Modulinės studijos

Vilniaus universitete
Status quo et status futurus:
quo vadimus?

2010-03-29
 Pranešimo struktūra

• Priešistorė: apie darbo grupę ir darbo eigą

• Kodėl reikia pertvarkos?
• Kas yra modulis?
• Modulinių studijų sandara
• Problemos (ir galimi jų sprendimo būdai)

2010-03-29 VU Studijų komiteto posėdis

 Priešistorė:
apie darbo grupę ir darbo eigą
• 2010 m. sausis – vasaris: darbo grupė (Rektoriaus įsakymu)
– užduotis – parengti modulinių studijų koncepciją;
– vadovas – prof. A. Račkauskas; bendros diskusijos.
• 2010 m. vasaris – kovas: pogrupis (darbo grupės iniciatyva):
doc. dr. Valdas Jaskūnas (OC)
Antanas Keturakis (FilF SA pirmininkas)
dr. Daiva Lepaitė (Studijų programų skyrius)
Gintarė Petkevičiūtė (Akademinių reikalų koordinavimo skyrius)
doc. dr. Justina Poškienė (IF)
prof. habil. dr. Alfredas Račkauskas (MIF)
doc. dr. Inesa Šeškauskienė (FilF)
doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri (FilF)
2010-03-29 VU Studijų komiteto posėdis
 Status quo vs. status futurus:
quo vadimus? 1
Dabartinė sistema  Modulinės studijos 
Smulkus, neefektyvus ir Stambesni, kartotinio
nesistemingas dydţio vienetai – moduliai
PD ir LD kreditų (dalykų junginiai)
paskirstymas

nėra galimybės kryptinga specializacija –

kryptingai specializuotis, gretutinė studijų kryptis
studijuojant gretutinės (dvigubas kvalifikacinis
krypties dalykus laipsnis)
2010-03-29 VU Studijų komiteto posėdis
 Status quo vs. status futurus:
quo vadimus? 2
Dabartinė sistema  Modulinės studijos 
Per smulkūs dalykai – Dalykai integruojami
fragmentiškas turinys, pagal ugdomus gebėjimus,
netvirti gebėjimai tarpdalykiniai ryšiai –
prasmingas kontekstas,
daug atskirų egzaminų kaupiamasis vertinimas

iš dalies bendradarbiavimo dėstytojai bendradarbiauja

tarp dėstytojų stoka –
turinio dubliavimas
2010-03-29 VU Studijų komiteto posėdis
 Status quo vs. status futurus:
quo vadimus? 3
Dabartinė sistema  Modulinės studijos 
Akademinis mobilumas Optimizuojamas studijų
suvarţytas kalendorius

Studentams: individualus intensyvesnės ir

studijų planas, o uţsienyje koncentruotos studijos,
moduliai stambesni
Dėstytojams: staţuotė
tradicinio semestro metu akademiniai mainai:
(vykstant paskaitoms) kviestiniai dėstytojai,
sunkiai įgyvendinama kvalifikacijos tobulinimas
2010-03-29 VU Studijų komiteto posėdis
 Status quo vs. status futurus:
quo vadimus? 4
Dabartinė sistema  Modulinės studijos 
Finansavimas Finansavimas
tarpfakultetinių iš bendro, specialiai tam
atsiskaitymų principu numatyto fondo

fakultetai finansiškai bendradarbiavimas tarp

nesuinteresuoti, fakultetų,
kad studentai rinktųsi bendros studijų programos,
kitų fakultetų dalykus studento “išlaisvinimas”

2010-03-29 VU Studijų komiteto posėdis

 Europos švietimo strateginiai
prioritetai
• Bolonijos procesas:
– naujos studijų organizavimo formos
• studentų ir akademinio personalo mobilumas,
• kvalifikacijų pripaţinimo, mokymosi visą gyvenimą galimybės,
• studentų geresnis pasirengimas profesiniam gyvenimui ir
tolesnėms studijoms
– 2007 m. Londono komunikatas:
• atnaujinti programas remiantis ugdymo tikslais ir uţdaviniais
(mokymosi siekiniais – ugdomais gebėjimais)
– 2009 m. Leuveno komunikatas:
• į studentą orientuotas mokymas

2010-03-29 VU Studijų komiteto posėdis

 Valstybinės švietimo strategijos
2003–2012 metų nuostatos

• „... būtini esminiai Lietuvos švietimo sistemos pokyčiai, kurie

padėtų (...) sukurti sąlygas tęstiniam, visą gyvenimą
trunkančiam mokymuisi, uţtikrinti europinius standartus ir
šiuolaikinės Lietuvos visuomenės poreikius atitinkančią
švietimo kokybę“.
• Siekiant šių tikslų turi būti „pereinama prie švietimo
struktūros, grindţiamos ne uţdarais mokyklų tipais, bet
lanksčiomis programomis“ ir „prie kreditinio, modulinio,
kaupiamojo mokymosi“.

