Adomas Mickevicius

SLAV LITERATRA
XV PASKAITA
|PASKAITA APIE LIETUVI TAUT|
IS PASKAIT COLLEGE DE FRANCE
VI. ISTORINIAI IR LITERATRINIAI TYRINJIMAI
(Lietuvi mitologiia. Zvilgsnis lietuvi istorii. Si tauta vra ind tautos atsaka. Jos
takos Siaurie. Dabartinio ios neveiklumo priezastis).
1843 m. kovo 24 d.
Ponai'
Slav mitologiios analiz baigsime svarstymais. paremtais lietuvi mitologiia; tuo
keliu pries mus io visi ms laik etnograIai ir mitologai. kurie ilgainiui m tyrinti slav
mitologii. Tiktai istyrini lietuvi senov ir tradiciias. iie gali aprpti slav religii visum.
Todl maziausiai Europoie pazstama gentis ir maziausiai rast turinti kalba. vis dlto tapo
raktu sprendziant sitiek daug problem.
Jums pazstama lietuvi tautos istoriia. Nubloksta Baltiios pakrantes ne vienu
atzvilgiu primena Bretanii. sprausta tarp iros ir upi Vyslos. Nemuno ir Dauguvos.
atskirta giri. misk ir ezer grandine nuo suomi ir slav genci. ii vislaik isliko svetima
si kaimyn atzvilgiu; ilgus simtmecius nezinoma. paskum mai slav krast uzkariautoia ir
statymdav. tai Lenkiios siunginink. tai vl daugelio rus kunigaikstysci valdov. ii saugo
savo tradiciias bei kalb ir. kaip regis. visai neprisimena apie savo santykius su Rusia ir
Lenkiia. Siandien iau pripazinta. iog lietuvi kalba yra seniausia is kalb. kuriomis kalbama
Europos zemyne. Boppas. Klaprothas ir Bohlenas savo tyriniimuose neginciiamai t ties
nustat. Barono Ecksteino manymu. tai yra seniausia po sanskrito kalba. maziausiai paveikta
pokyci. Taciau ii turi labai nedaug rasto paminkl. todl lietuvi tradiciios aiskinamos.
remiantis slav kalba. Tarp lietuvi sutinkame pirmykst mstym. visoki tradicii dvasi. o
norint i suvokti pasitelkiame slav kalb; tok metod naudoia iau ms cituoti ir aptarti
mokslininkai. Hanuschas ir retsykiais Dankowskis.
Taip neregima. nepazini dievyb. visuotin ind dvasia Brahma. o lietuvi
Praamzimas pasireiskia ir rodosi savo emanaciia kaip D i e v a i. kas lietuviskai reiskia die-
vybes ir k mums bt sunku suprasti. ieigu neturtume slavisko zodzio d z i e i. d z i a c . tai
yra veikti. Dankowskis graik zod Zeus (i graikai istaria kaip D z e i s ) aiskina zodziu dziei.
kurio saknis yra lenkiskuose zodziuose dobrodziei. kolodziei. Theoos (os). Zeus, Dziei tai
dievyb. tapusi veikiancia ir apsireiskiancia pasaulyie esybe. Kaip manau. tai yra geriausias
paaiskinimas si zodzi. kuri reiksm iau daug svarstyta.
Regimos vairi pakop dievybs slav kalboie turi vardus ir pavadinimus.
paaiskinancius ii veikl ir privalumus; taciau tik lietuviai issaugoio i i s t o r i i .
giminysts saitus. i zygius ir veikalus. Niekur religiniai vaizdiniai nesusiklost toki placi
ir toki piln visum. Dokumentuose. paliktuose seni autori vakarieci. kurie apie sias
gentis ras. taip pat gyvose tradiciiose aptikta brahman mokslo pdsak: apie zmogaus
sielos prigimt. apie sielos pomirtin bv. apie tinkamiausius bdus isgelbti siel; toliau
karingos genties. vandens ir ugnies garbintoi z e n d tradiciios: apie dviei gaival. ugnies ir
vandens. kov. apie pareigas. kurias turi vykdyti sauls sns. grumdamiesi su tamsos
gimdytiniais. taip pat vairios apeigos. bdingos kaip tik siai karingai religiiai; gal gale buvo
atskleistos apeigos bei ceremoniios. skirtos pasventinti (sakralizuoti) kasdien buit tai
primena ir paaiskina mums graik ir romn religiias; taigi sioie mitologiioie atrandame ind
brahmanizm. graik ir romn tradiciias. visus prietarus ir visas apeigas. bdingas
seniesiems Europos stabmeldzi tikiimams.
