Ona Kristina Polukordien

PSICHOLOGINS KRIZS IR J VEIKIMAS

Pagrindins inios apie krizi ir saviudybi prevencij, intervencij ir postvencij

Praktinis vadovas

Vilnius, 2003 1

ANGOS ODIS
Skiriu Valdo Jurio atminiai (19722003). Kolegai, Bendraminiui, Bendraygiui, Draugui. Dr. Kristinos Onos Polukordiens knyg praktin vadov Psichologins krizs ir j veikimas drsiai galiau pavadinti iuo metu paia reikalingiausia knyga psicholog, psichoterapeut, socialini darbuotoj, savanori, dirbani psichologins pagalbos srityje, kasdienei praktikai. Gaila, kad nemaai met skaiiuodami augant saviudybi skaii Lietuvoje, kurdami nemaai kainuojanias prevencijos ir pagalbos priartjusiems prie Nebties ribos strategijas, ligi iol neturjome lietuvi kalba apibendrint ir plaiai prieinam specialistams svarbiausi pagalbos krizi itiktiems monms princip, galini bti orientyrais ios pagalbos teikimo praktikams. Tad ypatingai diugu, kad pagaliau turime toki knyg, parayt mogaus, turinio ne tik ilgamet praktinio darbo patirt, bet ir itin enkliai prisidjusio prie labiausiai prieinamos gyvenimo krizi atvejais pagalbos konsultavimo telefonu sistemos Lietuvoje organizavimo (beje, K. O. Polukordien buvo Lietuvos telefonini psichologins pagalbos tarnyb asociacijos krja ir pirmoji prezident). Koks bebt skmingas gyvenimas, jo tkmje ms neivengiamai tyko situacijos ar sunkumai, itverti kuriuos, o tuo labiau veikti, neretai stokojame psichologini ir dvasini resurs. Dl to auga vidin tampa, apima stiprus nerimas, patiriame bejgikum ir beviltikum, vidinio tutumo ir gyvenimo beprasmikumo bsen, usisklendiame savyje, nematydami jokios ieities. Toki gyvenimo situacij apibdiname kaip kriz. Kokia ji bebt netikta, situacin ar slygota paios gyvenimo raidos, atri ar ltin kriz visada yra pai gyvenimo pagrind supurtymas, nes jos enklus aptinkame visuose ms egzistencijos matmenyse fizinje, socialinje, psichologinje ir dvasinje btyje. Svarbu pastebti ir tai, kad krizs daniau yra natrali gyvenimo proceso dalis, idava nei netiktai ikilusi psichologin problema. Prisiminkime ymj vokiei psichiatr ir filosof Karl Jaspers, kuris kalbjo apie ribines situacijas (Grenzsituationen) gyvenime, kuri negalime nei ivengti, nei pakeisti. Todl ir klausimas danai ne tame, kaip galtume ivengti krizini gyvenimo situacij (nors kai kurias i tikrj
3

galime daryti maiau tiktinomis), o kaip ir kokiais jas galtume pasitikti, kaip galtume jose igyventi, tapdami stipresniais, jautresniais, atviresniais gyvenimo pokyiams. Tragikai susiklosiusios gyvenimo aplinkybs gali prislgti mus ne tik savo beveik mistiku neivengiamumu ir sunkiai pakeliamu kentjimu, bet taip pat gali bti rsiais, taiau imintingais mokytojais prasiskverbiant giliau gyvenimo realybs paslapt (prisiminkime G. Marsel mogus yra daugiau paslaptis nei problema). Ir visame tame galet padti mons (nebtinai diplomuoti psichologijos ar psichoterapijos profesionalai), pasireng susigrumti su krizje esanij bejgikumu, beviltikumu, depresija. Taiau norint bti tinkamu pagalbininku, maa vien bti stipresniu esamoje situacijoje. Pagalba krizi itiktiems monms reikalauja tikjimo gyvenimo prasmingumo beslygikumu, gero ios pagalbos svarbiausi princip inojimo, specifini gdi. Tok pagrind po kojomis ir teikia K. O. Polukordiens parengtas praktinis vadovas, galintis bti palydovu monms, savo kasdieniame darbe susiduriantiems su kitais monmis, patekusiais gyvenimo krizi labirintus. Naudodamasis galimybe pristatyti i knyg skaitytojams, noriu i visos irdies padkoti autorei u puik savo ilgamets pagalbos KlTIEMS apibendrinim.
Prof. RIMANTAS KOINAS

PRATARM
is leidinys tai nedidelis praktinis vadovas visiems, kas ketina dirbti ar jau dirba krizi ir saviudybi prevencijos srityje, nori padti monms, igyvenantiems krizes, ir turi klausim apie pagrindinius krizi ir saviudybi psichologinius, prevencinius, paramos aspektus. Leidinio idja ir jo turinys gim apibendrinant 12 met praktinio darbo patirt atliekant krizi ir saviudybi prevencij, ruoiant paskaitas ir seminarus ia tema, teikiant param igyvenantiems krizes monms, kuriant ir vystant socialins psichologins paramos jaunimui organizacij Jaunimo psichologins paramos centr, kurio prioritetin veikla saviudybi ir krizi prevencija. Leidin parengti ir publikuoti sudar slygas Atviros Lietuvos Fondo ir Europos Bendrijos programos ACCESS parama. Praktiniai usimimai krizi ir saviudybi veikimo srityje parodo didel metodini leidini poreik, labai didel ir nuoird usimimuose dalyvaujani specialist ir savanori sitraukim atliekam darb, nor atlikti j kuo geriau. Tikiuosi, is nedidelis leidinys pads rasti atsakymus pagrindinius rpimus klausimus specialistams ir savanoriams, kurie ketina skirti savo inias ir paramos gdius, mogikj ilum ir dmes visiems igyvenantiems krizes, o tuo paiu, tikiuosi, padsime ir visiems, kam teko ar teks igyventi krizes. Nuo krizini vyki ir igyvenim nra apsaugotas niekas, kriz gali uklupti kiekvien i ms. Tikiu, kad nieko nra svarbiau tokiais sunki gyvenimo permain momentais u veikimo vilt ir galimyb sulaukti paramos.
DR. KRISTINA ONA POLUKORDIEN, Jaunimo psichologins paramos centras, Vilnius, 2003.

UDK 616.89 Po-132

KRIZS
odis kriz yra plaiai vartojamas vairiomis reikmmis, kurias vienija bendras pasikeitimo fenomenas: kriz tai netiktos ir sunkios gyvenimo permainos, lio slygota bsena/situacija, kuri lydi didelis nerimas, tampa, grsm, nesaugumas, pavojus, pasimetimas ir kiti panas igyvenimai. gyvenimo krizes, dramatikus vykius, tragikus igyvenimus galima irti labai vairiai. Tame tarpe ir kaip galimybes. Galimybs reikm odyje kriz tiksliai ireikia kin kalbos hieroglifas, panaudotas knygos virelyje. odis kriz kinikai reikia dingst ir pavoj (cit.pagal R.Koin, 1998). Krizinio igyvenimo metu mogus, veikdamas kriz, turi galimyb gyti daug naujos patirties, gyvenimikos iminties, veikimo jgos ir brandos. Taiau neveiktoje krizje gldi tampa ir pavojus likti su skaudaus ir negyjanio dvasinio lio skausmu. Jean Vanier (1989), filosofas ir teologas, teig: tampa gali visikai palauti mog arba nuvesti j prie esms. Kiekviena kriz tai ir ribinis egzistencinis igyvenimas, kurio metu moguje vyksta stiprus dvasinis sukrtimas, perversmas, kuris arba palauia, arba sustiprina atverdamas nauj gyvenimo ir jo galimybi matym. Kriz tai permainos metas po igyventos krizs mogus vienaip ar kitaip keiiasi. iame leidinyje apraomos situacins krizs kurios uklumpa mog daniausiai netiktai, vien ar grupje (nelaimingi atsitikimai, masins katastrofos, saviudybs, prievartos atvejai, terorizmo pasekms ir pan.). Labai daug krizini situacij lydi netekties igyvenimai artim moni mirtys ar saviudybs. Netenkama sveikatos, sugebjimo diaugtis, prarandama prasta gyvenimo kokyb. Netekties igyvenimas lydi ir skyrybas, darbo, socialinio statuso, savo vertybi ar asmenybins verts, tikjimo praradimus. Krizes igyvena mons, kurie patenka krizinius vykius. Kriziniai igyvenimai slegia ir krizins situacijos auk artimuosius, kuriems tenka priimti dramatikas kai kuri krizini vyki pasekmes sau brangi, svarbi moni t, saviudybes, dvasines ir fizines traumas, patirt smurt ar prievart.
7

Projekt remia

Europos Bendrijos ACCESS programa

is dokumentas ileistas finansikai padedant Europos Bendrijai. Jame idstytos Jaunimo psichologins paramos centro pairos ir pozicija, kurios negali bti laikomos oficialia Europos Bendrijos nuomone.

ISBN 9955-9378-7-4

Visais iais atvejais labai svarbu, kad bt prieinama parama mogikoji (eimos, draug, aplinkos), profesionali psichikos sveikatos specialist, savanori krizi veikimo darbuotoj. Svarbu, kad kiekvienas mogus, kuris yra krizje, galt tiktis sulaukti taip reikalingos jam tuo metu mogikosios atjautos, supratimo ir psichologins paramos, esant reikalui efektyvios profesionali psichikos sveikatos, kit srii specialist pagalbos.

PSICHOLOGINS KRIZS
APIBDINIMAI, PAGRINDINIAI BRUOAI, KLASIFIKACIJA, FAZS

APIBDINIMAI, APIBRIMAS
Psichologin kriz kaip terminas daniausiai vartojamas: medicinos psichologijoje, asmenybs psichologijoje, psichoterapijoje. Psichologins krizs termin ir krizi teorijos pagrindus psichologij ir psichiatrij ved Erich Lindemann (1944) ir Gerard Caplan (1964). E.Lindemann, amerikietis, vokiei kilms gydytojas, krizinius igyvenimus pradjo daugiau gilintis po to, kai jam teko teikti pagalb nukentjusiems nuo didelio gaisro monms Bostono naktiniame klube. Po gaisro buvo dvi nukentjusij grups gaisro siaub igyven, bet lik gyvi mons ir uvusij ugnyje artimieji. Tuomet E.Lindemann pirm kart atkreip dmes tai, kad mons gana skirtingai reagavo tragik igyvenim. Sukrsti buvo visi, bet vieni nukentj elgsi pakankamai, kiek manoma tokioje situacijoje, ramiai ir organizuotai, j emocins, elgesio reakcijos buvo adekvaios vykusiai nelaimei. Kit moni elges buvo galima apibdinti kaip sutrikus (visikas pasimetimas, okas ir pan.). Stebdamas kriz igyvenusius mones ilgesn laik, E.Lindemann aptiko, kad vienus mones kriziniai igyvenimai ugrdina, sustiprina, kitus palauia. E.Lindemann prijo ivados, kad svarbiausi faktoriai, kurie takoja moni reakcijas krizini igyvenim metu, krizini igyvenim pasekmes, tai: asmenybs brandumas ir galimyb gauti pagalb tuo metu. E.Lindemann paiam teko igyventi sunki gyvenimo kriz jis susirgo viu. Taiau jis veikinjo i kriz ir dirbo iki pat gyvenimo pabaigos. Guldamas ligoninje, urainjo savo stebjimus ir kaip gydytojas, ir kaip pacientas. Kol galjo, vis laik padjo kitiems pacientams. Prie mirt padkojo visiems u pagalb, patvirtindamas, kad mirtinai serganiam mogui aplinkini parama yra labai reikalinga. Vieningo psichologins krizs apibrimo nra. Apibendrin daugumos autori pateikiamus psichologins krizs apibdinimus (Linde-

mann E., 1944; Caplan G., 1964; Pluek Z., 1991; Gailien D., 1993; Doherty G.W., 2000 ir kt.), galtume naudoti apibrim: Psichologin kriz tai sveiko mogaus reakcija sunki ir reikming jam emocikai gyvenimo situacij, kuri reikalauja nauj adaptacijos ir veikimo bd, nes turim nebepakanka. Itikus krizei, mog apima didelio psichinio diskomforto bsena, kuriai bdingi tokie jausmai kaip neviltis, bejgikumas, baim, tampa, nerimas, prislgta nuotaika, pasimetimas. 2)

3)

PAGRINDINIAI PSICHOLOGINS KRIZS BRUOAI

Kiekvieno mogaus igyvenama psichologin kriz yra individuali, kaip individualus ir nepakartojamas yra kiekvieno mogaus igyvenimas. Taiau visos psichologins krizs turi ir bendr bruo. Juos svarbu inoti atsakant klausim ar tai psichologin kriz, ar kitok sutrikim atspindinti bsena? Atsakymas klausim tampa svarbus, jei taikoma krizi terapija arba intervencija (ia ir toliau krizi terapija ar krizi intervencija vadinsime psichoterapijos pakraip ir psichologins paramos metodus, taikomus krizini igyvenim metu). Nes krizi terapija turi kelet svarbi skirtum nuo pagrindini psichoterapijos ri. ie skirtumai daugiausiai atsispindi krizi terapijos turinyje, kuris yra orientuotas igyvenimus, susijusius tik su krizine situacija, ir krizi terapijos trukmje madaug iki dviej mnesi, apie tai plaiau bus raoma krizi terapijai skirtame skyriuje. Pagrindiniai psichologins krizs bruoai (pagal France K., 1990; Pluek Z., 1996 ir kt.). 1) Specifinis emocikai reikmingas mogui vykis. Vienas daniausiai psichologines krizes sukeliani vyki netektys (Jurys V., 1996). Jas turtume suprasti plaiau tai gali bti ne tik artimo mogaus mirtis, bet ir skyrybos, bedarbyst, socialinio statuso, materialinio gerbvio netekimas. Tai visi atvejai, kai mogus netenka kako, kas jam asmenikai, emocikai, vertybikai yra labai svarbu. Psichologins krizs gali isivystyti ir vykus tokiems dramatikiems
10

4)

5)

6)

vykiams, kaip netiktos katastrofos, tarp j ir masins: transporto avarijos, sprogimai, gaisrai, ems drebjimai, teroro aktai ir pan. Psichologines krizes gali slygoti igyvenamo streso, frustracijos, vidinio konflikto suintensyvjimas, patirtas smurtas. Psichinio diskomforto bsena. Jos metu mogus igyvena labai stipri tampa, nerim, pasimetim, bejgikum, beviltikum, baim, kalt ir kitus jausmus, kurie nebeleidia normaliai funkcionuoti ir trunka ilgiau, negu bdavo anksiau, kai tekdavo veikinti ikilusias dideles gyvenimo problemas. mogus neino k daryti ioje naujoje gyvenimo situacijoje. Kiekvienas mogus, esant sunkiems igyvenimams, visuomet turi tam tikr gyvenimo patirt, kuri jam padeda veikti kilusius sunkumus, su jais susijusias sunkias ir skausmingas bsenas. Taiau psichologins krizs atveju anksiau sukaupta problem veikimo patirtis nebepadeda. Turim, inom problem sprendimo bd nebepakanka. Tokia situacija gilina bendr pasimetim ir bejgikum, maina pasitikjim savimi. Pagalbos galimyb. Psichologins krizs metu labai svarbu, ar yra galimyb sulaukti pagalbos. Pagalb gali teikti artimi mons (eimos nariai, draugai), krizi veikimo specialistai profesionals psichikos sveikatos specialistai ir savanoriai. Jei pagalbos nesulaukiama, psichologin kriz gali gilti ir likti neveikta. Psichologins krizs trukm. Krizinis igyvenimas trunka iki 2 mnesi. Jei madaug per 2 mnesius nepraeina sunks, psichologin kriz lydintys jausmai ir igyvenimai, mogui nepavyksta grti prast kasdieninio gyvenimo ritm ir kokyb, tai i bsena jau nebevadinama krizine. Tuomet nustatomi ar diagnozuojami galimi tokiais atvejais sutrikimai (kurie kvalifikuojami pagal dominuojanius simptomus ar sutrikimus emocij, elgesio ir pan.). Todl ir krizi terapija/intervencija paprastai yra taikoma tik igyvenamos psichologins krizs metu. Kiekvienoje psichologinje krizje gldi dvi galimybs veikti kriz: jei psichologin kriz veikiama, krizinis igyvenimas paskatina individo augim, vystymsi, emocin brand. Neveikti krizs: neveikta psichologin kriz slygoja krizs chronizacij, t.y. galimus fizins, psichikos sveikatos, asmenybins integracijos, socialinio funkcionavimo ir adaptacijos su11

trikimus, kurie pasireikia kaip intensyvjanios psichologins problemos ar gilesni psichikos sutrikimai, ar kaip somatiniai simptomai ar ligos; gali atsirasti polinkis priklausomybms alkoholizmui, narkomanijai ir pan. ios pasekms veda neadaptyv mogaus funkcionavim. Visas ias pasekmes teks ilgai veikinti jau daugeliui specialist bendrosios praktikos ir vairi specializacij gydytojams, psichologams, psichoterapeutams, psichiatrams, socialiniams darbuotojams ir t.t. Pasekmi likvidavimas kainuoja visuomet daug kart brangiau, negu palanki slyg sudarymas, kad bt ivengta prieasi, kurios sukelia tokias pasekmes. Todl krizini igyvenim prevencija, savalaikis krizi veikimas yra labai svarbi visuomens sveikatos apsaugos dalis. Psichologins krizs terminu neretai pakeiiami tokie terminai kaip stresas, konfliktas, frustracija, kritin bsena. Taiau ie terminai ireikia skirtingus igyvenimus (Janosik E.H.,1984; Vasiliuk F.E., 1984; Pluek Z., 1996). Stresas kyla atsiradus specifiniams aplinkos reikalavimams, sutrikdo mogaus adaptacij, sukelia grsm mogaus vitalikumui. Lyginant su psichologine krize, stresas yra platesn svoka negu kriz. Kiekviena kriz gali kilti dl streso ir atvirkiai. Frustracija tai nemaloni psichin bsena, atsirandanti dl vidini ar iorini jg, kurios trukdo siekti tikslo. iai bsenai bdinga stipri motyvacija siekiant konkretaus tikslo ir klitis (fizin, biologin, psichologin, socialin), trukdanti tiksl pasiekti. Frustracijos igyvenimas yra maiau intensyvus negu krizinis, atskirais atvejais, kai frustracija buvo labai stipri ir trukd pasiekti subjektyviai svarbius mogui tikslus, ji gali peraugti krizin igyvenim. Konfliktas j apibdina dviej svarbi motyv kova vidiniame mogaus pasaulyje. Tai igyvenimas, kai mogui tenka rinktis vien i keli alternatyvi reagavimo bd, kai susiduria tokie mogaus smons fenomenai kaip norai, tikslai, vertybs.
12

Konfliktas kyla i sudtingesni vidinio pasaulio igyvenim ir gali peraugti krizin igyvenim. Kritin bsena atsiranda staiga, netiktai, dl sunkius igyvenimus sukeliani vyki. Kritin bsena visuomet reikalauja greit sprendim ir neatidliotinos pagalbos. Jei mogus negali laukti sprendimo ir pagalbos daugiau negu 24 val. tai kritin bsena.

KRIZI KLASIFIKACIJA
Yra daug psichologini krizi klasifikacij, kurios turi daug bendr bruo. Pateikiame kelias i j. Visas psichologines krizes bt galima skirstyti dvi stambias grupes (Janosik E.H., 1984): 1. situacins jos yra daugiau individualios, maiau universalios ir maiau numatomos; 2. vystymosi bdingos atskiriems reikmingiems kiekvieno mogaus gyvenimo etapams. Daniausiai literatroje yra pateikiami E.H.Erikson (1977) aprayti 8 asmenybs vystymosi etapai, kuri kiekvienam bdinga atitinkama vystymosi kriz: kdikysts, ankstyvosios vaikysts, viduriniosios vaikysts, pradinio mokyklinio amiaus, paauglysts, jaunysts, ankstyvosios brandos, senatvs. Sutinkami vairs situacini krizi apibdinimai, kurie atspindi asmenybinius (Pluek Z., 1996) ir tarpasmeninius krizi aspektus. Organizmins krizs jos atsiranda, kai dl stipraus dirgiklio (stresoriaus) veikimo paeidiama vidin organizmo homeostaz. Toks dirgiklis gali bti ilgas, sekinantis fizinis ar protinis darbas, veikla slogioje, pavojingoje, emocikai rizikingoje aplinkoje (varybos, konkurencija, konkursai, azartiniai loimai), vyk kataklizmai, pavyzdiui, ems drebjimas ar potvynis.
13

Krizs, kelianios grsm vidinei integracijai tipikiausius ios grups krizs apibrimus pateikia Lindemann ir Caplan (1961): kriz kyla, kai mogus patenka situacij, kurioje atsiranda pavojus jo vertybms, gyvenimo tikslui. Tai gali atsitikti dl artimo mogaus mirties, mirtinos ligos, darbo netekimo ir pan. Krizs, sukelianios dideles permainas gyvenimo erdvje termin sil Parkes, turdamas omenyje Levin lauko teorij apie mogaus potyrius vidinje ir iorinje psichologinje aplinkoje, t.y. gyvenimo erdvje. Viskas, kas vyksta mogaus aplinkoje, veikia jo vid ir atvirkiai. mogaus gyvenimo erdvs krizs pavyzdiai skyrybos, pasauliros kitimas, sveikatos netekimas ir pan. Tarpasmenins ir sociokultrins krizs j prieastys gldi aplinkoje ir svarboje, kuri asmuo teikia kokiems nors socialiniams santykiams. Tai gali bti eimos krizs, kylanios dl prarasto kontakto tarp tv ir augani vaik, krizs, kylanios i auganio prieikumo kokiam nors asmeniui ar moni grupei. Krizs, kylanios dl reikiamos informacijos trkumo Viljams nuomone, krizs kyla dl to, kad tarp moni stinga komunikacijos ir informacijos. Daugelis krizi kyla dl neinojimo, kaip elgtis naujai uklupusioje situacijoje (pavyzdiui, vykus ems drebjimui). Lindemann tokias krizes vadina kolektyvinmis. Saviudybs krizs jos kyla po psichologins krizs (kaip bandymas tokiu bdu isprsti situacij) arba mios krizs fazs metu. Religins krizs jos susijusios su religiniu patyrimu. Tai tikjimo krizs joms bdingos visos abejons, netikrumas, neinios pojtis, teologijos ir mokslo ini neatitikimai asmeniniams tikjimo igyvenimams; krizs, kylanios dl savojo religinio ir dvasinio gyvenimo raidos sunkum.

Talpus ir atskleidiantis krizin bties aspekt yra egzistencini krizi apibdinimas: egzistencins krizs kyla i vidini konflikt, nerimo igyvenant ir sprendiant esminius gyvenimo klausimus, atliekant svarbius gyvenime pasirinkimus, priimant reikmingus sau ir kitiems sprendimus, susijusius su atsakomybe, laisve, nepriklausomybe, meile, mirtimi, tikjimu ir kitais svarbiausiais mogui egzistencijos fenomenais.

PSICHOLOGINI KRIZI FAZS

Psichologinms krizms bdinga tam tikra dinamika, pasireikianti keliomis fazmis. G.Caplan (1964) ir K.France (1992) iskiria 4 situacini krizi fazes. 1. Poveikio (konfrontacijos, angin) tai pirmoji mogaus reakcija tai, kas netiktai tapo neivengiama, t.y. vyko. ioje fazje maja mogaus orientacija situacijoje, auga tampa, didja nerimas. mogus niekaip negali isprsti problemos, jauia, kad jo pastangos iekant ieities yra bevaiss, dl to didja sutrikimo jausmas. Taiau mogus vis tiek bando konfrontuoti su problema, ieko ieities. 2. Pasidavimo tampa auga toliau, stiprja nevilties, bejgikumo jausmai, maja pasitikjimas savo jgomis, apima jausmas, kad i problema niekuomet neisisprs, skausmingi igyvenimai nesibaigs. 3. Tvarkymosi (mobilizacijos) sukaupiamos, mobilizuojamos visos pastangos. Motyvacija sprendimams tuo metu milinika, labai aukta galimyb asmenybs augimui. mogus yra atviresnis, prieinamesnis kit takai (lyginant su kitomis fazmis). ioje fazje galimos dvi ieitys. Kriz veikiama, mogus randa sprendim. tampa palaipsniui atslgsta, mogus sustiprja. Kriz neveikiama. tampa taip pat sumaja, bet jau dl kit prieasi: mogus pasiduoda, jauiasi veiktas, tampa pasyvus. Kaip vienas i galim bd ivengti su neveikta krize susijusi jausm gali kilti noras nusiudyti. Taiau realiai mogus dar netrokta mirties. Nesulaukus adekvaios pagalbos, atsi-

14

15

randa neadaptyvs reagavimo krizinius igyvenimus bdai, kurie signalizuoja apie prasidedant psichologins krizs chronizacijos proces: 1) kriz suklusi problema, j lydintys nemalons igyvenimai yra klaidingai traktuojami (ikreipiami), neigiami, istumiami. Pradeda pasireikti per didel psichologin gynyba; 2) mogus atsisako atsakomybs u save, perkelia j kitiems, danai kaltina kitus, neretai atsakym ir sprendim ima iekoti mistikuose igyvenimuose; 3) alkoholizacija, narkotizacija; 4) psichologiniai sunkumai virsta somatinmis, psichosomatinmis arba psichiatrinmis problemomis. Vienas i daniau pasireikiani sutrikim po itin sunki psichologini traum potrauminio streso sutrikimas. 4. Galutin (pasitraukimo) mogus jauia didel fizin ir psichin isekim. Jei kriz veikta, mogus palaipsniui grta prie savo prastos bsenos ir gyvenimo bdo. Jei kriz neveikta, silpnja vidin asmenybs integracija. Tsiasi galimi chronizacijos variantai. Krizs trukm: 68 savaits (iki 2 mnesi).

