A S TR O N O M IJO S M O K S LO

R A ID A
Ruo:

Kas yra astronom ija

Astronomijamokslas, apimantis reikini,
esani uemsir josatmosferos, stebjim ir
aikinim. Tiria u ems rib esani dangaus
objekt, sandar, kilm, vystymsi, fizikines ir
chemines savybes, padt danguje, judjim.
Astronomija padeda nustatyti tiksllaik, vairi
ems vietgeografineskoordinates, kas yra
labai svarbu jrininkams,aviatoriams,
geodezininkams.

Istorija
Pirmosios astronomijos inios pradtos kaupti nuo
seniausi laik. Pagal dangaus viesuli padt bei
judjim mons orientuodavosi laike ir vietovje.
Pirmieji sistemingai astronomijos inias pradjo taikyti
pirkliai ir jrininkai, keliaudami jr laivais ar dykum
karavanais, kai jiems reikjo nustatyti savo buvimo
viet. SekdamiMnulio
fazes,emdirbiai,mediotojai,vejaiimoko matuoti
laik pagalvaigdiisidstym ir taip nustatydavo
sjos pradi, nuspdavopotvyniusarba derliaus
numimo met. Pagal vaigdi isidstym danguje
jie suskirst jas vaigdynus, band suprasti ir
paaikinti dangaus reikinius.

XVIIa.vaigdlapis

Istorija
Astronomija kaip dangaus kn judjimo tyrimas
buvo susijusi sureliginmis pairomis beiprietarais,
atsiradoastrologija, kuri tvirtino, kad pagal vaigdi
isidstym galima spti ateit arba numatyti
mogaus ir pasaulio likim.
Senovscivilizacijos, tokios kaipsenovs
egiptieiai,babilonieiai,finikieiai,kinaiirmajai(30
00m. pr. m. e.) kaup ir sistematizavo astronomijos
inias. Apie 4000m. pr. m. e. egiptieiai
sudarsauls kalendoriir gana tiksliai
nustatmettrukm. Babilonijoje 721m. pr. m. e.
apraytasmnulio utemimas, i ten iki ms laik
iliksparosdalijimas 24valandas.

Sauls kalendorius

Istorija
I tkstantmetyje pr. m. e. prieViduremio
jrossusikrusgraikvalstybms, pleiantis
jreivystei, astronomijos raida paspartjo. IV
amiuje pr. m. e. graikfilosofasir
matematikasPitagoraspatobulinoTaliopasaulvaiz
d apie ploki em, apgaubt vaigdto
dangaus. Jis nustat, kad em yrarutulys, laisvai
skriejantiserdvje, o aplink j
skriejaSaul,Mnulis,vaigdsirplanetos.

Istorija
vairiose pasaulio alyse
(Airijoje,Anglijoje,Meksikoje) rasta prie
tkstanius met statyt observatorij ,specialiai
rengt statini, dangaus knams stebti, liekan.
Daniausiai taimegalitai dideli akmeniniai blokai
Sauls, Mnulio ir viesiausi vaigdi tekjimo
bei leidimosi takams ymti. Kai kuriuosLietuvos
alkakalniustaip pat galima laikyti senovs
observatorijomis, kurios tarnaudavo tiksliai
nustatantlygiadieniusbei kitaskalendorinesdatas.
iuolaikins observatorijos jau yra stambs
moksliniai centrai, aprpinti modernia aparatra.

M egalitai

O bservatorijos

Istorija
Dar labiau astronomijos raida
paspartjo1609m. iradusteleskop.Galiljas
Galiljussavo darbo teleskopu stebjo Saul,
Mnul,Vener,Jupiterir kitus dangaus knus.
1687m.I. Niutonassuformulavovisuotins
traukos dsn,M. Lomonosovasaptiko,
kadVeneraturiatmosfer.
1781m.V. HerelisatradoUranoplanet.
Astronomijos mokslui spariai vystytis atvr
galimybes kosminiai skrydiai bei automatins
tarpplanetins stotys.

Istorija
Dirbtinispalydovas objektas, vestas
dangaus knoorbitmogaus pastangomis. Tai
daniausiai bnaryi palydovas, skriejantis
aplinkem. Yra paleistadirbtini palydovir
prie kitplanet.
Nordami plaiau tirti visat, mons sukr
kosmines observatorijas, palydovus. Pirmasis
dirbtinis palydovas Sputnik 1 paleistas 1957 m.
Spalio 4 d. Soviet Sjungoje.

Sputnik 1

Istorija
Po ketveri met (1961 m.), siekiant dar
geresni rezultat, JAV vyko du pirmieji
pilotuojami bandymai, kuri metu, naudojant
Redstone raketas, kosmos buvo ikelti
pirmieji amerikiei astronautai.
Pirmasis kosmonautas buvo Jurijus Gagarinas.
1961 m. Balandio 12 d. jis tapo pirmuoju
mogumi, pakilusiu kosmos.

Redstone raketa

Istorija
Nuo XX a. etojo deimtmeio pradti gaminti
kosminiai zondai (nepilotuojami erdvlaiviai) t.y.
automatiniai kosminiai aparatai, tiriantys Sauls
sistemos knus. Zondai skriedami pro tam tikr
dangaus kn, j fotografuoja ir nuotraukas
siunia em.

AI U D M ES