Besidomintiems smulkesne analize silome specialiuosius veikalus. Ribosims
atkreipdami atid kai kuriuos tikiimus. bdingus lietuviams. pavyzdziui. tikiim. pagal
kur sielai pripazstama amzinoii btis.
Pasak senosios lietuvi religiios. siela mirus zmogui gali gyti vairi pavidal: ar
zvri. gyvn. ar augal. kartais zmoni. tai priklauso nuo ios moralins verts; taciau
tobuliausiai issivysciusi siela keliauia Pauksci taku dang. o t isrinkti siel btov yra
tarp zvaigzdzi. siaur nuo Pauksci tako. Kai zmogus uzgema. visada akiratyie pasirodo
nauia zvaigzd; ten parkos uzmezga io gyvenimo gii. Kada artia mirties akimirksnis.
valdanti lemt parka liepia nutraukti darb; tada verpiancioii parka stabteli. o trecioii
nukerpa gii. (Atkreipiu dmes. iog graik park vardai yra grynai slaviski.) Vaik ir
zmoni. kuriems skirta gyventi trumpai. zvaigzds yra labai smulkuts ir danguie ios issilaiko
vos kelet met. Vaik ir zstanci staigia mirtimi zmoni zvaigzds vadinamos
krintanciomis zvaigzdmis. tuo tarpu diev ir didvyri zvaigzds yra pastovios. ios nuolat su
iais. Stai tokie ypatumai. kuri nerasi kitose mitologiiose; dl to ir pasakoiu apie iuos.
Pagarba protviams. pagarba mirusiesiems yra bendra lietuviams kaip ir kitoms senosioms
tautoms. taciau niekur kitur neisliko taip giliai sisakniiusi ir tokia tyra. tik sioie gentyie.
Dar keliais zodziais prisiminkime istorines sios tautos tradiciias.
Is pradzi. tai keista. ii tiki. iog nra cionykst. negim sioie zemie. kur gyvena. iog
yra Lietuvoie svetima ir yra kilusi is kazkokios nezinomos zems. plytincios kazkur rytuose.
Padavime sakoma. kad po tvano. kada keletas zmoni stebuklingai issigelbio. seniausieii is
i apsigyveno Lietuvoie. Stebuklas. nuo kurio prasideda si gentis. yra toks pats kaip
Deukaliono ir Pyrros stebuklas: sokindami per pramots kaulus. tai yra per uolas. pagimd
naui gent. kuri prisim lietuvi vard. Jie mano esantys seniausia pasaulio tauta; todl
kitos tautos. i iaunesnieii broliai. neapkencia i. persekioia iuos ir engia. Sis padavimas yra
isliks pasakoiimuose ir kronikose. Lietuvos istoriia prasideda nuo dviei mitini vard:
Brutenio ir Vaidevucio. Brutenis. didis zynys. pirmasis skelbia mokym apie religiios
paslaptis. diev kilm ir gamtos slpinius; Vaidevutis buria taut. i valdo ir sukuria
savotisk karalyst. Abu sie valdovai. ilgus amzius vald. zeng lauz ir mir savanoriska
mirtimi. Is Brutenio kil arkizyniai. auksciausieii is zyni. kuriuos viduramzi kronikininkai
vadino lietuvi popieziais. tuo tarpu is Vaidevucio karo vadai. Vieni ir kiti turio paprot
savanoriskai atimti sau gyvast. kas irgi primena ind paprocius: tai yra brahman tradiciia.
