VALDAS PRUSKUS

MULTIKULTRIN KOMUNIKACIJA IR VADYBA

VILNIUS

2003

TURINYS

VADAS 1. Tema. KOMUNIKACIJOS VAIDMUO MULTIKULTRINIAME PASAULYJE 1. 2. 3. 4. Komunikacijos samprata. Stereotip formavimasis komunikacijos procese. Stereotipai visuomens smonje Multikultrins komunikacijos ikiai.

2. Tema. KULTR SKIRTINGUMO IORINS APRAIKOS 1. Iorinis elgesys; kultrinis slygotumas. 2. Nuostatos ir sampratos. 3 Sveika nuovoka (racionalumas). 4. Poiris gandus 5. Tyljimo ir kalbjimo sampratos. 6. Kalb vartojimo problemos. 7. Humoras ir jo internacionalumas. 3. Tema. KULTRIN IRAIKA IR JOS PRIIMTINUMAS 1. Kultros poveikis elgsenai. 2. Kultriniai akiniai. Tautini savybi stereotipai. 4. Tema. KULTRINIO OKO FENOMENAS 1. Kultrinio oko samprata. 2. Kultrinio oko stadijos 3. Pagrindins ekspatriant grups ir jiems bdingos problemos. 4. Kultrinio oko privalumai. 5. Tema. VERTYBS IR KULTRA 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Vertybs samprata. Vertybs savybs. Vertybs gyvavimo ciklas. Vertybs regimos raikos elementai. Vertyb visuomens vertybins saugios ir vystymosi sistemoje. Nacionalins kultros vertybinis stabilumas. Kultr klasifikavimo problematikumas.

6. Tema. G.HOFSTEDE KULTR KLASIFIKAVIMO MODELIS 1. 2. 3. 4. Kultros dimensijos samprata. Galios distancijos dimensija. Neapibrtumo vengimo dimensija. Individualizmo-kolektyvizmo dimensija. 2

5. Vyrikumo-moterikumo dimensija. 6. Ilgalaiks-trumpalaiks orientacijos dimensija. .7. Tema. R.D.LEWIS KULTR TIPAI 1 .Vienplans ir daugiaplans kultros. 2. Santrios kultros 3. Kultros, kur kliaunamasi duomenimis ir pokalbiais.. 4. siklausymo kultros.

8. Tema. LAIKO SAMPRATOS SKIRTINGOSE KULTROSE 1. Vienplanio laiko samprata. 2. Daugiaplanio laiko samprata. 3. Ciklinis laiko samprata 9. Tema. VADOVAVIMAS IR ORGANIZACIN TVARKA KULTROSE SKIRTINGOSE

1. Asmeninis ir kolektyvinis vadovavimas. 2. Skirtingos autoriteto, vadovavimo ir darbo tvarkos sampratos 10. Tema. MULTIKULTRINS KOMANDOS TELKIMAS 1. Akiraio samprata. Skirting kultr atstov akirai ypatumai. 2. Akirai suderinamumas telkiant tarptautin komand. 3. Multikultrins komandos telkimo bdai. 11. Tema. MULTIKULTRINIO BENDRADARBIAVIMO KLITYS 1. 2. 3. 4. 5. 6. Kalbos vartojimas bendraujant. Bendravimo sunkumai. Bendravimo bdai per susitikimus. Klausymosi proiai. Kultrini ypatum atspindiai reklamoje Kalbos vartojimas vadyboje. YPATUMAI

12. Tema. MULTIKULTRINS KOMUNIKACIJOS VERSLE 1. Susitikimai: pradia ir eigos vairov. 2. Derybos: kultrini veiksni taka . 3. Bendravimo aplinka derybose. 4. Vertybs ir savo paties vaizdis derybose. 5. Sprendim primimo ypatumai . 6. Debat logika ir klausymosi yproiai. 7. Kno kalba derybose ir versle.

13. Tema. ELGSENA IR MANIEROS SKIRTINGOSE KULTROSE 1. Elgesio norm kultrinis slygotumas. 2. Netakto pasireikimo bendraujant su kit kultr atstovais rizikos sritys. 3. Graiosios manieros ir neleistini dalykai skirtingose kultrose. 14. Tema. LAIKYSENA SIEKIANT SUSITARIMO SU SKIRTING KULTR ATSTOVAIS 1. JAV. 2. Didioji Britanija. 3. Vokietija. 4. Pranczija. 5. vedija. 6. Kinija. 7. Japonija. 8. Indija. 9. Arab alys. 10. Rusija. LITERATRA

VADAS

Spartjant visuotins globalizacijos procesui, intensyvjant laisvam preki, darbo ir kapitalo judjimui vis aktualesniu tampa visapusikas kit kultr atstov mentaliteto ir elgesio ypatum painimas. Atkreipdami dmes nacionalines samprat ir elgesio kultrines aknis pastebimas visuomenje ir versle, galime nusakyti ir stebtinai tiksliai vertinti kaip kiti reaguos ms jiems paruotus planus ir koks bus j poiris. Veiksmingos inios apie kit kultr pagrindinius bruous sumains nemalonius netiktumus, i anksto suteiks valgos ir pads skmingiau bendrauti su t taut atstovais, su kuriais anksiau turjome sunkum arba nebuvome susitik apskritai.. Ypa tai aktualu tarptautiniame versle, kur eina bendros mons arba vyksta usitsusios derybos. Taip pat tiems, kurie susij su turizmo vadyba ir kultriniais mainais. Imokus dekoduoti kit taut puoseljamas kultrines vertybes, suvokus j viet ir svarb, imanu iplsti savo kultrinio painimo akirat, tapti ne tik turistu ar pasimetusiu stebtoju patekus svetim kultrin aplink, bet ir smoningu jos dalyviu, pasiruousiu tapti visaveriu tarptautins komandos nariu. Gilesnis ir visapusikesnis kit kultr atstov laiko, gero elgesio ir manier painimas, galina sumainti trint vairi moni grupi, pelnyti j palankum ir siekti susitarimo su turiniais kartais labai skirtingas autoriteto, vadovavimo ir darbo tvarkos sampratas. Kita vertus, tai leidia kritikiau vertinti ir savosios kultros unikalum, atsikratyti stereotipinio mstymo ir etnocentrinio udarumo. Mokomojo leidinio (kurso Multikultrin komunikacija ir vadyba) tikslas supaindinti su komunikacijos ypatumais bendraujant su vairi kultr atstovais, parodyti j mstysenos ir elgsenos specifik derybose ir priimant sprendimus. Remiantis literatra, kuri nurodyta leidinio pabaigoje, aptariami multikultrinio bendravimo modeliai ir j realizavimo praktika, vadybos skirtingose kultrose savitumas, taip pat suteikiama praktini ini, kaip dera elgtis su skirting kultr atstovais, siekiant pelnyti j palankum ir susitarti. Kiekviena nagrinjama tema suskirstyta potemes, kas palengvina naudojimsi leidiniu, o savikontrols klausimai ir pateikta gausi vizualin mediaga (schemos ir lentels) galina geriau suvokti ir sidmti pagrindinius dalykus. Kursas skiriamas auktj mokykl studentams - pirmiausia studijuojantiems versl, teis ir turizmo administravim. Taiau leidinyje pateikta informacija gali bti naudinga visiems, siekiantiems visaverts eurokomunikacijos ir skmingo bendrararbiavimo su skirting kultr atstovais.

1. Tema. KOMUNIKACIJOS VAIDMUO MULTIKULTRINIAME PASAULYJE 1. 2. 3. 4. Komunikacijos samprata. Stereotip formavimas komunikacijos procese. Stereotipai visuomens smonje. Multikultrins komunikacijos ikiai. 1. Komunikacijos samprata. Prasmingas bendravimas ir bendrabarbiavimas tarp moni nemanomas be komunikacijos. Btent per komunikacij gyjama ne tik informacija, leidianti efektyviau siekti sav tiksl, bet ir galimyb geriau painti t, su kuriais bendraujame, kultros ypatumus. Tad kas gi yra komunikacija, kaip j vyksta ir kokie veiksniai j takoja? Tarptautini odi odyne (1985, p.257) nurodytos tokios komunikacijos (lot. communicatio praneimas) svokos reikms: susisiekimas, ryiai, susiinojimas, bendravimas, keitimasis patyrimu,mintimis, igyvenimais, susiinojimas. Ms vartojamai komunikacijos sampratai artimiausios bt susiinojimo ir bendravimo reikms. Komunikacija neretai apibriama kaip moni ar socialin sveika per praneimus. Btent taip j apibria V. Gudonien (Gudonien 1999: 8) . Praneimai visada turi tiksl suteikti informacij, kuri gali bti atitinkamai panaudota ar ja pasinaudota., siekiant sav interes patenkinimo. Taigi svarbu, kad i informacija bt ne tik paerduota, bet ir priimta bei suprasta, to, kuriam ji skirta. Kaip vyksta komunikacijos procesas? Perduodant informacij jai suteikiama atitinkama forma. Tokia forma gali bti kalba, raytin kalba, mimika ir t.t. Taigi, norint perduoti informacij btina jai suteikti konkrei form. is informacijos pertvarkymo konkrei form procesas vadinamas kodavimu. . Informacijos iifravimo procesas vadinamas dekodavimu. iuolaikins originalios masini komunikacij teorijos remiasi bendrja komunikacijos teorija ir ne tik remiasi, bet ir prisideda prie jos pltots. Komunikacijos tyrim mikro lygmenyje vyrauja du skirtingi poiriai komuniokacij vadinamosios proceso ir semiotins mokyklos. J skirtumas irykja nustatant komunikacijos charakteristikas (Gudonien 1999:17) Komunikacijos charakteristikos proceso mokyklos poiriu : komunikacija yra praneimo perdavimas, tai yra aktas, veiksmas, elgesys norint paveikti komunikacija yra tyin, intencionali, smoninga, gali bti verbalin ir neverbalin, komunikacija yra pasirinktin (neprivaloma), prasideda i altinio, kai asmuo ukoduoja savo praneim Komunikacijos tikslas pasikeisti tarpusavyje informacija ir tikinti kitus.

Komunikacijos charakteristikos semiotins mokyklos poiriu komunikacija yra reikms suteikimo procesas, tai, k kiekvienas priskiria veiksmui, elgesiui, objektui, tekstui, tai nenutrkstama sveika tarp moni ir aplinkos, neintencionali, netyin, atsiranda, kai tik kam nors priskiriame koki nors reikm, verbalin ir neverbalin, komunikacija yra neivengiama, orientuota recipient (praneimo primj) asmen, dekoduojant praneim. Tikslas priskirti reikm ir suprasti vienas kit. Sukuria savitarpio santykius ir skatina bendravim. Savo ruotu pati komunikacija komunikacija gali bti individuali ir masin. Individuali komunikacija yra tada, kai vienas pranejas (individas) perduoda praneim kitam konkreiam individui. Komunikacija tampa masine tada, kai praneimas perduodamas speciali institucij, panaudojant komunikacijos priemones bei kanalus ir skirtas didelei, anoniminei ir vairialypei auditorijai. iuolaikinje visuomenje masin komunikacija yra laikoma svarbiu socialins struktros elementu. Masini komunikacij (MK) ir jas realizuojani masini komunikacijos priemoni (MKP) reikmingum nusako tokie daugelio specialist minimi argumentai : masins komunikacijos priemons yra galios altinis jos yra potenciali takos, kontrols ir inovacijos priemon, informacijos altinis daugumai socialini institucij, MKP yra erdv (arena), kurioje vyksta vieasis visuoms gyvenimas, MKP yra svarbiausias socialins realybs vaizd ir apibrim altinis, vieta, kur susiformuoja ir sitvirtina kultrins ir socialins visuomens vertybs, kur jos yra saugomos ir vaizdiai ireikiamos. MKP yra priemon igarsti ar gyti pripainim, pasitikrinti , kas visuomenje pripastama norma, nustatyti nukrypimus nuo jos, MKP kaip verslo aka daro didel tak ekonomikai. Masin komunikacija yra realizuojama speciali institucij masins komunikacijos priemoni. MKP tai organizuotos technologins priemons ir institucijos, kurios realizuoja masin komunikacij. Lietuvos Respublikos Visuomens informavimo statyme visuomens informavimo priemonmis vadinamos - knygos, laikraiai, urnalai, TV programos ar kita garso ir vaizdo produkcija, o masins komunikacijos institucijos - vadinamosios vieosios informacijos rengjai ir vieosios informacijos platintojai. iniasklaida ( ir jos pagrindiniai jos subjektai vieosios informacijos rengjai ir platitojai urnalistai) vaidina svarb vaidmen informuojant ir mobilizuojant visuomens nuomon , taip pat ir j socializuojant. iniasklaida ne tik kontroliuoja socialin tikrov, bet ir yra pagrindinis socialini norm, taisykli ir elgesio modeli altinis Neatsitiktinai ymus amerikiei kultros sociologas D.McQuil yra pastebjs, kad iniasklaida turt bti suvokiama ir nagrinjama ne kaip institucija veikianti kultr, bet kaip esminis socialini vertybi ir reikmi indikatorius.(rodiklis). Juk tekste (praneime) ne tik atskleidiamos, bet ir vertinamos kultrins reikms. (McQuil 1994:48). O kultrins reikms susijusios su simboliniais kodais, kurie kyla i lingvistinio, semiotinio ir literatrinio tradicinio struktravimo. Nedera umirti, kad reikm yra socialinis produktas, o kalba ir simbolizavimas yra tik priemons, kuri dka yra formuojama reikm. 7

Kiekviena kultra turi skirtingus pasaulio klasifikavimo bdus ir tai atsispindi lingvistinse ir semantinse visuomeni struktrose. Savo ruotu paiame masins komunikacijos procese galima iskirti tokius struktrinius elementus: Masins komunikacijos priemones, kurias sudaro technologijos ir institucijos, Masini komunikacij praneimus, Praneim krjus, Praneim gavjus, auditorij, publik, Visuomen, kaip socialin masins komunikacijos proceso kontekst. Amerikiei mokslininkas A.Berger silo i masini komunikacij proceso struktra pavaizduoti tokia schema. (Berger1995:112) ( 1 lentel)

Praneimas
Masins komunikacijos priemons

Auditorius

Auditorija

Visuomen

Kai kalbama apie masin komunikacij, negalima apsieiti neaptarus dar vieno masinio fenomeno masins kultros. Masin kultra prieinama vadinamajai elitinei, auktajai kultrai, tai kultra, skirta masinei rinkai. Galima bt vardyti tokius pagrindinius jos bruous: netradicin, neelitin, masikai gaminama, populiari, komercin, homogenin, standartin . Komunikacijoje svarbus ne tik pats procesas, bet ir reikmi atsiradimas (krimas). Tam, kad vykt komunikacija, praneimas turi bti sukurtas i enkl, turini prasmines reikmes. Recepiento (prmjo) rpestis tas reikmes dekoduoti. Taigi komunikacijoje svarbu ne "poveikis", bet pati prasm socialini ir kultrini skirtum iraika. Ilg laik masins informacijos tyrimuose vyravo minta - procesin paradigma. Ji tiria kaip siuntjai ir gavjai ukoduoja ir ikoduoja informacij, kaip perdavjai naudoja komunikacijos kanalus ir priemones. Taigi jai itin rpi tokie dalykai kaip informacijos perdavimo efektyvumas ir tikslumas. Mat komunikacij ji laiko procesu, kurio metu vienas asmuo paveikia kito elges ar dvasin bsen . Tad svarbu inoti kaip efektyviai tai pavyko padaryti. Semiotin mokyklai komunikacija yra pirmiausia reikmi krimas ir keitimasis jomis. Ji domisi tuo, kaip praneimai ar tekstai sveikauja su monmis, kad sukurt reikmes, t,y. ji domisi tekst vaidmeniu ms kultroje. iai mokyklai komunikacijos studijos yra pirmiausia tekst ir kultros studijos (Fiske 1998:16) O pagrindinis tyrim metodas yra semiotika.. Aikinantis kultr kaip dekoduojam reikmi struktr ir jos poveik individ bendravimui ir sveikai , aktuali btent antroji komunikacijos kryptis, kuri remiasi semotika. Todl tikslinga panagrinti semiotik kaip kultros analizs bd ir kiek is bdas prisidjo prie kultros tyrim.

Semiotika kaip kultros analizs bdas. Semiotinio porio centre yra enklas. Semiotika tai mokslo sritis, nagrinjanti enklus ir j sistemas. iuolaikins semiotikos pradia siejama su amerikiei filosofo ir logiko Ch.S.Peirce`o (Perso) bei veicar lingvisto F.Saussure (Sosro) vardais. J darbus prates Ch. Morrisas, A.Greimas, U.Eco (Eko) ir kt. Semiotikos pradininkai Ch. Peirceo ir Ch.Morrisas apibr j kaip moksl, tiriant enklus komunikuojant, keiiantis informacija tarp moni, organizacij ir j viduje (Morris 1966:5) F.Sousiure semiotik apibr kaip moksl apie enkl gyvavim visuomenje (Sosiur 1993:7) . A.Greimas aikindamas, jog semiotika tiria tai, kas yra iapus ir anapus enkl, labiau links pabrti, kad i esms semiotika nagrinja prasm. Yra pagrindo tarti, jog semiotika tyrinja simbolinius pasaulius, kuriuose gyvena mogus. Tai mokslo, kultros politikos pasauliai, kurie ireikia moni atitinkamus sivaizdavimus apie ias sritis., su kuriomis jie susiduria kaip sritimis enklais ir turinius apie jas vienoki ar kitoki nuomon. Tuos enklus galime dekoduoti dka verbalini ir neverbalini simboli Skaitydamas tekst, t.y. interpretuodamas enklus, semiotikas remiasi vadinamuoju imanencijos (vidujybs) principu. is principas tvirtina teksto autonomij krjo ketinim, valg, igyvenim, pasaulirini nuostat ar btikos esaties srangos atvilgiu. Semiotika tiria tekstus taip, tarytum jie bt autonomika visata su sau bdinga vidine struktra ir dsniais Pasak Ch..Morriso, semiotika sudaro pagrindini moni veiklos ir j santyki form supratimo baz, kadangi visa i veikla ir santykiai atsispindi enkluose, kurie yra tarpininkai tarp i veiksm (Moris1996:45-49). Ch..Morris iskiria tris enklo lygmenis, kurie atitinka tris semiotikos sritis ar kiekvieno konkretaus teksto dmenis: semantin,pragmatin ir sintaktin. Semantinis - ireikia enkl ir objekt, prie kuri jie taikomi, santyk. Pragmatinis imatavimas tai enkl santykis su interpretatoriumi Pragmatika nagrinja enkl santyk su j vartotojais (t.y. kokiu mastu us enklas yra vartotojo atpastamas). Sintaktinis tiria ry tarp enkl. Semiotika, Ch.Morris teigimu, yra ne tik vienas i moksl, bet kartu ir bet kokio mokslo instrumentarijus, be kurio negalimas painimas. Pagrindinis semiotikos vienetas yra enklas. Tai elementarus vienetas, kuriame yra dvi sudedamosios dalys forma ir turinys- tarpusavyje susijusios slyginiu ryiu Ch.S. Peirce`o pateikia tok enklo apibrim: enklas (arba reprezentavimas) yra kakas kas kam nors atstovauja kokiu nors atvilgiu ar bdu. Jis skirtas tokiam nors mogui, tai yra sukuria to asmens mintyse tapat enkl arba gal bt tobulesn enkl. T enkl , kur jis sukuria, a vadinu pirmojo enklo interpretantu. enklas atstoja kak, savo objekt. Jis atstoja objekt ne visais atvejais, bet nurodydamas tam tikr svok, kuri a kartais vadinu pagrindu (Peirce 1994:18) Taigi pirmiausia kalbant apie enkl, kalbama apie tam tikr santyk tarp dviej objekt, i kuri vienas atstoja kit . Tas santykis paprastai aikinamas kaip reikm. Antras dalykas, minimas kalbant apie enkl, yra suvokjo (repicipiento) buvimas. Reikm egzistuoja suvokjo atvilgiu, jeigu nra suvokjo, bent jau potencialaus, negalima tikrai pasakyti, ar aptariamas dalykas yra enklas. Kita vertus, bet kuris enklas (kaip praneimas) reikalingas dekodavimo. Dekodavimo kelias tai enklo indentifikavimas, iekant realybje atitikmens.

O.Holsti pateikia toki komunikatyvinio praneimo dekodavimo proceso schem (2 lentel):

altinis

KAS?

Kodavimo procesas

KODL?

Kanalas

KAIP?

Praneimas

K? KAIP?

Dekodavimo procesas

SU KOKIU EFEKTU?

Gavjas

KAM?

Kiekviena kultra yra tam tikr enkl, turini apibrtas reikmes visuma. Dekoduojant tas reikmes svetimos kultros atstovas susiduria su reikmi tapatumo problema.. Realyb ta, kad konkreti kultra (joje egzistuojanios sampratos, nuostatos, elgesio modeliai) kaip dekoduojam reikmi sistema formuoja stereotipus. Stereotipai tai tam tikri nuolatiniai, kokios nors moni grups apibendrinimai, schematizoti danai netiksls vaizdiniai (Mayers 1998:30) Mstymas stereotipais - i karto priskiriant daiktus ar reikinius tam tikrai kategorijai bdingas kiekvienam mogui ir pats savaime nra blogas. Stereotipinis mstymas palengvina ms suvokim ir padeda greiiau ir tinkamiau reaguoti. Blogiausia tai, kad stereotipai veikia ne tik suvokim, elges, bet ir socialinius santykius, slygodami iankstin nusistatym kitos kultros atstovo, jo kitokios elgsenos ar veiksenos atvilgiu. Taigi detaliau pasiaikinti stereotipus yra svarbu, nes dl j kitos kultros atstovas (jo elgesys) suvokiamas ribotai, o tai trukdo adekvaiam bendravimui ir bendradarbiavimui. Be to formuojamos neigiamos nuostatos, kurios gali turti takos ir faktiniam elgesiui. manu, kad, jis ims elgtis taip, kaip i jo reikalauja stereotipas, kas dar labiau apsunkins bendravim. Kita vertus, negalima paneigti ir to fakto, kad btent stereotip dka vyksta pirminis susipainimas su kitonika kultra (tegul ir ikreiptu pavidalu). Tad galima tarti, jog stereotipai yra savotika jungiamoji grandis, tiltas svetimos kutros painim. Todl dert detaliau aptarti stereotip formavimsi komunikacijos procese . 2. Stereotip formavimasis komunikacijos procese. Masins informacijos taka moni smonei danai pasiekiama stereotip ir vaizdi pagalba. Tad kokie gi yra teoriniai stereotip koncepcijos pagrindai? 10

odis stereotipas pirm kart sutiktas apraant tipografinio amato paslaptis. Jis reik metalin ploktel, naudojam spausdinant pakartotinas mediagos kopijas. Paskutiniuioju metu stereotipo svoka vis daniau naudojama charakterizuojant procesus, vykstanius vienos ar kitos kultros, ideologijos, val;stybs politikos ir t.t. rmuose, kurie slygoja pamatini tautos, nacijos, val;stybs sociolultrini vertybi transformacij ir lydimi nekontroliujamo i vertybi tiraavimo (Vasiljeva 2001:337) Stereotipo svok socialine prasme, pirm kart pavartojo U.I. Lippmanas 1922 m. knygoje Visuomens nuomon.. Jis stereotipus apibr kaip supaprastint i anksto priimt poir, kuris neiplaukia i asmenin mogaus patirties. Jis ikyla tarpiko objekto painimo pagrindu; Mums apie pasaul kalba tol, kol pastame j per patyrim. Stereotipai U.Lippmano teigimu, vis pirma ikyla spontanikai.. Jie yra virtov , sauganti ms tradicijas, po kurios priedanga galime jaustis saugiai toje padtyje, kuri mes uimame. Stereotipai daro tak formuojant nauj empirin patirt. Jie pripildo nauj vizij senomis struktromis ir talpinami t pasaul, kur mes sisaviname atminties pagalba. Nors j adekvatumo lygis pakankamai labilus, stereotipai daniausiai esti neadekvats objektyvios realybs atspindiai, pagrsti mogaus klaida, iankstin sitikinim priimti kaip vizij. Stereotipas nevienareikmis. Jis dalina pasaul dvi kategorijas ; - inom ir neinom. Tai, kas inoma tampa sinonimu gerai o tai , kas neinoma blogai. U.Lipmanas vadovaujasi psicholog nustatytu faktu, kad mogus i pradi formuluoja objekto vaizdin, o po to j mato. Remiantis iuo U.Lippmano samprotavimu, galima daryti ibvad, kad socialins percepcijos procesas didiai dalimi priklauso nuo esam prototip paveikslli galvoje, kuriuos Lipmanas ir vadina stereotipais. moni proiai, viltys, tikslai vertybs, idealai perkeliami ideali objekt sfer, kurie sukelia savo empirines apraikas. ia patys stimulai yra i anksto duot stereotip produktai. U.Lipmano teigimu, stereotipas yra neutralus. Tuo tarpu pasak G.S. Melnik, stereotipas turi savo vertinamj element. Vertinamasis elementas pasireikia kaip orietacija emocin bendravim .Stereotipsas tai ne tik supaprastinimas. Jis aukiausiu laipsniu pripildytas jausm (Melnik 1996:45) Vertinamasis stereotipo elementas visuomet smoningai determinuotas, kadangi stereotipas, ireikdamas asmenybs jausmus, jos vertybi sistem, visada siejamas su grupiniais veiksmais. Kitaip tariant ,stereoipas savaip mobilizuoja ir paskatina grupiniams veiksmams to reikinio ar asmens, kur vardija, atvilgiu. ia prasme perdtas dmesys tam reikiniu ar asmen grupei kaip tik ir sudaro palanki terp stereotipui tarpti ir tuo yra pavojingas.skatina stereotip I ia seka ivada apie galim stereotip vienyb vienuose ar kituose socialiniuose institutuose ir socialinse sistemose.Taigi stereotipai (prietarai) efektyviai valdo vis suvokimo proces, tampa vertinimo ir asmenybs, priklausanios tam tikrai grupei , apsaugos etalonu. Pirmuoju tyrim periodu U.Lippmanas stereotipus traktavo kaip melagingus, nekokybikus ir netobulus, vidutinikus darinius arba iankstinius nusistatymus: vaizdas galvoje, emocinis simbolis fiksuotas vaizdinys. Vliaus stereotipicazija buvo tirinjama kaip btinas ir svarbus kognityvinis (painimo) procesas. Stereotipas imta laikyti realiu mogaus psichikos atributu, o :stereotipizuoti suipratimai , veritinimai, kaip visuomens smonje tvirtinti visuomens patirties kreuliai, kaip pasikartojanios savybs ir reikiniai, kurie gyvena mumyse. Dauguma tyrintoj vieningai sutinka su nuomone, kad stereotipus (tame tarpe ir kultros) galima skmingai brukti visuomenei per masins informacijos priemones. Kaip vyksta stereotip formavimas? Streotip formavimasis tereina per tris etapus, ko pasekoje sudtingas objektas suvedamas schem ir gerai inomus poymius. O`Chara knygoje Priemons milijonams iskiria iuos tris etapus: Pirmas sulyginimo (leveling) , Antras sustiptinimo (sparrpening), 11

Treias asimiliacijos (assimilation). I pradi sudtingas diferencijuotas objektas suvedamas kelet gerai inom poymi, o po to iskirtoms objekto charakteristikoms suteikiamas didelis reikmingumas, palyginus su tuo, kur jos turjo bdamos sudedamuoju visumos elementu. Toliau parenkami sulyginti ir sustiprinti objekto bruoai, tam, kad sukurtiKas yra komunikacija? tip, artim ir reikming konkreiam individui. mogus, priprats pre situacijos, reaguoja automtikai. Reakcijos intensyvumas , pasak O`Charos , priklauso nuo emocins takos intensyvumo, nuo manipuliavimo stereotipais meno. Reikia pastebti, kad tyrintoj tarpe nra vieningos nuomons apie stereotip prigimt ir esm. Vieni mano, kad visuomens smons stereotipas visuomet specialiai organizuotas ir funkcionuoja tam tikras konkretus socialinis enklas. Kiti stereoptipo formavimesi akcentuoja jutimins patirties reikm. Treti sutinka su tuo, kad stereotipinis mstymas susiformavo stichikai, bet kartu nurodo, kad stereotipai palaikomi smoningai, pasitelkiant ir istorikai skiepijamas kasdienin smon apriorines pairas, persmelkenias visas gyvenimo sritis. Viena svarbiausi stereotipo studij problem yra pastovumo (stabilumo) ir kintamumo santykis. Eil tyrintoj ( A. Makkoli, K.Stick, M.Segal) , atkreip dmes stereotip poastovuma, paymi, kad neigianti informacija traktuojama kaip iimtis, patvirtinanti taisykl. Bet praktika rodo, kad stereotipai reaguoja nauj informacij, ypa dramatikus vykius. Stereotipo kaita vyksta akumuliuojant didel kiek neigianios informacijos. Stereotipai neretai bna bendri visiems. Socialinis stereotipas egzistuoja ten, kur egzistuoja skirting moni susitarimas dl steretipizuojam objekt ir situacij. Kuo didesnis darnos laipsnis, tarp moni vertinim, tuo labiau ireiktu yra laikomas socialinis stereotipas. Nepaisant patvarumo stereotipas ne aminas. Jis formuojamas dviej veiksni takoje: nesmoningo (instinktyvaus) kolektyvinio perdirbimo ir individualios sociokultrins aplinkos, taip pat masins informacijos priemoni pagalba sukuriant tiksling ideologin poveik. Akivaizdu, kad stereotipo palaikomumui takos turi - isilavinimo lygis, intelektas, asmenin patirtis, taip pat normos, proiai, socialiniai vaidmenys, gyvenamoji aplinka. Stereotipas nagrinjamas kaip sveikos mechanizas, nesudtinga komunikacijos forma, abipuss traukos ir kultrins tampos rezultatas, charakterizuojantis individo socializacijos laipsn. Stereotip galia yra tame, kad jie automatizuoja ms mstym, padeda be joki sunkum vertinti tuios reikinius, kurie lieia nusistovjusius poirius. Daugelis tyrintoj pabria ry tarp moni smonje esani stereotip ir didiuls masins informacijos priemoni takos, formuojanios poir pasaul ir kitas kultras. iniasklaida i esms pateikia jau suformuot poir, kuris atrodo gan priimtinas, nes atpastamas . Dl laiko ir erdvs ribotumo komunikatorius (informacijos perdavjas) turi didel dal ininformacijos paversti paprasiausias jos elementais. Esm ta, kad auditorija neturi pakankamai nei laiko, nei energijos tam, kad visk detaliai suvirkint, todl ji reikalauja suparastintos realybs versijos. Btent tai ir sudaro palankias slygas stereotipams plisti, Tuo bdu masins informacijos priemons ( oficiali spauda) stereotip pagalba realizuoja socialini struktr palaikymo funkcij. Kyla klausimas : kaip stereotipizacijos fenomenas veikia individo elges? Stereotipizacijos efektas Pirmiausia stereotipizacijos fenomenas leidia formuoti pai individo motyvacin elgesio struktra. Tuo laipsniu, kuriuo stereotipas trauktas kognityvin schem, paintin orientacij, jis ikyla kaip realus, imanentikai mogaus sinei ir elgesiui bdingas fenomenas, kuris atitinkamai veikia individo elges. Antra, stereotipas formuojamas ne tik objektyvios realybs atspindjimo kontekste, bet ir komunikacijos procese. Kitaip tariant, bendraujant manu modifikuoti ir pat stereotip, sustiprinti ar susilpninti atskiras jo puses. Btent ia slypi gnoseologins ir instrumentins manipuliavimo smone galimybs. Pats stereotipas susideda i dviej komponent; 12

Kognityvinio (paintinio), utikrinanio subjekto polink masins informacijos priemoni skelbtam ini sisavinimui ir Instrumentinio, kuris sukuria gautos informacijos vertinimo kontekst ir vidin subjekto pasiruoim tolimesniems veiksmams. Aiku, jei ima dominuoti instrumentinis komponentas prie kognityvin, t.y. mogus priima (suvokia) tik tai, k jis nori priimti (suvokti) tiesa tampa neatsiejama nuo melo, sitikinimai virsta neigiamu nusistatymu. Kategorinis stereotipas tampa vaizdiu, o mons nuasmeninta, manipuliuojama vienia minia. Smons form pagrinde gldi instrumentinis taisas (orientacija, tikslas, kryptis, siekis) pasiruoimas veikti, kuris visada situacinis ir priklauso ne tik nuo proto argument, kiek nuo nesmoning prietar impuls. Tam tikra prasme stereotipas pasireikia kaip nesmoning impuls, esani atrankins percepcijos pagrinde bei atskiriani mes ir jie referentines grupes, racionalizacija. Masinje smonje pirm viet ikyla stereotipo paenklinti bruoai, prieikos grups, nepriklausomos nuo reali konkrei moni charakteristik. mogus teigia: negras kraugerikas ir gudrus, - neirint tai, kad jis negalt vardyti n vieno precedento, kuriame negro elgesys bt labiau smerktinas nei baltj elgesys. Stereotipizacijos efektas neivengiamai susijs su masins smons manipuliacija. Su valios ir atsakomybs atmimu subjektas netenka ir savo poelgi laisvs. Neveltui daugelis stereotip tyrintoj j funkcionavim sieja su nesmoning agresijos impuls ir prieikumo pasireikimu. Jeigu normaliame gyvenime mogaus elgesys , kuris yra veikiamas iorini stimul, takojamas socialini norm, vertybini orientacij ir dispozicins struktros , bet kokiu atveju ia kalba eina apie smoning elgesio krypties pasirinkim, - tai stereotipiniai veiksmai gyvendinami automatikai. mogus sisavindamas stereotipizuotas reakcijas, praranda pasirinkimo laisv ir vali. Akivaizdu, kad labiausiai efektyvus manipuliavimo masine smone ir elgesiu bdas kreipimasis asmenybs emocijas. Analizuojant operavimo emociniais simboliais technologij O`Char pastebi, kad reakcijos intensyvumas priklauso nuo manipuliavimo stereotipais meno. Dauguma tyrintoj pastebi, kad stereotipizacijos efektas pasireikia ne tik masins smons lygyje. Ideologin kapitalo ekspansija iandien aprpia visas visuomens dvasinio gyvenimo sferas ( tame tarpe ir kultr). Stiprjant visuotinei globalizacijai, kartu stiprja ir stereotipizacija. Kita vertus, akivaizdu ir tai, kad stereotipizacijos efektas turi ne tik gnoselogines, bet ir socialines politines aknis. Jis atlieka socialini reikini ir proces aikinimo ir supratimo funkcij. Intersubjektyvi (ia prasme stereotipini) samprat ir kategorij pagalba sukuriama ir ta vidin vienareikm mstymo erdv, kurios rmuose yra manomas moni tarpusavio suvokimas. Taiau vienod kognityvini schem egzistavimas nors ir btina, bet nepakankama slyga stereotipo formavimui. Taip pat btianas ir tam tikras visuomens imlumo stereotipams laipsnis . Nenuostabu, kad toks didelis dmesys skiriamas stereotip sigyvenimo visuomens smonje tyrimams. 3. Stereotipai visuomens smonje. Susidomjimas visuomens stereotip tyrimams iplaukia i vis labiau inversijuoto (ikreipto) mogaus ir supanios realybs, suvokimo formavimo. Netvarkingo panai vaizdini kaupimo rezultate ikyla (smoningai ar nesmoningai) pasikartojanios psicholingvistins arba socialiai organizuotos struktros, taip pat psichikai efektyvios organizavimo bsenos, savotikai indentifikuojanios individuali, kolektyvin ir visuomenin smon. I esms pakits masins komunikacijos priemoni funkcionavimas sutiprino galimybes manipuliuoti smone ir tai kelia nema pavoj individualinei ir kolektyvinei smonei, dvasinei mogaus kultrai iai trapiai placentai, kurios dka 13

gyvendinamas ms ryys su neaprpiamu ioriniu pasauliu ir tuo paiu metu utikrinama patikima gynyba nuo jo. Bdingi trys jo nagrinjimo ir tyrimo lygiai: Kultrologinis, Mokslinis-tyriamasis, Socialinis - politinis. Kitaip tariant, mintais trim piviais galima pavelgti stereotip ir jo gyvenim. Pirmuoju atveju (kultrologiniu) stengiamasi isiaikinti kokie stereotipai vyrauja konkreioje kultroje ir kokiu mastu kultra sudaro prielaidas jiems tarpti. Antruoju (moksliniu tyriamuoju) poiriu, stengiamasi isiaikkinti kaip stereotipas atsiranda, kas j palaiko ir kaip jis funkcionuoja visuomenje ir koki tak turi jos smonei. Treiuoju (socialiniu politiniu) poiriu- stengiamasi isiaikiti kokiu mastu socialinis politinis kontekstas takoja stereotip atsiradim ir kaip j palaiko. inoma, i diferencijacija yra pakankamai slygin, kaip beje ir pats jos objektas stereotipas. Taiau btent ie analizs lygiai parodo real temin, stereotip kaip mogaus pasaulio suvokimo element, transformuojam bet kokio smons mstymo akto, prisotinum. Kita vertus, padeda geriau suprasti stereotip vaidmen vien ar kit visuomens smons form - religins, mokslins, estetins, ekonomins ir t.t. organizavime. Stereotipai neretai tapatinami su liaudies tradicijomis, legendomis, ritualais. ia reikia pastebti, kad stereotipai, turintys panaum su tradicijomis, legendomis, ritualine simbolika, siaknijusiais visuomens smonje paproiais, vis gi ymiai skiriasi nuo j savo psichologiniu pagrindu. Funkcinis stereotip laukas smoningo ir nesmoningo riba, formuojamas sisavinant psichologines struktras, tuo tarpu kai kultrins tradicijos, paproiai ir mitai yra objektyvuoti, daniausiai sismoninti tokio formavimo rezultatai, sutvirtinami racionalizuotais (ideologiniais, konceptualiniais) arba iracionalizuotais (meniku - poetizuotu, mistiku - religiniu) bdais ir priemonmis, kurias suinteresuota (arba nesuinteresuota) visuomen. Kitaip tariant, tradicijas ir paproius skiria nuo stereotipu j objektyvizuota visuotin reikm, atvirumas kitiems. Tuo tarpu stereotipai lieka subjektyvaus mstymo lygyje, stereotipus individas ir visuomen daniausiai nuo svetim slepia tyia, t.yy nelink vieai pripainti esant toki pairio ar praktikos. Pastaruoju metu Vakaruose skiriamas vis didesnis dmesys stereotip kilomo ir j funkcionavimo ypatum tyrimams. pagalb pasitelkiama struktrin lingvistin analiz, fenomenologijos bei hermeneutikos pasielkimai.. Paaikjo, pirma, kad visuomens smons stereotipai neirint iorin j konservatyvum, valdo labai paslanki, viduje mobili psichologin struktr (tiksliau psichologin reaktyvum), galini akimirksniu reaguoti maiausius supanios aplinkos polyius.. Antra, visuomens smons stereotipiozacija gyvendinama tik smons ir suvokimo interpretatyvinio lauko ribose. i sritis kol kas maai tyrinta., taiau ji apima pakankamai sudtingus ir savarankikus nerv veiklos ir organizmo visumos savireguliacijos ir autonomijos, mechanizmus. Treia, paaikjo, kad stereotipo stabilumo lygis priklauso ne tik nuo iorini slyg, bet ir nuo konkrei nej visuomens, kolektyvo, asmenybs su j kasdieniniu supratimu, empiriniais nusiteikimais, gaunaniais kit prasm per eksplikacij sistem, kartais nukreipt tikslin mokslin ar politin pasaulio paveiksl. Tyrimai galino aikiau apibrti ir vardyti ne tik socialines stereotipo funkcijas , bet ir j esminius bruous. Paikjo, kad : Stereotip egzistavimas palengvina visuomens nariams pavieniams asmenims didelms moni grupms (socialinms, etninms, kultrinms ) suteikti nediferencijuotus, grubius ir alikus vertinimus. ios alikos charakteristikos ir vertinimai isiskiria stabilumu ilgame laiko tarpe.

14

 Stereotipai kinta veikiami socialini, politini pokyi, bet is procesas vyksta labai ltai. Stereotipas tampa labiau rykus ir prieikas, kai ikyla prieikumas tarp grupi (socialini , etnini ir kt.). Tuomet stereotipas, kuris taikomas tam tikros grups atvilgiu pasirodo labai agresyvus ir gyvybingas. Stereotipai (ypa socialiniai ir kultriniai) nusistovi labai anksti ir vaik naudojami gerokai anksiau, nei atsiranda aikus supratimas apie grupes, kurioms jie priklauso. Ne maesnio dmesio susilaukia ir stereotipo mechanizmo tyrimai. Atkreiptas dmesys tai, kad stereotipas formuojasi jutiminiame moni suvokimo lygyje (individualiniame ir kolektyviniame), kuris skirtas blokuoti socialins ir kultrins informacijos apie supani realyb, pertekli. Prancz mokslininkas K.P.Bruter teigia, kad bet kokia visuomen sudaro gyv organizm, isivystant ir embriono, t.y.. paprasiausi supanios gamtos savybi, turini i dalies fizin, i dalies chemin arba energetin pagrind bet kokiu atveju i savybi , padedani organizmo prisitaikymui (endogeniniam ir egzogeniniam) prie jo tolesnio vystymosi perspektyvos. mogaus organizmo prisitaikymo savybi ypatingumas, nustatantis jo socialin kokyb, pasireikia ne prisitaikymo bduose ir priemonse, kurias mogus ir gyvnas gali pasinaudoti vienoda forma, o j reprodukcijos lygyje, isiskirianiu stereotipizuotu vientisumu. mogaus suvokimas ne tik atgamina, bet ir tai, k pamat, vizuoja laike, savyje ir erdvje vienu metu, sukurdamas ne tik daikto suvokimo form, bet ir erdvin jo antspaud stereotip, moksle vadinam erdviniu objektu. Tokio embrioninio vystymosi prigimtins savybs pereina savo nauj socialin kokyb btent todl, kad vyksta sukaupimas, tiraavimas i form stereotip, i pradi pagrst elementariausiomis organizmo prisitaikymo savybmis, o po to pereinaiomis erdvinius vaizdinius. Pasak K.P.Bruter, visuomens santvarka ir visuomens smons formos skirtingose tautose slygotos toli grau ne j prigimtini kokybi, kurios daugiau ar maiau vis vienodos ir embrionikai nustatytos, o socialinio modeliavimo - imitacijos ir interpretacijos poymi, egzistuojani tiek visuomens smonje, kiek kasdieninje socialinje veikloje. ie poymiai yra sudtingo, vidinio stereotipizacijos proceso iorins apraikos (Vasiljev 2001:358) Akivaizdu,kad socialinis stereotipas yra ne tik smons, bet ir moni elgesio forma. Jis ikyla spontanik jausm ir emocij pagrindu, taiau jis taip pat nustatomas ir natraliomis moni vystymosi slygomis, tvirtintomis kolektyvinje smonje. Kultrinis analogas, kaip socialins elgsenos modelis, pradedamas formuoti btent tuomet, kai ikyla btinyb paaikinti save kitam (prisistatyti) padaryti pirm ingsn sismoninant savo ir svetimo specifik, kaip objektyvios tikrovs ypatumus. Tas sismininimas galimas tik stereotipizuotoje formoje. Taigi galima tarti, kad stereotipas - yra sveikos mechanizmas, kratutiniu atveju dviej smoni, paprasiausia komunikacijos forma, abipuss traukos ir kultrins tampos rezultatas, tuo paiu charakterizuojantis ir moni socializacijos laipsn. Socialiai organizuotoi stereotipo veikimo laikas gali bti vairus, taiau bet lokiu atveju jis priklausys nuo to, kiek trunka interesas kitam ir kiek veiksmingas pirminis visuomens smons ir egzistavimo kultrinis analogas, atitinkantis moni prigimtinius poreikius gyventi taikoje (arba, atvirkiai pyktyje). Visuomens smons stereotipas visuomet socialiai organizuotas ir funkcionuoja tam tikro socialinio usakymo pagrindu. Radikalios stereotip formos nacionaliniai ir rasiniai prietarai tvirtinami ir organizuojami kolektyvins smons priklausomai nuo socializacijos udavini, o ne nuo gamtos suvokimo stichijos. Akivaizdu, kad stereotipai visuomenje kinta. Stereotip pakeitimas, kaip ir visuomens smons stereotipizacija , visada susijs su kolektyvini sitikinim kaita, kurie yra kolektyvini veiksm, slygojani itiso sociumo gyvenimo kokybinius pokyius, rezultatas. Prietaras danai usimirta, o stereotipas smoningai silosi arba plinta stichikai, jeigu 15

kolektyvin smon rodo tam tikr bendr interes.Taigi stereotipui gyvuoti btina terp kolektyviniiiiiiis smons palankumas tokiai supaprastintai realybs Versijai.. Ir i paslaug jai kaip tik ir suteikia stereotipai. Tokiu bdu jie atlieka ir savo adaptacin funkcij. Kultra yra ta sritis, kuri labiausiai pasitarnauja individo socializacijai, per attinkam vertybi, nuostat ir samprat permim ir j sisavinim.. Kartu btent kultros srityje yra apsiai mstymo ir elgesio stereotip, kurie gerokai apsunkina skirting kultr ir grupi atstovams bendravimo ir bendradarbiavimo galimybes. 4. Multikultrins komunikacijos ikiai Kultr vairov yra realyb. Ji turi sav privalum, kuriuos atskleid gautume nekainojamos naudos: gytume platesn akirat, o ms veikla ir strategija net didesn peln. Akivaizdu, kad skirting kultr mons laikosi t pai esmini samprat, taiau iri jas i skirting tak bei perspektyv, todl j elgesys kartais atrodo neracionalus ar net prietarauja tam, kas mums venta. Jie turi savus mstymo ir elgesio stereotipus. Taiau skirtingoms kultroms atstovaujani moni elgesys nra nenuspjamas. Esama aiki polinki, nuoseklumo ir tradicij. Atkreipdami dmes nacionalinio elgesio kultrines aknis, pastebimas visuomenje ir versle, galime numatyti ir stebtinai tiksliai vertinti, kaip kiti reaguos ms jiems parengtus planus ir koks tvirtas bus j poiris mus. Veiksmingos inios apie kit kultr pagrindinius bruous sumains nemalonius netiktumus (kultrin ok), i anksto suteiks valgos ir pads skmingai bendrauti su t taut atstovais, su kuriais anksiau turjome sunkum. Ypa tai aktualu tarptautiniame versle, kur eina bendros mons arba kai vyksta usitsusios derybos, kuri skminga baigtimi suinteresuotos abi alys.. Danai ia trukdo tautin psichologija , tautins ypatybs, vyraujantys mstymo ir elgsenos stereotipai. Korporacij kultra gerokai skiriasi viena nuo kitos net toje paioje alyje (palyginkite Apple" ir IBM Jungtinse Valstijose ar Sony" ir Mitsubishi" Japonijoje). Dar vairesni yra nacionaliniai verslo stiliai. Kokios krypties laikytis bendroje japon ir JAV monje, kai amerikieiams labiausiai rpi pelnas, o japonams - rinkos dalis? Arba kiek yra panai Norvegijos ir Portugalijos, dviej Europos ali, verslo etika bei kultrin aplinka, kai jos labai skiriasi tautini bruo poiriu, taip pat ir savo stereotipais. Tiesa, apibrti tautinius bruous pavojinga dl netiksli vertinim ir stebtin iimi. Bna jausming suomi, nepaslanki ital, atsargi amerikiei bei kerini japon. Taiau esama ir tokio dalyko, kaip tautinis standartas. Pavyzdiui, italai yra plepesni u suomius. O neks suomiai yra panas tylenius italus. Panas skirting tautybi atstovai i ties yra nukrypimas nuo bding bruo. Kai kuriose alyse regioniniai bruoai yra taip sigalj, jog nustelbia nacionalin tip". Be ispaniko paso baskai ir andalzai maai k daugiau turi bendra. Milanieiai verslininkai jauiasi artimesni pranczams ar austrams nei sicilieiams. JAV - daugelio kultr valstybje - rasiniai ir kalbiniai skirtumai lm suskirstym tris pagrindines grupes: juoduosius, ispanikai kalbanius ir anglikai kalbanius baltuosius. Neretai miestai isiugdo tok stipr kultrin savitum, kad jis perengia regiono bruous. Antai, pavyzdiui, Marselio gyventojai yra susikr sav miesto kultr, o Liverpulio pilieiai tarme ir gyvenimo bdu visikai skiriasi nuo juos supani iauriei. Honkongas netgi po prijungimo tikriausiai dar liks ypatingas Piet Kinijos anklavas, rykiai isiskiriantis ne tik ekonomikos isivystymu, bet ir ia per ilgus deimtmeius susiformavusiais kultriniais grupinio elgesio ypatumais. Kultrins grups gali perengti tautines ar regionines ribas arba jas aprpti; jos bna artimos ne vien geografiniu pagrindu. Musulmonai ir krikionys yra kultrins grups, taiau jas sudaro ir ininieriai ar buhalteriai. ikagos, Kembrido, Harvardo ir Jeilio universitet absolventai 16

pretenduot atskir kultrin savitum. Kolektyvin kultra didesniu ar maesniu mastu veikia daugelio ms gyvenim. Kita vertus, spartjant visuotins globalizacijos procesui, intensyvjant preki, darbo ir kapitalo laisvam judjimui, vis labiau aktualja kultrini akirai suderinamumo problema ne tik visuomenje, bet ir verslo organizacijoje, ypa telkiant tarptautines komandas. Todl btinas ir visapusikesnis kit kultr atstov mentaliteto ir elgesio ypatum painimas . Toks painimas leidia : Kritikiau vertinti savosios kultros unikalum ir tuo bdu atsikratyti stereotipinio mstymo ir etnocentinio udarumo. Imokti dekoduoti kit taut puoseljamas kultrines vertybes, suvokti ju viet ir svarb joje ir tokiu bdu iplsti savo kultrinio painimo akirat, tapti ne turistu ar pasimetusiu stebtoju, bet aktyviu ir smoningu veikju, galiniu tapti visaveriu tarptautins komandos nariu. Suprasti kultros tak individ ir atskiru grupi elgesiui ir laikysenai visuomenje, O svarbiausia kultros tak vairioms veikloms, pirmiausia verslui, jo organizavimui, orientacijoms ir vadybai . Turint visa tai omenyje, svarbu pasiaikinti kas yra kultra apskritai,, koks vertybi ir kultros santykis kuo remiasi nacionalini kultr vertybinis stabilumas kaip kultros klasifikuojamos, kaip skirting kultr atstovai klauso, siklauso, girdi ir elgiasi derybose, kaip suvokia laik (vakarietikas ir rytietikas laiko suvokimas) kokios yra autoriteto, vadovavimo ir tvarkos sampratos (ryt ir vakar kultrose) kaip manu telkti multikultrin komand, siekiant akirai suderinamumo. kokios yra multikultrinio bendravimo klitys ir j veikimo galimybs koks skirting kultr atstov poiris kompromis, neodini veiksm ir sprendim primimo ypatumai. kokie yra leistini ir neleistini dalykai skirting kultr sampratose, kodl ten moni elgesys krypsta tam tikra vaga, kaip sumainti tamp tarp vairi moni grupi, pelnyti palankum ir siekti susitarimo su skirting kultr atstovais. Pirmiausia aptarsime kultr iorinio skirtingumo apraikas. Savikontrols klausimai 1. Apibdinkite kas yra komunikacija? 2. Kaip charakterizuoja komunikacij proceso mokyklos ir semiotikos mokyklos atstovai? 3. Kas yra stereotipas, kokie pagrindiniai jo komponentai ir esminiai bruoai, kuo pasiymi kultriniai stereotipai? 4. Kaip vyksta stereotip formavimasis visuomens smonje? 5. Kodl, js manymu, gyvibingi kultriniai stereotipai? 6. Pateikite argumentus, kodl visapusikesnis kit kultr atstov mentaliteto ir elgesio painimas yra btinas skmingam bendravimui ir bendradarbiavimui? 2. Tema. KULTR SKIRTINGUMO IORINS APRAIKOS

17

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

Iorinio elgesio kultrinis slygotumas. Nuostatos ir sampratos. Sveika nuovoka (racionalumas) Poiris gandus. Tyljimo ir kalbjimo sampratos.. Kalb vartojimo problemos. Humoras ir jo internacionalumas

Kultr skirtingumas pastebimas plika akimi. J nusako pirmiausia tokie dalykai kaip elgesys, kalba, tikrovs suvokimas, nuostatos ir sampratos, poiris gandus, kalbjim ir tyljim, taip pat humor. 1. Iorinio elgesio kultrinis slygotumas. Nacionalini kultr atstovai isiskiria jau savo ioriniu elgesiu visuomenje . Tuos skirtumus atspindi susiklost paproiai . Antai Japonai nemgsta spausti rankos, sveikindamiesi jie vienas kitam nusilenkia . Brazilai stovi netvarkingose eilse prie autobus, rudus batus mgsta labiau nei juodus, o kokteili vakarlius atvyksta pavlav dvi valandas. Graikai spokso jums akis, linksi galv, kai nori pasakyti ne", ir restoranuose kartkartmis dauo lktes sien. Pranczai duonos iauberle variai iluosto lkt, kav sumeta telainius ir ukandinje duoda rank nepastamiems. Britai sriubos lkt paveria nuo savs, irnius valgo apversta akute ir aidia golf lyjant. ie iskirtiniai bruoai i esms yra paviriniai. Tiesa, jie kiek stebina. Taiau bendraudami su kit taut atstovais mes prie j taikoms. Toks prisitaikymas nepalieka ms psichikoje joki rand. Mes laikoms svetim paproi, i dalies nordami prisiderinti ir tuo pelnyti j palankum. Kartais tai daryti ne tik verta, bet ir btina, norint pasiekti tiksl. Taigi mes prisitaikome ir vaidiname, neparodydami savo tikro santykio ir poirio. Taigi nesunkiai bent jau i dalies galime tapti britu ar graiku vienam vakarui, vienam pobviui ar pietums. Taiau tai, kas vyksta ms galvose, lieka asmenika, gerai apsaugota ir pastovu. iaip ar taip mes turime apie juos savo nuomon, supratim (stereotip), kur galime tik dar kart patvirtinti arba paneigti. 2. Nuostatos ir sampratos Kur kas sudtingiau su nuostatomis ir sampratomis. Mes galime perimti (pamgdioti) kit taut atstov paproius, elgsen, nepaeisdami esmini savo sitikinim. Veiksmus nesunku mgdioti, netgi tam tikru mastu galima imokti vairi tarmi. Kas kita - mintis . Jos nepamatysi, neigirsi, ji gali bti mums atskleista nenoromis, apsimetant ar gudraujant. Kultriniai sunkumai atsiranda ne dl to, kad mes nemokame nusilenkti, gtelti peiais kaip galai ar valgyti su lazdelmis.kaip kinai ar japonai. Visuomen mums dieg tam tikras sampratas ir vertybes, kurios mus savaip apriboja ir paenklina. Mes tampame savotikais spektaklio irovais , kurie mato vaizdus per sav iron. Taip pat mes inome, kad ir kitose alyse laikomasi didels i samprat dalies. Japonai yra mandagumo meistrai, vedai, anglai ir vokieiai sitikin savo siningumu. Stebtina, kad tokiame dideliame senos istorijos ir neaprpiamos vairovs pasaulyje yra daug tvirtai ir panaiai siaknijusi bendr samprat labai skirtingose visuomense. Garb, pareiga, meil, teisingumas, dkingumas ir kertas yra pagrindiniai vokiei ir kin, arab ir polineziei principai. Tik

18

danai mes neatkreipiame dmesio tai, kad tas poiris daugelyje kultr pripastamas sampratas kiekvieno yra kitoks. Kino pareiga ne tokia pati, kaip amerikieio, o anglikas kerto supratimas maai kuo panaus sicilietik. Skirtum kratutinumo pasekms. Skirtumai gali bti labai kratutiniai ir i esms bendravim padaryti sunkiai manomu. Pavyzdiui, kas gali bti bendro tarp eskimo ir afrikiei bumeno? Priklausydami tokiai skirtingai aplinkai apie k jie kalbtsi? Jiedu nieko neimanyt apie kits kito visuomenin santvark ar politinius sitikinimus; vargu ar jiedu sivaizduot visikai skirting vieno ir antro klimat; j religija, draudimai, vertybs, siekiai, nusivylimai ir gyvenimo bdas yra visika prieingyb. Jie maai apie k turt kalbti (jei iaip taip galt susinekti), o gal ir visai neturt apie k turt kalbti (jei iaip taip susinekt). Tiesa, skirtingi poiriai laik, erdv, pomirtin gyvenim, gamt ir tikrov udarose visuomense maai turi poveikio tarptautiniam verslui, taiau atvirose visuomense tai itin svarbu. Udaros kultros domios ir patrauklios savo ypatingumu ir neretai kelia nuostab. Pavyzdiui, Zulus 39 alios spalvos pavadinimai, eskim 42 sniego rys, aborigen sapnalaikis, lapi atuoni met laikai - visa tai mums yra kultriniai perlai, nuostabios valgos, unikals minties ir kalbos procesai, dominantys ir avintys tuos, kas turi laiko juos tyrinti. Tie reikiniai, juos painus, mus stebina ir teikia diaugsmo. Tuos skirtumus suvokiame, pripastame ir jiems pritariame. Daugma inome, koks ms santykis su tais monmis. Taiau jie gyvena savame pasaulyje, o mes savame. Tiesa, iame pasaulyje yra ir panaesni mus. Jie turi iuolaikin civilizacij, politini partij, gamykl, automobili, akcij ir vertybini popieri. Su jais nuolat susitinkame, jie rengiasi taip, kaip mes. Ms lyg ir panaios sampratos bei vertybs. Jie tarsi kalba msikai". Taiau kakodl pranczai su vokieiais ne visuomet sutaria kaip ir lietuviai su latviais. Kinai ir japonai, velniai tariant, vieni kit prisibijo; vedai pykstasi su kaimynais norvegais, o giminingieji britai ir amerikieiai nuolat erzina vieni kitus. Visi pripastame, kad tiesa yra tiesa. Taiau ties suprantame skirtingai. Tad akivaizdu, kad sampratos yra tiesios ir aikios; skirtingi tik ms poiriai jas. Ir vokieiai, ir britai per dalykikus susitikimus nori skming rezultat. Vokieiai sitikin, kad to pasiekti galima vadovaujantis tiesa, gryna dora tiesa, tegul ir nelabai malonia. Britams svarbiau, kad nebt sudrumsta ramyb. Taiau Tiesa yra tiesa - sako vokieiai. Taiau ne visi taip mano. Kinai pridurt : absoliuios tiesos nra. Du prieingi poiriai gali bti teisingi. Dauguma rytiei ir daugelis ital pritart kin nuomonei. Vokietijoje, vedijoje ir Suomijoje, kur monms paprastai rpi, k pagalvos kaimynai, prisitaiklikos paskatos riboja ir varo mogaus polink ikreipti ties. Brit ir amerikiei tiesa bna glausta, nes j nuostabiai idiomatin iraikos priemon (angl kalba) turi daug atspalvi. Pranczai, italai ir kitos roman tautos negarsja tiesumu, kuris trukdyt j taip mgstamam maloniam bendravimui. Japonijoje, kur nevalia atsiskleisti, konfrontuoti ar prarasti ger vard, tiesa yra pavojinga svoka. Azijoje, Afrikoje ir Piet Amerikoje grietai laikantis tiesos bt sulugdyti darns moni, kompanij ir vairi visuomens sluoksni santykiai. Tik visame Australijos emyne daiktai vadinami tikraisiais vardais, net jei tiesa danai nulidina ar paskatina griebtis kumio. i samprat inojimas btinas sudarant sutartis, kurios turi skirting reikm atskir kultr atstovams. Kaip iri sutartis atskir kultr atstovai? . od sutartis" lengva iversti i vienos kalbos kit, bet jo prasm vairiopai suprantama. vedui, vokieiui, skandinavui, amerikieiui ar britui - tai dokumentas, kuris pasiraomas tam, kad jo bt laikomasi. Japonas sutart iri kaip pradin dokument, kur pagal aplinkybes reikia perrainti ir keisti. Piet Amerikos pilieio nuomone, sutartis yra nepasiekiamas idealas, bet ji pasiraoma norint ivengti gin. Daugumos kultr nariai mano, kad elgiasi etikai, bet etik galima apversti auktyn kojom. Amerikieiai laiko japon elges neetiku, jeigu ie sulauo sutart. Japonai sako, kad neetika taikyti sutarties terminus, pasikeitus aplinkybms. tai, kas etika ir kas neetika, italai iri 19

labai lanksiai, ir dl to iaurs europieiai kartais suabejoja j siningumu. Italai, nusiengdami taisyklms ar apeidami kokius statymus ar status, mano es gal ne tokie ideals, kaip, tarkime, veicarai, bet labiau emiki. Jie savs nelaiko korumpuotais, nemoraliais ir neprisipasta veiki nelegaliai. Esama daug tamsi srii, kur, italo akimis, protingiausia veikti trumpu keliu". alyje, kur ipsta biurokratija, gali vilkinti bizn" itisus mnesius ir, jei siteiki pareignui, vadinasi, esi sveikos nuovokos. 3. Sveika nuovoka (racionalumas) Skirtingai supratama ir sveika nuovoka. Btina atsargiai irti pat posak sveika nuovoka", nes sveikum" ne visi vienodai supranta. Angl kalbos odyne jis (understanding) apibriamas kaip nuomon, pagrsta patirtimi, o ne mokslu; amerikiei leksikonas j apibdina kaip sveik, bet nesudting nuomon. Sveika nuovoka, nors i esms teisinga ir nemantri, nra neutrali. Jos semiamasi i patirties, o patirtis yra saistoma kultros. Vokietijoje ar vedijoje sveika nuovoka reikalauja tvarkingai stovti laukiant autobuso, Neapolyje ar Rio de aneire - lipti autobus pirmiau kit. Taigi sveika nuovoka reikia bti pirmam. Japonui atrodo, kad sveika nuovoka reikalauja atsisakyti kiniko rato, kuris neatitinka j kalbos ir kur japon vaikai pajgia imokti tik per deimt met. Bet jie neatsisak jo. Japonijoje visuomen yra gana reglamentuota, taiau policija leidia mogui nusilapinti vieai prie sienos, jeigu j i ties prispyr reikalas, ir parve j namo jo automobiliu, jeigu tas itaip pasigr, kad pats negali vairuoti. Paklausti, kodl jie tokiais atvejais atlaids, atsak, kad to reikalauja sveika nuovoka. 4. Poiris gandus Skirtingai reaguojama ir gandus. Gandai - tai neoficiali ryio forma visuomenje, pastovus vyki sisavinimo procesas, nusakomas kaip paslaptingas masi nabdesys, formuojantis bendr dvasin atmosfer visuomenje, prie kuri kartais bna bejg ir masins informacijos sitema. Gandai yra patikim praneim papildymas neformaliais kanalais. Dka socialini santyki bazs, kurie formuojasi asmeniniu pagrindu, susikuria neformals komunikacijos kanalai ir pasitikjimas. Tokie kanalai paprastai yra pagalbiniai, nes kaip patikima informacija prietarauja oficialiems praneimams, nuo jos paprastai atsiribojama kaip nuo gand. Kai kuriais atvejais tokios neoficialios naujienos gali istumti oficialisias. Gandams bdingos dvi savybs: 1) skvarbumas ir 2) neapibrtumas. Jei vykis nesvarbus ir jam neapibrtumas nebdingas, tuomet gand ir nebus. Gando vert ir neoficialumas turi takos visuomens stratifikacijai, nes pasaulis dalinamas savus ir svetimus, kur savieji tie, kurie socialinje hierarchijoje yra aukiau ar emiau. Gand paskirtis suteikti reikm situacijai, kurios mons nesupranta ir bandyti j paaikinti. Gand altiniu gali bti atskiri individai, maos grups ir organizacijos. Gavjais arba adresatais tampa ne tik nurodyti visuomens elementai, bet ir didels socialins grups (etnosas, klass, sluoksniai) ir j institutai. Domjimasis tam tikrais gandais priklauso nuo amiaus ir lyties: vyrai labiau nei moterys link kildinti, platinti ir priimti politines, verslo inias (oficialias ir ne), moterys domisi gandais, susijusiais su kain augimu, eimyniniu gyvenimu. Jaunimas pastoviai keiiasi iniomis apie sportininkus, kino ir muzikos vaigdes. Pastebta, kad susidarius patikimos informacijos vakuumui , j greitai upildo gandai. Gandai turi neigiam atspalv iaurs Europos alyse ir nekok vard anglosaksikame pasaulyje. Taiau gandai kitose alyse ir ypa verslo pasaulyje yra kur kas reikmingesni nei mes i pirmo vilgsnio pripastame. Paymtina, kad gandai turi ir pozityvi reikm. Pirmiausia daugelio ali verslininkams tai yra gyvybinis informacijos altinis. Tokiose alyse, 20

kaip Ispanija, Italija, Brazilija ir Japonija, gandai greitai atsinaujina, aplenkia duomenis bei statistik, suteikia politin pamat komerciniams sprendimams ir palengvina nekainojamas diskusijas tarp moni, kurie nesusitinka oficialiai. Madrido ir Lisabonos kavinse knibdte knibda verslinink; japon direktoriai kas vakar nuo 6 iki 10 valandos priima svarbius sprendimus baruose, o visa Centrin ir Piet Amerika linksmai mezga dalykinius ryius " iki pirmos ar antros valandos ryto. Kitas teigiamas gand bruoas yra tai, kad jie, matyt, mums naudingi, - kadangi padeda optimizuoti valdym ir neprietarauja ms evoliucijai. Londono universiteto koledo profesorius Robinas Dunbaras nurodo, kad mons gyvena daug didesnmis grupmis nei kiti primatai ir kad kalba galbt atsirado kaip visuomeninis cementas, laikantis mus krvoje. Nors akivaizdu, jog kai kurie gyvnai bendrauja maomis grupmis, vargu ar jie gali apnekti treisias alis. is sugebjimas leidia mums sudaryti visuomenines ar darbo grupes, kurios vienija madaug po 150 nari. Toks skaiius atitinka senovs klanus", karinius junginius (dalinius) ir netgi iuolaikines firmas. Jeigu komercijos mon isipleia, perengdama skaii, j reikia suskaidyti, nes ji taps sunkiai valdoma. Aktyviai domdamiesi, kuo usiima kiti, i savo grups" suinodami paskutines naujienas (gandus) apie treisias alis, galime umegzti vairi ryi, vertinti savo padt ir atitinkamai reaguoti. Taigi ir ia gandai gali bti naudingi. 5. Tyljimo ir kalbjimo sampratos Skirtingai supratama ir tyla. Lemia kultros tradicijos ir temperamentas. Tylus atsakymas verslo pasilym atrodys neigiamas amerikiei, vokiei, prancz, piet europiei administratoriams. Tokiose skirtingose alyse, kaip JAV, Peru ir Kuveitas, pokalbis yra dvipusis procesas, kur vienas panekovas tsia nuo ten, kur kitas sustojo. Didiojoje Britanijoje ar Vokietijoje patylima dvi tris sekundes, Graikijoje ar Kuveite dar trumpiau, o Pranczijoje, Italijoje ar Amerikoje beveik visai ne. Taiau pagal Ryt Azijos klausymosi kultr" nieko bloga atsakyti tyla. Sena kin patarl byloja: Tie, kas imano, tyli, o kas kalba, neimano". Japonai ir suomiai neabejoja iuo teiginiu. iose abiejose tautose tylumas nelaikomas nesugebjimu bendrauti, jis - neatskiriama vieo bendravimo dalis. Kas nra pasakoma, taip pat svarbu, o pertraukls pokalbyje, j nuomone, nuteikia draugikai ramiai ir visai dera. Tyla reikia, kad tu klausaisi ir dediesi galv; didelis nekumas rodo gudrum, o gal net egoizm bei arogancij. Tyla saugo tavo asmenyb ir nelieiamum, taip pat ireikia pagarb kitiems. Suomijoje ir Japonijoje nemandagu, nedera savo nuomons brukti aplinkiniams - labiau dera pritariamai linksti, tylomis ypsotis, vengti neperkalbam nuomoni ar nesutarim. 6. Kalbos vatojimo problemos Norint bendrauti btina inoti kalb. Todl pleiantis tarptautinei prekybai, mainams, visaip skatinamas svetim kalb mokymasis, kuris padeda geriau suprasti kit taut paproius ir kultr. i tendencija pastebima ir Lietuvoje. Kad bt galima gyvendinti tiksl, kuriamos dvitauts bei tarptautins institucijos; daugelio dideli kompanij personalo ir mokymo valdybos skiria nemaai pinig kultrinms ir internacionalizavimo programoms bei instruktaams, kurie rengiami darbuotojams, atstovaujantiems kompanijai usienyje. Taiau problema ta, kad ms kalba yra neatsiejama nuo mstymo, kuris yra savaip paenklintas kultrins patirties ir slytotas t veiksni , kurie turjo lemiamos takos vaikystje ir lm ms elges. Daugelis kalbinink laikosi Benjamino Whorfo teorijos (ar hipotezs), teigianios, kad kalba, kuria nekame, ne tik ireikia ms mintis, bet ir jas slygoja. Kitaip tariant, lietuvi, vokiei ar japon elgsena yra vienokia ar kitokia dl to, kad j mstysen nulemia kalba, kuria jie msto. 21

Lietuvis ir britas pasaul mato skirtingai todl, kad vienas galvoja lietuvikai, o kitas anglikai. mons Brit salose elgiasi ir gyvena tam tikru bdu dl to, kad j mintys teka anglosaksikais grioveliais, kurie skiriasi nuo lietuvik, japonik ar kinik grioveli. Brito, vokieio ar lietuvio patirtis gal ir tokia pati, bet kiekvienam j ji atrodo tarsi kaleidoskopikas srautas spdi, kuriuos protas turi susisteminti. Protas tai atlieka padedamas kalbos. Tad tie trys mons mato gyvenim trejopai. Tai, kas britui yra doras aidimas", galbt visai kas kita vokieiui, kuriam i svok reikia iversti kitokiais odiais, ir ji gali nebeturti jokios reikms visuomenje, kur nra paplit organizuoti aidimai. Taigi galima tarti, kad bendraujant susiduriama su dvejopo pobdio sunkumais. Pirma. Svokas skirting taut atstovai supranta skirtingai Brit kultrologas R.Lewis pateikia tok pavyzd. Imkime vien esmin svok, kuri dviej skirting taut atstovai anglas ir zulusas -supranta visikai kitaip. Kaip inia, zulus kalboje yra 39 alios spalvos pavadinimai, o angl kalboje - vienas. (Nordamas nusakyti kok nors alumo atspalv, anglas prideda kit od, pavyzdiui, butelio alumas, lapo alumas. Tuo tarpu zulusai sudaro 39 vieno odio pavadinimus aliai spalvai apibdinti.(tvenkinio aluma, meddi kamien aluma, krokodilo aluma ir t.t.) Taigi zulusas ir anglas mato pasaul ne tomis paiomis akimis. Ir tai ne tik aki klausimas. Anglas niekada negals suvokti ir jausti gamtos, taip kaip zulusas.. Maa susipainti su jo genties paproiais , pmgiais, draudimais. Tik itrkus i savosios kalbos rib, galima pradti jausiti ir suvokti kitaip. irdami dviem akimis gauname stereoskopin vaizd ir gilumo spd, galvodami dviem skirtingomis kalbomis gyjame papildom tikrovs mat. ia pavyzdys galt bti suomiai ir vedai. domiausia, kad jei prancz kalba (labai panai angl) britui papildomai atveria galbt 10 nuoimi pastebimos visatos, tai primityvi" kalba, visikai skirtinga nei msik, kitokios logikos ir prielaid sistemos, atvert tokius dalykus, kuri net nenumanome. Nesunku suprasti (syk suvokme kalbos vart reikin), kad, tarkime, japonai, turdami atvirktin odi tvark, savo mintis bei j eilikum reikia kitaip nei europieiai. Bet atidiai mstydami apie europieti-as tautas, sitikiname, jog anglai, pranczai ir ispanai visai kitaip vartoja kalb bei msto, ir nors kartais atrodo, kad jie skleidia tokio pat ilgio bangas, i ties jie gerai neino, k pasak kitas arba k turjo galvoje tai sakydamas. Antra. Netikslus svok vertimas. Graikai, pirmieji tyrinj logik bei prot, man, jog kalba yra universalus, nelieiamas proto elementas. Jie buvo sitikin, kad is reikinys bdingas visai monijai, o isilavin mons pateikia pavyzdin mat, kaip reikti mintis, patirt ir tikrov. Be to, jie laiksi pairos, kad mintis galima lengvai iversti bet kuri kalb. Pasirod, jog tai dalin tiesa.. Antai i ved kalbos lengva versti angl kalb ir prieingai, taiau versti i suomi angl kalb yra kur kas sunkiau. Jungtinse Tautose vertjai su tokiais sunkumais susiduria kasdien, netgi versdami i artim kalb. inomas atvejis, kai anglas kalbdamas pasak I assume" (manau) , prancz vertjas ivert a darau ivad'', o rusas perteik esu tos nuomons" - ir prielaidos prasm inyko.( Panai problem bta ir veriant ES Konstitucij lietuvi kalb) Kalb vartojimas kaip gyvenimas skirtingose pasauliuose. Jeigu toki nesusipratim neivengia trys giminingos indoeuropiei grups kalbos, aiku, kad tokios dvi skirtingos kalbos, kaip angl ir navah, tikrja odio prasme yra vartojamos dviejuose skirtinguose pasauliuose. Tad verslininkams svarbu atsivelgti odi dviejuose skirtinguose pasauliuose" prasm. mons, remdamiesi tais paiais fiziniais poymiais, susidaro ne t pat pasaulio vaizd, nebent j kalb sandara yra panai arba jas galima sugretinti. Angl, vokiei, prancz, rus ir kitos indoeuropiei kalbos gali bti apytikriai sugretintos (nors ne visuomet gerai), bet k daryti kin, indoneziei, suomi ar japon kalb atvejais? Jei kalbos sandara daro poveik tam, kaip mogus supranta tikrov ir pagal t supratim atitinkamai elgiasi, vadinasi, keturi asmenys pasaul matys kino-tibetieio, polinezieio, ugrofino bei japono akimis ir atitinkamai elgsis.

