1 Zygmunt Bauman [Globalizacija: pasekms mogui] zygmunt bauman - 1998 [skaitykla.mums.

lt] 2002 <unauthorized copying causes bad karma> turinys vadas ........................ I. laikas ir klas ..................... svetur gyvenantys emvaldiai, II poymis ............. judjimo laisv ir visuomeni savikra ....... naujas greitis, nauja poliarizacija . ........ II. karai dl erdvs: veiklos ataskaita ....... emlapi kova ................................... nuo erdvs emlapinimo prie emlapi suerdvinimo.... agorafobija ir vietovs atgimimas ....................... ar dar gyvas Panoptikonas? .................... III. kas po nacionalins valstybs? .................... universalizavimas ar suglobalinimas? ................. naujasis nusavinimas: kart - valstybs ................ pasaulin mobilumo hierarchija ............ IV. turistai ir bastnai .............. bti vartotoju vartotoj visuomenje ........... judame pasidalij ............ keliaujame per pasaul ir pasaulis keliauja pro al ..... kad ir kas bt - susieti ....... V. globalinis statymas, lokalins tvarkos ............ nejudrumo gamyklos ........... kaljimai inykus pataisos namams . . apsaugotumas: apiuopiamos priemons neapiuopiamam tikslui.. atstumtieji ............... svetim kalb odi ir posaki odynlis ............ rodykl .................. apie autori ...............

vadasGlobalizacija" iuo metu skamba vis lpose. Sis apavus odis baigia virsti slaptaodiu, magiku ukeikimu, visrakiu, turiniu atrakinti vis dabarties ir ateities paslapi duris. Vieniems

globalizacija" reikia tai, k mes pareigoti daryti, jei norime bti laimingi, o kitiems ji - ms nelaimingumo prieastis. Taiau visiems globalizacija" yra nepermaldaujama pasaulio lemtis, negrtamas procesas, veikiantis mus visus vienodu mastu ir tokiu paiu bdu. Mes visi globalizuo-jami", ir bti globalizuojamiems" reikia beveik t pat visiems, kurie yra globalizuojami". Madingiems odiams lyg ir bdinga ta pati lemtis: juo daugiau patirties stengiamasi jais nuskaidrinti, juo labiau jie patys tampa miglotesni. Juo daugiau jais istumiama ir igyvendinama ortodoksini ties, juo greiiau jie patys virsta nekvestionuojamais kriterijais. moni veiklos aspektai, kuriuos i pradi stengtasi ta svoka aprpti, dingsta i akiraio; dabar atrodo, jog tas terminas tiesiogiai" atskleidia tikrovs faktus", nuo ms nepriklausomo pasaulio" pobd, kur jis nurodo pats pretenduodamas bti apsaugotas nuo abejoni. iuo atvilgiu globalizacija" nra iimtis. Si knyga yra bandymas parodyti, jog globalizacijos fenomenas yra kur kas sudtingesnis, negu atrodo i pirmo vilgsnio; atskleidiant socialines globalizacijos proces aknis ir pasekmes, stengiamasi kiek isklaidyti migl, kuri gaubia termin, pretenduojant paaikinti i dien mogaus bv. Terminas laiko/erdvs susitraukimas" apima vykstant vairialyp mogaus bvio parametr kitim. Kai sigiliname io susitraukimo socialines prieastis ir padarinius, tampa akivaizdu, jog globalizacijos proces sukeltoms pasekmms nebdingas tam tikras bendrumas, kaip kad paprastai manoma. Laiko ir erdvs naudojimai" labai diferencijuoti ir sykiu diferencijuojantys. Globalizacija iskaido lygiai kaip ir suvienija; ji skaido vienydama, o pasaulio skaidymo prieastys yra tos paios kaip ir skatinanios jo vienodjim. Kai verslas, finansai, prekyba ir informacijos srautai gauna pasaulin mast, prasideda lokalizacijos" procesas, kuris apibria erdv. Be to, ie du glaudiai susij procesai lemia griet itis bendruomeni ir vairi gyventoj sluoksni slyg skirtingum. Kas vieniems rodosi kaip globalizacija, kitiems reikia lokalizacij; globalizacija, vieniems skelbianti nauj laisv, daugeliui kit stoja kaip nekviesta nuomi lemtis. Mobilumas gauna gei diamiausios vertybs rang, judjimo laisv visuomet trkstamas ir netolygiai paskirstytas reikmuo vis greiiau tampa pagrindiniu ms vlyvosios modernybs ar postmodernybs laik isluoksniavimo veiksniu. Visi mes norom nenorom, patys ar kieno nors veriami judame. Mes judame net tada, kai fizikai liekame toje paioje vietoje: nerealu nepaliaujamos kaitos pasaulyje rinktis nejudrum. Vis dlto ios naujos bkls sukeliamos pasekms bna i esms nevienodos. Kai kurie ms tampa tikrai globaliais monmis", o kiti sukaustomi j lokalumo" - tokia padtis nra nei maloni, nei pakeniama pasaulyje, kuriame globalieji" duoda ton ir kuria gyvenimo aidimo taisykles. Bti lokaliajam" globalizuotame pasaulyje yra socialinio atskirtumo ir nuosmukio enklas. Lokalumo slygomis egzistencijai kylanius sunkumus lemia tai, jog visuomenins erdvs darosi nepasiekiamos lokalizuotam gyvenimui ir vietins bendrijos praranda sugebjim kurti prasmes bei dertis dl j, jos ima vis labiau priklausyti nuo toki prasm teikiani ir j interpretuojani veiksm, kuri paios nebekontroliuoja, -juo labiau nuo globalizuot intelektual galvose kylani komunitarini svaj/paguod. Globalizacijos procesams bdinga vis didjanti erdvin segregacija, erdvinis atskirtumas ir iskirtumas. Neogentins ir fundamentalistins tendencijos, atspindinios ir isakanios globalizacijos itikt moni patirt, yra toks pat teistas globalizacijos vaisius, kaip ir plaiai skelbiama auktosios kultros hibridizacija" - tos kultros, kuri bdinga globalizuotai virnei. Itin skatina nerimauti tai, kad vis spariau lunga komunikacija tarp vis globalikesni bei eksteritori-

kesni elit ir vis labiau lokalizuojam kit moni. Prasms-ir-verts krimo centrai iuo metu yra ekste-ritoriniai ir isilaisvin i t suvarym, kuriuos primeta lokalumas, taiau itai nepasakytina apie mogaus padt, kuri tos verts bei prasms turt nuviesti ir prasminti. Laisv judti yra i dien poliarizacijos pagrindas ir jai bdinga daugyb dimensij; is naujas pagrindas veria kitaip aikinti nuo seno gerbiamus turtingj ir varg, klajokli ir sslij, normalij" ir nenormalij ar statymus lauanij skirtumus. Kokiu bdu ios vairios poliarizacijos dimensijos susisaisto ir daro tak viena kitai - kita sudtinga problema, kuri stengiamasi nuviesti ioje knygoje. Pirmame skyriuje svarstomas ryys tarp istorikai kintamos laiko bei erdvs esms ir socialins organizacijos modelio bei lygio, o ypa - kok poveik i dien laiko/erdvs susitraukimas daro pasaulini ir teritorini visuomeni bei bendruomeni struktrinimuisi. Vienas analizuojam io poveikio padarini yra nauja svetur gyvenani emvaldi" atmaina - globalini elit neseniai gyta nepriklausomyb nuo teritorikai apribot politins ir kultrins galios darini ir nuoseklus i darini galios silpnjimas. Dviej aplink, kuriose atitinkamai sikuria naujosios hierarchijos virns" ir apaios", atskyrimas keiia iuolaikini didmiesi erdvs organizavim bei kaimynikumo" prasm. Antro skyriaus tema yra moderniaisiais laikais vykusi kar dl teiss nustatyti ir primesti bendrosios erdvs prasm pakopos. iuo aspektu analizuojami tiek praeiiai bdingo miest planavimo nuotykiai, tiek ir iuolaikins tendencijos daryti fragmentikus projektus ir statyti siekiant pabrti iskirtinum. Galiausiai kruopiai tiriamas istorinis Panoptikono, to kadaise taip mgto modernaus socialins kontrols modelio, likimas, ypa tai, kodl dabar jis nereikmingas ir nyksta. Treiame skyriuje gvildenamos politinio suverenumo perspektyvos - ypa tautini ar platesni teritorini bendruomeni savikros bei savivaldos ateitis globali-zuotos ekonomikos, finans ir informacijos slygomis. Daug dmesio skiriama vis didjaniam neatitikimui tarp suinstitucintos sprendim primimo srities ir pasaulio, kuriame gaminami, paskirstomi, pasisavinami ir idstomi itekliai, reikalingi sprendimams priimti ir jiems gyvendinti; ypa dmiai velgiama tuos atspindinios ir isakanios globalizacijos itikt moni patirt, yra toks pat teistas globalizacijos vaisius, kaip ir plaiai skelbiama auktosios kultros hibridizacija" - tos kultros, kuri bdinga globalizuotai virnei. Itin skatina nerimauti tai, kad vis spariau lunga komunikacija tarp vis globalikesni bei eksteritori-kesni elit ir vis labiau lokalizuojam kit moni. Prasms-ir-verts krimo centrai iuo metu yra ekste-ritoriniai ir isilaisvin i t suvarym, kuriuos primeta lokalumas, taiau itai nepasakytina apie mogaus padt, kuri tos verts bei prasms turt nuviesti ir prasminti. Laisv judti yra i dien poliarizacijos pagrindas ir jai bdinga daugyb dimensij; is naujas pagrindas veria kitaip aikinti nuo seno gerbiamus turtingj ir varg, klajokli ir sslij, normalij" ir nenormalij ar statymus lauanij skirtumus. Kokiu bdu ios vairios poliarizacijos dimensijos susisaisto ir daro tak viena kitai - kita sudtinga problema, kuri stengiamasi nuviesti ioje knygoje. Pirmame skyriuje svarstomas ryys tarp istorikai kintamos laiko bei erdvs esms ir socialins organizacijos modelio bei lygio, o ypa - kok poveik i dien laiko/erdvs susitraukimas daro pasaulini ir teritorini visuomeni bei bendruomeni struktrinimuisi. Vienas analizuojam io

poveikio padarini yra nauja svetur gyvenani emvaldi" atmaina - globalini elit neseniai gyta nepriklausomyb nuo teritorikai apribot politins ir kultrins galios darini ir nuoseklus i darini galios silpnjimas. Dviej aplink, kuriose atitinkamai sikuria naujosios hierarchijos virns" ir apaios", atskyrimas keiia iuolaikini didmiesi erdvs organizavim bei kaimynikumo" prasm. Antro skyriaus tema yra moderniaisiais laikais vykusi kar dl teiss nustatyti ir primesti bendrosios erdvs prasm pakopos. iuo aspektu analizuojami tiek praeiiai bdingo miest planavimo nuotykiai, tiek ir iuolaikins tendencijos daryti fragmentikus projektus ir statyti siekiant pabrti iskirtinum. Galiausiai kruopiai tiriamas istorinis Panoptikono, to kadaise taip mgto modernaus socialins kontrols modelio, likimas, ypa tai, kodl dabar jis nereikmingas ir nyksta. Treiame skyriuje gvildenamos politinio suverenumo perspektyvos - ypa tautini ar platesni teritorini bendruomeni savikros bei savivaldos ateitis globali-zuotos ekonomikos, finans ir informacijos slygomis. Daug dmesio skiriama vis didjaniam neatitikimui tarp suinstitucintos sprendim primimo srities ir pasaulio, kuriame gaminami, paskirstomi, pasisavinami ir idstomi itekliai, reikalingi sprendimams priimti ir jiems gyvendinti; ypa dmiai velgiama tuos globalizacijos padarinius, kurie apriboja valstybi vyriausybi jos yra svarbiausias ir iki iol nepakeiiamas veiksmingo socialinio valdymo per beveik vis modernij istorij idinys - veiksnum priimti sprendimus. Ketvirtame skyriuje kritikai apvelgiamos kultrins mint pokyi pasekms. Postuluojama, jog j visuminis rezultatas yra moni patirties isiakojimas ir poliarizavimasis, o tai lemia kultros simboli dviej visikai skirting interpretacij radimsi. Judti" turi i esms kitoki, prieing prasm tiems, kurie yra naujosios hierarchijos viruje, ir tiems, kurie yra jos apaioje, o dauguma gyventoj - naujoji vidurinioji klas", svyruojanti tarp i dviej poli, - priima stipriausi itos prieprieos smg ir dl to kenia didel egzistencin netikrum, nerim ir baime. rodinjama, kad btinyb nuraminti tokias baimes ir nuslopinti i j kylant nepasitenkinimo potencial savo ruotu yra galingas veiksnys, skatinantis tolesn dviej mobilumo prasmi poliarizavimsi. Paskutiniame skyriuje nagrinjamos kratutins ios poliarizacijos apraikos: ndien tendencija kriminali-zuoti visa, kas neatitinka suidealintos normos, ir krimi-nalizacijos vaidmuo kompensuojant gyvenimo judant" keliamus nepatogumus - pateikiant alternatyvaus, t. y. nejudraus, gyvenimo vaizd ir tikrov kaip niekad at grasius ir pasibjaurtinus. Paini egzistencinio nesaugumo, kur sukelia globalizacijos procesas, problem linkstama paversti tariamai paprasta statymo ir tvarkos" problema. Kita vertus, rpinimasis saugumu", daniausiai nugentas iki kno ir asmenins nuosavybs saugumo, bna ipstas", nes persmelktas nerimo, kur sukelia kiti, lemiami ndiens egzistencijos aspektai nesaugumas ir netikrumas. Nesiekiama, kad ios knygos tezs prilygt politiniam pareikimui. Autoriaus intencija yra j pateikti kaip diskusin praneim. ia klausim uduodama daug daugiau, negu pateikiama atsakym, nesuformuluojama ir jokia aikesn ndienos tendencij padarini prognoz. Vis dlto kaip sak Cornelius Casto-riadis, ms moderniosios civilizacijos bda ta, kad ji liovsi kelti sau klausimus. Neuduoti tam tikr klausim yra daug pavojingiau, negu nesugebti atsakyti tuos klausimus, kurie jau traukti oficiali dienotvark; o netinkam klausim klimas pernelyg danai padeda atitraukti dmes nuo ities svarbi problem. U nutyljim mokama tvirta moni kani valiuta. Gal gale

keldami tinkamus klausimus, atskiriame lemt nuo paskirties, dreifavim nuo keliavimo. Kaip tik abejojimas ms gyvenimo bdo neabejotinom prielaidom yra i ties btiniausia paslauga, kuri esame skolingi artimiesiems ir sau patiems. Si knyga pirmiausia ir yra tam tikras bandymas kelti klausimus ir skatinti juos kelti, ir nepretenduojama tai, kad ia keliami reikalingi, visi reikalingi klausimai, ar kad, svarbiausia, visi iki iol ikil klausimai. Kompanija priklauso jon investuojantiems monms, o ne jos darbuotojams, tiekjams ar vietovs, kurioje ji sikrusi, gyventojams"1. itaip Albertas J. Dunlapas, garsus iuolaikins mons racionalizatorius" (depe-ceur - kapoklis", ketviriuotojas", skerdienos kapoto-jas", kaip j sodriai, taiau tiksliai apibdino CNRS* sociologas Denis Ddos2) apibendrino savo pairas pagyrnikoje savo veiklos apvalgoje, kuri Times Books" leidykla ileido nordama apviesti ir pamokyti visus, kurie siekia ekonomins paangos. inoma, Dunlapas turjo galvoje ne paprast priklausymo" problem, lyg tai bt tik kitas odis, nusakantis grynai teisin nuosavybs klausim, - vargu ar verta dl jo ginytis, juolab itaip pabrtinai i naujo j formuluoti. Dunlapas turjo omenyje pirmiausia tai, k taigavo likusi sakinio dalis: darbuotojai, tiekjai, bendruomens atstovai neturi jokio balso dl sprendim, kuriuos gali priimti investuotojai", o tikrieji sprendjai, investuotojai, turi teise ikart atmesti, paskelbti netinkamais ar nepagrstais visus t moni pareikimus apie kompanijos valdymo pobd. sidmkime, kad Dunlapo pareikimas yra ne ketinimo isakymas, o fakto konstatavimas. Dunlapui savaime suprantama, kad jo skelbiamas principas jau imgintas visais manomais bdais, kokius tik galjo pateikti ekonomins, politins, socialins ar kitos ms laik realijos, kad ibandyt jo gyvybingum. iuo metu jis jau priklauso tai eimynai savaime akivaizdi ties, kurios aikina pasaul ir kuri pai jau nebereikia aikinti. Jos padeda teigti apie pasaul tam tikrus dalykus, taiau paios jau nebesuvokiamos kaip teiginiai, juolab kaip ginytini ar reikalingi rodymo. Buvo laikas (kai kas galt pasakyti, kad ne taip jau seniai", jei kolektyvinio domjimosi trukm nebt taip spariai sutrumpjusi - dabar jau net toks palyginti neilgas politikai laikas kaip savait moni atmintyje darosi nepaprastai ilga atkarpa), kada Dunlapo pareikimas visikai nebt atrods visiems akivaizdus, jis bt buvs panaesnis karo k ar praneim i kov lauko. Pirmaisiais Margaret Thatcher pradto negailestingo karo prie vietine savivald metais verslininkai vienas po kito pajusdavo poreik per kasmetines tori konferencijas pakilti tribn, kad dar syk ibelst ini, kuri jie tikriausiai man esant btin ibelsti, nes prie jos dar nepratusioms ausims ji skambjo keistai ir slpiningai: inia buvo ta, kad kompanijos su malonumu moksianios vietos mokesius joms reikalingiems keliams tiesti ar nuotek renginiams remontuoti, taiau jos nematanios reikalo mokti u vietini bedarbi, negalij ar kit mogikj atliek ilaikym, nes nesijauia n kiek atsakingos u j likim ar dl jo sipareigojusios. Dunlapas diktavo savo kredo ir visai pagrstai galjo tiktis, jog jam pritars visi klausytojai pirmaisiais metais kovos, kuri jau buvo beveik laimta po dviej tuzin met. Neverta aikintis, ar is karas pagieingai ir slaptomis buvo sumanytas kokios nors kompanijos valdybos neprirkytuose kabinetuose, ar taikingi, nieko netariantys pramons vadovai buvo priversti

I. laikas ir klas

pradti kovos veiksmus dl permain, kurias sukl naujos technologijos galia kartu su nauja pasaulinio masto konkurencija; nesvarbu ir tai, ar is karas buvo i anksto suplanuotas, tinkamu laiku paskelbtas ir turjs gyvendinti aikiai apibrtus tikslus, ar tai buvo tik serijos padrik, danai nenumatyt karing veiksm, kiekvienkart kilusi dl sav prieasi. Kad ir kaip bt buv (esama svari argument kiekvienai i i galimybi pagrsti, taiau gali bti, kad jos abi tik atrodo besivaranios viena su kita), visikai tiktina, jog paskutinis XX a. ketvirtis eis istorij kaip Didysis karas dl nepriklausomybs nuo erdvs. Svarbiausia, kas vyko itame kare, - tai, kad sprendim primimo centrai kartu su apskaiiavimais, kuriais buvo grindiami t centr sprendimai, buvo nuosekliai ir nepaliaujamai ilaisvinami i teritorini suvarym vietini apribojim. sigilinkime Dunlapo princip. Darbuotojai samdomi i vietini gyventoj; kadangi juos gali varyti pareigos eimai, bsto nuosavyb ir panai dalyk nata, jie prireikus negali lengvai persikelti su kompanija kit viet. Tiekjai turi aprpinti atsargomis, tad mai transporto kainiai, skiriami vietiniams tiekjams, teikia privilegij, kuri igaruoja, vos tik kompanija persikelia kitur. Akivaizdu, jog pati vieta" liks kur buvusi, nes vargu ar gali persikelti nauju kompanijos adresu. Tarp vis vardyt kandidat, turini teis pasisakyti kompanijos valdymo klausimais, tik investuojantieji" akcininkai nra niekaip erdvikai susaistyti; jie bet kurioje fond biroje, bet kurio brokerio padedami gali nusipirkti koki tik nori akcij, ir kompanijos geografinis artumas ar tolumas turbt bus visai nesvarbus dalykas jiems sprendiant, pirkti ar parduoti akcijas. I esms akcinink pasiskirstymo nelemia jokia erdv. Jie yra vienintelis veiksnys, kurio visikai nevaro jokia erdv. Ir jiems, vien tik jiems priklauso" kompanija. Tad j valioje perkelti kompanij ten, kur pavyko iniuktinti ar numatyti galimyb gauti didesni dividend, o visiems kitiems vietovs susaistytiems paliekama uduotis isilaiyti aizdas, paalinti padaryt al ir atsikratyti atliek. Kompanija gali laisvai judti, taiau to judjimo padariniai neivengiamai lieka. Kiekvienas, kuris gali laisvai pabgti i vietovs, gali laisvai pabgti ir nuo padarini. Toks yra svarbiausias pergalingo karo dl erdvs laimikis. s v e t u r g y v e n a n t y s e m v a l d i a i , II p o y m i s Pasibaigus karui dl erdvs, mobilumas pasidar galingiausiu ir geidiamiausiu visuomens isisluoksniavimo veiksniu; jis tapo mediaga, i kurios kasdien kuriamos ir perkuriamos naujos, vis pasaulietikesns socialins, ekonomins ir kultrins hierarchijos. Tiems, kurie yra naujosios hierarchijos virnje, laisv judti teikia nepalyginti daugiau pranaum, negu ivardyta Dunlapo formuluotje. Jis nurodo, giria ar paemina tik tuos konkurentus, kurie gali bti girdimi, - tuos, kurie gali garsiai ireikti ir, matyt, ireik savo skundus ir savo nepasitenkinim pavers reikalavimais. Taiau juk yra ir kit, taip pat su vietove susaistyt, visikai atkirst nuo ryi moni, apie kuriuos Dunlapas neusimena, nes maai tiktina, kad jie sugebs bti girdimi. Mobilumas, kur gijo investuojantieji" - mons, turintys reikiam kapital ir pinig, reikia nauj, savo esminiu beslygikumu neturint jokio precedento galios atsiejim nuo sipareigojim nuo priedermi ne tik darbuotojams, bet ir jaunesniems bei silpnesniems, dar negimusioms kartoms ir apskritai gyvenimo slyg reprodukcijai; trumpai tariant, tai reikia laisve nuo pareigos prisidti prie kasdienio gyvenimo ir isaugoti bendruomen. Tarp galios eksteritorinio pobdio ir vis dar egzistuojanio gyvenimo visumos" teritoria-lumo susiklosto nauja asimetrija. Dabar jau su niekuo nesusaistyta galia be perspjimo gali persikelti kit viet ir laisvai eksploatuoti bei palikti

vietov nebijodama to eksploatavimo sukelt pasekmi. Galimyb atsikratyti atsakomybs u veiklos pasekmes yra gei-diamiausias ir puoseljamiausias laimjimas, kur naujasis mobilumas pateikia laisvai plaukiojaniam, jokiai vietovei nesipareigojusiam kapitalui. Dabar nebereikia investicij efektyvumo" skaiiavimus traukti pasekmi paalinimo ilaid. Naujoji kapitalo laisv primena t, kuria anksiau mgavosi savo valdose nebegyvenantys emvaldiai, pagarsj ypa piktinaniu juos maitinusi moni poreiki nepaisymu. Nusigriebti pridedamojo produkto" grietinl - toks buvo vienintelis t emvaldi interesas, kuriuo vadovavosi savo valdomose emse. ia neabejojamai yra tam tikro panaumo, taiau is palyginimas nevertina visos laisvs nuo rpesi ir atsakomybs, laisvs, kuri gijo mobilusis XX a. pabaigos kapitalas ir kuria negaljo mgautis anie svetur gyven emvaldiai. Tie emvaldiai negaljo vien nuosav emi pakeisti kitomis, ir todl jie bdavo, nors ir silpnai, susaistyti su vietove, i kurios siurb sau gyvybinius syvus; i aplinkyb praktikai var teorikai ir juridikai neribotas galimybes eksploatuoti, nes prieingu atveju ilgainiui pajam srov galjo sumati ar visikai nutrkti. Tiesa, tikrieji apribojimai eksploatuoti apskritai buvo grietesni negu sismonintieji, o ie savo ruotu pernelyg danai pasirodydavo es grietesni u taikomus gyvenime i aplinkyb savaip skatino kitur gyvenanius emvaldius daryti nepataisom al dirvos derlingumui bei apskritai emdirbystei, tad t emvaldi turtai garsjo kaip nepatikimi ir j vert paprastai su kiekviena karta majo. Vis dlto bta tikrj apribojim, kurie apie save primindavo tuo iauriau, kad jie nebuvo suvokiami ir j buvo nepaisoma. Pasak Alberto Melucci'o, riba reikia apribojim, pasien, atskyrim, taigi ji kartu reikia, kad pripastamas kitas, kitoks, kurio negalima supaprastinti. Susitikimas su kitonikumu yra mus ibandantis patyrimas: mat tada kyla pagunda jga nuslopinti skirtingum, taiau lygiai taip pat tas patyrimas gali skatinti ibandyti bendravim, kuris reikalingas nuolatini pastang"3. Prieingai negu ankstyvj modernij laik svetur gyvenantys emvaldiai, vlyvosios modernybs kapitalistai ir ems brokeriai dl naujojo j likvidi itekli mobilumo jau nebesusiduria su tokiais pakankamai realiais, tvirtais, sunkiais, patvariais apribojimais, kurie verst daryti nuolaidas. Vieninteliai apribojimai, galintys priversti juos jausti ir gerbti, bt vykdomosios valdios laisvam kapitalo ir pinig judjimui nustatomi apribojimai. Taiau toki apribojim yra nedaug, jie padriki, o ir dl ilikusi nedaugelio vyksta toks smarkus spaudimas, kad netrukus jie gali bti itrinti ar tiesiog iplauti. Inykus apribojimams, Melucci'o odiais tariant, liks tik keletas galimybi susitikti su kitonikumu". Jei atsitikt taip, kad tok susitikim primest kita pus kitonikumas" stengtsi tempti savo raumenis ir verst pajusti savo jg, tai kapitalui nekilt dideli sunkum susidti savo palapines ir susirasti svetingesn aplink nuolaidesn, sukalbamesn, minktesn. Tad likt daug maiau prog, skatinani tiek bandymus jga nuslopinti skirtingum", tiek ir nor imtis ibandyti bendravim". Abidvi nuostatos reikt pripainti tai, jog kitonikumas nesuprastinamas, taiau idant kitonikum" ir bt velgiama kaip nesuprastinam dalyk, jis pirmiausia pats turi tapti patvarus, nepalenkiamas, tiesiogine prasme griebiantis u gerkls". Deja, galimybi jam itaip veikti spariai maja. Kad pasiprieinimas tapt tikrai veiksminga jga, btinas atkaklus ir imoningas upuolikas, taiau visk apimantis naujojo mobilumo padarinys tas, jog kapitalui ir finansams beveik neprireikia palenkti nepalenkiamo, nustumti klii, veikti ar numaldyti pasiprieinimo; jei tik toks reikalas ikyla, j skmingai galima atmesti pasirenkant lengvesn variant. Jei tik susidrus su kitonikumu" prireikia

daug kainuojanio jgos panaudojimo ar varginani deryb, kapitalas visada gali persikelti ramesn viet. Nra reikalo sivelti, jei galima to ivengti. j u d j i m o l a i s v ir v i s u o m e n i s a v i k r a velgdami atgal istorij, galime klausti, kokiu mastu geofiziniai veiksniai, natralios ir dirbtins teritorini darini sienos, skirtingi taut ir Kulturkreise tapatumai, taip pat vidaus" ir iors" skirtumai - visa tai, kas tradicikai yra geografijos mokslo objektai, - i esms buvo vien konceptualiniai vediniai arba materialios, greiio rib" nuosdos/imons; o apskritai galima klausti, kokiu mastu visus tuos dalykus lm judjimo laisv varantys laiko ir ilaid apribojimai. Neseniai Paulis Virilio isak mint, jog nors Fran-ciso Fukuyamos pareikimas apie istorijos pabaig" atrodo pernelyg ankstyvas, taiau iuo metu kaskart tikriau galima kalbti apie geografijos pabaig"4. Nuotoliai jau nieko nebereikia, o geografins sienos samprat darosi vis sunkiau ilaikyti realiame pasaulyje". Staiga paaikja, kad emyn ir viso ems rutulio padalijimai atsirado dl atstum, kurie kadaise atrod stulbinamai reals, nes transportas buvo primityvus ir keliauti buvo sunku. I tikrj atstumas" toli grau nra objektyvi, beasmen, fizikin duotyb", jis yra socialinis krinys; atstumo" ilgis vairuoja, nelygu greitis, kuriuo jis gali bti veiktas (monetarins ekonomikos slygomis itai priklauso nuo to, kiek kainuoja pasiekti tok greit). Visi kiti socialiai sukurti veiksniai, padedantys kurti, atskirti ir palaikyti kolektyvin tapatum - pavyzdiui, valstybi sienos ar kultriniai barjerai, velgiant atgal atrodo es tik antrins to greiio nulemtos pasekms. Paymtume, jog galbt todl sien tikrov" daugiausia laiko paprastai buvo klasi atvilgiu nevienalytis fenomenas: ir praeities, ir i laik turtingj bei galingj elitai visada labiau link kosmopolitikum negu kiti j gyvenam krat gyventojai; visais laikais ie elitai buvo link kurti sav kultr, kuri sumaindavo tas sienas, tokias tvirtas maesniems moneliams; vietinius elitus su usienio elitais siejo daugiau bendr dalyk negu su tame paiame krate gyvenaniais monmis. Atrodo, jog dl ios prieasties ir Billas Clinto-nas, i dien pasaulio galingiausiojo elito atstovas, neseniai galjo pareikti, neva pirm kart istorijoje nebra skirtumo tarp vidaus ir usienio politikos. Ities elito gyvenime jau maai kas primena skirtum tarp ia" ir ten", viduje" ir iorje", arti" ir toli". Komunikacijos laikui sprogus vid ir susitraukus bemat akimirk, erdv ir erdvenkliai liovsi k reik, bent jau tiems, kuri veiksmai gali keliauti elektronins inuts greiiu. Vidaus" ir iors", ia" ir ten", arti" ir toli" prieprieos apibrdavo, kokiu mastu yra sutramdyti, prijaukinti ar pastami vairs aplinkinio (moni ir fizinio) pasaulio fragmentai. Artuma, buvimas po ranka pirmiausia reikia iki akivaizdumo prastus, artimus ir pastamus dalykus, kurie kasdien regimi bei sutinkami, su kuriais sveikaujama, kurie pinti prast rutin ir kasdienius darbus. Artuma" yra erdv, kurioje mogus gali jaustis chez sol, namie; ioje erdvje mogus pasiklysta retai, gal net niekada, ia nepasijunta nebegals rasti odi ar nebeins, kaip elgtis. Kita vertus, labai toli" yra erdv, kurion patenkama tik retsykiais arba niekada, - ten vyksta nenumatyti ar nesuprantami dalykai, ir neinia, kaip juos reaguoti. mogus maai nutuokia apie toje erdvje vykstanius dalykus, maai ko i j tikisi ir nesijauia pareigotas jais rpintis. Atsidurti labai toli" - bauginantis patyrimas; isiruoti labai toli" reikia atsidurti u savo akiraio, ne savo

vietoje, ne savo stichijoje bei auktis bd ir bijoti nelaims. Dl vis i ypatybi arti-toli" prieprieai bdingas dar vienas esminis aspektas tai tikrumas ir netikrumas, utikrintumas ir nerytingumas. Bti labai toli" reikia patirti sunkum, o tada prireikia sumanumo, gudrumo, suktumo ar drsos, reikia sugebti perprasti svetimo gyvenimo taisykles, be kuri kitur galima apsieiti, ir sismoninti jas patiriant pavojingus ibandymus, o daniausiai darant brangiai kainuojanias klaidas. Kita vertus, artumo" idja ireikia tai, kas neabejotina; pakanka neskausmingai gyt proi, o kadangi tai proiai, jie visai nejauiami ir nereikalingi joki pastang, todl nra prielaid kilti gniudaniam nerimui, nerimastingoms dvejonms. Visa, kas inoma apie vietines bendruomenes", suinota todl, kad yra priepriea tarp ia" ir ten", arti" ir labai toli". Modernij laik istorijai bdinga nuolatin transporto priemoni paanga. Perveim ir kelioni srityje vyko itin radikals ir sparts pokyiai; prie daugel met Josephas Schumpeteris paymjo, kad ioje srityje paang lm ne dilian gausjimas, o visikai nauj transporto priemoni traukini, automobili ir lktuv - sukrimas ir masin j gamyba. Pirmiausia transporto priemoni, leidiani greitai keliauti, prieinamumas ir ijudino bdingiausi i laik proces, ardant ir pakertant visas vietines socialines bei kultrines visumas". proces pirmkart uiuop Ferdinandas Tonniesas garsioje savo formuluotje, apibdinanioje modernyb kaip perjim i Gemeinschaft Gesellschaft. I vis technini mobilum skatinani veiksni didiausi vaidmen suvaidino informacijos perdavimas -tai tokios ries komunikacija, kuri vyksta be fizini kn judjimo arba tokio judjimo prireikia tik kaip alutinio, marginalinio dalyko. Technins priemons buvo nepaliaujamai ir nuosekliai tobulinamos, o tai sudar slygas informacijai keliauti nepriklausomai nei nuo materiali jos perdavj, nei nuo objekt, apie kuriuos ta informacija teikiama: tos priemons ilaisvino ymiklius" i ymini" gniaut. Informacijos atskyrimas nuo jos perdavj ir jos objekt savo ruotu leido diferencijuotis vis j greiiams; informacijos perdavimas greitjo daug spariau, negu keliavo knai ar keitsi situacijos, apie kurias buvo informuojama. Galop pasaulinio kompiuterinio tinklo (www) atsiradimas sulugd - informacijos poiriu - pai keliavimo" (ir atstumo", kur reikia veikti) samprat: teorikai ir praktikai informacija akimirksniu gaunama bet kurioje ems rutulio vietoje. Tokios pltros bendrieji padariniai yra didiuliai. Jos poveikis socialins sutelkties/skaidymosi sveikai jau plaiai inomas ir apraytas. Kaip plaktuko esm" mogus atkreipia dmes tada, kai plaktukas sulta, panaiai ir mes dabar aikiau nei kada nors anksiau matome, kok vaidmen laikas, erdv ir j pabalnojimo bdai vaidino kuriantis ir nykstant socialiniams kultriniams ir politiniams dariniams, taip pat kok vaidmen vaidino ilaikant i darini stabilum ir lankstum. Ankstesni laik vadinamosioms labai susitelkusioms bendruomenms" rastis ir ilikti padjo, kaip dabar paaikjo, atotrkis tarp beveik akimirksninio susiinojimo paioje nedidelje bendruomenje (bendruomens dyd lm gimtos skystosios rangos"** savybs, tad jis buvo priklausomas nuo natrali mogaus regos, klausos ir siminimo gali) ir daugybs laiko bei ilaid, reikiam informacijai perduoti tarp bendruomeni. Kita vertus, iandienos bendruomeni trapumas ir trumpa-amikumas, atrodo, pirmiausia yra nulemtas to atotrkio sumajimo ar net visiko jo inykimo: bendruomenje vykstanti komunikacija nebra pranaesn

u informacijos perdavim tarp bendruomeni, mat abu ie procesai vyksta akimirksniu. Michaelas Benediktas ms retrospektyv atradim ir nauj supratim apie glaud keliavimo greiio ir socialins sutelkties sry apibendrina itaip: Tokia vienyb, kuri buvo galima maose bendruomense dl beveik staigaus ir beveik nieko nekainuojanio natralaus kalbinio bendravimo, taip pat bendravimo skelbimais bei laikeliais, lunga didesnse bendruomense. Bet kokio masto socialine sutelkt} lemia sutarimas, bendras inojimas, i sutelktis i esms priklauso ne tik nuo nuolatinio jos atnaujinimo bei sveikos, bet ir nuo ankstyvo, grieto kultrinio lavinimo ir kultros siminimo. Socialinis lankstumas, prieingai, priklauso nuo umarumo ir pigios komunikacijos5. Leiskime sau pridurti, jog tas ir" paskutiniame citatos sakinyje yra perteklinis; sugebjimas umirti ir komunikacijos pigumas (kaip ir greitumas) yra du to paties reikinio aspektai, kuriuos vargu ar galima svarstyti atsietus. Pigi komunikacija reikia, jog gyt informacij galima spariai paskleisti, ugniauti ar prastumti" ir lygiai taip pat greitai gauti naujien. Kadangi mogaus skystosios rangos" sugebjimai iliko beveik nepakit bent jau nuo paleolito laik, tai pigi komunikacija, uuot maitinusi ir stabilizavusi atmint, j ulieja ir uslopina. Neginijamai vaisingiausia i pastarojo meto raidos tendencij yra nykstantys kain skirtumai tarp informacijos perdavimo vietiniu ir pasauliniu mastu (kai js siuniate ini internetu, mokate pagal vietinio skambuio" tarif - i aplinkyb reikminga ir kultros, ir ekonomikos atvilgiu); itai savo ruotu reikia, jog gaunama informacija, kuri reikia atkreipti dmes ir siminti (nors ir labai trumpam), vis labiau plaukia i vairiausi, visikai nesusijusi viet ir neretai pateikia nesuderinamas ar viena kit paneigianias inias. Visai kitaip sklinda inios bendruomense, kurios neturi nei kietosios", nei minktosios", o pasikliauja vien skystja" ranga; kitaip tariant, ios inios paprastai pasikartoja bei patvirtina viena kit ir padeda (selektyviai) siminti. Timothy W. Luke'o odiais tariant, tradicini visuomeni erdvikumas organizuojamas pagal tiesiog gimtus paprast moni kn gebjimus": Tradiciniai veiksmo vaizdiniai danai reikiami organinmis metaforomis. Susiduriama buvo kaktomua. nirus kautasi plikomis rankomis. Teisingumas reik akis u ak, dantis u dant. Diskutuojama buvo i irdies. Vienyb reik eiti petys pet. Bendruomenje viskas vyko vis akyse. Draugaujama buvo susikibus rankomis. O pokyiai vyko ingsnis po ingsnio. Situacija pasikeit neatpastamai itobuljus tokioms priemonms, kurios leido konfliktus, vienybes, kovas, ginus ar teisingumo vykdym padaryti nepriklausomus nuo mogaus rank bei aki. Erdv pradta apdoroti/centruoti/organizuoti/norminti", o svarbiausia, ji buvo ilaisvinta i natrali, mogaus kno primetam suvarym. Tad nuo to laiko erdve organizuojaniu" veiksniu tapo technikos galimybs, jos veikimo greitis ir jos panaudojimo ilaidos: Tokios technikos suprojektuota erdv yra i esms kitokia: sukonstruota, o ne Dievo duota; dirbtin, o ne natrali; tarpininkaujama kietosios rangos", o ne tiesiogiai atsiverianti skystajai rangai"; suracionalin-ta, o ne subendruomeninta; nacionalin, o ne vietin"6. Sukonstruota modernioji erdv turjo tapti tvirta, vientisa, pastovi ir nesidertina. Betonas ir plienas turjo tapti jos msa, geleinkeli ir greitkeli tinklas - jos kraujagyslmis. Modernij utopij autoriai neskyr socialins ir architektrins tvarkos, socialini ir teritorini vienet bei padalijim; jie, kaip ir j amininkai, atsakingi u socialine tvark, pagrindine priemone