Vadai is Vaidevucio kartos nesioiosi ginklus. gyn taut ir nuolatos kovoio.
Tradiciios nebyloia apie liaud. Viduramzi istoriioie randame liudiiim. iog sioie
gentyie is ties egzistavo kastos. Taigi buvo zyni kasta. kuri. slenkant amziams. sukr
hierarchin sistem. vadinam kriviai. kuriems vadovavo Kriv-Krivaitis. Nuo brahmin iie
skyrsi tuo. kad anieii brsi kast tikria sio zodzio prasme. o lietuviai zyn ir arkizyn
rinkdavo.
Kita kasta. karingoii. vadinosi V i t i |Vyciai vert. pastaba|. arba V i k i n g a i. Sio
pavadinimo kilm nra aiski. Zodis Viti turbt atkeliavs is Skandinaviios. taciau skandinavai
i irgi laiko svetimu. Viti greiciausiai buvo labai sena riteri kasta. J yra ir tarp skandinav.
ir tarp lietuvi; beie. rysiai tarp skandinav ir lietuvi buvo ypac glauds. o prsiskieii
lietuviai galop netgi buvo uzkariauti skandinav. ir i riteri kasta susidio vien tik is
skandinav.
Si tauta |lietuvi vert. pastaba| gyveno per amzius. svetimi nepazinta. kada apie
1150 metus buvo pasaukta veikti. Gerai nezinome. kodl ii taip staigiai prabudo ir tapo veikli;
kaip tariama. is savo sodyb ii buvo paiudinta antpuoli is Vakar. kryziuoci riteri. arba gal
vliau. paakinta totori antpuoli pavyzdzio; vis dlto visuose sios tautos poelgiuose
akivaizdu. iog veikti i skatina religiios pradmuo.
Nesyk pasisakme pries paziras t mokslinink. kurie visus barbar antpuolius
aiskino gobsumu. noru praturtti. Qinetas teisingai pazymi. kad nemanoma pers zygio pries
graikus. garsioio Kserkso zygio pries Peloponeso ir Atn tautas paaiskinti. ieigu
neatsizvelgsime religinius io akstinus; tai iuk buvo tam tikra prasme kryziaus zygis. kur
Ormuzudo ispaziniai vykd pries tautas. kurias iie laik stabmeldiskomis. Panasiai kaip
totoriai. toii tauta. didziai grobikiska. per savo zygius negalvoio praturt ti. Totoriai atiodavo
is Aziios gelmi. iau nugali turtingas ir civilizuotas tautas; ne dl grobio iie leisdavosi
Siaurs giri ir pelki gldumas. Atiodavo grobti. naikinti. laik save dangaus pasiuntiniais.
turinciais nubausti kaltuosius. Sunkiau apciuopti lietuvi vad mint; neabeiotina. iog karo
belaisvius iie liepdavo sudeginti ant lauzo arba prigirdyti. aukodami iuos ugnies ir vandens
dievybms. Kaip atrodo. karingosios kastos religiniai vaizdiniai viduramziais turio subrsti.
duoti vaisi. ir toii kasta mai uzsiliepsnoio troskimu isplsti savus tikiimus. ar bent
atremti sau priesingas tautas. Tokiu pat bdu paaiskinsime t milzinisk gali. kuri siuos
zmones gaivino. Jie turio nedidelius brius-draugoves. is pradzi susidedancius is keleto
tkstanci lietuvi. o vliau papildytus slav liaudies ir kai kuri totori ord. Su siais briais
iie nukariaudavo miestus. rus respublikas |kunigaikstystes vert. pastaba|. puldinio
Lenkii ir totorius. neveng skverbtis Aziios stepes. Ringoldas. keli srici valdovas.
kuriam pakluso daugi daugiausia du simtai tkstanci gyventoi. uzkariauia iau milziniskus
plotus. o io pdiniai Vytenis ir Gediminas valdo iau vis Siaur; orientuodamiesi pagal
dangaus sviesulius. keliauia per bekrastes stepes. nusidriekusias tarp Baltiios ir Juodosios
ir. Trissyk sustoia prie Maskvos mr. prasiskverbia pro totori ordas. iesko perios per
Perekop. siaubia Krymo miestus ir. aplenkdami Maskv. grzta Lietuvon. J ainiai. iki pat
Jogailaici. io protvi takais ir rod t pat. nuotyki trokstant ir savimi pasitikint
charakter.
