KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

PSICHOLOGIJA
Vadovlis

STUDENTUI

Kaunas Technologija 2002

Vadovl pareng: Dalia Antinien (II sk.), Nomeda Ausmanien (I sk.), Juozas Jaktys (V sk.), Rosita Lekaviien (VIII sk.), Laima Lupeikien (VII sk.), Egl Markeviien (III sk.), Graina Matulien (III, V sk.), Egl Pauien (IV, VII sk.), Danguol Tomkeviien (VI sk.), Zita Vasiliauskait (I sk.), Loreta Zajankauskait (V sk.) Atsakingoji redaktor doc. dr. Graina Matulien Antrasis pataisytas leidimas

Recenzavo:

doc. dr. A. Petrulyt, doc. dr. J. Kasiulis

KTU Psichologijos katedra, 2002

ISBN 9986 - 13 - 736 - 5

TURINYS
PRATARM I S k y r i u s . PSICHOLOGIJA - TAI MOKSLAS APIE MANE PSICHOLOGIJOS MOKSLO PRIEISTOR IUOLAIKINS PSICHOLOGUOS KRYPTYS PSICHOLOGUOS MOKSLO SAMPRATA PSICHOLOGUOS AKOS PSICHOLOGIJOJE NAUDOJAMI METODAI II S k y r i u s . BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI NERVINIO A U D I N I O STRUKTRA NERV SISTEMOS DALYS GALVOS SMEGENYS REFLEKSIN CENTRINS NERV SISTEMOS VEIKLA..... III Skyrius. PAINTINIAI PROCESAI K IR KAIP SUVOKIAME ... : Jutimo sistemos Suvokimas DMESYS IR JO YPATUMAI K IR KAIP ATSIMENAME A t m i n t i e s rys Atminties struktros Kodl umirtame MSTYMAS '. J u t i m i n i s p a i n i m a s ir m s t y m a s Mstymas ir kalba Socialin mstymo p r i g i m t i s Mstymo logika ir psichologija Mstymas k a i p procesas . Mstymo rys V a i z d i n i s mstymas Veiksminis mstymas Problemos sprendimo strategijos IV Skyrius. MS NORAI IR JAUSMAI EMOCIJOS Emocij kilms teorijos 'Emocij iraika ...... Emocij v a l d y m a s Emocins bsenos Emocij funkcijos Poreiki a p i b d i n i m a s Poreiki hierarchija Motyv esm ir funkcijos s i s m o n i n t i ir n e s i s m o n i n t i motyvai Motyv kova ir kaita EMOCIJ VAIROV V Skyrius. ASMENYB IR INDIVIDUALUMAS INDIVIDUALIOS ASMENYBS SAVYBS Asmenybs samprata Temperamentas ir charakteris 5 8 8 11 17 19 21 27 28 31 33 38 41 42 43 46 51 53 55 56 57 61 62 63 64 66 67 71 71 75 76 80 80 81 84 89 90 98

POREIKIAI ir MOTYVACIJA

100 102 103 104 105 107 118 118 118 122

100

4 Sugebjimai ir j vertinimas . Intelekto matavimo testai Diskusija dl intelekto prigimties Paveldimumo ir aplinkos poveikis intelektui ASMENYBS TEORIJOS Psichodinamins krypties asmenybs teorijos Bruo krypties asmenybs teorijos Bihevioristins (elgesio) krypties asmenybs teorijos Humanistins asmenybs teorijos Kognityvins (painimo) asmenybs teorijos Egzistencins krypties asmenybs teorijos ASMENYBES BRANDOS APIBDINIMAS VI Skyrius. SAVIMON: KOKS A ESU Kas yra savimon A - VAIZDAS .: A - vaizdo apibdinimas A - vaizdo sismoninimas A - vaizdo pastovumas A - vaizdo turinys A - vaizdo formos ............ A - vaizdo vystymasis :...... SAVS VERTINIMAS ............ Savs v e r t i n i m o t u r i n y s '. Savs vertinimo veiksniai Savs vertinimo lygiai Kaip s t i p r i n t i savosios verts jausm ir pasitikjim savimi ..: Pasitikjimas savimi bendravime PSICHINES GYNYBOS BDAI KONTROLS LOKUSAS .' SAVIRAIKA IR SAVIAKTUALIZACIJA . SAVIAKTUALIZACIJOS BDAI VII Skyrius. PSICHIKOS SUTRIKIMAI NORMALUMAS PSICHIKOS SUTRIKIMAI PSICHOTERAPIJA VIII Skyrius. A IR KITI A GRUPJE Koki bna grupi Grups tikslai ir normos Grups struktra '. Sociometrija Lyderyst Grup ir asmenyb Konformizmas A BENDRAUJU Bendravimo apibdinimas : Konfliktas Kaip klausyti? Kaip nereikia kalbti? Bendravimo orientacijos Bendravimo bdai .

TURINYS 126 128 133 136 139 140 157 163 167 171 171 174 . 177 177 178 178 180 183 184 186 188 188 188 189 194 196 198 202 206 207 209 213 213 214 222 231 231 232 233 233 234 237 238 238 240 241 251 254 255 257 258

PRATARM
Pavelkite save, p a i n k i t e MVC, domkits s a v i m i ; savo prot ir vali, eikvojamus kitiems dalykams, nukreipkite save; js i v a i s t o t e save, ibarstote; susikaupkite, sutelkite dmes save, jus iduoda, jus iblako, jus vagia i js pai".
Uraas Delf Apolono orakulo ventyklos frontone.

Jau i Antikos laik inomas raginimas Paink save!" ir klausimas Kas yra mogus?" Niekas nesiginys, jei pasakysime, kad mogus - viena i sudtingiausi sistem, egzistuojani pasaulyje. Taigi savs suvokimo ir painimo kelias yra sunkus ir reikalaujantis drsos bei ms proto ir valios pastang. Jis gali suteikti ne tik painimo diaugsm, bet ir nemaloni, o gal net skausming potyri. Bet eiti iuo keliu verta, nes savs painimas tai kelias laisv bti paiu savimi. Tai galimyb atsiskleisti, ireikti, realizuoti visa, kas mums suteikta. Tai galimyb padovanoti sau ir pasauliui tikrj save.

- ar a tikrai inau, ko noriu ir ko siekiu? Kokie mano gilieji poreikiai? (Savo poreiki ir sieki sismoninimas): - ar visada galiu pasakyti, kodl elgiuosi taip, o ne kitaip? Ko savo elgesiu siekiu? (Savo elgesio ir motyv suvokimas); - ar galiau ivardinti visus silpnuosius ir stipriuosius savo bdo, charakterio ir temperamento bruous? (Savo bruou ir savybi painimas ir vertinimas);

K reikia suvokti, suprasti, painti save? Pamstykime:

PRATARM

- ar esu perprats savo sugebjimus, galimybes, tinkamum vienai ar kitai veiklai? (Savo galimybi painimas); - ar gerai pastu savo jausmus ir emocijas, ar galiu pasakyti, kodl man kyla vienokie ar kitokie igyvenimai? - ar galiau tiksliai apibdinti savo santykius su monmis, savo bendravimo stili, savo padt vairiose moni grupse?
(Savo vietos tarp moni suvokimas ir vertinimas); (Savo jausm ir emocij painimas);

- ar jauiu savo vert ir reikmingum, ar gerbiu save, ar esu savimi patenkintas?

(Santykio su paiu savimi vertinimas);

- ar mano siekiai visada atitinka mano galimybes? (Savo aspiracij lygio suvokimas); - ar galiu pasakyti, kas daugiausia atsakingas u mano gyvenim - a pats ar iorins aplinkybs, mons, likimas? - ar inau, dl koki prieasi mane itinka neskms bendraujant, mokantis, dirbant? Ir dar keletas klausimu: kaip ir k a suvokiu? Kaip ir k a atsimenu? Kaip lavinti atminti ir lengviau siminti? Kaip a mastau? Kaip gimsta mintis? Kaip kyla naujos idjos? Koks mano paaukimas? Ar a galiu tapti krju?...O kaip...Ir taip toliau. tai kokios vairiapuss informacijos apie save, o kartu ir pagarbos sau mums reikia, kad galtume skmingai ireikti ir realizuoti save veikloje, meilje, tarpasmeniniuose santykiuose. Taigi rykja kontrai mokslo apie mus ir ms santykius su artimaisiais, taiau artumas ikart nutolsta per mokslinio nagrinjimo distancij. Tai kupinas tampos ir dinamikas santykis, bdingas ne tik iam mokslui, bet ir mums patiems: mogus pasirodo ess sudtinga, atvira, o kartais ir labai prietaringa btyb, kuriai apibdinti neutenka vienareikmi svok. Psichologija vis dlto imasi sudarinti svok ir teorij sistem, kuri ufiksuot ir apibdint mog. Bet i sistema nra pats mogus, o tik pastangos, kurias, priklausomai nuo situacijos, diktuoja rpestis dl jo gerovs, kartu ir noras perprasti ir numatyti elges. iandien kalbti apie mogaus psichologij yra madinga. Toki dalyk aptinkame beveik kiekviename laikraio puslapyje: publikacijose apie nusikaltimus, piktnaudiavim narkotikais, problemas mokykloje ir eimoje, netgi

PRATARME

kultriniai ir politiniai vykiai neretai siejami su psichologijos teorijomis. ia, kaip ir asmenybiniuose" testuose, kurie aptinkami vairiausiuose urnaluose, danai susiduriame su psichologijos svokomis, kuri tikroji prasm maai inoma. Tokiame psichologijos populiarinime (reklamoje, pigiuose romanuose ar filmuose) slypi pavirutinikumo pavojus - svokos nuvalkiojamos, netenka savosios prasms, tarpusavio ryi, skleidiami neapgalvoti ir nepagrsti teiginiai; taip susidaro iankstins nuomons. Todl yra svarbu gyti isami ir sisteming ini, kuri pagalba argumentuotai galtume vertinti vairias psichologijos koncepcijas.

SKYRIUS

PSICHOLOGIJA TAI MOKSLAS APIE MANE

PSICHOLOGIJOS MOKSLO PRIEISTORE ARBA PRIELAIDOS ATSIRASTI PSICHOLOGIJOS MOKSLUI

iandien teigiama, kad psichologija, kaip mokslas, turi gili praeit, bet trump istorij. Kaip ir dauguma iuolaikini moksl (fizika, biologija, logika ir kt.), psichologija pradjo formuotis 5 amiuje prie Krist senovs Graikijos filosof darbuose. Taigi pirmoji prielaida, atsirasti mokslinei psichologijai, buvo filosofija. Ilg laik psichologinius klausimus kl filosofai ir, remdamiesi svarstymu bei logikos principais, band sprsti mogaus sielos problemas, taiau neband t ivad patikrinti ar rodyti. Filosofai neatlikinjo tyrim, o tik samprotavo. Filosofinje psichologijoje susiformavo idealistinis ir materialistinis poiris siel. Atomistinio materializmo pradininkas senovs Graikijoje Demokritas (460 - 370 m. prie Krist) sak, kad siela materiali, kad ji sudaryta i smulki dalelyi - atom. Rykiausias graik idealistas - Platonas (427 - 347 a. prie Krist) teig, kad neemikasis idealusis pasaulis turi savo tvark (1.1 pav.). Jo centre yra visos esamybs pradia - visikas (absoliutus) dvasikumas. Apie dvasikumo centr spieiasi idjos - neemiko pasaulio protingumo iraika. Apie idj sfer skrieja sielos - neemiko pasaulio gyvastingumo liudijimas. Sielos yra nevienalyts -jos turi ir protingumo (siekia harmoningos rimties), impulsyvumo (trokta judti, veikti), ir juslingumo (slyio su tuo, k galima veikti, siekimo).

PSICHOLOGIJA - TAI MOKSLAS_APIE_MANE _

Siela yra mogaus lemtis. Kokia siel mogus gavo, tok j i s gavo ir gyvenim. mones, g a v u s i u s s i e l su stipriu jusliniu pradu, trauks paprastas daiktikas gyvenimas - jie myls em, darb, namus ir eima. Impulsyvi siel gav mons turs polki, sieks kako aukiau, d a u g i a u . Jiems rps vis moni, viso miesto, visos valstybs reikalai. Ariausiai idj sferos skriejusi s i e l gav m o n s bus v a l g s , apskaiiuojantys, susivaldantys, mok visas gyvenimo aplinkybes pakreipti norima 1.1 pav. Platono neemikojo linkme, odiu, - protingi. idealaus pasaulio modelis Aristotelis (384 - 322 m. prie Krist) para pirmj knyga De anima" (Apie siel"), skirt sielos reikiniams aikinti. Nuo io veikalo pasirodymo iki 18 amiaus mokslas apie mogaus vidinius igyvenimus (siel) buvo vadinamas animastika. Svarbiausia ir sunkiausia uduotimi Aristotelis laik iki galo perprasti sielos prigimt", kadangi siela yra viso gyvenimo pagrindas". Jis pateik labai plai sielos samprata, o jos trij elementu modelis yra nepaprastai isami t e o r i j a . M a i t i n a n i j a siel" jis laiko g y v y b i n g u m o p r a d u . Juntaniai sielai" priskyr suvokim ir jutim, kurie mstanioje sieloje" reikiasi kaip supratimas arba valia. domu, kad is modelis sutampa su mogaus smegen sandara. Seniausia dalis - smegen kamienas - valdo tokias gyvybikai svarbias funkcijas kaip kvpavimas ir kraujotaka. Vir kamieno esanios vidurins smegenys veikia tarsi emocij ir instinkt valdymo pultas. Jas dengia didiosios smegenys, atsakingos u auktj nervin veikl - asociacij ryius ir mstym. Smulkiau apie tai skaitykite skyrelyje Biologiniai elgesio pagrindai". Aristotelis daug dmesio skyr mogaus jusli arba jutim apraymui. Jis iskyr penkis mogaus jutimus - reg, klaus, uosl, skon, lytjim. Jutimin painim Aristotelis laik btina protinio painimo slyga. Psichologijai taip pat svarbios yra prancz filosofo R. Dekarto (R. Descartes) (1596- 1650) idjos. Dekartas buvo dualistas. Dualizmas pripasta du savarankikus pradus: siel ir kn. mogaus siela yra paini paiam mogui. mogaus siel sudaro reikiniai, kurie yra paiam mogui pastami, apie kuriuos jis ino. Juos ir reikia tirti. Tai, k Dekartas kalbjo apie siel, iandien vadinama smone. Mstym Dekartas laik svarbiausia dvasios savybe, o knas, veikiantis pagal mechanikos dsnius, yra mate-

10

I SKYRIUS

rialus. Garsus Dekarto teiginys Cogito, ergo sum", lot. (mstau, vadinasi, esu). Jis teigia, kad galima abejoti, jog egzistuoja iorin realyb, bet abejoti smons reikiniais negalima. Vliau filosofijoje susiformavo empirizmo srov, kuri pagrindiniu painimo altiniu m laikyti ne mastym, o patyrim (gr. empeiria patyrimas). Angl filosofas ir pedagogas D. Lokas (J. Locke) (1632 1704) teig, kad mogus gimsta kaip tabula rasa, lot. (vari lenta), kurioje visk pojiais rao patyrimas. Dar viena prielaida atsirasti psichologijos mokslui - gamtos mokslai (medicina, fiziologija, biologija). ie mokslai sukaup daug verting ini apie mogaus organizm. Graik gydytojas Hipokratas (460 - 377 m. prie Krist) teig, kad mons skiriasi savo elgesio dinamikos ypatumais. Vieni yra lti, kiti greiti, dar kiti yra rams, o kiti staigs. Jis dargi band aikinti, nuo ko tai priklauso, sukr svok temperamentas ir iskyr 4 jo tipus (cholerikas, sangvinikas, melancholikas ir flegmatikas). K. Galenas (apie 130 - apie 200) visapusikai atskleid ryius tarp psichini ir fizini reikini. Psichikos buveine jis laik smegenis. 18 - 19 a. fiziologai labai plaiai nagrinjo mogaus nerv sistemos klausimus. Fiziologai pradjo psichik tirti specialiais moksliniais metodais. Pavyzdiui, jie svarst, kaip ir kokiu greiiu juda nervinis impulsas, ir tokiu bdu savaime jung ir analizavo regjimo pojius. Fiziologai sukaup nemaai mediagos ir nustat tam tikrus psichologijos dsningumus, ypa tiriant reg. Jutimo regos fiziologija perjo prie regos psichologijos. Treioji prielaida mokslinei psichologijai atsirasti - tai gyvenimika psichologija, t.y. liaudies imintis ir jos sukauptas patyrimas. Psichologijos mokslo formavimsi netiesiogiai skatino matematikos, fizikos, astronomijos vystymasis. 19 a. pabaigoje subrendo slygos psichologijai tapti atskiru mokslu, kurio udavinys - tirti ir nagrinti mogaus siel (psichik) laboratorijoje. Psichologija- tai jaunas, intensyviai besivystantis mokslas, apimantis daugyb tyrimo srii ir problem). 19 a. pabaigoje isiskyr atskiros psichologijos akos (is procesas vyksta ir dabar), kurios turi special tyrimo objekt ir formuluoja savus udavinius. Psichologijos vystymasis vyko dar vienu aspektu - krsi vairios psichologijos mokyklos, kuriose vairiais istoriniais laikotarpiais sivyraudavo vienas ar kitas poiris mogaus psichik. Taip formavosi atskiros psichologijos kryptys.

PSICHOLOGIJA - TAI MOKSLAS APIE MANE

11

IUOLAIKINS PSICHOLOGIJOS KRYPTYS Struktralizmas

V. Vuntas (W. Wundt) (1931 - 1920) 1879 m. Leipcige kr pirmj p s i c h o l o g i n i t y r i m l a b o r a t o r i j . Su iuo faktu siejama psichologijos, kaip savarankiko mokslo, atsiradimas. Toje laboratorijoje savo mokslin karjer pradjo tokie yms mokslininkai kaip G. S. Holas (G. S. Hall) (krs Amerikos psichologijos asociacij), D. Ketelas (J. M. C a t t e l ) ( i n d i v i d u a l i skirtum psichologijos p r a d i n i n k a s ) , H. Miunsterbergas (H. Munsterberg) (taikomosios psichologijos pradininkas). Struktralizmas - psichologijos kryptis, kurios atstovai (be jau minto) V. Vunto, E. B. Tienerio (E. B. Titchener) (1867- 1927) teig, jog psichologijos udavinys yra tirti mogaus smons struktr, glaudiai susijusi su patyrimu. Smon galima suskaidyti elementus - pojius, vaizdus, jausmus, kurie, jungdamiesi pagal asociacij dsningumus, sudaro smons turin. Buvo manoma, kad smons turinys gali betarpikai atsiskleisti mogui ir tuo remiantis buvo sukurtas tyrimo metodas introspekcija. Laboratorinmis slygomis, pateikiant vairius stimulus, tiriamajam reikjo stebti ir nusakyti, kas vyksta smonje. Introspekcija tai ne paprasta savistaba. Tiriamieji bdavo specialiai paruoiami tyrimui juos treniruojant, buvo planuojami ataskaitos apie patyrim gdiai. Taiau is metodas susilauk daug kritikos. Tai, k mogus gali papasakoti, nra tapatu tam, kas vyksta jo smonje. mogikasis subjektyvumas lm tyrimo duomen vairov ir sunkumus juos pakartoti. Be to, struktralistinis poiris smon pasirod labai supaprastintas. Pagrindiniai ios krypties atstov nuopelnai yra tie, kad psichologijai buvo ikelti mokslinio tyrimo kriterijai, kuriais vadovaujantis buvo siekiama atlikti tyrimus ir gauti objektyvius rezultatus. Savistaba, kaip papildomas informacijos altinis, iliko kai kuriuose tyrimuose iki i dien.

Funkcionalizmas
Rykiausi atstovai V. Deimsas (W. James) (1842 - 1910), R. Vudvortsas (R. Woodworth) (1862 - 1962), H. Spenseris (H. Spenser) (1820 - 1903) teig, kad psichologijos udavinys yra tirti tai, kaip psichika padeda mogui prisitaikyti prie aplinkos. Buvo perimta . Darvino (Ch. Darwin) mintis, kad evoliucijos procese ilieka tik stipriausi. Buvo teigiama, kad prisitaikymo prie aplinkos dsnis galioja ir

12

SKYRIUS

mogui. V. Deimsas 1890 m. ileistoje knygoje Psichologijos pagrindai" teig, kad mogaus smon atlieka prisitaikymo prie aplinkos funkcij. Psichiniai procesai buvo siejami su smegen veikla. Be to, mogaus vidinis gyvenimas yra nuolatin poji ir patirties tkm. Smon atrenka tai, kas susij su poreikiais ir suteikia psichinei biai form. Svarbiausia yra tai, kaip mogus jauiasi savoje vidinje psichinje erdvje, kuri nebtinai atitinka pasaulio objektyvum. m o g a u s v i d i n i s gyvenimas yra u n i k a l u s ir nepakartojamas. R.Vudvortsas sukoncentravo dmes motyvacijos tyrinjimus. J domino, kas skatina mog veikti tuo ar kitu bdu. Funkcionalizmo atstovai buvo kritikuojami u tai, kad j teorijos rmsi daugiau asmenine savistaba nei kit moni stebjimu bei eksperimentais. Funkcionalist naas psichologijos moksl yra svarbus, nes pateik dinamin psichikos samprat ir slygojo spart taikomosios psichologijos vystymsi XX a. pradioje. Tuo metu gyveno ir kr: H. Holas (H. Hall) (1844 - 1924) - pedagogins psichologijos pradininkas; R. B. Ketelas (A. B. Cattell) (1860-1944)-protini sugebjim testo krjas; A. Bine (A. Binet) (1957 - 1911) - protinio isivystymo diagnostikos pradininkas; V. D. Skotas (V. D. Skott) (1869- 1955) -pirmasis pritaiks psichologijos inias reklamos krimui, profesins atrankos bei vadovavimo problem sprendimui. V. D. Skotas kr pirmj psichologinio konsultavimo centr, padedant organizacijoms sprsti ikilusias psichologines problemas.

Biheviorizmas
D. Votsonas (J. Watson) (1878 - 1958), E. Torndaikas (E. Thorndike) (1874 - 1949), rykiausi biheviorizmo krypties atstovai, ikl idj, jog psichologija, siekdama bti moksline, turi tyrinti elges, kuris gali bti objektyviai stebimas. Pats elgesys buvo suprantamas kaip organizmo reakcij aplinkos stimulus visuma. Vidin psichin realyb, kuri buvo funkcionalizmo tyrimo objektas, negali bti objektyviai stebima bei tiriama. Psichikos apraikos turi bti stebimos elgsenoje. Pradiniuose elgesio tyrinjimo etapuose dalyvavo vaikai; tai udraudus, imta naudoti viiukus, peles ir kitus gyvnus. Buvo teigiama, kad elgesys yra slygotas patyrimo ir yra tiesioginis jo rezultatas. inant patyrim, lengvai galima prognozuoti elges. Tokios svokos kaip protas", smon", igyvenimas" ir kitos prarado prasm. Tyrim su gyvnais rezultatai parod, kad apdovanojimas turi teigiamos takos imokimui. Vliau tie rezultatai buvo naudojami bandant paaikinti mogaus elges. Dl to bihevioristai buvo kartai kritikuojami savo aminink.

PSICHOLOGIJA- TAI MOKSLAS A P I E MANE _

_13

Neirint minto trkumo (beje, esminio), bihevioristai ikl psichologini tyrim objektyvumo problem. Gana greitai paaikjo, kad elgesys nra taip lengvai nusakomas, kaip buvo sivaizduojama. Neobiheviorizmo atstovas E. . Tolmenas (E. Ch. Tolman) (1886 - 1959) ved tarpini kintamj svok, kuri apm p a i n t i n i u s ir motyvacinius elgesio komponentus. I m o k i m a s , anot Tolmeno, yra grindiamas universaliais mechanizmais, kurie yra bendri gyvnams ir monms. Pastiprinimo dka imokimas yra automatikas, nes vyksta nervu sistemos lygmenyje i r n e p r i k l a u s o n u o s u b j e k t o v a l i o s a r n e r v . Neobihevioristai dar toli siekianias ivadas: stimul ir pastiprinimo dka galima formuoti bet kok elges, manipuliuoti individu. B. F. Skineris (B. F. Skinner) (1907 - 1990) tyrinjo bausms ir vairi pastiprinimo sistem tak imokimui. Tyrimai parod, kad elgesio modifikacija gali bti pasiekiama norimo elgesio teigiamo pastiprinimo dka. is metodas plaiai taikomas ir iandien pedagogikoje ir psichiatrijoje. Objektyvumo siekimas tyrimuose buvo paangus ingsnis, bet kritikai buvo negailestingi bihevioristams u mogaus ir gyvnu elgesio sutapatinim. Tai ir yra silpniausia biheviorizmo vieta.

Getaltpsichologija
i k r y p t i s siejama su tokias vardais, k a i p M. Vertheimeris (M. Wertheimer) (1880-1943), K. Kofka (K. Koffka) (1886-1941), V. Keleris (W. Kohler) (1887 - 1967). Pagrindinis getaltpsichologu dmesys buvo sutelktas suvokimo ir atminties tyrinjimui. Suvokiamo vaizdo visuma nra tapati jo element sumai. Pagrindin psichikos ypatyb - tai g i m t a s sugebjimas suvokiam informacij organizuoti tam tikras formas (gestalt (vok.) - pavidalas, forma). Buvo sakoma, kad, kai irime pro lang, matome medius, o ne sensorinius segmentus. Visumos organizacija nulemia atskir j sudaraniu dali ypatybes ir funkcijas. Tyrinjant suvokim (daniausiai regjimu), buvo nustatyta tokie y p a t u m a i : k o n s t a n t i k u m a s , s t r u k t r i k u m a s , suvokimo priklausomyb nuo fono ir t.t. Svokos figra" ir fonas" getaltpsichologams buvo svarbiausios. Jie siek paaikinti, kaip figra iskiriama i fono. Figros ir fono problema akivaizdi dvigubuose paveikslliuose, kur figra ir fonas lyg ir nevalingai keiiasi vietomis (r. poskyr K ir kaip suvokiame"). Informacijos perstruktravimo" mechanizmas buvo perkeltas krybinio mstymo bei netikto sprendimo atradimo paaikinim. Tyrinjant mstym, buvo nustatyta, kad paintiniai procesai, perkardami suvokiam objekt,

14

l SKYRIUS

produktyviai veikia mstym. Visybikumo idja buvo panaudota ir vliau, aikinant grups dinamik bei kuriant gestalt-terapijos metodus. i kryptis buvo kritikuota dl to, kad jos teiginiai ne visada pagrsti e k s p e r i m e n t i n i a i s rodymais, svokos netikslios, o teiginiams trksta apibrtumo. Taiau svarbu yra tai, kad gestaltpsichologai atkakliai domjosi psichikoje vykstaniais procesais (suvokimu, mstymu ir kt.) biheviorizmo klestjimo laikais ir oponavo jam.

Psichoanaliz
i kryptis siejama su Z. Froido (S. Freud) (1856 - 1939) vardu. Pirmiausia psichoanaliz buvo vadinama neurozi gydymo metodu, vliau ji tapo psichologine teorija, dar v l i a u - plaiai inoma ir t a k i n g a psichologijos k r y p t i m i . Z. Froidas buvo praktikuojantis psichiatras ir, stebdamas savo pacientus, suprato, kad j elgesys yra slygotas pasmonini jg, pavadint potraukiais, kuri pagrind sudaro instinktai. Smons lygmenyje j pasirodymas yra udraustas, todl jie istumiami pasmon. Taiau tie potraukiai veikia ir be smons inios, pasireikdami sapnais, kalbiniais apsirikimais, nukrypimais nuo adekvataus elgesio, takodami profesijos pasirinkim bei kryb. Pagrindinis instinktas, istumiamas i smons, yra seksualinis, nes btent jo apraikos labiausiai ribojamos visuomeniniame gyvenime. Taiau seksualinis potraukis (libido) skatina veikti ir laipsnikai vystosi brstant asmenybei. mogaus psichikoje iskiriami 3 lygmenys - id (nesmoningas), ego (pasmoninis) ir superego (smoningas). Z. Froidas buvo kritikuojamas u seksualinio potraukio (libido) asmenybs gyvenime sureikminim ir suabsoliutinim, u smons ir pasmons santykio antagonizm (todl Froido teorija yra vadinama panseksualistine). Be to, jo teorija nebuvo tikrinama eksperimentikai. ios krypties nuopelnai psichologijai aikiai persveria trkumus. Nors iki Z. Froido taip pat buvo kalbama apie pasmon, btent jis band atskleisti d i n a m i k u s ryius tarp smons ir pasmons. Smon jau nebuvo s u p r a n t a m a kaip u d a r a erdv, bet tapo psichins visumos dalimi. Z. Froidas atkreip dmes seksualins sferos svarb mogaus psichiniam funkcionavimui. Jis ved psichologins gynybos termin, kuris yra vienas i svarbiausi iandieninje psichoterapijoje. iandien maai kas ginysis dl to, kad pasmoniniai procesai takoja ms elges, kad vaikysts patyrimas, vidiniai konfliktai yra labai svarbs asmenybs gyvenime. Taiau prie du tredalius amiaus tai buvo novatorika.

PSICHOLOGIJA - TAI MOKSLAS A P I E MANE

15

ios idjos priklaus Z. Froidui, nors labiausiai kritikuojamam, bet populiariausiam ir takingiausiam XX a. psichologijos mokslininkui.

Neopsichoanaliz
Ne visi Z. Froido mokiniai liko itikimi mokytojo idjoms, gabiausi j sukr savo teorijas, iandien sudaranias neopsichoanalitins krypties turin. A. Adleris,(A. Adler) (1870 - 1937), individualiosios psichologijos krjas, teig, kad mogaus asmenyb susiformuoja iki 5 met amiaus, nes tada asmeniui yra bdingas tam tikras gyvenimo stilius". Dl fizinio nepajgumo vaikas jauia nepilnavertikum ir jo gyvenimo tikslu tampa to komplekso veikimas bei jo kompensacija save tvirtinant. (Plaiau r. poskyr ,,Asmenybs teorijos"). K. Jungas (C. Jung) (1825-1961), analitins psichologijos krjas, teigia, kad pasmonje gldi ne uspaustas nepatenkintas seksualinis potraukis, bet bendra gyvybin energija. Psichikoje yra iskiriami 3 lygmenys: smon, individuali pasmon ir kolektyvin pasmon. Pastarojoje yra ufiksuota monijos patirtis. Vystydamasi asmenyb perima kolektyvins pasmons turin, vyksta individualizacija ir tuo ji save realizuoja. K. Horni (K. Horney) (1885 - 1952), H. Salivanas (H. Sullivan) (1892 - 1949), E. Fromas (E. Fromm) (1900 - 1980), E. Eriksonas (E. Erikson, 1902) - tai ymiausi autoriai., kurie, kurdami savo teorijas, savaip revizavo Z. Froido pairas, pabrdami socialins aplinkos tak asmenybs formavimuisi ir funkcionavimui. (Plaiau apie tai skaitykite poskyryje Asmenybs teorijos").

Kognityvin

psichologija

Tai iuolaikin psichologijos kryptis, kurios rykiausias atstovas U. Neiseris (U. Neisser, 1928). Kognityvins psichologijos udavinys - isiaikinti, kas vyksta su sensorine informacija po to, kai ji perimama receptoriuose. Bandyta iekoti analogik proces, kurie vyksta kompiuteryje. Buvo sukurta daugyb painimo proces blok, kurie u t i k r i n d a v o informacijos saugojim (iskirtos ilgalaik ir trumpalaik atmintys) ir komand vykdym. Nors teorini schem daugjo, bet aikumo, deja, ne.

16

___

I SKYRIUS

Tuomet buvo ikeltas udavinys parodyti, jog painimo procesai v a i d i n a lemiam vaidmen mogaus elgsenoje. Tokia esmin pozicija buvo a r t i m a ir m o k s l i n i n k a m s . P i a e (J. Piaget), J. S. Bruneris (J. S. Bruner), G. Kelis (G. Kelly), daugiausia dmesio skyrusiems vaizdinio mstymo tyrinjimui, atminties organizacijos analizei, motyvacijos, kaip atrankos" mechanizmo, supratimui. Kognityvist tyrimams bdingas grietas eksperimentavimas, stipri kontrol,'tikslios teigini formuluots. K r i t i k a j a t v i l g i u d a n i a u s i a i siejama su pasmons proces ignoravimu bei aplinkos vaidmens mogaus elgsenoje sumenkinimu.

Humanistin psichologija
Tai bene labiausiai paplitusi iandienin psichologijos kryptis, siejama su A. Maslou (A. Maslow), K. Roderso (C. Rogers), V. Franklio (V. Frankl) ir kitais vardais. Pagrindinis psichologijos tyrimo objektas unikali mogaus asmenyb, atvira keitimuisi ir saviaktualizacijai. Remiamasi nuostata, kad kiekvienas mogus turi galimyb pasirinkti savo likim ir j valdyti. Tai optimistinis poiris mog, paremtas meile ir pasitikjimu. Nors kiekvienas i ia pamint atstov sukr savo teorij (plaiau r. poskyryje Asmenybs teorijos"), bet galima iskirti bendrus teiginius, su kuriais sutinka visi ios krypties atstovai: 1) mogus turi bti suprantamas ir tiriamas kaip visuma; 2) kiekvienas mogus yra unikalus, todl atskiro atvejo analiz ne m a i a u pateisinama, kaip ir statistiniai apibendrinimai; 3) mogus yra atviras pasauliui; mogaus igyvenimas ioriniame ir vidiniame pasaulio ir savs pasaulyje - pagrindin psichin realyb; 4) gyvenimas turi bti suprantamas kaip vientisas mogaus brendimo ir bties procesas; 5) mogus yra apdovanotas nepaliaujamo vystymosi ir savirealizacijos potencija; 6) mogus turi tam tikr laisvs laipsn, susijus su prasme ir vertybmis, kuriomis vadovaujasi pasirinkdamas; 7) mogus - aktyvi, intencionali ir krybika esyb. Toks humanistinis poiris nutolsta nuo mokslins psichologijos, nes pagrindinis vaidmuo ia tenka mogikajam patyrimui. Tai yra kritikos objektas, nes danai sunku nustatyti skirtum tarp to, k mogus galvoja apie save, ir to, kas jis yra i tikrj.

PSICHOLOGIJA - TAI MOKSLAS A P I E MANE

17

Taiau humanistins psichologijos atstovai daugiau orientuoti rpintis konkretaus mogaus gyvenimo kokybe nei kurti teorijas, kurios ir yra praktikos apibendrinimo rezultatas. Dabartin psichologija-tai intensyviai besivystantis mokslas. iandien paioje psichologijoje vienu metu egzistuoja vairios kryptys, taigi ir skirtingi poiriai tai, kas yra is mokslas. Galime sakyti, kad iandieninje psichologijoje nra vieningos paradigmos, t.y. vyraujanios teorins ir praktins sistemos, apsprendianios moksl. Bet vientisumo negalima vesti dirbtinai suteikus pirmenyb vienai kuriai nors krypiai. Reikia pripainti metod bei teorij vairov ir, aikinant reikinius, ja pasinaudoti. Skirtingu mokykl atstovai, irykindami ir sureikmindami vien ar kita psichikos aspekt, giliau j tyrindami, praturtina psichologijos moksl naujais faktais, bei tyrimo metodais.

PSICHOLOGIJOS MOKSLO SAMPRATA

odis psichologija" yra kils i dviej senovs graik kalbos odi: psyche - siela ir logos - mokslas. Taigi, grynai etimologiniu aspektu, psichologija reikia moksl apie siel, kaip apie vientis dvasin substancij. Taiau tai nebt visikai teisinga ir tikslu iuolaikinio mokslo p o i r i u . Gausi eksperimentini ir teorini tyrim rezultatai leidia iskirti tris mogaus egzistencijos lygmenis: f i z i n , psichin ir dvasin. Juos tyrinja atskiros mokslo akos: fizin - medicina ir biologija, psichin - psichologija, o dvasin (t.y. mogaus siel) - teologija. Siekiant ivengti painiavos, vidiniams igyvenimams, mintims ir trokimams v a r d y t i psichologijoje yra vartojamas psichikos" terminas (beje, psichika" vartojama ir gyvn vidiniams igyvenimams apibdinti). Taigi psichologija yra m o k s l a s , t i r i a n t i s p s i c h i n i u s reikinius, j kilm, raid, reikimosi formas ir mechanizmus. Gyvenime terminas psichologija" gali turti vairi reikmi. Jis gali ymti buitines, gyvenimikas inias, vardinti tam tikrus reikinius (pvz., jaunimo psichologija). Kiekvienas mogus gali stebti, analizuoti ir aikinti savo ir kit elges, mintis, jausmus. Kiekvienas turi tam tikr ini apie psichologij. Gerai ino ir pavaizduoja mogaus vidinius igyvenimus raytojai, daug psichologini pastebjim yra liaudies kryboje (pvz., Nekask duobs kitam - pats krisi", Lenk medi, kol jaunas" ir pan.). Bet tai nra mokslins inios!

18

SKYRIUS

Kas bdinga psichologijai, kaip mokslui?

1. Kiekvienas mokslas siekia kaupti, analizuoti ir klasifikuoti faktus. Psichologija, kaip savarankikas mokslas, remiasi empiriniu (gr. empeiria - painimas, paremtas patyrimu) tyrinjimu. Empiriniai faktai - tai elgsena, kuri gali bti tyrjo ufiksuota. Galime iskirti iuos elgsenos lygius: a) fiziologins reakcijos (pulsas, nerviniai impulsai, prakaito isiskyrimas, kraujospdis, kvpavimo danis ir pan.); b) motorika arba judesiai; . c) kalbins reakcijos. Gali bti fiksuojami ir elgsenos rezultatai (vykdyta ar nevykdyta uduotis; pieiniai ir kt.). 2. Mokslas siekia ne tik aprayti, surinkti faktus, bet ir juos paaikinti. Norint kak s u k l a s i f i k u o t i , reikalingi dsniai, kurie nusako btinus, esminius ir pasikartojanius faktus. Psichologija taip pat turi tiksl iekoti dsningum, keldama mokslines hipotezes ir jas tikrindama. 3. Kiekvienas mokslas kuria teorijas. Teorija - tai apibendrinantys teiginiai, kurie leidia aikinti faktus, numatyti bsim fakt pasirodym bei interpretuoti naujus faktus. Poskyryje iuolaikins psichologijos kryptys" js susipainote su vairiomis psichologijos mokslo teorijomis. 4. Psichologija tri savo mokslinius metodus, t.y. bdus, kuriais yra r e n k a m i j dominantys f a k t a i . Apie tai skaitykite poskyryje Psichologijoje naudojami metodai". 5. Kiekvienas mokslas turi specialius terminus - odius, kurie turi tiksli, apibrt mokslin reikm. Pavyzdiui, odis suvokti" buityje reikia suprasti"; psichologijoje suvokti" - tai susidaryti iuo metu veikianio objekto vaizd. Taigi b u i t i k a s i s psichologijos supratimas gerokai skiriasi nuo mokslinio. Psichologija - tai mokslas apie psichikos faktus, dsnius ir mechanizmus. Psichologijos objektas keitsi kartu su psichini reikini prigimties aikinimu. Psichologijos istorijoje psichikos samprata kito nuo mistiko bekns sielos pripainimo iki materialistinio psichikos, kaip specifins nerv sistemos funkcijos, supratimo. Pagal psichini reikini sismoninimo lyg dabartin psichologija iskiria dvi tyrimo sritis: smon ir pasmon.

PSICHOLOGIJA - TAI MOKSLAS APIE

MANE

19

Smon - tai toji psichini reikini dalis, kuri leidia mums ne tik painti pasaul ir save, bet ir inoti apie painim, prognozuoti bsimus tikrovs reikinius (to nesugeba niekas, iskyrus mog). Galima pasakyti, kad smon yra visa tai, apie k mogus gali duoti odin ataskait. Pasak psichologo S. Rubinteino, smon yra igyvenimo ir inojimo vienov". mogus pasta ne tik iorin pasaul, bet ir pats save. Savo asmenybs, jos santyki su aplinka painimas vadinamas savimone. Dar vaikystje mogus ima skirti save nuo kit. Jis pradeda painti ir vertinti savo psichinius reikinius (prot, jausmus, vali, sugebjimus ir kt.), lyginti juos su kit moni atitinkamais reikiniais. Savo asmenybs vertinimas sudaro pagrind kitiems svarbiems savimons veiksmams: savo elgesio kontrolei, jo reguliavimui ir saviauklai. Pasmon - tai psichini reikini dalis, kuri nepasiekia smons arba yra i jos istumta. Tai ms sapnai, hipnozs reikiniai, instinktai, potraukiai, nesismoninti norai, pamirti praeities vaizdai ar potyriai. Visa, kas susij su ms pagrindiniais gyvenimo gdiais, pavyzdiui, jimu, raymu, kalbjimu ir t.t., taip pat gldi pasmonje. Psichiniai reikiniai skiriasi savo pastovumu ir vaidmeniu asmenybs ' veikloje. Pagal tai jie skirstomi tris ris - psichinius procesus, psichines bsenas ir psichines savybes. Psichiniai procesai - tai dinamiki, danai besikeiiantys reikiniai, kurie prasideda, veikiant ioriniams ar vidiniams dirginimams, ir baigiasi, jiems nutrkus: Jie dar skirstomi tris ris: painimo, emocij ir valios. Psichiniais procesais galime laikyti, pavyzdiui, tam tikro vaizdo suvokim, udavinio sprendim ir pan. Psichinms bsenoms priskiriami pastovesni psichiniai reikiniai, kuriems bdingas gana pastovus psichins veiklos lygis. Tai gali bti krybinis kvpimas, pakili ar prislgta nuotaika, nerimas. Psichins savybs yra santykinai pastovs psichiniai reikiniai, nepriklausantys nuo dirginim. Jas n u l e m i a anatomins fiziologins individo ypatybs bei mogaus patirtis. Tai mogaus temperamentas, charakteris, sugebjimai, gabumai.

PSICHOLOGIJOS SAKOS
iuolaikin psichologija apima labai vairias moni psichinio gyvenimo sritis. Pagal tai, kokiu aspektu yra tiriamas psichologijos objektas, yra skiriamos vairios psichologijos akos. Kartais psichologijos mokslo

20

SKYRIUS

akos yra skiriamos pagal tyrimo udavinius, metodus, rezultat pritaikymo sritis. Psichologijos akas galime sugrupuoti dvi dideles grupes. Tai fundamentaliosios arba pamatins akos ir taikomosios akos.

Fundamentaliosios psichologijos akos

Bendroji psichologija sistemina visas psichologijos disciplinas. Ji tiria sveiko suaugusio mogaus psichikos funkcionavim, vairius psichikos procesus (jutim, suvokim, dmes, atmint, mstym ir kt.), apibdina pagrindines psichologijos svokas, pagrindia bendrus psichologijos metodus. Ji yra visos psichologijos pamatas. Taiau bendrosios psichologijos raida priklauso ir nuo kit psichologijos ak. Socialin psichologija tyrinja, kaip mons veikia vienas kit. Tai mokslas apie vairaus dydio moni grupi funkcionavimo ypatumus (kaip suvokiame, vertiname save bei vieni kitus ir pan.). Amiaus tarpsni arba raidos psichologija tiria mogaus psichikos dinamik vairiais amiaus tarpsniais, t.y., kaip, keiiantis amiui, keiiasi mogaus elgesys ir kokie psichikos ypatumai bdingi tam tikram amiaus tarpsniui. Galime iskirti vaiko, paauglio, jaunuolio, subrendusio mogaus psichologija ir gerontopsichologij, t.y. seno mogaus psichologij. Zoopsichologijos objektas - gyvn psichikos tyrimai. Jos tikslas - painti ir paaikinti gyvn elges. . . Medicinin psichologija nagrinja vairi susirgim, psichol o g i n i u s aspektus. Ji tiria medicinos personalo ir ligonio santykius, psichologini veiksni tak ligai bei somatins (kno) ligos poveik psichikai. Patopsichologijos objektas - mogaus psichikos sutrikimai. Ji tiria psichins veiklos ir psichinio vystymosi sutrikimus. P s i c h o l o g i j a k a i p s a v a r a n k i k a s mokslas p i r m i a u s i a vystsi fundamentali tyrim kryptimi. Tik vliau m formuotis taikomoji psichologija, kurios tikslas - aikinti mogaus psichikos dsningumus atskirose veiklos ryse ir pateikti konkreias rekomendacijas.

Taikomosios psichologijos mokslo akos

Darbo ir ininerin psichologija, tyrinja profesines asmenybes ypatybes, darbo mokslinio organizavimo problemas, mogaus ir main

PSICHOLOGIJA_-_TAI M O K S L A S _ A P I E _ M A N E _

21

sveik, darbo produktyvumo didinimo psichologines slygas, asmenybs tobuljimo darbe galimybes ir pan. Pedagogin psichologija tiria mokymo ir aukljimo psichologinius dsningumus, santyki tarp moksleivi ir mokytoj ypatybes ir pan. eimos psichologija analizuoja partnerio pasirinkimo, eimos krimo, eimos ir santuokos transformavimosi problemas, eimos nariu tarpusavio ryius, tvysts ir motinysts aspektus, vaik ir tv vairiais amiaus tarpsniais problemas bei j sprendimo bdus.
Krybos (arba inovacij) psichologija a i k i n a mokslins, technins, menins krybos proces dsningumus, k r y b i n i u sugebjimu struktr ir pan.

Sporto psichologija atskleidia sportinink rengimo psichologines slygas, sportini gdi formavimosi ypatybes, tiria sportininku elges varybose. Vadovavimo psichologija tiria efektyvius vadovavimo bdus, moko, kaip pltoti partneri bendravim, sprsti konfliktus, vesti derybas, domisi mogaus ir aplinkos sveikos psichologiniu aspektu. Organizacin psichologija tiria konkreioje organizacijoje vykstanius reikinius ir j ry su organizacij veiklos efektyvumu. iandien intensyviai vystosi reklamos, teiss, ekologin ir kitos psichologijos akos. vairi mokslo srii integracijos procese atsiranda naujos disciplinos - psichofiziologija (tiria psichini procesu fiziologinius komponentus); neuropsichologija (tiria psichini funkcij mechanizmus ir lokalizacij smegenyse): psicholingvistika (tiria, kaip mogus kalbos pagalba reikia savo mintis, kaip supranta, kiek gramatins struktros yra bendros visiems monms ir t.t.); psichofarmakologija ( t i r i a v a i r i chemini mediag tak psichikai) ir kt. iuo metu ne tik vykdomi moksliniai psichologiniai tyrimai, bet labai aktyviai veikia psichologai praktikai, kurie betarpikai dirba su monmis ten, kur reikalinga j pagalba: ligoninse, poliklinikose, versle ir kitur.

PSICHOLOGIJOJE NAUDOJAMI METODAI

Moksliniai psichologiniai tyrimai pasiymi tuo, kad psichologas turi tiksl nustatyti fakto buvim, aprayti, paaikinti ryius tarp vairi faktu, reikini, suformuoti dsnius, kurti ar patikrinti psichologines teorijas. Moksliniais tyrimais siekiama atrasti tai, kas nauja, neinoma. Psichodiagnostik - psichologo praktiko veikla. Naudojantis mokslo iniomis, siekiama painti vien kur nors konkret atvej.
Galima iskirti mokslinius psichologinius tyrimus ir psichodiagnostik.

22

l SKYRIUS

Apraomoji arba stebjimo strategija naudojama, kai norima

gauti nauj duomen apie elges, saviin ir kt. Tokiu bdu gaunamos ivados nepaaikina prieasi, o tik konstatuoja

Psichologijoje galime iskirti tris mokslinio tyrimo strategijas:

Eksperimentin strategija: reikiniai tiriami aktyviai juos veikiant, sudarant ir keiiant slygas. i strategija leidia sprsti apie prieastis. Koreliacinis tyrimas naudojamas tuomet, kai iekoma ryio tarp tam tikr psichini reikini, taikant matematinius statistinius metodus. Kiekvienas mokslas, kaip ini sistema, turi tam tikr bd - metod, kuriais jis renka inias apie savo tiriamus objektus. Kyla klausimas, kokie bdai yra naudojami psichologijoje gauti empirinius duomenis? Galime iskirti iuos duomen rinkimo bei matavimo bdus: Stebjimas - tai objektyvus duomen rinkimo bdas, kai mogus savo jutimo organ pagalba tikslingai suvokia daiktus ir reikinius. Kad stebjimas bt objektyvus, reikia naudotis aparatra (videoaparatra, magnetofonais ir pan.), stebimus duomenis tiksliai apibrti, o faktus tinkamai fiksuoti bei klasifikuoti, ireikti juos skaiiais, stebti juos atitinkamais laiko tarpais. Faktai gali bti renkami vairiomis stebjimo priemonmis: a) Stebjimas natraliomis gyvenimo slygomis, kai nesikiame stebim situacija, t.y. tyrjas nra suvokiamas (pvz., tiriame gyvn elgsen, vaik elges); b) Stebjimas tyrjo sudarytomis slygomis, kurios yra artimos natralioms. iuo bdu naudojams, kai norime aikintis natraliai vykstanius reikinius, bet reikt ilgai laukti, kol tos slygos susidarys. Todl ios slygos yra sukuriamos dirbtinai (pvz., vairuotoj elgesys, pamaius avarij ir pan.); c) Stebjimas kontroliuojamose slygose vyksta dirbtinje aplinkoje, laboratorijoje, kai tyrjas yra suvokiamas. Savo instrukcijomis jis sukelia stebim reikin. Naudojant bd, sutaupoma daug laiko, procedras galima kartoti, reikiniams sukelti ir registruoti pasitelkiama technika; d) Stebjimas dalyvaujant. Tyrjas siekia eiti kakoki grup ir stebti tos grups narius i vidaus". is bdas labai tinka socialinio elgesio tyrimams, kai norime gauti informacij apie tai, kas vyksta udarose grupse, sektose ir pan.

faktus.

PSICHOLOGIJA - TAI MOKSLAS APIE MANE

23

Apklausa - duomen rinkimas, tiriamajam odiu ar ratu atsakant pateiktus klausimus. Apklausa ratu - tai vairios anketos, klausimynai; odiu- pokalbiai, interviu. iuo bdu gauname informacij apie mogaus savs painim, savs vertinim, t.y. inias i saviinos srities. Toki duomen nesurinksi stebdamas. Silpnoji io bdo pus - subjektyvumas. Be to, seniau patirti vykiai gali bti umirti. Ne visi mons sugeba save isamiai analizuoti, ne visada nori atvirai pateikti informacij apie save, danai nori save parodyti palankesnje viesoje. Psichologiniais testais vertinami psichiniai reikiniai, kuri negalima tiesiogiai stebti. Testai gali bti naudojami tiriamj atrankai, jais galima atrinkti mones, turinius tam tikr psichologini savybi, pvz., gabius vaikus, asmenis su psichikos sutrikimais. Testas - tai standartins uduotys, i kuri atlikimo pagal tam tikrus kriterijus galime vertinti mogaus psichines savybes (intelekt, dmes, atmint, mstym, poreikius, psichin sveikat) ar prognozuoti lig. Kuriant test, reikia nustatyti ry tarp tiriamos psichins savybs ir uduoi atlikimo, t.y. isiaikinti, ar testo uduotys i ties atspindi tyrj dominani savyb (tai testo validumas). Tyrjo tiesiogiai nedomina patys veiksmai, bet domina, k i j galima suinoti. Test naudojant, kiekvienas savo rezultatus gali palyginti su duomenimis, kuriuos pateikia testo sudarytojai. Testo sudarytojai paprastai itiria dideles vairaus amiaus, isilavinimo, vairios socialins padties moni grupes, tai - normatyvins, etalonins grups. Jei grups gerai parinktos, tai tiriant tam tikr savyb (pvz., g), turt bti gautas ios savybs normalusis skirstinys (1.2 pav.). Normaliojo s k i r s t i n i o modelis idealiu atveju yra simetrikas. Tiriamojo poymio Danis reikimosi d a n i a i tolygiai (pvz., moni skaiius) pasiskirsto abipus tam tikro daniausio rodiklio, kuris yra skirstinio centras. tikimybin model, nepriklausomai vienas nuo kito, sudar A. Muavras (A. Moivre), P. S. Laplasas (P. S. Laplace) ir K. F. Gausas (K. F. Gauss). Normalusis skirstinys nusakomas dviem skaiiais: centru u ir Normalusis (Pvz., gis cm) skirstinys s t a n d a r t i n i u nuokrypiu 5, kuris rodo atskir r o d i k l i 1.2 pav. Normalusis skirstinys

24

l SKYRIUS

nukrypim nuo centro. is biologinis pasiskirstymo dsnis ir jo vaizdavimas varpo pavidalo kreive leidia nustatyti ir psichikos srityje, koks rezultatas laikytinas vidutiniu, auktesniu u vidutin ir emesniu u vidutin" O. Krameris (O. Kramer). Vidutinis rezultatas vadinamas norma. Taiau intelektas, depresyvumas ar paangumas mokykloje, yra ne gamtos, bet mogaus sugalvoti reikiniai, o pagal gamtos pavyzd sukonstruotas vidutinis mogus tra minties fikcija. Kas, nuo ko ir kiek nukrypsta, lemia ne pats nukrypstantysis, o visuomens apibrtas vidurkis. Taigi norma yra sutartinis dydis. Testas turi tikti visiems konkreios kultros atstovams, todl psichologus visada domina, ar norma yra patikimai nustatyta. Ar i ties testas tinka miesto ir kaimo gyventojams? Ar tinka vairaus amiaus moni grupms? Ar tinka konkreiai kultrai? Labai rizikinga perkelti nepritaikytus testus i vienos kultros kit. Pvz., ibandius Lietuvoje JAV, sukurt depresini nuotaik test, paaikjo, kad l i e t u v i student rezultatai yra auktesni u amerikiei. Bet gal taip nra? Gal tik testas neadaptuotas, nepritaikytas ms kultrai? Gal lietuvi student depresijos norma skiriasi nuo amerikiei student normos? ' Pagal matavimo srit testus galima suskirstyti tris tipus: ini, gabum ir asmenybs. ini testais matuojamas individo ini ir gdi lygis. ie testai naudojami, kai norime nustatyti mokymo metod efektyvum ar sritis, kur mokiniui dar reikia tobulintis, kai norime vertinti individo pasirengim profesinei veiklai. iuos testus paprastai sudaro uduoi kompleksai. Gabum testai yra skirti bsimos veiklos rezultat prognozavimui. Bendrj gabum testai vadinami intelekto testais (plaiau apie juos skyreliuose Sugebjimai ir j vertinimas" ir Intelekto matavimo testai"). Asmenybs testai paprastai skirstomi asmenybs klausimynus ir. projekcinius testus. Pirmojo tipo testus sudaro klausimai, kuriuos , atsakydamas mogus suteikia informacijos apie savo elges, jausmus, potyrius ir pan. Asmenybs klausimynai gali bti skirti matuoti vienai savybei, pvz., nerimui, arba ikart kelioms ar keliolikai. Atskirai verta panagrinti projekcinius (lot. projecto - imesti priek) testus. iandienins psichologijos poiriu akivaizdu, kad bet koks mogaus aktyvumas yra takojamas jo poreiki ir interes, kuri didioji dalis yra nesismoninta. Yra manoma, kad tam tikromis slygomis, to net neinodamas, mogus gali projektuoti (atskleisti) savo giliausius trokimus, motyvus, nuostatas bei kitus savo asmenybs aspektus. Projekciniams testams bdingos nekonkreios ir daugiaprasms uduotys. Pagal pateikiam uduoi pobd projekciniai testai skirstomi :

PSICHOLOGIJA - TAI MOKSLAS APIE MANE

25

1. Asociacinius, kuriuos sudaro neapibrti stimulai, pvz., v a i r i o s formos, p r i m e n a n i o s r a a l o dmes R o r a c h o teste. T i r i a m a j a m reikia ivardinti visas asociacijas, kurios kyla, suvokiant konkrei raalo dm. 2. Interpretacinius, kuriose tiriamasis turi ubaigti pateiktus sakinius, pieinius arba rayti nurodyto personao lpas odius, kuriuos jis 1.3 pav. Roracho testo uduoties pavyzdys itart panaioje situacijoje. 3. E k s p r e s y v i n i u s , kuriuose uduotys susij su laisva tiriamojo raika. Pavyzdiui, tiriamajam skiriama uduotis nupieti nam, med, mog (H-T-P testas) arba fantastini gyvn ir t.t. Tik projekcini test ( ne koki kit) pagalba atskleidiami psichikos gelmje gldintys asmenybs ypatumai. Tiriamasis daniausiai negali spti testo panaudojimo tikslo, todl sumaja duomen ikreipimo tikimyb. Taiau ie testai turi ir trkum. Pirmiausia - tai nepakankamas t test tikslumas ir patikimumas, nes dl tyrjo subjektyvumo yra galimyb skirtingai interpretuoti gautus duomenis. Ne visada pasiseka gauti panaius duomenis pakartotinuose tyrimuose. Dl tos prieasties projekciniai testai renkant ir kaupiant mokslin informacij yra retai naudojami. Nors testais siekiama gauti objektyvi duomen, ia taip pat galimi apsirikimai. Todl neverta aklai tikti test (ypa abejotino patikimumo) rezultatais, pavyzdiui, periodini leidini populiariais testais, konkreiai kultrai nepritaikytais testais ar tuo atveju, kai jais naudojasi ne specialistai. Psichologas niekada nesprendia apie mogaus savybes vien i test rezultat, bet btinai derina tai su pokalbiu bei stebjimu (pvz., emi intelekto testo rezultatai gali rodyti ir tai, kad mogus pavargs, susijaudins, neramus, o tai galima iaikinti tik pasikalbjus su tiriamuoju). Taigi nepulkime panik, jei urnale ispausdinto testo rezultatai rodys prastus ms mstymo sugebjimus ar tvirtins mus esant isterikais. Apie tai gali sprsti tik specialistas. Geriausiai painsime save ne i a t s i t i k t i n i test rezultat, o sistemingai gilindamiesi savo vidin pasaul, bandydami suprasti savo ir kit moni elgesio prieastis.

26

l SKYRIUS

iandieninje psichologijoje, naudojant vairiausius tyrimo metodus, ne tik kaupiami duomenys apie ms psichinio gyvenimo dsningumus, bet mogus, susidrs su psichologinio pobdio problemomis, danai ieko profesionalios psichologo pagalbos. Tuomet naudojami psichologinio konsultavimo ar problem sprendimo vairiose grupse metodai (plaiau apie juos skaitykite poskyryje Psichoterapija"). Tokios psichologins pagalbos rezultatas - gilesnis savs painimas ir skmingesnis gyvenimo problem sprendimas. Klausimai pamstymui 1. Kokios pagrindins prielaidos psichologijai tapti atskiru mokslu? 2. Kas bdinga psichologijai kaip mokslui? 3. Kokios yra teigiamos ir neigiamos psichologijos populiarinimo puss? 4. Kuo galime paaikinti psichologijos ak vairov? 5. Kuo skiriasi psichologijos mokslinio tyrimo strategijos nuo duomen rinkimo bd? 6. Kodl dabartin psichologija neturi vieningos paradigmos? Literatra 1. Bliumas R. Etnins psichologijos vadas. Vilnius, 1998. 2. Frst M. Psichologija. Vilnius, 1998. 3. Jacikeviius A. ir kiti. Bendroji psichologija. Vilnius, 1986. 4. Jacikeviius A. Siela. Mokslas. Gyvensena. Psichologijos vadas studij pradiai. Vilnius, 1991. 5. Martiius V. Psichologijos metodai. Vilnius, 1999. 6. Ozolas R. Pasakojimai apie filosofus ir filosofij. Vilnius, 1988. 7. Psichologijos odynas. Vilnius, 1993. 8. Psichologijos odynas. Vilnius, 1993. 9. Rimkut E. Eksperimentins psichologijos vadas. Vilnius, 1983. 10. Sakalauskas V. Statistika su statistika. Vilnius, 1998.

27

SKYRIUS
BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI

Ar suprantate odius, kuriuos dabar skaitote? Js tikriausiai stebits, kad pradjome tokiu k e i s t u k l a u s i m u . Nesistebkite, mes tik norime atkreipti dmes tai, jog jeigu js skaitote ir suprantate, tai js kne kakas vyksta. iuos kne vykstanius procesus mes mginsime aptarti skyriuje, pavadintame - biologiniais elgesio pagrindais. Atsivert knyg Psichologija studentui", Js tikriausiai norjote geriau suinoti apie moni mstym, jausmus, tarpusavio santykius. Tad kam gi mums reikia gilintis biologinius elgesio pagrindus? Be abejons, mes galime pavelgti mog, kaip juodj d", kuri suplaukia gausyb informacijos, o i jos ieina idjos, jausmai, norai, taiau tokios psichologijos studijos bt pavirutinikos. Studijuojant bet kuri psichologijos srit - motyvacij, emocijas, painimo procesus elgsenos ir psichikos biologini mechanizm supratimas labai reikalingas. Galbt mstte kada nors apie tai, kaip ms smegenys kaupia prisiminimus apie vykius, nutikusius prie daugyb met, kas vyksta, kai mes sapnuojame, diaugiams, lidime ar svajojame? ie ir daugelis kit klausim domina ne tik jus, bet ir mokslininkus biopsichologus. Suprasdami, kad jausmai, svajons, norai, veiksmai - viskas gimsta ms fiziniame kne, jie bando atsakyti daugyb klausim. Be abejo, atsakym visus juos biopsichologai neino, taiau daro didiul paang. iame skyriuje js susipainsite su paiais esminiais dalykais: nerv sistemos sandara, jos struktriniais vienetais - neuronais, galvos smegen funkcijomis bei struktra. Taip pat suinosite apie paprasiausi mogaus nerv sistemos veiklos mechanizm - refleks.

28_

II

SKYRIUS

NERVINIO AUDINIO STRUKTRA

mogaus nervinis audinys susideda i lsteli, vadinam neuronais ir pagalbini element - daugiausiai neuroglijos. Bestuburi gyvn nerv sistema sudaryta i deimi ar imt nervini lsteli - neuron. Tuo tarpu mogaus kne j yra nuo 10 iki 30 milijardu, o gal ir dar daugiau. Nej^enai skiriasi nuo kit organizmo lsteli. Kiekvienas gimstame su tam tikru neuron komplektu", taiau skirtingai nuo kit lsteli, laikui bgant neuronai sta ir nebeatsinaujina. Subrends mogus kasdien j netenka apie 10 tkstani, o po keturiasdeimties is rodiklis padvigubja. Bet svarbiausia, kad nervins lstels dalyvauja, perdirbant informacij. Neuronai bna vairs: skirtingos formos ir dydio. J struktra priklauso nuo to, kur jie esti ir kokias funkcijas atlieka nerv, sistemoje.

motorinis neuronas, esantis nugaros smegenyse

smegen gumburo neuronas

smegenli neuronas

smegen ievs neuronas

2.1 pav. induoli knuose rasta daugiau kaip 200 ri neuron. Jie skiriasi savo dydiu ir forma, priklausomai nuo lokalizacijos ir atliekamos funkcijos

Koki funkcij beatlikt neuronai, visi jie susideda i trij pagrindini dali - kno, vadinamo soma, ir ataug: dendrit bei aksono. Neuronus dengia membrana.

BIOLOGINIAI_PSICHOLOGIJOS_ PAGRINDAI

29

2.2 pav. Neuronas susideda i kno (somos) ir ataug - aksono ir dendrit

Nervini, kaip ir kit, lsteli kn sudaro branduolys bei citoplazma su joje esaniais organoidais. Visi neuronai turi nevienod, k o k y b i k a i besiskiriani ataug skaii. Trumpesns, nervinius signalus neuron perduodanios ataugos vadinamos dendritais. J gali bti nuo vieno iki keli imt. Dendritai lstelje atlieka antenos" vaidmen - priima informacij i kit neuron bei j u n t a m j lsteli, vadinam receptoriais, ir perduoda j somai bei aksonui. Kiekvienas neuronas turi tik vien akson. Aksonas, paprastai, yra ilgesn u dendrit atauga. Ji gali siekti net vieno metro ilg. Kai kurie aksonai galuose atsiakoja ir savo atakomis lieiasi su kit neuronu dendritais ar knais. Aksonai perduoda nervinius signalus i neurono kno kitiems neuronams, raumenims, liaukoms. Vieni aksonai, vadinami mielininiais, bna padengti mielino sluoksniu, panaiu riebalus, todl atrodo lyg bt balti. Kiti aksonai - nemielininiai, pilki. Mielinas yra tarytum dangalas, gaubiantis elektros laid, jis veikia kaip elektrinis izoliatorius. Jis reikalingas, kad apsaugot akson nuo kit, alia esani. Jeigu dangalo nebt, informacija aksonuose susimaiyt. Mielino dangalas yra ne itisinis. Kas vien du milimetrus jis nutrksta. Nutrkimo vietos vadinamos Ranvje ssmaukomis. Ranvje ssmaukos

30

11 SKYRIUS

padidina signalo sklidimo greit, kuris gali siekti iki 130 metr per sekund. Todl mogaus nerv sistema veikia labai greitai. Akson grups, susidedanios i keli ar net keli imt akson, sudaro pluot, pana elektros kabel. Sis akson pluotas vadinamas nervu. Nervais perduodami nerviniai impulsai - elektrochemins prigimties signalai, plintantys nervinmis lstelmis. aksonai Neuronai perduoda informacij vienas kitam per sinapses. Sinapse vadinamas nervin impuls perduodanio aksono jungties takas su kitais neuronais ir lstelmis, priimaniomis jo signalus. Kiekvienas neuronas su kitomis nervinmis lstelmis gali sudaryti iki tkstanio sinapsi. Ilg laik mokslininkai man, kad k o n t a k t a s tarp n e u r o n yra betarpikas. Taiau vliau elektron i n i s m i k r o s k o p a s p a r o d , kad neuronai niekada nesusilieia. Juos skiria siauras apie 20 - 50 nanometr ploio plyys. Tad, kaipgi nervin lstel perduoda elektrin inut" kitai? Aksonu plintantis nervinis im- 2.3 pav. Sdmeninis nervas panaus kapulsas paskatina chemins mediabel, sudaryt i elektros laid" - akson ir izoliacins mediagos - m e d i a t o r i a u s isiskyrim gos - mielino sinapsin ply. Mediatorius (acetilcholinas, serotoninas, gamaamino sviesto rgtis, noradrenalinas ir kt.) juda link priimanio neurono ir jaudina jo membran. Todl nervinis impulsas gali plisti toliau. Paaikjus, kad vairs sutrikimai siejasi su neuromediatori veikla, jais ypatingai susidomta. Kasmet atrandama nauj j ri. Nustatyta, kad kai kuri mediatori veikla t a k o j a tokias ligas kaip depresija, epilepsija, Parkinsono, Alzheimerio ir t.t. Mediatoriai gali lemti ms nuotaik, mieg, atmint, judesius ir daugel kit psichikos reikini.

BIOLOGINIAI

PSICHOLOGIJOS

PAGRINDAI

11

Nerv sistemos lstels, j komunikavimas - tarpdalykinio studijavimo objektas. Biopsichologai, biochemikai, fiziologai ir kit srii specialistai domisi ia sfera. Nauji j atradimai labai reikmingi, nes padeda giliau atskleisti ms psichikos ir elgsenos reikinius.

2.4 pav.

Vienas su kitu neuronai kornunikuoja per sinapses

NERV SISTEMOS DALYS

Js k tik susipainote su neuron struktra, suinojote, kaip jie bendrauja" tarpusavyje. Dabar pamginsime gytas inias perkelti mogaus kno kontekst. Nerv sistema yra skirstoma dviem poiriais: struktros bei vietos ir funkciniu. Struktros ir vietos poiriu skiriamos dvi nerv sistemos dalys: centrin ir periferin. Funkciniu poiriu nerv sistema turi somatin ir vegetacin, kitaip dar vadinam autonomin, dal. Centrine nerv sistem sudaro nervins lstels, susitelkusios galvos ir nugaros smegenyse. iai nerv sistemos daliai mes skirsime daugiausia

32

II

SKYRIUS

dmesio. T a i a u p r a d s i m e nuo gyvybikai svarbios periferins nerv centrin sistemos, be kurios js negaltumte nerv net ubaigti skaityti io sakinio. sistema Periferin nerv sistema perduoda informacij centrin nerv sistem ir i jos. Periferin nerv periferin nerv sistema sudaryta i nerv, jungianiu sistema galvos ir nugaros smegenis su vairiais audiniais ir organais. Juntamieji nervai perduoda signalus i v a i r i j u n t a m j lsteli - receptori, o j u d i n a m i e j i p e r d u o d a impulsus raumenims, liaukoms ir t.t. Somatin nerv sistema specializuota priimti i aplinkos informacij ir valdyti judesius. Kai js kramtote gum, kasots pakau ar atliekate bet kok kit valing veiksm, dirba somatin js nerv sistemos dalis. Prieingai negu somatins, vegetacins nerv sistemos veikla nevalinga. Mums nereikia i anksto nusprsti ir priversti savo ird plakti ar skrand virkinti. Vegetacin nerv sistema valdo ms vidaus orga- 2.5 pav. mogaus nerv sistema skirstoma n: arnyno, irdies, kraujagysli ir centrin ir periferin. Centrin nerv k i t darb bei mediag apykait. sistem sudaro galvos ir nugaros smegenys. Somatin ir vegetacin nerv siste- Periferine - 43 nerv poros mos tarpusavyje susijusios. Pavyzdiui, raant rankos judesius valdo somatin sistema, o jos raumenis aprpina krauju - vegetacin. Taigi abi sistemos dirba sutartinai. Vegetacin nerv sistem dar galime skirstyti dvi skirtingai veikianias sistemas - simpatin ir parasimpatin. Simpatin nerv sistema paruoia kn bsimai veiklai. Pamginkite prisiminti, kaip js jautts kokioje nors Jums nutikusioje grsmingoje situacijoje. Tikriausiai js irdis m greiiau plakti, ipyl prakaitas, paraudote, isiplt aki vyzdiai ir pan. itaip pasikeisti jus privert simpatin nerv sistema. Parasimpatin nerv sistema veikia prieingai. Ji yra organizmo tausojimo sistema. Ji sultina kai kurias kno funkcijas, taupo energij, o kai kuri kno funkcij

BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI

33

veikl pagreitina. Pavyzdiui, normalizuoja irdies veikl, sutraukia akiu vyzdius, maina kraujo spaudim ir t.t. Visa tai parasimpatin nerv sistema atlieka neuromediatoriaus acetilcholino dka. Kartu dirbdamos ir s u b a l a n s u o d a m o s v i e n a kita, s i m p a t i n ir parasimpatin nerv sistemos padeda organizmui ilaikyti pusiausvyr, vadinam homeostaze. Homeostaz - tai pastovi, ideali organizmo vidin bsena. Atlik labai paprast bandym, js galite pamatyti, kaip veikia simpatin ir parasimpatin nerv sistemos. Stiprokai perbraukite savo kairij platak deiniosios rankos nagu. Matote, atsirado balta juosta. Ji atsirado, nes simpatin nerv sistema i karto sureagavo i poveiki, t.y. susiaurino kraujagysles. Vliau balta juosta pradingsta - atsiranda raudona. Taip atsitinka dl kraujagysli isipltimo, kur sukelia parasimpatin nerv sistema. Parasimpatin nerv sistema siekia atstatyti pusiausvyr, todl badavusias lsteles pamaitina geriau. Gal gale pranyksta ir raudona juosta, platakoje enkl nebelieka. Kraujagysli skersmuo tampa prastu ramybs bsenai. Centrin nervu sistema, kaip jau buvo minta, sudaryta i galvos ir nugaros smegen. Nugaros smegenys - tai stuburo kanale esanti centrins nerv sistemos dalis, viruje pereinanti i galvos smegenis. Nugaros smegenys yra apie 45 cm ilgio ir apie l cm 2 storio. Jos gerai apsaugotos, nes gldi kauliniame stuburo kanale. Primityvi stuburini gyvnu nugaros smegenys yra pagrindin centrins nerv sistemos dalis. mogaus organizme jos atlieka paprastesnes funkcijas. Pirmiausia, nugaros smegenys tiekia informacij i periferins nerv sistemos auktesnius - ievs centrus ir i j . Taiau periferin nerv sistema reikminga mogaus nerv sistemos dalis. Sualojus nugaros smegenis gali atsirasti labai dideli negali. Be to, nugaros smegenyse yra daugelio neslygini refleks centrai. Apie neslyginius refleksus kalbsime kiek vliau. Vis dlto psichologai labiau domisi ne nugaros smegenimis, bet sudtingesne centrins nerv sistemos dalimi - galvos smegenimis. GALVOS SMEGENYS Vien vakar pon P. S. itiko priepuolis - nedidelis kraujo isiliejimas smegenis. Kraujo isiliejimo pasekms bna labai vairios. mogus gali mirti, bti suparalyiuotas, jam gali sutrikti atmintis ar atsirasti dar kitoki problem. Ponui P. S. pasisek, nes jo smegen sualojimas paliko nelabai sunkias pasekmes -jis negaljo siminti vaisi ir darovi pavadinim. Gavs

34

11 SKYRIUS

apelsin arba obuol, jis apstulbdavo ir niekaip negaldavo j vardyti. Pono P. S. verbaliniai sugebjimai ir atmintis visiems kitiems dalykams iliko nepakit. Be abejo, P. S. tokia situacija trikd, taiau i nedidel negalia jam netrukd normaliai gyventi ir dirbti. Pasakojimas apie pono P. S. negali rodo, kad normalus mogaus elgesys priklauso nuo normalaus smegen funkcionavimo. Bet kokie struktriniai ar fiziologini proces pakitimai smegenyse atsiliepia psichikai. Suprasdami, kad smegenys - tai psichins veiklos organas, psichologai daugiausiai dmesio ir skiria jiems studijuoti. mogaus galvos smegenys yra labai sudtingos. Sudtingesnio u jas objekto gamtoje tikrai nra. Smegenys niekada nesiilsi. Netgi tada, kai mes miegame, jose vyksta sudtingiausi elektriniai ir cheminiai reikiniai. Galvos smegenys valdo visas organizmo funkcijas. Jose gimsta mintys, idjos, jausmai, j dka mes suvokiame pasaul, atsimename ir t.t. Galvos smegenys - tai centrins nerv sistemos organas, esantis kaukols ertmje. Jos paprastai sveria nuo tkstanio imto gram iki dviej k i l o g r a m . Taiau nemanykite, kad mogaus protiniai sugebjimai tiesiogiai priklauso nuo smegen mass. Daugelio ymi moni smegen mas buvo labai skirtinga. Pavyzdiui, chemiko J. Lybigo smegenys svr 1325 g, raytojo B. Franko - 1017 g, o I. Turgenevo - 2012 g. Dabar pamginsime susipainti su mogaus galvos smegen struktra ir funkcijomis. Pagrindins smegen dalys ivardintos 2.1 lentelje.

2.1 lentel. Pagrindins smegen dalys

BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI

35

2.6 pav. Scheminis galvos smegen vaizdas

Upakalines smegenis sudaro keletas svarbi struktr. Nugaros smegen tsinys yra pailgosios smegenys. Jos atlieka daugel gyvybikai svarbi funkcij: kontroliuoja kvpavim, irdies darb, kraujospd, virkinim. Prie pailgsias smegenis yra isiptusi struktra, vadinama tiltu, nes jungia emesnes ir auktesnes smegen sritis. Tiltas kontroliuoja mieg, dmes, raumen darb. Kita struktra upakalinse smegenyse - tinklinis darinys. Jis driekiasi per vis galvos smegen kamien. Pairjus pro mikroskop, jis atrodo sudarytas i tankaus neuron tinklo, todl ir pavadintas tinkliniu dariniu. Jis reguliuoja mieg, dmes, imokim, raumen tonus, kvpavim, smon. Smegenls - didiausia upakalini smegen dalis. J pavirius iraizgytas gausi vag ir vingi. Smegenli funkcija koordinuoti judesius, palaikyti kno padties pusiausvyr. Tarp priekini ir upakalini smegen, vir tilto, yra vidurins smegenys. Nors vidurins smegenys gana maos, bet atlieka svarbias funkcijas. Visi signalai, einantys i nugaros smegen, turi perkirsti i struktr. Vadinasi, ji atlieka laidininko funkcij. Be to, vidurinse smegenyse yra kai kuri jutimo organ, pavyzdiui, regos ar klausos poieviniai nerviniai centrai.

36

II

SKYRIUS

Didiausi dali mogaus smegen sudaro priekins smegenys. Vienas i priekini smegen struktros element yra gumburas. Gumbur mes galime sulyginti su centriniu valdymo pultu". Jis filtruoja ir paskirsto informacij v a i r i a s smegen ievs sritis. Po gumburo eina pagumburis, labai maa, madaug pupos dydio struktra, taiau ji takoja ms emocijas, poreikius; maistui, vandeniui, miegui, lytiniam aktyvumui ir t.t. Be to, pagumburis reguliuoja hormonines organizmo funkcijas. Vidurini smegen apaioje prisitvirtinusi pasmegenin liauka arba hipofizis. Tai svarbi vidaus sekrecijos liauka. Limbin sistema sudaryta i keli tarpusavyje susijusi ir integruotai dirbani komponent. i sistema reguliuoja emocijas, atlieka nemenk, vaidmen motyvuojant, imokstant, atminties procesuose. Mokslininkus labiausiai domina didieji smegen pusrutuliai, nes,'pagal emesnij smegen skyri praneimus, jie tvarko vis organizmo veikl. Jie yra tobuliausia i vis galvos smegen struktr. Du, tarpusavyje susijung didija smegen jungtimi, pusrutuliai yra apgaubti iorinio sluoksnio - ievs. iev - tai plonas, madaug dviej penki milimetr storio, labai raukltas, iraizgytas vairaus gylio vingiais, sluoksnis. Todl didieji pusrutuliai, apgaubti ievs, atrodo panas didiul graikik rieut.
didioji smegen jungtis

2.7 pav.

didieji pusrutuliai Kairj ir deinj smegen pusrutulius sujungia didioji smegen jungtis

BIOLOGINIAI

PSICHOLOGIJOS_PAGRINDAI

37

Jeigu Jums kokiu nors bdu pavykt itiesinti smegen iev, tai ji bt madaug tokio dydio kaip atuoni ios knygos lapai. Tuo tarpu iurks smegen iklotin sutilpt ant nedidelio pato enklo. Galvos smegen iev savo funkcijomis ir struktra nra vienalyt. Kelios gilios vagos dalija j keturias skiltis, vadinamas kaktos, momens, pakauio ir smilkinio. Pagal funkcijas smegen iev dalijama vairius laukus arba zonas - klausos, regos, motorin ir kitas. Jas matote 2.8 paveiksle. Tai projekcin iev.

