi vita, nesiliaujanti komanduoti, gaidys
j btinai puola ir daniausiai mirtinai ukapoja. Gyvn gyvenimas,
inoma, imtus kart primityvesnis u moni. Bet jis gali padti
mums bei t suprasti.
Visa visuomen keiiasi, nors atrodo, kad nelaims ugriuvo tik
mane ir mano eim. Ir visuomen nenustos keistis. Prie tkstanius
met valdovs buvo moterys. Jos buvo deivs, j skulptrles ta i
kaulo ir akmens. Jos buvo motinos, vaikai tik jas painojo, nes tvas keli tvai - retai pasirodydavo.
Kai mons m dirbti em, kai tapo ssls, susiformavo eima.
Tada m dominuoti vyras, nes raumenys buvo svarbiausia. Lietuvoje
prie Pirmj pasaulin kar geriausias ksnelis buvo duodamas tvui,
nes jis maitintojas, ilaiko eim, j visais manomais bdais reikia pa
laikyti. Dabar jam ivis retai tenka geras ksnis, greiiau vaikui, kar
tais net uniui, bet ne tvui. Hierarchin struktra suiro, prigimtinis

148

M OKYTOJAI l R M O K I N IAI

tvo vaidmuo, jo ventumas dingo. Liko tutuma. Nebeinom, kaip

turi elgtis vyras, kaip moteris, ir niekas mums ito nepasakys. Aiku
tik viena: viskas keiiasi, ir kiekvienas turi galvoti savo galva.
Tai prasidjo ne iandien ir ne vakar. Kiekvienoje alyje kitaip,
skirtingai kaime, skirtingai mieste. Virsmo pradia - madaug prie
pusantro imto met. Turime vedijos pavyzd. Moterys ten jo iki
galo, visose srityse isikovojo lygias teises su vyrais.
Bet nra laimingos. Vis daugiau j nori grti prie nam idinio.
O ved jaunimas visai pasiuto. Ger tv vaikai buriasi gaujas, nar
kotikai, bank apiplimai kas savait. Nes neturi grieto pavyzdio,
kuriuo galt sekti.
Ar tai tobuljimas? Kitimas - taip, bet jo kryptis neaiki. Gal to
dl ir mes turime tiek daug agresyvi vaik, net agresyvi mergaii.
Padaugjo skyryb. Paviriuje prieasi matome begal, bet jeigu
pavelgsime giliau, danai pamatysime: moteris ieina, nes pavargsta
nuo svetimo, ne savo moteriko, vaidmens, o vyras ieko, kur jis gal
t atrodyti vyras. Moteris vis savo meil atiduoda vaikui, ne sutuok
tiniui. is pasijunta kaip penkta uns koja. Moteris praranda eimos
saugotoj ir rpintoj, o vaikas auga vieniius ir egoistas.
Jau pastebimi ir fiziologiniai ms kno pokyiai.
Vyrai turi vis maiau testosterono - tik tredal to, kiek turjo anks
iau. Keiiasi ir vyr asmenybe. Vis daugiau moterik vyr ir vyrik
moter. inoma, moterims barzdos neauga, o vyrams krtys. Cha
rakteris tampa moterikesnis - vyrai darosi sentimentals, siekdami
tikslo penkis kartus apsidairys. O moterys tampa karmis, su dideliu
malonumu kaunasi darbe. Kai paeidiama prigimtis, pripuola ligos.
Stresas sukelia begal psichosomatini lig : irdies, smegen, on
kologini. Kur daniausiai atsiranda vio idini? Tose ms kno
dalyse, kurios daniausiai patiria stres, tai yra susiduria su neveikia
ma klitimi. Vyrams tai pirmiausia - prostatos vys. Dabar juo serga
dauguma pasaulio vyr, nesvarbu, kur gyvena ir kokia ten politin
sistema. Liga atsiranda kaip tik toje liaukoje, kuri vyr daro vyru.
Moteris pakerta krties arba gimdos kaklelio vys - liga t orga
n, kurie moter daro moterika, kuri leidia gimdyti vaikus ir juos
imaitinti. Ir jai trukdoma bti savimi, kaip vyrui - bti vyru.

VYR DAU G, VYR N RA

1 49

Ar yra ieitis? Kai vyksta didiulis visos monijos virsmas, vi

siems bendro ir tinkanio atsakymo negali bti. Kiekvienam kitaip,
kiekvienai porai kitaip. Patiems reikia rasti ieit. Per revoliucij ar
ems drebjim pats turi gelbti savo kail. Pirmiausia turi rimtai
susimstyti dl savo elgesio, o po trij mnesi ar dar vliau - ir dl
savo partnerio.
Moteris tegul pagalvoja, ar ji moterika. Neturiu omeny intymi
dalyk - bet ar dar moka prieiti ir paglostyti, k nors malonaus pa
daryti. O gal nenugalimai traukia idti antrj pus uns dienas,
odiais ir tonu? Nes liurbis nesi taiso. Taip jis ir nepasitaisys.
Vyras turi dirbti, veikti nepaisydamas, apsimoka ar ne. Gyvam pti
tikrai neverta. Ir jis turi prisiminti, kad moters negalima kritikuoti.
Bet kokio, net menkiausio poelgio kritik ji priima kaip visos savo as
menybs kritik. Pasakysi, kad vaikas murzinas, ir igirsi verksming
arba ugning kalb, kad laikai j apsileidle, be to, sakiusi, kad vaik
mums nereikia, ir dar valand kudakuos. Geriau patylti. Po pusva
landio ji t vaik nupraus. Bendras dsnis tik vienas: prisiminkime
savo prigimt ir puoselkime jos svarbiausius bruous. Ne savo poros,
o savo. Tada pasaulio virsmas galbt pra vir ms galv.

MOTERYS IR VYRAI
KAI M O T I N O S S I O S E U S I M E Z GA GYVY B , T O S

gyvybs smegenys (inoma, vos pradas) bna moterikos. Tik e

t savait, jeigu gemalas turi vyrikj chromosom por XY, vienas
savitas genas duoda komand atsirasti kiauiuk poros pradui ; jie,
nors miniatiriniai, pradeda gaminti testosteron, o is drauge su ki
tais lytini liauk hormonais ima savaip grupuoti neuronus gemalo
smegenyse.
Kdikiui gimus, mergaii smegen mas bna vidutinikai 9
procentais maesn. Bet nervini lsteli skaiius nesiskiria - mo
ter smegenyse j tiek pat kiek vyr, tik tiriau. Atrodyt, vyr ir
moter protavimas turt bti vienodas. Bet Harvardo universiteto

150

M OKYTOJAI I R M O K I N IAI

profesor Dil (Jill) Goldstein nustat, kad moter didesns kakti

ns skilties smegenys, kurios tvarko komplikuotus protavimo udavi
nius. O vyr smegenyse didesn smilkinin dalis, ji atsako u erdvin
mstym. Moter hipokampas didesnis - jis sieja jausmus ir atsimini
mus. Kalbos ir klausos centras, jis smilkini zonoje, moter irgi apie
n procent didesnis negu vyr. Gal todl jos ir kalboms gabesns,
ir iauka dvigubai daugiau negu vyrai. O smegen dalis, tvarkanti
paprasiausias seksualines reakcijas, didesn vyr. Gal todl jie "vien
apie tai" ir tegalvoja?
induoli tyrimai rodo : kuo svarbesnis vienai arba kitai riai ku
ris nors gyvenimo bdas, tuo didesns atitinkamos smegen dalys.
Medioja nakt - isivysto ne tik akys, bet ir regjim tvarkanios sme
genys. O iurks smegenyse - miliniki uosls centrai. Brit psicho
logas Saimonas Beronas-Koenas (Simon Baron-Cohen) prijo ivad,
kad savitos moter ir vyr smegenys veria savitai ir mstyti. Vyrai
msto sistemomis, moterys pasaul suvokia per empatij ir sijautim.
Perokime ias mokslines tiesas. Leiskite priminti gyvenim.
Padovanokite berniukui ll, ir jis ims j remontuoti. O mergyt
kain ar antr kart palies jai dovanot automobiliuk. Izraelio kibu
cuose - tai buvo beveik komunos - labai grietai kovota u lyi lygy
b, su stereotipais ir supaprastinimais. Izraelyje moterys iki iol turi
atlikti karin tarnyb. Bet atjo psichologai kibucus daryti tyrim
ir isiiojo: 70-80 procent moter rpinasi vaikais, o vyrai dirba su
mainomis, statybose ir laukuose.
Psichologs Suzanos (Susan) Pinker nuomone, biologija kalta, kad
net labai auktos kvalifikacijos moterims sunku konkuruoti bendro
vi ir koncern valdymo sluoksniuose - ne dl kvalifikacijos stokos, o
todl, kad jos nemoka elgtis su vyrais. Jos per maai uprogramuotos
konkuruoti ir per daug linkusios kompromisus, susitarimus, vidu
rio kelio paiekas. Hierarchikumo, vyresnikumo instinktas joms irgi
svetimesnis. Jeigu stovi daugma panaaus amiaus moter grupel,
ne visada pasakysi, kuri i j vadov, kuri sekretor. Vyr grupje vis
kas aiku i pirmo vilgsnio. Vyrai orientuojasi "alfa patin" - svar
biausi vyr - kaip kompaso strliuks iaur.

M O T E RYS I R V Y R A I

ISI

Kno kalba sakmi. Kas idrimba krsle galv atlos, kojas sukry
iavs? Vl - alfa vyras. Moteris, net ir vadov, taip nesielgs. Moteris
sds suglaudusi kojytes, delnai ant keli arba stalo. Ir ne vien to
dl, kad ji geriau iauklta. Kas sak, kad moterys geriau iaukltas?
Aukljimas vis vienodas. Tarp j bna tikr furij, ir chami tarp
j daug. Pairkite prekyb, prisiminkite laikus, kai prekybinin
ks buvo karaliens. Prieastys kitos. Biologija lemia, kad moterys,
jausdamas neprasimuianios vyr dominuojamoje visuomenje,
pasirenka menkai mokamus darbus vaik dareliuose, mokyklose ar
prie ligoni lov.
Moter konsultants, perskaiiusios nemaai literatros, pataria
naujai ikeptai vadovei: "0 tu nepasiduok! Pasidk rankas ant krslo
atram ! Krtin atstatyk! Tai tavo pareikimas kno kalba. Automobi
l palik tik ten, kur vadovybs vietos. Ir visur panaiai elkis." Ar pads?
Greiiausiai - pads. Vadov bus vertinta ir pripainta, kad "be
veik kaip vyras". Gal ir toliau reikalai rutuliosis ta kryptimi arba mo
teriai nusibos irtis prie srov. Nes - dmesio ! - itoje upje srovs
kryptis keiiasi. Atrodo, skirtumai tarp vyr ir moter netrukus vi
suomen privers i esms keisti mstysen, nes negalime leisti vjais
puss monijos pajgumo. Per artimiausius deimt met ir ekonomi
koje turs vykti tai, kas jau vyksta politikoje.
Pokyio varikliu taps moterys, nes pasaul btina modernizuoti.
Naujo tipo vadovai turs mokti mstyti integraliai, tai yra matyti
pasaul vientis, neiskiriamai susijus, reiks derinti prietaringas
idjas ir parengti naujus, geresnius sprendimus. Sena taisykl, kad
nugali fizikai stipresnis, mums tuoj netiks. Dl toki pokyi dau
giausia laims moterys. Jos jau dabar laimi.
Diuseldorfe yra firma, aptarnaujanti stambiausius Vokietijos auto
mobili, maisto produkt, sunkij rengim gamintojus, chemijos
pramon, - parenka jiems mones vadovauti poskyriams visame pa
saulyje, nuo Japonijos, JAV, Rusijos, Indijos iki paios Vokietijos. Tos
parinkimo staigos vadovas sako, kad dabar jau nra skirtumo tarp
lyi, iskyrus vien - moterys geresns. Nes kol moteris pasieks toki

152

M O KY T O J A I I R M O K I N I A I

auktum, j i turi labai stengtis ir imokti bti tinkama. Moteriai visa

da tenka aisti vyr salje. Rezultatas: ji imoksta dviej aidim - ir
savoj o, ir vyrikojo.
Pakliuv valdios virnes vyrai jauiasi kaip uvys vandenyje.
Moterys, kopusios valdios - politins, dabar ir ekonomins - vir
n, irgi plaukioja kaip uvys vandenyje. Bet jos dar moka ir skraidyti
kaip paukiai.
Todl bijau, kad kartos suvienodinimo alininks, siekianios
tbt tapti vyrikos, trumpai kirptis plaukus, stuksenti emais kul
niukais, eiti ilgais ingsniais plevsuojant vyrikomis kelnmis, ir rei
kalaujanios, kad vyrai velnt, - vl pavluos traukin.
Klevas - graus medis, ir egl grai. O ypa graus mirus mikas.

DRUMSTAS MEILS ELIKSYRAS

F I L M U KA S , K U R S U K R I R PA L E I D O I N T E R N E TJ}

Indijos ir Izraelio aktor ir modelis Orita Foks (Fox) , turjo milini

k pasisekim. Matyti, kaip vaigd aidia su smaugli paderms
aliu. Tai j pamaigo, tai paglosto, palaio. Taiau po keli minui
susierzins altys puola panel ir kanda jai ikili krtin.
Aktor tuoj pat nuvea ligonin, kur paaikja, kad jai jokio pavo
jaus negresia. O altys? Jis apsinuodijo silikonu ir nusibaig.
Dienratis "Times of India" rao, kad dabar panel Orita kvieia
ma filmuotis automobiliuose rengiam saugos pagalvi reklamose.
Tekstas gana iradingas: Ieva sugundo alt ("pavoj") ir lieka kara
liauti rojuje, o ne atvirkiai.

* * *

Ianalizavus Kinijos teisingumo ministerijos leidiam statistin

biuleten, matyti, kad 90 procent valstybs tarnautoj, kurie per
pastaruosius penkerius metus buvo nuteisti u tai, kad pasisavino
valstybs l arba m kyius, turjo meilui.

D R U M STAS M E I L S E L I K SYRAS

15 3

Tai senas kin paprotys, feodalizmo laikais jis vadinosi er nai.

Kinij oje laimjus Mao Dzedongo revoliucijai, is paprotys buvo pa
smerktas, ijuoktas ir grietai udraustas. Taiau dabar paprotys
grta. Duanui Jichei (Duan Yihe) , buvusiam andongo partiniam se
kretoriui, paintis su jauna, energinga, nuolat reikalaujania visoki
materialini grybi panele baigsi tragikai. Partinis veikjas buvo
nuteistas kalti iki gyvos galvos, nes sprogus automobilyj e padtai
bombai moteris uvo. Automobil jai buvo padovanojs meiluis.
]angas Fengas (Yang Feng) , kitas Anhui provincijoj e u korupcij
nuteistas veikjas, pasiek rekord: turjo atuonias mylimsias. Jas
vald pagal grafik, kuris buvo sustatytas mokslikai. Taip, kaip mo
koma partiniuose kvalifikacijos klimo kursuose.

* * *

Didiausias netaktas bt pasiteirauti, kiek tam vaikeliui met.

Atrodo, kad ei mnesiai, bet teisingas bt ir kitas atsakymas - dvi
deimt met.
1990 metais, kai JAV prezidentu dar buvo Dordas Buas Vyres
nysis (George H. W. Bush), o internetas dar tik eng pirmuosius
ingsnius, vienoj e Virdinijos valstij os laboratorij oje buvo ual
dytas mogaus embrionas - pati j o uuomazga. Jis buvo tinkamai
atildytas, implantuotas 42 met amerikietei (ji ilgai gydsi nuo ne
vaisingumo, jos pavard neskelbiama) , ir 2010-j gegu gim ber
niukas. eimoj e yra dar vaik, bet neskelbiama, kiek j, jie berniukai
ar mergaits.
Biologiniai kdikio tvai - taip pat anonimai. Jie pradjo kdik
prie 20 met pasinaudoj metodu in vitro (mgintuvlyje), o likusias irgi
ualdyt embrion uuomazgas padovanojo Donso mokslo institutui.
Vaikelis plduriavo skystame azote 19 met ir 7 mnesius. Dabar
jis turi tiek met, kad galt bti savo paties tvu, filosofuoja "The
Daily Telegraph" ir klausia: "0 k dar sugalvosite, ponai?"

154

M O KYTOJAI I R M O K I N IAI

* * *

Skyryb aizdos gali bti labai skaudios. Tuo sitikino dvideim

tmet vokiet, neseniai metusi savo buvusj .
Pernai tas buvusysis i savo kiens sumokjo 4379 eurus u plas
tins chirurgij os operacij, per kuri panel gerokai pasididino savo
krtis. Taiau netrukus po operacij os tarp draugui prabgo juoda
kat. Santykiai vis blogja, ir gal gale pora isiskyr.
Vaikinas buvo labai nusivyls, gyvenimas jam apkarto. Todl jis
kreipsi policij ir pareikalavo, kad bgl bt surasta: jis ads teis
tis su ja.
Pasirodo, jauna pora buvo pasiraiusi sutart. Jame draug pasi
adjo sugrinti ilaidas, jeigu po operacijos neliks su vaikinu bent
metus.
Tikrai vokika tvarka ir blaivus protas, rao "7sur7''.

AMER I KONI KAS FL I RTAS

DAU G A M E R I K I E I I E KO P O RO S S K E L B DA M I E S I

internete, jo svetainse. Nelabai aiku, koks nuoimtis taip susipai

nusi susituokia ar iaip susiporuoja, tikslios statistikos nra. Tokios
draugysts propaguotojai neskuba atvirauti. Bet spjama, kad dabar
jau apie 10 procent amerikiei taip suranda gyvenimo draug ar
draug.
Vokietij oje tas paprotys dar labiau iplits, treij viet uima Di
dioji Britanija. Skandinavij os alyse tai irgi gan populiaru, o Piet
Europoj e - Pranczij oje, Italij oje, Ispanij oj e, Portugalij oje - maiau.
Atkreipkite dmes : racionaliai mstanios tautos ir apie meil sam
protauja racionaliai. O kur svarbiau irdies plazdenimas, ten elektro
nika nelabai skubama pasitikti.
Ms parapijoj e, Ryt ir Centrinje Europoje, toks bdas dar nela
bai populiarus, gal kiek labiau ekij oje ir Vengrij oje.
Elektronins pirlybos drov mog gali ivaduoti nuo rpesi,
bet jos turi yd, kartais net slepia pavoj .

A M E R I K O N I K A S F L I RTA S

155

Po ilg neakivaizdini susirainj im elektroniniu patu, pasi

pasakoj im, paskui pokalbi telefonu, jau pirmas susitikimas gali
skaudiai nuvilti. Moteris - nesuprasi tos moterikos logikos - be
veik visada bus atsiuntusi nuotrauk, daryt prie deimt met. Arba
dar blogiau, ir dar maiau suprantama kodl - atsis kitos, graesns
moters nuotrauk. Kam to reikia? Juk vis tiek susitiks akis ak. Gal
moterys daniau u vyrus mgsta gyventi fantazij pasaulyje, ir kon
krets rezultatai ne visada jas domina.
Vyras beveik niekada i anksto neprane apie kokius nors savo fizi
nius trkumus - kalbos defektus, kreiv pet arba nos.
Be to, tokios paiekos atveria plai dirv kekms, vairiems ikry
pliams ir sukiams.
Daug rimtesnis dalykas - kompiuterizuotos vedyb kontoros, j eigu
norite - kompiuterizuoti pirliai. Padu odate paraik, ir j eigu kontora
rimta, tamsta tursi atsakyti por imt klausim apie save - nuro
dyti ami, lyt, apimt, isilavinim, odos spalv, gal net kilm. Inty
mi klausim irgi bna, labai taktikai suformuluot. Turite atsakyti
ir keliasdeimt klausim apie tai, kokio partnerio ar partners ie
kote, kaip j arba j sivaizduojate. Tenka daug rayti - autobiografij,
apibdinti savo pomgius, atsisti kelias nuotraukas. Elektroninis
pirlys visus duomenis nuodugniai patikrina, o tada vienas klavio
paspaudimas - ir surandama keliasdeimt paraik, kuri atsakymai
atitinka tamstos pageidavimus. Belieka susiskambinti, susitikti prie
puodelio kavos ar taurs vyno, neskubti, pairti, pasirinkti . O gal
penktasis ar deimtasis pirlio parinktas kandidatas bus kain kas?
A nenoriau taip rinktis ar bti renkamas, ir savo vaikams ne
linkiau. Bet neskubkime smerkti. Kai iekome poros senovikai,
tradicikai, irgi iekome panaiai, iekome atsako ms lkesius,
tik darome tai uritomis akimis tamsiame kambaryj e, kuriame t
mums reikiam kandidat gali bti visai nedaug. Iekome maai k
inodami, danai apgaudinjame, ir patys bname apgaudinjami.
Elektronini pirlyb staigos ateis ir Lietuv - jeigu dar neat
jo. Tik neinau, kaip reiks per ms lietuvikas vestuves pirl karti.
Kompiuterio juk nepakarsi.

156

MO KYTOJAI I R M O K I N IAI

Tai kas tame milij onus met vykstaniame procese nauja? Kas
jame dar gali bti nauja?
Amerikieiai vis dlto sugebjo bei t surasti.
Leiskite papasakoti apie tok . . . kaip tai pavadinti? Sakykim, pain
ties iekoj im, kaip j aprao solidus dienratis "The New York Times".
Jauna moteris Lor eina judria Niuj orko Manhatano gatve ir at
kreipia dmes simpatik vyr madaug jos amiaus - o jai trisde
imt septyneri, - ukandiaujant su draugais prie kavins staliuko
ant aligatvio. Praeidama ji meta vyrikio spragint bulvyi lkt
ma juod kortel. Ir nueina toliau, dingsta minios urmulyj e.
Vyras itraukia kortel ir perskaito : "Apsidairyk. Galbt k nors
prarandi?" Toliau maomis raidytmis: "Surask mane." Dar emiau
skaitmeninis kodas, naujos elektronins svetains vieniiams adresas.
Tai nra tik panels Lors nuotykis. Tai naujas flirto bdas Ame
rikoj e. Juo stengiamasi pastatyti tilt tarp, pripainkime, gan mecha
niko kompiuterinio supo ravimo ir senoviko, romantiko vienas kito
iekojimo. Be to, kai tamsta kreipsiesi elektroninio pirlio staig,
tursi pasitenkinti ta adres ir apra atsarga, kuri staiga turi . O j ei
gu elgsies kaip ta panel Lor (vyrikis irgi gali taip daryti) , kandidat
skaii ribos tik horizontas.
Svarbiausia - pirmas ryys jau yra, bent viena pus ino, su kuo
turi reikal, kaip tas kandidatas ar kandidat atrodo, kokio amiaus,
gio, kokia jo ar jos iraika. Belieka, kad antroj i pus atsiliept. Ne
nuostabu, kad ikart, per kelet mnesi, atsirado keli imtai tarpi
ninkaujani kontor, kurios skuba sau k nors atsignybti i naujos
mados. Amerika lieka Amerika.
Kontoros spausdina pirmojo painties silymo korteles, sukuria
kelis imtus to pirmo sakinio variant ir duoda klientui pasirinkti
pagal skon ir charakter. Bet svarbiausia - saugo kliento tapatyb,
vard, telefono numer, adres ir be kliento sutikimo niekam neduo
da. Taip iokia tokia paslaptingumo skraist lieka. Gali pakviesti, gali
atsakyti kvietim, o jeigu kas nors nepatiko - toliau neaisti, ir tavs
nesuras.

A M E R l K O N I K A S F L I RTA S

15 7

Ta pirmoj i susipainimo ir vilioj imo fraz nra toks paprastas da

lykas. Ji turi parodyti, ko kortels davjas ieko, bet tuo pat metu tru
put pridengti tikruosius tikslus. Pats tonas gali bti tiesmukas - kai
kas ito nori - arba aismingas, poetikas.
Pirmosios krypties pavyzdys :
Esu aunesn (gali bti - aunesn is) negu tavo dabartin draug.
Kitas, paprastesnis : Tu man kritai ak.
aismingai provokacinis: Gyven u penktame aukte. Lifto nra. Ti
kiuosi, tai tau ne klitis.
U 25 dolerius gauni 5 0 korteli su pasirinktu arba paties sukurtu
tekstu ir abonement mnesiui priimti tau skirtus skambuius. Ne
kain kokie pinigai, bet pirmoj i kontora jau turi keliasdeimt tks
tani prenumeratori.
Laikraio apklausti korteli vartotojai atsakinj o labai vairiai .
Vieni juoksi ir sak, kad tai vaikikas aidimas, primena mokini
flirt Valentino dien. Kiti, ypa kitos, pareik, kad dabar jos jauiasi
daug laisvesns. Uuot rymojusi prie kompiuterio ir laukusi atsaky
mo, ar kas susidoms jos paraika, kuri dj o kompiuterinio pirlio
staiga, ji dabar danai ieina miest, nesivaro sdti su biiulmis
bare ar kavinj e, ir pati jauiasi kaip medioklje arba didelj e par
duotuvj e - gali pairti prek, gali j apirti, gali pirkti, o gali
numoti ranka ir palikti.
Toks pusiau slaptas bdas padeda droviems ir kompleksuotiems
monms, kurie kitaip niekada neidrst engti pirmo ingsnio. Vi
sada lieka kelias ir pasitraukti, sako nauj oj o bdo alininkai. J nuo
mone, sunkiausia pralauti pirmj led - ne tik moteriai, bet ir vyrui
danai tai bna nelengva, o kortel padeda.
io bdo autoriai tvirtina apvert auktyn koj omis kompiuterini
pirli firm principus. Anksiau, sako j ie, tu pirma neakivaizdiniu
bdu bendravai su mogumi, tareisi su juo, narstei jo kaulelius, tik
paskui susitikdavai - ir neretai vienas nuo kito atokdavote. O dabar
matai mog, klausaisi, k tavo chemija tau sako, tik tada prieini ar
iau. Arba neprieini.

158

M O KYTOJAI I R M O K I N IAI

Gerai, o kokie to nauj oj o amerikon bdo rezultatai?

Tamsus mikas. Praj o per maai laiko, kad paaikt statistika.
Yra toki, kurie ved arba sukr poras, yra toki, kurie isivadavo i
vienatvs. Ir, inoma, yra toki, kurie nieko nepasiek.
O ta panel Lor, kuri kio savo kortel mogui keptas bulvytes?
Jis tuoj pat jai atsak - per kortelj e nurodyt pasimatym kontoros
kod.
Neklauskime, kaip ten buvo, bet, atrodo, nieko rimto. Vyrikis
buvo argentinietis, atvyks Niujork verslo reikalais, ir kit dien vis
tiek turj o ivykti.
Jeigu manote, kad Amerikoj e kilo susiavj imo tuo bdu banga,
klystate. Internete radau kelis tkstanius atsiliepim apie j, ir dau
giausia labai kritik.
"Tai kur dingo meils supratimas?" - klausia vienas.
"Jeigu mogus patinka - tai ar ne geriau pavelgti jam tiesiai akis
ir nusiypsoti?"
Dar kitas: "Lidna matyti tok msos teatr."
"Tai senas triukas - tik anksiau moterys neva netyia numesdavo
nosinait."
"Labai daug vieni moni Amerikoj e, dvelkia neviltim."
" Puikus kelias paiekoti labai lkt paini", - sarkastikai rao
kitas, tarsi paini pobd lemt ritualas, o ne patys mons.
Ir taip toliau . Beveik su visais komentarais galima sutikti. Bet is
bdas liudija viena : moderniame pasaulyj e vyr ir moter santykiai
keiiasi.

JAP ONIKOS SKYRYBOS

KAS PA SA K , KAD S K Y RY B O S B T I N A I T U R I B T I

nirios - teismai, atodsiai, aaros, begaliniai vienas kito kaltinimai?

Petyni irgi bna, k jau kalbti apie vienos ir kitos puss skleidia
mas paskalas. Japon nuomone, gyvenimas per daug trumpas, kad
taip eikvotum dienas.

J A P O N I K O S S K Y RY B O S

159

Modernioj e Japonijoj e kai kurios eimos, bendram gyvenimui ne

pavykus, per skyrybas linksminasi taip pat smagiai kaip per vedybas.
Apsireng graiausiais drabuiais ir pasitemp, biiuli ir gimini ap
supti, nekantriai laukia tos ikilmingos akimirkos. Kaip ir vestuvi
dien, nenuleidia aki nuo savo auksini ied, kuriuos ant pad
kliuko laiko intoist ventikas arba notaras, gali bti ir valstybs arba
savivaldybs tarnautojas. Jis pads iedus ant specialaus priekalo, die
nos didvyriams pad uos kj, o jie iedus sudauys. Tuo metu orkestras
gali trenkti mar.
Tai bus vedyb pabaigos enklas. Paskui pasilomas ikilmingas
tostas (ampanas, o kaip kitaip) u tai, kad buv sutuoktiniai jau nie
kada daugiau nepasimatyt. Ir jie ivaiuoja rikomis kelion aplink
vis miest. Bet buvusi mona viena rika, jos buvs vyras - kita. Ir
prieingas puses. Tai j naujos kelions per gyvenim simbolis.
Visa tai nra senovin japon tradicija. J sugalvojo Hirokis Terai,
pirklys i Tokij o kin kvartalo, mat prie kur laik skyrsi jo biiulis
ir niekas nenorjo, kad tai bt gyslas tampanti biurokratin proce
dra. Ceremonija pavyko, pavyzdys pasirod ukreiantis, ir Hirokis
steig skyryb tarpininko biur. Per metus gavo 8oo paraik. Jis
jau nelabai spja suktis. Laik ir viet jau reikia rezervuoti i anksto,
maiausiai prie por savaii. Nieko nuostabaus. Viskas vyksta daug
sklandiau, kai padeda profesionalai . Juk skyrybos, kad ir k saky
tum, truput panaios laidotuves.
Psichologai aikina, kad skyryb ceremonija padeda porai ir jos
artimiesiems pajusti final. Apeigos ir visa aplinka turi jaudinti. Be
siskiriantiej i turi pajusti, kad jie pradeda nauj gyvenim ir kad jo
nusipeln.
Taiau visko bna. Dvi poros taip susijaudino, kad po tokio vaidi
nimo staiga nutar vis dlto likti kartu.
Jau steigti Skyryb rmai. Gras, ipuoti tradicine japon ta
pyba. Su palyda atvykusi besiskirianij pora pasirao specialioje
registro knygoje, ir kaip suvenyr abudu gauna po valgymo lazdeli
komplekt. Svarbiausias apeig mogus pasako kalb. tai vienos to
kios kalbos pavyzdys :

160

M O KYTOJAI I R M O K I N IA I

"Juodu susituok 2002-j gegu. Susilauk vaikelio. Taiau vyro

verslas bankrutavo ir prasidj o bdos. Abu nutar skirtis. Tikiuosi, i
diena jiems bus labai reikminga. Nes jie pradeda nauj gyvenim,
o ms ios dienos vent pads j iems baigti t tarpsn, kuris lieka
praeityj e."
Kaip ir per vestuves, kulminacin akimirka yra ceremonija su ie
dais - tada j umovimo, iuo atveju sudauymo - sveiams manda
giai plojant. Prie ivaiuojant dviem atskiromis rikomis, paprastai
artimiausiame restorane vyksta ikilmingi piets. Buvusioj i sda prie
vieno stalo, jos buvs vyras - prie kito. Sakomi tostai, daniausiai ke
liant ne taur alkoholio, o puodel aliosios arbatos, ir valgomi tradi
ciniai japoniki piets - uvis, kitos jr grybs, darovs su ryi
kamuoliuku ir miso sriuba.
Vl tapusi viengunge ponia po piet prisipaino : "Mano vyras, - ji
dar nepratusi kitaip sakyti, - apie skyryb apeigas suinoj o internete,
pasil, kad ir mes taip skirtums. I pradi nenorjau sutikti. Bet
dabar man tarsi akmuo nuo irdies nukrito."
Bet ir Japonijoje ne visiems tokios skyrybos patinka. Viena vienia
buvo apsivilkusi juodai, gedulingai. Ji pasak : "Nesu tikra, ar tai geras
sumanymas. Skyrybos visada sunkus ingsnis, ir a neinau, ar tos
visos ikilms nors kiek jas palengvina. Man labai neramu, irint
tuos du mano draugus."
Lietuvoj e japon sumanymas galt skmingai bti pritaikytas.
Ms alyj e isiskiria kas treia susituokusi pora, o j eigu skaiiuosime
ir oficialiai nesusituokusius, tai daugiau negu kas antra.
Tik rik neturime. Manau, ms verslininkai, j eigu tik panors,
visada ras ieit. Importuos rikas i Japonijos ar Tailando, o gal vie
n isiskyrl paleis upe ant plausto, be vairo ir irkl, o kit, sakysim,
karto oro balionu, irgi be piloto. Kur nors nuplauks ir nuskris, bet
sveiams tikrai bus linksma.

J A P O N I KO S S K Y RY B O S

1 61

PA S L A P T I N G A
E SY B M O GU S

DR4SOS GALIMA I MOKTI

T U R B T R E TA I S U S I M.ST O M E , KAS Y RA D R.SA .

