You are on page 1of 812

SOCIALIN

PSICHOLOGIJA

SOCIALIN

PSICHOLOGIJA
David G.Myers

POLIGRAFIJA IR INFORMATIKA

FP

UDK 316.6 Mi-92

Versta i: David G. Myers, Social Psychology, 9th ed. The McGraw-Hill Companies, Inc, 2007, ISBN 978-0-07-353189-2

I angl kalbos vert Donatas Masilionis Mokslin redaktor dr. Dalia Bagdinien Redaktor Laima Arnatkeviit

Original edition copyright O 2008 by The McGraw-Hill Companies. All rights reserved. No part of this publication may be reproduced or distributed in any form or by any means, or stored in a database or retrieval system, without the prior written consent of The McGrawHill Companies, Inc., including, but not limited to, in any network or other electronic storage or transmission, or broadcast for distance learning. Lithuanian edition copyright 2008 by Poligrafija ir informatika. All rights reserved. Vertimas lietuvi kalb, Donatas Masilionis, 2007 ISBN 978-9986-850-60-1 UAB Poligrafija ir informatika", 2008

Turinys I
Apie autori Pratarm 14 15

1 skyrius. vadas socialin psichologij Kas yra socialin psichologija? Svarbiausios socialins psichologijos tezs Mes kuriame savo socialin tikrov Ms socialin intuicija danai bna stipri, taiau kartais pavojinga Socialin aplinka formuoja ms elgsen Asmenins nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgsen Socialin elgsena - tai ir biologin elgsena Socialins psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Apibendrinimas Socialin psichologija ir mogikosios vertybs Akivaizds vertybi skverbimosi psichologij keliai Subtils vertybi skverbimosi psichologij keliai Subjektyvs mokslo aspektai Psichologinse svokose slypi vertybs Apibendrinimas A jau seniai tai inojau: ar socialin psichologija nra paprasiausias sveikas protas? Atkreipkime dmes. Ajau seniai tai inojau Apibendrinimas Tyrimo metodai: kaip tiria socialin psichologija Hipotezi formulavimas ir tikrinimas Koreliaciniai tyrimai: natrali ryi atradimas Koreliacija ir prieastingumas Apklausos Eksperimentiniai tyrimai: prieasties ir pasekms paieka Kontrol: manipuliavimas kintamaisiais Atsitiktinis tiriamj paskirstymas: didysis korektorius Eksperimento etika Laboratorini tyrim apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Apibendrinimas :

19 20 22 22 23 25 26 26 27 27 28 28 29 29 30 32

32 35 37 37 37 39 40 42 44 44 46 47 49 50 51

Post scriptum: kodl a paraiau i knyg

TURINYS

I dalis. SOCIALINIS MSTYMAS 2 skyrius. A socialiniame pasaulyje Dmesio centras ir iliuzijos Mokslini tyrim ivada.Kaijaudinams dl to, kad atrodome susijaudin Apibendrinimas Savojo A samprata: kas a esu? Ms pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Nuoroda save Galimi A Socialinio A raida Ms atliekami vaidmenys Socialinis tapatumas Socialiniai palyginimai Skm ir neskm Aplinkini nuomon A" ir kultra K slepia moksliniai tyrimai. Hazel Markus apie kultrin psichologij Savs painimas Elgesio paaikinimas Elgesio prognozavimas Mokslini tyrim ivada. Smoningos valios iliuzija Jausm prognozavimas Savianalizs imintis ir iliuzijos Apibendrinimas Savs vertinimas Savs vertinimo motyvacija Tamsioji savs vertinimo pus Apibendrinimas Suvokiama savikontrol Saviveiksmingumas Kontrols pobdis Imoktas bejgikumas versus apsisprendimas Per plataus pasirinkimo katai Apibendrinimas alikas palankumas sau Teigiam ir neigiam vyki aikinimas Ar mes visi galime bti geresni u vidutiniokus? Atkreipkime dmes alikas palankumas sau - kaip a myliu save? Leiskite suskaiiuoti bdus Nepagrstas optimizmas

52 53 54

Tariamas vienodumas ir iskirtinumas Kas yra alikas palankumas sau Mintys apie savs vertinim ir alik palankum sau Padedantis prisitaikyti alikas palankumas sau Trukdantis prisitaikyti alikas palankumas sau

92 93 94 94 95 96 97 97 98 99 101

56 57 57 57 58 59 59 59 60 60 61 61 62

Apibendrinimas Prisistatymas Tariamas kuklumas Savs menkinimas spdio valdymas Apibendrinimas Post scriptum: dvejopa tiesa ididumo pavojai, teigiamo mstymo galia 3 skyrius. Socialiniai sitikinimai ir vertinimai Kaip suvokiame savo socialin aplink? Suadinimas vyki suvokimas ir interpretavimas sitikinim tvarumas

101 102 103 104 105 107 109 110 111 112 113 113 114 115 116 119 119 120 120 121 123 124 125 125 127

66 67 68 69 70 71 73 74 75 76 76 79 79 80 80 82 84 86 86 87 88

Prisiminim apie save ir savo pasaul konstravimas Savo nuostat praeityj e atkrimas Ankstesnio elgesio atkrimas Apibendrinimas Kaip sprendiame apie socialin aplink? Intuityvs vertinimai Intuicijos galia Intuicijos apribojimai Perdta savikliova Patvirtinimo alikumas Kaip ivengti perdtos savikliovos Euristika: trumpiausias protavimo kelias Tipikumo euristika Pasiekiamumo euristika Faktams prietaraujantis mstymas Iliuzinis mstymas Iliuzin koreliacija Kontrols iliuzija Nuotaika ir vertinimai Mokslini tyrim ivada. Neigiamos emocijos lemia investuotojpesimizm Apibendrinimas

128 129 130 130

89 90

Kaip traktuojame socialin aplink? Prieastingumo priskyrimas: mogui ar situacijai

TURINYS

Numanomos savybs Racionalios atribucijos Pagrindin atribucijos klaida Kodl mes darome atribucijos klaid? Perspektyvinis ir situacinis supratimas Kodl tyrinjame atribucijos klaidas Apibendrinimas Socialins aplinkos lkesiai Atkreipkime dmes. Isipildymo psichologija vertybini popieri biroje Mokytoj lkesiai ir moksleivi mokymosi rezultatai Kaip i kit sulaukti to, ko tikims Apibendrinimas Ivados Atkreipkime dmes. Kaip msto urnalistai: paintinis alikumas iniasklaidoje Apibendrinimas Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos 4 skyrius. Elgesys ir nuostatos Kaip nuostatos lemia elges? Kada nuostatos prognozuoja elges Kada socialin taka tam, k sakome, yra maiausia ribas

132 132 133 136 136 140 141 141

Nepakankamas pateisinimas K slepia teorija. Leonas Festingeris apie disonanso suvelninim Disonansas primus sprendimus Savs suvokimas Raikos bdai ir nuostatos Per didelis pateisinimas ir vidin motyvacija Teorij palyginimas Disonansas kaip suadinimas

172

174 175 176 177 179 181 182 183 183 184

142 142 144 146 147

Savs suvokimas, kai sau neprietaraujama Apibendrinimas Post scriptum : kaip elgesiu pakeisti save

II dalis. SOCIALIN TAKA

186

149 150 150 152 153 155 155

5 skyrius. Genai, kultra ir lytis Koki tak mums daro mogikoji prigimtis ir kultrin vairov? Genai, evoliucija ir elgsena Kultra ir elgsena Atkreipkime dmes. Kultrinis gyvnas Kultrin vairov Normos: laukiamas elgesys Kultriniai panaumai Mokslini tyrim ivada. Praeiviprasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Apibendrinimas Kaip paaikinti lyi panaumus ir skirtumus? Savarankikumas versus poreikis bti susijusiam

187

188 189 191 192 193 194 195

K slepia moksliniai tyrimai. Mahzarin R. Banaji apie eksperimentins socialins psichologijos atradim Kada kiti veiksniai maiausiai veikia elgsen 156 156

196 199 199 201 203 204 205 207 207 208 210 211 213 214 214 215 216 216

Kada nagrinjamos konkreiam elgesiui bdingos nuostatos .. 157 Kada nuostatos bna tvirtos Mokslini tyrim ivada. Js negavote laiko: prietarai pranaauja diskriminuojant elges Apibendrinimas Kada elgesys lemia nuostatas? Vaidmenys Kada odis tampa sitikinimu Atkreipkime dmes. odis virsta sitikinimu Kojos tarpduryje" reikinys Piktybiki ir morals veiksmai Tarprasinis bendravimas ir rasins nuostatos Socialiniai judjimai Apibendrinimas Kodl elgesys veikia nuostatas? Prisistatymas: spdio valdymas Savs pateisinimas: paintinis disonansas 159 161 161 162 163 164 164 166 168 168 170 170 170 171 158

Socialinis dominavimas Agresija Seksualumas Apibendrinimas Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natralus? Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Mintys apie evoliucin psichologij Atkreipkime dmes. Evoliucijos mokslas ir religija Lytis ir hormonai Apibendrinimas Kultra ir lytis: kultros diktatas? Skirtingi lyi vaidmenys skirtingose kultrose Lyi vaidmen pokyiai bgant laikui Bendraami perduodama kultra

TURINYS

Apibendrinimas Koki ivad galime padaryti apie genus, kultr ir lyt? Biologija ir kultra K slepia moksliniai tyrimai. Alice Eagly apie lyi panaumus ir skirtumus Situacijos galia ir mogus Apibendrinimas Post scriptum: ar turtume laikyti save socialinio pasaulio produktais, ar architektais? 6 skyrius. Konformizmas Kas yra konformizmas? Apibendrinimas Klasikiniai konformizmo tyrimai Sherifo norm krimo tyrimai Mokslini tyrim ivada. Ukreiamas iovulys Atkreipkime dmes. Masin apgaul Ascho studija apie grups darom spaudim Milgramo paklusnumo eksperimentai Milgramo eksperiment etika Kokios paklusnumo prieastys? Atstumas iki aukos Atkreipkime dmes. Auk suasmeninimas Valdios artumas ir teistumas Institucin valdia Ilaisvinantis grups poveikis Mintys apie klasikinius tyrimus Elgsena ir nuostatos K slepia moksliniai tyrimai. Stanley Milgramas apie paklusim Situacijos galia Pagrindin atribucijos klaida Apibendrinimas Kaip nuspti galim konformistikum? Grups dydis Vieningumas Sutelktumas Padtis Vieoji reakcija Ankstesni sipareigojim nebuvimas Apibendrinimas Kodl elgiamasi konformistikai? Apibendrinimas

218 218 218

Kas elgiasi konformistikai? Asmuo Kultra Socialiniai vaidmenys

252 253 254 254 256 257 257 257 258 259 260 261 264 265 265 265 266 267 267 268 270

220 220 221

Vaidmen sukeitimas Apibendrinimas Ar norime bti kitokie? Reaktyvusis pasiprieinimas

222 223 224 225 225 226 228 230 230 232 234 235 235 236 237 238 238 239 239

Unikalumo rodymas Apibendrinimas Post scriptum: kaip bti individualybe bendruomenje 7 skyrius. tikinjimas Kokie yra tikinjimo bdai? Pagrindinis bdas alutinis bdas Skirtingi bdai skirtingiems tikslams pasiekti Apibendrinimas Kokie yra tikinjimo elementai? Kas sako? Pranejas Patikimumas Patrauklumas ir simpatijos Mokslini tyrim ivada. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove K sako? Praneimo turinys Logika versus emocijos Prietaringumas Vienpusiai versus dvipusiai argumentai Pirmumas versus naujumas

272 273 273 276 277 279 280 280 282 285 285 287 289 289 291 291 291 292 292 293

240 241 243 245 245 246 247 248 248 249 249 250 250 252

Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Aktyvi patirtis ar pasyvus primimas? Asmenin versus iniasklaidos taka Kam sakoma? Auditorija Kokio jie amiaus? Apie k jie msto? Apibendrinimas Ekstremalus tikinjimas: kaip diegiami kultai? Nuostatas kuria elgsena Klusnumas gimdo pritarim Kojos tarpduryje" reikinys tikinimo elementai Pranejas Praneimas

TURINYS

Auditorija Grups poveikis Apibendrinimas Kaip galima atsispirti tikinjimui? Asmeninio sipareigojimo sustiprinimas K slepia moksliniai tyrimai. IVilliamas McGuire apie nuostatos stiprinim sitikinim ibandymas Kontrargumentai Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostat stiprinimo) programos Vaik apsauga nuo bendraami spaudimorkyti Vaik apsauga nuo reklamos takos Ivados apie nuostat stiprinim Apibendrinimas Post scriptum: kaip bti atviram, taiau ne naiviam

293 294 295 296 296

Polinkio rizik" atvejis Ar grups sustiprina nuomones? Grups poliarizacijos eksperimentai Grups poliarizacija kasdieniame gyvenime Atkreipkime dmes. Grups poliarizacija Poliarizacijos aikinimas

322 324 324 325 327 328 328 329 331

296 297 297 298 298 299 300 301

Informacin taka Normatyvin taka Apibendrinimas Grupinis mstymas: ar grups trukdo, ar padeda priimti gerus sprendimus? Grupinio mstymo poymiai K slepia moksliniai tyrimai. Irvingas Janisas apie grupin mstym Grupinio mstymo teorijos kritika

331 333

333 335 336 337 339 340 340 341 342 342 343

301

Kaip ivengti grupinio mstymo Grupinis problem sprendimas

8 skyrius. Grups taka Kas yra grup? Apibendrinimas Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti mons? Kit moni buvimas Minia: didel kit moni sankaupa Kodl mus suadina kit moni buvimas? Nuogstavimas dl vertinimo Dmesio iblakymas Kit moni buvimas Apibendrinimas Socialinis dykinjimas: ar bdami grupje mons stengiasi maiau? Daug rank maai dirba Socialinis dykinjimas kasdieniame gyvenime Apibendrinimas Nuasmeninimas: kada bdami grupje mons netenka savojo A? Kai kartu darome tai, ko nedarytume vieni Grups dydis Fizinis anonimikumas Suadinanti ir dmes blakanti veikla Savimons susilpnjimas Apibendrinimas Grups poliarizacija: ar grups sustiprina ms nuomon?

303 304 305 305 305 308 309 309 310 310 310

K slepia Nobelio premija. Dvi galvos geriau nei viena Apibendrinimas Maumos taka: kaip paskiri mons veikia grup? Nuoseklumas Pasitikjimas savimi Pasitraukimas i daugumos Ar lyderyst yra maumos taka?

Atkreipkime dmes. Transformacin bendruomens lyderyst 345 Apibendrinimas Post scriptum: ar grups mums kenkia? III dalis. SOCIALINIAI SANTYKIAI 346 346 348

311 312 314 316 9 skyrius. Prietarai: antipatija kitokiam Kokia prietar prigimtis ir kaip jie mus veikia? Prietarai: subtils ir atviri Rasiniai prietarai 317 317 318 318 320 321 322 Ar rasiniai prietarai nyksta? Prietar subtilybs Nesmoningi prietarai Prietarai lyi atvilgiu Lyi stereotipai Seksizmas: palankus ir prieikas Diskriminacija pagal lyt Apibendrinimas 322 Kokie yra socialiniai prietar altiniai? 349 351 353 353 354 355 357 358 358 359 360 361 361

10

TURINYS

Socialin nelygyb: nevienoda socialin padtis ir prietarai Socializacija Autoritarin asmenyb Religija ir prietarai Konformizmas Institucin parama Apibendrinimas Kokie yra motyvaciniai prietar altiniai? Frustracija ir agresija: atpirkimo oio teorija Socialinio tapatumo teorija: kai jauiams pranaesni u kitus alikumas vidinei grupei Socialins padties, savigarbos ir priklausymo poreikis Suinteresuotumas vengti prietar Apibendrinimas Kokie yra paintiniai prietar altiniai? Kategorizavimas: moni skirstymas grupes Spontanikas kategorizavimas Suvokti panaumai ir skirtumai Skirtingumas: isiskiriani moni suvokimas Skirtingi mons Gyvi pavyzdiai Ypatingi vykiai Atribucija: ar pasaulis teisingas? alikas palankumas grupei Teisingo pasaulio reikinys Apibendrinimas Kokios yra prietar pasekms? Amini stereotipai Diskriminacijos poveikis: isipildanti pranayst Stereotipo grsm Ar stereotipai paveria moni sprendimus tendencingais? K slepia moksliniai tyrimai. Claude Steele apie stereotip grsm Stiprs stereotipai yra svarbs Stereotipai aikinim ir prisiminimus paveria alikais Apibendrinimas Post scriptum: ar galime suvelninti prietarus? 10 skyrius. Agresija: kai eidiame kitus Kas yra agresija? Kokios yra agresijos teorijos? Agresija kaip biologinis reikinys Instinkt teorija ir evoliucin psichologija Nervini proces taka

362 363 363 364 365 366 368 368 368 369 370 372 374 375 375 375 376 377 379 379 381 382 383 384 385 387 387 387 389 390 392

Gen taka Biochemin taka Agresija kaip atsakas frustracij Patikslinta frustracijos-agresijos teorija Santykin deprivacija Agresija kaip imokta socialin elgsena Agresijos nauda Imokimas stebint Apibendrinimas Kas lemia agresyvum? Nemalons vykiai Skausmas Kartis Ipuoliai Suadinimas Agresijos uuominos iniasklaidos taka: pornografija ir seksualinis smurtas Ikreiptas seksualins tikrovs suvokimas Agresija prie moteris Mokymas kritikai vertinti iniasklaid iniasklaidos taka: televizija Televizijos poveikis elgsenai Televizijos poveikis mstymui iniasklaidos taka: kompiuteriniai aidimai Kokius aidimus aidia vaikai Kompiuterini aidim poveikis vaikams K slepia moksliniai tyrimai. Craigas Andersonas apie smurtinius kompiuterinius aidimus Grups taka Mokslini tyrim ivada. Ar provokuojamos grups agresyvesns u pavienius asmenis? Apibendrinimas

403 404 405 407 408 409 409 410 412 412 412 412 413 415 415 416 418 419 419 421 422 424 427 429 429 430

432 433

435 436 436 436

393 394 394 396 396 398 400 401 401 402 402

Kaip mainti agresij? Katarsis? Atkreipkime dmes. Klinikinio tyrjo Martino Seligmano katarsio analiz Socialinio imokimo poiris Apibendrinimas Post scriptum : kaip keisti smurt palaikani kultr 11 skyrius. Patrauklumas ir intymumas: simpatijos ir meils jausmas Kas lemia draugyst ir patrauklum? Art(im)umas

438 439 441 441

443 446 447

TURINYS

11

Tarpusavio sveika Tarpusavio sveikos laukimas Paprasiausia ekspozicija

447 448 449

Post scriptum : kaip mylti 12 skyrius. Pagalba Kodl padedame? Socialiniai mainai ir socialins normos Atpildas

490 492 494 494 495

Atkreipkime dmes. Mums patinka tai, kas susij su mumis.... 450 Fizinis patrauklumas Patrauklumas ir pasimatymai Suderinamumas Fizinio patrauklumo stereotipas K slepia moksliniai tyrimai. Ellen Berscheid apie patrauklum K reikia - patrauklus? Panaumas versus kito papildymas Ar panas mons buriasi draugn? Ar prieybs traukia? K slepia moksliniai tyrimai. Jamesas Jonesas apie kultrin vairov Mums patinka tie, kuriems patinkame mes Atkreipkime dmes. Blogis stipresnis u gr Atribucija (priskyrimas) Savivert ir patrauklumas Kaip pasiekti, kad kiti jus vertint Tarpasmenini santyki nauda Apibendrinimas Kas yra meil? Aistringoji meil Aistringosios meils teorija Meils variacijos: kultra ir lytis Draugikoji meil Apibendrinimas Kas sudaro slygas artimiems santykiams? Prieraiumas Prieraiumo stiliai Teisingumas Ilgalaikis teisingumas Suvoktas teisingumas ir pasitenkinimas Atsiskleidimas Atkreipkime dmes. Ar internetas sukuria intymum, ar izoliacij? Apibendrinimas Kaip nutraukiami santykiai? Skyrybos Isiskyrimo procesas Apibendrinimas 484 486 486 487 488 490 . 465 466 467 468 468 468 470 472 472 473 474 475 476 Ali 478 478 479 480 480 481 482 458 458 462 462 465 453 453 455 456

K slepia moksliniai tyrimai. Dennisas Krebsas apie gyvenimo patirt ir profesinius interesus Vidinis atpildas Socialins normos Evoliucin psichologija Giminaii globa Abipusikumas Pagalbos teorij palyginimas ir vertinimas Tikrasis altruizmas Atkreipkime dmes. Empatinio altruizmo nauda ir kaina Apibendrinimas Kada padedame? Liudinink skaiius Pastebjimas 496 497 500 503 504 505 506 507 510 5ll 5ll 512 513

K slepia moksliniai tyrimai. Johnas M. Darley apie liudinink reakcij Interpretavimas Atsakomybs prisimimas Dar kart apie tyrim etik Pagalba, kai kas nors jau padeda Laiko trkumas Panaumas Mokslini tyrim ivada. Vidins grups naripanaumas ir pagalba Apibendrinimas Kas skatina padti? Asmenybs bruoai Religiniai sitikinimai Apibendrinimas Kaip sustiprinti paslaugum? Maiau neapibrtumo, daugiau atsakomybs Kalts jausmas ir rpinimasis savo vaizdiu Altruizmo socializavimas Moralinio sitraukimo ugdymas Altruizmo modeliavimas Praktinis mokymasis Atkreipkime dmes. ydgelbtojpoelgiai ir nuostatos 521 523 524 524 525 527 527 527 529 530 530 531 533 533 513 514 516 517 519 519 520

12

TURINYS

Paslaugumo priskyrimas altruistiniams motyvams ini apie altruizm gijimas Apibendrinimas

534 535 535

IV dalis. SOCIALINS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS 14 skyrius. Socialin psichologija klinikoje Kas ikreipia klinikini sprendim tikslum? 582 583 584 585 586 587 589 590 591 591 592 592 592

Post scriptum: socialins psichologijos ini taikymas gyvenime .. 536

13 skyrius. Konfliktai ir j sprendimas Kas sukelia konflikt? Socialins dilemos Kalinio dilema Bendr itekli tragedija Socialini dilem sprendimas Konkurencija Suvoktas neteisingumas Klaidingas suvokimas Veidrodinis vaizdio suvokimas Pernelyg supaprastintas mstymas Suvokimo poslinkis Mokslini tyrim ivada. Klaidingas suvokimas ir karas Apibendrinimas Kaip pasiekti taik? Kontaktas Ar desegregacija gerina poir kit ras? Kada desegregacija pagerina poir kit ras? Mokslini tyrim ivada. Santykiai, kurie galjo bti Bendradarbiavimas Bendra iorin grsm sutelkia Atkreipkime dmes. Kodl svarbu, kas nugals? Auktesni tikslai skatina bendradarbiauti

537 539 539 539 541 543 546 548 549 550 552 553 554 554 555 555 556 557 559 560 561 563 564

Iliuzin koreliacija Pavluota nuomon ir perdta savikliova Pasitvirtinanios diagnozs Klinikini ir statistini prognozi palyginimas Ivados geresniam gydymui Apibendrinimas Atkreipkime dmes. Gydytojo poiris Kokie paintiniai procesai lydi elgsenos problemas? Depresija Ikraipymas ar realizmas? Ar negatyvus mstymas yra depresijos prieastis, ar pasekm? K slepia moksliniai tyrimai. Shelley Taylor apie teigiamas iliuzijas Vieniumas Kai jauiams vienii ir atstumti Kai neigiamai galvojame apie kitus Nerimas ir drovumas Kai abejojame savo gebjimais socialinse situacijose Perdtas situacijos suasmeninimas Sveikata, liga ir mirtis Reakcija lig Emocijos ir sveikata Optimizmas ir sveikata Apibendrinimas

593

594 597 597 597 598 599 599 600 600 603 604 606 607 607 608 608 609 610 611 612 612 613 614

Kolektyvinis mokymasis pagerina nuostatas rasi atvilgiu .... 565 Atkreipkime dmes. Branchas Rickey, Jackie Robinsonas ir beisbolo atsinaujinimas Grup ir auktesnio lygmens tapatumai Bendravimas Derybos Tarpininkavimas Arbitraas Sutaikinimas Laipsnikas ir abipusis tampos mainimas (LAM) Taikymai realiose situacijose Apibendrinimas Post scriptum: asmens ir bendruomens teisi konfliktas 567 568 570 570 571 575 576 576 577 578 579

Kokie yra socialiniai psichologiniai poiriai gydym? Vidini pokyi suadinimas iorine elgsena Ijimas i udaro rato Socialini gdi mokymas Aikinimo stiliaus terapija Pokyi isaugojimas pasitelkus vidines skms atribucijas Psichoterapijos kaip socialinio poveikio priemons taikymas Apibendrinimas Kaip socialiniai santykiai stiprina sveikat ir gerov? Artimi santykiai ir sveikata Pasitikjimas ir sveikata

TURINYS

13

Skurdas, nelygyb ir sveikata Artimi santykiai ir laim Draugyst ir laim Santuoka ir laim Apibendrinimas Post scriptum : kaip jaustis laimingesniam

615 616 616 617 619 619

Mokslini tyrim ivada. Grups poliarizacija natralioje teismo aplinkoje Ar dvylika galv geriau nei viena? Ar eios galvos taip pat gerai kaip dvylika? I laboratorijos gyvenim: imituojamos ir realios prisiekusij iuri Apibendrinimas 653 654 651 652 652

15 skyrius. Socialin psichologija teisme Ar liudytoj parodymai patikimi? tikinam liudytoj taka Kai akys apgauna Klaidingos informacijos efektas Atkreipkime dmes. Liudytojo parodymai Perpasakojimas Kaip sumainti klaid kiek Mokslini tyrim ivada. Atsakomosios reakcijos poveikis liudytojams Mokyti policijos tardytojus Kaip sumainti klaid skaii per akistat Mokyti prisiekusiuosius Apibendrinimas Kokie kiti veiksniai daro tak prisiekusij sprendimams? Teisiamojo savybs Fizinis patrauklumas Panaumas prisiekusiuosius Teisjo nurodymai Papildomi veiksniai Apibendrinimas Kas daro tak prisiekusiajam? Prisiekusij supratingumas Nurodym supratimas Statistins informacijos supratimas Kaip pasiekti didesnio prisiekusij supratingumo Prisiekusij atranka Mirties bausms" prisiekusieji Apibendrinimas Koki tak prisiekusiesiems daro grup? Maumos taka Grups poliarizacija Atlaidumas

621 623 623 624 627 628 630 630

Post scriptum : kaip imintingai vadovautis psichologijos mokslu 655

16 skyrius. Socialin psichologija ir aprpinta ateitis Aplinkos kvietimas imtis veiksm Apibendrinimas Kaip utikrinti aprpint gyvenim Naujosios technologijos 657 658 661 661 661 662 664 664 665 665 668 669 670

631 632 633 634 636

Vartojimo mainimas Apibendrinimas Socialin psichologija apie materializm ir turtus Stiprjantis materializmas Turtai ir gerov Materializmas nuvilia

636 636 637 638 640 642 642 643 643 643 644 645 645 647 648 649 649 650 650

mogaus gebjimas prisitaikyti Polinkis lyginti save su kitais Atkreipkime dmes. Socialinis palyginimas, priklausymas ir laim Aprpintos ateities ir ilikimo link Mokslinityrimivada. Nacionalins gerovs matavimai Apibendrinimas Post scriptum : kaip iuolaikiniame pasaulyje gyventi atsakingai? Epilogas Svok odynlis Bibliografija Rodykls

671 672 674 674

675 676 678 687 776

Apie autori I
Ajovos universitete gijsfilosofijosdaktaro laipsn, Davidas Myersas (David Myers) savo profesin veikl pltoja Miigano Hope kolede, kuriame skaito daugyb psichologijos kurs ir kur jam suteiktas profesoriaus vardas. Hope koledo studentai buvo j pakviet pasakyti kalb per ikilming auktosios mokyklos baigimo diplom teikimo ceremonij ir irink ymiu profesoriumi". Myerso moksliniai straipsniai paskelbti beveik keturiasdeimtyje studij bei periodini leidini, tarp j Science, American Scientist, Psychological Science ir American Psychologist. Myersas rao ne tik mokslinius straipsnius bei vadovlius. Jo vieiamojo pobdio tekst psichologijos klausimais yra paskelbta beveik keturiasdeimtyje urnal, pradedant Today s Education ir baigiant Scientific American. Jis taip pat yra ileids plaiam skaitytoj ratui skirt knyg, pavyzdiui, The Pursuit of Happiness (Laims siekimas") ir Intuition: Its Powers and Perils (Intuicija: jos galia ir pavojai"). Davidas Myersas buvo moni santyki komisijos pirmininkas, padjo kurti materialins paramos skurstanioms eimoms centr, yra pasaks imtus kalb kolede ir vairiose bendruomense. Remdamasis savo patirtimi, jis taip pat yra paras straipsni bei studij^ Quiet World (Tylos pasaulis") apie kurtum. Psichologas aktyviai dalyvauja kuriant technologijas monms su sutrikusia klausa (interneto tinklapis hearingloop.org). Davidas Myersas itisus metus darb vainja dviraiu ir aidia krepin. Davidas ir Carol Myersai turi du snus ir dukter.

Pratarm I
Nors monijos istorija tsiasi daugyb imtmei, moksliniai mogaus socialins elgsenos tyrimai prasidjo vos prie imtmet. Koki idj puot silo socialin psichologija! Taikydami gausyb vairi tyrimo metod, sukaupme reikming valg apie sitikinimus ir iliuzijas, meil ir neapykant, konformizm ir savarankikum. Daugelio mogaus elgesio prieasi dar nepavyko atskleisti, taiau socialiniai psichologai jau gali atsakyti daugel intriguojani klausim: Kaip ms smoningas ir nesmoningas mstymas valdo poelgius? Kodl kartais eidiame kitus, o kartais vienas kitam padedame? Kas sukelia socialinius konfliktus ir kaip, uuot sugniau kumt, galime draugikai itiesti rank?

Atsakymai iuos ir daugel kit klausim (tai ios mano knygos misija) prapleia savs suvokimo ribas ir leidia pajusti mus veikianias socialines jgas. Kai man buvo pasilyta parayti i knyg, sivaizdavau, kad jos stilius turt bti ir solidiai mokslinis, ir iltai mogikas, pagrstas grietais faktais ir intelektualiai provokuojantis. Jis turt atskleisti svarbius socialinius reikinius taip, kaip juos supranta ir aikina mokslas. Jis turt skatinti skaitytoj mstyti - tyrinti, analizuoti, iekoti principini ssaj su kasdieniais vykiais. Nutariau perteikti socialins psichologijos pagrindus kaip to reikalauja intelektualioji laisvj men tradicija. Mokant klasikins literatros, filosofijos, gamtos moksl, laisvj men lavinimo sistema siekia suteikti ini, praplsti ms mstymo ribas, ilaisvinti j nuo dabarties apribojim. Socialin psichologija irgi siekia i tiksl. Tikiuosi, kad mano knyga pads skaitytojui tapti valgesniu.

16

PRATARM

Struktra
Knygos anginiame skyriuje apvelgiami socialinje psichologijoje taikomi tyrimo metodai. Be to, skaitytojai perspjami, kad nauji atradimai gali pasirodyti akivaizds ir inomi. Poskyryje Svarbiausios socialins psichologijos tezs" apvelgiamos svarbiausios knygos temos: socialins tikrovs krimas, socialin intuicija, socialins aplinkos taka, asmenins nuostatos ir polinkiai (dispozicijos), biologin elgsena ir socialins psichologijos princip taikymas kasdieniame gyvenime. Taip skaitytojas supaindinamas su tais dalykais, apie kuriuos bus kalbama toliau. Knygos struktra pagrsta socialins psichologijos apibrimu. Pirmojoje dalyje nagrinjamas socialinis mstymas: kaip suprantame save ir vieni kitus, kiek tiesos yra ms spdiuose, intuicijoje ir aikinimuose. Antrojoje dalyje aptariama socialin taka - subtilios mus veikianios socialins jgos: kultrin nuostat prigimtis, konformizmas, tikinjimas, grupi taka. Treiojoje dalyje aptariami socialiniai santykiai, kurie kartais bna neigiami, o kartais - teigiami. Jie gali svyruoti nuo prietar iki agresijos, nuo simpatijos iki pagalbos. ios dalies pabaigoje analizuojami konfliktai ir j sprendimo bdai. Ketvirtojoje dalyje apvelgiama, kaip ankstesniuose skyriuose aptartos svokos taikomos realiame gyvenime. Nors apie tai usimenama kiekviename skyriuje, ioje dalyje isamiau apvelgiamas socialins psichologijos princip taikymas sveikatos prieiros, ekologijos srityse ir teismuose. Kiekviena knygos dalis prasideda trumpa anga, apvelgiania svarbiausius klausimus. Kiekvienas skyrius pradedamas trumpu turiniu, kad skaitytojui bt lengviau suvokti jo struktr. Nordamas, kad i struktra bt kuo aikesn, kiekvien skyri dalijau tris-keturis poskyrius. Kiekvienas poskyris pradedamas trumpa apvalga, o baigiamas apibendrinimu, kuriame pakartojamos esmins svokos ir tezs. Svarbiausios svokos tekste parykintos, alia, paratje, pateikiant apibrim. Apibrimus rasite ir knygos pabaigoje esaniame svok odynlyje. Paratse rasite ne tik apibrimus, bet ir citat i vairi senj bei iuolaikini altini, kurie yra tarsi tiltas, jungiantis socialin psichologij ir literatr, religij, sport, moksl bei populiarij kultr.

Knygos tekstas pavairinamas intarpais, kuriuose apraomi vairs mokslini tyrim aspektai. Intarpuose Atkreipkime dmes" labiau sigilinama skyriuje aptart tem. Intarpuose Mokslini tyrim ivada" dmiau apvelgiama mokslinio tyrimo eiga, domesni eksperimentai, kuriais, pavyzdiui, siekiama isiaikinti, kodl iovaujame, kaip elgiasi praeiviai gatvje, kaip klaidingas suvokimas gali kliudyti tarprasiniams santykiams. Intarpuose K slepia moksliniai tyrimai" rasite mokslinink pasakojimus apie tai, kas paskatino juos susidomti vienu ar kitu klausimu ar socialiniu reikiniu. Kiekvien skyri baigiu rubrika Post scriptum", kurioje, siekdamas paskatinti skaitytoj mstyti, pateikiu kelet provokacini klausim.

Padkos
Nors ant ios knygos virelio - tik viena pavard, prie jos rengimo prisidjo visas mokslinink brys. Nors n vienas i i moni neatsako u tai, k paraiau a (ir turbt n vienas nesutikt su viskuo, kas parayta), j pasilymai padjo tobulinti i knyg. Ypa dkoju Stevenui Spenceriui (Vaterlo universitetas) u jo na 9 skyri (Prietarai"). Noriu nuoirdiai padkoti u pagalb Mike Aamodtui (Radfordo universitetas), Robertui Arkinui (Ohajo universitetas), Charlesui Danieliui Batsonui (Kanzaso universitetas), Steve Baumgardneriui (Viskonsino Eau Claire universitetas), Susanai Beers (Sweet Briaro koledas), George Bishopui (Singapro nacionalinis universitetas), Galenui V. Bodenhausenui (iaurs Vakar universitetas), Martinui Boltui (Kalvino koledas), Amy Bradfield (Ajovos universitetas), Dorothea Braginsky (Fairfieldo universitetas), Timothy C. Brockui (Ohajo universitetas), Jonathonui D. Brownui (Vaingtono universitetas), Fredui B. Bryantui (Lojolos universitetas ikagoje), Shawn Meghan Burn (Kalifornijos politechnikos universitetas), Davidui Bussui (Teksaso universitetas), Thomasui Cafferty (Piet Karolinos universitetas), Jerome M. Chertkoffui (Indianos universitetas), Russellui Clarkui (iaurs Teksaso universitetas), Dianai T. Cordovai (Jeilio universitetas), Karen A. Couture (Niu Hempyro koledas), Cynthiai Crown

PRATARM

17

(Ksaviero universitetas), Jackui Croxtonui (Niujorko universitetas Fredonijoje), Anthony Doobui (Toronto universitetas), Davidui Dunningui (Kornelio universitetas), Alice H. Eagly (iaurs Vakar universitetas), Leandre Fabrigariui (Queen's universitetas), Philipui Finney (Pietryi Misrio universitetas), Carie Forden (Klariono universitetas), Kennethui Fosteriui (Niujorko universitetas), Dennisui Foxui (Ilinojaus universitetas Springfilde), Carrie B. Fried (Vinonos universitetas), Williamui Fromingui (Pasiflk psichologijos mokykla), Stephenui Fugitai (Santa Klara universitetas), Davidui A. Gershaw (Vakar Arizonos koledas), Tomui Gilovichui (Kornelio universitetas), Mary Alice Gordon (Piet metodist universitetas), Ranaldui Hansenui (Oklendo universitetas), Allenui Hartui (Amhersto koledas), Elaine Hatfield (Havaj universitetas), Jamesui L. Hiltonui (Miigano universitetas), Bertui Hodgesui (Gordono koledas), Williamui Ickesui (Teksaso universitetas Arlingtone), Maritai Inglehart (Miigano universitetas), Chesteriui Insko (iaurs Karolinos universitetas), Jonathanui Iuzzini (Teksaso A&M universitetas), Meighan Johnson Dorterio koledas), Edwardui Jonesui (Prinstono universitetas), Judi Jones (Piet Dordijos koledas), Deanai Julkai (Portlendo universitetas), Martinui Kaplanui (iaurs Ilinojaus universitetas), Timothy J. Kasseriui (Nokso koledas), Janicei Kelly (Perdju universitetas), Douglasui Kenrickui (Arizonos universitetas), Norbertui Kerrui (Miigano Universitetas), Charlesui Kiesleriui (Misrio universitetas), Maijorie Krebs (Ganono universitetas), Joachimui Kruegeriui (Brauno universitetas), Travisui Langley (Hendersono universitetas), Maurice J. Levesque (Elono universitetas), Helenai E. Linkey (Maralo universitetas), Dianei Martichuski (Kolorado universitetas), Johnui W. McHoskey (Ryt Miigano universitetas), Danieliui N. Mclntoshui (Denverio universitetas), Annie McManus (Parklendo koledas), Davidui McMillenui (Misisips universitetas), Robertui Millardui (Vasaro koledas), Arthurui Milleriui (Majamio universitetas), Teru Morton (Vanderbilto universitetas), Toddui D. Nelsonui (Kalifornijos universitetas), K. Paului Nesselroadei Jr. (Simpsono koledas), Darrenui Newtsonui (Virdinijos universitetas), Stuartui Oskampui (Klaremonto universitetas), Chrisui O'Sullivanui (Buknelio

universitetas), Ellenai E. Pastorino (Valencijos bendruomens koledas), Sandrai Sims Patterson (Spelmano koledas), Paului Paulusui (Teksaso universitetas Arlingtone), Terry E. Pettijohn (Mersihursto koledas), Scottui Piousui (Veslio universitetas), Nicholasui Reutermanui (Piet ilinojaus universitetas Edvardsvilyje), Robertui D. Ridge (Brighamo Youngo universitetas), Nicolei Schnopp-Wyatt (Pikevilio koledas), Wesley Schultzui (Kalifornijos universitetas San Markose), Vannui Scottui (Armstrongo Atlanto universitetas), Lindai ilkai (Masaiusetso- Lovelio universitetas), Royce Singletonui Jr. (Holy Kroso koledas), Stephenui Slane (Klyvlendo universitetas), Christinei M. Smith (Grand Valey universitetas), Richardui A. Smithui (Kentukio universitetas), C. R. Snyderiui (Kanzaso universitetas), Markui Snyderiui (Minesotos universitetas), Sheldonui Solomonui (Skidmoro koledas), Matthew Spackmanui (Brighamo Youngo universitetas), Charlesui Stangorui (Marylendo universitetas Koled Parke), Garoldui Stasseriui (Majamio universitetas), Homerui Stavely (Kyno koledas), JoNell Strough (Vakar Virdinijos universitetas), Ericui Sykesui (Indianos universitetas Kokomo), Elizabethai Tanke (Santa Klaros universitetas), Williamui Titusui (Arkanzaso technikos universitetas), Tomui Tyleriui (Niujorko universitetas), Rhodai Unger (Montklero universitetas), Billy Van Jonesui (Abilene krikionikasis koledas), Mary Stewart Van Leeuwen (Ryt koledas), Ann L. Weber (iaurs Karolinos universitetas Aevilyje), Danieliui M. Wegneriui (Harvardo universitetas), Gary Welse (Ajovos universitetas), Mike Wessellsui (Randolfo-Makono koledas), Bernardui Whitley (Balio universitetas), Carolynai Whitney (v. Michaelio universitetas), Kiplingui Williamsui (Perdju universitetas), Midge Wilson (DePaulo universitetas). Labai dkoju visiems, pateikusiems savo komentarus apie rengiam knyg: Nancy L. Ashton (Richardo Stoktono koledas Niu Dersyje), Stevenui H. Baronui (Montgomerio bendruomens koledas), Kurtui Bonieckiui (Centrinio Arkanzaso universitetas), Traci Craig (Aidaho universitetas), Madeleinei Fugere (Ryt Konektikuto universitetas), Tresmainei Grimes (Ajonos koledas), Milesui Jacksonui (Portlendo universitetas), Suzannei Kieffer (Hjustono universitetas), Joachimui Kru-

18

TURINYS

egeriui (Brauno universitetas), Diannei Leader (Dordijos technologijos institutas), Deborah Long (Ryt Karolinos universitetas), Amy Lyndon (Ryt Karolinos universitetas), Kim MacLin (iaurs Ajovos universitetas), Rusty Mclntyre (Amhersto koledas), Michaeliui Olsonui (Tenesio universitetas Noksvilyje), Gregui Poolui (St. Mary universitetas), Michellei R. Rainey (Indianos universitetas-Perdju universitetas Indianapolyje), Cynthiai Reed (Taranto apygardos koledas), Gretchen Sechrist (Bufalo universitetas, Niujorko universitetas), Cheryl

Terrance (iaurs Dakotos universitetas), Christopheriui Trego (Floridos bendruomens koledas Deksonvilyje), Dougui Woody (iaurs Kolorado universitetas), Elissai Wurf (Mulenbergo koledas). Dkoju visai knygos leidim organizavusiai komandai. Bendradarbiavimas su iais monmis pavert knygos krim diugia ir skatinania patirtimi. David G. Myers davidmyers.org

vadas socialin psichologij

Kas yra socialin psichologija? Svarbiausios socialins psichologijos tezs Mes kuriame savo socialin tikrov Ms socialin intuicija danai bna stipri, taiau kartais pavojinga Socialin aplinka formuoja ms elgsen Asmenins nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgsen Socialin elgsena - tai ir biologin elgsena Socialins psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime Socialin psichologija ir mogikosios vertybs Akivaizds vertybi skverbimosi psichologij keliai Subtils vertybi skverbimosi psichologij keliai A jau seniai tai inojau: ar socialin psichologija nra paprasiausias sveikas protas? Atkreipkime dmes. A jau seniai tai inojau Tyrimo metodai: kaip tiria socialin psichologija Hipotezi formulavimas ir tikrinimas Koreliaciniai tyrimai: natrali ryi atradimas Eksperimentiniai tyrimai: prieasties ir pasekms paieka Laboratorini tyrim apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime Post scriptum: kodl a paraiau i knyg

Ms gyvenimus sieja tkstaniai nematom gij." Herman Melville

ienas vyras turjo pasiptusi ir savanaud mon. i moteris augino dvi dukras, kurios taip pat buvo pasiptusios ir savanauds. O vyro dukt buvo miela ir maloni. i miela ir maloni dukra, kuri mes inome kaip Pelen, anksti suprato, kad jai dera dirbti, kas liepta, ksti ugauliojimus ir nesistengti pranokti savo seser. Taiau, kriktamots fjos padedama, Pelen sugebjo patekti didel puot, kurioje atkreip graaus princo dmes. Kai vliau simyljs princas pamat skurdiai atrodani Pelen j eminusiuose namuose, ne i karto j atpaino. Netiktina? Klausydamiesi ios pasakos privalome skaitytis su situacijos galia. Despotikos pamots akivaizdoje Pelenei teko vaidinti vienok vaidmen, tad, nuolanki ir nepatraukli, ji labai skyrsi nuo tos avios ir graios btybs, kuri mat princas. Namuose Pelen buvo sulindusi savo kiaut. Per puot ji jautsi graesn, todl vaikiojo, kalbjo ir ypsojosi tarsi tokia ir bt.

Kas yra socialin psichologija?


socialin psichologija (soiai psychology) Mokslas apie moni mstym, tak kitiems ir tarpusavio santykius.

ioje knygoje altiniai nurodomi skliausteliuose. Visas altinio apraas pateikiamas knygos gale esaniame literatros srae.

Prancz filosofas ir raytojas Jeanas Paulis Sartre (1946) tikrai sutikt su tuo, kas ia papasakota apie Pelen. Jis buvo sitikins, kad mes, mons, vis pirma esame tam tikr aplinkybi veikiamos btybs". Mes negalime bti atskirti nuo situacij, nes jos mus formuoja ir lemia ms galimybes" (p. 59-60, perfrazuota). Socialin psichologija yra mokslas, tiriantis mus supani aplinkybi tak, ypating dmes skiriantis ms poiriui vienas kit ir abipusiam poveikiui. Tiksliau pasakius, tai mokslinis moni nuomoni apie kitus, takos jiems ir santyki tyrinjimas (r. 1.1 paveiksl). Socialin psichologija siterpusi tarp psichologijos ir sociologijos. Socialin psichologija, jei lyginsime j su sociologija (mokslu apie santykius tarp moni ir moni grupi), daugiau dmesio kreipia individus, tirdama juos tokiais metodais, kuriuose daniausiai naudojami eksperimentai. Palyginti su asmenybs psichologija, socialin psichologija maiau dmesio kreipia individ skirtumus ir daugiau tai, kaip individai apskritai vienas kit suvokia ir veikia. Socialin psichologija vis dar tebra jauna mokslo aka. Apie pirmuosius socialins psichologijos eksperimentus buvo rayta vos daugiau nei prie imtmet (1898), o pirmosios socialins psichologijos publikacijos pasirod apie 1900 metus Pranczijoje, Italijoje ir Vokietijoje (Smith, 2005). Tik XX a.

1 s k y r i u s . VADAS S O C I A L I N P S I C H O L O G I J

21

Socialin psichologija yra mokslas apie

1.1 PAVEIKSLAS Socialin psichologija yra...

Socialin mstym Kaip mes suvokiame save ir kitus Kuo mes tikime Ms sprendimai Ms nuostatos

Socialin tak Kultra ir biologin prigimtis Reikalavimai, kuriems privalome paklusti tikinjimas moni grups

Socialinius santykius Iankstins nuostatos Agresija Patrauklumas ir intymumas Pagalba

ketvirtajame deimtmetyje socialin psichologija gavo dabartin pavidal. Ir tik po Antrojo pasaulinio karo, kai psichologai m krybingai tyrinti tikinjim ir kareivi moral, is mokslas tapo toks aktualus, kok j matome iandien. Socialin psichologija tiria mstym, tarpusavio tak, santykius, keldama kiekvienam i ms aktualius klausimus. tai keletas pavyzdi:
Koki socialinio pasaulio dal mes paprasiausiai sivaizduojame? Kaip paaiks

vlesniuose skyriuose, ms socialinis elgesys keiiasi ne tik keiiantis aplinkybms, bet ir priklausomai nuo to, kaip mes j a s interpretuojame. Laimingai ved mons kandi savo sutuoktinio pastab (Kodl tu niekada nepadedi daikt savo viet?") susies su iorinmis prieastimis (Jam tikriausiai iandien buvo sunki diena"). Nelaimingai ved mons t pai pastab aikins bjauriu charakteriu (Jis visada prieikai nusiteiks!") ir todl gali j atitinkamai reaguoti. Be to, laukdami i savo sutuoktinio prieikumo, jie gali eidianiai elgtis ir itaip skatinti laukiam prieikum. Ar galtumte paklusti iauriam sakymui? Kaip nacistin Vokietija galjo

sugalvoti sunaikinti eis milijonus yd ir gyvendinti s u m a n y m ? ie iaurumai vyko i dalies dl to, kad mons vykd sakymus. Jie var kalinius traukinius, grdo j u o s duus ir nuodijo dujomis. Kaip mons galjo taip siaubingai elgtis? Ar jie buvo normals? Tuo susidomjo Stanley Milgramas (1974). Jis atliko eksperiment, kurio metu buvo liepiama sukelti vis stipresn elektros ok eksperimento dalyviui, sunkiai gebaniam imokti reikiam kiek odi. Kaip pamatysime 6 skyriuje, eksperimento rezultatai buvo gsdinantys: beveik du tredaliai eksperimento dalyvi visikai pakluso sakymui.

22

ANGA

Padti?

Ar pasipelnyti?

Vien rudens dien O h a j o valstijos Kolumbo mieste i

arvuoto automobilio ikrito maiai su pinigais, ir du milijonai doleri isibarst gatvje. Keleto sustojusi automobili vairuotojai padjo surinkti 100 000 doleri. Sprendiant i to, kad dingo 1 900 000 doleri, kur kas daugiau vairuotoj sustojo, kad pasipinigaut. Kai po keli mnesi panas incidentai pasikartojo San Franciske ir Toronte, rezultatai buvo tokie patys: praeiviai nugvelb didij pinig dal (Bowen, 1988). Kokios situacijos skatina mones bti paslaugius arba godius? Ar tam tikra kultrin aplinka, tarkime, kaimo arba mao miestelio, skatina paslaugum?

iuos klausimus jungia viena bendra gija: mintis apie tai, kaip mons vieni kitus vertina ir kaip bendrauja tarpusavyje. Btent tai ir tiria socialin psichologija. Socialiniai psichologai tiria nuostatas ir sitikinimus, prisitaikym ir nepriklausomum, meil ir neapykant.

Svarbiausios socialins psichologijos tezs


Kokios yra svarbiausios socialins psichologijos ivados - j aprpianios temos? Daugelyje akademini srii deimi tkstani tyrim rezultatus, tkstani tyrj ivadas ir imt teoretik valgas galima sujungti kelias pagrindines idjas. Biologija mums silo tokius principus, kaip natralioji atranka ir prisitaikymas. Sociologija remiasi socialins struktros ir organizacijos koncepcijomis. Muzika priklauso nuo ms supratimo apie ritm, melodij ir harmonij. Kokios koncepcijos yra socialins psichologijos svarbiausi idj pagrindiniame srae? Kokias temas ar pamatinius principus dar ilgai reikt prisiminti po to, kai pamirite daugum detali? Toliau pateiktas mano sudarytas didij idj, kuri niekada nereikt pamirti" sraas, kuris isamiau pristatomas tolesniuose skyriuose (r. 1.2 paveiksl).

Mes kuriame savo socialin tikrov


Mes, mons, jauiame nepaliaujam poreik aikinti savo elgsen, kaip nors j pagrsti ir itaip padaryti j tvarking, nuspjam ir kontroliuojam. Js ir a galime skirtingai reaguoti panaias situacijas, nes mes skirtingai mstome. Kaip mes reaguosime draugo eidim, priklausys nuo to, ar tai vertinsime kaip prieikum, ar tiesiog kaip neskming dien. 1951 metais vykusios amerikietikojo futbolo rungtyns tarp Prinstono ir Dartmuto universitet komand yra klasikinis pavyzdys, kaip nuomons veikia interpretacijas (Hastorf ir Cantril, 1954; taip pat r. Loy ir Andrews, 1981). ios varybos igarsjo kaip pagieos rungtyns - tai buvo iurkiausios ir bjauriausios varybos abiej universitet istorijoje. Prinstono AllAmerican" komanda buvo upulta briu, aidjai sugrsti krv ir galiau-

1 skyrius. VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ

23

SVARBIAUSIOS SOCIALINS PSICHOLOGIJOS TEZS


1. Mes konstruojame savo socialin realyb 2. Ms socialin intuicija yra stipri, o kartais ir pavojinga 3. Nuostatos formuoja elgsen SOCIALINIS M S T Y M A S S O C I A L I N TAKA 4. Socialin taka formuoja elgsen 5. Polinkiai formuoja elgsen 6. Socialin elgsena tai ir biologin elgsena 7. Jausmai ir veiksmai kit moni atvilgiu kartais bna negatyvs, o kartais pozityvs SOCIALINIAI SANTYKIAI

Socialins psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime SOCIALINS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS 1.2 PAVEIKSLAS Svarbiausios socialins psichologijos tezs

siai sulauytomis nosimis jga ivaryti i aidimo. vyko mutyns, abiejose komandose buvo sueist. ios varybos niekaip nederjo su tarpuniversitetins sporto lygos auktesniosios klass aristokratikumu. Netrukus po varyb abiej universitet psichologai parod studentams film apie rungtynes. Studentai atliko mokslinink stebtoj vaidmenis ir sek kiekvien taisykli paeidim bei paeidjus. Ar ie stebtojai" galjo bti nealiki? Pavyzdiui, Prinstono universiteto studentai pastebjo dvigubai daugiau savo varov taisykli paeidim nei pamat j kolegos i Dartmuto. Ivada: objektyvi realyb egzistuoja, taiau mes j danai velgiame pro savo sitikinim bei vertybi akinius. Intuityviai mes visi esame mokslininkai. Daniausiai gana greitai ir tiksliai, kiek to reikia kasdienybje, perprantame moni elgsen. Jei elgesys yra nuoseklus ir iskirtinis, mes tai priskirame prie charakterio savybi. Pavyzdiui, jei kas nors danai laido kandias pastabas, galima nusprsti, kad is mogus yra bjauraus bdo, ir pradti jo vengti. Ms sitikinimai apie save taip pat svarbs. Ar esame optimistai? Ar manome, kad kontroliuojame padt? Ar save laikome pranaesniais, ar menkesniais? Atsakymai iuos klausimus lems ms emocijas ir veiksmus. Svarbu, kaip mes suvokiame pasaul ir save.

Ms socialin intuicija danai bna stipri, taiau kartais pavojinga


Mes intuityviai jauiame baim (ar skristi pavojinga?), pasinaudojame spdiais (ar galiu juo pasitikti?) ir santykiais (ar a jai patinku?). Intuicija da-

24

ANGA

ro tak prezidentams krizi metu, azartini aidim lojams prie loimo stalo, prisiekusiesiems vertinant nusikaltim ir personalo direktoriams, kai jie susitinka su kandidatais darb. Tokia intuicija yra prasta. I ties psichologijos mokslas atskleidia ms pasmons aves - intuityvaus proto ukulisius, apie kuriuos Freudas niekada nra kalbjs. Mstymas, prieingai nei mes galvojome madaug prie deimtmet ar dar anksiau, daniau vyksta ne scenoje", o ukulisiuose". Kaip vliau pamatysime, automatiko informacijos apdorojimo", implicitins (neireiktosios) atminties", euristikos", spontaniko bruo priskyrimo", momentini emocij ir neodinio komunikavimo tyrimai atskleidia ms intuicijos galimybes. Ir mstymas, ir atmintis, ir nuostatos veikia dviem lygmenimis - smoningai ir apgalvotai bei nesmoningai ir automatikai. iandienos mokslininkai tai vadina dvigubu informacijos apdorojimu". Mes inome daugiau, nei manome, kad inome. Intuicija yra milinika. Daniau nei mes numanome, mstymas vyksta u ekrano", o rezultatai retkariais parodomi ekrane". Taiau intuicija bna ir pavojinga. tai pavyzdys: gyvenime mes daniausiai automatikai, tai yra intuityviai sprendiame apie vairi dalyk tikimyb pagal tai, kaip greitai galv ateina pavyzdiai. Ypa po 2001 m. rugsjo 11-osios neiojams atmintyje sirusius lktuv katastrofos vaizdinius. Todl dauguma moni labiau bijo skristi nei vaiuoti automobiliu, ir daugelis link vaiuoti tolimus atstumus, kad tik ivengt galimo pavojaus skrendant lktuvu. O i ties beveik trisdeimt eis kartus saugiau skristi lktuvu nei vaiuoti automobiliu. Net ms nuojauta apie save danai bna klaidinga. Savo prisiminimais mes nesmoningai pasitikime labiau nei dert. Mes netiksliai skaitome savo mintis, neigiame, kad mums daro tak kokie nors dalykai. Mes klaidingai prognozuojame savo jausmus - kaip blogai jausims po met, jei dabar neteksime darbo arba nutrks meils ryys, ir kaip gerai po met jausims, jei laimsime loterijoje. Mes taip pat danai klaidingai numatome savo ateit - artjantys prie amiaus vidurio mons vis dar tebeperka anktokus drabuius (tikiuosi numesti kelet svar"), retai kas sau pasako kur kas realistikiau (veriau nusipirksiu laisvok rb; mano amiaus mons link priaugti svorio"). Tad ms intuicija verta dmesio ir dl savo neapsakomos galios, ir dl nerim kelianio pavojaus. Primindami intuicijos naud ir perspdami apie jos spendiamus spstus, socialiniai psichologai siekia sutvirtinti ms mstym. Daugelyje situacij mums pakankamai gerai pasitarnauja greiti ir tikslingi" sprendimai. Taiau kai svarbus tikslumas - pavyzdiui, kai baim yra pagrsta, savo gebjimus reikia naudoti atsivelgiant tai, t. y. impulsyvi intuicij patartina tramdyti kritiniu mstymu. Ms intuicija ir nesmoningas informacijos apdorojimas danai bna galingi, o kartais -pavojingi reikiniai.

1 skyrius. VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ

25

Socialin aplinka formuoja ms elgsen


Mes esame, kaip jau seniai pastebjo Aristotelis, socialiniai gyvnai. Mes kalbame ir mstome odiais, kuriuos imokome i kit. Mes troktame bendrauti, priklausyti ir norime, kad apie mus gerai galvot. Matthiasas Mehlas ir Jamesas Pennebakeris (2003) kiekybikai vertino Teksaso universiteto student socialin elgsen, pasil jiems nuolatos neioti mikrojuostinius magnetofonus ir mikrofonus. Tuo metu, kai studentai nemiegodavo, kas 12 minui 30-iai sekundi nepastebimai sijungdavo kompiuterizuotas magnetofonas. Nors tyrimas vyko tik darbo dienomis (skaitant ir paskait laik), studentai beveik 30 procent laiko praleisdavo kalbdami. Ryi palaikymas mogui labai svarbus. Kadangi esame socialiniai sutvrimai, mes reaguojame mus supani aplink. Kartais socialins aplinkybs veria mus elgtis visikai kitaip, nei elgtums tradicikai. I ties ypa nemalonios situacijos kartais nuslopina gerus ketinimus, ir mums tenka sutikti su melu ar taikstytis su iaurumu. Naciai daugel i pairos padori moni pavert holokausto rankiais. Kitos situacijos gali skatinti didel dosnum ar uuojaut. Po rugsjo 11-osios katastrofos Niujorkas buvo uverstas labdaringomis maisto bei drabui siuntomis, o savanoriai sil savo pagalb. Situacijos gali akivaizdiai parodo poirio 2003 met kar Irake kaita. Visuomens nuomons tyrimai parod, kad amerikieiai ir Izraelio gyventojai entuziastingai pritar karui. Kitose alyse gyvenantys mons tam rytingai prieinosi. Pasakykite man, kur gyvenate, ir a gana tiksliai atspsiu js nuostatas prasidjus karui. (Pasakykite, koks js isilavinimas ir kokiomis iniasklaidos priemonmis naudojats, ir a dar tiksliau atspsiu js poir kar.) Nesvarbu, kaip istorija vertins kar, viena yra aiku: mus supanti aplinka turi takos iam vertinimui. Kultra padeda apibrti situacij. Ms poiris punktualum, atvirum ir rengimosi stili keiiasi kartu su kultrine situacija. Ar moters gro siesite su kilnumu bei dailiai sudtu knu, priklauso nuo to, kada ir kuriame pasaulio krate gyvenate. Ar socialin teisingum apibriate kaip lygyb (visi gauna vienodai), ar kaip teisingum (tas, kas daugiau dirba, nusipelno daugiau), priklauso nuo to, ar js ideologija formavosi veikiama kapitalizmo, ar socializmo. Ar esate ekspresyvus, ar udaras, nerpestingas ar oficialus, i dalies priklauso nuo js kultrini bei etnini akn. Ar vis dmes sutelkiate save - savo asmeninius poreikius, trokimus bei moral, - ar savo eim, gimin ir visuomens grupes, priklauso nuo to, kaip esate paveiktas iuolaikinio vakarietiko individualizmo.

26

ANGA

Socialin psicholog Hazel Markus (2005) apibendrina: mons yra lanksts". Kitaip tariant, mes prisitaikome prie socialins aplinkos. Ms nuostatas ir elgsen formuoja iorins socialins slygos.

Asmenins nuostatos ir polinkiai (dispozicijos) taip pat formuoja elgsen


Vidins jgos taip pat svarbios. Mes nesame pasyvs it vjariiai augalai, paklstantys socialiniams vjams. Ms elgsen veikia vidins nuostatos. Ms politins nuostatos lemia pasirinkim balsuojant. Nuo ms poirio rkym priklausys, ar leisims bendraami kalbami rkyti. Ms poiris neturtinguosius turi takos ms pasiryimui juos paremti. (Kaip vliau pamatysime, nuostatos priklauso ir nuo elgsenos, dl to mes tvirtai tikime tuo, kam buvome sipareigoj arba dl ko esame kentj). Asmeniniai polinkiai (dispozicijos) taip pat daro poveik elgsenai. Atsidr toje paioje situacijoje, skirtingi mons gali elgtis skirtingai. Vienas mogus, daugel met praleids kaljime u savo politines pairas, gali bti kupinas kartlio ir stengtis keryti. Kitas, kaip Piet Afrikos Respublikos lyderis Nelsonas Mandela, gali siekti santarvs ir vienybs su savo buvusiais prieais.

Socialin elgsena - tai ir biologin elgsena


XXI amiaus pradioje socialin psichologija atkreipia ms dmes tai, kad socialin elgsena turi biologin pagrind. Svarbu, k mes galvojame apie vairias situacijas, taiau ms mstymas slepia biologin imint. Kas studijavo psichologijos pradmenis, ino, kad mus formuoja prigimtis ir patirtis. Plot apibria jo ilgis ir plotis, o mus - biologija ir potyriai. Evoliuciniai psichologai (r. 5 skyri) primena, kad paveldta mogikoji prigimtis i anksto nuteikia mus elgtis vadovaujantis taisyklmis, kurios ms pirmtakams padjo ilikti ir reprodukuotis. Mumyse slypi genai t protvi, kurie igyveno ir turjo palikuoni (o j vaikai - taip pat). Tad evoliuciniai psichologai tiria, kaip natralioji atranka slygoja ms veiksmus ir elgsen, kai mes susirandame partner, tuokiams, neapkeniame, aidiame, rpinams ir dalijams savo vargais bei diaugsmais. Gamta mums suteik milinikas galimybes imokti ir prisitaikyti. Mes jautriai reaguojame savo socialin aplink. Jei kiekvienas psichologinis reikinys (kiekviena mintis, kiekviena emocija) tuo pat metu yra ir biologinis, vadinasi, galime nagrinti ir neurobiologij, nuo kurios priklauso socialin elgsena. Kurios smegen sritys leidia mums patirti meil ir paniek, bti paslaugiems ir agresyviems, formuoja ms suvokim ir sitikinimus? Kaip smegenys, protas ir elgsena sudaro vien darni sistem? iuos klausimus kelia socialin neurologija (Heatherton ir kiti, 2004; Ochsner ir Lieberman, 2001).

socialin neurologija (soiai neuroscience) Biologinio ir socialinio poiri socialini ir emocini savybi neurologines bei psichologines prieastis visuma.

1 skyrius. VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ

27

Socialiniai neurologai nesistengia aikinti tokios sudtingos socialins elgsenos, kaip noras padti ar eisti, vien tik paprastais neuron ar molekuli mechanizmais. Taiau nordami suprasti meil ar neapykant, privalome atsivelgti ir vidin (biologin), ir iorin (socialin) poveik. Protas ir knas yra vieninga sistema. Streso hormonai daro tak ms jausmams bei veiksmams. Dl socialinio atstmimo padidja kraujospdis. Socialin parama stiprina imunin sistem. Mes esame biologiniai-psichiniai-socialiniai organizmai. Atspindime biologins, psichologins, socialins tak sveik. Todl iuolaikiniai psichologai tiria elges iais skirtingais analizs lygmenimis.

Socialins psichologijos principus galima taikyti kasdieniame gyvenime


Todl socialin psichologija gali nuviesti js gyvenim, irykinti subtilias jgas, slygojanias js mstym bei veiksmus. Kaip vliau pamatysime, socialin psichologija pateikia daug idj, kaip geriau suvokti save, susirasti draug ir daryti tak monms, kaip atgniauti kumius ir draugikai itiesti rank. Socialins psichologijos valgos taikomos kitose mokslo akose. Remdamiesi socialinio mstymo, socialins takos ir socialini santyki principais galime sprsti apie moni sveikat bei gerov, apie juridines procedras bei prisiekusij sprendimus teismuose ir skatinti tok elges, nuo kurio priklauso moni ilikimui palanki aplinka. Psichologijos mokslas, kaip vienas i poiri mog, nesiekia atsakyti esminius bties klausimus: kokia gyvenimo prasm? Koks turt bti gyvenimo tikslas? Kokia ms paskirtis? Socialin psichologija pateikia metod, kaip suformuluoti ir rasti atsakymus kelet nepaprastai domi ir svarbi klausim. Socialin psichologija susijusi su gyvenimu - ms gyvenimu: ms sitikinimais, nuostatomis, santykiais. Toliau iame skyriuje isamiau aptarsime socialin psichologij. I pradi pasiirsime, kaip pai socialini psicholog vertybs akivaizdiai, nors ir subtiliai, veikia j darb. Vliau susitelksime prie svarbiausio io skyriaus tikslo: socialins psichologijos mechanizmo supratimo. Kaip atsiranda socialin psichologija? Kaip ji ieko socialinio mstymo, socialins takos, socialini santyki paaikinim? Kaip galtume pasinaudoti iomis analizs priemonmis, nordami tapti gudresni?

APIBENDRINIMAS Svarbiausios socialins psichologijos tezs


Socialin psichologija yra mokslas apie moni mstym, tak kitiems ir tarpusavio santykius. Jos pagrindiniai tikslai - paaikinti: Kaip mes suvokiame savo socialin aplink. Kaip mus veikia socialin intuicija ir kaip ji kartais apgauna.

Kiekvieno poskyrio pabaigoje rasite trumpas santraukas. Tikiuosi, kad jos pads vertinti, ar gerai suvokte poskyrio mediag.

28

ANGA

Kaip ms socialin elgsen formuoja kiti mons, ms nuostatos, asmenins savybs ir prigimtis.

Kaip socialins psichologijos principai taikomi kasdieniame gyvenime ir kitose mokslo akose.

Socialin psichologija ir mogikosios vertybs


Socialini psicholog vertybs siskverbia j darbus ir akivaizdiais, ir ne i karto pastebimais bdais. Kokie jie?

Socialin psichologija - labiau atsakymo klausimus strategija nei duomen rinkinys. Moksle, kaip ir teismuose, asmenin nuomon neleistina. Kai yra teisiamos idjos, nuosprendis priklauso nuo rodym. Taiau ar i ties socialiniai psichologai tokie objektyvs? Juk jie irgi mons, tad ar j vertybs - asmeniniai sitikinimai apie tai, kas pageidautina ir kaip mons turt elgtis - neatsispindi j darbe? Jei taip, ar socialin psichologija gali bti pagrsta mokslikai?

Akivaizds vertybi skverbimosi psichologij keliai


Vertybs ima veikti socialiniams psichologams renkantis mokslini tyrim temas. Neatsitiktinai XX a. penktajame deimtmetyje, kai Europoje siautjo faizmas, vyravo iankstini nuostat tyrimai; etajame deimtmetyje, kai buvo madinga visiems atrodyti panaiai, o skirtingi poiriai - netoleruojami, imtas tirti konformizmas; septintajame deimtmetyje atkreiptas didesnis dmesys agresij, nes pagausjo riaui ir iaugo nusikalstamumas; feministinis judjimas atuntajame deimtmetyje suadino nauj lyi ir moter diskriminacijos tyrim bang; devintajame deimtmetyje atgijo dmesys ginklavimosi varyb psichologiniams aspektams, o deimtajame deimtmetyje labiau susidomta kultrine, rasine ir seksualins orientacijos vairove. Taigi socialin psichologija atspindi socialin istorij. Skiriasi ne tik atskir laikotarpi, bet ir skirting kultr vertybs. Europoje mons didiuojasi tautikumu. kotai labiau skiriasi nuo angl, o austrai - nuo vokiei nei Miigano ir Ohajo valstij gyventojai. Todl Europoje susiformavo stipri socialinio tapatumo" teorija, o Amerikos socialiniai psichologai daugiau dmesio skyr asmeniui - kaip jis msto apie kitus asmenis, kaip ie j veikia, kaip jie susij tarpusavyje (Fiske, 2004; Tajfel, 1981; Turner, 1984). Australijos socialiniai psichologai savo teorijose rmsi ir Europos, ir iaurs Amerikos mokslinink patirtimi (Feather, 2005). Vertybi tak taip pat iliustruoja mons, kuriuos traukia vairs mokslai (Campbell, 1975; Moynihan, 1979). O js universitete ar rykiai skiriasi humanitarini, gamtos ir socialini moksl studentai? Ar socialin psicho-

1 skyrius. VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ

29

logija ir sociologija vilioja mones, palyginti rytingai nusiteikusius mesti ik tradicijoms, kurti ateit, o ne saugoti praeit? Ir galiausiai vertybs yra socialins psichologins analizs objektas. Socialiniai psichologai tiria, kaip vertybs formuojasi, kodl jos keiiasi ir kaip jos daro tak nuostatoms bei veiksmams. Taiau ie tyrimai neatsako klausim, kurios vertybs teisingos".

Subtils vertybi skverbimosi psichologij keliai


Mes retai atpastame subtilius vertybini sipareigojim virsmo objektyvia tiesa bdus. Panagrinkime tris maiau akivaizdius bdus, kuriais vertybs skverbiasi psichologij.

Subjektyvs mokslo aspektai


Dabar mokslininkai ir filosofai sutaria: mokslas nra absoliuiai objektyvus. Mokslininkai ne tik skaito gamtos knyg. Jie gamt interpretuoja, vartodami savo pai imstytas kategorijas. Mes taip pat savo kasdieniame gyvenime pasaul velgiame per iankstins nuomons akinius. Minutlei stabtelkite: k js matote 1.3 paveiksle? Ar matote paveikslo centre dalmatin, uostinjant em? Neturdami ios iankstins informacijos, dauguma moni jo nepastebs. Taiau kai i koncepcija gimsta js galvoje, ji pradeda kontroliuoti paveikslo interpretavim, todl sunku nepastebti uns.
Mokslas ne iaip aprao ir aikina gamt; jis yra ms santykio su gamta dalis; jis apibdina gamt pagal ms tyrimo metod." Werner Heisenberg, Physics and Philosophy, 1958 (Fizika ir filosofija")

30

ANGA

kultra (culture) Didels moni grups puoseljami ir naujoms kartoms perduodami ilgalaikiai elgesio modeliai, idjos, nuostatos ir tradicijos.

socialin pateiktis (soiai representation) Socialiai kartu igyvenami sitikinimai - plaiai paplitusios idjos bei vertybs, tarp j ms prielaidos ir kultros ideologija. Socialin pateiktis padeda suprasti pasaul.

itaip veikia ms protas. Skaitydami iuos odius nesuvokiate, kad taip pat reaguojate ir savo nos. Js protas blokuoja ko nors suvokim, jei esate i anksto tam nusiteik. i tendencija i anksto vertinti tikrov vadovaujantis lkesiais - viena svarbiausi mogaus proto savybi. Kadangi bet kurios srities mokslininkai laikosi to paties poirio arba kil i tos paios kultrins aplinkos, j prielaid gali niekas ir neuginyti. Tai, k mes laikome savaime suprantamu dalyku - bendri sitikinimai, kuriuos Europos socialiniai psichologai vadina socialine pateiktimi (Augoustinos ir Innes, 1990; Moscovici, 1988) - danai yra svarbiausi, taiau maiausiai inagrinti. Taiau kartais kas nors i alies atkreipia dmes ias prielaidas. XX a. devintajame deimtmetyje feminists ir marksistai atskleid kai kurias galutinai neitirtas socialins psichologijos prielaidas. Feministin kritika atkreip dmes subtilius alikumus - pavyzdiui, kai kuri mokslinink, labiau linkusi socialins lyi elgsenos skirtumus interpretuoti biologikai (Unger, 1985), politin konservatizm. Kritikai marksistai atkreip dmes konkurencinius, individualistinius alikumus - pavyzdiui, prielaid, kad konformizmas yra neigiamas, o individualus atlygis - teigiamas. inoma, ir feminists, ir marksistai taip pat dar savo prielaidas. Tai ypa mgsta pastebti akademinio politinio tikslumo" kritikai. Socialinis psichologas Lee Jussimas (2005) rodinja, kad paangs socialiniai psichologai kartais jauiasi priversti neigti grupi skirtumus ir daryti prielaid, kad grupi skirtum stereotipai kyla ne i realaus gyvenimo, o i rasizmo. Treiame skyriuje rasime ir daugiau pavyzdi, kaip iankstins nuostatos veikia ms interpretacijas. Kaip primena Prinstono ir Dartmuto futbolo aistruoliai, ms elgsen labiau veikia subjektyvi nei objektyvi realyb.

Psichologinse svokose slypi vertybs


Ms sitikinimui, kad psichologija nra objektyvi, turi takos supratimas, kad pai psicholog vertybs gali stipriai veikti j teorijas ir nuomones. Psichologai gali vertinti mones kaip brandius arba nebrandius, prisitaikanius arba sunkiai prisitaikanius, psichikai sveikus arba nesveikus. Jie kalba, tarsi skelbt faktus, o i ties jie daro vertybmis grindiamus vertinimus. tai keletas pavyzdi: Gero gyvenimo apibrimas. Vertybs taip pat daro tak svok apibrimui. Imkime, pavyzdiui, bandymus apibrti, k reikia gyventi gerai. Asmenybs psichologas Abrahamas Maslowas garsjo sensityviais save realizavusi" moni, kurie patenkin ilikimo, saugumo, priklausymo" bei saviverts poreikius, realizuoja savo mogikj potencial, apibrimais. Tik nedaugelis skaitytoj pastebjo, kad moni saviraikos pavyzdius Maslowas pasirinko veikiamas asmenini vertybi. Dl to save realizavusi moni apibdinimas - kad jie yra spontaniki, savarankiki, paslaptingi ir taip toliau - atspindjo Maslowo asmenines vertybes.

1 skyrius. VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ

31

Jei jis bt rmsis kitais herojais - tarkim, Napoleonu, Aleksandru Makedonieiu ar Johnu D. Rockefelleriu - saviraikos apraymas bt kitoks (Smith, 1978). Profesionals patarimai. Psicholog patarimai taip pat atspindi patarianij asmenines vertybes. Kai psichiatrai pataria mums, kaip gyventi, kai vaik ugdymo specialistai moko, kaip reikia elgtis su vaikais arba kai pataria gyventi nesirpinant kit moni lkesiais, jie ireikia savo asmenines vertybes. (Vakaruose daniausiai orientuojamasi individualistines vertybes, skatinanias daryti tai, kas geriausia man". Kitose kultrose labiau prasta atsivelgti tai, kas geriausia mums".) Daugelis moni, nesuvokdami, kad egzistuoja paslptos vertybs, sutinka su specialisto" nuomone. Taiau profesionals psichologai negali atsakyti klausimus, koks turt bti aukiausias moralinis sipareigojimas, tikslas ir gyvenimo prasm. Svok krimas. Paslptos vertybs sismelkia netgi moksliniais tyrimais grindiamus psichologijos svok apibrimus. sivaizduokite, kad atlikote asmenybs test ir psichologas, suskaiiavs js atsakym takus, pranea: Js saviverts rodikliai aukti. Nerimo rodikliai - emi. O js ego - nepaprastai stiprus". tai kaip, - pagalvojate js. - A irgi taip maniau, taiau gera tai igirsti." Po to kitas psichologas pateikia jums pana test. Dl kakokio keisto sutapimo is testas sudarytas i t pai klausim. Vliau psichologas jums sako, kad tikriausiai esate perdtai gynybikas, nes js savs slopinimo rodiklis auktas. Kaip ia gali bti? - stebits. - Anas psichologas apie mane taip graiai kalbjo." Taip galjo atsitikti, nes visos ios klis apibdina t pat atsakym rinkin (tendencij kalbti graiai apie save ir nepripainti problem). Kaip tai reikt pavadinti: aukta saviverte ar gynybikumu? Abu apibdinimai atspindi tam tikra vertybe grindiam sprendim. Etikei klijavimas. Nra pagrindo kaltinti socialin psichologij dl to, kad jos odynas remiasi vertybmis, nuo kuri priklauso vairs sprendimai. Tai galioja ir kasdienei kalbai. Ar mes mog, dalyvaujant partizaniniame kare, pavadinsime teroristu", ar kovotoju u laisv", priklausys nuo ms poirio ios kovos tiksl. Ar per kar uvusius civilius gyventojus laikysime nekalt gyvybi praradimu", ar papildomais nuostoliais", atspinds ms poir iuos uvusiuosius. Ms politins pairos lemia, ar visuomens pagalb pavadinsime socialine rpyba", ar pagalba skurstantiems". Kai , j i e " iauktina savo al ir jos mones, tai yra nacionalizmas; kai taip elgiams mes" - tai patriotizmas. Asmenins vertybs lemia, kaip mogus pavadins ne vedybinius santykius: atvira santuoka" ar neitikimybe". Smegen plovimas" - tai toks socialinis poveikis, kuriam mes nepritariame. Ikrypimai" - lytiniai santykiai, kuri mes nepraktikuojame. Pastabose apie ambicingus" vyrus ir agresyvias" moteris yra paslptas poiris.

32

ANGA

Kaip rodo ie pavyzdiai, vertybs gldi ms psichikos sveikatos ir saviverts apibrimuose, ms psichologiniuose patarimuose, kaip gyventi, ir ms psichologiniuose apibendrinimuose. ioje knygoje a atkreipsiu dmes kitus neireiktj vertybi pavyzdius. Mes neteigiame, kad implicitins, arba neireiktosios, vertybs yra blogai. Tiesiog norime pastebti, kad mokslinis interpretavimas, net reikini vardijimo lygyje, yra mogaus veikla, todl natralu ir neivengiama, kad iankstiniai sitikinimai bei vertybs daro tak socialini psicholog mintims ir atsispindi j darbuose. Ar turtume atmesti moksl dl to, kad jame yra ir subjektyvioji pus? Prieingai: kaip tik todl, kad mstymas visada susijs su interpretavimu, atliekant mokslin analiz reikalingi tyrjai, turintys vairi alikum. Nuolatos gretindami sitikinimus su kiek manoma geriau parinktais faktais, galime kontroliuoti ir apriboti savo tendencingum. Sistemingas stebjimas ir eksperimentavimas padeda isivalyti akinius, pro kuriuos stebime tikrov.

APIBENDRINIMAS Socialin psichologija ir mogikosios vertybs


Socialini psicholog ipastamos vertybs akivaizdiai veikia j mokslini tyrim tem ir studij krypi pasirinkim. Vertybs pasireikia ir subtiliau - kaip paslptos svok formulavimo, psichologini apibendrinim ir duodam patarim prielaidos. is vertybi skverbimasis moksl nra iskirtinai bdingas tik socialinei psichologijai. Btent dl to, kad mogus retai bna nealikas, nordami patikrinti savo puoseljam idj tikrovikum turime sistemingai stebti bei eksperimentuoti.

A jau seniai tai inojau: ar socialin psichologija nra paprasiausias sveikas protas?
Ar socialins psichologijos teorijos pateikia naujas mogaus bsenos valgas? O gal jos tik aprao akivaizdius dalykus?

Daugelis ioje knygoje pateikt ivad gali jums bti inomos, nes socialin psichologija galioja visur. Mes nuolatos stebime mones, galvojanius apie kitus, daranius jiems tak ir bendraujanius tarpusavyje. Verta inoti, kok poveik daro veido iraika, kaip kit mog priversti k nors atlikti, nuteikti draugikai ar prieikai. imtmeius filosofai, raytojai ir poetai stebjo socialin elgsen ir j komentavo. Mes kiekvienas esame susij su socialine psichologija. Ar tai reikia, kad, kitais odiais tariant, socialin psichologija yra sveikas protas? Nebiau ras ios knygos, jei taip manyiau. Tiesa, reikia pri-

1 skyrius. VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ

33

painti, kad socialin psichologija susiduria su dvejopa kritika: teigiama, kad ji triviali, nes kalba apie akivaizdius dalykus, o kita vertus, sakoma, kad ji pavojinga, nes iuo mokslu galima naudotis manipuliuojant monmis. Antrj priekait socialinei psichologijai nagrinsime 7 skyriuje, o dabar paanalizuokime pirmj. Ar socialin psichologija ir kiti socialiniai mokslai paprasiausiai grindia tai, k bet kuris mgjas ino intuityviai? Raytojas Cullenas Murphy (1990) btent taip ir man: Kasdien socialini moksl atstovai stebi pasaul. Ir kasdien jie atranda, kad moni elgesys daniausiai yra toks, kokio buvo galima tiktis". Madaug prie pus imtmeio istorikas Arthuras Schlesingeris jaunesnysis (1949) su panaia panieka reagavo socialini mokslinink atliekamus Antrajame pasauliniame kare dalyvavusi amerikiei kari tyrimus. Sociologas Paulas Lazarsfeldas (1949) apvelg iuos tyrimus, pateik pavyzdius ir juos paaikino. Kai k a ia atpasakosiu: 1. Auktesn isilavinim turintys kariai prisitaikydavo sunkiau nei menkiau isilavin. (Intelektualai maiau pasireng karo sukeliamam stresui nei tie, kurie vadovaujasi gatvs imintimi.) 2. I pietini valstij kil kariai geriau nei iaurieiai pakeldavo tropin klimat. (Pietieiai labiau priprat prie auktos temperatros.) 3. Baltieji eiliniai labiau nei juodaodiai siekdavo paauktinimo. (Priespaudos metai atsiliepia pasiekim motyvacijai). 4. Juodaodiai i pietini valstij noriau bendraudavo su baltaisiais karininkais i Piet nei i iaurs. (Karininkai i Piet buvo labiau prat ir geriau mokjo bendrauti su juodaodiais.) Skaitydami iuos apibendrinimus tikriausiai sutiksite, kad jie paremti sveiku protu. Jei taip, turbt nustebsite suinoj, k Lazarsfeldas nuolatos kartojo: Kiekvienas i teigini yra visika prieingyb tam, kas buvo i ties pastebta Nes i ties tyrimais nustatyta, kad maesn isilavinim turintys kariai prisitaikydavo blogiau. Pietieiai n kiek ne geriau prisitaikydavo prie tropinio klimato nei iaurieiai. Juodaodiai labiau negu baltieji troko bti paauktinti, ir taip toliau. Jei i karto btume paskelb tikruosius tyrimo rezultatus [su kuriais susipaino Schlesingeris], skaitytojas juos taip pat bt pavadins akivaizdiais." Problema ta, kad sveik prot mes pasitelkiame post factum. vykiai bna kur kas akivaizdesni" ir labiau nuspjami po to, kai vyksta, negu prie vyk. Eksperimentai parod, kad suinoj, koks turi bti eksperimento rezultatas, mons nustoja juo stebtis - bent jau maiau stebisi nei tada, kai supaindinami tik su eksperimento procedra ir galimais rezultatais (Slovic ir Fischhoff, 1977). Panaiai ir kasdieniame gyvenime mes nesitikime, kad kas nors atsitiks, kol tai neatsitinka. Tik tada mes staiga aikiai pamatome, kas iprovokavo

34

ANGA

pavluotos nuomons alikumas (hindsight bias) Perdtas gebjimo numatyti vyki eig jiems jau vykus vertinimas. Dar inomas kaip a jau seniai tai inojau" reikinys.

t vyk ir nesistebime. Po rinkim ar pasikeitus situacijai vertybini popieri biroje daugumos komentatori tokia vyki raida nestebina: Situacij rinkoje jau seniai reikjo taisyti". Po 2005 metais uragano Katrina" sukelto potvynio Naujajame Orleane atrod savaime suprantama, kad oficialioji valdia turjo numatyti i situacij: buvo atlikti krantini pylim paeidiamumo tyrimai, demografins apklausos parod, kad daug gyventoj neturjo automobili ir gyveno taip skurdiai, jog negalt sau leisti persikelti ir apsigyventi kitoje vietoje, o meteorolog prognozs aikiai rod saugos priemoni ir atsarg kaupimo btinyb. Kaip yra pasaks dan filosofas ir teologas Sorenas Kierkegaardas, gyvenimas yra gyvenamas priek, taiau jis suprantamas velgiant atgal". Jei is pavluotos nuomons alikumas (arba a jau seniai tai inojau" reikinys) yra skvarbus, dabar galite pajusti, jog apie tai jau irgi inojote. I ties, beveik bet kuris manomas psichologinio eksperimento rezultatas gali atrodyti kaip sveiko proto rezultatas - po to, kai j suinote. Galite pademonstruoti reikin. Surinkite grup moni, vienai grups daliai pateikite vienokius psichologinius duomenis, o kitai - prieingus. Pavyzdiui, vienai grupei pasakykite:
Socialiniai psichologai pastebjo, kad rinkdamiesi draugus ar simyldami mes daniausiai avims monmis, kuri savybs skiriasi nuo msiki. Tikriausiai senoje patarlje, kad prieybs traukia viena kit", yra iminties.

Kitai grupei pasakykite:


Socialiniai psichologai pastebjo, kad rinkdamiesi draugus ar simyldami mes daniausiai avims monmis, kuri savybs panaios ms. Tikriausiai senoje patarlje toks tok paino ir alaus pavadino" yra iminties.

Papraykite, kad mons i pradi paaikint rezultat. Po to paklauskite, ar jis juos nustebino, ar ne. Visi eksperimento dalyviai turt atsakyti, kad pateiktas rezultatas j nenustebino. I ties galime pasitelkti visas savo inomas patarles ir beveik bet kur rezultat paversti logiku. Jei socialinis psichologas teigia, kad isiskyrimas sustiprina meils ry, danas atsako: Ir u tai jums moku pinigus? Visi ino, kad isiskyrimas velnina ird". Jei paaikt, kad isiskyrimas susilpnina trauk, tas pats pilietis pasakyt: T jau kartodavo mano senel: kas i aki - tas ir i irdies." Karlas Teigenas (1986) tikriausiai turjo progos smagiai pakikenti, kai papra Leicesterio (Anglija) universiteto studentus vertinti skirtingas patarles. Igird posak: Baim stipresn u meil", dauguma student sutiko, kad jis teisingas. Taiau lygiai t pat pasak ir studentai, kuriems buvo pateiktas prieingas patarls variantas: Meil stipresn u baim". Panaiai teigiamai buvo vertinamos patarls Nukrits negali padti krintani)am",

1 skyrius. VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ

35

atkreipkime dmes

A jau seniai tai inojau


urnalo Atlantic vyriausiasis redaktorius Cullenas Murphy (1990) apkaltino sociologij, psichologij ir kitus socialinius mokslus tuo, kad jie daniausiai tesugeba velgti tik akivaizdius dalykus arba patvirtina banalybes". Pats ianalizavs socialini moksl duomenis, jis neaptiko idj ar ivad, kuri nebt galima surasti Bartletto ar kuriame nors kitame enciklopediniame citat odyne".. Taiau kad galtume atsijoti vienas kitam prietaraujanius posakius, reikalingas mokslinis tyrimas. tai kelios viena kitai prietaraujanios patarls: Kas teisingiau: kad... Per daug virj sugadina sultin. Plunksna galingesn u kard. Seno uns nemanoma imokyti nauj triuk. Kraujas tirtesnis u vanden. Kas dvejoja, tas klysta. Persptas yra i anksto apsiginklavs. ar kad... Dvi galvos geriau nei viena. Darbai kalba garsiau nei odiai. Mokytis niekada nevlu. Kai daug gimini, maai draug. Prie okdamas apsidairyk. Neperoks griovio, nesakyk op!"

Nukrits gali padti krintaniajam." Taiau a labiausiai mgstu dvi labai vertinamas patarles: Protingi kuria patarles, o kvailiai jas kartoja" (autentika patarl) ir jos perdirbinys: Kvailiai kuria patarles, o protingi jas kartoja". (Daugiau viena kitai prietaraujani patarli rasite skyrelyje Atkreipkite dmes. A jau seniai tai inojau".) Pavluotos nuomons alikumas kelia problem daugeliui psichologijos student. Kartais rezultatai i ties stebina (pavyzdiui, olimpini aidyni bronzos medali laimtojai digauja labiau u ikovojusius sidabro medalius). Vadovliuose skaitant apie eksperiment rezultatus, mediaga danai atrodo lengva, netgi akivaizdi. Vliau, atliekant test, kai reikia pasirinkti vien i keli galim ivad, uduotis gali tapti stebtinai sudtinga. Neinau, kas nutiko, - vliau aimanuoja sutriks studentas. - Maniau, jog visk moku." Pozicijos a jau seniai tai inojau" pasekms gali bti pratingos. Ji gali sukelti arogancij - intelektini gali pervertinim. Be to, manant, jog rezultatus galima nuspti, labiau linkstama kaltinti sprendimus priimanius asmenis u blogus pasirinkimus, kurie retrospektyvoje atrodo akivaizds", o ne pagirti u gerus sprendimus, kurie taip pat atrodo akivaizds". Po rugsjo 11-osios artjanios nelaims enklai atrodo buv akivaizds. JAV Senato pateiktoje tyrimo ataskaitoje esama praleist arba klaidingai interpretuot kali (Gladwell, 2003). CV inojo, kad Al Qaedos agentai atvyko al. FTB agentas nusiunt pagrindin bstin praneim, perspdamas Biur ir Niujork apie Osamos bin Ladeno galimus koordinuotus veiksmus siuniant studentus mokytis Jungtini Valstij civilins aviacijos uni-

36

ANGA

Lengva bti imintingam po laiko." erlokas Holmsas (Arthur Conan Doyle, The Problem of Thor Bridge Toro tilto problema").

Viskas, kas svarbu, jau pasakyta." Filosofas Alfred North VVhitehead (1861-1947)

versitetuose bei koleduose". FTB neatkreip dmesio perspjim ir nesugebjo jo susieti su praneimais, kad teroristai planuoja panaudoti lktuvus kaip ginkl. vykus nelaimei, specialij tarnyb veiksm kritikai auk: Bukagalviai! Kodl jie nesugebjo sujungti tak?" Taiau tai, kas akivaizdu po laiko, retai bna aiku prie vykius. valgybos darbuotojai verste uversti krvomis beverts informacijos, kurioje sksta trupinliai vertingos. Tad analitikai privalo rinktis, kuri informacij tikrinti. Per eerius metus iki rugsjo 11-sios FTB kovos su terorizmu padalinys turjo 68 000 neitirt praneim. Pavluotos nuomons nenaudingumas yra akivaizdus. Mes taip pat kartais kaltiname save u kvailas klaidas" - kad galbt galjome geriau pasielgti su kokiu nors mogumi ar teisingiau vertinti tam tikr situacij. velgdami atgal matome, kaip galjome elgtis. Privaljau inoti, kad semestro pabaigoje bsiu labai uimtas, ir turjau anksiau pradti rayti t straipsn." Taiau kartais bname per grieti sau. Mes pamirtame, kad anksiau visikai nebuvo aiku, kas dabar jau yra akivaizdu. Gydytojai, kuriems pasakomi ir ligos simptomai, ir mirties prieastis (nustatyta per skrodim), kartais stebisi, kodl buvo nustatyta klaidinga diagnoz. Tuo tarpu kitiems gydytojams, kuriems buvo pasakyti tik simptomai, liga neatrodo taip lengvai diagnozuojama (Dawson ir kiti, 1988). Itisus imtmeius sveikas protas ir medicinin praktika teig, kad viduri iltins sukelt kariavim galima veiksmingai gydyti nuleidiant krauj, ir tik XIX a. viduryje kakas nepatingjo atlikti eksperiment - suskirstyti pacientus dvi grupes, kuri vienai nuleidiamas kraujas, o kitai tiesiog leidiama ilstis lovoje. Pasirod, kad tiems pacientams, kuriems buvo nuleista kraujo, seksi n kiek ne geriau negu tiems, kuriems i procedra nebuvo atlikta. Ar prisiekusieji sunkiau apsisprst dl gydytoj nekompetentingumo, jei jie bt priversti numatyti, o ne velgti atgal? Tad ar turtume daryti ivad, kad sveikas protas daniausiai klaidina? Kartais taip atsitinka. Taiau kartais tradicin imintis neklysta, o kartais bna diskutuotina: ar laim yra inoti ties, ar puoselti iliuzijas? Ar bti su kitais, ar gyventi ramioje vienatvje? Nuomons nieko nevertos; kad ir k atrastume, visada atsiras mogus, kuris tai buvo numats. (Markas Twainas juokavo, kad Adomas buvo vienintelis mogus, kuris sakydamas k nors reikminga inojo, jog niekas kitas ito dar nra pasaks.) Taiau kuri i daugybs konkuruojani idj geriausiai atitinka tikrov? Tyrimais galima tiksliai nustatyti aplinkybes, kada nuvalkiota tiesa apie sveik prot pasitvirtina. Esm yra ne tai, kad sveikas protas klysta. Veikiau tai, kad sveikas protas daniausiai bna teisus po to, kai kakas jau vyko. Dl to mes lengvai apgaudinjame save, galvodami, kad inome ir inojome daugiau nei i ties. Btent dl to mums reikalingas mokslas - kad padt atskirti realyb nuo iliuzij ir tikras pranaystes nuo paprasiausio gudrumo po laiko.

1 skyrius. VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ

37

APIBENDRINIMAS A jau seniai tai inojau: ar socialin psichologija nra paprasiausias sveikas protas?
Kaip ir daugelis vyki, socialins psichologijos duomenys kartais atrodo akivaizds. Taiau eksperimentai rodo, kad rezultatai atrodo akivaizdesni" po to, kai suinomi faktai. is pavluotos nuomons alikumas danai skatina mones per daug pasikliauti savo sprendim bei pranaysi pagrstumu.

Tyrimo metodai: kaip tiria socialin psichologija


Aptarme kelet intriguojani klausim, kuriuos socialin psichologija ieko atsakym. Taip pat pamatme, kaip subjektyvs, danai nesmoningi procesai veikia socialini psicholog darbus. Dabar panagrinkime mokslinius metodus, kurie socialin psichologij paveria mokslu. Prie darydami apibendrinimus, socialiniai psichologai kuria teorijas, surikiuojanias j stebjim rezultatus ir leidianias formuluoti patikrinamas hipotezes bei praktines prognozes. Socialiniai psichologai taip pat atlieka mokslinius tiriamuosius darbus, leidianius prognozuoti elgsen taikant koreliacinius tyrimus, kurie danai atliekami natralioje aplinkoje. Jie taip pat siekia paaikinti elgsen, atlikdami eksperimentus, kuri metu kontroliuojamomis slygomis manipuliuojama vienu ar daugiau veiksni. Atlik mokslinius tyrimus, jie ieko bd, kaip, remiantis tyrim rezultatais, bt galima padti monms kasdieniame gyvenime. Jau rame, kad mes visi esame savamoksliai socialinai psichologai. Stebti mones parkuose, gatvje, mokyklose ar universitete - universalus hobis. Stebdami susikuriame nuomones apie tai, k mons vieni apie kitus galvoja, kaip vienas kit veikia ir kaip bendrauja. Socialiniai psichologai profesionalai daro t pat, tik sistemingiau (formuluodami teorijas) ir kruopiau (danai atlikdami eksperimentus, kuri metu sukuriamos miniatirins socialins dramos, susiejanios prieast ir pasekm). Ir tai jie daro danai. Kaip neseniai buvo paskelbta vienoje ataskaitoje (Richard ir kiti, 2003), atlikta 25 000 tyrim, kuri metu itirti 8 milijonai moni.

Niekas taip galingai neprapleia proto, kaip gebjimas sistemingai ir teisingai tyrinti visa, k galime gyvenime stebti." Markas Aurelijus, Meditacijos

Hipotezi formulavimas ir tikrinimas


Mums, socialiniams psichologams, sunku sugalvoti k nors patrauklesnio nei pats mogaus buvimas. Grumtynse su prigimtimi mes isiaikiname jos paslaptis ir susisteminame savo spjimus bei ivadas. Teorija yra kompleksinis princip, paaikinani ir nuspjani stebimus vykius, rinkinys. Teorijos - tai mokslins stenogramos.
teorija (theory) Kompleksinis princip, paaikinani ir nuspjani stebimus vykius, rinkinys.

38

ANGA

hipotez (hypothesis)

Patikrinamas teiginys, jog tarp paskir vyki gali egzistuoti ryys.

Kasdienje kalboje teorija" danai reikia maiau negu fakt" - pasikliovimo kopi vidurin skersin tarp teorinio spjimo ir fakto. Pavyzdiui, mons gali atmesti Charleso Darwino evoliucijos teorij kaip tiesiog teorij". Alanas Leshneris, Amerikos mokslo paangos asociacijos vadovas, pastebi, kad evoliucija tikrai yra tik teorija, taiau sunkio jga - taip pat tik teorija" (2005). mons danai tvirtina, kad sunkio jga - tai faktas. Bet i ties\\ faktas yra tai, kad imesti raktai nukrenta ant ems. Sunkio jga teorinis paaikinimas, pagrindiantis tokius faktus. Mokslininkui faktai ir teorijos yra skirtingi dalykai. Faktai - tai pripainti teiginiai apie tai, k stebime. Teorijos yra idjos, apibendrinanios ir paaikinanios faktus. Mokslas surstas i fakt, lygiai kaip namas surstas i akmen, - sak Julesas Henris Poincar, - taiau fakt rinkinys yra toks pat mokslas, kaip akmen krva - namas." Teorijos ne tik apibendrina, jos leidia kurti patikrinamas prognozes, vadinamas hipotezmis. Hipotezs tarnauja keliems tikslams. Vis pirma jos leidia patikrinti teorij, parodydamos, kaip teorija gali bti ikreipta. Kuriant prognozes, teorija padeda teisingai pasirinkti. Antra, prognozs nustato mokslini tyrim krypt. Bet kuri mokslin sritis spariau subrs, jei mokslininkai jaus, kuria kryptimi reikia eiti. Teorins prognozs silo naujas mokslini tyrim sritis; jos pataria tyrjams iekoti dalyk, apie kuriuos jie galbt niekada nebt pagalvoj. Treia, ger teorij savyb prognozuoti gali paversti jas praktinmis. Pavyzdiui, ibaigta agresijos teorija leist prognozuoti, kada agresijos tiktis ir kaip j kontroliuoti. Kaip pareik vienas iuolaikins socialins psichologijos pradinink Kurtas Lewinas, nieko nra praktikesnio u ger teorij". Panagrinkime, kaip tai veikia. Tarkim, mes pastebime, kad plikaujantys, besityiojantys ar upuldinjantys mons danai veikia grupmis arba minioje. Todl pagrstai galime teigti, kad kit moni buvimas atskiriems individams padeda jaustis anonimikiems ir maina j varymsi. Truputl paimprovizuokime. Galbt galtume i idj patikrinti sukurdami laboratorin eksperiment, imituojant mirties bausms vykdym elektros kdje. Kas bt, jei grups moni papraytume sukelti elektros ok nelaimingai aukai, taiau niekas i j neinot, kuris grups narys sukelia ok? Ar ie mons, kaip leidia spti ms teorija, sukelt stipresn ok nei veikdami pavieniui? Taip pat galime manipuliuoti ir anonimikumu: ar mons sukelt stipresn ok, jei galt slpti savo veidus? Jei rezultatai hipotez patvirtint, ja bt galima remtis praktikoje. Gal bt galima sumainti policinink brutalum, liepiant jiems segti didelius enklus su pavardmis, vainti automobiliais su dideliais atpainimo numeriais ar filmuojant j vykdomus aretus - beje, pastaruoju metu visa tai daugelyje miest tapo prasta. Taiau kaip nusprsti, kad viena teorija geresn u kit? Gera teorija: 1) veiksmingai apibendrina gausyb stebjim, 2) pateikia aikias prognozes,

1 s k y r i u s . VADAS S O C I A L I N P S I C H O L O G I J

39

kuriomis galime remtis a) patvirtindami arba keisdami teorij, b) sukurdami nauj tyrim srit ir c) silydami praktinius jos panaudojimo bdus. Daniausiai teorijas atmetame ne todl, kad jos klaidingos. Veikiau jos, kaip ir seni automobiliai, pakeiiamos naujesnmis bei geresnmis.

Koreliaciniai tyrimai: natrali ryi atradimas


Apie socialini psichologini tyrim metodus suinosite tolesniuose skyriuose. Taiau jau dabar usukime ukulisius ir trumpai pavelkime, kaip ie tyrimai atliekami. To pakaks, kad galtumte vertinti duomenis ir kritikai vertinti kasdienius socialinius vykius. Socialiniai psichologiniai tyrimai gali bti vykdomi skirtingose vietose. Jie gali bti atliekami laboratorijoje arba natroje (kasdienje aplinkoje). Taip pat skiriasi ir metodai - tyrimai gali bti koreliaciniai (keliant klausim, ar du ir daugiau veiksni yra natraliai susij) arba eksperimentiniai (manipuliuojant kokiu nors veiksniu, kad bt galima nustatyti jo poveik kitam). Jei norite bti kritikas laikraiuose ir urnaluose skelbiam psichologini tyrim skaitytojas, pravartu suprasti, kuo koreliaciniai tyrimai skiriasi nuo eksperiment. Pirmiausia panagrinkime koreliacini tyrim pranaumus (danai natralioje aplinkoje analizuojami svarbs kintamieji) ir trkumus (neapibrtas prieasties ir pasekms interpretavimas). Kaip pamatysime 14 skyriuje, iandieniniai psichologai asmeninius ir socialinius veiksnius sieja su mogaus sveikata. I toki mokslinink galime paminti Douglas Carroll i Glasgovo Kaledonijos universiteto ir jo kolegas George Davey Smithbei Paul Bennett (1994). Iekodami galimo ryio tarp socialins ekonomins padties ir sveikatos, mokslininkai nuvyko sensias Glasgovo kapines. Kaip pirmin informacij apie sveikat jie nuo paminkl lenteli nusira 843 moni gyvenimo trukm. Socialins padties rodikliu mokslininkai pasirinko paminkl aukt, teigdami, kad tai atspindi jo kain, taigi ir buvusi prabang. Kaip parodyta 1.4 paveiksle, auktesni paminklai buvo susij su ilgesniu ir vyr, ir moter gyvenimu. Carrollas ir jo kolegos aikina, kaip naudodamiesi naujausiais duomenimis kiti tyrintojai patvirtino ry tarp socialins padties ir ilgaamikumo. Reiausiai apgyvendintuose kotijos regionuose, kuriuose nedarbo lygis emiausias, buvo daugiausia ilgaami. Jungtinse Valstijose pajamos koreliuoja su ilgaamikumu (vargams ir emesns socialins padties monms gresia didesnis ankstyvos mirties pavojus). iuolaikinje Britanijoje uimama padtis koreliuoja su ilgaamikumu. Buvo atliktas toks tyrimas. Deimt met buvo stebima 17 350 valstybs tarnautoj. emesnio rango vadov mirtingumo tikimyb buvo 1,6 karto didesn nei aukiausiojo rango administratori. Kanceliarijos darbuotoj mirtingumo tikimyb buvo 2,2 karto, o darbinink - 2,7 karto didesn (Adler ir kiti, 1993, 1994). Socialin padtis ir sveikata patikimai koreliuoja nepriklausomai nuo laikmeio ir gyvenamosios vietos.

natriniai (lauko) tyrimai (field research) Natralioje, realioje aplinkoje, u laboratorijos rib atliekami tyrimai. koreliaciniai tyrimai (correlational research) Natraliai vykstani ryi tarp kintamj tyrimas. eksperimentiniai tyrimai (experimental research) Tyrimai, kuri metu siekiama isiaikinti prieastiespasekms ryius, manipuliuojant vienu ar daugiau veiksni (nepriklausom kintamj) ir tuo pat metu kontroliuojant kitus (ilaikant juos pastovius).

40

ANGA

1.4 PAVEIKSLAS Socialins padties ir ilgaamikumo ryys Aukti paminklai amino mones, kurie gyveno ilgiau.

66 65 | H Vyrai Moterys

(0 oj ( O i c d > > O ) Z
E

64 63 62 61 60 59 58

emi

Vidutinio aukio

Aukti

Paminkl auktis

Koreliacija ir prieastingumas
Socialins padties ir ilgaamikumo santykis iliustruoja mstymo klaid, kuriai sunkiai atsispiria ir mgjai, ir profesionals socialiniai psichologai: kai sugretinami du veiksniai (pavyzdiui, socialin padtis ir sveikata), kyla palusi pagunda daryti ivad, kad vienas slygoja kit. Galime manyti, kad socialin padtis veikia sveikat. Bet gal yra atvirkiai? Gal sveikata lemia energingum bei skm? Gal ilgiau gyvenantys mons sukaupia didesnius turtus (ir dl to pasistato brangesnius paminklus kapinse)? O gal visk lemia koks nors treias kintamasis, pavyzdiui, mityba (ar turtuoliai link maitintis kitaip nei varguomen)? Koreliacija parodo esant ry, taiau nebtinai prieast ar pasekm. Koreliaciniai tyrimai leidia prognozuoti, taiau negali pasakyti, ar, pakeitus vien kintamj (pavyzdiui, socialin padt), pasikeis ir kitas (pavyzdiui, sveikata). Koreliacijos ir prieastingumo maiatis populiariojoje psichologijoje sukelia daug painiavos. tai kitas realiai egzistuojantis ryys tarp saviverts ir mokymosi rezultat. Stipriai ireikt savivert turini vaik mokymosi rezultatai taip pat yra aukti. (Kaip ir bet kurios koreliacijos atveju, galime teigti ir prieingai: gerai besimokani vaik savi vert daniausiai bna aukta.) Kaip manote, kodl egzistuoja is ryys (r. 1.5 paveiksl)? Kai kurie mons tiki, kad sveikas poiris save" padeda daugiau pasiekti. Tad mokant vaik sukurti geresn savo vaizd, galima pagerinti ir jo mokymosi rezultatus. Tuo tikdamos 30 JAV valstij dieg daugiau nei 170 savivert skatinani taisykli. Taiau kiti, tarp j ir psichologai Williamas Damonas (1995), Robynas Dawesas (1994), Markas Leary (1998), Martinas Seligmanas (1994) ir Roy Baumeisteris su kolegomis (2003), abejoja, ar savivert i ties yra arvai, kurie apsaugo vaikus" nuo nepaangumo (narkotik ar nusikalstamumo). Gal atvirkiai: problemos ir neskms j menkina. Gal savivert daniau atspindi tai, kas mus supa. Gal j suformuoja sunkiai ikovoti laimjimai. Kol jums

Mokslininkai pastebjo neymi, taiau teigiam koreliacij tarp paaugli pomgio klausytis sunkiojo metalo muzikos ir polinkio ikivedybinius lytinius santykius, pornografij, satanizm, narkotikus bei alkohol (Landers, 1988). Kaip bt galima paaikinti ry?

1 skyrius. VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ

41

KORELIACIJA X Socialin padtis Savivert 1 B B | Y Sveikata Mokymosi rezultatai

1.5 PAVEIKSLAS Koreliacija ir prieastingumas Dviej kintamj koreliacij gali paaikinti bet kuri i trij kombinacij. Arba vienas gali bti kito prieastimi, arba abu yra veikiami treio kintamojo". Y

GALIMI AIKINIMAI

seksis, apie save galvosite gerai; padarykite kvail klaid, patirkite neskm, ir pasijusite kvailai. Norvegijos mokslininkai, ityr 635 moksleivius, teigia, kad auksini vaigdi grandinl u teising rayb ir suavtos mokytojos pagyrimas gali sustiprinti vaiko savivert (Skaalvik ir Hagtvet, 1990). Galbt saviverts ir pasiekim moksle sveika yra abipus, kaip parod beveik 6000 vokiei septintok tyrimas (Trautwein ir kiti, 2006). Savi vert bei mokymosi rezultatai gali koreliuoti ir todl, kad tai susij su intelektu ir eimos socialine padtimi. Kad tokia galimybs egzistuoja, minima dviejuose tyrimuose. Vieno i j imtis - 1600 visos Amerikos jaunuoli, o kito - 715 Minesotos valstijos jaunuoli (Bachman ir O'Malley, 1977; Maruyama ir kiti, 1981). Kai tyrjai statistikai paalino intelekto ir eimos socialins padties poveik, koreliacija tarp saviverts ir mokymosi rezultat inyko. Koreliacija nurodo ry tarp dviej kintamj ir ireikia j koeficientu, ymimu raide r: nuo -1,0 (vieno kintamojo reikm maja proporcingai kito kintamojo didjimui) iki +1,0 (abiej kintamj reikms didja ir maja kartu). Savivert ir depresija koreliuoja neigiamai (apie -0,6). Tapai dvyni intelektas koreliuoja teigiamai (daugiau kaip +0,8). Koreliacijos tyrim stiprioji pus yra ta, kad ji bdinga realioms situacijoms, todl galima tyrinti veiksnius, kuri negalima sukurti laboratorijoje (tokius kaip ras, lytis, socialin padtis). Didiausias toki tyrim trkumas - j nevienareikmikumas. Tai labai svarbu, todl verta pakartoti dvideimt etj kart, jei 25 kartus pakartojus monms tai nepadar spdio: jei du kintamieji kinta kartu (koreliuoja), inodami vien, galime numatyti kit, taiau koreliacija neatskleidia prieasties ir rezultato. Taiau progresyvs koreliaciniai metodai gali parodyti ir prieasties-pasekms ryius. Laiko interval koreliacija atskleidia vyki sek (pavyzdiui, parodo, ar pakit mokymosi rezultatai daniau stebimi prie, ar po saviver-

42

ANGA

ts pokyi). Mokslininkai taip pat taiko statistinius metodus, leidianius atmesti trikdanius" kintamuosius. itaip, pavyzdiui, inyko koreliacija tarp mokymosi rezultat ir saviverts, kai buvo atmesti intelekto ir eimos socialins padties veiksniai. Prisiminkime ir anksiau mint treij kintamj, pavyzdiui, mityb. Atsivelgdami tai, grup kot mokslinink domjosi, ar paalinus rkymo poveik iliks ryys tarp socialins padties ir ilgaamikumo, nes dabar auktesn padt uimantys mons rko maiau. Taip ir atsitiko. Todl buvo spjama, kad kai kurie kiti veiksniai, pavyzdiui, padidjs stresas ir sumajs kontrols pojtis, taip pat gali turti takos vargingai gyvenanij mirtingumui.

Apklausos
atsitiktin imtis (random sample) Apklausos procedra, kai kiekvienas tiriamos populiacijos atstovas turi vienodas galimybes bti trauktas tyrim.

Kaip mes apskaiiuojame tokius kintamuosius, kaip socialin padtis ir sveikata? Vienas bdas yra apklausti reprezentatyv moni skaii. Apklausas atliekantys mokslininkai formuoja reprezentatyvias grupes, sudarydami atsitiktin imt - toki, kuri patekti vienodas galimybes turi kiekvienas tiriamos populiacijos atstovas. Stebina tai, kad apklaus atsitiktinai parinkt 1200 moni tiek miestuose, tiek visoje alyje, mes 95 procent tikslumu (su trij ir maiau procent paklaida) galime apibdinti vis populiacij. sivaizduokite didiul sot, kuriame yra 50 procent baltj ir 50 procent raudonj pupeli. Atsitiktinai paimkite 1200 pupeli ir galite bti tikri 95 proc., kad skirtumas tarp abiej ri svyruos nuo 47 iki 53 procent, nesvarbu, ar sotyje yra 10 000, ar 100 milijon pupeli. Jei raudonsias pupeles laikytume vieno kandidato prezidentus rmjais, o baltsias - kito, suprastume, kodl nuo 1950 met Gallupo instituto atliekam prierinkimini apklaus rezultatai vidutinikai dviem ar maiau procent nesutampa su rinkim rezultatais. Kaip keli kraujo laai byloja apie vis kn, taip atsitiktin imtis atspindi vis populiacij. Nereprezentatyvios imtys. Imties dydis apklausoje nra viskas, - svarbu ir kaip tiksliai ji atspindi tiriam populiacij. 1984 metais vieno laikraio apvalginink Anna Landers prim vienos laiko autors pasilym apklausti skaitytojas, ar meils jausmai moterims yra svarbesni nei seksas. Skaitytojos klausimas buvo toks: Ar btumte patenkinta ir pamirtumte seks, jei js draugas jus apkabint ir velniai elgtsi?" I daugiau nei 100 000 moter 72 procentai atsak taip". Apklausa susidomjo visas pasaulis. Atsakydama kritikams Landers (1985, p. 45) tikino, jog imtis galbt ir neatspindi vis Amerikos moter. Taiau apklausa pateik nuoird ir verting tam tikro visuomens sluoksnio poir. Taip yra todl, kad beveik 70 milijon moni, atstovaujani visoms gyvenimo sritims, skaito mano skilt". Bet kyla klausimas, ar 70 milijon skaitytoj atspindi vis populiacij? Ar viena i 700 apklausoje dalyvavusi skaitytoj ireikia likusi 699 nuomones?

1 skyrius. VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ

43

Reprezentatyvumo svarba buvo efektingai pademonstruota 1936 metais, kai savaitratis Literary Digest 10-iai milijon amerikiei isiuntinjo atvirlaikius su klausimu apie prezidento rinkimus. I daugiau kaip 2 milijon grint atvirlaiki atrod, kad Alfo Landono persvara prie Franklin D. Roosevelt bus triukinama. Kai po keli dien buvo suskaiiuoti tikrieji rinkim rezultatai, paaikjo, kad Landonas nugaljo tik dviejose valstijose. urnalas isiuntinjo atvirlaikius su klausimu tik tiems monms, kuri pavardes surado telefon knygose ir automobili registracijos rauose, itaip praleids tuos, kurie nesteng turti nei telefono, nei automobilio (Cleghorn, 1980). Klausini tvarka. Jei imtis reprezentatyvi, privalome atsivelgti ir kitus paklaidos altinius, pavyzdiui, uduodam klausim tvark. Amerikiei pritarimas gj ir lesbiei partnerystei padidja, jei i pradi pasiteiraujama j nuomons apie gj santuokas. Partneryst atrodo nuosaikesn alternatyva (Moore, 2004). Atsakym variantai. Panagrinkime, kok didiul poveik turi atsakym variantai. Kai Joopas van der Plightas su savo bendradarbiais (1987) klaus Anglijos rinkj, kiek, j manymu, procent turt sudaryti atominse elektrinse gaminama elektros energija, vidutinikai buvo nurodyta 41 proc. Kitiems dalyviams klausimas buvo suformuluotas kitaip: kiek procent elektros energijos, j manymu, turt bti pagaminta 1) atominse, 2) iluminse elektrinse ir 3) kitais bdais. Buvo atsakyta, kad atominse elektrinse reikt gaminti 21 procent visos elektros energijos. Klausimo formulavimas. Klausimo formulavimas taip pat gali turti takos atsakymams. Vienos apklausos metu buvo nustatyta, kad tik 23 procentai amerikiei mano, jog j vyriausyb per daug ileidia remdama varginguosius. Taiau 53 procentai galvojo, kad vyriausyb per daug ileidia socialinei rpybai {Time, 1994). Panaiai kitos apklausos metu dauguma pasisak u pagalbos usienio alims mainim ir u didesnes dotacijas bad patinantiems kratams (Simon, 1996). Klausim pateikimas - labai delikatus dalykas. Net subtils intonaciniai klausimo niuansai gali veikti labai stipriai (Krosnick ir Schuman, 1988; Schuman ir Kalton, 1985). K nors drausti" reikia neleisti". Taiau 1940 metais 54 procentai amerikiei pasisak u tai, kad Jungtins Valstijos udraust" pasisakymus prie demokratij, o 75 procentai - kad Jungtinse Valstijose tokios kalbos nebt leidiamos". Atlikus nacionalin apklaus 2003 met pabaigoje paaikjo, kad 55 procentai amerikiei palaiko Konstitucijos patais, leidiani tik vyro ir moters santuok", nors tuo pat metu atliktos kitos apklausos duomenimis tik 40 procent palaik patais, draudiani tuoktis gjams (Moore, 2004). Net jei mons dl kurio nors dalyko turi tvirt nuomon, klausimo pateikimas ir jo formulavimas gali turti takos atsakymui.

44

ANGA

formuluot (framing) Klausimo ar problemos pateikimo bdas; formuluot gali labai paveikti moni sprendimus ir nuomones.

Kart jaunas vienuolis, paklauss, ar melsdamasis gali rkyti, sulauk grieto draudimo. Paklausk kitaip, patar draugas: paklausk, ar gali rkydamas melstis (Crossen, 1993).

Klausim pateikimo tvarka, formulavimas, silomi atsakym variantai sudaro slygas nesiningiems politikams manipuliuoti apklausomis, demonstruojant visuomens pritarim savo pairoms. Konsultantai, reklamos agentai bei gydytojai taip pat gali paveikti ms sprendimus, skirtingomis formuluotmis apribodami pasirinkimo galimybes. Todl nenuostabu, kad 1994 metais msos perdirbjai lobistai pasiprieino naujam JAV statymui dl maisto preki etikei, kuriuo buvo reikalaujama nurodyti, kad, pavyzdiui, jautienoje yra 30 procent riebal", o ne 70 procent liesos msos ir 30 procent riebal". Devyni i deimties koledo student mano, kad prezervatyvas veiksmingai apsaugo nuo AIDS, jei jo veiksmingumas siekia 95 proc.". Taiau igird, kad galimyb usikrsti siekia 5 proc.", tik 4 i 10 student teigia, kad prezervatyvas apsaugo veiksmingai (Linville ir kiti, 1992). Yra toks pasakojimas apie sulton, kuris susapnavo, kad neteko vis savo dant. Buvo sukviesti iniuoniai iaikinti sapn. Pirmasis pasak: Deja! Prarasti dantys reikia, kad matysite, kaip mirs js giminaiiai". pyks sultonas sak nubausti blogj prana penkiasdeimia ryki kiri. Antrasis iniuonis paaikino, kad sultono laukia puikus likimas: Js gyvensite ilgiau u visus savo giminaiius!" Patenkintas sultonas sak idininkui atneti gerajam iniuoniui penkiasdeimt aukso monet. Pakeliui id apstulbs idininkas tar jam: Js sapno aikinimas n kiek nesiskiria nuo pirmojo". Taip, - atsak imintingasis sapn aikintojas.Taiau atminkite vien dalyk: svarbu ne tik tai, k sakai, bet ir kaip sakai".

Eksperimentiniai tyrimai: prieasties ir pasekms paieka


Tai, kad tiriant natraliai susijusius vykius beveik nemanoma atskirti prieast nuo pasekms, daugel socialini psicholog skatina, jei tik manoma ir etika, kasdienius procesus imituoti laboratorijose. ios imitacijos kakiek primena aerodinaminius tunelius. Aeronautikos ininieriai nepradeda darbo nuo skraidymo aparat parametr stebjim vairiausiomis natraliomis slygomis. Ir atmosferini slyg, ir skraidymo aparat vairov pernelyg sudtinga. Vietoje to ininieriai imituoja tikrov, kuri gali kontroliuoti. Tada galima manipuliuoti vjo slygomis ir tiksliai stebti j poveik konkreiai sparno struktrai.

Kontrol: manipuliavimas kintamaisiais


nepriklausomas kintamasis (independent variable) Eksperimentinis veiksnys, kuriuo manipuliuoja tyrjas.

Kaip ir aeronautikos ininieriai, socialiniai psichologai eksperimentuoja, kad sukurt svarbi ms kasdienio gyvenimo socialini situacij imitacijas. Vienu metu keisdamas vien ar du veiksnius, vadinamus nepriklausomais kintamaisiais, tyrjas isiaikina, koki tak jie mums daro. Kaip aerodinaminis tunelis padeda aeronautikos ininieriui atrasti aerodinamikos principus, taip ir eksperimentas padeda socialiniam psichologui atskleisti socialinio mstymo, socialins takos ir socialini santyki principus.

1 skyrius. VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ

45

I viso trys ketvirtadaliai socialins psichologijos mokslini tyrim pagrsti eksperimentais (Higbee ir kiti, 1982), o kas treias tyrimas buvo atliekamas mokslinse laboratorijose (Adair ir kiti, 1985). Kad suvoktume, kas yra laboratorinis eksperimentas, panagrinkime du eksperimentus, simbolizuojanius mokslinius iankstinio nusistatymo bei agresijos tyrimus, apie kuriuos bus raoma tolesniuose skyriuose. Kiekvienas i i eksperiment gali padti paaikinti koreliacinius ryius tarp prieasties ir pasekms. Iankstinio nusistatymo prie nutukusius mones koreliaciniai ir eksperimentiniai tyrimai. Pirmasis eksperimentas susijs su iankstiniu nusistatymu prie nutukusius mones. Vyrauja nuomon, kad nutukliai yra lti, tings ir nevalyvi (Ryckman ir kiti, 1989). Ar itokios nuostatos gimdo diskriminavim? Nordamas tai isiaikinti, Stevenas Gortmakeris su kolegomis (1993) atliko tyrim, kuriame dalyvavo 370 apkni moter nuo 16 iki 24 met amiaus. Kai po septyneri met tyrim pakartojo, du tredaliai moter, palyginti su kontroline madaug 5000 normalaus svorio moter grupe, vis dar tebebuvo nutukusios, tarp j maiau buvo itekjusi bei gaunani dideles algas. Netgi pakoregavus rezultatus, atsivelgus skirtumus pagal gebjim testo duomenis, ras ir tv pajamas, i nutukusi moter metins pajamos buvo 7000 doleri maesns u vidurk. Atsivelgus kitus veiksnius ir padarius atitinkamas korekcijas, gali pasirodyti, kad diskriminavim bt galima paaikinti tuo, jog nutukimas susijs su emesne socialine padtimi. Taiau negalime bti tuo tikri. (Ar galite nurodyti kokias nors kitas prieastis?) tyrim sijung socialiniai psichologai Markas Snyderis ir Julie Haugen (1994, 1995). 76-i Minesotos universiteto student (vaikin) jie papra telefonu susipainti su 76 studentmis. Kiekvienam vaikinui buvo parodyta tariamos pokalbio partners nuotrauka. Pusei j buvo parodytos apknios (ne tikrosios pokalbio partners); kitai daliai - normalaus svorio merginos. Pirmiausia vaikin buvo paprayta papasakoti, kok spd paliko tos merginos. Vliau, analizuojant pokalbius su merginomis, paaikjo, kad jei buvo manoma jas esant apknias, jos paios kalbjo ne taip iltai ir nuotaikingai. Akivaizdu, kad kakokios vaikin balso intonacijos ir pokalbio turinys skatino tariamai nutukusias pokalbi partneres elgtis taip, kad pasitvirtint teiginys, jog tokios moterys nra geidiamos. ia pasireik iankstinis nusistatymas ir diskriminavimas. Prisimin pamots elgesio poveik, reikin galtume pavadinti Pelens efektu". Per televizij rodomo smurto koreliaciniai ir eksperimentiniai tyrimai. Pasitelkdami antrj pavyzd, kaip eksperimentai paaikina prieastingum, panagrinkime, k bendra turi televizijos laid irjimas ir vaik elgesys. Vaikai, kurie iri daug smurtini televizijos laid, bna agresyvesni u irinius maiau toki laid. Todl perasi ivada, kad vaikai mokosi i to, k mato ekrane. Tikiuosi, kad jau atpastate, jog ia yra koreliacinis ryys. 1.5 paveikslas mums primena, jog yra dar dvi kitos prieasties-pasekms inter-

Kituose skyriuose rasite daug tyrimais paremt valg. Kai kurios i j nagrinjamos skyreliuose K slepia moksliniai tyrimai", kuriuose plaiau aptariami tyrim pavyzdiai.

Pastaba: nutukimas koreliavo su eimynine padtimi ir pajamomis.

Tai, kokios moters normalaus svorio ar apknios - nuotrauka jiems parodyta, buvo nepriklausomas kintamasis.

46

ANGA

priklausomas kintamasis (dependent variable) Matuojamas kintamasis, kuris itaip vadinamas dl to, kad gali priklausyti nuo manipuliacij nepriklausomu kintamuoju.

pretacijos, neteigianios, jog televizija yra vaik agresyvumo prieastis. (Kokios jos?) Todl socialiniai psichologai perkl televizijos irjim laboratorij, kur galjo kontroliuoti vaikams rodomo smurto kiek. Demostruodami vaikams smurtines ar nesmurtines laidas, mokslininkai gali stebti, kaip matomo smurto kiekis koreliuoja su elgsena. Chrisas Boyatzisas ir jo kolegos (1995) vieniems pradins mokyklos moksleiviams parod XX a. deimtajame deimtmetyje populiariausio - ir smurtinio - televizijos serialo Galingieji reinderiai" (Power Rangers) epizod, kurio nerod kitiems. J maiusieji per dvi minutes atliko septynis kartus daugiau agresyvi veiksm nei nemaiusieji. Stebti agresyvs veiksmai vadinami priklausomu kintamuoju. Tokie eksperimentai rodo, kad televizija gali bti viena i agresyvaus vaik elgesio prieasi. Iki iol matme, kad eksperimento logika yra paprasta: sukurdami ir kontroliuodami miniatirin realyb, mes galime keisti vien veiksn, po to kit ir nustatyti, kaip jie pavieniui arba kartu veikia mones. O dabar labiau pasigilinkime, kaip vykdomas eksperimentas. Kiekvienas socialinis psichologinis eksperimentas turi dvi pagrindines sudedamsias dalis. Vien i j - kontrol - k tik aptarme. Mes manipuliuojame vienu arba dviem nepriklausomais kintamaisiais, visa kita stengdamiesi ilaikyti be pakitim. Antroji sudedamoji dalis yra atsitiktinis tiriamj paskirstymas.

Atsitiktinis tiriamj paskirstymas: didysis korektorius


Prisiminkite, kaip nenoriai, remdamiesi koreliaciniu ryiu, darme prielaid, kad nutukimas lm emesn socialin padt (dl diskriminavimo) arba kad smurto stebjimas yra agresyvumo prieastis (1.1 lentelje pateikta daugiau pavyzdi). Atliekantis apklaus tyrjas gali imatuoti bei statistikai vertinti galimus aktualius veiksnius ir patikrinti, ar ssajos iliks. Taiau nemanoma kontroliuoti vis veiksni, galini iskirti nutukusius ir nenutukusius mones, irinius smurtines laidas ir neirinius. Galbt skiriasi irinij smurtines laidas isilavinimas, kultra, intelektas - arba jie skiriasi dar daugybe kit poymi, kuriuos tyrjas neatsivelg. Atsitiktinis tiriamj paskirstymas vienu kiriu panaikina visus iuos paalinius veiksnius. Kai tiriamieji paskirstomi atsitiktinai, kiekvienas mogus turi vienod galimyb irti smurtines laidas arba j neirti. Tad visi manomi abiej grupi dalyvi poymiai - eimynin padtis, intelektas, isilavinimas, pradinis agresyvumas - vidutinikai turt bti madaug tokie patys. Pavyzdiui, vienoda tikimyb, kad abiejose grupse bus aukto intelekto moni. Kadangi atsitiktinai paskirstant tiriamuosius sukuriamos ekvivalentikos grups, bet koks agresyvumo skirtumas tarp i dviej grupi nari privalo bti kakaip susijs su vieninteliu i grupi skirtumu - ar j nariai irjo smurto vaizdus, ar j neirjo (r. 1.6 paveiksl).

atsitiktinis tiriamj paskirstymas (random assignment) Toks dalyvi paskirstymas eksperimente, kad kiekvienas mogus turt vienod tikimyb atsidurti tam tikrose slygose. (Atkreipkite dmes skirtum tarp atsitiktinio tiriamj paskirstymo eksperimentuose ir atsitiktins atrankos apklausose. Atsitiktinis tiriamj paskirstymas leidia daryti ivad apie prieast ir pasekm. Atsitiktin atranka leidia apibendrinti, taikant ivadas visai populiacijai.)

1 skyrius. VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ

47

1.1 LENTEL. Koreliacini ir eksperimentini tyrim poymiai Ar galima dalyvius paskirstyti atsitiktinai? Ar anksti subrstantys vaikai labiau pasitiki savimi? Kada studentai imoksta daugiau: naudodamiesi internetu ar mokydamiesi auditorijoje Ar pagal mokyklos paymius galima prognozuoti profesin skm? Ar aidiant smurtinius aidimus padidja agresyvumas? Ar irti komedij vieniems linksmiau nei irti kartu su kitais? Ar didesnes pajamas gaunani moni savivert yra stipresn? Ne -> koreliacinis Taip -> eksperimentinis Usirayti kurs per intemet ar auditorijoje Imokimas Nepriklausomas kintamasis Priklausomas kintamasis

Ne -> koreliacinis Taip -> eksperimentinis (Js atsakykite) (Js atsakykite) aisti smurtinius ar nesmurtinius aidimus Agresyvumas

Eksperimento etika
Ms pavyzdys apie TV laid poveik parodo, kad atliekant kai kuriuos eksperimentus btina laikytis etikos. Socialiniai psichologai neturt tai paiai vaik grupei ilgai rodyti brutalaus smurto. Reikt tik trumpam pakeisti socialin patirt ir ufiksuoti pokyius. Kartais eksperimentas bna nealingas, netgi malonus patyrimas, kuriam dalyviai smoningai pritaria. Taiau kartais mokslininkai atsiduria prie ribos, kai skirtumas tarp nealingo ir rizikingo yra neaikus. Kurdami intensyvaus mstymo bei emocij reikalaujanius eksperimentus, socialiniai psichologai danai rizikuoja i rib perengti. Eksperimentuose neprivalo bti to, k Eiliotas Aronsonas, Marilynn Brevver ir Merrillas Carlsmithas (1985) vadina kasdieniu realizmu. Tai, kas vyksta laboratorijoje (pavyzdiui, elektros oko panaudojimas tiriant agresyvum), neprivalo turti atitikmens kasdienybje. Daugeliui mokslinink i realizmo ris yra

kasdienis realizmas (mundane realism) Eksperimento pavirinis panaumas kasdienes situacijas.

1.6 PAVEIKSLAS KAS MATUOJAMA Agresyvumas Atsitiktinis tiriamj paskirstymas Eksperimentai, kai mons atsitiktinai paskiriami arba eksperimentin, arba kontrolin (kurioje neeksperimentuojama) grup. Tai suteikia tyrjui pasitikjimo, kad bet kuriuos vlesnius skirtumus kakaip sukl eksperimentinis poveikis.

Nes

Agresyvumas

48

ANGA

eksperimento realizmas {experimental realism) Dalyvi [sitraukimas eksperiment.

apgaul (deception) Tyrimo situacija, kai dalyviai neteisingai informuojami apie tyrimo metodus ir tikslus arba yra apgaudinjami.

reikiamos savybs (demand characteristics) enklai, signalizuojantys eksperimento dalyviui, kokio elgesio i jo tikimasi.

kasdienika ir nesvarbi. Taiau eksperimentuotojas turt remtis eksperimento realizmu, skatinaniu eksperimento dalyvius sitraukti veiksm. Eksperimentuotojai nenori, kad mons smoningai apsimetint arba nuobodiaut; jie nori iprovokuoti realius psichologinius procesus. Pavyzdiui, prievarta pasirinkti, ar sukelti kam nors intensyv, ar veln elektros ok, gali bti realistinis agresyvumo matas. Praktikai jis imituoja real agresyvum. Kad pavykt sukurti eksperimento realizm, kartais tenka apgauti mones, pateikiant jiems tikinam legend. Jei gretimame kambaryje esaniam mogui i ties nra sukeliamas elektros okas, eksperimentuotojas nenori, kad eksperimento dalyviai tai inot (inykt eksperimento realizmas). Tad siekiant tiesos efekto madaug tredalyje socialini psichologini tyrim (nors is skaiius maja) naudota apgaul (Korn ir Nieks, 1993; Vitelli, 1988). Eksperimentuotojai taip pat stengiasi neatskleisti savo prognozi, kad eksperimento dalyviai, uoliai stengdamiesi bti gerais subjektais", nedaryt vien tik to, ko i j tikimasi, arba i usispyrimo nesielgt prieingai. Todl nenuostabu, teigia ukrainietis profesorius Anatoly Koladny, kad atlikus apklaus apie religingum, 1990 m., kai religija buvo valstybs persekiojama, tik 15 procent Ukrainos respondent pareik buv tikintys, bet 70 procent respondent - kad buvo tikintys pokomunistiniais 1997 metais (Nielsen, 1998). Pageidaujamus atsakymus gali iprovokuoti ir tyrjo odiai, ir subtils balso niuansai. Norint iki minimumo sumainti ias reikiamas savybes - enklus, kurie tarsi reikalauja" tam tikro elgesio - eksperimentuotojai paprastai standartizuoja savo nurodymus arba pateikia juos kompiuteriu. Tyrjams danai tenka savotikai balansuoti, kad sukurt patraukianius, taiau tuo pat metu etikus eksperimentus. inodami, kad kakam sukeliate skausm arba jausdami stipr socialin spaudim, kurio tikslas - pamatyti, ar pakeisite savo nuomon arba elgsen, galite pajusti diskomfort. Tokie eksperimentai kelia sen kaip pasaulis klausim, ar tikslas pateisina priemones. Socialini psicholog apgauls, palyginti su daugeliu realiame gyvenime patiriam klaidinim ar netgi su televizijos laid slapta kamera" arba realybs ou" poktais, paprastai bna trumpalaiks ir velnios. Ir vis dlto: ar gautos inios pateisina moni apgaudinjim bei sukelt grauat? Universitet etikos komitetai dabar periri socialinius psichologinius tyrimus, siekdami utikrinti, kad j metu su monmis bt elgiamasi humanikai. Amerikos psicholog asociacijos (2002), Kanados psicholog asociacijos (2000) ir Brit psicholog asociacijos (2000) sukurti etikos principai veria tyrjus: Pakankamai informuoti potencialius dalyvius apie eksperiment, kad gaut informuot sutikim. Sakyti ties. Apgaul naudoti tik tada, jei ji btina ir pateisinama reikmingu tikslu, o ne dl to, kad bt sukurti aspektai, skatinantys tiriamj nor dalyvauti".

informuotas sutikimas (informed consent) Etinis principas, reikalaujantis pasakyti tyrimo dalyviams tiek, kad jie galt sprsti, ar dalyvauti eksperimente.

1 s k y r i u s . VADAS S O C I A L I N P S I C H O L O G I J

49

Nekenkti monms ir nesukelti jiems diskomforto. Konfidencialiai elgtis su informacija apie eksperimento dalyvius. Ataskaita dalyviams. Eksperiment baigus, isamiai visk paaikinti, taip pat ir apgaul, jei ji buvo. Vienintelis atvejis, kai taikytina ios taisykls iimtis, - jei grtamasis ryys verst dalyvius krimstis, tarkime, supratus, kad jie buvo kvaili arba iaurs. Eksperimentuotojas turt pasakyti pakankamai ir bti dmesingas, kad mons, ieidami i laboratorijos, jaustsi bent jau ne blogiau nei prie ateidami j. O dar geriau, jei dalyviai pasijust atlyginti, kak nauja suinoj apie psichologini tyrim pobd. Kai elgiamasi pagarbiai, tik nedaugelis dalyvi bna nepatenkinti dl patirtos apgauls (Epley ir Huff, 1998; Kimmel, 1998). I ties, sako socialins psichologijos gynjai, kur kas didesn nerim bei tamp kelia profesoriai, egzaminuodami ir grindami itaisytus darbus, nei eksperimentus atliekantys mokslininkai.

ataskaita (debriefing) Tyrimo paaikinimas jo dalyviams, pasibaigus eksperimentui. Paprastai pasakoma apie apgaul, jei ji buvo, ir klausiama dalyvi, k jie suprato, kaip jauiasi.