2.8 pav. Smegen iev padalinta keturias skiltis. Bet kuri smoninga smegen veikla vyksta tam tikrose galvos smegen ievs zonose

Kairysis ir deinysis pusrutuliai atrodo labai panaiai, taiau jie atlieka ne identikas funkcijas. E. Speris (E. Sperry) ityr (1974), kad kiekvienas pusrutulis gyvena savo gyvenim", tai yra specializuojasi tam tikroje srityje. Mokslininkai rod, kad kairysis pusrutulis yra atsakingas u mstym ir kalb, o deinysis - u emocijas ir erdvs suvokim. Nors pusrutuliai ir specializuoti, skirtum pervertinti nedert. Mes nesame deiniasmegeniai" ar kairiasmegeniai". Didiosios smegen jungties dka pusrutuliai dirba labai sinchronikai, kompensuodami vienas kito trkumus, todl abu jie yra vienodai reikmingi. Pirmosios psicholog inios apie smegenis buvo gautos tyrinjant gyvnus, mirusi moni smegenis ar ligoni su paeistomis smegenimis elgsen ir mstym. Labai daug pasiekta, kai (1939) galvos smegenyse vykstantiems elektrins prigimties reikiniams tirti buvo pradta taikyti

38

II SKYRIUS

elektroencefalogramos (EEG) analiz. EEG metodika plaiai taikoma vairi sutrikim diagnostikai. Dar didesnis ingsnis pirmyn buvo engtas dl pasiekim elektrofiziologijoje, kompiuterinje technologijoje ir naujien molekulinje biologijoje. Kompiuterin tomografija, magnetinis branduolinis rezonansas ir kitos diagnostins priemons dar labiau paspartino smegen tyrimus. Pastaruoju metu mokslininkai, pasitelk moderni technik, nuolatos atranda daug vertingos, praktins naudos turinios informacijos apie ms smegenyse vykstanius procesus.

REFLEKSIN CENTRINS NERV SISTEMOS VEIKLA

io skyrelio pradioje js suinojote apie struktrin nerv sistemos vienet - neuron, o dabar susipainsite su pagrindiniu mogaus nerv sistemos mechanizmu - refleksu. Refleks galtume apibrti kaip organizmo atsakomj reakcij vidins ar iorins aplinkos dirginim, dalyvaujant centrinei nerv sistemai. Refleksai gali bti dvejopi: gimti - neslyginiai, isivyst evoliucijos eigoje, ir gyti - slyginiai, susiformav per gyvenim neslygini refleks pagrindu. Reflekso anatominiu pagrindu laikomas reflekso lankas. Kad refleksas vykt, pirmiausiai turi bti tam tikra prieastis, tai yra dirginimas. Dirginimus gali sukelti vairios kilms dirgikliai, pavyzdiui, cheminis arba mechaninis. Dirgiklis veikia receptori, kuriame dirginimai transformuojami nervinius impulsus. Taip suadinamas reflekso vyksmas. Sukeltos refleksins reakcijos intensyvumas ir trukm priklauso nuo dirgiklio stiprumo ir trukms. sivaizduokite, kad jums rank kanda uodas. Uodo kandimas sudirgina odoje esanius receptorius. Receptoriai transformuoja dirginim nervin impuls ir mechanizmas ima veikti. Nervinis impulsas sklinda juntamuoju arba centriniu neuronu. centrinis neuronas impuls perduoda nugaros smegenims. ia gaunama informacija apdorojama ir siuniama icentrin arba j u d i n a m j neuron. is perduoda informacij rankos raumenims ir priveria j staigiai atsitraukti. Tokia reakcija vadinama reflekso lanku.

BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI

__

39

2.9 pav. kandus uodui, nervinis impulsas plinta nuo rankos nugaros smegenis, o nuo j atgal. Susidaro reflekso lankas. Tuo metu impulsas toliau keliauja galvos smegenis: tiesiogiai i gumbur ir iev, arba netiesiogiai tinklin darin. Tinklinis darinys suadina iev ir priveria mus atkreipti dmes signal - kandim. Dmes atkreipiame sukiodami galv ir iekodami jo akimis. Kai uod p a m a t o m e ir atpastame, galvos smegenys programuoja antros rankos reakcij nemalonu sudirginim. Mes nuvejame uod ranka

Reflekso lank visada sudaro maiausiai trys dalys: centriniai bei icentriniai nervai ir smegen centrai. Neslyginiam refleksui pasireikti pakanka vien tik nugaros smegen ir kamieno, galvos smegen iev tokiame reflekse gali nedalyvauti. Todl kai kurios refleksins reakcijos bna nesismonintos. Taiau sugrkime vl prie ankstesnio pavyzdio. Nervinis impulsas, sukeltas uodo kandimo, gali plisti toliau nugaros smegenimis iki galvos smegen, o po to keliauti dviemis skirtingomis kryptimis. Pirmja - gumbur bei iev ir antrja - tinklini darin. Pastarasis nusprendia", ar signalas pakankamai svarbus, kad jo iifravimu usiimt iev. Jei signalas bus vertintas kaip svarbus, prasids labai sudtingas procesas, vadinamas suvokimu. Apie j suinosite kitame skyriuje.

40

II SKYRIUS

Taigi refleksin reakcija - rankos atsitraukimas - vyko prie suvokim, nes impulsas galvos smegenis ikart nesklido, o buvo suvoktas tik vliau. Dauguma organizmo apsaugini reakcij vyksta anksiau, negu mogus suvokia gresiant pavoj. Vadinasi, ms gyvyb danai priklauso nuo paties paprasiausio nerv sistemos veiklos akto - reflekso. Nors refleksas yra svarbus elgesio mechanizmas, taiau mogaus elges lemia ne jis, bet gebjimas protauti, sprsti udavinius, daryti ivadas, logikai ir abstrakiai mstyti. Apie visa tai js suinosite paskait tolimesnius ios knygos puslapius. Literatra 1. Mankien A. mogaus nerv sistemos normalioji anatomija. Vilnius, 1996. 2. Vaitkeviien G. Neuroetologija. Nerviniai elgesio mechanizmai. Vilnius, 1997. 3. Vitkus A. Nerv sistemos vystymasis ir histofiziologija. Kaunas, 1989.

SKYRIUS
PAINIMO PROCESAI

mogaus psichika yra vientisa. mogus juk negali i pradi sukaupti dmes, paskui pajusti, po to suvokti, tada siminti ir g a l i a u s i a i pradti mstyti. Net patys paprasiausi psichiniai reikiniai yra glaudiai susij ir , priklauso nuo visos asmenybs ypatum. Bet, kad geriau paintume save, savo vidin gyvenim, asmenybs psichinio gyvenimo visum, pabandysime iskaidyti atskirus psichinius reikinius ir juos paanalizuosime, o toliau, aptardami asmenyb, stengsims visa tai sintetinti", susieti". Painimo procesai - tai vairi psichini proces sistema, kuri dalyvauja painime ir kur atskirais atvejais tai vieni, tai kiti procesai tampa dominuojaniais. Painimo procesai galina individ orientuotis aplinkoje, susidaryti aplinkos vaizd, painti ir suprasti save kaip individ. Painimo procesai yra bdingi ir gyvnams, ir monms, bet mogaus painimo procesai yra sudtingesni. mogaus painimas yra socialiai slygotas, i s t o r i k a i isivysts. mogus pasta tiek, kiek jis valdo ini sistemas, kurios perduodamos i kartos kart. Pavyzdiui, js tikslas - sukurti nauja technologija. Jeigu js norite dirbti ioje srityje, jeigu norite kurti kak naujo, tai turite valdyti esamas inias, inoti tai, kas pasiekta technologij srityje. Kiekvienas mogus yra ribojamas visuomenje egzistuojanio painimo. Jis pasta tai, k visuomen yra sukrusi. mogaus painimas galimas tam tikr psichini proces dka.

42

III

SKYRIUS

K IR KAIP MES SUVOKIAME? S. B., inteligentikas 52 met vyrikis, nuo gimimo buvo aklas. Prie metus jam buvo atlikta skminga chirurgin operacija ir grintas regjimas. Kai pirm kart buvo nuimti tvarsiai, S.B., igirds pastam gydytojo bals, pasisuko t pus, bet pamat tik dm. Jis suprato, kad tai turt bti veidas, kadangi i ten sklido balsas, taiau matyti jo negaljo. Jam buvo sunku pamatyti tok daikt pasaul, kok mes ivystame, atmerk akis. Psichologai stengsi isiaikinti, koks S. B. regimasis pasaulis. Uduodavo jam klausim, pateikdavo paprast suvokimo test. Paaikjo, kad jis savotikai suvokia atstum: pavyzdiui, jis man, kad, laikydamasis u palangs krato, kojomis gals pasiekti aligatv, kai. i tikrj atstumas buvo bent 10 kart didesnis. Atstumus jis nustatydavo tik paiupinjs daiktus rankomis. Imoks atpainti palatos kampe stovini kd, nepaindavo jos, irdamas i viraus. Apraytasis atvejis gali padti suprasti, kaip mogus pasta aplink. Kodl gi S. B. negaljo suvokti regimojo pasaulio tokio, kaip mes j suvokiame? Ar tai reikia, kad nepakanka sveik aki, kad mogaus regimasis pasaulis tapt prasminga erdve, kurioje yra nemaai pastam daikt, inom atstum ir spalv? I ties, kodl mes nesitikime, ities rank paliesti debes? Juk ilgai irint dang, ima atrodyti, kad debesys visai netoli. Taiau mes tvirtai i n o m e , kad debesys p l a u k i a a u k t a i d a n g u j e , kad ji.e mums yra nepasiekiami. Vadinasi, tam, kad matytume daiktus, turime dar kai k inoti, t.y. turime gauti regjimo patirties, kurios stokojo S. B. Kuo skiriasi jutimas ir suvokimas? Informacija apie pasaul gali ateiti skirtingais keliais: mes -matome vaizdus, girdime garsus, uuodiame kvapus, jauiame skon, iurktum, ilum, skausm. iuos kanalus galime pavadinti ms langais pasaul pro kiekvien i j matyti labai skirtingi reginiai. ie kanalai vadinami jutimo sistemomis (klausos, regos, lytjimo ir kt.). Informacijos apie aplink gavimo procesas vadinamas jutimu, o jo rezultatas yra vairi ri pojiai (regos, klausos, lytjimo, uosls ir. kt.). Terminas jutimas" apibdina t proces, kuris bdingas S. B. (ir kitiems skmingai ioperuotiems akliesiems), taip pat k tik gimusiems kdikiams. J pojiai tik urao" gaunam informacij, apibdina koki nors daikto savyb, nenusakydami, koks tai daiktas. Orientuotis pagal toki informacij beveik nemanoma. Suaugusio mogaus pojiai i karto interpretuojami, patirtis padeda isiaikinti,

PAINTINIAI PROCESAI

43

kokiam objektui gali priklausyti ufiksuotoji savyb. Galima net teigti, kad grynas pojtis tra abstrakcija. Lyginant su grynu pojiu, bet koks jutimo organus veikiantis stimulas yra kakas daugiau: smonje vienaip ar kitaip kyla su iuo pojiu susijusios idjos ir asociacijos, sukuriamas vaizdinys to objekto, kuriam toji jutimin savyb priklauso. Kai ms regjimo lauke atsiduria gabalas rudos ploktumos, pavadiname j raomuoju stalu. } suvokt stalo vaizd eina ir jo upakalin dalis, kurios tuo metu nematome, jo tiess kampai (nors matome juos netaisyklingus), jo dydis ir svoris (i patirties inome, kad stalas didelis ir sunkus). Tik tada, kai interpretuojame gaunam informacij, tvarkome j vadovaudamiesi savo patirtimi, galime sakyti, jog suvokiame vien ar kit objekt.

Jutimo sistemos
Dabar jau turbt aiku, kad jutimas ir suvokimas nra tas pats. Isiaikinti, kaip vyksta ie procesai galima tik susipainus su fiziologiniu jutimo mechanizmu. Suvokimo procesas, kurio rezultatai leidia mums orientuotis aplinkoje, priklauso nuo jutimo sistem ir nuo smegen bkls. Ms knas aprpintas specialiomis informacij renkaniomis jutiminmis (arba sensorinmis) sistemomis, kurios registruoja aplinkoje vykstanius pasikeitimus. mogaus kne yra lsteli grupi, reaguojani tam tikr energijos r. ios lstels vadinamos receptoriais. Vieni receptoriai reaguoja oro vibracij, tam tikr mechanins energijos form, kuri mes suvokiame kaip gars. Kitos lstels yra jautrios tokiai elektromagnetins energijos formai, kuri mogus suvokia kaip vies. Dar kitos reaguoja ilum, spaudim ir kt. Receptoriai tarsi patefonas, transformuojantis mechanin vibracij j elektros signalus, priimt energij paveriantis elektrocheminiais signalais, kuriais jau naudojasi mogaus nerv sistema. Jei energijos pakanka, ji jungia" nervin impuls, kuris perduoda ukoduot informacij apie io dirgiklio savybes. Impulsai keliauja nervinmis lstelmis atitinkam smegen srit. Pojh r/s Dar Aristotelis tvirtino, kad mogus turi penkias jutimo sistemas ir todl jam bdingi penki ri pojiai: regos, klausos, lytjimo, uosls ir skonio. iuolaikiniai psichologai ivardija daugiau kaip deimt skirting poji.

Pojius galima skirstyti vairiai. Bene aikiausia yra poji klasifikacija pagal energijos r, kuriai receptorius yra jautrus. Pradsime

44

III

SKYRIUS

nuo mogui maiau svarbi poji, o baigsime svarbiausiais - klausa ir regjimu. 1. Cheminiai pojiai Jiems priklauso skonis ir uosl, padedantys gyvnams susigaudyti, kurie chemikalai yra naudingi, o kurie pavojingi. Paprastai mes manome, . kad uosls ir skonio jutimins-sistemos yra atskiros, taiau i ties jos labai artimai susijusios. Tai gali patvirtinti kiekvienas bent kart sirgs sloga: . netekus uosls, maistas atrodo beskonis. Pasirodo, kad mogus yra jautresnis kvapui negu skoniui. Skonio ir uosls receptoriai reaguoja chemines mediagas. Receptoriai daniausiai skiriami pagal dirginimo viet: jei chemins mediagos veikia burnos ir gerkls receptorius, jauiame skoni, o nosyje esanius receptorius veikianios mediagos sukelia uosls pojius. 2. Padties pojiai Tai kno padties (kinesteziniai) bei pusiausvyros (vestibuliariniai) pojiai. Jie informuoja apie mogaus kno judjim. Kno padties pojiai suteikia informacij apie kno dali padt . judant. Mums nra reikalo irti savo kojas, jei norime suinoti, ar jos sukryiuotos, ar stovime tiesiai. i informacij gauname i receptori, esani snariuose, raumenyse ir sausgyslse. Pusiausvyros pojtis informuoja apie galvos (o kartu ir kno) padt ir j u d j i m ems atvilgiu. i informacija daniausiai nepasiekia smons, taiau padeda mums isilaikyti statiems, nepargriti. 3. Odos pojiai Tai spaudimas, lietimas, iluma, altis ir skausmas. Ms. oda yra sudaryta i dviej lsteli sluoksni. Iorinis, apsauginis sluoksnis vadinamas epiderminiu. Jis yra sudarytas i negyv lsteli. Po epidermiu yra dermis. Dermyje gausu receptori. Dauguma j specializuoti, t.y. reaguoja vien i penki stimul, o kai kurios lstels gali reaguoti kelet dirgikliu. Si jutimo sistema informuoja apie objekt, besilieiani su kno paviriumi, savybes. Jautriausia oda yra t kno dali, kuriomis mes daugiausia tyrinjame aplink: rank pirt, lp ir lieuvio. Skausmas mogui yra gyvybikai reikalingas. Negaunant spjamj signal, galima neatkreipti dmesio sunkius susieidimus. Mokslininkai mano, kad mogaus kne yra speciali nervini galnli, reaguojani pavojing poveik. Dauguma skausmo receptori reaguoja skirtingus stimulus. Pavyzdiui, odoje esantys receptoriai yra jautrs

PAINTINIAI PROCESAI

45

pjovimui, nudegimui, chemikal poveikiui (dl kurio paeidiamas audinys, ar sutrinka kraujo cirkuliacija). Primityviausia reakcija skausm yra refleksas. Apie refleksin centrins nerv sistemos v e i k l js jau skaitte skyrelyje B i o l o g i n i a i elgesio pagrindai". moni reakcija skausm yra labai nevienoda. Tai p r i k l a u s o nuo psichologini ypatybi, nuo v y k i o i n t e r p r e t a v i m o , t a i g o s , dmesio ir nerimo stiprumo. Kai kuri Afrikos geni nios moterys dirba laukuose iki gimdymo srmi, o pagimdiusios netrukus vl traukia l a u k u s . Mat iose gentyse viepatauja sitikinimas, kad ntumas ir gimdymas yra visikai natralus ir neskausmingas procesas, todl j moterys gimdydamos nejauia ypating skausm. Interpretuojamas taip pat gali bti dant skausmas. A t l i k u s tyrimus su studentais, paaikjo, jog jie daug jautresni dant s k a u s m u i , sddami dantisto kdje nei kontoroje. Vadinasi, kai mes tikims traumos, mums labiau skauda. taiga taip pat gali pakeisti skausmo interpretavim: pavyzdiui, 35% ligoni skausmus gali sumainti medicinikai neutrali mediaga, jeigu teigiama, kad tai efektyvs vaistai (tai yra vadinama placebo efektu).

Tai antrasis pagal svarb mogaus pojtis. Jis atsiranda specialiose aus lstelse, reaguojaniose staigius oro slgimo p a s i k e i t i m u s . Klausa suteikia mums galimyb kalbtis su kitais monmis, taigi ji yra bendravimo rankis. Be kalbos gars, mes g a l i m e p r i i m t i gana p l a t k i t o k i gars diapazon (mogus sugeba atskirti apie 400 000 skirting gars). O muzik ir aklj klausos galimybs danai bna dar platesns. Garso intensyvumui ireikti yra pasirinktas decibelas. emiausias mogaus ausiai girdimas garsas yra lygus 30 decibel (lengvas nabdesys). Klausos kritinio lygio pradia laikoma 80 decibel. Toki lyg a t i t i n k a sunkusis transportas, vaiuojantis magistrale, arba triukminga gamykla, jeigu tai trunka daugiau nei 8 valandas. Neivengiam klausos praradim per 2 valandas gali sukelti 180 decibel garsas (baikeri keliamas triukmas). 5. Regjimas Sis pojtis mums teikia pagrindin informacij apie aplink, galina mus savarankikai veikti, lengvai orientuotis. Regimoji informacija papildo ir ms bendravim kalba: padeda gauti informacijos apie kito mogaus jausmus, ketinimus.

4. Klausa

46

III SKYRIUS

Regjimo receptoriai yra akyse. Ak galime pavaizduoti kaip ertm, kurios priekyje yra anga viesai patekti - vyzdys (3.1 pav.). Vyzd juosia spalvotas diskas, vadinamas rainele. Jis reguliuoja vyzdio atsivr i m . Kai apvietimas labai menkas, vyzdys stengiasi gauti kuo d a u g i a u viesos ir ima 3.1 pav. Akies sandara plstis, o kai apvietimas rykus, vyzdys susitraukia. T aplinkos dal, kuri mes galime matyti vienu metu, vadiname regjimo lauku. Aikus regjimo vaizdas projektuojamas vidiniame akies paviriuje - tinklainje. Teisingai fokusuoti vaizd padeda ragena ir liukas. Kaip ir filmavimo kameroje, atvaizdas akies tinklainje yra apverstas. Tinklain yra sudaryta i milijon viesai jautri lsteli. Jos priima gaunam informacij ir siunia optiniu nervu atitinkamas smegen sritis.

Suvokimas
Suaugusiems monms orientuotis padeda nejutimas, o suvokimas (percepcija), todl pastarj panagrinsime plaiau. Tik suvok aplink, galime deramai veikti. Informacij apie aplink gauname vairiais bdais. Tai slygoja skirtingi pojiai. Pagal gaunam informacij pasaul mes suvokiame skirtingais matavimais: formuojasi atskiros suvokimo erdvs. Antai, regimoji erdv mus supa, jei nelieiame aplinkos daikt ir negirdime gars, atrodo, tarsi irtume nebyl film; jei usimerktume ir siklausytume, suvoktume piln vairi gars girdimj erdv. Lytjimo erdv yra vienokia, o girdimoji ar regimoji - visai kitokia. ios erdvs beveik neturi slyio tak. Tik i patirties inome, kad konkreiam regjimo objektui (pavyzdiui, glostomam katinui) bdingos tam tikros savybs (jo kailis minktas ir velnus). Plaiau nagrinta regimoji suvokimo erdv. Tai nulm regimosios informacijos gausumas bei vairov. Regintis mogus net ir uritomis akimis skiriasi nuo aklojo: jis derina girdimj ir lytjimo informacij su regimja atskaitos sistema, o aklasis ito negali. Reginiojo mogaus atskaitos sistema visada remiasi regimja informacija: mes visk vertiname i reginioje pozicijos.

PAINTINIAI PROCESAI

__ 47

Regimosios erdvs suvokimo ypatumai Tarp vaizdo aki tinklainje ir suvokto regimojo objekto - ilgas kelias. Vaizdas tinklainje skiriasi nuo to, k suvokiame egzistuojant aplink. Sienin laikrod mes suvokiame kaip apval, nors jo vaizdas tinklainje yra ovalus. inoma, nemanome, kad kitoje gatvs pusje stovintis automobilis tikrai yra maesnis u stovint alia, nors tinklainje pastarojo vaizdas daug maesnis. Jeigu einame automobilio link, vaizdas tinklainje didja, taiau ir iuo atveju nemanome, kad mums artinantis keiiasi automobilio dydis. Be to, vaizdai tinklainje yra dvimaiai, o mes matome trimat erdv. Suvokdami aplink, mes nuolat apdorojame ir organizuojame i tinklains gaunamus duomenis. Sis procesas vyksta labai g r e i t a i ir automatikai, todl mes patys jo beveik nepastebime. Bet vis dlto egzistuoja tam tikri dsningumai, pagal kuriuos suvokiame regimj aplink. irdamas mogus visada domisi: Koks tai objektas? (formos suvokimo aspektai). Kur jis yra? (padties ir gylio suvokimas). Kaip suvokiame form? Nordami suinoti, koks tai objektas, pirmiausia turime atskirti ji nuo fono. Mes visada skaidome savo regimj pasauli figr ir fon (3.2 pav.). Be to, mes ne tik atskiriame figr nuo fono, bet suvokiame, kad aplinkos objektai turi tam tikr pastovi poymi (suvokimo konstantikumas). Tai reikia, kad objektai, kuriuos stebime i vairi pozicij, i vairaus nuotolio ir, esant vairioms apvietimo slygoms, yra pastovios formos, dydio, spalvos. velgiant p i e i n automatikai keiiasi ms suvokimo fonas ir figra - vienu metu matome figr su iilginiais brkniais kitu - su skersais. mogaus suvokimui dar bdingas visybikumas. velgdami ruden mik, galime skirstyti medius pagal spalvas (gelton, raudon, ali), bet 3.2 pav. Formos s u v o k i m a s t a i p pat g a l i m e j u o s s k i r s t y t i spygliuoius ir lapuoius. Aplinkos objektus paprastai grupuojame automatikai: ms protinga akis" pati

48

III

SKYRIUS
Kaip suvokiame objekto padt erdvje?

sutvarko gaunam mediag ir atskiras dalis bei elementus priskiria prasmingai visumai (3.3 pav.).

Objektai paprastai suvokiami izoliuotai. 3.4 paveikslo A dalyje aikiai matome skirtingo dydio statines. Taiau utenka ias figras patalpinti tam tikroje aplinkoje, ir statini dydi santykis pasikeis (B ir C dalys). Norint t i k s l i n g a i veikti, r e i k i a inoti, kaip daiktai isidst erdvje: koks j plotis, auktis, ilgis, reljefas. I to s p r e n d i a m e apie to o b j e k t o dyd 3.3 pav. objekto visumos suvokimas. (pavyzdiui, jei pastamas daiktas yra Mes suvokiame oval, neirint to, kad trksta kai kuri maas, vadinasi, jis toli, o ariau esantys jo dali objektai ustoja esanius toliau; 3.4 pav.). Kartais galime orientuotis pagal elius, krintanius nuo stebim objekt. Jie liudija apie vaizdo gilum, trimatikum.

3,4 pav. Objekto padties suvokimas

PAINTINIAI PROCESAI

49

Vadovaudamiesi iais poymiais ir dar daugybe kit, galime nustatyti, kurioje vietoje yra mus dominantys daiktai. Mintieji poymiai vertinami taip pat labai greitai, ir smoning pastang mums retai kada prireikia. Tai, k mes matome, girdime, uuodiame, priklauso ne vien nuo suvokiamos mediagos, bet ir nuo suvokjo savybi.

Suvokjo taka
Suvokim visada takoja ir suvokjo asmenyb - tai, k matome aplink save, priklauso ir nuo ms vidins bsenos, nuostat (k tikims pamatyti toje situacijoje), motyvacijos (kas mums svarbu). Pavyzdiui, alkani tiriamieji daug tiksliau ir greiiau a t p a s t a trumpai rodomas maisto produktu nuotraukas, negu sots. Suvokim takoja ir profesins inios, darbo pobdis: dailininkai daug geriau skiria spalvas, ininieriai greiiau ir tiksliau suvokia brinyje parodyt detal, degustatoriai pagal skon tobuliau atskiria vairi ri maist, grimus. Atskira suvokimo sritis yra kito mogaus suvokimas, v a i r i kito mogaus savybi pastebjimas, jo elgesio interpretacija. Tai nagrinja socialin psichologija, vadinama socialine percepcija (r. skyri A ir kiti").

mogus danai daro suvokimo klaid, t. y. ms suvokimas kartais yra apgaulingas. Kai kurios suvokimo iliuzijos bdingos visiems monms, ir j ivengti galima tik po ilg treniruoi. Antai, aplinkos daikt judjimo iliuzijos kyla ms akiu obuoliams nevalingai judant. Kai tinklainje atsispindi judesys, mes i patirties manome, kad juda daiktas, o ne akys. Pavyzdiui, kai greitai sukams ant vienos kojos ir staiga sustojame, dar kur laik atrodo, kad daiktai sukasi aplink mus; sdint stovinio traukinio vagone ir irint gretimais bgiais vaiuojant traukin, atrodo, kad judame mes patys. Orientuotis trukdo tai, kad nra pastovios atskaitos sistemos. Plaiai inoma Miulerio ir Lajerio iliuzija. Nematuodami liniuote, pasakykite, kuri linija ilgesn-AB ar CD (r. 3.5 pav.)? Ebinhauzo ir Tinerio iliuzija: tas pats apskritimas tarp didesni atrodo maesnis, negu tarp maesni (r. 3.6 pav.). sibaugins mogus gali krm palaikyti prieu, o iekaniam gatvje kokio nors mogaus, gali nuolat mkioti btent pastamas" siluetas ir, tik jam priartjus, sitikinama, kad tai visai ne tas mogus. Galima apsigauti ir priimant girdimja informacij. Tokiais atvejais sakoma: man pasirod" ar man pasigirdo". Kartais suvokimo klaid darome ir skaitydami, nes daugiau nei pus raidi odiuose skaitytojai

Suvokimo iliuzijos

50

III SKYRIUS

papildo patys, remdamiesi tam tikrais pastamais poymiais. Jei skaitant reikt suvokti kiekvien skiemen ir raid, greitai skaityti negaltume.

3.5 pav, Miulerio ir Lajerio iliuzija

3.6 pav. Ebinhauzo ir Tinerio iliuzija

Adaptacija Pojiai ne visuomet yra vienodai stiprs. Kai einame i lauko neivdint kambar, jo oras mums atrodo labai nemalonus, bet, pabuv ia kur laik, priprantame. Akys taip pat gali priprasti prie itin graaus ar prie bjauraus veido - ilgainiui jo bruoai ms nedirgina. Patek i viesios patalpos tamsi, beveik nieko nematome (tamsu nors ak durk"), taiau netrukus pradedame skirti aplinkos daiktus. ie pavyzdiai liudija mogaus jutimo sistem lankstum. Jei stimulas nekinta, mes prie jo adaptuojams. Jutimo sistem gebjimas prisitaikyti prie gaunamos informacijos, vadinamas adaptacija. Sunkiausiai adaptuojasi klausos receptoriai - prie didelio triukmo priprasti ne tik sunku, bet ir pavojinga. Regos, uosls, skonio, temperatros receptoriai adaptuojasi lengviau ir greiiau.

. PAINTINIAI PROCESAI

51

DMESYS IR JO YPATUMAI
Mes suvokiame toli grau ne visus aplinkos objektus ir vykius. Antai, skaitydami dom detektyv, nepastebime, kad virtuvje vilpia kain kada ukaistas arbatinukas. Dmesys sutelktas knygos siuet, ir nukreipti j gali nebent stiprs ar netikti dirgikliai (gal dur skambutis ar nuo sienos krintantis paveikslas). Draug kompanijoje, sukoncentrav dmsi panekes su biiuliu, kit moni beveik nematome, j balsai susilieja bendr triukm, urmul. Jeigu vis dlto pasirenkame panekov, kurio kalb nortume igirsti, tai atliekame pagal garso krypt, kalbaniojo lp judesius ir balso savybes (kalbos greit, intonacij bei garso a u k t ) . Tyrintojai tokio pobdio klausym pavadino kokteili pobvio fenomenu. Tai selektyvaus dmesio fenomenas. Vienu metu mes galime pajusti tik nedidel aplinkos dirgikli ir stimul dal. Dmesys panaus proektori tamsoje: stipri viesa iplia i tamsos tam tikrus aplinkos objektus, tampanius dmesio objektais, o visa kita skendi tamsoje (dmesio fonas). Proektori paslinkus, apvieiami nauji objektai, bet dingsta senieji. Taigi mes esame panas proektorius - i visos aplinkos smoningai iskiriame ir suvokiame tik tai, k apvieia ms dmesio viesa. Kodl mes atkreipiame dmes tuos, o ne kitus objektus? Yra n u s t a t y t a tokia b e n d r i a u s i a t e n d e n c i j a : m o g u s suvokia informatyviausius dalykus, leidianius jam orientuotis nuolat besikeiianioje aplinkoje. Mes atkreipiame dmes pirmiausia naujus, netiktus, stiprius ir besikeiianius dirgiklius: igirstame stipr gars, pajuntame intensyv kvap, krptelime igird kak netikto (pavyzdiui, v). B e n d r a u d a m i su p a n e k o v u , t a i p p a t s t e n g i a m s i r t i informatyviausi kno dal - akis, nes jose matyti besikeiiantys kito mogaus jausmai, mintys. Pasikartojaniais dirgikliais ilgainiui nustojama domtis, nes jie jau yra pastami, itirti, nepavojingi. Poreikiai, interesai ir vertybs taip pat gerokai veikia ms dmes. pasakojim sijauts mokytojas gali neigirsti pamokos pabaig skelbianio skambuio, o pertraukos laukiantis mokinys j igirs visada; skaiiavimo technika besidomintis mogus knygyne i karto pastebs nauj knyg apie programavim, o filologas abejingai praeis pro al; alkanas filmo irovas pastebs, k valgo filmo herojai, o bendrabutyje gyvenanti eima atkreips dmes tai, kokiame graiame, erdviame bute ie gyvena.

52

III SKYRIUS

Kiekvien i j paaikinsime plaiau. Neretai kai kurie.objektai (nauji, doms, neprasti) patys patraukia ms dmes. irdami dom film ar krepinio rungtynes, be joki valios p a s t a n g sukoncentruojame dmes. O kartais turime prisiversti klausytis dstytojo pasakojimo ar stengtis suprasti, kas raoma v a d o v l y j e . T a i valingas dmesys. D m e s i o intensyvumas - tai jo sutelkimas (arba koncentravimas) objekt. Danai koks nors dirgiklis mus taip uvaldo, kad aplinkui nieko nematome ir negirdime", o kartais ir menkas trukdymas iblako dmes. Dmesio intensyvumas panaus danties skausm: kartais jis bna vos maudiantis, o kartais sunkiai pakeliamas. Apie dmesio sutelktum sprendiame i jo atsparumo paalini vyki ar objekt poveikiui. Dmesio perklimas - tai smons nukreipimas nuo dmesio objekto fon arba i vienos veiklos kit. Dmesio perklimo ypatumai slygoja ms susikaupimo naujai veiklai greit ir laiko panaudojimo efektyvum. Nevaling dmesio perklim skatina paalini poveiki stiprumas, naujumas, reikmingumas: nelengva susikaupti triukmingoje aplinkoje arba kai k nors skauda. Dmesio patvarum - nusako dmesio trukm, t.y., kiek laiko sugebame ilaikyti dmes, nukreipt vien objekt. Dmesio patvarum skatina teigiamos emocijos, veiklos pobdis, domumas ir t.t. Vieni mons gali dirbti ilgai ir efektyviai, kiti greit pavargsta, j dmesys netrukus susilpnja. Dmesio platumas - tai ms gebjimas vienu metu suvokti kelet vyki, objekt ir dmes paskirstyti. Per trump laik (sekunds dal) mogus gali aprpti ribot element kiek - apie septynis regimuosius objektus ir tris, keturis garsus.

Dmesio ypatybs

PAINTINIAI PROCESAI

53

Dmesys paskirstomas, kai tenka vienu metu atlikti kelet darb. Tai priklauso nuo gudimo ir uduoi sudtingumo: kuo darbai ar suvokimo objektai panaesni, tuo sunkiau juos vienu metu atlikti. Antai, paprasta vaiuoti dviraiu ir dainuoti (abu ie veiksmai a u t o m a t i z u o t i , beveik nereikalaujantys dmesio), glostyti katin (nesudtingas veiksmas) ir skaityti; sunku rayti rain ir mintyse sprsti udavin (panai mstymo veikla) arba mokantis vairuoti automobil, kalbti su keleiviu.

Kaip lavinti dmesingum?

mons, sugebantys greitai susikaupti, ilgai ilaikyti intensyv dmes ir atsispirti paaliniam poveikiui (blakymui), laikomi dmesingais. Tokiems monms visose srityse lengva pasiekti ger rezultat. Deja, skundiams, kad esame isiblak, s u n k i a i s u s i k a u p i a m e ar ilaikome dmes,, kad viskas mums trukdo". Tai gali bti slygota tiek" nerv sistemos ypatum (tikrasis isiblakymas pasitaiko retai), tiek laikinu poveiki ar bsen (nuovargio, mieguistumo, nerimo, l a b a i smarkaus emocinio jaudulio). Susilpnjus dmesiui, sunku mokytis, bet dmesingumo nepadidinsime, nepaalin jo pagrindins prieasties - nepailsj, neatlgus tampai bei nerimui. Lavindami dmes, galime iugdyti vertingas jo ypatybes. Pagrindiniai dmesio lavinimo principai yra ie: - reikia prisiversti dirbti ramiai, dmesingai, nesiblakant; imtis kito darbo tik baigus ankstesn; sismoninti, kad esi atsakingas u savo veiklos rezultatus; stengtis organizuoti savo darbus taip, kad ie bt atliekami normaliu greiiu, neverst panikuoti, jog ko nespsi ar pritruks j g . - dmes lavina susidomjimas veikla ir protinis aktyvumas. Smalsumas -viena paang skatinani jg; kuo daniau kelkime klausimus, stenkims aplinkui rasti nuostabi, nepaprast dalyk; jei bsime labai susidomj, . dmesio sutelkimo problem nekils; - nesistenkime sudaryti darbui iltnamio" slyg, nes gyvenimas nelepins - teks isiugdyti atsparum iors poveikiams, dmesio blakymui, todl pratinkims dirbti vairiomis slygomis.

K IR KAIP ATSIMENAME?
Praddami gilintis atminties procesus, panagrinkime konkret pavyzd. Vien dien garsaus rusu psichologo A. Lurijos laboratorij atjo mogus, kuriuo A. Lurija labai susidomjo ir 30 met nuo susitikimo dienos tyr fenomenal atvej. is mogus (vadinkime j S.) atgamindavo bet koki odi eil bet kuriuo metu ir bet kokiomis slygomis, nesvarbu, ar

54

III

SKYRIUS

tuos odius jis buvo girdjs prie savait, prie mnes ar prie daugel met. Kaip S. sugebdavo taip ilgai isaugoti informacij? Jis pats aikino, kad simindamas odius, automatikai pakeiia juos gyvus ir pastovius vaizdinius, kuriuos gali matyti arba justi j skon, kvap: paprastai jusdavau skon ir svor, ir man nereikdavo stengtis odio prisiminti - atrodo, jis savaime ikildavo...". Taiau S. negaljo kontroliuoti odi kodavimo". Skaitant odiai jam sukeldavo vaizdinius, kurie plsdavo vienas po kito, ugodami teksto prasm. Galinga atmintis veik mstym: mintys okindavo nuo vaizdinio prie vaizdinio ir bdavo sunku suvokti sudtingus santykius ir abstrakias idjas. Taigi unikali S. atmintis daugiau problem ikeldavo nei isprsdavo. Kq vadiname atmintimi? Svoka atmintis" mums gerai pastama - j apibdiname kaip sugebjim siminti, laikyti ir po kiek laiko atgaminti jutim dka surinkt informacij. Atminties procesai. Psichologai pabria, kad atminties veikimas yra sudtingas reikinys. Net paprasiausiam atminties reikiniui visada bdingi trys procesai: siminimas, saugojimas ir atsiminimas. 1. siminimas (arba informacijos kodavimas). Gauta informacija parengiama saugojimui, tarsi uraoma specialiais atminties kodais, jai suteikiama tinkama atmintyje laikyti forma. Kartais informacija ukoduojama labai greitai, automatikai, o kartais tam reikia didesni pastang (tenka kartoti, iekoti logini ryi tarp element ir pan.). 2. Saugojimas. Ms atminties sandlis" - tai ne spinta, biblioteka ar kompiuterio atmintis: informacijos vienetai ia neirikiuoti vienas alia kito ir nelaukia, kada kas nors sumanys jais pasinaudoti. Atminties sandlis" yra sudtinga, dinamika, ilgainiui kintanti sistema. 3. Atsiminimas - tai atkrimas atmintyje to, kas buvo siminta. mogus greitai randa atminties saugyklose reikaling informacij ir j atkuria (beje, kartais informacijai atgaminti reikia daug laiko ir pastang). Sunku atskirai kalbti apie kakuri vien i procedr. Jeigu mogus neatsimena, negalima pasakyti, ar jis simin ir ar informacija yra saugoma. Todl apie atminties proces efektyvum tenka sprsti vien pagal atsiminim.

PAINTINIAI PROCESAI

55

Yra keli atsiminimo bdai: A. Atpainimas 1 klausimas: kas pernea neigiam krv? a) atomai, b) elektronai, c) jonai, d) skyluts. A nemaiau Petro nuo mokyklos baigimo. 2 klausimas: Ar jaunuolis, sdintis prie mane troleibuse, yra Petras? Atsakant iuos klausimus, pasitelkiamas atpainimas. Atpaindami ' mes identifikuojame matom ar girdim objekt su jo vaizdu ms atmintyje. - B. Atgaminimas 1 klausimas: kiek jums met? - Atgaminame greitai, be pastang. 2 klausimas: kaip vadinama didiausia Sauls sistemos planeta? - Jei esame primir astronomij, atgaminame ilgiau, sunkiau nei pirmuoju atveju. Taigi informacija atgaminama tada, kai neturime su kuo lyginti, neturime kopijos ir tenka j atsiminti patiems, taiau lengviau yra atpainti matyt ar girdt informacij. Kai informacija atgaminama ne visai tiksliai, atpasakojama savais odiais", susiduriame su informacijos atkrimu. Paprastai atkuriama tada, kai tenka atsiminti daug informacijos ir dalis jos umirtama. Atkurdami informacij, rekonstruojame menkiau simintus elementus, papildome logikais samprotavimais ir ankstesnio patyrimo faktais.

Atminties rys
Mes sugebame atsiminti labai skirting informacij -juk aplinkinis pasaulis yra labai vairus, o duomenis apie j mes gauname skirtingais kanalais. Pagal tai, k atsimename, atmintis skirstoma motorin (judesi), emocin, vaizdin ir odin. Motorin atmintis - tai sugebjimas siminti, laikyti atmintyje ir atsiminti judesius ir j sek. Tai darbini ir sportini gdi pagrindas. Sakoma, kad geri sportininkai ikart pagauna kok nors judes. Be motorins atminties nemoktume vaikioti, rayti, okti, bgti ir t.t. Vaizdin atmintis - tai objekt, reikini ir j ypatybi siminimas, saugojimas atmintyje ir atsiminimas. Informacija atsimenama vaizdiniu pavidalu - atsimename, kaip atrodo ms draugai, koks yra pastamo

56

III

SKYRIUS

mogaus balsas, koks yra ms namas, kad vitrinis popierius yra iurktus ir t. t. Emocin atmintis -jausm, igyvenim siminimas, laikymas atmintyje ir atsiminimas. Mes atsimename ne vien tai, kad pykome, diaugms, bet ir savo vidin bsen tuo metu. mogaus atsimenami igyvenimai visada siejasi su kokia nors veikla, todl nuolat skatina mus imtis t veiksm ar nuo j atgraso. Jeigu isigandome, eidami tamsia gatve, stengiams vakare nekelti kojos i nam; jeigu bendravimas su kokiu mogumi mus erzina, vengsime su juo matytis; utat visada norsime vl atsidurti situacijose, kurios kelia malonias emocijas. odin a t m i n t i s tai yra i n f o r m a c i j o s kodavimas odiais, jie ir atsimenami. Kiekvienas odis nra mums vien atskiri garsai-jis turi prasm. odine atmintimi yra paremtas sistemingas ini gijimas.

Atminties struktros
Kokios struktros leidia mums saugoti informacij? J yra dvi: trumpalaik ir ilgalaik atmintis. Paprastai vilgtelj telefono, dokumento ar banko sskaitos numer, j atsimename vos kelet sekundi, kol uraome ar itariame. iuo atveju . naudojams trumpalaike atmintimi. Tai ms smons centras. Smon isaugo tos akimirkos mintis, informacij, jausmus. Normaliomis slygomis mogus simena madaug septynis objektus - tokia yra trumpalaiks atminties apimtis. Grupuodami simenam mediag i didesnius derinius, galime siminti ir daugiau: tada siminimo objektas bus naujasis prasmingas darinys. Pavyzdiui, galime jungti raides odius, odius sakinius, sakinius idjas. Trumpalaiks atminties informacija perduodama ilgalaik atmint. Ji leidia prikelti" didiulius informacijos klodus ir yra ms ini bei patirties pagrindas. inios, saugomos atmintyje minutes, valandas, dienas a metus, yra ms ilgalaiks atminties objektas. Tai gali bti labai paprasta ir labai sudtinga informacija: mogaus vardas, obuolio skonis, dangaus spalva, pakalnuts kvapas, katino kailio velnumas ir sudtingos formuls, usienio ar programavimo kalb elementai, filosofins idjos ir t.t. Ilgalaiks atminties apimtis neribota. Kai kurie mokslininkai teigia, kad ji saugo visk, k mogus patyr. Danai net neymus prisiminimas prikelia i atminties, atrodo, seniai umirtus vykius. Hipnozs metu mons taip pat atsimena daugiau, nei gali atgaminti normaliai.

PAINTINIAI PROCESAI

57

Taigi ilgalaiks atminties informacija mes naudojams nuolatos. Trumpalaik atmintis kontroliuoja atgaminim (3.7 pav.).

Kodl umirtame?
Dalies informacijos nuolat netenkame: umirtame mokslo faktus, prajusius vykius, moni vardus ir veidus, pavadinimus, veiksmus ir t.t. Kodl taip atsitinka? Koki informacij pirmiausiai prarandame? Pasvarstykime. Jeigu kas paklaust, k veikte prie trejus metus liepos pirmj pirmadien, atunt valand, tikriausiai nesugebtumte atsakyti. Neatsimintumte, ir tiek, nebent tai bt kokia svarbi data. Smulkmenos idulka" i galvos, nes trej met senumo informacijos mums visai nereikia. Savo atmint prilygin kompiuterinei (nors toks sugretinimas nra tikslus), galtume teigti, kad i informacija tik uima viet. inoma, mogaus atminties principas kiek kitoks: ms atmintis pati atsisako pasenusios informacijos. iuo atveju umirimas atlieka adaptacijos funkcij.

58

III SKYRIUS

Umir smulkmenas, galime susikoncentruoti svarbius dalykus, daryti platesnes ivadas, kurios mums kur kas svarbesns nei tiksls koki nors objekt vaizdai. Be to. d i d i u l i a i nereikalingos informacijos srautai gali tarsi utvindyti ms atmint ir j paralyiuoti. Siekdami informacijos ekonomikumo, vargu ar galtume tiksliai nurodyti, kaip atrodo imt kart matyto vadovlio virelis, namas, pro k u r praeiname kelis kartus per dien ir t. t. mons link atsiminti tik reikalingas aplinkos detales (pavyzdiui, man utenka to, k inau, kad atskiriau vien banknot nuo kito, o tiksliau prisiminti j piein visai nebtina). Dar kitus umirimo atvejus specialistai aikina interferencijos reikiniu. Jeigu mokykloje mokts vokiei kalb, o universitete - angl, vliau, mus bendrauti vokikai, j galv nuolatos ls angliki atitikmenys: naujoji informacija (angliki odiai) ugo senj (vokikus odius), ir dabar juos daug sunkiau prisiminti. Ypa sunku atsiminti panai informacij (pavyzdiui, skaii eiles, po kuri vliau tenka siminti su skaiiais susijusi informacij). Dl interferencijos blogiausiai simenama mediagos vidurin dalis: ja ugoia pradin informacijos dalis (dl naujumo ji dar domi). Vliau domjimasis silpnja. Mediagos pabaiga vl suaktyvina mstym, todl baigiamoji dalis taip pat simenama greitai. Z. Froidas dar mini motyvuot umirim, kai smoningai ar nesmoningai istumiama nerim kelianti informacija. Pastebjs, kad p a c i e n t a i negali p r i s i m i n t i t a m p keliani d a l y k , mokslininkas konstatavo, jog iais atvejais veikiantis gynybinis istmimo mechanizmas automatikai apsaugo mog nuo nerim kelianios informacijos. Kiek umirtame? Umirimo eig galima pavaizduoti kreive. Vos simins kakoki i n f o r m a c i j , mogus a t s i m e n a j 100%. Vliau atgaminamos mediagos kiekis staigiai maja, o paskui vl stabilizuojasi (3.8 pav.). Aiku, umirtamos mediagos kiekis labai priklauso nuo jos domumo ir aktualumo.
3.8 pav. Umirimo kreivs, nustatytos vairiais atminties tyrimo metodais

siminimo veiksniai Tai, k simename, priklauso nuo daugelio veiksni. Kartais net

PAINTINIAI PROCESAI

59

patys neinome, kodl galv stringa" kokia antraeil informacija, o svarbias inias, rodos, simename su dideliu vargu. Svarbiausiais siminimo veiksniais laikoma: I. Suadinimas. Geriau simenama, kai nerv sistema yra vidutinikai suadinta. Suadinimas gali kilti dl stipraus motyvo ar emocijos, dl centrins nerv sistemos stimuliavimo (nikotino, kofeino, narkotik). Puikiai simename tai, kas mums domu (deja, ne visada mokomuosius dalykus). II. Kartojimas. Kuo daniau susiduriame su kokia nors mediaga, kuo daugiau j kartojame, tuo geriau ir atsimename. Kai tenka s i m i n t i daug, kartojimo negali pakeisti jokios priemons. Kartojim svarbu tinkamai organizuoti. Efektyviau siminsime tais atvejais, kai: a) kartojim kaitaliosime su atsiminimu, t.y. kartosime mediag nedidelmis atkarpomis;" b) kartosime deramai paskirstytais laiko tarpais: mediaga turi bti kartojama su pertrauklmis, kuri ilgis priklauso nuo sime,: . narnos i n f o r m a c i j o s t u r i n i o ir i n d i v i d u a l i s a v y b i . Kai informacijos daug, mes pasimetame", nes viena jos dalis stelbia kit. Taigi kartojimas yra garantuotas siminimo bdas, nors jis atima daug laiko ir reikalauja nema pastang. Todl danai stengiams rasti greitesni ir domesni siminimo bd, derint su kartojimu (apie tai kalbsime vliau). III. Mediagos prasminimo procesas. Dana siminimo klaida yra ta, kad stengiams ikalti" faktus, t. y. kartodami sukiti" juos ilgalaik atmint. Toks mechanikas ikalimas" yra varginantis ir danai neefektyvus: prisiminkime umirimo kreiv - po keletos d i e n atgaminsime vos 25 - 30% nerilios informacijos. Mes patys intuityviai iekome simenamos mediagos logini ryi. Kartais netgi sakome, kad informacija galvoje turi susigulti". Tai l i u d i j a apie tendencij vengti varginamo kartojimo, vykstant mediagos apdorojimui", struktrizavimui ir organizavimui. siminim gali palengvinti galimyb tam tikru bdu pakeisti, idstyti mediag, rasti logini ryi tarp atskir fakt ar patiems susidaryti originalias asociacijas. Pabandykime siminti i odi sra: vilkas, karv, briedis, koala, leopardas, lis, kikis, dramblys, litas, stirna, kengra, antilop, katinas, kiaun, lap, avis, pantera, uo. O gal siminti lengviau bt iuos odius tinkamai sugrupavus? . (3.9 pav.)

60

III

SKYRIUS

3.9 pav.

Kartais lengviau siminti informacij, idstant j pagal hierarchinio medio" schem

Rasti loginius ryius, susisteminti elementus galimas tik tada, kai velgiame vidin mediagos struktr, idj ar bendr prasm. Todl neverta bandyti siminti nesuprast informacij, nes tada tekt pasikliauti vien mechanine atmintimi, o jos galimybs yra ribotos. O dabar pabandykite siminti iuos odius: transformatorius, rezistorius, vara, amperas, kopstas, tranzistorius, stabilitronas, voltmetras, lituoklis, emiteris. Nepriklausomai nuo to, kiek siminte odi, didiausia tikimyb, kad pasakte od kopstas". Mat nepanas elementai atsimenami daug lengviau. siminimo skm labai priklauso ir nuo mediagos pobdio. Vieni mons lengviau simena odius, o kiti vaizdus: pirmj geriau ilavinta girdimoji atmintis, o antrj - regimoji. Dauguma moni geriau atsimena. vaizdus: geriau vien kart pamatyti, negu imt kart igirsti" byloja liaudies imintis. Efektyviausiai atsimename tuomet, kai vaizdin ir odin informacija papildo viena kit.

PAINTINIAI PROCESAI

61

1. K reikia gera atmintis"? 2. Kaip veikia mogaus atmintis? 3. Kodl dauguma moni umirta smulkmenas, kurias kiti atsimena? Kodl umirtame? 4. Kaip saugoma informacija? 5. Ar gali mogus pagerinti savo atmint? MSTYMAS Jeigu nuosekliai skaitte jums skirt knygele Psichologija studentui", tai jau nemaai suinojote. Tikriausiai jus vis dar kakiek stebina, kad psichologija - tai mokslas apie jus. Tikrai taip yra, nes skaitydami knyg, js rasite daug dalyk, apie kuriuos daug kartu galvojote, bet ar visuomet pasisekdavo rasti atsakymus? Jeigu dar nepradjote atidiai skaityti, tai btent dabar jums kyla klausimas, ar reikia skyrel skaityti? Kam j u m s tas mstymas reikalingas? Trumpai galima bt nurodyti dvi prieastis: 1) dl savs painimo; 2) dl galimybs pasinaudoti praktiniame gyvenime. Isamesn atsakym galsite suinoti tik perskait skyrel, Kol nepradjote studijuoti psichologijos, tikriausiai mante, kad js ivaizda - aki, aus, nosies ir burnos forma bei dydis - yra tai, kas jus labiausiai skiria nuo kit moni. I dalies js teiss, taiau tikroji veido bruo paskirtis nra vien tik js atpainimas; jie leidia jums pajusti pasauli. Js akys mato, ausys girdi, nosis uuodia kvapus, burna jauia skon, ir visa tai drauge su kitais jutimais suteikia jums ini apie tai, koks yra pasaulis. Visi mintieji dalykai buvo pavadinti paintiniais procesais. Psichiniai painimo procesai tarpusavyje yra labai susipyn, ir tik knygoje galime atskirai apie juos rayti ir analizuoti. Bdami tampriai susij, jie turi kak ir labai specifiko. Tokiu specifikumu itin pasiymi mstymas, nes, mstydami mes atliekame sudtingas protines operacijas ir gauname rezultatus, kuriuos ne visuomet manoma pamatyti, igirsti ar paiupinti. Todl ir sakoma, kad imstme". Dl mintosios prieasties kyla dar visa eil klausim. tai kai kurie i j: Kaip mes mstome? Ar mstymas yra proto veikla? Kaip mintys bendrauja tarpusavyje?

Klausimai pamstymui:

62

III SKYRIUS

Koks ryys tarp mstymo ir kalbos? Ar mstymas yra socialus? Ar mstymas padeda sprsti problemas? Gyvenime mes nuolat susiduriame su neatidliotinomis problemomis ir uduotimis. Tam, kad jas skmingai galtume isprsti, reikalingas gilus mus supanio pasaulio painimas. Mstydami mes atrandame sau kak naujo, n e p a i n t o , bet visai nebtinai tai turi bti didelis atradimas, reikmingas visai visuomenei. Kada mes mstome? Mstome, kai norime isprsti problem, kai svajojame ko nors laukdami, kai einame ko nors pirkti, kai planuojame atostogas, kai raome laik ar esame dl ko nors susirpin, kai tapome paveiksl ir ypa, jei kakas neatitinka ms turim ini... Mstymas visais atvejais gali bti apibdintas kaip proto kalba". Vienas i mstymo bd siejasi su sakini srautu, kur mes sivaizduojame kaip paklusim savo protui". Tai verbalinis mstymas. Kitas mstymo bdas gali turti ry su vaizdu, ypa ta jo dalimi, kuri mes sivaizduojame savo protu. Tai mstymas vaizdais. Galimas ir treias mastymo bdas - motorinis mstymas, susijs su proto judesiu". Daugiausia dmesio motoriniam mstymui yra paskyr raidos proces tyrintojai, siedami ji su vaik raida. iame darbe daugiausia dmesio skirsime suaugusij mstymui. Pastarj met tyrintojai suaugusiems monms yra link priskirti teorinio (propozicinio) ir vaizdinio mstymo bdus.

Jutiminis painimas ir mstymas

Nieko nra prote, ko prie tai nebuvo pojiuose" D. Lokas (J. Locke). Mstymas atsiranda praktins veiklos ir jutiminio painimo sandroje. Paintin veikla, prasidjusi pojiais ir suvokimu, toliau pereina mstym. Mstymo altinis visada yra jutiminis painimas. Per pojius ir suvokim mstymas yra susijs su ioriniu pasauliu, taigi jis yra ms galvos smegen vykdomas tikrovs atspindys. Taiau visapusikam pasaulio painimui nepakanka jutiminio pasaulio vaizdo, kur gauname per pojius ir suvokim, nes juose neatspindti daikt, vyki ir reikini tarpusavio ryiai. Kitaip sakant, neatskleistos t ryi prieastys ir pasekms. Mstant vyksta gilesnis iorinio pasaulio painimas. Panaudodami pojius, suvokim bei vaizduot, galima sakyti, ieiname u jutiminio pasaulio

PAINTINIAI PROCESAI

63

painimo rib. Mstymo procese pradedame painti tokias mus supanio pasaulio savybes ir santykius, kuri neaptikome suvokime ir kuri negalime pastebti tiesiogiai. Pavyzdys. Bene sudtingiausia iuolaikinje fizikoje yra elementari daleli teorija, taiau paios maiausios dalels nemanoma pamatyti net paties galingiausio mikroskopo pagalba. Kadangi daleli negalima pamatyti, tai nemanoma j betarpikai suvokti. Apie tokias dalelytes galime tik mstyti. Mokslininkai mano, kad egzistuoja tokios nematomos dalels ir bando rodyti, kad joms es bdingos tam tikros savybs. Galtume netgi pasakyti, kad mstymas prasideda ten, kur jau nepakanka jutiminio painimo. Pavyzdiui, galime suprasti, kad tarpplanetinis erdvlaivis, juddamas 50 000 km/sek greiiu vis dlto juda 6 kartus liau negu sklinda viesos spindulys. Tuo tarpu, vargu ar esame pajgs suvokti skirtum tarp dangaus kn, judani 300 000 km/sek greiiu nuo kn, judani 50 000 km/ sek. greiiu? Mstymas - tai betarpikai susijs su kalba socialiai slygotas psichinis procesas, analizs ir s i n t e z s b d u apibendrintas tikrovs atspindys, kurio paskirtis yra atskleisti kak naujo.

Mstymas ir kalba
Mstymo procesui bdingas ne tik ryys su jutiminiu painimu, bet ir su kalba. Kai mstome, ms mintys lyg ir aprengiamos" kalbos rbais kalbos iraikos priemonmis Tai yra esminis skiriamasis gyvn ir mogaus . psichikos bruoas, Gyvn mstymas yra tik vaizdinis. Gyvnai operuoja daiktais, kuriuos mato prie akis. Tik kalbos dka nuo painimo objekto manoma atskirti t ar kit savyb ir ireikti t savyb specialiu odiu svoka. Tik odyje mintis gyja materialj apvalkal, ir tik tuomet mintis tampa realia tikrove mums patiems ir kitiems monms. Nesvarbu, kokiomis formomis mogaus mstymas vykt, jis nemanomas be kalbos. Kuo g i l i a u apgalvota mintis, tuo aikiau ji gali bti ireikta odiu ar raytine kalba. Ratas yra vadinamas fiksuota kalba. Rato enklai reikia vienus ar kitus kalbos elementus. Taiau inome pakankamai pavyzdi, jog mogus gali skaityti ne tik ramenis. Pati seniausia ratijos forma buvo piktografinis, pietinis ratas (lotynikai pietus" - pietas). Kita, gerai ityrinta rato ris, yra garsinis ratas, kuriame kiekvienas raytinis simbolis reikia kalbos gars. Nat skaitymas yra artimas garsinio rato skaitymui. O tai Morzs

64

III SKYRIUS

abcle galima urayti mintis ne tik popieriuje, bet perduoti jas garso ar viesos signalais. Specials tyrimai, atlikti psichologiniu eksperiment metu, rod, kad kai kurie moksleiviai, o kartais ir studentai, sunkiai sprendia udavinius, kol neireikia savo mini garsiai. Pasirodo, kad garsiai formuluodami savo mintis kitiems, tuo pat metu aikiau suprantame jas ir patys. odyje, mini formulavime, gldi svarbiausios diskursyvinio (lotynikaidiscursivus" - protinis, pagrstas samprotavimais) mstymo prielaidos. Mini formulavime reikmingas vaidmuo priklauso vidinei kalbai: sprsdami udavin, mes ne btinai kalbame garsiai, taiau, galima bt sakyti, kalbame patys sau. Taigi mstymas yra tiesiogiai susijs su kalba. Kalba veikia tik socialinje sferoje, nuolat ir nuolat organizuodama ms socialine aplink. Galtume iskirti kelis kalbos aspektus. Vienas i j vadinasi pragmatinis. iuo atveju kalbos prasm yra nustatyti reikmes, kurios pasiekia klausytoj. Kalba taip pat turi semantin aspekt - tai aidimas" posakiu, frazi reikmmis. Treiasis kalbos aspektas yra sintaksinis. Tai kalbos taisykls arba kalbos enkl santykiai. Bendrasis kalbos nagrinjimas visais trimis aspektais yra vadinamas semiotika. Kalba taip pat turi pirmaeils reikms mini ryiams susiformuoti. Dl to kiekviena moni bendruomen turi savo kalb, o kiekviena mogika, normaliai isivysiusi btyb yra pajgi sisavinti savo gimtj kalb bei ja efektyviai naudotis. is kalbos bruoas kartais mus dalinai suklaidina, nes mes pernelyg danai manome, kad kalbai imokti nereikia speciali pastang. Tikrov yra tokia: kai kurie mons gali skaityti, o kiti - ne; kai kurie lengvai imoksta matematika, o kiti - ne; kai kurie gerai aidia achmatais, bet ne visi. Taiau beveik kiekvienas gali naudotis miliniku kalbos sistemos kompleksu.

Socialin mstymo prigimtis

Glaudus mstymo ryys su kalba ireikia mogaus mstymo socialin, istorikai slygot esm. Painimui yra btinas perimamumas vis ini, gyt mogaus socialins raidos procese, taiau visa tai manoma tik tuo atveju, jei sukauptos inios tvirtinamos ir perduodamos mogaus mogui, kartos kartai. Vis monijos raidos rezultat painimas vyksta kalbos dka ir yra knytas raytinje kalboje. Taigi mogaus protinis vystymasis vyksta ini sisavinimo procese, o pats procesas taipogi yra slygotas monijos istorins visuomenins raidos. Sukauptos patirties sisavinimas reikalauja dideli mstymo pastang ir krybikumo, nors sisavinama jau paruota

PAINTINIAI_ PROCESAI

65

ini sistema, o paiam sisavinimo procesui - mokymui - vadovauja suaugusieji. Kas su jumis bt, jei neturtumte galimybs susipainti su ankstesni kart sukaupta patirtimi ir nepasinaudotumte j darbo vaisiais? is klausimas panaus klausim apie Maugl? Visi gerai prisimename patraukl pasakojim apie vries iaugint, bet m o g i k s a v y b i nepraradus mogaus -vilkikio paveiksl. Angl raytojas D. R. Kiplingas . Mauglio patrauklumu ukariavo daugybs moni simpatijas. Turime ir kit pavyzdi: prancz filosofas E. Kondijakas 1754 metais ra apie lietuv berniuk, gyvenus tarp loki. Kai mons j rado, jis nerod joki proto poymi, nemokjo kalbti ir vaikiojo keturiomis. Po daugelio met pagaliau imoks s u p r a s t i moni kalba, b e r n i u k a s nieko n e g a l j o prisiminti i ankstesnio savo gyvenimo tarp gyvn. 1920 metais Indijoje daktaras Singhas vilk gtoje kartu su vilkiukais rado dvi mergaites: vien - septyneri; kita - dviej met. Jaunesnioji netrukus mir, o vyresnioji igyveno apie deimt met. Gydytojas ra jos dienorat, i kurio suinome, kad mergait vaikiojo keturpsia, vandeni lakdavo, o ms valgydavo tik nuo grind. Kai prie valganios mergaits kas nors prieidavo, ji urgzdavo. Dienoratyje raoma, jog naktimis ji staugdavo. Per ketverius metus mergait testeng imokti 6, o per septynerius - 45 odius. Septyniolikmets mergaits isivystymas prilygo ketveri met vaiko isivystymui. i l a u k i n i stebjimai rodo, kad mons, kuriems nepasisek susipainti su monijos sukaupta patirtimi, protiniu poiriu tebuvo nedaug pranaesni u gyvnus. Visi minti atvejai liudija, jog mogaus fizinis ir psichinis vystymasis vyksta nevienodai. Nepriklausomai nuo to, kur vaikas augt, laikui atjus, jis pasikeis fizikai, taiau psichins savybs taip vystytis negali. Nesijungs moni bendruomen, mogus kaip asmenyb negali vystytis ir lieka tokiu, kaip j augin gyvnai. Taigi darome ivad, kad psichin mogaus vystymsi lemia visuomenin aplinka. Apie mstymo socialin prigimt kalba ir toks ypatingas momentas mogaus kaip btybs unikalumas imokti kalb. Toks teiginys leidia ikelti klausim, ar kitos btybs gali imokti moni kalb? Plaiai tyrinjantis i problem Noamas Chomskis (N. Chomsky) mano, kad mogaus sugebjimas imokti kalb yra unikalus. Mokslininkas pripasta, kad ir kitos btybs turi savo komunikacijos sistem, taiau ji yra kokybikai skirtinga. N. Chomskis pateikia nemaai eksperiment apraym, kai impanzs ir gorilos buvo mokomos specialiai. Daniausiai tai vykdavo,

66

III SKYRIUS

kai jos turdavo apie vienerius metus. Per penkis metus impanzs sugebdavo imokti apie 140 skirting enkl. Eksperimente apraoma impanz Vaoje ( Washoe ), kurios didiausias pasiekimas, greta mintj skirting enkl imokimo, buvo tai, kad ji sisavino svokos daugiau" reikm. I pradi svok daugiau" ji siejo su glostymu, vliau tai reik daugiau pieno". Mokslininkai padar ivad, kad goril ir impanzi gestai ir vokalizacijos sugebjimai yra neskaitlingi. Taigi j komunikacijos efektyvumas, lyginant su moni, yra nedidelis, taiau pilnai atitinkantis j poreikius.

Mstymo logika ir psichologija

Istorinio - visuomeninio vystymosi painimo procese yra sisteminamos ir tobulinamos mokslo inios. Kaip jau buvo minta, kalbos pagalba atsiranda ir iauga svarbiausi monijos pasiekim ir j rezultat painimas. Taip susiformuoja moksl - fizikos, chemijos, biologijos, psichologijos sistema. Mokslo ini sistema sudaro painimo teorijos arba gnoseologijos pagrind. Kodl mes apie tai kalbame? Dl to, kad painimo teorijos bendrj princip pagalba, pasitelkiant formalij logik ir psichologij, yra tiriamas mogaus mstymas. Mstymo tyrime logika ir psichologija viena kit papildo. Logika tiria logines mstymo formas, kurioms priskiriama svokos, sprendiniai ir samprotavimai. Mes su jumis jau kalbjome apie mstymo ir kalbos santyk. Taigi js jau inote, kad pagrindin kalbos sandaros dalis yra odis. Tuo tarpu svarbiausias mstymo elementas yra svoka. Svoka - yra mintis, kurioje atsispindi bendrieji, esminiai ir skiriamieji tikrovs reikinio ar daikto poymiai. Svok turinys atsiskleidia sprendiniuose. Jie visuomet ireikiami bet kuria odine forma: garsiai pasakant, pasakant sau ar ratu. Sprendiniai - tai ryio tarp tikrovs reikini ir daikt arba tarp savybi ir poymi atspindys. Pavyzdiui, pasakyme em sukasi apie Saul" patvirtiname objektyvaus ryio tarp dviej dangaus kn erdvje buvim. Samprotavimai - tai toks ryys tarp mini (svok, sprendini), kai i vieno ar keli sprendini gauname ivestin sprendin. Tokie sprendiniai dar vadinami silogizmais. ymusis graik iminius Aristotelis silogizmu vadino login metod, galinant nuo dviej sprendini pereiti prie treiojo - ivad. Pavyzdys: "Visi metalai laids elektrai. Alavas - metalas. Taigi jis laidus elektrai". Kadangi logika yra mokslas apie mini tarpusavio santykius bei nuosekl j sujungim, tai turime pasakyti, ar tai svarbu psichologijai? Taip, svarbu, nes negalime teigti, kad beprasms mintys ir bet kokia tvarka ireikti odiai gali tarnauti moni tarpusavio supratimui.

PAINTINIAI PROCESAI

67

Nors logika ir psichologija mstymo tyrime viena kit papildo, taiau tarp j yra esminis skirtumas. Logikos tikslas - iaikinti ry tarp painimo rezultat, t. y. tarp painimo produkt, kurie susiformuoja mstymo metu. Psichologija tiria mastymo proceso dsningumus, kuri dka suformuojami painimo rezultatai, atitinkantys logikos reikalavimus. Kadangi mstymo procesas ir jo rezultatas yra tarpusavyje susij, tiek pat tarpusavyje siejasi logika ir psichologija. Kiekvienam i ms galvojant (ini sisavinimo procese, aidimo ar darbins veiklos metu, bendraujant ar krybos procese) atsiranda ir vystosi naujos mintys, pasilymai, prielaidos, planai. Taigi logikos dsniai, inoma, yra svarbs, taiau j nepakanka visapusikai paaikinti mogaus mstym, nes jie neatspindi mstymo proceso. Mstymo procesas yra toji kita, esmin mstymo veiklos pus, kuri tiria psichologija. Mstymo ryys su veikla rodo esminius mstymo raidos-ypatumus. Keisdami daiktus arba sutvarkydami . inias apie juos, mons aptinka vidinius tikrovs reikini santykius. Mstymas yra iorins praktins veiklos procesas, kur lemia veiklos tikslai ir rezultatai. Tuo pat metu mstymas pats yra veikla, kurios rezultatai sudaro galimybes praktinei veiklai.

Mstymas kaip procesas

Tirti mstymo proces - reikia isiaikinti vidines painimo rezultat susiformavimo prieastis. Mstymui isiaikinti psichologijoje mes taip pat turime pasinaudoti svokomis. Svoka psichologijoje yra mstymo forma, kurioje atsispindi bendros ir esmins daiktu savybs. Pavyzdiui, svoka pauktis" turt apimti tokias pauki prototipui bdingas savybes kaip skristi" ir iulbti". Taiau mintos savybs tinka tik geriausiems pauki atstovams (laktingalai, raudongurklei, kktui . ir daugybei kit), bet visai netinka tokiems paukiams kaip strutis ar pingvinas. Taigi esminiai svokos pauktis" bruoai turt atspindti ne tik ' prototip, bet ir biologin prigimt, t. y. tai, kas yra paveldima genetikai. Kokia svok funkcija mstymo aikinimosi procese? Svokos ms gyvenime atlieka daugyb funkcij. Jeigu kiekvien atskir objekt vadintume skirtingu vardu, reikt miliniko odyno. Antai, Dabartins lietuvi kalbos odynas pateikia 60 000 odi. Ar tai maai? Taigi priskirdami objekt tam tikrai svokai, mes j kategorizuojame. Kalbdami apie mstym, dar vartojame asociacijos svok. Taip darydami, daiktui priskiriame visas savybes, kurios asocijuojasi su svoka. I ia seka antroji svokos funkcija

68

III SKYRIUS

~ svoka mums leidia prognozuoti informacij, kuri gal net nesame pasireng suvokti. Pavyzdiui, svoka obuolys" asocijuojasi su sunkiai irimomis savybmis, kaip antai: turi sklas", yra valgomas'', bet asocijuojasi ir su aikiai matomomis savybmis: apskritas", tam tikros spalvos", auga ant medi". Taigi priskirdami objektui matomas savybes, priskiriame j kategorijai ' obuolys", o ta dal neirim savybi praleidiame, kaip savaime suprantam. Panaiai elgms ir su svoka pauktis". Savo kasdieninje kalboje mes naudojame daugyb svok. Pavyzdiui, svoka valgymas" tinka veiksmui apibrti; svoka jaunas"- amiui nurodyti; svokos tiesa", teisingumas" yra skirtos moralinms mogaus . savybms ireikti. Apibrdami tam tikras svokas, kiekvienu tokiu atveju mes kai k inome apie t daikt savybes. inodami svok savybes, mes taip pat inome, kaip tos svokos yra susijusios viena su kita. Pavyzdiui, obuolys" yra platesns svokos vaisiai" narys. inoma, negalima tvirtinti, jog visuomet inome, kuri svoka yra platesn. Tai priklauso nuo patirties ir imokimo. Svokos yra skirstomos buitines, ikimokslines ir mokslines. Buitini . svok turini sudaro bendrieji vaizdiniai. Jos gyjamos kaupiantis gyvenimo patiriai, danai susiduriant su panaiais daiktais ar vaizdiniais. Ikimokslins svokos keiiasi platesnes, didjant patyrimui. Mokslini svok . krime didesnis vaidmuo priklauso odiui. Naudotis mokslinmis svokomis neutenka patirties, jau reikia turti tam tikr ini. Kalbdami apie mstym, turime kalbti apie mastymo produktus. Jais gali bti laikomi ioriniai gyvenimo faktai. Tokiais ioriniais faktais '. gali bti ir ms pavyzdyje pateikiami faktai. Pavyzdiui, isprend ar neisprend studentas udavin; surado ar nesurado udavinio sprendimo bd; sisavino ar nesisavino studentai Bendrosios psichologijos kurso inias; pasisek ar nepasisek studentams suvokti intelekto svok? Psichologijos tikslas iuo atveju yra atskleisti vidini mstymo proces, pasinaudojus mintais ioriniais faktais. Analizuodama iorinius faktus, psichologija remiasi determinizmo principu, kuris yra suformuluotas taip: iorins slygos veikia per vidines. Tos vidins slygos - tai ms norai, jausmai ir emocijos. Detaliau apie tai galsite pasiskaityti skyriuje Ms norai ir jausmai", o dabar jums pateikiamas pavyzdys, iliustruojantis, kaip iorins slygos veikia per vidines.

PAINTINIAI PROCESAI

_ _ _ _ _ _ _ _

69

Pavyzdys. Grupei Sankt Peterburgo universiteto Psichologijos fakulteto studentu buvo pasakyta, kad auditorij kelis kartus eis jiems nepastamas mogus. J udavinys - atidiai stebti jusj ir po kiekvieno pasirodymo kruopiai urayti savo spdius. Pirmkart nepastamasis pravr duris auditorija, kako lyg ir paiekojo akimis ir, tyliai atsipras, udar jas. Antrkart nepastamasis jo auditorij labai susikaups ir minutle stabteljo prie stalo. Treikart jis buvo dar aktyvesnis: prajo pro sdini student eiles, pairjo uraus, pagras pirtu studentei, norjusiai ukalbinti draug, vilgterjo pro lang ir ijo. Praslinkus trejetui minui, nepastamasis vl pasirod auditorijoje ir raikiai m skaityti S. Michalkovo pasaki, kol ji pertrauk. Penktojo pasirodymo metu jis dav penki minui interviu, kurio metu studentai galjo pateikti visokius klausimus, iskyrus tokius, kurie informuot apie jo asmens savybes. Eksperimento rezultatai parod, kad studentai pakankamai gerai apibdino nepastamojo ior, jo apsirengim, taiau j t i k s l a s buvo atskleisti ir vidines nepastamojo savybes. Deja, net ir psichologijos studentai nepastamojo atvilgiu neturjo vieningos nuomons ir iskyr tai vienas, tai kitas savybes, kurias laik esant svarbiausiomis. Nesutapo netgi student poiris nepastamj: vieniems jis buvo patrauklus, simpatikas, kitiems padar nemalon spd, dar kitiems jis pasirod piktas. Pavyzdys iliustruoja ne tik tai, kad iorins slygos veikia netiesiogiai, transformuodamosi per vidines slygas - kiekvieno i ms psichine bsen, mintis, jausmus, bet ir tai, kad mstymo procesas reikalauja i ms kruoptaus mstymo operacij atlikimo. Taigi, kokios yra tos mstymo operacijos? Pagrindins mstymo proceso operacijos - tai analiz, sintez ir apibendrinimas. A n a l i z - t a i atskir objekto d a l i , e l e m e n t , s a v y b i , r y i iskyrimas. Kitaip sakant - tai painimo objekto iskaidymas atskirus komponentus. Tai tas pat, kas tam tikro mechanizmo iardymas jo painimo tikslu. Skirtumas, inoma, yra esminis, nes mstymo procese objektas yra suskaidomas tik mintyse. Analizs metu paaikja daikto savybi reikm: esmins, domios ar reikmingos savybs veikia kaip aktyvs dirgikliai ir stimuliuoja galvos smegen iev. Fiziologins indukcijos dsnis yra toks: tuo pat metu yra slopinama diferenciacija t savybi, kurios yra s i l p n i dirgikliai. Taigi analizs, kaip psichinio proceso, fiziologinis pagrindas yra dirginimo ir slopinimo santykio nustatymas tam tikruose galvos smegen centruose.

70

III SKYRIUS

Sintez - tai sujungimas mintyse iskirtj objekto dali ir santyki i visum. Fiziologinis sintezs pagrindas - laikin nervini ryi galvos smegen ievje suvedimas. Nors analiz ir sintez yra viena kitai prieingos operacijos, taiau jos tarpusavyje nenutrkstamai susij. J ryys geriausiai iaikja painimo proceso palyginime, nes paintis su iorinio pasaulio objektais vyksta palyginimo bdu. Palyginimas - tai jau kelias apibendrinim. Apibendrinimas - tai dar viena i svarbi mstymo operacij. Apibendrindami du lyginamus dalykus, pirmiausia, inoma, analizs dka, mintyse iskiriame tai, kas jiems yra bendra. Apibendrinim nesunkiai galime suprasti, aptar dvi svokas: tiesiogiai" ir tarpikai". Pavyzdys. mogaus g galima imatuoti tiesiogiai, pridjus liniuot, taiau graik filosofas Talis etame amiuje prie ms er tokio pobdio uduot atliko kitaip. Jo uduotis buvo netgi sudtingesn, nes j i s matavo piramids aukt. Kaipjis.tai padar? T valand, kai jo elio ilgis susilygino su giu, jis imatavo piramids elio ilg. Taigi Talis imatavo piramids aukt ne tiesiogiai, o tarpikai ir prijo ivad: jei elio ilgis lygus giui, vadinasi, piramids elio ilgis lygus jos aukiui. Kitas pavyzdys, sivaizduokime stiklin. Suvokdami j, smonje apibendriname daug vairi jutim. Usimerkime ir pabandykime susidaryti stiklins vaizd smonje pagal daugyb d e t a l i : form, dyd, svor, sieneli stor, glotnum. Taiau stikline yra ne vien tai, kas buvo paminta. Ji taip pat yra grimo rankis, bet gali bti ir vertingas bei graus daiktas. Taigi tarpikumas yra apibendrinimas mstant, leidiantis tarpikai painti tai, ko negalime painti tiesiogiai. Apibendrinimui iuo atveju tarnauja inios i aplinkos, kurias mes gauname per pojius ir kurios, be abejo, yra iorinio pasaulio poveikio ms jutimo organus rezultatas. Apibendrinime dalyvauja svoka, ireikianti bendruosius ir esminius poymius, taip pat ir odis, kuris vairiose kalbose turi skirtingus pavidalus. Apibendrindami, iskirdami, kas daiktams ar reikiniams yra bendra, galime tai atlikti dviem bdais: a) pagal panaum; b) pagal esm. Bendrumo pagal iorin panaum galime rasti ir tarp labai skirting daikt. Pavyzdiui, bendr daikt klas pagal spalv galime apjungti tokius daiktus: vyni, bijn, krauj, ali ms, virt v. Taiau j iorinis panaumas visai neireikia mint daikt esmini savybi. Dl tos prieasties apibendrinimai, padaryti vien iorini poymi pagrindu, neturi didels verts ir gali netgi vesti prie klaiding ivad. Esminiai daikto poymiai gali bti nustatyti tik analizs ir sintezs bdu. Nemokjimas iskirti bendro esminio poymio i keli daikt yra didelis mstymo trkumas. Apie mstymo sutrikimus detaliau irkite skyriuje Psichikos sutrikimai".

PAINTINIAI PROCESAI

71

Taigi analiz, sintez ir apibendrinimas padeda nustatyti vidinius, specifinius mstymo dsningumus. Mstymo proceso, kaip ir bet kokios kitos veiklos vyksmui, yra btinas poreikis. Todl, tirdama mstym, psichologija taip pat tiria poreikius bei motyvus, paskatinusius mog paintinei veiklai. Plaiau apie poreikius ir motyvus galsite pasiskaityti skyriuje Ms norai ir jausmai".

Mstymo rys
Psichologijoje tradicikai yra iskiriamos tokios mstymo rys: vaizdinis, veiksminis ir teorinis - abstraktus mstymas. Kai kuriose, ypa seniau ileistose psichologijos knygose, mstymo ri yra iskiriama daugiau. Jose, greta jau mintj mstymo ri, galime rasti ir tokias: intuityvus, vaizdinis - veiksminis, vaizdinis - erdvinis, praktinis, loginis, krybinis bei teorinis mstymas. Paioje naujausioje literatroje kitos mstymo rys yra ivedamos i vaizdinio ir veiksminio. A b s t r a k t u s , mokslinis mstymas yra gavs nauj pavadinim - propozicinis mstymas. Detaliau aptarsime vaizdinio ir veiksminio mstymo ris.