SAVIUDYBS
APIBDINIMAS, STATISTIKA, RIZIKOS FAKTORIAI, PSICHOLOGINIS ASPEKTAS, TIPAI

BENDRAS SAVIUDYBS FENOMENO APIBDINIMAS

Saviudyb reikinys, kur tiria daug moksl: sociologija, filosofija, medicina, psichologija, kriminologija, teologija ir kt. Saviudyb sudtinga, daugiareikm problema, kuri neturi kokios nors vienintels prieasties ar paaikinimo. J daniausiai sukelia biologini, psichologini, kultrini, socialini veiksni visuma. Iki iol niekas negali atsakyti klausim kodl mons udosi? E.Schneidman (1985) vienas ymiausi iuolaikins suicidologijos mokslo apie saviudybes krj, Kalifornijos universiteto Medicinos fakulteto profesorius, Amerikos suicidolog asociacijos krjas, saviudyb apibdina taip: iuo metu Vakar pasaulyje saviudybe vadinamas smoningas susinaikinimo aktas, kuris yra daugiasluoksnis sutrikimas ir kur vykdo keniantis individas, laikantis saviudyb geriausia ieitimi i susiklosiusios padties.

SAVIUDYBI PROBLEMOS MASTAI PASAULYJE

(pagal PSO leidin Saviudybs prevencija, 2000.)

16

1995 metais pasaulyje nusiud 900 000 moni. Kas 40 sekundi pasaulyje nusiudo 1 mogus. Kas 3 sekundes pasaulyje kas nors bando udytis. Saviudyb yra viena i trij daniausi mirties prieasi 1535 met amiaus moni grupje. Kiekviena saviudyb skaudiai atsiliepia maiausiai eiems kitiems monms. Kiekvienai saviudybei tenka 710 suicidini bandym.
17

Sunku imatuoti psichologines, socialines bei finansines saviudybs pasekms eimai ir bendruomenei. Numatoma, kad 2020-aisiais metais pasaulyje nusiudys 1,53 mln. moni (prof. Bertolote, 2000, Vilnius, praneimas konferencijoje). Pastaraisiais metais pagal lyt pasaulyje daugiausiai saviudybi:
(cit. prof. Norman Sartorius, 2000, Vilnius, praneimas konferencijoje).

1. Vaikin visada nusiudo kelis kartus (madaug 5 kartus) daugiau negu mergin. 2. Miestuose nusiudo apie pusantro karto daugiau jaunuoli negu mauose miesteliuose ir kaimuose. 3. Beveik 40% vienuolikos, trylikos ir penkiolikos met vaik ir paaugli galvoja apie saviudyb, yra kr konkreius saviudybs planus ar net band udytis.
(D.Gailien, 2001):

tarp vyr 1. Lietuvoje 2. Rusijoje 3. Estijoje 4. Latvijoje 5. Vengrijoje 6. Slovnijoje

tarp moter 1. Kinijoje 2. Vengrijoje 3. ri Lankoje 4. Estijoje

Visos Lietuvos gyventoj saviudybms bdingos ios tendencijos

Europoje pagal saviudybi skaii 100-ui tkstani gyventoj pastaraisiais keliais metais pirmauja Lietuva (44 saviudybs 2001m.) Rusija (39 saviudybs 2000m.), Latvija (34 2000m.), Estija (33 2000m.), Vengrija (32 2000m.). Palyginimui, Europos Sjungos alyse tuo laikotarpiu saviudybi vidurkis imtui tkstani gyventoj buvo apie 20 moni.

1) vyrai nusiudo penkis kartus daniau negu moterys. O daugumoje Europos Sjungos ali vyr ir moter saviudybi santykis yra 3:1; 2) absoliuiais skaiiais daugiau moni nusiudo didiuosiuose miestuose (53% vis saviudybi), taiau pagal skaii 100-ui tkst. gyventoj nuo 1971 m. kaime vyksta daugiau saviudybi negu mieste (dvigubai); 3) daniausiai nusiudo tarp vyr: 40 49 met kaimo vyrai, tarp moter: 40 49 kaimo ir vyresns negu 75 met miesto ir kaimo moterys; 4) labai didelis jaunimo saviudybi skaiius 31 saviudyb 100-ui tkstani jaunuoli; 5) pastarj met tendencija: spariausiai daugja 2024 met amiaus vyr ir 5059 met amiaus moter saviudybi.

SAVIUDYBI STATISTINIAI YPATUMAI LIETUVOJE

Lietuvoje saviudybi rodiklis yra labai auktas. 100-ui tkstani gyventoj (Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys) 19952002 m. kiekvienais metais nusiudydavo nuo 42 iki 46 (2000 m.) moni. Vaikai ir jaunimas Lietuvoje kasmet nusiudo 50 60 vaik ir jaunuoli nuo 10 iki 19 met. Vidutinikai 67 i i nusiudiusi bna vaikai iki 10 met (N.emaitien, L.Jarueviien, D.Gailien, 2001). ioje amiaus grupje pastebtos tendencijos:
18

SAVIUDYBS RIZIKOS FAKTORIAI IR KITI REIKMINGI VEIKSNIAI, KURIE GALI TAKOTI SAVIUDYB
1) 2) 3) 4) 5) Psichikos ligos (iki 60% depresijos). Alkoholizmas. Narkomanija. Ankstesni bandymai udytis. Chronikas stresas, netektys ir kiti neigiami emociniai faktoriai, neviltis. 6) Ilga hospitalizacija, izoliacija (pvz., kalinimo staigose).
19

7) 8) 9) 10)

Vienatv, socialini ryi stoka. Palaikymo (artimj, visuomens) stoka. eimos ar asmenin istorija, kurioje buvo bandymai udytis. Socialins problemos bedarbyst, gyvenimas emoje ekonominje klasje. 11) Biologiniai faktoriai: galimi serotonino metabolizmo sutrikimai. 12) Teigiama nuostata saviudybes, pozityvus santykis altruistines saviudybes. 13) Asmenybins mogaus savybs: dichotomikas mstymas (dominuoja mstymo ir igyvenim principas arba-arba. Tokio mstymo modelio pavyzdys: arba tai kas man svarbu yra, arba, jei nra be to gyventi nemanoma); kognityvinis (paintinis) rigidikumas saviudybei linkusio asmens mstymas, jausmai, veiksmai, danai bna suvaryti, nelanksts ir todl riboti. Toks mogus nuolat galvoja apie saviudyb ir nesugeba persijungti; pasyvumas; generalizuojanti atmintis: kai dabartin neskm, sunkus igyvenimas aktualizuoja visus praeityje igyventus neigiamus faktus, jausmus ir tokiu bdu, neatsiejant ankstesni igyvenim nuo dabartini, pastarieji tampa sunkiai pakeliami. Visi rizikos faktoriai ir kitos saviudybes takojanios prieastys yra svarbs ir tolygiai reikmingi. Jei mainame rizikos faktori tak, maja ir saviudybs tikimyb. Todl vienas i pagrindini saviudybi prevencijos udavini mainti saviudybi rizikos faktori poveik.

biologinius, biocheminius, kultrinius, tarpasmeninius, socialinius, psichinius, loginius, filosofinius elementus, bet vis dlto ir toliau manau, kad jos prigimtis psichologin (Shneidman E.S.,1996). Kas bdinga beveik visoms saviudybms: 1. Saviudybs prasm rasti problemos sprendimo bd. Problema iuo atveju sunki situacija, nepakeliamas dvasinis skausmas, kriziniai igyvenimai. Tokiu bdu saviudyb tampa tariamu problemos sprendimu. 2. Saviudybs tikslas siekiama atimti sau smon, kad bt galima negalvoti ir nejausti. 3. Saviudybs veiksmas pasitraukimas, bgimas. Tai bgimas nuo aplinkybi ir bsenos, kuriose labai sunku ibti. 4. Saviudybs postmis nepakeliamas psichikos (psichologinis, dvasinis) skausmas. 5. Nepatenkinti (frustruoti) psichikos poreikiai kiekvienos saviudybs atveju buvo nepatenkinti labai svarbs konkreiam mogui ir jam emocikai reikmingi poreikiai. 6. Emocin bkl bejgikumas ir neviltis. Tai labiausiai saviudybei bdingi jausmai. Juos labai danai lydi vienatv, lidesys, nereikalingumo jausmas. 7. Vidin pozicija yra ambivalentikumas gyvenimo atvilgiu: noras gyventi ir negyventi susilygina. Daugeliu gyvenimo atvej mogus gali igyventi prieingus jausmus vienu metu. Taip atsitinka ir su noru gyventi, ir noru mirti. Kuo labiau nepakeliamas tampa psichikos skausmas, kuo bejgikiau ir beviltikiau jauiasi mogus, tuo labiau stiprja jo noras mirti intensyvja suicidiniai impulsai. Taiau tai nereikia, kad greta to mogus visikai nebenori gyventi. is noras yra visuomet, koks maas tuo metu jis bebt. Ir todl visuomet yra svarbu bandyti padti, kaip rao E.Shneidman : Btent dl io dvilypumo btina nealikai sikiti. Kai vyksta kova tarp gyvenimo ir mirties, argi neturt kiekvienas kultringas mogus siterpti ir stoti gyvenimo pusn?. 8. Momentinis impulsyvumas saviudyb labai danai yra impulsyvus veiksmas, kuris vykdomas tik tam tikru momentu. Impulsas udytis daniausiai nra nuolatinis. Sustiprjs jis gali tstis kelias mi21

(pagal Shneidman E.S.,1996 ir kt.)

PSICHOLOGINIS SAVIUDYBI ASPEKTAS

Pagrindinis klausimas, kylantis visiems, kurie vienaip ar kitaip susiduria su saviudybmis kodl mons udosi? Kas atsitinka, kad mogus nebenori gyventi? Tai labai sunkus klausimas, kur bando atsakyti daugelio moksl atstovai, bet vienareikmio atsakymo nra. E.Shneidman galvoja, kad nors saviudyb yra daugiabriaunis reikinys, apimantis
20

nutes ar valandas. Todl itin svarbu, kad pagalba bt prieinama btent tuo metu, kai impulsas udytis sustiprja. 9. Suvokimo (painimo) sferos susiaurjimas: mogus mato savo, kit galimybes, situacijos, kuri pateko, ypatumus siauriau, vienpusikai, lyg pro tamsius akinius. smons, suvokimo lauk nebepatenka sipareigojimai ir atsakomyb prie artimus ir mylimus mones, teigiami ir malons prisiminimai, vilties igyvenimas. Kaip buvo minta anksiau, ketinanio nusiudyti mogaus smonei bdingas dichotomikas mstymas pagal princip viskas arba nieko. 10. Visuomet tiesiogiai ar netiesiogiai kakam yra praneama apie ketinim, plan nusiudyti. is faktas apraytas XX amiaus 6-ajame deimtmetyje. Apie saviudybes usimename dvejopai: odiu ir elgesiu. Uuominos plaukia i ambivalentik igyvenim gilaus noro mirti nutraukiant kanias ir nuo neatsiejamo trokimo ir vilties, kad kas nors padt, igelbt. Apie 90 % atvej aptinkama, kad nusiudiusieji madaug savait prie saviudyb odiu ar elgesiu apie tai buvo usimin. 11. Saviudyb procesas, kurio pradia danai gldi dar vaikystje, paauglystje. Kaip teigia JAV klinikinis psichologas Israel Orbach (1988), io proceso vystymuisi labai didel tak daro eimyniniai santykiai, svarbs ir asmenybiniai mogaus ypatumai. Jo manymu, saviudybs procesas prasideda nuo nekalt ketinim, kai vaikas pradeda svarstyti, kaip bus paveikti aplinkiniai mons, jei jis inyks. is procesas aktyvja, kai aplinkiniai to nepastebi, nereaguoja vaiko lkesius, kai neigia ar rimtai nepriima jo jausm, uuomin apie saviudyb. Neretai is ankstyvoje vaikystje prasidjs procesas isivysto iki letalios (mirtinos) baigties vlesniais gyvenimo metais. Tiktina, kad vykdantys saviudyb suaug mons turjo ketinim apie tai dar vaikystje. Brandiame amiuje atsirad stresoriai tik jung dar vaikystje atsiradusius saviudikus impulsus. Saviudyb kaip proces atspindi ie etapai: Mintys apie saviudyb. Nra pasaulyje mogaus, kuriam kada nors galvoje nemktelt mintis, fantazija apie saviudyb. Taiau kai kuriems igyvenantiems sunkumus monms tokios mintys galv ateina vis daniau. iame etape mogus realiai dar nenori mirti, bet pagalvoja apie saviudyb, kaip apie vie22

n i galim sprendim. Saviudiki impulsai yra, bet jie dar nra labai stiprs. Ketinimas nusiudyti. mogaus realus noras mirti didja ir pasiekia toki stadij, kai jis pradeda iekoti mirties. Saviudyb mogui atrodo vienintelis ir pats geriausias sprendimas. Saviudiki impulsai stiprja ir pasiekia tok lyg, kad mogaus gyvybei jau gresia pavojus. Pradedama galvoti apie bdus, kuriais bt galima nusiudyti, saviudybs planas detalizuojamas. Bandymas nusiudyti. Tai paskutinysis saviudybs etapas. mogus apsisprendia galutinai. Dl to kartais net gali pagerti jo nuotaika. Atsiranda atsisveikinimo enklai (reikmingos uuominos, poelgiai, atspindintys priimt sprendim). Po to gana greitai vykdoma saviudyb.

Pagal Pasaulins sveikatos organizacijos priimt klasifikacij saviudybs priskiriamos prie autodestruktyvios elgsenos, kuri gali bti: tiesiogin asmuo jauia nor, poreik nuudyti arba aloti save. Tai smoningas elgesys, kuris daniausiai pasireikia maus streso ar psichologins krizs situacijoje; netiesiogin mogus smoningai nesirenka mirties, specialiai savs neluoina. Taiau savo elgsena jis sukelia rizik savo gyvybei ar sveikatai: nesirpina sveikata, vartoja kenkianias sveikatai priemones (daug rko, piktnaudiauja alkoholiu, nuolat persivalgo ir pan.). Toks elgesys pasireikia nesmoningai, tampa tam tikru gyvenimo bdu.

SAVIUDYBI TIPAI
Literatroje daniausiai nurodomi ie saviudybi tipai (Pluek Z., 1996 ir kt.). 1. Tikrosios saviudybs Motyvacija miriai aukta, bet danai nekonkreti neaptinkama konkretesn prieasi grandin, kuri slygot toki aukt motyvacij mirti. i bsen neretai lydi tokie odiai kaip:
23

nesinori gyventi, gyvenimas neturi prasms, noriu mirti. Noras atimti sau gyvyb ireikiamas pakankamai aikiai ir atvirai. Nusiudyti norima bgant nuo nepakeliamai sunki igyvenim, slegiant nepakeliamam psichikos skausmui (sielvartaujant dl labai artimo mogaus netekties, sergant nepagydomomis ligomis ar pan.). Kai mogus pasirenka saviudyb kaip bd savo socialiniam protestui ireikti, gindamas savo sitikinimus ar pan. Tai vadinamosios altruistins saviudybs (susideginimai ar kiti susinaikinimo bdai).

2. Tariamosios saviudybs (parasuicidai) Nra auktos, smoningos motyvacijos atimti sau gyvyb. Santykis gyvenim labai ambivalentikas, bet dominuoja potraukis gyventi. Todl pagrindiniu saviudybs akto tikslu tampa ne mirtis, o elgsena, kuri sudaryt mirties galimyb. Tai suicidin elgsena, kai mirtis, kaip galutinis rezultatas, nra laukiama, bet kaip rizikos faktorius egzistuoja. Tokios suicidins elgsenos prieastimis tampa: trokimas atkreipti save dmes, kai kitaip nepavyksta ireikti savo sunkum. Tai pagalbos auksmas; agresija, nukreipta prie asmen, su kuriuo konfliktuojama (tvai, sutuoktinis, bendraamiai); kertas; pyktis ir noras sukelti kalts jausm asmeniui, suklusiam sunkius igyvenimus; protestas prie kit priespaud ar elges; noras pasiekti geidiam tiksl; bejgikumo jausmas. 3. Demonstratyviosios saviudybs iuose mginimuose nusiudyti nesiekiama labai pakenkti sau, nra noro mirti. Mirties galimyb netgi kelia baim. Todl suicidinis bandymas atliekamas demonstratyviai, norint parodyti savo emocijas, padaryti spd rpimam asmeniui, sulaukti uuojautos ir gailesio. Taiau suicidin rizika taip pat ilieka dl atsitiktini, nenumatyt galimybi slygoti mirt.

Visais saviudybi atvejais, nepriklausomai nuo j tipo, kiekvienas saviudik nuostat isakantis mogus savo elgesiu pranea, kad jam sunku, ir kad jis nemoka kitaip sprsti savo problem arba nesugeba kitaip apie tai praneti alia esantiems. Tikslesnis ketinimo nusiudyti tipo nustatymas leidia tiksliau vertinti saviudybs rizik. Taiau reikia paymti, kad nustatant saviudybs rizik niekas ir niekuomet negali bti visikai utikrintas visuomet gali vykti nenumatyt ir dramatik netiktum. Todl visus ketinimus nusiudyti dera irti pakankamai rimtai, bandant suprasti, kodl is mogus sprendia savo problemas btent tokiu bdu ketindamas nusiudyti ar kalbdamas, kad nusiudys.

VAIK SAVIUDYBS
Net psichikos sveikatos specialistai danai nesuteikia pakankamai reikms faktui, kad ir vaikystje pasireikia autodestruktyvus ir saviudikas elgesys. Danai klaidingai manoma, kad vaikai nesugeba suvokti mirties prasms, neatskiria savo suicidik poelgi nuo galimos letalios baigties. Taiau I.Orbach (1988) nuomone, vaikai daniausiai supranta mirties reikm, ireikia savo nor mirti. is suvokimas ir iraika kinta priklausomai nuo raidos etap, taiau jie egzistuoja. C.Pfeifer (1986) teigia, kad, kalbant apie vaik saviudybes reikia inoti, jog vaikas nebtinai supras mirties negrtamum, bet jis suvokia, nors ir labai neprastai, kas yra mirtis. Vaik saviudyb gali bti apibdinama kaip autodestruktyvus elgesys siekiant rimtai susialoti ar mirti. Suaug mons daniausiai link tikti, kad vaikai nesiudo. Egzistuoja daug mit apie vaikyst: vaikyst tai laims ir nerpestingumo metas, vaiko asmenybje nra savigriovos uuomazg, vaikas nesugebs rimtai sugalvoti, kaip nusiudyti. Toki nuomon paneigia is Rosenthal ir Rosenthal (1984) apraomas 2,5 met mergaits suicidinio elgesio pavyzdys: i mergait suvalg daug aspirino tablei ir po keli valand buvo rasta be smons. Jos mama tuo metu buvo gydoma ligoninje dl usitsusios depresijos. Po io atsitikimo mergait buvo gydoma psichoterapikai. aidim kambaryje ji buvo ag25

24

resyvi, hiperaktyvi; jos aidimai buvo kompulsyvaus pobdio, apie mirt. Ji maitino ll aspirinu, o po to pra terapeut gelbti ll. Mergait aikino, kad ll turi iandien numirti. Ji atsiguldavo ant kilimo, usitempdavo ant galvos antklod ir vaidindavo mirusi. Suicidiniai vaik ketinimai danai traktuojami kaip atsitiktiniai vykiai, nelaimingi atsitikimai. Motto (1985) nuomone, taip yra todl, kad vaikai nepalieka aikesni suicidini praneim. Dauguma statistini duomen apie vaik suicidus pateikiama nuo 15 met amiaus. Statistikos apie vaik iki 10 met saviudybes praktikai nra. Taiau yra duomenys, kurie nurodo, kad pasaulyje nusiudo 0,9 berniuk ir 0,5 mergaits imtui tkstani gyventoj (i Bertolote praneimo LR Seime, Vilnius, 2000). Pfeffer (1981), Rosenthal ir Rosenthal (1984) duomenimis (cit. Pagal Orbach I., 1988), vaikai suicidus atlieka pasirinkdami taip vadinamus iaurius saviudybs bdus: 32% vaik oko emyn nuo aukt pastat ar pan.; 31% vaik oko po vaiuojaniomis mainomis; 25 % nuodijosi; 6% drsi, pjaustsi; 6% deginosi. Atlikdami pakartotinas saviudybes, vaikai danai pasirenka vis iauresnius nusiudymo bdus. Vaikai, kaip ir suaug, pranea apie ketinim nusiudyti: jie kalba apie savo nor numirti, aidia pasikartojanius aidimus apie mirt ir saviudybes, pieia destruktyvaus turinio pieinius, kuria panaias istorijas, dainas.

minanio ir paslaptingai baisaus. Danai baiminamasi, kad saviudyb paveldima, ypa kai giminje nusiudiusij yra daugiau. Taiau prisiminus visoms saviudybms bdingus bruous, saviudik gimins nari elges galima vertinti kaip pasikartojant, imokt bd sprsti sunkumus nusiudant. Tai lyg gimins problem sprendimo blogas scenarijus. Bet jis nebtinai turi bti fatalikas, nepakeiiamas ir mgdiojamas i kartos kart. Tinkamai elgiantis, j galima keisti. Saviudyb tokiu atveju turi bti vardinta ir paskelbta netinkamu sunki gyvenimo problem sprendim modeliu. Jei udosi vieni eimos nariai, kiti laisviau leidia sau t pat. Toks leidimas udytis neturi bti iduodamas. Vietoj jo prieinamais bdais turt bti skatinama nuostata gyventi mokinant kaip veikti gyvenimo sunkumus, kaip ir kur iekoti pagalbos.

EIMYNINS SAVIUDYBS
Yra daug eim, gimini, kuriose kakas nusiud. fakt beveik kiekviena gimin linkusi slpti. Gimins nari nusiudymas neretai igyvenamas kaip gimins gda, bejgikumo rodymas, kakas itin nera26 27

KRIZI INTERVENCIJA
APIBDINIMAI, TURINYS, KONSULTAVIMO ETIKA, KONTAKTO SU KRIZES IGYVENANIAIS MONMIS YPATUMAI

BENDRI KRIZI INTERVENCIJOS YPATUMAI

Pagrindiniai krizi intervencijos ypatumai susij su krizini igyvenim specifika, kuri slygoja poreik skubiai pagalbai ir krizins intervencijos specifika, kurios esm apibrtas intervencijos taikymo laikas tik krizinio igyvenimo metu. Krizin intervencija/psichoterapija pagal pobd artimesn trumpalaikei psichoterapijai, taiau turi esmini skirtum nuo bendr trumpalaiks psichoterapijos ypatum. ie skirtumai krizi intervencijos/psichoterapijos metu sietini su: psichoterapeuto pozicija: aktyvesn, labiau emocikai palaikanti; psichoterapijos trukme: terminuota ne ilgiau 2 mnesi; kai kuriais psichoterapijos turinio ir proceso ypatumais: krizi intervencijos metu pagrindinis dmesys skiriamas situacijos ir igyvenam jausm ia ir dabar normalizavimui, neatliekamos psichoterapins interpretacijos, neanalizuojami perklimo procesai, nesprendiamos visos asmenybins problemos. (Isamiau apie tai r. skyriuje Pagrindiniai krizi intervencijos/ psichoterapijos kontakto ypatumai.)

KRIZI INTERVENCIJOS APIBDINIMAI

Krizi intervencija tai psichoterapijos ris, skubi psichologin pagalba, teikiama krizini igyvenim metu. Krizi intervencija taikoma prasidjus kriziniam igyvenimui. Tai aktyvios pagalbos faz. Ji gali trukti kelis susitikimus, pavyzdiui 35, taiau daniau literatroje minima vidutinikai 10 sesij krizini bsen terapija (Janosik E.H., 1984 ir kt.). Krizi intervencij atlieka profesionals psichikos sveikatos specialistai (krizin psichoterapija) ir savanoriai krizi veikimo darbuotojai (psichologin ir kita parama krizi metu). Krizi veikimo komanda profesionali psichikos sveikatos specialist (psichiatr, psicholog, psichoterapeut, socialini darbuotoj), savanori krizi veikimo darbuotoj, kit reikaling specialist (policinink, gaisrinink, dvasinink, pedagog, bendros praktikos gydytoj ir pan.) grup, kuri organizuoja ir teikia pagalb krizes igyvenantiems monms. Mobili krizi veikimo komanda krizi veikimo komanda, kuri pasitelkiama teikiant skubi pagalb krizi atvejais, ir kuri gali per trumpiausi laik organizuoti bei teikti pagalb krizini vyki vietose, organizuoti krizes igyvenusiems monms tolimesn reikaling pagalb. Krizi intervencija daniausiai vyksta teikiant pagalb psichologins pagalbos telefonais, krizi veikimo centruose, krizini vyki vietose. Krizi intervencijos metu, kaip ir kitais psichoterapijos, konsultavimo ar psichologins paramos atvejais, btina laikytis profesins etikos taisykli (isamiau r. toliau iame skyriuje).

KRIZI INTERVENCIJOS/PSICHOTERAPIJOS TURINYS

(pagal Bellak L., Langsley D., Schwartz S. Crisis intervention in the mental health emergency. A notebook for clinicians. Ir kt.)