22

Kalba kaip sismoninta mintis. Hipotez, kad auktesnis mstymo lygis priklauso nuo kalbos, grindiama moksliniais tyrimais. Kalb galima laikyti sismoninta mintimi. Daugelis sakome sau vidinius monologus, danai lydimus vaizdini. Viduramiais mons moksi skaityti tik skaitydami garsiai. Ndien samprotavimas ar kalbjimas su paiu savimi yra savaime suprantamas dalykas ir neabejotinai vyksta odiais", itariamais balsiai arba ne. Tiktina, kad vokiei ar malajiei verslininkai daro t pat savo kalbomis. mogui kalbant, vysteli tik virn didelio ledkalnio, susidedanio i odins veiklos, niekad neperengianios girdimumo rib. Remdamiesi ia pagrsta prielaida, galite numanyti, kad tai, kas sakoma, yra tik trumpa santrauka mogaus mini, gimusi jo vidiniame pasaulyje. Tai, kas sakoma, gramatiniu poiriu gali bti itin teisinga ar klaidinga, taiau bus nuspalvinta svetimalio pasauljautos, kuri veikia jo ar jos grieta gimtosios kalbos sandara. Aikumo dlei pasitelkime kelet konkrei pavyzdi. Visi pripasta, kad vokiei kalba yra grietai disciplinuota, be joki nukrypim, turi daug ilg sudurtini odi, danai ireikiani sudtingas svokas. Tad manytina, jog vokieio vidinis monologas yra veikiau rimtas, o ne atsainus, sutelktas ties svariais klausimais ir gyjantis jokiu bdu ne lengvabdik odin iraik. Vokieio vidin monolog palyginkime su amerikieio kolegos monologu, Amerikietika angl kalba ir mintis yra paslanki ir pragmatika; ji greitai kinta, prisitaiko prie aplinkybi, yra kupina maiktumo ir humoro. Vokieiai rimtai klauso amerikiei, net kai tie juokauja. Painu yra tai, kad amerikietikoje angl kalboje vis daugiau vartojama klii ir auni" posaki. I toki pasakym, kaip gotta deal" (baigtas reikalas), gotta be joking" (gal juokauji), no way" (nieko nebus), full of shit" (skiedalas), over the top" (persistengta), you can't do this to mee" (tu negali man to padaryti), sunku suprasti, k amerikieiai i ties turi galvoje, bet tai yra verbalinis bdas supaprastinti analiz ar sprendim, nebtinai ieinantis jiems naud. Britai nusideda kitokiomis klimis, ireikianiomis kone nuobodiai neapibrt mint ir puikiai tinkaniomis, kai usienieiams panekovams jie nori pasakyti labai maai arba nieko. Tarp toki posaki, neretai atjusi i sporto srities, yra fair play" (doras aidimas), sticky wicket" (kebli padtis), a good innings" (pinigin skm), good show" (puikiai), bad news" (bda), not on" (nevyksta) ir a bit thick" (kvailokas). Pranczikas mini monologas yra visikai kitoks. Pranczai savo pasaul igliaud geriau nei dauguma ms ir stengiasi apie j aikiai galvoti. Jie ino, kur eina ir ko nori. J neutralus odynas palankus greitam mstymui, jo apibrtumas laiduoja atr tiesum, bet negailestinga prancz logika danai erzina anglosaksus ar japonus, apiuopom" iekanius sprendim. Ispan monologai yra emiki, jausmingi ir sodrs. Turtingas ispan kalbos odynas, daugyb meili ir maybini odi (kaip ir ital bei portugal kalbose ir danai neiveriam angl ar suomi kalbas) padeda ispanams bendrauti iltai, mogikai ir atskleidia malon, be gudrybi j bd. Taiau svetimaliai tegul nemano, kad panekovu ispanu galima piktnaudiauti. Japonai sunkiai randa tikr odin iraik savo vidiniam monologui. Mintyse jie kankinasi, iekodami pusiausvyros tarp to, kaip gauti naudos ir kaip pasielgti teisingai. J mintys (vadinkime jas sismoninta kalba) privalo bti itin mandagios vien todl, kad kreipiamasi kitus. Bet dl tokio mandagumo kalba gyja labai neapibrt iraik ir tai, k norima pasakyti, pasksta nepriekaitingo elgesio migloje. Be to, neaprpiamas pagarbi posaki arsenalas - toks naudingas japonams bendraujant tarpusavyje - tampa beprasmis, nes jo nemanoma iversti, o j pokalbiai su usienieiais kolegomis atrodo labai banals, nors gramatikos poiriu ir teisingi. 7. Humoras ir jo internacionalumas Skirting kultr atstovai skirtingai reaguoja ir humor ir ypa anekdotus.. Usienietiki" anekdotai nejuokingi humoro aukoms. Rimti, konkrets vokieiai neplyta i juoko, klausydamiesi amerikietik be saiko perdt anekdot apie Teksas. Anekdotas apie 23

meksikiet, kuris vaiuoja dideliu greiiu, kad itrkt i Teksaso, ir kuris po 24 valand sitikina ess vis dar Teksase, adina amerikieio vaizduot, bet vokieiui atrodo labai pritemptas ir jis paprastai atsako: Veriau jis bt vaiavs vokiku automobiliu". Vokietijoje toks atsakymas bt laikomas labai smojingu, o Anglijoje ir Skandinavijoje gana maikiu. Amerikietiki arba europietiki anekdotai (dauguma) prajuokina ret rytiet, iskyrus korjieius (kuriems, matyt, patinka vis ali anekdotai). Konfucianizmas ir budizmas, ipastantys ties, dor, gerum, mandagum, savaime atmeta tokias humoro priemones, kaip sarkazmas, satyra, hiperbol ar parodija, ir kreivai iri kvailus juokus ar anekdotus apie religij, seks bei nevisateises tautines maumas. Apie iaur ar juod humor negali bti n kalbos. Rytietikas humoras, kaip mes j suprantame, grindiamas subtiliu, velniu netiesioginiu priekaitu ar papeikimu, kartais elmikai, bet nepiktai pasiaipant i klausytojo ir duodant progos jam atsikirsti, tik niekad nepaeminant jo orumo. Net storievikesni, kartais nevanks korjieiai labai saugosi, kad nebt paeistas klausytojo vientisumas" ar autoritetas. Kinai garss savo aforizmais bei patarlmis ir jiems, kaip ir indams, neisenkami humoro altiniai yra parabols, kurios mums, vakarieiams, atrodo saikingai juokingos, nors jose gldi imintis, didaktika ir perspektyvos pajauta. Mums suprantama daugumos Konfucijaus aforizm ar indik ir malajietik pasakojim prasm, taiau retai suprantami japon anekdotai. Kita vertus, j nesupranta ir kinai. Nepaisant to egzistuoja ir tarptautiniai anekdotai, kurie perengia daugelio valstybi sienas, tarkime, anekdotai apie tai, kas pirmas turi okti i lktuvo, anekdotai apie dramblius, restoranus ir kitos linksmos istorijos. Netgi tarptautinius anekdotus prasiskverbia nacionalinis atspalvis. Pavyzdiui, senas anekdotas apie urnalistus, paskelbusius straipsnio apie dramblius konkurs. T straipsni pavadinimai buv tokie: Anglo Drambli mediokl brit Rytinje Afrikoje Pranczo Intymusis drambli gyvenimas prancz ekvatorinje Afrikoje Vokieio Indijos drambli kilm ir vystymasis 1200-1950 metais Amerikieio Kaip iauginti didesnius ir geresnius dramblius Ruso Kaip mes drambl pasiuntme mnul vedo Drambliai ir socialin apsauga Ispano Drambli kovos metodai Indo Drambliai kaip transporto priemon prie geleinkeli er Suomio K drambliai mano apie Suomij is anekdotas, tikriausiai atsirads kokioje nors urnalist konferencijoje, aiposi i vairi taut savybi (polinki) - prancz galumo, vokiei rimtumo, amerikiei pagyrnikumo, brit kolonializmo ir t. t. Humoras versle. Pasaulio prekybai vis labiau tampant globaliai, verslininkai daniau susitinka su savo partneriais usienieiais ir todl geriau juos pasta. Su mogumi ariau susipainus, paprastai vengiama perdto rimtumo, nekamasi nesivarant. Daugeliu atvej geras bdas sutirpdyti ledus ir gyti klausytojo pasitikjim yra apsikeitimas anekdotais. Per verslo susitikimus humoras yra danas daugelyje Europos ali, nors roman tautoms ne toks prastas, kaip iaurieiams, kur jis padeda sutirpdyti ledus. Galbt tarp ispan, portugal ir ital nedaug to ledo, kur reikt tirpdyti. J sodri, lieuvinga, patikli pokalbi maniera savaime prisisunkusi gyvybingo humoro. Anglosaksikose alyse humoras nuolat naudojamas. Kanadoje bei Naujojoje Zelandijoje jis atlaidus, taiau Australijoje gali bti dantytas ir provokuojantis. Ypa JAV sarkazmas, paaipos, apsimestas pasipiktinimas laikomi susitikim varikliais, padedaniais per trumpesn laik nuveikti daugiau. Juk laikas - pinigai. Ko gero, Jungtinje Karalystje dalykiki pokalbiai la24

biausiai perpinti humoru. Britai nemgsta niri, ilg susirinkim ir griebiasi vairi humoro form bei prablakanios taktikos, kad bt malonu ir gyva. Taiau dvi tautos per tikrus verslo posdius ypa vengia juok bei kitoki humoro form. Vokiei sitikinimu, deryb metu jis visai nedera. Verslas yra dalykas rimtas ir nra ko j kaiioti nereikming istorij ar blakyti dmes. Jei nesusikaupi ties svarstomu klausimu, vadinasi, negerbi savo panekovo. Dalykikose diskusijose, j akimis irint, juokai nedera ir tik nea sumaities. Vokieiams rpi kaina, kokyb, pristatymo terminai - ir malonkite kuo tiksliau. Susitikimams pasibaigus, vokieiai mielai atsipalaiduoja ir su partneriais juokauja baruose, restoranuose ar namuose. itokiomis aplinkybmis humoras ar anekdotai labai pageidautini. Vokietijoje pramogos, kaip ir dalykiki pokalbiai bei kitokia veikla, yra gana grietai reglamentuotos. Japonai taip pat nesupranta, kam dalykikus susitikimus terpti humor. Pajut, kad pasakte anekdot, kurio tikrai nesuprato, jie nusijuokia tik i mandagumo. Paprastai jie nerimauja, kad suvokt bent tiesiogin js odi prasm, o mantrs niuansai ar ironiki posakiai juos visai imua i vi. Visk, k sakote, jie supranta paodiui. Amerikieiai, vartojantys tokius posakius, kaip Js mane udote" arba Dar syk tai pakartokite ir a nuo io sandrio nusialinsiu", japon partneriams kelia siaub. (Kai vienas JAV direktorius pasak, jog kakuris punktas paskandins vis sandr, jo paklaus: Kur paskandins?" Vieno anglo, baigiantis oficialiems pietums, padavjas pasiteiravo, ar tie deimt dalyvaujani vyr nors led. Kadangi stalas buvo nukrautas alumi, anglas juokais atsak, kad desertui visi gers al. Po poros minui padavjas atne dar deimt bokal alaus.) Per tarptautinio verslo derybas terpus humoro gal ir gerokai laimima -pralauiami ledai, greiiau sprendiami klausimai, nestringama viename take, partneriai laisviau pasijunta ir labiau jumis pasitiki kaip mogumi, bet ikyla nemaas pavojus padaryti ir neigiam poveik. Kas juokinga pranczui, gali bti prakeiksmas arabui; js maikiausios istorijos kinas gal visikai nesupras, o nekaliausias anekdotas gali ne juokais eisti turk. Dl kultrini bei religini skirtum keliems monms gali bti tiesiog nemanoma juoktis i to paties dalyko. Kas nedvejodamas pasakys, jog tai ar tai yra juokinga? Jei visos vertybs yra slygins, o kiekviena kultra alika, tai pasakytina ir apie humor, tolerancij, netgi pai ties. Ir atminkite, kad juoku daniausiai ireikiamas sumiimas, nervingumas ir, galimas daiktas, panieka. I to kas pasakyta galima daryti ivad, kad kalbantys skirtingomis kalbomis mons pasaulio vaizd mato kitaip, skirtingai vertina reikinius ir savaip link tvarkyti reikalus. Todl susidr su kitos kultros atstovais, j elgsena ir gyvenimo bdu neretai pasijauiame nesmagiai, nes ms diegtos ir imoktos tautins sampratos neatitinka t moni, su kuriais bendraujame, nuostat . Savo ruotu tos ms sampratos turi ir savit kultrin iraik. Savikontrols klausimai 1. Kodl bendraujant ir bendradarbiaujant su kit taut atstovais btina inoti j nuostat ir samprat kultrines aknis? 2. Kaip suprantama svieka nuovoka (racionalumas) skirtingose kultrose? 3. Kaip skirting kultr atstovai iri gandus? 4. Kaip skirting kultr atstovai supranta tyljim? 5. Kokios kalbos vartojimo problemos kyla bendraujant su skirting kultr atstovais/ 6. Kaip skirting taut mons supranta humor? Kuo skiriasi vakarietikas humoras nuo rytietiko?

25

3.Tema. KULTRIN IRAIKA IR JOS PRIIMTINUMAS 1. Kultros poveikis elgsenai . 2. Kultriniai akiniai.Tautini savybi stereotipai . 1. Kultros poveikis elgsenai. Akivaizdu, kad esama visuotini mogik savybi, kurios bdingos vairi taut atstovams. Taiau kartu ms elges takoja ir tautin ar regionin kultra, kurios poveikis itin didelis. Mes tampame tvirtais lietuviais, lenkais, rusais, ar tipikais vokieiais, laikydamiesi savo visuomense galiojani elgesio taisykli. Tik taip elgdamiesi mes esame ir galime bti jos priimami. Taiau pakliuvus svetim kultrin aplink ms branginamos vertybs ir nuostatos netenka ssvo privalomumo ir svarbos. ia mes susiduriame ne tik su kitokia moni apranga, bet ir elgsena, laikysena bei kalbsena, kuri mes galime apibdinti kaip kultrin iraik, nes per tai atsiskleidia tautos kultrins vertybs bei esmins nuostatos. Kaip mes priimame kitos tautos puoseljamas vertybes ir esmines nuostatas matyti i emiau pateiktos lentels (Lewis 2002:33).

VERTYBS IR ESMINS NUOSTATOS

KULTRIN IRAIKA

Pasiprieinimas

Pritarimas

Dalinis pritarimas

Gynyba Aklaviet Pasitraukimas Galbt kada nors

Iraikos pakartojimas Kultrinio atsiradimas bruoo

Prisitaikymas Susitaikymas sijautimas SVEIKA

Ryks bruoai, tradicijos KULTRIN

26

SVETIMA KULTRA

SAVA KULTRA

DRAUGIKA KULTRA

Analizuojant lentel, kultrin iraika bt tokia. Tarkim, ispan ar ital numatyt susitikim vluot ger pusvaland, nes jos kultrinje tai prasta ie niekas dl to nesistebt ir nepriekaitaut. Tokiam ispans elgesiui pritariama ir jis tampa kultrine tradicija. Tuo tarpu toks jos vlavimas kitoje aplinkoje (tarkim, Vokietijoje, bt didelis kultrinis okas. Mat vokieiams nepatinka, kai jie yra veriami laukti ir penkias minutes, nekalbnt apie pusvaland. Suprantama vluojanioji imt gintis apeliuodama savo alyje priimta gyvenimo bd, taiau tai bt sunkia priimta vokietei, kuri turi tradicijos susiformuot poir punktualum. Taigi, tai kas vienos kultros atstovo laikoma norma (normaliu, savaime suprantamu dalyku) kitos kultros atstovui gali atrodyti nenormalumu (kadangi taip jis nesielgt, nes ess protingesnis, drausmingesnis, geresnis ir t.t.. ). I to sekt ivad, kad kiekvienas individas velgia pasaul ir vertina jo reikinius per savos kultros akinius 2. Kultriniai akiniai.Tautini savybi stereotipai . Kiekvienos kultros atstovas vertinama kitus per savo kultrini vertybi, elgesio ir paproi tradicij prizm. Tuo bdu turima kultrin patirtis savaip nuspalvina ms supratim apie kit kiltr atstov elges ir saviap paenklina j upratima ir primima. Antai nervingi, judrs ispanai, daug gestikuliuojantys rankomis, santuriems vedams ar suomiams atrodo nenormals. Tuo tarpu italams ar portugalams toks legesys neatrodo nenormalus,.Taiau taip ilgainiui ir formuojasi tautinio elgesio stereotipai, kurie tampa gan lipns , nors nevisada konkreiais atvejais pasitvirtina. Savo ruotu tai apsunkina bendravim tarp vairi kultr atstov. Todl ikyla naturalus btinumas siekti geresnio savitarpio supratimo. Koks yra kelias geriau suprasti vieniems kitus? Pirmiausia turime panagrinti iskirtinius savo pai kultros bruous. Antai suomi udarumas labai vertinamas Britanijoje ir Japonijoje, bet Portugalijoje , Graikijoje , Arab pasaulyje ir Lotyn Amerikoje jie visada atrodys keistai. Sunkiai suprantami ir japonai sakantys taip, kai galvoje turi ne. Skiriasi atskir taut atstov poiriai ir tai, kas legalu, leistina ir kas nelegalu. Ispan ir suomi poirio tai kas legalu ir kas nelegalu skirtumai matyti i emiau pateiktos schemos (Lewis 2002:36) SUOMIAI

Gerai

Gerai

Blogai

Blogai

Legalu 1

Legalu 2

Nelegalu 1

Nelegalu 2

27

Gerai

Blogai

Gerai

Blogai

ISPANAI Legalu 1 statymai, draudiantys vairuoti girtiems. Legalu 2 imigracij ribojantys statymai. Nelegalu 1 nuolat naudotis draugu, dierbaniu tarpmiestinje telefono stotyje, ir skambinti kitas alis. Nelegalu 2 prekiauti narkotikais.

Kaip matome i schemos ir suomiai ir ispanai sutinka, kad prekiauti narkotikais yrq neleistina ir kad statymai, draudiantys vairuoti girtiems, yra naudingi ir pagrsti. Taiau emigracija irima skirtingai. Suomiai laikosi pairos, kad glen, jautrios pusiausvyros nacionalin ekonomik reikia saugoti, nors tai yra i esms pusiau smoningas instinktas ginti savo tautin grynum, todl pasisako u emigracij ribojanius statymus. Tuo partu ispanai, gyvenantys alyje, kur seniau nei 16 amius iekoti savo protvi niekas nebasndo, instinktyviai nepritaria draudiamai imigracijos politikai, kuri trukd ispanams laisvai vainti ir svetur iekoti geresnio udarbio.. Toki politik ir statymus jie laiko tiesiog blogais. Suomis dl nuolatini brangi pokalbi petefonu, u kuriuos jis nemoka, galiausiai taps savo gimto savarankikumo pojio auka, juolab kad per j augs jo draugo skola SuomijosLetekomui. Tuo tarpu ispanas su pasimgavimu n kiek nesigdydamas kasvakar skambint savo draugei Niujork, jei tik jo kas nors nenutvert. Svarstydami tokius dalykus, sitikiname, kad tai, kas legalu, nebtinai yra gerai, o kas nelegalu, ne visada blogai. Taiau turime pripainti kad yar dalyk, kuriuos neretai sunku suprasti ir paaikinti. Pavyzdiui, kodl tlas sicilietis nelinks mokti u telefono skambuius, nors yra pakankamai turtingas. Tai veria manyti, jog egzistuoja savybs (teigiamos ir neigiamos) , kurios itin bdingos tam tikros tautos (kultros) atstovams. T savybi (teigiam ir neigiam) rinkiniai, kurie ilgainiui susiformuoja visuomens smonje (t.y. suvokiami pai tos kultros atstov ir priimami kit kultr atstov kaip savotiki atpainimo enklai) ir sudaro tautini savybi stereotipus. Nors stereotipai yra pavojingi, taiau jais galima kliautis sprendiant apie vairias tautines savybes.. Tiesa, apibendrinti tautiniai bruoai gali neatitikti atskiro asmens , bet puikiai apibdina didesnes grupes. (Detaliau apie atskir taut bruous ir j elgesio ypatumus bus kalbama 14 skyriuje) .Neretai susidrus su kitos kultros atstovais ir ypa patek kitoki nei musuk kultrin terp, patiriametai kas vadinama kultriniu oku.

Uduotis.

Kultriniai ir tautiniai stereotipai. Tautins savybs

Siningi, lanksts, greiti, mandags, santrs, nepreikaitingi, senamadai, jausmingi, patikimi, silpvavaliai, nirs, linksmi, jaudrs, rimti, tiess, neks, be humoro jausmo, lti, 28

snobiki, diplomatiki, gudrs, konservatyvs, nesivarantys, gobs, suprantantys paraidiui, teisingi, imintingi, atviri, draugiki, darbts, iauklti, nepatikimi, drovs, mgstantys juokauti, triukmingi, punktuals, dalykiki, individualistai, neiauklti, atvalgs, ekstravertai, intravertai, neaiks, nuobods, tvirtavaliai.

1. Inagrinkite ias savybes ir irinkite atuonias, tinkanias i tautybi monms: lietuviams, lenkams, vokieiams, rusams, britams, pranczams, amerikieiams (JAV), suomiams... 2. Kokiais bruoais apibdina save lietuviai, lenkai, rusai. 3. Kokiais bruoais juos apibudina kit taut atstovai (lietuvius lenkai, rusai; lenkus lietuviai, rusai ir pan.). Sudarykite tautini bruo lenteles.

Savikontrols klausimai 1. 2. 3. 4. Apibdinkite kultros poveik individo elgsenai Kas yra kultriniai akiniai. Apibdinkite juos. Kas slygoja skirting taut poir tai kas legalu ir kas nelegalu? Pateikite pavyzdi. Apibudinkite kas yra tautini savybi stereotipas ir kaip jis formuojasi. Pateikite pavyzdi.

4. Tema. KULTRINIO OKO FENOMENAS 1. Kultrinio oko samprata. 2. Kultrinio oko stadijos.

29

3. Pagrindins ekspatriant grups bei jiems bdingos problemos 4. Kultrinio oko privalumai. 1. Kultrinio oko samprata Gyvendami savame krate retai susimstome apie savo kultr. Bendraudami tarpusavyje vadovaujams visuomenje nusistovjusiais veiksmais, poelgiais, kurie danai bekartojami tampa ablonu, kas leidia sutaupyti laiko ir pastang. Sumajus galimybms rinktis, tie proiai ablonai suteikia mogaus veiklai krypt ir specializacij. Vaizdiai tai bt galima palyginti su vandenyje beplaukiojania uvimi, kuri kasdien buvim jai pastamoje aplinkoje priima kaip normal dalyk. Bet tenka uv imesti krant, kaip ji ikart pradeda iekoti vandens, apie kurio egzistavim nebuvo susimsiusi. Kultrinio oko patyrimas yra kakas panaaus. Individui susidrus su nauja aplinka visi paproiai ir elgesio normos naujoje vietoje nustoja veikusios. Ir tokie elementars dalykai kaip piet pertrauka, pasisveikinimas su kolega, darbini susitikim specifika, laiko suvokimas tampa sudtingi ir keisti. Kultrinis okas nra psichologinis sutrikimas, bet socialinio inojimo, gdi, reikiam naujoje aplinkoje, trkumas. Net kada daiktai/dalykai atrodo svetimi ir dezorientuoti, taisykli inojimas suteikia pasitikjimo, saugumo jausm. Reikia mokti visavertikai gyventi santykyje su kita kultra, kas kartais prilygsta menui.Ypa tas aktualu atstovams), nepatogumus. Kokybiniai ir kiekybiniai vertybi skirtumai tarp individo gimtos alies ir alies, kuri jis atvyko, yra tiesiogiai proporcionals sunkumams, igyventiems sveiame krate. Vien plaiausi ir isamiausi darb tarpkultrinje srityje atliko oland kultros ir verslo sociologas G.Hofstede, kuris nagrinjo kultrinius skirtumus bei j pasireikimo formas darbiniuose santykiuose. Be iskirt penki dimensij (galios skirtumo, individualizmo/kolektyvizmo, neapibrtumo vengimo, vyrikumo/moterikumo ir ilgalaiks orientacijos), nuodugniai apibdinani kiekvien kultr, jis sudar kultrin pasaulio emlap, kiekvien al apibdindamas pagal mintas dimensijas. Tai leido jas pairti giliau, t.y. vizualiai neapsiribojant tik geografine padtimi. (G.Hostede teorija bus detaliai nagrinjama 5 temoje) kurie ekspatriantams (studentams, turistams, verslo ir tai sukelia neivengiamai susiduria susiduria su vertybi skirtumais

30

Asmenys, keiiantys lokacijos viet, turt bti pasireng susidrimui ne tik

su

neivengiamomis psichologinmis problemomis, bet tuo paiu metu inoti kaip suvelninti konflikto pasekmes. Pvz., vykstantys i Kolumbijos Suomij patirt didiausius vertybinius nesusipratimus, tuo tarpu Belgija ir Pranczija, Brazilija ir Turkija, Norvegija ir Olandija yra artimos viena kitai. Nepriklausomai nuo skirtingo poirio tuos paius reikinius bei tam tikrus tarpusavio nesusipratimus, individai yra priversti bendrauti. Tad jie sukuria tipizacijas, dl ko atsiranda institucionalizacija. Prie tipizuot veiksm bus prantama kaip prie vaidmen, i kuri vieni bus atliekami atskirai, o kiti bendrai. Svarbiausia tai, jog kiekvienas sugebs numatyti kito veiksmus, o kartu bus numatomas (prognozuojamas) ir abiej bendravimas. Abiem pusm tipizuojant elges atsiranda objektyvumas. Kitaip tariant, kiekvien visuomen galima traktuoti kaip nenutrkstam dialektin proces, sudaryt i trij moment: internalizacijos, objektyvacijos ir eksternalizacijos. Ivyka kit al, nepriklausomai nuo tiksl, reikia neivengiam susidrim su nauja kultra. Tai asocijuojasi su nemaloniais pokyiais arba patirtu oku bei i to sekaniu negatyviu savo ir/ar kitos kultros vertinimu, kur pastami enklai arba simboliai praranda prasm. Antropologas A.Obergas ( A.Olberg, 1960) pirmasis panaudojo kultrinio oko termin ir iskyr pagrindinius jo aspektus: papildom pastang psichologinei adaptacijai btinumas; praradimo ir netekties (draug, socialins padties, profesijos, nuosavybs) jausmas; pergyvenimas, jog nepastamos kultros nariai nesileidia savo tarp; susipainiojimas vaidmenyse: ko buvo tikimasi ir su kokia realybe susiduriama, skirtingos vertybs, smyis jausmuose bei savs identifikavime; nuostaba, pyktis, pasibjaurjimas ir pasipiktinimas susidrus su kultriniais skirtumais; bejgikumo jausmas nesugebant kovoti su nauja aplinka. A.Obergas kultrin ok traktuoja kaip normali ir laukiam reakcij adaptuojantis prie kultrini skirtum. Kiti tyrintojai tai vardina kaip kultrin nuovarg, kalbos ir vaidmens ok, plintani dviprasmyb. Taiau pirmiausia tai yra reakcija negaljim suprasti, kontroliuoti ir numatyti kit elgesio. Tai prilygsta stresui, kurio pasekoje mons tampa pikti, sutrik, abejingi. i bsena tsiasi iki to momento, kada individas isiugdo savyje btinyb suprasti ir atitinkamai elgtis. Galima tarti, jog tai - savotikas socialini norm ir taisykli trkumas, neleidiantis suvokti kit elgesio ir pasireikiantis jauiamu susvetimjimu, bejgikumu, beprasmikumu, 31

socialine izoliacija. Prarandamas pasitikjimas savimi, pradedama abejoti kitais, atsiranda lengvas nerimas, dingsta iradingumas ir spontanikumas, pradedama perdtai rpinasi tvarka ir vara. Vienintelis bdas kaip ilipti i ios duobs yra mginimas perprasti, suvokti kit gyvenimo bd ir taisykles, nors i dalies perimti j vertybes ir adaptuoti savsias. Tai pasiekiama per internalizacij, kuri yra pagrindas, padedantis suprasti kitus ir pasaul, kaip prasming socialin tikrov. Individas perima pasaul, kuriame kiti jau gyvena. J.Torbiornas ( J.Torbiorn, 1992), atsivelgdamas asmenines savybes (ami, isilavinim, socialin padt) bei analizuodamas ivykimo motyvus, ankstesn gyvenimo svetur patirt, bdingus ali bruous, padar ivad, jog lengviau adaptuojasi vyrai negu moterys bei turintys auktesn isilavinim. Motyvuotas vykimas slygoja didesn domjimsi alimi. Taiau ankstesn tokio pobdio kultrin patirtis nedaro takos lengviau pernea sunkumus lyginant su tais, kurie tvynainiais. Nemaareikmis veiksnys gyvenamai vietai ir slygoms. Taigi galima teigti, jog geografinis mobilumas sukelia psichologines problemas, prilygstani nelaimei ar giliam lidesiui. Taiau adaptacij palengvina realus situacijos vertinimas bei iankstinis pasiruoimas kaip veikti vertybinius skirtumus ir prie j psichologikai prisiderinti. Psichologini perspektyv, prevencij bei reakcij supratimui skiriami veiksniai, tiesiogiai veikiantys individo emocin bkl ir elgsen: geografinis atstumas nuo nam iki kitos kultros, skaitant klimato pokyius bei vertybi skirtumus; darbas vylimasis dirbti t pat arba skirting darb; laikas kaip ilgai numatoma bti kitoje alyje; socialin parama vykimas vienam ar su eima; vykimas kartu su kolega (-omis); sugrimas atlygis u buvim kitoje alyje; savanorikumas tikjimas, jog sprendim asmuo prim savarankikai. 7. Kultrinio oko stadijos keli pagrindiniai sutuoktinio(-s) teigiamas nusiteikimas pasikeitus daugiausia sugebjimui prisitaikyti. bendrauja su atvykusiais Ekspatriantai, didesn laisvo laiko dal praleidiantys su vietiniais gyventojais, yra laimingesni ir

32

Visi atvykusieji kit al igyvena tuos paius kultrinio oko etapus. Skiriasi tik patyrimo forma, kuri priklauso nuo kelions tikslo. A.Obergas iskyr keturias kultrinio oko stadijas: Medaus mnuo. Pirmomis savaitmis individas avisi viskuo, kas nauja, jauiasi pakyltas euforijos bei pamalonintas ilt ir draugik vietos gyventoj santyk.. Kriz. Itinka bandant prisiderinti prie naujos kultros, kuri i esms yra labai skirtinga. Patirti pojiai sukelia prieikum ir agresyvum. Vietiniai gyventojai abejingai reaguoja atvykusij problemas, kadangi negali pilnai suprasti j nerimo prieasties. Todl nesupratingi eimininkai apibdinami kaip nepatinkantys, nemgstami. Atsigavimas. Kriz praeina kada bandoma silieti naujos kultros visuomenin gyvenim, t.y. pradedama mokytis vietin kalb, suvokiami reikiniai/vykiai, vykstantys aplinkui (skaitant spaud, irint TV programas), susipastama su tradicijomis ir paproiais. Labai svarbus vaidmuo tenka kalbai, garantuojaniai pamatin logikos perklim objektyvuot socialin pasaul. Legitimacij statinys, pastatytas i kalbos, ir naudoja kalb kaip pagrindin savo instrument. Nauji atradimai suteikia malonumo jausm, o vietinis humoras jau kelia juok. Pradedama atgauti psichologin pusiausvyr. Atvykusieji vis dar turi sunkum, taiau pastarieji traktuojami kaip duotas kryius, kur reiks neti vis buvimo laik. objektyv visuomens pasaul individas sitraukia per socializacijos proces, kurio metu perduodamas socialinis pasaulis yra internalizuojamas. Prisiderinimas. Atvykusieji, priimdami kit paproius kaip normal gyvenimo bd, suvokia, jog naujoji kultra turi tiek teigiam, tiek neigiam pusi. Pasikeitus poiriui prieinama riba, kada nustojama jaustis usienieiu. Ir nors kai kurie reikmingi dalykai bus bendri visiems nariams, taiau kita vertus, daugelis elgesio srii bus reikmingos tik tam tikro tipo monms. Sugrimo okas. Ekspatriantui sugrus namo, jis patiria pana akultrizavimo proces (K.Gullahorn ir A.Gullahorn, 1993). Kadangi tai maiausiai tiktina reakcija, ji ir yra skausmingiausia. Kultriniai skirtumai ir pergyventi pokyiai be jokios abejons takos tolimesn individo gyvenim, darb bei karjer. Jis suvokia, jog yra pasikeits, taiau negali paaikinti kaip ir kodl. Galimas daiktas, jog eksternalizuoti pasikeit individo veiklos produktai gis objektyv pobd. I to plaukia, kad institucinio pasaulio objektyvumas yra mogaus sukurtas, sukonstruotas objektyvumas. 3. Pagrindins ekspatriant grups bei jiems bdingos problemos

33

Pagrindins ekspatriant grups, kurios patiria kultrin ok, nors nevienodai stipr, yra studentai, studijuojantys usienio universituose, turistai besilankantys Studentai. Studijuoti usienyje nra lengva: su sunkumais susiduriama ne tik akademiniame, bet ir dvasiniame lygmenyje. A Vardas (.Ward, 1987) iskyr usienieio studento sindrom, kaip kultrinio oko pasekm, apibdinam neaikumo pojiu, fiziniais nusiskundimais, pasyvumu, nebendravimu tarpusavyje, netvarkingumu. Analizuojant, kurie studentai prao pagalbos pagalbos buvo pastebta, jog daniau egzotikose alyse, ir verslo atstovai, kuriems tenka tvarkyti verslo reikalus su vairi taut atstovais.

kreipiasi moterikos lyties atstovs, vyresnio amiaus, jau baig auktsias mokyklas ir gyvenantys toli nuo savo eimos. Studentai, turintys artim draug, pagalbos nepasigenda. Geografinis atstumas apibdinamas kaip nelaim, lydima susvetimjimo, atalusi tarpusavio santyki. K.Singhas (Singh, 1993) iskiria pagrindines bestudijuojant usienyje: emocins: vieniumas, nam ilgesys, mitybos sutrikimai, pergyvenimas dl rpesi namuose. akademins: bendravimas usienio kalba, auktesnis studij lygis, nesusipratimai tarp dstytoj ir student. Prisiderinimas - tai priklauso nuo socialins klass (auktesnio socialinio lygmens studentai adaptuojasi lengviau negu vidutinio), universiteto lygio (lengviau studijuoti provincijos universitetuose), studij trukms, amiaus ir asmenini savybi. Visi ie faktai rodo, jog usienieiai studentai kenia labiau negu vietiniai, kadangi jie daniau patiria papildomus stresus, tokius kaip komunikacijos barjeras, kultrinis dezorganizavimas: senos ir naujos kultros vertybi susidrimas, eimos paramos stoka. Turistai Turistai yra maiausi kultrin ok patirianti grup. Tai slygoja: laikas: kadangi atostogos trunka palyginti trump laiko tarp, faktikai nra kada patirti neigiam naujos kultros poveiki. O pirmasis spdis yra visada intriguojantis ir jaudinantis. sureguliavimas: dauguma turist pasirenka gerai suplanuotas keliones, kur viskas suorganizuota ir usakyta. Todl jie nra priversti nuolat gyventojais, iskyrus suvenyr ar kit preki pirkimo atvejus. kontaktuoti su vietiniais problemas, su kuriomis susiduria

34

tendencija bti stebtoju, bet ne dalyviu: iuo atveju apsisaugoma nuo tiesioginio kultrinio oko individui sitraukus nauj visuomen. Neirint ios apsaugos, turistai igyvena didesn neigiamos nuotaikos antpld atostog pradioje patirdami sveikatos sutrikimus bei veriami dalyvauti i anksto numatytose programose. Atlikus tyrim apie turist darom poveik vietiniams gyventojams paaikjo, jog

pastarieji irgi patiria kultrin ok dl jiems neprast atvykusij proi. Prancs sociologo J. Pearce`o (Pearce, 1992) teigimu, turistai patiria maksimal socialin ir psichologin poveik, kada vietin bendruomen yra maa, nepatyrusi ir izoliuota. Ir maesn poveik, kada visuomen paangesn ir esantis skirtumas tarp turist ir vietini gyventoj nra didelis. Neigiamas poveikis pasireikia per netiesiogin stres, kur sukelia triukmas, aplinkos uterimas. mons, gyvenantys dideliuose miestuose, turistinio sezono metu tampa agresyvesni. Verslo atstovai Besikeiiant darbo pobdiui, t.y. jam tapus lankstesniam ir geografikai mobilesniam, atsiranda btinyb suburti mobili darbo komand. Yra keletas labai svarbi usiimantiems verslu dimensij - atstumas, alis, darbo pobdis, socialin parama, laikas, sugrimas ir savanorikumas. Kita vertus, nelengva atskirti pareigas ir socialin mobilum (paauktinim, pajamas, socialins padties skirtumus, kultr ir gyvenimo bd), ko pasekoje kartu jie daro didel poveik. Amerikiei kultros sociologas K.Bretas ( Brett, 1995) iskyr teigiamas ir neigiamas mobilumo savybes, lygindamas jas su maesniu judjimu skirtingose gyvenimikose situacijose. Mobil darb dirbantys darbuotojai yra labiau patenkinti savo veikla dl Bet kita vertus, galimybs bti paauktintais pareigose, gauti didesn atlyginim ir turim saugumo garantij. J gyvenimo standarto auktesnis, geresn savivoka ir dvasine bsena. judrij eimyninis gyvenimas nestabilus, maiau pastovi santyki. Nemobils arba riboto mobilumo individai daniau serga, pasitenkina emesne gyvenimo kokybe.

4. Kultrinio oko privalumai Savs tobulinimas Kultrinio oko patyrimo laipsnis nepriklauso nuo gyvenimo svetur laikotarpio bei sukauptos patirties. Nemanoma kitos kultros perprasti apie j tik girdint. Norint realiai pritapti

35

kitoje aplinkoje, reikia imokti ir remti bdus, padedanius valdyti pasaul. Jie gali niekada netapti tavo bdais, bet kol j neperprasi, visada liksi u borto. Bti lanksiam ir, i kita vertus, stipriam kaip asmenybei yra pagrindins slygos umezgant naujus santykius arba atsidrus neprastose socialinse situacijose. Pasitenkinimo/ nepasitenkinimo bsena priklauso nuo tinkamo elgesio pasirinkimo ir nauj permimo. Kultrinis okas, labai danai asocijuojamas su neigiamu poveikiu, gali pasitarnauti kaip reikmingas akstinas tobulinti save ir ugdytii asmenyb. Jis leidia geriau save suprasti ir puoselti asmenin krybingum. Kuo daugiau suinome apie monijos skirtumus, tuo daugiau imokstame patys. Tai patirtis, leidianti sisavinti naujas vertybes, poirius ir elges. Prisiderindami gyvenimui usienyje nauj etap traktuojame kaip patraukl ir jaudinant. mogus, siliedamas nauj kultr, j kuria save eksternalizuodamas. Tai lyg antroji savikra, kuri neivengiamai yra socialinis vyksmas. Individai kartu kuria mogik aplink (socialin, kultrin ir psichologin). Paiam krjui is naujasis pasaulis yra suprantamas. Taiau problema ikyla tada, kada j bandoma perduoti kitiems. Naujai atvykusiems ekspatriantams jis nebus visikai skaidrus, kadangi pastarieji nedalyvavo jo formavime. Bendravimo skirtumai Kultrinis stresas yra socialins paramos neturjimo, besikeiiani vertybi ir neprasto gyvenimo bdo pasekm. F.Argyle`as ( Argyle, 1993) iskyr pagrindines kultrini skirtum kategorijas: verbalin ir kno kalba, socialins taisykls, tarpusavio santykiai, motyvacija. Turint galvoje mintus skirtumus bei atsivelgiant kaip mons gauna ir perduoda informacij, galima teigti, jog visada egzistuoja bendravimo problemos. Vadinasi, prie susiduriant su nauja kultra, btina susipainti su vyraujaniomis taisyklmis, nusistovjusiais socialiniais santykiais, laiko supratimu ir bti pasirengusiems tai perimti. Neabejotina, jog be rimt situacij egzistuoja tam tikros tarpkultrins taisykls sprendiant buitinius klausimus, tokius kaip grimai, valgis, privaios erdvs paeidimas, apranga. iuo atveju nesusipratim padt ivengti knygos apie etiket. Bendraujant susiduriama su btinybe legitimizuoti institucin pasaul, t.y. nustatyti bdus, leidianius j paaikinti ir pateisinti. inojimas, kuris visuomenje laikomas savaime suprantamu, koegzistuoja su tuo kas gali tapti inoma ateityje. Kaip tik is ateities inojimas gyjamas vykstant socializacijai, ir jis tarpininkauja internalizuojant individo smonje objektyvuotas socialinio pasaulio struktras. Kita vertus, inojimas programuoja kanalus, kuriais eksternalizacijos metu kuriamas objektyvus pasaulis. O vykstant socializacijai is inojimas vl internalizuojamas kaip vaidmen

36

objektyviai pagrsta tiesa. Tad inojim per visuomen galima traktuoti kaip objektyvuotos socialins tikrovs suvokim ir nuolatin ios tikrovs krim. Pasiruoimas darbui Vadybininkams bt galima priskirti socialini agent vaidmen. Jie turt inoti, jog kai kurie mons yra labiau tinkami/pasireng dirbti usienyje. Dauguma kompanij, sisdamos specialistus svetur, remiasi j kvalifikacinmis charakteristikomis, taiau visikai neatsivelgia tokias bdo savybes kaip lankstumas, komunikabilumas, sugebjimas lengvai prisitaikyti prie pakitusi gyvenimo slyg, usienio kalbos inojimas, susipainimas su kultra. Apmokym organizavimas pasitelkus ekspertus leist sumainti negatyv kultrinio oko poveik. Tarpkultrins studijos turt tapti tobulinimosi dalimi tiek vadovams, tiek ir vidutins grandies specialistams. I to kas pasakta galima padaryti tokias ivadas. Visuomen kuria mog lygiai tiek pat, kiek ir mogus kuria visuomen, t.y. mogus ir jo socialinis pasaulis sveikauja vienas su kitu. Ekspatriantui susidrus su nauja kultra, visi arba beveik visi jam inomi enklai/simboliai nustoja funkcionav. Jis patiria kultrin ok, lydim pykio, lugimo jausmo ir reaguoja vienodai, t.y. atmeta aplink, veriani jaustis nepatogiai. Tarpkultriniai problemas. Prisitaikymas prie naujos kultros apima kelet etap. Optimizmas,, teigiama nuostata atvykus ir ingsnis po ingsnio depresija, pyktis, prieikumas. Adaptacija dar nra kultrinio oko pabaiga, kadangi sugrus namo patiriamas panaus akultrizacijos procesas. Tai apima skirtingai, priklausomai nuo konkretaus asmens bei jo individualios reakcijos. Taiau kai kurios asmenins savybs - individo dvasin bsena, asmenybs tipas, amius, ankstesn patirtis, socialins-ekonomins slygos, kalbos inojimas, eima ir/ar socialin parama bei isilavinimo lygis - padeda greiiau veikti psichologin diskomfort. Savo ruotu kultrinis okas turi ir teigiam moment jis padeda atskleisti slypinias moguje potencines galimybes, ugdo ingeidum, vali ir atvirum kitonikumui, gebjim perimti naujas sampratas ir nuostatas . O svarbiausia suvokti puoseljam nacionalini vertybi ir elgesio kultrines aknis. skirtumai yra vienas pagrindini streso altini, kadangi nesusipratimai tarp atvykusij ir vietos gyventoj sukuria dar didesnes abipuses

37

Tad kas gi yra toji vertyb, kai ji sigyvena visuomenje , koks jos santykis su kultra tai ir aptarsime . Savikontrols klausimai 1. 2. 3. 4. Kas yra kultrinis okas? Apibdinkite j. Kokios yra pagrindins kultrinio oko stadijos, kas joms bdinga/ Apibdinkite kultrin ok , kur pergyvena ekspatriantai (studentai, turistai, verslininkai). Kokie yra kultrinio oko privalumai?

38

5. Tema. VERTYBS IR KULTRA 1.Vertybs supratimas. 2. Vertybs ir kultra kaip proto programavimo produktai. 3.Vertybs savybs . 4. Vertybs gyvavimo ciklas 5. Vertybs regimos raikos elementai. 6. Vertyb visuomens vertybins saugos ir vystymosi sistemoje. 7. Nacionalins kultros vertybinis stabilumas. 8. Kultr klasifikavimo problematikumas. 1. Vertybs supratimas Kiekvieno individo elgesys parodo jo vertybin orientacij. Visi mons skiria teisingum nuo melo, kilnum nuo niekikumo. Taip mes vertiname kit moni ir savo pai poelgius ir veiksmus. Nemokjimas vertinti elgesio ar deramai elgtis rodo, kad neturime aikesni dorovs norm ir vertybi supratimo. Taigi, btent . vertybs tarsi programuoja vis mogaus veikl, lemia svarbiausi veiksm ir elgesio krypt, ir savaip atskleidia visuomens, kuriai individas priklauso, ideologij ir kultr. Jos tampa savotiku masteliu, kuriuo individas matuoja savo ir kit elges bei veiksmus. Tuo bdu vertybs tampa savotiku instrumentu, kuris pradeda gyventi lyg ir savarankik gyvenim alia mogaus, priversdamas j vertinti savo elges per jo prizm. Tad kas gi yra toji vertyb, kokios jos savybs, kokie jos regimos raikos elementai, kaip ji gyvena ir sigyvena moguje , koki viet uima visuomens ir individo vertybins saugos sistemoje ir bandysime aptarti. Bendriausia prasme vertyb tai idjos, sitikinimai, nuostatos, formuojanios pageidautin mogaus bv ar elgsen. Vertybmis yra vadovaujamasi specifinse situacijose, j pagrindu pasirenkamas ir vertinamas mogaus (socialins grups, organizacijos) elgesys. Subjekto aspektu vertyb tai vyraujantis tikjimas asmenikai ir /ar socialiai prasmingais prioritetiniais egzistenciniais idealais ir principais. Vokiei etikas ir filosofas N.Hartmanas (1882-1950) teig, kad nuoirdumas, pasiaukojimas, siningumas, pasitikjimas, teisingumas gldi paioje asmenybje. Asmens dorovin vert yra ne tai, kad jis dl savo vertybins kokybs yra vertingas kitiems, o tik tai, kad jis pats turi atitinkam vertybini kokybi (Groio kontrai 1986:186) Btent t vertybini kokybi turjimas ir iskiria mog i kit tarpo, daro j autentiku j turtoju. Savo ruotu tai skatina mog uimti aktyvi pozicij: vertybes ne tik apginti nuo aplinkos spaudimo, bet ir jas teigti. Tos pastangos skirtingais mogaus gyvenimo laikotarpiais yra skirtingos. Akivaizdu ir tai, kad vertybi susiformavimui ir j paliudijimui didel reikm turi ir asmens prigimtins charakterio savybs ir ypa atsparumas neigiamam aplinkos poveikiui ir savarankikumas jas renkantis. Pastaroji savyb bene svarbiausia Ji rodo gebjim suvokus silom dalyk visum, isirinkti tai, kas svarbu individui. Tuo bdu prisiimti u pasirinkim ir asmenin atsakomyb, o tam btina asmens branda. Kita vertus, individo santykis su vertybmis, kurias jis renkasi, apibria ir jo socialin vertingum. Taigi,

39

pats vertybi sigyvenimas moguje reikalaujantis procesas.

nra paprastas dalykas, o ilgalaikis ir pastang

Sociologai P.L.Berger ir Th.Luckman j sieja su pirmine ir antrine individo socializacija. Pasak i autori, pirmin socializacija yra ta pirmoji socializacija, kuri individas patiria vaikystje ir per kuri tampa visuomens nariu, t.y, absorbuoja ir priima jos vertybes ir galiojanius gyvensenos modelius. . Antrin socializacija yra tolesnis procesas, padedantis jau socializuotam individui sitraukti naujas objektyvaus jo visuomens pasaulio sritis ir bandyti gyt patirt interpretuoti . (Berger, Luckman 1999:165-166) Svarbu yra tai, kad pirmin socializacija paprastai individui bna svarbiausia ir kad pamatin visos antrins socializacijos struktra turi bti panai pirmin socializacij T panaum turi utikrinti turjimas tam tikro instrumento, galinanio socializacijos proceso krypting vyksm tapsm. 2. Vertybs ir kultra kaip proto programavimo produktai ymus iuolaikinis oland kultros sociologas G.Hofstede tokiu instrumentu laiko vadinamsias proto programas. Proto programos, anot G. Hofstede, yra proto struktros, kurios lemia ms elges ir pasaulio suvokim. Kitaip tariant, ankstyvoje vaikystje suformuotos proto programos , kurios galina vertinti ir priimti atitinkamu bdu i realyb kaip sav ir kartu esani alia, vliau tik sustiprinamos. Jei individui vaikystje ir jaunystje yra uprogramuojamos tam tikros vertybs (nuostatos) ir poiriai, jis traktuotinas kaip kultros nejas, t.y. asmuo, kuris puoselja ir skleidia tam tikras vertybes ir normas. Vertybs yra pagrindiniai i proto program komponentai..(Hofstede 2001:7-9.) Tuo bdu ,pasak G.Hostede , galima daryti prielaid, jog kiekvienam asmeniui bdingas tam tikras proto programavimo mastas, kuris laiko atvilgiu yra stabilus, todl pats mogus panaiose situacijose elgsis daugiau ar maiau vienodai. Tiesa, ios prognozs gali kartais ir nepasitvirtinti, taiau kuo geriau pastame asmen su kuriuo bendraujame, proto program ir kuo geriau inome situacij, tuo prognozs yra tikslesns. Proto program tiesiogiai stebti negalime. Tai, k galime stebti, yra proto program produktas, nusakomas elgesio svoka.. Kiekvieno mogaus elgesys pasireikia per jo odius ir veiksmus, .kurie rodo jo vertybines orentacijas. Stebdami individo elges, numanome apie pastovi proto program egzistavim. G.Hofstede teigimu, proto programos gali bti paveldtos arba imoktos civilizacijos procese tai priklauso nuo proto programavimo lygio. Nors kiekvieno asmens proto programos i dalies yra unikalios, taiau tuo paiu jos yra panaios kit proto programas. Kitaip tariant, egzistuoja tam tikros bendrumo dimensijos, kurios leidia teigti, jog moni elgesys nra atsitiktinis, bet iki tam tikro lygmens prognozuojamas. Btent i aplinkyb yra esmin prielaida socialins sistemos egzistavimui ir santikiniam jos stabilumui.. G.Hofstede skiria tris proto programavimo lygius; individualus proto programavimo lygis. universalus proto programavimo lygis, kolektyvinis proto programavimo lygis, Universalus proto programavimo lygis yra maiausiai unikalus, nes bdingas visai, arba

40

beveik visai, monijai. Tai biologin mogaus organizmo operacin sistema, apimanti ekspresyvij elgsen, , kaip pavyzdiui, juokas ir verkimas, sfer. Kolektyvin proto programavimo lyg dalijams su kai kuriais, bet ne visais monmis. Vienod kolektyvin proto programavimo lyg turi tam tikrai grupei (tautinei) ar kategorijai priklausantys mons, taiau jis skiriasi nuo kit moni, priklausani kitai grupei ar kategorijai, kolektyvinio proto programavimo. iam lygiui priskiriama visa subjektyvioji mogaus kultros sritis; tai kalba, per kuri ireikiame save, elgesys su vyresneisiais, fizinis atstumas nuo kit moni, kur ilaikome nordami jaustis patogiai; pagaliau tai, kaip mes suvokiame bendruosius mogaus veiksmus, tokius kaip valgymas ar myljimasis ir pan. Individualus proto programavimo lygis yra unikalioji mogaus dalis; iame lygyje nra dviej vienodai uprogramuot moni net kartu uaugusi identik dvyni individualaus proto programavimo lygis skiriasi. iuo atveju kalbama apie asmenybs individualum, kuris pasireikia vairiu (neprognozuojamu) elgesiu toje paioje kolektyvinje kultroje ar konkreioje situacijoje. Proto programos gali bti paveldtos arba imoktos socializacijos procese, - o tai priklauso nuo proto programavimo lygio. Visikai paveldtos yra universalaus lygmens proto programos. Tai dalis genetins informacijos, kuri yra bendra visiems monms. Individualiame lygmenyje bent jau dalis proto programavimo taip pat paveldta prieingu atveju sunku bt paaikinti t pai tv vaik, augusi toje paioje aplinkoje, gabum ir temperamento skirtumus. Tai, k imokstame socializacijos procese , yra kolektyvinis proto programavimo lygmuo juo dalijasi tos paios grups ir toje paioje aplinkoje iaug mons., nors j genetin prigimtis ir skiriasi. Gerausias pavyzdys amerikieiai; paias vairiausias genetines itakas turintys mons demonstruoja viening kolektyvin proto programavim, kuris rykiai skiriasi nuo ne amerikeii. Kolektyvini proto program mokoms vis gyvenim, taiau didiausia esmini gyvenimo fakt dalis sisavinama vaikystje. Tai slygoja ir tas faktas, jog per pirmus deimt gyvenimo met vaikas sugeba sisavinti pagrindines inias vliau ie jo sugebjimai nunyksta. Kadangi mogus gimsta su ne iki galo susiformavusiomis proto programomis, norint prisitaikyti prie gyvenimo slyg tam tikr laikotarp j intensyviai programuoja socialin aplinka.. T mint, tik kitais odiais isako ir P.Berger bei Th.. Luckman, teigiantys, jog individas negimsta visuomens nariu. Jis tik gimsta su polinkiu socialum (o tai galima bt prilyginti gimtoms proto programoms) ir tampa visuomens nariu. (Berger , Lucman 1999:163) Savo ruotu tas tapimas susijs su esamos kultros permimu ir sisavinimu. Pats tapimas visuomens nariu vis pirma kaip tik ir reikia smoning kolektyvinio proto programos primim ir jos produkto egzistuojanios kultros absobcij (pavertim sava). Priimdami egzistuojanios kultros produktus ir juos sisavindami, mes tuo paiu siliejame visuomen kaip visaveriai jos nariai. Galima pasakyti ir taip: vertybs yra daugiau individualaus (nors i dalies ir kolektyvinio), o kultra iskirtinai kolektyvinio proto programavimo produktai. Tyrindami vertybes, lyginame individus, o tyrindami kultr, lyginame visuomenes. Taigi, vertyb yra bendra tendencija rinktis vien, o ne kit, dalyk bv. Kitaip tariant ,.vertyb yra atvira ar numanoma, savita atskiram individui ar bdinga individ grupei, pageidaujamumo samprata, takojanti prieinam elgesio tip, bd ir tiksl pasirinkim. Visos asmenybs vertybs tarpusavyje yra susijusius ir sudaro vertybi sistem arba herarchij, kurioje nebtinai viepatauja harmonija: daugelis moni tuo paiu metu gali laikyti vertybmis laisv ir lygyb, kurios i esms yra prietaraujanios. Ms vidiniai konfliktai yra vienas socialini sistem nepastovumo altini; vykiai vienoje gyvenimo srityje gali suaktyvinti latentines (paslptas, nematomas) vertybes, kurios susidarius tam tikrai situacijai

41

staiga pradeda takoti ms elges kitose gyvenimo sferose.. Paslptos, tnojusios elyje ir nelabai aktualios vertybs staiga atgyja ir tampa itin reikmingomis, ugodamos vertybes, kuriomis lig iol gyvenome. Ms akyse staiga jos praranda vert ir dmesys joms menkja. (Pvz. itikimyb organizacijai, kai pasirodo, jog ji abejinga ms reikalams). Visos vertybs sutelpa kultros svokoje, nes vertybi sistemos yra pagrindinis kultros elementas. Savo ruotu kultra tai kolektyvinio proto programavimo produktas, vienos grups ar kategorijos mones atskiriantis nuo kitos grups ar kategorijos.. Be to, ie imokti ne biologiniai moni visuomens aspektai j elgsen atskiria nuo kit primat ( The Penguin Dictionary of Sociology 1994: 98.) iuo atveju protas atstoja galv, ird ir rankas tai yra, mstym, jausenas ir veiksmus takojanius sitikinimus, nuostatas ir gdius. Galima pasakyti ir taip ; kultra tai mstymo, jausen ir veikimo modeliai, gyjami ir perduodami daugiausia per simbolius, kuriuose telpa tam tikrai moni grupi bdingi pasiekimai. ie pasiekimai atsispindi ir moni elgesyje., kuris kiekvienu konkreiu atveju spinduliuoja vertybmis. Taigi vertybs tampa akivaizdios tik elgesyje. ia jos tarsi materializuojasi gydamos konkrei materialinio veiksmo iraik. Neatsitiktinai T.Parsonas tvirtina, kad vertybi laikymasis numato, jog privalu atlikti konkreius veiksmus jas realizuojant ( T.Parsons. 1998.P.28). Kitais odiais tariant, neutenka vertybes propaguoti, btina jas paliudyti konkreiais veiksmais ir tokiu bdu apiforminti savo elgsen, kuri gali bti atpainta ir priskirta tam tikram kultrinei bendruomenei. Apiformindamas savo elgsen konkreiais veiksmais, kuriuose atpastama j vertingumas, individas tokiu bdu pristato (eksponuoja) savo vertybs supratim ir kartu yra aplinkini atpastamas. Tai leidia spti, jog visos vertybs pasiymi tam tikromis bendromis savybmis, kurios galina geriau suvokti pai j funkcionavimo specifik, viet individo ir visuomens gyvenime. Tad kyla klausimas: kokiomis savybmis pasiymi vertyb apskritai?

3. Vertybs savybs. Galima spti, jog vertybei bdingos kelios savybs: nematomumas (neapiuopiamumas), atpastamumas ( prieinamumas), nepalyginamumas, nekaupiamumas, junglumas. Mintos savybs bdingos visoms vertybi rims (ekonominms, kultrinms, estetinms, religinms, socialinms ir kt.) Nematomumas ( neapiuopiamumas). Esm ta, kad vertybs negalima nusakyti fizinmis savybmis: mogus negali vertybs matyti ar jausti, kol su ja nesusidurs. Vertybs , kaip minjoime, tampa matomos (atsiskleidia) tik mogaus elgesyje ir veiksmuose. Taigi tik per veiksmus (ir veiksmuose) aplinkini moni yra atpastamos ir vertinamos - priimamos arba nepriimamos. Tas vertinimas ir primimas visada yra subjektyvus, priklausomas nuo asmenybs tiksl ir vertybins sistemos prioritet pasirinkimo. Nenuostabu, kad atskir individ to paties elgesio ir veiksm vertinimai neretai labai skiriasi . Vertybs yra fizikai neapiuopiamos, jos neturi daiktins formos, todl j negalima perduoti , tarkim, bsimoms kartoms kaip daiktinio palikimo tegalima bandyti imokyti jas atpainti moni veiksmuose ir elgesyje. Taiau problema ta, kad naujos kartos gyvens naujomis slygomis, kels naujus tikslus ir turs kitus veikimo prioritetus, Tiktina, kad ir iandien vertybmis laikomi dalykai j akyse praras savo vertybikum ir dmesys joms sumas.( 42

Pavyzdiui, tautikumas kaip vertyb, kuri iandien daugelio jaunosios kartos atstov, veikiam globalizacijos ir mobilumo praranda savo vertingum) Antra vertus, tiktina ir tai, kad nauji poslinkiai ir vykiai vienoje ar kitoje gyvenimo srityje gali suaktyvinti latentines (paslptas, nematomas) vertybes, kurios tnojusios elyje ir nelabai aktualios, staiga atgys ir taps gan reikmingomis, ugodamos vertybes, kuriomis lig iol gyvenome.(Pavyzdiui, tokios vertybs, kurios bdingos Vakarieiams kaip praktikumas, verslumas, racionalumas iniciatyvumas ir kt.) Be to vertybi negalima ir tuoj pat atsisakyti. Mat atitinkamos puoseljamos vertybs yra sigyvenusios moguje, lemia jo veiksmus ir elgsen bei laikysen. Bet koks vertybins orientacijos keitimas, viena vertus, reikalauja i individo nema dvasini pastang , drsos ir valios, kita vertus, aikaus nauj vertybi priimtinumo suvokimo ir pasiryimo jas vieai apginti. Daug lemia ir palanki slyg joms tarpti buvimas.gyvenamoje aplinkoje. Taip pat ir susiklosiusi istorin bei kultrin patirtis . Imkime kad ir toki vertyb kaip rizikingumas. Vakarieiui, ypa amerikieiui i vertyb itin svarbi, nes pats naujojo pasaulio Amerikos sisavinimas buvo neatsiejamas nuo rizikos.Amerikieiams bdinga polinkis veiklai, kuri glaudiai susijusi su rizika. Btent rizikinga veikla atnea didiausi skm. Todl nenuostabu, kad amerikieiai link rizikuoti . Rizika ia suprantama kaip galimyb i esms pakeisti savo padt . Taip pat ir socialin . Tuo tarpu lietuviai, kaip rodo ir sociologini apklaus duomenys nra link rizikuoti. Tiesa, lietuviai neabejoja, kad rizika neivengiama, j priima, bet patys neskuba tapti rizikos vaikais Kur kas didesn jiems vertyb stabilumas (Baltijos tyrim agentros duomenimis (2003 m. vasaris) stabilum vertybe laiko 70 proc. lietuvi). Tai lm , viena vertus, istorins, kultrins bei socialins gyvenijo realijos, kita vertus, pus amiaus sovietmeiu vyravusi nuostata kad viskuo pasirpisianti valstyb, todl individui nedera rodyti ypatingos iniciatyvos. Taigi imtis ir savarankikos veiklos. Tokiu bdu buvo diegima socialinio gyvenimo stabilumo iliuzija., o pats stabilumas laikytas visuotinai siektina vertybe. Turint tai omenyje, aikja, kodl individ ir visuomens vertybins orientacijos (taip pat ir Lietuvoje) kinta gan ltai , o naujovs taip sunkiai skinasi sau keli. Atpastamumas (prieinamumas) Nors vertybs yra nematomos, fizikai neapiuopiamos, taiau jos vis daugiau ar maiau atpastamos, T atpastatmum, remdamiesi G. Hofstede teorija, galima bt sieti su ta aplinkybe, kad visiems monms bdingas universalus proto programavimo lygis, bdingas visai arba beveik visai monijai. Todl visiems monms bdinga universali (bendramogik) vertybi turjimas ir j atpainimas Savo ruotu kolektyvinio proto programavimo lygis lemia tai, kad atitinkamai grupei ar kolektyvui priklausantys mons t atpaninim vykdo savaip, pagal j kolektyvinei patiriai bding operacin sistem. Priklausomai nuo istorins, kultrins patirties ir tradicij, mons ne tik skirtingai atpasta vertybes, bet ir suteikia joms skirting vertingum. Individualaus proto programavimo lygis lemia tai, kad skirtingi individai, turintys nevienodus tikslus, toms paioms vertybms suteikia skirting reikm. Taiau svarbiausia yra tai, kad visose minetuose proto programavimo lygiuose vertybs yra atpastamos. Tiesa tas atpastamumo zona (laipsnis) nevienodas. Tai slygoja du veiksniai: Vertybs paplitimo visuotinumas, jos aktualumas, gyvenantiems tam tikru istoriniu laikotarpiu individams, socialinms grupms, visuomenei. Vertybs kultrinis priimtinumas (t.y. kiek ji primtina konkreios kultros atstovams, nesikerta su jos vertybine sistema.) Pavyzdiui, tokios vartotojikos visuomens vertybs kaip mobilumas, praktikumas, atvirumas naujoms kultrinms vertybms, imlumas inovacijoms, naujoms technologijoms, pasirengimas nuolat mokytis ir kt. Slyginai galima iskirti tris vertybs atpainimo ir primimo zonas (3 lentel): 43

1. Neabejotinai galimo vertybs atpainimo ir primimo zona 2. Dviprasmiko (ambivalentiko) vertybs atpainimo ir primimo zona . 3. Visiko vertybs neatpainimo ir neprimimo zona.

3 lentel Kaip matome i pateiktos schemos, vertybs atpainimas ir primimas. slyginai egzistuoja trys zonos, kuriose galimas

Neabejotinai galimo vertybs atpainimo ir primimo zona vertybs fenomenas yra visuotinai paplits tam tikru istoriniu laikotarpiu ir dl to yra nesunkiai atpastamas. Kadangi jis nekonfliktuoja ir nra prieikas egzistuojanios kultros puoseljamai vertybi sistemai, tai jis jos atstov nesunkiai atpastamas, pripastamas ir priimamas .Tiesa, pats atpainimo ir pripainimo bdas priklausomai nuo kultrinio bei istorinio konteksto gali skirtis.( Prisiminkime, kad ir ms mint atsarg lietuvi poir riziking veikl kaip vertyb. Arba kintant tautiei poir praktikum kaip vertyb). Dviprasmiko vertybs atpainimo ir primimo zona (Dvipraspikumo zona) - vertybs fenomen atpainim ir primim gali apsunkinti jo funkcionavimo slyg atskirose socialinse ir kultrinse sistemose skirtingumas. Mat vertyb laikoma svarbia viename kultriniame kontekste kitame ji tokia gali bti ir nepripastama, ia jai suteikiamas menkesnis vertingumas arba ji pripastama vertybe tik tam tikros socialins grups nari Dl to gali kilti tam tikros tampos tarp vertybs aktyvi ir atsargij primj.(Pavyzdiui, galimyb tvams, negalintiems turti palikuoniu, tai gyti nenaturaliu bdu (dirbtinis apvaisinimas) kaip vertyb. Prisiminkime dl to kylanius ginus tarp tokios vertybs alinink ir prieinink) Visiko vertybs neatpainimo ir neprimimo zona - i zona patenka tolim kultr (istorine ir geografine prasme) puoseltos vertybs, kurios yra svetimos ir neranda sau vietos egzistuojanios kultros vertybi sistemoje . Taip pat egzistuoja reikiniai, kurie turi potencialias galimybes virsti vertybmis, taiau iandien daugelio jie tiesiog nevertinami arba nekreipiama juos dmesio. Pavyzdiui, atskir interes grupi puoseljamos vertybs. Dalies moni pastangos sieti juos su vertybmis neretai yra gan subjektyvios, remiasi nuomonmis ir todl neivengiamai provokuoja alternatyvi sprendim paiekas. (Pavyzdiui, santuoka tarp tos paios lyties atstov kaip vertyb. Katalik Banyia tokiai santuokai yra prieinga, nes tai nesuderinama su krikionika vertybi sistema). Taigi vertybs atpastamumas ir pripastamumas reikalauja nema pastang, kantrybs ir laiko. Tad nenuostabu, kad pirmiausia dmesys kreipiamas tas vertybi atpainimo ir pripainimo zonas, kuriose vertybs fenomeno funkcionavim galima nesunkiai indentifikuoti.

44

Nepalyginamumas. Esm ta, kad vertybs skirtingose kultriniuose kontekstuose ir skirting moni atliekamose skirtingose situacijose gali bti nepalyginamos.. Kitaip tariant, kas yra laikoma vertybe vienoje kultroje, visai nereikia, jog tai bus laikoma pripastama esant vertybe kitoje. i aplinkyb lemia tai, kad vertyb visada turi savo kultrin apvalkal (rb), kuris suteikia jai savitumo ir daro j nepalyginama. Egzistuoja ir tam tikras skirtingumas tarp vairi ri vertybi (ekonomins, kultrins, politins, religins ir t.t.) ia prasme jos taip pat yra nepalyginamos. Nekaupiamumas. Kadangi vertyb suvartojama jos teikimo momentu (ji atsispindi (ispinduliuojama) individo veiksmuose, elgesyje, jos atsarg negalima sukaupti. Kitaip tariant , individualiai vertti. Taip pat, negalima vertybi ir perduoti kitiems, kaip materialin palikim, .- galima tik supaindinti su tuo k, monija, visuomen laiko vertybmis ir aikinti kodl dert j laikytis. Taiau negalima j primesti, nes individas dl j apsisprendia pats savarankikai. Juolab kad vertyb yra tai, k individas priima ir laiko esant vertingu dalyku. Junglumas. Vertybs nemanoma atsieti nuo j savo veiksmais ir elgesiu teikianio ir vartojanio (t elges priimanio) subjekt, nes vertybs yra teikiamos ir vartojimos tuo paiu metu . Galima pasakyti ir taip: teikti vertybes nemanoma neturint j vartotojo, to, kuris jas priimt.. Be primjo jos netenka prasms. Kita vertus, tam, kad vertyb bt priimta ji turi bti reikalinga visuomenei, bent jos daliai, individui. Prieingu atveju ji bevert. Taigi vertyb turi turti ir vartojamj vert , kuri nusako du esminiai bruoai : priimtinumas bti priimtina monms. patrauklumas - bti patraukli, nors ir ne visiems vienodai dl interes skirtingumo priimtina .

Palaikomumas. Vertybs palaiko viena kit ta prasme, kad negali bti tinkamai suprastos, vertintos ir priimtos izoliuotai, ne kit vertybi kontekste.Pavyzdiui, tokios ekonomins vertybs kaip vartojimo kokyb, produktyvumas, efektyvumas negali bti pasiektos (ir visuomens priimtos) be kit vertybi toki kaip tiesa, teisingumas, laisv. Btent pastarosios savaip palaiko ir galina siekti auksiau mint vertybi. Kitaip tariant, suteikia joms tam tikr palaikomumo erdv. Mintos savybs bdingos visoms vertybms, Ta prasme jos universalios. Akivaizdu ir tai, kad vertyb turi savo gyvenim ir savo biografij. 4. Vertybs gyvavimo ciklas

Minjome, kad vertyb yra nevienodai atpastama ir priimama skirtingose kultrose. Nepaisant to vertyb pajgi apsigyventi ten, kur ji atpastama ir priimama (tiek individo, tiek socialins grups, tiek visuomens smonje) . Vertybs sigyvenimas visuomenje, jos primimas tai procesas, kuriam bdingi keli etapai. Vertybs gyvavimo cikle skiriamos 5 stadijos (pakopos): pasirodymo, prisistatymo, sigyvenimo, klstjimo ir pasitraukimo. T iliustruoja emiau pateikta schema (4 lentel)

45

1. 2. 3. 4. 5. 4 lentel

Pasirodymo stadija; Pristatymo stadija; sigyvenimo stadija; Klstjimo stadija; Pasitraukimo stadija.

1. Pasirodymo stadija. (pasirodymas, neinant ar bus priimta.) Tai laikotarpis, kai atskir individ puoseljamos vertybs pristatomos visuomenei ar jos daliai (socialinei grupei), kuriai jos dar nra j paintos ir pripaintos. Taigi nesanios ir vertybs. ioje stadijoje ypatingas vaidmuo tenka individ iradingumui ir atkaklumui.. O svarbiausia valgumui dera pajusti ar siloma vertyb ia gali bti priimtina, ar atjo jos laikas ar dar reikia palaukti., nes vyraujanti vertybi sistema jai pernelyg grieta ir nepalanki. Tik visapusikai vertinus situacij ir apsiprendus dera j pristatyti. 2. Pristatymo stadija . Kiekviena visuomen, jos dalis (socialin grup) individas turi savo vertybi sistem, nelinks jos taip paprastai keisti, todl tariai velgia kiekvien naujov,kuri paprastai propaguoja mons, isiskiriantys i visumos, nestandartikai mstantys ir todl keliantys tam tikr tarim. Todl itin svarbu, kad siloma vertyb bt ne tik aiki, patraukli, padedanti siekti konkrei tiksl, bet ir pateikta prieinamu bdu ir forma. Taip pat reikia bti labai apdairiems ir pasirenkant pateikimo priemones. Ypa svarbus vaidmuo ia tenka iniasklaidai, kuri gali ir padeti, ir sutrukdyti, tendencingai nuviesdama ir tuo formuodama visuomenje atitinkam jos vaizd. 3. sigyvenimo stadija. Tai sugyvenimo bdo su kitomis vertybmis paiek etapas, siekiant rasti savo nia viet j tarpe ir ilikti. iame etape svarbu, kad vertybs bt tinkamai pristatytos, irykinant j specifik ir tokiu bdu didinant potenciali rmj ir palaikytoj gretas. Vertybi dialogo ir sugyvenimo skmei lemiamos takos turi demokratijos ir pliuralizmo nuostat pripainimo visuomenje laipsnis. 4. Klstjimo stadija. Tai laikotarpis, kai vertyb tampa beveik visuotinai palaikoma ir uima vyraujani padt visuomens (jos grupi) vertybi sistemoje. Iskirtin padtis gali paskatinti j stengtis nustumti maiau palaikomas vertybes visuomens vertybi sistemos paalius, arba bandyti jas absorbuoti (sugerti). Tai kelia vertybs devalvacijos pavoj; absorbavusi kitas vertybes, ji gali prarasti savo autentikum. O tai reikia ir atpastamumo praradim, kas neivengiamai mains jos reikmingum ir palaikomum visuomenje. 5. Pasitraukimo stadija . Tai laikotarpis, kai vertyb pamau praranda savo reikmingum visuomens ir atskir socialini grupi akyse , j aktyviau nepalaikoma, nustumiama al, ir

46

gali bti kuriam laikui visai primirta. Tokiu bdu ji sudaro galimyb ikilti naujoms verybms, neretai gan agresyvioms, kurias puoselja tam tikra grup socialiai aktyvi ir taking moni. Kadangi vertybs, kaip sakme, pasiymi , tokia savybe kaip palaikomumas, tai manu, kad naujosios vertybs puoseltojai gali iekoti palaikymo ir paramos. Taigi, pasiremti ir senosiomis vertybmis. Antai iandien siekiant toki ekonomini vertybi kaip nauda, gerov, pelnas, vis daniau pasitelkiamos ir tokios vertybs kaip tiesa, teisingumas ir solidarumaas. Praradusi savo reikmingum visuomens vertybi skalje, senoji vertyb gali bti puoseljama atskir individ. Taiau mieganti vertyb vis tiek ilieka vertybe. Tiktina, kad ilgainiui susikliosius atitinkamai situacijai ir atsiradus visuomenje poreikiui , ji vl gali atgyti, tapti svarbia ir daryti tak visuomens ir individo gyvenimui. Taigi kaip matome kiekviena vertyb (kaip ir mogus) turi savo gyvenim ir savo biografij. Taip pat turi ir savus regimos raikos (prisistatymo) bdus ( elementus), kuriais signalizuoja apie save aplinkai. 6. Vertybs regimos raikos elementai Kaip sakme, viena i vertybi savybi atpastamumas.. Tas atpastamumas sietinas su tuo, kad vertyb dka individo praktikos pasireikia per tokius regimus elementus kaip simboliai, herojai ir ritualai.

Vertybs

5 lentel Simboliai. ia skirtini verbaliniai simboliai (odiai) ir vizualiniai ( vaizdai, gestai). Taip pat priskirtini ir objektai, kurintys kompleksins reikms ir atpastami t, kurie priklauso tai paiai kultrai, socialinei ar profesinei grupei (vvz. meet). Tiesa, simboliai kinta, be to viena kultrin grup gali perimti kitos grups simbolius, taiau kaip tokie simboliai ilieka , o juos atpastantys ir pripastantys individai tuo parodo savo palankum vertybei, kur ia pateikiama ioriniu pavidalu (simboliu). Herojai. Vertybes gali reprezentuoti ir asmenys, gyvi ar mir, reals ar sivaizduojami, turintys bruous, kurie toje kultroje ypatingai vertinami. Todl tie asmenys atlieka sektin pavyzdi funkcij. Tokiais herojais gali tapti knyg ir kino film veikjai, ireikiantys visuomens ar tam tikros jos dalies labiausiai puoseljamus elgesio ir gyvensenos standartus. Ritualai. Vertybs gali prabilti mus ir per ritualus, kurie yra i esms kolektyvins veiklos produktai. Btent ritualai ilaiko individualias ribas kolektyvikumo normose, todl 47

laikydamiesi tam tikr ritual (pagarbos atidavimo kitiems , vairios religini ceremonij ir pan) mes tuo paiu pripastatme jas esant vertybmis ir parodome savo palankum. Ritualai yra pakankamai pastovs, kinta labai ltai ir sunkiai . Todl galima manyti, jog ritualai yra bene konservatyviausias vertybi pasireikimo elementas. Kaip matome, visos vertybs regimo pasireikimo elementai - simboliai, herojai ir ritualai - yra sietini su praktika. Kita vertus, be vertybi sunkiai sivaizduojamas tiek individo tiek visuomens gyvenimas apskritai. Tad kyla klausimas: koki viet vertybs uima visuomens ir individo vertybins saugos ir vystymosi sistemoje ? 6. Vertyb visuomens vertybins saugos ir vystymosi sistemoje vertybes galima irti kaip kelio enklus, kurie padeda visuomenei ir individui susiorentuoti socialinio gyvenimo kelyje. Vertybs kaip ir kelio enklai turi reikm tik tiems, kurie juos atpasta, pripasta ir sipareigoja j laikytis, suprasdami, jog tai pads saugiau ir greiiau pasiekti tiksl. Kita vertus, akivaizdu ir tai, kad vertybs, kaip ir kelio enklai, ilgainiui irgi kinta (keiiami kitais). Nepaisant to, visos visuomens tokius socialinio gyvenimo kelio orientyrus stengiasi turti ir aikiai vardyti.. Tuo bdu suteikti aikesnius orientyrus ir savo pilieiams (individui) Taigi daryti jam tak. Tiesa, ta taka nevienoda, priklauso nuo daugelio veiksni (socialinio gyvenimo tradicij, individualizmo ir kolektyvizmo santykio, politin ir ekonomini preferencij ir t.t.). Taiau svarbiausia tai, kad puoseldama atitinkamas vertybes , ji stengiasi utikrinti jam vertybins saugos erdv, kurioje jis gali bti priimtas. Kita vertus, priimdamas jos vertybins saugos skt individas tuo paiu prisiima ir tam tikrus sipareigojimus , kurie ne visada sutampa su jo vertybinmis nuostatomis ir tikslais. Vertybi viet visuomens vertybins saugos sistemoje iliustruoja emiau pateikta schema (6 lentel)

Visuomens vertybins saugos sistema

Santykinio vertybinio stabilumo utikrinimo garantijos

Pagrindini visuomens vertybi ginimo garantijos

Individo ir atskir grupi interes gynimo garantijos

VERTYBS 6 lentel Kaip matome i schemos visuomens vertybins saugos sistemos tikslas utikrinti esmines individo ir visuomens vertybins egzistencijos garantijas.:

48

santykin vertybin stabilum Tai reikia, kad visuomens ir individo veikimas yra grindiamas vertybmis pripastant j pliuralizm, kas utikrina veikimo form ir bd vairov. pagrindini visuomens vertybini nuostat gynim Tai reikia, kad itin puoseljamos vertybs, kurios padeda siekti visuomenei gyvybikai svarbi jos egzistencijos tiksl. individo ir atskir grupi interes gynim. Tai reikia, kad egzistuojantis vertybinis pliuralizmas sudaro prielaidas individas ir grupms rinktis vertybinius orentyrus, kurias bt grindiama j veikla.

ios garantijos gali bti utikrintos tik puoseljant atitinkamas vertybes. Savo ruotu j puoseljimo ( ir teikimo) visuomenei skm priklauso nuo dviej dalyk: gebjimo atspti visuomens (ir atskir jos socialini ir kultrini grupi) orientacijas, interesus ir poreikius, vertybines

gebjimo sudaryti vienodas slygas j puoseljamoms vertybms tarpti ir skleistis (t.y. rasti joms ni visuomens vertybi sandelyje.) Tai nra paprastas udavinys. Jo sprendim apsunkina kelios aplinkybs.