Vaizdinis mstymas
Vaizdinis mstymas yra labai tampriai susijs su suvokimu. Dauguma i ms jauiame, kad mstome vaizdais. Kartais mums netgi atrodo, kad mes susigriname praeities suvokim ar bent jo dal, ir tai turi takos dabarties suvokimo realybei. Pavyzdiui, jeigu ms paklaust kokios formos yra vokiei kerdiaus ausys", dauguma tikriausiai atsakyt, kad j vaizd kuria vokiei piemens galvos vaizdinys. Jeigu js paklaust kiek lang yra js tv gyvenamajame name", js tikriausiai pradtumte nuo kambari sivaizdavimo, vliau dar kart pervelgtumte t vaizd, uuot paprasiausiai suskaiiav visus buto langus. Pateiktieji pavyzdiai yra subjektyvs spdiai, bet jie rodo, jog vaizdai apima tuos paius procesus, k a i p ir s u v o k i m a s . O b j e k t ir v i e t sivaizdavimas turi vaizdini element: mes matome vokiei kerdi, tv but savo proto" akimis. Dar daugiau, ms protin veikla, kuri vyksta su mintais vaizdiniais, atrodo panai veikl su realiais vaizdiniais objektais. Savo vaizduotje mes skanuojame" savo tv but tokiu pat bdu, kaip skanuotume ir tikr kambar.

72

III SKYRIUS

Vaizduot yra panai suvokim, nes jai padeda toji pati smegen dalis, taiau suvokimas yra pirminis; vaizduot - antrinis procesas. Ivada, jog vaizduotei ir suvokimui talkininkauja toji pati smegen dalis buvo suformuluota ityrus mones, kurie patyr deiniojo pusrutulio smegen sualojimus. Apie pastaruosius tyrimus detaliau. mons su deiniojo pusrutulio smegen pakenkimais gali atmesti arba ignoruoti kairiajame regjimo lauke atsirandanius vaizdinius. Vyrai gali pamirti nusiskusti kairij veido pus. Toks vaizdo ignoravimas isipleia iki vaizduots. mons su iuo sutrikimu, paprayti mintyse sivaizduoti jiems gerai inom dalyk (pavyzdiui, didele parduotuv) ir pasakyti, kas ir kokia tvarka joje idstyta, gali papasakoti tik apie daiktus, esanius kairje vaizdo pusje. Pasirodo, kad smegen sualojimas sukelia panaias ir suvokimo, ir vaizduots problemas. T akivaizdiai rodo pastarj met tyrintoj rezultatai. Tyrintojai taip pat pateikia duomen, jog smegen ievs aktyvumas yra didesnis tuomet, kai mons naudojasi vaizduote, uuot atlik tik odines uduotis. Pavyzdys. Respondent papra mintinai atlikti aritmetin uduot: skaiiuoti atgal, pradedant skaiiumi 50, kiekvienkart atimant po .3. Kita uduotis buvo susijusi su vaizduote: reikjo sivaizduoti pasivaikiojim kaimyno gyvenamoje teritorijoje. Vaikioti reikjo pradti prie savo namo dur ir toliau eiti kaimyno teritorij, darant poskius deinn ir kairn. Atliekant abi mintas uduotis, respondentui buvo matuojamas kraujo tekjimo intensyvumas skirtingose smegen ievs vietose. Rezultatai parod, kad kraujo tekjimo intensyvumas buvo didesnis vaizduots uduoties atlikimo atveju nei mintinai atliekant aritmetin uduot. Mstymo proces tyrintojai ypa akcentuoja protins veiklos,, atliekamos vaizduots pagalba, panaum su realia veikla. iuo tikslu silome susipainti su dar vienu eksperimentu. Tai vaizd skanavimo eksperimentas. Respondentams buvo pasilyta susipainti su fiktyvios salos emlapiu. emlapyje buvo 7 svarbios vietovs - igalvoti objektai. Atidiai perirjus emlapi, jis buvo padtas i al, o respondentai buvo paprayti ji sivaizduoti, atkreipiant dmes tam tikrus objektus (pavyzdiui, med, buvus salos pietuose). (r. 3.10 pav.). Po ta eksperimentatorius nurod kit objekt isidstym ir pasil sivaizduoti med, buvus iauriniame salos take. Respondentai turjo pradti irti sivaizduojam objekt nuo konkretaus objekto vietos ir skanuoti vaizdus tol, kol surasdavo nurodyt objekt kitoje vietoje.

PAINTINIAI PROCESAI

73

Eksperimento rezultatai parod, kad respondent atsakym greitis priklaus nuo atstumo tarp pirmojo objekto vietos ir vliau nurodytosios vietos. Mokslininkai p a d a r ivad, kad t i r i a m i e j i skanavo vaizdus tuo paiu bdu, kaip skanuot realius objektus. Kitas vaizduots ir suvokimo panaumas yra j slyio takas su maos apimties dydiais. Tyrintojai teigia, kad televizoriaus ekrane matomo paveikslo dydio suvokimas priklauso nuo j a m e esani detali dydio. Taiau mogaus smegenyse nra ekrano, ir mokslininkai link manyti, kad vaizdiniai atsiranda tarpininkau3.10 pav. Vaizd skanavimo emlapis jant protui, o j apimtis priklauso Vaizduotje tiriamasis skanuoja sal nuo detali kiekio, kurias galime piet - iaurs k r y p t i m i , iekodamas aptikti vaizduotje.

Pavyzdys. Eksperimento metu respondentai buvo paprayti sivaizduoti jiems gerai pastam gyvn, pavyzdiui, kat. Vliau j buvo paprayta pasakyti, ar sivaizduojamas gyvnas turi koki nors ypating savyb. Rezultatai parod, kad respondentai greiiau pastebdavo svarbias savybes, tokias kaip galva", kur kas liau sekdavosi priimti sprendim dl ma savybi, toki kaip letenls". Kitas pavyzdys. Respondentai buvo paprayti sivaizduoti skirting dydi gyvn - ma, vidutin ir didel. Po to jiems buvo pasilyta nusprsti, ar j vaizdiniai pasiymi kokia nors ypatinga savybe. Pasitvirtino ta pati ivada: lengviau buvo priimti sprendim dl dideliu vaizdini nei dl ma. Taigi vaizduotje, kaip ir suvokime, kuo didesnis vaizdas, tuo lengviau jame galima atpainti detales. Kaip vyksta vaizdo krimas?

n u r o d y t j objekt. Atrodo, jog vaizduot sukuria kak panaaus tikr emlap, kurio skanavimo trukm priklauso nuo atstumo tarp objekt, kuriuos reikia surasti.

74

III SKYRIUS

Yra daug pasakojim apie mokslininkus ir menininkus, kurianius v a i z d i n i o mstymo pagalba. Krybikumas itin domina socialini proces tyrintojus, nes vis daugiau pasigirsta nuomoni, jog visuomens ateities raktas gldi mokslo ir technologij krybiniuose sprendimuose bei inovacijose. Dl tos prieasties tyrintojai aikinasi, kas apsprendia krybikum: intelektas, darbtumas, asmenybs aukljimas ar aplinka. Krybikumas gali bti analizuojamas kaip proceso produktas arba kaip pats procesas. Mokslininkai, kurie link krybikum identifikuoti pagal sukurt produkt, pagrindiniu kriterijumi laiko jo vertinim pagal originalaus darbo ar idjos kokyb. Tokiu bdu yra vertinamas raytoj, mokslinink, architekt, chemik, gydytoj bei ininieri darbas. Individo krybos proces, kuris domino monij nuo seniausi laik, geriausiai apibendrino graikai odiu enthusiasmos" (entuziazmas). Tiesiogin io odio prasm - Dievas viduje. Tai, kas iandien inoma apie krybos proces, siejama su garsi asmenybi patvirtinimais. Graham Wallas 1926 metais patobulins Hermano Helmholco (Herman Helmholtz) bendrj krybos proceso analiz, man, jog yra keturios krybos proceso fazs. Tai pasiruoimas, inkubacija, praviesjimas ir patvirtinimas. Pasiruoimas - tai sitikinimas, jog problema tikrai egzistuoja. Inkubacija- problemos brendimo laikotarpis. Praviesjimas arba insaitas (insight) tai procesas, kurio metu randamas-problemos sprendimas. Manoma, kad ioje fazje labai svarbios yra pasmonins asociacijos. Patvirtinimo stadijoje reikia upildyti trkstamas vietas, perirti vis krybos proces. iuolaikiniai krybos proceso tyrintojai silo nauj krybinio problem sprendimo bd, vadinam synectika. Synectikos esm - vilgsnis t pai problem, daiktus, mones, mintis ar jausmus nauju poiriu. Manoma, kad tokiu bdu manomas greitesnis problemos sprendimo praviesjimas. Sakoma, kad, btent, tokios istorijos geriausiai parodo, ar mons turi vaizdinio mstymo dovan. Gal jums atrodys iek tiek neprasta, bet vaizdinis mstymas yra itin efektyvus abstrakiuose moksluose, tokiuose kaip fizika, matematika. Albertas Einteinas yra saks, kad jis labai retai mstydavo odiais. Savo mintis jis vystydavo naudodamasis terminais daugiau ar maiau aikus vaizdas, kur pasirinktinai galima atgaminti ar sukonstruoti". Vaizdo krimo pavyzd bene aikiausiai iliustruoja ymaus vokiei chemiko Frydricho Augusto Kekuls fon tradonico gyvenimo epizodas. Mokslininkas norjo nustatyti benzolo molekuls struktr. Vien nakt jis susapnavo gyvats pavidalo figr, kandani savo uodeg, kuri staigiai susisuko udar kilp.

PAINTINIAI PROCESAI

75

Gyvats pavidalo figra, pasirodo, buvo benzolo molekuls struktra. Tai ne vienintelis atvejis, kai uduoties sprendimas buvo rastas sapne; daugelio mokslinink problemos isisprsdavo sapnuose. Tyrintojai paymi, kad vaizdiniai yra ne tik mokslinink, bet ir daugelio raytoj bei dailinink krybos altinis. Taigi su vaizdiniu mstymu yra tampriai susijs krybinis mstymas.

Veiksminis mstymas
Veiksminis mstymas - tai mstymas veiksmais. Rykiausias io mstymo alininkas buvo kognityvins t e o r i j o s atstovas, veicar psichologas anas Piae (Jean Piaget). Piae nuomone, vaiko mstymas darosi sudtingesnis ir efektyvesnis dl sveikos su aplinka. Praktin veikl jis laik svarbiausia kiekvieno vaiko vystymesi. Ikimokykliniame amiuje, madaug iki 3 met, vyraujantis bna veiksminis mstymas. Vaikas analizuoja ir jungia objektus, su kuriais jis susipasta, pagal tai, kaip jis tai atlieka praktikai, rankomis. Smalss vaikai net sulauo aislus, nordami suinoti, kas yra j viduje. Siame laikotarpyje vaikas dar nesugeba atlikti veiksm mintyse, taiau pamau vietoj kiekvieno veiksmo praktinio atlikimo ima juos- atlikti viduje. Taip i o r i n i s v e i k s m a s interiorizuojamas. Interiorizavimo dka vidinis veiksmas virsta to veiksmo vaizdiniu. Ar veiksminis mstymas bdingas tik vaikams? Suaugusiojo mogaus mstyme taip pat yra veiksminio mstymo darini, susijusi su motoriniais sugebjimais. Pavyzdiui, mokymasis vaiuoti dviraiu, automobiliu. Taiau vaikai ir suaug nuolat patiria naujas sveikas su aplinka, todl jie konstruoja ir rekonstruoja turimas inias apie pasaul ir taip tobulina mstym. Visi suprantame, kad, sprsdami problemas, siekiame tikslo, taiau vargu ar suvokiame bdus, kaip jo siekiame? Viskas tarytum paprasta: siekdami galutinio tikslo, turime j padalinti dalinius tikslus, kol pasiekiame mums visai aik lyg. Tai galime pailiustruoti pavyzdiu. Sakykime, kad jums reikia apskaiiuoti neinomo urakto derin. Yra inoma tik tai, kad derinys yra i keturi skaii ir, kad, suradus tinkam numer, igirsite spragteljim. Js galutinis tikslas yra surasti reikiam derini. Uuot band rasti keturis skaiius atsitiktinai, dauguma moni dalina tiksl maesnius tikslus, kiekviename i j stengdamiesi rasti vien i keturi skaii derinio. Pirmasis dalinis tikslas yra surasti pirmj skaii, ir js atliekate tai toki procedr: (ar tai ne veiksminis mstymas) ltai sukate

76

III SKYRIUS

urakt, tikdamiesi igirsti spragteljim. Kitas dalinis tikslas - surasti antrj skaii, ir js atliekate vl t paia procedra. Taip elgiats ir su kitais skaiiais, siekdami likusi dalini tiksl. Kitas svarbus dalykas - kaip mons mintyse sivaizduoja problem, nes tai siejasi su pasirengimu j sprsti. Todl vilgterkime galimus sprendimo bdus.

Problemos sprendimo strategijos

Tikriausiai nustebsite igird, kad problem sprendime svarbiausias rankis yra mstymas. Stengdamiesi isprsti sunki problem, tyrintojai kartais prao respondent ne tik mstyti, bet mstyti garsiai, o jie patys analizuoja odinius atsakymus, iekodami problemos sprendimo strategijos. Viena i strategij yra sumainti skirtum tarp dabartines problemos sprendimo bsenos (situacijos) ir tikslo s i e k i m o . bsenos (situacijos), kurioje turi bti surastas galutinis sprendimas. Dar kart paanalizuokime jau anksiau pateiktj s i t u a c i j apie urakto derinio problem. Faktin t.y. dabar esama padtis, nesusijusi su iniomis apie kur nors i keturi skaii. Dl to buvo ikeltas maesnis tikslas - sumainti skirtum tarp abiej tiksl, laikantis nuomons, kad pirmojo skaiiaus radimas yra maesnis tikslas. Kai gijome ini apie pirmj skaii; vis tiek liko skirtumas tarp dabartins ir tikslo siekimo bsenos, ir mes galsime j sumainti tik nustatydami antrj skaii ir t.t. Taigi svarbiausia mintis, kuri liks, sumainus skirtum, bus ta, kad mes ikelsime maesn tiksl, kur pasiek, atsidursime ariau tikslo. Kita i strategij - ketinim ubaigimo analiz. ioje strategijoje dabartin bsena yra lyginama su tikslo siekimo bsena, norint surasti tarp j esmin skirtum, kurio suradimas ir yra vienas i maesni tikslu. Jeigu paaikja, kad dabartin situacijos sprendimo bsena trukdo pasinaudoti ia procedra, mes suformuluojame nauj, siauresn tiksl, tokiu bdu paalindami kliti. Pavyzdys. A noriu savo sn leisti vaik darel. Ar yra esminis skirtumas tarp to, kas yra dabar ir ko a noriu? Taip. Tai atstumas. Kas galt ( kokia procedra ) pakeisti dalyk? Mano automobilis, bet jis nevaiuoja. Ko reikia, kad jis vaiuot? Reikia pakeisti sena akumuliatori nauju. O kur j gauti? Be abejo, autoremonto parduotuvje.

PAINTINIAI PROCESAI

77

Ketinim ubaigimo analiz yra sudtingesn, negu pirmoji - skirtumu sumainimo, taiau ji yra patogesn, nes leidia veikti netgi tada, jei tik laikinai sumainame skirtum tarp dabartins ir tikslo siekimo bsenos. Pateiktojo pavyzdio atveju autodetali parduotuv yra gal net prieingos krypties strategija, nei vaik darelis. Autodetali parduotuvs iekojimas laikinai net atitolina nuo pagrindinio tikslo, taiau problemos sprendimui tai yra svarbus veiksmas. strategija ypa tinka matematikos uduoi sprendimui. Tyrintoj nuomone, visos trys mintosios strategijos yra labai bendro pobdio ir, i esms, gali bti naudojamos bet kurioms problemoms sprsti. Svarbiausia yra tai, kad visos mintosios strategijos nereikalauja specifini ini, dl to jomis galima naudotis, kai maai inoma apie problem. Toliau pamatysime, kad, gijus daugiau ini, problemoms sprsti pasitelkiamos stipresns specifins procedros. Problemos pateikimas Sugebjimas isprsti problem priklauso ne t i k nuo strategijos pasirinkimo, bet ir nuo to, kaip mes j pateikiame. Vienu atveju svarbesnis yra teorinis problemos pateikimas; kitu atveju efektyvesnis bna vaizdo sukrimas. Panagrinkime pavyzd. Vien ryt, saulei tekant, vienuolis pradjo lipti kaln. Siauras, vos poros pd ploio takas, raitsi aplink kaln ir ved ventykla, esani kalno viruje. Vienuolis kilo palaipsniui, danai sustodamas ant kalno pailsti. Jis pasiek ventykl prie saulei nusileidiant. Po keletos dien, praleist ventykloje, jis pradjo savo kelion atgal tuo paiu taku ir tuo paiu laiku saulei tekant. Atgal vienuolis jo nevienodu tempu, danai sustodamas kelyje. Leidiantis nuo kalno, jo vidutinis greitis, inoma, buvo didesnis negu kopiant kaln. rodykite, kad yra ypatinga vieta, einant taku, kuria vienuolis pasinaudos abiejose kelionse, ir tai atsitiks tiksliai tuo paiu dienos metu... Kai kurie i js, iekodami atsakymo, pradsite nuo teorinio (propozicinio) problemos pateikimo. Taiau i problem lengviau isprsite, sivaizduodami vis vienuolio kelion. Visa, k js turite padaryti - tai aikiai sivaizduoti vienuolio kelione kalno virn ir mintyse udti vaizd ant vienuolio kelions nuo kalno. Jums geriau seksis, jei sivaizduosite, kad vienas vienuolis pradeda lipti nuo kalno apaios, o kitas - nuo kalno viraus.

Dar viena i strategij yra tikslo siekimas prieinga kryptimi. i

78

III SKYRIUS

Nesvarbu, kokiu greiiu jie eis, jie susitiks kelyje tam tikroje atkarpoje ir, aiku, tuo paiu metu. (Prisiminkite, kad nebuvote praomi nurodyti, kur yra toji ypatinga vieta, o tik, kad yra ypatinga vieta). Ekspertai prie naujokus Yra pastebta, kad tam tikrose srityse (fizikoje, geografijoje, aidiant achmatais) ekspertai sprendia uduotis kokybikai skirtingai nei pradedantieji. Tie skirtumai, manoma, atsiranda tiek dl skirting ekspert ir naujok problemos sivaizdavim, tiek dl skirting strategij. Pasirodo, kad ekspertai turi daug daugiau specifini vaizdini atmintyje, negu jie gali panaudoti ikilusiai problemai sprsti. Patyrs achmatininkas, vos penkias sekundes vilgterjs 20 figr isidstym lentoje, gali tai puikiai atgaminti; tuo tarpu naujokas tegali atgaminti tik 7 + - 2 figras. Ekspertai sklandiai atsimena, nes besipraktikuodami met metais jie suformavo atmintyje daugelio manom kombinacij sivaizdavim, sivaizdavime, tikriausiai, gldi achmat aidimo meistrikumas. achmat meistrai simena apie 50 000 kombinacij ir yra imok, kaip elgtis, kai tik jos atsiranda lentoje. Taigi prityrs achmatininkas, skirtingai nuo naujok, tiesiog mato" manomus jimus, apie juos netgi nemstydamas. Tyrintojai yra pastebj, kad ekspertai, susidr su nauja problema, j visai kitaip sivaizduoja, negu naujokai. Geriausia to iliustracija - fizikos udavini sprendimas. Fizikas - ekspertas ar fizikos profesorius sivaizduoja udavin t fizikos dsni poiriu, kurie yra reikalingi sprendimui, tuo tarpu studentai tai daro paviriaus savybi poiriu. Ekspertai ir naujokai taip pat skiriasi pagal strategij naudojim. Sprsdami fizikos udavinius, ekspertai stengiasi taip sudaryti veikimo plan, kad galt ikart imtis problemos prie sudarant lygtis. Naujokai, atvirkiai, pradeda nuo lygi, dar mintyse neturdami bendro udavinio sprendimo plano. Panai situacij tyrintojai yra pastebj medicinos ekspert bei naujok tarpe. Labiau patyr gydytojai pradeda nuo simptom ir ieko galimo susirgimo; nepatyr gydytojai - pradeda nuo ligos ir ieko j atitinkani simptom. Tyrindami problem sprendimus, mokslininkai vis daniau naudoja p a n a u m o kompiuter metod. Kartais mokslininkai naudoja savo verbalines inias, pavesdami problemos sprendim kompiuteriui. Po to jie lygina kompiuteriu gautas ivadas su savo bdu gautomis ir iri, ar jos sutampa. Jeigu jos sutampa, kompiuterio programa pasilo problemos sprendimo teorin aspekt. Taigi, manoma esant tam tikro panaumo tarp mogaus mstymo ir kompiuterio veiklos. Mstydami mes naudojams tam

PAINTINIAI PROCESAI

79

tikrais psichiniais procesais. Jie gali bti ir labai paprasti: tai skaitymas, ivad darymas, atminties panaudojimas, lyginimas. Tam tikra prasme ir kompiuteris atlieka tuos paius veiksmus, nes kiekviena programa tai yra detalus instrukcij rinkinys, kur maina turi atlikti tam tikra seka. Be abejo, btina pabrti, kad yra esminis skirtumas, lyginant mogaus veikl su kompiuteriu: kompiuteris gali atlikti tik tai, kas yra uprogramuota. Taiau galtume pasakyti, jog mogaus veikla taip pat yra uprogramuota" jo prigimtyje. Patirtis ir protas rodo mones esant skirtingus. Btent, ie skirtumai daniausiai reikia ir sugebjim skirtumus. Sugebjim skirtumai gali bti kokybiniai ir kiekybiniai. Apie tai skaitykite skyrelyje Sugebjimai ir j vertinimas". Klausiniai ir temos pagalvojimui 1. Kuo skiriasi svoka nuo odio? 2. Ar kalba yra unikalus mogaus sugebjimas? Kodl? 3. Kas sieja vaizduot ir suvokim? 4. Kokias inote mstymo ris? 5. Kuo skiriasi ekspert ir naujok problem sprendimo bdai? Literatra 1. Atkinson R., Atkinson R., Smith E. Bem D. Introduction to Psychology. USA: Harcout Brace & Company, 1993. 2. Chomsky N. Language and mind. NewYork, 1991. 3. Furst M. Psichologija.Vilnius, 1999. 4. Platonovas K. domioji psichologija. Vilnius, 1966. 5. Strelau J., Eysenck H. Personality dimensions and arousal. New York, 1987. 7. Wilson J. R. The mind. New York, 1964. 8. . Pe. A.B., A.B. M o c a , 1986.

80

IV SKYRUS
MS NORAI IR JAUSMAI

EMOCIJOS
Emocinio gyvenimo vairov ir ms priklausomyb nuo igyvenim kelia daug klausim: Kam mogui i viso reikia emocij ir jausm? Gal geriau vadovautis vien protu, nes emociniai igyvenimai kartais esti visai nenaudingi ir net trukdo bendrauti ar dirbti? O kartais kelia tik skausm ir rpest. Kodl mons jauia? Nuo ko priklauso tai, k mogus igyvena? Ar visi mons jauia vienodai? I ko galima sprsti, kokias emocijas mogus igyvena iuo metu? K gali mums parodyti ms knas? Koki informacij galime perskaityti kito mogaus veide? K vadiname emocija? Kaip atskirti svokas: emocija, jausmas, nuotaika, afektas? vairs autoriai ias svokas vartoja skirtingai. Kartais afektu vadina emocij iraik, kuri mato kiti mons ir kuri kinta priklausomai nuo igyvenamos emocijos H. Kaplan (H. Kaplan). Afekt mes nagrinsime kaip trump ir ryki emocin reakcij, turini sav ypatum. Nuotaik kai kurie autoriai vertina kaip sudtine emocij dal, kuri jauia pats mogus ir kuri mato aplinkiniai; tai depresija, pyktis, euforija, disforija, ekstaz, anhedonija, gedjimas B. Sadokas (B. Sadock).. Nuotaik nagrinsime kaip ilgalaike, slyginai pastovi psichin bsen. Jausmai ir emocijos lietuvi kalboje yra sinonimai, todl nesistengsime

MS NORAI IR JAUSMAI

81

i r y k i n t i j s k i r t u m . Taiau j a u s m s v o k d a n i a u n a u d o s i m e apibdindami taip vadinamus auktesniuosius jausmus. Ms norai ir jausmai yra neatsiejami. Galime teigti, jog emocijos yra tam tikru momentu kylantys igyvenimai, kurie parodo, kaip mogus vertina situacij, susijusi su jo poreiki patenkinimu tuo metu. Jie turi tarpusavyje susijusius psichinius, somatinius ir elgesio komponentus. Todl labai svarbu mokti atpainti savo emocijas ir suprasti, koki informacija jos mums perduoda apie ms poreiki patenkinim, aplinkos primim, santykius su kitais monmis ir pan.

Emocij kilms teorijos

Emocij kilm aikinama labai vairiai. Daugelis emocij kilms teorij autori apsiriboja smegen poievio funkcij, vegetacini proces tyrimu (fiziologin samprata), kiti velgia giliau mogaus pasmons t u r i n , dar kiti sieja emocijas su motyvacijos sfera. Pirmasis, bandydamas atskleisti biologin emocij p r i g i m t i , . Darvinas (Ch. Darvin) teigia (1S72), kad emocij kilm yra gyvulika ir, kad, psichikai vystantis, emocijos turt i n y k t i . Emocijos - tai instinktyvi veiksm rudimentas (palikimas), o emocij iraikos - tai buvusi n a u d i n g j u d e s i liekanos. Pvz., supykusio mogaus veido raumen susitraukimas primena pasirengusio pulti vries iraik. Tiesiogiai suadinta nerv sistema veikia kn visikai nepriklausomai nuo mogaus valios ar proi. Teigiam emocij iraikos judesiai yra prieingi neigiam emocij iraikos judesiams. Pasitenkinimo reakcijos iraika yra prieinga pykio iraikai: veido raumenys atsipalaiduoja, mes ypsoms. Visos emocijos atsirado evoliucijos procese, o j iraika - tai reakcija, kakada turjusi prisitaikomj reikm. Artimas Darvinui yra amerikiei filosofo ir psichologo V. Deimso (W. James) (1884) bei dan gyd. K. G. Langs (K, G. Lange) (1885) psichofiziologinis poiris. Jis teigia, kad emocij kilm nulemta pakitim motorinje sferoje. Emocijos kyla dl judesio (kaip sak V. Deimsas, Mes bijome, nes bgame"). Fiziologiniai procesai-emocij altinis, o ne pasekm. Pvz., mes ne dl to verkiame, kad lidime, o dl to esame l i d n i , kad verkiame. Minti autoriai apvert keliam klausim. Iki j buvo teigiama, kad pirmiausia egzistuoja iorinis stimulas, kur mogus vienaip ar kitaip supranta. Tada kyla emocijos bei fiziologiniai organizmo pokyiai, o ne atvirkiai. ' Pradjus organizmo fiziologinse reakcijose iekoti emocij prieasi, neurofiziologai V. Kanonas (V. Cannon) (1927) ir P. Bardas (P. Bard)

82

IV SKYRIUS

(1931) ikl atskir smegen darini svarbos emocij atsiradimui klausim ir chirurginiais eksperimentais rod taliamuso, hipotaliamuso, limbins sistemos ir kit galvos smegen dali tak mogaus emocij atsiradimui. Panaiais principais paremta D. Lindslio (D. Lindsli) (1951) ir M. Arnold (M. Arnold) (1960) aktyvacin emocij teorija, kuri susiformavo, atskleidus retikuliacins formacijos reikm emocij atsiradimui. V. Kanonas emocij kilms aikinim ved homeostazs svok. io principo esm yra ta, kad emocij pagalba mogui pavyksta pasiekti homeostaz, t.y. pusiausvyr ir ramyb. Taiau tuoj pat iai miniai pasiprieino humanistins pakraipos atstovai, teigdami, kad mogus -tai ne fiziologin sistema, ir jo egzistavimo tikslas neapsiriboja homeostazs pasiekimu. Vis i teorij ir samprotavim pagrindinis trkumas yra tas, kad jos niekaip nebando paaikinti auktesnij jausm (apie tai kalbsime toliau) atsiradimo, tikslingumo ir pan. XX amiaus pradioje Z. Froidas (S. Freud) ikl emocij reikm ir tak mogaus gyvenimui bei jo vystymuisi. Nuo tada psicholog dmesys emocijoms ir motyvacijai ypatingai sustiprjo. Z. Froidas man, kad emocijos gldi giluminiuose mogaus psichikos sluoksniuose. Emocijos - tai instinktyvs potraukiai, tai vidin varomoji jga, tai mogaus veiklos r e g u l i a t o r i u s . Emocij altinis - biologiniai potraukiai, esantys ms psichikos Id sluoksnyje (r. poskyr Asmenybs teorijos"). iems potraukiams atsiradus, ir kyla vidin tampa. Potraukiams didjant, didja ir tampa. Jei potrauki jga per didele, tampa turi isikrauti. Isikraudama per motorik, ji gyja emocij iraik. Smoningai i tampa ir jos ikrovimas igyvenami kaip emocija. Vystantis asmenybei ir kitiems psichikos dariniams (Ego ir Super- ego), malonumo princip keiiant realybs principu, atsiranda auktesnieji jausmai. Z.Froidas daugiausia kalbjo apie baims jausm ir nerim. Tokia yra dinamin arba psichoanalitin emocij teorija. Pagal S. achterio (S. Schachter) ir J. E. Zingerio (J. E. Singer) dviej faktori teorij (1964) emocijos kyla, kai tam tikros situacijos ar stimulo suvokimas sukelia pakitimus kne (pvz., sutik mike vilk, mes susigiame arba puolame bgti). ie pakitimai siunia ini smegenis ir taip kyla tam tikros emocijos patyrimas (iuo atveju - igstis). Fiziologin susijaudinim (drebuli, prakaitavim, irdies plakim ir panaiai) susiejame su iorinio pasaulio vykiais ir tokiu bdu vardiname savo emocijas, lyg uddami tam tikr etiket. mons, tyrimo metu gav adrenalino injekcij, apie kurios suadinant poveik nieko netar, skirtingai reaguoja, priklausomai nuo to, kokia aplinkui atmosfera - linksma ar tempta. Taigi, kad kilt emocija, btinas fiziologinis jaudinimas ir kognityvinis situacijos vertinimas tuo pat metu. Tokiu bdu bandoma iekoti tilto" tarp kno ir proto. Emocijos gali kilti dviem bdais: prastu, kai aplinkos vykiai vertinami

MS NORAI IR JAUSMAI

83

kaip reikmingi, sukeliantys emocin tamp, kuri ir priskiriama sukljui; "ir neprastu, kai mogus suvokia savyje esani fiziologine tamp, bet neturi tam tinkamo paaikinimo. Tada vyksta prieasi iekojimo procesas. Jei randamas emociogeninis paaikinimas ir vertinimas (nesvarbu, teisingas ar ne), kyla atitinkami jausmai. Kilusios emocijos pobd lemia situacijos vertinimas.

R. S. Lazaro(R. S. Lazarus)kognityvin fenomenologin teorija (1973) j emocijas iri kaip proces. Emocijos - tai sudtinga organizmo bsena, turinti tris komponentus: - kognityvin vertinim, - veiklos impulsus, - somatin reakcij. mogaus emocijos priklauso nuo to, kaip jis vertina situacij ir koki jai teikia reikm. Tai lemia ir emocijos stiprum, ir jos pobd. Situacija gali bti vertinta kaip grsminga arba kaip palanki. is vertinimas sukelia poreik atlikti prisitaikymo veiksmus. Prognozuoti, ar bus emocija, ar ne, nemanoma, nes tai priklauso tik nuo subjektyvaus vertinimo. Autorius skiria tris pagrindines emocij formas: baims, pykio ir lidesio reakcijas. Palanki situacija ir teigiamos emocijos ioje teorijoje maai nagrinjamos. Rus psichofiziologas P. Simonovas (. ) (1981) sukr informacin emocij teorij. Pasak jos, svarbiausias emocijos impulsas yra poreikis. Emocijos enkl (teigiam ar neigiam) ir intensyvum lemia turima mogaus informacija apie tai kaip galima poreik patenkinti. Kilus poreikiui, mogus sugretina turimas poreikio patenkinimo priemones su btinomis priemonmis tampai paalinti. Jeigu jis pristinga galimybi pasiekti norim tiksl, patiria neigiamas emocijas. Aiku, kiekvienas mogus neigiamas emocijas siekia nuslopinti, todl stengiasi gauti kuo daugiau ini, kaip galima poreik patenkinti. Jeigu suino, kad turim priemoni utenka, kyla teigiami emociniai igyvenimai, o j visi nori patirti kuo daugiau. Taigi, mogaus igyvenamos emocijos priklauso nuo poreikio bei turimos ir reikalingos informacijos apie jo patenkinimo galimybes, vertinus kilusio poreikio jg ir kokyb, galime apskaiiuoti, kokia emocija kiekvienu atveju kils:

84

IV SKYRIUS

E = N(It - Ir), kur E - emocijos, (It - turima, Ir - reikalinga ).

N - poreikis, I - informacija

Kai mogus nejauia jokio poreikio, t. y. N = O, tai ir E = O - nekyla joki emocij. Neigiamos emocijos atsiranda tada, kai turimos informacijos nepakanka, t. y. It < Ir arba It = 0. Kuo daugiau turime informacijos, tuo stipresns kyla teigiamos emocijos. P. Simonovo teorija suteikia galimyb nustatyti emocijos enkl, bet ji taip pat nra universali (pavyzdiui, rizikuodamas mogus labai nedaug ino apie galimyb pasiekti tiksl, taiau neigiam emocij jam kyla nedaug). ymiai plaiau vykio, suklusio emocij ypatumus ir j ryi su mogumi nagrinja atribucin emocij kilms teorija. Pirmieji darbai, pasirod 1982 m., priklaus B, Bernardui (B. Bernard) ir H. Veineriui (H. Weiner). Emocija arba jausmas igyvenami kaip reakcija juos sukelianti vyk. Jausmo kokyb ir intensyvumas priklauso nuo to, kokias prieastis tam vykiui mogus priskiria. Kylanios emocijos priklauso nuo vykio vertinamo teigiamai arba neigiamai. Tai yra susij su kiekvienu mogumi individualiai, su jo vertybmis, asmeniniu reikmingumu, aspiracij lygiu ir pan. Jei gero vykio prieast priskiriame sau, kyla teigiami savs vertinimo jausmai, jei kitam - dkingumo jausmas. Jei kakas nepasisek, ir to prieast randame savyje, jauiame kalt, o jei kitame - pykt. Vis dlto reikia paymti, kad dar nesukurta teorija, galinti paaikinti vis igyvenim vairove. ' . . _ .

Emocij iraika
Kasdieniniame gyvenime nuolat matome, kaip mus supantys mons verkia ir juokiasi, rodo vienas kitam velnum, barasi, lidi ir diaugiasi. Matome moni emocines bsenas, matome emocij iraikas, i kuri d a n i a u s i a i ir sprendiame apie mogaus igyvenimus, jausmus bei trokimus. Emocin iraika, greta verbalinio moni bendravimo, yra svarbiausia priemon, padedanti suprasti monms vienas kit. mogaus saviraikos galimybs yra dvejopos: gimtos ir gytos. Ireikti savo emocijas mes stengiams nuo pat maums. Kdikio verksmas gali ir neturti konkretaus tikslo - tai tiesiog bendro nepasitenkinimo iraika: Danai vaiko pasakojimas apie vykius darelyje - padriki taukalai, nes svarbiausias tikslas yra ne papasakoti, o isikrauti. Jeigu vyras nusikeik imets plaktuk, jis tai padar be jokio tikslo - tiesiog susierzinimas prasiver paviri. Kai moteris plepa telefonu, ji tiesiog mgina isklaidyti savo vienatv. Mus danai apima lidesys, pavydas, diaugsmas, jaudina

MS NORAI IR JAUSMAI

85

naujausios inios. Pirminis ir primityvus pokalbio tikslas - isakyti savo jausmus, kuri ilgiau nebegalime savyje laikyti. Apie penktus gyvenimo metus mes imokstame bendrauti kitais tikslais - nordami k nors praneti, siekdami tam tikro tikslo. iuo atveju jau ms jausmai nra tokie svarbs isakyti, o kartais ir smoningai juos slepiame ar nesmoningai maskuojame. mogaus emocij iraika turi didel biologine ir socialin reikm. Visi moni socialiniai ryiai ir tarpusavio santykiai paremti emocijomis, kurios kit moni suprantamos j iraikos pagalba. Itin svarb vaidmen emocin veido iraika arba mimika vaidina ankstyvajame motinos - kdikio ryyje, kai verbalinis bendravimas dar nra abipusis. Tada k d i k i u i svarbu, kad mama teisingai suprast jo aaras ir ypsenas, baims ar pasitenkinimo demonstravim. O kartu ir motinos mimin emocij iraika vaidina svarb vaidmen normaliam kdikio vystymuisi. Suaugusij komunikacijoje emocij iraika taip pat yra svarbus veiksnys, kurio pagalba mons gali parodyti savo jausmus. ie signalai parodo kitam, kaip reikt elgtis, k mogus igyvena, k jauia ir ko i ms laukia. Emocij iraika papildo ir praturtina moni bendravim. Apie mogaus igyvenamas emocijas daniausiai sprendiame i jo veido iraikos. Rykiausiai emocine bsen iduoda veido raumen veikla. Veido iraikos pasikeitimai vadinami mimika. Kno judesiai - gestai, laikysena, eisena - pantomimika - taip pat i r e i k i a e m o c i j a s . Nusiminusio, prislgto mogaus laikysena skiriasi nuo linksmo mogaus. Ior danai suteikia vertingos informacijos apie t a i , kokias ir kokio stiprumo emocijas igyvena panekovas. Mimika, pantomimika bei balso ypatumai papildo odin informacij, o kartais net iduoda prieingus jausmus. Tad, jei norime geriau painti, lengviau suprasti kitus, turime atidiai siirti, siklausyti panekov, stengtis b t i empatiki (r. Emocins bsenos"). Apie mogaus igyvenimus byloja ir vairs organizmo pakitimai. Susijaudinus greiiau ir stipriau plaka irdis, isipleia arba susitraukia kraujo indai (susigds mogus parausta), supykus greiiau ir giliau kvpuojama, pakinta raumen (veido ir kno) judesiai, vairi liauk veikla (teka aaros, prakaitas, seils). Pvz., streso atveju fiziniai, psichiniai, mentaliniai ir socialiniai stresoriai veikia mogaus o r g a n i z m (per retikuliacin formacij, hipotaliamus ir hipofiz bei s i m p a t i n e nerv sistema), skatindami hormon (adrenalino, noradrenalino, kortizolio), kurie atsakingi u organizmo reakcijas, isiskyrim. Priklausomai nuo j santykio, ms organizmas stres gali reaguoti skirtingai: proveriu bgti, kovoti, panaudojant turim energij (mobilizacijos reakcija); sustingti, tapti

86

IV SKYRIUS

nejudriu, slptis (slopinimo reakcija). Galime jausti irdies ritmo pokyius, nerim, gal net panik, Kokiais simptomais pasireikia vairios emocijos, galima pamatyti iame profilyje: Simptomas: v irdies plakimas irdies diai Paraudimas Rank drkimas Drebulys Emocija: x - lidesys, v - sumiimas, 6 - diaugsmas, q - baim Taiau nedera umirti, kad informacija apie igyvenamas emocijas, ireikta ne odinmis formomis, danai esti daugiaprasm. Pvz., kai panekovas iovauja, galime spti, kad pokalbis jam visai nedomus, arba j i s tiesiog pavargs. Beje, yra moni, smoningai demonstruojani pageidaujamas emocijas - perdtai digauja, lidi, domisi, t. y. meluoja, velgdami akis". Todl naivu tiktis, kad inios apie mimikos bei pantomimikos ypatumus leis perskaityti kit mog lyg atverst knyg". Daug vaisingesns gali bti pastangos nuodugniau suprasti panekovo jausmus. Jei norime, kad mus teisingai suprast panekovas, turime mokytis reikti savo jausmus pakankamai atvirai, patys pasirinkdami atvirumo laipsn ir rizik. Imok kontroliuoti savo emocij verbalin ir neverbalin pasireikim, galime ramiai isakyti ne tik teigiamus, bet ir neigiamus savo jausmus. Yra pakankamai svarbu, kad jie nesikaupt ms viduje, nekelt mums vidins tampos, ir kad bendravimo partneris paint ms emocin pasaul. Viena svarbiausi problem, keliam nagrinjant emocij iraikas, yra emocij kilms klausimas. Ar mes inome, kokiu bdu parodyti savo jausm, kad suprast kitas mogus? Ar emocins reakcijos yra slygotos genetikai, t.y. gimtos, ar nulemtos socialini veiksni, t.y. imoktos? Didiausias dmesys skiriamas mimikos nagrinjimui, veido iraikos judesiams. Mimikai teikiama pirmenyb prie pantomimik ir balso iraik, nes j patogiausia stebti ir tirti. Vertinant jau mintu evoliuciniu - biologiniu C. Darvino apraytu aspektu, iraikos judesiai evoliucijos eigoje yra perj tris etapus: 1) valingas ir naudingas judesys; 2) prastas judesys;

MS NORAI IR JAUSMAI

87

3) paveldtas, gimtas judesys kaip emocij iraikos priemon. Kiekviena iraika turi tam tikr specifin biologin reikm, o tam tikros mimikos reakcijos yra glaudiai susijusios su konkreiomis emocijomis ir jas ireikia. K. Izardas (K. Izard) ypa pabria emocij iraikos adaptacin (prisitaikymo) funkcij. Tai yra organizuoto socialinio individo (mogaus) prisitaikymo gyvenime priemon ir bdas. Ar mogus gali ir kaip tiksliai jis gali atpainti kito mogaus emocijas i jo reakcij? Taip drsiai galima bt galvoti, remiantis . Darvino teorija. Tyrimai rodo, kad nra absoliuiai universali g i m t emocini reakcij, bding tik vienai konkreiai emocijai ireikti. Tyrimuose buvo naudoti mimikos reakcij pieiniai, aktori nuotraukos, imituojanios emocijas ir spontanini emocij iraik fotografijos. Tiriant j atpainim, pastebta, kad emocijos danai apibdinamos ne vienodai, bet panaiai, t.y. tam tikrai iraikai p r i s k i r i a n t kokybikai t a p a i a s emocijas. Tuo remdamasis H. liosbergas (H. Schlosberg) emocij iraikas pavaizdavo skale, charakterizuojania jas pagal tris kriterijus: 1) malonumas - nemalonumas; 2) primimas - atmetimas; 3) aktyvumas - pasyvumas.

Si skal sudaro visum, kurioje galima patalpinti tam tikr iraik ir apibdinti j kiekybikai. rodyta, kad kuo stipresn emocija ir rykesn ekspresija (iraika), tuo lengviau j identifikuoti (atpainti). Taigi atrodo, kad atskiros emocijos gali turti pastovi iraik. doms K. Landio (C. Landis) eksperimentai. Tiriamiesiems autorius pateikdavo netikt, natral ir intensyv stimul, kuris sukeldavo spontanikas moni reakcijas (pvz., prao kiti rank tams vanden, o ten, pasirodo, pilna varli). Tyrimai parod, kad nra t i p i k visiems monms reakcij, ir kad kiekvienas individas turi tik jam bding mimikos iraik repertuar. Tai prietaravo kit tyrim rezultatams ir kasdieniniams pastebjimams, todl vliau autorius pra tiriamj suvaidinti tas paias emocijas. Pastebta, kad imitavimo atveju mogaus mimika atitinka bendrai

88

IV_SKYRIUS_

vis priimtas ekspresijos formas, taiau jos nesutampa su to paties mogaus spontaninmis reakcijomis. Todl K. Landis silo skirti dvi emocines iraikas: 1) priimt - konvencionali ir 2) spontanik - savit. Vienas iraikas galime v a d i n t i valingais j u d e s i a i s , o kitas - nevalingomis mimikos reakcijomis. Taigi apie mogaus emocijas pagal veido iraik galime sprsti tik i nekonvencionali reakcij. Kai kurios emocij iraikos reakcijos yra paveldimos, t.y. nulemtos genetikai. T rodo akl vaik, neturini galimybs vizualiai imokti iraikos bd, tyrimai. J lyginimas su regini vaik vystymusi, leidia kalbti apie elementarias emocijas, kuri iraika yra gimta - tai diaugsmas arba laim, igstis, lidesys ir nustebimas. Dauguma emocij iraik yra universalios vairiu kultr monms (aaros yra universali lidesio, o juokas- diaugsmo ir pasitenkinimo, niekinimo ir pajuokos iraikos). Taiau vairiose kultrose emocijos skiriasi savo socialinmis funkcijomis ir turi skirtingas demonstravimo normas. Kai kurios emocijos (pyktis, meil, susidomjimas, neapykanta) yra aikiai nukreiptos ior ir yra mogaus sveikos su socialine aplinka forma. Kitos (baim, lidesys) daugiau yra egocentriko pobdio ir yra atspindys to, kas vyksta mogaus viduje. J. Reikovskis (J. Reikovskij) skiria tris faktorius, turinius takos emocij iraikos formavimuisi: 1) gimtos iraikos schemos; 2) socialiai imokstami bdai; 3) individuals ypatumai. Reaguoti tam tikr situacij imokstame dviem bdais: klasikiniu imokimu, kai reaguojame tokiu pat tinkamu ir naudingu bdu, kaip ankstesnje situacijoje; imitaciniu, pamgdiojimo keliu. Visi emocij iraikas nagrinjantys autoriai sutinka, kad tam tikras emocij iraikos bdas yra gimtas, universalus. Visi autoriai taip pat sutinka, kad socializacijos procese mes imokstame emocijas, valdyti ir smoningai kontroliuoti. Nuomons skiriasi, kaip tai pasireikia mogaus vystymosi eigoje. Mokjim ireikti savo jausmus odiais, juos pavadinti ir isakyti su atsakomybe nagrinja patyrimins psichologijos atstovai. Jie akcentuoja sugebjim sismoninti ia ir dabar kylant jausm, nesvarbu, koks jis bebt - teigiamas ar neigiamas, nukreiptas ior ar save. Kitas ingsnis mokjimas suvokt jausm isakyti atvirai, siningai ir atsakingai. Nesugebjimas ar sunkumas, sismoninant ir verbalizuojant jausmus, psichologijoje vadinamas aleksitimija. Tok bruo danai sutinkame psichosomatinmis ligomis sergani, auktos inteligencijos moni tarpe,

MS NORAI IR JAUSMAI

89

kurie link visk vertinti protu ir priimti racionaliai, maai siklausydami savo emocij pasaul.

Emocij valdymas
Nordami kontroliuoti savo emocij i r a i k , pirmiausia turime imokti jas atpainti. ia pravartu bt pastudijuoti emocij iraiku pavyzdius ir kartas nuo karto savs paklausti: K a jauiu? Ko a noriu? Ko man trksta?" Suprat savo poreikius, elges, santykius bei j sukeliamas emocijas, galime stebti, kaip jos valdo ms kn. Kiekvienas jausmas savitai pakeiia ms s a v i j a u t . Pastebj r a u m e n t a m p , tikims atpainti baim ar nerim. Pajut suakmenjusi" veid ir sunk kvpavim atpastame s u s i j a u d i n i m ar s k a u d i n i m . Tuo tarpu, r a u m e n atpalaidavimas yra teigiam emocij, ramybs, pusiausvyros, pasitenkinimo iorinis rodiklis. Taigi pasinaudodami autogenine treniruote, galtume imokti valdyti savo emocijas, praddami nuo raumen tampos valdymo (prisiminkite Demso - Langs emocij kilms teorij). iuo metodu atpalaidav raumenis, i karto pasijusime nusiramin ir galsime tiksliau vertinti situacij nerimo, tampos ar streso atveju. Autogenins treniruots metod itobulino vokiei gydytojas D. H. ulcas (J. H. S h u l t z ) ir a m e r i k i e i p s i c h o f i z i o l o g a s E. Deikobsonas (E. Jacobson). Jos metu atpalaiduojami raumenys, sukeliama ramybs bsena, atsikratoma nerimo ir nervins tampos, reguliuojamos vairios organizmo funkcijos. E. Deikobsonas tyrinjo emocini bsen ir raumen tampos registravimo metodus. Jis nustat, kad kiekviena emocin bsen atitinka tam tikros raumen grups tampa. Pvz., prislgta nuotaika turi ry su kvpavimo organ raumen tampa, i baims sitempia lieuvio, lp, gerkl, sprando raumenys. Taigi mainant psichin jautrum, reikia atpalaiduoti raumenis, mainti j aktyvum. To pasiekiame tam tikr speciali savi taigos formuli pagalba, kuri poveikis pagrstas principu: odis automatikai veikia kn. Raumen atpalaidavimas rodo pasitenkinim, ramyb, dvasine pusiausvyr. Tai atsispindi ir maloniame, besiypsaniame veide, nes atsipalaiduoja veido raumenys. Plaiau apie autogenins treniruots, taigos, savitaigos metodus ir j taikym skaitykite poskyryje Psichoterapija". Kitas bdas smoningai siekti danesnio teigiam emocij patyrimo tai vieno i neurolingvistinio programavimo autori F. Puceliko (F. Pucelik) silom taisykli laikymasis. Svarbiausia ia yra tai, kad savo mintyse turime naudoti kuo maiau neigiam patirt sukeliani odi - rakt, ir kuo daugiau - teigiam. Pvz., uuot sau mintyse sak:

90_

IV SKYRIUS

Kokia iandien bloga diena, a jauiuosi toks ioplas, man taip prastai sekasi", dert galvoti: iandien a jauiuosi ne toks laimingas, kaip noriau, iandien man nelabai gera diena". Tuo paiu principu turtume galvoti ir apie save (ne koks a kvailas", bet a neprotingai pasielgiau!" ). Ger odi ir mini buvimas ms smonje adina teigiam patirt, geras emocijas ir prisiminimus, kurie ir ateiiai uprogramuoja palankius mums vykius. Todl juos ir vadina raktais. ios teorijos pagrinde gldi teiginys, kad ms mintys kuria ms gyvenim. Kaip galvojame, taip ir gyvename. Geras to rodymas - minto autoriaus atliktas eksperimentas. Trij grupi jaun moni buvo prayta mikrofon rainti savo mintis. I pradi, inia, jie treniravosi, nes garsiai galvoti nra taip paprasta. Vliau 8 valandas jiems teko mstyti garsiai. Apie visa tai js jau girdjote, kai susipainote su mastymu. Taigi inote, kad ms mintys yra tam tikra kalba. Eksperimente dalyvavo grup gerai besimokani student, turini perspektyv darbe. Kita grup buvo suformuota i student, kurie moksi prasiau ir neturjo perspektyvos. O treioji buvo jaun alkoholik grup, kurie nesimok, neturjo darbo ir turjo problem kasdieniniame gyvenime. Paskaiiav duomenis, mokslininkai pamat, kad pirmosios grups tiriamieji, per nustatyt laik savo mintyse itar 50 teigiam ir 500 neigiam patirt sukeliani odi. Antroji grup - 50 teigiam ir 1500 neigiam odi rakt. O treioji grup - tik 2 teigiamus ir 458 neigiamus odius. Taigi matome, jog visa tai rodo vidins kalbos tak ms emocinei savijautai, o kartu ir gyvenimo skmei.

Emocins bsenos
mogus igyvena plat emocini bsen spektr. Tos bsenos skiriasi intensyvumu, enklu (teigiamu ar neigiamu) ir objektu, kuri yra nukreiptos. Panagrinkime daniau pasitaikanias emocines bsenas. Afektu vadiname trumpalaik, stipr teigiam ar neigiam emocin igyvenim, kur lydi organizmo ioriniai bei vidiniai pakitimai. Jo iraika priklauso nuo mogaus. Tai gali bti labai intensyvi baim, stiprus niris, diaugsmas ar neviltis. Afektas - tai reakcija vykusi situacij. Afekto bsenos pagrindas - vidinis konfliktas tarp kilusi poreiki ar nor ir galimybi juos patenkinti. Kai mogus jauia kok nors stipr poreik, vidin tamp ir nor j paalinti, o negali to padaryti, kylanios neigiamos emocijos pasidaro labai intensyvios ir gali peraugti afekto bsen, o tada sunku valdyti savo emocijas ir elges. J. Reikovskis aprao tris pagrindines afekto savybes: 1) Uburto rato" fenomenas - tai ryki tendencija prisiminti, svarstyti, sivaizduoti tai, kas susij su igyvenama emocija.

MS NORAI IR JAUSMAI

91

2) Itin silpna kontrol. Afektai beveik nevaldomi, todl uburto rato nutraukti beveik nemanoma. Tokiu atveju mogaus neveikia rodinjimai, jam atrodo, kad jis liko nesuprastas. Visa, k manoma padaryti, tai tik sumainti emocij intensyvum arba labai stipr igyvenim pakeisti kita tokia pat stipria emocija. 3) Blokavimas. Afektai ublokuoja visk, kas su jais siejasi, sijungia gynybos mechanizmai. Afekto situacijoje ypa stipriai veikia neigimas, kai mogus danai net beviltikose situacijose nemato reali vyki ar skausming dalyk (matau tik tai, k noriu matyti, girdiu tik tai, k noriu girdti"; r. Psichikos sutrikimai"). Tie patys bruoai bdingi ir teigiamiems afektams, maksimaliems .igyvenimams, pilnutins laims momentams, kai visos baims, netikrumas, tampa nutolsta, vyksta susiliejimas su pasauliu, su absoliutaus priklausymo jam jausmui rao A. Maslou (A. Maslow). Aistra, kaip ir afektas, yra stiprus igyvenimas. Taiau tai labiau pastovus, visaapimantis smoningesnis, ramesnis jausmas, dominuojantis kit jausm atvilgiu ir atliekantis reguliacin funkcij bei darantis poveik mogaus veiklai, gyvenimo krypiai ir pan. Aistros apimtas mogus koncentruojasi savo aistros objekt. Pasitaiko aistring simyljli (tai gali bti ir trumpalaiks aistros pavyzdys), aistring programuotoj ar radiotechnik, aistring krepinio sirgali ar liaudies meno propaguotoj. Svarbiausias aistruoli" bruoas- aktyvi veikla juos dominanioje, aistr kelianioje srityje. Baim kyla mogui susidrus su pavojumi. Normaliomis slygomis ji padeda ivengti pavojaus, tai tarytum biologin apsaugin reakcija. Be baims btume lengvai paeidiami. Prieingai nerimui, ji visada siejasi su. konkreiu aplinkos objektu (asmeniu, daiktu, vykiu). Baimei bdinga tampa, susijaudinimas, stokojanti harmonijos veikla, pakits suvokimas. Didel baim maina mogaus veiklum, slopina skausm, sugebjim prisitaikyti prie pakitusi slyg. Taiau ji spja mog apie gresianti pavoj, skatina budrum, padidina jautrum, parengia bsimai veiklai. Baim skirstoma tris formas: paprasta baim, siaubas ir igstis. Ilgalaik ir pernelyg didel baim kenkia mogui, sutrikdo jo psichine veikl, slopina smon, atima sugebjim teisingai suvokti realyb. Baim sukelia netiktas, naujas, neinomas reikinys. Patirtas ar pastamas pavojus retai kelia didele baim. Informacijos trkumas taip pat gali skatinti baims arba didelio nerimo atsiradim. Grsmingai situacijai uklupus netiktai, mogus nespja patirti baims, nes automatikai s i j u n g i a gynybos mechanizmai ir savisaugos reakcija. Kiekvienas mogus pradeda bijoti jau vaikystje. Pirmiausia isivysto atsiskyrimo nuo mamos baim, bijome bti palikti ir umirti. ias baimes

92

IV SKYRIUS

ireikiame verkimu, aukimu ir pan. Kiek vliau atsiranda svetim moni baim, aikiai ireikta nepasitenkinimo demonstravimu, pamaius nepastam mog. Dar vliau pradedame bijoti tamsos, baisi" gyvn ir toki dalyku, kuriais mus gsdina tvai (raganos, pikti mons). mogui augant ir keiiantis gyvenimo situacijai, keiiasi ir mogaus patiriamos baims. Taip atsiranda su bendravimu, mokymusi, darbine veikla susijusi baimi: egzamin, virinink, neskms, ligos ir kitos baims. Tam tikra doz baims. kiekvienoje temptoje situacijoje yra vertinga, nes skatina problem sprendim, informacijos rinkim, krypting veikl. Vidutinika baim parengia mog susidrimui su realiais pavojais ir bsimais apribojimais, taiau pernelyg stipri ir asmenyb dezorganizuojanti baim, trukdanti gyventi, d a l y v a u t i kai kurioje veikloje, t e n k i n t i savo poreikius, yra nenaudinga. Kovai su ja danai tenka pasitelkti psichologijos specialist pagalb. Apie patologin baim r. poskyryje Psichikos sutrikimai". Depresija - tai prislgta ir lidna nuotaika, susijusi su poreikiu sumajimu, motoriniu slopinimu bei psichinio aktyvumo sumajimu. . Depresija - tai ilgai trunkanti nelaimingumo bsena: depresijos kankinamo mogaus niekas nebediugina - nei anksiau mgti uimimai, nei darbai ar valgiai; dingsta prisiriimas prie mylim moni, kankina bejgikumo jausmas, nuolatinis nuovargis, kai kurie kno funkcij sutrikimai. Jis tolsta nuo kit moni, apleidia savo darbus ir pareigas. Daniausiai kalbame apie reaktyvin depresij, kylani atsiradus gyvenimo sunkumams, kaip sudtin j dal. Tokia depresin bsena arba depresin -nuotaika, atsiranda kiekvienam mogui, patekusiam sunki situacij ir praeina i situacij isprendus. Psichoanalitiniu poiriu depresijos atsiradime pirmiausia ikyla nepakankamumo, bejgikumo, , subjektyvaus nesugebjimo jausmai. Depresijos vystymsi galime palyginti su posakiu laas po lao ir akmen pratao" - tai eil gyvenimo smgi ir mikrotraum. Galima ir taip vadinamoji simptomin depresija, nulemta somatinio susirgimo. Ji priklauso nuo to, kaip ligonis reaguoja savo lig. Neurotin, umaskuota, endogenin - visa tai depresijos formos, iskirtos pagal j atsiradimo prieastis ir pasireikimo formas. Esant depresinei bsenai, visais atvejais mogus links ikreipti esam gyvenimo situacij. Viskas, kas buvo, atrodo nereikminga, pasiekimai nuvertinami, geri vykiai umirtami. Tas pats pasakytina ir perspektyvos atvilgiu: nesimato nieko diugaus, lieka pesimistins mintys ir vertinimai. Tokios savijautos kamuojamiems monms labai svarbus yra aplinkini palaikymas ir vertinimas, j nuomons ir sprendimai. Smulkiau apie . patologinius depresijos aspektus irk poskyryje Psichikos sutrikimai".

MS

NORAI

IR

JAUSMAI

93

Empatija - tai kito mogaus emocins bsenos pajutimas, sijautimas jo igyvenimus, poreikius, tarsi persiklimas (vaizduotje) kito jausmus, j jo pasaulio supratim. Empatikas mogus moka suprasti kit mog, domtis kitais, yra tolerantikas. Paprastai skiriamos trys empatijos formos: 1. Emocin empatija, paremta projekcijos mechanizmu, sugebjimu pamgdioti motorines bei emocines kito mogaus reakcijas. 2. Kognityvin empatija, pagrsta intelektiniais psichiniais procesais: analogij iekojimas, palyginimai ir panaiai. 3. Numatanioji (predikacin) empatija, pasireikianti kaip mogaus sugebjimas numatyti kito mogaus emocines reakcijas konkreiose situacijose. Pagrindinis empatijos skirtumas nuo kit tarpusavio supratimo bd yra silpna refleksija, t.y. silpnas savs stebjimas. Visas dmesys yra koncentruojamas kito mogaus igyvenimus ir betarpik emocin patirt. Empatijos atveju susitelkimas savo vidinius igyvenimus, jausmus ir mintis yra minimalus. Empatijos sugebjimas didja, didjant mogaus gyvenimo patiriai ir yra susijs su jo emocionalumu, optimizmu, domjimusi kitais, socialiniu lankstumu, bendravimu. Empatikumas yra individuali mogaus savyb, kuri slygoja jo altruistin elgsi, siekim padti kitam. Tikra empatikum (igyvenim kartu, emocin s i j a u t i m kito mogaus igyvenimus) dert skirti nuo uuojautos kitam mogui. Frustracija - psichin bsena, sukelta objektyviai neveikiam arba mogaus nuomone neveikiam sunkum ar klii, atsirandani siekiant tikslo ir sprendiant problemas. Tai neskms igyvenimas tais atvejais, kai mogus, siekdamas tikslo, susiduria su klitimis ir pamato arba sivaizduoja, kad jo tikslai nepasiekiami, problemos neisprendiamos. Frustracij galime vertinti kaip psichologinio streso form. Frustracij lydi vairios neigiamos emocijos: pyktis, susierzinimas ir kt. Frustracijos lygis priklauso nuo frustratoriaus (prieasties) jgos, nuo mogaus, patekusio frustruojani situacij, momentins emocins bsenos, o taip pat nuo gyvenime susiformavusi pastovi asmenybs emocinio reagavimo gyvenimo s u n k u m u s form. Tolerancija frustracijai arba atsparumas frustratoriui, kaip asmenybs bruoas, padeda susidoroti su ikylaniais sunkumais ir ilikti pakankamai tvirtam, susidrus su frustruojaniomis situacijomis. mogaus sugebjimas adekvaiai vertinti nepalanki situacij ir numatyti ieities kelius yra susijs su asmenybs atsparumu neigiamiems aplinkos poveikiams. Nerimas - emocin bsena, kylanti dl gresianio pavojaus, galimos tampos ar nelaims. Nerimo prieastys primena baims atsiradimo prieastis, taiau skirtingai nuo baims, nerimo altinio negalime tiksliai nurodyti

94

IV SKYRIUS

( k a r t a i s s a k o m a : n e r a m u , kad a t s i t i k s kakas bloga"). N e r i m a s analizuojamas ir apraomas dviem lygiais: 1. Kaip mogaus emocin bsena, laikinas emocinis procesas, kurio intensyvumas tam paiam mogui gali keistis. Tai smoningai suvokiamas subjektyvus grsms pojtis. 2. Kaip asmenybs bruoas (nerimastingumas), stabilus individo polinkis igyventi nerim tam tikru intensyvumu. Vieniems monms tas pats dalykas atrodo keliantis grsm, kitiems ne. Nerimas pasireikia trimis organizmo lygiais; 1. Neuroendokrininiu (adrenalino - epinefrino isiskyrimu). 2. Psichiniu (nesismoninti bgtavimai). 3. Somatiniu arba motoriniu - visceraliniu (vairios organizmo sistemos reaguoja padidjusi epinefrino produkcij). Visais lygiais pasireikiant nerim galima vertinti vairi psichologini metodik pagalba. Tyrintojai nurodo kelet nerimo prieasi: vairios socialins problemos (valstybs santvarka, rasins ir tautins problemos, neaikus ekonominis statusas, konfliktai namie); ryks pasikeitimai mogaus gyvenime (artimo mogaus mirtis, ligos, ntumas, vedybos, skyrybos ir t. t.). Tai ir kasdieninio gyvenimo sunkumai bei problemos. Sunkumai gali bti vairiausi - nuolatinis laiko trkumas, vieniumas, nesaugi aplinka, finansin atsakomyb, nepasitenkinimas darbu; kai kurioms moterims nerim sukelia nam ruoos rutina ir t.t. Pvz., studentai nerim danai jauia dl netinkamo laiko organizavimo, vieniumo bei suvokiamos btinybs atitikti tam tikrus standartus. Egzistencins psichologijos atstovas V. Franklis (V. Frankl) mano, kad nerimas yra btina mogaus kaip dvasins btybs egzistavimo slyga: mogui reikia nerimo, dozuotos tampos tarp to, kas esi ir to, kas nori bti". Nerimas veria mog bti aktyviu, iekoti, veikti klitis, nugalti neskmes. Psichoanalitikai nerimo prieasi ieko ankstyvosios vaikysts patirtyje. Jeigu suaugs mogus patenka situacij, kuri primena vaikystje patirt vieniumo, atmestumo, neinomybs jausm, jis igyvena nerim. Kai ms psichik stimuliuoja per stiprs ioriniai ir vidiniai altiniai, perpildo j jaudinimu, tada vystosi nesuvaldomas automatinis nerimas. Sugebjimas vietoje automatinio nerimo patirti taip vadinamj signalin nerim yra susijs su Ego funkcijomis (suvokimu, mstymu, atgaminimu). Signalinio nerimo sukeltas nemalonus pojtis aktyvuoja, paleidia malonumo siekimo energij, kuri duoda jg Ego suvaldyti nerim stimuliuojanias fantazijas, t.y. atskirti fantazijas nuo realybs. Nordami nuslopinti nerim,

. MS NORAI IR JAUSMAI

95

vis pirma, turime rasti jo prieastis. veikti nerim paiam danai yra per sunku, reikia psichologo pagalbos, nes nerimui pasiekus didel intensyvum, jis tampa dezorganizuojaniu mogaus veikl, ir objektyviai vertinti situacij darosi sunku. Nuotaika. Kaip tiksliau galtume apibdinti ia danai vartojam svok? Nuotaika - slyginai ilgalaik, gana pastovi psichin - bsena, pasireikianti kaip ilgalaikis teigiamas ar neigiamas emocinis mogaus veiklos fonas, kuriame isiskiria daugiau ar maiau ryks atskiri igyvenimai. Palyginkime tai su fonu, kuriame galime skirti rykesnes figras. . Tarp i komponent yra abipusis ryys. Rykesni igyvenimai staiga arba palaipsniui gali pakeisti nuotaik. Bet ir nuotaika gali veikti patiriamus igyvenimus. Ji tarsi nuspalvina" ms psichinius procesus, pasireikdama nestipriais difuzikais igyvenimais. Jos prieast sunku aptikti. Nuotaik gali slygoti savijauta (i nuotaikos pokyi kartais diagnozuojama prasidedanti liga; moter priemenstruacinis sindromas pasireikia btent nuotaikos pokyiais), svarbs vykiai, farmakologiniai preparatai (vaistai, alkoholis, narkotikai). A t s i r a d u s i nuotaika paveikia vliau k y l a n i a s emocines reakcijas, mini krypt bei mogaus elges. Priklausomai nuo ms nuotaikos tas pats vykis gali nudiuginti, suerzinti ar n u l i d i n t i . Apraydami nuotaikas, V. ir H. Nouliai (W. ir H. Nowli) iskyr atuonis j vairov atspindinius ir apibdinanius faktorius: A - koncentracija: susimsts, susikaups, susitelks. B - agresija: piktas, pasipiktins, susierzins. C - malonumas: patenkintas, nerpestingas, atsipalaidavs. D - aktyvumas: energingas, budrus, valus. E - egocentrikumas: sigilins, susikoncentravs. F - socialumas: nuoirdus, jautrus, rpestingas. G - depresija: lidnas, nepasitikintis, beviltikas. H - nerimas: neramus, susinervins, susijaudins. . Derinant mintas dimensijas, galima gana tiksliai ir isamiai aprayti tam tikru momentu esani nuotaik. Pabandykite! Stresas - tai ilgai trunkanti stipraus nerimo ir tampos bsena. Streso prieastimi gali bti vairiausi ekstremals poveikiai. Streso svok pirmasis panaudojo biologas ir gydytojas H. Selje (H. Selye). Jis sak: Stresas . gyvenimo druska". Taip buvo apibdinama bendra organizmo reakcija bet kok nemalon poveik. Ekstremaliose situacijose kiekvienas organizmas turi savyb sutelkti savo vidines jgas tam, kad prisitaikyt prie sunki slyg. Tai organizmo reakcija aplinkos veiksnius, kelianius grsm individo gerovei, sveikatai ar gyvybei ir sutrikdanius prastin psichofizin

96

IV_SKYRIUS

pusiausvyr. Stres sukeliantys aplinkos veiksniai vadinami stresoriais. Priklausomai nuo stresoriaus ries ir jo poveikio bdo, stresas gali bti: fiziologinis, sukeltas fizini stresori (alio, kario, alkio, traumos, infekcijos ir kt.); psichologinis. Psichologinis stresas skirstomas : 1) informacin, kuris kyla dl informacijos pertekliaus. iuo atveju mogus nesugeba susitvarkyti su uduotimi, laiku priimti teisingo sprendimo ir atsakomybs u sprendimo pasekmes; 2) emocini, kuris kyla, kai yra grsminga situacija, pavojus, pastovios neigiamos emocijos, tampa ir pan. Emocinio streso atveju kinta mogaus psichini proces eiga, motyvacin struktra, elgesio bdas; 3) psichosocialin, kur sukelia konfliktai, neskms, nelaims, problemos eimoje, darbe, netikrumas dl ateities, su socialine mogaus adaptacija susijusios prieastys. . . M. Frankenhauzeris (M. Frankenhaeuzer) skiria tris daniausias organizmo reakcijas stres : 1. Pastangos be kani" - taip vadinama reakcija, kai organizmas mobilizuojasi veikti stres ir visas vidines jgas nukreipia kovai; 2. Pastangos su kania" - kai organizmo budrumas labai padidja, atsiranda streso baim, o kartu sutelkiamos jgos ir organizmas mobilizuojamas klii veikimui; 3. Kaniabe pastang"-kai organizmas nesiprieina negatyviems poveikiams i aplinkos ir be kovos pasiduoda, slopindamas savo veikl. Stresas yra natralus gyvenimo reikinys, skatinantis veiklum, iradingum, netgi krybikum ir tobuljim. Danai jis veikia kaip teigiamas, mobilizuojantis jgas faktorius, skatinantis energingai veikti, aktyviai iekoti ieities stresinje situacijoje. Ir tik tada, kai stresoriai mu veikia pastoviai, ilgai ar itin intensyviai, stresas gali peraugti distres, kuris pradeda neigiamai veikti ms psichin bsen, emocin savijaut, gali paskatinti vairi lig atsiradim ir dezorganizuoti vis veikl. Eksperimentais rodyta, kad mogaus organizmas geriausiai funkcionuoja, veikiamas ribot stresori. Jei j yra per daug, arba jie pernelyg intensyvs, tai stresas perauga distres, kuris veda organizmo jg bei atsparumo s u m a j i m . Tai nagrinja atskira medicinins psichologijos kryptis psichosomatika. Ji aikinasi, kaip emocins, psichologins problemos, neigiami igyvenimai bei chronikas stresas veikia ms fizin kn ir jo funkcijas. Apie psichologini faktori tak somatiniams susirgimams ir

MS NORAI IR JAUSMAI

97

tiesiogiai streso sukeltus psichikos sutrikimus skaitykite poskyryje Psichikos sutrikimai". Ar galime patys atpainti, jog ms organizmas tam tikru momentu yra veikiamas streso? siklausykite savo fizin kn. K jis jauia? Streso bsenoje pastebsite iuos fizinius poymius: sustiprjus irdies plakim, padidjus kraujospd, koj ir rank alim, skrandio spazmus, oro trkum, nuovarg. siklausykite savo d v a s i n i u s ir e m o c i n i u s igyvenimus. N u o t a i k o s s v y r a v i m a s , sujaudinimas, prislgtumas, sutrikimas, susirpinimas, nerimas, t a m p a , pablogjusi atmintis, neviltis, lugimo jausmas - tai psichiniai streso poymiai. Kaip elgiats streso atveju? Jei elgiats irzliai, nekantriai, jus kamuoja pykio protrkiai, miego ir apetito sutrikimai, padidintas poreikis kalbti, daniau norite rkyti, igerti alkoholio ar medikament, tai galite atpainti elgesio pokyius, nulemtus streso. Ar galima streso ivengti? Kaip natralaus gyvenimo reikinio, visai ivengti streso nemanoma, nes niekas negali ms a p s a u g o t i nuo j a u d i n a n i v y k i , n e m a l o n u m u , t a m p o s ir p a v o j . Toks j a u yra gyvenimas. Taiau neigiam streso pasekmi galima ivengti arba jas sumainti, padidinus atsparum stresui. Sveikos gyvensenos taisykli laikymasis (judjimas, sveika mityba, geras poilsis, mokjimas diaugtis, mokjimas atsipalaiduoti, savs painimas, t o b u l j i m a s ) pads tapti atsparesniu streso poveikiui. Pabandykite vien i atsipalaidavimo bd! Jeigu esate nuvarg ir suirz, jauiate nerim ar tamp - patogiai atsisskite, pasitempkite visu knu, pasirykite ir atsipalaiduokite; kelis kartus per nos ltai ir giliai kvpkite, o ikvpdami vis giliau atpalaiduokite raumenis. Ramiai pasdkite umerk akis; sivaizduokite es prie jros ar ydinioje pievoje. Prisiminkite bang oim, pajuskite maloni sauls ilum, lengv vjelio dvelkim ir kita, kas jums miela ir grau. Pabkite taip kelet minui ir pakilsite pailsj, ramesni, sveikesni. Test pagalba galima nustatyti savo gyvenimo stiliaus rizikos laipsn, gyvenimo stresori kiek. Tai siejama su vykiais, turiniais mums labai stipr poveik per tam tikr laiko tarp (artim draug praradimai, mirtys, didels neskms ir pan.) Galima taip pat nustatyti asmenybs bruo rinkin, kurio buvimas daro mog lengviau paeidiamu, jautresniu streso poveikiui. Tai asmens psichinio aktyvumo pakilimas, susijs su vidine tampa, nesugebjimu atsipalaiduoti, keisti aktyvios veiklos ir poilsio formas. Tai yra bdai prognozuoti distreso atsiradimo pavoj, o kartu ir iekojimas galimybi jo ivengti. Uuojauta - tai paties subjekto emocin bsena, kilusi painus kito jausmus. Danai mogus, suinojs apie kito nelaim, igyvenimus, pajunta

98

IV SKYRIUS

jam gailest ir uuojaut. Taiau tai nra empatija, nes ujausdamas mogus nebtinai kartu jauia ir igyvena visus suvoktus sunkumus. Paminsime dar kelet svok, susijusi su emocinmis bsenomis, su k u r i o m i s daniau susiduriame: tampa - padidjs nemalonus motorinis ir psichologinis aktyvumas. Panika - staigi, epizodin, intensyvi nerimo ataka, susijusi su jausm p e r t e k l i u m i ir rykiais fiziologiniais pokyiais. Apatija - emocionalumo ir aktyvumo lygio sumajimas, susijs su abejingumu, susidomjimo nebuvimu. Ambivalencija - dviej prieing jausm, nukreipt t pat mog, egzistavimas vienu metu. Gedjimas - lidesys, susijs su realiu praradimu. Euforija- intensyvus, pakilus, diaugsmingas nusiteikimas. Disforija - paemintas, dirglus, prislgtas nusiteikimas."

Emocij funkcijos
Nordami suprasti, kam gi i viso reikalingos emocijos, kokios j funkcijos, panagrinkime pavyzd. Pamat graudiai v e r k i a n t vaik, prieiname prie jo, bandome paguosti, isiaikinti, kas jam nutiko. I ko suprantame, kad vaikui lidna, kad jam reikia pagalbos? I jo emocins bsenos ir iraikos. Vaikas tarsi pasako, kad jam blogai. Jo emocijos atlieka komunikacin (bendravimo) f u n k c i j . Tai glaudiai susij su emocij iraika ir sugebjimu ja suprasti. Apie tai mes jau kalbjome skyrelyje Emocij iraika". Svarbu, kad emocij iraika btu adekvati ir padt, o ne apsunkint bendravimo proces. Komunikacijai yra svarbios trys emocijas ireikiani judesi rys: 1) natrals, bendri visiems monms iraikos judesiai; 2) konvenciniai, sutartiniai, turintys apibrt reikm, siekiantys sukelti aikiai numatyt reakcij, judesiai; 3) autistiniai, nukreipti pat save, neskirti emocij perdavimui ar demonstravimui. Kalbdami su verkianiu vaiku, suinome, kad jo mama kakur nujo ir ilgai negrta. Tai sukl vaikui baim, nerim, lides, t. y. neigiamas emocijas. Emocij enklas rodo, kaip vaikas vertina vykusi situacij. Taigi emocijos atlieka vertinamj funkcij. Kognityvinis vertinimas painimo proces pagalba atspindi objektyvias aplinkos savybes, realius santykius. Tuo tarpu emocijos teikia subjektyvi informacij, parodani mogui, kas aplinkoje jam svarbu, reikalinga ir naudinga, o ko geriau vengti. Emocijos

MS NORAI IR JAUSMAI

99

enklas atspindi reakcij situacij (teigiamas - palankus situacijos vertinimas; neigiamas - prieikas). Vertinamoji emocij funkcija mogui yra gyvybikai svarbi tuo, kad padeda atpainti ir sismoninti, ko mums labiausiai iuo momentu trksta. Teigiamos emocijos rodo, kad ms organizmas yra sveikas, kad ms dvasinis gyvenimas mus tenkina. Pajut neigiam emocij antpld (depresij, nerim, nepasitenkinim ar pan.), uduodame sau klausim, ar mes i ties gyvename taip, kaip nortume. Gal bt mes kakam skiriame per maai dmesio; jei mums kak skauda, gal stokojame dmesio savo fiziniam knui, j.ei m netenkina santykiai su artimais monmis, gal kalta saviraika. Neigiamos emocijos skatina mus pasiaikinti, atpainti jas ir reguliuoti savo gyvenim taip, kad paalintume nemaloni bsen. Kartais tam gali tekti dti daug pastang. ' Jau aptartojo verkianio vaiko patirtos neigiamos emocijos (silpnumas, nusivylimas) slopina jo aktyvum, o mes galime vaik nuraminti, paguosti, suteikti vilt. Vadinasi, skatiname jo teigiam emocij atsiradim. Paguostas vaikas gali pradti veikti (iuo atveju - iekoti mamos). iuo atveju emocijos atliks skatinamj funkcij. Teigiamos emocijos padidina aktyvum ir pakelia veiklos tonus, o neigiamos - slopina. Ar emocijos gali bti veiklos motyvu? Kai kas sako: taip - emocija svarbus, bet ne vienintelis veikios motyvas". Hedonistins krypties atstovai mano, kad mogaus veiklos pagrindas - malonumas, maksimalus siekimas teigiam ir minimalus - neigiam emocij, noras patirti smagum ir ivengti kentjimo. D. Milis (J.Milli) silo gudrios laims strategij": norint igyventi malonum, reikia siekti toki tiksl, kuri pasiekimo rezultatas juos sukelt. Emocijos atlieka ir vairiapus reguliacin funkcij. Emocijos gali globaliai paveikti moni santykius ir bendravim. Jos reguliuoja nervinius - vegetacinius bei psichinius procesus (mstym, dmes, atmint). Mes greiiau suprantame ir lengviau simename tai, kas mums domu ar naudinga. Si funkcija gali bti dvejopa: psichins veiklos tonuso paklimas arba slopinimas. Pagal tai emocijos skirstomos stenines, kurios didina t a m p , a k t y v i n a n i a i skatina veikl ir astenines, s l o p i n a n i a s ir dezorganizuojanias veikl. Tai nuovargis, isekimas. Psichologijoje labai daug dmesio kreipiama neigiam emocij ir j traumuojanio poveikio nagrinjimui. Daug maiau kalbama apie teigiamas emocijas ir j reikm mogaus elgesiui ir veiklai. Teigiamos emocijos atpalaiduoja mog nuo tampos, ramina, padeda veikti stresines situacijas ir sunkumus, palaiko veiklum ir organizmo atsparum. Viltis mogui padeda sudtingiausiose situacijose. Teigiam emocij panaudojimas jg atstatymui relaksacijos

l00_

IV SKYRIUS

pagalba padeda ivengti f i z i n i o isekimo ir i jo k y l a n i neigiamu igyvenim. sivaizduokite eilin savo dien: atsikeliate, pusryiaujate, einate paskaitas, iekote knyg bibliotekoje, kvieiate draugus kartu papietauti ar pasilinksminti... Kas lemia js veikl? Kas mogui yra svarbiausia - pailsti, pavalgyti, apsirengti, judti, dirbti, mokytis, bendrauti, kovoti, o gal linksmintis? Be ko mogus negalt gyventi? Kodl kartais mogus atsisako gyvybei btin dalyk ir pasirenka prating veikl? Kiek galima rasti bd tam paiam poreikiui patenkinti? iuos klausimus galime rasti atsakymus kitame poskyryje.

