Nikola Petrovas

Savitaiga senovje ir dabar

I bulgar kalbos vert Alfonsas Zdanaviius

Vilnius Avicena" 1993

Pasak legend, seniau kaip prie penkis tkstantmeius iaurs Indijoje gyveno gentys, save vadinusios arijais (t.y. kilmingaisiais). Vliau jos susimai su kitomis ind gentimis. Manoma, kad arijai sukr seniausius ind literatros krinius Vedas. ie kriniai yra parayti 3000 - 800 m. pr. Kr. eilmis ir proza. Pagrindins filosofi ns, etins ir religins Ved koncepcijos yra komentuojamos Upa niadose, kurios yra slaptas, mokytojo perduodamas mokiniui mokslas. inoma daugiau kaip 200 Upaniad. Paskutins i j yra paraytos XIX a. Svarbiausios (j yra 12) suraytos 1200 - 600 m.pr. Kr. Upaniad autoriai bando suvokti ir paaikinti pasaulio prieastingum. Jose keliami tokie pagrindiniai filosofiniai klausi mai: I kur ateiname? Kur einame? Kokia nekintanti esm slypi u to be perstojo besikeiianio pasaulio? Upaniadose neapsiriboja ma tik iorinio pasaulio stebjimu ir jo konkrei ir abstraki form analize, bet ir nurodomi bdai asmenybei fizikai ir dvasi kai tobulti: Svarbiausieji praktikuojanio jog poymiai yra diaugsmingu mas, sveikata, dvasinis ir fizinis skaistumas, graus balsas, malonus kvapas..." vetavataraupaniada Praktikavs pozas, o Gerdi, mogus privalo praktikuoti jog kvpavim." vetavataraupaniada bhashia Jog sistemos poiriu, Upaniados yra filosofinis-etinis vado vas. Pagrindin technika (jog) yra aprayta Mahabharatos dalyje Gita, kuri, kaip manoma, buvo parayta priebudistiniu laikotarpiu (iki V a. pr. Kr.). Dideli nuopelnai sisteminant jog priklauso Patandaliui (Patanjali). Knygoje Joga-sutra" jis idsto pagrindinius jog filosofi jos, psichologijos ir etikos principus, taip pat meditacijos taisykles. Patandalis skiria 8 jogos sudarymo pakopas. Tai yra: jama, nijama, asana, pranajama, pratiahara, dharana, dhiana ir samadhi. 1. Jama draudia vogti, meluoti, naudoti prievart, imti dova3

ISBN 9986-437-00-8

Vertimas, Alfonsas Zdanaviius, 1993

nas, taip pat elgtis emociniais motyvais. T pasyvi moralini apri bojim tikslas yra vis pirma emocij tramdymas. Tam tikslui sie kiama apsisaugoti nuo negatyvi socialini kontakt. 2. Nijam sudaro iorinis ir vidinis kno apsivalymas, siekimas nepriklausomybs nuo iorini gamtini ir socialini slyg per as ketizm, filosofijos studijavim ir religinius usimimus. 3. Asanos esm yra specifini poz (statik fizini pratim) praktikavimas. 4. Pranajama sudaro kvpavimo pagal jogos sistem pratimai, taip pat tam tikros procedros, susijusios su maitinimusi. Kvpavi mas pagal jogos sistem turi keturias fazes: {kvpim (puraka), su laikym (kumbaka), ikvpim (reaka) ir pauz po ikvpimo. Ypa daug dmesio skiriama kvpavimo sulaikymui, kuriuo, pasak jog mokymo, gaunama gyvybikai svarbios energijos - pranos. Sulaikymo fazje jogai paprastai atlieka kelet savitaigos pro cedr. Jie tiki, kad pranos gaunama ne tik kvpuojant, bet ir per lieuvi bei gomur valgant. Todl jie dmesingai ir ilgai kramto maist, kad ilgiau ilaikyt burnoje. 5. Pratiahara yra negatyvusis" susikaupimas. Juo siekiama visiko fizinio ir psichinio atsipalaidavimo. Labai atsipalaidavus, nebeveikia jutimo organai. Taip atsipalaiduoti nra lengva. Tai pasiekiama tik aktyvia savitaiga atpalaidavus kn ir tik gerokai jgudus. Ilgai siste mingai pasilavinus, tokia bsena sukeliama automatikai. 6. Dharana yra aktyvus susitelkimas j objekt (iorin arba vidi n) 12 sekundi. 7. Dhiana yra sigilinimas dmesio objekto esm. Jeigu dme sys objektui ilaikomas 144 sekundes, t.y. 12 dharan, dhiana lai koma pasiekta. 8. Samadhi yra galutinis jogos tikslas. Jeigu susikaupimo bse na trunka 1728 sekundes, t.y. 12 dhian, arba 144 dharanas, tai pa siekiama samadhi. (iuo metu neturime duomen, kaip tokia trukm yra reikminga fiziologiniu poiriu.) Jogai mano, kad sa madhi bsenoje objektas visikai absorbuojamas. Tuomet jogas negali atriboti savo asmenybs nuo objekto. tai kaip S.Gosvamis (Goswami) aprao jog, esant samadhi bsenoje: Jis guljo lovo je ant nugaros, rankomis prie on. Jo knas palengva visikai prarado gyvybs enklus, kvpavimas ir pulsas dingo, nebuvo maty ti joki protins veiklos poymi."

D.Hionigas (Hoenig) aprao eksperiment Bangaloro (Indija) psichikos tyrimo institute, kai buvo fiziologikai tiriamas 49 met jogas samadhi bsenoje. Udarytas 1 m3 narvelyje, upiltas storu ems sluoksniu jis ibuvo 9 vai. Jo gyvybin veikla buvo labai sultjusi. M.Karlinsas (Karlins) ir A.Levisas (Levvis) pasakoja atsitiki mus, kai jogai meditacijos bsenoje stengdav padidinti savo puls iki 300 tvinksni per minut arba beveik sustabdyti ir taip i bti ilg laik, taip pat padidinti arba sumainti atskir savo kno dali temperatr iki norimos. Vieni autoriai meditacijos svokai priskiria tris paskutinisias jogos pakopas: dharan, dhiana ir samadhi, o kiti autoriai - tik septintj - dhiana. Pereiti i vienos meditacijos pakopos kit nereikia specialios technikos. Svarbu tik susikaupimo gilumas, pasiekiamas ilgai ir at kakliai lavinantis. Pagal taikomas specifines technikas skiriamos vairios jogos rys. I j pagrindins yra: mantra-joga, hata-joga, laja-joga ir rada-joga. Mantra-jogoje dmesys sutelkiamas speci finius odius ir posakius (mantras), kurie, be perstojo kartojami (dapa), turi takos tam tikriems centrins ir vegetacins nerv sis temos procesams. ios technikos aknys siekia seniausius laikus geni burtininkus, kertojus. Su dapa, tinkamai parinkus mantr, galima ilaisvinti nerv sistem i tam tikr blokuojani, sulai komj proces. Treioji ir ketvirtoji jogos pakopos - asana ir pranajama - yra hata-jogos sistemos pagrindas. Pasak J.eno (Chen), egzistuoja daugiau kaip 500 asan. I j apie 30 yra pagrindins. Gali bti skiriamos trys asan grups: 1) pozos meditacijai ir relaksacijai; 2) pozos knui stiprinti (jos padidina vidaus organ ir stuburo gyvybingum); 3) pozos virkinimo sistemai ivalyti. Asanomis atpalaiduojami krtins lstos raiiai, todl legviau kvpuojama. tai kodl jos laikomos pakopa prie pranajama. i seka taikoma ir kiekvienoms pratyboms. Jogai mano, kad yra ryys tarp kvpavimo ir psichins bsenos, todl pranajama laikoma labai svarbia. Manoma, kad ritmingai kvpuojant galima psichikai atsipalaiduoti. Ir atvirkiai - psichine relaksacija galima ilyginti

kvpavim. Jogai rekomenduoja tok kvpimo, sulaikymo ir ikv pimo trukms santyk - 1 : 4 : 1 . Per 16 laiko vienet knas pripildomas oro nuo galvos iki koj pirt gal, oras laikomas 64 laiko vienetus ir per 32 laiko vienetus ikvepiamas. Pagal kit pranajama oras laikomas 64 laiko vienetus, paskui per 16 laiko vienet ikvepiama ir paskui per 16 laiko vienet kvepiama." vetavataraupaniada bhashia. Kai kurie autoriai mano, kad hata-joga yra pradin jogizmo forma, kuri siekia ketvirtj Patandalio schemos pakop. Kiti au toriai mano, kad hata-joga yra pradin jogizmo forma, kuri siekia ketvirtj Patandalio schemos pakop. Kiti autoriai mano, kad hata-joga nuo kit sistem skiriasi tik savo praktika ir kad joje taip pat einama meditacijos pakopomis. I pradi asanos sukelia nemaloni poji. Vliau jos tampa meditacijai patogiomis pozomis. Poza laikoma imokta, kai nebereikia pastang. Tada pradedama sutelkti dmes vai rias kno dalis arba organizmo procesus (puls, kvpavim ir kt.). Ilgai pasimok poz jogai sugeba tam tikru mastu valdyti kraujotak, virkinim ir kt. Aukiausia savikontrols pakopa hata-jogoje yra tokia, kai sugebama sultinti organizmo proce sus iki anabiozs bkls. Laja-joga yra sistema, sukelianti latentin" psichikos energij vegetacinje nerv sistemoje. Pagrindin priemon yra meditacija. Susikaupimo objektai yra tam tikri odiai (mantros), geometrins figros (jantros) ir paveikslai (dajatos). Jogai sivaizduoja, kad stuburo gale ess svarbus gyvybinis cent ras -muladhara, kuriame susikaupusi latentin nerv energija, va dinamoji kundalini. Jie j vaizduojasi spirale susivijusia gyvate. Pagrindinis momentas laja-jogoje yra vadinamasis kundalini gyva ts paadinimas ir ilaisvinimas sukaupus dmes muladharos centr. Jogos sistema yra visuma vairi mokym, kurie vienas nuo kito skiriasi ne tik technika, bet ir moralinmis-etinmis normomis. S.Giosvamis seniausij jogos sistema laiko vaidik. Ji laikoma originalia jogos sistema. Pagal j, tam, kad bt ilaisvinta kunda lini, reikia lytinio susilaikymo (brahmaarija). Kita jogos mokykla

yra vadinamoji tantrika. Pasak legendos, jos krjas ess dievas iva, kuris suprastins sudtingesnes vaidikos procedras, pridjs kelet nauj, paalins brahmaarijos apribojimus ir padars siste m tinkam daugeliui. Skirtingai nuo vaidikos, tantrikoje kundalini sukelti ir ilaisvinti galima ir lytiniais santykiais. Jie siejami su tam tikrais moraliniais apribojimais ir nra savitiksliai. Tantrika yra labai populiari Tibete. Rada-jogos procedros ir technikos tokios pat kaip ir lajajogos. Taiau susikaupimo objektai siejami su mogaus smonin gos veiklos aukiausiais pasireikimais. Rada-joga yra etini-filosofini princip ir religini norm, taip pat meditacijos apie jas taisykli sistema. Kai kurie jogos sistem aikintojai mano, kad rada-jogos sistema nutiesiamas tiltas tarp smoning ir tam tikr nesmoning proces. Sakoma, kad prie imantis radajogos btina hata-joga ir laja-joga. D.Mumfordas (Mumford) ir kiti autoriai pabria, kad tiesiog musis rada-jogos gresia dvasi ns deformacijos ir sutrikimai. Jogos sistemos formavosi tkstantmeius. Jogos tradicij, religi ni ir filosofini koncepcij pagrind sudaro asmenybs santykio su visuomene rytietikos (istoriniu poiriu) formos. Atidiai inagrin jus pagrindinius jogos etikos principus, aikja, kad autentikose jogos sistemose bdai pasiekti isilaisvinim" iuolaikinje visuo menje visikai nepritaikomi. Daniausiai jie susij su smoningu vi suomens ir visuomenik asmeninio elgesio form alinimusi. Pavyzdiui, kaip nurodo G.Bileris (Bler), Ryt ventojoje knygoje sakoma: Jogas visada privalo bastytis vienas, be draugijos, kad pa siekt galutin isilaisvinim... visai nepadedamas i alies. Jogas pri valo bti visikai laisvas nuo emocini igyvenim. Pats vienas jis pasieks visik isilaisvinim." Anot ymaus jogos sistemos aikintojo S.Vivekanando (Vivekananda), jogas privalo gyventi vienas; vairi moni draugija trikdo jam smon". I anksiau mint pavyzdi matome, kad savarankikai prak tikuojantieji autentikos jogos sistemas atsiriboja nuo visuome ns. Tai yra vienas i aspekt, kuriais remiantis reikia nagrinti jogams bding asketizm. Susimainus asmeninius poreikius, su maja ir btinumas bendrauti su kitais, asmenyb isilaisvina i savo asmenini priedermi.

Pasak Mahaviros doktrinos Ryt ventojoje knygoje, jogas kartais praleidia penkis arba septynis, arba devynis, arba vienuoli ka maitinimsi nesusirgdamas, atsiduodamas meditacijai". Jogas beveik nieko negauna i visuomens ir beveik nieko jai neduoda. Jis pasiekia absoliutaus atsiskyrimo bsen (kaivalij), kuri tam tikru mastu yra jo socialinio egzistavimo tikslas. M.Eliad (Eliade) pabria: Savo intelektualiniais siekiais jogas yra pasy vus, iimt daro tik savo susikaupimo objektams". Meditacija jogai sugeba labai sultinti savo organizmo procesus ir, vadinasi, itsti biologin laik". Tai sudaro ir bene didiausi jogos sistemos paradoks - kai kuri jog ilg gyvenim. Pasak le gend, kai kurie jogai igyven daugiau kaip 300 met. Jogai ilga amikum laiko paprastu daiktu. Taiau, jeigu mginsite tobulo jogo gyvenim matuoti igyvent emocij kiekiu, ieis kuriozikas dalykas: jis mirta labai jaunas. Atsiribojs nuo iorinio pasaulio, jogas usisklendia savyje ir savitaiga susikuria tam tikr meditacin ekstaz. Palengva jis praranda realybs jausm ir negali atskirti vidinio pasaulio nuo iorinio. Pagal rada-jog, iorinis pasaulis yra tik grubi vidinio pasaulio kopija. Usisklends savyje, jogas atsiduoda kontemp liacijai ir nepaprastai estetizuoja savo susikaupimo objektus. Pasinrs meditacij, jis susikuria iliuzij, kad skrenda, kad su silieja su kosmine erdve ir pasiekia didiausi intuityvj prare gjim, o praregjs tiesiogiai suvokia slaptj daikt esm. Aukiausioje jogizmo pakopoje - maha-jogoje jis sutapatina save ir visat su absoliuij dvasia. Jogai mato savo diev, su juo nekasi ir net susilieja. Anot A.Slobodianiko, meditaciniu poiriu, jog sapnuose nra nieko antgamtika. Tai tikriausiai yra savotika autohipnoz... Kvpavimo ir kraujotakos funkcijos pasiekia minimum, o stiprs ioriniai dirgikliai nesukelia jo kios reakcijos. Tam, kad galtum pasiekti toki bkl, be abejo ns, reikia nepriekaitingos sveikatos, reikia turti tiksl ir stipri vali." Nugrimzti savo vidin pasaul indusams bdinga nuo neatme nam laik. G.Grimas (Grimm) rao: Kaip ir krikionyb, Vedo se ir Upaniadose viskas yra prieblandoje ir nuteikia sapnams". G.Hgelis pabria: Indusams jutiminiai spdiai yra beveriai. Viskas ikraipoma iki netiktinumo ir kiekvienas sapnas suvokia

mas kaip teisyb ir realyb." Tai labai atsispindi praeities, dabar ties ir ateities laiko intuityviame suvokime. Tam nuteikia ir sans krito kalba, kurioje laikus galima laisvai kaitalioti. Pavyzdiui, esamuoju laiku galima nusakyti vyk, kuris buvo praeityje arba bus ateityje. Tas pats odis kai" gali bti vartojamas ir kalbant apie vakar, ir apie rytoj. H.Nakamuras (Nakamura) pabria, kad se nosiose ind knygose istoriniai faktai labai retai paymimi konkre iomis datomis". Atsisakymas racionalaus materialios tikrovs painimo atsiskleidia ir dominuojaniose senovs Indijos filosofi jos mokyklose, kurios nelaiko tiesos subjektyvaus painimo ir ob jektyvios realybs atitikmeniu; jie j suvokia tik etinje plotmje kaip asmenini arba religini santyki form. Jog bendrosios tradicijos iimtis yra filosofins-etins koncep cijos, kurios idstytos knygos Mahabharata dalyje gita. Skirtingai nuo kit panai mokym, gitoje jogai nuolatos skatinami veikti. ia joga suprantama kaip visuma veiksm, kuriais suvaitiomi jaus mai. Svarbu tai, kad gitoje laisvei" suteikiamas kitoks turinys negu Upaniadose. mogus tada yra visai nepriklausomas nuo bties s lyg, kai vadovaudamasis btinybs jga, visus veiksmus atlieka vi sikai abejingai emociniu poiriu. Jog sistemos yra unikalus reikinys. Jose slypi nekainojama daugelio kart patirtis. monija privalo ta patirtimi pasinaudoti. Taiau btinai reikia tas sistemas perirti ir apvalyti nuo misti ni koncepcij, o jog etik permstyti atsivelgiant iuolaikines slygas.

Kaip teigia induistai, Vedos nra vien tik literatros kriniai, kuriuose sukaupta j krj imintis. Tikima, kad Vedose sukaup tas dievo krjo dievikasis mokymas". S.Vivekanandas cituoja Ved komentuotoj Sajanaharij: Kas gi bt sukrs vis pasau l nesusipains su Ved mokymu". Vedos suprantamos kaip abso liutus metafizinis painimas, kurio negali paneigti laikas. Kaip teigia filosofai vedistai, u regimos vairovs gamtoje slypi absoliuti dvasia, kuri yra vienintelis realybs krjas ir altinis. Pagal idealistin vedist supratim, individai yra ne kas kita kaip galutinis absoliutaus prado realizavimasis. tai kodl visai na tralus atrodo ir galutinis induist etikos tikslas - pasiekti indivi dualiojo a" ir absoliutaus prado vienov. Ji pasiekiama per seniausi jog sistem (vaidik). Pasak H.Nakamuro, dauguma induist dl to, kad pripasta absoliut prad, kuriam priklauso visi individai ir daiktai, savo dmes sukaupia vis daikt vienybs idj. Regimj pasaul jie laiko iliuzija." G.Grimas ikibudistin laikotarp Indijoje apibdina didiojo is pan poeto P.Kalderono citata: Gyvenimas tra sapnas ir kiekvie nas sapnuoja savo elges - karaliai sapnuoja, kad yra karaliai ir valdo... Aiku, kad gyvenimas tra sapnas ir netgi sapnai yra sapnas." Skirtingai nuo induizmo, pasak budizmo, pasaulis yra be pra dios ir be pabaigos - niekas jo nesukr, jis yra aminas. Budos mokyme svarbi yra doktrina apie persiknijim, pasak kurios, mirtant mogui arba gyvnui, gimsta kita btyb. Ji perima patyri m i ankstesnij savo gyvenim. Remiantis iuo poiriu, atski r gyvenim irima kaip aminosios mokyklos vien pakop, o galutinis tikslas yra pasiekti tobulumo bsen - nirvan. Buda manosi ess visikai pakirds i gyvenimo sapn". Buda skelbia: Netikk tuo, k girdjai, netikk mokymu, kuris pasiek tave per daugel kart, netikk dalykais tik todl, kad jais aklai seka dauguma, netikk dalykais tik todl, kad juos pasak iminiai, netiVk tiesomis, kurias pasiekei per gdius... Tyrink, ir kai tos ty rinjim idavos atitiks prieast ir i j atsiras gris vienam arba daugumai, imk juos ir gyvenk su jais!" 10

Budizmas diev buvimo neneigia, taiau ankstyvuoju jo laiko tarpiu dievai esmins reikms neturjo. Individo likim nulemia vadinamasis karmos dsnis, pagal kur mogaus ateitis priklauso nuo jo poelgi. T ms veiksm atspind gyvenime taikliai apib dina patarl: Kaip pasiklosi, taip imiegosi". Taiau, pagal budiz m, karma slygoja ne tik dabartin mogaus gyvenim, bet ir bsimo persiknijimo form. Ankstyvosiose stadijose budizmas kaip filosofinis-etinis moky mas buvo pakantus savo pasekj religinei priklausomybei ir nebu vo religin doktrina. Budos mokymo pagrind sudaro vadinamosios keturios kilnios tiesos": 1) gyvenimas yra kupinas kani; 2) kani prieatis yra gyvenimas; 3) kanios gali bti nutrauktos; 4) i kani veda kelias nirvan. Keli i kani sudaro atuonios pakopos: * 1) teisingas supratimas - keturi ties pripainimas; 2) teisingi siekiai - noras pasiekti nirvan; 3) susilaikymas nuo melo; 4) susilaikymas nuo prievartos prie kitas btybes; 5) usidirbimas pragyvenimui garbingu bdu; 6) teisingi veiksmai: neleidimas pasireikti blogiui; kova su pa sireikusiu blogiu;'krimas grybi, kuri nebuvo; dauginimas g rybi, kurios yra; 7) teisingos mintys - kno, jausm ir emocij nereikia tapatinti su a"; daiktus, su kuriais esame susij, neturime irti kaip nuosavyb; nereikia ia ir dabar kalbti, kas buvo pasakyta ten ir tada; 8) teisinga meditacija - apie grandines, kurias sukuria knas; apie blog, kur gimdo pojiai; apie idj nepastovum; apie eg zistavimo slygas. Pagal budizm, kiekvienas yra kelyje. Tas kelias yra begalinis ir gali bti nueitas daugyb kart persiknijus. Kiekviename persik nijime sukaupta patirtis laikoma galimybe individui tobulti ir pa siekti nirvan, o joje jis bus be galo laisvas nuo egzistavimo problem. Sanskrito kalba nirvana" reikia ilsti ior", o tai galima aikinti kaip atvsti nuo emocins bties... Nirvana yra vi suotinis pasaulio imediagjimas."

Viena i Budos mokymo priemoni pasiekti nirvan yra tobu linti intuityv mstym meditacija. Pagrindin meditacijos techni ka budizme yra dmesio sukaupimas j kvpavim. Pailiustravimui pateiksime savitaigos technik, kurios autorius, pasak G.Grimo, pats Buda: Atsisdu sukryiavs po savim kojas ir itiesins stubur. M a n o smon sutelkta j ikvpimo veiksm, mano smon sutelk ta j kvpimo veiksm. Giliai kvepiu. Giliai ikvepiu. Negiliai kvepiu. Negiliai ikvepiu. Jauiu kvpavim - kvepiu. Jauiu kvpavim - ikvepiu. M a n o knas atsipalaiduoja - kvepiu. Mano knas atsipalaiduoja - ikvepiu. Jauiu savo kn - kvepiu. Jauiu savo kn - ikvepiu. Koks ramus jausmas - kvepiu. Koks ramus jausmas - ikvepiu. Seku savo mintis - kvepiu. Seku savo mintis - ikvepiu. Valdau savo mintis - kvepiu. Valdau savo mintis - ikvepiu. A atsipalaiduoju - kvepiu. A atsipalaiduoju - ikvepiu. Ramyb ir tyla - kvepiu. Ramyb ir tyla - ikvepiu." Kita bdinga meditacijos technika, kuri naudoja budistai, yra temptas irjimas 25 cm skersmens spalvotus skritulius (geltonus, baltus, raudonus, mlynus ir juodus). Rekomenduojama temptai i rti ir mnulio atspind vandens paviriuje. Viena sena budist me ditacijos technika silo sivaizduoti, kad esi maas lyg vabzdys. Pasieks toki bsen, sijauts, kaip atrodo pasaulis mayiams vabz diams privalai sivaizduoti, kad esi milinas, didumo sulig kalnu. Mano; ia, kad ia technika smon pasiekia kosmin" mast. Kad meditacija bt veiksmingesn, budizmas rekomenduoja grietai laikytis tam tikr morals princip.