Tarp lenk didziavyri nerandame n vieno nusikaltimo pavyzdzio. zudyni seimoie.
tuo tarpu lietuvi kunigaiksci istoriia. atvirksciai. yra viena isdavysci ir zudym tsa. Tai
ziaurs ir negailestingi zmons. neiauci prieraisumo zemei kaip lenk kunigaiksciai.
zmons. nezinantys tvyns. Panass vakarieci norman valdovus. iie visur. kur tik
apsistoia. iauciasi kaip namie; kur tik bes vliav. ten pradeda dinastii ir istorii. Uzuot
primet savo tautyb. patys noriai priima rus ar lenk tautyb. taciau visur diegia savo
galybs ir karingumo vaizdinius.
Tokia karingosios lietuvi kastos istoriia. Si salis. pasakyciau. tokia maza zemlapyie.
yra begal svarbi istoriioie. Karingoii lietuvi kasta savo kunigaikscius kurdino visoie
Siaurie: Polocke. Novgorode. Tverie. Tuloie. Kiieve. Volynie. Pagaliau ii dav dinastii
Lenkiiai. Rusiioie sios kari kastos kunigaiksciai. netrukus nuengti Riurikaci. steig
politin partii. Valdant Ivanui Rsciaiam ii isnyko drauge su Glinskiu.
Kita vertus. Jogailaiciai aiskiai apibrz savo geidziamos politikos ribas; lenk
idioms iie suteik naui uzmoi. Vien tik iie sugebio nauioviskos Lenkiios bt statyti ant
naui pamat. Taciau lietuvi tauta is savo grobio nepraturtio. visai nesustiprino savo
galybs. o ir toliau uzima t paci erdv. Prsiioie lietuvi tauta pasitraukia is arenos.
siandien is ios beliko vos 400 ar 500 tkstanci zmoni; gentis. siterpusi slav valdose.
susidedanti is latvi. lietuvi ir kursi. turi daugi daugiausia du miliionus gyventoi.
Jos buitis. nam gyvenimas labai panass slav. Taciau yra tam tikr skirtum
lyginant abiei taut isors bruozus. Lietuvis yra zemesnis uz slav. io kakta ne tokia auksta.
akys mazesns ir ne tokios gyvos. veido israiska svelnesn. labiau susitelkusi; pagal isvaizd
lietuvis labiau isbals. o galvos Iorma labai primena indus.
Nam apeigos. paprociai yra bendri ir lietuviams. ir slavams. bet lietuviai iuos visus
issaugoio nepazeistus. Niekur kitur kaip siose tautose nra taip dievinamas svetingumas. Ir
vieni. ir kiti lygiai taip pat myli gamt. taciau slavai zavisi veikiau isorinmis ios apraiskomis.
Tuo tarpu lietuviai giliau ir iautriau isgyvena gamtos gyvastingum. Narbutas pastebi. iog siai
tautai bdinga ypac gerbti gles. Kiekvienoms religinms apeigoms. kiekvienai seimos
sventei skirtos gls. Yra padavim ir dain. kur atsispindi gli kilm bei i reiksm.
Be to. dera pazymti vien isskirtin ypatyb. uz kuri lietuviai nusipelno ypatingos
pagarbos. Milziniskuose i liaudies dain rinkiniuose nerasi n vienos ne tik kad vulgarios.
bet net nepadorios ar pernelyg laisvos. Si kalba nepazsta netgi storzievisk arba slyksci
posaki. Turinti kazk is pakilios. sakralins zyni kalbos. si kalba atmeta tuos posakius. o
iuos atstoia atitinkami slav zodziai. kuri niekada nevartoia padori lietuvi seima.