POREIKIAI IR MOTYVACIJA
Motyvai, skatinantys mogaus veikl, ireikia jo santyk su aplinka, kuris atsispindi emociniuose igyvenimuose. Tenkinant poreiki, emoqijos kinta nuo nepasitenkinimo, tampos, kanios link teigiam emocij, priklausomai nuo poreikio patenkinimo skmingumo. Jei veikla neduoda t e i g i a m rezultat, poreiki patenkinti suriku arba nemanoma, kyla nusivylimas, neigiamos emocijos neatslgsta, tampa lieka.

Poreiki

apibdinimas

Jokia veikla neprasideda be prieasties, be j suadinanio stimulo. sivaizduokime tui vanden panardint ind. Jis tutuojau prisipildo. Kokie ia veikia dsniai? Pirmiausia, atsiranda slgio skirtumo stimuliuojamoji jga, varanti vanden ind. Taip ir mogui - susidarius tutumai ar trkumui kurioje nors sielos kertelje, atsiranda jga - poreikis, skatinantis trkum upildyti. ios jgos dka skatinamojo veiksmo tutuma upildoma, ir ankstesnis diskomfortas ar tampa atslgsta. i tampos bsena ireikia kiekvieno mogaus priklausomyb nuo gyvenimo slyg. Jusdamas kok nors poreik, pavyzdiui, nordamas valgyti, mogus pirmiausia kreipia vilgsn aplink - ieko, kaip galima bt io poreikio sukelt tamp paalinti ir savo veikl nukreipia tuos objektus, kurie (inoma i patirties) padeda numalinti alk. Kiekvienas mogus, siekdamas patenkinti savo poreik, elgiasi skirtingai. Vienas, nordamas valgyti ir jausdamas malonum gaminti maist, verda, kepa, dengia stal, o po to skanauja. Taip jis, tenkindamas maiti-

MS NORAI IR JAUSMAI

101

nimosi poreiki, patiria malonum. Kitas, mgstantis pietauti su kolegomis, eina kavin. Treias, nordamas patikti draugei, kvieia j restoran, taigi patenkina bent kelet poreiki, kuri vienas - maitinimosi. Visi ie mons patenkins poreik maitintis sau priimtiniausiu bdu. Vadinasi, pajut nor valgyti, jie turjo pagalvoti, kaip tai padaryti, isirinkti t i n k a m i a u s i variant, apgalvoti savo galimybes, rytis veikti pagal savo plan ir t. t. Suprantama, kad bet kok poreik jauiantis mogus negali p a a l i n t i tampos, neturdamas ryio su aplinka. Neturdami maisto, nepatenkinsime maitinimosi poreikio, konstruktorius negals krybikai p a t o b u l i n t i kokio nors mechanizmo, neturdamas slyg dirbti su technika ir patikrinti savo idj teisingumo. Aplinka teikia mogui informacija, kuri kiekvienas subjektas priima kitaip, savaip naudodamas suvokimo ir p o j i kanalus. I n f o r m a c i j a patenka j prot, kur mstymo pagalba ji analizuojama ir interpretuojama: sprendiami v a i r s k l a u s i m a i , numatoma tolesn v e i k l a , v e r t i n a m a informacija, kuriamos idjos, formuojamos nuomons, lyginama su t u r i m a i s stereotipais, iekomos prieastys, pagrindimas ir t.t. V l i a u perdirbta informacija keliauja poreiki sfer. Atlikus tok darb, kiekvien karta kyla klausimas, ar tai, k gaunu atitinka mano poreikius, mano tikslus, ar tai maina mano vidin tamp ir nepasitenkinim, kilusi i buvusio trkumo ar stokos. Jei informacija atitinka ms lkesius, kyla teigiamos emocijos, teigiami atsakomieji jausmai. Jei ne, kyla neigiamos emocijos. Emocijos slygoja elgesio ir Veiklos reakcijas, t.y. tai, k kiti mons vertina ir priima kaip informacij i ms. Tai ms komunikacija (kalba, verbalin arba neverbalin emocij iraika) ir atitinkama veikla. Pavyzdys. Jei tam tikru momentu daminuoja vertinimo poreikis, o mogus gauna laik - atsakym, kad jo padarytas darbas netinkamas, atsiranda nepasitenkinimas savimi ir savo sugebjimais, kyla poreikis dirbti kitaip. Jei kokie nors igyvenimai ar nemalonios situacijos iugdo mumyse pastov nepilnavertikumo jausm, mes, gav net ir teigiama savo darbo vertinim, sunkiai juo pasitiksime. Galime galvoti, kad tai pataikavimas, o gal konkurso lygis labai emas. Ir emocijos kyla atitinkamai ms sitikinimams, netgi neapdorojant informacijos mstymu ir nesigilinant i iuo metu dominuojanius savo poreikius. Jei igyvename nepasitikjim, ms elgesys bus neteisingas ir toje situacijoje netinkamas. Tik isianalizav savo poreikius, galime reguliuoti ir atstatyti pusiausvyr.

102

IV SKYRIUS

Taigi poreikiai yra tampa, kilusi dl reikaling objekt trkumo, skatinanti mog veikti ir atspindinti jo priklausomyb nuo aplinkos. Vadinasi, poreikis yra pagrindinis mogaus aktyvumo altinis.

Poreiki hierarchija
Gyvn poreikiai yra instinktyvs, o mogaus brsta visuomenje, bendraujant su kitais monmis, yra socializuoti. Kartu jie yra individuals, kiekvienam ms saviti, priklausantys nuo gimt savybi. Amerikiei psichologas A. Maslou pateik savit poreiki klasifikacij, kurioje atsispindi vairi mogaus poreiki ryys. Autoriaus nuomone, kiekvienas mogus gimsta turdamas penki ri poreikius, kurie isidst pagal tam tikr hierarchij, egzistuojani kiekviename moguje. Kai patenkinami emesnieji poreikiai, tampa efektyvs esantys a u k i a u ir keiia motyvacij. Skaudiausiai juntame fiziologinius poreikius - alk, trokul, oro bei miego trkum. Mat, jie yra tiesiogiai susij su organizmo ilikimu. Nuolatos alkanam mogui Utopija yra ta alis, kur daug maisto. Jis mano, kad bt laimingas, jei bt tikras, kad niekad nepritrks maisto. Alkanam svarbiausia yra gauti pavalgyti. Visa kita jam nesvarbu. Laisv, meil, bendrumo jausmas, pagarba netenka reikmes. (A. Maslou) Kai f i z i o l o g i n i a i poreikiai bent i dalies patenkinti, kyla poreikis jaustis saugiau, veikti nepavojingoje aplinkoje: noras turti pastov darb, santaup, bti ramiam dl ateities. Kai patenkinti saugumo poreikiai, mogus trokta bti mylimas ir mylti, bti mgstamas kit, priklausyti kokiai nors bendrijai - eimai, giminei ir pan. Bent i dalies patenkinus meils poreikius, atsiranda poreikis jaustis vertintam, bti pripaintam visuomenje, darbe, eimoje, mogus nori gerbti save u tam tikrus pasiekimus ir bti gerbiamas kit.

MS NORAI IR JAUSMAI

103

Pagaliau mogus pradeda siekti ireikti save. Tai pastangos aktualizuoti, atskleisti ir efektyviai panaudoti savo potencines galimybes.

Motyv esm ir funkcijos

Veiklos prieastys, susijusios su subjektyvi poreiki patenkinimu, vadinamos motyvais. Motyvu paprastai tampa sismonintas poreikis. mogus, pajuts kok nors trkum ir tamp, vis pirma stengiasi suprasti, kas j sukelia ir ieko bd tai paalinti. sismoninus tamp suklusias prieastis ir suradus objekt, kuris pads j paalinti .(t. y. supratus savo poreik ir jo patenkinimo galimybes), is poreikis tampa veiklos motyvu, skatina pradti aktyviai veikti. Taigi, poreikis perauga motyv, kai mogus aptinka veiklos objekt, padsiant poreik patenkinti. Motyvu gali bti ms interesai, sitikinimai, vertybs, gyvenimo tikslai. Kai kada veikl skatinani motyv funkcijas gali atlikti ir emocijos, pavyzdiui, aistra. Si intensyvi ilgalaik emocija daro mog aktyv ir skatina j atkakliai siekti tikslo. Ms veiklai daro tak noras elgtis pagal paproius, galvoti pagal visuotinai priimt norm. Kokio nors elgesio paskata gali bti susijusi ir su mada, noru pritapti pfie kit moni, prie savo grups ir panaiai. Motyvai mogaus gyvenime atlieka kelias funkcijas. Pirmiausia, motyvai skatina mogaus elges ir j nukreipia. Be to, motyvai padeda pajusti savo veiklos prasm, dalyvauja j kontroliuojant ir keiiant. Priklausomai nuo to, koki motyv skatinamas mogus k nors veikia, tos veiklos procesas arba jos rezultatai gali kelti pasitenkinim arba, prieingai - nusivylim. Jei mogus dirba kok nors darb ar mokosi, nejausdamas malonumo ir pasitenkinimo, sakome esant nepakankam ios veiklos motyvacij. Pavyzdiui, studentas nenori lankyti paskait ar kurti koki nors projekt. Ar pakankama jo ios veiklos motyvacija? Gal apskritai jo nedomina mokslas, o gal tik ininerins veiklos perspektyva? Gal jo mokymosi motyvai yra primesti i alies, o ne vidiniai? Galbt tas studentas jaust pasitenkinim, atlikdamas kitokio pobdio veikl, kuri jam atrodyt reikminga ir asmenikai prasmingai motyvuota? Jei veikla nra asmenybei reikminga, t. y. neteikia pasitenkinimo, atsiranda noras j keisti, kyla motyvacija iekoti nauj veiklos krypi. Tuomet kinta motyvai, kartu keisdami mogaus veiklos pobd konkreioje situacijoje.

104

IV SKYRIUS

Taiau yra ir atvirktinis ryys tarp motyv ir veiklos. Pleiantis veiklos sferai, kintant jos slygoms, kartu kinta ir motyvai, atsiranda naujos veiklos prieastys. Juk kartais esame priversti dirbti mums nedom darb. Kaip sustiprinti tokios veiklos motyvacij? tai keletas dsningum: 1. Perspektyva - artim ir tolim veiklos tiksl supratimas. Jei mogus, k nors darydamas, nemato perspektyvos, rezultat . reikms ir naudos, tai motyvacija iai veiklai bus menkesn, negu tokiai veiklai, kurios perspektyva aiki, inoma. 2. Teorini bei praktini ini reikms supratimas. Tai ypa padeda mokantis: jei suprasime, kam bus reikalingos inios, kaip jas bus galima panaudoti darbe ar gyvenime, tai motyvacija mokytis padids. 3. Savo veiklos reikms supratimas. Turime jausti, kad ms darbas yra svarbus ir naudingas mums patiems arba kitiems monms. 4. Nordami sustiprinti motyvacij, savo veikloje turime aptikti toki udavini, kuri sprendimas sukelt vidinius prietaravimus, domjimsi, nepasitenkinim bei nor isprsti. i udavini efektyvus isprendimas sukelia pasitenkinim, teigiamas emocijas.

sismoninti ir nesismoninti motyvai

kai mogus supranta, kas skatina veikti, koks yra jo poreiki turinys, tuomet sakome, kad motyvai yra sismoninti. iuos motyvus ireikia interesai, sitikinimai, siekiai. Nesismoninti motyvai yra tada, kai mogus nesupranta, kas j skatina veiklai, kokia yra tikroji jo elgsenos prieastis. Tai ms potraukiai, nuostatos. Danai mogus, nesismonindamas tikrj veiklos motyv, bando racionaliai paaikinti savo veiklos prieastis. Nesismonint motyv pavyzdiu gali bti pasakia apie lap ir vynuoges. Lap prijo prie auktos tvoros, kuri apsivijusi vynuog sirpino dideles uogas, taiau lap pasiekti uog nesteng. Tada ji ididiai nusisuko ir nueidama tar: itos vynuoges alios"! Taip ir mogus, kartais racionaliai aikindamas savo elgesio prieastis, pasiteisina prie kitus ir save pat. Psichoanalitikai tai vadina pasmons gynybos mechanizmais, kuri dka mes isprendiame skaudius konfliktus tarp nesismonint potrauki ir smoningos j kontrols. Tai racionalizacija, maskavimas, kai neigiami jausmai slepiami po paslaugiu elgesiu ir perklimas, kai pavojingoje situacijoje neireikti jausmai ireikiami netinkamoje aplinkoje, ir projekcija, kai vaizduojame, kad ir kiti mones jauia t pat, k ir mes ir t.t. (plaiau apie tai skyriuje Savimon: koks a esu").

MS NORAI IR JAUSMAI

105

Tuo pat metu gali bti griebiamasi to paties aikinimosi mechanizmo ir smoningai, norint umaskuoti tikruosius veiksmo motyvus, kurie gali bti nepriimtini ar nesuprantami kitiems. Tada mogus smoningai kuria" elgesio prieastis, kurios galt pateisinti jo elgsi a p l i n k i n i akyse. Tokio elgesio motyv ikreipimo, netikr prieasi daniausiai griebiamasi situacijose, kai mogus yra kuo nors kaltinamas, kai jam gresia bausm. Pavyzdiui, mergina sakosi vaikinui nenorinti eiti pasimatym dl blogo oro. Taiau gudresnis vaikinas supras, kad greiiausiai prieastis kita - jis jai nepatinka. Nenordama jo skaudinti, mergina sugalvojo labai paprast prieast - niekas negals jos kaltinti, o ji pati nesunkiai isisuks i sunkios situacijos.

Motyv kova ir kaita

K nors veikdami, mes daniausiai s i v a i z d u o j a m e tos veiklos rezultat. Rezultato vaizdas vadinamas veiklos tikslu. Tikslai ir motyvai labai susij. Tikslas gali tapti motyvu, ir atvirkiai. tai kolega parodo nauj, domi ir nauding program, ir studentas tuojau usidega" imokti dirbti su ja - iuo atveju tikslas tampa veiklos motyvu. Gali bti ir kitaip - studentas nori atlikti tam tikrus skaiiavimus ir gal gale aptinka nauj program. vertins jos galimybes, jis s i t i k i n a , kad . ji btent tokia, kokios jam reikia. iuo atveju motyvas tampa veiklos tikslu. Kai mogus turi pasirinkti vien i keli skirting tiksl, vyksta vidin motyv kova. Kuo greiiau iskiriamas svarbiausias motyvas, tuo lengviau ir veikiau pasirenkame savo veikl. Kiekvienam yra tek svarstyti, k geriau veikti, ar keltis anksti ryt ir eiti paskaitas, ar pamiegoti ir dirbti savarankikai. Nugaljus vienam motyvui, mogus j a u i a s i pasirengs veiklai. Panagrinkime pavyzd, kuriuo remdamiesi gal kada galsime ir patys sikiti motyv kov, pasirinkdami vien ar kit veikl. Studentas per vis semestr turt nuolatos mokytis, tada per sesija nesunkiai gaut gerus paymius. Taiau danas egzaminui ruoiasi tik paskutin nakt, o tuomet ger sesijos rezultat nelauk. ioje situacijoje studento veiklos motyvai gali bti ini, gero vertinimo siekimas arba linksmas laiko leidimas, paini, draug iekojimas ir t.t. Priklausomai nuo to, kuri motyv grup dominuoja per vis semestr, studentas renkasi vien ar kit i mint studijavimo stili. Nugali tas motyvas, kuris motyv hierarchijoje tuo momentu stovi aukiau.

106

IV SKYRIUS

Motyv kovos rezultatai, motyv pasikeitimai danai priklauso nuo asmenybs nuostat, interes, sitikinim, vertybi, gyvenimo tiksl. mogus, jauiantis atsakomyb u savo veiklos rezultatus, danai atsisakys kai kuri malonum, nors tai pareikalaut ir stiprios valios. Kartais vidinis konfliktas t a r p p o r e i k i ir pasirinkim bna toks stiprus, kad imua mog i pusiausvyros ir jam tenka iekoti pagalbos. Vidinio konflikto (konflikto tarp asmenybs id ir super - ego struktr) tak mogaus gyvenime akcentuoja psichoanalitikai, nagrindami, kaip ego j sprendia ir kas veikia sprendimus. Kiekvieno mogaus veiklos motyvai su amiumi kinta. Pasekime, kaip keiiasi mokymosi motyvai. Pradinse klasse pagrindinis mokymosi motyvas yra siekimas gyti mokinio status - mokiniai stengiasi mokytis, nes tai nauja ir domi veikla. Vidurinse klasse vyrauja noras uimti tam tikr v i e t kolektyve, t. y. neatsilikti- nuo klass draug, pirmauti, bti protingiausiam. Auktesnse klasse pagrindiniai mokymosi motyvai susij su sivaizduojama savo padtimi ateityje. Neatitikimas arba disharmonija tarp koki nors sitikinim, ini bei elgesio vadinasi kognityviniu disonansu. Kai jis per daug didelis, asmenyb priversta keisti mstymo ir elgesio bd taip, kad likt kuo maiau disharmonijos. Disonansas kuria nemaloni tampos bsen ir didina motyvacij kak keisti. vairi poreiki patenkinimo sunkumai danai sukelia neigiamas emocijas, nes, norint pasiekti tiksl, tenka nugalti klitis ir veikti toliau. Tam reikalinga valia. Ji ugdoma kaip asmenybs savyb. Tai smoningas mogaus elgesio ir veiklos reguliavimas, susijs su vidini ir iorini klii nugaljimu. Vali, kaip asmenybs savireguliacijos centro funkcij atliekani struktr, akcentuoja psichosintezs atstovai. Valia - tai toji ms dalis, kuri gali reguliuoti ne tik ms elgesio ar veiklos krypties pasirinkim, bet ir ms galimyb tam tikroje situacijoje ir tam tikru metu jaustis taip, kaip mums yra geriausiai. R. Asadioli (R. Assagiolli) teigia, kad valia mums tarnauja kaip raktas asmenin laisv ir jg. Vali jis vertina kaip mogaus autonomikum", t.y. organizmo sugebjim laisvai funkcionuoti pagal savo vidin prigimt, o ne iorini jg poveikyje. Vis monijos evoliucij galima vertinti kaip palaipsn ios laisvs pasireikim. Mes galime pasiduoti ioriniam socialini apribojim, propagandos, reklamos spaudimui. Mes galime veikti pagal savo proius, automatikai, netgi galime veikti instinktyviai, taiau mes taip pat galime priimti visikai laisvus sprendimus ir bti atsakingi u savo apsisprendim. Btent evoliucijos eigoje susiformavus darini psichosintezje vadina valia. J naudodamas, mogus tampa stipresnis ir laisvesnis.

MS NORAI IR JAUSMAI '

107

V. Franklis valios laisv sieja su atsakomybe u pasirinkimus, be kurios ji b t savival. Svarbiausios valios funkcijos yra veiklos motyv ir tiksl pasirinkimas, motyvacijos reguliavimas, bendras vis psichini proces reguliavimas, psichini ir fizini galimybi nukreipimas tiksl. Valinga veikla gali bti paprasta ir sudtinga. mogus sismonina veiklos motyvus, priima sprendimus, numato, kaip juos gyvendins, sudaro veiklos plan ir t. t. sivaizduokite, kad esate dar mokinys, sdite u stalo, mokots. Staiga suskamba telefonas. Draugas jus kvieia sveius, bet rytoj kontrolinis darbas. K pasirinkti: eiti pas draug ar mokytis? Vyksta motyv kova. Jei js suprantate; kad mokytis ir gerai atlikti uduotis, svarbesnis tikslas, priimate sprendim vakar mokytis. Taip nugali mokymosi motyvas. Kad gerai atliktumte i veik, reikia valios pastang, padedani susikaupti, sitraukti darb ir pasiekti norim rezultat. monms yra bdingos vairios valios proceso savybs: tikslingumas, savarankikumas, iniciatyvumas, rytingumas, drsumas, atkaklumas, energingumas, savitvarda ir organizuotumas. EMOCIJ VAIROV . . O kiek daug sugeba jausti mogus? Tyrintojai mano, kad maiausiai kelios emocijos yra bendros visiems monms, nepriklausomai nuo amiaus ir kultros - tai diaugsmas, pyktis, bjaurjimasis, baim, nuostaba ir lidesys. Klasifikuodami emocijas, psichologai susiduria su problema, pagal kokius kriterijus dert skirstyti emocines bsenas. Kai kurie autoriai mano, kad klasifikuoti emocij i viso nemanoma: mogus kiekvien kart atsiduria kitokioje situacijoje ir negali patirti lygiai tokio pat igyvenimo. Plaiausiai paplits skirstymas teigiamas, neigiamas ir neutralias: . TEIGIAMOS (malonios): diaugsmas, energingumas, euforija, simpatija, aktyvumas, pasitenkinimas, palaima, susiavjimas, ingeidumas, malonumas, ramyb, humanikumas, meil, laim, valumas, triumfas, pergal, aistra. NEIGIAMOS (nemalonios): gailestis, baim, gda, bejgikumas, skausmas, pyktis, melancholija, pasyvumas, panieka, irzlumas, lidesys, beviltikumas, jaudinimasis, sielvartas, irdgla, neapykanta, pasibjaurjimas, kalt, depresija, skriauda, nepasitenkinimas, impulsyvumas, niris, nerimas, apatija, pavydas.

108

IV SKYRIUS

Susidomjimas, interesas, abejingumas tai NEUTRALIOS emocijos, neturinios pliuso ar minuso enklo. Keista, bet nuobodulys irgi yra emocija, kuriai bdingas pasyvumas, sustingimas, santyki su kitais stoka, judjimo, pokyi, veiklos sustingimas. O nustebimas gali bti tiek teigiamas, tiek ir neigiamas.

Pyktis ir agresyvumas
Kiekvienas mogus kartais supyksta, tiksliau, sugeba supykti. Nra gyvenime tokios situacijos, kurioje negalt kilti pykio jausmas, pikta mintis ar veiksmas. Prieikumas turi savo prasme - jis yra savisaugos priemon (panaiai kaip baim, bet gerokai efektyvesn). Pyktis yra ne tik signalas, spjantis apie pavoj, kaip nerimas ar baim, bet jausmas, skatinantis gynyb, agresij. Pyktis yra sudtingas jausmas. Jis gali bti keli ri, vairaus stiprumo, trukms ar pobdio. Itin stiprus pyktis virsta niriu, o ilgalaikis pyktis - neapykanta, t.y. galingu, meilei prieingu jausmu. Kiekvieno mogaus pykio prieastys slypi kasdieninse gyvenimo situacijose. Pyktis ir jo stilius formuojasi individualiai, ypa vaikystje. J sudaro pykio prieastys (dl ko supykstame), kaip kaupiamas prieikumas ir kaip jis ireikiamas. Danai jis bna tarytum dviej met vaiko pykio palikimas suaugusiame moguje, pasireikiantis niriu, kai is tarsi neino, ko nori. Tiesiog nori to, ko nori, ir viskas. Kitoks yra pyktis, kuris kyla, kai kas nors mogui . padaro negerai, pakenkia ir kuris kyla tam, kad situacija pasikeist. Pirmj pykt btina painti ir nuo jo isivaduoti, t.y. rasti k nors, kas padt jaustis geriau, kai negauni to, ko nori. Antrj pykt reikt efektyviai parodyti, kad kitas mogus suinot apie ms jausmus ir pakeist savo . elges. Analinio" pykio termin pasil Z. Froidas, apibdindamas vaiko vystymosi faz, kai jis mokomas varos gdi. Sveikose eimose vaikai jauiasi pasaulio centru ir nenori taikstytis su apribojimais bei pasitraukti i ios pozicijos. Imokimas susitaikyti su apribojimais padeda ir suaugusiam mogui priimti realyb ir suvokti, kad ne visada visk galima gauti arba pakeisti situacij. Tai sugebjimas atskirti malonumo princip nuo realybs. Adekvatus pyktis - tai kiekvieno mogaus teis. Kiekvienam gali kakas patikti, kakas nepatikti. Suaugusio mogaus galioje imokti konstruktyviai ir tinkamai pykt ireikti. Konstruktyvaus agresyvumo poymiai yra ie: valingumas, rytingumas, energija, pasitikjimas, protingumas. Destruktyvios agresijos bruoai: nevalingumas, kertingumas, iaurumas, nejautrumas. Prieikumas kitam lieka tol, kol nesugebame atleisti. Taigi, svarbu mokti atleisti tam, kad patys isivaduotume nuo mus naikinanio pykio.

MS NORAI IR JAUSMAI

109

Pyktis padidina bendr jautrum, pagreitina ir sustiprina reakcijas, bet nuslopina uuojautos, palankumo jausm, trukdo bendrauti. pykusiam mogui draugas gali virsti prieu. Supykusio mogaus psichin veikla bna vienpus, jis nebepajgia atlikti sudtingesni veiksm, nesugeba teisingai vertinti situacijos. nirio apimtas mogus nepaiso aplinkybi ir nejauia atsakomybs u savo veiksmus. Kita vertus, nedidelis pyktis padeda veikti, apsiginti, sakyti ties, pamatyti kit moni, susidariusios situacijos ar savo pai trkumus. Agresija - tai individo elgesys, veiksmas ar nusiteikimas, nukreiptas l fizins ar psichins alos suteikim kitam. Agresija daniausiai atsiranda kaip mogaus reakcija frustruojani situacij. mogaus pasirengimas agresyviam elgesiui vertinamas kaip slyginai pastovus asmenybs bruoas agresyvumas. Tai elgesio forma, nukreipta i kit mog jo alojimo ar skaudinimo tikslu: Tuo tarpu kitas mogus nori to skausmo i v e n g t i . Kito mogaus n u u d y m vadiname h o m i c i d u . Agresija taip pat gali b t i nukreipta save. Viena jos form -suicidas (r. Psichikos sutrikimai"). Yra kelios agresijos teorijos. 1. Agresija kaip instinktyvus elgesys. Pirmasis apie tai ra Z. Froidas. Savo veiklos pradioje a u t o r i u s agresij vertino tik k a i p r e a k c i j seksualini poreiki patenkinimo blokavim. Taiau po pirmojo pasaulinio karo Froidas pamat, kad egzistuoja kitas didelis savarankikas instinktas, susijs su mirties energija, nukreipta i gyvenimo griovim. J Froidas pavadino thanatos. Tokiu bdu mogaus gyvenim veikia nuolatin tampa tarp seksualinio ir agresijos instinkt. Savidestrukcija, arba savs alojimas, tendencija pakliti alojanias situacijas ar vykius, sirgimas v a i r i o m i s ligomis buvo vertinama kaip greiiausias ir prieinamiausias to instinkto pasireikimo rezultatas. Psichikos gynybos m e c h a n i z m dka (ypa perklimo) mirties energija nukreipiama ior, nuo savs kitus mones. Kitas i teorij grup atstovaujantis autorius - K. Lorencas (K. Lorenz). Jo manymu, agresija, kuri nukreipta kito mogaus fizin sualojim, kyla i kovos instinkto, kuris mog iskiria i kit organizm. Su iuo instinktu susijusi energija kyla spontanikai, kaip reakcija agresij sukelianius aplinkos stimulus. 2. Agresija kaip imoktas socialinis elgesys. ios teorijos esm yra ta, kad agresija vertinama kaip socialiai imokto elgesio forma, t.y. taip, kaip ir bet kuri kita aktyvumo forma. A. Bandra (A. Bandra) mano, kad agresyvios tendencijos, kylanios esant frustracijai, neturi gimt pradmen. mogus veikia prie kitus dl dviej prieasi:

110

IV

SKYRIUS

1) yra imoks toki reagavimo ir atsakymo poveik bd i praeities; 2) yra priverstas tiesiogiai agresyviai reaguoti dl ypatingos socialins aplinkos bkls. Agresijos aknys nra vienareikmikos, o priklauso nuo agresoriaus patyrimo, mokymo ir iorins situacijos. Pavyzdiui, kareiviai per kar apdovanojami u moni udym, profesionals sportininkai nugali varybose, pasitelkdami agresij. 3. Agresija - neuroanatomins struktros nulemtas elgesys. Jei mogus yra pastoviai agresyvus, jo agresijos akn iekoma organiniuose galvos smegen pokyiuose. D. Levis (D. Lewis) atliko (1986) tyrimus ir pamat, kad nuolat agresyvs mons yra turj galvos smegen traum dl patirtos prievartos vaikystje. Fizin skausm patyrusios aukos imoksta agresyvaus elgesio ir taip pat kenia dl neurologini pasekmi. Tai iaur elges biologikai pastiprina. Tokiu bdu akcentuojamas ryys tarp fizins prievartos, galvos traumos ir iauraus elgesio. Kyla klausimas, kodl tai nesusij laiko atvilgiu? Prievarta juk patirta vaikystje, o agresyvus elgesys atsiranda gerokai vliau? Neuropsichologiniai E. Chomskajos (E. Chomskaja) (1987) tyrimai patvirtina vairi smegen struktr pokyi tak moni igyvenamoms emocijoms. Daugiau neigiam intensyvi emocini igyvenim patiria mons su pakenkimais kairiajame pusrutulyje. Kas gi lemia agresyv elges? 1. Socialiniai faktoriai: frustracija visada yra lydima agresijos, o agresija visada kyla i frustracijos teigia J. Dolardas (J. Dollard); tiesiogin provokacija i kit; agresyvaus elgesio modelio vieas demonstravimas (pvz., kine). 2. Aplinkos faktoriai: oro utertumas didina asmens dirglum, ilgas buvimas triukme erzina ir tuo paiu didina agresyvum. Buvimas minioje tarp kit keiia agresyvumo lyg. 3. Situaciniai faktoriai: didel fiziologin tampa, skausmas didina agresyvias tendencijas ir skatina jas ireikti. Seksualin stimuliacija veikia agresyvum priklausomai nuo erotins mediagos. Jei mogus susiduria su natralia ir sveika erotika (pvz., graios nuogo kno nuotraukos), jo agresyvumas maja. Jei s t i m u l i a c i j a perdm intensyvi, plika", ji agresyvum didina. Be abejo, agresyvi impuls atsiradimas yra veikiamas hormon, vaist, narkotik, alkoholio ir kit mediag. Neireikta agresija gali prasiverti vairiais nenuspjamais bdais. Ji gali tapti vairi sutrikim varomja jga. Todl konstruktyvi, tiesiogin, verbalin agresyvi jausm iraika yra svarbi ne tik adekvai santyki palaikymui bendraujant, bet ir paties mogaus vidins ramybs bei gerovs isaugojimui.

MS NORAI IR JAUSMAI

_111

Kodl sakome simyljs"? Reikia sakyti apsstasis". Bti velnio , apsstu - iimtis, bti moters apsstu - taisykl". Taip ra V. Hugo (V. Hugo). Meil - visiems pastamas, danas, maloni ypsen keliantis, o kartais ir nusivylim primenantis jausmas. Taiau t jausm apibdinti, pasakyti, kas yra meil, tikrai sunku. Kaip ir laims pojtis, taip ir meil, kiekvienam mogui kiekvienu atveju yra skirtinga. Pabandykime apibrti meil. Meil - tai auktas teigiamo emocinio poirio lygis, iskiriantis jos objekt i kit ir perkeliantis j subjekto poreiki ir interes centr. Gali bti meil tvams, vaikams, partneriui, o taip pat muzikai, dailei, gamtai, tvynei. Meil kitam prieingos lyties mogui turi savo ypatum. Tai yra intensyvus, temptas, slyginai pastovus mogaus jausmas, fiziologikai nulemtas seksualini poreiki ir pasireikiantis socialiai suformuotu siekimu bti maksimaliai trauktu kito mogaus gyvenim. Meil vystosi taip, kad suadint ir kito poreik atsakyti tokiu pat intensyvumu, pastovumu ir tampa. Meil turi intym pobd ir danai pasireikia situacinmis velnumo, susiavjimo, pavydo emocijomis, kurios igyvenamos priklausomai nuo asmenybs bruo. meils svok eina platus emocini reikini spektras - nuo simpatijos iki aistros. Aistros svok esame aptar anksiau. Simpatija - tai pastovus teigiamas mogaus nusiteikimas kito mogaus arba moni grups atvilgiu. Ji pasireikia geranorikumu, m a l o n u m u , avjimusi, noru bendrauti ir teikti pagalb. Su meils svoka danai siejame simyljimo ir romantikos svokas. simyljimas - tai kupinas paslapties, nepaprastas jausmas, pilnas isipildani ir neisipildani svajoni. Romantikas savyje kuria svajones ir idjas, kurios veda mog priek, tiksl. Apie meil, atsirandani asmenybs augimo ir brendimo procese, susijusi su isivysiusiu moraliniu elgesiu kit moni atvilgiu, apie produktyvi meil, pasireikiani rpesiu, atsakomybe, pagarba kitam daug rao E. Fromas (E. Fromm). Asmenyb, duodanti ir priimanti meil be baims jausmo, be konflikto, turi sugebjim palaikyti ir vystyti intymius ir artimus santykius su monmis. Buvimas intymiuose santykiuose su kitu aktyviai veikia mylimo mogaus augimo ir laims pojt. Dl to meil yra svarbus veiksnys asmenybs formavimuisi, a koncepcijos" susidarymui. Brandi heteroseksualin meil pasiymi intymumu, kuris yra specifinis vyr ir moter santyki poymis. Intymum brandiuose seksualiniuose santykiuose R. Mjus (R. May) vadina aktyviu gavimu", kai myldamas pats, mogus leidia mylti save. Tokie santykiai sukuria tikr inojim apie meil sau ir kitam, o seksualinis aktas veikia kaip

Meil ir intymumas

112

IV SKYRIUS

katalizatorius. R. Mjus aprao seksualins meils vert kaip savs painim, velnumo patyrim, savo verts ir pagarbos sau didinim, retsykiais tai gali bti atsiskyrimo nuo kito bei praradimo jausmas. Seksualum ir jo tak ms gyvenimui bei elgsenai akcentavo Z. Froidas. io potraukio varomoji jga, pavadinta libido, skatina gyventi, iekoti, kurti, bti aktyviems. Visi malons impulsai ir malonumo siekiantis aktyvumas, anot Z. Froido, yra nulemti seksualinio instinkto. Nepatenkintas libido gali prasiverti netiktomis formomis, neurozmis, kitais psichikos negalavimais. Malonaus elgesio siekim gali motyvuoti tiek seksualiniai, tiek ir n e s e k s u a l i n i a i i m p u l s a i . A s m e n s s e k s u a l u m a s p r i k l a u s o nuo t r i j tarpusavyje susijusi faktori: seksualinio identikumo, lyties tapatumo ir seksualinio elgesio. Jie veikia asmenybs augim, vystymsi, funkcionavim ir visi drauge yra vadinami asmenybs psichoseksualiniais faktoriais. Seksualinis identikumas arba tapatumas - tai biologin seksualumo charakteristika. Lyties tapatumas - tai asmenybs subjektyvus jausmas, kad esi vyras arba moteris. Priklausomai nuo lyties tapatumo, formuojasi atitinkamos lyties rols ir su jomis susijs elgesys. D. Monjus (J. Money) teigia: "Viskas, k mogus sako ar daro, yra siekimas tikslo parodyti save kaip berniuk arba vyr, kaip mergait arba moter". Tai nra pastovu nuo gimimo, tai sukuriama patyrimo, mokymosi, instrukcij pagalba. Apie 2-3 metus kiekviemas i ms inome: A esu berniukas" arba A esu mergait". Lyties tapatumo formavimasis priklauso nuo tv, kultros, genetinio fondo, antrini lytini poymi buvimo. Psichoseksualini ar organini faktori takoje vystymasis gali sutrikti ir seksualinis identikumas nesutampa su lyties tapatumu. Tai tas pat, kai spontanikame sprendime du plius du lygu keturi, vyksta klaida ir gauname: du plius du lygu penki". Pats bendriausias meils skirstymas galt bti toks: - meil kaip seksualinio potraukio patenkinimas, - meil kaip galimyb bti reikmingai atspindtam kitame moguje. Egzistuoja vairios meils rys. iuolaikin meils tipologij silo. (1977) J. A. Ly (J. A. Lee), o empirikai j patikrins, t.y. ityrs 1400 moni, K. Henrick (K. Henrick) ikyr 6 meils stilius arba atspalvius: 1. Eros - tai aistringa meil, susiavjimas, siekiant pilno fizinio ukariavimo. 2. Liudus - hedonistin meil - aidimas be gilaus jausmo, lengvai leidiantis idavysts galimyb. 3. Storge - rami, ilta, patikima meil - draugyst. 4. Pragma - kyla i liudus ir storge derinio: protinga, lengvai pasiduodanti smoningai kontrolei - meil i iskaiiavimo.

MS NORAI IR JAUSMAI

113

5. Manija - eros ir Hudus derinys: iracionali meil, apsdimas, kuriam bdingas nepasitikjimas ir priklausomyb nuo potraukio objekto. 6. Agape - atsidavusi meil, eros ir storge sintez. Tiriant pastebta, kad jauniems vyrams bdingesni eros ir liudus komponentai, o jaunoms moterims bdingi storge, pragma ir manija meils s t i l i a u s b r u o a i . R e n k a n t i s p a r t n e r , vyr ir moter n u o s t a t o s bei prerogatyvos nesutampa. Manija yra b d i n g a paaugliams ir jaunimui. Kalbant apie meil, danai ikyla pavydo problema. Si jausm sudaro: 1. Nuosavybs jausmas, kur nagrinja E. Fromas. Tai jausmas, kad meils objektas priklauso man kaip daiktas. 2. Palyginimo baim. Tai baim, kad kakas u mane yra geresnis ir mano partneriui gali labiau patikti. 3. Baim prarasti meil. Daniausiai tai priklauso nuo savs vertinimo. Jei mogus nepasitiki savimi, jauiasi ess menkas ir nevertas, tai jis bijo palyginimo, bijo bti dar labiau nuvertintas, bijo, kad jo neigiami "bruoai ar nesugebjimai bus atskleisti ar irykinti. Prarasti sau svarbi moni meil kiekvienas bijome nuo pat kdikysts. Pirmieji pagrindiniai poreikiai, kuriuos ireikiame verksmu ar riksmu jau pirmosiomis savo gyvenimo dienomis - tai maisto, ilumos ir saugumo, t.y. meils poreikiai. Prarasti savo meils objekt - tai prarasti jo meile, o kartu ir jo rpest, glob, saugumo j a u s m . Tokioje s i t u a c i j o j e p a s i j u n t a m e ir galime sureaguoti kaip mai, silpni vaikai. Ankstesnieji jausmai S o c i a l i n i s l y g n u l e m t u s i r a s m e n y b s v y s t y m o s i eigoje atsirandanius jausmus vadiname auktesniaisiais jausmais. Jie ireikia mogaus santyk su aplinka, su j supaniais monmis. i jausm pobdis priklauso nuo asmenybs motyvacijos sferos ir nuo auktesnij poreiki patenkinimo. Slyginai ms igyvenamus jausmus galime skirstyti taip: Intelektiniai jausmai: nustebimas, apstulbimas, smalsumas, abejon, ini trokimas, atradimo diaugsmas. Tai jausmai, kylantys paintinje veikloje, sukeliami minties darbo, jo skmingumo bei vaisingumo. Nuo to priklauso j enklai - teigiami arba neigiami. Kiekvienas intelektinis jausmas atitinka organizmo adaptacines reakcijas ir nuostatas. Danai sakome: jauiu supratim, pastu iuos jausmus. Supratimo jausmas - tai pilnas vykusio proceso sismoninimas." Jei yra kokie nors santykiai tarp objekt, tai yra jausmai, kuriuose tuos santykius pastame teigia V. Deimsas (W. James).

114

IV SKYRIUS

Praktiniai jausmai, atspindintys mogaus veikl ir santyk su ja: pareiga, skms trokimas, neskms vengimas. Religiniai jausmai kyla patiriant kak, kas mums turi absoliuios prasms charakteristik. Koki turin tai mes dedame, yra skirtinga ir priklauso nuo kultros, referentins grups ir t.t. Religingumas perduodamas tradicikai, priklauso ir formuojasi vaikystje, atspindi mogaus kaip dvasins btybs egzistencij. Tikjimas - tai psichikos bsena, susijusi su pilnu ir bepriekaitingu informacijos, vyki ir reikini primimu. Tai sudaro mogaus vertybi pagrind ir lemia elgesio bei santyki normas. Religinis tikjimas yra susijs su nematerialaus pasaulio jungimu savo pasaulio vaizd. Viltis - tai emocinis igyvenimas, kylantis laukiant norimo vykio, ir atspindi numatom jo realaus isipildymo tikimyb. Viltis paprastai s u s i f o r m u o j a s u p r a n t a n t objektyvias prieastis, nuo k u r i priklauso laukiamas vykis. Taiau viltis gali kilti ir dl grynai subjektyvaus praeities patyrimo. Kartais itin didel motyvacija gali suteikti vilt visikai be realaus pagrindo. Estetiniai jausmai: grjimasis, groio pajautimas smoningai ar nesmoningai vertinant aplinkos gro, didingumo, kilnumo, komikumo ir tragikumo jausmai. Jie kyla suvokiant reikinius, kuriuose yra estetins vertybs - moni tarpusavio santykiai, gamtos reikiniai, meno kriniai. V. Franklis ra: Estetinis igyvenimas yra vienas i trij pagrindini pasaulio painimo bd: veikla, groio pajautimas, kania". Didingumo jausm sukelia yms, mogaus suvokim pralenkiantys reikiniai, situacijos, kur mogus negali savs sulyginti su reikiniu, jauia prie j savo menkum. T galime pajusti kalnuose, ventykloje. Didingumas savo atvilgiu kyla i savo galios inojimo, tobulumo ar jgos pajautimo. domi yra komikumo svoka. Komikumas turi savo objekt ir egzistuojanti tam tikr jo santyk su subjektu. Komikumas kyla tada, kai ie santykiai pasidaro daugiaprasmiai, kyla prietaravim beprasmikumo suvokime, nesutampa vertinimo kriterijai, atsiranda padties ir realybs neatitikimas. Komikumo jausmas kyla, kai pirmoji pokto dalis sukuria reikmingumo situacij, o antroji - visk nuvainikuoja ir neatitinka vykio svarbumo (anekdotinis komikumas). Bna situacij, kai juokinga tik i alies, o joje dalyvaujanios puss komikumo nesuvokia, veikia rimtai, siterpus paaliniam, komikumas gali sustiprti. Komikumo jausmas gali atsirasti, matant tam tikros situacijos vairias puses (komedij krybos principas). Komikumas nuo juokingumo skiriasi intensyvumu (juokingumas yra intensyvesnis). Juokas nra tik su komikumu susijs dalykas, nes j i s gali bti laims, diaugsmo, geros nuotaikos iraika. Komikumas gali bti ireiktas trimis lygiais:

MS NORAI IR JAUSMAI

115

- jumoru, kai u ijuokiam trkum jauiami teigiami dalykai, gerairdikumas, meil. Jumoras vertinamas kaip intelekto ir krybikumo poymis; - blevyzgomis; jose jumoro nra. Psichoanalitikai jas vertina kaip paslpt agresij, ireikiama seksualinio juoko forma; - ironija, kuri padeda umaskuoti replik. Ji atspindi ironizuojaniojo silpnum, rodo tariam pranaum, danai naudojama santykiuose tarp paaugli. K. Vonegutas (K. Vonegut) ra: Brandumas - kartus nusivylimas ir nra kitos ieities, nebent juokas. Juokas - vaistas nuo visko pasaulyje". Tragikumas gimsta ten, kur sugebame pamatyti realias gyvenime esanias prieybes, netobulumus, ir kai blog pradedame irti kaip i dsning reikin. Tada komikumas perauga tragikum. . Moraliniai jausmai. Jie atspindi mogaus santykius su kitais monmis ir paiu s a v i m i . Tai kalt, a t s a k o m y b , s i n , meil, pasitikjimas, draugyst, gda. Kas skatina mus laikytis mogikj morals norm ir taisykli? Kas yra tas sins balsas, grauatis", kuri pajuntame, padar kak ne taip"? K reikia pajusti kalt? Tyrintojai teigia, kad viena pagrindini sins ir moralaus elgesio formavimosi slyg yra kalts jausmas. Jis apima mog, vertinus savo poelgius bei mintis ir nusprendus, kad jos yra negeros, nemoralios, nepadorios, neatitinkanios mogikj vertybi, ir nubaudus save u tai. Toks vertinimas mums svarbus tiek, kiek jauiams atsakingi u savo santykius su aplinkiniais, u savo gyvenimo bd ir tkm. Jei ia klostosi kas nors ne taip", patiriame kalts jausm. Kalts jausmas - tai btinas sveikos asmenybs elementas, padedantis suvokti skirtum tarp to, koks esi ir koks turi bti. Tai pagrindas susiformuoti sinei ir moraliam elgesiui. Kalt - tai subjektyvus mogaus jausmas, kylantis paeidus moralines, elgesio, etines ar religines normas, kurios yra svarbios individui ir sudaro jo sitikinim esm. Tai atsakomybs jausmo vystymosi prielaida. Skiriama reali, neurotin ir egzistencin kalt. Reali kalt sukelia realus prasiengimas. Jos atveju yra galimas ir btinas realus umokestis. Neurotin kalt kyla dl s i v a i z d u o j a m o p r a s i e n g i m o ar d r a u d i m o paeidimo. Egzistencins psichologijos atstovai mintj kalt vertina kaip pozityvi jg mogaus gyvenime plaija prasme. R. Mjus skiria (1983) tris ios kalts variantus: - kalt dl savs nerealizavimo, galimybi praradimo, j apleidimo ar ignoravimo; - kalt dl ryio su artimu mogumi praradimo ar ribot ryi su juo; - kalt dl prarasto ryio su absoliutu ar gamta.

116

IV SKYRIUS

Atsakomybs jausmas pradedamas ugdyti dar vaikystje. Normalus kalts jausmas susiformuoja, esant iltiems santykiams eimoje, kur nebaudiama beprasmikai, o nurodoma, kas padaryta nedorai, netinkamai. Jei tvai vaik grietai baudia, nepaaikina nuobaud prasms, jei atima vaikui galimyb pasijusti vl mylimu, nepalieka galimybs pasitaisyti, vystosi ne sin, atsakomyb, ne kalts jausmas, o baim. Nuolatin baim keiia mogaus elgesio prieastis: tokiu atveju mogus nedaro nedor darb, nes bijo (vaikas - vyresni, suaugs - virinink, vieosios nuomons, statymo), o ne todl, kad supranta, jog taip daryti nedera. Santykis tarp b a i m s ir k a l t s jausmo a p i b d i n a mogaus m o r a l i n b r a n d u m . ' Vadovaudamasis baime, mogus gali nesunkiai paslysti", kai yra tikras. ; kad niekas apie tai nesuinos; tuo tarpu tas, kurio elges reguliuoja atsakingumas, itaip nepasielgs. Taiau kiekvienu atveju kalts jausmas kyla i vidaus. Tuo tarpu gdos jausmas kyla dl reali ar sivaizduojam sankcij i kit moni. Tai labiau susij su baime. domu, kad kalts jausmo negalima umirti, istumti - jis reikalauja atgailos ir atpirkimo. moni kalts slenkstis" yra labai nevienodas: vienus kalts jausmas apima ir dl nereikming dalyk, kitus, palyginti, negreitai. Norisi daryti ivad, kad btent emocijos sieja visas asmenybs sferas, kad jos susijusios su visa ms veikla, nes nuspalvina paintinius procesus, tarpasmeninius santykius ir ms santykius su paiu savimi. Tai lyg indikatorius, parodantis ms tikr, nepameluot, proting samprotavim nepakeist reakcij reikinius, vykstanius aplink mus ir mumyse. Emocijos yra ms gyvenimo avesys, jo viesa, kuri pasineriame ir galime ja mgautis, jausdami, kad tikrai gyvename.

Klausimai pagalvojimui

1. Ar galime teigti, kad emocijos ir trokimas jas patirti skatina mog tam tikrai veiklai? 2. Ar visada galime tiksliai vertinti vidin mogaus bsen pagal jos iorin pasireikim? 3. Kokiu bdu vairs autoriai ieko tilto" tarp proto ir jausm? 4. Kodl jausm sismoninimas ir iraika yra svarbu mogaus sveikatai ir dvasinei pusiausvyrai? 5. Kodl kartais mogus pats vienas negali susidoroti su savo igyvenimais?

MS_ NORAI IR JAUSMAI

117

Literatra 1. Agression und Anpassung. A. Mitscherlich. Zrich, 1992. 2. Bandzeviien R. Savireguliacija ir streso veikimas (usimimu vadovas). Vilnius, 1994. 3. Benjamin L. T. Psychology. 2 nd. New York, 1990 . 4. Blimenthal - Barby K. Wenn ein Mensch stirbt... Berlin, 1989. 5. Buskist W., Gerbing D. W, Psychology: Boundaries and frontiers. London, 1990. 6. Carlson N. R. Psychology. The science of behavior. Boston, 1990. D. 1-3. 7. Frankl V. E. mogus ieko prasms...vis vien sakyti gyvenimui TAIP. Logoterapijos santrauka. Vilnius, 1998. 8. Fromas E. Menas mylti. Vilnius, 1992. 9. Fromas E. Turti ar bti. Vilnius, 1990. 10. Katzenstein A., Sitte E. Angst. Wesen-Entstehung-Bewaltigung. Berlin., 1989. 11. Lankford V. Keturi jausmai ir k su jais daryti. Vilnius, 1998. 12. Morhom C. Po labai artimo mogaus mirties. Vilnius, 1993. 13. Piknas J. Meils psichologija. Kaunas, 1998. 14. Porat F. Savigarba: kelias skm ir meil. Kaunas, 1991. 15. Prather H. Uraai sau. Mano pastangos tapti asmenybe. Kaunas, Rainwater J. Padk sau. Vilnius, 1994. Schmidt-Atzert L. Emotionspsychologie. 1981. Sollmann U. Management by Korper. Zrich, 1997. Stein S. Kai sudta meil. Tinkamiausia pagalba isiskyrimo skausmui veikti. Vilnius, 1997. 20. The emotions: social, cultural and biological demensions. Harre R., Parrot W.O. London, 1996. 16. 17. 18. 19.

1998.

118

V SKYRIUS

ASMENYB IR INDIVIDUALUMAS

Individualumas tai yra tos mogaus savybs ir psichiniai procesai, kuriais vienas mogus skiriasi nuo kito.

INDIVIDUALIOS ASMENYBES SAVYBES

Asmenybs samprata
Asmenyb yra suvokiama keliais lygiais. Bendriausia prasme asmenybe galime vadinti kiekvien mog, suvokiant aplink bei save ir kontroliuojant savo veiksmus. Buitiniame lygyje asmenybmis vadinami mons, savo veikloje pasiek . reikming rezultatu. Psicholog poiris skiriasi, nes jie asmenybe laiko tok mog, kuris pajgus save suvokti, smoningai veikti bei skirti save nuo likusio pasaulio (A ir ne A). Kalbdami apie mogaus unikalum, tik jam vienam bding savybi derin, vartojame individualumo svok. Taigi asmenybe negimstama, nesakome juk kdikio asmenyb", tai pat nesakome ir gyvno asmenyb". A s m e n y b vystosi p a l e n g v a , jos tapsmas yra dinamikas procesas. Galima tapti asmenybe, taiau asmenyb taip pat gali virsti individu (pavyzdiui, jeigu dl psichins ligos sutrinka jos ryiai su aplinka, deformuojasi savas suvokimas ir mogus praranda savimon). Asmenyb yra sudtinga psichini savybi visuma. Asmenyb yra svarbi kaip individualyb su jos jausmais, igyvenimais, poreikiais, sugebjimais ir motyvais. Asmenybs ir individualumo santyk

ASMENYB IR INDIVIDUALUMAS

119

aikiai yra ireiks B. Ananjevas, sakydamas, kad asmenyb yra vis mogikj savybi virn, o individualyb - asmenybs kaip veiklos subjekto giluma". Manau, ir jums yra domu, kas yra toji asmenybs giluma? Kodl vieni mons yra patraukls", simpatiki", net avs", o kiti ne? Kas lemia ms individualias savybes? Koks makro ir mikro aplinkos vaidmuo asmenybs formavimosi procese? Asmenybs elgesys veiklos, p a i n i m o ir b e n d r a v i m o procese transformuojasi per konkreias gyvenimikosios veiklos slygas, per individualias psichologines savybes bei susiformavusias nuostatas. Asmenyb yra itin sudtingas fenomenas, todl j yra daug skirting poiri. Nemaai tyrintoj, link nagrinti asmenyb pagal jos struktrines dalis: a) poreiki, motyvacijos ir valios sfer; b) temperament ir charakter; c) sugebjimus. Mintosios asmenybs struktros pasireikia bet kurioje mogaus veikloje, todl jas galima iskirti ir atskirai ianalizuoti. Antai poreiki ir motyvacijos kontekste galima analizuoti, kodl tam tikra veikla atliekama, kokia yra tos veiklos prasm asmenybei. Veiklos dinamika, tempas, greitis bei intensyvumas - tai jau asmenybs temperamento ir charakterio sritis. Galimybs atlikti tam tikr darb priklauso nuo sugebjim ir intelekto. Taiau asmenybs struktr sraas bus nepilnas, jeigu nepaminsime sins. Sin - tai asmenybs moralins atsakomybs u savo elges jausmas. Kiti asmenybs t y r i n t o j a i V. Miasievas, V. D e i m s a s (W. James) link analizuoti asmenyb per santyki sistem. V. Deimsas nurodo tris pagrindines toki santyki sritis: a) asmenyb sudarani element; b) jausm ir emocij (tame tarpe ir savs vertinimo); c) poelgi, kurie kyla dl jausm ir emocij (rpinimasis savimi, . savisauga). Bene daugiausia asmenybs tyrintoj silo analizuoti asmenyb pagal jos savybes. Apie visa tai plaiau irkite Asmenybs teorijos". O dabar grkime asmenybs samprat. Kaip atskirti, kas yra tikroji asmenyb ir kuo ji skiriasi nuo tos, kuri nra pastovi ir kuri kinta taip lengvai, kaip varko stilius ar ukuosena? Tikroji asmenyb pasireikia ten ir tada, kai savo veiksmais sukuria produkt, kurio rezultatas avi ir visus kitus. Tokius visybikus rezultatus su visybikais efektais gali sukurti tik tokios

120

V SKYRIUS

asmenybs, kuriose sukoncentruota visa, kas socialiai reikminga monijai. Tai pasakytina apie ypa ikilias asmenybes - Platon ir Euklid, Niuton ir Spinoz, Bethoven ir Napoleon, Mikelandel ir Tolstoj. Taiau neverta manyti, kad tik mintieji mons nusipeln vadintis asmenybmis. mogaus asmenyb matuojama reali uduoi, kuriuos sprsdama ji pati ikyla, mastais. Todl ir buvo paminta, kad asmenyb galutinai susiformuoja ir atsiskleidia sprsdama ne tik savo asmenikas, bet ir kitiems monms reikmingas problemas. Kuo platesnis moni ratas laiko tas problemas reikmingomis, tuo svarbesn asmenyb. Dl to asmenybs jga visada yra i n d i v i d u a l i a i ireikta per kit reikmes. Asmenybs unikalumas pasireikia tuo, kad kiekviena asmenyb savaip atskleidia kak naujo. Nors t nauja" ji atskleidia visiems, taiau ji t padaro geriau, negu visuma individ, besistengiani atskleisti daikt ar reikini esme. iuolaikins psichologijos poiriu asmenybs charakteristika persunkia vis psichologijos sistemos turin. Asmenyb savo esme yra mogus, slygotas visuomens ir jo santyki su visuomene. mogaus santykiai su tikrove leidia kalbti apie asmenybs santyki struktr. Daugyb santyki, k u r i e rodo asmenybs vairiapusikum ir turtingum, orientuoja mus tai, kad bt iskirti asmenybs struktroje . dominuojantys santykiai, kurie parodyt asmenybs kryptingum. Taigi apibrti pagal: a) poiri kitus mones; b) poir save; c) poir iorin pasaul. Poiris mog yra esminis, nusakantis drauge ir moni tarpusavio ryius. Asmenyb formuojasi bendraudama su monmis. Tuo ji ne tik patenkina poreik bendrauti, bet ir reguliuoja savo elges. mogus gimsta be veidrodio rankoje" ir be filosofinio apmstymo a esu a", todl pirmiausia jis turi siirti kit mog kaip veidrod; tik tuomet jis ima irti save kaip mog. Jau ankstyvajame vaiko amiuje formuojasi suvokimas to, kas leidiama ir kas draudiama. Viso to pagrindas yra visuomens socialins normos. Su svoka noriu" atsiranda ir kitos svokos - galima", negalima", reikia", privaloma". Taip formuojasi vidinio ir iorinio pasaulio santykis, ireiktas elgesiu sau" ir kitiems". Tai yra santykiai, kuri bazje formuojasi charakterio bruoai: iniciatyva, drsa, bailumas, atvirumas, udarumas, melas ir kitos savybs.

asmenybs kryptingum arba dominuojanius santykius galime

ASMENYB IR INDIVIDUALUMAS

121

Asmenybs kryptingum lemia ir i n d i v i d u a l i vertybi sistema. Kiekvienai asmenybei bdingos vertybins orientacijos, pasireikianios per vertybes ir nuostatas. Vertybs - asmenybs dorovini, socialini, politini bei estetini nuostat sistema, susijusi su siekiamu idealu. Vertybs susiformuoja aukljimo ir patirties dka, yra pastovios ir kinta sunkiai (pavyzdiui, mogui patekus ypatingas slygas, verianias pakeisti poir i pasaul). Jos nulemia tiek asmenybs tikslus, tiek bdus tiems t i k s l a m s p a s i e k t i , j o m i s m o g u s v a d o v a u j a s i d i r b d a m a s , bendraudamas ir vertindamas. G. Olportas (G. Allport) silo iskirti kelet pagrindini vertybi grupi: - teorines (kaip vertinamas painimas, mokymasis, ar mogus jo siekia, ar laiko svarbiu); - ekonomines (kiek svarbi ekonomin veikla; materialin nauda, ar bus pasirys bet kokiomis priemonmis jos siekti); - estetines (ar mogus laiko svarbiu gro ir pagal kokius kriterijus j vertina): - socialines (k jam reikia bendravimas, visuomens normos, kaip vertina kitus mones, varosi su jais, ar atsivelgia i vis interesus); - politines (ar turi politinius sitikinimus, idealus ir kaip j siekia); - religines (k mogui reikia religija). Nuostatos yra susijusios su vertybi sistema. Socialin nuostata tai psichologin parengtis, atsirandanti buvusios patirties pagrindu ir valdanti asmenybs elges jai reikming situacij ir objekt atvilgiu. Nuostata nuteikia asmenyb atlikti savo vaidmen tam tikru bdu, padeda valdyti j atitinkanio elgesio standartus. G. Olporto teigimu, nuostat turin jungia du reikmi komponentai: a) prisitaikymas prie tikrovs; b) subjektyvi dvasin bsena, kuri ireikia mogaus pasirengim tam tikram veiksmui ir apsprendia jo aktyvum. Amerikiei psichologas M. erifas (M. Sherif) nurodo iuos svarbiausius nuostat poymius: 1. Nuostatos yra imoktos, bet ne gimtos; 2. Nuostatos yra gana pastovs dariniai; 3. Nuostatos yra susijusios su poreikiais ir tuo skiriasi nuo proi, kurie tokio ryio gali ir neturti. Asmenybs vertybs pasireikia btent per nuostatas. Pavyzdiui, jeigu mogus itin vertina materialins gerovs krim, tai jis gali susidaryti teigiamas nuostatas kitus taip pat mananius mones, aktyvi pozicij gyvenime ir smerkti besiskundianius, bet nieko neveikianius. Vien vertyb gali ireikti keletas nuostat, sudarani vientis sistem. i sistema bet

122

V SKYRIUS

kokiu atveju nukreipia asmenybs veikl konkreia linkme, nors pats mogus to gali smoningai nesuvokti. Norint painti tiek savo, tiek kito mogaus asmenybe, reikia suvokti prieastis, lemianias jos veiklos kryptingum.

Temperamentas ir charakteris
mogus jau gimsta su jam bdingomis tam tikromis savybmis. Tai priklauso nuo genotipo - unikalaus, individualaus gen derinio. Ar tai reikia, kad tos savybs vyraus jo asmenybje? Taigi norint geriau painti, kas asmenybje yra gimta, o kas susiformuoja raidos procese, verta prisiminti charakter ir temperament. Temperamentu vadinama gimt centrins nerv sistemos savybi iraika. Centrin nerv sistem, sudaryt i galvos ir stuburo smegen, turi ir mons, ir gyvnai. Rus mokslininkas I. Pavlovas pasil tiek mones, tiek gyvnus skirstyti fiziologiniu pagrindu pagal jaudinimo ir slopimo proces savybes (5.1 pav.): -j jg (gali bti stiprs ir silpni), -pusiausvyr (lengvai ar sunkiai grtama pradin padt), -paslankum (ar lengvai pereinama nuo vienos bsenos prie kitos).

5.1 pav. Temperamento ir nerv sistemos proces ryys (pagal Pavlov)

Pagal ias savybes I. Pavlovas iskyr 4 temperament tipus, jiems pritaiks dar Hipokrato temperament pavadinimus, kadangi Pavlovo tipai primin Hipokrato apraytus temperament poymius. inoma, Pavlovo temperament klasifikacija buvo daug kritikuota ir pripainta gana ribota,

ASMENYB IR INDIVIDUALUMAS

123

taiau ja patogu naudotis, apibdinant mogaus priklausomyb vienam ar kitam temperamento tipui, bandant numatyti jo veiklos tempus, dmesio ir emocini igyvenim ypatybes.

5.2 pav. Kuriam temperamento tipui priklauso kiekvienas i i H. Bidstrupo pavaizduot skrybls savinink?

124

V SKYRIUS

Vokiei filosofas I. Kantas (I. Kant) taip pat domjosi temperamento tip pasireikimu asmenybje. Jis gana isamiai apra temperamento tip kratutines, labiausiai ireiktas savybes: - cholerikas: greitai usiplieskia ir greitai nurimsta, greiti veiklos tempai, taiau trksta itverms; mgsta pripainim, pagyrimus, yra ididus, savimyla, kartais yktus; elgiasi rafinuotai ir ceremoningai; kiti gali jo nemgti dl polinkio vadovauti, pasiptimo; - sangvinikas: linksmas, nerpestingas, optimistas, mgsta bendrauti ir yra mgiamas; visada pasirengs padti kitiems, todl kartais paada, negalvodamas, ar gals itesti paad; nemgsta monotonijos, links danai keisti veikl, todl ypating laimjim gali ir nepasiekti; - melancholikas: j a u t r u s , nepatiklus, nuolat randa prieasi nerimauti, velgti sunkumus ir klitis; ko nors imdamasis daugiausia . galvoja ne apie skm, "o apie tai, kaip ivengti neskms; turi stipr pareigos jausm, todl, prie paaddamas, ilgai svarsto, ar tikrai gals itesti; - flegmatikas: altakraujis, nelengvai susijaudina, bet sunkiai ir nusiramina; veikia ltai, bet itvermingai, yra valingas ir principingas; taktikas, atsargus, nemgsta vieumos. Verta paminti pavyzd, patvirtinant gimt nerv sistemos savybi reikm mogaus elgesiui. Angl psichologas (Chess) stebjo (1970), k tik gimusi kdiki elges ir suskirst juos 4 temperament tipus pagal tai, kaip jie elgdavosi praydami maisto. Vieni i j verkdavo intensyviai ir garsiai, bet gav maisto tuojau nurimdavo. Jie buvo priskirti sangviniko tipui. Kiti po stipraus reikalavimo dar kur laik negaldavo nurimti (cholerikai). Dar kiti maisto praddavo reikalauti pavluotai, taiau pavalg lengvai nurimdavo (flegmatikai), o paskutiniosios grups kdikiai verkdavo silpnai ir tyliai; pamaitinti dar ilgai verklendavo (jie buvo priskirti melancholiko tipui). Metams bgant, visi ie vaikai buvo kartas nuo karto surenkami, stebimi, apklausiami. Pasirod, kad spjimas apie priklausomyb vienam ar kitam temperamento tipui pasitvirtino daugeliu atvej. Reikt paminti ir tai, kad gryn temperamento tip beveik nepasitaiko. Kiekvieno mogaus temperamente rasime vis temperament bruo, taiau vis dlto daniausiai vyrauja kurio nors vieno temperamento savybs. Angl psichologas H. Aizenkas (H. Eysenck) iek tiek praplt temperamento svok, gimtomis savybmis laikydamas mogaus polink ekstraversij ir intraversij (orientacija aplink arba save), emocin stabilum ir neurotizm. (5.3 pav.).

ASMENYB IR INDIVIDUALUMAS

125

5.3 pav.

Ekstraversijos, intraversijos ir emocinio stabilumo ryys su temperamento tipais (pagal Aisenk)

Temperamento ypatybes galima aikinti ir hormonini liauk veiklos skirtumais, nes vairi hormon kiekio santykis lemia mogaus veiklos tempus, emocines reakcijas. Asmenybs savybs i dalies priklauso ir nuo to, kuris i didij galvos smegen pusrutuli yra labiau isivysts. Kairysis kontroliuoja login mstym, deinysis - intuityv mstym, krybingum, todl smarkesnis vieno ar kito i pusrutuli isivystymas gali lemti mogaus p o l i n k konkrei veiklos r. gimtos fizins savybs (iors bruoai, klausos, regos, judjimo duomenys) taip pat takoja asmenybs formavimsi. Apibendrinant gimt veiksni reikm, reikia pabrti, kad jie yra labai svarbs, taiau ne vieninteliai. Verta prisiminti garsj Mallifert dvyni atvej (JAV), kai visikai vienodas gimtas savybes (genotip) turintys berniukai tuojau po gimimo buvo atskirti ir iaugo skirtingomis slygomis. Atsitiktinai susitikus po 39 met pasirod, kad, nors jie pasirinko t pai profesij, taip pat pavadino savo snus ir unis, abiej broli asmenybs rykiai skyrsi. Tai rodo, kad, nors gimtos savybs ir labai svarbios, ne maiau reikms asmenybs susiformavimui turi ir aplinka.

126

V SKYRIUS

Jeigu temperamento savybi mogus pats pasirinkti negali, tai jo charakter formuoja aplinka ir jo paties smoningos pastangos. Charakteris - unikali psichini savybi, pasireikiani asmenybei bdingais poelgiais, visuma. Charakteris formuojasi temperamento pagrindu. Tai, kas yra gimta, tarsi padengiama aukljimo, patirties sluoksniu. To paties temperamento mons, augantys skirtingoje aplinkoje, gali turti visikai skirtingus charakterius. Tai priklauso nuo to, kokios temperamento savybs buvo skatinamos ir kokios slopinamos. Pavyzdiui, velniai skatinamas melancholiko temperamento vaikas ima domtis aplinka, velgti gersias aplinkos savybes, imoksta bti atviresnis, drsiai jauiasi. Taiau u j a u t r u m ir atsargum paiepiamam vaikui gali susiformuoti nepasitikjimas savimi, aplinka, stiprus nerimas ir kalts jausmas. gimtas vaiko temperamento savybes reikt itin atsivelgti j aukljant, ugdyti naudingus bruous, taiau ir nereikalauti i vaiko to, ko jis nesugeba: i choleriko - ilgai ir kruopiai dirbti, netriukmauti, o i flegmatiko - bti judriam ir energingam. Kalbdami apie temperamentus, susiduriame su vertinimo problema: vieniems i j priskiriami geri", o kitiems blogi" bruoai. Tokie vertinimai nra teisingi, kadangi nra nei absoliuiai blog, nei pernelyg ger temperamento bruo. Kiekvienas temperamentas turi savo privalum, ir tie patys bruoai gali bti skirtingai vertinami skirtingose situacijose. Nuo to priklauso, kokie charakterio bruoai susiformuoja j pagrindu. Charakterio formavimsi veikia pasaulira, jausmai, intelektas, aplinka. Bruoai gali skirtingai pasireikti vairiose situacijose, todl verta nagrinti juos ne pavieniui, o kaip visum. Charakteris pasireikia visoje asmenybs veikloje, elgesyje, netgi ivaizdoje, kalboje, bendravime. Jo savybes gali formuoti ne tik aplinka, bet ir pats mogus jas smoningai keisdamas ir tobulindamas.

Sugebjimai ir j vertinimas
Sis skyrius kiekvienam yra neabejotinai reikmingas. Net ir nestudijavusiems tokio mokslo kaip psichologija, yra visikai aiki praktin sugebjim prasm. Protiniai sugebjimai - tai, btent, toji sritis, kurioje daugelis nori isiskirti. Kiekvienas mogus nori bti protingas, o kai kurie nori bti netgi protingesniais u kitus. Kuo daniausiai giriasi tvai? Savo protingais vaikais, pradedant nuo pirmojo judesio, nuo pirmojo itarto odio, nuo pirmos skmingai baigtos klass. Ir taip vis gyvenim vis

ASMENYB IR INDIVIDUALUMAS

127

iekome sugebjim patys savyje, savo vaikuose, mokytojuose, politikuose, valstybs vadovuose ir t.t. iame skyrelyje kalbsime apie: . 1. 2. 3. 4. 5. Gabumus ir pasiekimus. Intelekt ir bandymus j imatuoti. iuolaikines intelekto teorijas ir intelekto matavimo technikas. Intelekto prigimt. Paveldimumo bei aplinkos poveiki intelektui.

Nors sugebjim problema monms visuomet aktuali, taiau ji ypa parpsta, kai norime gauti profesional, gerai apmokam darb. Individuali atranka, priimant darb, iandien jau yra ms gyvenimo kasdienyb. Kad ir kaip prietaringai j vertintume, vargu ar pasiseks jos ivengti. Neirint to, kad ji plaiai taikoma, ms alyje tai yra gana naujas dalykas. Vieni tuo labai diaugiasi, sakydami, kad pagaliau pasibaig paini" metas, ir kiekvienas protingas jaunikaitis ir panel bus objektyviai vertinti. XIX amiaus pabaigoje, kai tik sugebjim testai buvo pirmkart sukurti, jie buvo vertinami, kaip pats objektyviausias ir besalikiausias metodas nustatyti asmenybs sugebjimams ir talentams. Tai buvo pirmas kartas, kai test pagalba mons galjo gauti prestiin darb, studijuoti auktesnio tipo mokyklose, nepriklausomai nuo eimos socialins padties, sveikatos ar politins pakraipos. Dauguma ir dabar tebesilaiko nuomons, kad sugebjim testai yra itin naudingi, padedant jaunimui pasirinkti profesij ar priimant darb. Kiti mano, jog psichologiniai testai yra siauri ir riboti, dl to jie negali imatuoti vis darbui reikaling savybi. io poirio alininkai teigia, kad nuo asmenybs motyvacijos, veiklos gdi bei lyderiavimo kokybs kur kas labiau priklauso asmenybs sugebjimai studijuoti ar dirbti darb. Kadangi tai visiems labai aktuali problema, pabandysime pavelgti j abiem poiriais. K i tikrj matuoja testai? Bent jau teoriniu poiriu yra skirtumas tarp gabum ir pasiekim. Gabum test paskirtis - prognozuoti mokymo rezultatus; pasiekim testai yra skirti nustatyti meistrikumo gdiams ir tuo metu esanioms asmens galimybms. Taiau reikia pasakyti ir tai, kad abiej ri testuose kartais naudojami panaaus tipo klausimai, o test rezultatai gana danai koreliuoja tarpusavyje.

Gabum ar pasiekim testai?

128

V SKYRIUS

Pavyzdys. Studentams, baigiantiems mechanikos pagrindus, gali bti paildytas testas, nustatantis sisavintos kurso mediagos meistrikum. Tai bus pasiekim matavimas. Taiau panas klausimai gali pasitaikyti ir test rinkinyje, atrenkant kandidatus lktuvo pilotavimui. Pasirodo, kad geras mechanikos inojimas leidia prognozuoti skrydi skm. Taiau iuo atveju naudojamas testas jau matuos gabumus. Taigi pasirodo, kad gabum ar pasiekim matavimas labiau priklauso nuo testo tikslo, o ne nuo jo turinio. Be jau mintj - gabum test, kurie yra skirti bsimos veiklos prognozei, ir pasiekim test, kurie turt imatuoti specifin subjekto meistrikum, yra test, skirt abiej dimensij matavimui. Psichologiniams testams yra keliami specials reikalavimai. Apie juos js jau galjote pasiskaityti I-ojo skyriaus 5 poskyryje Psichologijoje naudojami metodai". Bendra ar specifika? Gabum testai gali bti vertinami bendrumo - specifikumo kontinuume. Antai muzikini gabum, kaip ir gabum vairuoti automobil, profilis atsidurs viename kontinuumo gale, nes ia bus matuojami specifiniai gdiai; tuo tarpu kitame kontinuumo gale rasime bendruosius gabumus, tokius kaip kompetencija mokytis v a i r i dalyk. Bendrj gabum kontinuume rasime tai, k prasta vadinti intelektu. Intelekto testai yra gabum testai, skirti prognozuoti bendr atlikimo skm, taiau juose daniausiai nebna klausim apie praktinius gdius. Intelekto testai apima verbalini, figr ir kokybini rodikli isiaikinim. Taiau bendrieji intelekto testai negali prognozuoti, k individas pasieks mokymosi ar speciali treniruoi procese. iek tiek vliau mes btinai susipainsime su veiksniais, galiniais turti takos intelekto testo rodikliams.

Intelekto matavimo testai

Kalbdami apie intelekto matavim, neivengiamai turime vilgterti istorij, kuri jums ne tik suteiks informacijos, bet ir pralinksmins. Pirmasis mogus, pabands sukurti intelekto test, buvo gamtininkas ir matematikas F. Galtonas (F, Galton). Tai atsitiko prie imt met. Susidomjim mogaus individualiais skirtumais Galtonas paveldjo i savo pusbrolio, evoliucijos teorijos krjo . Darvino (Ch. Darwin). Intelekt Galtonas suprato kaip iskirtinius jautrumo ir suvokimo gdius, kurie yra

ASMENYB IR INDIVIDUALUMAS

129

perduodami i vienos kartos kit. Kadangi visa informacija gaunama per pojius, svarst Galtonas, tai, kuo jautresnis ir tikslesnis yra j suvokimas, tuo asmuo yra intelektualesnis. 1884 metais savo sukurt test pagalba jis imatavo daugiau kaip 9000 Londono parodos lankytoj tai tokius duomenis: galvos dyd, reakcij greit, regjimo atrum, klausos slenkst ir vaizdin atminti. Dideliam savo nusivylimui Galtonas nustat, kad pagal galvos dyd bei reakcij greit nemanoma diferencijuoti ymi anglu mokslinink nuo paprast miestiei. Pirmasis intelekto testas, artimas ir iandien tebenaudojamam, buvo sukonstruotas prancz psichologo A. Bine (A. Binet). 1881 metais Pranczijos vyriausyb papra Bine sukurti test, kurio pagalba bt galima nustatyti, kuri vaik isivystymas yra per ltas pradti lankyti normali mokykl. Bine suprato, kad intelektas tikriausiai turt atspindti ne suvokimo gdius, bet protavimo bei problem sprendimo galimybes. Bendradarbiaudamas su kitu prancz psichologu T. Simonu (T. Simon), 1905 metais Bine ispausdino intelekto skale. Svarbiausiu momentu intelekto koncepcijoje Bine laik proto ami (PA). PA rodo raidos tarpsni, kur mogus pasiek pagal savo rezultatus; atskaitos takas yra jo amiaus moni rezultat vidurkis. Naudojant Bine metod, galima palyginti PA su vaiko chronologiniu amiumi (CA), kuris buvo nustatomas pagal gimimo dat. Originalusis Bine testas vliau buvo adaptuotas Amerikoje, Stanfordo universitete. ia buvo nustatytos amiaus normos. 1916 metais buvo oficialiai atspausdinta intelekto skal, gavusi Stanford - Binet pavadinim. L. Termenas (L. Terman), atliks testo standartizacij, pritaik jam patog indeks - IQ (Intelligence quotient) - Intelekto koeficientas:

Skaiius 100 iuo atveju buvo panaudotas kaip koeficientas; jis reikia IQ dyd, jeigu PA atitinka CA. Tuo atveju, kai PA yra emesnis u CA, IQ bus maesnis; jeigu PA bus didesnis, t.y. vaikas inos daugiau nei kiti tokio pat amiaus vaikai, IQ bus didesnis u 100.

130

V SKYRIUS

IQ pasiskirstymo kreiv Stanford - Binet IQ pasiskirstymo kreiv iliustruoja skirting individ lyg. IQ rodiklis nuo 90 iki 110 laikomas vidutiniu; vir 130 - labai auktu; emiau nei 70, rodo atsilikim nuo normalaus isivystymo. IQ pasiskirstymo varpo pavidalo kreiv leidia pamatyti, kaip pasiskirsts vairaus lygio intelektas. ioje kreivje nuo O iki 70 tak yra parodytas emas intelektas. Pieinyje is intervalas paymtas odiu atsilik". iame intervale dar yra paymtas skirtingas atsilikimo lygis: visikai atsilik - 1; sunkiai atsilik - 2; vidutinikai atsilik - 3; iek tiek atsilik - 4. Nuo 70 iki 90 - riba tarp atsilikimo ir normos: 5 - normals, 6 - normals, bet prislopinti. Intervale tarp 90 ir 110 tak yra normalus intelektas, paymtas skaiiumi 7. Intervalas tarp 110 iki 120 (8) - gabs; tarp 120 iki 130 - labai gabs; o nuo 130 iki 200 (10) rodo aukiausio intelekto iraik. Stanford - Binet teste buvo matuojami keturi intelekto rodikliai: verbalinis protavimas, abstraktus - vizualinis protavimas, kiekybinis protavimas (aritmetinis) ir trumpalaik atmintis. D. Vekslerio (D. Wechsler) intelekto testas. 1939 metais Davidas Veksleris sukr intelekto test matuoti skirtingiems sugebjimams. Taip pat, kaip ir Stanford - Binet, Vekslerio intelekto testas yra vienas i labiausiai inom ir iuo metu plaiausiai taikom. Jau mintoji Stanford - Binet skal buvo skirta 6-8 met vaikams. Veksleris paruo intelekto skal ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Psichologinje literatroje ji inoma WAIS (Wechsler Adults Intelligence Scale) pavadinimu. 1958 metais Veksleris taip pat sukr test ir vaik intelektui matuoti WISC (Wechsler Intelligence Scale for Children).