Pirma. Problema ta, kad iuolaikiniame multikulturiniame pasaulyje atskir visuomeni vertybins orientacijos yra skirtingos. Paios vertybs savaip suprantamos, atpastamos ir nevienod svarb joms suteikia vairios visuomens ir socialins grups. Akivaizdu ir tai kad egzistuoja tam tikri stereotipai vertinant (ar aikianant) atskir visuomeni kultr atstov (grupi) vertybines orientacijas, kas apsunkina j painimo galimyb Antra, Stiprjant individo saviraikos pastangoms ir sivyraujant pliuralistiniam reikini suvokimui ir aikinimui, susidaro palanki terp naujoms gyvensenos ir elgsenos formos atsirasti, kurianioms savo vertybi sistem (pvz., seksualins maumos) Naujos vertybs vis labiau siveria visuomenje puoseljam vertybi sfer, ima konkuruoti ir grumtis su senosiomis. T vertybi skleidjai neretai naudojamom priemons ir bdais savo iaukianiu elgesiu skatina tampas visuomenje ir tokiu bdu apsunkina susikalbjimo tarp grupi, turini jas skirting galimybes . Toli grau ne visos naujos vertybs j puoseltoj yra aikiai vardijamos. Tai savo ruotu irgi apsunkina j primim. Treia, Visuotins globalizacijos procesai skatina ne tik socialines ekonomines trasformacijas bet ir kultrin pliuralizm. Tai veria viena vertus, aikiau vardyti savo kulturin tapatum, ir vertybinius prioritetus . Kita vertus, bti pasiruous gyventi ir veikti alia taut ir moni, turini kit pasaulvaizd ir vertybines orientacijas. Tai reikia ne tik ilikti, bet ir isaugoti nacionalins kultros tapatum. Ir stabilum. Kyla klausimas: kaip yra isaugomas nacionalins kultros stabilumas ? 7. Nacionalins kultros vertybinis stabilumas Tapimas visuomens nariu vis pirma reikia smoning kolektyvinio proto programos primim ir jos produkto egzistuojanios kultros pavertim sava. moni kolektyvui kultra reikia t pat, kaip asmeniui individualyb. Kadangi individualyb galima apibrti kaip sveikaujani charakteristik visum, takojani asmens atsak aplink, tai kultr galtume apibrti kaip tarpusavyje susijusi bendr charakteristik visum, kuri takoja moni grupi atsak aplinkos ikius,. Taigi kultra paymi tam tikros moni grups unikalum, taip kaip individualumas paymi konkretaus asmens unikalum.

49

Kultra paprastai siejama su visuomenmis, nors is odis i esms gali bti priskiriamas bet kuriai moni grupei, atskirai lyiai ar eimai. Taip pat galima kalbti ir apie konkreios profesijos atstov kultr. Vis dlto kultros tyrimuose daugiausia dmesio skiriama visuomenei, nes btent visuomen, pask T.Parsono, yra labiausiai ubaigta i vis egzistuojani moni grupi. Visuomen yra socialin sistema, charakterizuojama aukiausiu savarankikumo santykyje su aplinka lygiu ( (Parsons 1998:20) Tiesa, skirtingose visuomense nacionalinio kultrinio homogenikumo lygis gali stipriai skirtis. Daniausiai kuo jaunesn tauta, tuo ji maiau homogenika kultros atvilgiu. Vis dlto net jeigu visuomen turi skirtingas kultrines grupes, kaip pavyzdiui,. JAV atveju, joms vis tiek bdingi tam tikri kultriniai bruoai, kurie svetimaliams leidia juos atpainti kaip tos visuomens narius. Kultra nra tas pat, kas tapatumas. Tapatum sudaro mogaus atsakymai klausim ; kam a priklausau? Tie atsakymai paremti stereotopais ir bendraisiais vaizdiais ir jausmais, susijusiais su iorinias sluoksniais simboliais, herojais ir ritualais bet ne vertybmis. Gyventojai , nesutariantys dl skirtingai pajausto tapatumo, gali turti visikai tas paias vertyes; pavyzdiui, lingvistiniai regionai Belgijoje, religiniai iaurs Airijoje ar gentins grups Afrikoje. Nordami suvokti mus jungiant tapatum, turime j priepastatyti kit tapatumui; namuose jauiams es skirtingi nuo kit europiei, taiau ivyk Azij ar Amerik, jauiams es europieiais. Savo ruotu nacijos nebtinai yra monokultrins, vis dlto dauguma modernij nacionalini valstybi savo vidin kultrin vairov pajgia ne tik ilaikyti, bet ir paversti skatuliu, ugdant kultrin potencial, pajg adinti ir realiai paremti ekonomines aspiracijas ( Smith, Bond 1999:69). Tad kyla klausimas: kaip tai pavyksta, koks yra tas mechanizmas, kuris galina ilaikyti kultros modeli pastovum keiiantis kartoms? Egzistuoja vairs aikinimai. Bene labiausiai paplits ir susilauks daugelio mokslinink palaikymo yra G.Hofstedo. G.Hostede pateikia tok kultros modeli stabilizavimo mechanizm. (7 lentel)

Kultros modeli stabilizavimas

IORINS TAKOS Gamtos jgos mogaus galia: Prekyba Dominavimas Moksliniai atradimai

50

Kaip matome, io mechanizmo centre yra socialins normos, kurias sudaro gyventoj daugumos vertybi sistemos (proto programos). Socialini norm itakos slypi eilje ekologini veiksni tai veiksniai, kurie takoja fizin bei socialin aplink; geografin, istorin, demografin, ekonomin padtis bei higiena, mityba, technologijos ir urbanizacija. Palyginti udaroje visuomenje is sistema vargu ar i viso keisis. Net jei institucijos kiek ir keisis, tai nebtinai paveiks socialines normas. Pastarosioms nekintant, pastovi daugumos vertybi sistemos taka kantriai lifuoja institucijas, kol j struktros ir funkcionavimo bdai vl pritaikomi prie socialini norm.. Kaip matyti i pateiktos schemos, pokyiai daniausiai ateina i iors dvejopu bdu; pirma, per gamtos jgas (klimato pasikeitimai, uost udumbljimas, lig plitimas), antra, moni pasiekimus (prekyba, politinis ir ekonominis dominavimas, moksliniai atradimai, technologiniai perversmai). Iorins takos veikia ne paias socialines normas, o j itakas, tai yra ekologinius faktorius. Normos retai keiiasi tiesiogiai adaptavus iors vertybes. Toki pokyi veikiau galima tiktis per ekologini slyg technologini, ekonomini ir higienini permainas. Apskritai normos keiiasi labai pamau, nebent iors takos bt ypa iaurios, pavyzdiui, ukariavimo ar trmimo atvejais. Pateiktoje schemoje pavaizduota sistema yra homeostatin, arba, kitaip tariant, pati save reguliuojanti, pusiausvyra. Istorija rod, kad ios sistemos dka nacijos ilaik savo tapatum imtus ir net tkstanius met, netgi atsidrusios toki lugdani pokyi akivaizdoje , kaip nepriklausomybs netekimas, tremtis ar kalbos praradimas. Tuo tarpu kitos tautos, panaiose slygose, kai j savireguliuojanti sistema buvo pernelyg stipriai paeista iorini tak, inyko. Akivaizdu, kad abiem atvejais svarb vaidmen atlieka savireguliuojanios sistemos tvirtumas ir iorini tak stiprumas. Gebjimas iems veiksnius absorbuoti tautas iskiria ir galina kalbti apie nacionalin charakter, kuris apibriamas kaip santykinai ilgalaik asmenybs bruo ir bdo visuma, kuri yra modali tos visuomens suaugusiems nariams. Mokslinis termino nacionalinis charakteris statusas yra ginitinas. Kai asmuo A kakaip charakterizuoja grup B kuriai pats priklauso arba ne A pareikime visada yra informacija apie j pat, taiau ar jame yra pagrstos informacijos apie grup B, tai reikia dar rodyti. Informacija apie moni grup yra mokslikai pagrsta tik tuomet, kai ji atitinka tokius kriterijus; 51

Ji yra apraomojo, bet ne vertinamojo (kritikuojanio) pobdio. J galima patikrinti daugiau nei viename altinyje. Ji taikytina jei ir ne visiems, tai bent statistinei grups daugumai, Ji iskiria ir nurodo tas charakteristika, kuriomis i grup isiskiria i kit. Jei informacija apie moni grup neatitinka i kriterij, o pareikimuose apie nacionalin charakter taip danai atsitinka, ji tra nepagrsti stereotipai. Stereotipai visuomet atspindi vertinaniojo poir ir tik kartais pranea kak atitinkanio tikrov apie vertinamj. Kiek teisybs yra stereotipuose, reikt vertinti lyginant su mokslikai pagrsta informacija i maiau subjektyvi altini. Kas yra nepagrsta bet kokiu atveju, tai stereotipins informacijos apie kakoki grup taikymas bet kuriam tos grups nariui. Pagrstoji stereotipo dalis tra statistinis teiginys apie grup, bet ne konkreiu tos grups individ savybi prognoz. Stereotipai geriausiu atveju tra dalis tiesos.. Ir paprastai maesnioji dalis..Todl siekiant ivengti netikslum, nacionalinio charakterio termin geriausia bt keisti neutralesniu nacionalini kultr terminu. Nacionalini kultr tyrinjimus skatina geresnio tarptautinio supratimo ir bendradarbiavimo poreikis, kuris tampa ypa aktualus globalizacijos proces akivaizdoje. Vis labiau rykja pastangos kurti universalias taisykles, kuriomis bt vadovaujamasi, ne tik pltojant rinkos santykius (ekonomines taisykles), bet ir kultros srityje , kuriant atitinkamus kultrinio elgesio standartus, kurie bt tinkami vairi kultr atstovams. Tiesa, ios tendencijos vertinamos nevienareikmikai. Ypa jos kelia nerim ma ali kultroms, baiminantis, neatlaikius didj spaudimo, prarasti savo tapatum, ir itirpti j elyje. Kita vertus, skatina prieintis, apsivalyti nuo atnetinio balasto igryninti tai kas svaru, unikalu, esmingo.Btent u t nacionalins kultros esmingumo isaugojim ir pasisako ES., suvokdama kad bendradarbiavimo skm priklausys ne nuo formalaus (iorinio), bet nuo giluminio kultr (jose puoseljam vertybi) painimo O tas painimas galimas tik pasitelkus lyginamuosius kultr tyrimus, kurie sudaro prielaidas daugia ar maiau poagrstai kultr klasifikacijai. 8. Kultr klasifikavimo problematikumas Reikini lyginimo procese panaumai ir skirtumai yra dvi tos paios monetos puss- viena suponuoja kit. Taip ir kultr lyginimas leidia daryti prielaid, kad yra kakas, k galima lyginti; bet kuri kultra nra tiek unikali, kad jos gretinimas su kita kultra neturt prasms. Per vis kultros tyrim istorij isiskyr dvi aikios kryptys; unikalij aspekt akcentavimas ir lyginamj aspekt akcentavimas. Pirmosios krypties alininkai laiksi nuomons, kad nemanoma lyginti obuoli su apelsinais, o pritariusieji antrai krypiai aponavo, jog ir obuoliai, ir apelsinai yra vaisiai, todl juos galima lyginti pagal daugel aspekt, pavyzdiui, kaina, svoris, spalva, maistingumas. Todl norint sugretinti dvi kultras, pirmiausia btina ikistalizuoti aspektus, pagal kuriuos ir bus atliekamas palyginimas. Paprastai lyginant skirting visuomeni kultras domina j panaumai ir skirtumai, pagrsti ekologiniais kintamaisiais (geografin padtis, istorin patirtis,, demografiniai rodikliai, higiena, mytyba, taupumas, technologinis lygis urnanizacijos mastas) bei j tarpusavio santykiais. Jeigu dmes sutelksime panaumus tarp visuomeni, nustatysime t visuomeni kultr egzistuojanius skirtumus, tai nustatysime visuomeni kultrines dimensijas bei dsnius socialini kintamj lygmenyje. Kokios nors alies rezultatas vienoje dimensijoje gali bti paymtas ant linijos. Nordami ireikti alies pasiekimus ( rezultatus) dviejose dimensijose vienu metu, tursime pasinaudoti ploktuma, o trij dimensij rezultatas gali bti ireiktas tik erdvje. Gavus rezultatus keturiose

52

ar penkiose dimensijose tampa sudtinga tai sivaizduoti. Tai ir yra dimensij modelio trkumas. Kitas bdas pavaizduoti ali ar kit socialini sistem palyginimus tipologijos. Tipolgija apibdina eil ideali tip, kuriuos lengva sivaizduoti. Pavyzdiui, pasaulio dalijimas pirmj, antrj ir treij (pagal ekonomin pajgum BVP vienam gyventojui ir pan.) yra ne kas kita, kaip tipologija. Dar sudtingesn tipologij pavyzd pateikia E.Todd, skirstantis pasaulio kultras atuonis tipus priklausomai nuo jose tradicikai vyraujani eimos struktr. Nors tipologijas lengviau suvokti, taiau jos kelia problem empirini tyrim lygmenyje. Reali situacija retai atitinka kakur konkret ideal tip. Dauguma situacij yra mirios, todl prireikia sutartin taisykli, leidiani jas priskirti kakuriam konkreiam tipui. Prieingai, dimensij modelyje kiekvienas atvejis apskaiiuojams vienareikmikai. Remiantis dimensijose gautais rezultatais, atvejai po to gali bti empirikai suskirstyti klasterius, turinius panaius rezultatus. ie klasteriai sudaro empirin tipologij. Pastaruoju metu ypatingas dmesys skiriamas kultr skirtumams suvokti. Tik suvokus kultr skirtingum galima, viena vertus, aikiau suprasti savosios unikalum, kita vertus, geriau pasiruoti priimti svetim kultr atstov kitonikum. tai orientuota ir oland mokslininko G.Hofstede teorija, nagrinjanti nacionalini kultr skirtumus, kurie galina atitinkamai jas klasifikuoti. Savikontrols klausimai 1 2. 3. 4. 5. 6. Apibdinkite G.Hostede proto program teorij. Kokius proto programavimo lygius skiria is mokslininkas ir k jie reikia? Kas yra vertyb, kokios pagrindins jos savybs ? Kokie yra pagrindiniai vertybs gyvavimo etapai ir kuo jie pasiymi? Kokie yra pagrindiniai vertybs regimos raikos elementai? Apibdinkite juos. Kaip aikina nacionalins kultros vertybin stabilum G.Hofstede? Su kokiomis problemomis susiduriama bandant kultras suklasifikuoti?

53

6. Tema. G. HOFSTEDE KULR KLASIFIKAVIMO MODELIS 1. Kultros dimensij samprata. 2. Galios distancijos dimensija. 3. Neapibrtumo vengimo dimensija. 4. Individualizmo-kolektyvizmo dimensija. 5. Vyrikumo-moterikumo dimensija. 6. Ilgalaiks-trumpalaiks orientacijos dimensija 1. Kultros dimensij samprata. G.Hofstede kultr klasifikavimo koncepcij grindia individo proto programavimo idja. Individas socializacijos procese i j supanios aplinkos gauna tam tikrus modelius, kurie takoja jo mstymo bd, jausmus ir elges. Proto programos , pasak G.Hostede, yra proto struktros, kurios lemia ms pasaulio suvokim. Jei individui vaikystje ir jaunystje yra uprogramuojamos tam tikros vertybs ir poiriai, jis traktuojamas kaip kultros nejas. Kitaip tariant asmuo, kuris puoselja ir skleidia tam tikra kultros vertybes ir normas. Kadangi vertybs yra pagrindiniai io proto program komponentai, jos yra kultros pagrindas. Tokiu bdu G.Hostede apibdina kultr kaip kolektyvin proto programavim, kuris atskiria vienos grups narius nuo kitos (Hofstede 2001: 9.) Todl kultra pirmiausia yra kolektyvins elgsenos sistema, slygota vertybi. Kultros vertybs padeda apibrti kaip individas ar socialin grup reaguoja savo aplink.G.Hostede pasil paradigm, kurioje iskyr penkias kultros dimensijas (problemas su kuriomis susiduria kiekviena kultra ir jas sprendia savaip), pagal kurias galima apibdinti ir palyginti atskiras kultras: galios distancija neapibrtumo vengimas individualizmas kolektyvizmas vyrikumas moterikumas ilgalaik trumpalaik orientacija. Suprantama, kad mint dimensij vyravimas atsispindi ir verslo organizacijos, kurioje individai veikia kaip nacionalini vertybi nejai ir skleidjai, kultroje Galios distancija siejama su nelygybs pageidavimu ar nepageidavimu visuomenje, taip pat su priklausomybs ir tarpusavio priklausomybs lygiais. i dimensija rodo, kiek darbuotojai pripasta, kad vir j valdymo hierarchijoje esantieji turi gali. Kultrose, turiniose didesn galios dimensij, vadovai ir pavaldiniai laiko vieni kitus nelygiais. Dl to nekompleksuoja, o priima tai, kaip neivengiamyb, su kuria dera susitaikyti. ia valdia yra centralizuota, o i pavaldini tikimasi nurodym vykdymo. Maesns galios distancijos kultrose, vadovai ir pavaldiniai traktuojami labiau lygiais ir tokios grietos juos skirianios ribos nra. Neapibrtumo vengimo dimensija ireikia dviprasmikum , tolerancijos trkum ir formali taisykli poreik. Ji rodo, kokiu mastu mons vienoje ar kitoje visuomenje jauia neaiki situacij grsm ir stengiasi j ivengti. Didelio neapibrtumo vengimo alyse, kuriose vyrauja maas neapibrtumo vengimas, vairios taisykls ir procedros akcentuojamos maiau, nes labiau pasitikima sveiku protu ir apibendrinimais. Individualizmo kolektyvizmo dimensija rodo, kokiu mastu individualiems interesams suteikiama pirmenyb grups interes atvilgiu. alyse, kur stiprus individualizmas arba silpnas kolektyvizmas, pabriamas individas ir eima. ia gerbiamas asmens prioritetas ir eimos

54

vertybs. Taip pat vertinama autonomija ir nepriklausomyb. alyse, kur silpnas individualizmas, arba stiprus kolektyvizmas, vertinamas kolektyvikumas, nes asmeninis inentitetas yra pagrstas naryste grupje. Individualizmas ir kolektyvizmas ie poiriai ireikia du polius : tendencij greiiau patenkinti asmeninius poreikius (individualizmas) ar irti grups interes (kolektyvizmas). Vyrikumo moterikumo dimensija apibdina tai, k visuomens nariai labiau akcentuoja : atkaklum ir darbo tikslus (pvz, udarb ir paauktinim pareigose) ar glob bei asmeninius tikslus (pvz., draugik atmosfer, gerus santykius su vadovais ir kitais darbuotojais). Dl ios prieasties moterikesns visuomens labiau prisitaiko prie lyi skirtum nei vyrikesns visuomens. Ilgalaiks- trumpalaiks orientacijos dimensija nusako, kaip greitai visuomens nariai tikisi rezultat. Ilgalaik orientacija numato savybi, orientuot atpild ateityje, btent itvermingumo ir taupumo, skatinim. Trumpalaik orientacija numato su praeitimi ir dabartimi susijusi savybi, btent pagarbos tradicijoms ir socialini sipareigojim atlikimo, skatinim. G.Hofstede apibdina ias kultros dimensijas kaip kultros aspektus, kuriuos galima vertinti lyginant vienas kultras su kitomis. Mintos dimensijos reprezentuoja pagrindines bet kurios kultros vertybi orientacijas, o vertybi skirtumai parodo, kad atskiros kultros turi skirtingus bendr visiems monms sprendimo variantus. G.Hofstede kultros dimensij teorija paremta didiulio tarptautinio tyrimo (1980-2000), mediaga.. Tyrimui pasirinkta didel tarptautin korporacija IBM, kurios darbuotojai per 20 met apklausti daugiau nei penkiasdeimtyje ali. Per t laik buvo apklausta daugiau nei 116000 respondent dvideimia skirting kalb. Tyrime sutelktas dmesys ali skirtumus, atsispindinius atsakymuose klausimus apie respondento prioritetines vertybes. Btent is du deimtmeius trks tyrimas ir nustat penkias nepriklausomas nacionalini kultr skirtum dimensijas. ias dimensijas dert pakomentuoti detaliau. 2. Galios distancijos dimensija. Viena esmini problem, su kuria susiduria bet kuri visuomen moni nelygyb.. Taiau kiekviena visuomen j traktuoja skirtingai. Nelygyb gali pasireikti tokiose sferose, kaip prestias, turtas ir galia. Skirtingos visuomens savaip traktuoja kiek kiekviena i sfer turi takos statuso formavimui. Organizacijose nelygyb galios aspektu yra neivengiama ir funkcionali. Tokia nelygyb paprastai gauna vadovo pavaldinio santykio form. G.Hofstede atliktas tyrimas rodo, kad galios distancija iki tam tikro lygio yra socialiai determinuota. Galios distancijos skirtumus galima pastebti vairiose institucijose: eimoje, mokyklose ir visoje vietimo sistemoje, darbe ir organizacijose, politinje sistemoje ir net religijoje. Galios distancijos ssajos su geografiniais, ekonominiais ir demografiniais alies rodiklais bei atsivelgimas istorinius faktus leidia uiuopti prieastin nacionalini skirtum itak grandin. Nelygyb visuomenje. Biologiniu poiriu mons priklauso tai kategorijai, kuriai bdingas dominavimo elgesys. Kaip dominavimas ireikiamas moni socialinje egzistencijoje, priklauso nuo konkreios visuomens ar grups. i problema priskiriama kultriniam lygmeniui, nes tai kolektyvinio proto programavimo klausimas. Vienos visuomens itobulino formalias dominavimo sitemas, kitos linkusios sumenkinti dominavimo problem. Istorikai , antropologai, sociologai apra didiul form, per kurias visuomens ireikia nelygyb ir stratifikacij vairov. I vis i apraym galima daryti 55

ivad,kad stratifikacijos sistemos ypa priklauso nuo kultros, todl vienoje kultroje gautos patirties ekstrapuliavimas (taikymas) kitai kultrai nra pagrstas. Visuomenje nelygyb gali pasireikti tokiose sferose kaip: Fizins ir protins charakteristikos, Socialinis statusas ir prestias, Turtas Galia statymai, teiss ir taisykls Socialin nelygyb yra multidimensin t.y. nelygyb iose sferose nebtinai pasireikia vienodu stiprumu. (Antai geri sportininkai, menininkai ar mokslininkai daniausiai turi status, taiau tik nedaugelyje visuomeni (JAV) jie gali mgautis turtu ir galia. Prisiminkime kad ir ymius krepininkus bei futboloninkus, sudarnius milojonines sutartis su sporto klubais. Kai kuriose visuomense politikai turi status ir gali, bet jie neturi didelio (inoma, slyginai) turto (pvz., Lietuvoje), o verslininkai turi turt ir gali, bet ne status (Kinijoje) Bet kuriuoje visuomenje galima iskirti dvi prieingas jgas : statuso nuoseklumas prie visuotin lygyb . Pirmoji mgina likviduoti statuso nenuoseklum skirtingose sferose: sportininkai tampa profesionalais, siekdami pagerinti savo turtin padt, o to paties siekiantys politikai danai pagalb pasitelkia savo gali. Dalyje tradicini visuomeni presti, turt ir gali (privilegijas) gyja ir tie, kurie yra stiprs ir sumans. Statuso nuoseklumui oponuojanti jga stengiasi ilaikyti lygyb balansuodama padtis skirtingose sferose. Nors dauguma pasaulio teisini sistem atmeta, jog statusas , turtas ir galia suteikia privilegij, taiau btent pai sistem veikimo metodai danai ir diegia tokias privilegijas. Kova tarp i dviej jg statuso nuoseklumo prie visik lygyb yra viena pagrindini bet kurios visuomens problem. Turint omeny i dilem teikia aikiai skirti jos ideologin ir pragmatin lyg. Antai 1789 met Pranczijos revoliucijos kis Laisv, lygyb, brolyb tebuvo ideologinis pareikimas (ideologinis lygmuo), neturjs nieko bendro su pai revoliucionieri pragmatiniu elgesiu. Realybje n vienai visuomenei nepavyko pasiekti visikos lygybs. Tad visos visuomens yra nelygios, tik skiriasi j nelygybs laipsnis. Tai, ko kai kurioms visuoemnms pavyko pasiekti, vadinama socialins struktros susikryiavimu; egzistuoja asmenys, kurie priklausydami skirtingoms struktros grupms, atlieka tilt vaidmen konflikto atvejais. ie mons sudaro vidurinj sluoksn tarp stipriausij ir silpniausij. is vidurinysis sluoksnis atlieka stabilizuojani funkcij . Amerikiei sociologo A Giddens odiais tariant, i klas atsiranda prietaringoje dvigubo barjero situacijoje ji jauia auktesniosios klass tak ir emesniosios spaudim. (Gidens1999:210) Visomens, kurioms bdingos susikryiavusios struktros, vadinamos pliuralistinmis.. Vsuomen, neturinios susikryiavusi struktr ir besilaikanios statuso nuoseklumo idjos, vadinamos elitaristinmis Pastarosios yra maiau nelygios, taiau ir pirmosiose utenka nelygybs apraik. Su skirtumu tarp pliralistini ir elitaristini visuoemni susijs scialinio mobilumo aspektas: pliuralistinse visuomense nauji nariai aukiausi sluoksn pateks lengviau, nei elitaristinse , kadangi pliuralistinse visuomense patekti auktumas padeda btent vidurinysis sluosnis atliekantis tilto vaidmen. Visuomen skiriasi ir pagal tai, kiek j nari padties nelygyb traukiama socialin funkcionavim. Pagal tai amerikiei sociologas P.Bohanman iskyr kastas, luomus ir klases. Kastos, formaliai gyvavusios Indijoje iki nepriklausomybs atgavimo, yra organizuotos iplstini eimos nari bendrijos, kuri naryst apsprendia asmens padt visose gyvenimo sferose. Nors iandieninje Indijoje kastos formaliai panaikintos, taiau jos ir toliau stipriai takoja kasdienin alies piliei gyvenim.

56

Luomai, egzistav feodalinje Europoje bajorai, valstieiai , amatininkai- buvo legalios moni bendrijos, kuri nariai turjo aikiai apibrtas teises ir pareigas, taiau kiekvienos bendrijos nari tarpusavyje nevienijo jokios struktros. Klass , apibriamos kaip moni bendrijos, kurios nebtinai tarpusavyje yra organizuotos (to mgino siekti K. Marksas) ar legaliai pripaintros, taiau joms bdingos charakteristikos, kuriomis jos skiriasi viena nuo kitos.. Pirmiausia prestio, turto ir galios aspektais. Visuomens nariai priskiriami vienai ar kitai klasei pagal j ekonomin veikl ir/ar isilavinim. Klass narius taip pat gali sieti panaios vertybs, formuojanios subkultras. Klass, luomai, kastos pristato daugiau ar maiau integruotas sistemas. Kitaip tariant , vienos klass egzistavim suponuoja kitas klases. Taiau visuomense gali bti ir neintegruot moni (parij ) grupi. Tokioms grupms gali priklausyti pavyzdiui, turtingesn al i varganos tvyns atvyk nelegalais dirbti mons.. Toki grupi atstovams nra prieinamos pripaintos socialins struktros institucijos, nors jie paprastai su jomis daniausiai yra ekonomikai susij. Tai ir yra tas atvejis, kai nelygyb galima pavadinti absoliuia. Galios distancijos svoka. Galios distancija yra tarpasmenins galios ar takos lygis tarp dviej moni, iuo atveju boso ir pavaldinio, kaip tai suvokia maiau galingas, iuo atveju pavaldinys. Terminas galios distancija priklauso oland mokslininkui M.Mulder, kuris savo galios distancijos teorij pagrind paprast socialini struktr labaratoriniais ir lauko eksperimentais. Anot jo, galios distancija yra galios tarp maiau galingo ir labiau galingo asmens nelygybs laipsnis, kai abu ie asmenys priklauso tai paiai socialinei sistemai. tai keletas M.Mulder rodyt tezi: Vien tik galios gyvendinimas suteikia individui malonum. Galingesnis individas stengsis ilaikyti ar didinti galios distancij maiau galingo individo atvilgiu. Kuo didesn distancija iki maiau galingo asmens, tuo labiau stengiamasi j padidinti. Asmuo siekia sumainti galios distancij tarp savs ir galingesnio asmens. Kuo maesn i distancija iki galingesnio amens, tuo stipriau siekiama j mainti. G.Hofstede pirmtako pateikt svokos apibrim pasiskolina ir j kiek pakoregavs teigia, kad galios distancija tarp boso ir pavaldinio hierarchijoje yra skirtumas tarp laipsnio, iki kurio bosas nulemia pavaldinio elges, ir laipsnio, iki kurio pavaldinys nulemia boso elges. Taigi G.Hofstede prapleia ios svokos supratim tvirtindamas, jog galios distancija, kuri priima bosas ir pavaldinys ir palaiko j socialin aplinka, iki tam tikro lygio yra apsprsta nacionalins kultros. Nacionaliniai galios distancijos skirtumai. Btent nacionalin kultra nulemia galios distancijos lyg,kuriame galingojo tendencija ilaikyti ar padidinti galios distancij ir maiau galingo pastanga sumainti j , suranda pusiausvyr. Jeigu skirtingose kultrose palaikoma skirtinga galios distancija hierarhijoje , tai galios distancijos norm galima naudoti kaip kultr charakterizavimo kriterij (neatmetant kit kritetij) Galios distancijos indeksas (PDI Power Distance Index) atlikus IBM tyrim buvo apskaiiuotas ivedus atsakym vidurkius klausimus apie pavaldinio baim prietarauti vadovui, faktin vadovo sprendim primimo stili ir kokio sprendim primimo stiliaus i vadovo nort pavaldiniai. ia Galios distancija nustatoma balais. Skirtumai tarp dviej

57

galios poli - 100 bal : nuo 0 (labai silpna galios distancija) iki 100 (labai stipri galios distancija) 50 tyrime dalyvavusi ali ir trijuose regionuose gauti rezultatai, ireikti PDI, isidst tvarka,kuri parodyta emiau pateiktoje 8 lentelje Galios distancijos indekso (PDI) verts Vieta 1 2/3 2/3 4 5/6 5/6 7 8/9 8/9 10/11 10/11 12 13 14 15/16 15/16 17 18/19 18/19 20 21/23 12/23 21/23 24/25 26 26 27/28 alis Malaizija Gvatemala Panama Filipinai Meksika Venesuela Arab alys Ekvadoras Indonezija Indija Vakar Afrika Jugoslavija Singapras Brazilija Pranczija Honkongas Kolumbija Salvadoras Turkija Belgija Ryt Afrika Peru Tailandas il Portugalija Urugvajus Graikija PDI 100 95 95 94 81 81 80 78 78 77 77 76 74 69 68 68 67 66 66 65 64 64 64 63 63 61 60 Vieta 27/28 29/30 29/30 31 32 33 34 35/36 35/36 37 38 39 40 41 42/44 42/44 42/44 45 46 47/48 47/48 49 50 51 52 53 alis Piet Korja Iranas Taivanis Ispanija Pakistanas Japonija Italija Argentina Piet Afrika Jamaika JAV Kanada Olandija Australija Kosta Rika Vokietija (F.R.) Didioji Britanija veicarija Suomija Norvegija vedija Airija Naujoji Zelandija Danija Izraelis Austrija PDI 60 58 58 57 55 54 50 49 49 45 40 39 38 36 35 35 35 34 33 31 31 28 22 18 13 11

8 lentel Akivaizdu, kad galios distancijos skirtumai atskirose alyse artimoje ateityje neinyks. Galios distancijos socialins normos

58

ali suskirstymas emo PDI ir aukto PDI alis padeda geriau suvokti atskir kultr atstov elgesio skirtumus. Taiau PDI yra kontinuumas ir alys nebtinai turi poliarizuotis., bet gali bti ir kakur tarp poli. U svok emas PDI ir auktas PDI slypi socialins ali normos, kuri ten prasta laikytis. (r. 9 lentel) Socialin norma tai vertybi sistema, galiojanti visuomens viduriniosios klass daugumai. PDI norma susijusi su priklausomybs arba tarpusavio priklausomys poreikiu visuomenje.Nelygyb emo-PDI visuomnenje traktuojama kaip neivengiama blogyb, kuri reikia mainti. Tuo tarpu aukto PDI visuomenje nelygyb traktuojama kaip socialins tvarkos pagrindas. Galios distancijos socialins normos ( 9 lentel)
emas PDI Viskas turi tarpusavyje priklausyti Nelygyb visuomenje turi bti mainama Hierarchija reikia vaidmen, sukurt patogumo dlei, skirtumus Pavaldiniai yra tokie pat mons, kaip a Galios naudojimas turi bti paremtas statymais ir priklausomas nuo sprendim tarp blogio ir grio Visi turi turti vienodas teises Galingieji turi stengtis nedemonstruoti savo galios Pabriama teista ir profesionaliai taikoma galia Jeigu kas nors blogai, kalta sistema Norint pakeisti socialin sistem, reikia i naujo perskirstyti gali Tarp galingj ir t, kurie neturi galios, tvyro latentin harmonija Vyresnieji nra nei gerbiami, nei j bijoma Auktas PDI Yra dalyk, kurie turi bti nepriklausomi, taiau dauguma dalyk yra priklausomi Nelygyb turi paklusti tarkai, pagal kuri kiekvienas turi savo viet, kuri teistai jam/jai priklauso Hierarchija reikia egzistencin nelygyb Vadovai savo pavaldinius laiko kitos ries monmis Galia yra esminis visuomens faktas, kuris ubga u aki griui ar blogiui, o jos teistumas nra svarbus Galingieji turi teis privilegijas Galingieji turi kaip manoma daugiau rodyti savo gali Pabriama priverstin ir referentin galia Jeigu kas nors blogai, kaltas silpnesnysis Norint pakeisti socialin sistem, reikia atimti uimam padt i galingj Tarp galingj ir t, kurie neturi galios, tvyro latentinis konfliktas Vyresnieji yra gerbiami ir j bijoma

9 lentel Ir aukto PDI ir emo-PDI alys turi hierarchines sistemas, tik jos ia atlieka skirtingas funkcijas. emo PDI visuomense hierarchija tra patogi visuomens srangos forma, o aukto PDI alyse ji yra egzistencinio pobdio: viresnius irima kaip i ties auktesnio lygio mones. Turint visa tai omenyje galios distancij kaip nacionalins kultros dimensij galima bt apibrti kaip laipsn iki kurio galingi alies institucij ir organizacij nariai toleruoja nelyg galios pasiskirstym. Galios distancija organizacijoje

59

Organizacijose, kaip visuomens vienetuose, taip pat neivengiamai egzistuoja nelygyb, turint omeny j nari sugebjimus ir gali. Nelygus galios pasiskirstymas tarp nari yra esmin organizacijos gyvavimo slyga. Net ir tos organizacijos, kurios kuriamos egalitariniu pagrindu, tokios kaip politins partijos, vis tiek suformuoja sav galios elit. Daugelyje utilitarini organizacij galios pasiskirstymas yra formalizuotas hierarchijose. Pagrindinis elementas, kuriuo remiantis ir formuojamos hierarchins piramids, yra santykis tarp vadovo ir pavaldinio. Taiau pats hierarchini santyki egzistavimas nedaug byloja apie tikruosius galios ryius tarp vadovo ir pavaldinio. Vadovas ir pavaldinys savo formaliuosius hierarchinius ryius gali upildyti labai vairiai . iuo atveju svarb vaidmen atlieka daugelis objektyvi veiksni: abiej pusi kompetencija, j santyki istorija, atliekamas darbas, sliginis situacijos lemiamumas. Taip pat egzistuoja ir subjektyvs veiksniai, kurie turi takos vadovo ir pavaldinio pasirinktiems hierarchini vaidmenu atlikimo bdams. Tai priklauso nuo j abiej proto program bei abipuss psichologins takos. Vadovo ir pavaldinio proto programos apima j asmenybes ir vertybes, takojamas socialini norm, kurios kontroliuja j elges. Vadovo ir pavaldinio ryys yra pagindinis moni ryys, primenantis esmingesnius ankstesnio gyvenimo laikotarpio santykius: vaikas ir tvai, mokinys ir mokytojas. mons, bt jie vadovai ar pavaldiniai, gali perkelti savo vertybes ir normas i ankstesns patirties , kuri jie sukaup bdami vaikais ar mokiniais. (Neatsitiktinai yra pastebta, kad iaug nepilnose eimose , sunkiau bendrauja ir priima hierarchinio elgesio taisykles, nei iaug pilnose eimose) Kadangi eimos ir mokyklos aplinka vairiose kultrose stipriai skiriasi, tai galima tiktis i skirtum pdsak ir gyvendiant gali hierarchijose. Galios gyvendinimo hierarchijoje skirtumai susij su abiej vadovo ir pavaldinio vertybinmis sitemomis, bet ne vien su vadovo vertybmis kaip daniausiai yra manoma dl to, kad nors jis ir yra galingesnis partneris. Kaip tarp visuomens grupi egzistuojantys nelygybs modeliai yra paremti abejomis ir dominuojania, ir subordinuota vertybi sistemomis, taip ir galios skirtum modeliai organizacijose atspindi abiej pusi vertybes. Pavaldiniams kaip grupei, kurios galios gyvendinimas hierarchinje sistemoje yra prieinamas: tai, kaip i sistema funkcionuoja, atsipindi j kolektyvin bendrum. Valdia egzistuoja tik ten, kur ji derinama su paklusnumu. Psichologiniame klygyje neprikausomybs poreikis derinamas su priklausomybs poreikiu ir galios poreikis derinams su saugumo poreikiu. Priklausomybs ir saugumo poreikiai kil vaikystje ir yra bdingi visiems monms. Kaip pastebi sociologai P.Berger ir T.Luckman, kiekvienas individas gimsta objektyvioje socialinje struktroje ir ia jis susiduria su reikmingais kitais,kurie yra atsakingi u socializavimsi. ie reikmingi kiti (asmenys) jam yra primesti (Berger, Luckman 1999:165) Taigi tas primestinumas ir yra individio priklausomyb nuo kit, kurie jam garantuoja saugumo jausm( iuo atveju vadovo). Nepriklausomybs ir galios poreikiai atsiranda vliau, jeigu i viso atsiranda, tvirtina G.Hofstede. Tiriant galios dimensij skirtingose alyse pastebta, kad tos paios darbo problemos skirtingose visuomense susilaukia skirting organizacini sprendim. Tai suponuoja, kad organizacins struktros ir vadovavimo procesai, net kai kiti veiksniai yra vienodi, skirtingose alyse labai skiriasi. Tai neabejotinai priklauso nuo nacionalins kultros. Remiantis IBM tyrimo duomenimis buvo nustatyti esminiai galios distancijos organizacijose skirtumai aukto-PDI ir emo-PDI visuomense. ie skirtumai matyti emiau pateiktoje lentelje. Galios distancijos organizacijose skirtumai (10 lentel) 60

emas PDI Decentralizuotos struktros, maesn valdios koncentracija Plokios organizacijos piramids Kontroliuojantis personalas sudaro ma darbuotoj dal Hierarchija organizacijoje reikia vaidmen skirtumus, sukurtus patogumo dlei Idealus vadovas sumanus demokratas, save matantis praktiku, organizuotu ir priklausaniu nuo palaikymo Vadovai pasikliauja savo patirtimi ir pavaldiniais Pavaldiniai tikisi, kad su jais bus tariamasi Pasitenkinimas, darbo atlikimas ir produktyvumas pasiekiamai per konsultacin vadovavim Pavaldinio ir vadovo santykiai pragmatiki Vadov piktnaudiavimo galia atvejams oficialiai nustatyti skund darboviets administracijai kanalai Pavaldiniams takos turi sandli sudarymas ir pagrindimas Naujovms diegti reikia j alinink palaikymo vadovams teikiamas privilegijas ir statuso simbolius irima nepritariamai Tarp organizacijos viraus ir apaios nedidelis atlyginim skirtumas Vadovai jauiasi pakankamai apmokami Vadovai patenkinti karjera Galimybs ivengti vaidmen dviprasmikumo ir perkrovos Informacija lengvai prieinama, taipogi ne vadovams Fizinis darbas turi tok pat status, kaip darbas kontoroje

Auktas PDI Centralizuotos struktros, didesn valdios koncentracija Auktos organizacijos piramids Kontroliuojantis personalas sudaro didel darbuotoj dal Hierarchija organizacijoje atspindi egzistencin nelygyb tarp vadov ir pavaldini Idealus vadovas kupinas ger nor autokratas arba geras tvas, save matantis geranoriku sprendim primju Vadovai pasikliauja formaliomis taisyklmis Pavaldiniai laukia paliepim Pasitenkinimas, darbo atlikimas ir produktyvumas pasiekiami per sakm vadovavim ir atidi prieira Pavaldinio ir vadovo santykiai poliarizuoti, danai pagrsti emocijomis Nenumatyta apsauga nuo vadov piktnaudiavimo galia Pavaldiniams takos turi formali valdia ir sankcijos Naujovms diegti reikia palaikymo i hierarchijos Vadovams teikiamos privilegijos ir statuso simboliai yra toleruojami ir populiars Tarp organizacijos viraus ir apaios atlyginim skirtumas didelis Vadovai jauiasi nepakankamai apmokami Vadovai nepatenkinti karjera Danas vaidmen dviprasmikumas ir perkrova Informacija priklauso nuo hierarchijos Darbas kontoroje vertinamas labiau, nei fizinis darbas

10 lentel

3. Neapibrtumo vengimo dimensija. Ateities neapibrtumas vienas esmini fakt mogaus gyvenime, su kuriuo stengiams susidoroti padedami technologij, statym ir religijos. Organizacijose ios sferos atitinka technologij, taisykles ir ritualus. Neapibrtumo vengimo nereikia painioti su rizikos vengimu. Neapibrtumo vengim galima stebti daugelyje gyvenimo srii: eimoje, mokykloje organiozacijoje, vartotoj elgesyje (renkuosi tai, k renkasi kaimynas) politinse sistemose ir statym leidime, religijose, aidimuose ir teorij krime. Neapibrtumo vengimas priklauso nuo geografini, ekonomini ir demografini alies rodikli. ioje dimensijoje taip pat svarb vaidmen atlieka kultrinis komponentas. 61

Neapibrtumo vengimo svoka. Esminis gyvenimo faktas yra tas, kad laikas bga tik viena linkme. Gyvename dabartyje, kuri tra be galo mayt linija tarp praeities ir ateities. Privalome gyventi su ateitimi, kuri bga nuo ms taip greitai, kaip mes stengiams j pasivyti. Joje mes mginame projektuoti ir savo dabarties viltis ir bktavimus. Galima pasakyti ir taip: mes gyvename neapibrtume, kur suvokiame. Ekstremalus neapibrtumas kelia nepakeliam nerim, todl moni visuomens sukr bdus , kaip susidoroti su paveldtu neapibrtu gyvenimu ant neapibrtos ateities ribos. ie bdai priklauso technologijos, statym ir religijos sferoms. iuo atveju iuos terminus dert vartoti ir suprasti plaija prasme. Technologija gamybini proces atlikimo bd ir priemoni visuma, kuri padjo sukurti mogui produktus, galinanius apsiginti nuo neapibrtum, kuri prieastys slypi gamtoje. statymai visos formalios ir neformalios taisykls, vadovaujanios socialiniam elgesiui. Jie gina nuo kit elgesio neapibrtum. Religija viskas, k mons ino apie neinomyb. (Kitaip tariant, tai, k jie nujauia esant ten, u horizonto). inia apie gyvenim po mirties yra didiausias tikinij tikrumas, leidiantis jiems stoti prie io gyvenimo neapibrtumus. Riba tarp savs gynimo nuo neapibrtum ir j primimo yra labai neaiki. Dauguma gynybos priemoni, sukurt siekiant didinti apibrtum, objektyvija prasme to nedaro, taiau jos leidia mums ramiai miegoti. ie bdai skiriasi ne tik tarp tradicini ir modernij visuomeni, bet taip pat ir modernij visuomeni tarpe. Susidorojimosu neapibrtumu bdai priklauso kultriniam visuomeni paveldui.. Jie perduodami ir sustiprinami pagrindini institucij, toki kaip eimos, mokyklos ar valstybs, kanalais. Jie atsispindi tam tikros visuomens nari bendrose vertybse. J esm nra paremta racionalumu, todl j takotas kolektyvinis elgesys vienoje visuomenje gali atrodyti nesuvokiams ir nenormalus kit visuomeni nariams. Tai, kas atrodo racionalu veikjui, gali neatrodyti racionalu didesnei auditorijai. Tai, kas atrodo racionalu tos paios kultros monms, gali neatrodyti racionalu monms, kurie nepriklauso tai kultrai. (Apie kulttines keistenybes bus kalbama plaiau 12 skyriuje) Tad kokie gi veiksniai padeda asmenybei isiugdyti sugebjim sugyventi su neapibrtumu? Amerikiei sociologas G.W.Allport apra i anksto nusiteikusi asmenyb(vengiani neapibrtumo) , kuriai bdingi tokie bruoai: Autoritarizmas, Moralizmas; tradicini dorybi akcentavimas. Dichotomizacija: moni ir situacij skirstymas geras ir blogas, kai neatsivelgiama tai, kad manomas abiej savybi derinys, Aikumo poreikis: painimo supaprastinimas. Eksternalizacija: problem aikinimas iorinmis prieastimis, kurios nra pavaldios paties takai. Institucionalizmas: atsidavimas vairioms institucijoms, tokioms kaip klubai, banyios, nacija. Taigi , nacionalins kultros lygyje polinkis iankstin nusistatym, grietum ir dogmatizm, netolerancij kitokiai nuomonei, kaip ir tradicionalizmas, prietaringumas, rasizmas beietnocentrizmas visa tai susij su nevienareikmikumo netoleravimu, kuris ir ireiktas neapibrtumo vengimo indekse.(UAI Uncertainty Avooidance Index) Nacionaliniai neapibrtumo vengimo skirtumai.

62

IBM tyrime dalyvavusioms alims apskaiiuotas neapibrtumo vengimo indekasas (UAI) skiriasi nuo jau aptarto galios distancijos indekso (PDI), nors vis dlto Europos ir Vakar ali UAI ir PDI yra stipriai koreliuoti. UAI ivestas apskaiiuojant atsakym vidurk klausimus, susijusius su sprendim orientacija, darbo apstovumu ir tampa. Pastaruosius deimtmeius UAI buvo nepaprastai stabilus. Nors neapibrtumo vengimo lygis bgant laikui kiek svyruoja, taiau skirtumai tarp ali yra gana pastovs. 50 tyrime dalyvavusi ali ir trijuose regionuose gauti rezultatai isidst tokia tvarka, kuri parodyta emiau pateiktoje 11 lentelje.

Neapibrtumo vengimo indekso (UAI) verts. Vieta 1 2 3 4 5/6 5/6 7 8 9 10/15 10/15 10/15 10/15 10/15 10/15 16/17 16/17 18 19 20 21/22 21/22 23 24/25 24/25 26 27 11 lentel Akivaizdu, kad skirtumai ir artimoje ateityje neinyks. Neapibrtumo vengimo saocialins normos. 63 alis Graikija Portugalija Gvatemala Uragvajus Belgija Salvadoras Japonija Jugoslavija Peru Ispanija Argentina Panama Pranczija il Kosta Rika Turkija Piet Korja Meksika Izraelis Kolumbija Venesuela Brazilija Italija Pakistanas Austrija Taivanis Arab alys UAI 112 104 101 100 94 94 92 88 87 86 86 86 86 86 86 85 85 82 81 80 76 76 75 70 70 69 Vieta 28 29 30 31/32 31/32 33 34 35 36 37 38 39/40 39/40 41/42 41/42 43 44 45 46 47/48 47/48 49/50 49/50 51 52 53 alis Ekvadoras Vokietija (F.R.) Tailandas Iranas Suomija veicarija Vakar Afrika Olandija Ryt afrika Australija Norvegija Piet Afrika Naujoji Zelandija Indonezija Kanada JAV Filipinai Indija Malaizija Didioji Britanija Airija Honkongas vedija Danija Jamaika Singapras UAI 67 65 64 59 59 58 54 53 52 51 50 49 49 48 48 46 44 40 36 35 35 29 29 23 13 8

Visas alis slyginai galima bt suskirstyti emo UAI ir aukto-UAI alis. Tiesa, UAI yra kontinuumas ir alys nebtinai turi poliarizuotis, bet gali bti ir kakur tarp poli, kuriuos skiria 100 bal ; nuo o (labai silpnas neapibrtumo vengimas) iki 100 (labai stiprus neapibrtumas). Kaip ir galios distancijos normos atveju, neapibrtumo vengimo norma atstovauja visuomens viduriniosios klass daugumos vertybi sistem. UAI norma i esms nepriklauso nuo alies gyventoj nerimo dl ateities lygio ir i ia atsirandanio poreikio apginti visuomen pasitelkus pagalb tris priemones ; technologij, taisykles ir ritualus. emiau pateiktoje lentelje nurodytos emo UAI ir aukto UAI ali socialins normos. . Neapibrtumo vengimo socialins normos (12 lentel)
emas UAI Paveldtas neapibrtumas gyvenime pakankamai lengvai priimamas ir sulig kiekviena diena jis veikiamas Ramumas, maesn tampa, maesnis nerimas Uimtumas nra privalumas savaime Emocijos slopinamos Subjektyvi gera savijauta Atvirumas pokyiams ir naujovms Noras imtis neinom pavoj Tai, kas kitonika, kelia nor painti Tolerancija vairumui Gerbiami jaunesni mons Netrikdo neaikumai ir patogumas Tikjimas savo sugebjimais takoti savo gyvenim, vadovus ir vis pasaul Auktas UAI Paveldtas neapibrtumas gyvenime yra tarsi nesibaigianti baim, su kuria privalu grumtis Didesnis stresas, nerimas, neurastenikumas Vidinis poreikis bti uimtam Emocijos ireikiamos Maiau subjektyvi gera savijauta Konservatizmas, statymai ir tvarka Imamasi tik inom pavoj Tai, kas kitonika, atrodo pavojingai Ksenofobija Gerbiami vyresni mons ir j bijomasi Potraukis grynumui Bejgikumo jausmas prie iorines jgas

12 lentel Tolerancijos neapibrtumui lygis i dalies priklauso nuo paties mogaus, i dalies nuo visuomens , kurioje jis gyvena, kultros. Visuomens vengia neapibrtumo taikydamos skirtingas socialines normas. Todl kiekvienos visuomens institucijose nariai socializuojami remiantis skirtingomis tos visuomens normomis. Taigi, neapibrtumas vengimas kaip nacionalins kultros dimensij, gali bti suvoktas ir apibrtas kaip laipsnis, iki kurio vienos kultros nariai jauia neapibrt ar neinom situacij baim. Neapibrtumo vengimas organizacijoje Siekdama susidoroti su neapibrtumu organizacijos pasitelkia pagalb technologij, taisykles ir titualus,. Pirma, technologija, pavyzdiui, moni pakeitimas kompiuteriais, sukuria trumpalaik nuspjamum. (kompiuteri naudojimas nesukurs problem, kurias sukuria augantys darbuotoj socialiniai reikalavimai), taiau tokiu atveju ilieka ilgalaik visiko techninio lugimo rizika, kuri daanai nevertinama. Antra, taisykls padeda organizacijoms sumainti vidin neapibrtum, kur lemia jos nari ir tarpinink elgesio nenuspjamumas (pvz., organizacij etiniai kodeksai) Taisykls atsiranda i praeities koregavimo ir yra skirtos dabariai ir ateiiai stabilizuoti T taisykli ir nurodym organizacijoje gausa gimdo biurokratij. Terminas biurokratija gavo neigiam konotacij, taiau taip yra tik dl to, kad blogos taisykls yra pastebimo greiiau, nei geros. Vis dlto btent taisykls vienija organizacij. Taisykls yra pusiau racionalios: jomis siekiama moni 64

elges padaryti nuspjamu, o kadangi mons elgiasi ir racionaliai, ir neracionaliai, taisykls turt atsivelgti abu iuos aspektus. Geromis taisyklmis turt bti pasiektas norimas rezultats, jeigu joms paklstama (racionalioji j pus) ir jos sutampa su moni, kuri elgias jos stengiasi paveikti, vertybmis o tai reikia, kad labai tiktina, jog joms bus paklstama (j neracionalioji pus). Blogos taisykls neatitinka i kriterij. Kartais blogos taisykls gimsta i jas kuriani ir joms turini paklsti vertybi skirtum. Atlikus organizacij tyrimus paaikjo, jog apskaitos, planavimo ir kontrols srityse dirbantys mons link pabrti informacijos form, o itai atliekantiems eilini darbuotoj vaidmenis svarbesnis yra informacijos turinys. Kadangi apskaitos , planavimo ir kontrol darbuotojai jauia didesn poreik vengti neapibrtumo, tai j sukurtos taisykls kartais gali neatitikti organizacijos nari poreiki ir vertybi. Taisykls nebtinai atlieka vien tik varymo funkcij. Geros taisykls, prieingai, gali atpalaiduoti energijas. Po tyrim D. Britanijos organizacijose paaikjo, jog labiau struktrikai apibrt organizacij(t, kurios turi daugiau taisykli) vadovai dirba paangiau, nei j kolegos i maiau struktrikai apibrt organizacij. Taip pat daugiau nei 3000 JAV darbuotoj apklausa parod, jog biurokratikesni organizacij (paprastai tokiomis bna didesns, vyriausybins ir nepelno organizacijos) darbuotojai yra lankstesnio mstymo, nei tie, kurie dirba maiau biurokratikose organizacijose. Tai visikai prietarauja visuomenje susiformavusiam biurokratijos vaizdiui. Taisykli galios nereikia painioti su asmen galia, nes taisykls galia konceptualiai susijusi su neapibrtumo vengimu, o asmens galia su glios distancija. Treiasis organizacij apsaugos nuo neapibrtumo elementas ritualai tarnauja socialiniams bei neapibrtumo vengimo tikslams. Ritualai padeda suvienyti organizacijos mones taip jais siekiama kontroliuoti ateit Svarb vaidmen ia vaidina religijos. Jos atlieka neapibrtumo saugiklio vaidmen visuomens lygyje, reikalauja melstis arba aukoti, kad bt geras derlius, atsikratytume lig ar pasisekt sumanymai.. Netikintys juokiasi i toki veiksm, nes mano, kad racionaliame lygmenyje tokie ritualai nieko nepakeiia. Vis dlto iuo atveju nauda yra nemateriali; tokie ritualai yra veiksmingi, nes leidia tos visuomens nariams tsti sav gyvenim prieingu atveju nepakeliamo neapibrtumo akivaizdoje (t.y. ritualai savai suteikia apibrtum ir prasm j veiksmams. Neatsitiktinai kai kuriuose stambiose firmose, rengti maldos kambariai, kur praktikuojantys tam tikr religij gali pasimelsti pertrauk metu Ritual nereikt sieti vien tik su pirmyktmis visuomenmis. Jie tinka moni prigimiai, o duomen, jog ji modernizacijos procese pakito, nra. Kaip ir pirmykiams protviams, mums taip pat bdingas socialinio susitelkimo ir ribotos tolerancijos neapibrtumui poreikis.. Nors mes turime nepalyginti geresnes technologines priemones, kuriomis tikims apsiginti nuo pavoj (gamtos nelaimi) taiau , deja, savo ruotu tos priemons kelia mums naujus pavojus (Mes tampame savo pai sukurt technologij ir technikos priemoni aukomis: vandens, dirvos ir oro tara gamybos atliekomis, kas sukuria naujas ekologines grsmes ateities kartoms) Todl net ir apsiginklav visomis manomomis technologijomis, vis tiek jauiams labai nesaugiai. Panaiai kaip pirmyki moni socialins sistemos, taip ir msiks irutuliojo savus ritualus, kad neapibrtumas tapt pakeliamu, kitaip tariant mes su juo galtume sugyventi. iandieninse visuomense ritualus pastebime religinse, akademinse, valstybinse ceremonijose, jaunimo judjimuose, subkultrose. Kiek sunkiau atpainti ritual elementus versle ir organizacijose. Prie socialini rirual organizacijose priskiriami ir dalykiniai susitikimai, turintys savo visuomenin form, iskirtin kalb ir tabu. Vadov rengimo programos yra ne kas kita kaip iniciacij ritualas bsimiems virininkams. Neapibrtumo vengimo ritualams taip pat priklauso memorandum ir protokol raymas, ataskait, planavimo ir kontrols sistemos, kompiuterizacija bei ekspert , kaip asmen vir neapibrtumo, primimas. 65

Atlikus IBM tyrim paaikjo, kad neapibrtumo vengimo organizacijose tendencijos skiriasi taip pat , kaip ir neaikum vengimo visuomenje tendencijos, o tai labiausiai priklauso nuo nacionalins kultros. Be to, kuo didesnis kultros polinkis vengti neapibrtumo, tuo didesnis jos poreikis turti kuo isamesnes taisyklms. I pateiktos lentels matyti esminiai darbo organizacijose skirtumai aukto-UAI ir emoUAI visuomense. Neapibrtumo vengimo organizacijose skirtumai (13 lentel)

Neapibrtumo vengimo organizacijose skirtumai

emas UAI Silpnas lojalumas darbdaviui, emas darbo toje paioje monje laikotarpio vidurkis Pirmenyb teikiama maesnms organizacijoms, nedaug dirbani savo pai monse Skepticizmas technologiniams sprendimams Novatoriai jauiasi nepriklausomi nuo taisykli Aukiausi vadovai rpinasi strategija Vadov galia priklauso nuo pareig ir darbo santyki Dviprasmikumai struktrose ir procedrose toleruojami Patrauklus transformacinis lyderio vaidmuo Iduodama daug nauj firm enkl inovacijas irima palankiai, taiau ne btinai rimtai Precizikumo ir punktualumo reikia imokti ir vliau tuo vadovautis Orientuojamasi santykius Nesiavima lanksiu darbo grafiku Pasikliaujama sumaniais darbuotojais, kurie neprivalo bti tos srities specialistai, ir sveiku protu Vadovai optimistikai iri darbuotoj ambicijas ir gebjimus vadovauti Auktas UAI Stiprus lojalumas darbdaviui, auktas darbo toje paioje monje laikotarpio vidurkis Pirmenyb teikiama didesnms organizacijoms, daug dirbani savo pai monse Technologiniai sprendimai atlieka labai svarb vaidmen Novatoriai jauiasi varomi taisykli Aukiausi vadovai rpinasi darbo procesu Vadov galia priklauso nuo neapibrtumo kontrols Vadovavimo koncepcija stipriai formalizuota Patrauklus hierarchinis kontroliuotojo vaidmuo Iduodama maai nauj firm enkl Inovacijoms prieinamasi, taiau jei jos priimamos, tai gyvendinamos nuosekliai Precizikumas ir punktualumas ateina natraliai Orientuojamasi uduotis Lankstus darbo grafikas populiarus Pasikliaujama specialistais ir ekspertais Vadovai pesimistikai iri darbuotoj ambicijas ir gebjimus vadovauti

13 lentel 4. Individualizmo-kolektyvizmo dimensija i dimensija apibdina tam tikroje visuomenje dominuojant santyk tarp individo ir kolektyvo. is santykis atsispindi moni gyvenimo kartu modeliuose pavyzdiui, branduolinse, iplstinse eimose ar gentimis ir daug k pasako apie tos visuomens vertybes ir elges. Kai kuriuose kultrose individualizm irima kaip palaim ir gerovs altin, o kitose manoma, kad jis skatuina susvetimjim. Individualizmo konkuravim su kolektyvizmu galima pastebti daugelyje gyvenimo srii: eimoje, paioje asmenybje ir jos elgesyje, kalboje, mokyklos, darbe vertotoj elgesyje,

66

sveikatos ir negalumo reikaluose, politinse sistemose , tatym leidyboje, religijose ir teorijose. Individualizmo kolektyvizmo dimensijoje didiausi takq ali rodikliams turi taip pat kultrinis komponentas. Savitarpio santyki tarp individo ir grups modeliai skirtingose kultrose labai skiriasi. io modelio forma rezonuoja daugumoje socialini susitarim, reguliuojani kasdienin gyvenim. Tai lyg akiai nematomas sandris, nusakantis balans tarp asmens laisvs ir apribojim, kuri mogus privalo laikytis norint pasiekti bendr grups tiksl Sociologijoje buvi nemaai mginim gilintis individualizmo- kolektyvizmo dimensij. Vienas toki bandym visuomeni skirstymas Gemeinschaft (emas individualizmas) ir Gesellschaft (auktas individualizmas). Btent individualizmo- kolerktyvizmo dimensija geriausiai savinta kit ios srities mokslinink ir mginant suprasti j iekoma atsakym daugyb su skirtumais tarp visuomeni susijusi klausim. Didiausio atgarsio i dimensija o ir visa kultros dimensij teorija susilauk socialins psichologijos tarp atskir kultr tirinjimuose. Pavyzdiui, ios dimensijos rmuose, derinant j su galios distancijos dimensija, aikinama kultrinio oko psichologija. (Ward, Furnham 1995:11) Tiesa, ne visi autoriai pritaria G.Hofstede teorijai, taiau beveik visi pripasta, kad oland mokslininko pateikta koncepcija iki iol yra geriausia ir labiausiai ibaigta. Antai P,B.Smith ir M.H.Bond kritikuoja G.Hofstede teigi , jog individualizmo lygis visuomenje tiesiog iai susijs su Bendruoju nacionaliniu produktu (BNP); es, kuo visuomen individualistikesn, tuo ji turtingesn. Minti autoriai oponuoja pateikdami klausim: kaip tuomet paaikinti yp kolektyvik visuomeni, toki kaip Honkongas ar Japonija, spart augim?Jie daro prielaid, kad ne individualizmas yra prieastis ir turtingumas pasekm, o atvirkiai , tai yra turting visuomeni nariai pamau artja prie individualizmo (Smith, Bond 1999:50). Individualizmas visuomenje monms yra gimtas polinkis gyventi bendruomenmis, taiau vairios visuomens savo bendruomenikum ireikiai skirtingu laipsniu. ia atsiranda dar viena esmin dimensija , kurioje visuomens skiriasi ; individualizmo ir kolektyvizmo santykis. velgdami didiul moni visuomeni tradicini ir modernij vairov benduomenikumo skirtumus nesunkiai pastebsime, kad eimos pagal savo sandar ir elges labai skiriasi. Vienos visuomens gyvena branduolinse eimose, kurias sudaro vyras, mona ir vaikai. Kitos - iplstinse eimose ar net klanuose, kartu su seneliais, ddmis, tetomis ir pusbroliais.. Yra toki visuomeni, kurios gyvena giminmis, pagrstomis dar tolimesniais giminysts ryiais. Amerikiei mokslininkai R.l.Blumberg ir R.F.Winch ikl kreivin hipotez ryiui tarp eimos sudties ir visuomeni sandoros joms evoliucionuojant nuo tradicini iki modernij. Paios tradicikiausios mediotoj ir gamtos grybi ringj visuomens gyveno branduolinmis eimomis. Sudtingesnse emdirbi visuomense mons jungiasi iplstines eimas, klanus ar net gimines. emdirbi visuomenms transformuojantis dar sudtingesnes urbanistines industrines visuomenes, eimos sandara vl paprastja ir iplstins eimos skyla branduolines: seneliai siuniami seneli pensionatus, o nesukr eimos giminaiiai gyvena atsiskyrlikai. Taigi modernios industrins visuomens iuo atvilgiu priartja prie pirmyki visuomeni bkls.. kai kuriais atvejais moderniose visuomense ir branduolinms eimoms ikyla dezintegracijos pavojus, taiau mginimai eim pakeisti kitomis institucijomis, kurios atsivelgt bendruomenik moni prigimt, kol kas dar neskmingi. Individo ir bendruomens santykis visuomenje priklauso ne tik nuo gyvenimo kartu modeli. Tai taip pat susij su visuomeninmis normomis- didiosios gyventoj dalies vertybi sistema. Todl tai takoja ne tik mogaus proto programavim, bet ir daugelio kit institucij struktr ir veikim: vietimo, religines, politines ir utilitarines institucijas. 67

iuo atveju pagrindinis proto programavim trauktas elementas yra savimon. Ms sugebjimas painti, jausmas ir motyvacija skiriasi priklausomai nuo to, ar kultra suteik mums nepriklausom savs-vaizdin. Individualistikesns ar kolektyvikesns savimons pasekmi pavydiu gali bti religinio ar ideologinio atsivertimo atvejis. Individualistinse Vakar visuomense toks virsmas yra iskirtinai individualus aktas. O tai 20 amiuje Kinijoje ideologiniai atsivertimai vyko kolektyviai ir taip buvo ne vien tik i pagarbos galingiesiems, bet daugiau todl, kad ios alies visuomje vyrauja kolektyvinio tapatumo jausmas, darantis poreik keisti pairas kartu natraliu. Kadangi kolektyvizmas ir jam oponuojantis individualizmas susij su visuomens nari daugumos vertybi sistema, jiems bdinga stipri moralin potekst Dauguma amerikiei mano, kad individualizmas j kultroje yra pagrindin JAV didybs prieastis. Visikai prieingas moralines nuostatas sutiksime Kinijoje.. Mao Zedongas individualizm laik blogiu: es individualizmas ir liberalizmas yra egoizmo ir disciplinos niekinimo apraikos. io mogaus anti-individualistinis ir pro-kolektyvistinis etosas stipriai siaknijs kiniei tradicijose. Kita vertus, kolektyvizmas visai nereikia individo gerovs ar interes neigimo, prieingai, galima daryti prielaid, kad kolektyvins gerovs rmimas yra geriausia garantija individui. Sociologai anksti suvok esant skirtingoms visuomeni formoms, priklausomoms nuo jose vyraujani savivokos modeli. Dar 19 amiuje F. Toennies iskyr svokas Gemeinschaft ir Gesellschaf, kurios atitikt bendruomens ir visuomens suvvokim. Jei Gemeinschaft vientisum lemia savitarpio artumas, proiai ar bendri sitikinimai, tai Gesellschaft vientisum lemia sudtins dalys, kurios yra priemons konkretiems tikslams pasiekti Istorijoje galima pastebti, kaip Gemeinschaft tipo visuomenes keit Gesellschaft socialins srangos ir tai susij su komercializacija, modernios valstybs atsiradimu ir mokslo progresu. Amerikiei kultros sociologas E.Hall visuomeni kultras skirsto pagal komunikacijos tipus: stipraus konteksto ir silpno konteksto komunikacijos. Stipraus konteksto komunikacija suponuoja, kad maai k yra sakyti ar rayti, nes didioji informacijos dalis yra arba ireikta fizinje aplinkoje, arba internalizuota paiame asmenyje. Taip tik nedidel informacijos dalis yra uifruota praneime. Silpno konteksto komunikacija reikia, jog didioji informacijos dalis yra perteikiama aikiai pasakant ar paraant. iuose dviejuose komunikacijos tipuose galimarasti ssaj su kolektyvizmu ir individualizmu: stipraus konteksto komunikacija atitinka kolektyvistin visuomen, o silpno konteksto komunikacija yra tipikas individualistini kultr bruoas. Daugelis dalyk, kurie kolektyvistinse kultrose yra akivaizds, individualistinse kultrose reikalauja tiesioginio pasakymo. tai kur slypi paaikinimas, kodl amerikietiki verslo kontraktai yra gerokai ilgesni u japon verslo sutartis. Nacionaliniai individualizmo-kolektyvizmo skirtumai. Akivaizdu, kad alyse dominuoja skirtingas individualizmo kolektyvizmo santykis. Siekiant nustatyti kokiu mastu iuo poiriu alys skiriasi buvo nagrinjami minto IBM tyrimo respondent atsakymai 14 klausim - apie darbo tikslus, susijusius su asmeniniu laiku, laisve, ibandymais, gebjim panaudojimu, fizinmis darbo slygomis, kvalifikacijos klimu ir kt.. Irykjs kontrastas tarp tiksl, pabriani nepriklausomyb nuo organizacijos ir tiksl, prisiimani i priklausomyb, ir tapo ios dimensijos pavadinimo individualizmokolektyvizmo dimensija argumentu. is ideksas buvo skaiiuojamas ivedus ali respondent atsakym klausimus vidurkius. Lyginant gautus indeksus tarpusavyje paaikjo, kad is indeksas negatyviai koreliuotas su

68

galios distancijos indeksu. Europos alyse individualizmo indeksas neigiamai koreliuotas ir su neapibrtumo vengimo indeksu. Individualizmo +kolektyvizmo dimensija, lyginant su kitomis nacionalins kultros dimencijomis, yra labiausiai susijusi su alies ekonominiu isivystymu. Be nacionalins gerovs is indeksas dar priklauso ir nuo geografins platumos. Taiau ie du svarbs veiksniai palieka vietos ir istorinei takai. Dl pastarojo veiksnio keliama daug prielaid, kaip ir dl ali skirtum individualizmo- kolektyvizmo dimensijoje, kurie augant gerove gali vis labiau mati. Taiau vargu ar artimoje ateityje tokie skirtumai inyks. Atliekant IBM tyrim gauti duomenys leido ivesti individualizmo indeks IDV (Individualism Index), kurio verts pateiktos 14 lentelje. Individualizmo indekso (IDV) verts (14 lentel)

VIETA 1 2 3 4/5 4/5 6 7 8 9 10/11 10/11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22/23 22/23 24 25 26/27 26/27 14 lentel

ALIS JAV Australija Didioji Birtanija Kanada Olandija Naujoji Zelkandija Italija Belgija Danija vedija Pranczija Airija Norvegija veicarija Vokietija (F.R.) Piet Afrika Suomija Austrija Izraelis Ispanija Indija Japonija Argentina Iranas Jamaika Brazilija Arab alys

IDV 91 90 89 80 80 79 76 75 74 71 71 70 69 68 67 65 63 55 54 51 48 46 46 41 39 38 38

VIETA 28 29 30 31 32 33/35 33/35 33/35 36 37 38 39/41 39/41 39/41 42 43 44 45 46 47/48 47/48 49 50 51 52 53

ALIS Turkija Urugvajus Graikija Filipinai Meksika Jugoslavija Portugalija Ryt Afrika Malaizija Honkongas il Singapras Tailandas Vakar afrika Salvadoras Piet Korja Taivanis Peru Kosta Rika Pakistanas Indonezija Kolumbija Venesuela Panama Ekvadoras Gvatemala

IDV 37 36 35 32 30 27 27 27 26 25 23 20 20 20 19 18 17 16 15 14 14 13 12 11 8 6

69

Individualizmo-kolektyvizmo socialins normos Visas alis slyginai galima suskirtstyt emo-IDV ir aukto-IDV alis. . Tiesa alys nebtinai turiu polerizuotis, bet gali bti ir kakur tarp poli. Socialins emo IDV ir aukto-IDV visuomeni normos pateikiamos 15 lentelje. ia pristatomi pagrindiniai konceptuals skirtumai tarp dviej poli, kuriuos skiria 100 bal : nuo 0 (labai silpnoas individualizmas, arba kitaip tariant, labai stiprus kolektyvizmas). Individualizmo norma traktuojama kaip vertybi sistema, kurios laikosi konkreios visuomens viduriniosios klass dauguma. Individualizmo socialins normos (15 lentel)

emas IDV Visuomenje mons gimdami traukiami iplstines eimas ar gimines, kurios gina juos mainais u lojalum Mes savimone Gemeinschaft (bendruomen) Orientacija kolektyv Skirias sav grupi ir svetim grupi vertybiniai standartai: partikuliarizmas Tapatumas grindiamas socialine sistema Gdos kultros Stipraus-konteksto komunikacija Individas emocikai priklausomas nuo institucij ir organizacij Pabriama priklausomyb: narysts idealas Individo asmenin gyvenim takoja organizacijos ir institucijos, kurioms jis priklauso Ilikimas Veikla ieina i konteksto Kompetencija, tvarka, pareigos, saugumas suteikiami organizacijos ar gimins Tradicin visuomen

Auktas IDV Visuomenje kiekvienas turi pasirpinti savimi ir artimiausiais savo giminaiiais A savimon Gesellschaft (visuomen) Orientacija save Vertybiniai standartai turi bti taikomi visiems: universalumas Tapatumas grindiamas asmenybe Kalts kultros Silpno-konteksto komunikacija Individas nuo institucij ir organizacij emocikai nepriklausomas Pabriama asmenin iniciatyva ir pasiekimai: lyderysts idealas Kiekvienas turi teis asmenin gyvenim Hedonizmas Veikla ieina i paties Autonomija, vairov, malonumai, asmeninis finansinis saugumas Modernioji ir postmodernioji visuomen

15 lentel I to kas pasakyta galima daryti toki ivad. Individualizmas bdingas tokiai visuomenei, kurioje ryiai tarp asmen nra tvirti kiekvienas rpinasi savimi ir artimiausiais giminaiiais. Kolektyvizmas bdingas tokiai visuomenei, kurioje mons nuo pat gimimo integruojami stiprias tarpusavyje susijusias grupes, kurios per vis tos visuomens nari gyvenim gina juos mainais u visik lojalum.