2010-03-29 VU Studijų komiteto posėdis

 Lietuvos švietimo plėtotės
strateginės nuostatos
• Per 2003-2012 metus reikia atnaujinti universitetų ir
kolegijų studijų turinį:
„sumaţinamas bendras dėstomų kursų skaičius,
atsisakoma dalies ypač smulkių ir specializuotų kursų.
Humanitarinių ir socialinių mokslų kursai paverčiami
integralia studijų programų dalimi (...).
Maţinamos paskaitų ir seminarų apimtys: daug daugiau
laiko skiriama individualiam, projektiniam, tiriamajam
studento darbui“.

2010-03-29 VU Studijų komiteto posėdis

 Lietuvos HSM plėtros strategija
•
• „2.2.5. ...daugelyje pasaulio šalių stengiamasi perţengti studijų
krypčių ir specialybių ribas, daug dėmesio skiriama
vadinamoms bendrosioms universitetinėms disciplinoms ir
tarpdalykinėms studijoms.
• Vakarų šalyse plačiai paplitęs dviejų (pagrindinės ir šalutinės)
studijų krypčių derinimo modelis. Šiose studijose daţnai
derinamos skirtingos HSM kryptys (pvz., filologija ir
ekonomika, verslo vadyba ir filosofija), taip pat HSM ir FBTM
studijos.
• Tai labai padidina absolventų prisitaikymo prie greit
kintančios darbo rinkos galimybes...“.

2010-03-29 VU Studijų komiteto posėdis

 Vilniaus universiteto 2007 – 2013
metų strateginis veiklos planas
• „[s]iekdamas ugdyti atvirus, kūrybingus ir
tolerantiškus, mokančius veikti ir mokančius būti,
plataus akiračio, atvirus globalizacijos iššūkiams
visuomenės piliečius (...) Universitetas nesitenkina
tik siauros specializacijos ir akiračio technokratų
rengimu – jis ugdo „specialybės“ ribas gebančią
perţengti, atsakingą, kūrybingą asmenybę.“

2010-03-29 VU Studijų komiteto posėdis

 Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos
ir vientisųjų studijų programų bendrųjų
reikalavimų aprašas
• Projektas paskelbtas 2010 m. kovo mėnesį ŠMM
• “2. (...). Modulis – iš kelių turinio poţiūriu susijusių dalykų
sudaryta studijų programos dalis, turinti apibrėţtą tikslą ir
orientuota į tam tikrus studento gebėjimus; maţiausia
galima modulio apimtis – 8 studijų kreditai.”
• Pagrindinės ir gretutinės studijų krypčių derinimas
– dvigubas kvalifikacinis laipsnis
• Liberalesnės kreditų paskirstymo proporcijos

2010-03-29 VU Studijų komiteto posėdis

 Darbo grupės siūloma
modulio apibrėţtis
• Modulis – tai savarankiška, baigtinė,
kartotinio dydţio studijų programos dalis,
apjungianti kelis turinio poţiūriu
integruotus studijų dalykus, kuriuos sieja
apibrėţtas bendras ugdymo tikslas ir
mokymosi siekiniai (ugdomi gebėjimai).

2010-03-29 VU Studijų komiteto posėdis

 Modulio struktūra
• modulio aprašas (vienam moduliui - vienas aprašas)
• tikslas, mokymosi siekiniai,
• turinys (dalykai/temos, jų apimtis valandomis/kreditais),
• pagrindinės ir papildomos literatūros sąrašas,
• vertinimo sistema (atsiskaitymo ir kt. reikalavimai)
• mokymo turinys ir jo šaltiniai
• sakytinė/rašytinė informacija, uţduotys, mokomosios priemonės
• mokymasis (procesas, veiksmai)
• kontaktinis darbas ir savarankiškas mokymasis, studijų metodai
• pagalba mokymuisi
• vadovavimas ir konsultavimas, metodiniai nurodymai
• studijų rezultatų vertinimas
• modulio įvertinimas: grįţtamasis ryšys
2010-03-29 VU Studijų komiteto posėdis
 Modulio apimtis ir trukmė
• 10 VU kreditų (15 ECTS)/alternatyva: 5-10-15 (?)
– kontaktinis darbas, savarankiškas mokymasis ir
atsiskaitymas,
– kartotinis dydis > lankstus programos įgyvendinimas,
– prasmingas kontekstas, maţiau dubliavimo
• trukmė įvairi (priklausomai nuo specifikos)
– nei ilgiau kaip vieneri mokslo metai,
– teorinė įţanga > savarankiško mokymosi fazė >
seminarai ir pratybos > galutinis atsiskaitymas

