MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

ALFONSAS VAIVILA

TEISES TEORIJA
VADOVLIS

Antrasis, pataisytas ir papildytas leidimas

UDK 340.12(075.8) Va-112

Vaivila A. Teiss teorija : vadovlis. Vilnius: Justitia, 2004. 527 p. Antrasis, pataisytas ir papildytas leidimas

Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos Auktj mokykl bendrj vadovli leidybos komisijos rekomenduota 1999 m. rugsjo 20 d., posdio protokolas Nr. 6.

Recenzavo: Mykolo Romerio universiteto Kriminologijos katedros vedja prof. dr. Genovait Babachinait Mykolo Romerio universiteto Tarptautins teiss ir Europos Sjungos teiss katedros vedjas prof. dr. Saulius Katuoka

TURINYS
I'ratarm pirmajam leidimui Pratarm antrajam leidimui
[VADAS

13 21

BENDROJI TEISS TEORIJOS CHARAKTERISTIKA 1. Naujos teiss sampratos poreikis 2. Teiss painimas - atviras procesas 3. Teiss teorijos istorija 4. Teiss teorijos objektas - teiss samprata ir jos funkcionalum garantuojani bendrj teiss norm sistema (aparatas) 4.1 Teiss mokslo udaviniai ir specifika 4.2 Teiss painimo specifika 5. Teiss painimo metodai 5.1 Mokslinio metodo samprata: mokslas objektyvi ini gamyba 5.2 Filosofinis metodas ir jo priemons 5.3 Sociologinis metodas 5.4 Kiti teiss painimo metodai 5.5 Vieno metodo vyravimo prieastys 6. Vidin teiss mokslo struktra 7. Teiss teorijos vieta teiss moksl sistemoje: n u o dogmatins prie mstanios jurisprudencijos 8. Teiss teorija ir teiss filosofija 9. Akademinms teiss studijoms - smlio laikrodio" pavidalas 9.1 Vientiso poirio stadija 9.2 Visumos skaidymo dalis stadija 9.3 Suskaidytos visumos vientisumo atkrimo stadija 10. iuolaikins teisininko kvalifikacijos ypatumai 11. Valstyb kaip teiss kategorija

23 23 24 25 26 27 29 33 33 33 36 38 42 44 48 (51 i 52 52 52 53 55 58

BENDROJI DALIS

TEISS S A M P R A T A IR JOS R A I D A
I SKYRIUS

59 61 61 62 63 63 64 66 67

TEIS KAIP PROCESAS (KONTINUUMAS) 1. Teiss samprata - teiss moksl vairovs vienov 1.1 Teiss sampratos santykis su politiniu reimu 1.2 Teis - fundamentin monikumo kategorija 1.3 Termino teis" daugiareikmikumas 2. Trys teisins bties lygmenys 3. Teis kaip kultros reikinys 4. Teisins bties lygmenys kaip teiss teorijos vidins struktros atskleidimo metodas
II SKYRIUS

TEISS SAMPRAT VAIROV 1. Teiss samprat diferenciacija pagal teiss altin 1.1 Teologin, arba dievikoji, teiss kilms teorija 1.2 Prigimtins teiss teorija 1.3 Teisinis pozityvizmas 2. Teiss samprat diferenciacija pagal teiss kildinim i jgos persvara garantuoto intereso 2.1 L. Gumploviiaus prievartos teorija 2.2 Klasin (marksistin) teiss teorija 2.3 Realistin teiss samprata, arba R. Jringo interes jurisprudencija" 3. Teorijos, kildinanios teis i prieing interes kompromiso 3.1 Visuomenins sutarties teorija 3.2 Solidarumo, arba socialins priklausomybs (socialini funkcij), teorija 3.3 Sociologin teiss samprata 4. Teiss hermeneutika
I I I SKYRIUS

69 70 70 71 76 82 82 84 87 89 90 90 93 97

TEISINIS PERSONALIZMAS 1. iuolaikin teiss samprata - teisinio pozityvizmo ir prigimtins teiss" integracija

101 101

2. Teisinio personalizmo aksiomatika 3. Teis kaip subjektini teisi ir pareig vienov (pusiausvyra) 3.1 3.2 3.3 3.4 3.5 3.6 3.7 3.8 3.9 3.10 3.11 3.12 3.13 3.14 Funkcin subjektins teiss struktr lemiantys veiksniai.-. Pagarbos reikalavimo legalizavimas sipareigojimu jai Teiss tapatyb - vidinis jos prietaringumas (prieybi vienov) Pareiga - autentikas subjektini teisi altinis ir riba I teisi ir pareig vienovs - vis subjektini teisi santykinumas Ar procesins teiss absoliuios Istorinis ekskursas teiss kaip visuomenins sutarties samprat Teisi ir pareig vienovs atpainimas istorinse teiss definicijose Teisi ir pareig vienov - ne teiss principas", o pati teiss esm Kaip gali bti pasveriamos" teiss ir pareigos Teisi ir pareig vienov - tik demokratini visuomeni teiss esm Teisi ir pareig vienov - teiss akas ir teiss mokslus jungiantis metodas Teis" - subjektini teisi ir pareig pusiausvyros" odin santrumpa Tiesumas" - pirmin teiss" reikm Tiesa - taip pat teisi ir pareig pusiausvyros simbolis

106 108 108 109 110 113 114 115

Teisi ir pareig vienov - visuomenins sutarties iraika... 116 117 118 118 119 120

Teisi ir pareig vienovs fiksavimo teiss aktuose bdas .... 120 126 128 128 130 131 133

4. Termino teis etimologija 4.1 4.2 4.3

5. Prigimtins ir pozityviosios teiss santykis kaip teiss turinio ir formos santykis 5.1 Prigimtin teis ir tendencija j ontologizuoti, arba natralizmo ir konvencionalizmo polemika teiss sampratoje Teiss ontologizavimo reikm Neprigimta prigimtin teis" Praktin prigimtinio teisi pobdio supozicijos reikm

137 fla 139 143 143

5.2 5.3 5.4

6. Institucin teiss samprata kaip valstybs valdios traukimas teiss esm 7

TEISS TEORIJA

7. Teiss ir valstybs santykis 8. Teiss principai 8.1 Teiss princip svoka ir j raikos formos 8.2 Teiss princip rys 9. Teiss idjos raida: teiss samprata temporis filia (laiko dukra) 9.1 Ikikapitalistins, arba neipltotos, teiss stadija 9.2 Kapitalistins teiss epocha
IV SKYRIUS

144 146 146 146 156 157 159

TEISS SOCIALIN PASKIRTIS IR FUNKCIJOS 1. Teiss socialin paskirtis ir raida 1.1 Teiss samprat kaitos priklausomyb n u o teiss socialins paskirties 1.2 mogaus teiss kaip pozityviosios teiss socialins paskirties objektas 2. mogaus orumas ir teis orum 2.1 Orumas kaip mogaus vertingumas, kylantis i tinkamumo gyventi visuomenje 2.2 Teisi ir pareig vienov - mogaus orumo teisin formul 2.3 Teis orum teisnumo ir subjektins teiss poiriu 2.4 Tik laisvo mogaus pareig vykdymas kuria orum 2.5 Teis orum kaip mogaus teisi pagrindas 2.6 Teis orum teisins praktikos poiriu 2.7 mogaus orumas ir teiss paeidimas 2.8 K reikia draudimas baudiamojoje byloje eminti mogaus orum 2.9 Privatumas ir padorumas kaip mogaus orumo aspektai 3. Juridin mogaus teisi samprata 3.1 Teisins ir ekonomins (paskirstomosios) lygybs santykis kaip tarpusavio papildymo santykis 3.2 mogaus teisi garantijos 3.3 mogaus teises riboja mogaus teiss 4. Teiss funkcijos

161 161 163 164 168 168 170 171 174 176 176 177 178 179 181 184 185 186 187

TURINYS

SPECIALIOJI DALIS

BENDRJ TEISINIO M S T Y M O S V O K APARATAS

[VADAS

195

TEISINIS REGULIAVIMAS 1. Teisinio reguliavimo svoka ir prieastys 2. Teisinio reguliavimo objektas (sritis) 3. Teisinio reguliavimo objekto priklausomyb nuo teiss sampratos 4. Teisinio reguliavimo objekto konkretinimas 5. Teisinio reguliavimo metodai 6. Teisinio reguliavimo stadijos 7. Asmuo ir valstyb - teisinio reguliavimo subjektai
[ SKYRIUS

197 197 198 199 200 204 210 210

PIRMASIS TEISS EGZISTAVIMO LYGMUO TEISINS IDJOS Teisin s m o n 1. Teisini idj samprata 2. Teisins smons svoka 3. Teisins smons struktra 4. Teisins smons funkcijos 5. Teisins psichologijos ir teisins ideologijos santykis 6. Teisins smons rys
II SKYRIUS

213 213 213 215 216 219 220 221

PEREINAMASIS LYGMUO: NUO TEISINS IDJOS PRIE TEISS NORMOS T e i s k u r a - teisinio r e g u l i a v i m o p r i e m o n i g a m y b a 1. Teiskros subjektai 2. Teiskros bdai 3. Teiskros rys 4. Teiskros stadijos 5. Teiskros principai 6. Teiskros juridin technika

223 223 224\ 224 /224) 228 231 234

TEISS TEORIJA

I I I SKYRIUS

ANTRASIS TEISS EGZISTAVIMO LYGMUO TEISS NORMA 1. Teiss norma kaip teisinio reguliavimo priemon 1.1 Formalieji teiss normos poymiai 1.2 Formalij ir turiningj poymi santykis 2. Teiss normos socialini norm sistemoje 2.1 Socialini norm klasifikacija 2.2 Teiss norm ir neteisini norm sutapimai ir skirtumai 3. Teiss normos struktra 3.1 Teiss normos hipotez 3.2 Dispozicija 3.3 Sankcijos ir j rys 3.4 Metodologins, technins priemons teiss normos vidinei struktrai atskleisti 3.5 Diskusija dl teiss normos struktros 3.6 Tekstin ir login teiss normos struktra 3.7 Logins ir tekstins teiss norm struktros santykis 4. Teiss norm klasifikacija 5. Teiss norm iraikos (materializavimo) forma 5.1 Teiss altinio" daugiareikmikumas 5.2 Teiss norm altinis" ir teisins minties altinis" 5.3 Teiss forma ir jos rys 6. Teiss aktai ir j rys 6.1 Bendrj ir individuali teiss norm aktai 6.2 Bendrj teiss norm akto struktra 6.3 statymai ir statym lydimieji aktai 6.4 Teisins tvarkos hierarchija 7. Teiss akt galiojimas laiko atvilgiu, teritorijoje ir asmenims 8. Teiss norm sistema 8.1 Teiss norm sisteminimo poreikis 8.2 Teiss norm sistemos sudarymo metodologiniai pagrindai 243 243 245 254 255 256 256 265 265 267 270 277 278 281 285 287 295 296 299 300 307 308 312 313 326 328 335 335 335

10

TURINYS

8.3 Teiss ak katalogas ir bendroji j charakteristika 8.4 Vieoji ir privatin teis 9. Teiss akt sisteminimas ir jo rys 9.1 Teiss akt inkorporacija 9.2 Teiss akt konsolidacija 9.3 Teiss akt kodifikacija
IV SKYRIUS

339 346 352 353 356 357

PEREINAMASIS LYGMUO: NUO TEISS NORMOS PRIE TEISINI SANTYKI, ARBA NUO OBJEKTINS PRIE SUBJEKTINS TEISS 1. Teiss norm aikinimas 1.1 Teiss aikinimo prieastys 1.2 Teiss aikinimo reglamentavimo bkl Lietuvoje 1.3 Teiss norm aikinimo svoka ir stadijos 1.4 Teiss norm aikinimo bdai 1.5 Teiss aikinimo rys 1.6 Teiss aikinimo aktai: svoka ir rys 1.7 Ar teiss aikinimas - teiskros aktas 2. Teiss norm gyvendinimas 2.1 Teiss gyvendinimo svoka 2.2 Teiss taikymas kaip valstybs pagalba ir kaip teisingumo vykdymas
V SKYRIUS

361 361 362 362 364 366 371 374 374 376 377 383

TREIASIS TEISS EGZISTAVIMO LYGMUO TEISINIAI SANTYKIAI Teisiniai santykiai 1. Teisini santyki svoka 2. Bendrieji teisini santyki poymiai 3. Teisinio santykio prielaidos 4. Teisini santyki struktra 4.1 Teisini s a n t y k i objektas 4.2 Teisini santyki subjekt, arba dalyvi, teisin charakteristika 4.3 Teisini santyki t u r i n y s 5. Teisini santyki rys

401 401 401 402 404 407 407 409 420 424

11

TEISS TEORIJA

VI SKYRIUS

TEISIN ATSAKOMYB: N U O BENDROJO PRIE INDIVIDUALIOJO TEISINIO REGULIAVIMO 1. Teistas elgesys ir jo rys 2. Teiss paeidimas 3. Teisin atsakomyb 3.1 Atsakomyb apskritai 3.2 Teisins atsakomybs svoka 3.3 Teisin atsakomyb kaip procesas 3.4 Teisins atsakomybs principai
VII SKYRIUS

427 427 431(436--, 438 440 441 452

TEISS VEIKSMINGUMAS 1. Teisin kultra ir jos santykis su teisine smone 2. Teiss veiksmingumas kaip vieno teiss objektyvizavimosi ciklo pabaiga ir naujo ciklo pradia
VIII SKYRIUS

457 457 462

TEISIN VALSTYB IR ATVIRA (PILIETIN) VISUOMEN 1. Teisin valstyb ir jos raida 1.1 Teisin valstyb kaip teistumo valstyb 1.2 Teisin valstyb - teiss viepatavimo organizacija 1.3 Socialin teisin valstyb 2. Atvira visuomen - socialin teisins valstybs prielaida 2.1 Atviros visuomens samprata 2.2 Miesto bendruomen - atviros visuomens krimo pavyzdys ir prototipas 2.3 Kai kurie atviros visuomens poymiai sistemos vilgsniu Legal Theory. Summary Literatra

467 467 473 477 487 496 497 501 507 519 525

PRATARM PIRMAJAM LEIDIMUI

Ne viena Lietuvos teiss mokslo sritis iandien taip nestokoja teiss literatros ir mokslinio dirbio kaip teiss teorija1. is stygius ypa irykja dabar, Lietuvai atgavus Nepriklausomyb ir kilus reikalui kurti nacionalin teisin sistem, laisv n u o politinio diktato ir orientuot demokratins visuomens teisinio reguliavimo poreikius. To prieastys vairios. Viena i j gldi ir paiame teiss moksle. Tai etatistin (normatyvistin) teiss samprata, iki iol vyravusi Lietuvos jurisprudencijoje ir pozityviojoje teisje, teise laikiusi bet kur valdios imperatyv, paverst privalomo elgesio taisykle. Klausimas, ar teis gali bti bent altini poiriu nepriklausoma n u o valdios valios ir ar ta valdios valia, kurianti statymus, gali bti saistoma, ribojama nuo jos nepriklausomomis vertybmis, nebuvo keliamas. Valiniai politins valdios sakymai, o ne teoriniai samprotavimai

Lietuvi kalba ij tokie teiss teorijos vadovliai ir pagalbin literatra: I .eonas P. Teiss enciklopedija. Kaunas, 1931; Valstybs ir teiss teorija / aut. kolektyvas. Vilnius, 1989; Vanseviius S. Valstybs ir teiss teorija. Vilnius, 2000; Katuoka S. Valstybs ir teiss pagrindins kategorijos. Vilnius, 1997; Raulinailis P. V. Bendrosios teiss paskaitos, skaitytos 1925 m. Administracins teiss kurs klausytojams Kaune, spausdinta rotatoriumi. Rankratis saugomas M. Mavydo bibliotekos Rankrai skyriuje. I vertim mintina: Gareis K. Teiss enciklopedija ir metodologija. Kaunas, 1924; ereneviius G. F. Bendrasis teiss ir valstybs mokslas. Paskaitos, skaitytos Maskvos liaudies universitete / vert. i rus k. iau liai, 1925.119 p.; Hart H. L. A. Teiss samprata. Vilnius, 1997; Cotterrell R. Teiss sociologija. vadas. Vilnius, 1997. Kelsen H. Grynoji teiss teorija. Vilnius, 2002. Kai kurie vien vadovli skyriai ideologiniu ar koncepcijos poiriu ndienos slygomis nepakankami, kai kurie neapima teiss praktikai svarbesni klausim arba j teiginiai reikalingi permstyti atsivelgiant iuolaikin teiss samprat ir mogaus teisi saugos poreikius, statymus. I dabar Lietuvoje skelbt teiss mokslo darb reikmingumu teiss teorijai isiskiria prof. V. Mikelno darbai: Civilin atsakomyb (1993), Civilins atsako mybs problemos: lyginamieji aspektai (1995), Teismo procesas: teiss aikinimo ir taikymo aspektai (kartu su D. Mikelniene) (1999), A. Vaivilos: Teisins valstybs koncepcija Lietuvoje (2000) ir kt.

13

TEISS TEORIJA

lm, kas yra teis ir kokios teiss reikia politiniam reimui. Todl i teisinink reikalauta ne vertinti, o aikinti ir taikyti statymus. Kas yra teis ir kokia ji turi bti - ne teisinink reikalas. Teiss esms klausimai buvo tarsi iimti" i jurisprudencijos kompetencijos. Atskirta nuo autentikos teiss sampratos ir pritaiky ta prie praktini totalitarinio reimo poreiki, prie einamosios politikos, jurisprudencija virto jo praktinio tvirtinimo ideologija, normine sistema: visa teisin sistema buvo to reimo krinys ir tiesiogiai jam tarnavo. Todl jurisprudencija tapo bene labiausiai totalitarinio reimo paeista Lietuvos mokslo sritimi, vienu i labiau siai ideologizuot visuomens moksl. Nediskutuodami dl teiss sampratos, turjome akinius teiss mokslus, bet neturjome labiau ipltoto teiss mokslo apskritai, kuris rodyt didesn teorins minties aktyvum, negu to reikjo reimo palaikymo ir tvirtinimo interesais. Todl suprantama, kodl iandien, pasikeitus vertybi sistemai ir atsiradus kitokiam socialiniam usakymui, kitokios teiss sampratos poreikiui, buvusi ideologikai drausminga" ir normatyvizmo idji kai nuskurdinta jurisprudencija turi bene daugiausiai metodologinio pobdio problem. Pirmiausia jai tenka veikti subjektyvistin teiss samprat, kildinti teis ne tiek i valstybs valios, kiek i visuome ns, paties asmens kultrinio aktyvumo, main lygiavertikumo, t. y. i visuomens vertybi, kurios bt privalomos ir statym leidjui, saistyt jo vali, neleist bet kurio statym leidjo paliepi mo, forminto statymu, laikyti teise. O tokios teiss sampratos pagrindu turi formuotis ir gerokai kitokios prasms bendrj teisinio mstymo svok aparatas, darantis i samprat funkcionali. Todl teiss teorijoje dera ne tik idstyti iuolaikin teiss samprat, bet ir jos pagrindu i naujo permstyti vis ligiolin ios srities patirt, atskirti tai, kuo ji gyvastinga, nuo to, kuo ji atgyvenu si, veikti t jurisprudencijos klod, kuris buvo tiesiogiai susijs su totalitariniu reimu ir su jo absoliutinta etatistine normatyvistine teiss samprata. Dl to kai kur prireik derinti jau nusistovjusi teiss teorijos vadovli tradicij su monografinio tyrinjimo rezultatais, plaiau argumentuoti tas tezes, kurios etatistins tradicijos poiriu gali atrodyti nepriimtinos, netikimos. Nesistengta vengti problemik (nors ir sunkinani tekst) da lyk, manant, kad slytis su problemomis adina jaun moni
14

PRATARM PIRMAJAM LEIDIMUI

I n.) s tym, teikia galimyb studijuoti gyv teiss moksl, keliant problemas ir jas sprendiant, kuriant vis tikslesn mogaus teisi samprat, veiksmingesn t, teisi saugos mechanizm, o pat to mechanizmo taikym darant skaidresn, smoningesn. Problemi kas mokslas yra ne tik gyvas, bet ir intriguojantis mokslas, nes kiekviena problema ir jos sprendimo paiekos- tai paslaptis ir jos minimas. Kita vertus, vengiant problem, bt sunku nediskutuo jant veikti kai kurias teiss teorijoje sikerojusias tradicines pai ras, kurios iandien jau nebesuderinamos su visuomens demokra tjimo poreikiais, besikeiiania vertybi sistema ir teiss samprata. Be to, orientuotasi ne vien pirmo kurso studento teisininko kvalifikacijos poreikius (pasirodiusias pernelyg sudtingas" teksto vietas jis gals praleisti), bet ir auktesni kurs studentij ir apskritai teisininkus, kurie teiss teorijoje galbt iekos paramos sprsdami akini teiss moksl problemas. iandien sunku skirstyti teiss teorijos inias vadovlines ir grynai mokslines. Studijuojantieji teis studijuoja tiesiog iuolaikin jos raidos lyg. Sis vadovlis, kaip ir bet kuris kitas, dl suprantam prieasi negali bti itisai originalus. Bet stengtasi pasakyti ir kai k savo, pirmiausiai grindiant vis teiss teorijos kurs dviem pagrindinmis idjomis: teiss kaip proceso (trij teisins bties lygmen) ir teiss kaip subjektini teisi ir pareig vienovs. Pirm ja siekta utikrinti kurso struktros, o antrja - konceptual (verty bin, metodologin) turinio vientisum. Teko kai kur prieiti prie kitoki ivad negu tradicini vadovli tik todl, kad mginta nuosekliai laikytis pradini supozicij, sisteminio poirio. Naudotasi R. Z. Lifico2, R. von Jringo (Ihering) 3 , N. Matuzovo , P. Leono 5 , S. Aleksejevo6, A. Radelbacho 7 , P. Kolerio (Koller) 8 ir
4 2 3 4

Leonas P. Teiss enciklopedija. Kaunas, 1931; taip pat: Valstybs ir teiss teorija /ats. red. prof. S. Vanseviius. Vilnius, 1989. 6 A^eicceeB C. C. Teopiia npaBa. MocKBa, 1995. 7 Redelbach A., Wronkowska S., Ziembinski Z. Zarys teorii parishva i prawa. Warszawa, 1993. 8 Koller P. Theorie des Rechts. Eine Einfhrung. 2., verbesserte und ervveiterte Auflage. Wien; Koln; VVeimar: Bohlau Verlag, 1997. 15

1997.
5

/lM()inM P. 3. TeopMfl npaBa. MocKBa, 1994. Ihering von R. Der Zweck im Recht. Bd. 1. Leipzig, 1923. TeopiM rocydapcrea M npaBa / no4 pe. H. M. Maiy30Ba, T. B. Ma^ibKO. MocKBa,