Laboratorini tyrim apibendrinimas ir pritaikymas gyvenime


Kaip rodo vaik, televizijos ir smurto tyrimai, socialin psichologija kasdien patirt supina su laboratorine analize. ioje knygoje mes darysime t pat daugiausia naudosims laboratorini tyrim ivadomis ir kasdienio gyvenimo pavyzdiais. Socialin psichologija demonstruoja normali laboratorini tyrim ir kasdienio gyvenimo sveik. Kasdiens patirties padiktuotos nuojautos danai paskatina atlikti laboratorinius tyrimus, kurie padeda mums giliau suvokti savo potyrius. i sveik atskleid televizijos irjimo eksperimentas su vaikais. Tai, k stebime kasdien, paskatino eksperimentinius tyrimus. Su gautais rezultatais buvo supaindinti atsakingi televizijos program ir valstybins politikos formuotojai. Televizijos poveikio duomenys - juose apibendrintos ir natroje, ir laboratorijoje gautos ivados - tinka ir daugelio kit srii, tarp j pagalbos, vadovavimo stiliaus, depresijos ir saviveiksmingumo, tyrimams. Laboratorijoje atrandami efektai yra tarsi veidrodinis realybs atspindys. Laboratorin psichologija apskritai yra pateikusi psichologines tiesas, o ne banalybes", - tvirtina Craigas Andersonas ir jo kolegos (1999). Taiau apibendrindami laboratorini tyrim duomenis ir taikydami juos realiame gyvenime privalome bti atsargs. Nors laboratorijoje atsiskleidia svarbiausia mogaus gyvenimo dinamika, ji vis dlto yra supaprastinta, kontroliuojama realyb. Laboratorinis eksperimentas mums pasako, kokio efekto galime tiktis i kintamojo X, jei visi kiti aspektai nekinta, tuo tarpu realiame gyvenime itaip niekada nebna. Be to, kaip vliau pamatysite, dau-

gelyje eksperiment dalyvauja universitet studentai. Nors dl to galbt lengviau tapatintis su jais, vargu ar studentai yra atsitiktin imtis visos monijos poiriu. Ar gautume panaius rezultatus eksperimentuodami su skirtingo amiaus, isilavinimo ir kultr monmis - klausim neatsakyta. Kad ir kaip bt, moni mstymo bei kit savybi (pavyzdiui, nuostat) turinys ir j mstymo bei veiksm procesas (pavyzdiui, nuostat poveikis elgesiui ir atvirkiai) yra skirtingi. Kultrinius skirtumus labiau ireikia turinys nei procesas. vairi kultr mons gali bti skirtingos nuomons, taiau j susikuria panaiais bdais. Panagrinkime tai tokius pavyzdius: Remiantis apklausomis, Puerto Riko auktj mokykl studentai jauiasi vieniesni nei j kolegos JAV. Taiau abiejose kultrose vieniumo dmenys yra beveik tie patys: drovumas, gyvenimo tikslo neapibrtumas, ema savivert (Jons ir kiti, 1985). Etnins grups skiriasi pagal paangum ir nusikalstamum, taiau ie skirtumai tra paviriniai", teigia Davidas Rowe su kolegomis (1994). Kaip eimos struktra, bendraami taka ir tv isilavinimas leidia prognozuoti paangum ar nusikalstamum vienos etnins grups mastu, taip bus ir kitose grupse.

Ms elgsena gali skirtis, taiau j veikia tos paios socialins aplinkybs.

APIBENDRINIMAS Tyrimo metodai: kaip tiria socialin psichologija


Remiantis spjimais bei ivadomis, kuriamos socialins psichologijos teorijos. Gera teorija igrynina faktus, paversdama juos trumpu pagrst pagrindini teigini srau. iais teiginiais galime vadovautis, kai reikia patvirtinti ar modifikuoti teorij suformuluoti nauj mokslinio tyrimo tem ar pasilyti praktin teorijos taikymo aspekt. Didioji dalis socialini psichologini tyrim yra arba koreliaciniai, arba eksperimentiniai. Koreliaciniai tyrimai, kurie kartais atliekami taikant sistemingas apklausas, atskleidia ry tarp kintamj, pavyzdiui, tarp isilavinimo ir pajam dydio. Naudinga inoti, kad du dalykai susij tarpusavyje, taiau retai kada aiku, kuris j yra kito prieastis. Tirdami prieast ir pasekm, socialiniai psichologai, kiek leidia galimybs, atlieka eksperimentus. Sukurdami miniatirin kontroliuojam realyb, eksperimentuotojai gali keisti situacijas ir isiaikinti, kaip jos, pavieniui ar kartu, veikia elgsen. Suformuojamos dvi atsitiktinai atrinkt asmen grups - eksperimentin ir kontrolin. Pirmoji patiria eksperimentin poveik, antroji - ne. Tada bet kok eksperimento metu atsiradus skirtum tarp i dviej grupi galime priskirti nepriklausomam kintamajam (r. 1.7 paveiksl). Kartais eksperimentuodami socialiniai psichologai sureisuoja situacijas, kurios iprovokuoja dalyvi emocijas. T darydami jie privalo vadovautis profesine etika, pavyzdiui, gauti informuot tiriamj sutikim jiems nepakenkti, o eksperiment baigus atskleisti apgaul, jei ji laikinai buvo naudojama. Laboratoriniai eksperimentai socialiniams psichologams leidia patikrinti vairias idjas ir vliau taikyti jas kaip pradinius teiginius bei ivadas.

1 skyrius. VADAS SOCIALIN PSICHOLOGIJ

51

1.7 PAVEIKSLAS Du tyrimo metodai: koreliacinis ir eksperimentinis

Privalumai Danai atliekamas natralioje aplinkoje

Trkumai Ne visada aikus prieastingumas

Privalumai Kontroliuojant kintamuosius ir atsitiktinai paskirstant tiriamuosius, galima tirti prieastis ir pasekmes

Trkumai Danai naudojama dirbtin laboratorijos aplinka

Post scriptum: kodl a paraiau i knyg


Kiekvien skyri baigiu trumpais asmeniniais apmstymais apie socialins psichologijos humanikum. Kvieiu ir jus pamstyti.

ioje knygoje su diaugsmu pateikiu jums efektyvius, aikiai suformuluotus socialins psichologijos principus, ir viliuosi, kad juos taip pat su diaugsmu priimsite. Esu sitikins, kad ie principai prapls js prot ir praturtins gyvenim. Jei perskaiius i knyg js kritinis mstymas taps atresnis ir js geriau suprasite, kaip ir kodl vieni kitus veikiame, kodl mes vienus mylime, padedame jiems, o kit neapkeniame ir jiems kenkiame - a kaip autorius bsiu patenkintas, o js, tikiuosi, bsite patenkinti kaip skaitytojai. Turiu vilties, kad raau sutramds aistr, inodamas, kad daugelis skaitytoj iuo metu bando apibrti savo gyvenimo tiksl, tapatum, vertybes bei nuostatas. Raytojas Chaimas Potokas prisimena, kaip mama j ragino atsisakyti raymo: Tapk neurochirurgu. Tada tu daugeliui moni igelbsi gyvyb ir udirbsi kur kas daugiau pinig". Potokas atsak: Mama, a nenoriu gelbti moni gyvybi; a noriu jiems parodyti, kaip reikia gyventi iandien" (cituojama i Peterson, 1992, p. 47). Daugel ms, psichologijos dstytoj, rayti skatina ne tik noras dalinti u dyk" psichologijos inias, bet ir padti monms gyventi geriau - imintingiau, prasmingiau, jausmingiau. iuo poiriu mes esame panas kit srii dstytojus bei kit knyg autorius. Kodl mes raome? - klausia teologas Robertas McAfee Brownas. - A tvirtinu, kad labiau nei bet koks atlyginimas... rayti mus skatina noras kak pakeisti. Mes raome, nes esame [sitikin], jog galime kak pakeisti. is skirtumas" gali bti naujas groio suvokimas, nauja valga apie save, patirtas diaugsmas ar sprendimas dalyvauti revoliucijoje" (cituojama i Marty, 1988). I ties a raau, tikdamasis, kad kritinis mstymas pads sudrausminti intuicij, uuojauta sutaurins kritikum ir iliuzij pakeis supratimas.

Socialinis mstymas

ios knygos struktra atitinka socialins psichologijos apibrim, kad tai yra mokslinis moni nuomoni apie kitus (pirmoji dalis), takos jiems (antroji dalis) ir tarpusavio santyki (treioji dalis) tyrimas. Ketvirtojoje dalyje kalbama apie tai, kaip moksliniai socialins psichologijos tyrimai ir teorijos taikomos realiame gyvenime. Pirmojoje dalyje aptariamos mokslins studijos apie tai, kaip mes vieni kitus suprantame (dar tai vadinama socialiniu painimu). Kiekvienas skyrius pradedamas keliais svarbiausiais klausimais: ar logikos yra ms socialins nuostatos, aikinimai ir sitikinimai? Ar ms spdis apie paius save ir kitus apskritai yra tikslus? Kaip formuojasi ms socialinis mstymas? Ar jis atsparus tendencingumui bei klaidoms, kaip priartinti j prie realybs? Antrajame skyriuje kalbama apie savivokos ir socialins aplinkos sveik. Kaip socialin aplinka formuoja ms tapatum? Kaip asmeniniai interesai paveikia ms socialin vertinim ir motyvuoja socialin elgsen? Treiajame skyriuje analizuojami stebinantys, o kartais gana juokingi ms nuomoni apie socialin aplink formavimosi bdai. Taip pat perspjama apie socialinio mstymo spstus ir patariama, kaip j ivengti bei imintingiau mstyti. Ketvirtajame skyriuje nagrinjami ryiai tarp ms mstymo ir veiksm, tarp nuostat ir elgsenos: ar ms nuostatos lemia elgsen? Ar elgsena lemia nuostatas? O gal i sveika yra abipus?

socialiniame pasaulyje

mesio centras ir iliuzijos Mokslini tyrim ivada. Kai jaudinams dl to, kad atrodome susijaudin avojo A samprata: kas a esu? Ms pasaulio centras: kaip mes suvokiame save Socialinio A raida A" ir kultra K slepia moksliniai tyrimai. Hazel Markus apie kultrin psichologij Savs painimas Mokslini tyrim ivada .Smoningos valios iliuzija avs vertinimas Savs vertinimo motyvacija Tamsioji savs vertinimo pus uvokiama savikontrol Saviveiksmingumas Kontrols pobdis Imoktas bejgikumas versus apsisprendimas alikas palankumas sau Teigiam ir neigiam vyki aikinimas Ar mes visi galime bti geresni u vidutiniokus? Atkreipkime dmes. alikas palankumas sau - kaip a myliu save? Leiskite suskaiiuoti bdus Nepagrstas optimizmas Tariamas vienodumas ir iskirtinumas Kas yra alikas palankumas sau Mintys apie savs vertinim ir alik palankum sau risistatymas Tariamas kuklumas Savs menkinimas spdio valdymas ost scriptum: dvejopa tiesa - ididumo pavojai, teigiamo stymo galia

Yra trys ypatingi dalykai: plienas, deimantas ir savs painimas." Benjamin Franklin

iekvienas esame savo pasaulio centras. Kasdien ms savasis A susiduria su ikiais. Asmeninis pavyzdys: jei pablogjo js rega, su ia problema kovojate neiodami arba akinius, arba kontaktinius lius. Jei pablogjo klausa, bsiu teisus trim atvejais i keturi, kad ios problemos js neisprendte - nesinaudojate klausos aparatu. Kadangi mano paties klausa nusilpusi, visada stebjausi iuo prietaringumu. Kodl tie, kuriems sutrikusi klausa, iskyrus labai silpnai girdinius, klausos aparato nelaiko akiniais ausims"? Amerikieiai i dalies gali pasiteisinti sakydami, kad klausos aparatai yra brangesni. Taiau netgi Didiojoje Britanijoje ir Australijoje, kur jais aprpina nacionalins sveikatos apsaugos sistemos, daugelis neprigirdini jais nesinaudoja. Dl savo vaizdio - mes esame ris, ileidianti milijardus plauk daams, dant balikliams ir plastinms operacijoms, - nenorime, kad kas nors pagalvot (o siaube!), jog ms klausa nra tobula arba kad mes senstame. Taiau ar i ties kam nors rpi, kad man i ausies kyo maytis daikiukas? Gal jie taip susidomj savimi, kad mans net nepastebi? Ar nekuiuojantis mano pablogjusi klausa (be klausos aparato) nebt labiau pastebima nei klausos aparatas?

Dmesio centras ir iliuzijos


dmesio centro efektas (spotlight effect) Klaidingas [sitikinimas, kad kiti yra itin dmesingi ms ivaizdai bei elgsenai.

permatomumo iliuzija (illusion of transparency) Iliuzija, kad kiti gali lengvai pastebti ms slepiamas emocijas.

Susitelk save, mes pervertiname kit dmes mums. Dmesio centro efektas reikia, kad esame link matyti save scenos centre, todl intuityviai pervertiname, kiek kit moni dmesio tenka mums. Thomas Gilovichas, Victoria Medvec ir Kennethas Savitsky (2000) atliko dmesio centro efekto tyrim. Jie papra Kornelio universiteto student prie einant patalp, kurioje buvo kiti studentai, apsivilkti markinlius su priblokianiu atvaizdu. iuos markinlius apsivilk drovs studentai spjo, kad beveik pus bendraami juos pastebs. O i ties pastebjo tik 23 procentai student. Tai, kas tinka pasakyti apie ms keistokus rbus, negraius plaukus, klausos aparatus, galioja ir ms emocijoms: nerimui, dirglumui, pasibjaurjimui, apgavystms ar avjimuisi (Gilovich ir kiti, 1998). Aikiai suvokdami savo emocijas, mes danai susikuriame permatomumo iliuzij. Jei jauiams laimingi, t btinai iduoda ms veidas, ir mes manome, kad kiti pastebs. O i ties esame kur kas labiau nepermatomi" nei sivaizduojame.

2 s k y r i u s . A S O C I A L I N I A M E

PASAULYJE

55

Mes taip pat pervertiname savo socialini neskmi bei apsirikim akivaizdum. Kai netyia jungiame bibliotekos apsaugos sistem ar susivokiame, kad esame vienintelis sveias, vakarien atjs be dovanos eimininkui, galime sutrikti (visi galvoja, kad a esu bukagalvis"). Taiau tyrimai rodo, kad kiti ms nerimo prieasties daniausiai nepastebi ar greitai pamirta (Savitsky ir kiti, 2001). Dmesio centro efektas ir su juo susijusi permatomumo iliuzija tra tik du i daugelio pavyzdi, kaip vyksta savasties ir mus supanio socialinio pasaulio sveikos. tai daugiau j: Socialin aplinka daro tak ms savimonei. Lygindami save su kitomis kultromis, rasmis ar kita lytimi, pastebime savo skirtumus ir aplinkini reakcijas iuos skirtumus. T dien, kai raiau iuos odius, mano tik k i Nepalo sugrs draugas, baltaodis amerikietis, papasakojo, kad gyvendamas kaimelyje jis drovjosi, jog yra baltasis; po valandos mano draug juodaod amerikiet papasakojo, kad bdama Afrikoje drovjosi, jog yra amerikiet. Egoizmas veikia ms nuomones. Mes nesame objektyvs, nealiki vyki vertintojai. Kai artimuose - vedybiniuose - ryiuose kyla problemos, atsakomyb u jas daniau primetame savo partneriui. Tik nedaugelis isiskyrusi kaltina save. Kai namuose, darbe ar aisdami patiriame skm, manome, jog esame to verti. Varydamiesi dl premij mokslininkai retai kada per maai vertina savo indl. Kai 1923 metais Frederickas Bantingas ir Johnas MacLeodas gavo Nobelio premij u insulino atradim, Bantingas pareik, jog laboratorijos vadovas MacLeodas daugiau trukd nei prisidjo. MacLeodas, kalbdamas apie atradim, nepamindavo Bantingo (Ross, 1981). Rpestis dl savs motyvuoja ms socialin elgsen. Ms veiksmai danai bna strateginiai. Nordami sudaryti teigiam spd, mons kankinasi dl savo ivaizdos (net jei rbai ir menki netobulumai pastebimi maiau nei manome, iorinis patrauklumas apskritai, kaip vliau pamatysime, turi reikms). Kaip ir valgs politikai, mes stebime kit moni lkesius bei elgsen ir atitinkamai modeliuojame savj. Rpinimasis savo vaizdiu turi didels takos ms elgsenai. Socialiniai santykiai padeda apibrti savj A. Susan Andersen ir Serena Chen (2002) atkreipia dmes tai, kad skirtingi santykiai lemia skirting saviraik. Mes galime bti vienokie, bendraudami su mama, kitokie - su draugais ir dar kitokie - su dstytojais. Nuomon apie save priklauso nuo to, su kuo mes tuo metu bendraujame. Kaip matome i i pavyzdi, tarp ms ir kit moni vyksta abipusiai mainai. Nuo to, k mes apie save galvojame ir k sau jauiame, priklau-

56

dalis.

SOCIALINIS

MSTYMAS

mokslini tyrim ivada

Kai jaudlnams dl to, kad atrodome susijaudin


Ar kada nors drovjots, bendraudami su jums patinkaniu asmeniu, ir nerimavote, kad js drovumas labai pastebimas? O gal kada drebjote, kalbdami prie auditorij, ir mante, kad visi tai mato? Kennethas Savitsky ir Thomas Gilovichas (2003) i savo ir kit mokslinink tyrim inojo, kad mons pervertina savo vidini bsen akivaizdum". mons, paprayti meluoti, mano, kad kiti pastebs j apgavyst - juk tai taip akivaizdu. Paprayti paragauti bjauraus skonio grimo mano, kad visi pastebi j pasibjaurjim kur jie vos gali nuslpti. Daugelis moni, kuriems reikia perskaityti praneim klasje ar prie auditorij teigia nerimaujantys ne tik dl praneimo, bet ir dl to, kad visi matys j nerim. Jei skaitant praneim virpa keliai ir dreba rankos, sitikinimas, kad visi tai pastebi, gali peraugti ilgalaik nerim. Tai panau nemigos baim, kuri neleidia umigti, ar nerim dl mikiojimo, kuris sustiprina mikiojim. (A pats mikiojau ir lankiau kalbos terapijos usimimus, todl inau.) Savitsky ir Gilovichas domjosi, ar permatomumo iliuzija" bdinga nepatyrusiems oratoriams ir ar tai gali sugadinti j pasirodymus. Nordami tai suinoti, jie savo laboratorij poromis pakviet 40 Kornelio universiteto student. Vienas i j stovdavo ant pakylos, o kitas sddavo. Savitsky pasilydavo tem pavyzdiui, Geriausi ir blogiausi dalykai ms gyvenime", ir papraydavo stovinio dalyvio kalbti ia tema 3 minutes. Tada dalyviai apsikeisdavo vietomis ir kitas asmuo 3 minutes ekspromtu kalbdavo kita tema. Vliau jie vertindavo, ar labai susijaudin jie patys atrod kalbdami (nuo 0 - visikai ramus iki 10 - labai susijaudins), ir ar kitas asmuo atrod susijaudins. Kokie buvo rezultatai? Apie save mons man, kad atrod labiau susijaudin (vidutinikai 6,65), negu vertino j partneriai (5,25). Skirtumas pakankamas, kad bt statistikai reikmingas (nepanau, kad toks skirtumas ioje tiriamj imtyje bt atsirads dl atsitiktins variacijos). 27 i 40 tyrimo dalyvi (68 proc.) man, kad jie atrod labiau susijaudin negu partneriai. Nordami sitikinti duomen patikimumu, Savitsky ir Gilovichas pakartojo savo eksperimentus. Jie papra eksperimento dalyvi kalbti prie pasyvi auditorij kuri nesijaudino, nes jiems nereikjo kalbti. Bet ir vl kalbjusieji pervertino savo susijaudinimo matomum. Vliau Savitsky ir Gilovichas svarst: jei oratoriams bt pasakyta, kad j susijaudinimas nepastebimas, gal tai padt jiems Vertinimo tipas Kalbtojo savs Kontrolins Nuraminimo inojimo slygos slygos slygos vertinimas 3,04 3,35 3,50 3,90 2,83 2,69 3,62 3,94 3,50* 4,20* 4,23* 4,65* 2.1 LENTEL. Vidutiniai pasisakymo vertinimo balai (kalbtoj ir stebtoj akimis) nuo 1 iki 7 atsipalaiduoti ir geriau pasirodyti. laboratorij jie pasikviet dar 77 Karnegio universiteto studentus ir po 5 minui pasirengimo papra j tris minutes kalbti apie tarprasinius santykius universitete. Kalba buvo rainjama vaizdo juost. Vienos grups nariams (kontrolins slygos) nebuvo duota daugiau joki nurodym. Kita - eksperimentin - grup buvo padalyta pusiau. Visiems ios grups nariams buvo pasakyta: Tikriausiai nerimaujate. Tai visikai natralu..." Jiems buvo paaikinta, kad mons jaudinasi, kaip seksis kalbti, ir kad visi matys, kokie jie susijaudin. Pusei j (nuraminimo slygos) dar buvo pasakyta: Nereikia jaudintis dl to, k kiti pagalvos... Veriau atsipalaiduokite ir pasistenkite gerai pasirodyti. Jei susijaudinsite, nepradkite dl to nerimauti". Kitai pusei grups (inojimo slygos) buvo paaikinta permatomumo iliuzija: Tyrimais rodyta, kad auditorija nepastebi js susijaudinimo taip labai, kaip jums atrodo... Kalbantieji mano, kad visi mato j susijaudinim bet i tikrj taip nra... Turdami tai galvoje, atsipalaiduokite ir pasistenkite gerai pasirodyti. Jei susijaudinsite, inokite, kad tik js tai pastebite". Po pasisakymo dalyviai vertino savo kalbos kokyb ir susijaudinimo lyg ( kart 7 bal skalje). Juos vertino ir stebjusieji pasisakym. 2.1 lentelje matome, kad supaindintieji su permatomumo iliuzija geriau vertino savo kalb ir pasirodym negu tie, kurie kalbjo kontrolinmis slygomis ar buvo nuraminti. Dar daugiau, stebtoj vertinimai sutapo su kalbjusiojo savs vertinimu. Taigi kit kart kai jaudinsits dl to, kad kitiems atrodote susijaudin, prisiminkite i eksperiment ivad: kiti mons pastebi maiau negu jums atrodo.

Kalbos kokyb Atsipalaidavimas Stebtojo vertinimas Kalbos kokyb Santrumas

* Kiekvienas i i rezultat statistikai smarkiai skiriasi nuo rezultat kontrolinmis ir nuraminimo slygomis.

2 s k y r i u s . A S O C I A L I N I A M E PASAULYJE

57

so, kaip mes interpretuojame vykius, kaip juos prisimename ir kaip reaguojame aplinkinius. Savo ruotu kiti mons padeda mums geriau suvokti save. Dl i prieasi n viena psichologijos tema iandien nra labiau tyrinjama nei savasis A. 2005 metais internetinio psichologijos tyrim archyvo PsycINFO" knyg bei straipsni santraukose svoka savasis A buvo paminta 13 580 kart - devynis kartus daugiau nei 1970 metais. Savs supratimas rikiuoja ms mintis, jausmus ir veiksmus. Jis padeda prisiminti praeit, vertinti dabart ir prognozuoti ateit - ir taip prisitaikyti. Tolimesniuose skyriuose pamatysime, kiek daug ms poelgi (daugiau negu man atrod) kontroliuojami ne smoningai, o automatikai. Taiau savasis A lemia ilgalaik planavim, tiksl iklim ir susivaldym. Jis sivaizduoja alternatyvas, lygina save su kitais, valdo reputacij ir santykius. Be to, kaip pastebjo Markas Leary (2004), savasis A kartais gali bti klitis, siekiant gyvenimo pilnatvs. Religin meditacija praktikuojama norint atsikratyti nuolatinio egocentrinio susirpinimo, nuraminant savj A, mainant potrauk materialiems malonumams, nukreipiant j kita kryptimi. Psichologas Jonathanas Haidtas (2006) priduria: Visur ir visada mistika skatina savojo A praradim, susiliejim su kakuo didesniu". Toliau iame skyriuje apvelgsime savojo A samprat (kaip mes suprantame save) ir savojo A iraik (kokiu bdu savs supratimas veikia ms nuostatas bei veiksmus).

Niekas taip nedomina moni kaip mons. Be to, daugumai moni pats domiausias asmuo yra jis pats." Roy F. Baumeister, The Selfin Soiai Psychology, 1999 (Savasis A socialinje psichologijoje")

APIBENDRINIMAS Dmesio centras ir iliuzijos


Susirpin tuo, kok spd darome kitiems, esame link tikti, kad kiti kreipia mus daugiau dmesio negu i tikrj yra (dmesio centro efektas). Taip pat esame link tikti, kad ms emocijos yra akivaizdesns negu i tikrj (permatomumo iliuzija).

Savojo A samprata: kas a esu?


Kad ir k mes darytume artimiausius atuoniasdeimt met iame pasauliniame erdvlaivyje, k sumanytume ir sukurtume, su kuo susipaintume ir sveikintums, visk perfiltruosime per save. Kaip ir ar tiksliai mes save pastame? Kas nulemia savojo A samprat?

Kadangi esate unikali ir sudtinga btyb, sakin A esu " galite ubaigti labai vairiai. (Kokius penkis atsakym variantus galtumte pateikti?) i atsakym visuma apibria js savojo A samprat.

savojo A samprata (self-concept) mogaus atsakymai klausim Kas a esu?"

Ms pasaulio centras: kaip mes suvokiame save


Svarbiausia js dalis yra savasis A. inote, kas js esate, kam priklauso ita ranka, kieno prisiminimus ir patirt igyvenate.

58

dalis. S O C I A L I N I S M S T Y M A S

A schema
(self-schema) Nuomon apie save, kuri tvarko ir nukreipia su mumis susijusios informacijos apdorojim.

Nordami suprasti, i kur kyla savojo A pojtis, neurologai tiria smegen veikl, nuo kurios priklauso savivoka. Kai kurie tyrimai rodo, kad svarb vaidmen ia atlieka deinysis smegen pusrutulis. Suleiskite anestetik kairij miego arterij, ir deinysis pusrutulis umigs", o js tikriausiai sunkiai atpainsite savo veid. Vienas pacientas, kuriam buvo sualotas deinysis pusrutulis, nesuprato, kad kairioji ranka yra jo ir jis gali j valdyti (Decety ir Sommerville, 2003). Vidurin priekakio iev - neuron takelis tarp smegen pusrutuli, esantis tuoj pat u aki - atrodo, palaiko savojo A pojt. Jis bna aktyvesnis, kai mstote apie save (Zimmer, 2005). Savojo A sampratos elementai, konkrets sitikinimai, kuriais vadovaudamiesi apibriate save, yra A schemos (Markus ir Wurf, 1987). Schemos - tai mintins struktros, kuriomis vadovaudamiesi mes tvarkome savo pasaul. A schemos - suvokimas, kad esame atletiki, nutuk, imintingi ar dar kokie nors - daro didel tak ms socialins informacijos apdorojimui. Nuo i schem priklauso, kaip suvokiame, simename bei vertiname ir kitus mones, ir save. Jei svarbiausi viet js savojo A sampratoje uima sportas (jei viena i js A schem - bti sportininku), tada js pastebite kit moni ivaizd ir j fizinius gebjimus. Js greitai prisimenate su sportu susijusius potyrius ir palankiai sutinkate informacij, sutampani su js A schema (Kihlstrom ir Cantor, 1984). Savojo A samprat sudaranios A schemos padeda sisteminti ir atkurti vairius patyrimus.

Nuoroda save
Panagrinkime, koki tak atminiai daro ms A. is reikinys inomas kaip nuorodos save efektas: kai informacija yra aktuali savojo A sampratai, mes j greitai apdorojame ir gerai simename (Higgins ir Bargh, 1987; Kuiper ir Rogers, 1979; Symons ir Johnson, 1997). Jei ms paklausia, ar konkretus pasakymas, pavyzdiui, mgstantis bendrauti", tinka mums apibdinti, vliau posak prisimename geriau nei tuomet, jei klausiama, ar jis tinka apibdinti kuriam nors kitam mogui. Jei ms paprao palyginti save su apsakymo herojumi, heroj mes atsimename geriau. Po dviej dien i pokalbio su kuriuo nors mogumi mes geriausiai prisimename tai, k jis sak apie mus (Kahan ir Johnson, 1992). Taigi prisiminim sankaupa apima mus labiausiai dominant objekt - mus paius. Tai, apie k galvojame susiedami informacij su savimi, atsimename geriausiai. Nuorodos save efektas patvirtina pamatin ties: save suvokiame kaip pasaulio centr. Kadangi esame link save matyti scenos centre, danai pervertiname kit moni dmes mums. Paprastai manome, jog esame atsakingi net u tuos vykius, kuriuose atlikome tik neym vaidmen (Fenigstein, 1984). Sprsdami apie kito mogaus veikl ar elges danai spontanikai lyginame j su savimi (Dunning ir Hayes, 1996). Ir jei kalbdami su kitu mogumi igirstame, kad kakas paminjo ms vard, ms klausos radaras t pai akimirk perkelia dmes objekt.

nuorodos save efektas (self-reference effect) Tendencija veiksmingai apdoroti ir lengvai prisiminti informacij susijusi su paiu savimi.

2 s k y r i u s . A S O C I A L I N I A M E

PASAULYJE

59

Galimi A
Savojo A samprat sudaro asmenins schemos, ne tik apibdinanios, kas mes esame dabar, bet ir kuo galime tapti - galimi A. Hazel Markus ir jos kolegos (Inglehart ir kiti, 1989; Markus ir Nurius, 1986) pastebi, kad galimi A yra vaizdiniai to, kokie mes svajojame bti - turtingi, liekni, aistringai mylimi ir mylintys. Galim A kartais lemia ir baim, kokiais mes galime tapti - neturiniais darbo, nemylimais, patyrusiais neskm moksle. ie galimi A motyvuoja ms elges, ikeldami konkreius gyvenimo, kurio ilgims, tikslus.
galimi A (possible selves)

Vaizdiniai to, kuo mes svajojame a r b a ,abai bijome tapti ateityje,

Socialinio A raida
Savojo A samprata tapo viena svarbiausi socialins psichologijos tem, nes ji suteikia krypt ms mstymui ir elgesiui (r. 2.1 paveiksl). Taiau kas apibria savojo A sampratas? Dvynuk tyrimai rodo, kad asmenyb ir savojo A samprata priklauso nuo genetini veiksni, taiau tam tikras vaidmuo tenka ir socialiniam patyrimui. Savojo A sampratai daro tak: ms atliekami vaidmenys, socialiniai tapatumai, kuriuos susiformuojame, savs lyginimas su kitais, ms skms ir neskms, kultrin aplinka.

Ms atliekami vaidmenys
gydami nauj vaidmen - universiteto studento, tvo, prekybos atstovo - i pradi jauiame drovum. Taiau tai, kas prasidjo kaip vaidyba gyvenimo teatre, palaipsniui absorbuojasi savs supratim. Pavyzdiui, priklausomai nuo atliekamo vaidmens galime pritarti tam, apie k i ties nelabai tegal2.1 PAVEIKSLAS Savojo A samprata Kas a esu? Savs vertinimas Savosios verts pajautimas Savasis A

Savs painimas Kaip a galiu save paaikinti ir prognozuoti?

Socialinis A Mano, kaip studento, eimos nario ir draugo, vaidmenys; grups tapatumas

60

dalis.

SOCIALINIS

MSTYMAS

vojame. Pamaiktav apie savo organizacij, mes stengiams pateisinti savo odius, labiau jais tikdami. Be to, stebdami save galime ir atsiskleisti; galime pradti manyti, jog laikoms pair, kurias isakme. Vaidmuo tampa tikrove (r. 4 skyri).

Socialinis tapatumas
Savojo A samprat - suvokim, kas esate - sudaro ne tik asmeninio tapatumo (asmenini savybi) suvokimas, bet ir socialinis tapatumas. Socialinis apibrimas, kas js esate - js ras, religija, lytis, profesija ir t. t. - taip pat parodo, kas js nesate. Kai priklausome maai didesns grups daliai, savo socialin tapatum daniausiai suvokiame; kai priklausome daugumai, apie socialin tapatum galvojame maiau. Jei esate vienintel moteris vyr grupje arba vienintelis kanadietis tarp europiei, savo iskirtinum suvokiate labiau. Jei esate juodaodis studentas tarp daugumos baltaodi arba baltaodis tarp daugumos juodaodi, labiau jauiate savo etnin tapatum ir atitinkamai reaguojate. Britanijoje, kur anglai kot atvilgiu vyrauja santykiu 10:1, kotai savo tapatum i dalies supranta kaip skirtingum nuo angl. Bti kotu tam tikra prasme reikia nemgti angl arba niekinti juos" (Meech ir Kilborn, 1992). Viename neseniai atliktame tyrime daugiau kaip du tredaliai kot teig, kad save laiko pirmiausia kotais; maiau kaip vienas i ei save laik britu. O Anglijoje tik 31 proc. save pirmiausiai laik anglais (Scottish Life, 2004). Pastebjau maumos tapatumo reikin viename kotijos viebutyje, kuriame neseniai buvau apsistojs. Svei knygoje visi anglai savo tautyb nurod britai", tuo tarpu visi kotai (kurie yra tokie patys britai) nurod kotai".

Etninis tapatumas isamiau apraytas 9 ir 13 skyriuose.

Socialiniai palyginimai
socialinis palyginimas (soiai comparison) Savo gebjim ir nuomoni vertinimas, lyginant save su kitais.

Kaip mes nusprendiame, kad esame turtingi, imintingi ar emo gio? Vienas bd yra pasitelkti socialinius palyginimus (Festinger, 1954). Tai padeda nustatyti standart, pagal kur sprendiame, turtingi esame ar vargai, imintingi ar bukaproiai, aukti ar emo gio: lyginame save su kitais ir vertiname skirtumus. Socialinis palyginimas padeda suprasti, kodl mokiniai yra geresns nuomons apie savo gebjimus moksle, jei lanko mokykl, kurioje mokosi vos keli labai gabs mokiniai (Marsh ir kiti, 2000). Baig vidurin mokykl labai gerais paymiais, daugelis savo gebjimais pasitikini mokini pasijunta nesaugiai, stoj didelius universitetus, kuriuose bna dideli konkursai, nes ia stoja daug student, kurie savo mokykloje buvo pirmnai. Stambi uvis" patenka didesn tvenkin. Socialinis palyginimas turi didel reikm. Jauiams gras, kai kiti atrodo nepatraukls, imintingi, kai kiti atrodo buki, rpestingi, kai kiti atrodo beirdiai. Matydami savo koleg veiklos rezultatus, negalime atsispirti pagundai palyginti save su jais (Gilbert ir kiti, 1995; Stapel ir Suls, 2004).

2 s k y r i u s . A S O C I A L I N I A M E

PASAULYJE

61

Todl slapia galime diaugtis kolegos neskme, ypa jei i neskm ar nelaim patyr mogus, kuriam mes pavydime, ir jei tokia neskm mums negresia (Lockwood, 2002; Smith ir kiti, 1996). Socialinis palyginimas taip pat gali sukelti ir kani. Kai pagerja moni pajamos, socialin padtis ar skm, jie sugrietina standartus, pagal kuriuos vertina savo pasiekimus. Kai mons gerai jauiasi ir kopia auktyn skms laiptais, jie iri vir, o ne emyn (Gruder, 1977; Suls ir Tesch, 1978; Wheeler ir kiti, 1982). Susidr su konkurentais, giname savo susvyravus pasitikjim savimi, manydami, jog konkurentas yra privilegijuotoje padtyje (pavyzdiui, tiriant universiteto plaukikus [Shepperd ir Taylor, 1999] paaikjo, jog, j manymu, varovai turi geresn trener ir daugiau laiko treniruotms).

Niekada nelyginkite!" Karalius Charlesas I (1600-1649)

Skm ir neskm
Savojo A samprata priklauso ne tik nuo ms vaidmen, socialinio tapatumo bei palyginimo, bet ir kasdiens patirties. Jei imams sudting, taiau reali uduoi ir jas skmingai vykdome, jauiams kompetentingesni. Itobulinusios savigynos gdius, reikalingus apsiginti nuo seksualini upuolik, moterys jauiasi maiau paeidiamos, maiau baiminasi ir nerimauja (Ozer ir Bandra, 1990). Patyr skm moksle, studentai ima aukiau vertinti savo mokymosi gebjimus, o tai danai juos skatina dar daugiau dirbti ir daugiau pasiekti (Felson, 1984; Marsh ir Young, 1997). Jei stengiantis i vis jg pavyksta k nors pasiekti, atsiranda didesnio pasitikjimo savimi ir galios jausmas. Kaip buvo pastebta 1 skyriuje, principas skm stiprina savosios verts pojt" paskatino kelis psichologus tyrintojus inagrinti klausim, ar galima padidinti pasiekimus, stiprinant savivert teigiamomis frazmis (Tu esi nuostabus! Tu ypatingas!"). Savo verts pajautim stiprina ne tik tai, kad vaikams sakoma, kokie jie nuostabs, bet ir sunkiai ikovoti laimjimai. Jausmai yra atsakas tikrov. Prastas savs vertinimas kartais i ties kelia problem. Savo vert jauiantys mons, palyginti su tais, kurie menkai save vertina, yra laimingesni, maiau jautrs neskmms, juos reiau kamuoja skrandio opos bei nemiga, jie reiau tampa priklausomi nuo narkotik bei alkoholio, o patyr neskm bna atkaklesni (Brockner ir Hulton, 1978; Brown, 1991; Tafarodi ir Vu, 1997). Taiau kritikai rodinja, kad beveik t pat galima teigti ir atvirktine prasme: problemos bei neskms menkina savivert. Nugalint sunkumus ir gyjant nauj gdi, ms skm augina vilt ir didesn pasitikjim savimi.

Aplinkini nuomon
Kai kiti apie mus galvoja gerai, ir mes patys apie save imame geriau galvoti. Vaikai, kuriuos kiti pavadina talentingais, darbiais ar paslaugiais, diegia ias idjas savojo A samprat ir elgsen (r. 3 skyri). Jei etnini maum studentai jauia stereotip apie j akademinius gebjimus grsm ar-

62

dalis.

SOCIALINIS

MSTYMAS

ba jei moterys jauia stereotip apie j menk matematikos bei tikslij moksl imanym grsm, ir vieni, ir kiti gali nesitapatinti su iomis sritimis. Uuot kovoj su tokiu iankstiniu vertinimu, jie savo interesus gali sieti su kitomis sritimis (Steele, 1997, r. 9 skyri). Sociologas Charlesas H. Cooley (1902) ms prot, suvokiant paius save, tarsi veidrodiu naudotis sivaizduojama kit moni nuomone apie mus, pavadino veidrodiniu savuoju A. Cooley teig, kad mes suvokiame savo atspindius, spdami, kaip atrodome kitiems. Sociologas George Herbertas Meadas (1934) patobulino i koncepcij, pastebdamas, jog ms savojo A sampratai svarbu ne tai, k kiti apie mus galvoja, o tai, k mes sivaizduojame juos galvojant. Paprastai lengviau kitus girti nei kritikuoti. (Sakome komplimentus, taiau susilaikome nuo paaip.) Todl kiti gali pervertinti ms pagyrimus ir savo vaizd susikurti kiek pagraint (Shrauger ir Schoeneman, 1979). Kaip pamatysime, vaizdio sureikminimas rykiausiai pastebimas Vakar alyse. Shinobu Kitayama (1996) pranea, kad apsilankiusius iaurs Amerikoje japonus paprastai apstulbina gausyb kompliment, kuriuos amerikieiai draugai sako vienas kitam. Kai Kitayama ir jo kolegos paklaus moni, prie kiek dien jie paskutin kart k nors pagyr, standartinis amerikiei atsakymas buvo - vakar. Japonijoje, kur mons labiau link gdytis, jei k nors nuvyl, o ne didiuotis savo laimjimais, standartinis atsakymas buvo - prie keturias dienas. Ms protvi likimas priklaus nuo kit moni nuomons apie juos. Tikimyb ilikti jiems garantuodavo bendruomens apsauga. J gdos ir menkos savi verts jausmas buvo grindiamas biologine - bendruomens - imintimi. Mes, j palikuonys, turime pana giliai siaknijus poreik priklausyti, todl kankinams ir imame maiau save vertinti, kai susiduriame su socialine atskirtimi, pastebi Markas Leary (1998). Jis teigia, kad savivert yra psichologinis matas, kuriuo remdamiesi vertiname kit moni poir mus ir atitinkamai reaguojame.

A" ir kultra
Kaip js ubaigte anksiau pateikt teigin A esu "? Gal paminjote savo asmenines savybes, pavyzdiui, a esu siningas", a esu auktas" arba a esu lengvai bendraujantis"? O gal nurodte ir savo socialin tapatyb, pavyzdiui, a esu uvis", a esu MacDonaldas" arba a esu musulmonas"? Kai kuriose kultrose, ypa industriniuose Vakaruose, dominuoja individualistins nuostatos. Tapatumas yra labai udaras. Paauglyst yra laikas, kai nutolstama nuo tv, gyjamas pasitikjimas savo jgomis ir apibriamas asmeninis, nepriklausomas A. Jei mog iraut su aknimis ir perkelt kit al, jo tapatumas - kaip unikalaus asmens su konkreiais gebjimais, savybmis, vertybmis ir svajonmis - ilikt nepaliestas.

individualizmas (individualism) Koncepcija, teigianti, kad pirmenyb yra teikiama ne grups, bet asmeniniams interesams ir kad asmens tapatumas apibdinamas kaip asmenini savybi visuma, o ne tapatinimasis su grupe.

2 s k y r i u s . A S O C I A L I N I A M E PASAULYJE

63

Vakarietika psichologija teigia, kad js gyvenimas taps turtingesnis, jei apibrite galimus savuosius A ir tiksite savo asmenins kontrols galia. Vakar literatra, pradedant Iliada" ir baigiant Heklberio Fino nuotykiais", labiau liaupsina savo jgomis pasikliaujant heroj nei mog, pateisinant kit lkesius. Kino filmuose vaizduojami iurkts herojai, besiprieinantys valstybs aparatui. Dainos skelbia: Privalau bti savimi" ir garbina didiausi i vis meili" - meil sau (Schoeneman, 1994). Individualizmas klesti ten, kur prieinama prabanga, mobilumas, miestietikas gyvenimo bdas ir iniasklaida (Freeman, 1997; Marshall, 1997; Triandis, 1994). Daugumoje Azijos, Afrikos ir Centrins bei Piet Amerikos kultr labiau vertinamas kolektyvizmas. ios kultros puoselja tai, k Shinobu Kitayama ir Hazel Markus (1995) vadina abipusiai priklausomu savuoju A. mons yra savikritikesni ir ne tokie savimylos (Heine ir kiti, 1999). Pavyzdiui, malajieiai, indai, japonai ir Kenijos gyventojai, tarkime, masaj genties atstovai, kur kas daniau nei australai, amerikieiai ir britai teigin A esu " ubaigt nuoroda grup, su kuria jie tapatinasi (Kanagawa ir kiti, 2001; Ma ir Schoeneman, 1997). alyse, kuri puoseljamas kolektyvizmas, kalbant reiau sakoma a" (Kashima ir Kashima, 1998, 2003). ia sakoma nujau kin", o ne a nujau kin", nes veiksnys yra aikus gramatikai arba i konteksto. Skirstyti kultras individualistines ar kolektyvistines per daug primityvu, nes individualizmo atvilgiu visose kultrose esama vairi moni (Oyserman ir kiti, 2002a, b). Skirtinguose tos paios alies geografiniuose regionuose ir skirting politini pair moni grupse taip pat esama ir skirting individualizmo apraik. Jungtini Valstij havajieiams ir Pietuose esani valstij gyventojams kolektyvizmo jausmas bdingesnis nei kalnuotose Vakar valstijose, pavyzdiui, Oregone ir Montanoje (Vandello ir Cohen, 1999). Konservatyvi pair asmenys daniausiai bna ekonominiai individualistai (neapdkite mans mokesiais ir nenurodinkite man") bei moraliniai kolektyvistai (udrauskite amoralum"). Liberals mons daniau bna ekonominiai kolektyvistai ir moraliniai individualistai. Nepaisant individuali ir tarpkultrini skirtum, tyrintojai ir toliau laiko individualizm ir kolektyvizm svarbiais kultriniais kintamaisiais (Schimmack ir kiti, 2005). Kolektyvizmo pasekm yra ne tik kitokie nei individualistiniuose Vakaruose socialiniai santykiai, bet ir kitoks mstymo bdas, teigia socialins psichologijos ekspertas Richardas Nisbettas knygoje Geography of Thought (Minties geografija"). tai trys objektai: panda, bedion, bananas. Sakykite, kuriuos i j galima susieti? Gal pand ir bedion, nes jos priklauso gyvn kategorijai? Azijieiai daniau nei amerikieiai velgia santykius: bedion da banan. Kai buvo parodytas gyvas povandeninio pasaulio vaizdas (r. 2.2 paveiksl), japonai isyk prisimin 60 kart daugiau fono detali nei amerikieiai ir pastebjo daugiau ssaj (varl alia jros augalo).

kolektyvizmas (collectivism) Pirmenybs teikimas savosios grups (danai savo gimins ar darbo kolektyvo) tikslams; atitinkamai apibriamas ir asmens tapatumas. abipusiai priklausomas savasis A (interdependent self) Asmeninio tapatumo grindimas ryiais su kitais monmis.

64

dalis.

SOCIALINIS

MSTYMAS

2.2 PAVEIKSLAS Azijietikasis ir vakarietikasis mstymas Kai azijieiams buvo parodyta povandeninio gyvenimo scena, jie daniau atsimindavo aplink ir santykius tarp uv. Amerikieiai daugiau dmesio skirdavo vienai didelei uviai (Nisbett, 2003).

Amerikieiai daugiau dmesio skiria pagrindiniam objektui, pavyzdiui, didelei uviai, ir maiau - aplinkai (Nisbett, 2003). I i tyrim Nisbettas ir Takahido Masuda (2003) daro ivad, kad Ryt Azijos atstovamas bdingesnis holistinis mstymas - jie objektus ir mones suvokia atsivelgdami j tarpusavio ryius ir ssajas su aplinka. mogaus, kurio savasis A abipusiai labiau priklausomas nuo kit, bendrumo su kitais pojtis stipresnis. Jei tokie mons atskiriami nuo eimos, koleg, ger draug, jie praranda socialinius ryius, apibrianius j tapatum. Jie turi ne vien, bet kelet a": a" su tvais, a" darbe, a" su draugais (Cross ir kiti, 1992). Kaip matome 2.3 paveiksle ir 2.2 lentelje, abipusiai priklausomas nuo kit A yra susitapatins su socialine grupe. Kalbamasi ne tiesmukai, bet mandagiai (Holtgraves, 1997). Gyvenimo visuomenje tikslas - ne tiek sustiprinti savj A, kiek sukurti harmoning santyk su bendruomene ir j remti. Kava individualiam skoniui - latte be kofeino, su liesu pienu, labai karta" - nieko nestebina iaurs Amerikos espresso kavinukse, bet keistokai atrodyt Seule, pastebi Heejung Kim ir Hazel Markus (1999). Korjieiai labiau vertina ne savo unikalum, o tradici-

2.3 PAVEIKSLAS Savs, kaip nepriklausomo ar abipusiai priklausomo, supratimo formavimas Nepriklausomas A pripasta santykius su kitais. Taiau abipusiai priklausomas savasis A yra labiau integruotas kitus (Markus ir Kitayama, 1991).

Nepriklausomas poiris save

Abipusiai priklausomas poiris save

2 s k y r i u s . A S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E

65

2.2 LENTEL. Savojo A samprata: nepriklausomas ar abipusiai priklausomas Nepriklausomas Tapatumas yra Asmeninis, apibriamas asmeninmis savybmis ir tikslais A - asmeniniai laimjimai ir pasitenkinimas; mano teiss ir laisvs Panaumui Bk teisus paiam sau" Individualistins Vakar Abipusiai priklausomas Socialinis, apibriamas ryiais su kitais Mes - grupiniai tikslai ir solidarumas; ms socialin atsakomyb bei santykiai Egoizmui mogus ne sala" Kolektyvistins Azijos ir treiojo pasaulio

Kas svarbu

Nepritariu Samprat apibdinantis motto Pamatins kultros

jas ir bendruomens proius (Choi ir Choi, 2002 ir 2.4 paveikslas). Reklamose ia reiau akcentuojama laisv rinktis paiam ir daniau vaizduojamos moni grups (Markus, 2001). Kolektyvistinse kultrose savs vertinimas glaudiai susijs su tuo, k kiti galvoja apie mane ir mano grup". Savojo A samprata yra veikiau lanksti (priklausanti nuo konteksto) nei stabili (nekintanti visose situacijose). Vieno tyrimo metu keturi i penki Kanados student ir tik vienas i trij Kinijos ir Japonijos student pritar teiginiui, jog nuomon apie save (savo vidin A) ilieka nepakitusi, kad ir kokios vairios bt veiklos sritys" (Tafarodi ir kiti, 2004). Kilusiems i individualistini kultr savivert yra labiau asmenin ir maiau priklausoma nuo santyki su kitais. Jei ms asmeniniam tapatumui ikyla grsm, tampame piktesni ir niresni nei tada, kai grsm ikyla kolektyviniam tapatumui (Gaertner ir kiti, 1999). Japonai atkakliai siekia tikslo, net kai nesiseka (nenordami nuvilti kit moni lkesi). Individualistini ali gyventojai labiau stengiasi, kai jiems sekasi, nes skm didina savivert (Heine ir kiti, 2001). Vakar ali individualistai mgsta lyginti save su kitais. Tai taip pat didina j savivert. Azijos ali kolektyvistai da-

Reikia ugdyti savyje ryt aukoti maj A A interes." Kin posakis

dl

didiojo

2.4 PAVEIKSLAS. Kur pietuk pasirinktumte? Kai Heejung Kim ir Hazel Markus (1999) pasil amerikieiams isirinkti vien i i pietuk, 77 procentai tiriamj isirinko t, kuris buvo kitos spalvos. Pasilius t pai uduot azijieiams, tik 31 procentas dalyvi isirinko kitos spalvos pietuk. is rezultatas patvirtina, kokie vairs yra kultriniai iskirtinumo ir konformistikumo prioritetai, paymi Kim ir Markus.

66

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

k slepia moksliniai tyrimai

Hazel Markus apie kultrin psichologij


Mes pradjome bendradarbiauti garsiai stebdamiesi. Shinobu stebjosi, kodl amerikiei gyvenimas yra toks keistas. Hazel jam atsikirsdavo anekdotais apie japon keistenybes. Kultrins psichologijos tikslas yra nepastamus dalykus paversti pastamais, o pastamus - nepastamais. Susidrimai kultros plotmje mus tikina, kad psichologiniam funkcionavimui vieta yra svarbus aspektas. Kelias savaites Japonijoje skaiiusi paskaitas studentams, gerai mokantiems angl kalb Hazel stebjosi, kodl jie tokie tyls - joki klausim, joki komentar. Ji patikino studentus, kad j domina kitokia nei jos paios nuomon, tad kodl niekas tai nereaguoja? Kur ginai, debatai ir kritiko mstymo poymiai? Net kai ji pateik paprast klausim: Kur yra geriausia makaron parduotuv?", - pasigirdo gils atodsiai, po kuri sek: Kaip ia pasakius". Negi japon studentai niekam neteikia pirmenybs, neturi savo mini, nuomoni bei nuostat? Kas dedasi j galvose? Kaip painti mog, jei jis nesako, k galvoja? Shinobu stebjosi, kodl studentai negali tiesiog klausytis paskaitos ir kodl amerikieiai jauia poreik nuolatos vienas kit pertraukinti, nekti visi kartu, net kai kalba profesorius. Kodl jie taip emocionaliai komentuoja ir klausinja, kodl taip konkuruoja? Kodl atrodo, jog intelekt jie tapatina su gebjimu i kito mogaus ispausti" visk k gali, netgi tarpusavyje, kai visi vienas kit gerai pasta? Shinobu savo nusistebjim isak amerikieiams eimininkams, kurie savo sveius verste uveria gausybe vairiausi pasirinkti veriani klausim. Norite vyno ar alaus, gaivinamj grim ar suli, kavos ar arbatos? Kam apsunkinti svei nereikmingais sprendimais? Juk eiminink puikiai ino, kas kada geriausiai tinka atsigaivinti, tad gali paprasiausiai tai ir patiekti. Pasirinkimas yra apsunkinimas? Hazel m svarstyti, aria tik nebus raktas jos patirt paeminim Japonijoje. Jie atuoniese nuvyko pranczik restoran ir, kaip tokiose vietose priimta, visi m studijuoti meniu. Prijo padavjas ir atsistojo Hazel Rose Markus, Stenfordo universitetas Shinobu Kitayama, Miigano universitetas alia. Hazel pasak, kok isirinko ukand ir pagrindin patiekal. Po to sek temptas pokalbis tarp pakvietusio restoran japono ir jo japon svei. Visiems buvo atneti tie patys patiekalai. Tai labai sutrikd Hazel. Jei pats negali pasirinkti patiekal, kaip gali mgautis vakariene? Kokia prasm duoti valgiarat, jei visiems patiekiami tie patys valgiai? Ar vienodumo jausmas yra geras arba pageidautinas Japonijoje? Vaiktindama alia Kyoto ventyklos Hazel prijo krykel ir prie vienos atakos pamat lentel su urau paprastas takas". Kas gi nors pasirinkti paprast tak? Suprantama, kaip tikra amerikiet Hazel pasirinko nepaprast. Taiau is atved u ventyklos teritorijos esant svartyn. Paprastas takas reik, kad kelias yra tinkamas ir geras, o ne nuobodus ir nedomus. ie mainai paskatino imtis eksperimentini tyrim ir primin, kad galima gyventi ir kitaip nei esame prat. Iki iol daugiausia psichologijos darb para mokslininkai, kil i vidurins europiei ir amerikiei klass. Jie tyrinja Europos ir Amerikos vidurins klass atstovus. Kituose socialiniuose ir kultriniuose kontekstuose mogus bei gyvenimo prasm gali bti suprantami kitaip, ir ie skirtumai darys tak psichologinei savijautai. Btent is supratimas skatina mus ir toliau bendradarbiauti kultrins psichologijos srityje.

2 s k y r i u s . A S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E

67

niausiai save lygina su tais, kuriems geriau sekasi. Tai skatina savs tobulinim (White ir Lehman, 2005). Tad kada, js nuomone, bus didiausia tikimyb, jog kolektyvistins Japonijos ir individualistini Jungtini Valstij studentai teigs patiriantys tokias teigiamas emocijas kaip laim ir pakili nuotaika? Japon studentams, teigia Kitayama ir Markus (2000), laim tolygi teigiamiems socialiniams potyriams - artimumo, draugikumo ir pagarbos jausmui. Amerikiei studentai laim danai sieja su neutraliomis emocijomis - kai jauiasi naudingi, iskirtiniai ir keliantys pasigrjim. Kolektyvistinse kultrose konfliktai danai kyla tarp grupi; individualistinse kultrose subrandinama daugiau pavieni nusikaltli, ia daniau skiriasi eimos (Triandis, 2000). Kai Kitayama (1999), deimt met dsts ir dirbs mokslin darb Amerikoje, aplank savo japonikj alma mater - Kioto universitet, magistrantai bei doktorantai apstulbo", igird apie vakarietikj nepriklausomo savojo A samprat. A atkakliai jiems aikinau i vakarietikj savojo A samprat - ir galiausiai jie pradjo tikti, kad i ties dauguma amerikiei savojo A su niekuo nesieja. Taiau vienas klausytojas, giliai atsiduss, galiausiai itar: Negi tikrai taip yra?" Kai Rytai susiduria su Vakarais - pavyzdiui, Vakarams veikiant urbanistin Japonij ar Japonijos studentams atvykus mokytis Vakar alis, ar savojo A samprata tampa labiau individualizuota? Ar japonai pasikeiia veikiami vakarietikos paauktinimo pareigose specifikos, grindiamos ne darbo stau, o individualiais pasiekimais, tikinjami pasikliauti savo galimybmis" bei maitinami kino filmais, kuriuose policininkas herojikai suiumpa nusikaltl, nepaisant to, kad kiti jam trukdo? Stevenas Heine ir jo kolegos (1999) teigia, kad pasikeiia. Ibuv Brit Kolumbijos universitete septynis mnesius, Japonijos studentai m labiau vertinti save. Ilgalaiki Kanados imigrant savivert taip pat yra stipresn nei neseniai atvykusij (ir t, kurie gyvena Azijoje).

Savs painimas
Paink save", - ragino vienas senovs graik iminius. Be abejo, mes stengiams tai daryti. Mes noriai formuojame nuomon apie save ir nedvejodami aikiname, kodl btent itaip jauiams ir elgiams. Taiau ar i ties mes gerai save pastame? Yra vienas dalykas, vienintelis visoje Visatoje, apie kur mes inome daugiau nei galtume suinoti stebdami i alies, - teig C. S. Lewisas (1952, p. 18-19). - Ir tas dalykas esame [mes patys]. Mes neiojams vidin informacij esame supaindinti." I ties. Taiau kartais mes manome, kad inome, bet vidin informacija bna klaidinga. Tai neivengiama kai kuri domi mokslini tyrinjim ivada.

68

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

Elgesio paaikinimas
I ties neinau, kodl esu toks lidnas". VVilliam Shakespeare, Venecijos pirklys, 1596

fiktyvus tiriamasis (confederate) Eksperimentuotojo padjjas.

Kodl pasirinkote t universitet, kuriame studijuojate? Kodl smogte savo kambario draugui? Kodl nepamilote to ypatingo mogaus? Kartais mes inome kodl. Kartais - ne. Paklausti, kodl mes vienaip ar kitaip pasielgme arba vienaip ar kitaip jautms, pateikiame tikinamus atsakymus. Taiau kai prieastys yra subtilios, jas aikindami danai klystame. Mes galime atmesti reikmingus veiksnius ir ipsti nereikmingus. Tyrim metu mons aikino, jog niri nuotaik jiems sukelia neskms, gyvenimo beprasmybs jausmas, o jaudul einant kabaniu tiltu - avi praeiv (Schwarz ir Clore, 1983; Dutton ir Aron, 1974). Taip pat mons prat neigti, kad juos veikia iniasklaida, taiau sutinka, kad ji veikia kitus. Richardas Nisbettas ir Stanley Schachteris (1966) papra, kad Kolumbijos universiteto studentai leist su jais ibandyti serij vis stipresni elektros smgi. Jie pademonstravo, kaip mons klysta skaitydami savo mintis. Prie eksperiment kai kurie studentai igr placebo tablet, kuri, kaip buvo pasakyta, sukels irdies ritmo bei kvpavimo sutrikimus, skrandio spazmus - panaiai kaip elektros okas. Nisbettas ir Schachteris tikjosi, kad mons oko simptomus priims kaip tablets poveik ir todl paks stipresn ok nei negavusieji placebo. I ties poveikis buvo milinikas. Tie dalyviai, kurie vartojo placebo, pakl keturis kartus stipresn elektros ok. Paklausti, kodl, j nuomone, taip atsitiko, tablets jie nemindavo. Kai tiriamiesiems buvo paaikintas tablets poveikis, jie sutiko, kad i galjo turti tok poveik kitiems, taiau ne jiems. Bdingas atsakymas buvo: A net nepagalvojau apie tablet". Taip pat daug klausim kelia tyrimai, kuri metu mons aprainjo savo nuotaikas - kiekvien dien itisus du ar tris mnesius (Stone ir kiti, 1985; Weiss ir Brown, 1976; Wilson ir kiti, 1982). Tiriamieji fiksavo ir veiksnius, galinius turti takos j nuotaikoms: savaits dien, orus, miego trukm ir taip toliau. Kiekvieno tyrimo pabaigoje mons vertindavo, kaip kiekvienas veiksnys paveik j nuotaikas. Stebtina tai (turint galvoje, kad tiriamj dmesys buvo nukreiptas j kasdienes nuotaikas), kad tiriamj nuomon apie kurio nors veiksnio tak j nuotaikoms maai tesutapo su realiu poveikiu. ie duomenys atskleidia atri problem: kaip i ties mes suvokiame savo diaugsmo ar lidesio prieastis? O kaip mes suprantame savo valios laisv? Kaip teigia Danielis Wegneris knygoje The Illusion of Conscious Will, 2002 (Smoningos valios iliuzija"), mons mano, kad jei mintis kilo anksiau u veiksm, vadinasi, jie veik savo valia. Wegneris atliko eksperiment, kurio metu du mons turjo valdyti kompiuterio pel, slystani specialia lentele su maais paveikslliais. Pelei klaidiojant lentele, eksperimento dalyviai per ausines igirsdavo nupiet objekt pavadinimus ir galdavo sustoti ties bet kuriuo i j. Net tada, kai vienas asmuo - fiktyvus tiriamasis - tyia sustabdydavo pel

ties tam tikru paveikslliu, tikrieji eksperimento dalyviai manydavo, kad pel sustodavo btent j valia. ioje ir kitose situacijose smegenys sukuria intuityv asmeninio veiksmingumo pojt. Kitais atvejais, pavyzdiui, iekodami vandens su virgulmis arba pakeldami rankas hipnozs seanso metu, mons klaidingai mano, kad juos veikia kakokia iorin valia. Tad tikdami, kad jie valingai kak padar (arba nepadar), mons kartais klysta. (r. Mokslini tyrim ivada. Smoningos valios iliuzija")

Elgesio prognozavimas
Prognozuodami savo elges mons taip pat klysta. Jei paklaustume, ar jie vykdyt sakym sukelti kam nors stipr elektros ok, ar dvejot padti aukai, jei alia bt dar keletas moni, dauguma neigt, kad gali pasiduoti tokiai takai. Taiau, kaip pamatysime, eksperimentai rodo, jog daugelis i ms pasiduodame takai. tai k pastebjo Sidney Shraugeris (1983), papras universiteto student nuspti, kokia tikimyb, kad jie per artimiausius du mnesius patirs kelet vyki (simyls, susirgs ir taip toliau): j prognozs n kiek nebuvo tikslesns nei vidutin mogaus patirtis. mons taip pat danai klysta prognozuodami, kaip klostysis j santykiai. Draugaujanios poros, irdamos pro roinius akinius, prognozuoja, kad j santykiai tsis ilgai. Sutelkdami dmes vien tik teigiamus dalykus, simyljliai gali bti sitikin, kad jie visada myls vienas kit. Danai j draugai ir eimos nariai bna valgesni, teigia Tara MacDonald ir Michaelas Rossas (1997), atlik tyrimus su Vaterlo universiteto studentais. Stebdami js elges, js pastami, ko gero, gali geriau prognozuoti nei js pats (pavyzdiui, ar susitik nauj mog js bsite nervingas, ar nekus [Kenny, 1994]). Kaip imokti tiksliau nuspti savo poelgius? Prognozuojant elgsen, patariama prisiminti ankstesn elges panaiose situacijose (Osberg ir Shrauger, 1986, 1990). Tad nordami nuspti ateit, atsivelkite praeit. Nicholas Epley ir Davidas Dunningas (2000) pastebjo, kad mums kartais geriau sekasi nuspti ne savo, o kit moni veiksmus. Likus penkioms savaitms iki Gelsvj narciz dienos" - kasmetinio Kornelio universiteto labdaros renginio, Epley ir Dunningas papra student pasakyti, ar jie nusipirks bent po vien narciz, ir spti, kiek j draug pasielgs taip pat. Daugiau nei keturi i penki teig, kad narciz nupirks. Taiau i ties nupirko tik 43 procentai student, ir tai buvo ariau j prognozs, kad taip pasielgs 56 procentai kit student. Laboratoriniame aidime u pinigus 84 procentai tiriamj prognozavo, kad bendrame loime sieks abipuss naudos, nors i ties tai padar tik 61 procentas (is skaiius labiau sutapo su j prognozmis, kad bendradarbiaus 64 procentai kit eksperimento dalyvi). Lao Dz buvo teisus, sakydamas: Tas, kuris pasta kitus, yra mokytas. Tas, kuris pasta save, yra iminius". Atrodo, dauguma moni yra labiau mokyti nei imintingi.

70

dalis.

SOCIALINIS

MSTYMAS

mokslini tyrim ivada

Smoningos valios iliuzija


Paprastai kasdieniame gyvenime panorj atlikti kok nors veiksm, pavyzdiui, pakelti rank, j ir atliekame. inoma, pamat rezultat darome ivad, kad veiksmo prieastis buvo ms valia. Kartais patiriame reikin, kur psichologas Danielis Wegneris (2002) pavadino smoningos valios iliuzija". mogui, kurio ranka sujungta su partnerio (eksperimentuotojo padjjo) ranka, valdant kompiuterio pel" atrodys, kad btent jis sustabd pel" langelyje, nors i tikrj tai padar jo partneris. Wegneris, Betsy Sparrovv ir Lea VVinerman (2004) svarst: ar galima priversti mog pasijusti taip, lyg jis kelt savo rank, kai i tikrj pakeliama kito mogaus ranka? J pasirinktas tyrimo metodas iliustruoja, kaip socialins psichologijos tyrimuose kartais susilieja eksperimentinis tikslumas ir krybika reisra. 2.5 pav. matome prie veidrod stovini tiriamj. Kita mergina (asistent), stovinti u ios, savo rankas kia rankoves, kuriose i tikrj turt bti tiriamosios merginos rankos. Tiriamoji ino, kad ten ne jos rankos; ji nesuvokia ir nejauia j kaip savo. Bet ar ji pajus koki nors netiesiogin i rank kontrol? Nordami tai suinoti, mokslininkai papra asistents atlikti rankomis kelet judesi, pavyzdiui, parodyti OK gest". Igirdusi praym tiriamoji galjo numatyti stebim rank judesius. Ji teig, kad tuo momentu pasijuto iek tiek kontroliuojanti svetimas rankas, lyg pati bt privertusi jas judti (2.6 pav.). Pradinmis (kontrolinmis) slygomis, kai judesiai buvo atliekami garsiai nepapraius (todl nebuvo galimybs j numatyti), kontrols jausmas buvo silpnas. Kai tiriamoji sivaizduodavo veiksm ir jis bdavo atliekamas tuojau pat, ji jausdavo tam tikr atsakomyb. Neurologai surado bedioni veidrodinio atspindio neuronus" - smegen lsteles, reaguojanias arba paties individo, arba stebim pana kito individo judes (Rizzolatti ir kiti, 1996). Galbt ir aprayto eksperimento tiriamieji susiejo veiksmo numatym su veidrodine (atspindta) savo smegen veikla? Taigi jei kasdieniame gyvenime numatome kit moni poelgius, ar jauiams lyg i dalies btume juos sukl? Jei taip, galbt is vikarinio veikimo (veikimo u kit") reikinys yra mogikosios empatijos, kai jauiame, kjauia kiti, altinis? reikin gerai ino sporto aistruoliai, kno kalba subtiliai mgdiojantys aidjo veiksmus aiktje.

Suvokta stebim rank kontrol (nuo 1 = nekontroliuojama, iki 7 = didel kontrol)

2,05

Kontrolins slygos Gudesio negalima numatyti)

Eksperimentins slygos (numatomas judesys)

n I

2.5 PAVEIKSLAS Netiesioginis veiksnys Nuotrauka kairje: tiriamoji taip save mato veidrodyje. Nuotrauka deinje: tiriamoji ir asistent. Danielio Wegnerio nuotr.

2.6 PAVEIKSLAS Smoningos valios iliuzija irdami save veidrodyje ir stebdami svetim rank judesius, didesn kontrol jaut tie tiriamieji, kurie galjo judesius numatyti.

2 s k y r i u s . A S O C I A L I N I A M E PASAULYJE

71

Jausm prognozavimas
Daugelis svarbi sprendim gyvenime susij su ms jausm prognozmis. Ar susituoks su ia moterimi a sipareigosiu visam gyvenimui? Ar pasirinks i profesij bsiu patenkintas savo darbu? Ar vykdamas atostogauti btent ten patirsiu malonum? O gal didesn tikimyb, kad isiskirsiu, perdegsiu" darbe ir nusivilsiu atostogomis? Kartais mes inome, kaip jausims neilaik egzamino, laimj svarbias rungtynes ar pusvalandio krosu sumain tamp. inome, kas mus pradiugina ir kas sukelia susirpinim ar nuobodul. Kartais galime klaidingai nuspti savo reakcij. Paklaustos, kaip jausis, jei per pokalb dl darbo igirs seksualini uuomin, dauguma moter, kurias apklaus Julie Woodzicka ir Marianne LaFrance (2001), atsak, kad pasipiktins. Taiau kai i ties buvo pateikti tokie klausimai, dauguma moter isigando. Emocij prognozi" tyrimai rodo, kad sunkiausia nuspti bsim savo emocij intensyvum ir trukm (Wilson ir Gilbert, 2003). mons klaidingai numat, kaip jie jausis prajus kuriam laikui po nutrkusios meils, gav dovan, pralaimj rinkimus, laimj varybas ar eisti (Gilbert ir Ebert, 2002; Loewenstein ir Schkade, 1999). tai keli pavyzdiai: Kai jaunuoliams parodomos erotikos nuotraukos ir po to pateikiamas aistringo pasimatymo, kurio metu mergina prao liautis", scenarijus, jaunuoliai prisipasta, kad gali ir nesusilaikyti. Jei erotins nuotraukos nerodomos, jie daniau neigia gal bti seksualiai agresyvs. Ramios bsenos mogus lengviau klysta spdamas, kaip jausis ir elgsis susijaudins. Dl ios prieasties pasiduodama aistrai, sulaukiama nepageidaujam ntum, o seksualiniai prievartautojai, nuoirdiai paadj niekada daugiau", vl prievartauja. Alkani pirkjai impulsyviai perka daugiau (ios spurgos tokios puikios!") negu tie, kurie buvo pavaiinti gaballiu mlyni kekso (Gilbert ir Wilson, 2000). Alkanas mogus negalvoja apie riebaluose virt spurg kaloringum. Persivalgs jis nebepajgia sivaizduoti, kokia skani gali bti i spurga vakare su stikline pieno. Tik vienas i septyni atsitiktini rkali (surkani maiau nei vien cigaret per dien) spja, kad rkys ir po penkeri met. Taiau jie nepakankamai vertina narkotik poreikio gali, nes po penkeri met teberko madaug pus (Lynch ir Bonnie, 1994). mons pervertina iltesns iemos, sumajusio svorio, didesnio televizijos kanal skaiiaus ir pailgjusio laisvalaikio tak j savijautai. Net tokie ekstremals vykiai, kaip laimjimas loterijoje ar paralyius po autoavarijos, ilgalaikei laimei turi maesn poveik nei daugelis mano.

72

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

poveikio vertinimo paklaida (impact bias) Emocijas suklusi vyki poveikio ilgalaikikumo pervertinimas.

Aaros gali lkuriuoti per nakt, bet diaugsmas ateina su aura." Ps 30,6* * ia ir toliau ventojo Rato itraukos cituojamos i: ventasis Ratas: Senasis ir Naujasis Testamentas, 2-as papildytas leid., vert Antanas Rubys (ST) ir Vaclovas Aliulis (NT), Vilnius, Katalik pasaulis, 1999.

Atrodo, jog ms intuityvi teorija yra tokia: mes norime. Pasiekiame. Esame laimingi. Jei tai bt tiesa, is skyrius bt trumpesnis. Taiau tikrovje, pastebi Danielis Gilbertas ir Timothy Wilsonas (2000), mes danai neteisingai norime". sivaizduojantys savo idilikas atostogas saloje, saul, bang m ir sml gali nusivilti, pastebj, kad jiems labai trksta grietai surikiuotos dienos, intelektualaus stimuliavimo ar reguliaraus ukandiavimo pyragliais". Mes manome, kad jei nugals ms kandidatas ar komanda, ilgai bsime patenkinti. Taiau daugelis tyrim patvirtina, kad nesame atspars poveikio vertinimo paklaidai - pervertiname emocijas suklusi vyki poveikio ilgalaikikum. Tokio emocinio pakilimo pdsakai inyksta greiiau nei tikims. Dar labiau poveikio vertinimo paklaidai" pasiduodame po negatyvi vyki. Kai mons, kuriems atliekamas IV tyrimas, prognozuoja, kaip jausis po penki savaii suinoj rezultatus, jie spja, jog susirpins igird blog naujien, o igird ger, pajus diaugsm. Taiau po penki savaii igird blog naujien jie bna prislgti maiau negu tikjosi, o igird ger - ne taip smarkiai diaugiasi (Sieff ir kiti, 1999). Kai Gilbertas su kolegomis (1998) papra profesori-asistent spti, kaip jie jausis po keleri met gav arba negav dstytojo darb, dauguma man, kad teigiamu atveju jie bsi laimingesni. Jei negauiau darbo, lugt mano gyvenimo tikslai. Tai bt siaubinga." Taiau apklausti po keleri met negavusieji dstytojo darbo jautsi beveik tokie pat laimingi kaip ir j gavusieji. Wilsonas ir Gilbertas (2005) teigia, kad poveikio alikumas svarbus, nes moni emocins prognozs" - bsim emocij numatymas - veikia j sprendimus. Jei mogus pervertina stiprum ir trukm to malonumo, kur pajus sigijs nauj automobil ar pasidars plastin operacij, jis gali neapgalvotai investuoti nauj Mercedes" ar radikal ivaizdos pagrainim. Pabandykime tai suasmeninti. Gilbertas ir Wilsonas silo sivaizduoti, kaip jaustums po met, jei ikristume i universiteto. Ar btume laimingesni, ar nelaimingesni, palyginti su iandiena? Galvodami apie tai turbt susimstte, k i katastrofa galt reikti: nebeliks draugik pasisveikinim ir juokeli, krepinio varyb, skubaus klaviatros tarkjimo. Nors js tikriausiai visuomet viso ito pasigesite, po kiek laiko js laims jausmui apskritai takos turs du dalykai: a) vykis ir b) visa kita" (Gilbert ir Wilson, 2000). Sutelk dmes neigiam vyk, atmetame kit dalyk, prisidedani prie ms laims, svarb ir todl klystame manydami, jog ms kania tsis aminai. Niekas, k esate sutelk savo dmes, nepakeis padties taip stipriai, kaip manote", - teigia mokslininkai Davidas Schkade ir Danielis Kahnemanas (1998). Be to, teigia Wilsonas ir Gilbertas (2003), mons nevertina savo psichologinio imuniteto sistemos galios ir intensyvumo. i sistem sudaro emocini traum racionalus aikinimas, nuvertinimas, atlaidumas, ribojimas. Kadangi apie savo psichologinio imuniteto sistem" beveik nieko neinome

2 s k y r i u s . A S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E

73

(Gilbertas ir Wilsonas reikin vadina imuniniu atmetimu), i ties su negalumu, nutrkusiais meils ryiais, neilaikytais egzaminais, negautu dstytojo darbu ir asmeniniais bei grupiniais pralaimjimais mes susitaikome greiiau nei manytume. Ironika, teigia Gilbertas su kolegomis (2004), bet svarbiausi neigiami vykiai (kurie suadina ms psichologin gynyb) mus slegia trumpiau nei nereikmingi suerzinimai (nesuadinantys gynybos mechanizmo). Kitaip tariant, mes esame atspars.

imuninis atmetimas (immune neglect) Tendencija nevertinti savo galimybi atgauti dvasines ir fizines jgas po stresini vyki.

Savianalizs imintis ir iliuzijos


Tad ms intuicija gali stulbinamai klysti dl to, kas mus paveik, ir k mes jausime bei darysime. Taigi nesutirtinkime spalv. Kai elgesio prieastys aikios ir sutampa su ms intuicija, mes tiksliai save suvokiame (Gavanski irHoffman, 1987). Kai elgsenos prieastys nebna tokios akivaizdios, jos nebna aikios ir paiam mogui. Kaip bus paaikinta 3 skyriuje, mes nesuvokiame daug ko, kas vyksta ms galvoje. Suvokimo ir atminties tyrimai rodo, kad mes geriau suprantame savo mstymo rezultatus nei procesus. Taiau kai nusistatome vidin laikrod, kad jis mus paadint reikiamu laiku, arba kai tam tikr laik pasmonje gldjusi problem isprendia vienas spontanikas nuvitimas, mes skiname pasmoningos proto veiklos vaisius. Krybingi mokslininkai ir menininkai danai negali nupasakoti valg paskatinusio proceso. Timothy Wilsonas (1985, 2002) pateikia drsi idj: ms socialin elgsen kontroliuojantys mstymo procesai skiriasi nuo elgsen paaikinani mstymo proces. Tad aikindami racionaliai galime praleisti tas instinktyviai gimstanias nuostatas, kurios ir nulemia ms elgsen. Devyniais eksperimentais Wilsonas su kolegomis (1989) patvirtino, kad smoningai ireiktos nuostatos daikt ir moni atvilgiu paprastai gana gerai leidia prognozuoti elgsen. Taiau jei eksperimento dalyviai i anksto papraomi ianalizuoti savo jausmus, j ataskaitos apie nuostatas tampa beverts. Pavyzdiui, simyljli por pasitenkinimo savo santykiais lygis leido prognozuoti, ar po keli mnesi jie dar bus kartu. Taiau kiti eksperimento dalyviai pirmiau turjo ivardyti visas prieastis, dl kuri, j nuomone, santykiai buvo geri arba blogi, ir tik po to vertinti savo laim. i por nuostatos nebeturjo reikms prognozuojant santykius! Tikriausiai dl smulkios santyki analizs dmesys nukrypdavo lengvai odiais apibdinamus veiksnius, kurie i ties buvo maiau svarbs nei tie santyki aspektai, kuriuos sunkiau ireikti odiais. Mes danai esame svetimi patys sau", - daro ivad Wilsonas (2002). Kitame tyrime Wilsonas kartu su kolegomis (1993) dav monms parsineti namus vien i dviej plakat. Tie, kuri i anksto buvo paprayta nurodyti savo pasirinkimo prieastis, isirinko humoristin plakat (jo teigiamas savybes buvo lengviau nusakyti odiais). Taiau po keli savaii j pasitenkinimas pasirinkimu, palyginti su tais, kurie rinkosi intuityviai ir todl parsine kitokius plakatus, sumajo. Intuityvs moni veido bruo-

Galvojimas apie save yra prakeiksmas, sukeliantis visik painiav". Theodore Roethke, The Collected Poems of Theodore Roethke, 1975 (Rinktiniai eilraiai")

74

I dalis. S O C I A L I N I S M S T Y M A S

dvigubos nuostatos (dual attitudes) Skirtingos paslptos, arba implicitins (automatins), ir ireiktos (smoningai kontroliuojamos) nuostatos to paties objekto atvilgiu. odiais ireiktos atviros nuostatos gali keistis kartu su isilavinimu arba dl tikinjimo; neireiktos, arba implicitins, nuostatos keiiasi ltai kartu su patirtimi, formuojania naujus proius.

vertinimai taip pat bna nuoseklesni, lyginant su logikai pagrstais vertinimais, rao Gary Levine ir jo kolegos (1996). Pirmasis spdis daniausiai nemeluoja. ie faktai rodo, kad mes vadovaujams dvigubomis nuostatomis, teigia Wilsonas su kolegomis (2000). Ms automatins neireiktos, arba implicitins, nuostatos kurio nors mogaus ar dalyko atvilgiu danai skiriasi nuo smoningai kontroliuojam ireikt,, arba eksplicitini, nuostat. Pavyzdiui, galime bti i vaikysts isaugoj instinktyvi baim ar antipatij monms, kuriems dabar odiais reikiame pagarb ir pripainim. Nors ireiktas nuostatas galima gana lengvai keisti, paymi Wilsonas, neireiktos, arba implicitins, nuostatos, kaip ir seni proiai, kinta liau". Taiau jei nauja nuostata tenka danai vadovautis, ji gali pakeisti senj. Murray Millaras ir Abrahamas Tesseris (1992) mano, kad Wilsonas perdeda teigdamas, jog sau mes esame nepains. J tyrim rezultatai rodo, kad, akcentuojant prieastis, nuostatos tampa ne tokios reikmingos jausm skatinamos elgsenos prognozei. Jei, uuot nurods analizuoti savo meils santykius, Wilsonas bt papras labiau sigilinti savo jausmus (kaip jauiats, kai esate kartu su savo partneriu ir be jo?"), nuostat apibdinimas bt galjs suteikti daugiau informacijos. Atrodo, jog kitos elgsenos sritys - tarkime, sprendimas, kurioje auktojoje mokykloje mokytis, vertinant kain, karjeros galimybes ir 1.1. - yra labiau apgalvotos. ioms sritims naudingiausia ne jausm, o prieasi analiz. Nors irdis turi sav argument, kartais nulemia protas. I i savs painimo ribotum tyrimo galima padaryti dvi praktines ivadas. Pirmoji ivada taikytina psichologinms apklausoms. Tiriamojo pateikta informacija apie save danai negalima pasitikti. Klaidingas savs supratimas riboja mokslin subjektyvios asmenins informacijos naud. Antroji ivada taikytina ms kasdieniam gyvenimui. Nuoirdumas apibdinant ir interpretuojant potyrius negarantuoja i apibdinim validumo. Asmeniniai liudijimai bna labai tikinantys (tuo mes sitikinsime 15 skyriuje Socialin psichologija teisme"). Taiau ie liudijimai gali bti ir klaidingi. Turdami galvoje i potenciali klaid maiau bijosime kit, nebsime tokie patikls.

APIBENDRINIMAS Savojo A samprata: kas a esu?


Savs supratimas padeda surikiuoti mintis ir veiksmus. Apdoroj informacij apie save, geriau j simename (is reikinys vadinamas nuorodos save efektu). Savojo A samprata susideda i dviej element: A schemos, nuo kurios priklauso, kaip mes apdorojame sau aktuali informacij, ir galim savj A, apie kuriuos svajojame arba kuri baiminams. Savs vertinimas atspindi, kaip suvokiame vairius savo asmenybs aspektus bei gebjimus. Savojo A samprat veikia daug kas, taip pat ir ms vaidmenys, savs palyginimai su kitais, socialinis tapatumas, nuomon apie tai, kaip mus vertina kiti, ms skms ir neskms.

2 s k y r i u s . A S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E

75

Kultra taip pat formuoja savj A. Kai kurie mons, ypa individualistinse Vakar kultrose, mano es nepriklausomi (nepriklausomas savasis A). Azijos ir treiojo pasaulio ali atstovai jauiasi labiau priklausomi nuo kit (abipusiai priklausomas savasis A). Kaip bus isamiau paaikinta 5 skyriuje, ie kontrastai prisideda prie kultrini socialins elgsenos skirtum. Savs painimas yra keistai klaidingas. Danai negalime paaikinti savo elgesio. Kai veiksniai, darantys tak ms elgsenai, nra tokie akivaizds, kad bet kas juos pamatyt, mes patys j taip pat nepastebime. Subtils, neireikti, arba implicitiniai, procesai, kontroliuojantys ms elgsen gali atrodyti kitokie nei smoningi, ireikti jos aikinimai. Taip pat esame link klaidingai prognozuoti savo emocijas, nepakankamai vertiname savo psichologinio imuniteto sistemos atsparum ir todl pervertiname emocini reakcij reikmingus vykius trukm.

Savs vertinimas
monms reikalingas savosios verts pojtis, kur jie motyvuojami stiprinti. Taiau ipstas" savs vertinimas turi ir tamsij savo pus.

Ar savivert - visapusis savs vertinimas - yra vis A schem ir galim savj A suma? Jei save laikote patraukliu, atletiku, imintingu - vertu turto ir meils, ar js savivert bna aukta? Taip, teigia Jennifer Crocker ir Connie Wolfe (2001), utikrintumas tam tikrose srityse (tai gali bti ivaizda, imintis ar dar kas nors) yra svarbus savs vertinimui. Vieni gali save vertinti u puikius mokymosi rezultatus ir fizin patrauklum, tuo tarpu kiti u meil Dievui ir moralini nuostat laikymsi." Pirmuoju atveju mogaus savivert bus aukta, jei jis manys ess protingas ir graus, o antruoju - jei moralus. Taiau Jonathonas Brownas ir Keithas Duttonas (1994) rodinja, kad vilgsnis savs vertinim i apaios auktyn" nra visaapimantis. Jie mano, kad prieastiniai ryiai veikia ir prieinga kryptimi. Labiau tiktina, kad mons, kurie i esms save vertina gerai - t. y., kuri savivert aukta teigiamai vertins ir savo ivaizd, ir gebjimus, ir kitas savybes. Jie panas kdikio sulaukusius tvus, i meils besiavinius jo rank ir koj piriukais bei plaukais: nebna taip, kad tvai pirmiausia vertint savo kdikio rank ir koj pirtus, o tik po to sprst, ar visas" kdikis yra avus. Kad patikrint savo spjim, ar nuo bendrojo savs vertinimo priklauso savs suvokimas (i viraus emyn"), Brownas ir Duttonas Vaingtono universiteto studentams papasakojo apie galim savyb, kuri jie pavadino integruotu gebjimu". Jie iliustravo svokos prasm studentams trimis odiais, pavyzdiui, automobilis", plaukimas" ir atrakcionas" ir papra sugalvoti vien visas ias tris reikmes apimant od. (Uuomina: is odis prasideda raide p.). Auktai save vertinantys mons daniau teigdavo tur gebjim, jei jiems buvo pasakyta, kad is gebjimas labai svarbus, o ne tada, kai buvo sakoma, kad is gebjimas nenaudingas. Matyt, bdami apie save i esms geros nuomons, mes pagrainame konkreias A schemas (a sugebu integruotis") ir savo galimus A.

savivert (self-esteem) Visapusis mogaus savs vertinimas arba savosios verts pojtis.

76

dalis.

SOCIALINIS

MSTYMAS

Savs vertinimo motyvacija


Motyvacija yra ms painimo sistemos variklis (Dunning, 1999; Kunda, 1990). Patyr neskm, auktai save vertinantys mons isaugo savj vert manydami, jog kitiems monms taip pat nesiseka, arba pernelyg ikeldami save kit atvilgiu (Agostinelli ir kiti, 1992; Brown ir Gallagher, 1992). Juo labiau mons bus susijaudin, paveikti neskms, juo labiau saugos save komentuodami i neskm (Brown ir Rogers, 1991). Abrahamas Tesseris (1988) teigia, kad poreikis isaugoti savivert" leidia prognozuoti daugyb domi fakt, netgi nesutarimus tarp broli ir seser. Jei esate vyras, gal turite panaaus amiaus brol, o jei moteris - seser? Jei taip, kai augote, mons jus tikriausiai lygindavo. Tesseris daro prielaid, kad jei aplinkiniai vien i js laiko gabesniu, kitas stengsis elgtis taip, kad isaugot savivert. (Tesseris mano, kad didiausia grsm kyla vyresniam vaikui, turiniam labai gab jaunesn brol ar ses.) Turintys brol, kurio gabumai labai skiriasi, daniausiai prisimena, kad vaikystje nesutardavo. Suaug panai gabum broliai daniau prisimena, kad vaikystje tarp j nebuvo trinties. Grsm savivertei kelia ir draugai, nes j skm pavojingesn nei svetim moni (Zuckerman ir Jost, 2001). J taip pat gali kelti ir sutuoktinis (-). Nors turti bendr interes yra sveika, identiki karjeros tikslai gali kelti tamp ir pavyd (Clark ir Bennett, 1992). Kai vienam partneriui geriau sekasi abiems svarbioje srityje, grsm tapatumui galima sumainti teigiant: Mano gabusis partneris, su kuriuo esame labai artimi, yra dalis mans" (Lockwood ir kiti, 2004). Kokios prieastys skatina isaugoti arba stiprinti savivert? Markas Leary (1998, 2003) tiki, kad jausmas, jog esi vertingas, yra tarsi kuro matuoklis. Ryiai padeda ilikti ir gerai jaustis. Tad saviverts matuoklis perspja mus apie socialinio atstmimo pavoj, skatindamas jautriau reaguoti kit moni lkesius. Tyrimai patvirtina, kad socialinis atstmimas maina ms savivert ir stiprina pritarimo poreik. Paniekinti ar apgauti, mes jauiams nepatraukls arba nevisaveriai. Kaip ir akinanti ibint viesa, is jausmas gali skatinti veikti - tobulti ir iekoti pritarimo bei pripainimo kitur.

Tamsioji savs vertinimo pus


Menkas savs vertinimas kelia depresijos, narkotik vartojimo ir kai kuri ri nusikaltim pavoj. Menkos saviverts mogui netgi pasisekimas visuomenje gali sukelti pasibjaurjim, nerim, kad jis niekada nepasieks toki auktum, koki i jo tikimasi (Wood ir kiti, 2005). (Jei jums labai gerai pasisek aidimas, vieas pasirodymas ar egzaminas mokykloje, gal dabar nerimaujate, kad kit kart visus nuvilsite?) Stipri savivert skatina iniciatyvum, gebjim atkurti fizines bei dvasines jgas ir malonius jausmus (Baumeister ir kiti, 2003). Taiau paaugli berniuk, per anksti" pradju-

2 s k y r i u s . A S O C I A L I N I A M E PASAULYJE

77

si lytin gyvenim, savivert daniau bna stipresn nei vidutin. Gauj lyderi, ekstremali etnocentrik ir terorist savivert taip pat bna auktesn, pastebi Robynas Davvesas (1994, 1998). Pajut, kad j savivertei gresia pavojus, mons tai reaguoja emindami kitus, o kartais ir smurtaudami. Stipr ego susiformavs jaunuolis, pajuts, kad gali bti imestas i savo socialins aplinkos, gali pasidaryti pavojingas. Vieno eksperimento metu Toddas Heathertonas ir Kathleen Vohs (2000) grup student vaikin gsdino, kad jie neilaikys testo, o kitoje, kontrolinje, grupje to nedar. Reaguodami galim neskm tik sripria saviverte pasiymintys vaikinai tapo pastebimai prieikesni (r. 2.7 paveiksl). Kito eksperimento metu Bradas Bushmanas ir Roy Baumeisteris (1998) papra 540 savanori student parayti straipsnel, kur kitas tariamas studentas arba labai igyr (puikus rainys!") arba kandiai sukritikavo (blogiausias mano kada nors skaitytas rainys!"). Po to kiekvienas rainio autorius su kitu studentu aid reakcijos greiio ibandymo aidim. Jei oponentas pralaimdavo, rainio autorius galjo j atakuoti bet kokio intensyvumo ir bet kokios trukms triukmu. Turintieji stipriausi ego - tie, kurie pritar tokiems savimeil glostantiems teiginiams, kaip a esu gabesnis u kitus" buvo ypa agresyvs". J triukmo atakos buvo tris kartus didesns nei t, kuri savivert buvo normali. eista savigarba skatina duoti atkirt. Entuziastingi saviverts alinink pareikimai svyruoja nuo fantazijos iki taukal", - teigia Baumeisteris (1996), manantis, kad jis tikriausiai paskelbs daugiausia darb apie savivert". Saviverts poveikis - nedidelis, ribotas ir ne visada teigiamas." Labai save vertinantys vyrukai, sako Baumeisteris, daniau eidinja, pertraukia kitus ir ne kalbasi, o kalba (prieingai nei drovesni, kuklesni, nuoaliau besilaikantys mons, kuri savivert menka). Darau ivad, kad savikontrol deimt kart vertingesn u savivert." Ar mons, kuri ego stipriai ireiktas ir kurie retsykiais blogai pasielgia, slepia vidinio saugumo ir saviverts stok? Ar kategoriki, narciziki as-

Po itiek met, kad ir kaip bt gaila, patariu jums: umirkite savivert ir stiprinkite savikontrol bei savidrausm. Naujausiuose darbuose pripastama, kad tai naudinga ir individui, ir visuomenei." Roy Baumeister, 2005

Kontrolin grup Grup, patyrusi grsm 2.7 PAVEIKSLAS Kai stipriam ego metamas ikis Pajut grsm, tik itin gerai save vertinantys mons tapdavo prieikesni arogantiki, grubs ir nedraugiki (i Heatherton ir Vohs, 2000). Menkas savs vertinimas Bsena Stiprus savs vertinimas

78

dalis.

SOCIALINIS

MSTYMAS

menys i ties turi silpn ego ir tai slepia po pompastiku ioriniu blizgesiu? Daugelis tyrintoj band rodyti, kad itokia ior slepia menk savivert. Taiau chuligan, gauj nari, genocid vykdani diktatori ir li savimyl tyrimai neatskleid joki silpnos saviverts pdsak. Hitlerio savivert buvo labai aukta", - pastebi Baumeisteris ir jo kolegos (2003). Tai, k Baumeisteris ir jo kolegos (1996) pavadino tamsija stiprios saviverts puse", prietarauja faktui, jog menkai save vertinantys mons kiek daniau susiduria su vairiomis klinikinmis problemomis: nerimu, vieniumo jausmu ir mitybos sutrikimais. Bdami blogos nuotaikos ar pajut grsm jie greiiau visk pradeda irti pro tamsius akinius: pastebi ir prisimena blogiausius kit moni poelgius, mano, kad artimieji j nemyli (Murray ir kiti, 1998, 2002; Ybarra, 1999). Chuliganai demonstruoja gynybin, save stiprinani saviverts form, teigia Christina Salmivalli ir jos kolegos i Turku (Suomija) universiteto (1999). Tikrai save gerbiantys" - jauiantys savj vert ir nesistengiantys bti dmesio centre bei nepykstantys u kritik - daniau gina chuligan aukas. Kai jauiams utikrintai, esame maiau gynybiki (Eptein ir Feist, 1988; Jordan ir kiti, 2003). Taip pat nebname plonaodiai" ir greiti kritikuoti - maiau klausoms t, kuriems patinkame, ir nepuolame plsti t, kuriems nepatinkame (Baumgardner ir kiti, 1989). Naujausi tyrimai rodo, kad savivert, kaip ir nuostatos, pasireikia dviem formomis - ireiktja (smoninga) ir paslptja (nesismoninta). Ireiktj savivert psichologai matuoja naudodami apklausas (Jauiu, kad esu vertinga asmenyb"), o paslptoji savivert matuojama keletu subtilesni bd - nuo individui patinkani savo vardo raidi pasirinkimo iki kompiuteriu skaiiuojamo reakcijos laiko, per kur individas suklasifikuoja su savo asmenybe susijusius teigiamus ir neigiamus odius. mogus, surinks didelius verius ireiktosios saviverts tyrimuose, gali prastai pasirodyti paslptosios saviverts tyrimuose (Brettas Pelhamas su kolegomis (2005) pastebi, kad moter abiej saviverts form veriai nuoseklesni negu vyr). Kai nuoseklum galima pastebti, t. y. kai mons teigiamai save vertina ir smoningai, ir nesmoningai, jie saugiau jauiasi, elgiasi ne taip gynybikai, maiau paklsta prietarams (Jordan ir kiti, 2003, 2005). Prieingai nei menka, stipri savivert labiau reikiama ne paymiais, ivaizda, pinigais ar kit moni pritarimo paiekomis. Ji sklinda i vidaus ir palaiko ger nuotaik (Kernis, 2003; Schimel ir kiti, 2001). Jennifer Crocker ir jos kolegos (2002, 2003, 2004, 2005) tai patvirtino tyrimais, kuriuos atliko su Miigano universiteto studentais. Studentai, kuri savivert buvo menkiausia, kurie jautsi itin priklausomi nuo iorini jg - daniau patyr stres, pykt, bendravimo problemas, vartojo narkotikus, piktnaudiavo alkoholiu ir daniau sksdavosi mitybos sutrikimais nei tie, kuri savivert rmsi gilesniais, su asmeniniais bruoais susijusiais aspektais.

2 s k y r i u s . A S O C I A L I N I A M E PASAULYJE

79

Ironika, pastebi Crocker ir Lora Park (2004), kad besirpinantys saviverte, pavyzdiui, mginantys tapti gras, turtingi ar populiars, gali nepastebti, nuo ko i ties priklauso gyvenimo kokyb. Be to, stengdamiesi visada gerai galvoti apie save, galime pradti ignoruoti kritik, labiau kritikuoti, o ne suprasti kitus, jausti didesn poreik ne paprasiausiai mgautis veikla, o siekti pergali. Ilgainiui rpestis savo verte gali baigtis jausmu, kad nei kompetencijos, nei bendravimo, nei autonomikumo poreikiai nebuvo realizuoti, pastebi Crocker ir Park. Juo maiau rpinams savo vaizdiu ir juo labiau savo talentais ir santykiais, juo geresns nuotaikos bname.

APIBENDRINIMAS Savs vertinimas


Saviverts motyvacija veikia paintinius procesus. Susidr su neskme, auktai save vertinantys mons palaiko savo verts jausm manydami, kad nesiseka ir kitiems, bei perddami savo pranaum. t Nors aukt savivert turti naudingiau negu em tyrintojai nustat, kad daugelio nusikaltli savivert yra auktesn negu vidutin. Jei stipriai ireiktam mogaus ego kyla paeminimo grsm dl socialinio atstmimo, toks mogus gali tapti agresyvus.

Suvokiama savikontrol
Keletas mokslini tyrim krypi kalba apie suvokiamos savikontrols svarb. Kokios koncepcijos kyla i i tyrim?

Iki iol aikinoms savojo A samprat, raid ir savs painim. Dabar, analizuodami savo veiksmus, pasiirkime, kuo svarbi savojo A samprata. Savojo A veikimas yra ribotas, pastebi Roy Baumeisteris su kolegomis (1998, 2000; Muraven ir kiti, 1998). Save kontroliuojantys mons - prisiveliantys valgyti ridiklius, o ne okolad arba slopinantys blogas mintis greiiau nuleidia rankas, susidr su neisprendiamomis problemomis. Jei mons siekia kontroliuoti kino filmo sukelt lides, sumaja j fizin itverm. Savikontrol reikalauja pastang, todl sekina ribotus valios iteklius. Ji veikia panaiai kaip raumenys, daro ivad Baumeisteris ir Julia Exline (2000): ir savikontrol, ir raumenys nusilpsta po didels tampos, atsistato pailsjus ir stiprja treniruojantis. Taiau savojo A samprata daro tak ms elgsenai (Graziano ir kiti, 1997). mons, laikantys save darbiais ir manantys, kad j gyvenimas klostosi skmingai, gav sudtingas uduotis pasiekia geresni rezultat u tuos, kurie mano es nevykliai (Ruvolo ir Markus, 1992). Galvokite apie savo teigiamas savybes ir tikimyb, kad sugebsite suplanuoti ir skmingai gyvendinti savo planus, iaugs. Suvokiama savikontrol yra svarbi.

80

dalis.

SOCIALINIS

MSTYMAS

Saviveiksmingumas
saviveiksmingumas

(self-efficacy)
Pojtis, kad esame kompetentingi ir veiksmingi. Jis skiriasi nuo savosios verts pojio. Bomboneio piloto saviveiksmingumas gali bti stiprai ireiktas, o savivert menka.

Stenfordo universiteto psichologas Albertas Bandra (1997, 2000), tirdamas saviveiksmingum ir darydamas teorinius apibendrinimus, pastebjo teigiamo mstymo gali. Optimistinis poiris savo kompetencij bei gali duoda dividendus (Bandra ir kiti, 1999; Maddux ir Gosselin, 2003). Vaikai ir suaugusieji, turintys stipr savi veiksmingumo pojt, bna itvermingesni, ramesni ir maiau depresyvs. Be to, jie gyvena sveikiau bei geriau mokosi. Kasdieniame gyvenime saviveiksmingumas padeda ikelti sudtingus tikslus ir itverti sunkumus. Daugiau nei imtu tyrim patvirtinta, kad pagal saviveiksmingum galima prognozuoti darbuotojo produktyvum (Stajkovic ir Luthans, 1998). Ikilus problemoms, stiprus saviveiksmingumo pojtis leidia darbuotojams ilikti ramiems ir iekoti sprendim, o ne mstyti apie savo silpnybes. Kompetencija ir atkaklumas - kelias pergal. O kartu su pergalmis auga pasitikjimas savimi. Saviveiksmingum, kaip ir savivert, maitina sunkiai ikovoti laimjimai. Net subtilios saviveiksmingumo manipuliacijos gali paveikti elgsen. Tai pastebjo Becca Levy (1996) 90-ies suaugusij pasmon veikdama odiais, adinaniais arba teigiamus, arba neigiamus senjimo stereotipus. Tiriamiesiems 0,066 sekunds buvo rodomi arba neigiami odiai (blogja", pamirta", nusens"), arba teigiami (gudrus", imintingas", patyrs"). Eksperimento dalyviai smoningai galjo suvokti tik viesos blyksteljim. Taiau t, kuriems buvo pateikti teigiamos reikms odiai, atminties saviveiksmingumas" (pasitikjimas savo atmintimi) buvo didesnis. Stebjusieji neigiamos reikms odius patyr prieing efekt. Pana reikin galime aptikti ir u laboratorijos sien: Kinijoje dominuoja teigiami senjimo vaizdiai, todl atminties saviveiksmingumas gali bti didesnis, senyvo amiaus mons maiau skundiasi atminties silpnjimu, nei Vakar alyse (Schacter ir kiti, 1991). Jei tikite, kad galite kak padaryti, ar is sitikinimas btinai kak pakeis? Tai priklausys nuo antro veiksnio: js galimybs kontroliuoti rezultatus. Pavyzdiui, galite manyti ess geras vairuotojas (stipriai ireiktas saviveiksmingumas), taiau jausti girt vairuotoj keliam pavoj (ema kontrol). Galite jaustis kompetentingas studentas ar darbuotojas, taiau bijodami diskriminavimo dl amiaus, lyties ar ivaizdos galite manyti, kad js perspektyvos abejotinos.

Kontrols pobdis
A visikai nedalyvauju visuomens gyvenime", - skundsi vienias keturiasdeimt keleri met vyrikis psichoterapijos studentui Jerry Pharesui. io paragintas, vyrikis nujo okius, kur su juo paoko kelios moterys. Man tiesiog pasisek, - tvirtino vyrikis. - Tai daugiau niekada nepasikartos." Kai Pharesas apie tai papasakojo savo vadovui Julianui Rotteriui, pastarajam tai

2 s k y r i u s . A S O C I A L I N I A M E PASAULYJE

81

padjo ikristalizuoti idj, kuri jis jau kuris laikas band suformuluoti. Roterio eksperiment metu ir jo klinikinje praktikoje vieni mons teigdavo nuolatos , jaui", jog visk, kas jiems nutinka, valdo vienokios ar kitokios iorins jgos, tuo tarpu kiti manydavo, kad visk, kas jiems nutinka, lemia j pai pastangos bei gdiai" (cituojama i Hunt, 1993, p. 334). K js manote? Ar mons daniau bna savo likimo kalviai, ar aplinkybi aukos? Ar jie - savo gyvenimo dramaturgai, reisieriai ir aktoriai, ar situacij belaisviai? i dimensij Rotteris pavadino kontrols pobdiu. Kartu su Pharesu jis sukr 29 poras teigini, skirt mogaus kontrols pobdiui vertinti. sivaizduokite, kad atliekate test. Kuo labiau tikite? a. Ilgainiui iame pasaulyje mogus sulaukia pagarbos, kurios nusipeln. a. A pats atsakingas u visk, kas su manimi vyksta. ar b. Deja, mogaus verts niekas nepripasta, kad ir kaip jis stengtsi. b. Kartais jauiu, kad negaliu pakankamai kontroliuoti savo gyvenimo. b. Pasaul valdo keli gali turintys mons, ir maas mogelis nedaug k ia bepakeis.

kontrols pobdis (locus of control) moni elgesio ir pasekmi kontrols suvokimas: ar jos kontroliuojamos i vidaus, j pai pastangomis bei veiksmais, ar i iors atsitiktinumo arba iorini jg.

ar

a. Kiekvienas mogus gali turti takos valdios sprendimams.

ar

Jei atsakydami iuos Rotterio (1973) klausimus pasirinkote daugiau atsakym a", reikia, js tikite, jog kontroliuojate savo likim (vidinis kontrols pobdis). Jei daugiau b" - tikite, kad j valdo atsitiktinumas arba iorins jgos (iorinis kontrols pobdis). Tai parodyta 2.8 paveiksle. Tiems, kurie mano, kad save kontroliuoja, turt geriau sektis mokytis, mesti rkyti, naudotis saugos diru, sprsti problemas eimoje, udirbti daugiau pinig ir atsisakyti greito malonumo ilgalaiki tiksl labui (Findley ir Cooper, 1983; Lefcourt, 1982; Miller ir kiti, 1986). Nuo to, kaip suvokiame kontrol, priklauso ir neskms prieasi supratimas. Galbt pastate student, laikani save aukomis - dl blog paymi kaltinanius tai, ko jie nepajgs kontroliuoti, pavyzdiui, kvailum ar blogus" dstytojus, vadovlius ar testus. Tokiems studentams patarus laikytis optimistikesns nuostatos - patikti, kad pastangos, protis mokytis ir savidrausm gali pakeisti padt - j paymiai paprastai pagerja (Noel ir kiti, 1987; Peterson ir Barrett, 1987). Apskritai studentai, manantys, kad jie kontroliuoja padt - pavyzdiui, sutinkantys su teiginiu A galiu skmingai atsispirti pagundai", arba prietaraujantys teiginiui A ileidiu per daug pinig" - gauna geresnius paymius, diaugiasi geresniais santykiais ir bna geresns psichikos sveikatos (Tangney ir kiti, 2004). Klestintys mons labiau link neskmes laikyti atsitiktinumu arba nusprsti: man reikia keisti poir". Gyvybs draudimo agentai, manantys,

Jei mano protas suvokia, o irdis gali patikti, inau, kad galiu tai pasiekti. alin narkotikus! Tegyvuoja viltis! A esu is tas!" Jesse Jackson, The March on Washington, 1983 (Pirmyn Vaington").

82

dalis.

SOCIALINIS

MSTYMAS

2.8 PAVEIKSLAS Kontrols pobdis

STA
O
nuo mans. Jei pasistengsiu, nugalsiu iosey lenktynse."

tikinkite save, kad turite trkum, ir tikrai j gysite." Richard Bach, lllusions: Adventures of

Reluctant Messiah, 1977 (Iliuzijos: Mesijo, nelinkusio juo bti, klajons")

kad neskmes galima kontroliuoti (Tai sunku, taiau jei usispirsite, reikalai pagers"), sudaro daugiau draudimo sutari. Tikimyb, kad jau pirmaisiais metais jie mes darb, yra dvigubai maesn nei j pesimistikesni koleg (Seligman ir Schulman, 1986). Tie universiteto plaukimo komandos nariai, kurie pripasta optimistin aikinamj stili", daniau nei pesimistai pasiekia auktesni rezultat nei i j tikimasi (Seligman ir kiti, 1990). Kaip poemoje Eneida" sako romn poetas Vergilijus, Jie gali, nes tiki, kad gali".

Imoktas bejgikumas versus apsisprendimas


Kontrols pojio nauda pastebima ir tiriant gyvnus. Narve udaryti unys, kuriems diegta, kad nepavyks ivengti smgi, tampa bejgiki. Vliau tokie unys baugiai susigia net ir tada, kai gali ivengti bausms. Imok asmenins kontrols (skmingai iveng pirmj smgi) unys lengvai prisitaiko prie naujos situacijos. Tyrintojas Martinas Seligmanas (1975, 1991) pastebjo panaias imokto bejgikumo apraikas ir tarp moni. Pavyzdiui, kamuojami depresijos arba engiami mons tapdavo pasyvs, nes man, kad nuo j pastang niekas nepriklauso. Ir bejgius unis, ir depresijos apimtus mones kamuoja valios paralyius, pasyvus nuolankumas ir netgi apatija, pasireikianti nejudrumu (r. 2.9 paveiksl). Kita vertus, savikontrol treniruoti naudinga. Toki ivad padar Makvaiuniversiteto Sidnjuje mokslininkai Megan Oaten ir Kenas Chengas (2006). ro Pavyzdiui, studentai, kurie kasdien stiprino savikontrol atlikdami pratimus,

imoktas bejgikumas (learned helplessness)

Imoktas bejgikumas ir nuolankumas, kai mogus ar gyvnas suvokia, kad negali kontroliuoti pasikartojani nemaloni vyki.

2 s k y r i u s . A S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E

83

2.9 PAVEIKSLAS Nekontroliuojami nemalons vykiai Suvokiamas kontrols stygius Imoktas bejgikumas Imoktas bejgikumas Kai gyvnai ir mons patiria nekontroliuojamus nemalonius vykius, jie imoksta jaustis bejgiai ir nuolanks.

reguliariai mokydamiesi, planuodami savo laik, geriau save kontroliavo kitose situacijose - laboratorijoje ar laikydami egzaminus. Ellen Langer ir Judith Rodin (1976) ityr asmenins kontrols svarb, taikydamos dvejop elgesio model prestiiniuose Konektikuto valstijos seneli globos namuose. Vienai pacient grupei buvo akcentuojama ms pareiga paversti i staig namais, kad bt galima ja didiuotis ir jaustis laimingiems". Pacientai buvo rpestingai ir nuoirdiai globojami. Po trij savaii dauguma pacient savo bkl vertino kaip dar labiau pablogjusi, tokia pati buvo tyrj bei slaugi nuomon. Kitoje grupje buvo skatinama asmenin kontrol. Buvo akcentuojamos galimybs rinktis bei daryti tak slaugos nam politikai ir kiekvieno atsakomyb u tai, kad , j o gyvenimas tapt toks, kokio pats nori". iems pacientams buvo leidiama priimti nedidelius sprendimus, duodami smulks pareigojimai. Po trij savaii 93 procentai ios grups pacient pasijuto es valesni, aktyvesni bei laimingesni. Tyrimai patvirtina, kad tos sistemos, kurios skatina asmenin kontrol, i ties gerina sveikat ir didina laims pojt (Deci ir Ryan, 1987). tai keletas pavyzdi: Kaliniai, kuriems leidiama bent kiek kontroliuoti savo aplink - perstatyti kdes, perjungti televizoriaus kanalus, jungti ir ijungti vies - patiria maesn stres, reiau serga ir vykdo maiau vandalizmo akt (Ruback ir kiti, 1986; Wener ir kiti, 1987). Veikimo laisv atliekant uduotis ir priimant sprendimus turintys darbininkai bna siningesni (Miller ir Monge, 1986). Ligonini pacientai, vaik dareli aukltiniai ir seneli globos nam gyventojai, kuriems suteikta teis rinktis, k valgyti pusryiams, kada irti kino film ar kada keltis, ilgiau gyvena ir tikrai jauiasi laimingesni (Timko ir Moos, 1989). Nakvyns nam gyventojai, manantys, kad jie negali kontroliuoti savo privatumo, kad turi maai galimybi rinktis, kada valgyti ir kiek miegoti, daniau pesimistikai vertina ir galimybes susirasti gyvenamj bst bei darb (Burn, 1992). Visose tirtose alyse mons, kurie man, jog gali rinktis patys, buvo labiau patenkinti gyvenimu (2.10 pav.). alyse, kuriose mons jaut tur daugiau laisvs, buvo ir daugiau patenkint gyvenimu (Inglehart ir Welzel, 2005).

84

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

Per plataus pasirinkimo katai


Ar gali bti per daug laisvs ir apsisprendimo teisi? Svartmoro koledo psichologas Barry Schvvartzas (2000, 2004) tvirtina, kad iuolaikinse individualistinse kultrose esama laisvs pertekliaus", todl maja pasitenkinimas gyvenimu ir didja klinikins depresijos kamuojam moni skaiius. Galimybi rinktis gausa gali sukelti paralyi arba tai, k Schwartzas vadina laisvs tironija". Turdami galimyb rinktis i 30 skirting ri demo ir okolado, mons bna maiau patenkinti savo pasirinkimu nei tada, kai renkasi i ei variant (Iyengar ir Lepper, 2000). Kartu su didesnmis pasirinkimo galimybmis atsiranda informacijos perteklius ir daugiau prieasi gailtis. Christopheris Hsee ir Reidas Hastie (2006) parodo, kaip btinyb rinktis gali baigtis apgailestavimu. Pasilykite darbuotojams nemokam kelion Paryi ar Havajus, ir jie bus labai patenkinti. Bet jei suteiksite jiems galimyb pasirinkti vien i dviej, j laims jausmas gali sumati. mons, pasirink Paryi, apgailestaus, kad nelabai ilta, nra vandenyno, o pasirink Havajus pasiges garsi muziej. Taigi galima paaikinti, kodl neseniai atliktame tyrime 11 koled absolventai, ilgai iekoj darbo ir vertin vairius pasilymus, rado geriau apmokam darb, negu tikjosi, taiau jaut maesn pasitenkinim (Iyengar ir kiti, 2006). Kit eksperiment metu mons jaut didesn pasitenkinim dl btinybs apsisprsti (pavyzdiui, kai ipardavimo slygos neleidia grinti ar apkeisti pirkinio), nei tada, kai galdavo keisti savo sprendim (pavyzdiui, kai leidiama grinti prek ir susigrinti visus pinigus arba j pakeisti). Juokinga, kad monms patinka ir jie pasiry mokti u galimyb keisti savo pasirinkim. Taiau laisv gali trukdyti psichologiniams procesams, nuo kuri priklauso pasitenkinimo jausmas" (Gilbert ir Ebert, 2002). i taisykl gali padti paaikinti dom socialin fenomen (Myers, 2000a): nacionalins apklausos rodo, kad mons buvo labiau patenkinti savo vedybiniu gyvenimu tais laikais, kai isiskirti buvo sunkiau (preks grinti ir apkeisti negalima"). iandien, nepaisant didesns laisvs ivengti neskming vedyb ir mginti i naujo, mons maiau patenkinti savo vedybiniu gyvenimu. Nors laisv gali gauti kratutines formas, asmenin kontrol daniausiai padeda mogui geriau jaustis. Psichologiniai suvokiamos savikontrols tyrimai yra palyginti nauji, taiau atsakomybs u savo gyvenim ir savo galimybi realizavimo akcentavimas nra naujas. Knygose apie greit praturtjim nuolat kartojamas motyvas tu visk gali". J randame ir XX a. etojo deimtmeio bestseleryje - Vincento Peale knygoje The Power of Positive Thinking (Teigiamo mstymo galia"): Jei teigiamai mstysite, pasieksite teigiam rezultat. Tai - akivaizdi tiesa". i mint taip pat rasime daugybje knyg bei vaizdajuosi, patariani, kaip padti sau ir raginani siekti skms pasitelkus teigiamas nuostatas.

2 s k y r i u s . A S O C I A L I N I A M E PASAULYJE

85

Piet Afrikos

Nigerija Uganda Zimbabv Respublika

Afrikos visuomens pietas nuo> Sacharos

Piet Azijos visuomens

Konfucianistjns visuomens

Pokomunistins Ryt Europos visuomens

Marokas Jordanija Azerbaidanas Iranas Alyras Albanija Bosnija

Islamiskos i i . j visuorpenes

Pokomunistins Vakar Europos visuomens j

Venesuela Filipinai Peru Dominikos Respublika Kolumbija Brazilija Salvadoras il Argentina Meksika Urugvajus Italija Portugalija veicarija Belgija Austrija Liuksemburgas Airija Ispanija Pranczija i a u r s Airija Graikija Olandija Danija Norvegija Islandija Suomija vedija Didioji Britanija Australija JAV Kanada Vokietija Naujoji Zelandija

Lotynu Ame ika

Katalikikos Vakar ! Europios visu

Protestantikos I visuomens | 2.10 PAVEIKSLAS Koreliacija tarp individ suvoktos galimybs laisvai rinktis ir pasitenkinimo gyvenimu 73 alyse (Inglehart ir VVelzel, 2005).

-r
0,7 0,8

-h
0,9 1,0

86

I dalis. SOCIALINIS MSTYMAS

Savikontrols tyrinjimai teikia didesn pasitikjim tokiomis tradicinmis dorybmis kaip atkaklumas ir viltis. Bandra (2004b) pabria, kad socialinis tikinjimas (tu turi visk, ko reikia skmei pasiekti") bei savs tikinjimas (A manau, jog galiu, manau, jog galiu") didina saviveiksmingum. Padeda ir modeliavimas, kai matome kitus, kurie stengsi ir jiems pavyko. Bet, jo nuomone, svarbiausias saviveiksmingumo altinis yra skminga patirtis. Skm sukuria tvirt tikjim savo veiksmingumu." Jei pradins pastangos sumainti svor, mesti rkyti ar pagerinti mokymosi rezultatus buvo skmingos, js saviveiksmingumas auga. Roy Baumeisterio (2003) vadovaujama mokslinink grup vieningai teigia: Jei visus vaikus girsite vien u tai, kad jie yra savimi, sumas pagyrimo vert. Geriau girti ir skatinti savivert, pripastant gerus darbus... tai skatina geriau elgtis, padeda tobulti; ie rezultatai prisideda ne tik prie atskiro mogaus laims, bet ir prie visuomens tobuljimo".

APIBENDRINIMAS Suvokiama savikontrol


Kelios tyrim kryptys byloja apie saviveiksmingumo ir kontrols jausmo naud. Tie mons, kurie tiki savo kompetencija bei veiksmingumu ir pasiymi vidine kontrole, geriau susidoroja su sunkumais ir daugiau pasiekia. Imoktas bejgikumas danai irykja, kai pastangos pataisyti situacij pasirodo bevaiss. Gebjimapsisprsti, prieingai, palaiko skmingos veiklos ir gebjimo pataisyti situacij patirtis. Kai monms pateikiama daug pasirinkimo galimybi, jie gali bti maiau patenkinti rezultatu, negu gav maesn pasirinkimo laisv.

alikas palankumas sau


Mums aktualios informacijos apdorojim stipriai veikia alikumas. Mes lengvai atleidiame neskmes sau, prisiimame nuopelnus u skm ir manome daugeliu poiri es geresni. Toks saviverts klimas padeda mgautis viesija stipraus savs vertinimo puse ir tik kartais patirti tamsij.

Plaiai manoma, kad daugelis i ms kenia dl silpnos saviverts. Humanistins krypties psichologas Carlas Rogersas (1958) padar ivad, kad dauguma jo pastam neapkenia savs, laiko save beveriais ir nevertais meils". Daugelis humanistins psichologijos populiarintoj vieningai teig: Mes visi turime nevisavertikumo kompleks, - pastebi Johnas Powellas (1989). Demostravimas, kad io komplekso neturime - tik vaidyba." Groucho Marxas (1960) ironizuoja: Nenoriu priklausyti n vienam klubui, kuris priimt mane savo gretas." O i ties daugelis ms yra geros nuomons apie save. Tiriant savivert, net maai bal surink mons renkasi vidutinius tarp galim vertinim. (Silpnos saviverts mogus tokius teiginius kaip A turiu ger idj" atsako:

2 s k y r i u s . A S O C I A L I N I A M E PASAULYJE

87

iek tiek" arba kartais".) Be to, viena i labiausiai provokuojani, taiau tvirtai nusistovjusi socialins psichologijos ivad yra susijusi su aliko palankumo sau galia.

alikas palankumas sau (self-serving bias) Polinkis palankiai save vertinti.

Teigiam ir neigiam vyki aikinimas


Daugyb eksperiment parod, kad igird, jog jiems kakas pavyko, mons priskiria nuopelnus sau. Skm jie apibdina kaip savo gebjim bei pastang rezultat, taiau dl neskms kaltina vairius iorinius veiksnius, tokius kaip laims stoka arba problemos neisprendiamumas" (Campbell ir Sedikides, 1999). Sportininkai, kalbdami apie savo pergales, daniausiai nuopelnus priskiria sau, taiau dl pralaimjim bd suveria blogiems stabdiams, nevykusiam teisjui, ypatingoms kitos komandos pastangoms ar grubiam aidimui (Grove ir kiti, 1991; Lalonde, 1992; Mullen ir Riordan, 1988). 0 kaip manote, koki atsakomyb prisiima vairuotojai vykus avarijai? Draudimo bendrovi bylose avarijas jie komentuoja madaug taip: Staiga neinia i kur ioko automobilis, kurio nebuvo manoma pastebti, trenksi mano automobil ir dingo..." Kai privaiavau sankry, mano regjimo lauk ustojo tvora, ir a nepastebjau kito automobilio..." Pstysis atsitrenk mano automobil ir parkrito po juo..." (Toronto News, 1977) is reikinys ypa pastebimas situacijose, kai reikia ir gabum, ir skms (aidimai, egzaminai, darbo paiekos): nugaltojai aikina, kad skm peln dl savo sugebjim, o pralaimjusieji kaltina atsitiktinum. Jei a laimiu odi loto, reikia, kad inau daug odi ir gerai imanau j rayb, taiau jei pralaimiu - tai todl, kad kas gi po raids q pasirinkt ne w?" Politikai, patyr pergal, taip pat stengiasi girtis asmeniniais privalumais (darbtumu, tarnavimu rinkjams, reputacija ir strategija), o pralaimjus kalt versti aplinkybms, kuri jie negali kontroliuoti (rinkimins apylinks partine sudtimi, oponento populiarumu, politikos tendencijomis) (Kingdon, 1967). Kai korporacij pelnas auga, j vadovai mielai ima didiules premijas u puik vadovavim. Kai patiria nuostolius - o ko gi dar galima tiktis smunkant ekonomikai? Sau palankios atribucijos reikinys (teigiam rezultat priskyrimas sau, o neigiam - iors veiksniams) - viena i stipriausiai veikiani alikumo form. Sau palanki atribucija skatina eimynin nesantaik, darbuotoj nepasitenkinim ir veda aklaviet deryb metu (Kruger ir Gilovich, 1999). Tad nenuostabu, kad isiskyrusieji dl to kaltina partner (Gray ir Silver, 1990), o vadovai kalt dl blog rezultat suveria tariamai negabiems ir neuoliems darbuotojams (Imai, 1994; Rice, 1985). (Darbuotojai labiau link suversti kalt kokioms nors iorinms prieastims - netinkamam tiekimui, per dideliam darbo krviui, sunkaus bdo bendradarbiams, neaikioms uduotims.) Nenuostabu, kad atlygio paskirstym, pavyzdiui, algos padidinim, mons laiko teisingesniu, jei gauna daugiau nei kiti (Diekmann ir kiti, 1997). Isaugoti teigiam savo vaizd mums padeda atsiribojimas nuo neskms, o skms atveju - sitikinimas, kad esame jos nusipeln. Pavyzdiui, a bu-

sau palanki atribucija (self-serving attributions) aliko palankumo sau forma. Polinkis priskirti teigiamus rezultatus sau, o neigiamus iors veiksniams.

88

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

vau labai gerai vertintas per ekonomikos egzamin", taiau per istorijos egzamin profesorius man para patenkinam paym". Dl neskms ar nepripainimo apkaltin kokius nors iorinius veiksnius jauiams geriau nei laikydami nevertais save (Major ir kiti, 2003). Noriau pripastame savo neskm, patirt tolimoje praeityje, kai buvome kitokie, ankstesnieji A", pastebi Anne Wilson ir Michaelas Rossas (2001). Apibdindami save, kokie buvo iki studij, Vaterlo universiteto studentai pateik beveik vienodai teigiam ir neigiam teigini. Apibdindami dabartinius save jie nurod tris kartus daugiau teigiamybi. A gijau ini ir suaugau, esu geresnis", - mano dauguma moni. Mulkiai vakar, empionai iandien.

Ar mes visi galime bti geresni u vidutiniokus?


alikas palankumas sau taip pat pasireikia tuo, kad mons lygina save su kitais. Jei VI amiaus kin filosofas Lao Dz buvo teisus, teigdamas, jog niekada pasaulyje neatsiras sveiko proto mogus, kuris nort save pergudrauti, ieikvoti ar pervertinti", vadinasi, daugelis ms esame truput beproiai. Nes daugeliu subjektyvi ir socialiai pageidautin aspekt mons laiko save geresniais u vidutiniokus. Lygindami save su kitais, dauguma moni laiko save etikesniais, kompetentingesniais, draugikesniais, intelektualesniais, graesniais, ne tokiais prietaringais, sveikesniais ir netgi valgesniais bei objektyvesniais (r.: Atkreipkime dmes. alikas palankumas sau kaip a myliu save? Leiskite suskaiiuoti bdus"). Atrodo, kad kiekviena bendruomen panai Garrisono Keilloro pramanyt Vobegono eero kaim, kur visos moterys stiprios, visi vyrai gras, o vaikai pranoksta vidutinybes". Galbt viena i tokio optimizmo prieasi yra ta, kad nors 12 procent moni jauiasi es vyresni nei i ties, net 66 procentai mano atvirkiai - laiko save jaunesniais nei i ties {Public Opinion, 1984). Visa tai primena Freudo anekdot apie vyr, kuris pasak savo monai: Jei kuris nors i ms mirs, a persikelsiu gyventi Paryi". Michaelas Rossas ir Fiore Sicoly (1979) atliko aliko palankumo sau eimoje tyrim. Jie pastebjo, kad jauni ved kanadieiai daniausiai bdavo sitikin, jog jie daugiau laiko skiria nam tvarkymui ar vaik prieirai nei mano j partneriai. Vlesniame 265 vedusi amerikiei por, turini vaik, tyrime vyrai pareik, kad atlieka 42 proc. darb namuose. O j monos tvirtino, kad vyrai namuose atlieka tik 33 proc. darb. Kai tyrintojai stebjo tikrj padt (atsitiktinai pasirinktais laiko tarpais matavo tiriamj veikl), paaikjo, kad i tikrj vyrai namuose atliko 39 proc. darb (Lee ir Waite, 2005). Pagrindin taisykl tokia: kai grups nariai vertina, kiek jie prisidjo prie bendro tikslo, gauta suma paprastai virija 100 proc. (Savitsky ir kiti, 2005). Kiekvien vakar a ir mano mona sumesdavome drabuius prie skalbini pintins miegamajame. Ryt kuris nors suddavome juos pintin. Kai

2 s k y r i u s . A S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E

89

atkreipkime dmes

alikas palankumas sau - kaip a myliu save? Leiskite suskaiiuoti bdus


Viena, kas sieja visus mones, nepaisant amiaus, lyties, religijos, ekonomins padties ar etnikumo, - teigia Dave Barry (1998), - yra giliai viduje gldinti nuomon, kad mes esame geresni vairuotojai nei vidutiniai". Mes taip pat manome es geresni nei vidutiniai daugeliu kit subjektyvi ir pageidautin aspekt. tai kaip reikiasi alikas palankumas sau: Etika. Dauguma verslinink laiko save moralesniais u vidutin verslinink (Baumhart, 1968; Brenner ir Molander, 1977). Vienos nacionalins apklausos metu buvo pateiktas klausimas: Kaip vertinate savo moral ir vertybes skalje nuo 1 iki 100 (100 - tobula)?" Penkiasdeimt procent apklausos dalyvi vertino save 90 arba didesniu balu; tik vienuolika procent vertino save 74 arba maiau bal(Lovett, 1997). Profesin kompetencija. 90 procent verslinink laiko savo veikl svarbesne u koleg (French, 1968). Australijoje 86 procentai moni savo darbo rezultatus vertina geriau nei vidutinikai ir tik vienas procentas - prasiau nei vidutinikai (Headey ir VVearing, 1987). Daugelis chirurg yra sitikin, kad j pacient mirtamumas yra maesnis nei vidutinis (Gawande, 2002). t Dorybs. Olandijoje dauguma bendrojo lavinimo mokykl moksleivi laiko save siningesniais, atkaklesniais, originalesniais, draugikesniais ir patikimesniais nei vidutinis moksleivis (Hoorens, 1993,1995). t Intelektas. Dauguma moni laiko save auktesnio intelekto, graesniais ir kur kas maiau prietaringais nei vidutinis tos paios amiaus grups ar socialins padties atstovas (Public Opinion, 1984; VVylie, 1979). T, kuris kuo nors pra noksta kitus, mons paprastai vadina genijumi (Lassiter ir Munhall, 2001). Tolerancija. 1997 metais Gallupo instituto atliktoje apklausoje tik 14 procent baltj amerikiei teig, kad j iankstinis nusistatymas prie juodaodius skalje nuo 0 iki 10 vertintinas 5 ar daugiau bal. Taiau apskritai baltaodiai man, kad 44-ies procent kit baltj iankstinio nusistatymo prie juodaodius rodiklis yra auktas (5 arba daugiau). Parama tvams. Dauguma suaugusij mano, kad jie padeda savo seniems tvams daugiau nei j broliai ar seserys (Lerner ir kiti, 1991). Sveikata. Los Andelo gyventojai laiko save sveikesniais nei dauguma j kaimyn, o universiteto studentai paprastai yra sitikin, kad gyvens madaug 10 met ilgiau nei prognozuojama statistikai (Larwood, 1978; C. R. Snyder, 1978). valgumas. Mes manome, kad kit moni odiai bei darbai atskleidia j prigimt. Ms asmenins mintys - taip pat. Tad dauguma ms esame sitikin, kad kitus perprantame geriau nei jie mus. Taip pat manome, kad save pastame geriau nei kiti pasta save (Pronin ir kiti, 2001). Tik mauma auktj mokykl student laiko save naivesniais ar patiklesniais u kitus, o daugelis mano, kad jie yra maiau naivs ir patikls (Levine, 2003). Vairavimas. Dauguma vairuotoj - netgi tie, kurie po autoavarij buvo atsidr ligoninje - yra sitikin, kad vairuoja saugiau ir yra labiau gud nei vidutinis vairuotojas (Guerin, 1994; McKenna ir Myers, 1997; Svenson, 1981). Dave Barry buvo teisus.

mona pasil, kad tuo rpiniausi a, pagalvojau: Hm? A ir taip tai darau 75 kartus i 100". Tad paklausiau monos, kaip danai, jos manymu, ji surenkanti skalbinius. O, - atsak ji, - madaug 75 kartus i 100." Subjektyvs elgsenos aspektai (pavyzdiui, drausmingas") suadina didesn palankum sau nei objektyvs (pavyzdiui, punktualus"). Studentai danai laiko save geresniais ir intelektualesniais u kitus (Allison ir kiti, 1989;

90

dalis.

SOCIALINIS

MSTYMAS

Van Lange, 1991). O dauguma moni mano, kad jie labiau nei kiti rpinasi aplinka, badaujaniais bei domisi socialinmis problemomis, taiau nemano, kad sprendiant ias problemas daugiau aukoja laiko ir pinig (White ir Plous, 1995). Isilavinimas nepanaikina aliko palankumo sau; jis bdingas net socialiniams psichologams, manantiems, kad jie yra labiau etiki nei kolegos (Van Lange ir kiti, 1997). Subjektyvios savybs padeda laisvai konstruoti savus skms apibrimus (Dunning ir kiti, 1989, 1991). Vertindamas savo sportinius gebjimus a mstau apie tai, kaip aidiu krepin, o ne apie tas skausmingas savaites, kurias praleidau kaip Maosios lygos beisbolo aidjas, slapstydamasis aikts deinje. Vertindamas savo vadovavimo gebjimus" a sivaizduoju gars lyder, kurio stilius panaus mano. Apibrdami neaikius kriterijus savais terminais, kiekvienas i ms manome veiki palyginti skmingai. Vienos stojamj auktsias mokyklas egzamin tarybos apklausos metu i 829 000 abiturient n vienas savo gebjimo sutarti su kitais (subjektyvi, pageidautina savyb) nevertino kaip emesnio u vidutin, 60 procent apklaustj sak es tarp 10 procent geriausij, o 25 procentai - tarp vieno procento geriausij! Savo vaizd stipriname ir sureikmindami dalykus, kurie mums gerai sekasi. Tie, kurie jauiasi es asai" studijuodami vadin informatikos kurs, vis semestr labiau vertina ratingum ioje srityje. Tie, kuriems nesiseka, bus labiau link niekinti kompiuteri fanatikus ir teigti, kad j vaizdiui darbo su kompiuteriu gdiai nebtini (Hill ir kiti, 1989). mons velgia vienas kit su tam tikru ironiku alikumu: paprastai save laikome maiau aliku negu kitus (Ehrlinger ir kiti, 2005; Pronin ir kiti, 2002). I tikrj netgi manome es maiau paeidiami aliko palankumo sau! Pripastame kakok abstrakt alikum ir matome, kad kiti yra aliki. Bet paklausti apie tam tikrus bruous ar elges (pavyzdiui, vertindami savo pai etik ar patrauklum), save vertiname kaip objektyv.

Nepagrstas optimizmas
Optimizmas - tai teigiamas poiris gyvenim. Optimistas, - pastebi H. Jacksonas Brownas (1990, p. 79), - kiekvien ryt prieina prie lango ir sako: Labas rytas, Viepatie. Pesimistas prieina prie lango ir sako: O Viepatie, jau rytas!". Taiau daugeliui ms, pasak Neilo Weinsteino (1980, 1982), bdingas nepagrstas optimizmas bsim gyvenimo vyki atvilgiu". I dalies todl, jog pesimistikai vertina kit moni likimus (Shepperd, 2003), studentai mano, jog jiems lengviau nei bendrakursiams pavyks gauti ger darb, didel alg, sigyti nam ir ivengti toki bd, kaip alkoholizmas, infarktas nesulaukus 40 met ar atleidimas i darbo. Linda Perloff (1987) pastebi, kad iliuzinis optimizmas padidina ms paeidiamum. Manydami, kad esame atspars nelaimms, nesiimame atsar-

Ateities vaizdai yra tokie roiniai, kad nuo j galt parausti net Pollyanna". Shelley E. Taylor, Positive lllusions, 1989 (Teigiamos iliuzijos")

2 s k y r i u s . A S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E

91

gumo priemoni. Vienos apklausos metu 137 asmenys, padav praymus tuoktis, tiksliai vertino, kad pus santuok baigiasi skyrybomis, taiau tikimyb, kad isiskirs patys, vertino 0 procent (Baker ir Emery, 1993). Seksualiai aktyvios students, reguliariai nevartojanios kontraceptini priemoni, man, kad joms, prieingai nei kitoms bendramokslms, gresia kur kas maesnis nepageidaujamo ntumo pavojus (Burger ir Burns, 1988). kotijoje ir Jungtinse Valstijose dauguma vyresni paaugli mano, kad jie maiau nei bendraamiai rizikuoja usikrsti IV (Abrams, 1991; Pryor ir Reeder, 1993). Lengvabdikai nesinaudojantys saugos dirais, neigiantys rkymo al ir umezgantys neskmingus santykius primena mums, kad aklas optimizmas, kaip ir ididumas, gali baigtis nelaime. Azartini aidim mgjai optimistai bna atkaklesni u pesimistus net ir tada, kai vis daniau pralaimi (Gibson ir Sanbonmatsu, 2004). Jei mons, dirbantys vertybini popieri biroje ar nekilnojamojo turto versle, mano, kad j intuicija pranaesn u konkurent, jiems gali tekti skaudiai nusivilti. Net XVII amiaus ekonominio racionalumo propaguotojas Adamas Smithas numat, kad mons pervertins savo galimybes pasipelnyti. is absurdikas tikjimas savo skme, sak jis, - kyla i ididaus pasiptimo, kuris bdingas daugumai moni, kai kalbama apie j gebjimus" (Spiegei, 1971, p. 243). Optimizmas akivaizdiai nugali pesimizm, skatindamas saviveiksmingum bei teigiamai veikdamas sveikat ir bendrj savijaut (Armor ir Taylor, 1996; Segerstrom, 2001). Optimistai paprastai tiki, kad ateityje jie bus laimingesni, ir is sitikinimas tikrai padeda jaustis laimingiems dabar (Robinson ir Ryff, 1999). Jei buvo didesn tikimyb, kad visus ikius nugals ir igyvens optimistikai nusiteik ms protviai, o ne j kaimynai pesimistai, nereikia stebtis, kad esame link bti optimistais (Haselton ir Nettle, 2006). Tuo tarpu truputis realizmo - arba apsauginio pesimizmo, kaip tai vadina Julie Norem (2000), gali apsaugoti nuo nemotyvuoto optimizmo pavoj. stojusieji universitet ir pervertinantys savo akademinius gabumus danai kenia dl saviverts sumajimo (Robins ir Beer, 2001). Apsauginis pesimizmas skatina bti pasirengusius sutikti problemas ir jas sprsti. Kin patarl sako: Bk pasiruos pavojui, kol yra taika". Perdtu optimizmu tryktantiems studentams (kuriems daniausiai lemta gauti blogesnius paymius) praverst truputis nepasitikjimo savimi, nes tai paskatint daugiau mokytis (Prohaska, 1994; Sparrell ir Shrauger, 1984). Per daug savimi pasitikintys studentai nepakankamai pasirengia egzaminui. Toki pat gabum, bet rpestingesni j kolegos, baimindamiesi susikirsti per egzamin, nirtingai mokosi ir gauna geresnius paymius (Goodhart, 1986; Norem ir Cantor, 1986; Showers ir Ruben, 1987). Taigi naudingas ir pozityvus, ir negatyvus mstymas. Ivada: kad sektsi universitete ir u jo rib, reikia vilt isauganio optimizmo ir poreik stengtis palaikanio pesimizmo.

apsauginis pesimizmas (defensive pessimism) Problem numatymo svarba prisitaikant ir nerimo nukreipimas veiksmingam elgesiui motyvuoti.