organizuotai visuomenei sukurti laik erdvs sutvarkym. Visuomen turjo bti vis didesni ir vis platesni vietini bendruomeni hierarchinis darinys, kurio viruje buvo aukiausioji valstybs valdia, priirinti visum, taiau pati apsaugota nuo kasdienio stebjimo. Atsiradus globaliniam informacijos tinklui, ant ios teritoriniu/urbanistiniu/ architektriniu poiriu sukonstruotos erdvs buvo ukarta treioji kiberneti-nanti mogaus pasaulio erdv. Pasak Paulio Virilio, ios erdvs elementai jau neturi erdvini matmen, jie tik rayti singuliar akimirksninio plitimo laikikum. Nuo iol fizins klitys ar laiko trukm jau nebegali atskirti moni. Kompiuteri terminalus susiejus su vaiz-duokliais, ia ir ten skirtingumai jau nieko nebereikia"7. Kaip ir dauguma teigini apie mogaus" bvio esm vis toki pai, - taip ir is teiginys nra visikai tikslus. Kompiuteri terminal susiejimas" nevienodai paveik vairi moni padt. Kai kas, o ities dauguma moni, dar tebra, kaip ir anksiau, atskirti fizini klii ir laiko trukms", tik is atskirtumas iuo metu yra iauresnis, sukeliantis esmingesnius giluminius psichologinius padarinius nei kada anksiau. n a u j a s greitis, n a u j a poliarizacija Trumpai kalbant, technologinis laiko/erdvs atstum panaikinimas ne homogenizuoja mogaus bv, o veikiau j poliarizuoja. Vienus mones tai ilaisvina i teritorini suvarym, o kai kurias bendruomenikum kurianias prasmes paveria eksteritorinmis, taiau sykiu i teritorijos, su kuria kiti mons tebebna susaistyti, atima jos prasm bei gali, suteikiani tapatum. Kai kam tai pranaauja negirdt laisv nuo fizini klii ir negirdt sugebjim judti bei veikti per nuotol. Kitiems tai yra enklas, jog nebemanoma paversti sava ir civilizuoti gyvenamosios vietovs, nuo kurios atsiplti jie turi maai galimybi. Kai nuotoliai nieko nebereikia", tai ir nuotoli atskirtos vietovs nebetenka savos prasms. Sitai vieniems pranaauja laisv kurti prasmes, o kitus pasmerkia beprasmybei. iuo metu vieni panorj gali ivykti - nesvarbu, i kokios vietovs, o kiti bejgikai stebi, kaip ta vienintel j gyvenama vietov slysta jiems i po koj. Informacija dabar sklinda nepriklausomai nuo jos perdavj; pertvarkant prasmes ir santykius, knams maiau nei kada anksiau btina pasislinkti ar persiri-kiuoti fizinje erdvje. Kai kuriems monms - mobiliam, mobilumo elitui - itai tiesiogine prasme reikia galios ifizinim", visikai nauj jos nesvarum. Elitai keliauja erdvje ir keliauja greiiau nei kada anksiau, taiau j mezgamo galios tinklo apimtis ir tankis nepriklauso nuo tokio keliavimo. Naujasis galios bekni-kumas", daugiausia finans pavidalu, leidia turintiems gali tapti ities eksteritorikiems, net jei knikai jie pasirodo es vietoje". J galia tikr tikriausiai yra ne i io pasaulio" ne i fizinio pasaulio, kuriame jie renia savo akylai sergimus namus ir biurus, tokius pat eksteritorinius, apsaugotus nuo neprayt kaimyn sibrovimo, atkirstus nuo viso to, k galima bt pavadinti metine bendruomene, nepasiekiamus tiems, kurie, kitaip negu jie, yra toje bendruomenje kalinti. Kaip tik is naujojo elito patiriamas galios neemi-kumas klaikus, taiau stulbinamas lengvumo ir visagalybs, nefizikumo ir tikrov kurianios galios derinys - ir yra amintas plaiai paplitusioje panegirikoje naujajai laisvei", kuri knija elektronikos palaikoma kibererdv"; puikiausiai j ireikia Margaret Wert-heim analogija tarp kibererdvs ir krikionikosios dangaus sampratos":'Lygini kaip ankstyvieji krikionys sivaizdavo dang esant suidealint srit vir

materialaus pasaulio chaoso ir puvimo -jo irimas buvo visikai akivaizdus, aplinkui byrant imperijai, taip ir iais socialins ir gamtins aplinkos irimo laikais dabartiniai kibererdvs agitatoriai silo savo valdas kaip vir" ir anapus" materialaus pasaulio problem esant ideal. Ankstyvieji krikionys skelb dang esant srit, kurioje mogaus siela bus ilaisvinta i kno trapumo bei silpnybi, taip ir dabartiniai kibererdvs alininkai sveikina j nelyg viet, kurioje a" bus ilaisvintas i fizinio knijimo gniaut8. Kibererdvje knai nieko nereikia, nors pati kibererdv daug reikia, ji lemtingai ir negrtamai veikia kn gyvenim. Nemanoma apsksti kibererdviniame danguje priimt nuosprendi, ir niekas, kas vyksta emje, negali sumenkinti j autoritetingumo. Kadangi galingj galia priimti nuosprendius yra saugiai sutelkta kibererdvje, j knams nebereikia bti galingiems ar ginkluotis sunkiaisiais ginklais; maa to, kitaip negu Antjui, jiems jau nebereikia sietis su savo emikja aplinka, kad galt teigti, pagrsti ar pareikti savo gali. Jiems tereikia atsiskirti nuo vietovs, nuo kurios jau nuplta socialin prasm; t prasm perklus kibererdv, vietov buvo paversta vien fizine" terito rija. Dar jiems reikalingas to atskirtumo saugumas neturti kaimyn", turti nelieiamybe nuo vietinio kiimosi, taip pat reikalinga visiems suprantama, nepaeidiama izoliacija, kuri aikinama kaip asmen, j nam bei aidimo aikteli saugumas". Galios deteritoriali-zacija eina ranka rankon su vis grietesniu teritorijos struktrinimu. Savo studijoje visk pasakaniu pavadinimu Statymo paranoja" Stevenas Flusty paymi kvap gniauiant nepaprastai iradingo ir kartligiko statymo prover su didmiesiais nesusijusiose draudiamose erdvse", kurios suprojektuotos taip, kad sulaikyt, nubaidyt ar atsijot galimus vartotojus". Flusty pasitelkia savo unikal gd nukalti nepaprastai taiklius ir kandiai taigius terminus, kad galt iskirti kelet tokios erdvs atmain, kurios papildo viena kit ir sukuria nauj miestik vandens griovi ir bokteli, kadaise gynusi vidurami pilis, ekvivalent. Tarp toki erdvi yra islystanti erdv" erdv, kurion nemanoma sigauti, kadangi jon veda kreivi, nepaprastai ilgi keliai arba apskritai j nra"; dygi erdv", kurioje nemanoma patogiai sikurti, kadangi j gina tokie mechanizmai, kaip sienose taisyti purktuvai, sijungiantys ivaikyti susibrusi dykn, ar nuoulnios atbrailos, kad niekas ant j nesdt"; nervinanti erdv", kuria negalima pasinaudoti nepastebtam, kadangi ji nepaliaujamai stebi ma visur mirinjani patruli ir/ar distancini tais, perduodani informacij apsaugos postams". Vienintel toki draudiam erdvi" paskirtis yra perdirbti naujojo virlokalinio elito socialin eksteritorialum material, knik atribojim nuo vietovs. Tos erdvs galutinai suardo vietovje siaknijusias vienybs ir bendruomeninio gyvenimo formas. Elit eksteritorialumas utikrinamas paiu materialiausiu bdu - be leidimo niekas negali j fizikai pasiekti. Sykiu greitai maja toki miesto erdvi, kur vairi gyvenamj rajon mons galt susitikti akis ak, atsitiktinai susitikti, vienas kit ukalbinti ar mesti ik, nektis, bartis, ginytis, sutikti ar nesutikti ir itaip savo asmenines problemas paversti visuomeninmis, o visuomenines asmeniniu reikalu, odiu, spariai maja t asmenini/visuomenini" agor, apie kurias rao Cornelius Castoriadis. Kelios iliekanios darosi vis selektyvesns - veikiau didina, o ne alina ardomj jg padaryt al. Steveno Flusty odiais tariant, tradicines visuomenines erdves vis spariau istumia privaiai sukurtos (nors danai valstybs subsidijuotos), privaiai valdomos ir administruojamos erdvs, skirtos monms susirinkti, kitaip

tariant, vartojimo erdvs... Prieinamum lemia mokumas. ia viepatauja privilegi-juotumas, garantuojantis aukt kontrols lyg, btin norint ukirsti keli visokiems paeidimams, nenumatytiems dalykams bei neefektyvumui, galintiems rastis sveikaujant su gerai organizuota prekybos tkme9. Elitai pasirinko izoliacij ir u j dosniai ir noriai moka. Kiti gyventoj ai pasijunta atkirsti 've priversti mokti u naujj savo izoliacij didel kultrine, psichologin ir politin kain. Negalintys laisvai pasirinkti savojo atskiro gyvenimo ir mokti u jo apsaug atsiduria tokioje padtyje, kuri prilygsta ankstyvaisiais naujausiais laikais atsiradusiems aptvarams; jie paprasiausiai atitveriami" neklausiant j sutikimo, jiems udraudiama patekti vakaryktes bendras" valdas, o kai apgraibomis, nepastebj spjamj enkl Privati nuosavyb" ar neimok perskaityti neverbalizuot, taiau dl to ne maiau veiksming patarim Eiti draudiama", prasibrauna u rib esanius rajonus, jie aretuojami, grinami atgal ir igyvena trump smark ok. Miesto teritorija tampa nuolatinio karo dl erdvs lauku; tas karas kartkartm pratrksta vieu riaui vi-durmiestyje reginiu, ritualiniais susirmimais su policija, futbolo sirgali proginiais ipuoliais, taiau tas karas vyksta kasdien tiesiog po vieosios (vieai skelbiamos), oficialiosios, nusistovjusios miesto tvarkos skraiste. Bejgiai ir ignoruojami gyventojai i atitvert", uspaust ir nepaliaujamai ugrobiam rajon patys atsako agresyviais veiksmais; jie bando ant sav getais paverst nam rib tvirtinti pai pasigamintus enklus Eiti draudiama". Senuoju bricoleurs proiu jie savam tikslui naudojasi viskuo, kas pakliva po ranka: griebiasi ritual, keistai rengiasi, grotestikai elgiasi, lauo taisykles, dauo butelius, langus, galvas, meta retorinius ikius statymui"10. Nesvarbu, ar tai veiksminga, bet ie mginimai laikomi nesankcionuotais ir oficialiose ataskaitose juos linkstama patogiai klasifikuoti kaip statymo ir tvarkos problemas, uuot vardijus, kas tai yra i tikrj: tai pastangos garsiai ir aikiai reikti savo teritorines pretenzijas ir paprasiausiai laikytis nauj teritorinio aidimo, kur visi kiti su pasimgavimu aidia, taisykli. Elito statomi tvirtinimai ir paliktj u sien agresyvi savigyna abipusikai stiprina vienas kit, o tai aikiai ipranaavo Gregory Batesonas schizmogenini grandini" teorijoje. Pasak io teorinio modelio, tiktina, jog skilimas prasideda ir negrtamai gilja susiklosius tokiai padiai, kai elgesys X, Y, Z yra standartinis atsakas X, Y, Z... Jei, pavyzdiui, modeliai X, Y, Z apima gyrimsi, pamatysime, jog visikai tiktina, kad jei gyrimasis yra atsakas gyrimsi, visos grups vers viena kit perdtai irykinti t model, o nevaromas is procesas vis labiau skatins konkuruojant griebtis kratutinum, kol galop peraugs prieikum ir visa sistema lugs. ia pateiktas simetrins diferenciacijos" modelis. Kokia jo alternatyva? Kas atsitiks, jei grupei B nepavyks atsakyti grups A, kuriai bdingas X, Y, Z tipo elgesys, mest X, Y, Z ries ik? Tokiu atveju schiz-mogenin grandin nra nutraukiama tada simetrin diferenciacija gauna papildomosios" diferenciacijos pobd. Pavyzdiui, kai kategorik elges neatsakoma tuo paiu, o jam nusileidiama, tai tiktina, jog toks nuolaidumas toliau skatins kategorik elges, kuris savo ruotu skatins tolesn nuolaidiavim". Taiau vis tiek sistema lugs"11. Visuminis pasirinkimo tarp dviej modeli rezultatas yra minimalus, taiau schizmogenins grandins susietoms grupms vieno j pasirinkimas reikia skirtum tarp orumo ir paeminimo, monikumo ir jo netekties. Galima pagrstai numatyti, jog simetrins diferenciacijos strategijai visada bus teikiama pirmenyb prie alternatyvi papildomj" diferenciacij. Pastaroji yra pralaimjusij arba t, kurie

susitaik su pralaimjimo neivengiamumu, strategija. Taiau kad ir kokia strategija bt pasirinkta, kai kuriems dalykams lemta pasirodyti pergalingiems: tai naujas miesto erdvs frag-mentavimasis, vieosios erdvs susitraukimas ir jos inykimas, miesto bendruomens subyrjimas, atsiskyrimas ir segregacija, o svarbiausia naujojo elito eksteritori-kumas ir priverstinis kit gyventoj teritorikumas. Naujasis elito eksteritorikumas igyvenamas kaip svaiginanti laisv, o vis kit teritorikumas jauiamas vis maiau kaip gimtieji namai, o vis labiau kaip kaljimas - juo labiau eminantis, juo labiau akis bado t kit laisv judti. kaltumas", negaljimas usigeidus pajudti ir draudimas patekti sodresnes ganyklas ne tik ymi nevisavert monikum ir reikia, kad esi apgaudinjamas dalijant gyvenimo silomas groybes. Atskirtumas sismelkia giliau. Naujame dideli greii pasaulyje vietov" jau nebra ta vietov, kokia ji buvo tais laikais, kai informacija sklido tik kartu su j perduodaniais knais; nei vietov, nei lokalizuoti gyventojai nedaug k bendra turi su ankstesne vietos bendruomene". Vieosios erdvs vairios agoros ir forumai, vietos, kuriose patvirtinamos darbotvarks, asmeniniai reikalai tampa visuomeniniais, formuojamos, patikrinamos ir patvirtinamos nuomons, surenkami vertinimai ir priimami nutarimai, itos erdvs kartu su elitu pakelia savo vietinius inkarus; joms pirmiausia ir lemta atitrkti nuo savo teritorijos ir atsidurti taip toli, kad j jau nebepasieks jokios vietovs ir j gyventojai, kuriems bdingi vien skystosios rangos" komunikaciniai sugebjimai. Uuot kr bendruomeni iltnamius, vietos gyventojai vis labiau primena palaidus nesurit mazg galus. Paulas Lazarsfeldas yra ras apie vietins nuomons lyderius", kurie atsijoja, vertina ir apdoroja kitiems gyventojams teikiamas inias, gaunamas i iors" per iniasklaid. Kad itai galt daryti, pirmiausia vietiniai lyderiai turi bti girdimi vietiniams gyventojams jiems reikalinga agora, kur visi galt susirinkti pasikalbti ir pasiklausyti. Kaip tik vietin agora leido vietini nuomoni lyderiams varytis su i toli atsklindaniais balsais ir tapti tikinamiems tiek, kad galt nusverti daug iradingesn autoritet, kurio taka silpnja dl nuotolio. Abejoju, ar Lazarsfeldas ir dabar prieit prie t pai ivad, jei galt, prajus vos pusei amiaus, pakartoti savo tyrimus. Nilsas Christie neseniai paband io proceso logik ir jo pasekmes vilkti alegorijos rb12. Kadangi tekstas dar nra lengvai prieinamas, pacituosiu jo kiek daugiau: Moz nusileido i kaln. Rankose jis nesi granite ikaltas taisykles, kurias jam padiktavo esantis dar aukiau nei kaln virns. Moz buvo tik auklys, mons - popu ls - buvo klausytojai... Daug vliau Jzus ir Mahometas veik pagal tuos paius principus. Tai yra klasikiniai piramidinio teisingumo" atvejai. O tai kitas vaizdas: moterys, susibrusios prie vandens altinio, ulinio ar joms prastoje vietoje prie ups... Parsineti vandens, iskalbti rbus ir dalytis naujienomis bei vertinimais. Paskata kalbtis danai bna konkrets poelgiai ir situacijos. Tie dalykai apibdinami,palyginami su panaiais, vykusiais praeityje ar kitose vietose, ir -vertinami kaip teisingi ar neteisingi, gras ar bjaurs, stiprs ar silpni. Pamau, nors ir ne visada, gali susiklostyti tam tikras bendras vyki supratimas. itaip yra kuriamos normos. Tai klasikinis egalitarmio teisingumo" atvejis... ... Vandens altiniai inaikinti. Modernizuotose alyse kur laik nedidelse parduotuvlse bdavo rengtos savitarnos skalbyklls automatai - ia atj nevariais rbais, galdavome ieiti vars. Kol

rbai bdavo skalbiami, buvo galima pasikalbti. Dabar jau nebra savitarnos skalbykl... Didiuliai prekybos centrai gali suteikti tam tikr galimybi netiktai susitikti, taiau jie pernelyg dideli horizontaliam teisingumui kurti. Pernelyg dideli, kad susitiktum senus pastamus; ten minios moni, pernelyg judru, kad galtumei leistis ilgus pokalbius, btinus elgesio standartams tvirtinti. Leisiu sau pridurti, jog prekybos centrai pastatyti taip, kad mons nuolat judt, valgytsi, bt be paliovos blakomi ir linksminami - tik jokiu bdu ne per ls - buvo klausytojai... Daug vliau Jzus ir Mahometas veik pagal tuos paius principus. Tai yra klasikiniai piramidinio teisingumo" atvejai. O tai kitas vaizdas: moterys, susibrusios prie vandens altinio, ulinio ar joms prastoje vietoje prie ups... Parsineti vandens, iskalbti rbus ir dalytis naujienomis bei vertinimais. Paskata kalbtis danai bna konkrets poelgiai ir situacijos. Tie dalykai apibdinami,palyginami su panaiais, vykusiais praeityje ar kitose vietose, ir -vertinami kaip teisingi ar neteisingi, gras ar bjaurs, stiprs ar silpni. Pamau, nors ir ne visada, gali susiklostyti tam tikras bendras vyki supratimas. itaip yra kuriamos normos. Tai klasikinis egalitarmio teisingumo" atvejis... ... Vandens altiniai inaikinti. Modernizuotose alyse kur laik nedidelse parduotuvlse bdavo rengtos savitarnos skalbyklls automatai - ia atj nevariais rbais, galdavome ieiti vars. Kol rbai bdavo skalbiami, buvo galima pasikalbti. Dabar jau nebra savitarnos skalbykl... Didiuliai prekybos centrai gali suteikti tam tikr galimybi netiktai susitikti, taiau jie pernelyg dideli horizontaliam teisingumui kurti. Pernelyg dideli, kad susitiktum senus pastamus; ten minios moni, pernelyg judru, kad galtumei leistis ilgus pokalbius, btinus elgesio standartams tvirtinti. Leisiu sau pridurti, jog prekybos centrai pastatyti taip, kad mons nuolat judt, valgytsi, bt be paliovos blakomi ir linksminami - tik jokiu bdu ne per ilgai begals atrakcion; ia niekas neskatina moni stabtelti, pavelgti vienas kitam akis, pasikalbti, pamstyti, apsvarstyti ar padiskutuoti apie k nors kita negu apie idliotus daiktus kad tik jie neleist laiko tokiu bdu, kuris nesusijs su komercine verte... Christie alegorinis pasakojimas nepaprastai vertingas dl to, kad irykino etines viej erdvi sumenkinimo pasekmes. Susibrim vietose kaip tik ir buvo kuriamos normos, kad teisingumas galt bti vykdomas ir proporcingai paskirstomas horizontaliai, itaip perlydant pokalbininkus bendruomen, iskirt ir susaistyt bendrais vertinimo kriterijais. Tad apvalyta nuo vieosios erdvs teritorija teikia maai galimybi svarstyti normas, palyginti ar suprieinti vertybes ir dertis dl j. Visi nuosprendiai, kas yra gera ir bloga, grau ir bjauru, tinkama ir netinkama, naudinga ir nenaudinga, gali nusileisti tik i aukiau, i srii, velgiam nebent tik skvarbiam vilgsniui; tie nuosprendiai neginijami, kadangi teisjams negalima pateikti joki prasming klausini, o jie patys nra palike jokio adreso, net elektroninio pato, tad niekas i tikrj neino, kur jie sikr. Nebra vietos vietins nuomons lyderiams", nebra vietos ir paiai vietinei nuomonei". Nuosprendiai gali bti visikai nesusij su vietinio gyvenimo tkme, taiau nenumatyta ibandyti juos per patyrim t moni, apie kuri elges jais sprendiama. Kil i tokio patyrimo, apie kur vietiniai ini gavjai geriausiu atveju girdjo tik gandus, tie nuosprendiai gali sukelti daug skausmo net tada, kai j tikslas - teikti diaugsmo. Eksteritoriniai originalai engia vietin gyvenim tik kaip karikatros, gal net kaip mutantai ir monstrai. Pakeliui jie nusavina vietini gyventoj etines galias

ir atima i j visas priemones, galinias padti apriboti darom jiems al. Danai sakoma, o dar daniau laikoma savaime suprantamu dalyku, jog socialins erdvs" idja radosi (inoma, sociolog galvose, kurgi kitur?) metaforikai perkeliant svokas, sukurtas remiantis sveikos su fizine, objektyvia" erdve patyrimu. Taiau yra kaip tik prieingai. Tas atstumas, kur mes dabar link vadinti objektyviu" ir matuoti lygindami j su ekvatoriaus ilgiu, o ne su mogaus kno dali dydiu ir neatsivelgdami tos erdvs gyventoj knik miklum ar jos gyventoj simpatijas/antipatijas, buvo paprastai matuojamas moni knais ir moni santykiais tol, kol metru vadinamas metalo strypas, beasmenikumo ir bekni-kumo siknijimas, imtas saugoti Sevre, kad visi j gerbt ir jam paklust. Didis socialini santyki istorikas VVitoldas Kula daug nuodugniau ir tikinamiau nei koks kitas mokslininkas parod, kad nuo neatmenam laik mogaus knas buvo vis daikt matas" ne vien subtilia, i Pro-tagoro filosofini apmstym kildinama, bet ir visikai nefilosofine emika, tiesiogine prasme. Per vis istorij iki pat gana nesenos modernij laik pradiosmons pasaul matavo savo knais: pdomis, saujomis ar alknmis; savo gaminiais: pintinmis ar puodais, savo veikla, pavyzdiui, dalydami savo laukus morge-nus", t. y. tokius plotelius, kuriuos mogus gali suarti nuo ryto iki sutem. Taiau viena sauja nelygi kitai saujai, vienas krepys -kitam krepiui, antropomorfiniai" ir prakseomorfi-niai" matai neivengiamai buvo tokie pat vairs ir slygiki kaip ir moni knai bei veikla, kuriais jie buvo grindiami. Tai kl sunkum, kai valdovai panoro vienodai elgtis su gausesniais valdiniais ir pareikalavo i j toki pat" mokesi ar tiek pat" rekrt. Reikjo rasti bd, kaip apeiti ar neutralizuoti vairovs ir slyginumo poveik. Toks bdas buvo rastas - tai versti laikytis tam tikr standartini, taigi privalom atstumo, paviriaus ar apimties mat ir udrausti visus kitus -vietinius, grupinius ar individualius matus. Taiau problema buvo ne tik kaip objektyviai" matuoti erdv. Kad ji tapt matuojama, pirmiausia btina aikiai suvokti, k ia reikia matuoti. Jei reikia matuoti erdve (ar suvokti j kaip imatuotin dalyk), pirmiausia btina atstumo" idja, o i idja i pat pradi parazitavo ant skirtumo tarp arti" ir toli" esani dalyk ar moni bei ant patirties, jog kai kurie dalykai ar mons yra ariau" nei kiti. Edmundas Leachas, semdamasis kvpimo i Durkheimo/Mausso tezs apiesocialin klasifikavimo prigimt, rod, jog esama stulbinamo panaumo tarp liaudik erdvs kategorizaci-j, giminysts klasifikacijos ir skirtingo elgesio su naminiais, kio ir laukiniais gyvnais1. Pasirod, kad tokios kategorijos kaip namai, kis, laukas ir toli" liaudikame pasaulio emlapyje suskirstytos remiantis labai panaiu, i esms tuo paiu principu kaip, viena vertus, namini gyvn, kio galvij, mediojam ir laukini vri" kategorijos, o kita vertus - kaip sesers/brolio, giminaiio, kaimyno ir svetimo ar svetimalio kategorijos. Claude'as Lvi-Straussas ikl mint, jog kraujomaios udraudimas, kuris i prigimties" fizikai, knikai nediferencijuotiems individams primet dirbtinius, konceptualius skirtumus, buvo pirmasis steigiamasis kultros veiksmas, ir nuo to laiko kultra jau visada privaljo gamtos" pasaul terpti padalijimus, skirtis ir klasifikacijas, atspindinias moni praktikos ir su ja susijusi svok diferencijavimsi; tie padalijimai ir klasifikacijos yra ne paios gamtos", o mogaus veiklos ir mstymo atributai. Udavinys, kuris ikilo moderniajai valstybei, susidrusiai su btinumu unifikuoti

II. Karai dl erdvs : veiklos ataskaita

jos tie-sioginn valdion patekusi erdve, nebuvo iimtis; jo esm - ipainioti erdvines kategorijas bei skirtis i t mogaus praktikos srii, kuri valstybs valdia nekontroliavo. Administracin valstybs veikla turjo pakeisti visas kitas vietines ir isklaidytas praktikas ir sitvirtinti kaip vienintelis, visuotinai privalomas vis erdvs matavim ir padalijim atskaitos takas. emlapi kova Kas vieniems labai aiku ir skaidru, kitiems gali bti tamsu ir nepermatoma. Kur vieni keliauja be menkiausi sunkum, kiti gali pasijusti pasimet ir prauv. Kol matai buvo antropomorfinio pobdio, o j atskaitos takai buvo vairios ir tarpusavy nesuderintos vietins praktikos, tol moni bendruomens jais naudojosi kaip skydu, u kurio galima pasislpti nuo smalsi aki ir prieik umai, o ypa nuo mokesi, kuriuos stengsi primesti daug galingesni neprayti sveiai. Ikimoderniosios valdios, nordamos surinkti mokesius bei rekrtus, bet nepajgdamos suvokti realij, kurios buvo visikai aikios j valdiniams, turjo elgtis kaip svetimos, prieikos jgos: griebtis ginkluot antpuoli ir baudiamj ekspedicij. Ities mokesi surinkimo praktika maai kuo skyrsi nuo plikavimo bei grobimo, o rekrt gaudymas - nuo kalinimo; ginkluoti kunigaiki ir baron samdiniai, pasitelk kalavij ir rimb argumentus, tikindavo vietinius" atiduoti dal savo produkcijos ar snus; jie pajgdavo gauti tiek, kiek j turima brutali jga leisdavo jiems ispausti. Ernestas Gellneris ikimodernij valdymo sistem lygino su dantist valstybe", kurioje, kaip jis ra, valdovai specializavosi ilupti kankinimais. Apmokestinanti valdia ir jos galiotiniai, kuriuos trikd ir painiojo i vi imuanti vietini matavimo ir skaiiavimo sistem vairov, labiau mgo turti reikal su bendruomenmis nei pavieniais valdiniais, su kaimo ar parapijos vyresniaisiais nei pavieniais kininkais ar nuomininkais; net toki suindividualint", asmenini" mokesi kaip idini ar lang mokestis atvejais valstybs valdia buvo linkusi skirti kaimui bendr kvot, palikdama rpesi nat dalytis vietos gyveto-jams. Taip pat galima manyti, jog pagrindin prieastis, kodl mokesi mokjimui pinigais buvo teikiama pirmenyb prie mokjim ems kio produktais, buvo ta, kad pinig verts, nustatytos valstybini pinig kalykl, nepriklaus nuo vietini paproi. Kadangi nebuvo objektyvios" mat sistemos, leidianios nustatyti ems vald dyd, j registruoti ar surayti gyvj inventori, buvo renkami netiesioginiai mokesiai apmokestinant veikl, kuri sunku ar net nemanoma nuslpti vietiniams aikioje sveik tankmje, taiau kuri yra nesuvokiama ar klaidinanti retsykiais uklystantiems lankytojams (pavyzdiui, druskos ar tabako prekybai nustatyti mokesiai, keli ir tilt mokesiai, mokestis u tarnybas ir titulus). Tokie mokesiai buvo privilegijuotas ikimoderniosios valstybs mgstamas pajam surinkimo bdas, o ta valstyb, kaip vykusiai yra pasaks Charlesas Lindblomas, neturjusi pirt, o vien nykius. Nenuostabu, kad erdvs aikumas, jos skaidrumas virto vienu svarbiausi laimiki moderniajai valstybei kovojant dl valdios suverenumo. Nordama laimti juridin, reguliacin socialins sveikos ir lojalumo kontrol, valstyb turjo uvaldyti skaidrum tos aplinkos, kurioje priversti veikti tos sveikos dalyviai. Visuomenins tvarkos modernizavim skatino moderniosios valdios praktika, o jo tikslas buvo tvirtinti ir visam laikui isaugoti itaip suvokiam kontrol. Tad vienas esmini modernizavimo proceso aspekt buvo ilgai truks karas dl erdvs pertvarkymo. Svarbiausiame io karo myje ant kortos buvo pastatyta teis valdyti kartografin tarnyb. Sunkiai apiuopiamas moderniojo karo dl erdvs tikslas buvo pajungti socialin erdv vienam vieninteliam oficialiai patvirtintam ir valstybs laiduotam emlapiui ios pastangos buvo siejamos su

siekiu diskvalifikuoti visus kitus, konkuruojanius emlapius ar erdvs interpretacijas, o sykiu ir ibandyti visas ne valstybs steigtas, ne jos ilaikomas ar licencijuotas kartografinesinstitucijas bei kartografinius umojus ar apriboti j veiksnum. io karo dl erdvs pabaigoje turjo rastis valstybs valdiai ir jos galiotiniams visikai aiki erdvs struktra, kurios visikai nebegalt semantikai perdirbinti jos vartotojai ar aukos, -ji bt atspari visoms prastuomens" interpretacinms iniciatyvoms, dar galinioms prisodrinti erdvs fragmentus valstybinms galioms nesuprantamomis ir neaikiomis prasmmis ir itaip juos daryti nepavaldius kontrolei i viraus. Erdvin perspektyva, irasta XV a. bendromis Alberti ir Brunelleschi pastangomis, buvo lemiamas ingsnis ir tikrasis persilauimas ilgame kelyje modernaus erdvs suvokimo ir moderni jo diegimo metod link. Perspektyvos idja buvo pusiaukelj tarp tvirtai bendruomeninje bei asmeninje tikrovje knyto erdvs vaizdinio ir vlesnio modernaus jo iknijimo. Imta manyti, jog, organizuojant erdv, lemiamas yra mogaus percepcijos vaidmuo: stebtojo akis tapo visokios perspektyvos atspirties taku; akis m lemti vis akiplot patenkani objekt dyd ir j tarpusavio nuotolius, nors pati buvo vienintelis objekt isidstymo erdvje atskaitos takas. Taiau nauja buvo tai, kad stebtojo akis dabar jau buvo apskritai mogaus akis", visikai nauja, beasmen" akis. Dabar jau nebebuvo svarbu, kas yra tie stebtojai; vienintelis reikmingas dalykas buvo stebti i tam tikro tako. Imta teigti tiksliau, laikyti savaimeaikiu dalyku, jog visi stebtojai, atsidr tame take, erdvinius objekt sryius matys vienodai. Nuo iol erdvin daikt tvark turjo lemti jau ne stebtojo savybs, o tiksliai apskaiiuojama stebjimo tako vieta, kuri paymima abstrakioje, tuioje, bemogje, socialiai/kultrikai indiferentikoje ir beasmenje erdvje. Perspektyvos samprata atliko dvejop darb prakseometrin nuotolio prigimt pajungdama moderniosios valstybs tvirtinamiems naujojo homogenikumo poreikiams. Pripaindama subjektyv erdvs emlapi santykinum, i samprata sykiu neutralizavo io santykinumo poveik: ji depersonali-zavo pasekmes, kurias lm subjektyvi percepcijos prigimtis, - depersonalizavo beveik taip pat radikaliai, kaip ir Husserlio i transcendentalinio" subjektyvumo kylanios reikms vaizdinys. Organizuojant erdv, klausim kas?" pakeit klausimas i kurio erdvs tako?" Taiau kai tik is klausimas buvo uduotas, tuoj tapo akivaizdu, jog ne visi regjimo laukai yra vienodai vertingi, nes ne visi mones uima t pai viet ir negali regti pasaulio i tos paios perspektyvos. Todl turi ar turt bti tam tikras ypatingas takas, i kurio matyti geriausiai. Dabar jau buvo lengva suvokti, kad geriausiai" reikia objektyviai", o tai savo ruotu reik neasmenikai ar viras-menikai. Geriausias" buvo toks ypatingas atskaitostakas, kad beveik galjo daryti stebuklus - pakilti vir savo endeminio santykinumo ir j veikti. Tad ikimodernij chaotik ir stulbinam emlapi vairove turjo pakeisti ne tiek vienas visuotinai pripastamas pasaulio vaizdas, kiek grieta t vaizd hierarchija. Teorikai objektyvus" pirmiausia ir reik pranaesnis", tik jo pranaumas taip ir liko idealus tikslas, kur moderniosios valdios dar turjo pasiekti, o pasiekus jis turjo tapti vienu svarbiausi i valdi galios altini. Kaimiei ar parapijiei kasdiens veiklos tikslams visikai prijaukintos, visikai pastamos ir suvokiamos teritorijos tebebuvo grsmingai svetimos, nepasiekiamos ir nesuvaldytos sostins valdiai; io santykio apvertimas buvo vienas pagrindini modernizavimo proceso" matmen bei rodikli. Erdvs aikumas ir skaidrumas, kurie moderniaisiais laikais buvo paskelbti bdingiausiais racionalios