Tiksliausia bt pasakyti, kad tai asmenybs arba charakterio bruo

as, padedantis diegti vertybes. Senovs Graikijos mstytoj o Sokrato
nuomone, drsa rykiausiai matoma valstybinje veikloje. Jeigu vals
tyb sugedusi, jos piliei narsa vysta arba gyja ikreiptas formas.
Ar drsos galima imokti ? Sokrato nuomone, kasdien treniruojan
tis j galima isiugdyti, sustiprinti. Svarbu ilaikyti pusiausvyr tarp
kratutinum. Per daug narsos - lumas ir bravra. Per maai - bai
lumas.
Pats baims jausmas, kai kurie jo poymiai - knas dreba, staiga
idista burna - dar nra baim, nes nuo mogaus nepriklauso. Tai
patiria ir didvyriai. Bailys yra tas, kuris pavojaus akivaizdoje nesugeba
veikti noro pasitraukti. Bga nuo to, k daryti yra jo pareiga. mogus
links sprukti, bet jei neneria krmus - jis ne bailys.
Uauginti drs mog padeda tinkamas aukljimas, kai maam
vaikui, tiek berniukui, tiek mergaitei, patikimos vis svarbesns uduo
tys. Bet svarbiausia - paties mogaus savikontrol. Motyvuota veikla,
tikslas ir tikjimas, kad j pasieksi. Btina isiugdyti atsparum stresui.
Gerai turti patikim mog, kuris sugebt vertinti tavo pastan
gas ir paang. Labai svarbu matyti permainas savyje. Taip pat svar-

bu aplinka, grup, kuriai vienaip ar kitaip priklausai. Aplinkiniai gali

remti, bet gali ir nemokti tavs vertinti.
Kitas senovs graik iminius Aristotelis sak : "Elgdamasis nar
siai, tampi narsuoliu." Nedvejodamas daryk tai, k bijai daryti, ne
paisyk, kad jauti baim. Eik pas dant gydytoj tada, kada reikia eiti,
kalbk vieai, j eigu prie irovus baim tave paralyiuoja. Taip ugdai
savo vali, tegul ji ir nra plienin. Tas kelias veda garbing padt vi
suomenj e, politikoje irgi . Tik nebtinai jis padeda siekiant karjeros.
Vyrai i prigimties labiau link agresyvum, todl daniau elgiasi
drsiai.
Yra ir kratutinum. Visada rasis isteriko charakterio asmenybi,
kurioms svarbu pasirodyti bet kokia kaina, todl jos daro beprotikai
drsius dalykus. Sakysim, pereina auktai ikeltomis tilto santvaro
mis. Taiau tai betiksl, liguistos asmenybs drsa. Aristotelis pataria:
"Ilaikyk vidurk tarp kratutinum." Tiksliai ir blaiviai vertink pa
dt, nors tai nra paprasta - instinktas vertina vienaip, protas kitaip.
Abu vertinimai vienas kit papildo. Aristotelis silo: jeigu aistra arba
kiti stiprs jausmai tave traukia vien kuri pus, vairuok save prie
ing. Taip ilaikysi pusiausvyr.
Bti drsiu pilieiu daug svarbiau, negu atrodo. Visi Lietuvoje esa
me sugniudyti okupacij os, kvailos ekonomikos, kuri buvo apversta
auktyn kojomis. Jaunoj i karta ne k geresn - daugelis paveldj o
verg irdyj e. Kadangi nulenktos galvos sindromas beveik visuotinis,
mes jo nepastebime - kaip oro.
Moz, iveds savo taut i Egipto nelaisvs, dar keturiasdeimt
met j vedioj o po dykum laukdamas, kol imirs visi iaug vergi
joje. Nejaugi ir mums reiks tiek ilgai klaidioti Lietuvos unkeliais?
Pairkite, kaip balsuojame. Arba neiname rinkti, arba po kiekvien
rinkim griebiams u galvos: Viepatie, k irinkome? lr tuoj pat pra
dedame talyti t savo valdi net labiau, negu ji nusipeln. Bet kodl
taip balsuojame? Nes einame lengviausiu, maiausio pasiprieinimo
keliu. irim, kuris simpatikesnis, graiau kalba, daugiau ada. Arba
siekiam ko netikto - nors truput paslapties. Nes trksta drsos pa-

164

PA S L A P T I N G A E SY B M O G U S

irti akis tikrovei ir imtis j taisyti. Snduringa vergo ramyb - ai,

man vis tiek pasakys, k daryti. Arba - man k nors duos.
iandien gyvename gana ramiai. Afganistan retai kam teks vyk
ti, kol ms neimet i NATO, mikus irgi neteks eiti. Bet ta ramy
b apgaulinga. Tol, kol esame pusiau baudiauninkai, nemoksime
atpainti kit drsos ir bent juos pastatyti priekyje.
Vadinasi, dar ilgai klaidiosime.

BAIM - MS PAVEL DAS

BAI M LY D I M O N I J 4 N U O A M I A M I N J . VI S I

gyvi padarai ko nors bijo, nes baim - pavojaus suvokimas, o tai gali
padti isigelbti. Tuo labiau mogui yra bdinga bij oti, nes jis turi
vaizduot.
tai kodl mes ir gyvename palyginti ilgai.
Kartais atrodo: kokie mulkiai, kokie tamsuoliai buvo tie ms
protviai ir protvi protviai ! Ir kokie viess, kokie blaivs ir laisvi
nuo prietar dabar esame ! Na, dl to ms viesumo ir blaivumo dar
reikia pairti.
mons, kuriems dl koki nors prieasi retai tenka palikti savo
kaim ar savo gatv, bij o visko, kas yra u horizonto. Viduramiais
tokie buvo beveik visi, todl emes, kuri nemat - u eero, u jros
ar u dykumos, j vaizduot apgyvendindavo visokia usiomis baisyb
mis: atriadaniais banginiais, skraidaniais litais ir panaiai.
To laiko kartografai tolimas jras ir emynus apgyvendindavo siau
bnais - apraydavo visikai rimtu veidu ir patvirtindavo parau. Da
bar nesunku toli nuvaiuoti. Bet ar mogus tapo daug protingesnis?
Ugn spjaudani krokodil jis nesitiki aptikti, bet pamato juodaod
ir susigia : "Vaj e, irk, negras." Pamato geltonod : "Vaje, irk,
kiek ia t kin !" Lyg tie jam bt nuotak paver ar dant imu.
Buvo bijoma uriti korseto virvutes - nes moteris taps bevais.
Jeigu manai, kad tavo santuok kas nors prakeik, yra bdas isi
gelbti. Pora turi atsigulti nuoga vienoj e lovoje ir pabuiuoti vienas

B A I M - M S PAV E L D A S

165

kitam kairs kojos pirt. Gal ir smagu, bet kam tokia sudtinga gim
nastika?
Kitas bdas atkerti: reikia prisiusioti banyios, kurioje susituo
kte, dur rakto skylut. Irgi reikalauja vikrumo.
Pomirtinio gyvenimo bausms buvo konkreios, rykios, isamiai
apraytos, tarsi ten kas nors jau yra buvs ir grs papasakoj s. Itali
jos poeto Dants " Pragaras" labai vaizdingas. Apsirij lius velniai pri
veria vemti. Tie kema ir visk ivemia. Godnai skaniai pavalgyti
prie nos turi gardiausi patiekal, bet negali j paliesti. laisvo
elgesio moter lyties organus velniai ritina ugnies kamuolius, o mei
lui lyties organus ryja rups ir gyvats. mons buvo tikinami,
kad pragaras yra kaip tik toks. Ir tikdavo.
Kodl utrko karv, kodl gaidys pradj o kudakuoti ar, neduok
Dieve, gim nesveikas vaikas? Prieast rasti nesunku, visi j ino: ra
gana arba raganius ukeik. Reikia tuoj pat j arba j sudeginti ant
lauo. Kasmet buvo sudeginama imtai ragan, kalt tik todl, kad
buvo arba grauols, arba labai bjaurios, o gal stebtinai imintingos
ar turjo daug karp ant veido.
Dar niekada n viena naujov nebuvo priimta be baimi ir trik
di. Dordanas Brunas (Giordano Bruno) ir dar keliasdeimt viesi
galv sudeg ant lauo. Galiljus tik per plauk to iveng - atsiadjo
savo atradim.
Madaug XVI II amiuje mons bent mauml atsikrat krauge
rikumo. Kai arlzas Darvinas (Charles Darwin) paskelb evoliucijos
teorij, j o nepakor, tik tyiojosi i jo vis gyvenim, unimis pjud.
Kai palyginti neseniai pagausj o technikos laimj im, galimybi
reiktis mogaus atagareivikumui taip pat padaugj o. Jeigu naujai
nutiesta geleinkelio paonj , tegul ir u keli deimi kilometr,
kam nors utrkdavo karv, itikdavo nederlius ar gimdavo nesvei
kas vaikas - vilgsniai tuoj pat nukrypdavo geleinkel. Jis, velnio
ipera, kaltas !
Bulvs buvo pirtos prievarta.
Kai buvo irasta elektros lemput, egnoj osi kaip nuo velnio. Ne
suprato, i kur ir kaip ta viesa ateina.

166

PAS L A PT I N GA E SY B M O G U S

mogaus atagareivikumo pavyzdi - tkstaniai . Bet nereikia

savs smerkti. Esam kokie esam. Vieni - paknopstom nauj oves, kiti
konservatyvs kaip Puntukas.
Sunkiausiai naujienas priima vyresni mons, moterys ir tie, kas
ne tokie iprus ir maiau apsiskait. J inios remiasi tik gyvenimo,
tv ir seneli patirtim. Dar urviniais laikais gentis mat : vienas j
nuj o neibandytu keliu, nukrito bedugn ir usimu. Kitas suvalg
niekada neragaut olyt ir mir apsinuodijs. I kur bus drsa nau
jovms?
Atsirado lktuvai - iki iol yra moni, kurie neskraido, nes bij o.
Jiems pateiki statistik, mokslikai rodinji, kad skristi lktuvu sau
giau, negu vaiuoti automobiliu ar nakt eiti plentu arba vaiuoti dvi
raiu, o jie netiki, nes nesupranta.
Atsirado mobiliej i telefonai. Vl viskas kartojasi, kaip okant klum
pakoj . Jie pavoj ingi sveikatai, mogus gali apkursti, sukvailti. Be to,
gali pritraukti aib galv. Nes naujov sunkiai suvokiama - nra
joki laid, o su uove kalbiesi, tarsi ji stovt alia.
inoma, mobiliukas tikrai pavojingas daiktas. Jeigu j sumalsi, su
maiysi su vandeniu ir sugersi - garantuotai susirgsi. Arba j eigu vis
dien laikysi prie ausies, nesiliausi kalbjs su mylimja ir visa gimi
ne, o nakiai dar pasidsi po pagalve - sukvailj imas utikrintas.
Bet perdavimo stotys, tie boktai su viruj e kyaniomis keliomis
antenomis kaip keisti ragai - tai jau tikrai velnio pramanas. Jas stato
ant kalv, nuoaliai, kur em pigesn. Jie nemosikuoja j okiais spar
nais, neleidia joki gars, tik kartais mslingai ybsi. Nesuprasi j.
O ko nesupranti, to bijai, ko bijai, to nekenti .
Lietuvoje ta problema dabar visai rimta - kaip perant mums bul
ves ar statant geleinkel. Atsirado moni tiek kaime, tiek mieste,
kurie ventai sitikin, kad tik tos perdavimo stotys kaltos dl vis j
bd - plaukai m ilti ir slinkti, kaimynystje ar eimoje nuo vio
mir artimas arba net keli, gim Dauno liga sergantis vaikas. Nevil
ties, siaubo apimtas mogus ino, kad jis niekuo neprasikalto, dai
rosi aplink, ieko kokios nors prieasties ir staiga j pamato - va, tie
bokteliai ! Juk anksiau, kol jie nebuvo pastatyti, plaukai neilo! Visi

B A I M - M S PAV E L D A S

167

draugai ir pastami buvo jaunesni, viu nemirdavo ! Dauno lig tu

rinius vaikus laikydavo namie, gatv retai ileisdavo, todl j maai
buvo matyti. Be to, tie nelaimliai anksti mirdavo.
Kai mogus ieko savo varg prieasties, nieko nepads aikinti.
Jam reikia rasti kalt, kad nereikt savs klausti : o gal per daug ko
nors vartoju? Gal per maai judu? Per daug valgau? O kokiomis ligomis
sirgo mano protviai ir giminaiiai? Ne, mogus puola su kirviu bok
tel, visai kaip senovje, arba aukia eitynes ir reikalauja neleisti statyti
boktelio ar nugriauti jau pastatyt. Net rodym turi, kad jo baims ne
i pirto lautos. Baimei pagrsti visada randama pasiteisinimas. Vie
name toki protestuotoj susirinkime moterik pateik triukinant
argument. Sako: kai pastat netoliese retransliatori, ms kieme
dingo balandiai ! Kiti dalyviai pritardami linkioja galvomis. Niekam
netopteljo galv paklausti : o gal tame kieme atsirado katinas?
Man nutiko panaiai, tik atvirkiai . Vilniuje, ms kieme, gyveno
vikrus katinas Silvestras. Balandiai pas mus netp. Kai Silvestras
ikeliavo katin roj, kiemas pavirto balandi lesykla.
Kai yra baimi, visada atsiras moni, kurie skuba j omis pasinau
doti. Paprasiausias bdas - atsistoti ant statins ir tapti liaudies rei
kal gynju. Ypa patogus tiems, kurie neturi nieko daugiau pasilyti.
Arba vis umirtas, pensij ileistas mokslininkas staiga vl gyja
tribn. Jis nra paikas, jis nesakys, kad mobiliej i telefonai ir j sto
tys pavoj ingi. Utenka, kad profesorius vieai pareik : "0 a neinau !
O dar nerodyta !" Ir jau turs savo populiarumo penkminut. Jis oho ! - gal net laikraiuose bus pamintas.
I moni baims galima gerai udirbti. Sukurtas amerikiei fil
mas : pagal senovs maj kalendori 2012 metais dvylikt mnes bus
pasaulio pabaiga. rodinjo labai rimtai, mons j o kino teatrus,
griebsi u irdi ir galv. Filmo krjai udirbo kelis imtus mili
jon doleri.
Nra pasakyta, kad kiekvienas amerikietis siningas ir doras kaip
naujagimis.
Kita j kino darbuotoj grup sukr neva dokumentin film
"Grsmingas signalas" - kart apie mobiliuosius telefonus. Beje,

168

PAS L A P T I N G A E SY B M O G U S

tas filmas du kartus cituoja mint lietuvi profesori. Atrodo, kit

nelabai surado. Filmo autoriai suplak vien spj imus, prielaidas,
nepatvirtintus faktus. Filmas gsdina tuos, kurie nieko nenutuokia.
Buvo skleidiami gandai, kad filmas udraustas, kad jo autoriams
grasinama. Taip pritrauk dar daugiau irov.
Tai kaip yra i tikro dl to perdavimo stoi keliamo pavojaus ?
Taip, jos skleidia elektromagnetines bangas - tokio pat stiprumo kaip
plauk diovintuvas ar dvi elektros lemputs, taigi ir tiek pat pavojin
gas. Tai kelis tkstanius kart maiau negu tos nepavoj ingos bangos,
kurias skleidia televizijos boktas Vilniuje arba Sitkn bokt kom
pleksas prie Kauno. Jeigu bt kitaip, Vilniaus ir Kauno gyventojai jau
seniai gult kapuose. Paryiaus - irgi, nes Eifelio boktas Paryiaus
centre transliuoja jau imt met.
Tai gal retransliacini stoi bangos kitokios? Ne, tokios paios,
tik labai silpnos. Pasaulin sveikatos organizacija suauk trylikos
ali ymiausi medik ir fizik taryb. Siekiant ivengti tarim ir
kaltinim buvo udrausta tarybos darbui naudotis judrioj o ryio ben
drovi pinigais. Tyrimas truko deimt met.
Ir k gi? Taryba vienbalsiai nutar, kad nra j okio pavojaus.
Lietuvoj e padarme savo tyrim. Jame dalyvavo deimt mokslinin
k. N vienas j nemu pavojaus varpais. Ms Sveikatos apsaugos
ministerija skelbia : "Nerasta ryio tarp aktyvaus ilgalaikio mobiliojo
telefono naudoj imo ir vini susirgim rizikos padidjimo."
Manote, tai tikina mones, ypa skardiabalses moteris, kurios
aukia: "Kodl mirta bits ir sumajo virbli?" Amerikos moksli
ninkai nustat, kad bites upuol epidemija - viruso ir grybelio de
rinys. O kodl maiau virbli, neturiu supratimo. Gal dl to, kad
gerokai sumajo arkli.
Vienu atveju retransliatoriai tikrai pavoj ingi - j eigu jie pastatyti
per retai. Tada susirgs mogus arba vienias senelis, kai vyksta kokia
nelaim ar kyla gaisras, nors turs mobilj telefon, gali ir neprisi
skambinti.

B A I M - M S PAV E L D A S

169

MNULIO P ILNATIS IR JOS BURTAI

P E R M N U L I O P I L N AT STAU G I A V I L KA I . RU P S

tampa neramios, o kats neriasi i kailio. Dl mogaus poelgi irgi da

nai kaltinama pilnatis. Bet kaip i tikro? Ar yra rimt paaikinim?
Mnulio fazs, ypa pilnatis, tikrai turi reikms. Kai pilnatis ir
mnesiena ryki, ypa j eigu nedebesuota, peldos bauja daniau ir
garsiau, rups - judresns, unys ir kats agresyvesni, tritonai ren
kasi brius, erks slepiasi tamsias vietas. Moliuskus, uvis, vabz
dius, varliagyvius, viagyvius, paukius, induolius - visus veikia.
Medikai, psichologai ir policininkai pastebi, kad per pilnat padaug
ja infarkt ir insult, daugiau prievartos ir vandalizmo, kit nusikalti
m, daugiau moni kreipiasi ligonines. Net nelaiming atsitikim
bna daugiau, o vertybini popieri birose krinta akcij kainos. Net
apsinuodij im netyiomis daugiau, daniau nepasirodoma darbe ir
mokykloj e.
Kodl? Ar tikrai mnulis kaltas, o gal yra kokie nors emiki pa
aikinimai?
Atsakymo iekoma seniai. Yra net mokslikas pavadinimas - Tran
silvanijos reikinys, linksint galva mistin, i tikro neegzistavus Tran
silvanij os kunigaikt vampyr, kuris neva ypa siausdavo per pilnat.
Neseniai atlikto statistinio tyrimo rezultatai : pus universitet
student ir 8o procent medik, dirbani su psichiniais ligoniais,
sitikin, kad mnulio fazs turi takos moni elgesiui. Tik niekas
neino - kaip?
Buvo visoki teorij. Kad pilnaties viesa veikia ozono sluoksn
stratosferoj e. Kad jo viesa poliarizuota. Na ir kas? Kad gal yra kokios
nors magnetins bangos. Gal jon srautai. Kioto universitetas Japoni
joje ikl mint, kad visa tai dl ems magnetinio lauko svyravimo.
Jie nustat, kad septynios dienos prie pilnat geomagnetinis aktyvu
mas sumaja 4 procentais, o paskui grta buvusi bsen.
Sakoma, kad mnulis, toks didelis ir taip arti ms, magnetikai
traukia gyvo organizmo syvus, o j daug, visi mes beveik i skysio.
Visos tos hipotezs buvo kruopiai tikrinamos - ir nepasitvirtino.

170

PAS LAPT I N G A E SY B M O G U S

Rimiausia iki iol tebegyvuojanti prielaida - mnulio pilnatis

"tampo" skysius ms kne. Ta hipoteze susidomdavo net kai kurie
medikai, nors abejodami. Nes ji vaikika. Taip, didum mogaus or
ganizmo sudaro skysiai, bet t skysi nedaug. Pora trejetas kibir
teieit. K ten tok kiek patampysi.
Taip, pasauliniame vandenyne - juk tai, k mes vadiname Atlanto,
Ramiuoju, Indij os, Arkties vandenynais, tra vienas milinikas van
dens masyvas, padalytas tik ms emlapiuose, - potvyniai gali bti
didiuliai. Ypa per pilnat, kai t vandens mas vien pus traukia
mnulis ir saul. Tikriausiai ne vienas matte, kaip skiriasi vandens
lygis per potvyn ir atoslg Temzje Londone. O didiausias potvy
nis, 21,6 metro, uregistruotas 1869 metais Fandio ( Fandy) lankoj e
iaurs Amerikoje. Baltij os jroj e potvyni mes n nepastebime. K
jau kalbti apie eer potvynius ir atoslgius pagal mnulio fazes.
Koks nors Alauo ar Stirni eeras gali pakilti nuo tirpstanio sniego,
nuo lietaus - bet ne nuo mnulio fazi.
Gal nebeverta aikintis, koks potvynis gali kilti tuose trijuose kibi
ruose mogaus skysi.
Klaidingos hipotezs isklaidytos, bet reikinys tebeegzistuoja.
Todl pairkime, kokios pilnaties savybs yra tikros.
Yra viena neginijama mnulio pilnaties savyb - jos viesa. Tai
galingas gamtos vilpukas. Gamtos sirena. Pilnatis nedebesuot nakt
vieia 14-16 kart skaisiau negu per kitas fazes. Per pilnat galima
net automobiliu vaiuoti, einant miku keli rasti. Donjanos draus
tinio Ispanijoje biologijos stoties darbuotojai nustat, kad didieji
apuokai, dar vadinami erelinmis peldomis, tarpusavyj e susi kauja,
suranda vienas kit ir atpasta lyt i balt plunksn dms ant ka
klo. Tos plunksnos isiskleidia ir matyti tik baujant. Bet j eigu tam
su, bauk ir skleisk plunksnas kiek tik nori, kitas apuokas ar apuok
nepamatys. Tai nra ko stengtis. Todl ta peld ris, o paskui pa
aikj o, kad ir kitos, bauja ne iaip per pilnat ( mnulio fazes joms
nusispjauti - jeigu paukiai spjaudosi) , o tik per toki pilnat, kai
dangus neuklotas debesimis.

M N U L I O P I L N AT I S I R J O S B U RTA I

17 1

velgiant kiekvieno reikinio aknis paskirai, vaizdas aikesnis.

Sakysim, vilkai. Ko j iems staugti pilnat? Jie ne tik staugia - jie b
gioja ir medioja maiau. Nes kai viesu, jiems sunkiau uklupti auk.
Auka pabgs, unys, o gal ir mediotojas pamatys, patykos. Staugia,
nes sti nori. iem viesi nakt viskas kaip ant delno. Kur vargui
pasidti? Vienintel paguoda - susikauti su kitais, irgi panai pa
dt patekusiais vilkais. Ir daugintis reikia.
Rups ir varls susirenka poravimosi ir kurkul leidimo vie
tas nepaisydamas debesuotumo. Susirenka savait prie pilnaiai
patekant, ir nesvarbu, bus kanota ar vies mnulis. I kur j oms
inoti - bus debesuota ar ne? O susieiti reikia. Per milij onus met
ropli organizmas sismonino, kad tai tokiu laiku reikia uoliuo
ti ar plaukti susibrimo vietas, ten sulaukti pilnaties, o j eigu bus
debesuota - k gi, teks verstis apgraibomis. Laukti nra kada, spren
diamas gimins pratsimo klausimas. Nes dauguma ropli gyvena
paskirai, kartais toli vienas nuo kito, ir j eigu nebt nusistovjusio
laiko rinktis, ris inykt. Taip inyko daugyb ri. Kai pilnaties
nematyti, lieka atmintis ir protis.
unys agresyvesni, daniau kandiojasi . Kaip tai itirti?
Buvo pairta ligonini statistik. Tikrai, per pilnat kandama dau
giau madaug 6 procentais. Galbt todl, kad viesi nakt mons dau
giau vaikioja? Tokiomis naktimis juk ir chuliganizmo atvej daugiau.
Taip, per pilnat padanja epilepsijos priepuoli, daniau itinka
depresija, padaugja nusikaltim, didesn taka vaisingumui - per
sileidiama ir panaiai . Tiesa, tie visi padanj imai ir pamj imai ne
tokie ir reikmingi, 4-6 procentais daugiau . Mokslininkai mano, kad
moni elgesio pokyi prieastis per pilnat bus ta pati kaip ir kit
gyvi - intensyvi viesa nakt. Jau minto Kioto universiteto Japonij o
j e mokslininkai spja, kad viesi naktis sutrikdo melatonino gamyb
kankorinj e liaukoj e. O melatoninas padeda reguliuoti kitus orga
nizmo hormonus ir yra varanioj i spyruokl ms vidaus laikrodyje.
viesos gausum arba jos trkum mes irime nerpestingai.
Kai alta arba per daug karta - o, t suprantame ! O kai per daug tam
su ar per daug viesu - nieko. Neskauda.

172

PA S L A P T I N G A E S Y B M O G U S

Tai nemaa klaida. viesa gamtoj e - starto vilpukas. rodyta : jei

gu mogui ilgesn laik tenka miegoti prie viesos, jis bna sudirgs.
Londono neurologijos institute daugel met smulkiai registruojama,
kokiomis aplinkybmis ligonius itinka epilepsijos priepuoliai. Paai
kjo, kad j padaugja per pilnat, bet tik tada, j eigu pilnatis ryki. Kai
pilnat udengdavo stori debesys, priepuoli bdavo kaip bet kuri
kit dien ar nakt.
Tas pat dl kit sutrikim ir nelaiming atsitikim. Pairkime,
kaip yra iaurinj e Estij oj e, Suomijoj e, vedijoj e ir Norvegij oj e. ie
m - kiaura naktis, o vasar saul nenusileidia. Tokios vasaros tikri
iaurieiai nelabai mgsta. Ai, sako, visi vaikto nervingi, net eimoje
negali susikalbti, neinai, kada gulti, kada keltis. Vis nori k nors
daryti, lyg nematoma spyruokl tave varyt.
iaurj e vasar pilnatis nedaro n maiausios takos.
Bet kaip pas mus grau skaisi mnesienos nakt ! Net ir iem.
Sidabru blizga tolimi apsnigti laukai, kai kur nam spingsuls, dan
guje mirga vaigds. O vasar ! Niekada neumiriu pasivaikioj imo
Anyki ile su miela moterimi. Buvo rasa, papariai deg. Voratin
kliai rj o kaip perl vriniai. Visas mikas kupinas rui, branga
kmeni, tylos ir tos viesos, papildomai dovanotos porai valand.
Umirkite blaivius aikinimus.
Tegul jums mnulio pilnatis bna kupina magijos.

BTI BURTININKU LENGVA

B U RTA I , B R I M A I , ASTRO LOGAI , E K ST RAS E N SAI L I E

tuvoj e labai populiars. Kai kurie net bando eiti valdi. Ypatingi
mes lietuviai. Ispanijoj e, Italij oje burtinink irgi pilna. Anglijoje nra
pilies be vaiduokli, o Portobelo turguj e Londono centre dirba keli
imtai brj, yra keli brimo namai. Taiau n vienoj e i mint a
li niekam neauna galv traukti bendraujani su uribi pasauliu
kandidatais rinkim sraus.

B T I B U R T I N I N K U L E N G VA

173

Atj o laikas padaryti svarb praneim. Turiu prisipainti: a pats

esu burtininkas. Naudoju burtus ir hipnoz.
O kaip kitaip? Teko patirti du valstybs perversmus, vien bloka
d, keturis karus, du kartus skendo mano laivas. Be burt bt ne
manoma ilsti nesudauyta galva. Dabar raganauti gelbstint savo
gyvyb netenka. Burtus ir hipnoz pasitelkiu retai.
Bet perlipau Bo met slenkst. Neinau, kiek dar liko, tik inau,
kad nedaug. Todl nutariau pasidalyti brimo ir raganavimo paslap
timis. Kurie perpras, gals ir patys taip daryti. Pelningas verslas.
Brimo esm - kvpti mogui pasitikj im jumis. Tada j is nustoja
bij ojs, nestabdo savs, odiai jam plaukia savaime. Jis nustoja kon
troliuoti savo kno kalb - informacijos altin, daug svarbesn negu
odiai.
Patalpoj e turi bti maloni, intymi nuotaika. Savo autoritet ir pa
tirt pabrkite vienu ar dviem nesuprantamais paveikslais, roiniais
ant stalo - ne katalik. Dvi ar trys spintos su knygomis. Patogi sofa
arba pora ger, nesutrint foteli ir emas staliukas tarp j, staltiesl
gali bti isiuvinta metalo silais.
Namie turiu Egipto faraon erel, nupiet ant papiruso gabalo.
Vienas sveias prij o, ilgai irj o ir susijaudins sako : "Jauiu tks
tani met energij. Ji tiesiog sruvena mane."
T paveiksliuk imitacij nusipirkau u graius Kairo gatvj e. J
ten buvo kaip blyn.
Kambarys turi bti truput pritemdytas, dega vak arba ma
vakui sietynas, smilksta iupsnelis nekyraus kvapo smilkal.
Mokk parodyti klientui, kad esi jam palankus, draugikas. Ge
riausia - i tikro jausti draugikum. Nereiks vaidinti. Paaikink: j ei
gu jis nori pagalbos, abu turite bendradarbiauti. Kalbi ramiai, bet ne
monotonikai, tavo kno kalba irgi turi bti taiki - nesunerk rank
ir nekryiuok koj (tai udarumas, atsiribojimas), maloniai ypso
kis, danai irk akis, o kai jis kalba, truput palenk galv vien
pus - taip parodysi dmes. Apie savo jgos altinius geriau ikal
bingai patylk. Paaikink, kad supranti : jam labai sunku irdyje. Kam
nesunku? O irdis - jautriausia klient vieta. Gali pasakyti, kad visai

174

PA S L A P T I N G A E SY B M O G U S

nesi burtininkas, tiesiog tavo labai gera nuojauta (mons dabar pro
tingi) ir nori it savo talent panaudoti jo labui. Galima pridurti, kad
visi turi intuicijos dovan, bet dvasinmis pratybomis tau pavyko j
i tobulinti .
Kaip apsisaugoti nuo klaid? spk, kad mediumai (gali taip save
vadinti) negali ateities atspti visai be klaid. " Net ir arnas Jasi
keviius ne visada pataiko krep, tiesa?" - sakai autoritetingai, su
atlaidia ypsena.
Ar suvoki, k tuo sakiniu pasakei? Kad esi brimo meistras. Bet
klientas nepastebs, kad pasigyrei. Sakinys nuskambjo kaip atsi pra
ymas.
Yra septynios temos, apie kurias mons labiausiai nori nektis.
Tai meil, sveikata, pinigai, darbas, kelions, mokslai ir ambicijos. Jei
gu nori bti geras ynys, laikykis t tem, uduok apie jas klausimus,
ir kiekviena t tem pareikk savo nuomon. Padarysi nuostabaus,
dmesingo panekovo spd.
Pokalb pradk pareikimu, kur kiekvienas prisitaikys sau. Tai
astrologini pranaysi technika. Pavyzdiui : "Sugebi bti labai r
pestingas. Pirmas skubi padti mogui, bet kartais pamatai ir egois
tini savo bruo. Visk sudjus krv, esi ramus, kuklus mogus,
bet aplinkybms susiklosi.us sugebi bti sambrio siela - j eigu tik
panorsti." ingsnis vien pus ir kit. Visada du teiginiai.
" Kartais savo jausmus rodai per daug nuoirdiai, per daug atsi
veri. Moki tiksliai vertinti padt, o savo nuomon pakeiti tik gavs
svari rodym. Atsidrs naujoj e aplinkoj e elgiesi labai atsargiai tol,
kol neperpranti situacijos. Taiau tada gyji pasitikj imo savimi." Arba
kitaip : "Kortos labai aikiai rodo, - pats gali mtyti kortas, ypa kokias
nors ypatingas, taro arba kinikas, gali burti i kavos tiri, papjau
tas vitos viduri arba ko tik nori, - kad esi mogus, kuriuo galima
pasitikti."
Kas prietaraus? Niekas neturs abejoni, kad perpratai jo esm.
"Nesi ventas, nesi visai tobulas, bet sugebi bti geras biiulis. Gali pridurti : - Moki susivaldyti, kitiems atrodo, kad esi mogus, ku
ris laiko pirtus ant gyvenimo pulso. Taiau i tikro kartais sutrinki,

B T I B U R T I N I N K U L E N G VA

175

neinai, ko griebtis. Nortum labiau kitiems patikti ir nortum jaustis

laisvesnis bendraudamas su monmis." Dar vienas pavyzdys : "Turi
iminties, kurios i knyg neiskaitysi. Turi tokios iminties, koki
suteikia tik gyvenimas."
Jeigu tokio kalbjimo esm perpratai, mokoms toliau. Kadangi
mogus atjo pas tave su kokia nors bda, reikia surasti jos prieast.
irdamas akis susirpins klausk: "Ar neneioji mirusio gimins pa
puoal? Ar nelaikai namie vaist, kuri terminas baigsi? Sugedusia
laikrodio? Sugedusios elektronikos? Sen ura ant aldytuvo ar prie
telefono? Rakt, nors seniai umirs, nuo koki jie dur ar spyn?"
Ne klausk, o tvirtink - vis dmiai irdamas akis: "Vaikystj e
tau nutiko nelaimingas atsitikimas. Gal susij s su vandeniu, taip? Na
mie spintoje kabo keletas drabui, kuri niekada nevilki, taip? Turi
auskar, kuriam trksta poros, taip?" Ir taip toliau.
Kontaktas ir pasitikj imas jau yra. Atjo laikas daugiau suinoti
apie svei. Bet klausimus galima uduoti tik juos slepiant - paver
iant pareikimais. "A teisus, tiesa? Ar tai su tavim susij ? O kodl
turt taip bti? Klausau, pakartok!" - viskas rodant nuoirdiausi
dmes.
Nepavyks ivengti makaron kabinimo. Kalboje turi bti gausu
ir paslapting ezoterini odi - toki, kurie suprantami tik irink
tiesiems, ir msling posaki. Juos klientas isivers taip, kaip jam tin
ka. Jis vis labiau nesuvokia, kodl aikiaregys daro tokias ar kitokias
ivadas, ir tiki, kad sdi prie autoriteting mog, inant paslapt.
Uuominos apie senovs knygas ar Egipto iminius sukelia nor ben
dradarbiauti, stabdo prietaravimus ir isklaido abej ones.
Pasiekus etap, jau lengva i kliento ispausti informacij apie j
ir pasukti j taip, tarsi ji sklist i tavs - visainio. Sakai, kad kortos
ar vaigds, ar kavos tiriai leidia suprasti kelias padties prasmes,
ir klausi mogaus (pains ezoteriniai odiai ir i ami gldumos
srvanti imintis jam jau sumai galv), kuri versija jam atrodo ti
krovikesn. "ita kombinacija leidia galvoti taip, o tai ita - anaip.
enklai rodo - is metas palankesnis tavo asmeniniams tikslams, jiems
pirmenyb prie meils reikalus. Neinau, ar tau tai suvokiama . . ."

176

PA S L A P T I N G A E SY B M O G U S

Taip duosi galimyb mogui paiam visk ikloti apie save, o tu tai
pateiksi kaip savo nuomon. Padarysi mog laiming.
Kai neraganausi, laisvalaikio negaik skaitydamas senas burt
knygas. Geriau susirask taikomosios psichologijos knyg ir literat
ros apie kno kalb. J yra ir lietuvikai. Man labai praveria urnalas
"Skeptic" ir Maiklo ermerio (Michael Shermer) straipsniai.
Jeigu tveliai pas tave atves sutrikusi, neinani kur eiti moky
tis atal, pasiirk statistik, kur iuo metu Lietuvos abiturientai
labiausiai veriasi stoti. Bet leisk sveiui paiam papasakoti apie jo
savybes ir galimybes. Gali paiekoti mogaus polinki test ir jais pa
sinaudoti. Jie sumanyti psicholog ir i tikro gali padti.
Kad ir kaip gerai btum imoks burtininko amato, niekada ne
umirk paprast bendravimo taisykli. Bk mandagus. Jeigu yra u
k pagirti - pagirk. Visada sakyk sveiui tai, k jis nori igirsti. Pavyz
diui : "Sutiksi didel meil. Tavo finansiniai rpesiai isisprs, nes
esi darbtus, nepriklausomas ir imintingas mogus." Tokius odius
sakai ne i karto, o kai mogus atsiskleidia.
Btinai paskaityk horoskopus, ir ne kart. Jie raomi meistrikai.
Imoksi kalbti su atjusiais isiburti.
Praj o nemaai laiko, o didioj i meil jo taip ir neaplank? Nieko
baisaus. mons atsimena pranaystes, kurios isipild, o ne tas, ku
rios praov pro al. Be abej o, galbt jam pasakei k nors, kas visai nei
'
tvor, nei miet. Irgi nieko baisa us. Primink jam: juk nuo pat pra
di sakei, kad imtaprocentinio tikrumo nebna. Jeigu sveias gin
ysis, tvirtins, kad suklydai, jam atsakysi (vl ta pati atlaidi ypsena),
kad kalba juk buvo apie tolim praeit - arba tolim ateit. Mandagiai
leisi suprasti, kad klientas turt gdytis dl savo skyltos atminties.
Jeigu itiko nemalonios tylos minut, neturjai, k pasakyti, pa
reikk, kad ryys su anuo pasauliu trkinja. O dar geriau - apkaltink
svei. Pasakyk, kad jis turi labiau stengtis.
Linkiu skms valdant nauj profesij. Joj e bedarbi nebna.

