VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS SOCIALINS EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA

EKONOMIKOS NAM DARBAS Azerbaidanas

Darb atliko: PE-08/1 Darb priem: dst.J. KRUMPLYT

Vilnius 2009

Turinys:

1. 2. 3.

alies charakteristika.......................................................2 vadas...............................................................................3 Eksportas ir importas.......................................................3 3.1 Importo preks................................................................4

4. 5. 6. 7. 8. 9.

alies ekonomika..............................................................5 Europos Taryba................................................................6 Lietuvos ir azerbaidano prekyba....................................7 Mokesi sistema.............................................................7 alies BVP.......................................................................9 Ivados...........................................................................10 10. Literatros sraas........................................................11

1.alies charakteristika
Sostin: BAKU (2 mln. gyventoj) Vliava: Gyventoj skaiius: 8,4 mln. Plotas: 86 600 kv. km. Ribojasi su: Iranu, Rusija, Gruzija, Armnija, Kaspijos jra Administraciniai vienetai: Nachievans Autonomin Respublika, 59 rajonai, 11 miest Kalbos: azer (oficiali), rus. Religijos: musulmonai (93 proc.), ortodoksai (5 proc.), kiti (2 proc.) Santvarka: respublika, atgavo nepriklausomyb 1991 m. Prezidentas: Ilhamas Alijevas (nuo 2003 m.) Piniginis vienetas: manatas BVP*: 14,05 mlrd. dol. BVP 1-am gyventojui*: 1673 dol. (realus BVP 7300 dol.) BVP augimas 2006 m.: 32,5 proc. (didiausias pasaulyje!) BVP pagal sektorius 2005 m. 9 mn.: ems kis 9,3 proc., pramon 47,5 proc., paslaugos 43,2 proc. Gamtos itekliai: nafta, dujos, geleies rdos, spalvotieji metalai, aliuminis Infliacija*: 8 proc. Oficialus nedarbo lygis*: 1,2 proc. Tiesiogins usienio investicijos 2005 m.: 6,3 mlrd. dol (palyginimui: Lietuvoje apie 1 mlrd. dol.)

Lietuvos moni tiesiogins investicijos: nra Eksportas: nafta ir jos produktai, medviln, mainos, maisto produktai. Eksportas/Importas 2005 m.: 4346,9/4200,4 mln. dol.

2.vadas

Azerbaidanas- kalnuota naftinga alis. Valstyb turi ekonomini sunkum, be to, sivlusi teritorinius ginus. Azerbaidan beveik i vis pusi supa kalnai. iaurje plyti Rusija ir Gruzija, pietuose- Iranas, o vakaruose- Armnija. Azerbaidano ir Armnijos siena gana paini, ir vienai, ir kitai aliai priklauso teritorij, apsupt svetim vald. Teiss kai kurias viena kitos teritorijas velstybs nepripasta. Dl didiausios ginytinos teritorijos, Kaln Karabacho, Xxa. Paskutiniame deimtmetyje vyko karas. Per Azerbaidan drekiasi Kaukazo kalnai, o sraunios ups, tekanios emyn, ne tik gamina elektro energij: j vanduo dar naudojamas laukams drkinti. Kai kuriose Azerbaidano dalyse, ypa kaukazo kalnuose ir alies pietryiuose, krituli bna daug, bet paprastai Azerbaidane karta ir sausa, o krituli kiekis per metus ne didesnis kaip 300mm. Drkinamuose laukuose kininkai augina javus, tabak, vynuoges ir medviln. ems kyje iki iol dirba daugiausia moni. Prie imt met Azerbaidanas isiurbdavo daugiausia naftos pasaulyje, bet naftos buvo rasta daugelyje kit pasaulio viet, ir alies naftos pramon smukteljo.

3.Importas ir eksportas
alies ekonomika palyginus su kitomis Europos valtybmis yra itin prasta; pagrindins blogos ekonomins padties prieastys: modernios infrastruktros stoka, pasenusios technologijos, nacionalinio investicinio kapitalo nebuvimas, ginklavimasis ir l skyrimas karinms struktroms bei bendros buvusi tarybini respublik rinkos lugimas. Azerbaidanas, turi naftos ir duj itekli, taiau dl alies kio priklausomybs nuo vieno sektoriaus ir Kaln Karabacho ir aplinkini Azerbaidano region praradimo ten nuolat kyla rimt ekonomini problem.