tvarkos bruoais, patys savaime nebuvo naujas iradimas; iaip ar taip, visais laikais ir visur tai buvo btinos moni sugyvenimo slygos, utikrinanios t truput tikrumo bei savikliovos, be kuri visikai nesivaizduojamas kasdienis gyvenimas. Vienintel moderni naujov buvo ta, kad skaidrumas ir aikumas buvo pripainti tikslu, kurio reikia sistemikai siekti, - udaviniu; jie buvo kakas, k vis dar reikjo primesti usispyrusiai tikrovei ir k pirmiausia reikjo kruopiai suplanuoti pasitelkiant imananius specialistus. Modernizavimas, be vis kit dalyk, buvo ketinimas apgyvendint pasaul padaryti sveting virbendruomeniniam, valstybiniam administravimui; o btina slyga iai uduoiai vykdyti buvo padaryti pasaul skaidr ir aik valstybinei administracijai. Savo reikmingoje studijoje apie biurokratijos fenomen" Michelis Crozier atskleid glaud tikrumo/netikrumo skals ir valdios hierarchijos ry. I Crozier suinojome, jog visokiame struktruotame (organizuotame) kolektyvikume valdymas priklauso tokiems dariniams, kurie sugeba savo padt utemdyti, savo veiksmus padaryti kitiems, esantiems nuoaly, neperprantamus, taiau ilaikyti juos aikius sau - be joki migl ir galim netiktum. Visame modernij biurokratij pasaulyje kiekvieno ilikusio ar sitvirtinanio sektoriaus strategija - tai nuolatos ir nuosekliai stengtis atriti sau rankas ir sykiu visus kitus organizacijos narius versti laikytis griet ir privalom taisykli. Didiausi tak toks sektorius gyja tada, kai sugeba savj elges paversti neinomu kintamuoju tose lygtyse, kurias sudarinja kiti sektoriai, kad turt pasirinkim, - kitaip tariant, kai jiems pavyksta kit sektori elges paversti pastoviu, prastu ir numatomu. Galima sakyti, jog daugiausia galios tokie dariniai panaudoja palaikydami save kaip kit darini neutikrintumo altin. Manipuliavimas neutikrintumu yra visuose su-struktrintuose dariniuose vykstanios kovos dl valdios ir takos esm ir svarbiausias siekinys; labiausiai tai bdinga radikaliausiai toki darini formai, kokia yra iuolaikin biurokratin organizacija, o ypa iuolaikin valstybin biurokratija. Michelio Foucault pateiktas panoptinis moderniosios valdios modelis pagrstas labai panaia prielaida. Lemiamas tos galios, kuria Panoptikono centriniame bokte pasislp priirtojai valdo vaigds formos statinio sparnuose laikomus namius, veiksnys yra dviej dalyk derinimas: vieni vislaik yra visikai matomi, o kiti - niekad niekam nematomi. namiai, niekad neinantys, ar priirtojai stebi juos, ar jie iri, kas dedasi kituose sparnuose, ar jie miega, ilsisi, ar usim kuo nors kitu, vis laik turi elgtis taip, lyg bt nuolatos stebimi. Priirtojai ir namiai (nesvarbu, kaliniai, darbininkai, kariai, mokiniai, ligoniai ar kokie kiti) gyvena toje paioje" erdvje, taiau j padtis visikai prieinga. Pirmosios grups regjimo lauko niekas netrikdo, o antroji grup turi veikti miglotoje, nepermatomoje teritorijoje. Leiskime sau paymti, jog Panoptikonas buvo dirbtin erdv, sukurta tikslingai, siekiant iros asimetrijos. Tikslas buvo smoningai manipuliuoti ir ap galvotai kaitalioti erdvs skaidrum kaip socialinius santykius, o galiausiai - kaip galios santykius. Sutvarkytos erdvs dirbtinumas buvo prabanga, nepasiekiama valdioms, pasiryusioms manipuliuoti erdve valstybs mastu. Nepajgdamos sukurti visikai naujos, funkcikai nepriekaitingos erdvs, moderniosios valstybs valdios, nors ir siekianios panoptini" tiksl, turjo imtis gyvendinti paprastesn sprendim. Tad pirmasis strateginis modernij laik karo dl erdvs udavinys buvo nubraiyti emlapyje j taip, kad ji bt lengvai skaitoma valstybs administracijai, taiau bt ne prie irdies vietinei praktikai, atimt i vietini" j gerai valdytus orientavimosi bdus ir todl juos trikdyt. Taiau panoptinio idealo

nebuvo atsisakyta; jis buvo tik atidtas laukiant galingesni technologij. gyvendinus pirmojo etapo tikslus, galjo atsiverti kelias kitam, daug ambicingesniam modernizavimo etapui. io etapo tikslas buvo ne tik nubraiyti elegantikus, vienodus ir suvienodinanius valstybs teritorijos emlapius, bet ir fizikai pertvarkyti erdv pagal elegancijos pavyzd, bding vien kartografinje staigoje braiytoms ir joje saugomoms schemoms; jau nebesiekiama kuo kruopiau paymti teritorijos netobulumo, o stengiamasi sprausti krat tok tobulum, kuris anksiau buvo regimas tik ant braiymo lentos. Anksiau emlapis atspindjo ir ymjo teritorijos formas. Dabar atjo metas teritorijai tapti emlapio atspindiu, tapti tiek taisyklingai skaidria, kiek ito buvo siekiama emlapiais. Dabar jau paiai erdvei lemta bti i pat pradi performuojamai ar formuojamai pagal emlap ir remiantis kartograf nutarimais. nuo erdvs emlapinimo prie emlapi suerdvinimo Intuityviai atrodo, jog k tik ikelt reikalavim pads gyvendinti geometrikai paprasta erdvs struktra, sudaryta i vienod to paties dydio blok. Nenuostabu, jog visose moderniose tobulo miesto" vizijose urbanistins ir architektrins taisykls, kurias t vizij autoriai nenuilstamai ir nepaliaujamai rutuliojo, suko apie tuos paius esminius principus: pirma, grietas, detalus ir suprantamas iankstinis miesto erdvs planavimas miesto statymas nuo nulio" tuioje ar itutintoje vietoje remiantis projektu, ubaigtu dar prie pradedant statyti; antra, erdvs element, supani administracinius pastatus, idstomus miesto centre, o dar geriau - ant kalvos, nuo kurios galima apvelgti vis miesto erdv, taisyklingumas, vienodumas, homogenikumas ir pakartojamumas. Tokie fundamentals ir venti statymai", kuriuos sura Morelly savo 1755 metais ispausdintame veikale Gode de la Nature, ou le veritable esprit de ss lois de tout temps nglige ou me'connu (Gamtos kodeksas, arba tikroji jos vis laik statym dvasia, kurios visais laikais buvo nepaisoma arba ji buvo nesuprantama), yra geras pavyzdys, kaip moderniaisiais laikais buvo suvokiama visikai sustruktrinta miesto erdv. Aplink didel taisykling proporcij (ia ir kitur kursyvas mano. - Z. B.) aikt bus pastatyti visuomeniniai sandliai, kuriuose bus laikomos visos reikalingos atsargos ir kuriuose bus vie susirinkim sal, viskas vienodos ir malonios ivaizdos. U ito rato bus taisyklingai idstyti miesto rajonai visi vienodo dydio, panaios formos, atskirti vienod gatvi... Visi namai bus vienodi... Visi rajonai bus taip suplanuoti, kad prireikus juos bt galima iplsti nepaeidiant j taisyklingumo... Miesto element vienodumo ir taisyklingumo (tad ir pakeiiamumo) principus, skelbiamus Morelly ir kit moderniojo miesto planavimo bei valdymo vizionieri ir specialist, papild postulatas, jog visi architektriniai ir demografiniai sprendimai turi funkcikai priklausyti nuo miesto kaip visumos poreiki" (anot paties Morelly, vis pastat skaii ir dyd nulems konkretaus miesto poreikiai"), ir reikalavimas erdvikai atskirti vairias miesto dalis, numatytas skirtingoms funkcijoms atlikti ir besiskirianias j gyventoj kokybe. Tad kiekviena gentis uims atskir rajon, o kiekviena eima atskir but". (Taiau pastatai, - skuba pabrti Mo-relly, - bus vienodi visoms eimoms; galima spti, jog is reikalavimas padiktuotas trokimo neutralizuoti potencialiai kenksming ypating

gentini tradicij poveik miesto erdvs skaidrumui.) Gyventojai, kurie dl koki nors prieasi neatitinka normalumo standart (ligoti pilieiai", negals ar nukar pilieiai" bei nusipeln bti laikinai atskirti nuo kit") bus udaryti rajonuose tam tikru atstumu u vis srii". Gal gale gyventojai, nusipeln pilietins mirties, tai yra atskyrimo nuo visuomens iki gyvos galvos", bus udaryti labai tvirt sien ir grot" celes, panaias olas, alia biologikai mirusi, aptvertose kapinse". Utopist plunksnos suprojektuotas tobulas miestas" nebuvo panaus jok real miest, kuriame gyveno ir svajojo patys projektuotojai. Karlas Marxas kiek vliau nurod (pritariamai linkteldamas galv), jog jiems rpjo ne kaip ireikti ar paaikinti pasaul, o kaip j pakeisti. Arba greiiau juos piktino apribojimai, kuriuos vis dar esanti tikrov primetinjo ideali projekt gyvendinimui, tad jie svajojo t tikrov pakeisti nauja, laisva nuo liguist istorini nelaimi pdsak, sukurta nuo nulio siekiant tvarkos. Miesto, kur dar reiks sukurti ab nihilo, projekto detalizavimas reik, kad bus sunaikintas egzistuojantis miestas. Dabartyje purvinoje, dvokianioje, padrikoje, chaotikoje, tad nusipelniusioje mirties bausms - utopin mintis buvo bsimos sutvarkytos tobulybs ir tobulos tvarkos placdarmas. Taiau fantazija retai kada bna visikai tuia", o dar reiau ji bna ities nekalta. Ne tik kartoje projektuotoj vaizduotje j eskizai buvo ateities pamatas. Netrko nei armij, nei generol, pasiruousi pasinaudoti utopiniais placdarmais ir pradti visuotin chaoso jg puolim ir itaip padti ateiiai siverti dabart ir j ukariauti. Savo akis atverianioje studijoje, gvildenanioje modernij laik utopijas, Bronis-lawas Baczko rao apie dvejop judjim: utopin vaizduot, norinti ukariauti miesto erdv, ir miest planavimo bei architektros svajos, iekojusios socialins struktros, kurioje galt siknyti"2. Mstytojai ir veiklos mons buvo vienodai apssti centro", apie kur turt plytti logikai sutvarkyta ateities miest erdv, tenkinanti beasmenio proto nustatytas skaidrumo slygas. Visus tarpusavyje susijusius io apsdimo aspektus Baczko meistrikai narplioja analizuodamas Laisve vadinamo miesto" projekt, kur Pranczijos Respublikos V met florealio 12 dien ispausdino topografas-geometras F. L. Aubry; is darbas pateiktas kaip revoliucins Pranczijos bsimos sostins eskizinis apmatas. Ir teoretikams, ir praktikams ateities miestas atrod tarsi erdvinis siknijimas, simbolis ir monumentas tos laisvs, kuri ikovojo Protas savo ilgai trunkaniame mirtiname kare su nesuvaldomu, iracionaliu istorijos atsitiktinumu; revoliucijos paadtoji laisv turjo apvalyti istorin laik, o urbanist utopist isvajotoji erdv turjo tapti istorijos nesuterta" vieta. Si grieta slyga paalino i konkurso visus jau esamus miestus ir pasmerk juos sunaikinti. Tiesa, Baczko sutelkia dmes tik vien i daugelio viet, kur susitikdavo svajotojai ir veiklos mons, Pranczijos revoliucij, taiau tai buvo vieta, kurion danai i visur atkakdavo kvpimo iekantys keliautojai, kadangi ia labiau nei kur kitur susitikimas bdavo intymus ir diaugsmingai abiej partneri veniamas. Svajons apie visikai skaidri miesto erdv buvo neisenkantis politini revoliucijos lyderi kvpimo ir narsos altinis, o svajotoj akimis revoliucija pirmiausia buvo drsi, rytinga ir iradinga projektavimo ir statybos kompanija, pasirengusi tobul miest statybvie-tse iraiyti formas, kilusias leidiant bemieges naktis prie utopini braiymo lent. tai vienas i daugelio Baczko igvildent pavyzdi pasakojimas apie ideali Sevarambo al ir jos dar puikesn

sostin Sevariad3: Sevariad yra nuostabiausias pasaulio miestas"; ia itin gerai laikomasi statym ir palaikoma tvarka". Sostin yra sumanyta pagal racional, aik ir paprast plan, kurio grietai laikomasi ir kuris j daro paiu taisyklingiausiu pasaulio miestu." Miesto erdvs skaidrum daugiausiai nulm sprendimas padalyti j tiksliai 260 vienod dali osmasi, kiekviename j yra kvadratinis pastatas, kurio fasadas yra 50 pd ilgio, jo viduje didelis kiemas, pastatas ketveri dur, ia su patogumais" gyvena tkstantis moni. Miestas priblokia atvykl tobulu taisyklingumu". Gatvs plaios ir tokios tiesios, kad kyla spdis, jog jos buvo nubrtos liniuote", visos jos ieina erdvias aiktes, kuri viduryje stkso fontanai ir visuomeniniai pastatai", taip pat vienodo dydio ir formos. Nam architektra beveik vienoda", nors svarbi moni rezidencijos isiskiria itaigingumu. iuose miestuose nra nieko chaotika: visur viepatauja tobula ir spdinga tvarka" (ligoniai, protikai atsilik ir nusikaltliai ikelti u miesto rib). Viskas ia atlieka savo funkcij, tad viskas yra grau, kadangi grois reikia tikslo aikum ir formos paprastum. Beveik visi miesto elementai tarpusavy pakeiiami - tokie pat yra ir patys miestai; kas aplank Sevariade, tas pasta visus kitus Sevarambo miestus. Baczko nurodo, jog mes neinome, ar tobul miest braiytojai analizavo vieni kit projektus, taiau j skaitytojai aikiai jauia, kad visi jie t imtmet nepaliaujamai iradinjo t pat miest". spd nulemia bendros visiems utopij krjams vertybs bei rpinimasis tam tikru laimingo racionalumo ar, jums leidus, racionalios laims idealu", numanant gyvenim visikai sutvarkytoje erdvje, ivalytoje nuo visokio atsitiktinumo bei neaikumo. Visi miestai, aprayti utopinje literatroje, Baczko vykusiai pavadinti literatriniais miestais"; ir ne tik ta aikia prasme, jog yra literatrins vaizduots produktai, bet ir kita, gilesne prasme - juos galima kuo detaliausiai nupasakoti ratu, kadangi juose nra nieko, kas bt nenusakoma, neskaitoma ar bt nemanoma aikiai pavaizduoti. Labai panaiai kaip Jrgeno Haber-maso teigini ir norm legitimumo koncepcija, pasak kurios legitimumas gali bti tik visuotinis ir todl reikalingas erdvs ir laiko itrynimo"4, taip ir tobulo miesto vizija reik visik istorijos atmetim ir vis jos liekan sulyginim su eme. Savaime suprantama, i vizija met ik erdvs ir laiko valdiai, naikindama ko kybin erdvs diferencijavimas!, kuris visada yra tokio pat isidiferencijavusio, tad ir istoriko, laiko nuosdos. Erdvs ir laiko dematerializavimo" postulatas, suderintas su racionalios laims" idja, virsta tvirtu, beslygiku sakymu, kai tik moni tikrove imama velgti pro administracini staig langus. Tik kai irima pro iuos langus, erdvs fragment vairov, ypa j atvirumas bei paskirties neapibrtumas, galimyb juos vairiai interpretuoti, atrodo, paneigia galimyb racionaliai veikti. I administracins perspektyvos sunku sivaizduoti kok kit racionalum bei kitoki laim negu patiriam gyvenant savojo racionalumo persmelktame pasaulyje. Situacijos, kurias galima vairiai apibdinti, kurias galima dekoduoti pritaikius alternatyvius raktus, pasirodo ne tik trukdanios nuskaidrinti paties asmens veiklos lauk, bet yra klitys, praneanios apie pat nepermatomum"; jos yra ne kartu egzistuojani tvark vairovs enklas, o chaoso simptomas; ne tik kliuvinys, trukdantis tvirtinti sav racionalaus veikimo model, o su paiu protu" nesuderinamas bvis. Erdvs administravimo poiriu modernizacija reikia kartografavimo teisi monopolizavim. Taiau mo-

nopolijos nemanoma ilaikyti palimpsestiniame mieste, iaugusiame i vienas ant kito nugulusi istorini katastrof sluoksni; tie miestai ikilo ir dabar ikyla pasirinktinai perimant vairias tradicijas ir taip patpasirinktinai sugeriant kultrines naujoves - abi pasirinkimo ris veikia besikeiianios taisykls, kurios retai bna aikios, retai suvokiamos veikiant, o tariamai logikai gali bti suklasifikuotos tik po laiko. Monopolij daug lengviau pasiekti, jei emlapis pralenkia jame nuymt teritorij: jei miestas nuo pat jo krimo vis laik yra vien emlapio projekcija erdvje, jei emlapiu ne desperatikai stengiamasi sugriebti netvarking miesto tikrove ir perteikti j beasmeniu kartografinio tinklelio elegantikumu, o jis padaromas karkasu, kuriame turs bti paymtos dar tik atsirasianios miesto realijos, savo prasm ir funkcij gausianios vien i joms tame tinklelyje skirtos vietos. Tik tada prasms ir funkcijos gals bti ities nedviprasmikos, j Ein-deutigkeit bus i anksto laiduotas, kadangi i alternatyvi tikrov interpretuojani institucij jau bus atimti galiojimai arba jos apskritai bus igyvendintos. Apie tokias idealias slygas kartografinei monopolijai atvirai svajojo radikaliausi ms laik architektai ir urbanistai modernistai, kuri ymiausias Le Cor-busier. Tartum nordamas parodyti, jog erdvs moder-ninimas yra visikai nealikas ir nesama joki ssaj tarp modernizavimo princip ir politini ideologij, Corbusier vienodai usidegs ir nesidrovdamas sil savo paslaugas tiek komunistiniams Rusijos, titkfascis-tantes Vichy Pranczijos valdytojams. Lyg nordamaspatvirtinti endemin modernistini sieki miglotum, jis susipyko ir su vienais, ir su kitais: nesmoningam, taiau nepalenkiamam valdytoj pragmatikumui buvo lemta pakirpti radikaliosios vaizduots sparnus. 1933 metais ileistoje knygoje La ville radieuse (Spindulingas miestas)5, turjusioje tapti urbanistinio modernizmo biblija, Corbusier paskelb mirties nuosprend egzistuojantiems miestams - su pasityiojimu buvo atmesta nevaldoma, negalvojanti, urbanistikos atvilgiu nemokika ir netvarkinga istorija. Miestus jis apkaltino nefunkcionalumu (vienoms logikai btinoms funkcijoms atlikti trksta tinkam veiksni, o kitos funkcijos susipina ir susikerta keldamos miestiei sumait), ala sveikatai, estetinio jausmo eidimu (chaotika gatvi ir architektros stili painiava). T yd miestuose pernelyg daug, kad apsimokt alinti jas po vien. Daug protingiau bt imtis didelio masto per-tvark ir vienu kartu igydyti visas negalias - imti luoti nuo ems paviriaus visus miestus ir atlaisvinti tas vietas nauj, kruopiai i anksto suplanuot miest statybai arba palikti nesveikus i dien paryius likimo valiai ir perkelti j gyventojus naujas, jau nuo pradi tinkamai sumanytas vietas. La ville radieuse pateikiami principai, kuriais turt remtis ateities miest statyba, taiau daugiausia dmesio skiriama Paryiaus (neatgailaujanio, nepaisant barono Haussmanno bravros), Buenos Airi ir Rio de Zaneiro pavyzdiams; visi trys projektai pradedami nuo nulio, rpinamasi vien estetins harmonijos taisyklmis ir beasmene funkcinio padalijimo logika. Visose trijose sivaizduojamose sostinse funkcijoms teikiama pirmenyb prie erdve; logikos ir estetikos poiriu vienodai reikalingas vis miesto dali nedviprasmikumas. Miesto erdvje, kaip ir moni gyvenime, btina skirti ir ilaikyti atskirtas darbo, nam gyvenimo, pirkimo, pramog, kulto, administravimo funkcijas, kiekvienai j reikalinga sava vieta, o konkreti vieta gali bti skirta tik vienai funkcijai. Corbusier odiais, architektra - kaip logika ir grois - i prigimties yra visokios painiavos, spontanikumo, chaoso, netvarkos prieas; architektra yra artimas geometrijai mokslas, platonikosios

didybs, matematins tvarkos bei harmonijos menas; jos idealai yra itisin linija, lygiagrets, statusis kampas; jos strateginiai principai yra standartizavimas ir surenkamumas. Tad savo paskirtimi tikjusios architektros valdia ateities Spindulingame mieste turjo reikti mums prastos gatvs mirti ~ mirt to nesaistomo, atsitiktinio alutinio produkto, kur paliko nesuderinto statymo istorija, to ne sutaikom reikmi mio lauko ir atsitiktinumo bei dviprasmikumo vietos. Spindulingo miesto keliai, kaip ir pastatai, bus skirti konkretiems udaviniams atlikti; iuo atveju vienintel j paskirtis bus transportas: moni ir preki perveimas i vienos funkcins vietos kit, ir ta vienintel funkcija bus ivalyta nuo vis dabarties trikdi, kuriuos kelia betiksliai bastnai, dykintojai, elgetos ar net atsitiktiniai praeiviai. Corbusier svajojo apie miest, kuriame le Plan dic-tateur" (od planas" jis visada raydavo i didiosios raids) valdia gyventoj atvilgiu bt visika ir neginijama. Plano valdia, kuri ikelia ir pagrindia logikos ir estetikos objektyviosios tiesos, nepakenia jokio nukrypimo ar gino, ji nepriima joki argument, kurie bt susij su kuo nors kitu arba iekot atramos kur nors kitur negu loginiame ar estetiniame grietume. Todl miesto planuotoj veiksmai jau vien dl savo pobdio yra atspars rinkim jauduliui bei bruzdesiui ir kurti j tikr ar sivaizduojam auk ry-pavimams. Planas" (beasmenio proto gaminys, o ne individualios, nors ir kokios puikios ar gilios vaizduots krinys) yra vienintel btina ir pakankama moni laims slyga, kurios negalima grsti niekuo kitu kaip tik tobula mokslikai apibdinam mogaus poreiki ir nedviprasmiko, skaidraus, aikaus gyvenamosios erdvs tvarkymo derme. La vilk radieuse taip ir liko mankta popieriuje. Taiau bent jau vienas architektas urbanistas Oscaras Nie-meyeris paband pasitaikius progai Corbusier od paversti knu. Ta proga buvo usakymas dykyn primenanioje tutumoje sukurti sivaizduojam, istorijos neslegiam nauj sostin, priderani Brazilijos beribikumui, didingumui, didiuliams nepaliestiems itekliams ir neribotoms ambicijoms. Ta sostin, Brazilija, architektui modernistui buvo tikras rojus: pagaliau atsirado galimyb atmesti visus materialinius bei jausminius suvarymus ir apribojimus ir duoti laisv architektrinei vaizduotei. Negyvenamoje Centrins Brazilijos plynauktje ateities miestui buvo galima suteikti kok tik nori pavidal rpinantis vien itikimybe logikai bei estetikai ir nejauiant jokio btinumo eiti kompromis, juolab aukoti princip grynum nereikmingoms, taiau kyrioms vietos ir laiko aplinkybms. Galima tiksliai ir teisingai i anksto apskaiiuoti dar neirykjusius ir nesusiformavusius vieneto poreikius"; galima niekieno nekliudomam kurti dar neegzistuojanius, tad tylinius ir neturinius jokios politins galios bsimojo miesto gyventojus, lyg kokius mokslikai apibrt ir kruopiai imatuot deguonies, ilumos ir apvietimo poreiki vienetus". Eksperimentatoriams, kuriems labiau rpjo kuo geriau padaryti savo darb nei j darbo poveikis, Brazilija buvo milinika, gausiai subsidijuojama laboratorija, teikusi galimyb vairiomis porcijomis maiyti visokiausius logikos ir estetikos ingredientus, stebti grynas j sveikas ir pasirinkti maloniausi miin. Vadovaujantis Corbusier stiliaus architektrinio modernizmo prielaidomis, Brazilijoje buvo galima suprojektuoti erdv pagal mogaus mat (ar, tiksliau kalbant, pagal tai, kas moguje imatuotina), toki erdv, i kurios visiems laikams ivyti visi atsitiktinumai ir staigmenos. Taiau gyventojams Brazilija pasirod esanti komaras. Labai greitai nelaimls aukos nukal svok brazilitas", kuria vardijo nauj patologik sindrom, o jo prototipas ir iki iol ymiausias

epicentras yra Brazilija. Vis nuomone, labiausiai krintantys ak brazilito simptomai buvo mini ir spsties nebuvimas, tuti gatvi kampai, viet anonimikumas, moni figr beveidikumas, slegiantis monotonikumas aplinkos, i kurios itrinta visa, kas tik gali gluminti, patraukti ar jaudinti. I generalinio Brazilijos plano buvo paalintos visos atsitiktini susitikim galimybs, iskyrus kelet tikslingiems susirinkimams suprojektuot viet. Paskirti pasimatym vieninteliame suplanuotame forume" - neaprpiamoje Trij jg aiktje", pasak paplitusio pasiaipymo, yra tas pats, kaip sutarti susitikti Gobio dykumoje. Brazilija, ko gero, buvo erdv, tobulai sustruktrin-ta apgyvendinti homunkulus, pradtus ir imaitintus kolbose, padarus, sunarstytus i administracini tiksl ir juridini apibrim. Neabejojamai tai buvo (bent jau toks buvo ketinimas) visikai skaidri erdv ir usikrovusiems administravimo nat, ir diktuojantiems valdymo uduotis. Suprantama, tai galjo bti tobulai sustruktrinta vieta ir tiems idealiems, sivaizduojamiems gyventojams, kurie laim tapatint su gyvenimu be joki problem be joki dviprasmik situacij, btinybs rinktis, rizikos grsms ar nuotykio galimybs. Visiems kitiems ta vieta pasirod esanti erdv, i kurios atimta visa, kas ities mogika - kas teikia gyvenimui prasm ir daro j vert gyventi. Tik keletui modernizavimo aistros apimt urbanis-t buvo pasilytas toks beribis veiksm laukas, koks buvo patiktas Niemeyerio vaizduotei. Didiuma j turjo riboti savo ugaidas (bet ne ambicijas) ir tenkintis maos apimties eksperimentais su miesto erdve: jiems buvo leista tai ia, tai ten sutvarkyti arba atitverti nerpesting, savimi patenkint miesto gyvenimo chaos, itaisyti vien ar kit istorijos klaid bei neapsiirjim, ilikusi atsitiktinumo visat terpti ma, gerai saugom tvarkos ni, taiau visada kildavo tokios pat ribotos, nelabai suvokiamos ir i esms nenuspjamos pasekms. a g o r a f o b i j a ir v i e t o v s a t g i m i m a s Richardas Sennettas buvo pirmasis iuolaikinio miesto gyvenimo tyrjas, ms garsiai nerimauti dl vieojo mogaus ties". Prie daugel met jis pastebjo lt, taiau nepaliaujam miesto erdvs susitraukim ir tok pat nesustabdom miesto gyventoj traukimsi i t blyki, sunaikinimo ivengusi agoros liekan, kurios vliau vis dlto neivengiamai bna nusiaubiamos. Savo vlesnje puikioje studijoje apie netvarkos panaudojim"6 Richardas Sennettas pasitelkia Charleso Abramso, Jane Jacobs, Marco Friedo bei Herberto Ganso vairaus temperamento, taiau panai jautrumu miesto gyvenimui ir tiriamja valga tyrintoj duomenis ir nutapo bauginant paveiksl, vaizduojant, kaip buvo nuniokoti reali moni gyvenimai gyvendinant tam tikr abstrakt pltros ar atnaujinimo projekt". Kur tik buvo imta tuos projektus gyvendinti, ten pastangos homogenizuoti" miesto erdv, paversti j logika", funkcine" ar aikia" paskatino irti apsauginius tinklus, numegztus i moni ryi, kl psichikai sekinant atstumtumo ir vienatvs jausm, susijus su vidine tutuma, siaubu nujauiant galimus gyvenimoikius ir primestu neratingumu ikilus btinybei savarankikai ir atsakingai rinktis. Skaidrumo siekis turjo savo bauginani kain. Sumanytoje, dirbtinje aplinkoje, turjusioje utikrinti erdvs anonimikum ir jos funkcin specializacij, miestieiai susidr su beveik neisprendiama tapatumo problema. Beveid dirbtinai sukonstruotos erdvs monotonija ir klinikinis varumas atm i gyventoj galimybe dertis dl prasms - vadinasi, jie neteko ir imanymo, reikalingo suvokti i problem ir j sprsti. I ilgo metraio diding svaj ir pasibaistin nelaimi, kurios susisiedamos isirutulioja

moderniosios architektros istorij, planuotojai gali suvokti, jog svarbiausia gero miesto" paslaptis yra jo teikiama monms galimyb prisiimti atsakomyb u savo veiksmus istorikai nenuspjamoje visuomenje", o ne sufanta-zuotame harmonijos ir i anksto nustatytos tvarkos pasaulyje". Tiems, kurie link iradinti miesto erdv vadovaudamiesi vien estetins harmonijos ir proto taisyklmis, patartina pirmiausia stabtelti ir pamstyti, jog mons niekaip negali tapti geri vien vykdydami kakieno gerus sakymus, laikydamiesi gero plano ar dar ko panaaus". Galime pridurti, jog mogaus atsakomybei, tai pirminei btinai moni sveikos moralumo slygai, tobulai suplanuota erdv bus nevaisinga, o gal ir visikai nuodinga dirva. Visikai aiku - atsakomyb nebrs, o k jau kalbti, kad tarps, higienikai grynoje erdvje, kurioje nesama joki staigmen, dviprasmybi bei konflikt. savo atsakomyb gali rimiau irti tik tie mons, kurie yra imok sunkaus meno veikti prietaringumo ir netikrumo slygomis, nulemtomis skirtingumo ir vairovs. Moraliai brandios asmenybs yra mons, kurie pajunta neinomybs poreik, kuri pilnatvei reikalinga tam tikra gyvenimo netvarka" - kurie imoko mgti moni kitonikum". Sennetto gvildenta amerikiei miest patirtis nurodo vien bema visuotin dsningum: tarus vilgsnis kitus, nepakantumas skirtingumui, pagiea svetimaliams, reikalavimas juos atskirti ar itremti, lygiai kaip ir isterikas, paranojikas rpinimasis statymu ir tvarka" visa tai paiose vienalytikiausiose, rass, tautos ir klass atvilgiu labiausiai izoliuotose, homogenikose vietinse bendruomense linksta peraugti klyksm. Sitai nenuostabu: tokiose bendruomense paramos mes-jausmui" linkstama iekoti iliuzinje lygybje, kuri laiduoja monotonikas vis akiratyje esani moni panaumas. Saugumo garantijos atrodo vis tvirtesns, kai nra kitamini, kitaip veikiani ar kitaip atrodani kaimyn. Vienodumas skatina prisitaiklikum, kurio kita pus yra netolerantikumas. Homogenikoje bendruomenje nepaprastai sunku gyti tokibdo bruo ir gdi, kuri reikia susidrus su moni vairove ir neapibrtomis situacijomis; neisiug-dius reikaling gdi ir bruo, labai lengva isigsti kito vien dl to, kad jis yra kitas - gal keistas ir kitoks, taiau pirmiausia nepastamas, nelengvai ir ne visikai suprantamas, nenuspjamas. Miestas, i pradi statytas apsaugai - miesto sienomis ginti gyventojus nuo piktavali sibrovli, visada pasirodani i alies, - ms laikais pradtas vis labiau sieti su pavojumi negu su saugumu", - teigia Nan Elin. Ms postmoderniais laikais neabejojamai iaugo baims veiksnys, itai rodo urakint automobili, nam dur ir apsaugos sistem gausjimas, usidariusi" ir apsaugot" bendruomeni populiarumas visokio amiaus ir pajam gyventoj grupse, stiprjanti vie erdvi prieira, o k jau kalbti apie nesibaigianius iniasklaidos skleidiamus praneimus apie vairius pavojus"7. iuolaikins baims, tipikos miestikos baims", kitaip negu ankstesns, skatinusios kadaise statyti miestus, kyla i vidinio prieo". itokia baim skatina ne tiek rpintis miesto kaip visumos (bendros nuosavybs ir bendro pagrindo, laiduojanio asmenin saugum) integralumu ir tvirtumu, kiek savojo bsto miesto viduje izoliuotumu ir sutvirtinimu. Kadaise sienos statytos aplink miest, dabar jos vairiomis kryptimis kerta pat miest. valgomi rajonai, atidiai stebimos vieosios erdvs, kurias selektyviai leidiama, iki dant ginkluoti sargybiniai prie vart, elektronika valdomos durys visa tai dabar nukreipta prie nepageidaujamus bendrapilieius, o ne prie usienio armijas, pakels

plikus, marodierius ar kitus, daugiausia neinomus pavojus, tykanius pasalose u miesto vart. iuolaikiniuose megapoliuose pagrindinmis igyvenimo strategijomis tapo ne sambvis, o nusialinimas ir atsiskyrimas. Meils ar neapykantos kaimynams klausimas nebekyla. Pakanka laikyti kaimyn itiestos rankos atstumu, ir pasirinkimo dilemos nelieka; itai atitolina atvejus, kai vis dlto btina rinktis tarp meils ir neapykantos. ar dar gyvas Pa n o p t i k o n a s? Socialinje mintyje esama tik keleto alegorini vaizdini, kurie savo taigos galia prilygsta Panoptikonui. Michelis Foucault labai skmingai pasitelk laik pralenkus Jeremy Benthamo projekt kaip metafor, nusakani modernij transformacij ir modernij valdani gali persidislokavim bei persiskirstym. valgiau nei didiuma jo aminink Benthamas pro vairiaspalves valdani gali pakuotes irjo j bendr pagrindin uduot disciplinuoti nepaliaujamai palaikant tikr ir apiuopiam bausms grsm; o pro daugyb vard, duot galios reikimosi bdams, velg svarbiausi, esmin strategij - priversti subjektus tikti, jog n akimirkai jie negali pasislpti nuo visur esanios j priirtoj akies, tad joks, kad ir koks slaptas, paeidimas neliks nenubaustas. Idealiame" Panopti-kono modelyje nepripastama jokios asmenins erdvs, bent jau jokios neskaidrios asmenins erdvs, jokios nepriirimos erdvs arba, dar blogiau, erdvs, kurios nemanoma priirti. Eugenijaus Zamiatino romane Mes apraytame mieste visi turi privaius namus, taiau t nam sienos stiklins. George'o Orwello mieste, kuris pavaizduotas romane 1984-ieji, visi gyventojai turi televizorius, taiau niekam niekada nebuvo leista j ijungti ir niekas negaljo inoti, kokiu momentu transliuotojai juos panaudoja kaip TV kameras... Foucault parod, jog panoptins technikos suvaidino pagrindin vaidmen pereinant nuo vietini, savikontrole grindiam ir save reguliuojani integracijos mechanizm, pritaikyt prigimtiniams mogaus aki ir aus sugebjimams, prie valstybs administ ruojamos virvietins daug didesni teritorij, nei gali apimti prigimtiniai mogaus sugebjimai, integracijos. Pastarajai funkcijai buvo reikalingas prieiros asi-metrikumas, profesionals priirtojai ir toks erdvs sutvarkymas, kuris leist priirtojams atlikti savo darb taip, kad priirimieji bt tikri, jog tas darbas gali bti ir yra atliekamas kiekvien akimirk. Tokius reikalavimus beveik visikai patenkina pagrindins klasikini" modernij laik disciplinos ir mutro institucijos - ypa pramons gamyklos ir masins auktini armijos: abiej i institucij veikimo sritis buvo beveik universali. Nors Panoptikono vaizdinys yra beveik tobula metafora, nusakanti svarbiausius galios ir kontrols modernizavimo aspektus, taiau jis gali pernelyg priklausyti nuo sociologins vaizduots dl ito sunkiau, o ne lengviau suprasti dabarties pokyi esm. Kenkdami analizei, mes natraliai link iuolaikinje galios sanklodoje atsekti senj ir i esms nepakitusi pa-noptini technik nauj, patobulint versij. Mes link nepastebti, jog gyventoj dauguma nebeturi jokio noro, o ir nebeturi progos bti pervaryta per senuosius mutro laukus. Mes taip pat link umirti ypatingus modernizavimo proceso mestus ikius, kurie panoptins strategijas dar manomas ir patrauklias. i dien ikiai kitokie, o pastangos veikti daugum j, ypa, ko gero, paius svarbiausius tradicines panop-tines strategijas - gali neabejojamai pasirodyti netinkamos ar visikai nevaisingos, ypa jeigu tai daroma nepailstamai. Savo puikiame straipsnyje, kuriame elektronin duomen bank velgiama kaip atnaujint kibererdvin