1) Pagalba suteikiama neatidliotinai. Visoms krizms bdinga tai, kad pagalba reikalinga tuo metu, kai kakas atsitiko i karto arba per kelias valandas, dienas. 2) Surenkama krizinio vykio ir igyvenimo istorija. Ji reikalinga tam, kad bt inomi ie faktai: kas slygojo kriz? Reikia inoti visus pagrindinius duomenis apie situacij, kuri slygojo kriz ir konkretaus mogaus ry su ia situacija;

28

29

kokios buvo priekrizins aplinkybs: kada ir kur konkreiai pradjo vystytis krizinis igyvenimas (kur mnes, kuri dien)? Taiau daugiausiai kreipiama dmesio tai, kas atsitiko dabar. Dominuoja principas ia ir dabar. Praeitis iuo atveju svarbi tiek, kiek leidia geriau suprasti dabart t.y. kiek praeities vykiai galjo turti takos dabartiniam kriziniam kliento igyvenimui.

3) Diagnozuojama, ar tai psichologin kriz ar kitas panaus kriz sutrikimas (psichins ligos recidyvas, kritin bsena ir kt.). Bsenos, sutrikimo laipsnio vertinimas reikalingas tikslesniam pagalbos plano numatymui. Pavyzdiui, chronika psichikos liga sergantis mogus taip pat gali patekti krizin situacij ir igyventi krizei bdingus jausmus, taiau tokiu atveju gal bt reiks ne tik psichologins paramos bet ir medikament, kuriuos periodikai ar nuolatos vartoja is mogus, paskyrimo. Veiksmai: vertinami krizinio igyvenimo intensyvumas, faz, rizikos faktoriai, galimybs gauti artimj/draug pagalb; isiaikinama, k klientas mgina/mgino daryti; vertinama, k klientas gali daryti. 4) Sudaromas krizins intervencijos planas. Nustatomi labai aikiai suformuluoti ir trumpalaikiai krizi intervencijos/ psichoterapijos tikslai. Terapijos plane turi bti aikiai apibrta terapijos pabaiga. is reikalavimas susijs su krizi intervencijos specifika (r.toliau). Susitikimai su klientu skiriami orientuojantis kliento poreikius ryt/poryt ar pan. Tinkama nuostata danesni, bet trumpesni susitikimai. Taiau susitikim trukm gali bti apsprsta ir realia kliento bsena bei jo btinybe igyventi kriz kartu su psichoterapeutu ar krizi veikimo darbuotoju. Todl labai griet limit krizi intervencijos sesijai (kaip prasta psichoterapijoje 5060 min.) nra. Taiau dera atsivelgti ir tai, kad krizinis klientas daniausiai isekintas savo igyvenim, todl krizin intervencija neturt trukti per ilgai ir netapti dar vienu klient sekinaniu faktoriumi. Yra psichologins ribos ir krizinio darbuotojo gebjimui nuoirdiai emocikai palaikyti klient, i30

bti su jo skausmu terapijos metu. Tai natralios kiekvieno mogaus galimybi ribos teikiant bet koki pagalb. Numatoma, kas sitrauks teikiant param krizinio igyvenimo metu kokie reikalingi profesionals specialistai (pvz., gydytojas, teisininkas, socialinis darbuotojas ar pan.), kiek gali padti artimieji ir draugai. Kliento artimj ir draug, kit galim socialinio palaikymo struktr traukimas krizi intervencijos proces labai svarbi skmingo krizi veikimo proceso slyga. Tai atliekama atsivelgiant realias galimybes. Krizins intervencijos/terapijos pabaigoje gali bti numatoma galimyb kontroliniam kontaktui: pavyzdiui, po mnesio susiinoti apie paciento bsen galima prayti, kad pacientas pats paskambint ar parayt (Bellak L., 1960), pacientui primenama, kad jis gali kreiptis, jei jam vl ikilt problem (Langsley D.G., 1968).

5) Pasirenkama siaura intervencijos sfera. Krizins intervencijos/terapijos metu nesiimama paveikti visas problematikas kliento gyvenimo sferas, o iskiriama tik svarbiausia ir aktualiausia, sudaranti igyvenamos krizs esm, problema pvz., ketinimas nusiudyti, netekties igyvenimas ar pan. Prie kit problem, susijusi su kriziniu igyvenimu sprendimo, jei reikia, pereinama palaipsniui. Asmenybs vystymosi ir nesusijusios su kriziniu igyvenimu kliento asmenybs ir bendravimo problemos krizins intervencijos metu nesprendiamos. 6) Informavimas. Klientui suteikiama visa btina informacija apie krizin situacij, jo igyvenimus, savijaut, sveikat ir kuri galt mainti jo nerim, kylant dl neinojimo. 7) Jei vyksta grups, kolektyvo kriz (pvz., eimoje, mokyklos klasje vienas i nari nusiud ar susirgo psichoze) susitinkama pagal galimybes su visais grups nariais. Susitikti su visais eimos nariais tokiais atvejais terapiniu poiriu yra geriau negu susitikinti atskirai ivengiama klient noro siekti su psichoterapeutu koalicijos, ypatingo santykio (Langsley D.G., 1968). Visi grups nariai tokiu atveju gali igirsti vienas kito igyvenimus, pajusti daugiau bendrumo, tiktis vienas i kito didesnio supratimo ir palaikymo.
31

8) Santrus santykis medikament taikym (ypa psichofarmakologini preparat). Pastaba: toks santykis netinka tik tais atvejais, kai pacientas iki krizinio igyvenimo nuolatos vartojo btinus jo sveikatai palaikyti medikamentus. Jei taip nra, bet dl krizinio igyvenimo kliento bsena yra labai sunki, ir gydytojai galvoja, kad pacientui laikinai reikalingi psichotropiniai vaistai, jie turt bti skiriami tik tam, kad palengvint sunki paciento bsen krizinio igyvenimo metu, bet ne tokiais kiekiais, kad visikai uslopint paciento nerim. Nerekomenduojama, kad vaistai pakeist paciento bsen iki emocinio bukumo ir abejingumo (Bellak L., 1960). Tokiu atveju klientas netenka galimybs igyventi krizs, t.y. patirti visus neivengiamus ir realius jausmus, kurie jam kyla igyvenamos krizs periodu: pvz., neivengiam dvasin skausm, lides, kani, gedjim vykus netekiai. Nuslopintas medikamentais nerimas labai sumaina kliento galimyb veikti kriz, nes krizs veikimas reikalauja tam tikro aktyvumo, kur slygoja igyvenamas nerimas. ia prasme, jei manoma, geriau igyventi sunkius krizinius jausmus, o ne vartoti medikamentus, kurie sustabdo natral vidin jausm igyvenimo darb.

KONSULTAVIMO ETIKA KRIZI INTERVENCIJOJE

Krizi intervencijos metu, kaip ir kitais psichoterapijos ar savanori krizi veikimo darbuotoj paramos taikymo atvejais, yra btina laikytis profesins etikos taisykli. Visose alyse, kuriose taikoma krizin terapija, yra sukuriami i veikl apibriantys profesins etikos kodeksai. Pvz., Lietuvos telefonins psichologins pagalbos tarnyb asociacija yra taip pat paruousi ir patvirtinusi psichologins pagalbos telefonu etikos taisykles (r. prieduose), kurios atitinka tarptautinius telefoninio konsultavimo etikos reikalavimus ir kuri turi laikytis visi Lietuvos telefonins psichologins pagalbos tarnybose dirbantys profesionals psichikos specialistai bei savanoriai krizi veikimo darbuotojai.

Pagrindins prieastys, dl kuri svarbu laikytis krizi intervencijos darbo etikos atliekant krizi intervencij/psichoterapij 1) Psichoterapeuto pozicija krizi psichoterapijoje. Krizins intervencijos metu psichoterapeutas yra aktyvesnis, emocikai nuolatos palaikantis, atjauiantis ir ia prasme artimesnis kontakte, negu prasta kitais psichoterapijos taikymo atvejais. Neretai psichoterapeutas krizi terapijos metu laikinai prisiima ir daugiau atsakomybs u klient. Toks psichoterapeuto vaidmuo padidina jo tak pacientui. Psichoterapeutas neturi pasinaudoti ios pozicijos pranaumais savo asmeniniams poreikiams patenkinti. Psichoterapeutas atsako u savo poveik ir tak klientui. 2) Paciento pozicija krizinje psichoterapijoje. Klientas psichoterapiniame kontakte krizinio igyvenimo metu yra labiau paeidiamas negu psichoterapeutas, nes igyvena kriz ir j lydinius skausmingus jausmus. Klientas krizs metu paprastai atveria psichoterapeutui labai daug savo gili igyvenim ir skausmo. Psichoterapeutas tokioje situacijoje tampa ne tik suprantaniu ir palaikaniu, bet ir labai svarbiu mogumi klientui. Tokioje situacijoje atsiranda polinkis idealizuoti psichoterapeutus, siekti j palankumo, artimesni santyki. Etikos reikalavimai apsaugo klient nuo ios priklausomybs, galim piktnaudiavim jo krizine situacija ir igyvenimais. 3) Krizins intervencijos kontakto ypatumai. Psichoterapins etikos btina laikytis viso krizi veikimo kurso metu. Taiau pagrindins psichoterapinio darbo etikos taisykls aptariamos su pacientu jau pirmj susitikim metu: klientas informuojamas apie pagrindinius krizi terapijos tikslus, jos trukm ir kuo psichoterapija gali bti naudinga konkreiai jam; apariamos slygos kaip vyks krizi terapija (susitikimai, j danumas, trukm, viso krizi psichoterapijos kurso numatoma trukm); klientas neturt rpintis krizins terapijos apmokjimu (krizi terapijos paslaugos turt bti apmokamos i sveikatos, socialines paslaugas apmokani institucij ar panai fond ar program l); klientas informuojamas apie profesin prieir (supervizijas) ir aptariama galimyb aptarti jo atvej su psichoterapeuto kolegomis; vardijamos konfidencialumo ribos.
33

32

Konfidencialumas Krizi terapijos, kaip ir bet kurio psichoterapijos proceso metu klientas turi jaustis saugus. Informacija apie klient naudojama tik profesiniais tikslais, tik profesinse aplinkybse ir rpinantis, kad tai atitikt kliento gerov. inios apie klientus (kliento kortel, psichoterapeuto uraai) saugomos taip, kad bt prieinami tik profesionaliam naudojimui ir tik krizi veikimo tarnybos viduje. Reikia numatyti slygas, kurioms esant konfidenciali informacija apie klient gali bti panaudota plaiau. Klientas turi teis tiktis, kad tokia informacija bus panaudota tik jo gerovei, atstovaujant jo interesus. Todl reikalingas kliento sutikimas, kai iniomis apie klient, jo paties labui, reikia pasidalinti su jo tvais, sutuoktiniu, kitais eimos nariais, mokytojais ar pan. Psichoterapeutas turt informuoti klient, kokiomis slygomis jis gali nesilaikyti konfidencialumo: jei klientas savo veiksmais kels grsm savo ar kit gyvybei. Konfidencialumo ribos gali bti iplstos, kai nepilnametis klientas tampa suaugusij smurto, tvirkinimo, incesto ir kit nusikalstam veiksm auka. Konfidencialumas gali bti paeistas dl btinybs skubiai hospitalizuoti klient, taip pat jei klientas dalyvauja platinant narkotikus ar atlieka kitus pavojingus nusikalstamus veiksmus, dl kuri gali nukentti treti asmenys. Ikilus dilemai, k pasirinkti: laikytis psichoterapijos etikos kodekso ar gyvendinti teiss principus, visuomet tenka daug abejoti, taiau praktikoje prioritetas daniau taikomas antrajam variantui. Konfidencialumo ribos turt baigtis ten, kur prasideda pavojus kam nors kitam. Taiau sprendimas dl konfidencialumo rib visuomet priimamas tik pasitarus su kolegomis, krizi veikimo komandos nariais, visapusikai vertinus ir objektyvizavus situacij, siekiant galutins naudos kliento savijautai ir jo gyvenimui. Anonimikumas Teikiant pagalb psichologins pagalbos telefonais, klientas ir konsultantas pagal tarptautines telefoninio konsultavimo taisykles ilieka anonimiki. Anonimikumas klientui sudaro slygas atviriau kalbti, atskleisti gilesnius savo igyvenimus. Anonimikumo ir konfidencialumo ribas teikiant psichologin param telefonu nustato krizi veikimo tarnyb taisykls. Veikia du stam34

besni telefoninio konsultavimo anonimikumo ir konfidencialumo rib nustatymo modeliai. 1) Kliento anonimikumas ir konfidencialumas paeidiami tuo atveju, jei jo gyvybei gresia pavojus (saviudybi atvejais). Tai pasitar nustato keli krizi veikimo komandos nariai. Tuomet skubi pagalba klientui (atvykstant viet, kurioje tuo metu jis yra) organizuojama nepriklausomai nuo jo noro sulaukti ios pagalbos. Toks modelis daniau bdingas Amerikos krizi veikimo tarnyboms. 2) Kliento anonimikumas ir konfidencialus nepaeidiami. Skubi pagalba klientui organizuojama tik jam paiam sutikus. is modelis daniau bdingas Europos krizi veikimo tarnyboms. Lietuvoje psichologin pagalba telefonu teikiama laikantis io modelio apibrt anonimikumo ir konfidencialumo rib.

KONTAKTAS SU KRIZES IGYVENANIAIS MONMIS

Krizi intervencija, kontaktas su krizes igyvenaniais monmis tai labai emocikai intensyvus procesas. Teikiantiems param specialistams tai ibandymas, ar jie sugeba nuoirdiai ir profesionaliai, artimai ir per daug nesusitapatindami su klientais, kantriai ir patys neperdegdami, teikti param monms, kurie igyvena krizes. Krizi intervencija tai sudtingas ir atsakingas teikianiojo param specialisto profesionalumo ir jo mogikojo dalyvavimo kontakte derinys, kurio ribas i vienos puss nustato konsultavimo etika, i kitos puss paties specialisto asmeninio susivokimo, jausm ir intuicijos apraikos, asmenybin branda ir tinkamas pasiruoimas krizi intervencijos darbui. Pagrindin uduotis teikianiajam pagalb specialistui sugebti ibti su klientu jo krizs periodu, ibti taip, kad klientas igyvent, isakyt, iverkt visus j slegianius jausmus, jaustsi igirstas, suprastas ir palaikytas ir tokiu bdu pamau veikt kriz. Tokioje situacijoje specialistui tenka ir dar viena svarbi uduotis neprarasti savo profesinio ir asmeninio tapatumo rib. Tai nra paprasta kiekvienas specialistas mogus, kuris negali bti abejingas kito mogaus savo kliento skausmui. Nemanoma, nerealu visikai atsiriboti nuo kliento igyvenim. Bet per didelis psichoterapeuto susitapatinimas su kliento igyvenamais krizi35

niais jausmais gali vesti link krizini igyvenim ir pat psichoterapeut. Tokiu atveju jis nebegals padti klientui. Todl labai svarbu tinkamai parengti krizi veikimo darbuotojus tokiam darbui, pasirpinti, kad krizi veikimo tarnyboje ar komandoje visuomet egzistuot specialistai, i kuri pats psichoterapeutas gali tiktis emocins paramos po sunkaus krizi intervencijos darbo. Tai normalu ir netgi btina. Asmenins savybs ir nuostatos, kurios turt bti bdingos krizi veikimo specialistui Ypa is klausimas svarbus galvojant apie saviudybs krizes, saviudikus klientus ir juos gelbstinius specialistus. Kiekvienas mogus turi savyje saviudik impuls. Kaip minjome anksiau nra pasaulyje mogaus, kuris kada nors nebt pagalvojs ar nefantazavs apie saviudyb. Tik ios mintys ar fantazijos paprastai bna labai fragmentikos ir visikai atitrkusios nuo realaus noro jas pltoti, juolab realizuoti. Normalioje bsenoje esaniam mogui saviudiki impulsai nepasireikia. Taiau tam tikrose sunkiose ir emocikai reikmingose gyvenimo situacijose, esant tam tikriems asmenybs ir aplinkybi ypatumams, saviudiki impulsai gali sustiprti. Krizi veikimo darbuotojai profesionals specialistai ar savanoriai, kurie bendrauja su monmis, galvojaniais ar ketinaniais nusiudyti, turi labai gerai painti, suvokti ir gebti refleksuoti savo asmenin santyk mirt ir saviudyb, turti savyb objektyviai sprsti apie savo pai sugebjim teikti pagalb toki krizi atvejais. Jei dl vairiausi gyvenimo aplinkybi atsitinka taip, kad specialisto nuostata saviudyb tampa vis labiau teigiama, jei jo paties prietara tarp noro gyventi ir mirti ima krypti nenor gyventi ir saviudiki impulsai stiprja tai labai rimtas signalas, kad reikia nutraukti darb krizi ir saviudybi veikimo sferoje ir paiam iekotis pagalbos. Nes tokiu atveju labai rizikuojama ne tik nesuteikti pagalbos, bet kartais ir pakenkti tiek savo klientams, tiek ir sau paiam. Bet kokie ms pai nesuvokti, nepriimami, slopinami ar slepiami autodestruktyvs impulsai kontakte su klientu gali tapti arba didele nesupratimo siena, ugoiania real kliento ir situacijos matym, arba erdve, kurioje nra rib, palaikani nuostat ir tikjim gyventi. Todl krizi veikimo specialistui verta susipainti su iuo siektinu krizi veikimo darbuotojui asmenini savybi ir nuostat srau:
36

neigiama asmenin specialisto nuostata saviudyb. Turt dominuoti asmenin pozityvi nuostata gyvenim, jo sunkum veikim, pasitikjimas savo ir kit noru gyventi; sugebjimas gerbti galvojanius ir galvojusius kitaip. Sugebjimas priimti nuostat, kad saviudikas mogus gali likti ambivalencijoje dl saviudybs arba net nusiudyti; tikjimas atliekamo darbo prasme. Adekvatus pasitikjimas savimi ir klientu; adekvaiai igyvenamas kalts jausmas; suvokimo realistikumas; ivystytas empatijos (sugebjimo jausti kitus) jausmas; sugebjimas bti atviram, atjausti, suteikti mogikj param; sugebjimas iklausyti; sugebjimas priimti greitus, krybingus, adekvaius situacijai sprendimus; sugebjimas imtis adekvaios atsakomybs.

Specialisto gali ir kompetencijos ribos Suicidologas Hans Wedler savo praneime suicidolog konferencijoje (Venecija, 1995) yra pasaks: Sulaikyti mog nuo saviudybs nra pagrindinis mano udavinys. Svarbiausia aptarti su juo galimas elgesio alternatyvas. Taip a suprantu atvirum a nesu visagalis, a tik galiu kartu su mogumi svarstyti. Specialistas turi mokti susitaikyti ir su tokia mintimi bei galimybe jei klientas labai nori jis nusiudys. Visikai u klient atsakomybs prisiimti nemanoma. Kiekvienas ilgiau suicidologijos ar krizi veikimo srityje dirbs specialistas, net ir labai profesionalus ir vis pripaintas, visuomet paliudys, kad jo praktikoje yra ne vienas mogus, kuris nusiud nepaisant vis pastang, skirt jam igelbti. Bet tai nereikia, kad specialistas dirbo blogai. Tai nepatvirtina ir inomo mito apie saviudybes kad kiekvienas, kuris nori nusiudyti, btinai tai kada nors padarys. Tai reikia, kad visi mes, nepriklausomai nuo profesionalumo, nesame visagaliai. Tai reikia, kad kartais ne ms valioje igelbti kliento gyvyb, kaip mes to betroktume. Krizi terapijoje su ia nuostata reikia bti itin giliai susipainus ir susitaikius. Tik gilus ios tiesos supratimas, igyvenimas ir primimas nesumains specialist tikjimo savo atliekamo darbo prasmingumu, nepalau profesins kompetencijos jausmo.
37

moni, kuriems buvo padta veikti saviudybs kriz yra nepalyginamai daugiau, negu t, kurie nusiud. Kiekviena igelbta gyvyb, kiekviena pastanga j isaugoti, net kai tai nepavyksta verta labai didels pagarbos. Aptarus specialisto asmenines savybes ir nuostatas, kurios labai svarbios krizins intervencijos metu vykstaniam kontaktui tarp krizi veikimo specialisto ir kliento, galima grti ir prie paties kontakto ypatum krizins intervencijos metu. Gali kilti dar vienas klausimas o kur krizinio kliento ypatumai? Bet kurio terapinio kontakto erdvje veikia dvi puss psichoterapeutas ir klientas. Krizinio kliento igyvenimams aprayti skirtas jau ne vienas io vadovo puslapis. Vienu sakiniu, klausim, panau, yra atsaks Gerald Caplan: mons, patek kriz, danai pamirta, kas jie yra.

viai: atrioje krizs fazje, sudarant saviudybs nevykdymo kontrakt, iekant sutartu laiku neatvykusio saviudiko kliento, priimant laikinai kai kuriuos sprendimus u klient susijusius su kliento gyvybiniais ir itin svarbiais gyvenimo interesais krizs metu. Rizika galima kliento psichologin priklausomyb nuo specialisto pagalbos ateityje. Rizikos ivengiama, jei nuosekliai laikomasi krizins intervencijos taisykli. Specialistas palaiko realius kliento lkesius Specialistas palaiko realius kliento lkesius, vilt apie skming krizs pabaig ir jos veikim, stiprina kliento tikjim. Specialistas isako klientui ir savo lkesius t.y., ko jis tikisi i savo kliento: kad pastarasis bandys bti aktyvesnis, iekos ir priims param, stengsis veikti savo sunkumus, nenusiudys ir pan. (S.L.Schwartz). Paprastai psichoterapijoje psichoterapeutas nepareigoja kliento savo lkesiais. Taiau krizins terapijos metu psichoterapeuto lkesiai gali tapti laikinai palaikaniu klient faktoriumi. Specialisto asmenybs taka krizins intervencijos metu Teigiama specialisto asmenybs taka klientui krizi veikimo metu yra ypa svarbi. Specialistas klientui turi tapti svarbiu asmeniu, su kuriuo klientui nortsi susitikti, pabti kartu, kalbti apie igyvenamus jausmus, sunkum veikim. Specialisto asmenybins savybs, jo sugebjimas veikinti sunkumus, priimti gyvenimo realyb toki, kokia ji yra, sugebjimas ir filosofikai irti daugel gyvenimo sunkum bei dram tampa sektinu elgesio modeliu klientui. Krizi intervencijos metu galima aktualizuoti teigiamus perklimo sukeltus kliento jausmus, kliento polink idealizuoti psichoterapeut galbt klientas bus aktyvus tik todl, kad to nori jo psichoterapeutas (S.L.Schwartz). Bet turime nepamirti, kad tai galioja tik tol, kol klientas igyvena psichologin kriz. Link depresij ir saviudik elges mons, ypa jauni, danai bijo prisiriti prie kito mogaus, vengdami tapti nuo jo priklausomi. Jei specialistui pavyksta tapti svarbiu asmeniu tokio kliento gyvenime terapijos metu, formuojasi pozityvios priklausomybs, saugaus artimo kontakto pozityvus modelis ir maja saviudybs rizika.

