Egidijus Bagdonas Monologas apie pokalb Prologas Kalba. Raika. Idealu. Suprantama. Aiku. Girdta. neka. Susikalbti. Sakyti.

Pasakoti. Kalbtis. Rkti. Nurodyti. Paaikinti. inia. Praneimas. Tvarkaratis. Ratvedyba. Literatra. Ratas. Samprata. Sakinys. Sakyti. Skiemuo. Balsas. Bals. Kalbti su balsu ar be balso? Balsuoti. Isireikti [pasakyti] Pasaka. Pasakojimas. Papasakoti. Pasipasakoti. Pasakyti. Pasekti i paskos ar pasakym perpasakoti? Nupasakoti ar ipasakoti? Pasikalbti. Paskelbti. Paskiemenuoti. Paskalbti... Ar paskal skalyti? neka. Ir pasineka. Nusineka. nekorius [nekovas] mgsta pakalbti? nekalai. Plepalai. Plepti. Liaupsinti. Paliaupsinti. Murmesys. Murma. Niurna. Burba. Keikiasi. Pradia Kalbasi mogikai. Suprantate, k sakau? Pasikalbkime taip, kaip mons kalbasi. Suprantate. Mes mogikai kalbtis turime. Ar girdjote, kaip kalba ne mons? Jie kalba taip, kad mons taip kalbdami tarpusavy nesusikalba. Todl kalbtis jie nori taip, kad susikalbt. Kad suprast vienas kit, jie turi mogikai kalbtis. Taip, kaip mons kalbasi tarpusavyje. Bet ar manoma kalbtis ir susikalbti unikai? Suprantate, gerbiamasis mogau, a, su jumis, noriu kalbtis ne mogikai? Ir a, kaip pamatysite, vis tiek liksiu mogumi. inoma, gal ne tokiu pilnavertiku. Gal a nebsiu visikai pilnai suprastas moni tarpe. Js norite pasakyti, kad galima kalbti nemogikai, ir js nirtate, kaip a pasakau, jog a vis tiek liksiu mogumi, net tada, kai a pradsiu loti. A jums amssiu aus daug vairiausi dalyk, bet js mans n velnio nesuprasite. A jums bsiu nesuprantamas, jums tai bus neprasta. Ir tada js mane palaikysite bukaproiu, nevisproiu mogumi. Js mans nelaikysite tinkamu panekovu. Nors, tiesa sakant, a jums nebsiu ir uo. Geriausiu atveju, a jums bsiu unikas panekovas. Jis plepa. Taip pasak is mogus, kai igirdo jus kalbant. Tada js sdjote prieais mane. Jei atsimenate, tarp ms tada nebuvo jokio dialogo. Tada mes nesikalbjome. Kalbjote tik js. Ir js kalbos jam pasirod esantys vieni plepalai. Jis girdjo, kaip js

kalbjote apie ms miesto rpesius. Js eilin kart pasakojote, jog jum atrodo, kad spaudoje pateikiamos naujienos jums yra tartinos. Neva, tai k rao laikratyje js suprantate visikai kitaip. Nepaisant to, kad laikratyje yra pateikiamos ne dienos naujienos, o tiksliau, sakant senienos, taip pat js teigte, kad apskritai, laikratyje js nematote to, kas i ties vyksta mieste. Tiesa, toliau kalbdamas, js pripainote, jog jums visikai nerpi kas i ties vyksta mieste. [trksta dalies teksto-pasitelkite vaizduot!] Miesto rpesiai, js teigte, yra jums svetimi. Kalbjote, jog is miestas jums yra nedomus. Taip pat, kad jis jus vargina ir vis labiau sekina ta nepageidaujama atmosfera jame. Tste, jog tik aplinkybs jus veria jame pasilikti. Tai yra tam tikri darbo santykiai, kurie jums yra labai svarbs. Js patikslinote, jog pats darbas jums yra visikai nesvarbus. Berods, po i odi js atsistojote, nujote prie lango, o po to, vl grote, atsisdote ir tste skaityti laikrat. is pokalbis nebuvo ilgas. Taiau visgi jam jis pasirod vieni plepalai. Matote, jis norjo pasakyti, kad i ties js, savo prakalboje, nenorjote pasakyti nieko ypatingai reikmingo. Tiesiog, js kalbjote tam, kad