2010-03-29 VU Studijų komiteto posėdis

 Atsiskaitymas uţ modulį
• įvykdytas, atsiskaičius uţ visus sudėtinius dalykus,
• kaupiamasis vertinimas,
• modulį realizuoja keli dėstytojai,
• vienas paţymys,
• atsiskaitymo forma/paţymio sandara įvairi:
– baigiamasis egzaminas raštu,
– projektas / rašto darbas,
– nuolatinis/kaupiamasis vertinimas
– šių galimybių derinys.

2010-03-29 VU Studijų komiteto posėdis

 Modulių tipai
• pagal paskirtį
– bendrojo universitetinio lavinimo (BU)
– studijų krypties (SK)
• pagrindinės (SK1) / gretutinės (SK2) studijų krypties
• pagal pasirinkimo tipą
– privalomieji (PR)
– pasirenkamieji (PA)
• privalomai pasirenkamieji (SK)
• laisvai pasirenkamieji (BU ar kt.)
2010-03-29 VU Studijų komiteto posėdis
 BU moduliai
• pasirenkamieji
• BA laipsnio siekiantis studentas renkasi maţiausiai
vieną (10 kr.) iš VU siūlomų BU modulių
• siūlo kiekvienas VU akademinis kamieninis
padalinys arba keli padaliniai bendrai
• BU modulių sąrašą tvirtina VU Studijų komitetas
• finansuojami ne tarpfakultetinių atsiskaitymų
principu, o iš bendro, formuojant biudţetą šiam
tikslui numatyto VU fondo.

2010-03-29 VU Studijų komiteto posėdis

 Modulinių studijų sandara
• BA programos apimtis – 160 kr. (16 modulių), iš jų:
• 10 kr. – 1 BU modulis
• 110 kr. – 11 SK1 modulių
• 40 kr. – 4 moduliai > šios galimybės:
1. SK1, jei studentas siekia gilinti pagrindinę studijų kryptį,
pvz., specializuodamasis pasirinktoje šakoje,
2. SK2, jei studentas siekia dvigubo kvalifikacinio laipsnio,
3. BU arba
4. 1.-3. deriniui, įvairiomis proporcijomis pasirenkant
keturis iš BU, SK1 ir/ar SK2, SK3 ir t.t.
2010-03-29 VU Studijų komiteto posėdis
 SK1 bakalauro laipsnis su galimybe
gilinti kurią nors SK1 šaką
SK1
SK1 SK1
pagrindai BU (PA) SK1 (PA) SK1 (PA) SK1 (PA) SK1 (PA)
(PR/PA) (PR/PA)
(PR)

SK1
SK1 SK1
SK1 SK1 BA
pagrindai SK1 (PA) SK1 (PA) SK1 (PA) praktika
(PR/PA) (PR/PA) darbas
(PR) (PR)
(PR)

• Maţiausiai 4 SK1 moduliai – PR, būtini SK1 bakalauro laipsniui įgyti:

– 2 programos komiteto nustatyti pagrindų moduliai,
– praktika,
– bakalauro baigiamasis darbas
• Programos komitetas gali numatyti iki 8 SK1 PR modulių
• Maţiausiai 3 SK1 modulius studentas renkasi iš SK1 sąrašo.
2010-03-29 VU Studijų komiteto posėdis
 Dvigubas pagrindinės (SK1) ir gretutinės
(SK2) krypties bakalauro laipsnis
SK1 SK2 SK2
SK1 SK1
pagrindai BU (PA) pagrindai SK2 (PA) SK2 (PA) (PR + BA
(PR/PA) (PR/PA)
(PR) (PR) darbas)
SK1
SK1 SK1
SK1 SK1 BA
pagrindai SK1 (PA) SK1 (PA) SK1 (PA) praktika
(PR/PA) (PR/PA) darbas
(PR) (PR)
(PR)
• 2 SK2 – PR moduliai (į vieną integruotas BA darbas), 2 – PA
• Rekomenduojama SK2 pradėti nuo antro kurso .
• Gali būti ginamas vienas (pvz., gretinamojo pobūdţio) BA darbas (jei
SK1 ir SK2 – tos pačios krypčių grupės?).
• Jei SK2 PR sutampa su SK1 (> 50 proc.), vietoj jo – kitą SK2.
• Gretutinės studijos finansuojamos, dalį „studijų krepšelių“ ar studentų
įmokų perskirstant Universiteto viduje.
2010-03-29 VU Studijų komiteto posėdis
 Pagrindinės (SK1) krypties bakalauro
laipsnis su plačiu BU išsilavinimu

