TO NO BIBLIJ A

Antonas andoras La V jis

T URINYS:

Leid j

odis

1. Pratarm (Bertonas Vulfas). 2. Pratarm (Antonas andoras La V jis). 3. Prologas. 4. Devyni tono sakymai. 5. tono knyga. 6. Ie koma Dievo gyvo arba mirusio. 7. Dievu, kur garbini gali b ti tu pats. 8. Kai kurie naujos tono eros po ymiai. 9. Pragaras, Velnias ir kaip parduoti savo siel . 10. Velni vardai. 11. Meil ir neapykanta. 12. Satanistinis seksas. 13. Ne visi vampyrai geria krauj . 14. Nuolaid iavimasbet ne prievarta. 15. mogaus aukojimo klausimu. 16. Gyvenimas po mirties siekiant patenkinti ego. 17. Religin s vent s. 18. Juodosios mi ios. 19. Satanistin s magijos teorija ir praktika. 20. Trys satanistinio ritualo tipai. 21. Ritualinis kambarys. 22. Satanistin s magijos praktikavimo sud tin s dalys. 23. Vienuolika satanistini taisykli em je. 24. Devynios satanistin s nuod m s.

LEID J

ODIS

M s gimt ja kalba pasirodo ne prasta knyga. J parengti paskatino antrojo t kstantme io pabaigos m s mogaus, ypa jauno, smalsumas. Kaip gerai inome ir patiriame, dabarties mogus domisi absoliu iai viskuo. Jis, nepaisydamas joki tabu, savo protu braunasi visas materialiosios ir dvasin s tikrov s puses. Viena toki sri i , kuriomis n dien domisi ypa jaunimas, yra iuolaikin s filosofin s religin s sistemos. Jos da nai vadinamos netradicin mis religijomis arba sektomis. Kai kurios j , atsiradusios ankstesniais imtme iais, tapo populiarios ypa m s laikais. Viena toki yra satanizmas. Parengdami publikacijai i Vakaruose labai populiari Antono andoro La V jo knyg , leid jai ir siek duoti besidomin iam skaitytojui galimyb i pirm j altini susipa inti su satanistine filosofija ir su jos i pa in j bei alinink gyvensena. Mes tik truput sustosime prie ios sektos pavadinimo kilm s ir prasm s. odis Satanizmas kil s i senov s graik kalbos od io satanas - tonas, velnias. Anot daugelio religij mokymo, tai piktoji dvasia, prie taraujantis (etimologin od io reik m ) dievui, viso pasaulyje esan io blogio kaltininkas, ved s mones vairius nusikaltimus - nuod mes, pragaro valdovas. Tik jimas vairias blogas ir geras dvasias atsirado pa iuose ankstyvuosiuose religijos egzistavimo etapuose, pirmyk t je bendruomenin je santvarkoje. Blog j dvasi veikimu tuometiniai amanai, pirmyk i religij dvasininkai, ai kino visas moni nelaimes. Irstant pirmyk tei bendruomeninei santvarkai, formuojantis visuomen je pavaldumo ir vie patavimo santykiams, mon ms kilo mintis, kad ir dvasi pasaulyje tokia pat hierarchin tvarka: yra geros ir blogos dvasios, vie pataujan ios ir

tvarkan ios bei valdan ios kuri nors vien buities srit . Monoteistini (vien diev i pa stan i ) religij atsiradimas pagimd po i r , kad yra ne tik Dievas, bet ir viena vyriausioji blogio dvasia tonas - viso blogio pasaulyje altinis. Paraleliai vyst si ir vaizdiniai apie emesnio rango blogio ne iotojus, pikt sias dvasias, vadinamas demon , velni , nelab j ir pan.vardais. Tik jimas tonu ir velniais labai naudingas religijoms egzistuoti ir klest ti. Teisingai apie tai ra XVIII a. pranc z viet jas materialistas P.Holbachas (1723-1789): Velnias - tai gudriausias dangaus r m ministras, pagrindinis dantratis ba ny ios mechanizme Religija d kinga velniui u daugel pamald i moni , nes jei neb t velnio, mon s niekad ir nepagalvot nei apie Diev , nei apie jo kunigus. Taigi, tonas, velnias mokslo po i riu, nei daugiau nei ma iau kaip vaizdinys, atsirad s primityvaus pirmyk io mogaus s mon je, siekiant i siai kinti blogio kilm ir jo egzistavimo em je prie astis. Neb dami nei sektantais - satanistais, nei satanizmo filosofijos alininkais, knygos pareng jai tesiek (kartojame) tik besidomint skaitytoj supa indinti su viena iuolaikini antikrik ioni k religij . Atidus skaitytojas pasteb s, kad satanizmo filosofijoje yra objektyviai teising pasaul i rini teigini ir jais grind iam bendra mogi kosios moral s princip : aklo tik jimo neigimas, kai kuri prietar , veidmainyst s smerkimas, viduram i kosios askez s kritika, asmenyb s laisv s ir orumo gynimas ir kt. Ta iau kartu negalima bus nepasteb ti, kad bet kurios religijos (ar tai b t tik jimas Dievu, ar velniu) i pa inimas ir praktikavimas yra duokl prietarams. Juk tik jimas magija (tieks balt ja, tiek juod ja), kerais, burtais, u keikimais, kuriems tokia svarbi vieta suteikiama satanizme, yra lygiavertis tik jimui mald ( vent u keikim ) ir kit ritual ( vairi ventinim , laiminim , sakrament apeig ) galia. Negali nesukelti abejoni ir paskatinti kriti kai vertinti taip pat kai kurie satanist gyvenimo b do principai, kaip antai: mogaus pataikavimas kai kuriems su visa gy nija bendriems fiziologiniams v instinktams, nejautri ir net niekinanti pa i ra fizi kai ir dvasi kai silpn , socialiai neapsaugot mog , kieta irdi ko individualizmo bei tam tikro egoizmo gynimas ir teisinimas, ne objektyvi kritika, o grubus ty iojimasis i kitaip galvojan i moni sitikinim ar atitinkamo j elgesio ir kt. Norime tik tis. Kad skaitytojas ir tai, ir daug k kit gerai apm stys ir teisingai vertins. savo kukl darbel skiriame anaiptol ne lengvab d iams m gd iotojams. Pagaliau, tegul malonusis skaitytojas ino, kad pateikiama knyga yra vertimo vertimas. Jau kaip tokia ji negali b ti tobula. Nors, stengdamiesi kuo tiksliau perduoti autoriaus po i r , palikome netgi tekste rast did i j raid i vartojim , neatitinkant lietuvi kalbos ra ybos d sni , jau iame, jog nei veng me ne nuo m s priklausan i netikslum , o gal ir kai kuri klaid . U tr kumus nuo ird iai atsipra ome. Jei leidinys susilauks atitinkamo skaitytoj d mesio ir atsiras poreikis, ateityje stengsim s knyg patobulinti.

1. Pratarm

(Bertonas Vulfas)

Knyg Autoriaus: Hippi, Hitleris ir nacistai, Velnias ir daktaras Noksinas, Mirtinink perpildyta kamera, Velnio ker ytojas: Antono andoro La V jo biografija Kart , 1967 m. iemos vakar , a va iavau per vis San. Francisk paklausyti Antono andoro La V jo paskaitos, skaitomos Seksualini laisvi lygos atvirame susirinkime. A buvau susidom j s laikra i straipsniais, kuriuose jis buvo vadinamas ne kitaip kaip Juoduoju Popie iumi tono ba ny ios, kurioje krik tas, santuoka ir laidotuv s pa v sti Velniui. A buvau laisvas urnalistas ir pajutau, kad La V jis ir jo pagonys gali b ti neblogo straipsnio tema. Redaktori od iais tariant, Velnias paki a tira . A nusprend iau, kad straipsnio pagrindin tema turi b ti anaiptol ne juod j men praktika, nes iame pasaulyje jau seniai neb ra nieko naujo. Velnio garbintoj sektos ir vuduistiniai kultai egzistavo anks iau u krik ionyb . XVIII a. Anglijoje trump laik gars jo Pragaro ugnies klubas, per Benjamin Franklin tur j s ry ius net Amerikos kolonijose. XX a. prad ioje spauda pasakojo apie paties nedoriausio pasaulyje mogaus Elisterio Kraulio veikl , o 3-ame ir 4-ame de imtme iuose u uominos apie ka kok juod j ordin pasirod Vokietijoje. Prie ios santykinai senos istorijos La V jis ir jo iuolaikini faustie i organizacija prira du visi kai naujus skyrius. Pirma, skirtingai negu tradiciniai toni kieji samb riai burtinink folklore jie ventvagi kai prisistat kaip Ba ny ia, pasisavindami termin , anks iau vartot tik krik ionyb s at akose. Antra, jie i jo i pogrind io, u siimdami juodosios magijos praktika atvirai. U uot i anksto susitar s su La V ju d l jo ereti k naujovi aptarin jimo, kas paprastai b davo pirmas ingsnis mano tyrin jimuose, a nusprend iau pasi i r ti ir jo paklausyti kaip neprisistat s mogus i

publikos. Kai kuriuose laikra iuose jis b davo pristatomas kaip buv s cirkuose bei karnavaluose li t dresiruotojas ir fokusininkas, kuriame ia em je sik nij s pats Velnias. Tod l prad ioje a nor jau nustatyti, ar jis tikras satanistas, ar apsimet lis, arlatanas. A jau buvau susid r s su okultinio verslo mon mis rampos viesoje. Beje, vienu metu a nuomojau but pas D in Dikson ir pasinaudojau turima galimybe apie j para yti anks iau negu tai padar R ta Montgomeri. Bet, tur damas galvoje visus okultistus apgavikus, veidmainius ir arlatanus, a neeikvo iau n penki minu i apra in ti j triuk vairioms formoms. Visi okultistai, su kuriais man iki iol tekdavo susitikti arba paklausyti, buvo tariami ai kiaregiai, prana ai ir raganiai su savo apgaulingais mistiniais sugeb jimais, kuri pradmenys gl d jo dievobaimingame spiritualizme. La V jis, kuris, atrod , visus juos i juokia, jei nepasaky iau su panieka juos spjaudo, i laikra i pasakojim atrod tikru juoduoju magu, kuris savo sugeb jimus grind gamtos tamsi ja puse ir mogaus k ni kuoju gyvenimu. Atrod , kad jo ba ny ioje nebuvo nieko dvasi ko. Kai tik a i girdau La V jo kalb , supratau, kad tarp jo ir okultinio verslo n ra nieko bendro. Jo netgi nebuvo galima pavadinti metafiziku. Grie ti pasisakymai jo l pose buvo pragmati ki, reliatyv s ir dar daugiau racional s. Dr siai galima pridurti - jie buvo neortodoksal s. Jie buvo sm gis visuotinai pripa intoms dvasin ms normoms, k ni kos mogaus prigimties slopinimui, buities veidmaini kam religingumui, pagr stam materialiais principais, tokiais kaip mogus mogui - vilkas. Jo kalba buvo pilna sardoni kos pa aipos i moni nei manymo, bet, kas svarbiausia, ji buvo logi ka. La V jis savo auditorijai patiek ne arlatani k magij . Tai buvo sveiko proto filosofija, pagr sta gyvenimi komis realijomis. Po to, kai a sitikinau La V jo nuo irdumu, man beliko j tikinti savo ketinimais imtis rimto tyrin jimo, o ne ki ti ir savo gra sn straipsni , apra in jan i tono Ba ny i kaip nauj i sigim li ou. A mokiausi satanizmo, nagrin jau jo istorij ir login pagr stum drauge su La V ju, dalyvavau vidunak io apeigose garsiojoje Viktorijos viloje, tada buvusioje tono Ba ny ios vyriausi ja b stine. Paskui a para iau rimt straipsn , bet pasteb jau, kad jis buvo visi kai ne toks, kok savo puslapiuose nor jo matyti respektabil s urnalai. Pagaliau atsirado vienas ne vankybi arba vyri ko -Knignt (Riteris) - tipo leidinys, kuris 68- j met rugs jyje paskelb pirm j u baigt straipsn apie tono Ba ny i , La V j ir jo sen j legend apie Velni ir juodosios magijos folkloro sintez su iuolaikine filosofija ir Satanizmo praktika, kuria dabar visi sek jai ir imitatoriai naudojasi kaip vadovavimosi ir netgi Biblijos modeliu. Mano straipsnis buvo tik prad ia, o ne pabaiga (kaip tai da nai atsitikdavo su kitais mano susidom jimo objektais) ilg ir artim santyki su La V ju. J i dava tapo mano para yta La V jo biografija Velnio ker ytojas, i leista 1974 m. leidyklos Piramid . Paskelbus i knyg , prad ioje a tapau oficialiu tono Ba ny ios nariu, o paskui ir jos dvasininku. iuo titulu a did iuojuosi kartu su daugeliu ymi asmenybi . Povidurnaktin s filosofin s diskusijos, kurias a prad jau su La V ju 67-aisiais metais, tebevyksta ir iandien, pra jus de imtme iams, keistame kabarete, perpildytame La V jo i ugdyt siurrealistini hominid . M s susitikimus lydi tai s mojinga raganiuk , tai m s pa i atliekama muzika. La V jis vargonuoja, a pritariu mu amaisiais. Visas ankstesnis La V jo gyvenimas, rodos, reng j dabartiniam vaidmeniui. Jo prot viai buvo gruzinai, rumunai ir elzasie iai, skaitant igon kraujo senel , kuri pasakojo jam legendas apie vampyrus ir burtininkus i savo gimtosios Transilvanijos. Nuo penkeri met jaunasis La V jis skait tokius urnalus kaip Weird Tales (Paslaptingosios istorijos) ir tokias knygas kaip Meri elli Franken teinas ir Bremo Stokerio Drakula. Nepaisant to, kad Antonas skyr si nuo kit vaik , jie visada j rinkdavo vadu ygiuose ir manevruose, aisdami kar . 1942 metais, kai La V jui buvo 12 met am iaus, jo potraukis alaviniams kareiv liams i augo susidom jim Antruoju pasauliniu karu. Jis labai susidom jo karo priemon mis ir pasteb jo, kad karin amunicija ir audmenys gali b ti taip pat lengvai nupirkti kaip ir prek s supermarkete, o paskui panaudoti tautoms pavergti. Jau tada jo galvoje prad jo formuo id ja, tis kad prie ingai krik ioni Biblijos tvirtinimui em bus paveld ta ne silpn j , bet stipri j . Baigdamas mokykl , La V jis pasidar keistu vunderkindu. Laisv nuo mokyklini u si mim laik jis paskyr rimtai mokytis muzikos, metafizikos ir okultizmo paslap i . Penkiolikos metu jis buvo San Francisko Did iojo simfoninio orkestro antruoju goloistu. grisus mokyklinei programai, La V jis baigiamojoje klas je i stojo i mokyklos, paliko namus ir m dirbti Klaido Bitti cirke narv darbininku. Jo pareigos buvo erti ir girdyti li tus ir tigrus. Dresiruotojas Bitti pasteb jo, kad La V jis nejau ia baim s, dirbdamas su did iosiomis kat mis, ir paskyr j savo pad j ju. I vaikyst s aistringai pam g s menus ir kult r , La V jis nebuvo patenkintas d iungl gyventoj i dresiravimu ir darbu su jais arenoje. B damas 10 met am iaus, jis pats i klausos i moko groti pianinu. is sugeb jimas jam pravert , kai etatinis cirko muzikantas prie pasirodym visi kai nusig r . La V jis pasisi l j pakeisti, sitikin s, kad gal s valdyti nepa stam vargon klaviat r ir tinkamai pateiks fonin muzik . Ta iau pasirod , kad jis moka daugiau melodij ir groja geriau u pagrindin

vargoninink . Tod l Bitti, atsiskait s su girtuokliu, prie instrumento pasodino La V j . Jis akomponavo daugeliui to meto ymi cirko artist : Hiugo Zakkiniui, iam atliekant numer mogus-rutulys, akrobatams ant Uolendo vielos. Kai La V jui sukako 18 metu am iaus, jis paliko cirk ir prisijung prie karnavalo. Ten jis tapo fokusininko asistentu, i moko hipnoz s ir m daugiau laiko skirti okultizmo mokymuisi. Susidar domi kombinacija. I vienos pus s jis dirbo atmosferoje, kuri i tikro ir yra k ni kas gyvenimas: juslin muzika, pjuven ir laukini v ri kvapas, numeriai, kuriuos atliekant ma iausias kliuvinys gal jo b ti pra tingas, jaunyst s ir j gos reikalavimai, i metantieji nusenusius kaip pernyk t drabu , fizinio sujaudinimo ir avin io patrauklumo pasaulis, o i kitos - darbas su mogaus smegen tamsiosios pus s magija. Matyti, kaip tik tas keistas mi inys ir pa adino jame kit po i r mogaus prigimt . e tadienio vakar , - prisimin La V jis viename i m s ilg pokalbi , - a matydavau vyrus vilgsniais ryjan ius pusnuoges ok jas karnavale, o sekmadienio ryt kitame karnavalo g ale, grodamas vargonais pas evangelistus, a ma iau suoluose tuos pa ius vyrus su monomis ir vaikais. Ir tie vyrai meld diev jiems atleisti ir apvalyti nuo k ni k geiduli . 0 kit e tadienio vakar jie v l b davo karnavale arba kitoje vietoje, tenkindami savo geismus. Jau tuomet a inojau, kad krik ioni ba ny ia klest jo, remdamasi veidmainyste, o mogaus prigimtis rasdavo i eit , nepaisant vis gudravim , kuri pagalba tauriosios religijos siek j i deginti ir i valyti. Jau tada, dar pats to nesuvokdamas, La V jis m kurti religij , virtusia krik ionyb s ir judaizmo antiteze. Tai buvo sena religija, senesn u judaizm ir krik ionyb . Bet iki iol dar niekuomet ji nebuvo apibr ta ir gijusi ritualin form . Tas u davinys ir teko La V jui XX a. civilizacijoje. Po to, kai 1951 m. La V jis, b damas 21 met am iaus, ved , jis paliko avint karnavalo pasaul , siekdamas imtis u si mimo, kuris labiau pad t apsir pinti stogu vir galvos. Jis stojo San Francisko miesto koled o Kriminologijos fakultet . Po to jis gavo savo pirm j konformistin darb San Francisko policijos departamente. Kaip v liau paai k jo, is darbas jam dav tiek pat, kiek ir kiti, vystant Satanizmo, kaip gyvenimo b do, id j . A pama iau pa i kruviniausi ir tamsiausi mogaus prigimties pus , - prisimin La V jis viename i pokalbi , - a i vydau mones, i audytus bepro i , papjautus sav j draug , nutekamuosiuose grioviuose gulin ius sudarkytus vaikus, kuriuos paliko i vykio vietos paspruk vairuotojai. Tai buvo atgrasu ir sl g . A klausiau sav s: Kur gi Dievas? A miau nek sti davatki ko po i rio prievart moni , kartojan i : tokia dievo valia. La V jis pasibjaur damas paliko darb ir po trej met v l m groti vargonais, u sidirbdamas pragyvenimui kart naktiniuose klubuose ir teatruose, paraleliai toliau studijuodamas viso savo gyvenimo aistros objekt - juoduosius menus. Kart savait je skaitydavo paskaitas mistin mis temomis: reg jimai, ekstrasensorika, sapnai, vampyrai, pasivertimai, b rimas, ceremonin magija ir t.t. Tos paskaitos patraukdavo daugel moni , kurie buvo arba v liau tapo inomi meno, mokslo ir verslo sluoksniuose. Palaipsniui i tos grup s formavosi Magi kasis ratas. io Rato tikslu tapo susitikimai atlikin ti La V jo surastiems arba i galvotiems maginiams ritualams. Jis sukaup vis bibliotek Juod j Mi i ir kitomis temomis garsi ceremonij , kurias praktikavo tokios grup s kaip templieriai XIV a. Pranc zijoje ir atitinkamai Pragaro ugnies ir Auksinio suklest jimo klubai XVIII ir XIX am i Anglijoje. T slapt ordin u daviniu tapo pikt od iavimas, krik ioni ba ny ios i juokimas ir kreipimasis Velni kaip antropomorfin , dievui prie i k dievyb . La V jo po i riu Velnias buvo visai ne toks. Jo nuomone, velnias atstovavo tamsiai, slaptai gamtos j gai, atsakingai u tai, kas vyksta em je, j gai, kurios niekaip nepaai kino nei mokslas, nei religija. La V jo tonas yra progreso dvasia, vis dideli s j d i kv p jas, prisided s prie civilizacijos vystymosi ir monijos pa angos. Jis dvasia sukilimo, vedan io laisv , vis i laisvinan i j erezij sik nijimas. 1966 met baland io paskutin nakt - Valpurgij nakt , per pa i svarbiausi magijos ir burtininkavimo vent La V jis pagal magijos tradicij ritualiai nusiskuto galv ir paskelb kuri s tono ba ny i . Kad visi pripa intu j dvasininku, jis m ne ioti kunigi k apykakl . Bet ingischano maniera nuskusta galva, mefistofeli ka barzdel ir siauros akys teik jam demono i vaizd , b tin Velnio ba ny ios em je auk iausiajam yniui. I vienos pus s, - ai kino savo u mojus La V jis, - pavadindamas sumanym ba ny ia, a gijau galimyb elgtis pagal magin s km s formul , kuri susideda i vienos dalies pasity iojimo ir devyni dali socialinio respektabilumo. Bet pagrindin tikslas buvo surinkti is vienmin ius panaudoti bendrai energijai, atsiliepiant aukim tamsiosios gamtos j gos, kuri vadinasi tonu.. Kaip sak La V jis, kitos ba ny ios r m savo mokym dvasios garbinimu ir k no bei intelekto neigimu. Jis gi suvok , kad reikalinga ba ny ia, kuri mogaus prot ir k ni kuosius tro kimus i kelt garbinimo objekt rang . Racionalus suinteresuotumas savimi turi b ti skatinamas ir tai, kas jame sveika, turi nugal ti. Jis suvok , kad senoji Juod j mi i koncepcija, kuri sudar krik ioni k j pamald satyra,

jau savo laik atgyveno ir, La V jo od iais tariant tapo:padv susio arklio niukinimu, vietoje eminan i krik ioni k j apeig La V jis m praktikuoti linksmas psichodramas, alindamas pla iojo pasaulio religij apribojimus ir priespaud . Pa ioje krik ioni ba ny ioje tuo metu vyko revoliucija, nukreipta prie ortodoksaliuosius ritualus ir tradicijas. Tapo populiarus teiginys dievas mir . Taip ir La V jo sukurti alternatyv s ritualai, nors ir i laik kai kurias sen j ritual vingrybes, i negatyvaus ty iojimosi virto ventimo ir apsivalymo pozityviomis formomis: toni kosios vestuv s, pa ventinan ios k no malonumus, laidotuv s, netekusios davatki ko banalumo, geismingumo ritualai, padedantieji mon ms realizuoti savo seksualines svajones, sunaikinimo ritualai, tono ba ny ios nariams dav progos veikti savo prie us. Atskirais atvejais toki ritual kaip pa ventinimai, vestuv s ir laidotuv s Velnio vardu, nu vietimas spaudoje buvo fenomenalus. 1967 m. laikra iai, nusprendusieji pasi sti reporterius tono ba ny i , buvo priversti juos i si sti ne tik San Francisk , bet ir per Ram j vandenyn Tokij , ir per Atlant Pary i . Nuotrauka nuogos moters, vos bepridengtos leopardo kailiu, buvusios tono altori mi La V jo u sukurtoje vestuvi ceremonijoje, telegrafo agent r buvo nusi sta visus dienra ius ir atspausdinta net tokiuose bastionuose kaip Los And elo Taims. I davoje grotos (vietoje tradicini aba ), kv ptos tono ba ny ios, paplito po vis pasaul , tuo pa iu rodydamos vien i La V jo teigini : Velnias gyvas ir labai populiarus tarp daugelio moni . inoma, La V jis nuolat primindavo tiems, kurie buvo nusiteik klausyti, kad Velnias jam ir jo sek jams ne stereotipinis ma ylis, pasipuo s raudonu triko, su ragais, uodega ir tri akiu, o rei kia tamsi sias gamtos j gas, kurias mogi kosios b tyb s k tik prad jo m ginti panaudoti. Bet kaipgi jis tai suderino su sav ja i ore: juoda sutana ir ragais? La V jis tai ai kino taip: mon ms reikia ritualo su simboliais, pana iais tuos, kurie puo ia beisbolo komandas, ba ny i pamaldas ir karus, su simboliais, padedan iais i lieti emocijas, kuri jie ne stengia i laisvinti arba net suvokti vienatv je. Bet kaip ten bebuv , La V jis pats greitai pavargo be aisdamas. Buvo ir problem . Pirmiausia kai kurie La V jo kaimynai m sk stis suaugusiu li tu, kur jis laik kaip namin gyvul , ir galu gale v ris buvo padovanotas vietiniam zoologijos parkui. D ein Mensfild uvo po to, kai La V jo prakeikimas (smulkiau is atsitikimas mano apra ytas Velnio ker ytojuje) krito ant jos gerb jo advokato Semo Broudi. La V jis nuolat atkalbin jo D ein nuo t ry i su Broudi ir po jos mirties pateko gili depresij . Septintajame de imtmetyje tai buvo antra Holivudo seks-simbolio mirtis, su kuria vienaip ar kitaip buvo susij s La V jis. Pirmoji buvo Merlinos Monro mirtis 1948 m. Ji buvo La V jo meilu e trumpu, bet reik mingu laikotarpiu, kai jis k tik buvo i j s i karnavalo ir vaidino Los And elo striptizuose. La V jis pavargo, organizuodamas savo ba ny ios nariams pasilinksminimus ir apsivalymus. Jis u mezg ry ius su paskutiniais dar gyvais ikikarini okultini brolij nariais, sisavino j filosofij ir slaptus iki hitlerin s eros ritualus. Jam kaip niekada reik jo laiko i studijuoti ir parengti naujus principus. Jis ilgai eksperimentavo ir band prie savo atrasto Trapecijos d snio pritaikyti erdvini geometrini konstrukcij principus. Jis i juokia dabartinius keistuolius, kurie, jo nuomone, keikia ne tas piramides). Taip pat jis tapo pla iai inomu oratoriumi, radijo ir televizijos laid dalyviu, o taip pat ir kino darbuotoj , kurian i toni kus siaubo filmus, gamybos ir techniniu konsultantu. Kartais jis b na ir aktoriumi. Kaip ra sociologas Klintonas P.Sandersas, dar nebuvo okulisto, tur jusio didesn s tiesiogin s takos kinematografiniams k riniams apie Satanizm . Ritualinis ir ezoterinis simbolizmas - centriniai La V jo ba ny ios elementai, ir filmai, prie kuri suk rimo jis yra prid j s savo rank , detaliai vaizduoja toni k sias apeigas, pilni tradicini okultini simboli . tono ba ny ios ritualuose pagrindinis d mesys skiriamas kiekvieno individo emocini j g fokusuotei. Pana iai i kilmingas ritualas, kuriam La V jo filmuose skiriama pagrindin vieta, gali b ti traktuojamas kaip mechanizmas paveikti ir fokusuoti i rov emociniams poj iams. Gal gale La V jis nusprend ritualin ir kit organizacin ba ny ios veikl atiduoti grot rankas visame pasaulyje, o pa iam pasi v sti ra ytojo, lektoriaus ir viet jo veiklai bei savo eimai: monai Dianai, viesiaplaukei gra uolei, kuri tarnauja ba ny ios yne, dukteriai Karlai, kuriai dabar jau vir dvide imt met am iaus ir kuri kaip ir t vas studijuoja kriminologij ir didel savo laiko dal skiria paskaitoms apie Satanizm , kurias skaito alies universitetuose, ir pagaliau jaunesniajai dukrai Zinai, kuri daugelis prisimena i garsiosios nuotraukos, padarytos dar k dikyst je ventinimo proga. iandien tai gra ut , ydinti paaugl , viliojanti nuolat augan i moni gimin s vilk gauj . io santykinai ramaus La V jo gyvenimo periodo vaisiumi tapo jo pla iai paplitusios, skaitomos pirmosios knygos. Prad ioje tono biblija, kuri , i pratarm ra ant, i leid iama jau dvylikt kart . Po to eina veikalas toni kieji ritualai, kur pateikta sud tingesn med iaga, La V jo surinkta i vis plat jan io jo altini rato. Ir tre ia knyga Pilnas vadovas raganoms (Compleat Witch - jos pirm j leidini pavadinimas: dabar knyga i eina antra te toni koji ragana (Satanic Witch), tapusi