PAGRINDINIAI KRIZI INTERVENCIJOS/ PSICHOTERAPIJOS KONTAKTO YPATUMAI

Artimesnis psichologinis ryys tarp specialisto ir kliento Atstumas krizins intervencijos kontakte tarp specialisto ir kliento yra kiek maesnis, negu trumpalaiks ar ilgalaiks psichoterapijos metu: specialistas klientui ireikia daugiau savo paties empatik igyvenim; kiek sugeba, ilt mogikos atjautos ir palaikymo jausm. Pakankamai aktyvus specialisto sitraukimas kontakt krizins intervencijos metu Krizins intervencijos metu svarbiausia skatinti kliento jausm ireikim ir jo asmenybin aktyvum, potencij, kurie reikalingi krizei veikti. Taiau kriz igyvenantis klientas danai yra pasimets, jo jausmuose vyrauja sumaitis. Todl specialistui krizi intervencijos metu neretai tenka laikinai prisiimti daugiau aktyvumo ir atsakomybs u klient, negu yra priimta psichoterapijoje apskritai. is galimas laikinas padidintas specialisto aktyvumas ir atsakomybs prisimimas slygotas suprantama sunkia ir sudtinga krizins situacijos specifika, kliento jausm ir veiksm sumaitimi, krizins intervencijos/psichoterapijos trumpalaikikumu. Tam tikrais atvejais specialistui tenka elgtis net direkty38

39

Neatliekamos psichoterapins interpretacijos Krizi intervencijos metu nerekomenduojama interpretuoti perklimo reakcijas ar panaiai analizuoti kliento elges. Prieastys: trumpas intervencijai skirtas poveikio laikas. Savalaikms interpretacijoms atlikti reikalingas ymiai ilgiau trunkantis psichoterapinis kontaktas; krizi intervencijos metu dirbama su aktualiais (o ne ateinaniais i praeities) kliento igyvenimais. Kaip jau buvo minta, kliento praeitis aptariama tik tiek, kiek ji reikmingai slygoja dabarties igyenimus; krizini igyvenim intensyvumas: klientas, igyvenantis krizinius jausmus, yra tuo metu emocikai sunkioje bklje, todl papildom jausm igyvenimas bei j aptarimas (t.y. kliento santyki su psichoterapeutu analiz) yra neadekvatus ir nereikalingas krvis klientui. Primimas ir iklausymas Visus krizinius kliento igyvenimus, tokius kaip nevilt, pykt, bejgikum, kalt, gd, tarp j ir saviudikus kliento ketinimus, specialistas turi gebti emocikai priimti ir sudaryti slygas, kad kontaktas vykt be i galim specialisto reakcij: iankstinio nusistatymo; vertinimo; neigimo; per ankstyvos konfrontacijos. Klientas skatinamas ipasakoti ir ireikti kuo daugiau j slegiani jausm tai palengvina jo bsen. Tokiu bdu ir primimo atmosferoje isakomi jausmai, susij su saviudikais ketinimais maina saviudybs rizik. Kiek leidia asmenins specialisto galimybs, apie sunkiausius kliento igyvenimus, apie kuriuos jis nori kalbti, kalbama ramiai, jokiu bdu nestabdant kliento noro, poreikio apie tai kalbti. Dera ramiai kalbti ir apie saviudikus kliento ketinimus, jo saviudikus planus, tikslinti saviudik impuls stiprum, leisti juos isakyti, net skatinti klient apie tai kalbti. Specialistas stengiasi aptikti stiprius, krizs nepaeistus ar maiau paeistus kliento jausmus ir padeda klientui juos aktualizuoti bei jais remtis.
40

Nesikoncentruojama ties kliento ateitimi, kurioje kada nors bus rastas nusiraminimas, sprendimai, mylimi mons, kurioje viskas pozityviai keisis. Kriz igyvenantis klientas krizs metu daniausiai nemato ateities. Bet koks kalbjimas su klientu apie ateit ar kitus svarbius faktus ar asmenis kaip apie reali perspektyv, kai jis tuo metu nemato ios perspektyvos tik dar labiau pagilina klientui jausm, kad jo nesupranta. Ypa paeidiami iuo atveju saviudiki klientai, kurie tokio nesupratimo atmosferoje dar labiau izoliuojasi ir usidaro tad savo ruotu, gali didti saviudybs rizika. Todl krizi intervencijos metu koncentruojamasi tik ties tuo, kas rpi klientui dabar ties jo kriziniais igyvenimais, kalbama apie kliento aktualius jausmus. Svarbiausia: priimti ir iklausyti klient, igirsti, kaip jam yra dabar. Todl vienas i pagrindini savanori krizi veikimo darbuotoj darbo metod aktyvus (sisteminis) klausymas (apie j plaiau r. skyriuje Krizi veikimo metodai). Neskubama raminti kliento kasdieniniais receptais: viskas susitvarkys, viskas bus gerai ar pan. Tokie raminimai daniausiai nepasiekia kriz igyvenanio kliento, nes jis yra giliai panirs kriz ir jo igyvenami jausmai tuo metu yra labai toli nuo objektyvaus matymo bei tikjimo galimais pozityviais igyvenimais ateityje. Saviudikas klientas, ypa jei ketinimas nusiudyti rimtas, apskritai jau nebetiki, kad kakas gali susitvarkyti ar bti gerai. Todl norint sumainti saviudybs rizik reikia itin vengti i nesupratim klientui liudijani frazi ir kit optimistik nuostat. iuo atveju gali padti tik bandymas kalbti su klientu, kas jam yra blogai dabar ir kaip blogai. Jei pavyksta tokiame pokalbyje umegzti pasitikjimu ir supratimu grst kontakt tai atsiranda didesn tikimyb sumainti nepakeliamo skausmo sukeliam tamp, o tuo paiu ir saviudybs rizik. Links saviudyb klientas empatikai iklausomas, pirm susitikim metu nra kalbinjamas nesiudyti. Kai mogus jauiasi kalbinjamas nesiudyti, jis vl gi jauiasi nesuprastas, ima vengti tokios pagalbos, saviudybs rizika didja. Konfrontacija su klientu dl saviudybs galima tik usimezgus giliam ir geram psichoterapiniam ryiui su juo. Tik atgimus realiam kliento pasitikjimui bent vienu mogumi, kuris gali jam padti, iuo atveju specialistu, galima lygiavertikai kontakte kalbti apie gyvenimo ir mirties pasirinkimo klausimus, konfrontuoti su kliento pasirinkimu mirti ir skatinti kliento nuostat gyventi.
41

Pleiamos krizinio kliento suvokimo ribos Kadangi kriz igyvenantis klientas dl jausm sumaities danai psichologikai ir socialiai yra maiau orientuotas, specialistas turi padti, kiek leidia galimybs, palaipsniui sumainti kliento sumaities pasekmes, stiprinti jo orientacij savyje ir aplinkoje. Saviudikam klientui, kaip jau minjome, bdingas fenomenas paintins sferos, suvokimo susiaurjimas. Todl vis krizi atvejais labai svarbu padti plstis kliento suvokimo riboms. Kaip jau buvo minta, labai svarbu suteikti klientui vis reikaling informacij, susijusi su krizine situacija (faktai, vykiai, pagalbos galimybs) ir jo jausmais bei igyvenimais (k normalu jausti igyvenant kriz, simptom trukm, laikinumas, kas padeda juos susilpninti ar veikti). Darbas su kliento pykiu Kriziniame igyvenime visuomet yra ir pyktis, tik nebtinai jis i karto ar net vliau pripastamas, isakomas ar nukreipiamas tiems, kam i tikrj yra skirtas. Pyktis kyla i bejgikumo jausmo k nors pakeisti krizinje situacijoje, i protesto likimui (kodl a? Kodl su manimi taip atsitiko?), i nusivylimo tais, kurie mir/nusiud paliko, tais, kurie laiku nesuteik pagalbos, i neisprst, neisakyt jausm artimiesiems, kurie prarasti, mir ar su kuriais teko isiskirti dl kit individuali prieasi. Visais iais ir kitais atvejais specialistas turi bti pasiruos priimti pykt, padti klientui j suvokti ir vardinti, ireikti priimtinais bdais. Ketinaniam udytis klientui svarbu padti suvokti tarpasmenin savo igyvenim, ypa depresik, aspekt kad jo lidesys, skausmas, nusivylimas, labai tiktina, yra susijs su reikmingais jam monmis. Svarbu padti klientui suvokti ir padti priimti pykt, kur jis jauia iems monms, bet jo neireikia. Jei krizins intervencijos metu saviudikas klientas kalbdamas ireikia pykt specialistui, tai reikia priimti kaip pozityv enkl apie kliento bsen, kuris rodo, kad autoagresijos, t.y. neisakyto kitiems ir nukreipto save pykio lygis maja. Specialisto asmenyb krizi intervencijos metu gali bti psichoterapikai tinkamu, naudingu klientui objektu ne tik teigiamo perklimo, idealizacijos sukeltiems jausmams, bet ir pykiui, nusivylimui ireikti. Tokiais atvejais problem specialistui, jo profesiniam orumui ir
42

kompetencijai nekyla tik tuomet, kai ie faktai specialistui yra inomi ir jis moka juos ramiai priimti bei igyventi kaip neivengiam ir btin psichoterapijos proceso dal, skirt kliento labui. Psichologins gynybos pasireikimas ir korekcija Psichologin gynyba pasireikia tuomet, kai moguje kyla nerimas, su kuriuo jis nesusitvarko. Tada iekomos ir randamos tokios vyki, igyvenam jausm aikinimo nerealios, bet danai neprietaraujanios formaliai gyvenimo logikai versijos, kurios padeda ivengti io nerimo. Kriziniai igyvenimai perpildyti nerimo, todl vienas i bandym veikti nerim psichologins gynybos pasireikimas. Krizi intervencijos pradioje psichologins gynybos iraikos kliento elgesyje priimamos kaip ir visi krizins sumaities jausmai. Vliau, pleiant suvokimo ribas, padedant priimti klientui jam netikt nauj krizin ir pokrizin realyb, atsargiai koreguojami ir gynybos mechanizmai. Krizini igyvenim metu daniausiai pasireikia ie gynybos mechanizmai Projekcija dl savo paties neskmi, nelaimi, sunkum danai kaltinami kiti mons: kitiems klaidingai priskiriami savo paties nepriimtini jausmai, impulsai ar mintys. Taip lengviau igyventi likimo neteisybes kakas turi bti kaltas, kad taip atsitiko: pvz., medikai per vlai atvaiavo ir neigelbjo, jei jie bt dar kaip sakiau, taip nebt atsitik, jei ne konfliktas darbe, jis nebt nusiuds ir pan. Kol kaltinami kiti, klientas neturi motyvacijos usiimti savimi, prisiimti atsakomyb u savo nauj, krizs eigos pakeist egzistencij (daniausiai ie pasikeitimai susij su netektimis). Perneimas jausmas ar reakcija perneami nuo vieno objekto kit, paprastai tok, kuris yra maiau grsmingas. Racionalizacija tai bandymas nuraminti save racionaliais argumentais. Tikri savo mini, veiksm ar jausm motyvai nutylimi, o vietoj to pateikiami raminantys, sau patogs, bet nesutampantys su nesuvokiamais ar tik dalinai suvokiamais vidiniais motyvais aikinimai: pvz.: (jam dabar geriau, kai jis mir,, po to kas atsitiko, argi liko man prasm rpintis savimi?).
43

Slopinimas smoningai vengiama galvoti apie neraminanias problemas, norus, jausmus. Afekto izoliacija mogus su krizins situacijos slygotais igyvenimais ir nerimu tvarkosi atskirdamas mintis nuo jausm, su kuriais jie buvo i pradi suriti. Jis praranda ry su jausmais, kuriuos kelia tam tikra mintis (pvz., traumavs krizinis vykis), taiau toliau suvokia kognityvinius (paintinius) elementus (pvz., io vykio detales). Neigimas tai kliento pozicija nra problem. Tiesa ir tai, kad tam tikras problem neigimas sunkiausiais momentais leidia klientui lengviau itverti su krize susijus nerim. Todl, kai neigimas, kaip gynybos mechanizmas, visai nepasireikia, galimos net panikos atakos. Taiau visikas problem neigimas ikreipia gyvenimo suvokimo realyb, kas atitinkamai veda prie daugelio sveikatos ir santyki sutrikim. Istmimas kriziniai vykiai, mintys ar igyvenimai yra paalinami i smons. Jausmo komponentas gali bti suvokiamas, bet jis lieka atskirtas nuo j suklusi mini ar vyki. vykis pamirtamas. Idealizacija perdtai pabriamos teigiamos kit moni, kuriuos baiminamasi nukreipti nesmoning pykt, savybs. Mistifikacija nerimas dl krizins situacijos ir igyvenim mainamas visk aikinant mistinmis jgomis, sutapimais, vykiais, bloga akimi, pagalbos iekoma pas ekstrasensus ir pan.

Adaptacija prie nauj gyvenimo vaidmen Krizinis igyvenimas danai slygoja klient prast gyvenimo vaidmen pasikeitimus: pavyzdiui, mona tampa nale, eimos maitintojas tampa bedarbiu. Specialistas padeda klientui palaipsniui priimti iuos naujus vaidmenis, apsiprasti su jais, vliau, esant galimybei, iekoti nauj pozityvi pasikeitim galimybi. Krizs igyvenimas kartu su klientu Kaip bebt sunku, reikia sudaryti galimyb klientui igyventi savo kriz: skausm, netekt, jausm sumait, pykt. Igyventi ia ir dabar, kartu su specialistu.
44

Specialistas tokioje situacijoje bdamas su klientu turt jaustis ir bti pakankamai autentikai (ne dirbtinai) tvirtas, bet greta to nebijoti savo silpnumo ir inoti, kad nra tiek stiprus, jog gali visikai pakeisti kliento gyvenim norima linkme. Specialistas krizins terapijos metu turi dmiai stebti ir savo bsen. Svarbu aptikti, atspindti ir vardinti sau visus jausmus, kurie kyla bnant kartu su klientu krizje. Svarbu pastebti, ar nevyksta per didelis susitapatinimas su kliento igyvenamais kriziniais jausmais, kas riboja, kaip jau buvo minta, pagalbos klientui galimyb ir veda prie btinybs padti paiam specialistui. Svarbu vertinti ir prieingus savo jausmus ar nra tam tikro slopinimo, abejingumo kliento kriziniams igyvenimas, kas gali liudyti ir apie prasidjus perdegimo sindrom ar apie tai, kad kliento kriziniai igyvenimai paliet stiprius, bet nesuvoktus paties specialisto jausmus, kurie trukdo priartti kontakte prie krizinio kliento, neleidia empatikai priimti kliento igyvenim, ukerta keli tikrai atjautai ir kliento palaikymui. Labai svarbu laiku aptikti, kada specialistas jauiasi lyg per daug nusiramins dl kliento galimos saviudybs. Tai gali atsitikti, kai specialisto ir kliento ryys silpnja, klientas usidaro maiau pasakoja apie paius svarbiausius savo jausmus, o specialistas dl savo paties psichologins gynybos to nepastebi ir kliento bsen vertina nerealiai, galvodamas, kad klientas jau neigyvena riziking saviudik jausm. Toks specialisto elgesys dar labiau padidina kliento udarum ir saviudybs rizika vl didja. Problema, jei specialistas nesuvokia ir nepriima toki savo jausm kaip pyktis. Tuomet ioriniam specialisto elgesiui danai bdingas per didelis, nerealus gerumas santykyje su klientu. Klientas, jausdamas itin didel specialisto gerum kontakto metu, negali sau leisti ireikti jam kylani savo negatyvi jausm kaip kitiems, taip ir paiam specialistui. Tokia nereali santyki su specialistu situacija dar labiau blokuoja kliento jausmus, neleidia vykti krizinio igyvenimo procesui. Jei egzistuoja saviudybs rizika tokioje situacijoje ji didja, nes klientas neireikia savo tikr gili jausm.

45

Profesin prieira Todl, kaip ir prasta psichoterapijoje, verta daniau aptarti savo darb su profesins prieiros specialistais (supervizoriais), profesionaliais krizi veikimo komandos nariais. Tai visuomet galimyb ir objektyvizuoti terapinio kontakto ypatumus, ir paiam specialistui sulaukti emocins paramos bei palaikymo, kurio itin reikia kontaktuojant su kriziniais klientais. Pagrindins io poskyrio ivados Tinkamai atliekama krizi intervencija/psichoterapija, terapinis kontaktas maina krizinio igyvenimo intensyvum, leidia igyventi (o ne uslopinti) krizinius jausmus ir tai padeda veikti kriz. Toks kontaktas maina ir saviudybs rizik.

KRIZI INTERVENCIJOS METODAI

AKTYVUS KLAUSYMAS, PSICHOLOGIN APKLAUSA, DEMOBILIZACIJA, VYKI APVALGA

Vis krizi intervencijos metod pagrindinis tikslas padti veikti kriz tuo metu, kai ji igyvenama t.y. suteikti igyvenaniam kriz mogui emocin param (palaikym) ir reikiam socialin ar kit pagalb; padti igyventi kilusi jausm sumait, sudaryti galimyb ireikti visus su kriziniais igyvenimais kilusius jausmus, priimti juos ir numatyti, jei reikia, tolimesnius pagalbos bdus. Krizi intervencijos metodai taikomi individualiai ir grupse. Individualiai krizi intervencija paprastai taikoma vis individuali situacini krizi atvejais kai vienas mogus igyvena individuali kriz. Grupse krizi intervencijos metodai taikomi daniau tuomet, kai t pai kriz vienu metu igyvena grup moni vykus masinei katastrofai, nukentjusiems nuo teroro akto, nusiudius kolektyvo nariui ir pan. Grupin krizi intervencij rekomenduojama taikyti ir paties krizi veikimo darbuotojams krizi komandos nariams, dalyvavusiems grupiniuose gelbjimo veiksmuose po dramatik vyki: likviduojant gaisr, teroro akt, masini katastrof pasekmes, ypa kai gelbtojams teko susidurti su aukomis tarp moni. Bendrus individualaus ir grupinio krizi intervencijos darbo ypatumus apibdinome Krizi intervencijos skyriuje. iame skyriuje pristatomi krizi intervencijos metodai: 1. Aktyvus klausymas. 2. Psichologins apklausos metodai (angl.debriefing): vienkartin psichologin apklausa; demobilizacija; vykio apvalga.

46

47

AKTYVUS KLAUSYMAS
Literatroje aktyvus klausymas yra vadinamas ir sisteminiu klausymu (Weber W., 1998). Aktyv klausym galtume pavadinti ir menu iklausyti. Tai reikia, kad tas, kuris iklauso kit, ne tik klauso, bet ir girdi, o tas, kuris kalba, ne tik pasakoja, bet ir jauiasi girdimas, priimamas bei suprastas. Atliekant krizi intervencij, aktyvus klausymas daniausiai taikomas konsultuojant psichologins pagalbos telefonais. Taiau pagrindiniai aktyvaus klausymo principai taikomi ir kitais krizi intervencijos atvejais. Nes aktyvus klausymas tai metodas, padedantis kriz igyvenaniam mogui ireikti j slegianius jausmus, sulaukti emocins paramos. Kliento isikalbjimas sudaro teigiam, terapin poveik jo sveikatai. Poreikis isikalbti tai vienas i bazini mogaus poreiki, kurio svarb raikiai perteik Seneka: Iklausyk mane bent vien dien, bent valand, bent akimirk, tik ito troktu, kitaip prasiu laukinje vienatvje!. Taiau aktyvus klausymas, kaip metodas, nebus veiksnus, jei bus taikomas tik kaip techninis instrumentas. Kontakte, kuriame svarbu suprasti, atjausti, palaikyti jokia technika pati savaime nedirba. Aktyvus klausymas gali bti naudingas krizi intervencijos praktikoje tik tuomet, kai konsultantas j taiko pakankamai spontanikai, autentikai ir nuoirdiai. Kai io metodo pagrindins nuostatos atitinka vidin konsultanto nuostat teikiam pagalb, kai konsultantas tikrai nori ir gali ujausti, suprasti, padti kriz igyvenaniam mogui. Tai yra, taikomas metodas turt bti autentikai integruotas vidin konsultanto bties erdv. Aktyvus klausymas tai ne kliento monologo primimas tai dialogas tarp konsultanto ir kliento, kuris reikalauja labai didelio konsultanto emocinio sitraukimo, sugebjimo ujausti, galvoti kartu su klientu, iekoti ieities. Pagrindins aktyvaus klausymo nuostatos 1. Aktyvus klausymas tai lygiavertis, partnerikas moni bendravimas. Konsultantas aktyviai klausydamas nekalba kaip autoritetas i viraus ir nenurodinja klientui k jis turi daryti. Aktyvus klausymas vyksta i kontakto viename lygyje pozicij. 2. Visas dmesys skiriamas klientui. Konsultantas nesikoncentruoja ties savimi.
48

3. Klientas priimamas ir palaikomas emocikai. Konsultantui bdingas teigiamas poiris klient. 4. Kliento pasakojimas, jausmai nra vertinami nei teigiamai, nei neigiamai. 5. Uduodami tikslingi padedantys suprasti klient klausimai: atviri klausimai tai klausimai, kuriuos negalima atsakyti vienareikmikai: taip arba ne ir tuomet kontaktas usidaro. Atviri klausimai skatina pasakoti, ipleia kontakt. Pavyzdiui: vietoj udaro klausimo apie savijaut krizinje situacijoje ar labai isigandote, pasimette? geriau uduoti atvir klausim k igyvenote, kai tai atsitiko?. Kiti atvir klausim pavyzdiai: Kaip pasireikia Js nerimas? Kas pasikeit po to, kai isiskyrte? Kas Jus baugina daugiausiai? K dar apie tai galtumte papasakoti?. klausimai, kurie skatina klient ireikti savo jausmus. Pavyzdiui: Kaip jauiats, kai prisimenate tuos vykius? Kaip pasireikia Js pyktis? Papasakokite, kokie igyvenimai skatina Js ketinim nusiudyti?. vengiama uduoti klausim kodl? atsakyti klausim klientui danai yra per sunku, kartais nemanoma. Neturime savo klausimais dar labiau didinti kliento bejgikumo jausm ar kelti jam dl to susierzinim. Todl udavus klausim, galima sulaukti daugiausiai racionali, gynybik atsakym, kurie riboja igyvenam kliento jausm suvokim ir ireikim. 6. Konsultantas turt kalbti tik iklauss klient: kai klientas ireik save visikai ir yra pasiruos iklausyti konsultant; kai konsultantas nori atsiliepti tai, k igirdo; kai konsultanto kalbjimas yra reikalingas ir padeda klientui, pavyzdiui, kai klientas neino, k tuo metu sakyti ar daryti; kai konsultantas nori struktruoti dialog; kai verta pastiprinti kliento teiginius (pvz., kai depresikas ir suicidikas klientas staiga parodo pirmuosius aktyvumo ar net agresijos, nukreiptos ne save, enklus); kai konsultantas nori sitikinti, ar teisingai suprato klient arba kai nori j geriau suprasti;
49

kai klientas uduoda konkreius klausimus, kuriuos pats negali atsakyti; kai klientas visikai nesugeba savs ireikti neranda bdo kaip prabilti, netiktai nutyla; kai konsultantas nori parodyti, kad supranta klient, kad juo rpinasi ir priima draugikai; kai konsultantui tenka vardinti tai, ko nesugeba odiais ireikti klientas, pavyzdiui, kai klientui tenka kalbti apie sudtingus, prietaringus jausmus ar neleistinus trokimus.

PSICHOLOGINS APKLAUSOS METODAI

Psichologins apklausos, kaip krizi intervencijos metod grup vienija keli bendri ypatumai: 1) Tikslai: atlikti prevencij siekiant ukirsti keli krizs pltotei ir chronizacijai, sveikatos ir adaptacijos sutrikimams; informuoti suteikiama visa reikalinga informacija, kuri gali mainti kriz igyvenani moni nerim; padti ireikti ir normalizuoti patirtus krizinje situacijoje ir aktualius dabar igyvenimus; nustatyti labiausiai paeistus/traumuotus individus, kuriems bdinga didesn rizikos faktori grup ir kuriems reikalinga specializuota pagalba. 2) Dalyviai apklausa atliekama krizins situacijos dalyvi, nukentjusij, liudinink, gelbtoj grupse. 3) Laikas pagalba organizuojama pagal galimybes kuo anksiau krizins situacijos ir igyvenim pradioje. 4) Struktra psichologins apklausos metodams bdinga pakankamai aiki ir grieta struktra (standartiniai klausimai, pateikiami tam tikra tvarka, numatyti apklausos etapai ir pan.). Psichologins apklausos metod atsiradimas Psichologins apklauso metod (grupins apklausos, angl. debriefing) idja kildinama i paramos sistemos tarp gaisrinink (JAV), kuriems atliekant darb danai tenka igyventi labai didel ir intensyv fizin bei emocin krv, daug rizikuoti veikiant ir priimant sprendimus. Buvo pastebta, kad po gelbjimo darb vykstantis aptarimas ir pasidalinimas igyvenimais yra reikalingas ir padeda geriau jaustis. Su kriziniais igyvenimais susijusi gelbtoj veikla ir poreikiai tapo modeliu teikiant pagalb monms krizini situacij metu (nukentjusiems ir liudininkams). Vienas pirmj psichologins apklausos modelius apibdino Jeffery T.Mitchell (JAV, 1983). Toliau pristatome vien i galim grupins psichologins apklausos modeli (remiantis: Everly G.S., Mitchell J.T., 1996 1997; Brock S.E., 2001). Toks susitikimas paprastai vyksta vien kart.
51

1)

2) 3) 4)

5) 6)

Pagrindiniai aktyviam klausymui reikalingi konsultanto gdiai Sugebjimas skatinti klient kalbti: neverbaliniais bdais (balso tonu; specialiais, kalboje, kuria vyksta konsultacija, klausym, susidomjim ireikianiais garsais); skatinaniais kalbti, atspindiniais nor igirsti tolimesn pasakojim odiais ar isireikimais kalboje (taip, ir tada? ir pan.); uduodant atvirus klausimus. Pakartojimas ir atspindjimas kai laikas nuo laiko klientui isakomi, pakartojami atspindimi jo paties isakyti jausmai, mintys, sprendimai ar abejons. Perfrazavimas kliento isakyta mintis yra perfrazuojama taip, kad klientui akivaizdu, jog konsultantas j gerai suprato, o esant galimybei ir dar akivaizdiau ir suprantamiau ireik. Apibendrinimas tai kliento pasakojimo (fakt, mini, jausm) etapinis apibendrinimas, kur atlieka konsultantas. Apibendrinimas padeda parodyti klientui, kad konsultantas j girdi ir supranta. Laikas nuo laiko apibendrinant pokalbis vyksta nuosekliau, yra geriau struktruojamas. Empatija sugebjimas kuo tiksliau jausti kliento igyvenimus. Sugebjimas tiksliai fiksuoti ir atspindti sau paiam kontakto su klientu metu atsirandanius ir igyvenamus savo fizinius pojius, jausmus, nuojautas, valgas; inoti savo kontakto brai (neverbalinio bei verbalinio) ir kaip jis paprastai priimamas kit.