TEISS TEORIJA

kit autori rengtais ar redaguotais vadovliais, taip pat patids autoriaus ios srities tyrimais. Suvokdamas aptariam tem problemikum tiek turinio, metodikos, tiek ir isamumo poiriu, autorius bus dkingas kiekvienam rimtam kritikui, pateikusiam pastab] ir silym, kaip is darbas galt bti toliau tobulinamas prireikus rengti antrj leidim. Teorin Lietuvos teiss mintis laukia moksli ni diskusij, vairi poiri kaip tolesns savo raidos postmi. Be to, iandien brsta klausimas, ar teiss ini srit, iki iol Lietuvoje vadint teiss teorija, toliau vadinti tuo paiu terminu, ar keisti j teiss filosofija", t. y. terminu, kuris po Antrojo pasaulinio karo vis plaiau sigali Vakar teiss literatroje dl aikaus teisins sistemos orientavimo tarnauti mogaus teisms judant nuo techno kratins prie humanistins jurisprudencijos. Terminas teiss teori ja", kai kuri autori (prof. Z. Ziembinskio) manymu, atsirado veikiant filosofiniam pozityvizmui, kuris siek i vis mogaus veiksm paalinti vertybin, mogikj element ir nagrinti sociali nius, taip pat teisinius, reikinius pagal analogij su gamtos reiki niais, nes ie neturi vertybinio, mogikojo turinio, o tik yra saistomi mechanins priklausomybs (prieastini arba subordinacijos ryi). itaip norta taikyti teiss mokslui tuos paius objektyvumo kriteri jus kaip ir gamtos mokslams. Manyta, kad vertybinio poirio sileidimas teiss moksl kartu reik ir subjektyvumo pripainim arba palaikym (tuos paius dalykus skirtingi mons vertina skir tingai), kad mokslin tiesa - grynas objektyvumas, o tikrojo moksli kumo etalonas - gamtos mokslai. Absoliutinant tiesos objektyvum, ignoruotas faktas, kad tiesa yra turinio (objektyvumo) ir formos (subjektyvumo - mogaus paintini gali) vienov ir kad tiesa tik todl yra istorin, jog jai bdingas tapsmas, kad jos egzistavimo forma subjektyvi (priklausoma nuo mogaus). Tiesa neegzistuoja alia mogaus, nes ji yra ne savaimin duotyb, o mogaus tiesa, todl atspindi ne tik objektyvi tikrov, bet ir tam tikro meto paintines mogaus galias suvokti t tikrov; ios galios taip pat yra objektyviai determinuotos. Termin teiss teorija" pasil ir pagrind rus teisininkas Leonas Petrayckis, dsts teiss mokslus Peterburgo universitete 1898-1917 metais. Si idja i Rusijos perjo Lenkij, Lietuv, Vakar Europos kratus. L. Petrayckiu sek jo mokiniai, ypa W. Friedmannas veikale Teiss teorija" (Legal Theory, 1944), taip pat H. Kelzenas Bendrojoje teiss ir valstybs teorijoje" (General
16

PRATARM PIRMAJAM LEIDIMUI

theory of Law and State, 1945). Teiss teorijos terminui ipopuliarti turjo reikms ir Berne (veicarija) nuo 1926 met leistas mokslinis teigs urnalas Tarptautin teiss teorijos apvalga - Teiss teorijos urnalas" (Revue internationale de la Theorie du droit - Zeitschrift fur Thorie des Rechts"). Nuo 1970 m. Vokietijoje leidiamas urnalas Teiss teorija" (Rechtstheorie"), po kurio laiko pervardytas teisi ns technologijos" krypties urnal Zeitschrift filr Logik, Methodenlehre, Kybernetik und Soziologie des Rechts". Terminui teiss teorija paplisti ir sitvirtinti padjo ir normatyvistins teiss sampratos iplitimas, nulemtas pozityvistins ir neopozityvistins metodologijos paplitimo gamtos ir socialiniuose moks luose XX a. pirmoje pusje. Normatyvizmas buvo nedmesingas turiningai teiss sampratai, nes ji - metafizikos uuovja". Teis pozityvizmui nebuvo problema, nes viskas, k valdia paveria visuotinai privalomo elgesio taisykle, ir yra teis. Tai labai paprasta ir aiku. Todl ios orientacijos teiss teorija daugiausia dmesio skyr ne teiss sampratai, o bendrosioms teisinio mstymo svo koms. Bet praleidus teiss samprat ir palikus tik teisinio mstymo priemones (teiss kategorijas), i teiss ini srit tada i ties tegalima vadinti teiss enciklopedija, teiss teorija, kur enciklopedija ir teorija reikia tik tam tikr teisini svok aikinim, beje, orientuot ne teiskros, o teiss norm taikymo poreikius. O tokia teiss teorija ar enciklopedija negaljo bti konceptuali. ia mginta atskirti teiss samprat (teiss filosofij) nuo bendrj teisinio mstymo svok aparato (teiss enciklopedijos), nes tai atitiko totalitarinio reimo (valstybs primato) siek nesileisti teiss praktik fundamentalesns nei statymas teiss, kuri prarasti" itin suinteresuota etatistin tokio reimo jurisprudencija. Mat su teise bendrj teisinio msty mo svok aparat gali ateiti statymo sutikimo su teise problema, kuri aikinantis gali irykti ir savavalikas totalitarinio reimo statym turinys, kur lengviau paslpti teiss enciklopedijai, nagrin janiai pavienes statym normas be ryio su teiss samprata. Teiss samprata tampa reikalinga tik kai teiss imperatyvams norima palenkti ne tik teiss taikym, bet ir teiskur, kai ia samprata uiuopiamos ir grindiamos vertybs, galinios saistyti ir statym leidjo vali. Normatyvizmas orientuotas teiss norm taikym, o societarizmas - ir t norm kryb ir dl to jis inte gralesnis. Savo ruotu etatistiniam normatyvizmui reikia vertybiniu poiriu neutralios, arba diplomatikos", teiss teorijos (nes neno-

TEISS TEORIJA
J

rim tiesiai sakyti, kad galiojanti teis pirmiausiai tarnauja j sukrusiai valstybs valdiai); tuo tarpu societarizmas, atvirkiai, nori pltoti mogaus teises aikiai orientuot teiss filosofij, kuri sujungt teiss samprat (pagrindines mogaus teises) su padedan iu j gyvendinti bendrj teiss svok aparatu grindiant teiskros saistym pagrindinmis mogaus teismis. Tai reikia, kad vertybinis teiss aspektas tampa viresnis u normin, daro j sau pavald. Pltojama ia linkme, teiss samprata m sutapti su bendra po Antrojo pasaulinio karo Vakaruose irykjusi moksl, taip pat jurisprudencijos humanizavimo tendencija: visus mokslus imta lai kyti paties mogaus savitarnos priemonmis, alia ios savitarnos funkcijos neturiniais prasms. Metodologiniu poiriu i tendencija reik moksl integracijos tendencij. Todl Pranczijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir kitose Europos alyse t teiss ini srit, kuri tiria visiems teiss mokslams bendr teiss samprat ir padedant j gyvendinti bendrj teisinio mstymo svok aparat, vis daniau imama vadinti teiss filosofija, arba teiss filosofijos vadu9. Lenkijoje tendencija suprasti teiss teorij kaip teiss filosofij irykjo jau etajame deimtmetyje. iuo klausimu diskutuojama ir Vokietijoje10. Kai kurie vokiei teiss teoretikai teiss teorij, kuri gvildena tik techninius teisinio reguliavimo klausimus, vadina teiss teorija be 11 teises . ia vis teis norima paaikinti (prasminti) mogumi ir dl mogaus: pozityvioji teis - ne iaip elgesio norminimo technika, o mogaus teisi apsaugos ir gyvendinimo juridin technika. Tuo siekiama pabrti ne tik formalius teiss poymius (elgesio norm), bet ir turinio bruous: teisingum (vienod pagarb skirting socia lini grupi interesams), kompromisin prieing interes derinim, subjektins teiss priklausomyb nuo atitinkamos pareigos vykdymo ir kita. Pltojantis pilietinei teiss sampratai, moksl humanizavimas tapo vyraujaniu integracijos tendencij po Antrojo pasaulinio karo r.: Luf G. Grundfragen der Rechtsphilosophie. Osterreich: Univ. Wien, 1997/ 1998; Poimd R. An Introductio to the Philosophy of Law (1946); Coing H. Grundzge der Rechtsphilosophie. Berlin, 1993; kt. 10 Dreier R. Was ist und wozu allgemeine Rechststheorie? // Recht und Staat in Geschichte und Gegenwart. Hefte 444/445. Tbingen: J. C. B. Mohr (Paul Siebeck), 1975. 11 Ten pat. P. 6.
18
9

PRATARM PIRMAJAM LEIDIMUI

Vakaruose turiniu. Tai reikalavo, kad teiss teorija orientuotsi ne lik teiss taikymo, bet ir teiskros poreikius. Todl mogaus teiss, maai dominusios" normatyvizm, ima pirmauti. Pripainus j pirmum, teiss samprata ima gyti ypating reikm, nes jos paskirtis - pagrsti tas mogaus vertybes, kuriomis dabar turjo bti saistoma statym leidjo valia. Bendrj teisinio mstymo svok aparat (teiss enciklopedij), kur normatyvizmas buvo atskyrs nuo teiss sampratos (teiss filosofijos), teisinis sociatarizmas siek sujungti. O i sjung vieni autoriai vadina teiss teorija", kiti - teiss filosofija"12. Pradinis io vadovlio tekstas isipltojo i Lietuvos teiss akade mijoje autoriaus 1996-1999 m. dstyto teiss teorijos kurso. Esu dkingas prof. habil. dr. Mindaugui Maksimaiiui ir prof. Pra nui Rasimaviiui, skaiiusiems rankrat ir pateikusiems verting pastab. Autorius 1999 m. spalio 13 d.

Apie teiss teorijos ir teiss filosofijos termin skirtumus plaiau r.: Land J. Studia z filozofii pravva / opracowat K. Opalek. Warszawa, 1959; Petraycki L. O nauce prawa i moralnoci: Pisma wybrane / opracowat A. Kojdar. Warszawa, 1985; Lustacz L. Teoria czy filozofia pravva oraz panstvva // Paristwo i prawo. 1992, Nr. 9, p. 41-44. 19

12

PRATARM ANTRAJAM LEIDIMUI

Pastaruoju metu Lietuvos pozityvioji teis ir jos teorija susiduria su 11.uijomis, vis sudtingesnmis problemomis, nes tampa sudtingesni ne tik ekonominiai, politiniai, bet ir tarptautiniai Lietuvos moni santykiai. Euroatlantin integracija, praktinis Lietuvos statym deri nimas su Europos Sjungos teise, nauj kodeks sigaliojimas, radikaliai pasibaigusi Prezidento apkalta ir kiti socialiniai pokyiai kelia teisei nauj problem, veria iekoti ne tik nauj sprendim, bet ir subtilesns j argumentacijos. Todl kai kurios 2000 m. ijusio Teiss teorijos" vadovlio dalys tapo pernelyg abstrakios, nebeaprpia viso kylani problem spektro. Tuo tarpu teiss stu dent interesas - painti teisinio gyvenimo aktualijas. Tai viena i pagrindini prieasi, paskatinusi rengti antrj io vadovlio leidim. Siekiant teiss poiriu apmstyti i besikeiiani socialin teisin padt Lietuvoje, i naujo perirtas visas vadovlio tekstas: kai kas patikslinta, nemaai papildyta, trauktos naujos temos (mogaus teiss teisnumo ir subjektins teiss poiriu, mogaus orumas ir teis orum, teisini sankcij skirstymas pasyviai negatyvisias ir aktyviai negatyvisias, Prezidento dekretai, teiss normos priklausomyb nuo teiss funkcij ir norm sistemingumo, valstybs deliktin atsakomyb u valstybs institucij ar pareign neteistais teiss aktais padaryt savo pilieiams al, teisinis nihi lizmas, teisin valstyb ir atvira (pilietin) visuomen, ir kt.). Kartu toliau pltojamas metodologinis io vadovlio pagrindas - personalistin teiss samprata (teisinis personalizmas), jos aksiomatika, mechanizmas teisi ir pareig pusiausvyrai pasiekti, grindiamas subjektins teiss pirmumas, ia samprata nuosekliai vadovaujamasi apibriant visas kitas teiss teorijos svokas. Autorius
2004 m. liepos 17 d.

21

VADAS

BENDROJI TEISS TEORIJOS CHARAKTERISTIKA

1. N A U J O S TEISS S A M P R A T O S POREIKIS lugus pasaulinei totalitarinio socializmo sistemai, pernelyg sureik minusiai valstybs, klass (visumos) prioritetus, Lietuvoje ir visoje Ryt Europoje vyksta revoliucins reikms vertybi pokyiai. Pir miausia populiarum praranda valstybikai suprantamo kolektyviz mo, socialumo idja. J keiia individo primatas ir j isakanios liberalizmo, individualizmo idjos. Atitinkamai keiiasi valstybs ir jos institucij paskirtis, kompetencija. Sis procesas reikia ir perjim kit vertybi sistem (nuo planins, valstybins ekonomikos prie rinkos ekonomikos). Visa tai atskleidia buvusi socialini institut, taip pat teiss definicij nepakankamum: visuotinio pripainimo netenka iki tol teisinink teisinje smonje vyravusi normatyvistin etatistin teiss samprata, teorikai grindusi valstybs primat, teise laikiusi visa tai, k valstyb nustato ir sako. Ji neskatino domtis statym teisiniu turiniu, tenkinosi teiss, kaip elgesio taisykls, konstatavimu, teistumui teik pirmum prie teisingum, valstybs vali laik vieninteliu teiss altiniu ir t. t. i teisje vyravusi tendencij veikimas suponuoja btinyb permstyti esam teiss teorijos dirb, suvokti, kaip jis dera su ndienos mogaus teisi saugos poreikiais, su vyraujania Lietuvoje teiss samprata, kiek dabartinis teisinis mechanizmas pajgus teiss poiriu paaikinti atsirandanias mogaus teisi ginties problemas, kiek jis gali pasilyti ir pagrsti modernius t problem sprendimus. Svarbu, kaip iandien turt bti suprantama pati teis, kad ji adekvaiai ireikt rinkos ekonomikos ir valstybinio gyvenimo demokratizavimo poreikius, sugebt bti t proces socializavimo ir humanizavimo teis.

23

TEISES TEORIJA

Tai klausimai, kurie iandien Lietuvoje, manyiau, yra vienodai aktuals tiek tiems, kurie tik pradeda teiss studijas, tiek tiems, kurie tas studijas jau yra baig ir mano jau in, kas yra teis. Pirmiesiems svarbu todl, kad tai pirmoji paintis su teise apskritai, antriesiems todl, kad, atsivelgiant nauj padt, reikia i naujo permstyti savo vaizdinius: kas yra pati teis, kokia jos paskirtis, funkcijos, teisinio reguliavimo galimybs, juo labiau kad esame istorins btinybs paaukti kurti ir gyvendinti ne bet koki, o demokratins visuomens teisinio reguliavimo poreikius pajgi reaguoti teis. Atsakym iuos klausimus kaip tik ir ieko teiss teorija, siekianti apmstyti socialinius procesus atsivelgdama istorikai konkreius mogaus teisi saugos poreikius, be to, jai tenka teorikai pagrsti pagrindinius t proces teisinio reguliavimo principus ir kryptis, o svarbiausia, visa tai perdirbti" teiss samprat, bendr visiems teiss mokslams. Tik inodami, kas yra teis, galsime inoti, kokie turi bti statymai, kad juos galtume laikyti teisiniais. 2. TEISS P A I N I M A S - ATVIRAS P R O C E S A S Teis, reikdama moni pastangas versti savo interesus visai visuomenei privaloma tvarka ir ja remiantis viepatauti arba sugy venti, yra vienas i reikmingiausi ir kartu sudtingiausi mo gaus krini. Pats klausimas, kas yra teis, tradicinis, bet atsakymai j netradiciniai. Tai klausimas, kuris neturi galutini atsakym. Kiekviena epocha, o neretai ir kiekviena moni karta vis i naujo atsakinja, regis, jau seniai atsakytus klausimus. Ir atsakinja ne todl, kad bt umirusi ankstesni kart atsakymus, o todl, kad tie atsakymai nuolat praranda savo pakankamum keiiantis mo gaus egzistavimo slygoms: veikindamas vienas grsmes savo teisms, mogus kuria naujas. Todl nuolatin tapsm patirianiai, nuolat savo tapatyb prarandaniai, bet niekada gyvo dinamiko ryio su besikeiianiais mogaus interesais neprarandaniai teisei suvokti reikia ir atitinkamai dinamikos teiss teorijos, kuri pajgt ne tik fiksuoti iorin teiss dinamikum, bet ir atrasti jo dsningumus: kas yra santykikai pastovu ir tapatu istorikai nepastovioje teisje ir jos nepastovumo altinyje - visuomenje.

24

VADAS

3. TEISS TEORIJOS ISTORIJA Teiss teorija, kaip atskira teiss mokslo disciplina, susiformavo XIX a. pradioje Anglijoje atsiskirdama nuo klasikins teiss filoso fijos kaip mogaus prigimties ir proto teorijos. Sis atsiskyrimas vyko tikslinant (konkretinant) teorini teiss tyrim objekt, j siaurinant iki pozityviosios (valstybs kuriamos) teiss. Todl pagal tyrimo objekt teiss teorij imta apibrti tik kaip pozityviosios teiss teorij, j vadinant analitine jurisprudencija". Jos pradininkais laikomi angl teisininkai ir filosofai J. Benthamas (1748-1832)13 ir D. Ostinas (J. Austin, 1790-1859)14, kurie ne tik patikslino teiss teorijos objekt, bet ir suformulavo pagrindin metodologin teorini teiss tyrim program: 1) teiss teorija nagrinja teiss normas kaip kompetetingo (turinio tam galiojimus) autoriteto sukurtas ir paskelbtas elgesio taisykles; 2) teiss normos nagrinjamos be ryio su morals normomis; 3) teiss teorijos udavinys - logikai analizuoti (aikinti) pagrindi nes pozityviosios teiss svokas, kad jos tapt patogesne priemone gyvendinti savo teises. Tai buvo naujomis slygomis ipltojimas t metodologini nuo stat, kurias II-III a. buvo pareng Romos teisinink atliekami civilins (privatins) teiss tyrimai (pandektistika), grindiami dviem formalaus loginio teiss tyrimo principais: 1) teiss svokos principu; sudaro login sistem, pagrist subordinacijos i bendrj remiantis

2) specialiosios teiss svokos ivedamos formaliosios logikos dsniais.

ie metodologiniai principai ir tapo pagrindu filosofin, spekulia tyvj teiss svok tyrimo metod pakeisti dogmatiniu, arba kalbi niu-loginiu. Teiss teorijos objekto susiejimas su valstybs kuriamo mis teiss normomis, t norm tyrinjimas kalbiniu-loginiu metodu

Bentham J. Introduction to the Principles of Morales and Legislation (1780); Bentham J. Leading Principles of a Constitutional Code for any State (1822). 14 Austin J. The Province of Jurisprudence Determined (1832); Austin J. Lectures on Jurisprudence, or the Philosophy of Positive Law (1863).
25

13

TEISES TEORIJA

ir reik teiss teorijos atsiskyrim nuo teiss filosofijos ir pasukim savarankikos mokslo disciplinos link. Kadangi toliau teiss teorija pltota papildant dogmatin teiss tyrimo metod kitais, ypa turinio analizs metodais, apie tai plaiau kalbama skyriuje Teiss painimo metodai". 4. TEISS TEORIJOS OBJEKTAS TEISS S A M P R A T A IR JOS F U N K C I O N A L U M G A R A N T U O J A N I B E N D R J TEISS SVOK SISTEMA ( A P A R A T A S ) 1 5 Suprasti - tai mstyti, o mstyti - tai inoti, nuo ko pradti. Isami paintis su teiss teorija, kaip ir su kiekvienu kitu mokslu, prasideda nuo jos tyrimo objekto nustatymo, t. y. isiaikinimo, koki tikrovs srit, kokiu poiriu ir kokiais metodais tas mokslas tyrinja. Objektas (lot. objicio - mesti prieais, laikyti prieais save) yra visa tai, k nukreiptos moni mintys, norai, veiksmai. Mokslo objektas yra ta tikrov, kuri konkretus mokslas siekia painti ir praktikai valdyti. Abstrakiai kalbant, teiss teorijos objektas yra teis kaip moni tarpusavio santyki socializavimo ir humanizavi mo priemon. Todl ia pirmiausia siekiama painti, kodl mons kuria tok savo elges norminant rank kaip teis, i kur teis gauna i moni santykius socializuojani gali, kas lemia io rankio pobd, turinio permainas, kodl vairi epoch ir vairi taut teis yra vis kitokia, kaip teis turt bti pltojama, kad pajgt konkreiu laikotarpiu konkreiai tautai utikrinti asmens saugum, visuomens stabilum, kokios yra teiss galimybs pasiek ti tiksl ir t. t. Tai bendriausi teiss teorijos klausimai, kurie bendrais bruoais nubria tolimiausias teiss teorijos interes ribas. Atsakym iuos klausimus tenka iekoti besikeiianiuose moni interesuose ir t interes kuriamuose moni santykiuose. Tai reikia, kad ia nagNevartotini i rus kalbos nekritikai perimti, nors ms teiss literatroje ir plaiai paplit terminai teiss teorijos dalykas, prievoli dalykas ir kiti, nes yra daugiareikmiai ir netiksliai orientuoja.
15

VADAS

rinjama ne gamtin (objektyvioji), o paties mogaus sukurta ir kuriama tikrov siekiant jos priemonmis valdyti mogaus teisi ipsaugos ir gyvendinimo proces. Dl ios specifikos teiss teorija yra vienas i visuomens moksl. Todl prie konkretinant jos objekt tikslinga tarti bent kelet odi, kas yra teiss mokslas kaip visuomens mokslas ir kuo jis skiriasi nuo kit, ypa gamtos, moksl. 4.1 TEISS MOKSLO UDAVINIAI IR SPECIFIKA
Mokslas tinka tik drsiems protams. c M. Montenis

Visi visuomens mokslai, kuriems priklauso ir jurisprudencija, kelia sau tris udavinius: 1) nustatyti socialins tikrovs faktus ir reiki nius, j savybes; 2) juos paaikinti (atskleisti prieastinius i fakt ryius); ir 3) vertinti tiriam tikrov jos naudingumo ar grsmingumo mogaus teisi saugai poiriu. iuo atvilgiu visuomens mokslai gerokai skiriasi nuo gamtos moksl. Pastariesiems rpi tik du pirmieji udaviniai - nustatyti faktus ir juos paaikinti. Gyvybs form vairov suadina nor jas .prayti, atskleisti j panaumus ir skirtumus, surasti tos vairovs prieast, iaikinti vien form virtimo kitomis bdus ir prieastis. Bet klausimas, kuri nors gyvybs forma yra gera ar bloga, bt beprasmis arba, tiksliau, klaidingai keliamas, nes gamtoje viskas vyksta taip, kaip vyksta, - visk lemia btina vidin priklausomyb; ia nra grio ir blogio kategorij. Galima liet ar sausr girti ar peikti, bet negalima pritarimu ar smerkimu sukelti ar sustabdyti i gamtos reikini, jie vyksta savaime, nepriklauso nuo mogaus valios ir nra jos kontroliuojami. mons paino gamtos dsn, dl kurio ildomas knas pleiasi, o a l d o m a s - traukiasi. Jie negali pakeisti io dsnio, bet gali painti jo veikim, o pain j panaudoti savo teisi saugai ir bendrai gerovei didinti. Kas kita socialiniuose moksluose, kuri objektas - moni inte resai, virstantys socialine tvarka. Skirtingai n u o gamtins, ji, kaip sakyta, yra ne objektyvi duotyb, o pai moni krinys, skirta j teisms (interesams) garantuoti, gyvendinti. Neperengiant tam tikr rib ta tvarka gali bti nustatoma, keiiama moni nuoira (atsivelgiant j tarpusavio jg santyk). mogus turi santykikai
27

TEISES TEORIJA

laisv vali, vadinasi, gali i dalies laikinai nustatyti ir kitoki socialin tvark, negu reikalauja tam tikr reikini prigimtis. Visuo menje nusistovi tam tikra visuotinai privaloma socialin tvarka tik todl, kad itaip norjo atitinkamus interesus ir socialins jgos persvar turini moni grup, kuriai nustatyti toki tvark yra palankiausias bdas gyvendinti savo interesus. Jeigu ie mons panors kitaip ir socialini jg persvara iliks j naudai, tai bendra visuomeninio gyvenimo tvarka gali radikaliai pasikeisti. Vieni mons, disponuojantys jgos persvara, gali kitiems smurtu primesti savo interesus ireikiani tvark. Taryb Sjunga, vyk diusi 1940 m. Lietuvos okupacij, nustat ne Lietuvai, o sau nauding socialin tvark. Rusija 1917 m. panorjo" savo kapita listin socialinio gyvenimo tvark pakeisti socialistine, o nuo 1991 m. vl kapitalistine. Tai rodo, kad socialins tvarkos krjas yra pats mogus, veikiantis savo interesais, ir kad ta tvarka - tai tik jgos persvar turinio ir tam tikrais interesais besivadovaujanio mogaus (moni grupi) krinys, gyjantis visiems privalomo elgesio taisykli (statym) sistemos pavidal. Todl ta tvarka gali bti ne tik apraoma, kokia ji yra, bet ir vertinama, kokia ji turi ar gali bti, kad atitikt tam tikr socialini grupi siekius ir interesus. O tai reikia, kad jai gali bti taikomos grio ir blogio, teisingumo ir savivals (agresijos) kategorijos. Kadangi visuomen yra socialiai diferencijuota (j sudaro vairi interes socia lins grups), tai kiekviena tokia grup gali turti skirtingas tos paios socialins tvarkos vizijas ir skirtingai jas vertinti. Todl visuomens mokslams tenka veikti, kaip sakyt H. Kelzenas, tarp Sein" ir Sollen" (tarp to, kas yra, ir to, kas privalo bti arba norima, kad bt). Taigi socialiniams mokslams, tiriantiems mogaus interes kuria m tikrov, dar prisideda treias udavinys - vertinti tas visuome ninio elgesio taisykles, pagal kurias to meto visuomen gamina vartojamsias vertes - savo teisi gyvendinimo priemones, jas pasi skirsto ir naudojasi tokia savo teisi sauga, koki konkreiam asmeniui garantuoja jo padtis pltojant i gamyb ir paskirstant jos rezultatus. Tos taisykls, kaip kylanios i mogaus interes, ir gali bti vertinamos t pai interes poiriu. Todl teiss mokslo tyrimo srit kaip esminis elementas eina ne tik teis kaip visuomenin tvarka, bet ir socialiniai interesai kaip tos tvarkos altinis ir jos vertinimo kriterijus.
28

VADAS

Gamta yra tai, kas pageidaujama, kad bt. idealios tvarkos", idja, mogaus pastangos bti

yra, o teisin tvarka - kas yra ir kas Todl teisinje tvarkoje gldi idealo, arba kuri kuria pats mogus. Joje yra knytos ne tik biologine, bet ir socialine btybe.