Didiausia eksporto partner yra Italija, kita pagal svarb yra Pranczija, toliau eina Rusija, Turkija Turkmnistanas, Gruzija.Lietuva sudaro tik 0,1% eksporto ir yra 33 partner, Azerbaidanas ias alis eksportuoja: naft r jos produktus, medviln, mains IMPORTAS Vieta alis 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 30. 54. % nuo viso importo Rusija 17 Jungtin Karalyst 9,1 Singapras 9,1 Turkija 7,4 Vokietija 6,1 Turkmnistanas 5,8 Ukraina 5,4 ........ ... ekija 0,4 ........ ... Lietuva 0,05 bei maisto produktus.
Pav.1 Azebaidano eksporto ir importo lentel

EKPORTAS Vieta alis 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 11. 33. Italija Pranczija Rusija Turkija Turkmnistanas Gruzija Izraelis ........ Rumunija ........ Lietuva % nuo viso eksporto 30,3 9,4 6,6 6,3 6,3 4,8 4,5 ... 2,7 ... 0,1

Didiausia Azerbaidano importo partner yra Rusija. Kadangi Rusija yra viena turtingiausi savo itekliais ali, Azerbaidanas gali daug importuoti i tos alies, kaip antai main ir transporto rang, chemijos pramons gamini, medienos ir miko mediag, juodj ir spalvotj metal, brangij metal, degal ir tepal. Kitos importos partners pagal savo svarb yra Jungtin Karalyst ir Singapras, i j alis gali importuoti: elektros rang, transporto priemones, chemijos pramons gamini, plataus vartojimo preki, naftos produktus. Lietuva yra 54 importo partner, i Lietuvos Azerbaidanas importuoja: tekstils gaminius, chemijo pramons gaminius ir mainas.

3.1Importo preks

Kita 18%

Maisto produktai Tabakas ir jo gam iniai (m sa, pieno Mineraliniai produk tai 2% produktai, k ava, (kalks, cem entas, arbata, aliejus, m iltai, m ineralinis kuras , grim ai, kita) kita) 4% 16%

Chem ijos ir farm acijos produk tai, parfum erija, kosm etik a, buitins che m ijos preks 4% Plas tikas , gum a ir j dirbiniai 3% Me die na, popierius, s paudiniai 3% Gele is ir plienas 3%

Baldai 4%

Trans porto priem ons (antem in s ir oro) 9%

Katilai, vairs rengim ai ir j dalys 34%

pav.2 alies importuojamos preks.

Pagal i schem Azerbaidanas importuoja daugiausia katil ir vairi rengim bei j dali. Kit, didiausi dal sudaro mineraliniai produktai (kalks, cementas, mineralinis kuras), toliau eksportuojama transporto priemones Maiausiai alis importuoja plastiko, gumos ir j dirbini, maedienos, popieriaus, spaudiniu ir geleies bei plieno.

4.alies ekonomika
90 proc. Azerbaidano ekonomikos tenka energetikos sektoriui, esaniam paties prezidento prieiroje. i padtis, taip pat tai, kad ir kituose ekonomikos sektoriuose verslo elit sudaro valstybs institucijoms itikimi jauni vadovai, gav ger isilavinim ir parengim Vakar Europoje ir JAV, lemia, kad darbdavi organizacijos vis daniau atlieka socialinio partnerio vaidmen. alies socialin padtis taip pat labai sunki. Didel gyventoj dalis gyvena emiau skurdo ribos, pavojingai didja dideli ir ma pajam skirtumas, esama labai dideli socialini problem, ypa tarp pagyvenusi asmen ir ligoni. Padt blogina auktas nedarbo lygis ir didelis karo pabgli skaiius.