Pa-noptikono variant, Markas Posteris teigia, jog ms knai yra traukti tinklus, duomen bankus, informacijos greitkelius", tad visos ios informacijos kaupyk-los, su kuriomis ms knai yra, taip sakant, informa-cikai sumegzti", jau nebra prieglobstis, apsaugantis nuo stebjimo, ar bastionas, aplink kur galima nubrti pasiprieinimo linij". Didiuls duomen saugyklos, padidjanios sulig kiekvienu kredito kortels pateikimu ir beveik kiekvienu pirkimo veiksmu, pasak Posterio, virsta superpanoptikonu", kitaip tariant, Panoptikonu, bet kitokiu: priirimieji, teikiantys duomenis saugyklai, yra svarbiausi ir savanoriki prieiros proceso veiksniai. Tiesa, sukauptos apie juos informacijos kiekis veria mones nerimauti; urnalas Time nurod, jog 1991 metais 70-80 procent skaitytoj buvo dl to labai/iek tiek susirpin", didesn nerim jiems kl informacija, renkama vyriausybs, kredito ir draudimo kompanij, o maiau rpjo darbdavi, bank ir rinko-daros firm kaupiami duomenys. Turdamas visa tai omenyje, Posteris stebisi, kodl rpinimasis duomenbankais iki iol neperaugo nacionalin, politikai svarbi problem"8. Stebtina vis dlto, kodl reikia stebtis... Kruopiau patyrinjus, didiuma aiki panaum tarp Foucault Panoptikono ir iuolaikini duomen bank pasirodo visikai pavirutiniki. Pagrindinis Panoptikono tikslas buvo diegti disciplin ir visiems savo namiams primesti vienodo sukirpimo elges; Panoptikonas pirmiausia buvo ginklas prie skirtingum, pasirinkim ir vairov. Joks panaus taikinys nenumatytas duomen bankams ir potencialiems j vartotojams. Prieingai kaip tik kredito ir rinkodaros kompanijos yra pagrindins duomen bank kvpjos ir naudotojos; jos siekia usitikrinti, kad raai patvirtint uregistruot moni patikimum" kaip klient lt galini rinktis, o negalintys rinktis atsijojami prie padarant al ar i-vaistant las; kaip tik trauktumas duomen bank yra pirmin slyga, kad asmen verta kredituoti", tad jis yra bdas sitraukti geriausi visame mieste aidim". Panoptikonas viliodavo savo namius kaip darbininkus ir/ar kareivius, i kuri buvo ne tik tikimasi, bet ir reikalaujama prastinio monotoniko elgesio; duomen bankuose suraomi pasitikjimo verti vartotojai iratsijojami visi kiti, kuri galimybs dalyvauti vartojimo aidime yra abejotinos jau vien dl to, jog j gyvenime nra nieko, k bt galima rayti duomen bankus. Pagrindin Panoptikono funkcija buvo utikrinti, kad niekas negalt itrkti i labai saugomos erdvs, o pagrindin duomen banko funkcija yra utikrinti, kad joks sibrovlis apgaule, neturdamas reikaling kredencial, negalt j patekti. Juo daugiau banke sukaupta apie jus duomen, juo laisviau galite judti. Duomen bankas yra atrankos, atskyrimo ir atskir-ties instrumentas. Globaliuosius jis ilaiko rtyje, o lokaliuosius nusijoja. Kai kuriuos mones jis sileidia eksteritorin kibernetin erdv, galindamas juos visur, kad ir kur jie nuvykt, jaustis kaip namie; i kit tas instrumentas atima pasus, tranzitines vizas ir neleidia bastytis tose vietose, kurios skirtos kibererdvs gyventojams. Taiau pastaroji pasekm tik papildo pirmj. Prieingai Panoptikonui, duomen bankas yra mobilumo variklis, o ne mones vietoje laikantys paniai. istorin Panoptikono likim galima velgti ir kitu aspektu. simintinoje Thomaso Mathieseno frazje pa-noptins galios diegimas reik esmin perjim i bvio, kai dauguma stebi maum, prie situacijos, kai mauma stebi daugum''. Galios panaudojimo atvilgiu priirjimas pakeit regin. Ikimoderniaisiais laikais valdia darydavo spd populus leisdama prasiokams, apimtiems pagarbios baims ir susiavjimo, stebti jos pompastik, turt ir puonum. Naujoji modernioji valdia buvo linkusi laikytis elyje ir

pati stebti mones, o ne bti j stebima. Mathiesenas prikaiioja Fou-cault, kad is nepakankamai atsivelgs tuo pat metu vykus modernij laik proces nauj galios technik pltr, kurios esm prieingai - dauguma (kokios niekad iki tol istorijoje nebuvo), stebinti maum. Jis turi galvoje, savaime suprantama, iniasklaidos ikilim ir suklestjim (televizijos labiau nei ko kito), o ji ir paskatino alia Panoptikono sukurti kit galios mechanizm, kur, nukals kit vykusi svok, jis pakriktija Sinoptikonu. Taiau pasvarstykime tai k. Panoptikonas, net kai buvo visuotinai taikomas, o jo principais besiremianios institucijos buvo traukusios didium gyventoj, savo pobdiu buvo lokalin staiga: panoptins institucijos slyga ir sykiu jos rezultatas buvo jos valdini imobili-zavimas prieira turjo trukdyti pabgti ar bent jau ukardyti savarankikus, nenumatytus bei padrikus veiksmus. Sinoptikonas yra globalaus pobdio; stebjimo aktas atsieja stebiniuosius nuo j vietovs - bent jau dvasikai perkelia juos kibererdv, kurioje atstumas nieko nebereikia, net jei knai ir tebebna toje paioje vietoje. Jau nieko nebereikia, ar Sinoptikono taikiniai, i stebimj virt stebiniaisiais, kur nors keliauja ar lieka vietoje. Kad ir kur jie bt ar vykt, jie gali susijungti - ir susijungia - eksteritorin tinkl, kuris leidia daugumai stebti maum. Panoptikonas vert mones pereiti stebimj padt. Sinoptikonui nebereikalinga prievarta jis sugundo mones stebti. O ta stebimoji mauma kruopiai atrinkta. Mathiese-no odiais tariant, mes inome, kam i alies leidiama patekti iniasklaid ir isakyti savo pairas. Daugyb tarptautini ir Norvegijoje atlikt tyrinjim parod, kad tie mons paprastai priklauso instituciniams elitams. Didiuma sileidiamj paprastai bna vyrai - ne moterys - i auktesnij socialini sluoksni, turintys tam tikr gali politiniame gyvenime, versle ar valstybinje biurokratijoje. Plaiai igarbintas naujosios iniasklaidos dialogi-kumas" yra didiai perdtas; labiau tikt kalbti apie interaktyvi vienkrypt terp". Prieingai tam, kuo link tikti mokslininkai, patys priklausantys naujajam globaliajam elitui, nei internetas, nei tinklas, tiktina, niekad netaps visiems prieinamas visapusikam naudojimui. Net sigij leidimus turi rinktis i to, k silo tiekjai, ie kvieia leisti laik ir pinigus renkantis i daugybs j silom paket ir kapstantis juose". O kalbant apie kitus, kurie liko su satelitine ar kabeline te levizija (itai tik pretenzija abiej ekrano pusi simetrij), - j dalia yra grynas, be priemai stebjimas. Ir k gi jie stebi? Dauguma stebi maum. Stebimoji mauma - tai ymybs. Jos gali atvykti i politikos, sporto, mokslo bei pramog verslo pasaulio ar bti tik garbinami informacijos specialistai. Kad ir i kur jos atvykt, visos demonstruoja garsenybi pasaul, kurio pagrindinis skiriamasis bruoas kaip tik ir yra savyb bti stebimam daugumos, visuose ems rutulio kampeliuose, bti globaliam kaip tik dl to, kad esi stebimas. Kad ir apie k garsenybs kalbt laidoje, jos perduoda ini apie visuotin gyvenimo bd. J gyvenim, j gyvenimo bd. Jei pasiteirautume, kaip i inia galt paveikti irovus, itai bt panaiau ne tiek klausim apie dabartines sivaizduojamas baimes ir viltis, kiek domjimsi, tarkim, krikionybs daromomis takomis" kieno nors pasaulvaizdiui ar, kaip kad aikinosi kinai, konfucianizmo taka visuomens moralei"10. Panoptikone keli atrinkti vietiniai stebi kitus vietinius (prie atsirandant Panoptikonui, normals emesnio rango vietiniai mons stebjo tam tikrus atrinktuosius). Sinoptikone vietiniai, lokalieji

stebi globaliuosius. Pastarj valdi laiduoja pats j tolu mas. Globalieji jau tiesiogine prasme yra ne iame pasaulyje", taiau j sklandymas vir vietini pasauli yra daug labiau kasdien ir kyriai regimas, negu angel, kadaise plevenusi vir krikioni pasaulio; jie sykiu nepasiekiami ir matomi, didingi ir emiki, be galo pranaesni, taiau visiems prastesniems tvirtinantys vytint, sektin ar svajotin pavyzd; garbinami ir geidiami vienu metu - tokia privilegija ne valdo, o veda. Siame pasaulyje izoliuoti ir iriuoti vietiniai, lokalieji, susitinka su globaliaisiais reguliariose sutelevizin-tose dangaus transliacijose. Susitikimo atgarsiai nuaidi per vis eme slopindami visus vietinius garsus, taiau yra atspindimi lokalini sien - itaip atskleidiamas ir sykiu sustiprinamas t kaljim primenani sien tvirtumas. Ankstesn karta socialine politik grind sitikinimu, jog tautos, o tautose miestai gali valdyti savo turtus; iuo metu tarp valstybs ir ekonomikos veriasi plyys", - pastebi Richardas Sennettas 1. Bendram judjimo greiiui didjant, o paiam laikui/ erdvei, kaip nurodo Davidas Harvey, susitraukiant", vieni objektai juda greiiau nei kiti. Ekonomika" arba kapitalas, kitaip tariant, pinigai ir kiti itekliai, reikalingi atlikti darbams, pasidaryti daugiau pinig ir dar daugiau daikt, juda greitai pakankamai greitai, kad nuolatos per ingsn lenkt bet koki (kaip visada, teritorin) valstyb, kuri galt mginti kapital sulaikyti ar keisti jo kelioni marrutus. iuo atveju kelions laiko sutrumpinimas iki nulio sukuria nauj kokyb: visikai panaikinami erdviniai suvarymai ar veikiau jau visikai veikiama trauka". Kas juda greiiu, artjaniu prie elektroninio signalo greiio, tas praktikai isilaisvina i suvarym, susijusi su ta teritorija, i kurios ikeliauta, kurion vykstama ar per kuri keliaujama. Martinas Woollacottas neseniai labai valgiai komentavo tokio isilaisvinimo pasekmes: ved ir veicar konglomeratas Asea Brown Boveri" paskelb sumainsis Vakar Europoje dirbanij 57 tkstaniais ir kursis kitas darbo vietas Azijoje. Po to Elec-trohuc" prane, kad sumains vis savo darbo jg 11 procent, daugiausia atleist bus Europoje ir Siaurs Amerikoje. Pilkington Glass" taip pat paskelb apie didelius atleidimus. Tik per deimt dien trys Europos firmos panaikino tiek daug darbo viet, jog tai prilygsta skaiiams, kurie minimi prancz ir brit naujj vyriausybi silymuose kurti naujas darbo vietas... Vokietija, kaip inoma, per pastaruosius penkerius metus neteko l mln. darbo viet, o jos kompanijos spariai stato gamyklas Ryt Europoje, Azijoje ir Lotyn Amerikoje. Vakar Europos pramon masikai isikelia i Vakar Europos, tad visos diskusijos, kaip bt geriausia vyriausybms sprsti nedarbo problem, ne k tereikia.2 Sskait balansas, kadaise atrods privaloma visokio ekonominio mstymo - Nationalokonomie - slyga, vis labiau tampa statistiniu pramanu. Kaip nurodo Vincentas Cable'as savo neseniai ispausdintoje publikacijoje, kuri ileido Demos, jau nebra aiku, k reikia britikais vadinti Midland Bank" ar ICL (ar kad itaip vadinamos tokios kompanijos kaip British Petroleum", British Airways", British Gas" bei British Telecom")... Pasaulyje, kur kapitalas nebeturi konkreios buveins, o nacionalins vyriausybs beveik nebe-kontroliuoja finansini sraut, dauguma ekonomins politikos svert jau nebeveikia"3. Ir Alberto Melucci teigia, kad spariai didjantis virnacionalini planetini"

III. Kas po nacionalins valstybs?

organizacij poveikis pagreitino silpn rajon nualinim ir sykiu krim nauj iteklius paskirstani kanal, kuri bent jau i dalies nekontroliuoja nacionalins valstybs4. Georgo H. von VVrighto odiais tariant, atrodo, kad nacionalin valstyb irsta, o gal net nyksta". Ardomosios jgos yra transnacionalins11. Nors nacionalins valstybs ilieka vieninteliai sskait subalansavimo rmai ir vienintelis reikmingos politins iniciatyvos altinis, dl ardomj jg veikimo transnacionalumo" jos atsiduria u apgalvoto, tikslingo ir potencialiai racionalaus veikimo srities. Kaip ir visa, kas ten atsiduria, ios jgos, j pavidalai ir veiksmai yra apgaubti mistinio ko; jos yra splioni, o ne patikimos analizs objektas. Von Wrightas sako: Transnacionalinio pobdio formuojaniosios jgos daugiausia yra anonimins, tad jas sunku atpainti. Jos nesudaro vieningos sistemos ar tvarkos. Jos yra tam tikri junginiai sistem, kuriomis manipuliuoja i esms nematomi" veikjai... [nesama] jokio aptariam jg vieningumo ar tikslingo derinimo... Rinka" yra ne tiek sandriais grindiama konkuruojani jg sveika, kiek prieingomis kryptimis veikiani paskat manipuliuojamos paklausos, dirbtinai sukurt poreiki ir greito pelno trokimo - konfliktas.5 Visa tai nacionalini valstybi nykimo" procesui suteikia stichins katastrofos aur. Katastrofos prieastys nra gerai suprastos; jos negalima bt tiksliai numatyti net inant prieastis; suprantama, jos nemanoma bt ivengti net j numaius. Nerimo jausmas tiktinas atsakas padt, kada prarandami aiks kontrols svertai, pabrtinai ir valgiai ireikiamas Ken-netho Jowitto knygos pavadinimu Naujoji pasaulio sumaitis. Per vis modernij epoch mes pratome prie minties, kad tvarka reikia t pat, kaip ir bti kontroliuojamam". Kaip tik ios prielaidos - bti kontroliuojamam" - nesvarbu, gerai pagrstos ar tik iliuzins, mes labiausiai ir ilgims. i dien naujosios pasaulio sumaities" negalima paaikinti viena aplinkybe, kuri yra betarpikiausia ir aikiausia praradimo ir apstulbimo jausmo prieastis, -btent pagiri" painiava, kilusia po staigaus Didiosios schizmos galo ir netikto politins dviej galios blok sukurtos rutinos lugimo, net jei tas lugimas ir sukl naujj sumait". Globalins sumaities vaizdinys atspindi, ko gero, nauj supratim (j palengvino, taiau nebtinai lm staigus blok politikos galas), jog dalykai, anksiau atrod tvirtai kontroliuojami ar bent jau manomi technikai kontroliuoti", i esms yra gaivaliki ir atsitiktiniai. Jau ir prie lungant komunistiniam blokui, politini reikal atsitiktinumas, nepastovumas ir aiktingu-mas buvo jauiami, taiau vis energij ir mintis suryjanios kasdiens pastangos ilaikyti pasaulini gali pusiausvyr trukd tai matyti. Padalindama pasaul, galios politika ibr visumos vaizdin. Ms pasaulis buvo paverstas visuma kiekvien ems rutulio kampel ir lopinl padarant reikming globalins tvarkos" dviej stovykl konflikto ir skrupulingai puoseljamos, nors visada nepatikimos pusiausvyros atvilgiu. Pasaulis buvo visuma tol, kol niekas ia negaljo prarasti tokio reikmingumo, tad ir niekas negaljo bti nealika dviej gali pusiausvyros atvilgiu; tos galios buvo pasisavinusios didij pasaulio dal, o ant kitos dalies krito to pasisavinimo elis. Viskas pasaulyje turjo prasm, o ta prasm sklido i padalyto, taiau vienocentro - i dviej milinikos galios blok, neatpliamai susikibusi tbtinje kovoje. Inykus Didiajai schizmai, pasaulis jau nebeatrodo ess visuma; jis panaesnis atskirt ir isibarsiusi jg lauk, o tos jgos sutirtja sunkiai nuspjamose vietose ir igyja tok pagreit, kad niekas neino, kaip jas sustabdyti. Trumpai tariant, atrodo, jog dabar niekas nebekontro-liuojama. Dar blogiau, nebeaiku, k iomis

slygomis galt reikti bti kontroliuojamam". Kaip ir anksiau, visos tvark teigianios iniciatyvos ir veiksmai yra lokaliniai, siekiantys vieno tikslo, taiau neliko tokios arogantikos vietins bendruomens, kuri kalbt visai monijai arba kuri kalbani monija iklausyt ir jai paklust. Nra ir jokio vieno tikslo, per kurio prizm bt galima suvokti ir sutelkti visum globalinius reikalus, tikslo, kuriam visi pritart. u n i v e r s a l i z a v i m a s ar s u g l o b a l i n i m a s ? Kaip tik nauj ir nemalon suvokim, jog viskas slysta i rank", aikiai ir ireikia (tik maai prisideda prie intelektualinio aikumo) iuo metu madinga svoka globalizacija. Giliausioji prasm, kuri perteikia globalizacijos idja, - mintis, jog pasaulio reikalai neapibrti, nesuvaldomi ir palikti savieigai; nebra jokio centro, valdymo pulto, direktori tarybos ar vadovaujanios staigos. Globalizacija yra kitas Jowitto naujosios pasaulio sumaities" pavadinimas. Sis neatsiejamas globalizacijos vaizdinio bruoas j radikaliai atskiria nuo kitos idjos, kuri ji neva pakeit nuo universalizacijos" idjos, kuria buvo grindiamas modernusis globalini reikal diskursas, bet dabar nebevartojamos, retai girdimos, gal net apskritai vis, iskyrus filosofus, umirtos. Panaiai kaip ir svokos civilizacija", pltra", konvergencija", konsensas" bei daugelis kit pamatini ankstyvojo ir klasikinio moderniojo mstymo termin, universalizacijos" idja reik vilt, intencij bei ryt vesti tvark; ji reik universali, visuotin tvark tvarkos vedim visuotiniu, ities globaliu mastu. Universalizacijos" svoka, kaip ir kitos, buvo nukalta kylant modernij gali iradingumo ir moderniojo intelekto ambicij bangai. Visa svok eimyna vienu balsu skelb ketinim pakeisti pasaul ir padaryti j geresn, negu buvo, o pokyius bei pagerinimus paskleisti globaliniu, visos moni gimins mastu. Be to, buvo pareiktas noras visiems monms pasaulyje sukurti panaias gyvenimo slygas, vadinasi, ir gyvenimo ansus, o gal net padaryti juos lygius. Nieko i to neliko iuolaikinio diskurso formuojamoje globalizacijos prasmje. Naujasis terminas pirmiausia yra nuoroda globalines pasekmes, visai nenumatytas ir nelauktas, o ne globalines iniciatyvas ir sumanymus. is terminas sako: taip, ms veiksmai gali turti ir danai turi globalini pasekmi, taiau ne mes neturime ir gerai neinome, kaip sigyti priemoni, padedani planuoti ir veikti globaliniu mastu. Globalizacija" nra tai, k mes visi ar bent jau patys iniciatyviausi ir iradingiausi nori ir viliasi daryti. Globalizacija - tai, kas su mumis visais vyksta. Globalizacijos" idja aikiai yra nuoroda von Wrighto anonimines jgas", veikianias neaprpiamoje - kanotoje ir paliugusioje, nepraeinamoje ir neprijaukinamoje niekieno emje", plytinioje ten, kur j nepasiekia jokio mogaus suge-x bjimas planingai veikti. Kaipgi atsitiko, kad ms akyse ikilo ie didiuliai mogaus sukurtos dykumos plotai (ne natralios" dykumos, kuri ukariauti ir prijaukinti buvo usibrusi modernyb, o perfrazuojant taikl Anthony'o Gid-denso posak, pagamint diungli" - po ukariavimo atsiradusios dykumos, kuri buvo perga/s rezultatas)? Ir kodl i dykuma gijo toki grsming atkaklumo ir stangrumo jg, kuri nuo Durkheimo laik laikoma bdingu kietosios tikrovs" bruou? Tiktinas paaikinimas - vis labiau jauiamas prastini, savaime suprantam tvarkos institucij silpnumas, net bejgikumas. I t institucij vis modernybs laikotarp garbingiausia vieta priklaus valstybei. (Knieti sakyti:

teritorinei valstybei, taiau naujj laik praktikoje ir teorijoje valstybs ir teritorinio suverenumo" idjos tapo sinonimais, tad fraz teritorin valstyb" tapo pleonaz-mu.) Valstyb" kaip tik ir buvo suprantama kaip institucija, teigianti turinti statymin teis ir galinti pasigirti, jog turi pakankamai itekli nustatyti ir tvirtinti taisykles bei normas, suvaranias tam tikroje teritorijoje gyvenimo tkm; buvo viliamasi ir laukiama, kad taisykls ir normos atsitiktinum pavers apibrtumu, dviprasmikum Eindeutigkeit, o pripuolamum reguliarumu; trumpai tariant, pirmykt mik pavers kruopiai suplanuotu sodu, chaos - tvarka. Sutvarkyti tam tikr pasaulio ruo m reikti steigti valstyb, kuriai bt suteiktas suverenumas kaip tik itai daryti. Tai taip pat neivengiamai reik ir siek tvirtinti tam tikr pageidautin tvarkos model kit, konkuruojani modeli sskaita. Tie siekiai galjo bti gyvendinti tik gijus valstybs veim ar ugrobus vejo sdyn. Maxas VVeberis nusak valstyb kaip institucij, pretenduojani prievartos priemoni ir j taikymo savo teritorijoje monopol. Cornelius Castoriadis perspja dl plaiai paplitusio proio painioti valstyb su socialine galia. Jis pabria, jog valstyb" susijusi su tam tikru socialins galios paskirstymo ir kaupimo bdu, o tai yra kaip tik sustiprjs pajgumas tvarkytis". Valstyb, - sako Castoriadis, - yra darinys, atskirtas nuo bendruomenikumo ir steigtas tokiu bdu, kad is atskirtumas bt ilaikomas." Pavadinim valstyb" reikia tausoti tiems atvejams, kai sukuriamas Valstybs aparatas, kuris suponuoja atskir, kad ir uuomazgin, civiline, banytin ar karin biurokratij". Kitaip tariant, tai reikia hierarchin organizacij su apibrta kompetencijos sritimi"6. Taiau atkreipkime dmes tai, jog toks socialins galios atskyrimas nuo bendruomenikumo" jokiu bdu nebuvo atsitiktinis vykis, vienas istorijos nori. Norint vesti tvark, reikia milinik ir nuolatini pastang atrinkti, perkelti ir sutelkti socialin gali, o tam savo ruotu reikia dideli itekli, kuriuos tik valstyb, turdama hierarchin biurokratin aparat, pajgi surinkti, sutelkti ir paskirstyti. statyminis ir vykdomasis moderniosios valstybs suverenumas neivengiamai buvo patupdytas ant karinio, ekonominio ir kultrinio suverenum trikojo"; kitaip tariant, valstyb savo rankas perm iteklius, kurie buvo pasklid po isibarsiusius socialins galios idinius, o dabar vis j prireik valstybs administruojamai tvarkai steigti ir palaikyti. Veiksmingas tvarkos vedimas nesivaizduojamas be veiksmingo sugebjimo ginti savo teritorij nuo iki, kuriuos i iors ir i vidaus meta kiti tvarkos modeliai; be sugebjimo subalansuoti Nationalokonomie sskaitas ir sugebjimo sukaupti utektinai kultrini itekli, kad bt galima palaikyti valstybs tapatum ir savitum skiepijant bding jos valdini tapatum. Tik nedaugelis gyventoj grupi, siekiani sukurti savo nepriklausom valstyb, buvo pakankamai didels ir iradingos, kad ilaikyt tok imginim, tad ir galt sivaizduoti suverenitet bei valstybingum kaip reali perspektyv. Dl itos prieasties tais laikais, kai tvarkymo darbo pirmiausia msi suverenios valstybs, o gal vien tik jos, valstybi buvo palyginti nedaug. Be to, kuriant suvereni valstyb, paprastai reikdavo ugniauti daugelio maesni bendruomeni valstybines" ambicijas - sunaikinti ar atimti i j, nors ir koki ma, karin gali, ekonomin savarankikum ir kultrin savitum. Tokiomis slygomis globalin scena" buvo tarpvalstybins politikos teatras, ta politika kariniais

konfliktais, derybomis arba vienaip ir kitaip pirmiausia siek nubrti ir ilaikyti (utikrinant tarptautiniu mastu") sienas, atskirianias ir aptverianias kiekvienos valstybs statymin ir vykdomj suverenitet. Globalin politika" (tiek, kiek suvereni valstybi usienio politikaskleidsi kokiuose nors globaliniuose horizontuose) labiausiai rpinosi ilaikyti kiekvienos valstybs visiko ir neginijamo teritorinio suvereniteto princip ir itrinti i pasaulio emlapio kelet iliekani balt dmi", taip pat kovoti su pavojumi, kur kelia dviprasmikos situacijos, kai valstybs pretenduoja suverenitet tai paiai teritorijai arba kai kuri nors i j pareikia savo teritorines pretenzijas. Netiesiogiai, taiau neabejojamai atiduodant duokle tokiai sampratai, Afrikos Vienybs Organizacijos pirmosios steigiamosios sesijos metu sutartinai buvo priimtas svarbiausias nutarimas, skelbiantis esant ventas ir nekintamas vis nauj valstybi sienas, nors visi sutiko, jog tai yra visikai dirbtinis kolonijinis paveldas. Vienu odiu, globalins tvarkos" vaizdinys igaravo ir virto bendra lokalini tvark skaiiaus suma, o kiekvien tvark veiksmingai palaiko ir saugo viena ir tik viena teritorin valstyb. Tiktasi, jog visos valstybs sutelks savo jgas ginti viena kitos valdymo teises. Ant ito j suverenias valstybes padalyto pasaulio beveik puse amiaus iki visai neseniai buvo udti dviej gali blokai. Kiekvienas j skatino vis didjani koordinacij tarp valstybini tvark tam tikro j metasuve-renumo" srityje, o tai buvo grindiama prielaida, jog paviens valstybs nra visaverts kariniu, ekonominiu ir kultriniu poiriu. Pamau, taiau nepermaldaujamaibuvo tvirtinamas (politinje praktikoje greiiau nei politikos teorijoje) naujas w'nvalstybins integracijos principas. globalin scen" vis labiau imta velgti kaip valstybi grupi, o ne pavieni valstybi koegzistavimo ir konkuravimo teatr. Bandunge* pareikta iniciatyva kurti keist ali neblokin blok" ir vlesns neprisijungusi ali pastangos susijungti buvo netiesioginis ito principo pripainimas. Deja, i iniciatyv nuosekliai ir veiksmingai sekino du superblokai, kurie buvo vieningi bent jau vienu atvilgiu: abu blokai likusi pasaulio dal laik dvideimto amiaus atmaina t baltj dmi", kurios buvo bdingos devyniolikto amiaus valstybi krimosi ir atsitvrimo lenktynms. Neprisijungimas, atsisakymas jungtis prie vieno kurio superbloko, usispyrs laikymasis senamadio, susidvjusio principo, teigianio valstyb turint aukiausi suverenitet, - visa tai buvo velgiama kaip blok eroje ilikus niekieno ems" dviprasmikum, su kuriuo negaildamos jg, konku-ruodamos, taiau sutartinai kovojo besikurianios moderniosios valstybs. Didiosios schizmos eros politin superstruktra ustojo gilesnius ir, kaip dabar paaikjo, esmingesnius bei patvaresnius tvarkos vedimo mechanizmo nukrypimus. Permaina labiausiai paveik valstybs vaidmen. Visos suvereniteto trikojo" kojos nepataisomai sulauytos. Karinis, ekonominis bei kultrinis valstybs kiekvienos valstybs - autarkikumas, tiksliau, jos sugebjimas paiai isilaikyti liovsi bti gyvybinga siekiamyb. Nordamos isaugoti pajgum palaikyti statym ir tvark, valstybs turjo siekti sjung ir savanorikai atsisakyti vis didesns savojo suvereniteto rieks. Ir kai galiausiai udanga buvo suplyta skutelius, atsivr neprasta scena, pilna keist veikj. bauman. glo balizacija Dabar ia buvo valstybi, kurios niekieno neveriamos energingai ir entuziastingai siek isiadti savo suvereni teisi, maldavo jas paimti ir itirpinti vir-valstybiniuose dariniuose. ia buvo ir negirdt ar umirt lokalini etnini maum" - seniai mirusi, taiau ir vl atgimusi ar tiesiog

dabar, tinkamu laiku, sugalvot, daniausiai pernelyg ma, vargan ir nepajgiani ilaikyti jokio tradicinio ibandymo suverenitetui gauti, taiau reikalaujani sav valstybi su visais politinio suvereniteto atributais ir teise savo teritorijoje leisti statymus bei palaikyti tvark. ia buvo sen ir nauj valstybi, besiveriani i federacini narv, kuriuos jas prie j vali buvo udariusi dabar jau nebeegzistuojanti komunistin supervalstyb, taiau besiveriani tik tam, kad atgautj sprendim primi mo laisve panaudot politinei, ekonominei ir karinei nepriklausomybei itirpdyti Europos rinkoje ar NATO sjungoje7. Atsirado galimyb nekreipti dmesio grietas ir reiklias valstybingumo slygas, ir ja pasinaudojo daugyb nauj taut", nuskubjusi kurti savo atstovybes nuolat perpildytoje JT bstinje, kurioje nebuvo numatyta priglausti tokios daugybs lygij". Paradoksalu, jog valstybingumo idj taip baisiai ipopuliarino kaip tik valstybinio suvereniteto galas, o ne jo pergal. Erico Hobsbawmo kandiu vertinimu, kadangi Seieliai Jungtinse Tautose gali turti tok pat bals kaip Japonija, didium JT nari netrukus, atrodo, sudarys dvideimto amiaus pabaigos (respublikiniai) Saksonijos-Koburgo-Gotos ir Svarcburgo-Zon-derhauzeno atitikmenys"8. naujasis nusavinimas: kart - v a l s t y b s Ities jau nebesitikima, jog naujosios, o dabartinmis slygomis ir ilgiau gyvuojanios valstybs atliks didium t funkcij, kurios kadaise laikytos nacionalini valstybi biurokratij raison d'etre. Labiausiai krintanti ak funkcija, kuri liovsi vykdyti tradicin valstyb ar kuri buvo iplta ijos rank, tai palaikymas tos dinamikos pusiausvyros", kuri Castoriadis aprao kaip apytikr vartojimo didjimo ir produktyvumo kilimo lygyb". Si uduotis vert suverenias valstybes vairiu laiku vedinti tai importo, tai eksporto draudimus, rsti muitini barjerus ar Keyneso stiliumi valstybikai skatinti vidaus paklaus9. Jokia ios dinamins pusiausvyros" kontrol iuo metu nebemanoma: didioji dauguma visais kitais atvilgiais suvereni (tikslia tvarkos palaikymo prasme) valstybi nebeturi nei priemoni, nei ambicij itai daryti. Nepaprastai sunku yra ilaikyti pat skirtum tarp vidaus ir globalins rinkos, arba bendres-nija prasme tarp vidaus" ir iors", nebent tik paia siauriausia teritorijos ir gyventoj kontrols" prasme. Visos trys suvereniteto kojos jau suskaldytos. Be abejons, labiausiai paveik ekonomikos kojos sutraikymas. Besivadovaujanios vien politikai nusakomais j suve reniai valdiai priklausanioje teritorijoje gyvenani moni interesais, nestengdamos subalansuoti sskait, nacionalins valstybs vis labiau tampa vykdaniomis ir galiotomis atstovmis t jg, kuri jos jau nebesitiki politikai kontroliuoti. Kandia radikalaus Lotyn Amerikos politikos analitiko nuomone, dl vis tariamai nacionalini" ekonomik naujojo akytumo" ir dl j veikimo erdvs efemerikumo, neaiuopiamumo ir neteritoriku-mo globalins finans rinkos primeta pasauliui savus statymus ir priesakus. Globalizacija" i esms yra tik totalitarinis j logikos iplitimas visose gyvenimo srityse". Valstybs neturi pakankamai igali ar laisvs manevruoti, kad galt atlaikyti spaudim, nes utenka keli minui, kad mons ir paios valstybs lugt": Globalizacijos kabarete valstyb atlieka striptiz ir pasirodymo pabaigoje paliekama vien tik su paiais btiniausiais dalykais - su savomis represinmis galiomis. Materialinis pagrindas suardytas, suverenitetas ir nepriklausomyb panaikinta, politin klas ibraukta - tad nacionalin valstyb tampa paprasta megakompanij apsaugos tarnyba... Naujiesiems pasaulio eimininkams nebra reikalo tiesiogiai valdyti. Nacionalins vyriausybs pareigojamos administruoti reikalus j naudai10. Dl neriboto ir

nesustabdomo laisvosios prekybos taisykli plitimo ir daugiausia dl laisvo kapitalo bei finans judjimo ekonomika" vis labiau ilaisvinama i politins kontrols; ir ities pirmin termino ekonomika" prasm reikia nepolitikumo srit". Tikimasi, jog to, kas beliko i politikos, turi imtis valstyb, taiau valstybei neleidiama liesti nieko, kas susij su ekonominiu gyvenimu: visus tokio pobdio veiksmus pasitiks staigus, nirtulingas baudiamasis pasaulio rink atsakas. Valstybs ekonomin bejgikum dabartins vyriausybins komandos siaubui galima akivaizdiai dar kart pademonstruoti tokiu pavyzdiu. Ren Passet pateiktais apskaiiavimais11, grynai spekuliacini valiutini operacij apimtis siekia l 300 mlrd. JAV doleri per dien tai penkiasdeimt kart daugiau nei prekini main apimtis ir beveik lygu l 500 mlrd. JAV doleri sumai, t. y. vis nacionalini bank" visiems rezervams. Passet daro ivad, jog jokia valstyb negali ilgiau kaip kelet dien prieintis spekuliaciniam rink" spaudimui". Vienintelis ekonominis udavinys, kurio leidiama imtis valstybei ir tikimasi j tai darysiant, utikrinti subalansuot biudet" valdant ir priirint vietini spaudim, kad valstyb energingiau kitsi verslo reikalus ir gint gyventojus nuo dar blogesni rinkos anarchijos pasekmi. Jeanas Paulis Fitoussi neseniai nurod, jog Tokios programos, deja, nemanoma gyvendinti tol, kol ekonomika vienaip ar kitaip nepaalinama i politikos lauko. Finans ministerija i tikrj tebra btina blogyb, taiau idealiu atveju reikt atsikratyti ekonomikos reikal ministerijos (tai yra ekonomikos valdymo). Kitaip tariant, i vyriausybs turi bti atimta atsakomyb u makroekonomine politik12. Prieingai danai kartojamoms nuomonms (jos dl to netampa teisingesns), nra nei loginio, nei pragmatinio prietaravimo tarp kapitalo gyto naujojo ekste-ritorialumo (visiko finans srityje, beveik visiko prekybos srityje ir gerokai pasistmjusio pramonins gamybos srityje) ir nauj, silpn, bejgik suvereni valstybi gausjimo. Skubjimas pjaustinti vis naujus ir vis silpnesnius bei skurdesnius politikai nepriklausomus" teritorinius darinius neprietarauja ekonomikai bdingoms globalizuojanioms tendencijoms; politin fragmentacija nra koks pagali kiimas ratus" ikylaniai pasaulio visuomenei", kuri saisto laisva informacijos apykaita. Prieingai atrodo, jog vis ekonomikos aspekt globalizavimas" ir tai, kad i naujo pabriamas teritorinis principas", yra tarpusavy labai susij, vienas kit slygojantys ir stiprinantys procesai. Globalini finans, prekybos ir informacijos industrijos judjimo laisv ir j neribojama laisv siekti sav tiksl priklauso nuo pasaulio scenos politinio fragmen-tavimosi - jos morcellement. Galima sakyti, kad visiems iose trijose ekonomikos srityse vykstantiems procesams nepaprastai naudingos silpnos valstybs" valstybs, kurios yra silpnos, taiau tebra valrtybs. Tarpvalstybins, virvietins institucijos, kurios buvo kurtos ir kurioms leista veikti pritarus globaliniam kapitalui, smoningai ar nesmoningai sutartinai spaudia visas savo nares bei nepriklausomas valstybes sistemingai naikinti visk, kas tik galt sulaikyti ar sultinti laisv kapitalo judjim ir apriboti rinkos laisv. Iankstin, nuolankiai ipildoma slyga norint gauti pasaulio bank ir valiutos fond finansin param kuo plaiau atverti vartus ir imesti i galvos visas mintis apie savarankik ekonomin politik. Silpnos valstybs ir yra tai, ko reikia Naujajai pasaulio tvarkai, kuri pernelyg danai tartinai panai nauj pasaulio sumait, kad galt save palaikyti ir stiprinti. Silpnas kvazivalstybes nesunku priversti vaidinti (nauding) vietini policijos nuovad vaidmen; jos utikrina t truput tvarkos, kuri reikalinga verslo reikalams tvarkyti, taiau nebereikia

bijoti, kad jos pajgs kaip nors veiksmingai apriboti globalini kompanij laisv. Ekonomikos atskyrimas nuo politikos ir tai, kad politika negali reguliuoti ekonomikos ir j kitis, atm i politikos veiksmingo veikimo gali - itai pranaauja daug didesnius pokyius, ne vien socialins galios perskirstym. Clausas Offe nurodo, kad pats politinis veikimas - sugebjimas daryti kolektyviai pareigojanius pasirinkimus ir gyvendinti pasirinkim" - tapo problemikas. Uuot klaus, k reikia daryti, galtume produktyviau panagrinti, ar besama to kako, galinio padaryti, kas reikalinga." Kadangi sienos tapo pralaidios" (suprantama, labai selektyviai), tai ir suverenitetai tapo nominals, valdia - anonimin, o jos vieta -tuia". Kol kas mes dar toli nuo galutinio paskirties tako, taiau procesas, atrodo, nesustabdomas. Vyraujant model galima apibdinti kaip stabdi atleidim": dereguliavimas, liberalizavimas, lankstumas, didjantis takumas, sandori finans ir darbo jgos rinkose lengvinimas, mokesi natos mainimas, etc."13 Juo nuosekliau is modelis diegiamas, juo maiau valdios lieka rankose t, kurie j palaiko; o igali spariai netenkanti institucija ir nebegali nuo jo atsitraukti, net jei to nort ar bt veriama tai daryti. Viena svarbiausi pasekmi, kuri sukelia naujoji globalin judjimo laisv, yra ta, kad darosi vis sunkiau, o gal jau apskritai nemanoma socialines problemas paversti efektyviais kolektyviniais veiksmais. pasaulin mobilumo hierarchija Prisiminkime dar kart, k prie daugel met yra atkreips dmes savo novatorikoje studijoje Biurokratijos fenomenas Michelis Crozier: visoks valdymas grindiamas i esms ta paia strategija valdantiesiems palikti kuo daugiau manevravimo laiko bei laisvs ir sykiu kuo grieiau riboti valdomj sprendim laisv. i strategij kadaise skmingai taik valstybi vyriausybs, taiau dabar ji jau taikoma paioms vyriausybms. iuo metu rink" elgesys, pirmiausia pasaulio finans, yra pagrindinis netiktum ir netikrumo altinis. Tad nesunku suvokti, jog teritorini silpn valstybi" pakeitimas kokia nors pasauline statymus leidiania ir teistvark palaikania valdia kenkt pasaulio rink" interesams. Taip pat lengva numanyti, jog politin frag-mentacija ir ekonomin globalizacija toli grau neprietarauja viena kitai ir nekariauja viena su kita, o yra artimos sjungininks ir biiuls smokslininks. Integracija ir susiskaidymas, globalizacija ir dalijimasis teritorijas yra menas kit papildantys procesai. Tiksliau kalbant, tai dvi vieno proceso puss. Tas procesas - tai pasauliniu mastu vykstantis suverenumo, veikimo galios ir laisvs perskirstymas, kur ieb (tik jokiu bdu nenulm) esminis greiio technologijos uolis. Sintezs ir isisklaidymo, integracijos ir suirimo sutapimas bei susipynimas nra joks atsitiktinumas, juolab nemanoma i proces apgrti. Kaip tik dl i i pirmo vilgsnio prieing tendencij jas sukl naujoji judjimo laisv sutapimo ir susipynimo vadinamieji globalizuojantys" procesai ataidi vairiais privilegij ir neteki, turto ir skurdo, igali ir nepajgumo, galios ir bejgysts, laisvs ir suvarym perskirstymo pavidalais. iandien esame liudininkai pasaulinio masto persisluoksniavimo proceso, kuriam vykstant susidaro nauja pasaulin socialin kultrin hierarchija. Tariami suverenitetai, teritorij padalijimai ir tapatum atskyrimai, kuriuos skatina ir kuriems privaljim" daguoja rink ir informacijos globalizavimas, nra lygi partneri vairovs atspindys. Tai, kas vieniems yra laisvas pasirinkimas, ant kit krinta kaip iauri lemtis. O kadangi t kit"