kak pasakytumt. Kalbdamas js norjote likti mogumi. Js, nors ir plepjote, bet visgi tai buvo tam tikra kalba. Nors, pagal j, jei js vis t laik btumte, tiesiog lojs, js i esms btumte... tiesiog btumte ne plepjs, o lojs. Vadinasi, js plepalai jam buvo tas pats kas uns lojimas. Jie jam neturjo jokios prasms. Tai buvo tik balsas, kur jis girdjo ir galjo j vardinti kaip esant mogaus. Ir bet kokiu atveju js ilikote mogikas. Nors, jei btumte, lojs, galbt kas nors btu tuo ir suabejojs. Bet tai jau, kaip sakant, bt jo klausos problema, o ne js. Greiiausiai normaliai girdiniam, nebt didel problema, jei jis nort atskirti mogaus lojim, nuo tikrojo uniko lojimo. Js norjote kalbti, ir kalbjote. Js puikiai suprantate, kad tai nebuvo tiesiog plepalai. Jums rpjo tai k js kalbjote. Jums rpjau a, nes btent man, js visa tai kalbjote. Nes bdamas, ities intelektualus mogus, js neleistumte sau tuiai vaistyti laiko tiesiog kakokiems plepalams. Tai k js pasakojote man [ne jam] jums ities buvo svarbu. Js perteikte man, tai k js galvojote, tai jus neramino, ir js bandte atsikratyti to kas buvo js galvoje. Js irte tai k manote apie visus tuos dalykus ir jums palengvjo. Ir js galjote tsti skaityti savo laikrat. Ir jei a galiu tsti, tai dabar noriau pabrti tai k pasakysiu. Btent [ir ia turt bti auktukas]. Juk toje padtyje jis buvo paalinis. Jis slapta klaussi js. Tai a jus ities galjau iklausyti, tai man js pasakojote. O jis, jis buvo tas kuris tik pasiklaus. Ir kaip jis drsta teigti jok js kalbos buvo vieni plepalai! Jis neturjo teiss to girdti, to k js kalbjote man. Man! Js tik pagalvokite, jis slapia igirdo man skirtus odius ir po viso to, jis prijo prie mans jis pareik tai k mano apie jus. Ir, inoma, kaip jau galima suprasti, jis nesusidar apie jus geros nuomons. Bet k jums turt reikti jo paaline nuomons. Juk ne jis buvo atjs su jumis pasikalbti. Tai a buvau atjs. A jus norjau igirsti, o ne jis. Jis jus igirdo netyia, atsitiktinai, nenordamas js ities igirsti. Jis jums yra svetimas. Jus vienija tik bendri mogikai bruoai. Js abu reikiats, kalbate, ir js ivaizda ities jus vienija visais bendra mogikais bruoais, kokius tik galima sutikti tarp ms, moni. inoma jo nuomons apie jus yra lygiai tokia pat mogika kaip ir js pats. Taiau lysti pokalb! Juk mes kalbjoms. A jus iklausiau, ir tai reikia jok mes tam tikru bdu bendravome. Juk mes tam ir susitikome. Mes atjome ten, kad galtume privaiai pabendrauti. Mes negalvojome jog ms kas nors klausosi! A nekalbjau taiau buvau tas kuriam buvo kalbama. A jus iklausiau ir todl taip pat buvau tame pokalbyje. I viso ito galima bt tik pasijuokti. Bet kai a pabandau visk vertinti dmiau, pasidaro tiesiog baisu. iurpas pagalvojus jog tai ities vyksta. Vieumoje nelieka jokio

