ATNEŠKIME JĖZUI DOVANŲ 2. Išminčiai atnešė Jėzui S M I L K A L Ų.
Smilkalai Biblijoje yra
Mato 2, 11
Artėja nuostabi metų šventė. Per Kalėdas sveikiname vieni kitus, einame į
svečius, bendraujame, vaišinamės, keičiamės dovanomis... Tačiau
nepamirškime, Kalėdos, pirmiausia, yra Jėzaus Kristaus šventė – Jo
gimtadienis. Ar ateisime į Jo namus – bažnyčią? Jis mūsų laukia. Ar
pasveikinsime Jį? Jis to vertas. Ar atnešime Jam dovanų? Juk į gimtadienį
neateiname tuščiomis rankomis. Tiesa? Norime išrinkti vertingą ir
prasmingą dovaną, kad ji patiktų tam, kurį sveikinsime. Ką padovanosime
Jėzui? Kas Jam patinka?
Evangelija pagal Matą pasakoja apie išminčius, kurie atėjo pasveikinti
gimusio Jėzaus ir atnešė Jam dovanų. Ką jie padovanojo Jėzui?
Įžengę į namus, rado kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, Jį
pagarbino. Jie atidarė savo brangenybių dėžes ir davė Jam dovanų:
aukso, smilkalų ir miros (Mt 2, 11).
Matote, šios dovanos buvo labai brangios ir vertingos, labai asmeninės ir
turinčios gilią prasmę. Tai nebuvo barškučiai ar pampersai, bet auksas,
smilkalai ir mira. Pasigilinkime į kiekvieną iš jų atskirai.
1. Išminčiai atnešė Jėzui A U K S O. Auksas naujagimiui? Matote,
išminčiai atvyko pasveikinti gimusio Karaliaus: „Kur yra gimęs žydų
karalius?“ (2 eil.). Auksas yra turto, galios ir valdžios simbolis. Šebos
karalienė atvyko pas Izraelio karalių Saliamoną „su labai didele palyda;
kupranugariai nešė kvepalų, labai daug aukso ir brangių akmenų“ (1 Kar
10, 2). Jėzus yra karalių Karalius ir viešpačių Viešpats (Apr 19, 16). Ar jūs
pripažįstate Jėzų savo Karaliumi? Taip, sakysite, bet aš neturiu nei aukso,
nei sidabro, nei ką vertingo paaukoti Jam. Tačiau Dievo Žodis sako, kad
paklusti yra geriau negu aukoti (1 Sam 15, 22). Paklusnumas – geriausia
dovana Jėzui. Ar mes pasiduodame Jo karališkai valdžiai? Ar leidžiame
Jam viešpatauti kiekvienoje savo gyvenimo srityje? Matote, tai labai
asmeninė dovana. Pamąstykime kiekvienas, kur Viešpats tikisi iš mūsų
paklusnumo? Gal nedarome to, ką Viešpats liepia? Gal darome tai, ką
Viešpats draudžia? Kiek ir kokių aukso – paklusnumo dovanų atnešime
Jam šiais metais? Išminčiai pakluso Dievo kvietimui ir leidosi į tolimą bei
pavojingą kelionę.
siejami su tarnavimu šventykloje ir Dievo garbinimu (Iš 30, 34-36).
Kylantys į dangų smilkalų dūmai simboliškai atvaizduoja tikinčiųjų
maldas ir gyrių Dievui (Ps 141, 2; Apr 5, 8; 8, 3-4). Išminčiai atėjo
pagarbinti Jėzaus (2, 11 eil.) – jie žinojo, kad Jėzus ne tik Karalius, bet ir
įsikūnijęs Dievas. Auksas skelbia Jėzaus valdžią – Jis Karalius. Smilkalai
skelbia Jėzaus šlovę – Jis Dievas. Smilkalų dovana – tai Jėzaus
garbinimas: mūsų maldos, giesmės, liudijimai, tarnavimas bažnyčioje ir
per bažnyčią... Ir vėl, tai labai asmeninė dovana. Kiekvienas turime už ką
padėkoti Dievui, kiekvienas turime liudijimą savyje, kiekvienas turime
tam tikrus sugebėjimus, kiekvienam Viešpats numatė tam tikrą tarnavimą
bažnyčioje... Kiek ir kokių smilkalų – garbinimo dovanų paruošime ir
įteiksime Jėzui ne tik per Kalėdas, bet ir ateinančiais metais?
„Todėl per Jį visada aukokime Dievui šlovinimo auką, tai yra Jo vardą
garbinančių lūpų vaisių“ (Hbr 13, 15).
3. Išminčiai atnešė Jėzui M I R O S. Mira – tai dygliuotas krūmokšnis,
iš kurio buvo gaminamas kvapus aromatinis balzamas ir šventas aliejus,
kuriuos norint išgauti mirą reikėjo sutrinti, sutraiškyti. Mira du kartus N.
Testamente yra siejama su Jėzaus mirtimi. Kenčiančiam ant kryžiaus Jėzui
davė gerti mira atskiesto vyno (Mk 15, 23), kaip nuskausminančio vaisto,
kurio Jėzus atsisakė ir negėrė. Miros mišinį naudojo balzamuojant mirusio
Jėzaus kūną (Jn 19, 39-40). Mira – Jėzaus kančios, aukos ir mirties
simbolis. Jėzus nešė mūsų negalias ir prisiėmė sau mūsų skausmus, Jis
buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes (Iz 53, 4-5).
Ar mes tikime Jo auka? Ar vertiname ją? Ar mes esame pasiryžę aukotis ir
kentėti dėl Jėzaus, kaip Jis aukojosi dėl mūsų? Jėzus kviečia mus sekti Jo
pėdomis – atsižadėti savęs, imti savo kryžių ir sekti paskui Jį (Mt 16, 24).
Kartais tikintieji nustoja sekę Jėzumi, nes nenori kentėti ir mokėti tam
tikrą kainą. Miros dovana – tai mūsų sąmoningas ir savanoriškas
pasiaukojimas (Rom 12, 1). Ir vėl, tai labai asmeniška. Gal Viešpats ragina
mus kažką palikti, kažko atsisakyti, kažką paaukoti? Ar esate pasiryžęs
aukoti savo laiką, energiją, sveikatą, sugebėjimus, jėgas, lėšas, turtą...
Išminčiai negailėjo nei laiko, nei jėgų, nei turto, kad ateitų pagarbinti savo
Karaliaus, Dievo ir Gelbėtojo. Kokią miros – pasiaukojimo dovaną
atnešime Jėzui per ateinančias Kalėdas?
Kalėdos – dovanų metas. Duodame dovanas, ir gauname dovanas.
Atneškime Jėzui aukso, smilkalų ir miros – ateikime pasiruošę paklusti,
pagarbinti ir pasiaukoti, ir Viešpats gausiai apdovanos mus (2 Kor 9, 7-8).