ASMENYB IR INDIVIDUALUMAS

131

Intelekto test suaugusiems sudaro 11 smulkesni subtest. Testas yra padalintas dvi dalis: verbalin ir konkrei uduoi. Verbalin dalis: 1. Bendrosios inios (vertinamas akiraio platumas), pavyzdiui: kodl tamss rbai iltesni u viesius? 2. Supratingumas (praktins informacijos ir patirties vertinimas), pavyzdiui: kodl blogos kompanijos reikia vengti? 3. Matematinis mstymas (proto lankstumas, susikaupimas). 4. Apibendrinimas (loginis -abstraktus mstymas, svok sudarymas), pavyzdiui: kas bendra tarp ininieriaus ir gydytojo? 5. Skaii kartojimas tiesiogine ir atvirktine tvarka (dmesys ir atmintis). 6. odynas (kalbos ini ir inom svok vertinimas). Konkreios uduotys (neverbalin dalis): l. Skaii ir simboli testas (susikaupimas, atliekant monotonikas . uduotis, vaizdin - motorin koordinacija). 1. N e u b a i g t i p a v e i k s l l i a i (dmesio koncentravimas, v i z u a l i atmintis ). 3. Testas - mozaika (gebjimas suvokti ir analizuoti erdvines figras). 4. Paveikslli idliojimas chronologine tvarka (socialini situacij supratimas). 5. Figr sudjimas. I atskir detali reikia sudti vis figr (dalies ir visumos ryi suvokimas). IQ ivedamas i abiej dali: verbalins ir uduoi atlikimo. vertinus visus rezultatus, sudaromas intelekto profilis. Vekslerio intelekto skal leidia vertinti kiekvien uduot atskirai ir visum. Atkreiptinas dmesys verbalins ir uduoi dalies skirtumus. Dl to tiriantysis turi galimyb vertinti tiriamojo intelekto silpnsias ir stiprisias puses. iuo bdu ypa patogu diagnozuoti specifines mokymosi problemas.

132

V SKYRIUS

5.1 lentelje yra pateikti 16 metu berniuko testo rezultatai. Jie apima verbalin, uduoi ir bendr vertinim. Testo a t l i k j o u d u o i a t l i k i m o IQ yra 13 t a k didesnis u verbalins dalies IQ. Pateiktieji duomenys rodo, kad respondentui geriau seksi atlikti konkreias uduotis, nei verbalin testo dal.

Kalbant apie psichologinius testus, kelet pastab tenka pasakyti apie geriems" testams keliamus reikalavimus. Geri" testai turi atitikti statistinius reikalavimus, t.y. bti patikimi ir valids. Abu mintieji intelekto testai: Standford - Binet ir Vekslerio, atitinka mintuosius reikalavimus. Standford - Binet patikimumo koeficientas yra 90; Vekslerio - apie 91. Test prognozes intelekto tyrintojai yra link lyginti su realiais mokyklos paymiais. J. M. Satleris (J. M. Sattler) nurodo (1988, p. 462) koreliacij tarp IQ ir mokyklos paymi esant ne maiau 50. Bendrj gabum testai, kuriems priklauso ir ms aptartieji StandfordBinet ir Vekslerio, prognozuoja pasiekimus mokykloje ir kartu matuoja kak tokio, k mons vadina sumanumu". Mokslininkams kilo mintis paprayti vidurins mokyklos mokytoj vertinti savo klass mokinius sumanumo poiriu. Koreliacins analizs bdu palygin mokytoj pateiktus duomenis su Vekslerio intelekto skals rezultatais, jie konstatavo, jog koreliacija svyruoja 60 - 80 intervalo ribose. Tikdamiesi tampresni ryi tarp abiej vertinim, jie pasidomjo galimais vertinimo nukrypimais. Paaikjo gana domus dalykas: pasirod, kad mokytojai link geriau vertinti amiumi jaunesnius ir blogiau - vyresnius. Taigi vertinim jie link sieti su proto

ASMENYB IR INDIVIDUALUMAS

133

amiumi, o ne su IQ. Antrasis nukrypimas buvo susijs su lytimi: mokytojai pervertino mergaites ir nepakankamai vertino berniukus. Mokslininkai padar bendr ivad, kad mokykloje vaikai laikomi sumaniais", jeigu jie lengvai bendrauja, pasitiki savimi, yra savanorikai aktyvs. Udari, rams mokiniai ne tik nelaikomi sumaniais, bet netgi yra nemgstami mokytoj. Taigi ne intelekto rodikliai juos padaro sumaniais", o j socialin orientacija.

Diskusija dl intelekto prigimties

i diskusija, be abejons, kyla ne atsitiktinai. Toki sudting fenomen nra manoma paaikinti tiksliai ir visapusikai objektyviai. Kadangi intelektas siejamas su mogaus vieta gyvenime, jo vertinimas turi bti kiek manoma tikslesnis. Dauguma psicholog intelekt vertina kaip bendruosius gabumus, ireiktus per supratingum bei mastym, kurie pasireikia vairiais bdais. Taip intelekt suprato ir Bine. Savo sukonstruotame teste, Bine sujung vairiapusikus dalykus, todl pastebjo, kad sumans" vaikai gauna tikrai auktesnius balus nei nuobods (monotoniki). Manoma, jog intelektas tai yra fundamentals sugebjimai, kuri stoka vaidina itin svarb vaidmen praktiniame gyvenime. Tokiems praktiniams sugebjimams mokslininkai link priskirti sveik nuovoka, iniciatyv bei sugebjim adaptuotis tam tikroje situacijoje. - Tiksliai vertinti, gerai suprasti ir gerai mstyti, - tai kuo turi pasiymti intelektin veikla, - mgdavo sakyti Bine. Panai dalyk tikjosi i intelekto ir Veksleris, sakydamas, kad: intelektas tai yra globals individo sugebjimai tikslingai veikti, racionaliai mstyti ir efektyviai veikti . aplinkoje". Kai kurie psichologai kl klausim, ar i t i k r j yra toksai dalykas kaip bendrasis intelektas". ios krypties atstovai tikjo, kad protiniai gabumai, kuriuos matuoja atskiri intelekto subtestai, yra santykinai nepriklausomi. Vienintelis bdas, anot j, galintis aprpinti tikslesne informacija, yra faktorin analiz. i technika leidia nustatyti minimal kintamj kiek, kuris yra btinas, aikinant stebtus ar apklaustus mones. Jeigu tarp dviej test yra reikminga koreliacija, samprotavo tyrintojai, tikriausiai jie matuoja tuos paius esminius gabumus. Taigi faktorin analiz parodo, kiek toki esmini veiksni eina koreliacij ir koks kiekvieno i t veiksni lyginamasis svoris. ia gal netinka sudtingi faktorins analizs aikinimai, taiau tenka atsivelgti tai, kad intelekto tyrime i technika ir toliau tebevaidina svarb vaidmen. Tai proga prisiminti du itin ymius f a k t o r i n s a n a l i z s k r j u s - a n g l p s i c h o l o g . S p i r m e n

134

V SKYRIUS

(Ch. Spearman, 1904) ir JAV psicholog L. Terston (L. Thurstone, 1938). Anot Terstono, faktorin analiz yra grynai matematinis procesas, taiau veiksni interpretavimas yra psichologini svarstym dispozicijoje. Ypa daug psichologijai pasitarnavo Terstonas. Intelekto testo bazje jis iskyr septynis veiksnius, kuriuos pavadino pirminiais protiniais sugebjimais. Tai verbalinis supratimas, odyno sklandumas, skaiiai, erdv, atmintis, suvokimo greitis ir mstymas. Faktorin analiz intelekto tyrimuose buvo dominuojant iki 1960 met. Prasidjus kognityvins psichologijos erai, atsirado naujas poiris j intelekt. ios krypties atstovai band pavelgti intelekt per kognityvinius procesus. Kognityvistams svarbiausi yra ie momentai: 1. Kokie psichiniai procesai yra traukiami intelekto testus? 2. Kaip tiksliai ir greitai ie procesai vyksta? 3. Kok poveik mintieji procesai daro psichins informacijos pateikimui? Taigi kognityvistams rpi nustatyti psichinius procesus, kurie gali sudaryti intelektualaus elgesio pagrind. Keiiantis poiriui, keiiasi ir tikslas. moni individuals skirtumai kognityvist poiriu priklauso nuo labai specifini proces, t.y. t proces greiio bei tikslumo. Kas gi yra tie svarbs procesai? Tai subjekto atsakomosios reakcijos. Tai gali bti aki judesiai bei galvos smegen ievs potencialios galimybs, turinios ry su atsakymo reakcijomis. Tokiu atveju svarbiausia yra pasirinkti informacij, kuri padt nustatyti kiekvieno psichinio proceso efektyvum.

ASMENYB IR_INDIVIDUALUMAS

135

y m i a u s i a s io p o i r i o atstovas yra R. J. Sternbergas (R. J. Sternberg), sukrs intelekto komponent model. Jo nuomone, testuojantysis naudojasi psichini proces rinkiniu, kuriuos v a d i n a komponentais ir jo tikslas yra sukelti tam tikr atsak intelekto teste pateiktus klausimus. I 5.2 lentels matome, kad, i s k i r d a m a s p e n k i a s intelekto komponent grupes, Sternbergas apjungia j kur kas daugiau, atrinkdamas i intelekto testo specifinius tikslus. Eksperiment metu jis stengdavosi identifikuoti komponentus pagal tikslo siekim. Atliks ilgalaiki eksperiment serij, Sternbergas padar ivad, kad, siekiant tikslo, patys reikmingiausi individuals skirtumai (intelektas i individuali skirtum ypa svarbus) yra informacijos kodavimo (encoding) ir lyginimo procesai. . Stengdamasis rodyti savo poirio privalum, Sternbergas pateik labai rimtus motyvus, teigdamas, kad jo pateiktasis intelekto komponent rinkinys jungia ne tik akademin", bet ir praktin" intelekt. Sternbergo nuomone, visi sugebjimai galt tilpti keturias grupes (klasterius): 1. Sugebjim mokytis i patirties. 2. Sugebjim abstrakiai mstyti. 3. Sugebjim adaptuotis noringame, besikeiianiame pasaulyje. 4. Sugebjim motyvuoti save, operatyviai gyvendinant savo tikslus. Vertinant visa tai, ignoruoti Sternbergo nuomons negalima, nes iandieniai intelekto testai i tikrj gerai diagnozuoja dvi pirmsias sugebjim ris, bet nepakankamai dvi paskutinisias. Tai ir patvirtina Sternbergo ivad, jog reikia iekoti nauj bd, vertinant adaptacinius ir motyvacijos sugebjimus praktini problem sprendimo procese. Tai kuo gi skiriasi faktorinis poiris intelekt nuo informacijos proces poirio? Terstono pirmini protini sugebjim faktoriai yra naudingi, nustatant silpnsias ir stiprisias intelekto puses. J pagalba galima sitikinti, kad, pavyzdiui, asmuo turi aukt supratingum, taiau em apibendrinim lyg. Informacijos proces analizs poiriu galima diagnozuoti, kokie procesai sukelia mint trkum. Tas trkumas gali bti matakomponent lygyje (strategijos pasirinkimas, sprendiant problem), isaugojimo komponent lygyje (ltas arba netikslus informacijos atgaminimas) arba

136

V SKYRIUS

perdavimo komponentu lygyje (nesugebjimas perkelti i vienos situacijos kit tai, kas buvo imokta). Racionaliausia, matyt, bt vertinti mintuosius poirius ne j pirmumo, o vienas kito papildymo prasme.

Paveldimumo (genotipo) ir aplinkos poveikis intelektui

Jau buvo minta, jog intelektas gali bti takojamas. Dabar ir aptarsime tuos veiksnius, kurie gali daryti poveik intelektui. Nekelia abejoni faktas, kad skiriasi moni intelektas. Labiausiai diskusinis yra klausimas, ar skirtumus intelekte nulemia tai, k paveldjome genetikai, ar jie yra slygoti aplinkos, kurioje mes augome. Dauguma tyrintoj yra sitikin, kad tam tikri intelekto aspektai yra gimti, taiau nuomons isiskiria, kai bandoma isiaikinti, kas yra labiau reikmingas: paveldimumas ar aplinka. Turime pakankamai ir vienokios ir kitokios ries tyrim. Aptarsime kai kuriuos i j detaliau. Bene svarbiausiu veiksniu genetikos ir intelekto santykyje yra laikoma IQ koreliacija tarp genetikai susijusi asmen. I l i u s t r a c i j a i v i l g t e r k i m e duomenis, kuriuos pateik tyrintojai (R. L. Atkinson, R. C. Atkinson. Introduction to Psychology, USA: Harcourt Brace College Publishers, 1993, p. 479). Tv ir vaik IQ koreliacija tra tik 40; tuo tarpu broli, augusi drauge - 47; dvyni - 60; vienalsi dvyni, augusi atskirai - 72, o toki pat dvyni, augusi drauge net 86. Todl mokslininkai padar ivad, kad intelektas tuo panaesnis, kuo glaudesni genetiniai ryiai. Neirint akivaizdi intelekto ir paveldimumo ryi, tuos paius duomenis galime pavelgti ir kitu, aplinkos aspektu. Antai, vienalsi dvyni, augusi drauge, intelektas didesnis nei t, kurie augo atskirai, t.y. kuri socialin aplinka buvo skirtinga. T pat galtume pasakyti ir apie brolius, augusius drauge ir atskirai. Todl neabejotina, kad paveldimumas turi poveik intelektui, taiau neaikus lieka to poveikio laipsnis. Kalbant apie aplinkos poveik intelekto raidai, daniausiai minimi ie veiksniai: mityba, sveikata, emocinis klimatas aplinkoje, kur vaikas augo, santykis su suaugusiais, komfortas ankstyvojoje vaikystje. Manoma, kad netgi du vaikai, paveldj panaius genus, bet turj geresnes prenatalines (iki gimimo) slygas ir geriau emocikai stimuliuoti, akivaizdiai skirsis savo akademiniais sugebjimais ir, be abejo, auktesniu IQ.

ASMENYB IR INDIVIDUALUMAS

137

Aplinkos poveikio intelektui krypt ypa remia bihevioristins krypties atstovai. D. Votsonas (J. Watson), vienas i takingiausi ios krypties teoretik, teigia, kad negali bti ir kalbos apie gebjim bei psichini savybi paveldjim, nes tik mokymosi procese formuojasi asmenybs bruoai. Mokymasis ir yra toji aplinkos slyga, kuri keiia mog. Aplinkos poveik intelektui mokslininkai demonstruoja netgi labai paprastais faktais. Pavyzdys. Yra nustatyta, jog vaik i emesnio socialinio statuso eim kognityvin raida atsilieka dar jiems net nepradjus lankyti mokyklos. Todl mokslininkai rekomendavo iankstini toki vaik intelekto skatinim. 1965 metais JAV Kongresas kr Kovos su skurdu fond, kurio tikslas buvo atlikti special 2-5 met vaik, gyvenani socialiai remtinose eimose, mokym. Specialiai paruoti mokytojai dirbo su vaikais namuose kelet kart per '- savait. Ties pasakius, jie ne tiek dirbo, kiek aid su vaikais, t.y. mok juos konstruoti daiktus i kaladli, atpainti spalvas, atpainti daiktus pagal didum bei platuma. Trumpai tariant, mokytojai atliko t darb, kur turt atlikti vaikais besirpinantys tvai. Buvo sulaukta teigiam tokios veiklos rezultat. Pasirod, jog vaikai, kurie buvo intelektualiai skatinami, gavo auktesnius balus, vertinus juos Stanford-Binet arba Vekslerio intelekto testais. Tie vaikai skyrsi nuo intelektualiai neskatint ir kitomis psichologinmis savybmis. I j minimos dvi: pasitikjimas savimi ir socialin kompetencija. Vis dlto kol kas lieka stabili nuomon, kad bendrasis intelektas i dalies yra paveldimas. Aukto intelekto tvai daniausiai perduoda tok pat intelekt savo vaikams. Bet reikminga yra ir tai, kad patys, bdami aukto intelekto, jie sukuria savo vaikams intelekt stimuliuojanias slygas, bendraudami su vaikais, aprpindami juos knygomis, pasirpindami j muzikiniu bei estetiniu lavinimu. Kitaip sakant, visa nam aplinka atlieka intelektual vaidmen. Taigi vaiko prigimtis (genotipas) ir aplinka, teigiamai koreliuodami tarpusavyje, dar labiau padidina intelekto vystymosi galimybes. Tuo tarpu vaikai, gim emo intelekto eimose, tegauna tik nam aplinkos poveik, kuris gali netgi nuskurdinti j prigimtines galimybes. Vaiko genotipo ir aplinkos ryiai nra vienareikmiai. Aplinka yra lyg vaiko asmenybs formavimosi funkcija. Galimi trys aplinkos ir vaiko asmenybs formavimosi interakcijos bdai: reaktyvus, suadinantis ir proaktyvus. Reaktyvi interakcija. Skirtingi individai, patek t pai aplink, ne vienodai j interpretuoja, taigi ir skirtingai j reaguoja. Piktas ir jautrus vaikas grub tv elges reaguos kitaip nei ramus ar diugus. Ekstravertas vaikas su malonumu priims aplinkos vykius ir mones; intravertas - juos

138

V SKYRIUS

ignoruos. Kiekvienas vaikas i objektyvi aplinkybi iskiria (igauna) subjektyvi psichologin aplink, ir toji subjektyvi aplinka formuoja jo asmenybs vystymsi. Reaktyvi asmens - aplinkos interakcija vyksta vis mogaus gyvenim. Vienas asmuo aling veiksm interpretuos kaip tyin prieikum ir reaguos skirtingai nuo asmens, kuris t pat veiksm suvoks kaip nejautrum. Suadinanti interakcija. Kiekvienas individas suadina tik jam bdingas kit reakcijas. Nervingas ir nepatenkintas kdikis tvams suadins maesn nor j glausti ir imti ant rank. Paklusnus vaikas suadins palankesn tv aukljimo stili nei agresyvus. Todl gali bti, kad netgi vaikas, kaip besiformuojanti asmenyb, gali keisti tvus bei j poir aukljim. Apie i interakcij galima pasakyti labai paprastai: malons mons suadina maloni aplink; prieiki suadina prieik aplink. Proaktyvi interakcija. Paaug vaikai gali keisti aplink ir kurti j pagal savo poreikius. Taigi manoma, kad nauja aplinka gali paveikti asmenyb. Proaktyvi interakcija - tai procesas, kurio metu individas aktyviai dalyvauja savo asmenybs formavime. Proaktyvi asmens - aplinkos interakcija yra tuo stipresn, kuo vaikas yra jaunesnis ir stipriau ribojamas tv sukurtos aplinkos. Taiau jam augant, kai jis pats ima rinktis ir kurti savo aplink, susilpnja koreliacija tarp vaiko genotipo ir jo aplinkos, todl padidja proaktyvios interakcijos poveikis. Kaip matome, proaktyvi interakcija didja su amiumi, t.y. vyksta skirtingai nei reaktyvios ir suadinanios aplinkos atvejais. Kaip matome i aptartj teorij ir pavyzdi, ginas dl paveldimumo ir aplinkos vargu ar gali bti isprstas kurio nors vieno naudai. Neabejotina, jog asmenybs raidai svarbu tiek paveldimumas (genotipas), tiek aplinka. Svarbu yra paymti, kad sugebjimai irykja tik veikloje. Bet kuri veikla - darbas ar mokymasis - kelia mogui didelius reikalavimus. Tai pasakytina ne tik apie intelekt, bet taip pat apie emocin - motyvacin sfer, sensorinius jutiminius procesus. Todl aiku, kad toki dideli reikalavim negali vykdyti kokia nors viena, tegul ir labai ivystyta psichin savyb, pavyzdiui, sugebjimai. Sugebjimai tai yra psichini savybi visuma. Tik taip velgdami problem, galime priartti prie objektyvaus jos vertinimo.

ASMENYB IR INDIVIDUALUMAS

139

Klausimai pagalvojimui

1. Kuo skiriasi Alfredo Bine ir Stanford-Bine intelekto matavimo testai? 2. K matuoja WAIS? 3. Ar galima intelekto test pagalba imatuoti motyvacij ir lyderikum? 4. Kodl faktorin analiz yra perspektyvus metodas intelekto tyrimuose? 5. Kokie veiksniai takoja IQ?

ASMENYBES TEORIJOS

Asmenyb yra pernelyg sudtinga, kad j bt galima paaikinti vienu teoriniu modeliu. Nra netgi vieningo asmenybs apibrimo - j priskaiiuojama beveik 80 ir tarp j nra n vieno, kur bt galima visikai paneigti. Vieni apibrim autoriai akcentuoja asmenybs santyki su aplinka, kiti - psichini proces visum, dar kiti - asmenybs bruo unikalum. Panaiai yra ir su asmenybs teorijomis: j yra daug ir kiekviena vis kitais aspektais bando paaikinti, kas gi yra mogaus asmenyb, kaip ji funkcionuoja. Visos ios teorijos savaip teisingos, todl visos jos egzistuoja lygiagreiai, papildydamos viena kit. Kiekviena asmenybs teorija bando pateikti asmenybs modeli, kuris paaikint asmenybs struktr, varomsias jgas, kurios skatina asmenyb vystytis ir funkcionuoti, numato asmenybs painimo bdus, taip pat, kaip nustatyti sutrikimus ir juos paalinti. Be to, kiekviena asmenybs teorija remiasi filosofinmis prielaidomis, kurios daniausiai atspindi laikmeio poir asmenyb. Pirmieji bandymai a p i b d i n t i mogaus asmenyb, jos elgesio dsningumus siekia neatmenamus laikus: vairi fakt, pastebjim galima rasti mituose, pasakose, istoriniuose veikaluose, religiniuose ratuose pavyzdiui, ind Vedose, Senajame ir Naujajame Testamentuose randame aikiai suformuluotas pairas asmenyb, jos veikl. Antikos filosofai taip pat domjosi mogaus asmenybs sandara, funkcionavimu: Aristotelis, Platonas ir Hipokratas nagrinjo sielos prigimt, Demokritas sil skaidyti j atomus, Sokrat domino gyvenimo prasms klausimas. Beveik iki 19 a. vidurio psichologija buvo neatsiejama nuo filosofijos. Filosof darbuose randame asmenybs teorij uuomazgas. Pavyzdiui, Dekartas mogaus elges aikino refleks teorija, Spinoza nagrinjo jausm dsningumus, I. Kantas isamiai apra temperament tipus.

140

V SKYRIUS

Ir i dien filosofija nagrinja mogaus problem ir stengiasi atsakyti pagrindinius klausimus: kas yra mogus ir kokia jo vieta bei paskirtis pasaulyje? Filosofinis mogaus paveikslas yra apibendrintas ir todl kiekvienas i ms galime a t p a i n t i savo mogikj prigimt ir pamatyti savo mogikj esm. Taiau tik asmenybs mokslas ir asmenybs teorijos parodo, kuo skiriasi mons, atskleidia j elgsi takojanius veiksnius ir tuo paiu sudaro galimyb apibdinti konkrei asmenyb bei prognozuoti jos veiksmus. Be filosofijos, asmenybs samprata nuo seno egzistuoja mene, ypa literatroje. Groinje literatroje kiekvienas autorius pateikia savit asmenybs v a i z d , i r e i k i a n t i p a g r i n d i n i u s jos bruous, p o e l g i nuoseklum, individualum. . Asmenybs painim literatroje tobuliausiai praturtina romanai, kuriuose herojus kaip asmenyb atsiskleidia ilgame realaus gyvenimo periode. Literatroje asmenyb visuomet sudtinga ir daugialyp, o jos . ypatybs didija dalimi priklauso nuo istorins epochos ir kultros. Filosofinis mogaus asmenybs atskleidimas ir literatriniai portretai yra doms paintine prasme, taiau asmenybs teorijos mokslas remiasi . ilgalaiki stebjim bei isami tyrimu rezultatais ir jais grindia savo teiginius. Asmenybs teorijas tik su tam tikromis ilygomis galima suskirstyti grupes, i kuri "kiekviena turi savo panaum ir skirtum, privalum ir trkum. Todl konkrei asmenybs teorij sunku priskirti kuriai nors vienai grupei. Dauguma j dl savo ikelt problem gali priklausyti kelioms grupms. Todl tiksliau yra kalbti apie asmenybs teorij kryptis. Trumpai apvelgsime svarbesnes ir plaiau inomas asmenybs . teorij kryptis ir pagrindinius j autorius.

Psichodinamins krypties asmenybs teorijos

iai krypiai atstovaujantys autoriai teigia, kad asmenybs jausmus, mstym ir veikl slygoja vidiniai veiksniai, vidini jg sveika, t.y. sveika tarp smons ir pasmons, taiau ypatingas dmesys skiriamas pasmons takai. i kryptis vadinama psichodinamine, nes nagrinja asmenybs raid ilgesn laiko tarp - nuo asmenybs gimimo iki tiktino tapsmo brandia asmenybe. ios krypties teorijos dar vadinamos psichoanalitinmis.

ASMENYB IR INDIVIDUALUMAS

_141

Vienos gydytojas Z. Froidas (1856-1939) buvo pirmasis ir ymiausias ios pakraipos asmenybs teorijos autorius. Z. Froidas man, kad mogaus elgesiui didel tak daro biologiniai instinktai ir ypa pabr seksualini potrauki vaidmen normaliai ir patologinei asmenybs raidai. Ilg laik dirbs gydytoju ir tyres isterini sutrikim turinius pacientus, Z. Froidas paskelb asmenybs teorij, paremt stebjim rezultatais su tam laikmeiui itin neprastomis idjomis. Pagrindin ios teorijos mintis b u v o ta, kad mogaus elges lemia pasmon, kurios mogus negali kontroliuoti ir danai net nesuvokia jos turinio. mogaus psichikoje Z. Froidas iskyr 3 lygius: -smon (tai tarsi matoma ledkalnio virn, nedidel psichikos dalis, kuri mogus gali kontroliuoti); -priesmon (joje yra informacija, kuri pastang dka galima perkelti smons lyg); -pasmon (pati r e i k m i n g i a u s i a d a l i s , p r i m e n a n t i neribotos apimties saugykl, kuri patenka visa, kada nors gauta informacija, kuri istumiami nemalons prisiminimai, kuriuos mogus mano umirs; btent pasmonje reikt iekoti vairi sapn, apsirikim, umirim, nesmoning poelgi prieasi; mogus nekontroliuoja savo pasmons ir net neino jos turinio; pasmon patekusios neisprstos problemos niekur nedingsta, o toliau kelia pasmoninius konfliktus, griaunanius mogaus asmenybe i vidaus). Minti psichikos lygiai pasireikia visoje mogaus asmenybje, kuri taip pat sudaro 3 dalys (5.4 pav.):

Psichodinamin Z. Froido (S. Freud) asmenybs teorija

142

V SKYRIUS

Id - seniausias, didiausi reikm turintis asmenybs sluoksnis, kuris yra pasmons energijos altinis, teikiantis j asmenybei i gimt instinkt maistui, v a n d e n i u i , orui, gimins pratsimui ir agresijai. Si asmenybs dalis vadovaujasi malonumo siekimu, ignoruodama aplinkos reikalavimus, visuomens normas. Jeigu asmenybje vyrauja is pradas, mogus igyvena konfliktus su visuomene, jos normomis. Pagrindiniai instinktai, teikiantys gyvybin energij (libido), nuolat prietarauja tarpusavyje ir slygoja asmenybs veikl. Tai gyvybs, gimins pratsimo (Eros) ir mirties, save arba aplink nukreiptos agresijos, destrukcijos (Thanatos) instinktai. Jie gali bti patenkinami tiesioginiu bdu, istumiami i pasmon (kur bdami kelia vidinius konfliktus ir tamp) arba netiesiogiai - sublimacijos bdu (pasirenkant visuomenei priimtin j patenkinimo form, perkeliant juos koki nors veikl). E g o - smoningoji asmenybs dalis, besivadovaujanti realybs principu. Jos dka mogus gali suderinti savo poreikius su visuomens normomis, bendrauti su aplinka. Ego suderina id princip noriu" su superego principu reikia". Superego - virutinis asmenybs sluoksnis, suformuotas visuomens norm ir taisykli, kur mogus gyja patirties ir aukljimo dka. Tai pati nepastoviausia asmenybs dalis, nes normos tarsi primetamos.i alies, ir geriausiu atveju mogus jas internalizuoja, t.y. sisavina ir ima jomis vadovautis kaip savomis. Gali bti situacij, kai mons lengvai atsisako i taisykli ir ima vadovautis instinktais (pavyzdiui, minioje). Vlesnse studijose Z. Froidas nemaai ra apie masi psichologij, apie tai; kaip pakinta mogaus elgesys minioje ir kaip tuo moka pasinaudoti vairios diktatros. Asmenybs dalys nuolat konfliktuoja tarpusavyje, dani ir asmenybs konfliktai su aplinka dl poreiki patenkinimo. To pasekmje mogus nuolat gyvena t a m p o j e , veikiamas v i d i n i ir i o r i n i k o n f l i k t . Igyventi asmenybei padeda pasmonje gldintys gynybiniai mechanizmai, kuriais asmenyb nesmoningai reaguoja ikilusi grsming situacij. I j bt galima paminti istmim (tai, kas nemalonu, tiesiog istumiama pasmon, pamirtama), projekcij, racionalizacij, intelektualizacij ir kitus. Z. Froidas teig, kad asmenyb i esms susiformuoja iki 4-5 met amiaus, veikiama pasmons ir ankstyvos vaikysts patirties. Taiau vystosi ji ir toliau iki tol, kol mogus pasiekia lytin brand. Pagal tai, kokiu bdu iuose amiaus tarpsniuose mogus patenkina malonumo poreik, iskiriamos psichoseksualinio vystymosi fazs. Jeigu kurios nors fazs metu kyla problemos ir jos laiku neisprendiamos, asmenyb

ASMENYB IR INDIVIDUALUMAS

143

usifiksuoja toje fazje, sutrinka jos santykis su aplinka. Z. Froidas iskyr tokias vystymosi stadijas: oralin faz (iki l met) susijusi su kdikyste, kai pagrindinis malonumas pasiekiamas burnos dka - valgant, susipastant su aplinkos daiktais, aukiant suaugusius, reikalaujant dmesio. Jeigu kdikio poreikiai ignoruojami, suaugs mogus nemalonioje situacijoje pradeda kartoti kdikio elges: valgo, geria, rko, daug kalba, .aukia. analinje fazje (1-3 met) malonum ir konflikt altiniu tampa alinimo organai, kai vaikas mokomas naudotis tualetu. Jeigu tai daroma ne laiku arba itin grietai, suaugs mogus gali bti itin smulkmenikas, p e d a n t i k a s , p a b r t i n a i t v a r k i n g a s , sitemps arba, atvirkiai labai neorganizuotas, netvarkingas. falinje fazje (3-6 metai) dmesys nukrypsta iorinius lyties poymius. Vaikai igyvena vadinamj Edipo kompleks, t.y. jauia stipr potrauk prieingos lyties tvui ir nor konkuruoti su tos paios l y t i e s t v u . J e i g u i p r o b l e m a s k m i n g a i isprendiama, vaikas susitapatina su savo lyties tvu ir perima savo lyties elgesio m o d e l . T a i a u , jeigu p r o b l e m a lieka neisprsta, suaugusiam mogui gali kilti problemos, bendraujant su vyresniais. * latentin (uslpta) - nuo 5-6 m. iki lytinio brendimo seksualiniai impulsai uslopinti, jos metu vaikas gyja vairi socialini ir painimo gdi. genitalinje fazje, lytinio brendimo metu, mogus turi sismoninti savo potraukius ir imokti juos tenkinti natraliu, visuomenei priimtinu bdu. Taigi asmenyb gali skmingai funkcionuoti, tik isprendusi savo vidinius ir iorinius konfliktus. pasmon perj konfliktai trukdo mogui gerai jaustis, todl tokiais atvejais reikalinga terapija. Z. Froidas pasil psichoanalizs metod, kuris iki i dien vis dar yra plaiai taikomas. Jo esm yra ta, kad terapeutas padeda klientui isakyti visk, kas tik ateina galv, t.y. bando atskleisti pasmons turin, surasti jame neisprstus konfliktus ir juos isprsti. Jeigu asmenyb isprendia savo vidinius konfliktus, tuomet ji tampa psichikai sveika ir brandia. . Nors Z. Froidas isamiai nepateik brandios asmenybs koncepcijos, taiau subrendim siejo su psichine sveikata ir apibdino gana paprastai: sugebti mylti ir dirbti. Taigi pagal Z. Froid brandi asmenyb yra asmuo, sugebantis palaikyti gilius, ilgalaikius ryius su savo artimaisiais (sutuoktiniu ir vaikais) ir atliekantis visuomenei reikaling darb.

144

V SKYRIUS

Z. Froido nuopelnai mokslui, ypa psichologijai ir psichiatrijai, yra tikrai dideli. Jis rod, kad daugelio psichini susirgim prieastys yra psichologiniai veiksniai, todl mogui galima padti, taikant psichologinius metodus. is Z. Froido pasmons proces atskleidimas padjo geriau paintimog. Jo teorij galima ir kritikuoti u ribot poir mogaus galimybes, taiau juk btent ji dav pradia daugeliui kit asmenybs teorij, kurios teorikai ir praktikai taikomos ir iandien.

K. G. Jungo (C. G. Jung) analitin asmenybs teorija

K.G. Jungas (1875-1961), veicarijos psichologas ir psichiatras, buvo Z. Froido mokinys ir bendradarbis. Kaip ir Z. Froidas, jis tyrinjo nesismonint dinamini potrauki tak mogaus veiklai ir elgesiui. Taiau skirtingai nuo Z. Froido, K. G. Jungas man, kad pasmonje gldi ymiai daugiau nei nuslopinti seksualumo ir agresijos potraukiai. Jungas iems potraukiams neteik lemiamos reikms. Jis buvo sitikins, kad mog veikia pasmons vaizdiniai, kurie yra kil i monijos evoliucijos ir istorijos. ie vaizdiniai nra gyti, bet gimti ir isamesniam j paaikinimui Jungas panaudojo kolektyvins pasmons termin. Kolektyvins pasmons iklimas nepatiko Z. Froidui ir tai buvo pagrindin prieastis K. G. Jung nutolinusi nuo Z. Froido. Asmenybje K.G. Jungas iskyr tris, i dalies tarpusavyje susijusias, sistemas: Ego, asmenin pasmon ir kolektyvine pasmon. Ego (lot.) - a. Tai smons centras, jungiantis mintis, jausmus, atsiminimus, pojius, kuri dka mes suvokiame save kaip mog, kaip visum. ego eina ne tik vidinio, bet ir iorinio pasaulio suvokimas, bei inios apie j. I esms, tai yra ms smon. Asmenin (individualioji) pasmon. J sudaro aukiau sismoninti igyvenimai, tendencijos, siekimai, kurie buvo pamirti. Asmeninei pasmonei priklauso ir tie igyvenimai, kurie buvo nemalons, keliantys skausm, ir buvo istumti. Asmenins pasmons turinys nesunkiai vl gali pereiti smon. Asmeninje pasmonje gana svarbi viet uima kompleksai. Kompleksais K. G. Jungas vadina emocij sukeltas asociacijas, jausmus ar mintis, kurie yra s u s i j tarpusavyje. Kompleksai gali turti takos nesismonintam mogaus elgesiui. Pavyzdiui, vado kompleksas - siekimas valdyti kitus - gali skatinti mog priimti pareigas, kuri atsisako kiti ir pan. Ego ir asmenin pasmon gijami mogui gyvenant. Kitaip yra su kolektyvine pasmone. Ji ieina u individualios psichikos rib.

ASMENYB IR INDIVIDUALUMAS

145

Kolektyvin (transpersonalin) pasmon atspindi monijos evoliucijos elementus ir yra bendra visiems monms. Pagal K. G. Jung tai gilesnis pasmons sluoksnis, kuris sudaro savotik psichikos lauk, jungianti vis monij ir egzistuojant u atskiro individo rib. Kolektyvinje pasmonje gldi slaptas polinkis btent taip. o ne kitaip suvokti tikrove. Kolektyvins pasmons painimui K. G. Jungas skyr ypatinga dmes. Svarbiausi jos komponentai yra archetipai. Archetipas (gr.) - pirminis vaizdinys yra universali minties forma, idja, turinti savyje emocine gali. Jungas man, kad archetipu negalima p a i n t i tiesiogiai, o tik per j vaizdius, kurie pasireikia ankstesnij kart mituose, pasakose, mene, sapnuose ir fantazijose. Archetip yra daug: Senas iminius, Motina. Persona, elis, Tvas, Dievas ir kiti. Archetipai, sudarantys kolektyvins smons turin, yra susij su smone skirtingu laipsniu. Archetip, kuriuos apra K.G.Jungas, pavyzdiai pateikti 5.3 lentelje.

Svarbesni archetip charakteristikos pagal L.A. Hjelle ir D.J. Ziegler (1997, p. 201). I i archetip ariausiai smons yra Anima, Animus, Persona ir elis. Anima ir Animus - tai archetipiki prieingos lyties vaizdiniai, kuriuos mogus turi konkreiai dar nesusidrs su prieinga lytimi. ie du archetipai isikristalizavo i vyr ir moter bendruomeninio gyvenimo patirties. J dka moteris ir vyras geriau supranta vienas kit. Anima moko

146

V SKYRIUS

vyr nuoirdumo ir tam tikro velnumo, o animus moko moter tam tikros vyrikos laikysenos, o, btent, kad sprsdama savo problemas, pirmiausia vadovautsi protu. Persona, odis persona" reikia kauk, naudot senovs graik teatre. Tai tas vaizdis, kur ego pateikia ioriniam pasauliui ir ireikia tuos bruous, kuriuos mogus nori parodyti kitiems ir nori, kad kiti j tok matyt. Kauk gali bti naudinga, jei mogus per daug nesijauia vaidmen ir nepasidaro svetimas sau. Pavyzdiui, mogus, kuris vis laik dvi intelektualo kauk, prieinasi savo jausmams, vaidina abejing - danai yra jausmingas, taiau turi sunkum savo emociniame gyvenime. Nelanksti Persona udaro mog vieno vaidmens rmuose ir taip trukdo prisitaikyti prie aplinkos. K.G. Jungas Person lygino su paltu, kur galima nusivilkti. Taigi Person galima skirti prisitaikymo prie aplinkos archetipui. elis - tai tamsioji ms asmenybs dalis. Jis turi tuos bruous, kuriuos neigiamai vertina ir pats mogus, ir visuomen. elyje i smons yra istumtas patyrimas. Dalis elio yra asmeninje pasmonje ir pasireikia gyvenime: sudtingoje situacijoje mogus pasielgia netiktai. Po to galvoja ir aikinasi: Lyg ne a taip pasielgiau". elio bruous asmenybei sunku velgti, nes jie daniausiai paslpti. Vienas i bd atskleisti savo elio bruous - savo prieikumo ir neigiamo nusiteikimo kuriam nors mogui analiz. Neatpaintas elis yra pavojingas, nes tuomet ne tik projektuojame nenorimas neigiamas ypatybes kitus, bet ir leidiame jam mus uvaldyti. Arba, kuo labiau nepriimame savo trkum, tuo labiau save ribojame. elio bruoai, susij su kolektyvine pasmone, yra universalesni ir apima moni bendruomenes, pvz., prieikumas kokiai nors moni grupei (negrams, plikams ir pan.). Savastis (selfs, angl.) - svarbiausias asmenybs archetipas, reikiantis vienovs, harmonijos, pilnatvs siekim. Jo simbolis yra mandala arba magikasis ratas. Savastis yra asmenybs centras, apie kur grupuojasi visos kitos dalys. Jis atspindi pasmonin poreik siekti prietaring asmenybs aspekt, harmonijos. Savastis atsiskleidia tik tuomet, kai visikai susiformuoja ir isiugdo visos kitos asmenybs dalys. Tai vyksta antroje gyvenimo pusje, mogui vis labiau brstant. Savastis, K.G. Jungo nuomone, pasireikia tik tada, kai mogus ieko Dievo ir galutins prasms. Nagrindamas asmenybs struktr, K. G. Jungas atkreip dmes, kad Ego atitinka maesn asmenyb", nes susideda tik i to, kas igyventa, sismoninta ir, paprasiausiai, i to, kas jau vyko. O Savastis - tai didesn asmenyb", turinti daug galimybi ir suvokiama tik i dalies. Ugdydami asmenyb, didiname kaip tik t didesnij asmenyb", bet iki galo jos painti negalime.

ASMENYB IR INDIVIDUALUMAS

147

Taigi Savastis auga ir tobulja asmenybei brstant ir, galime sakyti, slypi pusiaukelje tarp smons ir pasmons.

ymus K.G.Jungo indlis psichologij yra asmenybs tipologijos sukrimas. Jis iskyr dvi esmines asmenybs nuostatas: intraversij (orientacij savo vidin pasaul) ir ekstraversij (orientacij iorin pasaul). Abi ios nuostatos gldi kiekvienoje asmenybje, bet viena i j yra dominuojanti. Pagal dominuojani nuostat mons skirstomi intravertus ir ekstravertus. Ekstravertas judrus, gyvai reaguoja aplink, greitai umezga kontaktus su kitais monmis. Intravertas usisklends savyje, jautriai reaguoja,, korektikas, stengiasi bti vienas. Be i nuostat, Jungas iskyr keturias psichikos funkcijas: mastym ir j a u t i m , pojius ir intuicij. Pagal tai, kokia i i f u n k c i j yra d o m i n u o j a n t i , jis nustat m s t a n t , j a u i a n t , j u n t a n t i r i n t u i t y v asmenybs tip. Mstantis tipas apie objektus sprendia vadovaudamasis logika ir argumentais. Jauiantis tipas labiau vadovaujasi emocijomis ir objektus vertina tokiomis kategorijomis: malonus arba nemalonus, geras arba blogas ir kreipia dmes tarpasmeninius santykius. Juntantis (sensorinis) tipas tikrov suvokia realiai ir vengia vertinim. Objektus mato tokius, kokie jie yra. Kreipia dmes detales ir tikslum. Intuityvus tipas tikrov suvokia nuojautos ir betarpikos valgos dka, naudojasi tuo, k jam sako jo vidinis balsas. Turi laki vaizduot ir ieko nauj galimybi. Sujungs dominuojani nuostat su tipais pagal vyraujani funkcij, Jungas gavo atuonis pagrindinius asmenybs tipus: 1) mstantis ekstravertas, 2) mstantis intravertas, 3) jauiantis ekstravertas, 4) jauiantis intravertas, 5) juntantis intravertas, 6) juntantis ekstravertas, 7) intuityvus ekstravertas, 8) intuityvus intravertas. JAV psicholog J. M. Brigs (J. M. Briggs), pasinaudodama Jungo asmenybs tipologija, sukr klausimyn, kurio pagalba galima nustatyti asmenybs tip (16 asmenybs tip). is klausimynas Myers Briggs Type Indicator" plaiai taikomas Vakaruose, parenkant personal organizacijoms, formuojant darbo komandas.

Asmenybs tipologija

148

V SKYRIUS

K. G. Jungas iskyr dar ir penktj (transcendentin) funkcij, kurios paskirtis -jungti kitas funkcijas ir veikti j prietaringumus. Trascendentin funkcija ilygina smons ir pasmons vaidmen asmenybei ir padeda siekti, vienovs ir visapusikumo. Ji reikiasi simbolikai ir juntama kaip nauja nuostata, naujas poiris save bei pasaul.

Asmenybs raida
Z. Froidas teig, kad asmenybs raid i esms apsprendia vaikyst; Jungas proces inagrinjo kaip dinamini, vykstant vis gyvenim. Pagal Jung pagrindinis gyvenimo tikslas - tai visikai realizuoti savj a", tapti vientisu, nepakartojamu, unikaliu. is procesas vyksta vis mogaus gyvenim. Kalbdamas apie asmenybs raid, K. G. Jungas vartojo individuacijos termin, kuris reikia atskir asmenybs dali diferenciacij ir j maksimal iaugim. Jis taip pat pabr, kad turi vykti ir integracijos procesas. Jo nuomone, individuacijos procese vyksta ir smons augimas, ir pasmons . pilnesnis atsiskleidimas, asmenyb artja prie savasties ir palaipsniui brsta. K. G. Jungas detaliai nevardija brandios asmenybs bruo, taiau sitikins, kad asmenybs branda pasiekiama tik gyvenimo ruden. Pirmoje gyvenimo pusje, madaug iki 35-40 met, mogus labiau orientuojasi iorin pasaul: gyja profesij, kuria eim, siekia karjeros, kaupia turt, tad jam beveik nelieka laiko gilintis savo vidin pasaul. Sulaukus 35-40 met, daugelis moni bna nemaai pasiek, tuomet ir ikyla gyvenimo prasms klausimas. mogus vis labiau gilinasi savo vidin pasaul ir susimsto, kokia vis jo pasiekim prasm mirties akivaizdoje. Brsdama asmenyb vis labiau tobulina savo pagrindines keturias psichologinesjimkcijas ir tinkamai jas naudoja, tampa visapusikesne, palaipsniui atskleidia savo pasmons gelmes ir pajunta vidin integralum bei harmonij ne tik su savimi, bet ir su Visata. Asmenybs brendimas, tai ilgas kelias ir, deja, ne visi j nukeliauja.

A Adlerio (A Adler) individualioji asmenybs teorija

A. Adleris (1870-1937) - austr gydytojas, psichiatras, buvo Z. Froido bendradarbis. Taiau, laikui bgant, j pairos isiskyr. A. Adleris nors ir neneig seksualinio potraukio vaidmens asmenybs gyvenime, taiau neteik jam lemiamos reikms. mogaus psichik jis irjo kaip nedalom visum ir stengsi atskleisti socialinio konteksto reikm mogaus individualumui.

ASMENYB

IR_INDIVIDUALUMAS

149

Z. Froidas akcentavo pasmons vaidmen, K. G. Jungas ikl dar ir kolektyvins pasmons svarb, tuo tarpu A. Adleris pabr visuomenin mogaus prigimt ir gimt bendrumo jausmo poreik, kuri jis pavadino socialiniu interesu. A. Adleris labiau orientavosi i asmenybs ateiti, jos susidaryt gyvenimo plan ir jo gyvendinim, siekiant sav tiksl. A. Adlerio nuomone, mogus visa gyvenim siekia to paties tikslo ar laikosi pastovios elgesio krypties. Visa tai jis pavadino gyvenimo stiliumi. Jo nuomone, asmenybs veiklos motyvas ir varomoji jga yra jos augimo, pranaumo, tobulumo siekimas, o is neatsiejamai susijs su mogui gimtu menkavertikumo jausmu. Siekdama pranaumo (vliau A. Adleris akcentavo tobulumo siekim), asmenyb kompensuoja susiformavus vaikystje menkavertikumo jausm. Vaiks nuo pat gimimo jauia . ess silpnesnis, priklausomas nuo kit, maai galintis; is jausmas ypa sustiprja, jeigu vaikas jauiasi maiau sugebantis u bendraamius. Btent, ia ir pasireikia gimtas noras tobulti, pirmauti ir kompensuoti savo silpnum. Todl neretai pasitaiko, kad didiausi laimjim mons pasiekia tose srityse, kur kakada jautsi maai sugebantys. Be to, A. Adleris man, kad menkavertikumo jausmo formavimuisi turi takos gimstamumo seka mogaus elgesys ir siekiai priklauso nuo to, kelintas i eils vaikas jis buvo eimoje ir kiek gavo dmesio bei meils. Menkavertikumo jausmas kiekviename asmenybs raidos lygmenyje yra santykinai pastovus, ir, galima teigti, yra specifin asmens buvimo pasaulyje jausena. Tai yra todl, kad visuomet a t s i r a n d a kas nors pranaesnis u j, o galiausiai, mogus negali bti pranaesnis ir tobulesnis u Gamt ir Visat. Taigi asmenyb, siekdama tobulumo, stengiasi kompensuoti savo menkavertikumo jausm ir nuo to, kaip jai pavyksta, priklauso mogaus psichin sveikata ir subrendimo lygis. Pasak A. Adlerio, asmenyb, siekdama savo tiksl, susikuria individual gyvenimo stili. J mogus pasirenka 5-6 gyvenimo metais, ir visa tolesn jo veikla yra kryptingas io s t i l i a u s gyvendinimas. Gyvenimo stiliui bdingos savitos idjos, aktyvumo lygis, nuostatos, kurios atsispindi santykiuose su aplinka. Gali bti, kad mogus smoningai nesuvokia savo gyvenimo stiliaus ir gyvena ne pagal j . Tada ir kyla vairs konfliktai, problemos. Gyvenimo stilius suformuoja ir savitus problem sprendimo bdus. Tai irykja, kai mogus susiduria su sunkumais. Optimistas elgiasi drsiai ir realiai, o pesimistas, nepakankamai kompensavs menkavertikumo jausm, stengiasi ivengti socialiai btin veiksm. Taigi norint suprasti asmenyb, reikia inoti jos gyvenimo stili.

150

V SKYRIUS

Dl to psichoterapija padeda mogui suvokti ir sismoninti jo individual gyvenimo stili. A. Adleris ypa pabr, kad asmenyb, orientuota ateit, siekia savo tikslu, i kuri vienas aukiausi yra idealusis A", tai yra toks mogus, kokiu asmuo nort tapti. A. Adleris dar sukuria krybikojo A (Selfs, angl.) svok. Savo apimtimi ji madaug tolygi gyvenimo stiliui" ir atlieka panaias funkcijas, bet svarbu yra tai, kad A pabria valios laisv. Pagal A. Adler mogus nra grietai priklausomas nuo instinkt ir aplinkos, jis gali aktyviai reguliuoti savo elges bei kurti savo paties gyvenim. A. Adleris daugiausia nagrinjo asmenybes, turinias tam tikrus psichologinius sutrikimus ir asmenybs subrendim mat i tos pozicijos, kad subrendusi asmenyb i sutrikim neturi. Brandi asmenyb turi bti pakankamai kompensavusi savo menkavertikumo jausm vidutinikai stipriu pranaumo siekimu. Be to, brandi asmenyb turi turti auktus gyvenimo tikslus, kurie neprietarauja visuomens tikslams ir turi surasti savo socialinius udavinius. Subrends mogus, pagal A. Adler, turi bti suinteresuotas ir kit moni gerove. Jis turi sijausti kit ir matyti jo akimis.

K. Horni (K. Horney) socialin kultrin asmenybs teorija

K. Horni (1885-1952), panaiai kaip K. G. Jungas ir A. Adleris, neneig pagrindini Z. Froido princip, taiau daug k mat kitu aspektu. K. Horni nesutiko su Z. Froido nuomone, kad moters psichin raida priklauso nuo lytini organ anatomijos. Taip pat ji nesutiko su Z. Froido teiginiu, kad egzistuoja universalios psichoseksualinio vystymosi stadijos, kurios nulemia asmenybs raidos kryptingum. K. Horni nuomone, normaliam vaiko vystymuisi svarbiausia yra patenkinti jo saugumo poreik. iuo atveju pagrindinis motyvas yra bti mylimu, norimu ir priimtinu mogumi, apsaugotu nuo pavojaus ir prieiko iorinio pasaulio. K. Horni teig, jog nerimas kyla dl to, kad tarpasmeniniuose santykiuose trksta saugumo jausmo. Jeigu vaikui trksta dmesio, tv meils ir ilumos, vaikas jauiasi atstumtas, nerimauja, jo elgesys gali tapti neurotinis. K. Horni veda bazinio nerimo svok. Bazin nerim ji apibdina kaip asmens nereikmingumo, pasimetimo, bejgikumo pavojingame pasaulyje jausm. Pasaulis sivaizduojamas pilnas melo, skriaudos, eidim, upuolim ir idavysi. Bazinio nerimo itakos slypi nesaugioje vaikystje.

ASMENYB IR INDIVIDUALUMAS

151

Be to, jis turi takos mogaus santykiams su aplinkiniais ir yra potencialaus konflikto tarp noro pasitikti, pasikliauti kitais ir giluminio nepasitikjimo bei prieikumo kitais prieastimi. Dl savo realaus ar sivaizduojamo nepakankamumo mogus nort perduoti atsakomybe kitiems, bet dl nepasitikjimo ir p r i e i k u m o nesugeba to gyvendinti ir veltui eikvoja psichin energij, ramindamas save. Nordamas apsaugoti save nuo bazinio nerimo ir susijusio su juo bejgikumo, prieikumo ir nesaugumo jausmo, asmuo susikuria vairias gynybines strategijas. K. Horni apra deimt toki strategij ir pavadino jas neurotiniais poreikiais, ne juos bandoma patenkinti neracionalia, neadekvai pagrindu. Yra vairi neurotini poreiki, pavyzdiui: meils, pripainimo, valdios, asmeninio avesio, nepriklausomybs ir savarankikumo, tobulumo, kit inaudojimo ir pan. Neurotiniai poreikiai s u k e l i a v i d i n i u s k o n f l i k t u s . P a v y z d i u i , neurotinis meils poreikis: mogus reikalauja i kit meils ir susiavjimo, nepaisant joki aplinkybi, bet yra nepaprastai jautrus kritikai ir net paprasiausiam nutolimui. Kuo daugiau bus meils, tuo daugiau jos nors, ir poreikis vis tiek nebus patenkintas. Savo vlesniuose darbuose K. Horni sugrupavo neurotinius poreikius ir iskyr tris asmenybs orientacijas, kurios pasireikia bendraujant su kitais monmis. ios orientacijos padeda sumainti nerim ir siekti patenkinamo gyvenimo lygio. Orientacija mones (nusileidiantis tipas) numato asmenybs bendravimo ir bendradarbiavimo stili, kuriam bdingas nerytingumas, bejgikumas ir meils poreikis. Nusileidiantis tipas vadovaujasi iracionalia nuostata: Jeigu a nusileisiu, tai man niekas nekenks". N u s i l e i dianiam tipui reikia, kad j mylt, gint ir kad jis bt reikalingas kitiems. Taiau po ioriniu mandagumu gali slptis pyktis ir prieikumas. Orientacija nuo moni" (atsiskyrs tipas). is tipas vadovaujasi nuostata neleisti savs traukti meils romanus, draugyst, aktyv darb ir pan. Tokie mons klaidingai mano: Jei a atsiskirsiu, tai su manimi viskas bus gerai". Jie nenori artim santyki, vengia m o n i , s i e k i a nepriklausomybs ir be emocij, slysta gyvenimo paviriumi. . Orientacija prie mones" (prieikasis tipas). Orientacija prie mones" - tai toks elgesio stilius, kuriam bdinga dominavimas, prieikumas ir kit eksploatavimas. Prieikasis tipas sitikins, kad mons yra agresyvs ir gyvenimas, tai kova prie visus. K. Horni pastebjo, kad prieikasis tipas sugeba elgtis taktikai ir draugikai, taiau visuomet siekia kontroliuoti ir valdyti kitus, siekia auktesnio prestio ir savo asmenini ambicij patenkinimo.

152

V SKYRIUS

K. Horni mano, kad ias strategijas daugiau ar maiau taiko kiekvienas i ms. Sveikas mogus isprendia savo vidinius konfliktus, naudodamasis visomis strategijomis, o neurotikas suvokia tik vien i i orientacij ir neigia ar visai atsisako kit. Priklausomai nuo situacijos, jis nesugeba pasirinkti tinkamos strategijos ir vis laik naudojasi tik viena strategija. Neurotiniai poreikiai sukelia vidinius konfliktus, kuriuos mogus gali veikti, jeigu vaikystje patyr meil, pasitikjim, rpest, tolerancij ir ilum. Taigi K. Horni mano, kad konfliktus sukelia socialins slygos. Potencialus neurotikas yra tas, kuris vaikystje jautriai pergyveno sunkumus, kuriems takos turjo kultra ir socialins slygos. Tai, kad K. Horni atkreip dmes socialinio konteksto tak asmenybs vystymuisi, dav pagrindo jos teorij vadinti socialine kultrine asmenybs teorija.

E. Eriksono (E. Erikson) asmenybs raidos teorija

E. Eriksonas (1902-1994) buvo Z. Froido mokinys ir pasekjas. Jis sukr asmenybs nuolatinio keitimosi gyvenime teorij. E. Eriksonas neatmet pagrindini Z. Froido teigini apie smon ir pasmon, asmenybs komponentus (Id, Ego, Superego) ir psichoseksualins raidos stadijos, taiau asmenybs vystymsi skirst ne pagal kno dalis ir su jomis susijus malonumo jausm, o jjtgal asmenybs ry su socialine aplinka. E. Eriksonas vertino somatini (kno), asmenini, socialini ir kultros veiksni tak asmenybs vystymuisi. Jis akcentavo, kad kiekvienoje vystymosi stadijoje, kuri tsiasi tam tikr amiaus tarpsn, mogui ikyla specifins problemos (raidos krizs), nuo kuri isprendimo priklauso tolimesnis asmenybs vystymasis. Nordamas pabrti socialini ir kultros veiksni tak mogaus vystymuisi, E. Eriksonas savo teorij pavadino psichosocialine asmenybs vystymosi teorija, o vystymosi kiekvienoje stadijoje krizes - psichosocialinmis krizmis. Psichosocialinio vystymosi stadijos pateiktos 5.4 lentelje.

Asmenybs vystymosi stadij charakteristika

Pirmoji stadija. ioje stadijoje formuojasi vaiko pasitikjimas aplinkiniu pasauliu, kuris priklauso nuo rpinimosi vaiku. E. Eriksonas teig, kad tuomet, kai motina yra pareiginga ir jautri, kdikis pasitiki ja ir kartu gyja pagrind pasitikti kitais monmis. Pasitikjimas monmis ir savimi padeda nugalti sunkumus kitose vaiko augimo stadijose. Vaikas, kuriuo rpinamasi nepakankamai, pradeda bijoti j supani moni ir aplinkos, pasidaro tarus. Visa tai apsunkina jo asmenybs formavimsi kitose stadijose. Taiau E. Eriksonas mano, kad iame laikotarpyje gytas nepasitikjimas

ASMENYB IR INDIVIDUALUMAS

153

Lentel sudaryta pagal R. ukauskien, 1996. 53 p. ir Hjelle L.A., Ziegler D.J., 1997 p. 220-235.

154

__

V SKYRIUS

vliau gali bti nugaltas, nes kdikis turi gimt vidin sugebjim, susidarius palankesnms slygoms, pasitikjim gyti. Tik labai stiprus neigiamas patyrimas gali palikti neidildom al. Antroji stadija. Joje psichosocialins krizs sprendimo rezultatai priklauso nuo tv pasiruoimo suteikti vaikams laisv j galimybi ribose. Antraisiais - treiaisiais gyvenimo metais vaikas siekia visk daryti pats (pavyzdiui, apsirengti) ir labai didiuojasi savo naujais sugebjimais. Tvai, kurie leidia vaikui atlikti tai, k jis nori ir gali, padeda jam gyti autonomijos (savarankikumo) jausm ir ugdyti vali. Savarankikumo atsiradimas ir augimas tuo paiu stiprina pirmojoje stadijoje gyt pasitikjim kitais. Nekantrs tvai, kurie daro tai, k gali pats vaikas, arba nuolat j skubina, formuoja vaikui abejojimo savimi ir gdos j a u s m . E. Eriksonas pabr, kad vaikui, kuris iuo metu negis savarankikumo jausmo, bus sunku paauglystje ir vliau, kai nors tapti savarankiku. Treioji stadija. Pagal E. Erikson tai - aidim amius. Vaikui aidiant, auga jo aktyvumas, jis turi sprsti naujas aidimo uduotis, atsiranda smalsumas ir krybikumo uuomazgos. ioje stadijoje sprendiamas psichosocialinis konfliktas tarp iniciatyvos ir kalts jausmo. Kiek iniciatyva virys kalts jausm, priklauso nuo to, kiek ir kaip tvai leis pasireikti vaiko valiai. Jeigu tvai skatins vaiko smalsum, kryb, savarankikum, tai formuosis iniciatyvumas, kuris sudaro potenciali galimyb ateityje siekti savo tiksl ir efektyviai dirbti. Jeigu tvai vaikui neleis savarankikai veikti, be to, jeigu jam truks pripainimo ir meils, tai formuosis kalts ir menkavertikumo jausmai. Ketvirtoji stadija. Meistrikumo ir darbtumo jausmo atsiradimas labai priklausys nuo to, kaip vaikui seksis mokykloje, nuo jo paangumo ir nuo to, kiek j palaikys artimieji. Jeigu vaikui labai nesiseka, tai gali susiformuoti menkavertikumo jausmas. Penktoji stadija. i stadij E. Eriksonas vertino kaip svarbiausi, f o r m u o j a n t i s asmenybs t a p a t u m u i . Tai pereinamasis laikotarpis i vaikysts suaugusiojo ami, ir ia kyla vaidmen sumaities pavojus. Jau ne vaikas, bet dar nesuaugs paauglys, turi atsakyti klausim kas a esu" vairiais poiriais: lyties, paaukimo, bsimos profesijos ir karjeros, vertybi, pasauliros ir kt. iuos klausimus jis ne visuomet laiku randa atsakym, ir sprendimas gali bti atidtas kuriam laikui. Sprendimo atidjim E. Eriksonas pavadino psichosocialiniu moratoriumu. Pvz., jei asmuo nesugeba pasirinkti specialybs, jis gali studijuoti keliuose universitetuose, ieiti kariuomen, ir tuo bdu susitapatinimo su profesija klausimas atidedamas ilgesniam laikui. Jaunj moni nesugebjim surasti savo

ASMENYB IR INDIVIDUALUMAS

____155

tapatum E. Eriksonas pavadino identikumo krize. Identikumo kriz arba vaidmen sumaitis daniausiai pasireikia nesugebjimu pasirinkti karjeros keli ir arba tsti moksl. Teigiamas io etapo krizs veikimas formuoja nauj verting asmenybs savyb - itikimyb, kuri E. Eriksonas suprato kaip sugebjim priimti visuomens moral, etik ir ideologij. Jei tapatybes kriz neisprendiama, lieka vaidmen sumaitis (jaunuolis neino, kas jis yra ir ko nori). Neigiamas tapatumo krizs sprendimo pavyzdys yra jauno mogaus susitapatinimas su nusikalstamo pasaulio herojais" ir sijungimas j veikl. ' etoji stadija. ioje stadijoje jaunas mogus engia suaugusij pasaul ir jo laukia nauji ibandymai. I vienos puss, yra noras priartti prie moni, intymumo poreikis, meils siekimas, i kitos - baim netekti individualybs. Jei mogus jau yra atrads savo tapatyb, jis tampa pakankamai stiprus, kad galt atsiduoti kam nors - siekiui, idealui, kitam asmeniui, nebijodamas prarasti savs. Kito artumas jo nebaugina. io tarpsnio krizs veikimo teigiamos pasekms - tai vidins laisvs pajautimas. mogus jauia; kad atsiduodamas artimam socialiniam ryiui, kvptiems igyvenimams, jis praturtina savo asmenyb vertinga patirtimi. Taigi teigiamai isprendus etosios psichosocialins stadijos kriz, mogus subrsta meilei, o socialinis darinys, susiformavs ioje stadijoje, yra etinis jausmas ir moral. Baim prarasti savj a" veda stipr izoliacijos jausm ir pasinrim s a v e . Neveikus io amiaus krizs, laukia neigiamos pasekms: baim pasimesti kito akivaizdoje, prarasti save kito artumoje. Jaunas mogus jauiasi neins, k daryti, neturs k kitam duoti. I ties, jis neturi vidins laisvs, nepajgus atsiduoti ir nra itikimas nei kitam asmeniui, nei savo siekiams dl savo nepastovumo. Jeigu netgi ir umezga ry su kitu asmeniu, tai ryiai yra ne asmeniki, bet stereotipiki ir formals. Septintoji stadija. io etapo psichosocialins krizs rezultat diapazonas - nuo veiklumo iki stagnacijos (sustingimo). Veiklumas yra esmin suaugusij savyb. Veiklumas apima produktyvum ir krybingum. Daugeliui tai reikia tapti tvu ar motina, gimdyti, auginti vaikus, juos auklti. Sugebti bendrauti, bendradarbiauti, kartu kurti eim, nam idin - tai savotikas menas Net ir netap gimdytojais, mons gali ugdyti ir auklti jaunj kart, formaliai mokydami vaik dareliuose ar mokyklose, tapdami globjais ar dirbdami vairiose, vaikais besirpinaniose organizacijose. Kai kurie asmenys dl ypating polinki ir talent gali atsiduoti krybiniam darbui.

56

V SKYRIUS

Pagal E. Erikson ne tik vaikai priklauso nuo tv, bet ir tvai - nuo vaik, o vyresnioji karta priklauso nuo jaunosios. Subrends mogus turi bti reikalingas". Rpindamasis kitais, mogus praturtja pats, o jei jis to nedaro ir tesirpina savimi, tada jis regresuoja. Tai - bergdumas, stagnacija. ios krizs veikimo teigiamos pasekms - krybikumo, altruizmo pasireikimas moguje. Tokie mons tiksliai ino, ko gyvenime siekia, daniausiai sukuria darni eim ir tampa pavyzdiu jaunajai kartai. Neveikus ios stadijos psichosocialins krizs, atsiranda stagnacija. mogus nesugeba sijausti kitu problemas ir poreikius. Tokie mons turi darbo problem, o kurti jiems i viso sunku ar net nemanoma. Jie dirba i btino reikalo ir neproduktyviai, taip pat gali turti sunkumu, aukldami savo vaikus. Atuntoji stadija. Tai paskutinioji mogaus brendimo stadija, kuri prasideda madaug nuo 65 met ir trunka iki mirties. iame laikotarpyje vyksta svarbus ir galutinis vidinis susitvarkymas" trimis aspektais: - praeities, t.y. to, kas jau vyko; - dabarties, t.y. to, kas vyksta iuo metu; - ateities, t.y. to, kas vyks - mirties. Paskutins stadijos krizs veikimas didele dalimi priklauso nuo to, kaip buvo veiktos praeit etap krizs. mogus, kuriam pavyko jas pozityviai veikti, gyja pasitikjimo, autonomijos, iniciatyvos, meistrikumo, intymumo, veiksmingumo jausm, o senatvje visa tai susilieja vidin darn - mogus gyja integruotum ir suvokia, kad ne veltui gyveno. Pozityviai neisprendus i krizi, mogus darnos nejauia, apima neramumas, gailestis dl be prasms pragyvento gyvenimo. E. Eriksonas mano, kad asmenyb brsta vis gyvenim, o tikrasis brandumas ir gyvenimo imintis pasiekiami senatvje. Imintis pagal E. Erikson - tai beslygikas gyvenimo reikms supratimas mirties akivaizdoje. Eriksonas, kaip ir Jungas, yra tos nuomons, kad asmenyb pasiekia brand antroje gyvenimo pusje. Brand jis apibdina kaip sugebjim intymiai bendrauti su kitais asmenimis, produktyviai dirbti ir jausti vidin darn bei harmonij su Visata.

Asmenybs branda

ASMENYB IR

INDIVIDUALUMAS

157

E. Berne (E. Berne) transakcins analizs teorija

E. Berne (1910-1970), a m e r i k i e i psichiatras, n a g r i n d a m a s asmenybs sandar, iskyr 3 lygius: Tvo (moraliniai vertinimai, normos, kritika, globa), Suaugusiojo (racionaliai, objektyviai aplink vertinantis pradas) ir Vaiko (emocijos, kryba, aismingumas, malonumo siekimas). Mintieji lygiai egzistuoja jau vaikystje, taiau vystantis, j santykis asmenybje kinta. Vaikas renkasi savo gyvenimo scenarij ir pozicij veikiamas aukljimo, eimos kultros bei tv elgesio. Daugialyp asmenybs struktra ypa pasireikia bendravime. Bendraudami mes, daniausiai patys to smoningai nesuvokdami, uimame tvo, suaugusiojo arba vaiko pozicij. Tvo pozicija ms bendravime remiasi iniomis ar s i t i k i n i m a i s , kuriuos mes gavome i kit ir patys nepatikrinome. Suaugusiojo" pozicija - tai ms isakytos mintys, kurios yra paremtos ms patyrimu ir apmstymais. I Vaiko" pozicijos kil ms pasakymai ireikia tiesiog dabar atsiradusius norus, igyvenimus ar pojius. E. Berne savo teorij pavadino transakcine analize, nordamas pabrti, kad moni bendravim galima analizuoti kaip tam tikros ries mainus, kuri metu mes vienas kitam perduodame koki nors informacij, o pai transakcij galima traktuoti kaip bendravimo vienet. Transakcin analiz E. Berne taik psichoterapijoje, o jo tikslas buvo padti mogui suvokti, i kurios pozicijos jis bendrauja, isivaduoti nuo jam primesto vaidmens ir tapti autentika asmenybe.

Bruo krypties asmenybs teorijos

Asmenybs bruo teorijos remiasi prielaida, kad asmenybs bruoai yra pastovs, ireikia jos nuostatas ir pasireikia beveik visose situacijose. vairiausi bruoai gali bti skirtingai ireikti, todl gali sudaryti daug derini, ir" tuo paaikinamas kiekvieno mogaus skirtingumas ir unikalumas. Tai seniausia asmenybs teorij grup. Nuo sen laik buvo bandoma suskirstyti mones tipus pagal j iorines savybes, charakterio bruous, elgesio tipus. Paprasiausias tokio moni skirstymo pavyzdys kasdieniniame gyvenime yra bandymas priskirti monms vien ar kit elgesio tip pagal iors bruous, pairas, remiantis pirmuoju s p d i u (jis panaus tok, kuris galt taip padaryti").

158

V SKYRIUS

Dar antikos laikais, Graikijos gydytojas Hipokratas, suskirst mones 4 temperamentus pagal juose vyraujant skyst. Temperament pavadinimai vartojami iki iol: sangvinikas (vyrauja kraujas), cholerikas (tulis), melancholikas (juodoji tulis), flegmatikas (gleivs). Prie Hipokrat buvo mginta skirstyti mones pagal kosminio elemento juose prigimt; kosmins ugnies kiek ir pan., taiau iliko, btent, Hipokrato terminai, nes aprayti t e m p e r a m e n t atstov elgesio b r u o a i tapo p a g r i n d u , skirstant temperamentus kno struktros (konstrukcijos) ar nerv sistemos savybi pagrindu. Pirmj, isamiais tyrimais paremt, moni tipologij pagal kno struktr pateik vokiei psichiatras E. Kremeris (E. Kretschmer), atliks daugyb antropometrini matavim. Jis pasil mones skirstyti tris tipus: 1. Astenikus - vertikaliai itsusius, plonus mones su atriais veido bruoais, stipria plauk danga, ilgomis galnmis. Astenikai daniausiai bna liesi ir silpni, taiau neretai sutinkame ir liesus, raumeningus, sportikus. 2. Piknikus - vidutinio ir emo gio, plaius mones, linkusius tukti, silpnesns plauk dangos, trumpo kaklo ir galni. 3. Atletikus - stambios kaul ir raumen struktros. Atletikai plaiapeiai; trapecijos formos nugara, siauri klubai, pdos ir platakos didels. Toki gryn tip pasitaiko retai. Netipikas kno formas E. Kremeris vadina displastinmis.Tai yra tuomet, kai kuri nors kno dalis yra pernelyg didel ar maa, palyginus su visu knu. E. Kremeris man, kad kno sandara susijusi su temperamento tipu, t u r i takos asmenybs veiklai ir netgi takoja polink charakterio akcentuacijas bei tam tikrus psichikos sutrikimus. Pavyzdiui, astenikai (aukti, its) priskiriami izotimik tipui, yra link udarum, intelektuali veikl, jautrs; piknikai (apknieji) yra ciklotimiki, t.y. pasiymintys energija, agresyvumu, nuotaik kaita; altetiniam tipui priklausantys mons domisi fizine veikla, racionals, bet pasiymi mstymo ir emocij nepaslankumu (viskozinio tipo temperamentas). Tai pateikta 5.5 pav.

ASMENYBE IR INDIVIDUALUMAS

159

E. Kremerio mokinys, amerikiei psichologas V. eldonas (W. Scheldon) prats moni skirstym temperamento tipus pagal sandar, taiau iskyr tris kitokius tipus. Tai: 1) viscerotonikas (viduri mogus) - storas mogus, mgsts gardiai pavalgyti, iekantis fizinio komforto, draugikas, mgstantis bendrauti ir sunkesnse situacijose iekantis kit pagalbos. 2) somatotonikas (kno mogus) - atletikos kno sudties, energingas, konkuruojantis, agresyvus, nebijantis rizikos. 3) cerebrotonikas (smegen mogus) -liesas, greit reakcij, laikosi socialini norm, prislgtas rpesi, siekia bti vienasfnervingas, prastokai miega, dl to greiiau pavargsta. V. eldono tipologij JAV buvo atkreiptas dmesys atrenkant sportininkus. Apibendrinant galima akcentuoti, kad nors bandymai skirstyti mones tipus pagal iorinius duomenis nra visikai pagrsti, taiau vis dlto ioriniai bruoai kakiek slygoja asmenybs vystymsi: jie veikia mogaus savs suvokim ir aplinkini vertinimus.
G. Olporto (G. Allport) asmenybs teorija

nagrinja asmenybs bruo derinius, lemianius jos veikl ir elges. G. Olportas (1897 -1967), vienas i ymiausi ir labiausiai vertinam asmenybs psicholog. Jis atstovauja psichologijos krypiai, vadinamai bruo teorija.

160

V SKYRIUS

G. Olportas pateik apie 50 vairi asmenybs apibrim, kuriuose akcentuojama, kad asmenyb - tai objektyvi realyb, kad tai tikroji individo esm. Pateikiame du G. Olporto silomus ir labiausiai apibendrintus asmenybs apibrimus: 1. Asmenyb yra tai, kas mogus yra i tikrj. 2. Asmenyb yra psichofizini mogaus organizmo sistem dinamin organizacija, kuri nulemia savit, bding jai elges bei mstym ir rodo mogaus santyk su tikrove. Pirmasis apibrimas akcentuoja, kad asmenyb sudaro svarbiausi bruoai - jie asmenybs esm. Antrasis apibrimas ikelia asmenybje vykstani pasikeitim dinamik ir akcentuoja, kad egzistuoja vidinis veiksnys, palaikantis psichofizini sistem darn. Psichofizins sistemos nulemia asmenybs individualum elgesyje ir mstyme. Termin bdingas elgesys" reikia suprasti kaip i n d i v i d u a l i u s , vienintelius ir nepakartojamus atskiro mogaus bruous. G. Olportas man, kad kiekvienas mogus i dalies elgiasi pastoviai ir ne taip, kaip kiti. Nordamas tai isamiau paaikinti, jis ved bruo koncepcij ir bruous traktavo kaip elgesio mato vienet. Bruoas tai polinkis, elgtis taip pat ar panaiai plaiame situacij diapazone. Taigi asmenybs bruoai i vienos puss slygoja i dalies pastov asmenybs elges; i kitos bruoai skatina asmenyb iekoti toki situacij, kur jie galt naudingiau pasireikti. G. Olportas iskyr tris bruo tipus: pagrindiniai, kurie pasireikia visose situacijose ir nusako asmenybs elges. Kiekvienas mogus turi kelet toki bruou. Pagrindini bruo pavyzdiu gali bti asmens savybs, pateikiamos rekomendacijose (siningumas, atsakingumas ir pan.); alutiniai - pasireikia tik konkreiose situacijose, turi maesn tak asmens elgesiui ir j yra daug; erdiniai - tai bruoai, kurie persmelkia vis asmenyb ir apsprendia jos gyvenimo bd ir tiksl. Toki bruo yra maai, daniausiai vienas, be to, erdinius bruous turi ne visi mons. Bruoai gali bti bendrieji (juos turi visi, todl pagal juos galima lyginti mones) ir individuals. Asmenybs elges galima prognozuoti tik inant pagrindinius bruous. G. Olportas man, kad asmenyb auga ir brsta vis gyvenim, nors pagrindiniai bruoai i dalies lieka pastovs. Asmenybs raidos procesas G. Olporto teorijoje vadinamas tapsmu. is procesas labai ilgas ir praktikai

ASMENYB IR INDIVIDUALUMAS

161

nesibaigia, nes nra galutins ribos. G. Olportas buvo sitikins, kad mogus gyvena ne tik praeitimi, bet dabartimi ir ateitimi. Praeitis - tai istorija, ir reikia krybikai velgti ateit. G. Olportas perirjo vairias brandios asmenybs koncepcijas ir, apibendrins jas, iskyr eis kriterijus, bendrus visoms teorijoms, tiksliau, tam tikras brandios asmenybs elgesio ypatybes: 1. Gilus savo A jutimas. 2. Sugebjimas umegzti nuoird kontakt su kiekvienu mogumi. 3. Sugebjimas iekoti ieities i sunkios s i t u a c i j o s arba su ja susitaikyti, bet nepasiduoti neigiamoms emocijoms ir irti savo neskmes paprastai. 4. .Sugebjimas adekvaiai suvokti tikrov ir atitinkamai veikti. 5. Sugebjimas objektyviai vertinti save, pasitelkiant savianaliz ir humoro jausm. 6. Vidin harmonija ir gyvenimo filosofija. Angl psichologas H. Aizenkas (H. Eysenk) (1916 - 1997) man, kad asmenybs bruous galima idstyti hierarchine tvarka: iskyr keturis superbruous ir pavadino tipais (intraversija, ekstraversija, emocinis stabilumas, neurotizmas). Tipai jungia kelet sudtini bruo, kurie apibdina specifines konkretaus tipo savybes arba j charakterizuoja kakiek pavirutinikai. Bruoai sujungia daugel prast reakcij, tiksliau prast reagavimo bd, kurie, savo ruotu, formuojasi i tam tikr specifini reakcij.

5.6 pav. Asmenybs struktros hierarchinis modelio fragmentas. RB - reakcijos bdas, SR - specifin reakcija. altinis: X ., 3uep . 1997. P. 316

162

V SKYRIUS

Pavyzdiui, stebime mog, kuris sutiks kit mog ypsosi ir tiesia rank - tai gali bti reakcija. Jeigu jis tai daro visuomet, tuomet tai yra prastas bdas sveikinti kit mog. is prastas bdas gali bti susijs su kitomis prastomis reakcijomis, tokiomis kaip: polinkis kalbtis su monmis, visuomenini rengini lankymas ir t.t. Visa grup prast reakcij sudaro (suformuoja) kalbumo bruo. Bruo lygyje kalbumas, kaip matome 5.6 pav., koreliuoja su aktyvumu, gyvumu, nerpestingumu ir kitais bruoais. Mint bruo junginys charakterizuoja ekstraversijos tip (ekstravert). Intravertas pasiymi prieingomis savybmis. Intraversija - ekstraversija sudaro vien mogaus savybi kontinuumo a. Kit a sudaro neurotinis stabilumas - neurotizmas. Abiejose ayse isidst mogaus savybs pagal normalaus pasiskirstymo dsn (Hauso kreiv) sudaro nenutrkstam kontinuum, o kratiniai takai apibdina tipik intravert ar tipik ekstravert ir tipikai neurotik ar emocionaliai stabil. Intraversijos - ekstraversijos ir neurotizmo - emocinio stabilumo ays sudaro keturis kvadrantus, kuriuose atitinkamai pavaizduotos melancholiko, choleriko, sangviniko ir flegmatiko savybs (charakteristikos). Apie tai jau buvo rayta V skyriaus pradioje. H. Aizenkas kaip ir R. Ketelas, sukr nemaai klausimyn asmenybs tipams nustatyti. Vienas i j H. Aizenko amenybs klausimyn (Eysenck Personality Inventory), sudarytas i 48 klausim, kurie skirti intraversijai - ekstraversijai ir neurotizmui - emociniam stabilumui nustatyti. Papildomai yra jungti 9 klausimai, kuri pagalba vertinamas asmens polinkis meluoti ir, atsivelgiant tai, vertinti testo rezultatus. is klausimynas yra gana plaiai nau5.7 pav. Temperament tipai dojamas.