Apibendrin visa tai k pasakme. galime issiaiskinti sios tautos kilm ir ios
vaidmen.
Kai kurie etnograIai mano. kaip iau sakiau. iog visos europieci gentys kilusios is
Indiios; iog kari gent tolimoie praeityie atstm zyni gentis. kuri. nordama diegti atskir
religin kult. apleido sal ir dav pradzi negausiai. bet slovingai genciai azams. Ti az.
arba arii dalis liko Rytuose. ir vald to pasaulio krastus. primusi med. pers. lezg vardus.
Antroii dalis perio Vidurio Europ ir ten sikr. pasivadinusi lechais bei cechais. Tolimoie
Siaurie kita sios karingosios genties atsaka zinoma Odino sn ir viking vardais. Is i kilo
indogerman gimins didzinai. kilmingieii.
Be to. tie patys etnograIai randa daug pdsak. liudiianci apie ind kast sudr ir
net parii klaiones. Labai gausi cigon bendruomen turi daug bendr bruoz su ind
pariiais.
0 kada prisiminsime. iog religins Indostano tradiciios tiksliai atliepia lietuvi liaudies
tradiciias. kai pastebsime stulbinancius saitus tarp abiei kalb. taip pat egzistuoiancias
panasias kastas puikiai organizuot. ispltot lietuvi zyni hierarchii ir riteri viting
kast. tada galsime prieiti prie isvados. iog lietuviai yra isimtis Siaurs istoriioie ir iog
lietuviai tai ind koloniia su visa savo sankloda. Is istoriios pazstame daug toki kolonii.
Brahmanai apsistoio prie Nilo ir pradio Egipto zyni kast. Ir graikai. kaip manoma. turio
atskir kast arba zyni. arba kari. arba liaudies koloniias; tuo tarpu lietuviai turi iau
ne koki nors vien kast. bet vis ind atskal su savo zyniais. kariais ir liaudimi.
Sitokiu bdu sudaryta si bendruomen. turinti visas sudedamsias organizmo dalis.
geriau nei kokia kita atsispyr visokiems antpuoliams. Tad dl to lig siolei ii issaugo savas
tradiciias. nepaliov snekti sava kalba. kuri paci Indiios taut buvo pamirsta ir sutinkama
tiktai i sventose knygose. Taip pat ii islaik savuosius bendruomeninio ir seimyninio
gyvenimo paprocius.
Kadangi sanskrite galima aptikti kone vis Europos kalb pradmen. aisku. iog
lietuvi kalba turio giminiuotis su vairiomis Europos kalbomis. Ilg laik manyta. kad ii
buvo german ir slav zodzi samplaika; pagaliau vis dlto atpazinta. iog tai pirminis
gaivalas. nieko bendra neturintis nei su suomi. nei su slav. nei su german kalbomis. Bet
greiciausiai lietuvi kalba turi nemaza panasum su senia got kalba. kuri karingoii got
kasta buvo atsinesusi is Ryt. Ji turi tam tikr panasum su slav kalba. ir kaip seniausia
tinkama aiskintis Iilologines slav problemas. Lietuvi tauta. kaip sakiau. turi rakt
aiskinti vis slav problemas. Ji neturi tautinio isskirtinumo poicio. neturi savo
valstybingumo. toki iausm netgi nepuoselia; ios kalboie neegzistuoia tautos ir tvyns
samprata. Beveik nieko nezino apie kit taut bt. Rusus vadina g u d a i s . o tas vardas
kils turbt is got. tuo tarpu lenkus 1 e n k a i s. ir tas vardas mums atrodo kaip atsinestas
is Aziios; man atrodo. kad indai taip vadina Ceilono gyventoius. Bet vis dlto si tauta iau
dusyk savo vidiniu gyvenimu sviesiai sublizgio istoriioie. Siaurie skiepiio iudiim.
nusitsus iki Ivano Rscioio. o Lenkiioie iki pat paskutinioio Jogailaicio mirties.
Si tauta ir per pastari lenk-rus kar yra aktyvi ir kyla kov pries Rusii. isties
tautin. ztbtin kov. Ji sukilo. net neparaginta savo pon lenk.