bestseleriu Italijoje. Deja, Amerikos leid jai pasisteng , kad ji dingt i knygyn dar iki tol, kol jos potencialas nebuvo pilnai realizuotas. La V jo per jimas nuo ritualin s veiklos prie knyg ra ymo pad jo paplisti tono ba ny iai visame pasaulyje. Augant populiarum , nat ralu, lyd jo baisios istorijos, skleid iamos vairi religini grupi , susir pinusi , kad pagal pardavim universitet kampukuose tono biblija pralenk krik ioni k j ir tapo jaunimo ateizacijos pagrindine prie astimi. Ir, inoma, k gi kit , jei ne La V j tur jo galvoje popie ius Paulius, prie dvejus metus i leid s savo kreipim si pasaul , kur sakoma, kad Velnias gyvas ir mogaus pavidalu platina em je blog . La V jis, tvirtin s, kad blogis yra gyvenimas, teig atvirk iai, ir tod l malonumai ne tik turi b ti leid iami, bet, dar daugiau, j turi b ti teikiama, popie iui ir kitoms religin ms organizacijoms atsak taip: mon s, organizacijos ir nacijos per mus u dirba milijonus doleri . K gi jie veikt be m s ? Be tono ba ny ios jie netur t ant ko i lieti savo pykt ir suversti kalt u visus pasaulyje vykstan ius baisius dalykus. Jei jie ir i tikr j taip galvoja, jie netur t i mus s daryti dramblio. Jei kuo i tikr j reikia tik ti, tai tuo, kad jie tikri arlatanai ir labai d iaugiasi, jog po ranka esame mes ir mumis galima pasinaudoti. Mes jiems labai vertingas patogumas. Mes pad jome verslui, pastat me ant koj ekonomik , milijonai m s u dirbt doleri nutek jo krik ioni ba ny iai. Mes jau daugyb kart rod me devint j tono sakym : Nei ba ny ia, nei daugyb moni negali egzistuoti be Velnio. U tai krik ioni ba ny ia turi u mok ti. vykiai, La V jo numatyti pirmajame tono biblijos leidime, jau vyksta. Pavergti mon s sutrauk savo grandines. Seksas ve liai suklest jo, kolektyvinis geidulingumas prasiver kine, literat roje, gatv se ir namuose. mon s oka apsinuogin kaip iki juostos, taip ir emiau. Vienuol s u mir o savo tradicijas, apnuogino kojas ir per Missa Solemnis (I kilming sias mi ias - vert.) oka Rok , kur La V jis sugalvojo kaip pok t . Visi be galo ie ko pasilinksminim , rafinuoto valgio ir vyn , nuotyki , malonum visur ir tuoj pat. monija nebenori laukti ka kokio pomirtinio gyvenimo, kuris adamas kaip atlyginimas tyrai ir skais iai (skaityk: asketi kai ir ni riai) sielai. Visur vie patauja neopagonyb s ir hedonizmo dvasia. Ja persisunk plat s ry ki individualybi sluoksniaidaktarai, juristai, in inieriai, mokytojai, ra ytojai, brokeriai, nekilnojamojo turto agentai, aktoriai ir aktor s, masin s informacijos priemon se dirbantieji mon s (ir tai tik ma a dalis profesij , kuriose veikia satanistai), suinteresuoti formalizuoti ir am inti t vis labiau plintan i religij ir gyvenimo b d . Visuomen je, kuri taip ilgai buvo puritoni kos etikos vald ioje, ne taip lengva priimti i religij . Joje n ra apsimestinio altruizmo ar privalom koncepcij toki kaip, pavyzd iui, myl k savo artim . Satanizmas tai atvirai egoistin , negailestinga filosofija. Ji pagr sta sitikinimu, kad mon s i prigimties yra egoistai ir iaur s, kad gyvenimas, anot Darvino, yra nat ralioji atranka, kova u i likim , kurioje nugali labiausiai prisitaikiusieji, kad em atiteks tiems, kurie grumiasi iki pergal s nuolatin se grumtyn se, vykstan iose bet kuriose d iungl se, skaitant urbanizuot j visuomen . J s galite su panieka i r ti i iauri perspektyv , bet ji egzistuoja, kaip egzistavo ir anks iau per imtme ius realiomis s lygomis pasaulio, kuriame mes gyvename, o ne mistin se pienu ir medumi tekan iose alyse, atvaizduotose krik ioni biblijoje. tono biblijoje Antonas La V jis i ai kino Satanizmo filosofij detaliau negu kas nors i jo pirmtaku Tamsos Karalyst je, smulkiai apra ydamas tuo pa iu ir inovacijos ritualus, jo sukurtus realist ba ny iai. Jau pirmas leidimas parod , kad yra daugyb moni , norin i su inoti, kaip organizuoti satanist grupes, u siimin ti ritualine juod ja magija. Satanist biblija ir Satanist ritualai - vienintel s knygos, parod iusios kaip tai galima padaryti. Taip pat priviso daugyb imitatori , neskelbian i sav j altini d l visai suprantamos prie asties: kai j imitacij silpnumas ir pavir utini kumas palyginamas su La V jo sukurtais pradmenimis, pasidaro ai ku, kad plagiatoriams daugiau erdv s neb ra. rodym nereikia. Pakanka tik pa velgti faktus: La V jis ton i k l vies , ir tono ba ny ia dabar yra iuolaikinio Satanizmo atrama. Ta knyga - tai k rinys, toks pat i aukiantis, tiek pat aktualus iandien, kaip ir tada, kai jis buvo para ytas. San 1976 m. gruod io 25 d. (XI Franciskas tono metais)

2. Pratarm

( Antonas

andoras La V jis)

i knyga para yta d l tos prie asties, kad neskaitant nedidel s i imties, visi traktatai ir knygos, visi slapti grimuarai, visi didieji veikalai magijos klausimu yra ne daugiau kaip veidmaini ka apgaul , pasileid li veblenimas ir ezoterinis kratinys magijos ini kronikieri , nesugeban i arba nenorin i pateikti t klausim objektyv po i r . Ra ytojai vienas po kito, bandydami nurodyti baltosios ir juodosios magijos principus, steng tik taip aptemdyti nagrin jam objekt , kad mogus, savaranki kai studijuodamas burtininkavim , savo u si mim esme palaiko paik stov jim pentagramoje, l kuriuojant demono pasirodymo, kort kalad s mai ym nusp ti atei iai, kortose prarandan iai savo prasm , ir dalyvavim seminaruose, garantuojan iuose tik jo ego (o kartu ir pinigin s) i tu tinim . I davoje toks mogus pasirodo visi kas idiotas akyse t , kurie pa ino ties . Tikram magu inoma, kad i okultist lentynos l ta nuo i g sdint siel ir bevaisi k nu trapi palaik , metafizini saviapgaul s dienora i ir sukelian i viduri u kiet jim ryt misticizmo taisykli s vad . Per ilgai satanistin s magijos ir filosofijos klausimai buvo ai kinami sitikinusi ra eiv su pla iai i baim s i pl stomis akimis. Senoji literat ra yra i baim s ir bej gi kumo p van i smegen atliekos, i piltos pagalb tiems, kas i tikr j valdo pasaul , piktd iugi kai juokdamiesi nuo savo pragari k sos . Pragaro liepsna ry kiau t dega kuro d ka, kur pristato tie ilos dezinformacijos ir melagingos prana yst s tomai. ia gi j s rasite ties ir fantazij . Jos reikalingos viena kitos egzistencijai, bet privalo b ti priimamos tuo, kuo viena ir kita yra i tikr j . Tai, k j s pamatysite, ne visada jums gali atrodyti priimtina, bet - j s pamatysite! ia toni ka mintis tikrai toni ku po i riu. Antonas andoras tono San Franciskas 1968 m.e.m. Valpurgijos naktis La V jis Ba ny ia

3. Prologas
Tikrieji dievai per vis em s istorij kivir ijosi ir vienas kit kum iavo. Kiekviena i b tybi drauge su savo dvasininkais ir tarnais band rasti i mint savo pa ios mele. Bet ledynme io periodas did iojoje mogaus egzistencijos s rangoje ribotas. Diev subjaurotoje i mintyje buvo sava sakm , ir j t kstantmetis tapo realybe. Kiekvienas, skelbdamas savo dievi k j keli roj kaltino kitus erezija ir dvasiniu neprotingumu. Nibelung iedas slepia savyje am in prakeikim , bet tik d l to, kad tie, kurie jo ie ko, m sto g rio ir blogio kategorijomis, save statydami g rio pus je. Praeities dievus jie paver ia velniais, kad patys i silaikyt . J sukrio tarnai aid ia velni k aidim , siekdami u pildyti ventoves ir

i pirkti ba ny i u status. Ta iau per ilgai jie mok si ortodoksijos ir patys tapo skurd iais ir tamsiais velniais. Ir jie broli koje s jungoje sujungia rankas, nusivyl savo paskutiniame visuotiniame susib rime pasiekti Valchal . I tamsos art ja diev sambr kis. Varnos nakt skrenda pa aukti Loki, kuris Pragaro liepsnojan iu tri akiu u dega Valchal . Ir dievi kasis sambr kis i nyksta. I nakties kyla naujosios viesos pa vaist , ir Liuciferis puikuojasi skelbdamas: Tai tono epocha! tonas valdo pasaul ! Netikri dievai mir . Tai magijos ir nesuteptos i minties rytas. K NAS ima vir , ir jo lovei bus pastatyta ir pa v sta ventykla. mogaus i gelb jimas daugiau neturi priklausyti nuo jo i si ad jimo sav s. Ir tegul b na inoma, kad k no ir gyvenimo pasaulis bus did iausias pasire ngimas bet kuriems ir visiems am iniems malonumams. VIE PATAUK, SVEIKAS, TEGYVUOJA TONE! TONE! TONAS!

4. Devyni

tono sakymai

1. tonas atpalaidavimo, o ne sulaikymo k nijimas. 2. tonas gyvenimo esm s, o ne ne gyvendinam svajoni asmeninimas. 3. tonas - personifikacija nesubjaurotos i minties vietoje veidmaini kos saviapgaul s. 4. tonas - k nijimas malon s tiems, kurie jos nusipeln , vietoje meil s, i eikvotos pataik nams. 5. tonas ker to k nijimas, gavus sm g , o ne kito skruosto atsukimas. 6. tonas-atsakomyb s k nijimas atsakingiesiems,o ne dalinimasis atsakomybe su dvasiniais vampyrais. 7. tonas reprezentuoja mog apskritai kaip dar vien gyv n , kartais geresn , o da niau dar blogesn negu tie, kurie vaik ioja keturiomis: kaip gyv n , kuris savo dievi ko, dvasinio ir intelektualinio i sivystymo d ka tapo pavojingiausiu i vis gyvi ! 8. tonas k nija visas taip vadinamas nuod mes, nes jos teikia fizin , protin ir emocin pasitenkinim ! 9. tonas, nuolat remdamas Ba ny ios bizn , visada buvo jos geriausias bi iulis.

5.

tono knyga

1. I visos bevais s dykumos a keliu savo bals , kad j gal tum te i girsti. A duodu enkl Rytams ir Vakarams. iaurei ir Pietums a prane u: Mirtis silpniesiems, turtai stipriesiems! 2. Atverkite akis, kad matytum te, o mon s, kuri protas apipelijo: klausykite man s, nusteb milijonai! 3. Mat a pakylu sviesti i k pasaulio i min iai: i bandyti Dievo ir mogaus statymus! 4. A ie kau jo Auksin s Taisykl s esm s ir noriu inoti, kam reikalingi jo de imt sakym . 5. N vienam tavo spausdint stab a nuolankiai nenusilenksiu ir tas, kuris pratar tu privalai, yra mano mirtinas prie as. 6. A pada au savo smili tavo bej gio, bepro io i ganytojo pavandenijus krau ir ra au ant jo j spygliais subadytos galvos: tai TIKRAS blogio princas, verg valdovas! 7. N vienas persen s melas man netaps tiesa, ir n viena slogi dogma nesulaikys mano plunksnos! 8. A i sivaduoju i visu formalum , kurie neveda mano emi k gerov ir laim . 9. A nepermaldaujamai ry tingai keliu stipri j v liav . 10. A si i riu stiklu blizgan i tavo baisiojo Jehovos ak ir tempiu j u barzdos: a pakeliu kirv ir praskeliu jo kirminu i st kaukol . 11. I filosofi kai pabaltint karst a i metu tai, kas juose yra, ir juokiuosi sardoni ku nir iu. II 1. Pa velkite nukry iuot j . K jis simbolizuoja? Mirtinai i balus bej gi kum , kabant ant med io

gabalo. 2. A visk velgiu. Stov damas prie j s pasip t li k moral s dogm viduje supuvusius, o i i or s lakuotus fasadus, a ra au ant j aistringos paniekos raid mis: Prareg kite pagaliau, nes visa tai apgaul ! 3. Burkit s aplink mane j s, paniekinusieji mirt , ir pati em taps j s ! sisavinkite j ir valdykite! 4. Per ilgai numir lio rankai buvo leista sterilizuoti gyv j mint ! 5. Per ilgai teisinga ir neteisinga, g ris ir blogis buvo melo prana i kraipyti! 6. N viena konfesija neturi b ti priimama d l to, kad ji dievi kos prigimties. Religijomis turi b ti abejojama. N viena moral s dogma negalima tik ti, n viena apsisprendimo taisykl neturi b ti sudievinta. Moral s kodeksuose n ra pradinio ventumo. Jie, kaip ir tolimos praeities mediniai stabai, yra mogaus rank darbo vaisius, o tai, k mogus suk r , jis gali ir sunaikinti! 7. Labai protinga neskub ti bet k tik ti, nes tik jimas vienu melagingu principu yra visokios paikyst s prad ia. 8. Bet kurio naujo tik jimo pagrindin pareiga i ugdyti naujus mones, kurie apibr jo laisves, u tikrins materialin s km ir pir sur dijusias sklendes ir mirusi papro i grandines, trukdan ias sveikam vystymuisi. Teorijos ir id jos, kurios m s prot viams teig gyvenim , vilt ir laisv , dabar mums gali reik ti gri t , pavergim ir g d ! 9. Mat kaip viskas aplink kei iasi, taip ir n vienas moni idealas negali likti nekintantis! 10. Kur ir kada tai beb tu, melas, pasodintas sost , teb nie be jokio gailes io nuverstas, nes po apgaul s na ta niekam ne manoma suklest ti. 11. Tat tegul tebesilaik sofizmai praranda sost , teb nie i rauti, sudeginti ir sunaikinti, nes jie yra nuolatin gr sm visai minties ir veiklos didybei! 12. Jeigu rodyta, kad bet kuri paskelbta tiesa i tikr j yra tu ias prasimanymas, teb nie ji be ceremonij i mesta kosmin tams , priskirta mirusiems dievams, mirusioms imperijoms, mirusioms filosofijoms ir kitam bever iam iuk lynui bei atliekoms! 13. Pats pavojingiausias i viso vie pataujan io melo yra ventas pa ventintas, privilegijuotas melas, melas, kuris visiems yra tiesos ablonas. Jis gimdo kitas visuotines klaidas ir suklydimus. Jis yra hidragalvis absurdo medis su t kstan iu akn . Jis yra visuomen s v ys! 14. Melas, apie kur inoma, kad jis melas, jau pusiau i rautas bet su melu, kur netgi m stantis mogus laiko tiesa, su melu skiepytu ma am vaikui ant motinos keli , kovoti pavojingiau negu su plintan iu maru! 15 Visuotinai paplit s melas yra galingiausias asmenin s laisv s prie as. Su juo galima elgtis tik vienaip: i pjauti j iki pat erdies kaip nelemt pikt aizd , sunaikinti jo akn ir ak , sunaikinti, kol ji to nepadar su mumis! III 1. Myl kite vienas kit , - pasakyta auk iausiajame sakyme. Bet, kokia prasm gl di tuose od iuose? Kokiu racionaliu pagrindu remiasi is meil s poetizavimas? Kod l a neprivalau savo prie neapk sti? Juk jei juos pamilsiu, ar d l to nepateksiu j vald ion? 2. Ar nat ralu prie ams vienas kitam daryti gera, ir KAS YRA G RIS? 3. Ar gali sudarkyta ir sukruvinta auka myl ti krauju aplietus skruostus, myl ti u tai, kad j drasko gabalus? 4. Ar mes visi instinktyviai nesame grobuonys v rys? Jei mon s liausis vienas kit med ioj , ar jie gal s toliau egzistuoti? 5. Ar geidulys ir k ni koji aistra ne labiau tinkami terminai apibr ti meilei, kai kalbama apie moni gimin s prat sim ? Ar meil n ra prisigerinan i vent j ra t paprastas eufemizmas pavadinti seksualinei veiklai? 0 gal didysis mokytojas buvo eunuch garbintojas? 6. Ar reikalavimas myl ti savo prie us, daryti gera tiems, kurie tav s neken ia ir tave i naudoja, n ra niekinga filosofija med ioklinio uns, kuris spardomas ver iasi ant nugaros? 7. Nek sk savo prie visa irdimi ,ir jei kas tau smog per vien and , TRENK savo skriaud jui per jo kit ! I vel k vis jo kail , nes savisauga auk iausiasis statymas! O atsukantis kit and yra bailus uo. 8 Sm gis u sm g , nirtis u nirt , mirtis u mirt - ir visa tai taip, kad gautum kuo daugiausia naudos! Akis u ak , dantis u dant keturgubai ir imteriopai! Tapk siaubu savo prie ui ir jis, eidamas savo keliu, pakankamai patirs, apie k dera susim styti. Tuo b du priversi gerbti save visais gyvenimo atvejais, ir tavo nemirtinga dvasia gyvens ne neap iuopiamame rojuje, o sausgysl se t , kuri pagarbos tu pasiekei.

IV 1 did iausias blogis. Ir tod l didesn gyvenimo dal reikia i gyventi IA IR DABAR! 2 . N ra nei dangaus lovingame spindesyje, nei pragaro, kur kepinami nusid j liai. ia ir dabar m s am in kan i dien ! ia ir dabar m s pasim gavim diena! ia ir dabar m s ansas! 3 Tat pasirink i dien , i valand , nes i gelb tojo n ra! 4 Tark savo ird iai: A pats sav s i ganytojas! 5 . Sustabdyk j kelyje tuos, kurie tave persekioja. Tegul tie, kurie suman su tavimi susidoroti, nugrimzta paniekoje ir ne lov je. Tegul tokie tampa nendr mis, ciklono bla komomis, ir teneb na jiems leista pasid iaugti savo i sigelb jimu. 6 . Paskui visa tavo i didi b tyb pasakys: Kas dar prie mane? 7 Ar a , susid r s su savo prie ais, nebuvau pakankamai stiprus? Ar a pats SAV S nei vadavau savo protu ir k nu? V 1 Palaiminti stiprieji, nes jie lems pasaulio likim . Prakeikti silpnieji, nes j paveldas - jungas! 2 Palaiminti galingieji, ir teb nie jie moni gerbiami. Prakeikti bej giai, ir tegul jie b na nu luoti nuo em s pavir iaus! 3 Palaiminti dr sieji, ir tetampa jie pasaulio valdovais. Prakeikti ventuoli kai kukl s, ir teb nie jie sutrempti skeltanagi ! 4 Palaiminti nugal tojai, nes pergal - teis s pagrindas.Prakeikti pasidavusieji prie ininkui, nes jie am inai bus vasalais! 5 Palaiminta gele in ranka, ir tegul nenuolankieji nuo jos b ga. Prakeikti silpnieji, ir teb nie jie paniekinti! 6 Palaiminti paniekinusieji mirt , ir j dienos em je teb nie ilgos. Prakeikti tie, kurie tikisi turtingo gyvenimo anapus kapo, ir tegul jie i nyksta kartu su daugeliu! 7 Palaiminti melaging vil i griov jai, nes jie yra tikrieji Mesijai. Prakeikti dievobaimingieji, ir teb nie jie nukirpti kaip avys! 8 Palaiminti didvyriai, nes jiems bus atlyginta dideliais lobiais. Prakeikti tik j g r ir blog , nes jie bijo e li ! 9 Palaiminti tikintieji savo gerove, ir tegul j proto niekuomet neapima baim . Prakeikti dievo avin liai, nes jie taps bekraujais, baltesniais u snieg ! 10 Palaimintas turintis prie , ir tegul jie j padaro didvyriu. 11 Prakeiktas, kuris daro gera tiems, kurie, jam atsakydami, i si iepia, nes jis bus paniekintas! 12 .Palaiminti did io proto mon s, nes jie suvaldo viesulus. Prakeikti tie, kurie moko, kad melas yra tiesa, o tiesa melas, nes jie lyk t s! 13 .Triskart prakeikti silpnieji, kuri nepavojingumas padaro juos pavojingais, ir jiems teks tarnauti ir kent ti! 14 .Saviapgaul s angelas sitvirtino dievobaiming j sielose. 15 Satanisto k ne d iaugsmo d ka gyvena am ina j gos ugnis!

6. Ie koma Dievo gyvo arba mirusio

Labai populiari klaida - nuomon , kad Satanistas netiki Dievu. Dievo koncepcija mogaus supratime per imtme ius taip labai kito, kad Satanistas paprastai priima t , kuri jam labiau tinka. Juk mogus visada kurdavo dievus, o ne ie mog . Dievas, maloningas vieniems, baisus kitiems. Satanistas gi Diev laiko tam tikru gamtoje pusiausvyr palaikan iu faktoriumi, neturin iu jokio ry io su kent jimu. Ta galinga j ga, prasiskverbianti vis Visat ir palaikanti joje pusiausvyr , per daug nuasmeninta, kad gal t r pintis laime ir vargais b tybi , turin i k n ir krauj , gyvenan i ant purvino rutul lio, kuris yra m s namai. Tas, kas ton tapatina su blogiu, privalo tur ti galvoje tuos vyrus, moteris, vaikus ir gyv nus, kurie mir tik d l to, kad tokia buvo Dievo valia. Be abejon s, mogus, apgailestauj s nesavalaik savo artimojo mirt , grei iau sutiktu b ti drauge su juo negu j atiduoti Dievo rankas! Tuo tarpu vietoje to jis gauna tik savo dvasininko venteivi k paai kinim : Tokia buvo Dievo valia arba Guoskis, mano

s nau, dabar jis Vie paties rankose. Tokie od iai ventuoliams labai patogus b das susitaikyti su Dievo negailestingumu arba j pateisinti. Bet jei Dievas tiek visagalis ir maloningas, kod l jis leid ia tokiems dalykams atsitikti? Per ilgai venteivos griebdavosi savo biblij ir taisykli s vad tikslu rodyti arba atkalb ti, teisti, kaltinti ir ai kinti. Satanistai remiasi tuo, kad pats mogus, o taip pat veikimo ir atoveikio j gos Visatoje yra atsakingos u visa, kas vyksta gamtoje, ir neklysta manydami, kad ka kam visa tai r pi. Nes d sime, sud j rankas, pasitikdami likim , nesiimdami ko nors tik tod l, kad kaip sakoma ka kokiame skyriuje ir ka kokioje psalm je: ir taip teb nie! Satanistas ino, kad i mald nebus naudos, o i tikr j jos netgi ma ina galimyb laim ti, nes kar tai pamald s mon s labai da nai gera irdi kai nieko neveikia, maldaudami situacijos, kuri , nors bent t patiems darant, pavykt sukurti daug grei iau! Satanistai vengia toki s vok kaip viltis ir malda, nes jos rodo nepasitik jim . Meld iantis ir tikintis, kad kas nors vyks, neliks laiko pozityviam darbui, kuriuo galima b tu galima pasiekti, kad tai vykt . Satanistas suprasdamas, kad viskas, ko jis pasiekia, yra jo paties pastang vaisius, u uot meld s Diev , ima situacij savo rankas. Pozityvus m stymas ir pozityvus veikimas visada duoda rezultat . Lygiai taip pat kaip Satanistas nepra o Diev pagalbos, nepra o jo atleidimo ir u neteisingus poelgius. Kitose religijose kas nors neteisingai pasielg s, arba meld ia Diev atleidimo, arba prisipa sta tarpininkui ir maldauja j melsti Diev u jo nuod mes. Satanistas gi inodamas, kad i mald ma a naudos, laiko, jog prisipa inimas tokiam pat kaip jis mogui duoda dar menkesn rezultat ir, dar daugiau, yra degradacija. Kai Satanistas padaro k nors ne taip, jis supranta, kad visi kai nat ralu klysti ir, jeigu jis i tikro gailisi d l to, kas padaryta, tai i to pasimokys ir to nedarys pakartotinai. Jeigu gi jis nuo ird iai nesigaili d l to, k padar , ir ino, kad t pat jis darys dar ir dar, jam n ra reikalo eiti i pa inties ir melsti atleidimo. Juk gyvenime taip ir vyksta: mon s atgailauja u nuod mes tam, kad apvalytu savo s mon ir v l darytu paprastai t pa i nuod m . Yra tiek Dievo ai kinimu kasdien je to od io sampratoje, kiek yra moni tip . Jo vaizdiniai vairuoja nuo tik jimo ka koki neapibr t universali kosmin s mon iki jo sivaizdavimo antropomorfin b tyb ilga, balta barzda, apsiavusi sandalais, sekan ia kiekvieno individo veikl . Netgi atskiros religijos r muose Dievo ai kinimai labai vair s. Kai kurios sektos nueina taip toli, kad visus, kurie priklauso kitoms religin ms kryptims, skelbia eretikais, nors j bendros doktrinos ir dievyb s vaizdiniai beveik vienodi. Taip, pavyzd iui, katalikai tiki, kad protestantai pasmerkti ti pragare tik d l to, kad jie nepriklauso Katalik ba ny iai. Lygiai taip pat daugelis i krik ionyb s atskilusi grupi , kaip evangelistai ir kiti, tiki, kad katalikai - pagonys, garbinantieji stabus (Kristus vaizduojamas fiziologi kai labiausiai pana us savo garbintojus, o tuo tarpu krik ionys kritikuoja pagonis u stabmeldyst ). ydai gi visada b davo lyginami su Velniu. Ne i rint to, kad Dievas visose tose religijose i esm s vienas ir tas pats, kiekvienas kit pasirinkt keli laiko smerktinu.Dar daugiau. Ne i rint viso to, religingieji dar ir MELD IASI u vienas kit ! Jie niekina savo tikratikius brolius u tai, kad i religija turi kitoki i orini ymi . Tas prie i kumas ka kokiu b du turi b ti pa alintas, ir tai padaryti, pasirodo, patogiausia maldos pagalba. Koks veidmaini kas b das tokia silpnai u maskuota priemone kaip malda u savo prie jam pasakyti: Mirtinai tav s neken iu! Melstis u savo prie inink rei kia parodyti pigi r styb ir, be abejo, did iausi pretenzing um ir apsimetim ! Ir jeigu egzistuoja tokie dideli nesutarimai d l b d tarnauti Dievui, tai kiek gi gali b ti skirting Dievo ai kinim ir kuris i j tikras? Visi dievobaimingi mon s r pinasi tik siteikti Dievui, kad jis po mirties jiems atvert rojaus Perlamutrinius Vartus. Nors, kita vertus, jei mogus net ir pragyvent gyvenim , nevykdydamas savo tik jimo reikalavim , jis gali paskutin savo valand pasi aukti dvasinink ir mirties patale atlikti paskutin atgail . Tuoj pat atb gs popas ar pamokslininkas ir suderins su Dievu klausim d l leidimo Dangaus Karalyst (J zidai, velnio garbintoj sekta, turi savo po i r klausim . Jie tiki, kad Dievas visagalis ir be galo gailestingas, bet per gyvenim jie privalo pataikauti Velniui, nes jis lemia j likim em je. Jie taip pat giliai tiki, kad Dievas atleis visus j nusikaltimus atliekant apeigas prie mir tan iojo, jog nelaiko b tinu skaitytis su tuo, kaip Dievas i ri j gyvenim ). D l vis prie taravim , kurie yra krik ioni ra tuose, daugelis moni iuo metu negali s moningai priimti krik ionyb taip, kaip ji buvo priimama praeityje. Vis daugiau moni pradeda abejoti Dievo buvimu tradiciniu krik ioni kuoju supratimu. D l to jie vadina save Krik ioni kaisiais Ateistais. inoma, krik ioni biblija prigr sta prie taravim , bet kas gali b ti prie taringesnio negu terminas Krik ioni kasis Ateistas? Jeigu net ym s krik ioni lyderiai atmeta savo pirmtak Dievo samprat , tai kaip tada galima laukti, kad j sek jai gerbt religines tradicijas? Susumuojant debatus apie tai, ar Dievas mir , ar ne, galima

pasakyti, kad jeigu jis dar ir ne mir s, tai jam b tu ne pro

al kreiptis MEDICINOS PAGALBOS!