privatumo. tai netiktai, kakas gali imti ir pasakyti k jis apie tave galvoja. Visikai i niekur, per visik atsitiktinum. Dar baisiau, pagalvojus, jog jei dabar pradtumm loti, kas nors tuoj pat gali ikviesti medikus, kurie atitinkamomis priemonmis stengsis mus grinti atgal mogik terp. Jei mes nenorsime bti monmis, tie patys mons mus stengsis sunaikinti. Jei nekalbsime, jie privers mus kalbti. Mes neatsilaikysime, mes tursime kaip nors ireikti save ir visa tai bus vis vien privesta prie kalbos. Ateis paalinis ir pasakys kaip reikia daryti. Nes jis jausis tokiu kuris tai gali, jis nors tai padaryti tam kad mes galtume likti mogikais. Juk toks turi bti mogus, mogikas? Jis turi elgtis mogikai. Kalbti reikia tik taip, kad tas paalinis galt tave igirsti plepant, o ne lojant. Nes jis ino kas yra lojimas, jis tai skiria, jis juk girdjo un tai darant. Ir jam tai buvo mogikai nesuprantama, jog jo, uns lojimas, gali bti kakas daugiau nei vien tik lojimas. Taiau igirds plepalus, jis gali teiktis prieiti ir praneti man savo nuomon apie tai k girdjo. Jis juk ities nori pasakyti, jog tai, k js kalbjote yra neteisinga, jog kalbti reikia visai kitaip. Ir jei tai prads kartoti tkstaniai toki kaip jis, js galiausiai palite, ir galop pradsite kalbti tai kaip reikia. Tada net paalinis jus igirds perdm nesureikmins to k kalbate ir jam visa tai k jis igirdo bus visikai normalu. Nes jam tai bus vienaip ar kitaip priimtina! Jam tiks toks paalinis fonas. Jo tai neerzins, tai daugiau maiau neprietaraus jo sitikinimams ar pairoms. Mes losime taip kaip loja visi mons. Suprantate js ar ne! Ms lojimas bus mogikas, ir tai jau nebus lojimas, nes tai bus kalbjimas, sakymas, pasakojimas, bendravimas ir t.t. Taiau jei js pradsite rkti ne taip kaip rkia mogus, o tai kaip staugia vilkas, js vis tiek netapsite vilku. Js tiesiog bsite nepageidaujamas tarp moni, tarp mogikas vieumas jums bus negalimas. Js tapsite bukaproiu! Js ligoniu galite tapti! Tiesa, galbt todl jums ir nepatinka is miestas. Galbt kur nors kitur js bsite maesnis idiotas nei ia. inoma, nesieiskite, js intelektualumas i ties kalba u jus. Jums nerpi, o js kalbate. Vis kalbate, o po to, lyg niekur nieko, nebekalbate. Viskas tampa normalu! Nors js ir mgstate visada sivelti tas kvailas diskusijas. Nors jums visai nerpi tai apie k jose nekama. Taiau js norite jaustis atsakingas. Jus norite visa tai k igirstate ten vertinti. Js neskaitytumte laikraio, taiau to jums neleidia js inteligencija. Tiesa sakant, js toks pats kaip ir jis, tik tam tikrose aplinkybse js pats save veriate bti tokiu kaip ir jis, ir kaip jie, ar prieingai, visikai kitokiu nei jis ar jie. Js pasikliaujate ne savimi, o aplinkybmis. Js nekate ne tai, kas jums rpi, o tai k aplinkybs jus veria pasakyti! Epilogas Js norite bti bendruomenikas, js bijote vienatvs, nors tuo paiu jos ir troktate. Js esate auka. Js galite plepti, bet js neidrstumte loti taip, jog net mes jumis suabejotume. Js nenorite, kad bt suabejota js mogikumu. Nes tik js norite bti tas kuris leidia sau suabejoti. ia kalbate js, o ne a. ia yra js odiai. ia yra viskas ko a imokau i js. ia nra nieko mano. ia yra viskas igalvota. Js nra, js esate tik pavyzdys. ia viskas yra sufabrikuota. ia nra nieko tikro. Tikrov yra ten, anapus mans. A esu netikras. Tu esi tas kuris beskaitydamas galvoji apie vis tai k matai. Ir k perskaitai. A esu tu. Tu esi monologas. Nors iame tekste tu esi paalinis. Tu vertini, ir tu paskelbsi savo nuomon. Svarbiausia vaidmen iame spektaklyje atlieka vardiai. Ir ia a tave pavadinau tavimi. Nors ia tu visk ir sukuri.