O Dieve, bk mums maloningas ir imokyk ramiai susitaikyti su dalykais, kuri negalima pakeisti, suteik drsos pakeisti tai, k reikt keisti, ir iminties atskirti vien nuo kito." Reinhold Niebuhr, The Serenity Prayer, 1943 (Ramybs malda")

92

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

Tariamas vienodumas ir iskirtinumas


tariamo vienodumo efektas (fale consensus effect) Tendencija savo nuomones ir nepageidaujamus ar klaidingus poelgius pervertinti kaip visiems prastus.

Mes turime keist polink stiprinti savo vaizd pervertindami arba nevertindami to, kad kiti msto bei veikia kaip ir mes. Mes stipriname savo pozicij pervertindami teigiam kit nuomon apie mus. is reikinys vadinamas tariamo vienodumo efektu (Krueger ir Clement, 1994; Marks ir Miller, 1987; Mullen ir Goethals, 1990). Jei pritariame Kanados referendumui ar remiame Naujosios Zelandijos nacionalin partij, mes pervertiname kit moni bendramintikum, nes mums ito norisi (Babad ir kiti, 1992; Koestner, 1993). Pradedame manyti, jog visi visk supranta kaip ir mes. Blogai pasielg ar neatlik uduoties, guodiams galvodami, kad tokios klaidos bdingos visiems. Kam nors pamelavs, melagis t kit mog pradeda laikyti nesiningu (Sagarin ir kiti, 1998). Melagis spja, kad ir kiti msto bei elgiasi taip kaip jis: A meluoju, taiau ar kiti nesielgia taip pat?" Jei nuslepiame pajamas, nordami mokti maesnius mokesius, arba meluojame, kad nerkome, tikriausiai perdtai ipuiame panaiai besielgiani moni skaii. Jei pajuntame geism kitam asmeniui, galime klaidingai tiktis, jog ir is panaiai reaguos. Keturi neseniai atlikti tyrimai rodo, kad: mons, vogiomis slenkantys du tuo metu, kai juo draudiama naudotis, mano (daniau nei nesimaudantieji), kad daug kas itaip elgiasi (Monin ir Norton, 2003). Po sunkaus fizinio krvio itrok mons sivaizduoja, kad pasiklydusius labiau kamuoja trokulys nei alkis. tai kodl Leafo Van Boveno ir George Lowensteino (2003) atlikto tyrimo metu po treniruots 88 procentai itrokusi tiriamj spjo, kad ir kiti nors gerti, o prie treniruot taip man tik 57 procentai. mons, kuri gyvenimas keiiasi, mano, kad keiiasi pasaulis. Sulaukusiems kdikio tvams pasaulis atrodo pavojingesnis. Besilaikantys dietos tiki, kad maistas per daug reklamuojamas (Eibach ir kiti, 2003). Slepiantys neigiam poir kit ras mano, kad ir daugelis kit yra susiformav neigiamus stereotipus (Krueger, 1996). Tad ms sitikinimai apie kit moni stereotipus gali t pasakyti ir apie ms pai stereotipus.

Visi sako, kad a nuo galvos iki koj esu i plastiko. Negaliu stovti alia radiatoriaus, nes isilydysiu. sidjau (krt) implantus, taiau Los Andele taip daro absoliuiai visos" Aktor Pamela Anderson-Lee (cituota Tai bert, 1997)

Mes matome daiktus ne tokius, kokie jie yra, - raoma Talmude. - Mes matome daiktus tokius, kokie esame patys." Tariamo vienodumo efektas gali pasireikti todl, kad ivados daromos remiantis ribotu skaiiumi moni, prie kuri priskiriame ir save (Dawes, 1990). Kodl neperkelti savs kitus", kai turime nepakankamai informacijos; kodl kitiems nepriskirti savo ini ir savo reakcijos nepanaudoti kaip rakto, spjant galim kit moni reakcij? Be to, mes esame labiau link tapatintis su tais, kurie msto ir elgiasi panaiai kaip mes, ir tuo remdamiesi vertiname aplink.

2 s k y r i u s . A S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E

93

Kai kalbame apie gebjimus arba kai mums sekasi, daniau pasireikia tariamo iskirtinumo efektas (Goethals ir kiti, 1991). Mes pataikaujame savo vaizdiui, kai galvojame es iskirtinai talentingi ir morals. Tad danai igeriantys, taiau saugos dirus prisisegantys asmenys pervertina (tariamas vienodumas) mgj igerti skaii ir nepakankamai vertina (tariamas iskirtinumas) prisisegani saugos dirus skaii (Suls ir kiti, 1988). Tad savo neskmes galime laikyti palyginti normaliu dalyku, o dorybes - labiau iskirtinmis nei i ties. Apibendrindami pasakysime, kad savigyra, iliuzinis optimizmas ir tariamas vienodumas yra pagrindinis aliko palankumo sau altinis (r. 2.11 paveiksl).

tariamo iskirtinumo efektas (fale uniqueness effect) Tendencija nepakankamai vertinti savo gebjim, pageidautino arba skmingo elgesio panaum [ kitus mones.

Kas yra alikas palankumas sau


Kodl mons pervertina savo privalumus? Vienas i galim paaikinim kad alikas palankumas sau yra alutinis informacijos apie save pat apdorojimo ir siminimo proceso produktas. Lyginant save su kitais reikia pastebti, vertinti bei prisiminti kit ir savo poelgius. Be to, yra daugyb galimybi suklysti apdorojant informacij (Chambers ir Windschitl, 2004). Prisiminkime tyrimus, kuri metu buvo pastebta, jog abu sutuoktiniai mano atliek didesn nam ruoos darb dal. Ar taip nra todl, kad, kaip teigia Michaelas Rossas ir Fiore Sicoly (1979), mes geriau prisimename tai, k darme, nei tai, ko nedarme arba tik stebjome, kaip daro kiti? A lengvai sivaizduoju, kaip surenku skalbinius, taiau blogiau prisimenu, kad pamirdavau tai padaryti.

alikas palankumas sau Nuomon, kad skms sulaukme dl savo gabum bei dt pastang, o nesisek, nes stigo laims ir pakenk iorins aplinkybs

Pavyzdys Labai gerai ilaikiau istorijos egzamin todl, kad daug mokiausi. Kadangi dstytojas buvo neobjektyvus, sociologijos egzamin ilaikiau patenkinamai. 2.11 PAVEIKSLAS aliko palankumo sau poveikis

Palankesnis savs vertinimas

Savo tvams a esu geresnis negu sesuo.

Nepagrstas optimizmas

Nors 50 proc. santuok iyra, inau, jog manoji ilgai bus laiminga.

Tariamas vienodumas ir iskirtinumas

inau, kad dauguma moni pritars man, jog klimato atilimas kelia grsm.

94

I dalis. SOCIALINIS MSTYMAS

Tad ar alikas suvokimas yra paprasiausia suvokimo klaida, emocinis nukrypimas, atsirandantis apdorojant informacij? O gal taip pasireikia ms egoistiniai motyvai? Moksliniai tyrimai atskleid, kad mes turime daugyb motyv. Nordami save painti, stengiams vertinti savo kompetencij (Dunning, 1995). Siekdami save sutvirtinti, stengiams patikrinti savojo A samprat (Sanitioso ir kiti, 1990; Swann, 1996, 1997). Teisindamiesi bname ypa suinteresuoti sustiprinti savo vaizd (Sedikides, 1993). Savs vertinimo motyvacija stiprina alik palankum sau. Kaip mano psichologas Danielis Batsonas (2006), galva yra irdies tsinys".

Mintys apie savs vertinim ir alik palankum sau


Esu tikras, kad js, kaip ir kiti skaitytojai, pastebsite, jog alikas palankumas sau arba maina js pai atsitiktin neadekvatumo pojt, arba prietarauja jam. Nra abejoni, kad aliko palankumo sau veikiami mons gali jaustis menkesni u kitus, ypa tuos, kuriems geriau sekasi, kurie yra patrauklesni ar profesionalesni. Ir ne kiekvienas veikia vadovaudamasis aliku palankumu sau. Kai kuriuos mones i ties kamuoja menka savivert. Teigiama savivert duoda tam tikros naudos.

Padedantis prisitaikyti alikas palankumas sau


Savs vertinimas turi ne tik tamsij pus, bet ir viesij. Kai atsitinka malons dalykai, gerai save vertinantys mons labiau nei nevertinantys stengiasi bti malons ir palaikyti teigiamas emocijas (Wood ir kiti, 2003). Tikdamas, kad jis yra talentingesnis ir turi daugiau teigiam savybi nei kolegos, mogus gali bti geros nuomons apie save ir teigiamas poiris jam pads grumtis su kasdiene tampa", - teigia Shelley Taylor ir jos bendradarbiai (2003). alikas palankumas sau ir su juo susij pasiteisinimai taip pat saugo nuo depresijos ir biologini streso pasekmi (Snyder ir Higgins, 1988; Taylor ir kiti, 2003). Gerai nusiteik mons bna palanks ir sau. Jie pateisina save, jei nesiseka eksperimento metu, arba suvokia save kaip labiau valdanius situacij negu yra i tikrj. Kai mons vertina save ir kit poir save bdami prislgti, jie neskuba girtis (daugiau apie tai - 14 skyriuje). alikas palankumas sau padeda suvelninti neigiamus streso padarinius. Bonanno ir jo kolegos (2005) vertino darbuotoj, kurie isigelbjo i Pasaulio prekybos centro po rugsjo 11-osios teroro ipuolio, emocin atsparum. Mokslininkai nustat, kad atspariausi buvo tie, kurie mokjo pabrti savo vert. Jeffas Greenbergas, Sheldonas Solomonas ir Tomas Pyszczynskis (1997) savo baims valdymo teorijoje" nurodo kit prieast, kodl teigiama savivert susijusi su prisitaikymu - ji slopina nerim bei mirties baim. Vaikystje imokstame, kad jei laikysims tv nustatyt taisykli, bsime mylimi ir

2 s k y r i u s . A S O C I A L I N I A M E PASAULYJE

95

globojami; jei nesilaikysime, ms gali nemylti ir negloboti. Todl ger elges siejame su saugumo pojiu. Greenbergas ir jo kolegos teigia, kad teigiama savivert - kai manome es geri ir saugs - netgi padeda ivengti mirties baims. J tyrimai rodo, kad priminimas, jog esame mirtingi (tarkime, paraant trump rain apie mirt), stiprina pojt, kad esame vertingi. Be to, susidrus su grsme, savivert slopina nerim. Kaip rodo nauji depresijos ir nerimo tyrimai, sau padedanios valgos gali teikti praktin imint. Galbt teisinga tikti, kad esame imintingesni, stipresni ir socialiniu poiru labiau klestintys nei yra i ties. Apgavikai gali skmingiau vaidinti siningus, jei jie tiki es garbingi. Tikjimas savo pranaumu taip pat gali skatinti siekti daugiau - kuriant isipildanias pranaystes - ir sunkiu metu isaugoti vilt.

Trukdantis prisitaikyti alikas palankumas sau


Nors sau padedantis ididumas gali apsaugoti nuo depresijos, kartais jis gali trukdyti prisitaikyti. Tie, kurie dl savo socialini problem kaltina kitus, danai jauiasi nelaimingesni u tuos, kurie pripasta savo klaidas (C. A. Anderson ir kiti, 1983; Newman ir Langer, 1981; Peterson ir kiti, 1981). Bany Schlenkerio (1976; Schlenker ir Miller, 1977a, 1977b) atlikti tyrimai parod, kaip savanaudikumas gali apnuodyti kolektyv. Studij laikais Schlenkeris buvo roko grups gitaristas ir pastebjo, kad roko grupi nariai daniausiai pervertina savo indl kolektyvo skm ir nepakankamai neskm. Maiau, kaip daug ger grupi iyra dl problem, kurias sukelia panaaus pobdio puikyb". Vliau, dirbdamas Floridos universiteto socialins psichologijos dstytoju, Schlenkeris tyr savanaudikumo apraikas. Devyni eksperiment metu grupei moni jis pateikdavo t pai uduot. Po to melagingai informuodavo, kad j grupei pavyko arba ne. Skmingai uduot veikusi grupi nariai daniau tvirtindavo, kad jie jauiasi atsakingi u grups rezultatus nei tariamai uduoties nevykdiusi grupi nariai. Jei dauguma grups nari mano, kad jiems per maai mokama, kad jie nepakankamai vertinami, gali kilti nesutarimai ir pavydas. Universitet vadovai ir dekanai pripasta reikin. Devyniasdeimt ar daugiau procent auktj mokykl dstytoj laiko save pranaesniais u kolegas (Blackburn ir kiti, 1980; Cross, 1977). Todl kai paskelbiama, kad bus didinami atlyginimai ir jie padidja pusei arba dar maesnei daliai kolektyvo, daugelis pajunta neteisyb. alikas palankumas sau taip pat lemia nepagrstai ger nuomon apie savo grup. is reikinys vadinamas aliku palankumu grupei. Kai grups panaios, savj kiekvienas laiko pranaesne (Codol, 1976; Jourden ir Heath, 1996; Taylor ir Doria, 1981). Dauguma universiteto studeni klubo nari mano, kad j kolegs yra ne tokios pasiptls ir snobs, kaip kit klub nars (Biernat ir kiti, 1996).

Pergal suranda imt tv, taiau pralaimjimas yra nalaitis". Grafas Galeazzo Ciano, The Ciano Diaries, 1938 (Ciano dienoraiai")

alikas palankumas grupei (group-sen/ing bias) Grupei nepriklausani nari teigiam poelgi aikinimas iorinmis prieastimis; neigiam poelgi priskyrimas j charakteriui (pateisinant tokius pat savo grups nari poelgius).

96

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

Svetimas ydas turime prie akis, o savas - u nugaros". Seneka, De /ra, 43 m. po Kr.

53 procentai suaugusi oland savo santuok ar gyvenim nesusituokus laiko labiau pavykusiu nei daugumos kit; tik vienas procentas mano, kad jie gyvena blogiau (Buunk ir van der Eijnden, 1997). eiasdeimt ei procentai amerikiei savo vyriausio vaiko lankom mokykl vertina labai gerai arba gerai. Taiau beveik tiek pat - eiasdeimt keturi procentai - alies mokyklas apskritai vertina patenkinamai (Whitman, 1996). Dauguma korporacij prezident ir gamybos vadov pernelyg optimistikai prognozuoja savo mons gamybos apimtis bei pltr (Kidd ir Morgan, 1969; Lanvood ir Whittaker, 1977).

Apsimestinis nuolankumas yra savs menkinimas. Tikrasis nuolankumas yra smoningas kit didingumo pripainimas." Jonathan Sacks, Didiosios Britanijos vyriausiasis rabinas, 2000

Nieko nauja, kad mons save ir savo grup vertina palankiai. Antikinse graik dramose tragizmo altinis buvo hubris - puikyb. Kaip ms eksperiment, taip ir graik tragedij herojai nebuvo smoningai blogi; tiesiog jie buvo per daug geros nuomons apie save. Literatroje nuolatos vaizduojami puikybs spstai. Teologai puikyb nuo seno laiko pirmja i septyni didij nuodmi. Jei puikyb gimininga alikam palankumui sau, tai kas tada yra nuolankumas? Ar tai savs niekinimas? Nuolankumas nereikia, jog gras mons stengiasi tikti es bjaurs, o protingi - tikinti save, kad jie ltapdiai. Apsimestinis kuklumas i ties gali bti puikybs priedanga. (Jamesas Friedrichas [1996] teigia, kad dauguma student puikuojasi es geresni, nes nepasirodo, kad yra geresni!) Tikras nuolankumas labiau panaus negalvojim apie save nei apsimestin kuklum. Jis leidia mogui laisvai diaugtis savo gabumais ir taip pat nuoirdiai pripainti kit moni talentus.

APIBENDRINIMAS alikas palankumas sau


Nors manoma, kad dauguma moni per maai save vertina, mokslininkai pastebi, kad i ties bdingesnis yra alikas palankumas sau. Eksperimentai ir praktika rodo, kad dl neskmi danai kaltiname aplinkybes, o skm vertiname kaip savo nuopeln. Dauguma moni save laiko geresniais u kitus vairi pageidautin savybi bei gebjim prasme. Pasitikdami savimi, mes nepagrstai optimistikai irime savo ateit. Mes pervertiname savo nuomoni ir keistum panaum kit (tariamas vienodumas) ir tuo pat metu nepakankamai vertiname savo gebjim bei dorybi panaum kit moni (tariamas iskirtinumas). I dalies toks supratimas kyla i noro stiprinti savivert, kuri saugo nuo depresijos, taiau skatina klaidingus vertinimus ir kursto grupi konfliktus. alikas palankumas sau gali padti prisitaikyti, pasimgauti maloniais gyvenimo vykiais. Kai nutinka kas nors bloga, pasireikia trukdantis prisitaikyti aliko palankumo sau aspektas - ki t kaltinimas ar jausmas, kad esame apgauti negav to, ko nusipelnme".

2 s k y r i u s . A S O C I A L I N I A M E PASAULYJE

97

Prisistatymas
Atrodo, jog mons link ne tik pernelyg gerai galvoti apie save, bet ir kitiems save itaip pateikti. Kaip spdio valdymo" taktika gali slygoti apsimestin kuklum ir neperspektyvi elgsen?

Jau matme, kad savasis A yra ms pasaulio centras, kad savs vertinimas ir saviveiksmingumas duoda naudos, taiau puikyb skatina pervertinti save. Galbt jums kilo klausimas, ar gyrimasis visada bna nuoirdus. Ar mons ir jauia tai, k sako? O gal jie usideda grai kauk, kai nepasitiki savimi?

Tariamas kuklumas
I ties yra duomen, kad mons kartais pristato save kitaip, nei jauiasi es. Taiau akivaizdiausias pavyzdys yra ne apgaulingas ididumas, o tariamas kuklumas. Galbt prisimenate, kaip kas nors ne gyrsi, o menkino save. Toks susimenkinimas gali reikti subtiliai slepiam egoizm, nes btent taip iprovokuojamos paguodianios tiesos". Pasak Jauiausi it kvailys", galite paskatinti draug jus utikrinti: Tu visk padarei teisingai!" Netgi tokia pastaba kaip o, kad a nebiau toks bjaurus", gali iprovokuoti bent jau toki reakcij: Nusiramink. Pastu dar negraesni". Yra dar viena prieastis, dl kurios mons menkina save ir giria kitus. Sumenkinus savo gebjimus, galima sumainti darbdavi keliamus reikalavimus ir darbo apimt (Gibson ir Sachau, 2000). sivaizduokime trener, kuris prie svarbias varybas giria varov. Ar jis nuoirdus? Kai treneris vieai liaupsina savo prieininkus, jis demonstruoja kuklum bei ger sportin dvasi ir siekia palankaus vertinimo nepriklausomai nuo bsimo rezultato. Tokiu bdu pergal tampa pagyrimo vertu pasiekimu, o pralaimjim galima pateisinti puikia varov gynyba". Kuklumas, sak XVII a. filosofas Francis Baconas, yra tik viena i puikavimosi meno" ri. Robertas Gouldas, Paulas Brounsteinas ir Haroldas Sigallas (1977) pastebjo, kad laboratorinje diskusijoje Merilendo universiteto studentai liaupsino savo galim oponent, taiau tik vieai. Anonimikai savo bsimo oponento gabumus jie vertino kur kas nuosaikiau. Su tariamu kuklumu mons pasakoja ir apie savo laimjimus. Per apdovanojim ceremonij pagerbtieji kilniai dkoja kitiems u param. Gavusi Akademijos priz, Maureen Stapleton pareik dkojanti savo eimai, vaikams, draugams ir visiems, kuriuos kada nors buvau sutikusi savo gyvenime". Ar toks dosnus dalijimasis nuopelnais neprietarauja gerai inomam faktui, jog skm mons mielai priskiria savo pastangoms ir kompetencijai? Nordami atsakyti klausim, Roy Baumeisteris ir Stacey liko (1995) pasil studentams aprayti jiems svarbi skming patirt. Tie, kuri buvo paprayta nurodyti pavardes ir kurie tikjosi, kad j pasakojimas bus vieai perskaitytas, danai pamindavo, jog sulauk pagalbos ar emocinio palaiky-

Nuolankumas danai bna tik triukas, kuriuo ididumas emina save, kad vliau iauktint." La Rochefoucauld, Maxims, 1665 (Maksimos")

98

dalis.

SOCIALINIS

MSTYMAS

mo. Tie, kurie ra anonimikai, retai apie tai usimindavo; jie mieliau iuos pasiekimus priskirdavo sau. Baumeisteriui ir liko ie rezultatai pasufleravo idj apie pavirutinik dkingum" - nenuoirdiai reikiam dkingum siekiant sudaryti nuolankumo spd, nors irdies gilumoje studentai nuopelnus skyr sau. Pavirutinikas dkingumas gali pasireikti tada, kai mes, panaiai kaip Maureen Stapleton, pranokstame aplinkinius ir nesmagiai jauiams dl kit moni mums reikiam jausm. Jei manome, kad kiti mons dl ms skms prads mums pavydti arba niekinti - reikinys, kur Julia Exline ir Marei Lobel (1999) vadina pranaumo pavojumi" - galime sumenkinti savo laimjimus ir pademonstruoti dkingum. Labai daug pasiek natraliai tampa kukls.

Savs menkinimas
Kartais mons maina skms galimybes susikurdami vairias klitis skmei ir daro tai toli grau ne nordami sau pakenkti, o apsisaugoti (Arkin ir kiti, 1986; Baumeister ir Scher, 1988; Rhodewalt, 1987): I ties a nesu nevyklis - viskas bt buv gerai, jei ne i problema ". Kodl mons turt kenkti sau neperspektyviu elgesiu? Prisiminkite, kad uoliai saugome savo vaizd, dl neskmi kaltindami aplinkybes. Ar suprantate, kodl bijodami neskms per pokalb dl darbo mons gali iki inakt lbauti, o uuot ruosi sunkiam egzaminui, aisti kompiuterinius aidimus? Kai savo paties vaizdis priklauso nuo veiklos rezultat, neskm sunkiau igyvenama, jei buvo stengtasi, nei atvirkiai - nieko nedarius, bet i anksto parengus pasiaikinim. Jei patiriame neskm save kokiu nors bdu menkindami, galime guostis, kad esame kompetentingi; o jei tokiomis aplinkybmis pasiseka, ms savivaizdis gali sustiprti. Menkinimas apsaugo ir savivert, ir vaizd, leisdamas mums dl neskms kaltinti laikinas ar mums nepavaldias aplinkybes (Blogai jauiausi"; Prajusi nakt vlai grau"), o ne talento ar gebjim stok. i Steveno Berglaso ir Edwardo Joneso (1978) pasilyta savs menkinimo teorija pasitvirtino. Buvo atliktas toks eksperimentas: tiriamiesiems pasakyta, jog bus stebimas ryys tarp vaist poveikio ir intelektins veiklos. sivaizduokite, jog esate vienas i eksperimente dalyvaujani Diuko universiteto student. Js atsakote sunkius gebjim testo klausimus ir jums pasakoma: Js rezultatai - vieni geriausi!" Jauiats netiktinai. Prie atsakant kitus klausimus jums siloma pasirinkti vien i dviej preparat skatinant intelektin veikl arba slopinant. Kur pasirinksite? Dauguma student pasirinko preparat, kuris turt trikdyti j mstym, ir itaip susikr palankias aplinkybes galimai neskmei pateisinti. Mokslininkai ufiksavo ir kit savs menkinimo bd. Baimindamiesi neskms, mons yra link: Nepakankamai rengtis svarbioms individualioms sportinms varyboms (Rhodewalt ir kiti, 1984)

Be bandym nebna neskmi; be neskmi nebna paeminimo." VVilliam James, Principles of Psychology, 1890 (Psichologijos principai")

savs menkinimas (self-handicapping) Savo vaizdio saugojimas elgiantis taip, kad patyrus neskm bt lengviau pasiaikinti.

2 s k y r i u s . A S O C I A L I N I A M E P A S A U L Y J E

99

Suteikti savo oponentui palankesn padt (Shepperd ir Arkin, 1991) Nerodyti pastang pradioje, kad nesuadint lkesi, kuri gali nepateisinti (Baumgardner ir Brownlee, 1987) Nedti vis pastang vykdant sunki, sitraukimo reikalaujani uduot (Hormuth, 1986; Pyszczynski ir Greenberg, 1987; Riggs, 1992; Turner ir Pratkanis, 1993).

Jei stengeisi suklysti ir tau pavyko, k gi tu patyrei?" Neinomas autorius

spdio valdymas
Pralaimjusi jaunesnms varovms, teniso vaigd Martina Navratilova prisipaino: Bijojau aisti i vis jg... Labai bijojau suinoti, kad jos gali nugalti mane tada, kai aidiu i vis jg, nes jei jos tai gali, su manimi viskas baigta" (Frankel ir Snyder, 1987). alikas palankumas sau, tariamas kuklumas ir savs menkinimas atspindi rpinimsi savo vaizdiu. Mes vairiai manipuliuojame savo kuriamu spdiu ir nepriklausomai nuo to, ar norime bauginti, ar pasirodyti bejgiai, esame socialiniai gyvnai, vaidinantys publikai. Prisistatymas - tai ms pageidaujamo vaizdio pateikimas kitiems ir patiems sau. Mes valdome savo kuriamus spdius. Mes atleidiame, pateisiname arba atsipraome, kad sutvirtintume savo savivert ir patikrintume savo vaizd (Schlenker ir Weigold, 1992). Pastamose situacijose tai vyksta nesmoningai. Nepastamose - pavyzdiui, pobvyje su monmis, kuriems norime patikti, arba kai kalbams su mogumi, kur simyljome, rpestis dl keliamo spdio labai sustiprja, todl nebname tokie kukls, kaip su draugais, kurie mus gerai pasta (Leary ir kiti, 1994; Tice ir kiti, 1995). Kiti netgi ruodamiesi fotografuotis imgina prie veidrod vairias minas. Taip elgiams net jei aktyvus savs pristatymas eikvoja energij ir tai gali bti sumajusio veiksmingumo prieastis. Pavyzdiui, sumaja atkaklumas dalyvaujant varginaniame eksperimente arba pasidaro sunkiau valdyti emocijas (Vohs ir kiti, 2005). Jei mons taip rpinasi savo vaizdiu, nenuostabu, kad jie gali menkinti save, kad neskm nesumenkint vaizdio. Taip pat nenuostabu, kad mons kenkia savo sveikatai - deginasi, nors nuo to oda greiiau sensta ir padidja pavojus susirgti odos viu; tampa anoreksikais; pasiduoda koleg spaudimui rkyti, gerti, vartoti narkotikus (Leary ir kiti, 1994). Nenuostabu, jog mons bna kuklesni kilus pavojui, kad juos, pavydiui, gali demaskuoti savivert tiriantys ekspertai (Arkin ir kiti, 1980; Riess ir kiti, 1981; Weary ir kiti, 1982). Profesor Smith sako maiau pabrianti savo darbo reikmingum, kai j pristato profesionaliems kolegoms, nei tada, kai darb pateikia studentams. Kai kuriems monms smoningas prisistatymas yra gyvenimo bdas. Jie nuolatos stebi savo elgsen, fiksuoja aplinkini reakcijas ir atitinkamai modeliuoja savo socialin raik, kad gaut pageidaujam efekt. Gav aukt

prisistatymas (self-presentation) Saviraikos aktas ir elgsena, kuria siekiama sudaryti palank arba savo idealus atitinkant spd.

100

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

savo elgesio tikrinimas (self-monitoring) Savikontrol siekiant sukurti norim [spd.

Vieoji nuomon visada yra tironikesn atvilgiu t, kurie akivaizdiai jos bijo, nei t, kurie yra jai abejingi." Bertrand Russell, The Conquest of Happiness, 1930 (Laims ukariavimas")

Jei beisbolo aiktje kamuoliukas galv pataiko amerikieiui, jis kelia byl. Jei kamuoliukas galv trenkia japonui, is sako: Man tai teikia garb. A pats kaltas. Man ten nereikjo stovti." Oficialusis Japonijos teisinink asociacijos atstovas Koji Ynase apie tai, kodl jo alyje teisinink yra perpus maiau negu Vaingtone ir jo priemiesiuose, Newsweek, 1996, vasario 26

vert pagal savo elgesio tikrinimo skal (pavyzdiui, kurie sutinka su teiginiu: Esu links bti toks, kok mons nori mane matyti") elgiasi tarsi socialiniai chameleonai - jie keiia savo elgsen priklausomai nuo aplinkybi (Gangestad ir Snyder, 2000; Snyder, 1987). Prisitaikydami prie aplinkybi jie paprastai ireikia nuostatas, kuriomis i ties nesivadovauja (Zanna ir Olson, 1982). Bdami tarp moni jie nesistengia vadovautis savo nuostatomis. Kaip pastebjo Markas Leary (2004), danai tikrasis A skiriasi nuo to, kur demonstruojame kitiems. Menkiau save tikrinantys maiau rpinasi tuo, k apie juos mano kiti. Jie labiau stebi savo vidines reakcijas, todl daniau kalba ir veikia taip, kaip jauia ir mano es reikalinga (McCann ir Hancock, 1983). Paklausti, k jie galvoja apie gj eimas, tokie mons pasako, k i ties mano, nekreipdami dmesio kit sitikinimus (Klein ir kiti, 2004). Galite sivaizduoti, kad maai savo elges tikrinantis mogus atrodo kaip bejausmis stuobrys, o labai tikrinantis savo elges gali elgtis nesiningai, kaip apgavikas. Dauguma ms esame tarp i kratutinum. Pateikti save taip, kad sukurtume pageidaujam spd, yra subtilus menas. mons nori, kad juos laikyt gabiais, taiau tuo pat metu ir kukliais bei siningais (Carlston ir Shovar, 1983). Kuklumas daro ger spd, o kyrus gyrimasis - blog. Tai gimdo apsimestinio kuklumo fenomen: mes danai demonstruojame maesn savivert nei patys i ties jauiame (Miller ir Schlenker, 1985). Taiau kai mums kas nors ypa gerai pavyksta, apsimestinis kuklumas (pavyko, bet kas ia tokio") gali bti suprastas kaip vaidyba. Norint padaryti ger spd - parodyti, kad esame kukls, taiau kompetentingi - reikia gdi. Labiausiai save kukliais vaizduoja t kultr atstovai, kuriose vertinamas santrumas, pavyzdiui, Kinijoje ir Japonijoje (Heine, 2005; Mezulis ir kiti, 2004). Kinijoje ir Japonijoje bdingas maesnis alikas palankumas sau. Vaikai ia imoksta dalytis skme ir prisiimti atsakomyb u neskm. Jei man nepavyko, tai yra mano, o ne grups kalt" (Anderson, 1999). Nepaisant noro tinkamai prisistatyti, viso pasaulio mons rpinasi savo prestiu (Brown, 2003; Sedikides ir kiti, 2005). Buvo pastebta, kad alikas palankumas sau bdingas oland moksleiviams ir studentams, belg krepininkams, Indijos induistams, japon studentams ir vairuotojams, Izraelio ir Singapro moksleiviams, Australijos studentams ir darbininkams, Kinijos studentams, Honkongo studentams ir sporto urnalistams bei vis amiaus grupi pranczams (Brown ir Kobayashi, 2002, 2003; Codol, 1976; de Vries ir van Knippenberg, 1987; Falbo ir kiti, 1997; Feather, 1983; Hagiwara, 1983; Hallahan ir kiti, 1997; Yik ir kiti, 1998; Jain, 1990; Liebrand ir kiti, 1986; Lefebvre, 1979; Murphy-Berman ir Sharma, 1986; Sedikides ir kiti, 2003, abcls tvarka).

2 s k y r i u s . A S O C I A L I N I A M E PASAULYJE

101

APIBENDRINIMAS Prisistatymas
t Bdami socialiniai gyvnai, savo odius ir veiksmus deriname prie auditorijos. Mes stebime save, savo veikl ir kreipiame j pageidaujamam [spdiui sukurti. Tokia spdio valdymo taktika paaikina tariam kuklum kai mons menkina save, liaupsina bsimus konkurentus arba vieai priskiria nuopelnus kitiems, nors patys mano kitaip. t Kartais mons menkina save, kad apsaugot savivert ir galt pasiteisinti itikus neskmei. Prisistatymas rodo nor sukurti ger savo vaizd ir iorinei (aplinkai), ir vidinei (sau patiems) auditorijai. Nuolat save stebintys asmenys savo elges pritaiko konkreiai iorinei auditorijai, o nepasiymintys savistaba nesistengia to daryti ir todl gali pasirodyti netaktiki.

Post scriptum:
^

dvejopa tiesa - ididumo pavojai, teigiamo mstymo galia


iame skyriuje buvo pateiktos dvi simintinos teorijos - apie saviveiksmingum ir alik palankum sau. Teorija apie saviveiksmingum skatina neprarasti vilties nepalankiose situacijose. Net jei i karto nepasisek, privalome atkakliai siekti savo tikslo ir neleisti, kad nepasitikjimas savimi pakenkt. Stipri savivert taip pat padeda prisitaikyti. Kai tikime savimi, maesn tikimyb susirgti depresija ir didesn - sulaukti skms. Teorija apie iliuzin optimizm ir kitas aliko palankumo sau formas primena, kad norint suprasti savj A socialiniame pasaulyje saviveiksmingumo neutenka. Teigiamas mstymas gali bti rezultatyvus tik tada, kai dl neskmingos santuokos, neturto ar depresijos atsakomyb prisiimame sau. Kokia gda! Jei tik btume labiau pasisteng, buv drausmingesni, ne tokie kvaili... Jei neprisipastame, kad kartais sunkumai atspindi socialins aplinkos despotizm, gali kilti pagunda teigti, jog mons patys kalti dl savo problem ir neskmi arba netgi per atriai kaltinti save u neskmes. Didiausi lkesiai gimdo ne tik didiausius pasiekimus, bet ir didiausius nusivylimus. i dvejopa - saviveiksmingumo ir aliko palankumo sau - tiesa primena tai, apie k Pascalis mst prie 300 met: n viena tiesa nra savaime pakankama, nes pasaulis sudtingas. Bet kuri tiesa, atskirta nuo j papildanios, yra tik pus tiesos.

Socialiniai sitikinimai ir vertinimai

Kaip suvokiame savo socialin aplink?


Suadinimas vyki suvokimas ir interpretavimas sitikinim tvarumas Prisiminim apie save ir savo pasaul konstravimas

Kaip sprendiame apie socialin aplink?


Intuityvs vertinimai Perdta savikliova Euristika: trumpiausias protavimo kelias Iliuzinis mstymas Nuotaika ir vertinimai

Mokslini tyrim ivada. Neigiamos emocijos lemia investuotoj pesimizm Kaip traktuojame socialin aplink?
Prieastingumo priskyrimas: mogui ar situacijai Pagrindin atribucijos klaida Kodl mes darome atribucijos klaid?

Socialins aplinkos lkesiai Atkreipkime dmes. Isipildymo psichologija vertybini popieri biroje
Mokytoj lkesiai ir moksleivi mokymosi rezultatai Kaip i kit sulaukti to, ko tikims

Ivados Atkreipkime dmes. Kaip msto urnalistai: paintinis alikumas iniasklaidoje Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos ribas

metais praus uraganui Katrina" televizija rod vaizdus, kaip neturtingi juodaodiai gyventojai be maisto ir vandens strig Naujojo Orleano sporto rmuose ir Susirinkim namuose siautjant visuotinei suirutei. Televizijos urnalistai be problem patekdavo Naujj Orlean, filmuodavo pagalbos maldaujanius mones, o valdios institucijoms paslaptingai nesisek suteikti pagalb ir parpinti autobusus evakuacijai. Po daugelio dien, kai mir deimtys moni, o j knai buvo palikti gatvse, pagalbos pagaliau buvo sulaukta, o visuomen m kaltinti valdi. Kuo galima paaikinti vlavim padti? Vietos valdios neveiksnumu? Prezidento, kuris tuo metu, kai ugriuvo uraganas, atostogavo, beirdikumu? George Bushas nesirpina juodaodiais", per televizijos labdaros koncert uragano aukoms paremti teig repo vaigd Kanye Westas. Ar vyriausyb bt greiiau suteikusi pagalb, jei dauguma auk bt baltaodiai? Tokiai nuomonei pritar du tredaliai nacionalinje apklausoje dalyvavusi afrikiei kilms amerikiei (Bumiller, 2005). Trys i keturi baltj amerikiei nesutiko, kad lt vyriausybs reakcij galima sieti su nukentjusij rase. A u d ra nieko nediskriminuoja, to nedarysime ir teikdami pagalb", - utikrino prezidentas Bushas. Tokie sitikinimai visuomenje natraliai susiformuoja, kai suvokiame ir prisimename vykius, laikydamiesi savo prielaid; vertiname vykius, pasikliaudami savo intuicija, numanomomis taisyklmis, kurios nukreipia nuomon, savo nuotaikomis; aikiname vykius, kartais priskirdami juos situacijos, o kartais - asmenybs takai; tikims vyki, o tai kartais juos priaukia. iame skyriuje nagrinsime, kaip suvokiame, vertiname, aikiname savo gyvenim visuomenje ir kaip ms lkesiai veikia kitus mones.

Kaip suvokiame savo socialin aplink?


Netiktini mokslini tyrim rezultatai atskleidia, kad dl iankstinio vertinimo ms suvokimas ir interpretacija gali bti tendencinga, o klaidinga informacija gali bti tendencing prisiminim prieastimi.

Pirmame skyriuje atkreipme dmes reikming fakt apie mogaus prot - ms iankstin nuomon slygoja informacijos suvokim bei interpretacij. Savo pasaul kuriame irdami pro teorijos akinius. inoma, ianks-

104

dalis.

SOCIALINIS

MSTYMAS

tin nuomon svarbi", - sutinka mons, taiau jie nepajgia suvokti jos poveikio masto. vilgtelkime vien kit provokacin eksperiment. Vienoje grupje buvo tiriama, kaip iankstinis vertinimas veikia informacijos suvokim ir interpretacij. Kitoje grupje moni nuomons buvo paveikiamos po j supaindinimo su nauja informacija, siekiant patikrinti, kaip pirtos idjos provokuoja tendencingus prisiminimus. Pagrindin ivada tokia: mes reaguojame ne objektyviai egzistuojani, bet ms susikonstruot realyb.

Suadinimas
Dar prie mums pradedant suvokti aplinkin pasaul dirgikliai, kuriuos nekreipiame dmesio, gali subtiliai paveikti tai, kaip aikinsime ir prisiminsime vykius. sivaizduokite, kad dalyvaujate eksperimente, kurio metu usidjs ausines atidiai klausots neaikiai tariam sakini, pavyzdiui, Mes stovjome ant kranto". Tuo metu kit aus lygiagreiai sakomas kitas odis (up arba pinigai), bet js smoningai jo neigirstate. Taiau itas odis suadina" sakinio aikinim (Baars ir McGovern, 1994). Ms atminties sistema - tai asociacij voratinklis, Suadinimas pabudina ir aktyvuoja tam tikras asociacijas. Suadinimo eksperimentai atskleidia, kaip viena mintis, netgi nesmoninga, gali paveikti kit mint ar veiksm. Johnas Barghas ir jo bendradarbiai (1996) atliko aksperiment. Jie papra tiriamj sudaryti sakinius su odiais senas", imintingas" ir pensininkas". Vliau jie stebdavo, kaip ie mons liau eidavo lifto link negu tie, kurie nebuvo paveikti su amiumi susijusi odi. Liau jusieji net nesuvok, kad jie eina ltai ar kad jie tik k stebjo odius, kurie suadino mintis apie senjim. Danai mstym ir elges suadina vykiai, kuri net nesuvokiame. Robas Hollandas su bendradarbiais (2005) pastebjo, kad olandai studentai greiiau atpaindavo su valymu susijusius odius, jei prie tai buvo uuod valiklio kvap. Vlesniuose eksperimentuose kiti studentai, uuod valiklio kvap, per dien prisimindavo daugiau su valymu susijusi darb ir netgi valgydami trupant pyragait stengdavosi nepritrupinti ant stalo. Visi ie poveikiai kildavo tiriamiesiems smoningai nesuvokiant kvapo ir jo takos. Suadinimo eksperimentai turi analog ir kasdieniame gyvenime: Jei vieni namuose irime bais film, suaktyvinamos emocijos ir, patiems to nesuvokiant, suadinamas mstymas, kuris veria triukmus namuose priskirti galimam silauliui. Toliau iame skyriuje suinosime, kad prislgta nuotaika suadina neigiamas asociacijas. Taiau dl geros nuotaikos praeitis staiga atrodo nuostabesn, o ateitis - viesesn. Smurto stebjimas skatina dviprasmikus veiksmus (praeivio stumteljim) ir odius (niuksas") suprasti kaip agresyvius.

suadinimas
(priming)

Konkrei asociacij aktyvinimas atmintyje.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

105

Daugelis psichologijos student, skaitydami apie psichologinius sutrikimus, praddavo aikintis savo pai nerimo ir prastos nuotaikos prieastis. Panaiai bsimieji medikai, skaitydami apie lig simptomus, pradeda jaudintis dl savo galvos skausm ar kariavimo. Daugelyje tyrim suadinimo poveikis pastebimas net jeigu pateikiamas ikislenkstinis dirgiklis - per trumpas, kad bt smoningai suvoktas. Nors nespjame pamatyti, protas gali t ufiksuoti. Labai trumpas ir todl nesptas pajusti elektros smgis padidina vliau patirto smgio suvokt stiprum. Jei mogui prie akis akimirksn msteli odis duona", vliau jis greiiau randa susijusius odius, pavyzdiui, sviestas", o ne svoris" ar sniegas". Ikislenkstinis dirgiklis - spalvos pavadinimas - leidia greiiau atpainti t spalv kompiuterio ekrane, o nepamatytas, bet msteljs neteisingas spalvos pavadinimas proces sultina (Epley ir kiti, 1999; Merikle ir kiti, 2001). Kiekvienu atveju nematomas vaizdas ar odis suadina atsak vlesn uduot. Tyrimai apie tai, kaip skiepyta mintis ar vaizdas gali suadinti interpretacijas ir prisiminimus, iliustruoja vien i XXI amiaus socialins psichologijos pamokym: daug socialins informacijos apdorojame automatikai. Tai yra netyia, nematydami, nesmoningai.

vyki suvokimas ir interpretavimas


Suvokdami ir suprasdami kitus mones daniausiai esame tiksls, nepaisant keleto stulbinam ir sigaljusi alikum bei logini klaid (Jussim, 2005). I pirmo vilgsnio mog daniau vertiname teisingai negu neteisingai. Kuo geriau pastame mones, tuo tiksliau galime skaityti j mintis ir jausmus. Bet kartais iankstinis vertinimas bna klaidingas. vadiniame psichologijos kurse visada aptariamas iankstinio vertinimo ir lkesi poveikis. Prisiminkime 1 skyriuje pateikt dalmatino nuotrauk. Arba panagrinkime i fraz: GERIAU VIRBLIS SAUJOJE NEI NEI BRIEDIS GIRIOJE Ar pastebjote ia koki nors klaid? Suvokiame daugiau nei pastebi akis. Tas pat pasakytina ir apie socialin suvokim. Kadangi socialinis suvokimas labiausiai priklauso nuo mogaus, net paprastas dirgiklis gali skirtingai veikti du mones. Teiginys, kad Didiosios Britanijos Ministras Pirmininkas Tony Blairas yra neblogas", jo garbintojams gali skambti menkinaniai, taiau kaip pagyrimas atrodyti tam, kas j niekina. Kai socialin informacij galima interpretuoti vairiai, tampa svarbi iankstin nuomon (Hilton ir von Hippel, 1990). Roberto Vallone, Lee Rosso ir Marko Lepperio (1985) atliktas eksperimentas parod, koks stiprus gali bti iankstins nuomons poveikis. Jie pro-

106

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

Jei esate kuo nors sitikin, tai veikia su sitikinimu susijusios informacijos suvokim. Jei al laikote prieika, jos neaikius veiksmus bsite link interpretuoti kaip io prieikumo poym." Politologas Robert Jervis (1985)

izraelietikai ir proarabikai nusiteikusiems studentams pademonstravo eias televizijos naujien itraukas apie 1982 metais vykdytas civili moni udynes dviejose Libano stovyklose. Kaip parodyta 3.1 paveiksle, kiekviena grup televizij laik prieika j atvilgiu. Tai paplits reikinys: sporto aistruoliai mano, kad teisjai palaiko varovus; kandidatai prezidentus ir j rmjai beveik visada mano, kad iniasklaida jiems nepalanki. Taiau tai bdinga ne tik sporto mgjams ir politikams. iniasklaida ir tarpininkai visur laikomi tendencingais. Neobjektyviausiai mons vertina objektyvum", - pastebjo vienas ini komentatorius (Ponievvozik, 2003). I ties, moni poiriu tendencingum galima pasinaudoti tiriant j nuostatas (Saucier ir Miller, 2003). Pasakykite man, kur js velgiate tendencingum, ir a tursiu rakt js nuostatas. Ms nuomon apie pasaul netgi prietaraujanius rodymus gali paversti palaikaniais. Pavyzdiui, Rossas ir Lepperis, talkininkaudami Charlesui Lordui (1979), papra student vertinti dviej tariamai nauj mokslini tyrim rezultatus. Pus tiriamj pasisak u mirties bausm, o pus jai nepritar. Vieno vertinimo rezultatai patvirtino student nuomones apie mirties bausm, o kito - joms prietaravo. Rezultatai: ir mirties bausms alininkai, ir prieininkai buvo palanks j sitikinimus atitinkantiems rodymams, taiau grietai kritikavo jiems prietaraujanius. Abi grupes supaindinus su vairiais identikais rodymais, prietaravim ne sumajo, o padaugjo. Ar btent todl politikoje, religijoje ir moksle dviprasmika informacija danai tampa konflikt prieastimi? JAV kandidat prezidentus debatai daniausiai tik sustiprina ankstesnius sitikinimus. Tik vienas i deimties moni, prie debatus rmusi kur nors kandidat, manydavo, kad jo favoritas pralaimjo (Kinder ir Sears, 1985). Taigi, sako Geoffrey Munro ir jo kolegos (1997), po debat abiej kandidat rmjai tik sustiprino savo param. Dar

3.1 PAVEIKSLAS Proizraelietikai ir proarabikai nusiteikusios student grups, pamaiusios televizijos naujien reportaus apie skerdynes Beirute, buvo sitikinusios, kad iniasklaida iuo klausimu yra tendencinga. altinis: Duomenys paimti i Vallone, Ross ir Lepper, 1985.

Proizraelietika C) / C .iO 8 C r 2 7 o

O)
Neutrali o S -O

C 5

c S 4 < / > O 2 3

JS

o N Antiizraelietika Proizraelietikai nusiteik studentai Proarabikai nusiteik studentai

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

107

daugiau, kai respublikono prezidento Ronaldo Reagano valdymo pabaigoje sumajo infliacija, t pastebjo tik 8 proc. demokrat. Respublikonai (i j 47proc. pastebjo infliacijos majim) buvo panaiai nepastabs ir neigiamai nusiteik demokrato prezidento Clintono valdymo pabaigoje (Brooks, 2004). Partikumas formuoja iankstin nuomon. Be to, tiriant moni iankstines socialines ir politines nuostatas, buvo manipuliuojama iankstine nuomone ir pastebtas stulbinamas jos poveikis vairioms stebimos informacijos interpretacijoms ir prisiminimui. Myronas Rothbartas ir Pamela Birrell (1977) papra Oregono universiteto student apibdinti vyro veido iraik (r. 3.2 paveiksl). Tie, kuriems buvo pasakyta, kad tai buvs gestapo vadovas, atsakingas u Antrajame pasauliniame kare vykdytus barbarikus medicininius eksperimentus su koncentracijos stovykl kaliniais, intuityviai nusprend, kad jo veidas atrodo iaurus. (Ar galite irti t vos tramdom paaip?) Tie, kuriems buvo pasakyta, kad is vyras yra pogrindinio antinacistinio judjimo lyderis, igelbjs tkstani yd gyvybes, jo veido iraik palaik ilta ir malonia. (Tik pavelkite, kokios rpestingos jo akys, o lpos beveik ypsosi.) Film krjai, manipuliuodami fonu, kuriame matomas veidas, gali kontroliuoti irov reakcijas veikj emocijas. Tai vadinama Kuleovo efektu", pagerbiant rus reisieri, sumaniai valdius moni daromas ivadas, manipuliuojant tuo, k jie ino. Kuleovas pademonstravo reikin trimis trumpais filmukais, kuriuose buvo rodomas neutralios iraikos aktoriaus veidas, taiau prie tai buvo parodyta viena i trij skirting scen: mirusi moteris, lkt sriubos, aidianti mergait. Dl to pirmame filme aktorius atrodydavo lidnas, antrame - susimsts, o treiame - laimingas. Interpretavimo procesas taip pat veikia kit moni nuomon apie mus. Kai apie kit mog kalbame gerai arba blogai, panekovai ias savybes link sieti su mumis paiais, teigia Lynda Mae, Donalas arlstonas ir Johnas Skowronskis (1999; Carlston ir Skowronski, 2005). is reikinys vadinamas spontaniku bruo priskyrimu. Jei nuolat kalbame, kad aplink vien lieuvautojai, mons nesmoningai gali tokiais palaikyti mus paius. Pavadinkite k nors bukagalviu, ir kiti manys, kad js toks esate. Apibdinkite k nors kaip jautr, mylint bei gailiaird, ir js atrodysite panaus tok. Atrodo, jog vaikikame kalambre - kas apie kit sako, apie save pasisako" slypi imintis. Esm tai kokia: objektyvi realyb egzistuoja, taiau mes j irime pro savo sitikinim, nuostat ir vertybi akinius. Tai - viena i prieasi, dl kurios ms sitikinimai yra tokie svarbs; jie veikia visas ms interpretacijas.

3.2 PAVEIKSLAS Nusprskite patys: ar io mogaus veido iraika yra iauri, ar maloni? Jei jums pasakyt, kad is mogus buvo nacis, ar jo veido iraik apibdintumte kitaip?

sitikinim tvarumas
sivaizduokite moiut, kuri vakare pravirkus kdikiui nusprendia, kad maitinimas i buteliuko sukl vaikui pilvo skausmus. Gerai pagalvojus, kar-

108

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

Mes girdime ir suvokiame tik tai, k jau daugma inome." Henry David Thoreau, 1817-1862

sitikinim tvarumas (belief perseverance) Atkaklus savo pradini koncepcij laikymasis ir tikjimas j teisingumu net tada, kai pagrindiniai teiginiai yra diskredituoti.

vs pienas labiau tinka veriukui nei kdikiui". Jei paaiks, kad kdikis smarkiai kariuoja, ar moiut vis tiek atkakliai tvirtins, kad maitinimas i buteliuko sukelia pilvo skausmus (Ross ir Anderson, 1982)? Kad tai isiaikint, Lee Rossas, Craigas Andersonas ir j kolegos pateik tiriamiesiems klaiding teigin, o vliau paband j sukompromituoti. J tyrimas atskleid, kad jei mons klaidingame teiginyje velgia logik, j paneigti be galo sunku. Kiekvieno eksperimento metu pirmiausia buvo peramas teiginys, tvirtinant, kad jis teisingas arba pateikiant pramanytus rodymus. Po to bdavo praoma paaikinti, kodl tai yra tiesa. Ir galiausiai mokslininkai visikai diskredituodavo pradin teigin, pasakydami ties: i informacija buvo specialiai sufalsifikuota eksperimentui, be to, pusei eksperimento dalyvi buvo teigta prieingai. Taiau madaug 75 proc. eksperimento dalyvi savo sitikinim isaugojo tikriausiai todl, kad vis dar tebetikjo tuo, kas buvo sakoma. is reikinys, dar vadinamas sitikinim tvarumu, rodo, kad sitikinimai gali suveti ir ilikti, nepaisant juos pagimdiusi rodym diskreditavimo. Kit sitikinim tvarumo pavyzd pateik Andersonas, Lepperis ir Rossas (1980). Jie papra tiriamj inagrinti vien arba du praktinius atvejus ir nusprsti, ar rizikuoti link mons bus geri, ar blogi gaisrininkai. Vienai grupei buvo pateiktas pavyzdys, kai tokio tipo asmuo buvo geras, o atsargusis - blogas gaisrininkas. Kita grup nagrinjo praktinius atvejus, peranius prieing ivad. Vliau eksperimento dalyviai turjo ratu pagrsti savo ivadas, pavyzdiui, ar rizikuoti link asmenys yra drss, o atsargieji bails. Suformuluotas aikinimas galjo egzistuoti nepriklausomai nuo j lmusi aplinkybi. Informacij paneigus, eksperimento dalyviai vis tiek laiksi savo ir atitinkamai man, kad rizikuoti link mons bna arba geresni, arba, atvirkiai, blogesni gaisrininkai. is eksperimentas taip pat rodo, kad juo daugiau mes analizuojame savo teorijas ir j tariam teisingum, juo atsargiau vertiname prietaraujani informacij. Isiaikin, kodl tariamasis gali bti kaltas, kodl ugauliojantis nepastamasis itaip elgiasi arba kodl gali pakilti mums patraukli akcij vert, galime taip ir nepakeisti savo nuomons (Davies, 1997; Jelalian ir Miller, 1984). Faktas akivaizdus: nuo sitikinim ir lkesi priklauso, kaip interpretuosime vykius. Paprastai iankstin nuomon bna naudinga, kaip kad mokslininkams naudingos teorijos, duodanios idj naujoms prielaidoms ir vyki interpretacijoms. Taiau tai naudinga ne visada: kartais tampame savo pai nuomoni kaitais. Kaip tik todl, kaip paaikjo, Marso kanalai", kuriais taip avjosi XX a. astronomai, tra emiko intelekto produktas. Kitas pavyzdys: vokieiai buvo sitikin, kad dl euro vedimo pakilo kainos. Jie pervertino kain augim, lygindami kainas restorano valgiaraiuose - ankstesnisias kainas markmis ir naujsias eurais (Traut-Mattausch ir kiti, 2004). Kaip sako kin patarl, du tredaliai to, k matome, yra u ms regjimo lauko".

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

109

{sitikinim tvarumas gali turti svarbi padarini. Tai patvirtino Stephanas Lewandowsky ir jo bendradarbiai (2005), patikrin skiepyt ir kompromituojani informacij apie 2003 metais prasidjus kar Irake. Karui pltojantis Vakar iniasklaida prane ir vis kartojo kelet teigini (pavyzdiui, kad Irako pajgos udo karo belaisvius), kurie vliau pasirod klaidingi ir buvo ataukti. Bet amerikieiai prim toki informacij, nes ji atitiko j iankstines nuostatas, o jie buvo link jas ilaikyti (vokieiai ir australai buvo link abejoti karo prieasi motyvais). Ar galima veikti sitikinimus? tai: paaikinkite prieingai. Charlesas Lordas, Markas Lepperis ir Elizabeth Preston (1984) pakartojo anksiau aprayt poirio mirties bausm tyrim, papildydami j dviem variantais. Vis pirma, kai kuri eksperimento dalyvi jie papra vertinant faktus bti kiek manoma objektyvesniais ir nealikesniais". is praymas buvo bevertis. Ir mirties bausms alininkai, ir prieininkai, kuriems buvo pateiktas is praymas, buvo tokie pat tendencingi kaip ir tie, kuriems apie objektyvum ir nealikum nebuvo usiminta. Treiosios eksperimento dalyvi grups mokslininkai papra prieingo dalyko - paklausti savs, ar vertintumte taip pat teigiamai arba neigiamai, jei lygiai toks pats tyrimas duot prieingus rezultatus". sivaizduodami prieingus duomenis, ie mons ne taip tendencingai vertino rodymus, atitinkanius j poir arba prietaraujanius jam. Eksperiment metu Craigas Andersonas (1982; Anderson ir Sechler, 1986) pastebdavo, kad paaikinus, kodl prieinga teorija gali bti teisinga - kodl atsargus, o ne links rizikuoti mogus gali bti geresnis gaisrininkas, - sitikinimas susilpnja arba jo bdavo atsisakoma. I ties, aikindami bet kuriuos alternatyvius, o ne tik prieingus rezultatus, mons priversti apsvarstyti vairias galimybes (Hirt ir Markman, 1995).

Niekas neneigia, kad nauji faktai gali pakeisti moni sitikinimus. Vaikai galiausiai juk nustoja tikti Kald Seneliu. Mes tik teigiame, kad tokie pokyiai vyksta ltai ir kad sitikinimams pakeisti danai reikia svaresni rodym nei jiems sukurti." Lee Ross ir Mark Lepper, 1980

Prisiminim apie save ir savo pasaul konstravimas


Ar sutinkate su iuo teiginiu:
Prisiminimus galima lyginti su skrynia smegenyse, kuri krauname informacij ir i kurios prireikus i informacij galsime iimti. Retkariais k nors ioje skrynioje" pametame ir tada sakome, j o g pamirome.

Su iuo teiginiu sutiko madaug 85 procentai universiteto student (Lamai, 1979). tai kaip tai apibdino vienas urnalas: Mokslas rod, kad per gyvenim sukaupti patyrimai puikiausiai isaugomi atmintyje". I ties psichologiniai moksliniai tyrimai rod prieingai. Daugelis prisiminim nra potyri kopijos, saugomos prisiminim banke. Mes i ties konstruojame prisiminimus tuo metu, kai juos itraukiame. Kaip paleontologas, darantis ivad apie dinozauro ivaizd pagal kaul fragmentus, mes rekonstruojame savo tolim praeit remdamiesi dabartiniais jausmais ir lkesiais (Hirt, 1990; Ross ir Buehler, 1994). Todl galime lengvai (taiau nesmoningai) pakeisti savo prisiminimus, kad jie tenkint ms dabartines i-

Prisiminimai nepanas knygos skaitym, jie veikiau primena knygos raym i fragmentini pastab." John F. Kihlstrom, 1994

110

I dalis. SOCIALINIS MSTYMAS

klaidingos informacijos efektas (misinformation effect) Klaidingos informacijos traukimas [ prisiminim apie vyk.

nias. Vienas mano sn pasiskund: Negavome Criket urnalo birelio numerio". Kai jam parodme, kur yra urnalas, snus su pasitenkinimu atsak: Puiku, a inojau, kad j gavau". Kai eksperimentuotojas ar psichoterapeutas manipuliuoja moni prielaidomis apie j praeit, gana didel dalis moni susikuria klaidingus prisiminimus. Paprayti sivaizduoti vaikysts laikus, kaip bgo, suklupo, pargriuvo, ikio rank pro lang ar kaip per vestuves apvert puno taur, madaug ketvirtadalis moni igalvot vyk prisimena kaip i ties vykus (Loftus ir Bernstein, 2005). Iekodamas tiesos protas kartais kuria neties. Eksperiment, kuriuose dalyvavo daugiau nei 20 000 moni, metu Elizabeth Loftus (2003) atskleid tendencij interpretuoti mums patinkanius, bet sunkiai atkuriamus prisiminimus. Eksperimento dalyviai bdavo vykio liudininkai, gaudavo (arba ne) apie j klaiding informacij ir po to atlikdavo prisiminim atkrimo test. i eksperiment metu buvo danai pastebimas klaidingos informacijos efektas. mons klaiding informacij traukdavo savo prisiminimus. Jie enkl duokite keli" prisimindavo kaip stop" enkl, plaktuk - kaip atsuktuv, urnal Vogue - kaip Mademoiselle, daktar Henderson - kaip daktar Davidson, pusryi j avainius - kaip kiauinius, variai nusiskutus vyr - kaip vyruk su sais. teigta klaidinga informacija gali netgi iprovokuoti klaidingus prisiminimus apie vaikystje tariamai patirt seksualin smurt, teigia Loftus. is procesas veikia ms socialinio ir fizinio pasaulio suadintus prisiminimus. Jackas Croxtonas ir jo kolegos (1984) leido studentams 15 minui pakalbti su mogumi. Tie, kuriems vliau buvo pasakyta, kad jie iam mogui patiko, j prisimin kaip atsipalaidavus, malon ir laiming. Tie, kuriems buvo pasakyta, kad jie iam mogui nepatiko, prisimin j kaip nerving, nemalon ir nelabai laiming.

Savo nuostat praeityje atkrimas


K js galvojote apie branduolin energij prie penkerius metus? Apie prezident George W. Bush arba ministrus pirmininkus Paul Martin ir Tony Blair? Apie savo tvus? Jei js nuostatos pasikeit, ar suvokiate i pokyi mast? Mokslininkai iuos klausimus tyrinjo atlikdami eksperimentus. Jie gaudavo bauginanius atsakymus. mons, kuri nuostatos pasikeiia, danai atkakliai tvirtina, kad jie visada laiksi daugma tos paios nuomons, kaip ir dabar. Darylas Bernas ir Keithas McConnellis (1970) apklaus Karnegi Melono universiteto studentus. Buvo klausiama, ar studentai gali reguliuoti studij program. Po savaits jie sutiko parayti kritik rain apie student tak studij programai. Po io rainio j nuostatos pasikeit - padidjo kritikas tokios takos vertinimas. Paprayti prisiminti, kaip jie atsak klausim prie rain, studentai prisimin", kad buvo tokios pat nuomons ir neig, jog eksperimentas juos paveik.

mogus niekada neturt gdytis prisipainti klyds, nes prisipaindamas jis parodo, kad iandien yra protingesnis nei vakar." Jonathan Swift, Thoughts on Various Subjects, 1711 (Mintys apie vairius dalykus")

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

111

Stebdami panaiai savo ankstesnes nuostatas neigianius Klarko universiteto studentus, mokslininkai D. R. Wixonas ir Jamesas Lairdas (1976) prijo ivad, kad greitis, mastas ir utikrintumas", su kuriuo studentai perirjo savo istorijas, buvo netiktini". Kaip pastebjo George Vaillantas (1977), tyrs suaugusius mones per vis j gyvenim, vikrai virsta petelikmis ir vliau danai bna sitikin, kad jaunystje jie buvo maos peteliks. Branda mus visus paveria melagiais". Teigiama prisiminim interpretacija praskaidrina ms prisiminimus. Terence Mitchell, Leigh Thompson ir j kolegos (1994, 1997) teigia, kad prisiminimuose dominuoja roin retrospektyva - malons vykiai prisimenami kaip dar malonesni, nei buvo i tikrj. Universiteto studentai, ivyk trij savaii kelion motociklais, vyresnio amiaus mons, su gidu nukeliav Austrij, atostogav absolventai teig patyr maloni spdi. Vliau iuos potyrius jie prisimin kaip dar malonesnius, kiek manoma sumaindami nemalonius ar nuobodius dalykus ir prisimindami tik gerus. Tad gerai praleist laik keliaujant po kotij dabar (sugrs darb, kur spaudia terminai ir visi man trukdo) a romantizuoju kaip tikr palaim. Rkas ir maalai virto miglotais prisiminimais. Gamtos grois ir gaivus jros oras tebra su manimi. Kai patiriame k nors teigiama, dalis malonumo tenka lkesiams, dalis - tikram patyrimui ir dalis - roinei retrospektyvai. Cathy McFarland ir Michaelas Rossas (1985) pastebjo, kad pasikeitus santykiams mes peririme ir savo prisiminimus. Jie papra, kad universiteto studentai vertint savo nuolatinius partnerius. Po dviej mnesi studentai tai pakartojo. Tie, kurie buvo labai simylj, kalbjo apie meil i pirmo vilgsnio. Tie, kurie nutrauk santykius, daniau teig savo partner pain kaip irzl savanaud. Diane Holmberg ir Johnas Holmesas (1994) t pat reikin pastebjo tarp 373 neseniai susituokusi por, kuri dauguma teig esanios labai laimingos. Po dvej met poros, kuri reikalai pakrypo blogj pus, tvirtino, kad joms viskas ir visada seksi blogai. Rezultatai baugina, sako Holmberg ir Holmesas: Tokios tendencijos gali pavojinga spirale leistis emyn. Juo blogesnis js dabartinis poiris savo partner - juo blogiau jis prisimenamas, o neigiami prisiminimai tik sustiprina dabartines neigiamas nuostatas". Nebna taip, kad visikai neprisimintume, kaip jautms, tiesiog kai prisiminimai tampa migloti, juos ima valdyti nauji jausmai. Karta i kartos vyresnieji kritikuoja jaunimo vertybes i dalies dl to, kad klaidingai prisimena savo jaunysts vertybes, tarsi bt mst panaiai kaip dabar. Visais laikais paaugliai savo tvus laikydavo ir laiko arba nuostabiais, arba apgailtinais (Bornstein ir kiti, 1991).

Kelions bna avios tik prisiminimuose." Paul Theroux, The Observer

Ankstesnio elgesio atkrimas


Atkurdami prisiminimus, galime perirti savo istorij. Tai pademonstravo Hartmutas Blankas su bendradarbiais (2003), po netiktai pasibaigusi rin-

112

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

Savimeil su ms atmintimi kreia iurpius triukus." Raytojas Joseph Conrad, 1857-1924

kim Vokietijoje Leipcigo universiteto studentams pasil prisiminti, kokius rezultatus jie prognozavo iki rinkim likus dviems mnesiams. Studentai pademonstravo klaidingai prisimin savo prognozes priartidami jas prie tikrj rinkim rezultat. Ms atmintis netiksliai atkuria ir elgsen. Keliems Vaterlo universiteto studentams Michaelas Rossas, Cathy McFarland ir Garthas Fletcheris (1981) parod skelbim, raginant valyti dantis. Vliau, tariamai kito eksperimento metu, tie patys studentai prisimin, kad tas dvi savaites jie val dantis daniau, nei io raginimo negirdj studentai. Panaiai, sprendiant i apklaus, mons mano, kad surkoma kur kas maiau cigarei nei j parduodama (Hali, 1985). Jie taip pat prisimena balsav aktyviau nei bna i ties ufiksuota (Census Bureau, 1993). Socialins psichologijos ekspertas Anthony Greenwaldas (1980) pastebjo, kad ie faktai turi ry su vykiais, apraytais George Onvello romane 1984-ieji", kuriame buvo btina prisiminti, kad vykiai vyko pageidaujamu bdu". I ties, teigia Greenwaldas, mumyse visuose gldi totalitarinis ego", kuris periri praeit, kad ji atitikt ms iandienin poir. Todl maai kalbame apie blog elges ir daug - apie ger. Kartais sivaizduojame, kad patobuljome, todl galime klaidingai prisiminti praeit, tarsi ji nuo dabarties skirtsi labiau nei i tikrj. i tendencija patvirtina msling nuosekli duomen por: sportuojantys, dalyvaujantys psichoterapijos ir savs tobulinimo (svorio reguliavimo, metimo rkyti) programose, paprastai pasiekia tik neymiaus pagerjimo. Taiau jie patys danai tvirtina, es patyr didel naud (Myers, 2004). Michaelas Conway ir Michaelas Rossas paaikina, kodl taip yra: normalu, kad sugai tiek daug laiko, dj tiek pastang ir ileid tiek pinig savo bklei pagerinti, mons galvoja: Gal dar ne viskas tobula, taiau anksiau buvo dar blogiau; tad i programa man labai padjo". 14 skyriuje pamatysime, kad psichiatrai ir klinikiniai psichologai taip pat nra atspars ioms tendencijoms. Mes atsirenkame, interpretuojame ir prisimename vykius, kad taip patvirtintume savo mintis, sampratas. Ms socialiniai vertinimai yra stebjim ir lkesi, logikos ir aistr miinys.

APIBENDRINIMAS Kaip suvokiame savo socialin aplink?


Iankstin nuomon stipriai veikia ms interpretacijas ir prisiminimus. Tyrim metu buvo pastebtas atminties suadinimo reikinys: iankstin nuomon stipriai veikia informacijos suvokim bei interpretacijas. Kit eksperiment metu klaidingos nuomons buvo pateiktos po to, kai tiriamieji susipaino su informacija. ie eksperimentai atskleid, kad prie vyk susiformavusi nuomon lemia tendencing suvokim bei interpretacijas, o po vykio gauta informacija veikia tai, k mogus prisimena. sitikinim tvarumas - tai reikinys, kai mons sikimba" savo pradini nuomoni ir prieasi, kodl j sitikinimas gali bti teisingas, net jei jo pagrindas ir sugriaunamas.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

113

Ms atmintis toli grau nra praeities fakt saugykla. I tikrj ji formuojama tada, kai atkuriame prisiminimus J stipriai veikia nuostatos ir jausmai, pasireik atkrimo metu.

Kaip sprendiame apie socialin aplink?


Kaip jau esame pastebj, ms paintiniai mechanizmai yra veiksmingi bei prisitaikantys, taiau retkariais klaidina. Paprastai ie mechanizmai tarnauja gerai. Taiau kartais gydytojai susidaro klaiding nuomon apie pacientus, darbdaviai klaidingai vertina savo darbuotojus, vienos rass mons susidaro klaiding nuomon apie kit ras, o sutuoktiniai klaidingai vertina savo partnerius. Dl to nustatomos klaidingos diagnozs, kyla streikai, randasi prietarai, skiriasi eimos. Tad kaip - ir ar teisingai - mons daro intuityvius socialinius sprendimus?

Kai istorikai prads rayti apie pirmj socialins psichologijos mokslo imtmet, pastaruosius 30 met jie, be abejons, pavadins socialinio painimo era. Atsivelgdami suvokimo, pateikimo ir prisiminimo mechanizm tirianios kognityvins psichologijos paang, socialiniai psichologai atskleid socialini vertinim formavimosi ypatumus. Pasiirkime, kokius ms socialins intuicijos stebuklus bei klaidas atskleid moksliniai tyrimai.

Intuityvs vertinimai
K gali ms intuicija - gebjimas k nors suprasti i karto, neargumentuojant ir neanalizuojant? Intuityvaus valdymo" propaguotojai sitikin, kad turtume siklausyti savo vidin bals. Jie teigia, kad vertindami kitus turtume pasikliauti intuicij valdaniu deiniuoju smegen pusrutuliu. Priimdami ar atleisdami i darbo bei investuodami turtume siklausyti savo nuojaut. Susidarydami nuomon, turtume sekti filmo vaigdi karai" herojaus Luko Skaivolkerio pavyzdiu, ijungti savo kompiuterizuotas navigacijos sistemas ir pasikliauti vidinmis galiomis. Ar intuityvi sprendim alininkai teiss teigdami, kad svarbi informacij galima gauti nedelsiant, smoningai neanalizuojant? O gal teiss skeptikai, sakantys, kad intuicija - tai sitikinimas savo teisumu ignoruojant realyb"? Preliminars moksliniai tyrimai byloja, kad pasmon i ties kontroliuoja elgsen. Kaip aikina Johnas Barghas ir Tanya Chartrand (1999), didij mogaus kasdienio gyvenimo dal nulemia ne jo smoningi ketinimai bei pasirinkimai, o mstymo procesai, kuriuos suadina aplinka ir kurie veikia nepriklausomai nuo ms smoningo suvokimo bei kontrols". Kai usidega raudonas viesoforo signalas, mes j reaguojame nesmoningai paspausdami stabd. I ties, pastebi Neilas Macrae ir Lucy Johnston (1998), kad apskritai galtume k nors daryti (pavyzdiui, vairuoti, draugauti, okti), veiksmo suadinimas turi bti atskirtas nuo neefektyvios (t. y. ltos, nuoseklios,

114

I dalis. SOCIALINIS MSTYMAS

naudojanios iteklius) smoningos protins veiklos, kitaip neivengiamai dominuos neveiklumas".

Intuicijos galia
kontroliuojamas informacijos apdorojimas (controlled processing) Aikus mstymas, kuris yra kryptingas, reflektyvus ir smoningas. autimatikas informacijos apdorojimas (automatic processing) Numanomas, arba intuityvus, mstymas, vykstantis be pastang, prastas ir nepavaldus protui.

irdis turi savus argumentus, kuri neino protas", - pastebjo XVII a. filosofas ir matematikas Blaise Pascalis. Prajus trims imtmeiams mokslininkai patvirtino, kad Pascalis buvo teisus. Mes inome daugiau nei galvojame, kad inome. Informacijos apdorojimo pasmonje tyrimai patvirtina, kad galimybs suinoti, kas vyksta ms prote, yra ribotos (Bargh ir Ferguson, 2000; Greenwald ir Banaji, 1995; Strack ir Deutsch, 2004). Ms mstymas i dalies yra kontroliuojamas (reflektyvus, smoningas ir kryptingas) ir - kitaip nei dauguma mano - i dalies - automatikas (impulsyvus, nereikalaujantis pastang ir nesmoningas). Automatiko mstymo procesas vyksta ne ekrane", o ten, kur nepasiekia vilgsnis - u supratimo rib. Panagrinkime iuos automatiko mstymo, kur mes danai vadiname intuicija, pavyzdius: Schemos - mstymo struktros - nesmoningai, intuityviai valdo ms patyrim suvokim bei interpretavim. Kai girdime kalbant apie sektas ar apie seks, ms reakcija priklauso ne tik nuo igirsto odio, bet ir nuo intuityvios turinio interpretacijos. Emocins reakcijos danai vyksta beveik spontanikai, nespjus smoningai pagalvoti. Regim ar girdim informacij neuronai perkelia smegen sensorin komutatori - gumbur (lot. thalamus), o i jo - emocij valdymo centr migdol (lot. amygdala), smegen ievei net nespjus sikiti (LeDoux, 2002). Ms protviai, kurie intuityviai bijojo i krm sklindanio garso, i ties patys neinojo, ko bijo, taiau j ilikimo ir gen tstinumo tikimyb buvo didesn nei j smoningesni pusbroli. Pakankamai patyr mons gali intuityviai rasti udavinio sprendim. Situacija suadina j atmintyje saugom informacij. Tiksliai neinodami, kaip tai vyksta, atpastame draugo bals itarus jam telefonu vos vien od. achmat meistrai intuityviai randa prasmingas kombinacijas, kuri nepastebi naujokai, ir danai kit jim pasirenka vos vilgtelj lent.

Vienus dalykus - faktus, vardus, ankstesn patirt - mes prisimename aikiai (smoningai), o kitus - gdius ir atitinkamas nuotaikas - neslygikai, smoningai neinodami ir neteigdami, kad inome. Tai galioja mums visiems, taiau stulbinamai akivaizdiai pasireikia po smegen traum, kai mogus negali aikiai atkurti prisiminim. Viena toki traum patyrusi moteris niekaip neatpaindavo savo gydytojo, kuris kasdien paspausdamas jai rank turdavo i naujo prisistatyti. Kart gydytojas prie rankos prisitvirtino smeigtuk, ir moteris i skausmo paoko. Kai kit dien gydytojas vl pasirod, moteris jo vis tiek nepaino (smoninga atmintis). Taiau ji isaugojo neslygin atmint, todl rankos paspausti nenorjo.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

115

Tokie pat ryks yra regjimo lauko susiaurjimo atvejai. Po chirurgins operacijos ar insulto praradusi u regjim atsakingos smegen ievs dal moni regjimo laukas gali susiaurti. Kai nematomoje zonoje jiems rodomos lazdels, tokie mons teigia nieko nemat. Atspj, ar lazdels yra laikomos vertikaliai, ar horizontaliai, tokie pacientai apstulbsta, kai jiems pasakoma: Teisingai atspjote". Taigi ie mons ino daugiau nei mano in. Atrodo, jog egzistuoja mai slapta veikiantys protai - lygiagretaus informacijos apdorojimo dariniai. Panagrinkime visiems savaime suprantamu atrodant gebjim intuityviai atpainti veid. Kai k nors irite, js smegenys suskaido regimj informacij tokius segmentus kaip spalva, gylis, judjimas bei forma ir kiekvien j apdoroja, prie vl surinkdamos visum. Galiausiai kakokiu bdu js smegenys palygina suvokt vaizd su jau atmintyje saugomais vaizdais. Ir tai! Akimirksniu ir be joki pastang js atpastate savo senel. Jei intuicija yra kako inojimas be logikos analizs, tai suvokimas yra intuicijos tobulyb. Ikislenkstiniai dirgikliai gali daryti dom poveik. Jei geometrin figra rodoma trumpiau nei 0,01 sekunds, mons tvirtina nemat nieko, iskyrus viesos blyksn. Taiau vliau jie pirmiausia reaguoja matytas figras. Tad daugelis rutinik painimo funkcij vyksta automatikai, nesmoningai, mums j nesuvokiant. Protas veikia kaip didel korporacija. Kontroliuojama smon dalyvauja sprendiant svarbius, sudtingus ar naujus klausimus, o prastas uduotis ir tokias, kurias atliekant reikia veikti greitai, paveda pavaldiniams. is itekli delegavimas leidia daugel situacij reaguoti greitai, efektyviai, intuityviai. Pastaba: smegenys ino daug daugiau negu mums pasako.

Intuicijos apribojimai
Aptarme, kaip automatinis mstymas gali mus paversti imintingais" (Gigerenzer ir Todd, 1999). Vis dlto, pasak Elizabeth Loftus ir Marko Klingerio (1992), kai kurie painim tiriantys mokslininkai abejoja intuicijos tobulumu. Jie teigia, kad esama vieningos nuomons, jog pasmon nra tokia imintinga, kaip buvo manoma anksiau". Pavyzdiui, nors nesuvoktas (ikislenkstinis) dirgiklis gali suadinti silpn trumpalaik reakcij - kurios pakanka jei ne smoningam suvokimui, tai bent jau pojiui sukelti - nra rodym, kad pasmonei siuniamos nuorodos galt perprogramuoti" j skmei. I ties yra gana daug rodym, kad tokios nuorodos ito padaryti negali (Greenwald, 1992). Socialiniai psichologai ityr ne tik klaidingus pavluotus sprendimus, bet ir ms gebjim kurti iliuzijas - klaidingus suvokimus, fantazijas ir sukonstruotus sitikinimus. Michaelas Gazzaniga (1992, 1998) teigia, kad jo pacientai, kuriems chirurgikai buvo atskirti smegen pusrutuliai, akimirksniu sukuria gluminani savo poelgi aikinimus ir jais patiki. Jei pacientas atsistoja

116

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

ir engia kelis ingsnius po to, kai eksperimentatorius deinj - neverbalin - smegen pusrutul nusiunia trump signal eik", kairysis - verbalinis pusrutulis akimirksniu sukuria tiktin paaikinim (A usinorjau gerti"). Iliuzinis mstymas taip pat aptariamas daugybje naujausi studij apie socialins informacijos primim, saugojim ir atkrim. Suvokimo tyrjai analizuoja, k iliuzinis, apgaulingas mstymas gali pasakyti apie ms normalaus suvokimo mechanizmus, o socialiniai psichologai domisi iliuzinio mstymo galimybmis atskleisti normal informacijos apdorojim. ie mokslininkai nori pateikti mums kasdienio socialinio mstymo emlap, kuriame bt aikiai paymti pavojai. Kai kalbsime apie ias veiksmingo mstymo formas, prisiminkite, kad aikinimas, kaip mons susikuria klaidingus sitikinimus, nerodo, kad visi sitikinimai yra klaidingi. Taiau norint atpainti apgaul, pravartu inoti, kaip ji sukuriama.

Perdta savikliova
Iki iol matme, kad ms painimo sistema veiksmingai ir automatikai apdoroja milinik kiek informacijos. Taiau is veiksmingumas susijs su kompromisu; interpretuojant potyrius ir atgaminant prisiminimus, intuicija danai klysta. Paprastai i klaid nesuvokiame. Intelektinis pasiptimas", pasireikiantis vertinant ankstesnes savo inias (a jau seniai tai inojau"), daro tak ir vertinant esamas inias bei prognozuojant elgsen. Nors inome ne kart suklyd, planuodami ateit bname optimistikesni - tikims visk atlikti laiku, isaugoti ryius ir laikytis prastos tvarkos (Ross ir Newby-Clark, 1998). Tirdami perdtos savikliovos reikin, Danielis Kahnemanas ir Amosas Tversky (1979) pateik tiriamiesiems klausimus, praydami rayti trkstam informacij, pavyzdiui, Esu tikras 98 proc., kad atstumas oro keliu tarp Niu Delio ir Pekino yra didesnis nei myli ir maesnis nei myli". Dauguma moni per daug pasitikjo savimi: beveik 30 proc. atvej teisingi atsakymai toli grau neatitiko to, kuo eksperimento dalyviai buvo 98 proc. sitikin. Siekdami isiaikinti, ar darant sprendimus socialinje srityje taip pat pernelyg pasitikima savimi, Davidas Dunningas su bendradarbiais (1990) sukr nedidel aidim. Jie papra Stenfordo universiteto student atspti, kaip nepastamas mogus atsakyt tokius klausimus: Ar sudtingam egzaminui ruoiats vienas, ar su draugais?" Savo konspektus vertintumte kaip tvarkingus ar kaip padrikus?" inodami klausim pobd, bet ne paius klausimus, eksperimento dalyviai pasikalbjo su tiriamu asmeniu, kurio atsakymus jie turjo atspti, apie jo isilavinim, pomgius, mokslinius interesus, siekius, zodiako enkl - apie visk, kas, j nuomone, galt praversti. Po to, kol tiriamieji individualiai atsakinjo 20 klausim, kuri kiekvienas turjo po du galimus atsakymus, pokalbio vedjai band atspti savo tiriamj atsakymus ir vertinti savo pasitikjim prognozs tikslumu.

perdtos savikliovos reikinys (overconfidence phenomenon) Polinkis bti labiau [sitikinusiam negu teisingam: pervertinti savo sitikinim ir vertinim tikslum.

Atstumas oro keliu tarp Niu Delio ir Pekino yra 2500 myli.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

117

Pokalbio vedj spjimai pasitvirtino 63 proc. - rezultatas 13 proc. auktesnis nei spliojant aklai. Taiau vidutinikai 75 proc. pasitikjo savo spjim teisingumu. Spjant savo kambario draug atsakymus, 68 proc. prognozi buvo teisingos, o 78 proc. eksperimento dalyvi buvo sitikin, kad atsps teisingai. Labiausiai pasitikjusieji savimi daniausiai pervertindavo savo galimybes. mons taip pat pernelyg pasitiki savimi sprsdami, ar jiems sakoma tiesa, ir vertindami tokius dalykus, kaip partnerio ankstesn seksualin patirtis arba kam pirmenyb teikia kambario draugai (DePaulo ir kiti, 1997; Swan ir Gili, 1997). Ironika tai, kad kuo didesnis neimanymas, tuo didesnis pasitikjimas savimi. Reikia bti kompetentingam, kad suprastum, kas yra kompetencija, pastebi Justinas Krugeris ir Davidas Dunningas (1999). Blogiausiai ilaik gramatikos, humoro ir logikos testus studentai labiausiai pervertina savo gebjimus iose srityse. Nesuprantantys, kas yra gera logika ir gramatikos inios, danai nesuvokia, kad jiems j ir trksta. I raidi, sudarani od psichologija", sudlioj ilg kit odi sra, pasijuntate labai talentingas, bet vos draugas ima vardyti odius, kuriuos praleidote, pradedate jaustis kvailai. Deanna Caputo ir Dunningas (2005) atkr reikin eksperimentais, patvirtindami, kad ini stoka palaiko pasitikjim savimi. Tolesni tyrimai parod, kad is nekompetentingumo neinojimas" daniausiai pasireikia sprendiant i pairos nesudtingas uduotis, tokias kaip odi dliojimas i raidi, sudarani od psichologija". Sprsdamas sudtingas, sunkiai veikiamas uduotis mogus daniau suvokia, kad ne visk sugeba (Burson ir kiti, 2006). is nekompetentingumo neinojimas padeda paaikinti stulbinam Davido Dunningo (2005) darbuotoj vertinimo tyrim ivad: tai, k kiti pastebi mumyse, labiau koreliuoja su objektyvia tiesa negu tai, k pastebime savyje patys". Vieno tyrimo dalyviai stebjo, kaip mogus eina kambar, atsisda, perskaito or prognoz ir ieina (Borkenau ir Liebler, 1993). Vien tik i io stebjimo, neturdami daugiau joki duomen, jie turjo vertinti mogaus intelekt. J veri koreliacija su io mogaus intelekto veriais buvo lygi 0,30, t. y. buvo beveik tokia pat, kaip ir mogaus intelekto koreliacija su jo paties veriu - 0,32! Jei neinojimas gali suteikti pasitikjimo savimi, tai galime savs paklausti, kur gi esame netobuli? 2 skyriuje kalbjome apie tai, kaip mons klysta pervertindami savo emocini reakcij gerus ar blogus vykius ilgalaikikum. Ar prognozuoti savo elges sekasi geriau? Kad tai isiaikint, Robertas Valone ir jo bendradarbiai (1990) rugsjo mnes papra koledo student atsakyti klausimus, ar jie mes mokykl, pasirinks pagrindin disciplin, kitais metais nusprs gyventi ne student miestelyje ir t. t. Nors vidutinikai 84 proc. student tikjo savo prognozi teisingumu, i ties klydo beveik dvigubai daniau. Net kai jautsi visikai tikri dl savo prognozi, jie klydo 15 proc. Kai vertinamos skms galimybs, pavyzdiui, laikant svarb egzamin, pasitikjimas bna didiausias, kol yra daug laiko iki rezultat paskelbimo.

118

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

Imintingas mogus per daug gerai ino savo silpnybes, kad laikyt save neklystaniu; o tas, kuris ino daugiausia, geriausiai supranta, kiek maai jis ino." Thom Jefferson, Writings (Ratai")

Egzamino dien neskms galimyb atrodo didesn, ir pasitikjimas paprastai sumaja (Gilovich ir kiti, 1993; Shepperd ir kiti, 2005). Rogeris Buehleris ir jo bendradarbiai (1994, 2002, 2003) daro ivad, kad dauguma student taip pat pervertina save numatydami, kiek utruks rengdami kursinius darbus bei kitas svarbias uduotis. Tai bdinga ne tik studentams: Planavimo klaida Kiek iandien turite laisvo laiko? Kiek planuojate turti laisvo laiko po mnesio? Dauguma i ms pervertiname tai, kiek daug galime nuveikti ir kiek laisvo laiko tursime (Zauberman ir Lynch, 2005). Profesionals planuotojai taip pat daniausiai klysta numatydami projekt vykdymo laik ir kain. 1969 m. Monrealio meras Jeanas Drapeau ididiai pareik, kad 120 milijon doleri verts stadionas su nuleidiamu stogu bus pastatytas 1976 met olimpinms aidynms. Stogas buvo ubaigtas 1989 m. ir vien jis kainavo 120 milijon doleri. 1985 metais oficialiai apskaiiuota, kad Bostono Didiosios sankasos" greitkelio projektas kainuos 2,6 milijardo doleri ir bus ubaigtas iki 1998 met. 2005 metais kaina buvo iaugusi iki 14,6 milijardo, o projektas vis dar nebuvo baigtas. Perdta biros maklerio savikliova. Investicij ekspertai, reklamuojantys savo paslaugas ir manantys, kad gali pranokti vertybini popieri bir, pamirta, jog kai vienas biros makleris, igirds akcij kain, itaria: Parduodu!", kitas sako: Perku!" Akcijos kaina yra i dviej su pasitikjimu priimt sprendim vidurkis. Tad nors tai atrodo netiktina, ekonomistas Burtonas Malkielas (2004) teigia, kad investicini fond, kuriuos sudar investicij analitikai, pelno rodikliai n kiek nebuvo geresni u atsitiktinai pasirinkt vertybini popieri peln. Perdta politin savikliova. Pernelyg savimi pasitikinij idjos gali sukelti sumait. Pasitikintis savimi Adolfas Hitleris nuo 1939 iki 1945 met kariavo prie vis Europ. Pasitikintis savimi Lyndonas Johnsonas XX a. septintajame deimtmetyje siunt JAV ginklus ir karius, siekdamas igelbti demokratij Piet Vietname. Saddamas Husseinas 1990 metais nusiunt savo armij Kuveit, o 2003 metais paadjo sutriukinti armijas, kurios puls Irak. Pasitikintis savimi G. W. Bushas paskelb, kad ilaisvintame Irake netrukus sivyraus taiki demokratija, o tariamai ten esantys masinio naikinimo ginklai bus sunaikinti.

Apie atomin bomb: Tai yra kvailiausias dalykas, kur kada nors esame padar. Bomba niekada nesprogs, ir a tai tvirtinu kaip sprogmen ekspertas." Admirolas VVilliam Leahy prezidentui Trumanui, 1945

Kas lemia perdt savikliov? Kodl, nepaisant patirties, nemokame vertinti savs realistikiau? Yra kelios prieastys. Vis pirma, savo klaidingus sprendimus mons link prisiminti kaip nedideles paklaidas. Tai pastebjo Phillipas Tetlockas (1998, 1999), XX a. devintojo deimtmeio pabaigoje vairiems mokslo ir vyriausybs ekspertams pasils, remiantis savo poiriu, parengti prognozes apie valdios perspektyvas Soviet sjungoje, Piet Afrikos Respublikoje ir Kanadoje. Po penkeri met komunizmas lugo, Piet Afrikos Respublika tapo daugiarase demokratine valstybe, o Kanada iliko vieninga. Ekspertai, kuri pasitikjimas savo prognozmis siek 80 proc., tei-

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

119

ss buvo tik 40 proc.. Taiau prisimin savo sprendimus, suklydusieji vis tiek laiksi nuomons, kad i esms jie buvo teiss. Daugelis sak: a buvau beveik teisus"; grieto kurso alininkams beveik pavyko vykdyti perversm prie Gorbaiov"; Kvebeko separatistai beveik nugaljo per referendum dl atsiskyrimo";, jei ne atsitiktinumas, suveds de Klerk ir Mandel pereinant prie juodaodi daugumos valdymo Piet Afrikos Respublikoje, bt buv pralieta kur kas daugiau kraujo." Labai sunku imuti politikos ekspert, vertybini popieri rinkos analitik, psichiatr ir sporto prognozuotoj nepamatuot pasitikjim savimi.

Jei k nors inodami manote, jog tai inote, o neinodami prisipastate, kad neinote, esate imintingi." Konfucijus, The Analects (Anaiektai")

Patvirtinimo alikumas
mons nesistengia iekoti informacijos, kuri paneigtj sitikinimus. Tai rod P. C. Wasonas (1960) - beje, js taip pat galite pamginti, - pateikdamas monms trij skaii - 2, 4, 6 - sek, atitinkani jo sugalvot taisykl (taisykl buvo paprasta: bet kuri trij didjani skaii seka). Kad mons atspt i taisykl, Wasonas silydavo jiems sugalvoti trij skaii sek. Kiekvien kart Wasonas pasakydavo, ar seka atitinka jo taisykl. Kai mons bdavo tikri atspj taisykl, jie turdavo liautis kr sekas ir j pasakyti. Ir koks gi buvo rezultatas? Retai kada teiss, taiau niekada neabejojantys buvo 23 i 29 moni. Jie daniausiai susikurdavo koki nors klaiding taisykl (pavyzdiui, kad skaiiai turi skirtis dvejetu) ir po to iekodavo sitikinim patvirtinani rodym (pavyzdiui, pateikdami skaiius 8, 10, 12), o ne bandydami paneigti savo spjim. Uoliai bandome patvirtinti savo sitikinimus, taiau nesistengiame iekoti juos paneigiani rodym. is reikinys vadinamas patvirtinimo alikumu. Patvirtinimo alikumas padeda paaikinti, kodl ms savivaizdis ilieka taip stulbinaniai nekintamas. Williamas Svvannas ir Stephenas Readas (1981; Swann ir kiti, 1992a,b, 1994) savo eksperiment, atlikt Teksaso universiteto Ostino filiale, metu pastebjo, kad studentai ieko, sukelia ir prisimena grtamj ry, patvirtinant j sitikinimus apie save. mons ieko toki draug ir sutuoktini, kurie juos vertint visada taip pat, net ir neigiamos nuomons atveju (Swann ir kiti, 1991, 2003). Svvannas ir Readas tai tapatina su savs patikrinimu, kur galime stebti, pavyzdiui, pobvyje, jei ten yra mogus, laikantis save valdingu. Tik atvyks toks mogus pirmiausia iekos panekov, kurie, jo nuomone, leis jam dominuoti. Pokalbio metu savo poir jis reik taip, kad usitarnaut norim pagarb. Pasibaigus pobviui sunkiai prisimins pokalbius, kuriuose reiksi minimaliai, bet lengvai prisimins, kaip tikinamai reiksi pokalbiuose, kuriuose dominavo. Tad io pobvio patirtis patvirtins jo savivaizd.

patvirtinimo alikumas (confirmation bias) Polinkis iekoti informacijos, patvirtinanios iankstin nuomon.

Kaip ivengti perdtos savikliovos


Kokias ivadas leidia daryti perdtos savikliovos tyrimai? Pirmoji ivada reikia atsargiai vertinti kategorikus pareikimus. Net ir sitikin savo teisumu mons gali klysti. Pasitikjimas ir kompetencija nebtinai turi sutapti.

120

I dalis. SOCIALINIS MSTYMAS

Trys dalykai padeda skmingai sumainti perdt savikliov. Vienas i j - greitas grtamasis ryys (Lichtenstein ir Fischhoff, 1980). Kasdieniame gyvenime sinoptikai ir lojai, spjantys, kokie irg ansai laimti lenktynes, gauna kasdien grtamj ry. Todl abiej grupi ekspertai gana gerai vertina savo prognozi tikslum (Fischhoff, 1982). Siekiant sumainti planavimo klaidos" padarinius, galima suskaidyti tiksl smulkesnes dalis ir vertinti, kiek laiko prireiks kiekvienai i j. Justinas Krugeris ir Mattas Evansas (2004) teigia, kad itaip elgiantis galima realiau vertinti darbo baigimo laik. Kai imama svarstyti, kodl idja galt bti teisinga, pradeda atrodyti, kad ji i ties teisinga (Koehler, 1991). Tad treias bdas sumainti perdt savikliov - priversti mog pagalvoti, dl kokios prieasties sprendimas gali bti klaidingas; tai yra, priversti gilintis kontrargumentus (Koriat ir kiti, 1980). Vadovai gali priimti realesnes vis silym bei rekomendacij nutartis ir nurodyti prieastis, kodl i silym ar rekomendacij gali nepavykti gyvendinti. Taiau turtumte bti atids, kad nesumenkintume moni pasitikjimo savimi taip, jog jie itisai usiimint savianalize, nuolat abejot savimi ir galiausiai netekt ryto. Kai pasitikjimo savimi stokojantiems asmenims teks pasikliauti savo imintimi, jie gali isigsti, nedalyvauti ireikiant nuomones ar priimant svarbius sprendimus. Perdta savikliova gali brangiai kainuoti, o pagrstas pasitikjimas savimi padeda prisitaikyti.

Euristika: trumpiausias protavimo kelias


Turdama labai maai laiko apdoroti gausyb informacijos, ms painimo sistema veikia greitai ir taupiai. Ji prisitaiko kurdama trumpindama protavimo kelius. Mes netiktinai lengvai susidarome spd, nuomon ir kuriame paaikinimus. Tai atlikti padeda euristikos - paprastos ir veiksmingos mstymo strategijos. Daugelyje situacij ms staigs apibendrinimai - Tai pavojinga!" - yra adaptyvs. i intuityvi patarj sparta padeda mums ilikti. Biologinis mstymo tikslas - veikiau utikrinti, kad iliktume gyvi, o ne rpintis teisumu. Taiau kai kuriose situacijose skubdami klystame.

euristika (heuristic) Mstymo strategija, leidianti greitai ir veiksmingai nusprsti

Tipikumo euristika
Oregono universiteto studentams buvo papasakota, kad grup psicholog bendravo su 30-ies ininieri bei 70-ies teisinink grupe ir glaustai apibendrino savo spdius. Atsitiktiniu bdu i tirtos imties buvo pasirinktas is apraymas:
Frenkas yra du kartus isiskyrs ir didij laisvalaikio dal praleidia golfo klube. Kalbdamasis klubo bare jis daniausiai gailisi, kad band sekti savo tvo, kur gerb, pdomis. Uuot ilgas valandas kankinsis prie knyg, veriau jis bt imoks maiau ginytis su monmis. Klausimas: Kokia tikimyb, kad Frenkas yra teisininkas, o ne ininierius?

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

121

Paprayti atspti Frenko profesij, daugiau nei 80 proc. student man, kad jis yra teisininkas (Fischhoff ir Bar-Hillel, 1984). Gana neblogai. Taiau kaip, js manymu, pasikeit student vertinimai, kai jiems buvo pasakyta, kad grupje, i kurios buvo atrinktas apraymas, yra 70 proc. ininieri? Niekaip. Studentai visikai neatsivelg ininieri ir teisinink santyk grupje; j manymu, Frenkas labiau atstovavo teisininkams, ir atrodo, jog tai buvo svarbiausia. Kai apie k nors sprsdami intuityviai lyginame su ms protuose esaniais atitinkamais vaizdiniais, reikia, vadovaujams tipikumo euristika. Kaip ir dauguma euristikos ri, tipikumas paprastai yra neblogas kelias ties. Taiau ne visada. Panagrinkime pavyzd. Linda yra 31 met amiaus, netekjusi, staiokika ir labai isilavinusi. Universitete ji studijavo filosofij. Kai Linda buvo student, jai labai rpjo diskriminacija ir kiti socialiniai klausimai, tad ji dalyvavo protesto prie branduolin energetik demonstracijose. Kas, js nuomone, turint galvoje apibdinim, labiau tiktina: a. Linda yra banko kasinink. b. Linda yra banko kasinink ir aktyvi feminist. Didesn dalis mano, kad labiau tiktinas variantas b, nes Linda geriau atitinka tipik feminists vaizd (Mellers ir kiti, 2001). Pagalvokime, kuri tikimyb didesn: kad Linda yra ir banko kasinink, ir feminist ar kad tik banko kasinink (nepaisant to, ar ji yra feminist, ar ne)? Kaip primena Amosas Tversky ir Danielis Kahnemanas (1983), ryio tarp dviej vyki tikimyb negali bti didesn u bet kurio i i vyki tikimyb.

tipikumo euristika (representativeness heuristic) Tendencija manyti, kartais nepaisant prieingos galimybs, kad koks nors mogus ar dalykas priklauso konkreiai grupei, jei jis panaus tipik ios grups nar.

Pasiekiamumo euristika
Panagrinkime klausim: kur esama daugiau gyventoj - Irake ar Tanzanijoje? (Atsakymas kitame puslapyje.) Tikriausiai atsakte iuos klausimus, vadovaudamiesi pirma galv atjusia mintimi. Jei pavyzdiai yra ms atmintyje - sakykime, kiek gyventoj yra Irake, - mums atrodo, kad tai labai paprasta. Daniausiai taip ir bna, tad mums i painimo taisykl, vadinamoji pasiekiamumo euristika (r. 3.1 lentel), labai padeda. Taiau kartais i taisykl apgauna. Kai igirstame inom vienos lyties moni sra (Jennifer Lopez, Venus Williams, Hillary Clinton) kartu su tokios pat apimties kitos lyties neinom moni srau (Donaldas Scarras, Williamas Woodas, Melas Jasperis), vliau populiari asmen vardus prisimename lengviau. iuo atveju dauguma moni labiau prisimins moterikus vardus (McKelvie, 1995, 1997; Tversky ir Kahneman, 1973). Ryki, lengvai sivaizduojam vyki, pavyzdiui, gerai inom lig, tikimyb taip pat gali atrodyti didesn nei vyki, kuriuos sunku sivaizduoti (MacLeod ir Campbell, 1992; Sherman ir kiti, 1985). Net pramanyti vykiai romanuose, televizijoje, kino filmuose palieka vaizdinius, kurie vliau susipina su ms

pasiekiamumo euristika (availability heuristic) Paintin taisykl, reikianti, kad dalyk tikimyb yra vertinama remiantis atmintimi. Jei su kuriuo nors dalyku susij pavyzdiai i karto ateina galv mes t dalyk laikome prastu.

122

dalis.

SOCIALINIS

MSTYMAS

3.1 LENTEL. Greitoji ir taupioji euristika Euristika Tipikumo Apibrimas Greiti sprendimai, ar kuris nors mogus arba dalykas tinka kuriai nors kategorijai. Pavyzdys Sprendimas, kad Carlosas yra bibliotekininkas, o ne sunkveimio vairuotojas, nes jis geriau atitinka bibliotekininko vaizd. Paaugli smurto vertinimas po susiaudymo mokykloje. Gali sukelti Kitos svarbios informacijos atmetim.

Pasiekiamumo

Greitai susidaroma nuomon apie galimus [vykius.

Nauj spdi sureikminim, dl kurio, pavyzdiui, galima pradti bijoti suklysti.

Dauguma moni rodinja dramatikai, o ne kiekybikai." Teisininkas Oliver VVendell Holmes jaunesnysis, 1809-1894

pairomis (Gerrig ir Prentice, 1991; Green ir kiti, 2002). Juo labiau skaitytojas sigilins ir sijauts (A galiu lengvai sivaizduoti vykius"), juo labiau pasakojimas veiks skaitytojo sitikinimus ateityje (Diekman ir kiti, 2000). Pavyzdiui, meils roman mgjai gali susikurti ibaigtus erotikos scenarijus, kurie darys tak j pai seksualinms nuostatoms bei elgesiui. Pasiekiamumo euristika irykina pagrindin socialinio mstymo princip: mons sunkiai parenka konkreius pavyzdius bendrybms patvirtinti, taiau nuostabiai greitai daro apibendrinimus, remdamiesi vienu pavyzdiu. Todl nenuostabu, kad 9 i 10 kanadiei, igird ar perskait apie iprievartavimus, apiplimus ir sumuimus, pervertina - daniausiai su didele paklaida - smurtini nusikaltim kiek (Doob ir Roberts, 1988). Nereikia stebtis, kad po keleto plataus iniasklaidos dmesio nusipelniusi apiplim ir nuudym Piet Afrikos Respublikos gyventojai teig, es 1998-2004 metais nusikalstatumas alyje padvigubjo, nors i tikrj jis buvo gerokai sumajs (Wines, 2005). Pasiekiamumo euristika paaikina, kodl ryks pasakojimai gali daryti didesn poveik nei statistika ir kodl numanomas pavojus nesutampa su realiuoju (Allison ir kiti, 1992). Kadangi reportaai apie lktuv katastrofas yra ilik daugumos ms atmintyje, ypa po 2001 rugsjo 11-osios, danai manome, kad skristi lktuvu pavojingiau nei vaiuoti automobiliu. O i ties nuo 2000 iki 2002 met JAV keliautoj tikimyb ti autoavarijoje buvo 39,5 kartus didesn nei lktuvo katastrofoje (National Safety Council, 2005). Daugumai lktuv keleivi pavojingiausia kelions atkarpa yra vaiavimas oro uost. Netrukus po rugsjo 11-osios teroro ipuoli, daugeliui moni atsisakius kelioni lktuvais ir pasirinkus keliones automobiliais, apskaiiavau: jei skraidys 20 proc. maiau amerikiei, o tas nenuskristas mylias jie nuvaiuos automobiliais, per metus galime tiktis 800 papildom miri keliuose (Myers, 2001). Tai paskatino smals vokiei tyrintoj (ir kodl gi a to nesugalvojau?) palyginti i prognoz su avarij keliuose statistika. Paaikjo, kad per paskutinius tris 2001 met mnesius, palyginti su prie tai buvusi

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

123

penkeri met tokio pat laikotarpio vidurkiu, keliuose uvo madaug 350 monmis daugiau (Gigerenzer, 2004). Atrodo, teroristai, patys uv per ipuol, nuud ne tik 266 mones keturiuose lktuvuose, bet, patys to neinodami, ir daug daugiau moni Amerikos keliuose. Dabar inoma, kad naivios statistins intuicijos ir i to kylanios baims grindiamos ne apskaiiavimais ar mstymu, o emocijomis, deraniomis su pasiekiamumo euristika. Ileidus i knyg tikriausiai vl bus ir gamtos katastrof, ir teroro ipuoli, ir vl bus skatinamos ms baims, budrumas, vl naujiems dalykams bus sutelkiami visi itekliai. Teroristai, padedami iniasklaidos, vl gali pasiekti savo tiksl, sekindami ms iteklius, atitraukdami dmes nuo paprast, nedramatik, klasting rizikos form, kurios vis glemiasi gyvybes. Pavyzdiui, kasdien dl rotaviruso mirta tiek vaik, kiek tilpt keturis lktuvus (Glass, 2004). Bet vis dlto dramatiki vykiai gali priversti susirpinti realiomis grsmmis. Kai kurie mokslininkai teigia, kad 2005 metais tai padar uraganai Katrina" ir Rita". Jie privert visuomen atkreipti dmes prognozes, kad pasaulinis klimato atilimas, dl kurio kyla jros lygis ir danja stichini nelaimi, taps gamtos sukurtu masinio naikinimo ginklu.

Atsakymas ankstesniame puslapyje pateikt klausim: 37 milijonai Tanzanijos gyventoj - ymiai daugiau negu 26 milijonai Irako gyventoj. Dauguma moni, kuri atmintyje gyvi Irako vykiai, spja klaidingai.

Faktams prietaraujantis mstymas


Lengvai sivaizduojami (prieinami painimui) vykiai stipriai veikia ms kalts, gailesio, nusivylimo ar palengvjimo jausmus. Jei ms palaikoma komanda svarbias rungtynes pralaimi (arba laimi) vienu taku, lengvai sivaizduojame, kaip aidimas galjo pasisukti kita linkme ir todl jauiame dar didesn apmaud (arba palengvjim). sivaizduodami blogesnes alternatyvas, galime pasijusti geriau. sivaizduodami geresnes alternatyvas ir svarstydami, k kit kart galtume padaryti kitaip, geriau pasiruotame ateiiai (Boninger ir kiti, 1994; Roese, 1994, 1997). Po pasirodymo olimpinse aidynse atlet emocijos labiausiai atspindi tai, kaip jiems pavyko gyvendinti savo viltis. Taiau, pasak vieno tyrimo, emocijos atspindi ir faktams prietaraujant mstym - modeliavim mintyse to, kas galjo bti (McGraw ir kiti, 2004; Medvec ir kiti, 1995). Bronzos medali laimtojai (kuriems nesunku sivaizduoti, kad galjo nelaimti jokio medalio) diaugiasi labiau nei laimjusieji sidabro medalius (kuriems lengviau sivaizduoti, kad galjo laimti auks). Panaiai juo didesn tos paios kategorijos (pavyzdiui B+) tak skaii studentai surenka, juo blogiau jie jauiasi (Medvec ir Savitsky, 1997). Gavs B+ kategorijos vertinim, studentas, kuriam iki A - pritrko tik vieno tako, jauiasi blogiau nei tas, kuris vos vienu taku pereng B+ rib. Toks faktams prietaraujantis mstymas bdingas tada, kai galime lengvai sivaizduoti alternatyv rezultat (Kahneman ir Miller, 1986; Markman ir McMullen, 2003).

faktams prietaraujantis mstymas (counterfactual thinking) Alternatyvi scenarij ir rezultat, kurie galjo bti, taiau nevyko, sivaizdavimas.

124

dalis.

SOCIALINIS

MSTYMAS

Jei nedaug pavluojame lktuv ar autobus, sivaizduojame, kad btume suspj, jei tik btume ivyk prastu laiku, pasirink prast marrut, nesustoj pasikalbti. Jei pavluojame pusvaland arba vykstame prastu marrutu, kitoki galimyb modeliuoti bna sunkiau, todl taip nenusimename. Jei pakeit egzamino atsakym suinosime, kad jis neteisingas, tikriausiai pamanysime , j e i tik..." ir pasiadsime kit kart pasikliauti intuicija. Taiau prieingai student nuomonei, daniau atsakym keiiame i neteisingo teising (Kruger ir kiti, 2005). Komanda ar politikas, pralaimjs nedideliu skirtumu, be paliovos modeliuos situacijas, kaip jis galjo laimti (Sanna ir kiti, 2003).

Ms skms pojtis grindiamas faktams prietaraujaniu mstymu. Kai iaip taip pavyksta ivengti ko nors nemalonaus - kai paskutin minut mu vart ivengiame pralaimjimo arba kai stovime visai alia tos vietos, kur nukrito ledo varveklis - nesunkiai galime sivaizduoti neigiam, prietaring situacij (kad pralaimjome rungtynes arba kad ant ms ukrito varveklis), todl manome, kad mums pasisek" (Teigen ir kiti, 1999). Antra vertus, neskm" reikia vyk, kurio vis dlto buvo galima lengvai ivengti. Juo vykis reikmingesnis, juo intensyvesnis faktams prietaraujantis mstymas (Roese ir Hur, 1997). Gedintys mons, netek sutuoktinio ar vaiko automobilio avarijoje arba palaidoj staigia mirtimi mirus vaik, daniausiai prisipasta, kad prisimena bei analizuoja vyk (Davis ir kiti, 1995, 1996). Vienas mano draugas iliko gyvas jo mainai kaktomua susidrus su girto vairuotojo vairuojamu automobiliu. Avarijos metu uvo jo mona, dukt ir motina. Jis pasakojo: Itisus mnesius a mintyse perkratinjau tos dienos vykius. A nuolatos i naujo igyvendavau t dien, keisdamas vyki sek taip, kad bt ivengta nelaims" (Sittser, 1994). Taiau dauguma Azijos ir Vakar kultr moni to, k padar, gailisi maiau nei to, ko nesugebjo padaryti. Pavyzdiui: O, kad a biau rimiau irjs mokslus auktojoje mokykloje!" Arba: Reikjo pasakyti tvui, kad j myliu, kol jis dar buvo gyvas" (Gilovich ir Medvec, 1994; Gilovich ir kiti, 2003; Savitsky ir kiti, 1997). Vienos suaugusij apklausos duomenys atskleid, kad danai gailimasi dl nepakankamai rimto poirio mokslus (Kinnier ir Metha, 1989). Ar maiau gailtums, jei daniau idrstume ieiti u savo patogaus bvio rib - rizikuoti, nebijoti neskms ir bent jau pamginti?

mons... daniau tenka teisintis dl veiklumo nei dl neveiklumo (Zeelenberg ir kiti, 1988).

Iliuzinis mstymas
Dar vienas veiksnys, darantis tak ms kasdieniam mstymui, yra dsningum iekojimas atsitiktiniuose vykiuose. i tendencija gali nuvesti vairiausiais klystkeliais.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

125

Iliuzin koreliacija
Lengva velgti ry ten, kur jo nra. Tikdamiesi pastebti reikmingus ryius, lengvai susiejame atsitiktinius vykius, pasitelkdami iliuzin koreliacij. Williamas Wardas ir Herbertas Jenkinsas (1965) parod monms tariamo 50 dien trukusio debes sklaidymo eksperimento rezultatus. Savo tiriamiesiems jie pasak, kuriomis dienomis debesys buvo isklaidyti ir kuriomis dienomis lijo. i informacija tebuvo atsitiktinis rezultat miinys: kartais, isklaidius debesis, lydavo, kartais ne. Taiau mons buvo sitikin remdamiesi savo nuomone apie debes isklaidymo poveik - kad jie i ties pastebjo ry tarp debes sklaidymo ir lietaus. Kiti eksperimentai patvirtino, kad danai atsitiktinius vykius mons laiko j sitikinim patvirtinimu (Crocker, 1981; Jennings ir kiti, 1982; Trolier ir Hamilton, 1986). Jei tikime egzistuojant tam tikr ry, tiktina, jog pastebsime ir prisiminsime ry patvirtinanius faktus. Jei tikime, kad nuojauta koreliuoja su vykiais, pastebsime ir prisiminsime koreliacij tarp nuojautos ir vlesnio vykio. Mes retai pastebime ar prisimename visus tuos atvejus, kai neprast vyki nepasitaik. Jei pagalvojus apie draug jis paskambina, pastebime ir prisimename sutapim. Taiau nepastebime vis t kart, kai apie draug galvojame, bet jis nepaskambino, arba negalvojome, bet jis paskambino.
iliuzin koreliacija (illusory correlation) Nesamo ryio sivaizdavimas arba sivaizdavimas, kad egzistuoja stipresnis ryys nei i ties yra.

Kontrols iliuzija
Tendencija atsitiktinius vykius suvokti kaip susijusius palaiko kontrols iliuzij - idj, kad mes darome tak atsitiktiniams vykiams. Dl to lojai nesiliauja lo, o visi kiti daro vairiausius netiktinus dalykus. Azartiniai aidimai. Ellen Langer (1977) pademonstravo kontrols iliuzij, eksperimentuodama su azartiniais aidimais. mons, kurie patys pasirinko, kokius skaiius ymti loterijos bilietuose, paprayti parduoti biliet norjo keturis kartus didesns kainos negu tie, kurie turjo biliet su atsitiktiniais skaiiais. aisdami su nerangiu ir nervingu mogumi jie statydavo kur kas didesnes sumas nei aisdami su vitriu, pasitikiniu oponentu. Metant kauliukus ar sukant rat, moni savikliova iauga (Wohl ir Enzle, 2002). Daugiau nei penkiasdeimt eksperiment parod, kad mons elgiasi taip, tarsi jie galt prognozuoti arba kontroliuoti atsitiktinius vykius (Presson ir Benassi, 1996; Thompson ir kiti, 1998). Azartini aidim dalyvi stebjimai patvirtina iuos eksperimentinius duomenis. aidiantys kauliukais meta velniai, nordami imesti maus skaiius, ir staigiai, kai nori, kad ikrist dideli (Henslin, 1967). Azartini aidim versl maitina loj iliuzijos. Lojai laimjimus tapatina su savo gebjimais bei valgumu. Pralaimjimai virsta beveik pataikymais" ar atsitiktinumais", o dalyvaujantiems sporto varyb totalizatoriuje - blogais teisj sprendimais arba netiktai atokusiu kamuoliu (Gilovich ir Douglas, 1986).
kontrols iliuzija (illusion ofcontrol) Nekontroliuojam vyki suvokimas kaip kontroliuojam arba kaip labiau kontroliuojam nei i ties.

126

dalis. S O C I A L I N I S M S T Y M A S

Vertybini popieri biros makleriams taip pat patinka galios jausmas", kur jiems sukelia galimyb rinktis ir prekiauti vertybiniais popieriais, tarsi i kontrol reikt, kad jie gali pranokti rinkos vidurk. Vienoje reklamoje buvo teigiama, kad investavimas internetu - tai galimyb kontroliuoti". Deja, kontrols iliuzija lemia perdt savikliov, danai pasibaigiani nuostoliais (Barber ir Odean, 2001).
regresija vidurkio link (regression toward the average)

Statistin ypa aukt rodikli ar ekstremalaus elgesio tendencija grti atgal vidurk.

Regresija vidurkio link. Tversky ir Kahnemanas (1974) pastebjo dar vien galimyb kontrols iliuzijai atsirasti: mes nepajgs atpainti regresijos vidurkio link. Kadangi egzamin rezultatus i dalies lemia atsitiktinumas, dauguma student, vien syk gav ypa aukt egzamino vertinim, kit syk gauna emesn. Kadangi pirmasis j vertis yra auktai palubse", antrasis greiiausiai smuktels (regresuos") iki bendro student vidurkio, o ne dar aukiau pakels lubas". Btent dl ios prieasties nuosekliai dirbantis, taiau niekada aukiausio vertinimo negaunantis studentas kartais kurs baigia turdamas geriausi vidurk. Ir prieingai, tiktina, kad per pirmj egzamin blogesnius paymius gav studentai pasitaisys. Jei gav prastus vertinimus studentai po pirmojo egzamino kreipiasi konsultant, is jausis padjs, jei vliau studentai gaus geresnius paymius, net jei jo konsultacijos neturs jokio poveikio. I ties, kai viskas nusirita iki emiausio tako, griebiams bet ko, ir tiktina, kad visuomet - ar kreiptums psichiatr, ar pradtume laikytis dietos, ar manktintis, ar skaitytume knyg kaip padti sau" - sulauksime pagerjimo, o ne tolesnio blogjimo. Kartais suprantame, kad vykiai nesiklostys nei labai gerai, nei labai blogai. Patirtis rodo, kad kai viskas sekasi puikiai, kakas turi nepasisekti, o kai gyvenimas atnea siaubing smgi, paprastai galima tiktis, kad reikalai pagers. Taiau danai nesugebame velgti ios regresijos ir nustembame, kodl pirmaisiais metais sublizgjs" beisbolo naujokas antraisiais aidia vidutinikai. Gal jis m per daug pasitikti savimi? Tapo drovesnis? Pamirtame, kad iskirtinis aidimas turi tendencij regresuoti iki normalaus. Imituodamas pagyrimo ir bausms pasekmes, Paulas Schaffneris (1985) parod, kaip kontrols iliuzija gali persismelkti moni santykius. Jis pasil Boudoino koledo studentams pripratinti menam ketvirtos klass berniuk Harold kiekvien ryt ateiti mokykl 8:30 vai. Tris savaites kompiuteris kasdien fiksuodavo Haroldo atvykimo mokykl laik, svyravus tarp 8:20 ir 8:40 vai. Studentai turdavo sprsti, kaip tai reaguoti - pagirti Harold ar ibarti. Kaip ir reikjo tiktis, studentai paprastai pagirdavo j, kai is atvykdavo iki puss devyni, ir pabardavo, kai pavluodavo. Kadangi Schaffneris buvo uprogramavs kompiuter taip, kad jis rodyt atsitiktin atvykimo laik, po barimo rezultatai pagerdavo (artdavo prie 8:30). Pavyzdiui, kai Haroldas atvykdavo 8:39 vai., galjai bti tikras, kad jis gaus pastab, o kit dien atsitiktinai parinktas jo atvykimo mokykl laikas greiiausiai ne-

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

128

sieks 8:39. Tad nors barimas neturjo jokio poveikio, eksperimentui baigiantis dauguma student buvo sitikin pastab veiksmingumu. is eksperimentas iliustruoja provokuojani Tversky ir Kahnemano ivad: ms prigimtyje gldi tai, kad danai jauiams nubausti, kai turime k nors pradiuginti, ir diaugiams, galdami nubausti. Nors i ties, ir tai ino kiekvienas psichologijos studentas, paskatinimas u teising poelg paprastai bna veiksmingesnis ir sukelia maiau neigiam pasekmi.

Nuotaika ir vertinimai
Socialiniai vertinimai susij su veiksmingu, taiau netiksliu informacijos apdorojimu. Juos veikia ir ms emocijos. Mes esame ne bejausms skaiiavimo mainos, o emocionalios btybs. Naujausi lyginamieji laiming ir lidini moni tyrimai atskleidia, kaip glaudiai emocijos susipynusios su painimu (Myers, 1993, 2000). Nelaimingi mons - ypa gedintys ar prislgti - bna labiau susitelk save ir link apmstymus. Prislgta nuotaika skatina intensyv mstym, paiekas informacijos, kuri savo aplink paverst labiau suprantama ir kontroliuojama (Weary ir Edwards, 1994). Ir prieingai, laimingi mons yra patiklesni, iltesni, jautresni. Netiktai pradiuginti, pavyzdiui, prekybos centre gav ma dovanl, vliau per apklaus, nesusijusi su apsipirkimu, jie teigs, kad j automobiliai ir televizoriai veikia puikiai, taip sakant, geriau nei t, kurie dovanli negavo. Nuotaikos veikia mintis. Vakar vokieiams, digaujantiems dl nacionalins rinktins pergals pasaulio empionate (Schwarz ir kiti, 1987), ir australams, ijusiems i irdiai malonaus kino filmo (Forgas ir Moylan, 1987), visi aplinkui atrodo nuoirds, o gyvenimas - nuostabus. Po (bet ne prie) 1990 met amerikietikojo futbolo rungtyni tarp Alabamos ir Auburno komand laimjusios Alabamos komandos aistruoliams karo tikimyb bei jo padariniai atrod maesni nei nusiminusiems Auburno komandos sirgaliams (Schweitzer ir kiti, 1992). Kai esame laimingi, pasaulis atrodo draugikesnis, sprendimai lengvesni, gera naujiena suvokiama greiiau (Johnson ir Tversky, 1983; Isen ir Means, 1983; Stone ir Glass, 1986). Taiau jei tik leisime nuotaikai sugesti, mintys i karto peroks kitas ves. Roinius akinius pakeis juodi. Bloga nuotaika suadina neigiam vyki prisiminimus (Bower, 1987; Johnson ir Magaro, 1987). Blogesni atrodo santykiai su monmis, suprastja savivaizdis. Viltys dl ateities tampa miglotesns. Kit moni elgesys atrodo grsmingesnis (Brown ir Taylor, 1986; Mayer ir Salovey, 1987). Staiga prastja ms investavimo prognozs. (r. skyrel Mokslini tyrim ivada. Neigiamos emocijos lemia investuotoj pesimizm".) Naujojo Piet Velso universiteto socialin psicholog Joseph Forgas (1999) danai stulbindavo, kad blogai nusiteikusi moni prisiminimai ir sprendimai keisdavosi kartu su j nuotaika". Kad perprast nuotaikos si-

128

dalis.

SOCIALINIS

MSTYMAS

mokslini tyrim ivada

Neigiamos emocijos lemia investuotoj pesimizm


Emocijos yra svarbios socialiniam intelektui. Neurologas Antonio Damasio (1994, p. 45) pasakoja apie Eiliot, normalaus intelekto pacient, kuris po smegen traumos prarado galimyb justi emocijas. Mes kalbjoms daugel valand, bet jo veide n karto nepastebjau jokios emocijos elio - nei lidesio, nei nekantrumo, nei frustracijos." Eiliotas visk supranta, taiau negali jausti. Nieko nejausdamas jis netinkamai reaguodavo ir [ kit monijausmus, todl prarado darb eim vliau bankrutavo. Damasio su kolegomis [ Eiliot panaiems pacientams loiant ikeldavo toki uduot, kurios nevykdius grsdavo didels baudos. Paaikjo, kad ie aidjai, palyginti su monmis, turiniais normalias emocijas, liau susiprasdavo vengti pralaimjim lemianios kortos (Bechara ir kiti, 1997). Kartais emocijos gali trukdyti protingai mstyti ir veikti. Ar trikdaniu emocij poveikiu galtume paaikinti trumparegiko nuostoli vengimo" reikin, kai mons, siekdami sumainti rizik sutinka gauti maesn peln? Vertybiniai popieriai duoda didesn peln negu obligacijos. Dar daugiau, sigydami daugelio moni vertybini popieri, kaip elgiasi bendrieji fondai arba su akcij indeksais susieti fondai, investuotojai labai sumaina vienos investicijos rizik. Taiau mons mieliau investuoja saugias obligacijas. Nordami panagrinti trumparegik nuostoli vengim Baba Shivas ir Damasio su bendradarbiais (2005) sukr sprendimo primimo uduot, kuri buvo panai sprendimus investuoti realiame gyvenime. Jie dav dalyviams po 20 doleri ir papra elgtis su jais atsargiai, nes eksperimento pabaigoje bus 100 B
o o

skiriami dovan ekiai likusiai pinig sumai. Dviej tur metu dalyviai turjo nusprsti, ar investuos, ar pasitaupys vien doler. Jei dalyvis nusprsdavo investuoti, eksperimentuotojas mesdavo monet. Jei ji ikrisdavo aversu, dalyvis doler prarasdavo, o jei reversu - gaudavo dar 2,5 dolerio. Kaip, turdami tok pasirinkim elgtumts per pirmj tur? Dauguma eksperimento dalyvi pirmojo turo metu ryosi investuoti. Kodl gi ne, jei investavimas numatomus nuostolius turjo atpirkti daugiau negu pakankamai? (Juk per 20 tur bt tik 13% tikimyb baigti aidim su maiau negu 20 doleri.) Taigi 4 i 5 dalyvi pirmojo turo metu pasirinko investavim. 3.3 pav. matome, kad vliau jie investavo atsargiau, jei ankstesnio turo metu bdavo prarad doler. i taisykl galiojo normaliems" dalyviams, taip pat tiems, kuri smegenys buvo sualotos, taiau emocijos ir intelektas liko nepaeisti. Treioji grup - normalias emocijas prarad mons, tokie kaip Eiliotas - investuodavo toliau, nors ir bdavo prie tai prarad doler. Jie elgdavosi racionaliai, ir 85 proc. kart toliau investuodavo. Taigi eksperimento pabaigoje pacientai be emocij turdavo daugiau pinig (vidutinikai 25,70 doleri), negu normals dalyviai (22,80 doleri) ir emocij neprarad pacientai (20,07 doleri). Tyrintojai paymi, kad realiame gyvenime emocijos paprastai prisitaiko ir pagreitina sprendimo primim. Taiau kartais imintingiau nekreipti jas dmesio ir pasidomti statistine tikrove. Kartais gramas racionalumo vertingesnis u kilogram intuicijos.
Dalyviai nepaeistomis smegenimis Emocij neprarad pacientai I Pacientai be emocij

c o
o.

84% 80
62%

85%

75%

3.3 PAVEIKSLAS Sutrikusios emocijos Pacientai, kuriems smegen traumos metu buvo paeistas gebjimas jausti emocijas, rizikingame peln adaniame aidime investuodavo daniau (ir protingiau), net jei prie tai buvo pralo. altinis: Shiv ir kiti, 2005. Laimjus Pralaimjus

60

40

< D
O. C/D

20

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

129

3.4 PAVEIKSLAS Kaip mogus vertina vaizdajuostje ufiksuot savo paties elges, stipriai priklauso nuo dabartins jo nuotaikos. Tie, kurie buvo blogos nuotaikos, pastebjo maiau teigiam poelgi. altinis: Forgas ir kiti, 1984.

Pastebti neigiami poelgiai

Pastebti teigiami poelgiai

skverbim", Forgasas pradjo eksperimentuoti. sivaizduokite, kad dalyvaujate jo tyrime. Pasinaudodami hipnoze, Forgasas ir jo kolegos (1984) teigia ger arba blog nuotaik ir po to duoda irti vaizdajuost (nufilmuot ivakarse), kur su kakuo kalbats. Jei jums sukelta gera nuotaika, esate patenkinti tuo, k matote, ir jauiats gal tvardytis, bti dmesingi ir bendraujantys. Jei buvo sukelta bloga nuotaika, irdami t pai vaizdajuost matote save visikai kitok - sitempus, nerving ir neriliai kalbant (r. 3.4 paveiksl). Kadangi nuotaika veikia sprendimus, jauiate palengvjim, kai eksperimento pabaigoje eksperimentuotojas jums pakelia nuotaik, ir visi reikalai ima atrodyti viesiau. domu, pastebi Michaelas Rossas ir Garthas Fletcheris (1985), kad pasikeitusio suvokimo nesiejame su nuotaik kaita. Tiesiog pasaulis atrodo kitoks. Nuotaikos veikia poir pasaul, i dalies paskatindamos ankstesns patirties ir atitinkam nuotaik prisiminimus. Kai esame blogai nusiteik, mintys bna slogesns. Nuotaikos valdomos mintys gali kliudyti galvoti apie kitk. Tad kai emocijos suadintos - kai esame pikti ar itin pakilios nuotaikos lengviau, pasikliaudami stereotipais, darome skubotus sprendimus ir vertinimus (Bodenhausen ir kiti, 1994; Paulhus ir Lim, 1994). Paprast, savaimin" mstym nuotaikos veikia maiau nei sudting, reikalaujant pastang" (Hartlage ir kiti, 1993). Tad, pastebi Forgasas (1994, 1995), nuotaikos daniau veikia, kai vertiname isiskirianius, o ne tipikus mones ir sudtingus, o ne paprastus tarpusavio konfliktus. Juo daugiau mstome, juo labiau mintys susipina su nuotaikomis.

APIBENDRINIMAS Kaip sprendiame apie socialin aplink?


Esame apdovanoti nepaprasta galia - automatiku, efektyviu ir intuityviu mstymu. Ms painimo, nors apskritai ir prisitaikanio, kaina yra atsitiktins klaidos. Kadangi daniausiai nesuvokiame, kaip mstymo klaidos randasi, pravartu isiaikinti, kaip mes susikuriame ir isaugome klaidingus [sitikinimus.

130

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

Vis pirma, mes danai pervertiname savo sprendimus. is perdtos savikliovos reikinys i dalies kyla dl to, kad mes kur kas lengviau [sivaizduojame, kodl esame teiss nei kodl klystame. Be to, mons turi didesn polink iekoti informacijos, patvirtinanios, o ne paneigianios j sitikinimus.

Antra, igird pramanytas, bet tikinamas istorijas ar netgi bevert informacij, mes danai nekreipiame dmesio verting pagrindin informacij. Taip yra i dalies todl, kad vliau lengviau prisimenama (pasiekiamumas) ryki informacija.

Treia, mus danai blako asmenins kontrols ir koreliacijos iliuzijos. Kyla pagunda sivaizduoti ry ten, kur jo nra (iliuzin koreliacija), ir manyti, kad galime prognozuoti arba kontroliuoti atsitiktinius vykius (kontrols iliuzija).

Ir galiausiai nuotaikos siskverbia ms sprendimus. Gera arba bloga nuotaika suadina su ja susijusi patyrim prisiminimus, suteikia kolorit vlesnms t potyri interpretacijoms. Blakydamos mus, nuotaikos gali lemti mstymo pavirutinikum, kai apie k nors turime susidaryti nuomon.

Kaip traktuojame socialin aplink?


monms rpi perprasti kitus, o socialiniams psichologams rpi paaikinti ias valgas. Tad kaip - ir kaip tiksliai - mons interpretuoja kit poelgius? Atribucijos teorija silo kelet atsakym.

Ms sprendimai apie kitus mones priklauso nuo to, kaip mes aikiname j elges. Nuo ms aikinimo priklausys, ar nuudym vertinsime kaip mogudyst, kaip btinj gint ar kaip ygdarb. Nuo ms aikinimo priklausys, ar benam laikysime mogumi, neturiniu iniciatyvos, ar nedarbo ir socialins rpybos netobulumo auka.

Prieastingumo priskyrimas: mogui ar situacijai


Mes be paliovos analizuojame ir aptarinjame vykius, ypa kai patiriame k nors nemalonaus ar netikta (Bohner ir kiti, 1988; Weiner, 1985). Jei sumaja darbuotoj produktyvumas, ar darome prielaid, kad jie aptingo? O gal sumajo rengini efektyvumas? Ar berniukas, muantis savo bendraklasius, yra agresyvus? Gal tai tik reakcija nesiliaujanias patyias? Amy Holtzworth-Munroe ir Neilas Jacobsonas (1985, 1988) teigia, kad sutuoktiniai danai analizuoja savo partnerio elges, ypa neigiam. Prieikumas daniau nei iltas apsikabinimas skatina partner pasidomti: kodl? Sutuoktini pasirinkti atsakymai koreliuoja su j pasitenkinimu santuoka. Kai santuoka neskminga, neigiami poelgiai paprastai skatina daryti pesimistines ivadas (,ji pavlavo, nes a jai nerpiu"). Laimingos poros nemalonius poelgius daniau sieja su iorinmis aplinkybmis (,ji pavlavo dl intensyvaus eismo"). Teigiamas partnerio poelgis taip pat gali arba versti krimstis (,Jis man atne gli, nes nori sekso"), arba praturtinti santykius

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

131

(Jis atne gli, kad parodyt, kaip mane myli") (Hevvstone ir Fincham, 1996; Weiner, 1995). Antonia Abbey (1987, 1991, 1998) ir jos kolegos ne kart pastebjo, kad vyrai daniau nei moterys partners draugikum supranta kaip subtili seksualin uuomin. is klaidingas velnumo kaip kvietimo seksui supratimas klaidingas priskyrimas - gali iprovokuoti veiksmus, kuriuos moterys (ypa amerikiets) palaikys seksualiniu priekabiavimu arba prievarta (Johnson ir kiti, 1991; Pryor ir kiti, 1997; Saal ir kiti, 1989). Daugelis vyr mano, kad atkaklus kvietimas pasimatymui glosto moter ird, o i tikrj jos tai daniausiai reaguoja kaip priekabiavim (Rotundo ir kiti, 2001). Klaidingas priskyrimas ypa bdingas vadovaujani padt uimantiems vyrams. Virininkas gali klaidingai interpretuoti nuolank ar draugik pavaldins elges ir, galvodamas tik apie save, rti moter kaip seko objekt (Bargh ir Raymond, 1995). Vyrai apie seks galvoja daniau nei moterys (r. 5 skyri). Be to, j nuomone, kiti mons, taip pat ir moterys, irgi panaiai elgiasi (prisiminkime 2 skyriuje aprayt tariamo vienodumo efekt). Tad vyrai pervertina mandagi moters ypsen suprasdami j kaip seksualiai reikming (Nelson ir LeBoeuf, 2002). Klaidingo priskyrimo reikinys gali padti paaikinti viso pasaulio vyr demonstruojam kategorikum sekso klausimais bei didesn vairi kultr, pradedant Bostonu ir baigiant Bombjumi, vyr polink pateisinti prievartavimus kaltinant auk dl jos elgesio (Kanekar ir Nazareth, 1988; Muehlenhard, 1988; Shotland, 1989). Moterys daniau t pat elges vertina kaip perdt savikliov ir grubum (Schutte ir Hosch, 1997). Klaidingas priskyrimas taip pat paaikina, kodl 23 proc. Amerikos moter tvirtina, kad jos buvo veriamos santykiauti, ir tik 3 proc. Amerikos vyr prisipasta kada nors privert moter tai daryti (Laumann ir kiti, 1994). Atribucijos teorija analizuoja, kaip mes suvokiame moni elges. vairs atribucijos teorijos variantai remiasi tomis paiomis bendromis prielaidomis. Kaip teigia Danielis Gilbertas ir Patrickas Malone (1995), kiekviena i i teorij mogaus od apibria kaip rib, skiriani vien 'prieasi rinkin' nuo kito. \ saul atsuktoje epidermio pusje yra iorins, arba aplinkos slygojamos, jgos, nukreiptos kno vid, o vidinje pusje yra vidins, arba asmenins jgos, nukreiptos ior. Kartais ios jgos veikia kartu, o kartais prieingomis kryptimis, ir j dinamin sveika pasireikia kaip stebimas veiksmas." Atribucijos teorijos pradininkas Fritzas Heideris tyr sveiko proto psichologij", kuria remdamiesi mons analizuoja kasdienius vykius. Heideris prijo ivad, kad elgsen, daugumos nuomone, lemia vidins (pavyzdiui, charakteris) arba iorins (pavyzdiui, situacija) prieastys. Mokytojas gali splioti, ar blogus mokinio mokymosi rezultatus lemia motyvacijos ir gabum stoka (dispozicin atribucija), ar gimtos savybs ir socialins aplinkybs (situacin atribucija). Vieni mons labiau link manyti, kad elges lemia

klaidingas priskyrimas (misattribution) Klaidingas elgesio aikinimas ne ta prieastimi.

atribucijos teorija (atribution theory) Teorija apie tai, kaip mes interpretuojame kit moni elges[, pavyzdiui, siedami j arba su vidiniais bruoais (ilgalaikmis savybmis, motyvais ir nuostatomis), arba su iorinmis aplinkybmis.

dispozicin atribucija (dispositional attribution) Poelgio siejimas su mogaus charakteriu bei kitomis savybmis. situacin atribucija (situational attribution) Aikinimas, kad elgsen lemia aplinka.