50

VIENKARTIN GRUPIN PSICHOLOGIN APKLAUSA

is metodas taikomas tais atvejais, kai krizin situacija tuo paiu metu itinka moni grup, pavyzdiui: vieno upuolimo metu buvo iauriai nuudyti keli apsaugos darbuotojai; mokykloje nusiud direktorius, klasje vienu metu nusiud dvi moksleivs; lktuvo katastrofoje ar nuskendus laivui uvo visi keleiviai ir gula; kariuomenje dl neapdairaus elgesio su ginklais vienas kareivis netyia nuov du savo brio draugus; terorizmo atvejai pvz., kait drama Maskvoje 2002 m., kai kaitais tapo miuziklo irovai). lidn ir dramatik pavyzdi sra galima tsti ilgai atsitinka labai daug nelaimi, kuri metu reikalinga krizi veikimo darbuotoj pagalba. Bendros taisykls Vienkartin grupin psichologin apklausa (toliau apklausa) tai susitikimas su krizinje situacijoje dalyvavusiais monmis, joje nukentjusiais asmenimis, nukentjusij, uvusij artimaisiais. iems monms siloma dalyvauti apklausos grupje, jie kvieiami j, prie tai paaikinus, kad tai ne gydymas, o paramos bdas, kuris silomas atsivelgiant juos itikusios nelaims sunkum. Apklausai vadovauja psichologas ir tam pasiruos krizi veikimo darbuotojas, kuris (pageidautina) ir pats yra turjs panai krizini igyvenim. Apklausoje laikomasi konfidencialumo. Apklausos metu nra vertinami: faktai, mintys, reakcijos, jausmai. Apklausa turt vykti prajus 24 72 val. (23 paros) po krizinio vykio. Apklausos trukm: iki 3 val. Grups dydis: nuo 3 iki 40 dalyvi. Aplinka, kurioje vyksta apklausa Patalpa turi bti pakankamai patogi apklausos dalyviams (tvarkinga, pritaikyta grupiniam bendravimui). Patalpoje turi bti prieinami mineralinis vanduo ar kiti gaivinantys grimai, popierins vienkartins nosins. Kds (j skaiius atitinka apklausos dalyvi skaii) sustatomos ratu. Netoli patalpos, kurioje vyks apklausa, turi bti lengvai randamas tualeto kambarys.

Darbas, kur atlieka krizi veikimo darbuotojai iki apklausos grups Surenkama reikalinga faktin informacija apie krizin vyk kas atsitiko, kada atsitiko, kiek moni yra traukti krizinius igyvenimus, kokie pagalbos veiksmai jau atlikti, yra atliekami, kokie dar bus. Susipastama su esama dokumentine mediaga apie krizin situacij (iniasklaidos praneimais, foto nuotraukomis, ekspert ivadomis ir pan.). Jei krizinio vykio vietoje dar nra parengtos informacijos, skirtos visiems, susijusiems su krizine situacija monms, krizi veikimo darbuotojai rekomenduoja kaip j parengti. i informacija turi bti trumpa ir aiki, bei joje turi bti inios apie tai: kas vyko; kada vyko; koki priemoni buvo imtasi dl io vykio. APKLAUSOS FAZS 1) vadas. 2) Faktai. 3) Mintys. 4) Emocijos. 5) Mokymas. 6) Udarymas. 1. vadas Vadovai: Ireikia uuojaut apklausos grups dalyviams. Prisistato pasako savo vardus, pavardes, i kokios organizacijos atvyko, pareigas ir specialyb. Labai trumpai informuoja, k ino apie krizin vyk. Tikslinama apklausos grups struktra: grups dalyvi paklausiama, ar visi dalyvaujantys pasta vienas kit, pasiteiraujama, ar tarp apklausos grups dalyvi nra asmen, kuriems dalyvaujant vieni ar kiti grups nariai negalt atviriau kalbti (pvz., dl pareigybini ypatum ar kit galim faktori). Jei taip atsitinka i problema turi bti taktikai sprendiama, bet kuriuo atveju numatant, kad pagalba turs bti suteikta visiems, kas atjo kvieiamas apklausos grup. Tam tikrais atvejais, gali tekti orga53

52

nizuoti papildom grup. iuos faktorius, kiek tai leidia aplinkybs, patartina numatyti i anksto. Nurodomas apklausos grups tikslas parama: paaikinamas prevencinis apklausos aspektas, kas yra krizini igyvenim normalizacija; informuojama, kad bus aptarti streso veikimo bdai. Pavyzdys: norime padti jums valdyti mintis, emocines ir elgesio reakcijas, kurios atsirado dl patirto krizinio igyvenimo, suteikti informacij apie tai, kaip js patys galite padti sau. Tiktina, kad ir js patys veiksite krizinio igyvenimo pasekmes, taiau yra pastebta, kad mons, kurie dalyvavo tokioje apklausoje, po to geriau valgo ir miega, jauiasi darbingesni, ramiau jauiasi namuose. Todl mes ir norime jums padti. Patvirtinama, kad psichologin apklausa ne gydymo metodas: nebus taikoma jokia terapija. Psichologin apklausa tai ne psichoterapin grup, o grup, kurioje bus galima isikalbti apie tai kas slegia ir svarbu dabar, gauti ini, kaip veikti sunkumus, kuriuos tenka dabar igyventi. Patvirtinama, kad apklausos metu nebus atliekami jokie moksliniai ar kitokie tyrimai. Pristatomi organizaciniai grups darbo aspektai: dalyviai informuojami apie grups trukm, tiksliai nurodoma numatyta grups darbo pabaiga; pasakoma informacija apie tai, kad kai apklausos grup baigs savo darb, grups vedantieji dar pasiliks ioje patalpoje 20-iai minui ir bus prieinami visiems, kas nort individualiai pasitarti dl jiems rpim klausim. Aptariamos ir priimamos darbo grupje taisykls: Pastaba: prie pateikiant apklausos taisykles, kartais, reikia prisiminti vyk/nelaim, perirti video, foto nuotraukas. 1. is susitikimas yra visikai konfidencialus. Niekas neuraoma ir neraoma. Svarbu, kad mes vieni kitais pasitikime, kad viskas, kas sakoma, lieka tarp ms. 2. Jums nebtina kalbti apklausos metu. Taiau jei js kalbsite, tai daugiau pads ir jums, ir kitiems grups nariams. 3. Jums nebtina sakyti to, kas gali jus eisti. 4. Nekalbama u k nors kit, dalinamasi tik savo mintimis, jausmais bei reakcijomis.
54

5. Drsiai uduokite klausimus. 6. Kiekvienas grups dalyvis sipareigoja ibti grupje nuo pradios iki pabaigos. 7. Apklausos metu nebus pertrauk. Jei jums reikt tualet, pasakykite ir nueikite. 8. Ijungiamos bet kokios ryio priemons. Darbuotojai nekvieiami i grups jokiais kitais darbiniais reikalais. 9. Apklausos metu nra pasiskirstymo pagal uimam padt visi yra lygs. 10. Pasisakymai nekritikuojami, i j nesiaipoma. 2. Fakt faz Vadovai trumpai informuoja, k ino apie krizin vyk ir kokiais informacijos altiniais remiasi. Grups dalyviai praomi trumpai prisistatyti ir atsakyti klausimus. Klausimai: K inote apie nelaiming vyk? Koks Js ryys su nukentjusiu/-iais? Kur buvote, kai atsitiko nelaim? 3. Mini isakymo faz ios fazs tikslas vardinti, k dalyviai girdjo ir mat. Vadovas klausia, ar jie gali isakyti savo pirmsias mintis apie tai kas atsitiko ir kada pirmkart pastebjo, kad daug galvoja apie tai, kas vyko. Klausimai: Kaip suinojote apie vyk? Kokia buvo pirmoji mintis, kai suinojote apie nelaim? Kokios mintys kilo vliau? 4. Emocij (reakcijos) faz Klausimai: Kas jums buvo baisiausia tame, k suinojote? Kaip jautts fizikai? Kokius jausmus igyvenote? K pirmiausiai darte, kai suinojote apie nelaim? Kaip reaguojate tai kas atsitiko dabar?
55

Vadovas apibendrina grups dalyvi isakytus faktus, mintis ir jausmus, papasakoja apie visas prastas fizines, emocines reakcijas neprastoje (krizinje) situacijoje. Apibdina igirstus simptomus. Pamini (neakcentuojant) kitus galimus simptomus, kurie gali reiktis tokiose situacijose. Konstatuoja, kad normalu taip jaustis tokios didels tampos ir nelaims akivaizdoje. Fakt ir mini lygio igyvenimai susiejami su emocinmis reakcijomis ir jausmais. 5. Mokymo faz Klausimai: K Js darote, kai igyvenate stres? Kas Jums padeda labiausiai? Apibendrinami grups dalyvi pasisakymai apie streso veikimo bdus. Pristatoma bendra informacija apie krizes, j vystymsi, fazes. Jei vyko saviudyb pateikiama bendra informacija apie saviudybes. Apibdinamos bendros fizins, emocins reakcijos, elgesio reakcijos, bdingos kriziniams igyvenimams, bei reakcijos, kurios bdingos pokriziniam laikotarpiui. Pagrindin ios fazs tez: Js negaljote kontroliuoti to, kas vyko, taiau js galite kontroliuoti tai, kas vyksta su Jumis dabar. Papasakojama apie vairius streso, krizini igyvenim veikimo bdus: isikalbjimas; dienoratis; specialios literatros (biblioterapins) skaitymas; psichofizin ir fizin treniruot; pokrizins mitybos ypatumai; sveikas poilsis; elgsena eimoje kaip sulaukti didesnio eimos nari supratimo ir palaikymo; konsultacijos psichologins pagalbos telefonais; individualios ir grupins specialist konsultacijos; savipagalbos paramos grups. Idalinami informaciniai lapeliai apie krizinius igyvenimus, kita turima ir galinti bti naudinga prevencin mediaga (psichologins pagalbos telefon numeriai, krizi veikimo tarnyb adresai ir t.t). Klausimas ios fazs pabaigoje: k ketinate daryti dabar?
56

6. Udarymo faz Paklausiama: Gal yra dar kas nors nepasakyta, ar liko neatsakyt klausim, kurie jums rpi?. Vadovai padkoja u apklausos dalyvi sutikim dalyvauti ir pasidalinti savo igyvenimais. Visi apklausos dalyviai skatinami siekti paramos. Vadovai palieka savo vizitines korteles. Primenama apie konfidencialum ir apie tai, kad vadovai liks patalpoje dar 20 minui jei kas nort kreiptis individualiai. Pozityviai palaikomi visi grups dalyviai. Atsisveikinama ir isiskirstoma.

SUTRUMPINTOS PSICHOLOGINS APKLAUSOS METOD PAVYZDIAI

Yra ir kitos, sutrumpintos psichologins apklausos versijos. Jos daniausiai taikomos gelbjimo komand nariams siekiant padti jiems atlikti sunk ir emocikai bei fizikai tempt darb. Nelaimingi atsitikimai/katastrofos gali neigiamai takoti ir gelbjimo tarnyb darbuotojus. Tai policijos, gaisrinink, kariki, greitosios medicinos pagalbos darbuotoj komandos, kurios dalyvauja sudtinguose gelbjimo darbuose. Tokiais atvejais reikia i anksto bti susipainusiems su nelaiming vyki likvidavimo darb poveikiu mogaus psichikai bei turti ar parengti savo strategij, kaip sumainti galimus neigiamus toki igyvenim padarinius. Krizi veikimo darbuotojai, teikiantys psichologin socialin param gelbtojams, turi bti gerai susipain su gelbtoj darbo specifika. Gelbjimo darb metu krizi veikimo darbuotojai turi sukurti palanki emocikai atmosfer gelbtojams, kurioje labai svarb vaidmen atlieka emocinis palaikymas, tolerancija moni elgesiui, emocini reakcij primimas. Sutrumpint psichologins apklausos metod tikslai: suvelninti nelaimingo vykio ir/ar gelbjimo darb slygot poveik psichikai; pagreitinti psichologins bsenos normalizacij; nustatyti kam ir kokios pagalbos reikia. Toliau trumpai apraomi du sutrumpintos psichologins apklausos metodai demobilizacija ir skubi vyki apvalga.
57

DEMOBILIZACIJA
JAV krizi veikimo specialistai rekomenduoja, baigus gelbjimo darbus, visus juose dalyvavusius darbuotojus kviesti susitikim, kuris vykt ne nelaimingo atsitikimo/katastrofos vietoje, o kitur ir kuo jaukiau rengtose patalpose. krizi veikimo darb JAV specialistai vadina demobilizacija. Susitikimo metu visi dalyviai pasiskirsto nedideles grupes, kuriose krizi veikimo darbuotojai jiems suteikia vis reikiam informacij apie galimas reakcijas stres, krizinius igyvenimus bei kokiais bdais galima bandyti veikti iuos laikinus sutrikimus. Susitikimas grupje trunka apie 30 minui. Dalyviai yra aprpinami prevencine informacija, maitinami. Pagal galimyb jiems sudaromos slygos poilsiui.

POSTVENCIJA
POSTVENCIJOS APIBDINIMAI. EMOCINS REAKCIJOS PO ARTIMJ SAVIUDYBS, GEDJIMAS, PARAMA NUSIUDIUSIJ ARTIMIESIEMS, PSICHOLOGINS PARAMOS GRUPS MODELIS

Postvencija tai visi veiksmai, skirti padti mogui, bandiusiam udytis, arba veikti neigiamus jausmus, igyvenusiems saviudyb nusiudiusij artimiesiems (Schneidman, 1973). Parama bandiusiems udytis monms Visiems bandiusiems udytis monms turt bti prieinama psichikos sveikatos specialist pagalba. Tai gali bti speciali darbuotoj komanda ligoninse (Regula Freytag, 2001), kai pagalb kartu teikia gydytojas, slaugos specialistas, psichologas, teologas. Tai gali bti specializuot tarnyb darbuotojai, ateinantys ligonin pas linkusius udytis pacientus. Pagalba bandiusiems udytis asmenims turt bti teikiama mokyklose bei bti prieinama psichologinssocialins paramos staigose (jaunimo, vaik paramos centruose, globos organizacijose, kitos specializuotose paramos organizacijose). Po bandymo udytis rekomenduojama taikyti kompleksin pagalb (socialin, psichologin, medicinin). Nusiudiusi artimieji Nusiudiusiajam artimi mons (toliau tekste daniausiai vartosiu termin nusiudiusij artimieji aut. pastaba), dar kitaip vadinami saviudybs liudininkai (anglikoje literatroje naudojamas terminas survivors igyven) tai nusiudiusij eimos nariai, bendradarbiai, bendramoksliai, draugai, mokytojai, pacientai; specialistai, teikusieji nusiudiusiajam asmeniui pagalb gydytojai, psichoterapeutai, psichiatrai, konsultantai, slaugs. Paramos poreikis nusiudiusij artimiesiems Anksiau tyrj, praktik dmesys daugiausiai buvo skiriamas nusiudiusij moni atvejams nagrinti ar bandiusiems udytis mo59

SKUBI VYKI APVALGA PAVOJAUS PAALINIMAS

vykus maesnio masto nelaimingam atsitikimui, gelbjimo darbuose dalyvav mons skubiai kvieiami nedideles 68 moni grupes, kuriose visi kartu apvelgia tik k buvusius vykius. Tai sumaina pavojaus jausm. is metodas taip pat sutrumpinta psichologins apklausos versija. Geriausia, kai toki grupi darbas prasideda kuo anksiau (ne vliau kaip 8 val. po gelbjimo darb pabaigos). Toks susitikimas trunka apie 2025 minutes, susitikimui vadovauja specialiai tam paruotas personalas. Susitikimo metu neturi bti joki trukdani, dmes blakani faktori. Skyriaus apibendrinimas mons, patenkantys krizines situacijas, daniausiai patys i karto neieko pagalbos. Taiau galimyb gauti pagalb, param ir palaikym turt bti prieinama visiems krizins situacijos dalyviams ir liudininkams. Parama reikalinga ir patiems gelbtojams. Tai natralu gelbti mones dramatik katastrof, stichini ir kitoki nelaimi metu taip pat krizinis igyvenimas. Nemanoma bti krizinje situacijoje ir jos neigyventi. Todl emocin parama turt bti siloma visiems, kas dalyvauja krizinse situacijose. iuo tikslu ir taikomi aprayti bei kiti panas krizi intervencijos metodai.
58

nms. Postvencin pagalba buvo teikiama tik bandiusiems udytis asmenims, nes jie patenka didels rizikos dl galim pakartotin saviudybi moni grup. Iki 1960 met apie nusiudiusij artimuosius ir juolab param jiems nei literatroje, nei praktikai nebuvo kalbama. Tik 1970 m. Los Andelo saviudybi prevencijos centre buvo pastebta, kad yra reikalinga pagalba ir saviudybi liudininkams (Litman ir kt., 1970). Los Andelo saviudybi prevencijos centre pirm kart buvo atlikta psichologin autopsija, kurios pagrindinis tikslas surinkti isami informacij apie velionio gyvenim ir visas aplinkybes, kurios galjo takoti jo saviudyb. Autopsija vykdoma ir kalbantis su nusiudiusiojo artimaisiais. Atliekantys tyrim specialistai aptiko, kad ie pokalbiai, turjo ir terapin reikm nusiudiusij artimiesiems po i nelengv pokalbi nusiudiusi artimieji vis dlto jausdavosi geriau. Pastaruoju metu vis daugiau dmesio silant psichologin param skiriama ir nusiudiusij artimiesiems. Manoma, kad vidutinikai po kiekvieno nusiudiusiojo mogaus lieka maiausiai 5 7 saviudybs liudininkai. Kaip atsirado parama nusiudiusij artimiesiems (Grad O., 2000) Pirmosios publikacijos apie netektis dl saviudybs daniausiai buvo skelbiamos psichoterapeut, kuriems tekdavo dirbti su monmis, neveikianiais sielvarto. Amerikoje apie 1970 metus grup psichoterapeut, kurie patys igyveno artimj saviudybes, pradjo dirbti kartu paramos (savipagalbos) grupje. Vliau ios grups darbas buvo apraytas literatroje. Taip JAV, o vliau ir kitose pasaulio alyse, pradjo plisti pagalbos nusiudiusij artimiesiems judjimas. Kita specialist grup, kuri palaik paramos sistemos krim nusiudiusij artimiesiems tai gydytojai, psichoterapeutai, psichologai, kuri pacientai nusiud. Chemtob (1988) nurodo: 57% JAV psichiatr teig, kad po savo pacient saviudybs jie patyr asmenin traum. Paciento saviudyb bet kuriam i mint specialist taip pat sukelia sunkius igyvenimus: daug lidesio, skausmingo gailesio, pykio, kurie, kaip universali reakcija, kyla po kiekvienos netekties. Neretai specialistams gali pasireikti neigiami, ambivalentiki jausmai, susij su savo asmenins profesins kompetencijos vertinimu, abejons dl savo
60

sugebjimo apginti, isaugoti pacient. Todl visiems specialistams, kuri pacientai nusiud, taip pat turt bti prieinama emocin parama ir pagalba. Teikiant param nusiudiusi artimiesiems reikia bti susipainus su dramatik igyvenim dl artimojo saviudybs specifika, visoms netektims bdingais igyvenimais ir emocinmis reakcijomis netektis.

EMOCINS REAKCIJOS PO ARTIMJ SAVIUDYBS

Kaip ir kit miri atvejais, dl artimojo saviudybs igyventai netekiai bdingi 4 igyvenimo etapai (Bowlby, 1991): 1) okas arba galima nejautra: tsiasi 17 dienos po saviudybs; 2) ilgesys, neviltis: igyvenami 2 savaites 3 mnesius. Per laik baigiasi ir aktyvesn aplinkini parama netekt igyvenusiam mogui. Taiau nusiudiusiojo artimasis dar giliai igyvena netekt, jam nortsi apie j kalbti, danai lankyti nusiudiusiojo kap. Taiau socialin aplinka jau riboja iuos gediniojo norus aplinkiniai nenoriai leidiasi kalbas apie nusiudiusj ar apie gediniojo jausmus ir igyvenimus. Aplinkiniai nori kuo greiiau pamirti vykusi saviudyb ir su ja susijusius skausmingus igyvenimus; 3) bejgikumas (dezorganizacijos etapas): trunka iki 1 met; pasireikia fiziniai sutrikimai, psichologins ir socialins adaptacijos problemos; 4) persitvarkymas: grtama funkcionavimo lyg, kuris buvo iki netekties. Kiekvienas mogus, kurio artimasis nusiud, igyvena labai daug skausming jausm, kurie daniausiai yra prietaringi, dalis j, tokie, kaip pavyzdiui, pyktis ant nusiudiusiojo, nusivylimas juo, slegia ir tuo, kad tai nra priimtini jausmai galvojant apie mirusiuosius ir ne kiekvienas juos leidia sau igyventi, juolab, pasidalinti iais jausmais su aplinkiniais. Liudinink emocines reakcijas apsprendia labai daug faktori: emocinis ryys su nusiudiusiuoju, jo trukm, nusiudiusiojo amius, lytis, giminysts ryiai, asmenybiniai ypatumai, sociokultriniai veiksniai, saviudybei pasirinkti metodai.
61

Emociniai nusiudiusij artimj igyvenimai (N.Farberow, 1992) Stiprus netekties jausmas, lydimas lidesio, sielvarto ir gedjimo. Kalt ir pyktis dl patiriamo bejgikumo jausmo nieko negaljau padaryti, kad ukirsiau keli saviudybei. Taip pat pyktis, kuris kyla dl sitikinimo, kad saviudis ignoravo socialines ir moralines, religines normas. Gda, kad gentyje, eimoje vyko saviudyb dl neigiamos visuomens nuostatos. Atstmimo jausmas nes tas, kuris nusiud, nesitikjo, ar atsisak atstm artimojo pagalb. Palengvjimas jei tas, kuris nusiud, visaip sunkino artimj gyvenim. Apleistumo jausmas nes kiekvienas nusiudiusiojo artimasis jauiasi paliktas. Galimas saviudik impuls sustiprjimas paiam nusiudiusiojo artimajam. Saviudybs liudininkai dl savo jausm sumaities neretai jauia, kad praranda sugebjim kontroliuoti savo gyvenim ar net es prie iprotjimo ribos. Visus nusiudiusiojo artimuosius kamuoja pagrindinis klausimas kodl jis/ji nusiud? Taiau tai klausimas, kuris neturi atsakymo. Nes saviudyb daugiafaktorinis fenomenas, ir niekuomet negalima rasti vienintels prieasties, kodl mogus nusiud. Daugiausiai apie tai galt papasakoti tik tas, kurio jau nebra nusiuds asmuo. Apibendrinant daniausiai pasireikianius jausmus tai labai didelis nerimas, kalt, lidesys, sielvartas, gda, paeminimas, pyktis, sutrikimas. is skausmingai igyvenam jausm sraas leidia priskirti artimj saviudyb prie labai giliai traumuojani mog faktori, prie sunkiausi neteki atvej. Visas netektis lydi labai sunks igyvenimai. Sunku ir turbt nemanoma lyginti netekties sukelt jausm sunkumo. Tyrimai tik parodo, kad igyvenimai po artimj saviudybs yra itin sunks: igyvenami labai gils kalts, gdos jausmai, gedjimo reakcijos danai tsiasi ilgiau negu esant kitoms mirties prieastims pavyzdiui, netekus artimj dl smurtins ar staigios mirties (Calhoun ir kt., 1991).
62

Atskirai reikia paminti itin skausming nusiudiusiojo artimj igyvenim tai prisiminimai apie tai, kaip atrod nusiuds asmuo, jo knas, vykdius saviudyb. Nusiudiusiojo kno vaizdas. Prisiminimai Tai labai sunks prisiminimai, kurie vargina tuos, kurie aptiko nusiudiusiuosius arba pirm kart pamat juos tik po nusiudymo. Ypa ie vaizdai kankina, jei nusiudiusiojo knas buvo labai sualotas, ar kaip kitaip pasikeits. Ne maiau problem igyvena tie, kurie visai nepamat nusiudiusiojo po mirties arba patys nepanoro tuo metu pamatyti, arba, jei saviudio knas po mirties nebuvo rastas ar kitaip neiliko nes tai, kas nepamatyta, fantazijoje savo baisumu kartais pranoksta realyb.

GEDJIMAS
Gedjimas po artimojo saviudybs, kaip ir kit neteki atvejais, pasireikia ir atsispindi vairiuose lygmenyse: jausm, fizini poji, paintini proces, elgsenoje (Grad O., 2000). Gediniojo jausmai: lidesys; sielvartas; pyktis: ant gydytoj, kurie laiku nesuteik pagalbos, ant artimj kurie tikisi ir nesulaukia norimos pagalbos ir uuojautas vieni i kit, ant nusiudiusiojo. gda; nerimas; kalt; vieniumas, apleistumas. Galimi fiziniai pojiai: padidintas jautrumas triukmui; galvos, skausmai;
63

verimo, spaudimo, ugulimo jausmas krtinje (akmuo ant irdies); pilvo skausmai ir virkinimo sutrikimai; energijos trkumo jausmas; raumen silpnumas; sausa burna; kvpavimo sunkumai pasireikia prabudus, miegant j nra; kyla pojtis apie savo kno funkcij kontrols sumajim.