7. Dievu, kur garbini gali b ti tu pats

Visos dvasinio pob d io religijos i galvotos mogaus. Ne kitaip kaip savo k ni komis smegenimis jis suk r vis diev sistem . moguje yra jo ego, jo pasl ptas a , ir tik tod l, kad nepaj gia su juo susitaikyti, jis priverstas t ego nuo sav s atskirti ir laikyti ka kokiu did iu dvasiniu k riniu, vadinamu Dievu. Dievui leista daryti tai, kas u drausta mogui, pavyzd iui, u mu in ti mones, daryti stebuklus savo paties poreikiams patenkinti, valdyti vis pasaul , nesiimant matomos atsakomyb s ir t.t. ir pan. Jei mogui toks Dievas reikalingas ir j pripa sta, rei kia jis garbina mogaus rank tvarin , t.y. JIS GARBINA MOG , SUK RUS DIEV . Ar ne prasmingiau garbinti t Diev , kur jis pats suk r pagal savo emocinius poreikius, t , kuris geriausiai i rei kia jo k ni k esyb , turin i kyri id j pirmiausia i rasti sau Diev ? Jei mogus savo pasl pt j esm Dievo pavidalu atkakliai atskiria nuo sav s, tai kam bijoti savo tikrojo a , baimintis Dievo, kam, kreipiantis Diev , kreiptis save pat , kam atsiskirti nuo Dievo APEIGOMS IR RELIGIN MS CEREMONIJOMS ATLIKIN TI SAVO PATIES VARDAN? mogui reikia ritualo, dogmos, ir niekas nerodo, kad atskirtasis Dievas reikalingas atlikti ritualams ir ceremonijoms Dievo garbei. Ar negali atsitikti taip, kad, ma indamas nuotol tarp sav s ir savo Dievo, mogus pamatys i liau iant vies puikyb s demon - pat Liuciferio sik nijim ? Jis daugiau nebegali i r ti save, suskilus dvi dalis - k ni k ir dvasin - o mato, kaip jos susilieja vien visum ir paskui, savo did iausiam pasibais jimui, pastebi, kad tos dvi dalys yra k ni kos IR TOKIOS BUVO VISUOMET! Po to jis arba kasdien iki pat savo mirties pradeda nek sti sav s, arba neigia, kas jis i tikr j yra. m s sav s nek sti, mogus ie ko vis nauj ir vis sud tingesni dvasini ap vietmo keli su viltimi, i kad v l stengs save padalinti, ie kodamas stipresni ir tolimesni dievu, galin i nubausti jo varging ken ian i esm . Jeigu jis suvokia save, bet supranta, kad ritualas ir ceremonija yra labai svarb s b dai, kuriuos mogaus i rastus religijos panaudoja palaikyti tik jim melu, tai jam tampa ai ku, kad TA PATI RITUALO FORMA palaikys jo tik jim tiesa, kad tai primityvi prabanga, teikianti savo didingos esm s supratimui papildom prasm . Kai religinis tik jimas silpsta, rei kia, kad mogus tapo artimesnis sau, kad jis jau toliau nuo Dievo ir ar iau Velnio. Jeigu tai Velnio aprai ka, o mogus gyvenim praleid ia Velnio ventykloje ir tono sausgysl s stimuliuoja jo k n , tai jis arba pab ga nuo venteiv kudakavimo ir priekabia vimo, arba i did iai atsistoja slaptaviet se ir manipuliuoja kvailumo aps stomis mas mis savo Satanistin s j gos d ka, laukdamas tos dienos, kada jis i eis i e lio skelbdamas: A - SATANISTAS! NUSILENKITE, NES A ESU AUK IAUSIAS MOGAUS GYVENIMO SIK NIJIMAS !

8. Kai kurie naujos

tono eros po ymiai

Krik ioni tikyba konstatuoja esant septynias mirtinas nuod mes: godumas, puikyb , pavydas, r styb , apsirijimas, ga lumas ir tinginyst . Satanizmas gi kiekvien j i ri atlaid iai, jei tai duoda fizin , dvasin ir emocin pasitenkinim . Satanistas ino, jog godume n ra nieko smerktino, nes godumas rei kia tik tai, kad mogus trok ta tur ti daugiau negu turi. Pavyde slypi vienpusis po i ris kit turt ir tro kimas tur ti pana i daikt pas save. Pavydas ir godumas yra ambicij varomosios j gos, o be ambicijos labai nedaug ko galima pasiekti. Apsirijimas - tai valgymas daugiau negu reikia gyvybei palaikyti, kai j s prisivalgote iki nutukimo. Kita nuod m puikyb skatina jus r pintis i ore, o tuo pa iu ir savigarba. Kiekvienas, kas perka drabu kitiems tikslams negu pridengti savo k n ir apsaugoti j nuo stichijos, kaltas puikybe. Satanistai da nai susiduria su juokdariais, kurie tvirtina, kad galima apsieiti be skiriam j

enkl , liudijan i priklausomum tikybai. Tiems i orini enkl niekintojams tenka nurodyti, kad ma iausiai vienas, o kartais ir daug daiktu, kuriuos jie patys ne ioja, visai neb tinai juos ildo. N ra em je mogaus, neturin io jokio papuo alo. Satanistas sako, kad bet koks papuo alas ant aipuolio k no parodo, kad tas mogus taip pat kaltas puikybe. Nepriklausomai nuo to, koks daugia odis gali b ti cinikas, intelektualiai apra in damas savo laisv , jis vis tiek pats ant sav s ne ioja puikyb s po ymius. Nenoras ryt keltis leid ia kaltinti tinginyste, o gulint patale gana ilgai, galima nutverti save darant dar vien - ga lumo - nuod m . Patirti ma iausi seksualinio geismo krustel jim rei kia nusikalsti geidulingumu. monijos dauginimosi procesui paskatinti gamta geidulingum padar pagal j g antruoju instinktu po savisaugos. Tai suprasdama, krik ioni ba ny ia paleistuvavim paskelb pirmagime nuod me. Tuo b du i eina, kad niekam nepasiseka i vengti nuod m s. Juk pats m s egzistavimo faktas nuod m s rezultatas- Pirmagim s nuod m s. Pats stipriausias kiekvienos gyvos b tyb s instinktas - savisauga, vedanti paskutin i septyni mirtin j nuod mi - r styb Argi ne savisaugos instinktas atbunda, kai, kam nors mus nuskriaudus, nir tame, siekdami apsiginti nuo tolimesni puolim ? Satanistas elgiasi pagal princip : Jei tave u gauna per vien skruost , trenk savo skriaud jui kit ! Nelikite niekam neatsilygin . B kite li tu ant kelio, pavojingu netgi besiginant ! Jei visi nat ral s instinktai veda mog nuod m , visi mon s yra nusid j liai, o tokie patenka pragar . Jeigu mes visi pateksime pragar , tai ten sutiksime savo bi iulius. Rojus turi b ti apgyventas labai keist b tybi , nes visa, d l ko jie em je dorai gyveno, tai tro kimas patekti viet , kur per vis am inyb gal t kliunkinti arfomis. Laikai pasikeit . Religij lyderiai nebeskelbia, kad visi m s nat ral s poelgiai nuod mingi. Ko gero, jau niekas nelaiko, kad seksas lyk tus arba kad did iuotis savimi g dinga, arba kad ko nors trok ti ydinga. inoma, ne, nes laikai pasikeit . Jei j s norite rodym , pa velkite, kaip atleido var tus ba ny ios. Jos seka paskui visus naujus v jus. Satanistai nuolat girdi tokius ir pana ius pasisakymus ir visa irdimi su tuo sutinka, BET, jeigu pasaulis taip labai pasikeit , kam ir toliau kabintis u mir tan io tik jimo nuolau ? Jei daugelis religij neigia savo jau pasenusius ra tus ir skleid ia Satanizmo filosofij , kod l to nevadinti atitinkamu vardu Satanizmu? Be abejo, tai b tu kur kas ma iau veidmaini ka. Pastaraisiais metais buvo nema a bandym su moginti krik ionyb s dvasin koncepcij . Jie atsispindi pa iuose svarbiausiuose dalykuose. Mi ios, anks iau laikytos lotyn kalba, dabar laikomos gimtosiomis kalbomis, kas, tarp kitko, leid ia lengviau suprasti ceremonijos beprasmyb , alina ios apeigos ezoterin prigimt , atitinkan i dogmatikos principus. Daug papras iau su adinti atitinkam emocin reakcij , vartojant nesuprantamus od ius ir frazes negu teiginius, kuriuos netgi pats naiviausias protas apibers klausimais jau vien d l to, kad jie i tarti gimt ja kalba. Jeigu kunigai ir popai prie imt met b tu naudoj tokius triukus, kuri griebiasi iandien, siekdami, kad j ba ny ios b t pilnos, jie b t apkaltinti erezija, i vadinti velniais, persekiojami ir, be jokios abejon s, atskirti nuo ba ny ios. Dievobaimingieji postringauja: Mes turime eiti koja kojon su laikme iu, u mir dami, kad d l apribojan iu faktori ir viso pasaulio religij giliai kalt statym , jos niekada negali b ti pakankamai pakeistos, kad gal t patenkinti kasdienes mogaus reikmes. Praeities religijos visuomet rei k dvasin s mogaus prigimties interesus, ma ai arba visai nekreipdamos d mesio k no ir pasaulietinius reikalus. emi k j gyvenim jos i r jo kaip ka k praeinan io, o k n - tik kaip apvalkal . Fizinius malonumus laik bereik miais, o skausm - vertingu pasirengimu Dangaus karalystei. Ai kiai kra tutin veidmainyst i kyla pavir i , kai ventuoliai kei ia savo religij , kad suskubt engti paskui nat ralius mogaus poky ius! Vienintelis b das, kuriuo krik ionyb gali visapusi kai pasitarnauti moni poreikiams - NEDELSIANT tapdama Satanizmu. Jau b tina i eiti scen naujai religijai, pagr stai nat raliais moni instinktais. JIE dav jai vard . Tai Satanizmas. Mat b tent ta smerkiamoji j ga suk l religin polemik gimim kontrol s priemoni klausimais ir apmauding pripa inim , kad seksualinei veiklai vardan malonumo yra vietos mogaus gyvenime. Juk tai Velnias paskatino moteris atidengti savo kojas vyrams suerzinti, tas pa ias kojas, kuriomis visuomen dabar leid ia g r tis. Atidengia kojas ir jaunos vienuol s, lifuojan ios gatves apsirengusios sutrumpintais abitais. Koks nuostabus ingsnis de iniojoje (arba kairiojoje) srov je! Ar galime tik tis, kad netolimoje ateityje gal sime pamatyti, kaip vienuol s, apnuoginusios kr tis, jautulingai lankstys savo k nus, grojant Roko stiliumi Missa Solemnis? tonas ypsosi ir sako, kad jam tai patikt , nes daugelis vienuoli - simpatingos mergait s, turin ios nuostabias kojas. Daugelyje did iausi parapij ba ny i dabar grojama aistringa muzika, kuriai parapijie iai pritaria plojimais. Ir tai taip pat paskatinta tono. Galu gale pa ios geriausios melodijos Velnio inioje. Ba nytiniai piknikai, ne i rint

tetos Mortos nek apie Gaus Vie paties Derli , yra ne kas kita kaip gudrus m ginimas pateisinti sekmadienin apsirijim . Ir niekam ne paslaptis, kad kr muose vyksta domesni dalykai negu Biblijos skaitymas. Daugelio ba nytini mugi b dingu papildymu dabar tapo l rinkimo renginys, pla iai inomas kaip karnavalas, kuris anks iau buvo laikomas k no vente, n dien jis neprie tarauja ba ny ios priesakams tod l, kad pinigai plaukia ba ny iai, duodami jai galimybi melstis prie velnio pagundas! Pasakysime, kad visi tie papro iai ir ceremonijos pagoni kos, tik krik ioni pasiskolintos. Pagonys v sdavo k no malonum ventes ir b davo kaltinami tu pa i moni , kurie dabar tiesiog kartoja anuos ritualus, tik pakeit j pavadinimus. Popai ir dvasininkai eina taiki demonstracij pirmose eil se ir gulasi ant b gi prie traukinius, ve an ius karo amunicij , taip pat uoliai, kaip j luomo broliai, t pa i seminarij absolventaikapelionai laimina ovinius, bombas ir kareivius kariuomen se. Ka kas i j neteisus. 0 gal d l to reik t kaltinti ton ? inoma, jie taip ir sako. Kai unytis subr sta, tampa unimi, kai ledas tirpsta, jis virsta vandeniu, kai imta skai iuoti 12 m nesi , mes gavome nauj atitinkamo pavadinimo kalendori , kai magija tampa moksliniu faktu, mes j i rime kaip medicin , astronomij ir t.t. Kai pavadinimas jau nebeatitinka tam tikro daikto, visai logi ka pakeisti j nauju, kuris geriau atspindi to daikto esm . Tai kod l gi nesielgiama pagal t taisykl , kai reikalas lie ia religij ? Kod l religij toliau vadinti tuo pa iu vardu, jei jos principai jau i jo i jos pradin s esm s rib ? 0 jei religija skelbia t pat , k ir visada, bet jos sek jai i esm s nepraktikuoja n vieno jos mokymo, kod l jie vis dar vadinasi vardu, kuris duotas tos religijos i pa in jams? Jei j s netikite tuo, ko moko j s religija, kam toliau palaikyti tik jim , prie taraujant j s jausmams? J s niekuomet nebalsuosite u mog ar partij , kuriais j s netikite, tat kam atidavin ti savo dvasin bals u religij , nesutaikom su j s sitikinimais? J s neturite teis s b ti nepatenkintu politine situacija, u kuri j s balsavote arba kuri palaik te kokiu nors kitu b du, pavyzd iui, nuolaid iaudami arba gera irdi kai pritardami kaimynams, kuriems ta situacija patinka. Ir taip yra tod l, kad j s per daug nenuo ird s ir bail s, nedr state parodyti, kas j s sieloje. Tas pats su balsavimu religijos klausimu. Net jeigu j s negalite b ti agresyviai nuo irdus savo pa i rose d l nemaloniu pasekmi , galim i darbdavi , visuomen s veik j pus s ir t.t. j s galite b ti nuo irdus bent su savimi pa iu. Savo namuose, bendraudamas su artimais bi iuliais, j s PRIVALOTE palaikyti religij , kurios centre J S gyvybiniai interesai. Satanizmas pagr stas sveika filosofija, - sako laisvai pasirenk s mogus, - bet kod l to nevadinti humanizmu arba burtininku grup s vardu, ma iau ezoteriniu, ne tiek vulgariu vardu? Tam yra daugyb prie as i . Humanizmas - ne religija. Humanizmas - tai tiesiog gyvenimo b das be ceremonij ir dogm . Satanizme yra ir ceremonija, ir dogma, kurios, kaip toliau parodysime, b tinos religijai. Satanizmas labai skiriasi nuo kit dabar egzistuojan i vadinam balt j burtinink ir magijos grupi . Tos save skelbian ios teisingomis, labai pasip t li kos religijos i kilmingai parei kia, kad j i pa in jai naudojasi magin mis j gomis tik altruistiniais tikslais. Satanistai su panieka i ri balt sias burtinink grupes suprasdami, kad altruizmas tai neiniciatyvi kumo nuod m . Nenat ralu netur ti tro kim gauti sau naudos. Satanizmas yra valdomo egoizmo atmaina. Tai nerei kia, kad j s niekada nieko nedarote kito naudai. Jeigu j s kam nors ka k darote, ir tas r pestis teikia jums laim , tai jo laim duoda jums pasitenkinimo jausm . Satanizmas laikosi kitokios formos aukso Taisykl s. Mes j ai kiname taip: Atiduok kitiems tai, k jie atidav tau tod l, kad jeigu tu atiduosi pagal tai, k i j esi gav s, o jie atsakydami elgsis su tavimi blogai, tai pa iai mogaus prigim iai atgrasu toliau su jais elgtis pagarbiai. J s gal tum te duoti kitiems tiek, jeigu jie tiek pat jums b tu dav , bet jeigu u j s gerum nebuvo jums gr inta, su tokiais dera elgtis pagal j nusipelnyt lum . Baltieji burtininkai sako, kad, i tarus kurio nors mogaus adresu prakeikim , jis triskart stipresnis gr j s namus arba kuriuo nors b du pasieks prakeik j . Tai dar vienas pavyzdys kalt s filosofijos, kurios laikosi ios neopagoni kos pseudokrik ioni grup s. Baltieji burtininkai nori sigilinti magij , bet nenori i siskirti su joje i deginta yme. Tod l jie ir vadina save baltaisiais burtininkais ir 75% savo filosofijos grind ia banaliais ir nuvalkiotais krik ionyb s postulatais. Tas, kuris apsimeta, kad magija arba okultizmas j interesuoja d l kit prie as i negu asmenin s galios siekimas, yra blogiausias davatki kumo ir veidmainyst s pavyzd iukas. Satanistas gerbia krik ionyb bent jau d l to, kad ji nuosekliai laikosi savo kalt s filosofijos, bet gali tik niekinti mones, kurie bando parodyti es i sivadav i kalt s komplekso, stoja burtininku grup , kad po to gal t praktikuoti i esm s t pa i filosofij kaip ir krik ionyb . Paprastai laikoma, kad baltoji magija naudojama tik geriems ir neegoistiniams tikslams, o juodoji,

priki ama mums, - tik egoistiniams, arba blogiems, reikalams. Satanizmas nebraukia skiriamojo br k nio. Magija yra magija, ne i rint to, ar ji naudojama pagalbai, ar trukdymui. Satanistas, b damas burtininku, privalo paj gti pats nuspr sti, kas teisinga, o paskui panaudoti burtininkavimo j gas savo tikslams pasiekti. Per baltosios magijos ceremonij dalyviai stovi pentagramos viduje, siekdami apsiginti nuo pikt j g , kurias jie i aukia pagalb . Satanistui tai atrodo iek tiek veidmaini ka: auktis t j g , tuo pa iu metu , ginantis nuo pagalb pasi aukt stichij . Satanistas supranta, kad tik sudarius s jung su tokiomis j gomis galima visi kai ir neveidmaini kai savo tikslais naudotis Tamsos J gomis. Satanist magin je ceremonijoje jos dalyviai NE: nesudeda rank ir ne oka rateli , nedega vairi spalv vaki , kad i sipildytu atitinkami tro kimai; u siimin dami Juoduoju Menu, nemini T vo, S naus ir ventosios Dvasios, nesirenka vento asmeninio glob jo, siekdami gauti paramos savo problemoms i spr sti; netepa sav s kvapiais aliejais, guosdamiesi viltimi, kad prie j prilips pinigai; nemedituoja tikslu pasiekti did dvasin atgimim ; neskaito ilg u keikim , gausiai po kiekvieno od io pagra int J zaus vardu, ir t.t., ir pan. ad nauseam! (lot.: iki leik tulio vert. pastaba). TOD L, KAD tai NE Satanistin s magijos atlikimo b das. Kol j s nei sivaduosite i veidmaini kos saviapgaul s, j s niekada netapsite puikiu burtininku, o tuo labiau Satanistu. Satanist religija ne tik pak l monet , bet j dar ir visi kai apvert . Taigi kam jai palaikyti principus, kuriems ji prie tarauja, vadindama save bet kuo, tik ne bevard iu, kuo glaud iausiai susijusiu su atvirk tin mis doktrinomis, sudaran iomis Satanist filosofij . Satanizmas - tai ne pla iojo pasaulio konfesija, o geidulin , pasaulietin , k ni ka, viso, k valdo tonas, religija, Kairiojo kelio k nijimas. Nei vengiamai kyla tolimesnis klausimas: Tarkime, kad to negalima vadinti humanizmu, nes humanizmas - ne religija. Tat kam tada pirm viet kelti religij , jei visa, k j s darote, gal gale yra nat ralu? Ar ne papras iau tada be to apsieiti? iuolaikinis mogus pra jo ilg keli . Jis laisvas nuo beprasmi praeities religij dogm . Mes gyvename ap vietos am iuje. Psichiatrija eng didelius ingsnius mogaus tikrosios esm s supratimo kryptimi. Gyvename intelektualinio suvokimo eroje, kokios pasaulis dar nemat . Ne i rint viso io proceso reikalingumo ir naudingumo, naujoje s mon s b kl je yra vienas tr kumas. Vienas dalykas k nors priimti protu, o kitas - emocionaliai. Vienas psichiatrijos dar nei ai kint klausim - mogaus gimtas poreikis savo emocijas i reik ti per dogm . mogui reikalinga ceremonija ir ritualas, fantazija ir burtininkavimas. Psichiatrija, ne i rint visos jos atne tos naudos, pavog i mogaus stebukl ir fantazij , kurias praeityje jam teik religija. Satanizmas, tur damas galvoje aktualiuosius mogaus poreikius, u pildo didel pilk tu tum tarp religijos ir psichiatrijos. Satanist filosofija suderina fundamentalius psichologijos pagrindus ir ger , nuo irdu jausm i liejim , arba dogm . Ji pateikia mogui taip jam reikaling fantazij . N ra nieko blogo dogmoje, pagr stoje id jomis ir veiksmais, neprie taraujan iais mogaus prigim iai. Trumpiausias kelias tarp dviej ta ku - tiesioji linija. Jei visos padarytos nuod m s gali duoti naudos, tai atpuola intelektualinio sielos apvalymo reikalas, m ginant nuo jos nuplauti tramdan ius faktorius. Satanizmas - vienintel pasauliui inoma religija, priimanti mog tok , koks jis yra i tikro, ir logi kai pagrind ianti blogio pakeitim g riu, negudraudama blog sunaikinti. Tuo b du, jei su psichiatrijos mokslo pagalba mintyse vertin savo problemas j s dar nepaj gsite i sivaduoti nuo nuod m s neleistinumo jausmo ir t teorij taikyti praktikoje, reikia i mokti priversti t nuod m duoti jums naud . J s turite elgtis sutinkamai su nat raliais instinktais, o paskui, jei j s vis dar to padaryti negalite ir toliau nejausdami kalt s, jos nevenkite. Tie od iai gali pasirodyti prie taringi, bet, apie tai pam s ius, galima prieiti i vados, kad kalt da nai gali stimuliuoti jausmus. Suaugusiems neblogai b tu io to pasimokyti i vaiku, kurie da nai jau ia did iul pasitenkinim , darydami tai, ko, kaip jiems inoma, netur tu daryti. Taip, pasikeit laikai, bet ne mogus. Pradin s Satanizmo s vokos egzistavo visada. Vienintelis naujas dalykas - formali organizacija religijos, pagr stos bendrais mogui b dingais bruo ais. Am iais didingi akmens, kalki , plieno statiniai buvo skiriami mogaus sutramdymui. At jo laikas mogi kosios b tyb ms liautis kovojus su savimi pa iais ir skirti laiko moni laisvi ventovi statybai. Ne i rint to, kad laikai kei iasi ir visuomet keisis, mogus i esm s lieka toks pat. Du t kstantme ius jis kent jo bausm u tai, u k jis apskritai netur jo b ti kaltinamas. Mes pavargome m s nusipelnyt gyvenimo malonum tr kumo. iandien, kaip ir visuomet, reikia patirti malonum ia ir dabar, u uot l kuriavus sau atlyginimo rojuje. Tat kod l mums nepriimti religijos, pagr stos laisv mis? Ji neabejotinai derinasi su v ries prigimtimi. Mes daugiau nebe skurd s pra eivos, drebantys prie negailesting Diev , kuriam daugiu daugiausia nusispjaut, ar mes gyvi, ar mir . Mes -i did s, save gerbiantieji mon s, mes - Satanistai!

9. Pragaras, Velnias ir kaip parduoti savo siel

tonas, be abejo, per vis istorij buvo geriausias ba ny ios draugas, jei jis per visus tuos metus ja naudojosi. Klaidingoms pragaro ir Velnio doktrinoms per ilgai buvo leista klest ti protestant ir katalik ba ny i d ka. Be Velnio, kur galima rodyti pir tu, de iniojo kelio venteivos netur tu kito darbo kaip tik grasinti savo sek jams. tonas veda jus pagund , tonas - blogio kunigaik tis, tonas piktas, klastingas, iaurus, jie sp ja. - Jei j s pasiduosite Velnio gundymui, tai patirsite am ino prakeikimo kan ias ir b site kepinami pragare. od io tonas semantin reik m - prie ininkas, nelabasis, kaltintojas. 0 pats odis Velniaskil s i ind kalbos od io devi, kuris rei kia dievas. tonas - tai opozicija visoms religijoms, kurios tarnauja mogaus pa eminimui ir priespaudai u jo nat ralius instinktus. tonui buvo priskirtas pikto prana o vaidmuo tiesiog tik tod l, kad jis k nijo savyje visus fizinius, emi kus ir k ni kus mogaus gyvenimo aspektus. tonas, Vakar pasaulio vyriausiasis velnias, prad ioje buvo angelu, kuris tur jo pareig prane in ti dievui apie moni prasi engimus. Tik nuo XIV a. imta j vaizduoti pikta b tybe, pusiau mogumi, pusiau gyvuliu su pana iais kaip o io ragais ir kanopomis. Kol krik ionyb jo nepavadino tonu, Liuciferiu ir pan., mogaus prigimties k ni koji pus buvo vald ioje dievo, arba Panu, senov s graik vaizduojamu satyro, arba fauno, pavidalu. Panas i prad i buvo geras ma ylis ir simbolizavo vaisingum bei derlingum . Kai nacija pereina kit valdymosi form , praeities herojai tampa dabarties smurtininkais. Tas pats ir su religija. Pirmieji krik ionys tik jo, kad pagoniu dievai yra velniai, ir su jais tur ti reikal rei kia u siimin ti juod ja magija. Stebuklingus dangaus rei kinius jie vadino balt ja magija. Ir tai buvo vienintelis skirtumas tarp dviej r i magijos. Senieji dievai nemir , jie nugrimzdo pragar ir tapo velniais. Naminiai, goblinai ir bukai (angl.: bogey, bugaboo - vert. pastaba), kuriais g sdindavo vaikus, kilo i od i : slavi kojo Bog ir indi kojo Bhaga. Daugelis malonum , kurie buvo laikomi pagarboje iki atsirandant krik ionybei, naujosios religijos buvo u drausti. Prireik tik nedideli pakeitim Panui su jo ragais ir skeltomis kanopomis paversti pa iu tikinamiausiu velniu! Jo atributai taip pat lengvai buvo paversti baud iamomis nuod m mis, ir metamorfoz tapo u baigta. O io asocijavim su Velniu galima rasti krik ioni Biblijoje. ven iausia met diena, Atpirkimo diena,buvo ven iama aukojant du o ius be tr kumu. Vienas j buvo skiriamas vie pa iui, kitas Azazeliui. Pastarasis o ys, ant kurio buvo sukrautos moni nuod m s, buvo pateikiamas desertui ir buvo laikomas atpirkimo o iu Tokia kilm o io, naudojamo iuolaikin se ceremonijose, kaip, pavyzd iui, ir Egipte: kart metuose jis buvo aukojamas dievui. Velni monijoje yra pakankamai, ir savo kilme, inoma, jie skiriasi. Satanist rituale demon i aukimas nepraktikuojamas. Tos praktikos laikosi tie, kurie bijosi pa iu j g , kurias jie pa a dina. Manoma, kad demonai - tai piktosios dvasios, galin ios kenkti mon ms ir vykiams, prie kuri jie prisilie ia. Graiki kas odis demon rei kia dvasia - saugotoja, arba kv pimo altinis, ir, inoma, teologai, legionas po legiono, i galvojo tuos kv pimo prana us ir, be kita ko, visus nelabuosius. De iniojo kelio burtinink bailumo rodymas - j praktika pavedimui atlikti i aukti atitinkam demon (kuris, kaip manoma, yra suma inta velnio kopija). Taip elgdamiesi, jie remiasi tuo, kad demonas, b damas velnio tarnu, lengviau valdomas. Okultistinis folkloras pasakoja, kad tik labai u tikrintas savo saugumu arba beproti kai paikas gali susigalvoti i aukti pat Velni . Satanistas vog iomis nei aukin ja tu nei baigtu velniuk , o be baim s pa adi a tuos, kurie sudaro n patyrusi pragaro prievartautoj armij ,pa ius Velnius! Teologai savo demon s ra uose sudar kai kuri velni vard katalog , bet emiau pateiktas s ra as vard , da niausiai efektyviai naudojamu Satanist ritualuose. Tie i aukiam diev ir deivi vardai su trumpomis pastabomis apie juos ir yra vardai didel s dalies b tybi , gyvenan i Karali kuose Pragaro R muose. Keturi vainikuoti pragaro kunigaik iai

T 0 N A S -(ivritas, ydu kalba) prie ininkas, nelabasis, kaltintojas, ugnies, Pragaro, Piet valdovas.