4.2 TEISS PAINIMO SPECIFIKA Studijuojant teis, btina atsivelgti jos sveik su visuomens socialine struktra ir socialini jg santykiu. Todl suprantama, kodl daugelis autori, siekdami apibrti teiss teorijos tyrimo srit, teiss aikinim paprastai pradeda nuo dalyk, regis, labai nutolusi nuo teiss: jie aptarinja visuomens formavimosi prieas tis, jos socialin struktr, visuomens politini, ekonomini san tvark raid, socialini interes diferenciacij ir daugel kit klau sim. Ir tam turi pagrind, nes teis, bdama mogaus elgesio tvarkytoja, kaip matme, nra duota i karto gatavu pavidalu, ji neatsiranda staiga, pati i savs ir alia mogaus reikal. Ji pavaldi bendrai vienos kokybs atsiradimo i kitos logikai. Teis, arba teisin tvarka, kaip tam tikru b d u sutvarkyt socialini santyki (elgesio) tikrov, atsiranda i jai prieingos tikrovs: biologini, psichologini, socialini mogaus interes, ir atsiranda tam, kad, normindama, derindama tuos interesus, juos apsaugot, gyvendin t, o galiausiai juos visuomenint (daryt monikesnius), kad vieno asmens interes gyvendinimas nevirst kito asmens interes varymu ar likvidavimu. Taiau teiss teorija tik tiek domisi visuomens socialine strukt ra, socialini jg santykiu, nuosavybs formomis, socialine santvar ka, kiek tai gali turti takos vyraujaniai teiss sampratai susifor muoti ir pozityviosios teiss (statym) turiniui suvokti. is vidinis teiss suaugimas su visa istorine, ekonomine, politine, kultrine mogaus btimi daro teis sudtingu socialiniu reikiniu, o jos painim - kompleksin. Teiss esm (pagrindiniai poymiai) gali bti atskleista tik tyrinjant j kaip glaudiai sveikaujani su visa socialine mogaus btimi, kur teis ikyla kaip tos bties determinuotas ir kartu t bt integruojantis, norminantis pradas: viskas, kas vyksta civilizuotoje visuomeninje remiantis privaloma tvarka, vyksta teiss - statymo pagrindu. Taigi objekto atvilgiu teiss teorija - tai mokslas, tiriantis visuome ns socialin struktr, socialini jg santyk ir kitus sociokultrinius
29

TEISES TEORIJA

veiksnius, formuojanius, keiianius vyraujani visuomenje teiss sam prat kaip visiems teiss mokslams bendr metodologin pagrind; taip pat bendrj teiss svok aparat, darant teiss samprat praktikai funkcio nali, pajgi metodologikai, vertybiniu poiriu vadovauti akini teiss moksl tyrimams ir vertinimams. Teiss teorijos objektas teiss literatroje kartais painiojamas su jos tikslais nurodant, kad teiss teorijos objekt sudaro [...] teiss atsiradimo, pltros ir funkcionavimo dsningumai" 1 6 . Kiti autoriai vartoja diplomatikesn" formul: Teiss teorija - tai [...] mokslas apie pagrindinius [...] teiss dsningumus [...]"17 Dsningumai - tai vidin, btina ir pasikartojanti daikt prieas tin sveika, todl nra tiesiogiai prieinami tyrintojui analizs pradioje. Jie yra tam tikr fakt ir reikini vairovs vienov, tai atradimas principo, sujungianio sistem vairiausi tam tikros painimo srities empirin mediag. Dsniai visur yra mokslini tyrinjim tikslas, o ne objektas, todl yra ne analizs pradia, o jos pabaiga. Jeigu bt kitaip, tai pati analiz tapt beprasm: kokia prasm tirti tai, kas jau duota paioje analizs pradioje, kas inoma ir be analizs. Teiss teorija tiria ne teiss dsningumus", o socialinius mecha nizmus, kaip ir kodl socialiniai moni interesai virsta tam tikros vertybins orientacijos teiss samprata, o i - atitinkamomis teiss normomis (visuomens gyvenimo tvarka). Kokia yra teisins tvarkos ir jos pobdio priklausomyb nuo jau mint veiksni - visuome ns socialins struktros, esamo socialini jg santykio konkreioje visuomenje konkreiu laiku? visus iuos klausimus teiss teorija ir ieko atsakym. Btent juose ir siekiama formuluoti analizs atskleistus teiss atsiradimo, pltros ir funkcionavimo dsningu m u s " - btin politikai ir ekonomikai vyraujanios visuomens dalies interes ir galiojanios teisins tvarkos priklausomyb. Kartu teiss teorija tiria ir valstyb kaip organizacij, kuriai talkinant ir vyksta i socialini interes transformacija visai visuomenei privalom tvark ir kuriai padedant ta tvarka gyja organizuotos jgos apsaug. Demokratin valstyb garantuoja, kad
16

Teopiia rocy^apcTBa 11 npaBa/no4. pe.H. M. MaTy30Ba, T. B. MELII>KO. MOCKM,

1997. P. 20. 17 r.: Valstybs ir teiss teorija / ats. red. S. Vanseviius. Vilnius, 1989. P. 4; Vanseviius S. Teiss teorija. Vilnius, 1998. P. 4.

30

VADAS

esant teisinei tvarkai n vienos socialins grups interesas negalt tiktis bti gyvendintas ignoruojant kit asmen interesus, jog teisin tvarka tik tam ir yra, kad skirting socialini grupi interes polinkis save absoliutinti bt sutramdomas socialiniu kompromisu, tvirtinamu statymuose. Todl bendriausiu poiriu galima sakyti, kad teiss teorija tiria teis ir valstyb i pradi kaip moni viepatavimo, o vliau - kaip tarpusavio bendradarbiavimo ir gyvenimo santarvje priemones. 5. TEISS P A I N I M O M E T O D A I Metodas - tai viesulys, nuvieiantis keliautojui keli tamsoje. Dargi lubis eidamas keliu aplenkia t, kuris eina be kelio.
F. Bekonas

Teiss mokslo paanga labai priklauso nuo metod, kuriais tas mokslas naudojasi ir kurie lemia teisinio mstymo sistemingum, kritikum ir savarankikum. Teiss teorijos metodas - tai sistema bd ir priemoni, kuriais teiss teorija tiria socialini interes transformavimosi teisin tvark veiksnius ir slygas. Metodas graik kalbos terminas, reikiantis painimo arba tyrimo keli. Mokslo objektas atsako klausim, k mokslas tiria, o m e t o d a s kaip ir kokiu b d u tas objektas tiriamas. 5.1 MOKSLINIO METODO SAMPRATA: MOKSLAS - OBIEKTYVI INI GAMYBA Prie aptariant teiss teorijos metod, tikslinga bent keliais odiais paaikinti, kas yra mokslo teorija ir mokslinis metodas. Mokslin teorija - tai idjinis tam tikros tikrovs srities modelis, sisteminis pagrindini tos tikrovs poymi atspindys mogaus smonje. Painti pasaul - tai j logizuoti, t. y. versti tikrovs reikini poymius ir sveik loginmis svokomis ir j sveika. Pastame daiktus, kad juos valdytume, kad inotume, kuo konkrets daiktai ar reikiniai gali bti mums naudingi ir kuo pavojingi. Todl ir teis pastame, kad inotume, koki praktini tiksl galime ja pasiekti, kokios joje slypi galimybs humanizuoti moni santykius, palaikyti moni santarv ir bendradarbiavim.
31

TEISS TEORIJA

Kiekviena mokslo teorija apima du struktrinius elementus: gno seologin (objektyvias inias) ir metodologin (j gijimo, vertinimo bdus ir priemones). Atsivelgiant tai, kuri i i struktrini dali apibriant moksl labiau pabriama, galima suformuluoti skirtingas mokslo teorijos definicijas. Jeigu pirmum teiksime paioms mokslo inioms, tai mokslas (teorija) bus objektyvi ini apie tikrov sistema; o jeigu pirmum teiksime metodui, tai moksl reiks apibrti akcentuojant ne jo rezultatus (inias), o toki ini gijimo procedras, pai paintin, tiriamj moni veikl, kuri ir yra ne kas kita, kaip praktinis t painimo priemoni demonstravimas. Tada mokslas (teorija) - tai paintin moni veikla, kuria siekiama gyti objektyvi ini apie tikrovs reikini savybes, j tarpusavio priklausomyb, kitaip sakant, mokslas - tai objektyvi ini gamyba. itaip moksl suartiname su materialij veri (daikt) gamyba; inyksta principinis i mogaus krybos (kultros) srii skirtu mas: pirmu atveju veiklos skm pirmiausia lemia painimo metodai ir metodikos, antruoju - darbo rankiai ir technologijos. Pasak G. Hgelio, mogus turi valdi gamtai taikydamas meto dus ir dl metod: plgas yra svarbesnis u tuos rezultatus, kuriuos jis duoda, nes rezultatus galima suvartoti ir jie inyksta, o plgas leidia vl atkurti tuos paius rezultatus. Ne veltui sakoma: Jei nori alkan mog papenti, ne duok jam uv, o imokyk j vejoti." Metodas yra tikrovs painimo ir pertvarkymo bdas. Mokslinio painimo metodai yra svarbs ir tuo, kad jie parodo, kaip gyjamos ir patikrinamos inios. Nuo metod pobdio priklauso turim ini patikimumas, inojimo smoningumas, mokslins pa angos greitis, kokyb. Mokslinio racionalumo ir ekonomikumo poiriu reikminga ir tai, kad tais paiais metodais savo problemas gali tyrinti skirtingi mokslai. Vien metod perklimas kitus mokslus lemia kokybikai nauj t moksl paang, atsiranda net nauj mokslo disciplin. Pavyzdiui, biologijos poirio gyvyb kaip save valdani sistem perklimas technikos mokslus sudar galimyb kurti ir pltoti kompiuterin technik. iuo pagrin du atsirado tokios naujos tarpins technikos mokslo ir biologijos disciplinos kaip bionika, kibernetika, gen ininerija ir kitos. Btent metodai yra skirting moksl, skirting veiklos srii integracijos priemon. iuolaikin moksl matematizacija, kibernetizacija, ekologizacija, humanizacija, sociologizacija kaip tik ir yra vieno kurio

32

VADAS

nors mokslo (matematikos, biologijos, sociologijos) metod, poiri ekstrapoliacija kitus mokslus. Tyrimo objektai mokslus skiria, o metodai - vienija. Painimo ir veiklos metod valdymas yra svarbi ne tik kiekvieno mokslo, bet ir kiekvieno profesinio bei apskritai kvalifikuoto isila vinimo dalis, lemianti to isilavinimo kokyb, nes metodai didina intelektines, paintines mogaus galias. Metod inojimas ir gebji mas jais naudotis utikrina asmens mstymo savarankikum iekant tiesos, taip pat mstymo kritikum vertinant ties pretenduojani teigini patikimum: tada inome ne tik kas teisinga, bet ir kodl teisinga. iuo atvilgiu metodas suteikia asmeniui dvasin laisv, ilaisvina j i psichologinio autoriteto valdios, daro j aktyv ir savarankik, savimi pasitikint iekant tiesos, t. y. suteikia tai, kas didina kiekvieno specialisto socialins veiklos naudingum. Taiau metodo nereikia prieinti teorijai, nes tarp j - tik santy kinis skirtumas. Metodas - tai ta pati teorija, tik i vidaus vienos ar keli pagrindini svok suorganizuota sistem ir naudojama naujoms inioms gauti arba jau gautoms patikrinti. Bdama sukurta, teorija toliau atlieka jau mokslinio metodo funkcij- ja remiantis gaminamos, pagrindiamos, sisteminamos naujos inios. Moksl yra daugiau negu konkrei metod. Todl tais paiais metodais, kaip sakyta, naudojasi daugelis moksl. Teiss teorija taip pat neturi kokio nors specialaus, tik jai vienai bdingo metodo. Daniausiai ji naudojasi tais paiais mokslinio painimo metodais, kuriais remiasi ir kiti mokslai, pirmiausia filosofiniu, sociologiniu, taip pat formaliosios logikos metodais. 5.2 FILOSOFINIS METODAS IR JO PRIEMONS Filosofija - tai visuminis pasaulio ir mogaus vietos jame suvoki mas. Tai toks sisteminio painimo metodas, kuris reikalauja painti dal tarpininkaujant visumai. Filosofija, suteikdama mstymui siste mos form, teikia galimybi tyrinti ne atskirus faktus, svokas, o procesus - fakt tarpusavio sveik, kokybs pokyius, atskleisti iuos procesus lemianias vidines ir iorines prieastis. Todl aiki nant teis filosofiniu poiriu neutenka pasakyti, kad teis yra elgesio taisykl (tai tik formos dalykas), reikalinga atskleisti ir jos turin, t. y. ry su tais socialiniais interesais, kuri normin iraika

33

TEISES TEORIJA

ir yra i elgesio taisykl; taip pat suvokti teiss viet kit socialinio reguliavimo veiksni sistemoje. Taikymo poiriu filosofinis metodas gali bti konkretinamas iomis idjomis.
5.2.1 RAIDOS, ARBA EVOLIUCIJOS, IDJA

ios idjos taikymas jurisprudencijai reikia, kad, siekiant visapusi ko teiss painimo, teis reikia irti kaip istorin reikin, t. y. kaip atsirandani, besikeiiani, nuolat netapai paiai sau. Raida - tai periodikas vienos kokybs virtimas kita, daniausiai savo prieybe. Todl ir teiss esm nra duota i karto ir visiems laikams, ta esm - istorikai susiklostanti. Teis pastovi tik tuo, kad ji yra visuomenin tvarka, o turinio (intereso specifikos) p o i r i u nuolat kintantis procesas, nes teise veriami vis kit socialini grupi interesai, ir kitokiu bdu. Vienu atveju ji gali reikti vienos grups interes vyravim, kitu - prieing interes kompromis. I pradi teis reik vergvaldi, vliau - feodal, dar vliau stambiojo kapitalo turtoj interesus, dabar ji siekia reikti vairiau si socialini grupi interesus, derindama juos kompromisu. Istorinis poiris teis leidia suvokti ir bendrj teiss pltots linkm - teisinis reguliavimas pltojasi garantuojant asmeniui vis platesn laisv: nuo vergijos - prie baudiavos ir galiausiai - prie teisins laisvs, kur vieno asmens laisv gali riboti tik kito asmens laisv. Neatsitiktinai G. Hgelis teis laik dinaminio evoliucijos vyksmo rezultatu: teis rutuliojasi pagal bendrj raidos dsn: tez antitez- sintez. io tapsmo tikslas - asmens laisvs pltot.
5.2.2 TIESOS KONKRETUMAS

Jo esm, kad kiekviena mokslin tiesa visada istorika ir dl to konkreti, t. y. ilieka tiesa tik atvilgiu hic et nunc (ia ir dabar) egzistuojani fakt ir aplinkybi, kuriais remiantis ji buvo nusta tyta. Be to, tiesos konkretumas - tai ne jos jutimikumas, o viena reikmikas apibrtumas. Kalbjimas gyvenimo pavyzdiais yra ne konkreti, o abstrakti kalba, nes tai nevienareikm kalba, nes tie patys gyvenimo faktai skirtingose sistemose gali turti skirting prasm. Pavyzdiui, teisingumo vykdymas kaip faktas pats savaime yra abstrakti, nevienareikm svoka, nes vien prasm teisingumo

34

VADAS

vykdymas^ turs savavaliaujanio totalitarinio reimo ir visai kit demokratijos slygomis: pirmu atveju vykdyti teisingum- tai stip rinti politin, represin reim, gyvendinti jo savival asmens teisi atvilgiu, antruoju atveju - vienodo reikmingumo priemonmis ginti vis visuomens nari mogaus teises. Vadinasi, iuo atveju teisingumo vykdymo prasmei vienareikmio apibrtumo (konkretu mo) suteikia jo santykis su politinio reimo tipu. Tai rodo, kad tiesos konkretumas - ne jutimin, o login (proto) kategorija, bdin ga ne konkreiam faktui, o fakt sistemai. Tik sistema, suteikdama konkreiam teiginiui (faktui) vienareikmio apibrtumo, kartu sutei kia jam ir tiesos konkretumo. Taikydami tiesos konkretumo reikalavim jurisprudencijai, tu rsime sakyti, kad tiriame ar studijuojame ne apskritai teis, o konkreios epochos, konkreios alies ar konkretaus regiono teis, nes teiss samprat, turin, gyvendinimo laipsn lemia konkreios alies ir konkretaus meto mogaus teisi apsaugos poreikiai, kult rins galimybs garantuoti t apsaug, taip pat teisin smon, atitinkamai suvokianti tuos poreikius ir organizuojanti j gyvendi nim. Jeigu teis yra rankis visuomens tvarkai sukurti ir palaikyti, tai i turi bti tokia, kokios reikalauja toje visuomenje esamu laiku subrend mogaus teisi apsaugos ir gyvendinimo poreikiai.
5.2.3 MOKSLINS ANALIZS VISAPUSIKUMAS

Tai reikalavimas, kad teis, jos raida bt tiriamos visapusikai, t. y. atsivelgiant sveik su kitais tos epochos socialiniais reikiniais, j raida ir poreikiais: kaip tie reikiniai inspiruoja teis, lemia jos pobd, kokios yra alies konkretaus meto galimybs ja pasinaudoti, j taikyti, kaip teis grtamuoju ryiu veikia tuos reikinius. Be to, reikia tirti ne tik iorinius, formaliuosius teiss poymius, bet ir vidinius, kad itaip bt garantuojamas teiss, kaip turinio ir formos vienovs, painimas. Formalieji teiss poy miai - norminis pobdis (elgesio taisykl), visuotinis privalomumas ir kiti, o turiningieji - asmen laisv, lygiateisikumas, vienodas pradins j verts pripainimas, teisingumas. Bet tada teis jau reikia apibrti ne tik kaip elgesio taisykl, bet ir kaip tam tikros socialins grups (ar grupi) interes, tam tikru b d u paverst elgesio taisykle.

35

TEISES TEORIJA

5.2.4 ANALIZS TEORIKUMAS (KONCEPTUALUMAS)

Sis metodologinis postulatas skelbia, kad, siekiant visapusikai painti teis, reikia remtis ne tik jutimine, stebtojo patirtimi, bet ir abstrakiu, teoriniu mstymu, galiniu pakilti vir tiriamo reikinio detali, atsitiktini savybi ir itaip pasiekti gilumines (esmines) teiss savybes (laisv, lygyb, teisingum, teisi ir pareig vienov), nes jos, nebdamos teiss paviriuje, tiesiogiai neprieinamos ju timiniam stebjimui ar empiriniam mstymui. Faktas, kad teis yra moni interesas, paverstas visuotinai privalomo elgesio taisykle, nra prieinamas ms jutiminiam stebjimui; tai galima suvokti tik abstrakiai mstant, analizuojant teiss ir moni interes sveik, vliau j atitinkamai apibendrinant. Akys mato teisje tik elgesio taisykl, bet nemato joje intereso ir jo siknijimo toje taisyklje bdo. Tapdamas sudtingesnis, jurisprudencijos objektas (teisinio regu liavimo reikalingi moni santykiai, interes samplaika) darosi sunkiau prieinamas empiriniam suvokimui, stebtojikam teisinio reguliavimo padarini prognozavimui. Tai didina teorinio painimo (teorins abstrakcijos) vaidmen sprendiant klausimus, koks turi bti konkreiu laikotarpiu teisinis reguliavimas, kad sudtingesni socialini santyki slygomis sugebt toliau palaikyti moni santarv ir bendradarbiavim. Visi minti sisteminio istorinio metodo poymiai sudaro sistem: jie egzistuoja kaip tikslo ir jo pasiekimo priemoni vienov. Tiesos konkretumas yra io metodo siekiamas tikslas, o visi kiti jo po ymiai (evoliucijos idja, analizs visapusikumas, empirijos ir teo rijos vienov, analizs konceptualumas) - priemons siekti tiesos konkretumo. 5.3 SOCIOLOGINIS METODAS Kad paintume teis, nepakanka inoti, kas yra teis apskritai. Dar reikia inoti, kokius konkreius raikos pavidalus ir kodl teis gyja konkreioje alyje konkreiu metu. Tai suponuoja btinyb prisiliesti prie gyvos hic et nunc galiojanios teiss, kad inotume, kokios yra kasdiens policijos, prokuratros, teism, parlamento, vyriausybs ir kit valstybs institucij veiklos gyvendinant teiss normas proble mos ir kaip jos turt bti atrandamos, sprendiamos atsivelgiant konkretaus regiono mogaus teisi saugos poreikius.