Budizmas, kaip religinis ir filosofinis mokymas, suklestjo Indijoje viepataujant karaliui Asiokai (III a. pr. Kr). Moraliniu poiriu, ankstyvojo budizmo svarbiausia ypatyb yra ta, kad jis neigia aktyv diev vaidmen ir ikelia moralines vertybes, per kurias, nuolatos tobulinant asmenyb, galima pasiekti nirvan. Taiau ilgainiui pagrindiniai filosofiniai ir etiniai budizmo prin cipai m deformuotis. I a. vl atgim dievikojo prado, dievo krjo ir pasaulio globjo idja, o Budai buvo priskirtas ma daug toks vaidmuo kaip Kristui krikionybje. Iki i dien i likusiame IV a. dokumente kin vienuolis Fa Hsianas, apras savo kelion Indij, tarp kitko pabr, kad toje alyje budiz mas prarads grynum, taps stabmeldiku politeizmu, kad svar biausias vaidmuo teks dievybms. Dar keisiau budizmas pltojosi susisiejs su tantrizmu (budist tantrizmas) ir prims jo seksualinius kultus ir apeigas. Dauguma j gyvuoja ir ian dien budistiniame tantrist jogizme. Viena i ankstyvojo budizmo deformacijos prieasi yra labai dideli reikalavimai asmenybei. Individo tikslas - nirvana - yra ne pasiekiamas per vien mogaus gyvenim. Ilgainiui isiskyr dvi srovs: ezoterinis, arba slaptasis, budiz mas - mahajana (iaurs Indija, Tibetas, Kinija ir kt.) ir egzoteri nis, arba visiems prieinamas, budizmas - hinajana (Piet Indija, Ceilonas, Tailandas ir kt.). Ezoterinis budizmas (skirtingai nuo ankstyvojo) pripasta, kad nirvanos bsen galima pasiekti ir per atskiro mogaus gyvenim. Savo pagrindiniame siknijime (maha janos sistema) ezoterinis budizmas praranda daugel Budos moky mo logini laimjim ir labai remiasi intuicija. Tai matyti ir i ataskaitos, kuri 806 m. Japonijos imperatoriui teik i Kinijos grs dvarikis. tai itrauka. Vien dien turjau galimyb susitikti prie aliojo drakono ventyklos rytini vart abat. Tas didis mogus, kurio budistikas vardas yra Huy Kuo, buvo didiojo ind mokytojo Amoghavaros mokinys... Jis man sako: Mano gyvenimas pasiek pabaig ir ligi tavo atjimo a neturjau kam perduoti savo patyrimo". Pasim visus ceremonijai reikalingus daiktus, mudu vl grome ventyk l... Vliau a imokau deimantin jog sistem ir penkias dalis i mantrajanos mokymo (teisingi odiai)... Abatas mane perspjo, kad ezoterines knygas taip sunku suprasti, kad j prasm galima

suvokti tik per men. T u o tikslu jis liep pakviesti rm dailinink Li en ir eis kitus... M a n e supaindino su slaptosiomis mudromis (specifinmis jog pozomis). Kiti jo mokiniai mokjo tik kai kurias i j, bet ne visas... Kai nakt meditavau, mano smonje pa sirod abatas ir tar man: Mudu su tavimi buvome kartu ilg laik, - kol tu mokeisi ezoterinio mokymo. Jeigu a persiknysiu Japonijoje, tapsiu tavo mokiniu." Plisdamas po vairias alis, budizmas susidr su vairi taut nacionalinmis ypatybmis ir tradicijomis, dl to modifikavosi jo pagrindiniai filosofiniai, etiniai ir kiti principai. Pavyzdiui, kin budist sektos Grynoji em" vertjai vartoja daug daosist o di ir posaki, kuri nra originaliuose sanskrito tekstuose, taigi jie budizm labai papild daosist filosofija ir religija. Antra ver tus, daug sanskrito odi transliteruojama ir naudojama ezoterijos tikslams. iuo poiriu bdinga yra mantra o-mi-to-fo. Tikta, kad ji ramina ir palengvina. Sekta Grynoji em" Kinijoje labai paplito po Tang dinasti jos (po 907 m.). Vienas i jos pionieri Japonijoje yra vienuolis Kuia (903 - 972 m.). Kad galt populiarinti budizm gyventoj emutiniuose sluoksniuose, jis keliavo po miestus ir kaimus, oko gatvse ir kviet mones medituoti apie od amida tokiais daine ls odiais: Pasieksi nuostabi, vari em kur tavs laukia laim, jeigu nors kart itarsi stebukling od amida." Turgaus aiktje mons susirinkdavo aplink j ir okdami kar todavo mantr ne-mu-a-mi-da-bu-tu". Tos sektos bdingas bruoas yra tas, kad mogaus egzistavimo tikslu laikoma ne pasiekti nirvan, o persiknyti vadinamj va ri em", kurioje mogaus laukia begalinis ir nerpestingas gyve nimas. Ta koncepcija yra savotikas krikionikojo rojaus vaizdio analogas. Oficialiu ios sektos Japonijoje krju laiko mas vienuolis Honenas (1132 - 1212), kuris tikjo, kad meditavi mas apie mantr amida yra vienintelis tikras bdas persiknyti vari em". Palyginti su ind budizmu, kai btina daug grieiau susilaikyti

nuo maisto, japon budizmas yra daug laisvesnis. Analogikai i rima ir susilaikym lytiniame gyvenime. Eretikoje" sektoje tahikava manoma, kad per lytin akt galima pasijusti Buda dar esant gyvam. Japon sektoje vari e m " irgi yra panai tendencija, kuri slypi vadinamojoje susijungimo vien" doktrinoje. Asketikos normos ignoruojamos ir japon budist sektoje dzen. Skirtingai nuo ankstyvojo budizmo ir mahajanos sistemos, dzenbudizme pripastama, kad smons praskaidrjimo galima pa siekti i karto, be jogams arba budistams bdingo asmenybs parengtumo. Pakanka stengti isilaisvinti i emocini ryi su pasauliu. Pagal dzen etinius principus, moguje yra prad, su ku riais jis pats gali susikurti laim ir veikti sunkumus. Taiau yra b tina painti mogaus prigimties ypatybes. T koncepcij iliustruoja ir vieno dzenbudizmo Kinijoje krjo - vienuolio Tozano eilratis: Ilgai a iekojau savs kituose ir buvau tolimas. Dabar a velgiu save, kad atsiveriau. Taip a tampu tuo, kas esu." Japonij dzenbudizmas pateko XII - XIII a. Dzenbudizme vie nintele priemone pasiekti nirvan pripastama meditacija. Pasak Dogeno, studijuoti ir praktikuoti dzen yra isilaisvinti i kno ir dvasios natos. Smilkal smilkymas, dievinimas, mantra amida, ipa intis, ventj knyg skaitymas nra btini. Utenka medituoti". Dzenbudizmo meditavimo technika labai paprasta. Naudojamos specialios sdsenos - dzadzen. Btina, kad stuburas bt tiesus ir vienoje tiesje su galva. Soto sektoje labai danai medituojama sto vint prie sienos. Siekiama umirti pasaul ir atsiriboti nuo savo paties igyvenim, atsiskirti nuo paties savs (ikantaza). I pra di dmesys sukaupiamas savo kno raumen atpalaidavim. Paskui - kvpavimo ilyginim nekeiiant natralaus ritmo. Pa lengva dmesys sutelkiamas savo mintis, stengiamasi bti paali niu stebtoju ir nedaryti takos mintims nei logika, nei jausmais. Ilgainiui mstymas tampa chaotikas, praranda login nuoseklum ir asociatyvum. Ilgai ir atkakliai lavinantis gyjamas sugebjimas pasiekti bsen, kai smon tampa laisva nuo valingo mstymo. Pajuntama maloni vidin ramyb ir tikrumas. Tokioje bsenoje ga-

ima geriau realizuoti smoning psichin proces labai sutelkiant savo smon realius arba abstrakius dalykus. Psichinis apsivalymas" dzenbudizme pasiekiamas labai ilgai la vinantis ir aktyviai panaudojant stresinius faktorius. spd apie tai galime susidaryti skaitydami i itrauk i knygos Japon tradi cijos altiniai": Kai a stojau Tien tungo dzen lo, gerbiamasis ingas medituodavo ligi paryi ir, truput numigs, keldavosi anksti ir praddavo vl. Meditavimo salje mes bdavome kartu su suaugusiais. Kartkartmis kuris nors jaunuolis umigdavo. Tada kuris nors i suaugusij, kuris vaikiodavo aplink mus, jam su duodavo kumiu arba liure". Knygoje Dvi dzen klasiks" apraomas toks atsitikimas: Kai kakas Gutjaus Oo paklaus, kas yra dzen, jis paprasiausiai i kl pirt. Igirds tai, Gutjus nupjov jaunuoliui pirt. Dejuo damas i skausmo, jaunuolis pabgo. Gutjus jam kteljo ir, kai is atsigr, ikl pirt. Jaunuoliui i karto nuvito". iuo atveju tikriausiai turimas galvoje smons sutelkimas i keliamo pirto" gest. Dzenbudizmui bdinga simbolika mums ne leidia daryti aikios ivados, ar apraomas tikras atsitikimas, ar ne. Taiau viena aiku - dzenbudizme smons nuvitimo, kaip specifi nio isilaisvinimo i vairi blokuojani faktori, pasiekiama indi vidui atsiribojant nuo jo prastos socialins aplinkos ir veikiant relaksuojaniai technikai ir stresiniams faktoriams. Dzenbudizme meditacija yra ne tik specifins relaksacijos prie mon. Tikima, kad ji yra tikrojo painimo" altinis. Dzenbudistai, nesilaikydami racionalaus mstymo (analizs ir sintezs) princip, susiformavo specifin poir realj pasaul. Jis ypa daug dmesio skiria intuicijai. Todl j literatros kriniai yra pilni simbolini ir alegorini paaikinim, kurie danai yra ne spjami j neimanantiems. Pavyzdiui, klausim, kokia yra dzen prasm, dzenbudist lyderiai atsako taip: Apavargau taip ilgai sddamas. iandien ir rytoj. Vis dien iriu kalnus. Balti debesys gaubia uoltas virnes." N vienas i i atsakym nra beprasmis ir tikriausiai kiekvie n i j galima logikai paaikinti. Jie iliustruoja dzenbudizmui b-

ding meno stili, kai sutapatinama tai, kas konkretu, su tuo, kas bendra, ir tai, kas bendra, su tuo, kas unikalu. Tai matyti ir i atsa kymo klausim: Kokia yra absoliuios realybs esm?" Atsaky mas toks: Kipariso medis sode". Mokantis dzenbudizmo, svarbs vadinamieji koanai. Tai tam tikri odiai arba posakiai, naudojami kaip susikaupimo objektai. J dauguma neturi konkreios logins prasms. Ilgai (kartais iti sus metus) lavinantis su vienu koanu, atsiranda specifin psichin reakcija, kuri yra atsakymas koan. Daniausiai tai bna fraz, ei lratis, tam tikras judesys arba veiksmas. Mokytojas grynai intui tyviai vertina, ar mokinys atsak teisingai, ar ne. Tai sivaizduoti truput padeda tai toks pavyzdys i knygos Dvi dzen klasiks". Mumonas Ekajus moksi dzen pas Getsurin ikan. Jam ne sisek eerius metus su koanu mu". Vien dien jis igirdo bgno gars ir jam i karto nuvito. Jis pradiugino savo mokytoj bdamas 36 met amiaus. Eilratis, kur jis sukr, buvo toks: ydrame begaliniame ir viesiame danguje sugriaudjo griaustinis, gyvi padarai neteko amo, visa visata suvirpjo, Meru kalnai pradjo okti pagal senovins muzikos takt." Dzen praktikoje koanas mu" yra labai populiarus. Jis neturi prasms element. Tikima, kad smon juo apvarinama" nuo praeities psichins veiklos. Pastaruosius kelet deimtmei kai kuriomis dzen procedro mis domisi ir jas studijuoja psichiatrijos ir neurologijos gydytojai. Japon psichiatras S.Morita (1874 - 1938) pasil psichoterapijos metod, kuriame yra element, analogik dzen mokymui. me tod sudaro keturios pakopos. Pirmoje pakopoje ligonis savait guli lovoje ir neveikia nieko, iskyrus nuolatin savianaliz ir d mesio telkim savo kyrias mintis, rpesius, liguistus potraukius, stresines bsenas. Antrj savait jam leidiama dirbti lengvus kio darbus. Kitas dvi savaites ligonis privalo sunkiai fizikai dirbti ir stengtis sukaupti dmes realius objektus ir susiaurinti savo vaizduots erdv. Paskutinisias dvi savaites ligonis rengiasi grti jam prast socialin aplink. 1966 m. japon psichiatrai Sudzukis ir Takemura modifikavo Moritos sistem ir sukr psichoterapijos

metod, kur sudaro tokie pagrindiniai elementai: bendravimas su gamta; psichikos sutelkimas darbui; dzen meditacija. Panaiai kaip ir jog sistema, vis pavidal budizmas (nepai sant tam tikr racionalumo element) yra bgimas nuo tikrovs problem. Tai akivaizdu Gotobos eilratyje: Noriu, kad biau paadintas i sapno tik tam, kad pradiau sapnuoti nauj sapn. Realusis pasaulis yra u mano poji." Palyginti su induizmu, engtas vienas vienintelis ingsnis prie k - pripastamas iorinis pasaulis, atskiras nuo individo jausm ir vidinio pasaulio.

Beveik tuo paiu metu, kai Indijoje gim budizmas, Kinijoje at sirado Konfucijaus filosofinis-etinis mokymas. Kaip ir visuose se novs mokymuose, jo filosofijos centre yra mogus, jo laims ir tobulumo vaizdis. Pasak Konfucijaus, kiekvienas mogus yra kelyje". Nueidamas t keli nuo gimimo iki mirties, mogus susitinka su likimo skirtais diaugsmais ir negandomis. Viena i prieasi, dl ko mogus yra nelaimingas, yra ta, kad jis yra nepakankamai tobulas emociniu po iriu ir nra pasirengs tam keliui". Konfucijus teigia, kad as menybs intelektualus tobuljimas yra nepaprastai svarbu, bet to nepakanka mogui susidoroti su kelio" sunkumais. Btina valdyti savo emocijas, siekti j harmoningumo. Pasak Konfucijaus, tobula asmenyb yra tokia, kuri valdo emocijas atsivelgdama einam keli", ir jokie kelio" sunkumai negali pakeisti jo princip. E m o cij valdymas nra suprantamas kaip slopinimas. Konfucijus teig, kad prievarta prie savo paties asmen arba kitus mones duoda tik laikin skm - anksiau ar vliau atsiranda spraga. Pasak Konfu cijaus, reikia aktyviai studijuoti keli" ir tiek savo asmenyb, tiek kitus mones veikti tikinjimu. Sudtin kelio" dalis ir pagrindir 's Konfucijaus mokymo mo mentas yra moni tarpusavio ryiai. Skirtingai nuo induizmo ir budizmo, konfucianizmas teigia, kad mogaus prigimtis yra sociali ir kad mogus negali egzistuoti ne visuomenje. Konfucijus pabr ia, kad labai svarbu yra pakantumas kitiems monms: Prie inu damasis koki nors veiksm kito mogaus atvilgiu, pagalvok, ar bt teisinga, jeigu tai atsitikt tau? Bdami jautrs kitiems, vis dlto neturime taikytis prie kit moni ir aklai jais sekti, o priva lome likti itikimi savo principams. Jeigu irdis man sako, kad esu teisus, privalau eiti priek net ir tada, jeigu tkstaniai ir deimtys tkstani bt nusistat prie mane." Konfucijus isako labai skeptik poir meditavim: Moky masis be mstymo yra bergdias laiko gaiimas, o mstymas be ty rinjim yra pavojingas". Jis paymi, kad meditavimas kaip pasmilo painimo priemon yra bergdias daiktas, ir vietoje jo silo isam stebjim ir kritik vertinim to, kas vyksta".

Svarbi emocij harmonizavimo priemon Konfucijaus mokyme yra doktrina Li", kuri yra asmenybs elgesio taisykls. Ji regla mentuoja atskiros asmenybs elgesio, moni bendravimo formas, santykius tarp asmens ir socialins aplinkos, taip pat santykius tarp atskir socialini grupi ir klasi. doktrin Li" eina ir vairs asmeniniai bei grupiniai ritualai ir ceremonijos: gestai, kuriais mons privalo apsikeisti vairiomis progomis, pavaldinio ir viri ninko, pagyvenusio ir jauno mogaus tarpusavio bendravimo etike to formos, eimos nari tarpusavio bendravimo manieros, religini apeig, visuomenini veni ritualai ir pan. iuo poiriu laiko masi labai grieto formalizmo, kuris tam tikrais atvejais nustato netgi kiekvieno pirto padt. Konfucijus nepripaino meditavimo kaip priemons asmenybs harmonijai pasiekti, taiau, naudodamasis doktrina Li" ir ypa jos ritualine dalimi, reglamentavo ir kr vairias dinamiko medita vimo formas (dmesio sutelkimas judesius ir gestus). Konfucijaus etin sistema, kuri yra idstyta doktrinoje Li", grietai skiria auktesnio rango, arba auktesns socialins pad ties, mones. Labai formals, kareivini tipo santykiai tarp vairi socialini sluoksni ir klasi atstov dideliu mastu lengvina feoda lin institucij. Konfucijaus palankumas ou dinastijai (kuri, pasak jo, esanti visuomens organizavimo pavyzdys) ir etinis socia lins nelygybs teisinimas patiko valdaniajai klasei.

Kinijoje jau prie konfucianizm atsirado vadinamj ramij" sektos. Prieingai buvusioms feodalinms tradicijoms, ramieji" ra gino nepaklusti ponams, prieintis tuometiniams socialiniams san tykiams. Kaip ir jogizmas bei budizmas, tos sektos propagavo asmenybs tobulinim kaip svarbiausi mogaus gyvenimo tiksl. Turima ini, kad tuo tikslu jie naudojo specifin meditavimo tech nik, be to, daug dmesio skyr kvpavimui. Ramieji" pripaino real iorin pasaul, neatsiejam nuo vidinio pasaulio". Pasak j pagrindins etins doktrinos, iorin pasaul gerai painti galima tik palaikant vidinio pasaulio" pusiausvyr. Ramij" sektos filosofini-etini vaizdi pagrindu atsirado vienas i ymiausi monijos istorijoje senovs dialektins filosofi jos mokymas - daosizmas. Pirmosios inios apie daosizm siejasi su legendinmis asmeny bmis L a o Dz ir Dvang Dz. Prieingai konfucianizmui, daosizmas nepritar tuometinei so cialinei santvarkai. Kaip teigia D.Nydhamas (Needham), Lao Dz pasekjai ariai grmsi su savo feodaline sistema". L a o Dz knygoje sakoma: Gerov rmuose, piktoli pril laukai, tuti aruodai, prabangs drabuiai ir brangs papuoalai, persisotinimas irpersigrimas tai palaidi banditizmo keliai " Mras rao: ... prajus dviems trims imtmeiams po L a o Dz, konfucianizmas Kinijoje tapo oficialia ideologija, o daosizmas, kaip ir respublikonizmas Romos imperijoje, liko rm opozicijoje". Svarbiausia daosizmo filosofijoje yra svoka D a o " : Yra kakas beformis, kas buvo jau prie Dang ir Zem. Koks jis yra laisvas, koks ramus. Jis yra visur, nekinta irnuo nieko nepriklauso.

Mes j laikome Visatos pradia. A neinau jo vardo. Vadinu j Dao." Svokos D a o " aikinimas yra atri gin objektas. Kai kurie autoriai teigia, kad daosizmas yra anarchistinis mokymas, kuris i esms yra opozicija oficialiai visuomeninei tvarkai. Lao Dz kny gos komentare" Gornas Dao" interpretuoja kaip pagrindinius principus ir dsningumus, kuriems paklsta gamtos reikiniai. Analogik prieing nuomoni pateikia ir kin autoriai. Kaip teigia F.Bykovas, lakonikumas, nepakankamas aikumas ir kai kuri Lao Dz knygos dali prietaringumas duoda pagrind visi kai prieingai vertinti Dao" Lao Dz mokyme. Kaip tik dl tokios struktros Lao Dz knyg panaudoja ir materialistins, ir idealistins kryptys. Kartais svoka Dao" aikinama kaip natralus gamtos ds nis, nepriklausantis nuo aukiausiosios dievybs vaidmens." D.Nydhamas paymi, kad D a o " yra intuityvi ir tiksliai nei veriama svoka, bet filosof daosist mokykloje tai reik ir dsn, daikt prigimt. Kaip teigia Eihis Kimuras, D a o " yra susin tetinta svoka, kuria ireikiamas pats gyvenimas. Mistik daosizmo skambes labai skatina neveiklumo princi pas, kuris L a o Dz mokyme yra pagrindinis dsnis. Jis eina per vis jo knyg. J pailiustruosime tokia itrauka: Nuolankiausias gali nugalti ir tviriausi. Nesantis gali aplankyti visa, kas yra. tai, kodl veikiu neveikdamas ir mokau be mini." Kai kurie autoriai, nagrinjantys L a o Dz mokym i mistikos pozicij, neveiklumo principo aikinim supranta tiesiogine pras me. Kiti, kurie D a o " svok supranta kaip pagrindini gamtos dsni simbol, tame principe mato hiperbolizuot gamtos ir vi suomens reikini esms supratim, kuris padeda mums veikti ir apsaugo mus nuo nereikaling veiksm, neatitinkani objektyvi proces. Tai patvirtina ir tai tokia itrauka i L a o Dz knygos: Veikti neveikiant, matyti didel, kol dar jis yra maas, gydyti aizdas velnumu, sprsti sudtingus dalykus, kol jie yra paprasti, pradti didelius darbus, kol jie dar yra mai, tai yra Dao kelias".

Stichikas dialektinis L a o Dz suvokimas yra esmingiausias jo mokymo aspektas. Tokia dvasia parayta ir visa jo knyga: Kai mons pradjo skirti tai, kas grau, atsirado ir tai, kas negrau. Kai jie paino gr, atsirado ir blogis. Todl tai, kas yra, ir tai, ko nra, kas sudtinga ir kas paprasta, kas kilnu ir kas ema, subtilu ir iurkt, kas moko ir kas mokosi, gimsta vienas i kito." I t pavyzdi, kaip ir i visos L a o Dz knygos, matyti, kad jis kiekvien daikt arba reikin iri kaip prieybi vienyb. Priey bi atsiradimas ir j siliejimas vieno kit visikai nulemia pagrin dines etines jo mokymo nuostatas: Aryra skirtumas tarp taip ir ne? Ar yra skirtumas tarp grio ir blogio?" Remdamasis tais vientisais dialektiniais ryiais tarp grio ir blo gio jg, Lao Dz rekomenduoja panaudoti etini prieybi trans formacij sprendiant socialines, asmenines ir kitas problemas: Tai, k nori sunaikinti, i pradi tvirtink. K nori paimti, i pradi tai duok Tai, kas minkta, nugali tai, kas kieta, tai, kas velnu, nugali tai, kas iurkt." Labai danai Lao Dz knygoje silomas pasyvumas, grindiamas supratimu, kad yra labai svarbu nusistatyti rib tarp grio ir blogio. Usiiaupk, nesiklausyk, nematyk ir vis savo gyvenim netursi bd. Bet jeigu prasiiosi ir norsi inoti, kas vyksta, vis savo gyvenim negalsi atsikratyti nemalonum. Jeigu apsivalysismonnuo visko, tursi visik ramyb."