L I U C I F E R I S - (lotynu kalba) viesos, ap vietos ne B E L I A L I S - (ivritas) be L E V I A T A N A eimininko, S -

jas, rytin

vaig d , oro ir Ryt valdovas. iaur s Valdovas. Valdovas.

em s pagrindas, nepriklausomyb , gelmi gyvat , j ros ir

(ivritas),

Vakar

10. Velni

vardai

ABADONAS (Abadona) (ivritas) griov jas ADRAMELECHAS umer velnias APUCHASMaj (Centrin s Amerikos ind n ) velnias ARIMANAS mazdakitu (iranie i ) velnias AMONAS egiptie i gyvyb s ir vaisingumo dievas su avino galva APOLLIONAS graiki kas tono sinonimas, vyresnysis velnias ASMODEJAS ydu juslingumo ir prabangos dievas, prad ioje teisian ioji b tyb ASTARTA Finikijos ga lumo ir geismingumo deiv AZAZELIS (ivritas) ginklakalys, kosmetikos i rad jas BAALBERITAS Kanaano santarv s valdovas, v liau virt s velniu BALAAMAS yd godumo ir gob umo velnias BAFOMETAS templieriai j garbino kaip tono sik nijim BASTA Egipto malonum deiv , vaizduojama kate BELZEBUBAS (ivritas) Musi valdovas, paimtas i Skarab jaus simbolizmo BEGEMOTAS yd tono personifikacija dramblio pavidalu BEHERITAS Syrieti kas tono vardas BILIS kelt Pragaro dievas EMO AS nacionalinis moabit dievas, v liau velnias KIMERISAS s di ant juodo arklio ir valdo Afrik KOJOTAS Amerikos ind n velnias DAGONAS filistim ker tingasis j r dievas DAMBALLA gyvati kas vuduizmo dievas DEMOGORGONAS graiki kas velnio vardas, kurio neturi inoti mirtingieji DIABOLAS -(graik.) tekantis emyn DRAKULA rumuni kas velnio pavadinimas EMMA-O japon Pragaro valdovas EURONIMAS graik mirties kunigaik tis FENRICAS Loki s nus, vaizduojamas vilko pavidalu GORGONAS deminutyvinis Demogorgono, graik velnio, pavadinimas HABORIMAS ivriti kas tono sinonimas HEKAT graik po emio karalyst s ir burtininkavimo deiv I TARTA Babilonijos vaisingumo deiv KALIS (hindi kalba) ivos dukt , vyriausioji yn LILITA ydu veln , pirmoji Adomo mona LOKI teutonu velnias MAMONAS aram j turto ir patogumu dievas MANIJA etrusk Pragaro deiv MANTU etrusk Pragaro dievas MARDUKAS Babilono miesto dievas MASTEMAS ydi kas tono sinonimas MELOK TAUS - ydu velnias MEFISTOFELIS (graik.) tai, kas vengia viesos. r. G t s Faust METCTLIS actek nakties deiv MIKTIANAS actek mirties dievas MIDGARDAS Loki s nus, vaizduojamas gyvat s pavidalu

MILKOMAS amonit velnias MOLOCHAS finikie i ir kananie i velnias MORMO (graik.) vampyr karalius, Hekat s vyras NAAMA yd veln gundytoja NERGALAS babilonie i Hado dievas NIHASA Amerikos ind n velnias NIDZA lenk po eminio pasaulio dievas O-JAMA japoni kas tono vardas PANAS graiku geidulingumo dievas, v liau patek s velni svit . PLUTONAS graik po emio karalyst s dievas PROZERPINA graik po emio karalyst s valdov ABAZIJUS frig kilm s, identifikuojamas su Dionizu, gyvat s garbinimas SAITANAS enochie i tono ekvivalentas SAMMAELIS (ivritas) dievo r styb SAMNU Centrin s Azijos taut velnias SEDITAS Amerikos ind n velnias SEHMETAS Egipto ker to deiv SETAS egiptie i velnias AITANAS tono arabi kas vardas IVA (hindi) griov jas SUPAJAS ind po eminio pasaulio dievas TIANJ-MO kinie i velnio antrininkas, godumo ir aistros dievas IORT rusi kas tono vardas, juodasis dievas TECKATLIPOKAS acteku Pragaro dievas TAMUZA umer dievas, v liau priskirtas Velnio svitai TOTAS egiptie i magijos dievas TUNRIDA skandinav veln TAIFUNAS graiki ka tono personifikacija JAOCINAS actek Pragaro dievas JEN-LO-VANGAS -kin Pragaro valdovas Praeities religij velniai bent i dalies turi gyvuli savybes. Tai rodymas mogaus pastovaus poreikio neigti, kad jis toks pat gyvulys, nes tas pripa inimas labai eist jo vargan ego. Kiaul ydai ir egiptie iai niekino. Ji simbolizavo tokius dievus, kaip Frejas, Oziris, Adonis, Persefonas, Atisas ir Demetra, ir buvo aukojama Ozyriui ir M nuliui. Ta iau, laikui b gant, ji buvo paversta velniu. Finikie iai garbino musi diev Baal , i kurio kil s kitas velnias - Belzebubas. Abu - Baalis ir Belzebubas - buvo tapatinami su m lavabaliu, arba skarab ju, kaip j vadino egiptie iai. Jam buvo priskiriama savyb pa iam prisikelti taip pat kaip mitiniam pauk iui Feniksui, prisikelian iam i savo paties pelen . Senov s ydai pers takoje tik jo, kad pasaulyje yra dvi svarbiausios varomosios j gos Ahura-Mazda, g rio, ugnies ir viesos dievas, ir Arimanas - gyvat , tamsos, griovimo, mirties ir blogio dievas. Tie ir daugyb kit nesuskai iuojam pavyzd i ne tik v aizduoja mums velnius, mogaus i galvotus, v ri pavidalu, bet taip pat rodo ir b tinum aukoti, norint tikti pirmyk i diev - v ri naujoms religijoms ir paversti juos velniais. Reformacijos laikais (XVI am iuje) daktaras ir alchemikas Johanas Faustas atrado b d i aukti i Pragaro Mefistofel ir sudar su juo sutart . Jis krauju pasira dokument , kuriame sipareigojo atiduoti Mefistui savo siel mainais u galimyb pasijusti jaunu ir t pa i valand tapo jaunas. Kai at jo laikas apmok ti s skait .Faustas savo kambaryje tartum laboratorijoje, vykus sprogimui, buvo sudraskytas gabalus. Ta istorija savo meto (XVI am iaus) protestas prie moksl , chemij ir magij . Norint tapti Satanistu, visi kai neb tina parduoti Velniui siel arba sudaryti sutart su tonu. Ta baisi pasaka buvo sugalvota krik ionyb s, kad mon s nesitraukt nuo ba ny ios. I keltais rodomaisiais pir tais ir dreban iais balsais dvasininkai mok savo parapijie ius, kad jei jie pasiduos tono pagundoms ir gyvens sutinkamai su savo nat raliais polinkiais, tai u savo nuod mingus malonumus tur s u mok ti, atiduodami sielas tonui ir am inai kent ti pragare. mon s buvo ver iami tik ti, kad nesutepta siela laidas am in gyvenim . Veidmainiai prana ai i mok mones bijoti tono. Bet kaip tada suprasti tokius terminus kaip dievo baim ? Jei dievas toks maloningas, kam tada mon ms jo bijoti? Nejaugi galima patik ti, kad be baim s negalima apsieiti? Jei reikia bijoti Dievo, tai kod l tada nesiliauti bijojus tono ir bent jau

guostis, kad atsikratyta dievo baim s? Be tos visaapiman ios baim s dvasininkai netur t kuo i laikyti savo tak parapijie iams. Teuton mirties deiv ir pagoni kankinim bei bausm s dievo Loki dukt buvo vadinama Hela. Dar viena 1 buvo prid ta prie jos vardo, ra ant Senojo Testamento knygas. Evangelistai ne inojo od ioHell, (angl. - pragaras) ir naudojosi ydi ku od iu eol,(Gales graiki kai - kapas) ir Tartaro (apatinis pasaulis, po emin puolusi angel buvein ), o taip pat ivrito kalbos od iu Ge na (netoli Jeruzal s esan ios lygumos pavadinimas, kur vie patavo Molochas ir buvo deginamos iuk l s. tai i kur krik ioni ba ny ia m ugnies ir sieros id j Pragare). Pragaras, protestant ir katalik supratimu, - am inosios bausm s vieta. Ta iau katalikai tiki, kad yra Skaistykla, kur po mirties tam tikram laikotarpiui patenka visos sielos, ir Limbas (Pragaro prieangis), kur patenka visos nekrik tytos sielos. Budist Pragaras padalintas a tuonias dalis, pirm j septyni galima i vengti i pirkimo keliu. Ekleziasto apra yme Pragaras vaizduojamas baisia ugnies ir kan i vieta. Dant s Inferno (ital. - pragaras;vert. pastaba) ir iaur s taut Pragaras sivaizduojamas alta, apled jusia vieta, mil ini ku aldytuvu. (Grasindami am inu prakeikimu ir siel deginimu Pragare, krik ioni misionieriai susid r su visi ku nesupratimu kai kuri taut , nenor jusi j paistal priimti. Malonumas bei skausmas, kaip ir gro is, priklauso nuo to, kas visa tai i ri. Taip, pavyzd iui, kai misionieriai, atvyk Aliask , m eskimus bauginti Pragaro ugnies baisumais ir liepsnojan iais e erais, kurie laukia nusid j li , tie klausin jo: Kaip mums ten grei iau patekti?). Dauguma Satanist nelaiko tono antropomorfine b tybe su skeltomis kanopomis, su uodega, gale besibaigian ia kutu, ir ragais. Jis tiesiog k nija gamtos j gas Tamsos J gas, taip vadinamas tik tod l, kad n viena religija nesiteik tas j gas i tamsos atimti. Mokslas taip pat nepaj g toms j goms pritaikyti technin terminologij . Jos kaip indas be iaupo, kuriuo naudojosi labai nedaug moni , nes ne visi sugeba pavartoti priemon , pirma jos nei ard ir ne vardij vis dali , kurios ver ia j veikti. B tent tas pastovus tro kimas visk analizuoti daugeliui moni kliudo pasinaudoti prana umais to vairiapusio rakto, padedan io suvokti t paslapting j g , kuri Satanistai pavadino tonu. tonas, kaip dievas, pusdievis, asmeninis gelb tojas arba kokiame vaidmenyje benor tum te j matyti, buvo i galvojamas vis religij vis pagrind j vieninteliu tikslu - valdyti visus taip vadinamus ne varius moni veiksmus ir vietas em je. Visa, kas duoda fizin arba dvasin pasitenkinim , buvo apib dinta kaip blogis, tuo b du kiekvien visam gyvenimui apdraud iant nuo neleistinumo nuod m s. Bet kadangi jie mus pavadino blogiu, mes ir esame blogis. Ir k gi? Priekyje tono epocha! Kod l nesinaudoti jos g ryb mis ir GYVENTI? (Originale: LIVE (gyventi) rei kia EVIL (blogis) atvirk iai).

11. Meil

ir neapykanta

Satanizmas rei kia palankum tiems, kas jo nusipeln s, u uot eikvoj s meil pataik nams!Negalima myl ti visus. Juokinga galvoti, kad tai manoma. Jei j s mylite visus ir visk , tai prarandate nat ral sugeb jim pasirinkti ir tampate blogu charakteri ir savybi vertintoju. Jei kuo nors naudojamasi per daug laisvai, tai itai praranda savo tikr j prasm . Tod l Satanistas tiki, kad reikia labai ir visi kai myl ti tuos, kurie nusipeln m s meil s, bet niekuomet neatki in ti kito skruosto savo prie ui! Meil viena stipriausi mogaus i gyvenam emocij , po jos antroje vietoje stovi neapykanta. Versti save myl ti, nedarant atrankos, labai nenat ralu. Stengdamiesi myl ti visus, j s tik menkinate savo jausmus tiems, kam reikia meil s. Nuslopinta neapykanta gali sukelti daug fizini ir dvasini sutrikim . I mok atpalaiduoti savo neapykant tiems, kas jos nusipeln , j s apvalysite save nuo piktybini emocij ir poreikio i lieti tvardom neapykant savo mylimiesiems. Tenka pasteb ti, kad pasaulio istorijoje dar nebuvo meil s did i s j d i , kurie nesibaigt i udymu nesuskaitomos daugyb s moni , siekiant rodyti, kaip labai jie mylimi! Vis ios em s veidmaini ki en s prikim tos meil s! Kiekvienas farizieji kas venteiva, tvirtin s, kad reikia myl ti savo prie , net kai esi jo eistas, guod iasi mintimi, kad jo prie i tiks dievo bausm . U uot prisipa in , kad jie patys paj gia neapk sti savo prie ir su jais deramai elgtis, jie sako: Vadinasi, tokia dievo valia ir u juos meld iasi. Kam emintis, vykdant toki netiksli politik ? Satanizmas visada buvo siejamas su negailestingumu ir iaurumu, bet tik tod l, kad mon s bijojo atsigr ti veidu ties , o tiesa ta, kad mogi kosios b tyb s visai ne tokios geros ir ne tokios kupinos

meil s. Tik tod l, kad Satanistas laiko save paj giu ir myl ti, ir neapk sti, jis laikomas piktu. Ta iau, atvirk iai, kaip tik tod l, kad jis paj gia i lieti savo nir ritualo pagalba, jis daug labiau paj gia myl ti, giliau myl ti. Nuo ird iai atpa indamas ir pripa indamas meil ir neapykant , kurias jis paj gus i jausti, jis negali vienos su kita sumai yti. 0 tas, kuris nepaj gia patirti vieno i t jausm , negali visapusi kai patirti kito.

12. Satanistinis seksas

Daug gin kelta apie Satanist pa i ras laisv j meil . Labai da nai manoma, kad seksualin veikla - pats svarbusis Satanist religijos faktorius ir kad nusiteikimas dalyvauti seksualin se orgijose yra prielaida tapti Satanistu. I tikr j gi tai visi kai netiesa. Tikrov je m s religijos oponentai, netur dami jokio gilesnio intereso kaip tik seksualinius aspektus joje, b na labai sugluminti. Satanizmas propaguoja seksualin laisv , bet tik tikra t od i prasme. Laisvoji meil , Satanist supratimu, gali reik ti b tent toki laisv - ar b ti i tikimu vienam mogui, ar duoti laisv savo seksualin ms aistroms su tiek moni , kiek, j s supratimu, reikia patenkinti j s individualiems poreikiams. Satanizmas nenuolaid iauja orgiastinei veiklai, arba nesantuokiniams ry iams, t , kam tai n ra nat ralus polinkis. Labai daug kam b t nenat ralu ir alinga b ti nei tikimu savo i rinktiesiems. Kitiems seksualinis prisiri imas prie vieno mogaus virst nusivylimu. Kiekvienas privalo pats apsispr sti, kokia seksualin s veiklos forma geriausiai tinka jo individualiems poreikiams. B t saviapgaul versti save svetimauti arba iki santuokos miegoti su kitais, kad pa aliniams (o dar blogiau sau pa iam) rod ius, kad i silaisvinta nuo seksualini sipareigojim . Tai netgi pagal Satanist standartus neteisinga, kaip ir neteisinga savo seksualin s reikm s nepatenkinti d l pasenusi kalt s kompleks . Daugelis t , kurie nuolat susir pin demonstruoti savo i silaisvinim nuo kalt s komplekso, i tikr j dar didesniais seksualiniais pan iais yra susiri negu tie, kurie paprastai savo veikl laiko nat ralia gyvenimo dalimi ir nekelia daug triuk mo d l savo seksualinio i sivadavimo. Taip, pavyzd iui, jau seniai nustatytas faktas, kad d l nimfomanijos ken ianti moteris (bet kurio vyro svajon ir vis ne vanki noveli heroj ) i tikr j ne seksualiai laisva, o frigidi ka ir bla kosi nuo vyro prie vyro, be galo susir pinusi kada nors sekse rasti i silaisvinim . Kita klaida - mintis, kad gal jimas dalyvauti grupiniame sekse rodo seksualin laisv . Visos iuolaikin s laisvojo sekso grup s turi vien bendr bruo - jos atsiskiria nuo feti istin s ir nukrypusios veiklos. Bet patys ry kieji nefeti istin s, silpnai u maskuotos laisve veiklos pavyzd iai turi vien bendr bruo . Visi orgijos dalyviai nusirengia, sekdami lyderio pavyzd iu, ir susijungia taip pat jo pavyzd iu. Niekas i j nesuvokia, kad j sekso i silaisvinusioji forma gali pasirodyti ribota ir infantili ka tiems, kurie vienodumo negali laikyti laisve. Satanistas suvokia, jog jei jis nori b ti sekso inovu (ir i tikr j laisvu nuo kalt s komplekso) jo negal s sulaikyti taip vadinami seksrevoliucionieriai taip pat, kaip ir kalt s komplekso su alotos visuomen s apsimestinis g dingumas. Laisvojo sekso klubai neturi tikros seksualin s laisv s. Tik jeigu seksualin laisv negali pasireik ti individualiai (o ia eina ir asmeniniai feti ai), atsiranda reikalas dalyvauti seksualin se orgijose. Satanizmas taikstosi su bet kuria seksualin s veiklos forma, kuri patenkina j s poreikius , - ar jos b t heteroseksualin s, homoseksualin s, biseksualin s , ar net aseksualin s - pagal j s pasirinkim . Satanizmas taip pat pritaria bet kuriam feti ui arba nukrypimui, pagerinan iam ar praturtinan iam j s seksualin veikl tol, kol ia ne painiojamas niekas, nenorintis dalyvauti. I krypusio arba feti istinio elgesio tip vyravimas m s visuomen je gal t pritrenkti seksualiai naivaus mogaus vaizduot . Egzistuoja daug daugiau seksualin s veiklos variant negu gali ateiti galv nepatyrusiam mogui: transvestizmas, sadizmas, mazochizmas, urolagnij , eghibicionizmas - tai tik a keletas labiausiai paplitusi . Kiekvienas turi kok nors savo feti , bet kadangi daugelis moni ne ino apie feti istin s veiklos vyravim m s visuomen je, tai, tenkindami savo nenat ralius geismus, jau iasi i tvirkusiais. (Feti izm praktikuoja ne tik mon s, bet ir gyvuliai. Feti as - gyvuli seksualinio gyvenimo neatskiriama sud tin dalis. Pavyzd iui, seksualinis kvapas b tinas, kad vienas gyv nas susijaudint nuo kito. Laboratoriniai eksperimentai parod , kad, dirbtinai netek s kvapo, gyv nas netenka savo seksualinio

patrauklumo kitiems gyv nams. Stimuliacija, sukeliama seksualinio aromato, teikia pasitenkinimo mogui, ne i rint to, kad jis da nai tai neigia). Netgi aseksualus mogus turi seksual nukrypim - savo aseksualum . Daug nenormalesnis rei kinys yra seksualinio potraukio nebuvimas (i skyrus lig , senatv arba kitas svarbias prie astis, d l kuriu jis dingo) negu ry i netvarkingumas. Daugeliu atveju neatsarg s bandymai seksualin sublimacij (arba aseksualum ) transformuoti seksualiniu planu aseksualui gali b ti pra tingi. Aseksualai randa daug savo seksualin s energijos pakaital , toki kaip darbas arba hobi. Visos j gos ir interesas, kuriuos normalus mogus nukreipia lytin aktyvum , panaudojami kitaip leid ant laik ir i kitokiems u si mimams. Jei mogus pirmenyb skiria kitiems interesams negu seksualin veikla, tai jo teis , ir niekam negalima jo u tai smerkti. Ta iau tokiu atveju mogus turi bent suvokti, kad tai yra seksualin sublimacija. Nesant tinkam priemoni i reik ti, daug seksualini tro kim niekuomet nei eina u seksualini fantazij rib . Nebuvimas i eities da nai ver ia griebtis prievartos ir tod l labai daug moni i galvoja savo tro kimams i reik ti kitiems nereg tus b dus. Tik tod l, kad didel dalis feti istin s veiklos n ra i i or s pastebima, lytiniuose klausimuose naivus mogus neturi susivilioti mintimi, kad tokios veiklos n ra. Pakanka tik pateikti kai kuri gudravim pavyzd i : vyrai transvestitai patiria pasitenkinim savo feti o d ka, i eidami savo kasdieniais reikalais, apsivilk moteri kais apatiniais baltiniais mazochist gali ne ioti gumin juost , keliais numeriais ma esn , siekdama taip pat patirti feti istin pasitenkinim d l diskomforto per vis dien . Ir viso to niekas ne tars. ios iliustracijos - tai tik banaliausi pavyzd iai i t , kuriuos galima b tu pateikti. Satanizmas pritaria bet kuriam seksualin s savirai kos b dui, kur j s laikysite sau priimtiniausiu, jei tik jis niekam nedaro alos. Tas teiginys turi b ti paai kintas:kad i vengtume neteisingos traktuot s. Nepadaryti kitam alos nerei kia tos nety in s nuoskaudos, kuri gali pajusti tie, kas d l SAVO asmenini pa i r lytin moral gali nesutikti su j s po i riu seks . Suprantama, mes privalome vengti eisti pa i ras t , kurie mums brang s, pavyzd iui, labai skrupulingus draugus arba giminai ius. Ta iau, jeigu j s nuo ird iai stengiat s vengti juos skaudinti, bet, ne i rint j s pastang , jie atsitiktinai su inojo ties , j s negalite u tai b ti atsakingi ir jausti kalt kaip u savo sitikinimus taip ir u skausm , kur tie sitikinimai jiems suteik . Jei j s nuolat baiminat s eisti skrupulingus mones savo pa i romis seks , tai n ra prasm s bandyti emancipuotis i kalt s komplekso taip pat, kaip n ra pr asm s demonstruoti savo seksualin laisv . Kita i imtis i taisykli lie ia santykius su mazochistais. Mazochistas patiria pasitenkinim i jam padaryto skausmo. Tod l atimti i mazochisto pasitenkinim , pa alinant jo skausm yra tiek pat alinga, kiek tikras fizinis skausmas alingas ne mazochistui . Susid rim su tikrai iauriu sadistu iliustruoja toks pavyzdys. Mazochistas pra o sadist , kad tas j sumu tu, o negailestingasis sadistas tai atsako: ne. Jei mogus nori, kad j skaudint ir kan ia m gaujasi, tai n ra prie asties atsisakyti suteikti jam t malonum . Terminas sadistas pla i ja prasme rei kia mog , kuris patiria pasitenkinim i visapusi ko iaurumo. Ta iau, atrodo, kad tikras sadistas i rankus. Jis tiksliai atsirenka i gausios tinkam auk atsargos ir patiria didel pasitenkinim , vykdydamas pageidavimus t , kurie trok ta kan i . Geras sadistas - tikras epikurietis, pasirinkdamas tuos, ant kuri galima i lieti savo emocijas! Jei mogus pakankamai sveikas, kad gali save laikyti mazochistu ir m gautis pavergimu bei mu imu, tikras sadistas tik laimingas, gal damas jam iame reikale pad ti! I skyrus anks iau pamin tas i imtis, Satanistas neprivalo ty ia daryti al kitiems, pa eisdamas j seksualines laisves. Jei j s m ginate i lieti savo aistr ant t , kurie nepritaria j s reikalavimams, j s k sinat s J seksualines laisves. Tuo b du Satanistas negina prievartavimo, ma ame i tvirkinimo, seksualinio gyvuli bjaurojimo arba kitos seksualin s veiklos formos, suponuojan ios dalyvavim t , kurie nenori dalyvauti, arba kuri nekaltyb ar naivumas leid ia juos g sdinti arba klaidinti d l kuri nors veiksm prie j vali . Jei visi dalyvaujantieji seksualin je veikloje yra subrend ir suaug mon s, s moningai prisiim vis atsakomyb u savo veiksmus ir laisvai dalyvauja bet kurioje tos veiklos formoje, netgi jei ji yra visuotinai pripa inta tabu, tai jiems n ra prie as i savo polinkius slopinti. Jei j s suvokiate visus rezultatus, i davas ir nepatogumus ir esate sitikin , kad j s veiksmai nieka m nepadarys alos, kas nenori arba nenusipeln s b ti nuskriaustu, tai n ra prie as i slopinti savo seksualines privilegijas. Kaip n ra dviej vienod moni pasirenkant vartojamo maisto kiekyb , taip ir seksualiniai apetitai kiekvieno mogaus skirtingi. Nei asmeniui, nei visuomenei neduota teis nustatin ti seksualini standart arba lytinio aktyvumo da numo apribojimus. Atitinkamas elgesys gali b ti pasmerktas tik kiekvienos atskirai paimtos situacijos kontekste. Vadinasi, kas laikoma teisingu vieno mogaus seksualiniu ir moraliniu po i riu, kitam gali b ti eminan iu.