Gedjimo procese mons, jei ir kreipiasi pagalbos, tai daniausiai ne i karto, o po 0,5 1 met, o kai kurie ir prajus keliems metams po artimj saviudybs. Kaip silyti pagalb, kurios niekas neprao? Pirmiausiai padeda nuostata mons nori pagalbos, tik yra pasimet ir todl jos neprao. Reikia teikti nuolatin informacij apie tokios pagalbos reikalingum kad, pvz., pedagogai, moksleiviai, kiti nusiudiusij artimieji inot, jog gali tiktis/kreiptis ir sulaukti pagalbos visais tokiais sunkiais atvejais. Svarbu, kad bt aikiai informuojama, kur gali rasti pagalb nusiudiusij artimieji. Tokios informacijos, skirtos nusiudiusij artimiesiems, pavyzdys r. prieduose. Pagrindiniai pagalbos principai nusiudiusij artimiesiems (Grad O., 1996) 1. Padti nusiudiusiojo artimajam priimti netekties fakt ir realyb, nes mirties faktas danai nepriimamas inau, bet negaliu tuo patikti. Kalbant labai svarbu vardinti aikiai kad artimasis nusiud o ne ijo, paliko ar pan. 2. Padti nusiudiusiojo artimajam igyventi dvasin skausm dl artimojo saviudybs, nes: jis neivengiamas; skausmo neigyvenimas (nuslopinimas) veda depresij; skausmo igyvenimas padeda priimti mirties realum. 3. Reikalinga atsargi medikament naudojimo taktika per didelis medikamentinis jausm nuraminimas ir slopinimas neleidia igyventi skausmo (apie tai plaiau jau rayta skyriuje Krizi intervencija). 4. Svarbu teisingai informuoti nusiudiusiojo artimj apie tai, kas jam rpi, apie netekties ir gedjimo igyvenim ypatumus, kad daug fizini poji, skausming igyvenim yra neivengiami, bet praeinantys po tam tikro laiko. 5. Pagalba suvokiant, priimant ir kuriant naujus po netekties vykstanius gyvenimo pasikeitimus, nes nusiudiusiojo artimasis turi veikti ias problemas:
65

Kognityviniai (painimo sferos) sutrikimai: netikjimas, kad artimasis nusiud (pvz., itin danai atsiranda versijos, kad gal jis buvo nuudytas); jausmas, kad nusiuds yra kakur netoli; galimos laikinos iliuzijos, kartais net haliucinacijos apie nusiudiusj. Elgsenos problemos ir ypatumai: miego sutrikimai; apetito sutrikimai; protingo elgesio stoka; verksmas; labai danas mirties viet lankymas (saviudybs, kapini); nusiudiusiojo daikt kaupimas; fantazijos apie nusiudiusj.

PARAMA NUSIUDIUSIJ ARTIMIESIEMS

Dauguma artimj saviudybes igyvenusi moni po netekties neieko pagalbos. Daniausiai netektis igyvenama ir paramos sulaukiama siaurame artimj rate. Pagalbos daniausiai neiekoma dl to, kad igyvenamas gdos jausmas, nes visuomenje vyrauja sitikinimas, nuostata, kad bti nusiudiusiojo artimuoju, saviudybs liudininku yra gda. Saviudybs faktus danai bandoma nuslpti dl nerayto socialinio tabu, kuris neleidia kalbti apie saviudybes.
64

tenka prisitaikyti prie nauj gyvenimo pasikeitim, slyg, kai nebra nusiudiusiojo asmens; turi atsirasti nauji gyvenimo gdiai gyventi be nusiudiusiojo; vyksta adaptacija prie nauj socialini vaidmen (nal ar pan.); igyvenama emocin perorientacija jausmai nusiudiusiajam investuojami naujus reikmingus tarpasmeninius santykius.

Pagalbos bdai nusiudiusij artimiesiems 1) Psichikos sveikatos profesional pagalba: individualiai ir grupse. 2) Savipagalbos grups. Visais neteki atvejais, tame tarpe ir netekus artimj dl saviudybs, padeda taikomi krizins intervencijos bdai jau aprayti anksiau. Toliau pateikiame psichologins paramos grups model, kuris skirtas teikti param nusiudiusij artimiesiems bei veiksm plan, skirt mokykloms, kuriose vyko saviudyb.

atvirumo laipsniu, galiojaniomis socialins distancijos normomis kultroje); trukm 8 sesijos (1 kart per savait, po pusantros valandos); turinys: grups nari pasidalinimas igyvenimais dl artimj saviudybs ir emocin parama visiems dalyviams. iose grupse neanalizuojama, neinterpretuojama, nedirbama su perklimu ir kitais ilgalaiks psichodinamikai orientuotos psichoterapijos metodais.

PSICHOLOGINS PARAMOS GRUPS NUSIUDIUSIJ ARTIMIESIEMS MODELIS

is modelis (O.Grad, A.Zavasnik, 2000) atstovauja psichologins paramos grup, kuri veda psichikos sveikatos specialistai, ir kurios pagrindiniai principai yra ie: geriau kai tokioje grupje dirba du vadovai, nes vienam tekt per didelis ir per sunkus emocinis krvis; rekomenduotina, kad grups darb vadovams padt aptarti profesin prieir galintis atlikti specialistas (supervizorius); bent vienas i vadov turt bti patyrs neteki veikimo specialistas ir/arba igyvens netekt dl artimj saviudybs; geriau, kai tokios grups bt udaros t.y., kai jas pradeda ir baigia lankyti tie patys mons (pastaba: JAV skmingai vedamos ir atviros grups t. y. kai jau veikianias grupes nuolatos priimami nauji dalyviai. Tai susij su visuomens, bendravimo
66

Kaip ir visoms grupms, taip ir ia pristatomai, yra bdingos tam tikros grupini proces fazs 1) Pirma faz: trunka 13 sesijas. Grups nariai pasakoja apie artimj saviudybs aplinkybes. Atgaminama kuo daugiau su artimojo saviudybs momentu susijusi detali. Papasakojama kaip buvo rastas nusiudiusiojo knas iki tol mons daniausiai bna to neipasakoj niekam nes tai iaurios aplinkybs, kurias baisu/drovu kam nors pasakoti. Kalbama apie nusiudiusiojo laidotuves, pirmsias savo ir aplinkini reakcijas per laidotuves. ioje fazje grups nariai link daugiau kreiptis ne vienas kit, o grupei vadovaujant psichoterapeut: visk pasakoja jam, o ne vienas kitam. Todl jau pirmojo susitikimo metu svarbu visiems priminti, kad grups nariai kuo daugiau kalbtsi vienas su kitu, ir kalbt apie visus jausmus. Grups nari elgesys ioje fazje pakankamai egocentrikas. Igyvendami savo skausm, jie nelabai klauso ir girdi vienas kit, kalbdami kartais vos nelenktyniauja, kam yra blogiau: a jau nebeturiu nei vieno vaiko, o tau dar liko vienas Taiau tai suprantamos netekties ir skausmo igyvenimo reakcijos. Po pirmj grups susitikim mons skundiasi, kad jauiasi blogiau, negu jautsi iki tol. Tai natralu. Bet vis tiek reikia skatinti kalbti apie skausmingus igyvenimus ir saviudybs detales. Reikt spti grups narius apie tok laikin savijautos pablogjim, paaikinant, kad tai neivengiama, kad vliau bt lengviau ir geriau. Labai svarbu paaikinti grups nariams, kad jie niekuomet neras tikro atsakymo klausim: Kodl nusiud? Kad jiems teks gyventi be io atsakymo.
67

2) Antra faz: 45 sesijos. Grups nariai dalinasi dabartiniais igyvenimais. Aptariama, kaip dabar klostosi santykiai su kitais monmis: k mons, kaimynai, kiti artimieji kalba apie saviudyb, kokius kaltinimus tenka igirsti nusiudiusij artimiesiems, kokiose situacijose buvo sunkiausia bendrauti dl neinojimo k daryti, kaip elgtis jei esi nusiudiusiojo artimasis ir pan. Kalbama apie naktinius komarus, sapnus, deliuzijas (bauginantys reginiai, susij su nusiudiusiojo kno radimu), kurie danai bna kyriai pasikartojanio pobdio. Psichoterapeutui uduodama daug klausim, kuriuos jis turt atsakyti kognityviniame lygyje. Tokie atsakymai veikia raminaniai dera papasakoti grups nariams apie saviudybes, kaip fenomen, apie psichologinius saviudybi aspektus, kaip aikina saviudybes mokslininkai. ioje grups fazje daugja komunikacijos tarp grups nari, didja grups nari sutelktumas, grups nariai daugiau iklauso, palaiko vienas kit. 3) Treia faz: 68 sesijos. Grups nariai daugiau bendrauja, dalijasi, palaiko vienas kit. Maiau ireikiama lidesio. Atsiranda noras pratsti grup. Nesikoncentruojama psichoterapeuto asmenyb. Atsiranda grups nari planai tolimesniems susitikimams. Grupi komplektavimas tokias grupes gali bti priimami gedintys mons dl vairi neteki netek artimj, kurie nusiud ar mir po nelaiming atsitikim ir pan. Pageidautina, kad bt prajs ne maiau kaip vienas mnuo po netekties. Atuonis grupinius susitikimus veda psichoterapeutai. Jei grups nariai nori toliau susitikti galima silyti tsti darb savipagalbos grupje ar kurti nusiudiusij artimj palaikymo klub. ie susitikimai vyksta be psichoterapeuto vadovavimo. Psichoterapeutas turi ilikti prieinamu savipagalbos grupi nariams.
68

Apibendrinimas. Pagrindiniai paramos ypatumai, nusiudiusij artimiesiems 1) Normalizuoti su netektimi susijusius igyvenimus. 2) Mainti mirties/saviudybs neigim. Jei artimojo mirtis nepriimama ir neigyvenama emocikai nepraeina netekties skausmas. 3) Leisti ir padti nusiudiusiojo artimajam igyventi netekties skausm. 4) Nevengti odio saviudyb kalboje pvz., reikia sakyti: jis nusiud o ne: jis pasitrauk ar ijo i gyvenimo. 5) Iklausyti. Neretai pasiliekant be atsakym, kurie taip rpi nusiudiusij artimiesiems. 6) Nevertinti (teisinga-neteisinga, gerai-blogai). 7) Nepiktnaudiauti mokslikais terminais, o kalbti suprantama ir artima netekt patyrusiajam kalba. 8) Bendra strategija: igyvenam netekties jausm eksternalizacija ir ireikimas. Kyla natralus klausimas kodl taip ltai ms kultr ateina paramos nusiudiusij artimiesiems krimas? Kodl tik nedaug specialist ir visame pasaulyje imasi io labai reikalingo darbo teikti pagalb saviudybi liudininkams? Vienas i atsakym tai labai nelengvas emocikai darbas, sunkus dvasinis krvis iems specialistams ir visiems, kas dalyvauja toki krizini igyvenim procese. Tai suprantamo ms vis nerimo prie skausm, kani ir mirt iraika. Taiau kiekvienas, kuris teik toki pagalb, neabejodamas patvirtins, kokia gili ir didel prasm lydi toki veikl.

K REIKIA INOTI IR K REIKIA DARYTI VYKUS SAVIUDYBEI MOKYKLOJE

Pagrindins nuostatos saviudybi prevencij mokykloje Mokykloje, kaip ir bet kurioje kitoje staigoje, organizacijoje vyksta ir gali vykti saviudybs moksleivi, mokytoj, mokyklos administracijos atstov. Taip atsitinka visose pasaulio mokyklose, ir nei viena konkreti mokykla negali bti dl to kalta ar visikai atsakinga. Kaip jau minjome, kiekviena saviudyb tai labai sudtingas daugiafaktorinis procesas ir vienos prieasties, dl ko mogus nusiud nra.
69

Dera keisti visuomens, vietimo institucij, mokyklos bendruomens poir vykus saviudybs fakt mokykloje: mokykla, kurios aukltinis, mokytojas ar direktorius nusiud, i esms nesiskiria nuo kit, nes bet kurioje mokykloje gali vykti saviudyb. inome, kad dl tam tikr kultroje, visuomenje vyraujani tradicini nuostat saviudybs faktas dar danai priimamas kaip gdingas mokyklai vykis. Tai klaidinga nuostata, i kurios reikia vaduotis. mokykl, kurioje vyko mokyklos bendruomens nario saviudyb, pirmiausiai turi bti irima kaip struktr, kurioje atsitiko krizinis vykis, kuris turs pasekmi: Universalus io krizinio vykio poveikis: daugiau ar maiau tam tikri krizinius panas igyvenimai bus bdingi visiems mokyklos bendruomens nariams visi asmenys mokykloje jaus daugiau ar maiau ireikt nerim dl to, kad nusiud j bendruomens narys, visi bus vienaip ar kitaip prislgti, kai galvos apie tai, kas atsitiko, visi jausis daugiau ar maiau pasimet, kaip jauiasi visi mons, kai suino, kad kako netiktai neteko. Tam tikra mokyklos bendruomens nari dalis mons, artimiau susij su nusiudiusiuoju, kuriems kontaktas su juo buvo emocikai reikmingas, tiktina, bus labiau paveikti emocikai arba igyvens psichologin kriz, kurios veikimui reiks daugiau laiko (iki 2 mnesi) ir kurios igyvenimams suvelninti labai svarbi pagalba mogikoji parama, gal bt bus reikalinga ir psichikos sveikatos specialist (psicholog, psichoterapeut) pagalba. Kai kurie mokyklos bendruomens nariai, kurie labiau psichikai paeidiami arba ir iki io krizinio vykio turj mini ar ketinim nusiudyti, krizin saviudybs atvej priims kaip itin reikming jiems asmenikai. Tai gali sukelti j psichikos bsenos pablogjim, psichologini problem daugjim ir giljim ir/arba sustiprinti saviudikas mintis bei ketinimus. Mokykla tai sistema, kuri lanko psichikai labiau paeidiamo amiaus moni grup: vaikai, paaugliai, jaunimas. Jie auga, vystosi, dl ios raidos ypatum yra itin atviri ir imls iors poveikiams. Todl saviudybs faktas mokykloje vaikams ir jaunuoliams yra visuomet rizi70

kos faktorius dl galimybs, kad saviudikas elgesys bus imituojamas arba taps netinkamu modeliu savo asmeninms problemoms sprsti. i rizika yra tuo didesn, kuo reikmingesnis asmuo mokykloje nusiud inomas daugeliui moksleivis, mokytojas, direktorius. Kuo atsakingesnis nusiudiusiojo socialinis vaidmuo mokykloje, tuo daugiau moni igyvens i netekt kaip sau reikming. Kai nusiudo mokytojas arba administracijos atstovas, visuomet neivengiamai didja suaugusio mogaus elgsenos pavyzdio savo ugdytiniams poveikis, iuo atveju, suprantama, nesektinas. Btina, kad mokykla, kurios aukltinis, mokytojas ar administracijos atstovas nusiud, i karto sulaukt paramos i iors (vietimo, sveikatos apsaugos sistem) bei pati bt pasiruousi krizi veikimo ir postvenciniam darbui. Mokykloje, kurioje vyko mokyklos bendruomens nario saviudyb, visuomet bus kelios labiausiai igyvenim dl saviudybs emocikai paveiktos moni grups, kurioms turi bti pirmiausiai siloma psichologin parama: asmenys, kurie kartu moksi (klass draugai) ar dst (pedagogai) klasje, kurioje nusiud moksleivis; nusiudiusiojo moksleivio, mokytojo ar administracijos atstovo artimieji, draugai, mons, su kuriais nusiuds asmuo buvo emocikai labiau susijs. Todl teikiant psichologin param svarbu inoti, kad mokykloje, bet kurios saviudybs atveju, jos reiks: moksleiviams, pedagogams ir administracijai. Kodl btina pagalba, kai mokykloje vyksta saviudyb? Saviudyb tai krizinis vykis, kuris vienaip ar kitaip neapeina nei vieno bet kurios mokyklos bendruomens nario. io giliai emocikai sukreianio krizinio vykio pasekms visuomet yra susijusios su tam tikra rizika kit mokyklos bendruomens nari fizinei ir psichikos sveikatai, todl pasilyti pagalb mokyklos bendruomens nariams, ir ypa i rizikos grupi (turintiems saviudik ketinim asmenims, nusiudiusiojo artimiesiems) yra btina. Tai praktikai vis mokslinink ir praktik, dirbani krizi veikimo ir saviudybi prevencijos srityje, ivada.
71

Priemons, kurias reikia taikyti i karto, kai mokykloje vyko saviudyb (pagal emaitien N., Jarueviien L., 2000 ir kt.) PIRMAS INGSNIS Skubus mokyklos administracijos ir pedagog susirinkimas, kurio metu aptariamas konkretus veiksm planas. Jei mokykloje yra i anksiau patvirtintos administracijos taisykls, kaip elgtis administracijai ir pedagogams vykus kriziniams vykiams, tarp j ir saviudybei vykdomos ios taisykls, vykdymo tvarka tik detalizuojama ir konkretinama. Patvirtintas i anksto taisykles, veiksm plan vykdyti ymiai lengviau, negu imtis io plano krimo vykus saviudybei ar kitam nelaimingam dramatikam atsitikimui, kur galime kvalifikuoti kaip krizinius igyvenimus galint sukelti atvej, nes tuomet vis mokyklos bendruomens nari igyvenamos skausmingos ir sunkios emocijos apsunkina efektyvios pagalbos organizavim. Taiau, jei mokykloje toki taisykli nra, jos kuriamos tuo metu, kai atsitiko nelaim. ANTRAS INGSNIS Mokyklos direktorius arba j pavaduojantis asmuo skiria mokyklos krizi veikimo komandos narius ir ios komandos koordinatori. Mokyklos krizi veikimo komandos nariai turt bti pakankamai susipain su krizi veikimo darbo specifika. Jos nariais gali bti mokyklos administracijos atstovai, pedagogai, mokykloje dirbantis ar ry su mokykla palaikantis psichologas ar kitas psichikos sveikatos specialistas. Krizi veikimo darbas: su bazinmis krizi ir saviudybi prevencijos iniomis pedagogai gali susipainti per 612 val. trukms paskaitas ir seminarus, kuriuos rengia krizi ir saviudybi darb atliekantys specialistai. iuo metu Lietuvoje visiems bsimiems pedagogams tokios inios dar nra dstomos. Jas daniausiai tenka gyti kaip papildom kvalifikacij. Krizi veikimo darb ir saviudybi prevencij sudaro inios ir praktiniai gdiai apie tai, kaip ivengti krizi ir saviudybi, kokie saviudybi atpainimo enklai, saviudybi ir krizi rizikos faktoriai; kaip elgtis, kai kakas nori nusiudyti, k daryti, kai kas nors nusiud mokykloje; prevenciniai vietimo aspektai ir visos kitos inios, susijusios su veikla, kuri gali ukirsti keli krizms ir saviudybms arba kaip teikti pagalb joms vykus.
72

Jei mokyklos krizi veikimo komandos nariai speciali reikiam ini apie saviudybi prevencij ir postvencij neturi, mokyklos administracija turt kreiptis pagalbos krizi veikimo darb atliekanius specialistus, kuri reikia iekoti mokykl pedagoginse psichologinse tarnybose ir centruose, psichikos sveikatos centruose, kitose organizacijose, kurios atlieka saviudybi ir krizi veikimo prevencij. Bet kuriuo atveju, norint taikyti krizi veikimo ir postvencin pagalb, yra rekomenduotina kviesti specialistus ir i i nurodyt tarnyb, kadangi mokyklos krizi veikimo komanda gali daug nuveikti atlikdama organizacines prevencines funkcijas (mokyklos bendruomens informavimas, kontaktai su iniasklaida, laidotuvi organizavimas ir pan.), taiau krizi veikimo intervencin darb efektyviau atliks specialiai tam pasiruo specialistai i kit tarnyb, kurios specializuojasi krizi veikime, saviudybi prevencijoje. TREIAS INGNIS Mokyklos krizi veikimo komanda imasi toki priemoni 1. Paruoia informacijos apie vykusi saviudyb tekst, kuris bus skirtas mokyklos bendruomenei, moksleivi tvams. Tekstas turi bti aikus, konkretus, trumpas ir emocikai neutralus. Tekste aikiai vardijama kas vyko: kad asmuo nusiud, kada nusiud ir kas nusiud. Tekstas pagarbus, kaip ir kalbant ar raant apie bet kur mirus mog. Taip pat tekste turt bti ireiktas mokyklos kolektyvo lidesys dl netekties ir supratimas, kad visa mokyklos bendruomen skaudiai igyvena vyk. Tuo paiu nurodomos priemons, koki veiksm bus imtasi norint veikti mokykl itikusi kriz (bus kvieiama krizi veikimo komanda, prieinami psichikos sveikatos konsultantai, iplatinta informacija apie visas psichologin param teikianias tarnybas psichologins pagalbos telefonus, psichologines konsultacijas ir t.t.). 2. Aptaria, kaip mokytojai pristatys ir komentuos informacin tekst ir kalbs apie vykus fakt su moksleiviais, j tvais. Aptartas ir patvirtintas tekstas pristatomas visiems mokyklos bendruomens nariams, geriausiai visiems vienu metu, i karto po vykusios saviudybs, pvz., kit ryt. moksleivi amiaus ypatumus atsivelgiama, taiau bendri informacinio teksto principai ilieka. Kiekvieno mokytojo uduotis pristatant informacij kuo aikiau informuoti
73

moksleivius apie saviudyb mokykloje, sumainti moksleivi nerim ir ukirsti keli vairi versij apie saviudyb tikrinimui. Svarbu paaikinti moksleiviams, kad saviudyb niekuomet nra vienos prieasties rezultatas, kad niekas asmenikai negali bti atsakingas mokykloje u i mirt, kad nebus rastas atsakymas klausim, kodl nusiud is asmuo. Kalbant apie nusiudius asmen labai svarbu atskirti jo asmenines savybes nuo poelgio saviudybs. Kai kalbama apie asmen jis gali bti menamas kaip geras mogus, pareigingas darbuotojas, bet kai kalbama apie jo poelg saviudyb dera laikytis nuostatos, kad saviudyb tai ne ieitis sprendiant problemas nes: saviudyb daniausiai nepakeliamo psichikos skausmo, beviltikumo jausmo iraika, kuriais mogus nerado/nesugebjo/nemokjo su kuo nors pasidalinti ar kitaip su jais ibti tuo metu t.y. jis neiekojo arba nesugebjo rasti reikiamos pagalbos; saviudyb palieka labai sunkias psichologines, dvasines pasekmes nusiudiusiojo artimiesiems, draugams, bendradarbiams, visiems, su kuriais nusiuds asmuo turjo reikmingesnius asmeninius kontaktus. Mokytojai turt bti labai dmesingi ir jautrs moksleivi emocinms, elgesio reakcijoms, kurias pastebs, kai prane ir kalbs apie vykusi saviudyb. Moksleiviams turi bti sudaryta galimyb bti iklausytiems, jiems turi bti lengvai prieinama psichologin parama arba pagalba, jei jos prireikia. Tvams taip pat turi bti inoma informacija apie saviudyb mokykloje. Geriau, kai i informacij tvai gali gauti individualiai ar nedidelmis grupmis turima galvoje, kad dideli tv susirinkimai, vykus saviudybei mokykloje, neturt bti aukiami. Tvams, kaip ir visos mokyklos bendruomens nariams, turt bti prieinama visa prevencin informacija, informacija apie visas pagalbos tarnybas bei koki priemoni msi mokykla, kad padt visiems moksleiviams igyventi itikusi juos kriz dl mokyklos bendruomens nario saviudybs. 3. Informuoja apie vyk reikiamas institucijas. Mokyklos administracija informuoja apie vykusi saviudyb vietimo struktr, kuriai pavaldi. vietimo institucij vadovai, kurioms yra atskaitinga kon74

kreti mokykla, turt padti mokyklai organizuoti vis reikiam krizs veikimo pagalb arba padti/nurodyti, kaip j organizuoti, jei mokykla nra dar tam pasiruousi. Tai turt bti daroma ne tik formali nurodym ir sakym forma, o profesionaliai ir mogikai, suvokiant, kad mokykl itiko kriz, ir visiems ios mokyklos bendruomens nariams, tarp j mokytojams ir administracijai, reikalinga parama, palaikymas ir uuojauta. 4. Paskiria atstov, kuris teiks informacij iniasklaidai. Rekomenduotina, kad su iniasklaida bendraut ir informacij teikt vienas, mokyklos administracijos paskirtas asmuo. is asmuo turt bti susipains su rekomendacijomis kaip apie saviudybes turt informuoti iniasklaida. Informacija apie saviudyb iniasklaidai teikiama laikantis bendrai priimto informacinio teksto apie saviudyb, bei prevenciniu aspektu tai informavimas, koki priemoni mokykla imasi, kad bt suteikta parama visos mokyklos bendruomens nariams, ypa ariau su nusiudiusiuoju bendravusiems asmenims. Mokyklos atstovas neprivalo ir neturt teikti urnalistams vairi versij apie saviudyb ir jos detales. Tai juridini institucij kompetencija. urnalist apklausa ir skelbiama vliau informacija apie tai danai labai traumuojaniai veikia krizs bsenoje atvirai ir nuoirdiai kalbjusius mones, ypa tuos, kurie buvo susij artimiau su nusiudiusiuoju. Mokyklos krizs veikimo komanda turt tai numatyti. 5. Periri naujausi vis esam pagalbos staig sra: psichologins pagalbos telefon, psichologini konsultacij ir pan. is sraas su telefonais ir adresais turi bti prieinamas kiekvienam mokyklos bendruomens nariui. ios informacijos mokyklos krizi veikimo komanda gali kreiptis prevencines saviudybi ir krizi veikimo tarnybas. iuo metu informacij apie psichologins pagalbos telefonus, psichologins ir socialins paramos tarnybas galima rasti ir interneto svetainse, kurias sukuria organizacijos, besirpinanios psichikos sveikatos apsauga, krizi ir saviudybi prevencija (pvz.: Jaunimo psichologins paramos centro internetin svetain: www.jppc.lt). 6. Aptaria laidotuvi detales prevenciniu aspektu. Organizuojant nusiudiusiojo asmens laidotuves ilaikomi tradiciniai mirusiajam pagarbos aspektai ir ritualai. Taiau mokyklos krizi veikimo koman75

dai laidotuvi organizacijos metu dera nuolatos prisiminti ir prevencinius principus, kuri tikslas sumainti saviudybs fakto sukeliamus emocinius igyvenimus: laidotuvse dalyvauja tik norintys mokyklos bendruomens nariai; velionis arvojamas ne mokykloje; atsisakoma kai kuri prast laidotuvi ritual, toki kaip didelis velionio portretas vis lankomoje mokyklos vietoje ar klasse su vairiais gedulo simboliais deganios vaks ir pan.; nevieinami, neplatinami, nepridedami prie nusiudiusiojo fotonuotraukos, neskaitomi vieai velionio atsisveikinimo odiai; pagarba mirusiajam, kaip ir susitaikymas su jo pasirinkimu mirti, neturi tapti saviudybs fakto garbinimu. 7. vertina situacij ir galimybes bei kvieia krizi veikimo komand i kit saviudybi ir krizi atvejais galini teikti pagalb tarnyb. Mokyklos krizi veikimo komanda, vertinusi, kurie mokyklos bendruomens nariai pateko didiausi vykusios saviudybs sukelt emocinio poveikio rizik, silo/rekomenduoja/ kvieia mokykl saviudybi prevencijos specialistus, kurie taiko prastus tokiais atvejais psichologins apklausos metodus, rekomenduoja kaip atlikti postvencin darb arba atlieka j patys, nurodo veikianias paramos grupes nusiudiusij artimiesiems, jei tokios yra, konsultuoja individualiai, teikia prevencin informacij, padeda nustatyti labiausiai emocikai paveiktus ir pagalbos reikalingus asmenis mokykloje, sudaro galimybes juos kreiptis ir pabaigus intervencin-postvencin darb mokykloje, padeda susisiekti su kitais reikiamais specialistais. 8. Numato priemones, kaip bus laikomasi prasto darbo ritmo mokykloje. prasto darbo ritmo ilaikymas suteikia saugumo jausm krizinje situacijoje. Tai reikia, kad rpinamasi, kad pamokos, numatyti renginiai prasidt laiku. Emocikai paveikti ir laikinai kriz igyvenantys mokytojai, turt bti pavaduojami koleg. Visos mokyklos bendruomens struktros turt veikti prastu laiku ir ritmu. Jei mokykloje vyko saviudyb, prastas mokyklos gyvenimas neturi dl to sustoti ar sutrikti.