T I B U R T I N I N K U L E N G VA

177

TAMSIOS VIDU RAMI NAKTYS

I K I I N DUSTRIALI ZAC IJOS PRADIOS, I K I ATS I RAN

dant pramonei mons nakt gyveno visikai kitaip negu dien.
Iki pat XVII amiaus pabaigos nakt viesa buvo tik ta, kuri paten
ka pro lang, - vaigdi ir mnulio, jeigu debesys neustoja, taip
pat neiojamos vaks ar lempos. U namo buvo tamsu, eidami tiltu
mons krisdavo up ir danas nusksdavo. Pstieji gatvse turjo
pasirpinti nepakliti po pravaiuojaniais ratais, nes veikai moni
nei mat, nei kreip juos dmes. Kai praeivis, vengdamas lekianio
veimo, bandydavo spaustis prie sienos, jam grsdavo smukti rs
arba bti apipiltam imatomis, tos daugiausia buvo pilamos pro lan
g. Keliautojai ra, kad Paryius neapsakomai dvokia, vjas neioja
deimties tkstani slavyn tvaik.
Tikras Dievo botagas buvo naktiniai gaisrai. "Jeigu liga ar kitos
aplinkybs jus veria palikti nakiai degani vak, pastatykite j
taip, kad iurks negalt pasiekti ir nuversti", - ra to laiko urna
las. Danai gaisrus sukeldavo umig prie knygos skaitytojai, o iui
niai buvo kimti iaudais arba ienu.
Daugelyje miest viduramiais nakt buvo draudiama vaikioti.
Udarius miesto vartus, varpas pranedavo, kad kiekvienas turi grti
namo. Tas, kas nepaisydavo varpo skambjimo, turdavo mokti bau
d. Kai kuriuose miestuose net sandorius nakt daryti buvo udraus
ta, o sudarytos ne dienos viesoje sutartys negalioja.
Apie tai, kad tariamas nusikaltimu mogus viduramiais buvo
kankinamas siekiant igauti jo prisipainim, inome. Kai kuriuose
miestuose tvarka buvo geresn - suimtj kankinti draudiama. Bet
jeigu nusikaltimas bdavo padarytas nakt, tai net ir liberaliuose
miestuose - Vilniuje, Kaune kiek maiau, Klaipdoje - tok tariamj
buvo galima kankinti, u tok nusikaltim buvo baudiama ypa rs
iai. Pilieiai bijojo nakties ir gynsi nuo jos kaip manydami.
Viduramiais, net j pabaigoje, tai yra neseniai, ir miegama buvo
kitaip. Lova vienam mogui arba porai mums atrodo prastas dalykas.
Taiau tada toki prabang galjo sau leisti tik kilmingi bajorai ir ku-

178

PAS LAPTI N G A E SY B M O G U S

nigaikiai. Juk mons ilgus imtmeius buvo labai vargingi. Netu

rjo patalyns, ant vieno iuinio miegodavo 2-4 mons, visi vienoje
patalpoje ir apsikloj vienu uklotu. Taip buvo sutaupoma malk. Ita
lij oje iki iol gyva patarl: "Siauroje lovoje gulkis per vidur." Dabar ji
turi kit prasm, italai net umiro, kaip tas posakis atsirado.
Vedusios poros miestuose paprastai miegodavo atskirai nuo paau
gusi vaik, bet kaimieiai beveik visada - visa eima ant vieno iu
inio. Keliautojai pasakoja, kad daugelyje Europos ali buvo grieta
gulimo tvarka. Vyriausioji dukra miega prie sienos, kuo toliau nuo
dur, tada kitos seserys pagal ami, motina, tvas ir sns, o ariau
dur paaliniai - per mones einantis siuvjas, koks nors to laiko Pa
langos Juz, samdinys ar samdin, o kraiausiai - nakiai priglaustas
elgeta. Vyrai gulsi ariau dur todl, kad jeigu kas upult ar iaip
kas nutikt, galt ginti eimynykius. Taip moterikoji gulto pus
buvo atskirta ir nuo svei, ir nuo siverli.
Napoleono laikais keliavs prancz stiklius akas Luisas (Jacqu
es-Louis) Minitra rao dienoratyje, kad kart, kai buvo priverstas
apsinakvoti pas pastamus, j paguld i krato, eimininkas atsigu
l viduryje, o mona - prie sienos. Norvegijoje buvo kitas paprotys.
Pastoriai mok baudiauninkus, kad eima ne tik privalo miegoti vie
name guolyje, bet miegoti btina sdint. Atsigulti ir umigti pavojin
ga, mok jie mones, gali numirti. Taip daryti baudiauninkai buvo
veriami todl, kad sdom nedaug pamiegosi, tik tiek, kiek btinai
reikia. Taip buvo prailginamos darbo valandos.
Kaimo gyventojai nakiai suvesdavo trob naminius gyvulius. Kai
kur tas paprotys iliko iki ms dien, o Danijos kinink sodybos
danai ir dabar dviej gal - vienas monms, kitas gyvuliams. Taip
juos saugodavo nuo vagi, gyvuliai ildydavo bst, nors ir tada mlas
dvokdavo. Buvo sakoma, kad pienas bus geresnis, jeigu karvs matys
idinio ugn. I tikro taip buvo daroma todl, kad bt ariau vaikioti
priirti gyvuli. Stambieji raguoiai bdavo pririami, nes neinia,
kas j iems nakt aus. Tik kiauls vaikiodavo laisvai. Ties pasakius, ir
dabar raguoi mlu bjaurisi tik ipaik miestieiai. I mlo, molio
ir iaud miinio Ukrainoje ir Afrikoje iki iol drebiamos pirkios. Tas

TA M S I O S V I D U R A M I N A K T Y S

179

daiktas baktericidinis. Arti jo bti sveika. Brit salose ir iaurs Euro

poje sodieiai, rsdami ar drbdami gyvenamuosius namus, darydavo
ni sau miegoti, taip gyvuliams likdavo daugiau vietos.
Keliaujant net pasiturintiems monms danai tekdavo miegoti ne
atskirose lovose. Geras tonas reikalavo, kad miegant drauge, ypa kai
esi svetimas, prisitaikytum prie tos eimos ir tos tautos elgesio taisyk
li. Geras, mandagus lovos kaimynas turi gulti ramiai, nurodytoje
jam vietoje, netempti antklods ant savs, o prie umigdamas palin
kti visiems labos nakties. Taiau tik tada, kai eimininkas pasakys
visk, k jis norjo prie nakt pasakyti.
Tais laikais irgi buvo keliaujama po svetimas alis, buvo spausdina
mi kelioni vadovai, trumpi odynliai, buityje daniausiai vartojam
sakini rinkiniai. Jie domiu kampu atspindi to laiko gyvenim.
Daniausiai vartojam frazi rinkinlyje, ileistame po Pranczi
j keliaujantiems anglams, buvo patariama : " Eidamas lov su mo
gum, kurio visuomenin padtis auktesn negu tavo, kiekvien kart
pirmiausia suinok, kurioje lovos pusje jis miega."
Tame kelioni vadove galima rasti ir toki sakini svetima kalba :
"Pone, js nepakeliamas lovos bendras !" Kitas: "Praau netempti u
kloto savo pus !" Dar kitas: "Praau nesispardyti !"
XVIII amiuje turtingieji m kalbti, kad miegoti bendroje lo
voje nemoralu ir nesveika. Banyios vadovai irgi m taip tvirtinti.
Taiau vidurins klass mons tebesilaik nuomons, kad bendras
guolis neivengiamas ir net malonus. Miegoti alia tau artimo mo
gaus - ar eimynykio, ar tarno, biiulio - savaime teik malonum,
ne vien kad taip buvo iliau ar trko pinig kitai lovai. Buvo saugiau.
mons, kurie dalijosi patalu, tapdavo artimesni, ir anglikas odis
bedfellow, "lovos bendras", kuris dabar vartojamas neigiama, net iro
nika reikme, madaug "a, jie kartu miega", - tada tokios prasms
neturjo.
senovik miegojimo bd negalima irti vien neigiamai. Vie
nas to laiko autorius ra: "Dauguma moni elgiasi natraliai tik
tada, kai eina miegoti. Dien visi atlieka kok nors vaidmen." Kai ne
buvo viesos, tik kokia spingsul, eima ir sveiai atsiguldavo anksti,

180

PA S L A P T I N G A E S Y B M O G U S

bet paprastai dar neumigdavo. Dabar atsigul umiegame per 10-15

minui. Bet kai bdavo ilgai tamsu, sunkiai dirbama, i vis pusi
grs pavojus, mons valand dvi nordavo pasikalbti, pabendrauti.
Tas laikas kartais bdavo net praktikai panaudojamas. Radau tok
pasakojim. Verlus, bet neturtingas jaunuolis negaljo mokytis, nes
turjo dirbti. Nuomojosi kamp. Sugulus vakare, jis iklausindavo
lovos bendr, kuris jo mokykl, ko tas dien imoko, ir taip pats
prapruso.
Be abejo, buvo visaip. Samdins, mieganios vienoje lovoje su ei
mininku, kartais bdavo seksualiai inaudojamos. Dien nam hie
rarchija (kas svarbesnis, o kas stovi emiau) buvo labai grieta, bet
bendrame patale vaidmenimis kartais bdavo susikeiiama.
Nuolatin buvo ir netyiuk problema.

GER I AUS I AS MOTERS DRAUGAS

P E R D I D E L E S I K I L M E S , T O K IAS KAI P KARNAVI MAS,

karalikosios eimos nari vestuvs, Didiosios Britanijos karalien

Elbieta II, jos dvarikiai ir sveiai pasipuoia briliantais, kuri ben
dras svoris dienraio "Daily Post" skaiiavimu 780 kilogram. Net
ir vyrai: jeigu brilianto nra petelikje, turi bti bent rankogaliuose.
Iki pat XIX amiaus Europos jrininkai, iekantys nauj jr keli
ir emyn, papirkindavo Afrikos ir tolim Ramiojo vandenyno sal
vadukus stikliniais karoliukais. Mainais gaudavo ems plot, maisto,
verg ir paneli.
Blizguiai turi kerini jg: daro mog graesn, bent jam taip
atrodo, patraukia kit vilgsnius. mons visada mgo dabintis. Ir
ms pussesers bedions nepraleis rinio menknieklio. Daug
pauki ri, pradedant arkomis, irgi. Tik dabintis nesugeba. Par
sinea lizd kok blizgut, grisi, bet neino, k su juo daryti.
Netoli tenujome nuo urvinio mogaus ir Afrikos karaliuko. Tik
mums reikia, kad papuoalai ne tik iburiuot, bet ir bt brangs.
Dar geriau - labai brangs. Tada jie tampa valdios, takos simboliu.
-

G ERIAUSIAS MOTERS D RAUGAS

1 81

Pigesni, i kritolo ar stiklo, nors bt puiki meninink padaryti ir

aiaruoja, skirti plebjams. Nes magija priklauso nuo ms suprati
mo. Ir Afrikos karaliukai, ir juvelyrini parduotuvi Londone, Pary
iuje ar Vilniuje klientai priskiria vytintiems akmenukams ypating
vert, nors i ties jie jokios verts neturi. Prikabina kain "30 ooo
doleri", tai tiek ir verti.
Atsiranda laki posaki: "Deimantai - visam laikui." Atsiranda
daineli : "Deimantai - geriausias merginos draugas." Atsiranda tra
dicij - suadtuvi iedas btinai su briliantu. Tuo neva viskas pa
sakoma. Kita mada reikalauja deimant lifuoti ne kitaip, o kad bt
dvi pagrindais sudurtos piramids, virutins virus nupjautas. Taip
jis labiau meta atvaitus, tada deimantas vadinamas briliantu.
I tikro deimantas - tik itin kietas skaidrus anglies gabaliukas.
Vandens iplauti jie buvo randami upi vagose Indijoj e, Mrikoje ir
Brazilijoje. Per metus buvo prirenkama pora kilogram. 1870 metais
Piet Mrikoje Kimberlio vietovje deimantus pradjo kasti achtose.
Dabar ikasama arba senuoju bdu surenkama apie 26 tkstanius
kilogram per metus. Pus - Afrikoje.
Tai ne Afrikos turtas, o jos prakeiksmas. Nes ten, kur dideli turtai,
visada atsiranda troktani juos ugrobti, ir ugrobti visus. Esame
girdj ir skait apie bais juodaodi inaudojim "De Beers" kon
cerno kasyklose. Jam priklaus 8o procent deimant gavybos Afri
koje. Pasaulis piktinosi - labai giliose achtose ud gelmi kartis.
Nuolat grs bti ugritiems. Atlyginimai buvo elgetiki. Umirki
te ! Kai 1994 metais Piet Afrikos apartheidas lugo, "De Beers" parda
v kasyklas, dabar turi tik kelias, veriasi daugiau briliant lifavimu
ir urmo prekyba. Tos kasyklos, kurios liko koncerno rankose, nra
joks pragaras. "De Beers" gerai moka savo darbininkams, jais rpinasi.
Leidiama kurtis profsjungoms ir jos turi nema tak. Koncernas
kr ligonines sergantiems IV, AIDS ir kitomis ligomis.
Pragaras ir vergov deimant kasyklose iliko Siera Leonje, Ango
loje, Konge ir Zimbabvje, kur deimant gavyba priklauso vietos va
dukams ar valdiai. O ji - diktatori rankose. Tokiose kasyklose algos
daniausiai ivis nemokamos - darbininkas gaus iok tok udarb

182

PA S L A P T I N G A E S Y B M O G U S

tik k nors rads. Gerai, jei gaus nemokamo maisto. Iekodami bliz
gani akmenuk, mons nardo ir grabalioja upse, kasa tunelius.
Ugriuvus ivengiama laidotuvi ilaid.
Kaltinti u tai, kas darosi Afrikoje, vien buvusius kolonistus bt
per daug paprasta. Kalti ir afrikieiai, pam valdi. Prie trisdeimt
met visokios gaujos ir revoliucionieriai apsiaukliai i tikro kariavo
dl deimant ir aukso. Tada atsirado iurpus pavadinimas "kruvini
deimantai".
Tik 2002 metais pavyko suburti vyriausybes, verslininkus, mo
gaus teisi gynjus, JTO ir priimti nutarim, vadinam Kimberlio
procesu. Jis kontroliuoja nelifuot deimant kilm ir stebi, kad jie
nebt karini konflikt finansavimo altinis. Tie, kurie susitar, lei
diasi kontroliuojami.
Bet yra ali, toki kaip Zimbabvs respublika, kurios preziden
tas Robertas Mugab su panieka atmeta pasaulio kritik ir spjimus,
juokiasi i Kimberlio proceso. Upernai, met pabaigoje, kariuomen
Marangs apygardoje nuud 200 kalnakasi, nepaklususi prezi
dentui diktatoriui. Dabar Marangj e viskas priklauso Mugabei ir jo
kariuomenei. Rausti urvus veriami net vaikai. Laimikis kaip kontra
banda parduodamas Europoje arba arabams.
Tragika. Visose Afrikos alyse, kuriose yra deimant, mons
skursta ir vargsta.

LLS AR GRA UOLS ?

LOTY N AM E R I KO S M I E S T U O S E JAU B EVE I K N E PA

matysi negrai moter. Centrinse miest gatvse, universitetuose,

net vidurinse mokyklose, prekybos centruose, odiu, ten, kur laiko
si vidurins klass mons ir jos jaunimas, ugriebiant ir kvalifikuot
darbininkij, - itisai grauols, ir nebtinai tik nuotak amiaus.
Vyresns irgi susitvarkiusios. Vien i Venesuelos kilo net eios "Mis
Visata" (Miss Universe), penkios "Mis Pasaulis" (Miss World) ir dar
penkios "Tarptautin Mis" (Miss In ternational). Mat yra kelios pasau-

L L S A R G RA U O L S ?

183

lins bendrovs, kiekviena rengia savus groio konkursus, nepripa

sta kit. Skamba kvailokai. Sakysim, "Mis Visata". O k jie ino, gal
kur nors Oriono vaigdyne sukasi panai ms em planeta, o
joje yra dar stabesn grauol. Kokia nors mlynai violetikai alia
ir turi devyniolika koj. Tiek to. Toks j pasaulis - tuias auksini
kaspinli rojus.
Bet grauols, kurios dalyvauja groio konkursuose, prie tai da
lyvavo vietins reikms atrankose, paskui savo alies konkursuose,
paskui pasauliniame. Ten irgi yra ne tik pirmoji vieta, bet ir vicemis,
yra ir dar keli titulai: "Mis Simpatikiausia", kita bus "fotogenikiausia"
ir taip toliau - juk visos tos panos tikros, ne i blizganio popieriaus, ir
j labai gausu. Patrauktum tinklu per koki Venesuel ar Kolumbij ir tinklas bt pilnas.
Lotyn amerikiets visuose konkursuose kasmet uima pirmsias
vietas, tik retsykiais prasiveria kokia nors ind ar iaurs amerikiet.
Bet i kur toks derlius?
Atskleisiu paslapt. Visame pasaulyje moter groiui padeda gydy
tojai - plastins chirurgijos specialistai. Tik Europoje tai praktikuoja
ma retai, Jungtinse Valstijose daniau, bet vis tiek slepiama. Na, tapo
panel aunesn, ir gerai, nereikia nei klausim, nei atsakym.
Lotyn Amerikoje plastins operacijos - o jos labai vairios - jau
tapo tautinio sporto rimi. Jas daro visos moterys - viso kno, apie
jas atvirai kalba ir didiuojasi. Idealus biustas, nenukars pasturga
liukas, jausmingos kvieianios lpos - Piet Amerikoje mirtinai
svarbs dalykai. Daugeliui moter vienintelis bdas prasimuti. Ber
niokai svajoja apie futbolo karjer, o merginos - tik apie skmingas
vedybas arba modelio karjer. Bankai reklamuoja kreditus plastinms
operacijoms apmokti. Galima isimoktinai, iperkamosios nuomos
bdu. Tramvaj ir metro vagon sienos nukabintos klinik reklamo
mis. Mergait pirm krt operacij paprastai daro, kai jai sukanka
penkiolika. Ji jau suaugusi, ir vietoj gimtadienio vents tvai jai duo
da pinig pirmai operacijai.
Ne visada ir ne viskas einasi sklandiai. Upernai mir buvusi "Mis
Argentina". Jai tais launis, bet operacija nepavyko, kilo komplikaci-

184

PA S L A P T I N G A E SY B M O G U S

j. Draugas lidnai pasak: moteris turjo visk, ko tik galima trokti

gyvenime, o mir dl graesnio upakaliuko.
Taiau tai neatbaid kit. To emyno moter meil chirurginiam
skalpeliui turi tiesiog mistin jg. Chirurgo pagrainimai, kuriuos
kadaise galjo sau leisti tik Holivudo vaigds, dabar labai pasisten
gus prieinami visoms. Nosies korekcija kainuoja apie du tkstanius
doleri. Bet bna akcijos, o ne tokiose garsiose klinikose galima rasti
pigiau. Ir ne tik graesn tapai. Pasidarei operacij - ir gali didiuotis,
visiems pasakoti. Rodo, kad neblogai gyveni. Juk vis dlto tai labai
vargingas emynas, didum gyventoj sudaro sunkiai vargstantys
beturiai mons. Ir nusikalstamumas lipa per kratus. Kolumbijo
je, Gvatemaloje, Meksikoje, Brazilijoje - beveik visose alyse yra i
tisi miest rajonai, kur policija nedrsta pasirodyti. Tai nusikaltli
viepatijos. Venesuela pirmauja pasaulyje pagal mogudystes ir pl
imus - bet ir pagal grauoli nuoimt.
Truput keista, nes lotyn amerikiets - maiytos kilms. Beveik
visos turi indn krauj o, emigrant i Europos, atvet i Afrikos ver
g gen irgi. Daugumos moter plats klubai, nedidels krtins ir
plaios nervs. Afrikos paveldas. Todl populiariausios operacijos krt ir nosies korekcija.
Visoki istorij bna tame pasaullyje, kur susiduria moter tro
kimai, pinigai, chirurgija ir reklama.
Neturtinga grauol perujiet Marija Chulija Mantila (Maria Ju
Ha Mantilla) kreipsi ym chirurg Sesar Morilj (Cesar Morillas) ,
papra padaryti j dar graesn. Daktaras per operacijas taip pratur
tj o, kad turi kelis dvarus ir net nusipirko sal jroje. Marija Chulija
paadjo tapti jo reklama. Daktaras operavo jai nos, padidino biust,
virkt atitinkam mediag skruostus ir lpas. 2004 metais Mari
ja Chulija tapo "Mis Pasaulis". Jos kratieiai tiesiog sprogo i laims.
Savo rmuose j prim Peru prezidentas, paskyr garbs ambasado
re. Taiau kilo tarim - gal kart medicinos buvo per daug? Dakta
ras Moriljas prisipaino spaudai: "Tai a j padariau."
Kilo skandalas. Buvo svarstoma, ar groio konkursai apskritai turi
prasm, kai visos gulasi ant chirurgo stalo? Nieko nenutarta, nes tie

L L S A R G RA U O L S ?

185

konkursai reikalingi daugeliui. Su visu pasauliu nelabai pakavosi. Net

karingasis Venesuelos prezidentas Hugas avesas (Chavez) turjo pa
siduoti.
Hugas avesas band kovoti su plastine chirurgija. Pareik, kad ji
yra visuomens nelygybs simbolis, nes neturtingas moterys negali sau
to leisti. Venesuela uvir. Atsirado aistruoli, pasiliusi sukurti fon
d neturting mergin operacijoms elpti. Jau ir to fondo pavadinimas
buvo sugalvotas. Pas mus juoktsi, bet Lotyn Amerikoje j is neatrod
juokingas. inote, kaip turjo vadintis fondas? "Be krt nra rojaus".
Netrukus Venesuelos prezidentas vis dlto nutar nesikiti ke
blius moterikus reikalus. Nes paaikjo, kad ir jo motina neseniai
pasidar plastin operacij.

J UOKO ANATOMIJA
TA S PAT S S4M OJ I S V I E N4 M O G P R I V E R I A I

juoko aaroti, antras tik nusiypsos, treias net nesupranta, kas ia

juokinga. Tautos tuo atvilgiu irgi labai skiriasi. 2001 metais viename
Amerikos universitete buvo kurta "Juoko laboratorija". Praom nesi
aipyti. Juokas labai rimtas dalykas. Platonas ir Aristotelis savo ra
tuose jam skyr daug dmesio. Zigmundas Froidas (Sigmund Freud)
j vadino svarbi psichologini proces katalizatoriumi. O Amerikos
universitetai turi dar keistesni sumanym, ir kartais j ie visai neblo
gai baigiasi.
Riardo Vaismano ( Richard Wiseman) vadovaujama laboratorija
atidar internete dviej dali portal ir pakviet pasaulio mones ben
dradarbiauti. Buvo praoma rayti smojingiausius anekdotus. lyk
ts ar per daug erotiki buvo atmetami, nes sumanymas buvo ne iaip
prajuokinti, o nustatyti, i ko mons juokiasi ir kodl. Dalyviai buvo
praomi nurodyti savo lyt, ami, tautyb ir smoj vertinti balais.
Per metus surinkta didiul anekdot ir j vertinim kolekcija lei
do apibendrinti, kas labiausiai juokina vairias moni grupes, o koks
smojis sukelia tik ypsen. Tyrim apra urnalas "Newsweek".

186

PA S L A P T I N G A E S Y B M O G U S

Paaikjo keli populiariausi anekdotai. Nepasakysiu, kad a mir

iau i juoko, bet gal jums patiks.
klas eina blogai n usiteikusi mokytoja, aikiai nori ilieti ant
mokini savo nuoskaud. Klausia: "Kurie manote, kad esate kvaili,
praom atsistoti!" Po keli sekundi ltai atsistoja vienas berniukas.
Mokytoja klausia: "Manai, kad esi kvailas ?" - "Ne, - atsako tas. - Man
pasidar gaila, kad js viena stovite."
Kitas:
Ar girdjai apie mog, kuris buvo labai ididus, nes per du mne
sius jam pavyko sudlioti dlion, nors ant duts buvo urayta "nuo
2 iki 6 met".
Dar vienas:
Ups krantu eina kvailys ir anapus ups mato kit kvail. aukia
jam: "Gal inai, kaip ki t kra n t pereiti ?" Anas kvailys net nesusims
.
ts atsako: "Bet tu ir taip esi kitoje pusje!"
Tie anekdotukai turi vien bendr bruo: jie nra itin juokingi,
bet mieli, nes paadina ms pranaumo jausm. Klausydamasis to
kio anekdoto mogus nusiypso, jauiasi pakyltas, svarbesnis - jis ne
toks, kaip tas mulkis, kuris vaikik dlion veik per du mnesius,
arba kaip tas kitas, kuris pasiklydo tarp dviej ups krant; ir ne jis
pateko kvail padt kaip ta mokytoja.
Teiginys, kad visiems mums reikia jaustis svarbiems, pakyltiems,
pasitvirtina ir tada, kai kalbame ne apie vien mog, bet apie vis
moni grup ar taut. Anglai mgsta maiktauti apie airius, ameri
kieiai apie lenkus, kuri daug Jungtinse Valstijose, pranczai apie
belgus, vokieiai apie savo tautieius fryzus, rusai apie armnus ir
ydus, lietuviai apie rusus, ypa naujuosius, apie lenkus, vokieius ir
net latvius. Visais tais atvejais galioja taisykl: viena grup stengiasi
pagerinti savijaut kitos grups sskaita.
Man neseniai teko buvoti Ukrainoje - Kijeve, Besarabijoje, Udnie
prje. Ten tikra taut iupinyn: ukrainieiai, moldavai, rusai, vokieiai,
totoriai ir dar kelios. Reikia pasakyti, kad sugyvena taikiai, nesimua.
Galbt viena tos taikos prieastis - negaili ir nebijo poktauti vienas
apie kit. Anekdot per pusdien pririnktum krep. Vien pasakysiu.

J U O KO A N AT O M I J A

187

Rusas ir ukrainietis drauge vejoja ir pagauna auksin uvel. Ru

sas sako: "A didesn is, pirm i du pageidavimai bus mano." Ukrainietis
k darys - sutinka. Rusas sako uvelei: "Noriu, kad Rusijoje nelikt n
vieno chacholo." (Taip truputi iron ikai kartais vadinami ukrainieiai.)
Blimpt, uvel ipildo. "Noriu, kad Rusija bt aptverta aklina keturi
metr siena." Blimpt - ivykdyta. "Na, dabar tavo eil", - ididiai sako
rusas. Ukrainietis klausia uvels: "Tai Rusijoje neliko n vieno cha
cholo ?"- ",Ne, neliko." "lr Rusija aptverta keturi metr siena ?" - "Taip,
aptverta." - "Pilk beton."
Teiginys, kad smojo raktas - siekis bti reikmingesniam u ki
tus, pasitvirtina ir per kit eksperiment, kur atliko Harvardo uni
versiteto psichologai. Jie papra grup yd ir atskirai - grup goj
(neyd) pasakyti savo nuomon apie vairi jiems pateikt anekdot
humoristin vert. Aiku, gojai daugiau juoksi i maiktavim apie
ydus, o tiems labiau patiko, kai mulkiais buvo gojai.
Paskui tiek ydams, tiek gojams buvo pateikiami, atrodyt, nekalti
pamaiktavimai apie kotus, apie j yktum.
Amerikoje kotas eina vandenyno pakrante ir mato i vandens i
lipanti nar. kotas baisiai usirstina: "Kodl man niekas nepasak,
kad i Amerik galima ateiti psiom is ?!"
Tyrjai nustebo, kad anekdotai apie kotus gojams sukelia ypsen,
bet nelabai patinka ydams. Kodl? Paskui suprato. Ironikos strls
kotus nebuvo jau tokios nealikos. Juk ydams irgi prikiamas yk
tumas. Jie pajuto, kad taip kalbant apie kotus, ironijos gali kristi ir
yd adresu, ir jiems nebuvo juokinga.
Kuo labiau smojis arba koks nors vykis pakelia mus ms pai
akyse, tuo jis mus labiau juokina. Jeigu negalus mogus paslys ant
banano ievs ir plosis, turbt niekas nesijuoks, o oks pagelbti. Bet
jeigu visu giu plosis rstus policininkas, atrodys, - nors tai labai ne
gerai, - juokinga. Daugelis arlio aplino situacij kaip tik taip surs
tos. Apskritai, kuo mogus stovi ant auktesns visuomens pakopos,
tuo laidomos j strls mums atrodo juokingesns, nes pasakotoj
ir klausytoj pakelia. Taiau esantys valdioje mons ia nieko juo
kingo nemato. Adolfas Hitleris taip bij ojo humoro savo adresu, kad

188

PA S L A P T I N G A E S Y B M O G U S

net sukr specialius teismus teisti pajuokiantiems Treij Reich.

mons buvo baudiami, jeigu savo un pavadindavo Adolfu.
Smojis atspindi ir sen kaip pati monija rungtyniavim tarp ly
i; ir ta lytis, kuri tampa taikiniu, nebtinai tuo diaugiasi.
Vyrikio vairuojam automobil sulaiko policininkas ir sako jam :
"Ar nepastebjote, kad js mona i r vaikai jau prie por kilometr
ikrito i automobilio ?" Vairuotojas n usiypso nuo ausies iki ausies:
"Ai Dievui! O jau mania u, kad apkurtau."
Projekte daugiausia bals, net 46 procentus, surinko i pirmo
vilgsnio gan paprastas anekdotas.
erlokas Holmsas ir daktaras Vatsonas ivaiavo ikylau ti. Pasi
stat palapin ir umigo. Vidurnakt Holmsas adina Vatson ir sako:
"Brangusis daktare, pairk j vaigdes ir pasakyk man, k matai."
Vatsonas: "Matau m ilijon m ilijonus vaigdi." "Koki i to darai i
vad ?" - klausia Holmsas. "Jeigu yra m ilijonai vaigdi ir jeigu apie
jas, tegul ne apie kiekvien sukasi planetos, tai didel tikimyb, kad
dalis t planet primena em. O jeigu yra nors kelios em prime
nanios planetos, tai kurioje nors i j gali bti gyvyb."
tai Holmsas atsako: "Va tsonai, tu kvailys. Ivada visikai kitokia:
m s palapin kakas pavog."
I pirmo vilgsnio iame pasakojime nra joki varytyni dl pir
mavimo, nra nei tautini, nei lyties skirtum. Utat sumenkinami
abu inomi, visame pasaulyje populiars personaai. Vatsonas nepa
stebjo, kad nra palapins, o Holmsas apie tai informuoja pompas
tikai, pasiptlikai. Nusiypsojome ir pasijutome gerai.
Kitas, irgi apie situacij.
Keleivin io lktuvo pilotas pasikvieia stiuardes ir sako: "Lktuvas
nepataisomai sugedo, krisime po penki minui, esame vir kaln ,
n utpti nra kur. Js patyrusi stiuardes. Eikite pas keleivius, kaip nors
juos uimkite, kad nekilt panikos." Stiuardes eina salon ir sako
keleiviams: "Praau isiimti pasus. Taip, gerai. Dabar atverskite pus
lap su savo fotografija. Taip, gerai. Dabar u kikite nag ir atplkite
nuotrauk. Plkite, plkite, taip sak pilotas. Gerai. Dabar susukite
fotografij plon ttel. Gerai, labai gerai. Dabar kikite t ttel

J U O KO A N AT O M I J A

1 89

ten, kur jums saul nevieia. Greiiau, greiiau, nes lktuvas jau krin
ta. Kai prajus kart sudeg lktuvas, buvo didelis vargas atpainti
zmones.
iuo atveju irgi turime prieast kikenti : mes protingi, saugiai s
dime, tartin oro linij lktuvais neskraidome, be to, suprantame
humor.
Humoras tai ventilis, pro kur ileidiame ms pasmonje su
sikaupusi tamp. Per smoj isikrauna ir stresas, kuris persekioja
vedybas be meils, nevykus seksualin gyvenim, jis net gali padti
veikti mirties baim.
jau 40 met myliu t pai moter. mona mane um u, jeigu kada
nors apie tai suinos.
Ir jauiams tarsi ant pirt gal pasistiep.
V

tt

PAGYROS TINGINYST E I

NASA T Y R B U
drum lktuv pilot, kuriems tenka skristi nakt keliolik valand be
nutpimo. Savaime suprantama, per tokius skrydius po kurio laiko
pilot reakcija sultja. koki nors nauj situacij jie ima reaguoti ne
i karto, o kaip sultintame filme. Paaikjo ir to grsmingo reikinio
prieastis. Pasirodo, juos itinka mikromiegas. Jis trunka vos 3-8 se
kundes, daniausiai atviromis akimis ir paiam mogui nepastebint,
bet sultja reakcija, nebesugebama susikaupti.
Tada NASA gydytojai papra keli skraidani tarp Amerikos ir
Europos lktuv gul leisti vienam, paskui kitam pilotui pamiegoti
40 minui ramioje lktuvo vietoje. Aparatra rod, kad jie miegojo
tik 26 minutes. Kituose lktuvuose pilotai tokios galimybs neturjo.
Baigiantis skrydiui ir likus pusantros valandos iki lktuvo nutpi
mo - tai sunkiausias manevras pilot darbe - visiems buvo udedama
tyrimo aparatra. Pasirodo, laknus, kurie skrydio metu neturjo
galimybs pamiegoti, per tas pusantros valandos, kol lktuvas leidosi,
mikromiegas itikdavo vidutinikai 22 kartus. Madaug kas keturias
A M E R I KO S KO S M O S O AG E N T RA

190

PA S L A P T I N G A E SY B M O G U S

minutes. Prisipainsiu - paiurpau. T, kuriems buvo leista pasn

duriuoti, mikromiegas neitiko n karto. Buvo budrs ir geros nuo
taikos.
Galbt kuris nors skaitytojas gtels peiais: "Tokioje rimtoj e
knygoje - apie mieg !" O kas gali bti svarbiau, ponai, u tai, kas lie
ia mus visus be iimties? Pilot poilsis buvo patvarkytas - o kas pasi
rpins mumis, jeigu ne mes patys?
Informuoju : toliau paengusiose alyse trumpas miegas dien
jau pradedamas pripainti, nelaikomas nei senatvs poymiu, nei
iglebimu. Bilas Klintonas (Bill Clinton) , buvs Jungtini Valstij
prezidentas, per ikilming Martino Liuterio Kingo minjim u
migo sddamas prie televizijos kameras. Jis ramiai paaikino ur
nalistams, kad jeigu dien nepamiega nors deimt minui, bna
nevalus.
Vieni medikai sako : dien norisi pamiegoti galbt todl, kad buvo
persivalgyta arba nakt blogai miegota. Taiau dauguma tyrj tvirti
na, kad dien snustelti btina taip pat, kaip judti ar teisingai mai
tintis. Geriausias laikas - po vidudienio, tarp pirmos ir treios. Tuo
metu hormon lygis ir kno temperatra krinta, organizmo veikla
sultja, sunku susikaupti. Koks ten darbas . . . inoma, galima ko
voti su savo biologiniu ritmu. Prisigerti kavos. Taiau tyrimai rodo,
kad penkiolika minui miego suteikia tiek pat energijos, kiek de
imt stiklini kavos. Ir sveikiau. Galva praviesja, pagerja nuotaika.
Viduremio jros tautos, tenyki miest gyventojai ir artojai jau
tkstanius met daro tok poils - siest, be jos negali gyventi. Ms
organizmas toks pat kaip j.
Bet ne kiekvienas, pasakysite, yra pats sau eimininkas. Ne kie
kvienas gali ssti fotel ar ant sofos pusvaland psti s. Todl ir
kalbame. Ateis laikas - kai kur jis jau atjo - ir vadovai supras, kad
darbuotojo darbe pamiegotas pusvalandis - ne firmos prarastis, o jos
laimtas pusvalandis. Darbuotojas, kuris nekovoja su prastu savo or
ganizmo ritmu, o ramiai pamiega, paskui dirba greiiau ir geriau. Ir
krybini jg atsiranda. Nes miegant smegenys gali jam pasufleruoti
ilgai varginusios problemos sprendim. Ir akys pavalja, tampa aky-

PAG Y R O S T I N G I N Y ST E I

191

lesns - ypa svarbu vairuotojams. Pagerja atmintis - svarbu studen

tams. irdis laiminga. Brit tyrimai rodo : kai mogus pradeda grimzti
siest, jo pulsas sultja, sumaja kraujospdis. Ityrus Graikijos
gyventojus paaikjo, kad tuos, kurie prisilaiko siestos, infarktas i
tinka 3 7 procentais reiau.
Bet yra pora taisykli. Niekada nepradkime siestos po treios va
landos. Ji taps miegu, apsunksite. Ir nereikia daugiau kaip pusvalan
dio. Net nebtina umigti - snduriuojant akumuliatoriai vis tiek
kraunasi.
Pranczijos sveikatos apsaugos ministerija jau pareng instrukcij,
kuri pareigoja visas alies staigas bei mones paruoti slygas ir vesti
miego pertraukas. Nes nustat, kad ir tarnautojai, ir darbininkai, net
parlamentarai ir ministrai dien vis tiek vogiomis bent ketvirt va
landos pasnduriuoja.
Jeigu kas Lietuvoje pasilyt tok statym, bt sudegintas ant
lauo kaip Dordanas Brunas. Mes mgstame plytis. Dar labiau
mgstame vaizduoti, kad ploms.