132

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

nekintanios asmenins savybs, kiti - kad aplinkybs (Bastian ir Haslam, 2006; Robins ir kiti, 2004).

Numanomos savybs
Edwardas Jonesas ir Keithas Davisas (1965) pastebjo, kad esama polinkio kit moni ketinimus ir nusiteikimus sieti su j veiksmais. Matydamas, kaip Rikas sarkastikai replikuoja Lindai, a darau ivad, kad Rikas yra nedraugikas. Joneso ir Daviso atitinkam ivad teorija" apibr slygas, kuriomis tokie aikinimai labiausiai tiktini. Pavyzdiui, normalus ar tiktinas poelgis mums pasako apie mog maiau nei neprastas. Tai, kad Samanta pokalbio dl darbo metu nusiteikusi sarkastikai, nors i ties turt bti maloni, mums apie j pasako daugiau, nei jos sarkazmas draug rate. Stebtina, kaip lengvai mes sprendiame apie savybes. Atlikdamas eksperimentus Niujorko universitete, Jamesas Ulemanas (1989) papra student siminti tokius teiginius, kaip: Kitoje gatvs pusje bibliotekinink nea senuts pirkinius". Studentai tuojau pat, nepagalvoj ir nesmoningai, vardijo savyb. Kai vliau jiems buvo padedama prisiminti sakin, vertingiausia uuomina buvo ne odis knygos" (turjs priminti bibliotekinink) ar krepiai" (primint pirkinius), bet paslaugi" - apibdinantis spjam savyb, kuri ir js, nujauiu, spontanikai priskyrte bibliotekininkei.

Racionalios atribucijos
Kaip teigia atitinkam ivad teorija, atribucijos (priskyrimai) danai bna racionalios. Kaip patvirtinim, kad poelgius aikiname racionaliai, atribucijos teorijos krjas Haroldas Kelley (1973) apra, kaip mes pasinaudojame iniomis apie nuoseklum, iskirtinum ir bendrum (r. 3.5 paveiksl). Komentuodami, kodl Edgaras turi problem su savo kompiuteriu, dauguma moni teisingai rmsi iniomis apie nuoseklum (ar Edgarui nuolat nesiseka dirbti su iuo kompiuteriu?), iskirtinum (ar Edgarui kyla sunkum dirbant ir su kitais kompiuteriais, ar tik su iuo?) ir bendrum (ar kitiems monms kyla panai sunkum su iuo kompiuteriu?). Jei paaiks, kad tik vienam Edgarui nuolat kyla sunkum su iuo ir su kitais kompiuteriais, mes tikriausiai nusprsime, kad problemos susijusios su paiu Edgaru, o ne su jo kompiuteriu. Nuoseklumas: Iskirtinumas: Bendrumas: Ar ioje situacijoje mogus elgiasi nuosekliai? Ar ioje situacijoje mogus elgiasi specifikai? Ar panaiai ioje situacijoje elgiasi kiti mons?

Tad ms racionalus protas poelgius danai vertina logikai. Taiau Kelley taip pat pastebjo, kad pripainus tiktinas prieastis, kitos galimos prieastys paprastai atmetamos. Jei galime nurodyti vien ar dvi prieastis, ko-

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

133

Nuoseklumas: Ar ioje situacijoje mogus daniausiai elgiasi taip? (Jei taip, iekome paaikinimo.)

3.5 PAVEIKSLAS Haroldo Kelley atribucijos teorija Ar, aikindamiesi kieno nors elges, iekosime vidini, ar iorini prieasi, priklausys nuo trij veiksni: nuoseklumo, iskirtinumo ir bendrumo. Pabandykite patys sukurti pavyzdius: jei Meri ir kiti kritikuoja Styv (didelis bendrumas) ir jei Meri nekritikuoja kit (didelis iskirtinumas), mes tai priskirsime iorinms prieastims (ia kakuo dtas Styvas). Jei Meri viena (nedidelis bendrumas) kritikuoja Styv ir jei ji taip pat kritikuoja daugyb kit moni (maas iskirtinumas), mes tai siesime su vidinmis prieastimis (ia kakuo dta Meri).

Iorin atribucija (situacijai, kurioje mogus atsidr)

didelis iskirtinumas)

TAIP

Iskirtinumas: Ar ioje situacijoje mogus elgiasi kitaip negu kiti?

NE

(maas iskirtinumas)

Vidin atribucija (mogaus vidiniams bruoams)

Bendrumas: Ar kiti ioje situacijoje elgiasi panaiai?

dl studentas blogai ilaik egzamin, kitas tiktinas prieastis danai nekreipiame dmesio arba jas atmetame (McClure, 1998). Pasvarstykime tok klausim: ar mons labiau link nepakankamai vertinti, ar pervertinti labai garsios pavards, pavyzdiui, Busho, paplitim Amerikoje? Danielio Oppenheimerio (2004) atradimas mane nustebino. Pasirodo, mons nepakankamai vertina inomos pavards - tokios kaip Busho - paplitim, palyginti su kita paprasta pavarde - pavyzdiui, Stevensono. Taip elgiamasi todl, kad pastam pavard jie sieja su prezidentu Bushu, taigi nekreipia dmesio kitas pavards inomumo prieastis.

Pagrindin atribucijos klaida


Svarbiausia socialins psichologijos ivada atkreipia dmes socialins aplinkos poveik. Bet kuriuo metu ms vidin bsena, vadinasi, ir tai, k sakome bei darome, priklauso nuo aplinkybi (taip pat ir nuo ms pai). Eksperiment metu ufiksuota, kad moni reakcijas kartais stipriai veikia ir neymus dviej situacij skirtumas. Tai pastebjau skaitydamas paskaitas 8:30 vai. ir 19:00 vai. Tyls vilgsniai pasitikdavo mane 8:30, o 19:00 turdavau nutraukti linksmybes. Abiem atvejais buvo ir labiau, ir maiau neki student, taiau situaciniai skirtumai buvo rykesni nei individuals. Atribucij tiriantys mokslininkai pastebjo vien bendr problem. Aikindami kurio nors mogaus elgsen danai nepakankamai vertiname situacijos poveik ir pervertiname paties asmens savybes bei nuostatas. Tad netgi inodamas apie paros laiko poveik, a jauiau milinik pagund galvoti, kad 19 valand auditorija labiau linkusi bendrauti nei 8:30 ryt sdintys tyleniai". is situacijos takos nepaisymas, kur Lee Rossas (1977) pavadino pagrindine atribucijos klaida, pastebimas daugelio eksperiment metu. Pirmame tokio pobdio tyrime Edwardas Jonesas ir Victoras Harrisas (1967) pateik Diuko universiteto studentams perskaityti diskusijos dalyvi kalbas, palaikanias arba puolanias Kubos lyder Fidel Castro. Kai buvo pasakyta, kad pats debat dalyvis pasirinko vien ar kit pozicij, studentai gana

pagrindin atribucijos klaida (fundamentai attribution error) Tendencija nepakankamai vertinti situacijos ir pervertinti dispozicijos (nusiteikimo) tak kit moni elgsenai. (Dar vadinama atitikimo tendencingumu, nes mes danai manome, kad elgsena atitinka nusiteikim.)

134

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

3.6 PAVEIKSLAS Pagrindin atribucijos klaida Skaitydami diskusijai parengtas kalbas, remianias ar puolanias Fidel Castro, mons atitinkamas nuostatas priskyr kalb autoriams net ir tada, kai diskusij vadovas pasakydavo, koki kalb (remiani ar puolani) reikia parengti. altinis: Jons ir Harris, 1967.

U Castro

80
Castro palaikanios kalbos kalbos

70

Prie Castro nukreiptos

3 60

0 3 00
50 c
(D

Prieikos Castro nuostatos priskirtos pasisakiusiems prie Castro.

40 ( O 30 20 Prie Castro 10 Nusprend kalbti apie Castro Buvo pareigoti kalbti apie Castro

logikai dar ivad, kad i pozicija atspindi to mogaus asmenines nuostatas. Bet kas gi nutiko, kai studentams buvo pasakyta, jog vien ar kit pozicij nustat diskusijos vedjas? Tie, kurie tik apsimeta, kad laikosi kurios nors pozicijos, argumentuoja stipriau, nei bt galima tiktis (Allison ir kiti, 1993; Miller ir kiti, 1990). Tad nors studentai ir inojo, kad diskusijos dalyviui buvo prisakyta paremti Castro, tai nesutrukd jiems teigti, jog diskusijos dalyvis i ties pats buvo nusiteiks paremti Castro (r. 3.6 paveiksl). Atrodo, jog studentai galvojo: Taip, a inau, kad jam buvo paskirta tokia pozicija, taiau manau, jog jis i ties ja tiki". Atsispirti iai klaidai taip sunku, kad net inodami, jog patys paskatinome kito mogaus poelg, vis tiek iorin tak vertiname nepakankamai. Primet savo nuomon kitam, mons vis tiek link manyti, jog pastarasis i ties taip galvoja (Gilbert ir Jons, 1986). Kai per interviu moni papraoma save pagirti arba sukritikuoti, paaikja, kad jie labai gerai suvokia, kodl btent itaip elgiasi. Taiau nesuvokia, kok poveik patys daro kitiems. Jei Chuanas elgiasi kukliai, jo naivus partneris Bobas taip pat gali demonstruoti kuklum. Chuanas puikiai supras savo elges, taiau pamanys, jog vargo Bobo savivert yra maa (Baumeister ir kiti, 1988). Trumpai tariant, mes manome, kad kiti yra tokie, koks yra j elgesys. Stebdami susigusi Pelen despotikuose namuose, mons (nekreipdami dmesio situacij) daro ivad, kad mergina drovi; okdamas su ja per pokyl, princas Pelen mato kaip labai mandagi ir avi asmenyb. Susimstyti veria eksperimentas, kur atliko Lee Rossas ir jo bendradarbiai (Ross ir kiti, 1977). Jis atskleid, kaip nuvertinamos socialins slygos. io eksperimento metu buvo atkurta tai, k patyr Rossas, kai i doktoranto tapo profesoriumi. Per doktorantros egzamin odiu Rossas jautsi nusiemins, nes talentingi profesoriai jo klausinjo dalyk, kuriuose patys specializavosi. Po ei mnesi Rossas jau egzaminavo kitus ir turjo galimyb uduoti sudtingus klausimus i savo mgstam tem. Vliau nusimins

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

135

3.7 PAVEIKSLAS Ir imituotos viktorinos dalyviai, ir stebtojai man, kad atsitiktinai klausinti paskirtas asmuo inojo kur kas daugiau. O i ties paskirti vaidmenys tik sukl tok spd. Nesugebjimas to vertinti ir yra atribucijos klaida. altinis: duomenys i Ross, Amabile ir Steinmetz, 1977.

Dalyvi vertinimai

Stebtoj vertinimai

Rosso studentas prisipaino, kad jis jautsi lygiai taip pat - nepatenkintas dl savo neimanymo ir suavtas akivaizdiu egzaminuotoj talentu. Eksperimentas, kur Rossas atliko kartu su Teresa Amabile ir Julia Steinmetz, imitavo viktorin. Keliems atsitiktinai atrinktiems Stenfordo universiteto studentams Rossas paskyr egzaminatori, dar keliems - viktorinos dalyvi, o likusiems - stebtoj vaidmenis. Vadinamiesiems egzaminatoriams mokslininkai pasil sugalvoti sudtingus klausimus, kurie rodytj gil iprusim. Bet kuris i ms galime sugalvoti toki klausim i srities, kuri gerai imanome: Kur yra Beinbrido sala?", Kaip mir kotijos karalien Marija Stiuart?", Kurio emyno pakrant ilgesn: Europos ar Afrikos?" Jei vos keli klausimai sukl jums pojt, kad nesate pakankamai apsiviet, suprasite eksperimento rezultatus.* Visi privaljo inoti, kad klausiantysis bus pranaesnis. Taiau ir viktorinos dalyviai, ir stebtojai (bet ne klausiantieji) padar klaiding ivad, kad tie, kurie pateikia klausimus, i ties ino daugiau u kitus tyrimo dalyvius (r. 3.7 paveiksl). Vlesnis tyrimas parod, kad is klaidingas spdis nra emo intelekto atspindys. Intelektuals ir sumans mons link daniau daryti atribucijos klaid (Block ir Funder, 1986). Socialin tak turintys asmenys paprastai skatina ir kontroliuoja pokalbius, dl to mons danai bna link pervertinti j inias bei intelekt. Pavyzdiui, danai manoma, kad gydytojai puikiai imano ir su medicina nesusijusius klausimus. Panaiai studentai danai pervertina savo dstytoj talent. (Kaip ir mintame eksperimente, kai dstytojai pateikia klausimus i
* Beinbrido sala yra prieais Pugeto ssiaur prie Sietlo. Karalien Elbieta I sak nukirsdinti galv savo pusseserei Marijai Stiuart. Nors Afrikos emyno plotas daugiau nei dvigubai didesnis u Europos, Europos pakrant yra ilgesn. (Ji labiau vingiuota, su daugybe lank, i geografin ypatyb turjo takos Europos vaidmeniui jr prekybos istorijoje.)

136

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

srities, kuri jie imano.) Kai kas nors i i student patys tampa dstytojais, paprastai nustemba, kad dstytojai ne tiek jau daug imano. Kad pailiustruotume pagrindin atribucijos klaid, pakanka prisiminti savo patirt. Pasiryusi gyti nauj draug, Bev plaiai nusiypso ir nekantraudama pasineria pobvio linksmybes. Visi atrodo atsipalaidav ir laimingi, juokauja ir nekuiuojasi. Bev klausia savs: Kodl tokiais atvejais visi bna atsipalaidav, o a - sitempusi ir drovi?" Nors i ties visi kiti taip pat nervinasi ir daro t pai atribucijos klaid: jie mano, kad Bev bei kiti yra tokie, kokie dedasi es - pasitikintys ir linksmi.

Kodl mes darome atribucijos klaid?


Iki iol nagrinjome tendencing kit moni elgesio aikinim: danai nekreipiame dmesio, kaip stipriai mus veikia aplinkybs. Kodl nevertiname j poveikio kit moni elgesiui, prieingai nei komentuodami savj?

Perspektyvinis ir situacinis supratimas


Skirtumas tarp veikjo ir stebtojo. Atribucijos teorijos krjai nurodo, kad aplinkinius velgiame i kitos perspektyvos nei save (Jons ir Nisbett, 1971; Jons, 1976). Kai veikiame mes, ms dmes valdo aplinka. Kai stebime kito mogaus veiksmus, ms dmesio centre atsiduria is asmuo, o aplinka tarsi nutolsta. Nors ir igyvendamas dl savo veiksm - mano grauatis buvo tokia didel, kad trokau i ten inykti" - Auvico koncentracijos stovyklos komendantas Rudolphas Hossas (1959) vis tiek buvo pareigingas SS karininkas", negaljs parodyti net menkiausi emocij". Taiau Hossas buvo sitikins, kad tokie pat stoiki stovyklos kaliniai ydai tiesiog neujaut vieni kit. Rass bruoas",- man jis, ydams vedant tautieius duj kameras. Vis dmes stebtojas sutelkia kit asmen, todl ir mano, kad is yra visko, kas nutinka, prieastis. Tarsi aktoriai esame link priskirti savo elges tai situacijai, kurioje esame. Jei i mintis teisinga, ko galime tiktis situacijas sukeitus vietomis? Kas bt, jei mes matytume save ir pasaul taip, kaip mus ir pasaul mato kiti, be to, j akimis? Ar tai nepanaikint atribucijos klaidos? O gal j apverst? Pasiirkime, ar jums pavyks atspti, koks buvo Michaelo Stormso (1973) eksperimento rezultatas. sivaizduokite, kad esate Stormso eksperimento dalyvis. Js sdite prieais kit student, su kuriuo privalote kelet minui pasikalbti. alia js stovi televizijos kamera, filmuojanti js matom vaizd. Prieais jus alia studento sitaiss stebtojas ir stovi dar viena televizijos kamera. Po to js kartu su stebtoju svarstote, ar js elgesys labiau priklaus nuo js asmenini savybi, ar nuo situacijos. Klausimas: Kuris i js - dalyvis ar stebtojas - maesn reikm skirs situacijai? Pasak Stormso, stebtojas (dar vienas pagrindins atribucijos klaidos tendencijos pavyzdys). Kas atsitikt, jei pakeistume situacij, jums ir ste-

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

137

btojui duodami pairti vaizdajuost, kurioje jums eksperimentas bt parodytas i stebtojo, o jam - i js matymo tako? (Tokiu atveju js matytumte save, o stebtojas - tai, k matte js). Tokia manipuliacija sukeist atribucijas: stebtojas js elges daugiausia aikint atsivelgdamas situacij, su kuria js susidrte, o js savo elges aikintumte atsivelgdami savo asmenines savybes. Prisimenant patyrim i stebtojo perspektyvos - matant" save i alies - pasiekiamas toks pat efektas (Frank ir Gilovich, 1989). Ianalizavs 173 tyrimus Bertramas Malle (2007) daro ivad, kad vykio dalyvio-stebtojo skirtumas danai bna minimalus. Paprastai, stebdami kit, mons bna empatiki, kai prie tai patys bna patyr analogik situacij ir aikin savo elges joje. Kai vienas mogus elgiasi blogai stebint kitam, abu pateikia be galo skirtingus situacijos aikinimus. Tendencingumas dl vaizdo kameros perspektyvos. Buvo atlikta keletas eksperiment, kuri metu mons vaizdajuostje stebjo tariamj, per policijos apklaus prisipastant vykdius nusikaltim. irdami prisipainimo ra, nufilmuot tariamj nukreipta kamera, mons manydavo, kad prisipainimas yra nuoirdus. Kai jie stebdavo prisipainim, nufilmuot detektyv nukreipta kamera, manydavo, kad prisipainimas igautas prievarta (Lassiter ir kiti, 1986, 2005). Kameros perspektyva dar tak moni nuomonei apie kaltum netgi tada, kai teisjas juos perspjo ito vengti (Lassiter ir kiti, 2002). Teismuose dauguma prisipainim raoma kamer nukreipus prisipastantj. Kaip ir galima tiktis, pastebjo Danielis Lassiteris ir Kimberly Dudley (1991), kai prokurorai parodydavo tokias vaizdajuostes, beveik visuomet tariamieji bdavo apkaltinami. Lassiteris pastebi, kad, atsivelgiant iuos tyrim rezultatus, Naujojoje Zelandijoje reikalaujama policijos apklausas filmuoti vienodai paskirstant dmes ir pareignui, ir tariamajam, pavyzdiui, abu juos filmuojant i profilio. Ilgainiui perspektyvos keiiasi. Kai kakada matytas mogus pamau usimirta, vis labiau irykja painties aplinkybs. Kaip matme Edwardo Joneso ir Victoro Harriso (1967) atliktame novatorikame atribucijos klaidos eksperimente, vos tik igird ginant pozicij, kuri j ginaniajam buvo primesta, mons mano, kad mogus i ties taip galvoja. Jerry Burgeris (1997) rod, jog po savaits i pozicij jie jau aikins atsivelgdami situacij. Kit dien po JAV prezidento rinkim Jerry Burgeris ir Julie Pavelich (1994) atliko rinkj apklaus apie rinkim rezultat prieastis. Dauguma teig, kad rezultatus nulm asmenins kandidat savybs ir pozicijos (nugaljs valdaniosios partijos atstovas buvo populiaresnis). Kai po met mokslininkai to paties paklaus kit rinkj, tik tredalis teig, kad sprendim lm kandidat savybs. Dabar daugiau buvo rezultatus siejani su tokiomis aplinkybmis, kaip gyventoj optimizmas ir tvirta ekonomika.

Vaizduotje jis m atkurti geriausius savo malonaus gyvenimo momentus... Bet vaiko, igyvenusio t laim, nebebuvo. Tai buvo lyg kakieno kito atsiminimai." Levas Tolstojus, Ivano lljiiaus mirtis", 1886

138

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

O js - ar paprastai esate tylus, ar nekus, ar tai priklauso nuo situacijos? Daniausiai atsakoma: priklauso nuo situacijos". Taiau paprayti apibdinti draug, koks jis buvo prie penkerius metus, mons paprastai pasakoja apie jo asmenines savybes. Tyrintojai Emily Pronin ir Lee Rossas (2006) pastebi, kad prisimindami praeit tarsi stebime kit mog. Daugumai i ms senasis A" yra lyg kitas asmuo, palyginti su iandieniniu tikruoju A". Savimon. Aplinkybs taip pat gali keisti ms poir save. Pamat save per televizij, dmes sutelkiame save. irdami veidrod, klausydamiesi magnetofono juostel rayto savo balso, irdami savo nuotraukas ar pildydami biografin klausimyn, mes taip pat susikaupiame, smoningai suvokdami save, o ne situacij. Prisimindami nenusisekusius santykius, kurie pradioje atrod kaip neskstantis Titanikas", mons lengviau gali pamatyti ledkalnius (Berscheid, 1999). Robertas Wicklundas, Shelley Duval ir j bendradarbiai ityr savimons poveik (Duval ir Wicklund, 1972; Silvia ir Duval, 2001). Kai ms dmesys nukreiptas save, danai sau priskiriame didesn atsakomyb. Allanas Fenigsteinas ir Charlesas Carveris (1978) pademonstravo tai papra student sivaizduoti save menamose situacijose. Kai kuri student savimon buvo suadinta privertus sivaizduoti, jog galvodami apie t situacij jie girdi savo irdies tvinksnius. Palyginti su tais, kurie man paprasiausiai gird kakokius paalinius garsus, tiriamieji, kuriems buvo suadinta savimon, prisim sau didesn atsakomyb u vaizdin. Kai kuri moni savimon yra pakankamai ireikta. Eksperiment metu mons, kurie demonstravo stipri savimon (kurie sutiko su tokiais teiginiais kaip: Paprastai a bnu dmesingas savo vidiniams pojiams"), elgsi panaiai kaip ir tie, kurie, irdami veidrod, dmes sutelkdavo save (Carver ir Scheier, 1978). Tad mons, susikoncentrav save - trumpai, eksperimento metu arba todl, kad j savimon stipri - stebi save atidiau nei kiti, o savo elgsen daniau sieja su vidiniais veiksniais ir maiau - su situacijomis. Visi ie eksperimentai atskleidia atribucijos klaidos itakas: prieastis randame ten, kur j iekome. Kad tai patvirtintumte savo patirtimi, atsakykite tai tok klausim: ar js socialins psichologijos dstytojas yra tylenis, ar kalbus mogus? Spju, kad js manote, jog jis mgsta bendrauti. Taiau pasigilinkime: js dmesys bna sutelktas dstytoj, kai jis yra vieumoje. Dstytojas taip pat stebi savo elges - auditorijoje, posdiuose, namuose. A nekus? - gali paklausti js dstytojas. - K gi, viskas priklauso nuo situacijos. Kai esu auditorijoje arba su gerais draugais, gana daug bendrauju. Taiau susirinkimuose ir nepastamoje aplinkoje bnu gana drovus." Kadangi gerai inome, kaip situacija keiia elges, save matome vairesn nei kitus (Baxter ir Goldberg, 1987; Kammer, 1982; Sande ir kiti, 1988). Naidelas yra irzlus, Fiona atsipalaidavusi. A - kaip kada."

savimone
(self-awareness) Smoninga bsena, kai dmesys sutelkiamas save. Ji padeda monms bti atidiems savo nuostatoms bei charakterio savybms.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

139

Kultriniai skirtumai. Kultrin patirtis taip pat lemia atribucijos klaidas (Ickes, 1980; Watson, 1982). Vakarietika patirtis nuteikia galvoti, kad mons, o ne situacijos lemia vykius. prasta labiau pritarti vidinei motyvacijai (Jellison ir Green, 1981). Js tai galite!"- tikinja populiarioji vakarietika pozityvaus mstymo psichologija. Vaikai, augdami vakarietikoje kultroje, imoksta elges tapatinti su asmeninmis savybmis (Rholes ir kiti, 1990; Ross, 1981). Kai buvo pirmokas, mano snus pateik ger pavyzd. I odi: Tomas, vartai, u, ukliti, rankov, jis sudliojo sakin Tomo rankov ukliuvo u vart". Mokytoja, laikydamasi vakarietik princip, sakin itais itaip: Tomas ukliuvo rankove u vart". Teisingas" sakinys turjo parodyti, kad vykio prieastis yra Tomas. Pagrindin atribucijos klaida bdinga visoms kultroms (Krull ir kiti, 1999). Taiau Ryt Azijos krat mons kiek didesn reikm teikia situacijai. Todl vertindami socialin kontekst jie reiau daro prielaid, kad kit moni elgsena atspindi j savybes (Choi ir kiti, 1999; Fanvell ir Weiner, 2000; Masuda ir Kitayama, 2004). Kai kuriose kalbose akcentuojama iorin atribucija. Ispanikoje idiomoje sakoma ne a pavlavau", o pavluoti mane privert laikrodis". Kolektyvistinse kultrose galvojant apie kitus mones asmeniniai j motyvai prisimenami reiau (Lee ir kiti, 1996; Zebrowitz-McArthur, 1988). ia neskubama interpretuoti elgsen kaip vidini asmens savybi atspind (Newman, 1993). Kai indui papasakojama apie kieno nors veiksmus, jis reiau nei amerikietis prieasi iekos mogaus charakteryje (Ji yra maloni") ir daniau aplinkybse (Jos draugs buvo su ja") (Miller, 1984). Taiau atribucijos klaidos fundamentalumas reikiasi tuo, kad ji labai stipriai veikia ms interpretacijas. Britanijos, Indijos, Australijos ir Jungtini Valstij mokslininkai pastebjo, kad nuo atribucijos priklauso moni poiris neturtinguosius ir bedarbius (Furnham, 1982; Pandey ir kiti, 1982; Skitka, 1999; Wagstaff, 1983; Zucker ir Weiner, 1993). Tie, kurie skurd ir nedarb sieja su asmeninmis savybmis (Jie paprasiausiai yra tinginiai ir neverti pagarbos"), toki moni atvilgiu paprastai bna nusiteik nedraugikai (r. 3.8 paveiksl). Dl dispozicins atribucijos elgsena paprastai siejama su charakterio savybmis. Elgsenos siejimas su aplinka vadinamas situacine atribucija (Ar mes btume nors kiek turtingesni, jei gyventume tokiomis pat moni pertekliaus, nepakankamo lavinimo ir diskriminacijos slygomis?"). Vidurins klass atstovai labiau nei maiau pasiturintieji link manyti, kad moni elgsen galima isiaikinti ianalizavus vidines prieastis. Ar suvokdami atribucijos klaid galime turti naudos? Kart, priimant darb dstytoj, padjau pravesti pokalb su pretendentais. Su vienu kandidatu i karto kalbjoms net eiese; kiekvienas turjome galimyb pateikti du tris klausimus. Po pokalbio ijau mstydamas: Koks sunkus io mogaus bdas". Su antrja kandidate susipainau asmenikai, gerdamas kav,

Dauguma neturting moni nra tinginiai... Anksti ryt jie keliauja autobusais... Jie rpinasi kit moni vaikais... Jie valo gatves. Ne ne, jie ne tinginiai." I pastoriaus Jesse Jacksono kalbos, pasakytos Nacionaliniame demokrat partijos suvaiavime, 1988 m., liepa.

140

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

3.8 PAVEIKSLAS Atribucijos ir reakcijos Ms emocijos priklauso nuo poirio kieno nors netinkam elges.

Dispozicin atribucija (is vyras yra nedraugikas.)

Nepalanki reakcija (Man is vyras nepatinka.)

Neigiamas elgesys (Vyras grubus su savo kolege.)

Situacin atribucija ( vyr neteisingai vertino.)

Ujauianti reakcija (A j suprantu.)

ir i karto paaikjo, kad mus sieja bendras artimas draugas. Besikalbant vis stiprjo spdis, kad i moteris - nuoirdi, patraukli ir jaudinanti". Tik vliau prisiminiau pagrindin atribucijos klaid ir i naujo vertinau savo ivadas. Vyro nelankstum ir moters nuoirdum palaikiau j charakterio savybmis, o i ties, kaip supratau vliau, tai i dalies slygojo skirtingos pokalbio su jais situacijos.

Kodl tyrinjame atribucijos klaidas


iame skyriuje, kaip ir ankstesniame, aikinami kai kurie ms socialinio mstymo ribotumai ir klaidos. Skaitant apie jas gali susidaryti spdis, kad, kaip pasak vienas mano studentas, socialiniai psichologai jauia malonum mulkindami mones". I ties eksperimentai nra skirti mirtingj kvailumui" pademonstruoti (nors kai kurie eksperimentai prajuokina); j tikslas atskleisti, k mes galvojame apie save ir apie kitus. Jei jus okiruoja mogaus gebjimas pasiduoti iliuzijoms ir savs apgaudinjimui, atminkite, kad ms mstymui apskritai bdingas lankstumas. Iliuzinis mstymas danai tra alutinis ms proto strategijos supaprastinti sudting informacij produktas. Jis dubliuoja ms suvokimo mechanizmus, kurie apskritai pateikia naudingus pasaulio vaizdinius, taiau kartais klaidina. Antroji prieastis, dl kurios reikia sutelkti dmes atribucijos klaid, yra humanistin. Vienas i socialins psichologijos didij humanizuojani teigini", pastebi Thomas Gilovichas ir Richardas Eibachas (2001), skelbia, kad kai mogus turi problem, nereikt dl to kaltinti vien tik jo paties. Neskm, negalumas ar nelaim kur kas daniau, nei norima pripainti, itinka dl iorini aplinkybi."

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

141

Treioji dmesio sutelkimo tendencingumus prieastis ta, kad mes daniausiai nekreipiame j u o s dmesio. Kaip ir kit alikum, pavyzdiui, aliko palankumo sau (2 skyrius), atvejais mons mano, kad maiau negu kiti pasiduoda atribucijos klaidoms (Pronin ir kiti, 2004). Mano nuojauta sako, kad analizuodami klaidas bei tendencingumus js pastebsite daugiau netiktum, iki bei naudos, nei nagrindami virtines logini ir intelektini rodym. Btent todl pasaulinje literatroje taip danai vaizduojama puikyb bei kitos ydos. Socialin psichologija padeda painti savo mstymo klaidas, vildamasi, kad tapsime racionalesni ir realistikesni. i viltis nra bergdia: psichologijos studentai elgsen suvokia ne taip supaprastintai, kaip tokie pat isilavin gamtos moksl studentai (Fletcher ir kiti, 1986).

APIBENDRINIMAS Kaip traktuojame socialin aplink?


t Atribucijos teorija aikina, kaip mes suvokiame kit moni elges. Klaidinga atribucija - elgesio aikinimas remiantis ne ta prieastimi - pagrindin seksualinio priekabiavimo prieastis. Auktesn padt uimantis asmuo (daniausiai vyras) draugikum supranta kaip seksualin kvietim. Nors paprastai mes mstome logikai, taiau mgindami suprasti kit moni elges danai darome pagrindin atribucijos klaid (ji dar vadinama atitikimo tendencingumu). Kit moni elges mes taip primygtinai vertiname atsivelgdami j bdo savybes bei nuostatas, kad nepastebime net akivaizdi situacijos reikalavim. i atribucijos klaida atsiranda i dalies todl, kad ms dmesio centre bna asmuo, o jo veikimo aplinkybs tarsi nukeliamos antr plan. Kai veikiame mes, dmes paprastai sukoncentruojame savo reakcijas, ir situacija tampa suprantamesn.

Socialins aplinkos lkesiai


Ianalizav, kaip suvokiame ir vertiname kitus - veiksmingai, lanksiai, bet kartais klaidingai skyri baigsime mintimis apie socialinius sitikinimus. Ar jie k nors reikia? Ar keiia tikrov?

Socialiniai sitikinimai ir vertinimai yra svarbs, nes turi poveikio gali. Jie daro tak ms jausmams bei veiksmams ir sukuria savj realyb. Kai idjas patvirtiname [savo elgesiu], jos tampa, pasak sociologo Roberto Mertono (1948), isipildaniomis pranaystmis - klaidingais sitikinimais, inicijuojaniais isipildym. Jei tikinti greitu banko lugimu klientai skuba atsiimti pinigus, toks klaidingas sitikinimas gali sukurti savj realyb, pastebi Mertonas. Kai mons tikinami, kad akcij kaina nepaprastai iaugs, taip ir atsitinka (r. Atkreipkime dmes. Isipildymo psichologija vertybini popieri biroje"). Tirdamas eksperimentuotojo tendencingum Robertas Rosenthalis (1985) pastebjo, kad tyrimo dalyviai kartais stengiasi elgtis taip, kaip i j tikimasi. Vieno tyrimo metu dalyviams buvo parodytos vairi moni nuotraukos ir paprayta vertinti j skm gyvenime. Visiems dalyviams buvo perskaityti tie patys apraymai ir pateiktos tos paios nuotraukos. Geresni veri tikjsi eksperi-

isipildanioji pranayst (self-fulfilling prophecy) sitikinimas, kuris pavirsta realybe.

142

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

atkreipkime dmes

Isipildymo psichologija vertybini popieri biroje


1981 met sausio 6-sios vakar populiarus Floridos patarjas investicij klausimais Josephas Granville savo klientams isiunt tokio turinio telegramas: Akcij kainos staigiai kris; parduokite rytoj". inia apie Granville patarim pasklido greitai, ir sausio 7oji tapo intensyviausia prekybos diena Niujorko vertybini popieri biros istorijoje. Akcij kaina krito beveik 40 milijard doleri. Madaug prie 50 met Johnas Maynardas Keynesas toki vertybini popieri biros psichologij palygino su populiariais groio konkursais, kuriuos tuo metu rengdavo Londono laikraiai. Reikdavo irinkti eis veidus i imto, o rinkdavo daniausiai laikrai konsultantai. Tad, kaip rao Keynesas, kiekvienas konkurentas privaljo irinkti ne tuos veidus, kurie jam atrodo graiausi, o tuos, kurie, jo nuomone, suavs konkurentus". Investuotojai taip pat renkasi ne tas akcijas, kurios jiems patinka, o tokias, kurias palankiai vertins kiti investuotojai. ia svarbiausia - atspti kito investuotojo veiksmus. Kaip paaikino vienas Volstryto fond valdytojas, galite sutikti arba nesutikti su Granville poiriu, taiau tai daniausiai nieko nereikia". Jei manote, kad Granville patarimas privers kitus investuotojus parduoti akcijas, paskubkite jas parduoti, kol akcij kaina nenukrito dar labiau. Jei manote, jog kiti pirks, aplenkite juos. Isipildymo psichologijos poveikio pavyzdys buvo ekstremalus 1987 m. spalio 19-osios pirmadienis, kai Dovv Jons Industrial indekso vidurkis nusmuko 20 proc. Toki krizi metu iniasklaidos gand malnas i paskutinij ieko pai blogiausi naujien, kad galt pakomentuoti esam krizs situacij. Paskelbtos naujos inios dar labiau sumaina moni lkesius, o akcij kainos krinta dar labiau. is procesas veikia ir atvirkiai, kai skelbiamos geros naujienos, o akcij kainos kyla. 2000 met baland noringa technologij rinka vl pademonstravo isipildymo psichologij kuri dabar buvo pavadinta impulsyviuoju investavimu". Dvejus metus energingai supirkinj akcijas (nes j kainos kilo), mons pradjo kartligikai jas pardavinti (nes kainos m kristi). Tokie smarksrinkossvyravimai - nelogikas aktyvumas", lydimas kracho - daniausiai bna sukurti, pastebjo ekonomistas Robertas Shilleris (2000).

mentuotojai gavo geresnius rezultatus nei tie, kurie man, kad j eksperimento dalyviai nuotraukose pavaizduotus mones palaikys nevykliais. Dar labiau savo prietaringumu stulbina pastebjimas, kad dstytoj nuomon apie savo studentus pasitvirtina. Jei dstytojas sitikins, kad jo studentas gabus matematikai, ar is pasieks ger rezultat? Panagrinkime.

Mokytoj lkesiai ir moksleivi mokymosi rezultatai


Mokytojai i vien mokini tikisi daugiau, i kit - maiau. Galbt tai pastebjote, jei js brolis ar sesuo anksiau u jus baig mokykl arba jei jums buvo klijuojama gabaus" ar negabaus" moksleivio etiket, arba jei susidrte su vadinamaisiais labai bei vidutinikai gabiais moksleiviais. Galbt pokalbiai mokytoj kambaryje jau nulm js reputacij. Arba gal naujas mokytojas kruopiai istudijavo js mokymosi rezultatus, isiaikino js eimos socialin padt. Ar mokytojo lkesiai daro tak moksleivio mokymosi rezultatams? Akivaizdu, kad mokytojo poiris mokin koreliuoja

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

143

su jo mokymosi rezultatais: mokytojai yra geros nuomons apie tuos mokinius, kuriems gerai sekasi. Taip yra daugiausia todl, kad mokytojai ino, k sugeba j mokiniai ir kaip jie mokosi (Jussim, 2005). Taiau ar mokytojo nuomon yra mokinio mokymosi rezultat prieastis, ar pasekm? Williamas Crano ir Phyllisas Melonas atliko koreliacin tyrim (1978), kurio metu apklaus 4300 brit moksleivi ir gauti rezultatai sako: taip. Pagerjus mokytoj poiriui mokin ne tik pagerjo paangumas, bet pasitvirtino ir prieingas teiginys. Ar galime mokytoj lkesi efekt" patikrinti eksperimentais? Tarkime, teigiame mokytojui, jog Dana, Sali, Todas ir Manuelis - keturi atsitiktinai pasirinkti mokiniai - yra nepaprastai gabs. Ar mokytojas su jais elgsis iskirtinai ir stengsis, kad j rezultatai bt labai geri? Btent tai pastebjo Rosenthalis ir Lenore Jacobson, atlik plaiai inom eksperiment. Atsitiktinai parinkti San Francisko pradins mokyklos moksleiviai, apie kuriuos buvo pasakyta (remiantis fiktyviu testu), kad j intelektas stulbina, intelekto koeficiento (IQ) testo rezultatais i ties pralenk visus. Atrodyt, kad tokie ryks rezultatai reikia, jog nuskriaustj" vaik problemos mokykloje kyla i to, kad mokytojai daug i j ir nesitiki. Duomenys netrukus buvo paskelbti iniasklaidoje bei daugelyje psichologijos ir pedagogikos vadovli studentams. Vlesn analiz parod, kad mokytoj lkesiai nra tokie reikmingi, kaip daugumai pasirod po io tyrimo (Spitz, 1999). Paties Rosenthalio teigimu tik keturi i deimties (i beveik 500 aprayt) eksperiment patvirtindavo, kad mokytoj lkesiai turjo reikming tak mokymosi rezultatams (Rosenthal, 1991, 2002). Kukls lkesiai nesulugdo gabaus vaiko, lygiai kaip ir dideli lkesiai nepadaro stebuklo - nenuovokus moksluose netampa labai gabiu. mogikoji prigimtis nra tokia lanksti. Atrodo, jog dideli lkesiai skatina atsiliekaniuosius, kuriems teigiamas mokytojo poiris yra tarsi gaivaus oro gurknis (Madon ir kiti, 1997). Kaip tokie lkesiai perduodami? Rosenthalis ir kiti tyrjai prijo ivad, kad mokytojai gabiems moksleiviams" daniau ypsosi, pritariamai linkioja ir daniau juos pavelgia. Mokytojai taip pat gali skirti daugiau dmesio gabiems" mokiniams, kelti jiems didesnius reikalavimus, daniau j u o s kreiptis ir leisti jiems ilgiau atsakinti (Cooper, 1983; Harris ir Rosenthal, 1985, 1986; Jussim, 1986). Vieno tyrimo metu Elisha Babadas, Frankas Bernieris ir Rosenthalis (1991) nufilmavo mokytojus arba besikalbanius su u kadro paliktais moksleiviais, su kuriais jie siejo dideles arba menkas viltis, arba kalbanius apie juos. irovams - ir vaikams, ir suaugusiems - pakako atsitiktini 10 sekundi trukms itrauk, kuriose buvo matomas mokytojo veidas arba girdimas jo balsas, suprasti, ar mokytojas kalba apie ger, ar apie blog mokin, ir ar mokytojui is mokinys patinka (perskaitte teisingai: 10 sekundi.) Nors mokytojai gali manyti, kad moka slpti savo jausmus, moksleiviai jautriai reaguoja j veido iraik ir kno kalb (r. 3.9 paveiksl).

144

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

3.9 PAVEIKSLAS Isipildanios pranaysts Mokytoj lkesiai gali tapti isipildaniomis pranaystmis. Bet daniausiai mokytoj lkesiai tiksliai atitinka tikrov (Jussim ir Harber, 2005).

Mokytojo lkesiai Vyresnysis Renos brolis buvo labai gabus. Manau, kad ji taip pat yra labai gabi."

Mokytojo elgesys Daniau ypsosi Renai daugiau jai aikina, daniau [ j kreipiasi, leidia jai ilgiau atsakinti,

Mokinio reakcija Rena reaguoja entuziastingai.

msmm

Skaitydamas apie eksperimentus, kuriuose buvo tiriamas mokytoj lkesi poveikis, susidomjau moksleivi lkesi taka mokytojams. Be abejons, daugel kart prie praddami lankyti kurs, girdjote komentarus: profesorius Smitas - domus" arba profesorius Donsas - nuobodyb". Robertas Feldmanas ir Thomas Prohaska (1979; Feldman ir Theiss, 1982) pastebjo, kad tokie lkesiai gali veikti ir besimokantj, ir pedagog. Vieno mokymosi eksperimento metu moksleiviai, kurie tikjosi, kad juos mokys puikus mokytojas, laik j (nieko neinant apie mokini lkesius) kompetentingesni ir domesniu nei moksleiviai, kuri lkesiai buvo maesni. Teigiamai mokytojo atvilgiu nusiteik moksleiviai daugiau ir imoko. Per pakartotin eksperiment Feldmanas ir Prohaska nufilmavo mokytojus ir papra ekspert vertinti j darb. Kaip gabesni buvo vertinti tie mokytojai, kuriems buvo paskirtas moksleivis, savo lkesius reikiantis neverbaliniu bdu. Kad patikrint, ar tai bdinga tikrovje, Davido Jamiesono (1987) vadovaujama tyrj grup atliko eksperimentus keturiose Ontarijo provincijos vidurins mokyklos klasse, kuriose dst tik k atvykusi mokytoja. Individuali pokalbi metu dviej klasi mokiniams buvo pasakyta, kad ir kit dviej klasi moksleiviai, ir tyrjai yra labai geros nuomons apie nauj mokytoj. Palyginti su dviem kontrolinmis klasmis, tie mokiniai, kuriems buvo teigti teigiami lkesiai, pamokose buvo dmesingesni. Trimestro pabaigoje jie buvo geriau vertinti ir teig, kad mokytoja dsto daug aikiau. Atrodo, kad moksleivi poiris mokytoj toks pat svarbus, kaip ir mokytojo poiris juos.

Kaip i kit sulaukti to, ko tikims


Taigi eksperimentuotoj ir mokytoj lkesiai, kurie daniausiai bna pagrsti ir tiksliai vertinantys, kartais tampa isipildaniosiomis pranaystmis. Ar tai vyksta danai? Ar i kit sulaukiame to, ko tikims? Tyrimai rodo, kad isipildani pranaysi pasitaiko darbe (kai vadovai puoselja didesnes ar maesnes viltis), teismuose (kai teisjai instruktuoja prisiekusiuosius)

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

145

ir policijoje (kai tardytojai, turintys nuomon apie tariamojo kaltum ar nekaltum, tardo tariamuosius ir daro jiems spaudim) (Kassin ir kiti, 2003; Rosenthal, 2003). Ar isipildaniosios pranaysts veikia santykius? Bna atvej, kai neigiami lkesiai kurio nors mogaus atvilgiu veria mus bti perdtai malonius jam, o tai savo ruotu paskatina mog bti malon su mumis - ir itaip paneigti ms lkesius. Taiau tiriant socialin sveik daniau pastebima, kad tam tikru mastu mes gauname tai, ko tikims (Olson ir kiti, 1996). Laboratorini aidim metu prieikumas beveik visada susilaukia prieikumo: mons, kurie savo oponentus laiko nelinkusiais bendradarbiauti, lengvai paskatina juos bti tokius (Kelly ir Stahelski, 1970). Jei viena alis kit laiko agresyvia, lengvai sieidiania ir kertinga, tai paskatina kit al demonstruoti tok elges savigynos tikslais; itaip sukuriamas pragaitingas uburtas ratas. Tikjimasis, kad mona bus blogos nuotaikos arba sutiks mane draugikai ir meiliai, gali paveikti mano bendravim su ja ir itaip paskatinti j patvirtinti mano sitikinim. Tad ar intyms santykiai bna sklandus, kai partneriai idealizuoja vienas kit? Ar teigiamos iliuzijos apie kito mogaus dorybes pildosi? O gal jos apgauna, sukeldamos nepamatuotus lkesius, ir tas mogus galiausiai netenka avesio? Sandra Murray ir jos kolegos (1996, 2000) stebjo simyljusias Vaterlo universiteto student poras. ioje situacijoje partnerio idealizavimas buvo geras enklas. Tai padjo slopinti konfliktus, didino pasitenkinim ir skatino pasijusti princesmis arba princais tas ir tuos, kurie save laik varlmis. Lengviau tapti panaesniam tok mog, kok mus mylintis sivaizduoja. Taip pat ir sutuoktiniai, kurie kremtasi, kad partneris j nemyli ir nesiavi, net menkus eidimus priima kaip nuvertinim, atitinkamai nustoja vertinti partner ir nuo jo nutolsta. Tikintys partnerio meile ir palankumu ne taip jautriai reaguoja ir gali tapti dar artimesni (Murray ir kiti, 2003). Meil padeda kurti savj realyb. Keletas eksperiment, kuriuos Minesotos universitete atliko Markas Snyderis (1984), parod, kad klaidingas poiris pasaul kitiems gali tapti paskata patvirtinti iuos sitikinimus. Tai vadinama elgsenos patvirtinimu. Snyderis, Elizabeth Tanke ir Ellen Berscheid (1977) atliko tyrim, kuris laikomas klasikiniu. Jie papra student vaikin pasikalbti telefonu su mergina (jiems buvo parodyta jos nuotrauka), kuri jie laik patrauklia arba nepatrauklia. Vien tik to, k telefoninio pokalbio metu sak merginos, analiz parod, kad tariamai patrauklios kalbjo iliau nei tariamai nepatrauklios. Klaidingi vaikin sitikinimai virto isipildaniomis pranaystmis, nes skatino juos kalbti taip, kad merginos patvirtint vyr susikurt stereotip: geidiami mons yra gras. Elgsena pasitvirtina ir tada, kai bendraujama su partneriais, besivadovaujaniais klaidingais sitikinimais. Jei apie mog manoma, kad jis yra vieni-

Norint vertinti mokytojo ar dstytojo nuoirdum bei susidomjim, pakanka nedidelio, kelias sekundes trunkanio veiksmo (Ambady ir Rosenthal, 1992,1993).

elgsenos patvirtinimas (behavioral confirmation) Isipildaniosios pranaysts ris, pasireikianti tuomet, kai moni socialiniai lkesiai paskatina juos elgtis taip, kad kiti mons atsakydami savo elgesiu patvirtintj lkesius.

146

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

Juo labiau savo elgesiu jis stengsi parodyti, kad ji jam labai miela, juo labiau Lotty skleidsi ir grajo, juo labiau jis avjosi ir darsi malonesnis; ir taip jie keliavo ne pagieos, o didios dorybs ratu". Elizabeth von Arnim, The Enchanted April, 1922 (Kerintis balandis")

as - jis maiau bendrauja (Rotenberg ir kiti, 2002). Vyrai, apie kuriuos manoma, kad jie niekina moteris, elgiasi su jomis nepalankiai (Pinel, 2002). Maloniai sutikti kandidatai darb pokalbio metu taip pat elgiasi maloniau. sivaizduokite, jog esate vienas i 60 jaunuoli, dalyvavusi Roberto Ridge ir Jeffrey Rebero (2002) atliktame eksperimente. Kiekvienas vaikinas turjo pasikalbti su viena i mergin ir vertinti, ar ji gali dirbti dstytojos asistente. Prie pokalb vaikinui buvo pasakoma, kad mergina (remdamasi anketoje nurodytais jo biografijos faktais) arba juo avisi, arba nesiavi. (sivaizduokite, kad jums pasako, jog mogus, su kuriuo netrukus susipainsite, prasitar, kad rimtai jumis domisi ir nort susidraugauti, arba - kad visikai nesidomi.) Rezultatas - elgsenos patvirtinimas: kandidats, tariamai besiavinios pokalbio partneriu, daugiau flirtavo (to net nesuvokdamos). Ridge ir Reberas mano, jog tai gali bti viena i seksualinio priekabiavimo prieasi. Jei vyrui atrodo, kad moters elgesys patvirtina jo sitikinimus, jis gali taip jai meilintis, kad is meilinimasis taps atviras ir sudarys moteriai prielaidas tok elges vertinti bei interpretuoti kaip nepriimtin arba kaip priekabiavim. Lkesiai daro tak ir vaik elgesiui. Pamat iukles trijose klasse, Richardas Milleris ir jo bendradarbiai (1975) papra mokytoj, kad vienos klass mokiniams jie kelet kart primint, jog jie privalo laikytis tvarkos ir varos. Po i priminim iukli kiekis iukli dje padidjo nuo 15 iki 45 proc., taiau tik kur laik. Kitoje klasje, kur irgi tik 15 proc. iukli buvo metama iukli d, mokiniai buvo nuolatos giriami u tai, kad jie laikosi varos bei tvarkos. Tai truko atuonias dienas. Po dviej savaii paaikjo, kad eksperimentas pasiteisino: iukli d buvo metama 80 proc. iukli. Sakykite vaikams, kad jie darbts ir mandags (o ne tings ir grubs), ir galite tiktis, kad jie pasistengs pateisinti js nuomon. ie eksperimentai padeda suprasti, kaip socialiniai sitikinimai, pavyzdiui, sigalj stereotipai apie negaliuosius arba tam tikros rass ar lyties asmenis, gali savaime pasitvirtinti. Kit moni elgesys su mumis atspindi tai, kaip mes ir kiti juos vertiname. Tendencija pateisinti kit lkesius, kaip ir kiekvienas socialinis reikinys, turi ribas. Lkesiai danai leidia prognozuoti elges paprasiausiai todl, kad bna tiksls (Jussim, 2005).

APIBENDRINIMAS Socialins aplinkos lkesiai


sitikinimai kartais nepriklauso nuo ms. iaip jau ms nuomons apie mones turi real pagrind. Taiau eksperimentuotoj tendencingumo ir mokytoj lkesi tyrimai rodo, kad klaidingi sitikinimai apie gabius ir negabius mones gali paskatinti atitinkam mokytoj ir tyrj santyk su jais. Tai gali lemti geresn (arba blogesn) mokymsi ir todl sukelti spd, kad pasitvirtina prielaida, kuri i ties yra klaidinga.

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

147

Panaiai kasdieniame gyvenime danai sulaukiame to, ko tikims (elgsenos patvirtinimo). Jei prie susitikim suinome, kad sutiksime proting ir patraukl mog, po susitikimo gali ilikti spdis, kad i ties tas mogus labai protingas ir patrauklus.

Ivados
Socialinio painimo tyrimai rodo, kad ms informacijos apdorojimo galimybs spdingai efektyvios ir prisitaikanios (savo imone - kaip panaus diev!", - suunka Shakespeare Hamletas), taiau neapsaugotos nuo klaid ir neteising nuomoni (iaudin galva", - yra pasaks T. S. Eliotas). Kokias praktines ivadas ir valgas apie mogikj prigimt leidia padaryti ie tyrimai?

Apvelgme kelet prieasi, kodl mons kartais patiki tuo, kuo reikt abejoti. Negalime lengvai numoti ranka iuos eksperimentus: daugumoje j dalyvavo isilavin mons, danai universitet studentai. Be to, ie nuspjami ikraipymai bei tendencijos atsirasdavo netgi tada, kai atlygis u teisingus atsakymus skatino mones mstyti optimaliai. Kaip pastebjo vienas tyrjas, iliuzijoms bdingas ilgalaikikumas, prieingai nei suvokimo iliuzijoms" (Slovic, 1972). Tad kognityvins socialins psichologijos tyrimai atspindi plai panoram, randam groinje literatroje, filosofijoje ir religijoje. Daugelis psicholog pavent savo gyvenim stulbinani mogaus proto gali tyrimams. Esame pakankamai imintingi, kad pajgtume perprasti savo genetin kod, irastume kalbanius kompiuterius ir nusistume mones Mnul. mogaus protui triskart valio. Na, gal dukart valio - nes proto paskirtis sprsti efektyviai ms intuicij pakerta labiau, nei manome. Pernelyg lengvai susidarome ir puoseljame klaidingus sitikinimus. Vedami iankstini sitikinim ir perdtos savikliovos, tikinti ryki igalvot istorij, sivaizduodami ry ir kontrol ten, kur j gal apskritai nra, kuriame savo socialinius sitikinimus ir po to darome tak kitiems, kad jie iuos sitikinimus patvirtint. Grynasis intelektas, - pastebjo raytoja Madeleine L'Engle, - yra ypa netikslus instrumentas." Taiau ar ie eksperimentai tebuvo tik intelektuals triukai, ikrsti nelaimingiems dalyviams, itaip priveriant juos atrodyti blogesniais? Richardas Nisbettas ir Lee Rossas (1980) teigia, kad laboratorijose ms intuicija pervertinama. Eksperiment metu monms paprastai bna pateikiami abejoni nekeliantys faktai ir perspjama, kad tikrinamas j gebjimas argumentuoti. Gyvenime retai kada esame perspjami: tai faktai. O dabar tempkite visas savo intelektines galias ir atsakykite iuos klausimus". Kasdiens neskms danai bna ne paios svarbiausios, taiau ne visada. Klaidingi spdiai, interpretacijos ir sitikinimai gali sukelti rimtas pasekmes. Net neymus tendencingumas gali turti didel socialin poveik, kai svarstome svarbius socialinius klausimus: kodl tiek daug benami? Nelaiming? Turini polink udyti? Ar mano draug myli mane, ar trokta mano pinig?

Sukurdami ias problemas, mes nesiekme apmulkinti moni. Visos ms problemos mus paius apmulkino." Amos Tversky (1985)

148

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

mogaus proto umojai yra gils kaip vandenys, o protingas mogus gali j semtis." Pat 20,5.

Paintinis alikumas siskverbia net rafinuot mokslin mstym. mogikoji prigimtis nedaug tepasikeit per 3000 met nuo to laiko, kai Senojo Testamento psalmininkas pastebjo, kad niekas negali pamatyti savo klaid". Ar tai per daug cinika? Leonardas Martinas ir Ralphas Erberis (2005) kvieia sivaizduoti, kad kakoks ateivis pagrobia jus ir maldauja informacijos, kad geriau paint moni gimin. Js atiduodate jam socialins psichologijos vadovl, ir padkojs ateivis inyksta erdvje. Pasigailj, kad atidavte knyg (ito labai tikiuosi), kaip pasijusite pasil socialins psichologijos analiz? Socialin psichologijos nuolatin rpinimsi moni silpnybmis turt atsverti pozityvesnis poiris mogikj prigimt", teigia Joachimas Kruegeris ir Davidas Funderis (2003a, b). Socialinis psichologas Lee Jussimas (2005) sutinka ir priduria, kad mons vienas kit suvokia stebtinai tiksliai (nors retai tobulai), taiau danai vertinimuose ir socialiniame suvokime pasireikia logins klaidos ir alikumai, tokie kaip pagrindin atribucijos klaida, tariamas vienodumas, per didelis pasikliovimas netobula euristika, alikas palankumas sau ir kt.". Elegantika ms mstymo netobulum analiz jau pati savaime yra duokl mogikajai iminiai. (rodinjimas, kad mogaus mstymas yra iliuzinis, neigt pats save, nes tai taip pat bt tik iliuzija. Taip pat logika bt tokia ivada: Visi apibendrinimai klaidingi, skaitant ir ".) Kaip medicinos mokslas daro prielaid, kad kiekvienas organas atlieka tam tikr funkcij, taip ir elgsenos tyrjai mano, kad ms mstymas ir elgsena geba prisitaikyti (Funder, 1987; Kruglanski ir Ajzen, 1983; Swann, 1984). Mstymo proiai, lemiantys klaidingus sitikinimus, ir stulbinanti intuicijos klaid statistika paprastai gerai tarnauja. Danai klaidos yra alutinis mstymo produktas, atsirandantis mginant supaprastinti gaut sudting informacij. Nobelio premijos laureatas psichologas Herbertas Simonas (1957) buvo vienas i t modernij mokslinink, kurie pirmieji apra mogikojo supratimo ribas. Simonas tvirtina, kad nordami susidoroti su realybe, mes j supaprastiname. Panagrinkime sudtingos achmat partijos pavyzd: galim pozicij ir rezultat kiekis yra didesnis nei daleli skaiius visatoje. Kaip mes susidorojame? Taikome tam tikras supaprastinanias - euristines - taisykles. Euristika kartais prisideda prie ms pralaimjimo. Taiau ji padeda daryti greitus veiksmingus sprendimus. Iliuzijomis taip gali baigtis su ilikimu susijs euristinis mstymas. Daugeliu bd euristika daro mus nuovokesniais" (Gigerenzer ir Todd, 1999). Tikjimas, kad galima kontroliuoti vykius, padeda isaugoti vilt ir skatina stengtis. Ar aplinkybes galime kontroliuoti, ar ne, aukiausi rezultat galime pasiekti pasitelk pozityv mstym. Optimizmas atsiperka. Netgi galime teigti, kad sitikinimai panas mokslines teorijas - jie gali bti klaidingi, taiau naudingi kaip apibendrinimai. Kaip sako socialins psichologijos specialist Susan Fiske (1992), Mstymas skirtas veiklai".

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

149

atkreipkime dmes

Kaip msto urnalistai: paintinis alikumas iniasklaidoje


tai kaip yra", - kiekvien CBS ini laid ubaigdavo VValteris Cronkite. Tai urnalistikos idealas: pateikti tikrov toki kokia ji yra. Laikraio The Wall Street Journal reporteri nurodymuose korespondentui is idealas suformuluotas paprastai: Korespondentas privalo nesivadovauti sustabarjusiomis iankstinmis nuomonmis, be paliovos temptai stengdamasis surasti patvirtinani rodym, kai j nra, ir nekreipdamas dmesio ioms nuomonms prietaraujanius faktus... vykiai, o ne iankstin nuomon turt bti vis reporta pagrindas" (Blundell, 1986, p. 25). Nortume, kad taip bt. Taiau urnalistai yra mons, teigia Indianos universiteto urnalistikos profesor Holly Stocking ir niujorkietis psichologas bei teisininkas Pagetas Grossas savo knygoje Hovv Do Journalists Think? (Kaip msto urnalistai?") urnalistai, kaip ir eiliniai mons bei mokslininkai, kuria tikrov". Todl iame skyriuje aptartos paintins paklaidos pasireikia iniasklaidoje bent jau eiais bdais. 1. Iankstin nuomon gali paveikti interpretacij. Paprastai reporteriai seka paskui idj", nuo kurios gali priklausyti, kaip informacija bus pateikta. Praddamas nuo minties, kad benamiai yra nevykusi psichikos sveikatos program produktas, korespondentas gali atitinkamai interpretuoti nevienareikm informacij nekreipdamas dmesio kitus sudtingus veiksnius. 2 Patvirtinimo alikumas gali nukreipti urnalistus prie altini ir klausim, kurie patvirtins j iankstin nuomon. Tikdamasis pateikti sensacing pasakojim apie tai, kad nutekjusios radioaktyviosios dalels sukelia ntumo komplikacijas, korespondentas gali paimti interviu i asmens, palaikanio i idj ir i kito mogaus, kur rekomendavo pirmasis panekovas. 3. sitikinim tvarumas gali padti isaugoti iankstin nuomon, nepaisant jai prietaraujani fakt. Godusis" Ivanas Boesky, 1987 m. laukdamas teismo nuosprendio u skandaling prekyb vertybiniais popieriais Volstryte pasinaudojant vidine informacija, iekojo savanorio darbo, kako I ties, klausia Stocking ir Grossas, kaip, turint galvoje t informacijos kiek, kur reporteriai ir redaktoriai privalo greitai apdoroti, manoma ivengti ms protus skverbusio iliuzinio mstymo? Taiau yra ir teigiamas aspektas. Supaindinti su iomis tendencijomis urnalistai, nagrindami skirtingas ivadas, iekodami altini ir pateikdami klausimus, galinius paneigti j mintis, iekodami statistini duomen ir tik po to parinkdami jiems bdingus epizodus bei atmindami, kad gera linkintys mons sprendia, i anksto neinodami i sprendim pasekmi, gali jas atpainti ir pasistengti ivengti. 6. 4. tokio, ko ieko dauguma suki, siekdami padaryti spd teisjams", - su panieka pastebjo reporteris. Antra vertus, apie meluojant sugaut politik jei jis yra gerbiamas, gali bti raoma: supainiojo" arba pamiro". tikinamai pramanyti pasakojimai gali atrodyti informatyvesni nei faktais pagrsta informacija. Kaip ir skaitytojus, urnalistus gali labiau tikinti vaizdingi pasakojimai apie nejutiminius suvokimus ir aikiaregystes nei objektyvs moksliniai tyrimai. Juos gali labiau suavti inia, kad naujas gydymo bdas kak tariamai igyd", nei io gydymo bdo skmingumo statistika. Suduus lktuvui, urnalistai gali aprayti bauginanius kelioni lktuvu pavojus iais laikais", nekreipdami dmesio tikrj skrydi saugumo statistik. 5. vykiai gali atrodyti tarpusavyje susij, nors i ties taip nra. Stulbinantis sutapimas - tarkime, trij maumoms atstovaujani sportinink problemos, susijusios su narkotik vartojimu - gali paskatinti reporterius velgti ry tarp rass ir ios problemos, nesant patvirtinani rodym. Pavluotas nuomons alikumas sudaro palankias slygas analizei po fakto". Neskmingas prezidento Carterio mginimas ilaisvinti amerikieius kaitus Irane buvo pasmerktas i pat pradi"; taip tvirtino urnalistai po to, kai suinojo, kad kait nepavyko ilaisvinti. Neskmingi sprendimai akivaizdiai kvaili atrodo po laiko.

150

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

Painimo klaidos ... egzistuoja dabartyje, nes praeityje jos leido monms igyventi ir reprodukuotis." Evoliuciniai psichologai Martie Haseltonas ir Davidas Bussas (2000)

Nesuvarytas protas nra per daug sitikins savo teisumu; jis siekia suprasti kit vyr ir moter protus; nesuvarytas protas nealikai pasveria j interesus, palygindamas su savaisiais." Learned Hand, The Spirit of Liberty, 1952 (Laisvs dvasia")

Ar, siekdami tobulinti savo teorijas, neturtume taip pat stengtis maiau daryti socialinio mstymo klaid? Mokykloje matematikos mokytojai moko tol, kol vaiko protas galiausiai imoksta tiksliai ir automatikai apdoroti skaitmenin informacij. Mes manome, kad toks gebjimas neatsiranda savaime, nes argi reikt met metais vargti lavinantis? Psicholog Robyn Dawes (1980), nusivylusi, kad daugyb tyrim parod, [jog] moni galimybs smoningai apdoroti informacij, ypa socialin, yra labai ribotos", pasil taip pat be paliovos mokyti apdoroti socialin informacij. Richardas Nisbettas ir Lee Rossas (1980) tiki, kad ugdymas i ties gali padti ivengti tam tikr ri klaid. tai k jie silo: Mokyti mones matyti socialins intuicijos klaid prieastis. Rengti kursus, skirtus kasdienms logikos ir socialini sprendim problemoms analizuoti. Iklaus tok kurs mons i ties veikia kasdienes problemas (Lehman ir kiti, 1988; Nisbett ir kiti, 1987). Kelti i kurs efektyvum, pateikiant kuo daugiau konkrei, vaizding epizod ir kasdienio gyvenimo pavyzdi. Mokytis toki simintin ir nauding posaki kaip: Tai patirties dalykas", I kur js itraukte pavyzd?" arba Galite pateikti melaging statistik, taiau ia labiau tikt gerai parinktas pavyzdys".

APIBENDRINIMAS Ivados
Socialini sitikinim ir vertinim tyrimai parodo, kaip suformuojami bei isaugomi padedantys arba klystkeliais nuvedantys sitikinimai. Todl subalansuotoje socialinje psichologijoje vertinama ir socialinio mstymo galia, ir jo keliami pavojai.

Post scriptum: mintys apie intuicijos galimybes ir jos ribas


Ar puikybs ir klaid tyrim rezultatai per daug emina? inoma, galime priimti kari ties apie ms ribotumus, taiau diaugtis gilesn reikm turinia tiesa, kad mons yra daugiau nei mainos. Ms subjektyvios, bendramogikos patirtys - tai meno ir muzikos, draugysts ir meils, mistiniai ir religiniai igyvenimai. Kognityvins ir socialins psichologijos mokslininkai, tiriantys iliuzin mstym, nesirengia i ms padaryti bejausmi robot. Jie ino, kad emocijos praturtina mogaus patirt ir kad intuicija yra svarbus krybinio kvpimo altinis. Taiau ie mokslininkai primena, kad polinkis klysti labai aikiai parodo, kaip svarbu lavinti prot. Normanas Cousinsas (1978) tai pa-

3 s k y r i u s . S O C I A L I N I A I S I T I K I N I M A I IR V E R T I N I M A I

151

vadino didiausia tiesa apie mokymsi: jo tikslas - atrakinti mogaus prot ir lavinti j kaip gebant konceptualiai, analitikai, nuosekliai mstyti organ". Socialini vertinim klaid bei iliuzij tyrim rezultatai pataria mums bti atlaidesniems kitiems, kukliai prisimenant, kad ir patys galime klysti. Jie taip pat skatina nesileisti bauginamiems arogantikumo t, kurie nesugeba pamatyti, kokie j pai polinkiai ir klaidos. Mes, mons, esame be galo imintingos, bet klystanios btybs. Esame ors, bet ne dievai. is nuolankumas ir nepasitikjimas mogumi yra ir religijos, ir mokslo pagrindas. Todl nenuostabu, kad daugelis iuolaikinio mokslo pradinink buvo religingi, o tai skatino j nuolank poir gamt ir skeptik - mog (Hooykaas, 1972; Merton, 1938). Moksle visada susipina intuicija ir negailestingi tyrimai, krybin nuojauta ir skepticizmas. Kad atskirtume tikrov nuo iliuzijos, reikia ir nealiko smalsumo, ir praktinio tikslumo. tai kokia nuostata gali bti naudinga visais atvejais: kritikumas, taiau ne cinizmas, smalsumas, taiau ne patiklumas, atvirumas, taiau ne nuolankumas.

Atimkite i paprasto mogaus gyvenimo vilt, ir bsite atm jo laim". Henrik Ibsen, Laukin antis", 1884

Elgesys ir nuostatos

Kaip nuostatos lemia elges?


Kada nuostatos prognozuoja elges

K slepia moksliniai tyrimai. Mahzarin R. Banaji apie eksperimentins socialins psichologijos atradim Mokslini tyrim ivada. Js negavote laiko: prietarai pranaauja diskriminuojant elges Kada elgesys lemia nuostatas?
Vaidmenys Kada odis tampa sitikinimu

Atkreipkime dmes. odis virsta sitikinimu


Kojos tarpduryje" reikinys Piktybiki ir morals veiksmai Tarprasinis bendravimas ir rasins nuostatos Socialiniai judjimai

Kodl elgesys veikia nuostatas?


Prisistatymas: spdio valdymas Savs pateisinimas: paintinis disonansas

K slepia teorija. Leonas Festingeris apie disonanso suvelninim


Savs suvokimas Teorij palyginimas

Post scriptum: kaip elgesiu pakeisti save

as sieja tai, kas mes esame, su tuo, kdaromel Filosofai, teologai ir pedagogai jau seniai svarsto, koks ryys sieja mint ir veiksm, charakter ir elgsen, asmenin gyvenim ir jo iraik visuomenje. Mokymas, psicholog konsultacijos, vaik ugdymas yra grindiami prielaida, kad asmeniniai sitikinimai ir jausmai nulemia ms elgsen, ir kad j pakeisti galime tik pakeit savo irdis bei protus. Socialiniai psichologai sutaria: inoti moni nuostatas - tai nuspti j poelgius. Devyniolika lktuv pagrobj, kuriuos antiamerikietikos nuostatos paskatino saviudikam terorizmui rugsjo 11-j, byloja, kad radikals sitikinimai gali baigtis radikaliais poelgiais. Taiau 1964 metais Leonas Festingeris padar ivad, jog nra rodym, patvirtinani, kad pasikeitus nuostatoms pasikeiia ir elgsena. Festingeris man, kad ryys tarp nuostat ir elgsenos yra prieingas; ms elgesys yra tarsi arklys, o nuostatos - veimas. Kaip pasak Robertas Abelsonas (1972), mes esame labai gerai itreniruoti ir puikiai mokame rasti savo poelgi prieastis, taiau nelabai gebame elgtis taip, kaip turtume dl inom prieasi". iame skyriuje nagrinsime nuostat ir elgesio sveik. Kai socialiniai psichologai kalba apie kieno nors nuostatas, jie turi omenyje sitikinimus bei jausmus, susijusius su asmeniu arba vykiu, kurie iprovokuoja vienok ar kitok poelg. Palanki arba nepalanki vertinimo reakcija kok nors dalyk - ar ji reikiama sitikinimais, jausmais, ar elgesiu - apibria mogaus nuostat (Eagly ir Chaiken, 2005). Taigi mogaus nuostata kavos atvilgiu gali bti neigiama, prancz atvilgiu - neutrali, o kaimyn- teigiama. Nuostatos - tai efektyvus pasaulio vertinimo bdas. Kai mes privalome greitai k nors reaguoti, ms reakcij gali nukreipti nuojautos. Pavyzdiui, mogus, kuris tiki, kad tam tikros etnins grups atstovams bdingas tingumas ir agresyvumas, gali jausti antipatij ir juos diskriminuoti. Nuostat tyrimai - vieni svarbiausi socialinje psichologijoje ir tai buvo viena pirmj io mokslo tyrinjimo srii. Beveik vis praeit imtmet mokslininkus domino, koki tak nuostatos turi veiksmams. iuos tris aspektus galima sidmti kaip EEP: emocijos (jausmai), elgesio tendencija ir painimas (mstymas) (r. 4.1 paveiksl).

Kiekvieno veiksmo protvis yra mintis." Ralph VValdo Emerson, Essays, 1841 (Es", Pirmoji serija)

nuostata (attitude) Palanki arba nepalanki kokio nors dalyko ar asmens vertinimo reakcija, danai grindiama sitikinimais, o ireikiama jausmais ir elgesio ketinimais.

4.1 PAVEIKSLAS Nuostat aspektai Painimas (mstymas)

Kaip nuostatos lemia elges?


Kaip ir kokiomis slygomis nuostatos nulemia ms poelgius? Kodl socialiniai psichologai pradioje buvo nusteb dl tariamai menko ryio tarp nuostat ir elgsenos?

Emocijos

Tariamai nuostat galiai stpr smg sudav socialins psichologijos ekspertas Allanas Wickeris (1969), apvelgs daugel mokslo darb apie vairias moni

Elgesys

154

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

nuostatas ir poelgius. Wickeris pasil okiruojani tez: vargiai galima prognozuoti moni elgsen remiantis j nuostatomis. Student poiris apgavystes nedaug teturi bendra su paiu apgaudinjimu. Nuostatos banyios atvilgiu tik slyginai susijusios su dalyvavimu miiose kiekvien sekmadien. Pasisakymai apie rases ne k tepasako apie galim elges konkreiose situacijose.

Gali bti pageidautina pamirti nuostatos svok". Allan VVicker, 1971

Nuostatas ir veiksmus skiriantis pavyzdys, Danielio Batsono ir jo bendradarbi (1997, 2001, 2002) odiais tariant, gali bti morali veidmainyst" (kai sudaromas moralumo spdis, taiau vengiama su moraliu elgesiu susijusi nuostoli). Tiriant ias ssajas monms buvo pateikta patraukli uduotis (bei galimyb laimti 30 doleri verts loterijos bilietus) ir nuobodi uduotis, kuri atlikus prizai nebuvo skiriami. Tyrimo dalyviai vien uduot turjo parinkti sau, o kit - tariamam antrajam eksperimento dalyviui. Tik vienas i dvideimties teig, kad sau skirti patrauklesn uduot yra moralu, taiau taip pasielg 80 proc. dalyvi. Vlesni moralins veidmainysts tyrim dalyviams buvo idalytos monetos, kurias jie (jeigu norjo) galjo mesti niekam nematant ir itaip pasirinkti uduot. Taiau nusprend mesti monet net 90 procent eksperimento dalyvi pasirinko patraukli uduot! (Ar taip atsitiko todl, kad jie patys galjo nutarti, k lemia viruje atsidrusi monetos pus?) Kito eksperimento metu Batsonas ant abiej monetos pusi priklijavo lipdukus su uduotimi. Ir vis tiek 24 i 28 metusi monet sau pasirinko patraukli uduot. Kai moralumas susiduria su godumu, nugali godumas. Jei mons sako viena, o daro kita, nra ko stebtis, kad mginimai pakeisti elgsen keiiant nuostatas danai lunga. Perspjimai apie rkymo al rkalius veikia tik i dalies. mons pagaliau pradeda suvokti, kad smurtins televizijos laidos slopina jautrum ir skatina brutalum, todl jie vis aktyviau reikalauja maiau rodyti smurto, taiau kaip ir anksiau iri reportaus apie mogudystes. Lytinio vietimo programos danai veikia poir lytin susilaikym ir prezervatyv naudojim, taiau is poveikis nra ilgalaikis. Atrodo, esame veidmaini populiacija. Kalbant apie tai, kas kontroliuoja elgsen, vis daniau pabriama iorin socialin taka ir menkinami tokie vidiniai veiksniai, kaip nuostatos bei asmenyb. Pradinei tezei, kad nuostatos lemia veiksmus, buvo paprietarauta XX a. septintajame deimtmetyje, suformulavus antitez, kad nuostatos i esms nieko nelemia. Tez. Antitez. O kur sintez? Stebinantis faktas, kad mons danai saviena, o daro kita, paskatino psichologus isiaikinti, kodl. inoma, mes rodinjome, kad sitikinimai bei jausmai kartais privalo turti takos. I tieTai, k dabar ruoiuosi paaikinti, atrodo taip akivaizdu, kad stebiuosi, S

4 s k y r i u s . E L G E S Y S IR NUOSTATOS

155

kodl dauguma psicholog (taip pat ir a) apie tai nepagalvojo iki XX a. atuntojo deimtmeio. Privalau pats sau priminti, kad tiesa niekada neatrodo akivaizdi tol, kol jos nesuinome.

Kada nuostatos prognozuoja elges


Ms elgesys ir ireiktos nuostatos skiriasi, nes jas veikia skirtingi veiksniai. Daugyb skirting veiksni. Vienas socialins psichologijos ekspertas suskaiiavo 40 skirting veiksni, apsunkinani elgesio ir nuostat ry (Triandis, 1982; taip pat r. Kraus, 1995). Taiau jei mums pavykt neutralizuoti kit veiksni tak elgsenai - visas kitas slygas ilaikyti vienodas, - ar pagal nuostatas bt galima tiksliai prognozuoti poelgius?

Kada socialin taka tam, k sakome, yra maiausia


Socialiniai psichologai, kitaip nei gydytojai, kurie gali pamatuoti puls, niekada negauna tiesiogini duomen apie nuostatas. Mes matuojame ireikiamas nuostatas. Kaip ir kitus poelgius, odin iraik veikia iorins aplinkybs. Kartais sakome tai, k, ms nuomone, kiti nort igirsti. 2002 met pabaigoje daugelis JAV statym leidj, jausdami po rugsjo 11-osios al apmusius baim, pykt ir patriotin kart, vieai balsavo u prezidento Busho planuojam kar su Iraku, nors patys abejojo (Nagourney, 2002). Stipri socialin taka - kritikos baim - vieo vardinio balsavimo metu ikreip tikruosius interesus. i dien socialiniai psichologai turi puiki bd subtiliai vertinti nuostatas. Vienas i j - veido raumen reakcijos teiginius fiksavimas (Cacioppo ir Petty, 1981). Mokslininkai tikisi, kad taip galima pakankamai tiksliai ufiksuoti vos pastebim ypsn ar mikroskopin raumen reakcij ir vertinti asmens nuostatas pateikto teiginio atvilgiu. Kitas metodas silo fiktyvj keli" ird. Eksperimento metu dalyviams prijungiamas netikras melo detektorius ir paaikinama, kad jis tikras. Tyrjai pademonstruoja, kaip puikiai is tariamas detektorius parodo tiriamj nuostatas (kurios buvo isiaikintos dar iki eksperimento). Po to tiriamiesiems pateikiami nauji klausimai. Vieno tyrimo metu studentai, prijungti prie tokio detektoriaus, stipriau laiksi iankstini nusistatym (Sigall ir Page, 1971). Nenuostabu, kad mons, i pradi tikinti, jog melo detektorius i ties veikia, sako ties - vadinasi, melo detektorius suveik! (Kaip ironika: mons apgaunami, kad pasakyt teisyb.) Kitas subtilus nuostat matavimas - neireiktj asociacij testas (angl. implicit association test, IAT). Jo metu matuojant reakcijos laik vertinama, kaip greitai mons susieja svokas (Greenwald ir kiti, 2002, 2003). Pavyzdiui, norint vertinti neireiktsias nuostatas rasi atvilgiu, stebima, ar mons ilgiau utrunka teigiamos reikms odius siedami su juodaodi, ar su baltaodi veidais. 126 tyrimuose IAT testu matuot neireiktj nuostat

A turiu susidars nuomon, gana tvirt nuomon, bet ne visada su ja sutinku." Prezidentas George H. W. Bush

156

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

koreliacija su paties deklaruotomis ireiktosiomis nuostatomis vidutinikai buvo lygi 0,24 (Hofmann ir kiti, 2005). (r. K slepia moksliniai tyrimai: Mahzarin R. Banaji apie eksperimentins socialins psichologijos atradim".)

Kada kiti veiksniai maiausiai veikia elgsen


Bet kuriuo atveju mus veikia ne tik nuostatos, bet ir konkreti situacija. Kaip bus ne kart raoma 5 ir 8 skyriuose, socialin taka gali bti milinika tokia didel, kad paskatina mones atsisakyti pai giliausi savo sitikinim.

k s l e p i a m o k s l i n i a i t y r i m a i

Mahzarin R. Banaji apie eksperimentins socialins psichologijos atradim


Bdama penkiolikos met Indijoje baigiau vidurin mokykl ir turjau tik vien tiksl - palikti saug eimos prieglobst ir pradti domesn bei labiau jaudinant gyvenim kaip sekretors padjja. Gerai mokjau spausdinti, todl tikjausi susikurti nepriklausomyb, apsigyvendama u kvartalo nuo savo tv. Mano mama, nors pati kolede nesimok, kalbjo mane stoti koled. Sutikau, kad pasimokysiu semestr o tada bsiu laisva rinktis savo keli. Pirmojo semestro Nizamo kolede pabaiga atjo ir prajo, mama apie mano planus neklausinjo, taigi nereikjo aikintis. Vien kart prie vykdama namo atostogauti u penkis dolerius nusipirkau penki tom 1968 metais ileist Socialins psichologijos vadov" (atrod, kad u tiek maai pinig sigijau tiek daug knyg!). Kelion namo traukiniu truko 24 valandas, o jai baigiantis a jau buvau prarijusi" vien tom ir aikiai inojau, kad is mokslas, eksperimentais tyrinjs socialinius procesus, bus mano ateities kelias. Psichofizika ir marksistin sociologija, kuriomis domjausi iki tol, buvo i karto umirtos. Darbas prie daktaro disertacijos ir ankstyvasis karjeros laikotarpis suved mane su trimis nuostabiais monmis: Tony Greenvvaldu Ohajo universitete ir Claude Steele bei Elizabeth Loftus Vaingtono universitete. Jeilio universitete, vis dar domdamasi atminties tyrimais, suinojau, kad atmintis pasireikia ireiktja (smoninga) ir neireiktja (nesmoninga) formomis. Pagalvojau, galbt tai galiot ir nuostatoms, sitikinimams, vertybms? Abejodama uraiau odius Neireiktosios nuostatos" kaip svarb pasilym. Neinojau, kad ie odiai uims pagrindin viet kit dviej deimtmei ms su studentais tyrinjimuose. Mgavausi bendradarbiavimu su Tony Greenvvaldu ir Brianu Noseku. Mes tyrinjome nesmoning socialin painim. I imt tyrinjim, taikant neireiktj asociacij test, ir i milijon test rezultat suinojome, kad mons turi ini (stereotip) ir jausm (nuostat), apie kuriuos net nenutuokia ir kurie danai neatitinka smoningos iraikos. Jau inome, kad smegen poievio Mahzarin R. Banaji Harvardo universitetas

(subcortical brain) aktyvumas gali bti tas nepriklausomas rodmuo, parodantis neireiktsias nuostatas. moni neireiktosios nuostatos skiriasi. Tokios nuostatos ir stereotipai numato elges realiame gyvenime. Optimistikai teigiame, kad neireiktsias nuostatas, netgi gana senas, gali pakeisti patirtis. alyje, kurioje gimiau ir uaugau, - Indijoje - buvau pripratusi prie moni, kurie laikosi savo sitikinim, pagrst socialine klase, kasta, sekta, kalba, religija. Kasdien galdavau igirsti tok pasakym: Ko tiktis i yktaus marvadio?" Mano antrojoje tvynje - Amerikoje - sitikinimai apie socialines grupes atrod ne tokie svarbs, bet j poveik, pasimusi didinamj stikl galjau pastebti. Dviej kultr stebjimas suadino mano domjimsi smone ir trimis jgomis, lemianiomis socialin elges: mogaus evoliucine istorija, mogaus gyvenimo raida ir konkreia situacija. Pastarosios gali pirm kart pajutau Indijoje skaitydama Socialins psichologijos vadov". Tai jis atved mane psichologij ir Amerik.

4 s k y r i u s . E L G E S Y S IR NUOSTATOS

157

Tad ar galime ived vidurk aikiau pamatyti savo nuostat pasekmes? Prognozuoti moni elgsen - tai splioti, kaip smgiuos beisbolo ar kriketo aidjas. Beveik nemanoma numatyti, koks bus smgis, nes jis priklausys ne tik nuo smgiuotojo, bet ir nuo metiko, ir kit atsitiktini veiksni. Kai apibendriname daugelio smgi rezultatus, neutralizuojame iuos prognozes apsunkinanius veiksnius. Paindami aidjus, galime prognozuoti j apytikr rezultat. Galime pateikti tok mokslinio tyrimo pavyzd: moni poiris religij menkai teleidia prognozuoti, ar ateinant savaitgal jie ateis pamaldas (nes tai dar priklausys nuo or, kunigo, savijautos ir t. t.). Taiau religiniai sitikinimai leidia gana gerai prognozuoti tikinij elgsen tam tikru laikotarpiu (Fishbein ir Ajzen, 1974; Kahle ir Berman, 1979). ie duomenys apibdina kaupimo princip: nuostatos poveikis akivaizdesnis tada, kai nagrinjame mogaus elgsen apskritai, o ne pavienius poelgius.

A prietarauju pats sau? Na, gerai, prietarauju. (Esu didelis, ir manyje daug telpa.)" Walt VVhitman, Song ofMyself;

1855

(Daina apie save")

Kada nagrinjamos konkreiam elgesiui bdingos nuostatos


Kitos (papildomos) slygos gali pagerinti nuostat prognostin tikslum. Kaip teigia Icekas Ajzenas ir Martinas Fishbeinas (1977, 2005), kai tiriama apibendrinta nuostata - tarkime, poiris azijieius (o elgesys bna konkretus, pavyzdiui, sprendimas padti ar nepadti konkreiam azijieiui), - neturtume tiktis tikslaus atitikmens tarp odi ir veiksm. I ties, rao Fishbeinas ir Ajzenas, 26 i 27-i tyrim parod, kad nuostatos neprognozuoja elgesio. Taiau visi 26 tyrimai patvirtino, kad kai tiriamoji nuostata tiesiogiai susijusi su situacija, ji padeda prognozuoti poelgius. Tad poiris tokias svokas, kaip sveikatingumas ir valumas", menkai leidia prognozuoti galim dietos laikymsi ir manktinimsi. Ar mogus bgioja, daugiau priklauso nuo jo nuomons apie bgiojimo naud ir katus. O pasak Ajzeno ir Fishbeino elgesio planavimo teorijos", dar efektyviau prognozuoti leidia inios apie ketinimus, suvokiam saviveiksmingum ir kontrol (r. 4.2 paveiksl). Dar daugiau, daugyb eksperimentini tyrim rodo, kad nauji ketinimai iprovokuoja ir nauj elges (Webb ir Sheeran, 2006). Vlesni tyrimai - j buvo atlikta per 700, ir juose dalyvavo per 276 000 asmen - patvirtino, kad konkreios, apibrtos nuostatos i ties leidia prognozuoti poelgius (Armitage ir Conner, 2001; Six ir Eckes, 1996; Wallace ir kiti, 2004). Pavyzdiui, inodami, koks asmens poiris prezervatyvus, galime gana patikimai prognozuoti, ar jis jais naudosis (Albarracin ir kiti, 2001). 0 remdamiesi poiriu atliek perdirbim (taiau ne bendra nuostata aplinkos apsaug), galime prognozuoti, ar mogus riuos atliekas (Oskamp, 1991). Nordami tikinti mones pakeisti sveikat lemianius proius, geriausi rezultat pasieksime keisdami poir konkrei praktik. Iki iol kalbjome apie dvi slygas, kurioms esant nuostat inojimas padeda prognozuoti poelgius: 1) kai kiek manoma sumainame kit veiksni tak nuostatoms bei poelgiams, ir 2) kai nuostata bdinga stebimai elgse-

158

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

4.2 PAVEIKSLAS Elgesio planavimo teorija Dirbdami kartu, Icekas Ajzenas ir Martinas Fishbeinas atskleid, kad a) nuostatos, b) suvoktos socialins normos ir c) kontrols pojtis nulemia ketinimus, o ie - elges. Palyginti su bendromis nuostatomis sveikos gyvensenos atvilgiu, poiris bgiojim daug geriau leidia numatyti, ar mogus ryis bgioti.

Nuostata elgesio atvilgiu Esu pasiruos sportuoti". Subjektyvios normos | Atrodo, mano kaimynai bgioja ir sportuoja."

Ketinimas elgtis Pradsiu kit savait".

Suvokta kontrol A lengvai galiu tai padaryti."

nai. Yra ir treia slyga: nuostatos padeda prognozuoti poelgius dar tiksliau, kai jos bna tvirtos.

Kada nuostatos bna tvirtos


Dauguma ms poelgi bna automatiki. Mes veikiame pagal inom scenarij, nesusimstydami. Susitik mog koridoriuje automatikai jam itariame: Labas". Apmokdami sskait restorane klausimKaip patiko maistas?" atsakome Buvo puikus", net jei jis mums pasirod prastas. Tai prisitaikymo reakcija. Ji palieka erdvs ms protui rpintis kitais dalykais. prastiems veiksmams - prisisegti saugos dir, igerti kavos, ateiti paskait - nebtina smoningai nusiteikti (Ouellette ir Wood, 1998). Kaip teig filosofas Alfredas Northas Whiteheadas, civilizacija tobulja, didindama operacij, kurias galima atlikti negalvojant, skaii". Naujose situacijose, kuriose ms elgesys bna maiau automatikas, nuostatos pasireikia stipriau. Neturdami scenarijaus, prie k nors darydami pagalvojame. Taigi jei mones paskatinsime prisiminti savo nuostatas prie k nors darant, ar jie bus teisingesni sau? Tai norjo isiaikinti Markas Snyderis ir Williamas Swannas (1976). Prajus dviem savaitm po 120-ies Minesotos universiteto student nuostat apie lygi darbinimo galimybi politik tyrimo Snyderis ir Swannas pakviet juos pabti prisiekusiaisiais diskriminavimo dl lyties byloje. Mokslininkai nustat, kad student nuostatos leido prognozuoti j nuosprend tik tuo atveju, kai prie teism jie buvo paskatinti prisiminti savo nuostatas, skirtos kelios minuts surikiuoti savo mintis ir poirius" apie lygias darbinimo galimybes. Vienaip ar kitaip elgtis nuostatos skatina tik tada, jei mes apie jas galvojame. Smoningi mons paprastai suvokia savo pairas (Miller ir Grush, 1986). Todl galime pasilyti dar vien bd, padedant monms susitelkti: paskatinti j savimon, pavyzdiui, pasilant k nors atlikti prieais veidrod (Carver ir Scheier, 1981). Galbt ir js prisimenate, kaip j kambar su dideliu veidrodiu staiga naujai pamatte save. Kiti mokslininkai taip pat gavo pa-

Galvoti lengva, veikti sunku, o mintis paversti veiksmais yra sunkiausias dalykas pasaulyje." Vokiei poetas Goethe, 1749-1832

4 s k y r i u s . E L G E S Y S IR NUOSTATOS

159

naius rezultatus: paragindami mones susivokti savyje, skatiname juos elgtis taip, kad odiai nesiskirt nuo darb (Froming ir kiti, 1982; Gibbons, 1978). Edwardas Dieneris ir Markas Wallbomas (1976) pastebjo, kad beveik visi auktj mokykl studentai tvirtina, jog apgaudinti - nemoralu. Taiau ar jie klausyt Shakespeare Polonijaus patarimo: Bk teisingas paiam sau"? Dieneris ir Wallbomas dav Vaingtono universiteto studentams anagram sprendimo uduot (paaikin, jog pagal tai bus nustatomas intelekto koeficientas [IQ]) ir nurod, kad nuskambjus skambuiui darbas turi bti nutrauktas. Lik vieni, sukiavo 71 proc. s t u d e n t - j i e dirbo ir po skambuio. I t student, kuri savimon buvo suadinta (jie dirbo prieais veidrod ir klaussi magnetofono juostel rayto savo balso) sukiavo tik 7 procentai. Ar

Neabejotinai avi harmonija, kai odiai ir darbai eina koja kojon." Montaigne, Essays, 1588 (Es")

mokslini tyrim ivada

Js negavote laiko: prietarai pranaauja diskriminuojant elges


Jau inome, kad stiprios nuostatos nulemia tam tikrus veiksmus, ypa jei nejauiame socialinio spaudimo. Po rugsjo 11osios teroro ipuoli kai kurie mons susidar labai aik poir[[arabus. Dl to Miigano universiteto socialiniai psichologai Bradas Bushmanas ir Angelica Bonacci (2004) susidomjo, kaip is poiris Amerikos arabus galt paveikti elges su jais. Jie suplanavo vertinti universiteto student rasines nuostatas, o vliau paiekoti koreliacijos tarp j ireikiam nuostat ir natralaus elgesio situacijoje, garantuojaniojeanonimikum. (Gal inote, kaip tai padaryti?) Mokslininkai norjo: pirma, 2002 met pavasario semestro pradioje pateikti 1000-iui psichologijos pirmakursi klausimynus ir tvirtinti vienuolika teigini apie arabus amerikieius. Studentai turjo galimyb rinktis atsakym skalje nuo 1 (labai nepritariu") iki 10 (labai pritariu") vertindami tokius teiginius, kaip: svarbiausia Amerikos arab yda - pasiptimas, arogancija ir sitikinimas, kad jie yra irinktoji etnin grup"; jei Amerikoje bus labai daug arab, ms alis bus ne tokia saugi"; jei suinoiau, kad tursiu gyventi viename bendrabuio kambaryje su arabu, prayiau kito kambario". Tarp kit klausim, kuriuos turjo atsakyti studentai, buvo ir toks: ar nortumte vliau dalyvauti tyrime elektroniniu paDkojame, kad dalyvavote konkurse Glassnerio fondo stipendijai gauti. Konkursas iai stipendijai gauti bna labai didelis, ir ji skiriama tik keliems irinktiesiems. Stipendija padengia 4 met mokymosi ilaidas ... iais metais pavlavome isisti iuos laikus, nes konkurso dalyvi buvo labai daug ... Mes diaugiams, kad jums buvo paskirta Glassnerio fondo stipendija. Sveikiname!.. Praome per 48 valandas jtfsakyti laik ir formaliai sutikti priimti stipendij. Jei to nepadarysite, stipendija bus paskirta kitam studentui... Kitai pusei buvo praneama bloga naujiena: jie stipendijos negavo (bet galjo atsakyti laik jei norjo likti stipendijos laukianij srae). Jei gautumte tok pasiklydus" laik ir neinotumte, jog dalyvaujate eksperimente, ar grintumte j siuntjui, kad pertu?" Ityrus j nuostatas ir gavus sutikim, 500 i student (visi Amerikos europieiai) po dviej savaii patys to neinodami turjo dalyvauti gudriame eksperimente. Jie gavo pasiklydus" elektronin laik adresuot mogui arba arabika pavarde (dalyviai vaikinai gavo laik, adresuot Mohammedui Hameedui, o merginos - Hassanai Hameed), arba europietika (Peteriui Brice arba Julliannai Brice). Pus student gavo laik kad adresatas laimjo prestiin stipendij. io laiko gavim reikjo patvirtinti per 48 valandas:

160

I dalis. SOCIALINIS MSTYMAS

Apie dorybes lengviau pamokslauti, nei bti doram." La Rochefoucauld, Maxims, 1665 (Maksimos")

parduotuvse aki lygyje taisyti veidrodiai padt monms prisiminti savo poir vagiliavim? Ar prisimenate anksiau apraytus Batsono moralinio veidmainiavimo tyrimus? Paskutiniame j Batsonas ir jo bendradarbiai pastebjo, kad pastaius veidrodius elgesys i ties ima atitikti moralines nuostatas. Kai mons mesdavo monet irdami veidrod, jie sinigai pasakydavo, kuria puse moneta nukrito. Lygiai pus eksperimento dalyvi, kuri savimon buvo suadinta, lengvesn uduot perleido kitam asmeniui. Apibendrindami pasakysime, kad, priklausomai nuo aplinkybi, nuostatos ir poelgiai gali bti labai glaudiai susij tarpusavyje arba visikai nesusij (Kraus, 1995). Veiksmus galime prognozuoti, jeigu kit veiksni taka yra minimali, nuostatos yra bdingos konkreiam elgesiui, nuostatos yra tvirtos, taip pat kai mums jos primenamos arba suadinama savimon.

sist j[ tikrajam adresatui? Laik siuntjui grino 26 proc. mergin ir tik 16 proc. vaikin. Ar tikrojo adresato pavard turjo reikms? 4.3 paveiksle matome, kad tikrai turjo. Eksperimento dalyviai (prie Amerikos arabus nusistat labiau negu prie Afrikos, Azijos kilms bei ispanakalbius amerikieius) buvo maiau link persisti ger ini apie laimt stipendij, jei adresato pavard buvo arabika. Diskriminuojantis elgesys buvo labiau-

siai pastebimas tarp t student, kurie atsakindami [ anksiau pateikto klausimyno klausimus ireik didesn nei vidutinis nusistatym prie Amerikos arabus. Dar daugiau, tokie studentai mieliau persisdavo laik, adresuot mogui arabika pavarde, jei jame praneama naujiena bdavo bloga (4.4 pav.). Taigi po rugsjo 11-osios vyki prietarais grstos nuostatos tikrai lm subtil, bet tiesiogiai susijus diskriminuojant elges.

Ger naujien persiuntimas 50


| Adresatas europietika pavarde

Blog naujien persiuntimas 50


Adresatas europietika pavarde Adresatas arabika pavarde

40 2 30 S 20 10

Adresatas arabika pavarde

40 2 30 c

10

JUL
Silpnos Stiprios Prietarais grstos nuostatos 4.3 PAVEIKSLAS Prietarais grst nuostat poveikis persiuniant geras naujienas monms europietika ar arabika pavarde 4.4 PAVEIKSLAS

Silpnos Stiprios Prietarais grstos nuostatos

Prietarais grst nuostat poveikis persiuniant blogas naujienas monms europietika ar arabika pavarde

4 s k y r i u s . E L G E S Y S IR NUOSTATOS

161

APIBENDRINIMAS Kaip nuostatos lemia elges?


Kas sieja ms vidines nuostatas (kokio nors dalyko ar asmens vertinimo reakcijas, danai grindiamas sitikinimais) ir poelgius? Liaudies imintis teigia, kad elgesys priklauso nuo poirio, taiau remiantis nuostatomis retai galima nuspti veiksmus. Be to, pakeitus moni nuostatas ne visada pavyksta labai pakeisti elgsen. Tai paskatino socialinius psichologus isiaikinti, kokia io reikinio prieastis. Atsakymas: ir ms nuostat iraikas, ir elgsen lemia vairs veiksniai. Nuostatos leis prognozuoti elgsen jei 1) kit veiksni taka kiek manoma sumainama, 2) nuostatos labai glaudiai siejasi su prognozuojamu poelgiu (pavyzdiui, tiriant balsavimo prognozes) ir 3) jos yra tvirtos (nes kakas mums jas nuolat primena arba mes jas susiformavome remdamiesi asmenine patirtimi). Esant ioms slygoms, ms nuostatos ir veiksmai yra glaudiai susij tarpusavyje.

Kada elgesys lemia nuostatas?


Jei per pastaruosius 25 metus socialin psichologija mus ko nors ir imok, tai tikrai imok, kad mes ne tik mintimis galime paskatinti save veikti, bet ir veiksmais priversti save mstyti. Kas patvirtina teigin?

O dabar panagrinkime labiau pritrenkiani idj, kad elgesys formuoja nuostatas. I ties kartais giname savo sitikinimus. Taiau taip pat tiesa, kad pamau ir patikime tuo, k giname. Socialins psichologijos teorijos kvp daugel tyrim, kurie patvirtino teigin. Taiau, prie kalbdami apie ias teorijas, pasiirkime, k dar reikia isiaikinti. Domdamiesi rodymais, kad elgsena veikia nuostatas, paspliokite, kodl taip yra ir palyginkite kilusias mintis su socialini psicholog aikinimais. Panagrinkime iuos atvejus: t Sarai hipnozs bsenoje liepta nusiauti batelius, kai ant grind nukris knyga. Po penkiolikos minui knyga nukrenta, ir Sara tyliai nusiauna batelius. Sara, - klausia hipnotizuotojas, - kodl nusiavte batelius?" Na... mano kojos sukaito ir pavargo, - atsako Sara. - iandien buvo ilga diena". Veiksmas kuria paaikinim. Dordui laikinai implantuoti elektrodai t smegen srit, kuri kontroliuoja galvos judesius. Kai neurochirurgas Jose Delgado (1973) nuotolinio valdymo prietaisu suadina elektrodus, Dordas~pasuka galv. Neinodamas, kad elektrodai valdomi per atstum, Dordas gana logikai paaikina, kodl jis pasuko galv: Iekojau lepets". Igirdau triukm". Buvau sunerims". Norjau vilgtelti po lova". Atrius Kerols priepuolius pavyko suvelninti chirurgikai atskyrus smegen pusrutulius. Eksperimento metu psichologas Michaelas Gazzaniga (1985) kairiojoje Kerols regjimo lauko pusje trumpai parodydavo nuo-

Mintis yra veiksmo vaikas." Benjamin Disraeli, Vivian Grey, 1826

162

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

gos moters atvaizd, taigi reaguodavo deinysis, neverbalinis smegen pusrutulis. Kerols veide pasirodydavo nedrsi ypsena ir ji sukikendavo. Paklausta kodl, ji sukurdavo - ir tikriausiai pati patikdavo - tikinam paaikinim: Ak, ta maina juokinga". Kito paciento, Frenko, kuriam buvo atlikta panai operacija, deinysis smegen pusrutulis buvo dirginamas trumpai sumuojaniu odiu ypsena". Jis sureaguodavo ir prisiversdavo nusiypsoti. Paklaustas kodl, Frenkas paaikindavo: Labai juokingas eksperimentas". Daugelyje socialini psichologini situacij taip pat galima pastebti, kad elgsena veikia psichinius procesus. Toliau pateikiami savs tikinimo - elgesio suformuot nuostat - pavyzdiai.

Vaidmenys
vaidmuo (role) Taisykli rinkinys, apibriantis, kaip mons, uimantys atitinkam socialin padt, turt elgtis konkreioje situacijoje.

N vienas mogus ilgesn laiko tarp negalt rodyti" vienokio veido bdamas vienas, o kitokio - bdamas tarp moni, nes galiausiai susipainiot, kuris i veid yra tikrasis." Nathaniel Havvthorne, 1850

odis vaidmuo pasiskolintas i teatro meno srties ir reikia veiksmus t moni, kurie turt juos atlikti uimdami tam tikr socialin padt. gydami nauj socialin vaidmen, mes i pradi jauiams nenuoirds. Taiau i tampa retai kada trunka ilgai. Prisiminkite save naujame vaidmenyje - gal pirmosiomis darbo dienomis, o gal universitete ar student draugijoje. Gal, pavyzdiui, pirmj savait student miestelyje js per daug jautriai reagavote savo naujj status ir karygikai stengts su aknimis irauti mokyklinius proius. Tuomet tikriausiai labai save kontroliavote. Js stebjote savo kalb ir veiksmus, nesijautte savimi. Bet vien dien patyrte kak nauja: js entuziazmas student draugijoje ar dirbtinai intelektualios kalbos gijo natralumo. Vaidmuo jums m tikti taip, kaip paneioti dinsai ar markinliai. Vieno tyrimo metu universiteto studentai sutiko tam tikr laiko tarp praleisti dirbtiniame kaljime, kur, vadovaujant Philipui Zimbardo (1971; Haney ir Zimbardo, 1998), sukr Stenfordo universiteto Psichologijos katedros mokslininkai. Zimbardo norjo isiaikinti, ar brutalumo kaljime prieastis - blogi kaliniai, ar piktavaliai priirtojai? O gal institucinis priirtojo ir kalinio vaidmuo gali paversti piktais ir iurkiais net ir gailiairdius mones? Ar mons kuria smurto erdves? O gal vieta augina smurt moguje? Zimbardo atsitiktins atrankos principu vienus studentus paskyr priirtojais, teik jiems uniformas, policininiko lazdas bei vilpukus ir paaikino, kad jie privalo priversti kalinius" laikytis kaljimo taisykli. Antroji grup student - kaliniai" - buvo urakinti kamerose ir aprengti juos eminaniais drabuiais. Po pirmosios linksmos dienos, kai priirtojai ir kaliniai tik gavo savo vaidmenis, eksperimento dalyviai ir netgi eksperimentuotojai pastebjo, kad jie pakliuvo situacijos spstus. Priirtojai m nepagarbiai elgtis su kalinius, o kai kurie netgi sugalvojo itin iauri ir eminani taisykli. Vieni kaliniai palo, kiti maitavo, o treius apm apatija.

4 s k y r i u s . E L G E S Y S IR NUOSTATOS

163

Zimbardo (1972) ra, kad vis labiau buvo painiojama tikrov ir realyb, vaidmuo ir tikrasis A. ... is kaljimas, kur mes sukrme, pamau siurb mus savo, kaljimo, tikrov". Pastebjs socialin patologij, po ei dien Zimbardo buvo priverstas nutraukti eksperiment, kur buvo planavs tsti dvi savaites. Svarbu ne tai, jog mes nepajgiame atsispirti primestiems vaidmenims. Kit kart pakartojus imitacinio kaljimo eksperiment, taiau dzgiant BBC televizijos kameroms, priirtojai nesuiaurjo (Reicher ir Haslam, 2002, 2006; Zimbardo, 2006). Isamios vaidmen tyrim ivados atskleidia, kad tai, kas yra nerealu (primestas vaidmuo), gali subtiliai pavirsti realybe. Praddami dstytojo, kario ar verslininko karjer mes imams vaidmens, kuris kuria ms nuostatas. sivaizduokite, jog atliekate vergo vaidmen ne eias dienas, o itisus deimtmeius. Jei kelios dienos pakeit Zimbardo kaljimo" student elgsen, sivaizduokite, kokius pdsakus palikt deimtmeius demonstruotas nuolankumas. eiminink tai gali paveikti dar labiau, nes jis pats renkasi vaidmen. Buvs vergas Frederickas Douglassas prisimena, kaip pasikeit jo eiminink, kai susimst apie savo vaidmen:
Mano naujoji eiminink i ties buvo tokia, kokia atrod, kai a j pirm kart susitikau prie dur - maloni ir velni moteris... Jos gerumas mane apstulbino. Nesusigaudiau net, kaip turiau elgtis. Ji buvo visikai nepanai kitas baltsias moteris, kurias a buvau mats ... Jos akivaizdoje net nedoriausias vergas jausdavosi laisvai ir visi, kas j pamatydavo, pajusdavo palengvjim. Jos veidas buvo it dangika ypsena, o balsas - raminanti muzika. Deja deja! i kilniaird moteris neilgai tokia buvo. Ji jau laik savo rankose lemting neribotos valdios nuod, kurie netrukus pradjo veikti, taur. Linksmos vergvalds akys netrukus paraudo i pykio; saldus ir melodingas balsas virto atriais ir siaubingai nedarniais garsais; o angelik veid pakeit demonika kauk. (Douglass, 1845, p. 5 7 - 5 8 . )

Kada odis tampa sitikinimu


mons danai pataikauja vieni kitiems. Jie veriau sakys ger naujien nei blog ir atsivelgs tai, koki padt uima panekovas (Manis ir kiti, 1974; Tesser ir kiti, 1972; Tetlock, 1983). Priversti odiu ar ratu liudyti tai, dl ko abejoja, mons danai jauiasi tarsi apgavikai. Taiau jie pradeda tikti tuo, k sako -jei nebuvo papirkti ar priversti itaip liudyti:"Jei savo odiams neturime tikinam iorini paaikinim, odis virsta sitikinimu (Klaas, 1978). Tory Higginsas ir jo kolegos (Higgins ir Rholes, 1978; Higgins ir McCann, 1984) pademonstravo, kaip odis virsta sitikinimu. Jie papra universiteto student perskaityti vieno mogaus asmenybs apraym ir trumpai apibdinti j kitam mogui, kuriam, kaip galvojo studentai, apraytasis arba pa-

164

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

atkreipkime dmesj

odis virsta sitikinimu


Oregono universiteto psichologas Ray Hymanas (1981) apra, kaip apsimesdamas chiromantu jis pats patikjo iuo brimu. Pradjau burti i delno dar bdamas paauglys, kad prisiduriau prie pajam, gaunam u triuk rodym. Burti i delno pradjau pats tokiais brimais netikdamas. Taiau inojau, kad jei noriu tai parduoti", privalau elgtis atitinkamai. Po keleri met jau tvirtai tikjau brimu i delno. Kart amin atils Stanley Jahsas, kuris buvo profesionalus mentalizmo atstovas ir mogus, kur a gerbiau, taktikai pasil dom eksperiment: kad a tyia sakyiau prieingai, nei man rodo delno linijos. Ibandiau tai su keliais klientais. Mano nuostabai ir siaubui, brimas buvo lygiai toks pat skmingas, kaip ir anksiau. Nuo to laiko a domiuosi tomis galiomis, kurios tikina mus - ir brj i delno, ir jo klient - kad yra tai, ko nra.

tinka, arba nepatinka. T, kuriam tariamai patiko charakterizuojamasis, studentai apibdindavo palankiau. Ivardij teigiamus bruous jie taip pat charakterizuojamj lygindavo su savimi. Paprayti prisiminti, k jie perskait, teigiam savybi studentai prisimindavo daugiau nei i ties buvo skait. Trumpai tariant, mes link pakeisti savo pasakojimus atsivelgdami klausytojus, o paskui ir patys tuo patikime.

Kojos tarpduryje" reikinys


Daugelis galime prisiminti atvej, kai sutik prisidti prie projekto ar jo organizavimo sitraukme kur kas labiau nei ketinome, ir prisiekme, kad ateityje panaiai praomas atsisakysime. Kaip tai atsitinka? Eksperimentai, patvirtinantys teorij, jog elgesys formuoja nuostatas", teigia: norint sulaukti didels paslaugos reikia pasistengti, kad pradioje jums padaryt nedidel paslaug. Populiariausias io kojos tarpduryje" reikinio pavyzdys: tyrjai, apsimet savanoriais saugaus vairavimo populiarintojais, papra Kalifornijos gyventoj, kad ie leist aiktelje prie namo pastatyti didiulius netvarkingai uraytus skydus Vairuok atidiai". Leidim dav tik 17 procent. Kit gyventoj i pradi buvo paprayta maiau: ar jie sutikt prie savo automobilio lango pritvirtinti madaug 7 cm dydio ura Vairuok saugiai"? Beveik visi noriai sutiko. Kai po dviej savaii t pai moni buvo paprayta leisti j namo aiktelje pastatyti didiulius, bjaurius skydus, sutiko 76 procentai (Freedman ir Fraser, 19^6). io projekto pagalbininkas, vaikiojs nuo namo prie namo ir neinojs, pas kuriuos savininkus jau buvo apsilankyta, vliau sak buvs apstulbintas, kad vienus mones tikinti lengva, o kit - nemanoma" (Ornstein, 1991). Kiti tyrjai kojos tarpduryje" reikin susiejo su altruizmu. Patricios Pliner ir jos bendradarbi (1974) atlikto tyrimo metu 46 procentai Toronto priemiesi gyventoj sutiko paaukoti Viu serganij

kojos tarpduryje" reikinys (foot-in-the-door phenomenon) Polinkis, i pradi patenkinus nedidel pageidavim, vliau patenkinti ir didesn praym.

4 s k y r i u s . E L G E S Y S IR NUOSTATOS

165

draugijai, kai j u o s buvo kreiptasi tiesiogiai. I t, kurie buvo i vakaro paprayti (ir sutik) segti reklamin ios akcijos enklel, aukojanij skaiius buvo beveik dvigubai didesnis. Angel Lipsitz kartu su kitais autoriais (1989) rao, kad savanorikos kraujo donorysts kampanijos metu apsilankus pas mones ir baigiant pokalb fraze: Tad tikims, kad sulauksime js, ar taip? [pauz atsakymui]", donor skaiius iaugo nuo 62 iki 81 procento. Interneto pokalbi svetainse Paulas Markey ir jo bendradarbiai (2002) papra pagalbos (Niekaip negaliu sutvarkyti savo elektroninio pato, kad jis veikt. Gal js galtumte atsisti man elektronin laik?"). Pasisiliusi padti skaiius iaugo iki 16 proc. nuo buvusi dviej, kuomet buvo prayta kukliau (Esu naujokas visuose iuose kompiuteri reikaluose. Ar galite pasakyti, kaip galiau susipainti su kurio nors asmens duomenimis?"). Nicolas Guguen ir Celine Jacob (2001) trigubai (nuo 1,6 iki 4,9 proc.) padidino Pranczijos interneto vartotoj, paaukojusi nuo lauko min nukentjusi vaik organizacijai, skaii, pirmiausia pakviet pasirayti peticij prie lauko minas. Atkreipkite dmes: kaip ir daugiau nei imto kit eksperiment, i kojos tarpduryje" reikiniui tirti skirt eksperiment metu dl pirmojo veiksmo enklelio neiojimo, savo ketinimo atskleidimo, pasiraymo po peticija - buvo apsisprsta savanorikai (Burger ir Guadagno, 2003). Mes ne kart sitikinsime, kad jei mons sipareigoja vieiems poelgiams ir suvokia juos kaip vykdomus savo pai valia, jie bna labiau sitikin, kad daro kak prasmingo. Socialins psichologijos ekspertas Robertas Cialdinis save vadina mulkiu". Kiek pamenu, a visada buvau prekybinink, auk rinkj ir vairiausi operatori taikinys." Kad geriau suprast, kodl mons vieni kitiems sako taip", jis trejet met staavosi vairiose prekybos, auk rinkimo ir reklamos struktrose tirdamas, kaip jos naudoja poveikio priemones". ias priemones jis iband atlikdamas paprastus eksperimentus. Viename toki ekperiment Cialdinis su bendradarbiais (1978) tyrinjo kojos tarpduryje" reikinio versij- emai paleisto kamuolio metod. metod, kaip teigiama, taiko kai kurie prekiautojai automobiliais. Kai klientas nusprendia pirkti nauj automobil dl patrauklios kainos ir pradeda pildyti pirkimo dokumentus, pardavjas panaikina kainos skirtum papildomai priskaiiuodamas u priedus, kuriuos klientas tikjosi gausis veltui, arba pasitardamas su savo virininku, kuris udraudia sudaryti sandor, nes patirsime nuostol". Sakoma, kad itaip didesn dalis klient sutinka mokti daugiau, nei bt sutik i karto. Oro bendrovse, viebuiuose taip pat naudojama panai taktika, tik kelias vietas lktuve arba kelet kambari viebutyje silant su didele nuolaida ir itaip tikintis, kad j negavs klientas pasirinks brangesn variant.

Lengvai rasite paslaugi moni, jei ugdysite tuos, kurie jau elgsi paslaugiai." Publilius Syrus, 42 m. pr. Kr.

emai paleisto kamuolio metodas (low-ball technique) Taktika, naudojama norint priversti mones su kuo nors sutikti. mons, sutik su pirmuoju pageidavimu, danai neprietarauja, jeigu pageidavimas padidja. mons, kuriems i karto pateikiamas didesnis pageidavimas, yra maiau link su juo sutikti.

166

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

Cialdinis ir jo bendradarbiai pastebjo, kad tai i ties veiksminga. Kai jie pakviet vadinio psichologijos kurso studentus dalyvauti eksperimente 7 vai. ryto, atjo tik 24 proc. kviestj. Taiau jeigu studentai jau buvo sutik dalyvauti eksperimente neinodami jo vykdymo laiko, vliau, pakvietus atvykti 7 vai. ryto, i j atjo 53 proc. Rinkos analitikai ir prekybininkai pastebjo, kad is principas veikia net tada, kai mons ino, jog taip slepiamas pelno motyvas (Cialdini, 1988). Nekaltas pradinis sipareigojimas - sugrinti atvirlaik, norint gauti daugiau informacijos ir dovanl, sutikti iklausyti informacij apie investavimo galimybes - danai paskatina didesniam sipareigojimui. Prekybininkai kartais panaudoja ma sipareigojim gali, kad susaistyt mones prekybinmis sutartimis. Daugelyje Amerikos valstij priimti statymai, leidiantys per kelet dien vertinti namus pristatomas prekes ir, nepanorus j sigyti, nutraukti pirkimo sutart. Nordamos ivengti io statymo padarini, daugelis bendrovi naudoja tai, kas vienos enciklopedij leidyklos darbuotoj mokymo programoje vadinama labai svarbia psichologine priemone, neleidiania klientams nutraukti sutarties" (Cialdini, 1988, p. 78). ios bendrovs upildyti sutart patiki klientui, o ne prekybos atstovui. Upild sutart patys, mons daniausiai laikosi savo sipareigojim. Apie kojos tarpduryje" reikin pravartu inoti. Jei kas nors bando mus sugundyti - finansikai, politikai, seksualiai - paprastai mgina gauti pradin sutikim. Praktin ivada: prie sutikdami padaryti ma paslaug pagalvokite, kas gali vykti vliau.

Piktybiki ir morals veiksmai


Principas, kad nuostatas formuoja elgesys, galioja ir amoraliems veiksmams. Blogis kartais kyla i palengva didjani sipareigojim. Lengvabdikas piktybikas poelgis gali praskinti keli dar blogesniam. Piktybiki veiksmai pagrauia juos daraniojo moralin jautrum. Perfrazuojant mint i La Rochefoucauld Maksim" (1665), ne taip sunku rasti mog, n karto nepasidavus pagundai; daug sunkiau rasti tok, kuris jai pasidav tik vien kart. Itars nekalt mel" ir pagalvojs nebuvo taip jau baisu", asmuo gali pasiryti ir didesniam melui. Kitas piktybik veiksm poveikio nuostatoms pavyzdys: mes ne tik esame link skaudinti tuos, kuri nemgstame, bet ir nemgstame t, kuriuos skaudiname. Keletas tyrim (Berscheid ir kiti, 1968; Davis ir Jons, 1960; Glass, 1964) patvirtino, kad skaudin nekalt auk - nesvarbu, ar skaudiais komentarais, ar elektros srove - agresoriai daniausiai ima kaltinti savo auk, itaip teisindami savo iaurum. Tai ypa akivaizdu tada, kai iauriai elgtis jie bdavo prikalbinti, o ne priversti. Kai k nors padaryti sutinkame patys, prisiimame ir didesn atsakomyb. Tai bdinga karo metui. Bdavo, kad pirmosiomis tarnybos dienomis karo belaisvi stovykl priirtojai gerai elgdavosi su kaliniais, taiau tai truk-

4 s k y r i u s . E L G E S Y S IR NUOSTATOS

167

davo neilgai. Kareiviai, kuriems sakoma udyti, i pradi gali tai reaguoti su pasilyktjimu, juos net gali pykinti, taiau neilgai (Waller, 2002). Danai jie menkina savo prieus eminaniomis pravardmis. Elgesys lemia nuostatas ir taikos metu. Pavergs kit tikriausiai tikins save, kad vergai turi savybi, pateisinani i priespaud. Kaljimo priirtojai, dalyvav egzekucijose, patiria moralinio isilaisvinimo" jausm tikj (labiau negu tie priirtojai, kurie egzekucijose nedalyvavo), kad j aukos nusipeln tokio likimo (Osofsky ir kiti, 2005). Kartais veiksmai ir nuostatos maitina vieni kitus iki moralins nejautros. Juo labiau vienas mogus skaudina kit ir atitinkamai keiia savo nuostatas, juo lengviau sekasi tai daryti. Sin rdija. Piktybiki veiksmai formuoja savj A, taiau, laimei, t pat daro ir morals veiksmai. Sakoma, jog ms bd parodo tai, kaip mes elgiams, kai manome, jog niekas nemato. Atlikdami charakterio tyrimus, mokslininkai pateikdavo vaikams vairi pagund tokiose situacijose, kai atrodydavo, jog niekas nemato. Pagalvokite, kas vyksta vaiko smonje, kai jis atsispiria pagundai. Vieno jaudinanio eksperimento metu Jonathanas Freedmanas (1965) pradins mokyklos mokiniams parod viliojant baterijomis maitinam ir valdom robot, bet udraud su juo aisti, kol paties Freedmano nebus klasje. Pusei klass Freedmanas prisak grietai, o kitai pusei - nelabai grietai. Abiem atvejais draudimas buvo veiksmingas. Po keli savaii kitas mokslininkas, neturjs ryio su ankstesniais vykiais, paliko vaikus aisti toje paioje klasje su tais paiais aislais. I 18 vaik, kurie buvo grietai perspti, 14 dabar laisvai aid su robotu; taiau du tredaliai t, kuri buvo velniau perspti neaisti, jo neliet. Anksiau smoningai nusprend neaisti su iuo aislu, velniau spti vaikai turbt sismonino savo sprendim. i nauja nuostata kontroliavo vlesnius j veiksmus. Tad jie veiksm sismonino, kai draudimas nesielgti taip, kaip norisi, buvo pakankamai grietas, taiau kartu ir pakankamai velnus, kad ilikt galimybs rinktis pojtis. Moralus poelgis, ypa jei jis ne primestas, o pasirinktas, ugdo ir moral mstym. Eksperimentai patvirtina, kad pozityvi nuostata kurio nors mogaus atvilgiu skatina j pamgti. Jei darome paslaug eksperimentuotojui ar kitam subjektui arba padedame studentui mokytis, daniausiai t asmen ir pamgstame (Blanchard ir Cook, 1976). Verta prisiminti i ivad: jei norite k nors labiau pamilti, elkits taip, tarsi jau btumte labiau pamil. 1793 metais Benjaminas Franklinas patikrino prielaid, kad darant kam nors paslaug gimsta ir simpatija. Kai Franklinas buvo Pensilvanijos generalins Asambljos tarnautojas, j trikd kito svarbaus statym leidjo prieikumas Tad Franklinas nusprend laimti jo palankum:
A ... nesistengiau gyti j o palankumo rodydamas vergik pagarb, bet po kurio laiko pritaikiau kit metod. Igirds, kad savo bibliotekoje jis turi labai ret ir domi knyg, paraiau j a m ratel, ireikdamas savo trokim atidiai paskaityti

Savs pai apibrimai nra konstruojami galvoje; juos nukala ms poelgiai." Robert McAfee Brown, Creative Dislocation: The Movement of Grace, 1980 (Krybikas sutrikdymas: gailestingumo judjimas")

Mes mylime mones ne tiek u tai, k gera jie mums padar, kiek u tai, k gera mes padarme jiems." Lev Tolstoj, Vojna i mir, 1867-1869 (Karas ir taika")

168

I dalis. SOCIALINIS MSTYMAS

i knyg ir praydamas padaryti paslaug - keletui dien man j paskolinti. Jis nedelsdamas man atsiunt knyg, o a grinau madaug po savaits, aikiai parodydamas j a m savo palankum. Kai mes kit kart susitikome rmuose, jis pasikalbjo su manimi (ko niekada nebuvo dars anksiau), be to, labai maloniai; nuo to laiko jis visada parodydavo, kad yra pasirengs visada man pasitarnauti, tad mes tapome puikiais draugais, ir ms draugyst tssi iki pat j o mirties (cituojama i: Rosenzweig, 1972, p. 769).

Tarprasinis bendravimas ir rasins nuostatos


Jei morals veiksmai kuria moralias nuostatas, ar teigiamas tarprasinis bendravimas gali sumainti rasinius prietarus - panaiai kaip reikalavimas prisisegti saugos dirus paskatino palankesn poir juos? Tai buvo vieni i socialini moksl atstov argument JAV Aukiausiajame teisme 1954 metais, kai buvo svarstomas sprendimas panaikinti rasin segregacij mokyklose. Mokslininkai teig madaug taip: jei lauksime, kol pasikeis moral pamokslaudami ir mokydami - rasinio teisingumo teks ilgai laukti. Taiau jei teisikai tvirtinsime moralius veiksmus, galsime netiesiogiai paveikti ir vidines nuostatas. i mintis prietarauja prielaidai, jog negalima teisikai tvirtinti moralumo". Taiau i ties panaikinus rasin segregacij pasikeit ir nuostatos. Panagrinkime kai kurias io socialinio eksperimento ivadas: Po Aukiausiojo teismo sprendimo dvigubai daugiau baltaodi amerikiei pritar bendr baltiesiems ir juodiesiems mokykl steigimui, o ms dienomis beveik visi baltaodiai amerikieiai pasisako u tokias mokyklas. (Daugiau pavyzdi apie ankstesnes ir dabartines rasines nuostatas rasite 9 skyriuje.) 1964 m. paskelbus Piliei teisi akt, per deimtmet 20 proc. maiau baltj amerikiei savo gyvenamuosius rajonus, draugus, bendradarbius ar bendramokslius vardijo tik kaip baltuosius. Kontaktai tarp rasi atstov pltsi. Amerikiei, pasisakani u leidim juodaodiams sikurti bet kuriame gyvenamajame rajone per t pat laikotarp padaugjo nuo 65 iki 87 proc. (ISR Newsletter, 1975). Taigi nuostatos taip pat keitsi. Po to buvo ileista daugiau prie diskriminacij nukreipt akt, mainani skirtumus tarp religij, klasi bei rasi. Kai amerikieiai pradjo atitinkamai elgtis, jie pradjo ir atitinkamai mstyti (Greeley ir Sheatsley, 1971; Taylor ir kiti, 1978).

Mes daroms teisingi, kai teisingai elgiams, susivaldantys, kai valdoms, ir drss, kai drsiai elgiams." Aristotelis

Socialiniai judjimai
Jau matme, kad visuomens taisykls ir elgesys gali stipriai veikti rasines nuostatas. Visuomens poirio rasines problemas reikmingumas pera mint, kad yra galimyb, o taip pat ir pavojus t pai idj panaudoti politi-

4 s k y r i u s . E L G E S Y S IR NUOSTATOS

169

niam visuomens socializavimui. XX a. ketvirtajame deimtmetyje daugeliui vokiei dalyvavimas masiniuose naci mitinguose, uniform dvjimas, demonstracijos ir ypa viei pasisveikinimai Heil Hitler" reik absoliut elgsenos ir sitikinim nesutapim. Istorikas Richardas Grunbergeris (1971) rao, kad tuos, kurie abejojo Hitleriu, vokikasis pasisveikinimas veik ypa stipriai. Nusprend j laikyti iorinio panaumo su kitais poymiu, daugelis patirdavo ... diskomfort dl prietaravimo tarp savo odi ir jausm. Negaldami sakyti to, k galvoja, ie mons stengsi ilaikyti savo psichin pusiausvyr, smoningai prisiversdami tikti tuo, k sako" (p. 27). i praktik taiko ne tik totalitariniai reimai. Politizuotuose ritualuose kai mokiniai kasdien pagerbia vliav ar kai gieda nacionalin himn - vieumas yra patriotini jausm ugdymo priemon. Prisimenu, kai besimokydamas pradinje mokykloje netoli nuo Boeing bendrovs Sietle dalyvaudavau aviacijos antskrydi pratybose. Po daugybs toki usimim, kai jausdavoms es rus atakos objektai, daugelis ms pradjome bijoti rus. Stebtojai atkreip dmes tai, kad XX a. septintajame deimtmetyje kovotoj u pilietines teises protesto ygiai sustiprino demonstrant atsidavim. J veiksmai ireik pribrendusi idj ir dieg j kovotoj u pilietines teises irdis. Panaiai devintojo deimtmeio pabaigoje kils judjimas angl kalboje vartoti ir vyrikos, ir moterikos gimini vardius sustiprino ias nuostatas. mons mano, kad galingiausias socialumo ugdymo bdas yra smegen plovimas. is terminas buvo sugalvotas siekiant apibdinti tai, kas nutiko Korjoje karo belaisviams amerikieiams XX a. etajame deimtmetyje. Nors mini kontrols" programa toli grau nebuvo tokia neveikiama, kaip bt galima sprsti pagal termin, jos rezultatai vis dlto veria susirpinti. imtai karo belaisvi talkino savo kalintojams. Dvideimt vienas belaisvis nusprend pasilikti, kai jiems buvo suteikta teis sugrti Amerik. O daugelis sugrusij m tikti, kad nors komunizmas Amerikoje neprigis, manau, jog Azijai jis tinka" (Segal, 1954). Edgaras Scheinas (1956), apklauss daugel karo belaisvi jiems grtant namo, ra, kad vienas i priirtoj metod buvo nuoseklus reikalavim didinimas. Jie visada praddavo nuo nereikming reikalavim ir palaipsniui pateikdavo vis svarbesnius. Tad po to, kai belaisvis imokdavo" sakyti ar rayti nereikmingus dalykus, buvo reikalaujama, kad jis padaryt pareikimus svarbesniais klausimais." Be to, kalintojai visada stengdavosi, kad karo belaisviai visur aktyviai dalyvaut, ar tai bt ko nors kopijavimas, ar dalyvavimas grupinse diskusijose, ar savikritiki rainiai, ar vieos ipaintys. Padars pareikim belaisvis pajusdavo vidin sitikinim ir veiksm atitikimo poreik. Todl belaisviai danai tikindavo save, kad pasielg teisingai Pradk nuo ma dalyk ir augink juos" buvo efektyvus kojos tarpduryje" metodo taikymo bdas, skmingai praktikuojamas ir iandien, socializuojant teroristus ir budelius (r. 6 skyri).

Nordami manipuliuoti mogaus savivaizdiu, galite naudoti nedidelius sipareigojimus, kurie pilieius paveria 'pareignais', potencialius pirkjus 'klientais', belaisvius 'kolaborantais'." Robert Cialdini, Influence, 1988 (taka")

170

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

O dabar leiskite paprayti js suvaidinti teoretikus. Paklauskite savs: kodl iuose i realaus gyvenimo paimtuose pavyzdiuose nuostatas suformavo poelgiai? Kodl atliktas vaidmuo ar pasakyta kalba gali paveikti pairas?

APIBENDRINIMAS Kada elgesys lemia nuostatas?


Ryys tarp nuostat ir veiksm galioja ir atvirktine kryptimi: mes ne tik galime savo mintimis iprovokuoti veiksm, bet ir veiksmais suadinti mint. Veikdami mes sustipriname idj kuria grindiami veiksmai, ypa jei u juos jauiams atsakingi. Daugyb fakt patvirtina princip. Socialini vaidmen slygojami poelgiai formuoja nuostatas. Tai, k sakome ar raome, taip pat gali inspiruoti bsimas nuostatas. Kojos tarpduryje" reikinio tyrimai rodo, kad sipareigoj atlikti nedidel veiksm vliau mons lengviau sutinka ir su didesniu. Veiksmai taip pat daro tak ms moralinms nuostatoms: mes esame link pateisinti tai, k padarme. Taip pat ir su rasinmis ar politinmis nuostatomis susijusi elgsena veikia socialin smoningum: mes ne tik giname tai, kuo tikime, bet ir tikime tuo, k giname. Politiniai ir socialiniai veiksmai gali teisinti elges, kuris pakeis daugelio moni nuostatas.

Kodl elgesys veikia nuostatas?


Kokios teorijos padeda paaikinti, kad nuostatos kyia i poelgi? Kaip ios konkuruojanios teorijos atspindi mokslinio aikinimo proces?

Matme, kad vairs poymiai it upeliai suteka vien up: veiksm poveik nuostatoms. Ar iuose pastebjimuose yra koks nors raktas mslei - kodl veiksmas keiia nuostatas - minti? Socialiniai psichologai taria, kad yra trys galimos prieastys. Prisistatymo teorija kelia prielaid, kad dl strategini prieasi ireikiame nuostatas, dl kuri atrodome nuosekls. Paintinio disonanso teorija teigia, kad siekdami sumainti diskomfort mes stengiams pateisinti savo veiksmus. Savs suvokimo teorija tvirtina, kad veiksmai atskleidia ms esm (kai esame netikri dl savo jausm ar sitikinim, analizuojame savo poelgius, k, turbt, daryt ir kiti). Panagrinkime ias teorijas.

Prisistatymas: spdio valdymas


Pirmasis aikinimas, kodl elgsena daro poveik nuostatoms, prasideda paprasta idja, kuri, galbt, prisimenate i 2 skyriaus. Kuris i ms nekreipia dmesio tai, k mons galvoja? Mes ileidiame nesuskaiiuojam daugyb pinig drabuiams, dietoms, kosmetikai, o dabar dar ir plastinms operacijoms - ir visa tai darome i rpesio: o k kiti apie mus pagalvos. Savo darom ger spd danai siejame su socialiniu ir materialiniu atpildu, ge-

4 s k y r i u s . E L G E S Y S IR NUOSTATOS

171

resne savijauta ir netgi tvirtesniu socialiniu tapatumu (Leary, 1994, 2001, 2004b). Niekas nenori atrodyti kvailai nenuoseklus. Kad ito ivengtume, deriname nuostatas su veiksmais. Nordami atrodyti nuosekls, galime sufalsifikuoti savo nuostatas. Net jei tai reikt iok tok nenuoirdum ar veidmainyst, valdyti savo darom spd gali bti naudinga. Bent jau taip teigia prisistatymo teorija. Ar ms rytas atrodyti nuosekliais paaikina, kodl nuostatos daniausiai prisitaiko prie poelgi? Tam tikru mastu, taip - mons kur kas maiau keiia nuostatas, jei fiktyvus melo detektorius kliudo jiems pamginti sukelti ger spd (Paulhus, 1982; Tedeschi ir kiti, 1987). Taiau ms apvelgti nuostat pokyiai slepia kur kas daugiau nei prisistatym, nes pakitusias nuostatas mons atskleidia ir tiems, kurie n nenujauia, kaip jie anksiau elgsi. Dvi kitos teorijos paaikina, kodl mons sismonina prisistatym kaip nuoird nuostat keitim.

Savs pateisinimas: paintinis disonansas


Viena i teorij teigia, kad ms nuostatos keiiasi todl, jog esame suinteresuoti isaugoti savo patirties nuoseklum. Tokia yra garsiosios Leono Festingerio (1957) paintinio disonanso teorijos ivada. i teorija paprasta, taiau jos taikymo galimybs - labai plaios, todl paintinio disonanso" svoka tapo iuolaikinio isilavinusio mogaus odyno dalimi. Teorija rodinja, kad mes jauiame tamp (disonans"), kai dvi vienu metu mstomos mintys arba nuomons (painimas") psichologikai nesuderinamos, tad nusprend k nors pasakyti ar padaryti igyvename prietaringus jausmus. Festingeris tvirtina, kad stengdamiesi sumainti i tamp mes danai pakoreguojame mintis. i paprasta idja ir kai kurios su ja susijusios stulbinanios prielaidos paskatino atlikti per 2000 mokslini tyrim (Cooper, 1999). Disonanso teorija daugiausia koncentruojasi elgsenos ir nuostat nesuderinamum. Mes suvokiame ir viena, ir kita. Tad, jei pajuntame neatitikim, galbt veidmainiavim, pajuntame spaudim, kad kak reikia keisti. Tai paaikina, kodl vienos apklausos metu pus rkali brit prietaravo nerkantiems, beveik ivien tikjusiems, kad rkymas i ties kenkia, kaip sako mons" (Eiser ir kiti, 1979). Jungtinse Valstijose 40 procent rkali - ir tik 13 proc. nerkanij - rkymo nelaiko labai kenksmingu (Saad, 2002). Tarptautins politikos nuostat programos direktorius pastebjo, kad po 2003 m. karo Irake kai kurie amerikieiai stengsi suvelninti savo paintinio disonanso pojt" (Kuli, 2003). Svarbiausia karo prieastis, kaip teigiama, buvo ta, jog Saddamas Husseinas, prieingai nei dauguma kit brutali diktatori, kuriuos pasaulis toleravo, turjo masinio naikinimo ginkl ir kl grsm JAV bei Didiosios Britanijos saugumui. Kai karas prasidjo, tik 38 proc. amerikiei man, kad karas yra pateisinamas net ir tada, jei
paintinis disonansas (cognitive dissonance) [tampa, kylanti tada, kai mogus vienu metu suvokia dviej tip prietaring informacij. Pavyzdiui, disonansas gali atsirasti tada, kai suvokiame, kad ms elgesys beveik nepateisinamai prietaravo ms nuostatoms arba nusprendme atiduoti pirmenyb vienai alternatyvai, nors bt buv logika pasirinkti kit.

172

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

Primiau sunk sprendim. inodamas tai, k inau iandien, priimiau tok pat sprendim." George W. Bush, 2005 m. gruoio 12 d.