3fi

VADAS

Siekti i tiksl teiss teorijai padeda sociologinis metodas (an ketiniai tyrimai, interviu, statistiniai apibendrinimai, dalyvio stebji mas tyrintojui dalyvaujant tiriamo reikinio procesuose, pvz., dir bant staigoje, kuri yra tiriama, kontrolinis eksperimentas). Tai informacijos apie moni santykius rinkimo ir apdorojimo technika. iuo metodu teiss teorija siekia patikrinti teisinio reguliavimo teisin ir socialin veiksmingum: ar konkreti teiss norma ir visa teisin sistema pasiekia savo tikslus, kiek visuomenje siaknijs teisinis nihilizmas, kas j skatina, palaiko, kokios socialins grups konfliktikiausios galiojanios teiss atvilgiu, kokie socialiniai veiksniai lemia statym turin ir t. t. io pobdio tyrimais yra palaikomas nuolatinis teiss ryys su visuomens gyvenimo pilnatve, neleidia ma teisei atitrkti nuo tikrovs, nuo reali visuomens poreiki, t. y. suabstraktti ir suformalti, o siekiama nuolat pltoti teis kaip gyv proces, nuolat jauiant visuomenje vykstanias permainas, jas atitinkamai reaguojant. Sociologinis metodas grtamuoju ryiu su jungia teiskur su praktiniu jos sukurt statym gyvendinimu ir juo nuolat koreguoja j. Todl socialin io metodo paskirt gali ireikti kis: gyvam gyvenimui - gyvoji teis. Sociologinio metodo gaut duomen pagrindu formuojasi naujos teisins idjos (teisinio reguliavimo vizijos), jas teiskur paveria naujomis teiss normomis (statymais), o ios virsta teisiniais santy kiais, odiu, sociologinis metodas padeda teiss tapsmui nuolat suktis savo autentikuoju (tobulyb simbolizuojaniu) ratu" - su vienyti to proceso pabaig ir pradi, kad teis niekada neturt pabaigos, t. y. nevirst udara sistema. Sociologinis metodas ir juo remiantis pltojama teiss sociologija nereikalingi tik tokiai jurisprudencijai, kuri teisinio reguliavimo mode lius siekia imti" ne i istorikai besikeiiani mogaus teisi apsaugos poreiki, o i politins valdios valios ir tos valdios isaugojimo interes. Tokiam statym leidjui nedomu, k mons msto apie jo leidiamus statymus ir kaip nuo j nukenia. Savo kuriamos teiss veiksmingum jis sieja ne su moni pritarimu, o su turimos jgos (prievartos) pakankamumu. Jam svarbiau, kad statymai bt vykdomi - gyvendinamas politins valdios viepatavimas, o ne tai, kokiu mastu tais statymais garantuojama mogaus teisi sauga. Taryb Sjunga nepltojo sociologijos, taip pat teiss sociolo gijos - nenorjo inoti savo konkrei einamojo meto problem ir

37

TEISES TEORIJA

galiausiai tapo t problem auka. Tuo tarpu atsakingai, savo raida susirpinusiai visuomenei svarbu inoti savo problemas, kad bt laiku jas reaguojama, ivengiama j virtimo katastrofomis. 5.4 KITI TEISS PAINIMO METODAI 5.4.1 DOGMATINIS, ARBA KALBINIS-LOGINIS, METODAS Kalbinis-loginis metodas - tai logikos ir moksl metodologijos proce dr ir svok aparato panaudojimas tiriant teis. Terminas logika" iandien apima tiek formalij logik, tiek argumentavimo teorij (neformalij logik). Norminiam teiss diskursui tirti didel reikm turi klasikin logika (loginis teigini, vard skaiiavimas, kvantori teorija), deontin logika, kur analizuojami tokie norminiai terminai kaip leidimas", draudimas", pozityvus pareigojimas" ir kiti. Kalbinis-loginis metodas skirtas ne tiek naujai teisinei informacijai gauti, kiek teiss normoms grietai formuluoti, sisteminti, loginiams prietaravimams atrasti ir alinti, padti teiss adresatams aikiau suvokti teiss normos prasm, tiksliau j pritaikyti konkreiam atve jui, operatyviau rasti norm gausybje konkrei norm ir kita. Tai teiss praktikai tiesiogiai dirbantis" metodas. Jis silo tech nines priemones, kaip nuo teiss norm pereiti prie teisini santy ki. Teiss analiz ia pradedama ir baigiama teiss normomis. Kadangi kalbin-login analiz neieina u teiss rib, is metodas ilgai vadintas dogmatiniu. Juo labiausiai suinteresuoti teisininkai praktikai. Nors iandien yra kritikuojamas (dl vienpusikumo), is pozityvist propaguotas metodas vyrauja teiss moksle, nes teisini nurodym aikinimas ir tvarkymas tebra viena i pagrindini teiss mokslo uduoi. 5.4.2 ISTORINIS METODAS Apie istorizm ir jo metodologin reikm teiss tapsmui jau kalb jome. Bet istorinis metodas gali turti ir siauresn reikm: jis gali bti suprantamas kaip tikslesnio teiss norm prasms suvokimo priemon. Todl teiss teorijoje jis naudojamas kaip vienas i teiss norm aikinimo metod. Neseniai krate ileisto kurios nors teiss akos kodekso straips ni prasm aiki i paties kodekso, nes visi straipsniai sukurti vienu laiku, vienodomis slygomis, viena kalba ir atitinkamai tarpu38

VADAS

savyje suderinti. Kitaip yra tais atvejais, kai galioja kodeksai, suda ryti i statym, priimt skirtingu laiku, vairiose valstybse, vairio mis kalbomis (tokia padtis buvo Antrojoje Lietuvos Respublikoje 1919-1940 m.). Panai padtis susiklost ir Treiojoje Lietuvos Res publikoje, kai kurie sovietiniai statymai buvo palikti galioti ir atkrus Nepriklausomyb, todl j prasm gali bti suprantama tik inant aplinkybes, kuriomis jie buvo priimti, ir tikslus, kuri jais siekta. Kad suprastume tokius statymus vienareikmikai, turime kreiptis j nustatomo teisinio reguliavimo istorij: isiaikinti, kokiu tikslu jie buvo priimti, koki teisini santyki bkl jais norta sukurti. Pasak vokiei teisininko Zitelmanno, kiekvienas statymas yra istorikai nulemtas praeities ir todl gali bti teisingai suprastas tik istorijai tarpininkaujant.
5.4.3 KRITIKOS M E T O D A S

Tai bdas vertinti, kaip teis (teisinis reguliavimas) tenkina tam tikro meto mogaus teisi saugos poreikius, nes istorija - tai savo tiksl siekianio mogaus veikla" (K. Marksas). Galiojanti teis, atsilikdama nuo ekonominio gyvenimo poreiki, idj, kurias puo selja tam tikro laiko mons, nebepajgdama patikimai garantuoti mogaus teisi saugos, susilaukia nepasitenkinimo ir kritikos. To kia teis ima varyti moni laisv labiau, nei reikalauja kit moni teisi apsaugos ar bendrosios kultros paangos poreikiai. Tai suvokiama kaip galiojanios teiss netobulumas, atsilikimas nuo gyvenimo. Siekiant veikti teisinio reguliavimo ribotum, kuriama naujos pageidautinos teiss vizija (ideologija), silomi nauj statym projektai, naujos teisins institucijos ir j kompeten cija gyvendinti t vizij. is procesas ir yra konstruktyvios kritikos metodas. Jis susideda i trij stadij (dali): 1) galiojanios teiss kritikos ir neigimo; 2) teiss idealizavimo (geidiamos teiss vizijos krimo - konstruktyvios kritikos); ir 3) silymo priemoni ir bd, kaip geidiamos teiss vizij paversti galiojania teise ir praktiniu moni elgesiu. Teiss mokslas plaiai naudojasi lyginamuoju metodu, kuris, gretindamas vairi ali arba toje paioje alyje vairiais istorijos etapais egzistavusias teiss sistemas, teiss institutus, j praktik, padeda atsirasti naujiems poiriams, idjoms; i tyrim pagrindu formuojasi net naujos teiss mokslo disciplinos (lyginamoji teis).
39

TEISES TEORIJA

Tai bdas pasinaudoti vairi ali teisine patirtimi darant savo teisin kryb naesn, veiksmingesn, plsti teisinio tyrimo lauk, aktyvinti teisin mint, o galiausiai - ir pai jurisprudencijos pltot. Remdamasi lyginamuoju metodu iandien pltojasi atskira mokslo disciplina - komparatyvistika 1 8 . Taiau lyginamuoju, kaip ir kitu metodu, negalima piktnaudiau ti (tai populiari tendencija dabartinje Lietuvoje). Lyginamoji analiz neturi pakeisti logins. Bdama atlikta, login kurios nors problemos analiz toliau konkretinama, pleiama lyginamja, nes i - istorinio metodo prototipas. Apsiribojimas tik lyginamja analize skatina tyrim pavirutinikum, nes tada gilinamasi ne problemos esm (logik), o tik jos istorins raikos pavidalus vairiose alyse nesuvokiant, kuris i j logikai btinas ir kuris - tik istorinio atsitiktinumo rezultatas. Turiningj ir formalij logini metod derinimas leidia teiss teorijai visapusikai painti teis, neatitrkti nuo istorikai besikei iani mogaus teisi saugos poreiki.
5.4.4 PSICHOLOGINIAI METODAI

J panaudojimas teiss tyrimams yra santykikai neplatus. Jie da niausiai naudojami taikant teis (nusikalstam veik padariusio asmens pakaltinamumo nustatymas yra viena i jo baudiamosios atsakomybs slyg). Psichologiniai tyrimai yra svarbs nusikaltli resocialiazacijos atvejais. Daugiau dmesio psichologiniams meto dams skiria teiss filosofija (L. Petrayckio psichologin teiss sam prata arba JAV realisto D. Franko (J. Frank) psichologiniai tyrimai aikinant teisj ir prisiekusij teisj sprendim primimo psicho loginius pagrindus). Teiss mokslui dabar svarbi ekonomin teiss analiz. ia pir mauja vadinamoji ikagos mokykla (vadovas - R. Posneris). Galima paminti ir aksiologinius teiss tyrimus. iuo atveju domina vertybs, kurioms turi tarnauti teis, i tyrim tikslas teisingos teisins tvarkos paieka. Svarbu ne tai, kokia teis yra, o kokia ji turi bti. io tipo refleksija itin populiari tarp prigimtins teiss atstov.
18 Plg.: Nawiasky H. Allgemeine Rechtstheorie als System den rechtlichen Grundbegriff. 2 Aufl. Einsiedeln. Zrich; Koln, 1948.

40

VADAS

5.4.5 KOMPLEKSINIS JURISPRUDENCIJOS METODAS, ARBA INTEGRALIOJI JURISPRUDENCIJA

iuolaikinje jurisprudencijoje vyrauja poiris, kad teiss tyrimams turi bti naudojamas kompleksinis metodas, apimantis visus meto dus, kurie tik konkreiu atveju gali bti panaudojami. Tuo pagrindu kritikuojamos vadinamosios vienpuss teorijos, kurios teiss tyrim siekia grsti kuriuo nors vienos ries metodu. Klasikiniu toki vienpusi teorij pavyzdiu laikomas teisinis pozityvizmas, kuris teiss tyrimuose tenkinosi kalbiniu-loginiu metodu, ta pati nuostata laikytina ir teisiniam normatyvizmui (Austrijos mokykla: H. Kelzenas (Kelsen). Kitas vienpusi teorij pavyzdys yra kai kurios sociologi ns mokyklos, kurios, kvestionuodamos kalbinio-loginio metodo vy ravim teiss moksle, silo j pakeisti sociologiniu metodu. Kai kuriuose sociologiniuose tyrimuose, pavyzdiui, etnologiniuose, ku ri objektas yra vadinamj pirmyki visuomeni organizacija, sociologinio metodo pirmavimas gali turti pagrind. Prie kompleksinio teiss tyrimo sitvirtinimo neabejotinai prisidjo amerikiei realizmas, susiformavs JAV XX a. pradioje (R. Poundas, K. Levelynas (Llewellyn), D. Frankas). Realistai, gyvendindami savo garsj knygins .teiss" (laiv in books) skyrim nuo veikianios teiss" (lazv in action), paruo keli plaiai ateiti teiss mokslus sociologiniam metodui. To skyrimo esm, kad tarp teisini tekst turinio (knygins teiss) ir j faktinio turinio atsispindjimo teisj ir pareign sprendimuose (veikianti teis) kartais yra skirtumas (pvz., teisj sprendimai gali reikti visai k kita negu teisiniai tekstai). Toks pavyzdys gali bti kad ir Lietuvos Respublikos Konstituci nio Teismo 1998 m. gruodio 9 d. nutarimas, kuriame Konstitucijos normos (18-19, 21 str. 3 d.) aikinamos taip, kad Baudiamojo kodekso (BK) 105 straipsnyje numatyta mirties bausm, ilgai laikyta leistina, virsta neleistina, taip pat pastarj dien Konstitucinio Teismo nutarimai ir ivados dl prezidento apkaltos. Tai suteikia pagrind atkreipti didesn dmes sociologinio ir psichologini metod reikm pereinant nuo knygins teiss" prie veikianios teiss". Kompleksinio tyrimo teistum" pagrindia ir paios teiss funkcij isipltimas iuolaikinse visuomense. Pripainus sociali ns teisins valstybs arba visuotins gerovs" valstybs (tvelfare stat) ideologij, valstybei vykdant intervencionizmo ekonominius
41

TEISES TEORIJA

procesus politik ir ja remiantis pleiant mogaus teisi saug, suintensyvjo ekonominiai, sociologiniai teiss tyrimai. Pasikeit ir baudiamosios teiss funkcija, pripastama tez, kad bausm turi utikrinti ne tik teising atpild, bet ir auklti nusikaltl, padti jam prisitaikymui gyventi visuomenje grus i kalinimo vietos. Bau diamosios teiss evoliucija nuo atpildo iki resocializacijos modelio pagrind sociologini ir psichologini teiss tyrim btinyb baudia mojoje teisje. Tiesa, i kryptis baudiamojoje teisje kelia diskusij, nes ia teisei mginama priskirti tokius tikslus, kuri ji viena negali pasiekti, ir tai menkina teiss autoritet. ia bt tiksliau kalbti ne apie teiss tiksl ipltim, o apie glaudesn jos ry su kitais socialiniais veiksniais. Bet tada tuos tikslus tiksliau bt laikyti ne teiss ar bausms tikslais, o kompleksiniais tikslais, kurie adresuojami ne teisei, o teiss sveikai su kitais veiksniais. Pasak D. Halo (J. Hali), integralioji jurisprudencija mgina apimti laisv, lygyb, sutikim su gamtos dsniais, socialin darn, solidarum, bendr gr ir saugum. 5.5 VIENO METODO VYRAVIMO PRIEASTYS Nors teiss mokslas naudojasi visais mintais metodais, bet konkre iu laiku konkreioje alyje ilgiau ar trumpiau vyrauja kuris nors vienas i j, nelygu kuri to meto mokslo tyrim kryptis yra pagrindin. Kai kurioje nors alyje i pagrind pajuda vertybi sistema, kai reikia nauj vertybi pagrindu garantuoti mogaus teisi saug, tada neivengiamai turi vyrauti kritikos metodas, orientuotas buvusi ar esam teisin sistem, kiek ji teisinmis priemonmis nepajgia garantuoti mogaus teisi saugos nauj vertybi sitvirti nimo slygomis. Remiantis kritikos metodu kuriama nauja teisin sistema, naujos vertybs veriamos atitinkamais moni santykiais, tiems santykiams suteikiama teisin forma; odiu, kuriamas teisinis mechanizmas mogaus teisms saugoti atsiradus nauj vertybi. Tada dogmatinis metodas dar laukia savo valandos, nes nra pakankamai aiks tie vertybiniai pagrindai, kuriais nort remtis naujoji teis, nenusistovjs vertybinis teiss svok turinys, kur turt tvirtinti, formalizuoti naujosios teiss kodifikacija, loginis jos svok tobulinimas. ia kol kas svarbiau inoti, kokia turi bti vertybin teiss orientacija negu kokie yra konkrets jos pavidalai.

42

VADAS

Bet kai tik naujoji teis ir jos formalizuojama vertybi sistema santykikai stabilizuojasi, tada teis kodifikuojama, gryninama, skaid rinama jos pagrindini kategorij, teisini procedr taikymo prasm. Tada pakeisti kritikos metod- ir jo dominant ateina dogmatinis (kalbinis-loginis) metodas. alies teisinei sistemai prasideda tam tikros ramybs laikas, arba aukso amius", o tai ir yra dogmatinio metodo vyravimas teiss tyrimuose. Visuomen tada atrodo lyg ir patenkinta savo teise, ji nepakenia kritikos, nori turim teis ne keisti, o tik tinkamiau technikai sutvarkyti, padaryti j patogesn taikyti prakti kai. Ji labiau susirpinusi tobulinti ne savo teiss turin, o jos iraikos form, nes turinys atrodo pakankamai aikus ir tobulas". Bet kai teis per ilgai susiavi savo iorinmis techninmis problemomis, maai domisi, kaip atitinka besikeiianius mogaus teisi saugos poreikius, kai teisin tvarka per ilgai nerevizuojama ir dl to sustabarja, ji ima kaustyti, slopinti asmens laisv, krybin aktyvum, galimybes gyvendinti savo teises. Todl didja nepasiten kinimas esamu teisinio reguliavimo modeliu. Tokiomis slygomis vl populiarja teiss kritikos metodas, maindamas dogmatinio metodo populiarum ir aktualindamas teiss turinio tyrimus. itaip vyksta periodika i metod tarpusavio konkurencija, kaitaliojimasis vietomis populiarumo poiriu. Istorinis metodas ima vyrauti tuo laikotarpiu, kai maja kurios nors visuomens viltis pakeisti esam teisin tvark (okupacin tvark Lietuvoje iki 1990 m.). Kova dl naujos tvarkos (teiss) baigsi pralaimjimu arba nepasiek troktamo tikslo: tada dabartis atrodo nepakeniama, o j pakeisti nra jg, nra ir dvasini gali gyventi neaikia ateitimi. Tada belieka kreiptis praeit, guostis buvusia jos galybe. itaip Lietuvoje po pralaimto 1863 m. sukilimo sivyravo tautos istorinio romantizmo nuotaikos. Laimingesnio gyve nimo ateitis neaiki, o dabartis (tolesnis gyvenimas okupacijos slygomis) nepakeniama ir nepriimtina. Viena paguoda - kreiptis savo istorij: didiuotis didinga Lietuvos valstybs praeitimi, Euro poje precedento neturiniais trimis Lietuvos Statutais, i praeities semtis vidini jg ateities isilaisvinimo kovoms. Istorinis metodas leidia tautai pajusti, kad ji kadaise buvo laisva, kad pavergimas yra istorinis ir dl to laikinas reikinys. Tai prieastis, dl kurios is metodas paprastai turi pasisekim reakcijos laikais tarp pavergt taut, socialini grupi. Kartu tai

43

TEISES TEORIJA

padeda suprasti, kodl iandien Lietuvoje istorinis metodas maai kam domus; gyvenama dabartimi ir sitikinimu, kad dabartyje slypi visos priemons ir galimybs garantuoti savo teisi saug. Istorin patirtis iuo poiriu atrodo lyg ir nereikminga. Bet istoriniu metodu gali bti domimasi ir dl kit motyv, pavyzdiui, siekiant suadinti visuomens smon veikti tam tikrus teiss moksle sikerojusius prietarus (pvz., prievols ir pareigos tapatinim). Tada istorinis metodas, prieindamas vien teisin tvark kitai, adina kritik mint ir skatina jos paang. Kita ir bene svarbiausia prieastis, kodl teiss teorijoje ir apskri tai jurisprudencijoje konkreiu metu vyrauja kuris nors vienas meto das, yra teiss samprata. Pozityvistine teiss samprata besiremiantis teiss teoretikas teiss teorij pirmiausiai gr teisini tekst kalbine-logine analize ir atmes arba menkiau vertins kitus teiss tyrimo metodus, jais negr savo pagrindini ivad. Prigimtins teiss alininkai, pripastantys esant dvi teiss sis temas - pozityviosios teiss ir prigimtins teiss, vadovaujasi dvejo pu metodu: pozityvij teis jie tiria taip pat kaip ir pozityvistai remdamiesi teisini tekst logine analize, o prigimtin t e i s - filo sofiniu, vertybiniu metodu, siekdami suvokti, kas teisje yra ir objektyvaus, nepriklauso nuo statym leidjo valios, kam statym leidjo valia galiausiai privalo paklusti. Sociologin koncepcija pirmum teikia sociologijos ir socialins psichologijos tyrim metodams; psichologin koncepcija - introspek cijos metodui (savo psichini igyvenim stebjimui), taip pat bihevioristiniam metodui (savo ivadas dl psichini igyvenim turinio grindia tiriam asmen elgesio stebjimu). 6. V I D I N TEISS M O K S L O STRUKTRA Teis, bdama moni santyki reguliatorius, yra daugialypis reiki nys. Todl ji tiriama vairi teiss moksl: vieni teiss mokslai j tiria bendruoju poiriu, aikindamiesi, kas yra teis apskritai, koks jos santykis su moni interesais, kaip ir dl ko ji keiiasi, kiti teiss mokslai j tiria kaip konkrei visuomenini santyki reguliavimo technik. Abu ie teiss tyrimo lygiai vadinami vienu bendru vardu teiss mokslas, arba jurisprudencija (lot. jurisprudentia - teiss ima nymas, arba inios apie teis). Taiau kiekvienas ipltotas mokslas
44

VADAS

yra diferencijuotas. I jurisprudencijos diferenciacijos randasi akiniai teiss mokslai, anksiau vadinti teisinmis dogmatikomis". vairs autoriai skirtingai klasifikuoja teiss mokslus. Taiau kontinentins Europos universitetuose labiausiai ipopuliarjo ta teiss moksl klasifikacija, kuri XIX a. pasil vokiei istorin teiss mokykla (F. K. Savigny, G. Puchta). Ji skirst teiss mokslus filosofinius ir pozityviuosius. Konkretinant i klasifikacij, univer sitetuose dstomus teiss mokslus atitinkamai imta skirstyti tris pagrindinius teiss moksl tipus: 1) bendrieji teiss mokslai: teiss filosofija (teorija), teiss sociologija; 2) specialieji (arba dogmatiniai) teiss mokslai; 3) teiss istorijos mokslai. 1) Filosofiniais, arba teoriniais, teiss mokslais domtasi nuo antikos laik (Platonas, Aristotelis). Prie i moksl paangos labai prisidjo minta istorin teiss mokykla. Taiau moderniosios teiss filosofijos pagrindus sukr teisinis pozityvizmas XIX a., jo pagrindiniai centrai buvo Anglija (D. Ostinas) ir Vokietija (K. Bergbomas (Bergbohm), G. Jelinekas (Jellinek). Teisinis pozity vizmas pareng bendro mokslo apie valstyb ir teis projekt (Allgemeine Staats- und Rechtslehre, analitical jurisprudence). Skirtin gai nei kiti teiss mokslai, is mokslas tyrinjo ne kurias nors konkreios valstybs valstybines, teisines institucijas, bet valstyb ir teis kaip tam tikr bendr politins kultros fakt. io tipo teiss mokslai tiria bendruosius teiss poymius: teiss samprat, bendrj teiss svok aparat, teiss veiksmingum. 2) Sakiniai, arba specialieji, teiss mokslai: konstitucin teis, civilin teis, santuokos ir eimos teis, finans teis, administracin teis, baudiamoji teis, darbo teis, ems teis, civilinio proceso teis, baudiamojo proceso teis, administ racinio proceso teis ir kiti. ie mokslai, remdamiesi bendrj teiss moksl suformuluota teiss samprata ir j svok aparatu, sprendia techninius konkre ios teisinio reguliavimo srities klausimus. iandien beveik visuotinai pripastama, kad specialieji teiss mokslai, kaip ir teiss teorija, u savo iuolaikin raidos lyg turi bti dkingi teisiniam pozityvizmui, kuris apibr pagrindinius specialij teiss moksl udavinius ir metodus, suformulavo pa45

