PANDOROS SKRYNIA

visa tai, su kuo neatsargiai elgiantis galima susilaukti daugybs bd ir nelaimi. Pandora sen. graik
mit persona; i smalsumo, nepaisydama draudimo, atvo ind (Pandoros skryni), kuriame buvo
moni nelaims, ir ileido jas.
TANTALO KANIOS

nepakeliamos kanios dl to, kad troktamas tikslas yra arti, o j pasiekti nemanoma. Tantalas mitinis
Lydijos ar Frygijos Sipilo miesto karalius, urstins dievus, u tai pasmerktas Hade kentti amin bad ir
trokul.
IKARO SKRYDIS

drss rizikingi iekojimai. Ikaras graik mito personaas; bgdamas i Minojo nelaisvs tvo Dedalo
padirbtais i vako ir plunksn sparnais, per arti priskrido prie sauls; sparn vakui itirpus nukrito jr ir
nuskendo.
PROKRUSTO LOVA

dirbtinis matas, rmai, kuriuos stengiamasi per prievart k nors sprausti. Prokrustas sen. graik
mitologijos personaas milinas plikas, kuris prisiviliodavs keliautojus ir jga juos guldydavs lov;
tiems, kurie buvo ilgesni u lov, nukirsdavs kojas, kurie trumpesni jas itempdavs.
PANIKA BAIM

smyis, didel [[baim], siaubas, staiga apimantis mones (panika). Panas sen. graik mik ir ganykl
dievas, piemen ir mediotoj globjas, varantis monms baims; vaizduojamas kaip mogus su oio
ragais ir kanopomis.
ACHILO KULNAS

mogaus silpnyb, paeidiama vieta. Achilas Trojos karo graik karygys, Homero Iliados personaas,
kurio buvo tik viena paeidiama kno vieta kulnas. U kulno Achil laikiusi motina Tetid, kai maud
Stikso ups vandenyje.
ALFA IR OMEGA

graik abcls pirmoji ir paskutin raids; pradia ir pabaiga, viskas; neginijamas autoritetas.
AUGJO ARKLIDS

tai, kas labai uleista, netvarkinga, uterta ir labai sunku sutvarkyti; pagal gr. mit apie karaliaus Augjo
arklides, kurios buvo daug met nevalytos ir kurias Heraklis ival per dien (nukreip per jas Alfjo ir
Penjo upi vagas).
AUKSO AMIUS

Senovs mons tikjo, kad laikas nuo pasaulio pradios iki gali bti skirstomas tris amius. Esamasis
laikotarpis "geleies amius" iaurus ir kruvinas, prie j buvs "vario amius" irgi n kiek ne
geresnis, bet dar prie j buvo "aukso amius". Tuomet mons gyven nerpestingai, jiems nieko netrk,
jie buv laimingi. Anot senovs poet graiko Hesiodo, romnoOvidijaus, tuomet nebuv nei statym, nei
kar, nei bado, nei nusikaltim.
ARIADNS SILAS

ieitis i sunkios padties; kilo i gr. mito apie Ariadn sen. graik mit heroj, Kretos valdovo Minojo
dukter, davusi Tesjui sil kamuol, kad is, umus Minotaur, galt nepasiklysdamas ieiti i
Labirinto.
ATPIRKIMO OYS

Senovs ydai turjo savotik religin paprot, kuris vadinosi azazel, arba atpirkimo oys. Kart per
metus specialiai tam skirt dien susirinkdavo mons: vien o ikilmingai paaukodavo Dievui, o kit
ikilmingai ivarydavo dykum, prie tai udj ant jo rankas, tai yra prisiliet prie jo. Buvo manoma, kad
tokiu bdu visos tautos nuodms pereis ivarom o, ir jis nusine jas su savimi. paprot ino daugelis
taut. Taip perkeltine prasme vadinamas mogus, keniantis u svetimus poelgius, priverstas atsiteisti u
kit nuodmes
DAMOKLO KARDAS

nuolat gresiantis pavojus; pasak graik mito, Sirakz tironas Dionisijas, nordamas parodyti tariamj
valdov laim, pasisodino Damokl per puot greta, bet vir jo galvos liep ant auto pakabinti atr
kard.
DANAJ DOVANOS

bloga umaia duota dovana, pratinga tam, kas j yra gavs; pagal sen. graik mit, mediniame arklyje,
kur trojieiams padovanojo danajai (graikai), slpsi kariai, kurie atidar savikiams Trojos vartus, ir ji buvo
nugalta.
DUONOS IR AIDIM!

Panem et circenes! (duonos ir aidim, t. y. nemokamo maisto ir nemokam pasilinksminim) Romos

paprast moni reikalavimas valdantiesiems, kurie po to tikdavosi prastuomens politins paramos.
EZOPO KALBA

Umaskuotas mini reikimo bdas, alegorinis pasakymas, pasakojimas; pagal sen. graik pasaktininko
Ezopo vard. Ezopas, kaip ir kiti pasaktininkai, kalbdavo ne tiesiogine prasme, o perkeltine, palyginimais.
GAUSYBS RAGAS