Irakas neturi masinio naikinimo ginkl (Gallupo institutas, 2003). Beveik keturi i penki amerikiei tikjo, kad j kariniai daliniai iuos ginklus suras, o madaug tiek pat pritar, kad kar reikjo pradti (Duffy, 2003; Newport ir kiti, 2003). Kai per kar tokie ginklai nebuvo nei panaudoti, nei rasta j tiek, kad kelt grsm, kar palaikiusieji patyr prietaringus jausmus, kurie dar paatrjo suvokus, kiek visa tai pareikalavo l ir moni auk, pamaius po karo sisiautjus chaos Irake, sustiprjus antiamerikietikoms nuotaikoms Europoje bei musulmonikuose kratuose ir suvokus, kad tai pakurst teroristines nuotaikas. (Indonezijoje, Jordanijoje ir Palestinoje dabar dauguma piliei tiki, kad Osama bin Ladenas teisingai elgiasi, sprsdamas pasaulio reikalus" [Pew, 2003].) Kad suvelnint prietaravim, pastebima Tarptautins politikos nuostat programoje, kai kurie amerikieiai dar kart prisimin svarbiausius vyriausybs argumentus dl karo. Dabar buvo i naujo minimos tokios prieastys, kaip engiamos tautos ivadavimas i tironiko ir genocidinio reimo bei pagrind taikingiems ir demokratikiems Artimiesiems Rytams klojimas. Prajus mnesiui po karo buvusi maumos nuomon virto daugumos poiriu: 58 proc. amerikiei pasisak u kar, net jei Irake ir nebt rasta masinio naikinimo ginkl (Gallupo institutas, 2003). Nesvarbu, ar masinio naikinimo ginklai bus rasti, ar ne, - teig respublikon partijos vieosios nuomons tyrjas Frankas Luntzas (2003), - nes prieastis, dl kurios buvo pradtas karas, pasikeit." Paintinio disonanso teorija aikina savs tikinimo reikin ir pateikia kelet stulbinani prognozi. Pasiirkime, ar js galjote jas numatyti.

Nepakankamas pateisinimas
sivaizduokite, jog dalyvaujate eksperimente, kur sureng krybingasis Festingeris ir jo studentas J. Merrillas Carlsmithas (1959). Jums itis valand reikia atlikinti nuobodias uduotis, pavyzdiui, be paliovos sukioti medin dur ranken. Kai baigiate, tyrjas (Carlsmithas) paaikina, kad jo tikslas - itirti, kaip lkesiai veikia darbo proces. U dur laukiantis kitas dalyvis privals tikti, kad eksperimentas bus domus. I pairos labai susikrimts tyrjas (kur Festingeris valand valandas mok, kol jo vaidyba tapo labai tikinama), paaikina, kad asistentas, kuris paprastai tikinja kitus dalyvius, negals atvykti seans. Grydamas rankas tyrjas maldauja: Gal js galtumte j pavaduoti?". , Tai daroma mokslo labui, be to, jums sumokjo, todl sutinkate pasakyti kitam eksperimento dalyviui (kuris i ties yra tyrjo asistentas), jog tik k patyrte didel malonum. I ties? - klausia tariamasis eksperimento dalyvis. - Prie savait mano draug dalyvavo iame eksperimente ir sak, kad jis nuobodus." O ne, - atsakote js, - jis i ties labai domus. Besukindamas tas rankenas, gerai pasimanktinsite. Esu tikras, kad jums labai patiks." Galiausiai dar kas nors, tiriantis, kaip mons reaguoja iuos ekspe-

4 s k y r i u s . E L G E S Y S IR NUOSTATOS

173

+1,5

+1,1
E

Pasakiau, kad nuobodus eksperimentas yra domus. Neturjau pakankamo motyvo itaip pasielgti. Hm, 0 gal jis buvo savaip domus..." Pasakiau, kad nuobodus eksperimentas yra domus. Taiau turjau pakankam prieast 20 doleri atlyg - itaip pasielgti."

S1+0,! i1? 2 a o
Slyga: Disonanso -0,5

If

-1,0
Kontrolin (jokio melo) Jokio disonanso 20 doleri Nerykus disonansas

1 doleris

Rykus disonansas

i
i

4.5 PAVEIKSLAS Nepakankamas pateisinimas Disonanso teorija teigia, kad kai savo veiksm negalime pateisinti ioriniu atpildu ar prievarta, mes patiriame disonans, kur suvelninti galime tikdami, kad pasielgme teisingai. altinis: Duomenys i: Festinger ir Carlsmith, 1959.

rimentus, paprao, kad atsakytumte klausimus apie i savo patirt sukiojant dur ranken. 0 dabar apie prognoz: kuriai slygai esant lengviausiai patiktumte savo mau melu ir teigtumte, kad eksperimentas i ties buvo domus? Gav u tai tiek, kiek buvo sumokta kai kuriems dalyviams - vien doler, ar dosnesn- 20 doleri umokest? Prieingai vyraujaniai nuomonei, kad veiksmingesnis yra didesnis atlygis, Festingeris ir Carlsmithas rmsi eidiama prielaida: gavusieji vien doler (kuris vargiai bus pakankamas pateisinimas melui) bus labiausiai link savo nuostatas derinti su veiksmais. Turdami nepakankamai savo veiksmus pateisinani aplinkybi, jie patirs didesn diskomfort (disonans) ir todl bus labiau suinteresuoti patikti tuo, k padar. Gavusieji 20 doleri turs pakankam savo poelgio pateisinim ir todl turt patirti maesn diskomfort. 4.5 paveiksle matome, kad rezultatai patvirtino i intriguojani prognoz.* Daugyb vliau atlikt eksperiment patvirtino, kad veiksmai labiausiai veik nuostatas tada, kai monms atrodydavo, kad jie turi pasirinkimo laisv ir gali numatyti savo veiksm pasekmes. Vieno eksperimento dalyviams reikjo magnetofono juost rayti anekdotus, kuriuose pajuokiami advokatai (pavyzdiui: Kaip suinoti, kad advokatas meluoja? Jo lpos kruta.") ie skaitymai daniau suformuodavo neigiam poir advokatus tada, kai bu-

nepakankamo pateisinimo efektas (insufficient justification effect) Disonanso suvelninimas, iekant vidini poelg pateisinani prieasi, kai iorinio pateisinimo nepakanka".

Yra dar vienas io XX a. etajame deimtmetyje atlikto eksperimento aspektas, apie kur retai usimenama. sivaizduokite, jog js galiausiai vl susitinkate su tyrju, kuris siningai paaikina vis tyrim. Js ne tik suinote, kad buvote apgautas, bet i js dar papraoma grinti 20 doleri. Ar sutiktumte? Festingeris ir Carlsmithas rao, kad visi Stenfordo universiteto studentai neprietaraudami grino pinigus. Tai yra iankstinis 6 aprayt skyriuje stulbinani nuolaidumo ir konformistikumo tyrim pavyzdys. Kaip vliau pamatysime, jei aplinkybs yra aikios ir apibrtos, mons daniausiai atitinkamai reaguoja j keliamus reikalavimus.

174

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

vo galima ne priverstinai, o paiam pasirinkti, skaityti ar ne (Hobden ir 01son, 1994). Kito eksperimento metu mons u niekingus 1,5 dolerio turjo parayti rain. Kai rainyje reikjo rodinti k nors tokio, kuo autoriai netikjo - sakykime, btinum padidinti mokest u moksl - per ma atlyg gav autoriai jaut iek tiek didesn palankum tokiai politikai. Remiant kitai rasei palanki politik, gali ger pus pasikeisti js poiris ne tik politik, bet ir rases. Tai ypa akivaizdiai pasireikia tada, kai susiduriama su prietaravimais arba jei manoma, kad svarbs mons i ties perskaitys parayt rain (Leippe ir Eisenstadt, 1994; Leippe ir Elkin, 1987). Jausdami atsakomyb u savo odius, mons patys pradeda labiau jais tikti. Apsimetimas tampa sitikinimu. Anksiau pastebjome, kad nepakankamo pateisinimo principas veikia skiriant bausmes. Vaikams bus lengviau reikalavim neaisti su viliojaniu aislu paversti sitikinimu [kad negalima su juo aisti], jei jiems bus tik lengvai pagrasinta ir to nepakaks paklusnumui pateisinti. Kai tvas ar motina sako: Sutvarkyk savo kambar, Doni, nes kitaip a tau nusuksiu sprand", - Doniui nereiks iekoti vidinio motyvo tai daryti. Rimtas pagrasinimas yra pakankamas pateisinimas. Atkreipkite dmes tai, kad paintinio disonanso teorija pabria ne santykin atlygio ar bausms u kiekvien veiksm efektyvum, o tai, kas inspiruoja elgtis taip, kaip pageidaujama. Pagal i teorij Donis turt sakyti: Tvarkau savo kambar, nes noriu, kad jis bt tvarkingas", o ne: Tvarkau savo kambar todl, kad tvai man sprand nusuks, jei ito nepadarysiu". Kai studentai sitikin, kad patys sutiko atlikti pasilyt visuomenei nauding darb, jie lengviau apsisprendia dalyvauti ir kitose savanorikose akcijose nei tie, kurie jauiasi es priversti tai daryti (Stukas ir kiti, 1999). Taigi galioja principas: nuostatos kyla i veiksm, u kuriuos mes jauiams bent i dalies atsakingi.

k slepia teorija

Leonas Festingeris
apie disonanso suvelninim
Po 1934 met ems drebjimo Indijoje u nelaims zonos rib pasklido gandai, kad netrukus laukia dar didesns nelaims. Man atrod, jog ie gandai gali bti nerimo pateisinimas" - inojimas, pateisinantis usitsusi baim. i idja padjo man sukurti disonanso suvelninimo teorij, teigiani, kad savo pasaulir mons sieja su savo jausmais arba jau atliktais veiksmais. Leonas Festingeris 1920-1989

Pjr J^T^

4 s k y r i u s . E L G E S Y S IR NUOSTATOS

175

Pasak ios teorijos, autoritarinis valdymas efektyvus bna tik valdiai kontroliuojant, nes mons nra link prievartinio poelgio paversti vidiniu sitikinimu. C. S. Lewiso knygos The Horse and His Boy, 1974 (Arklys ir jo berniukas") herojus pavergtas kalbantis arklys pastebi: Blogiausia, kad pabuvs vergu ir visk dars per prievart pastebi, jog ir niekieno neveriamas nebesugebi prisiversti" (p. 193). Disonanso teorija tvirtina, kad skatinti ir padrsinti reikia taip, kad tai sukelt pageidaujam elges. Taiau ji taip pat atkreipia dmes, kad vadovai, mokytojai ir tvai turt skatinti tik tiek, kiek btina pageidaujamam poelgiui suadinti.

Disonansas primus sprendimus


Suvokiama pasirinkimo laisv ir atsakomyb pabriama turint omenyje tai, kad sprendimai sukelia disonans. Susidr su svarbiu sprendimu - koki auktj mokykl stoti, su kuo draugauti, kok darb pasirinkti, - mes danai atsiduriame tarp dviej vienodai patraukli alternatyv. Galbt prisimenate atvej, kai k nors sipareigoj skausmingai suvokte, kaip to, ko atsisakte, patrauklumas disonuoja su to, k pasirinkote, nepatogumu. Jei nusprendte gyventi student miestelyje, galbt suvokte, kad atsisakte erdvaus buto dl ankto, triukmingo bendrabuio. Jei nusprendte gyventi ne student miestelyje, galbt suvokte, kad is sprendimas reikia didesn atstum nuo student miestelio ir nuo draug ir kad teks patiems gamintis valg. Prim svarbius sprendimus, paprastai suvelniname disonans, iauktindami pasirinkt alternatyv ir nuvertindami atmest. Atlikdamas pirm i paskelbt disonanso eksperiment (1956) Jackas Brehmas papra Minesotos universiteto moter vertinti atuonis gaminius, tokius kaip kaip skrudintuvas, radijo imtuvas ir plauk diovintuvas. Po to Brehmas parod moterims du gaminius, kuriuos jos vertino labai panaiai, ir pasak, kad vien i j jos gali pasiimti. Vliau, i naujo vertindamos tuos paius atuonis gaminius, moterys pirmenyb suteik pasirinktam ir maiau vertino atmest daikt. Atrodo, kai jau esam pasirink, ol kitapus tvoros neatrodo alesn. Jei tursime galvoje paprastus sprendimus, sprendimo virsmas sitikinimu gali sukelti perdt savikliov (Blanton ir kiti, 2001). Tai, k nusprendiau, privalo bti teisinga." Efektas gali pasireikti labai greitai. Robertas Knoxas ir Jamesas Inksteris (1968) pastebjo, kad dalyvavusieji laybose per irg lenktynes kur kas optimistikiau irjo layb rezultatus nei tie, kurie dar tik ruosi dalyvauti. Per tas kelias akimirkas eilje prie layb langelio niekas nepasikeit, iskyrus tai, kad pasitraukdamas nuo jo mogus jau bna padars ryting veiksm ir atitinkamai j igyvens. I savo patirties, gytos patariant, kur dstytoj priimti darb, inau, jog kartais tarp dviej galimybi bna labai nedidelis skirtumas. Kompetencija dstytojo, vos ne vos gavusio darb, i pairos beveik nesiskiria nuo negavusio io darbo, taiau tik tol, kol praneate savo sprendim.

Kiekvieno apsisprendimo metu js esms, priimanios sprendimus, centre vyksta nestiprus pokytis, paveriantis j truput kitokia nei iki tol." C. S. Lewis, Mere Christianity, 1942 (Paprasiausia krikionyb")

176

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

Geriausiai save galime painti ne mstydami, o veikdami." Goethe, 1749-1832

Sprendimai patys sukuria juos palaikanius pateisinimus. Danai ie pateisinimai bna pakankamai tvirti, ir kai vienas i j paalinamas - tarkime, pradinis, - sprendimas dl to nelunga. Alison nusprendia parvykti namo, jei lktuvo bilieto kaina nevirys 400 doleri. Paaikja, kad bilietas nra brangesnis, tad Alison j usisako ir pradeda galvoti apie kitus kelions privalumus, kurie jai kelia diaugsm. Atvaiavus biliet kas paaikja, kad bilietai pabrango iki 475 doleri. Taiau Alison jau apsisprendusi. Kaip ir prekiautojui automobiliais naudojant emai paleisto kamuolio taktik, monms, teigia Robertas Cialdinis (1984, p. 103), niekada neauna galv, kad i papildom prieasi galjo apskritai nebti, jei i pat pradi nebt priimtas sprendimas".

Savs suvokimas
Nors disonanso teorija inspiravo daugel mokslini tyrim, jos analizuojamus reikinius gali paaikinti ir paprastesn teorija. Pagalvokime, kuo remdamiesi darome ivadas apie kit moni nuostatas. Mes stebime, kaip mogus elgiasi konkreioje situacijoje, ir paaikiname jo elges atsivelgdami arba to mogaus savybes bei nuostatas, arba aplinkos poveik. Matydami, kaip tvai priveria maj Siuzi pasakyti atsipraau", jos atsipraym mes siejame su situacijos poveikiu, o ne su asmeniniu mergaits apgailestavimu. Kai Siuzi atsiprao niekieno neveriama, sprendim atsiprayti priskiriame paiai Siuzi (r. 4.6 pav.) Savs suvokimo teorija (jos autorius Darylas Bernas, 1972) daro prielaid, kad mes panaiai vertiname ir savo pai elges. Kai ms nuostatos silpnos arba neapibrtos, mes stebime save lyg i alies. Kit asmen nuo-

savs suvokimo teorija (self-perception theory) Teorija, teigianti, kad nebdami tikri dl savo nuostat mes sprendiame apie jas taip, kaip galvot kitas mus stebintis mogus, analizuodamas ms elges ir aplinkybes, kurioms esant jis vyko.

Kodl veiksmai veikia nuostatas? 4.6 PAVEIKSLAS Nuostatos kyla i poelgio Prisistatymas
(spdio valdymas)

4 s k y r i u s . E L G E S Y S IR NUOSTATOS

177

statas atpastame atidiai stebdami, kaip jie elgiasi, kai j niekas nevaro. Panaiai suvokiame ir savo nuostatas. Kai girdiu save kalbant, suvokiu savo nuostatas; kai stebiu savo veiksmus, suprantu, ar tvirti mano sitikinimai. Tai ypa bdinga tada, kai savo elgesio negaliu taip paprastai motyvuoti ioriniais suvarymais. Laisvai pasirinktas veiksmas parodo, kokie mes esame. Psichologijos pionierius Williamas Jamesas pasil panaiai aikinti emocijas. Jis teig, kad suvokti savo emocijas mums padeda savistaba. Tarkime, moteris mike susiduria su riaumojaniu lokiu. I baims padanja jos pulsas, isiskiria adrenalinas ir moteris pabga. Vadinasi, baim moteris patiria matydama. Kai mir brolis Henry, Jamesas puol gili depresij, bet tikino save elgtis taip, lyg gyvenim bt galima valdyti. Netrukus jis tai galjo daryti i tikrj. Kai universitete turiu skaityti paskait, pabundu prie aur ir nebegaliu umigti. Todl darau ivad, kad tikriausiai jaudinuosi. Ar mons, suvok, kad sutiko atlikti nedidel pageidavim, pradeda save laikyti paslaugiais, neatsisakaniais pagelbti? Ar dl ios prieasties kojos tarpduryje" reikinio eksperiment dalyviai vliau sutiko patenkinti didesnius praymus? I ties taip, tvirtina Jerry Burgeris ir Davidas Caldwellas (2003). Poelgis gali keisti savojo A samprat.

Galiu stebti save bei savo veiksmus lygiai kaip ir paalinis stebtojas." Anne Frank, The Diary of a Young Giri, 1947 (Dienoratis")

Raikos bdai ir nuostatos


Js, kaip i pradi ir a, galite skeptikai vertinti savs suvokimo reikm. Taiau eksperimentai, kuri metu tiriamas veido iraikos poveikis, silo bd, kaip efekt patirti. Kai Jamesas Lairdas (1974, 1984), prijungs prie student veid elektrodus - sutraukite iuos raumenis", suraukite antakius" - privert juos raukytis, ie teig pajut pykt. domiau ibandyti kit Lairdo atradim: priversti ypsotis mons jautsi es laimingesni, o karikatros jiems atrod juokingesns. Paskatinti nutaisyti laiming (o ne pikt ar lidn) veid mons gali prisiminti daugiau diugi akimirk arba pastebti, kad laims bsena ilgiau trunka (Schnall ir Laird, 2003). irdami savo veido iraikas veidrodyje efektyviau suvokiame save (Kleinke ir kiti, 1998). Visi mes esame tai patyr. Bname suirz, taiau staiga suskamba telefonas ar kas nors pasibeldia duris, ir tai priveria mus elgtis maloniai ir mandagiai. Kaip sekasi?" Puikiai, ai. O kaip tau?" Na, neblogai..." Jei ms jausmai nra intensyvs, malonus elgesys gali i esms juos pakeisti. Sunku ypsotis ir tuo pat metu bti sudirgusiam. Kai Mis Pasaulis pasirodo ypsodamasi, galimas daiktas, ji stengiasi jaustis laiminga. inomi dain autoriai Rodgersas ir Hammersteinas primena: kai ko nors bijome, gali bti pravartu vilpauti linksm melodij". Veiksmais galime suadinti jausmus. Netgi eisena gali turti takos savijautai. Kai liovsi skaityti skyri pakilsite nuo knygos, pavaikiokite maais ingsneliais vilkdami kojas ir nudelb akis. Tai puikiausias bdas pasijusti prislgtiems. Sdkite vis dien apatika poza, dsaukite, atsakinkite tyliu, lidnu balsu, ir js melancholija usits", pastebi Williamas Jamesas (1890, 463). Norite pasijusti ge-

178

I dalis. SOCIALINIS

MSTYMAS

Pasak vokiei psichologo Fritzo Stracko ir jo bendradarbi (1988), monms karikatros atrodo juokingesns, kai jie laiko pietuk sukand dantimis (sijungia ypsen sukeliantys raumenys), o ne tada, kai pietukas yra suspaustas tarp lp (dirba su ypsena nesuderinami raumenys).

Laisva emocijos raika ioriniais enklais j suintensyvina. Antra vertus, kiek manoma slopinant visus iorinius enklus, ms emocijos suvelnja." Charles Darwin, The Expression of the Emotions in Man and Animals, 1887 (moni ir gyvn emocij raika")

riau? Minutl pavaikiokite plaiais ingsniais, mojuodami rankomis ir irdami priek. Jei veido iraika veikia jausmus, tai gal imituodami kit moni veido iraik geriau suprastume, k jie jauia? Katherinos Burns Vaughan ir Johno Lanzettos (1981) atlikto eksperimento ivados leidia teigti, kad suprastume. Jie papra Dartmuto koledo student stebti mog, patiriant elektros ok. Vieniems stebtojams buvo liepta pamaius oko reakcij nutaisyti skausming veido iraik. Jei, kaip teigia ne tik Freudas, ireikdami emocij mes galime jos atsikratyti, tai skausminga veido iraika turt veikti raminamai (Cacioppo ir kiti, 1991). I ties, palyginti su tais, kurie nesisteng dirbtinai keisti savo veido iraikos, skausming grimas nutais studentai pamat, kaip stebimas mogus patiria elektros ok, smarkiau prakaitavo, o j pulsas padandavo. Imituodami kito mogaus emocijas, stebtojai labiau jas sijausdavo. Ivada: kad pajustume, k jauia kiti mons, mgdiokime j veido iraikas. Ties pasakius, nereikia n stengtis. Stebdami kit moni veidus, kno laikysen, klausydamiesi j balso, natraliai ir nesmoningai akimirksniu mgdiojame juos (Hatfield ir kiti, 1992). Mes sinchronizuojame savo judesius, kno laikysen ir balso ton. itaip elgdamiesi geriau suvokiame, k ie mons jauia. Be to, tai skatina usikrsti emocijomis", o is reikinys padeda suprasti, kodl smagu bti tarp laiming moni ir slogu tarp prislgt (14 skyrius). Veido iraika taip pat turi takos ms nuostatoms. domaus eksperimento metu Gary Wellsas ir Richardas Petty papra Albertos universiteto student patikrinti ausines" klausantis radijo laidos linksint ar nepritariamai purtant galv. Kas buvo palankiausi laidos atvilgiu? Tie, kurie linkiojo galva. Kodl? Wellsas ir Petty spja, kad pozityvios mintys sutampa su linkiojimu galva ir nedera su jos purtymu. Ibandykite tai patys ko nors klausydamiesi: ar jauiats labiau pritaris linksdamas galva, ar purtydamas? Kolono universitete Thomas Mussweileris (2006) panaiai atrado, kaip abloniki veiksmai sukelia ablonik mstym. Vieno eksperimento metu

4 s k y r i u s . E L G E S Y S IR NUOSTATOS

179

Natralus mgdiojimas ir emocij infekcija". Sutariantys mons, kaip ie du savanoriai, nufilmuoti Franko Bemieri ir jo bendradarbi (1994) tyrimo metu, jauia didesn tarpusavio ry.

jis apreng dalyvius gelbjimo liemenmis, pritvirtino svarmenis prie rie ir kulkni ir papra oriai pavaikioti, kaip vaikto nutuk mons. Po to jie turjo papasakoti spdius apie mog, perskait apraym apie j. Nutukusius mones imitavusieji (labiau negu kontrolins grups dalyviai) aprayt mog apibdino kaip turint nutukusiems monms bding bruo (draugik, nerang, liguist). Kito eksperimento dalyvi buvo paprayta vaikioti ltai, kaip vaikto pagyven mons. ie dalyviai aprayt asmen apibdino vyresniems monms bdingais stereotipiniais bruoais. Veiksmas daro tak mstymui.

Per didelis pateisinimas ir vidin motyvacija


Prisiminkime nepakankamo pateisinimo efekt - maiausias paskatinimas, kuris paskatina kak padaryti, daniausiai bna paveikiausias siekiant, kad jiems i veikla patikt ir kad jie j tst. Paintinio disonanso teorija silo tai toki io reikinio interpretacij: kai iorini paskat nepakanka poelgiui pateisinti, atsiradus prietaravim suvelniname vidiniu jo pateisinimu. Savs suvokimo teorija interpretuoja kitaip: aikindami savo poelg mons atkreipia dmes tuometines slygas. sivaizduokite, kad girdite, kaip kakas imintingai" silo padidinti mokest u moksl, nes u tok silym gavo 20 doleri. inoma, is pareikimas atrodys ne toks nuoirdus, nei tuo atveju, kai manytumte, kad is mogus pasak savo nuomon ne u atlyg. Galbt panaias ivadas darome ir stebdami save. Savs suvokimo teorija engia dar vien ingsn. Prieingai nuomonei, jog atpildas visada sustiprina motyvacij, i teorija teigia, kad nepamatuotas atpildas kartais turi paslpt kain. Atlyginant monms u tai, k jie ir taip mgsta daryti, galima pratinti juos darb susieti su atlygiu. Taip silpninamas j sitikinimas, kad jie tai daro dl malonumo. Edwardo Deci bei Richardo Ryano (1991, 1997) Roesterio universitete ir Marko Lepperio bei Davido Greene (1979) Stenfordo universitete, taip pat Annos Boggiano ir jos koleg (1985, 1987) Kolorado universitete atlikti eksperimentai rod, kad per didelio pateisinimo efektas egzistuoja. Pradkite mokti monms

per didelio pateisinimo efektas (overjustification effect) Vidins motyvacijos slopinimas, paperkant mones, kad jie daryt tai, k jau ir taip daro; tada jie savo veiksmus gali laikyti iorikai kontroliuojamais, o ne savaime patraukliais.

180

I dalis. SOCIALINIS MSTYMAS

4.7 PAVEIKSLAS Vidin ir iorin motyvacija Kai mons be atpildo arba neveriami daro tai, kas jiems patinka, jie supranta, kad taip tenkina savo pomg. Iorinis atpildas sumenkina vidin motyvacij, ir jie pradeda savo veiksmus sieti su iuo skatinimu. Jokio iorinio atpildo Savs suvokimas: Darau tai, nes tas man patinka." Vidin motyvacija

Iorinis atpildas (pvz., doleriais)

Savs suvokimas: D i j ^ K tai, nes man moka."

Iorin motyvacija

u aidim menant msles ar sprendiant kryiaodius, ir ilgainiui jie tuo usiimins reiau nei tie, kurie aidia negaudmi umokesio. Paadkite vaikui atlyginti u tai, k jis ir taip su diaugsmu daro (sakykime, aisti su graiais spalvotais ymekliais), ir jo aidim paversite darbu (r. 4.7 pav.). Yra tokia pasaka, puikiai atskleidianti per didelio pateisinimo efekto raid. Vienoje gatvje, kurioje kiekvien popiet triukmingai aisdavo vaikai, gyveno vienias senas mogus. Triukmas j erzino, todl vien dien jis pasikviet berniukus prie savo dur ir pasak, kad jam labai patinka linksmi vaik balsai. Jis paadjo kiekvienam duoti po 50 cent, jei jie sugr ir rytoj. Kit dien vaikai sugujo prie senio nam ir aid aistringiau nei bet kada. Vyrikis jiems sumokjo ir paadjo atlyginti ir kit dien. Vaikai vl sugro kaudami, o senukas vl jiems sumokjo, taiau kart tik po 25 centus. Kit dien vaikai gavo tik po 15 cent, ir senukas paaikino, kad jo menki itekliai iseko. Bet gal galtumte rytoj ateiti aisti u 10 cent?" Nusivyl berniukai pasak senukui, kad nebesugr. Jie aikino, kad u 10 cent itis popiet aisti prie jo nam neapsimoka. Pasak savs suvokimo teorijos, nelaukiamas atpildas nesumenkina vidinio intereso, nes mons vis tiek savo veiksmus gali motyvuoti asmeniniu suinteresuotumu (Bradley ir Mannell, 1984; Tang ir Hali, 1994). (Kaip ir pasakos heroj, simyljusi medkirt ir vliau suinojusi, kad tai princas.) Ir jei pagyrimas u ger darb padeda jaustis kompetentingesniais ir skmingesniais, jis i ties gali sustiprinti ms vidin motyvacij. Teisingas skatinimas taip pat gali skatinti krybingum (Eisenberger k kiti, 1999, 2001, 2003). Per didelio pateisinimo efektas pasireikia tada, kai kas nors i anksto pasilo nebtin atpild, akivaizdiai siekdamas kontroliuoti elgsen. Svarbu, kokia atpildo rekm: atpildas ir pagyrimas informuoja mones apie j pasiekimus (kai mons ima galvoti, kad ta veikla jiems gerai sekasi) ir stiprina vidin motyvacij. Atpildas, kuriuo siekiama kontroliuoti ir tikinti, kad btent tai yra pastang prieastis (Dariau dl pinig"), sumaina malonios uduoties patrauklum (Rosenfeld ir kiti, 1980; Sansone, 1986).

4 s k y r i u s . E L G E S Y S IR N U O S T A T O S

181

Tad kaip galime ugdyti moni pasitenkinim uduotimis, kurios nra savaime patrauklios? Marijai pirmosios fortepijono pamokos gali baigtis nusivylimu. Tomas gali nejausti vidinio potraukio tiksliesiems mokslams. Jonas gali pirm kart nenorti eiti pas mones silyti preki. Tokiais atvejais tvai, mokytojai ar vadovai turt taikyti atitinkamas priemones, skatinanias elgtis taip, kaip pageidaujama (Boggiano ir Ruble, 1985; Workman ir Williams, 1980). Kai mogus paklsta, jam reikia pasilyti vidin io poelgio motyv: Mans nestebina, kad tau taip seksi lankantis pas klientus, nes tu esi valgi ir puikiai moki bendrauti su monmis". Jei mokiniams suteiksime pakankam motyv atlikti uduot ir girdami padsime jiems jaustis imananiais, galbt sustiprinsime j pasitenkinim bei susidomjim konkreiu dalyku. Kai pateisinam aplinkybi bna per daug taip nutinka, kai mokytojai nurodinja, kaip reikia elgtis, ir skatina, kad galt kontroliuoti - vaik noras mokytis gali sumati (Deci ir Ryan, 1985, 1991). Mano jaunesnysis snus per savait mikliai prarydavo" 6-8 knygas, kol bibliotekoje nepradjo veikti skaitytoj klubas, paadjs vakarl tiems, kurie per tris mnesius perskaitys 10 knyg. Po trij savaii snus per savaitinius vizitus bibliotek pradjo imti tik vien arba dvi knygas. Kodl? Nes, inai, tereikia perskaityti 10 knyg."

Teorij palyginimas
Susipainome su vienu paaikinimu, kodl elgesys turt paveikti nuostatas (prisistatymo teorija). Susipainome ir su dviem paaikinimais, kodl elgesys natraliai paveikia nuostatas: 1) disonanso teorijos prielaida, kad savo poelg pateisiname siekdami sumainti vidin diskomfort, ir 2) savs suvokimo teorijos prielaida, kad mes stebime savo elges ir darome logikai pagrstas ivadas apie savo nuostatas, panaiai kaip stebdami kitus mones sprendiame apie j nuostatas. Atrodyt, kad pastarieji du paaikinimai prietarauja vienas kitam. Kuris i j teisingas? Neginijam argument surasti sunku. Daugeliu atvej abu jie leidia tiktis toki pat prognozi, ir kiekvien i j mes galime pakoreguoti, kad jis apimt daugum ia aptart ivad (Greenwald, 1975). Darylas Bernas (1972), savs suvokimo teoretikas, teigia, kad abi ios teorijos daro uuomin lojalumo bei estetikos klausimus. Tai byloja apie mogikojo veiksnio tak mokslinms teorijoms (r. 1 skyri). Gamtai negalioja nei disonanso, nei savs suvokimo teorija. Abi teorijjos yra mogaus fantazijos vaisius - krybiki bandymai supaprastinti ir paaikinti tai, k pastebjome. Moksle nra neprasta, kad kur nors princip, pavyzdiui, nuostatos kyla i veiksm", galima nuspti vadovaujantis keletu teorij. Fizikas Richardas Feynmanas (1967) stebjosi, kad viena i nuostabi gamtos savybi" yra gausyb puiki galimybi" j apibdinti: Nesuprantu, kodl tikslius fizikos dsnius galima ireikti tokia gausybe bd" (p. 53-55). Kaip skirtingi keliai gali atvesti t pat tak, taip ir skirtingos prielaidos gali atvesti prie

182

I dalis. SOCIALINIS MSTYMAS

to paties principo. Kad ir kaip bt, tai tik sustiprina ms tikjim iuo principu. Jis virsta tikinamu ne tik dl patvirtinani duomen, bet ir todl, kad paremtas daugiau nei viena teorija.

Disonansas kaip suadinimas


Ar galime teigti, kad kuri nors teorija yra geresn? Vienas svarbus aspektas akivaizdiai patvirtina disonanso teorij. Prisiminkime, kad disonansas apibriamas kaip suadinta nemalonios tampos bsena. Kad sumaintume i tamp, mes turtume keisti savo nuostatas. Savs suvokimo teorija nieko nesako apie tamp, kuri atsiranda, kai ms veiksmai ir nuostatos tarpusavyje nedera. i teorija tik daro prielaid, kad kai ms nuostatos apskritai yra netvirtos, mes savo elges bei aplinkybes laikome nuostat supratimo raktu (kaip mogus, sakantis: I kur man inoti, k galvoju, kol neigirdau, k pasakiau?" [Forster, 1976]). Ar tariamai disonans iprovokuojanios aplinkybs (pavyzdiui, priimant sprendimus ar atliekant veiksmus, prietaraujanius ms nuostatoms) i ties veikia nemaloniai? Be abejo, jei poelgis sukelia nepageidautinas pasekmes, u kurias mogus jauiasi atsakingas (Cooper, 1999). Jei niekam negirdint pasakote tai, kuo netikite, disonansas bus minimalus. Jis bus kur kas didesnis, jei js odius lyds nemalons rezultatai - jei kas nors jus igirs ir patiks, jei neigiamas poveikis bus nepataisomas, jei nukents mogus, kuris jums patinka. Be to, jei jausits atsakingas u ias pasekmes - tarkim, negalite lengvai ignoruoti io veiksmo, nes sutikote j padaryti arba galjote numatyti jo pasekmes - kils nemalonus prietaravimas. Kad tai vyko, gali iduoti sustiprjs prakaitavimas ir padanjs pulsas (Cacioppo ir Petty, 1986; Croyle ir Cooper, 1983; Losch ir Cacioppo, 1990). Kodl laisva valia sakant ar darant nepageidautinus dalykus kyla toks susierzinimas? Todl, teigia Claude Steele (1988) savs tvirtinimo teorija, kad tokie veiksmai trikdo. Jie veria mus jaustis kvailai. Jie kelia grsm jausmui, kad esame patikimi ir geri. Tad pateisindami savo veiksmus ar sprendimus mes save tvirtiname: apsaugome ir palaikome savo dorumo bei verts pojt. Kaip manote, kas nutinka, kai monms, atlikusiems j nor neatitinkanius veiksmus, pasilome atkurti savivert, pavyzdiui, gerais darbais? Keli eksperiment metu Steele pastebjo, kad kai savasis A buvo atkurtas, mons (ypa tie, kurie atjo eksperimentus turdami tvirt savojo A samprat) jaut kur kas maesn poreik teisintis (Steele ir kiti, 1993). Tie, kuri savivert stipriai ireikta ir tvirta, taip pat reiau teisina save (Holland ir kiti, 2002). Tad disonansas i ties kelia tamp, ypa jei kyla grsm saviverts ir orumo jausmui. Taiau ar btina vidin tampa tam, kad atsirast nuostat, kaip poelgio padarinio, efektas? Steele ir jo kolegos (1981) mano, kad taip. Kai alkoholis sumaina disonanso sukelt nepasitenkinim, nuostat, kaip poelgio padarinio, efektas inyksta. Viename i savo eksperiment Steele ir jo kolegos papra Vaingtono universiteto student parayti es, kuriame

savs tvirtinimo teorija (self-affirmation theory) Teorija, teigianti, kad a) mons, nepageidautinai elgdamiesi, danai patiria grsm savo vaizdiui, ir kad b) jie tai gali kompensuoti sutvirtindami kit savojo A aspekt. Jei vienoje srityje ikyla grsm moni savivaizdiui, jie tai kompensuoja arba i naujo sutelkdami dmes, arba savo poelgiais pagerindami situacij kurioje nors kitoje srityje.

4 s k y r i u s . E L G E S Y S IR NUOSTATOS

183

bt palankiai atsiliepiama apie mokesio u moksl padidinim. Studentai sumaino dl to kilus disonans velnindami savo nusistatym prie mokest u moksl - kol po nemaloni raini jie neigr alkoholio, kuris buvo pateiktas kaip alaus ir degtins degustavimo eksperimento dalis.

Nuostabu, kad ir po 40 met nuo paintinio disonanso teorijos paskelbimo ji tebra tokia pat stipri ir domi." Socialins psichologijos

Savs suvokimas, kai sau neprietaraujama


Disonansas sukelia nepasitenkinim, todl pasielgus prie savo nuostatas tenka save tikinti. Taiau disonanso teorija negali paaikinti vis fakt. Kai mons gina pozicij, sutampani ar beveik sutampani su j nuomone, procedros, kurios paprastai sumaina nepasitenkinim, nuostat pokyio nepanaikina (Fazio ir kiti, 1977, 1979). Disonanso teorija taip pat negali paaikinti per didelio pateisinimo efekto, nes jei sumokama u tai, k patinka daryti, neturt kilti didel tampa. O kaip tada, kai veiksmas neprietarauja jokiai nuostatai - kai, pavyzdiui, mons tra provokuojami ypsotis arba susiraukti. ia taip pat neturt bti jokio disonanso. Visais iais atvejais savs suvokimo teorija yra parengusi atsakymus. Trumpai tariant, atrodo, kad disonanso teorija skmingai paaikina procesus, kuriuos sukelia aikiai apibrt nuostat neatitinkantys veiksmai: mes jauiame tamp, o kad j sumaintume, pradedame atitinkamai koreguoti nuostatas. Taip disonanso teorija aikina nuostat kait. Kai ms nuostatos dar nra apibrtos, savs suvokimo teorija atskleidia j. formavimosi proces. Veikdami bei mstydami mes susikuriame lankstesnes nuostatas, kurios lems vlesn ms elgsen (Fazio, 1987; Roese ir Olson, 1994).

ekspertas Jack W. Brehm (1999)

APIBENDRINIMAS Kodl elgesys veikia nuostatas?


Trys konkuruojanios teorijos aikina, kodl ms veiksmai daro poveik[ nuostatoms. Prisistatymo teorija teigia, kad mons, ypa tikrinantys savo elges, kad sudaryt ger spd, nuostatas pakoreguoja taip, kad atrodyt, jog jos sutampa su veiksmais. Yra pakankamai rodym, kad mons, vieai reikdami savo nuostatas, pakoreguoja jas derindamiesi prie klausytoj. Taiau i teorija taip pat rodo, kad nuostatos i ties keiiasi. t Dvi teorijos teigia, kad veiksmai atitinkamai keiia nuostatas. Pagal disonanso teorij nuostatos keiiasi dl tampos, kuri patiriame, kai ms poelgiai arba svarbs sprendimai prietarauja nuostatoms. Kad i tamp sumaintume, iekome vidini pateisinani motyv. Disonanso teorija, be to, teigia, kad juo maiau pateisiname savo nepageidautinus veiksmus iorinmis aplinkybmis, juo labiau jauiams u juos atsakingi ir juo didesnis disonansas bei nuostat kaita kyla. t Savs suvokimo teorija daro prielaid kai kai nuostatos silpnos, paprasiausiai stebime savo poelgius bei aplinkybes, kuriomis jie vyksta, ir atitinkamai vertiname nuostatas. Viena i domesni savs suvokimo teorijos ivad yra per didelio pateisinimo efektas": atlyginant monms u j mgstam veikl galima paversti malonum nuobodiu darbu (jei is atlyginimas skatina i veikl sieti su atlygiu). Faktai patvirtina abiej teorij teiginius ir pera ivad kad kiekviena j apibdina tai, kas vyksta, esant tam tikroms slygoms.

184

I dalis. SOCIALINIS MSTYMAS

Post scriptum: kaip elgesiu pakeisti save


Jei norite k nors paversti proiu, darykite tai. Jei nenorite ko nors paversti proiu, nedarykite to. Kad atsikratytumte proio, pakeiskite j kita veikla. Epiktetas, graik filosofas stoikas

iame skyriuje apraytas principas, kad nuostatos kyla i veiksm, leidia daryti svarbi gyvenimik ivad: jei norime reikmingai save pakeisti, nereikia laukti nei nuvitimo, nei kvpimo. Kartais reikia tiesiog veikti - pradti rayti straipsn, paskambinti telefonu, aplankyti mog - nors mums ir nesinori to daryti. Jacues Barzunas (1975) suvok, kad veiksmas teikia energijos ir patar pradedantiems raytojams dirbti net ir tada, kai sumanymai ir vaizduot nekelia pasitikjimo:
Jei esate per daug kukls vertindami save arba pernelyg abejingi savo skaitytojui, i j s vis tiek reikalaujama, kad raytumte. Prisiverskite patikti, kad norite priversti k nors sutikti su j s nuomone; kitaip tariant, pasirinkite tez ir pradkite j detaliai aikinti ... I pradi tai pareikalaus nedideli pastang - tik formulavimo - taiau vliau pastebsite, kad j s pretenzingumas tirpsta, o j o viet uima susidomjimas. Tema j u s uvaldys, kaip uvaldo visus profesionalius raytojus (p. 173-174).

Jei norime nugalti nemalonius emocinius igyvenimus, privalome... altakraujikai ianalizuoti prieastis, kurios skatint kitokius, prieingus polinkius, kuriuos norime puoselti." VVilliam James, What is an Emotion? 1884 (Kas yra emocijos?")

Nuostat, kaip veiksm padarinio, fenomenas nra nei nelogikas, nei stebuklingas. Tai, kas mus skatina veikti, taip pat gali skatinti ir mstyti. Raydami rain ar atlikdami vaidmenis, susiduriame su prieingais poiriais verianiais mus inagrinti argumentus, kuriuos kitu atveju neatkreiptume dmesio. Taip pat ir informacij geriausiai atsimename tada, kai esame j idst savo odiais. tai k man para vienas studentas: A i ties nesupratau savo sitikinim tol, kol j nevardijau". Todl bdamas dstytojas ir autorius turiu sau priminti, jog neprivalau visada pateikti galutin ivad. Geriau skatinti studentus mstyti, pasitelkus teorijos silomas prielaidas ir priveriant juos aktyviai klausyti bei skaityti. Raant ias pastabas toks spdis stiprja. Prie imt met toki pat ivad padar filosofas ir psichologas Williamas Jamesas (1899): Be reakcijos nebus suvokimo, be tinkamos iraikos nebus spdio - tai didysis principas, kurio mokytojas privalo niekada nepamirti".

Socialin taka

Iki iol daugiausia nagrinjome vidinius reikinius - kaip mes vienas apie kit galvojame. Dabar paanalizuokime iorinius reikinius - kaip bendraujame ir veikiame vieni kitus. Todl nuo 5 iki 8 skyriaus kalbsime apie pagrindin socialins psichologijos problem - socialins takos gali. Kokios yra tos nematomos socialins jgos, kurios mus traukia ir stumia? Ar jos galingos? Socialins takos tyrimai apvieia tas nematomas virveles, kuriomis socialinis pasaulis mus valdo. ioje dalyje atskleisime tas subtilias jgas, ypa kultros tak (5 skyrius), socialinio konformizmo poveik (6 skyrius), tikinjimo principus (7 skyrius), dalyvavimo grups gyvenime pasekmes (8 skyrius) ir bendr vis i veiksni reikm kasdiense situacijose. Atsivelgdami iuos takos veiksnius galsime geriau suprasti moni nuotaikas ir elges, lengviau atsispirti nepageidaujamoms manipuliacijoms, bti imintingesni ir patys tampyti savo virveles".

Genai, kultra ir lytis

Koki tak mums daro mogikoji prigimtis ir kultrin vairov? Genai, evoliucija ir elgsena Kultra ir elgsena Atkreipkime dmsi Kultrinis gyvnas Mokslini tyrim ivada. Praeivi prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose Kaip paaikinti lyi panaumus ir skirtumus? Savarankikumas versus poreikis bti susijusiam Socialinis dominavimas Agresija Seksualumas Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natralus? Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai Mintys apie evoliucin psichologij Atkreipkime dmes. Evoliucijos mokslas ir religija Lytis ir hormonai Kultra ir lytis: kultros diktatas? Skirtingi lyi vaidmenys skirtingose kultrose Lyi vaidmen pokyiai bgant laikui Bendraami perduodama kultra Koki ivad galime padaryti apie genus, kultr ir lyt? Biologija ir kultra K slepia moksliniai tyrimai. Alice Eagly apie lyi panaumus ir skirtumus Situacijos galia ir mogus Post scriptum: ar turtume laikyti save socialinio pasaulio produktais, ar architektais?

Gimstame vienodi, tampame skirtingi." Konfucijus, The Analects (Analektai")

itos civilizacijos, esanios u keli viesmei nuo ms, mokslininkai, kuriems patikta itirti homo sapiens, artdami prie ems pajuto kylant jaudul. J tyrimo planas buvo stebti du atsitiktinai pasirinktus mones. Pirmasis stebjimo objektas - Janas, kovingas atrialieuvis Los Andelo advokatas, uaugs Nevilyje, taiau persikls Amerikos Vakarus, nes norjo patirti Kalifornijos gyvenimo bd". Janas turjo meils nuotyk ir isiskyr, dabar skmingai gyvena su antrja mona. Draugai j apibdina kaip turint savo nuomon, pasitikint savimi, linkus konkuruoti ir iek tiek dominuoti. Antrasis stebjimo objektas - japon Tomoko - gyvena kartu su vyru ir dviem vaikais Japonijos kaime visai netoli nuo abiej sutuoktini tv nam. Tomoko didiuojasi, kad yra gera dukt, itikima mona ir rpestinga motina. Draugai j apibdina kaip mandagi, maloni, pagarbi, jautri ir besirpinani savo eima. Kokias ivadas apie mogikj prigimt gali padaryti svetimos civilizacijos mokslininkai, stebdami i ma dviej skirting lyi bei kultr moni imt? Ar jie nebandys daryti prielaid, kad ie du mons atsovauja skirtingiems poriams? O gal juos nustebins po ioriniais skirtumais slypintys panaumai? Klausimai, ikil mokslininkams i kitos civilizacijos, iandien aktuals ir j kolegoms emje: kuo mes, mons, skiriams? Kuo esame panas? ie svarbiausi socialin vairov atspindintys klausimai tapo, kaip isireik istorikas Arthuras Schlesingeris (1991), pavojinga ms laik problema". Ar esame pajgs imokti priimti kultrini skirtum draskomo pasaulio vairov, vertinti savo kultrin tapatum ir pripainti mogikojo panaumo laipsn? Esu sitikins, kad galime. Kad pamatytume, kodl, panagrinkime monijos evoliucijos ir kultros itakas. Ir pasiirkime, kaip tai gali padti suprasti lyi panaumus bei skirtumus.

Koki tak mums daro mogikoji prigimtis ir kultrin vairov?


iuolaikiniame mstyme dominuoja du poirio mogikuosius panaumus bei skirtumus aspektai: evoliucinis, pabriantis moni giminyst, ir kultrinis, akcentuojantis j vairov. Beveik visi sutinka, kad reikalingi abu: ms genai formuoja prisitaikanias smegenis, kurios yra tarsi kietasis diskas, priimantis kultros programin rang.

5 s k y r i u s . G E N A I , K U L T R A IR LYTIS

189

Daugeliu svarbi aspekt Janas ir Tomoko labiau panas nei skirtingi. Kadangi jie yra vienos didels eimos su bendrais protviais nariai, tai panai ne tik j biologija, bet ir elgsena. Kiekvienas i j suvokia pasaul, jauia trokul ir imoksta gimtj kalb, naudodamasis vienodais gimtais mechanizmais. Ir Janui, ir Tomoko labiau patinka saldus nei rgtus skonis, jie abu optin spektr skaido panaias spalvas. Jie ir j giminaiiai visame pasaulyje ino, k reikia suraukti antakiai ar ypsena. Janas ir Tomoko - ir visi kiti mons - yra socialins btybs. Jie jungiasi grupes, prisitaiko ir pripasta socialinio statuso skirtumus. Jie u gera moka geru, baudia u eidimus ir gedi mirus vaikui. Bdami kdikiai, madaug 8 mnesi amiaus jie pradjo bijoti nepastam moni, o subrend imoko palankumo savo grupei. Susidr su monmis, kuri nuostatos arba savybs nra panaios, jie reaguoja atsargiai arba neigiamai. Antropologas Donaldas Brownas (1991, 2000) nustat kelis imtus toki universali elgsenos ir kalbos modeli. Ateiviai mokslininkai, kur beusuk surast mones besilinksminanius ir okanius, besijuokianius ir verkianius, dainuojanius ir besimeldianius. Visur mons labiau link gyventi draugje - eimose ar grupse, o ne pavieniui. Visur ir visada eimos dramos - nuo graik tragedij, kin groins literatros iki meksikiei muilo oper - pasiymi panaiu siuetu (Dutton, 2006). Tas pat bdinga ir nuotyki istorijoms, kuriose stiprus ir drsus vyras, padedamas iminting senoli, nugali blog nuostabios moters ar igsdint vaik diaugsmui. ie panaumai apibria ms mogikj prigimt. velgiant giliau, mes i ties visi esame giminaiiai.

Genai, evoliucija ir elgsena


Universals poelgiai, apibriantys mogikj prigimt, kyla i ms biologinio panaumo. Galime sakyti mano protviai kil i Airijos" ar mano aknys - Kinijoje" ar esu italas", bet antropologai teigia, kad madaug prie 100 000 met visi gyvenome Afrikoje (Shipman, 2003). Dl klimato kaitos ir galimybi apsirpinti maistu ie ankstyvieji humanoidai per Afrik migravo Azij, Europ, Australij ir galiausiai abu Amerikos emynus. Prisitaikydami prie naujos aplinkos ie pirmieji mons isiugd skirtumus, kurie, vertinant antropologikai, yra palyginti neseni ir pavirutiniki. Pavyzdiui, t, kurie liko Afrikoje, odos pigmentas buvo tamsesnis - Harvardo psichologas Stevenas Pinkeris vadina tai apsauga nuo tropik sauls" (2002). Tie, kurie nukeliavo toliau iaur nuo ekvatoriaus, gijo viesesn od, gebani sintetinti vitamin D esant maesniam sauls viesos kiekiui. Taiau istorikai visi esame afrikieiai. I ties buvome afrikieiai taip neseniai, kad nepakako laiko sukaupti daug nauj gen variant", pastebi Pinkeris (2002, 143). Tad jei mokslininkai, atvyk i kitos civilizacijos, tyrint ms genus, mes, mons - netgi

190

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

natralioji atranka (,natrai selection) Evoliucijos procesas, kurio metu gamta atrenka savybes, geriausiai padedanias organizmams igyventi ir daugintis konkreioje aplinkoje.

iorikai skirtingi Janas ir Tomoko - atrodytume stulbinamai panas, kaip viengeniai. Ms yra daugiau nei impanzi, taiau genetikai jos vairesns. Kad paaikint ms ir vis kit ri savybes, brit gamtininkas Charlesas Danvinas (1859) sukr evoliucijos teorij. Jis patar sekti paskui genus. Darvvinui u idj, kad natralioji atranka skatina evoliucij, filosofas Danielis Dennettas (2005) pasil skirti aukso medal kaip u geriausi kada nors ikelt idj". Supaprastinta i teorija skambt taip: Individai turi daug skirting palikuoni. ie palikuonys varosi dl ilikimo savo aplinkoje. Tam tikri biologiniai ir elgesio skirtumai padidina j galimybes daugintis ir ilikti ioje aplinkoje. Tie palikuonys, kurie igyvena, perduoda genus ateinanioms kartoms. Taigi laikui bgant populiacijos savybs gali kisti.

evoliucin psichologija (evolutionary psychology) Elgsenos evoliucijos tyrimas, remiantis natraliosios atrankos principais.

Psichologija stovs ant nauj pamat." Charles Darwin, The Origin of Species, 1859 (Ri kilm")

Natralioji atranka reikia, kad formuojasi daugiau tam tikr gen - t, kuri nulemtos savybs padidina galimyb igyventi taip ilgai, kad sptum susilaukti palikuoni ir juos iauklti. Pavyzdiui, sniegingoje Arkties gamtoje poliarini loki genai, nulemiantys stor maskuojanios baltos spalvos kail, nugaljo genetinje konkurencijoje ir dabar dominuoja. Kartoje dykum aplinkoje daugelyje ri dominuoja genai, programuojantys vasaros mig (iemos miego atitikmuo vasar). Kalbant biologikai, svarbiausias gyvenimo tikslas - sulaukti vaikaii. Ilgalaikis ir organizuojantis biologijos principus natraliosios atrankos procesas dabar tapo ir svarbiu psichologijos principu. Evoliucin psichologija tiria, kaip natralioji atranka suteikia pirmenyb ne tik konkreiam kontekstui tinkanioms fizinms savybms - poliarini mek kailiams, iknosparni garso lokacijai, moni gebjimui skirti spalvas - bet ir psichologinms savybms bei socialinei elgsenai, padedaniai genams ilikti bei plisti (Buss, 2005). Evoliuciniai psichologai sako, kad mes, mons, esame tokie, kokie esame, dl to, jog i ms protvi palikuoni gamta atsirinko tuos, kurie turjo ms savybes - pavyzdiui, tuos, kurie labiau vertino veln maisting bei kaloring maist ir nemgo kartaus, rgtaus, danai nuodingo prieskonio. Neturintiems i pomgi tikimyb ilikti ir savo genais prisidti prie palikuoni buvo maesn. Bdami judrios gen mainos, mes neiojame savo protvi palikimprivilegij prisitaikyti. Ilgims visko, kas protviams padjo ilikti, plisti ir puoselti savo atalas, kad jos taip pat galt igyventi ir daugintis. irdies paskirtis - varinti krauj", - pastebi psichologas Davidas Barashas (2003). Smegen paskirtis", - priduria jis, - valdyti organus ir elgsen taip, kad evoliucija vykt maksimaliai skmingai. tai ir viskas." Evoliucinis poiris irykina mogikosios prigimties universalum. Mes ne tik isaugome pomg tam tikram maistui, bet ir panaiai atsakome tai

5 s k y r i u s . G E N A I , K U L T R A IR LYTIS

191

90 80 70 60 50 j 40 'ra I 30 < 20 Ar manote, kad nesusituokusioms poroms turti vaik yra blogai?

5.1 PAVEIKSLAS Kultriniai skirtumai ie atsakymai 1997 Gallupo instituto visame pasaulyje atlikt apklaus parodo ms kultrin vairov. altinis: Gallup ir Lindsey, 1999.

Indija

Singapras Taivanas Jungtins Amerikos Valstijos

Kanada

Didioji Britanija

Vokietija

Islandija

tokius socialinius klausimus: kuo a turiau pasitikti ir ko bijoti? Kam turiau padti? Kada ir su kuo turiau tuoktis? Kam turiau paklusti ir k galiu valdyti? Evoliucins psichologijos specialistai tvirtina, kad emocijomis ir elgsena ireikti ms atsakymai iuos klausimus yra tokie patys, kokie buvo ir ms protvi atsakymai. Kadangi ios socialins uduotys bendros visiems monms, visi link jas panaiai sprsti. Pavyzdiui, visi mons skirsto kitus pagal j gali ir socialin padt. Ir visi turi idj dl ekonominio teisingumo (Fiske, 1992). Evoliucins psichologijos specialistai irykina ias universalias savybes, atsiradusias natraliosios atrankos keliu. Taiau kultros nustato konkreias taisykles, kuriomis vadovaujantis reikia sprsti iuos socialinius gyvenimo klausimus.

isitiesk visu giu, dvikoje bedione. Ryklys galbt greiiau plaukia, gepardas greiiau bga, iurlys greiiau skrenda, kapucinas mikliau laipioja, dramblys stipresnis, raudonmedis ilgiau gyvens. Taiau tu esi labiausiai i vis apdovanotas." Richard Dawkins, The Devil's Chaplain, 2003 (Velnio kapelionas")

Kultra ir elgsena
Galbt svarbiausias panaumas ir ms, kaip ries, skiriamasis bruoas gebjimas imokti ir prisitaikyti. Evoliucija pareng mus krybikai gyventi kintaniame pasaulyje ir prisitaikyti prie aplinkos, pradedant ekvatoriaus diunglmis ir baigiant Arkties ledynais. Palyginti su bitmis, paukiais ir unimis, gamta mus laiko u ilgesnio genetikos pavadlio. Todl ironika, kad mogikoji biologija sudaro slygas kultrinei vairovei. Ji leidia vienos kultros atstovams vertinti tiesum, skatinti atvirum ar palankiai irti ikivedybinius lytinius santykius, tuo tarpu kitose kultrose ie dalykai gali bti nepriimtini (r. 5.1 pav.). Socialinis psichologas Roy Baumeisteris (2005, p. 29) pastebi: evoliucija sutvr mus kultrai". (r. skyrel Atkreipkime dmes. Kultrinis gyvnas")

kultra (culture) Didels moni grups puoseljami ir naujoms kartoms perduodami ilgalaikiai elgesio modeliai, idjos, nuostatos ir tradicijos.

192

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

Gino dalyviai, palaikantys prigimties" pus, patys save taip prigsdino gen galia bei neivengiamumu, kad nepastebjo svarbiausio dalyko: juk genai yra j pusje." Matt Ridley, Nature via Nurture, 2003 (Prigimtis via patirtis")

Evoliucin psichologija atsivelgia aplinkos tak. Ji pripasta, kad mus formuoja prigimties ir patirties sveika. Genai nra stabilus dalykas. J raika priklauso nuo aplinkos. Vieno Naujosios Zelandijos jaunuoli tyrimo metu irykjo geno nukrypimas, didins rizik susirgti depresija, bet tik stipraus streso, pavyzdiui, skyryb, atveju (Caspi ir kiti, 2003). Nei stresas, nei genas atskirai depresijos nesukeldavo. Ji kildavo tik j sveikoje. Gamta mus, mones, pasirinko ne tik dl dideli smegen bei biceps, bet ir dl socialins kompetencijos. \ pasaul ateiname pasireng imokti kalb, susisaistyti ryiais ir kartu su kitais rpintis maistu, globoti jaunus ir saugoti save. Tad gamta mus i anksto parengia mokytis, nesvarbu, kokiai kultrai priklausytume (Fiske ir kiti, 1998). Kultrinis poiris, nors ir pripasta, kad elgsenai svarbs evoliucionav genai, pabria mogaus gebjim prisitaikyti. Konfucijus teig: moni prigimtis panai, juos skiria proi skirtumai". Kultr tyrintojai Ronaldas Inglehartas ir Christianas Welzelis (2005) pastebi, kad skirtingi visi ir likome. Nepaisant vietimo sistemos tobuljimo, neiname vientisos globalios kultros link, nepastebime kultr susiliejimo. Kultrinis visuomens paveldas - nepaprastai tvarus dalykas" (p. 46).

atkreipkime dmes

Kultrinis gyvnas
Aristotelio teigimu, esame socialiniai gyvnai. Mes, mons, bent vienu bruou esame panas [vilkus ir bites: puikiai jauiams bdami grupse ir drauge dirbdami. Roy Baumeisterio nuomone, esame kakas daugiau - kultriniai gyvnai (taip jis pavadino savo knyg - The Cultural Animal, Oxford University Press, 2005). mons labiau negu kiti gyvnai geba panaudoti kultros galias gyvenimui pagerinti. Baumeisteris rao: Kultra-geriausia socialumo iraika". Kultrai turtume dkoti u tai, kad bendravimui naudojame kalb vaiuojame viena kelio puse, iem valgome vaisius ir u juos bei automobilius atsiskaitome pinigais. Kultra leidia ilikti ir daugintis, o gamta apdovanojo mus smegenimis, kurios, kaip niekas kitas, suteikia galimyb bti kultringais. Kiti gyvnai taip pat turi kultros ir kalbos uuomazg. Buvo pastebta, kad bedions imoksta nusiplauti maist ir gebjim perduoda savo palikuonims. impanzs iek tiek geba kalbti. Taiau n viena ris nepajgia i kartos kart kaupti paangios patirties taip, kaip mons. Ms protviai XIX a. neturjo automobili, vandentiekio namuose, elektros, oro kondicionieri, interneto, multimedijos grotuv, lipni lapeli. U tai, kad iandien visa tai turime, reikt dkoti kultrai. Intelektas skatina naujovi krim o kultra leidia joms plisti - paskleisti informacij ir naujoves laike bei erdvje. Baumeisteris pastebi, kad darbo pasidalijimas - dar vienas didiulis ir galingas kultros pranaumas". Vieni i ms dirba ems kyje, stato namus, o kiti - skaitantys i knygmgaujasi j darbo vaisiais. I tikrj knygos taip pat yra darbo pasidalijimo kultros pavyzdys. Nors tik vieno laimingojo pavard yra ant ios knygos virelio, i tikrj j kr tyrintoj, apvalginink, padjj, redaktori komanda. Knygos ir kitos naujosios informacijos sklaidos priemons tampa ini, kurios yra galinga paangos jga, platinimo bdu. Baumeisteris daro ivad kad kultra yra ikirtin mogaus ypatyb. Kultra padeda mums tapti kakuo daugiau negu talent, pastang, kit individuali bruo visuma. Kultradidiausia dovana, koki esame gav ... Pavieniui btume tik neprotingi gyvuliai, palikti aplinkybi valiai. Drauge galime ilaikyti sistem leidiani pagerinti gyvenim sau, savo vaikams ir tiems, kurie ateis po ms."

5 s k y r i u s . G E N A I , KULTRA IR LYTIS

193

Kultrine vairov
Kalb, paproi ir elgsenos ypatum vairov pera mint, kad i esms elgsena ne nustatyta i anksto, bet programuojama sociumo. Todl genetinis pavadlis gana ilgas. tai k teig sociologas Ianas Robertsonas (1987):
Amerikieiai valgo austres, taiau nevalgo sraigi. Pranczai valgo sraiges, taiau nevalgo skri. Zulusai valgo skrius, taiau nevalgo uvies. ydai valgo uv, taiau nevalgo kiaulienos. Indusai valgo kiaulien, bet nevalgo jautienos. Rusai valgo jautien, bet nevalgo gyvai. Kinai valgo gyvates, bet nevalgo moni. Naujosios Gvinjos Jal geniai mogiena yra delikatesas, (p. 67)

Jei visi gyventume homogenikose etninse grupse atskiruose pasaulio regionuose, kaip kai kurios tautos vis dar tebegyvena, kultrin vairov bt maiau susijusi su ms kasdieniu gyvenimu. Japonijoje, turinioje 127 milijonus gyventoj, i kuri 126 milijonai yra japonai, kultriniai skirtumai neyms. Prieingai yra Niujorke, kur dauguma gyventoj susiduria su iais skirtumais kelet kart per dien, nes i 8 milijon miesto gyventoj tredalis gim usienyje, ir n viena etnin grup mieste nesudaro daugiau kaip 35 proc. Kultrin vairov mus supa vis glaudiau. Pasaulis darosi panaus didiul kaim, kurio gyventojai vieni su kitais susisiekia elektroniniu patu, reaktyviniais lktuvais ir tarptautine prekyba. Amerikietikus" dinsus 1872 m. irado emigrantas i Vokietijos Levi Straussas, viename Pranczijos miestelyje irast medvilnin audin panaudojs genes stiliaus kelnms, kurias dvjo Genujos jreiviai (Legrain, 2003). Nuo Shakespeare Antonijaus ir Kleopatros", Verdio Aidos" iki Forsterio Kelions Indij" mene ir literatroje atsispindi nuostabi kultr sveika. Ms dienomis neinomas pranaas" pasak, kad niekas taip neapibdina globalizacijos, kaip princess Dianos mirtis: Anglijos princes su savo egiptieiu draugu patenka autoavarij Pranczijos tunelyje, vaiuodami vokiku automobiliu su olandiku varikliu, kur vairuoja belgas, igrs per daug kotiko viskio. Juos japonikais motociklais lydi ital paparaciai. Sualotuosius brazilikais vaistais gydo amerikietis gydytojas." vairiose tautose egzistuoja kultrin vairov. Pavyzdiui, JAV Naujosios Anglijos regiono gyventojai vertina liberalum ir autonomij (Niu Hempyro valstijos devizas - Gyventi laisvam arba mirti"), tuo tarpu pietinse valstijose labiau vertinami mogika iluma, bendradarbiavimas ir geras vardas (Plaut ir kiti, 2002). Kitokia kultra kartais gali priblokti. Amerikieiai vyrai gali nejaukiai pasijusti, kai Artimj Ryt valstybi vadovai, sutikdami JAV prezident, buiuoja j skruost. Vokiei studentui, nepratusiam danai bendrauti su ponu profesoriumi, gali atrodyti keista, kad tame universitete, kuriame a dirbu, dstytoj kabinet durys visada atviros studentams. Iraniet student, pirm kart Amerikoje apsilankiusi greitojo maisto restorane McDonald's, ilgai rausiasi popieriniame maielyje, iekodama valgymo ranki, kol susivo-

194

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

kia, kad kiti lankytojai keptus bulvi iaudelius ima pirtais. Daugelyje pasaulio vietovi geriausios js ir mano manieros bt etiketo paeidimas! Japonijoje besilankantys usienieiai sunkiai perpranta socialinio aidimo taisykles kada nusiauti batus, kaip sipilti arbatos, kada teikti dovanas ir kada jas ivynioti, kaip elgtis su auktesns ar emesns socialins padties asmeniu. Migrantai ir pabgliai dabar labiau nei bet kada sumaio kultras. Rytai yra Rytai, o Vakarai yra Vakarai, ir niekada jie nesusitiks", ra XIX a. brit raytojas Rudyardas Kiplingas. Taiau iandien Rytai ir Vakarai, Piets ir iaur susitinka nuolatos. Italija tapo namais daugeliui alban, Vokietija - turkams, Anglija - pakistanieiams, o i to kilo ir draugyst, ir konfliktai (pastaruosius atspindi sprogimai Londono metro 2005 m. liepos mnes). Vienas i ei kanadiei, vienas i dvylikos amerikiei yra imigrantas. Dirbdami, aisdami ir gyvendami su skirting kultr monmis, geriau galime suprasti, koki tak mums daro ms kultra, ir gerbti kultr skirtumus. Jei norime, kad konflikt padalytame pasaulyje sivyraut taika, turime gerbti skirtumus ir vertinti panaumus.

Normos: laukiamas elgesys


normos
(norms) Priimtino ir laukiamo elgesio taisykls. Normos nurodo, kaip dera" elgtis. (Kitaip sakant, normos apibria daugumos elges, - tai, kas yra normalu.)

Sprendiant i etiketo taisykli, visose kultrose galioja tam tikras deramo elgesio modelis. iuos socialinius lkesius arba normas danai laikome neigiama, kalinania ir veriania aklai tsti tradicijas jga. Normos i ties varo ir kontroliuoja - taip skmingai ir taip subtiliai, kad j beveik nejauiame. Kaip uvis vandenyje, taip kiekvienas i ms esame pasinr savo kultr ir, nordami suprasti jos tak, privalome i jos itrkti. Kai matome olandus elgiantis taip, k usienieiai pavadint olandiku stiliumi - sako oland psichologai Willemas Koomenas ir Antonas Dijkeras (1997), mes danai net nepagalvojame, kad itoks elgesys tikrai bdingas olandams." Nra geresnio bdo painti savos kultros normas, kaip kelions, leidianios pastebti, kad kas nors elgiasi vienaip, o mes - kitaip. Gyvendamas kotijoje savo vaikams turjau aikinti, kad europieiai valgo ms laikydami akut kairje rankoje. Taiau mes, amerikieiai, manome, kad mandagu i pradi ms susipjaustyti, o po to akut perimti dein rank. Sutinku, kad tai nra efektyvu. Taiau mes valgome itaip." Nesutinkantiems su tokiomis normomis jos gali atrodyti nepagrstos ir varanios. Daugumai vakariei musulmoni moter ydo dvjimas atrodo nepagrstas ir varantis, taiau itaip nemanoma daugumoje musulmonik kultr. Spektaklis sklandiai vyksta, jei aktoriai gerai moka vaidmenis. Taip ir socialiniai santykiai reikiasi sklandiai, kai mons ino, ko kada tiktis. Normos - tai tarsi socialini mechanizm alyva. Neaikiose situacijose, kai neinome, kokios normos galioja, mes stebime, kaip elgiasi kiti, ir atitinkamai elgiams patys. vairios kultros skiriasi ekspresyvumo ir asmenins erdvs normomis. Tlam oficialios elgsenos iaurieiui ekspresyvios Viduremio jros kult-

5 s k y r i u s . G E N A I , K U L T R A IR LYTIS

195

ros atstovas gali atrodyti iltas, avus, nedalykikas ir gaitantis laik". Viduremio jros krat atstovui iaurs europietis gali atrodyti dalykikas, altas ir pernelyg galvojantis apie laik" (Triandis, 1981). oficiali vakarien vluojanius Lotyn Amerikos verslininkus gali apstulbinti fanatikas j partneri i iaurs Amerikos punktualumas. iaurs amerikieiai Japo- nijoje gali pasigesti aki kontakto tarp praeivi. (r. skyrel Mokslini tyrim ivada. Praeivi prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose".) Asmenin erdv - tai tarsi burbulas arba apsaugin zona, kuri susikuriame nordami isaugoti distancij tarp savs ir kit. Keiiantis situacijai, kinta ir burbulo dydis. Su nepastamais monmis stengiams ilaikyti madaug 1,2 m ar didesn atstum. Neperpildytuose autobusuose, tualetuose ar bibliotekose saugome savo erdv ir gerbiame kit. Draugams leidiame prieiti ariau, danai per 60-90 cm. mons skirtingi: vieniems reikia daugiau asmenins erdvs, kitiems maiau (Smith, 1981; Sommer, 1969; Stockdale, 1978). Amiaus grups taip pat skiriasi: suaugusieji stengiasi ilaikyti didesn atstum nei vaikai. Vyrai vienas nuo kito laikosi atokiau nei moterys. Dl neinom prieasi ariau ekvatoriaus gyvenanioms tautoms bdinga maesn asmenin erdv, ia mgstama vienas kit liesti bei glbesiuotis. Pavyzdiui, britams ir skandinavams patinka didesnis atstumas nei pranczams ir arabams; iaurs Amerikos gyventojai siekia ilaikyti didesn asmenin erdv nei Lotyn Amerikos ali atstovai. Kad pamatytumte, kaip veikia sibrovimas kito mogaus asmenin erdv, paaiskite aidim erdvs paeidjas". Atsisskite arba atsistokite madaug per 30 cm nuo draugo ir pradkite pokalb. Stebkite, ar panekovas muistosi, iri alin, atsitraukia ar kitaip isiduoda, kad jauia diskomfort? Tai yra sujaudinimo, kur pastebjo sibrovim asmenin erdv tiriantys mokslininkai, poymiai (Altman ir Vinsel, 1978).

asmenin erdv (personai space) Apsaugin zona - tai erdv, kuri norime isaugoti aplink save. Jos dydis priklauso nuo to, kaip artimai pastame esanius alia.

Mano asmenyb prasideda madaug 30 coli prieais mano nos." W. H. Auden,1907-1973

Kultriniai panaumai
Kultr skirtumus apsprendia mogaus gebjimas prisitaikyti. Taiau po plonu kultrini skirtum sluoksniu tarpkultriniai psichologai velgia esmin universalum" (Lonner, 1980). Kadangi priklausome tai paiai riai, procesai, kuriais grindiami skirtingi poelgiai, visur daugma vienodi. Sulauk 4 ar 5 met vaikai pradeda protauti", t. y. pradeda nutuokti, k galvoja kiti (Norenzayan ir Heine, 2005). Jei jie mato, kaip i kito vaiko jam nepastebint paimamas aislas, nepriklausomai nuo kultros geba numanyti, kad tas vaikas galvos, jog aislas vis dar ten pat. Universaliosios draugikumo normos. Visame pasaulyje mons laikosi gimining draugysts norm. Atlik tyrimus Didiojoje Britanijoje, Italijoje, Honkonge ir Japonijoje, Michaelas Argyle ir Monika Henderson (1985) iskyr kelet kultrini norm skirtum, apibriant draugo vaidmen.

196

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

mokslini tyrim ivada

Praeivi prasilenkimas Rytuose ir Vakaruose


Mano universitete ir tame mieste, kuriame gyvenu, paprastai mons prasilenkdami pavelgia vienas kitam akis ir nusiypso. Britanijoje, kurioje praleidau du metus, tokie mikrosusidrimai pasitaiko reiau. Europieiui ms pasisveikinimas prasilenkiant gali atrodyti iek tiek neprotingas ir nepagarbus asmens privatumui. O Vidurio Vakar Amerikoje aki kontakto vengimas, sociolog vadinamas pilietiniu neatidumu", gali bti palaikytas abejingumo demonstravimu. Nordama imatuoti kultr skirtumus praeiviams prasilenkiant, Mileso Pattersono ir Yuichi lizuka (2006) vadovaujama tarptautin mokslinink grup atliko paprast eksperiment Jungtinse Valstijose ir Japonijoje. Jame patys to neinodami dalyvavo 1000 amerikiei ir japon psij. is tyrimas iliustruoja, kaip socialiniai psichologai kartais atlieka tyrim natraliomis slygomis. Kaip matome 5.2 pav., eksperimentuotojo padjjas, madaug u 12 pd pamats ateinant psij, gali pasirinkti vien i trij elgesio variant: 1) vengim (iri tiesiai [priek); 2) vilgteljim mog maiau negu sekund; 3) vilgsn ir ypsen. I paskos einantis stebtojas fiksuoja psiojo reakcij. Ar jis pavelgs padjj? Ar nusiypsos? Ar linktels galv? Ar pasisveikins odiu? (Padjjas atsitiktinai pasirinkdavo vien i trij elgesio variant. Stebtojas neinojo, kaip jis pasielgs. Taip buvo sukurtos aklos" eksperimento slygos.) Galima bt tiktis, kad nepriklausomai nuo kultros pstieji turt pavelgti, nusiypsoti, linktelti galv ir pasisveikinti su tuo praeiviu, kuris pirmasis taip pasielgs, ypa jei tai - moteris. 5.3 pav. matome, kad kultr skirtumai buvo pritrenkiantys. Tyrimo grups hipotez pasitvirtino: atsivelgiant didesn japon pagarb privatumui ir kultrin j santrum bendraujant su iorinmis grupmis, amerikieiai buvo daug daniau link nusiypsoti praeiviui, linktelti galv ar pasisveikinti su juo. Mokslininkai daro ivad kad Japonijoje nra spaudimo atsakyti praeivio ypsen nes su juo nepalaikomi jokie santykiai ir nra sipareigojimo atsiliepti jo pasveikinim". Amerikoje, prieingai, yra norma atsakyti draugikumo apraik.

'

Dalyvis:

Pavienis praeivis, arti jo nra kit moni.

Eksperimentuotojo padjjas:
Parodo iniciatyv pasisveikinti m a d a u g ties 3,5 m atstumu iki praeivio.

15 Stebtojas:
M a d a u g 10 m u konfederato. Stebi dalyvio reakcij, kai padjjas ranka parodo, kada pradti stebjim.

Vengimas

vilgteljimas

vilgsnis ir ypsena

Slyga 5.2 PAVEIKSLAS Praeivi prasilenkimo iliustracija altinis: Patterson ir kiti, 2006. 5.3 PAVEIKSLAS Amerikiei ir japon psij reakcija altinis: pagal Patterson ir kiti, 2006.

5 s k y r i u s . G E N A I , K U L T R A IR L Y T I S

197

Pavyzdiui, Japonijoje ypa svarbu netrikdyti draugo, vieai j kritikuojant. Taiau taip pat yra ir akivaizdiai universali norm: gerbti draugo asmenin gyvenim; kalbantis irti akis; neatskleisti jo paslapi. Universalieji bruoai. Visame pasaulyje mons link apibdinti kitus pagal ias savybes: emocin stabilum, draugikum, atvirum, gebjim sutarti ir siningum (John ir Srivastava, 1999; McCrae ir Costa, 1999). Jei testas imatuoja iuos penkis svarbiausius" js asmenybs bruous, jis pakankamai gerai apibdina js asmenyb, kad ir kur gyventumte. Dar daugiau. Neseniai 49 alyse atliktas tyrimas atskleid, kad vairiose tautose penkis svarbiausius asmenybs bruous (pavyzdiui, siningum ir ekstraversij) mons vertina ne taip skirtingai, kaip mano daugelis (Terraccioano ir kiti, 2005). Australai save laiko nepaprastai draugikais. Vokikai kalbantys veicarai save laiko labai siningais. Kanadieiai save vadina maloniais. I tikrj ie nacionaliniai stereotipai yra perdti - tikrieji skirtumai visai nedideli. Universalieji socialiniai sitikinimai. Honkongo socialins psichologijos ekspertai Kwokas Leungas ir Michaelas Harrisas Bondas (2004) teigia, kad yra ir penki universalieji socialiniai sitikinimai. Jie atliko tyrimus 38-iose alyse ir prijo ivad, kad savo kasdieniame gyvenime mons taiko ias socialines sampratas: cinizm, socialin sudtingum, atpild u stropum, dvasingum ir likim (r. 5.4 pav.). Savo gyvenim mons reguliuoja pagal iuos sitikinimus. Cinizmo alininkai bna maiau patenkinti gyvenimu, palankiau vertina beatodairik atkaklum bei deiniosios pakraipos politik. Manantys, kad u stropum atlyginama, link pasivsti tyrimams, planavimui ir konkurencijai. Universaliosios socialins padties normos. Rogeris Brownas (1965, 1987; Kroger ir Wood, 1992) pastebjo dar vien universali norm. Kur tik mons sukuria socialines hierarchijas, ten jie su auktesn padt uimaniais monmis kalba taip pat pagarbiai, kaip kalbdami su nepastamais monmis. O su uimaniais emesn socialin padt jie kalba familiariau, kreipiasi juos vardu, tarsi kalbtsi su draugu. Pacientai savo gydytoj krei-

Penki didieji socialiniai sitikinimai


/v-!

Klausimyno teiginio pavyzdys Stiprios asmenybs linkusios inaudoti kitus." Reikalus reikia sprsti atsivelgiant konkreias aplinkybes." .Pavyks, jei i ties pasistengsi.' .Tikjimas stiprina psichikos sveikat. Nuo likimo priklauso mogaus skms ir neskms."

5.4 PAVEIKSLAS Leungo ir Bondo universalieji socialiniai [sitikinimai.

198

II d a l i s . S O C I A L I N T A K A

Knygoje The Female Eunuch (Moteris eunuche") Hermaine Greer atkreipia dmes, kaip meils kalboje moteris yra sumenkinama iki maisto ir gyvnli lygmens riukas, cukrelis, pyragiukas, katyt, vityt.

piasi daktare", o gydytojai danai atsako kreipdamiesi pacient vardu. Studentai ir profesoriai paprastai bendrauja irgi panaiai, t. y. nelygiaveriai. Daugumoje kalb galimos dvi antrojo asmens vardio formos: pagarbi ir familiari (pavyzdiui, Sie ir du vokiei kalboje, vous ir tu - prancz, usted ir tu - ispan). Familiarij form mons paprastai vartoja bendraudami su artimaisiais (ne tik su artimais draugais ar eimos nariais, bet ir kalbdami su vaikais bei unimis) ir pavaldiniais. Vokietis vaikas jauiasi pamalonintas, kai nepastami mons j kreipiasi ne vardiu du", bet Sie". is pirmasis Browno universaliosios normos aspektas - kad kreipinio forma atspindi ne tik socialin atstum, bet ir socialin padt - koreliuoja su antruoju aspektu: pereiti prie familiaresnio kreipinio paprastai pasilo auktesnio socialinio statuso asmuo. Europoje, kur dauguma por savo bendravim pradeda mandagiu, oficialiu ,js" ir vliau pereina prie artimesnio tu", kakas privalo parodyti iniciatyv didesniam artimumui. Kaip manote, kas t padaro? Atsiradus palankiam momentui vyresnis, turtingesnis ar inomesnis i judviej gali pasakyti: Kreipkims vienas kit tu". i norma prasiskverbia visas artimumo raikos formas, ne tik kalb. Labiau priimtina skolintis raikl i draugo, pavaldinio arba udti rank jam ant peties, negu taip atsainiai elgtis su nepastamais monmis ar virininkais. Panaiai ir universiteto, kuriame dirbu, prezidentas pirmas pasikvieia dstytojus savo namus, o tik paskui ie pasikvieia j. Taigi artimum reguliuoja auktesn padt uimantis asmuo. Kraujomaios tabu. Nors skirtingose kultrose normos skiriasi, mons turi kai kuri bendr taisykli. Tvai negali turti lytini santyki su savo vaikais, o artimi broliai ir seserys - vieni su kitais. Atrodo, is tabu paeidiamas daniau nei kakada man psichologai, taiau i norma vis dar yra visuotin. Turdami galvoje biologines kraujomaios bausmes, evoliucins psichologijos specialistai puikiai supranta, kodl mons visame pasaulyje prie j nusiteik. Karo normos. Yra netgi tarpkultrins normos, kaip kariauti. udant prieus galioja taisykls, kuri laikomasi imtmeius. Priimta dvti uniformas, pagal kurias galima atskirti karius, pasiduoti pakeliant rankas auktyn, humanikai elgtis su belaisviais (jei kariai nenuudomi, kol spja pasiduoti, vliau reikia juos maitinti). Nors ios normos tarpkultrins, jos nra universalios. Kai Irako pajgos jas sulau ir puol ikl baltas, vliavas bei sureng pasalas perreng karius civili drabuiais, Jungtini Valstij karo atstovas pareik, kad abu ie veiksmai - rimiausi karo taisykli nesilaikymo pavyzdiai" (Clarke, 2003). Taigi vienos normos bdingos tik tam tikrai kultrai, kitos - universalios. Kultros galia pasireikia kintaniomis normomis, nors daug lemia genetinis polinkis arba, kitaip tariant, mogikoji prigimtis, kuria galima pa-

5 s k y r i u s . G E N A I , K U L T R A IR LYTIS

199

aikinti kai kuri norm universalum. Taigi prigimt galime priimti kaip universal dalyk, o patirt - kaip kultrikai specifik. Iki iol iame skyriuje teigme, kad esame biologiniai gimins, nes priklausome vienai moni eimai. Pripainome, kad egzistuoja kultr vairov. r Taip pat pastebjome, kaip skirtingose kultrose galioja skirtingos normos bei vaidmenys. Prisiminkime, kad svarbiausias socialins psichologijos tikslas J
roj

Esu tikras, kad [jei] iuolaikin psichologija bt isivysiusi, tarkime, Indijoje, pSChologai bt atrad

. _ ,

. . . . . . . . . . ..
specialistas
E W j||j ams

daugum t princip, kuriuos airaoo vaKarieciai.

Tarpkulturines psichologijos

- ne sudaryti skirtum sra, o isiaikinti universalius elgsenos principus. Mus domina tai, k tarpkultrins psichologijos tyrintojas Walteris Lonneris (1989) vadina universalija psichologija - psichologija, kuri bt tokia pat pagrsta ir prasminga Omahoje ar Osakoje, kaip ir Romoje ar Botsvanoje". Nuostatos ir elgsena skirtingose kultrose visada skirsis, taiau nuostat poveikio elgsenai mechanizmai skiriasi kur kas maiau. Nigerijoje ir Japonijoje paaugli vaidmuo apibriamas kitaip nei Europoje ir iaurs Amerikoje, taiau visose kultrose lkesiai vaidmen atvilgiu daro tak socialiniams santykiams. Beveik prie imt met G. K. Chestertonas ra: jei kas nors suprato, kodl Bondo gatvje mons dvi juodas skrybles, turjo taip pat suvokti, kodl Timbuktu mons puoiasi raudonomis plunksnomis".

^993^

APIBENDRINIMAS Koki tak mums daro mogikoji prigimtis ir kultrin vairov?


Kuo mes, mons, esame panas ir kuo skiriams, ir kodl? Evoliucins psichologijos mokslininkai tiria, kaip natralioji atranka skatina elgesio bruous, nuo kuri priklauso gen perdavimas. Nors evoliucijos palikimo dalis yra mogui bdingas gebjimas imokti ir prisitaikyti (ir todl skirtis vienas nuo kito), evoliucinis poiris pabria giminingum kur slygoja ms bendra mogikoji prigimtis. Kultrinis poiris irykina moni vairov - elgsen idjas bei tradicijas, padedanias apibrti grup ir perduodamas i kartos kart Skirting kultr poiri bei elgsenos vairov byloja, koki tak mums daro kultrins normos bei vaidmenys. Tarpkultrins psichologijos specialistai bando isiaikinti moni esmin universalum". Nepaisant skirtum, kultros turi tam tikr bendr norm, pavyzdiui, draugo privatumo gerbimas, kraujomaios tabu.

Kaip paaikinti lyi panaumus ir skirtumus?


Ir evoliucins, ir tarpkultrins psichologijos specialistai mgina paaikinti lyi skirtumus. Prie praddami nagrinti j poirius, vilgtelkime esminius klausimus: kiek mes, vyrai ir moterys, esame panas? Kiek skiriams? Ir kodl?

moni vairov apibdina daugyb dimensij. gis, svoris, plauk spalva -tai tik kelios i j. Taiau savojo A sampratai ir socialiniams santykiams apibrti svarbiausios dimensijos yra ras ir ypa - lytis, tad mons pir-

200

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

lytis

(gender)
Psichologijoje - biologins arba socialiai slygojamos savybs, pagal kurias mons apibria vyr ir moter.

miausia jas ir suvokia (Stangor ir kiti, 1992). Kai gimte, visi pirmiausia norjo suinoti, berniukas ar mergait?" Kai gimsta vaikas hermafroditas, turintis vyrik ir moterik lytini organ derin, ir eima, ir gydytojai tradicikai jauia poreik nustatyti tikrj vaiko lyt ir chirurgikai panaikinti dviprasmikum. Tiesa paprasta: kiekvienas privalo turti lyt. Tarp nakties ir dienos yra prieblanda. Taiau tarp vyro ir moters, kalbant sociologikai, i esms nra nieko. 9 skyriuje nagrinsime, kaip rasin ir lytin priklausomyb veikia kit moni poir mus bei elges su mumis. O dabar panagrinkime tik lyi savybes. Kokie poelgiai universals vyrams? O moterims? I 46 mogaus genomo chromosom 45 yra belyts", - pastebi Judith Rich Harris (1998). Tad vyrai ir moterys panas pagal daugel fizini savybi, pavyzdiui, pagal ami, kada pradeda sdti, vaikioti, kada ima dygti dantys. Jie panas ir daugeliu psichologini savybi - odynu, krybingumu, intelektu, saviverts ir laims pojiu. Vyrai ir moterys vienodai jauia, ilgisi, beprotikai myli savo vaikus, panaios ir j smegenys (nors vyrai turi daugiau neuron, o moterys daugiau neuronini ryi). Taigi prieinga lytis" i ties yra beveik identika. Bet ar turtume daryti ivad, kad vyrai ir moterys yra i esms tokie patys, iskyrus kai kuriuos anatominius keistumus, kurie svarbs tik ypatingais atvejais? I ties skirtum yra, ir btent jie, o ne daugyb panaum, uvaldo ms dmes ir atrodo reikmingi. Ir moksle, ir kasdieniame gyvenime skirtumai adina susidomjim. Palyginti su vyrais, statistin moteris turi 70 proc. daugiau riebal ir 40 proc. maiau raumen, yra apie 12 cm emesn ir sveria apie 20 kg maiau;

jautresn kvapams bei garsams;


Net ir pagal fizines savybes individuals skirtumai tarp vyr ir individuals skirtumai tarp moter gerokai pranoksta lyi skirtumus. Dono Schollanderio pasaulio rekordas, kai per 1964 met Olimpines aidynes jis 400 metr laisvu stiliumi nuplauk per 4 minutes ir 12 sekundi, 2000-j olimpiadoje jam tebt leids uimti septint viet tarp moter, o nuo vyr nugaltojo Brooke Bennetto jis bt atsiliks 7 sekundmis.

dvigubai paeidiamesn nerimo bei depresijos.

Palyginti su moterimis, statistinis vyras liau subrsta (dvejais metais), taiau anksiau mirta (vidutinikai pasaulyje - penkeriais metais);

jam tris kartus daniau diagnozuojamas ADHD (dmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas), jis keturis kartus labiau links saviudyb, penkis kartus labiau tiktina, kad j nutrenks aibas; daniau geba krutinti ausis.

XX a. atuntajame deimtmetyje mokslininkai nerimavo, kad itokie lyi skirtum tyrimai gali sustiprinti stereotipus. Ar lyi skirtumai bus laikomi moter trkumais? Nors duomenys patvirtina kai kuriuos stereotipus apie moteris - kad jos maiau fizikai agresyvios, globjikesns ir socialiai jautresns, - ioms savybms diaugsmingai pritaria ne tik daugelis feminisi, dauguma moni jas laiko vertingomis (Prentice ir Carranza, 2002;

5 s k y r i u s . G E N A I , K U L T R A IR LYTIS

201

Swim, 1994). Todl nenuostabu, kad daugumos moni sitikinimai bei jausmai moterims palankesni nei vyrams (Eagly, 1994; Haddock ir Zanna, 1994). Palyginkime vyr ir moter socialinius ryius, dominavim, agresyvum ir seksualum. Apra iuos skirtumus galsime gilintis, kaip jie aikintini evoliuciniu ir kultriniu poiriais. Ar lyi skirtumai atspindi natraliosios atrankos tendencijas? Ar ie skirtumai yra kultros - vaidmen, kuriuos danai vaidina vyrai bei moterys, ir situacij, kuriose jie veikia, - atspindys? O gal lyt formuoja ir genai, ir kultra?

Nereikt nuogstauti dl tiesmukiko rasini bei iyi skirtum tyrimo; mokslui nepaprastai reikia ger darb, kurie... pasakyt mums, k privalome padaryti, kad padtume per maai atstovaujamiems visuomens monms pasiekti skm.

Savarankikumas versus poreikis bti susijusiam


Pagal laikysen ir elgsen skirtumas tarp vyr gali svyruoti nuo nuomaus konkurencingumo iki velnaus globjikumo. Taip pat skiriasi ir moterys. Neneigdamos ito, psichologs Nancy Chodorovv (1978, 1989), Jean Baker Miller (1986) bei Carol Gilligan ir jos bendradarbiai (1982, 1990) prijo ivad, kad moterys labiau nei vyrai teikia pirmenyb artimiems, draugikiems santykiams. Palyginti su berniukais, mergaits bendrauja draugikiau ir aidia ne taip agresyviai, pastebi Eleanor Maccoby (2002), remdamasi savo deimtmeius trukusiais moksliniais lyi raidos tyrimais. O kai jie bendrauja su savo lyties atstovais, ie skirtumai didja. Individualistinse kultrose suaugusios moterys labiau linkusios apibdinti save santyki poiriu, noriau priima pagalb, daugiau bendrauja ir yra dmesingesns kit moni santykiams (Addis ir Mahalik, 2003; Gabriel ir Gardner, 1999; Tamres ir kiti, 2002; Wathins ir kiti, 1998, 2003). Vyrai daniau kalba apie uduotis ir santykius su didesnmis grupmis, moterys - apie asmeninius santykius (Tannen, 1990). Moter pokalbiai telefonu su draugmis trunka ilgiau (Smoreda ir Licoppe, 2000). Dirbdamos kompiuteriu, moterys daugiau laiko sugaita sisdamos elektroninius laikus, kuriuose ireikia daugiau jausm (Crabtree, 2002; Thomson ir Murachver, 2001). Grupse moterys labiau dalijasi savo igyvenimais ir silo didesn param (Dindia ir Allen, 1992; Eagly, 1987). Patyr stres, vyrai laikosi principo kovok arba pabk". J reakcija grsm daniausiai pasireikia kova. Beveik vis tyrim metu, pastebi Shelley Taylor (2002), stres patyrusios moterys vadova vosi principu rpinkis ir susidraugauk"; jos ieko draug ir eimos paramos. Tarp pirmakursi student 5 i 10 vyr ir 7 i 10 moter sako, jog labai svarbu padti tiems, kurie susidr su sunkumais" (Sax ir kiti, 2002). Felicia Pratto ir jos bendradarbiai rao, kad vyrai turi didesn polink profesijoms, kurios stiprina nelygyb (prokuroro, korporacijos reklamuotojo); moterys linkusios dirbti nelygyb mainanius darbus (visuomeninio gynjo, labdaros reklamuotojo). Atlikus darbo prioritet tyrimus su 640 000 asmen paaikjo, kad vyrai kiek labiau siekia didesnio udarbio, paauktinim pareigose, iki ir valdios, o moterys labiau vertina darb pagal daro bo laik, asmeninius ryius ir galimyb padti kitiems (Konrad ir kiti, 2000).

Negalime kaip struiai slpti galvas smlyje, bijodami socialiai nepatogi atradim." Evoliucins psichologijos specialist Sandra Scarr (1988)

Moters balso kitokybje gldi rpesio etika." Carol Gilligan, In a Different Voice, 1982 (Kitokiu balsu")

202

II d a l i s . S O C I A L I N T A K A

Prieingai, nei mano daugelis moter, gana lengva umegzti ilgalaikius, pastovius, artimus ir abipus pasitenkinim teikianius santykius su biiuliu. inoma, tokiu biiuliu gali bti tik nifaundlendas." Dave Barry, Dave Barry's Complete Guide to Guys, 1995 (Deivo Brio isamus vadovas vaikinams")

empatija (empathy) Netiesioginis kito mogaus jausm igyvenimas; savs sivaizdavimas kito vietoje.

Kaip manote, ar vakariets moterys labiau pasikliauja individualistine kultra ir prisiderina prie jos? O gal moteriku ryiu grindiama gyvenimo filosofija galt padti gali orientuot Vakar visuomen (kuriai bdinga nesirpinimas vaikais, vieniumas ir polinkis depresij) transformuoti dmesingum vertinani visuomen?

I ties daugumoje iaurs Amerikos globos srii (socialinis darbas, vietimas, slauga) moter dirba gerokai daugiau nei vyr. Moterys kaip motinos, dukterys, seserys ir moiuts jungia eimas (Rossi ir Rossi, 1990). Moterys daugiau laiko praleidia besirpindamos ikimokyklinio amiaus vaikais ir pagyvenusiais tvais (Eagly ir Crovvley, 1986). Palyginti su vyrais, jos perka tris kartus daugiau dovan ir sveikinimo atviruk, parao bema keturis kartus daugiau asmenini laik ir 10-20 proc. daniau skambina umiest draugams, draugms bei giminms (Putnam, 2000). Papraytos parodyti j asmenyb apibdinanias nuotraukas, moterys daniau rodo tv nuotraukas bei tas, kuriose jos ufiksuotos su kitais monmis (Clancy ir Dollinger, 1993). Kad bt patenkintos vedybiniu gyvenimu, moterims ypa svarbus abipuss paramos jausmas (Acitelli ir Antonucci, 1994). inoma, jog ypsomasi priklausomai nuo situacijos. Taiau daugiau nei 400 tyrim atskleid, kad kontakt poreik moterys daniau reikia ypsena (LaFrance ir kiti, 2003). Pavyzdiui, Marianne LaFrance (1985), ianalizavusi 9000 universiteto baigimo nuotrauk, ir Amy Halberrstadt bei Martha Saitta (1987), ityrusios 1100 nuotrauk urnaluose bei laikraiuose ir stebjusios 1300 asmen prekybos centruose, parkuose bei gatvse, prijo ivad, kad moterys ypsosi daniau. Moterys kur kas daniau apibdina save kaip empatikas - gebanias pajusti, k igyvena kitas mogus, diaugtis su tais, kurie diaugiasi, ir verkti su tais, kurie verkia. Empatijos skirtumas pastebimas ir laboratorini tyrim metu, nors iek tiek maiau. Mergaits labiau sijauia reaguodamos joms rodomas skaidres ar pasakojamas istorijas (Hunt, 1990). Patyrusios slegiani spdi laboratorini tyrim metu ar realiame gyvenime, moterys labiau nei vyrai reikia empatij patinantiems panaius igyvenimus (Batson ir kiti, 1996). Stebint kit patiriam skausm, moterims suaktyvja su empatija susij smegen centrai, o vyr smegenys toki pokyi nefiksuoja (Singer ir kiti, 2006). Moterys greiiau pravirksta arba prisipasta jautriai reaguojanios kit sielvart (Eisenberg ir Lennon, 1983). 12 proc. amerikiei vyr ir 43 proc. moter teigia, kad verk dl karo Irake (Gallupo institutas, 2003). Visa tai padeda paaikinti, kodl ir vyrai, ir moterys teigia, kad draugyst su moterimis yra artimesn, malonesn ir globjikesn nei draugyst su vyrais (Rubin, 1985; Sapadin, 1988). Nordami bendrauti su empatiku bei supratingu mogumi, kuriam galt atskleisti savo diaugsmus bei skausmus, ir vyrai, ir moterys daniausiai kreipiasi moter. Moter bei vyr empatija skiriasi ir tuo, kad moterys paprastai geriau nei vyrai velgia kit moni emocijas. Ianalizavusi 125 vyr ir moter jautrumo neodiniams enklams tyrimus, Judith Hali (1984) pastebjo, kad moterys apskritai geriau ifruoja kit moni siuniamus emocinius signalus. Pavyzdiui, parodius dviej sekundi filmo itrauk su prislgtos moters veidu, moterys tiksliau atspdavo, ar ji kak kritikuoja, ar aptaria savo skyrybas.

5 s k y r i u s . G E N A I , K U L T R A IR LYTIS

203

Moterys taip pat geriau geba reikti emocijas ne odiais, teigia Hali. Ypa teigiamas emocijas, tvirtina Erichas Coatsas ir Robertas Feldmanas (1996). Jie papra, kad mons prisimint tuos atvejus, kai jautsi laimingi, lidni ir pikti. Parodius penki sekundi trukms negarsintus filmukus, kuriuose ufiksuoti pasakojimai apie laimingas akimirkas, stebtojai kur kas tiksliau galjo spti moter nei vyr emocijas. Taiau vyrai iek tiek skmingiau pastebdavo pykt.

Mergaits yra empatikesns ir geriau moka suprasti kit emocijas, todi jos reiau serga autizmu, kur Simonas Baron-Cohenas (2004, 2005) pavadino kratutiniu vyrikuoju protu".

Socialinis dominavimas
sivaizduokime du mones: pirmasis yra drsus, autokratikas, iurktus, dominuojantis, valingas, savarankikas ir stiprus", antrasis - mylintis, priklausomas, svajingas, emocionalus, nuolankus ir silpnas". Jei pirmasis mogus jums asocijuojasi su vyru, o antrasis - su moterimi, nesate vieninteliai itaip galvojantys, sako Johnas Williamsas ir Deborah Best (1990a, 15). Nuo Azijos iki Afrikos, nuo Europos iki Australijos mons vyrus laiko verlesniais, agresyvesniais ir labiau linkusiais dominuoti. Beveik 80 000 moni tyrimai 70-yje ali atskleid, kad vyrai gali ir laimjimus laiko svarbesniais dalykais negu moterys (Schwartz ir Rubel, 2005). i nuomon ir lkesiai atitinka realyb. I esms kiekvienoje visuomenje vyrai socialiai dominuoja. N vienoje inomoje visuomenje moterys nedominuoja (Pratto, 1996). Kaip pamatysime, vairiose kultrose lyi skirtumai yra nevienodi, bet pamau jie nyksta, nes moterys vis daniau uima vadovaujanius postus. Taiau atkreipkime dmes iuos faktus: 2006 metais tik 16 proc. pasaulio statym leidj buvo moterys (IPU,
2006).

Vyrams labiau nei moterims rpi socialinis dominavimas ir jie labiau link remti konservatyviuosius politinius kandidatus bei programas, padedanias isaugoti grupi nelygyb (Eagly ir kiti, 2003; Sidanius ir Pratto, 1999). 2005 metais amerikieiai vyrai labiau rm mirties bausm ir kar Irake (Gallup, 2005). Vyrai sudaro pus prisiekusij teisme, taiau net 90 proc. tarp irinkt prisiekusij pirminink ir daugum lyderi specialiai suburtose laboratorinse grupse (Colarelli ir kiti, 2006; Davis ir Gilbert, 1989; Kerr ir kiti, 1982). Moter atlyginimai industrinse alyse vidutinikai siekia 77 proc. vyr atlyginim. Tik apie penktadal atlyginim skirtumo galima paaikinti lyi isilavinimo bei darbo patirties skirtumu ir darbo specifika (World Bank, 2003). Kaip bdinga uimantiems auktesn padt, vyrai vis dar yra pirmojo pasimatymo iniciatoriai, daniau vairuoja automobil ir apmoka didij dal sskait (Laner ir Ventrone, 1998, 2000).

204

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

Kai kurie lyi skirtumai nekoreiiuoja su padtimi ir gaiia. Pavyzdiui, moterys nepriklausomai nuo turimos valdios linkusios daugiau ypsotis (Hali ir kiti, 2005).

agresija (aggression) Fizinis ar odinis poelgis, kuriuo siekiama k nors skaudinti. Laboratorini eksperiment metu tai gali pasireikti piktybikai sukeliant elektros ok ar sakant tokius dalykus, kurie turt ugauti kito mogaus jausmus.

Vyr bendravimo stilius atspindi j socialin valdi. Situacijose, kai vaidmenys nra grietai apibrti, vyrai labiau link vadovauti direktyviai, o moterys - demokratikai (Eagly ir Johnson, 1990). Vyrai puikiai atlieka direktyvi, uduotis susitelkusi lyderi vaidmen; moterims geriau sekasi permain siekianti" lyderyst, kuriai pirmenyb teikia vis daugiau organizacij, nes moterys geriau geba suburti komand ir palaikyti tinkam klimat (Eagly ir kiti, 2003; van Engen ir Willemsen, 2004). Vyrai daniau nei moterys siekia pergals, pirmavimo ir dominavimo (Sidanius ir kiti, 1994). Be to, vyrai daniau rizikuoja (Byrnes ir kiti, 1999). Vieno tyrimo metu buvo analizuojamos 35 000 biros makleri ataskaitos. Tyrimas parod, kad vyrai daug labiau pasitiki savimi negu moterys" ir atlieka 45 proc. daugiau operacij biroje (Barber ir Odean, 2001). Sandoriai kainuoja pinigus, o vyrams prekiauti seksi ne geriau negu moterims, todl jie prarado 2,65 proc., o moterys - tik 1,72 proc. Vyr sandoriai buvo rizikingesni, ir vyrai labiau dl to nukentjo. Raydamos moterys daniau vartoja prielinksn su", maiau kiekyb nusakani odi ir daniau vartoja esamj laik. Viena kompiuterin programa, sukurta lyi skirtumams pagal vartojamus odius ir sakini struktr atpainti, skmingai (80 proc. tikslumu i 920 pozicij) atpaino brit groins ir negroins literatros krini autori lyt (Koppel ir kiti, 2002). Vyr bendravimo stilius atspindi savarankikumo poreik, o moter - poreik bti susijusioms. Vyrai daniau elgiasi kaip turintys valdi - kalba kategorikai, kyriai pertraukinja, lieia ranka, daniau dmiai iri, maiau ypsosi (Anderson ir Leaper, 1998; arli, 1991; Ellyson ir kiti, 1991). Konstatuodamos faktus, moterys stengiasi daryti tak ne taip tiesmukai - reiau pertraukinja, elgiasi jautriau, mandagiau, ne taip liai. Tad ar galima pareikti, kad (prisimenant XX a. deimtojo deimtmeio bestselerio pavadinim) vyrai kil i Marso, o moterys - i Veneros? Ties sakant, pastebi Kay Deaux ir Marianne LaFrance (1998), vyr ir moter kalbjimo stilius keiiasi priklausomai nuo socialinio konteksto. Didija dalimi stilius, kur mes laikome bdingu vyrams, i ties bdingas uimantiems aukt padt ir turintiems valdi monms (ir vyrams, ir moterims) (Hali ir kiti, 2006). Pavyzdiui, studentai daniau linksi galv kalbdami su profesoriumi negu su savo bendraamiais, o moterys linksi daniau negu vyrai (Helweg-Larsen ir kiti, 2004). Vyrai ir aukt socialin padt uimantys asmenys link garsiau kalbti ir daniau pertraukinti (Hali ir kiti, 2005). Be to, mons yra skirtingi. Bna dvejojani ir pagarbiai besielgiani vyr ir tiesmukik bei kategorik moter. Tad akivaizdu, kad teigdami, es vyrai ir moterys kil i skirting planet, per daug visk supaprastiname.

Agresija
Agresija psichologai laiko tok elges, kuriuo siekiama skaudinti. Ms pasaulyje mediokl, mutyns ir karas yra vyriki usimimai. Per apklausas

5 s k y r i u s . G E N A I , K U L T R A IR LYTIS

205

vyrai daniau nei moterys prisipasta es agresyvs. Laboratorini eksperiment metu vyrai i ties demonstruoja didesn agresyvum, pavyzdiui, sukeldami, j manymu, skausming elektros ok (Knight ir kiti, 1996). Kanadoje aretuot vyr ir moter santykis yra 8:1 (Statistics Canada, 2001). Jungtinse Amerikos Valstijose, kuriose 92 proc. kalini yra vyrai, is santykis lygus 10:1 (FBI, 2001). Beveik visi teroristai saviudiai - jauni vyrai (Kruglanski ir Golec, spaudoje). Taiau prisiminkime, kad lyi skirtumai priklauso ir nuo slyg. Provokacija atotrk tarp lyi gali sumainti (Bettencourt ir Kernahan, 1997; Richardson, 2005). O kalbant apie ne tokias atrias agresijos formas - tarkime, rankos paklim prie eimos nar, fizin ar odin smurt - paaikja, kad moterys n kiek ne maiau agresyvios nei vyrai (Bjorkvist, 1994; White ir Kowalski, 1994). I ties, sako Johnas Archeris (2000, 2002, 2004), ianalizavs daugelio tyrim rezultatus, moterys gali netgi turti didesn polink agresyviems veiksmams. Taiau visame pasaulyje visais laikais vyrai labiau link aloti kitus.

Seksualumas
Poirio seks bei atkaklumo atvilgiais taip pat egzistuoja atotrkis tarp lyi. Vyr ir moter fiziologins ir odins reakcijos seksualius dirgiklius yra labiau panaios nei skirtingos" (Griffitt, 1987). Taiau pasvarstykime: Australijoje atliktoje apklausoje teiginiui Galiu save sivaizduoti besijauiant (-i) patogiai ir besimgaujant (-i) atsitiktiniais" lytiniais santykiais su vairiais partneriais" pritar 48 proc. vyr ir 12 proc. moter (Bailey ir kiti, 2000). Vienas 48 alyse atliktas tyrimas parod, kaip skirtingose alyse skiriasi poiris seksualin laisv. Pavyzdiui, suomiai santykinai pakants, o Taivano gyventojai labiau palaiko monogaminius santykius (Schmitt, 2005). Bet visose alyse vyrai, o ne moterys labiau troko nevaromo sekso. Neseniai Amerikos vietimo tarybai atlikus daugiau nei ketvirio milijono auktj mokykl pirmo kurso student apklaus taip pat gauti panas duomenys. Teiginiui Jei du mons i ties vienas kitam patinka, nieko bloga, kad tai baigiasi lytiniais santykiais, net jei jie vienas kit pasta labai trumpai" pritar 58 proc. vyr ir tik 34 proc. moter (Pryor ir kiti, 2005). Apklausus 3400 atsitiktinai parinkt 18-59 met amerikiei, perpus maiau (25 proc.) vyr nei moter (48 proc.) teig, kad pirmojo lytinio akto prieastis buvo meil partneriui. Kaip danai jie galvoja apie seks? Kasdien" arba kelis kartus per dien" atsak 19 proc. moter ir 54 proc. vyr (Laumann ir kiti, 1994). Lyi skirtumai poirio seks atvilgiu persikelia ir elgsen. Bet kur pasaulyje, iskyrus kelet iimi, - rao tarpkultrins psichologijos spe-

206

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

cialistas Marshallas Segallas ir jo kolegos (1990, 244), - vyrai daniau nei moterys yra seksualini veiksm iniciatoriai". Palyginti su lesbietmis, gjai daniau teigia, jog juos domina nepareigojantis seksas, jie labiau reaguoja vizualius dirgiklius ir jiems labiau rpi partnerio patrauklumas (Bailey ir kiti, 1994). Amerikoje poromis gyvena 47 proc. lesbiei ir tik 24 proc. gj (Doyle, 2005). Gjams nra bdingas padidintas seksualumas, - pastebi Stevenas Pinkeris (1997). - Tai tiesiog tokie vyrai, kuri geismus suadina ne moterys, o kiti vyrai." I ties, pastebi Roy Baumeisteris ir Kathleen Vohs (spaudoje; Baumeister ir kiti, 2001), vyrai ne tik daniau svajoja apie seks, atlaidiau j iri bei ieko daugiau partneri, bet ir greiiau susijaudina, daniau geidia sekso, daniau masturbuojasi, jie sunkiau pakelia viengungyst, reiau atsisako sekso, daniau rizikuoja, ileidia daugiau pinig lytiniams santykiams bei mgsta didesn seksualin vairov. Vienu metu 52 alyse buvo apklausti 16 288 mons, tiriant, kiek sekso partneri jie geidia turti kit mnes. 29 proc. vieni vyr ir 6 proc. moter norjo daugiau nei vieno partnerio (Schmitt, 2003, 2005). Taigi ir heteroseksuali, ir homoseksuali moni apklaus rezultatai buvo beveik identiki (29 proc. gj ir 6 proc. lesbiei norjo daugiau nei vieno partnerio). Seksualumas visur suprantamas kaip kakas, k turi moterys ir ko nori vyrai", - teigia antropologas Donaldas Symonsas (1979, p. 253). Todl nenuostabu, pritariamai sako Baumeisteris ir Vohs, kad visose kultrose moter seksualumas vertinamas labiau nei, vyr. Tai atspindi lyi asimetrija pagal prostitucij ir pirimsi bei paproiai, kad vyrai daniausiai silo pinigus bei dovanas, daniau sako komplimentus ar sipareigoja atsilyginti moteriai u suteiktas seksualines paslaugas. Sekso srityje, pastebi autoriai, moterys retai moka u seks. Panaiai kaip ir profsjungos, kurios nepalankiai iri streiklauius, mainanius nuolatini darbuotoj vert, dauguma moter nepritaria toms, kurios silo pig seks", maindamos j pai seksualumo vert. Statistikos duomenimis, 185 alyse, ten, kur vyr yra maiau, yra daugiau ni paaugli - nes kai vyr trksta, moterys konkuruoja viena su kita, silydamos pig - nepareigojant - seks" (Barber, 2000; Baumeister ir Vohs, 2004). Kai moter maiau, j seksualumo vert iauga, ir jos reikalauja didesnio sipareigojimo. Lyi skirtum atskleidia ir seksualins fantazijos (Ellis ir Symons, 1990). Vyrams skirtuose erotiniuose kriniuose moterys vaizduojamos nesusaistytos ir valdomos geismo. Meils romanuose, kuri pagrindin rinka yra moterys, veln vyr emocikai sudegina jo itikima meil romano herojei. T pastebjo ne tik sociologai. Moteris gali suavti keturi valand filmas su subtitrais, kuriame vyras ir moteris trokta santyki, taiau taip j ir nepasiekia, pastebi humoristas Dave Barry (1995). - Vyrai ito NEGALI PAKSTI. Jie pritars 45 sekundes trunkaniam trokimui, taiau po to nors, kad visi nusi-

5 s k y r i u s . G E N A I , K U L T R A IR LYTIS

207

rengt. O paskui turt bti automobili lenktyns. Filmas, pavadintas Nuogaliai automobili lenktynse", tikrai bt populiarus tarp vyr." Kaip detektyvus labiau domina nusikaltimai nei dorybs, taip ir detektyvus psichologus labiau domina skirtumai nei panaumai. Tad prisiminkime: individuals skirtumai yra kur kas didesni nei lyi skirtumai. Vargu ar galima teigti, kad vyrai ir moterys (nors jie ir skirtingi) atstovauja prieingoms lytims. Jie greiiau skiriasi kaip dvi rankos - panaios, taiau ne tokios pat, susikibus deranios viena su kita, taiau atrodanios skirtingai.

APIBENDRINIMAS Kaip paaikinti lyi panaumus ir skirtumus?


Berniukai ir mergaits bei vyrai ir moterys panas daugeliu poiri. Taiau j skirtumams skiriamas didesnis dmesys. Socialins psichologijos specialistai lyi skirtumus tiria lyginamuoju - savarankikumo ir poreikio bti susijusiam - aspektu. Moterys paprastai bna rpestingesns, empatikesns ir save daniau apibdina santyki prasme. Be to, vyrai ir moterys skiriasi socialinio dominavimo, agresijos ir seksualumo atvilgiais. Visose inomose kultrose vyrai link turti daugiau socialins galios. Jie greiiau negu moterys griebiasi fizins agresijos. Seksualumas - dar viena sritis, kurioje pastebimi lyi skirtumai. Vyrai daniau inicijuoja seksualinius santykius, jie trokta turti daugiau partneri, o moter seksualum labiau kvepia emocinis potraukis.

Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natralus?


Aikinant lyi skirtumus, dmesys buvo suteiktas dvi pagrindines prieastis: evoliucij ir kultr.

Kaip manote, kodl vyrai ir moterys skiriasi kaip individualybs, kodl skiriasi j interesai ir gebjimai? Ar dl to, kad juos taip auklja, ar dl biologini skirtum?" Toki nacionalin apklaus atliko Gallupo institutas (1990). Tarp 99 proc. atsakiusij klausim (tikriausiai neabejojant jo prielaidomis) aukljim" ir biologinius skirtumus" nurod beveik vienodas skaiius respondent. inoma, biologini skirtum nepaneigsi - jie ryks. Vyrai tur daugiau raumen, kurie reikalingi mediojant; moterys gali maitinti krtimi. Ar biologiniai lyi skirtumai apsiriboja tik tokiomis akivaizdiomis reprodukcijos ir kno sandaros ypatybmis? O gal vyr ir moter genai, hormonai ir smegenys skiriasi ir tokiais aspektais, kurie slygoja elgsenos skirtumus?

208

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

Lytis ir poros pasirinkimo prioritetai


Atsivelgdamas tai, kad visame pasaulyje lytys skiriasi pagal agresyvum, dominavim ir seksualum, evoliucins psichologijos specialistas Douglasas Kenrickas (1987) teig, o vliau daugelis tai pakartojo, kad mes negalime pakeisti savo ries evoliucijos istorijos, o kai kurie skirtumai tarp ms neabejotinai yra ios istorijos funkcija". Evoliucin psichologija neprognozuoja joki lyi skirtum tose srityse, kuriose jos abi susidr su tais paiais prisitaikymo sunkumais (Buss, 1995b). Abiej lyi mons 4 kart reaguoja prakaituodami, mgsta pana maist, jiems vienodai ikyla psls nutrintose vietose. Taiau evoliucin psichologija, atsivelgdama lyt, gali prognozuoti, kaip skiriasi meilinimosi, poros pasirinkimo ir reprodukcijos atvilgiu svarbs elgsenos skirtumai. Pasvarstykime, pavyzdiui, vyr seksualin iniciatyvum. Vidutinikai vyras per savo gyvenim pagamina daugyb trilijon spermatozoid, dl to sperma, palyginti su kiauinliais, yra pigi. (Jei esate vyras, kol perskaitysite sakin, pagaminsite 1000 spermatozoid.) Be to, kol moteris ineioja tik vien vaisi, po to j maitina, vyras gali platinti savo genus apvaisindamas daugel moter. Moterys vaiko gimim investuoja maiausiai devynis mnesius, o vyrai kartais - tik devynias sekundes. Tad, teigia evoliucins psichologijos specialistai, moterys savs pratsimui atidiai ieko sveiko ir galsianio ilaikyti partnerio. Vyrai konkuruoja su kitais vyrais dl galimybs laimti gen totalizatoriuje. Moterys reprodukcij velgia imintingai, o vyrai - siekdami gausos. Vyrai ieko derlingos dirvos, kurioje galt pasti savo skl. Moterys ieko vyr, kurie galt padti joms rpintis atalomis - finansikai patikim, monogamik ti, o ne klajojani storievi. Be to, teigia evoliucin psichologija, fizikai dominuojantis vyras galjo lengviau turti moter, dl to per daugel kart sustiprjo vyr agresyvumas bei polinkis dominuoti. Tos genetikai slygojamos savybs, kurios padjo Montesumai II tapti actek karaliumi, buvo perduotos jo palikuonims, kuriuos pagimd 4000 jo moter (Wright, 1998). Jei ms protvi motinos turjo naudos i to, kad gebjo suprasti savo vaik ir garbintoj emocijas, tai natralioji atranka galjo ugdyti moter gebjim pastebti emocijas. Visos ios prielaidos grindiamos principu: gamta atrenka tokias savybes, kurios leidia perduoti genus ateities kartoms. iame procese maai kas vyksta smoningai. Nedaugelis moni, apimti aistros, stabteli pagalvoti: Noriu savo genus perduoti palikuonims". Vyrai, atlik skaiiavimus, nepuola stoti eil prie spermos bank. Atvirkiai, tvirtina evoliucins psichologijos specialistai, ms natrals trokimai - tai gen bdas sukurti daugiau gen. Emocijos tarnauja evoliucijos programai, panaiai kaip alkio jausmas reikia kno poreik maistui. Medicinos tyrintojas Lewisas Thomas (1971) atskleid giluminius evoliucijos tikslus, vaizdingai apraydamas, kaip kandies patinlis reaguoja pa-

Vita tra kiauinio priemon kitam kiauiniui sukurti." Samuel Butler, 1835-1901

5 s k y r i u s . G E N A I , K U L T R A IR LYTIS

209

teles skleidiam kvap, kurio vienos molekuls pakanka, kad per myli nuo jos esani patinli plaukeliai imt virpti, ir ie, aistros apimti, skrist prie vj. Taiau abejotina, ar kandis patinas suvokia, kad j traukia cheminis aerozolis. Prieingai, jis tikriausiai staiga pastebi, kad diena tapo puiki, oras svaigus ir kad pats metas pamanktinti senus sparnelius, tad apsisuka ir nuskrenda prie vj. mons yra gyvos ikasenos - ankstesns natraliosios atrankos sukurt mechanizm rinkiniai", - sako Davidas Bussas (1995a). Evoliucins psichologijos specialistai irgi mano, jog tai padeda paaikinti ne tik vyr agresyvum, bet ir skirtingas vyr bei moter seksualines nuostatas bei elgsen. Vyras daniausiai klysta, moters ypsen interpretuodamas kaip seksualin susidomjim, bet jei tai pasitvirtina, jis gali sulaukti reprodukcinio atpildo. Evoliucin psichologija taip pat teigia, kad vyrai stengiasi silyti tai, ko trokta moterys - materialius iteklius ir gebjim apginti. Povai patinai iskleidia uodegas, o vyrai demonstruoja automobilius ir turtus. Vieno eksperimento metu paaikjo, kad paaugliai didesn svarb teikia turjimui daug pinig", kai lieka kambaryje vieni su mergaite (Roney, 2003). Vyr laimjimai i esms yra meilinimosi demonstravimas", - sako Glennas Wilsonas (1994). Moterys gali pasididinti krtis, lyginti raukles ar nusiurbti riebalus, kad atrodyt jaunesns (ir vaisingesns). Be abejons, pastebi Bussas (1994a) ir Alanas Feingoldas (1992), aplinkybs, kurioms vyrai ir moterys teikia pirmenyb pasirinkdami por, patvirtina iuos teiginius. Atkreipkime dmes iuos faktus: Atlikus tyrimus su 37 skirting kultr atstovais, pradedant Australija ir baigiant Zambija, paaikjo, kad vyrus traukia jaunatvikos ivaizdos moterys, kuri kno formos signalizuoja apie j vaisingum. O moteris traukia vyrai, kuri turtai, galia ir ambicijos leidia tiktis itekli, reikaling palikuonims auginti (r. 5.5 pav.). Didesnis vyr domjimasis kno formomis juos taip pat paveria pagrindiniais pornografijos vartotojais. Taiau esama ir panaum: kad ir kur gyvent, Indonezijos saloje ar San Paule, ir vyrai, ir moterys trokta gerumo, meils ir kad jais avtsi. Vyrai link vesti jaunesnes moteris. Be to, juo vyras vyresnis, juo labiau jis vertina didesn amiaus skirtum tarp jo ir irinktosios. trei deimtmet eng vyrai link vesti tik nedaug jaunesnes moteris. kop septint deimtmet renkasi ir veda vidutinikai deimia met jaunesnes moteris (Kenrick ir Keefe, 1992). Vis amiaus grupi moterys teikia pirmenyb tik truput u jas vyresniems vyrams. Evoliucins psichologijos specialistai sako, kad ir ia susiduriame su natraliosios atrankos iankstiniu vyr nusiteikimu avtis tomis moter savybmis, kurios siejasi su vaisingumu. Apibendrins iuos duomenis Bussas (1999) rao, kad jautsi iek tiek nustebs, jog visame pasaulyje aspektai, kuriems rinkdamiesi por vyrai ir

210

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

5.5 PAVEIKSLAS Veiksniai, kuriems teikiama pirmenyb renkantis por Davidas Bussas ir 50 jo bendradarbi eiuose emynuose ir penkiose salose apklaus daugiau negu 10 000 moni, atstovaujani vairioms rasms, religijoms ir politinms sistemoms. Paaikjo, kad vyrai teikia pirmenyb bruoams, liudijantiems jaunyst ir sveikat, taip pat ir reprodukcin. O moterys teik pirmenyb vyrams, kurie turi itekli ir uima tam tikr socialin padt. altinis: Buss, 1994b.

moterys teikia pirmenyb, skiriasi btent taip, kaip numato evoliucins psichologijos specialistai. Lygiai kaip gyvai, aukio ir vor baim atskleidia, kokie ilikimo pavojai grs ms protviams, taip ir ms su partneryste susij trokimai parodo, koki itekli reikjo protviams, kad jie galt reprodukuotis. Mumyse gldi skm patyrusi protvi trokimai."

Mintys apie evoliucin psichologij


Neneigdami natraliosios atrankos - gamtos proces, kuriais atrenkamos fizins bei elgsenos savybs, padedanios genams ilikti, - kritikai mato dvi evoliucinio aikinimo problemas. Pirmoji: evoliucins psichologijos specialistai savo teorij pradeda nuo reikinio (pavyzdiui, vyr ir moter seksualins iniciatyvos skirtumo) ir po to grta atgal, stengdamiesi sukonstruoti jo paaikinim. is metodas primena funkcionalizm - teorij, kuri dominavo XX a. treiajame deimtmetyje. Kodl pasireik is elgesys? Todl, kad jis tarnauja iai funkcijai." Evoliucijos teoretikas vargiai pralaims silydamas pavluot aikinim, pastebi biologai Paulas Ehrlichas ir Marcusas Feldmanas (2003). Ivengti pavluotos nuomons alikumo galima sivaizduojant, kad viskas vyko prieingai. Pamginkime tai padaryti. sivaizduokite, jog moterys yra stipresns ir fizikai agresyvesns. Puiku! - gali kas nors pasakyti. Tai pads geriau apsaugoti j vaikus." O jeigu vyrai niekada neturt nevedybini lytini santyki, ar i itikimyb neliudyt evoliucijos iminties? Norint uauginti palikuon iki brandos, reikia kur kas daugiau nei atiduoti sperm, tad ir vyrai, ir moterys laimi kartu investuodami savo vaikus. Itikimi savo sutuoktinms ir palikuonims vyrai geba geriau pasirpinti, kad j vaikai galt igyventi ir perduoti genus. Monogamija taip pat padidina vyr tikrum dl tvysts. (Tai, beje, yra evoliuciniai aikinimai, kodl mons ir kitos gyvn rys, kuri jaunikliams reikalinga ilgalaik tv globa, yra

Lyi elgsenos skirtumai galjo bti aktuals ms protviams, renkantiems akneles ir mediojantiems voveres iaurs Afrikos lygumose, taiau j apraikos iuolaikinje visuomenje yra akivaizdiai maiau pritaikomos". iandienin visuomen yra orientuota informacij - didiuliai bicepsai ir tryktantis testosteronas nra svarbiausias dalykas kompiuteri mons prezidentui." Douglas Kenrick (1987)

5 s k y r i u s . G E N A I , K U L T R A IR LYTIS

211

link poruotis ir bti monogamiki. Meil tarp vyro ir moters yra universali dl genetins naudos: itikim patin palikuonys reiau davo nuo plrn.) Evoliucins psichologijos specialistai sako, kad j teorij alikumo kritika yra absoliuiai klaidinga". alikumas ne maiau aktualus ir kultriniuose aikinimuose, kodl vyrai ir moterys skiriasi. Nes kultra socializuoja j elgsen! Kai vaidmen skirtumai pasireikia skirtingu laiku ir skirtingose vietose, kultrai" geriau pavyksta iuos vaidmenis apibdinti nei paaikinti. Evoliucins psichologijos specialistai tvirtina, kad j sritis toli grau nra splions atgaline data, o empirinis mokslas, evoliucines prognozes lyginantis su duomenimis, gautais stebint gyvnus, vykdant tarpkultrinius stebjimus ir atliekant hormon bei genetikos tyrimus. Kaip ir daugelyje mokslo srii, stebjimai kvepia teorijas, ikelianias naujas prognozes, ku-

Kai kurie kritikai bando neigti evoliucin mokym. (r. skyrel Atkreipkime dmes. Evoliucijos mokslas ir religija")

atkreipkime dmes

Evoliucijos mokslas ir religija


Prajo pusantro imtmeio po Charleso Darwino Ri kilms" (The Origin ofSpecies) pasirodymo, bet tsiasi diskusijos dl jo didiosios idjos, kad kiekvienas ems sutvrimas kilo i kito sutvrimo. Intensyviausiai ios diskusijos pltojamos Jungtinse Valstijose, kuriose tik 38 proc. suaugusij tiki, kad mogus isivyst i ankstyvesni ri" (Harris Poli, 2005). is evoliucinis skepticizmas yra tvarus, nors moksliniai rodymai, tokie kaip naujausi DNR tyrim duomenys, jau seniai tikino 95 proc. mokslinink, kad mogus isivyst per milijonus met" (Gallup, 1996). Kai kurie vyraujanio mokslo kritikai sutinka, kad mogaus raidos istorija labai ilga, bet gina valdomos evoliucijos - protingo krimo" - teorij kuri laiko alternatyva Darvvino teorijos silomam akl bandym ir klaid" keliui (Behe, 1998). Daugumai mokslinink mutacija ir natralioji atranka paaikina gyvybs atsiradim ir iradingus jos krinius. Pavyzdiui, mogaus akis - ininerijos stebuklas, koduojantis ir perduodantis didiul sraut informacijos - sudaryta i detali, isibarsiusi po vis gyvnij". Tai leidia gamtai atsirinkti tas mutacijas, kurios laikui bgant gali pagerinti detals struktr (Dennett, 2005). I tikrj daugelis mokslinink mgsta cituoti gars genetiko (ir rus staiatiki atstovo) Theodosiuso Dobzhansky posak: Biologijoje niekas nra svarbu, iskyrus evoliucijos vies". Amerikos mokslo paangos asociacijos vadovas Alanas Leshneris (2005) skundiasi dl poliarizacijos, kuri sukl antimokslini ir antireligini kratutinum alininkai. Jo nuomone, nordami isklaidyti tamp tarp mokslo ir religijos, turtume kiekviena proga aikinti plaiajai visuomenei, kad mokslas ir religija nra konkurentai. Jie gali puikiai kartu egzistuoti ir abu duoti visuomenei svarbios naudos." Daugelis mokslinink, sutinkani su Leshneriu, mano, jog mokslas gali atsakyti klausimus kada?" ir kaip?", o religija - klausimus kas?" ir kodl?". v. Augustinas V amiuje numat iuolaikini religing mokslo moni poir: Visata buvo sukurta ne visikai tobulos formos, bet jai buvo suteiktas gebjimas keistis i beforms materijos stebukling form ir struktr rinkin" (VVilford, 1999). Kosmologai teigia, kad Visata i tikrj stebuklinga. Jei sunkio jga bt nors truput stipresn ar silpnesn, arba jei anglies protonas svert bent kiek daugiau ar maiau, Visata niekada ms nebt sukrusi (bet ji buvo visikai teisi taip pasielgdama). Nors yra klausim, kuriuos mokslas atsakyti nepajgia, kosmologas Paulas Daviesas (2004) daro ivad: gamta buvo iradinga ir suman sukurti save kopijuojanias, informacij apdorojanias sistemas (mus). Nors, atrodo, buvome kuriami vis aminyb, ios krybos rezultatas - ms be galo sudtingas, prasmingas, viltingas buvimas.

212

II d a l i s . S O C I A L I N T A K A

Bendroji evoliucijos teorija

Natraliosios atrankos slygojama evoliucija

iJ
Vidurins pakopos evoliucins teorijos Abipusio altruizmo teorija Tv investicij ir lytins atrankos (selekcijos) teorija

X/
Tv-vaik konflikto teorija

^
1 hipotez: Ryse, kuriose lytys skiriasi pagal tv investicijas, daugiau investuojanti lytis bus irankesn rinkdamasi partner.

Vi
3 hipotez: Lytis, tvikai maiau investuojanti atal labiau konkuruos tarpusavyje dl galimybs poruotis su daugiau investuojania lytimi.

Konkreios evoliucins hipotezs

2 hipotez: Kai patinai gali paremti ir kartais paremia atal savo itekliais, patels pasirenka patinus i dalies atsivelgdamos j gebjim bei nor paremti itekliais.

LJ
Konkreios prognozs, padarytos remiantis hipotezmis 1 prognoz: Moterys isiugd palankum auktesn padt uimantiems vyrams. 2 prognoz: Moterys isiugd palankum vyrams, rodantiems enklus, bylojanius apie pasiryim investuoti jas ir j atal. 3 prognoz: Moteris isiskirs su vyru, nepajgianiu paremti itekliais, kuri buvo tiktasi, arba kuris iuos iteklius skirs kitoms moterims ir j vaikams.

5.6 PAVEIKSLAS Prognozs, daromos remiantis Davido Busso (1995a) evoliucine psichologijos studija.

rias galima patikrinti (r. 5.6 pav.). ios prognozs atkreipia dmes neinomus reikinius ir leidia patvirtinti, paneigti ar perirti teorij. Taiau kritikai tvirtina, kad empiriniai rodymai menkai tepatvirtina evoliucins psichologijos prognozes (Buller, 2005). Be to, jie nerimauja, kad evoliucija pagrsti spliojimai apie lyt tik tvirtina vyr ir moter stereotipus" (Small, 1999). Ar evoliucijos pasekme aikinant gauj smurt, udant pavyd ir prievartavimus galima tvirtinti ir pateisinti vyr agresyvum kaip natral dalyk? Ir jei evoliucins psichologijos specialistai tikins vis daugiau moni, kad tai natralu, ar visi turtume sigyti nam apsaugos sistemas? Taiau atminkite, atsako evoliucins psichologijos specialistai, evoliucijos imintis yra praeities imintis. Ar ios tendencijos vis dar gyvybingos - tai kitas klausimas. Evoliucins psichologijos kritikai pripasta, kad evoliucija padeda paaikinti ir ms bendrumus, ir skirtumus (tam tikra vairov padeda ilikti). Taiau jie tvirtina, kad visiems bendras evoliucinis palikimas pats savaime neleidia prognozuoti santuokos form vairovs (vieno sutuoktinio, keli

5 s k y r i u s . G E N A I , K U L T R A IR LYTIS

213

sutuoktini i eils, daugelio vyr, sutuoktini main) skirtingose kultrose. Evoliucin teorija taip pat negali paaikinti vos per kelet deimtmei vykusi elgsenos pokyi skirtingose kultrose. Atrodo, svarbiausia, k mums dav gamta, tai gebjimas prisitaikyti - imokti ir keistis. Visi sutinka, jog ia slypi formuojanti kultros galia.

Lytis ir hormonai
Jei genai nulemia lyties savitumus, vadinasi, jie veikia ms organizm. Vyrikos lyties embrionuose genai reguliuoja sklidi formavimsi, o ios gamina vyrik ivaizd lemiant lytin hormon testosteron. Tyrimai rodo, kad mergaits, kurios iki gimimo patyr testosterono pertekli, linkusios berniokikai elgtis aisdamos (Hines, 2004). Kit tyrim metu stebti be vyriko lyties organo gim berniukai, kurie buvo auginami kaip mergaits (Reiner ir Gearhart, 2004). Nepaisant to, kad jie buvo rengiami suknelmis, su jais elgiamasi kaip su mergaitmis, dauguma i j renkasi tipikus vyrikus aidimus ir ilgainiui - daniausiai patirdami emocin stres - susikuria vyrik tapatum. Atrodo, jog testosteronas susijs su agresija. Gyvnams suleidus testosterono, padidja j agresyvumas. Kalbant apie mones, nusikaltli vyr testosterono lygis bna auktesnis nei normalus; taip pat ir Nacionalins futbolo lygos aidj bei padkusi student korporacij nari (Dabbs, 2000). Be to, ir moni, ir bedioni agresyvumo skirtumai pasireikia ankstyvajame gyvenimo etape (kol kultra dar nebna padariusi didesnio poveikio) ir maja suaugus, kai testosterono lygis nukrenta. N vienas i i fakt nra tikinamas, o visi kartu jie tikina daugel mokslinink, kad lytiniai hormonai yra svarbs. Taiau, kaip netrukus pamatysime, svarbi ir kultra. Kai mons brsta ir sulaukia vidutinio bei vyresnio amiaus, vyksta domus dalykas. Moterys tampa kategorikesns ir labiau pasitikinios savimi, o vyrai - empatikesni ir maiau link dominuoti (Lowenthal ir kiti, 1975; Pratt ir kiti, 1990). Viena i galim majanio lyi skirtumo prieasi yra hormon pokyiai. Kita prieastis - vaidmens keliami reikalavimai. Kai kurie mokslininkai daro prielaidas, kad romantik santyki ir ankstyvos tvysts laikotarpiu socialiniai lkesiai abi lytis skatina pabrti tas savybes, kurios atitinka j vaidmenis. Rodydami dmes, rpindamiesi ir apsaugodami vyrai parykina stipraus vyro savybes ir slopina abipusio priklausomumo bei globos poreik (Gutmann, 1977). Stengdamosi patikti ir augindamos maus vaikus jaunos moterys varo savo impulsyv nor elgtis kategorikai ir nepriklausomai. Manoma, kad tiek vyrai, tiek moterys, baig iuos jaun suaugusi moni vaidmenis, danai leidia reiktis toms savybms, kurias anksiau slopino. Kiekvienas j tampa labiau dvilyiu - gebaniu bti ir kategoriku, ir globojaniu.

Puikiausi mons savo asmenyje sutuokia abi lytis." Raiph VValdo Emerson, Journals, 1843

dvilytis (androgynous) Vyrik ir moterik savybi miinys.

214

II d a l i s . S O C I A L I N T A K A

APIBENDRINIMAS Evoliucija ir lytis: koks elgesys yra natralus?


Evoliucins psichologijos specialistai kuria teorijas apie tai, kaip evoliucija galjo nulemti tokius lyi elgsenos skirtumus, kaip agresija ir seksualinis iniciatyvumas. Jie teigia, kad gamta tuoktuvi aidime pirmenyb teikia patinams, rodantiems seksualin iniciatyv pateli atvilgiu - ypa t, kurifizins savybs byloja apie vaisingum- ir besistengiantiems agresyviai dominuoti, rungiantis su kitais patinais. Taigi moterys, kurioms daug svarbiau neeikvoti savo maesni reprodukavimosi galimybi, pirmenyb teikia tiems vyrams, kurie pajgt pasirpinti vaikais. Kritikai sako, kad evoliuciniai aikinimai kartais tra pavluotos splions, nepajgianios vertinti kultrins vairovs. Jie taip pat diskutuoja, ar pakanka empirini rodym evoliucins psichologijos teorijoms paremti, ir nerimauja, kad ios teorijos sustiprins vyrikus stereotipus. Biologija (pavyzdiui, vyrikieji ir moterikieji hormonai) svarbi lyi skirtumams, bet socialiniai vaidmenys taip pat stipriai veikia. Visi sutinka, kad gamta mus apdovanojo netiktinu pajgumu prisitaikyti prie kintani aplinkybi.