SK1
SK1 SK1
pagrindai BU (PA) BU (PA) BU (PA) BU (PA) BU (PA)
(PR/PA) (PR/PA)
(PR)
SK1
SK1 SK1
SK1 SK1 BA
pagrindai SK1 (PA) SK1 (PA) SK1 (PA) praktika
(PR/PA) (PR/PA) darbas
(PR) (PR)
(PR)

2010-03-29 VU Studijų komiteto posėdis

 SK1 BA laipsnis – liberaliausias variantas

SK1
SK1 SK1
pagrindai BU (PA) SK1 (PA) SK2 (PA) BU (PA) SK3 (PA)
(PR/PA) (PR/PA)
(PR)
SK1
SK1 SK1
SK1 SK1 BA
pagrindai SK1 (PA) SK1 (PA) SK1 (PA) praktika
(PR/PA) (PR/PA) darbas
(PR) (PR)
(PR)

kol bus dalykinė sistema, dalį kreditų – ir iš smulkesnių nei 10 kr. dalykų (L),
tačiau iš viso ne daugiau kaip 10 (?) kreditų
SK1 L L
SK1 SK1
pagrindai BU (PA) SK1 (PA) SK2 (PA) BU (PA)
(PR/PA) (PR/PA)
(PR) L L
SK1
SK1 SK1
SK1 SK1 BA
pagrindai SK1 (PA) SK1 (PA) SK1 (PA) praktika
(PR/PA) (PR/PA) darbas
(PR) (PR)
2010-03-29 (PR)
VU Studijų komiteto posėdis
 Problemos 1:
Dalykinė vs. modulinė sistema
• Jei modulines studijas vykdys tik keli fakultetai, kaip
įsijungs kitų fakultetų studentai?
– Ar studijų programos komitetas gali numatyti, kuriuos dalykus
(modulio sudėtines dalis) gali siūlyti studentams, studijuojantiems
pagal dalykinę sistemą? Ar galima bus rinktis tik visą modulį?
– Ar studentams, kurių fakultetuose bus tik dalykinė sistema, bus
sudarytos sąlygos rinktis stambesnius laisvuosius dalykus (10 kr.)?
• Srautų dydis
– Ar susidarys pakankami srautai. Koks yra minimalus skaičius, kad
susidarytų gretutinės studijų krypties grupė?
• Kaip integruosis uţsienio studentai/dėstytojai?
– Ar moduliai jiems gali būti skaidomi į smulkesnes sudėtines dalis,
jei jų komandiruotė nesutaps su modulio dėstymo periodu?
2010-03-29 VU Studijų komiteto posėdis
 Problemos 2: Studentų reitingavimas,
skolos, dalykų kartojimas
• Studentai reitinguojami vieną kartą per mokslo metus.
• BU modulių ir gretutinės krypties (?) studijų rezultatai į
rotaciją neįskaičiuojami.
• Jei studentas neatsiskaito uţ kurią nors iš modulio
sudėtinių dalių, ir visas modulis yra neįvykdytas, ar jis
privalo kartoti visą modulį, ar tik tą sudėtinę dalį? (Tai
susiję su kreditais ir jų kaina).
– Jei viena(s) iš sudėtinių dalių/atsiskaitymų įvertinta(s) 0 balų –
neišlaikytas visas modulis?
– Jei įvertinimas – bent 4 balai, pagal formulę/procentais
skaičiuojamas bendras paţymys?

2010-03-29 VU Studijų komiteto posėdis

 Problemos 3:
Ţmogiškieji ištekliai
• Kiekvienai studijų programai – studijų koordinatorius/
studijų programos direktorius, kuris
– dirba pedagoginį darbą (išmano programą, paţįsta studentus) ir
– dalį krūvio turi būtent iš programos koordinavimo ir studentų
konsultavimo (kur, kada, kokiu keliu galima siekti kokios
kvalifikacijos? Kokius modulius iki kada pasirinkti)?
• Dėstytojams teks bendradarbiauti ir dirbti naujoviškai.
– daugelis tai jau daro arba bent jau yra atviri naujovėms, bet gali kilti
nemaţai sunkumų su kitais, kuriems reikia „proto revoliucijos“.
• Metodinės kompetencijos tobulinimas
– Tiek naujos sistemos šalininkams, tiek jos priešininkams reikalingi
pedagoginio personalo mokymai, kvalifikacijos tobulinimo kursai,
staţuotės ir t.t.
2010-03-29 VU Studijų komiteto posėdis
 Ačiū uţ dėmesį! 

2010-03-29 VU Studijų komiteto posėdis