70

Individualizmas-kolektyvizmas organizacijoje Konkreioje visuomenje dominuojanti individualizmo ar kolektyvzmo lygio norma, kuriai paklsta tos visuomens nariai, stipriai takoja santyki tarp indiviodo ir organizacijos, kuriai jispriklauso , pobd. Kolektyvins visuomens i savo nari reikalauja didesns emocins priklausomybs nuo organizacij, kurioms jie priklauso. Tokiose visuomense organizacijos mainais u individ lojalum prisiima didel atsakomyb u savo narius.. Kai tik organizacijos liaujasi tai dariusios kai tai buvo pradinje kapitalizmo stadijoje 19 amiuje Europoje ar daugelyje iandienini maiau isivysiusi ali atsiranda disharmonija tarp moni vertybi ir socialins tvarkos: vertybs keiiasi individualizmo naudai, socialin tvark siekiama padaryti dar labiau kolektyvikesn (soacializmo atvejis) arba abu i karto. Individualizmo ar kolektyvizmo lygis visuomenje takoja oraganizacijos paklusnumo organizaciniams reikalavimams motyvus. Ital mokslininkas A.Etzioni iskiria dvejopus individo ryius su organizacija : 1) moralinius ir 2) iskaiiavimo . Pirmieji (moraliniai) vyrauja visuomense, kur dominuoja kolektyvins vertybs, antrieji individualistinse visuomense. Moraliniai ryiai savo ruotu skiriami grynuosius ir socialinius. Pirmieji (grynieji) atsiranda vertikaliose santykiuose, pavyzdiui, tarp mokytoj ir mokini, dvasinink ir tikinij, vadov ir pavaldini Antrieji (socialiniai) bdingi horizontaliems santykiams, pavyzdiui, tarp pavaldini. Grynieji ir socialiniai ryiai gali pasireikti kartu. Taiau kaip taisykl, kakurie j dominuoja.Grynieji moraliniai ryiai dera su pavaldinio vertybmis didels galios distancijos visuomense, o socialiniai su kolektyvistins visuomens organizacij nari vertybmis. Todl natralu, kad didel galios distancij beveik visuomet lydi kolektyvizmas. Individualizmo ar kolektyvizmo visuomenje lygis taip pat turi takos asmenybi tipams, kurie bus renkami ypatingus organizacijos postus.. R.Merton nurodo du tipus: vietiniai ir kosmopolitai. Pirmojo tipo vadovai daugiausia domisi organizacijos vidinmis problemomis ir todl daugiausia gali pasireikti kolektyvistinje kultroje. Kosmopolitai su organizacija palaiko minimalius ryius, nes saave mano esant neatskiriama pasaulio u organizacijos rib dalimi. Tokie vadovai daugiausiai pasireikia individualistinse kultrose . Individualizmo organizacijoje lygis neabejotinai priklauso ir nuo kit veiksni, toki kaip: darbuotoj isilavinimo lygis, organizacijos istorija ir organizacijos kultra A tlikus mint tyrima IBM), kuriame dalyvavo darbuotojai i ma ir dideli firm , paaikjo, kad maesnse firmose dominuoja daugiau moraliniai ryiai, o didiosiose pirmenyb teikiama iskaiiavimo ryiams. Tai suponuoja pozityvi koreliacij tarp organizacijos dydio ir individualizmo, k patvirtino ir IBM tyrimas. Taip pat egzistuoja akivaizdus ryys tarp organizacijos technologijos ir jos nari uimamos vietos kontinuume nuo individualizmo iki kolektyvizmo. Individualistinje Vakar aplinkoje sukurtos technologijos suponuoja individualistin versliinink, vadov ir darbinink mentalitett, kuris yra modernumo dalis. Toki technologijj diegimas kolektyvikesnse visuomense reikia, jog mginama keisti tos visuomens socialines normas. Kita vertus, tradicinse visuomense sigaljs kolektyvistini vertybi modelis apriboja vakarietik technologij perklimo galimybes. Btent tai ir yra viena opiausi neturting valstybi ekonominio vystymosi dilem.(Silomi vakarietiki verslavimo modeliai ia sunkiai prigyja). Skiriasi individualistins ir kolektyvistins visuomens ir pagal tai, kokiu mastu yra paisomi individo interesai. 71

Individualistinse kultrose i darbuotoj tikimasi, kad jie racionaliai veiks besiremdami savais interesais, o darbas bus organizuojamas taip, kad savi interesai ir darbdavio interesai sutapt. Tuo tarpu kolektyvistinje kultroje darbdavys niekada nesamdo darbuotojo tiesiog individo, jam reikalingas mogus , priklausantis savam ratui. Darbuotojas turs veikti paisydamas tos grups interes, kurie ne visada sutampa su jo asmeniniais interesais. Tokioje visuomenje tikimasi, jog darbuotojas savus interesus sugebs natraliai apmalinti kolektyvinje kultroje gana natralu, kad savo udarb individas dalijasi su giminaiiais.. Kolektyvistins ir individualistins visuomens taip pat radikaliai skiriasi ir pagal darbuotoj tarpusavio santykius.. Kolektyvistinje visuomenje prie pradedant sprsti verslo reikalus abi tame dalyvaujanios puss turi isiugdyti abipus pasitikjim. Tai padariusios abi puss priima viena kitos aplink. is prisitaikymo laikotarpis priklausomai nuo situacijos gali trukti nuo keli valand iki keli met.. Svarbu tai, kad ryys umezgamas su mogumi, o ne kompanija. Kolektyvistinje smonje pasitikjimo verti tik tikri mons, todl ryiai umezgami per juos, j draugus ir kolegas. Taigi kolektyvistinje visuomenje asmeniniai santykiai yra svarbiau nei tikslai ir kompanijos, todl pirmiausiai jie umezgami. Tuo tarpu individualistinje visuomenje yra prieingai ia svarbiausia tikslai ir kompanijos, o tik po j eina moni santykiai. To neinodami vakar verslininkai neskmingai mgina kolektyvistinje kultroje greitai plsti versl ir patys save pasmerkia negatyviai diskriminacijai juos irima kaip ne savo rato mones. Esminiai darbo organizacijose skirtumai aukto-IDV ir emo-IDV visuomense parodyti pateiktoje 16 lentelje. Individualizmo organizacijose skirtumai (16 lentel)

emas IDV Darbuotojai veikia paisydami grups, kuriai jie priklauso, interes, kurie nebtinai sutampa su j pai interesais Samdant darbuotoj ar keliant j auktesnes pareigas atsivelgiama grup, kuriai jis priklauso eimyniniai ryiai samdant darbuotoj privalumas Darbdavio ir darbuotojo santykiai paremti morale ir primena santykius tarp eimos nari Prastai atliekaniam darb skiriama kita uduotis Darbuotojo sipareigojimai organizacijai menki Darbuotoj su profsjunga gali sieti emociniai ryiai Darbuotojai geriausiai dirba grupje Materialinis paskatinimas paremtas lygybe grups viduje ir teisingumu kit grupi atvilgiu Santykiai su savo grups kolegomis draugiki, su kit grupi prieiki Iskirtinis elgesys su draugais yra normalus ir etikas; partikuliarizmas Versle asmeniniams santykiams teikiama pirmenyb tiksl ir kompanijos atvilgiu Organizacin skm susijusi su informacijos dalijimusi, vieu sipareigojimu ir sjung steigimu Pasitikima kolektyviniais sprendimais

Auktas IDV Darbuotojai veikia paisydami sav interes, kurie atitinkamai organizuojant darb sutampa su darbdavio interesais Samdymas ir klimas pareigose priklauso nuo darbuotojo gabum ir organizacijos taisykli eimyniniai ryiai samdant darbuotoj yra trkumas Darbdavio ir darbuotojo santykiai yra verslo sandris darbo rinkoje Prastai atliekantis darb atkleidiamas Darbuotojo sipareigojimai organizacijai dideli Darbuotojo santykiai su profsjunga paremti apskaiiavimu Kvalifikacija veiksmingiausiai keliama individualiai Materialinis paskatinimas paremtas teisingumu vis atvilgiu Santykiai su kolegomis nepriklauso nuo grups, kuriai jie priklauso Iskirtinis elgesys su draugais yra neetikas ir netoleruotinas: universalizmas Versle pirmenyb teikiama tikslams ir kompanijai, o tik po to eina mogiki santykiai Organizacin skm susijusi su informacijos slpimu, vie sipareigojim bei sjung vengimu Pasitikima individualiais sprendimais

72

Novatoriai organizacijose noriai traukia kitus Inovacijos susijusios su jau esaniomis sistemomis Maiau kontroliuojamas darbas ir darbo slygos, trumpesns darbo valandos Maesnis socialinis mobilumas per profesijos

Novatoriai organizacijose nori imtis veiklos individualiai Inovacijos perengia jau esani sistem rmus Daugiau kontroliuojamas darbas ir darbo slygos, ilgesns darbo valandos Didesnis socialinis mobilumas per profesijas

16 lentel 5. Vyrikumo-moterikumo dimensija Lyi dualumas yra esminis faktas bet kurioje visuomnje, kur skirtingos kultros interpretuoja savaip. io klausimo esm slypi tame, koks ryys sieja biologines lytis su socialinmis lytimis. Skirtumas tarp biologini ir socialini lyi, kuris lingvistikai geriausiai ireiktas angl kalboje, konkreiai skirtingose angl kalbos odiuose sex (biologin lytis) ir gender (socialin lytis), tapo populiarus tik pastaraisiais deimtmeiais. Tam didels takos neabejotinai turjo feminizmas. Kalbant apie i dimensij, vyrikumas ir moterrikumas taip pat ia suprantamas ne biologine, o socialine prasme. iuo atvilgiu lingvistikai tikslesn vlgi angl kalba, turinti terminus male ir famale ir masculine bei feminine. Pirmoji odi pora nurodo biologikai apsprstus dalykus, antroji nusako tai, kas tam tikroje aplinkoje manoma esant socialiai tinkama vienos ar kitos lyties atstovams. G.Hofstede vyrikumo-moterikumo dimensijas skirtingose kultrose nustat pagal veiklos tiksl pobd: IBM tyrimas parod,kad bema visur moterims yra svarbesni socialiniai tikslai, tokie kaip geri santykiai, pagalba kitiems ir fizin aplinka, o vyrai pirmenyb teikia vadinamiesiems ego-tikslams, tokiems kaip karjera ir pinigai. Gaut tyrim duomenys rodo,. kad svarba, kuri respondentai teikia moterikiems ir vyrikiems veiklos tikslams , skiriasi lygimnant alis , taip pat lyginant skirtingas profesijas. Remiantis gautais duomenimis apie vyrikumo- moterikumo dimensij buvo ivestos socialins normos, kurias lytys prima savaip. Vyrikumo-moterikumo dimensijos skirtumus galima pastebti vairiose gyvenimo sferose: eimoje, mokykloje, socialini lyi vaidmenyse, darbe ir organizacijoje, politinje sistemoje ir religijoje/ Be to pastebta kreivin priklausomyb tarp vyrikumo-moterikumo dimensijos ir geografins platumos, taiau daugiausia takos iai dimensijai turi istoriniai faktai, leidiantys uiuopti prieastin nacionalini skirtum ioje dimensijoje itak grandin. Lyi skirtumai: absoliuts, statistiniai, socialiniai bei veiklos tiksl Yra du esminiai gamtos dsniai . Gamtos dsnis numeris vienas tai gyvenimo ir mirties dualumas. Gamtos dsnis numeris du -vyro ir moters dualumas.. Visais laikais ir bet kokio sudtingumo moni visuomense is gamtos suteiktas faktas buvo vienas esmini ginitin klausim, kur kiekviena visuomen sprsdavo savaip. Tai tiesiogiai takojo socialini institucij daug, nes biologini lyi vaidmen sistema yra vienas pagrindini veiksni, nulmusi kultrines normas. Biologinius vyr ir moter skirtumus galima skirstyti absoliuius ir statistinius. Absoliutus skirtumas tarp biologini lyi: vyrai suteikia gyvyb, moterys gimdo vaikus. Statistiniai duomenys suponuoja fizinius ir fiziologinius lyi skirtumus (pavyzdiui, kno sudjimas ir mediag apykaita), kurie bet kokiu atveju tra slyginiai. Taigi absoliuts ir statistiniai biologiniai lyi skirtumai galioja visoms moni visuomenms, taiau jie palieka didel erdv faktiniam vaidmen tarp vyr ir moter pasiskirstymui. Tiksliausia prasme, tik su dauginimuuusi 73

(vaiko pradjimu ir vaiko gimdimu) susij funkcijos yra aikiai moterikos arba vyrikos , o visa kita yra susitarimo reikalas. Vis dlto beveik visos visuomens daugyb kit funkcij pripasta kaip labiau tinkamas vyrams ar moterims. Tai byloja apie slyginai sutartin vaidmen pasiskirstym, pasiekt tarpininkaujant kultrinms normoms ir tradicijoms. Tarp didiosios daugumos visuomenini, tradicini ir modernij, pastebima bendra su socialini lyi vaidmen pasiskirtymu susijusi tendencija: vyrai daugiau rpinasi ekonominiais ir kitais pasiekimais, moterys daugiau rpinasi monmis bendrai ir vaikais konkreiai. Dauguma mokslinink tvirtina, jog tai iplaukia i biologini lyi vaidmen; moterys gimdo vaikus ir vliau linkusios namuose jais pasirpinti, o vyras, negaldamas pajusti vaiko gimdymo suteikimo, M.Mead terminais, nepakeiiamo pasiekimo jausmo, realizuoja save ekonominiuose, kariniuose ir kituose panaiuose pasiekimuose. Trumpai tariant, visuomen i vyr tikisi atkaklumo, konkurencingumo ir tvirtumo. Moterims visuomens priskiria velnumo reikalaujanius globjikus vaidmenis rpinimasis namais, vaikais ir monmis bendrja prasme. Bendras vyr atkaklumo ir moter globjikumo modelis suponuoja vyr dominavim, bent jau politinio ir ekonominio gyvenimo reikaluose. Nam kiuose, ir branduolinse, ir iplstinse eimose, skirtingos visuomens takingumo gali paskirsto skirtingai. Tradicin vyr ir moter vaidmen model patvirtina ir antriopolog, psicholog bei politini moksl specialist atlikti tyrimai. Pavyzdiui,. H.Barry, M.K.Bacon ir I.L.Child pateikia ivestin antropologini duomen apie daugiau nei imto, daugiausiai neisivysiusi, visuomeni analiz: didiojoje daugumoje atvej mergaitms socializacijos procese skiepijamas rpinimasis kitais, atsakingumas u juos ir kartais paklusnumas; berniukai mokomi siekti usibrt tiksl bei pasikliauti savimi. Socialini lyi vaidmen mokytis pradedame eimoje. Vliau is procesas perkelia ugdymo ugdymo staigas. Vis laik svarb vaidmen socializacijos procese atlieka literatra, pradedant vaikikomis knygelmis, vaizduojaniomis tradicinius vaidmenis atleikanius suaugusiuosius, iniasklaida ir pan. Apie toki masini priemoni vykdomos socializacijos privalumus ir trkumus galima bt diskutuoti, taiau psichiatrai tvirtina, jog lyi socialini vaidmen patvirtinimas takoja teigiamai. D.Tannen atliko moter ir vyr diskurso tyrimus ir padar ivad, jog vyrams bdingas praneimo diskursas, o moterims savitarpio santyki diskursas. Kitaip tariant, vyrai kalbdami perduoda informacij, o moterys kalba siekdamos apsikeisti jausmais bei umegzti santykius. D.Tannen darbas dar labiau tikina, kad kiekviena lytis turi savitus mstymo, jautimo bei veikimo bdus, kurie daro didel tak socialini vaidmen pasiskirstymui. I lyi socialini vaidmen skirtumo iplaukia ir veiklos tiksl, kuriuos sau kelia kiekviena lytis, skirtumai. Btent darbo tikslus ir buvo akcentuotas dmesys nustatant IBM tyrime dalyvavusi ali vyrikumo-moterikumo dimensijos lyg. Lygiant vy ir moter atsakymus apie veiklos tiksl svarb, isikristalizavo tokios dvi tendencijos: Moterims svarbiau : Draugika atmosfera Padties saugumas Fizins slygos Vadovas Bendravimas Vyrams svarbiau: Paauktimas pareigose Udarbis Kvalifikacijos klimas iuolaikikumas

Nacionaliniai vyrikumo-moterikumo skirtumai

74

Vyrikumo indeksas (MAS Masculinity Index) buvo apskaiiuotas ivedus atsakym vidurkius klausimus apie veiklos tikslus. Susumavus rezultatus irykjo stipri priepriea tarp socialini (bding moterims) ir ego-tiksl (bding vyrams). Nacionaliniai vyrikumo-moterikumo skirtumai matyti emiau pateiktoje 17 lentelje. Vyrikumo indekso (MAS) verts (17 lentel) Vieta 1 2 3 4/5 4/5 6 7/8 7/8 9/10 9/10 11/12 11/12 13/14 15 16 17 18/19 18/19 20/21 20/21 22 23 24 25/26 25/26 27 alis Japonija Austrija Venesuela Italija veicarija Meksika Airija Jamaika Didioji Britanija Vokietija (F.R.) Filipinai Kolumbija Ekvadoras JAV Australija Naujoji Zelandija Graikija Honkongas Argentina Indija Belgija Arab alys Kanada Malaizija Pakistanas Brazilija MAS 95 79 73 70 70 69 68 68 66 66 64 64 63 62 61 58 57 57 56 56 54 53 52 50 50 49 Vieta 28 29 29 30/31 32/33 32/33 34 35/36 35/36 37/38 37/38 39 41 42 43 44 45 46 47 48/49 48/49 50 51 52 53 alis Singapras Izraelis Indonezija Vakar Afrika Turkija Taivanis Panama Iranas Pranczija Ispanija Peru Ryt Afrika Piet Korja Urugvajus Gvatemala Tailandas Portugalija il Suomija Jugoslavija Kosta Rika Danija Olandija Norvegija vedija MAS 48 47 46 46 45 45 44 43 43 42 42 41 39 38 37 34 31 28 26 21 21 16 14 8 5

17 lentel .Vyrikumo- moterikumo socialins normos Vyrikumo moterikumo dimensijos socialins normos atstovauja visuomens viduriniosios klass daugumos vertybi sistem. ia pristatomi pagrindiniai konceptuals skirtumai tarp dviej poli, kuriuos skirai 100 bal: nuo 0 (labai silpnas vyrikumas arba, kitaip tariant, labai stiprus moterikumas) iki 100 (labai stiprus vyrikumas arba kitaip tariant , labai silpnas moterikumas). Visas mintame tyrime dalyvavusias alis slyginai galim a bt susikirstyti emo Mas ir aukto-Mas alis.

75

i dichatomija padeda isiaikinti skirtumus, taiau MAS yra kontinuumas ir alys nebtinai turi polerizuotis, bet gali bti ir kakur tarp poli. Socialins emo-Mas ir aukto-MAS visuomeni normos pateikiamos 18 lendelje

Vyrikumo-moterikumo socialins normos (18 lentel)

emas MAS Orientacija santykius Svarbu gyvenimo kokyb ir mons Esm slypi tame, kas tu esi Dirbama tam, kad gyventum Tarp lyi minimali emocin ir socialini vaidmen diferenciacija Ir vyrai, ir moterys turi bti velns ir rpintis veikla bei santykiais Prijauiama silpniesiems Grau maumas ir ltumas Auktas MAS Ego-orientacija Svarbu pinigai ir daiktai Esm slypi tame, k tu darai Gyvenama tam,kad dirbtum Tarp lyi maksimali emocin ir socialini vaidmen diferenciacija Vyrai turi bti tvirti ir rpintis veikla, moterys turi bti velnios ir rpintis santykiais Prijauiama stipriesiems Grau didumas ir greitumas

18 lentel Vyrikumo-moterikumo dimensija,ireikta MAS, paremta socialini ir ego veiksni vertinimais. Vyrikumas ir moterikumas, turint omenyje socialin i termin prasm, siejami su vyraujaniais lyi socialini vaidmen modeliais didiojoje daugumoje tradicini ir modernij visuomeni. Tai - vyr atkaklumo ir moter globjikumo modeliai. Tai nereikia, kad vyrai ar moterys visuomet imasi iskirtinai socialiai jiems determinuot vaidmen, taiau statistikai vyrai, kaip taisykl, demonstruoja labiau vyrik, moterys moterik (abu terminai naudojami socialine prasme) elges. IBM tyrim duomenimis alys skiriasi veiklos tiksl socialinje ego dimensijoje, kurios poliuose tarpasmenini santyki tikslai ( tai geri santykiai su vadovu, draugika atmosfera ar bendradarbiavimas) ir ego-tikslai ( tai udsarbis ir paauktinimas pareigose) Tas faktas, kad socialiniai-ego skirtumai irykja pasauliniame ekologiniame lygmenyje, reikia, kad is klausimas susijs su esmine monijos dilema. ios dilemos egzistavim rodo visuomeni susiskirstymas tradicikai moterikesnes ir tradicikai vyrikesnes (r., ali vyrikumo-moterikumo indekso (MAS) verts lentel) IBM tyrime buvo p[amatuota , kiek konkreios kultros atstovai demonstruoja tradicikai vyrikesni visuomeni nariams bdingus interesus. Esmin u ios dimensijos slypinti dilema yra ne kas kita, kaip lyi socialini vaidmen pasiskirstymas. Taigi, galutins vyrikumo ir moterikumo, kaip nacionalins kultros vienos dimensijos dviej poli apibrimas galt bti toks. Vyrikumas bdingas tokiai visuomenei, kurioje lyi socialiniai vaidmenys aikiai skiriasi: vyrai , i kuri tikimasi atkaklumo ir tvirtumo, dmes sutelk materialin skm, o moterys, i kuri tikimasi globjiko velnumo, rpinasi gyvenimo kokybs klausimais. Moterikumas bdingas tokiai visuomenei, kurioje lyi socialiniai vaidmenys i dalies sutampa: ir vyrai ir moterys , rpinasi gyvenimo kokybs klausimais. Vyrikumas-moterikumas organizacijoje

76

Nacionaliniai kultr skirtumai vyrikumo-moterikumo dimensijoje stipriai takoja darbo reikm moni gyvenime. Pirmiausia skiriasi poiris darbo svarb gyvenime. Ten, kur dominuoja vyrikumas (pvz. Japonija, Austria, Vokietija, Italija), darbo svarba tokia didel, jog mons suvokia gyvenantys tam, kad dirbt. Tuo tarpu kultrose, kur labiau sigaljs moterikumas, darbas suvokiamas kaip btinyb, kad galtum igyventi (pvz., vedija, Novegija, Danija) Skiriasi ir poiris darbo apmokjim. Rpesiai, susij su gyvenimo kokybe ir santykiais moterikose kultrose ir materialiniu lygiu, veikla bei konkurencija vyrikose kultrose kas akivaizdu jau eimoje ir mokykloje vliau i eimos ir mokyklos perkeliami darbo aplink. Atlyginant u darb moterikose visuomense laikomasi lygybs ir abipusio solidarumo principo,o vyrikose visuomense teisingumo principo, tai yra mokama u nuopelnus ir atlikt darb Darb skirstymas pagal lytis yra kultrinio susitarimo klausimas. Darbai stereotipikai skirstomi vyrikus ir moterikus. Puiks pavyzdiai yra policininko bei karininko ir sekretors bei medicinos sesels profesijos. Vis dlto toks suskirstymas skiriasi tarp ali.. Be to, jis nra stabilus laiko atvilgiu. Darbai, krie laikomi moterikais, danai yra maiau prestiiki bei prasiau apmokami. Palyginus Pranczijos ir Vokietijos organizacij atlyginim diferencinius tarifus tarp vyr ir moter, jie maesni yra Pranczijoje, kuri lyginant su Vokietija yra moterikesn visuomen.. O tai atlyginim diferenciniai tarifai tarp hierarchini darbuotoj lygi maesni yra Vokietijoje, nes ioje alyje lyginant su Pranczija yra maesns galios distancija. Kitaip tariant, vokiei vyr pasiprienimas atlyginim suvienodinimui su moterimis, nra toks didelis kaip prancz. Pastebima tendencija, kad kuo moterikesn kultra tai galioja bent jau turtingoms visuomenms tuo joje lygesns moter darbo galimybs; maesnis pasiprieinimas aukt post siekianioms moterims, skatinama kuo daugiau moter uimti vadovaujanius postus.(Pvz., Danija, vedija, Norvegija). Lyginant vyrikas ir moterikas visuomenes stipriai skiriasi ir vadovo vaidmens suvokimas . Moterikose kultrose pastebima silpnesn tendencija vadovo vaidmen laikyti iskirtiniu ar net herojiku tokiose visuomense vadovas tra samdytas darbuotojas, toks kaip ir kiti. Be to, vyrika ir moterika kultros skirtingai nusako savybes, btinas geram vadovui. Vyrikoje visuomenje vadovas turi bti atkaklus, rytingas ir agresyvus (is terminas teigiam konotacij turi tik vyrikose visuomense), nes vyrikas biznis tolygus natraliajai atrankai. Tuo tarpu moterikoje kultroje vadovas yra maiau matomas, besiremiantis veikiau jau intuicija nei rytu, prats iekoti konsensuso- moterikas biznis yra kooperacin veikla. Lietuvoje rykesnis vyrikas biznis, orientuotas amerikietiko biznio pavyzd, todl akcentuojams vadovo sumanumas, iniciatyvumas agresyvumas ukariaujant rink, o ne gebjimas bendradarbiauti. Kita vertus, tam takos turi takos ir verslo aplinka, kuri nra palanki verslui (mokesiai, draudimai, biurokrat reketas) , kurie reikalauja i versklininko ryting pastang, norint ilikti versle. Nepaisant to abu kultr tipai turi t bendro i vadov tikimasi sumanumo: vadovai turi pasiymti auktesniu nei vidutinis intelektu ir turti savyje varomj jg (vadovo gyslel). Priklausomai nuo nacionalinse kultrose priimt karjeros ambicij lygio skiriasi vyr ir moter paauktinimo pareigose principai. Vyrikose visuomense vaikai, ypa berniukai, eimose mokomi bti atkakliais, ambicingais ir konkurencingais, todl tokiose kultrose i vyr tikimasi trokimo bti paauktintais pareigose.. Tokiose visuomense moter karjeros aspitacijos nra privalomos Taiau jeigu moterys nori padaryti karjer, tai privalo priimti vyr kultr. (Tai reikia perimti ir tam tikrus vyriko elgesio ir laikysenois stereotipus, kurie moteriai ne visada yra palanks. Dl to ji rizikuoja prarasti savo moterikum) 77

Tuo tarpu moterikose visuomense ir berniukai , ir mergaits eimose mokomi kuklumo ir solidarumo, todl karjeros aspiracijos abiems lytims nra privalomos. Be to, abiej tip visuomense moterys susiduriai su pasirinkimu tarp eimos ir karjeros.. Pastebta, kad moterikose visuomense moterys lengviau apsisprendia eimos, o vyrikose karjeros naudai. Skiriasi vyrikos ir moterikos visuomens ir pagal organizacijose kylani konflikt soprendimo bdus. Antai JAV, kaip ir kitose vyrikose kultrose, tokiose kaip D.Britanija ar Airija, tradicikai konfliktai sprendiami pagal kovos princip: Tegul laimi geriausias .Btent tokios kovos enklina i ali industrinius ir verslo santykius. (Nenuostabu kad itin ginama lygios konkurencijos galimybs, pasisakoma prie laisv konkurencij) Santykiuose su darbuotojais mons vadovyb jegu tai manoma mgina ivengti bendradarbiavimo su profesinmis organizacijomis (susitarti su darbuotojais tiesiogiai) Savo ruotu profsjungos danai yra nusistaiusios karingai darbdavi pasilym atvilgiu. Prosjung elgesys patvirtina abipus antipatij Tuo tarpu moterikose kultrose, kokios yra Danijoje, Olandijoje ar vedijoje, sprendiant problemas pirmenyb teikiama deryboms ir kompromisams, kai nusileidimas oponentui ne traktuojamas kaip silpnumo pasireikimas (stiprumo trkumas). Taigi kiekvienos alies pasirinkti konflikt sprendimo bdai didia dalimi priklauso nuo tai kultrai bdingo institucinio konteksto. Esminiai darbo organizacijose skirtumai aukto-MAS ir emo-MAS visuomense pamyti pateiktoje 19 lentelje.

Vyrikumo organizacijose skirtumai (19 lentel)

emas MAS Dirbame tam, kad gyventume Darbo reikm darbuotojams: santykiai ir darbo slygos Pabriama lygyb, solidarumas ir darbinio gyvenimo kokyb Vadovai yra tokie patys darbuotojai, kaip ir kiti Vadovai pasikliauja intuicija, elgiasi remdamiesi jausmais ir siekia konsensuso Vyk vadovai tie, kurie turi ir vyrik, ir moterik charakteristik Vadovaujaniuose postuose daugiau moter Maesnis atlyginim skirtumas tarp lyi Moterys renkasi savo lyties vadov Karjeros ambicijos abejoms lytims nra privalomos Vadovai maiaus pasiruo dl karjeros apleisti savo eim Vadovaujanios moterys pirmenyb teikia eimai ir prie to pritaiko savo karjer Kandidatai darbuotojus save vertina nepakankamai Konfliktai sprendiami naikinant problemas, derantis

Auktas MAS Gyvename tam, kad dirbtume Darbo reikm darbuotojams: saugumas, umokestis ir domus darbas Pabriama abipus konkurencija, teisingumas ir darbo atlikimas Vadovai yra kultriniai herojai Vadovai yra tvirti, atkakls, rytingi, agresyvs, konkurencingi ir siningi Vyk vadovai yra tie, kuriems bdingos tik vyrikos charakteristikos Vadovaujaniuose postuose maiau moter Didesnis atlyginim skirtumas tarp lyi Moterys renkasi prieingos lyties vadov Karjeros ambicijos privalomos vyrams, bet nra btinos moterims Vadovai labiau pasiruo dl karjeros apleisti savo eim Vadovaujanios moterys pirmenyb teikia karjerai ir prie to derina savo eim Kandidatai darbuotojus save pervertina Konfliktai sprendiami juos ignoruojant arba

78

ir iekant kompromis Daugiau nedarbingumo lapeli Maesn tampa darbe Pirmenyb teikiama maesnms kompanijoms Pirmenyb teikiama trumpesnms darbo valandoms Konkurencinis pranaumas paslaug sferoje, maisto pramonje ir biochemijoje

kaunantis tol, kol geriausias laimi Maiau nedarbingumo lapeli Didesn tampa darbe Pirmenyb teikiama didesnms kompanijoms Pirmenyb teikiama didesniam atlyginimui Konkurencinis pranaumas stambiojoje pramonje ir pramoninje chemijoje

19 lentel Priklausomai nuo kultrini charakteristik, vyrikos ir moterikos visuomens pirmauja skirtingose industrijos akose. Ekonomikai isivysiusios vyrikos kultros visuomns turi konkurencini privalum gamyboje, ypatingai, jei jos mastai dideli tokiu atveju darbas atliekamas veiksmingai, greitai ir gerai. (Plg. JAV,Vokietija, D.Britanija) ios alys pirmauja dideli ir sunki rengini gamyboje bei pramoinins chemijos srityje. Moterikos kultros visuomens slyginai pranaesns paslaug pramons akose, tokiose kaip transportavimas ir konsultavimas, taip pat vartotoj poreikius tenkinanioje gamyboje, maisto pramonje ir biochemijoje ( pvz., Danija, Pranczija, Norvegija). Kadangi alys slyginai pasiekia geresni rezultat veiklos srityse, atitinkaniose alies gyventoj kultrines preferencijas, nei tose sferose, kurios prietarauja mintoms preferencijoms, tai savo ruotu natraliai skatina ne tik tarptautinio darbo pasidalijim, bet ir sudaro prielaidas abipusiai naudingam bendradarbiavimui tarp al pltotis . 6. Ilgalaiks-trumpalaiks orientacijos dimensija i nacionalins kultros dimensija neturi tiesioginio ryio su keturiomis jau aptartosiomis, kurias indentifikavo IBM tyrimas. Naujoji ilaglaiks-trumpalaiks orinetacijos dimensija buvo atrasta vliau (1985 m.) pagal M.H.Bond sukurt metodik. Pagal j 23 alyse buvo atliktas Kiniei vertybi tyrimas (KVT). Fakt, kad i dimensija nebuvo aptikta IBM tyrimo domenyse, galima paaikinti tuo, kad IBM anket sudar vakarietikos mstysenos mokslininkai. Kiniei vertybi tyrimas rmsi anketa, kurios sudarytojai buvo rytietikos mstysenos atstovai. Prie IBM tyrim duomenyse pastebt keturi dimensij buvo nusprsta prijungti penktj dimensij, kuri nurodo KVT.. Sulyginus abu tyruimus pastebta, kad ir vakariei, ir rytiei rengtose ir atliktose tyrimuose atsispindi tos paios dimensijos. Tai reikia, kad kultriniai pasirinkimai yra svarbs bet kuriai visuomenei, kad jie aptinkami nepriklausomai nuo to, rytietikos ar vakarietikos mstysenos mons rengia ir atlieka tyrimus.. Tai absoliuiai universals monijai klausimai ta prasme, kad visos visuomens turi tas paias problemas, tik jos atrado skirtingus t problem sprendimo bdus. Be to, i dimensija nesuprieina Ryt su Vakarais, k rodo nacionaliniai ilgalaiks- trumpalaiks orientacijos skirtumai, o tik suskirsto pasaul naujas sritis. I esms ilgalaiks- trumpalaiks orientacijos dimensija savo poliuose yra pagrsta klausimais, primenaniais ymaus kin mstytojo Konfucijaus mokym. ia dimensija ireikiama iki kokio lygmens doras gyvenimas yra tikslas., nepriklausantis nuo joki religini aplinkybi. Taip pat ji susijusi su gebjimu sprsti aikiai apibrtas problemas. Ilgalaiks-trmpalaiks orientacijos dimensijos skirtumai gali bti perteikiami per du pjvius: pirmasis susijs su eima, darbu ir socialiniu gyvenimu, antrasis su mstymo bdais. Pastarajam rpi religijos ir filosofins temos. 79

Ilgalaiks-trumpalaiks orientacijos svoka Ilgalaiks-trumpalaiks orientacijos dimensija paremta kin filosofo Konfucijaus (551-479 ., pr. Krist) mokymu. Tai praktins etikos pamokos, kurioms svetimas religinis turinys. Konfucianizmas nra religija, tai pragmatik kasdieninio gyvenimo taisykli rinkinys. A.Y.C.King ir M.H.Bond Konfucijaus mokymus apibria kaip pasaulietin socialin teorij, kurios svarbiausias principas harmoning visuomen. Pagrindiniai Konfucijaus ideologijos teiginiai: 1.Visuomens stabilumas pagrstas nelygiais santykiais tarp moni. Penki pagrindiniai santykiai mokytojo-mokinio, tvo-snaus, vyresniojo-jaunesniojo brolio, vyresniojojaunesniojo draug - paremti abipusiais ir vienas kit papildaniais sipareigojimais. 2. eima yra vis socialini organizacij prototipas. I pradi asmuo nra asmenyb, jis tra eimos narys. Vaikai turi mokytis susivaldyti, nugalti savo individualum (to reikalaujama iorikai, mintys ileika laisvos), kad ilaikyt eimoje harmonij. i harmonija matoma kiekviename veide, orumo pojtyje, savigarboje ir autoritete. 3. Doras elgesys su kitais: nesielk su kitaip taip, kaip nenortum kad su tavimi elgtsi. Visai monijai bdingas geranorikumo kities principas, taiau Konfucijaus priesakas yra nuosaikesnis nei krikionikasis priesakas mynti savo prie: jeigu mylsime prieus, kas tada liks draugams? 5. Doras mogus yra tas, kuris nepriklausomai nuo gyvenimo uduoi mgina sigyti gdi ir isilavinim, sunkiai dirba, neeikvoja daugiau nei reikia, yra kantrus ir itvermingas. Pastebimas vartojimas ir nesusivaldymas , pasak Konfucijaus, yra tabu. Visuose dalykuose privalu laikytis nuosaikumo. Taigi penktoji dimensija, besiremianti Konfucijaus mokymu, bvo sudaryta i toki vertybi: Ilgalaiks orientacijos poliuje: Atkaklumas (itvermingumas) Santyki klasifikavimas pagal statut ir ios tvarkos laikymasis Taupumas Gdos jausmo turjimas Trumpalaiks orientacijos poliuje: Asmeninis pastovumas ir stabilumas Savo veido apsauga Pagarba tradicijoms Pasikeitimas pasisveikinimais, paslaugomis ir dovanomis.

Nacionaliniai ilgalaiks-trumpalaiks orientacijos skirtumai Kiniei vertybi tyrime dalyvavo 23 alys ir pagal gautus duomenis buvo ivestas ilgalaik orientacijos indeksas (LTO Long Orientation Index). Jo verts pateikiamos 20 lentelje. Ilgalaiks orientacijos indekso (LTO) verts (20 lentel) Vieta 1 alis Kinija LTO 118 Vieta 13 alis Lenkija LTO 32

80

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 20 lentel

Honkongas Taivanis Japonija Piet Korja Brazilija Indija Tailandas Singapras Olandija Bangladeas vedija

96 87 80 75 65 61 56 48 44 40 33

14 15 16 17 18/19 18/19 20 21 22 23

Vokietijos (F.R.) Australija Naujoji Zelandija JAV D.Britanija Zimbabv Kanada Filipinai Nigerija Pakistanas

31 31 30 29 25 25 23 19 16 00

Reikia pastebti, kad uimamos pozicijos nra absoliuios. Jos tik reliatyvios, nes i dimensija iskirta vliausiai, LTO nustatyyti maesniam ali skaiiui.. Nepaisasnt to, pastebta, kad Ryt Azijos ali indekso verts yra didiausios, vakar ali maesns, o Treiojo pasaulio ali paios maiausios.. Vis dlto LTO verts rodo, jog i dimensijs nesuprieina Ryt ir Vakarais, k rodo nacionaliniai ilgalaiks-trumpalaiks orientacijos skirtumai, o tik suskirsto pasaul naujas sritis. LTO verts stipriuai koreliuotos su 1965-1985 met nacionalins ekonomikos augimu, kuris vyko prie Kiniei vertybi tyrim , ir dar labiau su jau po tyrimo sekusiu 1985-1995 met ekonomikos augimu. Btent ilgalaik orientacija yra pripainta pagrindiniu veiksniu, lmusiu staig Ryt Azijos ali 9 8 0ekonomin suklestjim paskutiniais 20 amiaus deimtmeiais. Tai tik patvirtina neokonfucianizmo hipotez, kuri iki tol buvo laikoma spekuliatyvia. Ilgalaiks-trumpalaiks orientacijos ateit prognozuoti sudtinga. Galbt Azijos visuomenms tampant vis turtingesnmis j orientacija tuo paiu darysis vis labiau trumpalaik. Galbt vis didjanios pasaulins populiacijos btinyb igyventi senkani itekli pasaulyje skatins laikytis ilgalaiks orientacijos. Juolab kad apie vis garsiau kalba ne tik ekologai, bet ir politikai. ( Neti ems kryi reikia visais galimais bdais apsaugoti ms planet, kad monijailikt. Tai politik, valdanij priederm ir misija) Konfucijaus odiai, kad gera valdiai yra ta, kuri tausoja iteklius, ateityje gali tapti dar aktualesni, nei prie pustreio tkstanio met. Ilgalaiks- trumpalaiks orientacijos socialins normos Visas alis slyginai gali suskirstyti emo-LTO ir aukto-LTO alis. Toks skirstymas padeda paaikinti skirtumus, taiau LTO yra kontinuumas ir alys nebtinai turi poliarizuotis, bet gali bti ir kakur tarp poli. I tyrimo metu gaut duomen apie ilgalaiks-trumpalaiks orientacijos dimensij, buvo ivestos socialins normos, bdingos emo LTO ir aukto - LTO alims. Jos pateikiamos 21 lentelje.

Ilgalaiks orientacijos socialins normos (21 lentel)

81

emas LTO Neatidliotinas galim poreiki patenkinimas Tradicijos yra ventos ir nelieiamos eimos gyvenime vadovaujamasi imperatyvais Mokoma trumpalaiki savybi: socialinis vartojimas Ilaidavimas emiausias lygis (grynojo pelno, gaunamo padengus visas ilaidas pakopa) Analitinis mstymas Neapibrtas problem sprendimas

Auktas LTO Atidtas visiems priimtin poreiki tenkinimas Tradicijos prisitaikomos prie besikeiiani aplinkybi eimos gyvenime vadovaujamasi uduoi pasidalijimu Mokoma ilgalaiki savybi: taupumo, itvermingumo Taupymas, investavimas Stiprios rinkos pozicijos krimas Sintetinis mstymas Struktrinis problem sprendimas

21 lentel Taigi, trumpalaiks ir ilgalaiks orientacij, kaip nacionalins kultros vienos dimensijos dviej poili apibrimas , bt toks: Ilgalaik orientacija numato savybi, orientuot atpild ateityje , btent itvermingumo ir taupumo, skatinim. Trumpalaik orientacija numato su praeitimi ir dabartimi susijusi savybi, btent pagarbos tradicijoms, savo veido apsaugojimo ir socialini sipareigojim atlikimo, skatinim. Ilgalaik-trumpalaik orientacija organizacijoje Verslas ilgalaiks orientacijos visuomense orientuotas stipri pozicij j rinkose umim, nes ia nesitikima greit rezultat. Vadovams (danai ai bna eimos nariai) suteikiama laiko ir itekli savam indliui neti. Tuo tarpu trumpalaiks orientacijos kultrose, prieingai, laikomasi emiausio lygio principo, kai rpinamasi prajusio mnesio, ketvirio, met rezultatais tam net sukurta kontrols sitema, pagal kuri vadovai nuolat vertinami. Tai pagrsta argumentais, kurie manomi esantys racionals. Taiau kultrinis skirtingumas primena fakt, jog visas racionalumas paremtas kultriniais - tai yra iki-racionaliais pasirinkimais. Trumpalaiks orientacjos kultrai danai bdingi piniginiai sumetimai, trumparegiai sprendimai, darbo proceso kontrol, skuboti pasirinkimai ir greitas nauj idj atsisakymas. Tokioje kultroje vadovai apdovanojami ar atleidiami i darbo u tos dienos emiausios linijos rezultatus, net ir tuomet, kai tai yra aiki j pirmtak ar net ankstesni vadov prie daugel met priimt sprendim pasekm. Kultrini sitikinim galia tik dar labiau amina i sistem. Amerikiei mokslininkas S.G.Ridding kiniei verslo skms ir neskms prieastis skirst vertikal ir horizontal bendradarbiavim. Vertikalus bendradarbiavimas prietarauja atmosferai, kurioje darbuotojai ir savininkai ar vadovai psichologikai natraliai susiskaldo dvi stovyklas. Prieingai, esant vertikaliam bendradarbiavimui siekiama socialinio panaumo vertybi, elgesio, poreiki ir aspiracij prasme ir to rezultatas savanorikas sutikimas. Todl ilgalaiks orientacijos visuomense santykiai umezgami pagal status. Organizacijos nari susiluoksniavim ir itvermingum pltojant versl stengiamasi ilaikyti ne tik vadovai, bet ir eiliniai darbuotojai, atlikdami kasdienines uduotis.

82

Horizontalus bendradarbiavimas susijs su asmenini ryi tinklais, kurie susieja dvi pagrindines mogaus gyvenimo sferas: eim ir versl. Tokiose visuomense turti asmenin pastamj rat yra labai svarbu. Tai akivaizdi kolektyvizmo, kuriame santykiai yra svarbesni u uduotis, pasekm. Tos asmenini ryi kapitalas btinas visam gyvenimui, todl vengiama j prarasti dl trumpalaiki, emiausio lygio tiksl. ilgalaikikum orientuota verslininkyst akivaizdiai pagrsta ne vien verslinink vertybmis. Panaios vertybs ilgalaiks orientacijos kultrose plaiai paplitusios ;tarp esam ir bsim verslinink, tarp darbuotoj ir j eim, bendrai tarp bema vis tos kultros atstov. Esminiai darbo organizacijose skirtumai aukto - LTO ir emo - LTO visuomense apibendrinti pateiktoje emiau 22 lentelje.

Ilgalaiks orientacijos organizacijose skirtumai (22 lentel)

emas LTO Versle svarbs trumpalaikiai rezultatai: emiausias lygis eima ir verslo sfera yra atskiros mogaus ekonomin ir socialin padt visuomenje nulemia jo gabumai Auktas LTO Versle svarbs ilgalaikiai tikslai: stengiamasi umegzti ryius ir isikovoti aukt pozicij rinkoje Vertikalus ir horizontalus bendradarbiavimas: eima ir verslas susij mons turi stengtis gyventi kuo vienodiau

22 lentel Aptarus visas penkias nacionalins kultros apsprstas dimensijas galima daryti ivad, jog organizacij ir valdymo problemoms nra visuotini sprendim. Nacionalins kultros takoja ne tik organizacijas, bet ir teorijas, kurios bvo sukurtos organizacij funkcionavimui paaikinti ir vadovauti. Teorijos iduoda , kokia kultrai priklauso j autoriai. Todl teorijos gali netekti savo galiojimo ties kitos nacionalins kultros ribomis. Vis dlto toje paioje nacionalinje kultroje veikianios organizacijos nra absoliuiai vienodos kultrine prasme - tarp skirtingas organizacijas atstovaujani moni net ir tame paiame nacionaliniame kontekste galima pastebti kolektyvinio proto programavimo skirtumus. Todl reikia nustatyti aiki rib tarp nacionalins kultros ir konkreios organizacijos kultros. G.HOFSTEDE ATLIKTAS TYRIMAS LEIDO PADARYTI IVAD, KAD NACIONALINS KULTROS SKIRIASI VERTYBMIS, O ORGANIZACIJ KULTR PAGRINDINIS SKIRTUMAS SLYPI J PRAKTIKOSE TAME , KOKIAIS BDAIS IR PRIEMONMIS TOS VERTYBINS NUOSTATOS YRA GYVENDINAMOS. REIKIA PASTEBTI, KAD G.HOFSTEDE KULTR SKIRSTYMAS PAGAL MINTAS PENKIAS DIMENSIJAS YRA VIENAS I GALIM. NORS JIS TURI DAUG ALININK, TAIAU NETRKSTA IR OPONENT. AKIVAIZDU, KAD KULTR KLASIFIKAVIMAS GALIMAS IR PASIRMUS KITAIS KRITERIJAIS. Savit kultr klasifikavim pateikia ymus brit kultrologas Richard D.Lewis. Savikontrols klausimai 1. Kokias dimensijas kultroje iskiria G.Hofstede? 2. Apibdinkite galios distancijos dimensij. Kokie yra galios distancijos raikos visuomense ir organizacijose skirtumai? vardinkite juos. 3. Apibdinkite neapibrtumo vengimo distancij. Kokie yra ios distancijos raikos visuomense ir organizacijose skirtumai? vardinkite juos. 83

4. Apibdinkite individualizmo-kolektyvizmo distancij. Kokie yra ios distancijos raikos visuomense ir organizacijose skirtumai? vardinkite juos 5. Apibdinkite vyrikumo-moterikumo distancij. Kokie yra ios distancijos raikos visuomense ir organizacijose skirtumai? vardinkite juos. 6. Apibdinkite ilgalaiks-trumpalaiks orientacijos dimensij. Kokie yra ios distancijos raikos visuomense ir organizacijose skirtumai? vardinkite juos.

7. Tema. R.D. LEWIS KULTR KLASIFIKAVIMAS 1. 2. 3. 4. Vienplans ir daugiaplans kultros. Santrios kultros Kultros, kur kliaunamasi duomenimis ir pokalbiais. siklausymo kultros.

Brit kultrologas R.D.Lewis taut kultras pagal j atstov rodom dmes ioriniam pasauliui skirsto tris grupes: pagal dmes telkiantys tiksl, itin organizuoti planuotojai (vienaplaniai); pagal dmes telkiantys mones, neks tarpusavio ryio iekotojai (daugiaplaniai); pagal dmes, kuris telkiamas pagarb (santrs, intravertai)(Lewis 2002:42-56

1. Vienaplans ir daugiaplans kultros.

Esminis skirtumas tarp i kultr - veiklos kryptingumas. Vienplans kultros atstovai laik naudoja kryptingai vienu metu jis dirba vien darb. Ir tokia seka, koki yra nusistats. Tuo tarpu daugiaplans kultros atstovas (pvz. portugalas) laikosi daugiaplans laiko sistemos, t.y. vienu metu daro daug darb, danai visai nenumatyta tvarka., Daugiaplans kultros mons yra labai lanksts. Portugalijoje savaime suprantama ir priimtina, pertraukti pokalb, siterpti, nors tai trukdo kitiems panekovams bendrauti. Tuo tarpu vedijoje, Vokietijoje ir Britanijoje tai neleistina. Vienplaniai, kryptingi mons, tokie kaip vedai, veicarai, olandai ir vokieiai, vienu metu daro viena, ties tuo susikaupia ir tai padaro per numatyt laik. Jie namo, itaip dirbant galima padaryti daugiau ir geriau. Daugiaplaniai mons mano savaip ,Jie nelabai paiso tvarkarai ar punktualumo. J laikosi tik tuo atveju, kai to reikalauja kryptingas partneris. Jiems tikrov svarbesn nei dirbtiniai susitarimai. Daugiaplaniai mons nemgsta nepabaigti kalbos. J manymu, geriausiai laikas inaudojamas, kai su mogumi susitariama galutinai. Kai vienaplans kultros monms tenka darbuotis drauge su daugiaplans kultros monmis, vieni kitus neivengiamai erzina. Jei vieni neprisitaiko prie kit, - o taip daniausiai bna, nuolat kyla abipusis nepasitenkinimas. Kodl meksikieiai neatvyksta laiku? Kodl jie nesilaiko termin? Kodl ardo plan? - klausia vokieiai. Kita vertus, meksikieiai replikuoja: Kam laikytis plano, jeigu pasikeit aplinkybs? Kam laikytis termin, jei skubinant gamyb nukenia kokyb? Kam stengtis parduoti itok kiek tam klientui, jei inome j dar nepasirengus tiek

84

pirkti? Nepaisant to, bendraudai skirting kultr atstovai daro vienas kitam poveik. Atlikti tyrimai, koks yra poiris laik veicar ir ital monje, parod, jog vieni i kit kai ko imoko. Abi puss i pradi ginijosi, bet paskui kelis mnesius bendradarbiavo. Gal gale italai pripaino, kad bent teorikai laikydamiesi tvarkaraio, gamybos termin ir numatyto biudeto jie gali geriau isiaikinti tikslus, tikrinti, kaip vyksta darbas ir koks naumas. Kita vertus, veicarai sitikino, kad dl lankstesnio ital poirio galima koreguoti tvarkarat, netiktai pakitus rinkai, pastebti anksiau neirykjusius planavimo trkumus ir paskutin akimirk daryti lemtingus papildomo laiko" taisymus. Vokieiai, kaip ir veicarai, yra itin tikslingi, nes jie didels reikms teikia projekto analizei, jo suskirstymui, vienu metu kryptingai sprendia vien problem, susikaupdami ties atskira projekto dalimi ir todl pasiekia kone tobul rezultat. Jiems kelia nerim ne taip dirbantys mons, tarkime, arabai ar daugelis Viduremio jros pakrani kultros atstov. Amerikieiai taip pat labai kryptingi, taiau j poiris iek tiek kitoks. Jie gyvena dabartimi ir ateitimi, todl kartais spiria vokieius veikti, kai ie dar nenusiteik to daryti. Vokieiai, gerai suvok savo istorij bei praeit, yra link amerikieiams partneriams daug kalbti apie savo aplink, kad veiksmai bt suprantami platesniame kontekste. O tai erzina amerikieius, nenorinius gaiti laiko, kuris jiems itin brangus. emiau pateikiama nuosekli kultr seka pagal vienaplans ir daugiaplans veiklos skal (pagal R.D.Lew). VIENAPLANS IR DAUGIAPLANS VEIKLOS KULTR SKAL 1. Vokieiai, veicarai 2. Amerikieiai (baltieji protestantai anglosaksai) 3. Skandinavai, austrai 4. Britai, kanadieiai, Naujosios Zelandijos gyventojai 5. Australai, Piet afrikieiai 6. Japonai 7. Olandai, belgai 8. Amerikos etnins grups (ydai, italai, lenkai) 9. Pranczai, belgai (valonai) 10. ekai, slovnai, kroatai, vengrai 11. iaurs italai (Milanas, Turinas, Genuja) 12. ilieiai 13. Rusai ir kiti slavai 14. Portugalai 15. Polinezieiai 16. Ispanai, piet italai, Viduremio jros pakrants tautos 17. Indai, pakistanieiai ir kiti 18. Lotyn Amerikos gyventojai, arabai, afrikieiai

BRUOAI, BDINGI VIENPLANI, DAUGIAPLANI IR KULTR ATSTOVAMS (23 lentel)

SANTRI

85

VIENAPLANIAI intravertai kantrs rams nesikia kit reikalus mgsta privatum metodikai planuoja ateit vienu metu daro viena dirba nustatytomis valandomis punktuals laikosi tvarkarai ir grafik suskirsto projektus laikosi plan laikosi fakt informacijos semiasi i statistikos, inyn, duomen bazs svarbiausia darbas nejausmingi dirba vienoje srityje eina oficialiais keliais paslaugas priima nenoromis Paveda kompetentingiems kolegoms laikosi darb sekos mgsta nustatytas darbotvarkes telefonu kalba glaustai naudojasi ura knygele gerbia formalumus nemgsta prarasti reputacijos prietarauja logikai kno kai bari bota retai pertraukia panekov atskiria profesinius santykius nuo draugik

DAUGIAPLANIAI ekstravertai nekantrs neks smalss draugiki suplanuoja tik bendrus metmenis vienu metu daro kelis dalykus dirba bet kada nepunktuals tvarkaratis nenuspjamas vienas projektas slygoja kit keiia planus ongliruoja faktais informacij gauna i pirm rank (odiu) svarbiausia mons jausmingi dirba visose srityse naudojasi ryiais ieko paslaug paveda giminms laikosi susitarim su monmis visk susieja neka itisomis valandomis retai naudojasi ura knygele ieko svarbiausio asmens viskam turi pasiteisinim prietarauja emocionaliai kno iraika neribota danai pertraukia profesinius santykius supina su draugikais

SANTRS intravertai kantrs tyls pagarbs geri klausytojai paiso bendr princip atsivelgia j tai, k daro kiti darbo valandos lanksios punktuals atsivelgia partnerio tvarkarat mato vis vaizd

daro smulkius pakeitimus pareikimai -tai paadai naudojasi abiem informacijos altin svarbiausia mons ramiai neabejingi dirba visose srityse neperprantami, rams saugo kito ger vard paveda patikimiems monms atsivelgia partnerius apgalvoja gerai apibendrina planuoja neskubdami itin siningi

jokiu bdu negali prarasti reputacij vengia prietaravim subtili kno iraika nepertraukia suderina draugikus ir profesinius santykius

23 lentel

2. Santrios kultros
86

Santrios kultros atstovai retai patys inicijuoja veikl ar diskusij ir yra link pirmiausia siklausyti kit, isiaikinti jo padt ir, tai atsivelgdami, susidaryti savo nuomon. Santri kultra yra Japonijoje, Kinijoje, Taivane, Singapre, Korjoje, Turkijoje ir Suomijoje. Kelios kitos Ryt Azijos alys, nors kartkartmis bna daugiaplans ir jaudrios, pasiymi kai kuriomis santriomis savybmis. Europoje tik suomiai yra rykiai santrs, taiau kartais britai, turkai ir vedai tam tikrais atvejais usikreia klausymosi nuotaika". Santrios kultros atstovai prie nusprsdami siklauso. Jie yra geriausi klausytojai pasaulyje, nes susikaupia ties tuo, k sako kalbtojas, mintimis nenuklysta al (tai sunku roman tautoms) ir pokalbio ar prezentacijos metu retai, o gal ir niekad nepertraukia kalbtojo. Kai is baigia, atsako ne ikart. Stojusi ilgoka tyla reikia pagarb svariems kalbtojo argumentams, kurie apgalvojami neskubant, su deramu dmesiu. Net kai santrios kultros atstovai pradeda savo atsakym, tuoj pat tvirtos nuomons neisako. Daniausiai jie uduoda papildom klausim dl to, kas buvo pasakyta, aikindamiesi kalbtojo ketinimus bei siekius. Ypa japonai daug kart smulkiai perkrato kiekvien punkt, nordami sitikinti visk teisingai suprat. Suomiai, nors pabaigoje bna staiokiki ir tiess, kiek galdami vengia konfrontacijos ir stengiasi suformuluoti savo pasilym taip, kad tikt antrajai aliai. Kinai irenka tok taktin variant, kuris ukirst keli nesutarimams dl pirminio pasilymo. Santrios kultros yra intravertikos, nepasitikinios daugodiavimu ir todl gerai mokanios bendrauti be odi. Tam padeda subtili kno iraika, kuri kaip diena ir naktis skiriasi nuo audringo mostigavimo, bdingo roman tautoms ir afrikieiams. Vienaplaniams monms sunku suvokti santrij taktik, nes tie netelpa krypting sistem (klausimas atsakymas, prieastis - padarinys). Daugiaplaniams monms, pratusiems prie ekstravertiko elgesio, santrieji yra neperprantami, nes i j gauna nedaug arba visai negauna grtamojo ryio. Geras pavyzdys galt bti suomiai, reaguojantys netgi maiau u japonus, kurie bent dedasi es patenkinti. Santrios kultros kratuose mgstamiausias bendravimo bdas yra toks: monologas - tyla apmstymas - monologas. Jei tik manoma, vieni leidia kitiems pradti monolog. Vienaplans arba daugiaplans kultros mons bendrauja dialogu. Vieni pertraukia kit monolog" danomis pastabomis, netgi klausimais, kurie rodo, jog tuo, kas sakoma, mandagiai domimasi. Vos vienam baigus kalbti, tuoj pat prabyla antrasis, nes vakarieiai ypa sunkiai pakenia tyl. mons, priklausantys santrioms kultroms, ne tik gerai itveria tyl, bet ir laiko j labai reikminga, kone subtilia panekesio dalimi. partnerio nuomon reikia rimtai irti, jos negalima paneigti, maikiai ar lengvabdikai atsikirtus. Protingi, gerai ireikti argumentai reikalauja - nusipelno - ilgo tylaus apsvarstymo. Amerikietis, pristats preki partij Suomijoje, pasilenkia ir sako: Na, Tomi, kaip galvoji?" To paklausti suomiai ima galvoti. Suomiai, kaip ir rytieiai, galvoja tylomis. To paties paklaustas amerikietis tuoj paokt ir suukt: Va, k a galvoju!", kalboje nedarydamas jokios pertraukos, kuri pabrt svarstymo eig arba sutrukdyt vakarietikam pagreiiui". Rytieiai daug liau gyja pagreit. ia tikt palyginimas su automobilio pavaromis; daugiaplaniai mons ikart jungia pirmj pavar, nuspaudia akceleratori ir, pokalbiui mezgantis, greitai pereina antrj ir tuoj pat treij pavar. Santrios kultros mons pavar d veriau patausoja. Pernelyg daug apsisukim gali pakenkti varikliui (pokalbiui). I pradi vairas sukamas i lto, ant akceleratoriaus atsargiai u dedama koja. Kai galiausiai pagreitis gyjamas, j galima ilaikyti, be to, jo kryptis paprastai bna teisinga. Santriojo atsakymo-monologo" dmesys sutelktas platesn kontekst galvojant, kad klausytojas (vis dlto pirmasis praneks) nemaai imano. Galvodami, jog klausytojas gerai imano, japonai, kinai ar suomiai danai savo mintis reikia nuotrupomis, kad klausytojas upildyt spragas. Tai savotikas komplimentas klausytojui. Tokiais atvejais daugiaplaniai, prat prie dialogo mons bna pagaulesni u vienaplanius, mgstanius aikiai ireiktus, 87

tikslius argumentus. Santrios kultros atstovai ne tik puse lp ar trumpais sakiniais dalyvauja pokalbyje, bet ir laikosi rytiei kalbsenos paproi, kurie trikdo vakariet. Pavyzdiui, jie kalba uuolankom", vartodami beasmenius veiksmaodius (ieinama"), neveikiamj r (viena i main, matyt, sugadinta") arba nukreipdami dmes nuo kaltininko ar apskritai i mandagumo. Kadangi santrios kultros mons vardais vadinami reiau nei vakarieiai, itaip toliau pabriamas beasmenis, neapibrtas pokalbio pobdis. Ir dar sunkiau kalbtis todl, kad rytieiai vengia susitikti kito vilgsn. Ispanas, kurio rimto, besto vilgsnio vengia japonai, pasijunta taip, tarsi bt nuobodus ar sakyt k nemalonaus. Rytiei nevelgiamumas, dl kurio suomio veide danai atsiranda niri iraika, stiprina spd, jog pokalbis niekur neveda. Suomiai ar japonai, kurie suglumsta nuo kit vilgsnio, su panekovu stengiasi susitikti akimis tik pokalbio pradioje arba nordami parodyti, kad eil" kalbti oponentui. Japon oponent" delegacijos bna patenkintos, kai tenka sdti visiems i eils vienoje stalo pusje ir spoksoti tui sien prieais, kartkartmis panekant ar visiems bendrai tylint ir mstant. Retkariais jie skersomis dirsteli, iekodami pritarimo tam, k pasak. Po to vl stebeilija sien. Lengvas, tuias pokalbis santrios kultros monms sunkiai sekasi. Japonai ir kinai puikiai atlieka ibandytus formalumus, rodanius mandagum; tokius klausimus, pavyzdiui: Na, kaip einasi?", jie supranta tiesiogiai ir jiems tai gali bti proga pasisksti. Kitais atvejais dl utst pauzi ar ltos reakcijos vakarieiai gali pamanyti juos esant bukus ar neturint k pasakyti. Turkai per pasitarimus su vokieiais neretai skundiasi, kad jie niekaip neturi progos isamiai ireikti savo poir, o vokieiai savo ruotu mano, jog turkai neturi k pasakyti. Tokio pobdio susijimuose japonai kenia labiau nei bet kuri kita tauta. Vakarieiai visad turt atminti, jog atsakymo, kur duoda santrios kultros atstovas, turinys i tikrj atspindi tik ma dal tam vykiui teikiamos reikms. Pasisakymai, kuri dmesio centre platesn aplinka, btinai daugiau reikms teikia ne tam, kas pasakyta, bet tam, kaip pasakyta, kieno pasakyta, ir kas slypi u to, kas pasakyta. Be to, visa atsakymo esm gali bti tai, kas nepasakyta. Kita santrios kultros moni mgstama taktika yra susimenkinimas. itaip jie apsaugo savo savigarb ir gal net paskatina oponent girti rytieio elges ar sprendimus. Klaidinga yra manyti, kad rytiei susimenkinimas byloja apie j silpn padt. Galiausiai santrios kultros yra nepranokstamos subtiliu, neodiniu bendravimu, atstojaniu danus jaustukus. Suomiams, japonams ir kinams bdingi atodsiai, vos girdimi aikteljimai ir malons niurnesiai. Staigus suomi kvpimas rodo sutikim, ne sukrtim, kaip roman taut atveju. Japon ok", cha" arba i" yra kur kas tikresnis pritarimo enklas nei nuolatin jiems bdinga ypsena. Apibendrinant santrios kultros moni elges per dalykikus susitikimus, j bt galima pateikti tokia seka: atidiai klausosi; sitikina, ar gerai supranta antrosios alies ketinimus; tyli vertindami padt; toliau teiraujasi; reaguoja konstruktyviai; isaugo tam tikr nepermatomum; stebi kito stiprisias puses ar deryb padarinius; jais protingai pasinaudoja; gilinasi smulkmenas; kiek manoma tobulina. Santrs mons turi didelius energijos iteklius. J veiksmai bei pastangos taupios ir jie nevaisto laiko iradindami dvirat. Nors visad daro spd tur daug atsargini jg, retai bna 88

agresyvs ir retai kada veriasi vadovauti (turint galvoje Japonijos ekonomin gali, tai netgi stebina). Kita vertus, Didioji Britanija ir ypa JAV dl ekonominio ir karinio dominavimo nedvejodamos imasi pasaulinio vadovavimo.T paliudijo ir karinmis priemonmis vykdytas S.Huseino reimo nuvertimas Irake.

SANTRIOS KULTROS (KLAUSYTOJAI) (Pagal R.D.Lewis) (24 lentel)

1. Japonija 2. Kinija 3. Taivanas 4. Singapras, Honkongas* 5. Suomija* 6. Korja 7. Turkija+ 8. Vietnamas, Kamboda, Laosas + 9. Malaizija, lndonezija + 10. Ramiojo vandenyno salos (Fidis, Tongas ir 1.1.) + 11. vedija* 12. Didioji Britanija* * Reaguojant kryptingas polinkis + Reaguojant daugiaplaniai polinkiai 24 lentel

LABAI SANTRS

KARTKARTMIS

3. Kultros, kur kliaunamasi duomenimis ir pokalbiais Taut sveika aprpia ne tik bendravimo bdus, bet ir informacijos kaupimo metodus. Kaip rodo patirtis, sukaupta informacija turi nevienod svarb ir reikm skirting kultr atstovams. Nevienodai ir ja naudojamasi priimant sprendimus. Vien kultr atstovai, priimdami sprendimus labiau link remtis pokalbiais, kiti duomenimis (faktais) Duomenimis kliaunasi tokios kultros atstovai, kurie veikia remdamiesi didele sukaupta informacija. Antai vedai, vokieiai, amerikieiai, veicarai ir iaurs europieiai apskritai mgsta pirmiausia surinkti daug svarbios informacijos ir remdamiesi ta duomen baze veikti toliau. Komunikacij bei informacijos revoliucija kultroms, kurios kliaunasi duomenimis, yra svajoni isipildymas. Jos greitai ir tiksliai suino tai, k jau ino kultros, kurios kliaunasi pokalbiais. Kokios kultros kliaunasi pokalbiais? ia bt italai, kitos roman tautos, arabai ir indai. i tautybi mons vykius ir verslo galimybes mato kontekste", nes jie turi labai daug informacijos, kurios gyja remdamiesi savo asmeniniais informacijos altiniais. Arabai ar portugalai gerai ino su sandriu susijusius dalykus, nes jie jau bna isiklausinj, aptar ir apie tai pasinekj su draugais, pastamais verslininkais ir giminmis. Japonai (i esms klausytojai) gali bti dar geriau informuoti, nes isiakojusi ios tautos visuomen aprpia nepaprastai sudtingus informacijos tinklus, veikianius mokykloje, kolede,

89

universitete, dziudo ir karat klubuose, student draugijose, itobulintose informacijos sistemose ir eimos bei politiniuose rateliuose. Pranczai ar ispanai - atstovai kultr, kuriose kliaunamasi pokalbiais, paprastai netenka kantrybs, kai amerikieiai ar veicarai jiems grda faktus ar skaiius, kurie galbt ir tiksls, bet kurie, j akimis irint, sudaro tik dal bendro mogikojo vaizdo. Pranczo nuomone, amerikietikos prekybos prognozs Pranczijoje turi nedaug prasms, jeigu jis (pranczas) neras laiko umegzti tinkam santyki su klientu, nuo kurio priklauso verslo skm. Kultroms, kurios kliaunasi pokalbiais, bdinga tai, kad vadybininkai, ieidami i darbo, drauge isiveda klientus ir bendradarbius. Tarp j jau bna nusistovj geri santykiai. Tarp daugiaplani moni ir t, kurie kliaunasi pokalbiais, yra stiprus ryys. Atliekantis vienu metu deimt dalyk, todl nuolat susijs su monmis, i kuri gauna nepaprastai daug informacijos toks mogus surinks kur kas daugiau informacijos nei amerikietis, didesn dal dienos praleisdamas usidars savo kabinete, irdamas asmeninio kompiuterio ekran. Daugiaplaniai mons maudosi informacijoje. Jie tiek daug ino, kad net pati glausiausia darbotvark jiems neturi jokios naudos. Nenuostabu, kad per susitikimus jie link nepaisyti jos ar kalbti be eils. Jie tiesiog nesupranta, kaip galima numatyti pokalb ir jo eig? Juk aptariant vien klausim, kitas gali nebetekti reikms. Kaip i anksto numatyti atgalin ry? mons, kurie kliaunasi pokalbiais, link sprsti problemas, vadovaudamiesi savo asmeniniais ryiais. Kai tai numatoma mintyse, tuomet pasimatymai, grafikai, darbotvarks, netgi susitikimai tampa nereikalingi. Tiesa, reikia pripainti, jog nra lengva pereiti i vienos sistemos kit. Sunku sivaizduoti neapolietik kompanij, kuri savo versl tvarkyt amerikietikais metodais su penkeri met nepertraukiamomis prognozmis, ketviri ataskaitomis, pusmei auditais ir pusmeio veiklos vertinimais. Lygiai taip pat sunku sivaizduoti, kad vokieiai vet nauj gamin svetim al pirma neityr rinkos. Paymtina, kad ekonomika labiausiai klesti tose alyse, - Japonija yra ryki iimtis, - kuri kultrose kliaunamasi duomenimis ir naudojama apdorota informacija. Japonai, nors kliaunasi pokalbiais, taip pat neisiveria be gausybs spausdintos informacijos. Be to, darbo naumas priklauso ir nuo kit veiksni, ypa nuo klimato, tad informacins sistemos, nors ir svarbios, dar nra veiksmingumo ir jo logikos garantas. Apibendrinant galima pasakyti, kad suderinus sistemas, kurios kliaunasi duomenimis ir kurios pokalbiais, rezultatai tikriausiai bt geri, taiau nra akivaizdi pavyzdi, kad iuolaikinse tarptautinse verslo visuomense tai bt nuolat daroma. I emiau pateiktos 25 lentels matyti, kurios kultros kliaunasi pokalbiai (dialogu) ir kurios duomenimis (pagal R.D.Lewis) DIALOGAS 1. Lotyn Amerikos atstovai 2. Italai, ispanai, portugalai, pranczai, Viduremio jros pakrani tautos 3. Arabai, afrikieiai 4. Indai, pakistanieiai 5. ilieiai 6. Vengrai, rumunai 7. Slavai 8. Amerikos etnins grups 9. Beniliukso alys 10. Britai, australai 11. Skandinavai 90

12. iaurs Amerikos gyventojai (JAV baltieji anglosaksai protestantai, kanadieiai) 13. Vokieiai, veicarai DUOMENYS 25 lentel Pagrindiniai kultr, kurios kliaunasi pokalbiais, informacijos aliniai: eima Bendradarbiai Gimins Mokyklos draugai Tenisas ir golfas Skaitymas Apkalbos kavinse Studij draugai Kriktatviai Draugai ir eima Seni mokytojai Radijas ir TV Pagrindiniai kultr, kurios kliaunasi duomenimis, informacijos altiniai: Ataskaitos Duomen bazs Projekt apraai Kolegos Skaitymas TV ir radijas eima ir draugai

4. siklausymo kultros
siklausymo, santraus pobdio kultrose, kur vertinama ir duomen bazs, ir informacijos leidiniai (Japonija, Suomija, Singapras ir Taivanas yra auktos technologijos alys), mons i prigimties moka klausytis ir umegzti palank pokalb. Japonai ir kinai nusiteikia labai ilgiems pokalbiams, kad visk galutinai suderint. iuo atvilgiu jie tokios pat pakraipos mons, kaip romanai. Suomiai, paprastai lakonikesni, vis dlto per pokalbius pirmiausia atsivelgia savo partnerio pageidavimus. Jie retai kada daro spaudim, danai pastebim per diskusijas su amerikieiais, vokieiais ir pranczais. Monolog Suomijoje nepasitaiko, nebent juos sako partneriai. siklausymo kultros mons mano teisingai kaupi informacij. Jie nesigriebia neapgalvot veiksm, leidia idjoms subrsti ir labai prisitaiko priimdami sprendimus. Todl bendraujant su siklausymo kultros atstovais, nedera j skubinti ir spausti. Juolab kad ia laikomasi nuostatos: kiekvienam vaisiui savas laikas. Japonijos ir keturi Azijos tigr" - Piet Korjos, Taivano, Honkongo ir Singapro - skm, o taip pat Suomijos gerov, nors tik nedaug jos ekonomikos ak yra stiprios, byloja apie siklausymo kultr lankstum. 91

siklausymo kultra bdinga ipltotai visuomenei, su kuria individas palaiko vairiapusius aktyvius santykius. Pagrindiniai siklausymo kultros informacijos altiniai: Gaunama informacija i partneri, Informacijos skyriai Kiti skyriai eima Mokyklos draugai Studij draugai Laikraiai Projekt apraai Duomen bazs Seni mokytojai Dziudo ir karat Golfas ir tenisas monos gimins TV Radijas Savikontrols klausimai 1. Kokiu pagrindu R.D.Lewis klasifikuoja kultras? 2. Kuo pasiymi vienplans ir daugiaplans kultros? 3. Kokie bruoai bdingi santri kultr atstovams? 4. Kuo pasiymi kultros, kur kliaunamasi duomenimis ir pokalbiais? Kokie pagrindiniai i kultr atstov informacijos altiniai? 5. Kas bdinga siklausymo kultroms? Kokie pagrindiniai i kultr atstov informacijos altiniai?

8. Tema. LAIKO SAMPRATOS IR JO NAUDOJIMAS 1. Vienplanio laiko samprata 2. Daugiaplanio laiko samprata. 3. Ciklinio laiko samprata. 1. Vienplanio laiko samprata. Tikrov atspindi svokos. Kai kurios svokos pavyzdiui, darbo etika, fatalizmas, reinkarnacija, yra puikiai suprantamos tam tikrose visuomense ar tautose. Kitos mogaus patiriai svarbios ir gyvybikos svokos i tikrj yra universalios, bet j prasm bei esm labai skirtingai suvokiama. Tokios yra erdvs ir laiko svokos. Ryt ir vakar kultrose ypa laikas yra suprantamas kitaip, ir net iose pasaulio dalyse 92

poiriai j atskirose alyse labai skiriasi. Vakar pusrutulyje JAV ir Meksika laik supranta ir juo naudojasi visikai prieingai, todl tarp i krat kyla rimt nesutarim. Vakar Europoje veicar poiris laik turi maai bendra su kaimyn ital poiriu. Tailandieiai visai ne taip vertina laiko tkm, kaip japonai. Skiriamos trys laiko sampratos: Vienplanis laikas, daugiaplanis laikas ir ciklinis laikas. (Lewis 2002:57-68) Vienplanis laikas . Pradkime nuo amerikiei laiko svokos, nes j laikas brangiausias, kaip pasakyt visi, kam teko turti reikal su amerikieiaisypa verslininkais, gydytojais, ar teisjais. Mat amerikieiui laikas i ties yra pinigai. Visuomenje, kur dmesys nukreiptas peln, laikas yra brangi, net deficitin prek. Jis bga greitai nelyginant kaln up pavasar, ir jei nori turti naudos i jo tkms, turi nuo jo neatsilikti. Amerikieiai yra veiklos mons; jie nepakenia dyko buvimo. Prajusio laiko nesugrinsi, bet dabart gali griebti ir suskirstyti taip, kad ji tau tarnaut artimiausioje ateityje.Ateitis tiesiogiai priklauso nuo dabarties kaip sugebsi inaudoti esam laik. Taigi amerikietikas laikas skirstomas taip: PRAEITIS DABARTIS ATEITIS

tai k su juo turi daryti: ( 26 lentel) PRAEITIS prajusi DABARTIS iandienos uduotys ATEITIS sausio mn. planai rpesiai dl vasario mn. ir t. t.

A B C D E 26 lentel Amerikoje esi niekas, jei nedarai pinig. Jei tu 40 met pajgi udirbti ir nori turti 4 milijonus doleri, turi gauti 100 000 doleri per metus. Jei tiek pavyks gauti per 250 darbo dien, vadinasi, udirbi 400 doleri per dien arba 50 doleri per valand. 27 lentel rodo, jog 400 doleri per dien gali gauti dirbdamas 8 valandas, per vien valand atlikdamas vien uduot, planingai, gerai ir nuosekliai inaudodamas laik. Vadinasi, amerikieiai galt sakyti, kad j valanda kainuoja 50 doleri. Supratimas, jog laikas kainuoja pinigus, yra viena. Kita svoka bt laiko vaistymas. Kaip pavaizduota 28 lentelje, amerikieiai galt pasakyti, kad mogus, neatjs D ir E susitikimus, niekais paleido 2 valandas arba prarado 100 doleri. Taigi:

93

 LAIKAS PINIGAI " (27 lentel)

9 val. ryto 10 11 A B C 50 dol.