nepaliaujamai daugja ir jie grimzta vis gilesn provaisi neturinio egzistavimo keliam nevilt, galima kalbti apie lokalizacij" (vyks Rolando Robertsono terminas, ireikiantis nesu-ardom globalizuojanio" ir lokalizuojanio" spaudimo vienyb, - is fenomenas kaip tik ir nutylimas alikoje globalizacijos svokoje). J galima apibrti kaip kapitalo, finans ir vis kit pasirinkimo bei efektyvaus veikimo itekli kaupim, o kartu - gal net pirmiausia ir kaip judjimo ir veikimo laisvs kaupim (ios dvi laisvs vis praktini tiksl atvilgiu tapo si-nonimikos). Komentuodamas paskutinius Jungtini Taut Ataskaitos apie monijos raid (Human Development Report) paskelbtus duomenis, i kuri aikja, kad bendras 358 pasaulio milijardieri" turtas prilygsta 2,3 mlrd. vargingiausij (45 procentai pasaulio gyventoj) pajamoms, Victoras Keeganas14 iuo metu vykstant pasaulio itekli permaiym pavadino nauja paplents plikavimo forma". Ities tik 22 procentai viso pasaulio turto priklauso vadinamosioms besivystanioms alims", kuriose gyvena apie 80 procent pasaulio gyventoj. Ir tai vis dlto jokiu bdu nra dabar vykstanios poliarizacijos riba, kadangi vargingiesiems skiriama pasaulio visumini pajam dalis yra dar maesn: 1991 metais 85 procentai pasaulio gyventoj gavo tik 15 procent vis pajam. Tad nekeista, kad visikai menki 2,3 procento pasaulio turto, tekusio 20 procent vargingiausi ali prie trisdeimt met, iuo metu dar sumajo iki 1,4 procento. Aikiai matyti, jog ir pasaulinis komunikacij tinklas, paskelbtas vartais nauj, iki iol negirdt laisve ir, svarbiausia, technologiniu neivengiamos lygybs pagrindu, naudojamas labai selektyviai; tai tiesiog siauras plyys storoje sienoje, o ne vartai. Tik nedaugelis (ir vis maiau) gauna leidimus eiti. iomis dienomis visi kompiuteriai Treiajam pasauliui daro tik vien dalyk - vis stropiau rao io pasaulio nuosmukio kronik", - sako Keeganas. Ir daro ivad: Jei (kaip paymjo vienas amerikiei kritikas) 358 veik save nusprst pasilikti sau tik po kokius 5 mln. JAV doleri, o likusius idalint, tai jie faktikai padvigubint metines beveik puss ems gyventoj pajamas. Ir prayst kuolai". Johnas Kavanaghas i Vaingtono Politini tyrim instituto rao: Globalizacija patiems turtingiausiems suteik daugiau galimybi nepalyginti greiiau kalti pinigus. Tie mons pasinaudojo naujausia technologija, kad galt nepaprastai greitai aplink ems rutul varinti didiules pinig sumas ir dar naiau spekuliuoti. Nelaimei, technologija nedaro jokio poveikio pasaulio vargingj gyvenimui. Faktikai globalizacija yra paradoksas: maai grupelei teikdama labai daug, ji atstumia ir marginalizuoja du tredalius pasaulio gyventoj15. Pasak folkloro, bdingo naujajai apviestj klasi" kartai, kuri subrendo naujajame, auniajame, moneta-ristiniame nomadinio kapitalo pasaulyje, atvrus liuzus ir isprogdinus visas valstybs palaikomas utvankas, pasaulis tapt visiems laisva vieta. Pasak toki folklorini sitikinim, laisv (pirmiausia prekybos ir kapitalo judjimo) esanti iltnamis, kuriame turtas auga greiiau nei kada nors anksiau, o gausjant turto, daugiau jo teksi visiems. Pasaulio vargai - nesvarbu, senieji ar naujieji, gim vargais ar padaryti jais kompiuteri vargiai iame tautosakiniame pramane atpaint savo padt. Pati media yra inia; ir media, per kuri tvirtinama pasaulin rinka, ne palengvina, o prieingai ukerta keli adtajam turto nutekjimo" efektui. Naujieji turtai gimsta, iauga ir suklesti virtualioje tikrovje, kuri yra kruopiai atskirta nuo senamadik ir nemantri varg realij. Turto krimas yra pakeliui galutin isilaisvinim i amin varani ir erzinani ssaj su daikt gamyba, mediag perdirbimu, darbo

viet krimu ir moni valdymu. Seniesiems turiams buvo reikalingi vargai, kad padaryt juos turiais ir ilaikyt. Si priklausomyb visais laikais velnino interes konflikt, ir skatino stengtis, kad ir menkai, rpintis vargais. Naujiesiems turiams vargai jau nebereikalingi. Visikos laisvs palaima pagaliau yra visikai arti. Laisvos prekybos paad melas gerai paslptas; ataskaitose, atkeliaujaniose i t ali, kurioms tenka priimti glokalizacij", sunku velgti ry tarp vietin-tosios" daugumos didjanio skurdo bei nevilties ir naujj mobiliosios maumos laisvi. Prieingai - atrodo, jog ie du reikiniai priklauso skirtingiems pasauliams ir kiekvienam j bdingos visikai kitokios prieastys. I ataskait niekada nepavyks suvokti, jog greitas praturtjimas ir greitas nuskurdimas kyla i tos paios aknies; jog varg vietinimas" yra teista glo-kalizacijos" spaudim idava, kaip ir naujosios neribotos laisvs t, kuriems pasisek (i sociologini ho-lokausto ir kit genocid tyrinjim niekam niekad nepavykt suprasti, jog tie dalykai moderniajai visuomenei savi" lygiai kaip ir ekonomin, technologin, mokslin ar gyvenimo standart paanga). Ryszardas Kapucinskis, vienas didiausi iuolaikins gyvensenos kronikinink, neseniai paaikino, jog itai nuslepiama trimis tarpusavy susijusiais bdais, kuriuos nuosekliai taiko iniasklaida, vadovaujanti proginiam karnavalikam publikos domjimuisi pasaulio vargingj" padtimi16. Pirma, naujienos apie bad - be abejons, paskutin likusi prieastis sutrikdyti kasdien abejingum paprastai pateikiamos pabrtinai primenant, kad tie tolimi kratai, kur TV ekrane matomi" mons mirta i bado ar nuo lig, yra tvyn ir Azijos tigr", kurie yra puikus pavyzdys, k galima laimti su nauja vaizduote ir auniai tvarkant reikalus. Nieko nereikia, jog visi tie tigrai" sudaro ne daugiau kaip l procent vien tik Azijos gyventoj. Jais norima parodyti tai, k reikjo rodyti - kad tokia apgailtina alkanj ir itili padtis yra j pai suigeneris pasirinkimas: esama alternatyv ir jos ranka pasiekiamos, taiau jomis nepasinaudojama, nes stokojama darbtumo ar ryto. Tikroji inia - vargingieji patys atsako u savo likim; jie galjo, kaip kad padar tigrai", rinktis lengv grob, kuris neturi nieko bendra su tigr apetitu. Antra, naujienos taip suraomos ir pateikiamos, kad skurdo bei nepritekli problema atrodyt vien bado klausimas. ita gudryb padeda vienu viu nuauti du zuikius: sumainamas tikrasis skurdo mastas (800 mln. moni nuolat badauja, taiau apie 4 milijardai - du tredaliai pasaulio moni gyvena skurde), tad udavinys bna tik toks: surasti maisto badaujantiems. Taiau, kaip nurodo Kapucinskis, toks skurdo problemos pateikimas (pavyzdinis iuo atvilgiu yra nesenas The Economist numeris, kuriame pasaulio skurdo analiz pavadinta Kaip pamaitinti pasaul") baisiai sumenkina, o i esms paneigia visavert monikum t mo ni, kuriems mes tariamai norime padti". Sulyginimas skurdas = badas" nuslepia daugybe kit sudting skurdo aspekt - siaubingas gyvenimo slygas, ligas, neratingum, agresyvum, eim irim, socialini sait silpnjim, ateities nebuvim ir neproduktyvum", - o it bd nemanoma igydyti baltyminiais sausainiais ir pieno milteliais. Kapucinskis prisimena stebjsis, kad bastydamasis po Afrikos miestelius ir kaimus, sutikdavs vaik, kurie praydavo mans ne duonos, vandens, okolado ar aisl, o ratinuk, kadangi jie jo mokykl ir neturjo kuo rayti per pamokas". Pridurkime, kad iniasklaidos pateikiamuose baisiuose bado vaizduose rpestingai ivengiama vis asociacij su darbo ir darbo viet sunaikinimu (tai yra su globalinmis vietinio skurdo prieastimis). Rodomi badaujantys mons, taiau kad ir kaip irovai stebeilyt, jie paveiksllyje neivys n menkiausio nagio, ariamos ems lopinlio ar galvijo, ir niekas negirdi apie tai joki uuomin. Lyg nebt jokio ryio tarp

tui rutinik kalbinjim stokis ir padaryk pats", skirt vargams pasaulyje, kuriam jau nebereikia darbo jgos, aiku, ne tuose kratuose, kur i ekrano iri badaujantys mons, ir padties t, kuri ugniautas moralinis impulsas prasiveria kar-navalika labdaros muge". Turtai yra globals, o skurdas lokalus, bet tarp j nra jokio prieastinio ryio, bent jau spektaklyje apie maitinamuosius ir maitinim. Victoras Hugo leido vienam savo heroj Enjolras prie pat mirt ant vienos i daugelio devyniolikto amiaus barikad ilgesingai suukti: Dvideimtas amius bus laimingas". O atsitiko taip, - aikina Ren Passet, kad tos paios dematerializavimo technologijos, kurios palaik paad, tuo pat metu j ir neig", ypa sujungtos su siaubinga politika ilaisvinti planetos mastu kapitalo mainus ir judjim". Technologijos, kurios veiksmingai alina laik ir erdve, neilgai trunka atimti ir nusiaubti erdve. Jos padeda kapital paversti i ties globaliu, o visi tie, kurie negali nei spti i paskos, nei paaboti nauj klajoklini kapitalo proi, tik bejgikai stebi, kaip j pragyvenimas idyla ir inyksta, ir suka galv, i kur ta pragaitis galt sklisti. Globalins finansini itekli kelions yra, ko gero, tokios pat nematerialios kaip ir tas elektroninis tinklas, kuriuo jie keliauja, taiau lokaliniai t kelioni paliekami pdsakai yra skausmingai apiuopiami ir reals: kokybinis gyventoj majimas", lokalini ekonomik, kadaise pajgi ilaikyti vietos gyventojus, sulugdymas, milijon moni, nesugebani sitraukti naujj globalin ekonomik, atskirtis. Treia, iniasklaidos rodom nelaimi reginys taip pat paremia ir stiprina prast, kasdien etin abejingum dar kitaip, o ne vien suteikia prog ilieti susikaupusias moralini jausm atsargas. J ilgalaikio poveikio esm ta, kad isivysiusioj! pasaulio dalis atsitveria sanitariniu nesipareigojimo ruou, imrija pasaulin Berlyno sien; visa informacija, ateinanti i iors", - tai karo, udyni, narkotik, plim, ukreiam lig, pabgli ir bado vaizdai, kitaip tariant, kako mums grsmingo vaizdai". Tik retai (ir tai prislopintu balsu), be joki ssaj su pilietini kar ir udyni vaizdais, mums praneama apie tam tikslui panaudojamus mirtinus ginklus. Dar reiau, jei kada apskritai, mums primenama tai, apie k mes inome, bet link bti negirdj: visus tuos ginklus, kuriais toli esanios kit gimtins paveriamos udyni laukais, tiek ms ginkl gamyklos, rpestingai sauganios savo usakym portfelius ir besididiuojanios naumu bei pasauliniu konkurencingumu - gyvybiniu ms puoseljamos gerovs krauju. Sintetinis i savs kylanio iaurumo pavojing gatvi", apeitin rajon", gausi gauj krato vaizdinys nusda visuomens smonje kaip ipstas svetimo, nemoniko, anapus etikos ir iganymo esanio pasaulio vaizdas. Pastangos igelbti pasaul nuo blogiausi jo paties iaurumo pasekmi gali duoti tik laikin rezultat ir gal gale bna pasmerktos lugti; visos sutraukytos gyvenimo gijos lengvai gali bti susuktos dar daugiau kilp. Toli esani vietini" siejimas su udynmis, epidemijomis bei plimais vaidina dar vien svarb vaidmen. Regdamas i dalyk baisingum, gali tik dkoti Dievui u tai, kad sukr juos tokius, kokie ir yra, - toli esanius vietinius, ir melsti, kad jie tokie ir ilikt. Alkanj trokim eiti ten, kur yra maisto perteklius, visikai galtume laikyti natraliu dalyku racionalioms btybms; sin turt sakyti, jog teisinga ir moralu leisti jiems elgtis pagal tokius norus. Kaip tik dl nepaneigiamo racionalumo ir etinio teisumo smoningas pasaulis ir jauiasi toks pasimets galimos nuskurdusij ir ibadjusij masins migracijos akivaizdoje; juk taip sunku be jokio kalts jausmo atimti i nuskurdusi ir ibadjusi j teis traukti ten, kur yra maisto

perteklius; i esms nemanoma pateikti joki tikinam racionali argument, rodani, kad j migracija jiems patiems bt neracionalus sprendimas. Ikis ities baisus: btina paneigti kit t pai judjimo laisvs teis, kuri garbinama kaip didiausias globalizuojamo pasaulio laimjimas ir jo vis didjanios gerovs pagrindas... Tad nemonikumo, viepataujanio bsim migrant alyse, vaizdai labai praveria. Jie sustiprina ryt, neturint nei racionali, nei etini argument atramos. Jie padeda vietinius ilaikyti vietose, o globaliesiems leidia ramia sine atsiduoti kelionms. iomis dienomis visi mes judame. Didiuma ms keiia vietas - kraustosi kitus namus ar keliauja svetur i vietos viet. Kai kam keliaujant nereikia judti: galima uoliuoti, dumti ar skrieti Tinklu, kompiuterio ekrane gaudant ir siejant praneimus i prieing planetos kampeli. Dauguma i ms judame net tada, kai fizikai esame vienoje vietoje. Kada prastai prilimpame prie savo kdi ir perjunginja-me kabelins ar palydovins TV kanalus, uoliuojame per usienio erdves greiiau u virgarsinius lktuvus ar kosmines raketas, tik niekur neutrunkame tiek, kad pasijustume es ne vien lankytojai, o chez soi. Ms gyvenamame pasaulyje nuotolis nebeatrodo daug reikis. Kartais gali pamanyti, jog jis egzistuoja tik tam, kad bt panaikintas; lyg erdv bt nuolat akinusi jos nepaisyti, j neigti ir atmesti. Erdv liovsi bti klitis - jai veikti reikia tik sekunds dalies. Jau nebra nei natrali sien", nei aiki uimti-n viet. Kad ir kur atsidurtume, niekaip neatsikratysime minties, jog galime bti ir kitur, tad vis maiau prieasi kur nors utrukti (todl danai jauiame primygtin poreik surasti - susikurti - toki prieast). Pascalio smojingas posakis pasirod ess pasitvirtinusi pranayst: mes ities gyvename keistame apskritime, kurio centras - visur, o pakratys - niekur (kas ino, gal yra kaip tik atvirkiai?). Tad bent jau dvasikai mes visi esame keliautojai. Arba, kaip paymi Michaelas Benediktas, visais lygiais imama abejoti geografins vietos reikmingumu. Mes tampame klajokliais, kurie nuolat palaiko ry"1. Taiau mes judame ir kita, esmingesne prasme, ir nesvarbu, ar mes pasirenkame kelius, ar okinjame per kanalus, nesvarbu, patinka ar nepatinka mums itai daryti. Ramybs bsenos", nejudrumo idja turi prasm tik pasaulyje, kuris yra nejudrus ar gali toks atrodyti; tik vietovje, kur masyvios sienos, sutvarkyti keliai ir rodykls pakankamai tvirtos, kad turt laiko surdyti. Nemanoma stovti" judaniuose smlynuose. Nemanoma ir stovti iame vlyvosios modernybs ar post-moderniajame ms pasaulyje, kuriame visi atskaitos takai idlioti ant rat ir turi erzinant prot dingti i aki, nespjus j silomas instrukcijas iki galo perskaityti, apgalvoti ir vykdyti. Katalikikajame Liuveno universitete dirbantis profesorius Riardo Petrella neseniai itai puikiai apibendrino: Globalizacija stumia ekonomikas gaminti tai, kas efemerika, laku (masikai ir visuotinai trumpindama produkt ir paslaug gyvavimo trukme) ir trapu (laikinos, lanksios ir ne visos dienos darbo vietos)"2. Preks, paslaugos ir enklai, kad prasiskint keli per tams, pakrik, nereguliuojam" pasaulins konkurencijos tankumyn ir sukelt publikos susidomjim, turi suadinti trokim, o tam jie turi sugundyti bsimus vartotojus ir nuvilioti juos nuo konkurent. Vos tik pavyksta tai padaryti, ios

IV.

turistai

ir

bastnai

grybs turi kuo greiiau uleisti viet kitiems troktamiems dalykams, kad tik nesiliaut visuotinis pelno, vis didesnio pelno vaikymasis (perkriktytas ekonomikos augimu"). i dien pramon vis labiau kinkoma gaminti atrakcijas ir pagundas. Jau paiai atrakcij esmei bdinga tai, kad jos traukia ir vilioja tik tol, kol jos moja i tokio tolio, kur vadiname ateitimi, o gundymas negali ilgai pergyventi sugundytojo pasidavimo kaip kad geismas nepergyvena savo patenkinimo. is vis nauj trokim, o ne j tenkinimo vaikymasis neturi aikios pabaigos. Taiau paiai ribos" svokai btini laiko/erdvs matmenys. Kai i trokimo atimamas laukimas", tada i laukimo atimamas trokimas. Kai visus vlavimus i esms galima suploti mirksn, kai begalyb laikini vyki gali tilpti mogaus gyvenim, o visi nuotoliai, atrodo, yra sutraukti buvim kartu taip, kad joks erdvinis mastas i esms nra pernelyg didelis nauj pajaut tyrintojui, - kokia manoma prasm dar gali gldti ribos" idjoje? O be prasms, be reikmingos prasms nra priemoni sustabdyti magik vilions ir trokimo rat. Didiuls pasekms ugriva visus: ir esanius virnje, ir apaioje. Sitai tikinamai ireik Jeremy Seabrookas: Skurdo nemanoma igydyti", nes jis nra kapitalizmo ligos simptomas. Visikai atvirkiai: skurdas liudija puiki kapitalizmo sveikat, jo skubinimsi dar labiau kaupti ir stengtis... Net pasaulio turtingiausieji pirmiausia skundiasi, kad jiems nuolat kai ko tenka atsisakyti... Net privilegijuoiausieji veriami nepaliaujamai slopinti savyje poreik sigyti...3 bti vartotoju vartotoj v i s u o m e n j e Ms visuomen yra vartotoj visuomen. Kai kalbame apie vartotoj visuomene, turime omeny iek tiek daugiau negu banal teigin, jog visi tos visuomens nariai vartoja; visi mons ir apskritai visos gyvos btybs vartojo" nuo neatmenam laik. Mes turime galvoje, jog ms visuomen yra vartotoj visuomen" ta esmine prasme, kokia ms pirmtak modernioji visuomen pamat klojimo, industrinje stadijoje buvo gamintoj visuomen". Tas senasis moderniosios visuomens tipas sutelk savo narius pirmiausia kaip gamintojus ir karius; pareiga atlikti iuos du vaidmenis nulm bd, kuriuo ta visuomen formavo savo narius bei norm", kuri ji laik iklusi prie j akis ir kuri skatino stebeilytis. Norma, kuri visuomen rod savo nariams, buvo sugebjimas ir noras tuos vaidmenis vaidinti. Taiau dabartiniu vlyvosios modernybs (Giddensas), antrosios modernybs (Beckas), virmodernybs (Balandier) ar postmoder-nybs tarpsniu moderniajai visuomenei jau maai reikalingas masinis industrinis darbas bei auktini kariuomens; vietoj to jai reikia telkti savo narius kaip vartotojus. Bd, kuriuo i dien visuomen formuoja savo narius, pirmiausia nulemia pareiga atlikti vartotojo vaidmen. Norma, kuri ms visuomen ikelia savo nariams, yra sugebjimas ir noras atlikti t vaidmen. Suprantama, gyvenimas ms visuomenje ir gyvenimas ms pirmtak visuomenje nra tokie jau skirtingi dalykai, kad reikt visikai pakeisti vaidmenis. Nei praeitoje, nei ioje stadijoje modernioji visuomen negali negaminti vartojimui skirt daikt - savaime aiku, jog abiej visuomeni nariai vartoja. Dvi moder-nybs stadijos skiriasi tik" akcentais ir prioritetais, taiau pasikeit akcentai nulm didiulius skirtumus i esms visose visuomens, kultros ir individualaus gyvenimo plotmse. Tie skirtumai tokie gelminiai ir vairs, kad visikai pagrstai galime kalbti apie ms visuomen kaip apie kito tipo vartotoj visuomen. ios visuomens vartotojas yra visikai kita btyb nei iki iol buvusi visuomeni vartotojai. Ms protviai filosofai, poetai ir moralistai pamokslautojai svarst klausim, ar dirbame tam, kad gyventume, ar gyvename tam, kad dirbtume, o iuo metu daniausiai

svarstoma dilema - ar btina vartoti tam, kad gyventum, ar gyvename tam, kad galtume vartoti. Kitaip tariant, ar mes dar sugebame ir jauiame poreik skirti gyvenim ir vartojim. Idealiu atveju visi gyti proiai turi ugulti naujojo vartotojo peius taip, kaip kad etikos kvptos profesinio paaukimo ir gobumo aistros, pasak Maxo Webe-rio pakartot Richardo Baxterio odi, turjo priglusti prie protestant ventojo pei: kaip lengvas apsiaustas, kur galima bet kada nusimesti"4. Ir ities proi nuolatos, kasdien, pirmai progai pasitaikius atsikrato ma, neleidiama jiems sukietti ir virsti geleiniais narvo strypais (iskyrus vien metaprot - prot keisti proius"). Idealiu atveju vartotojas niek neturi tvirtai sikibti; niekas neturi priversti ms sipareigoti iki mirtis mus iskirs; jokie poreikiai nelaikytini visikai patenkintais, jokie trokimai - galutiniais. Prie vis itikimybs priesak ir sipareigojim turi bti priduriama ilyga iki atskiro praneimo". Tik nepastovumas, vidinis vis pasiadjim laikinumas yra ities svarbus; jis reikia daugiau nei pats sipareigojimas, kuriam neleidiama trukti ilgiau, negu reikia geidiamam objektui suvartoti (ar iblsta objekto geidimas). Visoks vartojimas trunka tam tikr laik - itai yra vartotoj visuomens bda ir didiausias plataus vartojimo preki pardavj rpestis. Esama natralaus rezonanso tarp spdingo dabar" greiio, kur suko laik sutraukianti technologija, ir logikos, bdingos vartotoj nukreiptai ekonomikai. Kiek ji veikia, vartotojas turi bti patenkintas akimirksniu. Ir dvejopa prasme. Suprantama, suvartojamos preks turi patenkinti ikart, be joki gyjam gdi bei ilgo pasiruoimo; taiau pasitenkinimas irgi turi baigtis tutuojau", kitaip tariant, sulig suvartojimu. Ir tas laikas turi bti kuo trumpesnis. i laiko trukm geriausiai galima mainti neleidiant vartotojams domtis jokiu objektu ar jo trokti ilgesn laik, kitaip tariant, kai vartotojai nekantrs, ms, aiktingi ir, svarbiausia, lengvai susiavi ir lygiai taip pat lengvai nustoja domtis. Vartotoj visuomens kultrai labiausiai ir rpi ne apmokyti, o priversti umirti. Ities, kai laukimas atimamas i trokimo, o trokimas - i laukimo, vartotoj vartojamoji galia gali toli perengti visas ribas, kurias nustato prigimtiniai ar gyti poreikiai; savo ruotu tampa nebereikalingas geidiam objekt fizinis tvarumas. Tradicinis poreiki ir j tenkinimo santykis apveriamas: patenkinimo paadas ir viltis bna ankstesni u poreik, kur adama patenkinti, ir jie visada bus stipresni ir labiau kerintys nei ilik poreikiai. I tikrj paadas bna tuo patrauklesnis, kuo ne-prastesnis bna poreikis; maloniau yra igyventi tokias patirtis, koki net nesivaizdavai esant; o geras vartotojas yra malonumus mgstantis avantiristas. Ger vartotoj kankina ne noras patenkinti poreikius, o dar niekad nepatirti ar netarti trokimai, kurie ir daro paad tok viliojant. Vartotoj visuomens ineiot ir subrandint vartotojo tip skvarbiausiai apra Johnas Carrollas, pasitelks kandi ir kartu pranaik Nietzsche's paskutinio mogaus" karikatr (r. pasirodysiani Carrollo knyg Ego ir siela: prasms iekanti modernij Vakar sociologija): ios visuomens etosas skelbia: jei blogai jautiesi - valgyk!.. Vartojimo refleksas yra melancholikas: liga veriajaustis tuiam, abejingam, lktam, o norisi prisipildyti ilt, skoning, gyvybing dalyk. Be abejo, tai nebtinai maistas, juk ne jis The Beatles" padar i vidaus laimingus". Rijimas yra iganymo bdas: vartok ir gerai jauskis!.. Lygiai taip pat nenustygstama vietoje, maniakikai troktama nuolatini permain, judjimo, vairovs: tupti - vadinasi, mirti... Tad vartotojikumas yra

socialinis depresijos psichopatologijos analogas. ios patologijos bdingi simptomai yra isekimas ir nemiga. Vartotoj visuomenje vartotojams judti vytis, iekoti, nerasti ar, tiksliau, kol kas" nerasti - nra liga, tai yra palaimos viltis, gal net pati palaima. J viltingoje kelionje atvykimas yra prakeikimas. (Maurice'as Blanchot teig, jog atsakymas klausimo nelaim; mes galtume pasakyti, jog patenkinimas trokimo nelaim.) Vartojimo aidimo esm yra ne tiek didelis noras sigyti ir turti, ne materialaus, apiuopiamo turto kaupimas, kiek nauj neregt poji keliamas jaudulys. Vartotojai pirmiausia ir kaupia pojius, o daikt kolekcionavimas jiems jau yra alutinis ir antrinis dalykas. Markas C. Tayloras ir Es Saarinenas trumpai itai nusako taip: Geismas negeidia bti patenkintas. Prieingai, geismas geidia geismo"5. Bent jau idealaus vartotojo geismas. Baisiausias siaubas idealiam vartotojui turt bti perspektyva, jog geismas iblsta ir isisklaido, o akiratyje nebelieka nieko, kas j prikelt, ir pasauly - nieko geistina. Sitai, suprantama, bt didiausias komaras ir prekiaujantiems vartojimo reikmenimis. Norint padidinti gebjim vartoti, negalima leisti vartotojams n akimirk pailsti. Jie neturi sudti bluosto, visad turi bti budrs, nuolatos vis i naujo gundomi, kitaip tariant, j bsena turi bti nesilpn-jantis jaudulys ir sykiu nuolatinis tarumas bei nepasitenkinimas. vairs jaukai, kurie patraukia dmes, turi stiprinti tarum ir sykiu adti itraukti i nepasitenkinimo bsenos: Manai, esi visa tai mats? Nieko dar nematei!" Danai sakoma, neva vartojimo rinka sugundo vartotojus. Taiau norint tai padaryti, reikia, kad bt toki vartotoj, kurie nort bti sugundyti (lygiai kaip gamyklos eimininkas, kuris, kad galt valdyti savo darbininkus, turi turti disciplinuot ir sakymus vykdani komand). Kaip reikiant sustyguotoje vartotoj visuomenje vartotojai aktyviai stengiasi bti sugundyti. J seneliai, gamintojai, gyveno nuo vieno konvejerio juostos apsisukimo iki kito. O jie patys dl permainos gyvena jau nuo vienos vilions iki kitos, nuo pagundos iki pagundos, apuoste vien gards, metasi prie kito - o ta kita vilion, pagunda, kitas gar dsis ar jaukas turi bti naujas, kitoks, labiau traukiantis dmes nei ankstesnis. Apsiplunksnavusiems, subrendusiems vartotojams itaip elgtis - btinyb, taiau i btinyb", i vidujin paskata, negaljimas gyventi kitaip jiems patiems apgaulingai rodosi kaip laisvos valios raika. Rinka jau kadaise pasirinko juos kaip vartotojus ir taip atm j laisv nekreipti dmesio jos meilikavimus; taiau po kiekvieno skmingo apsilankymo kokioje prekyvietje vartotojai visikai pagrstai gali jaustis, jog tai jie gal net tiktai jie - ia viskam vadovauja. Jie yra vertintojai, kritikai ir pasirinkjai. Pagaliau juk jie gali atmesti bet kok pasirinkim i tos masinanios begalins vairovs. Iskyrus vien iimt: negali atmesti pasirinkimo rinktis, taiau is pasirinkimas neatrodo ess pasirinkimas. Vartotojai, nuolat troktantys nauj apav ir greitai pradedantys bodtis jau patirtais, ir pasaulis, kuris visais ekonominiu, politiniu ir asmeniniu moni gyvenimo aspektais pasikeit pagal vartotojikos rinkos modelio primestus principus ir, kaip ir rinka, pasirengs vis greiiau keisti savo apavus, kaip tik jie skatina i individuali pasaulio emlapi ir gyvenimo marrut nuluoti visus tvirtintus kelrodius: tiek plieninius, betoninius, tiek ir valdios pastatytus. Viltingai keliauti vartotojui ities yra daug maloniau, negu atvykti. Atvykimas dvelkia suplkusiu kelio galo tvaiku,

aitriu monotonijos ir sstingio prieskoniu, kuris apkartint visk, kuo vartotojas - idealus vartotojas - gyvena, dl ko gyvena ir k laiko gyvenimo prasme. Nordami mgautis tuo geriausiu, k is pasaulis turi pasilyti, js galite daryti visk, iskyrus vien dalyk: js negalite kaip Goethe's Faustas pareikti: Sustok, akimirka avinga!" Vartotojas yra be perstojo judantis mogus, ir jam lemta bti tokiam. judame pasidalij Vienas dalykas, kurio net labiausiai usigrdin, valgiausi pasirinkimo meno meistrai nesirenka ir negali rinktis, yra gimtoji visuomen, tad mes visi keliaujame, nesvarbu, patinka tai mums ar ne. iaip ar taip, ms niekas neklaus, k mes jauiame. Be joki jrlapi esame mesti beribius jros vandenis, visi pldurai nugrimzd ir vos matyti turime tik dvi galimybes: galime digauti, kad atsivr kvap gniauianios nauj atradim perspektyvos, arba galime drebti i siaubo, kad nusksime. Vienas visai nerealus pasirinkimas bt pretenduoti prieglobst saugiame uoste; galime laintis, jog tai, kas iandien atrodo kaip ramus uutekis, netrukus bus sumoderninta, ir tylius kateri angarus pakeis teminis parkas, pa silinksminim promenada ar pilnutl moni prieplauka. Kadangi treios galimybs nra, tad kuri i kit dviej galimybi bus pasirinkta ar taps jreivio lemtimi, labai priklauso nuo laivo kokybs ir jreivi navigacini gdi. Juo tvirtesnis laivas, juo maiau prieasi baimintis potvyni bei atoslgi ir torm. Taiau ne visi laivai tinka plaukioti jromis. Tad kuo toliau galima laisvai plaukioti, tuo labiau jreivi likimai isiskiria, o bedugn tarp poli vis didja. Kas gerai rengtai jachtai yra malonus nuotykis, sutriuusiai valiai gali tapti pavojingais spstais. Galiausiai skirtumas tarp j yra gyvenimo ir mirties klausimas. Kiekvienam gali bti primestas vartotojo reimas; kiekvienas gali norti bti vartotojas ir atsiduoti tokios gyvensenos teikiamoms galimybms. Taiau ne kiekvienas gali bti vartotojas. Neutenka vien geisti; norint, kad geismas ities bt geidiamas ir gauti i geidimo malonum, reikia turti pagrst vilt priartti prie geidiamo objekto. Si viltis, kuri kai kurie pagrstai puoselja, daugeliui kit yra bergdia. Visi esame pasmerkti gyventi tarp pasirinkim, taiau ne visi turime itekli, kad btume tie, kurie renkasi. Kaip ir visos kitos inomos visuomens, postmo-dernioji, vartotoj visuomen yra susisluoksniavusi. Taiau vien visuomens tip nuo kito manoma atskirti i dimensij, pagal kurias visuomen isluoksniuojasavo narius. Vartotoj visuomenje mons skirstomi esanius aukiau" ir emiau" pagal j mobilumo lyg. pagal j laisv rinktis, kur bti. Vienas auktesnij" ir emesnij" skirtum tas, kad tik pirmieji gali pralenkti antruosius, bet ne atvirkiai. iuolaikiniai miestai yra apartheid a rebours" vietos: vieni gali sau leisti palikti tuos apskretusius, varganus rajonus, kuriuose pasilieka negalintys pajudti. itaip jau vyko Vaingtone, o ikagoje, Klivlende ir Baltimorje is procesas artja prie pabaigos. Vaingtono gyvenamojo ploto rinkai nebdinga jokia diskriminacija. Vis dlto 16-ja gatve vakaruose ir Potomako upe iaurs vakaruose driekiasi nematoma siena; lik u tos sienos turi utektinai proto jos neperengti. Didiuma paaugli, pasilikusi u nematomos, taiau pernelyg apiuopiamos sienos, niekada nra regj Vaingtono miesto centro su visa jo prabanga, pretenzinga elegancija ir rafinuotais malonumais. J gyvenime miesto centras neegzistuoja. Per sien nesikalbama. Gyvenimo patirtys tokios