Bruo teorijos yra domios, savotikos ir naudingos praktikoje. J pagrindu yra konstruojami vairs testai, skirti nustatyti asmenybs bruoams, ir tipams, diagnozuoti psichiniams nukrypimams. inoma, ias teorijas galima ir kritikuoti, nes bruo buvimas dar nereikia, kad mogus taip ir elgsis, be to, neaiku, ar visi mons vienodai supranta tuos paius bruo

ASMENYB IR INDIVIDUALUMAS

163

pavadinimus. Testai taip pat i dalies atspindi momento savijaut, nuotaik, taiau vis dlto jie yra nepakeiiami praktikai nustatant asmenybs savybes.

Bihevioristins (elgesio) krypties asmenybs teorijos

Bihevioristins krypties atstovai daugiausia dmesio skiria tam, k mons daro ir kokios aplinkybs priveria juos vienaip ar kitaip pasielgti. Bihevioristai taip pat nagrinjo mokymo ir imokimo tak gyvn bei moni elgsenai. Asmenyb j poiriu - tai elgesio reakcij visuma. B i h e v i o r i s t i n s krypties t e o r i j p r a d i n i n k a s yra JAV p s i c h o l o g a s D. Votsonas (J. Watson) (1878-1958). Jis teig, kad mons ir gyvnai elgesio imoksta dl slygini refleks susidarymo. Individas gauna i aplinkos dirgikl (S- stimul) ir atsako j tam tikru veiksmu (R-reakcija).

mogus yra labiausiai isivysts gyvnas, kurio elgesys nors ir sudtingesnis, taiau i esms beveik nesiskiria nuo kit gyvn. Tsdami tyrimus, bihevioristai pastebjo, kad esant vienodiems stimulams, individ elgsena vairuoja ir buvusi schem S>R pakeit schema S--> x --> R, kur x reikia tarpin tarp stimulo ir reakcijos neapibrt veiksn, kuris i dalies susijs su paiu individu. Tai jau neobiheviorizmas. JAV psichologas B. F. Skineris CB. F. Skinner) (1904-1990) toliau plt idjas apie elgesio priklausomyb nuo aplinkos. Jis pripaino, kad rus mokslininko I. Pavlovo atrast klasikinio slygojimo princip galima taikyti ir monms. Dabar tai danai pritaikoma prekyboje ir paslaug teikimo sferoje. Pavyzdiui, bare, pristatant naujos ries al, lankytojams transliuojama gerai inoma populiari melodija. Po keli pakartojim, vos tik igirdus i melodij, atsinaujina malons pojiai, susij su naujos marks alumi, ir skatina mog nusipirkti btent to alaus. Taiau B. F. Skineris man, kad mogui mokantis, svarbesnis yra kitas slygins reakcijos tipas - operantinis arba instrumentinis slygojimas. Operantinis slygojimas yra mokymasis, kai individas yra links atlikti tam tikr veiksm arba jo neatlikti, priklausomai nuo to, ar jis anksiau u tai buvo skatinamas, ar baudiamas.

164

V SKYRIUS

Paskatinimas yra procesas, kai pageidaujamas elgesys yra pastiprinamas, t.y. savotikai apdovanojamas, siekiant; kad jis kartotsi ateityje. Norint imokyti individ konkretaus elgesio, svarbu surasti tinkamus pastiprinimus, j pateikimo bd ir kartojim skaii. Jeigu pastiprinimas teigiamas, tai elgesys kartojamas ir imokstamas, jeigu neigiamas - mogus tokio elgesio nekartos. Neigiamo pastiprinimo nereikia painioti su bausme, nes bausmi taikymas gali sukelti neigiamas emocijas ir visikai nelauktus rezultatus. Tuo tarpu paprasta neigiama reakcija mums nepatikus mogaus elges, (pavyzdiui, tikslus pasakymas, kas ir kodl konkreiai mums nepatinka jo poelgyje arba nepritarimas elgesiui) gali priversti mog nekartoti tokio poelgio. Pastiprinimo efektyvum galima vertinti pagal tai, kiek jis pakeiia individo elges. Svarbu parinkti pastiprinim, atitinkant individo lkesius. Vieniems labiau tinka materialinis skatinimas, pavyzdiui, piniginis apdovanojimas, kitiems - socialinis vertinimas, pavyzdiui, teigiamas jo darbo rezultat vertinamas. Pastebta, kad vairaus amiaus asmenis gerai veikia pagyrimas ir galimyb praleisti laik su artimu mogumi. B. F. Skinerio imokimo teorija plaiai paplito JAV ir buvo pritaikyta pedagogikoje. Programuotas mokymasis, utikrinantis nuolatin grtamj ry, yra pagrstas B. F. Skinerio imokimo teorija. Dabar diegiamas kompiuterizuotas mokymasis, kur leidim pereiti prie sudtingesni uduoi, skmingai atlikus prie tai pateiktas uduotis (grtamasis ryys), galima traktuoti kaip teigiam pastiprinim (mogus laukia pagyrimo). Pagal B. F. Skinerio teorij buvo sukurta nemaai elgesio formavimo metod, kurie gali bti taikomi psichoterapijoje. Didel reikm turi B. F. Skinerio pasilyta funkcin elgesio analiz, t.y. stebjimas, koks objektas sukelia nepageidaujam mogaus elges konkreioje situacijoje. Suinojus tiksli konkretaus elgesio prieast, reikt j paalinti. Jeigu to padaryti nemanoma, galima palaipsniui imokyti mog maiau j reaguoti. Tam sudaromas elgesio pakeitimo planas, kuris gyvendinamas po vien dal. Toks metodas ypa naudingas, padedant atsikratyti vairi baimi, veikiant stres. Taigi B.F. Skinerio elgesio mokymo ir mokymosi teorijos pagrindu buvo sukurta nemaai metodik, padedani monms konkreiais atvejais. Taiau Skineris nepripasta gimto grio ir blogio painimo, jam asmenikai gera" yra tai, kas individui teikia teigiamus padarinius, kas padeda ilikti. Jis nepripaino minties vertybi, laisvs, ir buvo sitikins, kad mogaus elges galima visikai kontroliuoti, formuoti norima linkme ir kurti moni visuomen. Panai visuomen buvo sukurta Taryb Sjungoje.

ASMENYB IR INDIVIDUALUMAS

165

Tuo poiriu, kad mogaus elgesys grietai priklauso nuo aplinkos, kuri modifikuoja jo biologini poreiki tenkinimo bdus, B. F. Skinerio teorija, i esms, nesiskiria nuo Z. Froido psichoanalitins teorijos. Pastarojoje teigiama, kad mogaus gimtasis pradas Id" trokta tik biologini poreiki patenkinimo ir tik vliau isivyst Ego ir Superego leidia mogui suvokti, kad tam tikras elgesys visuomenje nepriimtinas. B. F. Skiner labiau domino ne mogus, o aplinka, ne asmenyb, o jos reakcijos. Asmenybs vystymsi jis suprato kaip nuolatini prisitaikym prie aplinkos reikalavim, kuris vyksta operantinio mokymosi bdu. Todl, pagal j, brandi asmenyb yra asmuo, optimaliai prisitaiks prie savo aplinkos, asmuo, kurio elgesys konkreioje visuomenje yra labiausiai pageidaujamas ir daniausiai skatinamas. Taigi brandi asmenyb, galima sakyti, yra statistikai vidutin, standartin konkreioje visuomenje. Kanados psichologas A. Bandra (A. Bandra), gims 1925 m., taip pat man, kad a p l i n k a daro didel t a k mogaus veiklai, taiau akcentavo painimo (kognityvin) proces vaidmen asmenybs elgesiui - mogus mokosi, stebdamas kit elges, aplinkos reakcij t elges ir arba5.8pav. mogaus elgesio forma vimosi modelis pagal J perima, arba atsisako, arba bando kitus A. Bandur. altinis:
elgesio budus, 5.8 pav. Hjelle L. A., Ziegler D. J. 1997, p. 378

Aplinkos poveik elgesiui isamiai paaikino F. B. Skineris, o painimo proces, kurie priklauso nuo asmenybs vidini veiksniu - A. Bundtira. Pagal model mogaus elges lemia nuolatin painimo, aplinkos ir elgesio veiksni tarpusavio sveika. Tok elgesio prieastingumo aikinimo princip A. Bandra pavadino savitarpio determinizmu. is trij komponent abipusio determinizmo modelis skinasi nuo vienpusik modeli, kurie asmenybs elgesio prieastis aikina vien tik aplinkos poveikiu arba vien tik vidiniais asmenybs veiksniais. Painimo komponento traukimas mogaus elgesio imokimo proces leidia geriau atskleisti mogaus prigimti bei jo galimybes. Kuo labiau ivystyti mogaus paintiniai sugebjimai, tuo didesn poveik, esant toms paioms aplinkos slygoms, mogus gali daryti savo elgesiui. i A. Bandros teorija buvo pavadinta socialine kognityvine asmenybs teorija. Remdamasis kognityvine mogaus elgesio s a m p r a t a , A. Bandra, i esms, modifikavo biheviorizm. vertinant tai, kad pats mogus takoja savo elges, A. Bandros teorij galime traktuoti kaip biheviorizm i vidaus".

166

V SKYRIUS

A. Bandra rimtai pairjo tai, kad mons daug ko gali imokti, stebdami kit elges, kitaip sakant, modeliuodami kit asmen veiksmus, elges. Jis man, kad mokymasis stebint yra trumpesnis, o tai yra labai svarbus ilikimo ir vystymosi faktorius. Daugeliu atveju modeliuojamas elgesys turi bti imokstamas taip, kaip yra pateikiamas. Pavyzdiui, automobilio vairavimas, gimnastikos pratimai ir pan. Taiau modeliavimas gali paskatinti ir krybik elges, kada stebtojas sidmi pagrindinius veiksmus, o toliau pats formuoja savo veiksm arba elgesio stili. Jau mintasis automobilio vairavimas ar gimnastikos pratimai kopijuojami stebint instruktoriui, o paskui kuriamas savo atlikimo stilius. A. Bandura iskyr keturias mokymosi stebint stadijas, 5.9 pav.

5.9 pav. Imokimo proceso stebint stadijos

altinis: Gage N.G., Berliner D.C. 1993, p. 207 Atgaminimo stadijoje prie" atlikdamas veiksmus, kuri mokosi, mogus mgina sivaizduoti, kaip juos atliks. Motyvacijos stadija pasako, kaip danai imokti veiksmai bus naudojami gyvenime. ia svarbs lkesiai ir inojimas apie galim pastiprinim bei jo pobd. Elgesys, kurio buvo imokta stebint kitus, virsta realiu, jeigu asmuo yra skatinamas tai daryti. Jeigu u tam tikr elges bus baudiama, tai paprastai taip nebus elgiamasi.

Elgesio savireguliavimas
A. Bandra pabr, kad mons gali reguliuoti savo elges. Savireguliacija numato savs paskatinim, t.y. savs apdovanojim tuomet, kai atliktas koks nors darbas, arba pasiekta usibrto elgesio norma, kuri paties nustatyta. Pavyzdiui, mogus pasiek ger sportini rezultat arba nustojo rkyti. U tai jis gali apdovanoti save kelione usien arba nusipirkti kok nors verting daikt. Galimi ir maesni paskatinimai u maesnius vykdytus darbus. Savireguliacijos pripainimas rodo esmin nutolim nuo iimtinio pasikliovimo aplinkos kontrole, naudojant operantinio slygojimo metodus, ir perjim prie vidins kontrols, kai mogus pats reguliuoja savo elges ir u skmingus veiksmus pats save paskatina.

ASMENYB IR INDIVIDUALUMAS

167

savo veiksm stebjim, savo atlikt veiksm vertinim, savo veiksm planavim. Visi ie procesai yra svarbs, norint pakeisti savo elges. Jau vien savistaba suteikia daug informacijos pamstymui. O savo veiksmus daniausiai vertiname lygindami su kit veiksmais. ia svarbu vertinti savo pasiekimus ir pastangas toje veikloje, kuri mums yra asmenikai reikmingiausia ir su kuria siejame savo ateit. Planuojant savo veiksmus, reikia detaliai numatyti, kada ir kaip atlikti konkreias maesnes uduotis, siekiant usibrto tikslo, ir taip pat numatyti savs paskatinim u kiekvienos smulkesns uduoties skming veikim. A. Bandra atliko nemaai bandym ir pritaik mokymosi modeliuojant bei asmenybs savireguliacijos principus, modifikuojant nepageidautin, disfunkcin asmenybs elges. Bandros idjos skmingai naudojamos psichoterapijoje, taip pat jo socialin kognityvin asmenybs teorija labai prisidjo prie asmenybs problem supratimo bei aikinimo. Pastaruoju metu ji plaiai taikoma ir tampa vis populiaresn.

cesus:

Savireguliavimas, A. Bandros nuomone, sujungia tris vidinius pro-

Humanistins krypties asmenybs teorijos

Humanizmo teorijoje asmenybs svoka tampa centrine ir ypa p a b r i a m a asmenybs a t s a k o m y b u savo p o e l g i u s . F i l o s o f i n humanizmo teorija yra metodologinis pagrindas specialioms mogaus teorijoms. Humanistins psichologijos atsiradim po Antrojo pasaulinio karo paskatino psichologijos atotrkis nuo konkretaus mogaus ir jo problem bei esmini mogikj vertybi perkainavimas, ikeliant mogikosios bties reikmingum. Humanistin psichologija gim kaip protestas tuo metu vyravusiam biheviorizmui ir i dalies Z. Froido krypties psichoanalizei. Nors humanistins krypties asmenybs teorij autoriai skirtingai traktavo asmenyb, taiau buvo tos nuomons, kad kiekvien asmenyb formuoja tik jai vienai bdingas pasaulio suvokimas. Individualus realybs suvokimas, o ne instinktai, bruoai ar pastiprinimai reguliuoja elges, be to, asmenyb pati yra aktyvi, planuojanti ir kurianti, atsakanti u savo veiksmus, orientuota augim ir tobuljim. A. Maslou (A. Maslow) (1908 - 1970), JAV psicho-logas. Buvo vienas i rykiausi humanistins psichologijos teorijos atstov. Asmenybs teorij jis grind mogaus poreikiais, kuri patenkinimas tampa asmenybs

168

V SKYRIUS

veiklos ir a u g i m o m o t y v a i s . A u k i a u s i a s m o g a u s p o r e i k i s saviaktuatisacija, t.y. savs atskleidimas ir realizavimas. Tik pains ir sismonins savo poreikius, mogus gali tapti pilnai subrendusia, brandia, save realizuojania asmenybe. Labai svarbu, kad mogus nesustot ties emesnij poreiki tenkinimu, atrast savo tikslus ir siekius, nevengt tobulti. (Plaiau apie A. Maslou mogaus poreikius ir j piramide" - III skyrelyje Poreiki hierarchija"). Svarbu pabrti, kad A. Maslou poreiki hierarchija galioja daugumai moni, tiksliau pasakius, ji taikoma statistinje moni populiacijoje. Taiau monms, pasiekusiems saviaktualizacij, poreiki hierarchija gali ir nepasireikti. Pavyzdiui, talentingi dailininkai kr net badaudami. A. Maslou taip pat kalbjo apie stokos ir bties motyvacij. Stokos motyvacija susijusi su emesniaisiais poreikiais ir maina psichin tamp, tenkindama tuos poreikius. Bties motyvacija yra susijusi su auktesniais poreikiais, su asmenybs augimu, su mogaus laisvu pasirinkimu, su jo vertybmis bei tikslais. Bties motyvacija nesumaina psichins tampos, nes augimas ir tobuljimas reikalauja tam tikros tampos. Motyvacijos lygis, i dalies, takoja asmenybs suvokim, mstym ir kitus psichinius procesus. Antai mogus, kuris motyvuotas stokos, suvokia ir mato tik tuos poreikius, kurie yra dabar. O bties motyvuotas suvokimas yra daug platesnis: mogus velgia ateit. Bendravimas taip pat gali bti motyvuotas stokos arba bties poreikiais. Kai bendravimas yra motyvuotas stokos, mogus, bendraudamas su kitais, msto, koki jis gaus i to naud. Jeigu dominuoja bties motyvacija, pat bendravim su kitu mogus suvokia kaip vertyb ir tai dvasikai praturtina bendraujanius. Saviaktualizacij A. Maslou siejo su asmenybs brendimu: kuo labiau asmenyb save aktualizavo, t.y. ireik, atskleid, tuo ji yra brandesn. Saviaktualizacija - tai ilgas procesas, tai, galima sakyti, mogaus gyvenimo kelias. Savs aktualizavimo esm - velgti ir gyvendinti savo gabumus bei potencialias galimybes. Kiekvienas mogus yra kitoks, todl kiekvienas skirtingu bdu realizuoja i tendencij. Kuo mogus gali bti, tuo jis ir privalo bti" (dailininkas turi tapyti, konstruktorius - konstruoti). A. Maslou, ityrs daug save aktualizavusi asmenybi (mokslinink, meninink, filosof, raytoj, politik), iskyr bendrus bruous, kurie bdingi save aktualizavusiems, subrendusiems monms: 1. Realistikesnis poiris pasaul. 2. Tolerancija kitiems ir pakantumas savo silpnesnms savybms. 3. Spontanikumas ir paprastumas. 4. Koncentravimasis svarbias problemas ir smulkmen ignoravimas. 5. Atsiribojimas nuo aplinkos (i dalies) ir vienatvs poreikis.

ASMENYB IR INDIVIDUALUMAS

169

Didesnis savarankikumas (autonomija) ir atsparumas iors takoms. 7. Nuoirdesnis jausm reikimas, ypa diaugsmo, 8. Gilesni tarpasmeniniai santykiai. 9. Didesnis visuomeninis aktyvumas. 10. Demokratikesnis charakteris. 11. Stiprus, pagrstas morals jausmas. Grio ir blogio atskyrimas. 12. Neprast spdi ir stipri igyvenim danesnis patyrimas. 13. Jumoro jausmas. 14. Krybikumas. Pateiks save aktualizavusi asmenybi bruous, A. Maslou pastebi, kad brandi asmenyb nebtinai turi visus iuos bruous. Tobul moni nra. Net ir aukiausi saviaktualizacijos lyg pasiek asmenys patiria silpnumo akimirk. A. Maslou akcentavo mogaus individualyb bei unikalum ir nesisteng mones skirstyti konkreius tipus. Daugiausia dmesio skyr save aktualizavusioms asmenybms, nors man, kad j nra labai daug. Dauguma eilini, vidutini" moni yra nepasiek savirealizacijos ir gyvena tenkindami stokos poreikius. Taiau A. Maslou buvo sitikins, kad mogaus prigimtyje slypi krybikumas, o saviaktualizacija yra savitas, krybikas procesas. Todl kiekviena asmenyb gali potencialiai pasiekti saviaktualizacijos lyg ir gyvenu visapusik, pilnavert gyvenim. A. Maslou mat mog kaip augant, kaip nuolat tampant. A. Maslou buvo vienas pagrindini humanistins psichologijos krypties teoretik ir krj. Jis nedirbo praktinio darbo, taiau jo teoriniai darbai turjo didele tak psichologams praktikams, kurie stengsi padti monms giliau painti ir pilniau atskleisti save. A. Maslou darb takoje JAV gim asmenybs augimo judjimas, buvo organizuota daug asmenybs g r u p i . J dka milijonai amerikiei gijo galimyb atskleisti savo krybikum ir pajusti pilnavertikesn gyvenim. iuo metu Lietuvoje taip pat organizuojamos asmenybs augimo grups. K. Rodersas (C. Rogers) (1902 - 1987), JAV psichologas, vienas i humanistins psichologijos krj. Sukr humanistin asmenybs teorij ir psichoterapijos sistem, vadinam nedirektyvija psichoterapija. Pagrindini asmenybs veiklos ir brendimo altin K. Rodersas mat savirealizacijos poreikyje. Jis tvirtino, kad, jeigu mogui leidiama pasirinkti, jis visuomet pasirinks augim ir pltr, o ne stovjim vietoje, nes j visuomet adina savirealizavimo tendencija, gldinti paioje mogaus prigimtyje. K. Rodersas teig, kad mogui gimta siekti, panaudoti savo sugebjimus, praturtinti savo asmenyb, vystytis. Taip pat mogui yra gimtas grio ir blogio suvokimas, kuriuo jis ir vadovaujasi. Harmoningam vystymuisi btina slyga

6.

170

V SKYRIUS

- tv pagarba ir meil vaikystje be joki ilyg (vaikas turi bti mylimas ir gerbiamas toks, koks jis yra). Nepagrsti reikalavimai ikreipia mogaus savs suvokim ir slopina vystymsi. Kiekvienas mogus gyvena savo pasaulyje, vadinamame patirties lauku. Nemanoma iki galo painti kito mogaus pasaulio suvokimo. Tik pokalbio metu pabandius pavelgti i jo poirio tako, galima suvokti mogaus elgesio prieastis. Asmenyb pilnai suvokia save, taiau is suvokimas (a vaizdas) nra vienalytis: j sudaro idealus ir realus savs suvokimas. Kuo jie labiau sutampa, tuo mogus geriau suvokia save aplinkoje ir geriau jauiasi. Jei jie nesutampa arba prietarauja, realyb suvokiama ikreiptai, ir dl to kyla problemos, sutrikimai. K. Roderso i v y s t y t a nedirektyvioji, t.y. klient orientuota psichoterapija, yra bdas patirti beslygikai teigiam vertinim per pokalb. Psichoterapeutas priima ir vertina klient tok, koks jis yra ir duoda jam laisv pasirinkti tikslus. Tokio beslygiko vertinimo ir primimo takoje mogus pradeda giliau suvokti save ir per tam tikr laik pats savo noru sukuria ir iugdo savo tikslus ir uduotis, kurie j patenkint ir nebt alingi kitiems. K. Roderso idealas ir galutinis nedirektyviosios terapijos tikslas visikai funkcionuojanti asmenyb (fuly functioning). Pilnai ir harmoningai funkcionuojania asmenybe, atvira patiriai bei gyvenania dabartimi, gali tapti kiekvienas - tereikia painti save, atskleisti savo siekius ir galimybes, juos suderinti. Psichin sveikata yra tapimo, augimo rezultatas, kuris priklauso nuo paties mogaus pastang. Asmenybs branda K. Rodersas man, kad asmenybs brendimas, tai ilgas nenutrkstantis procesas. Brandi asmenyb, tai mogus visikai realizavs savo prigimt, t.y. atskleids savo gabumus, ir taps visapusikai funkcionuojaniu asmeniu. Brandi asmenyb beslygikai priima save ir yra atvira naujam patyrimui bei igyvenimui. Pagrindin humanistini asmenybs teorij idja - beslygikai priimti ir gerbti kiekvien mog tok, koks jis yra, taikoma vairiose praktins veiklos srityse: psichoterapijoje, mokyme (mokytojas atlieka tik konsultanto vaidmen) ir valdyme.

ASMENYB IR INDIVIDUALUMAS

171

Kognityvins (painimo) asmenybs teorijos

Si teorij grup taip vadinama kognityvine neatsitiktinai - jai atstovaujantys autoriai pabr aplinkos reikm asmenybs funkcionavimui. Asmenyb pasireikia; btent, per painim, nukreipt ateit. JAV psichologas D. Kelis (G. Kelly) (1905 - 1996) teig, kad mogus pasta aplink, vertindamas jos detales per vertinim sistem, , vadinam asmeniniais kostruktais. ie konstruktai yra tarsi painimo ir vertinimo rmai-jie gali bti plats (pvz, nuostata visi mons gali bti ir geri, ir blogi") arba konkretesni (visi mons gali bti geri arba blogi, priklausomai nuo aplinkybi"). J rmuose apibendrinama viskas, k mogus pasta. Konstrukt sistema yra individuali, ji atspindi mogaus nuostatas ir vertybes. Kai naujos inios patvirtina jau turimus konstruktus, mogus jauiasi gerai. Kai aplinka neatitinka konstrukt (netelpa j rmus arba prietarauja), kyla tampa. mogaus elgesys tikslingas ir nukreiptas ateit, nors pats jis to gali ir nesuvokti. Norint painu asmenyb, reikia isiaikinti jos konstruktus, per kuriuos ji vertina aplink bei reguliuoja santykius su kitais monmis (vadinamosios roli gardels"). K. Levinas (K. Lewin) (1890 - 1947) sukr lauko teorij, kurioje kalbama ne tiek apie pai asmenyb, kiek apie jos santyk su aplinka. Pasak K.Levino, asmenybs nemanoma nagrinti atskirai nuo aplinkos. Asmenyb sudaryta i dviej dali: vidins ir iorins; abi jos sveikauja su aplinka per suvokim, painim. Aplinka, arba psichologin erdv, yra fiksuota laike. Elges lemia dabartis. Kiekvienas poreikis turi teigiam arba neigiam valentingum, todl, kilus poreikiui, susikuria tampa. i tampa siekia isilyginti, todl nukreipia mogaus elges viena ar kita linkme. Asmenybs veikl galima pavaizduoti vektori judjimu erdvje. ios teorijos nra plaiai taikomos praktikoje - jos domios kaip teoriniai asmenybs funkcionavimo modeliai.

Egzistencins krypties asmenybs teorijos

ios krypties teorij aknys slypi filosof egzistencialist darbuose ir idjose. Didel tak egzistencins krypties teorijoms padar filosofai S. Kierkegoras (S. Kierkegaard), K. Jaspersas (K. Jaspers), M. Haidegeris (M. Heidegger), . P. Sartras (J. P. Sartre), P. Tillichas (P. Tilich) ir kt. Egzistencin psichologija nagrinja mogaus bt pasaulyje ir pagrindinius jo egzistencijos klausimus: gyvenimo prasms, atsakomybs, laisvs, vieniumo, kanios, mirties.

172

V SKYRIUS

Egzistencin psichologija atskleidia mogaus buvim pasaulyje ir tai, kaip mogus suvokia ir priima tai, kas vyksta aplinkui, kas veikia jo vidin ir iorin gyvenim. mogus yra atsakingas u savo pasirinkt egzistencijos bd. Buvimas yra nuolatinis tapsmas ir supratimas kaip smoninga sveika su kitais monmis, gamtos pasauliu ir kaip nuolatinis siekis gyventi prasmingai. veicar psichiatras L. Binsvangeris (L. Binswanger), (18811966) apra mogikosios bties pasaulyje lygmenis, kurie takoja mogaus elges, ir iskyr tris dimensijas: 1. Aplinkinis gamtos pasaulis (Umwelt, vok.). 2. Pasaulis, kuriame mogus egzistuoja drauge su kitais monmis (Mittwelt, vok.). 3. Sav igyvenim pasaulis (Eigenwe]t). Umwelt" - iors pasaulis slygoja mogaus, kaip biologinio individo, elges. is pasaulis yra mogui suteiktas (niekas nepasirenka, kada ir kur gimti). Tai apriboja mog. Mittwelt" pasaulis apima visus tarpasmeninius santykius. Binsvangerio nuomone, geri tarpusavio santykiai yra labai svarbs mogui. Eigenwelt", vok. - nuosavas pasaulis. Tai santyki su savimi bdas, tai mogaus subjektyvus matymas to, k jam kas nors pasaulyje reikia. V. Franklis (V. Frankl), gims 1905 m., yra austr psichologas ir psichiatras. Jis ypa pabr mogaus prasms siekim", t.y. savo gyvenimo tiksl, misijos atradim. V. Franklis kelis metus ibuvo naci koncentracijos stovykloje ir ten labai aikiai suvok, kad mogus gali visk iksti, kai ino dl ko, ir net nemonikose slygose mogus gali likti laisvas dvasikai ir kilnus. V. Franklis tvirtina, kad paprasto kasdieninio gyvenimo nepakanka, kad mogaus egzistencija nyksta, jei jis nesiekia ko nors aukiau, jei gimta valia prasmei atrasti" neisivysto skming gyvenimo tikslo ir prasms atradim. Jis mano, kad gyvenimo prasminimui reikia gyvenimo tikslo, vertybi supratimo, savikontrols ir vidins verts jausmo. Savo dvasinio pasaulio gelmes asmenyb siekia atskleisti brsdama, kreipdamasi dvasines vertybes. V. Franklis pripasta, kad mogus be Dievo - tai kompasas be magnetinio lauko. Apleidus dvasin pasaul, pajuntamas egzistencinis vakuumas tutuma, tampama tarsi luktu be branduolio. Nereikia bti jreiviu, kad inotum, kad joks vjas nepadeda plaukti tam laivui, kuris neturi savo paskirties uosto". Prasms iekojimas yra pagrindinis mogaus siekis. Prasm motyvuoja jo gyvenim. Pagal V. Frankl klaidinga yra teigti, kad pagrindinis mogaus polinkis, tai malonumo siekimas (kaip man Z. Froidas) arba galios (kaip

ASMENYB IR INDIVIDUALUMAS

173

tvirtino A. Adleris). Klaidinga taip pat yra laikyti savs aktualizavim pagrindiniu mogaus siekiu (kaip teig su tam tikrais papildymais A. Maslou). Savs realizavimas ateina savaime, siekiant prasms u savs, save pamirus ir save virijant. mogus neturt klausti: Kokia mano gyvenimo prasm?", bet turt suvokti, jog klausiama jo paties. Gyvenimas kelia jam savo problem; todl mogaus pareiga - atsiliepti tuos klausimus, jauiant atsakomyb. V. Franklis sukr nauj psichoterapijos metod, k u r i pavadino Logoterapija. Logos" - graikikas odis (prasm", protas", tvarka"). Logoterapija yra prasm orientuota psichoterapija, telkianti dmes ateit, kitaip sakant - prasmes, kurias mogui (pacientui) reiks rasti ateityje. mogus, nematantis gyvenimo prasms, jauia egzistencin vakuum, tutum, patiria egzistencin frustracij". Tai gali sukelti neurozes, kurias Franklis pavadino noogeninmis (graikikai ,;noos'' - protas). Noogenines neurozes sukelia egzistencins problemos, reikmingiausia i kuri yra prasms siekimo slopinimas. mogaus rpestis, net jo neviltis dl gyvenimo verts, yra egzistencin problema, bet anaiptol ne psichikos liga. Be abejo, prasms iekojimas mogui sukelia vidin tampa, o ne vidin pusiausvyr. Taiau kaip tik tokia tampa yra btina psichins sveikatos prielaida. Logoterapijos tikslas - teikti pagalba mogui (pacientui), iekaniam gyvenimo prasms. Absoliuios prasms galima tik siekti, o konkreiai reikia surasti s i t u a c i n prasm: gyvenime yra daug p o t e n c i a l i p r a s m i . Logoterapija kaip tik ir padeda mogui surasti savo udavinius ir situacine prasm. Kiekvienas turi savo ypating gyvenimo misija, konkretu paaukim, kur reikia gyvendinti. Todl niekas negali jo pakeisti, niekas negali jo gyvenimo pakartoti, ir todl kiekvienas mogus yra atsakingas u gyvenim, u padarytus darbus, u.pagalb ir meil kitiems monms. Logoterapija ne tik nurodo, kur iekoti prasms, bet ir kaip j surasti. Trys keliai veda mog prasming gyvenim. V. Franklis juos vadina krybinmis, patirybinmis ir nuostatinmis (elgesio) vertybmis. Jis mano, kad kiekvienas gerai atliktas darbas, kiekviena siningai atlikta pareiga yra savotika kryba. Taigi realizuodamas krybines vertybes, mogus kak duoda pasauliui. Per nesugrinamai praeinanius gyvenimo momentus mogus gauna nauj patirt, naujus jausmus. Patirdamas ties, gro, gr, pergyvendamas gamt, kultros krinius bei mogaus meile, mogus kai k gauna i pasaulio ir praturtina save. Bet kilniausia gyvenimo prasm atsiskleidia nusistatymo vertybse. Visiems skirta susitikti su tragikaisiais gyvenimo aspektais: skausmu, kalte ir mirtimi. Skausmas ir kania nra problema. Problema yra prasminti savo kani, o tai siejasi su drsa, ir, jeigu situacijos pakeisti negalime, j reikia priimti. I ties, nepagydomos

174_

V SKYRIUS

ligos atveju nieko kito nebelieka, kaip tikinti ligon, kad net ir dabar jo gyvenimas turi prasm. V. Franklis primena, kad kanios ir mirties prasm gali bti surasta tik u kenianio mogaus, tik transcendencijoje (nebtinai religijoje). Vis dlto kratutinse situacijose religija darosi reikminga, religija mogui suteikia dvasin inkar, tok saugumo jausm, kurio jis negali rasti niekur kitur". Pagal V. Frankl, logoterapija nereikalinga religingiems monms, ji reikalinga keniantiems beprasmyb. Tokius mones logoterapija siekia padaryti atsakingais, gerai f u n k c i o n u o j a n i a i s ir iekaniais gyvenimo prasms. Logoterapijos specialistas turi gerbti asmenybe, neprimesti jai savo filosofijos, vertybi ir neprivalo rpintis kliento religiniu gyvenimu.

Asmenybs branda
V. Franklis, kaip ir kiti egzistencins psichologijos atstovai, daugiau kalbjo apie mog, turdamas omenyje, kad tai asmenyb, mogaus asmenyb. mogaus brendimas pagal j, tai ilgai trunkantis procesas. Brsdamas mogus tampa vis mogikesni, t.y. vis labiau pamirta save ir atiduoda save kitiems (V. Franklis tai vadino savs virijimu). Subrendusiu V. Franklis laik mog, kuris atrado savo misij ir prasmino savo gyvenim.

ASMENYBES BRANDOS APIBDINIMAS

Apvelgus pagrindines asmenybs teorijas, galima teigti, kad kiekviena teorija turi privalum ir trkum, taiau kiekvien teorij i dalies galima pritaikyti savs ir kit painimui. Tuo jos visos yra vertingos. Skaitant vairi literatr apie asmenyb, svarbu inoti, kokia teorija vadovaujasi autorius. Pilnesn asmenybs vaizd padeda susidaryti teorij integracija, t.y. vairi poiri apie asmenyb inojimas ir sugebjimas derinti tas inias. Daug autori akcentuoja asmenybs brand kaip asmenybs siek ir jos raidos rezultat. Kiekvienam yra svarbu tapti brandesni ir siekti vis pilnesns brandos. Tam, be abejo, reikia i anksto susikurti individual savo asmenybs brandos vaizd. Asmenybs brandos poymiai pateikti 5.3 lentelje. .

ASMENYBE IR INDIVIDUALUMAS

175

5,3 lentel. Asmenybs subrendimo poymiai

Lentel sudaryta panaudojant J.Pikno duomenis. altinis: Piknas J. 1994, p.206. literatra 1. Atkinson R.L., Atkinson R.C., Smith E.E., Bem D.J. Introduction to Psychology, USA, 1993. 2. Bandra A. Elgesio teorija ir mogaus modeliai. Psichologija 16, 1997, p. 137-154. 3. Barvydien V., Kasiulis J. Vadovavimo psichologija. Kaunas, 1998. 4. Bieliauskait R. Asmenybs psichologija. Kaunas, 1993. 5. Brabantas .F. Psichoanaliz. Vilnius, 1994. 6. Butkien G., Kepalait A. Mokymasis ir asmenybs brendimas. Vilnius, 1996.

176

V SKYRIUS

Frankl V.E. ...Vis vien sakyti gyvenimui (mogus ieko prasms). Vilnius, 1997. 8. Furst M. Psichologija. Vilnius, 1998. 9. Gage N.G., Berliner D.C. Pedagogin psichologija. Vilnius, 1993. 10. Jacikeviius A.Siela, Mokslas, Gyvensena. Vilnius, 1994. 11. Katilit - Boydstun D. Biheviorizmas ir humanistin psichologija: Dvi mogaus prigimties sampratos. Psichologija 16, 1997, p.5-33. 12. Koinas R. Egzistencin psichologija ir terapija. Psichologija 15, 1996, p.5-24. 13. Koinas R. Humanistin psichologija. Psichologija 12, 1992, p.3-18. 14. Lepekien V. Vertybi sistema humanistinje ir egzistencinje psichologijoje. Psichologija 17, 1997. 15. Maslow A. Z teorija. Psichologija 12, 1992. p. 104-121. 16. Pakus A. Idj sankryoje: Kritinis skerspjvis. Kaunas, 1992. 17. Piknas J. Asmenybs vystymasis: kelias savs atradim. Kaunas, 1994. 18. Pluek Z. Pastoracin psichologija. Vilnius, 1996. 19. Psichologija studentui. Kaunas, 1996. 20. Sattler J.M. Assessment of children, San Diego, 1988. 21. Sternberg R.J. Beyond IQ: a triarchic theory of human intelligence, New York, 1985. 22. Trimakas K. Asmenybs raida gyvenime. Kaunas, 1997. 23. Trimakas K. mogaus aukiausi skrydiai. Kaunas, 1996. 24. ukauskien R. Raidos psichologij. Vilnius, 1996. 2 5 . O c . . A.B., p y A.B. M o c a , 1986. 26. K., ce . Teop . M O C K B , 1997, c.720. 27. X ., ep . Teop . Ca eepyp, 1997, c.608.

7.

VI SKYRIUS
SAVIMON: KOKS A ESU

Iki iol kalbjome apie atskirus ms psichikos procesus - tarsi bandme pamatyti mog i skirting pusi. Dabar pats laikas gautsias inias sujungti ir pritaikyti savs ir kit painimui. Kartu paiekokime atsakym kai kuriuos klausimus, kylanius iekant savojo A". I kur inau; kad a tikrai esu a? Kodl talentingas ininierius gali turti em savigarb? Kiek veid turi manasis A"? Kas gali bti bendro tarp pernelyg save auktinanio ir save eminanio mogaus? Kodl vieni mons lengvai priima komplimentus, o kitiems tai sunkiai sekasi? Kodl ir kaip mes patys save apgaudinjame? Kodl yra svarbu save mylti? Kas yra atsakingas u mano gyvenim?

Kas yra savimon

Skirtingai nuo gyvn, mes suvokiame ir pastame ne tik mus supant iorin pasaul, bet ir patys save. is mogaus sugebjimas suvokti ir geriau ar menkiau painti savo vidin pasaul pavadintas savimone. Galima sakyti, kad tai smons dalis, nukreipta nuo iorinio pasaulio ms A, t. y. apimanti paties savs sismoninim. Savimons padedami mes iskiriame save (A) i viso likusio objektyvaus pasaulio (ne A) (6.1 pav.).

178

VI SKYRIUS

pav.

Savimons dka mogus iskiria save (A) i viso likusio objektyvaus pasaulio (ne A)

Taigi savimon - savas paties, savo bruo, poreiki ir galimybi, savo vietos pasaulyje suvokimas, painimas ir vertinimas (k konkreiai reikia suvokti ir painti save, jau esame aptar - r. Pratarm). mogus save pasta veikdamas ir bendraudamas, t. y. paindamas aplink, reaguodamas j, ir gaudamas i jos grtamj informacij. Be abejo, is procesas nueina ilg ir sudting raidos keli. Poiris save susiformuoja vliausiai, po to. kai jau yra susiklosts poiris iors daiktus, reikinius, mones. Smon, paddama mums painti aplink, daro lankstesn, tikslingesn ir efektyvesn ms veikl, nukreipt iorin pasaul, o savimon siekia padidinti paties mogaus, kaip be galo sudtingos veikianios sistemos", efektyvum ir patikimum. A -VAIZDAS

A-vaizdo apibdinimas,

arba i kur inau, kad a tikrai esu a

Savimon, arba savs sismoninim, pirmiausiai reikt suprasti kaip savs painimo ir vertinimo proces. io proceso rezultatas bt savs

SAVIMON: KOKS A ESU

179

vaizdas, vadinamas A-vaizdu, arba A-koncepcija, arba A-sistema. Dalis autori iuos terminus vartoja kaip sinonimus, o kai kurie nurodo tam . tikrus j skirtumus. ia laikomasi pirmojo poirio. Taigi kas yra A-vaizdas? A-vaizdas - tai vaizdini ir sprendim apie save (savo bruous ir sugebjimus, igyvenimus ir motyvus, savo viet . tarp moni ir t.t.) sistema. Ji yra palyginti pastovi, labiau ar menkiau sismoninta, igyvenama kaip unikalus A. O trumpiau: A-vaizdas - tai asmenyb - tokia, koki ji save pai mato. Tai savs paties sivaizdavimas. Kiekvieno i ms A-vaizde galima iskirti du aspektus: 1. inias apie save (tai ne tik inojimas, kas mums bdinga, bet ir kiek ireikti mumyse vieni ar kiti bruoai). 2. Savosios verts jausm (savs vertinim), t. y. nusiteikim savo paties atvilgiu, savo vertingumo igyvenim, kuris tarsi persmelkia vis savs suvokim ir A-vaizd. A vaizdo turinys formuojasi ilgus metus, save perprantant ir kaupiant inias apie save. Toms inioms apie save, be abejo, nesame abejingi: mes ,. jas vienaip ar kitaip vertiname, igyvename, priimame arba nepriimame. Todl atskirti inias apie save ir savs vertinim yra labai sunku, o gal net ir nemanoma. Slyginai tai atskiriama tik dl to, kad bt lengviau suprasti A-vaizdo esm ir sandar. Taigi A-vaizdas yra savimons, arba savs suvokimo, proceso . produktas. Aikumo dlei tai galima pavaizduoti madaug taip:

A-vaizdas visada slygoja ms asmenybs aktyvum ir galimybes. Pavyzdiui, esama moni, apie save manani: a visk galiu", a kai k galiu", a nieko negaliu". O jeigu negaliu, tai nieko ir nedarysiu". Vadinasi, palankus arba nepalankus A - vaizdas skatina ar slopina ms aktyvum. Kad nuo savojo A suvokimo priklauso moni galimybs, rodo hipnoz: teigus mogui vienas ar kitas jo A galimybes, jis i ties sugeba atlikti tai, ko prastoje bsenoje nepajgt. Antra vertus, skminga ar neskminga ms veikla atitinkamai veikia A-vaizd. Taigi galima sakyti, kad ms A-vaizdas ir ms veikla bei aktyvumas yra tarpusavyje susij, vienas nuo kito priklauso.

180

VI SKYRIUS

Ms A susieja visum vairias ms mintis, jausmus, norus, veiksmus ir pan., t. y. leidia mums pajusti savo asmenybs vientisum. Be to, A dka juntame, igyvename save kaip t pat praeityje, dabartyje ir ateityje ir itaip suvokiame bei jauiame tapatum sau. Todl kiekvieno ms A - tai tarsi ms asmenybs erdis, vidinio pasaulio ais, centras.

A-vaizdo sismoninimas,
arba ko a neinau apie save . . Kaip ir kiti psichiniai reikiniai, A-vaizdas visada turi kak, kas suvokiama labai aikiai, kak, kas suvokiama ne taip aikiai, o dar dalel savs vaizdo lieka apskritai nesismoninta. (Prisiminkite Z. Froido asmenybs schem). Kokios savybs paprastai pasprunka" nuo ms smons, lieka u aikaus suvokimo ribos? Apvelkime tris toki savybi grupes. A. Tai gali bti savybs, kuri savyje nepastebjome, nes jos mums paprasiausiai nereikmingos. (Aplinkini vertinimu kuklus mogus gali savs nelaikyti kukliu, jei kuklumas neraytas" jam reikming savybi sra). B. Galima suvokti turint vienas ar kitas savybes, taiau nesuprasti vidini ar iorini j prieasi. (mogus supranta ess perdtai smulkmenikas, taiau neino, kodl taip yra). C. Kai kurios savybs nesismoninamos dl to, kad asmenybei jos yra nepriimtinos: prietarauja jau susiklosiusiam A-vaizdui, ir j suvokimas gali sumenkinti savigarb. (Agresyvus mogus, kuriam svarbu kit akyse pasirodyti padoriu, nesuvokia savo agresyvumo, o nuolatinius savo susidrimus su aplinkiniais aikina kaip kov u teisyb"). sismonint ir nesismonint element poiriu A-vaizd galime sivaizduoti kaip tam tikr sistema su smoninga" virne ir pasmoniniu" pagrindu (6.2 pav.).

SAVIMON: KOKS A ESU

181

i A-vaizdo dali santykis nuolat kinta. Sakykime, per psichoterapijos seansus mogus suvok, kodl jauia prieikum metais jaunesniam broliui (prieastis - ankstyvojoje vaikystje igyventa trauma, gimus broliukui ir netekus dalies tv dmesio). Vadinasi, anksiau nelabai aikiai suvokta ir sunkiai paaikinama savyb - prieikumas broliui" tapo visikai sismoninta. Taigi prasiplt virutins A-vaizdo dalies ribos. Dideli prietaravimai tarp sismonint ir nesismonint ms A dali gali ikreipti asmenybs vystymsi, sukelti elgesio sutrikimus. Tuo tarpu santarv" tarp suvokiam ir nesuvokiam savo paties bruo, sugebjimas sismoninti ir pripainti mums nemaloni informacij apie save rodyt ms asmenybs brandum. tai disharmonikos, isiderinusios" asmenybs pavyzdys. Smons lygmenyje N. vertina save labai gerai, aikiai prasilenkdamas su realiomis galimybmis. Tuo tarpu pasmonje viepatauja nepasitikjimas savimi, emas savs vertinimas, kurio N. stengiasi neprileisti" iki smons, t. y. nepripasta. Tokiu bdu jo sismonintasis A ir savigarba lieka nepaeisti. Taiau pasmonje slypintis prastas savs vertinimas reikiasi dideliu N. eidumu, iurktumu, konfliktikumu. Jis nuolat jauiasi prislgtas, blogos nuotaikos, neaktyvus ir pan. Tokios bsenos prieasi pats N. nesuvokia. Taigi kiekvieno ms A yra ymiai didesnis nei tas A, kur mes smoningai suvokiame. Pasmonje! paslpti ms asmenybs aspektai gali bti labai nemalons, ireikiantys prieikum ir agresyvum. Sakykime, koki nors smulkmen mes sureaguojame stipriu pykio priepuoliu, o po to pasijuntame nepatogiai: Ir kas man atsitiko, kaip a galjau taip pasielgti"? Taiau kartais visikai netiktai sau imame ir pasielgiame labai kilniairdikai ir tolerantikai. Arba pasakome k nors tokio imintingo, kad patys netikime, jog tai tikrai ms odiai. A n nesivaizdavau, kad galiu bti toks, kad turiu toki savybi (tiek teigiam, tiek neigiam)". Psichoanalitikai teigia, kad susitikti akis ak" su savo pasmone mums padeda ne tik nevalingi poelgiai. Dar viena i tokios akistatos galimybi yra sapnai. Pasmonje gldintys slapti, smonei nepriimtini norai, baims, konfliktai ikyla paviri miegant. Manoma, kad smon siterpia sapnus kaip cenzor. Nemalonius ar nepadorius" jausmus ir norus ji perduoda kitiems sapne veikiantiems asmenims, situacijoms ar simboliams. Dl to sapnas yra priimtinas, o savas slaptas problemas ar norus irima tarsi i alies. Pavyzdiui, kartais bsima mama susapnuoja savo vaisi taip, tarsi matyt j i ono. Toks sapnas gali reikti, jog moters pasmonje slypi baim, kad ntumas gali sujaukti jos prastin gyvenim. Galbt moteris bijo, kad nesugebs bti puiki motina, turs problem su

182

VI SKYRIUS

Umegzdami ry su savo pasmone (sapn, vaizduots, meditacijos pagalba) ir giliau save sismonindami, mes turime galimyb ne tik isprsti savo vidinius prietaravimus. Pasmonje mes galime atrasti savojo A

sveikata, praras ger fizin form, patrauklum, todl nori savo ntum tarsi nutolinti", irti vykius i ono. K. Jungo pasekjas psichoanalitikas R. Donsonas (R. Johnson vaizdiai sako, jog sapnai yra sukurti" tam, kad ms pasmon ir smon galt ' bendrauti ir bendradarbiauti. Jis pateikia dom jaunos dalykikos ir veiklios moters sapno, padjusio jai geriau suvokti save, pavyzd. Moteris sapnuoja, kad ieko savo automobilio rakt. Ji prisimena, kad raktus turi jos vyras. Moteris mato savo vyr, aukia jam, taiau jis negirdi. Po to i kakur atsiranda keistas, neramus jaunuolis, panaus valkat. Jis sda alia jos automobil ir j nusivea. Moteris jauia stipr pasipiktinim, bejgikum ir i dalies vienium. R. Donsonas aikina, kad io sapno vaizdinius reikia suprasti kaip atskir tos moters asmenybs dali ir jos vidinio gyvenimo simbolius. Vyras ireikia t moters dal, kuri siekia ramybs, susikaupimo, atsitraukimo save. Pernelyg atsidavus profesinei veiklai, jai nebeliko laiko namams, eimai, savo dvasiniam gyvenimui. Automobilis simbolizuoja jos pernelyg didel uimtum darbo reikalais. Sapne ji jautsi taip, tarsi kakas j stm ita judjimo priemon", kuri grino j dalykini reikal skur. Automobil vairavs neramus valkata" ireikia t moters asmenybs dal, kuri visada norjo bti kolektyvinio gyvenimo centre, kuri n minuts negaljo pasdti ramiai ir mgo, jungusi mainos varikl, lkti visu greiiu. Taigi iuo sapnu moters pasmon signalizavo apie pavojing atotrk tarp jos vidinio dvasinio gyvenimo, kur sapne atstovavo vyras, ir iorins valkatikos" profesins veiklos. iek tiek pakeitusi savo dienotvark, apribojusi savo profesines pareigas ir daugiau energijos nukreipusi jai svarbius, bet umirtus" gyveno aspektus, moteris pasijuto lengviau. Komarai, anot R. Donsono, yra vieni vertingiausi paintini sapn. Jie pranea apie koki nors ypatingai didel ms baim arba kitas nuslopintas ir neigiamai veikianias emocijas. Pavyzdiui, mogus nuolat sapnuodavo iurk, grauiani jam kakl. Ianalizavs sapn, jis suprato, kad visada vengdavo kalbti apie savo poreikius, ir tos nuslopintos emocijos j grau" i vidaus. Jei sapne mogus sueidia ar umua kit mog, arba j kas nors sueidia, tai gali reikti, kad jis nori atsikratyti kurios nors jam nereikalingos savojo A dalies. Sueidimas gali simbolizuoti ir per menk rpinimsi tariamai nereikalingu savo asmenybs aspektu. K u o m e t sapne bandome nuo ko nors pabgti, i tikrj norime usimerkti" ir nepastebti kokios nors esmins savo problemos. iuo atveju reikt sustoti, atsigrti veidu mus persekiojant savojo A aspekt ir susitarti su juo. O jei negalime pajudti i vietos arba judame per ltai, tai gali reikti, jog greitai susidursime su problema, kuri nenorime kreipti dmesio.

SAVIMON: KOKS A ESU

183

. atsinaujinimo, augimo, stiprybs, iminties altinius. Vadinasi, galime suprasti, kas esame i tikrj. Kad dar aikiau suprastume A-vaizdo viet ms psichikoje, pairkime paveiksl:

A-vaizdo pastovumas,

arba kodl mons skirtingai priima komplimentus

Susiformavusiam ms A-vaizdui bdinga pat save palaikyti, iliekant nepakitusiu. i tem jau pradjome gvildenti ankstesniame skyrelyje, kai kalbjome apie asmenybei nepriimtin, jos savs vaizdui prietaraujani informacij, kuri slypi pasmonje ir neleidiama" smon. Taiau kyla klausimas, kaip i nepriimtina informacija patenka pasmon? . Tai susij su ms suvokimo atrenkamumu. Vis informacij apie save mes vertiname tendencingai. Smon randa, iri ir praleidia t informacij, kuri patvirtina tam tikr pageidaujam savyb (kiekvienas mato tai, k nori matyti). Tuo tarpu mums netinkama informacija (ar bent jos dalis) gali bti blokuojama arba ikraipoma, nusiuniant j pasmon.
Tarkime, kad R. laiko save domiu ir smojingu. Kart jis igirdo, kaip kakas pavadino jo kalbas ir smojus nuobodiais ir lktais. Koks galimas R. atsakas? Tas mogus nesupranta juok". Arba: Jo emas lygis". Arba: Bendraudamas su juo, a buvau pavargs ir galbt i tikrj pasirodiau . nuobodus".

Ms A-vaizdo pastovumas kaip tik ir priklauso nuo to, kaip mes priimame neatitinkani jo informacij: esame atviri" ar udari" jai. Todl A -vaizdas gali bti ir labilus (kintantis), ir rigidikas (sustings). Vadinasi, kuo atviresni" esame informacijai apie save (ir neigiamai, ir teigiamai), tuo daugiau galimybi keistis turi ms A-vaizdas. Tai ypa svarbu prisitaikant prie nauj, neprast aplinkybi, keliani mums naujus reikalavimus. Sakykime, jaunuolis, mokykloje laikytas gabiu matematikai ir gerai manantis apie savo gabumus, stojs universiteto matematikos

184

VI SKYRIUS '

fakultet, tampa vidutiniku studentu, nors stropiai dirba. Jei is studentas yra atviras" naujai informacijai apie save, jis supras, jog universitete yra kiti matematini gabum vertinimo kriterijai nei mokykloje, ir ims kukliau vertinti savo gabumus. (Pasirodo, a nesu toks gabus, kaip maniau"). Realiai vertins savo galimybes, jis nekels sau tikslo bet kokia kaina bti tarp pirmj" kaip anksiau ir susitaikys su esama padtimi. Kai A-vaizdas yra per daug kintantis arba, atvirkiai, per daug pastovus, gali kilti vairi problem. Turdamas nepastov, lengvai kintanti A-vaizd, mogus tarsi netenka savs suvokimo ir vertinimo pagrindo, nes neino, koks yra i tikrj, ko i savs tiktis. Todl jis tampa priklausomas nuo iorini aplinkybi, ir kiekviena skm ar neskm keiia jo poir save. Tuo tarpu sustingus" savs vaizd turiniam mogui bdinga stipri psichin gynyba - visa nauja informacija apie save pertvarkoma taip, kad ji nepaeist susidariusio A-vaizdo. Tai trukdo mogui prisitaikyti prie naujos aplinkos, keisti poir save. Jeigu mintame pavyzdyje studentas matematikas yra labai gynybikas, tai jis nepriims naujos informacijos, jog nra labai gabus. Savo neskmes jis aikins labai vairiai, bet tik ne savo vidutinikais gabumais, ir taip ilaikys turim smoning savs vertinimo lyg. Taiau jo pasmonje slyps sumajs savs vertinimas. Tai pasireik padidjusiu nerimu, tampa, jautrumu. Taigi ms A-vaizdo pastovum ir turim savs vertinimo lyg padeda ilaikyti nesmoninga psichin gynyba (r. poskyr Psichins gynybos bdai"). mons gali bti udari" ne tik neigiamai, bet ir teigiamai informacijai apie save. Pavyzdiui, jei studentas, savo profesin lyg laiks vidutiniku, o per egzamin vertintas puikiai", mano, jog tai atsitiktinumas, jis yra udaras teigiamai" informacijai. Toks udarumas teigiamai informacijai apie save yra labiau bdingas monms, nepakankamai save vertinantiems, turintiems neigiam poir save. Pavyzdiui, igird kompliment, jie pasimeta, negali patikti, kad tikrai yra tokie, kaip jiems sakoma: Kajus, taip nra. Jums tik pasirod". Taip prietaraudami pagyrimo autoriui, mes n u s k r i a u d i a m e save, atsisakydami mums silomos dovanos". Be to, taip mes nubaudiame ir giriant mus mog, nes nuvertiname jo nuomon.

A-vaizdo turinys,
arba kas man svarbiausia vertinant save A-vaizdo turin sudaro informacija (inios) apie save. J galima padalyti tokias grupes: poiris savo ivaizd;

SAVIMON: KOKS A ESU

185

savo emocionalumo vertinimas; sprendimai apie savo moralines savybes; poiris savo intelekt ir sugebjimus; i n f o r m a c i j a apie savo s o c i a l i n i u s vaidmenis ( l y t , a m i , profesij).

Kiekviena tokia grup ini apie save vadinama A - v a i z d o faktoriumi. ie faktoriai sudaro tam tikr sistem. Savs suvokimo ir vertinimo procese vienas kuris nors faktorius vyrauja, t.y. tampa svarbiausiu savs vertinimo kriterijumi. Pavyzdiui, mogus gali laikyti save talentingu fiziku, bet bti labai menkos savigarbos, nes grindia j ne profesiniais, o moraliniais bruoais. Vadinasi, io mogaus vyraujantis A-vaizdo faktorius, arba pagrindinis savs vertinimo kriterijus, yra moralins savybs. Kitas mogus gali save laikyti estetikai neisilavinusiu, bet tai jo savigarbos nesumaina, kadangi iai savybei jis neteikia didels reikms. domu, kad iuolaikinje visuomenje savs vertinimui ypatingai svarbus yra intelekto faktorius (prisiminkime, kaip mogus reaguoja i vertinimus Tu protingas" arba Esi visikas kvailys"). Tuo tarpu ankstesniais laikais savs vertinimui svarbesns buvo savybs, nusakanios mogaus socialin ir turtine padt. Beje, tyrimai rodo, kad dabartinio studento Avaizde vyraujantys faktoriai paprastai bna profesin kompetencija ir biologinis vaidmuo, t. y. savo fizins iors, moterikumo - vyrikumo vertinimas. Kuris A.-vaizdo faktorius taps vyraujaniu, danai priklauso nuo to, kurioje veiklos srityje asmenyb jauiasi labiausiai kompetentinga ir kur anksiau ji yra sulaukusi skms ar palaikymo (kartais pakanka netgi vieno aplinkini pagyrimo, kad jaunuolis laikyt save protingu ar patraukliu) Susiformavus pagrindiniam savs vertinimo kriterijui, mogus paprastai vl pasirenka tokias veiklos sritis, kur vyraujantis A-vaizdo faktorius gali geriausiai pasireikti, kur jis gauna didiausi aplinkini palaikym, vertinim, paspirt (pavyzdiui, gabus technikai j a u n u o l i s pasirinks studijas technikos universitete). Pasitaiko atvej, kai kiti mons ms vyraujanio savs vertinimo kriterijaus ne tik nepalaiko, bet ignoruoja ar net neigia, t.y. vertina mus ne pagal tai, k mes patys savyje vertiname. Tuomet, siekdami ilaikyti savosios verts lyg, mes ikreipiame informacij, neigiani ms vyraujant A-vaizdo faktori. Danai moni tarpusavio konfliktai kyla btent dl to, jog yra neigiama ar ignoruojama tai, k mogus savyje labai vertina. Galima sakyti, kad tiesiausias kelias draugyst - pripainti ir patvirtinti mogaus vyraujant savs vaizdo faktori (ivaizd, intelekt ar kit jam ypa svarbi savyb).

186

VI

SKYRIUS

A-vaizdo formos,
arba kiek veid turi manasis A V a i z d i n i u o s e apie save v i s u o m e t g a l i m a aptikti realj A (sismoninta vaizdin apie save iuo momentu); idealj A (koks noriau tapti, koki man bt malonu save matyti); ateities A (toki asmenyb, kokia realiai galiu tapti; tai nebtinai teigiamas savs sivaizdavimas: pavyzdiui, mano idealas-dvasinga, krybinga asmenyb, taiau a j a u i u , kaip virstu eiliniu miesioniu ir tok save matau ateityje); idealizuotj A (koks noriau tapti, orientuodamasis morals normas; tai tarsi atskiras idealiojo A variantas): daugyb parodomj (reprezentacini) A (savotik kauki, kuri tikslas paslpti neigiamus, skaudius ar intymius savojo A bruous ir polinkius). Tai dar ne viskas. Kiti autoriai mini dar dvasin A, socialin A; fizin A, intymj A, taip pat eimynin A. Skiriamas ir veidrodinis A (koks a, mano supratimu, atrodau kitiems monms). Kalbama netgi apie fantastin A (koks noriau tapti, jei tai bt manoma). Matyt, galima bt atrasti ir daugiau A veid. Taiau problema yra ne ta, kiek ir koki A i tikrj yra, o ta, kad itokia ms A vairov gerokai apsunkina teisingos saviverts formavimsi. Danai net brandaus amiaus mogui sunku pasiekti darnos tarp daugybs savojo A form, o k jau kalbti apie jaunuol. Todl paauglystje danai dominuoja perdtas vaizdinys apie save (pavyzdiui, begalin paauglio pasitikjim savimi lengvai pakeiia visikas nepasitikjimas). Koks yra santykis tarp ms realaus ir idealaus A? Sveikam mogui tarp realaus ir idealaus A bdingas tam tikras atotrkis. mogaus sielos tyrintojai tvirtina, kad io nesutapimo laipsnis turi nemaai takos ms veiklos aktyvumui ir skmei, taip pat ms savosios verts jausmui. Maas skirtumas tarp realaus ir idealaus A liudija apie asmenybs vidin pusiausvyr, pasitikjim savo jgomis ir kartu slygoja skming veikl. Didelis skirtumas, atvirkiai, byloja apie asmenybs vidinius konfliktus, menkavertikumo jausm, sukelia pasyvum, neskmes veikloje, tarpasmenini santyki sunkumus. Paprastai toks realaus ir idealaus A atotrkis bdingas neurotikiems monms ir pereinamajame amiuje, t.y. paauglystje bei ankstyvojoje jaunystje, kai mogus labai intensyviai ieko savojo A. Taiau is atotrkis gali bti susijs ir su auktu intelekto lygiu bei krybikumu. Tyrimais nustatyta, kad aukto intelekto paaugliams, skirtingai nei vidutini gabum vaikams, bdingas ymiai didesnis atotrkis tarp t

SAVIMON: KOKS A ESU

187

savybi, kurias jie sau prisiskiria, ir t, kurias nort turti. Panaiai yra ir su krybikomis asmenybmis, kuri mstymo lankstumas danai derinasi su nepasitenkinimu savimi, dideliu jautrumu. Kuo gi tada skiriasi krybika asmenyb nuo neurotikos? Didelis krybikos asmenybs savikritikumas ir ema neurotikos asmenybs . savigarba panas tuo, kad abiem atvejais siekiama tobulumo. Lyginant su idealiuoju A, reals asmenybs pasiekimai ir savybs jai atrodo menki. Taiau krybinga asmenyb konflikt sprendia veikloje (kryboje, moksle ar darbe). Ji kelia sau sudtingus udavinius ir tuo ilaiko savigarba. Tuo tarpu neurotikam mogui savo trkum pripainimas ar net j padidinimas" netampa stimulu juos veikti, o tra tik priemon pateisinti savo neskmes, neveiklum, bgim nuo realaus pasaulio. Reprezentacinis A - savotika ms vizitin kortel, pateikiama kitiems. Tiksliau; daugyb vizitini korteli, nes kiekvienas ms atliekamas vaidmuo (praeivio, studento, mylimojo) reikalauja atskiro parodomojo A. Kiekviename tokiame A mes pateikiame save truput geresni, truput graesn, truput malonesn. Parodomasis A ypa parankus tada, kai siekiama pateisinti kit moni lkesius ms atvilgiu, o tie lkesiai nesutampa su ms tikraisiais jausmais ir sitikinimais. Kai norime paslpti savo trkumus, apsiginti nuo kit smalsumo ar galimos paaipos, mums vl pasitarnauja parodomasis A. Paprastai mes patys puikiai suvokiame skirtum tarp savo realaus ir reprezentacinio A. Taiau kartais parodomasis A taip auga krauj", kad mogus gali priimti j kaip realyb, o realusis A paprasiausiai istumiamas pasmon. fakt galima paaikinti mogaus siekimu gerai atrodyti ne tik i alies, bet ir savo paties akyse. Taiau kokia kaina? Asmenybs vidini prietaravim, normalaus jos vystymosi sutrikim kaina (r. skyrelius A-vaizdo sismoninimas", A-vaizdo pastovumas", Psichins gynybos bdai"). Psichologas R. Baumeisteris (R. Baumeister) ityr, kad monms bdingos dvi savs reprezentavimo, arba savs pateikimo kitiems, strategijos: prisiderinimo" ir savs sukrimo". Pirmuoju atveju mogus, siekdamas ukariauti aplinkini simpatijas, priderina" savj A prie konkreios auditorijos skonio, norm, reikalavim, t. y. prisigerina" jai. Savs sukrimo" strategijos griebiamasi, norint kitiems padaryti spd tomis savybmis, kurios eina idealj A. Jeigu ms reprezentacinis A smarkiai keiiasi, einant per skirtingas auditorijas, vadinasi, mums priimtinesn prisigerinimo" strategija. Jeigu vairiose auditorijose mes pasirodome beveik tuo paiu veidu", vadinasi, mums b d i n g a savas sukrimo" strategija.

188

VI SKYRIUS

A-vaizdo vystymasis,
arba k naujo augant suinome apie save Kokiomis kryptimis vystosi A-vaizdas asmenybei brstant? A. A-vaizdo turinys, t. y. inios apie save, pleiasi. Pradioje j sudaro tik savo kno bruo ir ivaizdos suvokimas bei vertinimas. Vaikui augant, palaipsniui jungiamos vairiausios asmenybs savybs, elgesio tikslai ir motyvai. B. Suvokiamos savybs ir bruoai tampa vis labiau apibendrinti, pereinama nuo atsitiktini, iorini poymi fiksavimo (a geras, nes daviau jam saldain") prie pastovaus elgesio vertinim (a geras, nes klausau mamos"). G. Stiprja savojo A individualumo, unikalumo suvokimas, atran. dama vis daugiau savo ir kit moni skirtum. E). Atsiranda ir iki tam tikro laipsnio stiprja atotrkis tarp realaus ir idealaus A. E. Keiiasi A-vaizdo faktori reikmingumas, t.y. pagrindiniai savs vertinimo kriterijai (pavyzdiui, paauglystje vyraujant ivaizdos faktori vliau pakeiia kiti - intelekto, moralini savybi ir pan.). Taigi ms savs suvokimas prasideda nuo. atskir savs pajautimo moment ankstyvojoje vaikystje ar net kdikystje. Madaug antraisiais treiaisiais gyvenimo metais jau pradedame atskirti save nuo aplinkos A" nuo ne A" (vaiko kalboje tai pasireikia vardio a" atsiradimu: vietoje Mantukas nori miegelio" vaikas sako A noriu miegelio"). Paauglyst A-vaizdas pasitinka" kaip gana pastovi ir sudtinga sistema. Paauglystje ir ankstyvojoje jaunystje labai smarkiai keiiasi savs suvokimo turinys ir struktra. Taiau ie pakitimai reikia ne tiek A-vaizdo pobdio pasikeitim, kiek jo turinio pagiljim ir isipltim, nes iekoma atsakym naujai ikilusius klausimus apie save ir savo galimybes: kas a?", koks a?", kuo a tapsiu?", kuo a noriu ir galiu bti?". SAVS VERTINIMAS

Savs vertinimo turinys,

arba kodl yra svarbu save mylti Jau inome, kad ms A-vaizd sudaro inios apie save ir savosios verts jausmas (savs vertinimas).

SAVIMON: KOKS A ESU

189

Savosios verts suvokimas yra nepaprastai svarbi asmenybs charakteristika. Savosios verts lygis reguliuoja ms elges vairiausiose gyvenimo srityse, stipriai veikia ms tarpasmeninius santykius, veiklos tiksl ir krypi pasirinkim bei jos efektyvum, apsisprendim krizinse situacijose ir t. t. Nuo bendro asmenybs poirio save labai priklauso skminga jos raida. Savosios verts jausm galima iskaidyti dvi dalis: savigarb ir simpatij sau. Asmenybs savigarba - tai vertinamasis poirio save aspektas. Jis ireikia tai, ar mes laikome save gabiu, energingu, valingu, lydimu skms, sugebaniu kontroliuoti savo gyvenim, patikimu mogumi, turiniu u k save gerbti ir kitiems sukelianiu pagarb. (Bdinga tokia save gerbianio mogaus nuomon: A pats sukriau save tok, koks esu" arba: Rimtuose reikaluose manimi galima pasikliauti"). " Tuo tarpu simpatij sau ireikia daugiau emocijos ir jausmai savo paties atvilgiu. Tai domjimasis savuoju A, artumas, iluma sau paiam, draugikas santykis ir sutarimas su savimi. Tai beslygikas savs primimas su visai trkumais ir privalumais, savs pripainimas. Galiausiai - tai meil sau. Taip, tikrai - meil sau, n e t u r i n t i nieko bendro su e g o i z m u , savanaudikumu ar ipuikimu. Mylk savo artim kaip patsai save", sakoma ventajame Rate. Meil sau - tai pirmiausia savo unikalumo suvokimas ir pripainimas. siklausykime: Argi neaiku, kad kiekvienas mogus yra nepalyginamai didesnis, platesnis, gilesnis u tai, kaip jis gali pasireikti, ar tai bt profesija, eilraiai ar ivaizda? Mumyse gldini neatskleist paslapt verta mylti." (V. Levis) arba nuo ko priklauso savosios verts lygis Aptarkime plaiau kelet aplinkybi, kurios gali veikti savosios verts jausm: atitikimas tarp aspiracij (siekim) ir reali laimjim (arba galimybi); aplinkini moni vertinimas; savs lyginimas su kitais; ms aukljimas vaikystje. Aspiracij lygis Aspiracij (siekim) lygis - tai keliami sau didiausi tikslai, kuriuos manome atitinkant ms galimybes ir kuriuos norime gyvendinti.

Savs vertinimo veiksniai,

190

VI SKYRIUS

Kitaip sakant, ms siekius apsprendia savo galimybi sivaizdavimas. is siekim lygis gali bti realus (tikrovikas) arba nerealus. Realus aspiracij lygis yra toks, kai mogus, gyvendins sau ikeltus tikslus, toliau imasi sudtingesni udavini, o nepasisekus - renkasi paprastesnius. Toks aspiracij lygis reikia, kad mogaus siekimai atitinka jo realias galimybes. Esant tikrovikam siekim lygiui, mogus pasitiki savimi, nebijo gyvenimo sunkum, o negaldamas j veikti, moka nusileisti, geba savikritikai vertinti savo galimybes. Nerealus siekim lygis gali bti dvejopas: a) per auktas, kai mogus, patyrs neskm, toliau sau kelia dar didesnius udavinius; b) per emas, kai, skmingai pasiekus tikslus, toliau sau keliami maesni udaviniai. Tiek per aukt, tiek per em aspiracij lyg turintis 'mogus nesugeba realiai vertinti savo galimybi: pirmuoju atveju jas ir save pervertina; antruoju - nepakankamai vertina (r. skyrel Savs vertinimo lygiai"). Jei aspiracij lygis yra per auktas, t.y. pervertinamos savo galimybs, mogui sunku prisitaikyti prie gyvenimo reikalavim. Jis yra nesavikritikas, nesugeba prognozuoti, o danos neskms j gali privesti prie savs nuvertinimo, neretai istumiamo pasmon. Gali bti atvirkiai: jau turimas pasmoninis nepilnavertikumo jausmas yra kompensuojamas per auktu aspiracij lygiu. Taip susidaro uburtas ratas, i kurio mogui sunku itrkti vien savo paties jgomis. mogus, kurio aspiracij lygis yra per emas, kuris nuvertina savo galimybes, paprastai gyvenime pasiekia maiau nei galt pagal savo sugebjimus. Jam bdingas nerimas, nepasitikjimas savimi, jis vengia bet kokios rizikos ir lenktyniavimo, susidrs su klitimis, tuoj pat nuleidia rankas". Tokiam mogui svarbiau yra ivengti neskms nei patirti skm. Taigi ms aspiracij lygis ir savs vertinimas yra tiesiogiai susij. Aikiau suprasti ry padeda amerikiei psichologo V. Deimso (W. James) savigarbos formul":
SAVIGARBA SKM (pasiekimai arba realios galimybs) =-----------------------------------------------

ASPIRACIJOS (tai, ko siekiame)

Kaip paaikinti i saus" formul? Kuo labiau ms reals laimjimai virija tai, ko siekiame, tuo auktesn ms savigarba. Ir, atvirkiai, kai aspiracijos kur kas didesns u realius pasiekimus, t. y. u galimybes, savs vertinimo lygis krenta. Jis krenta tiek, kiek ms siekimai virija

SAVIMON: KOKS A ESU

191

realias galimybes (laimjimus). Savigarbos majim sukelia neskms suvokimas ir igyvenimas: A nepajgiu ito padaryti". Pavyzdiui, abiturientas, turintis nerealiai auktas aspiracijas (t. y. virijanias jo galimybes), stoja j universitet ir patiria neskm. Suprantama, tai jo 1 savosios verts jausmo nesustiprina. Remiantis pateikta formule, ivada b t tokia: norint i l a i k y t i teigiam poiri save, reikt suderinti savo siekius su galimybmis sumainti aspiracijas iki galimybi lygio. iuo atveju pirmiausia btina gerai isiaikinti, painti savo jgas. Geras savo sugebjim painimas reikalingas ir tam, kad nenuvertintume savo galimybi, keltume jas atitinkanius tikslus. To nepadar apribotume savs realizavim ir savo asmenybs augim.

Aplinkini moni vertinimas

mogaus A-vaizdas formuojasi ir yra tvirtinamas bendraujant su kitais monmis, atsivelgiant i tai, kaip jie reaguoja j mus. mogus tarsi velgia kitus, kad matyt, kaip pats atrodo. Vadinasi, ir ms savs vertinimas, kaip A-vaizdo dalis, yra glaudiai susijs su kit moni nuomone apie mus. tai vieno tyrimo pavyzdys. Prie pokalb su studentmis buvo nustatytas kiekvienos j savs vertinimo lygis. Per individual pokalb asmeniniais klausimais merginos buvo palaikomos" pagyrimais, pritarimais ir pan., t. y. buvo reikiama gera nuomon apie jas. Po tyrimo daugumos studeni savs vertinimas buvo padidjs. vairiais amiaus tarpsniais kit moni vertinimas nevienodai veikia ms poir save. Su amiumi i taka daniausiai maja. Be to, su amiumi keiiasi ir tos moni grups, kuri nuomon labiausiai veikia ms savigarb. Ankstyvoje vaikystje svarbiausias, be abejo, yra suaugusi eimos nari vertinimas. Kai vaikas vienas pradeda eiti mokykla, parduotuv, kin, jam pasidaro labai svarbu, kaip su juo elgiasi, ar j pripasta svetimi ir nepastami suaug mons. iame amiuje vaiko savs vepHnimui iskirtinai svarbi mokytojo nuomon apie j. Paauglystje pirm viet ikyla bendraami vertinimas. Vliau, tikslindami poir save, labiau orientuojams individualiai mums reikming moni ar moni grupi vertinimus. Tyrimai rodo, kad aplinkini nuomon nevienodai veikia kiekvien i ms: menkos savigarbos asmenybs labiau priklauso nuo kit vertinimo nei pasitikintys savimi, save gerbiantieji. Kai daugelio moni nuomon

192

VI SKYRIUS

apie mus sutampa, mes link perimti j, o jeigu aplinkini sprendimai apie mus skirtingi - laikoms savo poirio save. Savs lyginimas su kitais Savs vertinimo lyg mes tiksliname ne tik atsivelgdami aplinkini nuomon apie mus, bet ir lygindami save su kitais. teigin iliustruoja domus eksperimentas. Norintis sidarbinti mogus firmos priimamajame pildydavo anket, kurioje turjo vertinti ir kai kurias savo asmenines savybes. Paskui priimamajame pasirodydavo dar vienas pretendentas" t pai vieta: puikiai apsirengs, pasitikintis savimi, inteligentikos ivaizdos vyrikis su portfeliu arba netvarkingas, apsileids tipas". Po to tikrajam kandidatui pasilydavo dar syk upildyti t pai anket. Pasirod, kad savs vertinimas nuolat keitsi: jis sumadavo po susitikimo su labai padoriu" mogumi, bet pagerdavo po susitikimo su apsileidliu". Vadinasi, mons nesmoningai koreguoja savj vert, lygindami save su kitais. Aukljimas eimoje Poiris save didele dalimi yra ms eimos augintinis": tv elgesys su mumis vaikystje danai nulemia bendra ms savijaut" visam gyvenimui. Aptarkime kelet netinkamo aukljimo stili. Jiems priskiriama: 1) perdta vaiko globa; 2) perdtas avjimasis vaiku; 3) pavyzdingo vaiko" aukljimas; 4) pernelyg grietas aukljimas. Perdta vaiko globa. Majant eimoms, is aukljimo stilius tampa vis danesnis. Tvai saugo vaik nuo vis nepalanki poveiki, stengiasi, kad jis susidurt tik su lengvai isprendiamomis problemomis. Taip aplink vaik kuriamas igalvotas pasaulis. Koks pavojus ia slypi? Vaikas, gaudamas tik vienpus teigiam informacij apie save ir savo. galimybes, sitikina, kad jis gali susidoroti su bet kokiomis problemomis. Jis neino savo trkum ir silpnybi, savo reali galimybi. Taip susiformuoja netikrovikas, ikreiptas A-vaizdas, perdtas savs vertinimas. Sunkumai prasideda tada, kai toks nesavarankikas vaikas, turintis pernelyg ger nuomon apie save, i eimos globos ieina platesn aplink. ia jis susiduria su realiomis problemomis, kuri veikti jo paprasiausiai neimok.

SAVIMON: KOKS A ESU

193

Perdtas avjimasis vaiku. Tai tam tikras globojanio aukljimo" variantas. iuo atveju visa eima avisi vaiku, nepriklausomai nuo to, k jis bedaryt, kaip besielgt, beslygikai tenkina visus jo geidius. Nuolat bdamas dmesio centre, be saiko giriamas u tikrus ir tariamus laimjimus, vaikas vlgi gauna tik vienpus teigiam informacij apie save ir ima.itin auktai save vertinti. Toks vaikas, atjs mokykl, ir klasje pamats dar 20-30 vaik, skausmingai pajunta, kad ne jis yra pasaulio centras. Ir kad niekas taip, kaip namie, nesiavi, pavyzdiui, jo pieiniais. Ir kad vaikai aidia pagal taisykles ir nepadeda jam laimti, kaip tai darydavo namikiai. Tokiu bdu, u eimos rib esanti aplinka nepalaiko perdtai aukto vaiko savs vertinimo. Stiprus skriaudos, nepripainimo igyvenimas gali sukelti nepilnavertikumo jausm, kuris iuo atveju daniausiai istumiamas pasmon. I alies matome tik nesuprast", kartais pagyrnik, kartais pasiptusi ar pagieing, nuvertinani ir eminani kitus mones asmenyb. gerai iaukltu", padoriu", paklusniu ar gabiu i esms yra j pai tuiagarbikumo tenkinimas: toks pavyzdingas vaikas tarsi sustiprina eimos presti. Tuo tarpu, reikalaujant i vaiko daugiau, negu jis gali, susiformuoja per auktas aspiracij (siekim) lygis. Jo pasekms - nuolatins neskms ir nuolatinis savs kaltinimas dl j (pradioje u jas vaik kaltina ' tvai), galiausiai tai suformuoja em savosios verts lyg, menkavertikumo jausm, perdt jautrum kritikai ir pan. Pernelyg grietas aukljimas yra iek tiek panaus aptartj. iuo atveju u vaiko galimybes virijani reikalavim nevykdym jis yra ne tik kaltinamas, bet danai ir grietai baudiamas. Be to, ias bausmes ymiai reiau pavairina pagyrimas ar kitoks tv elgesys, rodantis, kad jie yra patenkinti vaiko elgesiu. Taigi vaikas turi dar maiau galimybi diaugtis savo veiklos rezultatais ir pajusti savo vert. Savs niekinimo tendencijos, liguistas jautrumas, usisklendimas savyje - tokios yra io aukljimo pasekms. Kaip formuoti teigiam vaiko p o i r save, kaip ugdyti savimi pasitikini, save ir kitus gerbiani, sunkum nebijani, stipri asmenyb? tai keletas svarbiausi slyg: 1. Kelti vaikui tik tokius reikalavimus, kurie atitikt jo galimybes. 2. Visus realius vaiko pasiekimus vertinti pagyrimu, o bausti tik u t reikalavim" nevykdym, kurie tikrai nevirija jo jg; neigiamai vertinti ne pat vaik kaip asmenyb ( Tu esi blogas"), o tik jo poelgi (Tu blogai pasielgei").