Lao Dz blog ir gr, ties ir mel vertina kaip santyki tarp moni formas, o ne kaip reikinius su giliomis socialinmis ir is torinmis aknimis. Harmoningos visuomens ideal L a o Dz mato senovje: Kodl senovs mons vertino Dao? Kodl j laik paiu brangiausiu dalyku? Todl, kad nesiek turt?" Daosistai teig, kad painimas yra pagrindinis socialins grio ir blogio poliarizacijos faktorius. I ia ir j supratimas apie tobul visuomens valdym: Senovje Dao pasekjai neviet liaudies, o laik j tamsybje. Kuo daugiau mons ino, tuo sunkiau juos valdyti." Kaip ir induistai bei budistai, daosistai taip pat turjo savo as menybs tobulumo ideal. Tas idealas reik psichikai atsipalai davus, visikai susiliejusi su gamta mog. Daosistai tikjo, kad prisilaikant maitinimosi, fizins ir psichins higienos, galima pa siekti nemirtingum. Jie pasiekdavo dideli laimjim taikydami adat terapij, gydydami olmis ir kitomis natraliomis priemo nmis, kurios iandien kelia didel medik susidomjim. Kaip ir induistai bei budistai, daosistai ipltojo fizinio ir dvasinio tobuli nimosi procedras, kurios yra analogikos jog sistemai. IV a. dao sist autorius Pao Pu Dz rekomendavo tok kvpavimo pratim: Pradedantysis kvepia pro nos, sulaiko or, suskaiiuoja iki 120 ir ikvepia pro burn. Nei kvepiant, nei ikvepiant neturi girdtis garso. Prie nerves padedama sies plunksna ir, kai pasiekiamas toks meistrikumas, kad kvpuojant ji nevirpa, pirmasis kvpavimo meistrikumo etapas jau veiktas. Kit etap skaiiavimas palaips niui didinamas, kol pasiekiamas tkstantis, prie kurio praktikuo jantysis pastebi, kad uuot senes, jis tampa vis jaunesnis..." iose eilutse autorius aikiai duoda erdv fantazijai, kas bdinga Ryt tautoms. iaip ar taip, pavyzdys rodo, kad kvpavimo pratimai yra daosist fizini procedr sudtin dalis. Turima duomen, i kuri galima spti, kad daosist vyresnieji praktikavo ir gili meditacij. tai du paliudijimai i Dvang Dz knygos: Filosofas i sdjo ant kds atlos galv, kvpuodamas labai lengvai. Jis atrod visikai bejausmis, lyg ia bt buvusi tik 24

jo dalis. K tu darai su savimi? - paklaus jo mokinys, kuris sd jo greta. - Tu moki padaryti savo kn medin, o siel - ugesusiu idiniu. Tas, kur matau dabar ant kds, neturi nieko bendra su tuo, kuris sdjo neseniai." Tu pasakei labai gerai, - atsak i. Kai mane matei neseniai, a buvau inyks." Kai Konfucijus aplank L a o Dz, rado j tok i iors bejaus m", kad i viso nepana mog. Konfucijus truput L a o Dz pa judino ir, kai pajuto, kad jau laikas prisistatyti, tar jam: Argi taip yra? Tu atrodai kaip bejausmis knas, kietas kaip medis. Atrod, kad tu nejauti daikt, kurie ne tavyje, lyg btum buvs ne savo kne." L a o Dz atsak: A buvau daikt esmje". Pagrindin daosizmo idja, kad kiekvienas reikinys ir daiktas ess sukurtas i prieybi in ir jang, sutinkama jau senovs kin knygoje Ai ing" (Permain knyga"), sudarytoje tikriausiai 3000 m. pr. Kr. Joje fizinis universumas sivaizduojamas kaip nenutrks tanti minktojo prado in (moterikojo, arba mnulinio) ir kietojo prado jang (vyrikojo, arba saulinio) kaita. Tam tikroje senovs kin simbolikoje in ymimas nutrkstama linija - -, o jang nenu trkstama linija -. I t dviej pagrindini simboli sudaromos heksagramos, kuriomis vaizduojamas judjimas ratu gamtoje. Pa vyzdiui, besikeiiani met laik ciklo kiekvienas mnuo vaiz duojamas figromis taip:

Kun

Fu

Lin

Tai

Ta-Cuang

Kuai

spalis

lapkritis

gruodis

sausis

vasaris

kovas

Cien

Kou

Tin

Fou

Kuan

Po

balandis

gegu2

birelis

liepa

rugpjtis

rugsj:

Matome, kad pasak Permain knygos", in maksimalus yra spalio mnes, o jang - balandio mnes. T in ir jang kait daosistai laiko kiekvieno gyvybinio proceso modeliu. Jie tiki, kad kiekvien i dvyli kos heksagram atitinka gyvybinis centras stubure. Pavyzdiui, cent ras, kuris vadinamas kvpavimo jra" (ai-hai), yra tiesiai prie bamb. Darydami kvpavimo pratimus, daosistai susikaup vaizduo jasi tak, judant stuburu ir vairiose kvpavimo ciklo fazse sutam pant su skirtingais gyvybiniais centrais. Kartu jie sivaizduoja in ir jang dinamik dvylikoje heksagram. sivaizduojamieji gyvybiniai centrai naudojami ir kaip statiniai dmesio objektai, o tai sutampa su kundalini meditacija Indijos jog praktikoje. Vyrai paprastai sukau pia dmes cent ai-hai, o moterys centr tang-ung (esant krti ns lstos vidurins dalies auktyje). Kaip ioriniai susikaupimo objektai, daniausiai naudojamos tokios triados, kurios simbolizuoja:

iuolaikiniai autogenins treniruots metodai

Li

irdis, ugnis, v a s a r a . P i e l s . p a u k t i s , saul.

Kan

pumpurai, vanduo, iema. i a u r , jr v l y s , mnuo.

Cen

k e p e n y s , medis, p a v a s a r i s , R y l a i , d r a k o n a s .

Tui

plauiai, m e t a l a s , ruduo, V a k a r a i , t i g r a s .

Kaip iorins arba vidins koncentracijos objektas, naudojamas ir ratas, simbolizuojantis absoliui tutum, kuri suprantama kaip absoliuios pilnumos ekvivalentas. Pasak daosist, teisinga prakti ka bna tada, kai kiekvien dien prarandama tai, kas nereikalin ga. iuo poiriu turininga asmenyb yra ta, kuri visikai atsikrato ^reikalingo painimo.
; G

Psichinio poveikio sistemos Europoje buvo inomos jau iloje se novje. Turima duomen, kad jau IV a. pr. Kr. Pitagoras naudojo gy domosios muzikos savybes. Galimas daiktas, kad tokia psichinio poveikio priemon buvo naudojama jau prieorfjiniu laikotarpiu (prie Homer), kadangi Pitagoro mokykla laikoma Orfjaus moky mo tsja, o legenda apie Orfj nedviprasmikai kalba apie magi k" jo muzikos jg. Pagal kai kuriuos liudijimus, Platonas buvo nuvyks Egipt pasimokyti egiptietik misterij, o vienas III - IV a. neoplatonist aprao technik ekstazei pasiekti. Transu gydydavo ir romnai. Po tam tikr kno vidinio ir iorinio apsivalymo procedr ligonis specialioje ventykloje aukodavo auk dievams. Umus gy vul, jis guldavosi ant jo ir patekdavo ekstaz. Be to, ligonis btinai turdavo pajusti diev siuniam enkl, kad pagis. Ypa smarkiai vairios magikosios praktikos" Europ upldo pirmj tkstantmet po Kristaus gimimo. iam reikiniui tam tikru mastu turdavo takos ir tai, kad Ryt Europoje apsigyveno azijiei geni, kuri religiniai paproiai buvo artimi pirmyktei magijai. Per manichc'zm Zaratustros mokymas pasiek ir bulgar gyvenamas emes. Manoma, kad jis labai paskatino bogomil judjim, kuris per Italijos ir Vokietijos bogomilus katarius pasiek Europos vakarinius pakraius. Tikriausiai bogomilai vald technik moni valiai pa veikti. Apie tai galima sprsti ir i Prezbiterio Kozmos priekait bogomilams: Todl, o Kristaus myltojai, net jeigu matote eretik, kuris ivaro velnius, kuris gydo neregius... netikkite". Galima pagrstai teigti, kad praeito tkstantmeio pabaigoje ir io pradioje Europoje buvo vairi magini mokym, kurie, be mistinio poirio pasaul, aprp ir tam tikrus veiksmingus bdus moni valiai paveikti. Po Xa. krikioni banyia pradjo negai lesting kov su burtininkais" ir magija". Pasidarbavus inkvizici jai, inyko psichinio poveikio technikos, sukurtos per tkstanius met. domu, kad pati krikioni banyia taip pat naudojasi b dais, kurie artimi magijai. Pavyzdiui, veiksmingai taikoma taiga ir savitaiga: gydomasi vent palaik lietimu, ventinama ir kt. Kad ir 27

kaip ariai banyia grmsi su savo prieininkais, visikai susido roti su vadinamaisiais burtininkais" nesteng. XV a. Marsilijus Fiinas ivert Orfik" (sukurt ms eros pradioje), kuri yra Orfjaus mokymo variantas. Jis sukr savitaigos bd, kur suda ro orfjiki himnai ir irjimas vairi planet simbolius. Orfjikoje teogonijoje kiekviena planeta atitinka tam tikras mogaus savybes. M.Fiinas labai ipopuliarjo ir sulauk pasekj. XV a. magij ir brimus praktikavo ir ymus alchemikas, gydy tojas ir gamtotyrininkas Paracelsas. Jo laikais manyta, kad magne tuose slypinti antgamtin jga. Paracelsas band gydyti nuo kai kuri lig ddamas magnetus prie skaudamos kno vietos. Taip gydant, kartais inykdavo spazmai, nebyliai atgaudavo ad, paraly iuotieji vl galdavo vaikioti. XVIII a. Vienos gydytojas F.Mesmeris apgyn disertacij apie pla net tak mogui. Jis laiksi metafizins koncepcijos, kad erdv esan ti kupina magnetini fluid, per kuriuos dangaus knai veikia mog. Remdamasis prielaida, kad planetoms bdinga antgamtin jga ir magnetizmas, jis (kaip ir Paracelsas) pradjo gydyti magnetu. Po kurio laiko F.Mesmeris tapo netiktinai garsus. Ligoniai i visos a lies plaukdavo pas j ir gulte apguldavo jo namus. Kartu jie naudoda vo ir muzik. Ilgainiui FMesmeris patyr, kad magnetai nra svarbiausi gydymo procedros elementai. Pakakdavo tik paiam pa liesti ligon. Seans metu kai kurie ligoniai jausdavo virpul, o kiti kaip ieina liga. Labiausiai paveikiamus taiga ligonius apimdavo eks taz, o serganius isterija itikdavo priepuolis ir bdavo traukuli. Remdamasis savo klinikine patirtimi, F.Mesmeris prijo prie metafi zins idjos, kad egzistuoja gyvybiniai fluidai, kuriuos mogus gali perduoti kitiems. Paryiaus moksl akademija nepripaino jo darb mokslins verts, bet jo klinikiniai laimjimai buvo akivaizds. Juos mokslikai paaikinti pavyko tik ms laikais, remiantis iuolaikiniais psichiatrijos ir fiziologijos laimjimais. Hipnozs reikin atsitiktinai atrado XIX a. pirmj deimtmet mgjas markizas astn diu Piuisegiuras. Mokslikai reikinys pradtas tirti XIX a. pabaigoje. Vadinamosios Nanseno mokyklos krjas Kuj 1922 m. prijo prie ivados, kad taigos nes, o tra savitaiga. Jis man, kad hip nozs pagrindas yra autohipnoz, o hipnozuotojo vaidmuo yra tik palaikyti reikiamas iorines slygas, kuriomis pacient paveikia
1

jam bdingas sugestyvumas. Kuj pasil gydym smoningos savi taigos bdais, kuri esm yra ligonio sikibimas mint, kad jo bkl vis gerjanti. Jis rekomendavo kalbti, pavyzdiui, toki fraz: Kasdien mano bkl vis gerja". iuolaikiniai autogenins treniruots metodai labai susij su vokiei psichiatru J.ulcu (Schulz). Pagrindiniai jo ipltotos sa vitaigos technikos altiniai yra du. Pirmasis yra uhipnozuotj klinikiniai stebjimai. I pradi apsunksta rankos ir kojos, o pas kui apima iluma. Antrasis altinis yra meditacins procedros, ku rias galima rasti jog sistemoje. Autogeninei treniruotei bdingos trys skirtingos pozos. Gulimoji poza yra lengviausia ir paprastai pradedama nuo jos. Pacientas gulasi kiet lov (ant medicinins kuets) ir atsipalaiduoja kojas ir rankas. Drabuiai turi bti duksls, kad nevaryt kno. Tinka ir pagalv. Tam tikrais atvejais labiau tinka sdimoji poza, kadangi maiau krau jo priteka galv. Knas laisvai atremiamas kds atlo arba pasvy rama priek. (Bulgarijoje populiariausia yra koija" poza sdsena tiesiu stuburu ir laisvai panarinta galva.) Pirmajai procedrai skiriama 30 - 60 sekundi. Pacientas tinka ma poza visikai atsipalaiduoja ir usimerkia. Gydytojas tyliai vis kar toja taigos fraz:, A esu ramus, deinioji mano ranka apsunkusi". Po to gydytojas sako: Dabar grtame normali bsen". Pacientas iskeia rankas, giliai kvepia ir atsimerkia. Panaiai gydytojas tvirtina pacientui kiekvien nauj taigos fraz. Kitas savitaigos treniruotes pacientas jau apsieina be gydytojo. J.ulco ipltota savitaigos technika yra ei standartiniai prati mai, kurie sudaro pradin kurs, ir septyni meditacijos pratimai, kurie eina vadinamj auktesnj kurs. Lavinamasi du tris kar tus per dien, paprastai po valgio, pakankamai izoliuotoje ir tinka mos temperatros patalpoje.

Pradinis kursas
Pradiniame kurse naudojami tokie standartiniai pratimai. Pirmasis pratimas: 1. A esu ramus... mano deinioji ranka apsunkusi... Kartoti po 30 - 40 sekundi kelet dien. 2. A esu ramus... mano deinioji ranka apsunkusi...

?;>','<: .;}fttu"-J j i ^ S ^ t T l!i:W

i'.-MiK-

A esu ramus... mano kairioji ranka apsunkusi... ir abi mano rankos apsunkusios... Kartoti po 30 - 40 sekundi 2 - 3 dienas. 3. A esu ramus... mano deinioji ranka apsunkusi... A esu ramus... mano kairioji ranka apsunkusi... A esu ramus... mano kairioji koja apsunkusi... mano deinioji koja apsunkusi... Kartoti po 30 - 40 sekundi 2 - 3 dienas. 4. A esu ramus... mano kairioji koja apsunkusi... A esu ramus... mano deinioji koja apsunkusi... Kartoti po 30 - 40 sekundi 2 - 3 dienas. 5. A esu ramus... mano deinioji koja apsunkusi... A esu ramus... mano kairioji koja apsunkusi... Ir abi mano kojos apsunkusios... Kartoti po 60 sekundi 4 - 5 dienas. 6. A esu ramus... mano deinioji koja apsunkusi... A esu ramus... mano kairioji koja apsunkusi... Ir abi mano kojos apsunkusios... A esu ramus... mano deinioji ranka apsunkusi... A esu ramus... mano kairioji ranka apsunkusi... Ir abi mano rankos apsunkusios... Visas mano knas apsunks... Kartoti po 60 sekundi 4 - 5 dienas. Pirmojo standartinio pratimo tikslas yra imokti atpalaiduoti kn. Antrasis pratimas: 1. A esu ramus... mano kojos ir rankos yra apsunkusios... M a n o deinioji ranka yra ilta... ir abi mano rankos yra iltos... Kartoti po 60 sekundi 9 - 1 0 dien. Po to kartojama po 75 - 90 sekundi dar kelet dien. 2. A esu ramus... mano rankos ir kojos yra apsunkusios. Ir abi mano kojos yra iltos... mano deinioji ranka yra ilta. Kartoti po 3 minutes 6 - 7 dienas. 2. A esu ramus... mano rankos ir kojos yra apsunkusios... Ir abi mano kojos yra iltos... mano deinioji ranka yra ilta... mano kairioji ranka yra ilta... Kartoti po 3 minutes 4 - 5 dienas. 4. A esu ramus... mano rankos ir feojos yra labai apsunkusios...

Ir abi mano kojos yra iltos... mano deinioji ranka yra ilta... M a n o kairioji ranka yra ilta... ir abi mano rankos yra iltos... Kartoti po 3 minutes 4 - 5 dienas. 5. A esu ramus... ir mano rankos, ir mano kojos yra apsunkusios... Ir mano rankos, ir mano kojos yra iltos... M a n o knas yra apsunks ir iltas... Kartoti po 3 minutes 4 - 5 dienas. Antrojo standartinio pratimo tikslas yra padidinti atsipalaidavi m ir iplsti periferines kraujagysles. Kaip inia, jos isipleia nuo ilumos. J galima sukelti savitaiga. Treiasis pratimas: Treiojo standartinio pratimo tikslas yra irdies plakim pada ryti lyg ir ram. Gulint deinioji ranka pasidedama ant krtins irdies plote ir mintyse sakoma tokia savitaigos fraz: A esu ramus... mano rankos ir kojos yra apsunkusios... mano rankos ir kojos yra iltos... mano irdis plaka ramiai ir lygiai... Kartoti po 90 - 200 sekundi 10 - 12 dien. Ketvirtasis pratimas: Ketvirtasis standartinis pratimas yra skirtas reguliuoti kvpavi mui. Paymsime, kad pirmieji trys standartiniai pratimai, nors ir netiesiogiai, taip pat padeda nuraminti ir harmonizuoti kvpavim. io pratimo tikslas - tiesiogiai veikti kvpavim. Naudojama tokia savitaigos fraz: A esu ramus... mano rankos ir kojos yra apsunkusios ir iltos... M a n o irdis plaka ramiai ir lygiai... Kvpuoju giliai ir lygiai... Kartoti po 2 minutes 15 - 1 6 dien. Penktasis pratimas: Daugelis fiziologini ir psichoterapini tyrim rodo, kad pilvo srities ildymas ramina centrin nerv sistem. Penktojo standarti nio pratimo tikslas yra pasiekti tok efekt. Naudojama tokia savi taigos fraz: A esu ramus... mano rankos ir kojos yra apsunkusios ir iltos... M a n o irdis plaka ramiai ir lygiai... kvpuoju giliai ir lygiai... M a n o sauls rezginys skleidia ilum. Kartoti po 2 minutes 20 dien. etasis pratimas: Fiziologiniai ir klinikiniai stebjimai rodo, kad kaktos vsini-

mas pavilgais ar kitomis priemonmis labai reguliuoja nervin veikl. Panaiai veikia ir etasis standartinis pratimas. Naudojama tokia savitaigos fraz: A esu ramus... mano rankos ir kojos yra apsunkusios ir iltos... M a n o irdis plaka ramiai ir lygiai... kvpuoju giliai ir lygiai... M a n o sauls rezginys skleidia ilum... M a n o kakta yra ilta... Kartoti po 2 minutes 15 dien.

Auktesnysis kursas
Auktesniajame kurse naudojami tokie meditacijos pratimai: Pirmasis pratimas: Tai meditacija apie spalv. I pradi etuoju standartiniu pra dinio kurso pratimu sukeliama maloni vidin iluma ir ramyb. Tai pradin bsena mintyse susikurti bding spalv objektams: snie guotoms kaln virnms, besiverianiai lavai, dangaus ydrynei, auksiniams rudens peizaams ir kt. Atliekant pratim, reikia stengtis smonje ilaikyti spalvingus paveikslus, bet ne konkreias formas arba spalvas. Pratimas kartojamas, kol imokstama vizualizuoti spalvotus ob jektus. Pratim galima daryti ir vakare prie gulant. Antrasis pratimas: N u o pirmojo pratimo skiriasi tik tuo, kad smon koncentruo jama vairius vienspalvius objektus: raudonus, juodus, mlynus, baltus ir geltonus. Treiasis pratimas: Atliekant pratim, siekiama vizualizuoti konkreius objek tus: vaz, gles, konkret asmen ir kt. Ketvirtasis pratimas: Atliekant pratim, smon koncentruojama abstrakias id jas: teisingum, taik, diaugsm, vilt, meil ir pan. Penktasis pratimas: Atliekant pratim, smon koncentruojama tam tikr emo cin bsen. J.ulcas duoda tok pavyzd: Malonu matyti Bavari jos Alpi virnes. Smon reikia koncentruoti ne tik konkret paveiksl, o ramybs, erdvs ir laisvs pojt, kuris kyla irint peiza". 32

etasis pratimas: Atliekant pratim, atliekama vidin kokio nors mogaus vizualizacija. I pradi turime pasirinkti neutrali moni, kurie mums nra sukl teigiam arba neigiam emocij. Paskui ms smons koncentracijos objektais turi tapti tie, su kuriais mes esame tiesiogiai susij. I pradi ms objektyvi prigimtis mums neleis matyti j tikrojo paveikslo. Vaizduotje mums reikia siekti isilaisvinti i subjektyvaus faktoriaus ir imokti sivaizduoti real mogaus paveiksl, laisv nuo ms emocij. Septintasis pratimas: Atlikdami paskutinj meditacijos pratim, fokusuojame s mon tokio pobdio abstrakias problemas: Ko a noriu i gyvenimo? Kokias klaidas a darau gyvenime? Visi J.ulco sistemos meditacijos pratimai trunka 3 0 - 6 0 minui. Remdamiesi galvos smegen koreliacijomis, taip pat ryiu tarp slygini refleks ir vegetacins nerv sistemos, Klainzorg ir Klumbys silo technikas, kuri tikslas yra psichoterapinis poveikis konkreiam organui arba sistemai. tai keletas standartini frazi: Fraz M a n o gerkl yra alta... M a n o krtin yra ilta... M a n o gerkl yra alta... M a n o krtin yra ilta... Kvpuoju ramiai ir lygiai M a n o kakta yra alta... M a n o galva yra rami ir lengva... M a n o irdis plaka lygiai ir ramiai iluma mane migdo... A noriu miego... Mano Mano Mano Mano nosis yra ilta... ausys yra iltos... rank pirtai yra ilti... pdos yra iltos... Panaudojimas Kosulys

Bronchin astma Didelis kraujospdis, krtins angina Miego sutrikimas

Persialdymas

J.ulco savitaigos treniruots yra parengtos psichoterapins 33

priemons. Taiau jas gali naudoti ir sveiki mons psichiniam ir fiziniam atsipalaidavimui, taip pat iplsti psichinms galimybms. Vienas i didij J.ulco nuopeln yra tas, kad jis praktikai pri taik kai kurias senovs jog sistemas. Per jo sukurtos mokyklos klinikins praktikos metus gauta gausios informacijos apie savitaigos treniruoi, kaip gydymosi ir tobuljimo priemons, galimybes. J.ulco pasilyt savitaigos treniruot ipltojo rus psichiatri jos ir neurologijos mokykla. Tarybiniai mokslininkai naudojamus metodus diferencijavo pagal pacient konkreias psichines ypaty bes ir ligos pobd. A.Sviadoiaus ir A . R o m e n o pasilytoje meto do modifikacijoje ypa daug dmesio skiriama sugestijai, o K.Mirovskio ir A.ogamo darbuose - mobilizuojantiems prati mams. Savitaigos treniruotes efektyviai panaudojo ir A.Panovas neurologinje praktikoje. Bulgarijoje savitaigos treniruotes psi choterapijos srityje naudoja A.Mironovas. Savitaigos treniruots, kaip veiksminga psichoterapijos prie mon, vis daniau istumia gydym hipnoze. Ms nuomone, savi taigos treniruots pranaumai yra ie: 1) gydant hipnoze, ligonis yra pasyvus, o naudojant savitaigos treniruotes, kryptingai ir valingai veikia; 2) gydant hipnoze, gydytojo asmenyb dominuoja vir ligonio asmenybs; 3) hipnozs nemanoma t anaudoti, jei mogus atsparus taigai.