skirtingos, jog neaiku, apie k galt t miesto dali gyventojai kalbtis, jei susitikt paplepti. Pasak Ludwigo Wittgensteino: Jei litai mokt kalbti, mes j nesuprastume". Kitas skirtumas toks. Auktesnieji" yra patenkinti, kad keliauja gyvenimu kaip tik irdis usigeidia, kad ieko ir renkasi savo kelioni tikslus pagal j silomusmalonumus. emesnieji" kartkartmis isviediami i viet, kuriose jie nort pasilikti. (1975 metais buvo 2 mln. priverstini emigrant pabgli, kuriuos globojo JT kurtas Vyriausiasis komisariatas pabgli reikalams. 1995 metais j buvo jau 27 milijonai.) Jei mons patys neisikraust, tai danai em tiesiog patraukiama jiems i po koj, tad vis tiek jauiasi lyg judt. Jei jie ieina keli, tai kelions tiksl daniausiai parenka kas nors kitas; kelion retai bna maloni, o ir ikeliaujama ne jos malonum pasirinkus. Tie mons gali gyventi ir labai atiaurioje vietovje, kuri su dideliu malonumu apleist, taiau neturi kur eiti, nes niekur nebus svetingai sutinkami ir niekur jiems nebus leista statytis palapin. Pamau visame pasaulyje naikinamos vaiavimo vizos. Taiau neatsisakoma pas kontrols. Jos vis dar reikia, gal net labiau nei kada nors anksiau, kad padt sutvarkyti dl viz panaikinimo galini kilti sumait: atskirti vienus, kuri patogumui bei keliavimo lengvumui vizos ir buvo panaikintos, nuo kit, turini likti vietoje ne apie juos pirmiausia galvota lengvinant keliavim. iandien aikja, jog vaiavimo viz naikinimas, derinamas su imigracins kontrols stiprinimu, turi gili simbolin reikm. derin galima laikyti naujo besiformuojanio susisluoksniavimo metafora. Ji atskleidia ties, jog iuo metu galimyb keliauti popasaul tapo svarbiausiu i veiksni, lemiani susisluoksniavim. Ji taip pat atskleidia vis privilegij ir neteki, kad ir kokios lokalins jos bt, globalin plotme. Kai kurie i ms mgaujasi nauja laisve judti sans papiers. Kitiems dl tos paios prieasties neleidiama likti vietoje. iuo metu visi mons gali bti klajnai, faktikai ar nujausdami, taiau tarp to, kas patiriama atitinkamai atsidrus laisvs skals viruje ir apaioje, egzistuoja sunkiai veikiama bedugn. Madingas terminas klajokliai", be atrankos taikomas visiems, gyvenantiems postmodernioje epochoje, labai klaidina, kadangi nutyli esminius dviej patyrimo tip skirtumus ir visok j panaum paveria formaliu bei pavirutiniku. I tikrj pasauliai, nusd ant t dviej poli, reikiani besikurianios judjimo hierarchijos virn ir apai, rykiai skiriasi; jie vis labiau netenka ir tarpusavio ryi. Pirmajame pasaulyje, globali mobilj pasaulyje, erdv nebra suvarymas ir j lengva skersai iilgai raiyti tiek realiai", tiek ir virtualiai". Antrajame pasaulyje, vietintj", kurie neturi galimybs judti, o turi nuolankiai pakelti visus j gyvenam vietov galinius itikti pokyius, realioji erdv spariai usidarinja. Tai yra tokio pobdio suvarymas, kuris igyvenamas dar skausmingiau regint, kaip iniasklaida demonstruoja erdvs ukariavim ir virtuali galimyb" veikti atstumus, kol kas neveikiamus nevirtualioje tikrovje. Erdvs susitraukimas naikina laiko tkm. Pirmojo pasaulio gyventojai gyvena aminoje dabartyje, j gyvenimas - virtin epizod, higienikai atskirt ir nuo j praeities, ir nuo ateities. ie mons vis laik usim ir jiems nuolat trksta laiko", nes joks laiko momentas nra tsus patiriamas toks pat pojtis kaip ir laikui liejantis per kratus". Antrajame pasaulyje kalintus mones spaudia gausaus, nereikalingo ir nenaudingo laiko, kurio jie neturi kuo upildyti, nata. J laike niekad

nieko nevyksta". Jie nevaldo" laiko, bet ir patys nra laiko valdomi, kaip kad j nuo skambuio iki skambuio gyven protviai buvo pavalds beveidiam gamykl laiko ritmui. Jie gali tik umuinti laik, ir patys yra ltai jo udomi. Pirmojo pasaulio gyventojai gyvena laike; erdv jiems nieko nebereikia, kadangi visi nuotoliai veikiami akimirksniu. Kaip tik patyrim Jeanas Baudrillard'as djo savo hipertikrovs" vaizdin. Joje tai, kas virtualu, jau nebeatskiriama nuo to, kas realu, nes ir viena, ir kita tokiu pat mastu turi arba neturi to objektyvumo", iorikumo" ir baudiamosios galios", kuriuos Emile'is Durkheimas vardijo kaip kiekvienos tikrovs poymius. Antrojo pasaulio gyventojai, prieingai, gyvena sunkioje, stangrioje, lykioje erdvje, kuri apriboja laik ir neleidia gyventojams jo valdyti. Gyventoj laikas yra tuias, j laike niekas niekada nevyksta". Tik virtualus, TV laikas turi struktr, tvarkarat" - visas kitas laikas monotonikai itiksi lauk; jis ateina ir ieina nieko nereikalaudamas ir nepalikdamas joki pdsak. Jo nuosdos ikrinta staiga, neskelbtos ir nekviestos. Nematerialus, lengvasvoris, efemerikas, neturintis, kas pripildyt j prasms ir itaip suteikt jam svorio, laikas neturi ir jokios galios veikti t pernelyg reali erdv, kurioje udaryti antrojo pasaulio gyventojai. Pirmojo - vis kosmopolitikesnio, eksteritorinio, globalini verslinink, globalins kultros vadybinink ir globalini mokslinink - pasaulio gyventojams valstybi sienos sulygintos su eme, kaip kad j nra pasaulinms prekms, kapitalui ir finansams. Antrojo pasaulio gyventojams auga vis auktesns imigracins kontrols, apsigyvenimo statym, vari gatvi" ir nulins tolerancijos" politikos reniamos sienos; gilja grioviai, skiriantys juos nuo troktam viet ir isvajoto iganymo, o visi tiltai, ant kuri tik pastatoma koja, pasirodo es pakeliamieji. Pirmieji keliauja kai tik usimano, kelion jiems teikia daug diaugsmo (ypa kai keliaujama pirma klase ar asmeniniu lktuvu), jie kalbinjami ar papirkinjami keliauti, o keliaujanius juos sutinka ypsenomis ir iskstomis rankomis. Ant rieji keliauja slapta, danai nelegaliai, kartais u prikimtas dvokianio, netinkamo jromis plaukioti laivo ketvirtos klass patalpas mokdami daugiau, negu kiti moka u verslo klass auksuotas liukso kajutes. Jiems atvykus, juos velgiama su pasidygjimu, o nusisukus skmei, jie aretuojami ir nedelsiant deportuojami. k e l i a u j a m e p e r p a s a u l ir p a s a u l i s k e l i a u j a p r o a l Kultrins/psichologins poliarizacijos sukeliamos pasekms yra didiuls. Larry Elliottas laikraio The Guardian 1997 met lapkriio 10 dienos numeryje cituoja Diane Coyle, Besvorio pasaulio (The JVeightless World) autore, kuri plaiai kalba apie malonumus, kuriuos jai asmenikai silo naujas, puikus, elektroninis, kompiuterizuotas, lankstus, dideli greii ir nepaprastai judrus pasaulis: Tokiems kaip a, puikaus isimokslinimo ir gerai udirbantiems ekonomistams bei urnalistams, turintiems verslininko gyslele, naujasis Jungtins Karalysts darbo jgos rinkos lankstumas suteik nuostabi galimybi". Taiau po keli pastraip pati autor sutinka, jog vis didjantis lankstumas leidia darbdaviams vis labiau inaudoti mones, neturinius deramos kvalifikacijos, pakankam eimynini itekli ar santaup..." Coyle svarsto, jog neseniai Lesterio Thurow ir Roberto Reicho isakyto spjimo dl JAV gilsianios socialins bedugns tarp turtingo, usidariusio saugomose teritorijose elito" ir darbo neturinios nuskurdintos daugumos" gal neturt lengvai praleisti pro ausis visi tie, kurie kaitinasi naujojo brit darbo jgos lankstumo saulkaitoje... Agns Heller prisimena vieno ilgo skrydio

metu sutikt pusam moter, tarptautins prekybins firmos darbuotoj, mokani penkias kalbas ir trijose skirtingose vietose turini tris itaigingus butus. Ji nuolat lekia i vienos vietos kit, visada pirmyn ir atgal. Keliauja viena, ne kaip bendruomens nar, nors daug moni daro t pat... Kultra, kuriai ji priklauso, jau ne bra susijusi su konkreia vieta: tai laiko kultra. Absoliuios dabarties kultra. Pabkime su ja vienoje jos nuolatini kelioni i Singapro Honkong, London, Stokholm, Niu Hempy-r, Tokij, Prah ir kitur. Ji apsistoja tame paiame Hil-tono viebutyje, priepieiams visada valgo sumutinius su tunu arba usigeidusi valgo kin maist Paryiuje, o prancz - Honkonge. Visur naudojasi tokiais paiais faksais, telefonais ir kompiuteriais, iri tuos paius filmus ir svarsto panaias problemas su to paties tipo monmis. Heller, kuri, kaip ir daugelis ms, yra mokslinink klajn, lengvai sijauia anonimins bendrakeleivs patirt. Ji priduria, pro domo sua: Net usienio univer sitetai nra usienietiki. Perskaiiusi paskait, gali tiktis toki pat klausim Singapre, Tokijuje, Paryiuje ar Manesteryje. Tai jau ne svetimos vietos, bet ir ne namai". Heller bendrakeleiv neturi nam, taiau ji nesijauia esanti benam. Kad ir kur ji bt, visur jauiasi laisvai. Pavyzdiui, ji ino, kur elektros jungiklis, i anksto ino, koks bus meniu; ji skaito gestus ir aliuzijas; isyk supranta kitus."6 Jeremy Seabrookas prisimena kit moter, Michelle, gyvenusi kaimynystje: Penkiolikos ji kasdien keit plauk spalv: tai rudi, tai viess, tai kaip degutas, tai sumaizgyti afromazgelius, o vliau - tai susukti iurks uodegytes, tai supinti kasas, tai trumpai nukirpti, kad net kaukol prasivieia... .. Jos lpos bdavo tai rykiai, tai tamsiai raudonos, tai juodos. Veidelis bdavo tai pamklikai baltas, tai persiko spalvos, tai bronzinis, nelyg i metalo ilietas. Genama skrydio svaj, eiolikos ji ijo i nam gyventi su savo drauguiu, kuriam buvo dvideimt eeri... Atuoniolikos ji sugro pas mam su dviem vaikais... Sddavo miegamajame, i kurio prie trejus metus pakl sparnus: iblukusios vakaryki popvaigdi nuotraukos vis dar stebeilijo j nuo sien. Ji sakydavo, jog jauiasi imtamet. Ibandiusi visk, k tik gyvenimas gali pasilyti. Daugiau nieko neliko7. Heller bendrakeleiv gyvena sivaizduojamuose namuose, kuri jai nereikia, tad ir nerpi j tariamumas. Seabrooko pastama pakyla sivaizduojamiems skrydiams i nam, kurie j piktina, nes yra nuobodiai reals. Erdvs virtualumas padeda abiem, taiau kiekvienai pasilomos skirtingos paslaugos su visikai kitokiomis pasekmmis. Heller kelions draugei virtualumas padeda atsikratyti suvarym, kuriuos gali primesti reals namai, - padeda dematerializuoti erdve sykiu ivengiant benamysts keliam nepatogum bei rpesi. Seabrooko kaimynei erdvs virtualumas susilpnina bauginani ir neapkeniam kaljimu virtusi nam gali jis griauna laik. Pirmoji patirtis igyvenama kaip postmodernioji laisv. Antroji galima pajusti gana iurpiai kaip postmodernioji vergovs atmaina. Pirmoji patirtis yra tipika turisto patirtis (ir visikai nesvarbu, ar kelions tikslas yra reikalai, ar malonumai). Turistai tampa klajnais ir savo skausmingai malon nam ilges ikelia vir nam teikiam patogum, nes jie taip nori arba laiko tai paia protingiausia gyvenimo strategija iomis aplinkybmis", arba yra susigund tikrais ar sivaizduojamais malonumais, kuriuos teikia

spdi gaudytojo gyvenimas. Taiau ne visi klajnai keliauja todl, kad jiems keliauti patinka labiau, negu pasilikti vietoje, ar kadnori nuvykti ten, kur vyksta. Daugelis gal galt leistis kur kitur ar visikai atsisakyt klajokli gyvenimo, jei j kas paprayt, taiau niekas nepra. Jie keliauja todl, kad bti namie" pasaulyje, surstame pagal turisto mat, yra nelyg paeminimas ar tiesiog katorga ir galiausiai neatrodo vyks sumanymas. Jie keliauja, nes buvo pastmti pirmiausia dvasikai irauti i jokios vilties nebeteikianios vietos, o itai padar pernelyg stipri ir danai pernelyg slaptinga, kad pasiprieintum, gundymo ar varymo jga. J kebli padtis jiems neatrodo esanti laisvs apraika. Tai jau - bastnai; tamss, klaidiojantys mnuliai, atspindintys plieskiani turist sauli vies ir ramiai besisukantys planet orbita; postmoderniosios evoliucijos mutantai, naujos puikios ries atstumti isigimliai. Bastnai yra turistinms paslaugoms atsidavusio pasaulio atliekos. Turistai kur nors apsistoja ar leidiasi kelion savo irdies paliepimu. Jie ivyksta, kai tik pamoja naujos neibandytos galimybs. Bastnai ino negal ilgai utrukti vienoje vietoje, net jei labai nort, nes, kad ir kur sustot, niekur nra laukiami. Turistai keliauja todl, kad jiems (globaliai) pasiekiamas pasaulis yra nepaprastai viliojantis, o bastnai leidiasi keli, kadangi jiems (lokaliai) pasiekiamas pasaulis yra nepakeliamai nesvetingas. Turistai keliauja todl, kad jie tonori, o bastnai - kad neturi kitos pakeniamos ieities. Galima sakyti, jog bastnai yra turistai per prievart", taiau svoka turistas per prievart" yra logikai prietaringa. Kad ir kaip turisto strategij nulemt pasaulis, paenklintas slenkani sien ir judri keli, pasirinkimo laisv yra turisto knas ir kraujas. Atimk j, ir inyks turisto gyvenimo patrauklumas, poezija, pats jo gyvenamumas. Kas iuo metu pripastama kaip globalizacija", yra pritaikyta turist svajonms ir geidiams. Kitas jos poveikis - alutinis, taiau neivengiamas, - tas, kad daug moni paveriami bastnais. Bastnai yra tokie keliautojai, kuriems nesuteikta teis tapti turistais. Jiems neleidiama nei likti vietoje (nra jokios vietos, utikrinanios pastovum, netroktamos kelions pabaig), nei iekotis geresns vietos apsistoti. Isilaisvinusiam i erdvs kapitalui nebereikia klajojani darbinink (o jo laisviausiam, moderniausiomis technologijomis besiremianiam avangardui apskritai nebereikia jokios darbo jgos - nei mobilios, nei nuolatins). Tad spaudimas nugriauti paskutines utvaras, trukdanias laisvam pinig, pinigus darani preki ir informacijos judjimui, eina ranka rankon su spaudimu kasti naujus apsauginius griovius ir ikelti naujas sienas (vadinamas tai imigracijos", tai pilietybs" statymais), neleidianias judti tiems, kurie kaip tik dl to dvasikai ar knikai iraunami su aknimis8. alia viesa turistams, raudona - bastnams. Priverstin lokalizacija apsaugo natral globalizuojani poveiki selektyvum. Plaiai inoma ir vis labiau nerim kelianti pasaulio ir jo gyventoj poliarizacija nra kakoks iorinis, svetimas, trikdantis pagalys" globalizacijos proces ratuose" - tai paios globalizacijos pasekm. Nra turist be bastn, ir turistams nemanoma duoti laisvs neapribojant bastn laisvs... kad ir k a s bt - susieti Bastnas yra turisto alter ego. Jis yra ir aistringiausias turisto garbintojas -juolab kad net nesivaizduoja tikrj turistinio gyvenimo nepatogum, apie kuriuos nedaug ir kalbama. Paklauskite

bastno, kokio jis nort gyvenimo, jei bt suteikta proga rinktis, ir igirsite gana tiksl turisto palaimos, kokia matoma TV", apibdinim. Bastnai nesivaizduoja kitokio gero gyvenimo neturi jokios alternatyvios utopijos, jokios savos politins darbotvarks. Jie tetrokta vienintelio dalyko: galimybs bti turistais - kaip ir visi mes... Nenustygs-taniame pasaulyje turizmas yra vienintel priimtina, mogika judrumo forma. Ir turistai, ir bastnai yra vartotojai, o vlyvosios modernybs ar postmodernybs vartotojai yra spdi iekotojai ir igyvenim kolekcionieriai; j santykis su pasauliu yra i esms estetinis: pasaul jie suvokia kaip jusli maist - galim igyvenim matric (kaip Erlebnisse, igyvenamas bsenas, o ne Erfahrun-gen, patiriamus nuotykius, - svarb skirtum irykina vokiei kalba, taiau jis, deja, neireikiamas anglikai); remdamiesi sukaupta patirtimi, jie kuria pasaulio emlapius. Ir vieni, ir kiti yra paveikti - patraukti arba atstumti - paadt spdi. Jie gardiuojasi" pasauliu, kaip kad ukietj muziej lankytojai mgaujasi savuoju tte-d-tete su meno kriniu. Tokios nuostatos pasaulio atvilgiu juos vienija ir daro panaius. Tas panaumas leidia bastnams sijausti turistus, bent jau turisto vaizdin, ir trokti gyventi taip kaip jie, taiau turistai visaip stengiasi negalvoti apie panaum, nors, savo apmaudui, nepajgia visikai jo nuslpti. Kaip Jeremy Seabrookas primena savo skaitytojams, i dien visuomens paslaptis - tai dirbtinai sukelto, subjektyvaus stokos jausmo ugdymas", kadangi niekas negali labiau grasinti" itos visuomens pamatiniams principams negu tai, kad mons galt pareikti es patenkinti tuo, k tur". Tad tai, k mons turi, nuvertinama, juodinama, menkinama, kyriai demonstruo jant ekstravagantikus irinktj nuotykius: Turtingieji tampa visuotinio garbinimo objektais". Turtingieji, kadaise pateikti kaip sektini visuotinio garbinimo herojai ir pavyzdiai, buvo savo jgomis ikil" mons, kuri gyvenimai knijo naudingus darbo etikos ir su ja grieiausiai susijusio proto padarinius. Viso to nebra. Dabar garbinimo objektas yra pats turtas - turtas kaip ugaidiausio ir besaikikiau-sio gyvenimo bdo utikrinimas. Svarbu, k galima bt veikti, o ne k reikia nuveikti ar kas nuveikta. Visuotinai garbinamas nuostabus turtingj sugebjimas rinktis savo gyvenimo turin, gyvenamsias vietas dabar ir vliau, gyvenimo partnerius, ir visa tai - usigei-dus be joki pastang pakeisti; garbinama tai, kad jie lyg ir niekada neatsiduria padtyje be ieities ir tarsi nematyti j reinkarnacij galo, o j ateitis vislaik atrodo turiningesn ir labiau viliojanti nei praeitis; galiausiai, bet ne maiau svarbu tai, kad vienintelis jiems svarbus dalykas yra perspektyv diapazonas, kur jiems atveria turimas turtas. Ities atrodo, jog tie mons vadovaujasi vartojimo estetika; j regimos didybs esm, laiduojanti teis bti visuotinai garbinamiems, yra ilaidaus, net lengvabdiko estetinio skonio demonstravimas, o ne paklusnumas darbo etikai ar sausam, saikingumo reikalaujaniam proto nurodymui, j imanymas, o ne vien finansin skm. Seabrookas nurodo, jog vargai ir turtingieji gyvena ne atskirose kultrose, vargai turi gyventi tame paiame pasaulyje, kuris buvo sumanytas piniguoi naudai. Ir ekonominis augimas juos vis labiau skurdina, lygiai taip pat kaip ir recesija ar sstingis". Ities recesija reikia daugiau skurdo ir maiau itekli, taiau augimas skelbia dar siaubingesn vartojimo stebukl regin ir itaip didina troktam ir reali dalyk atotrk. Ir turistas, ir bastnas yra paversti vartotojais, taiau bastnas ymydingas vartotojas. Tikrovje

bastnai nekanda t mantri pasirinkimo galimybi, kuriomis tikimasi patraukti vartotojus; bastn vartotojikos galimybs yra tokios pat ribotos kaip ir j turimi itekliai. Dl ios ydos j padtis visuomenje yra trapi. Jie lauo norm ir kenkia esamai tvarkai. Vien bdami alia jie apkartina malonum, jie netepa vartotoj visuomens rat, jie neprisideda prie turizmo industrija paverstos ekonomikos klestjimo. Jie nenaudingi ta vienintele naudos"* prasme, apie kuri tik ir galima galvoti vartotoj ar turist visuomenje. O kadangi jie nenaudingi, tai ir nepageidaujami. Dl to jie visai natraliai niekinami ir daromi atpirkimo oiais. Taiau visas j nusikaltimas yra noras bti tokiems kaip turistai, bet jie neturi priemoni, kad galt gyvendinti savo norus. Turistams jie atrodo lykts, abejotinos reputacijos, agresyvs, elgetaujanti j kompanija piktina, taiau tai yra dl kit prieasi, ne tik dl plaiai spaudoje aptarinjam visuomenini ilaid" bastnams ilaikyti. Turistai baisisi bastnais beveik dl t pai prieasi, dl kuri bastnai velgia turistus kaip savo guru bei stabus: keliautoj visuomenje, keliaujanioje visuomenje turizmas ir bastymasis yra dvi tos paios monetos puss. Bastnas, pakartosime dar kart, yra turisto al-ter ego. Juos skiria plona, ne visada aikiai nubrta linija. J galima lengvai perengti n nepastebint... Kaip tik dl io pasibjaurtino panaumo sunku nusprsti, kada gi portretas tampa karikatra, o klestintis, sveikas gimins egzempliorius virsta mutantu ir isigimliu. Tarp turist esama nuolatini keliautoj", kurie visada kur nors vyksta ir visada yra sitikin, jog keliauja teisinga kryptimi, o pats keliavimas yra teisingas dalykas; iuos laimingus turistus retai trikdo mintis, jog j idaigos gali baigtis bastymusi. Ir yra toki beviltik bastn, kurie jau seniai pasidav ir atsisak vili kada nors pakilti ir silieti turist gretas. Taiau tarp i kratutinum gyvena didel, neginijamai gausiausia vartotoj/keliautoj visuomens dalis, kurios atstovai negali bti visikai tikri, kur iuo momentu jie yra, o dar maiau tikri, ar j dabartin padtis ivys rytojaus vies. Ant keli tiek daug banan ieveli ir tiek daug isikiusi kelkrai, galini parklupdyti. Gal gale didiuma darb yra laikini, akcij kursas gali tiek nukristi, tiek ir pakilti, gdiai nuvertinami, nes juos keiia nauji, geresni gdiai, vertingiausi puoselti dalykai, kuriais buvo didiuojamasi, akimirksniu pasensta, rinktins kaimynysts tampa prastos ir banalios, partneryst palaikoma tik iki atskiro praneimo, siektinos vertybs bei tikslai atsiranda ir inyksta... Lygiai kaip joks gyvenimo draudimas neapsaugos poliso savininko nuo mirties, taip ir jokie turistinio gyvenimo bdo draudimo polisai neapsaugo nuo nuslydimo j bastna-vim. Tad bastnas yra turisto komaras, turisto vidinis demonas", kur kasdien reikia varyti lauk. Bastno vilgsnis veria turist sudrebti ir ne dl to, kas yra bastnas, o dl to, kuo gali tapti turistas. Turistas, nuslpdamas bastn - vydamas elget ir benam i gatvs, udarydamas j toli, aklaviets" gete, reikalaudamas j itremti ar kalinti - desperatikai, nors galiausiai tuiai stengiasi deportuoti savo baimes. Pasaulis be bastn bt toks pasaulis, kuriame Gregoras Samsa niekada nepatirt metamorfozs ir nevirst vabzdiu, o turistai nepabust bastnais. Pasaulis be bastn yra turist visuomens utopija. Didium turist visuomens politini veiksm - pavyzdiui, apsdim dl statymo ir tvarkos", skurdo kriminalizavim, periodikus apsivalymus nuo veltdi etc. galima paaikinti kaip nuolatines atkaklias pastangas, nepaisant vis sunkum, pakylti socialin tikrove utopijos lygmen. Taiau esm ta, kad turisto gyvenimas n per pus nebt toks malonus, jei aplink nemiint

bastnai, liudijantys, kokia yra ito gyvenimo alternatyva, beje, vienintel alternatyva, kuri keliautoj visuomen laiko realia. Turisto gyvenimas nra romis klotas, o jei ia ir randama roi, tai jos nemaloniai spygliuotais stiebais. Reikia pakelti daugyb sunkum, kad turistas galt mgautis laisve: negalima sultinti tempo, kiekvien pasirinkim gaubia netikrumas, su kiekvienu sprendimu susijusi tam tikra rizika - tai inomiausi, bet ne vieninteliai nepatogumai. Be to, pasirinkimo diaugsmas netenka didels dalies savo avesio, kai privalu rinktis, o nuotykis praranda daug patrauklumo, kai visas gyvenimas tampa nuotyki virtine. Tad yra keli dalykai, dl kuri turistas galt skstis. Pagunda kitaip, neturistikai siekti laims niekada nra pernelyg tolima. Ji niekad nebus nuslopintj galima tik nuginti, taiau neilgam. Tas pats bastno vilgsnis, kuris veria turist drebti, kartu jo gyvenim daro pakeniam, vargus paveria menkais dirgikliais ir leidia atidti pagund visk keisti. Tad paradoksalu, jog turisto gyvenimas yra tuo pa-keniamesnis, net malonesnis, kuo labiau jam nuolat neduoda ramybs komarika bastnikos egzistencijos alternatyva. Paradoksalu ir tai, jog turistai suinteresuoti, kad i alternatyva bt vaizduojama kuo siaubingesn ir bjauresn. Juo nepatrauklesn yra bastno lemtis, juo pikantikesni yra turisto bastymaisi. Juo blogesn bastn padtis, juo geriau jaustis turistu. Jei nebt bastn, turistams reikt juos irasti... Keliautoj pasauliui reikia j abiej surit tokiu Gordijaus mazgu, kad, atrodo, niekas neino, kaip j atriti, ir neturi (ar neieko) kalavijo j perkirsti. Taip mes ir judame toliau turistai ir bastnai, pusiau turistai/pusiau bastnai, kokie daugiausia ir esame ioje ms vartotoj/keliautoj visuomenje. Ms keblios padtys yra daug glaudiau susijusios, negu itai leidia pripainti nuolatiniai turistiniai rpesiai. Taiau dvi lemtys ir du gyvenimo patyrimai, kuriuos subrandina bloga padtis, sukuria du rykiai besiskirianius pasaulio, jo lig bei j gydymo bd suvokimus. Nors jie skirtingi, taiau sykiu ir panas savo trkumais, savo tendencija aikinant pasaul nutylti tarpusavio priklausomybs tinkl, kuris yra j abiej pagrindas. Viena vertus, atstovaujanij globaliesiems, tarp kuri Jonathanas Friedmanas ivardija iniasklaidai artimus intelektualus, pai iniasklaidos inteligentij, tam tikru poiriu visus, pajgianius susikurti kosmopolitin tapatum"10, - j nuomonse rykja tam tikros ideologijos kontrai ar greiiau neisakomos prielaidos, kurios daro t ideologij tikim paprasiausiai todl, kad atsisakoma ja abejoti: tokios ries prielaidas Pierre'as Bourdieu neseniai apibdino kaip doxa - nesvarstom ir nesvarstytin akivaizdum"11. Kita vertus, veikia ir vietiniai mons bei tie, kurie buvo jga vietinti, ar, tiksliau kalbant, tie, kurie vis skmingiau mgina savo politines bures kinkyti nirio vj, puiant i globae adscripti sluoksni. Kylantis konfliktas nepadeda alinti schizmos, bet dar labiau j gilina ir nukreipia politin vaizduot nuo tikrosios prieasties, lemianios abiej ali padt, kuri jos abi apgaili, tiesa, kiekviena dl i pirmo vilgsnio prieing prieasi. Friedmanas aiposi i kosmopolitinio taukimo - i vis en vogue termin, toki kaip in-betweenness" (in-tarpikumas"), dis-juncture (dis-jungtis"), trans-cendence" (trans-cendavimas") etc., kurie tariamai yra ne vien paklusi visus inkarus, jau isilaisvinusi" patyrimo iraika, o turt ireikti ir dar neisilaisvinusipatyrim, jei ne pastarj nemalonus ir atstumiantis polinkis j susaistytum"

ir suesminim". Tai yra privilegijuotj kalba, kuri papildo tokie bdingai aptaks posakiai kaip mogaus prigimtis" ar vis ms ateitis". Taiau Friedmanas klausia, kam tokia kultrin transmigracija yra tikrov? Pokolonijini laik sienas perengiani moni persiklinjim palaiko ir spausdintu odiu ireikia poetas, menininkas, intelektualas. Taiau kas skaito poezij ir kokie tad yra kiti tapatinimosi bdai, galimi emesnse socialins tikrovs srityse?.. Trumpai tariant, hibridai ir hibridizacijos teoretikai yra produktas grups, kuri savitapatum ir/ar pasaulio tapatum nusako ne remdamasi etnografiniu suvokimu, o savs apibrimo aktu... Globalaus, kultros atvilgiu hibridiko elito srit uima individai, kuriems bdingas visikai kitoks pasaulio patyrimas, susijs su tarptautine politika, universitetais, iniasklaida ir menais. Globalij kultrin hibridizacija gali bti krybikas, ilaisvinantis patyrimas, taiau toks retai bna vietini kultrinis susinimas; visikai suprantamas, taiau apgailtinas yra pirmj polinkis itai painioti ir savj klaidingos smons" atmain pateikti kaip rodym, jog silpnja antrj protiniai sugebjimai. Taiau tiems antriesiems - bti vietiniams, ko gero, j lemtis, o ne pasirinkimas bendruomenini tinkl sutrikdymas, iblakymas ir priverstinis likim individualinimas pranaauja visikai kitoki padt ir taigauja visikai kitas strategijas. Dar syk pacituokime Friedman: Logika, kuri rutuliojasi vargingj rajonuose, atrodo kitokia negu ta, kuri bdinga puikiai isilavinusiems, po vis pasaul keliaujantiems kultros industrijos atstovams... Skurds, etnikai mirs miest getai yra arena, kuri tiesiogiai neskatina kurti visikai nauj hibridini tapatum. Globalinio stabilumo ir/ar ekspansijos tarpsniais ilikimo problemos yra daug glaudiau susijusios su teritorija ir su saugi gyvenam erdvi krimu. Ima sivyrauti klasinis ir vietinio geto tapatumai. Du pasauliai, du pasaulio suvokimai, dvi strategijos. Ir paradoksas: i postmodernioji ireguliuoto/privati-zuoto/vartotojiko pasaulio, globalizuojanio/lokalizuo-janio pasaulio tikrov tik labai blykiai, vienpusikai ir nepaprastai ikreiptai atspindima postmodernistiniame pasakojime. Vis esmingum hibridizavimas ir veikimas, kur paskelb postmodernistins panegirikos glo-balizuojamam" pasauliui, toli grau neperteikia pasaul draskanio painumo ir atri prietaringum. Postmodernizmas, vienas i daugelio galim postmodernios tikrovs aikinim, tik iskleidia kastin globalij -rksmingos, labai girdimos ir takingos, taiau palyginti negausios eksteritorikuj ir keliaujanij klass - patyrim. Jis nepaaikina ir neireikia kit patyrim, kurie taip pat yra bdingi postmoderniajai scenai. Garsus lenk antropologas Wojciechas J. Burszta itaip apmsto io potencialiai pratingo komunikacijos suirimo idavas: Ankstesns periferijos aikiai eina savo keliu, pro pirtus irdamos tai, k postmodernistai apie jas kalba. Ir jie (postmodernistai. - Z. B.) yra gana bejgiai susidr su kovinguoju islamu, Meksiko lnyn bjaurastim ir net juodaisiais, susiradusiais prieglaud kokiam apgriuvusiam name Piet Bronkse. Tai miliniki paribiai, ir neinoma, kaip su jais elgtis... Po plona globalini simboli, etikei ir daikt plvele kunkuliuoja neinomybs katilas, kuriuo mes nelink itin domtis ir apie kur faktikai maa. k turime pasakyti12. Pateiktoje citatoje periferijos" geriau suvokiamos bendrja reikme - kaip nepaprasta daugyb erdvi, kurias i esms paveik globaliniai simboliai, etikets ir daiktai", taiau ne taip, kaip

mano juos garbinantys globalistai. iuo atvilgiu periferijos" iplinta apie nedidelius, dvasikai eksteritorinius, taiau fizikai gerai tvirtintus globalizuoto" elito anklavus. Mintasis paradoksas veda prie kito paradokso: laiko/erdvs susitraukimo", nevaromo informacijos perdavimo ir akimirksnins komunikacijos amius yra sykiu ir beveik visiko komunikacijos tarp isimokslinusi elit ir populus lugimo metas. Pirmieji (Fried-mano vykusiai pavadinti modernistais be modernizmo", tai yra be universalizuojanio projekto) neturi k pasakyti antriesiems, nieko, kas atsiliept j mintyse kaip j pai gyvenimo patyrimo ir gyvenimo perspektyv aidas. Jungtinse Valstijose, - aikina Pierre'as Bourdieu, remdamasis prancz sociologo Lo'ico Wacquant'o studija, Labdaringoji valstyb", kurta ant moralizuojanios skurdo sampratos pamat, turi tendencij isiakoti Socialin valstyb, kuri viduriniosioms klasms utikrina minimalias saugumo garantijas, ir vis labiau represin valstyb, neutralizuojani pasekmes to smurto, kuris kyla i vis ne-patikimesns padties, kuri stumta didel gyventoj, ypa juodj, mas1. Tai tik vienas (nors, inoma, ypa akivaizdus ir vaizdingas, kaip ir visi platesni bei globalini reikini amerikietiki variantai) daug bendresns tendencijos pavyzdys. Si tendencija politins iniciatyvos likuius, dar ilikusius spariai silpnjaniose nacionalins valstybs rankose, paversti vien statymo ir tvarkos problema; praktikoje itai neivengiamai virsta tvarkinga - saugia -egzistencija vieniems ir labai bauginania, grasia statymo jga kitiems. Bourdieu para cituot straipsn (j idst kaip paskait Freiburge 1996 met spalio mnes) nelyg staig atsak" lktuve perskaityt teigin. O t teigin isak Hansas Tietmeyeris, Vokietijos federalinio banko prezidentas, ties sakant, beveik mechanikai, kaip kad kalbama apie aikias ir banalias tiesas, neskatinant klausytoj ar skaitytoj i nuostabos pakelti antakius. Jis pareik: i dien tikslas yra sukurti slygas, skatinanias investuotoj pasitikjim". Tietmeyeris visk dst aikiai, taiau trumpai ir nesileisdamas argumentuoti, kaip kad kalbama apie tuo momentu visiems savaime aikiais atrodanius dalykus, k tos slygos turt reikti. Jis paaikino, jog stiprinant investuotoj pasitikjim, skatinant juos investuoti, neivengiamai btina grieiau kontroliuoti viesias ilaidas, mainti mokesi lyg, reformuoti socialins apsaugos sistem ir iardyti darbo rinkos sutvirtinimus". Darbo rinka pernelyg standi, j btina padaryti lanksi. Tai reikia nuolaidesn ir sukalbamesne. Lengvai minkom ir formuojam, raikom ir koioja-m, visikai nesiprieinani tam, kas su ja daroma. Kitaip tariant, darbo jga yra lanksti", jei ji tampa tam tikru ekonominiu kintamuoju, kur investuotojai gali nebekreipti dmesio, bdami utikrinti, kad j vien veiksmai nulems ito kintamojo elges. Taiau gerai pagalvojus, lanksios darbo jgos idja" praktikai neigia tai, k teigia teorikai. Kitaip tariant, nordama diegti postuluojam dalyk, ji turi atimti i objekto t judrum ir lankstum, kur skatina isiugdyti. Kaip ir daugelis prieakini vertybi, lankstumo" idja nuslepia, kad yra kilusi i socialini santyki, -nuslepia ties, jog reikalauja perskirstyti gali ir ireikia intencij nusavinti pasiprieinimo jg i t, kuri standumas" turi bti veiktas. Ities darbo jga liautsi buvus

V. globalinis statymas, lokalins tvarkos

standi" tik tuo atveju, jei investuotoj skaiiavimuose ji nebebt neinomas dydis. Jei ji i tikrj nebetekt galios bti ities lanksti" - galios nepaklusti nustatytam modeliui, stebinti, ir apskritai niekaip ne-beribot investuotoj manevravimo laisvs. Lankstumas tik dedasi universaliu" ekonomins sveikatos principu", kuris, kalbant apie darbo rink, vienodai taikytinas abiem pusms ir paklausai, ir pasilai. Termino vienodas taikymas" nuslepia t fakt, jog jis gyja visikai kit turin, nelygu, kam taikomas. Paklausos lankstumas reikia laisv vykti ten, kur elia alesns ganyklos, ir palikti vietiniams rinkti iukles bei atliekas, imtytas apie buvusi stovykl; o svarbiausia, jis reikia laisv ignoruoti visus motyvus, iskyrus turinius ekonomin reikm". Taiau tai, kas paklausos pusje atrodo lankstu, visiems nubloktiems pasilos pus atsiliepia sunkia, negailestinga, nepajudinama ir neveikiama lemtimi: darbai atsiranda ir dingsta, jie inyksta taip greitai, kaip ir atsirado, jie pjaustomi gabalus ir ataukiami nepraneus, o primimo/atleidimo aidimo taisykls keiiamos be spjimo dirbantys ar iekantys darbo maai k gali padaryti, kad sustabdyt it svyravim. Tad nordami atitikti lankstumo standartus, nustatytus t, kurie sugalvoja ir keiia taisykles, bti lanksts" investuotoj akyse, darbo jgos tiekjai" turi bti kuo standesni ir nelanksts i ties visika lankstumo" prieyb: j laisv rinktis, priimti ar atmesti, o k jau kalbti apie laisv primesti aidimui savo taisykles, turi bti sumainta iki minimumo. Slyg asimetrij atskleidia atitinkamas numato-mumo mastas. alis, turinti daugiau galimybi rinktis elges, nea kitos alies gyvenim tam tikr netikrum, o pastaroji, turdama maesnes pasirinkimo galimybes ar visai j neturdama, negali atsakyti tuo paiu. Globalinis investuotoj pasirinkimo matmuo, palyginti su grietai lokaliais darbo jgos" tiekj pasirinkim apribojimais, ir sukuria t asimetrij, kuri savo ruotu grindia pirmj viepatavim. Mobilumas ir jo nebuvimas nurodo nauj, vlyvosios modernybs ar postmo-dernybs socialini slyg poliarizacij. Naujosios hierarchijos virn yra eksteritorin; emesniosios jos pakopos vairiu mastu apribotos erdvikai, o emiausieji praktikai yra glebae adscripti. nejudrumo gamyklos Bourdieu nurodo, jog Kalifornijos valstija, kuri kai kurie Europos sociologai garbina kaip laisvs roj, kaljim statymui ir j ilaikymui skiria biudet, daug didesn u valstijos las, tenkanias visoms auktojo mokslo institucijoms. kalinimas yra galutin ir kratutin erdvinio izoliavimo forma. Taip pat atrodo, kad jis yra svarbiausias politinio elito, esanio prieakinse iuolaikinio laiko/erdvs susitraukimo" pozicijose, valdymo rpestis ir domjimosi objektas. Erdvinis izoliavimas, vairaus grietumo bei iaurumo kalinimas visais laikais buvo pagrindinis bdas tvarkytis su neasimiliuojamomis, sunkiai valdomomis ir linkusiomis kitoki rpesi kelti gyventoj grupmis. Vergai bdavo udaromi verg kvartaluose. Taip pat ir raupsuotieji, beproiai, etnikai ar religikai svetimi. Jei jiems ir bdavo leidiama nuklysti u priskirt kvartal, jie turdavo neioti tam tikrus erdvins priskirties enklus, kad visi bt tikri, jog jie priklauso kitai erdvei. Erdvinis atskyrimas, tiesiantis keli prievartiniam kalinimui, itisus imtmeius buvo nelyg instinktyvus atsakas visok skirtingum, ypa tok, kurio negalima ar nenorima buvo priderinti prie prastinio socialini santyki tinklo. Erdvinio atskyrimo esm buvo udrausti ar pristabdyti tam tikr bendravim, tad ir prievarta aminti atstumtum.