Pavyzdingo vaiko" aukljimas. Tv noras matyti savo vaik

194

VI SKYRIUS

3. Skatinti vaik pat veikti sudtingesnes problemas (inoma, padedant ir palaikant j, taiau nesaugant jo nuo sunkum it gls iltnamyje). 4. Suteikti vaikui galimyb savo sumanymus ir darbus ubaigti iki galo, neatliekant ito u j; leisti jam ireikti save, kartu gyvai dalyvaujant jo reikaluose. 5. Nekalbti vaikui: Tau itai niekada nepavyks", Tu neinai", Tu negali", o kaskart skatinti: Pabandyk". 6. V e n g t i nenuoseklumo aukljime. Nenuoseklus aukljimas pasireikia tuo, kad vaikas u tok pat poelg vienkart yra baudiamas, o kitkart lieka nepastebtas"; viensyk juo be saiko avimasi, o kitsyk jis visikai nuvertinamas. Tokiais atvejais vaikas tiesiog neino, .kada jis elgiasi gerai, o kada blogai; jam sunku susigaudyti, koks jis yra i tikrj. Nenuoseklus aukljimas apsunkina ne tik savs vertinimo, bet ir viso A-vaizdo formavimsi, o tuo paiu ir asmenybs orientavimsi aplinkoje.

Savs vertinimo lygiai,

arba kaip teisingai a vertinu save

Pagal k sprendiame apie mogaus savs vertinimo tikrovikum (realum, teisingum, objektyvum, adekvatum)? Nuomons apie save teisingum paprastai parodo: 1) atitikimas tarp ms sieki ir reali laimjim; 2) ms poirio save sutapimas su kit moni poiriu mus. Ms saviverts realumas su amiumi didja. Suaugusi moni poiris save yra realesnis ir objektyvesnis nei jaunuoli, o pastarj tikrovikesnis nei paaugli. Galima manyti, kad tai priklauso nuo proto brandos, gyvenimo patirties, aspiracij (sieki) lygio nusistovjimo". Skiriami tokie savs vertinimo lygiai: 2) tikrovika (adekvati) savivert; 3) sumainta savivert (savs nuvertinimas). Kas bdinga pernelyg save vertinaniai, arba vadinamajai narcisistinei asmenybei? (Narcizas - senovs graik mitologijos personaas: tai jaunuolis, pamils savo atvaizd ulinyje; beje, nuo tos. meils sunyks ir diev paverstas gle.) Narcisizmas -tai savo kno bruo, asmenybs savybi bei poelgi auktinimas, grjimasis jais, sitikinimas savo iskirtinumu ir tobulumu; pasiptimas ir nekritikas poiris save. Toks mogus labiausiai domisi savimi, o kitais - tik tiek, kiek jie jam
1) padidinta savivert (savs pervertinimas);

SAVIMON: KOKS A ESU

195

naudingi. Mgstamiausi jo odiai - a" ir mano". Svarbiausia jam - savi norai, savos idjos ir planai. Kai aplinkiniai toki asmenyb demaskuoja arba paprasiausiai j ignoruoja, ji tai reaguoja pykio, kerto ar kitu danai pernelyg stipriu, neatitinkaniu realios situacijos, jausmu. Pavyzdiui, .itin save vertinantis vaikinas igyveno depresij, met moksl, sport, kai su juo nepanoro draugauti jam patikusi mergait. domus reikinys yra grupinis narcisizmas - mogaus avjimasis savimi kaip tam tikros grups nariu. (Atvirai avtis savimi lyg ir nepatogu, bet jei aviesi savo grupe, nemandagumas inyksta). { savosios grups eidim toks mogus reaguoja labai aistringai, kaip asmenin. Grupiniu narcisizmu yra pagrsta sporto sirgali psichologija, nacionalizmas. iais jausmais paranku manipuliuoti (istorijoje rastume ne vien pavyzd). Tikrovikas savosios verts jausmas galina mog kritikai irti save, nuolat derinti savo galimybes ir sugebjimus su gyvenimo reikalavimais, kelti sau pakankamai realius tikslus, atsisakyti nuo nepagrst sieki, tiksl, veiksm. Toks mogus pasitiki savimi ir savo jgomis, gerbia ir priima save tok, koks yra - su visais privalumais ir trkumais. Jis nelaiko savs blogesniu u kitus, tiki, kad gali veikti savo silpnybes. Tyrimais patvirtinta, kad mons, turintys teising poir j save, prireikus sugeba keisti savo sumanymus ir nuomon, yra geranoriki kit atvilgiu, paprastai jiems kyla maiau bendravimo problem, jie yra populiars ir lengvai tampa lyderiais. Kaip reikiasi napakankamas savs vertinimas? Kas rodo mog turint menkavertikumo jausm? Pirmiausia tai lengvai paeidiamas, nepaprastai jautrus bet kokiam - tiek teigiamam, tiek neigiamam savo asmenybs vertinimui mogus. Jis sunkiai igyvena visas savo veiklos neskmes, nuolat grauiasi dl trkum, kremtasi, kad kak pasak ar padar ne taip. Todl danai yra usisklends, bga nuo tikrovs svajoni pasaul. Menkinantis save mogus, bendraudamas su kitais, yra pernelyg drovus, sukaustytas, jauiasi nejaukiai. Jis i anksto yra sitikins, kad aplinkiniai j vertina neigiamai. Pavyzdiui, taip mano dvideimt penki i imto emos savigarbos jaunuoli ir tik vienas i imto - auktos savigarbos. Antra vertus, toks mogus danai pats neigiamai vertina kitus, yra tarus, nepasitikintis aplinkiniais, negeranorikas. Menkos savigarbos mons reiau sulaukia aplinkini simpatij, daniau yra grups atstumiami, izoliuojami. Jie paklina udar rat: negerbia savs, o kiti negerbia j . Juk mons link irti mus taip, kaip mes patys irime save (jei tik neperdedame).

196_

VI SKYRIUS

Reikia tik pasijusti, pavyzdiui, auniu, ir tave tokiu laikys. Bet tai reikia mokti." (V. Levis) Nepasitikjimas savimi ir bendravimo sunkumai labai apriboja aktyvi asmenybs veikl, formuoja pasyvum, n e r y t i n g u m , nesavarankikum. emos savigarbos mons vengia visuomeninio gyvenimo, reiau uima renkamas pareigas. Kuo menkesn asmenybs savigarba, tuo didesn tikimyb, kad ji kenia nuo vieniumo (bti vieniam ir igyventi vienatv - skirtingi dalykai). Tyrimai rodo, kad 2/3 jaunuoli, turini emiausi savivarts lyg, jauiasi labai vienii. I teigiamai save vertinani jaunuoli vienium igyvena madaug tredalis. Atrodyt, kad savs pervertinimas ir savs nuvertinimas yra du nepalyginami dalykai. Taiau psichologai, remdamiesi praktika, teigia, kad pernelyg aukta savivert i tikrj yra stropiai paslptas pasmonje nepilnavertikumo jausmas (r. skyrelius A-vaizdo sismoninimas" ir Psichins gynybos bdai").

Kaip stiprinti savosios verts jausm ir pasitikjim savimi

Nepakankamas savs vertinimas ir nepasitikjimas savimi - tai problema, dl kurios psichologus kreipiasi nemaai moni. Amerikiei psichologai . Bauer (Sh. Bower) ir G. Baueris (G. Bower) mano, kad pasitikjimas savimi yra imokto savs vertinimo ir tam tikr bendravimo gdi visuma. Vadinasi, j galima stiprinti. Taiau neverta laukti burtininko, kuris padovanos mums savosios verts jausm ir pasitikjim savimi. io jausmo neiugdysime be savo paties pastang. Padidinti savs vertinim ir pasitikjim savimi gali padti keletas paprast patarim. 1. Iekok savyje ger bruo ir savo stiprij pusi: A. Susirayk lap kompliment sau: tai, kas patinka savyje, kas suteikia tau tvirtumo ir pasitikjimo vairiose situacijose, k moki daryti geriau u kitus ir pan. B. I savo draug pasirink vien, kuriuo labiausiai pasitiki, ir atlik pratim kartu su juo: abu suraykite ne maiau deimties vienas kito simpatikiausi bruo, o po to i eils vienas kitam paaikinkite, kodl t ar kit bruo traukte sra. Kaip jautiesi, kai draugas tave giria? Imok nuoirdiai priimti pagyrim, juo pasidiaugti. Nenuvertink komplimento autoriaus nuomons. Geriausia - tiesiog padkok u malon od. Kartu mokykis dovanoti nuoirdius komplimentus savo draugams tegul tai tampa proiu.

SAVIMON:_KOKS_A_ESU

197

2. 3.

4.

5.

6.

7.

8.

C. Kaskart pradjs save kuo nors kaltinti, sakyk stop". Jei visgi savikritikos negali ivengti, stenkis j tinkamai suformuluoti. Pavyzdiui, pagalvok, kuo skiriasi ie du kreipiniai save: Tu baidykle! Ir vl palikai dvirat po lietumi! Tu sugadini visus savo daiktus!" Tu palikai savo dvirat po l i e t u m i . Bt puiku, jei atsargiau elgtumeis su savo daiktais." D. Kart per savait magnetofono kaset rayk visus tos savaits savo pasiekimus. Perrayk kaset tiek kart, kol tavo balsas skambs tvirtai ir tikinamai. E. Sugalvok kuo d a u g i a u pabaig sakiniui A t u r i u teise..." P a v y z d i u i , A turiu teis vadovautis savo paios (-ties) vertybmis ir normomis", A turiu teis daryti klaidas ir nebti tobula (-as)", A turiu teis jaustis vertinga (-u) ir gerbti save, net jei kiti elgiasi su manimi nepriimtinai". Usirayk frazes, kurios ypa imua i vi, tada sugalvok greitus ir tvirtus atsakymus. Nemalonios frazs danai kartojasi, o tuo galima pasinaudoti ir i anksto pasiruoti". Surayk mones, kurie tave atstumia arba kuri draugijoje prarandi pasitikjim savimi, tampi pernelyg drovus. Pastats vien prieais kit dvi kdes, atsissk ant vienos ir sivaizduok, jog kitoje kdje sdi pirmasis mogus i tavo sudaryto srao. Kreipdamasis mog, isakyk visk, kas susij su tavo pasimetimu ir varymusi bendraujant su juo. Po to perssk to mogaus kd ir pabandyk atsakyti i jo pozicijos. Grs savo" viet, padaryk t pat kito mogaus atvilgiu. Ir taip toliau. Jei draugijoje jautiesi vienias, rask joje mog, su kuriuo galtum pasidalinti savo tampa. Prissk prie pasirinkto asmens pats, dviese jums abiems bus jaukiau. Jau nebsi vienias vakarlyje, nesijausi vienintel drovi btyb tarp koleg ar pan. Bk nuoirdus ir neapsimetink, jei ko neinai ar nesupratai. Pavyzdiui, nesupratai apie k kalbama? Paklausk. Neinai, k reikia vienas ar kitas pavadinimas valgiaratyje? Paklausk. Taip ivengsi tampos, kuri atsiranda tokiose situacijose. Nebk per daug kritikas. Jeigu nuolat pastebi kit trkumus, ir toks poiris jau yra virts tavo proiu, stenkis kuo greiiau jo atsisakyti. Antraip nuolat galvosi, kad ir tu, tavo ivaizda, drabuiai ar protas yra puikus kritikos taikinys. O tai pasitikjimo savimi nedidina. Atmink, kad mons net nepastebi tau akivaizdi nemaloni dalyk, kol pats neatkreipi juos dmesio. Pavyzdiui, mogus jauiasi raudonuojs, kai jam tenka kalbti moni brelyje. O jiems atrodo, kad jo skruostai maloniai rausteljo. Stenkis objektyviai suprasti nemalonia tau situacij. Pavyzdiui, jei kas nors su tavimi elgiasi atiauriai, negalvok, kad tai tavo kalt. Juk danai

198

VI SKYRIUS

agresyviai besielgiantis mogus taip bando veikti savo sumiim, nesaugumo jausm. Ir pats venk slpti nepasitikjim savimi tokiu bdu. 9. Per daug nesiteisink. prasta manyti, kad teisinasi kaltasis. Tad ar verta bti tuo kaltuoju? Kiekvienas turi teis pasakyti: Elgiuosi taip todl, kad taip jauiu", - ir nesileisti tolimesnius aikinimus. 10. Gink savo teises. Neleisk, kad prie tave ulst eilje ar kitaip nemandagiai elgtsi. Tylomis nenuryk" eidimo, paprayk eidj pagrsti ir paaikinti savo mintis. ios maos pergals stiprins pasitikjim savimi.

Pasitikjimas savimi bendravime

Pasitikjimas savimi, kaip vienas i savs vertinimo aspekt, turi itin didel tak ms bendravimui ir tarpusavio santykiams. Jis lemia, kaip mogus sugebs ginti savo pozicij ir paveikti partner, neeisdamas jo ir nesukeldamas agresijos. Pasitikjimas savimi bendravime, arba pasitikintis savimi elgesys - tai sugebjimas suvokti ir atvirai isakyti savo norus, poreikius, lkesius, jausmus ir mintis, apginti savo interesus ir teises, neeidiant kito mogaus ir nesukeliant agresijos. Tai mokjimas: - kreiptis kit mog su praymu ar klausimu, - sakyti ne", - priimti kritik ar neigiam atsakym savo atvilgiu, - maiau priklausyti nuo aplinkini paskatinimo ir pagyrimo. Pasitikjimas savimi bendravime suteikia mums didesn pasirinkimo galimyb, leidia aktyviau dalyvauti savo pai gyvenime. Psichologai R. Alberti (R. Alberti) ir M. Emonsas (M. Emmons) pasitikint savimi elges pasil nagrinti, gretinant j su nepasitikiniu savimi ir agresyviu elgesiu. sivaizduokime, kad kyrus gerbjas dvideimtmetei studentei Laimai eilin kart silo susitikti, taiau ji nenori pasilymo priimti. Jos atsakymas galt skambti taip: 1. Klausyk, kiek kart galima kartoti tau t pat, kad tu pagaliau atstotum !" 2. Na, supranti... A iandien dar turiu pasimatyti... su draugmis... Tai labai svarbu... Tikrai..." 3. A nenoriu ugauti tavo jausm, taiau priimti pasilym bt nesininga. Ties sakant, a nenoriu susitikinti su tavimi ir bus geriau, jei atvirai tai pasakysiu." Aiku, kad pirmieji du atsakymo variantai nra patys tinkamiausi. Ties, taiau grub pirmj Laimos atsakym galima pavadinti agresyviu, eidianiu panekov. Antruoju atveju, vengdama ugauti savo gerbjo

SAVIMON: KOKS A ESU

199

' jausmus, ji nedrsta pasakyti, k i tikrj galvoja. Taiau ji pasielgia nesiningai, palikdama jam netikr vilt ir apsunkindama save pai. Treiojo tipo, pasitikintis savimi, atsakymas padt jai ivaduoti save ir gerbj i nemaloni emocij. Aptarkime kiekvien i i elgesio tip atskirai. . Agresyvus elgesys - tai siekimas patenkinti savo poreikius, eminant kit mog ir ignoruojant jo poreikius bei teistus reikalavimus. iuo atveju mogus daniausiai pradeda kalbti anksiau nei jo panekovas spja ubaigti savo mint. Jis kalba garsiai, iaukianiu tonu, bendravimo partner iri i aukto, vertina j, kritikuoja ir eidinja. Jis primeta savo nuomon ir vali, su kariu ilieja savo jausmus. Jis skaudina partner ir neleidia skaudinti savs. Nors agresyviai besielgiantis mogus danai apgina savo interesus, taiau toks elgesys nereikia brandaus pasitikjimo savimi. N e r e t a i agresorius nuteikia prie save kitus mones, kurie ateityje gali atsilyginti jam tuo paiu. Agresija - tai ne tik fizins jgos panaudojimas ar stiprs isireikimai". Ji gali pasireikti sarkazmu ar giliai paslpta ironija. Kuo subtiliau" ireikiama agresija, tuo s u n k i a u pats agresorius v e l g i a j savo veiksmuose. Taiau aplinkiniai mons daniausiai suvokia agresyvi potekst. Nepasitikintis savimi elgesys - tai savo poreiki, jausm, nuomons slpimas, bijant likti nesuprastu, paemintu, atstumtu. iuo atveju mogus daniausiai kalba abejodamas, tyliu balsu, vengia aki kontakto. Jam sunku tiksliai suformuluoti savo pozicij arba jis visai jos neisako, su viskuo sutinka, ignoruoja savo jausmus, nusiemina. Vengdamas skaudinti panekov, jis skaudina save. Nepasitikintis savimi mogus nemoka aikiai ireikti savo nor bei poreiki ir tuo paiu yra bejgis" atsilaikyti prie kit moni reikalavimus, todl danai tampa j m a n i p u l i a v i m o auka. Pavyzdiui, dl maiausios panekovo kritikos jo atvilgiu jis pradeda atsiprainti, aikintis ir teisintis. Kartais toks mogus bando situacij imti savo rankas", pats praddamas manipuliuoti partneriu. O tai yra ne kas kita, kaip paslpta agresija. Aiku, gali bti ir taip, kad mes patenkiname partnerio interesus, atsisakydami savj, visai ne dl nepasitikjimo savimi. T.y. darome tai ne priverstinai, o vadovaudamiesi savo valia. Skirtingai nuo nepasitikinio savimi mogaus, iuo atveju mes negalvojame ir negrauiame savs, kad pasielgme ne taip, kaip turjome ar norjome. , Nors agresyvus ir nepasitikintis savimi elgesys i pirmo vilgsnio labai skiriasi, taiau jie pagrsti tuo paiu principu: bendravimo partner irima

200

VI SKYRIUS

su nepasitikjimu, kaip prieinink, norint pakenkti. Vadinasi, nuo jo reikia gintis. Skirtumas tarp i dviej elgesio tip yra tik tas, kad agresyvus mogus naudoja taktik geriausia gynyba - puolimas", o nepasitikintis savimi mogus i karto atvirai parodo, kad atsisako pergals iame susirmime. Pasitikinio savimi elgesio modelis. mogus kalba tvirtai, neusikirsdamas, pakankamai garsiai, nevengia aki kontakto. Jis mielai aptarinja pasilyt tem, atvirai parodo savo jausmus (pykt, meil,, apgailestavim), isako savo nuomon (pritarim ar nepritarim). Jis laiko save lygiaveriu bendravimo partneriu ir nesuteikia skausmo nei sau, nei kitam. Pasitikintis savimi mogus su pagarba iri panekov, sugeba iklausyti prieing pus, o tikintas pagrst argument, gali pakeisti savo , pozicij, eiti kompromis. Savo ramybe ir tvirtumu jis aikiai parodo partneriui, kad yra sitikins savo reikalavim teisingumu ir pagrstumu. Toks geranorikumas ir tvirtumas skatina geranorik atsakomj bendravimo partnerio reakcij ir jo nor teigiamai isprsti problem. Panagrinkime dar vien konkrei situacij. Student Rasa gyvena bendrabutyje. Vakar ji planuoja praleisti, ruodamasi rytdienos kolokviumui. Jos kambario draug, eidama pasimatym, prao paskolinti gana brang vrin. Tai Rasos brolio dovana, kuri ji labai saugo. Galimi tokie Rasos elgesio variantai ir galimos j pasekms: 1) Nepasitikintis savimi elgesys. Nuvijusi mint, kad tokio brangaus daikto negalima skolinti svetimiems, ir ugniauusi nerim, kad su vriniu gali kas nors nutikti, Rasa silpnai kteli: inoma paimk!" Taip ji ignoruoja savo jausmus, ipildo netinkam draugs praym, o po to vis vakar nerimauja ir prastai pasirengia kolokviumui. 2) Agresyvus elgesys. Rasa, neslpdama nepasitenkinimo, mesteli draugei: ,,inoma, kad negaliu paskolinti!". Po to ji dar ilgai piktinasi, kaip toji galjo taip kvailai prayti. Kaimynei ijus, Ras ima grauti sin dl savo grubumo, ji negali susikaupusi mokytis. Tuo tarpu jos draug ateina pasimatym bjaurios nuotaikos, kuri sugadina vis vakar jai ir jos vaikinui. Rasos ir jos kaimyns santykiuose atsiranda stipri tampa. 3) Pasitikintis savimi elgesys. Taktikai, bet tvirtai Rasa kaimynei paaikina, kokia brangi jai yra brolio dovana ir kad dl to ji negalinti vrinio paskolinti. Rasa ilieka rami ir patenkinta savimi, kad apgyn savo pozicij. Jos draug, pripainusi Rasos neigiamo atsakymo

SAVIMON: KOKS A ESU

201

pagrstum, nejauia didels nuoskaudos ir greitai susiranda kit papuoal. Mokantis pasitikinio savimi elgesio, kai mums reikia ko nors prayti, k nors kritikuoti ar pareikti pretenzijas, pravartu prisiminti psichologs G. Lingenfild (G. Lindenfield) pasilyt formul PTMAP: Pozityvumas Sudarykite spd, jog tikits pozityvi pokalbio rezultat ir, jei manoma, abiems pusms palankaus sprendimo. Tikslumas Bkite, kiek manoma, tikslesni. Savo teiginius paremkite atitinkamais ir tiksliais faktais. Mandagumas Pakoreguokite savo kalb, pauzes, netgi ivaizd. Tokiu bdu parodysite pagarb savo partneriui (organizacijai ar atskiram individui). Atkaklumas Gavs neigiam atsakym, bkite pasiruos vl ramiai pradti visk i naujo. Pasitikintys savimi mons nebijo neigiamo atsakymo. Pasiruoimas Parepetuokite angin kalb. Tai suteiks jums daugiau pasitikjimo paioje pradioje ir leis skmingai tsti savo kalb. Pabandykite numatyti galimas neigiamas pasekmes ir i anksto apgalvokite savo reakcij. Imokite ramiai reaguoti kritik ar paeminim (geriausia praktikuotis su draugais). G. Lindenfi 1d taip pat konkreiai apibdina pasitikinio savimi mogaus gestus ir kalb: * Naudotini gestai Rami laikysena; atpalaiduoti raumenys; tiesi stovsena; atloti peiai; rytinga eisena; abi kojos pdomis remiasi em; nesukryiuotos, nesugniautais kumiais rankos; kno laikysena sdint - tiesi arba kiek palinkusi priek; vilgsnis nukreiptas panekovui tiesiai akis; stiprus ir aikus balsas; spalvingas ir iraikingas kalbos tonas. * Gestai, kuri reikt vengti Nervingi judesiai; suspausti kumiai; sukryiuotos ant krtins rankos; baksnojimas pirtu; dauymas ranka j stal; nuleisti peiai; bandymas pernelyg priartti prie panekovo; nuleistos akys; ranka pridengta burna; velnus monotonikas balsas; auktas

202

VI SKYRIUS

ar priekabus tonas; aisminga ar flirtuojanti veido iraika; nervinga ar sarkastika ypsena; vairios grimasos. * Vartotinos frazs A noriau, kad js... A noriu... A jauiu... Man nepatinka... A neleisiu... A inau, kad... K js manote apie... Aptarkime... Kaip mes galtumme isprsti... * Frazs, kuri reikt vengti Mhm... e...Atleiskite...(jei tikrai nesate padars ko nors, u k reikt atsiprayti); Js tikriausiai galvojate, kad a...Ar negaltumte... Bkite toks geras... Bkite angelas...Ar nebtumte toks malonus man padti? O, tai nesvarbu...

arba kaip isaugomas A-vaizdo pastovumas ir savosios verts jausmas Suvokimas, kad kak sugebi prasiau u kitus, kad esi silpnas, kad kakas jauia tau antipatij, kad esi dl ko nors kaltas ir panaiai, kelia grsm savosios verts jausmui. O paeista savimeil ir savigarba visada yra lydima skaudi igyvenim. Nuo j asmenyb stengiasi apsisaugoti. Kai tik ms norimam savs vertinimo lygiui ikyla grsm sumati, pradeda veikti vienokia ar kitokia psichin gynyba. T a i g i p s i c h i n gynyb g a l i m a a p i b d i n t i kaip mogaus nesmoning savs apgaudinjim, kuriuo siekiame isprsti prietaravimus tarp esamo A-vaizdo ir jo neatitinkani savo paties potrauki, nor, motyv, jausm, mini, asmenybs bruo. i nevalinga saviapgaul, arba suvokiamos informacijos apie save ir aplink ikraipymas, padeda mums isaugoti savosios verts jausm bei apskritai ivengti nemaloni ir skaudi emocij. Aptarkime kelet pagrindini psichins gynybos b d , kartais vadinam ego (lot.) - a" gynybos mechanizmais. 1. Kompensacija - mogus savo trkumus (realius ar sivaizduojamus) ir j sukelt menkavertikumo jausm kompensuoja pasiekimais kokiose nors kitose gyvenimo srityse arba fantazijose bei svajonse. Pavyzdiui, jaunuolis, igyvendamas, kad nra pakankamai fizikai stiprus, gali vis dmes sutelkti intelektualinei veiklai. Kompensacijos mechanizmas gali pasireikti ir taip: mogus, kuriam kakas svarbaus nesiseka ilgesn laik, ima laikyti save geresniu, skmingesni kitoje veiklos ar gyvenimo srityje, nors pastaroji toli grau

PSICHINS GYNYBOS BDAI,

SAVIMON: KOKS A ESU

203

nra jam tokia svarbi arba mogus joje realiai net nedalyvauja (Man nesiseka mokslai, bet a galiu, jei panoriau, greitai bgti"). Kitu atveju mogui gali kilti noras iekoti toki veiklos srii ar toki elgesio bdu, kurie padt be ypating pastang ir greitai atstatyti paeist savigarb ar j sustiprinti. Sakykime, vyrikum ir drs nelengva rodyti darbais, tam reikia ir laiko. Paprasiau tai rodyti" agresyvumu ir grubumu, kumiais ir keiksmais, alkoholio vartojimu. (Beje, neretai tok kompensacijos bd naudoja paaugliai). Nauja kompensuojanti" veikla danai bna lengvesn, maiau sudtinga u ankstesnij. Todl sulugus keliems tokiems mginimams, asmenyb gali net pradti degraduoti. 2. Racionalizacija - siekdamas isaugoti savigarb, mogus savo elges ar norus aikina labiau, priimtinomis, graesnmis" prieastimis nei tikrosios. Elgdamasis ne taip, kaip reikalaut jo vertybi sistema, mogus mgina save pateisinti, suteikdamas savo veiksmams "kilni motyvacij". . Racionalizacija gali reiktis vairiomis formomis: a) Nuvertinimas - s u m a i n a m a s ar s u m e n k i n a m a s savigarb paeidusio vykio, nepasiekt tiksl, savo vaidmens arba kito mogaus reikmingumas. . Klasikiniu tokios nuvertinimo taktikos pavyzdiu gali bti lap i Ezopo pasakios. Nepajgdama pasiekti vynuogi, lap numoja" jas letena: vynuogs dar rgios". O tai domus nuvertinimo taktikos pavyzdys, susijs su mums artim moni ar draug laimjim vertinimu. Jeigu ms draugams sekasi tose srityse, kurios mums nra reikmingos ir aktualios, kuriose mes patys nesiekiame rezultat, tai mes sau leidiame" diaugtis biiuli pasiekimais ir vertinti juos kaip tikrai reikmingus. Taiau jeigu skm lydi ms draug ten, kur mes norime k nors pasiekti, jis tampa ms konkurentu. Kad ilaikytume savo savigarb, turime neleisti" jo pasiekimams aplenkti" msiki. Todl juos nuvertiname, tai yra nelaikome tokiais reikmingais, kokie jie yra i tikrj. odiu, tegul draugams viskas sekasi, taiau tai, kas svarbu ir mums, tegul jiems sekasi ne daugiau nei mums". Nuvertinimas gali pasireikti ir informacijos (pvz., kritikos) autoriaus arba informacijos turinio sumenkinimu: kaip jis gali kritikuoti, pats bdamas ne k geresnis", iame straipsnyje nra nieko naujo". b) Sureikminimas - suteikiama didesn vert pasiektam tikslui, kuris yra menkesnis u ms galimybes ir dl to nesukelia pasitenkinimo. Sureikminamos gali bti ir aplinkybs, privertusios netinkamai pasielgti. Tuomet teisinamasi btinybe: iais laikais be kyio nieko negausi'', Kitaip pasielgti buvo nemanoma".

204

VI SKYRIUS

c) Savs lyginimas su kitais - pasiteisinama tuo, kad ne a vienas, visi taip daro", kiti dar blogesni". Savo neskms ir kalts gali bti sumenkinamos, nurodant autoritetingus asmenis: jie irgi taip daro, jiems irgi tenka". 3. Projekcija - kitiems monms priskiriame savo pai daniausiai nepriimtinus asmenybs bruous, jausmus, potraukius, motyvus, savyje juos neigdami. Gelbdamasis nuo savigarbos paeidimo ir kalts jausmo, mogus, daniausiai pats to nesuvokdamas, perkelia nepasitenkinim savimi kitus, velgdamas" savo klaidas kituose. Kitaip sakant, savj A. j i s g i n a , p u l d a m a s kitus, kaltindamas j u o s savomis silpnybmis ir nuodmmis": Visi mons yra egoistai", "Mane labai erzina tie, kurie nori pasirodyti", Jis i pavydo taip pasielg". mogui, kuris nepatenkintassavo pareigomis, gali atrodyti, jog visi nepatenkinti jo darbu. 4. Istmimas - i smons paalinami, tai yra umirtami" savajam A nepriimtini ar nemalons jausmai, trokimai, norai, mintys. Umirtame" tai, kas kelia nerim ar grsm ms prestiui, prietarauja ms pai etiniams ar kitokiems sitikinimams, k pripain sau, pasijustume nepatogiai ar skaudiai igyventume. Pavyzdiui, mokytoja gali jausti pykt mokiniams, bet ito nenori pripainti, nes tai pakenkt jos savs, kaip geros mokytojos, vaizdiui. pasmon istumti dalykai niekur nedingsta, o veriasi atgal smon, tik jau ikreiptu pavidalu. Mintame pavyzdyje apie mokytoj jos istumtas pyktis ilgainiui gali pasireikti galvos skausmais. Istmimas kartais pasireikia ir konkreios informacijos (datos, telefono numerio, vardo ar pavadinimo), susijusios su neigiamais igyvenimais, umirimu. Pavyzdiui, mogus gali pamirti artimo biiulio gimtadien, nes tas neseniai j buvo eids. 5. Neigimas - nemaloni, nepriimtina realyb ar savo paties norai ir jausmai - nematomi", ignoruojami. Pavyzdiui, smarkiai sukritikuotas mogus gali sakyti (ir pats tuo tikti), kad jo tai visikai nejaudina, tai yra neigti pat nemalonaus jausmo fakt. Neigimo atveju mogus elgiasi taip, tarsi j slegianti problema neegzistuot. tai sergantis mogus gali neigti savo lig, vengdamas apie j kalbti ir gydytis. 6. Sublimacija - asmenybei nepriimtin potrauki (pirmiausia seksualini ir agresijos) energija nukreipiama ir realizuojama netiesioginiu, visuomenei p r i i m t i n u ar net naudingu bdu. Pavyzdiui, kalts jausm keliantis seksualinis potraukis gali virsti menine ar moksline kryba. Seksualinio potraukio sublimacija bt ir erotini film ar paveiksl irjimas. Agresijos impulsai gali bti realizuojami profesionaliame sporte, chirurgo veikloje, karyboje.

SAVIMON: KOKS A ESU

205

Z. Froido teigimu, sublimacija, arba netiesioginis i n s t i n k t y v i potrauki tenkinimas visuomenei priimtina veikla, yra pats svarbiausias ir veiksmingiausias i vis psichins gynybos bd, atneantis mogui real pasitenkinim. Naudingas jis ir visuomenei, nes sublimuota energija kuria civilizacij" (Z. Froidas). 7. Prieyb (atvirktinis reagavimas) - mogus jauia ir elgiasi visikai prieingai savo tikriems, bet nepriimtiniems jausmams ir norams. Pernelyg meils ir paslaugs mons danai pasmonje slepia prieikum ir pykt kitiems. Arba motina, liguistai pergyvenanti dl vaiko saugumo, pasmon gali bti istmusi neigiamus jausmus jo atvilgiu. 8. Perklimas - neigiamos arba teigiamos emocijos, kurias sunku sau pripainti ar nra galimybs j ireikti, nukreipiamos i kit, danai lengviau prieinam" mog ar daikt. Tokiu bdu agresija virininko atvilgiu gali bti perkeliama eim. Arba vaiko prieikumas diktatorikiems tvams vliau gyvenime gali bti perkeliamas i visus kitus vadovaujanius asmenis (mokytojus, virininkus). 9. Regresija - mogus vaikikai elgiasi emocikai temptose, ypa atsakomybs reikalaujaniose situacijose, tuo nesmoningai siekdamas uuojautos ar versdamas kitus isprsti jo problemas. Tapimas vaiku" tarsi pateisina savo paties silpnum, nesugebjim susitvarkyti su situacija. Regresija gali pasireikti verksmu, proiu kramtyti nagus, daikt gadinimu, tikjimu vairiais pranaais ir arlatanais, rizikingu, palusiu automobilio vairavimu ar kitokiomis vaikikomis paikystmis". Pagrindini savojo A gynybos mechanizm apibdinimas rodo, koks sudtingas yra mogaus vidinis pasaulis. Kai kurie bruoai mumyse susiformuoja tarsi savaime, mums to nesuvokiant ir tame procese tarytum nedalyvaujant. Jie yra ne savs ugdymo rezultatas, o psichins gynybos vaisius. Mat mogus baiminasi savo silpnumo, bijo ji parodyti kitiems. Taip prasideda savojo vaizdio ikraipymas. Psichin gynyba yra naudinga, nes padeda palaikyti A-vaizdo pastovum, isaugoti savigarb ir ivengti skaudi igyvenim bei vidinio diskomforto. Taiau ji naudinga tik iki tol, kol naudojama saikingai. Pernelyg didelis gynybikumas rodo nesugebjim pripainti tikrovs tokios, kokia ji yra i tikrj. O tai trukdo mogui skmingai bendrauti ir veikti, pilnai realizuojant save gyvenime. Taiau nra lengva padti sau ar kitam mogui sumainti per didel gynybikum. Paprastas vieno ar kito gynybos bdo demaskavimas" gali tik dar labiau t gynybikum padidinti. Negalima i mogaus atimti apsauginio skydo, kuriuo jis pridengia silpn ar skaudam viet, paliekant t viet atvir, nepasilant pagalbos j sustiprinti ar igydyti. ia verta

206

VI SKYRIUS

prisiminti vien i Merfio dsni, skelbiant: Niekada neiekokite klaid [...], jeigu neinote, k su jomis veikti". Gynybikumo mainimas yra ltas ir laipsnikas procesas, kurio metu mogui padedama susikurti real teigiam poir save, mokoma naujo, atitinkanio situacij, reagavimo. Kad galtume objektyviau v e r t i n t i tiek save, tiek kitus, verta prasibrauti pro pain savojo A gynybos mechanizm labirint, taiau daryti tai reikia su imanymu. Be to, inojimas, kad mumyse veikia psichin gynyba, moko mus atsargiau sprsti apie save ir kitus. KONTROLS LOKUSAS, arba kas atsakingas u mano gyvenim Visa, kas vyksta su mumis, visada turi savo prieastis. i prieasi mes galime iekoti savyje arba aplinkoje, t.y. prieasties lokus (viet) randame arba savyje, arba iorje. Tokiu bdu pripastame, kad mes patys kontroliuojame savo gyvenim (tai bus vidins kontrols lokusas), arba j kontroliuoja iorins jgos - kiti mons, atsitiktinumas, likimas (iorins kontrols lokusas). Kontrols lokusas - tai mogaus polinkis atsakomyb u savo gyvenim ir veiklos rezultatus priskirti iorinms jgoms arba savo paties sugebjimams bei pastangoms. Kontrols lokusas yra svarbi savs ir savo galimybi suvokimo charakteristika. Jis parodo, ar a jauiu tiesiogin ry tarp savs ir savo elgesio bei veiklos. Jei man bdinga vidin kontrol, a jauiu savo paties ry su savo gyvenimo vykiais, jauiu, kad darau jiems tak. Iorins kontrols atveju tokio susietumo jausmo nra, ir a jauiuosi ess marionet likimo ar kit moni rankose (nebtinai dl to igyvendamas). Mums bdingas vienoks ar kitoks kontrols lokusas didelia dalimi lemia ms savarankikum ir aktyvum, siekiant savo tiksl, ir ms asmenin atsakomyb u tai, kas su mumis vyksta. Amerikiei psichologas D. Roteris (J. Rotter), sukrs kontrols lokuso svok, skirst mones du tipus: vidins kontrols tipas (savo gyvenimo eimininkas") ir iorins kontrols tipas (marionet"). Tai kratutiniai tipai kontrols lokuso skalje, kurioje kiekvienas i ms galt surasti savo viet. Mano draug skaiius vis pirma priklauso nuo mans ir mano elgesio", - msto savo gyvenimo eimininkas". Jis sitikins, kad visa, kas su juo vyksta, yra jo asmenini savybi, sugebjim ir jo veiklos rezultatas. Nors turiu tam gabum, bet man retai paveda vadovauti", - itaip

SAVIMON: KOKS A ESU

207

samprotauja marionets" tipo mogus, jausdamasis bejgiu organizuoti savo gyvenim, k nors keisti darbe. Yra atlikta daugyb t y r i m , kurie parod, kad marionets" ir eimininkai" skiriasi tam tikrais asmenybs bruoais. Sakysime, marionei" vadovavimo stilius daniau bna autoritarinis, komanduojantis, paremtas bausmmis. Tuo tarpu eimininkai" tarpusavio santykiuose yra geranorikesni, kantresni, link siekti kompromiso. Apskritai moni tarpe jie populiaresni. Seimininkai" taip pat yra darbtesni, j darbo produktyvumas didesnis ir pasitenkinimas paiu darbu ymiai auktesnis. Yra duomen, kad eimininkai" skmingai mokosi tiek vidurinje, tiek auktojoje mokykloje. eimininkas" pasiymi emocine pusiausvyra, pasitikjimu savimi, teigiamu savs vertinimu ir savojo A primimu, tuo tarpu marionetms" daniau bdingas nerimas, depresyvumas, nepasitikjimas savimi, tarumas, agresyvumas. Gryni eimininkai" ir marionets" retai sutinkami gyvenime. Kiekvienas i ms turi ir vieno, ir kito tipo bruo. Svarbu yra tai, kas vyrauja, kokiam problem sprendimo bdui mes teikiame pirmenyb: laukiame, kol u mus jas isprs koks nors kitas mogus, kol nusiypsos laim; kol viskas isisprs savaime, ar imame" likim savo rankas. Ms polinkis vidin ar iorin kontrol ypa irykja neskms atveju. mogus, prats visada pasikliauti savimi, pralaimjimo prieasi taip pat iekos savyje. Tuo tarpu marionet" skm daniau aikins kaip savo nuopeln, o neskm - atsitiktinumu, lemting" aplinkybi susiklostymu ar tuo, kad kiti pakio-koj". Yra ir dar vienas svarbus skirtumas tarp eiminink" ir marionei". Seimininkai" pasitenkinim ir gyvenimo skon" jauia sprsdami rimtas problemas, siekdami sudting tiksl. Marionets" daniausiai tenkinasi smulkiomis skmmis. ie mons yra link atidlioti problem sprendim, keisti savo tikslus, usiimti lengvu ir paprastu darbu. Ir dar. Kuo labiau mogus sitikins, kad jo savirealizacija priklauso nuo jo paties pastang ir sugebjim, tuo reikmingesnius tikslus jis sau kelia. Ir tuo didesn tikimyb, kad pasirys jis sugebs vienaip ar kitaip keisti savo gyvenim ar darb norima linkme. Taigi: kas atsakingas u tai, kad a tapiau tuo, kuo galiu bti? SAVIRAIKA IR SAVIAKTUALIZACIJA, arba vartai Tikrj Save inome, jog painti save reikia dl to, kad galtume maksimaliai ireikti ir realizuoti save, savo asmenybs galimybes, kad stengtume tapti

208

VI SKYRIUS

tikruoju savimi. Tapti tuo, kuo galiu tapti - tai ir reikia aktualizuoti save. Kaip jau minta, savs aktualizavimo, savs ireikimo ir savo galimybi realizavimo poreikis yra mogaus poreiki hierarchijos virnje (prisimininkite A. Maslou poreiki hierarchij). Btent is poreikis skatina ms asmenyb brsti, tobulti, pltoti savo vidin gyvenim. Man taip knietjo igyventi tai, kas manyje savaime troko raikos. Kodl tai buvo begaliniai sunku?" - klausia raytojo Hermano Hess herojus Demianas. A. Maslou teigia, kad asmenybs augim stabdo baim, prieikumas sau ir kitiems, taip pat dykinjimas. Pavyzdiui, jis aprao Jonos kompleks". (Jon - biblinis personaas. Dievas Jahv jam sak vykti Asirijos sostin Ninevij ir praneti jos gyventojams apie j laukiani Dievo bausm u nedor elges. Jon nepakluss ir plauks laivu prieinga kryptimi. Taiau per audr j pasivijusi jr pabaisa, kuri Dievo Jahvs . paliepimu imetusi Jon krant netoli Ninevijos. Nuvyks j, Jon pamokslais atverts jos gyventojus dor.) Jonos kompleksas" ireikia savs, savojo paaukimo realizavimo baim, kuri riboja ms asmenybs individual vystymsi: Mes bijoms tiek blogiausio savyje, tiek geriausio, tik skirtingai... Danai mes bgame nuo atsakomybs, kuria diktuoja (o tiksliau - silo) ms prigimtis, likimas ar netgi atsitiktinumas, panaiai kaip Jon band veltui bgti nuo savojo likimo". O kas kliudo kiekvienam i ms kuo visapusikiau ireikti ir realizuoti save, tapti tuo, kuo galtume bti? tai kai kurie ms asmenybs augimo stabdiai". Neigiama eimos taka. Gyvenimo pradioje vaikas kaupia inias apie aplinkin pasaul ir esamas galimybes. Savj elgesio bd jis formuoja mgdiodamas suaugusiuosius, perimdamas j santykius. Tiesa, kartais vaikai elgiasi visikai prieingai nei tvai. Taiau daniausiai jie visada gyja gana ribot savs ir savo galimybi sivaizdavim. Vaikystje susiformavs poiris save ir savo galimybes yra toks tvirtas, kad mogus gali nugyventi vis gyvenim, realizuodamas i jam savotikai primest" program. > Savo paties inercija. Tai gyvenimas pasroviui", pasidavus kasdienybs tkmei, monotonikai reikal ir rpesi karuselei, nerandant laiko pabti ir pabendrauti su savimi, pamirtant bent retkariais nusistebti: Tai a!". Tai susitaikymas su tuo, kad jau nebemanomos kokios nors permainos, tolimesnis asmenybs tobuljimas. Tuo tarpu bet kuri permaina galima tik veikus savj inercij, o tai, suprantama, reikalauja nemaai energijos ir atkaklumo.

SAVIMON: KOKS A ESU

209

Neaikiai suvokiamos savosios vertybs. Vertybs - tai pasirinkimas to, kas ms nuomone, yra svarbu ir reikminga. mogus, kuriam neaikios jo paties vertybs, neturi tvirto savo veiksm ir poelgi pagrindo. Todl jis elgiasi nerytingai ir nenuosekliai, links p r i i m t i impulsyvius, neapgalvotus sprendimus. Gerai neinant savo vertybi hierarchijos, yra kur kas sunkiau sprsti vairius vidinius konfliktus (kai susiduria dvi ar kelios, atrodyt; prieingos vertybs) ir ivengti skaudi igyvenim. Kai sprendimus nulemia aikiai suvoktos ms vertybs, kai joms neprietarauja n vienas ms veiksmas, mes jauiame savo gyvenimo prasmingum ir harmonij. Migloti asmeniniai tikslai. Pirmiausiai tai neaikumas, ko ir kaip siekiame, ko mums i tikrj gyvenime reikia, kuria linkme turtume nukreipti savo sugebjimus. Tai blakymasis tarp vairi galimybi, iekant mus patenkinanio gyvenimo bdo. Tai nesugebjimas planuoti savo ateities, karjeros, asmenybs tobuljimo, numatyti konkrei udavini ir kontroliuoti j gyvendinimo. Tai savo gyvenimo krypties nesuvokimas ir beprasmis klaidiojimas, niekur neatvykstant. Savs valdymo gdi stoka. mogus, nemokantis teisingai paskirstyti jg, energijos ir laiko, gyvena tarsi isibarsts, nuolat pervargsta ir sekina save. Jis nesugeba susidoroti su sunkumais ir stresinmis situacijomis, su nemaloniais ir varginaniais jausmais - baime, nerimu, kalte ir kt. Jis nesugeba visikai atsipalaiduoti, nemoka atstatyti savo jg ir energijos. Danai jis gerai nepasta savs, savo jausm (ne tik neigiam, bet ir teigiam) ir nemoka laisvai ir tinkamai j reikti. Ar toks mogus gali laisvai ir visapusikai diaugtis gyvenimu ir savimi?

Saviaktualizacijos bdai.
Kas galt padti mums tapti tikruoju savimi? tai A. Maslou pasilyti kai kurie asmenybs saviraikos ir saviaktualizacijos bdai. 1. sijausti tai, kas su mumis vyksta. Pamir savo drovum ar ipuikim, savo didel" gyvenimo patirti ir iankstin kritikum, kaskart nuoirdiai, tarsi vaikai, visa galva" pasinerkime tai, kuo usiimame, k veikiame. 2. Visada rinktis ingsn pirmyn, o ne atgal. Gyvenimas - nuolatinis pasirinkimas tarp jimo priek ir atsitraukimo, paangos ir regresijos. Deimt kart per dien pasirinkti proting rizik, o ne baim, vadinasi, engti deimt saviaktualizacijos ingsneli. Saviaktualizacija - tai daugyb atskir paangi pasirinkim:

210

Vi SKYRIUS

siningumas vietoje melo, pagalba kitam vietoje nusigrimo nuo mogaus. 3. siklausyti savojo A bals. Ar mes tikrai t ar kit dalyk mgstame? Nesvarbu, ar tai bt vynas ar saldainis, filmas ar knyga - susikaupkime ir pasistenkime igirsti", kaip itai tinka ten, ms viduje. Tik tada galsime ivengti sakymo" mgti k nors todl, kad tai mgsta ms sveias ar draugas, virininkas ar valstybs veikjas. 4. Bti siningu sau ir nebijoti atsakomybs. Fraz a abejoju" danai reikia ms nesiningum sau, nes mes paprasiausiai bijome p r i s i i m t i atsakomyb u savo pasirinkim. Venkime meluoti sau ir apsimetinti prie save. Kiekvien syk, prisiimdami atsakomyb, mes aktualizuojame ir realizuojame save. 5. Stengtis bti drsiu ir laikytis savo sitikinim. Kad galtume nuoirdiai igyventi k nors be jokio iankstinio kit primesto n u s i t e i k i m o , kad g a l t u m e p a s i r i n k t i jim priek, o ne a t s i t r a u k i m , kad galtume bti s i n i n g i sau ir p r i s i i m t i atsakomyb, kad galtume ir kitiems monms siningai pasakyti savo tikrj nuomon, tai, k igirdome i savojo A - turime bti drss ir nepriklausomi. 6. Ko nors siekiant, nuolat ir daug dirbti. Stenkims kuo geriau atlikti usibrtus darbus. Tapti tik antros kategorijos ininieriumi ar vadybininku - tai nra saviaktualizacijos ir savirealizacijos bdas. 7. Iekoti tauri igyvenim ir potyri. Ar galtume dabar prisiminti visus savo nuostabiausius igyvenimus, laimingiausias ekstazs akimirkas (galbt meils, muzikos klausymo ar knygos skaitymo, galbt krybinio kvpimo)? Nevenkime toki, pasak A. Maslou, ribini potyri: katarsio, kvpimo, didiulio diaugsmo akimirk. Pabandykime susikurti slygas tokiems igyvenimams. 8. Painti ir atrasti save. Nutraukime nuo savs yd: pavelkime savo gersias ir blogsias savybes, sismoninkime savo problemas, isiaikinkime visas savo galimybes, suvokime gyvenimo tiksl. inoma, gal tai padaryti bus sunku, bet stenkims - vardan savs. Savs painimo ir saviaktualizacijos nemanoma grietai atskirti, net pasakyti, kuris i j pirmesnis. Greiiausiai tai dvi susipynusios vieno begalinio proceso puss: aikiau suvokdami ir suprasdami save, kartu ir aktualizuojame, ikeliame dienos vies" savj esm, o realizuodami ir ugdydami save - dar geriau save pastame.

' SAVIMON: KOKS A ESU

211

Jei mums nesiseka ireikti, gyvendinti" savs, jauiame nepaliaujam, danai nesismonint nepasitenkinim savimi ir aplinkiniais. .Tuomet tarsi be prieasties usidarome savyje. Arba blakoms nuo pernelyg drsi sprendim ir poelgi iki visiko nepasitikjimo savo jgomis. Tokios bsenos, kaip a g r e s y v u m a s ar d e p r e s i j a , d a n a i yra s k a u s m i n g a nepilnavertikumo jausmo, nuobodulio ar dvasios sstingio, kylanio dl nepakankamo savs realizavimo, pasekm. ; Tuo tarpu save ir savo galimybes realizuojantys mons nejauia nuolatinio nerimo dl to, kaip juos vertina aplinkiniai, nes jie ne tik ino, kas yra skm, bet ir moka kovoti u pergal, o jei reikia, gali kantriai palaukti. Jie netgi diaugiasi klitimis, nes jos veria susikaupti ir ibandyti save. Jie nevengia analizuoti savs, bando suprasti savo jausmus, v e r t i n t i ' patirt, jauia atsakomyb u save. Jie patys diaugiasi savo gyvenimo ir "veiklos vaisiais ir diugina kitus. Jie jauia vis gyvenimo skon. A. Maslou, inagrinjs daugelio ymi moni (mokslinink, atradju, politik, meninink) biografijas, padar ivad, kad visos ios be galo skirtingos asmenybs yra ir kai kuo panaios. Jis iskyr bruous, bdingus skmingai save ireikianiai ir aktualizuojaniai asmenybei. Pirmiausia - tai iradingumas ir krybikumas (nesvarbu, ar mogus konstruot nauj mechanizm, ar ruot valg). Tai aiki gyvenimo tiksl turjimas (todl asmenybs energija ir sugebjimai neeikvojami veltui, neibarstomi). Tai vilgsnio vieumas, sugebjimas velgti jau inom dalyk naujus bruous, o kartu - tolerancija tam; kas neinoma, nesuprantama, daugiaprasmika. (Tai prieinga atmetimui: A ito nesuprantu, vadinasi, tai nieko nevertas dalykas"). Tai savs, o ir kit moni primimas tokiais, kokie yra, su visais privalumais ir trkumais (todl energija eikvojama ne nuolatinei savigrauai, o silpnybi veikimui). Pagaliau, tai gauss jau minti taurieji igyvenimai ir potyriai, kuriuos tokia asmenyb labai vertina ir sureikmina (kai tuo tarpu kiti mons paprastai stengiasi juos pamirti", kaip nors protingai paaikinti ar kitaip nuvertinti). Ir dar. Skmingai save aktualizuojani moni gyvenime yra prarad prasm v a i r s t r a d i c i n i a i prietaravimai: tarp asmenini ir visuomenini interes, tarp proto ir jausmo, tarp dvasingumo ir juslingumo, tarp malonumo ir pareigos, taip pat ir prietaravimai tarp Id, Ego ir Superego (prisiminkime Z. Froido asmenybes teorij). Taigi palikime nors truputli laiko sau, nusimeskime kasdienini rpesi nat. Bkime sau atviresni ir atidesni. Pabandykime paeksperimentuoti su savimi, paaisti - pabandykime pagyventi naujai. Mylkime, auginkime ir tobulinkime save.

212

VI SKYRIUS

Literatra

1. Bulotait L., Lepekien V. Kaip pasakyti ne/Psichologija tau, 1993, Nr.3. 2. Colombero G. Vidinio igijimo kelias: kad geriau sutartume su savimi. Vilnius, 2001. 3. Dyer W.W. Laisvas mogus ar auka? Kaunas, 1998. 4. Hay L.L. Myldamas save tu bsi laimingas. iauliai, 1998. 5. Piknas J. Asmenybs vystymasis: kelias savs atradim. Kaunas, 6. Porat F. Savigarba: kelias skm ir meil. Kaunas, 1991. 7. Rainwater J. Padk sau. Vilnius, 1994. 8. Savs vertinimas - nauja socialin vakcina (Interviu su B. VVinch, . JAV)/Psichologija tau, 1992, Nr.3. 9. Suslaviius A. Paremiamoji psichologija: kaip tvirtinti savj ego ir ilikti savimi. Kaunas, 2000. 10. Valickas G. Asmenybs savs vertinimas. Vilnius, 1991. 11. Vilimien R. K reikt inoti apie teigiam savs vertinim/ Psichologoja tau, 1994, Nr.l. 12. mogaus tapsmas: savigarba ar gda/Psichologija tau, 1995, Nr.2. 13. Acca P . c x o c e : eop p a a . M o c a , 1994.
14.

im

15.

. He a c e a p a . p o p a a op c eepe c e 6 . M o c a , 1998. 16. P. C e p e y e p e o c ce6e. M o c a , 1994. 17. K a o B., H o a T . C a ce6e a p e . C a eepyp,

1995.

epc P. Pae

e . M o a , 1986.

18. K a o B., H o a T . K a ea o c o e y . Ca e e p y p , 1995. 19. H. C a c a e p y . M o c a , 1994. 20. C e e . ye p o e ! Coco oc coac c o 6 o . Ca e e p 6 y p , 1996. 21. C a p B . K a c p o ce6 c o c e . M o c a , 1992. 22. C e c . ppyu . K a o6pa o a . Ca e e p y p , 1995.

213

VII SKYRIUS
PSICHIKOS SUTRIKIMAI

Nagrindami v a i r i u s psichikos procesus, dsnius ir y p a t u m u s , kalbjome apie n o r m a l i u s r e i k i n i u s , b d i n g u s d a u g e l i u i m o n i , sutinkamus beveik kiekvieno mogaus psichikoje ar jos pasireikimuose. Taiau kartais psichikos procesuose ar j f u n k c i o n a v i m e atsiranda ypatum, bding ne kiekvienam, kurie ikreipia tikrovs primim ir maina p r i s i t a i k y m o prie aplinkos galimybes. Tada k a l b a m e apie nenormalius, patologinius psichikos pasireikimus. * Kas yra normalu, o kas patologika? * Kokio sunkumo patologijos galime net nepastebti? * Ar tai, kas priimta daugumos, btinai yra normalu? NORMALUMAS Apibrti psichin sveikat ir normalum yra svarbi ir sudtinga uduotis. Anksiau sveikata buvo suprantama kaip dalykas, prieingas ligoms ir sutrikimams. iuo metu dauguma teorini ir klinikini koncepcij normalum nagrinja keturiais poiriais: 1. Normalumas kaip sveikata. is poiris remiasi tradiciniu medicininiu - psichiatriniu poiriu sveikat ir liga. Jos vertinamos kaip prieybs. 2. Normalumas kaip utopija. Harmoningas ir optimalus psichikos struktr funkcionavimas manomas tik nagrinjant i d e a l i asmenyb, kalbant apie idealius reikinius.

214

VII SKYRIUS

3. Normalumas kaip vidurkis. is poiris paremtas matematinio statistinio vidurkio principu, kai nagrinjamos struktros viduryje yra norma, o kratuose - patologija. 4. Normalumas kaip procesas. Normalus egzistavimas yra galutinis kiekvienos sistemos rezultatas. ia akcentuojami pokyiai ir procesai, o ne normalumo faktas. Pairkime, kaip normalum apibdina skirtingi tai paiai psichoanalitinei krypiai priklausantys autoriai: Z. Froidas (S. Freud): normalumas - tai ideali fikcija. M. Klein (M. Klein): normalum rodo charakterio stiprumas, sugebjimas susidoroti su konfliktinmis emocijomis, sugebjimas patirti malonum be konflikto ir sugebjimas mylti. E. Eriksonas (E. Erikson): n o r m a l u m a s - tai sugebjimas skmingai pereiti per visus gyvenimo periodus. L. Kubi (Laurence Kubie): normalumas - sugebjimas mokytis i patyrimo, bti lanksiu ir prisitaikyti prie kintani aplinkybi. H. Hartmanas (Heinz Hartmann): asmenybs psichin sveikat ir potencij normalumui atspindi bekonfliktinis ego, jo sugebjimas adaptuotis prie realybs ir bti autonomiku. A. Adleris (A. Adler): su asmenybs psichine sveikata yra susij jos sugebjimai ivystyti socialin jausm, bti produktyviu, dirbt didinant savo vert ir adaptuotis. O. Rankas (Otto Rank): normalumas-tai sugebjimas gyventi be baims, kalts ar nerimo ir prisiimti atsakomyb u savo veiksmus.

PSICHIKOS SUTRIKIMAI
1. Nuotaikos (afektini) sutrikim svarbiausias bruoas yra pasikeitusi nuotaika, daniausiai depresija (su nerimu arba be jo) arba pakilumas. Daugelis i sutrikim kartojasi, o atskir epizod pradia danai susijusi su stresiniais vykiais ar situacijomis. vilgterkime poskyr Emocijos", kur kalbjome apie emocines bsenas: Ten aptarme kai kuriuos depresijai bdingus poymius arba simptomus. Taiau yra ir kitaip pasireikiani depresijos form. Kai kuri sutrikim atveju bna nuotaik svyravim: prislgta (depresija) ir pakili, diugi nuotaika (manija), kuri gali trukti nuo keli dien iki keli mnesi. Tarp pakilim ir nuopuoli mogus jauiasi visai normaliai. i bkl vadinama bipoliniu sutrikimu. Jis gali bti paveldimas, j taip pat gali sukelti ir somatins problemos:

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

215

galvos sueidimai, neurologins ar bendro pobdio ligos. Jis paeidia vien i imto moni. Paminsime daniausiai pasireikianius manijos simptomus: - neprasto pakilumo jausmas, euforija ar dirglumas, - maesnis miego poreikis, - didesnis nei prasta poreikis kalbti arba pojtis, kai mogus negali sustoti kalbjs; - isiblakymas, t.y. kai dmesys pernelyg lengvai nukrypsta iorinius nereikmingus dalykus; - mini antpldis arba pojtis, kad mintys greitai bga; darbai, kurie turi blogas pasekmes (per didels ilaidos, lytini santyki nesaikingumas, netinkamai panaudotos investicijos biznyje); - didybs jausmas; - didels veiklos planavimas (moksle, darbe, visuomenje) arba jausmas, kad reikia skubti. Didiosios depresijos prieastis nebna viena. Tai vairi biologini, genetini, psichologini ir kit veiksni darinys. Tam tikros gyvenimo slygos (staigus stresas, nelaim) gali iprovokuoti natralias psichologines ar biologines depresijos tendencijas. Kai kurie mons depresija suserga ir esant gana normalioms gyvenimo'slygoms. Kartais depresij gali sukelti per didelis alkoholio ar narkotik vartojimas. Atsisakius alingos mediagos vartojimo, depresija praeina. Sergant depresija, pakinta smegen veikla: atsiranda specifini mediag (serotonino) trkumas. Todl depresij galime vadinti chemine" liga, o stresai, fizins ligos, pervargimas, tarpasmenins problemos paatrina i bsen ir sudaro palankias slygas jai gilti. Skiriamos trys simptom grups: 1) pagrindiniai (bloga nuotaika, interes ir pasitenkinimo praradimas bei energijos stoka, pasireikianti nuovargiu ir aktyvumo sumajimu); 2) kiti simptomai (nesugebjimas susikaupti, dmesio susilpnjimas, savs nuvertinimas ar pasitikjimo savimi sumajimas, kalts jausmas, juodos mintys apie ateit, mintys apie saviudyb, miego ir apetito sutrikimai); 3) somatiniai simptomai (nubundama 2-3 vai. anksiau nei prasta, blogesn savijauta ryte, 5% moni per mnes sumajs svoris, sumajs lytinis potraukis, psichomotorinis slopinimas arba sujaudinimas, interes ir pasitenkinimo praradimas, susilpnjusios emocins reakcijos vykius ir aplink).

216

VII SKYRIUS

Pagal i simptom pasireikimo intensyvum, trukm ir form skiriama lengva, vidutinio sunkumo ir sunki depresija. Depresija suserga kas penkta moteris ir kas deimtas vyras. ia liga gali susirgti kiekvienas, nepriklausomai nuo isilavinimo, socialins padties, lyties bei amius (depresija serga visokio amiaus mons, net mai vaikai). Ankstyvas gydymas gali sustabdyti depresijos isivystym s u n k e s n form, p a d e d a mogui ivengti neigiamo ligos poveikio kasdieniniam gyvenimui ir veiklai. Depresija gydoma antidepresantais, psichoterapija, viesos terapija arba i metod deriniu. domu, kad depresijos gydymui efektyviai naudojama viesos terapija, kurios metu plataus spektro spinduliai padeda mogui prailginti dien keletu valand. Mat, viesa gerai skatina mintosios mediagos, serotonino, gamyb mogaus smegenyse. Todl depresija daniau atsiranda ruden ar ankstyv pavasar, kai yra maai natralios sauls viesos. Depresijai bdingos mintys apie saviudyb, ir, jei ji negydoma, didja suicido rizika. Pasaulyje kasdien nusiudo apie 1000 moni, o suicidini bandym vyksta apie 5000. Lietuvoje 100 000 gyventoj tenka daugiau kaip 30 suicid. Saviudyb lydinios prieastys daniausiai yra: - vieniumas, nusivylimas meile, beviltikos somatins ligos, gyvenimo beprasmikumo jausmas, trkumas drsos pradti gyvenim i naujo. Moteris daniau saviudybe veda gyvenimo krizi igyvenimas ir nesugebjimas j veikti. Pasijutusios vienios, nereikalingos ar atstumtos, jos taip nusivilia, kad nebemato prasms toliau gyventi. Tuo tarpu vyrams 3- 4 kartus nei moterims danesn prieastis yra materialins krizs, socialiniai sunkumai ir nesugebjimas j veikti. Visuomenin padtis, sugebjimas ilaikyti eim vyrams yra svarbus savs vertinimo ir jo pokyi kriterijus. Apie 30% suicid ir 15% suicidini bandym vyksta sergant endogenine depresija, kuri lydi kitus psichikos sutrikimus (schizofrenij, bipolin sutrikim). Nuo 7% iki 21% suicid vyksta dl alkoholio poveikio, apie 50% yra narkomanijos pasekm. 2. Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai turi bendr istorin ry su neurozs koncepcija ir esmin ry su psichologiniais ligos atsiradimo faktoriais. Klinikinje psichologijoje susiduriame su dvejopo tipo baime. -. normalia, suprantama baims reakcija ir patologine baime, kuri vadiname fobija. Jos pagrind sudaro giliai asmenybje slypintis nerimas. Fobijos mechanizmo esm yra nerimo perklimas nuo pirmins situacijos ar objekto, suklusio baim, kit situacij ar objekt. mogus pradeda bijoti dalyk, kurie yra tik tikrojo nerimo altinio pakaitalai. Toks perklimas -

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

217

neisprst vidini konflikt pasekm. Nerim keliani situacij bandoma ivengti arba j vengiama su baime. Agorafobija - ne tik atvir erdvi baim, bet ir artimai su tuo susij aspektai, pvz., buvimas minioje ar negaljimas nedelsiant ir lengvai pabgti saugi viet (paprastai namus). Baim eiti parduotuv, bti minioje ar vieoje vietoje, keliauti vienam traukiniu, autobusu ar lktuvu. Fobij keliani situacij esminis bruoas daugumoje yra negaljimas nedelsiant pabgti i j. Socialins fobijos danai prasideda paauglystje ir koncentruojasi ties baime atsidurti santykinai maos moni grups dmesio centre (prieingai negu minioje), todl toki situacij vengiama. Jos paprastai susijusios su emu savo verts pojiu ir kritikos baime. Jos gali pasireikti paraudimu, rank virpjimu, pykinimu ir pan. Panika - pasikartojantys stipraus nerimo (panikos) priepuoliai, kurie nra susij su kokia nors specifine situacija ar aplinkybmis, todl j negalima prognozuoti. Jie pasireikia staiga prasidedaniu irdies plakimu, skausmu krtinje, smaugimo pojiu, svaigimu bei realybs pojio sutrikimais. Reakcijos sunk ar usitsus stres susijusios su prisitaikymo m e c h a n i z m s u t r i k i m u ir socialins veiklos problem a t s i r a d i m u . Stresogeninis poveikis ar ilgalaiks nemalonios aplinkybs yra pagrindins i sutrikim prieastys. Adaptacijos sutrikimai - tai subjektyvaus distreso ar emocij sutrikimo bsena, sukelianti socialins veiklos ar gdi sutrikimus, pasireikianti prisitaikymo prie stresogenini gyvenimo pokyi ar vyki laikotarpiu. Stresorius gali paveikti individo socialin aplink (gedjimas ar isiskyrimas) ir platesnes socialines asmenybs vertybes (migracija ar pabglio likimas). Stresorius gali paveikti individ, bet gali paliesti ir jo artimuosius bei bendruomen. Skiriamos penkios normalios adaptacijos stadijos, esant pasikeitusioms gyvenimo slygoms ar aplinkybms. 1. Neigimas. Tai pasmoninis gynybos mechanizmas, kuris padeda nematyti ir nepriimti tikrovs tokios, kokia jinai yra su jos skaudiais vykiais ar pasikeitimais. ioje stadijoje kiekvienas tarytum stengiams save apgauti, sivaizduodamas, kad vyk pokyiai nra tokie baiss.

218

VII

SKYRIUS

2. Pyktis. Kyla klausimas, kodl man tai atsitiko, kas dl to yra kaltas. Kyla teistas pyktis, nukreiptas j save, kit mog ar Diev. 3. Derjimasis. Siekiame iekoti keli situacijos pakeitimui, bandydami sumainti skaudi pokyi reikm, iekome, kas gero dar liko ar naujo atsirado. 4. Depresija. Suvokus, kad situacija neivengiama, kad pokyiai egzistuoja, mog danai apima depresija, jis vis maiau domisi ioriniu pasauliu, igyvenamas lidesys ir irdgla. 5. Primimas. mogus susitaiko su pokyiais, pradeda iekoti nauj g a l i m y b i , ramiai sutinka skaudius vykius, t.y. susitaiko su likimu. Jei mogui pavyksta jas konstruktyviai igyventi, pereiti, adaptacija vyksta normaliai. . ' Jei adaptacijos procese i stadij perkopimas yra sutrikdomas, mogus gali patirti adaptacijos sutrikim, pasireikiant vairiais simptomais. S o m a t o f o r m i n i s sutrikimas - tai n u o l a t i n i a i somatiniai nusiskundimai, nuolatinis medicininio ityrimo reikalavimas, nepaisant pakartotin neigiam rezultat bei gydytoj tikinjim, jog simptomai neturi somatinio pagrindo. mogus realiai jauia nemalonaus pojius, t a i a u j atsiradimo prieastis gldi psichologinse, o ne fizinse problemose. Hipochondrinis sutrikimas- tai mogaus susirpinimas, kad jis serga viena ar daugiau sunki ir progresuojani somatini lig. Nuolatiniai s o m a t i n i a i n u s i s k u n d i m a i , s u s i r p i n i m a s savo s v e i k a t a , dmesio koncentracija kai kuriuos kno organus, sistemas bei vidinius pojius. 3. Schizofrenija, schizotipinis ir kliedesinis sutrikimai: Schizofrenija - daniausias ir svarbiausias ios grups sutrikimas, kuriam bdingi esminiai tam tikro pobdio mstymo ir suvokimo sutrikimai bei neadekvaios arba blankios emocijos. Mstymas tampa neaikus, nenuoseklus, nutrkstantis. Nuotaikai ir jausmams bdingas neadekvatumas, ambivalencija, valios sutrikimas, negatyvizmas. Gali atsirasti kliedesi, haliucinacij ir kit suvokimo sutrikim: spalvos ir garsai gali atrodyti per daug gyvi ar kokybikai pasikeit, o neesminiai paprast daikt poymiai gali atrodyti svarbesni u vis objekt ar situacij. Gali atrodyti, kad mintis bei veiksmus absurdikai veikia natralios ar antgamtins jgos. Gali atrodyti, kad subjektas yra visko, kas vyksta centras. Haliucinacijos (ypa klausos) gali komentuoti individo elges ar mintis.

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

219

Jauiama, jog intymiausios mintys, jausmai ir veiksmai yra inomi bei jauiami kartu su kitais. Smon bna aiki, intelektas paprastai ilieka, nors tam tikri kognityviniai trkumai gali atsirasti. Sutrikimas palieia svarbiausias psichikos funkcijas, kurios suteikia normaliai asmenybei galimyb pajusti savo individualum, unikalum bei kryptingai orientuoti savo veikl. i sutrikim atveju yra labai svarbu ankstyva diagnostika ir savalaikis efektyvus gydymas. 4. Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai. Tai sutrikimai, kuriuos jungia bendra etiologija, t.y. aiki smegen liga, paeidimas ar kitoks pakenkimas, sukeliantis smegen disfunkcij. Galima iskirti dvi pagrindines sutrikim grupes: 1. Sindromai, kuri, struktroje vyrauja painimo (kognityvini) funkcij, toki kaip atmintis, intelektas ir mokymasis sutrikimas arba sensorini proces, toki kaip smon ir dmesys, sutrikimas. 2. Sindromai, kai d a u g i a u s i a nukenia suvokimas (atsiranda haliucinacijos), mstymo turinys (atsiranda kliedesiai), nuotaika ir emocijos (depresija, p a k i l u m a s , nerimas) arba b e n d r a i nukenia asmenyb ir elgesys, o painimo arba sensoriniai pokyiai yra minimals ir sunkiai pastebimi. Dalis ios ries sutrikim yra negrtami ir progresuojantys, o kiti gali savaime ar bent laikinai inykti. Todl savimi btina pasirpinti. Siekiant ivengti smegen pakenkim, ypa svarbu saugoti galv nuo traum. 5. Psichikos ir elgesio sutrikimai, atsirad dl psichoaktyvij mediag vartojimo. Tai platus sutrikim, besiskiriani sunkumu, spektras. Tai sutrikimai, atsirad dl alkoholio, vairi narkotini mediag, tabako vartojimo. i , sutrikim daugiausia pasitaiko dl alkoholio vartojimo. Tai pastebi ne tik klinicistai, bet ir mes - kasdieniniame gyvenime. Kai alkoholio ar kitos mediagos vartojimas tampa svarbesniu u bet kur kit poreik, anksiau buvus svarbiu, kai pastebimas stiprus ir nenugalimas trokimas jas vartoti, galime kalbti apie priklausomybs sindrom. Priklausomyb nuo alkoholio turi savo psichologines charakteristikas. Ar kiekvienas gali tapti alkoholiku? Ityrinta, kad apie 30% alkoholik tv vaik tampa priklausomais ir aktyviai vartoja alkohol. Didel reikm ia turi kultrins ir eimos tradicijos, taiau gal svarbiausi vaidmen vaidina mogaus psichologinis, emocinis brandumas. Didesn rizika susirgti ia liga tam, kuris nuo maens jauiasi vienias, nesaugus, nerimastingas socialiniuose kontaktuose, kuris kelia sau nepaprastai auktus reikalavimus, turi perfekcionisto bruo,

220_

VII SKYRIUS

nemoka ireikti savo jausm ar yra mao atsparumo frustracijai. Alkoholis mogui padeda atsipalaiduoti, sumaina t a m p ir nerim, padidina pasitikjim savimi ir socialins drsos jausm, leidia atviriau bendrauti ir isakyti jausmus, taiau tik laikinai. Mokymasis efektyviai ir atvirai bendrauti, konstruktyviai sprsti savo vidinius konfliktus ir problemas be alkoholio pagalbos padeda nutraukti udant alkoholio vartojim. Serganij alkoholizmu skinami keturi tipai (Jellinek, 1960): - probleminiai arba konfliktiniai vartotojai, kuriuos alkoholis veikia raminaniai; - visuomens ir profesijos priverstas vartotojas, kuriam priklausomyb gali neisivystyti, bet atsiranda nuolatiniai somatiniai sutrikimai; - buitinis girtavimas su psichofiziologine priklausomybe ir apsinuodijimo poymiais; - psichopatologijos nulemtas alkoholizmas su absoliuia priklausomybe ir kontrols praradimu. 6. Valgymo sutrikimai. Tarp j skiriami du svarbs ir aiks sindromai: nervin anoreksija ir nervin bulimija. Nervin anoreksija - tai sutrikimas, kai mogus smoningai sumaina ir palaiko ma kno svor. Sutrikimas daniausiai pasireikia paauglms mergaitms ir jaunoms moterims, taiau kartais pasitaiko tarp paaugli berniuk bei jaun vyr. Pagrindins ios ligos prieastys lieka neaikios, taiau vis daugiau duomen rodo sociokultrini ir biologini p r i e a s i s v e i k , p s i c h o l o g i n i m e c h a n i z m bei a s m e n y b i n i o paeidiamumo tak. Sutrikimas yra susijs su vairaus lygio nepakankama mityba. Kno svoris ilieka bent 15% maesnis nei turt bti arba Quetelet kno mass indeksas (kno svoris kilogramais padalintas i gio metrais kvadrato) yra lygus 17,5 arba maesnis. Nervins anoreksijos atveju smoningai mainamas svoris, vengiama storinanio maisto", sutrinka kno svorio suvokimas, baim pastorti gauna psichopatologin pobdi ir tampa kyria pervertinimo idja. Nervin bulimija - tai sindromas, pasireikiantis pakartotinais persivalgymo priepuoliais ir iskirtiniu susirpinimu dl kno svorio, todl l i g o n i a i imasi kratutini priemoni suvalgyto maisto storinaniam" efektui panaikinti: sukelia vmim, badauja, vartoja vidurius laisvinanius vaistus ir pan. iuo atveju atsiranda liguista baim sustorti, nustatoma itin grieta svorio riba. Psichopatologija reikiasi panaiai kaip anoreksijos, atveju.

PSICHIKOS SUTRIKIMAI__

221

7. Neorganiniai miego sutrikimai pasireikia miego trukms, kokybs ar laiko sutrikimais, t.y. nemiga, mieguistumu, miego - budrumo ritmo sutrikimais bei nenormaliais vykiais miego metu (somnambulizmas, naktinis siaubas ar komariki sapnai). Svarbiausia j atsiradimo prieastis yra emociniai faktoriai. 8. Suaugusij asmenybs ir elgesio sutrikimai a p i m a daugyb klinikai reikming bkli ir elgesio stereotip, kurie yra pastovs ir atspindi asmeniui bding elges ir santyki su savimi bei kitais bd. Kai kurie i bkli ir elgesio stereotipai atsiranda ankstyvosiose individualios raidos stadijose. Jie yra konstitucini veiksni ir socialinio patyrimo pasekm, tuo tarpu kiti sutrikimai atsiranda vlesniuose gyvenimo etapuose. 9. Protinis atsilikimas - tai sultintos arba nepilnos protins raidos bsena, kai s u t r i n k a g d i a i , p a s i r e i k i a n t y s v y s t y m o s i metu i r apsprendiantys bendrj intelekto lyg, t.y. paintinius, kalbinius, motorinius ir socialinius sugebjimus. Nors adaptacinis elgesys visada bna paeistas., bet is paeidimas gali bti ir nepastebimas, kai asmenys lengvai protikai atsilik, arba gyvena globojanioje ir palaikanioje socialinje aplinkoje. 10. Psichologins raidos sutrikimai ar jos sultjimas atsiranda vaikystje ir eimose danai pasitaiko ne vienas. Tai specifiniai tarimo ir kalbos, kalbos iraikos bei kalbos supratimo sutrikimai. Tai mokymosi sugebjim raidos sutrikimai, kuri metu ankstyvosiose raidos stadijose sutrinka normalus mokymosi gdi sisavinimas. Tai specifiniai skaitymo sutrikimai, kai paeisti skaitymo suvokimo gdiai, skaitom odi painimas, garsinio skaitymo gdiai. Gali bti aritmetini sugebjim sutrikimas, raidi suvokimo sutrikimas. Tai nra vien tik biologins raidos funkcija. Mokymosi gdi turi bti imokoma ir imokstama. J korekcijai didel vaidmen turi pedagogin veikla, ugdymas ir lavinimas. Su iais sutrikimais tampriai susijs emocij bei elgesio sutrikimas. Emocins problemos, elgesio sutrikimai, hiperaktyvumo sindromas, danai pasitaikantis emo savs vertinimo jausmas bei adaptacijos mokykloje ir santyki su bendraamiais problemos - tokia yra emocij ir elgesio sutrikim iraika.

222

VII SKYRIUS

Klausimai pagalvojimui 1. Koks yra ryys tarp mogaus igyvenim, jausm, patirties ir jo psichins sveikatos? 2. Ar galima tapatinti haliucinacijas ir suvokimo iliuzijas? 3. Kaip nustatyti rib tarp sveiko, normalaus kratutinumo ir patologijos?