12 D

1 E 250 dol.

2 F

3 G

H 400 dol.

100 150 200 dol. dol. dol.

300 350 dol. dol.

8 amerikieio valandos kainuoja 400 doleri 27 lentel 9 val. ryto 10 11 12 1 2 3 4 5 val po piet A B C D E F G H 50 dol. 100 150 neatjo neatjo 200 250 -300 dol. dol. dol. dol. dol. jis niekais paleido 2 valandas arba neteko 100 doleri! 28 lentel Amerikieiai ne vieninteliai ventai tausoja laik - veicarijoje ir Vokietijoje laikas taip pat yra religija. ios alys drauge su Britanija ir apskritai anglosaksiku pasauliu, Nyderlandais, Austrija ir Skandinavija, kaip rodo anksiau pateikti skaiiai, tikslingai supranta laik ir veikl. Kaip ir amerikieiai, jie taria, kad laikas, prajs neprimus joki sprendim ir neatlikus jokios veiklos, yra tuias - nepanaudotas tikslingai dabariai ir ateiiai. Anglosaks, german ir skandinav tautos yra i esms kryptingai veikianios, varomos laiko ir vienaspalvs. Vienu metu jos mgsta daryti vien dalyk, ties juo susitelkti ir atlikti numatytu laiku. J nuomone, jos itaip padaro daugiau ir geriau. Be to, persim protestantika darbo etika, jie laik prilygina skmei. (Kuo sunkiau ir atkakliau dirbsi -tuo tave lyds didesn skm, tuo daugiau pinig udirbsi. Dievas myli labiau tuos, kurie stengiasi pelnyti. Bti neturtingu , reikia norti bti ligoniu). Tokia mintis amerikieiui gal atrodys ir pagrsta, bet ji nebus svari ir visai netikinamai nuskambs Piet Europos alyse, kur autorittas, privilegijos ir prigimtin teis j i esms paneigia. 2. Daugiaplanio laiko samprata Daugiaplaniams monms tikrov svarbesn nei susitarimai. Jiems nelabai rpi grafikai ar punktualumas. Jie dedasi, kad j laikosi, ypa jei to reikalauja kryptingai veikiantis partneris, bet, j manymu, tai nra svarbiausiau u tikrov. Pagal j tvark pirmenyb teikiama kiekvieno susitikimo reikmei ar domumui. Taigi laikas nesusiejamas nuo vykio ir mogaus tai subjektyvi prek,, kuri galima kaitalioti formuoti, itsti ar baigti, nepaisant to, k rodo laikrodis. 94

Ispanai, italai, arabai nepaiso laiko, kai reikia ubaigti pokalb. Jie geriausiai praleidia laik tada, kai baigia susitarimus su mogumi. Vokieiai ir veicarai mgsta gyventi pagal laikrod, nes itaip mano puikiai, teisingai ir labai tiksliai tvark savo gyvenim - ypa versle. Kita vertus, italui mogiki jausmai nusveria laiko sumetimus. Ko tu pyksti, kad a atjau 9.30?" - klausia jis kolegos vokieio. Todl kad mano ura knygutje parayta 9 vai. ryto", - atsako vokietis. Tai kodl tu neparaei 9.30, ir mudu abu btume patenkinti?" - seka logikas italo atsakymas. Darbas, kur turime atlikti, ir ms artimi santykiai yra taip svarbu, jog neturi reikms, kada susitinkame. Svarbiausia - susitikimas. Vokieiai ir veicarai ito nepakenia, nes tai eidia j poir tvark, nuoseklum, iankstin pasirengim. Ital palaikyt ispanas, kuris ne be prieasties punktualum iri pro pirtus. Vokietis tiki paprasta tiesa - grieta tiesa. O ispanas, prieingai, mano, kad tiesa yra dvejopa - betarpika tikrovs tiesa ir poetins visumos tiesa. Tad susitikimus su ispanais geriau neateiti tiksliu laiku. Ispanijoje punktualumas sugriauna grafikus, kaip parodyta 29 lentelje Retai kas i iaurs Europos ar iaurs Amerikos taikstysis su daugiaplaniu laiko panaudojimu. Vokieius ir veicarus, jeigu jie neperpras gilesns psichologijos, tai gali ivesti i kantrybs. Mat vokieiai yra sitikin, kad tikriausias kelias skming veikl yra program, tvarkarai, technologijos proces bei gamybos suskirstymas smulkesnes dalis. veicarams, kurie dar labiau paiso laiko ir reglamento, tikslumas tapo nacionaliniu simboliu. Tai pasakytina apie j laikrodi pramon, optinius instrumentus, farmakologijos gaminius ir bankininkyst. J lktuvai iskrenda, autobusai ir traukiniai ivyksta sekunds tikslumu. Tad viskas gali bti tiksliai apskaiiuota ir numatyta. alyse, kur gyvena vienaplans veiklos mons, laikas yra neatskiriamas nuo laikrodio ir kalendoriaus; abstrakiu bdu smulkiai padalytas, kad juo patogiai galtume naudotis. Daugiaplanse kultrose, tokiose kaip arab ar roman, laikas yra neatskiriamas nuo vykio ar mogaus - tai subjektyvi prek, kuri galima kaitalioti, formuoti, itsti ar be jos isiversti, kad ir k rodyt laikrodis. Turiu skubti, - sako amerikietis, - mano laikas baigiasi". Ispanas arba arabas, niekinantis vergavim tvarkaraiui, itaip pasakyt tik tada, kai grst mirtis. Teorikai 9 vai. ryto 10 11 12 A C priepieiai B 14 E 16 E 15 F 16 17

9 vai. ryto 10 11 12 14 15 A B C D 16.30 12.30 priepiei Tikrovje 29 lentel

17 F nukeliama arba susitinkama bare

3. Ciklinio laiko samprata Yra kultr, kuriose laikas suvokiamas ne kaip kryptingas ir netgi ne kaip neatskiriamas nuo vyki ar moni, o kaip ciklas. Kasdien saul pateka ir nusileidia, vienas met laikas keiia kit, aplink mus sukasi dangaus knai, mons sensta ir mirta, bet j vaikai vis i eig pakartoja. inome, kad toks ciklas kartojasi daugiau nei imt tkstani met. Ciklinis laikas 95

nra reta prek. ia pat jo rasi neribotus iteklius. Neveltui Rytuose sakoma: laik sukr Dievas, ir sukr jo daug. Kadangi azijieiai yra suvok ciklin laiko prigimt, jie sprendimus priima kitaip nei vakarieiai, kurie danai tikisi, kad azijietis greitai nusprs ir aptariam sandr vertins pagal dabartinius jo privalumus nepaisydamas, kas buvo praeityje. Azijieiai itaip elgtis negali. Praeitis slygoja prielaidas dabarties sprendimams, kuriuos azijieiai, iaip ar taip, turi ilgai apgalvoti . Laikas, prajs neprimus joki sprendim ar nieko nenuveikus, amerikieiams atrodo ivaistytas". Azijiei manymu, laikas nepralekia nepanaudotas kryptingai ateiiai, bet vl ateina ratu, pakartotinai atskleisdamas tas paias galimybes, pavojus bei rizik, kai mons po tiekos dien, savaii ar mnesi jau bna imintingesni. Ar ne danai vakarieiai sako: Jei tada biau inojs, k dabar inau, jokiu bdu nebiau padars taip, kaip padariau''. 30 lentelje lyginama vakarietikos veiksm sekos greitis su azijietiku apmstymu. Amerikietis, vokietis ir veicaras grta namo patenkintas, atliks visus darbus. Taiau pranczas ar italas tikriausiai k nors ubaigti paliks kitai dienai. Tuo tarpu daugumai azijiei, kurie, uuot nedelsdami nuosekliai sprst problemas, sukasi aplink jas kelias dienas (savaites ir t.t.), kol pagaliau j imasi. iek tiek pasvarsius, gal i ties verta imtis A, D ir F. B, C ir E gali tyliai atkristi. Taiau apgalvojus vis vaizd, paaikja, kad vis svarbiausia yra G (anksiau to nevelgus). 9 val. ryto Vakarietikas (vienaplanis) A B C D E 5 val. po piet F

Rytietikas

pradinis takas

AB DC EF

AF D

BC E

30 lentel Ciklinio laiko pavyzdiai. Budist kultroje - geras pavyzdys yra Tailandas, nors budizmo taka yra persmelkusi dideles Azijos sritis - ne tik laikas, bet ir gyvenimas eina ratu. Kad ir k mes numatytume savo darbotvarkje, kad ir kaip tvarkytume savo asmenin pasaull, viena karta eis paskui kit, vyriausybs ir valdovai keis vieni kitus, derlius bus nuimtas, itiks musonai, ems drebjimai bei 96

kitos nelaims, mokesiai bus mokami, saul ir mnulis teks ir leisis, akcijos ir vertybiniai popieriai kils ir kris. Net amerikieiai toki dalyk nepakeis, juo labiau savo skuba. Kinai Kinai, kaip dauguma azijiei, nordami priimti gerai apgalvotus sprendimus eina aplink tvenkin", taiau jie labai jauia laiko vert. Kinijoje, pasibaigus susitikimui, prasta dkoti dalyviams, kad jie nepagailjo vertingo savo laiko. Atvykti punktualiai ten taip pat svarbu labiau nei daugelyje Azijos ali. I tikrj jei bna paskirtas dviej moni susitikimas, kinas neretai atvyksta 15-30 minui anksiau, kad reikalas bt baigtas greiiau nei jam aptarti skirta laiko" ir nebt pasiglemta kito mogaus laiko! Be to Kinijoje mandagu, susitikimui prasidjus, po 10 ar 15 minui praneti, kad kas nors netrukus turs ieiti. Kinas, inoma, neieis, kol nebus baigtas susitarimas, taiau tai bus ireikta. I ties tai dvilypis pavyzdys. Kin nuolankumas reikalauja, kad bt branginamas panekovo laikas, bet, kita vertus, jie tikisi, kad bus skiriama nemaai laiko susitarimo detalms apsvarstyti ir rpestingam asmenini j santyki, kurie usimezg pokalbio pradioje, puoseljimui. Jie danai skundiasi, jog amerikieiai, atvyk Kinij verslo reikalais, iskuba, nebaigus kalbos", kad nepavluot lktuv. Amerikiei manymu, jau viskas deramai aptarta; kino akimis, dar nepakankamai suartta, nepasiektas savitarpio pasitikjimas, nesitikinta abiej ali ketinimais, - o tai jam yra susitarimo erdis ir bsim sandori pamatas. Japonai Japon supratimu, laikas atsiskleidia. Tai puikiai apra Joy Hendry savo knygoje Wrapping Culture (Apgaubta kultra) (1993). Japonij gerai pastantys mons ino, kokia prieingyb yra tarp didiulio greiio, kur ilaiko darbininkas japonas fabrike, ir neskubraus susimstymo, pastebimo japon soduose, ar i proto varanio, lto Noho pjesi tempo. Taiau J. Hendry pabria, kaip smulkiai ir rytingai japonai suskirsto laik. Toks skirstymas visai nepanaus amerikietik ar vokik metod, pagal kur uduotys nustatomos logika seka, siekiant maksimalaus veiksmingumo bei kuo greitesnio j gyvendinimo. Japonams ne tiek rpi, ar ilgai kas nors utruks, bet kaip bus padalytas laikas, kad bt ilaikytas etiketas, mandagumas ir tradicijos. Pavyzdiui, per daugel japon susijim - pensinink pobvius, vestuves, tv ir mokytoj bendrij susirinkimus - pastebimi vairs etapai ir lygmenys. Tokiomis progomis Sicilijoje ar Andalzijoje mons atvykt skirtingu metu, pamale sambris silinguot ir didiausio smagumo suteikt spontanikas, danai valus elgesys arba kalbos, pasakytos nesilaikant grietos tvarkos ar ritual. Nebt aiki tarpsni, kada valgyti, gerti, kada sakyti tostus, groti, okti ar lieuvauti. O Japonijoje bt rykiai paenklinta pradia ir pabaiga. Pavyzdiui, per japon vestuves sveiai danai praomi pereiti i vieno kambario kit, ceremonijai ir ventei atsiskleidiant paprastai pagal griet tvarkarat. Kiek visa tai utruks, neturi didels reikms, svarbiausia k po ko daryti, nes toks perjimas kiekvienam sambriui suteikia ypating japonik atspalv. Tradicinje ir tiksliai reglamentuotoje visuomenje japonai visais atvejais stengiasi suprasti savo padt ir kas j laukia; tai pasakytina ir apie kasdienes bei verslo aplinkybes. Du direktoriai, susitik pirm kart, per por minui btinai pasikeiia vizitinmis kortelmis. Ir tai aikiausiai rodo, kaip veiklos laikas suskirstomas, paymint nauj santyki pradi. Hendry pabria, kad japon visuomenje taip paymimi" vairiausi vykiai, kuri tam tikri momentai Vakaruose neturt reikms. Jis pateikia pavyzd, kaip Japonijoje pradedamos ir baigiamos vairiausios pamokos, kurios negali vykti mokiniams oficialiai nepapraius mokytojo pradti ir pabaigoje ritualikai nepadkojus u pamok. Yra daug prog, kai reikalaujama ne tik aikiai nubrtos pradios bei pabaigos, bet ir nedviprasmik enkl, pereinant nuo vieno etapo prie kito. Mintina arbatos ceremonija, Naujj met ventimas, kasmetinis nam valymas, grojimasis ydiniomis vyniomis, pavasarins kampanijos (streikai), sezonini ems darb baigimas, ventiniai vidurvasario 97

renginiai, dovan teikimas, mokyklos ar universiteto draug susitikimas, kompanij ikylos, saks grimas, atjimas prie into ventykl ar budistini pagod, netgi antraeiliai ritualai, susij su dziudo, karat ar kendo treniruotmis. N vieno i ia minimo renginio japonas negali pradti paprastai, tiesiai, kaip daryt vakarietis, amerikietis ar iaurs europietis, links ikart griebti jaut u rag. Japonas turi patirti reikmingus vykio etapus atsiskleidiant" ar atsiveriant". Tai sietina ne tik su azijiei netiesumu, bet ir su japon polinkiu veikimo bd, tradicij ar ritualo gro suskirstyti dalimis. J.Hendry nuomone, toks atskleidimas" yra rezultatas to, kad japonai pirmiausia visk visuomen, kn, erdv, mones - kaip nors apgaubia. Tai, kad jie savo ankstesnei laiko sistemai ukrov ir kinik, ir grigalik kalendori, rodo japon metus esant daugybe lygmen, kurie susideda i atidarym ir udarym. Japonijoje forma ir simboliai svarbiau nei turinys. Tad jei tursite reikal su japonais, jie negails laiko nei jums, nei konkreiam js sandoriui. Savo ruotu jums patartina daryti tai, kas dera deramu metu". Skubti neverta. I to kas pasakyta galima padaryti tokias valgas. 1. Vienaplanse, pramoninse vakar kultrose laikas suprantamas kaip kelias, kuriuo mes einame. Gyvenimas kartais vadinamas kelione ir danai kalbama apie kelio gal. Mes sivaizduojame nuj t kelio dal, kuri liko u ms (praeitis), ir regime neimintus ateities takus, nusitiesusius prieais mus. 2. Vienaplans veiklos mons nemano, kad ateitis yra visikai neinoma, nes jie, kruopiai planuodami, j spraud tam tikras ves. Amerikiei direktoriai, sudarindami ketviri prognozes, jums pasakys, kiek pinig jie udirbs per artimiausius tris mnesius. Geleinkelio stoties virininkas veicaras n nemirkteldamas ipykins, kad traukinys i Ciuricho Liucern ivyks rytoj ryte 7.03 ir atvyks lygiai 10.05. Ir jis tikriausiai nesuklys. Laikrodiai, kalendoriai bei kompiuteriai ne tik skatina punktualum, bet ir pratina atlikti uduotis nepaeidiant termin. Tam tikra prasme mes nutiesiame keli" ateiiai. Visko negalime inoti (tai bt pratis arkli lenktynms ir detektyviniams romanams), bet kaip mokdami aliname ateities neinomuosius. Asmeninis programavimas mums pasako, kad kitus metus kelsims tada ir tada, dirbsime tiek ir tiek valand, atostogausime nustatytu metu, sekmadienio rytais aisime tenis ir kiekvieno mnesio 28 dien moksime mokesius. 3. Tie, kas paiso ciklinio laiko, ne taip grietai planuoja ateit, bdami sitikin, kad laikas yra nepavaldus ir kad mons pasilengvint gyvenim, prisiderin prie gamtos dsni bei ciklini reikini. Bet ir tokiose kultrose manomi bendri plano metmenys, nes met laikai bei kiti gamtos reikiniai (iskyrus ems drebjimus, uraganus ir t. t.) yra reguliars ir gerai perprantami. 4. Ciklinis laikas sivaizduojamas ne kaip tiesus kelias nuo ms koj iki horizonto, bet tarsi kreiv, per vienerius metus pereisianti per labai pana vaizd" ir tas slygas, su kuriomis iuo metu susiduriame. 5. Keisti laiko sampratas sunku. Akivaizdu, kad daugelis daugiaplani kultr atstov ir toliau laiku naudosis taip, kad bendraujant ar tvarkant verslo reikalus nebus ivengta nesutarim su vienaplans veiklos kultromis. Atriausi nesutarimai bus ekonomikos, prekybos ir pramons srityse. 6. Taiau objektyviai suvokti laik ir jo poveik yra naudinga. istoriniu poiriu. Objektyv laik suvokdami kaip vienodai nusitsiant ir ateit, ir praeit, savo skaiiavimais, biudetais ir grafikais atspindime praeities metrat. Sudarome prekybines struktras, grindiame laiko snaudas vertybmis: atlyginimu u tam tikr laik, nuoma, kreditu, palkanomis, devalvacijos ilaidomis ir draudimo mokomis. 7. prasta manyti kad iaurs Amerikoje ir Europoje mons optimaliai vald laik. Daugelis kultr (tarp j tokios bsimos galingos ekonomikos alys, kaip Kinija, Japonija ir Pietryi Azija) ir toliau tik ribotai kliausis kryptinga laiko samprata. Pramons tvarkymas reikalauja tam 98

tikru mastu suderinti grafikus bei uduotis, bet pagrindins pairos, kaip geriausiai ir veiksmingiausiai inaudoti laik, - kaip j dera leisti, - turbt liks i esms skirtingos. Todl bendraujant su skirting kultr atstovais dera stengtis suvokti skirtingas laiko sampratas ir jas kiek manoma atsivelgti ypa bendradarbiaujant verslo srityje. Savikontrols klausimai 1. Kokios egzistuoja pagrindins laiko sampratos? 2. Apibdinkite vienplanio laiko samprat. 3. Apibdinkite daugiaplanio laiko samprat. 4. Apibdinkite ciklinio laiko samprat. Pateikite ciklinio pavyzdi.

9. Tema. VADOVAVIMAS IR ORGANIZACIN TVARKA SKIRTINGOSE KULTROSE 1. Asmeninis ir kolektyvinis vadovavimas. 2. Skirtingos autoriteto, vadovavimo ir darbo tvarkos sampratos. 1. Asmeninis ir kolektyvinis vadovavimas. Bet kurios kultrins grups nari elgesys beveik visikai priklauso nuo moni toje visuomenje istorijos. Danai sakoma, kad mes nepasimokome i istorijos pamok . Ities inome, kad klaidos imtus met kartojamos kit kart, taiau ilgainiui viena tauta bendrai ima laikytis t pai elgesio, sveikos bei veiklos norm, kurios jai gyjant patirties ir vystantis pasirod esanios naudingiausios. Jos padeda tautoms ilikti, nepaisant kar, okupacij, migracijos, gamtini nelaimi. Vadinasi, j kultra tam tikru mastu pasirod esanti gyvybinga.Ji pasiymi tam tikru mentalitetu. Kultros mentalitetas - proto gebjimai ir funkcionavimas - tai ne tik istorins takos ir klimatini slyg padarinys, bet yra veikiamas ir tautins kalbos pobdio bei savybi. Ribotos minties laisv, kuri suteikia bet kuri kalba, turi neivengiamos takos vaizduotei, jausmams, poetikumui, drausmei ir hierarchijai. Galima pasakyti ir taip: kalba tai savotiki akiniai per kuriuos matome ir atpastame pasaul. Suprantama, kad tam atpainimui btinas mokymasis Istorin patirtis, geografin bei geolingvistin padtis, fiziologija ir ivaizda, instinktas ilikti visa tai drauge sudaro erd nuostat bei vertybi, kurios palaiko ir patenkina tam tikros visuomens siekius ir poreikius. Grindiamos iais veiksniais ir nuostatomis sukuriamos bei tvirtinamos tos grups nari socialins kultrins prielaidos. (Tiek kart, kiek pripastamos vertybs garantuoja ilikim ir skm.) Vaikus ir jaunim auklja tvai, mokytojai, bendraamiai ir vyresnieji. Vienos grups savybs pamau irykja ir isiskiria i kitos grups savybi. Pirmiausia tenkinami pagrindiniai poreikiai pavalgyti, turti pastog ir apsiginti nuo grobuoni. Po to sprendiami socialiniai, ekonominiai ir kariniai udaviniai.(Prisiminkime A.Maslow mogaus poreiki teorij) Istorins raidos sukrtimai gali koreguoti tradicins programos krypt. Japon samuraj tradicij, susikompromitavusi 1945-1946 metais, pakeit augantis entuziazmas pramons ir prekybos skme. Bet kokiais atvejais - patyrus pergal ar pralaimjim, klestjimo ar nuosmukio metu - visuomen btina tvarkyti, pritaikyti ar pertvarkyti pagal iors pavojus ir jos paios tikslus. Kultrins grups tvarkosi labai skirtingai ir kiekvienos j nuomon apie tai, kas yra 99

valdia, galia, bendradarbiavimas, tikslai, rezultatai ir pasitenkinimas, taip pat tvarka bna kitokia. svok tvarka" savaime eina vadovavimas - valdios mons, kurie sugalvoja sistemos taisykles. Esama daug istorini pavyzdi, kai kratui vadovavo vienas mogus: Aleksandras Didysis, Tamerlanas, Liudvikas XIV, Napoleonas, karalien Elbieta I, ana d'Ark. Kiti nemaiau garss ir galingi, bet ne tokie despotiki (Washingtonas, Bismarckas, Churchillis) vald ir veik, pritariant j bendraygiams valstybs veikjams. Parlamentinis valdymas, septyniolikto amiaus pradioje vestas brit, pradjo naujo pobdio kolektyvin valdym vyriausybs lygiu, nors regioniniu, vietiniu ar gentiniu lygiu jis jau gyvavo daug imtmei. Antai Kretos kolektyvi valdia - vienas anksiausi mums inom pavyzdi - dav tokio pobdio vadovavimo pavyzd tiek graik miestams valstybms, tiek vliau Romai. Kitame pusrutulyje majai ir iaurs Amerikos indnai laiksi panai tradicij. Verslo pasaulyje taip pat yra daug moni, pasiymini nepaprastais vadovavimo gabumais.(Fordas, Rockefelleris, Matsushita ir kt.). Dabar prasta vadovavim ir valdi pavesti direktori taryboms ar vadybinink komitetams. Kaip kokia nors kultrin grup tvarko savo prekybos ir pramons mones ar kitokio pobdio organizacijas, paprastai tam tikru mastu atspindi, kaip ji pati tvarkosi. Kaip turt bti sudaryta valdia ir kuo ji grindiama tai pagrindiniai klausimai, kurie ikyla ir kuriuos nra paprast vienareikmi atsakym. Vakariei ir rytiei atsakymai juos labai skirtingi. Be to ir paiuose Vakaruose poiriai nra vienodi. Tarkime, esama nemaai panaumo tarp organizacini struktr prancz ir ved kompanijose, tuo tarpu vokiei ir austral poiris, kas yra valdios pamatas, i esms skiriasi. Organizacijos paprastai kuriamos vad, visikai neatsivelgiant tai, ar j vadovavimas bna despotikas, asmeninis ar kolektyvinis. Vadovaujama dviem bdais: sukuriant struktras ir visas jgas sutelkiant uduoiai atlikti. Struktrinio vadovavimo atveju visk lemia vadovo prestias, sakym grandin, vadovavimo stilius, darbuotoj motyvacija ir kalba, kuri vartodama vadovyb viso to pasiekia. Kai svarbiausia yra tikslas, vadovyb turi sprsti klausimus, nustatyti taktik, sukurti tam tikr darbo etik, irinkti optimaliausi keli, paskirstyti uduotis ir laik. Vienaplans veiklos kultrose vadovai demonstruoja ir vertina dalyko imanym, teikdami pirmenyb ne sentimentams ir jausmams, o faktams ir logikai; jie dalykiki, savo ir viso personalo dmes sutelkia artimiausius siekius bei rezultatus. Jie drausmingi, laikosi darbotvarks ir patraukia kruopiu planavimu. Daugiaplaniai vadovai yra labai ekstravertiki, kliaunasi savo ikalba ir sugebjimu tikinti, o kvpimo jiems teikia mons. Sudarindami sandrius su monmis, jie bna emocionals, skiria tam laiko tiek, kiek reikia -umezga kuo glaudesnius santykius. Santriose kultrose vadovai taip pat kliaunasi monmis, taiau valdo iniomis, kantrybe ir ramia kontrole. Nors ir turi pripaint autoritet, taiau yra kukls ir mandags. Kurdami darni bendro darbo nuotaik, jie bna nepranokstami. Subtilia kno kalba ivengia daugiaodikumo. Puikiai pasta kompanij (per daug met perj vairius skyrius), todl pasiymi pusiausvyra sugeba atlaikyti daugyb sunkum. Jie tviki. Kadangi vairiose visuomense vertybs ir esmins nuostatos yra skirtingos, vadovavimo bei tvarkos samprat neivengiamai slygoja kultra. Valdia gali bti grindiama pasiekimais, turtu, isilavinimu, talentu ar prigimtine teise. Korporacijas galima sudaryti vertikaliu, horizontaliu ar tarpiniu bdu arba jos gali bti formuojamos pagal religines, filosofines ar vyriausybs nuostatas bei reikalavimus. Nerasite dviej kultr, kuri poiriai valdi, hierarchij ar optimali firmos sandar sutapt. Tarptautinis bendravimas bei patirtis gali pasilyti daugyb norm, racionalizacij ir modeli, taiau juos netgi gana greitai neivengiamai pakirs nenukrypstamos vietins sampratos apie mogiksias vertybes bei moni bendravim.

100

33 lentelje parodyti esminiai Vakar ir Ryt kultrose vyraujantys vadovavimo bdai BRITAI JAV

abejingas vadovavimas

individualizmas, nuolatinis greitis, verlumas VEDAI VOKIEIAI

PRANCZAI

Autokratiki

pirmas tarp lygi

hierarchija ir sutarimas

AZIJIEIAI

ROMAN TAUTOS/ARABAI

sutartinis valdymas

favoritizmas

33 lentel Vadovavimo bdai

2. Skirtingos autoriteto, vadovavimo ir darbo tvarkos sampratos Skirting kultr atstovai vadovaujasi skirtingomis autoriteto, vadovavuimo ir darbo tvarkossampratomis. iuo atvilgiu labiausiai isiskiria vokiei, prancz, brit, amerikiei, ved, roman ir ryt tautos. Vokietija Vokieiai mano, kad pasaul valdo Tvarka , kur viskas ir visi turi savo viet didiuliame plane, sugalvotame taip, kad bt didiausias naumas. Impulsyviam ispanui, 101

improvizuojaniam portugalui ar jausmingam rusui sunku perprasti vis Ordnung (tvarkos) sistem ir darn. Svarbiausia, kad vokika samprata teoriku tobulumu pranoksta pragmatikus ir sureguliuotus amerikiei, brit, oland ir skandinav tikslus. Vokieiai tiki ne tik paprastomis mokslinmis tiesomis, bet ir tuo, kad tikr Ordnung galima pasiekti tik tada, jei gerai veiks atitinkamos taisykls, nurodymai ir darbo procesai. Nusistovjusi ir gerai ibandyt darbo tvark versle lm ilga patirtis, kuri gijo Vokietijos senesns kompanijos bei konglomeratai, vadovaujami brandi, patikim vyresnio amiaus valdytoj. Niekur kitur taip nevertinama praeitis, kaip Vokietijoje. Vyresnieji perteikia savo inias tiesioginiams pavaldiniams. Kiekviename skyriuje yra aiki valdymo subordinacija, o informacija bei nurodymai gaunami i viraus. Direktoriaus prestias i dalies grindiamas jo pasiekimais, bet jis neatsiejamas nuo darbo stao, tam asmeniui pripastamo proto, be to, nuo oficiali kvalifikacij ir isimokslinimo lygio. Taiau vokiei vadovavimas nra tik autokratinis. Nors kiekviename skyriuje yra akivaizdi vertikali sandara, nemaai reikms teikiama sutarimui. Vokiei siekis, kad sistemos tobulai veikt, reikia, jog vadybininkai, energingai taikantys ir kontroliuojantys darbo procesus, pasitiki tokia darbo tvarka, kuri visiems lemia skm. Retas emesnis pavaldinys suabejoja tomis taisyklmis. Kadangi vokiei statymai neblogai gina nepatenkintus darbuotojus, dauguma vokiei pritaria gana grietai darbo tvarkai, kurios nepakst amerikieiai arba britai. Vokieiai mgsta tikslius nurodymus: tuomet jie ino, k daryti ir kas j laukia ateityje. Jiems patinka, kai tas pats pasakoma du, tris ar keturis kartus. Vokiei vadybininkai, duodantys paliepimus, skatina darbuotojus, itaip kartu ireikdami vieningum: dirba ilgai, patys laikosi bendr nuostat ir, nors paprastai i pavaldini tikisi beatodairiko paklusnumo, reikalauja, kad bt aidiama pagal taisykles. Siekiant tikslo, vokiei strategij diktuoja pagrindins j savybs. Laik jie tvarko panaiai kaip amerikieiai: susirinkimai prasideda minuts tikslumu, susitikim grietai laikomasi, vluodami i anksto spja telefonu, laikas kryptingai naudojamas ir negaiinamas veltui. Darbo etika yra savaime suprantamas dalykas. Nors darbo valandos nra itin ilgos ir danokai duodama atostog, vokiei siekis ubaigti vis veiksm eig reikia, kad projektai paprastai baigiami numatytu laiku. Kiekvienas skyrius yra atsakingas u savo uduotis; tolygias pareigas uimantys darbuotojai skirtinguose Vokietijos kompanij padaliniuose kur kas maiau tarpusavyje bendrauja nei JAV ar brit firmose. Vokieiai gerbia udarum tiek versle, tiek asmeniniame gyvenime. Tik nedaugelis kompanij spausdina savo skaitmeninius duomenis, kad jais galt pasinaudoti kiti arba j pai darbuotojai. Bendradarbiavimas su vokieiais Roman tautos ir kai kurie anglosaksai bendradarbiaudami ar derdamiesi su vokieiais danai patiria sunkum dl j gana grietos procedr sistemos, veikianios daugelyje vokiei kompanij. Skmingai bendradarbiaujama su vokieiais tada, kai gerbiamos pagrindins j vertybs. Pirmiausia autoritetas turi bti pripastamas pagal j standartus. Ilgainiui geras vardas pelnomas sugebjimais ir darbo rezultatais, bet svetimalis pirmiausia turi padaryti spd atitinkamu mokslo cenzu. Vokiei vadybininkas, turintis universitetin isilavinim, yra paauktinamas vidutinikai kas ketveri metai, o turiniam daktaro laipsn kelias atviras aukiausius postus. Svarbiausia - punktualumas ir tvarkingumas. Ateikite pirmas, stenkits, kad nei js ivaizda, nei elgesys, nei mintys nebt nevalyvos ar nerpestingos. Darbo eiga visada bna surayta, vokieiai j perskaito, tad ir jums teks taip daryti. Nuosekliai susipainus su taisyklmis ir darbo tvarka, bet kokie nurodymai, kuriuos pats duosite, turi bti tvirti ir nedviprasmiki. Jei norite, kad kas nors bt parayta juodu, o ne mlynu raalu, taip ir pasakykite. Vokieiai mgsta aikiai ir smulkiai idstyt turin - jie nepakenia nesusipratim. Bet kokiais atvejais patartina siekti sutarimo, nors niekas savo plan ir nekeis. Sutarimas pasiekiamas aikinant ir grindiant, o ne tikinjant ar atvirai diskutuojant. Kai pavyksta 102

susitarti, pasiekiamas vieningumas, dl kurio visiems smagu. Diskusij metu pasisako kiekvienas dalyvis, bet nie kad pernelyg kartai neprietaraujama tiesioginiam virininkui ir, inoma, niekad nedvejojama jo sprendimais. Dl hierarchini apribojim btina tiksliai inoti, kokia js vieta visoje valdymo grandinje; be to, privalu inoti savo rang. Virininkai paprastai kalba su pavaldiniais tyliai - visai ne taip, kaip mano daugelis ne vokiei. Vokieiai tiess ir todl jiems galima nurodyti, kas atliekama negerai ar kokios daromos klaidos. Jei kritika i ties konstruktyvi ir sakoma geranorikai, ji bus mielai iklausoma. Pernelyg subtili kritika nebus suprasta. Kai pavaldiniai patenka sunki padt, jiems reikia vadovauti, padti, patarti, pamokyti ir tikrinti. Jei pagalbos nepraoma ar jos nepasigendama, nedera trukdyti. Vokietijoje avimasi, kai tylomis atliekamas vienas darbas, tad nebandykite vienu kartu griebtis ei darb. Nieko nepalikite neubaig. Jei sunkiai dirbate, tai parodykite; atsainiam poiriui nebus pritarta. Galiausiai bendravimas yra vertikalus, ne horizontalus. Nevaikiokite po vis mon nekuiuodamasis su sau lygiais kit skyri darbuotojais. Daugum savo verslo idj pasakykite arba tiesioginiam virininkui, arba tiesioginiam pavaldiniui. Jei nesate vicepirmininkas, nesitikkite pirmininko palankumo, nors ir kaip maloniai jis jums ypsosi. Pranczija Prancz vadovavimo stilius labiau autokratinis nei vokiei, nors i pirmo vilgsnio tai ne visuomet matyti. Vokiei kompanijos yra labai struktrizuotos, j hierarchija akivaizdi, bet personalas paprastai tam noriai pritaria. Pranczijoje danai atrodo, kad virininko vaidmuo judresnis, jis sako pavaldiniams tu" ir danai jiems tapnoja per pet. Taiau toks elgesys gana apgaulingas, kaip ir japon kompanij prezident dvimas kombinezonas, kai jie lankosi gamykloje. Oratorinis stilius. Prancz generalinio direktoriaus autoritet lemia jo eima, amius, isilavinimas, profesin kvalifikacija, bet ypa oratoriniai sugebjimai ir turtinga prancz kalba. Pageidautina, kad jis bt baigs Ecole normale suprieure elitin mokslo staig, turini didesn presti nei bet kuris Pranczijos universitetas. Paius prancz valdytojus galima vadinti elitu - tai visapusiki cadres, pastantys visus ar bent didesn dal savo verslo ar kompanijos aspekt, sugebantys tvarkyti gamyb, sprsti organizacinius klausimus, vadovauti susirinkimams, rinkodarai, personalui, apskaitos sistemoms kada ko reikia. J specializacija nra tokia siaura kaip JAV ar brit vadybinink, horizontai paprastai platesni ir spdinga nuovoka vis problem, su kuriomis susiduria kompanija. Prancz vadovai . Prancz istorija dav dideli vad, pelniusi (danai nelabai pagrstai) tautos pasitikjim. Napoleonas ir Ptainas prisimenami veikiau dl j didvyrik ygi, o ne dl pralaimjim; Liudvikas XIV, ana d'Ark, Char-les'is de Gaulle'is, Andr Malraux buvo kerinios asmenybs, avjusios pranczus ir triukinusios juos supusi vidutinyb bei pilkum. Prancz kultroje galutin skm nra tokia svarbi kaip bendras pakilimas - mediokls ar ygio jaudulys. Prancz neskms visuomet lovingos (prisiminkime kad ir Napoleon Bonapart). Jei vokiei direktori klaidos netoleruojamos, o amerikiei vadybininkai, kai per juos prarandama pinig, galiausiai atleidiami, tai prancz kompanijose vadov klaidas irima atlaidiai. Kadangi vadovavimas yra itin asmeninis, vadovams kasdien tenka priimti daug sprendim ir tikimasi, jog nemaai bus klaiding. Humanistins pakraipos prancz bei kit roman taut kultros laikosi poirio, kad mogikos klaidos yra neivengiamos ir j nereikia baidytis. Darbuotojams tenka atsakomyb u savo sprendimus, jeigu jie priimami individualiai, taiau vargu ar bt reikalaujama, kad vadovai atsistatydint, jei sprendimai duoda prieing rezultat. Jei vadovas tinkamo amiaus, turi didel patirt, jeigu jo profesin kvalifikacija nepriekaitinga, 103

j pakeisti kitu bt ne tik beprasmika, bet ir smgis visai sistemai. Pranczams svarbiau organizacijai pripastama reputacija, o ne artimiausi tiksl gyvendinimas. Itin organikas visos mons pobdis laiduoja tarpusavio priklausomyb ir palankum, jos nari bendras pastangas, o taip pat reikiam pasitikjim rpestingai paskirtu vadovu. Prancz administratorius, kurie puoselja vadovavimo men", gerai dirbti skatina dideli j pavaldini lkesiai. Tokie lkesiai padeda prancz vadovams palaikyti su pavaldiniais tvikus santykius, kurie nra svetimi japon, malajiei bei kit azijiei administratoriams. Prancz atveju jausmai yra svarbus veiksnys, ir valdytojai ar skyri virininkai yra neabejingi savo personalo asmeniniams ar privataus gyvenimo rpesiams. Be to, kompanijoje atlikdami ir komercin vaidmen, prancz administratoriai mano es visuomens branginami vadovai. Cadres i tikrj tik prisided prie paios valstybs gerovs. Tarp stipriausi ekonomini pasaulio valstybi tik japon vyriausyb labiau reguliuoja versl nei prancz. Prancz protekcionizmas prasidjo septynioliktame amiuje, kai buvo manoma, kad iaugusi prekyba ir eksportas yra savaimin prancz karini laimjim pasekm. Tokios iuolaikins kompanijos, kaip Rhne Poulenc", Arospatiale", Dassault", Elf Aqui-taine", Framatome", Renault" ir Peugeot", laikomos prancz didybs simboliais ir yra priirimos" valstybs. Panai padtis yra Japonijoje ir tam tikru mastu vedijoje. Prancz vadov autoritetas ir iskirtin padtis ne visada naud paiai monei ir nacionalinei ekonomikai. Vis valdi suteikus generaliniam direktoriui, prityrusi vidurinio sluoksnio administratori bei techninio personalo (danai esani ariau klient bei rinkos) nuomon ne visuomet tokia svari, kaip anglosaksikose ar skandinavikose alyse. Tiesa, prancz vadovai vairius klausimus ilgokai aptaria su personalu, danai juos isamiai, visapusikai inagrindami. Taiau sprendimus paprastai priima vienas mogus, ne visada remdamasis faktais. Jei generalinio direktoriaus poiris i anksto inomas, j pakeisti nelengva. Juoba kad vyresniems vadovams labiau rpi, ne kaip gauti peln, o kaip isaugoti savo gali ir tak visuomenje. Be to, j kontaktai ir ryiai aukiausiais lygiais gali pranokti kokio nors sandorio reikm.

Didioji Britanija
Kai kurie brit administravimo aspektai vis dar atspindi feodalinius ir imperinius autoriteto ir vadovavimo bruous Didiojoje Britanijoje. Nuo tada, kai Britanija um iskirtin padt pramons ir prekybos srityje, prajo imtmetis, taiau i nacionalins smons dar neibrauktas prisiminimas, jog kakada jie vald 15 milijon kvadratini myli teritorij penkiuose emynuose. Geriausi vaikinai buvo siuniami ujr eiti atsaking pareig, kad gyt patirties ir pasirengt vadovauti. Btent anglai, kotai ir airiai Jungtinse Amerikos Valstijose sudar varomj visuomens jg, kuri turjo imtis atsakomybs u ekonomikos hegemonij. Jungtinje Karalystje vis dar yra klasin sistema ir autoritet tam tikru mastu lemia kilm, titulas ir gimins vardas. Neabejotina, kad ir ioje sistemoje mogaus padt nulemia jo gabumai, vidurinioji klas vis didja, o kairij ir centristini politik pastangomis brit egalitarizmas artja prie JAV ir iaurs Europos egalitarizmo, taiau dera paymti, kad dar daug brit vadovavimo bruo remiasi ankstesniais laikais. Brit vadybininkus galima apibdinti kaip diplomatikus, taktikus, ramius, paprastus, protingus, paslaugius, linkusius eiti kompromisus ir siningai elgtis. Be to, jie mano es iradingi, kartais jiems bdingas netiktas mstymas. Mano vadovauj verslui elegantikai, stilingai, su humoru ir savitvarda. Jie, kaip visi anglai, mgsta debatus ir susitikimai jiems yra proga susitarti, o ne duoti nurodymus. Brit vadovavimo stilius turi iorin kiaut, kur vargu ar rasi tokiose alyse, kaip Kanada, Australija, Vokietija, Suomija ir JAV. Po subtiliu paprastumu ir rafinuotumu slypi rykus pragmatizmas ir savanaudiki tikslai. Kai pasitaiko proga, brit administratoriai gali bti tokie 104

pat lanksts bei nuoms, kaip ir j atkaklieji giminaiiai amerikieiai, tik ne taip atvirai ir papirkdami savo altakraujikumu. Pavaldiniai vertina j nor diskutuoti ir eiti kompromisus, bet i j tikisi vingrumo bei veidmainiavimo. Elgesio normos brit kompanijose imoko suprasti ir atlaikyti gana neaik vadovavimo bd. Kit sunkum atsiranda, kai auktesni brit pareignai turi reikal su emyno europieiais, amerikieiais bei rytieiais verslininkais. Nors brit vadybininkai draugiki, vaiingi ir stengiasi bti siningi, taiau tradicij laikymasis daro juos ribotus, usispyrusius, negalinius suvokti, jog kit vertybs skiriasi nuo j vertybi. Kalbin arogancija Per tarptautinius susitikimus brit delegatai pasiymi ramumu, avesiu ir ikalba, bet danai ivaiuoja namo nieko ar maai pasimok i savo skmingesni prekybos partneri. Kadangi tokios konferencijos paprastai vyksta angl kalba, jie odi m danai laimi; deja, tai tik sustiprina j kalbin arogancij. Viena didiul vokiei draudimo kompanija nusipirko nema brit firm. Aukiausieji ir vidurinieji vokiei vadovai beveik visi kalbjo anglikai, taiau patar brit kompanijos vadybininkams bent kiek pramokti nekamosios vokiei kalbos. Tai buvo pareikta kaip direktyva. Per dvejus metus niekas i auktesniojo personalo brit firmoje neturjo n vienos vokiei kalbos pamokos. Ramus poiris uduotis Brit vadybininkai uduotis atlieka geriau. Jie nra punktualumo vergai, bet brit kompanijoms nebdinga gaiti laik ir personalas didiuojasi atlieks uduotis kruopiai, nors ir pagal savo pai nustatyt laik. Brit vadybininkai mgsta i darbo ieiti penkt ar et, kaip ir j pavaldiniai, taiau danai imasi darbo namus. Vadovai paprastai ilaiko ilgalaikio ir trumpalaikio planavimo pusiausvyr. Dl laikin neskmi nra pernelyg pykstama ir nedaroma spaudimo greitai ukalti pinig. Komandinis darbas skatinamas ir danai pasiekiamas, nors suprantama, kad asmenin konkurencija gali bti nirtinga. Vadovai neretai turi tiesiogin ry" su personalo nariais, ypa tais, kurie jiems patinka ar kuriuos mano esant protingus ir paangius. Valdymo eilikumo ne tiek paisoma, kaip vokiei ar prancz monse. Kompanijos struktroje paprastai vyrauja protestantika darbo etika, bet jos laikomasi tradicinio pasitikjimo savimi aplinkoje, kur pareigos atliekamos sklandiai ir neskubiai. Krinta akis prieingyb skubiam ir verliam amerikiei vadovavimo bdui, ypa turint galvoje bendr kalb ir paveld, o taip pat anglokeltikas JAV verslo aknis.

JAV
Pirmj Amerikos naujakuri mstysena buvo grindiama : puritonika darbo etika ir teise turti savo nuomon. Tai buvo anglosaksika-keltika iaurs Europos kultra, taiau pati teritorijos gamta ir dydis, nepriklausomybei tvirtjant, greitai pasjo kolonistin dvasi", kuri JAV mentalitetui bdinga nuo atuoniolikto amiaus pabaigos. Miliniki Amerikos plotai buvo iniciatyvi moni svajon. Beribs mogaus neliestos ems reik didiul turt, kur bt galima panaudoti, jei suktumeisi gana greitai, neatimdamas jo i kit. Naujaisiais laikais tik Sibiras suteik panaias galimybes. Neilgai trukus atsivrusi galimybi pobdis pagimd amerikietikas vertybes: svarbiausia greitis; veiki individualiai ir savo paties labui; mogaus nepaliestose emse privalai kliautis savimi; esi tvirtas ir nebijai pavoj; lengvai neuleidi to, k pasisavinai ir k pareikei savo teises; su svetimaliais kaimynais turi bti agresyvus; prasimuti gali kiekvienas, nestokojantis talento ir iniciatyvos; jei patyrei neskm, tai dar negalutinis pralaimjimas, ems ir galimybi visad rasis; su praeitimi nutraukti ryiai reik, jog svarbiausia irti ateit; 105

permainas sutinki viltingai, nes i praeities nedaug laimjai; aukiausia valdia nekvepia pasitikjimo. Amerikos vadybininkai simbolizuoja laisvos iniciatyvos krato gyvybingum ir ryt. Dauguma atvej jie ilaiko kolonisto dvasi; yra atkakls, verls, siekiantys tikslo veiklos mons, pasitikintys savimi, energingi, optimistiki, nebijantys permain, daug pasiek, bet prat prie sunkaus darbo, i karto reaguojantys ir sprendiantys. Moka bendrai dirbti ir laikytis kolektyvins dvasios, bet asmenin laisv brangina labiau nei kompanijos gerov ir jiems pirmiausia rpi j pai karjera. Dolerio vert . Amerikieiai visuomenin mogaus autoritet nenoromis pripasta dl kit prieasi nei akivaizds pasiekimai. Krate, kur nra aristokratijos (jos nemgstama) ir tradicij, pinigai yra paangos matas ir retas amerikietis nesivaiko turt. Tokios vadovo savybs, kaip intelektas ir subtilumas, Jungtinse Valstijose yra maiau vertinamos nei Europoje. Vadovauti reikia nuveikti darbus, pakelti gyvenimo lyg, rasti trump keli paang, udirbti pinig sau, savo firmai ir jos akcininkams. Kadangi autoritetas pripastamas tik pasiekim ir energijos sumetimais, amius ir darbo staas turi maiau reikms. Generaliniams direktoriams suteikiama atsakomyb bei valdia ir i j tikimasi veiklos. Jie retai apvilia. O kiek jie ilaiko valdi, priklauso nuo j pasiekt rezultat. Amerikiei vadybinink bei j personalo motyvacija nra apipinta papildom reikmi raizgalyne, kaip Europos ar ryt kompanijose, nes paprastai tai susij su pinigais. Premijos, imokos u atlikt darb, pelno dalijimo programos ir teis sigyti akcij yra prastos skatinimo priemons. Taiau dana nauj darbuotoj paskata yra kilimas auktyn. Daugelio jaun amerikiei siekius tenkina konkurencin tampa, galimybs sprsti problemas bei rytingai veikti. Taiau skirtingai nuo europiei ir rytiei, jiems nuolat reikia virinink vertinimo, padrsinimo ir pagyr. Grieta darbo tvarka. Organizuotumo poiriu neabotas amerikiei visuomens individualizmas yra aikiai kontroliuojamas grietos darbo tvarkos bei dokument verslo pasaulyje. Amerikiei administratoriams leidiama patiems sprsti, ypa ivaiavus usien, bet paprastai neperengiant korporacini apribojim. Jeigu jauniems amerikieiams be paliovos reikia pagyr, vadinasi, jie yra nuolat priirimi. Vokietijos kompanijose darbuotojai nuolat kontroliuojami, bet virininkai aplink nesisukioja. JAV auktesni vadovai landioja po kabinetus ir su pavaldiniais dalijasi informacija ir kvpimu (Klausyk, Dekai, man k tik ov nuostabi mintis"). Pastabos, nurodymai, pasilymai ratu duodami kiekviename ingsnyje. Dl akcinink spaudimo privalu kas ketvirt pateikti ataskaitas ir nuolatinius planus. Visas dmesys telkiamas peln. Amerikieiai greitai priimami darb, bet taip pat greitai gali bti ir atleisti (danai be kompensacijos). Jokia gda, kad tave imet i darbo (Nepavyko, tenka tavs atsisakyti"). Gabi laukia kiti darbai ir kompanijos. Amerikiei versle sentimentalumo nedaug. Sandoris svarbiau u asmeninius jausmus. Jei suma tenkina, gali dertis su paiu velniu. O jei nra pelno, vargu ar verta daryti sutart su draugu. Verslas remiasi punktualumu, tvirtais skaiiais, patikrinta metodika, praktika mstysena ir techniniu imanymu. Laikas - pinigai, ir per susitikimus amerikieiai ima nekantrauti, jei europieiai klimpsta smulkmenas, o rytieiai delsia atskleisti savo planus. Europieiai danai sieidia dl amerikiei neformalumo ir, j nuomone, supaprastinto poirio grynai materialius tikslus. Rytietik kultr atstovai nepatikliai iri linkus bylintis amerikiei versl. Du tredaliai pasaulio advokat yra amerikieiai - tai atbaido narius t visuomeni, kur ginai sprendiami ne teismuose ir kur tikima, kad su savo partneriais galima ilaikyti ilgalaik darn. Roman tautos (Italija, Ispanija, Portugalija) Romanikoje Europoje, kaip ir Piet Amerikoje, vadybos stilius panaus pranczikj, kur 106

valdia sutelkta aplink generalin direktori. Vidutinio dydio kompanijose generalinis direktorius danai bna mons savininkas ir net labai didelse firmose eimos vardas ar pastami vyrauja visoje struktroje. Krinta akis, kad pagrindines pareigas eina sns, snnai, pusbroliai bei artimi eimos draugai - kur kas daniau nei Pranczijoje. Dl visur paplitusio nepotizmo (eimynikumo) verslo partneriai danai susiduria su jaunais monmis, kurie turi didels takos priimant sprendimus. Delegacijas neretai sudaro kompanijos savininkas, apsuptas brolio, snaus, pusbrolio ar net vaikaiio. Paprastai, nors ne visuomet, moterys derybose nedalyvauja. Autoritetas remiasi amiumi, reputacija ir neretai turtu. Vadovavimo stilius autokratinis, ypa Portugalijoje, Ispanijoje ir Piet Amerikoje, kur danai sukasi eimos pinigai. Brazilijoje, ilje ir didiosiose pramoninse iaurs Italijos firmose darbuotojo padt vis labiau nulemia jo gabumai, taiau apskritai darbuotojai geranorikai ir patikliai klauso savo valdios". Uduotys diktuojamos i viraus, taktika ir skm daugiausia priklauso nuo visuomenini ir tarnybini ryi bei nuo dominuojani eim savi tarpio naudingo bendradarbiavimo. Roman alyse, kaip ir arab bei rytiei kultrose, paintys su reikalingais monmis patepa komercijos ratus. Tai niekam nepakenkia, taiau didesns reikms gyja tokiose visuomense, kur pirmenyb teikiama mogikiems, o ne pragmatiniams santykiams, kur sandoriai gyvendinami nedelsiant vien todl, kad nenorima praleisti progos, ir kliaunantis tuo, kad jie manomi techniniu ir pelno atvilgiu. Ryt tautos Rytietik moni struktrai, organizacijai ir funkcionavimui kultrins vertybs turi didesns takos nei Vakaruose, nes giliai siaknijusios religins ir filosofins nuostatos diktuoja beveik nepalenkiamas elgesio normas. Kin takos sferose (Kinijos Liaudies Respublikoje, Honkonge, Taivane, Singapre), o taip pat Japonijoje ir Korjoje viepatauja konfucianizmo principai. Tailandas yra budistinis, Indonezija ir Malaizija - labiau musulmonikos. Nors dl tautini skirtum autoriteto valdios ir darbo tvarkos sampratos nra vienodos, aikiai isiskiria rytietikas modelis", atitinkantis pagrindines azijietikas vertybes. is modelis - ar taikomas korporacijoms, ar valstybs staigoms, ar vyriausybei - labai primena eimos sandar. Konfucianizmas, galutinai susiformavs Kinijoje dvyliktame amiuje, nustat eim kaip socialins tvarkos prototip. Mes esame grups nariai, ne individai. Visuomens pastovumas, kaip ir eimoje, grindiamas moni nelygybe. Hierarchijos tokios: tvas - snus, vyresnis brolis - jaunesnis brolis, moteris - vyras, valdovas - pavaldinys, vyresnis draugas - jaunesnis draugas. Itikimyb valdovui, snaus pagalba tvui, teisinga gyvensena laiduoja darni visuomenin tvark, grindiam grietomis etinmis taisyklmis ir vadovaujam vieningos valstybs, kuri valdo isimokslin aukiausios etins iminties vyrai. Taip pat buvo reikalaujama dorovingai elgtis, ginti silpnesnj, bti kukliam, ramiam ir taupiam. Konfucianizmas Japonijoje prasidjo tarp penkto ir devinto ms eros amiaus, plsteljus pirmajai kin takos bangai. Nors kur laik budizmas j stelb, septynioliktame amiuje ikilus centralizuotai Tokugavos sistemai, jis tapo aktualesnis nei anksiau. Ir Japonija, ir Korja, nepaisant feodalins politins sistemos, devyniolikto amiaus pradioje tapo grynai konfucianistins. Dvideimtame amiuje japonai visa irdimi pripaino iuolaikin moksl, universalius etikos principus ir demokratinius idealus, bet, kaip ir korjieiai, jie vis dar yra persim Konfucijaus etinmis vertybmis. Nors daug dmesio skiriama paangai ir pltrai, po paviriumi gldi ryks konfucianizmo bruoai: tikjimas moraliniu valdios pagrindu, savitarpio santyki ir itikimybs branginimas, 107

isilavinimo bei sunkaus darbo vertinimas. iais laikais retas japonas ar korjietis save laiko konfucianistu, bet tam tikra prasme tokie yra beveik visi. Konfucianizmas versle. Kokia i kultrini tak reikm autoritetui ir vadovavimui? Kin idealas buvo toks: valdioje turi bti mons, pasiymintys aukiausiu isilavinimu ir aukta morale, o ne vien aukta kilme. Ms laikais japon ir korjiei verslo vadovai labiau puikuojasi savo kvalifikacija, universitetiniais bei profesiniais ryiais nei gimins vardu ar turtu. Daugelis tradicini japon kompanij yra klasikiniai Konfucijaus teorijos modeliai, kur labiau nei paioje Kinijoje laikomasi tviko santykio su darbuotojais bei pavaldiniais, auktesnij pareigos emesniesiems, emesnij itikimybs auktesniesiems, paklusnumo ir aklo kliovimosi. Kratui klestint, konfucianizm lengviau taikyti gyvenime: iuo atvilgiu Japonija turi kai kuri didesni privalum nei kitos alys. Taiau azijietikos sampratos apie organizacin struktr nuo Rangno iki Tokijo yra persmelktos minties, jog grup yra ventas dalykas, o vadovai - geranoriki. Budistins ir islamikos atmainos. Budistiniame Tailande ir islamikoje Malaizijoje vadovavimo samprata yra iek tiek kitokia, bet valdios geranorikumu beveik neabejojama. Tailandiei manymu, hierarchija turi bti grieta, jos virnje - karalius, taiau Tailande, kur keli monarchai buvo prastos kilms, esama socialinio paslankumo. Protekcin sistema reikalauja visiko paklusnumo, taiau lankstum laiduoja tailandietikas principas, kad vadai bt jautrs savo pavaldini bdoms, o kalt visuomet metama auktesniesiems. Virininkai elgiasi su emesniais u save neformaliai, o kai tuos prispaudia eimos sunkumai, duoda laisv dien. Pavaldiniams patinka hierarchija. Budizmas skelbia, kad mogus aukt viet pelno pagirtinu elgesiu ankstesniame gyvenime. Malaizijoje ir Indonezijoje visuomenin padtis yra paveldima, o ne pelnoma, taiau vadovai turi bti tviki, religingi, siningi ir vis pirma geri. Malajieiai hierarchijoje nori uimti apibrt vaidmen, bet nei jie, nei indonezieiai nesiekia paauktinimo. Paauktinimas turi ateiti i viraus; veriau prisitaikyti ir paklusti nei siekti permain. Amius ir darbo staas pastms priek. Gyvenimas grupje. Nors konfucianizmas, budizmas ir islamas vienas nuo kito gerokai skiriasi daugeliu atvilgi, visikai sutampa j sekj supratimas, kad moni grups yra eimyninio pobdio, dl padties nesivaroma, valdia paskirstoma sklandiai, vadovavimo grandin veikia savaime, o sprendiama kolektyviai. iais klausimais esama variant: pavyzdiui, tam tikr eim vyraujanti taka Korjoje, vyriausybs kiimasis Kinijoje, paabota iniasklaida Singapre ir nirtinga verslinink konkurencija bei individualizmas Honkonge. Taiau tipiki azijieiai pripasta gyven plaioje kultrinje aplinkoje, kur ryi ratas labai svarbus ir i kurio pasitraukti bt nesivaizduojama. Kiekvienu atveju j visuomeniniai ir profesiniai poelgiai vertinami platesniame kontekste, atliekant pareig ar priederm kuriai nors grupei (eimai, bendruomenei, kompanijai, mokslo draugams) ar iekant jos paramos ir pritarimo. Jie mano, jog tai ne savarankikumo imainymas saugum, o veikiau tvirtas teisingas gyvenimo bdas ir sveika labai glaudioje socialinje aplinkoje. Hierarchinse eimyninio pobdio kompanijose reikia palyginti nedaug pastang kontaktams umegzti ir palaikyti. Grups reputacijos ir prestio stiprinimas yra jiems akstinas, nes dl to grups nariai bus saugesni ir geriau aprpinti. Siekdami i tiksl, valdytojai vadovauja pavaldiniams, dirba ilgesnes darbo valandas, rodydami gra pavyzd. Atliekant uduotis, artimi tikslai nra aikiai nurodomi, kaip, pavyzdiui, Amerikos kompanijose. Pirmenyb teikiama ilgalaikiams sumetimams bei ltai asmenini kontakt pltrai tiek 108

kompanijos viduje, tiek su klientais, ir danai tai nustelbia tikruosius tikslus bei ketinimus. Matyt, azijiei personalas be isami aikinim puikiai supranta tolesnius tikslus. Ypa Japonijoje personalui ieina naud tam tikra kolektyvin telepatija - vienodos prigimties moni rezultatas. Darbo supratimas. Darbo etika yra savaime suprantamas dalykas Japonijoje, Kinijoje ir kinikose teritorijose, bet ne visoje Azijoje. Malajieiams ir indonezieiams darbas" yra tik viena i daugelio veiklos ri, kurios prisideda prie bendros paangos ir gerovs. Laikas, praleistas (darbo valandomis) per pietus, pajryje ar sportuojant, gali bti naudingas stiprinant bendradarbi ir klient santykius. Galbt laiko reikia vertingam vadovo patarimui gauti ar pasirpinti neatidliotinais eimos reikalais, kurie darbuotojui trukd gerai atlikti pareigas. Apkalbos staigoje yra tam tikra ryi ir bendravimo forma. Tailande darbas ir pramogos neatsiejama darbo ir nedarbo metu, nes ir viena, ir antra turi bti smagu (sanuke), antraip j neverta imtis. Tailandieiai, kaip ir rusai, mgsta dirbti prieokiais - nelygu, kokia nuotaika ir ar netoli virininkas. Skubantys ir bruzdantys korjieiai, palyginti su metodikais japonais, kiaur dien mgsta bti usim ir i vis azijiei savo konkurenciniu kariu labiausiai primena amerikieius. Azijiei vadovai, organizuodami koki veikl, nepaprastai daug reikms teikia formai, simboliams ir gestams. Pagarb privalu reikti ir kalba, ir veiksmais. Negalima suterti nei savo gero vardo, nei prieininko, o verslo partnerius btina sutikti ikilmingai, be to, rodyti dosn vaiingum ir dovanoti dovanas. Tikslas yra galutin verslo deryb pergal, bet reikia kantrybs, kad tai bt pasiekta per numatyt laik ir deramu bdu. Tokia nuostata giliau siaknijusi tarp kin ir japon nei Korjoje, kur danai usiimama visokiomis machinacijomis. Ar azijietikas eimos modelis" veiksmingas? Ekonomin Japonijos skm ir augimo tempai Kinijoje, Korjoje, Malaizijoje ir Taivane byloja, jog jis ess veiksmingas. Kad ir kaip bt, vakarieiams nelengva persiorientuoti azijietikas sistemas. Individualizmas, demokratiniai idealai, mediaginiai tikslai, neveikiamas vartotojikumas, greiio potraukis, dmesys gamtosaugai ir stiprjanti gyvenimo kokybs (Azijoje keista svoka) manija yra galingi, negrtami veiksniai, kuri negalima nepaisyti iaurs Amerikoje ir iaurs Europoje. Globalizacijos procesas ir augantis daugiataui bei tarptautini verslo gigant rytas standartizuoti procesus nulems, kad tikslai, sampratos ir organizacin sandara suvienods. Taiau dl skirting vertybi ir skirtingos pasauliros organizacin vairov matyt dar ilgokai iliks. tai dera atkreipti dmes telkiant tarptautin komand. Savikontrols klausimai 1. Kuo pasiymi esminiai vakar ir tyt kultrose vyraujantys vadovavimo bdai (brit, amerikiei (JAV), prancz, ved, vokiei, azijiei, roman taut, arab)? Apibdinkite juos. 2. Kas bdinga vokiei, prancz, brit ir amerikiei (JAV) , roman taut ir ryt taut autoriteto, vadovavimo ir tvarkos sampratoms? Apibdinkite jas. 3. Kaip suprantamas darbas ir kokia jam skiriama reikm Azijos alyse ?

109

10. Tema. MULTIKULTRINS KOMANDOS TELKIMAS 1. Akiraio supratimas. Skirting kultr akirai ypatumai. 2. Akirai suderinamumas telkiant tarptautin komand. 3. Multikultrins komandos telkimo bdai. 1. Akiraio supratimas. Skirting kultr akirai ypatumai. Akiratis - tai riba, sulig kuria mogus mato, geba suprasti ir vertinti j supanio pasaulio reikinius ir moni elges. T rib nustato genai, tv ir mokyklos aukljimas, visuomenje egzistuojanios taisykls ir normos. Tam tikru mastu galime plsti savo akirat, mokydamiesi svetim kalb, skaitydami knygas apie filosofij, psichologij, kitas kultras. Jei nesistengiama to daryti, ms akiratis lieka tik sulig tautybe - lietuvikas, rusikas, lenkikas, britikas, amerikietikas, japonikas ar vienas i daugelio kit pasaulvaizdi. Kitaip tariant, kiekviena kultra aprpia tam tikr patirties atkarp, kuri yra tik dalis galimos patirties visumos. Amerikiei kultrologo Benjamino Whorfo teigimu, odynas bei svokos, bdingos ms gimtajai kalbai, riboja ms patirties atkarpas. Imok daugiau kalb, ypa t, kuri svokos yra domiai skirtingos, pleiame savo regjimo lauk ir giliau velgiame, kokia i ties vairiaspalv yra tikrov. Daugelis roman kalb student jauiasi praturtj, galdami pasaul pamatyti ispanikomis akimis ar pasitelkdami prancz racionalum. Kin ir japon kalb mokovai danai isiugdo dvi asmenybes, pasinerdami vien i dviej kalb. Tokiu bdu mons tampa daugiakultriais. Daugiakultriai mons siekia patirties visumos", kurios nemanoma pilnai pasiekti per trump mogaus gyvenim, mokantis svetim kalb, sijauiant kit poir, einant j istorin, geografin bei filosofin padt ir i ten pamatant save taiau i pastang neatsisakoma. Juolab kad gyvenimas tarp ribot horizont moni nepatenkina. Kita vertus, ir tas gyvenimas tarp ribot horizont yra vertingas ir todl svarbu j painti, ypa norint bendrauti su skirting kultr atstovais. Akivaizu, kad atskir taut kultr atstovai , pavyzdiui, amerikieiai ir pranczai velgia pasaul skirtingomis akimis; kai k mato panaiai (moksl, peln, vartotoj interesus), o kai kurios svokos yra suprantamos tik vienai tautai. Kaip skiriasi amerikiei ir prancz akiratis iliustruoja emiau pateiktos 34 ir 35 lentels.

110

Sampratos ir savybs u JAV ir prancz akiraio

JAV sampratos ir savybs

Prancz sampratos ir savybs Prancz ir JAV bendros sampratos ir savybs

JAV sampratos ir savybs

Prancz sampratos ir savybs

Sampratos ir savybs u JAV ir prancz akiraio

34 lentel

111

34 lentel

Kuklumas, tylos taikymas, ramumas

greitas maistas neformalus elgesys dolerio vert moksliuko" samprata praktinis sumanumas

prancz virtuv formalus elgesys prestias, kurj lemia eima ir isilavinimas pagarba intelektualumui nuovokumas teisingumas

didiavimasis revoliucija vartotojikumas, pelno akstinas mokslas menas laisv lygyb mesijai skatinami iniasklaidos tiesi staiokika kalba egalitarin kompanij sandara intuityvs nebijantys rizikuot azijietiki mandagumo reikalavim santri kalba neskubi mstysena skatinam valstybs tarnyb aplinkin kalba hierarchin kompanij sandara logikos manija

2. Akirai suderinimas telkiant tarptautin komand Verslui tampant tarptautiniam ir globaliam vis didesniu mastu, nuolat susiduriama su tuo, kaip suderinti asmenis ir grupes, kuri pasaulira visikai skirtinga. Vadybos kursuose jau seniai nagrinjama tema, kaip sukurti kolektyv, net jei kurs lankytojai paprastai bna atvyk i tos paios alies ar kultros; tarptautiniai kolektyvai jau tapo neatsiejami nuo ms. N viena daugiataut kompanija negali nepaisyti skirtingo darbuotoj charakterio ar neatsivelgti j isilavinim bei aukljim. Skmingai sukuriama daug bendr moni, kai, virktus naujo kapitalo ir i dviej patirties klod isiskyrus bendrai energijai, tarp partneri prasideda euforikas medaus mnuo. Kol verslas sklandiai einasi, tautiniai skirtingi bruoai" retai turi didesns reikms. Taiau kai prarandama pinig ar klient, vietins kultros atstovai tuoj pat grta prie savo sigaljusi nuostat ir ima kritikuoti kit metodus bei vertybes. Tad kokie veiksniai turi takos telkiant veiksming tarptautin komand.? Skirtini keturi 112

svarbs veiksniai, kuriuos btina atsivelgti. Pirmas veiksnys isilavinimo veiksnys. Reikia pripainti, kad vietimo sistema vairiose alyse skiriasi ir turiniu, ir tikslais. vairiapusis auktesnis prancz vadybininkas, nuodugniai mokytas daugelio dalyk hautes coles, iri profesin pasirengim Auktojoje ekonomikos mokykloje (Volkszvirtschaftshochschule ) gavus vokiet kaip auktos kvalifikacijos specialist. Tuo tarpu praktiki japon ininieriai stebisi, kodl j kolegos vadybininkai pranczai nemoka pasikeisti padangos ar pataisyti blogai veikianio televizoriaus., nes to daryti nra imokyti. Diplomuotas komersantas (Diplom-Kaufmann) vokietis stebisi, kodl jo partneris britas neturi oficialaus komercinio pasirengimo. Veikls ameri kiei vadybininkai, kuri daugelis korporacijos struktroje pakilo nuo emiausios pakopos iki pat viraus kliaudamiesi vien savo gabumais, energija ir verliais umojais, nelabai vertina bet kokius diplomus apskritai Kita vertus, net jei visi kolektyvo nariai turi ger" universitetin isilavinim, tai dar nereikia, kad tarptautinis supratimas bus lengvesnis. Nors per paskutinius du ar tris deimtmeius universitetai i pagrind pakeit gamtos, matematikos, ininerijos ir medicinos mokym, humanitarini moksl studijos nedaug pasikeit. Tik usienio kalb, literatros, filosofijos ar istorijos studij absolventai yra pasireng prasmingiau bendrauti su usienieiais, bet nedaugelis t absolvent imasi tarptautinio verslo. Antras veiksnys - kalba ir kultra Norint suprasti, kokia yra tavo usienieio kolegos varomoji jga, nra geresnio bdo, kaip imokti j kalb, perskaityti j alyje parayt knyg ir susipainti su svarbiausiais to krato istoriniais faktais. O tai nemaa investicija - ne finans, bet laiko prasme. Kad bent kiek sklandiau imoktum kuri nors europietika kalb, reikia 250-500 valand tiesioginio mokymo, geriausia per trij mnesi laikotarp. tai turt eiti dviej ar trij savaii intensyvaus mokymosi kursas (maiausiai 40 valand). Japon, kin, arab ir rus kalboms (minint tik keturias pagrindines) reikt dvigubai daugiau laiko. O su pagrindiniais alies istoriniais faktais ir kultros bruoais bt galima susipainti per dvi ar tris savaites - tuo pat metu, kai mokomasi kalbos. Kompanijos, nevertinanios, koks svarbus is mokymas, stato save pavoj. Blogai veikianti bendra su usienio partneriu mon gali duoti prating finansini nuostoli. Antai viena didel tradicin brit kompanija (jos apyvarta keli imtai milijon svar) prie penkerius metus steig kelet filial trijose Europos alyse, neskirdama reikiamo dmesio kultr vairovei. Pradin investicija buvo apie 10 milijon svar. Supaindinti dvideimt svarbiausi vadybinink su anksiau nurodytais kalbos ir kultros ypatumais bt kainav tame krate 200 000 svar. 1994 metais vienas europietikas filialas brit kompanijai atne 100 milijon svar nuostolio. Nors tuo metu, kai t padalin sigijo, jis buvo pelningas. Kas atsitiko? Pagrindin brit bendrov - labai skmingai dirbanti Jungtinje Karalystje greitai iplt filialo veiklos dyd ir apimt, taikydama strategij ir taktik, kuri per daug met pasiteisino Jungtinje Karalystje. Didiuma nauj produkt ir bendra monolitin taktika vietinje kultroje nebuvo palankiai sutikta. Vietiniai administratoriai velg sunkum ir band reikti mandagi, atsargi kritik bei duoti patarim. Britai, nors protingi mons, spaud firm sitikin, kad j reputacija, spdingi pasiekimai tvynje ir ilga patirtis utikrins pergal. Vietiniai darbuotojai, kerydami u j ignoravim, nutilo. Prarastos bendros pastangos, kurioms buvo pranaauta grai ateitis. Tarptautinje sistemoje dirbanius administratorius reikia bent tiek pamokyti, kad j nebt galima kaltinti visikai nepastant savo koleg kultros. Vadinasi, reikia imokyti ne tik kalbos, bet ir supaindinti su pagrindimais tos alies politikos, istorijos bei geografijos faktais, o taip pat su elementaria elgsena verslo pasaulyje. Treias veiksnys kultrini skirtum vertinimas, iekant bendro pamato. Tarptautinio kolektyvo nariai, susipain su pagrindiniais nacionaliniais ypatumais, turt bti informuoti, kokie yra j partneri kultriniai bruoai. Koks prancz, vokiei, japon akiratis? Kas i esms (galbt neveikiamai) skiriasi? Kas sutampa? Bet kurios dvi tautybs gali turti 113

sutampani srii. Paprastai manoma, kad roman taut atstovai yra sunks partneriai britams, taiau ie randa bendrumo su pranczais, ispanais ir italais, nors kiekvienu atveju tas bendras pamatas kitoks. Pavelkime koks tas bendras pamatas ( vienijantyss bruoai) tarp brit ir ispan bei ital (pagal R.D.Lew) Jungtin Karalyst ir Pranczija pranaumo jausmas mesijai toli numatantys konservatyvs domisi menu, mokslu buvusios imperijos kalbin arogancija

Jungtin Karalyst ir Ispanija teatro, siueto mgjai palaiko pralaimint nekonkrets, kaip nors isikrapto" humoristai nepasitiki pranczais ors individualistai silpni kalbininkai (menkai domisi svetimomis kalbomis) nuoalyje pagrindini Europos srovi

Jungtin Karalyst ir Italija lanksts blaivaus eksportuoja, kad igyvent diplomatiki, taktiki mgsta men draugiki, moka paplepti vienas kit vadina vardais eina kompromisus

Bendraujant su skirting kultr atstovais svarbu remtis bendrumo pamatu, bet skirtumai verti nemaesnio dmesio. Pirmasis ingsnis, prisitaikant vieniems prie kit, bt bent ivengti dirgikli. Pavyzdiui, italas, kad ir gerai nusiteiks brito atvilgiu, nevelgia subtilaus humoro, jeigu jam primenama, kad garsiausias ital patiekalas yra spageiai. Anglams per susitikimus gali gristi nuolatiniai padriki prancz postringavimai, taiau paband juos nutildyti galt susilaukti prieikumo. Ispanai, jautrs dl savo individuali savybi, ne itin geranorikai iklauso brit uuominas apie j nepunktualum ar nevarom kno iraik. Japonams ir daugumai rytiei reikia rodyti tiek pagarbos ir atvalgos, kiek tik sugebama ispausti - iaip ar taip, graus elgesys tik iek tiek suvelnina j nuomon apie vakarieius kaip apie netaytus stuobrius.

114

Jei britai ir amerikieiai, arstydami smojus ir familiariai elgdamiesi, blako rimt ir paeidia protokol, dar nereikia, kad jie yra vieninteliai piktadariai. Roman tautos ir vokieiai taip pat nepaiso formalum ir neslepia savo nuomons, kad britai yra ltapdiai, senamadiai, nemokantys kalb saviveiklininkai; tuo tarpu amerikieiai danai laikomi dl dolerio pamiusiais prekeiviais, nemokaniais rengtis, neturiniais takto, subtilumo bei kit ne-mediagini dorybi. Ketvirtas veiksnys gebjimas remtis stiprybmis. Sveika nuovoka, geras isiaukljimas ir laelis neskuboto mstymo labai praveria vengiant poelgi, kurie galt suerzinti partnerius. Jei susitaikysime su tuo, kad kai kurie dalykai niekur neinyks (amerikiei verlumas, vokiei rimtumas, prancz pranaumo pojtis, japon neperprantamumas, ispan gaiavimas, ital vingrumas, norveg usispyrimas, veicar lapumas, rus jausmingumas, arab aistringumas), tikriausiai sitikinsime, jog btent ie bruoai gali padti bendriems ms komandos siekiams. Todl apdairios firmos stengiasi turti tarp savo darbuotoj vairi kultr atstov, kad reikalui esant galt pasinaudoti j paslaugomis. Tiktina, kad su savos kultros atstovais jis greiiau suras bendr kalb ir pelnys firmai palankum. ( Panai taktik naudoja amerikieiai Irake. Kadangi janki irakieiai nepriima, tai kariausius takus siuniami ispan karikiai, kuriuos vietiniai arabai laiko savais. ia prisimenama. Kad 6 amiuje arabai vald Ispanij. Taigi dabartiniai ispanai vietini laikomi pusiau arabais.). Akivaizdu, kad skirting kultr atstovai pasiymi savu darbo tempu, kur dera painti ir suderinti. Tarkime, amerikiei entuziazmas, paabotas nuoseklaus vokiei planingumo ir prieiros, gali bti labai naus. Ispanai, kurie ltai sitraukia darb jo pradioje, yra nepamainomi, kai jis baigiamas, o artjant vidurnakiui danai bna itvermingi ir pakils. Italai paprastai bna geri derybininkai, randa kaip padaryti bizn", kai kiti stringa ar net patenka aklaviet. Jie taip pat naudingi turint reikal su kitomis roman tautomis. tai turt kreipti pirmaeil dmes vadybininkai, siekiantys efektyvi rezultat. R.D. Lewis pateikia tok pavyzd. Bendrovei Unilever" neseniai reikjo mogaus vadovauti rinkodaros operacijoms Piet Amerikoje. Brazilu arba argentiniei tikriausiai bt pasipiktinta kai kuriose maesnse ir, be abejo, vieno ir kito alyse. Jie pasirinko ind, kuris gavo kalbos ir kultrinio supratimo pamok. Jis buvo labai pagavus administratorius, dl savo tautybs galjo ivengti regionins konkurencijos ir, turdamas indik polink bendrauti, subtili derybininko gdi ir mogikos ilumos, Lotyn Amerikoje lengvai umegzdavo ryi.