Taiau nepaisant to, irint tik i Azebaidano ekonomik, nelyginant jos su kitomis Europos valstybmis, galima teigti, jog iandien Azerbaidanas spariai besivystanti alis. Azerbaidano ekonomika jau deimt met dinamikai vystosi, pasiekdama geriausi rodikli pasaulyje. Tai usienio, investicins, energetins politikos, susijusios su glaudiu bendradarbiavimu pasaulyje, rezultatas. Partnerysts ryiai tarp Azerbaidano, Gruzijos ir Turkijos iandien rodo, kokie gali bti santykiai regione bei tarp regiono ali. Taip pat reikia paminti usienio politikos kryptis bei dvialius santykius su Jungtinmis Amerikos Valstijomis. Azerbaidano ir JAV vyriausybs intensyviai bendradarbiauja. Labai rimtai dirba energetinio bendradarbiavimo, regioninio saugumo srityje. Tai suteikia galimyb pasiekti konkrei rezultat tokiose usienio politikos kryptyse, kurios iandien jai leidia utikrinti ir gyvendinti labai svarbius tarptautinius bei regioninius projektus ioje alyse. Azerbaidane em usienieiams ne parduodama, bet nuomojama. Esama vairi nuomos ri: ilgalaiki, trumpalaiki. Tai priklauso nuo sutarties slyg. Sudarytos visos teisins slygos, labai palanks statymai, kurie leidia kompanijoms ia dirbti statyb, laiv statybos, pramons, ems kio, transporto srityse ir kt. alies ekonomika grindiama rinkos principais, abipuss naudos ir vis Azerbaidane veikiani teiss norm pagrindu. Kiekviena kompanija gali ia turti atstovyb, bti registruota ir dalyvauti Azerbaidano versle. Joje daug statoma. Stato ne vien azerbaidanieiai, bet ir labai daug usienio kompanij. Veikdamos pagal galiojanius statymus, jos skmingai stato ir parduoda savo produkcij.

5.Europos taryba
Azerbaidanas nuo 2001m. priklauso Europos Tarybai, kurios pagrindiniai tikslai yra: Europos Taryba tarpvyriausybin organizacija, kurios tikslai yra: ginti mogaus teises, pliuralistin demokratij ir teistum; padti suprasti Europos kultros identikum ir vairov bei skatinti jos vystymsi; iekoti problem, su kuriomis susiduria Europos visuomen (maum diskriminavimo, ksenofobijos, netolerancijos, aplinkos apsaugos, moni klonavimo, AIDS, narkomanijos, organizuoto nusikalstamumo ir t. t.), sprendim; padti tvirtinti demokratin stabilum remiant politines, teisines ir konstitucines reformas Europoje. Bet kuri Europos valstyb gali tapti Europos Tarybos nare, jeigu ji pripasta statymo virenyb ir kiekvienam jos jurisdikcijoje esaniam asmeniui garantuoja pagrindines mogaus teises ir laisves. Europos Tarybos nereikia painioti su Europos Sjunga. Tai dvi skirtingos organizacijos. Taiau, visos 27 Europos Sjungos valstybs yra Europos Tarybos nars. Europos Taryba apima visas pagrindines visuomens gyvenimo sritis, iskyrus gynyb. Jos veiklos programoje yra mogaus teiss, iniasklaida, teisinis bendradarbiavimas, socialin sanglauda, sveikatos apsauga, vietimas, kultra, paveldas, sportas, jaunimo problemos, viet demokratija ir tarptautinis bendradarbiavimas, aplinkos apsauga ir region planavimas. 7