Jantros
Vienas i realybs atspindio moguje pasireikim yra regi mieji form, spalv ir judesi vaizdiniai. Jau pirmyktis mogus savo vaizdius materializavo ol pieiniuose ir kulto figrose ir pavert kontempliacijos objektais. Jis gijo galimyb daug kart igyventi emo cines bsenas, susijusias su mediokle ir kita jam svarbia veikla, n nenaudoda mas fizins energijos. Savo menu taiky damasis prie t ypating psichini proces, kurie susij su aplinkos atspin djimu, mogus pradjo deformuoti real suvokim ir derinti jo sukurtus kontrus ir spalv melodijas" su savojo a" vidiniu ritmu. tai kodl krjas naudoja ir tokias formas, kuri nra gamtoje, bet kurios simbolizuoja realius arba abstrakius objektus. iuo aspektu i pv. didiausias laimjimas buvo Egipto sim bolika. Ms laikus pasiek ir toliau rutuliojasi mokjimas vaiz duoti ne tik realius objektus, bet ir formas, susijusias su tam tikro mis psichinmis bsenomis. 1 pieinyje matome mums pastam aibo simbol, kuriuo ymima mogaus gyvybei pavojinga elektros tampa. Niekam nekyla mintis, kad tai realaus aibo forma. Lauy ta aibo linija sudaro staigaus jgos pasikeitimo, jos didels kon centracijos ir ikrovos iliuzij. Lautin tartum sako, kad akimirksniu vyks energijos ikrova. Kaip teigia Tintljus, konkretaus pavidalo linija konkreiai psi chikai veikia. Jis paymi, kad S pavidalo kreiv yra gradacijos lini ja. Idj, kad vingiuotos kreivs sukelia gracijos ir velnumo spd, o lautins - sukaupt jg ir staigias permainas, gali pai liustruoti ir 2 pieinio du motyvai. Vingiuotas linijas galima pavadinti minktomis, o lautines kietomis. Kiekvienas vingis veikia kaip spinduliuojantis centras. Trimatje erdvje labiausiai spinduliavimo iliuzij sukelia sferi ns formos, o labiausiai spinduliuojanti" figra yra takas su

4 pieinyje yra pavaizduoti du skrituliai, i kuri vienas pusiau sviras, o kitas nepusiausvyrintas staiakampio centro atvilgiu. Pa prastai gamtoje pastoviausi yra geometrikai pusiausviri daiktai. tai kodl mogus, susidurdamas su nesupusiausvyrintomis formo mis, patiria estetin nepasitenkinim. Kaip teigia R.Arnheimas (Arnheim), irdamas nepusiausviras formas, kakokios spon tanikos analogijos bdu tarytum pajunti nepusiausvyrum ir savo paties kne".

o v$
3pav.

visas puses ieinaniomis tiesiomis linijomis. 3 pieinyje geometri ns figros sudliotos spinduliavimo iliuzijos stiprjimo tvarka.

4 pav.

ios figros beveik visose religijose laikomos ventomis. Jos naudojamos kaip susikaupimo objektai religiniuose ritualuose. Tai galima paaikinti tuo, kad jos susijusios su tam tikrais mistiniais vaizdiais. O dabartin neurofiziologija ir psichologija aikina, kad jos tam tikru bdu dirgina aki jaudinamuosius raumenis ir apskritai regos analizatorius. Akys seka vaizdo kontrus grynai re fleksikai. Tose vietose, kur kontras ulta, aki judinamieji raumenys susitraukia staiga, nes gauna smark impuls. O irint S pavidalo kreiv, aki judinamieji raumenys susitraukia palengva. 3 pieinyje pavaizduotos geometrins figros yra sudtiniai va dinamj laja-jogos sistemos akr elementai. Jos yra regimosios koncentracijos objektai. Psichinis poveikis labai priklauso nuo formos pusiausvirumos.

Pusiausviruma gali bti ir sudtingesn. Netgi i pirmo vilgs nio nerpestingai imtytos meno krini figros yra grietai supusiausvyrintos formos. Todl, siekiant tinkamo psichinio-emocinio poveikio, btina laikytis pusiausvirumos ren giant gyvenamsias patalpas, darbo vietas, kuriant architektros formas ir kt. mogaus emocijas veikia ir spalvos. iuolaikin fiziologija rodo, kad grynos spalvos veikia fonin raumen tamp ir kraujo takos greit. Didiausi efekt sukelia viesos spektro raudonasis kratas, o maiausi - mlynasis kratas. Spalv poveikis gali bti ypa stiprus didelio psichinio jautrumo monms. Sergantieji kai kuriomis psichikos ligomis nepakenia raudonos spalvos. Garsus dailininkas modernistas V.Kandinskis paymi, kad geltona spalva padeda susikaupti, o mlyna ir raudona blako. Dl ios prieasties geltoni apskritimai atrodo didesni ir artesni, o t pai matmen mlyni - maesni ir tolesni. Kiekviena spalva sukelia tam tikr ilumos pojt. iliausia yra rykiai raudona. iltos taip pat yra rykiai geltona ir oranin, o

altos - melsva, salotin ir ydra spalvos. Subtiliai spalvas suvok J.V.Gt. Anot jo, oranin spalva gy vnams sukelia ok ir nerim. Pasak V.Kandinskio, oranin ska tina energij, ambicij ir nor pasiekti triumf. Paskutinieji du pavyzdiai rodo, kad spalv efektas yra susijs su individo specifi nmis psichinmis savybmis. vairi spalv deriniai sukuria vl kitus efektus, kurie nra pa prasta atskir spalv poveiki suma. Pavyzdiui, auksin geltona ir jros mlyna spalvos viena kit sustiprina ir sudaro emocin pu siausvyr. Panaiai viena kit sustiprina, taiau emocins pusiau svyros nesudaro ausin geltona ir ugnin raudona spalvos. Form ir spalv psi chinis poveikis yra lajajoga sistemos pagrindas. Dmesys vidujai ir io rikai sukaupiamas j grafinius pieinius jantras, kurios yra geomet rikai supusiausvyrintos ir paprastai turi simetri jos centr. Grietos lini jos jose dera su velniomis 5 pavidalo kreivmis ir koncentri niais apskritimais. Jantros yra estetikai Spav. malons stebjimo ob jektai, spontanikai koncentruojantys regjim. Tai iliustruoja 5 pieinyje pateiktas tantrinis simbolis ri-jantra. Senovs moksle tantra lygiakratis trikampis smaigaliu emyn simbolizuoja moterikj, kuriamj visatos prad, o lygiakratis trikampis smaigaliu auktyn - vyrikj prad. 3 pieinyje pavaiz duotieji du trikampiai, sudarantys eiakamp, simbolizuoja priey bi pusiausvyr gamtoje. ri-jantros simbolio centre esantis trikamplis, nekompensuotas prieingu, iliustruoja tantrik vaiz d, kad moterikasis, kuriamasis visatos pradas nra visikai kom pensuojamas. Kvadratas paprastai yra susijs su ibaigtumo, o

apskritimas - su kosmins begalybs, absoliuios harmonijos vaiz diu. Pateiksime ir supaprastint akr, kurios yra pagrindiniai koncentracijos objektai laja-joga sistemoje, apraym. Muladhara akra. J sudaro gelsvas skritulys, kuriame nupietas rykiai geltonas vytintis kvadratas. Kvadrate yra ugnins raudonos spalvos vytin tis trikampis. Trikampyje pavaizduotas ritinys suapvalintu galu. Jis yra jros mlynumo. Ant jo pavaizduotas 3,5 karto apvyniotas bal tas silas. Jis simbolizuoja slapt psichin energij, vadinam kundalini. Apskritim supa keturi tamsiai raudoni lapai (6 pie.).

Svadhidana akra. J sudaro viesiai geltonas skritulys, kuriame nupietas blizgan-

tis sidabrinis pusmnulis. Skritul supa ei raudoni lapai (7 pie.). Manipura akra. J sudaro viesiai geltonas skritulys, kuriame nupietas kraujo raudonumo trikampis. Skritul supa 10 juod lap (8 pie.). Anahata akra. J sudaro viesiai geltonas skritulys, kuriame nupieta pilkvai mlyna eiakamp vaigd. Skritul supa 12 plytinio raudonumo lap (9 pie.). Viudha akra. J sudaro pilkas skritulys, supamas eiolikos indigo spalvos (tamsiai mlyna) lap. Skritulyje nupietas baltas trikampis, o jame - kitas pilkas skritulys (10 pie.). Adna akra. J sudaro viesiai geltonas skritulys, apsuptas mlymu iedu. Skritulyje nupietas baltas trikampis. Skritul i on supa po vie siai mlyn lap (11 pie.).

mogus skendi mechanini vibracij vandenyne. Kartu su for momis ir spalvomis jos yra esmingiausi mogaus ryio su aplinki niu pasauliu elementai. Mechanins vibracijos organizm veikia tiesiogiai. Jos gali bti naudingos, skatindamos mikrocirkuliacij, bet dl didelio galingumo ir danio, sutampanio su organizmo element virpamaisiais daniais, gali ir pakenkti. Igrynintos, harmonizuotos, sudstytos tam tikra melodine eile garsins vibracijos turi nuostabi savyb suvirpinti" mogaus siel ir sudaryti tam tikr emocij spektr. Labai stiprias emocines, intelektines ir dvasines reakcijas mo gui gali sukelti ir svok kalba. Ji suvirpina subtiliausias mogiko sios esybs struktras. Pagrindin kalbos paskirtis yra perduoti informacij, susijusi su mogui esmingiausiais tikrovs reikiniais. Su kalba galima koduoti vairias asmenybs psichines bsenas. Labai danai (ypa mene) kalbos paskirtis yra perteikti ne konkre t vaizd, o tik tam tikr emocin bsen. Lermontovo eilratis Ir be vairo, ir be buri Ten, beorje erdvj Tykiai plaukia susibr viesuliai nakties duobj... atrodyt beprasmis, jeigu mgintume sivaizduoti konkrei form. Neigdamas tai, kas konkretu, poetas pasiekia didel poetin muzi kalum ir sukelia tiesiogin emocin poveik. Rasti paveikiani emocijas ir kartu perteikiani tam tikr vidin turin kalbos form yra pirmiausia intuicijos dalykas. Tai siejasi su subtiliausiais mo gaus smoningos ir nesmoningos veiklos pasireikimais, kuri vis dar nemanoma isamiai mokslikai paaikinti. Dauguma tyrinto j pripasta, kad kalbos taigum slygoja ir visa jos forma, ir at skiri elementai. Kad ir koks sudtingas kalbos suvokimo procesas, vis dlto galima suformuluoti tam tikrus reikalavimus, kuri lai kantis padidja kalbos poveikis. tai kai kurie i j. Iraikos priemoni konkretumas. Konkrets odiai yra taigesni, o abstrakts - ne tokie taigs. Tokie odiai kaip nuostaba, blizgesys, viesa, naktis, maktis, rdys, 41

minkta, ramu, tyliai, sunkiai, saldu, baisu, peilis, kuriu, kuri,), ro sukelia emocin virpul". Juos panaudojus, kalbos taigumas padi dja. Tokie odiai kaip vadinas, kadangi, kasdien, gyvenviet, pra mon, institucija, todl psichin proces perkelia j racionalj lygmen ir taigum sumaina. Temos specifikumas. Jeigu, objektas nupasakojamas bent truput abstrakiau negu reikia jam pavaizduoti, taigumas bna maesnis. Pasakodami apie konkret obuol, veriau kalbkime apie j ne apskritai kaip obuo l, o pabandykime pabrti tas ypatybes, kurios j skiria nuo vis kil obuoli. Kalbjimo dinamika. Pagrindins priemons kalbos taigumui padidinti yra balso velnumas ir stiprumas, kantrumas pokalbio metu ir netiktumas. Paveikumas priklauso ne tik nuo kalbtojo, bet tam tikru mastu ir nuo klausytojo psichini ypatybi, patirties ir konkreios bsenos. Netgi elementariausio pokalbio abiej dalyvi asmenybs sudaro tam tikr visum. Kalba psichikai veikia ne tik kaip tam tikra informacija, bet ir kaip specifinis gars derinys. Kaip teigia arlis Bali (Baily), kai kuri odi skambesys didina jausmin su vokim ir daro tam tikr emocin poveik. odiai monotonikas, vliava, miels, Filadelfija, Vladivostokas skamba velniai, o odiai rasa, ro, prabusti, traukti sukeria veiks mo emocijas. domu paymti, kad garsas r eina svok raudonas visose pagrindinse Europos kalbose. Tam tikr odi ar posaki poveikis buvo smoningai naudo jamas jau gilioje senovje. Tam tikr, daniausiai beprasmi, o di ilgas kartojimas yra labai paplits liaudies medicinoje ir iki iol naudojamas streso padariniams alinti. odius sudaro mogaus girdim gars diapazone nuosekliai viena po kitos einanios mechanins vibracijos. Jos patenka iori n aus, vidurine ausimi pasiekia sraig ir virsta nerviniu impulsu. Klausos nervu vibracijos kaip specifiniai elektros impulsai pasiekia smegen iev. Pagrindins kalbos sudtins dalys - garsai - skirstomi balsius ir priebalsius. Balsius sukuria balso stygas virpinanti ikvepiama oro srov. Akustikai balsius galima irti kaip daugma ds ningai pasikartojanias vibracijas. Priklausomai nuo kalbtojo fi-

ziologini ypatybi ir emocins bsenos, taip pat nuo balsi vietos odyje, sakinyje ir kt., balsiuose susikuria vairs virtoniai (obertonai). Balsius apibdi na ne pagrindinio virpesio auktis, o t virpes lydintys vir toniai. Juos prasta vadinti formantiniais tonais. Balsio y formantinis tonas yra aukiausias. em jani sek sudaro , e, a, o, u. 12 pieinyje yra pavaizduotas av. trij angl kalbos balsi formantini ton spektras. Nuodugns kalbos gars tyrimai buvo atlikti Leningrado uni versiteto Eksperimentins fonetikos laboratorijoje. rodyta, kad formantinio tono aspektu kiekvien od galima nagrinti kaip b ding virpes. I viso to, kas pasakyta, aiku, kad ne tik atskiri garsai, bet ir visas odis yra tam tikra vibracija. Taiau odis sudaro daug dides n period. Jeigu inagrinsime atskiro sakinio intonacij, pamaty sime, kad ir jis, kaip visuma, yra dar viena, dar didesnio periodo vibracija. O j dengia vibracija, atsirandanti i kalbos siuetins esms, taip pat vibracijos, ireikianios kalbaniojo psichologin dinamik. Aikiai matyti, koks sudtingas dalykas yra kalba ir koks milinikas informacijos kiekis joje yra.
1 2 p

Kalbos akustiniam spektrui turi takos keletas veiksni. Svar biausi i j yra mogaus lytis, jo fiziologins ir psichins ypatybs, amius ir emocin bsena. N e m a n o m a t pat gars itarti du kar tus vienodai. iuo aspektu kalbos garsus reikia nagrinti kaip plas tinius simbolius, o ne kaip visikai apibrtus dmenis. Kalboje bna vairiausi efekt, kurie pasireikia tuo, kad ne tik kalba yra sudtingas gars derinys, bet ir atskiri garsai priklauso nuo visos kalbos. Kalbos akustinis spektras be galo vairus ir sudtingas.

Jame slypi vis dar neatskleista informacija apie mogaus smonin gos ir nesmoningos veiklos subtilybes. Kaip ir kontrai bei spalvos, odiai veikia mog ne tik svo kiniu turiniu, bet ir konkreia, t.y. garsine, forma. iuo poiriu yra domi lingvistini eksperiment. Anot OJesperseno (Jespersen), bals i sudaro menkumo, maumo ir nereikmingumo iliuzi j. Pirm kart i bding simbolik apra Sokratas (pasak Platono). Savo eksperimentui M.Kasteinas (Castain) testui panau dojo 50 vaik. Jiems reikjo minti dviej skirtingo dydio kartoni ni figrli pavadinimus, kuri slyginiai pavadinimai buvo pintas ir pumas. Apie 7 6 % vaik pimu pavadino maesnija figrl. Ta proga E.Sepieras (Sapir) rao: Jeigu kas nors netiki, kad yra toki kalbos simboli, tegul padaro tok eksperiment, kur a esu dars daugel kart ir pasiekdavs imtaprocentin skm. Bandomasis privalo vardyti igalvotais odeliais la, lau ir li tris vienodos for mos, bet skirtingo dydio figras. Paprastai testuojamasis pasiren ka li maiausiai figrai ir lau didiausiajai". Galbt tai sietina su mogui bdingu pusiausvyros jausmu, jei figr vairs dydiai susidsto atvirktine gars i, a, u oberton formatiniams aukiams tvarka. Be to, garsas i sukelia pasitempi mo, altumo, elastingumo jausm, o o - atsipalaidavimo, minktu mo, ilumos jausm. Jeigu odyje yra garsai a, e, i, tai sudaro balto, viesaus, geltono, rykaus, rykiai raudono iliuzij, o garsai a, o, u- niraus, tamsaus iliuzij. Stiprus gars simbolikos dominavimas prie turin pasireikia vaik kryboje, pavyzdiui, skaiiuotje: En, den, d, Papar, mole, , Papar, male, ize, male, En, den, d!" Siekdamos emocinio ryio su vaikais, ir motinos labai danai savo kalb suskaido iki gars derini simbolins prasms. Visai na tralu igirsti tvus kreipiantis kdikius madaug taip: didi, bubu, mumu ir kt. Kad ir kaip keista, kdikiai toki kalb supranta ir aktyviai atsako. Mstymas suyra ir snduriuojant, taip pat esant neigiamai me-

ditacinei koncentracijai (kai koncentracijos objektas - kno relak sacijos bsena). I pradi smon pradeda skverbtis vienas su kitu nesusij epizodai. Visus juos sieja vidinis loginis ryys. Kai meditacija gilesn, susidaro sakiniai, kuri dmesys vienas su kitu nra susij. Pavyzdiui, pirtyje yra balta ro... Kai meditacija dar gilesn, suyra ir atskiri sakiniai: viesus kambarys... ilta... malo nu... viesa yra raudona... Kai meditacija ypa gili, suyra ir odiai ir susidaro savotikai ritmizuoti gars junginiai be ypating irai kos priemoni. Analogikas irimas bdingas ir regjimo asociacijoms. I pra di atskiri epizodai vienas po kito seka chaotikai. Paskui atsiran da j dariniai, kontr deformacijos ir netipikas spalvotumas. Kartu padidja spalvini melodij" harmonija. Visa tai primena siurrealistin paveiksl. Dl gilios meditacijos kontras visikai i nyksta. iuolaikiniai psichologijos laimjimai smoningos ir nes moningos mogaus psichins veiklos srityje mums neleidia daryti kategorik ivad apie reikinius, kurie atsiranda medituojant. Pasak V.Nalimovo, meditacij galima irti kaip mums bdin g psichini struktr deautomatizacij - meditacija ieina u lo gikai struktrikos smons rib. Paskiri kalbos simboliai ireikti tokiai smons bsenai pasirodo es nepakankami. ioje smons bsenoje suardoma aristotelika logika, prietaravimai nesukelia nuostabos, suyra reikini prieastinjs-pasekminis ryys, pasikeiia pasaulio erdvins-laikins struktros vaizdis, paradoksai suvokia mi kaip visikai natrals dalykai." Kalba netenka svokinio turinio ir tada, kai mog uvaldo stiprios emocijos - jis aukia, rkia ir pan. Psichini struktr de automatizacij dl superemocij galima aikinti ir penkiasdeimtinink bei kit mistini religini grupi nari kalbjim ypatingomis kalbomis". Ypa stiprus emocinis komponentas bdingas jaustukams. Lie tuvi kalboje pagrindiniai jaustukai yra tokie: A! Ak! - nusistebjimas, atsigodimas, skausmas; Ai! - skausmas, baim, nusistebjimas; E i ! - aukimas; ! - aukimas, nustebimas; O! - nusistebjimas, aukimas, nepasitenkinimas; O i ! - skausmas, sunkumas, uuojauta;

O h o ! - nusistebjimas; Aha - pritarimas; U i ! - nusistebjimas, baim, skausmas. Jaustukai yra emocij simboliai. Jie neturi jokios svokins reikms, j paskirtis - ireikti tam tikr emocin bsen. Jeigu kur nors jaustuk itarsite daug kart, pastebsite, kad palengva apima tam tikra emocin bsena. Analogik psichin fon galima sukurti vis kartojant beveik bet kur od. Tas specifinis gars deri nimo poveikis mogaus psichikai sudaro mantros meno paslapt. Mantra-jogos technika yra labai paprasta. Ilgam atsipalaiduoja ma tam tikra poza. Atpalaiduojamas visas knas. Paeiliui atpalai duojamos rankos, kojos, galva, peiai. Medituojantysis nusiramina ir ilygina kvpavim. Jis atpalaiduoja vokus ir umerkia akis arba siiri tam tikr tak. ioje relaksacijos bsenoje jis pradeda be pertrkio kartoti mantr (dapos procesas). Tiems, kurie mantrajogos nra praktikav, i autogenin technika atrodo visai papras ta. Taiau ilg laik ibti sukaupus dmes mantr yra labai sunku. Mintyse j itarus vos deimt kart, dmesys jau nuklysta ir smon sibrauna paalin mintis arba vaizdas. Po tam tikro laiko mantra vl atsiduria dmesio centre ir dapos procesas tsiasi. Taip susidaro susikaupimo ir isiblakymo laikotarpi kaita. At kakliai ir sistemingai lavinantis, galima isiblakymo tarpus su trumpinti, t.y. padidinti psichinio proceso pastovum. Kai meditacija labai gili, pasiekiama aikiai suvokiama emocin bse na - aiki psichin mantros reakcija. Labai svarbi mantra-jogos dalis yra vadinamasis mantros atgijimas". Procesas labai panaus koani praktikavim dzenbudizme. Praktikuojantysis turi emociona liai pajusti mantros simbolin prasm". iuo poiriudidel tak turi jogos mokytojas, kuris savo patirt perduoda mokiniui tiesiog savo valingu poveikiu. Gyvsias mantras" galima kurti ir savaran kikai. tai pavyzdys, kaip tai galima padaryti. Sakykime, kad js esate aistringas turistas ir mgstate klajoti po kalnus. Js vienas rsios didybs gamtoje, kur nerpestingai pa sklidusios virukalns, ikyuliai, uol sangrdos ir kur peiza vai nikuoja raminanti dangaus ydryn. Js jauiate maloni vs ir uuodiate ypating kaln ols kvap. Jauiate, kaip nusiramina te, kaip atitrkstate nuo kasdienini slnio rpesi. Atsisdate ant artimiausios uolos arba ant ols. Atpalaiduojate kn. Su-

kaupkite vis savo dmes t nepaprast jausm, kuris jus apima gamtoje. Sugalvokite gars derin, kuris, js nuomone, geriausia atitinka js emocin bsen. Tai ir yra js mantra. J itarkite daug kart, kad tvirtintumte atitinkam psichin bsen. Mantr naudokite tik atitinkamoje meditacinje aplinkoje. Netinkamai naudodami mantr, galite sunaikinti slygin refleks, kur esate susidars. Negalima netgi mstyti apie j netikusioje aplinkoje. Analogiku bdu galite susikurti vairi kit mantr, atitinkan i vairias emocines bsenas. Savitaigai galima panaudoti ir sakinius. J odiai turi bti kruopiai parinkti, kiekvienas turi maloniai skambti. Sakiniui btinas kategorikumo elementas. Pavyzdiui: Kasdien tampu vis ramesnis...", Kasdien darausi valesnis..." Vien kart itarus pana sakin, jums gali atsirasti netgi skep tika reakcija, kuri gali pakenkti. Ilgai, daug kart tariant sakin, abejons palengva isisklaido ir pajuntamas efektyvus nesmonin gas poveikis. Mantr ir jantr menas, kaip savitaigos priemon, istoriniu po iriu yra susijs su pairomis gamt ir mog. Tikriausiai mo gaus sugebjimas medituoti atsirado iloje senovje. Galbt to rodymas yra jau pirmykts bendruomens laikais atsirads ritua lini oki, primityvi dain ir kulto reikmen poreikis. Susikaup damas reikmingiausius savo biai veiksmus, pirmyktis mogus susikr galimyb daug kart igyventi tam tikras emocines bse nas nenaudodamas labai daug fizins energijos. Manoma, kad mons senovje emociniu poiriu buvo jautresni negu mes. Mantros sudaro ir primityvi taut dain krybos pagrind. G.Bileris paymi, kad primityvios gentys kiekvienos ries darbui turi tam tikr dain. Jo poiriu, muzika ir poezija turi t pai pradi - sunk fizin darb, nes j pagrindin paskirtis yra suteikti jg ir atpalaiduoti nuo didels psichins tampos. Jautrumas ritmui yra pagrindin psichofiziologin mogaus sa vyb. Ritmas yra btinas muzikos elementas. Tai, kad yra primity vi geni, kurios subtiliai jauia ritm neturdamos ypating muzikini gabum, rodo, kad ritmas atsirado anksiau negu muzi ka. Tikriausiai okis, kuris neatsiejamas nuo ritmo, yra susikaupi mas kno poz ir judes. Emocional individ okis gali trumpam perkelti i realybs judesi pasaul. Transas yra visikai natralus

dalykas kai kuri Afrikos, Ramiojo vandenyno, Piet Amerikos ir kit taut ritualini oki okjams. Kai kurie tyrintojai mano, kad ritmas hipnozuoja mog ir nuslopina kai kurias apsaugines reakcijas. okdami mediokls ir karo okius, primityvi geni nariai katarsikai atsikrato baims. Ritmas yra pagrindinis karikos rikiuots elementas ir svarbi drausms stiprinimo priemon. Jis su daro patvarius slyginius refleksus vykdyti komandoms, kurios kelia natrali mirties baim.