TEISES TEORIJA

grindines j svokas. Kartu pripastamas ir pozityvistinio metodo ribotumas. Teisinis pozityvizmas laiksi nuomons, kad jurisprudencijos objektas yra teisini tekst ir juose suformuluot teisini nurodym analiz, o pagrindinis teisininko darbo metodas turs bti kalbinisloginis. Todl teisinis pozityvizmas alino i teiss mokslo teiss socialinio veikimo problemas (t. y. teiss faktinio funkcionavimo, teisini nurodym socialin veiksmingum, piliei teisins smons tyrimus), taip pat empirinius metodus (sociologin, psichologinius). Kartu jis kl teiss mokslui pasyvios" taktikos reikalavimus: teiss mokslas privals tik analizuoti teis, kokia ji yra, o ne kritikuoti j arba silyti jos tobulinimo projektus. odiu, grind jurisprudencijos, kaip valdios tarnaits, program: teisininkas turi aikinti teisin tekst panaiai, kaip teologas kad aikina religin tekst, t. y. kaip nekeiiam dogm. iandien ios pairos gerokai pasikeit. Lenk teisininkas L. Moravskis (Morawski) iskiria dvi esmines specialij teiss moksl permainas: a) atsisakym riboti teiss mokslo kompetencij tik galiojanios teiss analize (de lege legat problematika) ir vengti pozityviosios teiss kritikos (de lege ferenda problematika). Kritin pozityviosios teiss analiz ir teiss reformavimo projekt silymai iandien yra laikomi neginijama teiss mokslo uduotimi. Dl to tradici nis specialij teiss moksl apibdinimas kaip dogmatini netenka ankstesns prasms. Be to, su konstitucins justicijos iplitimu Europoje pozityviosios teiss kritinio tyrimo modelis apm ne tik teiss mokslus, bet ir teiss taikymo procesus: konstituciniai teismai, tiriantys normini akt konstitucingum, atmeta prielaid, kad teisininkas visada pripasta teis, kokia ji yra; b) nuosekl specialij teiss moksl empirizavim. Nuo to laiko, kai teiss mokslas absorbavo ir de lege ferenda problematik, tapo aiku, kad jis negali apsieiti be empirini tyrim, nes neinant, kaip teis faktikai funkcionuoja: ar ji veiksminga, ar ji pasiekia jai keliamus tikslus, nemanoma racionaliai nei kurti teiss, nei jos pagrsti ar kritikuoti. N u o to laiko labai isiplt sociologiniai, psichologiniai, taip pat ekonominiai teiss mokslo tyrimai.
46

[VADAS

3) Istoriniai teiss mokslai sudaro trei teiss moksl tip. J isisky rimui ir raidai didel reikm turjo minta istorin teiss mokyk la. Prie i teiss moksl pirmiausia priskiriama romn teis. Ji dstoma universitetuose ir tyrinjama atsivelgiant t svarb vaidmen, kur romn teis atliko formuojantis Vakar Europos teiss tradicijai. Prie istorini teiss moksl priklauso bendroji valstybs ir teiss istorija, Lietuvos valstybs ir teiss istorija, taip pat politini ir teisini doktrin istorija. Pastaroji, skirtingai nuo dviej pirmj, tiesiogiai tiria praeityje egzistavusias valstybinesteisines institucijas ir politines-teisines koncepcijas siekdama nu statyti teisins minties varomsias jgas, dsningumus ir krypt: kur link ir dl ko pltojasi teis, kas lemia jos pltot. Su mokslo apskritai paanga stiprja moksl integracijos ten dencijos ir j pagrindu atsiranda naujos tarpins ir teiss mokslo disciplinos. Tai teiss filosofija, teiss sociologija, ekologin teis, kriminalistika, teismo medicina, teismo statistika, teisin informatika, teiss logika, teisin komparatyvistika ir kitos. ie mokslai formavosi taikant filosofijos, sociologijos, technikos, medicinos, informatikos ir kitus metodus vairioms teisinio regulia vimo, teiss norm klasifikavimo, teisini tekst analizs, teiss socialinio veiksmingumo ir kitoms problemoms sprsti. Kit moksl metod ir rezultat skverbimasis teiss moksl, minta, yra paangus, nes leidia kit moksl pasiekt metodologi n paang panaudoti paintinms jurisprudencijos galimybms ir teisiniam poveikiui didinti. Kompiuterins, lazerins ir kitokios tech nikos iradimas, jos panaudojimas teisingumui vykdyti padidina teissaugos institucij galimybes nustatyti objektyvi ties konkreio je byloje - iaikinti teiss paeidjus, patraukti juos teisinn atsako mybn, apginti nukentjusij teises ir itaip didinti teiss siviepa tavimo moni santykiuose galimybes. Be to, pltojantis rinkos ekonomikai, atsiranda nauj teiss subjek t (pvz., akcini bendrovi, komercini bank, kitoki komercini darini), nauj teisini reikini (hipoteka, holdingas, ustatas ir kt.). J pagrindu klostosi nauji moni tarpusavio santykiai, keiiasi j pobdis. Jiems reguliuoti, nukreipti bendrosios gerovs linkme neu tenka kurios nors jau esamos teiss akos norm, nes reikia kitokiu metodu ir kitokiu mastu reguliuoti naujai atsiveriani socialini santyki srit. Todl atsiranda nauj teiss ak, posaki: ekologin teis, komercijos teis, biros teis, mokesi teis, kosmoso naudojimo
47

TEISES TEORIJA

teis, kompiuterins technikos naudojimo teis ir kita. iuo poiriu teiss mokslas yra atviras naujoms teiss disciplinoms atsirasti. Pripastama, kad i esms nra nei pagrindini, nei antraeili teiss moksl. Pasak R. Z. Lifico, kiekviena teiss mokslo discipli na bsimam teisininkui yra btina, nes jam i pradi svarbu studijuoti visus teiss mokslus. N u o to priklauso juridinio isilavi nimo vairov, kokyb. Be to, neaiku, kokioje teissaugos ar apskri tai valstybinio valdymo srityje teiss studij absolventui teks dar buotis baigus studijuoti. Ir tik vliau, atsivelgiant pasirinkt teisinio isilavinimo specializacij, teisininkas profesionalas vienai teiss mokslo sriiai skirs daugiau dmesio, kitai - maiau. 7. TEISS TEORIJOS VIETA TEISS M O K S L SISTEMOJE: N U O D O G M A T I N S PRIE M S T A N I O S J U R I S P R U D E N C I J O S Specialieji teiss mokslai, kad ir kiek jie tarpusavyje skirstsi, vis tiek yra teiss mokslai. Bet kas utikrina i vidin j vienov, j priklausym tai paiai teisei? Tai daro teiss samprata ir bendrj teiss svok sistema. Pavyzdiui, akiniai teiss mokslai vartoja tokias bendrsias teiss svokas: teiss norma, teiss principas, teisinis santykis, teiss paeidimo sudtis, teisin atsakomyb, teisnumas, veiks numas, teiss subjektas ir t. t., bet i svok turinio jie nenustato. O nenustato todl, kad bendrosios teiss svokos vartojamos visuose ar daugelyje teiss moksl. Todl jos yra kuriamos apibendrinant ne kurio nors vieno, o daugelio teiss moksl patirt. i misij" kaip tik ir atlieka teiss teorija, apibendrindama specialij teiss moksl ir teiss taikymo praktik, ios analizs pagrindu formuluodama vyraujani teiss samprat. itaip ji padeda veikti specialiuosiuose moksluose pagal tradicij sitvirtinusias netikslias svokas ir j inspiruojam netiksl msty m. (Tradicini svok netikslumas paaikja pereinant prie nauj vertybi sistemos, kuri teiss teorija ir siekia transformuoti to meto mogaus teisi saugos poreikius atitinkani teiss samprat.) tai baudiamojoje teisje sitvirtinusi nuostata, kad baudiamj statym paskirtis - ne tik bausti, bet ir drausti tam tikras veikas. Tuo tarpu teiss teorija, remdamasis reguliacini ir baudiamj teiss norm sveikos logika, teigia, kad baudiamieji statymai ne draudia, o tik baudia, nes draudimus nustato konstitucins ir
48

VADAS

kitos reguliacins teiss normos. Baudiamieji statymai tik nurodo (aprao), kokiais bdais buvo paeisti reguliacini norm nustatyti draudimai, ir nurodo poveikio priemones u t draudim paei dimus. Civilin teis operuoja prievoli teiss", prievolini santy ki", baudiamoji teis - karo prievolininko" kategorijomis, o teiss teorija teigia, kad prievol" yra feodalins ir kit nelaisv visuo meni mogaus status apibdinanti svoka, kai asmuo yra parei gojamas atlikti priverstinius darbus (prievoles), bet juos atlikdamas negyja nauj subjektini teisi. Demokratin visuomen remiasi ne prievoliniais, o skoliniais santykiais, nes ie santykiai atsiranda asmeniui siekiant gyti subjektin teis arba ja naudojantis. Civilin teis operuoja abstrakia, filosofine teist lkesi" svoka. Teiss teorija padeda atskleisti, sukonkretinti jos teisin turin, nurodydama, kad teist lkesi" teisinis turinys - tai situacija, kai asmuo, atliks tam tikr pareig (vykds reikalaujamas slygas), turi teist pagrind tiktis, jog atlikdamas pareig gijo atitinkam valstybs pripastam subjektin teis tam tikr gr. Konstitucins teiss literatra teigia, kad kai kurios mogaus teiss yra absoliuios. Teiss teorija tai konkretina skirdama du mogaus teisi egzistavi mo lygmenis- teisnumo ir subjektins teiss: teisnumo lygmens teiss - absoliuios, subjektins teiss - santykins; teisnumo atvil giu asmenys lygs, subjektini teisi atvilgiu - nelygs. Taigi analizuodama bendrsias teiss svokas teiss teorija kuria leistinas teisinio mstymo priemones: teisinis mstymas vyksta ne kitaip, kaip tik jungiant bendrsias teiss svokas su specialio siomis. Kadangi bendrosios svokos garantuoja teisinio mstymo vienareikmikum, o tuo pagrindu - ir jo operatyvum, rezultaty vum, tai ias svokas tobulinanti teiss teorija prisideda ir prie kiekvieno akinio teiss mokslo paangos. Apie tai, kaip iandiena gali bti suprantama teiss teorijos parama specialiesiems teiss mokslams, galima sprsti kad ir i pavadinim straipsni, kurie 1971-1972 m. buvo paskelbti Vokietijos urnaluose Rechtstheorie" ir Jahrbuch fur Rechtssoziologie und Rechtstheorie": Teiss teorija kaip analitin mokslo teorija", Teiss teorija kaip kritin refleksija", Teiss teorija kaip protojuridika", Teiss teorija kaip sistemos teorija", Teiss teorija kaip teiss mokslo pagrind mokslas", Teiss painimo teorija", Teiss logika", Teiss svokos ir sistemos teorija", Teiss sprendim ir informacijos teorija", Teisins kalbos ir teiss argumentavimo teorija" ir kit.
49

TEISES TEORIJA

Teiss teorija ia suprantama kaip pozityviosios teiss ir specia lij teiss moksl bendroji metodologija. Atsivelgiant i euristin teiss teorijos funkcij specialij teiss moksl atvilgiu, teiss teorija nra vien apraomasis ar i paskos specialiesiems teiss mokslams sekantis mokslas. Jei itaip bt, teiss teorija neivengiamai atsilikt nuo specialij teiss moksl. O tas, kas atsilieka, negali pagelbti priekyje einaniajam. Teiss teorija eina teiss moksl priekyje, ji siekia sistemos poiriu apibendrinti j rezultatus, juos kritikai vertinti atsivelg dama vyraujani teiss samprat kaip vis teiss moksl koncep tualj vadov, j teisingumo, paangumo garant. Tik formuluodama iuolaikin moksliniu metodu grindiam teiss samprat, ja nuosekliai remdamasi, teiss teorija ir gali ilikti specialij teiss moksl priekyje, atlikti savo metodologin funkcij (remti juos), prisidti prie j paangos. Kad teiss sampratos moks likumui bt sumainta neigiamo subjektyvizmo taka, teiss teorija mgina j formuoti dedukcijos metodu - traktuoti bendrj teiss svok turin kaip teiss sampratos ipltojim, sukonkretinim konkrei teiss veikimo situacij atvilgiu. Be to, su teisine valstybe ateina bendroji demokratijos nuostata vadovautis ne statymo, o teiss virenybe. Pripainimas teiss principams tokio pat imperatyvumo kaip ir teiss normoms lemia tai, kad pozityvioji teis tampa vis labiau mstania, iekania tikinamesns savo sprendim argu mentacijos. Tai pareigoja teiss teorij pltotis kaip toki paiek, sprendim smoningumo, teisinio mstymo tikslumo, atrumo" didinimo metodologij. Apibendrinant galima sakyti, kad teiss teorija - tai koncentruotai ireiktas visas teiss mokslas, jo kvintesencija (santrauka). Tai metodolo gin teiss moksl vairovs vienov. Ji domisi ne kuo akiniai teiss mokslai skiriasi vienas nuo kito, o kuo sutampa. O sutampa ta paia teiss samprata ir tuo paiu bendrj teiss svok aparatu. Tai lemia ir pagrindin teiss teorijos viet tiek teiss moksl, tiek teisinio isilavinimo sistemoje, taip pat teiss teorijos studij komplikuotum - studijuojant teiss teorij reikia mstyti ne kon krei teiss ak, o vis teis - visas teiss akas i karto vienu proto aktu". O ta visa teis" - tai pirmiausia teiss samprata, kurioje telpa visos teiss mokslo akos, kurioje jos susivienija ir nuo kurios priklauso t ak bendroji vertybin (konceptuali) orientacija: naujos idjos organizuotai vienu metu gali ateiti visus
50

VADAS

teiss mokslus tik teiss sampratos ir j formuluojanios teiss teorijos pagrindu. 8. TEISS TEORIJA IR TEISS FILOSOFIJA Apie kai kuriuos teiss teorijos ir teiss filosofijos santykius usiminta ios knygos pratarmje. ia siekiama juos sukonkretinti. Teiss teori jos skirtumas nuo klasikins teiss filosofijos kaip bendrj samprota vim apie teis yra tas, kad teiss teorija pirmiausia tiria, kokia teis yra, o teiss filosofija analizuoja, kokia teis turi bti. Dl to teiss teorija pltojama daugiau deskriptyvaus, analitinio metodo pagrindu, jos moksliniai interesai nukreipti kalbin, login teiss svok ir j santyki (teisins tvarkos) analiz. Todl teiss teorijos tyrim struk tr siejant su teiss logika ir teiss lingvistika, ji ilg laik vadinta analitine jurisprudencija", svok jurisprudencija", arba teiss enciklopedija". Pagrindin dmes koncentruojant teiss ireikimo form ir formalius teiss svok santykius, o nesidomint ar maai domintis teiss norm turiniu, suprantama, neturjo kilti ir klausimo, kokia teis turi bti. Teis yra tokia, kokia yra. Todl neturininga teiss teorija negaljo bti kitokia, kaip tik reine Rechtslehre". Esant neturiningai teisei nekyla ir teiss norm teisingumo klausimo; j pakeiia norm teistumo, j neprieingumo pagrindi nei", arba auktesns juridins galios, normai klausimas. Tuo tarpu teiss filosofija tiria teiss vertingum, t. y. teiss santyk su konkreiais tos epochos visuomens interesais, j diferen ciacija. Grindama teiss normas turiningumo element, ji grina ir teisingumo svok, kuri iki tol buvo ugota teistumo svokos. Grinusi teis teisingumo svok, teiss filosofija atveria galimyb pltoti teis ir jos teorij demokratini vertybi tvirtinimo ir gyven dinimo linkme. Teiss mokslas be teiss filosofijos negali bti demokratins santvarkos ideologija. itaip teiss filosofija siprasmina kaip logikai btinas teiss teorijos tsinys ir logika pabaiga, kai teis suvokiama kaip formos ir turinio vienov. Dl to kai kurie autoriai net link teiss teorij apibrti kaip tam tikr teiss filosofijos variant. Tai turi pagrind, nes iuolaikin teiss teorija, kaip sakyta, aikina ne tik paias teiss svokas, bet ir tokio aikinimo teorin pagrind - teiss samprat, su kuria formalij teiss svok analiz ateina turiningumo elemen tas. Mginimas nagrinti bendrsias teiss svokas be ryio su teiss
51

TEISS TEORIJA

samprata gresia paios teiss praradimu. Neatsitiktinai tokios orien 19 tacijos teiss teorij kai kurie autoriai (L. Nelsonas , H. P. Snaideris 20 (Schneider) ir kt.) vadina teiss teorija be teiss". I i a - minta terminologin diskusija: teiss teorija" ar teiss filosofija"? Nors teiss teorijoje pleiasi filosofini klausim ratas, o teiss filosofijoje - formaliosios logins analizs kompetencija, abi ios teiss tyrimo sritys isaugo autonomikum, atveriant keli vai resn teiss painim. 9. A K A D E M I N M S TEISS STUDIJOMS - SMLIO L A I K R O D I O " PAVIDALAS 9.1 VIENTISO POIRIO STADIJA Akademins teiss studijos pirmiausia prasideda bendraisiais teori niais teiss mokslais - teiss teorija: i pradi svarbu vienu vilgsniu, bendraisiais bruoais aprpti vis t mokslinio painimo srit, kuri vadinasi teiss mokslu, atskleisti to mokslo specifik, jo taikomus painimo metodus, atriboti teiss moksl nuo kit, gretu tini moksl (filosofijos, istorijos, politins ekonomikos, politologijos, etikos ir kt.). Todl ioje stadijoje paintis su teise prasideda ir apsiriboja bendrja teiss samprata, istorine jos raida, bendraisiais teisinio ir apskritai mokslinio painimo metodais, bendrj teisinio mstymo svok sistema. Tai abstrakios integracijos persvara prie diferenciacij. Bet abstrakti teis nepakankamai informatyvi ir dl to maiau veiksminga. O siekiant padaryti veiksming, maai informatyvi abstrakcij reikia skaidyti dalis, upildyti j diferencijuota teisine informacija. 9.2 VISUMOS SKAIDYMO DALIS STADIJA Toliau gilinantis teis, prireikia i vientis teiss samprat abstraki bendryb, konkretinti, aikintis, kaip ji reikiasi, tampa konkreti konkreiose teisinio reguliavimo srityse atsivelgiant regu-

19

Nelson L. Die Rechtswissenschaft ohne Recht. 2 Aufl. Gottingen; Hamburg,

1949.
Schneider H.-P. Rechtstheorie ohne Recht? Zur Kritik des spekuliativen Positivismus in der lurisprutenz // Mensch und Recht / Festschr. fur E. VVolf. Frankfurt/M., 1972.
52
20

VADAS

liuojam socialini santyki specifik. Todl bendrasis teiss pa inimas skyla atskiras teiss sampratos reikimosi formas - akinius teiss mokslus, kur bendroji teiss samprata virsta civiline, administracine, baudiamja ar kita akine teiss samprata. ia studijuojama konkreti vairi teisinio reguliavimo ak teisin tech nika, kuri padeda praktikai gyvendinti teiss samprat atsivel giant konkreios teisinio reguliavimo srities specifik. Todl vienti sas poiris teis inyksta, jis suskyla atskiras, tarpusavio ryius prarandanias dalis - akinius teiss mokslus; ia domimasi ne kuo teiss mokslai sutampa, o kuo jie vienas nuo kito skiriasi. Tai reikalinga, kad bt pltojama vairialypio teisinio reguliavimo (tei ss sampratos reikimosi) specifika atsivelgiant konkreios mo gaus teisi apsaugos ir gyvendinimo srities savitum. Tai pozityvu sis teiss diferencijavimosi aspektas, kartu atskleidiantis ir nega tyvius savo bruous. Vykstant diferenciacijai stengiamasi painti, kuo konstitucin teis skiriasi nuo administracins, baudiamosios ar kitos teiss akos, bet nesidomima, kokiu pagrindu jos sveikauja, dl ko viena kitai reikalingos, kur baigiasi konkreios teiss akos reguliavimo galimybs. odiu, diferenciacijai persvrus integracij, teis, kaip vairi teiss ak visuma, ima prarasti savo disciplin vairovs vienov, sistemingum, tarpusavio priklausomyb, viena kitos param ir galiausiai - savo galimybi tikrumo pojt. Tada turime krv teiss ak, bet neturime teiss sistemos, parodanios tikrj kiekvienos teiss akos kompetencij ir viet kit teiss ak atvilgiu. Tada silpsta pozityvus teiss poveikis mogaus teisi saugai, nes tos saugos sargyboje ima budti ne visa teiss sistema, o tik paviens, izoliuotos, viena kitos nestiprinanios teiss akos. 9.3 SUSKAIDYTOS VISUMOS VIENTISUMO ATKRIMO STADIJA Kad is vientisos teiss sampratos isikristalizavimas akines teiss sampratas (tarpakin izoliacija) netapt klitimi teiss akoms pasinaudoti viena kitos paslaugomis ir neltint bendros teiss mokslo paangos, btina vl grti prie teiss kaip visumos, tik jau dabar ne kaip prie abstrakios, o kaip prie konkreios visumos, praturtintos konkrei teiss ak specifikos imanymu. Bendroji teiss samprata dabar jau yra papildyta, sukonkretinta akinmis teiss sampratomis ir dl to yra konkreti (informatyvi) bendryb.
53

TEISES TEORIJA

Diferenciacija pagilinama nauja integracija, vl pabriant ne tik kuo teiss akos skiriasi viena nuo kitos, bet ir kuo sutampa. Naujai gauta informacija apie teiss ak skirtumus vl i naujo suvedama sistem, vl mezgami analizs nutraukti ryiai tarp teiss moksl, atkuriamas vidinis j vieningumas. O integracijos ir diferenciacijos pusiausvyros atkrimas garantuoja teiss studij konkretum, gilu m ir vienpus apibrtum. Taigi akademins teiss studijos pradedamos teise kaip abstrak ia visuma (teiss samprata), o i vliau suskaidoma konkreias raikos formas (civilin, baudiamj, administracin ir kitoki tei s), o paskui vl grtama prie teiss kaip visumos, tik jau prie konkreios, kur jau aikiai suvokiama ne tik kuo akiniai teiss mokslai skiriasi vienas nuo kito, bet ir kuo jie sutampa, kaip viena teiss aka yra papildoma, sustiprinama sveikos su kitos teiss akos normomis. Pavyzdiui, konstitucins teiss norma nuosavyb nelieiama" (Konstitucijos 23 str.) yra tik tiek reali ir veiksminga mogaus teisi saugos priemon, kiek ji yra garantuota civilins teiss normomis (leidimu sudaryti civilinius sandorius, didinti jais asmens nuosavyb, ja naudotis), administracins ir baudiamosios teiss normomis, sauganiomis nuosavybs teis nuo neteisto ksi nimosi. Be to, i teiss norm prasm gali bti autentikai suprasta tik vadovaujantis ioje konstitucinje normoje knyta teiss sampra ta: ta nuosavybs teis yra absoliuti ar santykin. iam baigiamajam, integruojani akademini disciplin tipui galt priklausyti teiss metodologija, teisins valstybs koncepcija, teiss sociologija, usienio ali valstybs ir teiss istorija, teisins minties arba politini, teisini teorij istorija, kriminologija, profesi n etika ir kita 21 . Pastaba: Usienio ali valstybs ir teiss istorija bei kitos s teiss istorija susijusios akademins disciplinos paprastai dstomos pirmo kurso teiss fakultet studentams, kurie dar nra studijav akini teiss moksl ir neino teiss teorijos, konstitucins, administracins, baudiamosios, civilins, eimos ir kit teiss ak svok, kuriomis remdamiesi galt naudingai klausytis ios disciplinos paskait ar savarankikai studijuoti istorinius teiss tekstus. io kurso poveikis teisiniam isilavinimui gerokai padidt, jeigu jis bt skaitomas auktesnij kurs studentams, jau turintiems teorin ir dalykin pasirengim. Jis pagilint specia lisias, akines teisinink studijas, nes sujungt iuolaikines teiss ak inias ir problemas su istorine ios srities vairi taut teiss patirtimi, leist pajausti teiss tapsm, gilumines analogijas, teisinio reguliavimo paangos mast.
54
21

BENDRIEJI TEISS MOKSLAI (TEISS SAMPRATA) AKINIAI TEISS MOKSLAI (BENDROSIOS TEISS SAMPRATOS SPECIALIZAVEVIAS)