Pagrindin Europos Tarybos veiklos sritis Europos konvencij ir sutari rengimas. ie dokumentai padeda valstybms, Europos Tarybos narms, atitinkamai derinti ir keisti savo vidaus statymus. Prie kai kuri konvencij ir sutari gali prisijungti valstybs, nesanios Europos Tarybos narmis. Vyriausybs gali naudotis atlikt tyrim mediaga ir darbo rezultatais, kurie padeda plsti bendradarbiavim ir skatinti socialin paang Europoje. Europos Tarybos bstin yra Europos Rmai Strasbre, Pranczijoje. Juose dirbantys 1 800 Organizacijos sekretoriato darbuotoj yra vis valstybi nari pilieiai. Personalui vadovauja Generalinis sekretorius. Oficialios Europos Tarybos kalbos yra angl ir prancz. Parlamentin Asamblja taip pat naudoja vokiei, ital ir rus kalbas. Esant tam tikroms aplinkybms debat metu gali bti veriama ir kitas kalbas. Europos Tarybos nars, finansuoja Organizacij proporcingai savo gyventoj skaiiui ir turimiems resursams. Pagrindinis Europos Tarybos 2005 m. biudetas buvo 186 milijonai eur. 6.LIETUVOS IR AZERBAIDANO PREKYBA Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos eksportas Azerbaidan sudar 52,7 mln. lit ir, lyginant su 2007 m., iaugo 72,0 proc. Bendroji Lietuvos ir Azerbaidano prekybos apyvarta buvo 75,2 mln. Lit. Lietuvos prekybos balansas su Azerbaidanu buvo teigiamas ir sudar 29,5 mln. lit. Lietuviai Azerbaidan gausiausiai eksportuoja medienos, popieriaus gaminius, specializuotas autotransporto priemones (statyb kranus, technins pagalbos automobilius, gatvi prieiros technik ir kt.), biuro ir bank technika (bankomatai, spaudos mainos ir kt.), pieno produkcij. iandien galime teigti, kad Azerbaidanas - viena perspektyviausiu rink Lietuvos eksportuotojams. Tai parodo ir enkliai, daugiau nei 70 procent, per paskutinius metus iaug Lietuvos eksporto rodikliai i Vidurio Azijos al. Stebdami iandienines nauj rink paiekos tendencijas, pastebime, kad iais metais itin suintensyvjo moni, ypa bank, turizmo statyb sektoriaus atstov, domjimasis ia rinka,"- sak Algimantas Akstinas, ICC Lietuva Generalinis direktorius.

7.MOKESI SISTEMA
Valstybiniai mokesiai; Autonomins respublikos mokesiai Vietiniai mokesiai PVM Pagrindinis tarifas 18 proc. (kai kurioms preki grupms taikomas 0 proc. PVM tarifas). Mokest moka kio subjektai, usiregistrav kaip mokesio moktojai (jei apyvarta virija 24 750 manat (apie 75 500 Lt) registruotis privaloma), preki

importuotojai; preki, kurios apmokestinamos akcizu, gamintojai; nerezidenatai, teikiantis PVM apmokestinamas paslaugas, bet neusiregistrav kaip PVM moktojai. AKCIZAS Apmokestinamos preks: alkoholiniai grimai, tabakas, naftos produktai. PAJAM FAPM daliai. Dividentai apmokestinami 10 proc. tarifu, palkanos 10 proc., nuomos pajamos 14 proc. PELNO MOKESTIS 22 proc. 14 proc., jei atlyginimas iki 1000 manat (apie 3000 Lt); vir 1000 manat 140 manat+35 proc. 1000 manat virijaniai

TURTO MOKESTIS Tarifai: 1 proc. ; transporto priemonms 22 manatai 1 kub. cm. variklio darbinio trio. Apmokestinami pastatai bei oro ir vandens transporto priemons, priklausantys fiziniams asmenims. Juridini asmen ilgalaikis turtas. EMS MOKESTIS Moktojai fiziniai ir juridiniai asmenys. Mokesio dydis priklauso nuo ems paskirties ir vietos. 100 kv. m. ems, skirtos statyboms, pramonei, paslaugoms, komunikacijoms, nam valdai, priklausomai nuo vietovs, apmokestinama nuo 0,1-6 manat (0,3-18 Lt). SUPAPRASTINTAS MOKESTIS Moktojai - kio subjektai, jei apyvarta nevirija 24 750 manat (apie 75 500 Lt). Apmoketinamoji baz veiklos pajamos, pajamos i turto, kitos pajamos. Tarifas: Baku 4 proc., kitose vietoviese 2 proc.