Taisykl veikia ir atvirk iai: mogus gali pasi ym ti dideliu seksualiniu aunumu, bet jam neleistina eminti kitus, kuri seksualin s galimyb s gali neatitikti jo turim j , ir b tu neapdairu primesti kitiems savo nuomon . Pavyzd iui, tai tikt vyrui, turin iam nenumaldom lytin apetit , kurio monos poreikiai nesutampa su jo pretenzijomis. Nedora b tu laukti i jos entuziazmo atsakant jo siekius; bet ji privalo parodyti tiek pat susir pinimo. Tais atvejais, jei ji nejau ia didel s aistros, tai privalo arba pasyviai, bet maloniai priimti jo seksualum , arba nesisk sti, jei jis pasirenka b d savo tro kimams patenkinti kur nors kitur, skaitant autoerotin praktik . Ideal s santykiai, kai mon s vienas kitam jau ia gili meil ir seksualiniai poreikiai sutampa. Ta iau tokie santykiai, palyginti, neda ni. Svarbu pa ym ti, kad dvasin ir k ni ka meil gali eiti ranka rankon, bet tai atsitinka toli gra u ne visada.Jei ir egzistuoja seksualinio sutapimo laim , tai ji da nai esti ribota, ir kai kurie, nors ir ne visi, seksualiniai geismai bus patenkinti. N ra stipresnio seksualinio pasitenkinimo u t , kuris pasiektas s veikoje su labai mylimu, ypa kai seksualumas vienodas. Jei j s kitam seksualiai netinkate, tai reikia pasteb ti, kad nebuvimas seksualinio sutapimo nerodo, jog n ra dvasin s meil s. mogui gali, ir tai da nai atsitinka, egzistuoti be kit . Kaip taisykl vienas i partneri pasineria kitoki veikl tod l, kad jis giliai myli savo i rinkt j ir nenori jo skaudinti arba pa eminti. Didel dvasin meil praturtinama seksualine, kuri, be abejo, yra b tinas ingradientas bet kuri patenkinam santyki . Bet d l seksualini polinki skirtumo pa alin seksualin veikla, arba masturbacija, teikia b tin param ir palengv jim . Masturbacija, daugelio moni suvokiama kaip tabu, sukuria kalt s kompleksus, su kuriais ne taip lengva susidoroti. Dera moment ypa i kelti, nes jis sudaro daugelio s kming magini veiksm labai svarbi dal . Nuo to laiko, kai yd -krik ioni Biblija apra Onano nuod m (Prad ios 38,7-10), mogus buvo susir pin s vieni iaus nuod m s pasekmi rimtumu. Netgi nepaisant to, kad i laik seksologai i ai kino, jog Onano nuod m yra ne kas kita kaip coitus interruptus (angl.-nutrauktas lytinis aktas), didel ala.padaryta per daugel am i , teologams neteisingai ai kinant, tebevargina mones ir m s laikais. Be tikr seksualini nusikaltim tarp kit lytin s veiklos r i masturbacija sukelia vien did iausi nepasitenkinim . Per paskutin imtmet nesuskai iuojami traktatai apra in jo baisias onanizmo pasekmes. Prakti kai masturbacija buvo kaltinama u visas fizines ir dvasines ligas. I balimas, kv pavimo sutrikimas, dubusi kr tin , nervingumas, spuogai ir apetito praradimas - tai tik kai kurios apytikriai i skai iuotos b dos, d l kuri kaltinama masturbacija. Visi ka fizin ir dvasin degradacija buvo adama tiems, kurie nevykdydavo jaunimui duodamu priesaku. Tragi ki apra ymai, randami tuose tekstuose, atrodyt beveik jumoristiniai, jei ne viena nelaiminga aplinkyb : ne i rint to, kad iuolaikiniai seksologai, daktarai ir ra ytojai daug padar pa alinti masturbacijos stigmatai, giliai si aknij kalt s kompleksai buvo tik i dalies veikti. Didel moni dalis, ypa t , kuriems per keturiasde imt, nepaj gia emocionaliai priimti fakto, kad masturbacija nat ralus ir sveikas rei kinys, net tada, kai intelektualiai jie tai suvokia. Be viso kito jie, nors da nai nes moningai, t pasibjaur jim perduoda savo vaikams. Ne i rint daugelio paneigim , anks iau manyta ir dabar tebemanoma, kad mogus gali i prot ti, jei jis nuolat praktikuos autoerotizm . Tas nevyk s mitas atsirado i prane im apie didel masturbacijos paplitim tarp psichiatrini ligonini pacient . Buvo manoma, jog jei nepagydomi ligoniai masturbuojasi, tai kaip tik masturbacija atved juos beprotyb . Niekas dargi nesusim st , kad prie ingos lyties partneri nebuvimas ir i sivadavimas nuo draudim , kurie yra nenugin ijamos beprotyst s po ymis, tampa tikr ja tokios bepro i praktikos prie astimi. Daugelis moni d l savo kompleks grei iau sutikt , kad j partneriai ie kot seksualini kontakt i alies negu u siimin t autoerotizmu. Jie bijo, kad jiems teks dalyvauti masturbacijoje arba pajusti pasibjaur jim savo partneriais, ne i rint to, kad ne tik tina dauguma atvej nauji jausmai sukyla, vien tik suvokus, kad partneris turi ry su pa aliniais, nors tai retai tepripa stama. Jei susijaudinama suvokus, kad partneris susij s su kitais mon mis, tai itai turi vykti atvirai, kad abi pus s i tos veiklos gal t tur ti naudos. Ta iau, jei masturbacijos draudimas kyla i vienos arba i abiej pusi tik d l kalt s komplekso, tai jie turi visomis priemon mis stengtis tuos kompleksus veikti arba juos i naudoti. Daugelis santyki gal t b ti i gelb ti, jei j dalyviai nekent t nuo nat ralaus masturbacijos akto atlikin jimo kompleks . Masturbacija traktuojama kaip blogis tod l, kad pasitenkinimas patiriamas glamon jant savo rankomis u draustas k no dalis. Kalt s kompleksai, susij su daugeliu seksualini akt , gali b ti u glostyti religi kai priimtinais teiginiais, kad jusliniai malonumai reikalingi ainiams gimdyti pasauliui. Tokie pasiguodimai veikia netgi tais atvejais, kai j s atsargiai laikot s nepavojing dien kalendori .Ta iau

tas loginis paai kinimas neteikia nusiraminimo, praktikuojant masturbacij . Nesvarbu, k j s esate gird j s apie nekalt prasid jim , net jeigu j s aklas tik jimas leid ia priimti t absurd j s puikiai inote, kad J S, nor damas prad ti k dik , turite lyti kai kontaktuoti su prie ingos lyties asmenimis! Jei j s jau iate kalt s kompleks u pirmaprad nuod m , tai, be abejo, jausite dar didesn kalt u seksualinio akto atlikim TIK d l pasitenkinimo, neketinant gimdyti vaik . Sat nistai a puikiai supranta, kod l venteivos masturbacij skelbia esant nuod ming . Kaip ir visi nat ral s poelgiai, ji bus moni daroma, ne i rint grie to persekiojimo. Su adinti kalt s jausm - svarbi j piktavali ko plano dalis: pareigoti mones i pirkin ti savo nuod mes, aukojant susilaikymo ventov ms! Net jeigu mogus jau nebeslegiamas na tos komplekso, sudaryto religini sitikinim (arba taip galvoja), jis vis tiek jau ia g d , pasiduodamas masturbacijos geismui. Vyri kis gali pasijusti netek s savo vyri kumo, tenkindamas save, u uot var sis d l moters arba j med ioj s. Moteris savo ruo tu gali save seksualiai patenkinti, bet kamuojasi, tenkindama sav j ego, atsirandant i tokios sporto r ies kaip viliojimas. Nei pseudokazanova, nei tariamoji viliok nepatiria pasitenkinimo, nusileisdamos iki masturbacijos, abi labiau nor t netinkamo partnerio. Satanistiniu gi po i riu, daug geriau susi av ti idealia fantazija negu santykiauti su kitu mogumi, nepatiriant pasitenkinimo. Be to, masturbuodamiesi j s visi kai kontroliuojate situacij . Pailiustruoti negin ijamam faktui, kad masturbacija - normalus ir sveikas aktas, pakaks pasakyti, kad jis atliekamas prakti kai vis gyv nijos pasaulio atstovu. Vaikai taip pat tenkint savo INSTINKTYVIUS masturbacinius geismus, JEIGU NEB T draud iami savo besipiktinan i t v , kurie, be abejo, buvo baud iami SAVO t vu ir t.t. Li dna, bet faktas, kad seksualiniai t v kompleksai b tinai perduodami j vaikams. Siekiant m s vaikus i gelb ti nuo nelemto m s t v , prot vi likimo ir galb t nuo m s pa i , i kreipti praeities moral s kodeksai turi b ti paskelbti tuo, kuo jie yra i tikr j : pragmati kai sudarytais s vadais taisykli , kurios, jei jas vykdytume deramai, nuvest visi k monijos i mirim . Jei mes nepakilsime vir juoking m s visuomen s seksualinio elgesio taisykli , skaitant taip vadinam seksualin revoliucij , neuroz s, sukeltos t dusinan i apribojim , nesibaigs. Protingos ir humani kos naujos Satanizmo moral s laikymasis gali i ugdyti ir i ugdys visuomen , kurioje m s vaikai gyt galimyb i augti sveikais ir laisvais nuo dabar egzistuojan ios m s ligotos visuomen s pra ting moralini apsunkinim .

13. Ne visi vampyrai geria krauj

Satanizmas-atsakomyb atsakingiesiems, o ne s junga su dvasiniais vampyrais. Daug moni , niekinan i i em , puikiai sugeba be jokio pagrindo versti kitus jausti jiems atsakomyb ir net pareigas. Satanizmas tuos siurb les laiko tokiais, kokie jie yra i tikr j . Dvasiniai vampyrai - tai individai, siurbiantieji i kitu j gyvenimi k j energij . To tipo moni galima rasti visuose visuomen s sluoksniuose. Jie nevaidina m s gyvenime jokio vaidmens ir n ra nei meil s objektai, nei tikri draugai. Ta iau mes, patys ne inodami kod l, jau iam s tiems dvasiniams vampyrams pareigoti. Jei j s manote es s tokio mogaus auka, tai emiau rasite kelet paprast taisykli , kurios pad s jums teisingai apsispr sti. J s tai pa state mog , kuriam da nai skambinate arba kur lankote, netgi jei jums to nelabai norisi, bet jums atrodo, kad taip nedarydami jausit s kalti. Arba gal j s laikote, kad nuolat darote paslaugas tam, kuris j atvirai nepra o, bet tik apie tai u simena? Dvasinis vampyras da nai naudojasi atvirk ia psichologija ir sako: 0, a negaliu j s to pra yti - o j s savo ruo tu , atkakliai stengiat s tai padaryti. Dvasinis vampyras NIEKUOMET nieko i j s nepra o. Tai atrodyt per daug lu. Jis paprastai leid ia jums apie jo tro kimus su inoti slaptais b dais, kas padeda jam gintis nuo apkaltinimo parazitizmu. Jis niekada n nepagalvot prisimesti ir visada lieka patenkintas, n kiek i i or s nesvyruodamas! J nuod m s - ne tai, k jie daro, bet tai, k laiko galimu daryti. Jus ver ia jausti pareigas j at vilgiu ne TAI, k jie kalba, o tai, ko jie NEKALBA. Jie per daug gudr s, kad tiesiog j s pra yt , nes ino, kad jiems atsakysite d l ai ki ir paprast prie as i . Toki moni didelis procentas turi specialius atributus, kurie j s priklausomyb nuo j padaro tikinamesn ir efektyvesn . Daugelis dvasini vampyr yra invalidai (arba tokiais apsimetantieji) arba mon s, turintieji emocini ir dvasini tr kum . Kiti gali apsimesti tams s ir nekompetentingi, ir j s i u uojautos jiems arba i susierzinimo darote jiems paslaugas.

Tradicinis velnio ar dvasios egzorcizmo b das - i ai kinti, kas jis yra i tikr j ir j i vyti. T iuolaikini demon i ai kinimas - vienintelis prie nuodis apsisaugoti nuo j pra tingos veiklos. Daugelis moni tuos pasyviai gr smingus individus vertina kaip tikr monet tik tod l, kad jie niekada nebuvo atskleid tu gudri manevr esm s. Jie tas varg es sielas laiko nelaimingesn mis u save ir mano, jog privalo joms kiek gal dami pad ti. Tas neteisingai suprastas pareigos jausmas (arba slaptas kalt s kompleksas) puosel ja altruizm , kuriuo tie parazitai minta. Dvasinis vampyras egzistuoja, savo aukomis pasirinkdamas s moningus ir s iningus mones, giliai suvokian ius savo moralin pareig . Kai kuriais atvejais mes galime susidurti ne tik su atskirais mon mis, bet ir su i tisomis grup mis. Bet kuri renkanti pinigus organizacija - ar tai b t labdaros fondas, municipalitetas, religin ar k rybin asociacija ir t.t. - pirmininko arba koordinatoriaus pareigoms labai kruop iai parenka mog , gimus prievartauti kitus. Jo darbas priversti mus prad ioje atverti savo irdis, o paskui ir pinigines laisvanori ku auk gav jui, niekuomet neu simenant, kad JIE laiko neeikvojo nesavanaudi kai, o j gautos apvalut s sumos u j atliktus kilnia irdi kus darbus. Jie meistrai pasinaudoti s ining moni u uojauta ir d mesiu. Kaip da nai mes matome ma us vaikus, siun iamus tu teisuoli skland iai vilioti i ger moni aukas. Kas atsilaikys nekalto vaiku io avesiui? inoma, yra moni , kuriems neduoti nepatogu, bet vargu ar daug kam i m s tenka susidurti su ia kategorija. Nelaimei, mums da nai tenka daryti dalykus, kuri , kaip mums atrodo, netur t b ti i m s reikalaujama. S moningam mogui labai sunku pasirinkti tarp laisvos ir priverstin s labdaryb s. Jis nori teisingai elgtis ir atsiduria keblioje pad tyje, stengdamasis nuspr sti, kam jis tikrai turi pad ti ir kokio dyd io pagalbos privalu TEIS TAI i jo laukti. Kiekvienas mogus turi pats apsispr sti, kokios jo deramos pareigos draugams, eimai ir visuomenei. Prie aukodamas sav laik ir pinigus tiems, kurie o betarpi kai ne eina jo eim ir siaur draug rat , jis privalo nuspr sti, k jis gali sau leisti, nenuskriausdamas savo artim j . Visa tai svarstydamas, jis turi ra yti SAVE PAT s ra t , kurie jam patys svarbiausi. Rengiantis teikti pagalb , b tina tiksliai vertinti pra ymo svarb , o taip pat ir pra an iojo asmenyb bei motyvus. mogui, vis gyvenim sakan iam taip, labai sud tinga i mokti pasakyti ne. Bet jei tik jis nenori b ti nuolatiniu naudos viliojimo objektu, kai to reikalauja aplinkyb s, jis turi i mokti pasakyti ne. Jei j s leisite, dvasiniai vampyrai brausis j s kasdien gyvenim tol, kol jame visai neliks vietos asmeniniams reikalams, ir bendraudamas su jais visi kai prarasite ambicij . Dvasinis vampyras, siekdamas maitintis, savo auka visada pasirenka mog , kuris santykinai patenkintas savo gyvenimu mog , laiming santuokoje, patenkint savo darbu ir apskritai neblogai prisitaikius prie aplinkinio pasaulio. Pats faktas, kad dvasinis vampyras parazituoja mogumi, rodo, kad jis pats viso to neturi, ir padarys visk , kas galima, sukelti nemalonumams, disharmonijai tarp savo aukos ir jai brangiu moni . Tod l saugokit s t , kas neturi tikr draug ir regimo gyvenimo intereso (i skyrus interes jumis Jis ). visada jums kartos, kad yra labai i rankus, pasirinkdamas draugus, arba kad nesutaria su mon mis d l savo auk t standart (Draugams sigyti ir juos i laikyti reikia b ti pasiruo usiam aukotis, o dvasinis vampyras to nesugeba). 0 paskui paskub s pr idurti, kad J S atitinkate visus jo reikalavimus ir esate nuostabi i imtis i visu kit - j s vienas i nedaugelio, vert jo draugyst s. Kaip j s bemai ytum te bevilti k meil (kuri yra labai egoistinis dalykas) su dvasiniu vampyrizmu, turi b ti i ai kinti tarp j esantis didelis skirtumas. Vienintelis b das nustatyti, ar j s tapote dvasinio vampyro auka, - pasverti visa, k j s jam dav te, lyginant su tuo, k jis dav jums mainais. J s kartais galite b ti susierzin s d l pareigojim jums u kraut j s mylim j , draugu ar net darbdaviu. Prie pavadindamas juos dvasiniais vampyrais, j s turite save paklausti: 0 k a i j gaunu mainais? Jei j s su ad tin arba meilu j s ver ia jai da nai skambinti, bet j s savo ruo tu reikalaujate, kad ji atsiskaitytu u laik , praleist ne su jumis, j s privalote suprasti, kad tai situacija, reikalaujanti savitarpio nuolaid . Arba, sakysime, jei j s draugas, prat s jus kreiptis pagalbos pa iais nepatogiausiais momentais, bet j s, reikalui esant, taip pat galite juo remtis, tai reikia tai i r ti kaip dorus mainus. Jei vir ininkas pra o jus padaryti truput daugiau negu j s tokiu atveju turite teis laukti, bet nereaguoja atsitiktinius pav lavimus arba, kai reikia, atleid ia, tai, be abejo, j s neturite pagrindo sk stis ir manyti, kad i j s siekiama i lupti naudos. Ta iau j s neabejotinai patekote dvasinio vampyro takon, jei jus be galo pra o pagalbos arba laukia nuolaid tas, kuriam tuo metu, kai jums reikalingos jo paslaugos, visada atsiranda neatidedam r eikal . Daugelis dvasini vampyr gali duoti jums materialini daikt , kad primintu, jog j s privalote k nors duoti mainais, tuo b du jus priri dami prie sav s. Skirtumas tarp to, k jie duoda jums, ir to, k duodate j s, yra tas j s atsakomasis u mokestis turi b ti gr intas nedaiktine forma. Jie nori, kad j s jaustum t s pareigotas, ir nusivils, netgi pasijus nuskriausti, jei pam ginsite atsimok ti jiems materialiai.

I esm s j s pardav te savo siel jiems, ir jie dabar nuolat primins jums pareig atsilyginti b tent tuo, apie k jums NEU SIMINTA. Tikram Satanistui vienintelis kelias bendrauti su dvasiniais vampyrais - klijuoti durni ir elgtis taip, tartum jie i tikr j altruistai ir i tikr j nelaukia nieko mainais. Pamokykite juos, maloniai priimdami visa, k jie jums duoda, d kodami pakankamai garsiai, kad visi gird t ir eikite alin! Tuo b du j s tapsite nugal tojais. 0 k jiems liks bepasakyti? Jeigu gi i j s vis dar laukiama atsilyginimo u j kilnia irdi kum ( tai ia sunkiausias dalykas), j s sakykite NE, bet taip pat maloniai. Kai jie pajus, kad j s i spr state i j gniau t , atsitiks du dalykai. Pirma, jie vaidins es prisl gti, tik damiesi, kad j s pareigos ir u uojautos jausmai pasireik , o kai (arba jei) to neatsitiks, jie p arodys jums savo TIKR J esm ir nirtingai ker ys. Kai j s iki to prieisite, j s gal site vaidinti nukent jusiojo vaidmen . Galu gale j s nieko neteisingo nepadar te ir, be to, atsitinka taip, kad kai jiems j s reikia, jus prispaud ia reikalai, ir jeigu jau nieko nelaukiate mainais u j dovanas, tai neturi b ti ir stipri jausm . I esm s po to dvasinis vampyras supranta, kad jo metodas atskleistas ir toliau taip nesielgs. Jis daugiau jums nebeeikvos laiko, o griebsis kitos nieko ne tarian ios aukos. Ta iau atsitinka, kad dvasiniai vampyrai taip lengvai neatleid ia savo gniau t ir daro visk , kas manoma, jums pakankinti. Tam jie turi laiko pakankamai tod l, kad, b dami vien kart atstumti, jie negali nepaisyti viso kito (to ma o, k jie turi), siekdami kiekvien savo veiklaus gyvenimo sekund paskirti planavimui ker to, kuriam, j sitikinimu, turi b ti atiduotas j gyvenimas. D l to, pirma, geriausia vengti paties ry io su tokiais mon mis. J keliaklups iavimas ir priklausomyb nuo j s prad ioje gali b ti labai malon s ir j dovanos labai patrauklios, bet, laikui b gant, j s suprasite, kad u tai sumok jote daug daugiau. Negai kite laiko su mon mis, kurie gal gale nori jus sunaikinti, o vietoj to, nukreipkite savo d mes tuos, kurie priima j s pagalb ir patys gali pagelb ti j s reikaluose. 0 jeigu j s dvasinis vampyras, saugokit s! Saugokit s Satanist - jie pasiry ir pilni tro kimo, anot prie od io, smeigti basl j s ird !

14. Nuolaid iavimasbet ne prievarta

mogaus i sivystymo auk iausia stadija yra k no suvokimas!Satanizmas pritaria savo sek j veiksmams, kai jie savo nat raliems tro kimams duoda laisv . Tik taip galima tapti visi kai patenkintu mogumi be nusivylim , galin i atne ti alos jums ir aplinkiniams. Satanist tik jimo pati papras iausia prasm slypi ioje fraz je:NUOLAID IAVIMAS VIETOJE SUSILAIKYMO. mon s da nai prievart suvokia kaip nuolaid iavim , bet tarp t s vok yra didelis skirtumas. Prievarta niekuomet neatsiranda nuolaid iaujant, o atvirk iai, gimsta d l nesugeb jimo nusileisti. Paskelbus k nors tabu, ims stipr ti tro kimas. Visi m gsta daryti tai, kas jiems u drausta. U drausti vaisiai patys sald iausi. Vebsterio enciklopedinis odynas nuolaid iavim aptaria taip: Pasiduoti, nesiprie inti ir neveikti prie , duoti laisv , pasitenkinti, nusileisti. odyno pateiktas prievartos apibr imas toks: Prievartos arba fizine bei moraline j ga privertimo, aktas, valios slopinimas. Kitaip tariant, nuolaid iavimas leid ia pasirinkti, kai tuo tarpu slopinimo aktas parodo, kad to pasirinkimo n ra. Kai mogus savo tro kimams patenkinti neturi atitinkamos i eities, jie greitai auga ir virsta prievarta. Jei kiekvienas tur t tinkamos vietos ir laiko periodi kai patenkinti savo tro kimus be kli i ar priekai t baim s, tai jiems b t daug lengviau gyventi be nusivylim iame pasaulyje. Jie b t laisvi visa galva pasinerti bet kur savo pasirinkt darb , u uot vykd ius savo pareig at agariomis rankomis, slopinant savo k rybinius protr kius, neigiant nat ralius tro kimus. Ta taisykl tinka daugumai atvej , bet, kaip visada, atsiranda toki , kurie savo darb geriau atlieka priversti. I esm s tie, kuriems reikia grie tumo, kad atlikt darb su visa energija, priklauso artist sferoms (toliau bus smulkiau ai kinamas patenkinimas save paneigiant). Tai visi kai nerei kia, kad visi mon s yra tokie. Atvirk iai, daug meninink negali kurti, kol nepatenkinti j gyvybiniai poreikiai. Did i ja dalimi visai ne menininkams ir individualistams, o viduriniosios klas s eiliniams darbininkams, vyrams ir moterims, tr ksta deramos i eities j tro kimams realizuoti. Ironija, kad atsakingas, gerbiamas mogus, kuris apmoka visuomen s s skaitas, tampa tokiu, kuris vis ma iausiai gauna mainais. Kaip tik jis turi nuolat suprasti savo moralines pareigas ir tur ti galimybes normaliai patenkinti savo nat ralius tro kimus.

Satanist religija laiko, kad tai labai neteisinga. Tas, kas s iningai vykdo savo pareigas, turi b ti gausiausiai atlygintas malonumais pagal savo pasirinkim , necenz ruojant visuomenei, kuriai JIS tarnauja. Pagaliau atsirado religija (Satanizmas), kuri skatina ir apdovanoja tuos, kurie palaiko visuomen , kurioje jie gyvena, u uot juos smerkusi u j mogi kus poreikius. I bet kurio princip rinkinio (ar tai b tu religiniai, politiniai ar filosofiniai) galima pasisemti kai kurios naudos. Tarp hitlerin s koncepcijos beprotybi vienas teiginys tai ry kiai patvirtina j ga per d iaugsm . Hitleris inojo, k daro, kai ad jo vokie i tautai laim asmeniniame gyvenime u labai efektyv darb mainais u lojalum jo at vilgiu. Visai tiksliai nustatyta, kad dauguma lig yra psichosomatin s prigimties, o jas, savo ruo tu, tiesiogiai gimdo nusivylimai.Yra patarl : Geriausieji mir ta jauni. Mat geriausieji pagal krik ioni kuosius standartus ir PRIVALO mirti jauni! M s nat rali instinkt sutrikdymas - tai prie astis, lugdanti m s k nus ir sielas. Tapo labai madinga sutelkti d mes dvasios tobulinimui, o k no (tos substancijos, be kurios negal t egzistuoti ir siela, ir k nas) malonumus laikyti iurk iais ir neprideran iais. PASTARUOJU METU DAUG MONI , MANAN I , KAD JIE TAPO KILNESNI, PASIEK TIK TO, KAD J NORMALUMAS VIRTO IDIOTIZMU! Lenkdami savo nugaras, kad pasiekt savo bamb , maitindamiesi tokiomis egzotin mis dietomis kaip rudi ry iai ir arbata, jie mano pasieksi auk t dvasinio i sivystymo b sen . Kiauli jovalas! - sako Satanistas. Jis labiau vertina ger ir sveik maist , lavindamas savo vaizduot ir progresuodamas fizinio ir dvasinio pasitenkinimo keliu. Satanistas supranta, kad daugel am i laik sis nepagr stu religiniu reikalavimus mogus privalo sveikinti galimyb pagaliau tapti mogumi! Jei kas galvoja, kad, neigiant nat ralius poreikius, galime apsisaugoti nuo vidutinyb s, tas privalo studijuoti rytu misticizm , kur pastaraisiais metais palankiai vertina intelektualai. Krik ionyb - sena skryb l , ir tie, kurie nor t i vengti jos grandini , nusigr taip vadinamas ap viest sias religijas, tokias kaip budizmas. Ne i rint to, kad krik ionyb , be abejo, nusip eln kritikos, ji, matyti, visgi kaltinama daugiau negu yra u sitarnavusi. Mistini srovi sek jai taip pat gali b ti apkaltinti humanizmo stoka, kaip ir suklyd krik ionys. Visos religijos pagr stos nuvalkiotomis filosofijomis, bet misticizmo adeptai pretenduoja rodytis apsi viet ir i kil vir komplekso kalt s dogmos, kuri gina krik ionyb . Ta iau ryt mistikai netgi daugiau u krik ionis susir pin kratytis animalistini po ymi , kurie jiems primena, kad jie ne ventieji, o viso labo tik mon s - kita gyvuli forma, kai kada geresni , o daug da niau blogesni negu tie, kurie vaik to keturiomis, kurie d l savo intelektualinio ir dvasinio i sivystymo yra tap pa iais pavojingiausiais i visu gyvuli ! Satanistas klausia: Kas gi neteisingo tame, kad buvimas mogumi turi savo prana umus ir tr kumus? Neigdamas savo tro kimus, mistikas ne lengviau veikia pasmerkim negu jam artimas krik ionis. Ryt mistiniai tik jimai i mok mones galva paliesti savo bamb , stov ti ant galvos, spoksoti tu ias sienas, kasdieniame gyvenime kratytis etike i ir apriboti kiekvien savo tro kim materialini malonum . Ta iau a sitikin s, kad jums teko matyti daugyb taip vadinamu jog , lygiai taip pat nepaj gian i mesti r kyti, kaip ir visi mon s, arba i kili budist , kurie, susitik prie ingos, o kai kuriais atvejais ir su savo pa i lyties asmeniui, taip pat susijaudina, kaip ir ma iau nuo pasaulio atitr k s mogus. 0 papra yti paai kinti savo veidmainiavimo prie ast , tie mon s prisidengia dviprasmybe, kuri apib dina j tik jim - niekas negali j smerkti, negav s tiesiogini atsakym . Tai savo esme paprastas faktas - tokie mon s, atsivert tik jim , kuris praktikuoja susilaikym , ima nuolaid iauti. J priverstinis mazochizmas yra prie astis pasirinkimo religijos, kuri ne tik gina sav s neigim , bet ir j skatina ir, dar daugiau, duoda jiems pa ventint keli savo mazochistiniams poreikiams patenkinti. Kuo didesn blogo elgesio doz jie gali pane ti, tuo jie tampa ventesni. Mazochizmas daugelio moni suprantamas kaip nuolaid iavimo neigimas. Satanizmas nurodo to od io nuvalkiotoje ir daugiausia vartojamoje sampratoje slypin i prasm ir mazochizm laiko nuolaid iavimu tuo atveju, jei bet koks bandymas mog atitraukti arba i gydyti nuo mazochizmo sutiktas su pasipiktinimu arba baigiasi nes kme. Satanistas nekaltina t moni u savo mazochistini polinki rei kim , bet jau ia did iausi paniek tiems, kurie negali b ti s iningi (ma iausiai patys sau suvokdami savo mazochizm ir j laikydami nat ralia savo asmenyb s dalimi. Religijos naudojimas savo mazochizmui pateisinti jau savaime yra blogis, bet tuo u siimantieji mon s dar turi lumo jaustis prana esniais u tuos, kurie neapsigaudin ja, vartodami savo feti us.Jie pirmieji apkaltins mog , kas savait savo fantazijas tenkinant su partneriu, kuris j nuo ird iai mu a, tuo pa iu patys i sivaduodami i to, kas j , nei sivadavus , priverst , kaip jau juos privert , vaik ioti ba ny i arba b ti religiniu fanatiku. Radus adekva i i eiti patenkinti savo mazochistin ms aistroms, jau nebereikia emintis ir kiekvien sekund save kaltinti, kaip tai privalu priverstiniam mazochistui. Satanistai skatinami daryti septynias mirtinas nuod mes, jei tik jos niekam nekenkia. Nuod m s buvo

i galvotos krik ioni ba ny ios, kad b t galima u tikrintai apkaltinti bet kur i savo parapijie i . Ba ny iai puikiai inoma, kad niekam nelemta i vengti nuod mi , kadangi jos yra ne kas kita kaip tai, k mes, b dami mon s, kasdien darome. 0 po nei vengiam nusid jim pini in s dovanos ba ny iai, g turin ios tiksl atsipirkti nuo Dievo, parapijie io s mon je vaidina i maldos vaidmen ! tonui niekada nereik jo taisykli s vado, nes nat ralios gyvybin s j gos laik mog nuod m je tur damos tiksl mogaus ir jo jausm savisaug . Ta iau buvo atlikta daug eksperiment su k nu sielai i gelb ti, kas tik patvirtina, kiek neteisingai buvo naudojamos ir ai kinamos etiket s nuolaid iavimas ir susilaikymas. Satanizmas, inoma, pritaria seksualinei veiklai ir j skatina, bet tas faktas, kad m s religija vienintel u imanti toki pozicij , yra prie astis, d l kurios ji susilauk tokio didelio prie i ko d mesio. Kai tokia dauguma moni priklauso religijoms, kurios seksualin je srityje juos var o, tai visa, kas iuo gundan iu aspektu para yta, lemia pasisekim . Jei visi bandymai k nors parduoti (ar tai b tu produktas, ar id ja) nepasiseka, reikia auktis pagalb seks ! Prie astis ta, jog, i rint, kad mon s dabar s moningai suvokia seks kaip nat rali ir b tin organizmo funkcij , j pas mon vis dar suvar yta vairiais tabu, primestais religijos. V l primename, kad labiausiai geid iama to, kas u drausta. B tent sekso baubas duoda prog literat rai, skirtai Satanist pa i roms ia tema, u go ti visa, kas tik para yta apie Satanizm . Tikras Satanistas seksu ne daugiau susir pin s kaip bet kuriais kitais savo tro kimais. Grei iau seks jis palenkia sau kaip ir visus malonius dalykus, kurie patenka jo kompetencij . Jis n ra nei velni kas i kryp lis, tik ir ie kantis progos defloruoti visas jaunas mergaites, nei baik tus degeneratas, besitrainioj s apie ne varius knygynus, be galo m gstantis nepadorius paveiksl lius. Jei pornografija iuo momentu tinka jo poreikiams, jis nesig dydamas perka jam reikalingus daiktus ir be tariamo kalt s jausmo jais naudojasi. Mes turime tur ti galvoje fakt , kad mogus sutrikdomas nuolatinio tramdymo, bet taip pat privalome padaryti visa, kas galima, bent prislopinti nuod mingas moni aistras, kitaip ioje naujoje epochoje jos taps nevaldomos - kalba tvirt sitikinim venteivos Satanistui, klausian iam: Kod l ir toliau tuos tro kimus laikyti g dingais ir slopintinais, jei dabar j s pripa state, kad jie nat ral s!?. Bet ar negali atsitikti taip, kad pasaulini religij i pa in jai, nutais r g ias minas, priminus, kad iki Satanizmo jiems n galv neat jo mintis apie nauj religij , kurios i pa in ju tapti b t labai malonu, nor t i gyvenimo gauti truput daugiau malonum , bet i baim s prarasti savo tikr j veid bijo tai pripa inti? Ar negali atsitikti ir taip, kad jie bijo, jog mon s, i gird apie Satanizm , pasakys: tai itai kaip tik man. Kam toliau i pa inti religij , kuri mane kaltina viskuo, k a darau, jei tame n ra nieko blogo? Pastar j mint Satanistas laiko tikinamesne. Yra neabejotin fakt , liudijan i , kad praeities religijos kasdien at aukia vis daugiau ir daugiau juoking ir nevykusi apribojim . Bet, ne i rint to, jei visa religija pagr sta principu susilaikymas vietoje nuolaid iavimo (lyg taip ir tur tu tai b ti), tai i jos ma a kas beliks, jai bepersitvarkant tikslu patenkinti iuolaikinio mogaus poreikius. Vadinasi, kam eikvoti laik perkant avi as nugai usiam arkliui? Satanizmo lozungas - NUOLAID IAVIMAS vietoje susilaikymo BET nuolaid iavimas - tai ne prievarta.