BENDROSIOS IR AKINI TEISS SAMPRAT INTEGRACIJA

Taigi akademini teiss studij organizavimas savotikai prime na smlio laikrod" - judjim nuo abstrakios bendrybs prie konkretybs ir nuo jos - vl prie bendrybs, tik kart konkreios. 10. I U O L A I K I N S T E I S I N I N K O KVALIFIKACIJOS Y P A T U M A I iuolaikin teiss samprata remiasi aikiu teiss ir statymo skyrimu teikdama teis esant fundamentalesn dalyk negu statymas, nes jis gali bti ir savavalikas. Tai tampa pagrindu skirti dvi teisinink kvalifikacijos koncepcijas ir atitinkamai - dvi j rengimo (mokymo arba studij) programas. Jeigu teis tapatinama su statymu, tai teiss praktikos poiriu pirmumas teikiamas ne teisingumui, o teistumui. O teistumo primatu grindiama teisininko kvalifikacija reikia teisinink legist (lot. lex - statymas), i kurio reikalaujama gerai imanyti statymus, j taikymo procedras, tiksliai juos taikyti (kvalifikuoti teisei prieingas veikas, formuluoti teiss taikymo akt tekstus ir k t ) . Todl teisininko legisto kvalifikacija - tai faktikai daugiau ar maiau pasyvaus (teiss atvilgiu) vykdytojo kvalifikaci ja. Atitinkamai tokio teisininko kvalifikacija turs bti formalistin. Tokios kvalifikacijos teisininkas susiduria su problemomis, kai jam reikia priimti teisin sprendim dl socialins situacijos, kuri nra aprayta statymuose. Bet jeigu ne teis taikoma prie statymo, o statymas prie teiss, tai pripastamas ne bet koks teistumas, o tik teisingumo teistu mas, kuris privalomas ne tik statym vykdytojams, bet ir t statym leidjams. Tai reikia, kad reikalaujama kurti teisinius
55

TEISES TEORIJA

statymus ir tik toki statym reikalavimus gyvendinti. Tik tokiai nuostatai palaikyti bei garantuoti ir atsiranda konstitucin ir admi nistracin valstybins valdios veiklos teistumo kontrol, jos institucionalizavimas, pareigojantis teisininkus - konstitucinio ir admi nistracinio teism teisjus ne tik imanyti, aikinti, taikyti statymus, bet ir vertinti juos sutikimo su konstitucija (tam tikru poiriu teise) atvilgiu. Tai reikia, kad iandien teisingumo nejas jau yra ne tik statym leidjas, bet ir teisjas, ypa konstitucinio ir admi nistracinio teism, sprendiantis, ar valdios statymai ir kiti teiss aktai atitinka konstitucijoje suformuluot teisingum (teis), kur turi atpainti ir kuriuo remdamiesi privalo vertinti konkretaus statymo teisin vert. Apie teisingum dabar sprendiama ne tik vykdant, bet ir kuriant statymus. Konstitucijai prietaraujantis statymas tik todl yra neteistas, kad jis yra neteisinis (prieingas teisei). Ir tai jau sprendia ne kas kitas, o teisininkai. Kad pajgt kvalifikuotai tai atlikti, jiems reikia turti ir atitinkam teiss samprat, sugebti j atpainti konstitucijoje, kuri su tam tikromis ilygomis gali bti laikoma formalizuota teise. inant, kad ne viskas gali bti reglamen tuota statym ir tilpti imoktas normas ir procedras, teisininkui danai tenka sprsti bylas remiantis ir bendrja teiss samprata, visuotinai pripaintais teiss principais. Be to, demokratinje visuo menje teisininkui tenka dalyvauti rengiant ar vertinant vairi teiss akt projektus. O t projekt logikos jis yra pareigojamas analizuoti ir vertinti vairius socialinius reikinius mogaus teisi saugos ir gyvendinimo poiriu, imanyti t reikini specifik. Todl tokio teisininko isilavinimui sunku isitekti vien teiss moks luose; jam reikia imanyti ir gretutinius socialin proces tirianius mokslus - filosofij, sociologij, ekonomik, psichologij, vadyb ir 1.1. Jam reikia priimti sprendimus dl vairi socialini vertybi. O tai manoma tik suvokiant t vertybi specifik ir j reikm krato paangai, mogaus teisi saugai. Isilavinimo integralumo reikalauja pati teiss prigimtis: jeigu teis yra socialinis interesas, perdirbtas teiss norm, tai noriniam skmingai veikti teisininkui svarbu inoti ne tik pai norm, bet ir joje slypint interes bei tas slygas, kurioms esant tas interesas virsta visuomenine tvarka, garantuojania socialin santarv ir rimt. Teisininkas, kuris savo studijomis niekuomet ir visikai nra ijs i teiss moksl rib socialin ar sociologin srit, kuris teiss nuostatus studijavo tiktai dogmatikai ir kuriam visuomen sudaro toki pat paslapt, kaip

56

VADAS

chemija ar botanika [...] nieko neinodamas apie gyvus socialinius procesus, apie t apatin judjim, kuris nuolat vyksta teiss norm pamatuose [...], toks teisininkas [yra] grynas formalistas, socialinei teiss funkcijai [jis] didels naudos neduos, o tam tikru atvilgiu gali jai net kenkti. Tik teisininkas - visuomenininkas gali bti kompetentingas socialinis krjas ir tvarkytojas." 22 Visi ymieji pasaulio teisininkai: G. Leibnicas (Leibniz), S. Monteskj (Ch. Montesquieu), L. von tainas (Stein), K. Marksas (Marx), R. Molis (R. von Mohl), A. Konis (Koni), ms - M. Romeris, P. Leonas ir kiti, ar ne dl to laikomi ymiais, kad disponavo integralia kompetencija - pajg ne tik aikinti ir taikyti statymus, bet ir modeliuoti teisinio reguliavimo strategij. Kvalifikacijos integralumas btinas jos socialinio veiksmingumo poymis. Todl vienaip reiks organizuoti teisinink legist ir kitaip teisinink jurist rengim, j akademines studijas. teisininko juristo rengim orientuojanios akademins studijos pirmiausiai tu rt sudaryti teiss studentui kuo daugiau galimybi pajusti pai teiss esm, jos kaitos prieast, socialin paskirt, kad remdamasis visu tuo jis vliau pajgt teisikai pasielgti sprsdamas vairius su mogaus teisi apsauga ir gyvendinimu susijusius klausimus, ypa tais atvejais, kai situacijai reguliuoti nra konkretaus statymo. ia galima visikai sutikti su prof. V. Mikelno nuomone, kad Lietuvos teism sistemos veiklos turinio poskis priklausys nuo to, ar teisjas tikrai bus racionaliai mstantis mogus". O tai labai priklauso nuo auktojoje mokykloje gyt ini ir nuo paios auk tosios mokyklos dvasios. Tik auktojoje mokykloje, kuri skatina ir garantuoja savarankik, laisv mstym ir ugdo mstani asmeny b, manoma utikrinti ir krybikos, racionalios teisins smons ir teisins kultros formavimsi." 2 3 Teisininko kvalifikacijos kokyb - tai ne tik jo paties asmeninis reikalas. Tai ir visos visuomens turtas, nes nuo jos labai priklauso visos teisins sistemos socialinis veiksmingumas: ta sistema veiks taip, kokios kvalifikacijos teisininkai j diegs.

Romeris M. Valstyb ir jos konstitucin teis. T. 1. Vilnius, 1995. P. 286. Mikelnien D., Mikelnas V. Teismo procesas: teiss aikinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999. P. 70.
23

22

57

TEISES TEORIJA

1 1 . VALSTYB KAIP TEISS KATEGORIJA Baigiant aptarti vadin teiss teorijos dal, pasakytina, kad io kurso turinys pirmiausia yra skiriamas ne valstybs ir teiss teorijai, o teiss teorijai. Tai daroma todl, kad valstyb, kiek ji susijusi su politins valdios krimu ir organizavimu, pirmiausia yra politolo gijos kategorija ir turi tam tikr autonomikum teiss atvilgiu. Taiau is atsiribojimas, suprantama, nra ir negali bti didelis, nes valstyb yra ne tik politologijos, bet ir teiss kategorija. I valstybs, matysime, kyla tokie esminiai teiss poymiai kaip formalus api brtumas, visuotinis jos imperatyv privalomumas ir garantavimas legalios prievartos priemonmis. iuo poiriu valstyb esminio (btino) elemento teismis eina teiss esm ir jos atvilgiu siprasmina kaip mogaus teisi gyvendinimo organizacija. Valstyb ive dama i teiss poreiki ir tais poreikiais apribota jos veikla. Neat sitiktinai iuolaikin valstyb apibriama kaip teisin valstyb. Todl apie valstyb kalbsime visais tais atvejais, kai bus kalba ma apie teiskuros ir teiss gyvendinimo subjektus bei garantus, nes tada valstyb reikiasi kaip teiss kategorija.

BENDROJI DALIS

TEISS SAMPRATA IR JOS RAIDA

I SKYRIUS

TEIS KAIP PROCESAS (KONTINUUMAS)

1. TEISS S A M P R A T A TEISS M O K S L VAIROVS VIENOV XX a. mogumi pripaintas Albertas Einteinas ra: Svarbiausias ndienos fizikos udavinys yra surasti paius bendriausius gyveni mo dsnius, pagal kuriuos bt galima sudaryti vientis pasaulio vaizd." (Bonpocm <fiuAOco(f>im. 1986, Nr. 9) Teiss atveju tok vientis teisinio pasaulio vaizd" pretenduo ja teiss samprata, kuri paaukta utikrinti akini teiss moksl metodologin, vertybin vientisum. Jeigu teisininko kvalifikacija bt tik statym ir j taikymo procedr imanymas, tai jos siekiantis asmuo galt susirinkti kodeksus, statym svadus, Valstybs inias" ir studijuoti i eils visus Lietuvoje galiojanius statymus. Taiau jis greitai sitikint, kad statym yra tiek daug, jog n vienas mogus nesugebs j vis mechanikai imokti, atsiminti. Bet jeigu toki gabum mogus ir atsirast, tai visas jo darbas galiausiai pasirodyt ess bergdias: kol baigt studijuoti esamus statymus, jo jau painti statymai per t laik gerokai pasikeist ir jam vl tekt visk pradti i naujo. Jo trisas primint Sizifo darb. Todl net ir geriausias statym imanymas, imokus juos vien paskui kit, nesuteikt bendrosios j esms, vidinio j sryio supratimo. O ta visiems statymams bendra esm - teiss samprata, kuri, reikdamasi vairiais statymais, kartu visuose statymuose ilieka ta pati, daro juos esms poiriu tapaius. Ji - statym vairovs vienov. Tai reikia, kad paindami, kas yra teis, kartu pastame, kas yra esmingiausia ir stabiliausia kiekviename ir visuose statymuose. Tada inome, koki reikalavim turi laikytis ir patys statymai, kad jie bt teisiniai statymai, o ne statym leidjo savival, gavusi statymo pavidal.
61

TEISES TEORIJA

Todl teiss samprata yra pagrindin integruojanti jurisprudencijos svoka. Pasak vengr teisininko F. Samlo, ji yra tas Atlantas, ant kurio pei rymo visas teisinio pasaulio rutulys". Todl jeigu ji neaiki, tai neaikios verts bus ir pats teiss mokslas, besiremiantis ta svoka, abejotinos verts bus j gyvendinanti teiss praktika. Be ios svokos aikumo nemanoma sukurti ir stabilesns teisins tvarkos visuomenje, pasiekti jos laikymosi smoningumo. 1.1 TEISS SAMPRATOS SANTYKIS SU POLITINIU REIMU Ne kiekvienoje visuomenje vienodai jauiamas teiss sampratos poreikis. Totalitariniams reimams teiss samprata tarsi nereikalinga, nes teiss praktika ia remiasi tik statymu, o statymas- valdan iosios jgos valia. Neatsitiktinai tarybins teiss teorijos vadov liuose daugiausiai kalbta ne apie teiss samprat, o apie teiss kilm", pagrindines teiss kategorijas, kuriomis teis orientuojama imperatyv statymo norm taikym. O tok taikym aptarnauti siekianiai teiss teorijai daugelio teorini klausim svarstymas nra btinas, nes praktikai nereikmingas. Pavyzdiui, praktinio staty m taikymo poiriu nra jokio skirtumo, ar teigsime, kad baudia moji teis draudia tam tikras veikas ar ji tik baudia, statym vadinsime teiss altiniu" ar teiss forma", teis yra prigimtin" ar valstybs nustatyta", nes teiss praktikai reikia turti reikal tik su paia statymo norma, o ne su jos metafizika". ia visa teisininko misija- pritaikyti t norm pagal jos teksto prasm. Teiss sampratos poreikis irykja tik demokratins visuomens teiss praktikoje, nes ia daugeliu atvej reikia remtis ne tik staty mu, bet ir teise. ia pripastama ir precedento teis, besiremianti ir bendraisiais teiss principais, didesnis paties teismo savarankiku mas gyvendinant teisingum, vykdoma konstitucin ir administraci n statym ir kit teiss akt teistumo kontrol. Teiss ekvivalentu tada bent formaliai pripastama konstitucija, laikant j teisiniu statymu. Konstitucijai visi statymai turi paklusti ne tik dl to, kad ji turi aukiausi juridin gali, bet ir dl to, kad ji knija teis tautos vali, privalom ne tik pilieiams, bet ir paiam statym leidjui. Vadinasi, jeigu pretenduojame demokratin visuomen, tai tra dicinis klausimas - kas yra teis - nustoja bti formalus.
62

BENDROJI DALIS

1.2 TEIS FUNDAMENTIN MONIKUMO KATEGORIJA Teis socialins svarbos atvilgiu prilygsta tokioms fundamentinms, monikum ireikianioms kategorijoms kaip visuomen, moral, valstyb, kultra ir kitos. Mat teis, kaip ir mintos kategorijos, padeda mogui tapti mogumi ne kaip biologinei riai, o kaip socialinei btybei, sugebaniai bti ne tik savaime, bet ir drauge su kitais. mogus yra ne tas, kas jis yra pats savaime, bet kas jis yra artimui. i mogaus visuomeninimo misij teis atlieka pareigodama kiekvien asmen elgtis pagal subjektini teisi ir pareig vienov. Su itaip suprantama teise individo smon ateina tarpusavio sugyve nimo (socialumo) nuostata, dl kurios mogus baigia vis kar su visais, pereina i laukins bties civilizuoto mogaus bsen. Todl teisei sitvirtinant moni santykiuose vyko ir tebevyksta mogaus monikjimas. Neatsitiktinai teis (statymai), pradedant Platonu, laikoma btina moralaus ir civilizuoto gyvenimo slyga24. mog, atskirt nuo teiss (statymo) ir teisingumo, Aristotelis laik paiu blogiausiu 25 . 1.3 TERMINO TEIS" DAUGIAREIKMIKUMAS Pats teiss terminas nra vienareikmis: turime mogaus teis, prigim tin teis, objektin teis (teiss norm sistem), pozityvij teis (sukur t valstybs), subjektin teis (pareig vykdymu konkretaus asmens susikurt leistin elges). Apie ias teiss termino reikmes dar bus kalbama kituose ios knygos skyriuose, o dabar utenka pabrti tik t termino teis" reikm, kad teis yra socialinis interesas, paverstas visuotinai privalomo elgesio taisykle, skirta moni elgesiui norminti, prieingiems interesams derinti. Bet jeigu taip, tai painti teis reikia ne k kita, kaip painti tokio intereso juridizavimsi, btinas jo stadijas ir t stadij suku riamus konkretaus teiss buvimo (bties) pavidalus ar lygmenis, 26 kurie kartais vadinami ontologiniais teiss lygmenimis.

Sabine G. H. Politini teorij istorija. Vilnius, 1995. P. 129. Aristotelis. Politika. Vilnius, 1997. P. 67. Gr. ori (kilm. ontos) - esantis.
63

TEISES TEORIJA

2. TRYS TEISINS BTIES LYGMENYS Pradinis teisins bties lygmuo yra teisins idjos. elgesio taisykl pretenduojantis interesas i pradi turi bti sismonintas, vadinasi, perkeltas mogaus smon ir transfor muotas atitinkam idj kaip bsimo, pageidaujamo elgesio vizij (projekt). Idjos yra vis daikt (kultrini - A. V.) pradios", - ra kultrologikai mstantis Platonas 2 7 . iuo atve ju teisins idjos - tai pageidaujamo socialini santyki modelio vaizdiniai. Teis ia dar egzistuoja moni smonje kaip idja, kaip dvasin bsimo elgesio galimyb. U ios smons rib dar nra teiss kaip jgos, galinios daryti real poveik praktiniam moni elgesiui. Taiau ioje idjoje jau slypi rytingas ir kryp tingas siekis virsti knu" - teiss normomis, sakmiu moni elgesio imperatyvu, modeliu. Antrasis teisins bties lygmuo, arba interes juridizavimosi ingsnis, teiss norma. Tai tas pats idjinis elgesio taisykls projektas (modelis), tik jau oficialiai valstybs paskelbtas, suvienytas su valstybs sipareigo jimu j ginti ir dl to taps visuotinai privalomo elgesio taisykle, pajgia daryti tiesiogin poveik moni elgesiui, j norminti, valdyti, kreipti statym leidjui (objektyvizuojamo intereso tur tojui) norima linkme. Treioji (baigiamoji) teiss tapsmo, arba interes juridizavimosi, stadija teisiniai santykiai. Tai teiss norm formuluojami leidimai ir paliepimai, virt prak tiniu moni elgesiu (teisiniais santykiais). Atitinkamai teis, kaip interes juridizavimsi, galima pavaiz duoti tokia formule:

Leonas P. Teiss filosofijos istorija. Vilnius, 1995. P. 76.

64

BENDROJI DALIS

Atsekti, kaip atsiranda viena ar kita teiss norma, - tai suvokti jos judjim pagal i formul. Pavyzdiui, kad konkreioje visuome nje atsirast teiss norma, tvirtinanti asmens nelieiamyb, pir miausia visuomens smonje turjo susiformuoti tokios normos idja (vertybs suvokimas) - siekis apsaugoti asmens orum nuo valstybs valdios, pavieni piliei ar j susivienijim kiimosi individual asmens gyvenim (sins, sitikinim, estetinio suvoki mo ir kitoki individualybs srit). Si idja i pradi funkcionuoja kaip rodinjimas btinybs gerbti privat asmens gyvenim ir i tokios pagarbos iplaukiani naud visuomenei. i idja nra privalomas imperatyvas. Ji - tik moralinis pavieni asmen pagei davimas. Ir tik tada, kai jai pritaria visuomens dauguma, o statym leidjas suteikia statymo form, i idja virsta visiems privalomo elgesio taisykle (teiss norma), garantuojama valstybs prievarta. Atsivelgdami i taisykl, mons ima atitinkamai elgtis tarpusavyje - atsiranda nauji moni santykiai, kuriais jau realiai reikiama pagarba asmeniui, jo orumui. iuo atveju teiss tapsmas prasideda n u o teisins idjos ir rutuliojasi teiss normos ir teisini santyki link, o vliau is procesas gali judti prieinga linkme - nuo teisini santyki teisins idjos kryptimi. Mat anksiau ar vliau paaikja, kad, keiiantis moni gyvenimo slygoms, vertybinei orientacijai, turimos teiss normos nepajgia toliau palaikyti visuomenje pakankamo mogaus teisi saugos laipsnio, o dl to - ir socialins santarvs bei rimties. Tokio neatitikimo, nesaugumo suvokimas skatina formuotis naujas teisines idjas, silanias kitok, patikimesn t pai santyki tvarkymo model. itaip vl prasideda naujos teiss objektyvizavimasis. Ji tai kyla i apaios (socialini santyki) vir (idjas), tai vl i viraus leidiasi emyn - teiss normas ir socialini santyki tikrov. Todl teis, kaip procesas, cirkuliuoja ir utikrina nuolatin teiss atsinaujinim, prisiderinim prie istorikai besikeiiani mo gaus teisi apsaugos ir gyvendinimo poreiki. Pirmasis teisins bties lygmuo utikrina teiss smoningum, antrasis - to smoningumo normin pobd ir privalomum, treia sis - praktin jos funkcionalum (realum). is teiss ciklikumas neleidia iskirti n vieno i mint teisins bties lygmen kaip pagrindinio, svarbiausio, nes teis yra ne kuri nors viena i t stadij, o tik visos kartu ir, be to, egzistuojanios ne alia viena kitos, o viena kit nuolat pereinan.65

TEISES TEORIJA

ios, viena kit parengianios. itaip atsiskleidia dinamika teiss prigimtis, nuolatinis jos ryys su moni interesais ir t interes transformavimusi visuomenin tvark, praktin moni elges. Teiss objektyvizavimasis - tai asmens interes socializavimasis, prisiderinimas prie kit moni interes. Neskirdami trij teisins bties lygmen, turtume laikytis teisinio normatyvizmo pairos - tapatinti teis su teiss normomis ir itaip susiaurinti pai teiss svok. Tada prie teiss negaltume priskirti teiss princip (teisini idj), legalizuoti precedent teiss: teismas neturt teiss grsti savo sprendimus visuotinai pripaintais teiss principais", nes tie principai, nebdami teiss normos, nepatekt teiss svok ir negalt bti teisinis argumentas. Vadinasi, kur vyrauja normatyvizmas, ten teiss teorija neoperuoja ontologini teiss lygmen svoka ir dl to neturi teorinio pagrindo pltoti precedent teis, nes jai legalizuoti nra teisini argument. Btent reikalas papildyti statutin teis precedent teise reikalau ja aikinti teis kaip proces - trij ontologini lygmen tapsm: traukti teiss svok ne tik teiss normas, bet ir teisines idjas bei teisinius santykius. Tai ipleia teiss svok ir itaip padidina jos galimybes reguliuoti socialinius santykius. Ontologini teiss lygmen idj bene pirmasis suformulavo vokiei teisininkas R. Jringas veikale Teiss tikslas" (Der Ziveck im Recht, 1872) (pastaruoju metu ja rmsi rus teisininkas R. Z. Lificas (Teiss teorija, 1994), Minsko universiteto teiss profesorius S. G. Dro biazko (iuolaikin teiss samprata ir jos aspektai, 1998) ir kiti.
TRIS ONTOLOGINIUS TEISS LYGMENIS INTEGRUOJANTI TEISS DEFINICIJA

Teis - tai humanistin idja (sismoninti moni interesai), paversta visuotinai privalomo elgesio taisykle (teiss norma) ir galiausiai - moni elgesio realybe (teisiniais santykiais). 3. TEIS KAIP K U L T R O S REIKINYS Teiss egzistavimo kaip triados bdas padeda rodyti ir kit ties: teis yra ne tik procesas, bet ir kultros reikinys. Kultra - tai mogaus kryba, o kryba - tai dvasios objektyvizacija, jos reiki masis regimais pavidalais, siknijimas gamtinje mediagoje ar praktiniame moni elgesyje, suteikiant iam teisin (socializuot) pavidal. Vadinasi, teis tik todl yra kultros reikinys, kad ji 66

BENDROJI DALIS

mogaus krinys. O bdama mogaus krinys, ji prasideda ir turi prasidti nuo mogaus smons - idjinio (geidiamo) socialini santyki projekto, o vliau juda to projekto materializavimo linkme. Kultrologinio poirio pritaikymas teistyrai atskleidia teiskros ir materialiosios gamybos metodologin vienov, kur antr kart paaikja, kad daikt (vartojamj veri) gamyba ir teiss kryba i esms yra vienas ir tas pats dvasios materializavimasis; tik skirtumas, kad teisins krybos atveju krjo idjiniai projektai transformuojasi elgesio taisykl, o materialiosios gamybos atveju tam tikros paskirties jutimin daikt (egzistencijos reikmen - bst, drabu ir t. t.). Teis tada suprantama tik kaip vienas i mogaus kuriam ranki savo teisi saugai, savo monikam buvimui visuo menje garantuoti. itaip kalbdami apie skirtingus dalykus (teiskr ir materialij gamyb) matome ne tik j skirtumus, bet ir j vairovs vienov. Tai palengvina ms orientacij daikt vairovje ir praktin tos vairo vs valdym. Teiss nelaiko kultros reikiniu, matysime, tik dvi teiss sampra tos: teologin ir ontologin prigimtins teiss kryptys, kur teigiama, kad teis yra ne paties mogaus krinys, o Dievo arba gamtos duotyb mogui. 4. TEISINS BTIES LYGMENYS K A I P TEISS TEORIJOS V I D I N S S T R U K T R O S ATSKLEIDIMO METODAS Teiss esms suvokimas kaip triados svarbus dar ir tuo, kad jis tampa metodologiniu pagrindu klasifikuoti vairias teiss sampratas, taip pat veikti teiss teorijos kurs struktros eklektikum (subjek tyvizm), kai manoma, jog ta struktra niekuo nra determinuota, kad teiss kategorijos neturi logins (btinos) vietos bendrojoje teiss kategorij sistemoje (kur padsi konkrei teiss svok, ten tarsi ir bus tikroji jos vieta). Tuo tarpu pripainus pair teis kaip gyv proces, vidin jo logika turs lemti ir teiss teorijos, logizuojanios t proces, struktr. Teiss teorijos dstymas tada turs prasidti ne nuo bet kurios teiss kategorijos, o nuo teisins smons, kur susiformuoja ir vieai ireikiama vertybin moni orientacija, gaunanti teisini idj pavidal. Teisin idja, teiss norma ir teisiniai santykiai - tai trys pirmins fundamentins teiss kategorijos,
67