S USIRINKIM KO MARAS
ESATE LABAI DARBTUS TARNAUTOJAS, DARBI N I N KAS,

menininkas ar studentas, galbt net darboholikas - bet jeigu paklaus

iau, ar jums patinka posdiai ir susirinkimai, ar mgstate juose s
dti? Greiiausiai net nusipurtytumte. Niekas nemgsta posdiauti,
bet niekas to nesako, nes mano, kad bt nemandagu. Be to, visi
ventai sitikin, kad posdi ir pasitarim nemanoma ivengti.
O vis dlto pairkime, kaip yra i tikrj?
Dauguma psicholog jau pripasta, kad susirinkimai, iskyrus
retas iimtimis, - grynas laiko vaistymas. Jeigu padalinyje A kilo pro
blem ir suauksite plai sueig vildamasis, kad kit padalini mo
ns pasakys k nors konstruktyvaus, liaukits. Net ir vis padalinio
A, jeigu jis nemaas, darbuotoj kviesti nra prasms, nebent norite
k nors ikoneveikti ar vieai nubausti. Jeigu reikia k nors sugalvoti

192

PA S L A P T I N G A E S Y B M O G U S

ir nusprsti - pasiaukite tik tuos kelis, kurie gali inoti ieit, ir j

neatskieskite plepiais. Arba net ir gerais, bet reikalo neimananiais
monmis - j ie tik laik praras. Nes yra moni, kurie gali valand
susikaupti prie vienos problemos, kit valand prie kitos - tokia nata
tenka vadovams, - ir yra toki, kuriems vien sibgti reikia pusdie
nio, - tai raytojai, urnalistai, programuotojai, konstruktoriai, aps
kritai visi, kuri darbas - kurti. Jiems pusdienis, net ir pora valand
posdio - prarasta visa darbo diena.
Jau matau rsius vadov ir savinink veidus: "Tamsta silai, kad
a negirdiau liaudies balso?!"
T bals girdti btina, bet didelse sueigose daugiau kalba plaios
gerkls, o ne liaudis. Kita vertus, visi turi teis panekti. Bet tam yra
bendros geguins, jubiliejai. Klausimai geriausiai sprendiami, kai
vadovo jie i anksto gerai paruoti . Sudaromas problem sraas, jis
prie kelias dienas pateikiamas specialistams, paskiriama data ir va
landa. Beje, gerai paruous problem klausimyn gali paaikti, kad
pasitarimo i viso nereikia, utenka atskirais punktais pasikalbti su
vienu arba dviem kompetentingais kolegomis.
Ne visai teisinga bt sakyti, kad posdi ir pasitarim yd mes
paveldjome i praeitos visuomens, i kurios itrkome, nes ten su
sirinkimai buvo btinas dalykas. Tada jie buvo liaudies balso imita
cija. Susirinkimai nieko i tikro nenulemdavo, tik buvo apsimetama,
tarsi jie k nors lemia. Daugi daugiausia - mons turdavo prog
ileisti garus ir nusiraminti, lyg ko nors pasiek.
iuo atveju praeities nekaltinkime. Susirinkim ir posdi buvo
visada, net visavaldi karali ir imperatori laikais - Karnos taryba,
Slaptj patarj korpusas, - nors monarchas priimdavo sprendim
pagal savo nor arba kapriz, o patarjai svajodavo tik apie viena kaip atspti valdovo nor ir j gerai pateikti. Atrodyt, netiktina, bet
ta tendencija persikl ir kapitalizm, nors savininkas, regis, turt
siekti, kad mons, kuriems jis moka pinigus, dirbt, o ne posdiau
t. Donas Linvudas (John Linwood), BBC technologij departamen
to direktorius, neseniai skundsi profesiniam urnalui "Ariel", kad
dauguma atsaking darbuotoj ir ger urnalist pasamdyti dirbti

S U S I R I N K I M KOMARAS

1 93

BBC sistemoje todl, kad j kvalifikacija labai aukta, ir jiems gerai

mokama. "A gaunu, - pasak jis, - beveik 250 tkstani svar ster
ling per metus (tikrai dideli pinigai, pasakiki, su niekuo Lietuvoje
nepalyginami A . ) , o per nuolatinius posdius beveik nebelie
ka laiko savo pareigoms atlikti, net gerai apie jas pagalvoti. Posdiai
man - katastrofa. O kai k nusprendiu daryti, inau, kad tai btina,
nes esu kvalifikuotas, bet privalau apie tai aikinti nieko nenutuokian
tiems monms, sitikinusiems, kad jie irgi turi dalyvauti procese."
BBC visuomenin organizacija, ne privati, bet ji veikia kapitalis
tinje terpje ir, atrodyt, galt i jos ko nors imokti, - jeigu bt i
ko mokytis. Deja, visi serga panaia liga.
Apskaiiuota, kad daugelyje moni 20 procent darbo umokes
iui skirt l ileidiama umokti u posdiuose sugait laik,
u kur niekada nebus atidirbta.
Geresni ms laik vadovai supranta, kad tai liga, yda, ir bando
surasti nuo jos vaist. Prancz dienraio "Le Monde" redakcijoje
susirinkimai vyksta patalpoje, kurioje nra kdi, - posdiaujama
stovint. Ilgai niekas neusipleps, kai kojos prads linkti per kelius.
JAV aviacijos bendrovs "Delta Airlines" direktorius Riardas ( Ri
chard) Andersonas posdi kambaryje reng skambut, kuriuo gali
pasinaudoti bet kuris dalyvis, kai kuris nors kalbtojas usiplepa,
nueina lankas arba ginai tampa per daug karti. Amerikos auto
mobili milins "General Motors" eksporto skyriaus virinink Su
zana Doerti (Susan Docherty) posdi salje neturi savo nuolatinio
krslo. Per kiekvien posd sdasi vis kitur, taip bandydama teigti
kolegoms, kad jie turi prasti prie permain ir netiktum.
Psichologai ir patyr darbo organizavimo specialistai laikosi nuo
mons: kad ir kokios smojingos bei novatorikos, tos visos priemo
ns nepads, nes jomis mginama gydyti ligos simptomus, o ne pai
lig. J nuomone, reikia i viso atsisakyti susirinkim ir posdi,
juos pakeisti kitomis bendradarbiavimo formomis.
Tokio teiginio irgi negalima suabsoliutinti. Yra veiklos srii, kur
posdio esm - nuomoni susidrimas ir balsavimas, kai sprendi
mas priimamas bals dauguma. Tai parlamentai, savivaldybi, prie-

194

PA S L A P T I N G A E S Y B M O G U S

iros tarybos, teismai, ypa prisiekusij. Bet daugumoje kit srii,

toki kaip gamyba, pedagogika, posdiai - grynas gaitas.
Tai kodl jie tokie gajs? Kodl dauguma vadov negali be j i
siversti?
mogus, kuris turi teis suaukti susirinkim, danai naudojasi ta
teise parodyti, koks jis svarbus. Visai neretai - parodyti paiam sau,
koks jis svarbus, nes vadovus danai suima abejons. Dalis ef aukia
susirinkimus nordami perduoti pavaldiniams svarbi informacij,
nors labai skmingai galima j iplatinti elektroniniu patu, negai
tant darbo laiko. Yra toki ef, kurie rad laisv valand prisimena,
kad seniai i arti nemat bendradarbi veid, - na ir aukia susirinki
m ar pasitarim.
Bene daniausiai posdiai aukiami tada, kai efas - galbt drau
ge su artimiausiais padjjais - jau prim sprendim ir tik nori j
formaliai patvirtinti. Arba pasidalyti atsakomybe, jeigu paaiks, kad
sprendimas buvo nevyks ir nepasiteisino.
O kaip nuobodu posdiauti ! Lauke saul, gal malonus vjelis,
gal melancholikai sninga, o tu turi sdti. Uuolaidos nuleistos, kad
tave visai atskirt nuo laisvs ir gyvenimo. Jeigu galt, virininkai
iaudyt net irkianius virblius, o tu turi sdti, vaizduoti, kad
klausaisi temps dmes.
Kadaise buvo madinga vadinamoji "smegen audros" teorija. Neva
kai susirenka suinteresuoti mons, kai jie sikariuoja, aukia vienas
per kit, gimsta geros idjos. Skamba graiai. Kai buvau redaktorius,
a pats patikjau ta teorija ir keliskart buvau sukls viso kolektyvo
"smegen audr" kokiai nors problemai isprsti ar paiekoti drsaus
ir originalaus temos sprendimo. Apiuopiamo rezultato nebuvo - o
tikras darbas redakcijoje sustojo beveik visai dienai. Kai dabar rimti
specialistai msi analizs, ar tikrai vieno mogaus smegenys suadi
na kito mogaus smegen aktyvum, paaikjo, kad ne ! Bryje mo
nms kyla maiau ger sumanym, negu tiems patiems monms
dirbant atskirai. Kita vertus, jeigu pas virinink susirenka trys keturi
tos paios srities specialistai ir be riksmo ar lenktyniavimo sigilina
problem, gali ieiti gerai.

S U S I R I N K I M KO M A RAS

1 95

Turbt greitai nepavyks poddi ivis ivengti, tad bent pasiai

kinkime, k daryti, kad jie duot daugiau naudos. K pataria darbo
organizavimo iminiai Vakaruose?
sitikink, kad nra kitos ieities, tik susirinkimas. Teiginys "Mes
pirmadieniais visada susirenkame" yra beprasmis.
Paruok posdio plan. Kuo daugiau padarysi iandien, tuo ma
iau bus gaitama rytoj. Ir atskira pastraipa - ko reikia pasiekti?
Plan perduok visiems dalyviams dien prie susirenkant.
Dalyvi neturi bti daug, daugiausia dvylika. Ir imok netempti
laiko - jeigu baigsi per deimt minui, bsi posdi Napoleonas.
Neleisk, kad posdis tapt ataskait rinkiniu. Kol dalyviai vienas
po kito pasakos, kiek daug jie padar, kiti gai laik. O jeigu nori i
noti, kas k padar, pasikalbk su kiekvienu atskirai.
Nepaksk nepunktualumo. Prasidjus posdiui, geriausia ura
kinti duris ir nekreipti dmesio beldim. Kit kart inos. Nes yra
moni, kurie visada vluoja - posd, miias, vestuves. Jie nemo
ka bti punktuals, nes bijo likti nepastebti. Tik patys apie t savo
baim neino. Atkreipkite dmes - visada vluoja tie patys mons.
Atimk visus aisliukus: neiojamieji kompiuteriai udaryti, telefo
nai ijungti. Arba dalyvauji posdyje, arba ne.
Ta nelaimingoji valanda kada nors baigsis, bet tu, efe, neumirk
kit dien isiuntinti visiems dalyviams protokolo kopij. Tame pro
tokole privalo bti du dalykai: kas nutarta ir kam paskirtos kokios
uduotys. Gal tada, - nors labai abejotina, - i posdio bus iokios
tokios naudos.

ANGELAI SU RAGIUKAIS
KO K I A M O GA U S P R I G I M T I E S E S M ?

Pasiut, link kariauti. Egoistai, amini nesubrendliai, pasakyt

daugelis mokytoj ir tv. O jeigu pairtume rimtai, mokslikai?
Vaikai i prigimties link bendrauti ir padti kitiems. inoma, kie
kvienas padaras privalo bti ir egoistas, jeigu nori likti gyvas. Bet mo-

196

PAS L A PT I N G A E SY B M O G U S

gus turi gimt nor padti. Kai pusantr met vaikas mato suaugus,
ne savo eimos mog, kurio rankos uimtos ir jis negali atidaryti dur
ar pakelti nukritusio laikraio, - oka padti. Tai gimtas instinktas,
nes irykja ankstyvame amiuje, tvams dar nepradjus mokyti
mandagaus elgesio. Jis bdingas visiems maiems vaikams nuo sal
Ramiajame vandenyne iki Niujorko dangoraii ar Mumbajaus l
n. Informacij maiukai irgi suteikia noriai. Met sulauks vaikelis
pirtu parodys, kur yra nukrits daiktas, jeigu suaugs vaizd uos, kad
negali rasti. impanzs - atvirkiai, nieko viena kitai neparodys.
Tvams kartais gali atrodyti, kad j vaikas nelinks bendradar
biauti. Bet tokie vaikai beveik visada noriai bendradarbiauja u nam
dur. Tvai nustebs, kai klass aukltoja ar kno kultros mokytojas
girs j atal kaip labai draugik, mokant bendrauti. Galbt tas vai
kas namie su kuo nors kariauja.
Augdami vaikai darosi irankesni, kam padti, o kam ne. Jie prade
da suprasti, kad turi ne tik paisyti grups interes, bet ir kitus versti
j paisyti. Jeigu jiems parod, kaip aisti aidim, ir ateina nauj okas,
kuris mgina aisti kitaip, vaikai prietaraus. Kai kurie labai garsiai.
Madaug nuo trej met vaikas bus geras tam, kuris buvo geras jam.
Pritapimo esm - bti geram kitiems. Vaikai imoksta, nes jie nori
bti grupje.
Vaikams bdingas ir sveikas egoizmas. Tvams tenka stengtis, kad
polinkis bendrauti imt vir. Tai pasiekiama pavyzdiu, o ne pamo
kymais, ne tuiais odiais "bendrauk", "pagalvok apie kitus". An
tropolog nuomone, instinktas bendrauti, palaikyti vienas kit, net
pamaitinti kit susiformavo labai seniai, kai ms proprotviai dar
buvo mediotojai, vejai, maisto rinkjai. Nes tik briu galima sume
dioti stambesn vr. Ir varyti uv guot seklum arba spstus.
inoma, laimikiu tenka dalytis, bet verta - net renkant gamtos pro
duktus. Sakysim, vieni purto med, kiti renka vaisius, treti diovina ar
nea saugykl, dar kiti gina nuo keturkoj konkurent.
Taip per milijonus met formavosi mogus. Bedions to nedaro.
impanzs net ir drauge k nors sugavusios nemoka pasidalyti. Tik
peasi.

A N G E LA I S U RAG I U KA I S

197

Taip ir kalba atsirado. mogus imoko savo silpnybes paversti sti

prumu. Nes bendradarbiavimas, savo primityvi trokim "man, tik
man" ugniauimas pasirod labai naudingas. Atsirado darbo pasi
dalijimas tarp vyr ir moter. Vyrai atnedavo daugiau maisto, bet
suprato, kad naudinga jo duoti moterims, kurios padarys laimik val
gom, vaikus augins.
Kitas ingsnis - imokti bendrauti ne tik savo giminje, bet ir su
kaimynais. Imokome bti malons vieni kitiems net nebdami gimi
naiiai, nes kitos ieities nebuvo. Bet bti maloniam - ne vien ypsotis
(irgi tik mogaus savyb), gal dar emai lankstytis. Tikrai malonus tik
tas, kuris bendrauja, kuris sijauia kit mog ir jo emocin bsen.
Tai vadinama empatija. imtai tkstani met itreniravo ms gi
min, dieg instinkt, kad be empatijos nieko nepadarysi. Bsi arba
skurdiu vieniium, arba paprasiausiai si.
Empatija yra automatikas atsakas, jo kontroliuoti mes nesugebame.
Kai vaikas ibga paskui kamuol judri gatv ar upje apsiveria vej
luotas, mes aukiame pakraup, okame vytis svetimo vaiko, plaukti
gelbti nepastam vej, kartais patys stame. Nesugeba sijausti
kito bsen tik psichopatai, visikai sudir mons ir tie, kuriems
operuotos ar paeistos smegenys. Bna, tai atsitinka dar vaikystje.
Empatija tapo gimtu jausmu, ms biologine prigimtimi, pats
mogus negali jos atsikratyti. Ai Dievui ! Tai ir yra monijos viltis.
Jeigu mus valdyt tik ideologijos, politins teorijos, nacionalizmas,
prietaringos religijos - jau seniai btume vieni kitus sud. mogaus
irdyje ir taip visada grumiasi grio ir blogio pradai. Nuo to, kuris lai
mi, atsiranda arba Motina Teres, arba Stalinas, Hitleris.
Nors ms prigimtis visuomenika, mons ne vis laik bna
malons vieni kitiems. Kartais reikia imtis priemoni bendrijos ken
kjams sudrausminti.
Kasdien skaitome spaudoj e apie gerus darbus. Kakas grino su
rast pinigin su pinigais, kakas igelbjo vaik i deganio namo.
Tv pavyzdys? Religija? Kultra? Visa tai turi reikms, bet tik tiek,
kiek sustiprina pagrindin neurobiologin instinkt bti geram. Ins
tinkt, kur gijome per ilgus evoliucijos metus.

198

PA S L A PT I N GA E SY B M O G U S

Tai neprietarauja religijai. Galbt Dievas mums atsiunt evo

liucij.
Kai ruoiams pasielgti blogai, nuskriausti kit mog, ms gal
voje automatikai sijungia seniausios smegen struktros, siunia
nemaloni jausm bangas. Jauiame pasibjaurjim ir kalt. Bet kai
padarome kitam k nors gera, esame apdovanojami teigiamais poj
iais. Ir kai matome k nors darant ger darb, ir kai niekik - k
nors muant, mus uvaldo stiprs jausmai.
Bet kartais, sako psichologai, sikia smegen iev ir pakia ki
tokius argumentus. "Jeigu pavogsiu, gerai udirbsiu." "Jeigu trenksiu
jam ak, ilgai mane atsimins." gimtas barjeras neatlaiko, lta. Ta
iau net tada dorovs mechanizmas veikia. Pavyzdiui, vagies pro
fesionalo smegenys diktuoja, kad jis ne per daug diaugtsi grobiu,
siunia jam neigiamus jausmus. Jis supranta, kad laimikis nevarus.
Daniausiai skuba jo atsikratyti neimintingais, ms poiriu, b
dais : ukasa ar paslepia taip, kad pats umirta kur, prageria per kvai
las orgijas. Nustatyta, kad kyininkai elgiasi panaiai - geria brang
alkohol, nors nelabai j mgsta.
Nusikaltli pasaulyje priimta, kad nevari pinig negalima au
koti Banyiai. Prostituts maist vaikams stengiasi pirkti u bedarbs
paalpos pinigus. Savo amat u udirbtus skuba ileisti brangiems dra
buiams, niekniekiams, narkotikams, nors kartais nelieka pietums.
Yra iimi, bet sin turi bema visi mons. Tas jausmas ne
apsakomai stiprus. Jis yra vienas svarbiausi ms istorij os ir kult
ros varikli. Indulgencijas Banyia pardavinjo XIII-XVI amiuje,
iki Liuterio. Bet kas yra indulgencija? Sumoki pinigus Banyiai, ir
tavo nuodms atleistos. Indulgencij os buvo vestos, kai pritrko
pinig Florencijos veniausiosios Mergels Marij os (Santa Maria
de Fiore) katedros statybai. Turtuoliai mokjo auksinmis moneto
mis, o vargams buvo sukurtas kis: "Mokk gra arba du, ir tavo
siela engs dang pro perlinius vartus." mons norjo bti va
rs, dori, gerai jaustis. Visi tada buvo tamss, bet siek praustis - ir
siel palengvinti.

A N G E LA I S U RAG I U KA I S

1 99

Protestant mokymas sako : "Turtk, kiek gali. Tai reikia, kad Die
vas tau padeda. Bet mokk dalytis su kitais. Tik naudingas visuome
nei mogus gyja dvasios ramyb."
Musulmon tikyba, kaip ir katalikyb, ragina beturius remti tie
siogiai. Protestantai XIX amiaus pabaigoje nusprend, kad pasaul
geriau taisyti remiant vietim, mokslo tyrimus, kultr. Endriu Kar
negis (Andrew Carnegie) pastat ir reng 2500 bibliotek visame pa
saulyje. Alfredas Nobelis, dinamito iradjas ir patrank gamintojas,
savo turt paliko prestiinms Nobelio premijoms. Donas Rokfele
ris (John Rockfeller), nors baisus yktuolis, irgi negaljo atsispirti
mogaus prigimiai. Jo nuodms nebuvo tokios jau baisios - slap
ta susitardavo su bankininkais ir geleinkelio bendrovmis, gniud
konkurentus. Tapo didiausiu turtuoliu pasaulio istorijoje. To laiko
dolerius perskaiiavus ios dienos kursu, turjo 318 milijard. Taiau
sulauks 6o met pajuto poreik didum turto panaudoti garbingiems
tikslams.
Pasaulis pilnas universitet, bibliotek, koncert sali, stipendij
paangiems ir kitoki ger dalyk. Viskas i suaukot fond.
Ms laikais mons netapo blogesni. Per pasaul keliauja vajus:
"Nenumirk bdamas turtingas. Tai nemoralu." Pradjo Bilas Geitsas
(Bill Gates) , "Microsoft" krjas, atidav visus savo milijardus pa
dti Afrikai. Prie jo prisidjo Vorenas Bafetas (Waren Buffett) , kitas
i pai turtingiausi pasaulio moni. 99 procentus turto paskyr
labdarai.
2010 met pabaigoje prie j prisidjo dar 57 Amerikos milijardie
riai. Sutar taip: i karto nebtina atiduoti vis pinig . Nebus kaip pa
naudoti. Bet vieai sipareigojo paskirti kilniems tikslams ne maiau
kaip pus savo turto, ir tai padaryti pirmu komiteto, kuriam vadovau
ja Geitsas, reikalavimu.
Tai daro ne tik seniai, pavarg nuo gyvenimo ir prabangos, bet ir
visai jauni, praturtj per pastaruosius por met ir dar nespj tur
tu pasidiaugti. Tarp j liuteronai, ateistai, judjai, katalikai. Markas
Cukerbergas (Zuckerberg) ir Dastinas Moskovicas (Dustin Mosko
vitz) , internetinio bendravimo svetains "Facebook" krjai, parei-

200

PAS LAPTI N G A ESYB M O G U S

k : "Kam laukti savo karjeros pabaigos ir duoti tik tada, kai tiek daug
galima padaryti jau dabar."
Vis dlto nebloga moni gimin. Ne tarp vilk gyvename.

NELYGYB U DO
KA I P B T I T U RT I N GA M I R D IAU GT I S GYV E N I M U ?

Mums toks klausimas gal net galv neateina, bet isivysiusiose Va

kar valstybse mons j sau labai danai uduoda. Nes nelygybs
pasaulyje vis daugiau. Vieni negali pasigerinti gyvenimo, kiti negali
jiems padti. Baim apm visus, neaiku, kas bus. Daugja agresi
jos, plinta psichins ligos. Paaikjo, kad visuomens stabilumui vien
ekonomikos augimo neutenka. Nelabai svarbu, kiek mogus vienoje
ar kitoje alyje udirba. Daug svarbiau, ar udarbiai toje alyje daug
ma apylygiai, ar tarp turtingj ir varg gili praraja.
Pirmiausia tai lieia sveikat. Galime udirbti dvigubai daugiau, bet
ne bsime sveikesni, jeigu negyvename visuomenje, kur tarp moni
pajam nra labai dideli skirtum. Tas pat, jei kalbsime apie gyve
nimo trukm, psichines lig:1s, smurt, narkomanij, mogudystes.
ia neturiu omeny nedideli skirtum, 10-30 ar kiek daugiau procen
t. Kalbame apie milinikus, tkstani procent skirtumus.
Jeigu palyginsime nelygias visuomenes su daugma apylygmis,
pamatysime, kad pirmose mogudysi deimt kart, psichini lig
tris kartus daugiau. Galimyb atsidurti kaljime ten eis kartus di
desn. Liguistai nutukusi moni ten tris kartus daugiau - bet ne
tarp turtingj, o kitoje visuomens dalyje. Net neratingumas rykiai
laipsniuotose alyse didelis. Nordami inoti, kodl esant panaioms
gamtos slygoms ir geografinei padiai viena alis laikosi geriau u
kit, pairkime, koks jose lygybs laipsnis. Ir tursime atsakym.
Jeigu Jungtins Amerikos Valstijos savo alyje sumaint nelygyb
iki keturi labiausiai egalitarini valstybi - Japonijos, Norvegijos,
vedijos, Suomijos - lygio, pasitikjimas ja iaugt keliasdeimt kar
t - tiek pasaulyje, tiek pai jos piliei. Pagert ir kiti gyvenimo

N E LY G Y B U D O

201

kokybs rodikliai. Amerika labai turtinga, bet nepilnamets mergai

ts ten gimdo dvigubai daniau, o gyvenimas trunka 4,5 met trum
piau negu Japonijoje.
Manome, kad kuo turtingesn visuomen, tuo geriau j i tvarkosi.
Klaida. Diduma btent turtingiausi visuomeni turi daugiausia pro
blem, jeigu kontrastas tarp gyventoj sluoksni labai didelis. Dau
gumoje civilizuot ali vandentiekis ar ulinys, stogas vir galvos jau
ne problema. mons ten nort valgyti maiau, o ne daugiau. Pirm
kart istorijoje neturtingieji labiau nutuk u turius. Kylant visuo
mens turtingumui, pasitenkinimo gyvenimu rodikliai (yra tokia s
voka) ne gerja, o atvirkiai - maja.
Reikalai rimti. Pasaulio turtingieji prijo labai ilgo istorinio kelio
gal. Toliau nra kur. JAV nesugeba isprsti joki savo vidaus pro
blem.
Pavelkime Lietuv. Gatvs ir keliai pilni ger automobili. Kaip
gerai, graiai, o danai net madingai rengiams ! Kaip valgome ! Ke
liasdeimt tkstani kasmet atostogauja usienyje. Dingo baim,
niekas ms niekur neive, nereikia vergauti svetimiems.
O ar lengva rasti patenkint mog? Visi niurna, lyg i tikro bt
tap blogiau. Neinia ko tikdamiesi renkame valdi keistuolius.
Pus milijono emigravo iekodami geresnio gyvenimo, pateko dar
didesn, dvigub nelygyb.
Plaiajame pasaulyje nelygyb naikina vis gyvenim, tiek tur
ting, tiek varg. Turtingasis nra garantuotas, ar jo vaikas gerai
mokysis, ar nebus prievartaujamas, ar nesigriebs narkotik. Neturtin
guosius spaudia piniginiai rpesiai. Tuose sluoksniuose daug vieni
i, daug ir nepilnamei motin. Vaikai i neturting eim daniau
nebaigia mokslo, nes jiems mokslas atrodo dalis turtingj pasaulio,
kuriam jie, kaip ir j tvai, niekada nepriklausys. Kai matom iimt,
stebims: " irk, i kokios sunkios eimos, o kaip gerai mokosi ! Gal
net universitet stos!"
Smurtas - visuotinis reikinys tarp nepasiturini eim jaunimo,
nes jie jauiasi nepelnytai nuskriausti. Neranda kito kelio - tik kelti
siaub aplinkiniams.

202

PA S L A P T I N G A E S Y B M O G U S

 monija evoliucionuoja. Ukreiamosios ligos valstybse, kur pa

siektas auktesnis civilizacijos lygis, nustojo bti svarbiausia miri
prieastim. J viet um ltins ligos: irdies ir kraujagysli, kraujo
ir vys. Vis XX ami buvo siekiama pagerinti gyvenimo higien buvo kovojama su nikotinu, alkoholiu, netinkamu maistu. Teisingai
buvo daroma. Taiau tik dabar pradedama suprasti, kad viso to pa
grindas yra stresas. O stresas susij s su padtimi, kuri uimi visuo
menje.
Buvo manoma, kad infarktas - virinink liga, nes j peius slegia
didel atsakomyb. Statistika rodo visai k kita. emiausias staigos
rangas - kurjeriai, sargai, sekretors - nuo infarkto mirta tris kartus
daniau negu virininkai. Tik i mirtis labiau pastebima. emutinis
sluoksnis patiria daug didesn stres, nes jauiasi nevertintas, o vis
tiek turi maloniai ypsotis, pirmas sveikintis.
Nelygyb labai triukminga. Pairkite jaunimo br - kiekvie
nas skuba kaip nors pasirodyti. Kiekvienas vaizduoja kietuk, nors
danai savim abejoja. Tai irgi stresas, ir jis nuolatinis.
Buvo manoma, kad nelygyb ir tarpusavio rungtyniavimas - kapi
talizmas - sukr pasaulio vertybes, tai dl jo taip suklestjo mokslas,
technika, medicina. Irgi tiesa. Bet privati nuosavyb, taip pat ir ga
mybos priemoni privati nuosavyb - vienas dalykas, o laukinis kapi
talizmas - lipimas vienas kitam per galv, savanaudikos taisykls ir
statymai nepaisant, ar mogus gals igyventi, ar ne - visai kitas. Jis
pratingas.
Mums Lietuvoje jau reikia pasiirti, kur link einame. Mitas, kad
skurdas ir badas - iradim motina. Egalitarinse alyse - Japonij oje,
Suomijoje ar vedijoj e - iradim ir dideli mokslini atradim nuo
imtis daug didesnis negu bet kur kitur.
Nes apylygse visuomense prarandama maiau talent, didesnis
kiekvieno mogaus produktyvumas, didesnis ir nuoirdesnis patrio
tizmas, susiklausymas. Tai Skandinavijos ali skms prieastis.
Amerika irgi ne visada buvo tokia kontrastinga. Atvirkiai. Lygy
b buvo pagrindin jos vertyb. Ji pradjo vengti tos svokos, o paskui
m j niekinti, kai lygybs k pasivog komunistai ir melagingai

N E LY G Y B U D O

203

ra savo vliavas. Itikus Didiajai krizei ir Ruzveltui (Franklin Ro

osevelt) paskelbus New Deal - nauj socialini ekonomini reform
program, - nelygyb Jungtinse Valstijose vl buvo gerokai suma
jusi, kitose valstybse irgi. Paskui, devintajame prajusio amiaus
deimtmetyje, atjus valdi Reiganui (Ronald Reagan) ir Teer
(Margaret Thatcher), visuomens briaunos paatrj o.
Mes gerbiame tuos du lyderius - komunizmo traikytojus, j iems
visada bsime dkingi. Bet savo alyse jie iabojo laukinius mustan
gus, kurie veim pasiutusiu greiiu nea bekele, ir veimas jau pra
deda byrti.
Ypa pastaraisiais metais. Amerikos visuomen aikiai serga. Kali
fornijos valstijoje nelygybs laiptai patys staiausi, virus siekia dan
g, apaia - pragar. Ir k ten matome? Kalifornijoje teko pastatyti
tiek daug kaljim, kad jiems ilaikyti valstija ileidia daugiau negu
auktajam mokslui.
Dordui Buui nuirdiai esame dkingi. Jis priglaud mus po
NATO sparnu. Bet savo alyje jis ved mokesi lengvatas turtingie
siems. Rezultatas? Per savait Amerikoje nuaunama vidutinikai 200
moni. Milijonas per pastaruosius keliolika met. Daugiau negu
dviejuose Amerikos karuose. Didiojoje Britanijoje per Teer laikotar
p kalini padaugjo 4,5 karto.
Jeigu atsiranda didelis turto skirtumas, mons nustoja suprasti
vienas kit.
Ar js sugebate sivaizduoti save "bomo", kuris nakt rausiasi
iukli dje, vietoj ? Turbt ne, nors js, tikkims, - padorus mo
gus. Vergvaldysts laikais ir negr kani niekas nesuprato. Vergval
diai buvo padors mons, dievobaimingi, geri tvai savo vaikams.
Bet dl juodaodi buvo tikinjama: "Jie kitokie."
Bt pavojinga atiduoti nelygybs problem rankas vien politi
kams. Negali ji bti ir vien socialdemokrat nuosavyb. Taip, Skan
dinavijoje jie pirmieji suprato problem ir jos msi. Todl Leninas j
taip nekent, vadino socialidavikais. Nes gerindami proletar gyve
nim socialdemokratai slopina j revoliucin kart. Leninui ne mo
ni gerov rpjo, o revoliucija. Socialdemokratai pagludino atrius

204

PAS LA P T I N G A E SY B M O G U S

kampus, laimjo visose Skandinavij os alyse, ir i tikro, bolevizmas

ten prarado bet kokius ansus. Socdemai pradjo naujj politik, bet
ji buvo per daug gera, per daug skmingai priimta, kad ilgai ilikt
kaip j monopolis. Jau senokai visose Skandinavijos alyse valdo de
iniosios partijos, bet niekam ten neateina galv griauti gerovs pa
mat - nestai visuomens laipt.
Lietuvos turtingieji tokie tapo neseniai, dar nespjo atsidiaugti
turtu. irdies gilumoje ne vienas j baiminasi : ar tikrai, ar taip viskas
ir liks? Kokia ia dar parama kitiems, man paiam reikia atsidti juo
dai dienai.
Ypa kad kai kuri turtj imo pradia nebuvo visikai teista.
Emigracija, kaip ventilis garams ileisti, iek tiek veikia. Bet tik
sulig laiko. Pairkite, kaip balsuoja ms mons. Per kiekvienus
rinkimus neproporcingai daug bals nusinea kokie nors nauj i, egzo
tiki veikjai - arba paslaptingi verslininkai, arba dainininkai, komi
kai, dabar jau net brjos. Nauj i veidai graiai kalba ir daug ada.
Tai nesibaigs gerai, jeigu nebus rytingai pasukta socialin alies
politika. Jos negalima atiduoti vien rksniams rankas.
Ne tik dl atjautos, ir ne i baims. Dl savo pai ir vis ms
sveikatos.