Vos tik gims Dzeusas buvo paslptas oloje, kur j savo pienu imaitino oka Amaltja. Mat tvas Kronas
norjo praryti sn Dzeus kaip ir kitus savo vaikus. Vliau Dzeusas, taps svarbiausiu ir vyriausiu dievu,
atsidkodamas pam Amaltj dang. O aukltojoms nimfoms jis padovanojo vien okos rag: i to
rago byrjo viskas, ko reikjo nimfoms. Jis buvo pavadintas gausybs ragu. Toks pasakymas dabar
vartojamas norint pasakyti, kad grybs pilasi neutarnautai, veltui.
GIEDOTI DITIRAMBUS

1. sen. graik ekstazinio pobdio chorin daina dievo Dioniso garbei; 2. perdtas, nenatralus gyrimas.
GORDIJO MAZGAS

nepaprastai painus reikalas; pagal gr. mit, Frigijos karalius Gordijas priris painiu mazgu rat jung prie
grulo; orakulo pranaavimu, mogus, inarpliojs mazg, turjs tapti pasaulio valdovu; Aleksandras
Makedonietis, uuot atnarpliojs, perkirto mazg kardu.
ILSTIS ANT LAUR, LAUR VAINIKAS, HEROSTRATO LAURAI

Anot graik mito, negaldama pabgti nuo persekiotojo dievo Apolono, nimfa Dafn pavirto lauro mediu.
Nuo to laiko is medis Apolonui svarbiausias augalas. Lauro akomis ir vainikais imta apdovanoti poezijos,

muzikos, vliau ir sportini varyb nugaltojus. Vliau taip buvo pagerbiami ir karvediai. Ilstis ant
laur nustoti siekus nauj laimjim, pasitenkinti tuo, kas pasiekta. Pasakymas Herostrato laurai
piktadarika lov, r. Herostrato lov.
MEDZOS VILGSNIS

Medzos jros gyvnai, panas drebuius. Jos graios, taiau skaudiai dilgina. Bet graik mit Medza
baisesn.
Trys seserys gorgons buvo pabaisos vries ausimis, varinmis kanopomis, vietoj plauk gyvats.
Baisiausia gorgon buvo Medza. Niekas neino, kaip ji atrod. Kiekvienas, pavelgs j, virsdavo
akmeniu. Didvyris Persjas nugaljo j ne jga ir drsa, o apsukrumu. Smogdamas jis neirjo pabais,
tik jos atvaizd blizganiame vario skyde. Prie io skydo jis vliau pritvirtino umutos Medzos galv. Ji ir
tada paversdavo akmenis tuos, kurie j pavelgdavo.
Jei jums kas nors pasakys apie mog, kad jo vilgsnis kaip Medzos, tikkits nemalonum: akmen
nepavirsite, bet vargu ar tas mogus jums patiks.
LAUKTI (ATIDLIOTI) IKI GRAIKIK KALEND

Senovs Romoje kalendomis vadindavo kiekvieno mnesio pirmj dien. Kaskart toki dien paskelbdavo
yniai. I ia kils odis kalendorius. Graikai kalend neturjo. Todl laukti iki graikik kalend
reikdavo laukti iki begalybs.
NESANTAIKOS OBUOLYS

Peljas ir Tetid, Achilo tvai, nepakviet savo vestuves nesantaikos deivs Erids. i labai sieid ir ant
puotos stalo numet auksin obuol, ant kurio buvo urayta: Graiausiai. Trys deivs Hera, Atn ir
Afrodit susiginijo, kuri graiausia, ir t j gin buvo pavesta isprsti Pariui, Trojos karaliaus Priamo
snui.
Paris atidav obuol Afroditei, kuri u tai privert grauol Helen pamilti jaunuol. i pamet vyr ir ivyko
Troj. Dl to graikai pradjo ilgamet Trojos kar. Taigi Erids obuolys sukl nesantaik. Dabar
nesantaikos obuolys reikia bet koki gin prieast.
OLIMPIN RAMYB

visika ramyb, susikaupimas.

PABALNOTI PEGAS

turti talent, bti talentingam.

PROMETJO UGNIS (LIEPSNA)

nuolatinis vidinis verimasis, siekimas aukt mokslo, meno tiksl: talentas, gabumai. Prometjas titanas,
pavogs i Olimpo ugn ir perdavs j monms, imoks juos statytis bstus, dirbti em, skaityti, rayti ir
kit dalyk.
SFINKSO MSL

labai sunkus udavinys. Sfinga sparnuota pabaisa (moteris su lits liemeniu), prie Tb vart
kiekvienam praeiviui umindavusi msl: Kas ryte vaikto keturiomis, dien dviem, vakare trimis
kojomis?, kuri min tik Tb karaliaus snus Oidipas: mogus vaikystje liauioja keturiomis, paskui
vaikto dviem kojomis, senatvje vaikto pasiramsiuodamas lazda.
SIZIFO DARBAS

sunkus, nepabaigiamas ir beprasmis darbas. Sizifas sen. graik mit personaas Korinto karalius,
nusikalts dievams ir po mirties buvs j pasmerktas aminai Hade risti kaln akmen, kuris, pasieks
virn, vl nurieddavs emyn.
SU SKYDU AR ANT SKYDO

tai spartiei palinkjimas, kuris reik garbing grim nugaltoju arba uvusiu (uvusieji buvo
parneami ant skydo).
TABULA RASA

lot. vari lenta. Neliestas, tyras dalykas; vaiko siela.

TERRA INCOGNITA

lot. neinoma em. Neitirta sritis, nesuprantamas dalykas.