TEISES TEORIJA

lemianios vis kit teiss kategorij login viet. Kitos teiss svokos, matysime, yra antrins, nes ireikia tik perjimus tarp pirmini kategorij, suvienija, sukonkretina jas, padeda atskleisti j esm, utikrinti j funkcionalum. Tradiciniuose teiss teorijos vadovliuose, kur nekonstruojamas pirmini ir antrini teiss kategorij ryys, kur pati teiss teorija i esms pristatoma tik kaip teiss enciklopedija, teisin smon, teiskra daniausiai pateikiamos ne kurso pradioje, o jo viduryje ar net pabaigoje 28 paveriant vis teiss teorij benami" teiss svok rinkiniu. Nuostata benammis" svokomis grsti teiss teorijos vadovlius yra vyraujanti tendencija daugelio ios srities vadovli, rayt lenk, rus, vokiei ir kitomis kalbomis. Tai liudyt, kad jie lyg ir nepretenduoja bti teiss teorijos, kaip mokslo, vadovliai, o yra tiesiog kai kuri pavieni teiss svok, bet kuria tvarka sudliot, enciklopedija". Enciklopedija, kaip inoma, ir nepretenduoja mokslo veikal, nes ten svokos nesusijusios jokiu vidiniu btinu tarpusa vio priklausomybs ryiu: architektra bus apraoma anksiau negu teis ne todl, kad ji kuo nors bt socialiai reikmingesn u teis, o tik todl, kad architektra prasideda raide a". S teiss teorijos struktros subjektyvizm padeda veikti paira teis kaip trij ontologini lygmen transformavimsi. Juo remdamasis, teiss teorijos kursas orientuojasi ne konkreias teiss kategorijas, o j sveik ir judjim pirmyn. Btent i sveika, o ne paios kategorijos yra pajgi adekvaiai atskleisti interes transformavimosi teis mechanizm, garantuoti paios teiss tiksl pasiekim. Toks kursas nustoja buvs mechaninis teiss svok rinkinys, jis tampa teiss, kaip proceso, demonstravimu ir tyrimu, kur kiekviena teiss kategorija aprao vis kitok teiss judjimo nuo idjos prie teiss normos ir nuo teiss normos prie teisini santyki ingsn. io judjimo logika, o ne laisva autoriaus valia lemia konkreios teiss kategorijos viet teiss svok sistemoje. Autoriaus misija - tik atrasti t btin jos viet, kurios radimas suteikia teiss teorijos kursui daugiau objektyvumo, mokslikumo. r.: Valstybs ir teiss teorija / ats. red. prof. S. Vanseviius. Vilnius, 1989. P. 154; : / . M. H. . , 1998. . 474; Rohl K. F. Allgemeine Rechtslehre. 2., neu bearbeitete Aufl., 2001; Morawski L. Wstp do prawoznawstwa. Torun, 2000; kt.
68
28

II SKYRIUS

TEISS SAMPRAT VAIROV

Procesas yra ne tik pati teis, bet ir jos suvokimas. Tai liudija teiss samprat vairov. Vieniems (reisiniam realizmui) teis buvo tas pats, kas teiss norm, suformuluot teisiniuose tekstuose, rinkinys (knygin teis) arba teisj ir pareign faktikai priimt sprendi m rinkinys (veikianti teis), kitiems teis yra tas pats, kas ir mogaus psichiniai igyvenimai (psichologin L. Petrayckio teiss teorija), dar kitiems teis - tai rinkinys teiss norm, kurios atsiranda i vienaip ar kitaip suprantamos mogaus prigimties (prigimtin teis). ios sampratos, pasak R. Z. Lifico, sutampa tik vienu poy m i u - idja, kad teis yra visuomeninio gyvenimo tvarka. Toliau prasideda skirtumai. Ir tie skirtumai pirmiausia ikyla atsakinjant klausim, kas yra teiss altinis, kokiu b d u teis yra susijusi su moni interesais, kaip tie interesai transformuojasi teisin tvark, kieno naudai ir prie k ta tvarka nukreipta? Istorijoje egzistavusias teiss sampratas galima suskirstyti dvi pagrindines idjines kryptis - pozityvistin ir nepozityvistin. Nepozityvistin yra labiausiai diferencijuota ir jos itakos siekia antik, viduramius ir naujuosius laikus. Ji atgim XX a. pradioje ir ypa - po Antrojo pasaulinio karo. Tada susiformavo ir pats termi nas nepozityvistin teiss samprata". Tai reakcija teisin pozity vizm, pltojus Romos pandektistikos formalistin pair teis kaip technin elgesio taisykl, nesidomint jos turiniu. Nepozityvis tin teiss samprata siek suvokti teis kaip turining reikin. Sis poiris pirmiausia formavosi aikinantis teiss altin.

69

TEISES TEORIJA

1. TEISS S A M P R A T D I F E R E N C I A C I J A P A G A L TEISS ALTIN 1.1 TEOLOGIN, ARBA DIEVIKOJI, TEISS KILMS TEORIJA Tai istorikai pirmoji teiss samprata, kuri teigia, kad teis yra ne mogaus, o dievikojo intereso pavertimas elgesio taisykle. Si pai ra atsirado i teisje slypinio socialumo mistifikacijos, t. y. mgini mo neemikomis prieastimis paaikinti emikus dalykus - teiss propaguojamos sugyvenimo vertybs kilm. Tam pagrind suteik intuityviai suvokta pati teiss paskirtis - saugoti ne tik stiprij, bet ir vis moni gerov. Bet jeigu teis siekia vis gerovs, tai ar ji gali atsirasti i mogaus, kuris i prigimties egoistas, pirmiausiai inantis tik savo interesus ir dl to labiau links agresij prie artim negu santarv su juo. I ia ir egoistiko individo verima sis viepatauti - plsti savo naud artimo naudos mainimo ar likvidavimo sskaita. O jeigu taip, tai teis, kaip bendros gerovs (socialumo) neja, negali atsirasti i egoistiko mogaus interes; jos altinio reikia iekoti kitoje, socialumo poiriu tobulesnje tikrovje, esanioje alia mogaus ir aukiau mogaus. O tokia tikrov teocentriniam mstymui gali bti tik Dievas, vienodai gerbiantis vis moni, kaip savo vaik, interesus. Todl teis - ne moni krinys, o diev dovana, skirta paiam egoistikam mogui socializuoti, jo egoizmui velninti, sulaikyti j nuo nuodms, kuri mog kreipia tas pats jo egoizmas. Digestuose sakoma, kad kiekviena teis yra diev dovana". Romnai man, kad j teiss kilusios i vyriausiojo dievo Jupiterio. ydams Dekalog irgi davs Dievas. Dievo kvptas, Moz ras Penkiaknyg, apimani paproi, pilietin (pozityvij) ir apreiktj teis. i knyg ydai vadino tiesiog Thora" (Tiesa). Dievas - tikrasis teiss krjas, teis - dievikojo apreikimo pamink las. Babilonijos karalius Hamurapis (1792-1750 m. pr. Kr.) garsj Hamurapio kodeks irgi gavs i Sauls dievo. ioje pairoje buvo vertinga tai, kad ja siekta veikti etatistins legistins teiss sampratos subjektyvizm: teis yra ne moni savavalikai nustatoma elgesio taisykl, o egzistuoja alia mogaus valios, ir tik tam, kad j saistyt, varyt, likviduot savival, skatint mones socialinei taikai, padt jiems veikti laukin vis
70

BENDROJI DALIS

karo su visais bkl, kuria gyvenama, kol neturima teiss kaip bendrosios valios, vienodos pagarbos skirting interes turtojams. Tuo norta pasakyti, kad teiss pasirodymas yra kokybikai naujos civilizacijos enklas, kad civilizacija (mogaus bt socializuojantis veiksnys) pagaliau engia ne tik daiktin, materialj moni gyvenim, bet ir j tarpusavio santykius, ragindama tuos santykius grsti ne jga (tai bdinga vri pasauliui), o teise, pareigojania abipusei tolerancijai ir santarvei. Taigi teologin teiss samprata mistifikavo visikai nemistikus dalykus. Juos mistifikavo tik todl, kad padidint teiss autoritet susiedama j su ano meto monms didiausi autoritet turinia Dievo valia. Kas paklsta Dievui, tas turi paklusti ir jo kriniui teisei. Teiss reikia laikytis ne todl, kad ji garantuota fizine jga, o kad ji kyla i didiausio moralinio Autoriteto, esanio alia mo gaus ir vir mogaus. Tai turjo padidinti teiss veiksmingum religingoje visuomenje, nes pagal religingo mogaus logik paeisti teis - tai padaryti ir atitinkam nuodm: kas nusikalsta artimui, tas nusikalsta ir Dievui. Teis ia ivedama i morals ir su ja sutapatinama. Teis - tai moral, kurios imperatyvus garantuoja ne tik Dievo, bet ir emikosios valdios autoritetas bei prievarta. Tai pirmoji mogaus dorinimo, socializavimo teise forma ir kartu istori nis teologins teiss sampratos nuopelnas. Vlesns teiss sampratos jo teiss demistifikavimo linkme, teiss altin - interes perklinjo i Dievo valios mogaus vali. Todl vyko teiss atsiskyrimas nuo teologikai suprantamos morals; teiss veiksmingum dabar turjo labiau garantuoti ne tiek moral ir Dievo autoritetas, kiek abipus nauda ir valstybs prievarta. 1.2 PRIGIMTINS TEISS TEORIJA Tai doktrina, liudijanti metodologin teisins minties posk nuo teocentrizmo prie antropocentrizmo. Tai jurisprudencijos isivadavi mo i teologijos bdas, perkeliant teiss altin i Dievo valios mog, jo prigimt, jo egzistencinius interesus, kartu isaugant objektyvistin poir teiss altin. Teologin samprata teiss autoritet grind jos objektyvumu - nepriklausymu nuo mogaus valios; t objektyvum siekiama isaugoti ir antropocentristinje teiss sampratoje, tik dabar jis turi bti siejamas su tais mogaus interesais, kurie io ne savavalikai prasimanomi, o slypi paioje jo
71

TEISES TEORIJA

prigimtyje - gyvybje, sveikatoje, laisvs siekyje, kurie kiekvienam mogui yra btini ir kuriuos prarads mogus nustot buvs tas, kas yra. interes neataukiamum (objektyvum) imta vadinti j prigimimu, o juos saugani teis - prigimtine. Istoriniu poiriu prigimtins teiss koncepcija aptinkama vai riose monijos raidos epochose: senovs Graikijoje ir Romoje, seno vs Ryt kultrose, vidurami krikionybje (skotizmas, tomiz mas), Renesanso epochoje, vliau ji vl atgydavo ir atgyja, kai tik pozityvij teis itinka moralin kriz. XIX a. ji atgim kaip protes tas prie istorins teiss mokyklos, o vliau - prie teisinio pozity vizmo vienpusikum. Naujas susidomjimas prigimtine teise pa stebimas Europoje po Antrojo pasaulinio karo. J paskatino ta gili moralin kriz, kuri buvo patekusi Europos pozityvioji teis dl pernelyg didelio polinkio pozityvistin ir normatyvistin ideologij, dl kurios ji buvo palenkta tarnauti totalitariniams reimams ir giliai susiprieinusi su bendra mogikja morale 2 9 . Prigimtinei teisei pirmiausia rpjo ne kokia teis yra, o kokia ji turi bti. Todl prigimtins teiss teorijos visada siek formuluoti ir pagrsti teiss idealus, diskvalifikuoti amorali teis, kovoti dl teisingos teiss. Prigimtin teis yra tiesiog pozityviosios teiss monikumo barometras ir gelbjimosi ratas: kai pozityvioji teis pernelyg nukrypsta nuo morals, su ja susvetimja ir sukelia grsm autentikoms mogaus vertybms, prigimtins teiss teorija vl ateina moni smon, j tarpusavio santykius kaip protestas prie i teiss linkm, ir ateina tam, kad p r i m i n t pozityviajai teisei jos autentik paskirt. Prigimtins teiss teorijoms bendra tai, kad jos alia pozityviosios teiss, kurios altinis yra valdios valia, pripasta egzistuojant ir prigimtin teis, kurios tiesioginis altinis yra arba Dievas (katalik doktrina), arba mogaus prigimties specifi ka (H. Grocijus (Grotius), T. Hobsas (Hobbes), D. Lokas (J. Locke), arba visuomens sugyvenimo principai (L. Fuleris (Fuller). Pagrindiniai prigimtins teiss doktrinos postulatai: 1) Prigimtins teiss koncepcij pradinis takas - prielaida, kad prigimtins teiss altinis yra mogaus ar visuomens prigimtis
Plaiau apie prigimtin teis r.: Linsmayer E. Das Naturrecht in der deutschen Rechtsprechung der Nachkriegszeit. 1963; Senrong L. Der Wiederaufbau der Naturrechtslehre in Deutschland nach dem Zweiten Weltkrieg. 1977; kt.
72
29

BENDROJI DALIS

(pasaulietin kryptis). I ia atsirads tvirtinimas, kad teis egzis tuoja objektyviai. Ji nra vien tikslins mogaus veiklos rezultatas (kultros darinys), o egzistuoja savarankikai, nepriklauso nuo mogaus valios ir smons. 2) Prigimtin teis - rinkinys norm arba vertinim, reglamentuo jani moni elges ir priklausani tai paiai mogaus interes sriiai, kuri paprastai normina pozityvioji teis. 3) Prigimtins teiss normos ireikia tam tikr normin tvark, bet skirting nuo tos, kuri nustato pozityvioji teis. Jos pareigoja tam tikram elgesiui neatsivelgdamos pozityviosios teiss (val dios akt) pareigojimus. Pavyzdiui, kiekviena tauta turi teis laisv ir nepriklausomyb, nesvarbu, ar toki teis konkreiai tautai pripasta jos teritorijoje galiojanti pozityvioji teis. Tokio pareigojimo pagrindas, kad prigimtin teis esanti ne santykin, o absoliuti. 4) Prigimtin teis siekia monikumo poiriu vertinti pozityvio sios teiss turin ir valstybs institucij veikl apskritai. i doktrina nra vienalyt. Egzistuoja daug prigimtins teiss variant, kurie teis kildina i skirting altini. Skiriami trys prigimtins teiss altiniai: 1) Dievo apreikimas, 2) mogaus prigimtis, 3) mogaus protas. Dievo apreikimu besiremianti katalikikoji prigimtins teiss teorija savo tiesioginiu idjiniu altiniu laiko v. Augustino ir Tomo Akvinieio ratus. Pasaulietin prigimtins teiss versija, teis kildinanti i mogaus prigimties arba i mogaus proto, tsia antikos ir naujj ami tradicij. iai krypiai atstovauja ir vienas i ymesni ndienos teiss filosof JAV Harvardo teiss auktosios mokyklos profesorius 30 L. Fuleris (1902-1978) (jo veikalas Teiss moralumas") . Pagal poir prigimtins teiss turinio kintamum skiriami du prigimtins teiss koncepcijos tipai 31 :

Fuller L. The Morality of Law. New Haven: Yale University Press, 1964. Plaiau r.: Bloch E. Naturrecht und menschliche Wrde. Frankfurt, 1961; Verdross A. Statisches und dynamisches Naturrecht. Freiburg, 1971.
31

30

73

TEISES TEORIJA

a) Statikoji koncepcija (kartais vadinama klasikine), kuri susiforma vo antikos laikais (Sokratas, Platonas, Aristotelis, Ciceronas ir kt.) ir buvo pltojama viduramiais (T. Akvinietis, D. Skotas), naujai siais amiais (H. Grocijus; T. Hobsas; D. Lokas, XVIII a. pran cz vietjai Z. . Ruso, P. A. Holbachas, S. Monteskj ir kt.). Si koncepcija skelb, kad prigimtins teiss turinys nesikeiia, o paproiai yra religinio pobdio. itaip prigimtin teis XVI a. Lie tuvoje aikino Andrius Volanas (sekdamas Ciceronu), XIX a. Vilniaus universiteto teiss profesorius I. Danilaviius, Antrojoje Lietuvos Respublikoje - P. Malakauskis, J. Vaitkeviius, B. Fridmanas, S. al kauskis ir kiti. b) Kintamojo, arba dinaminio, turinio prigimtins teiss koncepcijos susiformavo XIX ir XX a. sandroje. J krjais laikomi R. tamleris (Stammler, 1856-1938), o tam tikru atvilgiu - ir L. Petrayckis (1867-1931). Pripastama, kad prigimtins teiss turinys pa valdus pokyiams, nes orientuotas atitinkamos specifikos kult r arba istorini materialij slyg visum. Kiekvienai epochai bdinga sava geriausia", specifikiausia" prigimtin teis. Artimos iai krypiai idjos suformuluotos ir Vatikano II susirin kimo (1962-1965) dokumentuose. ia sakoma, kad keiiantis pasauliui ir mogui keiiasi ir prigimtins teiss turinys. Nesikei ia tik patys prigimtins teiss principai, bet jie taikomi atsivel giant laiko reikalavimus, kintant pasaul ir besikeiianius mogaus teisi saugos poreikius. Prigimtins teiss koncepcijos pobdio atvilgiu skirstomos materialisias ir procedrines (formalisias). Pirmu atveju prigimti ns teiss koncepcija formuluoja labai abstrakias vertybes, kurias turi knyti pozityvioji teis, jeigu ji nori" bti teista. ia kalbama apie mogaus teises: gyvyb, sveikat, laisv, nuosavyb, kaip apie gimtas", iplaukianias i paios mogaus prigimties. Procedrin prigimtins teiss koncepcija formuluoja tam tikras pozityviosios teiss krimo formas (procedras), kuriomis turt reiktis teisinga pozityvioji teis, suderinta su prigimtins teiss principais. Pavyzdiui, H. Grocijaus koncepcijoje prigimtinei teisei priskiriamos tokios normos kaip pareigojimas laikytis sutari, draudimas ksintis svetim nuosavyb, pareigojimas atlyginti kaltai padaryt al ir t. t. inomiausia procedrins prigimtins teiss versija yra L. Fulerio vadinamoji vidinio teiss moralumo kon-

BENDROJI DALIS

cepcija. Ji siekia nurodyti, kaip reikia kurti teiss norm sistem, kaip j taikyti, kad ji tapt teiss sistema tikrja" to odio prasme. Ioriniam teiss moralumui L. Fuleris priskiria tokius postulatus kaip teiss norm bendrumas, teisins sistemos aikumas ir neprietarin gumas, grtamojo teiss norm galiojimo draudimas, teiss publika vimas, draudimas nustatyti pareigas, kuri nemanoma vykdyti (nes tai uprogramuot valstybs prievart asmenims - A. V.), reikalavi mas valstybs institucijoms veikti pagal statym (teistumo princi pas). L. Fulerio postulat rinkinys kartu formuluoja teiss samprat ir veiksmingo jos gyvendinimo slygas. Pagal tai, prigimtins vertybs ir taisykls laikomos nekintamo mis laiko ir erdvs atvilgiu ar revizuojamos atsivelgiant kultros, kurioje jos funkcionuoja, specifik, prigimtins teiss koncepcijos skirstomos absoliuias ir santykines. Pagal tai, prigimtins teiss altinis yra racionaliai paini gamta", visuomens, mogaus esm ar dievikasis statymas", prigimtins teiss doktrinos dar skirstomos natralistines ir antgamtines. Natralistin koncepcija (H. Grocijus, T. Hobsas, I. Kantas, dabar D. Vaildas (J. Wild) prigimtins teiss altin kildina i mogaus esms, i jo proto, orumo, i visuomens arba individo prigimties; antgamtins koncepcijos tokio altinio toliau tebeieko transcenden tinje Dievo valioje. XVIII a. pabaigoje prigimtins teiss principai susilauk kons titucinio pripainimo ir tvirtinimo. Pirmiausia jie buvo juridizuoti (tvirtinti) JAV Nepriklausomybs deklaracijoje (1776), vliau - Pran czijos mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje" (1789) ir kit valstybi teiss aktuose. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija mogaus teises taip pat pripaino prigimtinmis (18 str.). iandien prigimtini teisi doktrina vl plaiai atgimsta ir sudaro idjin moderniosios demokratins (pilietins) teiss sampratos pama t. Ja grindiamas asmens pirmumas prie valstybs institucijas. Prigimtins teiss doktrin populiarumo prieastis yra ta, kad jos pripasta, jog teiss objektas - mogaus vertybs (gyvyb, sveikata, laisv ir t. t.), yra objektyvios. Todl teis negali bti laikoma vien subjektyvia kategorija, tik valdios valia, gyjania bet kurio statymo pavidal. Sis teisje slypintis objektyvumo elementas nustato princi pines teiskros ribas, kuri statym leidjui nevalia perengti. odiu, jos nukreiptos prie subjektyvistin teiss samprat ir tai yra j istorin, iliekamoji vert. Bet jos nepaaikina konkretaus
75

TEISS TEORIJA

teiss atsiradimo mechanizmo, taip pat objektyvumo ir subjektyvumo element santykio teisje. Jos tik i naujo ikl objektyvumo elemen to buvimo teisje problem, bet paios problemos neisprend. Plaiau apie prigimtin teis kalbama kitame skyriuje. 1.3 TEISINIS POZITYVIZMAS Tai XIX a. antros puss ir XX a. pradios teisin ideologija, pagrs ta valstybs vaidmens teisje iauktinimu. Ji nesusiformavo vien tis mokykl. Iliko dviej skirting versij teisinis pozityvizmas: anglosaks ir kontinentinis. Pagrindiniais anglosaks teisinio pozi tyvizmo atstovais laikomi D. Ostinas (1790-1859) ir H. L. A. Hartas, atstovaujantys vadinamajai analitinei jurisprudencijai, susiforma vusiai remiantis lingvistine filosofija; kontinentinio - K. M. Bergbohmas (1849-1927), R. Jringas, G. Jelinekas (1851-1911). Teisiniam pozityvizmui apskritai buvo bdingi tokie poymiai: 1) Subjektyvistin teiss samprata. Teis - tai visuma valstybs sukur t visuotinai privalomo elgesio taisykli, garantuot valstybs prievarta. Valstybs valia ia formaliai nra saistoma joki nuo valstybs nepriklausomai egzistuojani vertybi. Todl ir pati teiskra teisiniams pozityvistams nra didesnio dmesio verta sritis. Klasikin pozityvizmo teiss samprat suformulavo angl pozityvizmo pradininkas D. Ostinas (Lectures on furisprudenc, 1832). Teis Ostinui - tai suverenios valstybins valdios sakymas, skirtas pilieiams ir utikrintas grasinimu taikyti prievart. Dl to jo teorija vadinta imperatyvo teorija. 2) Teis grietai skiriama nuo morals. D. Ostinas, vliau ir H. L. A. Hartas man, kad moralumas nra btinas teiss poymis, kad net ir amorali teis nenustoja buvusi pareigojanti, kol nra statym leidjo panaikinta. Teisiniai pozityvistai neginijo pairos, kad teiss normos gali rasti atram moralje ir kad teis i esms gali bti vertinama morals atvilgiu. Bet jie teig, kad toks vertini mas nra teiss mokslo reikalas, nes moralinis teiss vertinimas neturs poveikio teiss pareigojimams. 3) Teiss problema keiiama statymo problema. Kiekvienas statymas yra teisinis, nes nra statymo, kuris neturt teiss norm. O koks t teiss norm turinys - ne jurisprudencijos reikalas, nes jurisprudencija domisi ne elgesio taisykls turiniu, o paia elge76