3. Multikultrins komandos telkimo bdai.

Bd, padedani sukurti komand, yra didel vairov; daugiatauts korporacijos juos visus iband. Verslo mokyklose atliekami imtai sociologini tyrim. Perspektyvs vadybininkai ir vairi ali vadovaujantys darbuotojai kvieiami drauge ikylauti, kopti kalnus, plaukti upmis plaustais, keliauti per dykumas. Tokiais pratimais norima, kad visi komandos nariai drauge patirt koki nors sunkum ir vienas kitam padt pagal savo asmeninius sugebjimus ir turimas priemones. Ribotoje palapins, plausto, jachtos ar klass erdvje btina glaudiai darbuotis ir vengti nereikalingos trinties. Kai komandos yra tarptautins, nutinka domi dalyk. mons stengiasi komandos labui panaudoti asmeninius sugebjimus - kartais praktinius, kartais intuityvius, o kartais udeganius. Pasireikia vadovai; kiekvienas imasi koki nors pareig: tiekia maist, verda, planuoja, nustato krypt, imasi finansini operacij ar materialinio techninio aprpinimo. Nusistovi bendravimo kalba ir problem sprendimo bdai. Tokia bendravimo dvasia atsiranda net per kalb kursus. Roman kalb atstovai lengvai atpasta ilgus literatrinius ar mokslikus angl kalbos odius, bet sunkokai juos itaria, olandai ir skandinavai graiai taria, bet j odyne stinga lotynikos kilms odi. vedai padeda suomiams perprasti nepastamus prielinksnius. Vokieiai grumiasi su angl kalbos odi tvarka. Vieni i kit kako imoksta. 115

Toks bendravimas ir bendradarbiavimas duoda sav vaisi. iaip ar taip ilg laik anktoje erdvje darbuodamasis su kitais gali ne tik stebti, kaip elgiasi svetimaliai, bet ir velgti j elgesio prieastis. Be to, bnant drauge gera proga pasiaikinti savo veiksmus bei nuostatas (gal kitiems keistas). Plepusis italas, i pradi, ko gero, net erzinantis, gal bus cementu, sujungianiu vis grup. Trikdomai usidars, sdintis kampe neperprantamas japonas gal vliau primins grupei, k ji pamiro. Nenustygstantis amerikietis visus laiku nuve restoran, pranausis pranczas irinks tinkam vyn, nerimstantis vokietis per liet parpins autobusiuk ar ski. Taigi ia minti multikultrins komandos telkimo bdai , ypa tie kuriais stengiamasi aktyviai traukti problemos sprendim, neabejotinai gali pasitarnauti buriant vairi kultr atstovus bendrai veiklai . Kita vertus, nedera umirti, jog egzistuoja ir objektyvios, realios klitys, kurios t bendravim labai apsunkina. Juolab kad tas klitys veikti nra paprasta: vienpusi veiksm neutenka - btinos abipuss pastangos. Savikontrols klausimai 1. Apibdinkite kas yra akiratis? 2. Kas bdinga JAV ir prancz akirai sampratoms? 3. Koki reikm turi akirai suderinamumas telkiant tarptautin komand? Kokie bruoai yra vienijantys bendraujant britams su pranczais, ispanais ir italais? 4. Kokie yra pagrindiniai multikultrins komandos telkimo bdai?

1i. Tema. MULTIKULTRINIO BENDRAVIMO KLITYS .1. 2. 3. 4. 5. 6. Kalbos vartojimas bendraujant. Bendravimo sunkumai. Bendravimo bdai per susitikimus. Klausymosi proiai. Kultr ypatum atspindiai reklamoje. Kalbos vartojimas vadyboje. 1. Kalbos vartojimas bendraujant Kalba yra bendravimo, mini reikimo priemon, bet kiekvien tauta j vartoja savaip. Tuo bdu per kalb atsiskleidia ir tautos charakteris, ir jos filosofija. Tad pirmiausia trumpai ir aptarsime, kaip kalb vartoja atskiros tautos. Kaip pranczai naudojasi savo kalba? Tarsi rapyra. J kalba greita, tiksli, logika, pranczai su ja nelyginant fechtuojasi, - kerta, smeigia, duria, atremia smg, - naudojasi palankiai, tikdamiesi atsakomj smgi, atkiri, replik ir iaip keist touch*, nutaikyt juos. Prancz kalba labai tinkama ginytis, rodinti savo ties. Pranczai mano, kad dorai elgiasi manipuliuodami savo kalba, - danai dideliu greiiu, - sutrikdydami ir galiausiai uspeisdami kamp savo prieinink ir ten j palikdami be ado, nepajgiant nieko atsakyti.

116

Anglai kitaip naudojasi savo kalba - inoma, palankiai sau, bet jie pulti neskuba. J kalba santri, neipsta, i pradi jie leidia prieininkui rinkti takus, kad nuleist gar, taiau savo balsu duoda suprasti, jog teisyb yra j. Jie sugeba kalbti nekonkreiai, kad ilaikyt mandagum ar ivengt prietar, bet moka ir tuiaodiauti, kai nori kok klausim uvilkinti ar supainioti. (Nemanoma tuiaodiauti pranczikai, nes kiekvieno odio prasm tiksli.) Anglai kalba ramiu tonu, kad surinkt daugiau tak, ir stengiasi niekad nekelti balso. kotai ar iaurs anglai kartais pabria savo tarm, nordami pasirodyti nuoirds, siningi, gerairdiai, tuo tarpu piet anglai griebiasi tam tikros tarms, kad padaryt spd savo takinga kilme, ypatinga mokykla ar geru isiaukljimu. Ispanams ir italams j kalba yra ikalbingumo priemon, ir jie panorj moduliuoja bals auktyn emyn visa gama, paspausdami reikaling registr, kad igaut kuo didesns iraikos. Perteikdami savo mintis, pasitelkia plat odyn, mostiguoja platakomis, rankomis, daro visokias minas, visk ispaudia i balso intonacijos. Nebtinai dramatizuoja ar bna pernelyg jausmingi. Jiems tik svarbu, kad inotum, kaip jie nusiteik. O jei ko nors i tavs nori, tiesiai ir primygtinai apeliuoja tavo sveik nuovok, ger ird, ir danu atveju tau tenka tuoj pat nusprsti - pasakyti taip ar ne. Vokieiai, kaip ir pranczai, smarkiai kliaunasi logika, taiau sukaupia daugiau fakt ir svarstomiems klausimams pasirengia kruopiau nei britai ar pranczai. Pastarieji, idst savo esmines nuostatas, laukia atkirio, o savo gynyb pateikia kaip neatremiam smg. Vokieiai ne tokie; jie ateina derybas gerai pasiruo ir paprastai apgalvoj galimus kontrargumentus. Su vokieiais geriausia dertis, iekant slyio tak, pabriant bendradarbiavimo solidarum ir patikimum. Turtinga vokiei kalba yra sunki, griozdika, logika, grieta ir turi tokio pagreiio, kuris yra neveikiamas, jai kaktomua susidrus su kita kalba. Taiau pagaulus derybininkas t pagreit gali atremti ir tai gali bti naud abiem pusms. Skandinavai kitokie. Jie savo reikalus i anksto apgalvoja, surao visus u" ir prie" ir tik tada pateikia pagrst ivad. Jie lengvai nekeiia sprendim manydami, kad savo ties jau rod, bet, kita vertus, daug ir nereikalauja. vedai savo kalboje labai demokratiki, ireikia tik lael asmeninio pagarbumo ir pasiymi lygiateisiu neformalumu. Jie atmeta visas subtilybes ir eina tiesiai prie esms. Suomiai yra draugikesni ir tylesni, bet elgiasi su visais kaip lygus su lygiu - iuolaikikai. Suomi kalba daug ikalbingesn ir mantresn nei ved, dan ir norveg, bet j praktinis tikslas bna plikas, glaustas ir gerai apgalvotas. Su suomiu gali krsti juokus - kalbinius ar kitokius. Danas drauge su jumis pasijuoks, ypa jei bus paiepiami vedai. vedams js humoras atrodys juokingas, jeigu nepalies j pelno. Niekad norvegams nepasakokite anekdot apie Norvegij. Jie nesupranta j. Amerikiei kalbsena greita, paslanki ir prisitaikanti - ji atspindi jaunatvik JAV skub ir judrum. J panekesyje smojis - svarbiausias dalykas. Amerikietikas humoras pasiymi maiktumu, kandiais atsikirtimais ir smojingomis mintimis - trumpomis, dygiomis, liomis replikomis, bdingomis ankstyvj laik Amerikos visuomenei, kai mogus mogui buvo prieas ir kai pirmieji atvykliai kalbjo argonu, mokdami gelti ir atsikirsti, o naujai atvyk imigrantai turjo imokti tuoj pat apsiginti. Daugumos amerikietik posaki pagrindas yra perdjimas ir hiperbol, prieingai santriai angl kalbai. Pirmj naujakuri laikais, kai imigrantai, nesklandiai kalbantys visokiais angl kalbos variantais, pateko paprastas, danai primityvias slygas, labiausiai buvo vertinama nesudtinga, nemantri kalba. Nuvalkioti posakiai buvo geriau suprantami nei saviti ar nudailinti pasakymai, atsiveti i senojo emyno. Amerikiei kalba taip ir neisivadavo i to laikotarpio poreiki. Paprast moni kalba linkusi kiet nek", primenani kauboj nekt ar treiojo deimtmeio ikagos gangsteri argon. Amerikos pramog industrijos manija ir skvarbi Holivudo taka i tendencij tam tikru mastu isaugojo. K nors pradti, vadinasi, ieiti scen, rizikuoti versle, vadinasi, pakibti ant plauko, teisininkai yra aki dmjai, buhalteriai knibiai, o jei neturi i ko rinktis, vadinasi, kas yra, tas gerai. 117

Japonai kalba naudojasi visikai kitaip nei mes. Tai, kas pasakoma, neturi nei prasms, nei reikms. Japonams kalba yra bendravimo priemon, taiau patys odiai ir sakiniai neireikia, k jie nori pasakyti. J norai ir nusiteikimas parodoma tuo, kaip jie kreipiasi panekov. Viskas perteikiama ypsena, pauze, atodsiu, burbteljimu ar vilgsniu. Kad ir kas buvo pasakyta, japonas su japonu isiskiria puikiai inodami, dl ko jau susitarta. Usienieiai su japonais isiskiria danai susidar klaiding nuomon. Paprastai jie mano, kad viskas slydo kaip per sviest, mat japonai niekad js neeis, nepasakys ko nors neigiamo ar nemalonaus. Angl, prancz ir daugelio kit tautybi atstovai danai stengiasi kalbti aikiai, mandagiai, rodydami pagarb savo panekovui. Japonams tai ypa bdinga, nes ioje alyje mandagumo reikalavimai yra kur kas didesni nei JAV ar Europoje. Visomis ikilmingomis progomis - o tokia gali bti ir formalus verslinink susitikimas - isakoma daugyb posaki, maai ar nieko bendra neturini su tikruoju dalyvi nusiteikimu. Kalboje stengiamasi perteikti, kokie numatomi ilgalaikiai tarpusavio santykiai ir koki lkesi turi kiekvienas dalyvis. Kai ios japon mintys veriamos, kit tautybi atstovai link domtis veikiau turiniu negu nuotaika. O igirsta jie vien banalybes ir - kas dar tariau - meilikavim. Be abejo, daugumai japon verslinink Anglijoje ar JAV sekasi sudaryti spd, kad su jais labai malonu turti reikal. Vliau, deryb metu, ilenda j kietumas, kuris tarsi prietarauja ankstesniems mandagumo pareikimams. Kai per kiekvien japon pirmininkaujam susirinkim jie atlieka ritual, dkodami sveiams, kad ie aukoja brang savo laik ir nepabgsta esam oro slyg, ypa anglosaksams kyla dvejoni dl eiminink nuoirdumo. Taiau toks yra japon mandagumas ir atidumas kitiems. Per ilgus imtmeius pastebta, kad tautini kalb daromas spdis yra skirtingas. Ispanijos karalius Karolis V sak, kad, jo nuomone, vokikai galima kalbtis su kareiviais, anglikai - su arkliais, italikai - su moterimis, o ispanikai - su Dievu. Kai skiriasi moni kalbos stilius ir kai jie kalb vartoja nacionaliniu bdu, neivengiamai atsiranda nesusipratim ne tik dl iraikos formos, bet ir dl ketinim. Japonai ir anglai gali nepasitikti italais, nes jie mostiguoja rankomis, arba ispanais, nes ie kalba pernelyg jausmingai ir link daug k perdti. Pranczai gali pasirodyti ugauls, nes jie tiess ir nevengia cinizmo. Niekas gerai nesupras, k galvoja japonai ar suomiai ir k jie i tikrj sako, jeigu jie apskritai k nors sako. Vokieiai gali suprasti anglus paraidiui ir visai nepagauti humoro niuans, santri posaki ar ironijos. iaurieiams galbt atrodo, jog tokiais greitakalbiais, kaip roman taut atstovai, negalima pasitikti. vairios tautos ities kalba skirtingu greiiu. Nustatyta, kad havajiei ir kai kuriomis polineziei kalbomis pasakoma vos 100 skiemen per minut, angl kalba - 200, vokiei kalba - 250, japon - 310 ir prancz kalba 350 skiemen per minut. Suprantama, kad toks skirting kalbjimo greitis sukelia bendravimo problem. 2. Bendravimo sunkumai vairi kultr alyse kalb vartosen lemia ne tik gramatika, odynas ir sintaks, bet ir tikslas padaryti didiausi poveik. ie skirtingi kalbos stiliai - ar perteikiami veriant kitas kalbas, ar ne - tarptautiniuose forumuose n kiek nepadeda gerinti bendravimo. Bendravimo sunkumai gyja tris formas: kalbin, praktin ir kultrin. ia nagrinjame pirmj j ( kalbin) . Praktinius nesklandumus lengviausia veikti, nes ne tvynje dirbantys vadybininkai paprastai greitai imoksta, kaip elgtis vienoje ar kitoje alyje. (Elgsena ir paproiai plaiau aptariami 11 skyriuje.) Reikia pripainti, kad ne tvynje dirbantys vadovai ne taip greitai perpranta kultrinio ar 118

lingvistinio pobdio elgsenos skirtumus. Jie turi gusti abiejose iose srityse, jei nori skmingai darbuotis ilg laik ir bti pranaesni u varovus. Tik nedaugelis moni gerai imoksta svetim kalb, todl kasdien pasaulyje dl paprasiausi klaid vyksta tkstaniai nesusipratim. tai keletas pavyzdi, kuriuos pateikia R.D.Lewis. Vokietijoje Kit savait a tapsiu nauja maina (vok. bekommen - gauti, angl. beco-me- tapti). Ai u js inkstus (angl. kidneys - inkstai, kindness - gerumas). Kokia js mirties linija? (angl. deathline - mirties linija, deadline - galutinis terminas) Japonijoje A suskaldiau savo vaikin (angl. to split up - suskaldyti ir isiskirti). + Mano tvas gydytojas, o motina - raomoji mainl (angl. typewriter raomoji mainl, typist - mainink). A dirbu vos 10 valand per dien (angl. hardly - vos, hard - sunkiai). vedijoje Ar tikits koki pokyi? Ne, a beviltikas (angl. to be hopeful - tiktis, hopeless beviltikas). Suomijoje Kas vakar igeriame po du sunkveimius (ang. truck - sunkveimis, drug - vaistai, tablets). Kiek met js snui? Pus atuoni (ang. halfpast seven - pus atuoni, seven and a halfseptyni su puse). 3. Bendravimo bdai per susitikimus Nordami veikti kalbin barjer, mes stengiams imokti savo partnerio kalb arba pasitelkti vertj. Pirmasis bdas geresnis, nes visavertikiau dalyvaujame derybose ir galime tiksliau ireikti savo ketinimus, nusiteikim ir emocijas. Jei klausimai nra ginytini, darbotvark bna sklandi, atsiranda nedaug sunkum. Kai ikyla nesusipratim, ms kalba nebeilaiko neutralumo ir nukrypsta atgal kultros nubrt stili. Italai, manydami, kad reikia visiko aikumo, ima dar daugiau aikinti, nir tampa ikalbesni nei i pradi. Suomiai, prieingai, stengiasi, k pasak, vl ireikti dar glaudiau, nes j kultroje, siekiant aikumo ir trumpumo, vartojama kuo maiau odi . Vokieiai paprastai rytingai stumiasi priek vienodu savimi pasitikiniu stiliumi (38 lentel). odi Iteklius atvira ir tiesi perpranta kalba kontrargument atsako tiesa AIKUMAS kontrargument yra tiesa

Pranczai naudoja vairi taktik, netgi pasitelkdami laki vaizduot, bet per vis pokalb nenukrypstamai laikydamiesi griet logikos princip (39 lentel).

odi

daugiaod kitaip isako savo pozicij

pasitelkia

119

Iteklius logika racionalumas kalba 39 lentel

logika laki vaizduot patvirtina logikum

AIKUMAS

Anglai, kaip ir vokieiai, tvirtai eina priek, bet, nordami suvelninti savo stili, danai deryb taktik pavairina humoru ar santria kalba (40 lentel) odi nuosaikumas spdiui padaryti Iteklius nuvertina reikal 40 lentel terpia humor suderina AIKUMAS

Piet amerikieiai (41 lentel) ir vedai (42 lentel) leidiasi ilgas diskusijas, bet visikai kitaip odi iteklius 41 lentel daugiaod pradia dar labiau daugiaodiauja AIKUMAS

odi Iteklius 42 lentel

diskusija konsensas vl diskusija

apibendrinimas

AIKUMAS

Ispanai mgsta ilgus pokalbius, kad geriau paint savo panekov, umegzt draugyst ir usitikrint lojalum, kuriuo remdamiesi galt daryti sandor (43 lentel). odi iteklius romantiki panekovas ima patikti 43 lentel. lojalumas nustatytas emocionals darosi dar labiau adina ikalbingesni jausmus Pagarba mogaus orumui viskas padaryta AIKUMAS

120

Amerikieiai veda derybas pagal duok ir imk" (kompromis) scenarij, kai abi puss i pat pradi atidengia savo kortas ir negaita laiko tuioms kalboms. J stilius konfrontacinis ir danai agresyvus.(44 lentel)

Kortos visk idsto konfrontuoja kova provokuoja odi Iteklius nori kuo greiiau sutvarkyti reikal sarkazmas

nuolaidos sutarimas AIKUMAS

Atidengtos garsiau

yra apibendrinimas juokavimas bendra vimas

4. Klausymosi proiai Bendravimas yra dvipusis procesas, kur svarbu ne tik pristatanio j o bendravimo gdiai, bet ir kliento klausymosi proiai. Skirtingos kultros mons nevienodai vartoja kalb ir kitaip klausosi. Esama ger klausytoj (vokieiai, vedai) ir blog (pranczai, ispanai). Kiti, tarkime, amerikieiai klausosi dmiai ar abejingai, - tai priklauso nuo to, kas sakoma. emiau pateiktose 45-53 lentelse pavaizduota, kas klausantis rpi keli tautybi atstovams.

45 lenlel Pranczai

Prancz kalba geriausia Klausosi, kad gaut informacijos

Tikisi uuosti

Mano jau in

Sieja su kitais planais

121

Ieko logikos 46 lentel . Japonai

Mandags

Klausosi, bet jiems reikia platesnio konteksto, kad bt pakartota

Nesupranta

Trokta darnos

47 lentel Ispanai

Galvoja apie save

Klausosi, kad gaut informacijos

Stebi mog

Laukia vaizdingo posakio

122

48 lentel Arabai

Mano, kad pakeltu balsu parodomas teisumas Uima gynybos pozicij Klausosi, kad turt naudos Nenori nemaloni ini

Ieko asmeninio slyio Klausosi, kad suinot kaip daryti Apsvarsto su savimi

123

49 lentel Britai

Retkariais pertraukia aikindamiesi ypsosi ir linksi Atsakymas aikus Rengiasi diskusijai

Mandagiai klausosi Nori platesnio konteksto Nemgsta pakelt bals Mintyse pasiymi

50 lentel JAV

Klausosi

Klausosi

Nori pirti gamin

124

51 lentel Vokieiai

Klausosi, kad gaut ini ir technini smulkmen Kiek tai kainuoja? Praom pateikti platesn kontekst Ar visa tai ne pernelyg paprastai atrodo?

52 lentel Suomiai

Kantriai klausosi nepertraukdami

Jokios reakcijos

Pageidauja pradti nuo kavos

125

53 lentel vedai
Nori platesnio konteksto Geranoriki klausytojai atsako panibdom Jiems rpi pasitarti su kolegomis Nori suinoti visus faktus ir technines smulkmenas

Suvokia per ilgesn laik

Nerimauja, k pagalvos kiti klausytojai

Neseniai per konferencij, skirt kultr vairovei, vienas firmos konsultantas perskait praneim, kuriame papasakojo, su kokia bda susidr kompanijos Rolls-Royce" lktuv varikli skyrius. Pradtas gaminti naujas variklis buvo gana skmingai parduodamas klientams visame pasaulyje. Po kurio laiko vienose alyse varikliai m strigti, o kitose dirbo puikiai. Variklis buvo technikai patikimas, jo veikimo ir naudojimo instrukcijos aikios, auktos kvalifikacijos ininieriai labai stengsi su juo isamiai supaindinti varikl pirkusi ali specialistus. Atsivelgiant nesklandum, vl buvo pasisti geriausi ininieriai, kad drauge su eksploatacijos technikais inagrint visas instrukcijas ir sitikint, ar viskas teisingai daroma. Skrupulingai sininga brit kompanija pasamd mintj konsultant pasikalbti su j ininieriais. Paaikjo, kad nesusipratimas viso labo kalbinis. Sklandiai kalbantys, labai isilavin ir prityr ininieriai aikino instrukcijas taip pat profesionaliai, kaip aikindavo brit technikams. JAV ir kai kuriose alyse, kur angl kalba gerai suprantama, viskas buvo aiku. Tokiose alyse, kaip Vokietija, technikai uduodavo klausim, nordami pasitikrinti, ar teisingai suprato. Tose vietovse, kur varikliai nesklandiai dirbo, technikai buvo atstovai t kultr, kur angl kalbos lygis, nors gana auktas, bet nepakankamas, kad bt suvoktos instrukcijos, idstytos nekamja kalba. Be to, dl savo kultros ypatum jie neisiduodavo ne visk suprat - prayti dar kart paaikinti bt atrod nemandagu. 54 lentelje apibendrinama, kas derybose svarbu klausytojams, priklausantiems skirtingoms kultroms. Kitaip tariant ko jie tikisi per prisistatym. (pagal R.D.Lew)

JAV humoras juokavimai iuolaikikumas triukai

JUNGTIN KARALYST humoras pasakojimas puikios" preks priimtina kaina

VOKIETIJA kompanijos patikimumas patikimas gaminys technin informacija platesnis kontekstas

126

 kiai populiars posakiai intensyvi reklama

dmesio trukm: 30 min. PRANCZIJA

kokyb pradia - vidurys - pabaiga veikiau tradicikumas nei daug teksto iuolaikikumas joki juok geros kainos kokyb pristatymo datos dmesio trukm: 30-45 dmesio trukm: 1 valanda + min. JAPONIJA VEDIJA iuolaikikumas kokyb dizainas technin informacija pristatymo datos

formalumai gera kaina naujovikas produktas JAV patentas seksualus" patrauklumas sveika su kompanijos vaizdiu vaizduot darna logikas pristatymas mandagumas nuorodos j Pranczij pagarba j kompanijai stilius, ivaizda js kompanijos geras vardas asmeninis slytis ramus pristatymas gali pertraukti tas, kuris pristato, turi bti gerai apsirengs formalumai diagramos dmesio trukm: 30 min. dmesio trukm: 1 valanda VIDUREMIO JROS SUOMIJA ALYS/ARABAI asmeninis ryys iuolaikikumas retorika kokyb ikalba technin informacija gyvumas kuklus pristatymas garsus kalbjimas dizainas gali pertraukti po to papildomai" pasinekti

dmesio trukm: 45 min. AUSTRALIJA draugika pradia joki formalum humoras tikinamas stilius jokio tuiaodiavimo siauras kontekstas naujovikas produktas esmin technin informacija asmeninis ryys gali pertraukti vaizduot, ivados dmesio trukm: 30 min.

dmesio trukm: trumpa

dmesio trukm: 45 min.

5. Kultrini ypatum atspindiai reklamoje. Preks ar paslaugos skm didia dalimi priklauso nuo reklamos. Savo ruotu reklamoje atsispindi ir kultrins nuostatos ir supratimai. . Antai Informacijos troktantys vokieiai usienieiams ileidia tokias pat ilgas broiras, kaip ir savikiams vokieiams. J alies laikrai ar urnal reklamose bna daugiau teksto nei vaizdins mediagos - prieingai nei, tarkime, tokiose alyse, kaip Ispanija ar Italija Be to, vokiei tikinjimas rimtas, pagrstas faktais, o ne populiariais posakiais ar kiais, kaip prasta amerikiei reklamoje. Antai Lufthansos" reklamoje, danai pasirodanioje vairiuose tarptautiniuose urnaluose, kurie skirti anglosaks skaitytojams, kartojasi tokios rimtos svokos, kaip atsakingumas (keturis 127

kartus), kokyb (penkis kartus), nuolaidos (tris kartus), nepriekaitingumas (tris kartus). Be to, krinta akis pateikta tiksli informacija -1,1 milijardo (ne l milijardas) eur; 10 500 specialist (ne 10 000). Air France" reklamoje atsispindi lengvas prancz stilius ir panache. Joje pavaizduotas padklas su vynu, sriu ir odiais: Pranczijos aromatas". Skraidykime Air France". Amerikietik stiliumi persmelkta tai i Deltos" reklama: DELTOS" PASLAUGOS Kasmet mes skraidiname daugiau moni nei stambiausios Didiosios Britanijos, Vokietijos ir Pranczijos oro linijos... Drauge. Skraidykite su mumis ir patirkite ne iaip kelion. Didiausia, vadinasi, geriausia... Pagal amerikietik mstysen dydis nulemia oro linij kokyb. Lucky Goldstar" reklamoje kitaip atkreipiamas dmesys kompanijos dyd, bet nurodama, kad Korjos skm laiduoja imtamets alies meno ir skonio tradicijos. Tokios suomi kompanijos, kaip Nokia" ir Valio", savo reklamose danai naudoja mlyn ir balt - nacionalins vliavos - spalvas, bent skandinavams tai byloja apie suomi var ir patikimum. vedai tuo paiu tikslu naudoja mlyn ir gelton spalv. Firmos, ketinanios spaudoje ar per televizij reklamuotis usienyje, be abejons, turi pasitarti su vietinmis reklamos agentromis, kas toje alyje mgstama, kas neleistina ir kokie yra povandeniniai akmenys. Kai kurios reklamos agentros skelbiasi galinios atitikti bet kokios alies reikalavimus, bet j reta. 6. Kalbos vartojimas vadyboje Skirtingos kalbos yra vartojamos skirtingai ir j daromas poveikis aplinkiniams vairus. Akivaizdu, jog perdta amerikiei angl kalba ir saikinga brit kalba informuoja ir skatina darbuotojus nevienodais masalais ir varomja jga. Vis tautybi vadovai ino, kaip geriausia kalbti su tvynainiais, taiau jie tik miglotai suvokia gimtas kalbines savybes, dl kuri jiems lengviau atlikti savo darb. Tad trumpai aptarsime kai kuri plaiau vartojam kalb ypatumus. Vokiei kalba Vokieiai priklauso kultrai, kur kliaunamasi konkreiais duomenimis ir neiplstu kontekstu. Jie mgsta gauti smulkios informacijos ir instrukcij, kad jomis vadovaudamiesi galt nepriekaitingai atlikti savo uduotis. Versle vokiei kalba nejuokaujama, o jos tikslios linksni galns ir grieta odi tvarka neleidia nektojui sklandiai galvoti balsu. Kalba, kurioje nedaug homonim (prieingai, pavyzdiui, nei kin kalboje) ir akivaizdi odi daryba, labai paranku duoti aikius sakymus. Versle beveik nuolat vartojama i forma puikiai dera tikintis paklusnumo ir pabria hierarchin bendravimo pobd. Tiesa, skatinant pavaldinius, vokiei kalba, sakytum, ne tokia lanksti, kaip, pavyzdiui, amerikiei angl kalba. Dl varani linksni galni vokikai kalbaniam sunku sakin per vidur nutraukti ar pakeisti. J kalbos tkm yra nubrta i dalies morfologijos, i dalies gramatins gimins kategorijos ir sprausta griet kiet odi tvark. Kadangi veiksmaodis eina sakinio gale, norint suprasti vis prasm reikia atidiai klausyti. Ilgi ir sudtingi vokiei kalbos sakiniai liudija, kad vokieiai paprasta kalbsena nelink pasitikti. Informacijos troktantys vokieiai yra vieni geriausi klausytoj pasaulyje; tai iugd j kalba. 123456 tikslus uduoties apibdinimas paklusnumas prieira

128

55 lentel Vokiei kalba Amerikietika angl kalba Jungtinse Valstijose vadov irima jei ne kaip didvyr, tai labai teigiamai ir palankiai, kaip vien t, nuo kuri priklauso greita krato pltra ir komercins paslaugos. Savo ruotu kalba atspindi nacionalin energij bei entuziazm. Amerikieiai kalbdami perdeda paprastumo dlei - santrieji britai mano, kad jie perlenkia", bet gyvi populiars posakiai - klis - JAV yra labai paplit. Polinkis hiperbo-lizuoti, perdti skms galimyb, padidinti tikslus ar udavinius ir t. t. padeda amerikiei vadovams uvesti" savo pavaldinius ir gauti greitesni rezultat. Amerikiei prekybininkai nesiprieina tokiam stiliui, nes patys yra link ipst kalb, pirdami prek. Kieta neka, maikts posakiai, smojis, kands atkiriai - viso ito amerikietikoje angl kalboje per akis - jiems paranks. Visur vartojamas veiksmaodis get" paliepimus daro aikius ir tiesius. You get up early (atsikeli anksti), you get going (turi vykti), you get therefirst (bni pirmas), you get the dieni (gauni klient) ir you get the order, got it? (tau toks paliepimas, supratai?) Amerikietikoje angl kalboje yra daugyb naujadar, kuriuos plaiai vartodami vadovai atrodo iuolaikiki, lakoniki, linksmi ir demokratiki. Tikslai AB C darbuotojo pripumpavimas" greitas atlikimas 56 lentel Amerikietika angl kalba Brit angl kalba Didiojoje Britanijoje kalba turi visai kitoki ypatybi, o kaip vadovavimo priemon yra kur kas subtiliau vartojama. Brit darbuotojai pasibaist amerikiei perdta, kieta neka, nes yra priprat prie saikingesnio, ramesnio angl kalbos varianto, atspindinio j pai bd. Vadovai sumaniai veikia darbuotojus draugiku neoficialiu panekesiu, humoru, saikingai nusakydami tikslus ir visai neprimygtinai ragindami imtis darbo. Didiojoje Britanijoje darb neateinama sekunds tikslumu ir nedirbama vis par. Jungtinje Karalystje yra paplit daug humoro atmain, kuriomis pasinaudodami vadovai gali kada tinkami pajuokauti, pagirti, pakeisti nurodymus, pabarti, teigti uuominomis ar pakritikuoti. Net gali save nukreipti kritik. Ironija yra stiprus vairiapusis ginklas. ABC

Humoras Neoficialus panekesys

santri kalba Neprimygtini paliepimai

kaip nors isikapstoma 57 lentel Brit angl kalba

129

Ir brit, ir amerikiei angl kalba dl turtingo odyno, dviprasmybi, niuans ir lengvos odi darybos yra puiki kolektyvaus svarstymo priemon. Amerikiei vadovai ir darbuotojai danai vartoja k tik nukalt verslo terminologij, kurios nei vieni, nei antri gerai nesupranta, bet kuri juos priblokia naujutlaite iraika. Britai, prieingai, baidosi naujadar ir mgsta miglotus, senamadius posakius, kurie slygoja vang mstym. O rezultatas tas, kad vis tiek kaip nors isikapstoma" - tuo britai garsja. Usienieiams sunku sekti brit mint, nes, ties sakant, jie girdi ukoduot informacij. Amerikiei ar vokiei kritika yra staiokika ir tiesi; brit kritika bna neesmin ir netiesiogin. Kai vadovai giria, gali susidaryti spdis, kad peikia. tikindami jie stengiasi atrodyti rams. Sudarydami sandor bna atsains. Nors yra atkakls, dedasi labai atsivelgiantys kitus, net geri. Japon kalba Vadov kalba Britanijoje ir Japonijoje turi tam tikro panaumo, nors, palyginti su pagrindiniu ir nuolat netiesioginiu japon kalbos stiliumi, brit kalba atrodo kaip mokslik mstytoj. Vis dlto jie turi t bendra - nemgsta drumsti ramybs. Brit vadov santri kritika, visad nuosaiki kalba yra darnaus kolektyvo laidas. Japonijoje darnos siekis toks stiprus, kad svarbesnis u aikum ar net ties. Japon vadovai neduoda sakym; jie tik usimena, kas turi bti padaryta. Japon kalba tam lyg specialiai sugalvota. Sandara, pagal kuri prie pagrindin sakin paprastai irikiuojama eil alutini sakini, visad skaiiuoja direktyvos pateisinimus dar nepasiekus klausytojo. Galutin rugsjo ataskait baikite iki 17.30" japonikai skambt taip: iandien jau spalio deimta, tiesa? Ms kontrolierius dar nepra parodyti rugsjo ataskaitos. Kain ar jis rytoj neusuks. Jis gi nenuspjamas!.." Tiesioginis nurodymas neduodamas - nra reikalo, darbuotojai jau puola prie buhalterini knyg. Usimenama apie uduotis Netiesiogiai paklstama 58 lentel Japon kalba Japon kalbos struktra savaime daro stipr poveik klausytojui. Bendras privalomas mandagumas sukuria toki nuotaik, tarsi su personalu ramiai, itin pagarbiai tariamasi. Btent toks pagarbumas ir skatina darbuotoj param bei paklusnum. I ties jie nieko kito ir negali daryti, nes bendradarbiavimo hierarchija jau yra nulemta vadovo statuso, grindiamo universitetinio laipsnio data ir kokybe. Pagarbi kreipini vartojimas dar labiau pabria hierarchin padt. vairs posakiai (vlgi privalomi), kuriais pavaldiniai atsako vadovo pastabas, udaro pasilym, j sismoninimo ir paklusnumo rat. Kitos japon kalbos savybs, padedanios vadovams instruktuoti ir skatinti darbuotojus, yra neveikiamoji ris, vartojama ypatingam mandagumui ireikti; beasmeniai veiksmaodiai, kuriais ivengiama tiesioginio kaltinimo; tam tikr klausim nutyljimas, aikiai rodantis pavaldiniui, kokia yra vadovo nuomon. Netiesiogin kalba Japonijoje nra populiari, nes japonai tiki, jog dviej moni pokalbis vyksta pasitikint vienas kitu ir jo nedera atkartoti kitiems; ties sakant, netiesiogins kalbos struktros japon kalboje ir nra. Prancz kalba

130

Prancz vadovai gyvena visikai kitokiame pasaulyje. Jie yra altai tiess ir dviprasmybs ar dvilypumo privalum neiri. Prancz kalba yra glausta ir kandi - tai savotikas odi okis ar burnos gimnastika, ireikianti mintis atvirai, primygtinai, logikai. Ji yra racionalaus, tikslaus ir nuomaus aikumo. Kalbos vartojimas yra teisingumo pavyzdys Aplinkin retorika Ipruss paklusnumas 59 lentel Prancz kalba Prancz vietimo sistema nuo pat vaikysts skatina aiki tarsen ir ikalb. Prancz vaik nekumas, ne taip, kaip japon, suomi ar brit, retai slopinamas. Prancz kultroje kalbumas yra prilyginamas protingumui, o tyla nra gera byla. Lyce, universitetas ir cole normale suprieure daug dmesio skiria gerai kalbsenai, teisingai gramatikai ir prancz idiom mokjimui. Prancz kalba, be abejo, yra pagrindinis ginklas, kuriuo vadovai skatina, valdo savo darbuotojus ir kuriuo jiems vadovauja. Maiau ikalbs pranczai dl to nerodo jokio nepasitenkinimo. J supratimu, meistrika kalba ir logika byloja apie puik vadovavim.

Kitos kalbos
Arab kalbos alyse prie Persijos lankos geru vadovu laikomas tas, kuris yra geras musulmonas. Vadov kalboje danai minimas Alachas ir reikiamas pritarimas Korano priesakams ir stiliui. To padarinys - didaktikas valdymas. Arab kalbai bdingos retorins savybs (r. 60 lentel) sustiprina kalbaniojo teisingumo spd. Pakeltas balsas yra ne pykio, o nuoirdumo ir pamokymo enklas. Musulmoniki priesakai Retorika Didaktika 60 lentel Arab kalbos Amerikiei klbos sociologo Nigelio Holdeno nuomone, rus kalba, kurioje socialiniai skirtumai ireikti itin subtiliai, kaip lanksti vadovavimo priemon primena japon kalb. Sovietiniams vadovams maai rpjo tokie dalykai, kaip darbuotoj skatinimas ar vadovavimo menas. Kad bt gauti socialistinio planavimo" reikalaujami rezultatai, vadovavimo stilius rmsi grasinimais ir prievarta. Rus kalbos kaip vadovavimo priemons raida ateityje priklausys nuo kreipini, vartojant vardus bei pareigybi titulus, ir nuo to, kaip rutuliosis formals ir neformals santyki mechanizmai, neprimenantys pavaldiniams prievartos ar kontrols. ved kalba kaip vadovavimo priemon gerokai remiasi vardio Tuforma ir sausa, mandagia kalba. Vadovas aikiai atsistoja alia savo bendradarbi ir kreipiasi j Tu. Taip prasta kreiptis ir auktus alies pareignus. Visikai kitoks pavyzdys bt ispan kalba. Ispanai vadovai paprastai su diaugsmu kreipiasi

131

savo pavaldinius tu forma, bet dl bdingo j kalbai patoso, ispaniko kario ir pabrtinumo j nuomon ir pareikimai faktikai yra nenuginijami. Ispan kalboje yra daugyb maybini galni, turtingas odynas, didel pagrindini daiktavardi sinonimika, todl ji labai tinka jausmams, meilumui, niuansams, artumui ireikti. Ispanai meilikauja, kalbinja, pataikauja. Nori, kad inotum, k jie jauia. Kalba trykta iluma, jauduliu, aistra, juslumu, diugesiu ir prijautimu. prievarta paklusnumas

suklastoti rezultatai

61 lentel Rus kalba

pasitarimas bendradarbi ratelyje sutarimas

62 lentel ved kalba

nenuginijama taktika Pompastikas stilius

valdo mogika stiprybe Logika nebtina paklusnumas

63 lentel Ispan kalba

132

Savikontrols klausimai 1. Apibdinkite kaip savo kalba naudojasi pranczai, anglai, vokieiai, ispanai italai, suomiai ir amerokieiai? Kokie esminiai skirtumais? 2. Kaip bendrauja per susitikimus vokieiai pranczai, anglai, amerikieiai, ispanai? 3. Kokie klausymiosi proiai bdingi japonams, pranczams, ispanams arabams, britams, amerikieiams, vokieiams vedams ir suomiams? 4. Apibdinkite ir pateikite pavyzdi kaip kultriniai ypatumai atsispindi reklamoje? 5. Kokie bdingi vadyboje vartojam kalb (vokiei, angl (amerikiei), japon prancz, arab, rus ved, ispan) ypatumams? Apibdinkite juos.

12. Tema. MULTIKULTRINS KOMUNIKACIJOS VERSLE YPATUMAI 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Verslo susitikimai: pradia ir eigos vairov Derybos: kultrini veiksni taka. Bendravimo aplinka derybose. Vertybs ir savo paties vaizdis derybose. Sprendim primimo ypatumas. Debat logika, j tipai ir klausimosi proiai. Kno kalba derybose ir versle 1. Verslo susitikimai: pradia ir eigos vairov. Verslo pasaulyje susitikim daugja. Nepaisant videokonferencij spartaus plitimo, Galimas daiktas, ateityje dl videokonferencij maiau bus keliaujama verslo reikalais, kol kas betarpiki verslinink susitikimai itin populiars. Tiesa, skirtingose kultrose tie susitikimai pradedami ir vyksta nevienodai. Kai kur jie prasideda punktualiai, valiai ir dalykikai, kitur pasinekuiuojant, o dar kitur susitikimai sunkiai silinguoja. 64 lentelje pateikiama keletas pavyzdi, kaip nevienodai susitikimai pradedami kai kuriose alyse. Vokieiai, skandinavai ir amerikieiai mgsta susitikimus ikart pradti. Jie nemato prasms gaiti. Amerikieiai garsja dalykikais pusryiais (ispan akimis, tai barbarikas paprotys). Anglijoje, Pranczijoje, Italijoje ir Ispanijoje manoma, jog nemandagu tuoj pat pateikti klausimus, kurie bus svarstomi. Kur kas kultringiau prie reikal prieiti pirma nuo deimties minui iki pusvalandio persimetus maloniais odiais ar pajuokavus. Anglai kone gdijasi nurodyti, kada metas pradti (K gi, arli, gal mums dert pervelgti i popieri sn..."). Japonijoje, kur banali anga privaloma, yra kone nustatytas laikas, kai auktesnis pareignas taria: Jitsu wa ne..." (Ties sakant...) Sulig tais odiais visi nuleidia galvas ir prasideda susitikimas. Japonijoje susitikimai vyksta tokiais etapais: banali anga; svarstytin tem metmenys (oficialia kalba); nuomoni pareikimas (ne tokia oficialia kalba); abiej ali atsakymai viena kitos nuomones (oficialiai, bet nekonfrontuojant);

133

 abiej ali apibendrinimas (oficialus). VOKIETIJA Oficiali anga. Susdama. Pradedama SUOMIJA Oficiali anga. Kavos puodelis. Susdama. Pradedama JAV Oficiali anga. Kavos puodelis. Pamaiktaujama. Pradedama JUNGTIN KARALYST Oficiali anga. Puodelis arbatos su sausainiais. 10 minui pasinekama (apie or, poils, sport). Netempta pradia. PRANCZIJA Oficiali anga. 15 min. pasinekama (apie politik, skandalus ir t.t.). Pradedama. JAPONIJA Oficiali anga. Susdama pagal protokol alioji arbata. 15-20 min. pasinekama (apie malonius dalykus). Staigus auktesnio rango japono enklas. Pradedama. ISPANIJA, ITALIJA 20-30 min. nekamasi (apie futbol, eimos reikalus), kol kiti atvyksta. Pradedama, kai visi susirenka 64 lentel Susitikim pradia

2. Derybos: kultrini veiksni taka

Skirting kultr atstov susitikimai rengiami tam, kad vykt derybos, taiau j eigai takos turi kultriniai veiksniai. Vokieiai i pat pradi uduos sunkius klausimus. Turite juos tikinti, kad esate kvalifikuotas specialistas, js preks kokybikos ir pristatomos greitai. Vokiei manymu, ios savybs yra j koziriai, ir jie to paties viliasi i js kuo maesne kaina. Pradioje jie nesiima didels veiklos, o tik daug vliau -jus iband. Pranczai yra link kuo greiiau su jumis pradti veikl, bet greiiau nuo jos pasitraukia. Danai atrodo, jog ispanai nevertina js pasirengimo palengvinti sandor. Jie nesigilina visas smulkmenas, bet domisi jumis. Tik tuomet imsis bendros veiklos, jeigu patiksite jiems ir jie laikys jus garbingu mogumi Derasi skirting kultr atstovai taip pat visikai skirtingai. Kyla klausimas: Kodl taip yra, turint omenyje, kad visi dalyviai gauna toki pat informacij ir tam tikru mastu yra panaaus isilavinimo? Reikalas tas, kad ia susiduriama su tam tikrais dalykais, kuriuos dert aptarti detaliau. Sunkumai J atsiranda dl to, kad 1) deryb delegacijos stokoja profesionalumo, ir 2) dl to, kad esama kultr skirtum, kuriuos nebuvo atkreiptas reikiamas dmesys. Kartais pamirtama, kad deryb komandose retai bna profesional ir kvalifikuot derybinink. Nors tai nepasakytina apie vyriausybines derybas, kompanij lygiu tai danai pastebima. Labai danai maai kompanijai, umezganiai ryius su usienio partneriu, atstovauja jos generalinis direktorius su savo padjju. Vidutinio dydio firma savo delegacij galbt pasiima eksporto, finans skyriaus virinink ir btinus techninius pagalbininkus. Net didels firmos kliaunasi technikos direktoriumi, kuriam galbt padeda siauri specialistai ir finansininkai, neturintys jokios deryb patirties. Ininieriai, buhalteriai ar vadybininkai yra prat vadovauti tvynainiams, taiau stokoja usienietikos patirties. Susidr su kitokia mstysena, jie nesugeba perprasti kitos puss logikos, ketinim ar etins pozicijos. Aptardami pagrindinius dalykus atsakingi darbuotojai danai gaita laik nesusinekdami. Taip ir pasireikia kultr skirtumai. Kultr skirtumai Sddami prieais gerai apsirengusius mones, kurie mandagiai klausosi ms odi, laikydami parkerius vir bloknot, panai gulinius prieais mus, irdami portfelius ir skaiiuoklius su garsi firm pavadinimais, manytume, kad jie stebi tomis paiomis akimis, kaip 134

ir mes, girdi, k mes sakome, ir supranta ms ketinimus bei paskatas. Labai galimas daiktas, kad ir jie taip pat naiviai mano, nes dar neprasiskverb pro ms kosmopolitin lukt. Taiau abiej ali mintys kitaip plaukia, kitokia kalba, reguliuojama kitoki norm, ir, inoma, sivaizduoja kitokius tikslus. monijos isivystymas iki tam tikro tako yra vienodas, ir iuo atvilgiu derybininkai kitoje stalo pusje ino, kaip mes jauiams, ko norime ir k tariame. Kaip ir mes, jie myli savo vaikus, piktinasi neteisybe, bijo jg, galini juos sunaikinti, trokta bti mgstami ir jauia dkingum u paslaugas bei gerum. Vidutinis kinas, vokietis, japonas ar amerikietis retai nukrypsta nuo io paveldto modelio. Tai ir gali bti ms pasitikjimo ribos tiek visuomeninje, tiek verslo aplinkoje. Po to mes engiame kit srit - sisavintos nacionalins kultros srit. ia nukrypimai nuo bendr nuostat ir poiri jau neabejotini, todl per susitikimus turime budriai elgtis, kad nesuerzintume ar atvirai neeistume savo partneri, nustatytume abiem alims suprantamus dalykus ir inotume, kada sutikti nesutikti" jau vien todl, kad kitos kultros atstovai nepajgs pritarti ms poiriui ar net j suvokti. Nacionalinis charakteris ir derybos Susitikimui dar net neprasidjus, pasauliros neatitikimai turi lemtingos takos bsimoms deryboms. Jei, pavyzdiui, paimtume tris kultrines grupes - amerikiei, japon ir Lotyn Amerikos, tai derybini tiksl eilikumas tikriausiai isidstyt taip, kaip pavaizduota 64 lentelje. JAV 1. Dabartinis sandris 2. Artimiausias pelnas ir greitas augimas 3. Pastovus pelnas 4. Santykiai su partneriu JAPONIJA 1.Darns santykiai ir krypties nustatymas" 2. Rinkos dalies usitikrinimas 3. Ilgalaikis pelnas 4. Dabartinis sandris LOTYN AMERIKA 1. Nacionalin garb 2. Asmeninis pagrindinio derybininkoprestias 3. Ilgalaikiai santykiai 4. Dabartinis sandris

64 lentel Derybini tiksl eilikumas Amerikieiams pirmiausia rpi sandris, nes jiems tai pasitaikiusi proga, kuri reikia inaudoti. Amerika suklestjo, nepraleisdama pasitaikiusi prog, ir greit bsim peln ten irima kaip pirmaeils svarbos realij. Ms laikais akcininkai, tikdamiesi dividend, kuria nenutrkstamas prognozes, spaudianias JAV vadybininkus neatidliojant sudaryti sandrius, kad bt vykdyti ketvirio planai, ir jie gaut kuo didesnius dividendua. Japonams svarstomas projektas ar pasilymas yra maesnis reikalas nei apsisprendimas, ar pradti ilgalaik verslo ry su usienieiais. Ar jie gals suderinti kitos kompanijos tikslus ir veikimo bd su nusistovjusiais savo pai kaisha darbo principais? Ar savo kompanij kreipia teisinga linkme? Ar jie gali numatyti, kad j rinkos dalis patikimai dids? Lotyn amerikieiams, ypa toki ali, kaip Argentina ar Meksika (kur prisiminimai apie JAV eksploatacij ar kiimsi nuspalvina j diskusij), udirbant pinigus rpi sitikinti, ar j padtis yra lygiavert su partneri padtimi ir ar tie gerbia j delegacijos nacionalines savybes. Kaip ir japonai, jie siekia ilgalaiki santyki ir tam deda daugiau asmenini pastang nei kolektyvaus mstymo j rytieiai partneriai. Savo kultros itaip i anksto uprogramuoti, mums rpimiems dalykams teikiame skirtingus prioritetus ir sunkiau perprantame kit prioritetus bei ketinimus.

135

Stereotipai yra viena ms iankstins programos" yd, danai pastmjani susidaryti klaiding nuomon. tai trys pavyzdiai. Pranczai i usispyrimo neina kompromisus. (Tikrov: pranczai nemato reikalo eiti kompromisus, jeigu j logika neveikta.) Japon derybininkai negali priimti sprendimo. (Tikrov: bendru sutarimu jau buvo apsisprsta prie susitikim. Japonams susitikimas yra tik proga pateikti sprendimus, o ne juos keisti.) Vyriausiasis meksikiei derybininkas veda derybas pernelyg asmenikai". (Tikrov: j asmenin" pozicija atspindi j galiojim pozicij firmos valdios struktroje.)

3. Bendravimo aplinka derybose

Pranczai, ispanai, dauguma Lotyn amerikiei ir japonai derybas iri kaip vie ceremonij ir daug reikms teikia j vietai, dalyviams, vaiingumui bei protokolui, tvarkaraiui, diskusij etiketui ir galutinei posdi prasmei. Amerikiei, austral, brit ir skandinav poiris kur kas pragmatikesnis ir jiems dalykik susitikim bendravimo aspektai nedaro didelio spdio. Vokiei ir skandinav poiris yra per vidur vien ir kit. JAV atstovai, nors i paviriaus draugiki ir ypsosi, paprastai yra link kuo greiiau baigti derybas, o protokolui ir pramogoms skiria labai nedaug laiko. Susitikimo tikslas yra abipusis pelnas, todl amerikieiai siunia der tis kvalifikuotus specialistus, kad sandris bt prastumtas. Jie tikinja, remdamiesi faktais ir skaiiais, tikisi abipusi nuolaid ir, jei reikia, derasi. Patek aklaviet ginijasi kone iurkiai ir mano, jog konfrontacija ir vidiniai konfliktai skatina paang. Mat konfliktai irykina naujus aspektus, nepastebtus lig iol ir atveria galimybes dertis ir siekti sau naudingo sandorio. Jie neturi asmenini ambicij - jei laimi, tai laimi; o jei pralaimi - k gi, po velni, blogai. Vyriausieji meksikiei derybininkai nemgsta pralaimti amerikieiams, juo labiau techniniam personalui. Jie rizikuoja savo visuomenine padtimi, be to, pradeda derybas ne tam, kad pasikeist nuomonmis su ininieriais ar buhalteriais. Paveldj ispanikas tradicijas jie susitikim iri kaip visuomenin vyk, kur kiekvienas ireikia didel pagarb kito orumui, aptaria ne smulkmenas, o svarbiausius metmenis, kalba ltai, neskubdami ir iraikingai, parodo savo tikrus ketinimus, tuo pat metu truput ilaikydami veiksm laisv ir neatskleisdami kai kuri poiri. Japonams posdiai - proga ikilmingai patvirtinti sprendimus, kurie anksiau buvo priimti bendru sutarimu. Jiems nemaloni tiek meksikiei retorika, tiek argentiniei argumentacija, nors t laikymasis protokolo, i-laidios pramogos bei orumo saugojimas yra jiems artimas. Kaip ir dera ikilmingomis progomis, japonams vadovauja auktesnis vadovas, kuris duoda mandagumo ir pagarbumo pavyzd. Jis gali bti nekvalifikuotas specialistas, bet atstovauja svariam konsensui, kuriuo ir remiasi jo autoritetas. Pranczai deryb aplink iri kaip ikilming prog ir kaip j pai proto forum. J istorinis palikimas suteikia jiems iskirtin tradicin tarptautinio tarpininko vaidmen. Prancz vadovas bus geriausias oratorius, paprastai labai isilavins ir pasitikintis savimi. Debatuose j pranokti gali tik labai guds amerikietis, britas ar japonas. Prancz vadovui nedaro spdio agresyvs amerikiei manevrai, o greta jo dekartikos logikos besikapstani" angl ir pompastik japon kalba darys padrik spd. Posdis yra ne tam, kad pasikeistum nuomonmis, o kad pateiktum gerai suformuluotus sprendimus. Dosnus prancz vaiingumas atperka sdjim per j ilgas kalbas. Skandinavai palyginti gerai jauiasi su amerikieiais bei anglosaksais ir neblogai pasta vokiei staiokikum bei protokol, roman taut ir japon rodomus bendravimo niuansus. Tiesiose, egalitarinse j kultrose dalykikas susitikimas kvieiamas verslo reikalams 136

sutvarkyti, kad ir kokia bt visuomens padtis. Suomiams ir vedams visai nesvarbu, kas yra antrosios alies derybininkai, kokiai klasei priklauso, kokie j ryiai ir su kuo susij. Nors skandinavai yra mandagesni u amerikieius, jiems sunku rasti savo vaidmen derybose ten, kur bendravimo menas nusveria dalyko imanym. 4. Vertybs ir savo paties vaizdis derybose. Akivaizdu, kad vairi kultr tautos deryb proces mato vis kitaip ir kad j lkesiai, kaip bus deramasi ir kokie bus rezultatai, yra nevienodi. Diskusijoms prasidjus, netrukus irykja atskir kultrini grupi savybs, fobijos bei ritualai. Amerikieiams laikas yra pinigai, ir per numatytas valandas jie nori kuo daugiau nuveikti ir priimti kuo daugiau sprendim. To siekia, kliaudamiesi statistiniais duomenimis ir asmenine iniciatyva. Olandai, suomiai ir vedai, nors ne tokie verls, bet jiems taip pat rpi, kad laikas bt tikslingai inaudotas. Vokieiams svarbiausia nuodugnus aptarimas, punktualumas, isitekti per numatyt susitikimui laik ir atlikti vis program. Tam jie reikalauja isamios informacijos apie esam padt ir nieko nepalieka pakibusio ore" kaip roman tautos. Pranczai pirmenyb teikia logikai ir racionaliems argumentams. Jiems svarbi ir diskusijos estetika, o tai atspindi j apsirengimas, deryb vietos parinkimas, vaizdingas debat stilius ir nuolatinis rpestis tinkama forma. Estetins japon normos savos, taip pat reikalaujanios tinkamos formos, kuri j atveju yra slygojama vairi priedermi (vertikali, horizontali ir apskrit). Per diskusijas jie vertina sukuriam harmonij ir vis labiausiai ram kolektyvin mstym". Britai taip pat labiausiai pripasta rami, proting, diplomatik diskusij. Danai pirm viet ikyla doras aidimas"; ir tai yra j priimam sprendim matas. Roman krat atstovai pabria asmeninius kontaktus, garbing" kliovimsi vienas kitu ir abialio pasitikjimo stiprinim. Tai yra ltas procesas, ir jie reikalauja neskubios eigos, kad galt geriau painti partnerius. Japonams tai puikiai suprantama, taiau kertasi su amerikiei norais greitai eiti priek. Savo paties vaizdis yra neatskiriama vertybi sampratos dalis, todl derybininkai save mato tokioje viesoje, kurios galbt niekad neperpras j kolegos usienieiai, nors vaizdio suformuotas atliekamas vaidmuo juos gali erzinti. Anglai danai imasi globjiko inovo vaidmens, usilikusio dar nuo t laik, kai jie sprsdavo ginus Jos didenybs Imperijos valdose. Jie vis dar kartais save laiko padties, kuri galima valdyti ramiu tvirtumu bei juokingomis istorijomis, viepaiais. Pranczai taip pat yra gerai suvok savo istorij ir save laiko pagrindiniais Vakar Europos kultros skleidjais. Tai juos skatina daugeliu atvej diskusijose atlikti pagrindin vaidmen, o per posdius kalbti ilgiau nei pageidauja j partneriai. Lotyn Amerikos krat mons mano es inaudojami JAV ir uima stiprias gynybines pozicijas, danai uvilkinanias deryb paang. Jie save laiko auktesns kultros nei iaurs amerikieiai ir nesusitaiko su pastarj galinga ir vyraujania padtimi. Japonai mano es toliaregiai derybininkai ir mandags pokalbininkai. Niekad nesistengia dominuoti per diskusijas ar morals srityje ir net nesiekia vadovauti Azijai, nors ekonomine galia tai pareigot datyti. Taiau patys mano es ypatingi - alia kit bruo isiskiriantys nepranokstamu intelektu. Prieingai pranczams, toks j sitikinimas grindiamas ne intelektualiu odio menu, o stipria intuicija. 5. Sprendim primimo ypatumai Deryb tikslas sprendimo primimas. Kaip jie priimami, kiek utrunka juos priimti ir ar priimami galutiniai - visi ie veiksniai priklauso nuo dalyvaujani kultrini grupi elgesio 137

ypatum. Amerikieiai mgsta priimti sprendimus, nes po j paprastai pradedama veikti, o jie yra pirmiausia veiklos mons. Pranczai mgsta kalbti apie sprendimus, kurie ateityje gal bus priimti, o gal ir ne. Jeigu j pagrsti argumentai nepaskatina priimti - j akimis irint - logiko sprendimo, jie vilkina j dien dienas, o reikalui esant net savaites. Japonai nemgsta priiminti sprendim ir veriau leidia jiems isirutulioti, pamau formuodami svar bendr sutarim. Gali utrukti itisi mnesiai, kol jie apsisprendia. Tai pykina amerikieius ir daugel iaurs europiei, bet japonai atkakliai rodinja, jog negalima skubinti svarbi sprendim. J poiriu, amerikiei derybininkai yra siauri specialistai, priimantys daug nereikming sprendim, kad sudaryt vien (gal palyginti nesvarb) sandor. Taiau syk prim sprendim, japonai tikisi, kad j partneriai amerikieiai aibo greitumu puls j gyvendinti. Tai sukelia dar daugiau nepasitenkinimo. Vakarieiai niekaip negali suprasti, kad japonai ilgai, kruopiai stengdamiesi pasiekti bendr sutarim tuo pat metu rengiasi gyvendinti verslo plan. Garsi japon sprendim primimo sistema ringi-sho yra viena demokratikiausi procedr kitais atvilgiais autokratinje struktroje. Daugelyje vakar ali kokia nors veikla paprastai inicijuojama i viraus. Japonijoje jaunesnis ar emesnis personalas danai pasilo idjas, kurios ipltojamos viduriniosios grandies vadybinink ir galiausiai parodomos firmos prezidentui. Tai ilga, lta eiga, per kuri suaukiama daug susirinkim naujai idjai perprasti, pamau parengiamas projektas, kuris duodamas visiems susipainti. Visi darbuotojai kvieiami ireikti savo pri bes, kiek galimyb (labai tiktin), jog vykstant diskusijoms j romanikoje vaizduotje gims naujos protingos mintys, atsivers nauji keliai, o itobulinti, nudailinti susitarimai vliau gali pasirodyti naivs ar tik pradiniai. Taigi japonams derybos danai yra protin mankta. O galv ovusias geras mintis reikia taikyti gyvenime. Taip mano ir italai, ispanai bei Piet amerikieiai. Poiris sutartis. Tai, kaip vairi kultr mons vertina raytines sutartis, atspindi skirtingus etinius poirius ir etalonus. Amerikieiai, britai, vokieiai, veicarai ir suomiai yra tarp t, kuriems raytinis susitarimas yra jei ne visai ventas dalykas, tai i tikrj galutinis. Kita vertus, japonams sutartis, kuri jie pasira, iaip ar taip, ne visai ramia irdimi, j akimis irint, yra tik ketinim pareikimas. Jie kiek galdami jos laikysis, bet nesijaus sipareigoti, jei mai pasikeis rinkos slygos, kas nors joje prietaraus blaiviam protui arba jie pasijaus jos apgauti" ar stumti juridinius spstus. Jei paaikja, kad papildomos sutarties slygos (ispausdintos smulkiu riftu) labai nepalankios, japonai be jokio sins grauimo j nepaiso ar jas lauo. Dl tokio poirio tarp japon ir JAV firm ikyla daug nesklandum. Amerikieiai mgsta detalius raytinius susitarimus, teisintomis kompensacijomis apsauganius juos nuo vis netiktum. Amerikoje yra 300 000 advokat, kurie gali suteikti pagalb. Japonijoje, kur yra tik 10 000 diplomuot advokat, netiktumus irima kaip neveikiam klit (force majeure) ir manoma, kad bt protinga per kit susitikim ar derybas sutart perdirbti ir iek tiek pakeisti. Pranczai, sudarydami sutartis, stengiasi bti tiksls, bet kit roman ali atstovai j laikantis reikalauja didesnio lankstumo. Italas arba argentinietis sutart iri kaip tobul schem idealiame pasaulyje, nustatani kainas, pristatymo datas, kokybs standartus ir numatom peln, arba kaip puik, jau aptart projekt. Bet mes gyvename ne idealiame pasaulyje, ir rezultatai, kuri galime i tikro tiktis, danai neatitinka sutart slyg. Apmokjimai gali vluoti, gal bus piktai susirainjam laikais ar faksogramomis, taiau reikalai nepakryps taip blogai, kad tolesni sandoriai su tuo partneriu bt nemanomi. Klientas, sumokantis pusmeiu vliau, yra geresnis u t, kuris visai nesumoka. 138

Kad ir kokia nestabili usienio rinka, ji geresn nei sustingusi ar apmirusi tvynain. Poiris elgesio norm priimtinum. Jei anglosaksus ir skandinavus trikdo nepastovumo etika, tai juos dar labiau glumina klausimas, kas dera ir kas ne. Kokia kultra ar autoritetas gali nusprsti, kurios elgesio normos yra priimtinos ir kaip dera tvarkyti verslo reikalus. Jei manoma, kad ital lankstumas trikdo grietai statym besilaikant veicar ar laiko supaniot vokiet, kokios yra leistinos to lankstumo ribos? Dl ital lankstumo verslo srityje anglosaksai danai mano juos esant nesiningus". Jie nuolat palenkia sau taisykles, sulauo ar apeina kai kuriuos statymus ir labai lanksiai supranta tam tikrus susitarimus, apribojimus ar kontrol. Esama daug tamsi sfer, kur, italo akimis irint, sveikas protas liepia eiti trumpiausiu keliu. alyje, kur ipsta biurokratija, reikal" gali vilkinti itisus mnesius, patepti kok pareign ar giminiuotis su ministru nra jokia nuodm. Daugelyje ali taip daroma, bet Italijoje apie tai ir kalbama. Kada dosnios vais ar prastins dovanos laikytina elegantiku kyiu ar malonia korupcija? eimininkai pranczai, portugalai, arabai tarp deryb posdi itaiso vaies, gerokai pranokstanias tas, kurias rasi skandinavikoje staigos valgykloje ar priepieiai brit aludje. Japonai, kuriems tokias ilaidas apmoka firma, save laikyt nevaiingais, jei sveius derybininkus nepavediot po naktinius restoran klubus ir neapipilt prastinmis brangiomis dovanomis. Nedaugelis anglosaks ar skandinav atvirai pakst slaptus mokesius derybininkams prieininkams, bet tikrovje, kai konkurencija nirtinga, tai nra retenyb. (Sakoma, doras brazilas derybininkas yra tas, kur papirkus galima pasikliauti) . Visus panaius ingsnius galima vertinti (atsivelgiant mogaus mstysen) kaip nuomiame verslo pasaulyje prast taktik. Tik sudarant sandor ar umezgant ryius itokius veiksnius reikia numatyti. Poiris kompromis. Neretai derybininkai prieina sunk tarpsn, kai derybos stringa ar net atsiduria aklavietje. Patekus toki padt (dl vairi prieasi) vienos kultros atstovams, paprastai esama gerai ibandyt priemoni, kaip rasti ieit, kad derybos vl gyt pagreit, nenukentjus n vienos puss orumui. I aklaviets galima ijudti, pavyzdiui, pakeitus derybininkus ar susitikimo viet, atidjus posd ar pakeitus sandorio vaizd".Kaip elgiasi skirting kultr atstovai deryboms strigus? arab delegacijos daro pertrauk pasimelsti ir grta linkusios taikstytis; japonai atsiveda auktesn pareign pasiirti, kokia ikilo problema"; vedai ieina drauge igerti; suomiai pasitraukia saun. Tiesa, tarptautinse derybose ios priemons ne visada manomos. Taiau abi alys gali aklaviet neteisingai suprasti: pavyzdiui, pranczai reikalaus laikytis logikos, kuri japonai klaidingai isiaikino arba jos visikai nesuvok. Anglosaksai paprastai eina kompromisus. Britai, pasiymintys neva gimtu doro aidimo" jausmu, mano es kompromiso meistrai. Skandinavai iuo atvilgiu yra labai britiki. Amerikiei polink eiti kompromisus nulemia j duok ir imk" taktika, kildinama i istorini JAV main tradicij. Taiau kit kultr kratai kompromis neiri taip palankiai ir nemato jo gerj pusi. Prancz akimis, duok ir imk" anglikai reikia kombinuok", o j manymu, tai yra neelegantika, iurkti taktika apmauti statymik argumentacijos sistem, kuri jie taip kruopiai sudaro. Gerai, vadovaukims protu, - sako jie, - bet k mes neracionalaus pasakme?" 139