Kultra ir lytis: kultros diktatas?


Kultros tak iliustruoja lyi vaidmen skirtumai nepriklausomai nuo vietos ir iaiko.

lyi vaidmenys (genderrole) Vyr ir

Kultra, kaip pastebjome, yra tai, kuo didels moni grups dalijasi ir k perduoda i kartos kart - idjos, nuostatos, elgesio taisykls bei tradicijos. Kultros reikm atspindi lkesiai, kaip turt elgtis vyrai ir moterys, ir panieka, kuri jie patiria nepateisin i lkesi (Kite, 2001). Visose alyse dirbti nam ruoos darbus ir rpintis vaikais paprastai padeda mergaits, o berniukai daugiau laiko praleidia aisdami be prieiros (Edwards, 1991). Net iuolaikinse iaurs Amerikos eimose, kuriose abu sutuoktiniai siekia karjeros, vyrai atlieka didij dal nam kio remonto darb, o moterys rpinasi vaik prieira (Bianchi ir kiti, 2000; Biernat ir Wortman, 1991). Sakoma, jog lyi socializacija mergaitms suteik aknis", o berniukams sparnus". XX a. knygose vaikams, apdovanotose Randolpho Caldecotto medaliu, mergaits keturis kartus daniau nei berniukai vaizduojamos naudojanios nam apyvokos daiktus (pavyzdiui, luot, adat, puodus ir keptuves), o berniukai penkis kartus daniau nei mergaits buvo vaizduojami naudojantys gamybos priemones (pavyzdiui, akes, plg ar ginkl). Suaugus tikrov skiriasi nedaug: Visur, - pranea Jungtins Tautos (1991), moterys atlieka didij dal nam ruoos darb." Ir visur valgio gaminimas bei ind plovimas yra tie nam ruoos darbai, kuriais dalijamasi maiausiai". Ianalizavus, kas kuo usiima 185 bendruomense, paaikjo, kad vyrai medioja vris ir kerta mik, moterys atlieka madaug 90 proc. valgaminimo bei skalbimo darb, ir abi lytys beveik vienodai usiima laukininkysts darbais ir karvi melimu. Tokie vyr ir moter elgsenos lkesiai apibria lyi vaidmenis.

moter elgesio lkesi (norm) rinkinys.

5 s k y r i u s . G E N A I , K U L T R A IR LYTIS

215

Kokia santuoka, js nuomone, teikia didesn pasitenkinim?"

] Abu sutuoktiniai dirba ir dalijasi nam ruoos darbus Vyras aprpina eim

Argentina [ Meksika Hondras Brazilija Bolivija [ Venesuela [ Peru

* 5.7 PAVEIKSLAS

>

Vaidmenys, kuriems pritaria abi lytys, skirtingose alyse skiriasi. altinis: Duomenys i 2003 met Pew Global Attitudes apklausos.

Ar kultra konstruoja lyi vaidmenis? O gal lyi vaidmenys paprasiausiai atspindi natraliai vyrams ir moterims bding elgsen? Lyi vaidmen vairov skirtingose kultrose ir skirtingais laikotarpiais byloja, kad kultra i ties konstruoja ms, kaip lyi atstov, vaidmenis.

Skirtingi lyi vaidmenys skirtingose kultrose


Tarptautinis tyrim centras Pew Global Attitudes 2003 m. apklausoje 38 000 moni pateik klausim: ar gyvenimas teikia didesn pasitenkinim, kai abu sutuoktiniai dirba ir kartu rpinasi vaik aukljimu, ar kai moterys lieka namuose ir rpinasi vaikais, o vyras aprpina eim? 41-je alyje dauguma respondent pasirinko pirmj atsakymo variant (r. 5.7 pav.). Taiau atsakymai skirtingose alyse rykiai skiriasi. Egiptieiai su pasaulio daugumos nuomone nesutiko santykiu 2:1, tuo tarpu vietnamieiai palaik daugumos nuomon santykiu 11:1. Australijoje ir Skandinavijos alyse pastebta didiausia lyi lygyb, o Viduriniuose Rytuose ir iaurs Afrikoje maiausia (Soiai Watch, 2006). Net ir industrinse alyse vaidmenys nepaprastai skiriasi. Japonijoje ir Vokietijoje vadovaujanius postus moterys uima santykiu 1:10, o Australijoje bei Jungtinse Amerikos Valstijose - beveik 1:2 (ILO, 1997, Wallace, 2000). iaurs Amerikoje dauguma gydytoj ir stomatolog yra vyrai, Rusijoje dauguma gydytoj - moterys, o Danijoje dauguma stomatolog yra moterys.

Jungtinse Tautose visada inojome, kad ms veikia, siekiant paangos, priklauso nuo to, ar skmingai susiklost partneryst su Afrikos kininke bei jos vyru." JTO generalinis sekretorius Kofis A. Annanas, 2002

216

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

Gallupo apklausos klausimas: ar priimtina, kad mergait paskambint berniukui ir paskirt pasimatym? Atsakiusieji taip" procentais 1950 1999 29% 70%

Lyi vaidmen pokyiai bgant laikui


Prajusio imtmeio antrojoje pusje - per trump istorijos atkarp - lyi vaidmenys rykiai pasikeit. 1938 metais vienas i penki amerikiei pritar, kad itekjusi moteris gali dirbti versle ar pramonje net jei turi gebant j ilaikyti vyr". 1996 metais tam pritar keturi i penki amerikiei (Niemi ir kiti, 1989; NORC, 1996). 1967 metais 57 proc. Amerikos auktj mokykl pirmakursi buvo sitikin, kad geriausia, kai itekjusi moter veikla apsiriboja namais ir eima". 2005 metais iam teiginiui pritar tik 20 proc. (Astin ir kiti, 1987; Pryor ir kiti, 2005). 1965 metais n viena moteris nebuvo baigusi Harvardo universiteto Verslo fakulteto. Amiaus pabaigoje 30 proc. io fakulteto absolvent sudar moterys. Nuo 1960 met iki amiaus pabaigos moter dalis tarp absolvent auktosiose medicinos mokyklose iaugo nuo 6 iki 50 proc., o teiss - nuo 3 iki 50 proc. (AMA, 2004; Hunt, 2000; Richardson, 2005). Amerikoje XX a. septintojo deimtmeio viduryje itekjusi moteris nam ruoai skirdavo septynis kartus daugiau laiko negu jos vyras, o deimtojo deimtmeio viduryje - j a u tik dvigubai daugiau (Bianchi ir kiti, 2000). Jungtini Valstij statistikos biuras apklaus 21 000 vyr ir moter, k jie veik per prajusias 24 valandas. Dirbanios moterys viena valanda daugiau negu vyrai praleido rpindamosi namais ir eimos nariais (Darbo departamentas, 2004). Per tas 24 valandas 35 proc. vyr ir 66 proc. moter gamino maist ar plov indus. Vyriki ir moteriki vaidmenys kinta daugumoje kultr. Tai patvirtina didjantis moter skaiius ali parlamentuose nuo Maroko iki vedijos (Inglehart ir Welzel, 2005; Tarptautin parlamentin sjunga, 2006). Tokie sparts pokyiai skirtingose kultrose byloja, kad lyi vaidmenis apibria ne vien evoliucija ir biologija - laikas taip pat juos keiia.

Bendraami perduodama kultra


Kultros, kaip ir grietininiai ledai, bna vairaus skonio. Volstryte vyrai daugiausia dvi kostiumus, o moterys - sijonus bei sukneles; kotijoje daugelis vyr oficialiomis progomis dvi klostuotus sijonus; kai kuri prie ekvatoriaus gyvenani taut (ne vis) vyrai ir moterys apskritai nieko nedvi. Kaip itokias tradicijas perduoda karta i kartos? Vyraujanti prielaida, kuri Judith Rich Harris (1998) vadina ugdymo prielaida, yra tokia: nuo to, kaip tvai auklja vaikus, priklauso, kuo ie taps. iuo klausimu sutaria ir Freudo alininkai, ir bihevioristai, ir ios knygos autorius. Kratutins vaik meils ir skriaudimo palyginimas atskleid, kad tv aukljimas i ties daro poveik. Be to, vaikai perima didel dal tv puoseljam vertybi, tarp j - politines ir religines pairas. Taiau jei vaik asmenybes formuoja tv pavyzdys bei rpinimasis, toje paioje eimoje augantys vaikai turt bti labai panas, tiesa?

5 s k y r i u s . G E N A I , K U L T R A IR LYTIS

217

i prielaid paneigia stulbinantys ir spdingi pastarj met evoliucins psichologijos duomenys, dl kuri visi sutaria. Elgsenos genetikos specialistai Robertas Plominas ir Denise Daniels (1987) teigia: Du vienos eimos vaikai [vidutinikai] skiriasi vienas nuo kito tiek pat, kiek atsitiktinai parinkt vaik poros". Duomenys, gauti tiriant dvynukus bei biologinius ir vaikintus brolius bei seseris, rodo, kad genetiniu poveikiu galima paaikinti madaug 50 proc. individuali asmenybs bruo. Aplinkos, taip pat ir nam poveikiu galima paaikinti tik iki 10 proc. j asmenybs bruo. Tad kas lemia likusius 4 0 50 proc. skirtum? Tai - bendraami taka, tvirtina Harris. Vaikams ir paaugliams kur kas labiau rpi, k mano j bendraamiai, o ne k galvoja tvai. Vaikai ir paaugliai aidimus, muzikin skon, kalbos manieras ir netgi keiksmaodius daugiausia imoksta i bendraami. vilgteljus atgal, tai atrodo logika. Juk btent su bendraamiais jie aidia ir galiausiai su jais dirbs bei kurs eimas. Panagrinkime tai tokius dalykus: Ikimokyklinukai tv raginami danai atsisako ragauti kok nors patiekal tol, kol jis nepatiekiamas grupei vaik, kuriems patinka. Nors rkani tv vaikai rko daniau, atrodo, jog didesn poveik daro bendraamiai. Vaikai turi rkani draug, kurie tikinja, kad rkyti malonu, ir silo cigarei. t Imigrant vaikai paprastai uauga teikdami pirmenyb savo nauj bendraami gimtajai kalbai bei normoms. Jie gali pakeisti kod" sugr savo namus, taiau irdimi ir protu lieka su bendraamiais. Panaiai kurti girdini tv vaikai, lankantys mokykl kurtiesiems, daniausiai atsisako tv tradicij ir perima kurij tradicijas. Taigi jei grup vaik lankyt t pai mokykl, gyvent tame paiame regione ir tarp t pai bendraami, taiau sukeistume j tvus, teigia Harris (1996), pasiekdama savo argument ribas, tie vaikai suaug turt bti panas". Tv taka svarbi, bet i esms ji netiesiogin: tvai padeda vaikams pasirinkti mokykl, gyvenamj rajon ir bendraamius, o tai savo ruotu lemia, ar vaikai praleidins pamokas, vartos narkotikus, ar merginos anksti pastos. Be to, vaikai danai mgdioja truput vyresnius u save, kurie mgdioja dar vyresnius, o ie mgdioja jauniausius suaugusius tv kartoje. Sveika tarp tv ir vaik grupi bna gana laisva, tad tradicijos niekada neperduodamos tobulai. Ir moni, ir primat kultrose pokyius inicijuoja jaunimas. Kai viena bedion atranda geresn bd maistui nuplauti arba kai mons ikelia naujas mados ar lyi vaidmen idjas, paprastai tai bna jaunos bedions arba jauni mons, ir ias idjas noriau priima jauni suaugusieji. Tad nors kultros tradicijos ilieka, pati kultra kinta

218

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

APIBENDRINIMAS Kultra ir lytis: kultros diktatas?


Labiausiai itirti vaidmenys - lyi vaidmenys - atspindi tam tikr biologin tak taiau taip pat iliustruoja ir stipr kultros poveik. Visame pasaulyje vyrauja tendencija vyrams, o ne moterims uimti dominuojani padt visuomenje. Skirtingose kultrose ir skirtingais laikotarpiais lyi vaidmenys labai skiriasi. Nuo XX a. vidurio moterys Jungtinse Valstijose vis labiau dominuoja ir aktyviau veikia. Didiausia kultrin taka gaunama ne tiesiogiai i tv, o per bendraamius.

Koki ivad galime padaryti apie genus, kultr ir lyt?


Biologija ir kultra neegzistuoja izoliuotai, nes kultra veikia tai, k dav biologija. Tad kaip sveikauja biologija ir kultra? Ir kaip asmuo sveikauja su aplinkybmis?

Biologija ir kultra
Neprivalome evoliucijos ir kultros laikyti konkurentmis. Kultrins normos subtiliai, taiau stipriai veikia ms nuostatas bei elgsen, taiau jos nra nepriklausomos nuo biologijos. Viskas, kas socialu ir psichologika, galiausiai yra biologika. Kit lkesiai mus veikia todl, kad tai mumyse uprogramuota biologikai. Be to, kultra gali pabrti tai, k paveldime biologikai. Jei genai ir hormonai lemia, kad vyrai fizikai agresyvesni nei moterys, kultra iuos skirtumus gali padidinti atitinkamomis normomis, skatinaniomis tiktis, kad vyrai turi bti tvirtesni, o moterys - velnesns ir malonesns. Biologija ir kultra taip pat gali sveikauti. iandieninis genetikos mokslas parodo, kaip patirtis naudojasi genais, kad pakeist smegenis (Quartz ir Sejnowski, 2002). Aplinka gali stimuliuoti genus, kurianius naujus isiakojanius smegen lsteli receptorius. Regos dirgikliai priveria genus tobulinti smegen srit, atsaking u regjim. Tv prisilietimas aktyvina genus, kurie ateityje pads vaikui veikti stresines situacijas. Genai mus ne tik varo, jie prisitaiko ir reaguoja dirgiklius. Kai biologins savybs veikia reakcij aplink, biologija ir patirtis veikia viena kit. mons vienaip reaguoja David Beckham ir kitaip - Woody Allen. Kadangi vyrai 8 proc. auktesni ir vidutinikai turi dvigubai didesn raumen mas, jiems lemta gyti kitoki gyvenimo patirt nei moterims. Arba panagrinkime tok dalyk: vyrauja nuomon, kad vyras turi bt auktesnis u mon. Viename tyrime tik vienas i 720 susituokusi por neatitiko ios normos (Gillis ir Avis, 1980). Galima tik splioti, kaip tai paaikinti psichologikai: galbt bdami pranaesni giu (ir amiumi) vyrai gali ilaikyti socialin virenyb moter atvilgiu. Taiau taip pat galima iekoti

sveika (interaction) Vieno veiksnio (pavyzdiui, biologinio) poveikis priklauso nuo kito veiksnio (pavyzdiui, aplinkos).

5 s k y r i u s . G E N A I , K U L T R A IR LYTIS

219

Socializacija

Lkesiai lyi

X
Kiti veiksniai (pvz., biologin taka)

5.8 PAVEIKSLAS Lyi socialins elgsenos skirtum socialinio vaidmens Lyi elgsenos teorija vairs veiksniai, taip pat vaikysts slygos ir gytos patirtys, rengia vyrus ir moteris skirtingiems vaidmenims. Vyr ir moter elgsen veikia su j skirtingais vaidmenimis susij lkesiai, gdiai ir sitikinimai. altinis: Adaptuota i: Eagly, 1987; Eagly ir Wood, 1991.
skjrtumai

vaidmen
8M9i

Darbo iskirsty pasiskirstymas tarp lyi ^

"

n a X 7

Su lytimi susij^ gebjimai bei sitikinimai

ir evoliucijos iminties, kuria grindiama i kultrin norma: jei mons teikt pirmenyb to paties gio partneriams, aukti vyrai ir emo gio moterys danai likt be partneri. Tad evoliucija reikalauja, kad vyrai bt auktesni u moteris, o kultra to paties reikalauja i sutuoktini. Tad tiktina, kad gio norma yra biologijos ir kultros rezultatas. Alice Eagly ir Wendy Wood (1999; Eagly, 1987) pltoja teorij apie tai, kaip sveikauja biologija ir kultra (r. 5.8 pav.). Jos sitikinusios, kad darbo pasidalijim tarp lyi lemia vairs veiksniai, tarp j - biologiniai skirtumai ir socializacija vaikystje. Suaugusij gyvenime tiesiogin lyi socialins elgsenos skirtum pasekm yra vaidmenys, kuriuos atspindi darbo pasidalijimas tarp lyi. Bdami stipresni ir greitesni, vyrai daniau atlieka fizins jgos reikalaujanius vaidmenis. Moter gebjimas gimdyti ir auginti vaikus slygoja tai, kad jos daniau atlieka globjik savybi reikalaujanius vaidmenis. Tad kiekviena lytis stengiasi, kad j elgsena atitikt iuos vaidmenis ir atitinkamai modeliuoja savo sitikinimus bei gebjimus. Prigimtis ir ugdymas sudaro pinkl raizgin". Eagly prognozuoja, kad vienodjant vaidmen uduotims lyi skirtumai palaipsniui mas". I ties, pastebi Eagly ir Wendy Wood (1999), kultrose, kuriose lyi vaidmenys labiau lygiaveriai, lyi skirtumai pagal prioritetus renkantis por (vyrai ieko jaunysts ir gebjim atlikti nam kio darbus, moterys ieko socialins padties ir gero udarbio), yra maesni. Daugjant moter, pasirinkusi formaliai vyrikas profesijas, j pai vyrikumo ar moterikumo sampratos skirtumai taip pat sumajo (Twenge, 1997). Vyrams ir moterims atliekant vis daugiau panai vaidmen, j psichologiniai skirtumai maja. Nors prigimtis reikalauja, kad vyrai atlikt jgos reikalaujanias uduotis, o moterys rpintsi kdikiais, Wood ir Eagly (2002) daro ivad, kad moter ir vyr elgsena yra gana lengvai formuojama, ir abiej lyi atstovai pajgs atlikti visus manomus organizacinius vaidmenis". Majanti vyr gio bei agresyvumo reikm iandieniams auktos socialins padties vaidmenims ir majantis gimstamumas reikia, kad moteris maiau varo ntumas ir vaik auginimas. Kai tai siterpia ir prie diskriminacij nukreipti statymai bei konkurencins slygos, verianios samdyti talentingiausius (neatsivelgiant lyt), lyi nelygyb dar labiau maja.

220

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

k slepia moksliniai tyrimai

Alice Eagly apie lyi panaumus ir skirtumus


Savo darb apie lytis pradjau nuo projekto apie socialin tak XX a. atuntojo deimtmeio pradioje. Kaip ir daugelis to meto aktyvi feminisi maniau, kad nepaisant neigiam kultrini stereotip apie moteris, moter ir vyr elgsena i esms yra ekvivalentika. Per daugel met mano poiris reikmingai pasikeit. Pastebjau, kad kai kurie moter ir vyr poelgiai iek tiek skiriasi, ypa kai prisimenami lyi vaidmenys. mons neturt manyti, kad ie skirtumai btinai neigiamai atsiliepia moterims. Didesnis moter polinkis atsivelgti kit moni poreikius ir demokratikiau elgtis yra vertinamas palankiau ir daugelyje situacij gali bti privalumas. Ties pasakius, mano atlikti lyi stereotip tyrimai rodo, kad jei atsivelgsime ir neigiamas, ir teigiamas savybes, iuo metu moters stereotipas yra palankesnis nei vyro. Taiau meilumas ir rpestingumas - savybs, priskiriamos moterims, - gali sumainti j gali bei veiksmingum situacijose, kuriose reikalingas kategorikas ir konkurencingas elgesys. Alice Eagly, iaurs Vakar universitetas

Situacijos galia ir mogus


Bna trivialios tiesos ir didiosios tiesos, - sak fizikas Nielsas Bohras. Trivialios tiesos prieyb yra paprasiausia netiesa. Didiosios tiesos prieyb yra kita tiesa." Kiekviename ios dalies apie socialin tak skyriuje skelbiama didioji tiesa: situacijos galia. ios didiosios tiesos apie iorinio poveikio gali pakakt ms elgsenai paaikinti, jei btume pasyvs tarsi vjariiai augalai. Taiau mes, prieingai nei vjariiai augalai, nesame blakomi aplinkos visas puses. Mes veikiame ir reaguojame, atsakome ir gauname atsakymus. Mes galime atsispirti socialins situacijos spaudimui, o kartais netgi j pakeiiame. Dl ios prieasties a nutariau kiekvieno socialins takos" skyriaus pabaigoje atkreipti dmes didiosios tiesos prieyb: asmens gali. Galbt kultros galios akcentavimas kelia diskomfort. Daug kam nepatinka mintis, kad iorins jgos lemia elgsen: save mes laikome laisvomis btybmis, savo veiksm iniciatoriais (na, bent jau ger veiksm). Jauiame, kad tikjimas socialiniu determinizmu gali atvesti tai, k filosofas Jeanas-Paulis Sartre pavadino blogu tikjimu" - atsakomybs vengim ir kalts u savo likim suvertim kitiems monms ar aplinkybms. I ties, socialin kontrol (situacijos galia) ir asmenin kontrol (mogaus galia) konkuruoja viena su kita n kiek ne daugiau nei biologiniai ir kultriniai argumentai. Svarbs ir socialiniai, ir asmeniniai elgsenos aikinimai, nes vienu metu esame ir socialins aplinkos kriniai, ir jos krjai, Taip pat galime bti ir gen bei aplinkos sveikos produktas. Taiau tiesa ir tai, kad ateitis tikrai bus, ir ms reikalas nusprsti, kokia kryptimi ji pasuks. Tai, k renkams iandien, lemia rytdienos situacij.

Pamstymui: jei Bohro teiginyje slypi didioji tiesa, tai kas yra io teiginio prieyb?

5 s k y r i u s . G E N A I , K U L T R A IR LYTIS

221

Socialins aplinkybs i ties stipriai veikia mones. Taiau mons taip pat veikia socialines aplinkybes. Ir mons, ir situacijos sveikauja. Klausimas, ar iorins situacijos, ar vidinis nusiteikimas (arba kultra ar evoliucija) lemia elgsen, tolygus klausimui, ar kambario plot nulemia jo ilgis, ar plotis. i sveika vyksta bent trimis bdais (Snyder ir Ickes, 1985): Bet kuri socialin situacija skirtingus mones veikia skirtingai. Kadangi ms protai realyb suvokia skirtingai, kiekvienas i ms atitinkamai reaguoja situacijas. Be to, vieni mons (grups ar asmenys) jautriau reaguoja socialines situacijas nei kiti (Snyder, 1983). Pavyzdiui, japonai labiau nei britai pasiduoda socialiniams lkesiams (Argyle ir kiti, 1978). mons danai patys renkasi situacij (Ickes ir kiti, 1997). Turdami galimyb rinktis, aktyvs mons renkasi situacijas, skatinanias socialin sveik. Rinkdamiesi auktj mokykl js pasirinkote bti veikiami tam tikr socialini aplinkybi. Maai tiktina, kad aistringi politiniai liberalai sikurs Orindijos apygardoje Kalifornijoje arba taps Prekybos rm nariais. Jie greiiau apsigyvens San Franciske ar Toronte ir silies aplinkosaugos organizacijos Greenpeace gretas (arba skaitys Manchester Guardian, o ne Times of London) - kitaip tariant, pasirinks j polinkius sutvirtinant socialin pasaul. mons danai susikuria situacijas. Prisiminkime, kad ms iankstin nuosmon gali pasitivirtinti: jei tikims, kad kuris nors mogus turt bti ekstravertas, prieikas, moterikas ar seksualus, ms bendravimas su juo gali paskatinti btent toki elgsen, kuri sivaizdavome. Kas sukuria socialin situacij, jei ne sociumas? Liberali aplink sukuria liberalai. Tai, kas vyksta studeni draugijoje, sukuria jos nars. Socialin aplinka - tai ne oras, ne tai, kas mums nutinka. Ji labiau panai namus, kuriuos patys susikuriame. Tad gali turi ir mons, ir situacijos. Mes kuriame savo socialin pasaul, o jis kuria mus.

Tiesos odiai visada bna paradoksals." Lao-Dz, The Simple Way (Paprastas bdas")

APIBENDRINIMAS Koki ivad galime padaryti apie genus, kultr ir lyt|?


Biologiniai ir kultriniai aikinimai neprivalo bti prietaringi. Ties pasakius, jie tarpusavyje sveikauja. Biologiniai veiksniai veikia kultrini kontekst o kultra remiasi prigimtiniais dalykais. Didioji tiesa apie socialins takos gali bus tik pusiau tiesa, jei atskirsime papildani ties: asmens gali. mons ir situacijos sveikauja bent trimis bdais. Vis pirma mons skiriasi tuo, kad skirtingai interpretuoja situacijas ir jas reaguoja. Antra, daugel situacij kurios daro jiems tak pasirenka patys. Treia, mons prisideda prie socialini situacij susidarymo.

222

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

Post scriptum: ar turtume laikyti save socialinio pasaulio produktais, ar architektais?


Abipusio prieastingumo teorija leidia teigti, kad mons arba reaguoja aplink, arba j veikia. Abu poiriai teisingi, nes mes esame ir savo socialinio pasaulio produktai, ir architektai. Taiau ar vienas poiris teisingesnis u kit? Imintinga laikyti save aplinkos produktais (kitaip imtume pernelyg didiuotis savo laimjimais ir pernelyg save kaltinti u esamas problemas), o kitus laikyti laisvais aktoriais (kitaip taptume tvikai globjiki ir link manipuliuoti). Taiau turbt bt pravartu daniau daryti ir prieing prielaid - save laikyti laisvais aktoriais ir manyti, kad kiti yra veikiami aplinkos. Tada velgdami save manytume, kad esame saviveiksmingi, o santykiuose su kitais iekotume supratimo ir socialini reform. (Jei manysime, kad kitus mones veikia situacijos, labiau j u o s sijausime, o ne impozantikai smerksime nemalonius poelgius, kuriuos laisva valia pasirinko amorals", sadistiki" ar tings" mons.) Dauguma religij skatina atsakyti u save, taiau neteisti kit. Ar taip yra dl gimto moni polinkio atleisti savo klaidas ir teisti kitus u j padarytas nuodmes?

Konformizmas

Kas yra konformizmas? Klasikiniai konformizmo tyrimai Sherifo norm krimo tyrimai Mokslini tyrim ivada. Ukreiamas iovulys Atkreipkime dmes. Masin apgaul Ascho studija apie grups darom spaudim Milgramo paklusnumo eksperimentai Kokios paklusnumo prieastys? Atkreipkime dmes. Auk suasmeninimas Mintys apie klasikinius tyrimus K slepia moksliniai tyrimai. Stanley Milgramas apie paklusim Kaip nuspti galim konformistikum? Grups dydis Vieningumas Sutelktumas Padtis Vieoji reakcija Ankstesni sipareigojim nebuvimas Kodl elgiamasi konformistikai? Kas elgiasi konformistikai? Asmuo Kultra Socialiniai vaidmenys Ar norime bti kitokie? Reaktyvusis pasiprieinimas Unikalumo rodymas Post scriptum: kaip bti individualybe bendruomenje

Visa, kas lugdo asmenyb, yra despotizmas, kad ir kokiu vardu j vadintume." John Stuart Mill, On Liberty, 1859 (Apie laisv")

e abejons, esate patyr tok reikin: pasibaigus polemikai lektoriaus kalbai ar koncertui, netoli scenos esantys aistringi garbintojai atsistoja ir ima ploti. J pavyzdiu paseka esantieji toliau ir prisijungia prie ovacij. Paskui jau atsistoja ir tie, kurie, jei nebt buv paskatinti, bt mandagiai paploj sddami patogiose kdse. Kai sdite tarp i moni, viena js dalis nori ir toliau sdti (is lektorius visai neatspindjo mano pair"). Taiau ar liksite sdti, kai aplink visi stojasi? Bti vieno asmens mauma nra lengvas dalykas. Tikriausiai ir js nors trumpam atsistosite su visais, nebent jums labai nepatiko tai, k girdjote. itokio konformistiko elgesio situacijos kelia io skyriaus klausimus: Kodl, mons, nepaisant j vairovs, bdami didelje grupje daniausiai elgiasi vienodai? Kokiomis aplinkybmis mons elgiasi konformistikai? Ar kai kurie mons labiau link elgtis konformistikai? Kas prieinasi spaudimui elgtis konformistikai? Ar konformistikumas yra tokia bloga savyb, kaip leidia manyti klusnios bandos" vaizdis? O gal reikt tai vadinti grupiniu solidarumu" arba socialiniu jautrumu"?

Socialinis spaudimas, kur mums daro bendruomen, yra pagrindinis moralini vertybi ramstis." Amitai Etzioni, The Spirit of Community, 1993 (Bendruomens dvasia")

Kas yra konformizmas?


Pradkime nuo paskutinio klausimo. Ar konformizmas yra gera, ar bloga savyb? klausim nra mokslu pagrsto atsakymo, taiau turdami omenyje bendras vertybes galime teigti, jog kartais elgtis konformistikai yra blogai (kai dl to vairuojama igrus arba pasielgiama rasistikai), kartais - gerai (kai sukliudo brautis eil prie teatro), ir dar kitais atvejais tai nereikminga (kai teniso aidjai dvi balt aprang). Individualistinse Vakar kultrose, kuriose pasidavimas bendraami spaudimui nekelia susiavjimo, odyje konformizmas" slypi neigiama prasm. Kaip jaustumts igird, kad kakas jus pavadino tikru konformistu" (prisitaikliu)? tariu, kad sieistumte. iaurs Amerikoje ir Europoje socialins psichologijos specialistai, priklausydami individualistinms kultroms, konformizmui teikia neigiam reikm (prisitaikymas, nuolankumas, paklusnumas), o ne teigiam (bendruomeninis jautrumas, reagavimas, komandinis aidimas). Japonijoje veikti ivien su kitais yra ne silpnumo, o tolerancijos, savitvardos ir brandos poymis (Markus ir Kitayama, 1994). Japonijoje, - pa-

6 skyrius. KONFORMIZMAS

225

stebi Lance Morrow (1983), - visur jauiama ramyb, kuri atsiranda, kai mons tiksliai ino, ko gali tiktis vienas i kito." Ivada: mes pasirenkame ms vertybes bei poirius atitinkanias sampratas. Etikets ir apibdina, ir vertina, ir jos neivengiamos. Be etikei negalime aptarinti io skyriaus tem. Tad isiaikinkime tai i etikei prasm: konformizmas (prisitaikymas), nuolaidumas, paklusnumas, pritarimas. Elgtis konformistikai nereikia vien tik veikti taip, kaip kiti mons; tai reikia ir jausti kit moni veiksm tak. Tai reikia veikti kitaip, nei kad btume pasielg, jei btume buv vieni. Tad konformizmas yra elgsenos arba sitikinim pakeitimas, siekiant prisiderinti prie kit. Kai bdami minioje pakylate ir digaujate dl pergalingo vario, ar tai - konformizmas? Kai kartu su milijonais kit moni geriate pien arba kav, ar elgiats konformistikai? Kai palaikote kit nuomon, kad moterims labiau tinka ilgi, o ne trumpi plaukai, ar tai konformizmas? Galbt taip, o gal ir ne. Viskas priklauso nuo to, ar js elgtumts ir manytumte taip pat, jei nebtumte grupje. Ar paoktumte i diaugsmo dl vario, jei btumte vienintelis sirgalius tribnoje? Yra kelios konformizmo rys (Nail ir kiti, 2000). Panagrinkime tris: nuolaidum, paklusnum ir pritarim. Kartais prisitaikome prie lkesio ar pageidavimo i ties nepritardami tam, k darome. Usiriame kaklarait ar apsivelkame suknel, nors mums nepatinka to daryti. is iorinis prisitaikymas yra nuolaidumas. Paklstame, kad sulauktume atpildo arba ivengtume bausms. Jei ms nuolaidum sukelia aiki komanda, tai vadinama paklusnumu. Kartais nuoirdiai darome tai, kam paakino minia. Galime kaip ir milijonai kit gerti pien, nes esame tikinti, kad pien gerti sveika. is nuoirdus, vidinis konformizmas vadinamas pritarimu. Pritarimas kartais iplaukia i nuolaidumo. Kaip buvo pabrta 4 skyriuje, nuostatas lemia elgsena. Paprastai mes pateisiname savo elges, jei prisiimame atsakomyb u j.

konformizmas (conformity) Elgsenos ar sitikinim pakeitimas, siekiant prisiderinti prie kit nuolaidumas (compliance) Konformistikas vieo elgesio modelis, kai atsivelgiama uuominomis ar aikiai ireikt pageidavim bet slopinant vidin pasiprieinim. paklusnumas (obedience) Prisitaikymas vykdant tiesmuk paliepim. pritarimas (acceptance) Konformizmas, kai elgsena ir sitikinamai atitinka socialin spaudim

APIBENDRINIMAS Kas yra konformizmas?


Yra dvi konformizmo elgsenos ar sitikinim pakeitimo pasiduodant grups spaudimui formos. Nuolaidumas- pritarimas grups nuomonei jauiant vidin pasiprieinim. Nuolaidumo atmaina yra paklusnumas - nusileidimas tiesmukam paliepimui. Pritarimas - kai sitikinimai ir elgsena atitinka socialin spaudim.

Klasikiniai konformizmo tyrimai


Kaip socialiniai psichologai tyr konformizm laboratorijoje? K j gauti duomenys byloja apie socialin poveik ir blogio prigimt?

Mokslininkai, tiriantys konformizm, sukuria miniatirin socialin pasaul mikrokultr laboratorijoje, kuri supaprastintai atkuria svarbi kasdieni so- <

226

II d a l i s . S O C I A L I N T A K A

dalini sveik ypatybes. Kai kurie i i tyrim atskleid toki stulbinam dalyk, kad ir kiti tyrintojai iuos tyrimus kartojo, plaiai aptarinjo, kol jie usitarnavo klasikini" eksperiment vard. Mes aptarsime tris eksperimentus, i kuri kiekvienas pateikia savo metod konformizmui studijuoti ir atskleidia stulbinam dalyk.

Sherifo norm krimo tyrimai


Pirmasis i trij klasikini tyrim 5 skyriuje nagrint kultros gali sukurti ir pratsti socialines normas sujungia su iame skyriuje aptariamu konformizmu. Muzaferas Sherifas (1935, 1937) kl klausim, ar laboratorijoje manoma stebti socialini norm radimsi. Kaip biologai stengiasi atskirti virus, kad galt su juo eksperimentuoti, taip ir Sherifas norjo iskirti norm krimsi ir po to su juo eksperimentuoti. Jei btumte vieno i Sherifo eksperiment dalyvis, sdtumte tamsiame kambaryje, o per keturis su puse metro nuo js pasirodyt viesos spindullis. I pradi nieko nevykt. Po to kelet sekundi viesos spindullis pasiblakyt ir inykt. Tada turtumte atspti, kiek pasislinko is spindulys. Tamsiame kambaryje nemanoma nustatyti atstumo, tad js netvirtai itartumte: eis colius". Eksperimentuotojas pakartot procedr. kart pasakytumte: deimt coli". Toliau kartojant eksperiment, js vertinim vidurkis bt apie atuonis colius. Kit dien sugrtumte, ir prie js prisijungt kiti du, kurie vakar patyr t pat. Kai viesa ugsta pirm kart, tie du pasako savo vakarykt spjim. Vien col", - sako vienas. Du colius", - sako kitas. Truput sutrik, js vis tiek sakytumte: eis colius". Ar pasikeist js atsakymas, jei is grupinis patyrimas bt pakartotas t pai ir dar dvi dienas i eils? Kolumbijos universiteto studentai vaikinai, kuriuos tyr Sherifas, savo vertinimus pakeit pastebimai. Kaip parodyta 6.1 paveiksle, i eksperiment metu daniausiai isikristalizuodavo grups norma. (i norma buvo klaidinga. Kodl? viesos spindulys niekad nepasislinkdavo! Sherifas pasinaudojo optine apgaule, vadinama autokinetiniu reikiniu.) Sherifas ir kiti naudojo metod siekdami atsakyti klausimus apie moni pasidavim taigai. Kai po met eksperimentas buvo pakartotas su kiekvienu mogumi atskirai, ar jie vertino savaip, ar tebesilaik grups normos? domu, kad jie tebesilaik grups normos (Rohrer ir kiti, 1954). (Ar tai reikia nuolaidum, ar pritarim?) Nustebinti tariamos kultros galios tvirtinti klaidingus sitikinimus, Robertas Jacobsas ir Donaldas Campbellas (1961) iaurs Vakar universiteto laboratorijoje tyr, kaip perduodami klaidingi sitikinimai. Pasinaudodami autokinetiniu reikiniu, jie liep eksperimentuotojo padjjui (fiktyviam tiriamajam) klaidingai atsakyti klausim, kiek pasislinko viesos takas. Po to is pasitraukdavo i eksperimento, ir jo viet uirrtdavo tikrasis dalyvis, kur, savo ruotu, pakeisdavo kitas. Klastot iliko (nors madama) pen-

autokinetinis reikinys (autokinetic phenomenon) Savaiminis (auto) judjimas (kinetic). Tariamas nekintamo viesos tako judjimas tamsoje.

6 skyrius. KONFORMIZMAS

227

10 Individualiai Grupje

6.1 PAVEIKSLAS Sherifo norm krimo eksperiment grups pavyzdys

5 6

^ ^ ^

mogus

Trij moni vertinimai sutampa, kai jie pakartotinai vertina tariam viesos tako pasislinkim altinis: Duomenys i: Sherif ir Sherif, 1969, p. 209.

( 0 ( 0 E ( '0 ^ O. c o
r\

2 mons __

6 mons Pirmoji diena Antroji diena Treioji diena Ketvirtoji diena

kiose eksperimento dalyvi komandose. ie mons tapo netyiniais kultrins apgauls perdavimo suokalbininkais". i eksperiment ivada: ms poiris realyb i ties nepriklauso tik nuo ms. Kartais pasidavimo taigai pavyzdiai gali pralinksminti. Utenka vienam mogui nusikosti, nusijuokti ar nusiiovauti, ir netrukus aplinkiniai pradeda daryti t pat. (r. Mokslini tyrim ivada. Ukreiamas iovulys.") Foninis juokas, transliuojamas per humoro laidas, apeliuoja ms atvirum taigai. Foninis juokas bna labai taigus, jei manome, kad juokiasi mus panas mons, o ne mus nepanai moni grup. Bdami tarp laiming moni, patys galime pasijusti laimingi. reikin Peteris Totterdellas ir jo kolegos (1998) pavadino nuotaikos ssaja". Tiriant brit medicinos seseris ir buhalterius buvo pastebta, kad tai paiai darbo grupei priklausani moni nuotaikos kartu kildavo ir krisdavo. Kit socialins infekcijos form Tanya Chartrand ir Johnas Barghas (1999) vadina chameleono efektu". sivaizduokite, kad dalyvaujate viename i j eksperiment ir dirbate kartu su eksperimentuotojo padjja, kuri retkariais arba pasitrina veid, arba pajudina pd. Ar js - kaip ir kiti eksperimento dalyviai - pasitrinsite veid kartu su tuo mogumi, kuris j pasitryn, ir kartu pajudinsite pd? Jei taip, tai visai tiktina, kad is poelgis bus automatikas, atliktas be jokio smoningo ketinimo prisitaikyti, ir jis paskatins jus jausti tai, k jauia kitas mogus (Neumann ir Strack, 2000). Ricko van Baareno ir jo koleg (2004) Olandijoje atlikti tyrimai atskleidia, kad toks mgdiojimas padeda kitam mogui jus pamgti ir prireikus pagelbti. Mes mieliau gelbstime surinkti ikritusius raiklius tam mogui, kuris elgiasi panaiai kaip mes. Atrodo, mgdiojimas stiprina socialinius saitus ir netgi skatina skirti daugiau pinig labdarai. Pasidavimas taigai gali bti ir didelio masto reikinys. 1954 met kovo 4 mnesio pabaigoje Sietlo laikraiai prane apie u 80 myli iaur esaniame mieste vykus atsitikim - suskilusius priekinius automobili stiklus.

Kodl iovaujantis mogus ukreia iovuliu kit?" Robert Burton, Anatomy of Melancholy, 1621 (Melancholijos anatomija")

228

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

mokslini tyrim ivada

Ukreiamas iovulys
iovauti yra bdinga visiems stuburiniams gyvnams. iovauja primatai. Taip pat ir kats, krokodilai, paukiai, vliai, netgi uvys. Kodl? Kada? Merilendo universiteto Baltimorje psichologas Robertas Provine (2005) pastebi, kad kartais moksliniai tyrimai nekreipia dmesio kasdien elges. O jam patinka tyrinti, pavyzdiui, juok ar iovavim. Jo nuomone, nordamas tyrinti iovavim natralioje aplinkoje, gali turti tik chronometr urain ir raikl. Provine teigia, kad iovavimas - pastovi veiksm seka", trunkanti apie 6 sekundes, - prasideda giliu kvpimu ir baigiasi trumpesniu kulminaciniu (malonumsukelianiu) ikvpimu. iovulys danai kartojasi, vien nusiiovavim nuo kito skiria vos minut. Ir vyrams, ir moterims vienodai danai pasitaiko nusiiovauti. Net visikai paralyiuoti pacientai, kurie negali pajudinti kno, pajgia iovauti. Tai rodo, kad iovulys - spontanikas elgesys. Kada iovaujame? Kai esame apsnd. ia nieko stebtina. Tik domu, kad mons, kurie Provine praymu ra iovavimo dienorat, suskaiiavo, kad jie daugiau iovauja valand po nubudimo, o ne per valand iki umigdami. Danai vos pabud iovaudami roms. Taip elgiasi ir pabud i miego unys bei kats. Kai iovauja kiti mons. Nordamas itirti, ar iovulys, kaip ir juokas, gali bti ukreiamas, Provine parod tiriamiesiems penki minui trukms filmuk kuriame vyrikis nuolat iovavo. 55 proc. tiriamj nusiiovavo. O irdami filmuk kuriame mons ypsojosi, nusiypsojo tik 21 proc. tiriamj. iovaujantis veidas - lyg dirgiklis, kuris suaktyvina iovavimo model, nesvarbu, ar iovulio veiksmas rodomas nespalvotai, ar auktyn kojomis, ar nufotografuota tik iovaujaniojo burna. Suradus smegen veidrodinio atspindio neuronus", kurie bna aktyvs kartojant ar mgdiojant matytus veiksmus, galima sukurti biologin mechanizm paaikinant, kodl mes taip danai iovaujame matydami iovaujant kitus. Provine norjo isiaikinti, kuri iovaujaniojo veido dalis yra paveikiausia, todl rod tiriamiesiems vis iovaujanio mogaus Kai mums nuobodu. Kai Provine papra eksperimento dalyvi 30 minui per televizij irti techninio patikrinimo lentel, jie iovavo 70 proc. daniau negu kontrolins grups tiriamieji, irj ne tokius nuobodius muzikinius vaizdo klipus. iovul gali sukelti ir tampa. Danai iovauja desantininkai, besirengiantys pirmajam uoliui paraiutu, sportininkai prie start smuikininkai, laukiantys savo eils eiti scen. Mano draug skundsi, kad darbe danai jauiasi nesmagiai, nes mokantis nauj dalyk jos nerimas, ar viskas pavyks, nuolat pasireikia iovulio priepuoliu". veid veid kuriame nesimat iovaujaniojo burnos; vien tik burn ir neiovaujant besiypsant veid (kontrolin slyga). 6.2 pav. matome, kad iovaujaniojo veidas sukeldavo iovul net tuomet, kai nesimatydavo burnos. Taigi burnos prisidengimas iovaujant, atrodo, nieko nereikia. Provine teigia, kad netgi galvojimas apie iovul paprastai j sukelia. reikin tikriausiai pastebjote skaitydami skyrel. Pastebjau ir a. Skaitydamas Provine tyrinjimus apie ukreiam iovul a nusiiovavau keturis kartus (ir pasijutau truput kvailai).

Kiek kart

Kiek moni

Kiek kart

Kiek moni

Kiek kart

6.2 PAVEIKSLAS. Kurios veido dalys sukelia iovul? Robertas Provine (2005) sudar 4 grupes po 30 moni ir kiekvienai parod skirtingus penki minui trukms vaizdo raus: kai vyras ypsosi, kai iovauja, o dviem grupms - kai dalis rodomo veido udengta. iovaujaniojo burna paskatino kelet kart nusiiovauti, bet paveikesns buvo iovaujaniojo akys ir mimika.

6 skyrius. KONFORMIZMAS

229

Balandio 14-osios ryt buvo praneta apie pana vyk mieste, esaniame u 65 myli, o dar po kiek laiko - u 95 myli esaniame mieste. Iki vakaro priekini stikl skilinjimo banga pasiek Sietl. Balandio 15 dien Sietlo policija gavo per 3000 praneim apie suskilusius priekinius stiklus (Medalia ir Larsen, 1958). T vakar Sietlo meras paskambino prezidentui Eisenhoweriui praydamas pagalbos. Man tuo metu buvo 11 met, ir a gyvenau Sietle. Prisimenu, kaip mes apirinj ome savo automobilio priekin stikl, baimindamiesi, kad po vandenilins bombos bandym Ramiajame vandenyne ant Sietlo m lyti radioaktyvusis lietus. Taiau balandio 16-j laikraiai para, kad tikrasis kaltininkas gali bti masinis pasidavimas taigai. Nuo balandio 17-osios skund nebebuvo. Vliau paaikjo, kad automobili stikl skilinjimo prieastis buvo pati paprasiausia - apgadinti keliai. Kodl tai pastebjome tik po balandio 14-osios? Pasidav taigai, atidiai irjome priekinius stiklus, o ne pro juos. Pasidavimas taigai ne visada taip pralinksmina. Ugrobimai, NSO stebjimai ir netgi saviudybs danai kyla bangomis (r. Atkreipkime dmes. Masin apgaul"). Netrukus po to, kai 1774 metais buvo ileistas pirmasis Johanno Wolfgango von Goethe romanas Jaunojo Verterio kanios", jaunuoliai Europoje m dvti geltonas kelnes ir juodus varkus, kaip rengsi Goethe apraytas jaunuolis vardu Verteris. Knygos sukelta mados epidemija atrod juokingai, taiau kitas knygos poveikis, dl kurio knyga kai kur buvo netgi udrausta, nebuvo toks juokingas. Romane Verteris, atstumtas moters, kurios irdies jam nepavyko ukariauti, nusiauna pistoletu. Po knygos ileidimo pasipyl praneimai, kad jaunuoliai mgdioja desperatik Verterio veiksm. Po dviej imt met sociologas Davidas Phillipsas patvirtino, kad egzistuoja saviudiko elgesio pamgdiojimo reikinys, ir pavadino j Verterio efektu". Phillipsas ir jo bendradarbiai (1985, 1989) teigia, kad inom saviudybi ir mirtimi pasibaigusi autoavarij bei privai lktuv katastrof (kurios kartais bna umaskuotos saviudybs) padaugja po plaiai iniasklaidoje aprayt saviudybi. Pavyzdiui, per mnes po 1962 rugpjio 6 dien vykusios Marilyn Monroe saviudybs Jungtinse Valstijose uregistruota 200 saviudybi daugiau nei prasta. Be to, saviudybi padaugja tik tuose regionuose, kuriuose iniasklaida jas aprao. Juo daugiau informacijos apie tokius vykius, juo daugiau nelaiming vyki. Nors ne vis tyrim metu buvo pastebtas saviudybi mgdiojimo reikinys, jis iaikjo Vokietijoje ir Londono psichiatrinje ligoninje, kur per vienerius metus nusiud 14 pacient, o vienoje mokykloje, kurioje per 18 dien nusiud du moksleiviai, buvo dar septyni bandymai nusiudyti, be to, 23 moksleiviai prisipaino, kad galvojo apie saviudyb (Joiner, 1999; Jonas, 1992). Ir Vokietijoje, ir Jungtinse Valstijose saviudybi skaiius truput padidjo po saviudybi muilo operose ir, ironika, po rimt dram, ku-

230

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

atkreipkime dmes

Masin apgaul
Masinis pasidavimas [taigai yra masins apgauls - spontaniko klaiding sitikinim iplitimo - pasekm. Kartais jis tampa masine isterija": nusiskundim kno negaliomis banga mokykloje ar darbe, nors jokio organinio pagrindo simptomams nebna. Viena vidurin mokykla, kurioje moksi 2000 moksleivi, buvo udaryta dviem savaitms, nes 170 moksleivi ir darbuotoj kreipsi gydytojus dl skrandio sutrikim, galvos svaigimo ir skausmo, mieguistumo. Tyrjai kruopiausiai iekojo virus, mikrob, pesticid, herbicid - ko nors, kas galjo sukelti negalavimus - ir... nieko nerado (Jons ir kiti, 2000). Po 2001 m. rugsjo 11-osios visose Jungtinse Valstijose be jokios akivaizdios prieasties daugel moksleivi m kamuoti nieintys raudoni brimai (Talbot, 2002). is brimas, prieingai nei virusas, plito regimuoju bdu". mones iberdavo po to, kai jie pamatydavo brimus (net jei tarp j ir ibertj nebdavo kontakto). Taip pat buvo pastebta, kad prastos odos ligos - egzema, spuogai, odos isausjimas tvankiose klasse - paatrjo galbt dl nerimo. Kaip ir daugeliu kit masins isterijos atvej, gandai vert mones stebti prastus, kasdienius simptomus ir vertinti juos kaip bdingus vaik lankomai mokyklai. Sociologai Robertas Bartholomew ir Erichas Goode (2000) aprao kitus prajusio tkstantmeio masins apgauls atvejus. inoma, kad viduramiais Europos vienuolynuose pasireikdavo imituojanios elgsenos protrkiai. Viename dideliame Pranczijos vienuolyne tuo metu, kai buvo manoma, kad moni siel gali apssti vrys, viena vienuol pradjo miaukti kaip kat. Galiausiai visos vienuols tam tikru dienos metu kniaukdavo kartu". Praneama, kad Vokietijos vienuolyne viena vienuol pradjo kandioti savo drauges ir netrukus visos io vienuolyno vienuols m kandioti viena kit". Laikui bgant, kandiojimosi manija iplito ir kituose vienuolynuose. 1947 met birelio 24 Kennethas Arnoldas, pilotuodamas asmenin lktuv netoli Reinjero kalno, danguje pastebjo devynis vytinius objektus. sitikins, kad mat usienio raketas, jis mgino apie tai praneti FTB. Kadangi FTB biuras buvo udarytas, jis nuvyko vietos laikraio redakcij ir prane apie pusmnulio formos objektus, kurie judjo tarsi vir vandens paleista lkt". Kai po to naujien agentra Associated Press 150yje laikrai paskelb apie pastebtus objektus, antrai krjai sukr skraidani lki" pavadinim visame pasaulyje sukeldami didiul bang praneim apie 1947 met vasar pastebtus skraidanius objektus.

riose analizuojama saviudybs problema (Gould ir Shaffer, 1986; Hafner ir Schmidtke, 1989; Phillips, 1982). Phillipsas teigia, kad labiausiai saviudyb link paaugliai. is faktas gali paaikinti atsitiktines pamgdiojanias paaugli saviudybes.

Ascho studija apie grups darom spaudim


Sherifo autokinetini eksperiment dalyviai buvo susidr su neapibrta realybe. Panagrinkime ne toki paini suvokimo problem, su kuria susidr jaunas berniukas vardu Solomonas Aschas (1907-1996). tai k Aschas prisimin i savo lankymosi tradiciniame Sederyje per yd Velykas:
Paklausiau greta mans sdinio dds, kodl atidarytos durys. Jis atsak: Pranaas Elijas vakar aplanko kiekvieno ydo namus ir gurkteli vyno i j a m paliktos taurs".

6 skyrius. KONFORMIZMAS

231

i naujiena m a n e nustebino, todl pasitikslinau: Ar jis i ties ateina? Ar jis tikrai gurkteli v y n o ? " Dd atsak: Jei labai atidiai stebsi taur kai durys bus atidarytos, pamatysi, kad vyno truput sumas". Taip ir atsitiko. M a n o vilgsnis buvo prikaustytas prie vyno taurs. Buvau pasirys pamatyti, ar kas nors pasikeis. M a n e tai jaudino, todl sunku tvirtinti, ar palei taur kakas vyko ir ar vyno i ties truput sumajo (Aron ir Aron, 1989, p. 27). Etalonin linija 6.3 PAVEIKSLAS Pavyzdi palyginimas Solomono Ascho konformistikumo tyrime Eksperimento dalyviai turjo nusprsti, kuri i palyginimui pateikt linij atitinka etalonin. Palyginimo linijos

Po daugelio met psichologas Aschas laboratorijoje atkr savo vaikysts patyrim. sivaizduokite, kad esate vienas i savanori Ascho tyrimo dalyvi. Js esate etas tarp septyni moni. Paaikins, kad dalyvausite suvokimo vertinim tyrime, eksperimentuotojas prao pasakyti, kuri i 6.3 paveiksle parodyt linij atitinka etalonin. Nesunku pastebti, kad tai antroji linija. Tad nenuostabu, kad penki prie jus atsakinj mons pasako: antroji linija". Kitas palyginimas taip pat lengvas, ir js nusiteikiate paprastam testui. Taiau treiasis bandymas nustebina. Nors teisingas atsakymas atrodo absoliuiai aikus, pirmas dalyvis pateikia klaiding atsakym. Kai antrasis atsako taip pat, js atsiloiate ir imate spoksoti korteles. Treiasis dalyvis sutinka su dviem pirmaisiais. Js andikaulis atvimpa, pradedate prakaituoti. Kas ia vyksta? - klausiate savs. - Ar jie akli, ar a?" Kiti du eksperimento dalyviai atsakinja lygiai taip pat. Po to eksperimentuotojas pavelgia jus. Jums kyla klausimai: Kaip yra i ties? Ar kolegos sako teisingai, ar mano akys?" Daugelis auktj mokykl student Ascho eksperiment metu patyr konflikt. Teisingai atsak 99 proc. kontrolins grups dalyvi, kurie atsakinjo individualiai. Aschas svarst: jei keletas moni (tariamieji eksperimento dalyviai) pateikt vienodus klaidingus atsakymus, ar eksperimento dalyviai teigt tai, k kitu atveju bt paneig? Nors kai kurie dalyviai visada laiksi savo poirio, trys ketvirtadaliai bent vien kart pasek kit nuomone. Taigi 37 proc. atsakym buvo nulemti konformistikumo (o gal turtume sakyti: bylojo apie pasitikjim kitais?"). Tai reikia, jog 63 proc. moni elgsi nekonformistikai. Eksperiment duomenimis, pastebi Bertas Hodgesas ir Anne Geyer (2006), dauguma moni sako ties net tada, kai kiti to nedaro". Nepaisant daugelio eksperimento dalyvi parodytos nepriklausomybs nuo aplinkini, Ascho (1955) nuomon dl konformistikumo buvo tokia pat aiki, kaip ir teisingi atsakymai jo klausimus: Tai, kad isilavin ir geranoriki jaunuoliai balt noriai pavadina juodu, veria susirpinti. Tai kelia klausim, kokie yra ms mokymo metodai ir vertybs, nes jie nulemia poelgius." Ascho procedra tapo imt vlesni eksperiment standartu. iuose eksperimentuose trko konformizmo kasdienio realizmo", kaip mes j pavadinome 1 skyriuje, taiau ia pakako eksperimentinio realizmo". mons emocikai sitrauk veiksm. Sherifo ir Ascho rezultatai stulbina, kadangi

Leiskime tam, kuris rado ties, j paskelbti, neklausdami, kam ji naudinga ar kas jai nepritaria." Henry George, The Irish Land Question, 1881 (Airi krato klausimas")

232

II

dalis.

S O C I A L I N TAKA

Pastaba: profesin etika reikalauja paaikinti eksperiment jam pasibaigus (r. 1 skyri). sivaizduokite, jog esate eksperimentuotojas, kuris tik k baig seans su konformistiku dalyviu. Ar galtumte paaikinti apgaul taip, kad mogus nepasijust ess patiklus ir kvailas?

nebuvo spaudimo prisitaikyti: nebuvo silyta nei atpildo u komandin aidim", nei bausta u individualizm. Jei mons itaip prisitaiko esant tik minimaliai takai, tai koks bus j nuolaidumas susidrus su tiesioginiu spaudimu? Ar kas nors galt priversti Amerikos ar Didiosios Britanijos piliet vykdyti iaurius veiksmus? Spiau, jog ne: j mogikosios, demokratins ir individualistins vertybs skatint prieintis tokiam reikalavimui. Be to, odiniai toki eksperiment dalyvi pareikimai toli grau neprilygsta agresyviam veiksmui; js ir a niekada nepaklustumte prievartai sukelti kam nors skausm. O gal pasiduotume? itok klausim kl socialins psichologijos specialistas Stanley Milgramas.

Milgramo paklusnumo eksperimentai


Milgramo (1965, 1974) eksperimentais buvo tiriama, kas nutinka, kai valdios reikalavimai prietarauja sinei. Tai labiausiai inomi ir prietaringiausi socialins psichologijos eksperimentai. Galbt labiau nei bet kuris kitas empirinis indlis socialini moksl istorij, - pastebi Lee Rossas (1988), - jie tapo ms visuomens bendro intelektinio paveldo - istorini vyki, biblini paraboli ir klasikins literatros - dalimi, kuria nevaromai remiasi rimti mstytojai, diskutuodami apie mogaus prigimt ir monijos istorij." tai Milgramo, krybingo menininko, raiusio apsakymus ir staiusio pjeses, sureisuota scena: du vyrai ateina Jeilio universiteto Psichologijos laboratorij dalyvauti imokimo ir siminimo tyrime. Grietas eksperimentuotojas pilku techniko varku paaikina, kad tai yra bausms poveikio imokimui tyrimas. Eksperimento metu vienas i dalyvi privalo imokyti kit dalyv sra odi por ir bausti u klaidas, sukeldamas vis intensyvesn elektros ok. Kad pasiskirstyt vaidmenimis, eksperimento dalyviai i kepurs traukia popierlius. Vienas dalyvis, santrus 47 met buhalteris, eksperimentuotojo padjjas, apsimeta, kad jo lapelyje parayta mokinys", ir nuvedamas gretim kambar. Mokytojas" (atjs eksperiment pagal skelbim laikratyje) gauna nestipr elektros ok (kad patirt, k jaus jo mokinys"), o po to stebi, kaip eksperimentuotojas priria mokin prie kds ir prie jo rieo pritvirtina elektrod. Po to mokytojas ir eksperimentuotojas sugrta pagrindin kambar (r. 6.4 pav.), kur mokytojas uima savo viet prieais oko generatori" su jungikliais nuo 15 iki 450 volt. tampos reikms didja 15V intervalais. Jungikliai paymti etiketmis: Lengvas okas", Labai stiprus okas", Pavojinga: nepaprastai stiprus okas" ir taip toliau. Ant 435 ir 450 volt jungikli etikei parayta XXX". Kiekvien kart, kai mokinys atsako neteisingai, eksperimentuotojas mokytojui liepia padidinti tamp vienu intervalu". Kiekvien kart perjungiant jungikl sublyksi viesos, spragteli rel ir suskamba skambutis. Jei eksperimento dalyvis paklsta eksperimentuotojo nurodymams, jis igirsta, kaip, esant 75, 90 ir 105 volt tampai, mokinys dejuoja. Esant 120

6.4 PAVEIKSLAS Milgramo paklusnumo eksperimentas altinis: Milgram, 1974.

6 skyrius. KONFORMIZMAS

233

volt, mokinys aukia, kad okas sukelia skausm. Kai tampa pakyla iki 150 volt, jis aukia: Eksperimentuotojau, ileiskite mane i ia! A atsisakau toliau dalyvauti eksperimente! Atsisakau!" Pasiekus 270 volt, jo protestas pasireikia agoniku riksmu, ir jis atkakliai praosi ileidiamas. Kai tampa pakyla iki 300 ir 315 volt, mokinys aukia, kad daugiau neatsakinsis. Gavs 330 volt ok, jis nutyla (r. 6.1 lentel). Atsakydamas mokytojo" klausimus ir maldavimus baigti eksperiment, eksperimentuotojas pareikia, jog tyljim reikia laikyti neteisingu atsakymu. Kad priverst eksperimento dalyv tsti, eksperimentuotojas vartoja ias keturias odinio raginimo formas: 1 raginimas: Praom tsti. 2 raginimas: Eksperimentui reikia, kad j tstumte. 3 raginimas: Tsti btina. 4 raginimas: Js neturite kitos ieities; privalote tsti. Kaip ilgai js paklustumte? Milgramas papasakojo apie eksperiment 110 psichiatr, auktj mokykl student ir vidurinei klasei atstovaujani suaugusij. Visi man, kad jie nustot klausyti esant madaug 135 volt tampai;

6.1 LENTEL. Mokinio reakcijos Milgramo irdies veiklos trikdymo" eksperimentuose 75V 90V 105V 120V 135V 150V 165V 180V 195V Ak! Ak! Ak! Ak!! Ak!!! Eksperimentuotojau! Pakaks. Ileiskite mane i ia. Sakiau, kad mano irdis nesveika. Man darosi neramu dl jos. Praau, ileiskite mane. Atsisakau tsti. Ileiskite mane. Ak! Ileiskite mane! (Rkdamas) (Rkdamas) Ak! Negaliu paksti skausmo. Ileiskite mane i ia! (Garsiau) Ak! Ei, i ties skauda.

Ak! Ileiskite mane i ia. Ileiskite mane i ia. Mano irdis streikuoja. Ileiskite mane i ia! Neturite teiss mans ia laikyti! Ileiskite mane! Ileiskite mane i ia! Ileiskite mane i ia! Mano irdis! Ileiskite! Ileiskite! Ak! Eksperimentuotojau! Ileiskite mane i ia. Pakaks. A toliau nebedalyvausiu eksperimente. Ak! Ak! Ak! Ileiskite mane i ia. (Desperatikas i ia. (Desperatikas riksmas) riksmas) Ileiskite mane i ia. Ileiskite mane i ia. Ileiskite. Ar girdite? Ileiskite mane

21OV 225V 240V 255V 270V 285V 300V 315V 330V

(Desperatikas riksmas) Kategorikai atsisakau toliau atsakinti. Ileiskite mane i ia. Js negalite mans ia laikyti. Ileiskite mane. Ileiskite mane i ia. (Vis stiprjantis riksmas) Sakiau, jog daugiau neatsakinsiu. A nebedalyvauju iame eksperimente. (Intensyvus ilgas riksmas) Ileiskite mane i ia. Ileiskite mane i ia. Mano irdiai negera. Ileiskite mane! Sakau jums. (Isterikai) Ileiskite mane i ia. Ileiskite mane i ia. Neturite teiss mans ia laikyti. Ileiskite mane! Ileiskite mane! Ileiskite mane! Ileiskite mane i ia! Ileiskite mane! Ileiskite mane! to Authority, New York: Harper & Row, 1974, p. 56-57.

altinis: Stanley Milgram, Obedience

234

II

dalis.

S O C I A L I N TAKA

n vienas neketino viryti 300 volt. Suprasdamas, jog savs vertinimas gali bti tendencingas, Milgramas paklaus, kaip ilgai, j manymu, paklust kiti. Beveik n vienas nesitikjo, kad bt paklstama iki XXX ribos. (Psichiatrai spjo, jog taip ilgai gali itverti madaug vienas i tkstanio.) Taiau kai Milgramas atliko eksperiment su keturiasdeimia 20-50 met amiaus vairi profesij asmen, 26 i j (65 proc.) kl tamp iki 450 volt. Ties pasakius, tie, kurie pasiek 450 volt, pakluso sakymui tsti procedr tol, kol po dar dviej bandym eksperimentuojs paliep baigti. Milgramas tikjosi, kad klusni eksperimento dalyvi nebus daug, ir planavo pakartoti eksperiment Vokietijoje, kad galt vertinti kultrinius skirtumus, taiau gauti rezultatai j sutrikd (A. Milgram, 2000). Tad uuot nuvyks Vokietij, Milgramas mokinio protestams suteik dar daugiau taigos. Kai mokinys buvo riamas prie kds, mokytojas girddavo j usimenant apie nedidel irdies yd" ir eksperimentuotojo patikinimus, kad nors elektros okas gali sukelti skausm, jis nesuardo audini". Kupini kanios mokinio protestai nedav joki rezultat; i 40 eksperimento dalyvi 25 (63 proc.) visikai pakluso eksperimentuotojo reikalavimams (r. 6.5 pav.).

Milgramo eksperiment etika


Milgram sujaudino eksperimento dalyvi paklusnumas. Jo taikomos procedros taip pat privert susimstyti daugel socialini psicholog (Miller, 1986). iuose eksperimentuose mokinys" negaudavo jokio elektros oko (jis isilaisvindavo i elektros kds ir jungdavo magnetofon, kuriame buvo rayti protestai). Taiau kai kurie kritikai teig, jog Milgramas su savo eksperimento dalyviais elgsi taip, kaip ie elgsi su savo aukomis: prie dalyvi vali sukeldavo jiems stres. I ties, daugelis mokytoj" patirdavo kani. Jie pra100
Mokinys nusiskundia, jog skauda

6.5 PAVEIKSLAS Milgramo paklusnumo eksperimentas Dalyvi, paklususi eksperimentuotojo reikalavimams, nepaisant mokinio protest ir nevykusi atsakym, iraika procentais. altinis: Milgram, 1965.

jS 90
Maldauja ileisti

80 70
-o
(D

aukia ir atsisako l atsakinti

60 50 40 75 Vidutinis" 150 Stiprus" 225 Labai stiprus" 300 375 Intensyvus" Pavojingas gyvybei" 450 XXX"

oko intensyvumo augimas

6 skyrius. KONFORMIZMAS

235

kaituodavo, drebdavo, mikiodavo, kramtydavo lpas, dejuodavo, o kartais pratrkdavo desperatikai juoktis. Laikraio New York Times apvalgininkas guodsi, kad eksperiment keliam iaurum nieko netariantiems dalyviams pranoksta tik iprovokuotas j pai iaurumas" (Marcus, 1974). Kritik nuomone, eksperimente galjo keistis dalyvi savivoka. Vieno dalyvio m o n a ( t u r d a m a o m e n y j e n a c i m i r t i e s s t o v y k l o s v i r i n i n k A d o l f

Eichmann) jam pasak: Gali save vadinti Eichmannu". CBS televizijos kanalas iuos prietaringus rezultatus pavaizdavo dviej valand filme. Blogio pasaulis toks siaubingas, kad niekas nedrso skverbtis jo paslaptis. Iki io momento!", - buvo pareikta TV Guide paskelbtoje ios programos reklamoje (Elms, 1995). Gindamasis Milgramas atkreip dmes daugiau kaip dvideimties eksperiment, kuriuose dalyvavo vir 1000-io vairiausi moni, ivad svarb. Jis taip pat primin kritikams, kad po to, kai apgaul buvo atskleista ir eksperimentas paaikintas, eksperimento dalyviai j palaik. Apklausti po eksperimento, 84 proc. dalyvi pasak, kad diaugiasi jame dalyvav; tik vienas procentas gailjosi, kad savanorikai sutiko jame dalyvauti. Prajus vieneriems metams, psichiatras apklaus 40 labiausiai kentjusi eksperimento dalyvi ir padar ivad, kad, nepaisant laikino streso, n vienam j nebuvo padaryta ala. Milgramo nuomone, etinis aspektas buvo siaubingai ipstas":
Poveikio savivertei poiriu io eksperimento pasekms j o dalyviams yra menkesns nei universiteto studentams, laikantiems eilin egzamin ir negaunantiems paymio, kurio tikjosi ... Atrodo, j o g mes susitaikome su faktu, kad egzaminas sukelia stres, tamp ir atitinkamai veikia savivert. Taiau susidr su naujus faktus atskleidianiais procesais, esame labai nepakants (Blass, 1996).

Kokios paklusnumo prieastys?


Milgramas atskleid ne tik paklusnumo valdiai fakt; jis taip pat ianalizavo klusnumo prieastis. Vlesniuose eksperimentuose jis keit socialines slygas ir gauti rezultatai siek nuo visiko nepaklusimo iki 93 proc. klusnumo. Klusnum lm keturi veiksniai: emocinis atstumas iki aukos, valdios artumas ir teistumas, valdios institucinis prestias ir kito - nepaklusnaus eksperimento dalyvio ilaisvinantis elgesys.

Atstumas iki aukos


Kai nematydavo besimokanij" (o ie - mokytoj"), Milgramo eksperiment dalyviai nerodydavo jokios uuojautos. Kai auka bdavo toli ir mokytojai" negirddavo j skund, beveik visi ramiai vykdydavo nurodymus iki eksperimento pabaigos. Tokiomis aplinkybmis mokinio poveikis, palyginti su eksperimentuotojo poveikiu, buvo maesnis. Taiau kas nutikt, jei

236

II

dalis.

S O C I A L I N TAKA

Paklusnus dalyvis Milgramo eksperimente slyio" slygomis laiko aukos rank prispauds prie elektros smg sukelianios plokts. Daniausiai mokytojas" bdavo gailestingesnis aukai, jei ji bdavo ariau.

ir mokinio praymai, ir eksperimentuotojo nurodymai bt girdimi vienodai? Kai mokinys bdavo tame paiame kambaryje, tik" 40 proc. dalyvi pakluso duoti jam 450 volt elektros smg. Klusnumas sumajo iki 30 proc., kai buvo pareikalauta, kad mokytojas laikyt mokinio rank prispauds prie elektros smg sukelianios ploktels. Kasdieniame gyvenime taip pat lengviausia skaudinti toli esant arba nuasmenint mog. mons nereaguoja netgi dideles tragedijas. Budeliai nuasmenina aukas, jiems ant galv uddami gobtuvus. Karo etika leidia bombarduoti bejg kaim i 12 000 metr aukio, taiau neleidia auti beginkl kaimiet. Kautynse su prieu, kur mato, daugelis kareivi arba neaudo, arba audo nesitaikydami. Taiau taip retai elgiasi tie, kurie gauna sakym udyti audant i artilerijos pabkl ar kovini lktuv toli esant prie (Padgett, 1989). Taigi paprastai labiausiai ujauiame tuos, kuriuos galime suasmeninti. Btent todl raginimai apsaugoti negimus kdik, padti alkanam ar ginti gyvnus beveik visada turi suasmeninimo aspekt: taigi nuotrauk ar apraym. Galbt dar taigesn yra ultragarsin vaisiaus nuotrauka. Johno Lydono ir Christine Dunkel-Schetter (1994) atlikta nij apklausa parod, kad pasiryimas gimdyti sustiprdavo pamaius kuo detalesn ultragarsin vaisiaus nuotrauk.

atkreipkime dmes

Auk suasmeninimas
Nekaltos aukos suadina didesn uuojaut, jei jos yra suasmeninamos. Per ems drebjim Irane uvo 3000 moni, taiau tai visi greit pamiro, o kai t pai savait strigs ulinio achtoje Italijoje uvo berniukas, gedjo visas pasaulis. Prognozuojama atominio karo auk statistika yra beasmen, j sunku suvokti. Tad tarptautins teiss profesorius Rogeris Fischeris pasil auk suasmeninimo bd: Taip jau yra, kad prezident visur lydi jaunas vyras, daniausiai laivyno karininkas. Jis nea lagaminl su kodais branduoliniam ginklui paleisti. sivaizduoju prezident sdint tabo posdyje ir diskutuojant apie branduolin kar kaip apie abstrakt dalyk. Jis gali paskelbti tai toki ivad: Sprendimas yra teigiamas. Perduokite Alfa linija XYZ". Toks argonas nuasmenina informacij. Tad mano silymas labai paprastas. dkitei mint kod ma kapsul ir implantuokite j alia savanorio irdies. Savanoris, lyddamas prezident neiotsi su savimi didiul msininko peil. Jei prezidentas kada nors nusprst paleisti branduolin ginkl tai padaryti galt tik savo rankomis nuuds mog. Dordai, - pasakyt prezidentas, - apgailestauju, bet deimtys milijon moni privalo ti." Tada prezidentas privalt pavelgti vien j ir suprast, kas yra mirtis - nekalto mogaus mirtis. Kraujas ant Baltj rm kilimo sugrint realyb. Kai apie tai pasakiau savo draugams Pentagone, igirdau: O Dieve, tai siaubinga. Versdami prezident k nors nuudyti, ikreiptume jo sprendim. Jis gali niekada nepasiryti paspausti mygtuk."
altinis: Bulletin Pritaikyta i: Roger Fisher, Preventing Nuclear War", of the Atomic Scientists, 1981 kovas, p. 1 1 - 1 7 .

6 skyrius. KONFORMIZMAS

237

Valdios artumas ir teistumas


Eksperimentuotojo buvimas taip pat skatino paklusti. Kai Milgramas nurodindavo telefonu, paklusnumo rodikliai sumajo iki 21 proc. (nors daugelis melavo sakydami, jog paklsta). Kiti tyrimai taip pat patvirtino, kad jei pageidavim reikiantis asmuo yra arti, klusnumas padidja. mogus greiiau sutiks paskolinti deimt cent, pasirayti peticij ar paragauti naujos picos (Kleinke, 1977; Smith ir kiti, 1982; Willis ir Hamm, 1980), jei lengvai palytsime jo rank. Taiau valdia turi bti suvokta kaip teista. Kitame eksperimento epizode kakas eksperimentuotojui tariamai paskambino telefonu, ir jis turjo ieiti i laboratorijos. Jis pasak, kad rengimai automatikai registruoja duomenis, todl mokytojas" gali vienas tsti eksperiment. Eksperimentuotojui ijus, vadovavim perm kitas asmuo, kuriam buvo paskirtas tarnautojo vaidmuo (i ties tai buvo antrasis padjjas). Tarnautojas nusprend", jog elektros oko stiprum reikia padidinti vienu lygiu po kiekvieno klaidingo atsakymo ir dav atitinkamus nurodymus mokytojui. iuo atveju 80 proc. mokytoj atsisak paklusti. Padjjas, ddamasis pasipiktins tokiu nepaklusnumu, ssdavosi prie elektros oko generatoriaus ir bandydavo perimti mokytojo vaidmen. Dauguma nepaklusni eksperimento dalyvi dl to protestuodavo. Kai kurie bandydavo ijungti generatori. Vienas stiprus vyras pakl uolj padjj ir nusvied j per kambar. Toks maitas prie neteist valdi rykiai kontrastavo su pagarbumu, kuris paprastai buvo rodomas eksperimentuotojui. Tai taip pat kontrastuoja su ligonins medicinos seser elgsena. Vieno tyrimo metu paskambino nepastamas gydytojas ir paliep suleisti pacientui aikiai per didel vaist doz (Hofling ir kiti, 1966). Mokslininkai vienai medicinos seser grupei ir medicinos mokyklos studentms papasakojo apie eksperiment ir paklaus, kaip jos reaguot. Beveik visos atsak, kad nurodymo nevykdyt. Viena sesel pasak, kad atsakyt itaip: Atleiskite, pone, taiau a nesu galiota leisti vaistus be raytinio nurodymo, ypa taip stipriai virijanius prast doz, be to, a it vaist neinau. Jei galiau, mielai tai padaryiau, taiau is reikalavimas prietarauja ligonins pozicijai ir mano etikos supratimui." Taiau kai 22-iems medicinos seserims telefonu buvo nurodyta suleisti per didel vaist doz, visos, iskyrus vien, pakluso nedvejodamos (kol nebuvo sustabdytos pakeliui pas pacient). Nors ne visos medicinos seserys tokios klusnios (Krackow ir Blass, 1995; Rank ir Jacobson, 1977), ios vadovavosi inomu scenarijumi: gydytojas (teista valdia) liepia - medicinos sesuo paklsta. Nuolaidumas teistai valdiai taip pat reiksi keistu rektalins ausies skausmo" atveju (Cohen ir Davis, 1981). Gydytojas paskyr sulainti laus pacientui, sirgusiam deins ausies udegimu. Recepte gydytojas vietoje sulainti dein aus" para sutrumpintai sulainti R aus".* Perskaiiusi
* angl. dein" - right", taiau R reikia ir rectum, lot. tiesioji arna. - Red. past.

sivaizduokite, kad galite arba apsaugoti 25000 moni gyvybi nuo potvynio bangos kitoje planetos pusje, arba 250 moni nuo lktuvo katastrofos js oro uoste, arba artim draug nuo autoavarijos. K pasirinksite?

238

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

nurodym, klusni medicinos sesuo sulaino laus klusnaus paciento tiesij arn. i klusni slaugytoja suprast kelet Jungtini Valstij restoran vadybinink, kurie pakluso policijos pareignais apsimetusi skambintoj reikalavimams (ABC News, 2004). Apsimetlis pareignas bendrais bruoais apibdindavo darbuotoj ar klient. Vadybininkui pritaikius apibdinim kuriam nors mogui, skambintojas sakmiu balsu pareikalaudavo j irengti ir patikrinti, ar nieko nepavog. Vienas Taco Bell restorano Arizonoje vadybininkas pastm al septyniolikmet klient, kuri atitiko skambintojo apibdinim, ir, telefonu klausydamasis nurodym, apiekojo j, netgi jos kno ertmes. Kitas restorano Piet Dakotoje vadybininkas, priverts 19 met darbuotoj mergin isirengti nuogai, aikino, kad jis visai nenorjo taip elgtis, tiesiog dar tai, k jam liep skambins mogus". Jo gynjas vliau teig, kad vadybininkas bijojs, jog nepakluss gali prarasti darb arba ssti kaljim. Po kito incidento darbuotoja padav skund dl seksualinio priekabiavimo, nes darbo vadov j apiekojo, klausydamasi telefonu nurodym i policijos".

Institucin valdia
Jei valdios prestias yra svarbus, galimas dalykas, kad Jeilio universiteto prestias suteik Milgramo eksperimentui galios. Per pokalbius po eksperimento daugelis jo dalyvi sak, kad jie nebt paklus, jei ne Jeilio universiteto reputacija. Kad sitikint, ar tai tiesa, Milgramas perkl eksperiment Bridporto miest Konektikuto valstijoje. Jis sikr kukliame komerciniame pastate ir pasivadino Bridporto moksliniais bendradarbiais". Kaip manote, kiek tiriamj visikai pakluso per prast mokinys turi irdies yd" eksperiment? Nors klusni tiriamj buvo gana daug (48 proc.), vis dlto is skaiius buvo daug maesnis negu Jeilyje (65 proc.). Kasdieniame gyvenime institucij remiama valdia taip pat turi socialin gali. Robertas Ornsteinas (1991) pasakoja apie draug psichiatr, kuris buvo pakviestas ant San Mateo skardio (Kalifornijos valstija), nuo kurio grasino nuoksis jo pacientas Alfredas. Kai logiki psichiatro kalbinjimai neprivert Alfredo pasitraukti, psichiatrui teliko viltis, kad netrukus i policijos atvyks krizi specialistas. Nors specialistas neatvyko, vykio vietoje atsitiktinai atsirado kitas policininkas. Jis isitrauk savo megafon ir rikteljo stovjusiems prie skardio: Koks asilas paliko furgon vidury kelio, ublokuodamas kit automobil? A vos j neatsitrenkiau. Tutuojau patraukite." Igirds iuos odius, Alfredas klusniai nulipo, patrauk automobil ir, netars n odio, sdo policijos automobil, kuris j nuve netoliese esani ligonin.

Jei vyriausiasis kariuomens vadas liept pulkininkui leitenantui eiti kamp ir atsistoti ant galvos, a, bdamas jo vietoje, taip ir padaryiau." Oliver North, 1987

Ilaisvinantis grups poveikis


ie klasikiniai eksperimentai atskleidia neigiam konformizmo pus. Taiau konformistikas elgesys gali bti ir konstruktyvus. Socialins psichologs Susan Fiske, Lasana Harris ir Amy Cuddy (2004) paymi, kad ugnia-

6 skyrius. KONFORMIZMAS

239

gesiai, dirb liepsnojaniame Pasaulio prekybos centre, buvo tikrai drss", bet jie i dalies pakluso savo virinink reikalavimams, i dalies - grupei". Kartais konformizmas gali ilaisvinti. Galbt prisimenate, kaip teistai piktinots nesiningu dstytoju, taiau dvejojote, ar vertajam prietarauti. Vienam kitam studentui prabilus apie neteising dstytojo elges, js pasekte j pavyzdiu ir pasijutote laisviau. Milgramas ufiksavo ilaisvinant konformizmo poveik, pasodindamas mokytoj kartu su dviem savo padjjais. Eksperimento metu abu padjjai prieinosi eksperimentuotojui, kuris po to tikrajam dalyviui liep tsti darb savarankikai. Ar jis taip ir padar? Ne. 90 proc. dalyvi pasek tariamaisiais dalyviais - pasiprieino.

Mintys apie klasikinius tyrimus


Kalbant apie Milgramo eksperiment rezultatus, daniausiai atkreipiamas dmesys nesenus istorinius vykius - nacistins Vokietijos budelio Adolfo Eichmanno, amerikieio leitenanto Williamo Calley, 1968 m. vykdiusio udynes My Lai kaime Vietname, ir ne taip seniai vykusi etnini valym" Irake, Ruandoje, Bosnijoje bei Kosove vykdytoj pasiaikinimus: A tik vykdiau sakymus". Kareiviai mokomi paklusti vyresniesiems. Vienas udyni My Lai kaime dalyvis prisimena:
[Leitenantas Calley] sak man audyti. Tad a pradjau audyti. Paleidau mones kokias keturias apkabas. ... Jie maldavo: Ne, ne". Motinos glaud prie savs vaikus. ... O m e s vis audme. Jie gr rankas ir maldavo. (Wallace, 1969)

Saugus" mokslinis paklusnumo eksperiment kontekstas skiriasi nuo karo meto konteksto. Be to, dalis tyiojimosi ir brutalumo kare bei vykdant genocid perengia paklusimo ribas (Miller, 2004). Kai kurie holokausto vykdytojai buvo budeliai savanoriai", kuri nereikjo versti udyti (Goldhagen, 1996). Paklusnumo eksperimentai taip pat skiriasi nuo kit konformizmo eksperiment savo socialiniu spaudimu: ia i ties reikalaujama paklusti. Taiau ir Ascho, ir Milgramo eksperimentuose yra tam tikr bendrum. Jie rodo, kad nuolaidumas gali ugoti morals jausm. iuose eksperimentuose pavyko priversti mones elgtis prie savo sin. Tai daugiau nei akademin pamoka; tyrimas sustiprino jautrum kasdieniams moraliniams konfliktams. Be to, ie eksperimentai pailiustravo ir patvirtino kai kuriuos inomus socialinius-psichologinius principus: ry tarp elgsenos bei nuostat, aplinkybi ir pagrindins atribucijos klaidos gali.

Jungtini Valstij kariuomenje kareiviai mokomi nepaklusti netinkamiems, neteistiems sakymams.

Elgsena ir nuostatos
4 skyriuje kalbjome apie tai, kad elgesys nebepriklauso nuo nuostat, kai iorins aplinkybs nugali vidinius sitikinimus. ia aptarti eksperimentai

240

II

dalis.

S O C I A L I N TAKA

k slepia moksliniai tyrimai

Stanley Milgramas apie paklusim


Dirbdamas pas SolomonE. Asch klausiau savs, ar jo konformizmo eksperiment negalima plaiau panaudoti. sivaizdavau pana eksperiment taiau jo metu grup tiriamj turt priversti kit tiriamj sukelti elektros ok protestuojaniai aukai. Norint pamatyti, kokio stiprumo okas bt sukeliamas nesant grups spaudimo, buvo reikalinga kontrol. Kas nors, veikiausiai eksperimentuotojas, turt liepti sukelti elektros ok. Taiau tada ikilo kitas klausimas: kokio stiprumo ok tiriamasis sutiks sukelti? Pagalvojau apie moni pasiryim vykdyti destruktyvius sakymus. Mane tai sujaudino. Supratau, kad is paprastas klausimas yra svarbus, ir kad j galima tiksliai atsakyti. altinis: Sutrumpinta i iai knygai skirto originalo ir i: Milgram, 1977, Alexandrai Milgram leidus. Stanley Milgram (1933-1984) Laboratorin procedra suteik mokslin iraik nerimui dl valdios, nerimui, kuris buvo jga primestas mano kartos atstovams, ypa ydams dl Antrojo pasaulinio karo iaurum. Holokaustas taip paveik mano psichik kad a susidomjau klusnumu ir sukriau atitinkam tyrimo form

Gal a buvau per daug patriotikas", - teig buvs kankintojas Jeffrey Benzienas, Piet Afrikos teisingumo ir susitaikymo komisijai demonstruodamas lapio maio" metod. Daugel kart jis umaudavo lapi mai ant aukos galvos, beveik udusindamas mog. Toks saugumo policijos teroras, kur ji paprastai neigdavo vykdiusi, naudotas siekiant priversti kaltinamj iduoti, pavyzdiui, kur paslpti ginklai. A dariau siaubingus dalykus", - prisipaino Benzienas, atsipraydamas savo auk, taiau jis tvirtino tik vykds sakymus.

iliustruoja mint taisykl. Ascho eksperiment dalyviai, bdami vieni, beveik visada atsakydavo teisingai. Taiau viskas pasikeisdavo, kai vienas asmuo atsidurdavo prie grup. Paklusnumo eksperimentuose stiprus socialinis spaudimas (eksperimentuotojo komandos) nugaljo silpnesn (toli esani auk). Nors draskomi prietaravim, kuriuos kl aukos praymai ir eksperimentuotojo nurodymai, trokimas nesukelti skausmo ir tuo pat metu bti geru eksperimento dalyviu, pakluso stulbinamai daug moni. Kodl eksperimento dalyviai nepajg isivaduoti i i gniaut? Kaip jie papuol ias pinkles? sivaizduokite, jog esate mokytojas tariamame Milgramo eksperimente. Tarkime, pirm kart mokiniui atsakius klaidingai, eksperimentuotojas liepia tiriamajam jjugti 330 volt elektros srov. Pasuk jungikl, igirstate mokinio riksm, jo skundimsi irdies veiklos sutrikimais ir praym pasigailti. Ar tstumte eksperiment? Manau, kad ne. Prisiminkite, kaip pamau paklinama abangas (kojos tarpduryje" reikinys, 4 skyrius), ir palyginkite tariam eksperiment su tuo, k patyr tikrieji Milgramo eksperimento dalyviai. Pradioje jie buvo sipareigoj nedaug - sukelti 15 volt elektros ok, todl neprotestavo. Js taip pat sutiktumte tiek padaryti. Kai eksperimento dalyviai pasiek 75 volt tamp ir igirdo pirm mokinio dejon, jie jau penkis kartus buvo paklus. Per kit eksperiment jie buvo paprayti atlikti iek tiek ekstremalesn veiksm. Kai 22 kartus paklus eksperimento dalyviai sukl mokiniui 330 volt elektros ok, dalyvi patiriamas vidinis konfliktas buvo truput sumajs. J psichologin bsena buvo kitokia nei eksperimento pradio-

6 skyrius. KONFORMIZMAS

241

je. Kaip matme 4 skyriuje, iorinis poelgis ir vidinis nusiteikimas kartais gali stimuliuoti vienas kit spirals principu. Todl Milgramas (1974, p. 10) apibendrina:
Daugelis nuvertina auk. Danai girdjome tokius komentarus, kaip: Jis buvo toks kvailas ir usispyrs, kad nusipeln elektros oko". Atlikusieji prie auk nukreipt veiksm jaut poreik j nuvertinti, kad bausm atrodyt pateisinama dl aukos intelekto bei charakterio yd.

moni elgesys stipriai paveikia juos paius. Parodykite man vienaip ar kitaip pasielgus mog, netapus io poelgio auka bei vergu." Ralph Waldo Emerson, Representative Men: Goethe, 1850 (Tipikas mogus: Get")

XX a. atuntojo deimtmeio pradioje Graikij valdiusi karin chunta kaltink auk" princip naudojo rengdama kankintojus (Haritos-Fatouros, 1988, 2002; Staub, 1989, 2003). Ten, kaip ir rengiant karininkus nacistinje Vokietijoje, karikiai pirmiausia atrinkdavo kandidatus, vertindami j pagarb ir klusnum valdiai. Taiau vien i savybi bsimam kankintojui nepakanka. Tad pirmiausia kandidatui patikdavo saugoti kalinius, vliau - paeiliui - jie dalyvaudavo sumimo bri veikloje, mudavo kalinius, stebdavo kankinimus ir tik paskui kankindavo patys. Pamau klusnus, taiau kitais poiriais padorus mogus virsdavo iaurumo rankiu. Nuolaidum seka pritarimas. Masaiusetso universiteto socialiniam psichologui Ervinui Staubui holokausto patirtis atskleid, kokios jgos gali paversti pilieius mirties rankiais. Atliks genocido tyrimus visame pasaulyje, Staubas (2003) parodo, kur tai gali nuvesti. Labai danai kritika sukelia paniek, kuri teisina iaurum, o teisintas iaurumas veda brutalum ir galiausiai sisteming udym. ie veiksmai formuoja nuostatas ir jas pateisina. Staubo ivada - mons gali prasti udyti kitus mones, tarsi tai nieko nereikt" (1989, 13) - veria sunerimti. Taiau mons gali elgtis ir didvyrikai. Per naci holokaust Le Chambon kaimo gyventojai Pranczijoje priglaud 5000 yd ir kit pabgli. Tame kaime daugiausia gyveno protestantai, persekiojimus patyrusios maumos palikuonys, kuriuos j valdia bei pastoriai buvo imok prieintis, kai reikalaujama paklusnumo, prietaraujanio Evangelijos doktrinai" (Rochat, 1993; Rochat ir Modigliani, 1995). Kai buvo sakyta iduoti slepiamus ydus, vyriausiasis pastorius parod nepaklusnumo pavyzd: Nepastu yd-pastu tik mones". Neinodami, koks siaubingas bus karas ir kiek jiems teks ikentti, pasiprieinusieji vykd pirmj sipareigojimo akt ir - stiprinami savo sitikinim, autoritet ir vienas kito - iki pat kaimo ivadavimo 1944 m. isilaik nepaklus. Visais atvejais stipriausiai naci okupacij sureaguota pradioje. Suteikta pagalba sustiprino sipareigojim, kuris dar labiau skatino teikti pagalb.

Situacijos galia
Pagrindin 5 skyriaus ivada, kad kultra stipriai veikia ms gyvensen, ir svarbiausia io skyriaus ivada, kad tiesiogini aplinkybi galia prilygsta socialini aplinkybi galiai, yra susijusios. Kad tuo sitikintumte, sivaiz-

242

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

Kad ir kaip skaudu, istorijos negalima igyventi i naujo, bet jei j pasitinkame drsiai, dar kart jos igyventi nereikia." Maya Angeiou, Eilratis, skirtas prezidento inauguracijai, 1993 m. sausio 20 d.

duokite, kad paeidte kokias nors nereikmingas normas: atsistojote vidury paskaitos; mte garsiai dainuoti restorane; aidte golf vilkdami kostium. Kaip stipriai veikia socialiniai vartai, suvokiame stengdamiesi j atsikratyti. Neseniai viename Pensilvanijos valstijos universitete buvo atliktas eksperimentas, kuriame dalyvavusiems studentams taip pat buvo sunku kalbti liai. Eksperimento dalyviams reikjo sivaizduoti, kad jie su kitais trimis tariasi, k reikt pasiimti igyvenimo eksperimentui negyvenamoje saloje. Student vaikin buvo paprayta, kad vienas j terpt tris moteris niekinanias frazes, pavyzdiui: Manau, vyrukai bt patenkinti, jei saloje bt daugiau moter". Kaip jie reaguot tokias moteris eminanias pastabas? Tik 5 proc. sivaizavo, kad niekaip nereaguot arba laukt, k pasakys kiti. Taiau kai Janet Swim ir Lauri Hyers (1999) kitus studentus trauk diskusijas, kuriose eksperimentuotoj padjjas i ties mesteljo tokias frazes, nereagavo net 55 (o ne 5) proc. tiriamj. Tai dar kart patvirtina norm spaudimo gali ir tai, kad sunku prognozuoti net ir ms pai elgsen. Milgramo eksperimentai taip pat suteikia ini apie blog. Blogis kartais kyla i keli supuvusi vaisi - tok blogio vaizd detektyviniuose romanuose ir siaubo filmuose simbolizuoja moraliai puol udikai. Realiame gyvenime vaizd siejame su Hitleriu ir vykdytomis masinmis yd udynmis, Saddamo Husseino kurd naikinimu, Osamos bin Ladeno rezgamais terorizmo aktais. Taiau blogis randasi ir i socialini jg - kaip dl kario, drgms ir bakterij gali supti visa statin obuoli. Pasauliui iurp sukl amerikiei karo policinink elgesys su irakieiais belaisviais Abu Graibo kaljime. Karikiai buvo patyr stres, ierzinti t, kuriuos atjo ilaisvinti, siutinti draug miri, pasiilg nam, jie neturjo grietos valdios. Bloga situacija tapo blogo elgesio prieastimi (Fiske ir kiti, 2004). Aplinkybs gali paskatinti mones pritarti melui ar iaurumui. Tai ypa akivaizdu tada, kai didelis blogis kyla i visos grandins maesni - taip danai nutinka didelse, sudtingose bendruomense. Vokietijos valstybs tarnautojai nustebino naci lyderius savo pasiryimu tvarkyti holokausto dokumentus. inoma, jie neud yd, o tik dliojo popierius (Silver ir Geller, 1978). Dozuotas blogis tampa lengviau pakeliamas. Milgramas tyr blogio suskaidym, savo eksperimentus netiesiogiai traukdamas dar 40 dalyvi. Kai kas nors kitas sukeldavo elektros ok, ie turdavo toliau tsti tik imokimo test. kart pakluso 37 i 40. Tas pat vyksta ir kasdieniame gyvenime: blog linkstama pamau, ingsnelis po ingsnelio, smoningai neketinant daryti pikta. Nesmoningai sau kenkiame ir k nors vilkindami, atidliodami (Sabini ir Silver, 1982). Studentas ino, kad po keli savaii baigiasi referato paraymo terminas. Kiekvienas jo raymo atitolinimas - truputis aidim, truputis televizijos - atrodo pakankamai nekaltai. Taiau pamau nukrypimas nuo referato raymo grafiko didja, nors smoningai tai nebuvo planuota.

6 skyrius. KONFORMIZMAS

243

Pagrindin atribucijos klaida


Kodl i klasikini eksperiment rezultatai taip danai priblokia? Ar dl to, kad tikims, jog mons veiks pagal savo vidines nuostatas? Prisiminkite, kad pagrindin atribucijos klaida - tai tendencija aikinti kit veiksmus j vidinmis nuostatomis, o ne situacija. Nestebina bjauriai besielgiantis iurktus mogus, taiau i maloniai atrodani moni tikims kitko. Blogi mons daro blogus darbus, geri - gerus. Daug kart girdjome, kad beprasm" rugsjo 11-osios teroro akt vykd beproiai", pikti bailiai", demoniki" pabaisos. Kok spd susikuriate, kai skaitote apie paklusnius Milgramo eksperiment dalyvius? Dauguma moni, igird apie vien ar du paklusniuosius, mano juos esant agresyvius, altus, negailestingus - net ir tada, kai suino, jog toks elgesys bdingas daugeliui (Miller ir kiti, 1973). iaurum, manome mes, sukelia iauri irdis. Gnteris Bierbraueris (1979) paband paalinti nepakankam socialini jg vertinim (pagrindin atribucijos klaid). Jis nurod universiteto studentams stebti eksperimento kartojim arba atlikti klusnaus mokytojo vaidmen. Studentai spjo, kad kartojant Milgramo eksperiment j draugai tik minimaliai paklus. Bierbraueris teig, kad nors socialini moksl specialistai sukaup duomen, rodani, jog ms elgesys priklauso nuo socialins istorijos ir gyvenamosios aplinkos, dauguma tebetiki, jog vidins moni savybs atsiskleidia savaime: geri mons daro gerus darbus, o blogi - blogus. Kyla pagunda manyti, jog Eichmannas ir Auvico mirties stovyklos virininkai buvo necivilizuotos pabaisos. I tikrj blog pakurst piktas antisemitizmas. Vien tik socialin situacija nepaaikina, kodl toje paioje bendruomenje ar mirties stovykloje vieni individai elgiasi iauriai, o kiti - maloniai ir velniai. Vadai ne vis laik elgsi kaip pabaisos. Po sunki dienos darbjie ilsdavosi klausydamiesi Beethoveno ir Schuberto. Tarp 14-os moni, suformulavusi Galutin sprendim, kuris dav ali gatv nacistiniam holokaustui, atuoni turjo Europos universitet mokslo daktaro laipsn (Patterson, 1996). Kaip ir dauguma kit naci, iorikai Eichmannas nesiskyr nuo paprast, eilini piliei (Arendt, 1963; Zillmer ir kiti, 1995). Teigiama, jog Mohamedas Atta, rugsjo 11-osios ipuoli lyderis, buvo geras vaikinas" ir puikus studentas, kils i normalios eimos. Zacarias Moussaoui, galjs tapti dvideimtuoju rugsjo 11-osios teroristu, labai mandagiai elgsi usiraydamas skraidymo kursus ir pirkdamas peilius. moteris jis kreipdavosi pagarbiai. Antrojo Pasaulio prekybos centr sirusio lktuvo pilotas buvo apibdinamas kaip draugikas, ramus jaunuolis, kaip ir protingas, draugikas, labai mandagus" pilotas, nukreips lktuv Pentagon. Jei jie gyvent kaimynystje, vargiai atitikt ms susikurt pabais vaizd. Jie buvo niekuo neisiskiriantys" mons (McDermott, 2005). Kaip teig Milgramas (1974, p. 6), svarbiausia ms tyrimo ivada: paprasti mons, kurie dirba savo prastus darbus ir nejauia kokio nors ypa-

Eichmannas nejaut neapykantos ydams, bet di to, kad jis neturjo joki jausm, buvo tik blogiau. Jei Eichmann vaizduotume kaip pabais, jis atrodyt maiau pavojingas negu buvo i ties. Nuud pabais galite ramiai miegoti, nes j nra tiek daug. Taiau jei Eichmannas buvo normalus, situacija tampa kur kas pavojingesn." Hannah Arendt, Eichmann in Jerusalem, 1963 (Eichmannas Jeruzalje")

244

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

Remdamasis tkstani moni stebjimais galiau pasakyti,... kad jei tokia mirties stovykl sistema, kokia buvo sukurta nacistinje Vokietijoje, bt kurta Jungtinse Valstijose, ioms stovykloms vidutinio dydio mieste pavykt surinkti reikiam personal." Stanley Milgramas CBS televizijos laidoje 60 minui", 1979

tingo prieikumo, gali tapti destruktyvaus proceso rankiais". Kaip ponas Rodersas danai primindavo savo laid irovams ikimokyklinukams, kartais geri mons daro blogus dalykus". Todl turtume atsargiau vertinti politikos lyderius, kuri avesys uliliuoja ir imame galvoti, kad jie niekada nedarys nieko bloga. Veikiant blogio jgoms net puiks mons kartais pasikeiia ir ima kurti tariamai moralius amoralaus poelgio aikinimus (Tsang, 2002). Todl ir paprasti kareiviai gali paklusti sakymams audyti beginklius civilius, paprasti darbuotojai - nurodymui gaminti nekokybikus gaminius, o eiliniai grupi nariai - paklusti sakymui brutaliai tyiotis i naujok. Ar situacijos analiz kenkiant pateisina tuos, kurie kenkia? Ar tai atleidia juos nuo atsakomybs? Arthuras Milleris (2006) pastebi, kad irint nespecialist akimis, atsakymas iki kakurio lygmens bt taip". Bet psichologai, studijuojantys blogio aknis, teigia kitaip. Paaikinti - nereikia pateisinti. Suprasti - nereikia atleisti. Galima atleisti mogui, kurio elgesio nesuprantate, ir galima suprasti kak, ko negalime atleisti. Dar daugiau, priduria Jamesas Walleris (2002), suprat, koks kasdienikas yra blogis, maiau stebims, turime maiau galimybi netyia prisidti prie blogio ir galbt geriau moksime jam pasiprieinti". Ir galiausiai komentaras apie konformizmo tyrim eksperiment (r. 6.2 lentelje pateikt santrauk): konformistiko elgesio aplinkybs laboratorijoje skiriasi nuo reali, gyvenimik situacij. Kaip danai ms prao atspti linij ilg ar sukelti elektros ok? Ir degtukas, ir mikas dega panaiai, tad darome prielaid, jog psichologiniai procesai laboratorijoje ir kasdieniame gyvenime taip pat panaiai vyksta (Milgram, 1974). Kai lyginame degant degtuk ir degant mik, privalome atsargiai daryti apibendrinimus. Taiau kontroliuojami eksperimentai su deganiais degtukais gali suteikti ini apie degim, kuri negalime gauti stebdami mik gaisrus. Taip ir socialins psichologijos eksperimentas padeda geriau itirti elges, kuris kasdieniame gyvenime taip lengvai neatsiskleidia. Eksperimentas - unikali situacija, taiau panai yra ir kiekviena socialin situacija. Analizuodami, kaip atlieka-

6.2 LENTEL. Klasikini paklusnumo tyrim santrauka Tema Norm krimas Tyrjas Sherifas Metodas Pasidavimo taigai, kad viesos takas tariamai pasislenka, vertinimas Pavyzdys i gyvenimo Kitoks vyki interpretavimas, igirdus, kaip juos aikina kiti; pritarimas, jog maistas, kuris visiems labai patinka, yra skanus Aplinkini elgesio mgdiojimas, pavyzdiui, tatuiruoi darymas Kareiviai ir darbuotojai, vykdantys abejotinus sakymus

Konformizmas

Aschas

Sutikimas su kit moni akivaizdiai klaidingomis nuomonmis, teiginiais Paklusimas sakymui sukelti kitam mogui elektros ok

Paklusnumas

Milgramas

6 skyrius. KONFORMIZMAS

245

mos vairiausios atskiros uduotys, ir skirtingu laiku bei skirtingose vietose kartodami eksperimentus mokslininkai ieko bendrj princip, slypini po iorine vairove. Klasikiniai konformizmo eksperimentai atsak vienus klausimus, taiau ikl kitus: 1) Kartais mons elgiasi konformistikai, kartais ne. Kada jie bna konformistiki? 2) Kodl mons elgiasi konformistikai? Kodl jie neignoruoja grups ir nesirpina bti teiss prie save"? 3) Ar yra asmenybs tipas, turintis polink elgtis konformistikai? Kitame poskyryje panagrinsime kiekvien i i klausim atskirai.

APIBENDRINIMAS Klasikiniai konformizmo tyrimai


Trij tip klasikiniai eksperimentai iliustruoja, kaip mokslininkai tyr konformizm. Muzaferas Sherifas pastebjo, kad kit moni nuomon buvo reikminga vertinant iliuzin viesos tako pasislinkim Teising" atsakym normos susiformavo ir isilaik tyrim sekoje. Solomonas Aschas naudojo uduot, kuri buvo tokia pat aiki, kaip Sherifo uduotis neapibrta. Aschas paliep eksperimento dalyviams iklausyti, kuri i trij lyginamj linij etaloninei prilygina kiti, ir po to nusprsti patiems. Igird klaidingus atsakymus, 37 proc. eksperimento dalyvi juos pakartojo. Stanley Milgramo paklusnumo tyrimo eksperimentai atskleid ekstremal nuolaidum. Esant optimalioms slygoms - teistam, ia pat esaniam virininkui ir atokiau esaniai aukai bei niekam neparodant nepaklusnumo pavyzdio - 65 proc. suaugusi eksperimento dalyvi pakluso nurodymams sukelti tariamai traumuojant elektros ok rkianiai nekaltai aukai, esaniai gretimame kambaryje. ie klasikiniai eksperimentai atskleidia keli reikini gali Elgesys bei nuostatos vieni kitus sustiprina. Dl to nedidelis blogio veiksmas paskatina nuostat leidiani atlikti dar blogesn veiksm. Situacijos gali matome, kai geri mons, susidr su skaudiomis aplinkybmis, elgiasi smerktinai (kai kuriuos mones tokios aplinkybs gali paskatinti elgtis didvyrikai). Pagrindin atribucijos klaida veria mus manyti, kad blogai elgiasi blogi mons, o geri mons elgiasi gerai. Taip pat nuvertinama situacijos galia, skatinanti mones prisitaikyti prie neteisybs ar kapituliuoti prie iaurum.

Kaip nuspti galim konformistikum?


Vienos situacijos labiau skatina elgtis konformistikai, kitos - maiau. Kokias slygas pasirinktumte, nordami iprovokuoti didiausi konformizm?

Socialins psichologijos specialistai kl tok klausim: jei net Ascho neprievartin, nedviprasmika situacija galjo sukurti aplinkybes, kuri iprovokuotas konformistikumas siek 37 proc., ar kitomis aplinkybmis konformizmo lygis nebt dar didesnis? Netrukus mokslininkai pastebjo, kad konformistikumas didja sudtingjant uduotims arba jei dalyvis jauiasi ne-

246

II

dalis.

S O C I A L I N TAKA

kompetentingas. Juo maiau pasitikime savo sprendimais, juo labiau pasiduodame kit moni takai. Grups savybs taip pat turi reikms. Didiausias konformistikumas bna, kai grup sudaro trys ar daugiau moni, ji darni, vieninga ir uima svarbi padt. Taip pat kai reaguoti tenka vieai ir be iankstinio sipareigojimo. Panagrinkime kiekvien aplinkybi atskirai.

Grups dydis
Kad laboratorini eksperiment metu gautume didel efekt, grup neprivalo bti didel. Aschas bei kiti mokslininkai pastebjo, kad 3-5 mons gali nulemti kur kas didesn konformizm nei vienas ar du. Kai grup sudaro daugiau nei penki mons, efektas susilpnja (Gerard ir kiti, 1968; Rosenberg, 1961). Atlikdami lauko eksperiment Milgramas ir jo kolegos (1969) 1-o, 2-j, 3-j, 5-i, 10-ies ir 15-os asmen grupi papra stabtelti judrios Niujorko gatvs kelkratyje ir pasiirti auktyn. Kaip parodyta 6.6 paveiksle, kuo didesn grup suiurdavo auktyn, tuo daugiau praeivi jais pasekdavo. Svarbu ir tai, kaip grup sukomplektuota". Rutgerso universiteto mokslo darbuotojas Davidas Wilderis (1977) pateik studentams teismo prisiekusij atvej. Prie pareikdami savo nuomon, studentai pasiirjo vaizdajuost, kurioje keturi tariami eksperimento dalyviai isak savo nuomon. Eksperimentas parod, kad student nuomon buvo labiau konformistika tada, kai tariami dalyviai buvo pristatyti kaip dvi grups po du mones, o ne tuomet, kai keturi tariami dalyviai savo nuomon pateik kaip bendr vienos grups. Panaiai dvi grups po tris mones iprovokavo didesn konformistikum nei viena ei moni grup, o trys grups po du mones dar didesn. Akivaizdu, kad kelioms maoms grupms tarpusavyje sutariant, j pozicija tampa paveikesn.

6.6 PAVEIKSLAS Grups dydis ir konformistikumas Praeivi, kurie, pamgdiodarni pulkel moni, taip pat pavelg vir, procentas didjo atitinkamai didjant mintai grupei (nuo vieno iki penki). altinis: Milgram, Bickman ir Berkowitz, 1969. ^

90

80
70

8 60

' jj
i

^ 30 20 10 0 1 2 3 5 10 Provokuojanios grups dydis 15

6 skyrius. KONFORMIZMAS

247

6.7 PAVEIKSLAS Vieningumo poveikis konformistikumui Kai kas nors, pateikdamas teisingus atsakymus, sutrikdo grups vieningum, prisitaikoma keturis kartus reiau. altinis: Asch, 1955.

6 7 8 Kritinis bandymas

Vieningumas
sivaizduokite, jog dalyvaujate konformizmo tyrimo eksperimente, kuriame visi, iskyrus vien, atsakinj mons pateikia t pat klaiding atsakym. Ar is vieno savarankiko tariamo eksperimento dalyvio pavyzdys darys tok pat ilaisvinant poveik, kaip ir Milgramo paklusnumo eksperimente? Atlikus kelet eksperiment buvo pastebta, kad kam nors paeidus grups vieningum, ji tampa ne tokia takinga (Allen ir Levine, 1969; Asch, 1955; Morris ir Miller, 1975). 6.7 pav. pavaizduota, kad mons beveik visada reikia savo nuomon, jei prie juos tai bna padars bent vienas asmuo. Toki eksperiment dalyviai vliau sakydavo, kad nekonformistikam dalyviui jausdavo iltus, prielankius jausmus. Taiau jie neigdavo, kad is dalyvis jiems turjo takos: Jei jo ir nebt buv, vis tiek biau atsaks taip pat". Bti vieno asmens mauma yra sunku; prisiekusiesiems teisme retai kada nepavyksta priimti sprendimo dl vieno prietaraujanio nario. Per pastaruosius 50 met tik 1 i 10 Jungtini Valstij Aukiausiojo teismo sprendim buvo priimti, nesutinkant tik vienam prisiekusiajam. Daniausiai sprendimas priimamas vienbalsiai arba santykiu 5:4 (Granberg ir Bartels, 2005). ie eksperimentai pera praktin ivad, kad u k nors kovoti lengviau, jei randame bent vien bendramint. T pripasta daugelis religini grupi. Kristus savo apatalus siunt poromis; turdami tai galvoje, mormonai, pavyzdiui, taip pat siunia po du misionierius. Draugo parama teikia drsos. Stebint besilaikant savo pozicijos asmen - net jei jis ir neteisus - gali sustiprti ms pai savarankikumas. Charlan Nemeth ir Cynthia Chiles (1988) tai ufiksavo po to, kai eksperimento dalyviams liep stebti vien nedidels keturi moni grupels nar, kuris suklydo mlynus dirgiklius pavadindamas aliais. Nepaisydami, kad jis klydo, j stebj eksperimento dalyviai demonstravo didesn savarankikum - net tada, kai visi kiti raudonas skaidres vadino oraninmis, j teisingi atsakymai sudar 76 proc. Tie, kurie minto pavyzdio nestebjo, 70 proc. daniau elgsi konformistikai.
Mano nuomon ir sitikinimai sustiprja ir bna skmingi, kai tik juos pripasta dar vienas protas." Novalis, Fragment (Fragmentas")

248

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

Sutelktumas
Maumos, kuri nepriklauso grupei, su kuria tapatinams - kito universiteto ar kitos religijos atstov, - nuomon mus trikdo maiau nei tokia pati ms grups maumos nuomon (Clark ir Maass, 1988). Heteroseksualas, kovojantis u gj teises, lengviau paveiks kitus heteroseksualus nei homoseksualas. mons daniau patenkina pageidavimus netgi t, kurie gim t pai dien, yra bendravardiai ar kuri panas pirt antspaudai (Burger ir kiti, 2004; Silvia, 2005).
sutelktumas (cohesiveness)

Mes" jausmas; grups nari tarpusavio susisaistymo, pavyzdiui, pagal simpatijas, patrauklum mastas.

Juo grup labiau sutelkta, juo didesn gali ji turi savo nariams. Pavyzdiui, auktj mokykl student draugij nariai link kartu linksmintis, ypa kai labiau suartja (Crandall, 1988). Priklausantys tai paiai etninei grupei gali jausti pana savos grups spaudim prisitaikyti" - kalbti, elgtis ir rengtis taip, kaip daro visi". I juodaodi, kurie vaidina baltuosius", ar i baltaodi, vaidinani juodaodius", gali aipytis j aplinkoje (Contrada ir kiti, 2000). Grups poveik patiria ir tie eksperimento dalyviai, kurie grups atvilgiu nusiteik palankiai (Berkowitz, 1954; Lott ir Lott, 1961; Sakurai, 1975). Jie nenori prietarauti kit nuomonei. Bijodami bti atstumti, ie mons link nusileisti, ypa tiems, kurie priklauso daugumai (Hogg, 2001). Savo veikale Essay Concerning Human Understanding (Apie mogikj supratim") XVII a. filosofas Johnas Locke vertino sutelktumo veiksn: Tarp deimi tkstani neatsiras n vieno, kuris bt toks stiprus ir nejautrus, kad galt atsispirti klubo nari antipatijai bei pasmerkimui". Kaip matysime 11 skyriuje Patrauklumas", esame link pamgti tuos, kurie panas mus. Taigi mons stengiasi prisiderinti prie juos panai moni nuomons. Pavyzdiui, geriau vertiname muzikos krin, jei pastebime, kad jis patiko panaiems mus monms. Neigiam nuomon ireikiame, jei muzika patiko nepanaiems mus monms.

Padtis
Kaip ir buvo galima numanyti, uimantys auktesn padt daniausiai turi didesn tak (Driskell ir Mullen, 1990). Jaunesnieji grups nariai - netgi jaunesnieji socialiniai psichologai - pripasta labiau pasiduodantys grups nuomonei negu vyresnieji grups nariai (Jetten ir kiti, 2006). Neatsargaus perjimo per gatv tyrime, kuriame, to neinodami, dalyvavo 24 000 psij, buvo pastebta, jog neatsargi psij sumadavo nuo 25 proc. iki 17 proc., kai tarp j atsirasdavo atsargiai per gatv einantis tariamas eksperimento dalyvis, ir padiddavo iki 44 proc., kai atsirasdavo neatsargus (Mullen ir kiti, 1990). Atsargaus psiojo drausminantis poveikis bna dar didesnis, jei jis gerai apsirengs. Atrodo, jog Australijoje mog kuria" ir rbai. Michaelas Walkeris, Susan Harriman ir Stuartas Costello (1980) pastebjo, kad Sidnio pstieji buvo labiau link bendradarbiauti, kai juos kreipdavosi gerai apsirengs apklaus atliekantis darbuotojas, nei kai klausindavo prastai apsirengs.

6 skyrius. KONFORMIZMAS

249

Milgramas (1974) ra, kad jo paklusnumo eksperimentuose menkesnio isilavinimo mons noriau vykd eksperimentuotojo paliepimus nei labiau isilavin. Davs 450 volt elektros ok, 37 met suvirintojas atsisuko eksperimentuotoj ir pagarbiai paklaus: Kas toliau, profesoriau?" Kitas dalyvis, teologijos fakulteto profesorius, nepakluss reikalavimui jungti 150 volt elektros srov, pasak: Nesuprantu, kodl eksperimentas sumanytas taip, kad io mogaus gyvybei kyla pavojus", ir apibr eksperimentuotoj klausimais apie tokio darbo etik".

Vieoji reakcija
Vienas pirmj klausim, kur mokslininkai iekojo atsakymo, buvo toks: ar vieai atsakinjant prisitaikoma labiau? Gal i ties mons daugiau dvejoja, bet vieumoje nenori pasirodyti netur nuomons? Dabar jau iaikinta: eksperiment metu atsakinjant vieai, prisitaikoma labiau nei atsakinjant ratu. Igirdus kit dalyvi atsakymus, Ascho eksperiment dalyviai bt patyr maesn grups poveik, jei jie bt galj atsakyti ratu inodami, kad atsakymus perskaitys tik eksperimentuotojas. Lengviau laikytis savo sitikinim, kai esame vieni balsavimo kabinoje, o ne kai stovime prie grup.

Ankstesni sipareigojim nebuvimas


1980 metais grynaveisl kumelait Rizika tapo antrja, nugaljusia Kentukio ristn lenktynse. Per kitas lenktynes paskutiniame rate ji pasivijo lyder irg Kodeks. Kai po paskutinio poskio jie iniro greta vienas kito, Kodeksas asteljo link Rizikos, kumelait akimirksn sutriko ir neymiai pralaimjo lenktynes. Ar Kodeksas savo onu paliet Rizik? O gal Kodekso raitelis netgi sudav jai rimbu per galv? Lenktyni teisjai susirinko pasitarti. Trumpai pasvarst, jie nusprend, kad joki paeidim nebuvo ir kad nugaljo Kodeksas. is sprendimas sukl skandal. Dar kart perirjus televizijos raus paaikjo, jog Kodeksas i ties onu prisiliet Rizikos, lenktyni favorits. Buvo pareiktas protestas. Lenktyni teisjai pasitar dar kart, taiau sprendimo nepakeit. Ar ikart po lenktyni paskelbta inia turjo takos teisj pasiryimui nekeisti sprendimo? To niekada nesuinosime. vyk tegalime tik pakartoti laboratorijoje - sukuriant slygas sipareigoti nedelsiant arba nesudarant toki slyg - ir stebti, ar is sipareigojimas kaip nors veikia. Taigi sivaizduokite, kad dalyvaujate Ascho eksperimente. Eksperimentuotojas parodo linij ir prao, kad js pirmas atsakytumte. Kai js pareikiate savo nuomon, sukuria nesutinka visi likusieji dalyviai, eksperimentuotojas leidia jums dar pagalvoti. Ar susidr su prieinga grups nuomone pakeisite savo sprendim? Realiai beveik niekada itaip nepasielgiame (Deutsch ir Gerard, 1955): kart vieai sipareigoj laikoms savo odio. Geriausiu atveju sprendim pakeiiame pasikeitus aplinkybms (Saltzstein ir Sandberg, 1979). Todl ga-

250

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

Kas niekada nepakeit savo nuomons, tie save myli labiau nei ties." Joubert, Penses (Mintys")

lime manyti, kad uoli vanden ar gimnastikos varyb teisjai retai kada pakeis savo vertinimus pamat, kaip vertina kiti kolegos, taiau jie gali derinti savo vlesnius vertinimus. Ankstesni sipareigojimai taip pat sulaiko nuo pasidavimo kalbinjimams. Kai imitacins prisiekusij grups priima sprendimus, balsai daniau pasiskirsto po lygiai tada, kai balsuojama vieai, o ne balsuojant slaptai (Kerr ir MacCoun, 1985). Vieai sipareigoj mons nenoriai keiia sprendimus. Imintingi tikintojai tai ino. Prekybininkai klausimus formuluoja taip, kad pritartume, o ne prietarautume tam, k jie reklamuoja. Aplinkosaugininkai ragina sipareigoti rinkti antrines aliavas, taupyti energij ar vainti autobusais ir pastebi, kad mons legviau paklsta, kai raginimai saugoti aplink neveria sipareigoti asmenikai (Katzev ir Wang, 1994). 14-17 met paaugliai, pakartotinai vieai sipareigoj saugoti skaistyb iki vedyb, daniau susilaiko nuo lytini santyki ar juos nukelia vlesniam laikui nei tam nesipareigoj jaunuoliai (Bearman ir Bruckner, 2001; Brckner ir Bearman, 2005). (Jeigu sulauo sipareigojim, jie reiau naudoja prezervatyvus.)

APIBENDRINIMAS Kaip nuspti galim konformistikum?


Atlikdami konformizmo tyrimus, eksperimentuotojai atskleid, kas skatina elgtis konformistikai. Tam tikros aplinkybs ar slygos bna ypa veiksmingos. Pavyzdiui, grups savybs: mons labiausiai prisitaiko, kai susiduria su vieningais trij ar daugiau patraukli ir aukt padt uimani moni teiginiais. Konformistikumas sumaja, jei suformuotas elgesys ar sitikinimas nra vieningas. Konformistikum stiprina grups susitelkimas. Juo auktesn padt uima elges ar sitikinim formuojantis asmuo, juo labiau pasireikia konformistikumas. Danai prisitaikoma, kai savo nuomon reikia pareikti vieai (grups akivaizdoje). Jei asmuo sipareigojo kakaip elgtis ar kakuo tikti, jis greiiau laikysis sipareigojimo, o ne prisitaikys.

Kodl elgiamasi konformistikai?


Ar js matote an debes, kuris labai panaus kupranugar?", - klausia Shakespeare Hamletas Polonijaus. Kaip kain k jis tikrai atrodo lyg kupranugaris", - atsako Polonijus. Man regis, jisai panaus ebenkt", - kiek vliau sako Hamletas. Jo kupra kaip ebenkties", pritaria Polonijus. O gal kaip banginio?" - svarsto Hamletas. Visai kaip banginio", - sutinka Polonijus.* Klausimas: kodl Polonijus taip lengvai sutinka su Danijos princu?

tai a, amerikietis, klausausi paskaitos viename Vokietijos universitete. Lektoriui baigus pasiruoiau kartu su visais paploti. Taiau auditorija ne plojo,
* Vert A. Churginas.

6 skyrius. KONFORMIZMAS

251

o m krumpliais barbenti stalus. K tai reik? Gal jie nepritar? Tikriausiai ne kiekvienas idrst vieai rodyti nepalankum vieiniam ymiam asmeniui. Be to, vokiei veiduose nepastebjau nepasitenkinimo. Ne, nusprendiau, tikriausiai tokios bna vokikos ovacijos. Tada ir a pradjau barkinti krumpliais. Kas paskatino elgtis konformistikai? Kodl a neplojau, kai kiti barbeno? Yra dvi galimybs: a) nusileisti grupei, kad btum priimtas ir pripaintas arba b) kad gautum svarbi informacij. Mortonas Deutschas ir Haroldas Gerardas (1955) ias dvi galimybes pavadino normatyvine taka ir informacine taka. Normatyvin taka yra prisitaikymas prie minios", vengiant atmetimo ir siekiant palankumo arba pritarimo. Galbt Polonijus norjo sulaukti Hamleto, auktesn nei jis padt uimanio Danijos princo, palankumo. Dirbdamos laboratorijose ir realiame gyvenime grups danai atmeta nuolatos nukrypstanius kolegas (Miller ir Anderson, 1979; Schachter, 1951). Ypa tada, kai nuomons isiskiria ne tik eimoje", bet ir grupei bendraujant su kita grupe (Matheson ir kiti, 2003). Parlamento ar Kongreso nariams leistina prietarauti planams skelbti kar, kol debatai vyksta alies viduje. Taiau prasidjus konfliktui tikimasi, kad kiekvienas parems ms karius". Kaip inome, socialin atskirtis bna skaudi; nukrypus nuo grups norm danai tenka mokti emocijomis. Gerardas (1999) prisimena, kad viename i jo konformizmo eksperiment draugikai nusiteiks eksperimento dalyvis nusimin, pasipra leisti ieiti i patalpos, o kai sugro, atrod
ibals ir sukrstas. A susirpinau ir pasiliau nutraukti seans. Jis rytingai atsisak ir ts visus kitus 36 bandymus, n karto nenusileisdamas kitiems. Kai eksperimentas pasibaig, ir a j a m paaikinau buvusias pinkles, jis atsipalaidavo ir su palengvjimu atsiduso. Jo veidas atgavo buvusi spalv. Paklausiau, ko jis buvo ijs. Nusi vemti", - atsak vaikinas. Jis nenusileido, taiau kokia kaina! Jis labai norjo, kad kolektyvas j priimt ir pamgt, taiau bijojo prieingos reakcijos, nes laiksi savo nuomons ir prietaravo kitiems grups nariams. tai j u m s absoliutaus normatyvinio spaudimo pavyzdys.

normatyvin taka (normative influence) Konformizmas, grindiamas mogaus noru patenkinti kit lkesius siekiant isikovoti pripainim. informacin taka (informational influence) Konformizmas, grindiamas faktais, suinotais i kit moni.

Jei nuogstaujate, kad pavluosite laiv, prisiminkite Titanik Neinomas autorius

Kartais didel nukrypimo kaina skatina mones pritarti tam, kuo jie netiki, arba bent jau ugniauti savo nepritarim. Bijojau, kad Leideritzas ir kiti palaikys mane bailiu", - teig vienas vokiei karininkas, aikindamas savo nenor prieintis masinms egzekucijoms (Waller, 2002). Kai kurie kareiviai dalyvavo udynse My Lai kaime, bijodami karinio tribunolo u nepaklusnum. Ypa normatyvin taka skatina nuolaidum t moni, kurie buvo aipymosi i kit liudininkais, arba kurie nori daryti kajer (Hollander, 1958; Janes ir Olson, 2000). Kaip prisimena Johnas F. Kennedy (1956), prie patenkant Kongres man buvo priminta, kad norint sutarti reikia pritarti" (p. 4). Antra vertus, pritarti skatina informacin taka. Esant neapibrtoms aplinkybms, kokias buvo patek autokinetinio eksperimento dalyviai, kiti mons gali tapti svarbiu informacijos altiniu. Paskiras asmuo gali svarsty-

252

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

ti: Nenutuokiu, kiek pasislinko viesos takas. Taiau atrodo, jog is vyrukas ino." Emorio universiteto neurolog grup, nordama itirti, kaip veikia Ascho tipo eksperimente dalyvaujani moni smegenys, funkciniu magnetiniu rezonansu (fMRV) tyr dalyvi smegenis, kol jie, iklaus kit dalyvi atsakymus, atsakinjo suvokimo klausimus (Berns ir kiti, 2005). (Pateikta uduotis: reikjo mintyse pasukti figr ir pasirinkti jos atitikmen i keleto galimybi.) Kai dalyviai, prisitaikydami prie neteisingo kit dalyvi atsakymo, patys atsakydavo neteisingai, suaktyvdavo suvokim reguliuojanios, o ne smoningus sprendimus priimanios smegen sritys. Kai dalyviai prietaraudavo grups nuomonei, suaktyvdavo su emocijomis susijusios smegen sritys. Tokie rezultatai pera ivad, kad monms prisitaikant veikiamas j suvokimas. Tad rpindamiesi socialiniu vaizdiu patiriame normatyvin tak. Trokdami bti teisingi - informacin tak. Kasdieniame gyvenime normatyvin ir informacin takos danai reikiasi kartu. A nenorjau bti vienintelis, plojs mintoje Vokietijos universiteto salje (normatyvin taka), taiau kit elgesys parod man, kaip ireikti savo pritarim (informacin taka). Eksperimentuose, kuriuose tiriama, kada mons elgiasi konformistikai, kartais bna apribota arba normatyvin, arba informacin taka. Daniau prisitaikoma esant kit moni akivaizdoje. Taip reikiasi normatyvin taka (nes mons gauna t pai informacij ir kai reaguoja vieai, ir individualiai). Antra vertus, danai elgiamasi konformistikai, kai eksperimento dalyviai jauiasi nekompetentingi, kai pateikiama sudtinga uduotis ir kai svarbu jaustis teisiems - visa tai yra informacins takos poymiai.

APIBENDRINIMAS Kodl elgiamasi konformistikai?


Eksperimentai atskleidia dvi konformistiko elgesio prieastis. Normatyvinei takai pasiduodame i noro bt priimti: mes norime bti mgstami. Tai, kad labiau prisitaikoma reaguojant vieai, atspindi normatyvin tak. Informacin tak kuria kit moni pateikti duomenys apie realyb. Tendencija prisitaikyti, priimant sudtingesnius sprendimus, atspindi informacin tak: mes norime bti teiss.

Kas elgiasi konformistikai?


Konformizmas kinta ne tik keiiantis aplinkybms, bet ir monms. Kaip jis kinta? ir kokiame socialiniame kontekste i asmenybs savyb rykiausia?

Ar kai kurie mons apskritai labiau pasiduoda (arba, pasakyiau, yra atviresni) socialinei takai? Ar galite vienus savo draugus pavadinti konformistais", o kitus nepriklausomais"? Iekodami prisitaikym skatinani veiksni, mokslininkai sutelk dmes tris prognostines prielaidas: asmenyb, kultr ir socialinius vaidmenis.

6 skyrius. KONFORMIZMAS

253

Asmuo
XX a. septintojo deimtmeio pabaigoje ir atuntajame deimtmetyje, tiriant asmenini savybi ir konformistikumo ssajas, buvo pastebtos tik j uuominos (Mischel, 1968). Prieingai nei situaciniai veiksniai, kuriuos buvo galima pademonstruoti, asmenins savybes nedaug tegaljo prognozuoti paskiro mogaus elgsen. Manyta, kad norint suinoti, ar konkretus asmuo bus konformistikas, agresyvus ar paslaugus, svarbiau inoti aplinkybi detales nei to mogaus psichologini test rezultatus. Milgramas (1974) padar tai toki ivad: Esu tikras, kad klusnum ir neklusnum lemia sudtingos, su asmenybs savybmis susijusios prieastys. Taiau inau, kad mes j dar neisiaikinome" (p. 205). Mintis, kad asmeniniai bruoai turi menk poveik, XX a. devintajame deimtmetyje paskatino itirti, kokioms aplinkybms esant mogaus elges galima sieti su jo asmeninmis savybmis. Tyrimai patvirtina princip, su kuriuo susidrme 4 skyriuje: nors vidiniai veiksniai (nuostatos, savybs) retai tiksliai ipranaauja konkret poelg, jie leidia apibendrintai prognozuoti, kaip mogus elgsis vairiomis aplinkybmis (Eptein, 1980; Rushton ir kiti, 1983). ia gali praversti tai tokia analogija: prognozuoti, kaip pasielgtumte konkreioje situacijoje, yra taip pat sunku kaip ir prognozuoti js atsakym vienintel testo klausim. O js galimas konformistikumas (arba draugikumas ar agresyvumas) vairiomis aplinkybmis prognozuojamas lengviau, kaip ir bendrasis testo i daugelio klausim rezultatas. Asmenybs savybs lengviau padeda numatyti elgsen, kai socialin taka yra silpna. Milgramo paklusnumo eksperimentai buvo atliekami grietoje" aplinkoje; aiks reikalavimai trukd reiktis asmenybi skirtumams. Taiau vis tiek Milgramo eksperiment dalyviai labai skyrsi savo paklusnumu, ir todl yra rimtas pagrindas tarti, kad kartais paklusnumas priklauso nuo prieikumo, pagarbos autoritetui ir noro pateisinti lkesius (Blass, 1990; 1991). Laisvesnse" situacijose - pavyzdiui, kai du nepastami mons sdi laukiamajame, ir j elgesys nereguliuojamas jokiais enklais - asmenybs turi dar didesnes galimybes suspindti (Ickes ir kiti, 1982; Monson ir kiti, 1982). Bet net ir sudtingomis aplinkybmis individai skiriasi. Praneimuose apie prievart Abu Graibo kaljime palankiai atsiliepiama apie tris vyrus, kurie, nepaisydami pajuok ir karo lauko teismo grsms, neprisidjo prie savo koleg (O'Connor, 2004). Leitenantas Davidas Suttonas nutrauk vien incident ir spjo vadovyb. Jis teig: Nenoriu vertinti, bet i tikrj a maiau nederam dalyk ir apie juos praneiau". un priirtojas Williamas Kimbro nepasidav stipriam spaudimui" dalyvauti nederamose apklausose". Specialistas Josephas Darby suvilp vilpuku, pateikdamas karo policijai rodym. Darby kakas pavadino iurke", buvo grasinama su juo susidoroti u nepritarim bendrai nuomonei, todl jam buvo suteikta apsauga. 0 motina diaugsi: Brangusis, a labai didiuojuosi tavimi ir tavo elgesiu, nes gris visada nugali blog, o tiesa - ilaisvina" (ABC News, 2004).

254

II d a l i s . S O C I A L I N T A K A

domu atkreipti dmes profesional nuomoni vytuokl. Neatmetant neginijamos socialini jg galios, dabar vis labiau pripastamos individualios asmens savybs ir gimti polinkiai. Kaip ir anksiau minti nuostat tyrintojai, asmenybs tyrintojai tikslina ir i naujo patvirtina ry tarp to, kas mes esame, ir to, k darome. J pastangomis iandieniniai socialiniai psichologai sutinka su pirmtako Kurto Lewino (1936) pareikimu: Kiekvienas psichologinis vykis priklauso nuo mogaus bsenos ir socialins aplinkos, nors santykinai j reikm skirtingais atvejais skiriasi" (p. 12).

Kultra
Ar kultrinis fonas padeda prognozuoti galim konformistik elges? I ties padeda. Jamesas Whittakeris ir Robertas Meade (1967) keliose alyse pakartojo Ascho konformizmo eksperiment ir daugeliu atvej nustat pana konformistikumo santyk - 31 proc. Libane, 32 proc. Honkonge, 34 proc. Brazilijoje - taiau 51 proc. Zimbabvs Bantu gentyje, kur u nekonformistik elges buvo taikomos grieiausios sankcijos. Kai Milgramas (1961) naudojo kitoki konformizmo tyrimo metodik, siekdamas palyginti Norvegijos ir Pranczijos studentus, jis nuolatos pastebdavo, kad Pranczijos studentai maiau link elgtis konformistikai. Rodo Bondo ir Peterio Smitho (1996) 17 ali atlikta 133 tyrim analiz parod, kaip kultrins vertybs veikia konformistikum. Palyginti su individualistinmis visuomenmis, kolektyvistini visuomeni, kuriose tradicija puoselti darnius santykius padeda apibrti savj A, nariai labiau pasiduoda kit moni takai. Kaip manote, kokie buvo pakartotini paklusnumo eksperiment Australijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje, Jordanijoje, Piet Afrikoje ir Jungtinse Valstijose rezultatai, palyginti su JAV? Paklusnumo santykis buvo panaus arba netgi auktesnis - Miunchene 85 proc. (Blass, 2000). Taiau kultros kinta. Kartojant Ascho eksperimentus su Didiosios Britanijos, Kanados ir Jungtini Valstij universitet studentais kartais sulaukiama maesnio konformizmo nei prie du ar tris deimtmeius (Lalancette ir Standing, 1990; Larsen, 1974, 1990; Nicholson ir kiti, 1985; Perrin ir Spencer, 1981). Taigi konformistikumas bei paklusnumas yra universalios savybs, taiau jos priklauso ir nuo kultros, ir nuo laiko.

A nenoriu prisitaikyti prie io pasaulio." Woody Guthrie

Socialiniai vaidmenys
Pasaulis - tai scena, o vyrai, moterys - tik aktoriai: kiekvienam skirta, kada ieiti ir eiti; kiekvienas per savo ami atlieka daug vaidmen. VVilliam Shakespeare

Vaidmen teorijos alininkai kaip ir Williamo Shakespeare pjess Kaip jums tai patinka" herojus akas mano, kad socialinis gyvenimas panaus vaidyb teatro scenoje - su visa jos butaforija, kaukmis ir scenarijais. Konfor-

6 skyrius. KONFORMIZMAS

255

mizmas turi daug bendro su iais vaidmenimis. Socialiniai vaidmenys suteikia iek tiek interpretacijos laisvs, taiau tam tikri vaidmens aspektai yra privalomi. Studentas privalo ateiti egzamin, parengti kursinius darbus ir gauti bent minimal vertinim. Jei su socialine kategorija susijusios tik kelios normos (pavyzdiui, pstieji privalo laikytis deins kelio puss ir atsargiai pereiti gatv), j nepriskiriame socialiniam vaidmeniui. Tikram, apibrtam vaidmeniui btinas atitinkamas norm rinkinys. A i karto galiu sudaryti ilg sra norm, apibriani mano kaip profesoriaus ar tvo elges. Nors asmenin vaizd galiu sukurti paeisdamas maiausiai svarbias normas (kadangi vertinu dalykikum, retai kada atvykstu per anksti), jei paeisiau pagrindines taisykles (neateiiau paskaitas, skriausiau vaikus), galiau bti atleistas i darbo arba prarasti tvysts teises. Vaidmenys daro reikming poveik. 4 skyriuje aikinoms, kad paprastai mons sisavina savo vaidmenis. Per pirm pasimatym ar pradj nauj darb, vaidmen galite atlikti smoningai. Pavertus vaidmen vidiniu sitikinimu, savikontrol sumaja. Kas atrod dirbtina, tampa nuoirdu. T patiria daugelis imigrant, Taikos Korpuso darbuotoj, usieniei student ir aukiausio rango vadov. Atvykus nauj al, reikia laiko, kad imoktume tinkamai bendrauti ir elgtis naujomis aplinkybmis - prisitaikyti, kaip a prisitaikiau prie vokiei, kurie krumpliais barbeno stalus. Prisitaik naujoje alyje beveik visi repatriantai, sugr savo gimtin, vl patiria tamp (Sussman, 2000). J elgsena, vertybs ir tapatumas nepastebimai pasikeit siekiant prisitaikyti prie kitos vietos. Kad vl susigrint vidin darn, reemigrantai privalo i naujo prisitaikyti prie savosios kultros. Pagrobtos laikrai magnato dukters Patricijos Hearst atvejis parodo, kokia reikminga vaidmens galia. 1974 metais, bdama devyniolikos, ji buvo pagrobta jaun revoliucionieri, pasivadinusi Simbiono isilaisvinimo armija. Netrukus Hearst vieai paskelb, kad prisijungia prie pagrobj ir atsisako savo ankstesnio gyvenimo, turting tv ir suadtinio. Ji pra, kad mons pamgint suprasti joje vykusius pokyius". Po dvylikos dien stebjimo kamera ufiksavo j dalyvaujant ginkluotame banko apiplime. Prajus devyniolikai mnesi Hearst buvo suimta. Po dvej kalinimo ir perprogramavimo" met ji vl msi turtingos paveldtojos vaidmens, skmingai" itekjo ir apsigyveno viename Konektikuto valstijos priemiestyje, tapo motina ir raytoja, daug laiko skiriania labdaringai veiklai (Johnson, 1988; Schiffman, 1999). Jei Patricia Hearst vis t laik i ties bt buvusi pasiventusi revoliucionier, arba jei ji tik bt apsimetinjusi, kad bendradarbiauja su savo pagrobjais, mons bt j suprat. Taiau, kaip ra Philipas Brickmanas, jie niekaip negaljo suprasti (ir dl to XX a. atuntajame deimtmetyje is pagrobimas buvo viena didiausi sensacij), - kad ji pajgia bti tikra turt paveldtoja, paskui tikra revoliucionier ir po to vl tikra turt paveldtoja". Nei jums, nei man, be abejons, nebt galj to nutikti - o gal bt?