Atstumti yra esmin erdvinio atskirtumo funkcija. Atstumtumas paemina, sumenkina ir sumaina kito vaizd: individuals bruoai ir aplinkybs, kurias linkstama parykinti dl sukaupto kasdienio gyvenimo patyrimo, retai bepatenka regjimo lauk, kai bendrauti leidiama tik vos vos ar visai udraudiama tada vietoj asmeninio artumo sivyrauja sutipinimas, o teisins normos, skirtos vairovei mainti ir leisti nebekreipti j dmesio, asmen ir atvej unikalum paveria nesvarbiu dalyku. Nilsas Christie atkreip dmes2, jog, kai kasdieniame gyvenime vyrauja asmenin paintis, u padaryt skriaud labiau rpinamasi gauti kompensacij, negu reikalaujama atpildo ar bausms kaltininkui. Kad ir kaip nirtume ant turinio atsakyti asmens, tam atvejui netaikysime baudiamosios teiss norm (net nemstysime apie t atvej i esms neasmeninmis nusikaltimo ir bausms, kuriems taikytini statymo paragrafai, kategorijomis), kadangi mes pernelyg daug inome... To visuminio inojimo atvilgiu teisin kategorija pernelyg siaura". Taiau dabar mes gyvename tarp moni, kuri nepastame ir greiiausiai didiumos j niekada nepainosime. Buvo natralu nepulti griebtis bejausms statymo raids, kai ms t sukls veiksmas buvo suvokiamas, koks ir yra, o ne kaip kiti topaties pobdio" veiksmai. Taiau itai nebtinai taikytina k tik per gatv engusiam keistam vaikinukui." Taigi, - sako Christie, - nra jau taip visikai nelaukta (o gal net neivengiama) ms moderniojoje visuomenje irykjusi nuosekli tendencija vadinti nusikaltimu" vis daugiau nepageidaujam ar bent kiek tartin veiksm", tad vis daugiau toki nusiengim baudiama kalinimu". Galima bt sakyti, jog tendencija teisikai apibrtomis kategorijomis mainti vairov (ir i to kylantis erdvinis kitonikumo atskyrimas), atrodo, tampa neivengiamybe, kurios vis labiau reikalaujama, kai tik sivyravus moderniosioms gyvenimo slygoms, fizinis gyventoj tankumas pradeda smarkiai viryti j dorovin sutelktum ir kartu smarkiai pranoksta sugebjim umegzti artimus ryius bei asmenini santyki tinklo galimybes. Taiau galima t ry apversti ir padaryti ivad, jog erdvinis atskyrimas, stiprinantis vairovs mainim, pats yra pagrindin priemon, naudojama norint pratsti ir aminti atstumtum, kuriam esant vairov mainantys veiksmai bei tokio pobdio baudiamosios teiss poveikis tampa btinybe. Kitas bna stumtas prievartinio svetimumo padt, kuri saugo ir puoselja dmiai priirimos erdvs sienos, laikomas atstu, draudiant umegzti pastovesnius ar atsitiktinius bendravimo ryius. Dl tos paios prieasties itaip jis ilieka kaip svetimas, nuo kurio visikai nupltas individualus, asmeninis unikalumas, vienintelis galintis ukirsti keli suabloninimui ir taip atsverti ar suvelninti vairov mainant teiss (ir baudiamosios) poveik. Nelyg (kol kas) tolimas idealas vilioja visikas izoliavimas, kada kitas bus paverstas grynu baudianios statymo galios siknijimu. Prie tokio idealo priartjo moderniausi" amerikiei kaljimai, pavyzdiui, Pelikan lankos (Pelican Bay) kaljimas Kalifornijoje, o i valstija, cituojant glaust Christie apraym3, mgsta augim ir kilim", tad tkstantmei sandroje numato tkstaniui gyventoj atuonis kalinius. Pelikan lankos kaljimas, pasak entuziastingo apraymo, ispausdinto laikraio Los Angeles Times 1990 met gegus 1-osios numeryje, visikai automatizuotas ir sukonstruotas taip, kad jo kaliniai beveik niekad nesusiduria akis ak nei su priirtojais, nei vieni su kitais". Didium laiko kaliniai praleidia belangse kamerose, pastatytose i masyvi tvirt betono ir plieno blok... Jiems neleidiama dirbti kaljimo gamyklose, neleidiama sportuoti, neleidiama susitikti su kitais kaliniais. Net priirtojai usirakin stiklinse apvalgos kabinose ir su kaliniais bendrauja radijo ryiu", tad retai, jei apskritai kada kalini yra matomi. Vienintel priirtoj uduotis - rpintis, kad

kaliniai bt vislaik udaryti kamerose, kitaip tariant, kad jie nieko nematyt, niekieno nebt matomi ir su niekuo nebendraut. Jei kaliniai nevalgyt ir nesitutint, j kameros galt bti palaikytos karstais. I pirmo vilgsnio Pelikan lankos projektas atrodo ess sumodernintas, supertechnologinis Panoptikono variantas, galutinis Benthamo svajons apie absoliut valdym, grindiam absoliuia prieira, siknijimas. Taiau dmesnis vilgsnis atskleidia, jog pirminis spdis yra pavirutinikas. Panoptiniam valdymui reikjo atlikti svarbi funkcij: panoptins institucijos pirmiausia buvo sumanytos kaip pataisos namai. Oficialus baudimo tikslas buvo sugrinti kalinius i j moralins praties kelio, kuriame jie atsidr savo valia ar kur buvo pastmti ne dl savo kalts; iugdyti proius, kurie gal gale leist jiems sugrti normalios visuomens" glb; sustabdyti dorovin puvim", kovoti ir veikti tinginyste, kvailum ir socialinms normoms reikiam nepagarb ar abejingum - visas tas bdas, kurios susivienijo, kad kaliniai negalt normaliai gyventi". Tai buvo darbo etikos laikai, kai darbas, sunkus ir nuolatinis darbas, buvo laikomas dievobaimingo, pagirtino gyvenimo receptu ir sykiu pagrindine socialins tvarkos norma. Taip pat tai buvo laikai, kai nepaliaujamai daugjo nesuduriani galo su galu smulki savinink ir amatinink, o j pragyvenimo altin atmusios mainos tuiai lauk sukalbam, paklusni, pasirengusi su jomis dirbti rank. Taigi praktikoje peraukljimo idja igaravo ir virto kalintj sodinimu prie darbo naudingo, pelningo darbo. Benthamas Panoptikono vaizdiniu apibendrino patyrim, susikaupus i padrik, taiau visuotini pastang isprsti tikras, kyrias ir varginanias problemas, ikilusias pirmeiviams to modernaus industrinio darbo, kuriam bdingas nustatytas, monotonikas ritmas. Tuo metu, kai buvo apmestas Panoptikono projektas, savanoriko darbo jgos stoka buvo plaiai laikoma pagrindine socialini slyg gerinimo klitimi. Pirmieji monininkai sielvartaudavo dl potenciali darbinink nenoro paklusti gamyklos darbo ritmui; peraukljimas" tokiomis slygomis reik, kad buvo veiktas pasiprieinimas ir paklusnumas taps labiau tiktinas. Apibendrinkime: panoptinio stiliaus kalinimo namai pirmiausia buvo disciplinuoto darbo fabrikai, nesvarbu, kokie buvo kiti artimiausi tikslai. Beveik visada jie atsirasdavo kaip skubs svarbiausios uduoties sprendimai kaliniai prie darbo buvo sodinami tuoj pat, ypa prie tokio, kurio maiausiai geid laisvieji darbininkai", ir niekas nesitikjo, kad jie to darbo imsis savo valia, nesvarbu, koks gundantis bt atlygis. Kad ir koks buvo j deklaruojamas ilgalaikis tikslas, didiuma panop-tini institucij pirmiausia buvo darbo namai. Pataisos nam, kurt Amsterdame XVII a. pradioje, projektuotojai ir steigjai sivaizdavo sveikus, santrius valgytojus, pratusius dirbti, troktanius turti ger darb, sugebanius stovti ant savo koj ir bijanius Dievo". Jie buvo sudar ilg apra rank darb, kuriais bsimieji namiai turjo usiimti, kad isiugdyt mintas savybes: tai batsiuvyst, pinigini, pirtini ir krepeli gamyba, apykakli ir apsiaust apsiuvinji-mas, multino ir vilnonio audinio, drobs ir gobeleno audimas, mezgimas, medienos pjovimas, dailidyst, stiklo ptimas, pintini pynimas etc. Po keleto neryting bandym gyvendinti pirmin darb sra praktikai labai greitai gamybin veikla tuose namuose buvo apribota braziliko kampemedio brinimu - tai ypa sunkus ir alinantis darbas, kuris i pradi buvo laikomas tik bausme, ir jei ne prievartinis pataisos nam reimas, neatrod, jog atsirast norini j

dirbti4. Jau i pat pradi buvo ariai svarstomas, o ir iki i dien tebra ginytinas klausimas, ar kurie nors i dau gybs ri pataisos nam kada nors yra gyvendin skelbt peraukljimo", moralins pertvarkos", socialins kompetencijos grinimo kaliniams" tiksl. Tarp tyrintoj vyrauja nuomon, jog, prieingai kuo geriausioms intencijoms, atidiai priirimiems kalinimo namams bdingos slygos veik prie peraukljim". Isakyti darbo etikos priesakai nesuderinami su prievartiniu kaljim, nesvarbu, kaip juos vadintume, reimu. Thomas Mathiesenas, ymus norveg teiss sociologas, remdamasis solidiais argumentuotais ir nuodugniais tyrimais, dsto apgalvot nuomon, jog per vis savo istorij kaljimas i tikrj niekad moni neper-aukljo. Jis niekada monms nesugrino kompetencijos"5. Uuot tai dar, kaljimai savo namius sukal-jimindavo (Donaldo Clemmerio terminas)6 tai yra paskatindavo arba priversdavo juos perimti kaljimo ir vien kaljimo aplinkai bdingus proius bei paproius, smarkiai besiskirianius nuo t elgesio pavyzdi, kuriuos palaiko u sien viepataujanios kultros normos; sukaljiminimas" kaip tik ir buvo prieingas peraukljimui" bei pati didiausia klitis kompetencijos sugrinimo kelyje". Taiau reikalas tas, jog, kitaip nei anais laikais, kai Amsterdame isilavinusi visuomens sluoksni diaugsmui buvo atidaryti Pataisos namai, iandien peraukljimo" klausimas inomas ne tiek dl vykstani gin, kiek dl majanios jo svarbos. Daugelis kriminolo-g, ko gero, dar kur laik ts senus, bet taip ir neisprstus baudiamosios ideologijos guerelles, taiau iuolaikinio baudiamosios sistemos specialist mstymo produktyviausias ieities takas iki iol yra kaip tik atmesti visas nuoirdias ar dviveidikas ketinim perauklti deklaracijas". Pastangos grinti kalinius prie darbo gali bti, o gali ir nebti vaisingos, taiau jos turi prasme tik tada, jei darbas jau laukia; tas pastangas dar labiau adina tai, jei darbas nekantriai laukia. Pirmoji slyga iuo metu retai bepasitaiko, o antrosios akivaizdiai nebra. Kadaise aistringai troks sugerti vis didjant darbo jgos kiek kapitalas dabar nervingai reaguoja inias apie majant nedarb; per savo galiotinius fond birose jis apdovanoja kompanijas u darbuotoj ir darbo viet mainim. iomis slygomis kalinimas jau nebra nei darbo mokykla, nei antraris, prievartinis bdas sustiprinti gamybini jg gretas, kai prastiniais, tin-kamesniais savanorikais" bdais nebepajgiama gamybos orbit traukti ypa usispyrusi ir nesuvaldom nekvalifikuot moni" grupi. Dabartinmis slygomis kalinimas yra greiiau darbinimo alternatyva: bdas atsikratyti didels gyventoj dalies (ar j neutralizuoti), kuri kaip gamintoja nebereikalinga ir kuriai nebra darbo, prie kurio ji galt bti sugrinta". iandien spaudiama suardyti nuolatinio, nuo skambuio iki skambuio, reguliaraus ir stabilaus darbo gdius. K gi kita galt reikti lanksios darbo jgos" lozungas? Igirtoji strategija veria dirbaniuosius ne mokytis, o umirti tai, ko anomis laimingomis moderniosios pramons dienomis darbo etika turjo juos imokyti. Darbo jga gali tapti tikrai lanksti" tik tuo atveju, jeigu dabartiniai ir bsimi tarnautojai neteks savo isiugdyt kasdienio darbo proi, atpras nuo pamain, nuolatins darbo vietos ir bendradarbi kompanijos; jei tik jie nebesipratins prie jokio darbo, o labiausiai - jei jie susilaikys (ar jiems nebebus leidiama to daryti) nebeugd profesinio poirio jok atliekam darb ir atsikratys liguisto polinkio fantazuoti apie darbuotoj teises ir pareigas. Savo metiniame susitikime, vykusiame 1997 met rugsjo mnes Honkonge, Tarptautinio valiutos fondo ir

Pasaulio banko valdytojai grietai kritikavo vokiei ir prancz vyriausybi pastangas kuo daugiau moni sugrinti prie darbo. Tokias pastangas jie palaik prieinimusi darbo rinkos lankstumo" tendencijoms. Jie aikino, jog tas lankstumas kaip tik ir kelis reikalavim, kad bt panaikinti pernelyg palanks" darbo vietas ir atlyginimus ginantys statymai, panaikinti visi ikraipymai", trukdantys grynajai konkurencijai, palautas dabartins darbo jgos prieinimasis j gyt privilegij" ataukimui7, o privilegijos" - tai visa, kas susij su j darbo vietos stabilumu bei pajam apsauga. Kitaip tariant, dabar btinos naujos slygos, palankios proiams bei poiriams, visikai prieingiems tiems, kuriuos pranaavo darbo etika ir kuriuos rm t etik turjusios diegti panoptins institucijos. Darbo jga turi umirti savj sunkiai isiugdyt pasiventim dirbti ir sunkiai gyt emocin prisiriim prie darbo vietos bei asmenin suinteresuotum savo gerove. Siame kontekste mintis, jog Pelikan lankos kaljimas ess tam tikra vlesn forma ankstyvj pramonini darbo nam, kuri patyrim, tikslus ir neisprstas problemas atspindjo Panoptikono projektas, atrodo kur kas maiau tikinama. U betonini Pelikan lankos kaljimo sien nedirbamas joks produktyvus darbas. Nenumatytas ir joks darbinis apmokymas: kaljimo projekte neskirta vietos tokiai veiklai. I tikrj kaliniams is kaljimas nra jokia mokykla - ten nemo koma net grynai formalios drausms. Panoptikono esm, svarbiausias nepaliaujamos prieiros tikslas buvo pasiekti, kad kaliniai atlikt tam tikrus veiksmus, laikytsi tam tikr taisykli, daryt tam tikrus dalykus. Taiau tai, k savo vienutse veikia Pelikan lankos kaljimo namiai, nieko nereikia. Reikia tik tai, kad jie yra ia. Sis kaljimas nebuvo sumanytas kaip disciplinuotumo ar disciplinuoto darbo fabrikas. Jis buvo sumanytas kaip atskirties fabrikas, taip pat moni, pratusi bti atskirtais, fabrikas. Atskirtj enklas laiko/ erdvs susitraukimo epochoje yra imobilumas. Pelikan lankos kaljimas yra beveik tobulas kaip tik dl imo-bilumo metodikos. Koncentracijos stovyklos buvo totalitarins visuomens laboratorijos, kur buvo tiriamos moni nuolankumo ir vergikumo ribos. Panoptikono pobdio darbo namai buvo industrins visuomens laboratorijos, kur buvo eksperimentuojama su moni veiklos rutininimo ribomis, o Pelikan lankos kaljimas yra globalizuo-tos" (ar, Alberto Melucci'o teigimu, planetins") visuomens laboratorija, kur ibandomi globalizacijos atstumtj bei globalizacijos atliek erdvinio kalinimo metodai ir tiriamos j galimybs. ka l j i m ai i n y k u s p a t a i s o s n a m a m s Thomas Mathiesenas savo knygoje Kaljimo byla ne tik kruopiai analizuoja peraukljamj funkcij, bet ir kitus plaiai paplitusius teiginius, pateisinanius kalinim kaip bd sprsti aktualias ir kenksmingas socialines problemas - prevencinio kaljim vaidmens (visuotiniu ir individualiu poiriu), veiksnumo apribojimo, atbaidymo ir paprastos bausms teorijas, - visos jos, be iimties, pasirodo esanios logikai ydingos ir empirikai nerodomos. Iki iol nebuvo surinkta joki duomen, kurie paremt, juo labiau rodyt prielaidas, neva kaljimai vaidina teorijose jiems numatytus vaidmenis, o jei kaljimai, stengdamiesi tuos vaidmenis atlikti, ir pasiekia koki rezultat, tai didiuma ypating priemoni, kuri ios teorijos silo ar taigauja imtis, teisingumo poiriu neilaiko paprasiausio etinio pagrstumo bei padorumo ibandymo. (Pavyzdiui: koks yra moralinis pagrindas bausti, gal net grietai, mog tam, kad visai kiti mons bt spti nedaryti toki veiksm?" Sis klausimas yra etikai dar keblesnis dl to, kad ms baudiami mons daniausiai yra skurdiai ir labai paniekinti

mons, kuriems reikia labiau padti negu juos bausti"8.) Beveik visose alyse daugja, ir labai spariai, kalini ar laukiani tiktino kalinanio nuosprendio moni. Beveik visur prasidjs kaljim tinkl statybos bumas. Visame pasaulyje didja valstybi biudet ilaidos statymo ir tvarkos pajgoms", daugiausia nuolatiniams policijos briams ir kaljim tarnyboms. Reikmingiausia tai, kad tiesiogiai konfliktuojani su statymu ir potencialiai kalintin asmen procentas didja tokiu tempu, kuris liudija vykstant jau ne vien kiekybinius pokyius ir pera mint apie spariai didjani biurokratinio sprendimo, kaip baudiamosios politikos komponento, reikme". Be to, tas tempas yra enklas, kad daugelis vyriausybi laikosi prielaidos, kuri plaiai remia vieoji nuomon, neva didja poreikis disciplinuoti didelius gyventoj segmentus ir grupes"9. Kitaip tariant, greitas baudimo kalinant plitimas rodo, jog randasi tam tikros naujos, didels gyventoj grups, kurios dl vienos ar kitos prieasties laikomos grsme socialinei tvarkai, o j prievartinis iklimas i socialins sveikos srities per kalinim pripastamas veiksmingu bdu nukenksminti t grsm ar apraminti jos keliam visuomens susirpinim. Atliekani kaljimuose bausm moni dalis vairiose alyse skiriasi; itai atspindi kultrini tradicijsavitumus, baudiamosios teorijos ir praktikos istorijas, taiau spartus tos dalies didjimas, atrodo, yra visuotinis reikinys, bdingas labiausiai isivysiusiam" pasaulio smaigaliui. Pasak pai naujausi duomen, kuriuos skrupulingai palygino Nilsas Christie, JAV ioje srityje smarkiai lenkia kitas alis (nors iuo poiriu j spariai vejasi naujoji Rusijos Federacija): i viso baudiamoji sistema priiri daugiau kaip 2 procentus JAV gyventoj. Didiausi spd daro didjimo tempas. 1979 metais 100 tkst. gyventoj teko 230 kalini, o 1997 met sausio l dien jau 649. (Suprantama, kai kuriuose rajonuose is santykis yra daug didesnis: Anakostijos apygardoje, kur susibr didiuma Vaingtono varguoli, pus vyr nuo 16 iki 35 met iuo metu arba laukia teismo, arba yra kalinti, arba nuteisti lygtinai10.) JAV kol kas toli priekyje, taiau didjimas pastebimas visur. Net Norvegijoje, pasiyminioje santrumu taikant kalinimo bausmes, kalini dalis iaugo nuo maiau kaip 40 kalini 100 tkst. gyventoj septintojo deimtmeio pradioje iki 64 dabar. Olandijoje per t pat laik kalini 100 tkst. gyventoj padaugjo nuo 30 iki 86, Anglijoje ir Velse 100 tkst. gyventoj iuo metu tenka 114 kalini, o aliai kas savait reikia naujo kaljimo, kad priglobt , atrodo, nesiliaujant prie-augi"11Kadangi didjimas vyksta ne vien kokioje rinktinje valstybi grupje, o yra bema visuotinis, tai, ko gero, klaidinga ar visikai bergdia bt itai aikinti valstybi viduje vykdoma politika, vien ar kit politini partij ideologijomis bei praktikomis (net jeigu lygiai neteisinga bt ir neigti galim vairi vykdom politik poveik to didjimo spartjimui ar ltjimui). Be to, nra joki rodym, kad kur nors rinkim kovose diskusij objektu bt taps tikjimas, neva kaljimai tai pagrindin priemon isprsti vadinamsias erzinanias ir rpest kelianias problemas; besivaranios jgos, kad ir kaip skirtsi j poiriai kitus svarbius dalykus, linkusios iuo klausimu visikai sutarti, o vienintelis vis j vieai demonstruojamas interesas yra tikinti rinkjus, kad kiekviena j, stengdamasi kalinti nusikaltlius, bus rytingesn ir negailestingesn nei politins prieininks. Tad maga padaryti ivad, jog aptariamo didjimo prieastys turt bti virpartins ir virvalstybins kilms - ities daugiau globalinio negu lokalinio pobdio (ir teritoriniu, ir kultriniu atvilgiu). Labai galimas dalykas, kad itos prieastys ne iaip pavirutinikai susijusios su plaiu spektru pokyi, apibendrintai vadinam globalizacija.

Viena akivaizdi aptarto didjimo prieastis yra ta, kad dalykai, priskiriami statymo ir tvarkos" pastraipai, spdingai traukiami visuomens interes lauk, ypa kai tie isklaidyti interesai atspindimi mokslingose ir autoritetingose socialini negali interpretacijose ir politinse programose, adaniose jas igydyti. Knygoje Postmodernyb Ir jos keliami rpesiai (1997) rodinjau, jog nesvarbu, ar Sigmundas Freudas buvo teisus, ar klydo sakydamas, kad didels dalies asmenins laisvs ikeitimas dalin, kolektyvo laiduojam saugum klasikiniu" moderniosios civilizacijos tarpsniu buvo pagrindin psichini sutrikim ir kani prieastis, -iandien, vlyvuoju arba postmoderniuoju modernybs tarpsniu, plaiai iplitusius baims ir susirpinimo jausmus kelia prieinga tendencija - polinkis didium saugumo ikeisti tai, kad bt panaikinama vis daugiau suvarym, trukdani laisvai rinktis. Kaip tik tie jausmai ir siekia ikrovos (arba bti nukreipti) per rpinimsi statymu ir tvarka. Norint visikai suprasti nepaprast rpinimosi perklim", btina vl sujungti tai, k atskyr kalba dl savo kartais perdto usidegimo iskaidyti ir apibdinti. Emocij/nuostat vienyb, kuri grindia tariamai skirtingas, nes kalbos iskirtas, apsaugotumo, saugumo ir tikrumo patirtis, anglakalbiui sunku aptikti, taiau daug lengviau pagauti kalbantiems vokikai dl iuo atveju reto ios kalbos taupumo: vokiei kalbos odis Sicher-heit apima visas tris patirtis (apsaugotumo, saugumo ir tikrumo; safefy, security, certainty) atsisakydamas pripainti j autonomikum, kur anglakalbius kalba yra imokiusi laikyti savaime aikiu dalyku. Freiheit tapo paeidiama ankstyvajai modernybei iekant tvarkos teikiam apsaugotumo, saugumo ir tikrumo, o Sicherheit yra pirmutin vlyvosios modernybs laikais karjer padariusios individualios laisvs auka. Kadangi mes vargu ar sugebtume skirti tris nerimo tipus, jei ne tie trys odiai, nurodantys tris semantinius objektus, nekelia nuostabos, kad neriziking, saugi pasirinkim stok ir didjant aidimo taisykli neaikum, dl kurio didiuma jim ir ypa j pasekms tampa neutikrinti, linkstama suvokti kaip grsm apsaugotumui - pirmiausia kno, po to nuosavybs, kitaip tariant, erdvikai praplsto kno apsaugotumui. Vis nesaugesniame ir netikresniame pasaulyje nepaprastai vilioja atsitraukti saugi teritorikumo prieglaud; tad teritorijos gynimas - apsaugoti namai" - tampa visrakiu, tinkaniu visoms durims, kurios, jauiama, turt bti urakintos, kad atremt trigub grsm dvasiniam ir materialiniam komfortui. Vis didesn tampa gaubia apsaugotumo paiekas. O kur tampa, ten sumans investuotojai ir tikslingai veikiantys biros makleriai neabejotinai susikraus politin kapital. Kaip ir paios baims, taip ir apeliavimas su apsaugotumu susijusias baimes yra virklasinio ir tarppartinio pobdio. Galbt tai laimingas aplinkybi sutapimas politiniams vairininkams ir besiviliantiems, kad tikrosios nesaugumo ir neutikrintumo problemos virto rpinimusi apsaugotumu. Regint, kaip politikai triukmauja ir gyvai gestikuliuoja dl treiosios problemos, galima manyti, kad jie kak daro ir dl pirmj dviej problem. Ities tai laimingas sutapimas, kadangi pirmieji du nerim keliantys dalykai faktikai nepanaikinami. Vyriausybs negali rimtai adti nieko kita kaip daugiau darbo jgos lankstumo", o itai galiausiai reikia daugiau nesaugumo ir vis skausmingesnio bei labiau sekinanio netikrumo. Rimtos vyriausybs negali adti n tikrumo; juk jau beveik visuotinai priimta iankstin ivada, jog vyriausybs turi pripainti laisv savo nepastovumu pagarsjusioms rinkos jgoms", kurios, ikovojusios eksteritorialum, tapo nepasiekiamos jokiems beviltikai lokali" vyriausybi veiksmams. Vis dlto

noras k nors daryti ar atrodyti k nors daraniu kovoje su asmeniniam apsaugotumui grasinaniu nusikalstamumu yra praktikas pasirinkimas ir, beje, turintis didel rinkimin potencial. Rezultatas bus tas, kad Si-cherheit pelnys maai, taiau rinkj gretos padids. apsaugotumas: apiuopiamos priemons neapiuopiamam tikslui Sudtingos Sicherheit problemos pavertimas asmeninio apsaugotumo problema teikia ir kitokios politins naudos. Kad ir kas bt daroma apsaugotumui utikrinti, tai yra nepalyginti spdingiau, irimiau, televizikiau" negu koks siekis siskverbti gilesnius, todl ir maiau apiuopiamus ir neabejotinai abstraktesnius negalios klodus. Kova su nusikalstamumu, kaip ir pats nusikalstamumas, ypa nukreiptas prie knus ir privai nuosavyb, yra puikus, jaudinantis, labai irimas spektaklis. Tai gerai ino iniasklaidos leidjai ir scenaristai. Jei sprstume apie visuomens bsen i jos sudramatint vaizdini (didiuma ms taip ir daro, nesvarbu, link mes itai pripainti kitiems ir sau ar ne), tai ne tik nusikaltli ir paprast moni" santykis pasirodyt smarkiai virijs tikrj kalintj dal, ne tik pasaulis kaip visuma atrodyt ess pirmiausia padalintas nusikaltlius ir tvarkos sergtojus, bet ir visas moni gyvenimas atrodyt vairuojs siauru tarpekliu tarp fizinio upuolimo grsms ir kovos su potencialiais upuolikais. Visuminis rezultatas yra save skatinanti baim. Rpinimasis asmeniniu apsaugotumu, pripstas ir perkrautas nesuvokiam prasmi, virijani jo apimt ir kylani i egzistencinio nesaugumo bei psichologinio netikrumo, dunkso vir vis aiki baimi, kitas nerimoprieastis paskandindamas dar tamsesniame elyje. Vyriausybs gali jausti palengvjim: niekas ar beveik niekas nevers j rpintis tokiais dalykais, kuriems sugriebti ir ilaikyti j rankos pernelyg trumpos bei silpnos. Niekas nekaltins j, jog nieko nedaranios moni nerimui isklaidyti, nes kasdien irime dokumentines apybraias, dramas, dokumentines dramas ar skrupulingai pastatytas ir kaip dokumentines apybraias pateikiamas dramas, pasakojanias apie naujus, patobulintus policijos ginklus, moderniausius kaljim uraktus, signalizacij nuo silauli bei automobili vagi, nusikaltliams paskiriam trump griet oko terapij, narsius apsaugos pareignus ir policininkus, rizikuojanius savo gyvybe, kad mes ramiai galtume miegoti. Nauj kaljim statymas, nauj statym, kurie daugina kalinimu baudiam statymo paeidim, raymas, bausms liginimas - visos ios priemons didina vyriausybi populiarum, jos rodo vyriausybes esant tvirtas, sumanias, rytingas, o svarbiausia, kak daranias", kaip galima numanyti, ne tik savo valdini apsaugotumui, bet ir j saugumui bei tikrumui laiduoti, ir daranias itai labai dramatiku, juntamu, regimu, tad ir tikinamu bdu. Baudiamj operacij spdingumas visapusikumas, grietumas ir staigumas - svarbesnis negu j efektyvumas, kuris, turint omenyje visuomens abejingum ir jos atminties trumpalaikikum, retai kada kaip nors patikrinamas. spdingumas svarbesnis net u tikrj atskleist ir paskelbt nusikaltim skaii, nors, aiku, kartais naudinga atkreipti publikos dmes nauj nusikaltim r, kuri pasirodo esanti ypa lykti, atgrasi ir sykiu iplitusi; pradedama nauja tikro nusikaltimo atskleidimo ir baudimo kampanija padeda nukreipti visuomens mintis nusikalstamume ir nusikaltliuose siaknijusius pavojus ir neleidia jai susimstyti, kodl, nepaisant sergtoj paad tvirtinti geidiam Sicher-heit, vis tiek, kaip ir anksiau, mons jauiasi neutikrinti, sutrik ir bauginti. Nra paprastas atsitiktinumas ir ryys tarp dviej dalyk: tarp vlyvajai moderniajai/postmoderniajai

biai bdingos tendencijos endeminio nesaugumo ir netikrumo keliamus rpesius susieti vien visk apimant rpinimsi asmeniniu apsaugotumu ir nacionalini valstybi politikoje irykjusi nauj realij, ypa globalizacijos" epochai bdingo apgento valstybinio suverenumo varianto. Visas jgas lokaliniu mastu skirti saugiai aplinkai" ir viskam, kas tikrai ar tariamai gali su ja sietis, kaip tik to dabar jau globalins, tad ir eksteritorins, rinkos jgos" geidia i nacionalini valstybi vyriausybi (veiksmingai neleisdamos joms nieko daugiau veikti). Globalini finans pasaulyje valstybi vyriausybms skirtas vaidmuo ne k reikmingesnis nei didiuli policijos nuovad; patruliuojani ir i gatvi elgetas, kyruolius bei vagiius luojani policinink skaiius ir profesionalumas, kaljimo sien tvirtumas - svarbiausi veiksniai, lemiantys investuotoj pasitikjim", o juos labai atsivelgiama sprendiant, ar dti, ar iimti pinigus. Kuo puikiau atlikti nuovados policininko darb tai geriausias (gal net vienintelis) bdas valstybs vyriausybei imelsti i nomadinio kapitalo investicij gyventoj gerov; tad trumpiausias kelias krato ekonomin suklestjim ir sykiu gerai besijauiani" rinkj irdis vieai demonstruoti, kaip meistrikai ir narsiai valstyb sugeba palaikyti tvark. Rpinimasis valstybs tvarka", kadaise buvs sudtingas ir painus udavinys, atspindintis gausyb sieki ir plat, daugiaaspekt valstybs suverenitet, tampa daug siauresne uduotimi - kovoti su nusikaltimais. O iame darbe vis privilegijuotesnis, ities pagrindinis tampa kalinimo politikos vaidmuo. Kovos su nusikaltimais svarba pati savaime nepaaikina kaljim bumo; pagaliau juk yra ir kit bd kovoti su realiais ar menamais pavojais, grasaniais asmeniniam piliei saugumui. Be to, iki iol taip ir nerodyta, jog sodinti mones kaljim, ir dar kuo ilgesniam laikui, yra efektyviausias i t bd. Tad galima numanyti, jog esama kit veiksni, skatinani pasirinkti kaljim kaip ti kinamiausi rodym, kad ities kakas buvo padaryta", kad odiai tampa knu. Paversti kalinim lemiama kovos u piliei saugum strategija reikia problemos imtis iuolaikikai, vartojant labai suprantam ir prast patyrim besikreipiani kalb. i dien egzistencija yra itempta" tarp globalinio ir lokalinio hierarchijos poli; globalin judjimo laisv yra socialinio pakilimo, paangos ir skms enklas, o nejudrumas skleidia leiktu pralaimjimo, nenusisekusio gyvenimo ir paliktumo dvok. Globalumas ir loka-lumas vis labiau gyja prieing (ir sykiu aukiausi) vertybi pobd, toki vertybi, kuri kariausiai geidiama ar nekeniama, apie kurias sukasi gyvenimo svajons, komarai ir kovos. Gyvenimo siekiai daniausiai ireikiami per mobilumo, laisvo vietos pasirinkimo, keliavimo, pasaulio pamatymo prizm; prieingai, gyvenimo baims aptariamos per apribojimo, pokyi stokos, negaljimo apsilankyti ten, kur kiti lengvai nuvyksta, valgosi ir patiria malonum, prizm. Geras gyvenimas" yra gyvenimas judant; tiksliau kalbant, tai komfortas, kur teikia tikrumo jausmas, jog prireikus gali lengvai ivykti. Laisv pirmiausia m reikti pasirinkimo laisv, o pasirinkimas gavo ryk erdvin matmen. Laiko/erdvs sutrauktume epochoje i toli moja tiek daug nuostabi, neibandyt poji, kad namais", kaip visada viliojaniais, jau mgaujamasi greiiau jauiantsaldiargt ilgesio prieskon. Savo masyviu plyt ir skiedinio pavidalu namai" kelia apmaud ir nor maitauti. Namai virsta kaljimu, jei jie urakinami i iors, jei ijimas yra tik tolima perspektyva ar net visai netiktinas dalykas. Bti prievarta prikaustytam prie tam tikros vietos ir jos apribotam, negaliniam niekur ivykti, atrodo, yra pati nepakeniamiausia, labiausiai kankinanti ir atstumianti padtis; ta padtis ypa eidia greiiau dl draudimo judti nei dl niekais virstanio noro ivykti. Atimta galimyb judti yra galingiausias