ORGANIZACINIAI KRIZI VEIKIMO ASPEKTAI

PAGALBOS LYGIAI, TARPINYBINIS BENDRADARBIAVIMAS, KRIZI VEIKIMO TARNYBOS, PSICHOLOGINS PAGALBOS TELEFONAI

PAGALBOS LYGIAI
Klasikiniu yra laikomas G.Caplano (1964; cit.pagal Antoon Leenars, 2001) poiris psichikos sveikatos ir visuomens sveikatos problem prevencij. Pasak jo, esama pirmins, antrins ir tretins prevencijos. Pastaruoju metu ios trys prevencijos rys daniau vadinamos prevencija, intervencija ir postvencija. K.France (1992) taip pat pateikia 3 panaius pagalbos kriz igyvenantiems monms lygius. 1) Pirmins prevencijos lygis prevencija. Tai apskritai rpinimasis psichikos higiena: iekomos strategijos, kaip panaikinti vairias slygas, kurios gali sukelti krizines situacijas, saviudybi grsm. iame lygyje svarbiausias vaidmuo tenka bendruomens nari ir institucij atliekamai praktinei prevencinei veiklai, visuomens, specialist vietimui. Visos pastangos nukreiptos kuo greiiau aptikti krizes igyvenanius mones ir pasilyti jiems param: labai svarbu kuo anksiau pradti koreguoti krizinius igyvenimus, nelaukti, kol jie pasireik intensyviai, arba chronizuosis. Pirmoji pagalba turi sustabdyti psichologins krizs negatyv vystymsi, padti mogui sukaupti jgas veikti kriz. Toki pagalb teikia krizi veikimo tarnybos, krizi veikimo komandos. Todl labai svarbu kurti kuo platesn ir prieinamesn krizes igyvenantiems monms toki tarnyb tinkl. 2) Antrins prevencijos lygis intervencija. Jis orientuotas aktuali dl krizs kilusi, problem sprendim. Tai parama tuo metu igyvenantiems krizes monms. Tai jimas pat krizs, saviudybs proces, kuriame:
77

76

taikoma aktyvi krizi veikimo terapija/intervencija; svarbiausias vaidmuo tenka specialistams (psichologams, psichiatrams, socialiniams darbuotojams, slaugos specialistams, krizi veikimo centr darbuotojams bei savanoriams ir t.t.); kriz igyvenaniam mogui padedama priimti su juo gyvenime atsitikusius vykius ir su jais susijusius igyvenimus, stiprinama mogaus motyvacija pozityviems sprendimams, tvirtinami viltis ir tikjimas. Problemos sprendiamos palaipsniui, sudaromi konkrets artimiausios veiklos planai. Jei leidia galimybs ir yra poreikis, pagalb yra traukiami igyvenaniojo kriz artimieji, draugai, reikalingos profesins tarnybos ar kitos svarbios visuomenins paramos institucijos.

udyb monms; kur iekoti pagalbos tokiais atvejais. Svarbu, kad pirmins prevencins inios apie saviudybes, psichologines krizes bt prieinamos kuo platesniam visuomens ratui per iniasklaid, platinant prevencinio turinio lankstukus, lipdukus ir t.t. ia veikl turt vykdyti: vietimo staigos, visuomens sveikatos prieiros institucijos, psichologin-socialin param teikianios organizacijos, visos bendruomeninio lygio paramos tarnybos. Tokios profesins grups kaip mokytojai, dstytojai, medikai, socialiniai ir slaugos darbuotojai, policijos pareignai, religini institucij atstovai turt gauti pagrindines krizi ir saviudybi prevencijos inias bei mokym, kaip praktikai jas taikyti. Tokiam kursui idstyti pakanka 812 valand. iniasklaida iniasklaidai tenka labai svarbus vaidmuo formuojant nuostat saviudybes, skleidiant inias apie pagalbos tarnybas krizes igyvenantiems monms. Taiau labai danai iniasklaidos atstovai nevertina io vaidmens ir kitaip naudoja savo tak visuomenje. Teikiant informacij apie krizines situacijas, saviudybes neretai paeidiamas urnalist etikos kodeksas, perlipamos informacijos sklaidos mogikumo ribos publikuojant kaip domias ir didinanias tira sensacijas, vykius apie moni nelaimes saviudybes ar kitus krizinius atvejus. iniasklaidos atstovai danai nepaiso asmens privatumo teisi, neatsivelgia tai, kaip giliai traumuojami aprayti ir fotonuotraukomis pristatyti iniasklaidos priemonse pasimet krizje mons, kokius skausmingus jausmus dl nusiudiusij asmen tendencing apraym, supaprastint j saviudybi versij igyvena j artimieji. iniasklaidoje skelbiant informacij apie krizes ir saviudybes greta rekomenduojama skelbti ir informacij apie galinias padti tokiais atvejais paramos tarnybas. Pateikiant inias apie krizinius, saviudybi atvejus rekomenduotina korektika, tik neutralaus informavimo lyg atspindinti vyki pristatymo taktika. Neteisingai raant ir kalbant apie saviudybes galima sudaryti slygas naujoms saviudybms pagal apraytj pavyzd. Daniausiai rekomendacijose kaip ivengti saviudybs pamgdiojimo urnalistai praomi (Gailien D., 1998): vengti supaprastinimo (kai lengva ranka apraomos vairios ir labai vienareikms saviudybi versijos ir pan.), nenutylti psichikos svei79

3) Tretins prevencijos lygis postvencija. Tai pagalba, kuri teikiama igyvenusiems krizes monms, nusiudiusij artimiesiems siekiant greitesnio grimo prast jiems gyvenimo ir funkcionavimo lyg. Postvencijos termin ved E.Schneidman 1973m. iuo atveju terminas talpina visk, ko imamasi vykus saviudybei ar bandymui udytis: daroma viskas, kad kriz netapt chroniku igyvenimu. alinami liekamieji krizs efektai: taikoma psichoterapija, dirbama specialiose paramos ir savipagalbos grupse; siloma ir teikiama parama nusiudiusiojo, bandiusiojo udytis, kitas netektis patyrusiems artimiesiems.

TARPINYBINIS BENDRADARBIAVIMAS
Optimali psichologini krizi ir saviudybi prevencijos, intervencijos ir postvencijos sistema praktikoje turt apjungti vietimo sistemos, sveikatos, socialins apsaugos, vidaus reikal, religijos institucij/inyb, nevyriausybini organizacij pastangas ir finansinius resursus bei garantuoti ger ry tarp j. vietimo sistema Visuomen turi bti adekvaiai ir prieinamai informuojama apie tai, kaip teikti param krizes igyvenantiems, galvojantiems apie savi78

katos sutrikim, jei nusiudiusysis j turjo (depresija, alkoholizmas), vengti sensacingo saviudybs pateikimo, nespausdinti ini apie saviudybes pirmuose leidini puslapiuose, neminti odio saviudyb publikacij antratse, nepublikuoti nusiudiusij fotonuotrauk, neromantizuoti saviudybs atvej. Ir btinai pateikti ir pozityvi, vilt palaikani informacij apie galimybes gauti pagalb, konkreiai nurodant adresus ir telefonus. Sveikatos apsauga Sveikatos apsauga funkcionuoja optimaliai, kai ji nukreipta reali sveikatos apsaug ir problem, sukeliani ligas, prevencij, o ne tik lig gydym. Taiau krizi ir saviudybi prevencins paslaugos praktikai nra apmokamos i sveikatos sistemos l. Krizi intervencijos apmokjimas ilieka opia problema, nors btent sveikatos sistemoje daniausiai bazuojasi tokios reikalingos krizi bei saviudybi prevencijai bei galinios teikti krizi intervencines paslaugas tarnybos: psichikos sveikatos centrai; specializuot stacionarai; juose ar prie j veikiantys psichologins anonimins pagalbos telefonai. Visi iki iol man inomi Lietuvoje bandymai i sveikatos sistemos l finansuoti prevencines krizi ir saviudybi paslaugas yra maai skmingi ir maai efektyvs, arba pasiymi programinio finansavimo ribotumais, negarantuoja prevencins veiklos tstinumo ir koordinuojami labai formaliai. Akivaizdi iliustracija 2003m. patvirtinta valstybin saviudybi prevencijos programa, kurios efektyviam vykdymui vietoj reikiam 3 mln. lit skirta 40 000 Lt visai Lietuvai. Vargu ar ia reikalingi papildomi komentarai. Socialin apsauga Didelis vaidmuo tenka socialins paramos tarnyboms, kurios gali teikti adekvai informacij ir konsultacijas visais svarbiais krizs itiktam mogui klausimais (socialiniais, juridiniais, darbinimo, apie kitas pagalbos tarnybas), kurioms svarbus vaidmuo tenka socialini darbuotoj atliekamai veiklai, trumpalaikio prieglobsio organizacijai, kitai bendruomens lygyje teikiamai socialinei pagalbai, kuri reikalinga krizes igyvenantiems monms.
80

Socialins apsaugos sistemoje teikdamos socialines paslaugas, krizi ir saviudybi prevencin veikl vykdo: socialins paramos tarnybos; specializuoti krizi veikimo centrai (smurt igyvenusioms moterims ir pan.). psichologinio-socialinio konsultavimo tarnybos: bendros ir specializuotos (vaikams, paaugliams, jaunimui, patyrusiems seksualin prievart monms, priklausomiems asmenims bei j artimiesiems ir t.t.). Didel prasm gyja ir daug vili teikia pradtas socialini paslaug pirkimas konkurso keliu i kvalifikuotai jas vykdani valstybini ir nevalstybini organizacij, sudarant slygas i paslaug tstinumui kai paslaugos perkamos ne nuo pavasario ir iki gruodio 31d. (kas bdingiausia programinio finansavimo realybei laike) be savalaikio susitarimo dl i paslaug tstinumo, o numatant bendradarbiavim su paslaugos teikjais keliems metams. Sistemos teikianios greitj pagalb krizi ir saviudybi atvejais, bei galinios atlikti ir prevencin funkcij: policija, greitoji medicinos pagalba, gaisrin. I policijos struktr visuomen pamau sulaukia vis daugiau ir prevencinio vaidmens vykdymo. Tradicines tvarkos visuomenje saugojimo funkcijas vis daniau papildo ir nusikalstamumo, narkomanijos, kit socialini problem, tame tarpe ir krizi bei saviudybi prevencijos funkcijos arba bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis, atliekaniomis darb. Policijos pareignai, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, gaisrininkai vieni pirmj vyksta masini krizi (katastrof, avarij) vietas, policija ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai labai danai dalyvauja teikiant pagalb krizes itiktiems, saviudikiems monms. iuo atveju neretai jiems tenka skubi gelbtoj vaidmuo (is vaidmuo atitinka ir gaisrins darbuotoj, kariuomens struktr, dalyvaujani masinse gelbjimo operacijose darb). Todl svarbu, kad i struktr darbuotojai taip pat bt supaindinti su krizi ir saviudybi prevencijos pagrindais, patys po sunki gelbjimo darb galt tiktis psichologins paramos ir palaikymo.
81

Religins institucijos Dvasinink, banyios vaidmuo atliekant saviudybi ir krizi prevencij bendruomens lygyje yra taip pat labai svarbus. Religijos institucij dvasins paramos funkcija tiesiogiai susijusi su pagalba monms, igyvenantiems krizes, galvojantiems apie saviudyb. Daugelyje pasaulio ali religijos institucijos enkliai prisideda organizuodamos savipagalbos grupes netektis igyvenusiems monms. Beje, pirmj psichologins pagalbos telefon pasaulyje 1953 metais kr taip pat dvasininkas angl ventikas Chad Varah. Nevyriausybins organizacijos, teikianios socialin-psichologin param Nevyriausybini organizacij krimsi ir veikl daniausiai skatina pilietins iniciatyvos. Tai visuomens nari atsakas ir gebjimas prisiimti atsakomyb sprendiant aktualias visuomenje problemas. Nevyriausybins organizacijos greiiausiai reaguoja aktualius visuomenje poreikius usiimdamos ta veikla, teikdamos tas paslaugos, kurios tuo metu reikalingiausios visuomenei. Atliekant saviudybi ir krizi prevencij Lietuvoje nevyriausybini organizacij vaidmuo taip pat labai didelis. Pavyzdys du tredaliai tarnyb, tiesiogiai atliekani krizi veikimo ir saviudybi prevencijos funkcijas Lietuvoje nevyriausybins organizacijos. Vis i valstybini ir nevalstybini sistem bendradarbiavimas btina slyga efektyviai atliekant saviudybi ir krizi prevencij valstybje. Apie tarpinybin, valstybini ir nevyriausybini organizacij bendradarbiavim, jo poreik ir btinyb kalbama ir raoma daug, bet realioje gyvenimo praktikoje is bendradarbiavimas dar neatitinka esamo poreikio ir nepakankamai tarnauja tiems, kam yra skirtas iuo atveju monms, igyvenantiems krizes, galvojantiems apie saviudyb, bei specialistams ir savanoriams, teikiantiems pagalb, visiems neabejingiems pilieiams visuomenje, vienaip ar kitaip dalyvaujantiems atliekant saviudybi ir krizi prevencij.

KRIZI VEIKIMO TARNYBOS

Krizi veikimo tarnyba tai tarnyba, kurios veikla skirta bendrai ar specializuotai krizi veikimo veiklai, kuri yra lengvai prieinama potencialiems vartotojams (dl to dirba vis par). Krizi atvejais paslaugas klientams krizi veikimo tarnybos paprastai teikia nemokamai. Krizi veikimo tarnyb darbuotojai: profesionals psichikos sveikatos specialistai (psichiatrai, psichologai, psichoterapeutai, socialiniai darbuotojai); savanoriai konsultantai (kartais vadinami paraprofesionalais). Optimalu, kai krizi veikimo sistemoje ar tarnyboje yra suformuotos mobilios krizi veikimo komandos, kurios gali greitai reaguoti krizinius vykius konsultuodamos, kai reikia, kitus specialistus, atvykdamos krizini vyki vietas taip skubiai kaip reikia. Prieduose galima susipainti su vienu i mobilios krizi veikimo komandos organizacijos modeliu savivaldybi lygmenyje, kur pareng Lietuvos telefonini psichologins pagalbos tarnyb asociacijos atstovai.

PSICHOLOGINS PAGALBOS TELEFONAI

Atliekant krizi ir saviudybi prevencij svarbus vaidmuo tenka psichologins pagalbos telefonams, kurie teikia skubi pagalb krizi ir saviudybi atvejais. Psichologins pagalbos telefon tarnyb darbuotojai danai atlieka ir daugiau krizi veikimo centr funkcij vietimo, organizuoja specialist konsultacijas kriziniams klientams, atlieka postvencin darb, dalyvauja mobili krizi veikimo komand darbe. inau, kad dar danai kam nors kyla klausimai, kaip gali padti pokalbiai psichologins pagalbos telefonu, juolab, kai telefonu danai konsultuoja ne profesionals psichikos sveikatos specialistai, o savanoriai konsultantai. Pabandysiu trumpai atsakyti ir iuos du klausimus. Psichologins pagalbos telefonu privalumai Lengvai prieinama bet kam ir bet kuriuo metu. Psichologins pagalbos telefonai lengviausiai pasiekiamos pagalbos tarnybos monms,

82

83

kurie galvoja apie saviudyb, igyvena psichologines krizes ar turi kitoki gyvenimo problem. Ypa tie, kurie dirba vis par. Nakt tai kol kas vienintel galimyb Lietuvoje kreiptis tiesiai pasiruous iklausyti ir pasilyti pagalb mog. Silo mogikj ry. Viena veiksmingiausi pagalbos priemoni, kai mogus galvoja ar ketina udytis tai priimantis, kupinas mogikojo supratimo ir palaikymo kontaktas. Toks kontaktas, kai sunki krizini igyvenim minut atsiranda gilesnis ryys tarp dviej moni, i kuri vienas nusivyls, abejojantis, balansuojantis tarp gyvenimo ir mirties, igyvenantis gilios izoliacijos jausm, o kitas pasiruos ir norintis bei turintis gdi padti, be to prieinamas tuo metu, kai skambinaniajam labiausiai reikia toks kontaktas visuomet maina saviudybs rizik. Suteikia reikalingiausi informacij. Usimezgs ir pasitikjimu grstas kontaktas leidia priimti ir realius sprendimus, susijusius su skambinaniojo kliento problemomis arba padti klientui isakyti savo skaudiausius jausmus ir igyvenimus, arba padti rasti jam reikiam psichikos sveikatos ar kit specialist, arba, jei to reikalauja aplinkybs organizuoti skubi pagalb daniausiai greitj medicinin (kai klientas paskambino jau pradjs udytis: igrs vaist ar kitaip pradjs save aloti), arba krizi veikimo komandos ar kit psichikos sveikatos specialist profesionali konsultacij, kuri ir nusprendia, kokia bus tolesn pagalbos taktika iam klientui. Visi psichologins pagalbos telefonai turi sukaup ir informacin psichologini-medicinos-socialini paramos tarnyb adres ir telefon bank, kurio dka klientas gali gauti reikiamos jo problemoms sprsti informacijos apie kitas pagalbos tarnybas. Du tredalius Lietuvos psichologins pagalbos telefon sudaro tarnybos, kuriose dirba savanoriai konsultantai. Kas bdinga savanori konsultant darbui? Visi savanoriai prie darb psichologins pagalbos telefone specialiai paruoiami. iuo tikslu veikia 3 etap sistema, kuri sudaro: 1) atranka visi savanoriai darbui psichologins pagalbos telefonu tarnyboje yra atrenkami; 2) parengiamieji kursai atrinkti savanoriai baigia madaug 100150 val. parengiamuosius kursus (prieduose galima susipainti su viena i daniausiai Lietuvoje naudojam savanori rengimo program);
84

3) kvalifikacijos klimas visi dirbantys konsultantai nuolatos kelia kvalifikacij, taip pat veikia ir konsultant psichologins paramos sistema: profesins prieiros usimimai (supervizijos), asmenins profesionali specialist konsultacijos, savipagalbos grups, atvej analizs grups. Savanoriai konsultantai dirba be atlyginimo. Visi baig dirbti savanoriai tai labai vertinga mogikj resurs investicija visuomen, prevencini problem sprendim. Buv savanoriai konsultantai tai mons, kurie daniausiai vliau tampa profesionals medicinos, psichologijos, socialinio darbo, pedagogikos specialistai, puikiai imano saviudybi ir krizi prevencijos aspektus, sugeba teikti psichologin param, yra gij daug pozityvios gyvenimo sunkum veikimo patirties, kas slygoj j efektyvesn bendravimo, bendradarbiavimo stili vis gyvenim. Lietuvoje psichologins pagalbos telefonai tai vienas i potencialiausi krizi veikimo centr krimosi resurs. Daugumos vis Lietuvos psichologins pagalbos telefon darbuotojai, kaip jau buvo minta, be telefoninio konsultavimo ir krizi intervencijos telefonu, atlieka ir ymiai daugiau krizi ir saviudybi prevencijos funkcij: visuomens vietimo (kaip atpainti saviudik elgsen, k daryti, kai tenka suinoti, kad kakas ketina udytis), bendruomens grupi mokymo (savanori, specialist, jaunimo ir pan.). Btent psichologins pagalbos telefonu tarnybos iuo metu rodo daugiausiai iniciatyvos kuriant naujus krizi veikimo centr modelius Lietuvoje. Lietuvos telefonini psichologins pagalbos tarnyb asociacija (LTPPTA) Pirmasis Lietuvos psichologins pagalbos telefonas, kuriame dirbo psichologai, buvo steigtas 1982 metais. Tai Vilniaus psichologin konsultacija telefonu, kuri tuo metu dirbo vis par. 1991 metais kurtas pirmasis psichologins pagalbos telefonas Lietuvoje, kuriame pradjo dirbti savanoriai konsultantai Vilniaus Jaunimo linija. 1996 metais devynios Lietuvos telefonins psichologins pagalbos tarnybos apsijung Lietuvos telefonini psichologins pagalbos tarnyb asociacij (LTPPTA). iuo metu asociacija vienija jau visas Lietuvos telefonins psichologins pagalbos tarnybas, kuri yra 21 (aut. pastaba: ia ir toliau pateikiam duomen apskaitos laikas 2003m.).
85

Visos LTPPTA tarnybos laikosi vieningo darbo ir veiklos etikos kodekso, kuris atitinka pagrindinius tarptautiniame lygyje keliamus tokioms tarnyboms reikalavimus. 2002 m. LTPPTA bei LR Socialins apsaugos ir darbo ministerija sudar bendros veiklos sutart, kurios pagrindin nuostata tobulinti ir pltoti psichologinio konsultavimo paslaug, didinti jos prieinamum klientams. 800-oji paslauga nemokami skambuiai klientams Tai vienas didiausi LTPPTA pasiekim rpinantis savo klientais. 1998 m., vedus Lietuvoje mokamus vietinius telefoninius pokalbius, 11os LTPPTA tuo metu vienijusi tarnyb atstovai ir LTPPTA nariai rmjai pasira po LTPPTA kreipimusi Lietuvos Respublikos Vyriausyb ir visas kitas atsakingas institucijas. Kreipimesi buvo kvieiama bendradarbiauti saviudybi ir krizi veikimo srityje bei vesti nemokam pokalbi paslaug psichologins anonimins pagalbos telefon klientams. Kreipimasis atne teigiam rezultat: LR Vyriausyb 1998 m. vasario 19d. prim nutarim Nr. 209 Dl nemokam pokalbi telefonu su kai kuriomis tarnybomis. Tai buvo labai pozityvus Lietuvos Respublikos Vyriausybs ingsnis ir indlis saviudybi bei krizi prevencij Lietuvoje. Pokalbius apmoka LR Socialins apsaugos ir darbo ministerija. Vieniems metams klient pokalbiams apmokti LR Vyriausyb numato 200 000 Lt. 2001 metais prasidjo istorinis Lietuvos psichologins pagalbos telefon judjimas link vieno/keli specializuot nacionalini psichologins pagalbos numeri. judjim inicijavo Vilniaus Jaunimo linija, netrukus judjim sitrauk Vilniaus Vaik telefono linija. iuo metu LTPPTA veiklos programoje numatytas vis telefonini tarnyb i vairi miest jungimasis darbui vienu numeriu pagal specializacij. Taip pat numatyta siekti, kad nemokami skambuiai LTPPTA tarnybas bt prieinami klientams, skambinantiems i mobili telefon. *** Krizi, saviudybi prevencija, intervencija, postvencija Lietuvos socialini-psichologini paslaug praktikoje engia pirmuosius nuoseklesnius ingsnius. Tam, kad visa tai tapt organizuota pagalbos sistema, reiks dar nemaai laiko. Svarbu, kad inome, k ir kaip reikia daryti. Tikiuosi, visi, nuo kuri priklauso ios paramos sistemos krizes igyvenantiems monms gyvendinimas, prisiims atsakomyb ir veiks kartu.
86

NAUDOTA LITERATRA
Lietuvi kalba
1. 2. 3. 4. 5. Gailien D., Jie neturjo mirti: saviudybs Lietuvoje. Vilnius: Tyto alba, 1998.184p. Gailien D. Asmenybs krizs. Praneimas, skaitytas Humanistins psichologijos asociacijos suvaiavime. 1993. Gailien D., Bulotait L., Sturlien N. A myliu kiekvien vaik. Apie vaik psichologinio atsparumo ugdym. Knyga mokytojams ir aukltojams. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1996.118p. Grad O., A. Zavasnik. Saviudybi liudininkai kas jie? Seminaro, vykusio Vilniuje, 2000 05 04 mediagos. 6p. Jurys V. Subjektyvs ir objektyvs jaunimo psichologini krizi vertinimai. Bakalaurinis darbas. Darbo vadov D.Gailien, konsultant K.O.Polukordien. VU, Filosofijos fakultetas. Klinikins ir socialins psichologijos katedra. Vilnius, 1996. 46p. Koinas R. Humanistinis optimizmas ar egzistencinis realizmas? // Psichologija. Mokslo darbai, 1998, Nr 18., p. 117 123. Koinas R. Psichologinis konsultavimas. V.: Lumen, 1995. 192p. Pluek Z. Pastoracin psichologija / I lenk k. vert A.Baliulien, E. Patiejnien.V.: Amius, 1996.319p. Saviudybi prevencijos idjos: straipsni rinkinys / sudarytoja D.Gailien. V.: Tyto alba, 2001. 209p. Saviudybs prevencija. Atmintin pirmins sveikatos prieiros darbuotojams. PSO leidinys / vert. i angl kalbos. Vilnius: Valstybinis sveikatos centras, 2000. 20p. Shneidman E.S. Saviudio smon. V.: ViaRecta, 2002. 151p. Vanier J.. Bendruomen, atleisti ir vsti / Vert. I pranc.V.: Vyturys, 1998. 336p. emaitien N., Jarueviit L. Moksleivi saviudybs. Rizikos veiksniai ir pagalbos principai. Kaunas, Kauno Jaunimo sveikatos centras, 2000. 102p. Weber W. Kaip kalbti teikiant pagalb. Praktin mokymo programa. Vert. liet.kalb gavus IFOTES sutikim naudoti leidin LTPPTA tarnybose. Ileista ir versta i angl kalbos LTPPTA, Europos Sjungos LIEN programos lomis Vilnius, 1998.
87

6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14.