15.

mogaus aukojimo klausimu

Manoma, kad aukojimo ritualo vykdymo tikslas - energijos, esan ios k tik u mu to v ries kraujyje i metimas maginio veiksmo atmosfer , tuo pa iu padidin s mago s km s galimybes. Baltasis burtininkas mano, kad jeigu kraujas yra gyvybin j ga, tai n ra geresnio b do siteikti dievams arba demonams kaip pateikti jiems reikaling jo kiek . Prie io loginio paai kinimo prid j fakt , kad mir tanti b tyb netenka daug adrenalino ir kit biochemini element , gaus ite, atrodo, nepaneigiam patvirtinim . Baltasis burtininkas, vengdamas pasekmi , susijusi su mogaus nu udymu, paprastai savo ceremonijoje naudoja pauk ius ir kitus emesnius gyv nus. Atrodo, kad ie venteivos niek ai nejau ia kalt s, vietoje mogaus atrinkdami gyvulio gyvyb . I tikro, gi, jeigu magas vertas savo vardo, jis nesivar ys i laisvinti reikaling energij i savo paties k no, u uot ud s to nenorin i ir nenusipelniusi auk !

Prie ingai visai magijos teorijai tos j gos atpalaidavimas pasirei kia ne praliejant krauj , o gyvos b tyb s mirtinose kan iose. Biologin s energijos i krova - toks pat fenomenas, koks pasirei kia labai sustipr jus tokiems mogi kosios b tyb s rei kiniams kaip seksualinis orgazmas, aklas nir is, mirtinas i g stis, visk nustelbiantis sielvartas ir t.t. I vis i emocij patys papras iausi patiriami sava valia tai seksualinis orgazmas, o taip pat pyktis ir sielvartas, kuris tam tikru mastu neprilygsta pirmiesiems dviem jausmams. Turint galvoje, kad pirmosios dvi emocijos (seksualinis orgazmas ir pyktis) venteiv s mon je degintos kaip nuod mingos, nenuostabu, kad baltieji magai, i visu moni velkantieji kalt s did iausi na t , j vengia! Reikalavimo apeigose udyti nekalt gyv b tyb bukaproti kas asili kas absurdi kumas, praktikuotas praeities burtinink , yra ai kiai ma esn blogyb , kai reikia energijos i krovos. Tie varg eliai kvailiai, vadin save raganomis ir burtininkais, kankinami s in s grau imo grei iau b davo pasireng nukirsti galv o iui arba vi iukui, stengdamiesi i naudoti j prie mirtin agonij negu ventvagi kai masturbuotis akivaizdoje Jehovos, kur , j tvirtinimu, jie patys ir neig ! Vienintelis b das, kuriuo tie mistiniai kvailiai gal jo atsipalaiduoti, buvo svetimos mirties agonija, kuri jie labiau vertino u nuolaid iavimo j g , i kurios kyla gyvyb ! ygiuojantys pla iuoju pasaulio keliu i tikr j yra alti ir mir ! Nenuostabu, kad tie mistinio mokslo krizenantys spuogeliai prival jo stov ti apsaugini rat viduje ir rai ioti pikt sias j gas, kad jaust si apsaugoti nuo puolimo, NES VIENAS GERAS ORGAZMAS JUOS U MU T ! moni auk naudojimas Satanist rituale nesuponuoja udymo dievams siteikti. Simboli kai auka sunaikinama u kalb jimu arba u keikimu, kas savo ruo tu atveda fizin , dvasin arba emocional aukos sunaikinimo b d , o to negalima priskirti burtininkui. Satanistas aukoja mog tik tada, kai auka gali patarnauti dviem tikslams i karto: burtininkui i vaduoti nuo blogio, kuris jam gresia prakeikime ir, kas dar svarbiau, i gelb ti j nuo labai lyk taus ir pasibjaur tino individo. JOKIOMIS aplinkyb mis Satanistas neaukoja gyvulio arba k dikio! Ortodoksinio kelio propagandistai am iais plep jo apie velnio garbintoj vykdomus ma vaik ir ga li mergin udymus ir aukojimus. Nat ralu b tu manyti, kad bet kas skaitantis ar klausantis t istorij , abejodamas t pasak altini objektyvum , nedelsdamas pareikalaus patvirtinti, kad jos teisingos. Bet prie ingai, kaip ir visas ventas melas, priimamas be i lyg , is Satanist modus operandi egzistuoja iki ios dienos! Prie astys, d l kuri Satanistai negali taip elgtis, ai kios ir logi kos. mogus, kaip ir gyvulys, Satanistui dievyb . Gryniausia k ni kos b ties forma gl di k nuose gyvuli ir vaik , kurie dar nepaka nkamai suaug , kad stengt tramdyti savo nat ralius tro kimus. Jie paj gia suvokti tai, apie k suaugusieji n svajoti negali. Tod l Satanistas tas b tybes i ri ventai sitikin s, kad i t nat rali io pasaulio burtinink gali daug ko pasimokyti. Satanistas ino apie Agarti kelio sek j turim paprot dieva udyst . D l to kad dievai visada kuriami pagal mogaus paveiksl ir pana um , o vidutinis mogus neken ia sav s u tai, k jis savyje randa, turi vykti tai, kas nei vengiama: dievo, vaizduojan io mog , aukojimas. Satanistas gi NELAIKO NEAPYKANTOJE nei sav s, nei savo pasirinkt diev ir neturi noro sunaikinti save arba t , kam jis atsidav s! D l tos prie asties jis niekuomet s moningai nekenkia gyv nui arba k dikiui. Kyla klausimas: K gi tada laikyti tinkama ir derama mogi ka auka ir kaip reikia apsispr sti tokio mogaus at vilgiu? Atsakymas labai paprastas. Tai kiekvienas, kuris su jumis pasielg neteisingai, kas i krypo i savo kelio, siekdamas jums pakenkti, kas s moningai suk l nemalo numus ir sunkumus, jums .ir tiems, kurie jums brang s ir artimi. Trumpai tariant mogus, kuris aukiasi prakeikimo savo veiksmais. Kada mogus savo nedoru elgesiu prakti kai aukiasi, kad j sunaikint , tai, be abejo, j s moralin pareiga i pildyti jo tro kim . mogus, nepraleid i s progos u kabinti kitus, da nai klaidingai vadinamas sadistu. Bet i tikr j tas mogus yra i kryp s i kelio mazochistas, si l sis b ti sunaikintas. Prie astis, d l kurios tokie mon s jus piktai puola ,yra ta, kad jie bijo arba j s , arba to, kas j s esate, arba jau iasi skaudinti d l to, kad j s laimingas. Jie silpni, lengvai pal ta pavojuose ir vaik to ant si buojan ios em s. Tod l, kai j s svied iate jiems savo prakeikim , jie tampa idealiomis mogi komis aukomis. Kai kada labai lengva nepasteb ti blogio, kur daro j s prakeikta auka, sigilinus, kiek ji i tikr j nelaiminga. Ta iau ne taip lengva atstatyti visus griaunamuosius j s antagonisto p dsakus ir pataisyti visas sugadintas situacijas. Ideali auka gali b ti emocionaliai pastatyta pavoj , ta iau vis d lto gali savo nesaugumo machinacij keliu rimtai sutrikdyti j s ramyb arba sutepti j s reputacij . Nervinis protr kis, nesugeb jimas prisitaikyti prie aplinkos, nerimastinga neuroz , vaiki kas lenktyniavimas ir t.t., ir pan. iki begalyb s visi tie sindromai per ilgai buvo pikt ir neatsaking poelgi patog s pateisinimai. Kiekvienas, kuris sako, kad mes privalome pasistengti suprasti tuos, kurie gyvenim paver ia kan ia jos nenusipelniusiems,

gimdo ir platina visuomen s v ! T pasiutusi un apologetai verti b ti visokeriopai i pliekti rankomis t , kuriuos jie globoja. Pasiut unys naikinami, bet jiems reikia kur kas didesn s pagalbos negu tiems mon ms, kuriems ant l p pasirodo putos, kai tik imama kalb ti apie iracional elges ! lengva pasakyti: Na, ir kas? Tie mon s nepastov s, jie negali man pakenkti. Bet faktas lieka faktu - pirmai progai pasitaikius, jie jus sunaikins! Vadinasi, j s turite visas teises juos (simboli kai) sunaikinti, ir jeigu j s prakeikimas priveda prie tikro sunaikinimo, guoskit s mintimi, kad j s buvote rankis pasauliui i vaduoti nuo kenk jo! Jei j s s kmei ir laimei kas nors trukdo, j s jam niekuo ne pareigotas! Jis nusipelno b ti sutryptas. JEI MON S JAUST SAVO POELGI PASEKMES, JIE DUKART PAGALVOT !

16. Gyvenimas po mirties siekiant patenkinti ego

mogus ino, kad anksti ar v lai jis mirs. Kiti gyv nai, artinantis mir iai, j jau ia, bet iki paties to memento gyvulys vargu ar taria apleisi s pasaul. Ir netgi kai mirtis alia, jis ne ino, kas slypi u paskutin s ribos. Da nai konstatuojama, kad gyvulys sutinka mirt maloniai, be baim s ir nesiprie indamas. Puiki koncepcija, teisinga, ta iau tik tais atvejais, kai mirtis gyv nui nei vengiama. Kai gyvulys serga arba su eistas, jis kovos u savo gyvyb iki paskutinio jame likusio j gos la o. Ta ne veikiama valia gyventi mogui, jei jis neb t taip auk tai i sivyst s, duot jam b tinos kovos dvasios, kurios jam taip reikia, kad i likt gyvas. Taip pat visiems gerai inomas faktas, kad daugyb moni mir ta tik tod l, kad pasiduoda, kad jiems jau visk nusispjaut. Tai visai suprantama, jei mogus serga ir i gyti jam jau n ra joki ans . Bet da nai ir tai n ra tikroji mirties prie astis. mogus aptingo. Jis i moko rinktis lengvus kelius. Net savi udyb daugeliui tampa ma iau atgrasi negu kitos nuod m s. Ir d l to tenka kaltinti tik religij . Mirtis daugelyje religij pristatoma kaip didysis dvasinis atbudimas ( inoma, tiems, kas pasireng pomirtiniam gyv enimui). Ta koncepcija labai patraukli tiems, kuri gyvenimas nepatenkina, bet tam, kas pa ino visus d iaugsmus, kuriuos gyvenimas gali suteikti, mirtis atrodo ka koks baisus ir didelis kataklizmas, pati did iausia baim . Taip ir turi b ti. Ir kaip tik gyvenimo tro kimas leid ia k ni kajam mogui toliau gyventi po jo k ni kojo apvalkalo nei vengiamos mirties. Istorija rodo, kad mon s, paskyr savo gyvenim idealo ie kojimui, u savo kankinyst buvo sudievinti. venteivos ir politikai, sudarin dami savo planus, labai i radingi. Rodydami kankin visiems mon ms rin iu pavyzd iu, jie bando veikti sveiko proto reakcij savi udyb s absurdi kum , kuris prie tarauja tai pa iai gyvuli logikai. Satanistui kankinyst ir ne asmenintas heroizmas susij ne su char kterio a heroji kumu, o su jo bukagalvi kumu. Tai, inoma, nelie ia situacij , kuriose tenka r pintis mylimo mogaus saugumu. Bet atiduoti savo gyvenim u ka k neasmeninio, u politinius ar religinius sitikinimus yra ne kas kita kaip ry kiausia mazochizmo aprai ka. Gyvenimas - did iausias g ris, mirtis - pik iausias blogis. Gyvenimas mogui, patenkintam savo emi k ja egzistencija, - kaip geras vakar lis. 0 kam gi norisi i eiti i GERO vakar lio? Kitaip sakant, jei mogus ioje em je savimi patenkintas, jis nesutiks atiduoti savo gyvenim u adam pomirtin , apie kur jis nieko ne ino. Ryt mistiniai tik jimai moko mog ugdyti savyje pasiprie inim bet kuriam s moningam tro kimui s km s, kad paskui b t galima pradingti Visatos kosminiame prote, i ven viso, kas teikia ger , gti sveik pasitenkinim arba nuo ird pasidid iavim emi kaisiais pasiekimais! domu pasteb ti, kad rajonai, kur klesti toks tik jimas, yra tie, kur sigyti materialini g rybi ne taip lengva. D l to vyraujan iomis religijomis tur jo tapti ir tapo tos, kurios savo i pa in jus skatina atsisakyti materialini vertybi ir vengti naudotis bet kuo, kas turi bent kiek reik m s j sigyjant. Tokiu b du mon ms paki ama mintis, kad reikia sutikti su tokiu savo likimu, koks jis yra, ne i rint koks skurdus jis beb t . Satanizmas naudoja daugyb odini charakteristik . Jeigu daiktai neb t vadinami savais vardais, labai daug kas i m s gyvenime ma a k suprast ir daug ma iau jam beteikt reik m s. 0 reik m leid ia suvokti, kad i esm s reik minga ir yra tai, ko visi trok ta, ypa ryt mistikai, kurie tik ir

stengiasi visiems rodyti, kad gali ilgiau medituoti arba pakelti daugiau varg negu j bendrabroliai. Ryt filosofai propaguoja mogi kojo ego i siskaidym dar iki to laiko, kol jis susp ja nusid ti. Satanistas nesuvokia ego, kuris s moningai nusprend ia pats save paneigti. Suprantama, kad alyse, kur pana ios priemon s naudojamos savanori kam nuskurdinimui, ego neigimo filosofija tarnauja tik valdantiesiems, nepageidaujantiems masinio nepasitenkinimo. Bet tiems, kurie naudojasi bet kuria galimybe pagerinti savo materialinei pad iai, tos religinio m stymo formos pasirinkimas, be abejo, atrodo tiesiog kvailyst ! Ryt mistikas tvirtai tiki reinkarnacija. mogui, prakti kai gyvenime neturin iam nieko, prielaida, kad jis pra jusiame gyvenime buvo valdovas arba juo bus ateinan iame, labai patraukli ir labai paguod ia jo savigarb . Jeigu iame gyvenime n ra nieko, kuo mogus gal t i reik ti savo kilnum , jis guod iasi mintimi apie b simus gyvenimus. Tikin iam reinkarnacija niekada neateina galv , kad jeigu jo t vas, senelis, prosenelis ir t.t. suk r ger karm i tikimybe tiems patiems tik jimams ir etikai, kaip tai jis, tai kod l tada jis gyvena skurde, o ne kaip maharad a? Tik jimas re inkarnacija pateikia stebukling fantazijos pasaul , kuriame mogus gali rasti deram b d i reik ti savajam ego, tuo pa iu tvirtindamas, kad jis t ego i sklaido. Tai pabr iama ir vaidmen pasirinkimu, kuriuos mogus pasirenka b simuosiuose ir pra jusiuose gyvenimuose. Tikintieji reinkarnacija ne visada pasirenka taurius persona us. Jei mogus yra did iai garbingos ir konservatyvios kilm s, jis da nai tariasi praeityje buv s patraukliu bast nu arba banditu, tuo pa iu patenkindamas savo antr j a . Arba auk tuomen s moteris apib dinti savo buvusiam statusui pasirenka kurtizan s vaidmen . Jei mon s paj gt nusimesti juose degint siekimo patenkinti asmenin ego ym , jiems neb t reikalo aisti saviapgaul s aidimus, tokius kaip tik jimas reinkarnacija, laikant j priemone tam ego patenkinti. Satanistas tiki pilna savo ego kompensacija. Satanizmas i esm s VIENINTEL religija, ginanti ego tobulinim ir skatinim . Tik po to, kai mogaus ego pakankamai patenkintas, jis gali sau leisti b ti geru ir maloniu kitems, i neprarasdamas savigarbos. Paprastai mog , kurio ego padidintas, laikome pagyr nu. I tikr j gi jo pagyr ni kumas atsiranda i poreikio patenkinti ego. venteivos i laikydavo savo i pa in jus rikiuot je, slopindami j ego. Versdami juos jaustis pavald iais, jie steng si priversti juos pripa inti Dievo didyb . Satanizmas gi skatina savo i pa in jus vystyti ger , stipr ego, teikiant jiems savigarbos, kuri b tina kasdienei egzistencijai iame gyvenime. Jei mogus savo buvimo metu buvo patenkintas gyvenimu ir u savo egzistencij em je iki galo kovojo, tai ne kas kitas kaip jo ego atsisakys mirti, netgi u gesus j palaikiusiam k nui. Galima tik av tis ma vaik neg stan iu geismu gyventi. Pavyzd iui, ma ylis nenori gulti patal , kai aplink vyksta k oks nors sujudimas, ir paguldytas miegoti liau ia i lovyt s, kad tik ko nors domaus nepraleist . Ta vaiki ka gyvenimo meil ir leid ia Satanistui velgti pro tamsos ir mirties u dang ir likti prisiri usiam prie em s. Aukojimuisi Satanist religija nepritaria. Vadinasi, jei tik mirtis n ra malon d l ypating aplinkybi , kurios gyvenimo baigim daro pageidautinu i sivadavimu i nepakeliamos emi kos egzistencijos, savi udybei Satanizmas taip pat nepritaria. Religiniai kankiniai patys sau at m gyvyb , bet ne tod l, kad gyventi buvo nepakeliama, o religinio tik jimo veikiami. Tada mes turime daryti prielaid , kad savi udyb ba ny ios labui ne tik i rima pro pir tus, bet ir jai pritariama, ne i rint, kad ba nytiniai tekstai, nors savi udyb ir vadina g dinga nuod me, o vis d lto religinius kankinius dievina. Tod l kuriozi kas faktas, jog tada, kai savi udyb buvo malon , ji buvo laikoma nuod me.

17. Religin s

vent s

Satanist religijoje vis ven i did iausia - savo paties gimimo diena. Tai visi ka prie ingyb vent ms kit religij , laikan i dievu kur nors antropomorfin dievo, sukurt pagal mogaus paveiksl ir pana um , kas dar kart rodo, kad ego dar ne galutinai palaidotas. Satanistas galvoja: Kod l gi neb ti s iningu sau pa iam, ir jeigu jau dievas sukuriamas pagal mano paveiksl ir pana um , kod l tuo dievu nelaikyti sav s? Kiekvienas mogus yra dievas, jei jis save tokiu laiko. Tuo b du Satanistas ven ia savo gimimo dien kaip svarbiausi vent metuose. Gal gale argi pats j s gimimo faktas neteikia jums daugiau d iaugsmo negu gimtadienis to, kurio j s savo gyvenime

net nesutikote? Arba, neskaitant religiniu motyv , kod l daugiau gerbti Prezidento gimtadien arba istorin dat negu dien , kuri j s pasirod te pasaulyje? Ne i rint to fakto, kad kai kuri i m s galb t ir nenor ta arba, ma iausiai, nebuvome u planuoti, mes d iaugiam s, jei m s buvimu ia ir niekas daugiau nesid iaugia! Reikia paploti sau per nugar , prisipirkti koki tik norint dovan , elgtis su savimi kaip su karaliumi (arba dievu), kuriais mes ir esame; apskritai savo gimimo dien dera v sti kiek be manoma i kilmingai ir ceremoningai. Po savojo gimtadienio yra dvi Satanist vent s: Valpurgijos naktis (naktis i baland io 30 -osios gegu s l- j ) ir hallowinas (Vis vent j Dienos i vakar s 1-oji spalio). v. Valpurgija, arba Valpurga, Valburga, priklausomai nuo vietos ir laiko, kada ji minima, gim Anglijos grafyst je Sussekse VII - VIII am i sand roje, i silavinim gijo Uniborne, Doroeto grafyst je, kur, tapusi vienuole, gyveno 27 metus. Paskui savo d duko v.Bonifacijaus ir brolio v.Vilibaldo primygtinai pra oma su kitomis vienuol mis i vyko kurti religini bendruomeni Vokietijoje. Pirmoji j buvo kurta Mainco vyskupijoje, Bi of teine, o po dvej met v.Valpurgija tampa savo brolio Sv.Vilibaldo abatijoje, Bavarijoje, moter benediktini vienuolyno abate. ia ir kitas jos brolis Vinebaldas taip pat vadovavo vienuolynui. Po jo mirties, 760 metais, ji per m jo pareigas ir vadovavo abejoms abatijoms iki pat sa mirties vo 779m. vasario 25 d. Jos palaikai buvo perve ti Ai tadt , kur palaidoti vienoje uolos ni oje, i kurios v liau m tek ti bitumo aliejus, inomas Valpurgijos vardu ir turintis stebukling gydom j gali . Ola tapo maldinink lankoma ir ten buvo pastatyta didel ba ny ia. v. Valpurgija b davo garbinama kart metuose vairiu laiku, bet svarbiausia gegu s l- j , kuri nuo iol tapo krik ioni vente vietoje t dien v stos pagoni kosios. Nuostabu, kad visos tos kvailyst s imtos laikyti b tinomis tik tod l, kad teko susidurti su vis tebe ven iama pa ia svarbiausia pagoni vente - pavasario lygiadienio kulminacija. Gegu s i vakar s buvo laikomos naktimi, kuri visi demonai, m klos, piktosios dvasios ir kita bjaurastis i lenda vies ir surengia kraupias i kilmes, simbolizuojan ias pavasario lygiadienio at jim . Hallowinas, Vis vent j Dienos i vakar s, - tai spalio 31-osios - lapkri io l-osios naktis. Pa ioje prad ioje Vis vent j Diena buvo Britanijos druid laik viena did i j ugnies ven i . kotijoje ji buvo siejama su tuo metu, kai mirusi j v l s, demonai ir burtininkai b davo ne prastai aktyv s ir mon ms palankus. Paradoksalu, bet t dien jaunimas atlikin davo magines apeigas, siekdamas su inoti, kas bus j santuokos partneris. Kaimo jaunimas pasinerdavo pramogas ir erotinius pasilinksminimus, o vyresnieji budriai saugojo savo namus nuo pikt dvasi , ragan ir demon , kurie t nakt tur jo nepaprast gali . Solsticijos ir lygiadieniai taip pat b davo ven iami kaip pirmosios met laik dienos. Skirtumas tarp solsticijos ir lygiadienio yra Saul s, M nulio ir nejudan i vaig d i santykio semantinis apibr imas. Solsticijos b na iem ir vasar , o lygiadieniai ruden ir pavasar . Vasaros solsticija - bir elyje, iemos gruodyje. Rudens lygiadienis esti rugs jyje, pavasario - kovo m nes . Ir solsticijos, ir lygiadieniai metai i met pasikei ia diena arba dviem, kas priklauso nuo m nulio ciklo einamuoju momentu, bet kaip taisykl b na 21- j arba 22- j atitinkamo m nesio dien . Po t dat pra jus 5 - 6 savait ms, ven iamos legendin s Satanist vent s.