Meditacijos technikos ir meno galima imokti tik ilgokai pasi praktikavus. Kaip ir bet kurioje kitoje srityje, rezultat pasiekiama atkakliu ir tikslingu darbu. Rekomenduojama medituojant laikytis i taisykli. 1. Medituoti reikia ramioje vietoje, kur nra kit moni. Ken kia netiktumai - staiga atidaromos durys, patalpas einantis, jose bnantis kitas mogus. Ilgainiui jautrumas ioriniams poveikiams palengva nyksta. Atsiranda sugebjimas prisitaikyti prie vairi io rini dirgikli. O i pradi reikt tylos ir ramybs, kad geriau sek tsi. Vis dlto net prastos slygos nereikia, kad medituoti neverta. Tam tikras technikas galima praktikuoti bet kur, net ir troleibuse. Tokiomis slygomis naudinga skirti daugiau dmesio dinami kiems meditacijos pratimams. 2. Kambaryje arba tinkamame kampelyje reikia susikurti jauki aplink. Pageidautina, kad psichikai atsipalaiduoti padt spalvos ir formos. 3. Naudingiausia medituoti ryt tarp 4.00 ir 8.00 vai. ir vakare tarp 19.00 ir 20.00 vai. 4. Medituoti reikia nevalgius arba prajus valandai po valgio. 5. Medituoti reikia iltai apsirengus, nes kraujotaka susilpnja ir galima persialdyti. 6. Medituodamas nesistenkite kovoti su spontanikai js galv ugrivaniomis mintimis. Leiskite joms paioms nurimti. 7. Mantros ir jantros sukuria psichin fon, kuris padeda smo nei isilaisvinti i spontanikai kylani mini ir vaizd. 8. Nemedituokite, jeigu jauiats psichikai arba fizikai per vargs arba apskritai blogai jauiats. 9. Nemedituokite, jeigu esate labai susijaudins. 10. Kasdienin gyvenim susitvarkykite taip, kad nepraleistumte treniruoi. 11. Pagrindas, ant kurio medituojate, turi bti nei kietas, nei labai minktas. 12. Prie treniruot burnos ertm ir dantis reikia valyti dant epetuku ir pasta. 13. Susikurkite tam tikr ritual treniruotei pradti.

14. Tenevirsta meditacija liguistu potraukiu. 15. Medituokite 3-5 kartus per savait.

gavs. Per jo smon plauk vaizdiniai nepalieka jokio pdsako. pradin pratim reikia ilg laik kartoti. I pradi pratimas atlie kamas 10 min., po to galima lavintis vis ilgiau iki 30 min. Greitos relaksacijos technika sitaisote meditacijos poza. Kalbate tokias frazes. A jauiu savo kn... jis visikai atsipalaidavs... jauiu savo rankas...jos atsipalaidavusios... mano kojos atsipalaidavusios... ko kios jos sunkios... jauiu savo peius... visas mano knas atsipalai duoja... mano veido oda atsipalaiduoja... visas esu atsipalaidavs... esu sunkus... tai visos mano kno dalys sunkios ir visikai atsipa laidavusios... skaiiuosiu iki penki... kai pasakysiu "penki,,, bsiu visikai atsipalaidavs..." (Skaiiuokite mintyse kiekvien skaii tardamas vis kategorikiau.) Kai pasiekiama sismoninta gilios relaksacijos bsena, galima pereiti prie susitelkimo atskiras kno dalis arba organizmo pro cesus - kvpavim, ilumos jutim, kno dali kraujotak. Susikaupimas} meditacin muzik Prie pratimo tikslinga pereiti ilg laik papraktikavus du pir muosius. jungiate magnetofono ra arba udedate ploktel su malo nia muzika, kuri tikt vidiniam atsipalaidavimui ir susikaupimui. Tam tikslui tinka Europos ikiklasikin muzika, kai kurios Ryt melodijos ir pan. Garsas neturi bti stiprus, kadangi medituojant padidja jautrumas. sitaisykite meditacijos poza. Atpalaiduokite kn. Visikai at sipalaidavs vis dmes sukaupkite melodij. Galbt pajusite, kaip muzika pripildo vis esyb. Galbt pajusite, kaip palengva susiliejate" su muzika. Susitelkimas kvpavim Pirmas pratimas sitaisote meditacijos poza. Atpalaiduojate kn. Sutelkiate d mes kvpavim. Stenkits palaikyti natral ritm. J tik sekite. Kalbkite tokias meditacijos frazes. A jauiu, kaip kvepiu... a jauiu, kaip ikvepiu... a jauiu, kaip kvepiu... a jauiu, kaip ikvepiu..."

Pasyvioji meditacija
Pirmoji problema, kuri ikyla praktikuojant pasyvij meditaci j, yra tinkamos pozos problema. Reikia tokios kno padties, kuri leist ilgai ibti nejauiant nepatogumo. Praktikuojantiems hatajog rekomenduojama lotoso ir pusiau lotoso poza. Kiti gali medi tuoti atsisd turkikai sukryiuotomis kojomis, atsigul ant nugaros arba laisvai sitais ant kds su patogia atkalte, kuri leist laikyti tiesiai stitbur. Negatyvios koncentracijos kno dalis technika Atsigulkite ant nugaros. Atpalaiduokite rankas, galv ir kojas. Palaukite 2-3 minutes, kad nusiramintumte. Usimerkite. Galite naudoti tokias meditacijos frazes. A guliu ramiai... mano knas atsipalaidavs... mano rankos ir kojos atsipalaidavusios... jauiu savo koj pirtus... jie atsipalaida v... jie visikai atsipalaidav... dabar jauiu savo kulknis... mano kulknys atsipalaidavusios... jauiu savo strnas... jos taip pat atsi palaidavusios... visas mano knas atsipalaidavs... jauiu savo kr tin... ji rami... mano knas atsipalaidavs... visas mano knas atsipalaidavs... jauiu savo skrand... jis atsipalaidavs... jauiu savo kakl... jis atsipalaidavs... jauiu savo veid... visi veido rau menys atsipalaidav... jauiu savo lpas... lpos ir lieuvis visai at sipalaidavs... jauiu tarpuak... mano kakta yra alta... mano sauls rezginys skleidia ilum... a vis labiau ir labiau atsipalaiduoju." ios frazs yra tik pavyzdys ir nra reikalo jas kartoti paodiui. Jas reikia isakyti mintyse sukaupus dmes savo kno dalis. Sis temingai lavinantis, raumenys atsipalaiduoja kaskart labiau. Kai pagaliau pasiekiama maksimali relaksacija, tampama paaliniu savo mini stebtoju. Smon uplsta vairs tikroviki arba fan tastiki vaizdiniai. Reikia stengtis j paiam neskatinti, o papras iausiai stebti juos lyg i alies, lyg jie matytsi kino ekrane. Jeigu tos slygos laikomasi, vaizdiniai pradeda vis greiiau ir chaotikiau keistis. Palengva pasiekiamas smoningo mstymo irimas". Po meditacijos seanso mogus jauiasi visikai pailsjs ir atsi-

Nepatyrusiems is pratimas atrodo elementarus ir beprasmikas. Taiau jis yra viena i efektyviausi technik. Praktikuodami j, susi duriame su ribotomis mogaus galimybmis susikaupti. Tam tikr laik itaip pakvpavus, smon nejuia iblsta ir nustoja sekusi kv pavim. Uplsta paalins mintys ir vaizdai. Reguliariai ir ilgai lavi nantis, didja psichinis pastovumas: isiblakymo tarpsniai trumpja, o susikaupimo ilgja. Pratimas kvpavim padaro lygesn ir gilesn. Pradedame jausti savo emocini reakcij vidin pastovum ir harmonikum. Dzenbudizmo technikoje is pratimas yra pagrindinis. Antras pratimas sitaisykite meditacijos poza. Atpalaiduokite kn. Sukaupkite dmes kvpavim. Pradkite mintyse skaiiuoti: vienas (kvpda mas), du (ikvpdamas), trys (kvpdamas) ir t.t. ligi deimties. Paskui pradkite nuo pradios. is pratimas taip pat atrodo elementarus, bet i tikrj yra sun kus ir efektyvus. Jis kvpavim padaro lyg ir gilesn, didina psichi ni proces pastovum. is pratimas yra pagrindin dzenbudizmo kvpavimo technika. Abu pratimai tinka vaikiojant, vaiuojant transporto priemo nmis ir kt. Treias pratimas sitaisykite meditacijos poza. Atpalaiduokite kn. Sukaupkite dmes savo kvpavim. Mintyse sakykite (tik ikvpdamas): Atsipalaiduoju... atsipalaiduoju... atsipalaiduoju..." is pratimas veikia taip kaip ir pirmieji, bet j didesnis sugesty vus poveikis kno relaksacijai. Ketvirtas pratimas sitaisykite meditacijos poza. Atpalaiduokite kn. Sukaupkite dmes kvpavim. Mintyse sakykite madaug tokias meditacijos frazes. A atpalaidavau visus savo kno raumenis... atpalaidavau ran kas, kojas, peius... visk... jauiu savo kvpavim... a j seku min tyse... mano knas kvpuoja... a j stebiu... koks ramus mano kvpavimas... kaip lengva... tai a kvepiu... tai a ikvepiu... Kaip natraliai ir ramiai kilnojasi mano krtin... (vienas kv pavimo ciklas).

tai a kvepiu... tai a ikvepiu... M a n o krtin rami ir atpalaiduota... (vienas kvpavimo ciklas). kvepiu... Ikvepiu... Koks iltas ir ramus mano knas... (vienas kvpavimo ciklas). kvepiu... Ikvepiu... Jauiuosi ramus ir atsipalaidavs... (vienas kvpavimo ciklas). kvepiu... Ikvepiu... Koks malonus jausmas (kvpimas). Koks malonus jausmas (ikvpimas). Kaip malonu kvpuoti (kvpimas). Kaip malonu kvpuoti (ikvpimas). Jauiu ilum (kvpimas). Jauiu ilum (ikvpimas). Visas atsipalaiduoju (kvpimas). Visas atsipalaiduoju (ikvpimas). Ramyb ir tyla...,, is pratimas yra modifikuota budist meditacin kvpavimo technika. Penktas pratimas Atpalaiduokite kn. Atlikite dvi trumpas diafragminio kv pavimo serijas: visikai sumainkite kvpavimo gilum ir kuo la biausiai padidinkite jo danum. Kvpuokite pro burn, o ne pro nos. Lieuvis turi jausti virpani o r o srov. is pratimas fi ziologikai veikia panaiai kaip juokas. Po dviej trump diaf ragminio kvpavimo serij 5 - 1 0 min. kvpuokite pilnuoju jog kvpavimu, po to 5 min. kvpuokite sukaupdami dmsi kv pavim. etas pratimas sitaisykite meditacijos poza. Atpalaiduokite kn. Kvpuo kite natraliai, visikai laisvai, kvpavim tik sekite. kvpda mas mintyse itarkite mantrpling, o ikvpdamas plang. G a r s junginys pling-plang yra panaus gars, kur sukelia krintantys vandens laai. i mantra ramina ir ilygina kvpavim bei krau jotak.

Susitelkimas poz sitaisykite patogia poza. Atpalaiduokite kn. Kvpuokite na traliai. Susitelkite rankos odos pojius. Ar jauiate rankos pa dt erdvje? Patraukite rank. Jos padtis erdvje pakito. Ar jauiate skirtum? T pat padarykite su kairija ranka, kiekviena koja, su galva. Sukaupkite dmes kno poz. Ar jauiate jo konfigracij erdvje? Dabar visikai atpalaiduokite kn. Visikai nejuddamas si vaizduokite, kad judate - liuoiate slidmis, plaukiate, nardote, okate, stovite vairiomis patogiomis pozomis. Si meditacin tech nika yra pagrindin mokantis senovini kovos men, taip pat nau dinga praktikuojant ir iuolaikinius j variantus - dziudo, karat, kungfu, aikido ir kt. Meditacija apie mantr sitaisykite meditacijos poza. Atpalaiduokite kn. Pradkite dapa proces - be perstojo mintyse kartokite mantr. Kad ir kaip keista, be pertrkio ilaikyti sukaupt od dmes yra be galo sunku. Tam tikr laik mintyse vis kartojus mantr, smon isi blako, odis pranyksta ir jo viet iplaukia kokia nors paalin mintis arba vaizdas. Po tam tikro laiko, kai smon pailsi, mantra vl sugrta ir dapos procesas atsinaujina. Meditacijai apie mantr rekomenduojama naudoti gars junginius, kurie neturi prasms ir kurie gali sudaryti tam tikr psichin fon. Senovje laja-jogos praktikoje naudojami pagrindiniai sanskrito kalbos garsai, su minktinti gars grupmis ng ang ing. Medituoti naudojant pa grindinius kalbos garsus yra labai naudinga. Tokios meditacijos poveikis keleriopas. Pirma, sukaup dmes pagrindinius kalbos gars derinius, kurie neturi prasminio krvio, padidiname savo jautrum kalbos garsams. Vliau tai padidina pagrindini kalbos sudtini dali emocin poveik. Antra, didindamiesi jautrum pagrindiniams kalbos gars jun giniams, pleiame savo emocini reakcij, susijusi su kalba, spek tr, taigi savotikai praturtiname smon. Treia, nuolat susitelkdami gars junginius, kurie neturi svo kins prasms, mainame praeities psichins veiklos pdsak 54

tak. Taigi meditacija apie mantr labai atpalaiduoja. Ketvirta, tardami mintyse elementarius gars junginius, kurie yra sudtin kalbos dalis, tobuliname savo kalb. Penkta, meditacija apie mantr didina psichini proces pasto vum, todl labai grdina vali. I pagrindini lietuvi kalbos gars galima sudaryti, pavyzdiui, tokias mantras. Ang bang cang ang chang, dang dzang dang, fang hang kang, lang mang nangpang rang sang ang tang vang zang ang. Eng beng ceng eng dengzeng eng. Ong bong cong ong dong zong ong. Ung bung cung ung dung zung ung. Ing bing cing ing dingzing ing. ng bng cng ng dng zng ng. Prie mantros pridedamas ng tuo tikslu, kad susidaryt bdinga nosin vibracija, kuri, manoma, yra labai naudinga. Priebalsis n ir balsiai tariami trumpai arba ilgai. Priebalsis g beveik netariamas. Jeigu i mantra sukelia nemaloni poji, btina pratim kuriam laikui nutraukti. Kiekvien mantr reikia praktikuoti atskirai ilg laik. Mantr nereikia daug. Utenka tik keli. Mantra gali bti bet koks gars derinys, kuris jums sukuria tinkam psichin fon. Praktikuoti meditacij apie mantr su pagrindiniais lietuvi kalbos garsais yra labai naudinga. Pagrindinis efektas yra tas, kad smon upilds domus objektas ilaisvina j i praeities psichins veiklos pdsak. Meditacija apie tikslinius posakius Mintyse vis tariant tikslin posak, sutelkus j smon, nerv sistema ilaisvinama i kai kuri praeities psichins veiklos pdsa k ir sukuriamas tam tikras psichinis fonas. Skirtingai nuo mantr, kai psichinis fonas yra susijs tik su emocijomis, ia jis gali sietis ir su loginiu mstymu. Priklausomai nuo iuolaikinio mogaus kon krei poreiki, frazmis galima skatinti atsipalaidavim (A kas dien darausi vis ramesnis") arba pradti tvardytis (A bsiu ramus ir nepasiduosiu emocijoms"). Tiksliniai posakiai gali skatinti veikti, gali sukelti emocinio akty vumo bsenas ir padti gyvendinti aukiausius dvasinius siekius:

Kasdien a vis labiau ir labiau sigilinu rengiam projekt", A susilieju su gamta, su mediais, su uolomis, su vandeniu", A jauiuosi maa dalelyte, kurioje atsispindi visa gamta", Gero darbo prasm yra padti natraliems procesams", mogus yra vertas tiek, kiek duoda kitiems", Tik bendraudamas su kitais mogus gali painti save". Meditacija apie jantras Pirmas pratimas sitaisykite meditacijos poza. Atpalaiduokite kn. sivaizduo kite apskritim, trikamp, staiakamp, spinduli pluot arba kitas paprastas geometrines figras. Pabandykite siminti specifines emocines bsenas, kurias tos figros jums sukelia. Ilgainiui gijs patirties, pabandykite ilgam sukaupti dmes vienintel i t fig r. Pabandykite pajusti mantras, kurios tas figras atitinka. Antras pratimas Mantroms tinka lietuvi kalbos abcls raids. Kad ilaikyti dmes bt lengviau, sivaizduokite spalvotas raides. Usibrkite

udavin atspti, kuri raid kuri spalva atitinka. Meditacija apie akras Tai yra senovinis kombinuotas jantr ir mantr panaudojimas. Ja veiksmingai skatinama vegetacin nerv sistema. sivaizduoki me supaprastint vegetacin laja-jogos sistemos varianto technik. Susitelkimas muladhar Jogai mano, kad akra muladhar (6 pie.) simbolizuoja daugi nimosi, uodimo, tiesiosios arnos veiklos ir kt. gyvybin centr. Naudojant i akr, smon sutelkiama stubur uodegikaulio srityje (13 pie.). Keturi akros lapeliai siejami su tokiomis psichi nmis reakcijomis: linksmumu, malonumu, aistr valdymu, susitel kimo pastovumu. akros centre esanti jantra atitinka sanskrito abcls raid / (14 pie.). J atitinkanti mantra yra lang. Susitelkimas svadhidan akra svadhidan (7 pie.) simbolizuoja skonio jutimo, pilvo ertms organ veiklos ir kt. gyvybin centr. Smon sutelkiama stuburo dal, kuri yra lytini organ auktyje (13 pie.). Su eiais akros lapeliais yra susij tokie trkumai: smons ribotumas, neujautimas, noras griauti, klydimas, panieka, tarinjimas. akros centre esanti jantra atitinka sanskrito abcls raid v (15 pie.). J atitinkanti mantra yra vang. svadhidanos gyvybin centr smon sutelkiama kartu mintyse tariant mantr vang. Susitelkimas manipur

akra manipura (8 pie.) simbolizuoja regjimo, judjimo ir pan. gyvybin centr. Smon sutelkiama stuburo dal, kuri yra bambos auktyje (13 pie.). Su deimtimi akros lapeli susij tokie trkumai: godumas, pavydas, klastingumas, begdikumas, baim, melas, kvailumas, iaurumas ir pan. akros centre esanti jantra atitinka sanskrito abcls raid r (16 pie.). J atitinkanti mantra yra rang. akr manipura smon sutelkiama kartu mintyse tariant mantr rang.
13 pa v.

Susitelkimas anahat
i t i i t stnahata ( 9 pieS.) smholl uo) lytjimo, kvpavimo, |rlenlimi n pun. gyvybin centr. S>|MK>II< - . u i . ikiama stuburo dal|, kuri vni I M I U S auktyje ( 1 3 pifll ) :.u 12 Ciikios lapeli susi jusios t o k i o s s a v y b e s ir trkumai: galumas, . s u k t u m a s , nerytingu mas, gailestinguinas, viltis, ne kantrumas, trokimas, abejingu mas, ididumas, nerimas, aliku mas, akiplikumas. akros centre esani jantr atitinka sanskrito abcls raid ja (17 pie.). J atitinkanti mantra yra jang. akr anahata smon sutelkiama kartu mintyse tariant mmlrjang.

smon sutelkiama tariant min tyse mantr ong. Meditacijos apie akras technika sitaisoma meditacijos poza. Knas atpalaiduojamas. Kelet minui smoningai atsipalai duojama. Smon sutelkiama mint isilaisvinti i trkum, ku riuos simbolizuoja akr lapeliai. 3-4 min. su atitinkamomis mantromis kuriamas psichinis fonas. Susitelkiama sivaizduojam akr ir kartu pradedamas dapa procesas, naudojant atitinkam pagrindin mantr. Vegetacins skatinimas nerv sistemos

Susitelkimas viudh akra viudha ( 1 0 pie.) simbolizuoja klausos, kalbji m o i r pan. gyvybin centr. S m o n sutelkiama kaklo srit ( 1 3 pie.). akros centre yra jantra, kuri atitinka sanskrito abcls raid h ( 1 8 pie.). J atitinkanti mantra yra hang. Susitelkimas adn akra adna ( 1 1 pie.) simbo lizuoja jausm ir valios gyvybin centr. Smon sutelkiama srit vir tarpuakio ( 1 3 pie.). akros centre yra jantra ( 1 9 pie.). J ati tinkanti mantra yra ong. akr

S.Gosvamis knygoje Lajajoga" vegetacinei nerv sistemai skatinti rekomenduoja tantrikos sistemos technik. J galima su skirstyti tokias penkias pako pas. 1. Susitelkimas akr mulad har. sivaizduojama kundalini spiral (simbolizuojanti latentin nerv energij), skleidianti rau don vies. 2. Ritmingai ir giliai kvpuo jama, kartu atliekama dapa su mantra hang. Susitelkiama vaizd, kad spiral palengva pra deda tiestis ir kilti stuburu. Ji nuosekliai pereina per visas ak ras ir pasiekia virugalv, kur yra svarbus gyvybinis centras (akra),

vadinamas sahasrara. 3. Susitelkiama spirals segmentus, esanius tarp akr muladhara ir anahata. sivaizduojama, kad ta spirals dalis skleidia ugniaspalv vies. 4. Susitelkimas spirals segment, esant tarp akr adna ir viudha. sivaizduojama, kad ta spirals dalis skleidia balt vies. 5. Susitelkimas spirals gal akroje sahasrara. sivaizduoja ma, kad valdoma ten esanti sukoncentruota milinika energija. Apie laja-jogos praktikavim

Idstytosios susitelkimo akras meditacins technikos supa indina skaitytoj su kai kuriomis laja-jogos sistemos autogenins treniruots ypatybmis. Patartina j imtis jau kelet met pasilavinus lengvesniais meditavimo pratimais ir tik irykjus asmenybs fiziniam ir emociniam pastovumui. Nereikia umirti ir to, kad mums trksta prityrusi tos krypties instruktori. Ne visada per prantamos net populiarios S.Gosvamio, D I V u d r o f o (Woodroffe) ir kit knygos. Netinkamai praktikuojant laja-jog, gali sutrikti psichikos funkcijos, nes ilaisvinami blokuotieji nerviniai centrai. Dl to gali prasidti intensyvi psichin veikla, kuri, esant nelabai gerai orga nizmo bklei, gali perkrauti nervines lsteles. tai kodl laja-jogos meditacija leistina tik tuo atveju, jei fizin sveikata puiki, jei psi chiniai procesai stabils ir jei yra prityrs instruktorius. Kalbant apie prityrus instruktori, turimas galvoje medikas, susipains su konkreios jogos sistemos teorija ir praktika, o ne entuziastas praktikas. Praktikuojant laja-jog, btina laikytis fizins, emocins ir so cialins higienos norm. Lavintis reikia saikingai. Meditacija apie stubur is pratimas yra supaprastintas laja-jogos kundalini energijos suklimas. sitaisykite meditacijos poza. Atpalaiduokite kn. sivaizduo kite, kad stuburo gale yra balta plokia spiral lyg susisukusi gyva t. Ji skleidia ilum. iluma sklinda vis smarkiau. Kartoji spiral pradeda labai ltai tiestis, jos vidinis galas kyla ir vejasi apie stubu r. Stuburo slanksteliai nuo prisilietusios spirals tuojau suyla. 00

Pagaliau spiral pasiekia kaklo slankstelius. Js jauiate, kokia maloni jos skleidiama iluma. Js jauiate, kaip stuburas nuo ma lonios ilumos atsigauna. Palengva stuburo gale atsiranda vos jau iama vibracija. Js jauiate vis savo stubur. Malonia iluma ir ramybe spinduliuoja visa js esyb. Js atsipalaiduojate. Visas js knas atsipalaidavs. Js rankos atsipalaidavusios. Js kojos atsipalaidavusios. Js akys ir vokai atsipalaidav. Js veido raumenys atsipalaidav. Visas js knas atsipalaidavs. Js stu buras maloniai suils. Js j jauiate. is meditacinis pratimas padeda sustiprinti stuburo srities kraujotak ir pagerinti simpatins ir parasimpatins nerv sistem veikl. Pratim galima daryti be ypatingo iankstinio pasirengimo.