256

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

Turtinga paveldtoja Patricia Hearst kaip revoliucionier Tania14 ir kaip turtinga priemiesio gyventoja.

^p B * B P CvN SSf*P H M
.
^

L -1 T
' i* 1 i1

i
1

Ir taip, ir ne. Kaip pamatysime paskutinje io skyriaus dalyje, ms veiksmai priklauso ne tik nuo socialins situacijos, bet ir nuo ms polinki. Ne visi vienodai reaguoja prievart. Keblioje Patricijos Hearst situacijoje js ir a btume reagav skirtingai. Kai kurios socialins situacijos daugum normali" moni gali priversti pasielgti nenormaliai". Tai paaikja i eksperiment, kuri metu gerus ketinimus turintiems monms sukuriamos nepalankios situacijos - taip stebima, kas paims vir: grio ar blogio pradas. Deja, danai nugali blogis. Puiki moni poelgiai danai nebna puiks.

Vaidmen sukeitimas
Vaidmen atlikimas taip pat gali bti teigiamas dalykas. Smoningai atlikdami nauj vaidmen, sijausdami padt t, kuri vaidmenys kitokie, mons gali keistis. Kartais vaidmenys atliekami poromis, kai abu partnerius sieja kokie nors santykiai - tvo ir vaiko, dstytojo ir studento, gydytojo ir paciento, darbdavio ir darbuotojo, policininko ir pilieio. Susikeitus vaidmenimis gali bti lengviau suprasti kit. Tad derybininkas ar grups lyderis gali pasiekti geresnio bendravimo priversdamas abi alis apsikeisti vaidmenimis, kad viena rodint kitos pozicij. Arba galima paprayti, kad kiekviena alis prie pateikdama atsakym perfrazuot pagrindin kitos alies mint (tai sukelt kitos alies pasitenkinim). Jei kada sivelsite sudting gin su draugu ar tvais, pamginkite sijausti kito mogaus mintis ir jausmus, ir tik paskui reikti savuosius. Toks smoningas trumpalaikis konformistikumas gali pagerinti js santykius. Iki iol iame skyriuje teigme, kad esame biologiniai gimins, nes priklausome vienai moni riai. Pripainome, kad egzistuoja kultr vairov. Taip pat pastebjome, kad skirtingose kultrose galioja skirtingos normos bei vaidmenys. Prisiminkime, kad svarbiausias socialins psichologijos tikslas - ne sudaryti skirtum sra, o isiaikinti universalius elgsenos principus. Mus

6 skyrius. KONFORMIZMAS

257

domina tai, k tarpkultrins psichologijos tyrintojas Walteris Lonneris (1989) vadina universalija psichologija - psichologija, kuri bt tokia pat pagrsta ir prasminga Omahoje ar Osakoje, kaip ir Romoje ar Botsvanoje". Socialiniai vaidmenys skirtingose kultrose visada skiriasi, taiau nuostat poveikio elgsenai mechanizmai skiriasi kur kas maiau. Nigerijoje ir Japonijoje paaugli vaidmuo apibriamas kitaip nei Europoje ir iaurs Amerikoje, taiau visose kultrose vaidmen lkesiai daro tak konformizmui socialiniuose santykiuose.

Didioji Dvasia, padaryk taip, kad a nekritikuoiau savo kaimyno tol, kol nenueisiu iki Mnulio apsiavs jo mokasinais." Amerikos indn malda

APIBENDRINIMAS Kas elgiasi konformistikai?


[ klausim Kas elgiasi konformistikai?" gauta nedaug konkrei atsakym. Bendrieji asmenybs savybi vertinimai menkai prognozuoja konkreius konformistikus poelgius, taiau yra patikimesni vertinant polink elgtis konformistikai apskritai (bei kit socialini elges). Savybs stipriausias veiksnys silpnose" situacijose, kai individuali skirtum neugoia socialins jgos. Nors konformizmas bei paklusnumas yra universals, kultra socializuoja mones ir daugiau ar maiau veikia j socialin atsakomyb. Socialiniai vaidmenys reikalauja iokio tokio konformistikumo. Paklusimas kit lkesiams svarbi uduotis, imantis naujo socialinio vaidmens.

Ar norime bti kitokie?


Ar mons kada nors aktyviai prieinasi socialiniam spaudimui? Ar, veriami daryti A, jie darys Z? Kas paskatint itok nekonformistik elges?

iame skyriuje buvo pabriama socialini jg galia. Todl dert j ubaigti vl prisimenant mogaus gali. Mes nesame biliardo kamuoliukai, judantys ten, kur mus pastums. Mes galime veikti atsivelgdami savas vertybes, o ne iorines jgas. inodami, kad kakas bando mus priversti, galime elgtis prieingai.

Reaktyvusis pasiprieinimas
mons vertina savo laisvs pojt ir saviveiksmingum. Tad kai socialinis spaudimas tampa toks akivaizdus, kad pradeda kelti grsm laisvei, mons ima maitauti. Prisiminkime Romeo ir Diuljet, kuri meil gimini prieinimasis tik dar labiau sutvirtino. Arba vaikus, kurie savo laisv ir nepriklausomyb teigia elgdamiesi prieingai nei reikalauja tvai. Todl imintingi tvai savo vaikams ne sakinja, o silo rinktis: Laikas tvarkytis. K renkiesi: voni ar du?" Psichologinio reaktyviojo pasiprieinimo teorij, teigiani, jog mons i ties veikia taip, kad isaugot savo laisves, patvirtina eksperimentai, parodantys, jog bandymai suvaryti mogaus laisv danai bumerangu i-

reaktyvusis pasiprieinimas (reactance) Motyvas, skatinantis isaugoti arba atkurti asmens laisvs jausm. Reaktyvusis pasiprieinimas kyla, kai kas nors grasina ms veiksm laisvei.

258

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

provokuoja neprisitaikym (Brehm ir Brehm, 1981; Nail ir kiti, 2000). iandieninio vakarietiko universiteto moterys maiau demonstruoja tradicin moterik kuklum, nei to reikalaut tradicin kultra (Cialdini ir kiti, 1998). Reaktyvusis pasiprieinimas gali paskatinti paauglius vartoti alkohol. Jaunuoli nuo 18 iki 24 met apklausa, atlikta Kanados aling proi centre, atskleid, kad 69 proc. vyresni nei 21 m. jaunuoli (kai leidiama pirkti alkohol), per prajusius metus buvo pasigr, o tarp jaunesni nei 21 metai buvo pasigr 77 proc. Jungtinse Valstijose 56 auktosiose mokyklose atlikta student apklausa parod, kad tarp 21 met amiaus jaunuoli 21 proc. sudar abstinentai, tuo tarpu tarp jaunesni student abstinent buvo 19 proc. (Engs ir Hanson, 1989).

Unikalumo rodymas
sivaizduokite pasaul, kuriame visi mons elgiasi konformistikai ir tarp j nra joki skirtum. Ar tokiame pasaulyje mons bt laimingi? Jei nonkonformizmas gali kelti nepatogum, ar vienodumas kuria jauki, patogi, maloni aplink? mons jauiasi nepatogiai labai isiskirdami i kit. Taiau bent jau Vakaruose nepatogiai pasijauiama atrodant kaip visi. Kaip parod C. R. Snyderio ir Howardo Fromkino (1980) eksperimentai, mons geriau jauiasi sivaizduodami es bent kiek kitokie. Be to, savo elgesiu jie stengiasi rodyti savo iskirtinum. Vieno eksperimento Perdju universitete metu Snyder (1980) tikino studentus, kad j 10 svarbiausi nuostat" arba rykiai skiriasi, arba beveik identikos 10 000 kit student nuostatoms. Konformistikumo tyrimo eksperimente tie, kuri unikalumo pojtis buvo sulugdytas, savo iskirtinum daniausiai stengsi rodyti neprisitaikydami prie grups. Mums, gyvenantiems Vakaruose, iskirtinumas yra svarbiausia ms tapatumo dalis (Vignoles ir kiti, 2000). Ir socialin taka, ir unikalumo trokimas aikja sigilinus populiariausius vaik vardus. Tvai, norintys duoti vaikui domesn vard, konkreiu laikotarpiu danai pasirenka tuos paius vardus. 2 0 0 2 metais populiariausi JAV mergaii vard deimtuke buvo Madison, Aleksis ir Olivija. Tie, kurie XX a. septintajame deimtmetyje norjo isiskirti i minios, pavadindami savo dukrel Rebeka ir manydami, kad tai originalu, netrukus pamat, kad tapo naujos minios dalimi, pastebi Peggy Orenstein ( 2 0 0 3 ) . Hillary, X X a. devintojo deimtmeio pabaigoje-deimtojo pradioje buvs populiarus vardas, m atrodyti nebe toks originalus ir tapo retesnis (netgi tarp gerbj) po to, kai igarsjo Hillary Clinton. Nors vard populiarumas iblsta, pastebi Orenstein, jis gali vl atgyti vlesnse kartose. Maksas, Rouz ir Sofi skamba arba kaip seneli nam gyventoj, arba kaip smlio dje aidiani vaik vardai. Tai, kad mes save laikome unikaliais, atskleidia ir spontanikos savojo A sampratos". Williamas McGuire ir jo kolegos i Jeilio universiteto (McGuire ir Padawer-Singer, 1978; McGuire ir kiti, 1979) rao, jog vaik

Kai tatuiruots ant pei bus pradtos laikyti masiniu reikiniu - ir reik labiau konformistikum, o ne individualum - tiktina, kad j populiarumas sumas.

6 skyrius. KONFORMIZMAS

259

papraius papasakoti apie save", jie daniausiai ivardija savo iskirtines savybes. Usienyje gim vaikai daniau nei kiti link paminti savo gimimo viet. Rausvaplaukiai daniau nei juodaplaukiai ar rudaplaukiai mini savo plauk spalv. Stambs ir smulks vaikai daniausiai nurodo savo kno svor. Panaiai ir savo lyt mes labiau suvokiame bdami su kitos lyties monmis (Cota ir Dion, 1986). Kai kartu su deimia kit - kaip paaikjo, vien moterimis - dalyvavau Amerikos psicholog asociacijos posdyje, t pai akimirk suvokiau savo lyt. Baigiantis kitai dienai per pertraukl pajuokavs, kad prie vyr tualeto bus trumpa eil, paskatinau greta sdini moter atkreipti dmes tai, kas nebuvo jai atj galv - grups sudt pagal lyt. Taisykl tokia, teigia McGuire, kad mogus suvokia save pagal tai, kiek jis skiriasi nuo kit". Tad , j e i a esu juodaod moteris tarp baltj moter, save suvoksiu kaip juodaod; patekus tarp juodaodi vyr mano odos spalva taps nesvarbi, ir a save labiau suvoksiu kaip moter" (McGuire ir kiti, 1978). i valga padeda suprasti, kodl baltaodiai, uaug tarp kit rasi moni, link susikurti stipr baltaodio tapatum, kodl kiekviena maumos grup linkusi suvokti savo iskirtinum ir kaip su tuo susijusi kultrin aplinka. Daugumos atstovai, maiau dmesio kreipdami ras, priklausanius maumai gali laikyti pernelyg jautriais. Retkariais gyvendamas kotijoje, kur mano amerikietikas akcentas iduoda, kad esu usienietis, a suvokiu savo nacionalin tapatum ir esu jautrus tam, kaip kiti j reaguoja. Net kai dviej skirting kultr atsovai yra beveik tapats, jie vis tiek pastebi savo skirtumus, kad ir kokie mai jie bt. Netgi trivials skirtumai gali iprovokuoti paniek bei konflikt. Jonathanas Swiftas reikin ijuok Guliverio kelionse", pateikdamas pasakojim apie smailiagali kar su bukagaliais. Skirtumas tarp j buvo tai koks: smailiagaliams labiau patikdavo pramuti kiauinio lukt smailiajame, o bukagaliams - bukajame gale. irint pasauliniu mastu, skirtumai tarp kot ir angl, serb ir kroat, iaurs Airijos katalik ir protestant gali atrodyti neyms. Taiau mai skirtumai gali reikti didelius konfliktus (Rothbart ir Taylor, 1992). Konkurencija paprastai bna stipriausia, kai kita grup labiausiai panai jus. Nors atrodo, jog mums nepatinka labai nukrypti nuo normos, visi, deja, esame panas tuo, kad norime jaustis iskirtiniai ir kad pastebime, kuo skiriams. Taiau kaip aikiai parod aliko palankumo sau (2 skyrius) tyrimai, stengiams atpainti ne iaip sau iskirtinum, o teisinga kryptimi besivystant iskirtinum. Siekiame ne paprasiausiai skirtis nuo vidutiniok, o bti u juos geresni.

Kai esu Amerikoje, n kiek neabejoju, jog esu yd, taiau labai abejoju, ar i ties esu amerikiet. O kai nuvykstu Izrael, inau, kad esu amerikiet, taiau labai abejoju, ar esu yd." Leslie Fiedler, Fiedler on the Roof, 1991 (Fiedler ant stogo")

Savimon, btybs savojo A pripainimas, negali egzistuoti be kito", kako, kas nra a"." C. S. Lewis, The Problem ofPain, 1940 (Skausmo problema")

APIBENDRINIMAS Ar norime bti kitokie?


Socialins psichologijos pabriam socialinio spaudimo gali reikia papildyti mogaus galios akcentu. Mes nesame marionets. Kai socialin prievarta tampa akivaizdi, mons danai patiria reaktyvj pasiprieinim - paskat prieintis prievartai, kad isaugot savo laisves.

260

II d a l i s . S O C I A L I N T A K A

Nesijauiame patogiai, jei labai skiriams nuo kitos grups, taiau taip pat nenorime atrodyti kaip visi kiti. Todl elgiams taip, kad isaugotume savo unikalumo ir individualumo pojt. Grupje labiausiai suvokiame tai, kuo skiriams nuo kit.

Post scriptum: kaip bti individualybe bendruomenje


Usiimk savo reikalais. Abejok autoritetais. Daryk tai, kas patinka. Siek savo laims. Galvok apie save. Nemeluok sau. Esi atsakingas sau. iuos ir panaius odius girdime nuolatos, ye/ gyvename Europoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kanadoje ir juo labiau Jungtinse Valstijose. Prielaida, kad individualizmas yra gerai, o konformizmas - blogai, yra tai, k 1 skyriuje pavadinome socialine pateiktimi", bendra grups idja. Visi ms mitiniai kultriniai herojai - pradedant Heklberiu Finu ir baigiant erloku Holmsu ar Neo i trilogijos Matrica" - prieinosi nustatytoms taisyklms: pripaino asmens teisi virenyb ir palaik besiprieinant. 1831 metais prancz raytojas Alexis de Tocueville, pabuvojs Amerikoje, sukr termin individualizmas". Jis ra, kad individualistai niekam nesijauia skolingi ir beveik nieko i kit nesitiki. Jie pranta mstyti apie save atsietai ir sivaizduoja, kad patys valdo savo likim". Prajus imtmeiui, psichiatras Fritzas Perlsas (1972) knijo radikalj individualizm Gestaltinje maldoje": A rpinuosj s a v o reikalais, o tu rpinkis savaisiais. iame pasaulyje a esu ne tam, kad pateisiniau tavo lkesius. Ir tu iame pasaulyje esi ne tam, kad pateisintum manuosius. Psichologas Carlas Rogersas (1985) pritar: tai vienintelis svarbus klausimas: ar mano gyvenimas toks, kad galiu bti visikai patenkintas ir visikai save ireikti?" Kaip pastebjome 2 skyriuje, vargu, ar is klausimas svarbus daugelio kit kultr, tarp j Azijos, Piet Amerikos ir didiosios dalies Afrikos monms. Ten, kur vertinama bendruomen, konformizmas yra priimtinas. Vaikai danai demonstruoja savo solidarum dvdami uniformas. Prisiriimas giliai siaknijs. Siekiant isaugoti darn, konfrontacija ir nepritarimas slopinami. Isikis kuolas kalamas gilyn", - sako japonai. Amitai Etzioni (1993), buvs Amerikos sociolog asociacijos prezidentas, ragina mus pereiti prie bendruomeninio" individualizmo, kuris individualizm gretina su bendruomenikumu. Tam pritaria sociologas Robertas Bellahas (1996). Bendruomenikumas remiasi individualumo pavertimu ventenybe", - aikina jis. Taiau jis taip pat tvirtina pagrindin solidarumo vert..., kad tuo, kuo esame, tampame bendraudami su kitais". Kaip ir vairi Vakar krat pilieiai, dauguma ios knygos skaitytoj naudojasi neprisitaikanio individualizmo privalumais. Taiau bendruomenininkai primena mums, kad mes taip pat esame socialins btybs, turinios pamatin poreik priklausyti. Konformizmas nra nei yda, nei privalumas. Mes privalome ilaikyti savojo a" ir mes", nepriklausomybs ir prisiriimo, privatumo ir bendruomenikumo, individualumo ir socialinio tapatumo poreiki pusiausvyr.

tikinjimas

Kokie yra tikinjimo bdai? Pagrindinis bdas alutinis bdas Skirtingi bdai skirtingiems tikslams pasiekti Kokie yra tikinjimo elementai? Kas sako? Pranejas Mokslini tyrim ivada. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove K sako? Praneimo turinys Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas Kam sakoma? Auditorija Ekstremalus tikinjimas: kaip diegiami kultai? Nuostatas kuria elgsena tikinimo elementai Grups poveikis K slepia moksliniai tyrimai. Williamas McGuire apie nuostatos stiprinim Kaip galima atsispirti tikinjimui? Asmeninio sipareigojimo sustiprinimas Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostat stiprinimo) programos Ivados apie nuostat stiprinim Post scriptum: kaip bti atviram, taiau ne naiviam

Polinkis be ilyg priimti tiek sen ties, tiek nauj propagand ir sekti ja yra silpnyb, kuri vis dar tebevyrauja moni protuose." Charlotte Perkins Gilman, Human Work, 1904 (mogaus darbas")

tikinjimas (persuasion) Praneimo sukeltas sitikinim, nuostat ar elgsenos pokyi procesas.

Atmink, kad pakeisti savo nuomon ir paklausyti to, kuris teisingai kalba, nereikia prarasti laisv." Markas Aurelijus Antoninas, Meditacijos, viii. 16, p. 121-180.* * I senosios graik kalbos vert Eugenija Ulinait

osephas Goebbelsas, Vokietijos tautos vietimo" ir propagandos ministras nuo 1933 iki 1945 met, suprato tikinjimo gali. Gavs teis kontroliuoti spaud, radijo programas, kino filmus ir menus, jis pasiryo tikinti vokiei taut pripainti naci ideologij. Kitas nacistas, Julius Streicheris, leido antisemitins pakraipos savaitrat Der Strmer (500 000 egz. tirau), vienintel, kur nuo pirmo iki paskutinio puslapio skaitydavo jo artimas draugas Adolfas Hitleris. Streicheris taip pat leido antisemitikas knygas vaikams ir kartu su Goebbelsu kalbdavo per masinius mitingus, kurie tapo nacistins propagandos dalimi. Koki tak dar Goebbelso, Streicherio ir kit naci propagandin veikla? Ar jie, kaip per Streicherio teism Niurnberge tvirtino sjungininkai, i ties nuodijo daugybs milijon moni protus" (Bytwerk, 1976)? Daugumai vokiei nepavyko diegti neapykantos ydams. Taiau daugelis ja usideg. Kai kurie m pritarti antisemitinei veiklai. O dauguma arba neturjo savo nuomons, arba buvo bauginti ir tapo milinikos genocido programos vykdytojais, arba bent jau netrukd j gyvendinti. Jei milijonai moni nebt paklus, holokausto nebt buv (Goldhagen, 1996). Atotrkis tarp amerikiei ir Vakar Europos gyventoj" atskleidia tikinjimo gali - toki ivad padar Pew tyrim centras po 2003 metais atliktos apklausos apie kar Irake. Pavyzdiui, prie pat kar atliktos apklausos rod, kad europieiai (ir kanadieiai) karo nepalaik santykiu madaug 1:2, tuo tarpu amerikieiai beveik tokiu paiu santykiu kar rm (Burkholder, 2003; Moore, 2003; Pew, 2003). Prasidjus karui, amerikieiai j rm apytikriai santykiu 3:1 (Newport ir kiti, 2003). Iskyrus Izrael, visose kitose alyse apklausose dalyvav asmenys nepritar Irako puolimui. Nepalaikome n vienos puss diskusijoje. Debatus, ar vertjo pradti kar, paliksime istorijai. Taiau galime pasakyti, kad didiulis atotrkis tarp amerikiei ir j tolim pusbroli bei pusseseri kitose alyse byloja tikinjimo naudai. Kas dieg amerikieiams palank poir kar? Kas kit valstybi pilieius privert jam nepritarti? ias nuostatas, bent jau i dalies, taip pat formavo tikinantys praneimai, paskatin pus amerikiei patikti, kad Saddamas buvo tiesiogiai susijs su rugsjo 11-osios ipuoliais, o keturis i penki amerikiei - patikti, jog masinio naikinimo ginklai bus surasti (Duffy, 2003; Gallup, 2003; Newport ir kiti, 2003). Sociologas Jamesas Davisonas Hunteris (2002) pastebi, kad kultra paprastai formuojasi leisdamasi i viraus emyn, nes jos elitas kontroliuoja informacijos bei idj sklaid. Tad amerikieiai ir kitur gyvenantys mons stebjo du skirtingus karus (della Cava, 2003; Friedman,

7 skyrius. TIKINJIMAS

263

2003; Goldsmith, 2003; Krugman, 2003; Tomorrow, 2003). Priklausomai nuo to, kur gyvenate, js galjote igirsti, kad Amerika ilaisvina Irak" arba kad Amerika siver Irak". Daugeliui amerikiei atrod, kad kit ali iniasklaida palaik vyraujanias antiamerikietikas nuostatas ir menkino Saddamo keliam grsm. Daug kam u Amerikos rib atrod, jog amerikiei iniasklaida buvo alikai palanki karo veiksmams. Nesvarbu, kuo buvo grindiamas alikumas ir koks informacijos kiekis nulm vienok ar kitok poir, aiku viena: priklausomai nuo to, kur gyveno, mons gaudavo iek tiek skirting informacij (kuri aptarinjo ir kuria tikjo). tikinjimas - svarbus dalykas. tikinjimas taip pat buvo pasitelktas propaguojant sveik gyvenimo bd. Lig kontrols centras pranea, kad i dalies dl sveikatingumo propagavimo kampanij amerikiei rkali skaiius sumajo iki 23 proc. - tapo perpus maesnis palyginti su rkali skaiiumi prie 40 met. Kanados statistikos biuras pranea apie pana rkanij skaiiaus sumajim Kanadoje. O JAV auktj mokykl pirmakursi, teigiani, jog negeria alaus, skaiius iaugo nuo 25 proc. 1981 m. iki 57 proc. 2005 m. (Pryor ir kiti, 2005). Labiau nei kada nors per pastaruosius deimtmeius iprus fizins bei psichikos sveikatos srityse suaugusieji dabar atsisako alaus ir cigarei. Kaip rodo ie pavyzdiai, tikinjimas gali duoti ir pragaitingus, ir naudingus rezultatus. Pats savaime is metodas nra nei geras, nei blogas. Informacijos tikslas bei turinys slygoja teigiam ar neigiam jos vertinim. Blog tikinjim vadiname propaganda". Ger - vietimu". vietimas, palyginti su propaganda, labiau pagrstas faktais ir ne toks imperatyvus. tikinjim vadiname vietimu" tada, kai juo patikime, o propaganda" - kai netikime (Lumsden ir kiti, 1980). Per pastaruosius deimt met amerikieiai m labiau remti gj teises, j partnerysts sjungas ir vedybas (Myers ir Scanzoni, 2005). Vieni mons mano, kad nuostatos keiiasi dl vietimo", kiti - dl propagandos". Poiris pats savaime nesusidaro. Todl tikinimas - tiek vieiamasis, tiek propagandinis - neivengiamas. I ties, tikinjimo esama visur - politikoje, rinkodaroje, pirlybose, vaik aukljime, derybose, religijoje ir teismo nutartyse. Todl socialiniai psichologai analizuoja, kas veiksmingai ir ilgam keiia nuostatas. Kokios aplinkybs lemia tikinimo poveik? Ir kaip galime veiksmingiausiai informuoti kitus tikindami? sivaizduokite, jog esate reklamos ar rinkodaros vadovas. Arba dvasininkas, siekiantis sustiprinti savo parapijiei meil artimui ir labdaros veikl. Arba sivaizduokite, jog norite raginti taupyti energij, skatinti kdiki maitinim krtimi arba remti politin kandidat. K galite padaryti, kad js patys ir js praneimas bt tikinamesni? O jei nerimaujate, kad panaiomis apeliacijomis jumis manipuliuojama, kokias taktikas turtumte reaguoti? Kad atsakyt iuos klausimus, socialiniai psichologai daniausiai tiria tikinjim panaiai kaip geologai tiria erozij - trump, kontroliuojam eks-

Zodiai turi gali. Jie neblanksta. Tai, kas prasideda kaip garsas, tampa veiksmu." Rabinas Abrahamas Heschelis, 1961

264

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

Fanatikas yra tas, kuris negali pakeisti nuomons ir nenori pakeisti temos." VVinstonas Churchillis, 1954

periment metu stebdami vairi veiksni poveik. is poveikis nra stiprus, bet gali paveikti netvirtintas, su asmenine vertybi sistema nesusietas nuostatas (Johnson ir Eagly, 1989; Petty ir Krosnick, 1995). Taiau tai padeda suprasti, kaip per ilgesn laik galima sukelti didel poveik.

Kokie yra tikinjimo bdai?


Kokiais dviem bdais pasireikia taka? Kokios ries paintiniai procesai vyksta kiekvieno j metu ir kokios i proces pasekms?

Antrojo pasaulinio karo metu vyriausiasis JAV karo departamento psichologas, Jeilio universiteto profesorius Carlas Hovlandas su bendradarbiais (1949) tyr, kaip veikia tikinjimas karo slygomis. Vildamiesi sutvirtinti kari moralin dvasi, Hovlandas ir jo kolegos sistemingai tyr mokomj film ir istorini kino kronik poveik naujok nuostatoms bei poiriui kar. Po karo gr Jeilio universitet jie toliau tyr, nuo ko priklauso praneimo tikinamumas. Tyrimuose buvo kaitaliojami veiksniai, susij su informacijos perteikju, paia informacija, jos perdavimo kanalu ir auditorija. Kaip parodyta 7.1 paveiksle, norint tikinti, tenka veikti kelet klii. Kiekvienas veiksnys, kuris padeda veikti klitis tikinjimo procese, padidina tikinimo tikimyb. Pavyzdiui, jei altinio patrauklumas padidina dmesingum praneimui, tikimyb, kad juo patiksite, didja. Jeilio universiteto mokslinink tikinjimo tyrimai leidia gana gerai suprasti, kada gali pavykti tikinti. Ohajo valstijos universiteto mokslininkai teigia, kad taip pat svarbi ir reakcija tikinani informacij. Jei praneimas aikus ir lengvai suprantamas, taiau pagrstas abejotinais argumentais, iai informacijai bus nesunku paprietarauti, ir praneimas netikins. Jei praneimas argumentuotas tikinamai, jis sukels palankesnes mintis ir tikinimas bus lengviau priimtas. is paintinio atsako" poiris padeda suprasti, kodl vienose situacijose tikinti pavyksta, o kitose - ne.
7.1 PAVEIKSLAS Kad iprovokuot veiksm, [taigus praneimas privalo veikti kelet klii. Taiau ne tiek svarbu prisiminti pat praneim, kiek savo reakcij. Ar juo tiki? Ar j supranta? Ar kreipia dmes I praneim? Jokio veiksmo Jokio veiksmo ^^ j^P Ar j prisimena? Ar atitinkamai elgiasi? Jokio veiksmo Veiksmas Jokio veiksmo

N H ^ Jokio veiksmo

altinis: Pritaikyta i: W. J. McGuire, An InformationProcessing Model of Advertising Effectiveness", Behavioral and Management Sciences in Marketing, red. H. L. Davis ir A. J. Silk, 1978. Copyright 1978. Perspausdinta leidyklai John VViley & Sons, Inc." leidus.

7 skyrius. TIKINJIMAS

265

Pagrindinis bdas
Richardas Petty ir Johnas Cacioppo (1986; Petty ir Wegener, 1999) bei Alice Eagly ir Shelly Chaiken (1993, 1998) eng dar vien ingsn. Jie ikl teorij, kad galima tikinti, einant vienu i dviej keli. Kai mons suinteresuoti ir geba sistemingai galvoti apie dalyk, jie daniausiai pasirenka pagrindin tikinimo bd - argumentus. Jei argumentai svars ir pagrsti, yra tikimyb, jog pavyks tikinti. Jei praneimas argumentuotas silpnai, mstantys mons tai pastebs ir suras kontrargument.
pagrindinis tikinimo bdas (centrai route to persuasion) Procesas, kai tikinjami mons sutelkia dmes argumentus ir reaguodami msto palankiai.

alutinis bdas
Taiau kartais argumentai nra pats svarbiausias dalykas. Kartais nesame suinteresuoti arba nepajgiame atidiai mstyti. Jei mes isiblak, jei mums nedomu ar esame usim kitkuo, tiesiog pristigsime laiko apmstyti praneimo turin. Uuot gilinsi argumentus, mes galime naudoti alutin tikinimo bd - daug nesvarstydami sutelkiame dmes enklus, kurie skatina pritarim be isamaus apmstymo. Kai mons bna isiblak ar nesuinteresuoti, jie greiiau tikinami paprastais ir girdtais teiginiais nei naujais, nors reikianiais t pat. Tad nesuinteresuotiems ar isiblakiusiems monms pasakymas nedk vis kiauini vien krep" turs didesn poveik, nei patarimas nerizikuok viskuo dl vieno sumanymo" (Howard, 1997). Imintingi reklamos krjai atsivelgia vartotojo mstysen. Jie taip elgiasi i ger paskat, turdami galvoje tai, kad pirkjas danai apsisprendia negalvodamas, pavyzdiui, apsipirkindamas spontanikai nusprendia nusipirkti kokio nors preks enklo led (Dijksterhuis ir kiti, 2005). Antraeilis dalykas, pavyzdiui, vokika muzika, gali pastmti mog pirkti vokik vyn, o kiti, girddami pranczik melodij, usinors prancziko vyno (North ir kiti, 1997). Reklaminiuose skyduose ir televizijos reklamoje - priemonse, kurioms vartotojai gali skirti tik trumpalaik dmes - vizuals vaizdai paprastai naudojami kaip alutins uuominos. Cigarei reklamoje neaikinama rkymo nauda - joje rkymas susiejamas su groiu bei malonumu. Tas pat daroma ir gaivij grim reklamoje, kurioje, pasitelkiant jaunysts, gyvybingumo ar laiming poliarini loki vaizdus, propaguojami tikri produktai". Antra vertus, kompiuteri reklamoje, kuri suinteresuoti, logikai mstantys vartotojai gali apsvarstyti per tam tikr laik, retai vaizduojamos Holivudo vaigds ar garss sportininkai; ia vartotojams pateikiama informacija apie konkurencingas savybes bei kain.
alutinis tikinimo bdas (peripheral route to persuasion) Procesas, kai mones paveikia atsitiktinai veiksniai, pavyzdiui, kalbaniojo patrauklumas.

Visa veiksminga propaganda turi apsiriboti vos keliais teiginiais ir kyriai juos kartoti lozunguose, kol juos supras visi pilieiai iki vieno." Adolf Hitler, Mein Kampf (Mano kova")

Skirtingi bdai skirtingiems tikslams pasiekti


Pagrindinis reklamos krjo, pamokslininko ir netgi dstytojo tikslas nra vien priversti mones atkreipti dmes informacij. Daniausiai svarbiausias tikslas susijs su elgsenos pakeitimu. Ar vienodai tiktina, kad abiem tikinjimo bdais vienodai pavyks pasiekti tiksl? Petty ir jo kolegos

266

II d a l i s . S O C I A L I N T A K A

(1995) pastebi, kaip informacijos apdorojimas pagrindiniu bdu gali sukelti ilgiau trunkanius pokyius. Kai mons atidiai svarsto ir analizuoja kokius nors dalykus, jie pasikliauja ne vien tik tikinjimo argumentais, bet ir savo pai mintimis, kurias sukelia ie argumentai. tikina ne tiek argumentai, kiek j sukeliamos mintys. Ir kai mons msto giliai, o ne pavirutinikai, labiau tiktina, kad bet koks nuostat pokytis iliks ilgai ir darys poveik elgsenai (Petty ir kiti, 1995; Verplanken, 1991). Taigi labiau tiktina, kad pagrindinis bdas padeda suformuoti iliekanius" nuostat ir elgesio pokyius, o alutinis - neesminius ir laikinus nuostat pokyius. Lytinio vietimo specialistai ino, kad nuostatas pakeisti lengviau negu elges. Atlikus seksualinio susilaikymo propagavimo veiksmingumo tyrimus paaikjo, kad pritarimo susilaikymui nuostatos iek tiek sustiprjo, bet poveikis ilgalaikiam elgesiui buvo nedidelis (Hauser, 2005). Panaiai ir informacija apie IV grsm labiau veikia nuostatas, kad reikia naudoti prezervatyvus, bet ne praktin j naudojim (Albarracin ir kiti, 2003). Abiem atvejais atrodo, kad siekiant ir nuostat, ir elgesio pokyi, reikia skatinti mones aktyviai apmstyti savo sitikinimus. (Toliau pateiksime pavyzd, kaip medicininio vietimo specialistams pavyko traukti paauglius nerkymo programas.) N vienam i ms neutenka laiko isamiai inagrinti visas problemas. Kartais naudojams alutiniu tikinimo bdu, taikydami nesudtingus euristikos metodus, pavyzdiui, pasitikk ekspertais" arba isamiais praneimais reikia pasitikti" (Chaiken ir Maheswaran, 1994). Mano rajono gyventojams kart teko sudtinga uduotis - balsuoti dl teistos vietins ligonins nuosavybs. Neturjau nei laiko, nei intereso gilintis mint klausim (raiau i knyg). Taiau pastebjau, kad visi referendumo rmjai arba man iaip patiko, arba a juos laikiau ekspertais. Tad pasinaudojau paprasta euristikos taisykle: draugais bei ekspertais galima pasitikti - ir atitinkamai balsavau. Visi mes darome nesudtingus sprendimus, naudodami kitus euristikos metodus: jei pranejas kalba iraikingai ir patraukliai, demonstruoja gerus ketinimus, pateikia kelet argument (dar geriau, jei skirtingi argumentai pasiekia mus i skirting altini), mes daniausiai pasirenkame lengvesn alutin tikinimo bd ir, daug nesvarstydami, pritariame praneimui (r. 7.2 pav.).

APIBENDRINIMAS Kokie yra tikinjimo bdai?


Kartais pavyksta [tikinti, kai mons sutelkia dmes argumentus ir palankiai reaguoja. Toks sistemingas, arba pagrindinis tikinimo bdas pasireikia tada, kai mons msto analitikai arba yra susij su aptariamu klausimu. Kai pateikta informacija neskatina sisteminio mstymo, tikinimas gali vykti naudojant greiiau veikiant alutin bd", kai mons naudojasi euristika arba atsitiktiniais enklais, priimdami nesudtingus sprendimus. Kadangi pagrindinis tikinjimo bdas reikalauja daugiau ir giliau mstyti, jis yra ilgalaikikesnis ir turi daugiau takos elgsenai.

7 skyrius. TIKINJIMAS

267

Lesli ekonominis planas turi prasm! A balsuosiu u Lesli!" Auditorija Informacijos apdorojimas Intensyvus Nuodugnus Sutinkama arba prietaraujama tikinimas

Analizuojanti ir motyvuota

tikinami argumentai skatina ilgalaik pritarim

Neanalizuojanti ir nemotyvuota alutinis bdas

Neintensyvus Naudojami alutiniai enklai Apytikrs nuomons euristika

enklai suadina simpatij ir pritarim, taiau danai tik laikinai Lesli atrodo miela, a balsuosiu u Lesli!"

7.2 PAVEIKSLAS. Pagrindinis ir alutinis tikinimo bdai Reklamuojant kompiuterius daniausiai pasirenkamas pagrindinis tikinjimo darant prielaid, jog vartotojai nori sistemingai lyginti kompiuteri savybes kainas. Reklamuojant gaiviuosius grimus paprastai pasirenkamas alutinis paprasiausiai susiejant produkt su avesiu, malonumu ir gera nuotaika. atveju informacijos apdorojimas daniau skatina ilgalaikes nuostatas.

bdas, ir j bdas, Pirmuoju

Kokie yra tikinjimo elementai?


Socialiniai psichologai tiria tikinimo sudedamsias dalis. Tarp j - keturios pagrindins dalys: 1) pranejas, 2) praneimas, 3) jo perdavimo bdas ir 4) auditorija. Kitaip tariant, kas, k, kokiu bdu ir kam sako? Kaip ie veiksniai nulemia pagrindinio ar alutinio tikinimo bdo pasirinkim?

Kas sako? Pranejas


sivaizduokite, kad I. M. Raitas, vidutinio amiaus amerikietis, iri vakaro inias. J pradioje rodoma, kaip nedidelis radikal brelis degina Amerikos vliav. Tuo metu vienas j per megafon aukia, kad jei kokia vyriausyb naudoja represijas, tauta turi teis j pakeisti arba nuversti. ... Nuversti toki vyriausyb - moni teis ir pareiga!" Supyks ponas Raitas tarsteli savo monai: Vemt norisi nuo itos komunistins propagandos". Kitoje ini laidos dalyje kandidatas prezidentus, pasisakydamas mitinge prie mokesi padidinim, pareikia: Ms vyriausyb turt vadovautis taupumo principu. Visi valstybs tarnautojai privalo suprasti, jog korupcija ir vaistymas - labai sunks nusikaltimai." Akivaizdiai patenkintas ponas Raitas atsipalaiduoja ir nusiypso: tai kur logikas mstymas. itas vyras man patinka."

268

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

O dabar sukeiskime scenas. sivaizduokime, jog ponas Raitas girdi t pai revoliucin kalb apie tautos teis" per liepos 4-osios ikilmes, skirtas Nepriklausomybs Deklaracijai (i kurios ir paimti odiai apie tautos teises ir pareigas) paminti, o komunist oratori - perskaitant sakin apie taupum i Pirmininko Mao Dzeduno citat" (btent i ia jis paimtas). Kaip dabar reaguos Raitas? Socialiniai psichologai pastebjo, kad auditorijos reakcija priklauso nuo pranejo. Vieno eksperimento metu, kai socialist ir liberal lyderiai Olandijos parlamente demonstravo identikas pozicijas vartodami tuos paius odius, kiekvienas i j puikiai tikino savo partijos narius (Wiegman, 1985). Svarbu ne tik teiginys, bet ir kas j sako. Kodl vienas kalbtojas tikina labiau, kitas - maiau?

Patikimumas
Bet kuris i ms patiks greiiau, kad manktintis naudinga, jei tai skelbs Karalikoji draugija ar Nacionalin moksl akademija, o ne bulvarinis laikratis. Taiau altinio patikimumo (suvokto imanymo ir pasitikjimo) poveikis madaug po mnesio sumaja. Nors patikimo mogaus praneimas bt tikinamas, jo poveikis gali iblsti, kai apie altin pamirtama arba altinis atsiejamas nuo praneimo. O nepatikimo mogaus poveikis laikui bgant gali padidti (jei mons geriau prisimena teigin, o ne prieast, dl kurios reikt j nekreipti dmesio) (Cook ir Flay, 1978; Gruder ir kiti, 1978; Pratkanis ir kiti, 1988). is atidtas tikinimas, atsirads po to, kai mons pamiro praneimo altin ar ry su juo, vadinamas mieganiojo efektu. Suvokiamas imanymas. Kaip tampama autoritetingu ekspertu"? Vienas bdas - kalbti apie dalykus, kuriems auditorija palanki, todl kalbantysis atrodo ess imintingas. Kitas bdas - bti pristatytam dalyko inovu. Dr. Deimso Randlo, Kanados stomatolog asociacijos nario" patarimas valyti dantis labiau tikina nei Dimo Randlo, vietins vidurins mokyklos moksleivio, kartu su bendraklasiais atlikusio dant higienos tyrim" (Olson ir Cal, 1984). XX a. septintj-atuntj deimtmeiais tyr marihuanos paplitim tarp vidurini mokykl moksleivi, Miigano universiteto mokslininkai padar ivad, kad atsitiktiniai pamokymai, gauti i nepatikim altini, nedar jokio poveikio (Bachman ir kiti, 1988). Taiau jei ie pamokymai susij su patikimu altiniu, pavyzdiui, moksliniu praneimu apie biologin ir psichologin ilgalaikio marihuanos vartojimo poveik, jie gali atlikti svarb vaidmen, maindami ... narkotik vartojim". Dar vienas bdas atrodyti tikinamai - utikrintai kalbti. Bonnie Erickson ir jos bendradarbiai (1978) papra iaurs Karolinos universiteto student vertinti utikrintai ir abejojant duodamus parodymus teismo posdyje. Pavyzdiui:

patikimumas (credibility) tikimumas. Patikimas pranejas laikomas ir ekspertu, ir vertu pasitikjimo. mieganiojo efektas (sleeper effect) Udelstas praneimo poveikis, kai atmesta pradin informacija ima veikti, nes mes prisimename pat praneim bet umirome atmetimo prieast.

Tikk inovu." Vergilijus, Eneida, 19 m. pr. Kr.

7 skyrius. TIKINJIMAS

269

KLAUSIMAS: Kiek madaug laiko js ten stovjote, kol atvyko greitosios pagalbos automobilis? ATSAKYMAS: [Utikrintai] Dvideimt minui. To pakako, kad padiau poniai Deivid atsigauti. [Abejojant] Atrodo, madaug, hm, gal dvideimt minui. Kaip tik tiek, kad spiau padti savo draugei poniai Deivid, na, suprantate, atsigauti. Studentams utikrintai pateikiami parodymai pasirod kompetentingesni ir tikinamesni. Suvokiamas pasitikjimas. Kalbos stilius taip pat daro poveik pasitikjimui kalbtoju. Gordonas Hemsley ir Anthony Doobas (1978) pastebjo, kad jei raant parodymus vaizdajuost liudytojai iri klausianiajam tiesiai akis, o ne emyn, jie sukelia didesn pasitikjim. Pasitikjim taip pat didina auditorijos tikjimas, kad kalbtojas nesistengia j tikinti. Eksperimentiniame variante to, kas vliau tapo televizijos reklamos bdu filmuojant slapta kamera", Elaine Hatfield ir Leonas Festingeris (Walster ir Festinger, 1962) keliems Stenfordo universiteto studentams leido slapta pasiklausyti magistrant ir doktorant pokalbi. (I ties jie klaussi magnetofonini ra.) Kai pokalbio tema besiklausantiesiems buvo aktuali (pavyzdiui, apie student miestelio tvark), tariamai nieko netariantys kalbtojai dar didesn poveik nei tie, apie kuriuos buvo pasakyta, kad jie ino, jog j slapta klausomasi. Be abejo, kodl mons, manantys, kad j niekas nesiklauso, turt bti nenuoirds? Mes taip pat laikome nuoirdiais tuos, kurie rodinja tai, kas prietarauja j asmeniniams interesams. Alice Eagly, Wendy Wood ir Shelly Chaiken (1978) Masaiusetso universiteto studentams pateik kalb, kurioje buvo usipuolama bendrov, terianti up. Kai tyrjos sak, kad tai - patyrusio verslininko, kandidatuojanio politikus, kalba arba bendrovs rmj auditorijai skirta kalba, studentams ji atrod nealika ir tikinama. Kai buvo paaikinta, jog i prie versl nukreipt kalb aplinkosaugos aktyvistams sako ekologin judjim remiantis politikas, klausytojai kalbaniojo argumentus aikino jo asmeniniu arba auditorijos alikumu. Pasiryimas nukentti dl savo sitikinim - tai yra padar Gandhi, Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis ir daugelis kit didi asmenybi - taip pat padeda tikinti klausytojus pranejo nuoirdumu (Knight ir Weiss, 1980). Normanas Milleris ir jo bendradarbiai (1976) i Piet Kalifornijos universiteto pastebjo, kad pasitikjimas bei patikimumas iauga, kai mons kalba greitai. Iklaus magnetofono juostel raytas kalbas greitai kalbaniuosius (madaug 190 angl kalbos odi per minut) mons vertino kaip objektyvesnius, intelektualesnius ir kompetentingesnius u ltakalbius (madaug 110 odi per minut). Jie taip pat pastebjo, kad juo greiiau kalba-

270

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

ma, juo labiau tikinama. Johnas F. Kennedy, ypa taigus oratorius, kartais pasakydavo 300 odi per minut. Kai kurios televizijos reklamos sukurtos taip, kad pranejas atrodyt ir patyrs, ir vertas pasitikjimo. Farmacijos bendrovi skausm malinani vaist reklamose dalyvauja baltu chalatu vilkintis mogus, kuris utikrintai tvirtina, jog dauguma gydytoj rekomenduoja vaistus, kuriuose svarbiausias yra j gaminamas komponentas (o is komponentas, be abejo, - aspirinas). Paveikti toki alutini vaizdio enkl nelink analizuoti irovai gali nevalingai patikti, kad reklamuojamas produktas tikrai vertingas. Taiau kitose reklamose patikimumo principu nesinaudojama. U savo produkcijos reklamavim Nike moka Tigeriui Woodsui 100 milijon doleri ne dl to, kad jis yra sportini rb ekspertas.

Patrauklumas ir simpatijos
Daugelis ms neigia, kad sporto ir pramog verslo atstov nuomon daro mums tak. Jie ino, kad reta vaigd" nusimano apie produkt, kur reklamuoja. Be to, mes inome, kad pasikvietus populiar asmen siekiama tikinti. Ne tik nugirstame, k Jenifer Lopez sako apie drabuius ar automobilius. i reklama grindiama kita paveikaus kalbtojo savybe - patrauklumu. Galime manyti, kad patrauklumas ir simpatijos nedaro takos, taiau mokslininkai pastebjo prieing reikin. Greiiau igirstame mones, kurie mums patinka. reikin gerai ino organizuojantys labdaros akcijas. Pakanka net trumpo pokalbio su mogumi, kad j labiau pamgtume ir labiau reaguotume jo odius (Burger ir kiti, 2001). Kai kalbtojas mums patinka, esame atviresni jo argumentams (pagrindinis tikinjimo bdas). Vliau, pamaius produkt, ikyla teigiamos asociacijos (alutinis tikinjimo bdas). Analizuojant praktin taikym (r. 7.1 lentel) galima pastebti, jog simpatijos skatina pasitikjim. Patrauklumas - plati svoka. Vienas jo aspekt yra fizinis patrauklumas. Argumentai, ypa emociniai, bna paveikesni, kai juos pateikia gras mons (Chaiken, 1979; Dion ir Stein, 1978; Pallak ir kiti, 1983). Kitas patrauklumo aspektas - panaumas. Kaip bus pabrta 11 skyriuje, mums daniausiai patinka mus panas mons. Be to, jie daro mums poveik. iuo faktu skmingai pasinaudota reklaminje nerkymo kampanijoje, kurioje jaunuoliai kreipiasi jaunim, kaltindami rkal pramon dl daromos alos ir rinkodaros bd (Krisberg, 2004). mons, kurie elgiasi taip kaip mes, subtiliai mgdiodami ms pozicijas, daro didesn tak. (r. skyrel Mokslini tyrim ivada. Eksperimentai su virtualia socialine tikrove".) Kitas pavyzdys: Theodore Dembroskis, Thomas Lasateras ir Albertas Ramirezas (1978) vidurins mokyklos juodaodiams moksleiviams parod vaizdo informacij apie tai, kaip reikia rpintis dantimis. Kai kit dien stomatologas patikrino vaik dantis, paaikjo, kad t, kurie buvo igird infor-

patrauklumas (attractiveness) Savybs, kurios patinka publikai. Patrauklus kalbtojas (danai jis kuo nors panaus publik) bna paveikiausias tais klausimais, kuriems klausytojai subjektyviai teikia pirmenyb.

7 skyrius. TIKINJIMAS

271

7.1 LENTEL. ei tikinimo principai Principas Autoritetas: mons sutinka su patikimais ekspertais. Simpatijos: mons palankiau reaguoja tuos, kurie jiems patinka. Socialinis rodymas: mons priima kitus asmenis kaip sektinus pavyzdius, tarsi patvirtinanius, kaip reikia mstyti, jausti ir veikti. Abipusikumas: mons jauia pareig atsilyginti. Nuoseklumas: paprastai mons gerbia savo vieus sipareigojimus. Taikymas rodykite savo imanym; ivardykite problemas, kurias esate isprend, ir mones, kuriems esate padj. Isikovokite draug pripainim ir darykite tak monms. Sukurkite ryius, grindia mus panaiais interesais, nebijokite pagirti. Inaudokite koleg pavyzd - sekite gerbiamais monmis.

Dosniai dalinkite savo laik ir iteklius. Kiek duodi, tiek gauni. Papraykite, kad kiti urayt arba ireikt odiu savo ketinimus. Nesakykite: Praau tai padaryti iki..." Pasistenkite klausdami igauti paad. Paaikinkite, kuri informacija ir galimybs i ties yra iskirtins.

Retenyb: mons vertina tai kas reta.

altinis: Knygoje Influence: Science and Practice (taka: mokslas ir praktika") mokslininkas Robertas Cialdinis (2000) aprao eis principus, kuriais grindiami moni santykiai ir taka. (iame poskyryje aptariame du pirmuosius.)

macij i juodaodio stomatologo, dantys buvo stropiau ivalyti. prasta, kad palankiau reaguojama pamokymus, igirstus i savo grups atstov (Van Knippenberg ir Wilke, 1992; Wilder, 1990). Ar panaumas svarbesnis u patikimum? Kartais taip, kartais ne. Timothy Brockas (1965) pastebjo, kad da parduotuvs klientams didesn tak daro pasakojimas paprasto mogaus, nusipirkusio tok pat da kiek, kok jie planuoja pirkti, o ne eksperto, neseniai nusipirkusio 20 kart daugiau da, tikinjimai. Antra vertus, prisiminkime, jog aptariant burnos higien, garsus stomatologas (nepanaus, taiau patyrs) tikino labiau negu moksleivis (panaus, taiau nepatyrs). Tokie i pairos prietaringi duomenys paskatina mokslininkus imtis detektyvo darbo. Jie pera mint, kad veikia neatrastas veiksnys: kad panaumas svarbesnis esant veiksniui X, o patikimumas svarbesnis, kai veiksnio X nra. George Goethalsas ir Erickas Nelsonas (1973) atrado, jog pagal veiksn X galima sprsti, ar svarbesnis yra subjektyvus pasirinkimas, ar objektyvi realyb. Kai pasirenkant svarbios asmenins vertybs, skonis ar gyvenimo bdas, tikinamiausi bna panas kalbtojai. Taiau kai reikia vertinti faktus, pavyzdiui, kur daugiau ikrenta krituli, Sidnjuje ar Londone, labiau tikina nepanaus kalbtojas. Nepanaus kalbtojas pateikia maiau alik poir.

272

II d a l i s . S O C I A L I N T A K A

mokslini t y r i m ivada

Eksperimentai su virtualia socialine tikrove


Socialinis psichologas Jimas Blascovichius susidomjo nauju klausimu, virtualios tikrovs tyrim laboratorijoje Kalifornijos universitete Santa Barbaroje sutiks savo koleg suvokimo tyrintoj JackLoomis Pamats student vaikiojant po laboratorij su almu, ir Blascovichius j usidjo. Jam i karto pasirod, kad per gili virtuali duob atsirado permesta lenta. Nors Blascovichius inojo, kad laboratorijoje duobs nra, jis negaljo suvaldyti baims ir prisiversti pereiti lenta. I ios patirties kilo mintis: ar socialiniai psichologai galt pasinaudoti virtualia aplinka? Gal galima bt pasilyti monms tikrovikus potyrius, kuriuos tyrintojas galt kontroliuoti ir keisti? Ar tai padt socialiniams psichologams tirti konformizm toli vienas nuo kito esantiems monms dalyvauti virtualiuose susitikimuose, stebti moni reakcijas kit fizin negali tyrinti tikinjim? Virtualios moni sveikos gali rod Blascovichiaus buvusio bendradarbio Jeremy Bailensono kartu su studentu Nieku Yee atlikti eksperimentai. Virtualios sveikos laboratorijoje Stenfordo universitete 69 studentai savanoriai usiddavo virtualios tikrovs almus ir atsissdavo prie virtual mog kompiuteriu sukurt vyr ar moter, kuris 3 minutes aipydavosi i universiteto apsauginink, reikalavusi visada neiotis tapatybs atpainimo dokument Virtualusis asmuo tikrovikai judino lpas, mirksjo akimis, linksjo galva. Tiriamieji buvo padalyti dvi grupes. Vienai grupei bendraujant su virtualiu asmeniu, jis atkartodavo savanorio studento judesius, udelsdamas 4 sekundes. Jei studentas pakeldavo galv ir pasiirdavo vir, virtualusis chameleonas dar t pat. Ankstesni tyrimai su realiais monmis atskleid, kad toks mgdiojimas skatina pamgti mgdiojant mog, adina empatij ir stiprina tarpusavio ry (r. 11 skyri). Bailensono ir Yee (2005) eksperimente tie studentai, kurie bendravo" su juos mgdiojaniu kompiuteriniu kolega, pamgo j labiau negu tie, kurie nebuvo mgdiojami (netgi atmetus duomenis septyni student, kurie smoningai pastebjo mgdiojimo fakt). Mgdiotoj" studentai laik domesniu, siningesni, taigesniu; skyr jam daugiau dmesio (reiau irjo al); buvo kiek labiau link sutikti su igirstais teiginiais. Jimas Blascovichius (2002) man, kad tokie tyrimai parodo virtualiosios socialins tikrovs galimybes. Dirgikli krimas, imituojant kito asmens dalyvavim maiau kainuoja, reikalauja maiau pastang ir, svarbiausia, leidia lengviau kontroliuoti eksperiment negu dalyvaujant tikriems monms". mones, net ir apmokytus eksperimentuotojo padjjus, kontroliuoti sunku. Virtualius mones" galima visikai kontroliuoti. Galima tiksliai kopijuoti veiksmus.

Virtualios socialins tikrovs eksperimentas. Jeremy Bailensono ir Nieko Yee eksperimente kompiuteriu sukurtas veikjas, kurio mimika ir judesiai atkartojo eksperimento dalyvio mimik ir judesius, buvo ir labiau mgstamas, ir taigesnis.

K sako? Praneimo turinys


Svarbu ne tik kas sako, bet ir k sako. Jei jums reikt pradti akcij dl mokesi u moksl ar draudimo rkyti, arba auk badaujantiesiems rinkimo kampanij, tikriausiai svarstytumte, kaip sukurti pagrindinio tikinjimo bdo recept. Paprasta logika atvest prie vieno ar kito ios problemos aspekto: Koks teiginys labiau tikins: logikas ar veikiantis emocijas? Ar moni nuomon labiau veiks pozicija, tik truput besiskirianti nuo jiems priimtinos, ar i esms kitokia? Ar reikt reikti tik savo poir, ar vertinti bei paneigti prieingus poirius? Jei pateiksite abu poirius, tarkime, dalyvaudami bendruomens susirinkime, ar geriau kalbti pirmam, ar pabaigoje? Aptarkime kiekvien i aspekt.

Logika versus emocijos


Tarkime, js dalyvaujate auk rinkimo badaujantiems kratams kampanijoje. Ar geriausia bt sugrupuoti savo argumentus temomis ir pateikti spding statistik? O gal geriau pavyks apeliuojant jausmus - pavyzdiui, pateikiant kvap gniauiani istorij apie badaujant vaik? inoma, argumentai gali bti ir logiki, ir emocingi. Aistr galima sieti su logika. Taiau kas veikia labiau: logika ar emocijos? Ar Shakespeare herojus Lisandras buvo teisus, sakydamas: mogus juk vadovaujasi protu"? O gal imintingesnis lordo Chesterfieldo patarimas: Daniau apeliuokite moni jausmus, ird bei silpnybes ir reiau - logik"? Atsakymas: tai priklauso nuo auditorijos. Auktesnio isilavinimo, analitikai mstantys mons labiau reaguoja racionalius argumentus nei maiau isilavin ar maesnio intelekto asmenys (Cacioppo ir kiti, 1983, 1996; Hovland ir kiti, 1949). Mstanti, suinteresuota publika renkasi pagrindin tikinimo keli; ji labiausiai reaguoja pagrstus argumentus. Nesuinteresuota publika renkasi alutin tikinjimo keli; juos labiau veikia kalbantysis asmuo (Chaiken, 1980; Petty ir kiti, 1981). Sprendiant i interviu prie svarbius rinkimus, daugelis rinkj bna abejingi. Kam amerikieiai atiduos pirmenyb, lengviau prognozuoti pagal j emocin reakcij kandidatus, o ne j nuomon apie kandidat savybes ir tiktin veikl (Abelson ir kiti, 1982). 2004 met Jungtini Valstij prezidento rinkimuose daugeliui amerikiei, pritariani demokrat kandidatui Johnui Kerry, vis dlto labiau patiko George W. Bushas. Jie laik j rytingesni, avinga asmenybe", ir u j balsavo. Taip pat svarbu, kaip formavosi nuostatos. Kai pirmin nuostata suformuojama pasitelkiant emocijas, vTiesa visada yra svariausias argumentas." Sofoklis, Phaedra, 496-406 m. pr. Kr.

Nuomon formuoja emocijos, o ne intelektas." Herbert Spencer, Soiai Statics, 1851 (Socialin statika")

274

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

7.3 PAVEIKSLAS mones, kurie skait ir ukandiavo, tikinti buvo lengviau nei tuos, kurie skait neukandiaudami. altinis: Duomenys i Janis, Kaye ir Kirschner, 1965.

100
Skaitydami neukandiavo Skaitydami ukandiavo

Vio gydymas

Karins pajgos Temos

Kelion Mnul

Trimaiai kino filmai

liau lengviau bus tikinti apeliuojant jas; kai pirmin nuomon suformuojama logikais argumentais, ir vliau bus lengviau tikinti panaaus pobdio argumentais (Edwards, 1990; Fabrigar ir Petty, 1999). Nauji igyvenimai gali pakeisti emocijomis pagrst nuostat. Taiau norint pakeisti informacija pagrst nuostat, gali prireikti daugiau informacijos. Teigiam emocij poveikis. Informacija bna taigesn, jei ji susijusi su teigiamomis emocijomis. Irvingas Janisas ir jo kolegos (1965; Dabbs ir Janis, 1965) pastebjo, kad Jeilio universiteto studentus labiau pavykdavo tikinti, jei jiems skaitant taigius faktus buvo leidiama valgyti ems rieutus ir gerti pepsikol (r. 7.3 pav.). Panaiai Markas Galizio ir Clyde Hendrickas (1972) pastebjo, kad Kento universiteto studentus labiau veik liaudies poezija, kai j lyddavo maloni gitaros muzika, nei eils neskambant muzikai. Tie, kuriems patinka verslo pokalbius organizuoti kartu su gausiais pietumis skambant velniai muzikai, gali digauti dl i rezultat. Malons pojiai danai sustiprina taigum - i dalies sustiprindami teigiam mstym (jei mons motyvuojami mstyti) ir i dalies susiedami malonius pojius su praneimu (Petty ir kiti, 1993). Kaip buvo pastebta 3 skyriuje, bdami gerai nusiteik pasaul velgiame pro roinius akinius. Taiau taip pat darome skubesnius, impulsyvesnius sprendimus ir labiau pasikliaujame alutiniais veiksniais (Bodenhausen, 1993; Braverman, 2005; Schwarz ir kiti, 1991). Bdami nusimin daugiau svarstome, todl silpni argumentai netikina. Tad jei negalite pateikti svari argument, pasistenkite pakelti publikos nuotaik ir turkite vilties, kad js pateikta informacija sukels teigiamas emocijas publikai, per daug apie j negalvojant. Baims poveikis. Praneimas taip pat gali buti efektyvus, jei pateikiant j suadinamos neigiamos emocijos. Baim gali bti veiksminga, kai stengia-

7 skyrius. TIKINJIMAS

275

masi tikinti mones maiau rkyti, daniau valyti dantis, pasiskiepyti nuo stabligs ar atsargiau vairuoti automobil (Muller ir Johnson, 1990). Kanados vyriausyb tiki, jog vaizdiai rodant rkaliams, kokie baiss dalykai gali jiems nutikti, sustiprja patarim taiga, todl ji reikalauja, kad cigarei gamintojai ant kiekvieno pakelio pateikt ryki informacij apie rkymo keliam pavoj (Newman, 2001). Taiau koki baim reikt sukelti? Ar utenka suadinti tik nedidel baim, stengiantis moni neigsdinti tiek, kad jie nebekreipt dmesio praneim? O gal juos reikia mirtinai igsdinti? Howardo Leventhalio ir jo koleg (1970) Viskonsino universitete bei Ronaldo Rogerso su kolegomis Alabamos universitete (Robberson ir Rogers, 1988) atlikti eksperimentai rodo, kad juo labiau mons igsdinami, juo labiau jie reaguoja. Baim sukeliani praneim taiga naudojasi ne tik rkymo antireklama, bet ir perspjimai vengti rizikingo seksualinio elgesio bei vairavimo igrus. Kai Claude Levy-Leboyer (1988) pastebjo, kad Pranczijos jaunuoli polink vairuoti igrus maina baim sukeliantys vaizdai, Pranczijos vyriausyb iuos vaizdus trauk valstybins televizijos laidas. Baim adinantys praneimai skatina mones atlikti vairius tyrimus, pavyzdiui, pasidaryti krt mamogram, pasitikrinti sklidi bkl, atlikti odos vio profilaktinius tyrimus. Sara Banks, Peteris Salovey ir j kolegos (1995) 40-66 met amiaus moterims, nepasidariusioms mamogram, parod mokomuosius filmus apie mamografij. Tik pus irjusij teigiamai pateikt informacij (pabriani, kad mamograma gali igelbti gyvyb, nes leidia anksti diagnozuoti v) per 12 mnesi pasidar tyrimus. Taiau itaip pasielg du tredaliai irjusij baim sukeliani informacij (pabriant, kad neatlikus mamogramos galima netekti gyvybs). Pavyzdiui, susirpinim sukelianti informacija apie cholesterolio keliam pavoj gali paskatinti mones valgyti nerieb ir maai cholesterolio turint maist (Millar ir Millar, 1966). Jei suadinama baim susirgti, mogus labiau susidomi informacija apie lig ir apsisaugojimo nuo jos bdus (Das ir kiti, 2003; Ruiter ir kiti, 2001). Gsdinantys praneimai geriau veikia, kai reikia ukirsti keli blogam dalykui (pavyzdiui, viui), o ne paskatinti ger dalyk, pavyzdiui, palaikyti ger fizin bkl (Lee ir Aaker, 2004). Baims jausmu manipuliuojanti informacija ne visada veiksminga. Daugelis bijani susirgti AIDS nesusilaiko nuo lytini santyki ir nenaudoja prezervatyv. Daugelis rkali, pagsdint, kad dl rkymo anksiau mirs, ir toliau teberko. Kai baim susiduria su malonius pojius adinaniais veiksmais, pastebi Eiliotas Aronsonas (1997), danai ne elgsena pasikeiia, o paneigiama baim. Jei nepasakoma, kaip ivengti pavojaus, gsdinanti informacija tampa lugdanti, todl sukelia atmetimo reakcij (Leventhal, 1970; Rogers ir Mewborn, 1976). Dl ios prieasties baim skatinantys praneimai bna efektyvesni, jei ne tik gsdina dl galimos grsms, bet ir padeda rasti sprendim ir pasi-

276

II d a l i s . S O C I A L I N T A K A

Jei studijavusieji raymo mn ir sutaria kuriuo nors klausimu, tai tikrai iuo: patikimiausias bdas sudominti skaitytoj ir ilaikyti jo dmes yra aikumas, tikslumas ir konkretumas." VViliam Strunk ir E. B. VVhite, The E/ements of Style, 1979 (Stiliaus elementai")

justi galiniu j gyvendinti (Devos-Comby ir Salovey, 2002; Maddux ir Rogers, 1983; Ruiter ir kiti, 2001). Reklama, atkreipianti dmes su lytiniais santykiais susijusi rizik, siekia ne tik igsdinti ( A I D S udo"), bet ir pateikti apsisaugojimo strategij: susilaikyti nuo lytini santyki, naudoti prezervatyvus, laikytis monogamini santyki. XX a. devintajame deimtmetyje AIDS baim daugel vyr privert saugotis. Apklausus 5000 homoseksuali vyr paaikjo, kad AIDS piko laikotarpiu - nuo 1984 iki 1986 met - teigsi, kad susilaiko nuo lytini santyki arba yra monogamiki, padaugjo nuo 14 iki 39 proc. (Fineberg, 1988). Vaizdingoje propagandoje danai eksploatuojama baim. Naciai laikratyje Der Sttirmer pasakodami nebtas istorijas apie ydus, kurie tariamai valgo iurki ms, prievartauja ne ydes moteris ir apgauls bdu ivilioja asmenines santaupas, sukl baim imtams tkstani moni. Streicherio argumentai, kaip ir didioji nacistins propagandos dalis, buvo ne logiki, o emocingi. iuose argumentuose taip pat buvo pateikiami aiks bei konkrets nurodymai, kaip kovoti su pavojumi": ivardytos yd parduotuvls, kad mons galt j vengti, skaitytojai buvo skatinami praneti pavardes vokiei, kurie lankosi yd parduotuvse ir naudojasi yd specialist paslaugomis, skaitytojams nurodoma sudaryti savo rajono yd sraus (Bytwerk ir Brooks, 1980).

Prietaringumas
sivaizduokite tai toki scen: Nikol atvyksta namo pavasario atostog ir tikisi savo stambaus sudjimo, vidutinio amiaus tv ukrsti Judraus ir sveiko" gyvenimo bdu. Ji kasdien nubga 5 mylias. Nikols tvas sako, kad jo mankta - tai nardymas po TV kanalus". Nikol svarsto: Kaip ijudinti tt? Ar prikalbinti j pamginti nuosaikiai manktintis, tarkime, kasdien pasivaikioti, ar pabandyti j traukti daugiau pastang reikalaujani ritmin gimnastik arba bgiojim? O gal, jei paprayiau imtis sudtingesni pratim, ttis leistsi kompromis ir nors kakiek manktintsi? Taiau kita vertus jis gali pamanyti, jog a pakvaiau, ir nieko nedaryti." Kaip ir Nikol, socialiniai psichologai gali rodinti ir viena, ir kita. Nesutikimas sukelia diskomfort, o diskomfortas skatina mones keisti savo nuomon (prisiminkite 4 skyriuje aprayt disonanso efekt). Tad gal didesnis nesutarimas galt sukelti didesnius pokyius? Taiau, kita vertus, nemalonia informacija mons gali nepatikti. Nesutinkantys su ini laidos ivadomis klausytojai j vedj vertina kaip alik, nepatikim ir nevert pasitikjimo. mons lengviau priima ini, kuri jiems daugiau ar maiau atrodo priimtina (Liberman ir Chaiken, 1992; Zanna, 1993). Tad didesnis nesutarimas gali sukelti maesnius pokyius. Eiliotas Aronsonas, Judith Turner ir Merrill Carlsmith (1963) teig, kad remiant pozicij, itin prietaraujani klausaniojo pozicijai, patikimas altinis - toks, kur sunku paneigti - gali labiausiai pakeisti nuomon. Kai T.

7 skyrius. TIKINJIMAS

277

7.4 PAVEIKSLAS Prietaringumas sveikauja su informacijos altinio patikimumu. Tik labai patikimas informacijos altinis gali veiksmingai rodyti kratutin pozicij. altinis: Aronson, Tumer ir Carlsmith, 1963. Maas Vidutinis Prietaringumas Didelis

S. Eliotas igirdavo kitiems nepatinkant eilrat, mons labiau juo patikdavo nei tada, kai jis tik santriai pagirdavo krin. Taiau kai Misisips valstijos pedagoginio instituto student Agns Stearns vertino nepatinkant eilrat, jos liaupss nebuvo n kiek taigesns nei santrus pagyrimas. Tad, kaip parodyta 7.4 paveiksle, prietaravimas ir patikimumas veikia vienas kit: prieingos informacijos poveikio stiprumas priklauso nuo kalbtojo patikimumo. Tad atsakymas Nikols klausim: Ar man vertt ginti kratutin pozicij?" bt toks: Viskas priklauso nuo aplinkybi". Ar Nikol j dievinaniam tvui yra iskirtinis autoritetas? Jei taip, ji gali bandyti pirti vis sveikatingumo program. Jei ne, ji bt imintingesn apsiribodama nuosaikesniu silymu. Atsakymas taip pat priklauso nuo to, ar i tema aktuali Nikols tvui. Labai sigilinusieji kur nors dalyk bna link sutikti tik i dalies. Santriai prietaraujantis teiginys jiems gali pasirodyti kvailai radikalus, ypa jei is teiginys visikai prieingas tam, su kuriuo jie i dalies jau sutiko (Pallak ir kiti, 1972; Petty ir Cacioppo, 1979; Rhine ir Severance, 1970). Jei Nikols tvas dar negalvojo apie manktinimsi arba jam tai nerpi, Nikol galbt gali bti kategorikesn nei tuo atveju, jei tvas bt rytingai nusiteiks nesimanktinti. Tad jei esate patikimas autoritetas, o js auditorijai silomas klausimas maai terpi - veikite: propaguokite kitok poir.

Vienpusiai versus dvipusiai argumentai


Besistengiantieji tikinti susiduria su dar vienu praktiniu klausimu: k daryti su oponento argumentais. Sutikus su jais, auditorijoje galima sukelti smy ir susilpninti savo pozicij. Antra vertus, informacija gali atrodyti teisingesn ir labiau nuginkluojanti, jei pripastami oponent argumentai. Carol Werner ir jos kolegos (2002) pademonstravo nuginkluojani paprast dvipusi teigini gali, paragindami rinkti aliuminio skardines antriniam perdirbimui. Jutos universiteto auditorij korpuse prie iukli di buvo iklijuoti tokie uraai: Praau nemesti aliuminio skardini!!!!! Mes-

278

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

7.5 PAVEIKSLAS Pradins nuomons sveika su vienpusiu versus dvipusiu argumentais Vokietijai pralaimjus Antrajame pasauliniame kare, Amerikos kari skeptik poir teigin apie Japonijos gali labiau pakeit dvipus komunikacija. I karto iam teiginiui pritariani kari sitikinim sustiprino vienpusis praneimas. altinis: Howland, Lumsdaine ir Sheffield, 1949.

Vienpusis Praneimas

Dvipusis

Oponentai sivaizduoja, jog mus sutriukina pakartodami savo nuomon ir nekreipdami jokio dmesio msik." Goethe, Maxims and Reflections (Maksimos ir refleksijos")

kite jas konteiner, esant pirmame aukte alia jimo." Kai paskutiniame, taigiai paraytame skelbime buvo pateiktas pagrindinis kontrargumentas ir j reaguota - Galbt tai nepatogu, bet labai svarbu!!!", - 80 procent skardini (dvigubai daugiau nei iki skelbim pasirodymo ir daugiau, nei pakabinus bet kur kit skelbim) buvo sumesta special konteiner. Antrajame pasauliniame kare nugaljus Vokietij, JAV armija nenorjo, kad kariai atsipalaiduot ir galvot, jog kova su Japonija bus lengvesn. Tad jau mintas socialins psichologijos ekspertas Carlas Hovlandas su bendradarbiais (1949) Armijos informacijos bei vietimo skyriuje pareng dvi radijo laidas, kuriose buvo rodinjama, kad karas Ramiajame vandenyne tsis dar bent dvejus metus. Viena i i laid buvo vienpus: joje nebuvo pripastama, kad esama ir kitoki argument, pavyzdiui, kad lengviau kovoti ne su dviem, o su vienu prieu. Kita laida buvo dvipus: joje buvo paminti prieingi argumentai ir j u o s atsakyta. Kaip parodyta 7.5 paveiksle, informacijos efektyvumas priklaus nuo klausytojo. Vienpusis kreipimasis buvo paveikiausias tiems, kurie iam teiginiui jau buvo pritar. Kreipimasis, kuris pripaino prieingus argumentus, buvo veiksmingesnis tarp t, kurie su iuo teiginiu nesutiko. Eksperimentai taip pat parod, kad jei mons yra (arba bus) supaindinami su prieingais argumentais, dvipusis informacijos pateikimas bna taigesnis ir jo poveikis ilieka ilgiau (Jons ir Brehm, 1970; Lumsdaine ir Janis, 1953). Imitaciniuose teismo procesuose gynybos pozicija tampa patikimesn, jei gynjas anksiau nei kaltintojas pateikia patirtos alos rodymus (Williams ir kiti, 1993). Tikriausiai vienpusis praneimas informuot auditorij skatina iekoti kontrargument, o pranej laikyti neobjektyviu. Tad politikas, kalbdamas iprususiai auditorijai, pasielgt imintingai, reaguodamas opozicijos teiginius. Taigi jei js auditorijai bus pateiktas prieingas poiris, pateikite jai dvipusius argumentus. i sveika - tipikas tikinjimo tyrim pavyzdys. Optimist labiausiai veikia teigiantis tikinjimas (Pagal naujj plan mokestis u moksl sumaja mainais u darb universitete"). Pesimistui veiksmingesnis yra nei-

7 skyrius. TIKINJIMAS

279

giantis tikinjimas (Visi i kitos valstijos atvyk studentai privals atidirbti universitete, kitaip jiems teks mokti u moksl") (Geers ir kiti, 2003). Galbt nortsi, kad tikinimo kintamj poveikis bt paprastas. (Tada bt lengviau studijuoti skyri.) Deja, daugumos kintamj, pastebi Richardas Petty ir Duane Wegeneris (1998), poveikis bna sudtingas - vienose situacijose jie sustiprina taigum, o kitose sumaina." Ir studentai, ir mokslininkai ieko paprasiausi princip. Taiau jei tikrov yra sudtinga, tai ir ms principai privalo bti sudtingi.

Pirmumas versus naujumas


sivaizduokite, jog konsultuojate gars politik, kuris turi dalyvauti debatuose su kitu garsiu politiku dl dvikalbio mokymo teisinimo. Likus trims savaitms iki rinkim abu politikai atvyksta pasirodyti per vakaro ini laid ir paskelbti i anksto paruot pareikim. Metant monet paaikja, kad js konsultuojamas politikas gali pasirinkti, ar kalbs pirmas, ar antras. Visi laukia js patarimo, nes ino, kad studijavote socialin psichologij. Mintyse perkratote visk, k kakada buvote perskaits. Ar bt geriau kalbti pirmam? moni iankstin nuomon veikia j interpretacijas. Be to, jei susiformavus sitikinim sugriauti sunku, tada pasisakant pirmam galima pateikti idjas, kurios utikrins, kad klausydami ir analizuodami antrojo prelegento kalb mons darysis palankesni pirmojo kalbtojo atvilgiu. Be to, paprastai didiausias dmesys skiriamas tam, kas igirstama pirmiausia. Antra vertus, tai, kas igirstama vliausiai, prisimenama geriausiai. Tad gal i ties geriausia kalbti paskutiniam? Pirmoji js argument grup atspindi labiausiai prast dalyk, pirmumo efekt: pirmoji pateikta informacija bna taigiausia. Pirmieji spdiai yra svarbs. Pavyzdiui, ar velgiate skirtum tarp i dviej apibdinim? t Donas yra protingas, darbtus, impulsyvus, kritikas, usispyrs ir pavydus. Donas yra pavydus, usispyrs, kritikas, impulsyvus, darbtus ir protingas. Solomonas Aschas (1946) iuos sakinius pateik studentams Niujorke. Tie, kurie skait epitetus, idstytus nuo protingas iki pavydus, asmen vertino palankiau, nei tie, kurie skait ivardytus atvirkia tvarka. Pirmesn informacija turjo takos vlesns informacijos interpretavimui, sukeldama pirmumo efekt. Panaus efektas pastebimas eksperimentuose, kuri metu monms pavyksta atspti 50 procent atsakym. Tie, kurie atspja eksperimento pradioje, atrodo gabesni nei tie, kurie skmingai spja po neskming bandym pradioje (Jons ir kiti, 1968; Langer ir Roth, 1975; McAndrew, 1981). Keistai pirmumo efektas pasireikia rinkimuose: kandidatui, kurio pavard pirmoji srae, sekasi labiau (Moore, 2004). Kitas pavyzdys: Normanas Milleris ir Donaldas Campbellas (1959) iaurs Vakar universiteto studentams pateik tikros civilins bylos sutrumpint stenogram. Jie suskirst iekovo liudijim bei rodymus vien grup, o gynybos - kit. Studentai perskait ir vienos, ir ki-

pirmumo efektas (primacy effect) Jei visos kitos slygos vienodos, pradioje pateikta informacija paprastai daro didiausi poveik.

280

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

7.6 PAVEIKSLAS Pirmumo efektas versus naujumo efektas Kai du taigs teiginiai seka vienas po kito ir auditorija juos reaguoja prajus tam tikram laikui, pirmasis teiginys [gyja pranaum (pirmumo efektas). Kai du teiginius skiria laiko tarpas ir auditorija reaguoja netrukus po antrojo teiginio, pranaesnis tampa antrasis teiginys (naujumo efektas).

Prognozuojamas pirmumo efektas:

Reakcija Sutinkama su 1-u teiginiu

Prognozuojamas naujumo efektas:

(laikas)

2-as teiginys

Reakcija Sutinkama su 2-u teiginiu

naujumo efektas (recency effect) Kartais vliausiai pateikta informacija turi didiausi poveik. Naujumo efektas retesnis nei pirmumo.

tos grups liudijimus bei rodymus. Kai po savaits jie sugro pareikti savo nuomon, dauguma palaik t poir, kur perskait pirmiausia. O kaip dl prieingos galimybs? Ar ms gebjimas geriau prisiminti naujesn informacij nesukelia naujumo efekto? Visi esame patyr tai, k sako patarl: Tas, kuris pirmasis atskleidia savo argumentus, atrodo teisus tol, kol neateina kitas ir neatlieka krymins apklausos". I savo patirties (ir i atminties eksperiment) inome, kad pastarosios dienos vykiai gali ugoti reikmingus ankstesnius. Kad tuo sitikint, Milleris ir Campbellas kitai student grupei dav perskaityti tik vienos grups parodymus. Po savaits mokslininkai dav perskaityti kitus parodymus ir ikart pareikti savo nuomon. Rezultatai buvo prieingi ankstesniems - pasireik naujumo efektas. Tikriausiai prisimiro didioji dalis prie savait skaityt argument. Umirimas sukuria naujumo efekt, 1) kai abu teiginius skiria nemaas laiko tarpas ir 2) kai auditorija sutinka tuojau pat po antrojo teiginio. Kai po dviej paeiliui igirst teigini seka laiko tarpas, paprastai pasireikia pirmumo efektas (r. 7.6 pav.). Tai ypa bdinga, jei pirmasis teiginys skatina mstyti (Haugtvedt ir Wegener, 1994). Tad k dabar galtumte patarti debatuose dalyvaujaniam politikui?

Kaip sakoma? Komunikavimo kanalas


Norint tikinti, reikia bendrauti. Bendraujama vairiai: akis ak, raytiniais dokumentais, per televizij ar radij, naudojantis reklama. Nepaisant to, kasdien psichologija akcentuoja parayto odio gali. Kaip mes stengiams sukviesti mones rengin universitete? Ikabiname skelbimus. Kaip priveriame vairuotojus sumainti greit ir nenuleisti aki nuo kelio? Pastatome enklus su uraais: Vairuok atsargiai". Kaip skatiname studentus neiuklinti universiteto teritorijoje? Student miestelio skelbim lentoje ir prie laik dui ikabiname skelbimus, raginanius neiuklinti.

Aktyvi patirtis ar pasyvus primimas?


Ar odiniai raginimai taigesni? Nebtinai. Tie i ms, kurie kalba vieai kaip dstytojai arba oratoriai, taip simyli savo pai odius, kad kyla pagunda pervertinti j gali. Paklauskite universiteto student, kuris j studij

7 skyrius. TIKINJIMAS

281

aspektas buvo vertingiausias arba k jie prisimena i pirmo kurso, ir tik nedaugelis, kad ir kaip bt lidna, prisimins puikias paskaitas, kurias mes, dstytojai, sivaizduojame perskait. Thomas Crawfordas (1974) ir jo bendradarbiai atliko eksperiment su 12 banyi lankani tikinij. Eksperimentuotojai apsilankydavo pas juos prie ir po pamokslo, smerkianio rasin fanatizm ir neteisingum. Per antrj pokalb paklausti, gal jie k nors skait ar girdjo apie rasinius prietarus ir diskriminacij, tik 10 proc. apklaustj spontanikai prisimin pamoksl. Kai likusij 90 proc. buvo tiesiai paklausta, ar j dvasininkas yra kalbjs apie prietarus arba diskriminavim per pastarsias por savaii", daugiau nei 30 proc. sak negirdj nieko. Ivada: pamokslai nepadar jokio poveikio rasinms nuostatoms. Kai apie tai susimstome, pamatome, kad pamokslininkui tenka veikti daug klii. Kaip buvo parodyta 7.1 lentelje, taigus pranejas privalo pateikti informacij taip, kad ne tik prikaustyt dmes, bet kad informacija bt suprantama, tikinanti, simintina bei patraukli. Rpestingai apgalvotame kreipimesi privalo bti atsivelgta visus iuos tikinjimo elementus. Ar lengva mones tikinti? Panagrinkime du gerais ketinimais grindiamus atvejus. Kalifornijos valstijos Skripso kolede per savait trukusi kampanij prie iuklinim studentai buvo raginami isaugoti Skripso student miestel gra", isivalyti iukles" ir t. t. Skrajuts su iais raginimais kiekvien ryt buvo dedamos student laik dutes ir kabinamos visose gerai matomose student miestelio skelbim lentose. Likus dienai iki kampanijos pradios socialins psichologijos ekspertas Raymondas Paloutzianas (1979) alia iukli ds, stovinios ant aligatvio, kuriuo vaikto daug moni, numet kelet iukli. Po to jis pasitrauk al ir stebjo 180 praeivi elges. Niekas nepakl n vienos iukls. Paskutin kampanijos dien jis vl testavo 180 praeivi. Ar dabar praeiviai puol vykdyti raginimus? Tik 2 i 180 praeivi pakl iukles. Taiau pasyviai pateikta informacija ne visada bna bergdia. Vaistinje prekiaujama dviej ri aspirinu, i kuri viena ris labai reklamuojama, o kita nereklamuojama. Jei nekreipsime dmesio tai, kaip greitai ios skirtingos aspirino tablets tirpsta burnoje, bet kuris vaistininkas jums patvirtins, kad abi rys visikai vienodos. Aspirinas yra aspirinas. Ms organizmas negali pajusti jokio skirtumo. Taiau kiens gali j pajusti. Reklamuojamas aspirinas milijonams moni parduodamas trigubai brangiau nei nereklamuojamas. Ar, turdama toki gali, iniasklaida gali turtingam politikui padti nusipirkti" rinkimus? Paprastai per pirm prezidento rinkim tur ileidusieji daugiausiai pinig surenka daugiausiai bals (Grush, 1980; opensecrets.org, 2005). Reklama neinom kandidat paveria inomu. Kaip pamatysime 11 skyriuje, paprasiausia neprast dirgikli ekspozicija gimdo simpatij. Dar nuostabiau, kad paprasiausias kartojimas gali priversti patikti teiginiu. To-

Daugybs apklaus dalyviai sutinka, kad iniasklaida veikia nuostatas, taiau tik kit moni, o ne j pai (Duck ir kiti, 1995).

282

II d a l i s . S O C I A L I N T A K A

kie trivials teiginiai, kaip gyvsidabrio lydimosi temperatra auktesn nei vario", laikomi teisingesniais prajus savaitei po to, kai buvo pirm kart perskaityti ir vertinti. Mokslininkas Halas Arkesas (1990) iuos faktus laiko gsdinaniais". Politikos manipuliatoriai gerai ino, kad tikimas melas gali istumti pagrstas tiesas. Kartojamos klis gali ugoti sudting realyb. Net pakartojus, kad reklaminis teiginys (Ryklio kremzls gydo artrit") yra neteisingas, terpus j tarp kit teising ir klaiding teigini ir pateikus pagyvenusiems monms, vliau jis gali bti klaidingai prisimintas kaip teisingas (Skurnik ir kiti, 2005). Kadangi mons jau bus umir, kad teiginys buvo pripaintas neteisingu, vien atpain j gali palaikyti tikinamu. Teiginio kartojimas daro j sklandesn - jis vis lengviau itariamas, taigi tampa ir tikinamesnis (MeGlone ir Tofighbakhsh, 2000). Kiti veiksniai, pavyzdiui, besirimuoj antys odiai ar sakinio ritmika, taip pat padidina sklandum bei tikimum. Teiginys skubos darb velnias nea" i esms reikia t pat, k ir skubant priveliama klaid", taiau atrodo teisingesnis. Kas lemia sklandum (inomumas, ritmas, rimavimas), lemia ir patikimum. Jei pasyviai pateikta informacija kartais bna paveiki, o kartais ne, ar galime i anksto apibrti temas, kuriose tikinjimas bus skmingas? ia galioja paprasta taisykl: kuo svarbesnis klausimas, tuo silpnesnis tikinjimas. Lengva parodyti reklamos gali tokiais nereikmingais klausimais, kaip aspirinas. tikinjimas aktualesnmis temomis, pavyzdiui, apie rasizm, tose vietose, kuriose tvyro rasin tampa, primena Sizifo darb. Udavinys nra nemanomas, taiau, kad j vykdytum, nepakanka vieno stumteljimo. Kaip matme 4 skyriuje Elgesys ir nuostatos", aktyvi patirtis taip pat sustiprina nuostatas. Kai k nors darome, pabriame idj to, k padarme, ypa jei jauiame atsakomyb. Dar daugiau, labiausiai nuostatos sutvirtja ir veikia elges, jei jos kyla i ms pai patirties. Palyginti su pasyviai suformuotomis nuostatomis, patirtimi paremtos nuostatos bna tikresns, stabilesns, maiau baiminasi puolimo. ie principai aikiai matomi daugelyje tyrim. Pavyzdiui, veiksmingiausia IV profilaktikos priemon yra ta, kuri suteikia monms ne tik informacijos, bet ir formuoja elges, pavyzdiui, padeda kategorikai atsisakyti lytini santyki ir skatina naudoti apsaugos priemones (Albarracin ir kiti, 2005).

Asmenin versus iniasklaidos taka


Ar suvokiate, kad niekada nesulauksite skms, raydama knygas vaikams?" J. K. Rowlings agentas prie pasirodant knygai Haris Poteris ir iminties akmuo"

tikinjimo tyrimai rodo, kad mus labiau veikia ne iniasklaida, o asmeniniai kontaktai. iuolaikins pardavimo strategijos siekia tvirtinti asmenins informacijos i lp lpas" gali per virusin rinkodar", gand krim", diegiamus" pardavimus (Walker, 2004). Nebuvo tikimasi, kad Hario Poterio" serija bus tokia populiari (pirmosios knygos - Haris Poteris ir iminties akmuo" - tiraas buvo tik 500 egzempliori), kol vaikai vienas per kit jos neipopuliarino.

7 skyrius. TIKINJIMAS

283

Du klasikiniai eksperimentai iliustruoja asmenins takos gali. Samuelis Eldersveldas ir Richardas Dodge (1954) Miigano valstijos Ann Arboro mieste tyr politinio turinio tikinjim. Jie gyventojus, nusprendusius nebalsuoti u miesto statuto pakeitimus, suskirst tris grupes. Grupje, kuri mat bei girdjo informacij tik per iniasklaidos priemones, 19 proc. pakeit savo nuomon ir balsavo u pakeitimus. Grupje, kuriai keturis kartus buvo atsista informacija, skatinanti pritarti statuto pakeitimams, u" balsavo 45 proc. Treiai grupei priklausantys asmenys, pas kuriuos apsilank agitatoriai, u statuto pakeitimus balsavo 75 proc. Kito eksperimento metu Johno Faruharo ir Nathano Maccoby (1977; Maccoby ir Alexander, 1980; Maccoby, 1980) vadovaujama mokslin grup siek sumainti vidutinio amiaus moni irdies lig skaii trijuose mauose Kalifornijos valstijos miestuose. Kad palygint santykin privataus asmens ir iniasklaidos poveik, jie prie praddami projekt ir kiekvien trejus metus trukusio projekto met pabaigoje apklausdavo ir medicinikai itirdavo 1200 moni. Treisio miesto gyventojai negavo jokios papildomos informacijos, iskyrus t, kuri buvo skelbiama iniasklaidoje. Gilrojaus mieste dvejus metus buvo pasitelkta televizija, radijas ir spauda, taip pat gyventojams buvo siuniami laikai, kuriais siekta supaindinti mones su irdies kraujagysli susirgim rizika bei priemonmis j sumainti. Vatsonvilyje, be kampanijos, vykdomos per iniasklaid, buvo asmenikai kontaktuojama su dviem tredaliais moni, kurie dl savo kraujospdio, svorio ir amiaus pateko didels rizikos grup. Taikydami elgsenos kaitos principus, mokslininkai padjo jiems suformuluoti konkreius tikslus ir sustiprino j skms jausm. Kaip parodyta 7.7 pav., po vieneri, dvej ir trej met kontrolinio Treisio miesto didels rizikos grups gyventojams rizika iliko beveik tokia pat,

7.7 PAVEIKSLAS irdies kraujagysli lig rizikos pokytis nuo pradinio tako (0) po vieneri, dvej ir trej vietimo sveikatingumo klausimais met. altinis: Maccoby, 1980.

Vatsonvilis (iniasklaida ir tiesioginis bendravimas)

Tyrimo metai

284

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

kaip ir anksiau. Gilrojaus miesto, kuris buvo uverstas raginimais per iniasklaid, didels rizikos grups gyventojai pakeit savo proius ir iek tiek sumaino rizik. Labiausiai pasikeit tie Vatsonvilio gyventojai, su kuriais buvo bendraujama asmenikai ir kuriems buvo pateikiama informacija per iniasklaid. Ar patys esate patyr asmenin tak? velgiant retrospektyviai, dauguma auktj mokykl student teigia, kad i savo draug bei kit student jie suinojo daugiau nei i knyg ar profesori. Edukologai patvirtino student intuityvi ivad: asmeniniai santykiai ne paskait metu daro didel poveik student brandai (Astin, 1972; Wilson ir kiti, 1975). iniasklaidos taka: du etapai. Nors asmens taka daniausiai bna didesn nei iniasklaidos, pastarosios nedert menkinti. Tie, kurie asmenikai daro tak ms nuomonei, privalo i kakur semtis idj, ir is altinis danai bna iniasklaida. Elihu Katzas (1957) pastebjo, kad iniasklaidos poveikis danai reikiasi dviem komunikacijos etapais: pirmas etapas vyksta kryptimi iniasklaida-nuomon formuojantys asmenys, antrasis - nuo pastarj link eilini moni. Didelse grupse btent iuos nuomons lyderius ir naujos krypties krjus - takinguosius" - labiausiai trokta patraukti savo pus vadybininkai ir politikai (Keller ir Berry, 2003). Nuomons lyderis - asmuo, suvokiamas kaip dalyko ekspertas. Juo gali bti pokalbi laidos vedjas ir redakcins skilties krjas; gydytojas, mokytojas, mokslininkas - kiekvienas mogus, kuris sugeba rinkti informacij ir skleisti j tarp draug ir eimoje. Jei noriu vertinti kompiuterin rang, kreipiuosi savo snus, kurie daug ini pasisemia i spausdinto teksto. Dviej etap komunikacijos modelis primena, kad iniasklaidos taka subtiliai sismelkia kultr. Net jei iniasklaida daro neym tiesiogin poveik moni nuostatoms, netiesioginis poveikis gali bti didelis. Ta saujel vaik, kurie auga neirdami televizoriaus, vis tiek neivengia televizijos poveikio. Jei ie vaikai negyvena kaip atsiskyrliai, jie mokykloje dalyvauja televizijos programas imituojaniuose aidimuose. Jie prao tv nupirkti su televizija susijusius aislus, kuriuos turi j draugai. ie vaikai maldauja arba reikalauja, kad bt leista irti j draug mgstamas televizijos programas. Tvai gali udrausti irti televizori, taiau jie negali ijungti" televizijos takos. iniasklaidos ri palyginimas. Sulygindami vis iniasklaid nuo reklamini lapeli iki televizijos, per daug visk supaprastiname. vairi iniasklaidos ri lyginamieji tyrimai atskleid, kad juo iniasklaida yra ariau gyvenimo, juo taigesn joje skelbiama informacija. Tai tai kokia taigumo seka: odin (akis ak), vaizdo raas, garso raas ir raytin informacija. Kad dar labiau supainiotume reikalus, pridursime, jog geriausiai suprantama ir simenama raytin informacija. Supratimas - vienas pirmj tikinjimo proceso etap (prisiminkime 7.1 pav.). Tad Shelly Chaiken ir Alice Eagly (1976)

dviej etap komunikacija (two-step flow of communication) Procesas, kurio metu iniasklaidos [taka danai pasireikia per nuomon formuojanius mones, kurie, savo ruotu, daro tak kitiems.

7 skyrius. TIKINJIMAS

285

7.8 PAVEIKSLAS Nesudtingas praneimas Lengvo turinio informacija labiausiai [tikina, kai yra [rayta vaizdo juost. Sudtingi praneimai taigiausi pateikti ratu. Tad informacijos taigum nulemia jos sudtingumo ir pateikimo formos atitikmuo. Sudtingas praneimas Ratu garsintas Vaizdo juostoje altinis: Chaiken ir Eagly, 1978.

rodinjo, kad sudtinga informacija bna tikinamiausia, jeigu ji pateikta ratu, nes tada j kiekvienas gali analizuoti jam priimtinu tempu. Masaiusetso universiteto studentams mokslininks pateik paprast arba sudting informacij ratu, garsint ir rayt vaizdo juostoje. io tyrimo rezultatai pateikti 7.8 pav.: sudtinga informacija i ties buvo taigiausia, kai ji buvo pateikta ratu, o nesudtinga - rayta vaizdo juostoje. Televizija kontroliuoja informacijos pateikimo temp, neatsivelgdama gavjus. Be to, ji skatina mones sutelkti dmes alutinius aspektus (pavyzdiui, kalbtojo ivaizd), nukreipdama dmes nuo paties praneimo (Chaiken ir Eagly, 1983).

Kam sakoma? Auditorija


Kaip matme 6 skyriuje, pagal moni savybes ne visada galima prognozuoti j reakcij socialin tak. Konkreti savyb gali sustiprinti vien tikinjimo (r. 7.1 pav.) etap, bet kliudyti kitam. emos saviverts mons danai ltai msto, todl juos sunku tikinti. Auktos saviverts mons gali suprasti informacij, taiau pasikliauti savo nuomone. Ivada: lengviausia paveikti vidutins saviverts mones (Rhodes ir Wood, 1992). Panagrinkime dvi praneimo gavj savybes: ami ir mstymo ypatybes.

Kokio jie amiaus?


Priklausomai nuo amiaus mons turi vienokias ar kitokias socialines bei politines nuostatas. Socialiniai psichologai pateikia du i skirtum aikinimus. Pirmasis susijs su amiaus tarpsniu: kintant amiui keiiasi ir moni nuostatos (pavyzdiui, vyresnio amiaus mons tampa konservatyvesni). Antrasis susijs su karta: daniausiai vyresni moni nuostatos, kurias jie susikr bdami jauni, ilieka nepakitusios; kadangi ios nuostatos skiriasi nuo t, kurias susikuria iuolaikiniai jauni mons, tarp kart atsiranda atotrkis. Faktai daniausiai patvirtina pastarj aikinim. Pakartotins jaunesni ir vyresni moni apklausos per kelet met parod, kad vyresni moni nuostatos keiiasi maiau nei jaunesni. Kaip pastebi Davidas Searsas (1979,

286

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

1986), mokslininkai beveik be iimties pastebi kart, o ne amiaus tarpsnio poveik". Paauglyst ir treiojo gyvenimo deimtmeio pradia - svarbs mogaus gyvenimo etapai (Krosnick ir Alwin, 1989). Tuo metu susiformavusios nuostatos ilieka nepakitusios vidutiniame amiuje. Todl jauniems monms patartina atidiai rinktis socialin aplink - grupes, kurias jie silieja, iniasklaid ir vaidmenis. Analizuodamas Nacionalinio nuomoni tyrimo centro archyvus Jamesas Davisas (2004) suinojo, kad, pavyzdiui, amerikieiai, eioliktojo gimtadienio sulauk XX a. septintajame deimtmetyje, iki iol ilieka liberalesni politini pair. Kaip nupjauto medio rievs po daugelio met atskleidia buvusi sausr ymes, taip ir dabartins nuostatos gali atspindti tokius prie kelet deimtmei buvusius vykius, kaip karas Vietname ar kova u piliei teises XX a. septintajame deimtmetyje. ie vykiai formavo paaugli ir jaunuoli protus. Dauguma moni iuo gyvenimo laikotarpiu susikuria nuostat ir vertybi sistem. Labai domus Vermonto valstijos Beningtono koledo pavyzdys. XX a. ketvirtojo deimtmeio pabaigoje-penktojo deimtmeio pradioje Beningtono koledo students, kilusios i privilegijuot, konservatyvi eim, susidr su laisvos dvasios aplinka, kuriai ton dav kairuolikai nusiteik jauni dstytojai. Vienas profesorius, socialins psichologijos ekspertas Theodore Newcombas, vliau neig, kad dstytojai stengsi savo studentes paversti geromis maomis liberalmis". Taiau dstytojams pavyko tai padaryti. Students tapo kur kas liberalesns nei bdinga j socialinei aplinkai. Be to, Beningtone suformuotos nuostatos iliko. Prajus pusei amiaus, Beningtono koledo absolvents, jau engusios atuntj deimtmet, per 1984 met prezidento rinkimus balsavo u demokrat partijos kandidat santykiu 3:1, tuo tarpu kitos bendraams, turinios auktj isilavinim, santykiu 3:1 balsavo u respublikon partijos kandidat (Alwin ir kiti, 1991). Per spdi kupin laikotarp suformuotos pairos iliko, ir j nepakeit viso gyvenimo patirtis. Patyrimas, gytas paauglystje ir ankstyvoje jaunystje, stipriai formuoja asmenyb, nes palieka gil ir ilgalaik spd. Kai Howardas Schumanas ir Jacueline Scott (1989) papra tiriamj nurodyti vien arba du svarbiausius nacionalins ar pasaulins reikms vykius per prajusi pus amiaus, dauguma prisimin savo paauglysts ar savo trisdeimtmeio pradios vykius. Tiems, kurie Didij depresij ar Antrj pasaulin kar igyveno bdami 16-24 met, ie vykiai ugo judjim dl pilietini teisi, Kennedy nuudym XX amiaus septintojo deimtmeio pradioje, Vietnamo kar, kosmonaut isilaipinim Mnulyje to paties deimtmeio pabaigoje ir moter judjim atuntajame deimtmetyje - vykius, kurie sir atmintyje t, kuriems btent t vyki metu buvo 16-24 met. Todl galime tiktis, kad i dien jaunimas simintinais vykiais, pakeitusiais istorijos eig, pavadins George W. Busho rinkimin kampanij, 2001 m. rugsjo 11-osios terorist ipuol ir kar Irake.

7 skyrius. TIKINJIMAS

287

Negalima sakyti, kad vyresni mons yra nelanksts. Norvalo Glenno 1980 ir 1981 m. atlikti tyrimai atskleid, kad et ar septint deimtmet kopusi moni seksualins ar rasins pairos tapo liberalesns nei jiems bnant trisdeimties ar keturiasdeimties. Igyven seksualin revoliucij, kuri prasidjo XX a. septintajame ir sisibavo atuntajame deimtmeiais, ie vidutinio amiaus mons bgant metams aikiai keitsi. Tik nedaugeliui i ms kintanios kultrins normos nedaro jokio poveikio. Be to, Penny Visser ir Jono Krosnicko (1998) mokslini tyrim rezultatai pera ivad, kad vyresnio amiaus mons savo gyvenimo pabaigoje gali vl lengviau keisti nuostatas galbt dl to, kad jos paprasiausiai silpsta.

Apie k jie msto?


Svarbiausias pagrindinio kelio tikinim aspektas - ne informacija, bet reakcija, kuri ji sukelia mogaus galvoje. Ms protas - ne visk sugerianti kempin. Jei informacija sukelia palanki reakcij, mes ja patikime. Jei skatina iekoti kontrargument - nepatikime. Kas sptas, tas pasiruos atremti. Kokiomis aplinkybmis randasi kontrargumentai? Viena i j yra perspjimas, kad kakas pabandys jus tikinti. Jei savo eimai nortumte pasakyti, kad ketinate nutraukti studijas, greiiausiai tiktumts, kad eimos nariai kalbins jus tsti moksl. Tad tikriausiai sudarytumte kontrargument, atremiani kiekvien manom j argument, sra. Jonathanas Freedmanas ir Davidas Searsas (1965) pademonstravo, kaip sunku tokiu atveju tikinti mones. Jie perspjo grup vienos Kalifornijos valstijos vidurins mokyklos moksleivi, kad ie netrukus igirs panekes tema Kodl paaugliams nereikt leisti vairuoti automobilio". Persptieji liko itikimi savo nuomonei. Kiti, nepersptieji, j pakeit. Teismuose advokatai taip pat kartais perspja prisiekusiuosius, kokius parodymus ketina pateikti kaltinimas. Eksperimentuose su tariamais prisiekusiaisiais parodyta, kad perspjimas neutralizuoja neigiam poveik (Dolnik ir kiti, 2003). Dmesio atitraukimas silpnina gebjim pateikti prieingus argumentus. odin tikinim taip pat galima sustiprinti nukreipiant dmes kitus dalykus taip, kad sutrukdytume kontrargumentuoti (Festinger ir Maccoby, 1964; Keating ir Brock, 1974; Osterhouse ir Brock, 1970). is metodas danai taikomas politinje reklamoje. Regimu vaizdu prikaustomas dmesys, kad neanalizuotume odi. Ypa gerai veikia dmesio atitraukimas, kai pateikiama nesudtinga informacija (Harkins ir Petty, 1981; Regan ir Cheng, 1973). Kartais dmesio atitraukimas trukdo apdoroti reklamin skelbim. tai kodl reklama, rodoma per smurtines ar seksualines televizijos programas, danai nesimenama ir neturi jokio poveikio (Bushman, 2005; Bushman ir Bonacci, 2002).
Bti persptam ir todl pasirengusiam... labai racionalu, jei ms sitikinimai teisingi; taiau jei sitikinimai klaidingi, is perspjimas bei pasirengimas tik prisids prie to, kad ms klaida bus nepataisoma." C. S. Lewis, Screwtape Proposes a Toast, 1965 (Silomas tostas")

288

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

painimo poreikis (need for cognition) Motyvacija mstyti ir analizuoti. J[ galima [vertinti pagal pritarim tokiems teiginiams, kaip abstraktaus mstymo svoka man yra patraukli", ir nepritarim tokiems teiginiams, kaip a galvoju tiek, kiek privaloma."

Nesuinteresuota auditorija remiasi alutiniais signalais. Prisiminkime du tikinimo bdus: pagrindin - sisteminant ir mstant, ir alutin - paremt euristika. Kaip ir keliaujant per miest: pagrindiniame kelyje tai pajudama i vietos, tai vl sustojama, kol protas analizuoja argumentus ir formuluoja atsakymus. O alutinis kelias panaus miest lenkiant greitkel, kuriuo zvimbdami pasiekiame tiksl. Analitikai mstantys ir didel painimo poreik turintys mons mgsta visk atidiai apgalvoti; jie teikia pirmenyb pagrindiniam bdui (Cacioppo ir kiti, 1996). Tie, kurie taupo" savo protinius iteklius ir nepasiymi dideliu painimo poreikiu, reaguoja tokius alutinius signalus kaip kalbtojo patrauklumas ir jauki aplinka. i paprasta teorija - kad labai svarbu, kokios mintys kyla reaguojant gaut informacij, paskatino daryti vairias prognozes, kuri daugum patvirtino Petty, Cacioppo ir kiti (Axsom ir kiti, 1987; Harkins ir Petty, 1987; Leippe ir Elkin, 1987). Daugyb eksperiment padjo nustatyti, kas skatina mstym: retoriniai klausimai;

keli oratori dalyvavimas (pavyzdiui, leidiant kiekvienam i trij oratori pateikti po vien argument, o ne vienam visus tris argumentus); skatinimas pajusti atsakomyb u informacijos vertinim arba jos perdavim;

patogi kno padtis priimant informacij; praneimo pakartojimas; dmesio sutelkimas.

Tyrjai taip pat nustat, kad visiems iems metodams galiojo viena bendra taisykl: skatinant mstym, svariai pateikta informacija yra dar taigesn, o silpnai pateikta tampa (dl kontrargumentavimo) dar maiau tikinanti. i teorija kelia ir kai kuriuos praktinius klausimus. Efektyviems kalbtojams rpi ne tik j vaizdis ir pateikiama informacija, bet ir galima klausytoj reakcija. Geriausi dstytojai stengiasi priversti studentus aktyviai mstyti. Jie pateikia retorinius klausimus, intriguojanius pavyzdius ir kelia sudtingas problemas. Visa tai skatina sisavinti informacij pagrindiniu bdu. Per paskaitas, kuriose maiau skatinama aktyviai dalyvauti, galima patiems rinktis, kaip apdoroti informacij. Kai galvojama apie dstom mediag ir argumentus, dalykas imokstamas geriau. Paskutiniosiomis 1980 met prezidento rinkim kampanijos, kurioje kandidat galimybs buvo labai panaios, dienomis Ronaldas Reaganas veiksmingai vartojo retorinius klausimus, siekdamas palankiai nuteikti rinkjus. Jo apibendrinantis pareikimas per kandidat prezidentus debatus prasidjo dviem tikinamais retoriniais klausimais, kuriuos jis danai kartojo paskutin rinkimins kampanijos savait: Ar dabar gyvenate geriau nei prie ketverius metus? Ar dabar lengviau parduotuvse nusipirkti tai, ko norite,

7 skyrius. TIKINJIMAS

289

nei prie ketverius metus?" Dauguma moni atsak neigiamai, ir Reaganas, i dalies dl to, kad pasirinko pagrindin tikinjimo keli, laimjo didesne nei buvo tiktasi persvara.

APIBENDRINIMAS Kokie yra tikinjimo elementai?


Kas [tikinjim padaro veiksming? Mokslininkai nustat keturis veiksnius: pranej (kas sako), praneim (kas sakoma), kanal (sakymo bd) ir auditorij (kam sakoma). Gebantys tikinti kalbtojai priimami kaip pasitikjimo verti ekspertai. mons, kurie kalba nedvejodami, greitai, irdami monms tiesiai akis, yra taigesni. Taip pat taigesni ir nesuinteresuoti kalbtojai. Patrauklus kalbtojas taip pat atrodo taigus, kai kalbama apie skon ir asmenines vertybes. t Informacija savaime yra tikinanti; susieta su maloniais potyriais, ji tampa dar tikinamesn. Bdami geros nuotaikos mons paprastai apsisprendia daug nesvarstydami. Gsdinanti informacija taip pat gali bti veiksminga, ypa jei jos gavjas gali imtis apsisaugojimo veiksm. t Kiek informacija gali skirtis nuo auditorijos nuomons, priklauso nuo pranejo patikimumo. O kuri informacija - vienpus ar dvipus - geriau tikins, priklauso nuo keleto dalyk. Jei auditorija sutinka su informacija, neturi kontrargument, jei maai tiktina, kad vliau ji svarstys prieingus teiginius, veiksmingiausi bna vienpusiai argumentai. Jei auditorija yra rafinuotesn arba dar nesutinka su teiginiu, paveikiausia bna dvipus informacija. Kai svarstomi du skirtingi klausimo aspektai, kurie argumentai pranaesni: pateikti pradioje ar vliau? Daniausiai pastebimas pirmumo efektas. Jei praneimus skiria laiko tarpas, ankstesns informacijos poveikis sumaja; jei sprendimas priimamas i karto igirdus antrj praneim gali pasireikti naujumo efektas. Kitas svarbus aspektas - informacijos pateikimo bdas. Paprastai veiksmingiausias bna tiesioginis kreipimasis. Taiau kai informacija sudtinga, veiksminga gali bti ir ratu pateikta informacija. O iniasklaida gali bti veiksminga tada, kai klausimas nereikmingas arba neinomas. Ir galiausiai svarbu, kas gauna informacij. Svarbus auditorijos amius: jaunimas lengviau keiia savo nuostatas. K auditorija msto, girddama informacij? Ar ji msto palankiai? Ar ji prietarauja? Ar ji perspta i anksto?

Ekstremalus tikinjimas: kaip diegiami kultai?


Kokius tikinjimo ir masinio poveikio principus naudoja naujieji religiniai judjimai (kultai")?

1997 met kovo 22 Marshallas Herffas Applewhite ir 37 jo pasekjai nusprend, kad atjo metas nusimesti savo knus - sielos talpyklas" - ir murktelti NSO (neatpaint skraidant objekt), sekant paskui HalioBopo komet, keliaujani dangaus vart link. Jie suvalg pudingo arba obuoli padao su fenobarbitaliu ir ugr patiekal" degtine, po to ant galv usimov plastikinius maielius, kad miegodami udust. T pai dien Ka-

290

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

kultas (naujasis religinis judjimas) (cult [new religious movemenf\) Grup, kuriai paprastai bdinga: 1) savitas ritualas ir tikjimas, susijs su jos pasiventimu dievybei arba mogui, 2) atsiskyrimas nuo piktos" supanios kultros ir 3) charizmatikas lyderis. (Sekta - prieingai - yra pagrindins religijos alutinis darinys.)

nados pranczikos srities v. Kazimiero kaime susprogo kotedas, sukeldamas tikr pragar ir nusinedamas penki moni - paskutinij i 74 Sauls ventyklos ordino nari, nusiudiusi Kanadoje, veicarijoje ir Pranczijoje - gyvybes. Visi jie tikjosi bsi perkelti Sirijaus vaigd, esani u devyni viesmei. Daugeliui kyla klausimas: kas priveria mones atsisakyti senojo tikjimo ir stoti panaias sektas? Ar tok keist elges turtume aikinti asmenybs keistenybmis? O gal j patyrimas iliustruoja socialins takos ir tikinimo dinamik? Turkime omenyje du dalykus. Vis pirma, i analiz retrospektyvi. Joje tikinimo principai naudojami kaip kategorijos, siekiant paaikinti stulbinant ir kartais nerim keliant socialin reikin faktui vykus. Antra, paaikinus, kodl mons kakuo tiki, nieko nepasakoma apie i sitikinim teisingum. Logikai tai jau kitas klausimas. Religijos psichologija gali paaikinti, kodl teistas tiki Diev, o ateistas - ne, taiau ji negali pasakyti, kuris i j yra teisus. Paaikin kok nors sitikinim, jo nepaaliname. Tad jei kas nors nori paneigti sitikinimus, sakydamas: Tu tuo tiki, nes...", galite prisiminti arkivyskupo Williamo Temple atsakym provokuojani replik (Esm, arkivyskupe, tokia: js tikite tuo, kuo tikite, todl, kad buvote itaip aukljamas"): Gali bti. Taiau faktas, kad todl, jog buvote atitinkamai aukltas, js tikite, kad a tikiu tuo, kuo tikiu, nes buvau kitaip aukltas". Per pastaruosius deimtmeius ipopuliarjo keletas kult. Kai kurie socialiniai mokslininkai juos labiau link vadinti naujaisiais religiniais judjimais: Suno Myungo Moono Susivienijimo banyia, Jimo Joneso Tautos ventov, Davido Koresho Dovydo aka ir Marshallo Applewhite Dangaus vartai. Suno Myungo Moono kultas yra krikionybs, antikomunizmo ir paties Moono, kaip naujojo mesijo, lovinimo miinys, rads pasekj visame pasaulyje. Atsiliepdami Moono pareikim - Mano noras privalo bti js noras", - daugelis moni pavent save ir savo pajamas Susivienijimo banyiai. 1978 metais pasaul sukrt 914 Jimo Joneso pasekj, kartu su juo atkeliavusi Gajan i San Francisko, saviudybs, vykdytos pagal Joneso sakym, igrus vynuogi grimo, sumaiyto su trankvilizatoriais, nuskausminaniais vaistais ir mirtina kalio cianido doze. 1993 metais i vidurins mokyklos imestas Davidas Koreshas panaudojo savo talent siminti ventj Rat ir apkerti mones, uvaldydamas sektos, pasivadinusios Dovydo aka (angl. Branch Davidan) pasekj dal. Laikui bgant, kulto nariai palaipsniui neteko pinig bankuose ir kito turto. Koreshas taip paveik vyrus, kad jie m laikytis celibato, o pats miegojo su j monomis bei dukromis ir 19 i savo mon" tikino, kad jos turi gimdyti jo vaikus. Kai apsupus kulto bstin kilo susiaudymas, kurio metu uvo ei kulto nariai ir keturi federaliniai agentai, Koreshas savo pasekjams pareik, kad jie netrukus mirsi ir kartu su juo pateksi tiesiai dang. Federaliniai

7 skyrius. TIKINJIMAS

291

agentai tankais atakavo bstin, tikdamiesi vliau paleisti aarines dujas, taiau puolimo pabaigoje 86 mons uvo liepsnose, apmusiose bstin. Marshallas Applewhite nereikalavo seksualini paslaug. Du kartus paalintas i muzikos mokytojo pareig u homoseksualius ryius su mokiniais, jis siek pasiventimo isikastruojant, k padar dar 17 kartu su Marshallu uvusi vyr, priklausiusi Dangaus vart kultui (Chua-Eoan, 1997; Gardner, 1997). 1971 metais Applewhite susibiiuliavo su psichiatrins ligonins medicinos seserimi ir astrologe mgja Bonnie Lu Nettles, kuri charizmatik Applewhite m vaizduotis kaip kosmologin keli kit lygmen". Aistringai melsdamasis, jis tikino savo pasekjus isiadti eim, sekso, narkotik ir turt, addamas jiems kelion kosminiu laivu isigelbjim. Kaip tokie dalykai gali vykti? Kas paskatina mones itaip beslygikai paklusti? Ar turtume tai aikinti charakterio savybmis ir kaltinti aukas? Ar turtume numoti j u o s ranka kaip patiklius pamilius arba bukus keistuolius? O gal j elgsen galima paaikinti mums jau inomais konformizmo, paklusimo, disonanso, tikinimo bei grups takos principais ir laikyti juos tokiais pat kaip ir mes, nes mus taip pat veikia ios jgos?

Nuostatas kuria elgsena


Kaip daug kart buvo rodyta 4 skyriuje, savanorikus, vieus ar danai kartojamus sipareigojimus mons paprastai paveria vidiniais sitikinimais. Atrodo, jog tai ino kult lyderiai.

Klusnumas gimdo pritarim


Naujieji atsivertliai netrunka suinoti, kad naryst kulto bendruomenje nra paprastas dalykas. Juos greitai paveria aktyviais nariais. Kulto bendruomens ritualai, agitacija ir l rinkimas sutvirtina naujok tapatum. Kaip dalyvaujantieji socialins psichologijos eksperimentuose pradeda tikti tuo, ko liudininkais buvo (Aronson ir Mills, 1959; Gerard ir Mathewson, 1966), taip ir kulto naujokai tampa pasiventusiais tikjimo skleidjais. Juo didesnis asmeninis sipareigojimas, juo didesnis poreikis j pateisinti.

Kojos tarpduryje" reikinys


Kaip mus skatina sipareigoti? Tai retai bna staigus ir smoningas sprendimas. Nra taip, kad mogus imt ir nusprst: Man atsibodo tradicin religija. Susirasiu kit". Ir verbuotojai neprieina gatvje prie mogaus ir nesako: Sveikas, a esu munistas. Gal nori prie ms prisijungti?" Verbavimo strategijoje taikomas kojos tarpduryje" principas. Susivienijimo banyios verbuotojai pasikvieia mones piet, po to savaitgal iltai pabendrauti ir padiskutuoti apie gyvenim. Per savaitgali ivykas jie skatina dalyvius kartu dainuoti, sijungti bendr veikl ir diskusijas. Vliau potencials atsivert-

292

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

liai raginami usirayti ilgiau trunkanius mokymus ivykose. Naujoko veikla tampa vis aktyvesn, kol galiausiai jis pareigojamas rinkti pinigines aukas ir bandyti atversti kitus. stojus kult, i pradi pinigins aukos bna savanorikos, vliau privalomos. Jimas Jonesas i nauj kulto nari reikalavo 10 proc. pajam dydio auk, taiau netrukus reikalavimai iaugdavo iki 25 proc. Galiausiai jis sak kulto nariams atiduoti visk, k turi. Darbo krvis taip pat nuolat didjo. Buvusi kulto nar Grace Stoen prisimena i progresij:
Niekas niekada nebuvo daroma drastikai. Dl to Jimui Jonesui pavyko tiek daug ipeti. Pamau reikjo kako atsisakyti, vliau palengva atiduoti vis daugiau, taiau visada tai buvo daroma labai palengva. Tai stulbino, nes kartais atsissdavai ir pasakydavai sau: Nieko sau, a tiek daug atsisakiau. A labai daug atiduodu". Taiau jis tai darydavo taip i lto, kad tikindavai save: A nujau j a u taip toli, tad, po galais, koks gi skirtumas?" (Conway ir Siegelman, 1979, p. 236)

tikinimo elementai
Kult naudojam tikinjim taip pat galime analizuoti, naudodamiesi iame skyriuje aptartais veiksniais (kurie apibendrinti 7.9 pav.): kas (pranejas) k (praneimas) kam (auditorija) pasak.

Pranejas
Skmingai veikiantys kultai turi charizmatikus lyderius - mones, kurie pritraukia ir nukreipia narius. Kaip ir tikinjimo eksperimentuose, veiksmingas pranejas - tai toks mogus, kur auditorija laiko imananiu ir patikimu, pavyzdiui, toks kaip tvas" Moonas. Jimas Jonesas, siekdamas gyti pasitikjim, demonstruodavo aikiaregyst". Atj banyi naujokai prie pamaldas turdavo prisistatyti. Po to vienas i Joneso padjj greitai paskambindavo naujoko namus ir prisistatydavo: Sveiki. Mes atliekame apklaus ir nortume uduoti kelet klausim". Vienas i buvusi bendruomens nari prisimena, kaip per pamaldas Jonesas kreipdavosi naujok pavarde:
Ar esate mane kada nors prie tai mats? K gi, j s gyvenate ten ir ten, js telefono numeris toks ir toks, j s svetainje stovi tokie ir tokie baldai, o ant sofos tokia ir tokia pagalv... Dar kart klausiu, ar prisimenate, kad kada nors biau buvs j s namuose? (Conway ir Siegelman, 1979, p. 234). 7.9 PAVEIKSLAS Kintamieji, darantys poveik taigiam komunikavimui Realiame gyvenime ie kintamieji gali tarpusavyje sveikauti; vieno kintamojo poveikis gali priklausyti nuo kito kintamojo. Pranejas
Patikimumas Imanymas Pasitikjimas Patrauklumas

KAS SAKO?

K? Praneimo turinys
Logika vs emocijos Prietaringumas Vienpusis vs dvipusis Pirmumas vs naujumas

KAIP? Kanalas
Aktyvus vs pasyvus [ Asmeninis vs iniasklaida

KAM? Auditorija
Analizuojanti ar reaguojanti vaizd Amius

7 skyrius. TIKINJIMAS

294

Pasitikjimas - kitas patikimumo aspektas. Kult tyrintoja Margaret Singer (1979) pastebjo, kad vidurins klass baltaodius jaunuolius lengviau uverbuoti, nes jie patiklesni. Jiems trksta emesns klass atstov (kurie ino, kaip atsispirti sukiams) gatvs iminties" ir auktesns klass jaunuoli (kuriuos nuo vaikysts lydi perspjimai, kad saugotsi vaik pagrobj) atsargumo. Daugel religini judjim bendruomeni nari uverbavo draugai arba gimins, mons, kuriais jie pasitikjo (Stark ir Bainbridge, 1980).

Praneimas
Gyvai, emocingai pateikta informacija ir iluma bei palankumas, kuriais grup apgaubia vienius ar prislgtus mones, gali turti stulbinam poveik: pasitikk mokytoju, siliek ms eim; mes inome vienintel teising" atsakym. inia skelbiama vairiais kanalais: per paskaitas, diskutuojant maose grupse ir darant tiesiogin socialin spaudim.

Auditorija
Daniausiai verbuojami jauni - iki 25 met amiaus mons, kurie yra dar palyginti atviri ir kuri nuostat bei vertybi sistema dar gerai nesuformavusi. Vieni j, pavyzdiui, Jimo Joneso pasekjai, yra menkesnio isilavinimo, jiems patinka paprasti pamokymai ir jie nesugeba pateikti prietaring argument. Taiau daugumos kult bendruomeni nariai yra isilavin vidurins klass atstovai, kurie susiavj idealais nepastebi juose slypini prietaravim ir to, kad raginantieji bti nesavanaudikais patys yra gods, kad apsimeta besirpin kitais, o i ties yra abejingi. Potencials atsivertliai daniausiai bna atsidr gyvenimo krykelje, igyvena asmenin kriz, atostogauja arba bna toli nuo nam. Jie turi poreiki; kulto ipainjai silo jiems atsakymus (Lofland ir Stark, 1965; Singer, 1979). Gail Maeder stojo Dangaus vart judjim po to, kai bankrutavo jos medvilnini markinli parduotuv. Davidas Moore stojo kult bdamas 19 met, k tik baigs mokykl ir iekodamas savo gyvenimo kelio. Socialini ir ekonomini suirui laikotarpiai ypa paranks tiems, kurie sumaityje gali parodyti tariamai paprast prasm (O'Dea, 1968; Sales, 1972). Dauguma saviudi sprogdintoj Viduriniuose Rytuose (ir kitur - Malyje, Madride, Londone) buvo jauni vyrai, i paauglysts pereinantys suaugyst. Kaip ir kitus kulto narius, juos valdo religinmis tiesomis besivadovaujantys veikjai, diegiantys jaunuoliams mint, kad jie yra gyvieji kankiniai", kad susinaikindami pelnys amin palaim ir didvyrio lov. Patvirtindamas atsiads savo gyvybs, kiekvienas kandidatas vieai sipareigoja - parao testament, atsisveikinimo laikus, rao atsisveikinim vaizdo juostoje. Psichologinis toki veiksm poveikis - jausmas, kad kelio atgal nra (Kruglanski ir Golec de Zavala, 2005). Visa tai paprastai vyksta santykinai izoliuotose maose patalpose, kur grup diegia aistring neapykant prieui.

294

II d a l i s . S O C I A L I N T A K A

Grups poveikis
Kultai taip pat iliustruoja tai, kas bus ms kito skyriaus tema: grups poveik jos nari poiriams bei elgsenai. Kultas paprastai atskiria narius nuo j ankstesni socialins paramos sistem ir izoliuoja kartu su kitais kulto nariais. Tada gali vykti tai, k Rodney Starkas ir Williamas Bainbridge (1980) vadina socialine implozija": ioriniai ryiai silpsta tol, kol grups socialiai susitraukia vid, ir kiekvienas mogus bendrauja tik su kitais grups nariais. Atskirti nuo eimos nari ir ankstesni draug, ie mons praranda galimyb igirsti kitoki nuomon. Dabar grup formuoja tapatum ir apibria realyb. Kadangi u prietaravimus kulto vadovai pyksta arba baudia, tariamas vieningumas padeda isklaidyti abejoni likuius. Be to, stresas ir emocinis suadinimas siaurina dmesio lauk, padarydamas bendruomens narius imlesnius abejotiniems argumentams, socialiniam spaudimui ir pagundai menkinti nepriklausanius grupei" (Baron, 2000). Marshallas Applewhite ir Bonnie Nettles (1985 metais mirusi nuo vio) i pradi kr grup, kurios nariai tebuvo jiedu, sutvirtindami vienas kito nenormal mstym - tok reikin psichiatrai vadina folie a deux (dviguba beprotyb - pranc.). Kai prie j prisijung kiti mons, grups socialin izoliacija sudar slygas keistam mstymui vystytis. Kaip rodo diskusijos apie smokslo teorij internete (Dangaus vart kultas sumaniai naudojosi internetu, verbuodamas naujus narius), virtualios grups gali skatinti paranoj. i metod - sipareigojim didinimo, tikinjimo ir grups izoliacijos galia nra neribota. Susivienijimo banyia uverbuodavo maiau nei vien i 10 apsilankiusij seminaruose (Ennis ir Verrilli, 1989). Dauguma stojusij Dangaus vart kult prie mint lemting dien j paliko. Davidas Koreshas vald derindamas tikinjim su gsdinimu ir smurtu. Kai Jimo Joneso reikalavimai tapo ekstremalesni, jis taip pat vis daniau turjo griebtis bauginim. Jis gsdino fiziniu susidorojimu su tais, kurie palikdavo bendruomen, mu u neklusnum ir naudodavo narkotikus, siekdamas neutralizuoti linkusius ginytis narius. Savo veiklos pabaigoje jis ne tik alojo protus, bet ir naudojo fizin smurt. Kai kurios kult naudojamos poveikio technikos panaios tas, kurias naudoja priimtinesns, visuotinai pripaintos grups. Pavyzdiui, budist ir katalik vienuolynuose gyvena gimining siel atsiskyrliai. Student draugij nariai sako, kad pradinis galim kandidat bombardavimas meile" primena j pai verlj" laikotarp. Draugij nariai perspektyvius naujokus apgaubia dmesiu ir priveria juos pasijusti ypatingais. Priesaikos laikotarpiu naujieji nariai iek tiek izoliuojami, atskiriami nuo ankstesni draug, kurie nesutiko duoti priesaikos. Jie studijuoja savo naujosios grups istorij bei taisykles. Jie kenia ir aukoja grupei savo laik. I naujj nari reikalaujama paklusti visiems grups reikalavimams. Viso to rezultatas - naujas draugijos narys. Tai, kas ia pasakyta, taip pat galioja ir terapinms grupms, kuriose gydoma priklausomyb nuo alkoholio ir narkotik. Intensyvios savipagalbos

7 skyrius. TIKINJIMAS

295

grups suformuoja darn socialin kokon", pasiymi stipriai ireiktais sitikinimais ir savo grups nariams daro didel tak (Galanter, 1989, 1990). Kita konstruktyvaus tikinjimo sritis yra konsultavimas bei psichoterapija, kuri socialinio konsultavimo ir psichologijos ekspertas Stanley Strongas laiko taikomosios socialins psichologijos sritimi" (1978, p. 101). Kaip ir Strongas, psichiatras Jerome Frankas (1974, 1982) prie daugel met pripaino, kad norint pakeisti alingas nuostatas bei elgsen, reikia pasitelkti tikinjim. Frankas pastebjo, kad psichoterapija, panaiai kaip kultai ir aktyvios savipagalbos grups, 1) suteikia palaikanius, patikimus socialinius ryius, 2) demonstruoja kompetencij ir teikia vilt, 3) logikai ar mitologikai paaikina vairius patiriamus sunkumus, parodo nauj perspektyv ir 4) silo ritualus bei mokymosi patirt, kurie ada naujus ramybs ir laims igyvenimus. Student ir studeni klubus, savipagalbos grupes ir psichoterapij pavyzdiais pasirinkau ne todl, kad juos sumenkiniau, o kad pailiustruoiau dvi ivadas. Pirma, jei naujuosius religinius judjimus aikiname lyderio mistine galia ar ypatingu pasekj bejgikumu, galime padaryti klaiding ivad, jog esame atspars socialinio valdymo metodams. I ties vairios grups - ir nesuskaiiuojama daugyb politini lyderi, ugdytoj ir kit tikintoj - skmingai taiko daugel i metod. Mokym ir doktrinos brukim vietim ir propagand, atvertim ir prievart, psichoterapij ir proto kontrol skiria tik neryki riba. Antra, tai, kad Jimas Jonesas ir kiti kult lyderiai piktam panaudojo tikinjim, nereikia, kad tikinjimas pats savaime yra blogas dalykas. Branduolin energij galima panaudoti ir namams apviesti, ir miestams nuo ems paviriaus nuluoti. Seksualin energija leidia diaugtis pasiaukojania meile arba inaudoti mones, siekiant egoistinio pasitenkinimo. tikinjant galima ir suteikti ini, ir apgaudinti. inodami, kad ios jgos gali bti panaudotos piktam, privalome bti budrs ir neleisti j naudoti amoraliais tikslais. Taiau ios jgos paios savaime nra nei blogos, nei geros; ar j poveikis bus konstruktyvus, ar destruktyvus, priklauso nuo to, kaip mes jas naudojame. Pripainti tikinjim netinkamu tik todl, kad j galima panaudoti apgaudinjimui, yra tas pat, kaip pat valgym pripainti netinkamu, nes galima apsiryti.

APIBENDRINIMAS Ekstremalus tikinjimas: kaip diegiami kultai?


Religini kult skm atskleidia, kaip vyksta tikinjimo procesas ir kokia jo poveikio galia. Atrodo, kad kult skm lemia trys svarbiausi metodai: sipareigojanio elgesio skatinimas (apraytas 4 skyriuje), veiksming tikinjimo princip (aprayt iame skyriuje) taikymas, kult nari izoliavimas bendramini grupse (jas aptarsime 8 skyriuje).

296

II d a l i s . S O C I A L I N T A K A

Kaip galima atsispirti tikinjimui?


inagrinj tikinjimo ginkluot", aptarkime prieinimosi jam taktikas. Kaip paruoti mones, kad jie pajgt atsispirti nepageidaujamam tikinjimui?

Kovos men treneriai gynybini pozicij, smgio nukreipimo ir gynybos technikoms sisavinti skiria tiek pat laiko, kiek ir mokymui pulti. Socialins takos kovos lauke", - pastebi Bradas Sagarinas ir jo bendradarbiai (2002), mokslininkai didesn dmes sutelk puolim naudojant tikinim, nei gynyb. Patikima natraliai, tvirtina Danielis Gilbertas ir jo bendradarbiai (1990, 1993). Sutikti su taigiai pasakomais dalykais lengviau nei jais suabejoti. Suprasti tvirtinim (pavyzdiui, kad grafitiniai pietukai pavojingi sveikatai) reikia patikti - bent jau laikinai, kol aktyviai nepaneigiamas pradinis nesmoningas pritarimas. Jei dmes blakantis vykis trukdo paneigti tvirtinim, pritarimas ilieka ilgiau. Taiau pasitelkus logik, informacij bei suinteresuotum, atsispirti melui galima. Jei dl patikimumo auros remontininko uniforma ir daktaro titulas mus paveikia akimoju, galime dar kart pagalvoti, kaip esame prat reaguoti autoritet. Prie skirdami laik ar pinigus, galime pasistengti gauti daugiau informacijos. Galime abejoti tuo, ko nesuprantame.

Asmeninio sipareigojimo sustiprinimas


6 skyriuje buvo pateiktas kitas pasiprieinimo bdas. Prie susiremdami su kit moni nuomone, vieai sipareigokite dl savo pozicijos. Gindami savo sitikinimus, nebsite tokie imls (o gal reikt sakyti - ne tokie atviri?) tam, k sako kiti. Imitaciniuose civiliniuose teismo procesuose neoficialus prisiekusij nuomons tyrimas gali skatinti tviriau laikytis isakyt pozicij, dl to prisiekusieji daniau atsiduria aklavietje.

Williamas McGuire apie nuostatos stiprinim


Turiu prisipainti, kad, atlikdamas imunizacijos darb jauiausi kaip ponas Teisuolis, nes tyriau, kaip galima padti monms prieintis bandymams jais manipuliuoti. Po to, kai buvo paskelbti ms tyrim rezultatai, paskambino vienas reklamos vadovas ir pasak: Labai domu, profesoriau. Su malonumu apie tai perskaiiau". Gana tiesiai jam atsakiau: Labai malonu tai girdti, taiau i ties a esu prieingoje pusje. Js stengiats tikinti mones, o a bandau juos imokyti prieintis". Ak, nemenkinkite savs, profesoriau, - atsak vadovas. - Js pasiekimus VVilliamas McGuire, Jeilio universitetas mes galime panaudoti maindami konkurent reklamos poveik". Ir i ties, pasidar beveik prasta, kad reklamuotojai pamint kit preki pavadinimus ir sumenkint j reklaminius teiginius.

7 skyrius. TIKINJIMAS

297

sitikinim ibandymas
Kaip galime skatinti mones sipareigoti laikytis savo sitikinimo? Remdamasis savo eksperimentais, Charlesas Kiesleris (1971) pasil vien bd: velniai upulti j pozicij. Kiesleris pastebjo, kad kai sitikin dl savo nuomons mons priveriami reaguoti veikiant pakankamai stipriai, bet nesiekiant priblokti, j nuomon stiprja. tai k aikino Kiesleris: Kai usipuolate sitikinusius mones ir js puolimas ne itin stiprus, js skatinate juos elgtis dar ekstremaliau, ginant savo ankstesnes nuomones. Tam tikra prasme j sipareigojimas laikytis sitikinimo ipleiamas, nes daugja veiksm, atitinkanij sitikinim" (p. 88). Gal galite prisiminti tok gino moment, kai suinteresuotieji msi retorikos, pereidami vis ekstremalesn pozicij.