GIRTAVIMO E P I DEMIJA EURO P OJE

E U RO P OJ E A L KO H O L I Z M AS JAU E P I D E M IJ A . N E T I

ktina, bet kai kuriose alyse ji labiau paplitusi negu Lietuvoje. Prasi
djo masiki girtuokliavimai dalyvaujant tkstaniams jaunuoli.
Lietuvos spaudoje kartais pasirodo inui, kad ms policija su
laik turistus ar sporto sirgalius i Didiosios Britanijos, nes j ie elgsi
nepagarbiai - lapinosi ant prezidentros kampo ar kokio nors mums
svarbaus paminklo. Daug chuliganikumo atvej ir spauda praiop
so - okiai ant stal, blevyzgos, kibimas prie moter. Bar ir resto
ran eimininkai stengiasi tokius dalykus nuslpti, be to, kaltininkai
paprastai atlygina nuostolius.

G I RTAV I M O E P I D E M I J A E U R O P O J E

205

Nurimkite, vyrai. Mums dar sekasi, pas mus toki vyki nedaug.
Vis Europ utvind alkoholis ir girtuokliai. Niekas neino, kaip, ko
kiomis priemonmis su tuo reikiniu kovoti.
Ypa utvind Didij Britanij. Pradkime nuo tos alies vart,
Londono Hitrou ar Getviko oro uost. Ankstyv ryt ia suvaiuo
ja keleiviai skristi vairias Europos ir viso pasaulio vietas, stato savo
vilganius, auktos klass automobilius milinikose keli aukt
stovj imo aiktelse. Automobili klas neturi nieko bendra su j
keleivi ar vairuotoj klase. Taip, dalis keleivi - paprastos eimos
su vaikais, taiau tose paiose tikrinimo eilutse triukmauja grups
jaunuoli - raudoni, kraujo pritvink veidai ir sprandai, vulgarios ta
tuiruots. Jie utvindo pus Europos. Sd lktuv toliau paslapia
geria, kimba prie moter. Chuliganikai elgsis visas atostogas, nes
nieko daugiau neino ir nemoka, tik trypti diskotekose, - atsitiktinis
seksas, mutyns ir pagirios. Anglai jau turi od jiems pavadinti yobo. Tik nepamanykite, kad tai koks nors slavikas odis ar darinys,
ne ! Jis reikia kaip tik tai - pakvaits girtuoklis. Daugiskaita bt yo
bos. Jie kartais keliauja kaip turistai, kartais kaip futbolo sirgaliai, bet
tikroji j kelioni prieastis viena - prisigerti. Britai skrenda Ams
terdam, Ispanij ar Baltijos alis todl, kad ia alus gerokai pigesnis.
Tik tai juos ir traukia.
I girt triukmingumu labiausiai pasiymi darbinink jaunimas,
bet nereikia apibendrinti ir apsirikti. Be saiko geria, nors triukmau
ja tyliau, ir vyresni, ir pinigingi mons. Moterys irgi. Prajusi liep
dvi girtos brits, aukdamos: "Mums reikia gryno oro !" ir grasindamas
degtins buteliu, upuol lktuvo palydov ir deimties kilometr
auktyje mgino atidaryti lktuvo duris. Lktuvui teko tpti avariniu
bdu. Panos buvo suimtos.
Graik Zakinto saloj e persigrs mir nepilnametis bernas i An
glijos, o keliolik brii vietos teismas nuteis u atvir prostitucij:
graiame papldimyje jos dalyvavo vieoje oralinio sekso olimpiado
je - kuri susps daugiau.
Ispanijos Tosa de Maro kurorte, kur gerai ino ir lietuvaiiai, pa
augl ispan paskambino tvams ir papra pagalbos. Ji lank kalbos

206

PA S L A P T I N G A E SY B M O G U S

mokykl, dstytojai buvo i Didiosios Britanijos. Bet mergaitms

teko slptis mediniame namelyje, nes trys mirtinai girti britai band
jas iprievartauti. Atskubjusiai policijai mergaits papasakojo, kad
dstytojai i j reikalaudavo pinig alkoholiui.
Graikijoj e britas nukando barmenui nos, kai tas pareikalavo, kad
sveias ieit. Daugelyje kurort triukmas nenutyla iki treios ke
tvirtos valandos arba iki auros.
Nra ko stebtis, kad Graikijos ir Ispanijos valdia pradeda bri
t chuliganams taikyti princip "Jokio pakantumo". Policijai duotas
sakymas sulaikyti britus net tada, kai jie dar nepadar nusikaltimo,
o tik triukmauja, nusirenginja, vemia. Lyg ir diskriminacija. Vo
kieiai irgi girtauja, taiau daug reiau pakliva policijai, ir beveik
niekada nepakliva pranczai, slavai ar Baltijos ali pilieiai. 2010
metais Ispanijos cypse buvo udaryti du tkstaniai girt Britanijos
piliei - tredaliu daugiau negu 2009 metais. Daug, bet bkime tei
singi : kasmet Ispanij aplanko 15 milijon brit. Aretant nuoimtis
nedidelis.
Jis bt keliolika kart didesnis, jeigu ispan policija i tikro tai
kyt "Jokio pakantumo" princip. Bet ueig ir bar savininkai per
municipalitetus spaudia policij irti kit pus arba kartais net
patys sumoka u sveius baud. Nes britai palieka daug pinig.
Negalima sakyti, kad niekas nieko nedaro. Didiosios Britanijos
usienio reikal ministerija paskelb praneim, pavadint "Apie
brit elges usienyje". Brit konsulatas Graikij oje iplatino plakatus
apie girtavimo pasekmes ir pavoj bti iprievartautai, juk danai
alkohol pilama migdomj vaist. Brit kelioni agentr susivie
nijimas kreipsi ueig Graikijoje ir Ispanijoje savininkus ir papra
nevilioti klient vakarais silant "drinkus" (grimus) u pus kainos,
skelbiant "laimingas valandas", tada geriama pusveliui, ir panaiai .
Suprantama, dl t visoki triuk kasa pinig nepraranda - atsiima
vliau, kai klientas jau nieko nemato ir nieko nesupranta.
Nei propaganda, nei raginimai, nei praymai kol kas nelabai te
padeda. protis gerti iki nukritimo - binge drinking, sutrumpintai
bind, senas brit protis. Didiosios Britanijos medik draugijos
-

G I R TAV I M O E P I D E M I J A E U R O P O J E

207

duomenimis, paiose Brit salose per pastaruosius deimt met pa

dvigubjo mirusi nuo per daug igerto alkoholio. Viena i prieas
i - brit aludse (pabuose) maai valgoma. Bet alaus bokalai ten
pripildomi aibikai, skuriniais siurbliais. O kai britai atsiduria u
sienyje, j iems atrodo, kad geria beveik veltui.
Turi takos ir tai, kad tipikoje brit eimoje jau nra drausms,
vyresnij niekas neklauso.
Britai ne tik usienyje girtauja nenuosaikiai . Savo alyje irgi. Ame
rikos urnalas "Newsweek" rao:
Prasideda savaitgalis. Itrok spdi jauni Londono gyventojai
susirenka Pikadilio aiktje prie An tero paminklo - senovs Graikijoje
buvo toks nelaim ingos meils dievas. Oras dvelkia marih uana ir alum.
Soho naktiniai klubai Vest Ende jau atsidar. Netrukus visi pasuks j t
pus. Netoli ten ueis - kilometr ar du, ir ten liks iki ryto. Eidami visi
aukia, rkia, kaloja. Gatves kerta nepaisydam i raudonos viesos,
transportui neleidia pravai uoti. Taksi, autobusai stovi jstrig.
Policija nereaguoja. jeigu n usprst k nors daryti, turt suimti
keliolika tkstani pagrusi moni.
Ateina pusiaunaktis. Prie teatro "Odeon" kakas vem ia, du gjai
sustoj vidury gatvs buiuojasi, du arabai sportiniame feraryje vaiz
duoja, kad nori juos suvainti. Kai neigsdina, ilipa i automobi
lio, ploja, gjai juos - musulmon us! - vaiina degtine tiesiai i butelio.
aligatviai jau nukloti buteli duenomis ir vmalais. Kartkartmis
gavusi praneim atvaiuoja greitoji pagalba. Surenka tysanius be
smons.
Ketvirt ryto Londono centre vis dar grstis. Bet jau maiau riks
m, kai kurie barai usidaro, policininkai pradeda reguliuoti eism ir
mandagiai kalbinja mieganius olje keltis ir eiti namo.
et nusidriekia eils metro. Taiau blaiviam mogui tuo metu
vaiuoti metropolitenu tikrai nelengva - aplink girti paaugliai, kas
nors riaugja, visada kam nors pasidaro bloga.
Dar prie deimt met penktadienio vakar po spektaklio kuria
me nors Siio teatre buvo galima usukti bar. Dabar po spektaklio

208

PA S L A P T I N G A E S Y B M O G U S

gatve nepraeisi. Visur nauji barai, tirta minia, sudauyti buteliai ir

stiklins, papiltas alus.
Perskaiiau, k paraiau, ir susimsiau. Faktai, apie kuriuos pa
pasakojau, visikai tikri. Bna dar blogiau. Bet nepagalvokit, kad
visa Didioji Britanija prasigrusi. Geria daugelis, beveik visi, vyrai ir
moterys, bet prisigeria iki smons netekimo, skandalus kelia, aps
kritai gyvulikai elgiasi tik nedidelis nuoimtis paaugli ir jaunuoli.
Tai - triukmingoji mauma. Koks tas nuoimtis, kokio diduma ta
triukminga degradavusi mauma - sunku apskaiiuoti. Tiesa tokia:
Londone keli imtai bar ir aludi, bet kas vakar tik deimtyje ar
penkiolikoje vyksta riaus, kurias turi sikiti policija.
Visa Europa serga alkoholizmo liga. Atvaiavusiam i Jungtini
Valstij arba i Azijos, juolab i musulmonik krat, atrodo, kad
pakliuvo bekrat girtuokli susirinkim. Europos Sjungos visuo
mens nuomons tyrimo inybos " Eurobarometras" duomenimis, 24
procentai brit, 23 procentai dan ir suomi per vakar igeria dau
giau negu penkis kupinus stikliukus degtins arba penkis bokalus
alaus. Rekordas priklauso airiams. 26 procentai j gerdami kaskart
prisigeria iki smons netekimo.
Vyriausybs bando visokiais bdais kovoti su tuo baisiu reikiniu,
bet kol kas nelabai skmingai. Kai kur visai udrausta alkoholini
grim reklama. Kitur pradjo drausti juos pardavinti degalinse, o
parduotuvse vedamos apribojimo valandos. Britai vl svarsto - gal
barai turi usidaryti n valand vakaro, kaip anksiau, o alkoholio por
cijos turi bti sumaintas?
Visa tai maai bepadeda, nes santykinai alkoholis vis pinga. Taip,
jis darosi brangesnis, bet udarbiai auga greiiau. Ir atsiranda nauj
grim, kuriuos jaunimas, o kaip kitaip, btinai turi imginti.
Tai " Kalimoo" - kokakola su raudonuoju vynu, arba "Gyvats kir
tis" - sidras, alus ir degtin. Kai kur alus jau pigesnis u mineralin
vanden. Ueig savininkai nepaprastai iradingi, siekdami konku
rencinje kovoje pritraukti klientus. Visada turi labai pigi grim,
be pamint, skelbia ir kitokias akcijas. Sakysim, sumoki deimt eur

G I R TA V I M O E P I O E M I J A E U R O P O J E

2 09

ir gerk kiek nori. Arba tokie aidimai kaip "dantisto kd": savanoris
sda ant kds, o aplinkiniai jo praiot gerkl pila stiprius grimus
tol, kol anas nudrimba. Tas aidimas Anglijoj e jau udraustas.
Taiau jaunimui ir tai atrodo per brangu. Jie organizuoja girtuo
klikas ventes. Pranczijoje jos vadinasi aperitif Senas, padorus o
dis, bet dabar jo reikm kita: kur nors aiktje ar parke susirenka
minios jaunuoli ir vaiindami vienas kit prisilaka iki ems graiby
mo. Susiaukia per internetinius dienoraius ir SMS inutmis. Girt
mini sunku suvaldyti, o nubausti nra ko. Neaikus organizatorius,
arba jo i viso nra.
Ispanijoje panas susibrimai vadinasi botellones, nuo odio bo
telia - butelys. Atsineama pigi grim - gazuoto vandens, degtins,
vyno, sumaioma plastikiniame maielyje, jis pakabinamas medyje
arba laikomas ikeltas rankoje, pra duriama skylut - ir gaudyk iurk
l. Tai vadinama "temen papeti". Kai paaikjo, kad botellones at
eina daug nepilnamei, tokios fiestos miestuose buvo udraustas.
Tada jos persikl umiest, laukus. Gerai bent tiek, kad maiems
vaikams sunkiau ateiti.
Bet atsirado kvailas rungtyniavimas - kuris miestas pritrauks
savo pakrat didesn botellon. Pernai paskutins varybos vyko
tarp Granados ir Sevilijos. Laimjo Granada - susirinko 12 tkstani
troktani prisigerti ko paklius. Sevilijoje j buvo perpus maiau.
Ispanijoje, Pranczijoje ar Italijoje toki dalyk anksiau nebuvo.
Pietiei, kurie visada mokdavo igerti saikingai, btinai ukandant,
tose alyse niekada nepamatydavai girt. Ukrt iaurieiai, mgs
tantys stiprius grimus. Turi reikms ir pigus transportas bei visokie
tarptautiniai festivaliai, kuriuose alkoholis liejasi upmis.
Pernai Vokietijoje per "Meils parad" vyko baisi tragedija - uvo
keliasdeimt moni. Diduma minios buvo girta.
Kosta Brava, Viduremio jros Katalonijos pakrant, smoningai
kvieia triukmingus iaurieius. Lietuviams neblogai inomas ma
as miestukas Loret de Maras jau turi 200 restoran, 100 viebui,
so diskotek. Viskas i betono, ryt be dideli nuostoli galima nu
plauti.

210

PA S L A P T I N GA E SY B M O G U S

Kaip tokiame kontekste atrodo Lietuva?

Ne taip jau blogai, nors rankas sau i nevilties lauome ir nor
tume, kad bt geriau. " Eurobarometro" duomenimis, ileidiame
alkoholiui didesn nam biudeto nuoimt negu lenkai, bet maesn
negu latviai ir estai. Taiau prisigeriame iki smons netekimo da
niau negu estai, latviai arba lenkai. Tuo atvilgiu mus gerokai lenkia
Suomija, Airija, Didioj i Britanija. Vienodai laikoms su belgais.
Apie Rusij patikimos statistikos " Eurobarometras" neturi.
Europos piet gyventojai "nulta" labai retai.
Kokias ivadas galima padaryti? Blogai. Tragika. Tai visikai aiku.
Bet ne beviltika. Europa visada mokjo nugalti epidemijas. Siaut
marai, choleros, iltins, vis atmain gripas - veikme.
ios epidemijos pavojus dar ne iki galo suprastas. Jis tik aikja.
Pamatysite - netrukus susigriebsime. Ir atrasime domi bd tai
epidemijai nugalti.

G I R TA V I M O E P I D E M I J A E U R O P O J E

211

L I N K J I M A I I AT E I T I E S

S U DEGINKIME ANT LAU GEN BURTININKUS

J U O D O S I O S T U L P S B UVO I V E ST O S A P V I E I A N T

kobaltu gelton tulpi lauk. Tai sukl gen mutacij - prigimties

pokyius. Selekcininkas eksperimentavo keliolika met, tarsi bad
pirtu dang, kol jo tulps pajuodo - bet buvo sveikos, graios, tarsi
aksomas. lr vis tiek jis neinojo, kokius genus paveik kobalto spindu
liuot. Jis buvo kaip mediotojas uritomis akimis, audantis ka
kur skraidanias varnas.
Panaiai aklai mons medioja nuo neatmenam laik. Gudres
nis urv gyventojas pastebjo, kad varpini oli sklas galima val
gyti i karto, o kitas, grdingesnes, verta iluktenti, pasti, ir iaugs
daugiau grd. Tokie buvo pirmieji selekcininkai. Tada juos vadino
magais, burtininkais. "Matai, jo lauke viskas daug geriau auga. Ai
ku, raganius." Bet taip pradti sti rugiai, kvieiai ir kitos grdins
kultros.
iuo metu n vienas mogaus auginamas augalas ar naminis gyvu
lys nra toks pat, koks buvo prie penkis imtus ar deimt tkstani
met. Nepasikeit tik gyvats, kai kurios uvys ir miko grybai. Bet
laios ar uptakiai, kuriuos valgome, - jau selekcinink darbas, o kai
kurias uvis, tokias kaip pangasija, sukr mokslininkai, kryminan
tys vienas ris su kitomis ir siekiantys ivesti toki, kuri greiiau auga

213

ir duoda didesn naud. Sakysim, veidrodinis karpis. Jis beveik neturi

vyn, todl gindamasis nuo aplinkos iaugina stor poodini riebal
sluoksn. Bet be mogaus pagalbos gamtoje jis, toks rambus ir riebus,
neturt ans ilikti.
1972 met Nobelio taikos premija buvo paskirta Normanui Bor
laugui, kuris ived kviei r trumpu storu iaudu, - nuo audr
negula, o varpa stora, gausi grd. Jis atrinko labai derlingus kvieius
ir juos sukrymina su emagiais. O kodl jam paskyr Taikos, ne
koki kit Nobelio premij? Todl, kad sots mons, soios tautos
gyvena taikiau.
Galbt pastebjote, kad Lietuvoje kiauliena jau retai turi stor la
ini sluoksn, anksiau laikyt didiausiu augintojo pasididiavimu.
Dabar kiaulienos onin turi daug daugiau raumen. Tai irgi veisli
kryminimo - msing su greitai auganiomis ir liesomis - rezultatas.
Dirbdamas su gyvuliais ar grdinmis kultromis, selekcininkas
gali tiktis iki savo amiaus pabaigos pamatyti rezultat. Mediai kitaip. Jie auga ilgai, vaisius pradeda no kinti vlai, ir galutin atrankos
bei kryminimo rezultat pamatys tik ankai. Jeigu lenk profesorius
epanas Pienionekas (Szczepan Pienizek) nebt sikis obels
genamo struktr, neturtume sulting, skani obuoli nei Kal
doms, nei Velykoms, nei kasdienai iem ir pavasar. iaurs Euro
pos obuoliai buvo vidutinio dydio arba mauiai, j iev plonut.
Malonu, bet vaisius greitai genda. Senos ms obelys auktos, isi
kerojusios. Grau dainuoti "obelis kur augalota", bet surinkti derli
nekratant medio, vadinasi, vos nenaikinant vaisi, buvo nelengva.
Profesorius pakeit obels gen om, ir turime obelis, kurios iauga grei
tai, bet ne k auktesns u mog ir jau po ketveri penkeri met
veda vaisius. Toki obel jau yra ir Lietuvoje. Dar ne viskas gerai, jos
toliau tobulinamos, bet kai dabar verslininkai atskraidina obuoli i
piet, ms rinkoje jie jau susiduria su kieta vietine konkurencija,
daugiausia i Lenkijos, kuri, tik pamanykite, tapo stambia vaisi au
gintoja. Ai profesoriui. inoma, graudu irti ms tradicinius
obuoliukus, kurie kartais bna visai neblogi, su tokiais iaugame,
kitoki net nesivaizdavome, o dabar guli krvomis net nuo ems

214

L I N K J I M A I I S AT E I T I E S

nepakelti, n praeivis neims, Anyki vynininkams irgi ne visada

silysi. Mums Lietuvoje tenka mokti u tai, kad ne mes, o kiti pa
ang daro spariau. Psiasis automobilio nepasivys.
Selekcininkus mons supranta, todl j nebijo. mons bijo gen
ininieri. T, kurie eina trumpesniu ir greitesniu keliu, kiasi pat
organizmo prigimties kod. Gen visuma - tai dviguba organini
rgi spiral, siliukas, gldintis lstels branduolyje. Jis toks ma
as, kad gen nematom net pro paius galingiausius mikroskopus.
Galim matyti tik geno viet chromosomoje - lstels branduolyje.
Toks neapsakomai maas daiktas, bet mogus imoko j karpyti, paa
linti vien dal arba kelias, terpti kitas. Stebuklas ! Genetinis kodas yra
universalus vis gyv organizm pasaulyje - ir bakterij, ir moni, ir
krokodil. I j galima daryti nauj mezgin, ir naujas organizmas bus
kitoks. Tokiu bdu netrukus bus gydomos visos ligos.
Kadangi genetik darbas paprastam mogui visikai nesupranta
mas, sunkiai parodomas - tai j ir bijo. O ko bijome, to nekeniame.
Taip buvo nuo ami aminj. Kasmet pasirodo bent po kelis kino
filmus apie iprotjusius mokslininkus, kurianius visokias pabaisas.
Vien apie Frankentein kiek prikurta. Deimso Bando nesibaigian
ioje serijoje irgi apstu mokslinink maniak. irime su malonumu.
Kodl?
Tokie filmai glosto ms savimeil. "A nors nemokytas, bet toki
dalyk nedarau. Vadinasi, a normalus, nesu atsiliks." Taip mstant
gyventi lengviau.
Todl visame pasaulyje kilo didiulis judjimas prie GMO (gene
tikai modifikuotus organizmus) , n kiek ne maesnis negu judji
mas prie ems atmosferos atilim. Tarsi atilimas nebt gamtos
jg aislas. Toje neva kovoje prie ems atilim rimti geografai,
meteorologai nedalyvauja, tik politikai - jiems reikia bals, ypa jau
nimo. Kovojant, tiksliau, neva kovojant su atilimu, maiau kreipiama
dmesio kit, labai tikr pavoj - tar. Net ir susirpins atilimu
pilietis nepasivarys numesti patvorio tuios kokakolos skardins.
"Kas ia tokio, viena skardin", - pasiteisins, ir ms eerai, ups,
pievos, pamiks, mikai pilni tui dui, sudilusi padang,

S U D E G l N K l M E A N T L A U G E N B U RT I N l N K U S

21 5

popieri, buteli. Jrose plkauja pusiau apnuodytos uvys, prisirij

plastikini maieli vandenynuose mirta delfinai - maielius jie pa
laiko medzomis.
Protesto prie GMO dalyviai tie patys - energingi politikai ir siel
vartaujantis jaunimas. Rimt biolog tokiuose sjdiuose nra. Nes
jie ino ties.
Bet kodl genetiniams pakeitimams prieinamasi net paiu auk
iausiu lygiu? Prieinasi vyriausybs, ypa Vokietijos, kur valdi ar
tja alieji, Europos Sjungos vadovyb.
Vis ta pati neinomybs baim. Siaubas, mus lydintis nuo tam
sybs laik. Kakas sugalvojo, kad genai gali "itrkti" - lyg tai bt
iurks, o jie net ne bakterijos; arba apkrsti - ir katinas iaugs dram
blio dydio. Arba kad vartojant GMO produktus mums iaugs uode
gos. Brit geltonoji spauda choru ugiedojo, kad apatini baltini
i modifikuotos medvilns dvjimas "gali" sukelti krties speneli
v. Niekas nepateik joki rodym. Niekas j net nepra. Bet jau
kaip ir tiesa.
Amerikoje ir Kanadoje auginami GMO ryiai, kuriuose yra beta
karoteno, provitamino, sauganio nuo apakimo, ir ryiai, praturtinti
feritinu - tai baltymas, kuris padeda kaupti gele, saugo nuo anemi
jos. 2002 metais Zambij itiko sausra. Derlius uvo. Amerika pasiun
t j iems kelis laivus su modifikuota soja ir kukurzais. Bet zambieiai
laivus net uost atsisak sileisti. Atsisak bandyti atsistus grdus,
atlikti kokius nors tyrimus. Geriau mirs badu. Dabar t kultr skl
sigijo Iranas. Jo nesukontroliuosi.
Nauji GMO produktai kelerius metus daug kart tiriami laborato
rijose, duodant pelms ir iurkms arklikas dozes, paskui stebint j
palikuonis ir palikuoni palikuonis. Retsykiais bna pakitim. Tada
tiriama toliau - kodl atsirado pakitim? Gal per daug privalg? Gal
maai juda?
Vyriausybs daugeliu atvej ino teisyb, bet bijo rinkj. Teta
Apolinarija, Idrio miestelio autoritetas, ne balsuos u t partij, kuri
nebus prie GMO, ir kitus ragins nebalsuoti. Ji girdjusi, kad tokie
produktai labai pavojingi.

216

L I N KJ I M A I I ATE I T I E S

Tai priveria vyriausybes veidmainiauti. Briusel irgi - is paskel

bia, kad nuo 2014 met GMO bus visikai udrausti. Tetul Apolina
rija patenkinta.
ia pat priimamas nutarimas apie moratorium - tai yra nutaria
ma kol kas to nutarimo nevykdyti. Nes GMO sustabdyti negalima,
kaip nesustabdysi ups bgimo. Kuriam laikui galima tik utvenkti.
Jau seniai gyvename su GMO. Kaip buvo gautas insulinas? mo
gaus genai, kurie ms organizme atsakingi u hormono insulino ga
myb, buvo terpti bakterijos genus. Milijonai sergani cukralige
gali normaliai gyventi. Skiepai nuo kiauli gripo irgi tik itaip galjo
bti staigiai pagaminti. Dabar GMO vaist gaminama daugiau negu
bet koki kit. To ne tik niekas nekritikuoja - ragina mokslininkus
atrasti greiiau ir daugiau nauj vaist !
iuo metu mokslo pasaulis ugniaus kvap stebi Kreigo ( Craig)
Venterio eksperimentus Amerikoje. I vairi skirting bakterij
gen, kaip i dlions plyteli, jis bando sukurti visai nauj, iki iol
nebuvusi gyvybs form. Anksiau buvo veriami mutuoti - keisti
prigimt - jau esantys organizmai. Venteris bando sukurti tai, ko nra
ir niekada nebuvo - bakterij, kuri gamins vandenil, varios energijos
altin. Kas toki bakterij pagamins, aplenks visus kitus.
Bet nereikia laukti Venterio bakterijos. Jau dabar GMO keiia
pasaul. Sukurti organizmai, kurie godiai ryja naft. Kai vyksta ne
laim - nafta isilieja i tanklaivio ar nesulaikomai ima vertis i gr
inio, kaip neseniai atsitiko Meksikos lankoje, nuskendus "British
Petroleum" naftos platformai, - tie organizmai ibarstomi jroje, ir
po keli savaii - varu. Pritrk maisto organizmai sta, juos pra
ryja planktonas, mailius, arba jie tampa negyvu dumblu. Beje, Lietuva
viena i pirmj sukr tok produkt ir j eksportuoja.
okolade ir visuose ger ri saldainiuose modifikuoti produktai
sudaro ger dal. Kadangi t mediag patys negaminame, juos tenka
importuoti ir mokti deimt kart brangiau.
JAV ir Kanadoje - ten modifikuoti maisto produktai plaiai varto
jami - teismus buvo paduota keliasdeimt tkstani skund. Neva
vartojant GMO produktus ir gaminius kakas susirgo alergija, kitam

S U D E G I N K I M E A N T L A U G E N B U RT I N I N K U S

217

gim vaikas su negalia, treiam nusilpo regjimas, buvo dar kitoki

skund, ir visi reikalavo kompensacij. Skund autoriai samdsi ge
riausias advokat kontoras. N vienas skundas nebuvo patenkintas,
nes n vieno nepavyko pagrsti. Atvirkiai. Medviln dabar daugiau
siai modifikuota, todl jos gamini atsirado daug ir jie pigs. Bet jeigu
vengdami modifikuotos medvilns (o i kur inosime, modifikuota ji
ar ne?) vl griebsims sintetini drabui, ypa baltini, kurie i tikro
kaupia elektros krv, sveikatai galime pakenkti.
Bet kodl, paklausite, toks triukmas pasaulyje, jeigu taip viskas
akivaizdu? Su giliu lidesiu tenka pripainti: mons tebra kupini
fobij ir kitoki baimi. N kiek ne maiau negu prie imtus met.
Atsiradus pirmiesiems traukiniams, prie garve turdavo joti
raitelis ir trimituoti, kad visi bgt nuo pavojaus. Karvs neva utrk
davo, gimdavo ligoti vaikai. Tik tada laikrai tiraas buvo du trys
imtai egzempliori. Pamoksl klausytoj irgi ne kain kiek. Dabar
televizija pasiekia milijardus, koks vienas ar penki itrimitavo visam
pasauliui, ir daryk tu su jais k nori.
Profesorius Stefanas Malepis (Malepszy) , irgi kaimynas lenkas,
ved agurk gen, kuris biologikai sintetina saldum. Iaugo agur
kas, 20 tkstani kart saldesnis u cukr, be to, nelabai kaloringas,
netukinantis - ir be blogo metalinio prieskonio, bdingo sintetiniams
saldikliams. Tai revoliucinis atradimas. Taiau urnalas "Polityka"
pranea, kad Lenkijos valdia bijo, neleidia auginti. Japonijoje irgi
buvo ivestas toks agurkas. Valdia ten irgi neleidia jo platinti.
Bijo - ko? Kad saldusis agurkas itrks, nuuoliuos per laukus ir
susiporuos su kopstu?
Gali bti vienas kitas nelaimingas atsitikimas - kaip vaiuojant
traukiniu ar automobiliu. Bet dl to neatsisakome automobili, ge
leinkeli ar lktuv. Be abejo, kontrol privalo bti, ir labai grieta.
Bet kontroliuoti turi tik tie, kurie supranta, k daro, ir kurie moka
kontroliuoti, o ne vien drausti.
Pastu mokslinink genetik. Maai yra protingesni ir apdaires
ni u juos moni. Daroma ir labai egzotik eksperiment. Saky
sim, diegti akvariumo uvytei vytjim sukelianius genus. Atrodo

218

L I N K J I M A I I AT E I T I E S

labai graiai, bet tokia uvyt negali turti palikuoni. Eksperimen

tuojama. Bandymai trunka ilgai, jie labai brangs, tad bijoti, kad bus
iaugintas dramblinis katinas, - tas pat, kaip bijoti, kad sibgjs
garveys pakils dang. Be to, genetikai turi ribas. Kol kas nediegsi
kiaulei imtakojo gen ir neiauginsi bekono su imtu kumpi.
Lietuva laikosi Europos Sjungos nuostat. A buvau genetik la
boratorijose. Primena kaljim: arvuotos durys, seifai. Imamasi vis
apsaugos priemoni, kad modifikuoti organizmai nepabgt aplin
k, kol jie dar nepatikrinti. Deja, patikrinimo terminai - kada jau u
teks tikrinti - labai neaiks. Prieastis ta pati - netikrumas, baim.
Vis dlto ms mokslininkai io to pasiek, ypa sodininkysts ir dar
ininkysts srityse. Ivesti saldumu pasiymintys pomidorai, emoms
temperatroms atsparus rapsas ir cidonija - panaus svarain vaisius.
Bet dl protest, dl nesuprantani moni protest ms genetik
darbai prislop. Viskas daroma tik laboratorijose, laukus modifikuo
ti augalai neileidiami. Nors tu sprok.
Konsultavo dr. V. Kleizait ir doc. T. esnien

MA I STO JAU TRKSTA

Vos P R I E DVI D E I M T M ET BUVO MAI KTAUJAMA:

jeigu "kada nors" kinai prads valgyti daugiau ryi - kasdien nors
vienu iupsneliu daugiau negu dabar, ryi pasaulyje pritrks.
Taip ir atsitiko. Kinai ir indai (irgi milijardas moni) jau pradjo
trupuiuk geriau valgyti. Vieni sukramto daugiau ryi, kiti iek tiek
daugiau paplotli i kvietini milt - mes juos inome kaip "Azijos
duon" arba kaukazietik pavadinim lavaas, be tos duonos jie ne
sivaizduoja jokio valgio, panaiai kaip mes be savo duonos.
Dar ne visi ten geriau gyvena. Sakysim taip: tik kokie penki imtai
milijon kin ir madaug tiek pat ind. Kiti, kaip ir anksiau, badmi
riauja. Bet tie, kuri gyvenimas pasitais, valgo ne tik vienu paplo
tliu ar iupsniu ryi daugiau, jie jau nori nors kart per tris dienas

M A I S T O J A U T R K S TA

219

vitienos gabaliuko, kas ketvirt dien kiaulienos paragauti, gal dar ir

uvies. O auginamiems gyvuliams, paukiams ir tvenkini uvims
kasdien reikia paaro ir lesalo.
Kai ms eiminink Lietuvoje nueina parduotuv ir mato, kad
maisto produktai brangesni negu vakar, o vakar buvo brangesni negu
uvakar, j i siunta, dairosi, kuriai ia finans ministrei, o gal ministrui
pirmininkui galv nusukti.
Taiau tie mons nelabai kalti . Visame pasaulyje pradjo trkti
maisto produkt, o ivada gali bti tik viena - visi maisto produktai
brangsta ir brangs toliau. Visai nesvarbu, kad mes, Lietuva, usi
auginame grd utektinai. Jeigu kainos pasaulio birose pakyla,
grdai eina tenai, kur brangiau, ir tu, mogau, nieko nepadarysi.
Lietuvoje, ems kio krate, dar nieko. Yra produkt, kuriuos ne
lengva iveti, bet alims, didum maisto perkanioms usienyje, peilis po kaklu. Upernai arab alyse kvieiai pabrango dvigubai.
Egiptas - didiausias pasaulyje kviei pirkjas, importuotojas. Da
nai pasiskaitau portal "Asiatimes-chinese. com" (o tie interneto ste
buklai: vos Honkonge leidjai dj o straipsn, ir t pai minut a j
skaitau) , taigi "Asia Times" atkreip dmes tok paprast, bet ne
vis pastebt dalyk: kvieiai Egipte 2010 metais pabrango beveik
dvigubai, todl ten revoliucija, ir jos negaljo nekilti. Pus suvartoja
m kviei Egiptas perka usienyje. O puss jo gyventoj pajamos vos penki litai per dien. Ir geriau ten nebus, nra i ko geriau bti.
Mubarak nuvert, gerai, sukius buvo, koki reta. Bet nepavydiu
tam mogui, kuris bus irinktas nauju Egipto prezidentu. Juk jis ne
padarys stebuklo.
Be abej o, su policija musi ne varguoliai, o nusivyls ir gyvenimu
labai nepatenkintas jaunimas. Protestai Egipte ir Tunise nebuvo alka
nj maitas. Jauni arabai nori darbo viet. Apsivietusi, kvalifikuo
t specialist yra milijonai, bet Artimj Ryt ekonomikos struktra
tokia, kad kvalifikuoti mons nereikalingi, ir jauni arabai tinkam
darb gali rasti tik Europoj e ar Amerikoje. Parako statinje buvo jau
seniai, pabrangimas buvo tik kibirktis, o j skl Azijos gyventojai,
pradj valgyti daugiau ir geriau.