PSICHOTERAPIJA
iame poskyryje susipainsime, kas yra psichoterapija ir kas jai sukuria slygas. Kas yra psichoterapija? Koki psichoterapij esama? Ko galime tiktis i psichoterapijos? Ar galimi kiti poveikio bdai mogaus psichik? tai tokie ir su jais tampriai susij klausimai bus aptariami iame skyrelyje. Psichoterapija - psichikos gydymas kompleksiniu poveikiu. Gydomi visi p s i c h i n i a i mogaus procesai ypa emocijos, mstymas, savimon. Psichoterapijoje naudojamos specialios technikos ir metodai. Dvi psichologins pagalbos sritys - psichoterapija ir psichologinis konsultavimas - iandieninje literatroje danai vartojami kaip sinonimai, o kartais netgi sutapatinami. Procedr poiriu jie, i tikrj, yra panas, taiau tarp j yra ir s k i r t u m . Anot R. Koino, psichoterapijos ir psichologinio konsultavimo santykis gali bti ireiktas dviem vieno kontinuumo poliais. Psichologinio konsultavimo poliuje darbas yra grindiamas palaikymu, lavinimu, orientacija situacines problemas, sprendiamas klinikai sveik individ smons lygyje. Psichoterapijos poliuje siekiama giliau analizuoti problemas, orientuotis pasmon, struktrikai pertvarkyti asmenyb (R. Koinas, 1995, p. 17). K bt galima pasakyti mogui, kuris gal niekad neateis psichoterapij? Atsakant j klausim, galima pateikti tris terapijos ris: kno, elgsenos ir kognityvin, arba painimo proces terapij. Paios terapijos rys nusako siekiamus tikslus, t. y. siekim sveikesnio kno, optimalesnio ir efektyvesnio elgesio, optimalaus ir sveiko painimo proces suvokimo. Kaip tai pasiekiama? Kno terapijoje svarbiu laikytinas judesys, integruojantis kvpavimas; elgesio terapijoje-emocij, jausm, poelgi sismoninimas, trumpa bendravimo analiz ir bendravimo bd kitimas. Kognityvin terapija visada turi ry su kno ir elgsenos terapija, vyksta per painim, prisiminim, imokim. Beveik kiekviena psichoterapija remiasi tam tikrais paaikinimais, interpretacijomis, j kilme bei vairove. Painiav kartais kelia nelabai vyks

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

223

ger interpretacij bei paaikinim naudojimas, ypa nesusiejant j su esama problema ar situacija. Kartais tai bna gana keblu. Tada natraliai kyla kitas klausimas - kokia problemos kilm ir ar pati problema suformuluota. Pasirodo, kad vardinti problem, taip pat ne visada yra paprasta, o vardinta problema dar gali bti visai ne ta. ia prasideda pai interpretacij vertinimas: kurios yra geros, kurios - blogos ir t.t. S. Dali yra pasaks, kad geriau apie save yra kalbti paiam. Taiau kalbant apie save, reikalingas pakankamas siningumas. Tik toks kalbjimas apie save turi prasm ir yra vertingas. Psichoterapija yra btent toji sritis, kurioje pakankamai autentikai ir realiai galima kalbti apie save. I arti ir per pakankam atstum galima pamatyti netobulumo kilm, labiau sigilinti tai, kas trukdo ir kas padeda, kokios prieastys ir kokios,.pasekms. Kaip matome, neutenka psichoterapij suprasti kaip gydym. Psichoterapijos procesas ir jos rezultatas susijs ir su mokymusi, imokimu, problem sprendimu, universali ir bendramogik klausim klimu bei atsakym iekojimu. Vadinasi, psichoterapijos funkcijos neapsiriboja ligonio pasveikimu ar sveikimu, psichoterapija apima pilnesn, totalesn realizacij, ir realizacijos bdus. Skiriama individuali ir grupin psichoterapija. Psichoterapijos skm lemia psichoterapeuto ir kliento psichoterapinis kontaktas, pagrstas abipusia pagarba, pasitikjimu, draugiku bendravimu. Psichologinje literatroje apraoma nemaai psichoterapijos krypi, kurios skiriasi j pagrinde gldini teorij vairove. Js bsite supaindinti su populiariausiomis psichoterapijos kryptimis: psichoanalitine; asmen orientuota terapija K. Roderso (C. Rogers); egzistencine; getalto bei elgesio terapija. io amiaus treiojo deimtmeio pabaigoje humanistins psichologijos atstovas K. Rodersas pastebjo, kad mogaus ateit bei savijaut lemia savimons lygis, t. y. ar asmenyb suvokia, kas vyksta su ja ir jos aplinkoje. Psichoterapija, kaip ir mokymas, ugdymas ar efektyvus vadovavimas, yra susijusi su teigiamais pasikeitimais. Daniausiai yra taip: kaip vertiname asmenyb, taip vertiname ir teigiamus pasikeitimus ateityje. K. Rodersas tyrinjo iorinius ir vidinius dalykus, kuriuos galima pakeisti ir kuri negalima pakeisti. Ypatingas dmesys buvo skiriamas psichoterapiniam kontaktui, giliam ryiui, susidaraniam tarp dviej moni. Buvo tyrintas dviej moni gilaus autentiko bendravimo galimybs. K. Roderso mokykla didesn dmes skyr ne problem analizei, j aptarimams ar patarimams, o aktyviam klausymuisi, igyvenimams bnant kartu. K. Rodersas man, kad pagrindin slyga padti prasidti teigiamiems

224

VII SKYRIUS

pasikeitimams, yra prieais esanio asmens kaip mogaus vertinimas. Tam reikalingos trys slygos: 1. Pergyvenantis klausymas - bdas suprasti, kaip pati asmenyb save supranta. Terapeutui svarbu priimti tok asmenybs vertinim, kok apie save ji pati turi. 2. Beslygikai geras santykis - asmens primimas su visu pasikeitim potencialu. 3. Terapeuto ir kliento, mokytojo ir mokinio tarpusavio santyki atitikimas. Kito mogaus primim K. Rodersas laik svarbiu ne tik terapijoje, bet iplt iki reikmingumo visuomeniniuose procesuose, pasaulinio lygio problem sprendimuose. mogus, sismonindamas ir priimdamas save, juda tam tikra kryptimi, kuri pasirenka. Jis traukiasi nuo to, kuo jis nra - nuo savo fasado, juda tai, kad galt bti procesu, kuo viduje jis realiai yra. Tada susidaro naujas laisvs ir perspektyvos santykis. Todl pasidaro manoma kalbti apie ger gyvenim, apie kryb, kaip gero gyvenimo element. Taip pat galima kalbti ir apie pilnatvikum, atsakomyb, rizik, aktyvum, gyvenimo savaimingum, ryi supratim bei malonumus, kaip gyvenimik orentacij pasirinkimus. Kiekvienas mogus gali pasirinkti vertybes, tikslus bei sprendimus. Psichoterapijoje, psichologinio konsultavimo metu, paprastai visada susiduriama su iuo pasirinkimu. K. Rodersas ypa vertino ir akcentavo pasirinkim svarb, taiau kartu irjo trkumus, atsirandanius kovojant dl savito gyvenimo bdo. Buvimas savimi nra tikslas, buvimas savimi - paties realaus mogaus buvimo fakto konstatavimas. Buvimas savimi ikelia klausimus: kaip bti ir kam bti? iuos klausimus atsakym ieko egzistencin psichoterapija ir logoterapija. JAV psichologas R, Mjus (R. May).XX a. 4 deimtmetyje sukr egzistencins psichoterapijos sistem, kurios tikslas - atskleisti mogaus buvim pasaulyje (being in the world, angl.). i psichoterapija siek padti mogui sismoninti ir patirti savo egzistencij, atskleisti savo bt, tikslus.R. Mjus skyr tris bties aspektus: iorin pasaul, buvim su kitais kaip asmenybmis, ir sav, unikal mogaus kaip asmenybs pasaul. Jis kalbjo apie meil, kaip apie vienybs, visiko tarpusavio supratimo siek, bendravimo su kitais pagrind. Vali jis suprato kaip vis mogaus bt pasaulyje, p e r s m e l k i a n t i esmin egzistencijos siekim. Egzistencin psichologija ir psichoterapija svarsto laisvs, ryto, nerimo, kalts problemas. Tikslas - laiku padti mogui sujungti trokim, vali ir sprendim. Egzistencin psichologija skatina asmenyb bti autonomika, daryti

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

___

225

sprendimus, prisiimti u juos atsakomyb, kelti sau naujus tikslus. Egzistencin psichologija ir psichoterapija nagrinja egzistencines dimensijas - pastovius ir universalius bties momentus, kurie nra tapats asmens jausmams bei emocijoms. Pati egzistencija, btis (Dasein, vok.) - begalin ir joje be galo daug klausim. Pasitaiko atvej, kai gauti atsakymai diktuoja naujus klausimus ir naujus atsakymus. Autentikai igyvenami, unikalios patirties momentai, turi nekainuojam vert individo, asmens ar asmenybs gyvenime. Jie taip pat praturtina ir bendr supratim. Humanistin psichologija ir psichoterapija, atsiradusi XX a. 4-5 deimtmetyje JAV, kaip opozicija psichoanalitinei ir elgesio terapijai, nesudaro vientisos srovs. Be jau mintojo K. Roderso, humanistins psichologijos krypiai priklauso V. Franklio logoterapija ir F. Perlzo (F. Peris) Getalto terapija. Logoterapija susiformavo XX a. viduryje kaip sistema, turinti.tiksl padti mogui rasti gyvenimo prasm, geriau painti dvasine realyb. Logoterapijos krypties pradininkas buvo austras V. Franklis. ios mokyklos pairos konfrontavo su psichoanalitine ir individualios psichologijos mokykla. V. Franklis skyr tris mogaus bties lygmenis: somatin, psichin ir dvasin. Dvasin btis - tai laisv pasirinkti nuostat savo somatins ir psichins bties atvilgiu. Dvasiniai, moraliniai, vertybiniai konfliktai sukelia neurozes. Iekoma prasms ir bd kaip realizuoti dvasin b t . Susidariusi tutum, nerandant prasms, V. Franklis silo upildyti 3 tip vertybmis: krybos pobdio (gyvenimui prasm suteikia darbas); jausminmis vertybmis (gyvenimas tampa prasmingu per meil, estetini j a u s m igyvenim, f o r m u o j a n t nuostatas l i k i m ) ; p a t i r i a n t ir pergyvenant kani. Taiau kania prasminga tik nepakeiiam aplinkybi ' atvilgiu. Getaltin psichologija-visybs psichologija, susiformavusi XX a. 1-3 deimtmetyje Vokietijoje, teig, kad vidin, sistemin visumos organizacija lemia j sudarani dali savybes ir funkcijas. Getalto terapijos tikslas padti mogui gyti asmenybs vientisum. Tik nepriklausomas, savo vientisum suvokiantis, mogus yra stiprus, pasitikintis savimi, priklausomas nuo savs, savo nor bei gabum. i savybi neturint mog F. Perlzas laik neurotiku. Gilumin psichologija pagrindine asmenybs emocini sutrikim prieastimi laik pasmonje vykstanius procesus. Gilumins psichoterapijos principus taik Z. Froidas psichoanalitinje terapijoje, K. Jungas analitinje psichologijoje, o A. Adleris - individualioje psichologijoje. Detaliau apie asmenybs teorijas skaitykite poskyryje Asmenybs teorijos".

226

VII SKYRIUS

Kai kurias mokymo sistemas taip pat galima laikyti terapikai arba ugdaniai organizuotomis (kaip prielaida gerai terapijai ir kaip bdas jos rezultatams egzistuoti). Tokias alternatyvias mokymosi sistemas aptaria S. Kripneris (S. Krippner). 1960 - 1970 metais ypatingai irykjo alternatyvios mokymo sistemos, humanistins mokymo ir mokymosi formos. Jos atsirado kaip reakcija tradicinio mokymo apribojimus, kreipiant dmes j intelektualius mokymosi aspektus. Mokymo - imokimo procese naujai traktuojamas polinkis stres, afektus bei afektines pozicijas, kreipiamas dmesys turimus mokytojo jausmus, j sismoninim, valdym, panaudojim, vali, interesus, pasitikjim, sitikinimus, nuomon, gyvenimo patyrimus. Daug laiko skiriama mokymo procesui, pagrindiniu laikant kognityvini, ir efektyvi tiksl integravim. Edukacinis procesas tai ne tik imokslinimas ar sitikinimas, tai ir supratimas, kaip vystyti intelekt", kartu tai ir pagalba visapusikai ir pilnatvikai asmenybei. D a u g i a u s i a laiko jame skiriama f a k t i n e i mediagai, neignoruojant humanistins mogaus ir proceso sampratos, pabriant mokytojo asmenyb. Vienas i ios krypties atstov V. Neilsas (W. Neills) svarbiu laik vaik tapsm save valdaniais ir reguliuojaniais, bet tvirtino, kad tam juos reikia laikyti it brangakmenius laisvje". Mintoji mokymo sistema grindiama moguje esania gyvybiko trokimo mokytis prielaida. V. Neilsas priartino mokymsi prie bendro kritikumo ir tai dav produktyvius rezultatus. J. Leonard (G. Leonard's) sistema akcentuota mokymsi ir ekstaz, visiko diaugsmo siekim. ios sistemos principas mokantis leisti patirti daugiau gryno diaugsmo ir gyvenant labiau ekstazikai, ilikti atviru ir d i a u g s m i n g u . Ypa kreipiamas dmesys patirt, praturtinani asmenyb. J. Holts (J. Holts) svarbiu laik mokym btin buitini dalyk, kurie mogikai reikalingi ir kartu skatina linksmum, smalsum, poreiki tenkinim ir motyvacijos stiprinim. J. Holts nuomone, klas - tai erdv, kurioje vaikai patiria mokymosi sujungim su realiu gyvenimu. Kalbant apie psichinius sutrikimus, j profilaktik ir terapij, iandien verta prisiminti angl publicist ir raytoj, H. Vels (H. Wells), dar 1920 metais pastebjus, kad mogika istorija vis labiau darosi panai varybas tarp aukljimo ir katastrofos. Velsas taip pat kalbjo apie estetinio aukljimo svarb. F. Zygfeldas (F. Ziegfeld), Tarptautins bendrijos aukljimas per men" prezidentas, II generalinje asambljoje Hagoje 1958 metais akcentavo meno socialinio vaidmens svarb. Jis sak, kad negalima vystytis kaip civilizuotai nacijai, nevystant estetini gyvenimo element". Estetinio aukljimo teorija ir praktika JAV, Anglijoje ir Pranczijoje siejasi su ilgalaikmis nacionalinmis ir istorinmis tradicijomis. Nepaisant vaik gabum ir talentingumo, didelis dmesys yra skiriamas vaiko

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

227

individualybs ilaisvinimui ir laisvam reikimuisi. Vaiko vystymasis vyksta per emocin psichinio gyvenimo sfer, per betarpik estetinio skonio formavimsi. Klasikin meninio aukljimo sistema rmsi grietais reikalavimais ir disciplina, painimu, gdiais, vertino inias ir meistrikum. Vliau vaiko krybikumas pradtas vertinti vaiko vertybi struktros ' poiriu. Labiausiai imta vertinti individualyb. Kiekvienam vaikui jaunam mogui, reikalinga i menini ini gauti tai, kas atitinka unikalias jo vertybi struktras. Meniniai usimimai vertinami pagal tai, kiek jie atitinka unikalius asmenybs poreikius. Mokymosi procesas tampa vis labiau liberaliu laisvu pieimu", akcentuojamas pedagoginis nesikiimas". Angl filosofas ir raytojas V. Morisas (W. Morris) ra: men mokymas - platesnis klausimas nei atskiros meno akos sisavinimas pieimo .mokykloje. Jis kalbjo apie sistemin susitelkim, pastangas ir darbtumo jungim j praktin veikl. Mintas autorius buvo sitikins, kad toks 'mokymas padeda ne tik individualybs, asmenybs vystymuisi, bet gali padti netgi meno atgimimui. Socialines ir politines aplinkybes jis laik rimtomis klitimis. M, Riardsonas (M. Richardson) taip pat didel dmes skyr saviraikai, sugebjim vystymui ir sistemingam mokymui. Tiek mokyme, tiek terapijoje sisteminio mokymo nepakankamas vertinimas, stichikumo absoliutinimas skatina ribotus simbolius arba formalias formas realaus ir visapusiko pasaulio painimo sskaita. H. Rydas (H. Read) - aktyvus mokymo per men atstovas Anglijoje dideles meno galimybes mat asmenybei integruojantis visuomen ir primindavo, kad apie men, kaip aukljimo pagrind, buvo kalbama daug, taiau ne visada i idja bdavo priimama rimtai. Jis kalbjo taip pat apie Platono idealistini idj panaudojim iuolaikiniams poreikiams ir slygoms. Aukljimas per men" laikomas terapija nuo visuomens socialini lig. Pozityvi asmenybs savybi vystymasis neivengiamai sutrukdo prieingybms: meils pagalba ivengiame neapykantos, pasiekiame bendrumo jausm. Impulsai, ilaisvinami aukljimo metu, ukerta keli egoistiniams ir antisocialiems veiksmams. Visybiku mogus tampa tik suvokdamas gro. Kalbama ir apie meno terapines gydomsias galimybes. Menas padeda veikti visuomeninius, socialinius, asmenybinius bei individualius prietaravimus". Pagrindinis skmingo aukljimo kriterijus H. Rydui buvo asmens individualaus tipo" iskyrimas su nepakartojamais ir specifiniais meninio reikimo ypatumais. Gana eklektikoms H. Rydo pairoms takos turjo Z. Froido estetikos ir filosofijos supratimas taip pat K. Jungo pairos. Anot H. Rydo vietoje transformacijos harmoning visuomen danai neivengiamai pasukama socialins disharmonijos ir susvetimjimo" keliu. H. Rydas buvo

228

VII SKYRIUS

kritikuojamas u besistemikum", kuriozikum", eklektik getaltpsichologijos ir K. Jungo psichoanalizs idj sujungim. A. V a i t h e d a s (A. W h i t e h e a d ) iekojo pusiausvyros tarp diletantizmo ir siauros specializacijos. Jis kritikavo diletantus", inanius, iek tiek apie visk, ir ekspertus" inanius visk apie niek". Eksperto" ir Diletanto" vertingumui isaugoti Vaithedas kelia klausim apie technologinio ir liberalaus aukljimo suderinim. Svarbiausiu aukljimo kriterijumi jis laiko bendr stili, apibendrinant ubaigt ir ekonomik veikl. Vaithedas taip pat vertino intelektualin ir dvasin mogaus kultra. ini nuotrupas laik antraeiliu dalyku, bet pabr intuicij ir pedagogin jausm. Anot jo, gerai informuotas mogus gali bti nuobodokas. Taigi ieities takas yra specialios inios, o kultra - pagalbin priemon. Menas, anot Vaithedo, ne tik takoja gyvenimo energij, bet ir betarpikai veikia mstym. Kai kurie prancz autoriai, panaiai kaip ir senovs graikai, kryb laik sveika su Dievu". Amerikietikoje teorijoje psichoterapijos kontekste buvo tyrinjamas krybos fenomenas". Psichoterapijos, mokymo, imokimo, realizacijos tikslas ir rezultatas - inteligentikumas" ir krybikumas", kurie tarpusavyje yra pozityviai susij. Amerikiei psichoterapeutas A. Vats (A. Watts) iuolaikikai ir problematikai tyrinjo psichoterapij ir jos egzistavimo bei reikimosi bdus vakaruose ir r y t u o s e . Jo nuomone, psichoterapijoje nepakankamai panaudojami ryt metodai, jie danai netgi neadekvaiai vertinami. Tuo tarpu elementarus ryt kultr neinojimas danai sukuria paslapties atmosfer, kuri vakar mogus projektuoja savo fantazijas. A. Vatsas mato labai paprastus ryt mokym tikslus, lyginant su tais sudtingumais, kuriuose pasiklysta ilgai tyrinjantys psichines energijas, reinkarnacijas, virmogikus sugebjimus, okultines teorijas ir panaiai. A. Vatsas kalba apie pakitusias smons bsenas ir socialine sveikat, akcentuoja vakar psichoterapijos ustrigim, kritin situacij, teigiam pasikeitim stok. Svarbus yra jo pozicijos kritikumas visuomens atvilgiu. Psichoterapija ir isilaisvinimo mokymai turi du slyio takus: 1. Smons transformacij, vidin savo egzistavimo pajautim. 2. Asmenybs isilaisvinim i slygotum. Teorins inios apie kitas kultras padeda suprasti savo kultr, k u l t r i n kontekst, kuriame asmenyb vystosi, realizuojasi. A. Vatso nuomone socialiniai institutai turi bti sukurti unikali asmenybi ugdymui, isivadavimui i beprasmik sansaros (sansara - uburtas ratas) problemini rat.

PSICHIKOS SUTRIKIMAI

229

Galinga psichoterapin priemon yra tarpkultriniai lyginimai, ikimokslini" disciplin tyrinjimas, padedantis siekti pasmoning utvar, t.y. nesismonint, beprasmi problem, turini socialin potekste veikimo. Kalbant apie psichoterapij, iekant isilaisvinimo keli, svarbus yra socialinis kontekstas, kuriame nusakomas individo vaidmuo ir identikumas. Bendriausiai isilaisvinimo keli galima nusakyti kaip maiausio pasiprieinimo keli, pasikliovim prigimtiniais jausmais. Kaip matte i pateiktosios apvalgos, ne tik psichoterapija, bet ir kai kurios aukljimo teorijos, ypa tai pasakytina apie estetin aukljim, skatina mogaus isilaisvinim, individualybs vystymsi bei integracij visuomen. Taigi susidr su psichologiniais sunkumais, turime galimyb rinktis: pasilikti su tais sunkumais ar iekoti problem sprendimo bd. Ko galime tiktis i psichoterapijos? Apibendrintai galima bt pasakyti, jog poveikis, be abejo, bus labai individualus, taiau jis remiasi trimis svarbiausiais psichoterapin proces apibdinaniais komponentais: jausmais, mstymu ir elgesiu. Psichoterapijoje labai svarbia laikoma jausm ikrova, taiau ne maiau svarbu suprasti t reali situacij, dl kurios jausmai igyvenami. Kad ir kokiais svarbiais laikytume jausmus ir mstym, realus pokyi garantas yra veiksmas ar elgesys, kurie keiiasi psichoterapijos proceso takoje.

1. Brabant G. Ph. Psichoanaliz. Vilnius, 1994. 2. DesRoches B. Reclaiming Your Self. The codependent's recovery plan. New York, 1990. 3. Kaplan H.L, Sadock B. J. Synopsis of psychiatry. Behavioral Sciences. Clinical Psychiatry. 6 ed. USA, 1991. 4. Knill M., Knill Ch. Kno painimo ir bendravimo pratimai. Vilnius, 1992. 5. Koinas R. Psichologinis konsultavimas. Vilnius, 1995. 6. Koinas R. Psichoterapins grups: teorija ir praktika. Vilnius, 1998. 7. Kriinas A. Neuroz. Neuroziniai negalavimai ir j gydymas. Vilnius, 1994. 8. Luban-Plozza B., Poldinger W. Psychosomatic Disorders in General Practice. Theory and Experience. Switzerland, 1985. 9. Melanas D. Individuali psichoterapija ir psichodinamikos mokslas. Vilnius, 1994. 10. Nissen J. F. Nematomas dramblys. Alkoholis - Alkoholizmas Alternatyvos. Denmark, 1997.

Literatra

230

VII SKYRIUS

11. Panika. Epizodinis nerimo paroksizmas. Vilnius, 1998. 12. Peseschkian Noss Rat. Psychosomatik und positive psychotherapie. German: Springerverlas, Berlin, Meidelberg, 1991. 13. Rainwater J. Padk sau. Vilnius, 1994. 14. TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika. eneva, 1992. 15. M a . P y o o c y . Bopoe, 1994. 16. P y o c x o e p a . o p e . P o a B.E. T a , 1985. 17. A. c e p a . B a a . , 1997.

231

VII SKYRIUS
A IR KITI

Ar sugebjimas suprasti mones priklauso nuo to, ar moki pasaul pavelgti kito akimis? O gal nuo ko nors kito? Kuris bendravimo partneris man patrauklesnis - savo savybmis panaus mane, ar mano prieingyb? Kuo vadovas skiriasi nuo lyderio? Ar konfliktai visada pragaitingi? ie ir daugyb kit kodl" dengia ms bendravimo skms paslapt, kuri, deja, ne visi lengvai mename. Be vairiausi sugebjim (muzikai, matematikai, achmatams, sportui ir kt.) yra dar vienas nepaprastas talentas - mokjimas bendrauti. Mokydamiesi mes bendraujame, dirbdami - bendraujame, aisdami - taipogi. Bendraujame ir konfliktuodami, ir galvodami, ir diaugdamiesi. Be bendravimo ms veikla nemanoma, netenka prasms. Kaskart greitja ms gyvenimo tempas, tkstaniai sait sieja mus su kitais monmis. Ms nuotaika, pasakytas odis, gestas veikia aplinkinius mones ir kaip bumerangas grta atgal. iame skyriuje ir pakalbkime apie asmenybs santykius su kitais.

A GRUPJE
Js - studentai. Studijos - pagrindin js veikla, todl vis pirma esate savo studentikos grups nariai. Bet kartu priklausote ir dar vienai

232

VIII SKYRIUS

grupei - savo eimai. Galbt js gyvenate bendrabutyje? Jei taip, tai esate dar vienos - kambario draug - grups narys. Vakarais einate krepinio treniruotes? tai jums dar viena grup. O gal kartu su biiuliais baigiate konstruoti nauj kompiuter? Tai taipogi grup. Galtume tsti be galo. Mes visi priklausome grupms. Maoji grup - tai negausi socialin bendrija, kurios narius sieja tiesioginis ir pastovus asmeninis kontaktas ir pastovi veikla. Grup skiriasi nuo paprasto moni susibrimo tuo, kad jos narius sieja bendravimo normos ir tikslai, tam tikra struktra, vaidmen pasiskirstymas ir kt.

Koki bna grupi?

Grupes galima skirstyti vairiu pagrindu, taiau daniausiai jos skirstomos formalias ir neformalias. Formaliomis vadinamos tokios grups, kuriose nari padt ir elges reglamentuoja organizacijos taisykls (sakykime, student grup). Neformali grup neturi aikiai apibrt tiksl ir pasiymi rykiais emociniais tarpusavio santykiais. Neformalios grups struktr kuria pati grup; joje vadovaujamasi neraytomis taisyklmis. Tai kiemo paaugli kompanija, vienod hobi turini moni grupel ir pan. Neformali grup gali egzistuoti formalios grups viduje ir netgi nulemti jos kryptingum. Pavyzdiui, keli krybing student branduolys gali udegti" vis grup. Galimas ir kitas grupi skirstymas, pvz.: laisvos ir privalomos grups. laisvas grupes mes stojame savo noru: tai vairs sporto klubai, kultrins draugijos ir t.t. Privalom grupi nariais tampame nepriklausomai nuo savo nor: gimdami mes negalime pasirinkti eimos, tautybs, rass. Tiesa, vliau po tam tikr formalum, galime pasikeisti tautyb ir tokiu bdu pabgti" i privalomos grups. Grups skirstomos pirmines ir antrines. Pirmin grup yra pagrindin mogui. Paprastai tai bna eima, sporto komanda, studij grup ir pan. Pirminei grupei bdingi tamprs santykiai kiekvieno su kiekvienu ir tai, jog ji bna nedidel. Antrins grups daniausiai bna didesns, santykiai jose formalesni. Pvz., krepinio klub galima pavadinti antrine grupe, kuri eina daug pirmini - krepinio komand. Plaiau nagrintina referentin grup. Ne visos, o btent referentin grup yra reikmingas kriterijus, vertinant save ir kitus (ar veikla tose grupse teikia pasitenkinim). Referentine vadinama grup, kurios normos, tikslai, elgesio standartai yra ms asmenybs kriterijus, renkantis t ar kit elgsenos bd. Paprasiau sakant, mes stengiams elgtis taip, kaip konkreioje situacijoje pasielgt tie mums reikmingi kiti".

A IR KITI

233

Beje, referentine grupe mums nebtinai turi tapti ta grup, kurios faktiku nariu esame. Pvz., jaunuolis avisi miesto alpinist klubu, apie kur daug skait ir girdjo; tai ir bus jo referentin grup, nors pats jis nra faktikas jos narys. Referentine gali bti netgi realiai neegzistuojanti, sivaizduojama grup (pvz., videofilm superherojai ar knyg personaai).

Grups tikslai ir normos

Ir formali, ir neformali grup turi savo tiksl. Siekiant tikslo, paprastai ne vis grups nari indlis yra vienodas. Jei dalis grups nari maai teprisideda prie bendro tikslo siekimo, tai gali susilpnti bendra grups motyvacija to tikslo siekti. Tikslo siekimas taip pat susijs ir su grups nari vertinimais:, kuo daugiau prisidedame prie bendro tikslo gyvendinimo, tuo labiau bsime grupje vertinami. Antra vertus, grups tikslas - tai ir savs vertinimo atskaitos takas: jeigu dl mano kalts pralaimtos sportins varybos, tai blogo vertinimo susilauksiu ne tik i kit komandos nari, bet ir i savs paties. Priklausydami kokiai nors grupei, js laikots tam tikr elgesio taisykli. Tai - grups normos. ios normos ne visada sutampa su visuomenje priimtomis etikos normomis. Be to, grups normos skiriasi sismoninimu: kai kurios elgesio taisykls gali bti danai deklaruojamos ir pabriamos, o kitos, tik numanomos, nors grupei jos gali bti ir labai reikmingos.

Grups struktra
Priklausydami kuriai nors grupei, uimame joje tam tikr viet. Taigi grups status hierarchijoje esame lyderio, atstumtojo, o gal bt mogaus su vidutiniu statusu, pozicijoje (8.1 pav.). Status galime apibrti kaip asmenybs vert grupje. Skiriamas socialinis ir maosios grups statusas. Socialinis statusas - tai asmenybs, atliekanios tam tikr socialin vaidmen visuomenje, prestias. Js socialinis vaidmuo studento. Studento prestias, jo vertinimas visuomenje yra gana auktas,

8.1 pav. Status hierarchija grupje

234

VIII SKYRIUS

lyginant, pavyzdiui, su vidurins mokyklos moksleiviu. Tuo tarpu maojoje grupje (pavyzdiui, student) yra kitaip: aukto socialinio statuso studentas gali turti labai em status konkreioje studentu grupje. Susiformavusiai grups status hierarchijai bdingas santykinis stabilumas. Visi esame suinteresuoti didinti savj status. Statusas gali bti keliamas socialiai priimtinais arba nepriimtinais bdais. Geri egzamin paymiai, platus apsiskaitymas - tai priimti statuso klimo bdai, kurie gal bt padidina js verte student grupje. Nepriimtini statuso klimo bdai agresyvumas, gynybinis nuvertinimas, kai miltus sutrinami" kolegos sugebjimai, ypa ikilus nekompetencijos grsmei. Nepriimtiniems bdams priskiriama ir pataikavimas lyderiui. Tyrinjant grups struktr, pastebta, jog asmenybs savs vertinimas susijs su statuso kitimu: kintant ms padiai grupje, pradedame taikyti sau kit teisi ir pareig sistema, keiiame nuomon ir apie save pat. Kuo ms statusas auktesnis, tuo labiau grups nariai toleruos ms elgesio vairov.

Sociometrija
Tai vienas i grups tyrimo metod, kuri pasil D. Morenas (J. Moreno). Sociometrija tiriami maojoje grupje susiklost tarpusavio santykiai, t.y. kiekybikai nustatomos individ simpatijos, abejingumas arba antipatijos. Tyrimo eiga. Kiekvienas grups narys popieriaus lape individualiai urao tuos grups narius, su kuriais nort (arba, atvirkiai, nenort) dalyvauti kokioje nors veikloje, pvz., bti vienoje sportinje komandoje, kartu ruotis egzaminams, atostogauti ir pan. Tai sociometriniai kriterijai. Jie gali bti siejami su kokios nors uduoties vykdymu, su mokymusi, poilsiu, bendru laiko leidimu ir t.t. Sociometriniame eksperimente paprastai naudojami 3 -7 kriterijai. Tyrimo dalyviams yra leidiamas tam tikras pasirinkim skaiius. Jis gali bti fiksuotas (pvz., praoma ivardinti 3 (arba 4, 5 ir pan.) grups narius pagal pateikt kriterij) arba laisvas, kai pasirinkim skaiius neribojamas. Rezultat analiz. Tyrimo rezultatai yra uraomi pasirinkimo matricose. J yra tiek, kiek kriterij buvo pateikta. Teigiami pasirinkimai matricose paymimi +", neigiami -". Paprastumo dlei kiekvienam grups nariui yra suteikiamas numeris (8.2 pav.)

A IR KITI

235

Apibendrinus matricos duomenis, galima nustatyti kiekvieno grups nario sociometrin status. Jis yra lygus grups nario gaut pasirinkim sumai, padalintai i maksimalaus galim pasirinkim skaiiaus (t.y. vis grups nari skaiiaus be vieno):.

n - grups nari skaiius - i nario gauti teigiami pasirinkimai - i nario gauti neigiami pasirinkimai Grups sutelktumo indeksas apskaiiuojamas pagal formul:

N- grups nari skaiius - abipusi pasirinkim skaiius ' Grups integratyvumas apibdinimas kaip vieneto santykis su skaiiumi nari, kuri niekas nepasirinko:

236

VIII

SKYRIUS

- nari, negavusi nei vieno pasirinkimo, skaiius Sociometrinio tyrimo rezultatus galima pavaizduoti sociogramoje. Tai yra schema, kurioje akivaizdiai atsispindi grups bendravimo struktra. Sociogramoje naudojama tokia simbolika:

8.3 pav. Sociogramos pavyzdys (1)

8.4 pav. Sociogramos pavyzdys (2)

A IR KITI

237

Sociogramos gali bti pieiamos dvejopai. 8.3 pav. sociograma sudaryta piramids principu: lyderis - virnje, o emiausi pozicij uima negavs pasirinkimo narys. 8.4 pav. sociograma iedin: centre -lyderis, o izoliuotasis narys labiausiai nutols nuo centro.

Lyderyst
iuolaikinje socialinje psichologijoje labiausiai paplitusios ios lyderysts teorijos: 1. Lyderio bruo teorija". Svarbiausias jos teiginys -mons gimsta lyderiais", t.y. tam tikr gimtu savybi rinkinys (ekstravertikumas, empatija, intelektas, sugebjimai, nervini proces stiprumas, paslankumas ir pan.) padeda individui-bet kokioje grupje uimti viepataujani padt. 2. Lyderyst kaip grups funkcija". Grups lyderiu tampa individas, nuosekliausiai.besilaikantis grups norm ir vertybi. Lyderyst - tai grups vidins raidos rezultatas. 3. Lyderyst kaip situacijos funkcija". Yra pastebta, jog tie patys asmenys vairiose grupse uima nevienod padt. (Pavyzdiui, vyras eimoje gali bti rykus lyderis, o darbe - koleg atstumtas ir pan.). Vadinasi, lyderyst slygoja pati situacija, nuo kurios ir prasideda lyderio kilimas. Neretai sutapatiname svokas lyderis" ir vadovas". Ar vertas lyderio vardo js student grups vadovas, seninas? T u r b t jau supratote, jog vadovai bna skiriami arba renkami, o lyderiu tampama neoficialiai. Beje, danai vadovas ir lyderis yra tas pats mogus. Tai labai priklauso nuo vadovo bendravimo su grups nariais, t.y. nuo jo darbo stiliaus. Skiriami tokie klasikiniai lyderysts (taip pat ir vadovavimo) stiliai: autoritarinis, demokratinis ir liberalusis. Autoritarinis lyderis netoleruoja grups nuomons, maksimaliai koncentruoja valdi savo rankose, sakinja grups nariams, komanduoja, juos baudia. Grupje niekas nerodo iniciatyvos, nes lyderis visk ino pats". Demokratinis lyderis - savikis". Grupje nebijoma pasakyti savo nuomon, parodyti iniciatyv, nes niekas neijuoks, nenubaus. Lyderis pasitiki grupe, tariasi su ja, priimdamas sprendimus. Liberalusis lyderis elgiasi taip, lyg bt eilinis grups narys. Grupje leidiama elgtis taip, kaip norima, suteikiama visika laisv. Dl to is stilius dar vadinamas anarchiniu.

238

VIII SKYRIUS

Grup ir asmenyb
Grup sudaro atskiros asmenybs, taiau pati grup nra paprasta asmenybi suma. Jeigu norite painti asmenyb, jos elges, pasidomkite grupmis, kurioms ji priklauso. inodami i grupi nuostatas, vertybines orientacijas, asmenybs status bei dalyvavimo aktyvum iose grupse, galsite prognozuoti jos elges tam tikrose situacijose. Juk i gausybs nari nuomoni, nuostat, vertinim formuojasi grups nuostatos, vertybins orientacijos, normos, kurios grta" asmenyb ir j keiia. Todl galima sakyti, kad grup iek tiek suniveliuoja asmenybes: grups nariams sunku elgtis k i t a i p nei t i k i s i grup. U savavalik elges gresia grups sankcijos. Kai priiminjami grupei svarbs sprendimai, asmenyb neretai j u n t a grups s p a u d i m . Antra vertus, asmenyb grupje daniausiai realizuoja socialinio pripainimo poreik, o tai suteikia emocin komfort ir saugum. Be to, siekdami savo tiksl kartu su grupe, galime pasidalinti joje ne tik skme, bet ir neskme. Jeigu kiekvienas grups narys sugebs realizuoti dvi pagrindines bendravimo vertybes - pajusti bendrumo jausm ir asmenybs autonomij asmenyb tobuls ne kit sskaita, o bendri tikslai bus pasiekiami, neugoiant individualybs.
Kaip asmenyb jauia savj A grupje? Pasirodo, yra neatitikmuo tarp to, kaip mes vertiname savo faktikj padt grupje ir to, kaip grup vertina mus. Beje, ymiai daniau save pervertiname nei nepakankamai vertiname. Ypa link save pervertinti tie, kuri padtis tarpasmenini santyki sistemoje yra objektyviai ema (nepatenkinama).

Konformizmas
Turbt esate pastebj, kad ne visi mons skmingai sugeba apginti savo nuomon grups akivaizdoje. Toks elgesio arba sitikinim pakeitimas, esant realiam arba s i v a i z d u o j a m a m grups spaudimui, vadinamas konformizmu. Vienoda elgsena su kitais grups nariais dar nenusako konformizmo esms. Svarbiausia yra tai, jog mogus ima mstyti ar elgtis taip, kaip jis nemstyt arba nesielgt, bdamas vienas. Konformizmas gali bti dvejopas: 1. Kai elgiamasi taip, kaip kiti, bet viduje tam nepritariama. Tai vadinama nuolaidumu, netikruoju konformizmu (pvz., vaikinas apsivelka kostium, pasiria kaklarait, nenordamas isiskirti i kit susitikime dalyvaujani moni, nors mintos aprangos

. A IR KITI

239

jis labai nemgsta). Inykus grups spaudimui, pasialinus i grups, grtama prie savo ankstesns nuomons ir elgsenos. 2. Kai nuoirdiai tikima tuo, k teigia grup, kai individas laikosi grups nuomons ir tada, kai grup jo nebeveikia. Konformizmo tyrintojai teigia, jog eksperimentikai tirti reikin nra labai sunku. Laboratorijose sumodeliuojama lyg ir mikrovisuomen, kurios nariai imituoja kasdieninius socialinius reikinius. Visi eksperimento dalyviai bna specialiai apmokyti eksperimentatoriaus, iskyrus vien - naivj tiriamj", kurio reakcijos ir yra fiksuojamos. Vienas i ymesni konformizmo tyrintoj, S. Aas (S. Asch), atliko tok eksperiment. Septyni moni grup (ei i j buvo apmokyti eksperimentatoriaus, k turi kalbti) buvo susodinta prie stalo ir j praoma vertinti, kuri i trij atkarp yra lygi etaloninei atkarpai (r. 8.5 pav.). Naivus tiriamasis" savo atsakym pateikia etasis. Jau i pat pradi jis be vargo nustato, jog tai yra atkarpa B. Taiau k gi jis girdi? Pirmasis vertintojas pareikia, jog tai atkarpa C. Antrasis - patvirtina. Treiasis p r i t a r i a p i r m i e s i e m s ir t.t. Naivusis tiriamasis" sunerimsta: Kas gi ia vyksta? Jie apako ar a?" Eksperimentatorius jau laukia jo atsakymo, o jis neino 8.5 pav. S. Ao eksperimente pateiktos linijos: etalonin kuo tikti: aplinkini vertinimu ar savo linija - X ir linijos akimis? (r. 8.6 pav.) palyginimui: A, B ir C.

8.6 pav.

Tiriamieji: S. Ao eksperimento metu. Naivusis" tiriamasis paymtas rodykle

S. Ao teigimu, jeigu alia tiriamojo nra kit moni, tai 99% atsakym bna teisingi. Jei tiriamasis girdi jo nuomonei prietaraujanius atsakymus, tai net 37% tiriamj pakeiia savo nuomon ir pateikia

240

VIII SKYRIUS

klaiding atsakym, kur igirdo i kit eksperimento dalyvi. Tyrintoj duomenimis, net 75% tiriamj analogikuose eksperimentuose bent epizodikai elgdavosi konformikai. Tokie rezultatai kelia nerim: juk eksperimentuose nebuvo atviro, ireikto grups spaudimo keisti nuomon. Jeigu mons taip lengvai keiia nuomon esant minimaliam spaudimui, tai galima tik numanyti, kas vyksta, kai grup atvirai spaudia ir netgi taiko sankcijas.. domu pastebti, jog didinant grups nari skaii, grups spaudimo efektas nedidja, t.y. minti 37% tiriamj ima elgtis konformistikai, kai grup yra i 3 - 4 moni. Padidinus grups nari skaii, is procentas nekinta. Jei alia naiviojo" tiriamojo bdavo 1-2 mons, mintas efektas beveik nepasireikdavo. Jeigu grupje atsirasdavo nors vienas, palaikantis naiviojo tiriamojo" nuomon, pastarasis daniausiai imdavo prieintis grups spaudimui. Be to, konformizmas labiau reikiasi ten, kur grups nariai maiau pastami. A BENDRAUJU Ms bendravimas kupinas staigmen, prietaravim, smagi minui ir konflikt. Bendravimas atsirado kartu su monija, taiau io meno dar nesame gerai vald. Bendravimas - tai dviej arba daugiau moni tarpusavio sveika, kurios metu perduodama informacija ir patenkinami saugumo, saviraikos, dominavimo ir kiti poreikiai. Panagrinsime kai kuriuos bendravimo psichologijos aspektus.

Bendravimo apibdinimas
B e n d r a v i m o procesas yra d a u g i a p l a n i s ir s u d t i n g a s , todl paanalizuosime j vairiais aspektais. I aspektas: Bendravimas kaip moni tarpusavio suvokimas (socialin percepcija).

Kai bendraudamos susitinka dvi asmenybs, jos. stengiasi perskaityti" viena kit, i i f r u o t i tai, k pastebi ar pajauia. Pirmieji bendravimo spdiai yra labai svarbs: paindami kit asmenyb, formuojams ir patys. Be to, sugebdami tiksliai skaityti" vieni kitus, galime tiktis bendravimo skms. Pastebta, jog tarpusavio suvokimo procese reikiasi vairs efektai, kuri patys bendraujantieji smoningai nesuvokia. Daniausiai pasitaikantys . efektai yra ie:

A IR KITI

241_

Stereotipizacijos efektas. I graik kalbos kils odis stereotipas" reikia tvirt atspaud". Kitais odiais sakant, tai yra supaprastinta, schematizuota, kartais net ikreipta samprata apie koki nors objekt. Socialinis stereotipas fiksuoja santykinai pastovius, bet nebtinai esminius objekto bruous. Taigi mes pradedame iekoti prasms" ankstesnje patirtyje, neatsivelgdami tos patirties ribotum. Turbt ne kart esame pritar abejotinoms tiesoms": visi pietieiai karto bdo", vienturtis vaikas eimoje - egoistas", visi buhalteriai - pedantai" ir pan. Naudodamiesi stereotipais, nebevelgiame individuali asmenybs savybi arba priskiriame jai visai nebdingus trkumus ar privalumus. Antra vertus, stereotipai padeda mums greiiau susiorientuoti, pateikia daugyb gatav recept, kaip elgtis tuo ar kitu atveju.

Rus psichologas A. Bodaliovas (A. ) apklaus 72 mones, kaip jie suvokia kit moni iors bruous. Buvo nustatyti tokie stereotipai: maas gis rodo valdios siekim" (tvirtino 5 apklaustieji), kvadratinis smakras - tvirta valia" (9 apklaustieji), apkns mons yra gerairdiai" (14 apklaustj) ir pan. Naujumo ir pirmumo efektas. Jei suvokiamasis mogus yra nepastamas, reikiasi pirmumo efektas, t.y. nuostat mog formuoja a n k s i a u - a p i e j gauta informacija. Jeigu suvokiamasis mogus yra pastamas, reikiasi naujumo efektas, t.y. naujausia informacija apie mog nugali" ankstesn informacij. Aureols efektas. Aureol - tai bendras palankumas ar nepalankumas kitam asmeniui bendravimo procese. i nuostata neretai yra nediferencijuota: nepageidaujamos mogaus savybs, poelgiai nepastebimi", o pageidaujami - sustiprinami. Blogo analogij iekojimo efektas. is efektas pasireikia tuo, kad suvokiantysis mogus i panai pagal ivaizd moni tikisi ir panai j vidini savybi. Loginio paklydimo efektas. Suvokiantysis mogus tiki, jog tam tikros savybs sukelia viena kit. Pvz., jei mogus malonus, tai manoma, jog jis bus garbingas, patikimas, iltas ir pan. Andoros fenomenas arba save ipildanti pranayst. Tai ypa bdinga pesimistams, kurie apie mog susirenka atitinkani jo pesimistinius lkesius informacij. I tokio tipo moni danai girdime replikas: ko i jo norti! Ar a nesakiau, kad gerai pastu mones!" II aspektas:

Bendravimas kaip pasikeitimas informacija (komunikacija).

242

VIII SKYRIUS

Kaip mes keiiams informacija? Tikiuosi tokio js atsakymo: kalbos dka. Taiau psichologiniai tyrimai rodo, jog verbaliniu (odiniu) bdu mes perduodame tik 20-40% informacijos, o 60-80% atitenka neverbalinei (neodinei) komunikacijai. Taigi egzistuoja ir kita kalba, tai kno kalba", kuriai bdinga gestai, mimika, kno judesiai. Ji ypatinga tuo, jog yra slygota ms pasmons, todl kno kalb sunku sufalsifikuoti. Pajut prietaravim tarp girdim odi ir stebim gest bei mimikos, mes nesmoningai labiau pasitikime pastaraisiais. Mokslas apie neverbalin moni elgsen yra dar labai jaunas. Pirmieji rimtesni tyrimai atlikti tik septinto deimtmeio pradioje. Psicholog tarpe diskutuojama, kurie neverbaliniai enklai yra ms imokstami gyvenimo bgyje, kurie yra g i m t i , tai yra genetikai perduodami i kartos kart. Atsakymo mintus klausimus iekoma stebint aktus, kurius ir kurnebylius mones, nes jie negali imokti neverbalini enkl dl turimo regos ar klausos defekto. Skiriami du neverbalini enkl tipai: 1. Konvencionals - skirtingose tautose tie patys enklai turi skirtingas reikmes. Pvz., soiai pavalg mes brktelime pirtu s a u per k a k l . J a p o n i j o j e tas pats enklas r e i k i a d i d e l nemalonum: paalinim i darbo, sunki situacij ar pan. 2. Spontaniki - neplanuotai atsirandantys, nekontroliuojami enklai. Jie atspindi gilius pasmoninius igyvenimus. Buvo pastebtas domus faktas. Pasirodo, atskiros tautos labai skiriasi pagal n a u d o j a m gest gausum. Oksfordo universiteto psicholog duomenimis, per l valand meksikieiai padaro beveik 180 gest, pranczai - 120, italai - 80, suomiai - l, anglai - 0. Gestikuliacijos gausa skiriasi ir skirtingo socialinio statuso atstovai: kuo auktesn mogaus socialin padtis, jo prestias, tuo maiau ivystyta jo gest bei kno judesi kalba. Prie pateikdami vairi neverbalini enkl reikmes, nortume jus spti. Interpretuodami stebimo mogaus kno kalb, niekada nesistenkite jos suskaidyti sudtinius vienetus. Gestai, mimika, kno judesiai papildo vienas kit ir padeda atskleisti tikrj j reikm. Atskiro gesto ar veido iraikos interpretavimas mus gali labai suklaidinti, kadangi neverbaliniai enklai turi po kelet reikmi. Pvz., pakauio pasikasymas gali reikti nepasitikjim, umarum, netiesos sakym ir tiesiog nevarius plaukus. Neverbalini enkl reikm priklauso ir nuo konteksto. Pavyzdiui, regdami iem ant suolo sdint mog, tvirtai sukryiavus rankas ant krtins, suprantame, jog jam labai alta. Taiau, jei tokioje pat pozoje

A IR

KITI

243

pastebtume mog sdint u deryb stalo, tai galtume traktuoti kaip neigiam arba gynybin jo poir susiklosiusi situacij. Pateiksime kelet danai sutinkam neverbalini enkl ir j paaikinim. enkl interpretacijos pavyzdiai (pagal A. Piz (A. Pease)):

8.7 pav.Delno padtys: patikli (A), dominuojanti (B), agresyvi (C)

pa. Agresyvaus mogaus pasisveikinimas: ranka paduodama nesulenkta (A), ranka , paspaudiam per daug stipriai (B)

8.9 pav.Pasisveikinimas-pirtin". Naudojama savo nuoirdumui, garbingumui pabrti. Taip pat gali bti naudojama sutramdant" agresyv pasisveikinim

244

VIII SKYRIUS

8.10 pav. Pasisveikinimas spustelint alkn ar pet galimas tik esant abipusiai iltiems, emocionaliems santykiams. Kitu atveju taip besisveikinantis pabria savo auktesni status

8.11 pav. Neutralus klausymasis (A) ir klausymasis susidomjus (B), nepritariantis klausymasis (C)

8.12 pav. Lp dengimas, nosies lietimas danai bna susijs su netiesos sakymu, neutikrintumu kalbant

A IR KITI

245

8.13 pav. Apykakls timpteljimas bdingas pykintam arba stipriai nusiminusiam mogui. Neutikrintai meluojantys kartais nesmoningai atlieka judes

.14 pav. Smakro paglostymo" judesiai byloja apie bandym priimti sprendim (A, B). Manipuliacijos akiniais taip pat rodo, jog mogui svarsto, tempia" laik (C)

8.15 pav. Bokto statymo" enklai budingi savimi pasitikintiems monms, taip pat turintiems aukt status visuomenje bei vadovams. enklo variantai: kalbant (A) ir klausant (B)

246

VIII SKYRIUS

8.16 pav. Rank sumimo u nugaros enklai: pasitikinio savimi, jauianio virum mogaus laikysena (A), neigiamai nusiteikusio, bandanio suimti save rankas" mogaus laikysena (B, C)

8.17 pav. Starto pozos: pasiruoimas baigti pokalb (rankos ant keli, A); pasiruoimas veikti (B, C)

.18 pav. Tarpusavio santykiai ir neverbalin kno kalba: atviras knas, atviri santykiai (A) ir udaras knas (sunertos rankos, sukryiuotos kojos), rezervuoti santykiai (B)

...A IR KITI

247

Dabar pateiksime kelet paveikslli, vaizduojani kasdienos situacijas. Pabandykite suprasti ne pavienius neverbalinius enklus, o j visum. Analizuodami pasistenkite atsakyti sau tokius klausimus: kokie i moni tarpusavio santykiai? Kurie j jauiasi pasitikintys savimi, veikls, dominuojantys, o kurie - neutikrinti, usidar

8.19 pav. Kasdiens situacijos ir kno kalba

Teising 1-4 situacij analiz js galite rasti A. Pizo knygoje. Patikrink save! Trumpai aptarsime verbalinio (odinio) bendravimo ypatumus. Kaip tik dabar ir pabandysime atsakyti j klausim, kodl moni bendravimas danai bna toks komplikuotas ir kodl mes taip danai nesusikalbame.

248

VIII

SKYRIUS

Bendravimo psichologijoje danai susidursite su siuntjo, primjo ir praneimo terminais. Siuntju ir primju vadinami bendravimo metu informacij perduodantys ir informacij priimantys mons, o pati informacija vadinama praneimu. Kiekvien praneim galima ianalizuoti keturiais aspektais. 1. Praneimo turinys (arba: apie k a informuoju). is aspektas yra svarbiausias pokalbiuose ir diskusijose, arba bent jau turt toks bti. 2. Savs atskleidimas (arba: k a pats apie save pasakau). Praneimu perduodama ne tik tam tikra informacija, bet ir informacija apie siuntjo asmen (pvz., siuntjo praneimas perduodamas su pasididiavimu, su baime ar pan.). Beje, savs atskleidimas gali bti tiek pasmoninis, tiek smoningas, norimas savs pavaizdavimas. Savs atskleidimo aspektas psichologikai yra labai reikmingas, kadangi parodo siuntjo savijaut, nor bti auktumoje" ir t.t. I ia kyla daug tarpasmenins komunikacijos problem (pvz., siuntjas griebiasi vairi savs auktinimo" gudrybi). 3. Santykiai (arba: kokios a nuomons apie tave). Praneimas parodo, kokie yra susiklost santykiai tarp siuntjo ir primjo. Tai danai irykja tam tikr formuluoi naudojime, balso tone, neverbaliniuose signaluose. iam aspektui primjas daniausiai bna labai jautrus. Jis greitai pajunta paaip siuntjo ton ( ne tavo nosiai suprasti tai!"), nors garsiai tai nebuvo itarta. 4. Kreipimasis (arba: ko a noriau paprayti, liepti, sakyti). Tik retais atvejais mes kalbame iaip sau". Beveik vis praneim tikslas - paveikti primj. is bandymas paveikti gali bti tiek atviras, tiek paslptas. domu pastebti, jog esant vienodam kreipimuisi, santykiai tarp siuntjo ir primjo gali bti visai skirtingi. Pabandysime schematikai pavaizduoti praneimo analiz (r. 8.20 pav.) ir panagrinti konkret pavyzd.

8.20 pav.

Tarpasmenins komunikacijos psichologinis modelis

A IR KITI

249

Pavyzdys: sivaizduokite, jog maina vaiuoja vyras ir moteris (r. 8.21 pav.).

8.21 pav.

Pavyzdys i kasdienybs: moteris sdi prie vairo, vyras siunia praneim

Tuomet vyro siuniam praneim galima ianalizuoti taip, kaip parodyta 8.22 pav.

Gamta mog apdovanojo dviem ausimis. Taiau psichologai juokauja, jog kur kas geriau bt keturios ausys, kurios gebt tinkamai analizuoti visus siuniamo praneimo aspektus. T u r b t supratote, jog dabar kalbsime apie odin bendravim i primjo pozicijos. Vaizdumo dlei nupieme keturaus primj" (r. 8.23 pav.). Kas jis per vienas? Kas su juo vyksta? Kaip suprasti t u r i n ?

Kaip jis su manim kalba?

K a turiu daryti, galvoti, jausti, girddamas jo praneim?

8.23 pav. Keturausis primjas"

250

VIII SKYRIUS

P r i k l a u s o m a i nuo to, kuri ausi mes sijungiame" pokalbyje, ten ir gali pakrypti pokalbis. Daniausiai primjas smoningai to net nesuvokia. Tik retas sugeba ikart klausyti visomis keturiomis ausimis". Tarpasmenin komunikacija dl to ir yra tokia komplikuota, kad primjas, i esms, turi laisve pasirinkti, kuri praneimo pus jis reaguos. G r k i m e prie ms pateikto pavyzdio (r. 8.23 pav.). Primjas g a l i reaguoti labai v a i r i a i : tai priklausys nuo to, k jis igirdo jam mesteltoje replikoje.

Paanalizuokite, kur praneimo aspekt buvo reaguojama kiekviename i a) - d) variant? Yra pastebta, jog geriau ivystyt turinio aus" turi vyrai, taip pat mokslo darbuotojai. Perdtas santykins ausies" ivystymas sunkina ms gyvenim: net i n d i f e r e n t i k u s posakius imame interpretuoti per savo asmen. Jei kas pyksta, imame jaustis kalti, jei juokiasi-jauiams ijuokti, jei iri-aptarinjami, jei neiri-nemgiami ir t.t. Labai jautri kreipimosi ausis" ivystoma dar vaikystje. Tvai kartais sugeba taip idresiruoti" vaik, kad is i menko krusteljimo supranta, k turt tuoj pat padaryti. Tvai diaugiasi tokiu vaiko susigaudymu", taiau tokia patirtis vliau virsta k l i t i m i nuoirdiam bendravimui. Bdami jautrs kit poreikiams, io tipo mons ima nebesuprasti, k jie patys jauia, ko nort ir pan.

iuo poiriu skiriami vairs sveikos tipai, taiau pagrindiniai yra du - bendradarbiavimas ir varymasis. iuos du kratutinius tipus galima nusakyti ir kitais odiais: santarv" ir konfliktas" arba prisitaikymas" ir opozicija" ir pan. Akivaizdu, jog ie tipai yra kratutiniai, o

Bendravimas kaip tarpusavio sveika (interakcija).

III aspektas:

A IR KITI

251

tarp j yra daugyb kit sveikos tip, kurie atsiranda, bendraujant dviem monms. Interakcija, kaip bendravimo aspektas, laikomas bene svarbiausiu. Vadovaujantis tokia nuostata, socialinje psichologijoje susiformavo vairios kryptys, aikinanios, kaip bendraujant vystosi asmenyb.

Konfliktas
Jei bendraudami vienas kitam padedame realizuoti poreikius ir patiriame abipus naud, sakome, kad bendradarbiaujame. Varantis tenkinami tik vieno mogaus ar vienos grups poreikiai. Plaiau gvildensime dar vien bendravimo form- konflikt. Lotyn kalbos odis conflictus" reikia susidrim. Konfliktas - tai madaug vienodo stiprumo, bet prieingos krypties jg sveika, tai yra nesuderinam motyv, interes, nuomoni, nuotaik susidrimas. Konfliktas visada sukelia stiprius emocinius igyvenimus. Pagal form konfliktai skirstomi taip: 1) asmenybs konfliktai; 2) tarpasmeniniai konfliktai; 3) konfliktai tarp grupi. Yra ir kitoki konflikt skirstym: 1) paslpti arba nenumatyti konfliktai; 2) atviri arba numatyti konfliktai, arba 1) konfliktai, kil dl asmenybs savybi; 2) situacijos slygoti konfliktai. Konfliktai dar gali bti skirstomi : 1) konstruktyvius konfliktus, kurie stimuliuoja grups dinamik, naudingi kaip profilaktika prie grups sstingj; 2) destruktyvius konfliktus, kurie ardo grup. Dl ko daniausiai kyla konfliktai? Viena daniausiai pasitaikani konflikto prieasi - nesugebjimas pavelgti situacij lanksiai, be iankstini nuostat. | konflikt su aplinkiniais lengviausiai sivelia usispyr, inertiki mons, nepakeniantys prietaraujanio elgesio. Konfliktiki yra tie mons, kuri pagrindinis gyvenimo tikslas - bet kokia kaina ikovoti aplinkini pripainim, uimti prestiin viet visuomenje. Konfliktams palankios slygos ir tuomet, kai yra keliami nereals reikalavimai aplinkai, slygoti per didelio savojo A idealizavimo. Tokiu atveju mogus ima jaustis pranaesnis u kitus, mano ess teisuolis,

252

VIII

SKYRIUS

neklystantis, galintis nurodinti. Konfliktus taip pat gali slygoti pernelyg didelis konformizmas. Liepsnojant konfliktui, galimyb lengvai susitaikyti itin menka. Konfliktuodami turime tiksl atstatyti paeist savj vert, todl nusileisti prieininkui" yra sunku. Daniausiai manome, jog liks neatkurta savoji vert, todl u savigarba yra kovojama, deja, ne visada etikomis priemonmis. K o n f l i k t o atomazg n u t o l i n a ir kiti veiksniai. K o n f l i k t u o d a m i prarandame laiko perspektyv, telkiame dmes tik tai, kas vyksta dabar. Ms mstymas pasidaro fiksuotas: ginydamiesi naudojams vis tais paiais argumentais, nesistengiame situacij pairti nauju aspektu. Tad kaip ugesinti" konflikt? Konflikto sprendimo bdai gali bti; 1) tiesioginiai; 2) netiesioginiai. Sprendiant konflikt tiesiogiai, paprastai dalyvauja abi konfliktuojanios puss, o kartais ir treiasis, nealikasis asmuo. Jis gali ujausti, prisiimti atsakomyb u konflikto sprendimo kokyb. Taiau rasti tok neutral asmen gana sunku, kur kas daugiau toki, kurie pasireng palaikyti vien ar kit puse. Yra keletas netiesiogini konflikt sprendimo bd: 1. Jausm iliejimo principas: negesinkite usidegusio" mogaus jausm, nesikikite, tegul jis isilieja. Jei jis save gerbia, gal bt po valandls jo neigiami j a u s m a i prieininkui" pasikeis teigiamus: Gal a ia ir per daug... Juk jis turi ir neblog savybi..," 2. Pozicij pasikeitimo" principas. Tai universalus konflikto mainimo bdas, tinkantis ir eimoje, ir darbe, ir student grupje - konfliktuojantieji praomi persiknyti", susikeisti pozicijomis ir ginti jau prieing pozicij. is bdas labai veiksmingas, nors sunkus. 3. Agresijos apnuoginimo" principas: patartina nepastebimai suvesti, konfliktuojanius, kad jie padiskutuot, paaist, pasportuot ir pan. 4. Oponento priverstinio klausymo" principas. Konfliktuojant paprastai menkai girdime savo prieinink", daugi daugiausia tik fiksuojame jo intonacij, nes ruoiame savo triukinanias" replikas. Konflikte dalyvaujantis psichologas ar kitas autoritetingas asmuo bet kurioje vietoje sustabdo gin ir, prie atsikertant, liepia pasakyti k tik girdt prieininko" replik. Tada

A IR KITI

253

oponentai ne tik igirsta vienas kit, bet ir imoksta siklausyti savus odius. 5. Pajuokavimo principas. Jei konfliktas nra per daug siaknijs, vertt visk nuleisti juokais - dmesys nukreipiamas kitur, isiblakoma ir atsipalaiduojama. Esama ir daugiau konflikto sprendimo bd. Svarbiausios slygos konfliktui isprsti: 1) k o n f l i k t o esms atskleidimas, t a i yra p a g r i n d i n k o n f l i k t suklusios prieasties isiaikinimas; 2) atviras ir efektyvus abiej konfliktuojani pusi bendravimas, tai yra savo klaid pripainimas, emocij kontrol, k o n f l i k t o lokalizavimas (bet ne atvirkiai: siekimas instinktyviai pereiti total puolim, norint laimti bet kuria kaina). Angl mokslininkai apskaiiavo, jog dl netinkamo tarnautoju parinkimo vairiose valstybs monse kasmet sugaitama apie 18 mln. valand konfliktams sprsti. Tyrimai vairiuose Rusijos i n s t i t u t u o s e parod, jog 50% mokslo darbuotoj nort pakeisti savo darbovietes dl konfliktins atmosferos. Pabandykite susikaupti ir prisiminti kelet konfliktini situacij, kurias buvote veltas ir js. Kaip jas reagavote? K kalbjote, kaip elgts? Tikriausiai sutiksite, jog daniausiai ms reakcija bna beveik vienoda, skiriasi tik jos intensyvumas. Pasirodo, kad tam tikr reagavim bd mes imokstame dar vaikystje. Tvirtindami, kad tai yra natralu", mes nueiname lengviausiu keliu: neiekome konstruktyvaus konflikto sprendimo, o tik dar kart pademonstruojame tvirtus savo konfliktavimo gdius". Juos dabar trumpai ir aptarsime. 1. Fizinis arba emocinis pasitraukimas. Jums pasitraukus i konfliktins situacijos sprendimo, js galite susilaukti dar didesni reikalavim, atsakomojo atsitraukimo; problema gali dar labiau paatrti ir pan. 2. Nuslopinimas. T. y. atsisakoma pripainti, kad konfliktas egzistuoja. Tik retais atvejais tokia taika" i tikrj atstato gerus santykius. 3. Taktika laimti - pralaimti". i taktika neduoda ilgalaiki rezultat, nes pralaimjusieji beveik visada prieinasi jiems primestiems sprendimams.

Konflikt sprendimo taktikos

254

VIII SKYRIUS

4. Kompromisas. Tik i pirmo vilgsnio bd galima laikyti tinkamu visiems konflikt sprendimams. Neretai bna kur kas geresni, tik neatrast konflikto sprendimo variant. 5. Taktika laimti - laimti". Jos principas yra toks: A noriu laimti, bet taip pat noriu, kad ir tu laimtum". Ar tai manoma? Paimkime pat paprasiausi pavyzd. Sakykime, dviems monms reikia pasidalinti apelsin. Per daug nemstydami, js t u r b t p a s i l y t u m t e j p e r p j a u t i p u s i a u (kompromisas). Gal bt igirstumte ir tok pasilym - vienam i j griebti apelsin ir pabgti (taktika laimti - pralaimti"). O k daryti, kad bt gyvendintas principas laimti - laimti"? Pirmiausia reikt suinoti, kam iems monms reikalingas apelsinas. Kitais odiais sakant, reikt isiaikinti, kodl jie nori to, ko nori. Ms atveju gal iaikt, jog vienas mogus labai itroks ir tuoj suspaus apelsino sultis burn, o kitas iandien keps tort, kur dedama apelsino ievels. Isiaikinus poreikius ir tikslus, galima sustabdyti daugel konflikt, jiems dar nesiliepsnojus. Antra, k o n f l i k t i n j e s i t u a c i j o j e v i s a d a i s i a i k i n k i t e ne tik konfliktuojanij tikslus, bet ir poreikius. Ms pateiktame pavyzdyje itrokusio mogaus tikslas - gauti apelsin ir igerti jo sultis, o jo poreikis - atsigerti. Tad gal jam tikt kitos sultys, arbata, kava? Gal bt jis mielai u tai atiduot apelsin. K daryti, jei konfliktuojanij poreikiai sutampa? Pvz., ms atveju tikt kompromisinis sprendimas (sultis pasidalinti per pus); o gal vienas mogus atiduot kitam visas sultis, jei mainais gaut u tai kitoki suli ir t. t. Dar viena svarbi pastaba: principas laimti - laimti" bus efektyvus tik tuomet, jei kit moni vertybs jums bus svarbios tiek pat, kiek ir js paties. Padarykite savo prieinink sjungininku.

Kaip klausyti?
Isiaikinome, kas labiausiai trukdo skmingai sprsti konfliktus. Pasirodo, kad nemokjimas iklausyti oponento. Sugebjimas klausyti kito - gana retas bruoas, dl jo nebuvimo kasdieniniame bendravime kyla daug keblum. Daniausiai pasitaikanios klausymosi klaidos: 1. Ubgimas priek" - klausantysis trukdo kalbaniajam: skuba daryti ivadas, splioja bsimus vykius, klausinja.

A IR KITI

255

2. Lyg ir rodomas iorinis dmesys kalbaniajam (linksima galva, t e r p i a m i odeliai aha", taip", aiku"), taiau i t i k r j patyliukais svarstomi asmeniniai reikalai. Neretai kalbantysis kelet kart klausiamas to paties. 3. Kalbantj trikdo ms klaidiojantis vilgsnis pro l a n g , po kambar, ar netgi paties kalbaniojo apirinjimas; a t i d i a i nestebdami ir neklausydami kalbaniojo, netenkame informacijos, perduodamos gestais, mimika, balso tembru, tempu, ritmikumu. . 4. Neigiama nuostata kalbaniojo atvilgiu trukdo susikaupti, kelia nor replikuoti; tik pakankamai intelektualus mogus sugeba gerbti kito nuomon, net jeigu ji visikai prieinga jo nuostatoms. Skiriamos dvi klausymosi formos: 1) nereflektyvus klausymas; 2) reflektyvus klausymas. Nereflektyviai klausydamiesi, mes nesikiame panekovo kalb, tik klausome ir siterpiame trumpomis replikomis (Taip?", Suprantu", Gal galite smulkiau?" ir pan.). Tokia klausymosi forma ypa tinkama, kai ms panekovas labai emocionalus, kai nori isikalbti, taip pat tada, kai panekovui sunkiai sekasi dstyti savo mintis. Neutralios replikos ypa padeda pokalbio pradioje, nes sumaina tamp. Reflektyvus klausymasis bna vairi stili. Reflektyviai klausydamiesi, mes parodome, kad domims savo panekovu, t. y. retsykiais pasitiksliname, ar teisingai suprantame kalbantj, perfrazuojame jo sakomas mintis, apibendriname pagrindines pokalbio idjas. Klausymosi gdiai daniausiai yra bdingi empatikiems monms. sijaut kit, mes suvoksime ne tik tai, k mogus galvoja (intelektualioji empatija), bet ir k jis jauia (emocin empatija), ko nori (motyvacin empatija). Atidiai klausydamiesi, igirsime ir tai, ko mogus negali ar nenori pasakyti.

Kaip nereikia kalbti?

Viena i efektyvaus bendravimo sudtini dali - sugebjimas aikiai reikti savo mintis. Ne veltui viena i pirmj civilizacijos istorijoje inom mokymo staig buvo retorikos mokyklos. Senovinse molinse lentelse galima perskaityti p i r m j pamokym apie tai, kaip reikia k a l b t i : Nepraverk burnos, saugok lpas, nekalbk, jei esi suirzs. Teks tuojau pat gailtis dl neapgalvotos kalbos".

256

VIII

SKYRIUS

iame skyrelyje trumpai apvelgsime kai kurias psichologines kalbjimo klaidas. 1. Ginas. Noras visada prietarauti, ginytis - tai nebrandios asmenybs poymis. Pasmonje toks mogus jauia nor save tvirtinti, trokta laimjimo, taiau smoningai tai suvokia visai kitaip: piktinasi kito neteisumu ir nori atstatyti teisingum". K daryti, jeigu js esate i t, kurie greitai sudirgsta, jei jums priegyniaujama? Paklauskite savs: A u ties, bet negi jis ne u ties?" Aiku jis taip pat u ties, tik supranta jis t ties visai kitaip. O kuris esate labiau teisus, sprsti, ko gero, ne vien jums! Nesiginykite dl smulkmen, kurios netrukdo gyventi! Nesiginykite su tuo, kuriam svarbiau yra pasiginyti, o ne isiaikinti. 2. Prietaravimas. Jeigu norite mogui paprietarauti, nekeldami gino, silome pasinaudoti tokiu algoritmu: A. sitikinkite, ar teisingai supratote panekov: Js norjote pasakyti, kad ..." B. Pabrkite, su kuo sutinkate (garsiai, o ne mintyse): Taip, a sutinku su tuo, kad ..." C. Taktikai isakykite, su kuo nesutinkate: O su tuo man sutikti sunku" arba Tai a ne visai suprantu". D. Paaikinkite, kodl negalite sutikti. Jei jam domu, pasakykite ' savo nuomon. 3. Kategorikumas. Tai yra ne kas kita, kaip bendravimo partnerio nuomons negerbimas. O tai j nuteiks prie jus! Todl patariame i savo odyno ibraukti tokius odius: akivaizdu", be abejons", savaime suprantama" ir pan. Kur kas geriau bt: ,,a galvoju, kad ...", a manau", mano poiriu". Nepiktnaudiaukite ir odiais visi, niekas, visada, niekada, visur". Jeigu nenorite bereikalingo konflikto, niekada nesakykite mogui: Ne, js neteisus!". Kur kas pagarbiau ir minkiau" bt pasakyti: Man sunku su jumis sutikti". Neumirkite, jog ugauti, paeminti mog galima ne tik odiu, bet ir paniekinaniai numojant ranka, paaipiai velgiant. 4. Juokavimas pokalbyje. Tai, aiku, puikus dalykas, bet jis gali bti ir labai eidus. Kai kalbdami mes pajuokaujame apie save arba abstrakiai - visiems bna linksma. Taiau labiausiai paplits ir kartu pavojingiausias juokas bna nukreiptas kit mog. Tokiu atveju juokinga bna visiems, iskyrus t, i kurio juokiamasi. Jeigu mogus sieidia, mes trinktelime" dar kart: Tu k, juoko nesupranti?" O ar js taip nesielgiate?

A IR KITI

257

Kuo asmenyb brandesn, tuo reiau kyla noras kam nors gelti. 5. Patarimo davimas. T u r b t pastebjote, kad mons mgsta patarinti. Taiau tie patarimai retai mus pamoko, bet danai supykdo. Jeigu js esate i mgstanij patarinti, patarsime ir mes jums: duokite patarimus tik tada, kai js to prao ir tik tokius, u kuriuos padkos. Tai tik keletas patarim, galini padaryti js bendravim efektyvesniu. Taiau pravartu bt prisiminti toki taisykl: jokia bendravimo technika nepads, jei js nepakeisite esmini savo nuostat. Kol js bendrausite kaip karys, tol ir js bendravimas bus aminas karas su pergals trokimu ir danais pralaimjimais.

Bendravimo orientacijos
Bendraudami su aplinkiniais, pastebjote, jog kiekvienam i j yra bdingas savitas bendravimo stilius: vienas gal bt siekia jumis manipuliuoti, panaudoti jus savo tikslais, kitas vargina savo tykiu nuolankumu, o su treiu bendraudami js pailsite. k orientuojasi mogus bendraudamas? Amerikiei psichologas E. Fromas (E. Fromm) skyr produktyvi; ir neproduktyv bendravim. Pasak jo, bendravimo situacijos produktyvum nulemia asmenybs vertybins orientacijos, kuri dka asmenyb tobulja, tampa savarankika, krybika. E. Fromas apra taip pat neproduktyvaus bendravimo tipus. J yra keturi: 1 tipas. Imlioji" orientacija. Tokio tipo mogui bdingas sitikinimas, kad grio altinis yra iorje, todl vienintelis bdas gauti tai, ko nori, (materiali daikt ir dvasini vertybi) yra paimti i iorinio pasaulio. Dl to jis stengiasi sigyti" draug, kuris sprst jo problemas. Tokio tipo mons lojals, dkingi u pagalb, bijo jos netekti. Jie pasijunta saugs tik tada, kai yra remiami. Jie sutinka su viskuo ir su visais: slopina savo sugebjimus, kaskart vis labiau panyra priklausomyb nuo kit. Tokio tipo mogus kaip liana: jis moka gyventi tik apsiraizgs" tvirt mog. 2 tipas. Inaudotojika" orientacija. ie mons taip pat mano, jog gerovs altinis iorje, taiau skiriasi tuo, kad stengiasi ne gauti" i kit, o - imti". Jie pervertina tai, k turi kiti ir nevertina to, kuo patys disponuoja. Jiems bdingas tarumas, pavydumas, cinizmas. 3 tipas. Kaupimo" orientacija. io tipo mons jauiasi saugs tik sukaup daugyb daikt bei idj. Eikvojimas jiems kelia nerim. ie mons bijo naujovi, yra pedantiki, nelanksts, sentimentals. Artimus santykius su kitais monmis jie vertina kaip sibrovim j j psichologine aplink.

258

VIII SKYRIUS

4 tipas. Rinkos" orientacija. Pagrindinis tokio tipo moni tikslas - turti paklaus, bti populiariems. Jie neturi savojo A, nes jis nuolat kinta pagal princip: a toks, kokio jums reikia". inome, jog populiarias savybes diktuoja rinka, o rinkos reikalavimai nra stabils. Tai sukelia nesaugumo jausm. Toks mogus nesugeba nei mylti, nei neapksti, jo nesieja su kitais jokie emociniai ryiai. Todl jie neturi artimj. Jausdamasis kaip prek asmenybi turguje", mogus siekia tik vieno tikslo - absoliuios adaptacijos bei savo paklausos isaugojimo bet kokiomis slygomis. i orientacija neproduktyvi - mogus praranda savj A.

Bendravimo bdai
Bendraudami ir irdami, kaip bendrauja kiti, pastebime skirting moni bendravimo kultr. Optimalus bendravimas, mokjimas palaikyti dialog ir rasti t a r p a s m e n i n i p r o b l e m s p r e n d i m u s , v a d i n a m a s konvenciniu bendravimu. Jeigu nuostata bendravim yra visikai prieinga, t. y. bendravimo partner irima kaip daikt, kuris mums reikalingas arba kuris kliudo, toks bendravimas vadinamas primityviu. Primityviai bendraujant, visikai nepaisoma kit nuomons. Standartizuotas bendravimo bdas dar vadinamas kauki kontaktu". Tiesiog usidedama" viena i kauki", kuri ir informuoja, kokio norima bendravimo. Pavyzdiui, nulio kauk" (neliesk mans!). J apstu gatvse, troleibusuose; tigro kauk" (ia a stipriausias, bijok mans!) ypa bdinga emesns socialins pakopos monms (restorano durininkui, valytojai ir pan.). Manipuliaciniu vadinamas toks bendravimas, kai bendravimo partner irima kaip varov, kur reikia nugalti. Tokiu bendravimu siekiama ne tiek materialins, kiek psichologins naudos. bendravimo partner irima i viraus", jam vis duriant" (Jeigu nebt tavs ..."). Pavyzdiui, vyras sako monai: Jei nebt tavs, a seniai biau baigs universitet!". Taigi jis siekia sukelti monai kalts jausm ir atsikrato sins grauimo. I tikrj kaltas yra tik jis pats. Plaiau nagrindami mintus neoptimalius bendravimo bdus, pastebsime, kad jiems bdingos ir primityvios tarpasmenins reakcijos: 1. Piktadiugikumas: svetima nelaim sukelia diaugsm: Maa, kad man sektsi. Svarbu, kad kitiems nesisekt". 2. Pavydas: matant kieno nors skm, pavydas neslepiamas, nes: Akivaizdu, kad skms nusipelniau a, o ne kas nors kitas!"

A IR KITI

259

3. Pasitenkinimas: sulaukus koki nors privilegij, pavyzdiui, paauktinimo, giriamasi ir su pasitenkinimu stebimas kit pavydas: Jis net paaliavo i pavydo!" 4. Abejingumas: didiuojamasi abejingumu kito dvasinei ir fizinei kaniai: Ji neapsuko man galvos savo aaromis!" 5. Ambicijos: menkinami kit pasiekimai, ikeliant savo geras savybes; kartais net imama girtis savo ikenttomis ligomis, neturtu ir pan. Bendravimo kultr visada apsprendia partneri psichologinis pasirengimas. Juo daugiau mons turi ini apie bendravimo dsningumus, savo, kit asmenybs ypatumus, tuo lengviau veikia bendravimo klitis. Vertt taip pat priminti kelias skmingo bendravimo taisykles: irkime situacij akimis to mogaus, su kuriuo bendraujame; stenkims ne tik matyti, bet ir igirsti kit; nusimeskime kaukes", imokime atvirai reikti savo mintis, jausmus, bkime natrals; bkime tolerantiki, geranoriki savo partneriams, kalbkime apie problem, nekoncentruokime dmesio nepatinkanias kito asmens savybes. Linkime skmingai taikyti ias taisykles gyvenime!

Klausimai pamstymui

1. Kodl neretai suklystama, interpretuojant neverbalinius enklus? Kokios klaidos bdingiausios? 2. Ar galima juokauti konflikto metu? Kodl? 3. Kokie socialins percepcijos dsningumai ypa danai stebimi visuomeniniame gyvenime? 4. Kas yra empatikumas? Pamstyk, ar tai gimta, ar imokta savyb? 1. Aronson E., Wilson T. Soiai Psychology. New York, 1998. 2. Brewer M. B. Social Psychology. St. Paul, 1994. 3. Jacikeviius A. moni grupi (socialin) psichologija. Vilnius, 1995. 4. Judesi kalba pagal A. Piz. Vilnius, 1994. 5. Lap J. Darbo psichologija. Vilnius, 1980. 6. Levis V. A ir mes. Vilnius, 1979. 7. Levis V. Menas bti savimi. Vilnius, 1983. 8. Myers D. G. Social Psychology. New York, 1990.

Literatra

260

VIII SKYRIUS

9. Suslaviius A. Socialin psichologija. Kaunas, 1995. 10. e p . , o o p e Hpa : c , , oope : c cy6u. Ca I I e e p 6 y p , 1992. 11. Xpec o c o n . M o c a , 1994. 12. Kpo .M., M a E . . eo - Opecp: M p o c p y ypa o 6 e . M o c a , 1993. 13. Kop X., ep E. pa a . M o c a , 1992. 14. K o M. Ka o c c ce6e : n p a a a Ka . M o c a , 1993.

Leidyklos Technologija" knygas galima usisakyti internetu wvw.knygininkas.lt

SL 344. 2002 06 24. 16,25 apsk. leid. 1. Usakymas 53. Kaina sutartin. Leidykla Technologija", K. Donelaiio g. 73, LT-3006 Kaunas Spausdino UAB Epaisas", S. Daukanto g. 27, LT-3000 Kaunas rio AB spaustuv Spindulys", Gedimino g. 10, LT-3000 Kaimas www.spindulys.lt