Angl kalba
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. Bowlby J. Attachment and loss, Volume III. Loss: sadness and depression. Harmondsworth: Penquin, 1999. Brock S.E. Group crisis intervention. Lodi Unified School District, revised 2001. Callahan J. Negative effects of school suicide postvention program a case example / Crisis. The Journal of Crisis Intervention and Suicide Prevention. Volume 17, No3, 1996. Caplan G. Principles of preventive psychiatry. Basic Books, New York, 1964. Crisis Counseling / Monterey, California, 1984.317p. (P.322). Crisis intervention in the mental health emergency. A notebook for clinicians. Articles by Leopold Bellak, Donald Langsley and Stephen Schwartz. Abbott Laboratories, North Chicago, Illinois. Dictionary of Psychology. Arthur S.Reber. Penguin Books. 1985. 850p. Doherty George W. Crisis intervention in stress, trauma, and disaster situations, 2000. Erikson E. Childhood and society. N-Y., 1963 Erikson E. Identity. Youth and crisis. N-Y, 1968. Farberow N.L. (Ed.) The many faces of suicide. New York: McGraw-Hill, 1980. Farberow N.L. The Los Angeles Survivors after Suicide Program. An Evaluation / Crisis. 1992, 13/1, P. 2334. France K. Crisis intervention. A Handbook of Immediate Person- to-Person Help. 2-nd ed.-USA, Illinois, Springfield: Charles Thomas Publisher, 1990.262p. Grad O. Suicide How to survive as a survivor / Crisis. 1996, 17, P.136 142. Orbach I. Children who dont want to live. Understanding and treating the suicidal child. Jossey-Bass Publishers. San Francisco, London, 1988.268p. Leenaars A. Suicide notes. New York: Human Sciences Press, 1988. Lindemann E. Symptomatology and management of acute grief. The American Journal of Psychiatry, 1944, No 101., P. 141 148. Mitchell, J.T., Everly, G.S. Critical incident stress management: the basic course workbook. Ellicot City, MD: International Critical Incident Stress Foundation, 1996. Pfeffer. C. The suicidal child. New York: Guilford, 1986. Schneidman E. Definition of suicide. New York: Wiley, 1985.

PRIEDAI
LIETUVOS TELEFONINI PSICHOLOGINS PAGALBOS TARNYB ASOCIACIJOS (LTPPTA) VEIKLOS IR DARBO ETIKOS PRINCIPAI
anga Lietuvos telefonini psichologins pagalbos tarnyb asociacija (LTPPTA) yra savanorikas organizacij ir asmen, dirbani telefonins psichologins pagalbos srityje, susivienijimas. LTPPTA tikslai: Vienyti Lietuvoje dirbanias psichologins pagalbos telefonu tarnybas. Vykdyti saviudybi ir psichologini krizi prevencines programas. Padti steigtis naujoms telefonins pagalbos tarnyboms. Rengti mokymo kursus, kvalifikacijos klimo seminarus, mokslinespraktines konferencijas i tarnyb darbuotojams. 5. Siekti Lietuvos ir tarptautini telefonins pagalbos tarnyb darbo etikos ir kvalifikacini reikalavim atitikimo. 6. Sukurti ir naudotis vieningu informaciniu ir statistiniu duomen banku. 7. Atstovauti telefonins pagalbos tarnyb interesus valstybinse ir kitose suinteresuotose institucijose. 8. Bendradarbiauti su giminingomis tarptautinmis ir kitose valstybse veikianiomis organizacijomis. 9. Organizuoti telefonins pagalbos populiarinimo, vietimo, leidybin bei kitoki veikl psichologins, socialins pagalbos srityje, statymo numatyta tvarka steigti mones savo l papildymui. 10. LTPPTA sudaro profesionalios ir savanorikos telefonins psichologins pagalbos tarnybos (toliau TT). i tarnyb pagrindinis tikslas yra teikti skubi psichologin pagalb monms, igyvenantiems krizes, apimtiems nevilties, ketinantiems nusiudyti, turintiems kitoki psichologini problem. TT dirba profesionals psichins sveikatos specialistai arba turintys special paruoim ir negaunantys atlyginimo savanoriai. 1. 2. 3. 4. 1. LTPPTA veiklos principai: 1.1. TT pagalba yra lengvai prieinama ir, pageidautina, bet kuriuo paros metu pasiekiama bet kuriam mogui, esaniam sunkioje gyvenimo situacijoje. 1.2. TT pagalba yra nemokama.
89

Rus kalba
1. . . ( ). M.: - . -, 1984. 200 .
88

1.3. TT konsultantas privalo turti pakankam kvalifikacij: profesionalus psichins sveikatos specialistas: klinikinio psichologo arba psichoterapeuto arba psichiatro; savanoris konsultantas turi bti dalyvavs specialioje atrankoje, baigs parengiamuosius teorinius ir praktinius kursus ir gavs paym, suteikiani teis dirbti TT konsultantu; profesionals ir savanoriai TT darbuotojai nuolat kelia kvalifikacij, dalyvauja konferencijose, seminaruose, TT susirinkimuose, atvej analizs grupse, specializuotose paskaitose ir kt. 1.4. TT konsultanto darbo metodai: profesionalaus specialisto: psichologin konsultacija telefonu; savanorio konsultanto: aktyvus klausymas. 1.5. TT konsultantas suteikia klientui reikaling informacij apie psichologin, socialin ar kitoki pagalb teikianias tarnybas. 1.6. TT tvarko tarnybin dokumentacij pagal LTPPTA rekomendacijas. TT statistiniai duomenys ar kita svarbi tarnybin informacija gali bti platinami tik laikantis LTPPTA etikos princip. 1.7. Kiekvienas TT darbuotojas rpinasi ir yra asmenikai atsakingas u ger TT vard visuomenje. 2. Etikos principai 2.1. TT konsultantas privalo, o skambinantysis turi teis ilikti anonimiku. 2.2. TT sipareigoja ilaikyti asmenins informacijos apie klient, pokalbio ir tarnybins dokumentacijos konfidencialum. 2.3. TT konsultantas yra dmesingas, geranorikas, nuoirdus skambinaniajam. Konsultanto nuostata skambinaniojo atvilgiu yra tolerantika ir pagarbi. 2.4. TT konsultantas yra neutralus kliento religiniams, politiniams, ideologiniams sitikinimams. 2.5. Jeigu yra manoma, TT konsultantas sudaro galimybes klientui kalbti gimtja arba kuo geriau jam suprantama kalba. 2.6. TT konsultantas visada siekia palengvinti kliento skausm, sielvart, padeda rasti klientui ieitis i sunkios gyvenimo situacijos. 2.7. Konsultantas pokalbio metu neleidia skambinaniajam tyiotis ar manipuliuoti juo; piktnaudiauti konsultantu kaip seksualini poreiki patenkinimo objektu.Tik iais atvejais konsultantas turi teis pirmas nutraukti pokalb, prie tai perspjs klient.
Pareng: Robertas Petronis, Kristina Ona Polukordien. Lietuvos telefonini psichologins pagalbos tarnyb asociacija (LTPPTA), Vilnius, 1997 90

MOBILI KRIZI VEIKIMO KOMAND ORGANIZAVIMAS LIETUVOS MIESTUOSE IR RAJONUOSE

Lietuvos telefonini psichologins pagalbos tarnyb asociacija (LTPPTA), 2002. Pasilym ir rekomendacijas pareng: LTPPTA pareign darbo grup: Kristina Ona Polukordien, Linas Slunys, Nijol Pilipaviien, Vanda Benaitien. Kuriant panaaus pobdio tarnybas, vadovaujantis LTPPTA rekomendacijomis, nuoroda dokument yra btina.

Lietuvoje vis daniau kalbama apie vairias galimybes skubiai teikti krizi intervencijos paslaugas vaikams ir suaugusiems, esantiems krizinse situacijose. Poreik mobili krizi veikimo komand veiklai patvirtina ir Lietuvos psichologins pagalbos telefonu tarnybos, teikianios psichologin param Lietuvos pilieiams saviudybi, krizi atvejais. Paprastai susiduriama su problema, kad niekas negali skubiai psichologikai padti krizs itiktam asmeniui krizinio vykio vietoje. Psichologins pagalbos telefonu tarnybos krizini atvej metu suteikia labai reikaling psichologin param klientui telefonu, taiau daniausiai negali padti klientui krizinio vykio vietoje, nes neturi specialiai tam skirtos mobilios krizi veikimo komandos, o konsultuojantis telefonu konsultantas negali susitikti su klientu pagal tarptautin konfidencialumo ir anonimikumo princip. Didieji Lietuvos miestai turi daugiau galimybi kurti krizi intervencijos centrus, kurie galt teikti skubi pagalb krizi metu. Taiau iuo metu ir didiuosiuose miestuose praktikai nra krizi veikimo centr, kurie veikt vis par ir galt teikti skubi pagalb krizini vyki vietose. Kita vertus, ilaikyti nuolatos budinias Mobilias krizi veikimo komandas yra per daug brangu ir ekonomikai nenaudinga, o maesniuose miestuose apskritai nra tikslinga. 2002 metais rugpjio 2225 dienomis, Klaipdoje, Smiltynje, LTPPTA konferencijos metu buvo svarstytas klausimas, kaip bt galima geriau padti asmenims, igyvenantiems krizes, ketinantiems nusiudyti, atsivelgiant reali Lietuvos finansin-ekonomin situacij. Mobili krizi veikimo komand poreik isak ne tik psichologins pagalbos telefonu tarnyb darbuotojai, bet ir valstybini institucij, inyb, atsaking u krizi veikimo darb, atstovai. Buvo prieita ivados, kad siekiant ekonomikiau ir efektyviau naudoti turimus mogikuosius ir finansinius resursus, reikia sukurti nauj
91

mobili krizi veikimo komand organizacijos model, kuris atitikt ir realius visuomens poreikius tokiai paslaugai, ir realias tokios paslaugos finansavimo galimybes. Toks modelis buvo aptartas ir sukurtas bei iame pasilyme ir pristatomas. Lietuvos savivaldybs, pagal silom mobili krizi veikimo komand model, galt kurti ir finansuoti maiausiomis snaudomis mobilias krizi veikimo komandas, kurios budt ne nuolatos, o bt mobilizuojamos tik esant krizinms situacijoms: masini katastrof atvejais, esant bandymams udytis vieose vietose, agresijos ir smurto aukoms i karto po vykio, nukentjusij/uvusij artimiesiems ir pan. iuo tikslu mobili krizi veikimo komand krimo vietose reikia atlikti analiz, kuri padt nustatyti, kokios organizacijos konkreiame mieste ar rajone gali teikti skubi krizi veikimo paslaug. Tai galt bti viena ar kelios iuo metu veikianios ir vienoki ar kitoki psichologin, psichikos sveikatos paslaugas teikianios organizacijos. ios organizacijos galt pasirpinti, jog krizins situacijos metu vykio viet jos nukreipia mobilios krizi veikimo komandos specialistus, kurie pads tiek tuo metu kriz igyvenantiems asmenims, tiek ir kit inyb specialistams efektyviau veikti teikiant pagalb krizinje situacijoje. Mobilios krizi veikimo komandos specialistai, jei anksiau nra atlik panaaus darbo, turt bti specialiai paruoti iai veiklai. ios paslaugos apmokjimui savivaldybi biudetuose i anksto turt bti numatytos tam tikros los, skirtos skubiai psichologinei paramai krizi metu. Lietuvos telefonini psichologins pagalbos tarnyb asociacijos (LTPPTA) valdybos posdyje, kuriame dalyvavo beveik vis Lietuvos psichologins pagalbos telefonu tarnyb atstovai, vienbalsiai buvo patvirtintas ia apraomas mobili krizi veikimo komand organizavimo modelis, pagal kur savivaldybms rekomenduojama: 1) Isiaikinti, kurios psichikos sveikatos prieiros, visuomens sveikatos organizacijos (valstybins ir nevyriausybins) galt teikti mobilios krizi veikimo komandos paslaugas mieste ar rajone. 2) vertinti i organizacij realias galimybes suteikti skubi psichologin pagalb asmenims, j grupms, nukentjusij/uvusij/nusiudiusij artimiesiems. (Priede Nr. 1 pateikiamos kelios rekomendacijos, nustatanios tokio darbo organizavimo principus.) 3) Sudaryti sutartis su organizacijomis, kurios geba teikti ias paslaugas (paslaugos apraymas pateikiamas priede Nr.2).
92

4) Numatyti las biudete skubiai psichologinei pagalbai organizuoti krizini vyki metu. 5) vertinant labai sudting emocikai darb krizs veikimo vietoje ir tai, jog specialistas yra nuolatos pasirengs suteikti i paslaug nurodytu laiku, adekvaiai apmokti i paslaug. Rekomenduojamas valandinis darbo umokestis toki atveju metu yra ne maiau kaip 80 lit/val. atskaiius mokesius. Silomo mobili krizi veikimo komand organizacijos modelio privalumai: Nereikia ilaikyti mobilios krizi veikimo komandos nuolatini darbuotoj etat, kas brangiai kainuot savivaldybei. Savivaldyb gali bti utikrinta, jog krizinse situacijose reikiamu momentu visuomenei bus suteikta skubi, neatidliotina psichologin pagalba. Paslaugos teikjas, sudars su savivaldybe sutart, gali bti tikras, kad u skub krizi veikimo darb bus adekvaiai sumokta. Modelis utikrina kokybikos paslaugos teikim, nes savivaldyb visuomet turs galimyb nutraukti sutart, jei paslaugos teikjas nesilaikys sutartyje prisiimt sipareigojim ar kitaip paeis paslaugos teikimo slygas. Priedas Nr. 1 Pagrindiniai mobilios krizi veikimo komandos organizavimo principai 1. Tarnyba arba organizacija, gavusi informacij apie krizin situacij, privalo utikrinti specialist atvykim krizinio vykio viet per pat trumpiausi laik (kuris numatomas sutartyje). 2. Specialistai nebtinai turt budti darbo vietoje, taiau jie privalo bti pasiekiami nustatytu laikotarpiu arba nustatytomis dienomis. 3. Apie tokios komandos egzistavim turt bti informuotos policijos, vietimo ir mokymo staigos, kitos inybos, kurioms gali bti reikalinga panaaus pobdio pagalba. 4. Mobilios krizi veikimo komandos darbuotojai turt bti apmokyti teikti skubi pagalb krizi veikimo ir saviudybi atvejais sisavi93

n krizi intervencijos metodus. Taip pat komandos nariai turi bti gerai susipain su postvencijos principais (pagalbos nukentjusij, nusiudiusij artimiesiems, kitiems asmenims, kuriems reikalinga parama po igyventos krizs organizacija). Tokio pobdio mokymus gali organizuoti patvirtinti LTPPTA specialistai, kit krizi veikimo tarnyb atstovai, kurie gerai susipain su krizi, saviudybi prevencijos, intervencijos ir postvencijos teorija ir praktiniais darbo metodais, bei patys yra turj tokio darbo praktik. Priedas Nr. 2 Mobilios krizi veikimo komandos paslauga Organizacija, pasiraiusi sutart su vietos valdia, sipareigoja krizi, bandym udytis metu, kitais kritiniais momentais organizuoti specialisto pagalb per pat trumpiausi galima laik. Specialistai skubiai vyksta krizinio vykio viet, kuri nurodo suinteresuotos problemos sprendimu institucijos. Specialistai turi bti gerai pasireng teikti ir individuali, ir grupin psichologin pagalb krizinio vykio vietoje. Specialistai turi ne tik padti asmenims krizinio vykio vietoje, bet privalo informuoti krizes igyvenusius asmenis, suinteresuotus specialistus apie tolimesns reikalingos pagalbos galimybes tiek vietoje, tiek visoje Lietuvoje. Todl mobilios krizi veikimo komandos specialistai turi puikiai imanyti vietos psichosocialini paslaug rink ir pasilyti pagalb pagal kliento poreikius ir galimybes. Rekomenduojama, jog vykio viet vykt ne vienas specialistas, bet maiausiai du asmenys. Tai yra btina dl to, kad krizini vyki metu paprastai pagalbos reikia ne vienam, o keliems asmenims, be to, tai garantuoja teikianio paslaug krizi veikimo darbuotojo objektyv darb ir emocin apsaug. Vienas i mobilios krizi veikimo komandos specialist, vykstani krizins situacijos viet, btinai turi bti profesionalus psichikos sveikatos specialistas (psichologas, psichoterapeutas, psichiatras), kitas/kiti gali bti kiti psichikos sveikatos specialistai ir savanoriai, specialiai parengti krizi veikimo darbui.

Vilniaus Jaunimo linijos psichologins anonimins pagalbos telefono parengiamj kurs savanoriams konsultantams mokymo PROGRAMA
Programa sudaro slygas kvalifikuotai paruoti savanorius konsultantus darbui telefonins psichologins pagalbos tarnybose. Programos tikslas: paruoti prajusius atrank savanorius darbui telefonins psichologins anonimins pagalbos tarnyboje atliekant psichologini krizi ir saviudybi prevencij. Programos trukm: 8 mnesiai, arba 116126 valandos. Programos vadovai: profesionals psichologai, psichoterapeutai ir supervizoriaus (profesins prieiros) status tarnyboje turintys patyr konsultantai savanoriai. Payma apie parengiamj kurs baigim: iduodama kai kurs dalyvis sisavina vis programos mediag, dirba reikiam valand skaii praktiniuose usimimuose ir skmingai atlieka baigiamsias supervizijas. U primim konsultantus turi balsuoti ne maiau kaip 2/3 konsultanto darb vertinusi ekspert.

1. 2. 3. 4.

5.

94

95

Vilniaus Jaunimo linijos, anonimins psichologins pagalbos telefonu tarnybos, savanori ruoimo PROGRAMA
I blokas BAZINIS II blokas SUDTINGI SKAMBUIAI USIMIMAI vadas 4 ak. val. Etikos principai 4 ak. val. Aktyvus klausymas 14 ak. val. Individuali arba grupin asmenin terapija 10 arba 20 ak. val. Sudtingas kontaktas 12 ak. val. tylintys klientai (2 ak. val.) agresyvs skambintojai (4 ak. val.) manipuliatyvs klientai (4 ak. val.) tyiniai skambuiai (2 ak. val.) Seksualins problemos, AIDS 6 ak. val. Piktnaudiavimas narkotinmis ir toksinmis mediagomis 4 ak. val. Pradins psichiatrijos inios 4 ak. val. Psichologins krizs 8 ak. val. egzistencin kriz (2 ak. val.) Saviudybs 8 ak. val. Netektys 6 ak. val. Smurtas 6 ak. val. Nuolatiniai klientai 2 ak. val. Praktika Jaunimo linijoje 20 ak. val. Atvej analizs grup(s) 2 ak. val. 3 baigiamosios supervizijos 6 ak. val. I viso: 116 arba 126 ak. val. LAIKAS 2 mnesiai

INFORMACIJA NUSIUDIUSIJ ARTIMIESIEMS

Teksto pavyzdys

2 mnesiai

Artimj pasirinkimai kartais pranoksta visk, k galjome sivaizduoti blogiausio. Saviudyb. Ir ne todl, kad jie nieko nemyljo ar nebuvo niekieno mylimi. Jie tuo metu jaut ir suprato pasaul KITAIP. Kodl? is klausimas liks be atsakymo. Bet skausmas, su kuriuo liko tie, kurie buvo arti, vertas pagarbiausios uuojautos ir ramyb grinanio atsako. Niekas nra apsaugotas nuo tokios dramatikos patirties. Bet kiekvienas, tai igyvens, turt bti apsaugotas nuo tyljimo, nesupratimo, gdos, nesibaigianio skausmo, kanios, kalts, slegiani jausm sumaities, kad teko tai igyventi. Artimj eimos nari, draug, koleg, svarbi moni saviudyb yra vienas skaudiausi igyvenim ir gyvenimo sukrtim.

III blokas KRIZS IR SAVIUDYBS IV blokas BAIGIAMASIS ETAPAS

2 mnesiai

2 mnesiai

Jaunimo psichologins paramos centre Js laukia centro specialistai ir savanoriai, su kuriais galima pasikalbti apie iuos igyvenimus bei su jais susijusias problemas, kurios slegia iki iol. Skambinti: telefonai: (8-5) 2 31 34 34, mob.: 8-699 33127. Adresas: Ras g. 20, Vilnius. Dl susitikimo laik galima susitarti paskambinus nurodytais telefonais. Skambinant teirautis psichologs Kristinos Onos Polukordiens. Norintys kvieiami dalyvauti Paramos nusiudiusij artimiesiems grups veikloje. Susitikimai, konsultacijos nemokami.

8 mnesiai

PASTABOS. 1. Po BAZINIO bloko, supervizori susirinkimas priima sprendim, ar pratsiamas kontraktas su parengiamj kurs lankytoju. 2. Po BAIGIAMOJO etapo, supervizori susirinkimas priima sprendim, ar parengiamj kurs lankytojas jau pasiruos dirbti Jaunimo linijos konsultantu. 3. Jei parengiamj kurs lankytojas nesisavina kurio nors bloko mediagos, jis kartoja to bloko usimimus su kita grupe.
Program paruo: Dr. Kristina Ona Polukordien
1992 m. programa aprobuota Lietuvos psichoterapijos draugijos tarybos posdyje. 1993 m. programa licenzijuota Lietuvos vietimo ir kultros ministerijoje. 1994 01 15 atlikta II programos redakcija, 1995 02 07 atlikta III programos redakcija, 1996 03 05 atlikta IV programos redakcija, 1999 10 31 atlikta V programos redakcija, 2000 07 19 atlikta VI programos redakcija. Jaunimo psichologins paramos centras, Vilnius, 2000.

Pareng: Dr.Kristina Ona Polukordien, psicholog-psichoterapeut. 2003m.

96

97

TURINYS
ANGOS ODIS3 PRATARM5 KRIZS7 PSICHOLOGINS KRIZS.9 Apibdinimai, apibrimas...9 Pagrindiniai psichologins krizs bruoai10 Krizi klasifikacija13 Psichologini krizi fazs.15 SAVIUDYBS..17 Bendras saviudybs fenomeno apibdinimas..17 Saviudybi problemos mstai pasaulyje.17 Saviudybi statistiniai ypatumai Lietuvoje18 Saviudybs rizikos faktoriai ir kiti reikmingi faktoriai, kurie gali takoti saviudyb...................................................19 Psichologinis saviudybi aspektas.........20 Saviudybi tipai..23 Vaik saviudybs25 eimynins saviudybs...26 KRIZI INTERVENCIJA................28 Krizi intervencijos apibdinimai...................................................28 Bendri krizi intervencijos ypatumai..............................................29 Krizi intervencijos/psichoterapijos turinys.29 Konsultavimo etika krizi intervencijoje..32 Kontaktas su krizes igyvenaniais monmis..35 Pagrindiniai krizi intervencijos/psichoterapijos ypatumai..38 KRIZI INTERVENCIJOS METODAI47 Aktyvus klausymas...48 Psichologins apklausos metodai..51 Vienkartin grupin psichologin apklausa52 Sutrumpintos psichologins apklausos metod pavyzdiai57
98 99

Demobilizacija..58 Skubi vyki apvalga.58 POSTVENCIJA59 Postvencijos apibdinimai59 Emocins reakcijos po artimj saviudybs...61 Gedjimas..63 Parama nusiudiusij artimiesiems...64 Psichologins paramos grups nusiudiusij artimiesiems modelis......................................................66 K reikia daryti ir inoti vykus saviudybei mokykloje....69 ORGANIZACINIAI KRIZI IR SAVIUDYBI PREVENCIJOS ASPEKTAI................................................77 Pagalbos lygiai....77 Tarpinybinis bendradarbiavimas78 Krizi veikimo tarnybos83 Psichologins pagalbos telefonai83 LITERATRA87 PRIEDAI89 Lietuvos telefonini psichologins pagalbos tarnyb asociacijos (LTPPTA) veiklos ir darbo etikos principai...89 Mobili krizi veikimo komand organizacija Lietuvos miestuose ir rajonuose................................91 Vilniaus Jaunimo linijos savanori rengimo programa95 Informacija nusiudiusij artimiesiems. Teksto pavyzdys.97

100