220

L I N K ] I M A I I AT E I T I E S

Grdai negaljo nepabrangti, nes iauginti vienam kilogramui

jautienos reikia septyni kilogram grd. Azijos mons jau iek
tiek praturtjo ir gali sau leisti brangiau mokti u maist, bet Egipto,
Tuniso, Jordanijos, Jemeno ir dar keli ali gyventojai - ne. Jie atsi
dr eiluts gale.
Rusija, sileidusi ems kio mones i usienio ir davusi laisv
savo verslininkams, jau buvo gerokai padidinusi grd derli, bet i
tiko sausra, ir j i udraud eksportuoti kvieius.
Egiptas laikytsi geriau, jeigu anksiau bt susirpins. em
ten puiki. Bet sav kviei uauginama apie 8 milijonai ton, o gy
ventoj - Bo milijon, tad antra tiek grd tenka pirkti usienyje,
alis yra didiausia kviei importuotoja pasaulyje. Nauj oji Egipto
valdia msi ygi, kaip maiau priklausyti nuo grd importo, net
isinuomojo emi kaimyninse alyse, bet toki problem per me
tus ar dvejus neisprsi. Tad ieina taip, kad ne Amerika ar Izraelis, o
Kinija ir Indija yra mirtini arab prieai. Beje, Amerika jau daug met
nemokamai vea Egipt kvieius - pus to, k ta alis sivea. Galbt
todl kart prie Amerik ar Izrael nebuvo joki ipuoli. Uteko
sav prie.
Ir dar vienas svarbus dalykas. Kai anksiau grdai pabrangdavo dl sausr ar kit stichini nelaimi, - mons taupiau valgydavo pa
brangusi duon, ir tuoj pat kur nors bdavo usjami didesni plotai,
o kainos grdavo senj vag. Dabar grd auginama vis daugiau,
bet kainos jau neisilygins, nes Azijos poreikiai nemaja. Jie gali tik
didti . Vadinasi, kakas privals valgyti maiau, o tai bus mons pa
ioje pasaulio laipt apaioje. iandien ten arabai. Tie i j, kurie iki
iol vaikiojo vargani, dabar vaikios alkani, ir Musulmon brolija
arba kokios nors kitos ekstremistins, kratutini priemoni reika
laujanios organizacijos prads juos maitinti musulmoniku socializ
mu. Dirva ekstremistams paruota.
Ne tik Artimuosiuose Rytuose monms sunku prasimaitinti.
Vargas vis dar persekioja imtus milijon moni visame pasaulyje,
tiksliau, 900 milijon. Kas penkias sekundes i bado pasaulyje mirta
vienas vaikas. Kas keturias minutes vienas mogus pasaulyje apanka,

M A I S T O J A U T R K S TA

221

nes jo maiste nepakanka vitamino A. Kas etas mogus pasaulyje val

go per maai, yra alkanas arba pusalkanis.
Bet kodl dabar maistas pabrango taip smarkiai, taip staiga ir i
karto visame pasaulyje? Yra kelios prieastys. Didioji, pagrindin,
yra ta, kuri paminjome - azijieiai m gyventi geriau. Dieve j iems
padk. Bet yra ir kit svarbi prieasi.
Spekuliacija.
Mano biiuliai, kapitalizmas turi daug negrai veid. A ne j
kritikuoju. Kaip galima smerkti sanklod, dl kurios gaminama tiek
daug puiki dalyk, pradedant maistu, drabuiais, baigiant vaistais,
automobiliais - ir visa tai visam pasauliui ; sanklod, kuri taip past
m pirmyn iradimus, medicin, apskritai moksl; kuri gal gale dav
laisv, kuria visi kvpuojame ir kurios, kaip oro, net nepastebime?
Turbt joks sveiko proto mogus nesvaj oja grti laikus, kai dl la
pios Stalino duonos reikdavo stotis eilut et ryto? Bet yd ir ka
pitalizmas turi apsiai, tai tiesa.
Pernai ruden Jungtini Valstij ems kio departamentas pra
ne, kad kukurz derlius bus 4 procentais maesnis, negu tiktasi .
To uteko. Verslininkai ir spekuliantai oko supirkinti kukurz,
j kaina pakilo, taip ir liko. Panaiai atsitiko su ryiais ir kvieiais.
Anksiau kainos susireguliuodavo savaime. Jeigu kas nors stipriai
pabrangsta: grdai, vilna, varis ar, sakysim, arbata, tuoj pat j pra
dedama gaminti arba auginti daugiau, sitraukia nauji gamintojai, ir
kainos isilygina, jos toliau auga, bet ltai. kart pakilusi kaina liko,
nes apm panika.
Staigus kain okinjimas nesveikas visiems, bet tai ne mirtina
liga. J puikiai galima pagydyti. Dar ne tokias monija igyd. Btina
kurti pasaulin grd bank. Jis pats neaugins nei kviei, nei ku
kurz, bet turs rezervus ir ukirs keli didelms spekuliacijoms.
Panaiais principais dirba Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio ban
kas. Grd bank turs kurti didiosios valstybs, tai j pareiga. Per
praeit Didiojo dvideimtuko susitikim tai jau buvo svarstoma, vy
kiai nutarim paskubins. mons spaudia. Turs dalyvauti ne tik di
diosios valstybs, bet ir javus auginanios, grdus eksportuojanios

222

L I N K ] I M A I I AT E I T I E S

alys - Argentina, Tailandas, dabar dar Vietnamas prisidjo. Jos irgi

kruvinai suinteresuotos, kad nebt kain uoli - paskui nra kur
grd dti.
Kitas bjaurus dalykas - spekuliacija eme. Varganose valstybse
laukus superka usienieiai, nei sja, nei pjauna, tiesiog laukia kain
kilimo. Kartos galvos tai jau pramin ems grobimu. Net valstybs
tuo usiima - Kinija Afrikoje, Piet Korja Madagaskare. Turi bti
priimtos padoraus elgesio svetimoje alyje normos, negras ings
niai vieinami tarptautiniu mastu. Jeigu kam atrodo, kad blogiems
verslininkams tai nusispjauti - apsirinkate. Bloga reputacija griauna
versl, pakerta bank pasitikjim. Madagaskare net nereikjo jokios
tarptautins organizacijos. Piet Korja buvo nupirkusi pus tos di
dels salos Indijos vandenyne. Gyventojai susigrieb, prasidjo pro
testo demonstracijos, buvo blokuojami keliai, sulk pasaulio spauda
ir televizija, dar paaikjo, kad lemrams - tai reta gyvn ris, jie
artimi mogaus ir bedioni giminaiiai - gresia inaikinimas. Ko
rjieiai ne kudai. Pasiliko sau tik kelis sklypus kokoso palmms
auginti.
Yra virtin kitoki bd, vis per tuos gudragalvius europieius.
Ypa Afrikoje, kur u ky gali daryti k nori. Nusiperka ems, bet
augina ne tai, kas reikalinga :vietos gyventojams, ne maist, o tai, k
galima pelningai parduoti : augalus, tinkamus biokurui gaminti, ta
bak, arba milinikuose kaip lktuv angarai iltnamiuose - jie rei
kalingi nuo sauls apsiginti - gles, kurios bus nuskintos, sudtos
des, lktuv ir dar t pai dien atsidurs Lietuvos ir viso pasaulio
gli turgeliuose bei kioskuose. O vietos monms kruopas ir miltus
teks pirkti.
Tos bdos irgi nestruktrins. Sustiprs vietos valdia, pliauktels
didiulius mokesius tokiai veiklai, kuri alinga valstybs interesams,
iars dabar dirvonuojanius laukus ir pasitvarkys net ir Afrikoje, kur
iuo metu didiausias skurdas pasaulyje.
Judama gera kryptimi . Dvideimtyje Afrikos ali diegta labai
skminga pagalbos maaemiams valstieiams sistema. Ryt Af
rikoje, toje dalyj e, kuri ariau Indijos vandenyno, Pasaulio bankui

M A I S T O J A U T R K S TA

223

padedant ir pasinaudojus Indij os pavyzdiu, prasidjo Baltoji re

voliucija - masin pieno ir jo produkt gamyba. Ruandoj e galvij
skaiius padidjo deimteriopai. Noriau priminti biiuliams, kad
em Afrikoj e labai gera, sauls utenka, ir kur ne dykuma, poe
minio vandens irgi nestokojama. Tvarkos maoka, kartais trksta
valios ir energijos. Bet ji randasi, kai susiklosto tinkamos slygos, kai
matyti perspektyva.
Ms ramioje Europos padangje - beveik ramioje, sakykim taip
danai igirsi mones nekant: "A, k ten kalbti. moni priviso per
daug." Brit ekonomistas Tomas Robertas Maltusas (Malthus) dar
prie du imtus met rodinjo, kad monija lugs, nes neturs ko
valgyti. Jo formul buvo paprasta : jeigu kiekviena eima turs keturis
vaikus, o kiekvienas j vl po keturis, tai moni skaiius planeto
je augs geometrine progresija, o maisto gamyba - aritmetine, tai yra
daug liau. Todl btinai sulauksime kar dl maisto. "Ateinantys
perpildyt pasaul mons jau neras vietos prie didiojo Gamtos
stalo", - pranaavo Maltusas. Jo teorija tai umirtama, tai vl prie jos
grtama.
Galima rayti poetikai, tikinamai, o galima rayti teisingai. Jeigu
manysime, kad gimstamumas, koks iuo metu yra Indijoje ir daugu
moje Afrikos ali, toks ir liks, Maltusas bus teisus. Bet viskas kei
iasi, ir keiiasi labai greitai. Kai mons iprus ir auga j gerov,
ypa kai mergaitms tampa prieinamas mokslas, gimstamumas labai
sumaja, o bna - net katastrofikai krinta. Tai jau matyti tose Mri
kos alyse, kurioms einasi geriau, ypa Azijoje, kuri, neseniai atrod,
gyventoj skaiiumi tuoj visus aplenks. K jau kalbti apie Kinij, kur
gimstamumas reguliuojamas dirbtinai; visose alyse, kurioms prasi
kal ekonominiai dantukai, gimstamumo rodiklis neigiamas, tai yra
moni skaiius nuolatos ir jau ilg laik maja. Turiu omenyje Tai
van, Singapr, Honkong, net Banglade ir kai kurias Indijos vals
tijas. O Japonijoje vaikui gimsta taip maai, seni taip daug, kad jau
klausiama: ar japon tauta apskritai iliks?
Visikai aiku, kad iuo metu maisto produkt pasaulyje trksta.
Taip pat aiku, kad jie blogai, labai nelygiai ir neteisingai paskirstomi.

224

L ! N K J I M A I I S AT E I T I E S

Labai gali bti, kad tie sukrtimai, kurie dabar ritasi per pasaul, pri
vers mus visus atsitokti ir pasitvarkyti.

ATEITIES VAR PAS

} E I G U PASA KYS I U M I E LAM S KA I TYTOJ U I , KAD G I M S

tamumas (bendras vaisingumo vardiklis, sutrumpintai BW) Singa

pre krito iki nematyto lygio - 1,22 vaiko vienai moteriai per vis jos
gyvenim, gtelsite peiais : tai man rpi tiek, kiek pernykt er
muknio uoga ant akels.
Bet jeigu pridursiu, kad panaiai yra visose penkiose Ryt Azijos
alyse, vadinamose Ramiojo vandenyno tigrais, ir Japonijoj e, kuri gal
ne tigru, gal drambliu reikt vadinti, veikiausiai susidomsite.
Tauta ilieka, kai jos BW yra 2,1, tai yra kai deimt statistini mo
ter per savo gyvenim pagimdo 21 vaik. Nes kakas mirs nesulauks
brandaus amiaus, kakas ieis vienuolyn arba liks senmerge (sen
berniu) . Kai BW maesnis u 2,1, tauta eina prat. Galbt ltais
ingsniais, kelion bus ilga, bet jeigu vardiklis nepasikeis, pratis
neivengiama.
Penki Ramiojo vandenyno tigrai turi daug bendr bruo. Tai
vanas, Honkongas, mayt Makao yra kin gyvenamos valstybls,
Singapro gyventoj didel dal irgi sudaro kinai, o Piet Korjoje gy
vena, inoma, korjieiai. Honkongas ir Makao formaliai priklauso
Kinijai, bet Pekinas tvarko tik t respublik protektorat gynyb ir
usienio politik. Skirtingai nei pati Kinija, tie jos protektoratai val
domi demokratikai; nors autoritarizmo antkrytis jose gan rykus,
bet visa vidaus sankloda, politin ir ekonomin, - autonomikos.
Utat tarp Taivano ir Kinij os jau pusimt met yra karo padtis,
abi alys laiko viena prie kit paiautus ginklus, bet tai netrukdo
j oms gyvai prekiauti, o keleiviniams lktuvams skraidyti dukart per
dien.
Visos tos alys turi vien bendr bruo. Kai tik j ekonomika ir
gyventoj gerov m kilti - vienur tai vyko prie penkiasdeimt, ki-

A T E I T I E S VA R P A S

2 25

tur prie dvideimt met, - moter vaisingumo rodiklis krito per pus
arba net dviem tredaliais. Piet Korjoje jis dar septintj deimtme
t krito dviem tredaliais ir jau nebepakilo. Taivane BW 1956 metais
buvo 6,5, 1983-iaisiais - 2,2, o 1985 metais - jau tik 1,7.
2009 metais BW Singapre, kaip minta, buvo 1,22, Piet Kor
joje - 1,15, Honkonge - 1,04, o kai kuriais metais - tik 0,97. Taiva
ne - 1,03. Vyriausybin tos alies planavimo agentra baiminosi, kad
2010-aisiais BW Taivane kris iki 0,94, nes Tigro metais ypa nenori
ma susilaukti vaik. Japonijos BW jau keleri metai laikosi apie 1,3-1,1.
Toje alyje pensinink netrukus bus gerokai daugiau negu dirbani
j, ir mokti pensijas bus labai sunku.
alyse, kurios nepatyr nei karo, nei bado, nei epidemij, dar nie
kada nebuvo tokio mao BW ir tokio mao gyventoj prieaugio.
Padtis Pietryi Azijoje tik irykina tai, kad darosi visame be
sivystaniame pasaulyje, kuriame moter vaisingumas per pusimt
met krito perpus. Kai mons tampa turtingesni, gyvena miestuo
se, moterys eina mokslus ir gauna ger isiauklj im, gimsta ma
iau vaik.
Vyriausybs mato t prating krypt, supranta, kad ieitis galt
bti atviri vartai imigracijai, taiau nuo tos minties visus ima iurpas,
tad mginama visokiais bdais skatinti savo moteris gimdyti. Nieko
nepadeda.
Taivano vyriausyb sureng pobv netekjusioms, bet jau pri
nokusioms moterims ir tokiems pat vyrams. Kadangi vyrai ypatingo
aktyvumo nerod, buvo duotas sakymas prisistatyti nevedusiems
policininkams. Viskas buvo imintingai suplanuota ir jo gerai. Susi
kr 400 nauj por. Bet po pusantr met gim tik trys kdikliai.
Singapro gyventojai garss savo pilietiniu paklusnumu, deim
tmeiais valdomi savo pai irinkt autoritarini vadov, daro visk,
kas sakoma daryti to miesto respublikos labui. Imoko nespjaudyti
ant aligatvi, nekramtyti gumos, negerti ir nerkyti net parkuose,
visi, net ir ne kinai, imoko literatrin kin kalb.
Visi singaprieiai - ilkinio mandagumo pavyzdys. Bet niekas j
niekaip nesugebjo tikinti turti daugiau vaik.

226

L l N K J I M A I I AT E I T I E S

Singapro ministras pirmininkas Li Kun Ju ( Lee Kuan Yew; turjau

garbs bti jo vaiinamas arbata, kai miau interviu, dabar jis - mi
nistras mokytojas, yra toks postas toje alyje) sitikins, kad imintis
paveldima. Todl labai norjo, kad turinios auktj isilavinim mo
terys gimdyt daugiau vaik. Mao gimstamumo problem jis supra
to kaip Azijos vyro problem, - es is nori turti maiau iprususi
u save mon. Jam vadovaujant, buvo kurtos dvi valstybins pirly
b organizacijos. Viena klientams su auktuoju isilavinimu, kita - su
viduriniuoju.
Puiku. Sistema veik gerai. Universitet absolventai surasdavo vie
nas kit ir vesdavo sau lygius.
Bet dl to daugiau vaik negim.

SAUGUS IR TRA P US EMS LAIVAS

E LE KT RO N I N IA M E T I N K LALAPYJ E RADAU LAI K E L :

" ekuolis apgaudinja. Jeigu 2012-aisiais bus pasaulio pabaiga, tai

kaip jis gals suvalgyti savo kaklajuost? !" Va, kas mogui rpi. Pa
saulis - k ten. Bet kad ekuolis neapgaut. (Turiu paaikinti : vienoje
televizijos laidoje pareikiau, kad suvalgysiu savo kaklajuost, j eigu
2012-aisiais ateis pasaulio pabaiga.)
Susitikime Klaipdoje kitas mogus tiesiai paklaus: "Ar laikysits
paado suvalgyti kaklajuost, jeigu 2012-aisiais bus pasaulio pabaiga?"
Liaudis nemirtinga. Ir nra ko stebtis. Dar neumirome erno
bylio vardo, o jau skamba Fukuima. Ugnikalnis Islandijoje sustabd
lktuv skrydius visame pasaulyje. Buvo kiauli gripas, pauki,
prie tai karvi kempinlig, buvo didysis cunamis Indijos vandenyne,
nusiaubs jo pakrantes ir salas. mogaus smon visa tai neivengia
mai sumuoja, be to, gyventi sunku, vaikai nepaklusns, mona arba
vyras aminai susirauk, nirs, tai pasmon ir kuda: nieko, ateis
"svieto" pabaiga, visk isprs vienu kiriu.
Nesidiaukite. Galas tikrai ateis, bet nelabai greitai. A nesu ramin
tojas. Kas pasak, kas igalvojo, kad visatoje puiki tvarka, kad vaig-

S A U G U S I R T R A P U S E M S L A I VA S

227

ds ir planetos sukasi kaip veicariko laikrodio mechanizmas? Taip

galjo pasakyti tik asmuo, nestovjs prie gero teleskopo. O telesko
pai, ypa ivestas beor erdv Hablo (Hubble) teleskopas, rodo, kad
ten vis laik vyksta baiss dalykai. Ne tik planetos ir vaigds tran
kosi viena kit, bet buvo atvej, kai viena galaktika smogdavo kit.
Ms visata susikr po Didiojo sprogimo, ir visos skeveldros - Sau
ls sistema su ms eme irgi - kosminiu greiiu lekia paales. Yra
teigiani, kad u ms visatos yra dar kitos visatos, ir gal j begal.
Tas ms laivas - ems rutulys - vis laik patiria vairi nuoty
ki. Buvo kart duj ir magmos kamuolys. Auo, formavosi kalnai,
emynai, vieni kilo, kiti grimzdo - kaip rgstanti tela. Poliai keitsi,
ledynai uslinkdavo ir dingdavo, em krito meteoritai ir maos pla
netos. Tai tebevyksta ir vyks toliau, nenurims vien dl to, kad mudu
su tamsta ant to rutulio apsigyvename. Visokie bjaurs daiktai kaip
skraid tolimame kosmose, taip skraido ir toliau. Kaip sdjome ant
nevirto kiauinio, taip ir sdime, o juk ems pluta su visais ms
miestais, vandenynais ir kalnais proporcingai tokio storio kaip kiau
inio luktas, o po juo, po mumis, pragarikai karta, nepaprastai su
spausta ir sunki magma. Be to, tas luktas vietomis suskils.
Ar tokia struktra ir tokia aplinka gali ir kada nors galj o bti
saugi ?
O dabar atsikvpkime ir pamginkime suprasti kit dalyk. Laikui
matuoti mes turime tik vien mat - mogaus gyvenim. Kiek tai
bus? Septyniasdeimt met? Na gerai, bkime optimistai: devynias
deimt. Matuojame tuo matu istorij, bandome juo matuoti net geo
loginius ar gamtos pokyius. Sukrme dirbtin svok - imtmetis.
Nes tai artima mogaus amiui . Lietuvikai, taip pat daugelyj e kit
kalb, odis "imtmetis" turi brol - od "amius". Bet "imtmetis",
"amius" visatoje - visai nereikmingas blyksteljimas. Galaktikos po
Didioj o sprogimo lekia, kaip minjome, alis kosminiu greiiu. Kai
kuri padtis dangaus skliaute buvo nupieta dar senovs Egipte ir
Jzaus Kristaus laikais. Bet per du tkstanius met j padtis dan
gaus skliaute, ms akimis irint, net nepasikeit. Tarsi jos stovt
vietoje.

22 8

L I N K J I M A I I AT E I T I E S

Yra du laikrodiai - visatos ir ms, ios ems moneli. Sulygin

ti tuos du laikrodius labai sunku, bet pamginkime.
Skruzdl iropoj o i Klaipdos ryt kryptimi. Vienas jos kojy
ts - priekins kairiosios - ingsnis - ir emje prajo imtas met.
Skruzdl ingsniuos per Lietuv, Baltarusij, Ukrain, Rusij, Sibir,
persikels per Beringo ssiaur, pasuks pietus, iki pat pietinio Ameri
kos smaigalio, pakeliui visada sustos periemoti tiek kart, kiek rei
kia, ir skruzdlyi iperti, nes ta, kuri ijo i Klaipdos, kakur prie
Raseini jau bus visai sudilusi.
Kai ios sivaizduotos skruzdlyts tolimas palikuonis pasieks Ma
gelano ssiaurio Piet Amerikoje krantus, - o mes skaiiavome tik
jo kairs priekins kojyts ingsnius, kiekvienas po imt moni
met, - visatoje bus kas nors atsitik. Ir tai galbt pasiskubinau. Gal
bt skruzdlytei reiks apsisukti ir sukarti vis keli atgal iki Klaip
dos. Taip visatoje eina laikas. Ms laikas, jo matai ir visatos laikas
nesusij.
Kai savo sugalvot palyginim papasakojau Vilniaus universiteto
astronomams, jie labai juoksi, bet pripaino, kad sugretinimas arti
mas tikrovei.
Jeigu priimsime it schem, tai skruzdlyt dar Daupar nepasie
k, o iki Gargd jai oi kaip toli. Visatos laiko mogus negali sivaiz
duoti.
Kokie reals pavojai laukia ms planetos? J gana daug. "Daily
Telegraph" surinko vairi srii mokslinink komisij, ir j i tuos ga
limus pavojus apsvarst, kiekvienai galimybei (kad taip gali vykti)
skyr balus - nuo vieno iki imto.
Pirma hipotez: mus upuls ateiviai i kosmoso.
Jau penkiasdeimt met visos valstybs kruopiai tiria visus ne
atpaintus reikinius danguje. Amerikieiai man, kad tai soviet i
radimas, sovietai - kad amerikon, visi buvo baisiai susirpin, tard
tuos, kurie neva mat, tuos, kurie neva buvo kosmit pagrobti. Joki
rodym apie ateivius arba j valgybinius aparatus nerasta. Niekai,
kad vyriausybs slepia. Negalt paslpti.
Ateivi pavojui komi!'>ija duoda vien bal.

S A U G U S I R T R A P U S E M S L A I VA S

22 9

An tra hipotez: artja planeta udik.

2005 metais Amerikos kosmin agentra NASA paskelb, kad pa
stebjo deimtj Sauls sistemos planet. Ji tolimame uribyje, bet
ms sistemai priklauso. Nieko apie j dar neinoma, nei koks dydis,
nei kokia orbita, bet jau atsirado tvirtinani, kad ji netrukus btinai
pralks arti ems ir ia sukels baisi makalyn.
Komisija tokiai galimybei duoda du balus.
Treia. 2012 met gruodio 21-j Saul svies milinik spinduli
pluot em arba vyks milinikas gamtos duj sprogimas, ir visa
tai praudys gyvyb emje. Be to, t dien baigiasi maj, Meksikos
indn, kalendorius.
Na, dl to kalendoriaus tai aiki apgavyst. Maj kalendorius bai
giasi kaip ir kiekvienas kitas, o grup amerikiei pastat siaubo fil
m, susir kelis imtus milijon pelno, o dabar tyli. Maj senin
tarybos narys Pikstunas negali atsiginti urnalist, siuts usibarika
davo nuo j ir tvirtina: majai niekada nesak, kad pasibaigus j kalen
doriui sustos ir laikas.
Taip, i Sauls disko kartais isiveria protuberantai, kaitintos ir
vytinios dujos. Kas vienuolikti metai Saul suaktyvja, protuberan
t bna daugiau. 2012 metais kaip tik turt bti tas ciklikas, pa
sikartojantis proveris. Nra rodym, kad protuberantai kada nors
galjo pasiekti em. Jeigu proveris bus labai didelis, jis gali paeisti
ems palydovus, pakenkti astronaut sveikatai, sutrikdyti ryius ir
elektros perdavimo linij darb, bet nieko daugiau.
Trys balai. Teks mano kaklaskarei palaukti geresns progos.
Ketvirta. Pasikeis magnetini ems poli vietos. Vadinasi, keisis
ems skiai, o tai sukels baisias katastrofas.
Tie poliai visada judrs. Neseniai jie pasislinko so kilometr Si
biro pus. Norvegijos uol tyrimai rodo, kad prie 8oo milijon met
iaurs magnetinis polius buvo pasislinks Europos vidur. Moksli
ninkai negali sutarti, kada poli padtis vl keisis. Vieni mano: gan
greitai, po tkstanio met, kiti - po milijono met.
Deimt bal.

230

L I N K J I M A I I AT E I T I E S

Penkta. Kada nors turs isiverti superugnikalnis, pirm kart

toks didelis ems istorijoje. Tai vyks, kai vienoje vietoje po ems
pluta susikaups daug magmos ir negals itrkti. Tokia vieta vadi
nama kaldera - katilu. Spaudimas bus toks, kad didelis ems plo
tas bus idraskytas gabalus, magma aus auktybes, isiverusios
atmosfer dulks ir nuodingos dujos keleriems ar keliolikai met
udengs saul ir viskas suals ledo gabal. Atrodo, tokia superkal
dera kaupiasi Amerikoje, Jeloustouno nacionalinio parko teritorijoje.
ems palydov nuotraukos rodo, kad ten keliolikos kilometr gel
mje yra milinikos judrios magmos mass. Natraliai ta nuo kar
io itirpusio akmens mas isiverti negali ir kol kas spjaudosi tik
geizeriais - karto vandens ir gar fontanais. Jie formuojasi negiliai,
ems plutoje, bet kart gauna i apaios. Pasakyti, ar tas poeminis
didiulis ugnikalnis sprogs, jei taip, tai kada, niekas negali. Ir nra
bd jam neutralizuoti.
Komisija duoda deimt bal, kad tokia katastrofa kada nors vyks.
eta hipotez. Treiasis pasaulinis karas.
1962 metais per Kubos kriz branduolinis karas tarp Soviet Sjun
gos ir Jungtini Valstij neprasidjo vos per plaukel. Dabar padtis
lyg ir saugesn. Didiausi rpest kelia Pakistanas ir Indija. Teritori
nis konfliktas, sena nesanta ika - ir abi turi atomin ginkl bei raket
jam gabenti. Antra galimyb - Korjos pusiasalis. Treia - Kinijos ir
Amerikos rungtyniavimas gali pereiti konflikt.
Penkiolika bal.
Septin ta. Didelis terorist ipuolis. Tai gali vykti, jeigu kuri nors
terorist grup gis chemin ar biologin ginkl ir sunaikins didel Va
kar miest. Osama bin Ladenas gyrsi turs kelias atomines bom
bas, neva jas laiko pagsdinti. Rusija randa ne visas bombas, kurias
buvo pagaminusi, tarp dingusi - eios telpanios lagamine. Taiau
teroristai Anglij oje naudoj o labai primityvius nam darbo cheminius
ir biologinius utaisus. Buvo aiku, kad jiems trksta ini. Rimtas
pavojus kilt tik tada, jeigu Al Kaidai ar talibams pavykt nuversti
valdi Pakistane. Ten gaut ir atomin ginkl.

S A U G U S I R T R A P U S E M S L A I VA S

2 31

Komisija tokio karo tikimybei skiria dvideimt bal.

Atun ta. Naftos poreikiai auga, jos gavyba irgi, bet liau. Kai po
reikiai pralenks gavyb, bus naftos kriz. Ji bus didel, nes nafta varo
pasaul. Stingant degal, ems kyje sustos mechanizmai, trks tr
, pesticid, plastiko. Nauji energijos altiniai turi bti atrasti ar su
kurti iki 202o-j, nes tada naftos gavyba prads kristi.
Tokios krizs tikimyb - keturiasdeimt bal.
Devin ta: imirs bits.
Amerikoje paslaptingai uvo jau tredalis bii. Iskrenda i avi
lio ir negrta. Serganti bit nenori ukrsti kit. Vliau liga pasiek
Europ - Pranczij, Ispanij, Italij. Vaist nra, niekas neino ligos
prieasties. Spjama, kad tai parazitas arba Izraelio bii paralyius.
Kad nebus medaus, tai dar nieko. Bet nebus kam apdulkinti ko
pst, soj, vairi rieut, medvilns, vynuogi, vaisi, uog, saul
gr ir taip toliau. Tredalis vis maisto produkt pasaulyje priklauso
nuo bii malons. Teks pabadauti.
Septyniasdeimt bal.
Deim ta ir paskutin hipotez: ekologin katastrofa. Atilimas ar
atalimas - dar neaiku.
Temperatra ms planetoje kaitaliojasi nuolatos, kaitaliojosi, dar
kai moni nebuvo. Ginydamiesi dl tos kaitos, aktyvistai praiopso
tikrj nelaim - jr ir kit vanden uterim, gyvn ri t.
Ms planetoje atsiranda zonos, kuriose mons jau negali gyventi.
Ekologins katastrofos tikimybei ms mokslin komisija irgi ski
ria septyniasdeimt bal.
K daryti, kad tai nevykt? Juk i nelaim priklauso nuo moni.
Paprastai - pradti nuo savs. Pairti, ar galime maiau iuklin
ti. Ne diskutuoti, ne demonstruoti, o organizuoti biiulius ir ivalyti
ms upelius, upes, eerus, pamikes ir mikus. Bjaurus darbas, bet
be ms jo niekas nepadarys.
Konsultavo V. Dobrovolskas

232

L I N K J I M A I I S AT E I T I E S

S DI M E ANT UGNIKALNI
KAI 2 0 1 0 M E T PAVASA R I S I V E R S I S LAN D I J O S

ugnikalnis neitariamu pavadinimu Ejafjadlajokudlis nutrauk lk

tuv skrydius visoje Europoj e, o ypa kai pasigirdo gsdinim, es
netrukus isiver daug galingesnis jo kaimynas Katla, mons rimtai
susirpino : ateina lktuv eros galas. Visi staiga m sekti, kur koks
milinas spjaudo savo pelenus, kiek lktuv turjo sukti on.
Islandijos gyventojus ugnikalniai stebina ne daugiau negu lietu
vius sniegas gruod. Saloje 130 ugnikalni, i j 18 veikiani, joje
nuolatos jauiamas sieros vandenilio - sugedusia kiauinio - kvapas.
Pai Islandijos sal sukr isiverusi ugnikalni lava ir mediaga,
vadinama pelenais. Ji atsiranda, kai kaitinta lava susiduria su vande
niu. Islandijoje tai nesunku, nes daugelis krateri slypi po ledynais. Ir
jra arti. Vanduo uverda, virsta garais, sudrasko lav gabaliukus. Su
spausto garo tiek daug, kad jis auna auktybes. Lavos dulks, krislai,
kuri skersmuo matuojamas imtosiomis milimetro dalimis, pakyla
neregt aukt, suformuoja milinikus debesis, kurie atmosferos
jg skurio varomi btinai slenka rytus. Priklauso nuo met laiko
arba Europos iaur, arba jos pietus.
Kol nebuvo reaktyvini lktuv, tai niekam nerpjo. Net nebuvo
inoma, kas kur darosi ir dl ko.
1783 metais Islandij oje isiver ugnikalnis Laki. Dulki debesys
udeng piet Europ, pasiek net Artimuosius Rytus. Laki atuonis
mnesius virkt savo galing sraut. Europoj e uvo derlius ir dalis
galvij. Labiausiai nukentj o Pranczijos karalius Liudvikas XVI.
Pranczai jam ir karalienei Marijai Antuanetei nukirto galvas. Prasi
djo Didioji Pranczij"os revoliucija.
I kur pranczai galjo inoti, kodl j alyje badas?
Kai iri ydinias Lietuvos lankas, alius mikus, ydraakius
eerus, kai skrendi toliau per pasaul ir matai snieguotas keli kilo
metr aukio kaln virnes, beribius vandenynus - sunku patikti,
kad visa tai susikr ant kiauinio lukto. Tai, k mes vadiname ems
pavirium, - tik plonutis sluoksnis, dengiantis pragarikai kart i-

S D I M E ANT U G N I KA L N I

2 33

tirpusi uolien su irgi itirpusiais metalais. Negana to, tas lydinys dl

savo didumo ir sunkumo susispauds tokia jga, kokios ems pavir
iuje nelabai pasieksi.
Panaiai kaip vitos kiauinis. sivaizduokime, kad trynys ir balty
mas - itirpusi karta mas, o luktas - ems pavirius. Proporcijos
tokios paios. Nesvarbu, kad bna poros kilometr gylio acht, kad
yra deimtkilometrini grini. Vis tiek - kraptome tik lukto pa
viri.
Ir tas luktas sukius. Geologai puikiai ino, kur liai. Vienas
eina Atlanto viduriu. Tai gan taikus griovys. Gelms abu jo kratus
nuolat imeta magm. Kilometrinje gelmje ji tuoj pat sustingsta.
Tas plyys - kaip atitrauktas kelni ar sijono praskiepas. Jo kratai
slenka prieingas puses: Amerika vakarus, Europa su Afrika rytus,
geologijos poiriu gan dideliu greiiu - 5 centimetrai per metus. Ka
daise Europa, Afrika ir abi Amerikos buvo vienas didiulis emynas.
Lo pusiau, plduriuodamas m slinkti prieingas puses. T dabar
atskirais tapusi emyn ir pieinys emlapyje, ir geologins struk
tros vienodos. O kada utrauktukas iiro - nesunku suinoti. Pa
verskite kilometrus, skirianius Europ nuo Amerikos, centimetrais
ir padalykite i 5 Gausite metus.
Islandija su Jan Majeno sala yra matomi to plyio takai. Jie kar
iausi.
Visa ems pluta juda. Tektoninis Afrikos blokas nuolat spaudia
Europ, stumia j poliaus link. Taip ms emyne susiformavo rauk
ls - Pirnai, Alps, Apeninai, Karpatai, Kaukazas. O ten, kur abu tek
toniniai blokai susiduria, turime ugnikalni grandin. Ji driekiasi per
Turkij, Graikij ir vis Viduremio jros iaurin krant. Grandinje
tokie galinai kaip Etna, Vezuvijus, povandeninis milinas Marsilis,
Flegrjaus laukai prie Neapolio, Tyros ugnikalnis, sunaikins Santori
nio sal. Jo sukeltas cunamis nulav vis Mino kultr Kretos saloj e.
Grandinje yra dar keliasdeimt ugnikalni.
Ramiojo vandenyno dugnu eina panaus utrauktukas kaip Atlan
te. Jis sukr Japonijos salyn, bet nuolatos kamuoja japonus.
Indijos vandenyno dugno plyys ne toks reikmingas.