18. Juodosios mi ios

Niekas taip glaud iai su Satanizmu nesiejama kaip Juodosios Mi ios. Tvirtinimas, kad pati ventvagi kiausia i vis religini apeig yra ne kas kita kaip li erat rinis prasimanymas, ma iausia t reikalauja paai kinim , bet u tai nieko teisingesnio b ti negali.. Populiari Juod j Mi i koncepcija tokia: nuo ba ny ios atskirtas dvasininkas stovi prie altori , kur vaizduoja nuoga moteris, prask tusi kojas ir demonstruojanti mak t . Abiejose i tiestose rankose ji gniau ia po juod vak , nuliet i nekrik tyt vaik riebal . Ant jos pilvo stovi taur su prostitut s lapimu (arba krauju). Vir altoriaus kabo apverstas kry ius, o dvasininkas laimina ir moters -altoriaus mak tyje da o i skals mis u ter tos duonos padarytas trikampes ostijas arba juodomis d m mis i margint rop . Paskui, mums pasakoja, kreipiniai ton ir vairius demonus u leid ia viet rinkiniui mald ir psalmi , skaitom atvirk iai ir prikai iot ne vankyb mis. Visa tai atliekama ant grind nupie toje apsaugin je pentagramoje. Jei pasirodo Velnias, tai jis prisistato pavidalu nekantraus vyri kio su juodo o io galva ant pe i . Paskui eina tokie veiksmai kaip saviplaka, maldaknygi

deginimas, kunnilingas, fellacio ir bu iavimas daugiausia apatini k no gal ni . Viskas vyksta lydint ne vankioms citatoms i Biblijos ir skrepliavimui ant kry iaus! Jei apeig metu gali b ti u mu tas k dikis dar geriau: juk visiems inoma, kad tai Satanist m gstama sporto r is! Jei jums visa tai atrodo bjauru, tai lengva suprasti pasisekim reporta apie juod sias mi ias, siekian i palaikyti atsidavim ba ny iai. N vienas padorus mogus negal t nepritarti inkvizicijai, i gird s pasakojimus apie toki ventvagyst . Ba ny ios propagandistai gerai vykd savo pareigas, informuodami publik apie erezij ir lyk tybes, daromas pagoni , katar , bogomil , tamplieri ir j vienmin i , kurie, vadovaudamiesi dualistin mis filosofijomis ir kartais Satanistine logika, nusipeln b ti sunaikinti. Pasakojimai apie Satanist grobiamus nekrik tytus vaikus naudoti mi iose buvo efektyv s ne tik propagandiniu po i riu, bet ir turtino ba ny i (turimas galvoje mokestis u krik t ). N viena krik ion motina, i girdusi tas istorijas apie velni k kindeping , negal jo nepaisyti pareigos nedelsiant pakrik tyti savo k dik . Dar vienas mogi kosios prigimties bruo as pasirei k tuo, kad ga lios vaizduot s menininkas ar ra ytojas, vaizduodamas eretik veikl , gal jo duoti vali visoms savo nepadoriausioms fantazijoms. Cenzorius, kurio pareiga susipa inti su pornografija, kad gal t sp ti kitus, yra iuolaikinis ekvivalentas viduram i metra tininko, apra in jan io Satanist (ir, inoma, j urnalistini dubleri ) nepadori veikl . Vaik to gandelis, kad pati did iausia pasaulyje pornografin biblioteka esanti Vatikane! Velnio u pakalio bu iavimas per tradicines juod sias mi ias - tai veiksmas, i kurio kilo iuolaikinis terminas, naudojamas apib dinti tam, kas, kreipdamasis kito mogaus ego, siekia i jo gauti materialin s naudos. Kadangi visos Satanistin s apeigos tur jo labai materialius tikslus, osculum infame (beg di kas bu inys) buvo laikomas simboliniu estu, turin iu tiksl pasiekti grei iau k ni kos negu dvasin s s km s. Yra nuomon , kad Satanistin ceremonija, arba pamaldos, visada vadinasi Juodosiomis mi iomis. Juodosios Mi ios n ra apeigos, kurias Satanistai praktikuoja. Satanistas jomis naudot si tik kaip psichodrama. Toliau tenka pa ym ti, kad Juod j Mi i dalyviai neb tinai visi Satanistai. Savo esme Juodosios mi ios - Romos katalik ba ny ios mi i parodija, bet jos taip pat laisvai gali b ti paverstos bet kurios kitos religin s apeigos satyra. Satanistui neatrodo, kad Juodosiomis Mi iomis, niekinan iomis ortodoksinius ritua lus, nueita per toli. Vis susiformavusi religij apeigos pa ios yra parodijos sen pagoni k j ritual , kuriais garbinta tai, kas emi ka ir k ni ka. Bandydami deseksualizuoti ir dehumanizuoti pagoni kus tik jimus, dvasinio tik jimo mon s v liau i tais originali ritual reik mes ir pavert juos taikiais eufemizmais, dabar vadinamais tikrosiomis mi iomis. Net JEIGU Satanistas kasnakt laikyt Juod sias Mi ias, jis negal t suvaidinti didesn s komedijos negu tvarkingas ba ny ios lankytojas, neapgalvota dalyvauj s savo i Juodosiose Mi iose - savojoje pagoni kos senov s nuo ird i ir emocionali ritual individualioje mistifikacijoje. Bet kuri ceremonija, besivadinanti Juodosiomis Mi ioms, prival jo efektyviai okiruoti ir eisti moni jausmus, nes kaip tik ios savyb s l m j panaudojimo s km siteikiant ba ny iai. Viduram iais ba ny ios koneveikimas buvo okiruojantis. Dabar gi ba ny ia nesirodo gr smingu inkvizicijos veidu. Tradicin s Juodosios Mi ios neb ra i aukiantis spektaklis, diletantams, ko kios jos buvo kitados. Jei Satanistas nori sukurti ritual pasity ioti i kokios institucijos tikslu suvaidinti psichodram , jis r pestingai pasirenka t , kuri parodijuoti n nai nemadinga. Tuo b du jis pasik sina prie tikr vent j karv . Juodosiose Mi iose iandien gal t b ti ty iojamasi i ryt misticizmo, psichiatrijos, psichologinio s j d io, ultra liberalizmo ir t.t., ir pan. Patriotizm reikia ginti, narkotikus ir j guru apipilti purvais, nekult ringus aktyvistus - sudievinti, o ba nytini teologij smukimui duoti Satanistin pagreit . Magas Satanistas visada buvo katalizatoriumi, suliedinan iu populiarius tik jimus, ir tuo atveju Juod j Mi i apeiga gali patarnauti toli siekiantiems maginiams tikslams. 1666 metais Pranc zijoje atsitiko dom s vykiai ry ium su mirtimi Fransua Manevro, architekto, savo k riniuose naudojusio trapecij , kurios geometrin s savyb s pad jo atsirasti pirmiesiems namams su vaiduokliais. Pagal jo projekt buvo pastatytas Versalis. Paskutiniosios avios tono dvasinink s anos Marijos Buavj lov palaipsniui temd ar i prie inink ir be ird , apsukri moteris Katerina De e, dar inoma La Vuazen -vardu. Praeityje i moteris, buvusi kosmetik , pasin rusi abortus ir gaminim pa i veiksmingiausi nuod damoms, norin ioms atsikratyti nepageidaujam vyr arba meilu i , staiga pajuto prie od iu tapus polink ypatingomis aplinkyb mis laikyti mess nuar. Dr siai galima sakyti, kad 1666 metai jo istorij kaip pirm j komercini Juod j Mi i atsiradimo metai! Rajone pietus nuo Sen Deni, kuris dabar vadinamas La Garenn, La Vuazen nupirko auk ta siena aptvert nam , kuriame buvo vaistin , kameros, laboratorija ir - koply ia. Netrukus ne tik

auk tuomenei, bet ir paprastiems diletantams tapo de riguer ( b tina vert.) dalyvaut ten vykstan iose i iame skyriuje anks iau min tose pamaldose. Ten organizuota arlatanyb pateko istorij tikr Juod j Mi i pavadinimu. Kai La Vuazen gal gale 1679 m. kovo 13 d. buvo are tuota (keistu sutapimu tai vyko ven iausios Dievo Motinos Aprei kimo ba ny ioje) kompromituojantis enklas jau buvo spaustas. Degradavusi La Vuazen veikla Satanizmo pergal atitolino daugeliui met . V liau Satanizmas pasirod Anglijoje XVIII a. viduryje kaip sero Frensio Desvudo Medmenhemo Pranci kon Ordinas, liaudies kalboje vadintas Pragaro Liepsnos Klubu. Atsisak s pra jusiais imtme iai praktikuoto kraujo praliejimo ir vaki i vaik riebal , seras Frensis ved ritualus, pilus geros ne varios linksmyb s ir, be abejo, daugeliui savo laiko pirmaeili moni suk r ry kios, neu gaulios formos psichodram . domia sero Frensio linijos at aka tapo taip pat jo suorganizuotas Diletant Klubas, per m s Pragaro Liepsnos Klubo dvasi . Satanizm reabilitavo XIX am ius silpnais balt j burtinink bandymais praktikuoti juod j magij . Satanizmui tai buvo labai paradoksalus periodas. Tokie ra ytojai kaip Bodleras ir Giujsmanas, ne i rint to, kad buvo aps sti blogio aistros, atrod gana geri mon s. Pla iajai publikai Velnias gavo Liuciferio pavidal ir palaipsniui virto ka kokiu svetain s d entelmenu. Tai buvo era juod j men ekspert , toki kaip Elifasas Livajis ir taip pat nesuskai iuojami mediumai, kurie savo dvasi ir demon kolekcija klest jo, temdydami smegenis t , kurie iandien save vadina parapsichologais! I viso to, su kuo Satanizmas susij s, dvasia jam patys artimiausi yra Hermetinio Auksin s Au ros Ordino neopagoni ki ritualai ir v lyvesni - Elisterio Kraulio Sidabrin s vaig d s (Argentum Astrum) Ordinas ir Ryt Templieri Ordinas (O.T.O. Ordo Templi Orientis. Kraulis pam gd iojo tokio pavadinimo vokie i sekt , kurt 1902 metais ir praktikavusi kai kuriuos principus, kurie ioje knygoje i d styti toliau), kurie paranoji kai neig tur k nors bendro su Satanizmu, ne i rint, kad pats Kraulis pripa ino Aprei kimo knygos v ries vaizd . Apart avingos poezijos, alpinizmo ir kai kuri magini nieku i pavir utini ko inojimo, Kraulio gyvenimas buvo pozavimo ir stengimosi atrodyti blogesniu negu jis i tikr j buvo pavyzdys. Kaip ir jo am ininkas Garbusis (?) Montegiu Sammersas, Kraulis, be abejo, praleido savo gyvenim ma a k bepasakydamas, bet iandieniniai jo pasek jai sigudrina velgti ezoterin prasm kiekviename jo odyje. Su tomis draugijomis nuolat konkuruodavo seksklubai, panaudodami Satanizm sa veiklai pagr sti. vo Tai tebevyksta ir iki iol, kuo bulvarini laikra i reporteriai turi neapsakomai d iaugtis. Jei susidaro sp dis, kad Juodosios Mi ios yra ba ny ios pramanytas ou, parodantis i kreipt ir komercin tikrov u pildyti spragoms masin s informacijos priemon se, pagaliau jei tai psichodrama diletantams ir paveiksl kulto prie ininkams, KAM gi jos reikalingos tikram Satanistui ir kas tada praktikavo tikr Satanist magij per visus tuos metus, pradedant 1666aisiais? Atsakymas it klausim gl di kitame klausime. Ar mogus, laikantis save satanistu, praktikuoja Satanizm JO TIKR JA PRASME, ar tai po i ris t , kurie laikosi kit sitikinim ? Da nai sakoma, ir beveik visada tai teisinga, kad visos knygos apie Velni para ytos Dievo agent . T l lengva suprasti, kokia savoti ka od velnio garbintoj prigimtis buvo pavaizduota teolog pastangomis. Piktas pra jusi met persona as visai neb tinai bus praktikav s TIKR Satanizm . Taip pat negalima jo pavadinti berib s puikyb s arba i didumo gyvu sik nijimu, kaip popagoni kame pasaulyje blog ir apibr davo ba ny ia. Vietoje viso to jis yra v lesn s ir rafinuotesn s propagandos vaisius. Pseudosatanistas visada sigudrina iuolaikin je istorijoje rodytis su savo Juodosiomis Mi ioms, besiskirian iomis pikt od iavimo laipsniu, bet tikr Satanist ne taip lengva pa inti. B t per didelis supaprastinimas pasakyti, kad visi vyrai ir moterys ioje em je, pasiek laim jim , to ne inodami, praktikavo Satanizm . Bet tro kimas emi kos s km s su i to i plauk ian iu geismu jos pasiekti, be abejo, yra pagrindas, kuriuo remdamasis v.Petras parodyt nyk iu emyn. Jei turtuolio bandymas patekti roj yra toks pat sunkus u davinys kaip kupranugariui pral sti pro adatos skylut , jei meil pinigams - vis blogybi aknis, tai mes galime sp ti, kad visi patys galingiausieji em s mon s patys tikriausi Satanistai. Tai lie ia ir finansinius verteivas, pramonininkus, Romos popie ius, poetus, diktatorius, visus vairiausi sprendim priimin tojus ir pasaulinio masto vadus. Kartais, informacijai nutekant, mes su inome, kad t las paslaptingas vyri kis ar paslaptinga moteri k m gaujasi juodaisiais menais. Jie, inoma, vaizduojami paslaptingomis istorin mis asmenyb mis. Tokie vardai kaip Rasputinas, Zacharovas, Kaliostras, Rozenbergas ir juos pana s - grandys, arba raktai, taip sakant, tono paveld , i kylant vir etnini , rasini , ekonomini skirtum ir laikin ideologij . Satanistai visada vald pasaul ir visada valdys, kaip kas juos bevadint . Viena neabejotna : i standartai, filosofijos ir praktiniai dalykai, i d styti iuose puslapiuose, buvo naudojami pa i viesiausiai m stan i ir galingiausi moni pasaulyje. Kiekvieno mogaus slaptose mintyse, motyvuotose ai kaus

ir nesudrumsto proto, gyvuoja Satanisto potencialas, ir taip buvo visais laikais. Rag daugelyje, o ne tik i rinktuosiuose. Ir tegul i eina priek magas, kad b t pa intas.

ym dabar matyti

19. Satanistin s magijos teorija ir praktika

(Ma osios ir did iosios magijos apibr i m a s i r t i k s l a i)

ioje knygoje apra ytos magijos apibr imas toks: Situacijos ir vyki pakeitimas pagal mogaus vali negalimas taikant prastinius metodus. Turima galvoje, kad tas pakeitimas palieka daug erdv s ai kinimams. Galimas dalykas, kai kas pasakys, kad tos instrukcijos ir proced ros yra ne kas kita kaip taikomoji psichologija arba mokslinis faktas, apibr tas magine terminologija, bet tekste gali pasitaikyti ir tokia nuoroda: neturi savyje inom mokslini pagrindim . D l tos prie asties ia nebandoma apriboti paai kinimus tikslu sukurti terminologij . Magija niekuomet negali b ti moksli kai paai kinta, o mokslas, verta pakartoti, visada tuo ar kitu mastu buvo suprantamas kaip magija. N ra skirtumo tarp baltosios ir juodosios magijos, apart perd to davatki kumo, kompleksuoto teisuoli kumo ir balt j mag saviapgaul s. Pagal klasikin religin tradicij baltoji magija praktikuojama altruistiniais ir gerais tikslais, tuo tarpu kai Juodoji-magija reikalinga i auk tinti asmeninei vald iai ir blogiems tikslams. Niekas em je dar nesimok okultini moksl , metafizikos, jogo arba bet kurios kitos pasaulin s koncepcijos, nepatenkindamas ego, arba kitu tikslu negu asmenin s vald ios gijimas. I eina taip, kad vieniems mon ms patinka ne ioti vilnonius mar kinius, o kiti labiau vertina barchat ir ilk . Tai, kas vienam teikia pasitenkinim , kitam yra skausmas, ir tai galioja g riui ir blogiui. Kiekvienas burtininkaujantis sitikin s, kad jis arba ji elgiasi teisingai. Magija skirstoma dvi kategorijas: ritualin , arba apeigin , ir neritualin , arba manipuliacin . Ritualin magij sudaro atlikimas formalios ceremonijos, kuri vyksta bent i dalies iam tikslui parengtos vietov s ribose ir tam tikru laiku. Jos pagrindin funkcija izoliuoti kitais atvejais i bla kom adrenalino arba kitoki emocionaliai sukeliam energij ir paversti j dinami kai perduodama j ga. Tai grynai emocinis, bet ne intelektualinis aktas. Bet kuri ir bet kokia intelektualin veikla turi vykti IKI ceremonijos, bet ne jos metu. i magijos r is kartais dar vadinamaDID I JA MAGIJA. Neritualin , arba manipuliacin , magija, kai kada dar vadinama MA JA MAGIJA, susideda i vairi gudrybi ir triuk , pasiekiam vairi pritaikym ir sudaryt situacij d ka, kurios deramai atliktos gali atvesti prie pakitim pagal mogaus vali Senaisiais laikais tai b t pavadinta burtais, u kalbin jimais arba u ker jimu. Daugelis ragan proces auk visi kai nebuvo raganomis. Da nairaganomistapdavo ekscentri kos senut s ar sergan io senatvi ku marazmu, ar nepaklususios s visuomen s reikalavimams. Kitos gi buvo gra uol s, atst musios vald i turin i vyr pretenzijas. Tikros raganos retai b davo baud iamos, nes j bylos neda nai pasiekdavo teism , kadangi jos buvo labai gudusios burti ir, gelb damos savo gyvyb , gal jo mones ap av ti. Daugelis tikr ragan miegodavo su inkvizitoriais. I ia ir kil s angli kas odis ap avai. Sena jo reik m - burtininkavimas. Svarbiausia iuolaikin s raganos savyb - jos sugeb jimas suvilioti arba panaudoti savo kerus. Angli kas odis avesys taip pat yra pana ios okultin s kilm s. avesiu prad ioje buvo vadinamas u ker jimas. Sulaikyti mogaus vilgsn ir jo neatleisti, kitaip tariant, j su av ti rei k j u ker ti. Jei moteris tur jo sugeb jim apker ti vyri k vilgsniu, ji buvo laikoma ragana. I mokti efektyviai panaudoti sakym I R TI - raganos arba burtininko treniravimosi pagrindin dalis. Norint manipuliuoti mogumi, reikia i mokti patraukti ir i laikyti jo d mes . Trys metodai, kuri pagalba gali b ti realizuotas sakymas i r ti, tokie: sekso, u uojautos, nuostabos panaudojimas arba bet kokia j kombinacija. Ragana turi nuspr sti, kuriai kategorijai ji nat raliausiai tinka. Pirmas metodas, susij s su seksu, kalba pats u save. Jei moteris avi, seksualiai patraukli, ji privalo padaryti visk , kas tik galima, kad tapt , kiek be manoma, gundan ia, taip panaudodama seks kaip savo galingiausi ginkl , Seksualaus patrauklumo pagalba u vald iusi vyri kio d mes , ji laisvai gali j panaudoti savo nuo i ra. Antras metodas u uojauta. Paprastai juo naudotis tinka senesn ms moterims, kuri kategorij gali eiti bobu i -kiaulpieni tipo raganos, gyvenan ios ma uose koted uose ir moni laikomos iek tiek ekscentri komis. Vaikai paprastai b n su av ti fantazijos, a kuri su adina io tipo raganos, o jaunimas siekia i j gauti i minting patarim . Savo nekaltumo d ka vaikai gali pajusti j magi k j g . Apsimesdama, taikinga kaimyne, tokia ragana apgaul s b du gali

pasiekti savo tiksl . Tre ias b das nuostaba. i kategorija geriausiai tinka nepaprastos, sp dingos i vaizdos moteriai. Naudodamasi savo i vaizda, ji gali manipuliuoti mon mis d l tos paprastos prie asties, kad jie bijosi pasekmi , jei prie insis jos valiai. Daugelis moter tinka ne vienai kategorijai. Pavyzd iui, jauna, skais ios, nekaltos i vaizdos ir kartu labai seksuali mergina turi panaudoti seks ir u uojaut . Arba nelemta moteris, prie sekso pridedanti kraup bals , naudoja sekso ir nuostabos metodus. Pasv rusi savo privalumus, ragana turi nuspr sti, kok b d arba j kombinacij ji gali s kmingai panaudoti. Nor damas tapti puikiu burtininku, vyri kis taip pat turi pasirinkti sau tinkamiausi kategorij . avus ir seksualiai patrauklus vyri kis, suprantama, turi rinktis pirm j - sekso kategorij . Antroji, u jau ianti, tiks pagyvenusiam elfo, ar mi ko ker tojo i vaizdos vyri kiui. aviam d dulei (o da nai ir ne variam seniokui) tiks u jau ian ioji kategorija. Tre iojo tipo burtininku gali tapti kraupios arba velni kos i vaizdos vyri kis Kiekvienas j turi panaudoti savo sugeb jim auk iau moterims apra ytais b dais. Vizualinis i vaizdumas, naudojamas sukelti emocinei reakcijai, be abejo, yra ma osios magijos svarbiausioji dalis. Tie, kurie pakankamai paiki ir mano, kad i or nieko nerei kia, inoma, klysta. Gera i or visi kai neb tina, bet i or neabejotinai reikalinga! Kvapas - kitas svarbus ma osios magijos manipuliatyvinis faktorius. Atsiminkite - gyvuliai nepasitiki tuo, kas neturi kvapo! Ir netgi mes, kaip mon s, nors ir galime s moningai neigti daugyb tuo faktu pagr st nuomoni , taip pat, kaip ir keturkojai, remiam s savo uosle. Jeigu j s vyras ir norite su av ti moter , leiskite nat ralioms savo k no i skyroms pripildyti aplinkin atmosfer ir veikite gyvuli kame kontraste, neprarasdamas socialinio galanti kumo vaizd io. Jeigu j s, kaip moteris, norite su av ti vyri k , nebijokite sukelti jo pasibjaur jim tik tod l, kad j s k no tepalai ir aromatai nenuvalyti, kad vieta tarp j s laun nesausa ir nesterili. ie nat ral s kvapai - seksualiniai stimuliatoriai, kuriuos savo i mintimi numat gamta. Sentimental s stimulai yra tie kvapai, kurie sukelia malonius prisiminimus ir nostalgij . U burti vyr per jo skrand prad ioje galima ruo iamo patiekalo kvapu! Sentimentalaus tipo burtininkas pasteb s, kad tas faktorius - vienas tinkamiausi u kalb jimo b d . D l juoko nesustosime prie vej kaimelyje vykdyt prasimanym vyro, nusprendusio u burti savo jaun mon , palikusi vaiki k d iaugsm namus. B damas ma osios magijos naudojimo alininku, jis r pestingai ki o kelni ki en skumbrij ir susilauk vaisi , kuriuos atne a didel meil .

20. Trys satanistinio ritualo tipai

Satanistin s magijos praktikoje sutinkami trys ceremonij tipai. Kiekvienas j atitinka vien emocij . Pirm j j mes pavadinsime seksualiniu

mogaus ritualu.

Seksualinis ritualas pla iau inomas kaip meil s kerai arba burtai. Tokio ritualo atlikin jimo tikslas pa adinti j s norimame moguje geism arba seksualinio partnerio paskatinimas patenkinti j s tro kimus. Jeigu j s nesate pasirink s ypatingo mogaus arba asmenyb s tipo, kurie gal t su adinti pakankamai stipr , krypting seksualin jausm , pasibaigiant orgazmu, tai j s veikla netur s pasisekimo. Visas reikalas tas, kad netgi jei atsitiktinai ritualas baigsis s kmingai, tai kokia bus jo prasm , jeigu j s negal site panaudoti jums suteiktos galimyb s d l nebuvimo paskatos arba geismo? Prisiviliojim , tarnaujant j s slaptoms paskatoms, lengva sumai yti su u b rimu savo seksualiniams geismams patenkinti. Prisiviliojimas tikslu save i auk tinti, lydimas ceremonin s magijos, priklauso arba kategorijai teigiamo, arba griaunamojo ritualo, o gali pavirsti ir tuo, ir kitu. Jeigu j s ko nors trok tate ar ko nors jums reikia taip labai, kad to nebuvimas li dina arba labai kankina, ir j s galite to pasiekti, panaudodami kerus ir burtus, nepadarydami niekam alos, tai teigiamasis ritualas, b damas sud tine dalimi, padidins j s gali . O jeigu j s norite prisivilioti arba savo asmeniniais tikslais pavergti to nusipelniusi auk , tai jums reikia panaudoti griaunam j ritual . T formuluo i reikia laikytis, nes panaudojimas neteisingai pasirinkto ritualo tipo norimam tikslui pasiekti gali sukelti nemaloni komplikacij . Geras pavyzdys gali b ti atsitikimas su mergaite, kuriai grysta kyrus garbintojas. Jeigu i jos pus s nedaug tepadaryta jam padr sinti, tai ji turi pripa inti j esant dvasiniu vampyru, kuo jis i tikr j ir yra, ir

leisti jam vaidinti savo mazochistin vaidmen . Ta iau jei ji lengvab di kai j su av jo, visaip j skatino, o paskui, did iam savo apmaudui, pamato, kad tapo jo nepaliaujamo geismo objektu, tai jai n ra ko kaltinti, i skyrus save pa i . Pana s poelgiai, kuriais siekiama i sireklamuoti, b dingi mon ms, nepasitikintiems savimi, o tas jausmas ir gimdo toki nerimt pergali poreik . Satanist turi pakankamai stipri asmenini savybi , leid ian i viliones panaudoti savo pa ios seksualiniam pasitenkinimui, vald iai arba savos r ies s kmei u sitikrinti. Antras ritualo tipas yra teigiamo pob d io. Teigiamas, arba u jau iantis, ritualas atliekamas pad ti kitiems arba pa iam sau. Sveikata, eimynin laim , s km versle ir pasiekimai mokslo kelyje - tai tik kai kurios situacijos, kurias spr sti imasi is ritualas. Galima pasakyti, kad i ceremonijos forma yra TIKROJI labdaryb , jei tur sime galvoje, kad labdaryb prasideda nuo savo nam . Tre ia stimuliuojan ioji j ga - griovimas. i ceremonija naudojama supykus, susierzinus, k nors niekinant arba atvirai nir us. Ji inoma kaip u keikimas, prakeikimas arba griaunan ioji j ga. Viena did iausi klaid , atsiradusi po i ryje ritualin s magijos praktik , nuomon , kad neva reikia patik ti magin mis j gomis pirmiau negu jos stengs padaryti jums alos arba netgi jus sunaiki ti. N ra nieko n labiau neteisingo, nes pa ios jautriausios prakeikimams aukos visada buvo did iausiais skeptikais. 0 tikroji prie astis nuostabiai paprasta. Necivilizuotas laukinis, kai tik pajus, kad prie as j prakeik , pirmiausia b gs pas artimiausi burtinink arba aman . Jis supranta gr sm , ir blogio buvimas ir jo tik jimas prakeikimo galia tokia didel , kad jis griebsis vis atsargumo priemoni . Taip su teigiamos magijos pagalba jis pasiprie ins bet kuriam blogiui, kuris gali j i tikti. Ir tas mogus veikia apdairiai, joki b du nerizikuoja. I kitos pus s apsi viet s mogus, neteiki s reik m s tokiems prietarams savo instinktyvi prakeikimo baim nukelia savo pas mon s srit , tuo b du j paversdamas fenomenalia griaunam ja j ga, kuri did s, i tinkant kiekvienai tolimesnei nes kmei. inoma, skeptikas kaskart vienareik mi kai neigs bet kok ry tarp savo naujos nes km s ir prakeikimo, YPATINGAI tarp to, kas jam teko. Tas atkaklus, s moningas prakeikimo potencialo neigimas ir yra ta pati sud tin dalis, kuri ne a jam s km , sudarydama atsitiktines situacijas, atitinkan ias prakeikimo potencial . Dauguma atvej auka neigs bet koki magini j g tak savo likimui iki pat paskutinio atod sio, nors burtininkas tol visi kai patenkintas, kol viskas vyksta taip, kaip jis nor jo. Nedera pamir ti, kad J S NETURI JAUDINTI TA APLINKYB , JOG KA KAS GALI RIMTAI NEPRIPA INTI J S VEIKLOS, JEI VEIKLA DUODA PAGEIDAUJAM REZULTAT . Be saiko skrupuling logik ry tarp maginio ritualo ir jo galutinio rezultato visada ai kins kaip atsitiktin sutapim Ar b rimas baigsis kuriamaisiais ar griaunamaisiais tikslais, veiklos s km priklauso nuo jautrumo mogaus, kuriam teks patirti malon arba prakeikim , i rint su kokiu atveju mes susiduriame. Atliekant seksualin , arba teigiam ritual , pasitik jimas to, kieno naudai jis atliekamas, ir jo tik jimas magija PADEDA atlikti ritual , bet mogus, patyr s prakeikim arba u keikim , kur kas labiau link s ti kaip sunaikinimo auka, jei jis tai netiki. Kol mogus ino, kas yra baim , jam reik s keli ir priemoni apsiginti nuo sav baimi . Niekas visko ne ino ir kol esama stebukl , bus ir ne inomyb s baim , kurioje slypi potencialiai pavojingos j gos. Kaip tik ta nat rali ne inomyb s baim , artimiausia giminait av jimosi ne inomybe, skatina loginio proto mog ie koti paai kinim . Akivaizdu, kad mokslinink , darant atradimus, skatina jo nuojauta stebuklo. Ir vis d lto kaip li dna, kad tas mogus, kuris save vadina logiku, da nai paskutinis suvokia ritualin s magijos esm . Religinis tik jimas ir entuziazmas gali sukelti k ne kraujuojan ias aizdas, apytikriai pana ias tas, kurios neva buvo padarytos Kristui. Tokios aizdos vadinamos stigmomis ir atsiranda d l kra tutini kai auk to laipsnio u uojautos jausmo. Kod l gi tada abejojama griaunamaisiais kra tutinumais, kuriuos gali sukelti baim ir siaubas? Teori kai taip vadinami demonai gali sudraskyti ir sunaikinti k n lygiai taip pat, kaip kad saujel seniai sur dijusi vini gali sukelti kraujopl d io ekstaz moguje, sitikinusiame, kad jis nukry iuotas Golgotoje. Tod l niekuomet nebandykite tikin ti skeptiko, kur norite prakeikti. Tegul jis ty iojasi. Jo ap vietimas suma int j s pasisekimo ansus. Atlaid iai, pasitik dami savimi, klausykit s, kaip jis aiposi i j s magijos, inodami, kad jo dienos tuo pa iu metu pilnos nemalonum . Jei, be to, jis pakankamai niekingas, tai i tono malon s jis gali net mirti juokdamasis! SP JIMAS TIEMS, KURIE KETINA IUOS MENUS PRAKTIKUOTI

Sekso ir geismo at vilgiu Visapusi kai pasinaudokite prad jusiais veikti u keikimais ir burtais: jei j s vyras, gosliu aistringumu

panardinkite j savo varp : jei j s moteris, nujausdama sald i palaim , pla iai atverkite savo s ias. U uojautos at vilgiu B kite tvirtai sitikin , kad d l kainos tos pagalbos, kuri suteik te kitiems, jums neteks gail tis, jei j naujai gytos g ryb s taps kli timi j s kelyje. Griovimo at vilgiu Prie sviesdami savo prakeikim , sitikinkite, kad j s NEJAUDINA, ar numatyta auka liks gyva, ar ji mirs ir, i auk jos sunaikinim , triumfuokite, o ne atgailaukite. Grie tai laikykit s i taisykli , kitaip kiekvien kart j s pamatysite, kaip j s tro kimai atsigr prie jus, kad grei iausiai jie bus jums alingi, o ne naudingi.