Dinamin meditacija
Pasyvij meditacij galima traktuoti kaip savotik stitrkim nuo tikrovs ir susitelkim praeities psichins veiklos pdsakus, o dinamin meditacija yra susiejimas su tam tikra dabarties veikla. Dinamin meditacija yra aukiausia meditacijos forma. Per j as menyb susilieja su gamta ir visuomene. Dinamin meditacija yra smoningas susikaupimas veiksm. Ji didina psichini proces stabilum. Dinamin meditacija yra bet kokios savo veiklos smo ningas atribojimas nuo blakani faktori. Suprasti dinamins meditacijos esm galima, pavyzdiui, i toki pratim. Meditacija apie maitinimsi Maitinimasis, kaip biologin funkcija, yra toks pat senas kaip ir pati gyvyb. Nors ir turime didiul patirt, mes lyg ir nemokame maitintis. Kartais pietaudami ar vakarieniaudami skaitome laikra t, blakoms pokalbiais, irime televizijos laidas, kartais valgome stovdami ir netgi dirbdami. Taip mes patys sutrikdome psichin proces, susijus su maitinimosi funkcija, ir tuo savo organizmui darome al, kuri anksiau ar vliau gali pasireikti skrandio ir arnyno funkcij, nerv sutrikimu ir kitais, tiesiogiai ar netiesio giai su nerv sistemos veikla susijusiais negalavimais. inotina, kad fiziologinis maitinimosi procesas yra tiesiogiai susijs su nerv sistemos veikla. Dl smons uimtumo kita, akty61

vesne veikla, taip pat dl neigiam emocij sutrinka pilvo ertms kraujotaka. Be to, atsiranda grandin vairi tarpusavyje susijusi vidaus sekrecijos liauk veiklos pakitim. mogus neturi valgyti susijaudins. Valgyti reikia ltai, sukau pus dmes lieuvio ir gomurio pojius. Smon turi nuolatos sekti, kas vyksta burnoje, o ne gilintis praeitos psichins veiklos pdsakus, kad nepaeist tinkamo maitinimosi proceso. Meditacinis maitinimasis padeda nuo nutukimo. Apetitas suda ro atvirktin biologin ry, kuris mogui ir auktesniesiems gyv nams valdo maistingj mediag pasisavinimo proces. Jeigu organizmas yra labai geros bkls, maisto pasisavinim reguliuoja organizmo poreikiai. iuo aspektu per didel apetit arba apeti to neturjim reikia irti kaip vegetacins nerv sistemos regu liacini funkcij sutrikim. Tokius sutrikimus sukelia badavimas (net skirtas suliesjimui), girtavimas, neurozs bsenos, stiprios emocijos ir pan. Taigi sotumas priklauso ne tik nuo suvalgyto maisto kiekio, bet ir nuo nerv sistemos bkls. Valgant lieuvio ir gomurio recepto riai specialiais impulsais perduoda nerv sistem informacij apie valgomo maisto pobd. J gaudama nerv sistema reguliuoja sei li ir specifini vairiam maistui ferment isiskyrim. Umus s mon kita psichine veikla, trikdomas maisto pasisavinimo procesas. Neatsitiktinai dl didelio emocinio susijaudinimo orga nizmas gali apskritai nepriimti maisto. Valgant lieuvis turi kuo giliau liestis su kramtomu maistu, kad nerv sistema gaut kuo daugiau informacijos apie valgom pro dukt pobd ir geriau vykdyt reguliacines funkcijas. Valgymas yra nepaprastai sudtingas nervinis-refleksinis proce sas. Tinkamai maitintis yra menas. Tam tikrais gestais, elegantika poza susikurtas psichinis fonas, sudtingas valgymo ranki ids tymas yra tiesiogiai susij su asmenybs estetiniu isiaukljimu. Valgyti reikia malonioje ir ramioje aplinkoje. Valgymo rankiai turi bti taip idstyti, kad bt patogu jais naudotis, kad kelt pusiausvirumo jausm. Gera nam eiminink sukuria eimai malo ni, valgymui palanki aplink. Pageidautina (jeigu manoma), kad visa eima valgyt kartu. eimai prie valg tinka tokios frazs: Gero apetito", Skalsink, Dieve" ir pan. Jos prisideda prie ramios, malo nios atmosferos. Valgant reikia umirti visas problemas.

Tinkamai valgyti pavyksta tik tiems, kuri psichika stabili, kuri neblako nereikmingi ioriniai ir vidiniai faktoriai. Tik smoningai kontroliuojant savo valgym, galima padidinti asmenybs psichin stabilum. Meditacija apie vaikiojim Labai danai kalnuose arba parke galima sutikti moni, kuri mintys yra visai kitur ir kuri kalbos sukasi apie tarnyb arba asmnines problemas. Kategorikai tvirtinti, kad toks elgesys neti ks, negalima, nes mogaus veiksmus lemia labai sudtingi socialiniai ir psichiniai faktoriai, kurie nesutelpa elementari tai sykli sistem. Vis dlto labai naudinga retkariais pabandyti su silieti" su gamta. To galima pasiekti dinamine meditacija apie vaikiojim. Pavyzdiui, sivaizduokite, kad vaiktinjate kalnuose. Js u kopte staiu laitu, ir prie akis atsivr erdvi ploktikaln. Eida mas atpalaiduokite kn. Tikkims, kad neturite sunkios kuprins. Neskubate. Kvpuojate lygiai. Sukaupiate dmes savo koj pdas. Ar jauiate, kaip engiate eme? Dmes nukreipkite kulknis, blauzdas. Ar jauiate laisvai judant kn? Sukaupkite dmes i eils J visas kno dalis: rankas, peius, galv, pilv ir t.t. Jauskite savo kn. Perpraskite jo judjim. Kvpuokite visikai lygiai. Dabar sukaupkite dmes aplinkos daiktus. Pasistenkite pa justi kaln oro tyrum, kaln ols, pu, gli aromat. Apvelki te kaln virnes, debesis, alum. Nepasiduokite praeities psichins veiklos pdsakams, negrkite prie kasdienybs proble m. Pasilikite ia, gamtoje. Atsipalaiduokite. Pabandykite savo oda pajusti vs oro dvelkim. Susiliekite" su ole, mediais, kaln virnmis, su viskuo, kas jus supa. Meditacija apie kno padt mogui yra labai svarbi tinkama kno padtis. Ji optimaliai pa skirsto gravitacines jgas. Ms laikais jau paaugliams pasitaiko stuburo degeneracija dl netikusios laikysenos. Todl tinkama lai kysena nra vien groio reikalas. Pagrindiniai netaisyklingos laiky senos ir su ja susijusio neoptimalaus skeleto raumen apkrovimo padariniai yra tokie.

Pirma, sutrinka stuburo srities ir ten esani simpatins ir parasimpatins nerv sistem aprpinimas krauju. Antra, ilgai nefiziologikai apkraunamos tam tikros raumen grups. Treia, stuburas praranda lankstum, dl to pltojasi degenera ciniai procesai. Ketvirta, tarpslanksteliniai diskai sublikta ir gresia trauma. Kai kurios Ryl tautos taisyklingai laikysenai skiria ypa daug dmesio. iuo poiriu tipikas pavyzdys yra Japonija, kur jos mo koma nuo maens. Dmesys laikysenai bdingas ir Ryt kovos me nams. Japonai nuo seno tradicikai mano, kad pilvo srityje, tuoj po bamba, yra svarbus gyvybinis centras hara. Manoma, kad laikysena yra taisyklinga tik tada, kai kno mass centras sutampa su haros centru. Praktikuojantieji har nesiramsto j jokius daiktus, nesilieja kds atkalt, stovi tiess. Valgydami jie nesikprina ir nesi ramsto alknmis. Hara populiari ir iandien. Ji visikai atpalaiduoja kn, jo raumenis, iskyrus tik stuburo ir pilvo apati ns dalies raumenis. Pilvo apatinje dalyje sudaroma nedidel tampa, todl dubuo truput atsikia. Virutin pilvo dalis ir peiai turi bti atpalaiduoti. Praktikuojanij har eisena lengva ir ele gantika. Jie nedaro nereikaling judesi. Taisyklinga laikysena neturi nieko bendra su pozavimu. P o zuojant kno raumenys yra tempti, judesiai nenatrals, suvar yti. O kai laikysena taisyklinga, gravitacin jga kne paskirstyta optimaliai, knas atrodo lengvas, elegantikas ir velnus. Palaikyti taisykling kno laikysen padeda atpalaiduo ta psichika. Psichin tampa didina raumen statin tamp, todl judant tenka veikti ir raumen antagonist tamp. Taigi ieikvojama daug energijos ir prarandama greitumo, jgos ir i tverms. Paprastai mons su labai ilavintais raumenimis (kultristo tipas) yra veikiami raumen statins tampos. Jie labai retai bna taisyklingos laikysenos. Tinkam laikysen galima isiugdyti dinamine meditacija. Lavi nantis pagal har, btina laikytis toki trij reikalavim: atpalai duoti peius, atpalaiduoti pilv, sudaryti silpn tamp apatinje pilvo dalyje. T u o tikslu utenka mintyse itarti fraz: A jauiu pilvo srit, esani emiau bambos".
r> ':ly~":-'j:

Daniausios klaidos, kurios pasitaiko praktikuojant har, yra: pei tempimas, pilvo traukimas arba iptimas. Susitelkimas sivaizduojam kno centr hara yra pagrindin ka rat, dziudo, aikido ir kit kovos men mokymo dalis. Samurajai tik jo, kad sutelkus smon kno centr hara galima sukelti ir nukreipti vairias kno dalis gyvybin energij H (kin i). Jie savitaiga suge bdavo valdyti vairi raumen grupi tonus. Ypa didel reikm meditacijai skiriama aikido kovos mene, kno praktikuotojai tiki, kad ki ieina i kno ir tiesiogiai paveikia prieinink. Suvokimas daikt, nuo kuri nutolome dl pratimo Bdinga mogaus savyb yra polinkis automatizuoti savo veiks mus stereotipinmis aplinkybmis. Patek nepastam miest, js labai atidiai stebite visk, kas ikyla prie akis. js smon plaukia milinikas informacijos srautas. Kas kita, kai einate gatve, kurioje gyvenate, - informacijos srautas menkas. Todl jimas taip automatizuojasi, kad js beveik nebematote" gatvs. Veiksmai ir emocijos panaiai automatizuojasi kiekvienoje gy venimo sferoje. mogus pripranta prie savo artimj, bald, prie savo paties poelgi, apskritai prie aplinkos, kurioje gyvena. Vienas i bd iplsti smoningos veiklos apimt yra dinamin meditacija apie realius ir abstrakius objektus, nuo kuri esame nutol dl pratimo. Paprasiausias pratimas yra vl susipainti su kokiu nors objek tu, su kuriuo kontaktuojama met metus. Pavyzdiui, apirkite kritolin vaz, kuri kaip prisiminim paliko js velion senel. Ar kada nors esate j atidiai apirjs? juk jums ji yra senels palikta kritolin vaza, ir tiek. Apsidairykite! Ar pastate aplinki nius daiktus? Grdami po darbo namo, sivaizduokite, kad einate sveiuosna svetimus namus. Atvedate duris ir einate but taip, lyg j niekada nebtumte engs. Nustebsite suvoks, kiek daug daikt nepastebdavote. Apsidairykite! Js gyvenate su monmis, su savo artimaisiais. Su jais kasdien dalijats diaugsmais ir vargais. Su jais jus sieja meil, pagarba, o kartais apima nekantrumas. Kartais psichin tampa pakyla, kartais nuslgsta. Js su jais taip artimai susijs, kad beveik j nepastebite. Pagrindinis js santyki su jais dirigen-

tas yra protis. Apsidairykite! Kokie yra tie mons i esms? Atsa kykite klausim pats sau! Js be pertrkio mstote. Pasaul matote savosiomis akimis. Kit moni poelgius vertinate vadovaudamasis savo poiriu. Js esate priprats prie savs, prie savo balso, prie savo nuomons apie daiktus. Jie didele dalimi yra js a". Bet kas i tikrj esate js? Atsakykite sau klausim! Dinamin meditacija apie pokalb su kitu mogumi Sakykime, kad js kalbats su nepastamu mogumi. Ar tik js nepuolate pirti jam savo nuomons aptariamuoju klausimu? O ar ne geriau bt sutelkti dmes panekov ir isiaikinti, su kuo btent turite reikal ir k jis mano nagrinjamu klausimu? Jeigu sugebsite isiaikinti iuos dalykus, kur kas palengvs dstyti savo pozicij. Jeigu gerai siirsite savo panekov, suinosite daugyb da lyk, siirkite jo veido bruous. siirkite jo rankas. Pajus kite jo judesius. Kokia jo nerv sistema? Kas dominuoja tame moguje - racionalusis ar emocinis pradas? Ar jis psichikai pasto vus? Kokia jo gyvenimo patirtis? Kokia jo vertybi sistema? Kaip jis susidar t nuomon, kuri dsto? Jeigu galite atspti visus tuos dalykus, jums nereiks ilgai auinti burnos. Js pasakysite tik kele t odi, ir jus supras. Atminkite, kad tiesa nra vien tik atitikimo tarp subjekto ir objektyvios realybs forma. Ji yra ir moni tarpu savio poveikio forma, t.y. ji turi etin aspekt. Niekada nebkite smalsus. Pasitenkinkite tuo, kas jums sako ma. Sprsdamas, ar panekovas labai patikimas, naudokits aluti ne informacija - aki judesiais, mimika, gestais, raumen tampa, balso tonu ir intonacija. I viso to suinosite apie asmenybs vali ir emocijas. Pamginkite susilieti vien sistem su mogumi, su kuriuo kalbate. To galima pasiekti tik nekeliant savojo a". Kai kalbate apie dalyk, kuris, js nuomone, yra vertingas, niekada nepabrkite, kad jo vert keliate btent js. Niekada nemanykite, kad kitas u jus menkesnis. Kiekvienas mogus yra ta pati visata, bet kiekvienas mogus turi skirting patirt. Dinamin meditacija apie savo elges Kiekviena asmenyb siekia tobulumo, jei suvokia aikiai stoko janti savybi, kurias laiko svarbiomis. Siekdama tobulti, asmeny66

b apriboja vienus savo poelgius ir susikaupia kitus. iuo atveju pagrindinis dalykas yra valia, kuri susijusi su psichini proces pa stovumu: Kaip pavyzd panagrinkime alingo proio - rkymo atsikratym. Kad pavykt mesti rkyti, reikia ilg laik rutulioti mint, kaip kenkia sveikatai cigarets ir kad bt daug geriau be j. Tokia savitaiga gali padti atsispirti staiga kylaniam stipriam norui vl utraukti dm. Ilgainiui ms noras usirkyti po tru put pradeda silpnti. Taiau kartu ir ms psichika, kuri ilg laik kovojo, pradeda pavargti, o tai savo ruotu silpnina psichin patva rum. Emocins bsenos poliarizuojasi ir stiprja pasiprieinimas trokimui nerkyti. Jeigu aktyvia savitaiga pajgsime veikti nor vl usirkyti, smoning savo veiksm apribojim ir su tuo susiju s smons sutelkim galsime laikyti aukiausia dinamins medi tacijos forma. Kitos dinamins meditacijos formos Dinamins meditacijos formos gali bti: audymas i autuvo, i pistoleto, i lanko: slidinjimas, krepinis, futbolas, tinklinis, bend ravimas su kitais monmis, darbas arba bet kuri kita mgstama veikla. Ji gali padti visikai uvaldyti smon. Dinamin meditacija gali bti bet kuris kasdieninis valingas veiksmas. Pavyzdiui, Japonijoje populiariausia dinamins medita cijos forma yra arbatos ceremonija.

alingi alutiniai veiksniai medituojant ir priemons jiems paalinti

Netinkamai ir pernelyg ilgai medituojant, gali atsirasti tam tikr liguist psichini reakcij. Jos yra prasidedani neurozini bsen simptomai. Tai gali bti trumpos garsins arba regimosios haliucinacijos, kno dali skaismai, baim ir pan. Tikriausiai tai bna patolgikai sustiprjus vaizduotei dl jutiminio bado". Pas taraisiais deimtmeiais reikin nuodugniau tiria kosmin me dicina, sprendianti ilgalaiki kosmini skridim problemas. Analizuojami vieni keliautoj jromis, mokslinink, kurie gru pelmis ilg laik gyvena Arktikos stotyse arba visikai tamsiose olose, pasakojimai. Turtingos informacijos sukaupta iuolaikins fiziologijos ir psichologijos priemonmis tiriant savanorius k a n u 67

rose, laikomus visiko jutiminio b a d o " slygomis, kuriomis ne paprastai sustiprja ir visikai atitrksta nuo tikrovs vaizduot. Vienii jr keliautojai labai danai paymi, kad kelionje juos apnikdavo kyri mintis, jog kakas persekioja. Dekas L o n d o n a s knygoje vaigdi klajnas" aprao apvilkto tramdomaisiais makiniais ir udaryto vienutje mogaus haliucinacijas. Tik riausiai raytojui buvo pastami jutiminio b a d o " psichiniai pa dariniai. Autogenins treniruots tyrintojai yra paskelb duomen, kad atitinkam seans met j pacientus persekioda vo garsins haliucinacijos, pykinimas, spontanikos erekcijos, li guistas nerimas. Dl medituojant padidjusio jautrumo praeities psichins veik los pdsakams galima pajusti patologin sins grauim ir neadekval kalts jausm. Gali atsirasti ir noras alintis moni. ie ir kiti panas poymiai rodo, kad medituojama netinkamai. Viena i klaid gali bti pernelyg ilga treniruot (ilgesn negu viena valan da). Kita prieastis gali bti nepalankus psichologinis klimatas, ku riame gyvenama ir dl kurio meditacijos metu isilaisvina ir sustiprja praeities psichins veiklos pdsakai. tai kodl prie imantis intensyvios meditacijos btina isprsti i esms visas savo problemas. Ypa sunki padarini gali susilaukti sergantieji nerv ligomis. Reikia paymti, kad tie reikiniai, kurie gali bti ir psi chini lig pradia, Vakar literatroje kartais laikomi teigiamo mis ar net siektinomis reakcijomis. Tarp kitko, beveik visi nauj religini doktrin skelbjai prie pasirodydami masms ilg laik praleisdavo kaipatsiskyrliai ir patirdavo dievikj apreikim". kyri mini ir reikini apnikimas bdingas ir antrajam dzen praktikavimo etapui ma kio, arba vaiduokli pasauliui. Praktikuo jantys dzen tiki, kad bijodamas vaiduokli ir dl to nuolatos juos nukreipdamas dmes niekada nepasieks nuvitimo", arba satori. Pasiekus nuvitim" (treioji dzen pakopa), reikiniai inyksta. Tvirtinama, kad tas, kuris pasiek satori, patiria asmens trasformacij, kurios metu irykja jo ypatybs. Jo sugebjimas daryti vie nus dalykus transformuojasi mokjim daryti ir kitus dalykus, kurie iki toj jam buvo svetimi. Jis lengvai prasiskverbia naujas, iki tol buvusias nepastamas mokslo, meno ir filosofijos srtis. Peren gusiems satori bdinga visikai nurimusi nerv sistema, atsipalai davs, suvelnjusios iraikos veidas ir atsiradusios geros

manieros. Kai kuri praktikuojani dzen moni nervingumas laikomas svarbiu poymiu, kad nepereita per satori. Medituojant paprastai neatsiranda nepalanki psichini reiki ni, jeigu laikomasi i reikalavim: 1) meditacijai nepasiduodama kaip liguistam potraukiui; 2) medituojama ne ilgiau negu 30 - 45 min. per dien; 3) pasyvioji meditacija kaitaliojama su dinamine; 4) pameditavus visada imamasi nerv sistem uvaldanios veiklos; 5) neatitrkstama nuo kasdienini eimynini, tarnybini ir visuo menini pareig; 6) nesiekiama prigimiai svetim ideal, Esmin meditacins praktikos dalis yra laikinai atsisakyti medi tacijos arba siekti, kad ji bt relaksuojani pratim lygio. iai i pairos paradoksaliai miniai pailiustruoti panagrinkime deim t senovs japon paveiksl, pavadint Dingusi jaui iekoji mas". Pirmajame paveiksle vaizduojamas valstietis, iekantis dingusio jauio. Jo smon yra uvaldiusi mintis, kad jautis din gs. Valstietis nelaimingas. Antrajame paveiksle vaizduojama, kad valstietis rado jauio pdsakus, bet nra tikras, kad tie pdsakai ne svetimo jauio. Treiajame ir ketvirtajame paveiksluose vaizduoja ma, kaip jautis surandamas ir sutramdomas. Penktajame paveiksle vaizduojama, kaip jautis vedamas namo. Valstieio vis dar neaplei dia nerimas. etajame paveiksle vaizduojama, kaip valstietis diau giasi rads jaut. Septintajame paveiksle vaizduojamas tik valstietis jautis jau nuvestas namo ir jau umirtas. Atuntajame paveiksle pa vaizduotas apskritimas. Jis simbolizuoja mint, kad daiktai grta savo pradi. Devintajame paveiksle vaizduojamas peizaas, o deim tajame - kaip valstietis eina turg. Ta paveiksl eil abstrakia forma vaizduoja racionalaus iekojimo esm. Dings jautis gali sim bolizuoti prarast ramyb, prarast sveikat, prarast tiesos suprati m. I pradi iekoma visur, kaip pakliva. Atsitiktinai aptinkama kakoki pdsak, bet dar neaiku, ar jie tikri. Kad tie pdsakai yra tikri, mogus sitikina tik tada, kai pamato tai, kas buvo ding. Kai jautis jau sutramdytas ir parvestas namo, t.y. kai sugrinta pusiausvyra, j galima umirti. sitrauks kas dieninius darbus, mogus umirta ir save. Paskutinieji du ciklo pa veikslai rodo, kad gyvenimo prasm yra gamta ir socialin kasdienyb. Praktikuojant meditacij, btina realizuoti pana ciklin pro ces. Be to, suprantama, kasdienybs problemos numato, kad jau-

tis danai dings. Panaus j i praktik ir daosizmo poiris kur ireikia fraze: Tinklo reikia uvims gaudyti. Kai uvys jau C dytos a p i e t i n k ] u m i r k B e t J k s I o m e d i t u o t . i gau ori m! r v j prigimties slink - savistab^ ir savianaliz.
a 0t V3iStUS P a V j i n g a m e d i t U