Gauss gamtos itekliai (vieni didiausi pasaulyje naftos ir gamtini duj itekliai, auksas, sidabras, spalvotieji ir nespalvotieji metalai); Azerbaidanas isidsts keletoje klimatini juost (nuo drgno subtropinio iki pusiau arktinio klimato) - tai sudaro unikalias galimybes turizmui; Gera geografin padtis (tiltas tarp Europos ir Centrins Azijos, Artimj Ryt); Nebrangi ir kvalifikuota darbo jga; Investuotojus ginantys statymai; Spariai auganti rinka palanki investicijoms ir paslaug sektoriui.

BVP BVP augimas % BVP (mljrd. $) BVP 1 gyv. (PPP) Infliacija % Eksportas mljrd. $ Valstybs ilaidos mljrd. $ 32,5 14 7300 $ 8 12,5 5,8

Pagal BVp Azerbaidanas uima 73 viet i 192 pasaulio ali. Tai gana nebloga vieta, taiau 1 alis toje lentelje yra JAV kurios BVP yra 1118 kart didesnis. Azerbaidan pagal BVP lenkia gerokai labiau isivysiusios ir ekonomikai stipresns alis, kaip: Vokietija (5), Jungtin karalyste (6), Pranczija (7). Ji lenkia tokias alis: Lietuva (75), Angola (77), Kuba (84), Latvijia (92). Pagal BVP 1 gyventojui alis uima 87 vieta, tai yra labai ema pozicija. Vlgi lyginant su pirmj viet uimani alimi, BVP 1gyv., yra 9,5 karto maesnis. Taiau ji lenkia tokias alis: Venesuela (91); Albanija (95), Jordanija (104). alis pagal ias dvi savybes neuima prasiausi viet, taiau lyginant su kitomis Europos valtybmis, tai yra gana prastas rezultatas.

10

Ivados
alies ekonomika kol kas yra labai silpna, taiau diudina inios, kad Azerbaidano ekonomika atsigauna ir po keleri met galima tiktis daug geresni rezultat. aliai reikia investuoti naujausias technologijas, permesti gyventojus dirbanius ems kyje kitus pramoninius sektorius. alis turi daug importuoti mediag, taiau j gelbsti naftos gavimas. 2009 m. Europos rekonstrukcijos ir pltros bankas Azerbaidano ekonomikai prognozuoja 8 proc. augim. Krizs metu Azerbaidano ekonomika pasieks tok augim, kok Rusijai per devynerius aukt naftos kain metus pavyko pasiekti dukart: 2000 m., kai Rusijos bendrasis vidaus produktas virijo (BVP) 10 proc., ir 2007 m., kai BVP buvo 8,1 proc. Kai pasaulis mgina lopyti ekonomins krizs skyles, Azerbaidano prezidentas Ilhamas Alijevas drsiai teigia, kad i pasaulin finans kriz, savo gniautuose suspaudusi pasaul, tik iek tiek paveik Azerbaidan. alis ir toliau juda priek. Tuo gal nereikt labai stebtis, nes alyje nuo 1842 m. igaunama nafta. Btent nuo to ir prasidjo spartus Vj miesto kilimas, ir dabar palaikantis palank alies ekonomin klimat. Taiau artimiausi alies siekiai pltoti su nafta nesusijusias pramons sritis. Viena rimiausi laikoma turizmo aka j remia ir valstybinis, ir privatus sektoriai. Be ketinim pritraukti inomus pasaulinius tinklus, didelis dmesys skiriamas nepriklausom pltotoj statomiems aukto lygio penki vaigdui viebuiams, kurie isiskirt miesto panoramoje ir tapt pasaulinio lygio traukos centrais.

11

Literatra: 1. http://www.jura.lt/contents/article_lit.php?id_year_issue=200705&id_num=8 2. http://www.economy.gov.az/index-eng.html 3. http://www.news.az/articles/2357 4. http://www.lepa.lt/files/File/Renginiai/Konferencija_Kaukazas/azerbaidzanaskudzmanas.ppt 5. Geografijos enciklopedija 6. Grias Alfredas R. 2005. Vilniu. Usienio ali ekonomika ir ekonomin politika.

12