21. Ritualinis arba intelektualinio atsipalaidavimo kambarys

Magijos ceremonij galima atlikti kaip pavieniui, taip ir grup je, ta iau ir vieno, ir kito b do prana umus reikia paai kinti. inoma, grupinis ritualas labiau sustiprina tik jim ir duoda daugiau j gos negu individuali ceremonija. Susib rimas moni , atsidavusi bendrai filosofijai, b tinai u tikrina tik jimo magijos galia atsinaujinim . Religijos vaizdumas visada buvo jos atrama. Kaskart, kai religij imama praktikuoti vienatv je, ta praktika gauna asketizmo formas, kas beveik lygu antivisuomeniniam poelgiui. tai kod l Satanistas privalo rasti kit , su kuriais jis gal t atlikti tas ceremonijas. Jei, atliekant prakeikimo, arba griaunam j , ritual , burtininko tro kimus sustiprina kiti grup s nariai, tai kartais gali jam pad ti. Tos r ies ceremonijoje n ra nieko tokio, kas gal t ritual atliekan ius sutrikdyti, nes pyktis ir simbolinis numatytos aukos sunaikinimas b tinos ritualo sud tin s dalys. I kitos pus s, teigiamas ritualas su niekuo netramdomu a ar liejimu arba seksualinis ritualas su savo masturbaciniais ir orgazmatiniais vir toniais tikriausiai vyks s kmingiau, jei bus atliekamas vienatv je. Ritualiniame kambaryje ne vieta drovumui, jeigu tik tas pats drovumas n ra atliekamo vaidmens sud tin dalis ir gali b ti patogiai panaudotas, sakysime, g da, pergyvenama padorios altoriaus funkcij atliekan ios moters, kuri d l savo drov jimosi jau ia seksualin susijaudinim . Ta iau net i imtinai individualiame rituale reikia panaudoti standartinius i ankstinius u keikimus ir priemones pirma negu vyks paslapting fantazij inscenizacija. Formali j ritualo dal galima atlikti tame pa iame kambaryje arba patalpoje, kur vyks individualioji dalis: kitu atveju formali j ceremonij galima atlikti vienoje vietoje, o individuali j - kitoje. Ceremonij reikia prad ti ir baigti ritualo kambaryje, kur yra simbolin s priemon s (altorius, taur ir t.t.). Ceremonijos formalioji prad ia ir pabaiga yra kategori ka antiintelektualin priemon atskirti veikl ir suvokimo sistem , esan ias i oriniame pasaulyje, nuo tos veiklos ir suvokimo, kurie yra ritualiniame kambaryje, kur i tisai naudojama valia. Tas ceremonijos elementas daug SVARBESNIS intelektualui, nes jam YPA reikalingas dekompresinio kambario efektas - giedojimai, varp skambesys, vak s ir kiti ceremonijos aksesuarai - pirmiau negu jis gal s savo grynus ir valios tro kimus priversti veikti savo naudai, projektuodamas ir panaudodamas savuosius vaizd ius. Intelektualinio atsipalaidavimo kambar Satanist ventov je lygiai taip pat galima laikyti laikino tamsybi kumo ugdymo mokykla kaip ir VIS religij pamaldas. Skirtumas tas, kad Satanistas INO praktikuoj s s moningo tamsybi kumo form , kai tuo tarpu kito tik jimo i pa in jas to ne ino arba, jei vis tik ir ino, bet praktikuoja toki saviapgaul s form , kuri draud ia jam taip pripa inti. Jo individualyb nuo skiepyt religini pa i r jau tiek nusilpo, kad jis negali leisti sau pa iam prisipa inti tamsuoli kumo, kur jis pats ir palaiko.

22. Satanistin s magijos praktikavimo sud tin s dalys

Noras Ritualo atlikimo pirmoji sud tin dalis - noras, taip pat vadinamas motyvu, pagunda, emociniu sitikinimu. Jei j s nuo ird iai netrok tate galutinio rezultato, nereikia n m ginti ritual atlikti. Ne manoma veiksm atlikti i pro io, nes vienintelis b das padaryti tokius triukus kaip nejudam objekt perk limas stiprus emocinis poreikis tokiam veiksmui atlikti. Tiesa ta, kad jei burtininkas nori pasiekti takos, savo magijos menu padarydamas kitiems sp d , jis turi pateikti savo sugeb jim regim rodym . Satanistas atlieka savo ritual , siekdamas u sitikrinti, kad i sipildys jo tro kimai, ir jis negai laiko, ned s valios pastang kam nors ne tikimam, pavyzd iui, naudodamasis magija, nebandys priversti pie tuk nukristi nuo stalo arba k nors pana aus. Kiekio energijos, reikalingos pakelti or arbatos puoduk (tikrai pakelti), pakakt perkelti savo id j galvas grup s moni , esan i kitame pasaulio kra te, ir juos paskatinti elgtis pagal j s vali . Satanistas ino, kad jeigu jums net pasisekt pakelti nuo stalo arbatos puoduk , tai mon s vis tiek laikys, kad tai tik panaudotas triukas. Tod l, jei Satanistas nori pakelti objekt or , jis pasinaudos viela, veidrod iu ir kitais prietaisais ir tuo pa iu sutaupys j g sav s i auk tinimui. Visi talentingi mediumai ir mistikai, baltosios magijos i pa in jai praktikuoja gryn , pritaikom j , scenin magij su aki u ri imu, vok u antspaudavimu, ir bet kuris pakankamai kompetentingas iliuzionistas, karnavalininkas arba saloninis pok tininkas gal s padaryti tuos pa ius efektus, nors, tikriausiai, juose nebus davatki k spiritualistini vir toni . Ma as k dikis supranta, kad ko nors labai panor jus, tai b tinai i sipildys. Tai labai reik minga.Noras susij s su pastangomis, o tuo tarpu malda - su pavojumi. ventasis ra tas i kreip nor , vaizduodamas j geidulingumu, godumu, gob umu. Tapkite pana s k dik ir neslopinkite noro, nes taip prarasite ry su magin s praktikos pirm ja sud tine dalimi. Pasiduokite pagundai ir sisavinkite tai, kas jus gundo, kaskart, kai tik atsiranda galimyb ! Laiko pasirinkimas

Kiekvienoje s kmingoje situacijoje svarbiausia tinkamai pasirinkti laik . Atliekant magin ritual , laiko pasirinkimas gali duoti dar didesn s km ar nepasisekim . U ker ti, mesti burtus, u keikimus ir prakeikimus geriausias laikas, kai j s objektas yra jautriausioje b kl je. Pasidavimas burtininko valiai garantuotas tuo atveju, kai objektas kuo pasyvesnis. Koki stipri vali mogus betur t , miego metu pasyvumas jo nat rali b kl . Tod l pats geriausias laikas nukreipti magin energij j s objekt - tai jo arba jos miego laikas. Miego cikle esti tam tikri periodai, patogiausi i oriniams poveikiams. mogus, po dienos darb nat raliai pavarg s, miegos kaip u mu tas, kol jo k nas ir protas pasils s. Tas gilaus miego periodas paprastai trunka apie keturias valandas, o paskui prasideda sapn faz , trunkanti dvi ar tris valandas, t.y. iki pabudimo. Tarkime, kad magas nori u burti mog , kuris paprast i gulasi vienuolikt valand vakaro ir keliasi a septint ryto. Pats efektyviausias laikas ritualui atlikti prasid s ma daug penkt valand ryto, t.y. prie dvi valandas iki objekto pabudimo. Reikia pabr ti, kad magas turi b ti geriausios formos, nes, atlikin damas ritual , jis tampa siun ian iuoju faktoriumi. Pagal tradicij raganos ir burtininkai - nakties mon s, ir suprantama kod l. Ar esama geriausio gyvenimo re imo, tinkan io apipilti mintimis nieko ne tarian ius miegan ius mones?! Jeigu mon s inot , kokios mintys teigiamos j protams miegant! Sapn faz tai b kl , kurioje fakti kai ir gimsta ateitis. Did ios mintys kyla pabundant, ir protas, kuris budrumo b kl je tas mintis i saugoja, gali daug k sukurti. Bet tas, kuris vadovaujasi ne sis monintomis mintimis, atsidurs tokiose situacijose, kurios v liau bus i ai kintos kaip likimas, dievo valia arba nelaimingas atsitikimas. Kiekvieno mogaus dienoje yra ir kit laikin laikotarpi , tinkam sisavinti burtininko valiai. Tie svajoni , nuovargio, nuobod iavimo laikotarpiai - taip pat vaisingi periodai priimti taigai. Jei j s burt objektu yra moteris, nedera pamir ti menstruacinio ciklo reik m s. Jei vyro jausmai neb t atbuk d l evoliucinio vystymosi, tai jis inot , kaip ino kiekvienas gyvulys, kada patel linkusi kopuliacijai. mogaus nosis, nejau ianti netgi pigi opiat poveikio, neprisitaikiusi atpa inti normalioje b kl je tokius daug pasakan ius erotinius kvapus. Net jei mogus tur t tokius uosl s sugeb jimus, jo siekim objektas grei iausiai j suklaidint padedamas didelio kvepal kiekio, skirto nuslopinti ir panaikinti blog tvaik , arba, naudodamasis stipriais dezodorantais, visai pa alint galimyb tuos kvapus pajusti. Nepaisant t gluminan i faktori , vyri kyje priklausomai nuo jo charakterio visgi atbunda tro kimas arba pasibjaur jimas, kai jis instinktyviai ima suvokti pasikeitimus moteries med iag apykaitoje. Tai

pasirei kia u uomina i alies (kai jam tai primena uosl s poj io organai). Atsigr imas atgal, kas b t lygu gr imui gyvulin stadij , matyti, b t geriausias kelias s moningai panaudoti tuos sugeb jimus, nors mon ms, linkusiems bjaur tis, tai, galimas dalykas, ir dvelkia baik tumu. Nors yra ir lengvesnis kelias, t.y paprastas i siai kinimas datos ir menstruaci io ciklo n da numui moters, prie kurios jus traukia. Vidutini kai moteris lengviausiai seksualiai pasiekiama betarpi kai prie pat period arba i kart po jo. Tod l miego laikas toki cikl metu tinkamiausias teigti seksualinio pob d io mintims arba paskatoms. Raganos ir burtininkai ino kur kas daugiau prog u burti savo pasirinktam vyrui. Kadangi vyro seksualinis potraukis daug pastovesnis negu moteries (nors yra daugyb moter tiek pat arba net ir labiau sujaudinam ), laiko apskai iavimas dienos tikslumu nevaidina tokio svarbaus vaidmens. Bet kuris vyras, jeigu jo seksualin energija dar ne visi kai i sekusi, patyrusiai raganai yra antis viliok . Met laikas po pavasario lygiadienio daugiau negu bet koks kitas laikotarpis pripildo vyri k seksualin s energijos, ir tai patvirtina visas jo elgesys: bet raganai savo ruo tu teks savo magij d ti daugiau j g , nes, kaip ji lengvai gali sitikinti, vyri kio akys klydin ja. baug tulio klausim , argi ne manoma apsiginti nuo toki ker , yra vienas atsakymas: Taip, apsiginti galima. J s niekada neturite miegoti, niekada neturite svajoti, j s proto niekada neturi apleisti svarbios mintys, ir j s niekuomet neturite atskleisti savo min i kitiems. O, tada j s b site apsaugotas nuo magini j g poveikio! Paveikslas Paauglys, kruop iausiai pjaustin j s medyje ird , kurios viduryje jo meil s objekto inicialai; ma ylis, i s d s valandas, pie damas tokius prabangius automobilius, kokie jie jam atrodo; ma a mergait , supanti rankose sen , suply usi l l , laikydama j savo gra iausiu k dikiu;- visa tai talenting ragan ir burtininki , apsigimusi mag pavyzd iai. Visi jie naudojasi magijos elementu, vadinamu paveikslu, nuo kurio priklauso bet kurio ritualo s km . Vaikai, kurie ne ino, ar jie turi koki nors menini g d i ar k rybini talent ir kuriems visa tai nesvarbu, stengiasi pasiekti savo tiksl , naudodamiesi savo pa i pasigamintais paveikslais, kai tuo tarpu civilizuoti suaugusieji savo k rybines pastangas i ri daug kriti kiau. tai kod l primity vus burtininkas savo ceremonijose gali s kmingai panaudoti molin l l arba grub pie in . JAM is paveikslas pakankamai tikslus. Visa tai ritualo metu padeda sustiprinti emocijas ir pad s j s kmingai baigti. Bet koks pie inys, paveikslas, skulpt ra, u ra as, fotografija, drabu is, kvapas, garsas, muzika, realios arba prasimanytos situacijos inscenizacija - visa, kas gali b ti ceremonijoje panaudota, magui bus naudinga. Paveikslas - nuolatinis priminimas, priemon taupanti intelektualin energij , realaus objekto veikiantis pakaitalas. Paveikslu galima manipuliuoti, j galima konstruoti, galima keisti: visa tai padaroma suderinus su burtininko valia, ir paveikslu sukuriamas pats modelis virsta tikrovi ka formule. Jeigu j s norite paragauti kuo daugiau seksualini malonum su j s pasirinktu mogumi, b tina norim situacij sukurti popieriuje, drob je ir t.t., ja kiek begalima daugiau padidinant visa tai bus neatskiriama ceremonijos dalis. Jeigu j s tro kimai materialiniai, jums reikia i r ti juos vaizduojan ius paveikslus - apsupti save kvapais, garsais, kurie priartins atitinkamas situacijas. Sukurkite magnet , kuris pritrauks prie sav s norim situacij arba objekt ! Prie o sunaikinimui u tikrinti reikia sunaikinti jo pakaital ! J reikia su audyti, nudurti, u traukti jam lig , sudeginti, sulau yti, prigirdyti arba kiek galima vaizd iau, tikinamiau sudraskyti. Lengva suprasti, kod l de iniosios orientacijos religijos smerkia stab k rim . Mago naudojamas paveikslas - materialiosios tikrov s veikiantis modelis, o tai visi kai prie tarauja ezoteriniam dvasingumui. Vienas graik d entelmenas, tikintis magija, kart sigeid moters, kuri j patenkint visais at vilgiais. Jis buvo taip pagautas savo bek nio svajoni objekto, kad m kurti ios puikios b t b s skulpt r . Baig s y darb , jis taip beproti kai ir nuo ird iai simyl jo savo sukurt moter , kad vietoje akmens ji gavo negyv k n , atgijo, tapo ilta. tai tokiu b du magas Pigmalijonas gavo did iausi magin palaim , ir nuo iol gra uol Galat ja jam visi kai priklaus . Nukreipimas Ritualin s magijos praktikoje vienas da niausiai ignoruojam element - j gos kaupimas ir tolimesnis jos nukreipimas ritualui efektyviai u baigti.

Kaip taisykl labai daug moni , besistengian i tapti raganomis ir burtininkais, atlieka ritual , o paskui nekantriai laukia pirmojo s km s po ymio. Jie taip pat i esm s s kmingai gal t atsiklaupti ir melstis, nes pats j jaudinimasis, laukiant rezultato, paver ia nieku bet koki reali s km s galimyb . Dar daugiau. Abejotina, kad, taip nusiteik , jie b t paj g s sukaupti pakankamai koncentruotos energijos netgi ceremonijai deramai atlikti. Apm stymai arba nuolatiniai nusiskundimai situacija, kuria bus grind iamas j s ritualas, tik garantuotai susilpnins ritualui reikaling j g , j i bla kys ir suniokos. Po to, kai tro kimas pakankamai sustipr j s, kad galima leisti veikti magijos j goms, reikia visokeriopai stengtis t tro kim simboli kai realizuoti VYKDANT RITUAL , BET NE PRIE TAI AR PO TO! Ritualo tikslas I VADUOTI mag nuo min i , galin i j praryti, jei jis nuolat prie j gr iosis. Svarstymai, svajon s, nuolatinis m stymas apie visus galimus tolimesnio vykio vystymosi variantus sudegina emocin energij , kuri gal jo b ti sukoncentruota j goje, kurios dinamik gali a panaudoti. m Neverta netgi min ti, kad d l toki visk praryjan i r pes i labai suma ja efektyvumas bet kokios, dargi kasdien s, veiklos. Ragana, ilgai laukianti savo kliento telefono skambu io ir protarpiais jam burianti, skurde paskend s burtininkas, besi aukiantis tono malon s, o paskui nerimastingai laukiantis ekio, mogus, nusivyl s d l jam padaryt skriaud , prakeik s savo prie ir paskui i t susiu veidu ir suraukta kakta toliau velk s savo kry i vis tai paplit neteisingai eikvojamos energijos pavyzd iai. Netenka n steb tis, kad baltasis burtininkas, svied s piktus kerus, bijosi ker to! Baim s apimtiems ker to siunt jams, tikrai ker ija jau pati j nerimastinga b kl ! Pusiausvyros faktorius

Naudojimas tokio ingradiento kaip pusiausvyros faktorius ritualin s magijos praktikoje daugiau pasiteisina seksualiniuose ir teigiamuose negu prakeikimo ritualuose. Jo reik m , nors ir atrodo ne ymi, vis d lto didel . Visapusi kas to faktoriaus sisavinimas ir suvokimas - tai sugeb jimas, kur turi nedaugelis ragan ir burtinink . Papras iau kalbant, - tai asmenybi tip ir situacij suvokimas bei pasirinkimas atitinkamos magijos did iausiam efektui pasiekti. Savo ribotum suvokimas gali pasirodyti keistas b das tobulintis mogui, kuriam lemta atlikin ti tai, kas ne manoma, bet daugeliu atvej b tent tai gali nustatyti skirtum tarp s km s ir nes km s. Jei did iosios arba ma osios magijos priemon mis bandydamas pasiekti norim tiksl j s nuolat pralaimite, susim stykite apie daugel dalyk . Ar j s netapote auka savo paklydusio ir per daug i puikusio ego, kuris ver ia jus nor ti tai to, tai kito, kai tam prakti kai n ra ans ? 0 gal j s netalentingas, neturintis muzikin s klausos individas, kuris per magij siekia did io pripa inimo savo nemuzikalumui? 0 gal j s paprasta neeleganti ka ragana su neproporcing i matavim avalyne, nosimi, ego ir dar i berta spuogais, burianti meil ekrano vaig d ms? 0 gal j s bjaurus, pilvotas, apsiseil j s ir kreivadantis senas batas, sigeid s jaunos, i sipus iusios striptizo ok jos? Jeigu taip, tai jums skubiai reikia i mokti naudotis pusiausvyros faktoriumi, kitaip nuolat laukite nes kmi ! stengti savo norus suderinti su savo sugeb jimais jau savaime ymus pasiekimas, bet dar yra per daug moni , nesugeban i suprasti, kad jeigu jie negali pasiekti maksimumo, tai pus gabalo visgi geriau negu nieko. Ne kuo kitu kaip chroni ku nevyk liu galima pavadinti t mog , kuris, nieko netur damas ir nepaj gdamas u dirbti milijon doleri , su pasidyg jimo ypsena atsisako ans u dirbti o penkiasde imt t kstan i . Vienas i pa i galingiausi mago ginkl - jo savimon , savo talent , galimybi , fizi kai patraukli bei atstumian i bruo ir t.t. suvokimas, o taip pat supratimas, kur, kada, SU KUO geriausia juos panaudoti. mogus, kuris nieko neturi, o siekia laim jim , remdamasis grandioziniais projektais ir didelio turto pa adais, savo verte pana us blus , besirop ian ia drambl s koja tikslu j i prievartauti ! Pradedantysis burtininkas, sitikin s, kad pakankamai stiprus maginis veiksmas VISADA baigiasi s kme, ne i rint maginio disbalanso, pamir ta vien svarbiausi taisykli : MAGIJA PANA I PA I GAMT , IR S KM MAGIJOJE REIKALAUJA HARMONIZUOTOS S VEIKOS SU GAMTA. 0 NE JOS NEPAISYMO.

23. Vienuolika satanistini

taisykli

em je

1. Ned stykite savo po i rio ir nedavin kite patarim , jei tik j s to nepra oma. 2. Nepasakokite kitiems apie savo nemalonumus, jei tik j s ne sitikin s, kad norima jus i klausyti. 3. Svetimame urve b kite pagarbus arba apskritai ten nesirodykite. 4. Jeigu j s urvo sve ias jums kyri, elkit s su juo iauriai ir negailestingai. 5. Nebandykite seksualiai suart ti, negav kvie ian io signalo. 6. Neimkite daikto, kuris jums nepriklauso, jei tik jis neapsunkina jo eimininko ir is nepra o, kad j nuo tos na tos i vaduotum te. 7. Pripa inkite magijos j g , jei j savo tikslams s kmingai panaudojote. Jei j s neigiate magijos j g po to, kai s kmingai ja pasinaudojote, j s neteksite viso, kas pasiekta. 8. Nereik kite savo nepasitenkinimo, tuo, kas su jumis visai nesusij . 9. Neskriauskite ma vaik . 10. Neu mu in kite gyvuli , nebent maistui ir gindamiesi nuo u puolimo. 11. B dami atviroje teritorijoje, niekam netrukdykite. Jei kas nors jums trukdo, papra ykite j liautis. Jei jis nesiliauna, j sunaikinkite. andoras La Vejis Antonas II tono metais (1967 m.e.m.)

24. Devynios satanistin s nuod m s

Daug met mon s klausin jo tono Ba ny ios atstovus: Gerai, j s filosofija pagr sta pataikavimu moni instinktams, bet ar yra j s , kaip ir kitose religijose, nuod mi ? M s atsakymas b davo tvirtai neigiamas. Bet at jo laikas j pakeisti. Per paskutinius dvide imt su vir um met mes nuolat augome ir supratome, kad reikia ai kiau apibr ti kryptis ir tikslus ne tik tuos, kuri siekiame, bet ir tai, ko mes stengiam s i vengti, su kuo nesutinkame. Skirtumas tarp Satanizmo ir kit religij tas, kad kitos religijos i radin ja nuod mes, kuri negalima i vengti, o mes laikome, kad, kiek pasisteng , mon s gali nepadaryti nieko, k mes laikome nuod m mis. 1. Kvailyb

Ji Satanist nuod mi s ra o vir uje. Kordinalin Satanizmo nuod m . Blogai, kad kvailyb nesukelia skausming poj i . Tamsybi kumas - vienas reikalas, bet m s visuomen vis labiau klesti kvailyb je. J daro mon s, kurie sutinka su viskuo, kas jiems sakoma. Masin s informacijos priemon s kultivuoja kvailyb kaip pozicij , kuri ne tik priimtina, bet ir girtina. Satanistas privalo i mokti pa inti tuos triukus ir neleisti sau b ti kvailiu. 2. Pretenzingumas.

Tu ias pozavimas, turb t labiausiai erzinanti i vis nuod mi . i nuod m darantis mogus tiesiog nesilaiko pagrindini Ma osios magijos taisykli . Kartu su kvailybe pretenzingumas iuo metu yra pinig apyvartos varomoji j ga. M s dienomis visi stengiasi atrodyti did iais mon mis, ne i rint ar jie tam turi pagrindo, ar ne. 3. Solipsizmas.

Satanistui jis gali b ti labai pavojingas. Tai savo reakcij , emocij ir jausm primetimas tiems, kuri i sivystymas neatitinka j si kio. Klaidinga i moni laukti tokio pat d mesio, mandagumo ir pagarbos kokius jiems rodote. Beprasmi ka. Vietoje to Satanistas privalo praktikoje vadovautis lozungu: Elkis su kitu taip, kaip jis su tavimi elgiasi. Tai reikalauja pastang ir nuolatinio budrumo, kitaip lengva pasiduoti guod ian iai iliuzijai, kad visi tokie pat kaip j s. Kaip sakoma, kai kurios utopijos b t idealios filosof alyje, bet, nelaimei ( arba laimei, makiavelizmo po i riu), mes nuo to toli.

4.

Saviapgaul .

Ta nuod m i nagrin ta Satanistiniuose sakymuose, bet verta ia pakartoti, nes taip pat yra kardialin nuod m . Mes neprivalome mok ti duokl mums primetamoms ventosioms karv ms, skaitant vaidmenis, kuriuos, kaip laukiama, mes privalome suvaidinti. Vienintel leistina saviapgaul sis moninta saviapgaul d l pramogos. Ta iau tai jau ne saviapgaul ! 5. Kaimeni kas susitaik li kumas.

Satanistiniu po i riu akivaizdu, kad n ra nieko blogo sutikti su kito mogaus norais, jei to i davoje j s laimite. Bet tik kvailiai seka banda, leisdami beveidei b tybei diktuoti jums savo vali . Geriau s moningai i sirinkti eiminink negu b ti pavergtam minios kapriz . 6. Pla i pa i r nebuvimas.

Satanistui tai gali atne ti labai skaud i pasekmi . Niekuomet negalima pamesti i aki tai, kas j s esate ir kokia gr sme galite tapti pa iu savo egzistavimu. Istorij mes kuriame iandien ir dabar. Visada tur kite galvoje platesn istorin ir socialin vaizd . Tai labai svarbu kaip Did iajai, taip ir Ma ajai magijai. inokite, kad j s veikiate kitu lygiu negu likusysis pasaulis. 7. Praeities ortodoksij u mir imas.

Supraskite, kad tai vienas pa i s kmingiausi b d praplauti smegenis mon ms, kurie priima kaip nauja ir nepaprasta tai, kas buvo inoma sen senov je ir pateikta naujame pakavime. I m s laukiama, kad av tum s k r jo genijumi ir u mir tume original . Tai mus daro atliek perdirbimo visuomene. 8. I didumas, trukd s dirbti.

I didumas - savaime neblogas dalykas, bet tik iki tol, kol su muilinu vandeniu neu simojama i pilti k dikio. Tuo reikalu Satanist taisykl tokia: jei tai jums naudinga, puiku. 0 kai jau tai nebepadeda, kai j s varyti kamp , vienintel i eitis i situacijos pasakyti: Gaila, a suklydau, nor iau rasti kompromis . Reikia pasielgti tiesiog taip. 9. Estetinio principo nebuvimas.

Pusiausvyr palaikan io faktoriaus daiktinis realizavimas Ma ajai magijai labai svarbus ir turi b ti pl tojamas. Akivaizdu, kad tuo keliu sunku nuolat u dirbti pinig , tod l vartotoj visuomen tokios savyb s nepalaiko. Ta iau ji yra svarbiausias magijos instrumentas ir, siekiant magijos efektyvumo, turi b ti naudojama. Estetinis principas labai subjektyvus ir atspindi mogaus prigimt , bet yra ir universali kategorij , kuri nedera neigti. Tai pirmas daugiau negu po de imt met pasirod s parei kimas, skelbi s kai kurias sv arbias Satanist praktikos taisykles. Reikia pa ym ti, kad i doktrina jokiu b du nepakei ia Devyni Satanistini Priesak arba Vienuolikos Satanistini Taisykli em je, bet turi tiksl auk iau nurodytus principus prat sti ir i pl toti. Antonas andoras La V jis XXII tono Metais (1987 m.a.m.)