Socialin praktika ir asmenybs tobulinimasis

Asmenybs ilaisvinimas sismoninant btinyb
Vienas i labiausiai puoseljam mogaus ir monijos sieki yra laisv. Ji yra svarbiausias poet krybos motyvas. Kai kuriems i j laisv yra gyvenimo tikslas. A meils, laisvs emje ioj noriu, U meil a gyvyb atiduot galiu, U laisv atiduot galiu a meil. andoras Petefis Ch.Botevo eilratis Kas krinta kovoj u laisv, tas nemirta" buvo moralin maksima daugeliui bulgar revoliucionieri, kovo toj u laisv kart. Kasdieniniame gyvenime odis laisv" yra sintetin svoka, kurioje atsispindi daugiaaspekt mogaus ir jo veiklos prigimtis. Moksleiviai mano esantys laisvi tada, kai jie nra mokykloje. Seno vs Graikijoje laisvu buvo laikomas kiekvienas, kuris nebuvo vergas. Kiekvienas mogus, nepriklausomai nuo jo asmenybs lygio, i silavinimo ir kit savybi, laisv supranta kaip tam tikr galimyb veikti. Laisvs supratimas daniausiai yra intuityvus, o ne logikai sukurta koncepcija. Neirint to, i esms ji yra teisingas realios tikrovs btinybs atspindys. vairs filosofiniai ir religiniai mokymai filosofin kategorij laisv" deda skirting turin. Idealistai daniausiai laisv iri kaip btinybei prieing svok. Jie laiko laisv galimybe pasielgti kitaip, negu diktuoja iorins slygos. Jog filosofijoje, kaip ir daugelyje kit mistini mokym, laisve laikoma vsiuomenins priklausomybs ir vis ryi bei i j atsi randani santyki nutraukimo forma. Jogas yra visikai laisvas nuo bties problem. Visuomenins realizacijos poiriu tai yra asmenybs sublimacija. Jogas yra u socialinio btinumo reikalavi m rib. Kai kurie jog pasekjai Europoje, bandydami grietai laikytis senovs jog sistem ir su jomis susijusi moralini-etini 71

t i e m

"

^rie I

apribojim, susilaukia nelinksmos dalios - tampa izoliuotais nuo visuomens, paskendusiais savo pasaulyje atsiskyrliais. Jie nuola tos yra susitelk save ir be perstojo rodinja kitiems savj supra tim, jungiasi siaurus ir udarus kolektyvus, kuri pagrindin idja yra jog kultas. Kai kurie i toki jog visikai palieka savo pagrindines pareigas ir rpesius. Asmenybs isilaisvinimo vaizdis daosizme yra susijs su grie tu dao sekimu. Jeigu laikysims dao svokos materialistinio aiki nimo, ieis, kad daosizme asmenybs ilaisvinimas realizuojasi per aktyv prisitaikym prie natrali dsningum gamtoje, t.y. per paklusnum btinybei. Daosistai isilaisvinim laik susiliejimo su gamta forma. Kad egzistuoja ryys tarp laisvs ir btinybs,-sutinka daugelis tyrintoj. B.Spinoza laisv laiko sismoninta btinybe. F.elingas paymi, kad laisvje privalo bti btinyb". Kaip teigia G.H gelis, laisvs, kuri savyje neturi n kiek btinybs, nra". Prieing pozicij uima egzistencializmas. .Sartro supratimu, laisv neturi rib, neturi nieko bendra su jokiais apribojimais ir su jokiu paklus numu. Kiekvieno gyvo organizmo rykiausias skiriamasis bruoas yra btinyb atitinkanios jo reakcijos. Gyvn pasaulyje btinyb nra sismoninta. J biologines reakcijas valdo instinktai. Gyvn veiksmai nra tikslingi. Tai iliustruoja kai kurie mogaus logikos poiriu paradoksals gyvn veiksmai neprastomis aplinkos s lygomis, ymusis prancz gamtininkas anas Fabras atliko ban dym su plrne vapsva sfeks. Jo bandymas neabejotinai iliustruoja nesismonint btinyb, kuriai paklsta gyvnai. Vaps va patel upuola ir specialiomis iskyromis paraliuoja iog. Pas kui auk nutempia i anksto parengt narvel" ir ant jo padeda kiauinl. Narvel" vapsva udaro ir palieka. I kiauinlio isiri tusi lerva minta vis dar gyvu, bet paraliuotu iogu. F a b r a s paty kojo vapsv, kai i nune iog narvel". Jis pam iog su kiauinliu ir sidjo krepel. Sunerimusi vapsva stebjo akipl ik atjn. Kai is pasialino, vapsva, visai nepaisydama, kad iogo ir kiauinlio nebra, udar narvel" lyg nieko nebt atsi tik. .Fabras paymi: vairs vabzdi instinktyvs veiksmai yra susij su fatalika btinybe. Po vieno veiksmo neivengiamai ir su fatalika btinybe seka kitas veiksmas, papildantis pirmj. Du

veiksmai taip prlkllUlO vienas nuo kito, kad po vieno atlikto turi bti atliktas ii klius netgi tada, kai atsitiktins aplinkybs daro j vabzdiui ne ilk ncniuiillng, bet danai ir aling." Daug ir kit paradoksali atvej, tai, pavyzdiui, juodasis gudvirblis savo lizd suka pasirinktoje vietoje sudjs pagrind i tam tikro kiekio akmenuk. Aprayta atvej, kai pasirinktoji vieta bdavo nepatogi ir ten akmenukai nesilaikydavo, byrdavo. Visai to nepaisydami, gudvirbliai nedavo biologikai prast kiek akmenuk. Paskui toje vietoje sukdavo lizd, nors visi akmenukai bdavo nubyrj. ie pavyzdiai rodo, kad i pairos prasminguose gyvn veiksmuose slypi instinktais pagrsta biologin programa". P.Kropotkinas knygoje Tarpusavio pagalba kaip evoliucijos faktorius" nagrinja labai sudtingus gyvn individualaus arba r inio elgesio pasireikimus ir daro klaidingas ivadas apie analogij tarp moni ir gyvn bendruomeni. Tikra yra tik tai, kad skruz dlms ir termitams bdinga kolektyvinio elgesio formos ir nepa prastas organizuotumas. Dl i savybi ir kiti tyrintojai klaidingai perkelia socialinius dsningumus gyvn pasaul. Ter mitai pasistato gyvj tilt per vandens klit: dalis j aukojasi bendram reikalui. Vis dlto tai didiulis skirtumas nuo moni pa siaukojimo, nes termit elgsen lemia nesmoninga btinyb. Bio login programa" veikia absoliuiai fatalikai. Termitai negali pasirinkti. J poelgiai nra valing sprendim idavos. tai kodl gyvnai nra laisvi. J veiksmai yra reakcijos vairius aplinkos po kyius. Savo elgesiu gyvnas savs neprieina su aplinka. O tai mogaus veiksmai yra tikslingi. mogus skiria save nuo aplinkos ir vadina save a". Visa kita yra ne a". Prieindamasis ioriniams faktoriams, mogus gali kai ko ir atsikratyti. Jo kova su nepalan kiomis, jo laisv /ribojaniomis iorinmis slygomis sutampa su gamtos dsniais./Vis dlto skirtingai nuo gyvno, kuris bijo aibo, mogus labiaus/ai bijo ne reikinio aibas", o pavojaus, kuris su juo yra susijs. Dabar pavelkime, ar laisvas yra jogas, kuris yra usibrs vie nintel tiksl - pasiekti samadhi bsen ir tam paskyrs vis savo bt? Ar laisvas yra budistas, kuris mano, kad mogaus gyvenimas yra kania ir kad vienintel ieitis yra pasiekti emocinio nusirami nimo - nirvanos bsen? Ar laisvas yra daosistas, kuris niekina vi suomens raid ir svajoja apie grim pirmyktes visuomenini

santyki formas? Ar laisvas yra dzenbudistas, kuris atsiriboja nuo pasaulio problem ir siekia savo vidinio a" transformacijos j toki form, kurioje galt jaustis laimingas? Ne. Psichinio a" valdymas yra tik viena didelio monijos isilaisvinimo dalis. Btina ne tik paiam persitvarkyti, btina pertvarkyti ir aplink. Todl reikia painti jos raidos dsnius. Btina aktyviai tobulinti visuome n socialiniu-etiniu aspektu ir kartu didinti jos galimybes gaminti grybes, alinti netikusias gamtos slygas. Kai pasaulyje vyksta karai, kai didiul dalis gyventoj neprivalgo, kai tarpsta neteisin gumas, neetika abejingai siekti vienintelio tikslo - meditacins ekstazs. Izoliavimosi nuo gyvenimo formos turi bti traktuojamos kaip krybingo mogaus trumpalaikis poilsis, kaip laikinas jg kaupimas didiajai krybinei kovai. Savitiksl autogenin technika yra bevert. Maa to, ji gali virsti savotika narkoze ir nepataiso mai sutrukdyti socialin adaptacij.

Tikjimas sismoninta btinybe

Tikjimas yra mogaus psichikos ypatyb. Jis yra objekltyviai egzistuojanios, bet vis dar nepaintos esms (btinybs) iraika. Tikjimas yra pozicija, i kurios irime gyvenim. Jis yra tikru mas dl hipotezi, kuri vis dar negalima rodyti. Tikjimas apri boja arba paskatina mogaus elges priklausomai nuo etini norm, tiksl ir vaizdi. Taigi jis pabria ribas, kuriose varijuoja vadinamieji gyvenimo keliai. Kiekviena filosofin arba religin sis tema postuluoja keli", kuris yra pavyzdys sekimui ir egzistavimo tikslas. tai kai kurie bdingi kelio" bruoai vairiose religinse sistemose ir su juo susij tikjimo postulatai. Daosizmas: veikti per neveikim, matyti didel maame, gydyti aizdas velnumu, sprsti sudtingus dalykus, kol jie dar paprasti, pradti didelius dalykus, kol jie dar mai, - toks yra dao kelias. Krikionyb: palaimintas kiekvienas, kuris bijo Dievo, kuris eina jo keliu. Budizmas: kiekvienas eina laiko poiriu begaliniu keliu; indi vido likim dabar ir begalybje nulemia karmos dsnis; Budos ke1 veda kani baigt. Konfucianizmas: iugdyta asmenyb valdo savo emocijas prik lausomai nuo kelio, kuriuo eina; reikia atsidjus studijuoti t keli. 74

Dzenbudizmas: ilgai iekojau kituose... dabar iriu save... taip a tampu tuo, kuo esu. Dzenbudizmui poiriu keli" labai artimas egzistencializ mas. Anot egzistencializmo pradininko S.Kjerkegoro (1813 1855), mogus turi gyventi tik savimi, savo jausmais, prisiminimais, vidiniu dvasingumu. Analogikos pozicijos laikosi ir .Sartras, A K a m i u , KJaspersas, kurie mano, kad asmenybs isilaisvinimas yra vidinio a" painimas. Tikjimas yra galingas asmenybs individualaus elgesio regulia torius. Tikdami pomirtiniu gyvenimu, krikionys persekiojimo laikais R o m o s imperijoje ramiai sutikdavo mirt. Vl grkime prie egzistencializmo filosofijos, pagal kuri mo gaus vidinis pasaulis yra specifin visata. mogaus gyvenime ki'i mons yra paaliniai elementai. mogus nra priklausomas nuo kit moni ir nra u juos atsakingas. mogus yra pavaldus tik savo vidinei esybei (esmei?) arba absoliuiai pradiai". A K a m i u Mite apie Sizif" pareikia: Svarbiausias filosofinis klausimas yra, ar verta gyventi gyvenim". mogaus gyvenimo be prasmikumas, anot jo, yra knytas graik mite apie Sizif. U savo klastingum Sizifas turi aminai ritinti sunk akmen kalno virn. Akmuo nuolat nurieda kalno papd ir Sizifas vl prade da j ridenti auktyn. Pasak A K a m i u , monija yra Sizifas. A K a m i u iri socialines revoliucijas kaip stichin mait mogaus, kuris siekia itrkti i padties be ieities, kurioje jis pasmerktas aminai egzistuoti. Absurdas egzistencializme yra atsirads i nesutapimo su socia line btinybe. Egzistencialistai nepajgia nustatyti asmenybs so cialini tiksl, todl dsningai j tikjimas transformuojasi nevilt. Smoning bgim nuo sismonintos btinybs randame ir A o p e n h a u e r i o (1788 - 1 8 6 0 ) filosofinje kryboje. Jis mano, kad egzistavimo tikslas yra akla, nesismoninta valia, kuri atmeta gani tos ir visuomens dsnius. Panaios iracionalizmo ir instinktyvaus prado auktinimo ten dencijos atsiskleidia ir R.Vagnerio muzikinje kryboje, [lifmi l nintos btinybs, kaip etinio kelio, neigimas pasiekia v i K i m . F.Nys filosofijoje: Racionalizmas yra pavojinga jga, kurt I po gyvenimu". Pasak F.Nys, valia dominuoti yra unlventttlui

mulas, kuris bdingas kiekvienam mogui. Veikiant specifiniam Aopenhauerio, G.Vagnerio ir F.Nys krybos iracionalizmui ir visuomens etiniam nestabilumui, gim tikjimas ypatinga vokie i rass misija. Ijo taip, kad pasaulyje garss mokslininkai, ar tistai, didioji vokiei inteligentijos dalis nacionalsocializmo idjas sutiko be ilyg, o kai kuriais atvejais netgi entuziastingai. Su antruoju Reichu solidarizavosi Richardas trausas, Karlas Jun gas, Knutas Hamsunas, Martinas Heidegeris. O kuo baigsi tikjimas stiprios valios teise, instinkt gyvybin gumu, vokiei rass iskirtinumu? Tai matyti i vokiei raytojo T o m o M a n o odi: Sunkios durys stora mro siena aptverto inkvizicijos pastato, kokiu Vokietij buvo pavertusi niekinga, nuo pat pradios pasmerkta valdia, jau sudauytos ir ms gda guli atvira viso pasaulio akims. Usieniei komisijoms visur rodomi netiktini vaizdai, ir j nariai pranea savo alims, kad tai, k mat, siaubingumu pralenkia visk, k gali sivaizduoti mogus. Sakau - ms gda. Todl ar tik hipochondrija yra, kai sakoma, kad viskas, kas vokika, - vokiei dvasia, vokiei mintis, vokie i odis, - yra gdingai paenklinta ir po t garb nupliani demaskavim tapo labai abejotina."

Asmenybs struktra ir bdai jai tobulinti

Kiekvieno asmenybje galima skirti tokius pagrindinius lyg menis", susijusius su vairiais elgesio aspektais: Kno lygmuo - apima vidinius ir iorinius kno judesius. Emocinis lygmuo - apibdina tiesiogin asmenybs reagavim vairius vidinius ir iorinius faktorius. Emocinis procesas yra mo gaus reguliacijos forma. Kilusi emocija sukelia grandin fiziologi ni proces, formuojani tam tikr elgesio tip. Racionalusis lygmuo - susijs su abstraktaus mstymo proce sais, su loginmis analizs ir sintezs operacijomis. Racionalusis lygmuo susiformavo atsiradus ir tobuljant kolektyviniam darbui. Tyrintojai mano, kad mogaus evoliucijoje racionalusis lygmuo atsirado vliau negu emocinis. I.Pavlovas asmenybes skirsto tokius tris tipus: Meninis, arba.pirmasignalis tipas. Mstytojo, arba antrasignalis tipas.

Vidurinis tipas. I.Pavlovo darb vert yra ta, kad, skirtingai nuo kit autori silyt fenomenologini modeli, jis sukr struktrin model, kuris yra pagrstas eksperimentiniu bdu stebimais fiziologiniais procesais - refleksais. Autogenins treniruots reikalams mes naudosime jau mint sintetin model, kuriame asmenyb inagrinsime trimis skirtin gais, bet tarpusavyje susijusiais aspektais - kno, emociniu ir ra cionaliuoju. Kiekvienas i t aspekt susikuria integraliai i vairi fiziologini proces, tarp j slygini ir neslygini refleks. Harmoningos asmenybs ugdymas apima tiek bet kurio lyg mens krim ir tobulinim, tiek optimali j tarpusavio sveik. Vieno kurio lygmens pervertinimas sukelia asmenybs disharmo nij, kuri pasireikia neadekvaiomis reakcijomis tam tikrus iori nius faktorius arba neoptimaliu ryiu su kitais lygmenimis. Asmenyb kiekviename nagrinjamame lygmenyje ugdoma speci fikai. Knui tobulinti praktikuojama kno higiena, racionalus maitinimasis, tinkami fiziniai pratimai ir kno savikontrol. Kno lygmens procesai yra tiesiogiai susij su emocinio lygmens psichi niais procesais. tai kodl kno lygmens harmonizavimas naudin gas emociniam lygmeniui, o is savo ruotu padeda racionaliajam. Taiau vienpusikas, vien fizinis lavinimas labai trikdo (netgi alo ja) emocin ir racionalj lygmenis. iuo poiriu tipikas pavyzdys yra profesionals sportininkai ir kultristai, kurie siekia isiugdyti labai specializuot fizin reakcij arba padidinti raumen mas. Analogika padtis, kai praktikuojantys hata-jog mons vis savo psichik sutelkia kno savijaut. Tinkamai lavinantis, kai pratybos be mint nukrypim, kai kombinuojamos su emocinio ir racionaliojo lygmens pratybomis, hata-joga yra labai naudinga to bulinti kno lygmeniui. Ypa nepalankiai emocin lygmen veikia aktyvumo ritmo pa eidimai - poilsis. Didel nukrypim emociniame lygmenyje, taigi ir mogaus asmenybje, sukelia ligos. ligon galima irti kaip ne tik fizikai, bet ir psichikai keniant mog. tai kai kurie gali mi asmenybs emocinio lygmens pakitimai, kuriuos sukelia kno ligos. irdies ir kraujagysli ligos. i r d i e s s k a u s m a i - nerimas, mirties baim, polinkis

pykio efektus, nepakantumas aplinkiniams, virstantis agresyvumu. H i p e r t o n i n l i g a - bsenos, panaios neurastenij, i r persekiojimo baim. H i p o t o n i n l i g a - greitas nuovargis, nerimas, prislgta nuotaika. S m e g e n k r a u j o t a k o s s u t r i k i m a i -nuovargis, nuotaikos nepastovumas. R e u m a t i z m a s - bsena, panai j neuroz, prislgta nuo taika, padidjs nuovargis. Infekcins ligos. T u b e r k u l i o z - didelis jautrumas, egoizmo apraikos, pyktis. S i f i 1 i s - padidjs jautrumas, silpnumas. Virkinimo sistemos ligos S k r a n d i o l i g o s - padidjs irzlumas. K e p e n l i g o s - nuovargis, mieguistumas, nerimas, irzlu mas, audringos emocins reakcijos. A v i t a m i n o z - depresija ir nerimas. Mediag apykaitos ir vidaus sekrecijos liauk sutrikimai B a z e d o v o l i g a - e m o c i n i s nepastovumas. C u k r a l i g - nerimas, nuovargis, emocinis labilumas. Emocinio lygmens psichinius procesus tiesiogiai veikia suvalgy tas maistas. Vienintel biologin maisto paskirtis yra palaikyti or ganizme mediag apykaitos pusiausvyr. Dl maisto stokos apimantis alkis sutrikdo emocin pusiausvyr ur sukelia emocini reakcij grit. Ilgas badavimas kai kuriems monms gali sukelti agresyvum. Savanorikai pasmerk save badavimui mons tvirti na, kad po trij badavimo dien apima lengvumo, atsipalaidavimo jausmas, nusiraminimas. Galbt tokia emocin bkl yra organiz mo gynybin reakcija, skirta taupyti energijos atsargoms. Kiekvie nos ries maistui yra bdingas tam tikras emocinis poveikis. Baltym gausumas didina lytin potrauk. Manoma, kad taip veikia salierai, petraols, irniai ir kt. Pienas didina vitalikum, sumai na toksin kiek organizme ir ramina nerv sistem. Msa yra ne pakeiiamas maistas dirbantiems sunk fizin darb. Taiau per daug jos valgant, kraujyje pagausja lapimo rgties, taip pat tok sini mediag fenolo ir indolo, kurios susidaro pvant balty mams. Geriausia msos valgyti 2-3 kartus per savait. Jos

perteklius sutrikdo emocij pusiausvyr dl erzinimo, kur sukelia jai yrant susidarantys toksiniai produktai. O staiga visai nustojus valgyti ms, gali susilpnti organizmo atsparumas, reakcij jga ir greitis, fizin itverm. Salds valgiai yra greitai virkinami ir padeda greitai sugrinti organizmui energijos pusiausvyr, paalinti nuovarg, pakelti nuo taik. Saikingai geriama kava aktyvina nerv sistem ir alina nuovarg. Didelis alkoholio kiekis aloja emocijas, nes sukelia grandin nebesuvaldom emocini pokyi. Toksins mediagos gali organizm apnuodyti. Paprastai jos su kelia audringas ir nevaldomas emocines reakcijas. Stiprus, integralus poveikis* emocinio lygmens procesams orga nizm apkrauna fizikai. temptas fizinis darbas maina organizme glikogeno ir gausina pieno rgties. Todl gali net apimti iseki mas, silpnumas, atsirasti raumen skausm ir net traukuli. Tinka mai dozuojamas fizinis krvis, atitinkantis mogaus ami, lyt, kno treniruotum ir bendr fizin bkl, yra labai efektyvus bdas bendrai organizmo bklei gerinti. Fizinius pratimus regulia riai darantis mogus paprastai gyvybingesnis. vairi raumen gru pi apkrovim reikia kaitalioti su judjimu vairiu greiiu ir jga. Negalima vien apkrauti tam tikras rumen grupes arba apsiriboti vienodais tam tikro greiio ir intensyvumo judesiais. Be abejons, yra alingi tokie fiziniai pratimai, kurie sukelia kno dali hiper trofij. Europos fizinei kultrai bdinga tai, kad organizmas tonizuoja mas dinamikais pratimais. O tai senovinei hata-jogai yra bdingi statiniai pratimai. vairiomis pozomis gravitacinio lauko atvilgiu pakeiiant kraujo srauto kryptis vairiose kno dalyse, pasikeiia ir mediag apykaitos aktyvumas vairiuose organuose. Analogikai veikia ir liemens bei rank, koj sukimas ir lenkimas. Gana reik mingas efektas gaunamas simpatin ir parasimpatin nerv siste mas veikiant valingu lygiu kvpavimu ir specialiomis kvpavimo technikomis. Sistemingai praktikuojant hata-jog, galima tonizuo ti kn ir nuraminti psichik. Hata-jogos pozos veikia tik tam tik ras vidaus sekrecijos liaukas, todl per daug lavinantis galima nuslopinti arba sustiprinti kai kuriuos gyvybinius procesus ir sukel ti neadekvai emocini reakcij. tai kodl praktikuojant hat-

jog svarbu savistaba ir prityrusio instruktoriaus prieira. Tiesa, nuo tokio pavojaus nra apsaugotas ir pats instruktorius, ypa jeigu jis entuziastingas praktikuotojas be specialaus medicininio pasirengimo. Praktikuojant hata-jog labai naudinga rayti dieno rat. Pagal j galima analizuoti savo emocin dinamik ir pastovu m. Entuziasting, emocionaliai susiavjusi jogos praktika asmen nuomon daniausiai nra adekvati. Per didelis asmenybs susiavjimas jogos praktikomis priveda prie vienpusikos, nehar moningos asmenybs raidos. Tradicin, sena praktika knui ir psichikai paveikti yra masa as. Jis gali bti vairus. Lengvas glostymas yra skirtas dirginti periferines nerv galnes. Juo galima pasiekti fizin ir psichin relaksacij, kuri tinkamomis slygomis gali peraugti net hipnozin bsen. Lengvi glostymai yra vienas i seniausi hipnozinio poveikio bd. Trynimas sustiprina odos ir poodio kraujotak ir kartu dirgina periferines nerv galnes. Maigymas sustiprina raumen kraujotak, o tai greitai alina nuovarg. Stuksenimas tai gilus masaas, kuris skatina mediag apykait. Spaudymas - tinkamiausias stuburo sriiai. Jis skirtas paveikti tam tikriems vegetacins nerv sistemos centrams. Naudojamas Ryt medicinoje. Psichofizikai labai veikia ilumos, vandens, oro ir sauls proce dros. Emocinio lygmens procesai taip pat smarkiai veikia kno ir ra cionalj lygmenis. Stipri emocij bsenoje asmenyb praranda loginio proceso gilum ir pastovum, o esant ypa stiprioms emo cijoms, is procesas visikai blokuojamas. Tuomet asmenyb nepa jgia tinkamai orientuotis susidariusioje nepaprastoje padtyje ir tinkamai veikti. Labai danai stiprios emocijos virsta prieingomis: diaugsmas - lidesiu, optimizmas - pesimizmu ir pan. Dl to emocijos visikai praranda poelgius formuojani faktori vaidme n. tai kodl superemocij bsenoje asmenyb gali susidurti su nepaprastomis psichinmis situacijomis - ekstaze, haliucinacijo mis, regjimais ir kt., kurie yra iliuzinis tikrovs atspindys. domu, kad panai reikini atsiranda ir superrelaksacijos bsenoje, kai nerv sistemos jautrumas ioriniams dirgikliams yra nepaprastai