23 4

L I N K J I M A I I AT E I T I E S

Kai pro kiuio plyius prasiveria turinys, be abej o, reikmingas

vykis. Vezuvijus jau ms eroje, 79 metais, taip siningai uklojo
pelenais tris romn miestus - Pompj, Herkulanum ir Stabij, kad
jie buvo umirti. uvo visi gyventojai. Jau ms laikais, prie 300
met, mogus tose vietose norjo isikasti ulin ir nustro utiks
skulptras, keramikos gaminius. Buvo pradti kasinjimai.
Vezuvijaus isiverimas buvo palyginti menkas. Jis imet ant t
nelaimingj miest "tik" 5 kubinius kilometrus magmos ir pelen.
iuo metu jo gelmse susikaup jau 200 kubini kilometr.
ems gelms sugeba sukelti lukto paviriuje dideles nelaimes.
Gali pakeisti klimat, sukelti ledyn epoch, inaikinti ems rutuly
je bet koki gyvyb arba kurias nors ris. Toks buvo To bos ugnikalnio
sprogimas Sumatros saloj e (prie 74 tkstanius met), Taupo - Nau
jojoje Zelandijoje (prie 2 6 , 5 tkstanio met), Jeloustouno - Ame
rikoje (prie 640 tkstani met). Ms epochoje 18 25 metais
Indonezijoje sprogo Tamboro ugnikalnis. Dl to iaurs pusrutulyje
visus metus nebuvo vasaros.
Apras iuos siaubus turiu pareikti, kad mums, monms, vis
dlto pasisek. Gyvename gan tvarkingoje planetoje. Tik mums reikia
imokti tinkamai irti seismines ir kitas gamtos nelaimes.
Pirma, turime suvokti, kad dabar masins informacijos amius. Is
landijos ugnikalnio isiverimas, pernyktis cunamis Japonijoj e (net
buvome t od pamir, o juk jie visada buvo), nabdesiai Etnoje ir
Kamiatkos ugnikalniuose atrodo taip arti, tarsi vykt ms kieme.
Tokius reportaus kasdien matome TV ekranuose, renkame aukas
vaitojantiems monms. Tai gerai, atjauta - vienas graiausi mo
gaus bruo, tuo mes skiriams nuo gyvn.
Bet blogai, kad ta informacij os gausa ima mus slgti, bauginti.
Imame manyti, kad prie penkiasdeimt, juo labiau prie imt met
nelaimi buvo daug maiau. ] buvo tiek pat. Bet nebuvo televizijos,
radijas, spauda dirbo kitaip, ir mes neinojome, kas vyksta kituose
emynuose bei tolimose salose.
Dabar inome. Bet apsivalgykime: daugelis moni karta po kar
tos ir toliau ramiai nugyvena savo gyvenim, nepatirdami rimtesns

S D I M E ANT U G N I KA L N I

2 35

nelaims negu lapia vasara ar perknija saus. Ir netaria, kad tai gal
bt gelmi idaigos.
Poemini jg mons visada bijojo. Antikos graikai ir romnai
ten grdo negailestingus dievus: rai kalv Hefaist, Vulkan, Pluto
n. Krikionys - pragar, Liucifer su velniais; laik tol, kol popieius
Jonas Paulius II paskelb, kad tokio pragaro nra.
Lietuva ne seisminje zonoje, todl ms senoli tikjimuose ne
buvo kreipiama tiek daug dmesio poemius. Kiek inau, poemio
diev neturjome.
Konsultavo dr. jonas Satknas

GAMTA VISA DA IDAIGAUJA

VA SA ROS DA B A R L A B A I KA RTO S , RU S I J OJ E D E GA

mikai ir durpynai ; Lenkijoje - potvyniai ; daug kur isiver ugnikal

niai; iema buvo netiktai alta, nors ankstesn - ilta ir be sniego.
Pakistane siaubingas potvynis paliko be pastogs 1 6 milijon moni,
Kinijoje ir Gvatemaloj e daugyb palaidojo baisios nuoliauos.
Susidrs su tais gamtos reikiniais mogus stebisi, i visur girdti:
"Niekada to nebuvo." Ir truput baugu : k dar gamta ikrs?
Klimato idaigos mus stebina dl dviej prieasi.
Pirma, iniasklaida dabar pranea apie vykius i pai atokiausi
ms planetos ukampi, kad ir kur kas nutikt, ypa jeigu nelaim,
tuoj pat visi suinome. Informacija gula viena ant kitos. Kartais per
savait, net per vien dien gamtos idaig bna tiek daug, kad atro
do - ems rutul kreia drugys.
Prie imt, net ir prie penkiasdeimt met nelabai inojome, kur
ta Gvatemala ar Pakistanas, ir buvo ramu.
Antroji prieastis - laiko tkm ir klimato kaprizus matuojame
savo gyvenimu, o jis nelabai ilgas. Jeigu kas atilo ar atalo, mums
atrodo, kad visa gamtos raidos kryptis keiiasi. Umirtame, kad tas
mastelis - mogaus gyvenimas - per trumpas, nieko tikro pastebti

23 6

L I N K J I M A I I AT E I T I E S

nespjame. Gamtai mogaus gyvenimas - tai mikrosekund. Net du

tkstaniai met nuo Kristaus gimimo iki iandien - tik pliauktel
jimas delnais.
rankas man pakliuvo prancz klimato istoriko Emanuelio
Garnj ( Emmanuel Garnier) knyga "Or kaprizai. soo met ilumos
ir ali Europoj e". Autorius aiposi i ivad, kurios daromos vien tik
tiriant ledynus - tai dabar labai madinga. Norint sprsti apie klima
to kait, rao j is, reikia imti domn ir daugyb kit rodikli: irti,
kokios buvo iedadulks (nes jos ilieka), kokios vairiais metais buvo
medi rievs, kaip keitsi augmenija, gyvnija. Be to, yra istorini
paminkl - ura, dienorai, registr banyiose ir t. t. Tik tada
galima kalbti apie tikslesn diagnoz.
Panik keliantys aktyvistai kaip tragik greitos klimato kaitos pa
vyzd rodo Didj Ale (Aletsch) - ledyn Alpse, kuris per 150 met
sumajo 3,5 kilometro. Garnj primena, kad Kristaus laikais tas le
dynas buvo dar maesnis.
Gamta mums negaili temperatros svyravim. Nuo 950 iki 1200
met Europoje buvo labai karta. Paskui ujo serija ma ledynme
i - apie 1300, 1550 ir 1700 metus. Tie metai sutapo su Sauls dmi
aktyvumu. O 1608 ir 1709 metais buvo iauriai alta, bet tai nesu
kliud temperatrai vl bti kaip atogrose, tokia Europoje vyravo
1665-168o metais.
iandienos mogui gali pasirodyti, kad tiek nelaimi ar gamtos
keistenybi niekada nebuvo. Todl verta inoti, kad 1500-2009 me
tais Europ nusiaub 22 baiss uraganai. Vjo greitis siek 12 bal,
tai aukiausia yma Boforto skalje. Griuvo banyi boktai, buvo
veriami mikai. XVI amiuje visika sausra (i dangaus neikrito n
lao vandens) truko 350 dien, o 1784-aisiais Europ buvo uliej bai
ss potvyniai.
Visais tais atvilgiais XX amius ir XXI amiaus pradia - ramybs
laikotarpis.
Jeigu irsime klimato istorij nealikai ir ne tik per savo asme
nin supratim, pamatysime domi dalyk. Tada visokius nukrypi
mus sutiksime be nereikaling baimi. Viskas ioje emje jau buvo.

G A M TA V I S A D A I D A I G A U J A

237

Mokslininkai dar nesugeba toli numatyti, kas bus, net kokie bus me
tai. ino, kad daug kas priklauso nuo kosmini spinduli ir nuo Sau
ls dmi, bet dar negali tiksliai atspti, kada tos dms atsiras ir kaip
ilgai laikysis.
Taiau nemaai gyvn paslaptingu bdu atspja klimat kelis
mnesius priek. Gandrai ino, kuriais metais dti maiau kiauini,
perti maai gandriuk, pertekli net imeta i lizdo. Prajusi vasar
pridjo daug kiauini ir gausiai iperjo palikuoni. Neapsiriko. Lie
tuvoj e vasara buvo ilta ir drgna, maisto uteko.
Gandrai apskritai labai imintingi padarai. Jie atpasta mones,
jiems nesvetimi meils, itikimybs jausmai, nors bna, kad ir jie nu
suka on. Kartais stebims, kodl jie iskrenda vasarai dar nepasi
baigus, ventojo Baltramiejaus nakt. Jie tinginiai, kaip ir mons. Tuo
metu auktai pradeda psti pakeleivingi vjai, ir jie sklendia beveik
kaip sklandytuvai, tik retsykiais sumojuodami sparnais. Iki Juodosios
jros pakrants, pro vakarin Turkij, kerta Viduremio jr Egipt
ir plasnoja dar toliau pietus. Spal juos jau maiau Kenijoje.
inoma, yra didieji gamtos pasikeitimai. Jie daugiau susieti su e
ms aies klaidiojimais. Todl kakada ir Europoje, ir iaurs ai
galyje - dabar ten Arkties vandenynas - buvo karta, augo atogr
mikai.
Bet kad pamatytum toki kait, reikia gyventi kelis imtus milijo
n met.

MONIJA DAR PAGYVENS

F I L O S O FA I I R A P S K R I TA I M4STYTOJAI DA N A I PA

samprotauja, kad ms pasaulis, ms civilizacija neivengiamai ir

palyginti greitai lugs. Neturiu omeny t apsukri vyruk Amerikoje,
kurie susuko film apie pasaulio pabaig, paskelb, kad pagal maj
kalendori ta pabaiga turi vykti 2012 met gruodio mnes. mons
bandomis versi kino teatrus nordami i anksto pamatyti, kaip j
pabaiga atrodys. Vyrukai udirbo kelis imtus milijon doleri.

23 8

L I N K J I M A I I AT E I T I E S

Baim, kad artja monijos pabaiga, persekiojo visada, apie tai

kalbama dar Biblijoje ir vairiuose ratuose iki jos. Krikionybs y
gis buvo toks pergalingas kaip tik todl, kad j i skelb moni lygy
b, prisiklim i mirusij ir artim pasaulio gal, kuris jau ia pat,
reikia jam ruotis. Nes taip mstyti mogui bdinga. Jis mato gimi
m - mogaus, kit gyvn, medi, ols, j brendim - ir visada
neivengiam t. mogus t matym perkelia pasaulio supratim,
nors visuomen - ne ol ir ne dramblys.
Dabar mstytojai dalijasi dvi sroves. Vieni i nevilties lauo ran
kas, nes mato neivengiam ir greit civilizacijos grit. Kiti - optimis
tai . Jie pripasta, kad monijos gritis neivengiama, bet diaugiasi,
kad ta supuvusi visuomen us ir atsiras kita, kuri jiems galbt labiau
patikt. domu, kodl ta nauja, niekam neinoma civilizacija turt
bti geresn? Knygos, pranaaujanios, kad jau galas, nieko gero ne
bus, viskas baigiasi, parduodamos kaip kartos bandels per didij
mokyklos pertrauk.
Yra ir visai prieingos minties mokslins literatros, kuri ragina
neskubti bijoti, tvirtina, kad nra blogai. Bet toki literatr krei
piama maai dmesio. Ji nra sensacinga.
mano rankas pakliuvo knyga, kurios mintimis negaliu su tamsto
mis nepasidalinti. Tai Metju Ridljaus (Matthew Ridley) "Racionalus
optimistas". Ji ne tik nuvainikuoja praties teorij. Moksl dakta
ras Ridljus pateikia vientis istorijos teorij nuo akmens amiaus iki
2100 met.
Bet pirmiausia apie jos autori - i kur toks drsuolis, nebijantis
bti kitoks?
Universitete baig zoologijos fakultet. Ilg laik buvo tarptautinio
ir labai gerbiamo urnalo "The Economist" mokslo skyriaus redakto
rius. Tai galbt geriausias urnalas pasaulyje. Ridljus sugeba suvesti
bendr vardikl antropologij, psichologij, molekulin genetik,
ekonomik, aidim teorij, yra paras kelias imintingas knygas.
kart jis msi visos monijos istorijos, praddamas nuo paslaptingos
ir iki iol nelabai aikios vis ms pradios.

M O N I J A D A R PA G Y V E N S

239

Kodl Homo sapiens, ms protvis, galime j pavadinti Adomu,

buvo ypatingas?
Daktaro Ridljaus nuomone, tik ne dl dideli smegen. Nean
dertaliei smegenys irgi buvo didels. Ir ne dl mums bdingo noro
padti vienas kitam, nes bedions ir kiti bandomis gyvenantys pa
darai irgi turi t instinkt, retsykiais padeda vienas kitam. Ridljus
rao: "Vienai induoli riai, bet tik tai vienai, milijonus met beka
sant vienas kitam nugaras, ir kasant vis smarkiau, kart galv atjo
visai naujas, iki tol niekieno nebandytas triukas - duoti k nors savo
bendrui, o i jo gauti kok kit dalyk." Gyvuliai ito nedaro, tik poros
maitina savo maylius, o kartais ir vienas kit.
Ar galima rodyti, kad taip buvo? Kad tas pirmyktis mogus kak
dav kitam pirmykiam mogui, ne artimam giminaiiui? Galima.
Randame Bo tkstani met senumo pragrtas jr geldeles. Toli
nuo jros, emyno viduryje. Vadinasi, emyno gilumos gyventojai
keitsi su pakrani gyventojais. Kito paaikinimo negali bti. Nean
dertalieiai tuo metu naudoj o tik tai, k surasdavo arti savo stovykl
ir urv, nieko daugiau nemokjo. O ms protviai po pirm apsikei
tim su kaimynais msi, iuolaikikai kalbant, eksporto ir importo
verslo, nes pamat, kad tai naudinga.
Ne vien, kad pasisotint ar pasigraint. Buvo perengtas svar
bus slenkstis. Adomas suvok, rao Ridljus, kad jis gali gauti daik
t, kuri pats nemoka nei padaryti, nei surasti. Bet kitas Adomas,
su kuriuo pirmasis apsikeit, irgi tai suprato. Pirmykiai mons
ltai, atsargiai - pirmas ingsnis galjo trukti tkstant met - m
keistis daiktais. I to iaugo paslaugos, o paskui buvo keiiamasi ir
iniomis. Vienas imoko uvaryti uvis seklum ir jas pagauti. Kitas
surado, kuri dvselienos vieta dar nesupuvusi ir j galima valgyti. Nes
buvome dvselienos rinkjai. Deimt adom, kiekvienas moka tik po
vien dalyk, bet kai suduria galvas - kiekvienas imoksta dar devy
nis dalykus. Taip neapsakomai ltai, bet krsi kolektyvin imintis.
Nusiirj vienas kit, imoko prisijaukinti gyvulius, sti ar sodinti
naudingus augalus, dal maisto parduoti keliaujantiems prekeiviams.
Pirkliai savo ruotu m spiestis pirmuosius miestus ir statyti laivus
savo prekms veti.

240

L I N K J I M A I I AT E I T I E S

Prekyba vert nepasikliauti vien atmintim, visk pasiymti, ir fi

nikiei pirkliai sukr abcl. Mokslo centrai dygo kaip ol pava
sar - senovs Graikijoje, Romoj e, Indijoje, Kinijoje, Arabijoje; buvo
kuriami ramenys, kartais pasiskolinami.
Valdovai paang laik savo nuopelnu, nors mokslininkai tikino,
kad tai jie visk varo priek. Daktaro Ridljaus nuomone, gerbiami
ir, be abejo, visuomenei naudingi mons visk apvert emyn gal
va. I tikro tai prekeiviai sukr imperijas, kurias paskui karaliams ar
kitiems valdovams reikjo ginti ir valdyti. Tai verslininkai kvpdavo
mokslininkus mstyti, o ne atvirkiai. Arba tiesiog duodavo jiems
usakymus: sugalvoti, atrasti, surasti ieit - taip buvo visada, taip yra
dabar. Taip eina nuo akmens amiaus kriaukleli per garve iki kom
piuterio. Poreikis pirma, jo sprendimas paskui.
Dar cituoju daktar Ridlj: "Umirkite nors trumpam karus,
mar, bad ir poemas. Pats svarbiausias istorijos reikinys - apsikeiti
mai tarp moni. moni specializacija ir nuolatiniai iradimai. Taip
buvo sukurta tai, k turime."
Viljamas (William) Nordhausas, kitas optimistas, apskaiiavo
monijos paangos greit. I pradi tai buvo neapsakomai ltas pro
cesas, beveik nepastebimas, bet jis vis greitja.
Nordhausas apskaiiavo, kiek vidutins kvalifikacijos darbininkas
vairiomis epochomis mokjo u valand viesos. Surado ir apskaiia
vo, kad senovs Babilone u sezam aliejaus lempos deginim vien
valand darbininkas turj o dirbti so valand. Ms epochoje, 18oo
metais, u taukins vaks vienos valandos ibinim vidutinis darbi
ninkas turjo dirbti eias valandas. Irgi daug, irgi brangu, bet koks
uolis !
Kaip iandien?
Kadangi elektra gaminama didiuliais kiekiais, o kiekvienas dar
buotojas dabar padaro daug, automatizuotuose fabrikuose paga
mintos elektros lemputs ir dienos viesos lempos daug pigesns u
taukines vakes, vieia imtus kart ilgiau, ms laik darbininkui
u valand viesos reikia mokti vien savo darbo sekund.
Tokia paanga pasiekta nepaisant, kad technologinis progresas
iki iol jo netolygiai. Jam vis laik kas nors kliud - arba piratai,

M O N IJA DAR PAGYVE N S

241

arba siverdavo barbarai, kildavo karai, revoliucijos, bet daniausiai

vidaus prieastys, vidiniai visuomens parazitai. monija visada ie
kojo ramybs ir stabilumo, taiau u tai turjo mokti nema kain.
Imperijose parazitavo karali rmai ir j dvarikiai. Monoteistinse
religijose parazitavo ventik sluoksnis. Nacionalizmas atved val
di karikius. Socializmas - parazitin ir visagal biurokratij. U
neblogai veikiant kapitalizm irgi tenka mokti: ilaikyti parazituo
janius finansininkus, iksti krizes. Ir toliau ms imtmetyje gali
bti visko - kar, epidemij, ryki klimato pokyi, bet monija ro
d: kai pasuka galvas, ieit randa i bet kokios padties.
Prie keturis imtmeius Kinijoje buvo udraustas bet kokios nau
jovs. Buvo sudeginti emlapiai, jr laivai, udaryti iradjai. Vald
kis: "Nr ia ko !" alyje sivyravo stagnacija, ji merdja, iauriai at
siliko nuo vis, paskui buvo ukariauta, igyveno tuzin sukilim ir
tris revoliucijas. Atsigauna tik dabar.
Paangai nuolatos bandoma kliudyti. Sakysim, i mokslinink
danai reikalaujama i anksto rodyti, kad j eksperimentai pasiseks.
Tik tada bus skiriama l. Vakar valstybs praturtjo pradjus veik
ti globalizacijai, tai yra prekyba ir finansai cirkuliuoja be joki apri
bojim. Bet dabar norima globalizacij suvynioti atgal, valstybes vl
udaryti savo kiautuose.
Istorija rodo: jeigu pavyksta uspausti stabdius nauj ovms vie
noje vietoje, jos prasiveria kitur. Uspausim Europoje - prasiver
Kinijoje ir Indijoje. Nes idjos kyla i apaios, niekas j i viraus ne
nuleidia.
Daktaro Ridljaus prognoz tokia: gerov kils, technologija tobu
ls, skurdas mas, ligos ims trauktis, gimstamumas mas, diaugs
mo ir laisvs bus daugiau, prievartos maiau, gamtosauga pagers,
mogaus nepaliest plot taps daugiau. O tiems, kurie tikina, kad jau
virn, kad geriausios dienos jau praeityje, verta priminti : kaip tik
taip man ir taip sak visi iki ms gyven mons.

242

L I N K J I M A I I AT E I T I E S

I KELIONI
VA D OVO U R A *

AT GAV N E P R I K LA U S O M Y B , P U O L M K E L I A U T I

kaip pasiut. Buvo pristeigta kelioni biur, jie pirko arba nuomojo
si Vakar Europoje vaintus, kartais gerokai vaintus autobusus ir
dundjo visais keliais iki Atn ir Gibraltaro.
Nuo ami esame keliautoj, ygn tauta. Prigimtis prasiver i
karto, kai tik buvo nurinktos spygliuot viel tvoros.
Kelioni biur kvieiamas, mielai miausi vadovauti grupms. I
raime visus emynus, iskyrus Antarktid. I ariau susipainau su
lietuviais. Noriu pasidalyti su jumis kai kuriais t kelioni spdiais.

Ttuis
Pavojingiausi keleiviai grupje - vienii vyrai. Ne viengungiai, tie
prat. Pavojingiausi - ivaiavusios be mon rimtos eim galvos,
solids seniai ved mons, kartais labai inomi, einantys atsakingas
pareigas. Tarsi nutrk nuo grandins, jie skuba prisilakstyti. N kar
to nemaiau, kad bt kitaip. Nors tas j bgiojimas nelabai iradin
gas - vis ratais aplink butel.
*

Minim iame skyriuje moni vardai pakeisti.

243

Skridome Meksik. Vieni vyr buvo tik du - tvas ir suaugs

snus. Pagalvojau, rpesi nebus.
Pirmos dvi dienos buvo skirtos ekskursijoms po Meksikos sostin,
ir joms pasibaigus tvas, vadinkime j Mindaugu, pakviet vis grup,
25 mones, atvsti jo snaus gimtadienio mariachi restorane. kelio
ns program to nebuvo traukta, ir a nusigands griebiau Mindau
gui u rankovs.
- Ar inote, kiek tai kainuos? !
Jis patapnojo man per pet.
- Gal ne daugiau negu Londone ar Lisabonoje?
ia esu priverstas iduoti kit paslapt, inoma, nemindamas
vard.
Vienii vyrai usienio kelionje tampa ilaids. Neinau kodl. Gal
juos namie labai engia? Taiau Mindaugas neatrod i t engiam.
Dviej metr gio, raumeningas sunkiasvoris, alaus pilvas jau irgi ry
kus, gerokai raudusiame veide nuolatin ypsena nuo ausies iki ausies.
O ko jam nesiypsoti? Vidurio Lietuvoje turi kelias mones, nuomoja
patalpas prekybos centrams. Jis ne tik buvo pirmas vyras grupje, bet
ir neleido, kad tas avjimasis juo bent minut nuslopt.
Mariachi orkestras priverst net ir stimpant kuin stotis ant u
pakalini koj ir okti. Penki, o gal ir deimt metalini trimit ir
trombon sutartinai, vienbalsiai ir visa plaui jga maio dang su
pragaru tomis savitomis, tik Meksikai bdingomis, kakur viliojan
iomis melodijomis, pritaria bgnas, cimbolai, viena ar dvi gitaros,
vis vyr juodi nukar sai, vis sombrerai plats kaip Lukiki aik
t Vilniuje, karoliukais siuvintos liemens, markiniai, kelns. Ir dar
dainuoja - kartais po vien, kartais visi, sus suglaud ramuns ie
d. Be pertrauk.
Msikiai oko su savomis, paskui ankstesni laik paproiu
m kviesti nuo kit staliuk. Isigandau, bet joki nesusipratim. mo
ns buvo atlaids gringoms nors negaljo suprasti (girdjau j kalbas), i
kur tokie, nepanas amerikieius. Paskui nusprend, kad mes rusai.
Tekila ir viskis liejosi upeliais, vents kaltininkas gal gale umi
go, padjs galv ant stalo. Mindaugas digavo :

244

I K E L I O N I VA D O V O U R A

- irkit, koks dabar jaunimas ! - griaudjo. - Nieko negali pakel

ti ! Nesimoko i tv !
Ryt klms anksti, nes reikj o oro uost - Meksikos oro linijo
mis turjome skristi iap. autobus susdom visi, suskaiiavau,
kontrol irgi visi prajome. Netrukus pakviet lktuv. Sdim savo
vietose, bet man kako neramu. Dairausi. Aiku - nra Mindaugo.
Kur galjo dingti? Jeigu liks, bus daug rpesi. Kalb j is nemoka.
Palydovs jau buvo beudaranios duris - ir pasirodo j is. Vos laiko
si ant koj. Kur, kaip, kada suspja? Per vis lktuv sodriu baritonu
aukia lietuvikai:
- Tai kurios panels priims mane atsissti? Gal galima ant keli?
Matau, abi palydovs stumia j lauk. Jis nesimua, jis dentelme
nas, prie moter rankos nepakeis, bet merginos tokio kalno pastumti
negali, o jis ypsosi nuo ausies iki ausies.
Prioku, aikinu joms, kad j is turi savo viet, mes j priirsime,
pasilikti negali, nemoka nei ispan, nei angl kalbos; o tos savo ruo
tu - kad neturi teiss priimti tokios bsenos mogaus, lktuvas per
mus ir taip vluoja iskristi, tuoj prarasime skrydio kanal. pagalb
atskuba du policininkai, dar pora uniformuot vyr.
Matau, nieko nebus. Klausiu palydovi, kada kitas lktuvas iap:
- Po trij valand.
- Ar mus j priims?
- Taip, taip, priims, priims, - choru atsako visi.
- Ar turi pas ir biliet? - klausiu Mindaugo. Matau, nesupranta,
kas darosi, bet orus baisiausiai.
- inoma, turiu ! - Ir patapnoja per varko kien.
Rikteljau grupei, kad niekur neit i iapos oro uosto ir ms
laukt.
Lktuvo durys usidar, koridoriumi rankove sukam atgal. Iki lau
kimo sals mus lydjo uniformuotieji.
Atspkite, k pasak Mindaugas, kai mudu likom vieni? Atsimin
siu iki savo dien pabaigos.
Nusiypsojs nuo ausies iki ausies, sako iltai, draugikai:
- O dabar, Algeli, mudu kalsime !

2 45

. . . Toli, Meksikos centre, ilipo i lktuvo ms grup. Joje moterys

ir vaikai. Niekas i j nemoka ispanikai. I ten reiks vaiuoti toliau.
Viebutis ms laukia u 200 kilometr, diunglse. O mes ia. Ir
tikrai neaiku, ar mudu priims kit lktuv. Ten viet gali nebti.
siuts kibau Mindaugui atlapus. Atrodiau, inoma, kaip kd
prie spintos.
- Nedrsk! Ssk ir neisidirbink ! A einu, bet jeigu man grus
tavs ia nebus, toliau vaiuosiu vienas.
Turbt niekas su juo, stambiu verslininku, nebuvo taip kalbjs.
Grau su dviem puodukais trigubo stiprumo kavos ir sumutiniu.
Jis sdjo kur paliktas.
Po trij valand mudu prim kit lktuv, netikrino nei biliet,
nei pas. Apie mus jau inojo visas oro uostas. Savj grup radom
lengvai - sdjo ratu iapos oro uosto skverelyje ir dainavo lietuvikas
dainas. Pamat mus m ploti.
O a bijojau, kad Mindaugas gaus aus.
Gera tauta esame.

Kava
Lietuvai atgavus nepriklausomyb, viena i pirmj vyriausybi
ruosi darbo vizitui Ispanij. Ministras pirmininkas pakviet mane
vaiuoti kartu. A gyniausi, sakiau, kad man nedomu bti vertju.
- Ne, k tu, bsi oficialus ir lygiateisis delegacijos narys.
inoma, buvau teisus. Gali skelbti kok tik nori lygiateisikum,
bet j eigu moki kalb, bsi vertju .
Vaiavo ministras pirmininkas, d u ministrai, viena departamento
direktor, kiekvienas paruos klausimyn.
Tapau vertju, kaip jaunystje.
Vizitas buvo darbo, ne valstybinis su irikiuota garbs sargyba, v
liavos buiavimu, patrank saliutais, fotosesija, deimt kart vis ilgai
spaudiant rankas kaip ustrigusioje kino juostoje.
Po kuklaus sutikimo oro uoste - trys j mons, ilgas limuzinas ir isimiegojus viebutyje pirmasis vizitas, savaime aiku, pas Ispa-

24 6

I K E L I O N I VA D O V O U R A

nijos ministr pirminink. Juo tada buvo Felip Gonsalesas (Felipe

Gonzalez), labai simpatikas andalzas, taip ir neatsikrats rykaus
pietietiko akcento.
Puonioje laukimo salje be ceremonij susipastame, stovim,
galima pasinekuiuoti apie or, grtani mini sijonuk mad, gal
bt apie senovikus paveikslus sunkiuose paauksuotuose rmuose.
jo padavjas, frako uodega iki puss blauzd, lakuota ukuosena, baltos pirtinaits.
Felip Gonsalesas vos kilsteljs pirt parod kreiptis mane.
- Ko, ponai, norsite gerti? - paklaus padavjas.
- K gersi? - klausiu ms delegacijos vadovo.
- Praom kav.
- K tu?
- Kav.
Kiti irgi : kav, kav.
Sakau padavjui:
- Quatro cafes y un te para mi, por favor. ("Keturis kavos ir man
vien arbatos.")
Padavjas sutriko, bet ilg met tarnybos patirtis jam neleido to
parodyti ar dar ko klausti.
Sujome posdi sal - ilgas pasidabruoto juodmedio stalas,
eimininkai i vienos puss, mes - i kitos, ant lang uuolaidos, kad
saul akis niekam nespigint, ir prasidjo darbas. Apie j nepasa
kosiu, vis dlto udaras posdis, be to, buvo seniai ir dabar niekam
nedomu.
Ispanams atne po pupdel kavos, man atne puodel arbatos, o
kitiems ms delegacijos nariams nieko. Susivalgm, bet tylim - ne
reiki pretenzij, juk Lietuva ir Ispanija susitinka pirm kart ir svars
to rimtus ateities klausimus.
Vl atj o padavjas, neinas padklu su keturiomis rasotomis am
pano taurmis. Pastat kiekvienam msikiui, o man - ne.
Vl susivalgme.
Diena prajo tvarkant vairius vis ms inyb reikalus, o ryt
vizitas pas j usienio reikal ministr.

247

Viskas vyko kaip pirm ryt pas ministr pirminink, tik baldai
buvo tamsiai rudi, labai sunks, priesalyj e irgi nra kur prissti, dl
sunki uuolaid prietema. kart padavjas buvo plikas.
- K, ponai, gersite?
- Vyrai, k gersite? - klausiu saviki.
Jie visi vl atsako : kav, kav. A iveriu : " Keturis kavos ir man
vien arbatos." Padavjas lyg ir norjo ko klausti, bet inojo: jam ne
dera su usienio valstybs vadovais leistis kalbas, ir dingo.
Sueinam posdi sal, ir dar prie dienotvarks aptarim ispa
nams atnea po puoduk kavos, man arbatos, o po gerokos pertraukos
kitiems msikiams po rasot taur sauso ampano.
Kai trei ryt Vidaus reikal ministerijoje viskas pasikartoj a lygiai
taip pat ir kai vl prie msikius pastat ampano, pakliau rank ir
papraiau odio techniniu klausimu, ne i dienotvarks. J ministras
linktelj o galv. Paklausiau, kodl keturiems msikiams nea am
pan, nors dar rytas ir jie pra kavos?
Ministras ipt akis, paspaud kelis mygtukus pulte ant stalo ir
bgo padavjas ir kitas be pirtinaii. Susilenk trilinki jie kak
panabdjo ministrui aus, o tas pliauktelja delnu stal ir juos
pavar. ampano taurs buvo nurinktos ir atneta kavos.
Ministras atsikrenkt ir pasak:
- A irgi turiu technin pastab, kad nesusipratimas kartais netap
t prieikumu. Ms padavjas nugirdo, kad keturi delegacijos na
riai aikiai sak "kava", o penktasis, - pirtas mane, - arbatos. Taiau
ponas, - jis vilgteljo sra, - ekuolis ivert, kad jums atnet
ne kava, tai yra ampano, o kavos. Ms tarnautojai patyr, yra dirb
Ryt Europoje ir Rusijoje, taigi ino, kad pagiringi vyrai ten i ryto
kartais mgsta igerti sauso alto ampano. O ponas ekuolis, aiku,
js morals sargas, kaip anksiau bdavo komisarai, ir jis pakeit
usakym.
A atsistojau. Msikiai sieis, kad juos laiko komisaro vadelio
jamais. Ispanai irgi sieis - sveiai gauna ko pra, o pyksta. Todl
teko skubiai aikinti gramatik. Komisar, pradjau, Lietuvoje jau
nra. Ponai mano klausim : " K gersi?" atsak "kav", nes lietuvi-

248

I K E L I O N I VA D O V O U R A

kai tai odio "kavos" vienaskaitos galininkas. Bet skamba j is visai

kaip ispan odis cava (j putojantis vynas), kurio irgi kiriuojama
pirmoj i "a".
Visi nusiypsojome, rkas isisklaid, ir isiderjome turti bsi
moje Lietuvos ambasadoj e Madride Lietuvos policijos karininko pos
t ryiams su Ispanij os policija.
ia turiu dukart pasiaikinti. Kalbininkai reikalauja sakyti : gersiu
kavos, ne kav, bet atsakydami mons danai grimo r pabria
galininko linksniu. o odis cava net ne ispanikas, o katalonikas.
Katalonija - tai Ispanijos iaurryiai. Ten gaminama dauguma ispani
kojo ampano, bet odio "ampanas" vartoti negalima, j is priklauso
vien Pranczijos ampans regione gaminamam grimui, todl visa
Ispanija vartoja katalonik od cava su kiriuota pirmja "a".

Kreivi taupumo juokeliai

Niekada nesijuokiu i tautiei lietuvi. Ypa i j taupumo, nes
tai ne pats blogiausias mogaus bruoas. Ir man ne kart gyvenime
yra tek rpintis : o k rytoj valgysiu? Maiau, kaip daug turtingiau u
mus gyvenanios tautos, sakysim, vedai, skaiiuoja ant delno centus.
Bet por nutikim papasakoti noriu, nes vaiuojam ir vaiuojam, pa
slydim dar oi kiek bus.
Berlyne visa grup nuj ome irti burleskos. Prisijuokm iki
aar.
Kai grome viebut - buvome gav ger, k tik pastatyt, puikiai
rengt, devyni aukt, - trys drauge keliavusios merginos nutar
pasistiprinti. Kaip geros lietuvaits, turjo pasimusios visko: net me
diotoj dereli ir spirito buteliuk, na tok kaip vaistinse. Gal kur
laboratorijoje dirbo.
A jau buvau pradjs sklaidyti pirmus sapno puslapius, kai su
staug aliarmo sirena. Tokia net mirtant i lovos iverst. Paskui per
garsiakalbius nuaidjo komanda vokikai ir anglikai: "Gaisras, visus
praom skubiai palikti viebut ! Liftais ir laiptais nesinaudoti, praom
bgti iorinm gaisrinm kopiom."