Japonams kompromisas deryb metu - tai nukrypimas nuo bendro visos kompanijos sutarimo, ir vargas tiems japon derybininkams, kurie neatsiklaus valdios nusileidia dl koki nors punkt. Ko jau ko, bet atidti sprendim jie niekad neprays. Ne vienas auktesnis virininkas Tokijuje vidurnakt pakeliamas i lovos tarptautinio telefono skambuio, kad nurodyt, k daryti. Gaiatis, inoma, tokiais atvejais neivengiama. Roman krat atstov poiris kompromis nevienodas. Italai, nors paiso logikos beveik kaip pranczai, mano, jog ms pasaulis i tikro yra neracionalus, ir didiuojasi savo lankstumu. Nuo j nedaug atsilieka portugalai, per ilgas prekybos su anglais tradicijas gerai pain anglosaksikus paproius. Ispanams, pamiusiems dl savo orumo, sunku be rimtos prieasties kur nors nusileisti. Piet amerikieiams atrodo, jog kompromisas yra grsm j pundonor (orumui), ir kelios tautos - tarp j Argentina, Meksika ir Panama - usispyrusios nedaro nuolaid netaktikiems arogantikiems amerikieiams". Kompromis bt galima apibdinti kaip iekojim vidurio, ir tuo tikslu japonai bei kinai moka naudotis tarpininkais. Tai maiau priimtina vakarieiams, kurie dl aikumo renkasi tiesioginius kontaktus (net konfrontacij). Konfrontacija rytieiams ir daugeliui roman taut yra tarsi prakeikimas; jos nemgsta ir britai bei vedai. Tik vokieiai (tiesa yra tiesa"), suomiai ir amerikieiai aptarindami verslo dalykus labiau vertina tiesum, staiokikum ir siningum nei vingri diplomatij. Arabai taip pat mgsta naudotis tarpininkais. Protingas, prasmingas kompromisas manomas tik tuomet, kai mons supranta, kam antroji alis teikia pirmenyb, ir atsivelgia jos slygin samprat, kas yra orumas, sutaikstomumas bei nuosaikumas. ios sampratos yra nulemtos alies kultros, todl opios ir veikiamos emocij. Taiau jas perpratus, joms parinkus tinkamus ingsnius ir teisingai reaguojant, galima tikrai pajudti i mirties tako. Tokie ingsniai yra lengvesni nei gali atrodyti. Taiau tam reikia inoti ir perprasti antrosios alies tradicijas, kultrines savybes bei mstysen. Kas, j akimis irint, dera ir tinkama? Kas logika ir kas nelogika? 6. Debat logika , j tipai ir klausimosi proiai Skiriami keli debat logikos tipai: pranczikas, japonikas, anglosaksikas. Prancz debat logika i esms yra dekartika, o tai reikia, kad nuo pat pradi turi bti atmestos visos iankstins ir tradicins nuomons, nes jos tikriausiai nepatikimos. Diskusija turi remtis viena ar pora neabejotin ties, kuri pamatu pagal mechanistinius bei dedukcinius principus isiaikinamos tolesns tiesos ir inios. Dekartas teig, jog visas problemas reikia suskaidyti maesnes dalis, o j apvalga turi bti tokia isami, kad niekas nebt praleista ar pamirta. Turint galvoje ias nuorodas ir doktrinas, nenuostabu, kad prancz derybininkai taip pasitiki savimi ir itaip ilgai kalba. Prieininkas ities gali suabejoti kai kuriomis prancz neabejotinomis tiesomis" ir paklausti, kas tie inovai, kurie gali nustatyti pradines prielaidas. Dekartas klausim turi atsakym: racionalus protas nra retenyb, j turi kiekvienas, kam padedama isiugdyti aiki mstysen (prancz vietimo sistemos) ir kas nra supaniotas prietar. Be to, ivados, padaromos remiantis Dekarto logika, savaime yra tokios aikios, kad joms neivengiamai pritariama". tai i kur prancz pasitikjimas savimi ir nenoras eiti kompromisus. Pranczai tarpusavyje, inoma, argumentus atremia kontrargumentais ir stengiasi sugriauti prieininko logik. Daugelio kultr mons itaip elgtis nra link. Japonai - logika lengvai uspendiamos aukos - nemgsta gin ar vieai demonstruoti savo protingumo. Antrajai aliai postringaujant, temptai dirba j vidin telepatin sistema - j reakcija ir ivados yra pasmonins, emocionalios ir intuityvios. Kaip ir kai kurie kiti rytieiai, jie patys ne visuomet ino, kodl susidaro vienoki ar kitoki nuomon - tai bdinga ir kakaip 140

isikapstantiems" anglams. Anglosaksai, ypa amerikieiai, labiau pripasta Hgelio principus. Anot Hgelio, mons, i pradi pateikiantys visikai prieingus poirius, galiausiai pripasta nauj, platesn poir, itaip atskleisdami savo esm. Tez ir antitez eina ivien, sudarydamos sintez (kompromis). Viskas turi savo prieyb - antraip nieko nauja neatsirast. ios prieasties ir padarinio esm yra veikla ir judjimas, labai mgstami amerikiei. Amerikieiai derybininkai mielai bna katalizatoriais ir visad yra pasiry pirmieji rodyti iniciatyv. Kin logika dar kitokia -jie remiasi Konfucijaus filosofija. Jiems atrodo, kad doros siekiai yra svarbesni nei prancz tiesos siekiai. Geriau daryti tai, kas yra teisinga, nei tai, kas logika. Jiems taip pat gali kelti paniek vakariei rodinjimai, kad kas nors yra arba vien balta, arba juoda ir kad i dviej prieing veikimo bd vienas yra teisingas, o kitas klaidingas. Kinai mano, jog abu veikimo bdai gali bti teisingi, jei jie yra dori. Konfucianizmas visur kur skelbia saik (taip pat nuomonse ir ginuose), todl elgesys su kitais turi bti doras. Privalu laikytis mandagumo ir neugauti kito mogaus orumo. Daosizmo mokslas skatina kinus savo kalba rodyti dvasios taurum. Stipriesiems dera ginti silpnuosius, tad kin derybininkas tikisi jus nepiktnaudiausiant nepranokstamomis savo iniomis ar finansiniais itekliais. Dar vienas kin mstysenos ypatumas yra feng shui (vjo ir vandens prietaras), o tai reikia, jog kin derybininkams turi reikms tai, kaip idstytos kds, sustatyti baldai, irikiuotos durys ar net veidrodi vieta. Be to, manoma, kad kiekvienas mogus turi jo gimimo met gyvno savybi. Pavyzdiui, Arklys reikia itverm, Gyvat - imint, iurk - drs ir gudrum . Todl sudarant derybinink komand, tai atsivelgiama. Taip pat stengiamasi suinoti dalyvaujani susitikime zodiako enklus. Ne maiau svarbu inoti ir ir klausymosi proius. Klausymosi proiai. Deryb metu klausymosi proiai, be abejo, atlieka svarb vaidmen. Suomiai ir japonai mano aktyviai dalyvaujantys diskusijoje j krato kultros slygota tyla. Antrojo amiaus kin patarl, dl kurios tiek suomiai, tiek japonai nesiginija, teigia: Tas, kas imano, nekalba, tas, kas kalba, neimano". Suomijoje, kaip ir Japonijoje, tyljimas nereikia nemokjimo bendrauti, o yra neatskiriama socialins sveikos dalis. Abiejose alyse yra svarbu ir tai, kas nepasakoma, ir manoma, kad pertraukos pokalbyje ramiai, draugikai nuteikianios ir visai deranios. Tyla reikia, kad tu klausaisi ir sidmi; didelis nekumas tik rodo tavo gudrum, gal net egoizm bei arogancij. Tyla saugo asmens individualum ir nelieiamum, be to, byloja apie tavo pagarb kito asmenybei. Suomijoje ir Japonijoje nemandagu ar netinkama savo nuomon primesti kitiems - labiau dera linksti sutinkant, ramiai ypsotis ir vengti nirting gin ar nesutarim. Amerikiei protis garsiai galvoti", prancz teatralikumas, ital sielos apnuoginimas per intym panekes, arab retorika - visa tai yra bendravimo priemons, padedanios laimti klausytojo pasitikjim, pasidalyti mintimis, kurias po to galima aptarti ir keisti. Suomiai ir japonai klausosi amerikiei su savotiku siaubu, nes j alyse pareikta nuomon yra tam tikras sipareigojimas, kurio reikia laikytis ir nevalia tuoj pat keisti, ikreipti ar prietarauti. Deryb metu daug pasakoma ne tik odiais , bet ir kno kalba, vairiomis jos formomis. 7. Kno kalba derybose ir versle. Veido iraika, balso garsumas ar laikysena taip pat yra kultros reikiniai, galintys trikdyti panekovus. Ispan delegacijos nariai gali kartai ginytis tarpusavyje, ir japonai pamanyt, kad jie barasi". Rytieiai sumyta, kai tie patys barsi" ispanai po valandls vienas kitam tapnoja lyg seniausi draugai. ypsenos, kuriomis britai, skandinavai ar vokieiai reikia pasitenkinim, gali liudyti apie 141

japon sumiim ar pykt ir atrodyti nenuoirdios isiiepusiose amerikiei fizionomijose. Suomiai ir japonai danai atrodo nusimin, nors bna puikiausios nuotaikos, o paniur arab veidai reikia tikr lides. Amerikieiams susidaro spdis, kad japonai, danai lankstydamiesi, pataikauja, o vakarieiai, vieai garsiai isinirpiantys nos, kelia pasibaisjim japonams, kurie, nordami isinirpti, btinai ieina i kambario. Kalba kaip pagalbin kno iraikos priemon Antropologai teikia, jog mons, kai dar nemokjo kalbti, - ir galbt kalbai tik atsirandant bei rutuliojantis, - tikriausiai kno iraik taip vartojo, kaip dabar gyvnai. Jie mano kalb atsiradus tam, kad bt aikesn kno iraika, o jai pasidarius sudtingesnei, gestai tapo ne tokie btini. Imokus lediniu balsu itarti: A nusuksiu tau sprand", nebebuvo reikalo mosikuoti vzdu, ar pasakius: Gal paduotum daugiau tos skanios altos rienos", nebereikjo jos griebti nuo stalo ar i stovyklaviets lauo. Teorija, kad kalba - i pradi vartojama labai maai, tik kaip pagalbin pagrindins kno kalbos iraikos priemon - isirutuliojo svarbiausi bendravimo bd, pamau kno kalbai palikdama tik papildom vaidmen, yra aiki. Gal ir keista, bet visa tai yra kur kas sudtingiau. Nors kalba ir yra nepaprastai sudtinga, subtili bei lanksti, matyt, kai kurie mons, nordami ireikti (ypa labai susijaudin), k i ties turi galvoje, vis dar kliaunasi kno kalba. Tarp toki yra italai, Piet amerikieiai, dauguma roman taut, o taip pat afrikieiai ir Vidurini Ryt gyventojai. Kiti - japonai, kinai, suomiai, skandinavai - kno kalba kaip bendravimo priemone, ties sakant, nebesinaudoja. Atstumas tarp panekov. Santrios ir vienaplans kultros krat mons, susidr su daugiaplans kultros panekovais, paprastai pasijunta nesmagiai, kai prieais juos teatralikai, jaudriai mosikuojama. Paprastai jie suglumsta tada, kai paeidiama j asmenin erdv. Rytieiams, skandinavams, anglosaksams ir vokieiams 1,2 metro atstumas nuo svetim moni yra neengiama teritorija, o nuo artim draug bei gimini 0,5 metro. Meksikieiai (ir daugelis jiems artim taut), aptarindami reikalus, nuo svetim moni pasitraukia per pus metro. Meksikietis, atsistojs per pus metro nuo anglo, jau gali kalbtis apie reikalus. O anglui aplink save reikalinga anglika asmenin erdv ir jis pasitraukia per 1,2 metro. itaip jis atstumia meksikiet Piet Amerikos viej zon" (1,2 metro), ir tas mano, kad jo fizinis artumas anglui nemalonus arba kad jis nenori kalbtis apie reikalus. Meksikieiui nektis apie reikalus per iojini 1,2 metro praraj yra tas pat, kas anglui irkti slaptus skaiius mogui, esaniam kitame kambario gale. vairios kno kalbos formos Daugiaplans veiklos mons - pranczai, Viduremio jros regiono tautos, arabai, afrikieiai, Piet ir Centrins Amerikos gyventojai - pasiymi didele gest ir veido iraikos vairove, paprastai nebdinga ir danai neteisingai suprantama santrios, vienakrypties kultros atstov, kurie kliaunasi duomenimis. Suomiai ir japonai tarsi visai nesinaudoja kno kalba, ir tai bna kultrinis okas pirm kart atvykusiems Suomij ar Japonij. Sakau tarsi", nes i ties ir suomiai, ir japonai naudojasi kno kalba, kuri puikiai suprantama abiejose j tautiei alyse. Suomiai ir japonai turi akylai" stebti kn, nes j alyse odin iraika itin glausta. Suomi ir japon kultrose aukljama ir mokoma per daug nemosikuoti rankomis, vengti mimikos ir nevaromai nerodyti savo linksmumo, lidesio, meils, neapykantos, vilties, nusivylimo ar digavimo. Abiejose i ali visuomense tvardant ir slopinant toki jausm proverius, atsirado daug santresn kno kalba, kuri yra tokia subtili, kad usienio akiai net nepastebima. Suomiai ir japonai moka suvokti vieni kit neodin informacij, nes j pai tvynainiai panaiai elgiasi. Kadangi i taut mons yra prat iskaityti maiausius kno enklus, jiems rianti ak ital, arab ir Piet amerikiei kno kalba bna stiprus kultrinis okas. Tarsi tas, kas prats klausytis velni openo ar Mozarto melodij, mai bt stumtas iuolaikin disko muzik. 142

inia, esama pavojaus, kad bus pernelyg jautriai ir kritikai reaguojama - amerikieiai ir vokieiai gali atrodyti japonams kaip nir jauiai; suomiams pranczai - per daug protingi", italai - pernelyg jausmingi, danai - gudroki. Akys Akys yra viena iraikingiausi kno dali. Daugiaplans kultros alyse, kur atstumas tarp virinink ir pavaldini didesnis, panekovai vis laik nenuleidia aki vienas nuo kito. Tai ypa pastebima Ispanijoje, Graikijoje ir arab alyse. Tokie dms vilgsniai (suomiai ir japonai tai pavadint spoksojimu") byloja apie mogaus tak ir sustiprina jo padt bei odius. Japonijoje manoma, jog taip elgtis nemandagu ir nedera. Japonai 90 procent viso pokalbi laiko vengia susitikti vilgsniais ir klausydamiesi iri kalbtojo kakl, o kalbdami - savo pdas ar kelius. Visuomense, kur atstumas tarp virinink ir pavaldini didelis, susiklosiusi hierarchij nesunku susekti stebint moni vilgsnius. emesnio rango mons iri auktesnius u save, o tie j lyg nemato, nebent su jais kalbasi. Jei kas nors pasako smoj ar k nors ginytina, vis pavaldini vilgsniai ikart susminga virinink - kokia jo reakcija. Tai maiau akivaizdu iaurs alyse, kur santriau sukiojamos galvos ir varstoma vilgsniais arba to apskritai vengiama. Viduremio jros krat gyventojai akimis ireikia vairius jausmus. Rsiai sistebeilija (rodydami pykt), blizgina akimis (rodydami nuoirdum), pamerkia ak (Ispanijoje ir Pranczijoje rodydami slapt susitarim) ir mirkioja (paprastai moterys, kad bt tikinamiau). Ten antakiai taip pat kur kas daniau kilnojami vlgi ireikiant nustebim, nepritarim, agresyvum, nars ir t.t. Verksmas - dar viena kno kalbos forma, bendraujant retai vartojama vienaspalvs kultros alyse ir beveik nepastama Suomijoje, Korjoje ir Japonijoje. mones verkiant gali danai pamatyti roman krat ir arab visuomense, retkariais, temptais momentais, netgi Jungtinje Karalystje (Winstonas Churchillis garsjo savo aaromis). Biologai teigia, jog verkimas ne tik sumaina tamp, bet aaros i organizmo iskirianios chemikal pertekli ir netgi turinios gerybini bakterij, kurios saugo akis nuo infekcijos. Nosis ir ausys Pranczai ir ispan kilms mons trkioja nos, narpia, purktauja, ireikdami budrum, nepritarim ar paniek. Portugalai, jeigu jiems maistas skanus, tampo aus spenelius, o Italijoje toks judesys turi seksualin atspalv. Ispanijoje is gestas rodo, jog kas nors neusimoka u savo grimus. Maltoje tai reikia nip. Geriausia tokius enklus painti, taiau neverta rizikuoti ir bandyti juos pamgdioti. Burna Sakoma, jog burna yra viena veikliausi kno dali, tik ne Suomijoje, kur ja beveik nesinaudojama (nebent valgant ir geriant). Tai, inia, ne visai taip, bet daugelyje visuomeni mons aikiai parodo savo nusiteikim, vienaip ar kitaip sudedami lpas. (De Gaulle'is, Fernandelis, Saddamas Husseinas, Marilyn Monroe burna dirbdavo be galo, kad j odiai bt taigesni.) Suiauptom lpom suomiai bendraudami vengia patempti lp (kaip pranczai), papsti (kaip italai), plaiai, stengdamiesi kvpti pasitikjim, ypsotis kaip amerikieiai ar net sustingusi, mandagi rytietik ypsen. iaurs ir Azijos kultros kratuose nebuiuojami pirt galai ireikiant pagyrim (kaip roman alyse) ir nepuiama pirto gal praant tylos (kaip Saudo Arabijoje). Peiai Santrs mons, ilgai gyven kitokios nei j kultros alyje, ima iskaityti iraikingus gestus. Daugiaplans veiklos moni peiai labai judrs, o iaurs visuomense paprastai rams. 143

Galikasis giojimas peiais mums gerai pastamas i film su Jeanu Gabinu. Roman krat gyventojai, bdami rams ar k nors stebdami, peius atloia ir nuleidia, o isigand, susirpin ar prieikai nusiteik juos pastato ir atkia priek. Rankos Kalbdamiesi iaurieiai maai naudojasi rankomis. Italijoje, Ispanijoje ir Piet Amerikoje jos yra nepamainoma bendravimo arsenalo priemon. Dan mosikavim rankomis iaurieiams itin sunku itverti ar pamgdioti. iaurietikoje galvoje jis savaime siejamas su nenuoirdumu, perdtu dramatizmu ir todl su nepatikimumu. Taiau prisilieiant rankos yra neutraliausia kno sritis, ir net anglai, vesdami svei pro duris, suima jam u alkns, o nusipelniusiam pavaldiniui ar prijusiam draugui retkariais patapnoja per rank. Platakos Platakos yra viena iraikingiausi kno dali. Vokiei filosofas I.Kantas jas vadino matomomis smegen dalimis". Tad atleistina italams, kad, irdami suomi platakas, jie pamano tuos esant nerangi smegen. Neginytina, kad iaurieiai platakomis naudojasi ne taip iraikingai, kaip roman krat atstovai ar arabai, kuriems tai - genialus biologins ininerijos elementas. Platakomis duodama tiek daug enkl, kad ia j vis nemanoma apvelgti. Daugelyje krat daniausiai ikeliami nykiai, taiau Brazilijoje is paprotys taip paplits, kad svetimtaut varo i proto; sunertos u nugaros platakos pabria aukt visuomenin padt (atkreipkite dmes princ Philip bei kitus karalikosios eimos narius, taip pat kompanij prezidentus). sisprendus onus (platakos ant klub) poza reikia nesutikim ar prieinimsi, ypa Viduremio jros kultrose. Kojos Slenkant dar emiau knu, pasireikia ne tokios akivaizdios, bet taip pat svarbios ikalbos priemons. iaurieiai, kaip ir visi kiti, nemaai pasako kojomis. Kadangi tada nebtina kalbti, neatsiranda jokios tampos. Paprastai laikysena suglaudus kojas" oficialioje, mandagioje, pavaldioje aplinkoje reikia gynimosi pozicij. Daugelio moni, kurie prao darbo, kojos bna suglaustos. Tai reikia korektik laikysen. Tokia poza gana bdinga anglosaksams per pirmuosius susitikimus, bet, pokalbiui darantis neformaliam, kojos sukryiuojamos. Formalios laikysenos vokiei ir japon derybininkai per kelis susitikimus i eils laiko kojas suglaud. Yra bent pustuzinis bd, kaip sukryiuoti kojas: oficialiausia sukryiuoti kulknis, ne taip oficialu sukryiuoti kelius, o neoficialu nesivarant usikelti kulkn ant kelio - tokia sdsena labai bdinga iaurs Amerikoje. Kalbant apie eisen, pastebtina, jog anglai ir skandinavai vaikto niekuo neisiskirdami, nestrykioja kaip roman taut gyventojai, nepasipuia kaip amerikieiai ir neygiuoja kaip vokieiai. Jie veikiau valiai kitina, ypa iem, nes maklindami tarsi ispanai tikriausiai sualt. Pdos Sakoma, kad doriausia kno dalis yra pdos: mes juntame savo kalb, vilgsnius, mostus, bet didij laiko dal pamirtame apie pdas. Todl dorieji skandinavai pdomis mums siunia ne maiau signal, kaip ir romanikos tautos. Pdomis tapnodami grindis ireikiame nuobodul, sibuodami ant pirt gal ir kuln, nor itrkti, atsistodami ant pirt gal - nenustygdami itrkti; sddami sukryiuotais keliais ir mosikuodami pd -nor spirti kalbtojui. Santrieji iaurieiai, uuot mosikav pd, kartais krutina koj pirtus batuose, bet ireikia t pat nor. I pykio trypti kojomis visai prasta Italijoje ir kituose roman kratuose, bet itaip niekad nedaroma iauriau Paryiaus.

144

Kno kalba versle Kai kur, mokant prekybos, kno kalba kruopiai nagrinjama, ypa visuomense, kur ji nesantri. Pavyzdiui, ital prekybininkams patariama kreipti daugiau dmesio j klient" sdsen per susitikimus. Jeigu jie sdi ant kds krato pasilenk priek, vadinasi, domisi diskusija ar pasilymu. Jei sdi atsilo - nuobodiauja ar pasitikdami savimi laukia, kol reikalai pakryps j naudai. Susegti varkai, tvirtai sukryiuotos rankos ar kojos yra enklas, kad mogus um gynimosi pozicijas ir usisklend. Tokiu atveju prekybininkui nra ko stengtis daryti sandor. Nevertt k nors silyti mogui, tapnojaniam pda ar pirtais, j geriau paprayti kalbti. Sudarinjantiems sandor ital prekybininkams patariama atsissti kuo ariau kliento. Roman krat mons link daugiau pirkti i sdinio arti j mogaus, o ne i to, kuris sdi toliau. I to, kas pasakyta galima padaryti tokias ivadas. Pirma. Kultriniai skirtumai turi ir toliau turs takos tarptautinms deryboms. Antra. Nra bendros strategins panacjos, kuri laiduot greit tarpusavio supratim. Treia. Vienintel galima ieitis bt atidiai inagrinti pasitaikysianius sunkumus. O per kiekvienas derybas jie gali bti kitokie, todl taktik derinys, kuris palengvint derybas, kiekvienu atveju bus kitoks. Tad dar neprasidjus pirmajam susitikimui dert atsakyti iuos klausimus: Koks numatomas susitikimo tikslas? (Preliminarus, isiaikinti aplinkybes, tikros derybos, pabendrauti?) Kur bt geriausia susitikimo vieta? Kas dalyvaus? (Kokio lygio dalyviai, kiek j, kokie specialistai?) Kiek jis tsis? (Kiek valand, dien, savaii?) Ar tinkamai jam parengta aplinka? (Kambario dydis, kds, temperatra, ranga, transportas, svei apgyvendinimas?) Koks dmesys sveiams dera? (Vais, ekskursijos, teatrai?) Kokio protokolo tikisi sveiai? (Kokio oficialumo, aprangos, darbotvarki?) Kokio debat stiliaus jie tikriausiai laikysis? (Deduktyvaus, induktyvaus, laisvo, agresyvaus, mandagaus?) Kas i j priims sprendimus? (Vienas mogus, keli, bendru sutarimu?) Kiek per derybas galima tiktis lankstumo? (Abipusi nuolaid, nuosaikumo, nekintamos pozicijos?) Ar antroji alis jautri? (Nacionaliniu, asmeniniu poiriu?) Kokios galima tiktis kno laikysenos ir kalbos? (Veido iraik, bejausmikumo, gest, jaudrumo?) Kokie antrosios alies prioritetai? (Pelnas, ilgalaikiai santykiai, pergal, darna?) Ar tarp abiej ali dideli kultriniai skirtumai? (Logikos, religiniai, politiniai, jausminiai? Kiek j etika mums priimtina? (Laikymasis sutari, termin?) Ar bus kalbos problema? (Bendra viena kalba, vertjas?) Koks mechanizmas padt ieiti i aklaviets ar veikti sunkumus? Kiek vis susitikimo eig bt leistina pavairinti humoru, sarkazmu, juokavimu ir nekantrumu? Tiksls atsakymai io kontrolinio srao" klausimus pads pasirengti susitikimui, kuris turs rimt pamat sklandiai deryb eigai ir j skmei.

145

Savikontrols klausimai 1. Pateikite pavyzdi kaip susitikimai skirtingai pradedami ir vyksta skirtingose alyse. 2. Koki tak deryboms turi kultriniai veiksniai? Pateikite pavyzdi. 3. Kaip vertina derybas ir elgiasi j metu skirting kultr atstovai ( vokieiai, britai, amerikieiai, meksikieiai, japonai, pranczai, skandinavai)? 4. Kaip priima sprendimus skirting kultr atstovai (amerikieiai, britai, vokieiai, japonai, pranczai, italai)? Apibdinkite j elgesio ypatumus. 5. Kaip mint kultr atstovai iri kompromis ir sutartis ? 6. Kas bdinga prancz, anglosaks (amerikiei), japon ir kiniei debat logikai? Apibdinkite jas. 7. Kaip skirting kultr atstovai naudoja kno kalb ( vairias jos formas) derybose ir versle. Apibdinkite jas ir pateikite pavyzdi. 13.Tema. ELGSENA IR MANIEROS SKIRTINGOSE KULTROSE. 1. Elgesio norm kultrinis slygotumas. 2. Netakto pasireikimo bendraujant su kit kultr atstovais rizikos sritys. 3. Graiosdios manieros ir neleistini dalykai skirting kultr sampratose. 1. Elgesio norm kultrinis slygotumas. Savo pai kultros aplinkoje elgesio normos mus inomos. Kas gerai ir kas blogai, kas dera ir kas nedera, kas garbinga ir kas negarbinga. Tos normos, imokytos tv bei mokytoj, patvirtintos biiuli ir bendraami, apima ne tik esmines vertybes bei nuostatas, bet taip pat elgsen ir laikysen vairiomis aplinkybmis. J negalime paeisti, neusitraukdami pasmerkimo ar nepakenkdami sau. Savo tvynje mes inome, kaip elgtis prie stalo, kaip kokteili vakarliuose, restoranuose, susirinkimuose ir daugybe kit prog. Taip pat puikiai prisimename tam tikrus draudimus, kuri privalu laikytis ms kultroje. Elgesio normos gerai iauklto pilieio ne tik nevaro, bet jam i esms patinka. Tai gerai pastamas reguliavimo mechanizmas, neleidiantis mogui apsijuokti ar pasijusti nepageidautinam. Taiau sunkum atsiranda ivaiavus svetur. Kaip savo alies atstovai, mes nortume pasirodyti mok kultringai elgtis. Deja, kaip grau elgtis vienoje alyje, gali bti ekscentrika ar tiesiog negrau kitoje alyje; tai netrukt sitikinti tas, kas japono akivaizdoje isiniurkt nos grai balt nosin. mons, keliaujantys po svetimas alis, susiduria su dilema. Ar jiems elgtis taip nepriekaitingai, kaip tvynje, ir rizikuoti neivengiamai padarysiant faux pas (klaiding ingsn), ar mginti pamgdioti vietinius mones ir rizikuoti atrodyti juokingai? ia gelbsti nuoirdumas .Jis smarkiai padeda. Europieiai, azijieiai ir amerikieiai nuolat susitinka verslo reikalais ar konferencijose ir vieni kit daniausiai neeidia bdami patys savimi. Amerikieiai yra malons ir nuoirds, pranczai - galantiki ir nuoirds, britai nuosaiks ir nuoirds, vokieiai ir rusai nesiypso, bet yra nuoirds, suomiai nerangs, bet nuoirds, japonai ypsosi ir yra nuoirds (nors, deja, europieiai ir amerikieiai mano j ypsen esant nenuoirdi). Piets ar dalykiki susitikimai, kuriuose tenka retsykiais dalyvauti, bna ikilmingi, ypa jei eimininkas dosnus, o sveias dkingas ir atidus. Per pirmuosius tokius susijimus faux pas irima pro pirtus, netgi su pasimgavimu. Klausimas, kaip teisingai elgtis svetimoje aplinkoje, ima slgti, kai joje tenka ilgiau usibti. Usits eimininko ir sveio santykiai, juo labiau nuolatiniai verslo ryiai ilgainiui ibando abiej ali kantryb ir tolerancij. Amerikiei protis isidrbti kdje per verslo konferencijas

146

britams gali atrodyti draugikas ir avus, bet vokieiams bus nesmagu tiek j pai, tiek amerikiei biuruose. Meksikieiams vien kart atleidiama u nepunktualum, bet jis darosi nepakeniamas, kai nuolat kartojasi. Roman krat atstov plepumas i pradi gali atrodyti avus suomiams ir vedams, bet neilgai trukus ima varyti i proto. Taip pat yra riba, kiek europietis per dien gali igerti aliosios arbatos puodeli. Todl reikia stengtis perprasti elgesio gudrybes. Daug keliaujantys tarptautinio verslo atstovai stengiasi suinoti elgesio taisykles, kuriomis deramai gals naudotis kad ir kur atsidr. Kai ko lengva imokti - paspausti rank ar nusilenkti, eimininkei neti okoladini saldaini ar gli. Kiti dalykai iek tiek sunkesni - kaip valgant naudotis lazdelmis, kokios tam tikroje alyje lengv pokalbi temos, laiko nuovoka. Kuo giliau mik, tuo daugiau medi. Kokios svarbios visuomens normos? Kokios pagrindins nuostatos? Jautriosios vietos? Bet pirmiausia - kas grietai neleistina? Deja apie tai ne visada pasakoma. Visiems aiku, kad Saudo Arabij atstovauti firmai nepatartina sisti didiausio girtuoklio, kad arabai nevalgo kiaulienos, bet ar inoma, jog kalbant nemandagu arab atkiti pd arba teirautis apie kurios nors jo moter sveikat? Ar inote, jog kai kuriose Europos alyse (pvz., Ispanijoje) moteriai padovanotos geltonos gls reikia j esant neitikim savo vyrui? Tad apvelkime gyvenimo sritis, kur didesnis netaktas gali eisti, o maesnis - sudaryti keblum. 2. Netakto pasireikimo bendraujant su kit kultr atstovais rizikos sritys. Elgesys prie stalo Sena malagasi patarl byloja: mons yra kaip puodo kratas, sudarantis tik vien rat". I to galima suprasti, jog pagrindinis mogaus maisto poreikis bent laikinai padeda kaip vienijantis veiksnys. Dl to nedaug abejoni, taiau moni elgesys aplink t puod stebtinai skirtingas. Vieniems valgymas tikrai yra svarbesnis nei kitiems. Danai girdime sakant: amerikieiai valgo, kad gyvent, o pranczai gyvena, kad valgyt. Gal tai pernelyg supaprastinta, taiau amerikieiai staigoje pasitenkina msainiu ir kokakola, anglai sumutiniu ar priepieiais aludje, skandinavai kompanijos valgykloje pavalgo lygiai per pusvaland. Pranczai, prieingai, daug reikms teikia vidudienio valgiui, kuris gali utrukti nuo vienos iki dviej valand Ispanai, portugalai ir graikai taip pat retai kada valgo paskubom. Tai dera turti omeny bendraujant u stalo su ios kultros atstovais. Valgymo laikas mons valgo labai skirtingu laiku. Anksti pradedantys darb skandinavai valgo labai silpnus pusryius ir apie vidudien jiems arna arn ryja. Suomi piet pertrauka yra 11.30, o daugelio europiei - 12.30 ar 13 va land. Ispanai retai sda prie stalo prie 14 valand ir usisdi iki 16 ar 17 valandos, nors dl narysts Europos Sjungoje jaunesni administratoriai turi grti darb bent penkiolikt ir nutraukti siest. Vakare mons valgo dar skirtingesni metu. Suomiai, apie eiolikt valand vl ialk, drauge su gyvenaniais i algos" japonais ir brit darbinink klase visus kitus aplenkia ir valgo apie 17.30. Kanada ir Naujoji Zelandija taip pat anksti vakarieniauja. Australai udelsia ilgiau, o amerikieiai ir dauguma iaurs bei Centrins Europos gyventoj sda prie stalo apie 19.30, tuo tarpu ispanai ir portugalai, dar virkindami pietus, maist nenori pairti iki 9 ar 10 valandos vakaro, danai net daug vliau. Kviestiniai piets 8 ar 8.30 val. vakaro reikia, jog pagrindinis patiekalas bus tarp 10 ir 11 val. vakaro. 147

Kinai bei kiti azijieiai vakarieniauja apie 8-9 val. vakaro, nors indonezieiai nemgsta anksti vakarieniauti. Daugumos tautybi atstovai, pakviesti piet pas k nors namus, ateina paskirtu laiku; kokteili vakarliai jau kas kita. Taiau Ispanijoje vluoti negda, nes, iaip ar taip, kvietimas ateiti 9 valand reikia pus deimtos. Protokolas Daugelyje krat nepaisoma, kaip sussti aplink stal, ir nutariama paskutin minut, nors azijieiai svarbiausi svei btinai pasodina taip, kad jis bt atsigrs duris. Europoje pranczai ir vokieiai labiau kreipia dmes, kaip prie stalo susodinti mones, atsivelgdami j interesus ir visuomenin padt. Taiau prie stalo formalum labiausiai laikosi vedai. Nors vedai ir vaiingi, piets Stokholme gali bti sunkus ibandymas. Svarbiausias sveias lydi eiminink prie stalo ir sdasi jai ne i deins, kaip daugelyje ali, o i kairs. I pat pradi igeriama degtins, o garbingiausias sveias turi pasakyti pirmj tost. Pirmasis tostas skiriamas eimininkei ir btinai palydimas trumpos kalbos. Pakls taur, mogus pasako, u k geriama, pavelgia jai ar jam akis, itaria magikj od skl', ilenkia nemaai degtins, vl ikls taur akimirk velgia akis, po to tvirtai deda taur ant stalo. Per pietus visi, sdintys prie stalo, turi itaip skl'inti ir bti paskl'inti. Ir nelengvai atleidiama, jei kas nors k nors pamirta. inoma, gdingiausi igerti u eiminink, prie stalo dalyvaujant daugiau nei atuoniems monms. vedai labai mgsta po piet pasinekti. Jei per pietus dalyvauja daug svei (50 ar daugiau), ilgoki tostai ir nekos utrunka apie dvi valandas. Jei sveiai nemoka vedikai, paprastai kalbama anglikai, pranczikai ar vokikai. Galite kalbti juokaudamas ar pompastikai - abu stiliai tinka. Bon apptit Daugelyje ali enkl pradti valgyti duoda eimininkas arba eiminink. Pranczijoje pasakoma bon apptit", Vokietijoje guten Apptit", Italijoje buon appetito" ir t. t. Anglosaksai neturi tokio enklo atitikmens ir burbteli na, gerai" ar nieko nepasako. Vienas pranczas, suinojs, kad nieko nebus pasakyta, padvejojo valandl, auktu pamojavo vir savo lkts ir, tik suniurnjs: En bien, alors - bonne nuit"**, panr aukt sriub. Atitinkamas japon posakis yra itadakimasu" (a gaunu), nors prie tai jie tikriausiai pagirt, kaip graiai atrodo maistas. Japonai tiek pat reikms teikia estetiniam maisto vaizdui ir idstymui, kiek ir jo skoniui, tad Japonijoje nepulkite prie savo lkts, pirma nepagyrs eimininks meno. Patiekal skaiius Anglosaksai prat valgyti tris patiekalus - ukand, pagrindin patiekal ir desert. Kitose alyse patiekal gali bti kur kas gausiau. Pavyzdiui, pranczai atskirai patiekia daug toki patiekal, kaip aliosios salotos, haricot verts***, cikorijos, paragai, artiokai, o britai stengiasi kuo daugiau sudti vien lkt. Azijoje gali pamesti patiekal skaii, nors Kinijoje vienu metu ant stalo padedama penki ar ei patiekalai. Japonai, nordami padaryti spd, stal vien po kito patiekia labai daug patiekal, bet po nedidel, lengvai suvirkinam kiek Paproiai Pagal alies paproius valgoma sdint prie stalo, ant grind ar ant ems. Japonijoje paprastai sdima ant tatami, arab alyse ant kilimo, linoleumo ar nupoliruoto

148

paviriaus; Tongoje, Fidyje ir didiojoje Polinezijos dalyje ant ols ar tvirtos ems. Jei valgoma ne prie stalo, europieiams ir amerikieiams, nepratusiems rytietiku bdu ilgai klpoti, tenka sukti galv, kaip sulankstyti kojas. jus japon bei arab namus paprastai nusiaunama ir batai paliekami prieangyje. Lazdelmis valgoma keliose Azijos alyse, ypa Japonijoje ir Kinijoje, tad vykstantiems ten patartina iek tiek gusti naudotis lazdelmis, jei nori, kad bent ksnelis patekt burn. Paprastai jie tarsi nepastebi, jei su lazdelmis nerangiai valgai, nors vienas Dievas ino, k jie apie mus i tikrj pagalvoja. Taiau mes atsikerijame, kai jiems tenka naudotis peiliais ir akutmis. Arab alyse prasta valgyti viena ranka - deinija, nes kairioji paliekama nevarioms" uduotims, neinia kokioms. Nelengva viena ranka valgyti didel riuko laun, nuo kurios varva padaas. Prie pradedant valgyti reikia atsiraitoti dein rankov - padaas, iaip ar taip, teks iki alkns. Daugelyje nam netoli bna prausykla, kuri reguliariai eini nusiplauti padao. Skaniausi atpjov eimininkas paduoda sveiui - nemandagu paiam imti ar atsisakyti silomo gabalo, nors jis tau ir per didelis. Ryius gumul suspaudia (ranka) eimininkas ir tau tiesiai paduoda. Kitus ryi gumulus galite susispausti pats, bet nevalia liesti ant didels lkts padtos rienos. Prie jokio maisto nesilieskite kairija ranka, nebent i pradi pasisakte eimininkui ess kairiarankis, o tokiu atveju atsiminkite, kad js dein ranka bus nevarioji. Malagasi namuose riuko koja skiriama tiktai tvui. Ukandiai vairiuose kratuose ukandiai bna skirtingi. Japonikas sashimi (alia uvis), be abejons, yra vienas skaniausi (ir brangiausi) ukandi; alia arba rkyta uvis taip pat mgstama Skandinavijos alyse. Prancz hors d'oeuvre susideda i crudits. Italai mgsta antipasta (danai Parmos kump), amerikieiai - krevetes ir (neseniai) bulvi lupenas, graikai - tsatsiki ir tara-masalata, o turkai jogurt. Ispanai prie pietus mgsta taps. Amerikieiai prie pietus suadina apetit guacamole ir srio padau. Taiau i ties visose alyse dl viso pikto turima sriubos, ir tam tikra sriuba laikoma nacionaliniu patiekalu. Ispanijoje tai gazpacho, Pranczijoje soupe a l'oignon ir bouil-labaisse, Austrijoje ir Vengrijoje guliaas, Rusijoje bortsch, Kinijoje ryklio peleko arba paukio lizdo sriuba, Skandinavijos alyse irni, Italijoje minestrone, Vokietijoje jauio uodegos sriuba, o Jungtinse Valstijose tirta jr moliusk sriuba. Visos itos sriubos - kartos ar altos - paprastai valgomos kaip pirmasis patiekalas. Japonijoje misoshiro sriuba valgoma piet pabaigoje arba piet pabaig, kaip ir sopa alentejana Portugalijos provincijoje Alentee. ioje vietovje anksiau valstieiai prisikimdavo pilv sriubos, nes iame kakada skurdiame rajone antrasis patiekalas nebdavo sotus. Sriubos paprastai valgomos metaliniais auktais; Kinijoje jie keraminiai ir ypatingos formos. Japonijoje ir Kinijoje sriubos dubenlis pakeliamas prie burnos ir sriuba sriaubiama. iose alyse ia pat padti ryiai taip pat garsiai lamiami lazdelmis. Sukeliama nemaai gars, bet tai tikrai mandagu. Dauguma europiei, kai sriubos lieka nedaug, baigia j, lkt palenkdami save, o Anglijoje mandagu baigti valgyti sriub, palenkus lkt nuo savs. Antrieji patiekalai Visame pasaulyje antrj patiekal yra tokia gausyb ir vairov, kad ia j vis neapraysi. Nors daugelis j gali keistai atrodyti, bet paragavus yra valgomi ir net skans. Sashimi, kuris nuo pirmo ksnio atbaido nemaai anglosaks, yra vienas puikiausi patiekal pasaulyje nepranokstamo subtilumo ir velnaus kvapo. ito nebt galima pasakyti apie korjiei kimshi, kai kuriuos vietnamiei uv ir ungurio patiekalus bei vairius kitus valgius mauose kaimeliuose palei Jangdzs up. Nepratusiam fidi kavos skonis (ir ivaizda) panaus molio, taip pat Pchenjano sak su gyvate butelyje vargu ar bt priimtina lietuvio skrandiui... 149

Prie suomi kalakukko ir mmmi reikia iek tiek priprasti, kol galiausiai jie patinka, taiau calamares en su tinta (galvakojai savo sultyse) randa maai alinink tarp ne ispanikos kilms moni. Atsidrusieji svetimuose kratuose turt valgyti tiek, kiek pajgia, ir saugotis, kad neeist eiminink. Amerikieiai ir ypa anglai gali atsikeryti keliaujantiems po anglosaksikas pakrantes, pasilydami savo valgi. Nors paprastai sveiams siloma tai, kas turima geriausio, o sveiai stengiasi kiek manydami elgtis pagal eiminink paproius. Plaiai inoma, kad kaimiki austral pusryiai gali susidti i didelio jautienos pjausnio su dviem keptais kiauiniais ant viraus, o Madagaskare kiauinio negalima tiesiai paduoti kitam mogui, bet pirma j reikia padti ant grind. Tongoje ir Havajuose jums gali pasilyti bangini msos ir gyv omar ( tave iri, kaip valgai), o Portugalai kiaulien valgo su moliuskais ir 53 skirtingais bdais gamina menk. Malagasiai per aukojimo ventes papjauna zeb band ir traukia svei ikilmes, jam ant galvos upildami truput kraujo. Keisti paproiai prie stalo nesiriboja Treiuoju pasauliu ar nuoaliais kratais. Anglai btinai naudojasi ir peiliu, ir akute, taiau amerikieiai valgydami peilio rankoje nelaiko. Jie pirma supjausto ms, peil laikydami deinje rankoje, o akut kairje. Po to peil padeda prie lkts, akut pasiima dein rank ir truput nuleid kairj pet pradeda valgyti, britams atrody-dami labai pakryp. Brit paprotys daroves (net irnius) valgyti apversta akute amerikieiams ir europieiams kelia paniek. Pranczai - didieji drnai - duona naudojasi tarsi papildomu stalo rankiu, ja pastumia maist, o ant galo ksneliu variai ivalo lkt, palengvindami ind plovjoms darb. Gal aplink Kedogano skver tai atrodo nelabai civilizuotai, taiau kokia prancz nuomon apie mones, valganius sr po deserto? Japonai, suvakarj daugeliu atvilgi, ne visuomet valgo desert. Jie ne itin mgsta sr ar rien, tad turkite tai galvoje, kviesdamiesi japonus sveius. Japonijoje svarbiausia nepamirti pagirti, kaip graiai atrodo valgiai, tuo pat metu po truput valgyti kiekvien patiekal ir pakelti taur, jei kas nors pasisilo jums pilti. Js savo ruotu pripilate jo taur ir vis, kuriuos pasiekiate. Pakankamai igrs saks, puodel apveriate. Kinijoje niekad nesuvalgykite paskutinio ksnelio lktje ir prie stalo niekad nesakykite, jog esate ialks. Suomijos provincijoje bulvs stal tiekiamos su lupenomis, ir prie valgydamas pats turite jas nusilupti. Suomiai moka peiliu ir akute nulupti bulves prie jos neprisiliesdami, o negud nusidegina pirtus. Anglijoje negalima ant piet stalo dti rank, o pavalgius jas reikia laikyti skraite. Meksikieiai mokomi laikyti rankas ant stalo ir valgant, ir pavalgius. Fidyje ir kitose alyse mandagu (net privalu) pavalgius atsiraugti, parodant savo pasitenkinim. Tik ito venkite alyje, kur taip nepriimta. (eiminink ved nualpt.) Kinijoje visikai aiku, kada vais baigsi, nes eimininkas atsistoja ir padkoja u apsilankym. Jungtinse Valstijose danas britas nustrsta, kai po pirmos porcijos eimininkas paklausia: Ar jau jums gana?" Britas supranta, kad daugiau nedera dtis. O i ties amerikietis itaip silo daugiau, tad kuo puikiausiai galite atsakyti: Ne, dar negana!" Kokteili vakarliai Kokteili vakarliai neturi griet taisykli . Juose skirtingos kultros mons elgiasi skirtingai. Niekas tvirtai neino, kada geriausia ateiti, kada geriausia ieiti ir kiek laiko vakarlis turt tstis. Be to, dar neaiku, kiek gerti, kiek valgyti ir apie k kalbtis. Tvynje pasikviesti kelis draugus igerti taurel gana paprasta. Taiau didesnius pobvius, kuriuos susirenka vairi tautybi moni, reikia geriau apgalvoti. 150

Pokalbiai Vien tautybi mons kokteili vakarlio aplinkoje ydi, o kiti ne. Tarkime, rusai mgsta gerti sddami, juoba kad jie tam skiria nemaai laiko. Kinai - prat kimti pietus atsisd prie vaii stalo - varosi laistytis nuo vieno triukming nepastam brelio prie kito. Judraus bdo, lengvai bendraujantys amerikieiai tokioje kaleidoskopikoje apsuptyje bna nepranokstami. Australai ir kanadieiai, prat apgalvoti, kaip sutikti atvykstaniuosius, nesunkiai sijungia ia vien brel, ia kit ir visuomet lengvai umezga panekes. Britai ir pranczai - buv lengv pokalbi meistrai -taip pat yra prityr kokteili vakarli lankytojai. Taiau kai kuri tautybi monms pati lengvo pokalbio tema yra nemaas galvoskis. Vokieiai tiesiog j nepripasta, suomiai ir japonai mirtinai bijo, o vedai po koki deimties minui isenka. Rusai ir vedai, labiau mgstantys ilgus, nuoirdius pokalbius su artimais draugais, nemato prasms, kam paistyti banalybes ir niekus visikai nepastamam mogui. vedai, gerai mokantys anglikai ir link kalbti apie savo darb bei specialyb, maai k turi daugiau pridti ir danai prisipasta im nuobodiauti jau po pirmo pusvalandio. Neprat plepti suomiai, ties sakant, netgi perkasi broiras apie lengvus pokalbius (tokia neseniai ileista Helsinkyje turjo didel pasisekim). Japonai niekad gerai neino, k kalbti su usienieiais. Per japon verslinink susirinkimus 15 minui privalu skirti banalybms ir darniai nuotaikai sukurti, ir tik tada galima eiti prie reikalo. Per kokteili vakarlius jie tarsi pakimba ore. ito nepasakytum apie Piet amerikieius. Nors svetim kalb nelabai moka, jie taukia neusiiaupdami ir danai gelbsti i padties savo partnerius japonus ar skandinavus. Meksikieiai, argentinieiai, Peru gyventojai kalbos niekad nepristinga. K gerti Dideliam pobviui reikia parpinti vairi grim, nors dabar grimo proiai kur kas vienodesni nei anksiau. Taip yra todl, kad viskis, dinas su tonika tapo tarptautiniais grimais. Pavyzdiui, pranczai, anksiau gr visk tik po piet, dabar j vartoja kaip aperityv ir importuoja dideliais kiekiais. Anglai danai j geria su sodos vandeniu, amerikieiai su ledais, kotai gryn, o japonai su vandeniu (mizuwari"). Dinas su tonik gerai eina kartais vakarais ir yra mgstamas daugumos tautybi dam, kaip kampari" soda arba kampari" su apelsin sultimis. Vokieiai mgsta balt vyn, ispanai ir portugalai raudon, rusai degtin, o skandinavai bet k, prie ko priklijuota etiket. Jei amerikietis paprao martinio, jis turi galvoje 99 procentus sauso dino su laeliu vermuto, neretai su alyvuoge ar kokteilio svognu, kad graiau atrodyt. Su alyvuoge vadinasi martinis, su svognu - gibsonas. Amerikieiai, papraydami viskio, turi galvoje burbon, o jeigu nori viskio, sako skoo". O kai tai perpranti, jie paprao pargtinto viskio, ir vl neinai, k j dti. Kai manai parpins didel asortiment grim, jie reikalauja manketen (kokteilis vermuto ir viskio)*, skriudraiveri (degtin su apelsin sultimis ir ledu), vait ledi (alkoholinis austral grimas) ir iri, ar tu inai, koks skirtumas tarp Tomo" ir Dono Kolinso". Amerikiei pobviuose britai atsikerija pabrdami skirtumus tarp pimz kapo" nr. l, pimz kapo" nr. 2 ir pimz kapo"nr.3 (alkoholinis angl grimas). Kada ieiti Nra aikaus enklo, kada baigti kokteili puot. Amerikieiai verslininkai prie taurs taip sitraukia pokalb apie reikalus, kad tik es pobvyje, bet ir kuri valanda. Roman krat gyventojai gali kalbti be galo.

pamirta ne

151

Britai, vokieiai, olandai, veicarai yra palyginti drausmingi sveiai ir laiku ieina, bet ito nepasakytum apie danus, kotus, slavus bei airius. Azijoje baigti pobv yra eimininko pareiga, o Europoje ir JAV tai priklauso nuo sveio. Nevisi pasirodo supratingi . vedai mano, kad yra tik vienas bdas, kaip ikraptyti suomius ir rusus. Tiesiog reikia pareikti, kad maisto dar valias, bet grimai isibaig. Vais restorane. Tarptautinio verslininko gyvenime vais restorane uima svarbi viet. Keliaujantys vadybininkai usienio komandiruotje neretai kvieiami restoran keturis ar penkis kartus per savait. Jiems tenka atsilyginti tuo paiu, kai partneriai ir kolegos atvyksta j al. vairios aplinkybs lemia tai, ar kvieiama namus, ar restoran. Amerikieiai, britai, kanadieiai ir Naujosios Zelandijos atstovai usienio sveiams greitai atveria savo namus. Ispanai, portugalai bei kiti roman krat gyventojai kvieiasi namus tik tuomet, kai nusistovi tvirti asmeniniai santykiai. Daniausiai pietauti kvieiama restoranus. Niekur taip nra populiaru pietauti ne namuose, kaip Japonijoje, kur restoran sskaitos yra visikai neapmokestinamos ir kur kompanijos ar finansiniai organai retai kada tikrina vaii ilaidas, jeigu jos nepranoksta keturi procent firmos apyvartos. Kai tokios kompanijos, kaip Mitsubishi", Mitsui" ir Hitachi", apmoka sskaitas, galima soiai prisivalgyti ir igerti! Be to, japonai ir kiti rytieiai mano, kad j namai yra mai, palyginti su j koleg amerikiei ar europiei bstais, ir todl jie negali savo namuose tinkamai priimti svei. Etnins virtuvs Kai usienietis kolega tave pasikvieia restoran, nereikia stropiai laikytis tos alies stalo etikos, nes danai restoranas pasirenkamas pagal etnin virtuv, kuri gali bti ne vietin. Nors paryieiai mgsta kviestis pranczikus restoranus, vokiei, oland ar veicar administratoriai danai pasilo rinktis norim virtuv . Amerikieiai taip pat labiau mgsta europietika ar azijietik virtuv; japon vadybininkai paprastai pasilo rinktis vakarietik ar japonik virtuv. Dera atminti, kad kai kurios nacionalins virtuvs geriau atstovaujamos ne tvynje, o svetur. Tai, inoma, pasakytina apie rusik maist, kuris rusikuose restoranuose Paryiuje, Helsinkyje ir Stokholme yra tokio lygio, kuris beveik nepasiekiamas buvusios Soviet Sjungos restoranuose. Londone ir apskritai Anglijoje yra netiktinai puiki indik restoran, o atuoniasdeimties met senumo japonikose maitinimo staigose brit sostinje maistas brangus, bet labai skanus, sunkiai pranokstamas net paioje Japonijoje. Nenuostabu, kad ten pasiektas toks lygis, nes Londone nuolat gyvena 50 000 japon. Dar keisiau, kad Tokijuje, be abejons, yra geriausi prancziki restoranai pasaulyje. Tvirta jena, be to, tradicinis japon avjimasis vairiais vakarietikais pasiekimais paskatino kelis turtingus japon antreprenerius (kai kuriais atvejais plaiai inomas kompanijas) Tokijuje steigti tokius aukiausios klass pranczikus restoranus, kaip Maksimas", itaiginguose pastatuose ir samdyti geriausius virjus, kokius galima gauti u japonikus pinigus. ie restoranai - vakarais daniausiai lankomi vadovaujani, atsiskaitani u ilaidas darbuotoj - yra pasiek kulinarijos, aptarnavimo ir aplinkos lyg, kuris prilygsta ar pranoksta bet kur esanius varovus. valgiarat traukti valgiai, bdingi didiumai Pranczijos rajon. Kobs jautienos kokyb ir japon jros grybs utikrina, kad netrkt joki sudedamj dali. Vynas parskraidinamas i Pranczijos, - grim srauose galima pasirinkti 200-300 aukiausios ries ilaikyt vyn i Burgundijos ir Bordo, - ir nieko ypatingo, jei geras" butelis kainuoja 2000-4000 eur. Galima sivaizduoti , kokia susidaro bendra sskaita, kai eetas japon vadybinink, imanani vyno skon (o jie ities imano), maloniai pasivaiina restorane.

152

Auktesn ir emesn grandis iek tiek nuoaliau nuo tokio privilegijuoto gyvenimo yra vidurins grandies vadybininkai, kurie stengiasi padaryti spd usienieiams klientams, vaiindami juos restorane ir sumokdami tiek, kiek leidia riboti mons finansai. Danai ne pro al svei paklausti, koki etnini valgi jie pageidaut. Stebtina, taiau tarptautiniu mastu garsja labai nedaugelio taut virtuvs: prancz, ital, kin ir ind. Toki restoran nemaai galima rasti kiekviename pasaulio mieste. Didiuma verslinink savaime pasirenka vien i restoran. iuo metu auga antroji lyga" etnini virtuvi, pamau gyjani ger vard pasaulyje. Tai graik, meksikiei, rus, ispan, korjiei, indoneziei, tailandiei, o dabar ir japon restoranai, kurie daniausiai idygsta dideliuose miestuose, nors konkurencijos didiajam ketvertui" dar nesudaro. Aplinkos vairov Kai yra itiek vairi maitinimo staig, jose nuotaika gali bti vairiausia. Paprastai mogus prisitaiko prie aplinkos. Ispanijos, Piet Amerikos, Kinijos, Honkongo ir Indonezijos restoranuose bna linksma ir triukminga. Anglijos, JAV ir Japonijos restoranuose nuotaika palankesn ramiai pabendrauti ar aptarti reikalus, o vedijoje ir Suomijoje sveiai papraomi ieiti, jeigu per daug sismarkauja ar nederamai prisigeria. Vokietijos, Austrijos, Danijos ir Graikijos restoranuose saikingai kauti mielai leidiama, o Japonijoje netgi laikoma geru tonu, jei virininkas igeria daugiau nei jo pavaldiniai, bet po to anksti ieina. Rusijoje ir Bavarijoje prie tavo staliuko gali prissti nepastami mons, ypa jei restoranas didelis ir kakuo panaus alud. Miunchene mons restoranus kartais atsiveda unis ir atsiklausia, ar tie gali sdti po stalu. Priepieiai ir piets Pranczijoje yra daug svarbesni nei kai kuriose kitose alyse, o isirenkami valgiai, ypa vynas, patiekiami su tam tikru reikmingumu ir ceremonijomis. Per pastaruosius dvideimt met vynas ipopuliarjo tarp anglosaks ir skandinav, tad kai tenka nuolat priiminti sveius, ne pro al truput imanyti apie vyn, bent apie pranczik, ispanik ir italik. Jau seniai prajo tie laikai, kai ved, norveg ir suomi restoranuose nebuvo leidiama gerti, jei prie kiekvienos taurs neusisakydavai dar vieno patiekalo. Katarinos" restorane Stokholme bdavo spedalratten (firminis patiekalas), kur mons usisakydavo prie kiekvienos papildomos konjako taurs. Tai buvo pigi (kad visai neitutint kliento kiens) irni sriuba. Ji kaskart bdavo usisakoma drauge su brendiu: padavjas sriubos lkt ikilmingai paddavo prieais klient. Tas j truput pauostydavo, pamojuodavo vir lkts auktu, ir padavjas j nunedavo. Bet ji visados bdavo traukiamos sskait. Apmokti sskait Kai gal gale reikia susimokti, visi elgiasi taip, kaip yra prat savo tvynje. Danai susitinkantys emesni vadybininkai paprastai sutaria kiekvienas usimokti u save. Jokiais atvejais ito nedera silyti azijieiams. Daugelyje Azijos ali, ypa Japonijoje ir Kinijoje, jau bna aiku, kas apmoks sskait, dar vakarui neprasidjus. Juos kviestis restoran j pai alyje leistina tik tada, jeigu jie tave bent kart jau pakviet. Sveiai sodinami prieais duris ir taip sddamas n nebandyk mokti. iaip ar taip, pamat sskait daugelyje japon restoran kain ar verits j apmokti. Arbatpinigiai Dl arbatpinigi galima taip praauti ir suklysti, kad veriau pasiklausti vietini moni, koks j alyje paprotys. Utenka prisiminti, kad vieni padavjai nekantriau laukia arbatpinigi nei kiti. Patogiausia, kai arbatpinigiai bna traukti sskait, nors roman alyse padavjai tikisi, kad, vertindami j akyl dmesingum, dar papildomai jiems atlyginsite. Ryt Europoje nieko bloga, jei u itin greit aptarnavim sumoksite. Kitur aptarnavimo kokyb vairiuose restoranuose 153

labai skiriasi, bet ji tikrai aukta Portugalijoje, Turkijoje, Australijoje, JAV ir veicarijoje. Daugelyje Azijos ali - ar duodi arbatpinigi, ar neduodi - aptarnavimas puikus. Japonijoje ir Kinijoje arbatpinigi nepaliekama. Pranczijoje padavjai gali arbatpinigius trenkti ant grind, jeigu jiems pasirodo, kad per maai davte. Saugiai grti i restorano Kai sskaita jau apmokta, padavjui atsilyginta, deramai atsirgta (jei to reikalaujama), galima vykti namo. Azijoje eimininkas paprastai mano, kad jo pareiga yra pasistengti, kaip js grite namo. Vakaruose tai nra paplits paprotys, bet dera pasistengti, kad sveias saugiai grt namo tokiuose miestuose, kaip Neapolis, Sankt Peterburgas, Rio de aneiras, Los Andelas ir Niujorkas, juo labiau Bogotoje ar Antananarive, kur net vietiniai gyventojai sutemus nedrsta ieiti gatv. (Nra saugu vakare usienieiui ir Lietuvos didmiesi gatvse) 3. Graiosios manieros ir neleistini dalykai skirting kultr sampratose. Be nusistovjusi paproi valgant ir geriant, daugelyje ali galioja sudtingos taisykls, kaip apskritai elgtis visuomenje. Tos normos vadinamos graiomis manieromis" ir yra sumanytos tam, kad mogus nepaklit nepatogi padt, nes ypa danai paslysta nepatyrusieji. Taiagi laikytis mandagaus elgesio, kuris siejasi su tam tikr formalum paisymo. Tiesa, poiris formalumus 20 amiuje spariai kito. Dvideimto amiaus pradioje panaus elgesys buvo propaguojamas Paryiuje, Budapete, Vienoje, Sankt Peterburge ir kitose moderniose sostinse. Graios elgsenos taisykls, auktesnij klasi sugalvotos neva tam, kad visuomen sklandiau bendraut, i ties tapo tam tikru represiniu kodeksu, sustataniu mones vietas. Ai Dievui, amerikieiai nesiduoda itaip rikiuojami ir netrukus sugalvojo, kaip negraiai elgtis, ivaduodami mus visus nuo nemaai vargo. Juos sumaniai parm kanadieiai paperkamai paprastu mandagumu ir ypa australai, kurie spjauna etiket ir apskritai elgiasi kaip tinkami. Kai kurios Anglijos kolonijos atsikrat teisingo elgesio princip, paisom metropolijoje, bet kitos j laiksi ir dvideimtame amiuje. Ypa tai pasakytina apie Indij, kur formali laikysena ir mantrus kalb stilius dar ir iandien atsiduoda Viktorijos laikais. iuolaikiniams anglams atrodo itin mandags Naujosios Zelandijos ir daugelis Piet Afrikos gyventoj, nes jie patys po Antrojo pasaulinio karo perm i amerikiei paprast nesuvaryt elgsen. Dvideimto amiaus pabaigoje anglosaks ir skandinav visuomenje, ko gero, maiausiai laikomasi formalum. Japon elgesys visame pasaulyje gali bti mandagumo etalonu, nors azijieiai apskritai visad mandags tiek su usienieiais, tiek tarpusavyje. Europoje paprastas elgesys svyruoja nuo ispan iltumo bei ital lankstumo iki veicar pedantikumo ir vokiei teisingumo; i vis europiei formaliausi turbt yra pranczai. Stebint kit elgsen sunkiausia ne nutaikyti, kiek laikytis formalum ir kiek nesilaikyti (tai greitai perprantama), bet inoti, kaip tam tikru atveju elgiamasi vairiose vietovse. Tarkime, Japonijoje priimta kaimynui, netekusiam artimo mogaus, sisti pinig uantspauduotame voke. Nors dl io paproio daugelis vakariei nesmagiai pasijunta, jis turi tam tikr privalum. Jei eima turtinga, ji pinigus nusiunia atgal, jei neturtinga - pasilieka laidojimo ilaidoms. Ar rasi praktikesn bd padti mogui nelaimje? Atsiduri dar keblesnje padtyje, kai gedintys japonai, atsidkodami u tavo gest, tau ir tavo monai atsiunia dovan. Dovanos Ryt alyse (Kinijoje , Japonijos) dovanos prastas dalykas Todl vakarieiams ten lankantis dero prie to priprasti, kad neatrodyti nemandagiasi ar ykiais Visa pirmieji k nors dovanoja rytieiai, atsakant reikia irti, kad dovana nebt vertingesn. Js veringumas tik paskatins rytieius atsakant gautas dovanas labiau ilaidauti. Svarbu sugalnot ger dovan, kad ji btnir etnin ir skoninga (estampas, keramika, iliustruota knyga ir kt. Pasikeiiant dovanomis azijiei 154

ir arab akivaizdoje nedert innioti dovanos. Pernelyg didelis pavojus, kad kas nors praras ger vard. Elgesys. Tiesa, Romoje nesunku elgtis taip kaip vietiniai, nes ionai atvyk usienieiai mgaujasi vynu, valgiais ir kitais gyvenimo malonumais., randamais Italijos sostinje. Taiau kitose alyse taip elgtis rizikinga kadangi neiku, kiek i tavs laukiama pamgdiosiant vietinius. Atjus japono namus labai paprasta nusiauti batus, bet kiek dera rodyti mandagumo? Antai japonai nuolat atsiprao u savo asmenius trkumus, maus prasiengimus ir net u nepadarytus blogus poelgius, ir vakarieiai sutrinka, kai tie save menkna.. Kiek amerikieiams ir europieiams dera save niekinti ar pritarti japon atsipraymams? prasta, kad japon monos ikebanos origami ( jap. popierini figrli sulankstymo menas) kursuose nekuiuodamos peikia savo vyrus, nes tai laikoma kuklumo ir mandagumo enklu. Ar lietuvio mona turt sekti tokiu pavyzdiu?. Japonijoje, Korjoje ir kai kuriuose kitose alyse vyrai eina priekyje moters ir pirma j ulipa ir nulipa laiptais. Pranczams ir skandinavams sunku prie to priprasti, bet ne australams. Vyrai , atvyk Australij, sutrinka, kai juo ima vadinti tipeliais (bastards). Anglas yra pomistipelis (pommy bastards), pranczas frogi bastards (varl tipelis) ir t.t. mogus galiausiai sitikina kad toks kreipinys tarp austral vyr ireikia simpatij, ir jei anglas neilgai trukus nra vadinamas pomiu, vadinasi , osiai (aussies australai ) jo nemgsta. Amerikieiai (jankiai) vadinami septyniais bakais (tanks). Rusijoje keliant tost mandagu pasakyti trump tost, bet degtins taurs veriau nedaukite grindis, jei nra akivaizdu, kad ito i js laukia eimininkas. Taip pat nedauykite grindis lki Graikijoje . Tailande iblyks veidas reikia moters gro (neklauskite ar ji neserga); Azijoje dovanos paprastai suviniojamos raudon popieri, balta spalva yra nelaiminga, susijusi su mirtimi. Neprasti proiai. Kai kurios tradicijos yra tokios keistos, kad veriau j nemgdioti. Kai kuriose Afrikos alyse vogti galvij band yra vyrikumo rodymas ir galbt vienintelis bdas gauti ger mon. Sausros nualintuose regionuose lediantis kelionn prasta pasiimti muilo, jei kartais pavykt utikti tekanio vandens. Polinezieiai k tik an pasaul ikeliavusiam giminaiiui kanda galv, nordami sitikinti ar jis tikrai mirs; jei ten dalyvaujate, veriau pagarbiai stovkite greta. Kinai nusprendia, kaip statyti namus ir idelioti baldus pagal feng shui nuostatas, kurios jums daug nereikia. spdingas ir malagasi paprotys famadihana (kaul apvertimas) Madagaskare, kai velionis giminaitis ilgokai ibna palaidotas, kakelint metini proga jis ikasamas, kaulai suvyniojami mark ir su meile demosnstruojami per eimos vent, kuri susirenka imtas ir daugiau moni. Kaulai apirimi, glostomi, rodomi kitiems ir net nekinami., Madagaskare manoma, kad mirusieji yra svarbesni ir takingesni u gyvuosius. Danu atveju galima pamatyti, kaip jie vl yra dedami brangiai kainavus eimos kap, kuriame kur kas jaukiau ir patogiau nei vidutinio malagasio namuose.. domus i ceremonij lydintis mokesi klausimas. Vyriausyb apmokestina famadihana, tad neretai dar trys ar keturios eimos vogiom itraukia savo protvi kaulus i kapo ir atgal sukia, atlygindami eimininko eimai tuo, kad pasidalija mokesi nat. Tai bene keisiausia gudryb pasaulyje, kaip isisukti nuo mokesi. Kas neleistina Kiekvienoje alyje yra dalyk, kurie laikomi neleistinais. ia vlgi yra nepralenkiami malagasiais. J sraas, kas neleistina daryti , tiesiog stebina: 155

Tiesiai kitam asmeniui negalima paduoti kiauinio. Moteriai negalima skalbti savo brolio drabui Niai moteriai negalima valgyti smegen ar sdti tarpduryje. Vaikams negalima tarti tvo vardo ar minti kokios nors jo kno dalies. Malaizijoje nevalia rodyti smiliumi, nors nyksiu rodyti leistina. Indonezijoje galva yra laikoma venta, nelieiama kno dalimi ir jos niekam nedera liesti.. Tad tvardykite savo nor paglostyti vaikui galv. Be to, Indonezijoje tavo galva neturi atsidurti aukiau vyresnio mogaus galvos. Sdint ( ant emesns kds ar susilenkus) i pagarb nesunku ireikti, sunkiau susitikus vyresn u save mog gatvje. Danai tenka matyti indonezieius linguojant sulenktais keliais, kai jie prasilenkia su vyresniu mogumi ar valdios atstovu. Korjoje gerai iauklti jaunuoliai prie vyresni moni nerko ir negeria. Taivane jokiais bdais negalima raudonu raalu rayti koki inut ar laik. Anglijoje, Skaldinavijos alyse, Japonijoje ir Kinijoje blogas tonas girtis, nors kiti dl to nematyt nieko bloga. Arab alyse draudiama gerti alkohol, valgyti kiaulien ir teirautis vyro apie jo moter (monos, dukters) sveikat. Arabas nesmagiai pasijus, jei kalbdamassis su juo atkiite savo pd ir eisite j, parodydamas bato pad ar pakeldamas rank jam prie veido.. Atvirai nesiavkite jo turtu, nes jis pasijus pareigotas jums atiduoti j. ia minti vairi taut atstov elgesio savitumai yra slygoti tradicij ir kultrinio paveldo. Todl siekiant skmingesnio bendravimo btinas gilesnis partnerio kultrini akn painimas. O versle - tai vienintelis kelias, veds didesn savitarpio supratim, pasitikjim ir bendradarbiavim.

Savikontrols klausimai 1.Kokios yra pagrindins netakto pasireikimo bendraujant su kit kultr atstovais rizikos sritys? Apibdinkite jas. 2. Kas leistina ir neleistina esant sveiuose pas kit kultr atstovus? Pateikite pavyzdi. 4. Kaip dera elgtis susidrus su neprastais proiais?

156

14. Tema. LAIKYSENA SIEKIANT SUSITARIMO SU SKIRTING KULTR ATSTOVAIS 1. JAV 2. Didioji Britanija 3. Vokietija 4. Pranczija. 5. vedija 6. Kinija. 7. Japonija. 8. Indija. 9. Arab alys 10. Rusija. Trumpai aptarsime kai kuri ali atstov elgsenos ypatumus ir ms galim laikysen siekiant su jais susitarimo. 1. JUNGTINS AMERIKOS VALSTIJOS. JAV ekonomika pasaulyje yra didiausia : keturis kartus didesn nei bet kurios kitos alies (iskyrus Japonij); deimt kart didesn nei Rusijos; Amerika pirmauja prekyboje, pramonje, maisto gamyboje ir teikdama pagalb usienio alims; Amerika taip pat daugiausia suvartoja elektros energijos, naftos, aliejini augal, grd, kauiuko, vario, vino, cinko, aliuminio, alavo, kavos ir kakavos; Amerikoje yra keturi didiausi pasaulio oro uostai ir skraidinama tris kartus daugiau keleivi nei bet kur kitur; joje yra ilgiausias keli ir geleinkeli tinklas; amerikieiai turi daugiau automobili, telefon, aldytuv, televizori, videogrotuv, indaplovi ir mikrobang krosneli nei bet kuri kita tauta; jie daugiau nei kiti ileidia pinig turizmui ir sulaukia daugiausia turist (dvigubai daugiau nei populiarioji Pranczija, uimanti antr viet); JAV mus visus pralenkia vartodama vanden, terdama or ir leisdama spaud. Visas pasaulis nustrs iri juos, nes niekas i ms nra apimtas tokios pasiekim kartligs. Amerikieiai nebijo sunkum ir konkurencijos, nors ima reiktis tampa. Jiems sudtingiau yra ne tai, kaip ilaikyti materialin pajgum, o kaip rasti vidin darn. Tad kaip galima susitarti su amerikieiais? Amerikos verslininkai garsja kaip atkakliausi pasaulyje, taiau daugeliu atvilgi su jais turti reikal lengviausia. Taip yra todl, kad j verslo filosofija nesudtinga. J tikslas yra kuo daugiau ir kuo greiiau udirbti pinig, o priemons to pasiekti yra sunkus darbas, greitis, prisitaikymas ir galia (taip pat finansin). Sentimentai paprastai neturi takos j dalykiniams sprendimams, o doleris jei nra j viepats, tai bent visagalis. Dl tokio kryptingo vaikymosi pelno, juos laiko kietairdiais. Per susitikimus ir derybas pasireikia tokios amerikiei savybs. Savarankikumas: jie mgsta sprsti patys, neatsiklausdami firmos vadov. Neformalumas: jie tuoj pat sukuria neformali aplink - nusivelka varkus, vadina vardais, kalba apie asmeninius, t. y. eimos, reikalus. 157

Mokdami tik anglikai ir ypatingu draugikumu rodydami pasitikjim, jie daro naivi moni spd. Kur galdami jie laido juokus, nors partneris j nesupranta ar mano juos nederant. Jie ikart atveria savo kortas, o po to derasi pasilym ir kontrapasilym pagrindu. Danai jie pasijunta kebliai, jei antroji alis neatskleidia ko norinti. Jie rizikuoja, bet turi konkret (finansin) plan, kurio privalo laikytis. Didium pasilym jie vertina investicij / pelno arba investicij / termin poiriu. Laikas visuomet yra pinigai: Eikime prie esms". Per pirmj susitikim jie stengiasi igauti odin susitarim. Ar jau sutarme?" Jie nori sukirsti rankomis. Kitai aliai atrodo, jog dl tokio sudtingo reikalo negalima ikart susitarti. Jie nori, kad bt i esms sutarta, o detales aikinasi vliau. Bet dl detali jie gali bti atkakls ir visk pasitikrina, nors atrodo labai patikls. Vokieiai, pranczai ir kiti pirmiausia mgsta susitarti dl detali. Deryb metu jie nemgsta pertrauk ar tylos valandli. Jie prat greitai apsisprsti (greitai susiorientuoja). Prog nepraleidia - nesvyruodami bando savo laim, ypa jei rizika pamatuota. Nepraleisdami prog ir nebijodami rizikos, amerikieiai i sandorio, jei tik galima, nori didiausio ksnio (veiklos dalies"), jei manoma 100 procent. Nekantrumas: jiems danai stinga kantrybs ir, nordami paskatinti eig, pasako ugauli ar provokuojani dalyk. (Pagalvokite, koks dosnus ms pasilymas".) Atkaklumas: atsidr aklavietje, inagrinja visas ieitis ir rand sprendimus. Nuosekls. Kai sako: Reikia sprsti", retai pakeiia nuomon. Visk isako odiais. Bet vartodami tokius odius, kaip siningas", demokratikas", doras", geras sandoris", vert", imtis", jie mano kit al juos taip pat suprantant. Todl kad JAV etnins grups: ekai, vokieiai, lenkai -juos tikrai supranta. Tiesmuki; jei su kuo nesutinka, taip ir sako. Tai trikdo japonus, arabus, italus bei kit roman taut atstovus. Kaip argument danai atskleidia iurki jg, t. y. savo finansin gali ar nepaeidiam padt. Jie nedvejodami naudojasi bals dauguma, jeigu j turi, ir daug laiko negaita, iekodami konsenso. Jei kas sandoriui atsistoja skersai kelio, t su malonumu nualina. Jie mano visus derybininkus esant kompetentingus specialistus ir tikisi juos nurungti specialybs iniomis. Jie pamirta, jog antrajai aliai gali atrodyti, kad tai susij su pagrindinio derybininko prestiu. Kaip gali meksikietikos kompanijos prezidentas pralaimti amerikieiui ininieriui? Jiems derybos - tai problem sprendimas kompromis keliu, grindiamu abiej ali atitinkama galia. Dd Semas vis geriausias. Bet kad derybos bt skmingos, reikia atsivelgti antrosios alies kultrin pasaul. Daugelio amerikiei sitikinimu, JAV yra skmingiausios ekonomikos ir demokratijos valstyb, todl jie mano, kad amerikietikos elgesio normos yra teisingiausios. Nelabai domisi ir nelabai ino apie svetim krat kultr. Danas amerikietis nedaug imano apie tai, kaip saugoti reputacij, tinkamai reng tis, naudoti tarnybin vizitin kortel, apie etiketo subtilybes ir formalumus, svarbius arabams, graikams, ispanams ir t.t. Jungtinse Valstijose doleris yra visagalis ir atremia daugel argument. Amerikieiai ne visada sivaizduoja, jog meksikieiai, arabai, japonai ir kiti retai, o gal ir niekada neaukot prestio, protokolo ar nacionalins garbs dl finansins naudos. Derantis su amerikieiais, visuomet reikia bti akyliems, nes pavirinis atvirumas bei pasitikjimas antrja alimi paprastai j kontraktuose yra paremtas grieta teisine kontrole ir jie vliau nesvyruodami ikels jums byl, jei nesilaikysite bent vieno punkto, ties kuriuo pasirate.

158

Be to, amerikiei statymai gerokai skiriasi nuo daugelio kit teisini sistem. Turdamas reikal su amerikieiais, visad stenkits atrodyti tiesus, siningas, bet gana atkaklus, nes jie vertina lankstum, atvir nepritarim, budrum ir stiprius kozirius. Nekalbkite uuolankomis kaip su japonais ar italais. Amerikieiams patinka toks klausimas: Taip, bet kas bus, jei?.. Jei gana danai pasirodysite kietas, amerikieiai ginysis, provokuos, tikrai spaus iurkiai, bet visa tai eina aidimo taisykles. Jie taip pat nori sudaryti t sandor. Jums bus net nesmagu, kad jie itiek daugodiauja, bet js slyginis ramumas juos trikdys ir gal gale ieis jums naud. Roman krat mones udarumu tik erzinsite, o amerikieiai tai gerbs. Atsakyti danai kartojam: Kaip, ar jau galime sukirsti rankomis?" galtume taip: Galbt". Nesiduokite skubinamas. Jie taip pat rizikuoja, bet, ko gero, labiau nei js igali pralaimti. Jiems is konkretus sandoris yra svarbesnis nei ilgalaikis bendradarbiavimas. Jie turi vykdyti ketvirio plan. Prieingai nei japonai, kuriems rpi js rinka, amerikieiai domisi tuoj pat gausimu pelnu. Toki amerikiei tiksl gyvendinimas jums palengvins derybas su jais. J draugikumas bereikmis, nors, kol rodomas, yra malonus. T pai dien, kai sandoris bus sudarytas, jie pamir ir js vard. Js turite daugiau koziri nei jie. Apie amerikieius ir j al inote kur kas daugiau nei jie apie jus ir js al. Jiems dauguma europiei atrodo nuginkluojantys, bet nelkti. Britai, derdamiesi su amerikieiais, savo kalboje danai terpia amerikonizm, o kai nori tuos sutrikdyti, pasitelkia britik neapibrtum ar net nenuoseklum. Amerikieiai yra kieti, taiau ir naivs. Su jais savo nuomon vartykite kaip pirtin - pus laiko dkits veikis ivien su amerikieiais, kit pus - ess pats sau viepats. Amerikieius tai imua i vi: jie mgsta, anot j, laikytis scenarijaus". Tai ypa akivaizdu amerikieiams k nors perkant - jie mgsta igirsti vis pardavimo tirad. Jungtinse Valstijose nereikia nuolaidiai parduoti. Bet koks amerikietis, engs automobili parduotuv, tikisi, kad prie jo ikart pristos pardavjas. Jis pageidauja igirsti visk apie gersias automobilio savybes - svarbias ir antraeiles, apie tai, kiek automobilis nupigintas, kokia jam asmenikai daroma nuolaida, o po to jis nori atsikirsti, iklodamas savo reikalavimus; galiausiai po ilgos kietos nekos jiedu pasiekia sutarim", abiem nelabai tikinam, taiau pageidautin ir visikai priimtin. itok dialog galite patobulinti n kiek nenusileisdamas, taiau parods lael savo simpatikumo" ar net nuolankumo. Tam tikras kuklumas pelno amerikiei palankum. Jei bsite pernelyg kuklus su roman krat atstovais, rizikuojate, kad jie tai priims u gryn pinig (Jiems yra dl ko kuklintis"), taiau amerikieiai, kuriems angl kalba yra gimtoji, pagaus visus kalbinius niuansus ir vertins js santrum. Kalbdami jie nesugeba bti kukls, nes amerikietika angl kalba yra stangri, mikli ir linkusi perdti ar priblokti. Imokite savo gimt kuklum deramai iversti britik angl kalb. Galiausiai, derantis su amerikieiais, patartina, kad js komandoje bt mogus, gerai pastantis j al. Tai nekenkia, turint reikal su bet kurios tautos atstovais, taiau nemaai europiei ilgokai pagyvena Jungtinse Valstijose ir toki ekspert" nestinga. Pagyven JAV, jie ino, kokie yra trumpiausi keliai pradti versl.

2. DIDIOJI BRITANIJA Britai gerai jauiasi su kitais anglikai kalbani taut atstovais, su kuriais nesunkiai gali umegzti ramius, bet veiksmingus santykius. Britai mano ilaik aukso vidur tarp perdto oficialumo ( kur link pranczai ir vokieiai) ir besaikio familiarumo (bdingo amerikieiams ir australams). Britai, be abejo, priklauso skirtingoms klasms, tai visad dert atminti usienieiams. Turint reikal su turtingesniais, labiau klasinius skirtumus sismoninusiais anglais

159

ne pro al pabrti savo isiaukljim bei isilavinim, o turint reikal su praktikesniais iaurieiais anglais dert akcentuoti nuoirdum, tiesum, paprast elges. Per posdius verslo reikalais i pradi britai elgiasi gana oficialiai ir vardais ima vadintis tik po keli susitikim. Paskui jie bna visai neoficials (nusivelka varkus, pasiraitoja rankoves) ir toliau vadina vienas kit tik vardais. Britai mgsta pasirodyti es eimos mons (nors ne tiek, kaip roman krat mons), todl per susitikimus ar tarp j visai tinka kalbti apie vaikus, atostogas, prisiminimus. Jungtinje Karalystje humoras per dalykinius posdius yra svarbus elementas, tad patartina atvykti su nemaa anekdot ir juoking istorij atsarga. Tam gabs mons turt atskleisti vis savo talent. Britai laukia, kad j anekdot atsakytumte savo anekdotu, ir taip susikuria palanki dalykinio pokalbio atmosfera. Verta inoti, kad brit atstovai gali naudotis humoru (ypa ironija ir sarkazmu) kaip ginklu, ijuokdami prieinink ar ireikdami nepritarim ir net paniek. Taiau sarkazmas retai skirtas skandinavams, nes t kuklumas ir santrumas vargu ar jo nusipelno. Britai gali iauriai ijuokti kai kuri roman krat atstovus ir mones, kurie elgiasi demonstratyviai. Britus galima geriau painti stebint, kaip jie pajuokia patys save ar savo partnerius. tai kada jie paprastai naudoja humor: save sumenkindami; tampai sumainti, kai jau gresia nesusikalbjimas; diskusijai pagreitinti, kai j ltina per didelis oficialumas; kai kritikuoja virinink, bet nenori bti atleisti; pateikdami nauj, galbt netikt idj bendradarbiams, neturintiems vaizduots (dirvai ibandyti"); supaindindami su nelaukta mintimi per itin nelanksias derybas; pasijuokdami i mantri ar paslapting vadovavimo prioritet ir perspektyv rengiant pompastikus korporacijos planus. odiu, humoras yra laikomas vienu veiksmingiausi ginkl brit vadov arsenale, ir brit pasitikjim galite pelnyti parodydami, kad ia jiems prilygstate. Susitikim metu brit vadovai stengiasi parodyti, kad jie vadovaujasi protu, kompromisu ir blaivia nuovoka. Taiau galima sitikinti, jog britai, net kai nra joki nesutarim, per pirmj susitikim retai priima galutin sprendim. Jie nemgsta, kai juos skubina. Amerikieiai, kada tik galdami, mgsta ikart sprsti ir kliaunasi intuicija. Labiau saistomi tradicij britai taip pat veikiau pasitiki intuicija nei logika, taiau bna atsargesni. Jiems tikt toks pasilymas: Gal per kit susitikim jau priimtume galutin sprendim?" Britai retai kada atvirai ireikia nepritarim kitos alies pasilymams. Kai tik manoma, jie pritaria, nors savo pritarim patikslina (Hm, tai labai domi mintis"). Kit taut atstovai iuo atvilgiu atviresni. Jie turt velgti uslptus brit nepritarimo enklus, pavyzdiui: Na, mums visai patinka, taiau..."; miglotas atsakymas; santrus pasisakymas, i tikrj reikiantis prietaravim (Tai galbt kebloka), humoras. Pasitelkdami aves, neapibrtum, humor, santrum ir prikiam supratingum, brit derybininkai gali ypsotis, bet ilgai bti nepalenkiami. Jie visad turi atsargin ieit, kuri kuo ilgiau dangsto. Pasistenkite atskleisti t ieit, nenusileisdami jiems supratingumu, ypsena, kuklumu ir atkaklumu. Gal gale, ko gero, sitikinsite, kad j atsargin ieitis panai js tokiomis aplinkybmis. Deryb su anglais ribos gali bti iek tiek platesns (prisiminkite, kad jie turi imtamet patirt su Indija, Viduriniais ir Tolimaisiais Rytais). Brit kompanij atstovai derantis paprastai remiasi savo firmos reputacija, dydiu bei turtu, ir jums dert nuo j neatsilikti. Tik jie taip greitai neatskleidia taking ukulisini savo ryi. 160

Mokyklos laik draugai arba sen draug ratas" brit vadov gyvenime yra reikmingi ir j nedert nuvertinti. Tos paintys ypa pasireikia Sityje, ministerijose ir teisinse sferose. Maesni ali atstovams dert atminti, kad brit unugaryje galbt yra takingesni moni nei matyti i paviriaus. Britams paprastai labiau rpi ilgalaikiai santykiai, o ne greiti sandoriai. veiksn reikia atsivelgti ir j palenkti savo naudai, net jei kartais nortume greiiau baigti susitarimus.