didelis. Tos ribins psichins bsenos yra mistinio pasaulio supra timo pagrindas. Paprastai manoma, kad teigiamos emocijos kno lygmen vei kia palankiai, o neigiamos nepalankiai. Vis dlto tai pasakytina tik apie silpno ir vidutinio intensyvumo emocijas. Stiprios emocijos daniausiai nepalankios kno lygmeniui. Nuolat igyvenant stip rias arba neigiamas emocijas, galima susirgti kno arba psichikos ligomis dl pusiausvyros sutrikimo, bdingo vegetacinei nerv sis temai ir atitinkamai vidaus organ veiklai. Psichofiziologiniai eks perimentai, kuriuos atliko Branzvikas ir kiti tyrintojai, rodo, kad veikiant stiprioms neigiamoms emocijoms, sumaja pilvo ir arn tiesij raumen tonusas, o tai trikdo virkinimo liauk veikl: su ltja arba net visikai liaujasi sekrecija. Visai kitokia yra irdies ir kraujagysli sistemos reakcija: padidja irdies susitraukim aplitud ir danumas, kraujospdis. Sustiprja alinimo sistemos veik la. Stimuliuojama ir antinksi liauk veikla, todl kraujyje isiskiria daugiau adrenalino. Pastarasis savo ruotu dar suaktyvina irdies ir kraujagysli sistem. Depresija labai slopina lytin potrauk ir su juo susijusias funk cijas. Nustatyta, kad moterims dl tokios bsenos sumaja mak ties gleivins sekrecija ir makt maiau priteka kraujo. Emocins bsenos yra labai susijusios su judesi koordinacija. Jos ypa didel tak turi kaklo raumenims, mimikai ir gestams. Tai tikriausiai susij su tuo, kad mimika ir gestai yra seniausia kal bin simbolika. Kaip teigia Kenonas, fiziologiniai pakitimai kno lygmenyje dl neigiam emocij i esms yra organizmo pasirengimas jg tempimui arba bgimui". Galima paymti, kad neigiamos emoci jos laikytinos skatinaniomis tik kalbant apie primityvias fizins ir psichins veiklos formas. Kai formos subtilios (krybinis analitinis mstymas arba tiksls judesiai), neigiamos emocijos beveik visada trukdo. Neigiamos emocins bsenos sutrikdo organizmo homeostazin pusiausvyr ir sukelia nauj pusiausvyros bsen, atitin kani naujus biologins sistemos reimus, kuriems bdingas nestabilumas ir padidjs rizikos faktorius. Tais atvejais, kai su trinka sistemos stabilumas, susidaro neskms bsena, kuri pasi reikia infarktu, pseudoparalyium, kraujo isiliejimu, funkciniais

psichikos sutrikimais, astminiais priepuoliais, virkinimo sistemos opa, ankstyva ateroskleroze, taip pat vairiomis kit organ ligo mis, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiomis su vegetacins nerv sis temos reguliacini funkcij sutrikimu. Organizmo homeostazin pusiausvyra sutrinka ir nuo teigiam emocij. Pastaruoju atveju biologins reakcijos nra gynybinio po bdio ir daniausiai bna palankesni biologini sistem darbo re imai. Kai dl ypa stirpi teigiam emocij, tai jos artina biologines sistemas prie ribini darbo reim ir iuo poiriu i esms nesiskiria nuo neigiam emocij. Neperstiprios teigiamos emocijos didina bendrj organizmo tonus, o tai susij su biologi ni sistem darbo ckonomikesniu reimu tuo atveju, kai nra or ganizm gsdinani faktori. tai kodl emocinio lygmens savikontrol atveria milinikas galimybes lig profilaktikai ir rea bilitacijai. Moksliniu ir praktiniu poiriais ypa domus yra psi chikai sveiko mogaus emocij pastovumo ir ryi su ioriniais faktoriais klausimas. Isiaikinus intymius mechanizmus, kurie su daro psichinio pastovumo pagrind, taip pat sukrus tikslingo j valdymo metodus, bus galima atskleisti milinikas asmenybs gali mybes pasireikti ir ivengti galim fiziologinio pastovumo prara dimo bsen. Skirtinga asmenybi emocin reakcija t pat iorin dirgikl yra susijusi su individuali emocini igyvenim sudtingumu ir daugiabriaunikumu. Konkreios emocins bsenos atsiradimas yra susijs su vidine emocine dinamika, su daugybe tiesiogini ir grtamj ryi tarp vairi organizmo sistem. Kad atsivelgtume emocinio reagavimo iorinius dirgiklius specifikum, sutikime, kad egzistuoja integralus reguliacinis me chanizmas, turintis vis ios asmenybs biologin ir socialin patyri m. Tarkime, kad t reguliacin mechanizm slygoja pastoviausi asmenybs duomenys, ir pavadinkime j struktra a". Nuosekliai nagrinjant vairius mogaus duomenis, paaikja, kad struktr a", be pastovi biologinio judjimo form, tikslinga taip pat traukti asmenybs pasauliros vaizdius, i kuri svarbiausi yra: pagrindiniai principai, kuriais asmenyb grindia savo pasaulir (filosofinis arba religinis tikjimas), tiesos kriterijai, grio ir blogio samprata, groio, bjaurumo ir taurumo samprata, laims ir tikslin gumo samprata; turi reikms ir emocini proces jga ir pastovu-

mas, analitini-sintetini proces gilumas ir pastovumas, biologi ni instinkt stiprumas ir pastovumas. Siloma struktros a" koncepcija i esms skiriasi nuo idea listins a" sampratos kaip transcendentinio prado arba pasaulio proto", taip pat nuo froidistins a" sampratos kaip prieingybs biologinms paskatoms. Svok struktra a" naudoja ir J.ReikovsTcis. j jis deda integruotos informacijos svok, kuri yra su sijusi su veiksm, kuri imasi subjektas, tkme ir rezultatais, ir asmenybs nuomons apie save, kuri susidaro veikiant aplinkai, tak". Dabar, remdamiesi ms pasilytu asmenybs modeliu, panag rinkime individo, jo struktros a" tobulinimo bdus. Tobulji m suprantame kaip teigiamus asmenybs pokyius. ia mes susiduriame su vienu neapibrtumu, kuris atsiranda dl vertinimo subjektyvumo. T pat asmenybs pasikeitim vieni gali laikyti tei giamu, o kiti (kuri vertinimo sistema kitokia) - neigiamu. Tam tikro objektyvumo galima pasiekti, jeigu tobulumo samprata susie jama su realybs tendencija kisti. Kitaip sakant, pasikeitim struktroje a" bt galima laikyti teigiamu, jeigu jis atitinka ob jektyviai tikrovei bding tendencij kisti ir skatina kitim. Taiau toks objektyvizmas yra truput slygikas, nes mes negalime painti daikt esms absoliuiai ir negalime bti absoliuiai tikri, kad kiti mo kryptis tinkama. tai kodl tobulumo samprata yra tam tikru mastu susijusi su tikjimu. Per tkstantmeius susiklost palyginti pastovs etiniai kriteri jai, kurie priimtini vairiems etiniams ir religiniams mokymams. Jie yra madaug tokie: neudyk, nemeluok ir pan. Taiau kartais asmenyb patenka neprastas situacijas, kai udyti yra ne tik leis tina, bet netgi btina (pavyzdiui, kare, kai reikia fizikai naikinti kitaip nesutramdomus udikus). Tais atvejais mogaus elgesio pa grindiniai reguliatoriai yra sitikinimas, kylantis i sukaupto daikt esms painimo, ir tikjimas, kur galima vertinti kaip veiksmo pa stovum stokojant informacijos. Toliau, kai kalbsime apie judjim tobulum arba apie tei giamus asmenybs pasikeitimus, pagrindiniu kriterijumi laikysime susitelkim laisv, kaip monijos ateit. Kitajp sakant, tobulumo siekimas pasireikia siekimu isiugdyti savybes, kurios, realizuotos socialiniame gyvenime, stumia monij isilaisvinim.

Dabar vl grkime prie nagrintos asmenybs struktros sche mos. Kno lygmenyje galima kalbti apie fizin tobuljim. Jis pa siekiamas fiziniais pratimais, maitinimosi ir higienos reimais. Kno tobulumu reikia laikyti ne iorin kosmetin efekt, o pir miausia vairi biologini sistem harmoning bendr veikim. Kno tobulumu nereikia laikyti ir vienpusikai ilavintos kurios nors fizins savybs. Visikai pasinrusi kno lygmen asmenyb (profesionalus sportas, kratutinis susiavjimas hata-joga, kult rizmas ir pan.) ugdosi vienpusikai. Atsiranda emocinio lygmens disharmonija, atsilieka racionaliojo lygmens raida, nebeatitinka tikrovs struktra a". Harmonizavus biologinius procesus tam tikrais fiziniais prati mais, palankiai veikiami emocinio lygmens procesai. Emocijos bna pastovesns ir velnesns. J spektras pasistumia teigiam emocij pus, o tai labai teigiamai veikia ir struktr a". Pagilja ir tampa pastovesnis mstymas. Natrali priemon emociniam lygmeniui tobulinti yra estetin veikla. mogui yra bdinga vertinti daiktus naudos, grio, groio aspektais. I j bendriausias moni giminei ir maiausiai susijs su socialiniais santykiais yra groio vertinimas. Grois yra bendramogika vertyb. Jis uima pagrindin viet tarp estetini vertybi. Groio siekimas prasiskverbia vairias mogaus veiklos sritis. Groio reikalavimai keliami drabui gamybai, dizainui, kulinari jai, manieroms, retorikai, odiams, architektrai, miest statybai, gamtai, monms ir kt. Grois palankiai veikia emocini reakcij spektr. Kita vertus, veikiant indukcijos jgai, toks spektras gali susidaryti ir dl vertinim, susijusi su grio ir tikslingumo sam pratomis. Pavyzdiui, kartais sakome: Jis negraus, bet jo siela nuostabi", arba AEinteino tikimybi teorija patraukia vidiniu groiu". Toks bdingas naudingumo, grio ir groio vertinimo pa pildymas, kaip ir bendramogika groio vert, paveria pastarj svarbiausiuoju pradu, netgi egzistavimo tikslu. monijos ateitis yra harmoninga raida pagal groio dsnius. iuo atveju groiu reikia laikyti ne tik formal formos gro, bet ir gro paiu plaiausiu as pektu. Pagrindin, istorikai susiformavusi emocinio lygmens harmo nizavimo praktika yra menas. Kaip specifin veikla, menas turi to kius tris aspektus.

Pramoginis. Jis pasireikia sugebjimu meninmis formomis su kelti spontanik smons koncentracij ir taip mus atitraukti nuo kasdienini problem ir rpesi. Kompensacinis. is aspektas pasireikia meno mums suteikta galimybe igyventi situacijas, kurios nebdingos ms gyvenamai aplinkai. Taip menas padidina ms patyrim. Katarsinis. Menas mus ilaisvina i depresini emocini bse n. Kategorij katarsis" ved Aristotelis. Ji reikia apsivalym panaiais afektais". Didiajame mene mogus susitinka su bekratmis erdvmis ir begaliniu laiku. Prisilietus prie meno, moguje sustiprja optimis tinis pradas. mogus ima jausti gyvenimo gro. Netgi bjaurume, kaip groio prieybje, mogus mato potencial groio nej. Bendrauti su menu yra vidinis mogaus poreikis. Menas daro tam tikr meditacin poveik. Ypa didel reikm meditaciniam m e n a efektui skiriama kai kuri Ryt taut tradicijose. Ind tyrintojas Pandis mano, kad krinio negalima bt laikyti menu, jeigu jame nedominuot su gestyvusis elementas. Bendravimas su menu esmingai paveikia struktros a" verty bi formavimosi sistem. Taip pagaliau menas atlieka ypa svarbi socialin - visuomens smons reguliatoriaus - funkcij. Emocin lygmen senovinje jogos praktikoje harmonizuoja laja-jogos sistema. J sudaro keturios pagrindins praktikos: Bhakti-joga yra etin praktika. Jos esm - susilaikymas nuo pik tybini ksl, neapykantos, paniekos, pasiptimo ir pan. Siekiama per universali kosmin meil" susilieti su aplinka. akti-joga yra psichinis susikaupimas krybin, gimdant uni versumo prad, kuris personifikuojamas kaip kosmin moteris motina. Praktikos poiriu esmingiausios laja-jogos dalys yra mantra ir jantra meditacijos. Susikaupus gars junginius ir vaizdus, iple iamas smons emocinis spektras ir emocinis jautrumas. Kartu ilgai trunkanti smoninga smons koncentracija t pat objekt padidina psichinio proceso pastovum. Esmin vaidmen vaidina ir bhakti-jogos bei akti-jogos psichins praktikos, kurios, apsaugo damos jog nuo neigiam emocini bsen, jam yra savotika psi chin higiena. Jogai tiki, kad per tam tikrus ritualus, apribojimus ir 85
-.'C

meditacinius seansus jie bendrauja su kosmine moterimi, kuri yra ideali substancija ir aukiausio groio ir moterikumo reikj. Viena i esmingiausi laja-jogos praktik yra bhakti ir akti sujun gimas. Jogai siekia ekstazs, laikydami kosmin moter aukiau sios meils objektu. Visikai aiku, kad dabar praktikuoti vis autentik laja-jogos sistem yra netikslinga, nes ji susijusi su iais laikais nepriimtinais idealais. Taiau, jeigu pabandysime i to seno mokymo igauti esm, neatiduodami duokls senovs ind sampratai, ieis, kad emocinis lygmuo harmonizuojamas taip: 1) harmonizuojamas dominavimo ir savisaugos instinkt veiki mas, suvelninant socialinius santykius; 2) lytinio instinkto harmonizavimas, estetizuojant vyro ir mo ters santykius; 3) emocinio spektro ipltimas, naudojant meditacij apie gars junginius ir vaizdus. Evoliucijos aspektu emocinis lygmuo yra susijs su mogaus ge bjimu tiesiogiai atspindti. Jis slygoja greit reagavim iors faktorius. Racionalusis lygmuo yra susijs su sudtingesniuoju atspindji mu. Naudodamas racional painim - analiz ir sintez, mogus siekia painti daikt vidin prigimt, atmesdamas subjektyvj fak tori, t.y. atmesdamas savo vidin pasaul. Siekimas painti daikt objektyvij esm yra susijs su supratimu, kad gamta yra tokia, kokia yra, harmoninga ir dsninga. Studijuodamas dsningumus ir jiems paklusdamas, mogus isilaisvina i netiktum, stichikum, i j slegiani gamtos ir socialini slyg. sismonindamas btinyb, kylani i daikt ir socialini rei kini vidins reikms, mogus gali i naujo prasminti savo verty bi sistem. Racionalus painimas tam tikro tipo monms gali bti pagrindinis struktros a" reguliatorius. Danai moni asmeninje patirtyje i acionalus poiris prob lemas prietarauja emociniam vertinimui. Tai aiku ir i to, kad yra moralini maksim, kuri vienos pataria klausyti irdies balso, o kitos - proto balso. Daugelis pasaulinio garso asmenybi, pavyzdiui, A.Einteinas, N.Boras ir kiti, savo tyrinjimus djo didiul emocin krv. Be to, racionalus mstymas, kaip psichinis procesas, kelia teigiamas

emocijas, kurios papildomai dirgina tam tikrus smegen ievs plotus ir didina mstymo stabilum. Tarp racionaliojo ir emocinio lygmen esantis teigiamas grtamasis ryys didina psichini proce s stabilum ir gilum. Tais atvejais pasiekiama psichin bsena, kuri vadinama krybine ekstaze. Be to, sukelt emocini proces pagrindu dirginama didel smegen ievs dalis, o tai yra fenome nas, kai nesmoningai isprendiama itisa grandin krybini problem. Prie senovs ind tobulinimosi praktik glaudiasi ir vadina moji dana-joga, kuri vertinama kaip painimo joga. Manoma, kad ji padeda plsti intelekt. Taiau tai susij su intuityviu painimu, kuris grindiamas he praktine patirtimi ir ne analitine-sintetine mini sandara. iuolaikin technologin civilizacija vis pirma yra racionalaus painimo vaisius. Painimas ikl mog kosmos ir nukreip milinikus teleskopus tolimiausias galaktikas. Painimu mogus prasiskverb mikrokosmoso paslaptis. Pagal besirutuliojanios tikrovs tendencijas individ ir visuomen, kaip visum, galima i laisvinti aktyviai pltojant ir naudojant racionalj painim. Tik rj harmonij mogus gali pasiekti tada, kai priveria dsnius veikti jo naudai. Kai asmenyb ikilni, harmonizavim galima gyvendinti studi juojant struktr a". iam tikslui reikia gerai imanyti visuome ns ir gamtos mokslus, etik, estetik, socialin ir atskiro mogaus psichologij. Reikia painti elges realaus mogaus, kuris praktikai yra pilnas vidini prietaravim. iuo poiriu apsiriboti teorija, ne skiriant dmesio bealikam mikrokolektyvo ir makrokolektyvo, ku riame gyvena mogus, stebjimui, bt tuias laiko gaiimas. Paymsime, kad senovs jogos praktikose gausu tobulinimosi bd. Tarp j galima rasti ir toki, kurie atitinka aktyv strukt ros a" studijavim ir tiesiogin poveik jai. Tokia yra rada-joga. Klasikiniame Patandalio krinyje Joga-sutra" yra pateikiamos pagrindins etins, pasaulirins ir paintins jogos koncepcijos. Be abejons, rada-jogos sistema savo laiku atliko ger darb. Ji prisidjo prie dvasinio harmonizavimo ir socialinio prisitaikymo. N u o Patandalio laik prajo daugiau negu du tkstaniai met. Visuomen pasistmjo priek. Pasikeit tiek etin, tiek gamtos painimo samprata. Pasikeit net etins vertybs, kurios apskritai

yra paios pastoviausios. Kitaip sakant, naujam mogui bdingi struktros a" elementai yra kitokio pobdio. tai kodl prakti kuoti rada-jog yra ne tik naudinga, bet kartu ir alinga. Panas reikalai yra ir su kitomis senovinmis praktikomis, tokiomis kaip Bhagavat-gita", Dao kelias", Permain knyga" ir k t , kuri tiks las yra harmonizuoti asmenyb. Jose visose j visuomen ir visuo meninius santykius irima kaip nekintamus dalykus. Laikas, kur gyvename, yra audring permain, etini samprat naujo vertinimo, nuolat atsirandani nauj etini vertybi metas. iandien nepakanka matyti, kas dedasi aplinkui, bet ir btina prog nozuoti, kas bus rytoj. Kitaip tariant, reikia painti btinyb. Remiantis idstytomis asmenybs harmoningos raidos bendro siomis koncepcijomis, galima pasilyti tok keli", kur sudaro ke turi tarpusavyje susij ir pereinantys vienas kit etapai. Pirmas etapas: kno lygmens tobulinimas naudojant tinkam maitinimosi ir higienos reim ir fizin kultr. Antras etapas: emocinio lygmens tobulinimas naudojant arba kuriant estetines vertybes, taip pat valdant savo emocinj elges. Treias etapas: racionaliojo lygmens tobulinimas studijuojant objektyvius gamtos ir visuomens dsnius. Ketvirtas etapas: struktros a" tobulinimas studijuojant filo sofij, estetik, etik, psichologij, atidiai ir tiesiogiai studijuojant mikrokolcktyvus ir makrokolektyvus, suvokiant rytojaus tendenci jas, aktyviai dalyvaujant visuomeniniame gyvenime, aktyviai save stebint ir kontroliuojant.

Pabaiga
Dabar vis daniau kalbama apie harmoningos asmenybs ugdy m. Kai kas mano, kad harmoningai iugdyta asmenyb yra toks mogus, kuris yra atletikai sudtas, skambina fortepijonu ir spren dia auktosios matematikos udavinius. Harmoningos asmenybs svoka neturi prasms, jeigu mogaus savybes nagrinjame atskirai nuo jo tikslini funkcij ir j atitinkamos visuomenins verts. Kad bt aikiau, sivaizduokime tai toki harmonij, kuri, kad ir kaip bt gaila, ms laikais sunkiai gyvendinama. tai batsiuvys, usibrs tiksl pasiekti savo profesijos tobulu m. Suprasdamas, kad batai yra formos, kurios papildo mogaus kno form ir kartu su ja sudaro viening kontr, batsiuvys su kaups savo dmes j supani kn form harmonijos dsni studijavim. Ilgainiui jis pasieks subtil menin pajautim ir tai pa lankiai atsilieps jo sugebjimui kurti modelius. Suprantama, di diausi dmes jis privals skirti mogaus kno formoms ir tai j pareigos painti mogaus anatomij. Siekdamas sukurti tobulus batus, jis negals neatiduoti tam tikros duokls ir spalv harmoni jai. Kadangi batai sudaro viening ansambl su drabuiais, ms batsiuvys privalo iplsti savo interesus ir aprpti viso tualeto este tik. Savo ruotu drabuiai ir madinga linija rykiai atspindi mo gaus prigimties ugaidas. tai kodl batsiuvys privalo imanyti ir psichologij. Svarbu dar ir tai, kad batai siuvami i tam tikr me diag, kurioms keliami tam tikri reikalavimai - patvarumas, elas tingumas ir kt. Vadinasi, jis privalo nusimanyti ir apie mediagas, su kuriomis dirba. Pagaliau svarbu ir mokti siti batus, o tai susij su tokiomis savybmis kaip sugebjimai, valia ir pan. Kaip matome, pasirinks konkrei veikl, turdamas vieninte l tiksl, ms batsiuvys labai ipleia savo interesus ir nuosekliai pasta toki srii, kurios i pirmo vilgsnio su bat siuvimu nra susijusios. Toki asmenyb galima pavadinti integruota. Kad pa jgt susidoroti su miliniku asmenybs integravimo udaviniu, btina, kad struktra a" bt suderinta ir veikt optimaliu rei mu. Tai galima pasiekti tik tada, jeigu trys nagrinjami lygmenys (kno, emocinis ir racionalusis) yra harmoningai isiugdyti ir h a : moningai sveikauja.

Visikai aiku, kad, jeigu asmenyb yra pasiekusi tobulumo siekdama tikslo, tai profesijos ir uimamo posto visuomeninis reikmingumas praranda jai vert. Integruota asmenyb pasiekia didelj socialin isilavinim ir gali bti visuomens panaudota net nesusijusiems tiesiogiai su jos profesija tikslams. Teisa, toki integruot arba harmoning asmenybi atsiranda retai. Dabartin materiali grybi gamyba vis dar negali leisti vi suomenei prabangos harmonizuoti asmenybes. Taiau panaudo jant gamyboje automatik ir robotus, mogus vis labiau ir labiau isilaisvina i fizinio darbo ir vis daniau tampa krju. Antra ver tus, harmoninga struktra a" turi ypa didel visuomenin vert. tai kodl kyla btinumas ugdyti asmenybes su harmoninga struk tra a".

Turinys

Savitaiga jogos sistemoje Savitaiga ir budizmas Savitaiga ir konfucianizmas Savitaiga ir daosizmas iuolaikiniai autogenins treniruots metodai Pradinis kursas Auktesnysis kursas Jantros Mantros Meditavimo technikos Pasyvioji meditacija Dinamin meditacija alingi alutiniai veiksniai medituojant ir priemons jiems alinti Socialin praktika ir asmenybs tobulinimasis Asmenybs ilaisvinimas sismoninant btinyb Tikjimas sismoninta btinybe Asmenybs struktra ir bdai jai tobulinti Pabaiga

3 10 19 21 27 29 32 35 41 49 50 61 67 71 71 74 76 89