249

Kai vokietis duoda komand - nugara pasiiauia. K jie moka, tai

jau moka.
Sugraibiau viena koja bat, kita lepet, iupau lagaminl su ke
lions dokumentais, pinigais ir oviau pro duris.
Koridorium dundjo viebuio margumynas - moterys isidrai
kiusiais plaukais su chalatais ir be j, vyrai vienomis trumpikmis,
bet ne tomis, su kuriomis maudomasi. Kakas pargriuvo, susidar
spstis, kakas rk.
Atidar onines duris iorines geleines kopias. Buvo kiek bai
soka pakibus ties penktu ar etu auktu. Mindioja ant rank, graibs
t u piamos. Ms grups keleiv gydytoja, viena ranka bandydama
prilaikyti chalat, atkakliai spraudsi auktyn.
- Mano kosmetika labai brangi. Negaliu palikti !
Pt varbokas spalio vjas. Apaioje, viebuio kieme, geltonus
spindulius vaist gaisrinink automobilis, almuoti vyrai temp ke
turkamp brezent tiems, kurie galbt oks i viraus.
Bet niekas neoko. Po pusvalandio administracijos mons leido
visiems grti kambarius, buvo atrakinti liftai.
Mane surado pusiaukelje (vaizdo kameros !) ir pabrtinai man
dagiai pakviet devinto aukto 917 kambar. Jame sdjo trys ms
panels lidnais veidais, buvo administracijos moni, gaisrininkas ir
du policininkai. ie ra protokol.
- Kas atsitiko? - paklausiau mergin.
- Nieko, - ispaud viena pro aaras. - Mes folijoje kepme dereles. Jos truput siliepsnojo. Bet niekas neusideg, niekas neideg.
Administratorius pareik, kad arba panels paios, arba ms ke
lioni agentra turs atlyginti nuostolius - sumokti kompensacijas
viebuio gyventojams u patirt stres. Ir baud, kad nesilaiko vie
buio taisykli.
inojau, kad rytoj ryt savo ir savo vaik stres mons vertins
milijonais. Liko vienintel viltis : tos nelemtos viebuio taisykls, apie
kurias usimin administratorius.
- O kodl kambaryje rkte? ! - surikau taip, kad net administra
torius atsisuko. - Ar neinote, kad kambaryje negalima rkyti?

250

I K E L I O N I VA D O V O U R A

Dabar jau visos trys liumb. Ko jau ko, bet to i mans nesitikjo.
Man, ustosiu, o ia .. .
- Mes nerkme . . . Mes visai nerkanios . . .
Pasakiau policininkams:
- Praom apirti kambar. Jei rk, turi bti nuork, pelen
arba cigarei.
Administratorius pasak jau iekojs, bet nieko nerads.
- Tada praom parodyti, kur js viebuio instrukcijoje parayta,
kad sveiai kambaryje negali pasiildyti dereli.
- Bet tai savaime suprantama !
- Yra daug savaime suprantam dalyk. Bet tol, kol tai statymo ar
taisykli neudrausta, mogus pats sprendia. Nemanau, kad ms
ambasados advokatui bus sunku teisme tai rodyti.
Ambasados labai nenoriai usiima asmeninmis turist bdomis.
Msik ambasada tada buvo ne Berlyne, o Bonoje. Ir visikai nenu
tuokiau, ar ji turjo advokat.
Ivaiavome nesutrukdyti.
O i tikrj kaltas buvau pats. Paskui kiekvienai bendrakeleivi
grupei aikindavau, kad moderni viebui kambariuose atviros
ugnies kurti negalima.

* * *

Ta grup buvo neprasta, a net dvejojau, ar jai vadovauti, - parapi

jos choras i vieno tolimo rajono, 38 mons. Susiruo piligrimin
kelion autobusu po ventas vietas Pranczijoje, Ispanijoje ir Portu
galijoje. Beveik vienos moterys, perkopusios keturiasdeimt ir gerokai
daugiau, visos graiai apvalios, balsingos. Buvo ir du bosai, gal trys
baritonai, vienas tenoras. Jis atlikdavo solines partijas. Tikrai graiai
giedojo. Ponios juo rpinosi kaip sneliu.
Vis dlto kolektyvas mane patrauk, nes buvo susistygavs, la
bai iniciatyvus, o ruoiantis kelionei pus darbo padar pats. Buvau
sptas, kad visi labai neturtingi. Mans tai n kiek neigsdino, bet
paskui kelionje ne kart maiau moteris parduotuvse i uani

traukiant visai nemenkus doleri ir eur pluotus. Beveik visos turjo

bank korteles.
Kas sako, kad ms sodi kompiuteriai ir internetas dar neat
jo, kad mes kvpuojame tvankiu ukampio oru? Bobiks buvo neap
sakomai imanios. Vesi karikus sulig kuprins didumo termosus
nemokamam kartam vandeniui sipilti. Paskui darsi kav, arbat,
sriubas i koncentrat, mane vaiino. Puikiausiai gaudsi emlapyje,
inojo, kiek autobusui reikia laiko nuvaiuoti nuo vieno tako iki kito,
pasirinko pigiausi pakels viebui tinkl "Formule 1".
Kas vainjo po vakariausias Vakar Europos alis, yra girdjs t
prancz bendrov. Prie vis greitkeli plynuose laukuose ir miest
prieigose kaip vjo malnai i tolo matyti j balti pastatai, perjuosti
achmatine lenktyninink juosta ir pasipuo didiuliu enklu "F1".
Tie viebuiai - ypatingas reikinys.
Pranczai garss racionaliu mstymu, neablonikais, originaliais
sprendimais, dideliu taupumu ir verlumu versle. is viebui tin
klas knijo visas tas savybes, netgi nujo dar toliau. Sukr viebu
ius automatus, tokius kaip pardavinjantys kav ar saldainiukus.
Kadangi didiausias vis viebui ilaidas sudaro darbuotoj at
lyginimai, "F1" grandin, siekdama aplenkti konkurentus maomis
kainomis ir kartu gerai udirbti, viebuiui, kuriame yra 30-40 kam
bari, laiko tik vien tarnautoj, kartais - du. Su maiau net ir pran
czai nesugebjo apsieiti. Jis, daniausiai sddamas namie, priima
usakymus telefonu, elektroniniu patu arba faksu ir visai taip pat in
formuoja, ar yra laisv viet, ar ne. Nakt darbuotojas miega. Kartais
jis turi kur nors ivaiuoti. Nieko baisaus. Tada visi ryiai perjungiami
centr, kuris priima usakymus ir duoda kvalifikuotus atsakymus.
Jeigu nereikt keisti patalyns ir kart per dien paluoti, nerei
kt ir to vieno tarnautoj o.
Klientas (arba kaip ms atveju - klient autobusas) gali atvaiuo
ti bet kuriuo laiku, svarbu nedaug nukrypti nuo sutartoj o. Duryse jis
ras vieiant ura keliomis kalbomis: "Savo kortel kikite ia."
kii kortel - perskaitai kit ura: "Sveiki atvyk. Kambariai tokie
ir tokie. Deinje js raktai." Trakt, ilenda dut, joje plastikins

252

I K E L I O N I VA D O V O U R A

kortels su numeriais. Nieko tokio, jeigu t rakt usimirs isivei

ar pamesi. Jis kompiuterizuotas, galioja tik iki ryto. Kompiuterizuoti
ir duai. Bga 20 sekundi. Reikia dar? Vl spausk mygtuk. Tualetai
irgi. Kadangi nuvargs keleivis gali bti umarus, jam nereikia r
pintis nuleisti vanden. Kai mogus atsistos, prajus trims sekundms
t padarys pats tualetas. Dar vienas mygtukas sutaupytas.
Kartais mano bendrakeleivius, kai jie pasilenkdavo vir ikilmin
gojo sosto iekodami, kur tas prakeiktas mygtukas ar kokia grandinl
vandeniui nuleisti, tai nemaloniai nustebindavo.
Piligrim grupje toki neapdairi nebuvo.
Taiau tobula pranczikoji racionalizmo dvasia btinai turjo
anksiau ar vliau susikirsti su savarankiku lietuvi mstymu.
Ponios bobiks man pareik, kad jos pratusios miegoti autobuse
ir turi pasimusios miegmaiius. Todl viebutyje usisak tik keturis
kambarius.
"
" F 1 kambariai - atskira tema. Jie nedideli. Plati lova dviem, vir jos
kaip baldakimas gultas treiam mogui. Paprastai ten lipa keliautoj
vaikas.
A pasi miau atskir kambar. Dar nespjau si taisyti, o jau girdiu
triukm. Trakesys, aimanos ir moter ksniai lietuvikai.
Radau subgusius beveik visus savo piligrimus. Kelios moterys vaitojo, net kraujo buvo.
- Kas nutiko?
K ia beslpsi. Moteriks iklojo ties.
Jos visai nesiruo miegoti autobuse - kieta, alta, nelabai kur i
sitiesi. Visk buvo suplanavusios dar Lietuvoje: penkios gulasi skersai
dvigul lov apaioje, trys lipa vir - irgi skersai. Visoms ilta,
minkta, stogas vir galvos, patogumai. Ir visoms pigu.
Bet virutinis gultas neatlaik. Dribo emyn. Pranczas nekals
trij vini, nesuks trij vart ten, kur pagal apskaiiavimus terei
kia dviej. Viena moterik laik skepetait ant sumutas nosies, kitai
kraujavo ir jau pradjo mlynuoti kakta, o iaip nieko. Kietos ponios.
Sienoje iojjo didiul skyl, virutinis gultas vienu kratu dar lai
ksi. Nemaos ilaidos, o juk pranczai dar priskaiiuos ir prarastas

2 53

pajamas - kol remontuos, dviej kambari nuomoti negals. Prane

visam " F 1" tinklui, niekur negausime nakvyns.
Liepiau moterims greitai susirinkti visus daikiukus, sprukti au
tobus ir ten gultis. Tylti ir neibinti viesos. Pasilikti papraiau vie
n labiausiai mitusi ir abi sueistsias, o pats nu bgau prie aliarmo
mygtuko. Yra toks " F 1" viebuiuose, nuvestas administratoriaus na
mus. Gali skambinti tik iimtiniais atvejais: jeigu gaisras, potvynis ar
kas nors mirta. Bet tegul tave saugo Dievulis, jeigu prancz pakelsi
be reikalo.
Tkart atskubjo prancz. Atvaiavo automobiliu usimetusi
palt tiesiai ant chalato.
Geriausia gynyba - puolimas. Ir usipuoliau administrator:
- Kokia js statybos kokyb? ! Vieno mogaus, vienos moterik
ls neilaiko ! Juk galjo usimuti. K tada btumt dar?
- veniausioji Panele Marij a ! Prisiekiu, niekada to nebuvo atsi
tik ! Palaukit, turiu vaist. itai moterikei reikia uklijuoti kakt.
Viepatie, septyniolika met dirbu - niekada niekada !
iriu - siekia ranka i sienos kyanio nulenkta varto.
Patyljo. Met vilgsn apvali form keleiv ir pasak:
- Duosiu kit kambar. Ir toms dviem ponioms po kambar. Veltui.
Pailskite.
- Ar jos gali pasikviesti kelias i autobuso? Dl draugijos. inote,
susinervinusios . . .
- Praom, praom. Joki problem.
Kai ryt toliau dzgme svarbiausiu Pranczijos greitkeliu, per mi
krofon papraiau vis Lurde melsti atleidimo u mano ma mel.
Ir kad u j kolektyvin smoksl irgi bt pasigailta ir dovanota.
Bobiks kuo nuoirdiausiai paadjo kartai atgailauti.

Linksmos pauktyts
Prostituts gan danai vainja turistines keliones, sakyiau, j
bna kas treioje ar ketvirtoje grupje, tik ne visada atpainsi. Elgiasi
visikai graiai, su grups vyrais neprasideda. Kai pagalvoji, supran-

254

I K E L I O N I VA D O V O U R A

tama. Neatstos, mons pastebs, o jis reikalaus nemokamos preks.

Rengiasi ir daosi santriai. Joms ir nereikia - graios ir jaunos. Pai
rjau pasus. Beveik visada devyniolikmets. Gal todl, kad tai virsmo
amius. Nustoj o bti paaugls, engia moters ami, bet jauia, kad
ramuns iedlapiai tuoj prads byrti.
Miklumas neapsakomas.
Paryius. Stovime eilje Eifelio bokt. Eil ilgiausia.
Egl klausia:
- Kiek ia utruksime?
- Apie dvi valandas, - sakau . - Kol prieisime, pasikelsime, nusileisime.
- Gerai. A jus surasiu. - Ir dingsta.
Po dviej valand ji prie autobuso. Jos visada labai punktualios.
Mokytoja i Utenos, kuri sdjo alia Egls, paskui man pasakojo,
kaip abi kalbjosi.
- Kiek mokjote u biliet? - paklaus Egl.
- Po 50 frank.
- Cha ! A per t laik udirbau 150.
- Kur?
- Ten pat, krmakuose.
Neinau, kokia ia tarme "krmakai". Pasipiktinusios moterys
paskui usipuol mane, kad reikia k nors daryti, j paauklti.
Bandiau por kart. Ipuia dideles akis, pasipiktinusi purktau
ja, dl nieko neprisipasta.
Moterys niekada dl nieko neprisipasta.
Greiio rekordinink vis dlto buvo Izabel. Pavyzdinga keliau
toja - ryt ir vakare duas, velns kvepaliukai. viess plaukai su
ukuoti tiesiai, sklastymas per vidur, drabuiai - kone mokinuks
uniforma. Graut, kukli, tyli. Vatikane vakutes udeg, kiekvienoje
aplankytoje banyioje atsiklaupdavo, persiegnodavo.
Grupei vakarieniaujant po pirmo patiekalo ji atsikl ir ijo. Gr
o, kai mes buvome bebaigi valgyti.
- Tavo patiekalas atauo.
- Nieko. Sueis.

255

Kai tai pasikartoja antr dien, trei, pora ms vyresni la pui

pairjo pro uuolaidos tarp. Izabel sdo jos laukus automobil.
Tas pats automobilis j ir parve.
Melja spartuol. Socialistinio Darbo Didvyr.
Ne visada joms viskas sekasi.
Autobusu nuvaiuojame Ljoret de Maro pajrio kurort Ispanijoje.
Lietuvi jis taip nuiuintas, kad barmenai sako "labas" ir "sveiki" net
lenkams, o konferansj Frankas atmintinai deklamuoja itrauk i "Tra
k pilies". Lietuvikai. (Dabar Frankas jau persikls Tos de Mar.)
Dvi panyts vis keli iki Ljoreto sdjo alimais ir niekuo nesi
skyr nuo kit keleivi. Viena buvo kiek vyresn, apvaloka, skruoste
pjautins aizdos randas. Vardas Olia, lietuvikai kalbjo beveik be
akcento. Kita jaunesn, vardo neatsimenu, nepratar n odio.
Vyresnioji, aiku, buvo vadybinink. Man pasak, kad ekskursijas
jos nevains, kad dl j nesirpiniau, jos ia turinios draug, o
grimo dien, penktadien, et ryto jos bus prie autobuso.
K galjau padaryti ar pasakyti?
Bet po penki dien Olia mane susirado. Jaunesnioj i tipena i
paskos.
- Mums reikia daktaro, - pasak Olia.
- Jums?
- Ne, jai.
- Kokio daktaro? irdies, aki, virkinimo?
Buvau naivus nepatyrs mulkis.
- Reikia daktaro, visk gydanio. Gero daktaro. Mes sumoksime.
Nujau pas viebuio administratori pasitarti. Taiau netrukus
paskambino Olia.
- Nesirpinkite. Ms draugai jau surado daktar.
Paskui tas panas pradjau atpainti i j odyno. Jeigu sako "drau
gai", "turiu draug", o vaiuojame viet, kur ji nra buvusi, viskas
aiku.
Yra ir kita panyi kategorija. Turbt jas galima vadinti "nekalto
mis idyklmis". Paprastai jos jaunesns, 15-1 8 met.

25 6

I K E L I O N I VA D O V O U R A

Nuvaiav ilg kelio gabal keleiviniai autobusai ir vairuotojai pri

valo keturias valandas stovti ir ilstis. Taikoma, kad toks poilsis bt
Varuvoje, Prahoj e, Krokuvoje. Paprastai keleiviai eina miest.
Prie ms mergyi, jeigu jos keliauja be tv, tuoj pat prilimpa
vietos vaikinai vos prasikalusiais seliais.
Paskirtu ivaiuoti laiku jos grta. Tik i pradi niekaip nesupra
tau, kas darosi. Gulasi autobuse ant grind, kad j nepamatyt pro
langus. Viena papra j paslpti bagainje.
Pasirodo, jos vakarieniavo su vietiniais, igr, o paskui pabgo.
nabdjosi ir kikena iki pat Lietuvos.

Maos nesusipratim kibirktys

Dzgiant autobusu Europos greitkeliais, geriausias vaistas nuo
monotonijos - mokytis tos alies, kuri vyksti, kalbos. Lietuviai esa
me gabs, jeigu tik mums dstoma ne sakmiai ir ne akademikai.
Neapsakomai malonus pojtis igirsti save tariant od svetima kalba,
kurios iki tol nebuvai girdjs.
Ir skubame puikuotis nauj omis iniomis. Kartais skmingai, o
kartais suteikdami prog grupei pasilinksminti.
Atvykstame Kroatijos poilsiaviet Makarsk.
Dvi ms panos eina pavakarieniauti paios vienos, nes ino, ko
nori, ir moka kelis sakinius kroatikai.
- elim krevet, - sako jos jaunuiam, gal eiolikmeiam restorano
padavjui. Panels mano, kad jos pasak: "Norim krevei."
Bet tas parausta kaip vieiai prapjautas arbzas ir dingsta.
Grta gal po deimties minui. Merginos nekantrauja. Paklu
sios bals vl sako :
- elim krevet!
Vaikinas vos neapsiaarojs vl dingsta, paskui pasirodo su kitu,
iek tiek vyresniu, ir lokai klausia:
A ovo bu be dobry? (Ar itas bus geras?)
Krevet kroatikai - "lova". Krevets vadinasi kitaip.
Panels pabgo ir paskui t restoran apeidavo dideliu lanku.
-

2 57

* * *

Vienas grups vyras uoliai moksi kroatik odi ir noriai juos

vartodavo. Bet dar nebuvo imoks odio "motina".
Po ygio psiomis kalnus isiskalb baltini us ir pakabino diti.
Nakt buvo audra, baltiniai nuskriejo emn.
Msikis mintyse paruo sakin, nujo pas namo savinink ir
sako :
- Moja maika upadla kroz prozor.
Norjo pasakyti: "Mano markinliai ikrito pro lang."
eimininkas paoko nusigands :
- Kur? ! Kaip? ! Kada ? ! Ar gyva?
Nes maika kroatikai reikia "motina".

* * *

Pakels tualetai, ypa kai j ie mai, nemenkas rpestis sustojus

autobusui su trisdeimia keleivi. Statytojai visur ir visada vienodai
rengia viet ir vyrams, ir moterims. Bet moterys utrunka gerokai
ilgiau, be to, moter turistauja visada daugiau, tad eil susidarydavo
nemaa. Gaidavome.
Problem isprendiau, man atrod, iradingai. Kai vyrai baigdavo
procedr, prie dur vyr skyri atsistodavau auniojo kareivio vei
ko poza ir aukdavau savo moterims:
- Skubiai eikite vyr skyri ! Pasaugosiu js orum.
Autobuso vairuotojai bdavo laimingi, sugaidavom maai.
Tas bdas veik Lenkijoje, Vokietijoje, ekijoje, Austrijoje. Bet kai
taip padariau Italijoje, du italai neatkreip dmesio mano, neuni
formuoto kareivio veiko, veblenim : Prego, no pasar. La dane, - ir
dro vid.
Ioko kaip ampano kamiai. Ir tuoj pat pasirod su dviem ka
rabinieriais. auni uniforma, blizga sagos, diras ne per juosmen, o
ambiai, nuo antpeio strnas. Rimta policija.
- Gavome skund, kad ios degalins tualet upuol transvestitai.
Karabinieri balse buvo girdti kaljimo dur spynos girgdesys.

25 8

I K E L I O N I VA D O V O U R A

Viduremio jros baseine, Balkanuose ir ypa Italij oje, mons la

bai jautrs lyi skiriai.

* * *

yd koerinio maisto nuostatos labai grietos. Danas i ms

mano, kad tik kiaulienos neleidiama valgyti ir moliusk.
Viskas daug sudtingiau. Pagal yd ortodoks taisykles pusry
iams negalima jokios msos. To laikomasi taip pat grietai, kaip
draudimo valgyti bet koki ms su pienu. Pusryi galima valgyti tik
darovi, silks - jos paprastai daugyb ri - ir pieno produkt. Bet
utai per vakarien - j okio pieno ir jogurto. Vakare jau galima valgyti
ms, ir vl gali bti uv.
usienio keliones msikiai vaiuoja nordami pamatyti sveti
mus kratus, kitaip gyvenanius mones, j gyvenimo bd.
Bet yra moni, ne kiekvienoje grupje toki bna, kurie vaiuo
ja ne pairti, o patys pasirodyti. Pabrti savo ikilum, svarbum.
Ypa kai toks vyras vyksta su mona.
Vaiuojame Izrael. Tarp keleivi - buvs prajusios epochos ka
rininkas. Lietuvi kilms.
- Ne, a be kiauls kno nenurimsiu ! - pasak dar ivaiuojant.
Pirmi pusryiai IzraelyJe. Savo kambaryj e jis prisi pjaust atsivet
laini ir atsine valgomj .
Padavjai pamat. Prane vadovybei, visus mus i valgomoj o iva
r, nurinko ir imet vis maist, nes jis "utertas", pradj o plauti ne
tik indus, bet ir stalus, o mums pusryi taip ir nedav.
Po ms atj o vokiei grup. Jie irgi negavo valgyti.
Msikis buvo patenkintas.
- Pamokiau ydus !

Medicinos stebuklas
Ta kelion Portugalij adj o bti paprasta ir be nuotyki. Vaia
vo daugiausia poros, tai vyrai bus prilaikyti. Kai kas vaiavo su vaikais.

2 59

Buvo ir vieni moter - kelios vyresnio amiaus mokytojos ir gydy

tojos, bet jos tuoj pat susispiet brel.
Kelion jo pabaig. Sustojom viebutyje Lisabonoje.
Pus keturi nakties prie lovos suskambo telefonas. Nusikamavs,
nes buvo visos dienos ekskursija ir neturjau progos usiiaupti, m
ginu save tikinti, kad sapnuoju. Bet irkia atkakliai, tenka prabusti.
Skambina mano mogus. Susijaudins sako, kad jo monai stem
plje strigo uvies aaka, ji sunkiai kvpuoja, nekalba, silpsta, jie li
goninje, aakos itraukti nesiseka, j ruoia operacijai, o jis negali
paaikinti, kad mona neitvers anestezijos, nuo jos numirs greiiau
negu nuo aakos.
Paklauss, kuri ligonin ir koks skyrius, oku kelnes, sandalus,
griebiu taksi.
Jeigu vis dar sivaizduojate Vakar ligonines kaip medicinos moks
lo ventoves - pamirkite. ita vadinosi ikilmingai - atrodo, ventj
Mato ir Motiejaus, i tikro buvs senas vienuolynas. Skliautuotos lu
bos, durys irgi, sienose tinkas nusilups.
Mane sutiko jaunas gydytojas, patenkintas, kad gal gale bus gali
ma portugalikai susikalbti, paaikino, kad dar visk, bet kliuvinio
itraukti nepavyko. Ten ne aaka, o uvies stuburkaulio slankstelis su
dygiais kampais visas puses. Rodo man rentgeno nuotrauk, sako :
tie kampai sir stempls audin, is tinsta, moteris tuoj nustos
kvpuoti, reikia skubiai pjauti.
Moters vyras aikina, kad jo mona alergika, nuo anestezijos itiks okas, jau dabar vos kvpuoja, tik akis varto.
Sakau daktarui : kvieskite geriausi Lisabonoje konsultant.
- Ketvirt nakties? Dl isterijos poymi?
- Kvieskite. A sumoksiu, - sakau, nors inau, kad Vilniuje reiks
ilgai ir sunkiai dertis su draudimo bendrove.
Konsultantas atsirado stebtinai greitai. Toks, koks ir turi bti
profesorius, - ila smaila barzdele, akiniuotas, plikas. Nesileisdamas
kalbas liep vl statyti moter rentgeno aparat, pairjo, paiu
pinjo.
- Kokios gali bti kalbos? operacin, ir greitai !

260

I S K E L I O N I VA D O V O U R A S

Keturios sesels vl paguld msik ant ratukini netuv. Ka

dangi ta blaksi ir myk, kojas pririo plaia gumine juosta ir jau stu
mia prie dur, ant kuri uraas: "Operacin. Sterili zona". Nei vyrui,
nei snui, nei man ten jau nebus galima eiti.
Moters vyras isitrauk kamer ir filmuoja.
Ji paoko netuvuose tarsi elektros srovs trenkta, pasilenk, atki
o vyr lies tirtant kumt ir suriko taip, kaip tik siutusios moterys
moka rkti :
- Galvijau ! Tu mano mirt filmuoj i !
Bet j i suriko !
sikibau netuvus, neleidiu toliau veti. Atbgo jaunasis gy
dytojas, visi stumdoms, a aukiu, nors suprantu, kad tuoj ap
saugininkai ateis. Daktariukas aikina, kad jis negali profesoriaus
neklausyti. Sakau :
- Dar akimirk ! A paauksiu profesori !
Nubgu koridoriais klausindamas, mons baltais chalatais ali
nasi nuo mans, tik pirtais rodo, kur link garsenyb nujo.
Nuojauta neapgavo. Radau profesori jau kieme, kak nibda
seselei aus. inome tuos irvus lapinus.
Kai pasakiau, kad moteris kalba ir kvpuoja, ne i karto galjo su
prasti, apie k ia a. Dar pasikudjo su sesele ir nenorom gro prie
operacins, kur jau briavo si keliolika moni.
Vl pastat moter vertikalj rentgen, pasukinjo onu, i priekio, i nugaros. Pasak:
- Stebuklas.
Ir nujo rank plautis.
Jis neino, kaip ms moteriks moka rkti ant vyr. Ypa sav.
Kai vaiavau viebut, jau buvo skaistus rytas. Nuo Atlanto pt
vjelis. Palms mosikavo plaiomis vduoklmis.

* * *

Kelion - geriausias poros ibandymas.

Niekur mogus taip neatsiskleidia kaip ilgesnje kelionje.

Jaunimui, kuris galbt dairosi poros ilgiems deimtmeiams,

silau kandidatr ibandyti trumpesnje, sakysim, poros savaii
kelionje. Vaiuoti ne i povestuvin, o prievestuvin kelion. Nes ke
liaujant gerai pamatai mog. Jis vis laik alia, neturi, kur pasislp
ti. Ir matai kit moni reakcij i t tavo svajon.
Kelionje neretai bna rizikos akimirk. Nelauktai inyra egoisto,
savimylos veidas. Arba riterio ir Motinos Teress charakteris.
Kai draugauja, jaunimas mato tik graij pus - diskoteka, barai,
vienos kitos vais, ret pasimatym saldumas.
Taiau gyvas mogus ir epsi, ir knarkia, gali tapti nemandagus su
pagyvenusiu mogum. Vluoja. Pavargsta, pradeda zyzti.
Bna : grai, miela porel, o po trij keturi dien . . .
- Nukelk kojas ! Man nra vietos.
- Nesiglaustyk ! Ir taip karta.
- Kur sudjai? Kodl nesudjai? Kai tu sukrauni, nieko negaliu
rasti.
Ta pora griusi turs labai daug apie k pamstyti. Jai geriausia
bt, kol dar vaik nra, leistis i antr kelion ir tik tada apsisprsti.
Kelions ne vien ardo poras. Bna, kad jas suglaudia. Daug ben
dr ispdi.
Vis dlto gan danai iskiria.

* * *

Kart vaiuoja jauna pora. Jis - fotografijos mgjas. Ji nefotogra

fuoja, bet labai lipni, visada prisiglaudusi, garsiai digauja, kai jis
pamato koki nors kit nepastebt objekt.
Vis savait jam pritaria.
Bet prasidjus antrai savaitei nugirdau j sakant:
- K tu ia fotografuoj i? Ten nieko nra.
Panaiai pasak antr kart, jau pykdama.
Jis staigiai pasisuko ir pasiirjo i j idmiai, turbt niekada taip
nebuvo irjs.
Suinojau - po poros mnesi ta pora iiro.

2 62

I K E L I O N I VA D O V O U R A

* * *

Bna ir dar blogesni atvej. Pora keliauja drauge, o pamato vienas

kit tarsi pirm kart.
Vaiuodami autobusu per Slovnij, sustojome papietauti.
Kai Jugoslavija suiro, po karo ten liko daug min. Daug j ir Slo
vnijoje. Sako, nemanoma irankioti. Pavojingos vietos paymimas
susmaigstytomis em lentelmis MINOS. Toks kieiais ir kitomis
auktomis piktolmis apaugs laukas buvo ir alia viebuio, kuria
me sustojome pietauti. Viebuio administratorius pasakojo, kad yra
prietankini, kurios nam galt nugriauti, yra ir pstinink min,
sprogstani nuo maiausio prisilietimo.
Pravaiuojantys turistai tokias lenteles vagia suvenyrams arba ka
binasi jas ant tualeto dur. Ikalbingos: kaukols ir sukryiuoti kaulai.
Ir prie to min lauko alia viebuio buvo likusi gal tik pora lenteli ir
spjamasis uraas keliomis kalbomis ant tvoros.
alimais ms pietavo kita grup - i Slovakijos.
Viena j pora negraiai ginijosi. mons buvo, atrodo, gan inteli
gentiki - nerkavo, kumiais negrmojo, net balso suvis nekl. Tik
nypt ir bad vienas kit tokiais neapykantos kupinais vilgsniais,
kad atrod kaip kibirktys. Nuo t j vilgsni stalties galjo pradeg
ti. Ginijosi taip kartai ir piktai, kad neabejoju - prie por met j
meil deg didelmis liepsnomis.
Vien akimirk ponia paoko, ilk i restorano ir nubgo, nesi
dairydama ir nieko nematydama, tiesiai per min lauk. Tai u galvos
nusitverdama, tai mataruodama rankomis.
Mes ibgome paskui, mm jai aukti vairiomis kalbomis, kad
ten minos, kad pavojinga ! Ji negirdjo ar nesuprato.
Ijo ir jos mogus. Mes usipuolme: "Kur ji bga, ten pavojinga,
minos, paaukite j!"
- Taiau koks graus bus fejerverkas ! - atsak vyras.

L I T E R AT R O S S ;). R A A S

"The Times"
"Newsweek"
"US News and World Report"
"International Herald Tribune"
"New York Times"
"Los Angeles Times"
"Globe and Mail"
"The Guardian"
"The Time"
"The Economist"
"New Straits Time"
"Weekly Standard"
"The Washington Post"
"Watching America"
"Daily Telegraph"
"ProQuest"
"Foreign Affairs"
"Der Spiegel"
"Siiddeutsche Zeitung"
"Frankfurter Rundschau"
"El Pais"

" El Periodico"
ABC
" Diario de Noticias"
"Veja"
"L'Express"
" Le Monde"
" Le Monde Diplomatique"
"Le Nouvel Observateur"
" Le Figaro"
"Wprost"
" Politika"
"Gazeta Wyborcza"
"Przekroj"
BBC
"Vremia"
" Itogi"
"The New Times"
ir universitet radijo stotys JAV,
Europoje, Artimuosiuose Ry
tuose, Tolimuosiuose Rytuose ir
Australij oje.

TURI NYS

KARO TRIBOS
7

algirio mio ukulisiai

13

Virusas ir durklai

17

Amerikos karinink monos

Karo unys ir j istorija

22

iaudins karo tribos

26

30

udymo brigada
Pamalds banditai

35

Kvailiai nelaim priaukia visiems

Gryb karas 41

A LY S I R M O N S
45

Angl tauta, kalba ir etiketas

Nebylys ir uniukas
Danai moka gyventi

53
54
58

Suomija priklauso "Nokiai"

Izraelio auksas

62

Naujas Kinijos stebuklas

65

iri lizdas ugnikalnyje

69

Sentikiai grita i Sibir

74

Brai vaiuoja i Gruzij

Pro kiemo vartelius - i ES

76
81

39

M O KYTOJAI I R M O K I N IAI
85

Slaptasis Anglijos ginklas

90

Genijai ir j kalvs

95

Auksinis darelinuk aukltojas

Kins mamos

98
103

Informacija be informatikos
106

A pats visk inau

D R U M S TA S M E I L S E L I K S Y R A S
Kur slepiasi ir kiek trunka meil

n6

Ar sveika vesti ir tekti?

120

Meils laik metas

122

adra ir pramanai

128

Moters slpiniai erzina labiau

Karas moterims

131

Nios turists

135

vedija steigia sekso ministerij

vedijos vyrai ipranta

141

Vyr daug, vyr nra

145

Moterys ir vyrai

150

Drumstas meils eliksyras

153

155

Amerikonikas flirtas

159

Japonikos skyrybos

PA S L A P T I N G A E S Y B M O G U S
Drsos galima imokti
Baim - ms paveldas

163
165

Mnulio pilnatis ir jos burtai

Bti burtininku lengva

Geriausias moters draugas

Lls ar grauols?
Juoko anatomija

TURI NYS

183

186

170

173

Tamsios vidurami naktys

2 66

138

178
181

Pagyros tinginystei

190
192

Susirinkim komaras

196

Angelai su ragiukais
Nelygyb udo

201
205

Girtavimo epidemija Europoj e

L I N K J I M A I I AT E I T I E S
Sudeginkime ant lau gen burtininkus
Maisto jau trksta
Ateities varpas

219

225

Saugus ir trapus ems laivas

Sdime ant ugnikalni
Gamta visada idaiga uja
monija dar pagyvens

213

227

233
236
238

I K E L I O N I VA D O V O U R A
L I T E RAT R O S SRAAS

264

243

Algimantas ekuolis sukr savo gyvenimo plan ir j vykdo.

eiolikos met - elitinis Literatros institutas Maskvoje. Po jo 1 1 met
sunkios jreivysts. Mokosi kalb, tampa vej laivyno vertju Kuboje.
Po to korespondentas usienyje, populiarus visoje SSRS spaudoje.
Sugalvojo, kad okupuotoje Lietuvoje turi bti laisvas laikratis. Taip
i neinios iniro "Gimtasis kratas", Sjdio pirmtakas ir vliavneys,
kai iki Sjdio gimimo buvo lik dar dveji metai, o SSRS tebebuvo ga
lybs virnje.
Vliau sugalvojo nauj literatros anr - enciklopedin publicisti
k. Negirdjau, kad pasaulyj e toks anras bt. Pasirodo, jis domus ir
reikalingas. Kodl lietuviai neturi inoti ir suprasti svarbiausi dalyk
pasaulyje?
Bepigu jam. Pus gyvenimo praleidia kelyje, moka kalbas. Buvo
liudininku vis pastaraisiais metais vykusi kar, kit konflikt.
Kai sukaup supratimo, kai priartjo 80, prabilo. Kasmet po neplo
n knyg.
ios serijos ketvirtoje - "Faktai ir ypsenos" - mane pri trenk vienas
dalykas.
Kaip galima sudtingus reikinius - politikoje, gamtoje, istorijoje,
psichologijoje - atskleisti i esms, taiau be profesorikumo? Tekl
mano tvikje, jaunuolis ar dstytojas, tas knygas skaito usikniaub.
Biografijos epizodai - tiek eios progos numirti ankstyvesnje kny
goje, tiek kelioni gido uraai ioje - ties sakant, nieko ypatingo. Gy
venimo gabalai, ir tiek.
Tik uverts knyg suvoki - tai tikro gyvenimo gabalai.
ekuolis vartoja kakoki chemij. Arba moka hipnotizuoti skai
tytoj.

V4: LV tt VIJ. S I L/1-U S

cn cr

" L I E T U V O S I N I " VY R . R E DA K T O R I U S