Kontrargumentai
Yra antra prieastis, dl kurios velnus ipuolis gali sukelti pasiprieinim. Kaip ir skiepai nuo lig, net silpni argumentai skatina iekoti kontrargument ir, puolimui sustiprjus, jais pasinaudoti. Williamas McGuire (1964) tai pastebjo atlikdamas daugel eksperiment. McGuire kl tok klausim: ar galima mones paskiepyti" nuo tikinjimo panaiai kaip skiepijama nuo virus? Ar egzistuoja toks dalykas kaip nuostatos stiprinimas? Ar galime sustiprinti protin apsaug moni, iauklt ideologinje aplinkoje be mikrob", t. y. turini nesugriaunamus sitikinimus? Ir ar bt galima juos paskiepyti" nuo bsim tikinjim, suteikus nedidel doz iems sitikinimams grsm kelianios informacijos? Btent itaip McGuire ir padar. Jis pasirinkdavo tokio tipo inomas tiesas kaip: Jei tik manoma, kaskart pavalgius patariama valyti dantis", po to pademonstruodavo, kaip ias nuvalkiotas tiesas galima sukritikuoti (pavyzdiui, buvo teigiama, jog gausu autoriteting rodym, kad per danai valant dantis galima paeisti dantenas). Taiau jei prie atakuojant sitikinimus mons bna imunizuoti" nedideliais ipuoliais, ir jei perskaito arba parao nedidel kontrargumentuojant rain, jie daug geriau geba prieintis rimtesniam ipuoliui. Robertas Cialdinis ir jo bendradarbiai (2003) sutinka, kad tinkami kontrargumentai - puikus prieinimosi tikinjimui bdas, taiau svarsto, kaip juos surasti, kai reikia reaguoti oponent, ypa jei is (kaip dauguma iuolaikini politini veikj) turi milinik finansin pranaum. J manymu, atsakymas yra gynyba naudojant nuod parazit" - nuodai (svars kontrargumentai) derinami su parazitu (enklais, primenaniais iuos argumentus, pamaius oponento reklam). Cialdinio ir jo koleg atliekam tyrim dalyviams parodyta inoma politin reklama tikindavo maiau, jei jie prie tai bdavo pamat reklamos kopij su antireklamos elementais. Tai skmingai taiko, pavyzdiui, prie rkym nukreipta reklama, reklaminiame Marlboro Man" klipe rsios gamtos fone vaizduodami... kosjant ir nukarus kauboj.

nuostatos stiprinimas (attitude inoculation) Lengvas moni nuostat puolimas, kad stipresni puolim atveju jie turt priemoni iems ipuoliams atremti.

298

II dalis.

SOCIALIN

TAKA

Pritaikomumas: inokuliacijos (nuostat stiprinimo) programos


Ar nuostat stiprinimas i ties gali padti monms pasiruoti prieintis nepageidaujamam tikinjimui? Taikomieji rkymo prevencijos ir vartotoj vietimo tyrimai teikia vili.

Vaik apsauga nuo bendraami spaudimo rkyti


Alfredo McAlisterio (1980) vadovaujama mokslinink grup patikjo auktesni klasi moksleiviams sustiprinti septintok atsparum bendraami spaudimui rkyti ir pademonstravo, kaip galima praktikai pritaikyti laboratorini tyrim duomenis. Pasiprieinti reklamai, teigianiai, jog rko nepriklausomos moterys, septintokai buvo mokomi itaip: Jei ji priklausoma nuo tabako - j i nra nepriklausoma". Taip pat jie kr imprivizacijas, kuriose moksleiviai, pavadinti viiukais" u tai, kad atsisako cigarets, turdavo atsakyti madaug itaip: Biau tikras viiukas, jei rkyiau tik dl to, kad tau padaryiau spd". I tokiuose usimimuose dalyvavusi septintok ir atuntok perpus maiau pradjo rkyti, palyginti su kitos mokyklos neskiepytais" mokiniais, nors ir vienu, ir kitu atveju rkani tv buvo tiek pat (r. 7.10 pav.). Kitos mokslinink grups patvirtino, kad nuostat stiprinimo procedros, ypa jei jas kartais papildo kit gdi mokymas, maina rkani paaugli skaii (Botvin ir kiti, 1995; Evans ir kiti, 1984; Flay ir kiti, 1985). Daugumoje nauj tyrim pabriama prieinimosi socialiniam spaudimui strategija. Vieno tyrimo metu etos-atuntos klasi moksleiviams buvo rodomi filmai, kuriuose arba buvo raginama nerkyti, arba pateikiama informacija apie rkym. Tuo pat metu moksleiviai vaidino situacijas, kai reikdavo atsisakyti cigarets moksleivi pasilytais bdais (Hirschman ir Leventhal,

7.10 PAVEIKSLAS Mokykloje, kurioje buvo atliktas skiepijimas" nuo rkymo, rkanij buvo kur kas maiau nei kontrolinje, kurioje buvo taikomas tradicinis vietimas apie rkymo al. altinis: McAlister ir kiti, 1980; Telch ir kiti, 1981.

4 9 Septinta klas

12

16 21 Atunta klas Tyrimo laikas (mnesiai)

33 Devinta klas

7 skyrius. TIKINJIMAS

299

1989). Prajus pusantr met, i t, kurie irjo nerkyti raginanius filmus, rkyti pradjo 31 proc. moksleivi. I t, kurie atliko cigarets atsisakanij vaidmenis, rkyti pradjo tik 19 proc. moksleivi. Apie rkymo ir narkotik al aikinaniose programose taip pat taikomi ir kiti tikinjimo bdai. Informacijai perteikti pasitelkiami patraukls bendraamiai. Jie skatina moksleivius patiems visk vertinti (tai apie k galtum pamstyti"), priveria juos vieai papasakoti apie savo nuostatas (logikai nusprendiant nerkyti ir paskelbiant savo sprendim, klass draugams nurodant apsisprendimo prieastis). Kai kurioms i i rkymo prevencijos program tereikia nuo dviej iki ei akademini valand, ir jose naudojama i anksto paruota spausdinta bei vaizdin mediaga. iandien bet kuri mokykla ar mokytojas, norintis naudoti socialin-psichologin rkymo prevencijos metod, tai gali padaryti lengvai, nebrangiai ir tiktis, kad labai sumas rkali skaiius ir jiems gydyti reikalingos ilaidos.

Vaik apsauga nuo reklamos takos


Airija, Belgija, Danija, Graikija, Italija ir vedija riboja reklam vaikams, o kitos Europos alys ketina tai padaryti (McGuire, 2002). Jungtinse Valstijose, pastebi Robertas Levine savo knygoje The Power of Persuasion: How We're Bought andSold (tikinjimo galia: kaip mus nuperka ir parduoda"), vienas vaikas per metus mato per 10 000 reklamini intarp. Prie du deimtmeius, - rao Levine, - vaikai pieno gr du kartus daugiau nei limonado. Dl reklamos dabar is santykis tapo atvirktinis" (2003, p. 16). Rkaliai danai dar paauglystje pasirenka mgstamas cigaretes", - buvo raoma bendrovs Philip Morris, vienos i pagrindini tabako reklamos, kuriai per metus ileidiama 11,2 milijardo doleri, ataskaitoje (FTC, 2003). i dien paauglys - tai potencialus klientas rytoj, ir didioji dauguma rkali pirm kart usirk dar paauglystje" (Lichtblau, 2003). Tai paaikina, kodl kai kurios cigarei ir nerkomojo tabako bendrovs agresyviai veriasi su reklamomis universitetus, remdamos vakarlius, silydamos cigaretes nemokamai (paprastai ten, kur studentai vartoja alkohol). Visa i veikla- tai dalis 12,5 milijardo verts nikotino rinkodaros programos pradedantiesiems" rkaliams (Farrell, 2005). Tikdamiesi apriboti reklamos tak, mokslininkai tyr, kaip padti vaikams susikurti imunitet televizijos reklamos poveikiui. iuos tyrimus i dalies paskatino studijos, atskleidusios, kad vaikai, ypa nuo 8 iki 11 met, 1) nepajgia atskirti reklamos nuo eilins laidos ir nesuvokia reklamos tikslo tikinti, 2) beatodairikai pasitiki televizijos reklama, 3) geidia reklamuojam gamini ir kyriai prao tv, kad juos nupirkt (Adler ir kiti, 1980; Feshbach, 1980; Palmer ir Dorr, 1980). Atrodo, jog vaikai yra reklamuotojo svajon: patikls, paeidiami, jiems lengva parduoti. Pasitelkusios iuos duomenis, piliei grups kreipsi toki produkt reklamuotojus (Moody, 1980): Kai prityrs reklamos skelbjas ileidia mi-

Mano vaikai apskritai atsisako valgyti bet k, ko nemat per televizij."

Erma Bombeck

300

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

Kai kalbama apie orientavimsi vaikus, mes, General Mills bendrov, sekame Procter and Gamble modeliu: nuo lopio iki kapo"... Esame sitikin, kad klientus reikia pritraukti anksti ir ilaikyti juos vis gyvenim." Wayne Chilicki, General Mills (citata i Motherhood Project, 2001)

lijonus, kad nepatyrusiems, patikliems vaikams parduot alingus sveikatai gaminius, tok dalyk galima pavadinti tik eksploatavimu". Motin pareikime reklamuotojams" (Motherhood Project, 2001) gausus Amerikos motin susivienijimas ireik tai tok pasipiktinim:
M u m s vaikai yra nekainojama dovana. Jums j i e yra klientai, o vaikyst - tai rinkos segmentas", kur reikia inaudoti ... Nuolat perengdami rib tarp vartotoj o poreiki patenkinimo ir j sukrimo, brys j s isilavinusi ir krybing ekspert studijuoja, analizuoja, tikinja ir manipuliuoja ms vaikais ... Pagrindiniai j s praneimai skelbia: Tu iandien nusipelnei pertraukos." Daryk taip, kaip tau patinka." Vadovaukis savo instinktais. Patenkink savo trokul." Tiesiog imk ir padaryk." Rib nra." Jauti poreik?" Tokie kreipiniai atspindi reklamos esm: gyvenime svarbiausia bti savanaudiui, materialistui ir tuojau pat pajusti pasitenkinim.

Kitoje barikad pusje - tie, kurie turi komercini interes ir tvirtina, kad reklama leidia skiepyti vartotojo gdius ir, dar svarbiau, ilaikyti televizijoms vaik programas. Jungtini Valstij federacin prekybos komisija, mgindama sprsti, ar reikia vesti naujus sveikatai kenksming maisto produkt reklamos per televizij bei jaunesnio amiaus irovams rodom film apribojimus, ir spaudiama mokslinink bei politik, laiksi aukso vidurio" taisykls. Tuo tarpu mokslininkai kl klausim, ar galima imokyti vaikus atsispirti apgaulingai reklamai. Vieno tokio tyrimo metu Normos Feshbach (1980; Cohen, 1980) vadovaujami mokslininkai maoms Los Andelo srities pradini mokykl moksleivi grupms praved tris pusvalandines pamokas, kuriose analizavo televizijos reklam. Vaikai buvo mokomi atsparumo reklamai j stebint ir aptariant. Pavyzdiui, parodius aislo reklam, jis tuojau pat bdavo paduodamas vaikams, silant su juo atlikti t pat, k jie mat reklamoje. Toks patyrimas padjo vaikams realistikiau suprasti reklam. Vartotoj utarjai baiminasi, kad vien atsparumo formavimo gali nepakakti. Geriau igryninti or nei dvti dujokaukes. Tvai skundiasi, kad vaikams skirtos preks reklamuojamos ir idliojamos emutinse parduotuvi lentynose, kur vaikai juos greiiau pamato, ima ir kyriai prao nupirkti, kol pavarg tvai nusileidia. Todl, ragina Motin kodeksas reklamos skelbjams", reikia udrausti reklam mokyklose, jaunesniems nei 8 met vaikams ir paaugliams skirtuose filmuose bei programose, taip pat reklam, skatinani [vaik ir paaugli] egoizm ir orientacij greit [poreiki] patenkinim" (Motherhood Project, 2001).

Ivados apie nuostat stiprinim


Turim sitikinim tvirtinimas turbt nra geriausias bdas prieintis smegen plovimui". Jei tvai nerimauja, kad j vaikai gali tapti kulto nariais, jie turt paaikinti jiems apie vairius kultus ir imokyti pateikti kontrargumentus.

7 skyrius. TIKINJIMAS

301

Dl tos paios prieasties tikybos mokytojai turi stebti, kad banyiose bei mokyklose nesusidaryt sterili ideologin aplinka". veikta ataka veikiau sustiprins sitikinimus nei juos sugriaus, ypa jei grsm keliani informacij galima inagrinti kartu su bendraminiais. Kultai taiko princip, perspdami savo narius, kaip eimynykiai bei draugai puls iuos j naujus sitikinimus. Kai pateikiami laukiami argumentai, kulto narys jau bna paruos kontrargumentus. Kita ivada ta, kad tikintojui neskmingas argumentas gali bti blogiau nei nieko nedarymas. Ar suprantate kodl? Atmetusieji argument tampa atspars naujai galimai informacijai. Vieno eksperimento metu Susan Darley ir Joelas Cooperis (1972) pasil studentams parayti rain, propaguojant grietas aprangos normas. Kadangi tai prietaravo student pozicijai ir rainius buvo ketinama skelbti, jie visi nusprend nerayti rainio - net ir tie, kuriems u tai buvo pasilytas atlygis. Atsisakius pinig, student kratutin nuomon ir sitikinimas dl per griet reikalavim aprangai dar labiau sustiprjo. Atvirai prie grietus reikalavimus pasisak studentai m intensyviau prieintis ioms taisyklms. Atmetusieji raginimus mesti rkyti panaiai gali tapti atsparesni vlesniems raginimams. Neveiksmingas tikinjimas, stimuliuodamas klausytojo savisaug, gali duoti prieing rezultat. Jis gali ugrdinti ird" ir paversti j atsparia bsimiems raginimams.

APIBENDRINIMAS Kaip galima atsispirti tikinjimui?


Kaip mons prieinasi tikinjimui? Iankstinis vieas sipareigojimas laikytis savo pozicijos, kur stimuliuoja velnus ipuolis prie j gimdo pasiprieinim vlesniam tikinjimui. velnus ipuolis taip pat gali stiprinti nuostatas, t. y. sukurti imunitet skatinant iekoti prieing argument, kuri prireiks rimtesniu atveju. Tai leidia daryti paradoksali ivad kad vienas i nuostat stiprinimo bd yra ikis joms, taiau i ataka [prie nuostatas] negali bti stipresn u turimas nuostatas.

0*1

o s t

scr

iPtum:

I M kaip bti atviram, taiau ne naiviam


Kadangi esame tikinjami, ms uduotis - rasti aukso vidur tarp patiklumo ir cinizmo. Kai kurie mons sako, kad pasiduoti tikinjimui yra silpnyb. Mus ragina: galvok pats". Taiau ar usisklendimas nuo informacijos reikia doryb, ar fanatizm? Kaip gyventi bnant nuolankiam bei atviram kitiems ir tuo pat metu iliekant kritikam tikinjimo argument atvilgiu? Bti atviri tegalime galvodami, kad kiekvienas sutiktas mogus tam tikra prasme yra u mus pranaesnis. Kiekvienas sutiktas mogus k nors imano labiau nei a, todl gali mane ko nors imokyti. Bendraudamas tikiuosi pasimokyti i jo ir galbt atsakyti tuo paiu, pasidalindamas savo iniomis.

302

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

Nordami bti kritiki, galime pasinaudoti atsparumo formavimo tyrim rezultatais. Ar norite imokti prieintis tikinjimui, taiau kartu girdti reikming informacij? Atidiai klausykite ir kritikai mstykite. Prisiverskite prietarauti. Igird politiko kalb, aptarkite j su kitais. Kitaip tariant, ne tik klausykite, bet ir reaguokite. Jei nuodugni analiz informacij sugriauna, vadinasi, ji tiek ir teverta. O jei analiz ios informacijos nepaneigia, ji iliks ilgai.

Grups taka
Kas yra grup? Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti mons? Kit moni buvimas Minia: didel kit moni sankaupa Kodl mus suadina kit moni buvimas? Socialinis dykinjimas: ar bdami grupje mons stengiasi maiau? Daug rank maai dirba Socialinis dykinjimas kasdieniame gyvenime Nuasmeninimas: kada bdami grupje mons netenka savojo A? Kai kartu darome tai, ko nedarytume vieni Savimons susilpnjimas Grups poliarizacija: ar grups sustiprina ms nuomon? Polinkio rizik" atvejis Ar grups sustiprina nuomones? Atkreipkime dmsi Grups poliarizacija Poliarizacijos aikinimas Grupinis mstymas: ar grups trukdo, ar padeda priimti gerus sprendimus? Grupinio mstymo poymiai K slepia moksliniai tyrimai. Irvingas Janisas apie grupin mstym Grupinio mstymo teorijos kritika Kaip ivengti grupinio mstymo Grupinis problem sprendimas K slepia Nobelio premija. Dvi galvos geriau nei viena Maumos taka: kaip paskiri mons veikia grup? Nuoseklumas Pasitikjimas savimi Pasitraukimas i daugumos Ar lyderyst yra maumos taka? Atkreipkime dmes. Transformacin bendruomens lyderyst Post scriptum: ar grups mums kenkia?

Niekada neabejokite tuo, kad nedidel mstani, sipareigojusi piliei grup gali pakeisti pasaul." Antropolog Margaret Mead

auna jau beveik baigia savo kasdien pasibgiojim. Protas j ragina dar bgti, o knas maldauja likusius eis kvartalus eiti psiomis. Ji nusileidia ir sultina temp. Kit dien aplinkybs tos paios, tik dabar kartu bga ir jos draug bei draugas. Tauna savo marrut nubga dviem minutmis greiiau. Ji svarsto: Negi bgau greiiau tik todl, kad kartu buvo Geil ir Chos? Ar kompanijoje visada bgiau greiiau?" Paprastai visi esame kokios nors grups dalis. Pasaulyje ne tik gyvena 6,4 milijardo moni, bet ir yra 200 valstybi, keturi milijonai maesni bendruomeni, 20 milijon ekonomikos organizacij ir imtai milijon kit formali bei neformali grupi - pasimatym atjusi poreli, eim, banyi, pasinekuiuoti susirinkusi namiki. Kaip ios grups veikia paskir asmen? Tarpusavio sveika grupje danai daro stipr poveik. Intelektuals auktj mokykl studentai bendrauja su kolegomis, itaip gilindami vieni kit akirat. Jauni padauos laistosi su kitais padauomis, stiprindami vieni kit asocialius polinkius. Kaip ios grups veikia savo nari nuostatas? Kas skatina grup priimti imintingus arba kvailus sprendimus? mons daro tak savo grupms. Klasika tapusio kino filmo 12 pikt vyr" (12 Angry Men, 1957) pradioje 12 nepatikli prisiekusij, tiriani mogudysts byl, sugua prisiekusij kambar. Diena buvo karta. Pavarg prisiekusieji beveik sutar. Visi nekantrauja paskelbti nuosprend ir apkaltinti paaugl tvo nuudymu. Taiau vienas j, Henry Fondos knytas personaas, nepalaiko kaltinimo. Prasideda kartos diskusijos, ir prisiekusieji vienas po kito keiia nuomon, kol sutaria: paauglys nekaltas. Sudtingose teismo bylose vienas mogus retai priveria vis grup pakeisti nuomon. Taiau istorij kuria maumos, gebanios palenkti daugum. Kas padeda maumai - arba lyderiui - tikinti kitus?

Kas yra grup?


Atsakymas klausim atrodo aikus tol, kol keli mons nepalygina savo samprat. Ar bgiojimo partneriai yra grup? Ar lktuvo keleiviai - grup? Ar grup yra mons, tapatinantys save vieni su kitais ir jauiantys, kad priklauso vieni kitiems? Ar grup - tai turini bendrus tikslus ir vienas kitu pasitikini moni brys? Ar grup susiformuoja tada, kai mons tampa organizuoti? Kai j tarpusavio ryiai tsiasi tam tikr laik? Tai tik keli socialinje psichologijoje vartojami grups apibrimai (McGrath, 1984).

8 s k y r i u s . GRUPS TAKA

305

Grupi dinamikos ekspertas Marvinas Shaw (1981) teigia, kad visoms grupms bendra tai, jog j nariai veikia vienas kit. Todl jis grup apibria kaip du ar daugiau moni, palaikani tarpusavio ryius ir darani vieni kitiems tak. Be to, pastebi Australijos nacionalinio universiteto socialins psichologijos specialistas Johnas Turneris (1987), grups save suvokia kaip mes", o visus kitus - kaip jie". Tad bgiojimo partneriai i ties yra grup. Grups susidaro dl daugelio prieasi - kad patenkint poreik priklausyti, kad suteikt informacijos, kad atsilygint, kad gyvendint tikslus. Pagal Shaw apibrim vienu metu auditorijoje kompiuteriais dirbantys studentai nra grup. Nors fizikai jie yra kartu, taiau tai labiau pavieni moni brys nei tarpusavio ryiais susieta grup (taiau kiekvienas j gali bti nematomos internetins pokalbi svetains, taigi grups, narys). Kartais skirtumas tarp pavieni moni kompiuteri auditorijoje elgsenos ir tarpusavio ryiais susiet moni veiklos bna nerykus. Kartais mons vien bdami kartu daro vieni kitiems tak. Per sporto varybas jie gali save vadinti mes"komandos aistruoliais, palyginti su ,jais", kurie remia kit komand. iame skyriuje aptarsime tris tokios kolektyvins takos pavyzdius: socialinio palengvinimo, socialinio dykinjimo ir nuasmeninimo. ie trys reikiniai gali atsirasti esant minimaliai tarpusavio sveikai (mes tai vadiname minimaliomis grups situacijomis"). Po to inagrinsime tris socialins takos tarpusavio ryius palaikaniose grupse pavyzdius: grups poliarizacij,, grupini mstym ir maumos tak.

grup (group) Du ar daugiau moni, ilgiau nei kelias akimirkas palaikani tarpusavio ryius, darani vieni kitiems tak ir save suvokiani kaip mes".

APIBENDRINIMAS Kas yra grup?


Grup atsiranda, kai du ar daugiau moni sveikauja ilgiau nei kelias akimirkas, daro vienas kitam tak, save suvokia kaip mes".

Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti mons?


Pradkime nuo paprasiausio socialins psichologijos klausimo: ar tiesiog buvimu kitas mogus daro mums tak? Buvimas" reikia, kad kiti nekonkuruoja, neskatina, nebaudia ir i ties nieko nedaro, iskyrus tai, jog tiesiog bna alia kaip pasyvi auditorija arba kaip dalyviai. Ar paprasiausias kit moni buvimas veikia bgim, valgym, raym arba egzamino skm? Atsakymo klausim paieka - mokslinis detektyvas. dalyviai (co-actors) Dalyviai, individualiai atliekantys nekonkurencing veikl.

Kit moni buvimas


Daugiau nei prie imtmet Normanas Triplettas (1899), psichologas, domjsis dvirai lenktynmis, pastebjo, kad lenktyniaudami bryje dviratininkai vaiuoja greiiau nei bdami vieni ir lenktyniaudami tik su laiku. Prie

306

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

socialinis palengvinimas (soiai facilitation) 1) Pirmin reikm - moni polinkis geriau atlikti paprastas ar gerai imoktas uduotis, kai alia yra kit moni. 2) Dabartin reikm dominuojanios (tiktinos) reakcijos sustiprjimas dl to, kad yra kit moni.

paskelbdamas savo spjim (kad kit moni buvimas gerina rezultatus), Triplettas atliko vien pirmj socialins psichologijos istorijoje laboratorini eksperiment. Vaikai, kuriems buvo liepta suvynioti val mekers rit, atlikdavo tai greiiau bdami kartu nei pavieniui. Vliau paaikjo, kad jei alia yra kit moni, eksperimento dalyviai greiiau atlieka daugybos veiksmus ar ibraukia nurodytas raides. Esant kitiems monms eksperimento dalyviai taip pat tiksliau atlieka nesudtingus mechaninius veiksmus, pavyzdiui, laiko metalin lazdel taip, kad ji nenuslyst nuo deimties cent monetos dydio disko, besisukanio ant patefono (F. W. Allport, 1920; Dashiell, 1930; Travis, 1925). is socialinio palengvinimo efektas pastebimas ir tarp gyvn. Jei kartu yra kit tos paios ries atstov, skruzdls ikasa daugiau smlio, vitos sulesa daugiau grd, o seksualiai aktyvios iurki poros daniau poruojasi (Bayer, 1929; Chen, 1937; Larsson, 1956). Taiau kiti tyrimai atskleid, jog kai kurias uduotis kit tos paios ries atstov buvimas trukdo atlikti. Pavyzdiui, tarakonai, ilgauodegs papgos ir alieji kikiliai tokiais atvejais liau veikia labirintus (Allee ir Masure, 1936; Gats ir Allee, 1933; Klopfer, 1958). is trikdantis poveikis pastebimas ir tarp moni. Jei alia yra kit moni, blogiau simenami bereikmiai skiemenys, sunkiau surandamas ijimas i labirinto pieinyje, prasiau atliekami sudtingi daugybos veiksmai (Dashiell, 1930; Pessin, 1933; Pessin ir Husband, 1933). Teiginys, kad kit buvimas kartais padeda, o kartais trukdo atlikti uduotis, - beveik toks pat tikslus, kaip or prognoz kotijoje, kur daniausiai sakoma, jog gali bti saulta, taiau gali ir palyti. Apie 1940-uosius metus tyrimai ioje srityje liovsi ir nevyko 25-erius metus, kol j nesuadino nauja idja. Socialinis psichologas Robertas Zajoncas susidomjo, ar i prietaring duomen nebt galima suderinti. Kaip danai krybinio pakilimo momentais nutinka, Zajoncas (1965) vieno tyrimo rezultatus panaudojo tam, kad paaikint kitus. Jis prisimin gerai inom eksperimentins psichologijos princip: suadinimas sustiprina bet kur tuo metu dominuojant atsak. Stipresnis suadinimas padeda geriau atlikti paprastas uduotis, kai labiausiai tiktina, kad teisingas yra dominuojantis" atsakymas. Suadinti mons greiiausiai suvokia tokias nesudtingas anagramas, kaip pygaras. Atliekant sudtingas uduotis, kur teisingas atsakymas nra labai aikus, didesnis suadinimas skatina neteising atsakym. Bdami susirpin, mons blogiau sprendia sudtingas anagramas. Ar is principas negalt atskleisti socialinio palengvinimo msls? Atrod logika daryti prielaid, kad kit moni buvimas turi suadinti arba suteikti energijos (Mullen ir kiti, 1997). (Visi prisimename, kaip atsidr prie auditorij pajusdavome tamp arba susijaudinim.) Jei socialinis suadinimas palengvina dominuojani reakcij, jis turt padti atlikti lengvas uduotis ir kliudyti atlikti sudtingas.

8 s k y r i u s . G R U P S TAKA

307

8.1 PAVEIKSLAS Palengvina nesudting veiksm Kit buvimas Socialinio suadinimo poveikis Robertas Zajoncas suderino prietaringus duomenis ir pasil prielaid, kad kit moni buvimo slygojamas suadinimas sustiprina dominuojani reakcij (teising atsakym tik lengvas ar gerai imoktas uduotis).

a Suadinimas

Sustiprina J B dominuojani reakcij Apsunkina sudting veiksm

Taikant i prielaid, prietaringi rezultatai tapo logiki. Susukti val rit, atlikti nesudtingus daugybos veiksmus, valgyti - lengvos uduotys, kurias mokame reaguoti, arba teisinga reakcija jas buvo normaliai dominuojanti. Dl to kit moni buvimas padjo jas atlikti. sisavinti nauj informacij, surasti keli i labirinto ir isprsti sudtingus aritmetikos udavinius buvo sunkesns uduotys, ir tikimyb, kad tiriamieji gals juos i karto teisingai atlikti, buvo maesn. iais atvejais kit moni buvimas padidino neteising atsakym skaii. Abiem atvejais veik visuotin taisykl - suadinimas palengvina dominuojani reakcij (r. 8.1 pav.). Tai, kas i pradi atrod nesuderinama, netiktai tapo logika. Tokie paprasti ir elegantiki Zajonco sprendimai paskatino kitus socialinius psichologus susimstyti apie tai, apie k pagalvojo Thomas H. Huxley, pirm kart perskaits Danvino veikal Ri kilm": Kaip kvaila, kad apie tai nepagalvojau!" Ir kaip viskas akivaizdu, kai Zajoncas parod. Taiau galbt visos detals m taip tvarkingai dliotis tik irint retrospektyviai. Kilo klausimas, ar is sprendimas ilaikyt ibandym eksperimentais. Atlikus beveik 300 tyrim, kuriuose dalyvavo daugiau nei 25 000 savanori, paaikjo, kad sprendimas ibandym ilaik (Bond ir Titus, 1983; Guerin, 1993, 1999). Socialinis suadinimas palengvina dominuojani reakcij, nesvarbu, teisinga ji ar klaidinga. Pavyzdiui, Peteris Huntas ir Josephas Hillery (1973) pastebjo, kad dalyvaujant kitiems monms, studentai greiiau perpranta nesudting labirint, bet daugiau laiko sugaita, kol perpranta sudting (lygiai kaip ir tarakonai!). Jamesas Michaelsas ir jo bendradarbiai (1982) pastebjo, kad geri biliardo aidjai (kuri rezultatyvumas, netiesiogiai juos stebint, siek 71 proc.) aid dar geriau (80 proc.), kai juos m stebti keturi irovai. Prasti aidjai (kuri rezultatyvumas prie tai siek 36 proc.) atidiai stebimi m aisti dar blogiau (25 proc.). Sportininkai, aktoriai ir muzikai atlieka gerai imoktus veiksmus, ir tai paaikina, kodl jiems geriau sekasi girdint palaikani minios reakcij. Daugiau nei 80 000 student ir profesionali sportinink varyb Kanadoje, Jungtinse Valstijose ir Anglijoje tyrimai parod, kad namuose komandos laimi madaug 6 rungtynes i 10 (iek tiek maiau beisbolo bei amerikietikojo futbolo ir iek tiek daugiau krepinio bei europietikojo futbolo; r. 8.1 len-

Paprasiausias socialinis kontaktas... skatina gyvybingum, kuris didina kiekvieno dirbaniojo efektyvum." Kari Mane, Das Kapital, 1867 (Kapitalas")

Atradimas - tai gebjimas pamatyti, k visi mat, ir pagalvoti apie tai, apie k niekas nepagalvojo." Albert von Szent-Gyorgyi, The Scientist Speculates, 1962 (Mokslininkas msto")

308

II d a l i s . S O C I A L I N TAKA

8.1 LENTEL. Savo aikts pranaumas pagrindini sporto ak komandoms Sporto aka Beisbolas Amerikietikasis futbolas Ledo ritulys Krepinis Europietikasis futbolas ianalizuot rungtyni skaiius 135 665 2592 4322 13 596 37 202 Namuose laimtos rungtyns procentais 54,3 57.3

61,1
64.4 69,0

tel). Taiau aidimo namuose pranaum taip pat gali slygoti ir tai, kad aidjai gerai pasta aiktel, neivarginti kelions, kontroliuoja teritorij, todl jauiasi dominuojantys, ir, girddami palaikanius aistruoli ksnius, labiau susitapatina su komanda (Zillmann ir Paulus, 1993).

Minia: didel kit moni sankaupa


Taigi mons i ties reaguoja esanius alia. Taiau ar stebtoj buvimas i tikrj veikia mones? Stresinje situacijoje draugas gali padti atsipalaiduoti. Taiau bdami ne vieni mons daugiau prakaituoja, daniau kvpuoja, labiau sitempia j raumenys, pakyla kraujospdis, padanja pulsas (Geen ir Gange, 1983; Moore ir Baron, 1983). Net draugika auditorija gali taip paveikti, kad sudtingos uduotys bus atliekamos blogiau (Butler ir Baumeister, 1998). Jei js pirmj fortepijono koncert susirinks visi gimins, vargu ar grosite geriau. Kuo moni daugiau, tuo j poveikis stipresnis (Jackson ir Latan, 1981; Knovvles, 1983). Kartais suadinimas ir gausios publikos dmesys kliudo netgi tam, k puikiai mokame ir darome nesusimstydami: pavyzdiui, kalbjimui. tampai pasiekus kratutin lyg, galima net uspringti. Mikiojantys mons prie didel auditorij mikioja stipriau nei kalbdami tik su vienu ar dviem monmis (Mullen, 1986). Bnant minioje taip pat suintensyvja teigiamos arba neigiamos reakcijos. alia esantys draugiki mons yra netgi labiau mgstami, o nedraugiki labiau nemgstami (Schiffenbauer ir Schiavo, 1976; Storms ir Thomas, 1977). Jonathanas Freedmanas su bendradarbiais (1979, 1980) atliko eksperimentus su Kolumbijos universiteto studentais ir Ontarijo mokslo centro lankytojais. Eksperiment metu padjjas turjo kartu su kitais dalyviais klausytis humoristinio rao arba irti kino komedij. Kai visi sddavo glaudiai, padjjui lengviau pavykdavo iprovokuoti juok ar plojimus. Kino teatr direktoriai ir sporto aistruoliai ino (o mokslininkai t patvirtino), kad gera sal" yra pilna sal (Aiello ir kiti, 1983; Worchel ir Brown, 1984).

Stiprus suadinimas pilnose salse taip pat didina stres. Taiau minia sukelia maesn tamp salse, suskirstytose daug erdvi, leidiani atsiskirti nuo minios (Evans ir kiti, 1996, 2000).

8 s k y r i u s . GRUPS TAKA

309

Gal pastebjote, kad 35 student grup atrodo artimesn ir linksmesn 35 viet auditorijoje, o ne isibarsiusi 100 viet auditorijoje. Taip yra i dalies todl, kad mes greiiau atkreipiame dmes kit moni juok ar plojimus ir prie j prisijungiame, kai esame arti. Taiau, kaip pastebjo Gary Evansas (1979), susigrdimas taip pat ir audrina. Jis tyr Masaiusetso universiteto 10 student grupes 20 pd ploio ir 30 pd ilgio arba 8 pd ploio ir 12 pd ilgio patalpose. Palyginti su tais, kurie buvo didesnje patalpoje, susigrdus i pulsas buvo danesnis, o kraujospdis auktesnis (tai rodo suadinim). Atlikdami sudtingas uduotis jie dar daugiau klaid. Susigrdimo poveik taip pat pastebjo Dineshas Nagaras ir Janakas Pandey (1987), tyr universiteto studentus Indijoje. Susigrdimas daro pana poveik kaip ir minia irov: sustiprina suadinim, kuris palengvina dominuojani reakcij.

Kodl mus suadina kit moni buvimas?


Jei k nors mokate gerai, kit akivaizdoje darysite tai dar geriau (nebent pernelyg susijaudinsite ir susidrovsite). Tomis paiomis aplinkybmis veiksmas, kuris jums sunkiai sekasi, gali tapti nemanomu. Kodl kiti mons sukelia ms susijaudinim? Yra duomen, patvirtinani bent tris galimus veiksnius (Aiello ir Douthitt, 2001): tai - nuogstavimas dl vertinimo, dmesio iblakymas ir kit moni buvimas.

Nuogstavimas dl vertinimo
Nickolas Cottrellas tar, kad stebtojai gali sukelti baim, ar jie mus vertina. Nordamas patikrinti, ar egzistuoja nuogstavimas dl vertinimo, Cottrellas su bendradarbiais (1968) urio stebtojams akis, tariamai rengdamiesi suvokimo eksperimentui. Prieingai nei stebint auditorijai, vien tik moni uritomis akimis buvimas nepagerino prastos reakcijos. Kiti eksperimentai patvirtino Cottrello ivad: dominuojanti reakcija labiausiai sustiprja tada, kai mons jauiasi vertinami. Vieno eksperimento Santa Barbaroje metu Kalifornijos universiteto bgikai, pamat pievelje sdini moter, paspartindavo temp, taiau tik tada, jei ji bdavo j u o s atsisukusi veidu, o ne nugara (Worringham ir Messick, 1983). Nuogstavimu dl vertinimo taip galima paaikinti, kodl mons geriausiai uduot atlieka tarp pranaesni koleg (Seta, 1982); kodl suadinimas atslgsta, kai tarp svarbi moni atsiranda ir toki, kuri nuomon nra svarbi (Seta ir Seta, 1992); kodl ypa priklausomus nuo aplinkini nuomons moni buvimas veikia labiausiai (Gastorf ir kiti, 1980; Geen ir Gange, 1983); kodl socialinio palengvinimo poveikis bna didiausias tada, kai kiti mons yra nepastami ir juos sunku stebti (Guerin ir Innes, 1982).
nuogstavimas dl vertinimo (evaluation apprehension) Rpinimasis, kaip esame vertinami.

310

II

dalis.

S O C I A L I N TAKA

Susidrovjimas, kai esame vertinami, taip pat gali trukdyti atlikti veiksmus, kuriuos geriausiai atliekame automatikai (Mullen ir Baumeister, 1987). Jei drovs krepininkai, mesdami lemtingus baudos metimus, analizuoja savo kno judesius, jie daniau nepataiko.

Dmesio iblakymas
Glennas Sandersas, Robertas Baronas ir Danny Moore (1978; Baron, 1986), aikindami nuogstavim dl vertinimo, paeng dar toliau. Jie teig, kad, domdamiesi, kaip sekasi kitiems grups nariams arba kaip reaguoja auditorija, mes iblakome savo dmes. tampa, atsirandanti tarp dmesio skyrimo kitiems ir uduoiai, perkrauna ms painimo sistem ir sukelia susierzinim. Mes nebegalime susitelkti. tamp sukelia ne tik kito mogaus buvimas, bet ir tokie dirgikliai, kaip ryki viesa (Sanders, 1981a, 1981b).

Kit moni buvimas


Taiau Zajoncas sitikins, kad suadinti gali ir kit moni buvimas, net jei nenuogstaujama dl vertinimo ir ilaikomas dmesys. Prisiminkime, kad palengvinimo poveik jauia ir gyvnai. Tai pera mint, kad suadinimo mechanizmas yra gimtas ir bdingas didiajai gyvnijos daliai. (Gyvnai tikriausiai smoningai nesirpina tuo, kaip juos vertina kiti gyvnai.) Kalbant apie mones, dauguma bgik spariau bga bdami drauge su kuo nors, net jei tas mogus nevertina bgiko rezultat ir su juo nerungtyniauja. Dabar pats laikas prisiminti ios teorijos tiksl. Kaip pastebjome 1 skyriuje, teorija - lyg mokslin stenograma: ji supaprastina ir apibendrina stebjim vairov. Socialinio palengvinimo teorija daro tai skmingai. Tai paprastas daugelio mokslini duomen apibendrinimo bdas. Teorija taip pat padeda daryti aikias prognozes, kurios 1) leidia patvirtinti arba keisti teorij, 2) nurodo nauj tyrim krypt ir 3) silo praktinius taikymo bdus. Socialinio palengvinimo teorija silo tokias pirmj dviej tip prognozes: 1) teorijos esm (kad kit moni buvimas suadina ir kad is socialinis suadinimas sustiprina dominuojani reakcij) buvo patvirtinta ir 2) teorija galimai tyrim krypiai suteik nauj gyvenim. Ar i teorija 3) taikoma praktikoje? Galime tik splioti. Kaip parodyta 8.2 paveiksle, daugelyje naujos statybos staig atskiri biurai perkelti dideles atviras erdves, perskirtas emomis pertvaromis. Ar dl to atsirads suvokimas, kad greta yra kiti mons, padeda sklandiau atlikti gerai imoktas uduotis, ar trukdo krybingai sprsti sudtingas problemas? Ar galite sugalvoti kit ios teorijos taikymo praktikoje bd?

APIBENDRINIMAS Socialinis palengvinimas: kaip mus veikia kiti mons?


Pagrindins socialins psichologijos problemos susijusios su kit moni buvimu. Pirmuosiuose ios srities eksperimentuose buvo pastebta, kad uduotys atliekamos geriau, kai kas nors stebi

8 s k y r i u s . G R U P S TAKA

311

8.2 PAVEIKSLAS Atviromis erdvmis suprojektuotuose biuruose mons dirba, greta dirbant kitiems monms. Kaip tai gali atsiliepti darbuotoj efektyvumui? altinis: nuotrauka gauta i bendrovs Herman Miller Inc.

arba jos atliekamos grupje. Kiti mokslininkai atkreip dmes, kad moni buvimas gali trukdyti atlikti uduotis. Atsivelgs iuos duomenis Robertas Zajoncas pritaik visiems inom eksperimentins psichologijos princip: suadinimas palengvina dominuojani reakcij. Kadangi kit moni buvimas kelia jaudul, faktas, kad esama stebtoj arba dirbama grupje, padeda atlikti lengvas uduotis (kuriose vyrauja teisingas atsakymas arba reakcija) ir trukdo vykdyti sunkias (kuriose dominuoja neteisingas atsakymas arba reakcija). t Buvimas minioje ar anktose erdvse panaiai suadina ir palengvina dominuojani reakcij pasireikim. Taiau kodl kit moni buvimas suadina? Eksperimentai pera ivad, kad suadinimas kyla i dalies dl to, jog nuogstaujama dl vertinimo, o i dalies dl to, jog iblakomas dmesys kai dmes reikia padalinti ir kitiems, ir uduoiai, kyla tampa. Kiti eksperimentai, tarp j ir atlikti su gyvnais, veria daryti ivad kad buvimas kieno nors akivaizdoje gali jaudinti net tada, kai nesijauti vertinamas ir niekas neblako dmesio.

Socialinis dykinjimas: ar bdami grupje mons stengiasi maiau?


Ar traukdami virv komandoje, vienoje virvs pusje esantys atuoni mons trauks tokia jga, kuri bt lygi atuoni pavieniui traukiani moni jg sumai? Jei ne, - kodl? Ir koki asmenini pastang galime tiktis i dirbani grupje?

Socialinis palengvinimas paprastai atsiranda tada, kai mons siekia asmenini tiksl ir kai j pastangas (mekers valo susukim rit, aritmetikos udavini sprendim ir pan.) galima vertinti individualiai. ios situacijos

312

II

dalis.

S O C I A L I N TAKA

panaios prastas, su kokiomis susiduriame darbe, taiau ne tokias, kai mons sutelkia pastangas, kad pasiekt bendr tiksl ir kai individualias pastangas sudtinga vertinti. Tokios veiklos pavyzdys - komandinis virvs traukimas. Kitas pavyzdys - organizuotas l rinkimas, kai gautos pajamos u parduotus saldainius panaudojamos klass ivykai apmokti. Arba visos klass vykdomas projektas, u kur visi gauna vienodus paymius. Ar atliekant bendras uduotis - kai grups rezultatas priklauso nuo individuali pastang - komandos dvasia didina produktyvum? Ar mrininkai kloja plytas spariau dirbdami komandoje, ar pavieniui? Atsakyti iuos klausimus pads laboratorinis imitavimas.

Daug rank maai dirba


Beveik prie imtmet prancz ininierius Maxas Ringelmannas (apie tai rao Kravitz ir Martin, 1986) pastebjo, kad kolektyvins virv traukiani moni pastangos prilygsta vos pusei asmenini pastang sumos. Tai prietarauja prielaidai, kad vienybje - galyb" ir pera ivad, jog grupinis uduoi atlikimas maina asmenin suinteresuotum. O gal blogus rezultatus nulm darbo koordinavimo trkumai? Gal traukdami virv mons dar traukimo krypties ir laiko paklaidas? Masaiusetso universiteto mokslinink grup, vadovaujama Alano Inghamo (1974), imoningai paalino i problem, priversdami eksperimento dalyvius galvoti, kad virv traukia ir kiti, nors i ties jie trauk vieni. Eksperimento dalyviams buvo uriamos akys, paskiriama pirmoji pozicija (r. 8.3 pav. parodyt rengin) ir liepiama i vis jg traukti. inodami, kad traukia vieni, jie traukdavo 18 procent smarkiau nei tada, kai manydavo, kad kartu su jais traukia du-penki jiems u nugaros stovintys mons.

8.3 PAVEIKSLAS Virvs traukimo prietaisas Pirmoje pozicijoje stovintys mons traukdavo virv silpniau, kai manydavo, kad u j esantys mons traukia kartu. altinis: Ingham, Levinger, Graves ir Peckham, 1974. Alano G. Inghamo nuotrauka.

8 s k y r i u s . G R U P S TAKA

313

Mokslininkai Bibbas Latan, Kiplingas Williamsas ir Stephenas Harkinsas (1979; Harkins ir kiti, 1980) iekojo ir kit bd tirti iam reikiniui, kur jie pavadino socialiniu dykinjimu. Jie pastebjo, kad garss ei moni ksniai ar plojimai buvo tredaliu silpnesni, nei sukelti vieno mogaus. Taiau kaip ir traukiant virv, grupinis triukmas yra ne toks efektyvus. Tad Latan ir jo bendradarbiai, sekdami Inghamo pavyzdiu, Ohajo valstijos universitete atliko eksperiment, kurio metu privert eksperimento dalyvius patikti, kad jie aukia ir ploja ne vieni. eiems eksperimento dalyviams buvo uriamos akys, jie susodinami ratu ir duodamos usidti ausins, per kurias sklisdavo toks kurtinantis aukiani ar plojani moni triukmas, kad jie negirddavo savo ksm ar plojim, juo labiau kit moni. Per skirtingus bandymus jiems bdavo liepiama aukti ir ploti vieniems arba kartu su grupe. Tie, kuriems apie eksperiment buvo papasakota, spjo, kad dalyviai auks garsiau, darydami tai kartu su kitais, nes maiau varsi. Ir koks gi buvo tikrasis rezultatas? Pasireik socialinio dykinjimo efektas: kai eksperimento dalyviai man, kad kiti penki taip pat aukia arba ploja, jie sukeldavo tredaliu silpnesn triukm nei tada, kai tikjo, jog tai daro vieni. Socialinis dykinjimas pasireikdavo netgi tada, kai eksperimente dalyvaudavo mokykl sporto komand aistruoli vadovs, kurios bdavo tikinamos, kad j ksniai - pavieniui arba su grupe - palaiko komand (Hardy ir Latan, 1986). domu tai, kad tie, kurie plojo ir pavieniui, ir su grupe, nelaik savs dykintojais; jie man, kad abiem atvejais plojo vienodai smarkiai. Panaiai nutinka, kai studentai vykdo grupinius projektus, u kuriuos vertinami bendrai. Williamsas teigia, kad visi pripasta, jog tokiais atvejais atsipalaiduojama, taiau n vienas nesutinka, kad atsipalaiduoja btent jis. Politologas Johnas Sweeney (1973), tiriantis socialinio dykinjimo pasekmes politikoje, reikin stebjo atlikdamas eksperiment Teksaso universitete. Studentai energingiau myn dviraio treniruoklio pedalus (matuojant j pagaminam elektros energij), kai inojo, jog yra asmenikai stebimi, o ne tada, kai man, kad j rezultatas sumuojamas kartu su kit eksperimento dalyvi rezultatais. Bdami grupje, mons susigundydavo tapti tranais ir pasinaudoti grups pastangomis. I io ir dar 160 kit tyrim (Karau ir Williams, 1993 ir 8.4 pav.) matome, kaip ikreipiama viena socialin palengvinim slygojani psichologini jg- nuogstavimas dl vertinimo. Socialinio dykinjimo eksperiment dalyviai buvo sitikin, kad yra vertinami tik tada, kai veikia vieni. Bnant grupje (traukiant virv, aukiant ir t. t.), rpestis dl vertinimo sumadavo. Kai mons neturi atsiskaityti asmenikai ir negali vertinti savo pastang, atsakomyb itirpsta tarp vis grups nari (Harkins ir Jackson, 1985; Kerr ir Bruun, 1981). Ir prieingai, socialinio palengvinimo eksperimentuose vertinimo tikimyb buvo didesn. Atsidr dmesio centre, mons smoningai stebi savo elges (Mullen ir Baumeister, 1987). Tad principas - kai

socialinis dykinjimas (soiai loafing) Polinkis maiau stengtis, kai visi suvienija savo pastangas siekdami bendro tikslo, nei tada, kai pastangos vertinamos individualiai.

tranas (free rider) mogus, gaunantis naudos i grups, taiau maai duodantis jai.

314

II

dalis.

S O C I A L I N TAKA

8.4 PAVEIKSLAS Grupei didjant, pastangos maja Statistikai apdorojus 49 tyrim, kuriuose dalyvavo per 4000 dalyvi, duomenis paaikjo, kad grupei didjant, pastangos maja (dykinjama). Diagramoje takais paymti jungtiniai i tyrim duomenys. altinis: VVilliams, Jackson ir Karau, i n Soiai Dilemmas: Perspectives on Individuals and Groups, red. D. A. Schroeder, 1992. Praeger Publishers, leidimo duomenys: Publishing Group, Inc., VVestport, CT.

100
95 90 o D) 85 C B 00 (D 80 Q_ (/> O ~o 75

g
>
C

TD

70

0 1

10 Grups dydis

15

16

mus stebi, rpestis dl vertinimo sustiprja ir pasireikia socialinio palengvinimo fenomenas - ilieka. Kai inykstame minioje, nuogstavimas dl vertinimo sumaja ir pasireikia socialinis dykinjimas (r. 8.5 pav.). Vienas i bd suadinti suinteresuotum - padaryti taip, kad bt galima pamatuoti kiekvieno asmenin indl. Kai kurie futbolo treneriai tai daro filmuodami ir vertindami kiekvien aidj. Ir grupje, ir pavieniui mons stengiasi labiau, kai galima vertinti kiekvieno j pastangas: universiteto plaukikai per estafets plaukim pasiekia geresni rezultat, jei kas nors stebi ir skelbia j asmeninius laimjimus (Williams ir kiti, 1989).

Socialinis dykinjimas kasdieniame gyvenime


Kaip plaiai paplits socialinis dykinjimas? Laboratorijoje is reikinys pastebimas ne tik tada, kai mons tempia virv, mina dvirat, aukia ar ploja, bet ir kai pumpuoja vanden ar or, vertina eilraius ar straipsnius, kuria idjas, spausdina ar stebi signalus. Ar galima iuos rezultatus apibendrinti ir pritaikyti keliant darbinink darbo produktyvum? Nedidelio eksperimento metu buvo pastebta, kad prie konvejerio dirbantys darbininkai pagamino 16 procent daugiau gamini, kai buvo vertinamas kiekvieno asmeninis idirbis, nors jie inojo, kad tai neturs takos umokesiui (Faulkner ir Williams, 1996). Pagalvokite: agurk konserv fabrike svarbiausias darbas yra nuo konvejerio juostos paimti tinkamo dydio agurko pusel ir dti j stiklain. Deja, darbininkams kyla pagunda dti bet kokio dydio pusel, nes j darbo rezultat nemanoma nustatyti (stiklainiai, prie pasiekdami kokybs kontrols skyri, patenka bendr surinktuv). Williamsas, Harkinsas ir Latan (1981) rao, jog remiantis socialinio dykinjimo moksliniais tyrimais, rekomenduojama individuali gamyb padaryti pastebim", ir kelia klausim: kiek agurk darbininkas galt sudti, jei jam bt mokama tik u teisingai atlikt darb?"

8 s k y r i u s . G R U P S TAKA

315

Asmenins pastangos vertinamos

Nuogstaujama dl vertinimo

n
|

Socialinis palengvinimas

8.5 PAVEIKSLAS Socialinis palengvinimas ar socialinis dykinjimas? Kai moni nemanoma vertinti arba jie neprivalo atsiskaityti, dykinjimo tikimyb didja. Plaukimo varybose vertinamas kiekvieno plaukiko gebjimas nugalti. Virvs traukimo varybose n vienas komandos narys nra atsakingas asmenikai, tad atsipalaiduoti arba dykinti gali kas nori.

Suadinimas

pastangos sumuojamos ir NEVERTINAMOS pavieniui

Nenuogstaujama dl vertinimo

Socialinis dykinjimas

Mokslininkai rado socialinio dykinjimo fakt vairiose tautose ir kratuose, ypa - vertindami ems kio gamybos rezultatus buvusiose komunistinse alyse. Komunizmo krimo Rusijoje metais kolkieiai vien dien dirbdavo viename lauke, kit - kitame ir buvo maai atsakingi u kur nors konkret darb. Jie turjo ir maus sklypus asmeniniam naudojimui. Po vienos analizs paaikjo, kad ie sklypai tesudar vien procent visos dirbamos ems, taiau i j buvo gaunama 27 procentai viso soviet ems kio derliaus (H. Smith, 1976). Vengrijoje asmeninio naudojimo sklypai tesudar 13 procent visos dirbamos ems, taiau i j buvo gaunamas tredalis derliaus (Spivak, 1979). Kai Kinija leido kininkams pardavinti maisto produktus, atlikdavusius atidavus prievoles valstybei, maisto pramons rezultatai per metus pagerjo 8 procentais - 2,5 karto daugiau nei per ankstesnius 26 metus (Church, 1986). O kaipgi kolektyvistins kultros, nesuvarytos komunistinio reimo? Latan ir jo bendradarbiai (Gabrenya ir kiti, 1985) pakartojo triukmo suklimo eksperimentus Japonijoje, Tailande, Taivane, Indijoje ir Malaizijoje. Ir k gi jie pastebjo? iose alyse socialinis dykinjimas taip pat buvo akivaizdus. Septyniolika vliau atlikt tyrim Azijoje patvirtino, kad kolektyvistinse kultrose socialinio dykinjimo maiau nei individualistinse (Karau ir Williams, 1993; Kugihara, 1999). Kaip pastebjome 2 skyriuje, kolektyvistinse kultrose yra didelis lojalumas eimai ir darbo grupms. Be to, moter (kaip aikinome 5 skyriuje) individualizmas maesnis nei vyr ir dl to jos maiau socialiai dykinja. iaurs Amerikoje darbininkai, nemokantys profsjungos ar profesini asociacij nario mokesio arba savanorikai nedirbantys ioms organizacijoms, vis tiek yra patenkinti i i organizacij gaunama nauda. Kaip ir visuomenins televizijos irovai, neaukojantys pinig savo irimai stoiai per auk rinkimo kampanij. ia galima velgti dar vien socialinio dykinjimo prieast. Kai atpildas paskirstomas po lygiai, neatsivelgiant as-

316

II

dalis.

SOCIALIN TAKA

menin indl, didiausi naud gauna grups tranas. Taigi mons suinteresuoti atsipalaiduoti, kai nra stebimos j asmenins pastangos. Tad tranams palankios situacijos, vieno lyderio odiais tariant, gali tapti rojumi parazitams". Taiau, be abejons, kolektyvinis darbas ne visada skatina atsipalaiduoti. Kartais tikslas bna toks patrauklus, o kiekvieno maksimalios pastangos tokios svarbios, kad komandos dvasia padeda ilaikyti reikiam tamp arba j suintensyvina. Ar per olimpin irklavimo regat atuonviets valties irkluotojai stengiasi maiau nei vienviets ar dviviets valties irkluotojai? Faktai rodo, jog ne. Grupje dykinjama maiau, kai uduotis yra sudtinga, patraukli arba udeganti (Karau ir Williams, 1993). Atliekant sudtingas uduotis gali atrodyti, kad pastangos tam btinos (Harkins ir Petty, 1982; Kerr, 1983; Kerr ir Bruun, 1983). Kai kitus grups narius laikome nepatikimais arba nepajgiais tinkamai prisidti, dirbame atkakliau (Plaks ir Higgins, 2000; Williams ir Karau, 1991). Papildomas grups paskatinimas arba reikalavimas siekti tam tikr standart taip pat stiprina kolektyvines pastangas (Harkins ir Szymanski, 1989; Shepperd ir Wright, 1989). Kai grups nariai tiki, kad labai stengdamiesi pasieks rezultat, u kuriuos bus atlyginta, temptai dirba visi (Shepperd ir Taylor, 1999). Grups nariai maiau dykinja ir tada, kai jauiasi es draugai arba tapatina save su grupe, o ne su paalieiais (Davis ir Greenlees, 1992; Karau ir Williams, 1997; Worchel ir kiti, 1998). Net jei tik tikimasi, kad teks su kakuo vl bendrauti, atliekant grupinius projektus stengiamasi labiau (Groenenboom ir kiti, 2001). Jei kursin darb atliekate kartu su kolegomis, kuriuos teks danai matyti, yra tikimyb, kad jausits labiau suinteresuoti nei tuo atveju, jei su jais niekada daugiau nesimatytumte. Latan rao, kad Izraelio kibucuose uauginamas gausesnis derlius nei nekolektyviniuose kiuose (Leon, 1969). Sutelktumas suintensyvina pastangas. Tad ar orientuotose grupes kultrose socialiai dykinjama maiau? Kai kurie i i duomen sutampa su kasdieni darbo grupi tyrim rezultatais. Kai grupms ikeliami sudtingi tikslai, kai joms atlyginama u grups skm ir kai vyrauja sipareigojimo komandai dvasia, visi dirba temptai (Hackman, 1986). Jei grups maos ir sukomplektuotos i vienodos kompetencijos moni, jie taip pat gali savo indl laikyti svarbiu (Comer, 1995). Nors socialinis dykinjimas dirbant kolektyviai ir nesant asmenins atsakomybs yra prastas reikinys, daug rank ne visuomet maai dirba.

APIBENDRINIMAS Socialinis dykinjimas: ar bdami grupje mons stengiasi maiau?


Tirdami socialin palengvinim mokslininkai analizuoja, kaip atliekamos uduotys, kai vertinama individualiai. Taiau mons danai suvienija pastangas ir dirba siekdami bendro tikslo nebdami atsakingi asmenikai.

8 s k y r i u s . G R U P S TAKA

317

Atlikdami tokias sumuojamas uduotis", grupi nariai dirba ne taip temptai. ie duomenys sutampa su kasdienmis situacijomis, kai bendra atsakomyb kelia pagund pataupyti jgas grups sskaita.

Taiau grups nariai gali stengtis labiau, jei siekiama svarbaus tikslo, galimas atlygis reikmingas ir vyrauja stipri komandos dvasia.

Nuasmeninimas: kada bdami grupje mons netenka savojo A?


Grupje mogus gali netekti savimons. Di to prarandamas individualumas ir santrumas. Kas sukelia tok nuasmeninim?

2003 met baland, sekdami paskui amerikiei karius, engianius Irako miestus, nevaromai siautjo plikautojai, itrk i akylos Saddamo Husseino policijos kontrols. Ligonins neteko lov, Nacionalin biblioteka prarado deimtis tkstani senovini rankrai ir pavirto smilkstaniais griuvsiais. Universitetai neteko kompiuteri, kdi ir net elektros lempui. Per 48 valandas Bagdado nacionalinis muziejus prarado 15 000 meno krini, - daugumos j nebuvo spta iimti i ekspozicijos ir patalpinti saugyklose (Burns, 2003a, 2003b; Lawler, 2003c; Polk ir Schuster, 2005). Nuo t laik, kai ispan konkistadorai nusiaub actekus ir inkus, nebuvo prarasta tiek daug per tok trump laik", - ra urnalas Science (Lawler, 2003a). Jie atvykdavo gaujomis: siverdavo 50 moni grup, pasitraukdavo, tada plsteldavo kita", - pasakojo vieno universiteto dekanas (Lawler, 2003b). Tokie praneimai vert likus pasaul stebtis: kas nutiko plikautoj morals jausmui? Kokios tokio elgesio prieastys? Kodl nebuvo to tiktasi?

Kai kartu darome tai, ko nedarytume vieni


Kaip matme ankstesniuose poskyriuose, socialinio palengvinimo eksperimentai rodo, kad grup gali veikti kaip dirgiklis ir ilaisvinti nuo atsakomybs. Suadinimui susijungus su sumajusia atsakomybe ir susilpnjus prastiems suvarymams, gali vykti stulbinami dalykai. mons gali atlikti vairiausius veiksmus - nuo neymaus suvarymo sumajimo (mtyti maist valgykloje, piktai aukti ant teisjo, klykti per roko koncert) iki impulsyvaus pasitenkinimo (grupinio vandalizmo, orgij, vagysi) ar destruktyvaus socialinio sprogimo (policijos brutalumo, mait, liniavim). Tokius nevaromus poelgius sieja tai, kad visus juos iprovokuoja grups galia. Grups gali sujaudrinti, sukelti pojt, jog susidrme su kakuo u mus galingesniu. Sunku sivaizduoti vien roko aistruol, kartligikai klykiant per roko koncert, vien Oklahomos universiteto student, raginant k nors nusiudyti, ar netgi vien policinink, muant negalint apsiginti vairuotoj. Tam tikrose situacijose bdami grupje mons lengvai pamirta

318

II

dalis.

S O C I A L I N TAKA

nuasmeninimas (deindividualization) Savimons ir nuogstavimo dl vertinimo praradimas; tai vyksta esant grupje ir patekus situacijas, skatinanias paklusti grups normoms - nesvarbu, geroms ar blogoms.

prastas normas, praranda tapatumo pojt, paklsta grups ar minios normoms - kitaip tariant, tampa, kaip pavadino Leonas Festingeris, Albertas Pepitone ir Theodore Newcombas (1952), nuasmenintais. Kokios aplinkybs sukelia i psichologin bsen?

Grups dydis
Grup ne tik veikia savo narius, bet ir gali juos pakeisti neatpastamai. Pasipiktins krepinio aistruolis pasislepia nepatenkintj minioje. Liniuotoj gauja leidia tiktis, kad jos nariai nebus persekiojami juridikai; liniuotojai tai suvokia kaip grupin veiksm. Plikautojai, gaujoje tap beveidiais, gali laisvai plikauti. Ianalizavs 21 atvej, kai minia stebjo mog, grasinant nuokti nuo pastato ar tilto, Leonas Mannas (1981) padar ivad kad mons paprastai nesiima provokacij dien arba nebdami minioje. Taiau jei didel minia arba naktis leisdavo pasijusti anonimikiems, tai bdavo pretekstas provokacijoms ir priekabms. Brianas Mullenas (1986) aprao pana lino gauj poveik: juo didesn gauja, juo daugiau jos nari praranda savj A ir ima elgtis vrikai, pavyzdiui, deginti, kankinti ar kitaip aloti auk. Kiekviename i pavyzdi, pradedant sporto aistruoli miniomis ir baigiant liniuotoj gaujomis, baim, k pagalvos kiti, inyksta. Kadangi visi taip daro", kiekvienas savo poelg gali teisinti situaciniu, o ne individualiu sprendimu.

Gauja yra kn bendrija, laisva valia atsisakanti sveiko proto." Ralph Waldo Emerson, Compensation (Kompensacija"), Essays, First Series, 1841

Fizinis anonimikumas
Ar galime tvirtinti, kad minios poveikis stiprina anonimikum? Ne, negalime. Taiau norint sitikinti, ar anonimikumas i ties susilpnina savikontrol, galima atlikti eksperimentus. Zimbardo (1970, 2002) tokio eksperimento idj pasil jo studentai, kuriems kilo klausimas, kaip geri vaikinai Williamo Goldingo romane Musi valdovas" staiga tampa pabaisomis, vien isida veidus. Nordamas paeksperimentuoti su itokiu anonimikumu, Zimbardo apreng Niujorko universiteto moteris vienodais baltais chalatais ir gobtuvais, primenaniais Kukluksklano aprang (r. 8.6 pav.). Papraytos skirti moteriai elektros ok, jos dvigubai ilgiau laik mygtuk nuspaust, nei tos, kuri veidus buvo galima matyti ir kurios buvo prisisegusios dideles korteles su pavardmis. Pana anonimikum kuria internetas. Milijonai moni, kuriems siaub kl gauj siautjimai Bagdade, tomis paiomis dienomis piratavo siraindami muzikos krinius. Kadangi daug kas taip elgiasi ir beveik nereikia baimintis bti suiuptam, sirayti kieno nors autorin nuosavyb savo kompiuter, po to MP3 grotuv tiesiog neatrod labai amoralu. Buvo pastebta, kad interneto pokalbi ir naujien svetaini teikiamas anonimikumas taip pat skatina prieikesn, labiau kartakoik" elges nei tada, kai pokalbiai vyksta akis ak (Douglas ir McGarty, 2001).

8 s k y r i u s . G R U P S TAKA

319

8.6 PAVEIKSLAS Nevardytos moterys bejgms aukoms daniau skirdavo stipresn elektros ok nei tos, kurias buvo galima atpainti.

Nordami patikrinti, kaip tai pasireikia gatvse, Patricia Ellison ir Johnas Governas su bendradarbiais (1995) papra, kad tais atvejais, kai i paskos vaiuos automobilis pakeliamu stogu arba varomas keturi rat, vairuotoja sustot degant raudonam viesoforo signalui ir delst 12 sekundi. Laukiant buvo raomas upakalyje stovinio automobilio garsinis signalas (velniai agresyvus veiksmas). Automobili su nenuleistu virumi ir keturiais varomaisiais ratais vairuotojai jautsi palyginti anonimiki, praddavo signalizuoti tredaliu greiiau, du kartus daniau ir tai trukdavo beveik du kartus ilgiau, palyginti su tais, kuri automobili virus buvo atviras. Edo Dienerio (1976) vadovaujama mokslinink grup iradingai pademonstravo, kaip mones veikia buvimas grupje ir anonimikumas. Vis ventj dienos ivakarse jie stebjo 1352 Sietlo vaikus, lankanius kaimyn namus ir praanius saldaini. Kai vaikai lankydavosi viename i 27 nam po vien arba su grupe, tyrjas juos sutikdavo iltai, pakviesdavo vidun, pasilydavo isirinkti vien saldain ir ieidavo i kambario. Pasislp stebtojai ufiksavo, kad bdami grupje, vaikai dvigubai daniau paimdavo dar vien saldain, palyginti su pavieniui atjusiais. Taip pat ir tie, kurie ilikdavo anonimiki, dvigubai daniau perengdavo padorumo ribas, palyginti su tais vaikais, kuri bdavo papraoma pasakyti savo vard, pavard ir kur jie gyvena. Kaip parodyta 8.7 paveiksle, keiiantis situacijai stipriai keitsi ir padorumo rib perengimo laipsnis. Kai vaikai, susiliej su grupe, prarasdavo savo individualum ir pasijusdavo anonimiki, dauguma j pasiimdavo dar vien saldain. ie eksperimentai privert pagalvoti, kaip veikia uniform dvjimas. Ruodamiesi miui, kai kuri gentini kultr kariai (kaip ir kai kurie fanatiki sportini komand aistruoliai) nuasmenina save, nusidaydami knus bei veidus ir usiddami kaukes. Po mio vienose kultrose lik prieai udomi,

320

II

dalis.

S O C I A L I N TAKA

8.7 PAVEIKSLAS Vaikai daniau perengdavo padorumo ribas paimdami dar vien saldain Vis ventj dienos ivakarse, kai bdavo grupje, kai jausdavosi anonimiki, o ypa - kai tapdavo nuasmeninti bdami grupje ir anonimiki. altinis: Diener ir kiti, 1976.

Atpastami Anonimiki

Pavieniui

Grupje

kankinami arba sukapojami, kitose kultrose - imami kaip karo belaisviai. Robertas Watsonas (1973) labai atidiai atliko antropologinius tyrimus ir padar ivad, kad kultrose, kuri kariai nuasmeninami, iauriai susidorojama su prieais. Andrew Silke (2003) ityr, kad 206 i 500 smurto ipuoli iaurs Airijoje vykd kaukmis, gobtuvais ar kitaip usimaskav upuolikai. Palyginti su neusimaskavusiais upuolikais, anonimikieji sukl rimtesnius sualojimus ir vykd daugiau upuolim ir vandalizmo akt. Ar iorinis anonimikumas visada ilaisvina ms blogiausias savybes? Laimei, ne. Visose iose situacijose mons reagavo aikius asocialius enklus. Robertas Johnsonas ir Leslie Downingas (1979) teigia, kad panaus kukluksklanink apdaras, kur dvjo Zimbardo eksperiment dalyvs, galjo skatinti prieikum. Dordijos universitete atliktuose eksperimentuose moterys, prie nusprsdamos, kok elektros ok sukelti kitam mogui, apsivilko medicinos sesers uniformomis. Vliau, kai nusiseg korteles su pavardmis ir tapo anonimikos, sukeldamos elektros ok jos elgsi ne taip agresyviai kaip tada, kai buvo inomos j pavards ir pabrta asmens tapatyb. Ianalizav 60 nuasmeninimo tyrim, Tomas Postmesas ir Russellas Spearsas (1998; Reicher ir kiti, 1995) padar ivad, kad anonimikumas maina savivok, skatina tapatinimsi su grupe, reagavim iorinius situacijos enklus, kurie gali bti ir neigiami (kukluksklano uniformos), ir teigiami (medicinos seser uniformos).

Suadinanti ir dmes blakanti veikla


Danai prie dideli grupi agresijos protrkius atsitinka kas nors nereikminga, kas atkreipia dmes ir suerzina. kaujantis, skanduojantis, plojantis ar okantis moni brys jaudrina ir susilpnina savimon. Vienas Munist kulto pasekjas prisimena, kaip nuasmeninaniai paveik skandavimas io-io":
Visi broliai ir seserys susikibo rankomis ir m vis intensyviau skanduoti, i o i o - i o , I O - I O - I O ! JE! JE! PAU!!! is v e i k s m a s privert m u s pasijusti

8 skyrius. GRUPS TAKA

321

grupe, tarsi kakokiu keistu bdu mes visi kartu btume patyr kak svarbaus. io-io energija mane ir igsdino, ir suteik jaukumo, nes iame skandavime buvo kakas, kas veik atpalaiduojamai, teik energijos ir kartu t energij ilaisvino (Zimbardo ir kiti, 1977, p. 186).

Dalyvaudami pamaldose, vykstaniose gotikinje katedroje, jauiams panardinti vientisoje udaroje visatoje ir besimeldianij bryje prarandame diig savs pojt." Yi-Fu Tuan, 1982

Edo Dienerio (1976, 1979) eksperimentai parod, kad tokie veiksmai, kaip akmen mtymas ar dainavimas draugje, gali tapti pretekstu pasijusti nevaromam. Veikiant impulsyviai ir stebint, ar kiti daro t pat, kyla malonumas, kuris pats save sustiprina. Kai matome, kad kiti elgiasi taip, kaip mes, manome, jog ir jie jauia t pat, ir ms pai emocijos taip pat stiprja (Orive, 1984). Be to, impulsyvus grupinis veiksmas patraukia dmes. aukdami ant teisjo negalvojame apie asmenines vertybes, o reaguojame tik susiklosiusi situacij. Vliau, kai stabtelime pagalvoti, k padarme ar pasakme, kartais pajuntame grauat. Kartais. O kartais iekome nuasmeninanios kolektyvins patirties, oki, maldos, grupini susidrim, kad galtume mgautis stipriomis teigiamomis emocijomis ir artumo pojiu.

Savimons susilpnjimas
Savimon silpninanti grups patirtis skatina su nuostatomis nesusijusius poelgius. Edo Dienerio (1980), Steveno Prentice-Dunno ir Ronaldo Rogerso (1980, 1989) atlikti eksperimentai rodo, kad prarad savimon, nuasmeninti mons maiau varosi, maiau save kontroliuoja ir labiau link veikti bei reaguoti situacij negalvodami apie savo vertybes. ie duomenys papildo 3 skyriuje aptartus savimons eksperimentus ir patvirtina j ivadas. Savimon yra nuasmeninimo prieyb. Stiprios savimons mons bdami prie veidrod ar televizijos kamer labiau save kontroliuoja ir j elgesys aikiau ireikia j nuostatas. Prie veidrod ragaudami vairi ri srius, jie suvalgo maiau riebaus srio (Sentyrz ir Bushman, 1998). Stipri savimon turintys mons taip pat bna maiau link apgaudinti (Beaman ir kiti, 1979; Diener ir Wallbom, 1976). Maiau apgaudinja ir tie, kurie jauiasi es iskirtiniai bei nepriklausomi (Nadler ir kiti, 1982). Susivokusi ar laikinai priverst taip jaustis moni odiai, pasakyti vliau, daniau sutampa su veiksmais, ikilus panaioms aplinkybms. iuos principus galime pritaikyti daugeliui kasdieni situacij. Tokios savimon silpninanios aplinkybs, kaip alkoholio vartojimas, veikia nuasmeninaniai (Hull ir kiti, 1983). O nuasmeninimo galimyb maja esant savimon skatinanioms aplinkybms: atsidrus prie veidrod ar televizijos kamer, maame miestelyje, esant rykiam apvietimui, segint dideles korteles su pavardmis, kai vyrauja dmesio neblakanti tyla, kai dvimi saviti rbai ir gyvenama privaiuose namuose (Ickes ir kiti, 1978). Kai paauglys ruoiasi vakarl, tvai galt jam patarti: Linksminkis, bet neumirk, kas esi". Kitaip tariant, diaukis bdamas tarp moni, taiau neprarask savs; isaugok savo tapatyb; netapk nuasmenintu.

322

II

dalis.

SOCIALIN TAKA

APIBENDRINIMAS Nuasmeninimas: kada bdami grupje mons netenka savojo A?


Kai vienu metu patiriamas stiprus socialinis suadinimas ir pasidalijama atsakomybe, mons gali pamirti prastus vartus ir prarasti savo individualyb. Tokia deindividualizacija, arba nuasmeninimas, ypa tiktina tada, kai, bdami minioje, dvdami maskuojanius drabuius ar kostiumus, susijaudin ir isiblak mons pasijunta anonimiki. Dl to silpsta savimon bei savikontrol ir stiprja reakcija nauj situacij, nesvarbu, teigiam ar neigiam Nuasmeninimas reikiasi silpniau, jei stipri mogaus savimon.

Grups poliarizacija: ar grups sustiprina ms nuomon?


Konfliktai danai siplieskia, kai mons abiejose pusse kalba tik su panaiai mstaniais. Ar kontaktai su bendraminiais sustiprina iankstines nuostatas? Jei taip, kodl?

grups poliarizacija (group polarization) Grups galia sustiprinti prie tai buvusias jos nari nuomones; nari nuomoni supanajimas, o ne isiskyrimas.

Kok poveik - ger ar blog - daniau daro tarpusavio sveika grupje? Policijos brutalumas ir gauj smurtas byloja apie destruktyv grupi poveik. Taiau paramos grupi lyderiai, vadybos konsultantai ir edukologai kalba apie grupi naud, socialini bei religini judjim lyderiai ragina savo narius stiprinti savo tapatum, bendraujant su panaiai mstaniais monmis. Ma grupi tyrimai padjo isiaikinti gero ir blogo grups poveikio prieastis: danai grupje vykstanios diskusijos sustiprina pradin jos nari polink. Grups poliarizacijos tyrimas iliustruoja, kaip domus atradimas paskatina mokslininkus daryti skubotas ir klaidingas ivadas, kurias vliau pakeiia teisingesns ivados. Tai yra vienas i mokslini detektyv, apie kur galiu kalbti kaip tiesioginis liudininkas, nes buvau vienas i jo dalyvi.

Polinkio rizik" atvejis


Pirmoji mokslin studija, apibendrinusi per 300 tyrim, buvo tuometinio Masaiusetso technologijos instituto magistranto Jameso Stonerio (1961) magistro darbas. Ruodamas j i pramons vadybos srities, Stoneris patikrino visuotinai paplitus sitikinim, kad grupse mons bna atsargesni nei pavieniui. Jis pateik problemines uduotis, kurias atlikdami eksperimento dalyviai privaljo patarti menamiems veikjams, kiek jie turt rizikuoti. sivaizduokite, jog esate io eksperimento dalyvis. K js patartumte tokioje situacijoje:
Helena yra raytoja, kuri, kaip teigiama, yra talentinga, taiau iki iol pragyvenimui usidirba raydama pigius nuotyki romanus. Neseniai jai kilo mintis parayti ger roman. Jei Helena j parayt ir romanas bt palankiai sutiktas, jis reik-

8 skyrius. GRUPS TAKA

323

mingai paveikt literatrin gyvenim ir stipriai prisidt prie jos karjeros. Antra vertus, jei Helenai nepavykt gyvendinti savo sumanymo arba romanas patirt neskm, ji bt veltui ivaisiusi daug laiko ir energijos. sivaizduokite, kad Helenai duodate patarim. Nurodykite maiausi tikimyb, kuri js laikytumte priimtina, kad Helena pamgint rayti roman. Helena turt pamginti rayti roman, jei tikimyb, kad jis sulauks pasisekimo, yra ne maesn kaip 1 i 10 7 i 10 2 i 10 8 i 10 3 i 10 9 i 10 4 i 10 10 i 10 (Pastarj nurodykite tuo atveju, jei manote, 5 i 10 kad Helena turt rayti roman tik bdama 6 i 10 visikai tikra, jog jis bus geras.)

Kai tai nusprsite, pamginkite spti, k patart ios knygos vidutinis" skaitytojas. Atsak dvylika panai klausim, penki ar daugiau eksperimento dalyvi juos aptardavo ir kiekvienu atveju priimdavo bendr sprendim. Kaip manote, kokie, palyginti su individualiais, buvo grups sprendimai? Ar dalyviai grupje labiau rizikuodavo, ar laiksi atsargiau, ar nekeit savo nuomons? Vis nuostabai, grupi sprendimai daniausiai bdavo rizikingesni. is polinkio rizikuoti reikinys" iprovokavo aib grupins rizikos tyrim, kurie parod, kad rizik skatina ne tik grups vieningumas - po trumpos diskusijos dalyviai, priimdami sprendim individualiai, taip pat pakeiia savo nuomon. Dar daugiau, mokslininkai skmingai pakartojo Stonerio rezultatus, eksperimentuodami su vairaus amiaus, skirting profesij ir vairi tautybi monmis. Per aptarim nuomons suartdavo. Taiau domu tai, kad grup sutardavo dl maesnio (rizikingesnio) skaiiaus nei siek nari nuomoni pradinis vidurkis. Tai buvo domi msl. Nedidelis poslinkis rizikingesnio sprendimo link buvo netiktas, ir ne i karto paaikinamas. Kaip tai vyksta? Ir kaip tai paplit? Ar teismo prisiekusij, verslo komitet ir karini organizacij diskusijos taip pat skatina rizikuoti? Ar tai paaikina, kodl 16-os, 17-os met amiaus paaugliai, vairuodami automobil ir vedami du keleivius, vaiuoja dvigubai rizikingiau (Chen ir kiti, 2000)? Po keleri tyrim met pastebjome, kad polinkis rizik pasireikia ne visada. Galjome parayti dilem uduotis, kurias sprsdami mons tapdavo atsargesni. Vienoje toki dilem buvo pasakojama apie jaun vedus vyr (pavadinkime j Roderiu), turint du mokyklinio amiaus vaikus ir utikrint, taiau prastai apmokam darb. Roderiui pakanka pinig btiniausioms reikmms, taiau jis negali mgautis prabanga. J pasiekia informacija, kad vienos kuklios bendrovs akcij vert netrukus gali patrigubti, jei jos naujausias produktas bus palankiai sutiktas, arba labai sumati, jei io produkto nepavyks parduoti. Roderis neturi joki santaup. Nordamas in-

324

II

dalis.

S O C I A L I N TAKA

ra
3

I +

A grup

D O

vestuoti ios bendrovs akcijas, jis svarsto, ar parduoti savo gyvybs draudimo polis. Ar velgiate bendr princip, kuris leist prognozuoti rizikingesn patarim, aptarus Helen situacij, ir atsargesn - aptarus Roderio situacij? Jei esate tokie, kaip dauguma, net patys vieni patarsite Helen daugiau rizikuoti nei Roderiui. Pasirodo, yra stipri tendencija diskutuojant laikytis pradinio nusistatymo. Grups, diskutavusios apie Roderio dilem, dar maiau rizikavo negu iki diskusijos.

c io sD K / 0)
CL Prie diskusij

B grup

Ar grups sustiprina nuomones?


Po diskusijos

8.8 PAVEIKSLAS Grups poliarizacija Grups poliarizacijos hipotez teigia, kad diskusija sustiprina nuostat, kuriai pritaria grups nariai.

Suprat, kad grup ne visada skatina rizikuoti, nusprendme, kad diskusijos grupje turi tendencij sustiprinti pradinius jos nari poirius. Tai leido mokslininkams pasilyti reikin, kur pranczai Serge Moscovici ir Marisa Zavalloni (1969) pavadino grups poliarizacija, apibendrinti taip: diskusija daniausiai sustiprina vidutin grups nari polink.

Grups poliarizacijos eksperimentai


is naujas poiris diskusij grupje poveik paskatino patyrinti, kokioms nuostatoms grups dauguma pritaria arba prieinasi. Ar j aptarimas sustiprins pradines paskir asmen nuomones, kaip nutinka svarstant probleminius klausimus? Ar grupje ne tik mgstantys rizikuoti sprs rizikingiau, bet ir netolerantikieji taps atsainesniais, o dosnieji - labiau filantropikais? Btent tokia yra grups poliarizacijos hipotez (r. 8.8 pav.) Deimtys tyrim patvirtina grups poliarizacijos hipotez. Moscovici ir Zavalloni (1969) pastebjo, kad diskusija sustiprino prancz student iankstin teigiam nuostat savo prezidento ir neigiam nuostat amerikiei tautos atvilgiu. Mititoshi Isozaki (1984) pastebjo, kad Japonijos universitet studentai po to, kai aptar autovyk, buvo labiau sitikin, kad kaltas vairuotojas. Markusas Braueris ir jo bendradarbiai (2001) nustat, kad prancz studentai m dar labiau nemgti tam tikr moni, kai grupje aptar neigiamus spdius. Glenas Whyte (1993) ra, kad grups skatina galvoti, jog per daug investuota, kad bt galima nutraukti versl", dl to daugelis bendrovi praranda dideles pinig sumas. Kanados verslo studentai sivaizdavo, kad turi nusprsti, ar reikia investuoti daugiau, viliantis ivengti nuostoli tsiant lunganius projektus (pavyzdiui, ar imti riziking paskol, siekiant apsaugoti ankstesn investicij). Pastebtas bdingas poveikis: 72 procentai student nutar vl investuoti, nors jei jie bt vieni mst apie nauj investicij, vargu ar bt nusprend tai daryti. Svarstant sprendim grupje, 94 procentai student pritar papildomam investavimui.

8 s k y r i u s . G R U P S TAKA

325

Kitiems eksperimentams buvo pasirenkami klausimai, dl kuri grups nuomons skyrsi. Vliau t pai pair mons bdavo izoliuojami. Ar diskusijos su panaiai mstaniais pairas sustiprindavo? Ar jos padidindavo atotrk tarp dviej ali? Toks klausimas buvo ikils man ir George Bishopui. Tad mes sudarme palyginti tendencingas ir netendencingas vidurini mokykl moksleivi grupes ir paprame j atsakyti - prie diskusij ir po jos - taip suformuluotus klausimus apie nuosavybs teis ir neaptvertas nam valdas, kad jie liet ir rasines nuostatas (Myers ir Bishop, 1970). Pastebjome, kad diskusijos tarp panaiai mstani moksleivi i ties padidino pradin atotrk tarp dviej grupi (r. 8.9 pav.).

Labai tendencingos grups

<) (/ O
E
"o c
C

O C) < "D O

Grups poliarizacija kasdieniame gyvenime


Kasdieniame gyvenime mons daugiausia bendrauja su tais, kuri poiriai panas j pai (r. 11 skyri arba paprasiausiai pavelkite savo draug rat.) Ar kasdienis bendramini bendravimas sustiprina bendr poir? Ar nuobods tampa nuobodesni, o linksmuoliai - linksmesni? Bna vairiai. Dl savaiminio berniuk ir mergaii susiskirstymo berniuk ir mergaii grupes laikui bgant irykja j prie tai buv neyms lyi skirtumai, pastebi Eleanor Maccoby (2002). Berniukai, bdami su kitais berniukais, aisdami vis labiau rungtyniauja ir veikia, o mergaitms vis svarbesni tampa tarpusavio santykiai. Nagrinjant bylas JAV federaliniame apeliaciniame teisme, respublikon partijos paskirti teisjai link balsuoti kaip respublikonai, o demokrat paskirti teisjai - kaip demokratai", - pastebjo Davidas Schkade ir Cassas Sunsteinas (2003). Taiau ios tendencijos irykja tik tarp bendramini teisj. Respublikon partijos paskirtas teisjas, posdiaudamas kartu su dar dviem respublikonais, balsuoja kur kas konservatyviau, nei posdiaudamas bent su vienu demokrat partijos paskirtu teisju. Tuo tarpu demokrat paskirtas teisjas elgiasi panaiai, tik renkasi prieing ideologin krypt." Grups poliarizacija mokyklose. Kit realaus gyvenimo atitikmen laboratorijoje stebimam reikiniui edukologai pavadino akcentuacijos (irykinimo") reikiniu: laikui bgant pradiniai skirtumai tarp auktj mokykl student grupi dar labiau irykja. Jei koledo X studentai i pat pradi yra intelektualesni u koledo Y studentus, studij metais is atotrkis daniausiai dar labiau padidja. Taip pat ir nepriklausantys student ar studeni draugijoms bna liberalesni politini pair, ir studij metais is skirtumas sustiprja (Pascarella ir Terenzini, 1991). Mokslininkai mano, kad taip yra i dalies dl to, jog grupi nariai sustiprina bendrus polinkius. Grups poliarizacija bendruomense. Poliarizacija taip pat vyksta ir bendruomense, nes mons patys atsiskiria. Davidas Brooksas (2005) pastebi:

Prie diskusij 8.9 PAVEIKSLAS

Po diskusijos

Diskusija sustiprino homogenik tendencing ir netendencing moksleivi grupi poliarizacij. Kalbant apie rasinius klausimus, tendencingi moksleiviai tapo dar alikesni, o netendencingi - dar maiau aliki. altinis: duomenys i Myers ir Bishop, 1970.

326

II

dalis.

S O C I A L I N TAKA

Dviejuose procesuose Piet Afrikos Respublikos teismai suvelnino bausmes suinoj, kaip socialiniai ir psichologiniai reikiniai, tarp j nuasmeninimas ir grups poliarizacija, skatina grups narius mogudystei (Colman, 1991). Ar pritartumte, kad teismai turt atsivelgti socialinius ir psichologinius reikinius kaip velninanias aplinkybes?

Triukmingos vietos ... traukia triukmingus tipus ir tampa dar triukmingesns. Kuklios vietos ... traukia kuklius ir tampa dar kuklesns." Kaimynijos virsta aidiniais rmais, kur nuomons rikoetu atsimua nuo vienmini. io proceso rezultatas Jungtinse Valstijose - dar labiau susiskaidiusi visuomen. Nuo 1976 iki 2000 met beveik padvigubjo skaiius t rinkimini apylinki, kuriose 60 proc. ir daugiau rinkj balsuoja u t pat kandidat (Bishop, 2004). Stojantieji auktsias mokyklas reiau laikosi centro" politini pair. 1983 metais centristais save vadino 60 proc., o 2005aisiais - tik 45 proc. student. Jie daniau priskiria save kairiesiems" arba deiniesiems" (Pryor ir kiti, 2005). Universitetiniuose miesteliuose student telkimasis baltj" draugijas bei brolijas ir etnini maum brimasis savas organizacijas stiprina socialinius tapatumus ir didina socialini grupi antagonizm (Sidanius ir kiti, 2004). Laboratoriniuose tyrimuose rungtyniavimo dvasia ir nepasitikjimas, kuriuos individai paprastai demonstruoja aisdami tarpusavyje, dar sustiprja, jei aidia grup prie grup (Winquist ir Larson, 2004). Kilus konfliktui bendruomenje, panaiai mstantys jos nariai ir toliau bendrauja vieni su kitais, sustiprindami bendras tendencijas. Gauj nusikalstamum skatina tai, kad panai savybi ir panaaus agresyvumo nariai sustiprina individualius bruous (Cartwright, 1975). Jei js kvartal atsikelia gyventi antras nekontroliuojamas penkiolikmetis, - teigia Davidas Lykkenas (1997), - ala, kuri jie padarys drauge, greiiausiai bus daugiau nei dvigubai didesn u t, kuri pirmasis penkiolikmetis padaryt bdamas vienas ... Gauja pavojingesn nei pavieniai jos nariai". I ties nepriirimos bendraami grups" yra svarbiausias" gyvenamojo rajono nusikalstamumo pranaas", teigia Bonita Veysey ir Stevenas Messneris (1999). Be to, eksperimentai parod, kad nusikalsti linkusiems paaugliams susibrus su kitais nusikaltliais, padaugja nusikaltim, ir tai ne naujiena n vienam mokslininkui, tirianiam grups poliarizacij (Dishion ir kiti, 1999). Grups poliarizacija internete. Elektroninis patas bei internetins pokalbi svetains - tai naujos galimybs panaiai mstantiems monms rasti vieniems kitus ir telktis grupes. Pavyzdiui, interneto svetainje myspace.com yra deimtys tkstani bendramini grupi, diskutuojani apie religij, politik, pomgius, automobilius, muzik ir 1.1. Nesuskaiiuojama gausyb virtuali grupi internete sudaro galimybes kovotojams u taik ir neonaciams, apkiautliams ir vandalams, teroristams, pasveikusiems nuo vio monms atsiriboti nuo kit moni susitelkiant grupes ir atsiduodant bendriems rpesiams, interesams bei planams (Gerstenfeld, 2003; McKenna ir Bargh, 1998, 2000; Sunstein, 2001). Ar diskusijos neodine kalba ireikiant niuansus gali sukelti grups poliarizacij? Ar sustiprja pacifistins kovotoj u taik nuostatos ir paatrja karini grupuoi teroristiniai polinkiai? Elektroninis patas, interneto paiekos sistema Google ir pokalbi svetains labai padeda maoms grupms suburti bendraminius ir pavien neapykant sutelkti

8 skyrius. GRUPS

TAKA

327

atkreipkime dmes

Grups poliarizacija
Julijaus Cezario alinink dialogu Shakespeare pavaizdavo poliarizuojani bendramini grups gali: Antonijus: Bet jeigu vien jo rbas sualotas Taip sugraudino tyras js sielas, Tai js pat Cezar pavelkit, Kaip iauriai j subad idavikas. Pirmas pilietis: O, iurpulingas reginys! Antrasis pilietis: O, kilniadvasis Cezaris! altinis: VVilliam Shakespeare, Julijus Cezaris", III veiksmas, ii scena. Vert A. Churginas. Treiasis pilietis: O, nelemta diena! Ketvirtasis pilietis: Nedorliai ir igamos! Penktasis pilietis: O, vaizdas kruvinas! Antrasis pilietis: Mes juos nubausti reikalaujam! Visi: Kerto! Pirmyn, surast juos! Deginkit! Naikinkit! udykit! Pjaukit! Galas idavikams!

pavojing jg", - pastebi Robertas Wrightas (2003). Jis spja, kad plintant interneto ryiui, jo skatinama poliarizacija dids. Ar esate kada nors mat bent vien Osamos bin Ladeno verbavimo vaizdo ra? Jie labai spdingi, o naudojant internet dar efektyviau veiks tikslin auditorij". Vieno Haifos universitete atlikto tyrimo duomenimis teroristini interneto svetaini nuo 1997 iki 2005 met pabaigos padaugjo nuo keliolikos iki 4700, t. y. j daugjo keturis kartus greiiau negu interneto svetaini apskritai (Ariza, 2006). Grups poliarizacija teroristinse organizacijose. Atlik teroristini organizacij, isibarsiusi visame pasaulyje, analiz, Clarkas McCauley ir Mary Segal (1987; McCauley, 2002) atkreipia dmes tai, jog terorizmas nra spontanikas reikinys. Jis kyla tarp moni, kuriuos suvienija bendros nelaims. Bendraudami tarpusavyje ir niekada neatsipalaiduodami ie mons darosi vis sunkiau nuspjami. Visuomenin situacija tai dar paatrina. Dl to kyla smurtas, kurio pavieniai, grup nesusibr mons niekada neiprovokuot. Pavyzdiui, rugsjo 11-osios teroristai gim ilgo proceso, kuriame buvo panaudotas poliarizuojantis bendramini tarpusavio sveikos poveikis, metu. Prie tapdami teroristais, pastebi Nacionalins mokslo tarybos ekspert grup, mons izoliuojami nuo kitaip mstani, potencials taikiniai dehumanizuojami, netoleruojami nuomoni skirtumai (Smelser ir Mitchell, 2002). Laikui bgant grupi nariai ima skirstyti pasaul mus" ir juos" (Moghaddam, 2005; Qirko, 2004). Arielis Merari (2002), Artimj Ryt ir ri Lankos saviudi terorist tyrintojas, sitikins, kad aukljant bsim saviud terorist svarbiausia yra grups taka. Kiek inau, nebuvo n vieno saviudiko teroro akto, kuris bt vykdytas dl asmenins ugaidos." Terorist organizacijos Salafi Jihad (ilamikojo fundamentalizmo judjimas, kurio dalis yra al Qaeda) nari tyrimo duomenimis, 70 proc. j orga-

Ziniasklaidos gausa ir visuomens susiskaldymas reikia, kad monms tapo kur kas lengviau susiburti bendramini grupes. Kai kuri miest gyventojai nemgsta prezidento Busho. Kiti klausosi radijo stoi, nepalaikani Billo Clintono. Tokiose grupse cirkuliuoja ir yra perteikiama pusiau tiesa." David Brooks, The Era of Distortion, 2004 (Ikraipym era")

328

II

dalis.

S O C I A L I N TAKA

nizacij stojo bdami emigrantai. Ivyk sveias alis iekoti darbo ar isilavinimo, jie m daug dmesio skirti savo musulmonikajam tapatumui, danai lankydavosi meetje, gyvendavo drauge su kitais emigrantais musulmonais, kurie kartais traukdavo juos udaras grupes, siliusias abipus emocin ir socialin param" bei bendrojo tapatumo tobulinim" (Sageman, 2004). udyns taip pat yra grupinis reikinys, kurio prieastis - udik poveikis vienas kitam (Zajonc, 2000). Apklauss daugel kaltinamj terorizmu Jerroldas Postas (2005) pastebi, kad labai sunku paveikti mog, jei ,jis jau verda terorizmo katile. irint ateit, veiksmingiausia antiteroristin politika bt neleisti potencialiems teroristams bti uverbuotiems."

Poliarizacijos aikinimas
Kodl grups pozicija bna atresn nei paskir nari vidutin nuomon? Mokslininkai tikjosi, kad atskleidus grupi poliarizacijos paslapt pavyks rasti kai kuriuos atsakymus. Isprendus maas msles, kartais surandamas raktas didesnms. I keli pasilyt grups poliarizacijos teorij dvi ilaik kruopi mokslin kritik. Vienoje i teorij kalbama apie diskusijoje pateiktus argumentus, o kitoje apie tai, kaip grups nariai vertina save kit nari atvilgiu. Pirmoji teorija - pavyzdys to, kas 6 skyriuje buvo pavadinta informacine taka (taka, atsirandania susidrus su faktais). Antroji teorija yra normatyvins takos (takos, grindiamos mogaus trokimu, kad kiti j priimt arba juo avtsi) pavyzdys.

Informacin taka
Pasak tikinam aikinim, diskusija grupje gimdo idjas, dauguma kuri sustiprina vyraujant poir. Diskutuojant paprastai ikeliamos visai grupei inomos idjos, o ir nepamintos jos daro poveik diskusijai (Gigone ir Hastie, 1993; Larson ir kiti, 1994; Stasser, 1991). Kitos mintys taip pat gali bti grindiamos tikinamais faktais, kuriuos ne visi grups nariai prie tai bus atkreip dmes. Svarstant, kaip turt pasielgti raytoja Helen, kas nors gali pasakyti: Helen turt parayti t roman, nes ji nedaug ktepraras. Jei rimto romano sumanymas nepavyks, Helen visada gals sugrti prie pigi nuotyki roman." Tokiuose teiginiuose danai bna iek tiek informacijos apie argumentus bei uuomin apie to mogaus pozicij aptariamu klausimu. Net ir neinodami tikrosios kit moni nuomons, bet girddami tikinamus argumentus, diskusijos dalyviai vis tiek keiia savo pozicij (Burnstein ir Vinokur, 1977; Hinsz ir kiti, 1997). Argumentai yra svarbs patys savaime. Taiau kad poiris pasikeist nepakanka vien tik igirsti argumentus. Aktyvus dalyvavimas diskusijoje labiau keiia poir nei pasyvus klausymasis. Dalyviai ir stebtojai girdi tas paias idjas, taiau vardydami jas dalyviai tarsi sipareigoja nekeisti nuomons. Juo daniau grups nariai kartoja vienas kito idjas, juo labiau jie jas simena ir joms pritaria (Brauer ir kiti,

8 s k y r i u s . G R U P S TAKA

329

1995). Vien tik uraius savo idjas besiruoiant diskusijai virtualioje erdvje, irykja tam tikra poiri poliarizacija (Liu ir Latan, 1998). Tai iliustruoja 7 skyriuje ireikt mint. moni protai nra tuios lentels, kuriose tikintojai gali rayti, kas jiems patinka; pasirinkus pagrindin tikinjimo bd darosi nepaprastai svarbu, k mons galvoja igird informacij. I ties, vos por minui pagalvojus kuriuo nors klausimu, nuomon gali sutvirtti (Tesser ir kiti, 1995). (Gal galite prisiminti, kaip pajutote savo poirio krypt pagalvoj apie jums patinkant arba nepatinkant asmen.) Net ir ketinimas diskutuoti kokiu nors klausimu su tokios pat kompetencijos, bet kitaip mananiu mogumi gali paskatinti surikiuoti savo argumentus ir uimti dar konkretesn pozicij (Fitzpatrick ir Eagly, 1981).

Normatyvin taka
Antrasis poliarizacijos aikinimas apima savs lyginim su kitais. Pasak tikinanios Leono Festingerio (1954) socialinio palyginimo teorijos, mes stengiams vertinti savo nuomon bei gebjimus ir tai galime padaryti lygindami save su kitais. Mus labiausiai tikina referentins grups" - tokios, su kuriomis tapatiname save (Abrams ir kiti, 1990; Hogg ir kiti, 1990). Be to, nordami bti mgstami ir pastebj, kad kiti taip pat pritaria ms poiriui, galime j tviriau ireikti. Kai praome moni (kaip ir a anksiau praiau js) atspti, kaip kiti reaguos tokius klausimus, kaip Helen dilema", jie daniausiai demonstruoja pliuralistin neimanym: jie nesuvokia, ar kiti remia tendencij, kuriai socialiai teikiama pirmenyb (iuo atveju idja parayti roman). Tipikas mogus patars rayti roman, net jei jo skms tikimyb yra 4 balai i 10, bet sps, kad dauguma kit patars rayti tik tuo atveju, jei skms tikimyb yra 5 arba 6 balai i 10. (is faktas primena alik palankum sau: visi mano ireiki daugiau socialiai pageidautin bruo bei nuostat negu vidutinis mogus.) Diskutuodami dauguma moni sitikina, jog jie nepajgia, kaip tikjosi, pranokti kit. Ties pasakius, tie kiti danai yra juos pralenk ir laikosi tvirtesns nuomons, kodl reikt rayti rimt roman. Nevaromi klaidingai suprastos grups normos, jie tampa laisvi dar tviriau reikti savo prioritetus. Gal prisimenate atvej, kaip norjote su kuo nors ivykti pasilinksminti, taiau n vienas i js nedrso engti pirmo ingsnio, manydami, kad kitas nenors. Toks pliuralistinis neimanymas trukdo umegzti santykius (Vorauer ir Ratner, 1996). Arba gal prisimenate, kaip js ir kiti grups nariai elgts atsargiai ir santriai, kol kakas nepralau led, sakydamas: K gi, jei atvirai, a manau..." Netrukus visi nustebote suvok, kiek daug bendro tarp js. Kartais, kai profesorius pasitikslina, ar yra klausim, niekas neatsiliepia, ir kiekvienas studentas sivaizduoja, kad tik jam vienam ne viskas aiku. Kiekvienas mano, jog j tylti veria drovumas, o kiti tyli todl, kad visk suprato.
socialinis palyginimas (soiai comparison) Savo gebjim ir nuomoni vertinimas, lyginant save su kitais.

pliuralistinis neimanymas (pluralistic ignorance) Klaidingas sivaizdavimas, k dauguma mano, jauia ar kaip reaguoja.

330

II

dalis.

S O C I A L I N TAKA

8.10 PAVEIKSLAS Sprendiant rizikavimo" dilemas (tokius kaip Helen atvejis), inia apie kit nuomon nor rizikuoti sustiprindavo. Sprendiant atsargumo" dilemas (kaip Roderio atvejis), igird kit nuomon mons tapdavo atsargesni. altinis: Myers, 1978.

10 i 10 9 i 10 8 i 10 7 i 10 6 i 10
C O 'N IE

Atsargumo reikalaujantys klausimai

5 i 10 4 i 10 3 i 10 2 i 10 1 i 10 Nesusipain Susipainimas su kit moni nuomone Susipain

Dale Milleris ir Cathy McFarland (1987) gerai inom reikin ityr pritaik laboratorinio eksperimento metod. Jie papra moni perskaityti nesuprantam straipsn ir paprayti pagalbos, jei susidurt su i ties rimta problema, stengdamiesi suprasti rain". Nors n vienas i eksperimento dalyvi pagalbos nepra, jie man, kad kiti nesivarys. Tad jie klaidingai spjo, kad nepraantiems pagalbos monms jos ir nereikjo. Norint veikti itok pliuralistin neimanym reikia, kad alia atsirast galintis pralauti ledus ir atskleisti bei sustiprinti bendr reakcij. i socialinio palyginimo teorija paskatino eksperimentus, kuri dalyviai bdavo supaindinami su kit moni pozicija, bet ne su j argumentais. Tai iek tiek panau situacij, kai prie eidami balsuoti perskaitome vieosios nuomons apklausos rezultatus arba rinkj nuomones. Ar susipain su kit moni pozicija mons keiia savo atsakymus, jei prie tai nebuvo diskutav ir sipareigoj palaikyti socialiai palanki pozicij? Kaip rodo 8.10 pav., jie elgiasi itaip. Dl palyginimo atsiradusi poliarizacija paprastai bna silpnesn nei iprovokuota diskusijos. Taiau stebina tai, kad mons ne paprasiausiai prisitaiko prie grups, o engia vien ingsn toliau. Ar jie taip elgiasi, kad isiskirt i grups? Ar tai dar kart nerodo ms poreikio bti iskirtiniais (6 skyrius)? inojimas, k renkasi kiti, taip pat prisideda prie bandos jausmo, ipopuliarinanio pasirenkamas dainas, knygas ir filmus. Sociologas Matthew Salganikas ir jo kolegos (2006) atliko io reikinio eksperimentus. Jie papra 14 341 interneto vartotoj pasiklausyti ir - jei patiks - parsisisti iki tol jiems negirdtas dainas. Kai kuriems atsitiktinai parinktiems dalyviams tyrjai leido pamatyti, kokias dainas parsisiunt ankstesni dalyviai. Tarp i informacij gavusij populiarios dainos tapo dar populiaresns, o nepopuliarios - dar nepopuliaresns.

8 skyrius. GRUPS TAKA

331

Grups poliarizacijos analiz parodo, kokie sudtingi yra socialiniai-psichologiniai tyrimai. Kad ir kaip nortume kuo paprasiau paaikinti reikin, viena teorija retai kada apima visus aspektus. Kadangi mons yra sudtingos btybs, rezultat danai nulemia daugiau nei vienas veiksnys. Grups diskusijose dominuoja tikinantys argumentai, kai aptariamas klausimas susijs su faktais (Ar esama nusikaltimo sudties?"). Socialinis palyginimas visada bna susijs su vert nusakaniais sprendimais (Koki bausm reikt skirti?") (Kaplan, 1989). Daugeliu klausim, turini ir faktin, ir vertybin aspektus, abu veiksniai reikiasi kartu. Pastebjus, kad kiti jauia t pat (socialinis palyginimas), randami argumentai (informacin taka) tam, k slapta palaiko visi.

APIBENDRINIMAS Grups poliarizacija: ar grups sustiprina ms nuomon?


Diskusijos grupje gali duoti ir teigiamus, ir neigiamus rezultatus. Mgindami suprasti dom fakt kad grups diskusija skatina rizik mokslininkai pastebjo, kad diskusija i ties sustiprina pirmin, - tiek riziking tiek atsarg - dominuojant poir. Kasdieniame gyvenime grup taip pat daniausiai sustiprina nuomon. Grups poliarizacijos reikinys tapo langu, pro kur mokslininkai galjo stebti grups tak. Eksperimentai patvirtino dvejop grups tak: informacin ir normatyvin. Diskusijos metu surinkta informacija daniausiai palaiko alternatyv kuriai i pradi buvo teikiama pirmenyb, ir skatina dar labiau j remti.

Grupinis mstymas: ar grups trukdo, ar padeda priimti gerus sprendimus?


Kada grups taka trukdo teisingai nusprsti? Kada grups skatina gerus sprendimus, ir kaip galima paveikti grupes, kad jos priimt optimalius sprendimus?

Ar socialiniai psichologiniai reikiniai, kuriuos aptarme pirmuosiuose atuoniuose skyriuose, bdingi tokioms sudtingoms grupms, kaip korporacins tarybos arba prezidento kabinetas? Ar ia yra vietos savs pateisinimui? alikam palankumui sau? Tapatinimuisi su mes", provokuojaniam konformistik elges ir neigianiam nuomoni skirtum? Vieam sipareigojimui, skatinaniam prieintis pokyiams? Grups poliarizacijai? Socialinis psichologas Irvingas Janisas (1971, 1982) klaus: gal ie reikiniai padt paaikinti gerus ir blogus grupinius sprendimus, kuriuos padar kai kurie XX a. JAV prezidentai ir j patarjai. Kad tai isiaikint, jis ianalizavo sprendim primimo procedras, atvedusias kelet dideli neskmi: Pearl Harboras. Per 1941 met pabaigoje vykdyt Pearl Harboro uosto antpuol (dl kurio Jungtins Valstijos sitrauk Antrj pasaulin kar)

332

II

dalis.

S O C I A L I N TAKA

Havajuose esantys kariuomens vadai gaudavo informacij apie Japonijos rengimsi kakuriame Ramiojo vandenyno regione pulti Jungtines Valstijas. Po to karin valgyba prarado radijo ry su japon lktuvneiais, kurie m skristi tiesiai Havajus. Likus dar kelioms minutms oro valgybos lktuvai galjo pastebti lktuvneius arba perspti apie pavoj. Taiau pernelyg savimi pasitikintys kariuomens vadai nesim i atsargumo priemoni. Ir tai rezultatas: nenuskambjo joks pavojaus signalas, ir visikai nepasiruousi gintis karin baz buvo upulta. Nuostoliai: nuskandinta 18 laiv, numuta 170 lktuv ir uvo 2400 moni. siverimas Kiauli lank. 1961 metais prezidentas Johnas Kennedy ir jo patarjai nusprend nuversti Fidel Castro siverdami Kub su 1400 CV apmokyt kubiei pabgli. Netrukus beveik visi siverusieji uvo arba buvo paimti nelaisv, Jungtins Valstijos paemintos, o Kuba tapo dar artimesne tuometins SSRS sjungininke. Suinojs apie pasekmes Kennedy garsiai nusistebjo: Kaip mes galjome bti tokie kvaili?" Vietnamo karas. Nuo 1964-j iki 1967-j prezidentas Lyndonas Johnsonas ir jo antradienio priepieiuose" dalyvaujantys politikos patarjai eskalavo Vietnamo kar, remdamiesi prielaida, kad JAV vykdomi bombardavimai i oro, augmenijos naikinimas ir prieo paiek bei sunaikinimo misijos privers iaurs Vietnam ssti prie deryb stalo, ir tam supratingai pritars Piet Vietnamo gyventojai. Jie ts kar, nekreipdami dmesio vyriausybs valgybos ekspert ir beveik vis JAV sjunginink perspjimus. Dl to uvo beveik 5000 amerikiei ir milijonas vietnamiei, amerikieiai tapo suprieinti, prezidentas buvo priverstas atsistatydinti, susidar milinikas biudeto deficitas, prisidjs prie XX a. atuntojo deimtmeio kuro kain infliacijos.

grupinis mstymas (groupthink) Mstymo bdas sutelktoje grupje, kai pritarimo siekimas yra toks dominuojantis, kad ugoia alternatyvi sprendim realistin vertinim." Irvingas Janisas (1971)

Janisas buvo sitikins, kad ios klaidos atsirado pasireikus tendencijai ugniauti nuomoni skirtumus dl harmonijos grupje, ir reikin pavadino grupiniu mstymu (r. skyrel K slepia moksliniai tyrimai. Irvingas Janisas apie grupin mstym"). Be to, bendrysts jausmas kelia produktyvum (Mullen ir Copper, 1994). Taiau priimant sprendimus darnios grups gali atneti nuostoli. Janisas man, kad aplinkai, kurioje mezgasi grupinis mstymas, bdingi ie poymiai: draugikumas, sutelktumas; nuo prieingai manani;

santykinis grups izoliavimasis

direktyvinio lyderio, kuris leidias suprasti, kokius sprendimus jis vertina palankiai, buvimas.

Planuojant lidnai pasibaigusi invazij Kiauli lank, naujasis prezidentas Kennedy ir jo patarjai mgavosi stipria vienybs dvasia. Plano kritika buvo ugniauiama, argumentai atmetami, ir prezidentas netrukus pritar ipuoliui.

8 s k y r i u s . G R U P S TAKA

333

k slepia moksliniai tyrimai

Irvingas Janisas apie grupin mstym


Mintis apie grupin mstym man ov galv skaitant Arthuro Schlesingerio ataskait apie tai, kaip Kennedy administracija nusprend siverti [Kiauli [lank. I pradi buvau suglums: kaip galjo tokie protingi bei valgs mons kaip Johnas F. Kennedy ir jo patarjai patikti kvailu ir chaotiku CV planu? Pradjau splioti, ar ia nepasireik kokia nors psichologin infekcija, pavyzdiui, socialinis konformikumas ar bendros nuomons paieka, kuri buvau pastebjs maose sutelktose grupse. Vlesni tyrimai (kuriems i pradi padjo mano dukra Charlotte, rengusi baigiamj vidurins mokyklos darb) mane Irvingas Janisas tikino, kad subtils grupms bdingi procesai trukd jiems atidiai vertinti rizik ir pasiginyti. Kai po to analizavau kitas JAV usienio politikos neskmes ir Votergeito skandalo dangstym pastebjau tuos paius alingus grupinius procesus.

(1918-1990)

Grupinio mstymo poymiai


Remdamasis archyvine mediaga ir dalyvi bei stebtoj prisiminimais, Janisas nustat atuonis grupinio mstymo poymius. ie simptomai yra kolektyvin disonanso mainimo forma, pasireikianti, kai grups nariai stengiasi isaugoti teigiam grups pojt susidr su grsme (Turner ir kiti, 1992, 1994). Pirmieji du grupinio mstymo poymiai skatina pervertinti grups gali ir teisingum. t Nepaeidiamumo iliuzija. Visos Janiso tirtos grups buvo pernelyg optimistikos, ir tai sutrukd joms pastebti gresianio pavojaus enklus. Igirds, jog jo vadovaujamos karins pajgos prarado radijo ry su japon lktuvneiais, admirolas Kimmelas, vyriausiasis Pearl Harboro jr pajg vadas, pajuokavo, kad japonai tikriausiai ruoiasi apsupti Honolulu Deimantin Smaigal. Japonai taip ir padar, taiau kai Kimmelas aipsi i ios minties, net tokio vykio tikimyb buvo atmesta kaip nemanoma. Visuotinis tikjimas grups moralumu. Grups nariai mano, kad j grup yra savaime morali, ir nekreipia dmesio etinius bei moralinius dalykus. Kennedy grup inojo, kad patarjas Arthuras Schlesingeris jaunesnysis ir senatorius J. Williamas Fulbrightas abejojo dl invazijos Kub moralumo. Taiau komanda neatsivelg ias moralines dvejones ir j neaptar. Grupi nariai usidaro savame mini rate: t Racionalizavimas. Grups atmeta ikius, kolektyviai pateisindamos savo sprendimus. Prezidento Johnsono antradienio priepiei" nariai praleisdavo kur kas daugiau laiko aikindami ir pateisindami karo eskalavim nei i naujo apmstydami priimtus sprendimus ir juos vertindami. Kiekviena iniciatyva skatino tik gynyb ir teisinimsi.

334

II

dalis.

S O C I A L I N TAKA

Rasti geriausi problemos sprendim galima tik laisvai j aptarus." John Stuart Mill, On Liberty, 1859 (Apie laisv")

Stereotipikas poiris oponent. Kolektyv, kuriems bdingas grupinis mstymas, nariai savo prieus laiko pernelyg blogais, kad bt galima leistis su jais diskusijas, arba per silpnais ir neintelektualiais, kad jie galt atremti planuotus veiksmus. Kennedy alininkai tikino save, jog Castro kariuomen yra tokia silpna, o liaudies parama tokia menka, kad jo reim be vargo gali nuversti vienas brys.

Ir galiausiai, grup jauia spaudim bti vieninga: Spaudimas elgtis konformistikai. Tiems, kurie suabejodavo grups nuomone ir planais, jos nariai duodavo griet atkirt pasitelkdami tai argumentus, tai ugauliojimus. Kart, kai prezidento Johnsono padjjas Billas Moyersas atvyko posd, prezidentas pajuokavo: tai, atvyko ponas Liaukims Bombardav". Dauguma posdio dalyvi prezidento replik sureagavo pritariamai. Savicenzra. Kadangi nesutarimai danai trikdydavo, o grup siekdavo vieningumo, grups nariai savo nuogstavimus ugniaudavo arba atmesdavo. Praslinkus keliems mnesiams po siverimo Kiauli lank Arthuras Schlesingeris (1965, p. 255) priekaitavo sau: Per daug tyljau per tuos lemtingus pasitarimus Kabineto salje, nors mano kalts jausm velnino supratimas, kad prietaraudamas maai k pasiekiau, iskyrus tai, jog biau ivadintas kyriu." Vieningumo iliuzija. Savicenzra ir spaudimas nesuardyti konsenso sukuria vieningumo iliuzij. Dar daugiau, tariamas konsensas tariamai patvirtina grups sprendim. Toks tariamas konsensas buvo ms aptartais neskmi atvejais. Adolfo Hitlerio patarjas Albertas Speeras (1971) Hitler supusi atmosfer apibdino kaip toki, kurioje spaudimas prisitaikyti ugniaudavo bet kok krypteljim al. Nuomoni skirtumo nebuvimas sukr vieningumo iliuzij:
Normaliomis aplinkybmis nuo realybs atitrkusius mones atsitokti priveria aplinkini paaipa ir kritika. Jie pradeda suprasti, kad jais nepasitiki. Treiajame Reiche toki korektyv nebuvo, ypa tiems, kurie priklaus aukiausiam sluoksniui. Prieingai, kiekviena saviapgaul bdavo pabrtinai irykinama tarsi kreiv veidrodi salje, virsdavo nuolat patvirtinamu fantastiniu iliuzinio pasaulio vaizdu, kuris n kiek neprimin niraus iorinio pasaulio. Nemaiau nieko, vien tik savo veido atspind. Jokie ioriniai veiksniai nesutrikd imt nesikeiiani veid vienodumo, ir visi ie veidai buvo mano (p. 379).

Grupinis mstymas Titanike". Nepaisydamas keturi perspjim apie priekyje stksanius ledkalnius ir sargybinio maldavim duoti ironus, kapitonas Edvvardas Smithas - svarbiausias ir autoritetingiausias asmuo - sak visu greiiu plaukti pirmyn nakties tams Vyravo nepaeidiamumo iliuzija (Net Dievas negalt paskandinti io laivo", - buvo pasaks kapitonas). Taip pat buvo daromas spaudimas (gulos nariai aipsi i sargybinio, kad is nemato be iron, ir atmet jo nuogstavimus). Ir dar buvo proto sargas" (Titaniko" telegrafistas, nesugebjs perduoti kapitonui Smithui paskutinio ir isamiausio perspjimo apie ledkalnius).

Proto sargai. Kai kurie grups nariai saugo j nuo informacijos, galinios priversti suabejoti bendro nutarimo efektyvumu ar moralumu. Prie Kiauli lankos antpuol Robertas Kennedy pasivedjo Schlesinger al ir pasak: Neprietarauk." Jungtini Valstij sekretorius Deanas Rushas nuslp diplomatijos ir vyriausybs valgybos ekspert perspjimus,

8 s k y r i u s . G R U P S TAKA

335

Socialins slygos 1. Didelis sutelktumas. 2. Grups izoliuotumas. 3. Nesirpinimas metodikomis informacijos paiekos ir vertinimo procedromis. 4. Direktyvin lyderyst. 5. Didelis stresas ir netikjimas, kad galima rasti geresn sprendim u t, kur palankiai vertina lyderis ar kiti takingi asmenys.

1. 2. 3. Nuomoni sutapimo paieka 4. 5. 6. 7. 8.

Grupinio mstymo poymiai Nepaeidiamumo iliuzija. Tikjimas savaiminiu grups moralumu. Kolektyvinis racionalus pagrindimas. Stereotipinis poiris kitas grupes. Tiesioginis spaudimas nepritariantiems. Savicenzra. Vieningumo iliuzija. Proto sargai.

1.
2.

3. 4. 5.

6. 7.

Nevykusi sprendim enklai Neisami alternatyv apvalga. Neisami tiksl apvalga. Silpna pasirinkt sprendim rizikos analiz. Prasta informacijos paieka. Atrankos paklaida apdorojant turim informacij. Negebjimas i naujo vertinti kitas alternatyvas. Negebjimas dirbti atsivelgiant aplinkybes.

8.11 PAVEIKSLAS Teorin grupinio mstymo

nepritarianius invazijai. itaip jie tapo prezidento proto sargais'' saugodami j nuo nemaloni fakt, o ne nuo realios grsms. Grupinis mstymas gali sukliudyti iekoti prieingos informacijos, j aptarti ir svarstyti kitas galimybes (r. 8.11 pav.). Situacija, kai lyderis pritaria idjai ir kai grup atsiriboja nuo prieing poiri, gali paskatinti priimti nevykusius sprendimus (McCauley, 1989). Brit psichologai Benas Newellas ir Davidas Lagnado (2003) mano, kad grupiniu mstymu galima paaikinti ir kar Irake. Jie, o taip pat ir kiti mokslininkai, mano, kad abu - ir Saddamas Husseinas, ir George W. Bushas buvo apsistat vienminiais patarjais, nutild prietaraujanius ir gaudavo filtruot informacij, kuri daniausiai patvirtindavo j prielaidas: Irako prielaid, es galima pasiprieinti siverusioms pajgoms, ir Jungtini Valstij prielaid, kad po skmingos invazijos seks trumpas taikios okupacijos laikotarpis, ir po to netrukus suklests demokratija.

analiz altinis: Janis ir Mann, 1977, p. 132.

Grupinio mstymo teorijos kritika


Nors Janiso idjos bei pastebjimai sulauk miliniko dmesio, kai kurie mokslininkai juos vertina skeptikai (Fuller ir Aldag, 1998; t'Hart, 1998). Duomenys buvo retrospektyvs, tad Janisas galjo pasirinkti jo teorij patvirtinanius atvejus. Vliau atlikti eksperimentai atskleid, kad t direktyvin lyderyst kartais bna susijusi su nekokybikais sprendimais dl to, kad pavaldiniai jauiasi per daug silpni arba nesaugs, kad idrst pasisakyti (Granstrom ir Stiwne, 1998; McCauley, 1998); grups teikia pirmenyb daugumos poir patvirtinaniai, o ne jam prietaraujaniai informacijai (Schulz-Hardt ir kiti, 2000);

336

II

dalis.

S O C I A L I N TAKA

Tiesa gimsta draugikuose ginuose."

Filosofas David Hume,


17111776

siekdami koleg pripainimo ir pritarimo bei socialiai tapatindamiesi su grupe, jos nariai gali ugniauti prietaringas mintis (Hogg ir Hains, 1998; Turner ir Pratkanis, 1997).

Taiau draugyst nebtinai privalo peraugti grupin mstym (Esser, 1998; Mullen ir kiti, 1994). Saugios, darnios grups (tarkime, eima) gali netrukdyti kiekvienam turti savo nuomon. Sutelktoje grupje vyraujanios normos gali skatinti konsens, kuris veda grupin mstym, arba nuo to apsaugani kritin analiz (Postmes ir kiti, 2001). Artimi bendramoksliai ir kolegos, apsikeisdami savo straipsni rankraiais, i ties tikisi kritinio vertinimo: Perspk mane apie klaidas". Laisvos dvasios atmosfera taip pat skatina vaising sutelktos grups darb. Ityr daugyb tikr vyki Phillipas Tetlockas su bendradarbiais (1992) prijo ivad, kad net teisingai parinkus grupines procedras kartais priimami pragaitingi sprendimai. Kai 1980 metais prezidentas Carteris ir jo patarjai planavo kait Irane gelbjimo akcij, jie rinko vairias nuomones ir realistikai svarst galimus pavojus. Jei ne problema su malnsparniu, gelbjimo operacija bt pavykusi. (Carteris vliau sak, kad jei jis bt isiunts dar vien sraigtasparn, bt buvs perrinktas prezidentu.) Perfrazuodami pon Roders galime pasakyti, kad gera komanda kartais padaro blog dalyk. Analizuodamas grupinio mstymo teorijos kritik, Paulas Paulusas (1998) primena Leono Festingerio (1987) pastebjim, kad nekinta tik nepatikrinama teorija. Jei teorij galima patikrinti, ji keisis. Ji privalo keistis. Tobul teorij nra." Tad, aikino Festingeris, turtume klausti ne ar teorija yra teisinga, ar klaidinga, o veikiau kiek i teorija aprpia empirin srit ir kaip ji turi bti patobulinta". Irvingas Janisas, kuris iki mirties 1990 metais tikrino ir tobulino savo teorij, bt pritars tiems, kurie toliau j keist. itaip moksle apgraibomis iekome kelio ties, tikrindami idjas, lygindami jas su tikrove, perirdami ir po to vl tikrindami.

Kaip ivengti grupinio mstymo


Nevykusi grupi dinamika padeda paaikinti daugel neskming sprendim: per daug virj kartais sugadina sriub. Taiau jei lyderis yra atviras, darni komanda gali prisidti prie sprendim kokybs. Kartais dvi ar daugiau galv bna geriau nei viena. Iekodamas slyg, gimdani gerus sprendimus, Janisas ianalizavo dvi tariamai skmingas akcijas: po Antrojo pasaulinio karo prezidento Trumano administracijos sukurt Maralo plan vl pastatyti Europ ant koj ir prezidento Kennedy administracijos veiksmus, trukdiusius 1962 metais buvusiai SSRS rengti raketines bazes Kuboje. Janiso (1982) rekomendacijose ukirsti keli grupiniam mstymui yra daug efektyvi grupini procedr, kurios buvo taikomos abiem atvejais: Bkite objektyvs - neremkite n vienos pozicijos.

8 skyrius. GRUPS TAKA

337

Skatinkite kritik vertinim; paskirkite velnio advokat". O dar geriau, palankiai priimkite nuoirdiai prietaraujaniojo silymus. Tai dar labiau skatins originaliai mstyti ir pads komandai siklausyti skirtingus poirius, teigia Charlan Nemeth ir jos kolegos (2001a, 2001b). Retkariais suskirstykite grup pogrupius ir vl sujunkite, kad igirstumte skirtingas nuomones. Palankiai iklausykite ekspert ir koleg kritik. Prie gyvendindami sprendim suaukite paskutinio anso" posd, kad igirstumte visas dar likusias dvejones. Kai imamasi toki veiksm, sprendimo primimas gali utrukti, taiau jis bus kokybikesnis ir naudingesnis.

Grupinis problem sprendimas


Ne kiekvien sprendim grupinis mstymas sugadina. Tam tikromis aplinkybmis dvi galvos i ties yra geriau nei viena. Patrickas Laughlinas ir Johnas Adamopoulos (1980, 1996; Laughlin ir kiti, 2003) tai rod pateikdami vairias intelektualias uduotis. Panagrinkime vien j, reikalaujani rasti analogij:
odis teigti yra susijs su odiu neigti taip pat, kai veikti su: a. b. c. d. e. suvaryti oponuoti drausti pagreitinti trukdyti

Dauguma auktj mokykl student, atsakindami vieni, nesuprato io klausimo, taiau pasitar atsak teisingai (trukdyti). Be to, pastebjo Laughlinas, jei du dalyviai i ei pradioje pasirenka teising atsakym, du kartus i trij jiems pavyksta tikinti kitus. Jei teising atsakym pasirenka tik vienas, jam pavyksta tikinti tik vien kart i keturi. Sprendiant kebli login uduot trys, keturios ar penkios galvos geriau negu dvi (Laughlin ir kiti,
2006).

Kad kelios galvos geriau nei viena, Dellas Warnickas su Glennu Sandersu (1980) ir Verlinas Hinszas (1990) patvirtino analizuodami nusikaltimo liudinink parodym ir darbo atrankos pokalbi vaizdo raus. Apklausiami visi kartu, liudininkai suteikdavo daug tikslesn informacij nei apklausiami individualiai. Keletas oponent, kritikuojantys vienas kit, gali padti grupei ivengti kai kuri paintini paklaid ir pasilyti puiki idj (McGlynn ir kiti, 1995; Wright ir kiti, 1990). Idj generavimas" bendraujant internetu suteikia erdvs krybinei miniai (Gallupe ir kiti, 1994). Taiau mokslininkai prietarauja paplitusiai nuo-

338

II

dalis.

S O C I A L I N TAKA

monei, kad bendraujant akis ak mstoma krybikiau ir sukuriama daugiau idj nei dirbdant pavieniui (Paulus ir kiti, 1995, 1997, 1998, 2000, Stroebe ir Diehl, 1994). Prieingai paplitusiai nuomonei, kad idj generavimas veiksmingiausias, kai dalyviai spjami nekritikuoti", ginai skatina kurti idjas, ir tada krybinis mstymas perengia vienos problemos sprendimo ribas (Nemeth ir kiti, 2004). Dauguma mano es produktyvesni dirbdami komandoje (i dalies dl to, kad neproporcingai prisiima nuopelnus sau u kit pasilytas idjas). Taiau mokslininkai danai pastebi, kad dirbdami pavieniui mons pateikia daugiau ger idj nei dirbdami grupje (Rietzschel ir kiti, 2006). Didels idj generavimo grups bna ypa neefektyvios: kaip teigia socialinio dykinjimo teorija, visuomet atsiranda tran, gyvenani kit sskaita. Pasak normatyvins takos teorijos, jie veria kitus jaustis nedrsiai silant originalias idjas. Dl to atsiranda gamybos blokavimas" - idjos prarandamos laukiant eils pasisakyti (Nijstad ir kiti, 2003). Kaip rod DNR atradjai Johnas Watsonas ir Francis Crickas, dviej oponent pokalbis gali aktyvinti krybik mstym. Watsonas vliau prisimin, kaip jiems su Cricku pasisek, nes jie nebuvo patys talentingiausi tarp siekusi atskleisti genetin kod. Talentingiausia mokslinink buvo tokia protinga, kad retai pra patarim" (cit. Cialdini, 2005). Jeigu esi labiausiai apdovanotas asmuo (ar tokiu save laikai), kam prayti kit pagalbos? Kaip Watsonas ir Crickas, psichologai Danielis Kahnemanas ir velionis Amosas Tversky bendradarbiavo tirdami intuicij ir jos tak ekonominiams sprendimams (r. 3 skyri ir io skyriaus intarp K slepia Nobelio premija"). Vincentas Brownas ir Paulas Paulusas (2002) atrado tris bdus, kaip patobulinti grupin problem sprendimo darb: Derinkite grupin ir individual idj generavim. Tyrim duomenys silo pradioje taikyti grupin problem sprendim, o paskui individual, bet ne atvirkiai ir ne vien tik individual. Kai grupje ikeliamos naujos idjos, asmenins idjos gali kilti nepriklauomai nuo grups taisykls vienu metu leisti kalbti tik vienam mogui. Reikalaukite, kad grups nariai bendraut ratu. Dar vienas bdas pasinaudoti grups privalumais ivengiant taisykls kalbti paeiliui - pareikalauti, kad grups nariai usirayt savo mintis ir paskui jas perskaityt, o ne kalbt ir klausyt. Brownas ir Paulusas ura main ir idj papildymo proces, kurio metu kiekvienas yra aktyvus, pavadino raymo turmu" (,Jirainwriting"). Taikykite elektronin idj generavimo bd. Ivengti odi lavinos, atsirandanios sprendiant problemas didesnse grupse galima leidiant monms formuluoti idjas ir dalintis jomis kompiuteri tinkle.

Kai grups nariai sujungia savo idjas ir skirtingas valgas, danai rezultatas bna ne grupinis mstymas, o grupinis problem sprendimas. Grupi imintis akivaizdi ir laboratorijoje, ir kasdieniame gyvenime.

8 skyrius. GRUPS TAKA

339

k slepia Nobelio premija

Dvi galvos geriau nei viena


1969 met pavasar per pietus susitikau su savo jaunesniuoju kolega i Jeruzals hebraj universiteto Amosu Tversky, su kuriuo aptarme ms pai nuolat kartojamus klaidingus sprendimus. Taip kilo idja kartu usiimti intuicijos tyrimais. Man ir anksiau patiko bendradarbiauti, taiau is bendradarbiavimas buvo nuostabus. Amosas labai imintingas ir linksmas mogus. Mes valand valandas praleisdavomerimtaidirbdami ir tuo pat metu be paliovos digaudami. Jis dirbo pasitikdamas ir elegantikai, todl diaugiausi, kad ios savybs veik ir mano idjas. Kai kartu rame pirmj straipsn, supratau, kaip stipriai jis skiriasi nuo tos dvejoni kupinos studijos, kuri biau paras vienas. Visos ms idjos buvo bendros. Beveik visus bendrus projektus, skaitant klausimynus ir straipsnius, atlikdavome bdami greta vienas kito. Laikms taisykls kiekvien nesutarim aikintis tol, kol abu bsime patenkinti sprendimu. Danielis Kahnemanas, Prinstono universitetas, 2002 met Nobelio premijos laureatas Didiausi ms bendradarbiavimo diaugsmai ir galbt skm kilo i ms gebjimo pltoti vienas kito mintis: sakydamas pusiau suformuluot idj inojau, kad Amosas j supras galbt aikiau nei a, ir jei i idja yra vertinga, Amosas tai pastebs. Mes su Amosu mgavoms stebuklu bti sies, dedanios auksinius kiauinius, bendrasavininkiais - jungtinis protas buvo geresnis u individual. Mes buvome komanda ir ja ilikome ilgiau nei deimtmet. U darb atlikt per intensyvaus bendradarbiavimo laikotarp, buvo paskirta Nobelio premija.

Or prognozs. Joelis Myersas, didels privaios or prognozi agentros prezidentas (1997) teigia, kad dviej kartu dirbani progozuotoj prognoz bus tikslesn negu dvi atskirai parengtos prognozs". aidim ou. Susipainiojusiam aidimo Kas taps milijonieriumi" aidjui vertingas gelbjimosi ratas" - galimyb paklausti auditorijos patarimo". Paprastai auditorija pataria imintingiau negu aidjo intuicija. Google. Google tapo galinga paiekos sistema, darb kinkiusi minios imint", kaip j vadina Jamesas Surowieckis (2004). Google vertina prisijungim prie puslapio X kaip vien bals vertinant puslap. Prisijungimas laikomas vertingesni, jei kreipiamasi i puslapio, kuris jau yra gerai vertintas. Pasinaudojus demokratine iniatinklio dvasia Google svetainei prireikia maiau negu vienos deimtosios sekunds, kad nukreipt jus ten, kur reikia. Taigi galime daryti ivad: kai susijungia daugelio skirting moni inios, visi drauge galime bti gudresni negu kiekvienas atskirai. Mes esame lyg pulkas s. N viena sis neturi tobulo navigacijos jausmo, taiau laikydamasis drauge s pulkas gali tiksliai orientuotis. Pulkas gudresnis u vien
s.

340

II

dalis.

S O C I A L I N TAKA

APIBENDRINIMAS Grupinis mstymas: ar grups trukdo, ar padeda priimti gerus sprendimus?


Sprendim, suklusi kelias tarptautinio lygio neskmes, analiz rodo, kad grups sutelktumas gali trukdyti realistikai vertinti situacij. Ypa tada, kai visi labai nori vienybs, kai jie izoliuojami nuo prietaraujani idj ir kai lyderis leidia suprasti, ko jis nori i grups. iam perdtam harmonijos siekimui, pavadintam grupiniu mstymu, bdinga: 1) nepaeidiamumo iliuzija, 2) racionalizavimas, 3) neginytinas tikjimas grups moralumu, 4) stereotipikas poiris [ oponentus, 5) spaudimas elgtis konformistikai, 6) savicenzra, 7) vieningumo iliuzija ir 8) proto sargai", saugantys grup nuo nemalonios informacijos. Kritikai pastebjo, kad vieni Janiso grupinio mstymo modelio aspektai (pavyzdiui, direktyvin lyderyst) priimant nevykusius sprendimus daro didesn tak nei kiti (pavyzdiui, sutelktumas). Taiau ir eksperimentuose, ir realiame gyvenime grups kartais nusprendia imintingai. Ivengti grupinio mstymo padeda objektyvumo siekimas, raginimas pasitelkti velnio advokat", grups iskyrimas ir vliau sujungimas sprendimo primimo procese, indlio i iors paieka, paskutinio anso" pasitarimas prie pradedant gyvendinti sprendim. Grupinio problem sprendimo tyrimai rodo: grup gali bti tikslesn negu individas, grup sukuria daugiau ir geresni idj, jei yra nedidel arba jei didelje grupje po diskusijos vyksta individualus idj generavimas.

Maumos taka: kaip paskiri mons veikia grup?


Grup veikia paskirus mones, taiau kada ir kaip ie daro tak grupei? Kas suteikia galios lyderiui?

Kiekviename ios dalies apie socialin tak skyriuje primenama apie ms, kaip individ, gali. Jau isiaikinome, kad mus formuoja kultra, taiau mes taip pat kuriame kultr ir renkams kultrines situacijas; spaudimas elgtis konformistikai kartais ugniauia imintingus sprendimus, taiau jis taip pat gali ugdyti individualum ir laisvs pojt; tikinimas i ties turi galios, taiau mums neudrausta prieintis tikinjimui vieai sipareigojant ir numatant tikinimo poveik.

iame skyriuje pabrme grups tak atskiram mogui, tad j baigsime apvelgdami, kaip pavienis mogus gali veikti grup. io skyriaus pradioje aptarme film 12 pikt vyr", kuriame vienas prisiekusysis palenkia savo pus 11 kit. Nors prisiekusij kambaryje toks reikinys pasitaiko retai, daugum socialini judjim pradeda nedidel mauma, kuri palaipsniui gali tapti dauguma. Istorija, - ra Ralphas Waldo Emersonas, - tai maum ir pavieni moni galios metratis". Prisiminkime

8 s k y r i u s . G R U P S TAKA

341

Kopernik, Galileo Galilj, Martin Luther King jaunesnj, Susan B. Anthony. Amerikiei judjim u piliei teises ieb vienos juodaods moters, Rosos Parks, atsisakymas uleisti viet autobuse Alabamos valstijos Montgomerio mieste. Technikos istorij taip pat rao novatorikos maumos. Konstruodamas savo garlaiv Fulton's Folly" Robertas Fultonas kent nuolatines patyias: Vis t laik nesulaukiau n vieno padrsinanio, viltingo odio, ilto palinkjimo" (Cantril ir Bumstead, 1960). I tikrj, jei maumos poiris niekada nebt nugaljs, istorija bt statika ir nekintanti. Kas suteikia maumai taigumo? K turjo padaryti Arthuras Schlesingeris, kad priverst Kennedy komand apsvarstyti jo abejones dl invazijos Kiauli lank? Eksperimentai, kuriuos Paryiuje pradjo Serge Moscovici, padjo isiaikinti kelis maumos takos veiksnius: nuoseklum, pasitikjim savimi ir atsiribojim nuo daugumos. Atkreipkite dmes, kad iame tekste, kur tik k perskaitte, maumos taka" reikia ne etnines maumas, o maumos nuomon.

Nuoseklumas
Nenukrypstanti nuo savo pozicijos mauma yra taigesn u svyruojani. Moscovici ir jo kolegos (1969, 1985) pastebjo, kad, jei mauma mlynas skaidres nuolatos vadina aliomis, likusieji retkariais gali su tuo sutikti. Taiau jei mauma svyruoja ir vien tredal mlyn skaidri vadina mlynomis, o likusias aliomis, niekas kitas niekada nesutiks su teiginiu, kad skaidrs alios. Eksperimentai byloja ir patirtis patvirtina, kad nonkonformizmas, ypa ilgalaikis, danai turi skausmingas pasekmes, o buvimas mauma yra nemalonus (Levine, 1989; Lcken ir Simon, 2005). Tai padeda paai