Kas gi buvo bendra tarp lietuvi ir lenk. kuri nei istoriios nei kalbos nepazsta?
Kodl gi lietuvi tauta sukilo pries rusus? Stai vienas is klausim. rpianci didzii slav
problem. Nezinome. kodl lietuvi dainose 1 e n k a s visuomet yra kilnus ir narsus riteris. ir
kodl lietuviai visada atstumia g u d takas. Reikia giliau nikti tautos tradiciias. kad
pazintume ios draugiskumo ir nedraugiskumo akstinus; vis dlto aisku. iog si tauta yra
susiiusi su Lenkiia vidiniais rysiais. kazkokia didele paslaptimi. kurios istoriia nesugebio lig
siolei paaiskinti; tuo tarpu isoriskai tik katalik religiios saitais. Ji liko. turio likti katalik
tauta; kaipgi sie zmons galt priimti protestantizm ir paniekinti pagarb didziosioms
dvasioms. tai yra pagarb sventiesiems? Tie zmons. kurie niekada nepaliov kviesti savo
protvi vles prakilnias apeigas? Kaipgi si tauta galt issizadti savo tikiimo tiesiogine
neregimoio pasaulio taka. kuri kiekvien akimirk iaucia? Sis tikiimas yra taip paplits.
iog paskutinysis kronikininkas Narbutas. pasakodamas. pavyzdziui. apie svitezietes ir
undines. retsykiais pasakoiim nutraukia. tardamas. iog nenors kartoti visiems zinom
dalyk. Jam atrodo. iog sios sakms sakytum. primenancios Tkstant ir vien nakt turi
bti gerai zinomos kiekvienam lietuviui. kaip. pavyzdziui. Prancziioie yra zinomi aktuals
politiniai vykiai. Vlini svent tai garsiausia lietuvi svent. Visos tos aplinkybs mums
rodo. kodl si tauta galinti iausti prieraisum tik tokiai religiiai. kuri neatmeta n vieno is
didzii klausim. dominanci vis zmonii.
Nra abeioni. prie Gango religiniai vaizdiniai buvo gausiau ispltoti. Ten susikr
brahmanizmas; riteri kasta tapo gerokai patvaresn. o liaudis turio paklusti statymams.
Tarp slav si religiia isliko gryna. niekada nepatyr kaip sakiau IilosoI spekuliacii
nei poet praman iskreipiancio poveikio. Vis religii slavai perkl privat gyvenim.
nam gyvenim. kaimo gyvenim; lietuviai i pernes taip pat ir politin gyvenim.
Slavai. regis. aukstesnii kast niekada neturio. Si tauta. nesyk apie tai kalbiau.
negalio sukurti politins bendruomens; tai buvo atskir. dalini sambri samplaika.
Lietuviai. atvirksciai. zyni. kari bei liaudies kastas sulieio vienovn ir sukr labai risli
visuomenin politin organizacii. prisodrint gilaus ir ispltoto religinio gyvenimo.
Kas pazsta slav istorii. supras priezast. kodl lietuvi tauta buvo veikli tik
retsykiais. taip pat priezast. kodl visuma sios tautos vl turio grimzti visisk neveiklum.
Nesvarstydami sicia visuomenini bei politini klausim. pasakysime tik tiek. iog toii
tauta niekada negalio aktyviai kistis karus. krauiu uzlieiusius slav zemes. Kur laik ii
veik. kad Rusios ir Lenkiios sostus pasodint dvi savo kunigaiksci gimins dinastiias.
Taciau kai tik sios dvi dinastiios nutautio. lietuvi tauta iuos m zirti kaip svetimus.
Vliau ii buvo veikli tik tam. kad parodyt savo palankum lenk tautai. Taciau
kaipgi galima reikalauti is sios tautos pastang ginant monarchiios. respublikos. vienokios ar
kitokios valdymo Iormos idi? Lietuvi kalba netgi neturi si zodzi. Tad si tauta yra viena
is t. kurios gyvuoia laukdamos.