3. Vokietija
Pagrindinis vokiei verslo bruoas yra vienkryptis poiris laik : noras pirma ubaigti vien darb grand ir tik po to imtis kitos grandies; tvirtas sitikinimas, kad jie yra siningi, tiess derybininkai ir polinkis bti tiesmukiems, nesutikim reikti atvirai, o nesidangstyti mandagumu ar diplomatija. Vokiei kompanijos yra tradicins, i lto besisukanios organizacijos, varomos instrukcij, sistemos ir hierarchins tvarkos. Hierarchija ten privaloma, o jos pasekm - perdta pagarba tiesioginiam virininkui ir generaliniam direktoriui. Vokieiai labai brangina turt ir nuosavyb. Jiems labai svarbu tvirti pastatai, baldai, automobiliai, geri drabuiai ir visais iais dalykais jie stengsis jums padaryti spd. Dert parodyti, kad vertinate vokiei prabang ir nebijote pasipuikuoti savo solidumu, patogumais ir t. t. Vokieiai nort manyti, kad esate toks pat solidus, kaip ir jie. Savo gaminius reklamuodami vokieiams, kuo daugiau pateikite informacijos tekstu. Vokieiams nedaro spdio rkianti televizijos reklama, gudrs kiai ar menins iliustracijos. J laikraiai pilni sunkios, faktais paremtos reklamos, turimame plote pateikianios kuo daugiau informacijos. Broiros, skirtos vokiei rinkai, turi bti ilgos, kupinos fakt, rimtos ir jose idstyti teiginiai vliau turi visikai pasitvirtinti. Kad ir kokia ilga bei nuobodi js broira, vokieiai j perskaitys. Be to, jie tikisi, kad js gaminys visikai atitiks pateikt apibdinim. Vokieiai vadovauja susitikimams ar deryboms savo stiliumi, ir tikriausiai sitikinsite, kad didelse vokiei kompanijose visa susitikimo eiga yra kur kas oficialesn nei js alyje. Per susitikimus apskritai patartina su vokieiais elgtis oficialiai ir sidmti ias vokiei savybes, kurias reikt atitinkamai reaguoti: Vokieiai susitikimus ateina gerai apsireng, tvarkingos ivaizdos. Turite jiems prilygti. Jie susda ir kalba, laikydamiesi hierarchijos. Atvyksta gerai susipain su verslo klausimais ir tikisi, kad ir js bsite susipain. Savo pozicij gina logikais, svariais argumentais. Paprastai jau bna apgalvoj js galimus kontrargumentus ir pasireng gynybai. Dl savo pozicijos ir argument lengvai nenusileidia ir bando iekoti bendr slyio tak. Jums tai geriausias bdas stumtis priek. Kaktomua susirmus su nemaa vokiei kompanija retai ko pasiekiama. Jie yra sitikin, kad yra nuodugnesni (grundlich) nei kiti, ir savo pozicijos lengvai nekeiia. Argumentus jie smulkiai suskirsto ir kiekvienas delegacijos narys ar nar kalba apie savo srit. Jie tikisi, kad ir js taip darysite. koleg pastabas nesikia ir paprastai per visas derybas dirba sutartinai. Taiau pertrauk metu tarp posdi jie tarpusavyje ginijasi. Kadangi j veidai nra susting (kaip japon) ar apsimestini (kaip prancz), danai i veido ar kno iraikos galima suprasti j nuomoni skirtum. Kaip ir japonai, jie daug kart aptarinja tas paias smulkmenas. Nori ivengti bet koki vlesni nesusipratim. Turkite kantrybs. 161

Jie nemgsta bti skubinami. Jie link visk nusprsti susitikimo metu (ne taip, kaip japonai ar pranczai), bet visad bna atsargs. Paprastai to, k sutiko odiu, jie laikosi. Jei k nors parduodate, jie primygtinai klausins, kokia i to jiems nauda, t. y. kokia preki kokyb, pristatymo terminai ir konkurencin kaina. Bkite pasireng. Jie tikisi gal gale laimti geriausi (maiausi) kain. Galbt dl to jie net sutars su jumis dl bandomojo" sandorio. Jo neatsisakykite - jeigu jie bus patenkinti, tai vliau atves prie daug didesnio sandorio. Jie rimtai iekos js gamini ar paslaug trkum ir atvirai (netgi kartai) jus kritikuos, jei visi js tvirtinimai nepasiteisins. Jei kuriuo nors atvilgiu juos apvilsite, bkite pasireng atsiprayti. Jie mgsta, kai j atsipraoma - tada jie geriau pasijunta. Be to, u trkumus jums teks kompensuoti. Jie patys kritikai labai jautrs, tad kiek manydami stenkits j neugauti, kad ir netyia. Vadinkite tik pavardmis ir nepamirkite j titul. Vokietijoje labai daug mokslo daktar. Per verslo susitikimus nejuokaukite. Verslas - rimtas dalykas. Anekdotus pasakokite vliau, prie alaus bokalo. Daugelis j anekdot jums pasirodys nejuokingi ar nemaikts. Juokits i paskutinij. Susitikimo metu jie visk kruopiai usirays ir kit dien ateis gerai pasireng. Patartina ir jums taip daryti. Vokieiai paprastai gerai moka svetimas kalbas (ypa angl ir prancz), bet danai stokoja ini apie svetim krat kultr (apie js al jie tikriausiai daug maiau ino nei js manote). Kada tik galdami, jie kalba vokikai. Paprastai jie sitikin, kad yra doriausi, patikimiausi, siningiausi mons pasaulyje, taip pat ir per verslo derybas. Parodykite, kad iuo atvilgiu jiems prilygstate. Vokieiai ities labai siningi mons ir mano kitus tokius esant. Jie danai nusivilia, kai kiti mons, gyvenim irintys paprasiau ar lengvabdikiau, ne visada rimtus klausimus duoda rimtus atsakymus I to rimtumo jie labai stengiasi bti pareigingi, niekam nesudarantys vargo pilieiai. Tankiai gyvenamoje alyje reikalavimai laikytis priimt elgesio norm labai tvirti, ir vokieiai nemgsta atrodyti originalais ar nukrypti nuo t norm. Jie neturi jokio noro (kaip daugelis brit, prancz ar amerikiei) bti ekscentrikais. Vokieiai stengiasi - paprastai skmingai - nedaryti klaid. Jeigu padarysite klaid, jie nurodys j. Ir ne todl, kad bt iurkts i nesulaikomo noro, kad bt tvarka ir nepaeistos normos. Vokieiai nori bti teisingi ir danai perlenkia rodydamiesi, kokie yra teisingi. . Vokieiams nebdingas brit ar amerikiei pomgis pasakoti juokingas istorijas ar arstyti smojus. Jie trokta tikros draugysts ir mgsta nuoirdiai nektis apie gyvenimo problemas bei msles. Vokietis paprastai bna itikimas, tikras draugas ilg ilgiausiai. I paviriaus jie danai atrodo paniur, atsargs, bet irdyje trokta bti mylimi ir mgstami. Jie taip pat nori bti branginami, kaip ir mes visi. sitikin, kad anglai, amerikieiai ir pranczai - i paviriaus lengvabdiki ir maikts - gali bti tokie pat pastovs, kaip ir vokieiai, jie diaugiasi ir atsiveria. KOKIE VOKIEIAI ATRODO IR KOKIE YRA

Kokie atrodo
Vokieius valdo laikas, punktualumas -j manija.

Kokie yra
Vokiei kultroje laikas yra esminis dalykas. Tai vienas pagrindini bd

162

Vokieiai sprendia ltai, nes per ilgai diskutuoja. Vokieiai pateikia labai ilgus aikinimus, grdami prie kiekvieno reikalo pradios. Vokietijoje prasta, kad preki pristatymas vluoja. Tai prietarauja j punktualumui. Vokieiai nestropiai pateikia finansines ketviri ataskaitas pagal amerikietik sistem. Amerikieiams ir australams vokiei verslo tempas atrodo per ltas. Prie eidamas vokieio kabinet visad pasibelskite. Vokieiai pernelyg usisklend. Jie nemoka gerai bendrauti su usienieiais ir yra nepaslanks. Jie sunkiai k nors skolina.

tvarkyti gyvenim. Vokieiai sprendimus daro konsensu, o tam reikia inagrinti vairi informacij, be to, ir paalini ini. Vokieiai k nors aikindami mgsta padti tinkam pamat. Dabarties vykiai jiems yra praeities padarinys. Istorinis kontekstas taip pat svarbu. Vokieiai planuoja ateit. Greiti rezultatai ar pristatymo terminai jiems ne tiek rpi. Vokieiai labiau mgsta metines ataskaitas. Trumpas trij mnesi laikotarpis negali bti reikmingas. Ketviri ataskait raymas trukdo sklandiam darbui. Vokieiai mgsta ubaigti veiksm grandin ir stengiasi bti veikiau nuodugns (grndlich) nei skubs. Taip, tai mandagu.

Vokietijos visuomen nra toks katilas kaip JAV ar Australijos, kur mons yra isiugd taktik, kaip bendrauti su svetimaliais. Usisklendiama tam, kad netrukdant bt galima ubaigti veiksm grandin. Jie lengvai savo daikt neskolina. Vokieiai pernelyg oficials, darbovietje Oficialumas ir vadinimas pavardmis yra kolegas vadina tik pavardmis, nors kartu pagarbos enklai. yra idirb 20 met. Vokieiai ypsosi draugams. SusipainVokieiai alti, formals ir daug dami su monmis jie santresni nei, nesiypso. tarkime, amerikieiai ar australai. ypsenos ne visada bna nuoirdios! Vokietijoje geriausia stovti per 1,2 Vokieiams nepatinka, kai mons metro nuo mogaus. J kultroje prie kits atsistoja per daug arti j ar juos lieia. kito nesilieiama. Vokieiams nepatinka, jei jeini j kabinet. Jie susiraukia, jei pastumi kd Svarbu, kad susikaupusio dirbanio niekas netrukdyt, staigose (ir namuose) ar kokj kit bald. turi bti palaikoma tvarka. Kam stumdyti baldus? J idstymas buvo atidiai apgalvotas. inios yra galia. Be to, vokiei kompaVokiei kompanijose per daug nij suskirstymas dalis trukdo paalinei slaptumo. Informacija laisvai nesklinda. informacijai sklisti. Galia sklinda i viraus j apai.

163

Vokieiai labiau vertina karin ir ekonomin gali nei bet kuri kit. Vokieiai savo gali ir tak demonstruoja materialinmis grybmis -gras kabinetai, namai, automobiliai, drabuiai. iuo atvilgiu jie ne tokie kukls, kaip, tarkime, britai. Vokieiai triukmingi mons. Vokieiai turi per daug taisykli, norm ir nepakankamai atsivelgia j mogaus poreikius. Vokieiai pernelyg laikosi statym, paklsta taisyklms ir nuolat rpinasi, k kiti pagalvos. Vokiei poiris darb pernelyg rimtas.. Darbe jie neturi jokio atokvpio.

Netiesa. Labiausiai jie avisi intelektualia galia. Daugelis firmos vadov yra apsigyn doktoratus. Vokieiai mgsta demonstruoti galios ir skms simbolius, bet tai daro daug taktikiau ir santriau nei, tarkime, amerikieiai. Tam tikra prasme tiesa. Bet auktesni sluoksni vokieiai labai gerai isiauklj. Jie taip pat labai daug dirba ir vertina isilavinim. Vokieiai draugyst neiri lengvabdikai. Jie nelink su svetimais monmis ikart elgtis familiariai. Vokieiai mano, kad verslas - rimtas dalykas. Kam pasakoti juokus per verslo susitikimus? Jais galima vliau pasidalyti. Kam gaiti laik? Rimtumas - dorumas, o ne nuobodumas. Vokieiai laikosi savo sitikinim. Jei norite, kad jie pakeist nuomon, rodykite juos klystant.

Per pokalbius ir pltojant idjas vokieiams viskas atrodo labai sudtinga.

Vokieiai savo nepritarim reikia atvirai Atvirumas-tai dorumas. Diplomatikumas" danai reikia vingrum ir savo ir susitikim metu neturi takto. nuomons slpim. Tiesa visuomet yra tiesa. Kodl apsimetinti? Vokieiams lengvi pokalbiai yra sunks. Per kokteili vakarlius vokieiai prasti panekovai. Jiems lengvi pokalbiai" neieina. Nepriekaitinga tvarka - Vokiei manija. Vokiei vadovyb danai nesugeba perprasti vietini slyg usienyje ir Jie nuolat plauna automobilius, langus, reikalauja, kad viskas bt daroma grindis ir priiri technik. Vokiei kaimynai ar bendradarbiai tave vokiku bdu". sunkiai persiorientuoja. kritikuoja, jei suklysti, padarai klaid, per Vokieiai aplinkybms, savo daug triukmauji ar nusiengi kokiai nors Pasikeitus organizacijos struktroje jie nesugeba taisyklei. Ne j reikalas, k a veikiu! greitai daryti permain. Vokieiai nemato lengv pokalbi" Tai pasakytina tik apie vokiei turistus prasms. Jei k turi pasakyti, jie pasako. usienyje. Per susitikimus takingiausias Verslo ir kitus svarstytinus klausimus asmuo paprastai kalba tyliu balsu. Vokieiai mano, kad gera darbo tvarka ir aptaria labai rimtai. Per pobvius eiga isprendia daug problem; kurdami svetimiems monms nemgsta atverti bendr gerov jie tvarkai teikia pirmaeils savo asmeninio gyvenimo ar nuomons. ia esama tiesos, bet usienyje svarbos. dirbantys vokiei administratoriai sugeba tikinti vadovyb tvynje, kad Vokiei tvarkos pojtis veria paklusti reikia daugiau lankstumo. taisyklms. Nuorodos ir direktyvos yra Vokieiai nemgsta aibikai" sprsti. tam, kad j laikytumeisi. Keistuoliai ar 164

statym paeidjai nesulaukia simpatij, kaip kartais Jungtinje Karalystje, Pranczijoje ar Austrijoje. Tai yra struktriniai vokiei visuomens bruoai. Vokietija susivienijo vlai ir nemgsta per didels centrins valdios. Vis dar yra svarbios Lander*. Prieingai nei pranczams, jiems geriau patinka isklaidyta valdia. Gyvenimas sudtingas. Vokieiai mano, kad amerikieiai ir kiti visk pernelyg supaprastina. Vokieiai mgsta, kad visi daiktai bt tvirti. Automobiliai tvert 10-15 met. Durys, namai, kds ir stalai bt tvirti taip pat ir mogaus bdas! Vokieiai nra vaistnai. Jei daiktus priiri tvarkingai, jie ilgiau tarnauja. Vokiei gaminiai yra auktos kokybs ir verti, kad juos saugot. Vokietijoje tinkamas taisykli paisymas yra vis reikalas. Jei visi pilieiai bt smoningi, nereikt tiek daug policijos! Vokieiai yra labiau suvok klasi skirtumus nei amerikieiai ar australai. Klasins sistemos ten esama, ypa auktesniuose verslo sluoksniuose. Vokieiai atkakliai sako ie" (Js"), kai dauguma anglosaks jau vadintsi vardais (tai atitikt du" - tu"). Vokiei poiris j darb pernelyg rimtas. Darbe jie neturi jokio atokvpio. Per verslo susitikimus nepapasakoja nieko linksmo. Jie nuobods. Vokieiai usispyr ir stokoja lankstumo. Nepakankamai eina j kompromisus. Vokieiai savo nepritarim reikia atvirai ir susitikim metu neturi takto. Danai jie pernelyg atviri ir stokoja subtilumo. Jie kitiems gadina nuotaik. Vokieiai daug praleidia kasdien savo bendradarbiams spausdami rank. Vokiei vadovai darbe retai giria savo darbuotojus. Vokiei reklama sunki, nuobodi, nevaizdi. Vokiei susirinkimai ilgi, rimti ir nuobods.

Jie sitikin, kad organizacija skmingai dirbs tuomet, kai darbo tvarka pirma bus itobulinta, o tik tuomet taikoma. ia pakeitimai vadovybje retesni nei JAV. Paspausdamas rank savo bendradarbiui ireiki pagarb ir tai yra natralus pasisveikinimas. Vokieiai yra reikls perfekcionistai ir mano, kad darbas turi bti gerai atliktas. Kodl nuolat girti mog, kuris tik atlieka savo pareig? Taiau vokiei vadovai yra labai teisingi savo darbuotojams ir padeda, kai tie turi sunkum. Vokieiai mgsta informacij, todl nori, kad reklamoje gaminys bt isamiai apibdintas. Gudrs kiai, smojis ar hiperbols jiems nedaro spdio. Nepatinka ir akj rianios iliustracijos, danai su gaminiu menkai susijusios. Vokieiams susirinkimas yra proga aptarti verslo klausimus. Jei pavyksta sukviesti daug moni krvon, tai puiki galimyb pasikeisti mintimis. J manymu, pramogos tik tuiai iblako.

165

4. PRANCZIJA Pranczai versle (ir ne tik) nori bti nepriklausomi (kartais net neprotingai), o tai gali erzinti amerikieius, japonus ir net europieius. Pranczai gyvena udarame pasaulyje, kurio centras - Pranczija. Jie panir savo istorijon ir link tikti, kad Pranczija padjo pamatus tokiems dalykams, kaip demokratija, teisingumas, vyriausyb ir teisin sistema, karo strategija, filosofija, mokslas, emdirbyst, vynininkyst ir gyvenimo bdas bendrai pamus. Kitos tautos neturi t dalyk pagrind ir joms reikia daug mokytis, kad teisingai susitvarkyt gyvenim. Pranczai beveik nieko ino apie daugel kit krat, nes j mokyklose nedaug mokoma istorijos ir geografijos, ypa ma taut arba taut, priklausiusi kitoms imperijoms. Bendra prancz nuostata usieniei atvilgiu neutrali - nei teigiama, nei neigiama. Jie prekiaus su jumis, jeigu turite ger prek arba norite i j pirkti, taiau i pradi j laikysena bus kiek globjika. Kaip ir japonai, pranczai mano es unikals ir nesitiki, kad stengsite prisitaikyti prie j standart. Kaip reikt elgtis turint reikal su pranczu? Geriausiai seksis su pranczais dertis, jeigu inosite j psichologij ir taktik komerciniuose sandriuose. Jie pradeda derybas labai pranczikai: Atvyksta susitikim oficialiai apsireng, nes jiems tai oficialus vykis. Pradeda oficialia anga, vadina pavardmis, susda laikydamiesi vyresnumo. Jeigu pirmininkauja pranczas, oficialumas ir mandagumas ilaikomas iki deryb pabaigos. Pranczai savo argumentus pagrindia logika ir netrunka pasinaudoti menkiausiu kitos puss nelogikumu. Kai remiamasi logika, visi diskutuojami klausimai turi bti nuodugniai svarstomi, todl susitikimas esti ilgas, daug kalbama. Savo reikalavim pranczai nepateikia pradioje, bet veda prie j, rpestingai pagrsdami argumentais. Jie atskleidia savo kortas tik deryb pabaigoje (amerikieiams tai atrodo suktumas). Deryb partnerio tikslus ir reikalavimus pranczai nori isiaikinti i pat pradi. Amerikieiai paprastai nesibrangina ir atveria savo kortas. Pranczams atrodo tartinas iankstinis draugikumas, jie nemgsta, kai vadinamasi vardais, nusivelkami varkai ir atviraujama asmeninmis ar eimos temomis. Didiuojasi es greitos orientacijos, taiau nemgsta skubot sprendim. Jiems derybos nra greita procedra. Pranczai retai priima svarbius sprendimus per deryb susitikim. Svarbiausias j derybininkas yra kitur. Jie ilgai diskutuoja, nes laiko tai proto pratybomis, kuri metu susipastama su deryb partneriu ir galbt paaikja silpnosios jo puss. Prancz siekiai bna ilgalaikiai; jie stengiasi umegzti tvirtus asmeninius ryius. Derdamiesi nedaro nuolaid, nebent bt sugriauta j logika. Dl to danai lengvai duodantiems ir atsiimantiems" amerikieiams ar apgraibomis" tikslo siekiantiems britams pranczai atrodo usispyr. Deryboms strigus jie lieka nepalenkiami, taiau nebna iurkts, tiesiog laikosi savo pozicijos. Stengiasi visados bti tiksls. Tam padeda ir prancz kalba. Kartais gali bti pernelyg eidus, jeigu nesulaukia deramos pagarbos arba jeigu nesilaikoma protokolo, taiau garbs" reikaluose jie maiajautrs negu ispanai ar Piet Amerikos gyventojai ir ne taip bijo prarasti orum kaip rytieiai. Jie nuovoks ir prisitaikantys, taiau ilieka atsargs iki pat deryb pabaigos. 166

sitikin, jog yra auktesnio intelekto u vis kit tautybi mones. Danai nukrypsta nuo darbotvarks ir kalba apie daug k ilgai ir isamiai. Britai ir amerikieiai danai skundiasi: Kalbjome, kalbjome, bet nieko nenusprendme ir nepadarme". (Pranczai daug kalbdami i esms tik aikinasi patys savo mintis svarstydami, koki imtis veiksm.) Jie sieja derybas su kitais sandoriais, kuriuos galbt lygiagreta sudaro. Asmeniniai sitikinimai turi takos prancz derybinink veiksmams, kuriuos jie atlieka kompanijos naudai. Prancz komandos nariai danai esti artimi draugai, universiteto kolegos ar net giminaiiai. J bendravimo stilius ekstravertikas, asmenikas, danai emocionalus, bet visados logikas. Atvyksta derybas gerai informuoti, taiau irdami pro pranczikus akinius" danai nemato tarptautini poteksi. Kartais jiems trukdo silpnas svetim kalb mokjimas. Turint reikal su pranczais, reikia elgtis oficialiau nei paprastai, vadinti tik pavardmis ir bti perdtai mandagiems su vyresniaisiais j derybininkais. Btina visais atvejais remtis logika, vengiant amerikiei mgstamo veikimo pagal nuojaut" ar brit pagal situacij". Jeigu pasakysite k nors prieingai negu buvote sak prie kelis mnesius, pranczai btinai pasinaudos tuo prietaravimu. Jeigu norite susirinkti daugiau tak, galite pakritikuoti anglus - tai mgstama prancz pramoga. Nereikia ko nors neteisingai juodinti, tik leiskite suprasti, kad nesate visikas anglosaks alininkas. Pranczai nepyks, jeigu pakritikuosite ir artimiausius j kaimynus - italus ir ispanus. Tik nepasakykite blogo odio apie Napoleon, jis - nemirtanti pranczo siela. Utat galite papeikti De Gaulle', Mitterand' ar kit Pranczijos premjer.. Pranczus danai kritikuoja kit taut mons, ir nesunku suprasti kodl. Mgstantys ginytis ir pernelyg pasitikintys savimi, jie danai per tarptautinius susitikimus lieka vienii nepalenkiamieji, kai visi kiti jau susitar dl kompromiso. Dl to, inoma, kaltinami pasiptimu. Taiau reikia juos atjausti. Kaip tauta jie yra valgs, mstantys, nuovoks ir jauiasi tur geresn istorin perspektyv negu daugelis ms. Todl veriau lieka teiss negu populiars. Ar visados jie teiss? Kaip ir visi mons, pranczai gali klaidingai nusprsti ar bti tendencingi, taiau jie turi didel politikos, karybos, vidaus ir usienio reikal tvarkymo bei valdymo ir humanitarini moksl patyrim. Kaip ir vokiei, j neapkaltinsi lengvabdikumu. Ilgas ir svarus prancz dalyvavimas Europos ir pasaulio reikaluose pagrind j sitikinim, kad Pranczijos balsas turi bti garsus ir aikiai girdimas tarptautiniuose forumuose. Politine, karine ir ekonomine prasme alis gal ir nebedominuoja kaip kadaise, taiau pranczams nesuvokiama, kad galt sumati ar nublankti moralinis ar didaktinis j autoritetas. Kaip ir amerikieiai, britai ar rusai, pranczai turi stipr mesianizmo jausm. iaip ar taip, pranczai yra verti, kad j tariamas kietakaktikumas ir kitos neigiamos savybs bt atidiau panagrintos. KOKIE PRACZAI ATRODO KITIEMS IR KOKIE YRA

Kokie atrodo
Pranczai usispyr, visados laikosi kitokios nuomons negu visi kiti. Jie mano es patys protingiausi. Pranczai nemgsta kalbti svetima kalba, ypa anglikai. Pranczai maai ino apie kitas kultras

Kokie yra
Pranczai niekada neatsipalaiduoja. Mieliau operuoja idjomis negu faktais ir nesprendia normaliai, tiesiogiai. Jie yra cinikai. Pranczai nepataisomi ovinistai. Pranczai yra egoistai, jiems visai nerpi 167

ir nesidomi nei kitais kratais, nei j kultra. Yra per daug emocionals. Pranczai labai smalss, klausinja asmenik dalyk ir kiasi ne j savo reikalus. Daug kalba per susitikimus. Nesilaiko darbotvarks. KOKIE YRA Jie laikosi to, k mano esant teisinga, kol kas nors jrodo, kad taip nra. Objektyviai: ilga ir didinga j istorija leidia tikti, kad j misija yra civilizuoti Europ. Prancz kalba kadaise buvo tarptautin diplomatijos kalba, kuria kalbjo daug moni keturiuose emynuose. Tai tiksli, neutrali kalba; daugeliui usieniei ji atrodo grai. Pranczams skaudu, kad j istumia angl kalba. Anglija nuo seno buvo Pranczijos prieinink. Amerikos angl kalba pranczams atrodo vulgari ir neintelektuali. J vietimo sistemoje per istorijos pamokas koncentruojamasi j Pranczijos istorij. Jie nelabai daug ino apie pasaul, geriau pasta Azij ir Afrik, yra istudijav antikines kultras. Kaip ir visi romanai, susijaudin kelia bals ir gestikuliuoja, taiau retai pameta prot ir nra akli kit teigiamoms savybms. Prancz kalba yra tokia tiksli, kad nemanoma ja kalbant neatsakyti tiesiai. Jie danai klausinja asmenik dalyk, nes domisi jumis, taiau turi gimto mandagumo, kurio usienieiai danai nepastebi. Logikam argumentui sudaryti reikia daugiau laiko negu intuityviam. Dekarto teorija reikalauja sudaryti blokus. Be to, pranczai mgsta prie nusprsdami inagrinti kiekvien aspekt. Kad sprendimas bt subalansuotas, svarstydami visus punktus jie tai ubga pirmyn, tai sugrta atgal prie to, kas jau buvo aptarta. Pranczai priekabs ir smulkmeniki. Kuria didingus planus. Nedirba kaip komanda.

kit taut mons. Jie mesianistai. Jie paprastai aikiai ino, ko nori, ir stengiasi tai pasiekti. Teisyb, jie plai umoj ir nepakenia vidutinybs. Taiau aptar reikal bendrais bruoais, vliau ima nagrinti detales. Pranczai individualistai ir nestokoja savikliovos. Kadangi jie dar turi (daniausiai) ger isilavinim, mieliau veikia po vien. Paioje Pranczijoje t savyb neutralizuoja didel centralizacija. Greitos orientacijos, lakios vaizduots ir turtingos kultros monms sunku atsipalaiduoti. Statistika gali bet k rodyti. Argi bloga ityrinti idjas? Jeigu jums i vieno ono bt britai, i kito vokieiai, o amerikieiai televizijos ekrane, btumte ir js cinikai. Malraux yra pasaks, kad tautos elgiasi nacionalistikai ir nepasiduoda netikrai internacionalizacijai. Socialinio teisingumo geriausiai pasiekia ta tauta, kuri ino savo aknis. Netiesa. Pasak Malraux: Kai Pranczija kovoja u save, jos kova neefektyvi. Kai pranczai kovoja u monij, jie veikia nuostabiai". Teisyb. Paskirtas kultros ministru Malraux trumpai nurod savo tiksl Pranczijos kultros ekspansij ir suspindjim. Mums visiems tai naud.

168

5. VEDIJA Valdymas vedijoje decentralizuotas ir demokratikas tipikas ved kompanijos grafinis vaizdas turt horizontal pavidal. Atstumas iki virinink nedidelis, direktorius paprastai visiems prieinamas ir tariasi su pavaldiniais. ved firmoje maiau pareigini laipteli negu, tarkim, prancz ar vokiei firmose. Yra net statymas, kurio reikalaujama, kad visi svarbs sprendimai bt pirmiausia aptariami su darbuotojais.. is kolektyvinis sprendim primimas lygintinas su Japonijoje egzistuojania sistema. Abiejose alyse svarbu, kad visi kolegos turt plaias galimybes visapusikai aptarti projekt, nes teis dalyvauti diskusijose ir ireikti savo nuomon jie pelno grieta itikimybe kompanijos strategijai, kai tik toji nustattoma. vedijoje kaip ir Japonijoje, sprendimai gali gerokai vluoti, bet kai jau nusprsta, vykdoma vieningai : kiekvienas kompanijos darbuotojas eina ta paia linkme. Visai prieingai bna, pavyzdiui, daugelyje JAV kompanioj, kur asmenins nuomons danai sukelia vidini nesutarim ir konflikt. Turint reikal su vedais, dera prisiminti: Jie sitikin, kad yra siningi ir visada sako ties. Nemgsta prietarauti kolegoms. Atsakomyb vedijos kompanijose perduodama emesnms grandims, todl neprivalote inoti, koki i ties vadovo nuomon. Kain nenuleidia , nes sitikin, kad neusipra per daug. Jie gali bti neperkalbami ir kitais atvilgiais, nes itikimai laikosi savo grups sutarto sprendimo. Kaip ir japonams, jiems sunku individualiai k nors keisti, nes tai gali nebeatitikti susitarimo. Jie atidiai klasosi ir supras js poir. Jeigu jie nors jums nusileisti, tam reiks laiko. Jiems ne taip svarbu pelnas, kaip jums. Nors yra globjiki, taiau reikalai jiems rpi labiau nei mons. Labai reikls techninei kokybei. Parduodant j stipryb yra preki kokyb, ivaizda ir greitas pristatymas. Pirkdami irgi iri kokybs ir nedreba dl kainos. Graiai priima ir dosniai vaiina, kai numatyta programoje. Kaip ir amerikieiai bei suomiai, maai dmesio skiria darbo priepieiams ir valgydami aptarinja detales. Pranczai ir ispanai to nepakst. Apie procedrines smulkmenas jie gali kalbti be galo, bet lengvo panekesio metu kalbos pristinga po 10-15 min. Taiau j poktai ir anekdotai yra pirmos ries. Sako oficialius tostus ir i partneri laukia oficiali kalb per pietus ir po j. Kreipiasi labai oficialiai. Tyla vedijoje nebtinai neigiama. Jie mgsta pagalvoti ir yra labiau intravertai. J kultra ne taktilin, todl nestovkite per daug arti Per dalykikus susitikimus nereaguoja mimika ir negestikuliuoja, bet ypsosi daugiau negu vokieiai ir suomiai.

169

Diskutuodami ilieka rams ir mandags, bet nelabai ino, kaip elgtis, susidr su iurktumu ar roman kilms moni verlumu. Jie nereikia ypatingesns reikms vardams ir laipsniams ir bendrauja su auktais asmenimis kaip su saulygiais. Pranczams, vokieiams, Piet Amerikos ir Azijos ali monms ne visada patinka i lygyb. vedai nevaldingi. Nieko nebruka per prievart, net jeigu ir yra pranaesni. Geriausiai priimti j pageidaujamas ilgas nuodugnias konsultacijas, bet aikiai parodyti savo kantrum ir supratingum, kartu ir tvirtum bei principingum. 6. KINIJA

Kin verslo kultr paveik prisiriimas prie ilgaami tradicij ir konfucianistini nuostat. Svarbiausi Konfucijaus mokslo postulatai yra tokie: Nelygi santyki paisymas, eima visuomens prototipas. Mes ne individai, o grups nariai. Kiekvienas turi garbingai elgtis su kitu mogumi. Turi bti saugomas kiekvieno orumas. Vertinamas isimokslinimasir sunkus darbas. mogus turi bti saikingas visur ir visada. Taupyti, ilikti ramus, vengti kratutinum, nugalti silpnybes. Konfucianizmo takos verslui, jo organizavimui ir valdymui pasekms: Virininkai toli nuo pavaldini. Keturi tkstaniai met centralizacijos sukr paklusnumo tradicijas. Nelygybs tikimasi ir jos siekiama. Maiau pajgs mons turi priklausyti nuo daugiau pajgiani, o ie turi juos ginti, rpintis j karjera ir gerove. Privalu klausyti tv, mokytoj, virinink. Amius teikia virenybs. Didelis atlyginim skirtumas tarp tos paios firmos auktesni ir emesni darbuotoj. Idealus virininkas yra geranorikas autokratas. Pavaldiniai laukia nuroidym, k daryti. Individualizmas draudiamas. Santykiai svarbiau negu tikslai. Prietaravim vengiamas, aukiausias siekis- sutarimas ir harmonija Siekti doros svarbiau negu siekti tiesos. Ir vienas ir kitas gali bti teiss, jeigu abu yra dori. Svarbu ilgalaikiai tikslai ir siekiai.

Kaip dera elgtis su kinais per susitikimus ir derybas Kinai mgsta oficialius susitikimus, nors rengiasi daniausiai patogiai. Susda pagal hierarchij. Pasikeiiama darbinmis viszitinmis kortelmis. Seniausiam derybininkui turi bti skiriama pagarba ir dmesys vis laik, nors jis ir maai dalyvaut. Sprendia galiotasis asmuo arba vicepirmininkas. Tikrasis sprendimas bus priimtas ne susitikime, kuris i esms skirtas informacijai surinkti. Deryb eiga bus lta, daug pasikartojim. Vakarieiams toks laiko nebranginimas atrodo kaip deryb gudryb. Mandagumo visada laikomasi. Prieprieos ir orumo paeidim (abiem partneriams) btina vengti. 170

Kinai retai sako ne- tiktai danai usimena apie sunkumus. Vyrauja kolektyvizmo dvasia, niekas nesako a, tiktai mes. Kolektyvioje kultroje vengiama atsakomybs u sprendimus. Vadovai valdios neperduoda. Sprendim reikia ilgai laukti. Derybos Kinijoje yra svarbus visuomeninis vykis, kurio metu puoseljami geri santykiai ir svarstoma, ar mons kitapus stalo yra verti bti ilgalaikiais partneriais. Kinai, kurie prekiauja 4 tkst. met, tikrai yra verti. Jie laiko jus technikai ratingais, bet nepatyrusiais verslininkais. Kinai derasi neskubdami, ingsnis po ingsnio. Jie mgsta pradti nuo abi alis dominanij princip aptarimo. Jiems nepatinka JAV derybinink nekantravimas pasirayti sutart. Dalykiki amerikieiai ir daugelis europiei sutinka atlikti tam tikras uduotis per sutart laik. Kinai, velgdami toliau nei sandoris, pirmenyb teikia ilgalaikiam tarpusavio pasitikjimui. Jie smulkmeniki, atsargs, kantrs. Turite prisitaikyti prie j kantrybs ir itvermingumo, antraip sandoris nevyks ir visos galimybs bus prarastos. Kinai derina lankstum ir tvirtum, to paties tikisi i partneri. Kai jau nusprend, kas, k, kada ir kaip, yra labai patikimi. Jie ino savo rinkos vert ir tuo naudojasi kain politikoje. 7. JAPONIJA

Kultros poiriu japonai labai skiriasi nuo kit taut. Svarbiausi j savitumo altiniai trys: ilgaam izoliacija, gyventoj tankumas dl geografini slyg ir pati japon kalba. Nors japonija daug ami palaik kultrinius su Kinija, bet valdant autokratui imperatoriui Tokugawai (apie 163 m.), prasidjo beveik visikas Japonijos izoliavimasis nuo likusio pasaulio. Atvykusiems Japonij svetimaliams grs mirties bausm. Tik 19 am antroje pusje situacija m keistis. Per 250 met , atskirta nuo svetim tak, japonija isiugd savit visuomen ir kultr, kuriai nra lygi pasaulyje grupins kooperacijos poiriu. Pagrindiniai organizaciniai principai,susiformav tuo udaru gyvenimo periodu, iliko ir bdingi iuolaikinei Japonijos visuomenei, kuri neretai dar vadinama voratinklio visuomene. Joje ypa glaudi sveika tarp vis grups nari, susaistyt daugybe sipareigojim vertikaliai ir horizontaliai. Nuo maums skatinami bti visikai priklausomais nuo aplinkini moni japonai isiugo tarpusavio priklausomyb, kuri ilieka vis gyvenim.. Jie gali reikalauti paslaug i savo grups nari ir jos turi bti jiems suteiktos. Pirmoji grup yra eima, vliau mokykla, universitetas, firma. Amius ir auktesn padtis teikia privilegij, bet ir pareigoja. Voratinklio visuomen teikia privalum japon verslininkams pasinaudoti tuo, k vakarieiai vadina paini ratu Nors japonai labai gerbia privatum, bet verslo reikalais jie yra labai visuomeniki. Voratinklio visuomen, kuriai jie priklauso, aprpina juos per paini tinkl neprilygstamos verts informacija. Japon elgesiui daro takos j kalpos pobdis. Japonai kalb vartoja kitaip negu kkkk visi kiti mons. Japon kalba neretai vadinama neaikia arba nieko nepasakania. (europieiui). Antai j veiksmaodiai neasmenuojami, todl kartais negalima suprasti, apie k kalbama.. Tas neapibrtumas tartais tyia naudojamas japon kalbtoj, kurie stengiasi nieko nekaltinti ir bti mandags. Po pagrindinio teiginio paprastai eina ilgi netiesioginiai sakiniai.. Japonijoje konterkstas turi nusakyti visk, todl tiess pareikimai yra per trumpi ir nederami.. N vienas japonas virininkas nepasakys: Sutvarkykite staig:. Jis sakym pavaldiniams pateiks taip: Kadangi iandien apie 14 val. Mes laukiame svei ir norime jiems sudaryti kuo geresp spd, gal galtumte ia pagerinti tvark?. Japonai, prieingai, nei vakarieiai, nemgsta nauj moni. Savo voratinklio visuomenje 171

japonai administratoriai tiksliai ino kaip turi elgtis ir kaip kreiptis vyresn, emesn ar sau lyg. Todl jie jauiasi nekaip, jei nebuvo inkamai supaindinti ir nemoka spti usieniei statuso. Be to japonai neprat isakyti savo nuomons,- juk jis atstovauja grupei ir todl turi dl nuomons pasitarti. Tad bendravimas ir derybos su japonais nra lengvas usimimas. Kokie yra esminiai deryb su japonais ypatumai ir k dert atkreipti dmes? Pirmas mogus, su kuriuo toje kompanijoje umezgte ry (arba kuris su jumis umezg ry) dalyvaus per visas derybas. Japonai dalyvauja derybose komandomis, kuri kiekvienas narys yra kitos specialybs. Komandos nariai gali keistis arba j gali padaugtines japonai nori, kad kuo daugiau firmos moni su jumis susipaint. Paprastai japon bna daugiau negu partneri. Tarp j bus vienas vyriausias, kuris dktuos taktik, bet kalbs daniausiai kiti. Kiekvienas dalyvis ko nors paklaus i savo srities, papraydamas iversti geriausiai angl kalb mokant savo koleg. Pateikdami klausimus renka informacij. Gav atsakymus, jienda napasakys savo sprendimo. J sprendimai priimami susitarimu, todl n vienas nepareik individualios nuomons. Jie kalba firmos vardu arba sako mes, niekada a Kad ir kokia stipri derybinink komanda, ji privalo informuoti vadovyb. Todl nei per pirm susitikim, nei galbt antr joki sprendim nebus. Per antr susitikim bus svarstomos tos paios temos, tik klausimai bus isamesni. Japon derybininkai derybas ateina su firmos nuomone ir maai turi galiojim j keisti. Todl yra labai nelanksts. Lankstumo daugiau parodo, kaip jau bna pasitar su vadovybe. Japonai mgsta daug kart klausti to paties, kad vliau nebt nesusipratim ir neaikum, nors dl j pai kalbos gaugiaprasmikumo vakarieiams danai japon ketinimai lieka neaiks. Japonai atsargs, gudriai vilkina derybas, nesileidia paskubinami. Jiems reikia laiko tarpusavyje susitarti. Sprendiama ne vienai dienai. Svarbiems sprendimams reikia laiko. Amerikiei derybininkai jiems atrodo techniniai darbuotojai, kurie skuba priimti daugyb smulki sprendim, kad galt kuo greiiau suregzti kok vien (gal ir nesvarb) biznel. Kai japon firma pagaliau apsisprendia, j komanda nori gauti greit veiksm ir danai kritikuoja partnerius , kad ie neskuba. Japon derybininkai mandags, supranta kit sunkumus ir atidiai klausosi, kas jiems sakoma. Jeigu kita alis yra per daug tiesmuka, nekantri ar nepaiso protokolo, japonai derybas nutraukia. Jiems svarbu neprarasti orumo. Jeigu jiems nepakankamai rodoma pagarbos arba jeigu priremiami prie sienos negailestinga logika, sandoris nevyks. Kai protingi reikalavimai pateikiami su didele pagarba, japonai gali smarkiai pakeisti savo reikalavimus. Japonai gali daug padaryti kad tik ilaikyt ger deryb atmosfer. Mielai bendrauja ne deryb metu. Jie niekada nesako ne, niekada visikai nepaneigia kitos alies argument, nenutraukia deryb, kol j atmosfera harmoninga. Tokiu bdu pasilieka galimyb slygoms pasikeitus atnaujinti derybas. Susitikim atideda, jeigu mano, kad pasikeit aplinkybs, kuriomis jis buvo sutartas. Japonai reik perdt pagarb js vyriausiajam derybininkui ir to paties tiksis i js.

172

Kartais susitikim jie atsiveda kok nors svarb asmen (pv., buvus ministr), kuris yra tik formalus konsultantas, bet jam privaloma js pagarba ir dmesys. Kad deryb atmosfera bt harmoninga, japonai susiranda, jei tiktai gali, tarpinink arba treij asmen, kuriuo pasitiki abi puss. Deryb stilius neindividualistinis, neasmeninis ir neemocingas, nors jausmai japonams labai svarbu (jie tik neparodomi). Japonai nepaveikiami vien tik logika ir protingais argumentais. Jie turi pamgti savo partnerius ir jais visikai pasitikti, kitaip jokio sandorio nebus.

Japon elgesys ir laikysena vakarieiams sunkiai supratama: jie mato tai, k nori matyti ( per sav mstymo ir logikos prizm) . Tuo tarpu tas vaizdinys danai klaidinantis . Kokie japonai atrodo kitiems ir kokie yra KOKIE ATRODO Japonai abejingi. Jie pristinga odi. Jie prislegia savo tyljimu. Danai atrodo nusimin ypsodamiesi neatrodo nuoirds. Manydami ne jie sako taip. Negalima suprasti, k jie i ties mano. Niekada neiri tiesiai akis. Visados sdi tiessiai ir per susitikimus niekada neatsipalaiduoja. Per susitikimus jie umiega. Japonai atidlioja sprendimus. Kai raginame, neatsako laikus ir faksogramas. Japonai niekada nenusprendia per susitikimus. Japonams stinga savitumo, visi elgiasi vienodai. Per derybas jie kalbasi japonikai, todl mes nesuprantame. Danai jie kalba neaikiai, kiekada neinai, k norjo pasakyti. Japonai pus met neatsiounia usakymo, bet kai atsiunia , nori, kad kit dien preks bt pristatytos. Kartais atrodo, kad jiems nerpi pelnas. Tai erzina vakarieius. Japonai kieti derybininkai, daanai atsisako keisti savo pozicij. Japonai nemgsta usieniei, mano, patys es aukiausios rass. Japonai nebendrauja su kit tautybi monmis. Bdami grupmis yra triukmingi ir usienyje elgiasi blogai Japonai stengiasi papirkti vakarieius kyiais Jie ne visada gerbia sutartis, danai po keli mnesi paprao nauj deryb. KOKIE YRA Japonai drovs, todl jiems sunku pradti p[okalb Teisyb. Japonai nepasitiki odiais. Be to, prastai moka js kalb. Tyla reikia pagarb kalbtojui. Japonijoje diaugsmas slepiasi po abejingumo kauke. Japonai maai ypsosi, kad js geriaus jaustumts. Turtumte bti dkingi jeigu jiems nepatinkate, geriau tegu ypsosi negu bna susirauk. Jie nenori js eisti nepritardami arba atsisakydami. Nesiypsodami japonai yra neutrals. . Jie nesistengia js apgauti 173

Japonai imokyti, kad spoksoti yra storievika. Japonai nemgsta sudribti. Mandagiau sdti tiesiai. Kai japonai usimerkia, vadinasi , atidai klauso. Jie nemgsta raginim, nes privalo ubaigti derinti nuomones. Per susitikimus jie renka informacij ir isako savo pozicij . Sprendia ne per derybas, o tardamiesi su kolegomis. Jiems labiau patinka dirbti ir sprsti kartu. Dl to ir elgiasi vienoidai. Jiems gali bti sunku susikaupti ilgai kalbant svetima kalba. Pati japon kalba yra neaiki, netiksli, ir tas neaikumas paveikia vertim Japonijos firmos laukdamos usakymo, ruoia prekes. Todl nierkada nebna ukluptos i netyi. Japon akcininkai nespaudia firm atiduoti dividendus. Jiems svarbu, kad bt pleiama rinka, mainama savikaina ir tuo bdu didt kapitalas. Jie msto nevienadienikai. Spaudiami japonai usispiria. Bet kai elgiamasi pagarbiai, jie gali daug nusileisti. Teisyb, kad japonai laiko save kitokiais, bet danai jie nori mokytis i usieniei Tie japonai, kurie maai turjo reikal su usinieiais, danai bijo bendrauti, nes neino., kaip elgtis. Japonijoje labai grieto elgesio visuomenje taisykls. Usienyje tos taisykls nergalioja , ir atsipalaidav jie bna gan triukmingi. Be to sunkiai pakelia alkohol. Japonijoje yra tradicija teikti dovanas, jos dovanojamos ir sveiams i usienioGalite atsakyti tuo paiu, bet tai nebus laikoma kyiu. Japonai gerbia odin susitarim ir atmosfer, kurioje buvo susitarta. Nauj deryb nori, jeigu pasikeit rina ar kitos slygos.

KAIP PAVEIKTI JAPONUS IR SIGYTI DRAUG Elgkits su jais ramiai. Bkite visada labai mandags. Tai reikia, be kita ko, daniau atsistoti, kai paprastyai sdtumte, galbt nusilenkti, uuot spaudus rank, ir kelis kartus atsiprayti u poelgius, kuri nepadarte. Pavaiinkite dosniai geriausiais valgiais, u kuriuos paskui atsippraykite. Niekada nesakykite ne, nemanoma ar mes negalime. Jeigu nesutinkate, patylkite. Niekada nesistekite japon priremti prie sienos ir neverskite j prarasti orum. Pradkite kalbti apie reikalus tik nemaiau kaip 20 minui. Igirkite juos. Jiems tai patinka. teikite savo vizitin darbo kortel per pirm susitikim ir gerbkite j teiktas. Pasidkite ant stalo prieais save ir kalbdamiesi protarpiais dirstelkite jas. Parodykite, kad gerbiate j firm. Pabrkite savo firmos didum, senum, kapital ir reputacij verslo pasaulyje. Per dalykikus susitikimus nepasakokite anekdot. Galsite tai padaryti vliau, jie vis vien nesupras. Nepamirkite, kad visk, k js sakote, jie supranta paraidiui. Lengvabdiki posakiai (pvz, js mane udote, arba neremkite mans prie sienos nebus suprasti. Kalbkite ne taip tiesiai, kaip kalbtumte su kitais monmis. Atminkite, kasd japonai nemgsta tiesmukumo ir per susitikimus siekia geros atmosferos, kuria galt pagrsti ilgalaikius santykius. K js sakote, jiems maai rpi. Svarbu kaip sakote. Pasitenkite niekada j neeisti. Tai prisimenant reikalai susitvarkys savaime. Labai pagarbiai elgkits su j vadovu ir bet kuriuo 174

vyresniu nei 50 met asmeniu. Pramokite japonikai ir parodykite, kad domits j kultra. Taiau nepersistenkite jie nemgsta usieniei, kurie sklandiai kalna japonikai. Kalbdami anglikai tarkite odius ltai ir aikiai. Jie ypsosi ir linksi galva, bet supranta tik 30 proc. to, kas sakoma. Bkite pasireng bent penkis kartus per susitikim pakartoti savo pasilym ir slygas, o svabiausius dalykus deimt kart. Japonams labiau priimtini odiniai susitarimai, todl neskubkite kiti jims dokument, kol jie tam nepasireng. Jeigu japonai pasak, kad sutinka, to odinio susitarimo ir laikysis. Jiems nereikia n rank sumuti. Geriau inktelti galva arba nusilenkti. Neisitenkite per susitikimus igauti j sprendim. Jie turi suderinti su direktori taryba Tokituje. Japonijoje danai susitariama ne per paias derybas. Bkite pasireng kalbtis apie reikalus neformaliai bendraudami Mgdiokite j temp, elges ir manieras arba prie j prisitaikykite: jeigu galite , patenkinkite visus j reikalavimus ir norus. Darykite nuolaid ir prisiimkite j stili, bet likite savimi, nes tikriausiai jie gerbia js krato istorij ir gyvensen. Jei galite, raskite koki bendrum (polinki, simpatij). Jie mgsta dalytis.

8. INDIJA

Ind kultra yra ypatinga ir savita. Ji labai skiraisi nuo kit Ryt Azijos ali kultr. Bendraudami indai kalba daugiau negu kinai, japonai ir korjieiai ir priklauso odinio kontakto kultroms , kaip dauguma roman taut. Jie yra daugiaplans veiklos mons, sukr visuomen, kurioje rtai galima mgautis privatumu. Jie nesistengia slpti savo jausm ir laisvai reikia diaugsm, nusiovylim ar sielvart. Ind vertybs orientuotos stipri eim, taip pat itikimyb grupei, daniausiai susidariusiai profesiniu pagrindu. Pavyzdys deimant prekybos bendruomen arba tekstils pirkliai. Ir eimos, ir grups garb aktyviai ginama, pirkli luome danos sutartos vedybos. Tolesns vertyb yra materialin skm ir krybingumas. Indijoje labai svarbu prasimuti versle ir tai suteikia presti. Krybingumu avimasi, ypa kai jis atsiskleidia sunkiomis aplinkybmis. Tobulesn technologija danai Indijoje suklsti tada, kai kratas bna udaras iors takoms ir paramai (Prisiminkime kad ir ind susidomjim kompiuteriais ir j specialist gaus rengim). Tokiomis slygomis indai isiskirai pasidaryk pats sugebjimais. Ind verslui bdinga noras iekoti sprendim tai labai teigiama nuostata norint eksperimentuoti. Siningumas nra svarbiausia vertyb, tai daugiau slyginis dalykas. Vogti grdus taip pat garbinga, kaip ir juos auginti, o pakeli plikai (jie irgi turi savo garbs kodeks) laikomi socialine grupe, turinia sao versl. Indams verslo tikslas skm, taiau aisti aidim reikia lengvai ir talentingai, neapsiribojant vien tik siauru pergals siekimu. Labai paplits fatalizmas, kuris neskms atveju yra didel paguoda. Jeigu tau pasisek, diaugiesi praturtjs, o jeigu nepasisek , vadinasi, likimas buvo nepalankus. Tokios nuostatos skatina indus rizikuoti Nuolat rizikuodami (pralaimti ngda) indai igija patyrimo ir daugelis j yra geri komersantai. Usienyje gyvenantys indai prilygsta kinams gebjimu perimti vietin prekyb ir joje vyrauti.

175

Kaip elgtis su indais per susitikimus ir derybas Indai ilieka mandags net tada, kai jiems silomi pakeitimai, ir skubiai persitvark vl siekia sutarimo. Jie nemgsta atmesti jokio pasilymo. Deryb stiliaus prasme indas yra beveik nepraniokstantis. Nors savo grupje jis didiausias kolektyvistas, taiau derdamasis su paalieiais tampa atsakingu individu ir talentingu derybininku Jis sumanus , kai perka, ir kai parduoda. Indai labai nusivilia, jeigu su jais nesideriama. Kaina nustatoma pabaigoje, kai isisaikinama visokeropa sandorio nauda. Indai pasitelkia visus bendravimo sugebjimus, stengdamiesi kain pateikti netiesiogiai. Tad derdamiesi su indais : Nepamirkite, kad jie gud prekiautojai ir gali jus apkvailinti; Supraskite j poreikius ir tikslus; Visais atvejais bkite kukls; Venkite sarkazmo ir ironijos; Bkite kantrs nedaugelis Azijos emyno moni mgsta skubiai k nors nusprsti; Orientuokits asmeninius santykius, nes jiems tai svarbiau nei sandorio skm; Indai lengvai pralaimi, jeigu numato ateityje laimti; J deryb principasarba laimsi, arba praloi, bet jie labai paslanks. Su indais galima sutarti, jeigu laikysits tam tikr elgesio taisykli: Su indais reikia aisti pagal j aidimo taisykles bkite supratingi, atids ir lanksts. is kratas turi diding istorij, j reikt prisiminti ir pagerbti. Turtumte inoti svarbiausius dalykus apie Mahatm Gandh, nusimanyti apie induizm, taip pat inoti Indijos, Pakistano ir Bengladeo geografij. Indai skleidia ilum, pagarb ir padorum; to paties tikisi i kit. Juokauti su jais rizikinga jie visk priima rimtai. Visais atvejais stenkits prisiderinti. Susitaikykite su visur esania netvarka ir prisiminkite, kad jie geriau moka su tuo gyventi. Imokite paksti Indijos valdininkij, kuri kartais veikia ltai ir nuobodiai, taip pat veikti vairius suvarymus ir apribojimus.. Paslaikykite ryius su vyriausybe ir prekybos firmomis. Umegskite savo ryi, visai neatsivelgdami partner. Nekritikuokite Indijos silpnybi ar trkum. Atminkite, jog teisyb turi daugyb briaun daugumas azijiei mano, kad absoliuios tiesos nra, kad teisyb, faktai ir regimyb danai priklauso nuo susitarimo. Pripainkite nerayto odio svarb. Azijoje odiniai susitarimai svaresni negu dokumentai. Orientuokits vidutinius ir ilgalaikius terminus. Parodykite supratingum ir uuojaut, kai tik pastebite, kad partneriui sunku. Turdami geresn pozicij, niekada nenaudokite jgos ir nesipelnykite nedorai. 9. ARAB ALYS Vakariei ir arab nevienodas poiris tai, kas gera ir kas bloga, logika ir nelogika, priimtina ir neopriiimtina. Jie gyvena tarsi skirtingose pasiauliuose, savaip juos sutvark. Jeigu nebus giliau suvokta , kuo skiriasi j pasauliros, vieni apie kitus susidarys nepalank spd. Dl to verta ivardyti esminius kultros skirtumus, kuriuos inant ir galima geriau suvokti, kaip jie supranta pasaul ir jo reikinius, kaip priima sprendimus.

176

Vakarams arab visuomen atrodo igyvenanti nuosmk, laikinai j palaiko tik naftos itekliai. Arabai, prieingai, didiuojasi, kad j civilizacija kakada pirmavo pasaulyje, ir sitikin, kad sugebs ir toliau bti pavyzdiu (moraline prasme). Vakaruose banyia atskirta nuo valstybs. Daugelyje islamo ali atvirkiai - religija turi takos visuomens gyvenimui, piolitikai, ir netgi verslui. Vakaruose svarbiausia visuomens lstel yra individas, arab pasaulyje eima. Vakaruose presti individuoi teikia asmeniniai pasiekimas, arab pasaulyje priklausomyb tam tikram visuomens sluoksniui. Vakarieiai mgsta remtis plikais faktais, arabai neleidia, kad faktai eist j garb. Vakarieiai nori bti dori, bet teisingi, o arabai teisingi, bet lanksts. Vakarai tiki tvarka ir institucijomis, arabai asmenybmis (vadovaujamomis Dievo). Vakarieiai siekia modernizuotis i esms. Arabai stengiasi rasti bd, kaip prisiimti iuolaikin gyvenimo bd, nesugriaunant tradicij, kuriai labai gerbia. Daugumai vakar ali pavyko gyvendinti vyr ir moter lygyb. Arabai sitikin, kad skirting lyi mons yra skirtingos asmenybs. Vakar visuomense gyvuoja daugyb skirting pasaulir. Arabai, prieingai, daugiausia laikosi t pai morals norm. Arabai maiau keliauja, todl labiau konservatyvs. Vakarieiams svarbu parodyti, kad jie elgiasi protingai. Arabams svarbu padaryti spd savo vienybe.Vakarieiai gerbia stuipriuosius. Arab visuomense avimasi gailestingumu; silpnuosius reikia gerbti ir ginti. is poiris arab diegtas ir ispan kultr. Vakaruose draugai yra smagi kompanija. Arab pasaulyje draugas tas, kuris neatsisako patenkinti ber kok tavo praym. Susipaindami vakarieiai pateikia santri informacij apie save. Arabai link daug pasakoti apie savo eim ir ryius. Vakarieiai mgsta oficiliais kanalais plsti savo versl. Arabai remiasi asmeniniais ryiais. Arabai nori nuolat bti giriami, kai gerai atlieka darb: vakarieiai diaugiasi, kad turi darb. Ber arabai jautresdni papaeikimui. Derdamiesi vakarieiai stengiasi logikai pagrsti susitarim. Arabai remiasi asmeniniais argumentais, praymais, tikinjiomais. Arabai sdi ar stovi ariau panekovo negu vakarieiai. Jiems prasta kvpuoti panekovui veid ir danai j liesti. Arabai ne tokie udari, kaip vakarieiai. Danai lankosi vieni pas kitus ir ilgai kalbasi. Vakar visuomense vyrai ir moterys laisvai bendrauja; arab kratuose to nra . Musulmon seksualumas udaras. Vieose vietose (vyr teritorija) moterys privalo dvti yd, kad bt nematomos. Vakarieiai retai gali pamatyti jas ir namuose. Arabai svetingesni negu vakarieiai Jie laikosi atvir nam tradicijos net bendraudami su svetimaisiais. Vakarieiai, ypa vedai ir kiti iaurieiai, laiku atvyksta piet ar kitus susitikimus. Arabai maiau brangina laik. Ir pramogos, ir verslo pasitarimai danai neturi tikslios pradios ir pabaigos. Skirtingai nuo vakariei , arabai mgsta i anksto sutartas vedybas. Apskritai jie labai pastovs ir abipusikai pagarbs. Arabams draudiama valgyti kiaulien ir vartoti alkohol. Vakarieiai toki apribojim nesilaiko.

Turint vis tai omeny susitari su arabais nra lengva, taiau manoma, jeigu laikysits tam tikr taisykli:

177

Svarbiausia nesakyti ir nedaryti to, kas juos eidia ar emina. Tai yra: nevartoti alkoholio, venilkti nepadoriai, nemeilikauti moterims, su kuriomis leidiama jums susipainti, ir nekritikuoti svarbiausi islamo tikjimo princip. Arabai tikisi js nuoirdumo bendraujant verslo reikalais ir tokios pat pagarbos , koi jie rodo jums. Jeigu bedrausite su jais nuoirdiai ir bsite siningi, netursite bd. Btina neparodyti natralaus iaurietiko neigiamo poirio j elges (nekum, privatumo negerbim, laiko nepaisym, per didel gestikuliavim), nes arabai vis vien nepasikeis. Arabai daugiaplans veiklos mons , ir negali elgtis taip , kaip elgiasi iaurieiai ar amerikieiai.. Vienilet ieitis bti truput atviresniam ir nuoirdesniam. Kalbdami apieverslo reikalus , visada remkits asmeniu. Js norite prekiauti , bet labiausiai norite prekiauti su juo ir turite vis laik labai juo domtis. Jeigu arabas giriasi savo ryiais , jis nori parodyti asmenini ryi svarb. Kadangi arab gyvenime svarbiausia yra eima, turite sidmti visus eimos narius, su kuriais supaindina. Privalote retkariais pasiteirauti , ar sveiki, laimingi jo broliai, dds, snnai.. Lankantys j alyje dera atveti dovan. Prie stalo valgykite tik deine ranka, imkite tik tai kas pasiloma, btinai pagirkite maist, bet per daug nesidomkite, kas j gamino. Nepraykite supaindinti su virjomis (monomis, seserimis), kurios taip ilgai tris, kol pateik jums vaies. Nekalbumas, kur taip vertint japonai, arabams sukelia nerim. Jeigu tylite , jiems atrodo, kad kakas negerai, ir jie klausins tol, kol isiaikins.. Suiarabais turite daugiau kalbti ir energingiau. Jiemsd garsus balasa, aukti tonai, netgi auksmas rodo pokalbio nuoirdum Keiktis ir dievagotis apabams prastas. Jie aukiasi Alacho vos ne kiekviename sakinyje. Arabai nemgsta kalbti apie nemalonius dalykus : ligas, nelaimes, mirt. Nekalbekite tomis temomis. Jie nemgsta taipo pat pasakyti ko nors neigiamo net apie verslo reikalus, todl turkite galvoje, kai viskas atrodo pernelyg grau. Su iuo proiu susijs polinkis eufemizmus. Sergantis mogus vadinamas pavargusiu, o lnos pigiais butais. Arabai labai gerbia spausdint od, ypa turint religin konotat. Nevyniokite nieko arabik laikrat, ners ten gali bti paraytas Alacho vardas. Jeigu turite Korano egzempliori, gerbkite j labiau nei japon viszitin kortel. Progai pasitaikius nevengkite j parodyti arabui. 10. RUSIJA

Rus verslo kultros bruorai paenklinti konmandins ekonomikos, pagal kuri kelis deimtmeius buvio formuojamas ir j derybinink elgesys. Nenuostabu, kad rus derybinink charakteristikoje matome ne tik valstietik bruo, toki kaip atsargumas, slapukavimas ir atkaklumas, bet ir mokymu bei gudriu organizavimu iugdyt patirt. Esminiai rus derybinink bruoai Rus derybinink grups danai sudarytos i veteran arba ekspert, todl yra labai prityrosios. Jie derasi taip, kaip aidia achmatais, t.y. planuoja kelis jimus priek. Oponentai irgi turt apgalvoti kiekvieno jimo pasekmes. Staigs pakeitimai ar naujos idjos rusams sukelia nepatogum, nes turi bti gautas pritarimas i auiau. Derybose diskutuojam klausim jie danai susieja su kokiu kitu j vykdomu ar dalyvaujamu projektu. Partneriui tai gali bti neaiku. Nusiteikim nuolaidoms rusai laiko silpnumu. Prijus aklaviet mgstama rus taktika yra apsiarvoti kantrybe ir ilaukti. 178

Vyrauja tendencija spausti partnerius, jeigu atrodo, kad ie traukiasi, ir trauktis sutikus tvirt pasiprieinim. Pateikimo stilius danai teatralikas ir emocionalus, kad bt aiks ketinimai ir reikalavimai. Kaip ir amerikieiai, rusai gali kalbti kietai, jeigu jauiasi es stipresni. Per susitikimus jie yra drausmingi, kalba vienu balsu. Kai amerikieiai ar italai kalba keliais balsais, rusai sutrinka, neinodami, kuris tikrasis autoritetas. Rusai danai pateikia deryb metmenis, apibrianius visus j trikslus. Tai tik pradin padtis, tolima nuoto, ko tikimasi pasiekti. Jie iek tiek nusileidia tik atsakydami antrosios puss nuolaidas. Danai daro menkas nuolaidas ir prao u jas dideli nuolaid. deryb plan pina kelet nesvarbi reikalavim, kuriuos nesunku imesti, nepakenkiant pozicijai. Paprastai prao deryb partner kalbti pirm, kad turt laiko apgalvoti jo tikslus. Rusai yra jautrs ir ino savo status, todl su jais turi bti kalbama kaip su lygiais, ne i aukto. Rus poiris susitarim yra konceptualus ir apibendrintas, prieingai vokiei ar amerikiei ingsnis po ingsnio taktikai. Primus konceptual sprendim, danai kyla sunkum vliau, suderinant detales ir j ralizuojant. Rusams tartinos lengvai pasiekiamos nuolaidos. Soviet laikais viskas bdavo sudtinga. Kai atrodo, kad oficialiai nebemanoma susitarti, asmeniniai deryb komand santykiai gali daryti stebuklus. Sutartys rus taip nesuvaro, kaip suvaro vakarioeius. Kaip ir rytieiai, rusai laiko sutart pareigojania tol, kol ji naudinga abiem alims.

I to kas pasakyta, galima tarti, kad dertis su rusais nra lengva . Skm derybose didia dalimi priklausys nuo to kaip pavyks prisitaikyti prie rus mstysenos ir j elgesio . Tad kokius momentus dert atkreipti dmes derantis su rusais: Rusams pinigai maiau svarbs negu jums, todl jie gali greiiau pasitraukti nuo deryb stalo. Jeigu turite stipri kort, nepervertinkite savo galimybi, Rusai yra idids ir nereikia j einti. Galite pagrsti savo sprendimus faktais, kurie jiems nieko nereikia, bet kuriems jie nra abejingi. Jiems labiau rpi mons negu sandoris. Pasistenkite jiems patikti. Jeigu jums tai pavyks, bsite priimti smoksl apgauti sistem. Jie dar labiau nemgsta griet apribojim negu italai. Tuo yra labai panas italus. Kiek galima daniau pabrkite savo nepasitikjim akla valdia ir besaike biurokratija. Padarykite jiems paslaug i pat pradi, bet leisite suprasti, kad tai ne i silpnumo. Paslauga turi bti mogui, nesusijusi su derybose aptariamais klausimais. Per daug nepasiduokite j teatralikumui ir jausm demonstravimui, bet atsiliepkite parodyt mogikum. Kai rodote savo tvirtum, tegul jame suybsi ir gerumo kibirktli Paprastai rusai veikia kolektyviai, todl n vienam nerodykite ypatingo dmesio. Pavydti kitam skms irgi rus charakterio bruoas. Tarp pasitarim gerkite kartu su jais drauge, jei galite. Tai lengviausiais bdas umegstidraugyst. Rusai geria susd, danai keldami tostus ir maai kalbdami. 179

Jie mgsta pagyrimus, ypa kai giriama Rusijos technin paanga ir nemenki j meno laimjimai. Amerik iri tariai, bet nesugeba nuslpti susiavjimo. Parodykite savo mogikum jausmus, siekius, viltis ir t.t. Js asmeniniai siekiai jiems domesni negu js komerciniai tikslai. Deryb diskusijose pirmenybe jie teikia tokia tvarka; asmeninis santykis, forma ir regimyb, tada finansin nauda. Jie danai atrodo jautrs, bet puikiai moka tvardytis. Dl rytietik ir vakarietik charakterio bruo jie atrodo nenuosekls. Nepasiduokite spdiui kita veido pus netruks pasirodyti. Tokie terminai kaip demokratikas, doras aidimas, pelnas, grynj pinig judjimas, ryiai su visuomene jiems maai k reikia bet kokia kalba pasakyti, todl atsargiai vartokite odius. Rusai mgsta pasirodyti suprant, taip pat yra link sakyti tai, k, j manymu. Js nortumte igirsti (rytietikas bruoas), todl nepriimkite u tikr pinig visko, kas sakoma ir girdima. Jie nepasitiki niekuo, k pateiksite kaip oficial nurodym ar reikalavim. Prims tai, k pateiksite kaip asmenin rekomendacij. Rusai i esms yra konservatyvs ir nelengvai priima pasikeitimus. Naujus pasilymus pateikite pamau ir i pradi j neakcentuokite. Rusai danai spaudia partnerius ir supranta, kada patys yra spaudiami, bet sukyla pajut, kad spaudimas nebepakeliamas. Pasiste kite numatyti, kaip toli galima eiti. Pair skirtngumas jiems nepriimtinas, nes istorikai saugus bdavo tiktai grupinis prisitaiklikas elgesys. Nesistenkite atskirti ruso (-s) nuo jo (jos) grups, kad ir kokia toji bt. Rusai yra nostalgiki - dabartis neuima j vis mini, kaip amerikiei . Kas gera ir kas bloga rusams, parodo daugumos nuomon, bet ne statymas. Nenusotabu, kad jie link j apeiti. Rusai noriai pasikalba. Nebijokite jiems atsiverti. Kaip ir vokieiai, jie megsta dvasingus pokalbius. Viskas, ko jie pasiekia savo krate daugiausia yra pasiekiama remiantis asmeniniais ryiais. Paslauga u paslaug. I pareign nesitiki jokios pagalbos. Kaip ir vokieiai , jie ateina susitikimus nesiypsodami. Taip pat ., kaip ir vokieiai greitai suvelnja pajut nuoirdum ir supratim.

Savikontrols klausimai 1. Kokios pasireikia per susitikimus ir derybas esmins amerikiei savybs? Apibdinkte jas. Kaip dera elgtis su amerikieiais siekiant j palankumo? 2. Kaip elgiasi deryb metu britai? Kaip dera elgtis su jais siekiant palankumo? 3. Kokios yra esmins vokiei savybs, kurias reikt atitinkamai reaguoti bendraujant su jais? Kokie vokieiai atrodo ir kokie yra (i ties)? Apibdinkite. 4. Kaip elgiasi deryb metu pranczai? Kaip panczai atrodo ir kokie yra (i ties) . Apibdinkite. 5. Kaip deryb metu elgiasi vedai ? Kaip dert elgtis su jais siekiant susitarimo/ 6. Kokie yra svarbiausi Konfucijaus mokslo postulatai, turintys takos kin verslo organizavimui ir valdymui? Apibdinkite juos. Kaip dera elgtis su kinais per susitikimus ir derybas/ 7. Kas bdinga japon visuomenei, dar vadinamai voratinklio visuomene? Apibdinkite j. Kaip deryb metu elgiasi japonai ir kaip juos paveikti ir sigyti draug? Kokie japonai atrodo ir kokie yra (i ties)? Apibdinkite. 8. Kas bdinga ind kultrai, kokios pagrindins ind puoseljamos vertybs? Kaip elgtis su indais per susitikimus ir derybas? 180

9. Kokie yra esminiai arab ir vakar ali kultr skirtumai? Apibdinkite juos. Koki taisykli dera laikytis norint susitarti su arabais? 10. Kaip derybose elgiasi rusai? Kokie yra esminiai j derybinink bruoai? kokius momentus dert atkreipti dmes derantis su rusais?

LITERATRA 1. Berger A. Essentails of Mass Communication Theory. New York, 1995. 2. Berger L. Peter, Luckman T. Socialins tikrovs konstravimas. Vilnius, 1999. 3. Berry M. Know Theyself and the Other Fellow Too. Stragegies for Effective Cross-Cultural Communication. Institute for European Studies, 1992. 4. Blokland H. Freedom and Culture in Western Society. London; Routledge, 1997. 5. Bond E.J. Reason and Value. Cambridge University Press, 1998. 6. Breton F. Vzriv komunikaciji // Reklama; vnuenije i manipuliacija. Moskva, 2001. 7. Brook T.Culture and Economy. Universirty of Michigan Press, 1997. 8. Clark Ch. From natural value to social value. Chicago, 1995. 9. Connor S. Theory and Cultural value. Oxford: Blacwell, 1992. 10. Fiske L. vadas komunikacijos studijas. Vilnius, 1998. 11. Funham A., Bochner S. Culture Shock: Psychological Reactions ttto Unfamiliar Environments. Methuen, 1986. 12. Gidens A. Sociologija. Moskva, 1999. 13. Hall E., Hall R. Understanding Cultural Differences: Germans, French and Americans. Yarmouth, AE: Intercultural Press, 1990. 14. Hendry J. Wrapping Culture: Politenees, Presentation and Power in Japan and Others Societies. Oxford: Clanderon Press, 1993. 15. Hofstede G. Cultures and organizations: Software of the Mind, Intercultural Cooperation and its Importance for Survail. Maidennnhead, McGraw-Hill, 1999. 16. Hofstede G. Culture Consequences . London: Sage, 2001 17. Klamer A (ed) The Value of Culture. Amsterdam University Press, 1999. 18. Lewis H.R. Kultr sandra. Vilnius, 2002. 19. McQuil D. Mass Communication Theory. London, Newdelhi: Sage Publication, 1994. 20. Melnik G.S. Mass-media: psichologieskije procesy i efekty. SPB. 1996. 21. Mole J. Mind Your Manners: Managing Business Cultures in Europe. London: Nicholas Brealey, 1995. 22. Morris Ch. Foundation of the Theory of Signs . Chicago, 1996. 23. Nydell M.K. Understanding Arabs A Guide for Westerners. Yarrrmouth, ME: Intercultural Press, 1997. 24. Pierce Ch. S. Collected Works 9CW). Bloomington: University of India Press, 1994. 25. Philipps-Martinson j. Swedes as others See Them; Facts, Myths or a Communication Complex? Lund, 19991. 26. Poepcov G. Teorija komunikaciji. Moskva, 2002. 27. Reischauer E.O. The Japanse. Cambridge, MA: Belknap Press, 1997. 28. Sinnclair K., Wong Po-Yee I. Culture Shock. China. London: Kuperrard, 1994. 29. Sosiur F. Kurs obej lingvistiki. Moskva: Raduga, 1993. 181

30. Smith P.B., Bond H.M. Social Psychology Across Cultures. Massachusetts; Alyn and Bacon, 1999. 31. Statkus N. Stereotipai: i kur atsiranda ir kaip veikia/ // Psichologija Tau. 1998, Nr.5. 32. Stewart E., Bennet M. American Cultural paterrrrns; a Cross-Cultural Perspective; Yarmouth, ME: Intercultural Press, 1991 33. Stocker Ch. Plural and Conflicting Values. Oxford; Clarendon Press, 1999. 34. Throsby D. Economics and Culture. Cambridge University Press, 1999. 35. Ward C., Furnham A. The psichology of Culture shock. Hove: Routledge, 1995. 36. World Bank. Culture and Susteinable Development: A Framework for Action. Wasshington, DC: World Bank, 1999.

182

Filename: A-MKV_visas Directory: Z:\Skenuotos Knygos\Multikulturiniai Template: C:\Documents and Settings\krav\Application Data\Microsoft\Templates\Normal.dot Title: Naujojo leidimo anga Subject: Author: Maxsiukas Keywords: Comments: Creation Date: 2003.09.19 10:02 Change Number: 2 Last Saved On: 2003.09.19 10:02 Last Saved By: Vilnius Total Editing Time: 2 Minutes Last Printed On: 2003.10.07 11:16 As of Last Complete Printing Number of Pages: 182 Number of Words: 351 094 (approx.) Number of Characters: 200 124 (approx.)