impotencijos, negalumo - ir skausmo - simbolis. Tad nenuostabu, jog idja, neva kalinimo bausm -tai pats veiksmingiausias bdas sutramdyti potencialiai pavojingus mones ir sykiu pats skaudiausias atlygis u blogus darbus, yra lengvai suprantama" ir apskritai savaime aiki". mons, kuriems neduoda ramybs baim bti imobilizuotiems, natraliai tokios lemties links ir reikalaus tiems, kuri jie bijosi ir kuriuos laiko nusipelniusiais grietos ir iaurios bausms. Palyginti su kalinimu, kitos atbaidymo ir atpildo formos atrodo apgailtinai velnios, nepakankamos ir neveiksmingos - neskausmingos. Taiau kaljimas reikia ne tik imobilizacij, bet ir ikeldinim. Sitai taip pat didina visuotin jo patrauklum kaip tinkamiausios priemons pakirsti pavoj i paakn". kalinimas reikia ilgai trunkani, galbtnuolatin atskirt (mirties bausm yra idealus pavyzdys, pagal kur matuojamas kit bausmi ilgis). Si reikm taip pat ugauna labai jautri styg. Ikeltas lozungas padarykime ms gatves vl saugias" - o kas teikia daugiausia vili, kad is lozungas bus gyvendintas, jei ne vis keliani grsm perklimas nebematomas ir nebepasiekiamas erdves, i kuri jie jau nebegalt itrkti? Aplinkos nesaugumas koncentruojasi baim dl asmeninio apsaugotumo, o i savo ruotu dar labiau didina prietaringa, nenuspjama paalieio figra. Ateivis gatvje, bastnas prie nam... Signalizacija nuo silauli, stebimas ir patruliuojamas kvartalas, saugomi kooperatinio namo vartai: visa tai vienam tikslui apsisaugoti nuo ateivi. Kaljimas yra tik radikaliausia i daugybs priemoni ir skiriasi nuo kit ne rim, o tariamu efektyvumo laipsniu. vairiausi signalizacijos tais kultroje iaug mons natraliai link bti kalinimo, vis ilgesnio kalinimo entuziastai. Visa tai puikiai susisieja egzistencijos chaose vl vedama tvarka. atstumtiej i Thomas Mathiesenas rao: iandien mes inome, jog baudiamoji sistema mieliau smogia visuomens apaioms" nei virnms"12. Teiss ir baudiamosios praktikos sociologai pakankamai isamiai paaikino, kodl taip ir turi bti. Nuolat buvo aptariama keletas prieasi. Pirmoji prieastis - tai savaip selektyvios statym leidj intencijos ilaikyti tam tikr specifin tvarkos pobd. Labiausiai tiktini veiksmai t moni, kuriems toje tvarkoje nra vietos - bedali ir paemintj, - turi daugiausia ans patekti baudiamj kodeks. Kai i itis taut atimami j itekliai, itai vadinama laisvos prekybos skatinimu"; kai i eim ir bendruomeni atimami pragyvenimo altiniai, itai vadinama etat mainimu" ar tik racionalizavimu". Jokia i dviej veik niekada nebuvo paminta tarp nusikalstam ir baudiam. Be to, visi policijos padaliniai, atsidj rimtiems nusikaltimams", jau galjo sitikinti, jog virnse" atliktus neteistus veiksmus nepaprastai sunku ipainioti i tankaus kasdieni, prast" kompanijos reikal tinklo. Kai tik palieiama veikla, kuria atvirai siekiama asmenins naudos kit sskaita, riba tarp leistin ir neleistin ingsni btinai yra neaikiai apibrta ir visada ginytina nra ko n lyginti su patogiu seifo urakto ilauimo aikumu. Tad nenuostabu, kaip isiaikino Mathiesenas, kad kaljimai daugiausia upildyti moni i emesnij darbininkijos sluoksni, kurie apsivog ar vykd kok kit tradicin" nusikaltim". Menkai apibrtus virni" nusikaltimus dar ir nepaprastai sunku atskleisti. Jie padaromi siaurame rate moni, kuriuos sieja bendrininkavimas, itikimyb organizacijai ir esprit de corps, tie mons paprastai imasi veiksming priemoni susekti, nutildyti ar paalinti potencialius demaskuotojus. Tiems nusikaltimams padaryti reikia taip gerai imanyti teis ir finansus, kad paalieiai, ypa nekvalifikuoti

ir negud, negali j perprasti. Tie nusikaltimai bekniai", jie be fizins substancijos, egzistuoja" eterinje, sivaizduojamoje grynos abstrakcijos erdvje, jie tiesiogine prasme yra nematomi norint apiuopti j nepagaunamos formos tam tikr turin, reikalinga nusikaltli lygio vaizduot. Vadovaudamasi intuicija ir sveiku protu, visuomen pagrstai gali tarti, jog turt kaupimo istorijoje savo vaidmen suvaidino ir vagysts, taiau jas rodyti tebra, kaip visiems inoma, nelengva uduotis. Tik retais ir ypatingais atvejais korporaciniai nusikaltimai" ikyla vieum ir patenka teism. Ieikvotojai ir mokesi vengjai turi daug daugiau galimybi susitarti be teismo negu kienvagiai ar silauliai. Be to, atstovaujantys vietinei tvarkai pernelyg gerai suvokia globalini jg virenyb, tad skme laiko, jei pavyksta ir tiek nuveikti. Kita vertus, kalbant apie virni" nusikaltimus, visuomens budrumas geriausiu atveju yra nepastovus ir sporadikas, o blogiausiu - vyrauja abejingumas. Tik ities spdinga apgavyst, apgavyst su mogiku atspalviu", kada nukentjusiuosius - pensininkus ir smulki santaup savininkus - galima asmenikai ivardyti (taiau ir tokiu atveju dar reikia visos maos armijos urnalist, dirbani bulvarinje spaudoje, vaizduots ir taigos), pajgs pritraukti visuomens dmes ir ilaikyti j daugiau nei dien ar dvi. O jau kas vyksta nagrinjant aukto lygio suki bylas - pernelyg sunku suvokti paprast dienrai skaitytoj intelektui; be to, tie procesai - atstumiantys, kadangi jiems trksta to dramatizmo, kuris prast vagi bei udik teismus paveria tokiu patraukliu spektakliu. Taiau svarbiausia, jog virni" (paprastai eksterito-rini virni") nusikaltimo beveik nemanoma laikyti pagrindine ar pagalbine egzistencinio nesaugumo prieastimi, tad ir tiesiogiai sieti su erzinaniu nerimu, kuris neduoda ramybs natralizavusiems vlyvosios mo-dernybs laik gyventojams ir veria juos kankintis dl asmeninio saugumo, - joks vaizduots polkis nepads suvokti to nusikalstamumo kaip grsms asmeniniam saugumui. Visoks pavojus, kur galima pajausti ar tarti kylant i virni" nusikalstamumo, yra visikai kitokio pobdio. Bt nepaprastai sunku sivaizduoti, kaipgi toki nusikaltli atidavimas teisingumo rankas galt palengvinti kasdienes kanias, siejamas su apiuopia mesniais pavojais, tykaniais tavojo miesto prastuose rajonuose ir skurdiose gatvse. Tad nedaug politinio kapitalo galima bt ispausti i vaizdo, jog kakas daroma" su virni" nusikalstamumu. Politinis spaudimas statym leidjams ir tvarkos sergtojams pasukti smegenis ir pamanktinti raumenis, kad kova su tokios ries nusikalstamumu bt efektyvesn, bna labai menkas; jo nepalyginsi su visuomens auksmais prie automobili vagis, plikus, prievartautojus bei visus atsakingus u statymus ir tvark, kurie atrodo pernelyg igleb ar minkti, kad kuo greiiau nugabent nusikaltlius kaljim, kur ir yra j vieta. Paskutinis, bet ne maiau svarbus dalykas yra nepaprasto pranaumo jausmas, kur naujasis globalinis elitas patiria susidurdamas su tvarkos sergtojais: tvarkos yra vietins, o laisvosios rinkos dsniai ir jiems paklstantis elitas virvietiniai. Jei vietins tvarkos priirtojai darosi pernelyg kyrs ir kokts, visada bna galimyb kreiptis globalinius statymus siekiant pakeisti vietins tvarkos sampratas ir vietines aidimo taisykles. Suprantama, galima ir apskritai isikelti, jei vietiniai reikalai pernelyg kaista: elito globalumas" reikia mobilum, o mobilumas - sugebjim pabgti ir isisukti. Visada bna toki viet, kur vietiniai tvarkos sergtojai, vykus konfliktui, mielai pasireng apsimesti nieko nemat. Visi ie veiksniai sykiu duoda bendr rezultat: nusikalstamumas tapatinamas su (visada vietine) uribio klase" arba, kitaip tariant, - skurdas kriminalizuojamas. Visuomens poiriu prasiausi nusikaltli tipai beveik be iimties kyla i visuomens apaios". Miest

getai ir pavojingi rajonai laikomi nusikalstamumo ir nusikaltli peryklomis. Ir atvirkiai nusikalstamumo versms (ities visus lieianio nusikalstamumo - laikomo grsme asmeniniam saugumui) pasirodo nedviprasmikai esanios vienareikmikai lokalios ir lokalizuotos. Donaldas Clemmeris tikroms kalinimo pasekmms nusakyti 1940 metais nukal termin sukaljiminimas" ir aikiai nuo jo atskyr perugdomaj" ir peraukljamaj" poveik, kur kalinimui priskirdavo jo teoretikai bei propaguotojai. Clemmeris nustat, jog kaliniai traukiami ypating kaljimo kultr" ir yra jos suvirkinami, ta kultra padaro juos dar maiau tinkanius gyvenimui u sien, negu jie buvo anksiau, ir nebe taip sugebanius laikytis prasto" gyvenimo taisykli bei elgsenos norm. Kaip ir visos kultros, kaljimo kultra sugeba save palaikyti. Clemmerio manymu, kaljimas buvo nusikaltim mokykla. Po keturiolikos met Lloydas W. McCorkle'as ir Richardas R. Kornas paskelb kit duomen serij13 ir i skyr mechanizm, paveriant kaljimus nusikaltim mokykla. Visas policinis/teisinis procesas, usibaigiantis kalinimu, yra tam tikru poiriu ilgas ir grietai su-struktrintas simbolinio atmetimo ir fizins atskirties ritualas. Atmetimas ir atskirtis yra ir turi bti paeminimas; is procesas turi priversti atmestuosius/atskirtuosius pripainti savo socialin ydingum ir menkum". Nenuostabu, jog aukos kyla kov. Jos labiau linksta atmesti savo atmetjus, negu nuolankiai priimti savo atmestum ir oficial atmetim paversti savinieka. Tam atmestieji/atskirtieji pasitelkia vieninteles j inioje esanias priemones, o visoms joms bdinga tam tikra smurto doz. Vien tik smurtas gali padidinti j apmaudo gali" - vienintele gali, pajgi stoti prie neveikiam atmetj/atskyrj galyb. Atmetj atmetimo" strategija greitai susiplaka su atmestj stereotipu ir nusikalstamumo vaizdin papildo nusikaltli gimto polinkio recidyvizm bruoais. Visk apsvarsius, kaljimai pasirodo es pagrindiniai save gyvendinanio pranaavimo nagiai. Sitai nereikia, jog nesama kit nusikalstamumo prieasi ar kad nra tikr nusikaltli; esm ta, kad atme-timas/atskirtis, kuriuos praktikuoja kaljim sistema, yra neatskiriama visuomenins nusikaltim gamybos" dalis ir kad j poveikio nemanoma vienareikmikai iskirti i bendrosios nusikalstamumo sferos statistikos. Pradjus kaljimus laikyti daugiausia emesnij sluoksni ar varguomens" element perpumpavimo kanalais, natralu tiktis, jog save skatinantys ir save aminantys padariniai labiausiai reikis emuosiuose" visuomens sluoksniuose, kur ir nusikalstamumas bus akivaizdiausias". Clemmeris, McCorkle'as ir Kornas ts kalintj tyrimus ir savo atradimus vertino kalinimo padarini poiriu. Taiau galima manyti, kad j velgti ir atrasti dalykai buvo ne tiek paties kaljimo, kiek daug platesni reikmi kalinimo, atmetimo ir atskirtus padariniai. Kitaip tariant, kad kaljimai buvo laboratorijos, kuriose normal" gyvenim persmelkianias tendencijas (nors ir i dalies iskydusias) buvo galima stebti labiausiai koncentruotu ir igrynintu pavidalu (Dicko Hebdidge'o originalus veikalas Slapstymasis viesoje (Hiding in theLight) paremia tok spjim). Jei tai bt teisinga, tai sukaljiminimo" rezultatas ir plaiai iplits polinkis rinktis atmetj atmetimo" strategij su visu jos savieigikumu turt nueiti ilg keli, kol imt lauyti msling logik, bding i dien manijai rpintis statymu ir tvarka; itai padt paaikinti menam skm gudrybs, ta manija pakeiiant rimt bandym drsiai pasitikti didjanio egzistencinio nesaugumo metam ikSitai taip pat galt padti suprasti, kodl globalini laisvi atmimas paprastai ataidi vietovi

tvirtinimu. Atmetimas skatina pastangas apriboti rajonus koncentracijos stovykl pavyzdiu. Atmetj atmetimas skatina pastangas paversti rajon tvirtove. ios dvi tendencijos stiprina viena kitos padarinius ir abi laiduoja, kad fragmentacija bei atitolinimas apaioje" ir globalizacija viruje" yra dvyniai. apie autori Z y g m u n t a s B a u m a n a s vienas ymiausi dabarties mstytoj, nepaprastai jautriai uiuopiantis esmines ms pasaul apraizgani problemini tamp gijas ir sykiu savo kryba kaitinantis intelektualin akademini sluoksni atmosfer. Jo nagrinjam problem ratas toks platus, kad gana pagrstai j galima vadinti tiesiog iuolaikinio gyvenimo filosofu. Toks apibdinimas savaip susieja du dalykus: Bau-man subrandinusi hermeneutin Verstehen tradicij ir postmoderniojo mstymo lauke sitvirtinusi dekonstravimo nuostat, kuri jo kryboje gyja marksistinio demistifika-vimo" ir hermeneutinio tarumo" bruo. Nesugundytas diskursyvins dekonstravimo aisms, jis teigia atsakingum reikmingiausiems moni santyki egzistencialams" ir palaiko nuovok, kas yra teisinga, laisva, lygi moni visuomen, su kuria ir siejama demokratijos ateitis. Zygmuntas Baumanas gim 1925 metais Lenkijoje. Vokieiams okupavus gimtj krat, jo eima, kaip ir daugelis yd, pasitrauk Soviet Sjung. Ten jis baig mokykl, vliau kovojo su vokikaisiais okupantais - tarnavo soviet armijos lenk daliniuose, dalyvavo turmuojant Berlyn. Po karo grs Lenkij greitai kilo karins karjeros laiptais, intensyviai studijavo, aktyviai dalyvavo partinje veikloje. Taiau tvams pradjus rpintis ivykti Izrael 1953 m. jis netiktai neteko vis aukt post ir, igyvens asmenin dram, atsidjo sociologijai. Greitai tapo ymiausiu Lenkijos sociologu, padjusiu pamatus iuo metu garsiai lenk sociologijos mokyklai. J ypa domino jaunimo kultra, rykjantys jos prietaringumai, kultros ir intelektual vaidmuo ideologijos persmelktoje socialistinje visuomenje. Ir sociologiniai tyrinjimai, gilinimasis tikrj" marksizm, ir asmeninis patyrimas skatino atskleisti kitok tikrovs vaizdin", nei buvo pieiamas oficiali ideolog ir kultros priemonmis diegiamas moni smon. Todl Baumano pastangos pritaikyti marksizm naujoms slygoms m vis labiau kirstis su oficialija linija 1968 m. dar syk patyrs staiga aplinkui sutirtjusi antisemitizmo atmosfer, jo nebematani" buvusi koleg vilgsnius ir veidus, jis buvo priverstas emigruoti. Kur laik paklajojs po pasaul, nuo 1971 iki 1990 met profesoriavo Anglijoje Lydso (Leeds) universitete, kurio garbs profesorius yra iki iol. Jo ilg met darbas vertintas aukiausiais sociologiniais apdovanojimais Amalfi (1990) irTheodoro Adomo (1998) premijomis. Emigracijoje Zygmuntas Baumanas toliau pltojo socialin teorij ir, kaip dabar madinga sakyti, stengsi dekonst-ruoti socializm. Jo socialin teorija i esms grindiama trim kertiniais akmenimis: kultra, laisvu pasirinkimu, sociologija. Kultra bendriausia prasme suvokiama kaip tvarkos ir prasms krimas bei tvirtinimas, o sykiu - to tvirtinimo bdai, kurie ir utikrina socializacijos proces bei jo tstinum. Sociologijos tikslas yra aikintis tvarkos ir prasms krimo ypatumus, ypa kreipiant dmes mogaus laisvo pasirinkimo dimensij. Kaip tik laisvu pasirinkimu buvo grindiamas socializmo dekonstravimas, o vliau laisvas pasirinkimas tapo tam tikras etini postmoderniojo bvio problem indikatorius. Anuo metu Baumano atlikti socializmo tyrinjimai neprarado reikms - ypa pereinamj met igyvenanioms visuomenms: kurdamos naujj savivaizd, jos priverstos vienaip ar kitaip suvokti an" tapatum, kur danai linkstama paprasiausiai atmesti" ar vilkti tinkamesnio

diskurso pavidal, nesiaikinant nuoding, ilgai gyvybingomis iliekani akn. iuo atvilgiu svarbi yra jo knyga Socializmas: veiksminga utopija (Socialism: The Active Utopia. - London: Allen and Unwin, 1976). Socialins ir kultros teorijos metmenys buvo nuymti veikaluose Kultra kaip veikla (Culture a Praxis. London: Routledge, 1973) bei Hermeneutika ir socialinis mokslas (Hermeneutics and Soiai Science: Approaches to Understanding. - London: Hutchinson, 1978). Pirmojo veikalo tema atspindi kai kuri to meto socialistini ali marksizmuose" irykjusi praxis (praktikos) temos svarb. Kiek vliau praktikos, veiklos supratimas imtas taikyti ir kai kuri sovietini mokslo bei istorijos filosof darbuose. Praeito amiaus devintojo deimtmeio viduryje Zygmuntas Baumanas vis labiau ima gilintis t naujj pasaulio bv, kur vienos pakraipos mstytojai vadina postmoder-niuoju, o kitos - globaliniu ar globalizaciniu. Buvo pajausta, jog iseko ne tik socializmo utopija, bet ir pats vietimoepochos ikeltas modernizacijos projektas sivyravo ta kapitalizmo stadija, kuri socialini santyki atvilgiu nusakoma kaip vartotoj visuomen. iam bviui bdingi didij metanaratyv suirimas bei visoki tapatum fragmentavi-masis. Modernybs projekto analiz padjo Baumanui apiuopti moderniojo valstybinio racionalumo ry su Holo-kausto tragedija: Holokaust vykd valstybin biurokratin galia, yd naikinimas buvo sutechnologintas ir juridikai pagrstas". Tas legitimizavimas atskleidia savit modernij laik moralin bei etin dilem: ar valstybs pilietis turi teis aikintis moralin savos alies statym turin bei susikurti j atvilgiu savo nuostat ir kaip mogui elgtis, kai jo moralin nuostata prietarauja tvirtintoms ar tvirtinamoms teisinms normoms? Kita vertus, galima kelti ir klausim, kokios yra demokratins santvarkos totalitarjimo prielaidos, gldinios paiame demokratikume kaip jam bdingas vidinis ne-tapa-tumas? Moderniojo projekto ir Holokausto ssaj apmstymus Baumanas idst iki iol daug gin kelianioje ir daugel visuomens gyvenimo ypatum kitaip velgti verianioje knygoje Modernyb ir Holokaustas (Modernity and the Holocaust. Cambridge: Polity Press, 1989). Modernybs analiz tarsi natraliai atved Zygmunt Bauman prie postmoderniojo bvio problem. Pai post-modernyb jis suvokia kaip savirefleksyvi modernybs pakop, kada modernyb nelyg isineria i savj konceptuali bei ideologini proi ir juos suobjektina" teorins iros lauke. Pagrindin jo apmstym tampos altin galima nusakyti kaip tam tikr laisvs ir nelaisvs esmin prietaring sry, gaunant savitus pavidalus etinje, estetinje ir politinje sferose. Postmoderniojo pasaulio mogui paiam lemta keisti ir kurti savj tapatum ir sykiu u tai prisiimti atsakomyb. itaip gyvendinama jo laisvo pasirinkimo galimyb, atverianti nauj laisvs horizont. Tikimasi, jog naujosios laisvs slygomis bus apnaikinti visokie etnikumai", aknys", ems ir kraujo" ryiai, skatin pltotis totalitarin ideologij ir neapykant. Taiau sykiu individas yra kalinamas naujose, globalizacijos proces diegiamose atskiri konfigracijose, kurios savaip skatina atstumtj, margina-lizuojam grupi tapatum stiprjim ir neapykantos kaupimsi. Postmoderniosios simuliakr kultros aplinkoje problemikas tampa pats individo tapatumas. Viena vertus, galintis j pasirinkti ar susikurti individas tampa etikos altiniu". Kita vertus, ir deetnizuotus, ir suetnintus tapatumus kultros industrija gamina kaip vartojimui skirtas prekes; su-probleminus vyro ir moters skirtingum, tiksliau, jo natralum, jau siloma ibandyti ir vairi lytini konstrukt" -ilaisvint" homo- ir heteroseksualini, transvestitini ir kitoki kultr bei gyvenimo stili - teikiamus malonumus. Sunku

tokio pasirinkimo atsakingum gvildenti etinio pasirinkimo klausim plotmje, nes vienas pagrindini dabarties pasaulio imperatyv kaip tik ir yra vartojimas. Tarsi nepaisydamas vis spartjanios kultros industrijos pltros, Baumanas labai iauktina meno reikm iuolaikiniam mogui. Dabar jau nebemanomi jokie avangardiniai meno judjimai, kurie prie kelis deimtmeius siek visai kultrai primesti tam tikr ateit nukreipt, pranaik vertybine orientacij. iuo atvilgiu avangardiniam menui buvo bdingas tam tikro totalitarizmo" bruoas, jis teig aiki meno ir nemeno, menininko ir liemenininko skirt. Sykiu tas menas buvo kritikai nusiteiks esamos visuomenins bkls atvilgiu. Kritikumas tebra svarbus ir dabar postmoderniojo meno socialin reikmingum lemia jo sugebjimas atskleisti individo laisv ribojani valstybs mechanizm bei valstybingumo ideologij veikim ir itaip padti individui laisvintis i j takos. Baumanas yra sitikins, jog menas kaip ir anksiau turt stoti prie gyvenimo tikrov ir stengtis padaryti j mogui ir jo laisvai saviraikai tinkamesne aplinka. Menas turs gydyti tikrov nuo jos sukeliamo aklumo. Taiau iuo metu jau yra pasikeits meno ir tikrovs priestatos pobdis, nes menas nebereprezentuoja tikrovs, nebeireikia esms ar tiesos (tuo dar visai neseniai tikjo didieji modernistai bei meno egzistencin ir ontologin svarb ikl filosofai) jis atskleidia ypating postmoderniojo nuslptume vairov, kuri socialin tikrov stengiasi umaskuoti vairiausiais vartotojikos kultros pavidalais, iniasklaidos kuriamais hipertikro-vikais objektyvumo", vykio vietos" ir pan. vaizdiniais. Kaip tik menin praktika (o sykiu ir mstymas, nes iuolaikinis menas yra persmelktas refleksyvaus konceptualumo) turi ikelti dienos vies ypating postmoderniojo bvio tikslingum", kai siekiama itirpdyti teisingumo ir klaidingumo skirt ir skatinamas nereikmingos bei nevaisingos prasms antpldis. Nuvainikuodama i laik socialini institucij pretenzijas ir reikalavimus, menin imon, kuri yra vienintel didioji vaizduots, sijautimo ir eksperimentavimo mokykla, gali daug padti sutrikusiems ir pasimetusiems prasms bei reikms interpretatoriams, kadangi i tikrovs ivytoms tiesoms belieka viltis susirasti savuosius emigracijos namus mene. Taiau pats menas, pasak Baumano, jau turs bti imintingesnis, apmsts siaubing moderniojo projekto lemt istorin patyrim, suvokiantis savo slygikum ir isiugds imunitet prie gundymus pasitarnauti totalitarinms umaioms ar ideologijoms. Toks menas jau galt isakyti tam tikras tiesas apie tikrov. ios tiesos padsianios mogui, kuriam ta tikrov visais manomais bdais, pasitelkusi naujausias informacijos technologijas ir j kuriamas virtualines erdves, taigauja, es prasms ir esms paiekos yra bevaiss, nereikmingos, neiuolaikikos, o ir manomos tik kaip saviapgaul. Postmodernaus bvio apmstymai, sukauptas gyvenimo post-modernaus bvio slygomis patyrimas, apimantis vairiausius perjimo" bei tarp-ikumo aspektus, idstytas knygose Post-modernybs uuominos (Intitnations ofPostmodernity. London: Routledge, 1992), Postmodernioji etika (Postmodern Ethics. Cambridge: Polity Press, 1993), Gyvenimo fragmentai (Life in Fragments. Cambridge: Polity Press, 1995), Postmodernybe ir jos keliami rpesiai (Postmodernity and Its Discontents. -Cambridge: Polity Press, 1997). Esminis klausimas, kaip (ir ar) pasaulio raid lemiantys procesai bei veiksniai ipleia mogaus laisvos saviraikosgalimybi lauk ir socialinio teisingumo mast", susieja postmoderniojo" Zygmunto Baumano intelektualinius iekojimus su globalizacijos problemomis. Jis vienas t ret mstytoj, veikiani" skirstym postmodernistus" ir globalistus". Kaip tik globalizacijos problem kontekste aktuals tampa jo jaunysts met sociologiniai tyrinjimai bei patyrimas, sukauptas pltojant marksizmo klasik

valgas ir pasitelkiant jas besikeiianiam pasauliui aikinti. Sitai atspindi ir neseniai ileistos jo knygos pavadinimas: Darbas, vartotojikumas ir naujieji skurdiai (Work, Consumerism, and the Neio Poor. - Buckingham: Open University Press, 1998). Knygoje Globalizacija: Pasekms mogui Baumanas siekia apiuopti globalizacijos proces esm ir irykina prietaring j poveik mogui bei jo gyvenamam pasauliui. mogus pasijunta nebeteks pagrindo po kojomis: prastus geografinius, kultrinius, politinius pasaulvaizdio rmus bei socialinius santykius keiia dinamikos ir labai veiksmingos nauj socialini atskiri konfigracijos. Autorius, sakytume, kelia sau humanistin tiksl skatinti skaitytoj suvokti iuolaikin laisvs ir nelaisvs ar net kalinanios laisvs" dialektik: laisv vieniems kartu yra kalinimas bei paeminimas kitiems. Globalizacijos teikiamos isilaisvinimo galimybs, kurios danai suprantamos kaip vairialypis mobilumas, savo ruotu iskirsto mones galinius jomis pasinaudoti ir negalinius. Ypa aktuali yra knygoje pateikta nacionalins valstybs sampratos analiz, taiau galima bt pridurti, jog globalizacijos slygomis i esms tik valstyb pajgi atsakyti globalizacijos metamus ikius - utikrinti visuomens stabilum ir per demokratini institucij laiduojam socialini sluoksni tarimsi" sutelkti juos smoningiems kolektyviniams veiksmams. Pastaruoju metu Zygmuntas Baumanas kone kasmet ileidia nauj knyg, kurios greitai iveriamos kitas kalbas. Galima tik diaugtis io didelio ms laik mstytojo produktyvumu.

Paikinimai
1 Zr. Albert J. Dunlap (with Bob Andelman). How I Saved Bad Compa-nies andMade Good Companies Great. New York: Time Books, 1996, pp. 199-200. * CNRS Centre Nationale de la Recherche Scientifiue (pranc.) Nacionalinis mokslini tyrim centras. 2 Denis Duclos. La cosmocratie, nouvelle classe plantaire". In Le monde diplomatiue, August 1997, p. 14. 3 Alberto Melucci. The P/aying Self: Person andMeamn m the Planetary So-ciety. - Cambridge: Cambridge University Press, 1996, p. 129. 4 Zr. Paul Virilio. Un monde surexpos: fin de l'histoire, ou fin de la geog-raphie?". In Le monde diplomatique, August 1997, p. 17. Kiek man inoma, geografijos pabaigos" idj pirmas ikl Richardas O'Brienas (r. jo Global Financial Integration:Tbe Rnd ofGeography. London: Chatham House/Pin-ter, 1992). ** Tekste vartojama svoka wetware" - smegenys", smon" - skaitytojui turi priminti kompiuterins rangos hardware" (paodiui - kietoji ranga") ir sofhvare" (paodiui - minktoji ranga"). 5 Michael Benedict. On Cyberspace and Virtual Reality". In Man and Information Technology (1994 metais tarptautiniame simpoziume, kur sureng mogaus, technologijos ir visuomens komitetas prie vedijos Karalikosios Ininerini Moksl Akademijos (IVA), skaityti praneimai). - Stockholm, 1995, p. 41. 6 Timothy W. Luke. Identity, Meaning and Globalization: Detraditionaliza-tion in Postmodern Space-Time Compresion". In Detraditionalization, ed. Paul Heelas, Scott Lash and Paul Morris. - Oxford: Blachvell, 1996, pp. 123,125. 7 Paul Virilio. The Lot Dimension. - New York: Semiotext(e), 1991, p. 13. 8 Margaret VVertheim. The Pearly Gats of Cyberspace". In Architecture of Fear, ed. Nan Elin. - New York: Princeton Architectural Press, 1997, p. 296. 9 r. Steven Flusty. Building Paranoia". InArchitecture ofFear, ed. Nan Elin, pp. 48-49, 51-52. 10 r. Diek Hebdige. Hiding in the Light. - London: Routledge, 1988, p. 18. 11 Gregory Bateson. Steps to an Ecology ofMtnd. Frogmore: Paladin, 1973, pp. 41-42. 12 Nils Christie, Civility and State" (nespausdintas rankratis).

II. 1 r. Edmund Leach. Anthropological aspects of language: animal catego-ries and verbai abuse". lin New Directions in ihe Study ofLanguage, ed. Eric H. Lenneberg. Chicago: Universiry of Chicago Press, 1964. 2 Bronislaw Baczko. Utopian Lights: The Evolution ofthe Idea of SodaiProgress, trans. Judith L. Greenberg. - New York: Paragon House, 1989, pp. 219-315. 3 D. Veirasse'o Histoire ds Se'varambes, pasak Baczko, buvo toks populiarus vietimo imtmety skaitinys, kad, pavyzdiui, Rousseau ir Leibnizas citavo j nenurodydami altinio, aikiai remdamiesi juo kaip visiems skaitytojams inomu dalyku. 4 r. Jurgen Habermas. The Philosophical Discourse of Modernity. Camb-ridge, Mass.: MIT Press, 1987, p. 323. 5 La ville radieuse turin nepaprastai valgiai ir iradingai ianalizavo Jeilio universitete dirbantis politikos sociologas Jimas Scottas; mano komentarai daug kur paremti jo originaliomis valgomis. 6 Richard Sennett. Uses ofDisorder: Personai' Identity and City Life. London: Faber &Faber, 1996, ypa pp. 39-43,101-109, 194-195. 7 Nan Elin. Shelter from the Storm, or Form Follows Fear and Vice Versa". In Architecture of Fear, ed. Nan Elin. - New York: Princeton Architectural Press, 1997, pp. 13, 26. Straipsni rinkin Baims architektra" kvp Nan Elin patyrimas, kur ji sukaup atlikdama tyrimus kruopiai suprojektuotame prancz naujame mieste" Zuilemutj [Jouy-le-Moutier]. Elin nustebo atskleidusi, jog baime \l'inscurit sukeliantis dalykas atsirado, nors toje vietoje nusikalstamumo rodiklis buvo labai maas" (p. 7). 8 Mark Poster. Database a discourse, or electronic interpellations". In Det-raditionalization, ed. Paul Heelas, Scott Lash and Paul Morris. - Oxford: Blackwell, 1996, pp. 291,284. 9 Zr. Thomas Mathiesen. The viewer society: Michel Foucault's Panopti-con" revisited". In Theoretical Criminology, 1997, pp. 215-234. 10 George Gerbner and Larry Gross. Living with television: the violence profile". In Journal of Communication, 26, 1976, pp. 173-198. Cituota in Mathiesen, r. 9 ina. III. 1 Richard Sennett. Something in the city: the spectre of uselessness and the search for a pkce in the world". TimesLiterary Supplement, 22 September 1995, p. 13. 2 Martin VVoollacott. Bosses must learn to behave better again". In The Guardian, 14 June 1997. 3 Vincent Cable. The World'sNeio Fissures: Identites in Crisis. - London: Demos, 1996, pp. 20,22. 4 Alberto Melucci. Challenging Codes: Collective Action in the Information Age. -Cambridge: Cambridge University Press, 1996, p. 150. 5 Georg Henrik von Wright. The crisis of soiai science and the withering away of the nation stat". \nAssociations, l, 1977, pp. 49-52. 6 Cornelius Castoriadis. Pouvoir, politiue, autonomie". In Le monde mor-cel. - Paris: Seuil, 1990, p. 124. * Turimas omenyje Bandunge (Indonezija) 1955 m. balandio 18-24 d. vyks Azijos ir Afrikos ali, kuriose tuo metu gyveno apie puse planetos moni, atstov susitikimas. 7 Kaip ir galtume tiktis, btent etnins maumos" ar apskritai maos ir silpnos etnins grups, nepajgianios tvarkyti nepriklausomos valstybs pagal valstybi pasaulio" eros standartus, paprastai labiausiai avisi virvalstybini struktr suburiania galia. I to kyla nenuoseklumas: pretenzijos valstybingum grindiamos rodinjant atsidavim institucijoms, kuri vieai skelbiama ir dar labiau nujauiama misija yra t valstybingum apriboti ir galop panaikinti. 8 Zr. Erjc Hobsbawm. Some reflections on the break-up of Britain". In Neiv LeftRevieiu, 105, 1977. Atkreipkite dmes publikavimo dat: Hobs-bawmo intuityviai nujaustas procesas nuo 1977 met sivaiavo, ir jo odiai spariai virsta knu. 9 r. Cornelius Castoriadis. La crise de socits occidentales". In La monte de rinsignifiance. Paris: Seuil, 1996, pp. 14-15. 10 r. Sept pices du puzzle nolibral: la quatrieme guerre mondiale a commenc". In Le monde t&phmatique,A.uiTjLst 1997, pp. 4 5. Straipsnis paraytas Sous-Com-mandant Marcos"; jis atkeliavo i valstiei sukilimo rajono Meksikoje, Ciape. 11 r. Rene Passet. Ces promesses de technologies de rimmateriel". In Le monde diplomatique, July 1997, p. 26. 12 Zr. Jean-Paul Fitoussi. Europe: le commencement d'une aventure". In Le monde, 29 August 1997. 13 Zr. Claus Offe. Modernity and the State: East, West. - Cambridge: Polity Press, 1996, pp. vii, ix, 37. 14 r. Victor Keegan. Highway robbery by the super-rich". In The Guardian, 22Julyl996. 15 Cituota pagal: Graham Balis ir Milly Jenkins. Too much for them, not enough for us". In Independent on Sunday, 21 July 1996. 16 Zr. Ryszard Kapucinski. Lapidarium III. Warszawa, 1996. IV.

Michael Benedikt. On cyberspace and virtual reality". In Man and Information Technology. - Stockholm: I VA, 1995, p. 42. Riardo Petrella. Une machine infernale". In Le monde diplomatigue, June 1997, p. 17. 3 Jeremy Seabrook. The Racefor Riekes: The Human Cost ofWealth. Basing-stoke: Marshall Pickering, 1988, pp. 15,19. 4 Max Weber. The Protestant Ethic and the Sfirit ofCapitalism, trans. Talcott Parsons. - London: George Allen 8c Umvin, 1976, p. 181 (Max Weber. Protestantikoji etika ir kapitalizmo dvasia, vert Zenonas Norkus. - Vilnius: Pra-dai/ALK, 1997, p. 163). 5 Mark C. Taylor and Es Saarinen. Imagologies: Media Philosophy. - Lon-don: Routledge, n.d.,Telerotics 11. 6 Agns Heller. Where are we at home?". In Theses Eleven, 41,1995. 7 Jeremy Seabrook. Landscapes ofPoverty. - Oxford: Blackvvell, 1985, p. 59. 8 Prisiminkime, kad tuometinio valstybs sekretoriaus prisipainimu, lemiamas Jungtini Valstij sitraukimo Bosnijos kar argumentas buvo noras apsaugoti turtingj Europos dal nuo karo pabgli antpldio. * Anglikai se" - ir vartojimas", ir nauda"; useless" - nenaudingas". 146 10 Pastaroji Jonathano Friedmano citata yra i: Global crises, the struggle for cultural identity and intellectual porkbarrelling: cosmopoHtans versus locals, ethnics and nationals in an era of de-hegemonization". In Debating Cultural Hybridity, ed. Pnina Werbner and Tariq Modood. - London: Zed Books, 1997, pp. 70-89. 11 Zr. Pierre Bourdieu. L'Architecte de l'euro passe aux aveux". In Le monde diflomatique, September 1997, p. 19. 12 Wojeiech J. Burszta. Czytanie kultury. - Lodz, 1996, pp. 74-75. V. 1 r. Pierre Bourdieu. L'Architecte de l'euro passe aux aveux". In Le monde diplomatique, September 1997, p. 19. 2 Nils Christie, Civility and State" (nespausdintas rankratis). * Nils Christie. Cnme Control a Industry: Toivards Gulag, Western Style? London: Routledge, 1993, p. 86-7. Antrajame leidime pavadinimas jau be klaustuko. (Nusikaltim kontrol kaip pramon: Gulag Vakart stiliumi, vert Algirdas Degutis. Vilnius: Eugrimas/ALK, p. 84; cituojant vertimas kiek pakeistas- vert.) 4 Zr. Thorsten Sellin. Pioneering in Penology: theAmsterdam Houses ofCorrec-tion in tbe Sixteenth and Seventeentb Centunes. Philadelphia: University of Philadelphia Press, 1944, pp. 27-29,58-59. 5 Thomas Mathiesen. Prison on Trial: a CriticalAssessmenf. - London: Sage, 1990, p. 40. 6 Zr. Donald Clemmer. The Prison Community. - New York: Holt, Reinhart &Winston, 1940. 7 Zr. Serge'o Marti ataskait apie Honkonge vykus susitikim, Le FMI critiue les mthodes ahti-chomage de Bonn et Paris". In Le monde, 19 Sep-tember 1997. 8 Mathiesen. Prison on Trial, p. 70. 9 Mathiesen. Prison on Trial, p. 13. 10 r. Laurent Zucchini. Sgregation ordinaire a VVashington". In Le monde, 25 September 1997. 11 Zr. Nils Christie, Penai Geography" (nespausdintas rankratis). 12 r. Mathiesen. Prison on Trial, pp. 70-72. 13 r. Lloyd W. McCorkle and Richard R. Korn. Resocialization within walls". \nAnnals ofthe American Academy ofPoliticalandSoiaiScience, 1954, pp. 88-98.
1 2