BENDROJI DALIS

sio taisykle (teiss norma). Todl viskas, k valstyb sukuria kaip visuotinai privalomo elgesio taisykl, ir yra teis. Teisiniams pozityvistams egzistuoja tik teistumo problema. Todl teisingu mas ia nelaikomas teiss kategorija. itaip teis visikai perke liama valstybs srit, ji atsiduria alia visuomens, pavirsta formali straipsni, paragraf agregatu, skirtu valstybs aparato komandoms formuluoti. 4) Bties ir privalomumo pasauli atskirtis. Teiss ir morals santykio ignoravim lm tas faktas, kad metodologin teisinio pozityviz mo programa buvo tiesiogiai inspiruota filosofinio pozityvizmo. Buvo skiriami teiginiai, kas yra, nuo to, kas privalo bti. Bties pasaulis, kaip empirin tikrov, yra painus, o privalomumo pasaulis yra tas, kuris vertinamas kaip geras", teisingas", privalomas" ir kuris es neprieinamas painimui (vertybi ir norm agnosti cizmas). Pasak pozityvist, galima rodyti vienos ar kitos vertybi sistemos pasirinkim, galima pritarti tai ar kitai normai, bet tokia pozicija nesanti mokslinio painimo reikalas, nes mokslas gals tvirtinti tik tai, kas yra objektyviai gera", teisinga", privalu". Tuo tarpu ios svokos i prigimties esanios reliatyvios, priklau somos nuo vertintojo. Vertybi pasirinkimas, kuriam skirta teis, ess kakieno sprendimas, kai nemanoma mokslikai rodyti, kad tam tikra vertybi sistema yra objektyviai teisinga. Mokslins refleksijos objektas - tik ta teis, kuri yra hic et nunc, o ne ta, kuri turi bti kokios nors vertybi sistemos poiriu. itaip i teiss mokslo paalinama aksiologikai orientuota teiss politika. 5) Teiss taikymo pirmumas prie teiskr. Pozityvistinje jurisprudencijos programoje nra vietos klausimui, koki tiksl turi siekti teiskr, teiss aikinimas ir teiss taikymas, nes toks atsakymas negals bti racionaliai pagrindiamas. Teiss mokslas privals apsiriboti teisins dogmatikos problemomis ir tai daryti formaliai, t. y. tirti teiss form, apeidamas jos turin. Atitinkamai teisinio pozityvizmo objektas nra ir teiss socialins kilms bei teiss istorinio turinio klausimas. Utenka atskleisti tik teisini tekst prasm, tiksliai sutvarkyti teiss normas. Pozityvist silogistin teiss taikymo koncep cija kaip tik ir siek i esms apsiriboti teiss taikymo klausimais: a) pareigojamj norm nustatymu; b) su pareigojamja norma sveikaujani faktini aplinkybi nustatymu;
77

TEISES TEORIJA

c) normos aikinimu; d) teiss taikymo akto primimu. Teiss mokslo programa ia susiaurinama iki taikomosios ir apibriama kaip grynoji teiss teorija, kuri iki logikos pabaigos vliau ipltojo H. Kelzenas. Sutapatin teis su valstybs leidiamomis teiss normomis pozi tyvistai buvo priversti atitinkamai aikinti ir subjektin teis, jos altiniu laikyti tik objektin teis, skelbti ios pirmum. Teisinio pozityvizmo itak galima aptikti jau Aristotelio ratuose. Jis yra teigs, kad visa, kas statym leidj yra nustatyta, turi statymo gali ir kiekvien i t nuostat vadiname teisinga" 32 . Taigi teisiniam pozityvizmui teis - tai valstybs nustatyt ir valstybs vali ireikiani pareigojamj teiss norm rinkinys. ia postuluojama tik pareiga paklusti pozityviosios teiss imperaty vams, o atsakymas klausim, kuo gali bti grindiama btinyb t pareig vykdyti, nebtinas. Suabsoliutin formalistin teiss aspekt, teisiniai pozityvistai kartais ir prie savo pai vali darsi totali tarini reim teiss apologetais. Teisinis pozityvizmas, kaip jurisprudencijos kryptis, buvo ideolo gija stabilizuotos valstybs, kurioje jau nevyko kova dl pagrindini vertybi, nes tos vertybs buvo atrastos" per buruazines revoliu cijas ir tereikjo jas tinkamai organizuoti ir apsaugoti steigiant operatyviai veikiani administracij, j aprpinti pareigojamj, formalizuot teiss norm sistema. Savo propaguojamu formalistiniu teiss painimo metodu teisiniai pozityvistai nebuvo nuosekls. Pabrdami ypating formalaus tei stumo svarb ir skelbdami esmin teiss ir morals skirtum, jie tylomis pripaino, kad pozityvioji teis turinti atsivelgti ir pagrin dines pirmines vertybes.
1.3.1 NORMATYVISTIN (ETATISTIN) TEISS SAMPRATA

Filosofini pairiu itakomis normatyvizmas tizm ir teisin pozityvizm. Kantizmo taka pagrindine prielaida laikomas jau mintas skyrimas; jurisprudencija siejama su grynojo

orientuotas neokania reikiasi tuo, kad bties ir privalomumo privalomumo tyrinji-

Aristotelis. Rinktiniai ratai. Vilnius: Mintis, 1990. P. 146.

78

BENDROJI DALIS

mu, valdymu; taip pat postuluojama, kad painimo metodas kuria painimo objekt ir kad tokio metodo paieka ir naudojimas privalo bti jurisprudencijos specifika. Normatyvizmas kaip tik ir yra toks metodas, kuris siekia susiaurinti teiss samprat iki elgesio taisykls (teiss normos) ir tyrinti teis tik logikos bei kalbos poiriu. Todl teis ia nra procesas, o statin norm btis, kuri prasideda norma ir baigiasi jos taikymu. Normatyvizmo krju ir pagrindiniu atstovu laikomas vokiei ir austr teisininkas H. Kelzenas (1881-1973), Vienos teiss mokyklos atstovas, remdamasis teisiniu pozityvizmu kritikavs prigimtins teiss ir sociologins teiss koncepcijas, sieks apvalyti teis n u o ideologijos ir aksiologijos priemai", pltojs j kaip grynai elgesio norminimo technik. Tai buvo pozityvus mginimas suvokti teiss specifikum, atriboti jos problematik n u o etins, politins 3 3 . Ir tik ios metodologins linkms suabsoliutinimas menkino jos mokslin vert. Savo normatyvistines pairas teis H. Kelzenas suformulavo XX a. pradioje ir idst apibendrintame veikale Bendroji teiss ir valstybs teorija" (General Theory ofLaiv and State, 1945). Teiss mokslo kompetencij H. Kelzenas siek apriboti pozityviosios teiss norm

iandien Europos teisje dl socialins teisins valstybs raidos, mirties bausms panaikinimo, susipynus, susimaiius teisiniams ir etiniams, politiniams veiksniams, tampa nebeaiku, kur prasideda ir baigiasi teiss kompetencija ir kur teiss vardu veikia etins, politins nuostatos. Teiss mokslas ima tarsi prarasti savo objekt ir tapatyb. Pavyzdiui, mirties bausms panaikinimas Lietuvoje oficialiai pagrstas teisiniais argumentais, nors ios bausms panaikinimas nra teisin problema; socialin pagalb negaliesiems taip pat norima grsti mogaus teismis, nors tokios pagalbos motyvai taip pat yra ne teisiniai, o etiniai, politiniai- gerairdikumas, socialinis solidarumas, tikslingumas, kurie su teise gali bti susieti tik netiesiogiai. Bet kuris teisi pripainimas veiksniam asmeniui, atleidiant j nuo btinybs tas teises garantuoti atitinkam pareig vykdymu, nra teisinis, jeigu teis suprantama kaip subjektini teisi ir pareig vienov. Tai prieastis, subrandinanti antrj H. Kelzeno poreik, kad bt pasakyta, kas yra iuolaikin grynoji teis ir koks turt bti jos kompetencijos santykis su etinio, politinio veiksnio kompetencija. iandien klostosi padtis, kai nuo teiss vireny bs lozungo jau reikia pereiti prie teiss ir etikos sveikos virenybs, nes pagrindine mogaus saugumo slyga laikomas socialinis visuomens stabilumas, kuris reikalauja i valstybs (visuomens) padti negaliam asmeniui gyvendinti ir tokius jo interesus, kurie teiss poiriu negali bti laikomi mogaus teismis, nes juos gyvendinant nemanoma remtis subjektini teisi ir pareig vienove.

33

79

TEISS TEORIJA

apraymu ir loginiu sisteminimu. Teiss mokslas neturs tyrinti teiss norm vertingumo ir teisingumo, jo neturi dominti teiss norm nei ideologinis, etinis (kokia turi bti valstybs nustatoma teis pagal ideal), nei sociologinis (k mogaus gyvenime teiss normos atitinka) aspektai. Jurisprudencija turinti ne kritikuoti ar teisinti galiojani teis, o tik tyrinti j kaip grynj", t. y. paias teiss normas kaip elgesio taisykles, siekdama tvarkyti j tarpusavio santykius, kad jos atitikt neprietaringumo, ekonomikumo, tai kymo patogumo, operatyvumo, loginio aikumo reikalavimus. Todl jo teorija ir vadinama grynosios teiss teorija {reine Rechtslehre). Teis H. Kelzenui - tai sistema teiss norm, kuri vykdymas garantuotas valstybs prievarta. Savo teisini pair sistem H. Kelzenas pradeda nuo prielai dos, kad egzistuoja pagrindin norma kaip tam tikras pradinis teiss altinis ir ji lemia tarptautins teiss pradus, ie - konstitucinius statymus, o i j ivedami paprastieji statymai ir galiausiai individualios normos. Pagrindinei normai teikiama grynai metodolo gin prasm. Si kategorija H. Kelzenui reikalinga teiss sistemai sukurti - suteikti teiss normoms vidin tvark (sistem) remiantis j juridins galios diferenciacija. Teiss sistemai ia suteikiamas hierarchinis pobdis, kuris atitinka teiss norm sisteminim (skirs tym) pagal juridin gali, aukiausios pakopos status pripas tant konstitucijai. Pradjs login teiss analiz visikai realiais dalykais - teisins problematikos gryninimu, tyrimo aspekt H. Kelzenas suabsoliu tino ir itaip prarado teiss turin, atskyr teis nuo visuomenje egzistuojani socialini interes. Normatyvizmas, likdamas abejin gas teiss turiniui, kartu liko abejingas savivals ir pagarbos mo gaus teisms skirtumui. itaip H. Kelzenas, kaip ir normatyvizmas apskritai, ikrt sau linksm pokt. Izoliuodamas teis nuo socialinio intereso, H. Kel zenas siek atskirti teis n u o politikos, o i tikrj padar teis tinkamesn tarnauti bet kokiai politikai. Btent dl io vertybinio neutralumo normatyvizmas tapo tinkamiausia paslauga totalitari niams reimams. Grynai teiss mokslo paangos poiriu normatyvizmo nuopel nas buvo tas, kad jis padjo aikiai nustatyti formalius teiss poymius, suvokti teisin tvark kaip hierarchin, daugiadimensin

80

BENDROJI DALIS

ir itaip dar teis praktinio taikymo poiriu patogesn, operatyves n, nes, kaip sakyta, normatyvizmas pirmiausiai siek tyrinti teis jos taikymo, o ne krimo interesais. Jam pirmiausiai rpjo ne k teis ireikia, ne koks yra galiojanios teiss santykis su teisingu mu, o kaip j padaryti operatyviau ir tiksliau veikiani praktikai. Todl i teorij reikt vertinti kaip technokratin teiss teorij, kuri domisi tik techniniais teisins dogmatikos klausimais. Tai padeda suprasti, kodl normatyvizmu labiau domjosi oficiali, valstybs tarnyb einantys teisininkai praktikai (teisjai, prokurorai, tardytojai, policininkai), kuriems svarbiau statymus tinkamai taikyti, o ne vertinti mogaus teisi apsaugos atvilgiu. Kiti autoriai (R. Z. Lificas) teisin normatyvizm vertina kaip stiprios valstybs, tvirtos tvarkos, pagrstos grietu statym laiky musi, apologetik. Formuojantis valstybs centralizmui, veikiant visuomens susiprieinim, tokia teorija, pasak R. Z. Lifico, gali atlikti paang vaidmen, nes palengvina ir pagreitina bent laikinos tvarkos visuomenje vedim. Bet ji neatsivelgia valdios veiksm turin, tapatina teis su statymu ir itaip slepia ideologines nede mokratini reim sigaljimo prielaidas.
1.3.2 INSTITUCINIS POZITYVIZMAS

Tai nauja teisinio pozityvizmo versija (O. Veinbergas (Weinberg), N. Makormikas (MacCormick) 34 , kuri, polemizuodama su tradiciniu (supaprastintu") teisinio pozityvizmo variantu, teigia, kad nuostata dl statym leidjo valios kaip vienintelio teiss altinio" neturi bti pagrindas teisinti kratutin teisini sprendim voliuntarizm. Pripastama esant daug veiksni, kurie riboja teiskuros subjekt laisv ir formuoja teiss turin. Teiss taikymas ness paprast logini operacij rezultatas, nes subjektas, taikantis teis, visada papildas t akt ir tam tikros krybos elementais. Lenk teisinink S. Wrankowska mano, kad stabiliais laikais, kai nesijauia principinio valstybs nustatomos teiss ir visuomenje egzistuojani vertybi skirtumo, teiss praktikoje paprastai vyrauja pozityvistin teiss samprata. Bet kai toks skirtumas ima rykti,

34 r.: MacCormik N., VVeinberg O. Grundlagen des institutionalistischen Rechtspositivismus. Berlin, 1985.

81

TEISS TEORIJA

teisinis pozityvizmas darosi nepakankamas. Tada kyla poreikis palenkti pozityvij teis prigimtins teiss vertybms 35 . Nors programos atvilgiu ir bdamas vienpusis, teisinis pozity vizmas padar ir tebedaro didel tak teiss mokslui ir praktikai.
NEPOZITYVISTIN TEISS SAMPRATA IR JOS VARIANTAI

Kritikuojant teisinio pozityvizmo vienpusikum, formavosi nepozityvistin teiss samprata, siekusi atsivelgti ir teiss turin. Ji gijo paius vairiausius pavidalus. Viena i reikmingiausi nepozityvistins teiss sampratos versij, be abejo, yra naujai po Antrojo pasaulinio karo Europoje atgimusi prigimtin teis, apie kuri jau kalbta. Jos principai yra padar ir toliau tebedaro vienoki ar kitoki tak visoms nepozityvistins teiss sampratos versijoms. Svarbiausia j idja - tirti teis ir turinio poiriu, sieti j su istoriniais moni interesais. 2. TEISS S A M P R A T D I F E R E N C I A C I J A P A G A L TEISS K I L D I N I M I JGOS PERSVARA G A R A N T U O T O INTERESO Prie teiss teorij, teigiani, kad teiss altinis (turinys) yra ne apskritai moni, o tik fizikai, ekonomikai ar politikai stiprij interesai, priskirtinos: 1) L. Gumploviiaus prievartos teorija; 2) klasins teiss (marksistin) teorija; 3) R. Jringo interes jurisprudencija". 2.1 L. GUMPLOVIIAUS PRIEVARTOS TEORIJA Tai viena i seniausi teiss teorij, nes atitinka istorikai pirmj teiss raidos stadij, kai teise galjo bti tik stipriojo teis. J antikoje sukr graik filosofai sofistai, teis kildin i jgos. Nau jomis slygomis i teorij pltojo lenk kilms teisininkas Liudvi kas Gumploviius (L. Gumplowicz, 1838-1909), profesoriavs XIX a. antroje pusje Austrijos ir Pranczijos universitetuose.

Redelbach A., Wronkowska S., Ziembinski Z. Zarys teorii panstwa i prawa. Warszawa, 1993. P. 105. 82

35

BENDROJI DALIS

Viej valdi, valstyb ir teis jis kildino i to fakto, kad vienos gentys ukariavusios ir pavergusios kitas gentis, savo interes smurtu pavertusios pralaimjusij elgesio taisykle. Pati valstyb atsiradusi kaip organizacija, reikalinga nugaltiesiems valdyti. Vals tyb ir teis - tai organizacins priemons gyvendinti stiprij vali, paversti j interes visai visuomenei privalomo elgesio taisyk le. Remiantis prievarta visuomenje nusistovinti tam tikra tvarka, knijanti skirting nugaltoj ir pralaimjusij, valdanij ir valdomj, pon ir verg teisin padt. i grupi interesai knijami socialinje tvarkoje ne kaip t interes kompromisas, o kaip vienos alies intereso paneigimas, slopinimas kitos alies intereso naudai. Grubi jgos persvara - tai valstybs ir teiss altinis. Jga visada eina teiss priekyje", - sako L. Gumploviius. Teis - tai tik sunorminta nelygyb 36 . Prievartinis vienos grups smurtinis valdymas ugds prot elgtis pagal smurtu nustatom tvark ir ta tvarka, remdamasi proiu, vliau sitvirtina kaip teis. Sau nauding visuomenin tvark valdantieji organizuo tai (per valstyb) paskelbia teise ir tvirtina visuotinai privalomo elgesio normomis. Tokia teiss samprata, pasak L. Gumploviiaus, buvo bdinga ankstyvosioms monijos raidos stadijoms. Vliau valstyb ir teis vis labiau velnjo ir prarado akivaizdaus tarnavimo vienai socialinei grupei poymius. Taigi valstyb ir teis L. Gumploviius aikino kaip priemones gyvendinti valdanios socialins grups interesus kit socialini grupi interes paneigimo sskaita. ioje teorijoje svarbiausia tai, kad teis, kaip visuomenin tvarka, ia ivedama ne i bet kokio socialinio intereso, o tik i tokio, kuris konkreiu istoriniu momentu turi jgos persvar. Teis - tai jgos persvara besinaudojanios socialins grups interesas, paverstas visiems privalomo elgesio taisykle. L. Gumploviiumi sek M. Vberis (VVeber), J. Koleris, E. rlichas (Ehrlich) ir kiti. Ta paia linkme teiss samprat pltojo ir marksizmas.

Gumploviius L. Sociologijos pagrindai / vert A. Janulaitis. Kaunas, 1929. P. 183.

83

36

TEISS TEORIJA

2.2 KLASIN (MARKSISTIN) TEISS TEORIJA Nors K. Marksas ir nra skyrs teiss problemai speciali veikal, bet teiss tematik vienaip ar kitaip svarst beveik visuose darbuose. Ir tai suprantama, nes nemanoma tyrinti ekonominio, politinio, socialinio gyvenimo aplenkiant teis, nes i yra to gyvenimo oficia lioji forma ir politin sankcija. Visi jo ratai metodologiniu poiriu nukreipti prie subjektyvistin teiss samprat, prie teisin roman tizm (idealizm). K. Marksas (1818-1883) buvo teisininkas ir laiksi blaivaus po irio teis. Jis siek painti j ne i vadovli, o i gyvenimo tikrovs, todl aikino ne kokia teis turi bti, o pirmiausia kokia ji buvo istorijoje ir yra. Jis buvo sitikins, kad teise gali virsti ne bet kuris, o tik disponuojantis socialine jga interesas, ir tos jgos pagrindine forma laik ekonomin jg (privaios nuosavybs mast). Visi, kurie neturi privaios nuosavybs (kapitalo), nedalyvauja kuriant teis (visuome nin tvark). Teis kylanti i moni materialij interes ir nuosa vybs santyki. Todl i santyki atvilgiu teis esanti antrinis reikinys, arba j antstatas. Teisiniai santykiai, taip pat tiksliai kaip ir valstybs forma, negali bti suprasti nei i j pai, nei i vadinamosios monijos dvasios pltros; atvirkiai - jie gldi materialiuosiuose gyvenimo santykiuose." (Mapxc K. . T. 13. P. 6) Kiekviena gamybos forma lemia jai bdingus teisinius santykius, valdymo formas ir t. t." (6,24) Visuomen remiasi ne statymais. Tai - teisinink fantazija. Atvirkiai, statymas turi remtis visuomene, jis turi bti iraika i gamybos bdo iplaukiani bendr interes ir poreiki ir bti pavienio individo savivals prieyb." (6, 259) I ties reikia neturti joki istorini ini, kad neinotum to fakto, jog visais laikais valstybs buvo priverstos paklusti ekonominms slygoms ir niekada negaljo primesti joms savo statym. Kaip politin, taip ir civi lin teiskra visada tik ireik, protokolavo ekonomini santyki reikala vimus." (4,112) Teis esanti ekonomikai ir politikai viepataujanios klass valia, paversta statymu: Js teis yra tiktai statymu paversta js klass valia, kurios turin nulemia js klass materialins gyvenimo slygos."37

Marksas K. Komunist partijos manifestas (1848) // Marksas K., Engelsas F. Rinktiniai ratai. T. 1. Vilnius, 1949. P. 23.
84

37

BENDROJI DALIS

Tai, kad teis klasin, kad ji reikia ne visos visuomens, o tik tam tikros socialins grups, valdanios gamybos priemones, interesus, K. Marksas laik istorikai praeinaniu dalyku. Valstybs ir teiss prasm priklausanti nuo nuosavybs formos. Privaios nuosavybs slygomis valstybs valdia ir teis pirmiausia egzistuojanios tam, kad nuosavyb turinti visuomens mauma galt organizuotai valdyti nuosavybs neturini visuomens daugum. Todl panaikinus priva i nuosavyb inyksis visuomens sluoksniavimasis antagonistines klases, inyks pagrindas organizuota valstybs jga pavergti vienai moni grupei (klasei) kit (7, 303). Tuo pagrindu pasikeis ir pati valdios bei jos kuriamos teiss socialin paskirtis ir funkcijos: valstybinis valdymas virsis paprastomis (techninio pobdio) vieojo administravimo funkcijomis, kuri tikslas - vienodai rpintis vis visuomens nari gerove. K. Marksas nesako, kad panaikinus privai nuosavyb inyks ir valstyb; ji (valstyb) neteksianti tik ankstesns prasms, t. y. netarnaus vienai kuriai klasei: Inykus klasiniam viepatavimui, nebus valstybs dabartine politine jos prasme." (18, 616) Panaikinti valstyb K. Marksui reik panaikinti vien diktat kitiems, taip pat toki teis, kuri diktat sankcionavo ir garantavo. Laisvs esm yra paversti valstyb i institucijos, stovinios vir visuomens, institucij, visapusikai pavaldi visuomenei." (17, 26) Vietoj senos buruazins visuomens su jos klasmis ir klasiniais prietaravimais ateina asociacija, kurioje kiekvieno asmens laisva pltot yra slyga laisvai pltotis visiems." (4, 447) ia K. Marksas kalba ne apie teiss apskritai, o tik apie klasins teiss inykim, t. y. tokios teiss, kurios pagrindin funkcija prievartos priemonmis gyvendinti vienos klass viepatavim kitai. Naujos socialistins teiss istorin misija esanti apvalyti mog nuo blogio - nuo galimybs remiantis privaia gamybos priemoni nuosavybe inaudoti tokios nuosavybs neturiniuosius. Inykus privaiai nuosavybei, inyks inaudotoj klass, darbas tapsis laisvas nuo inaudojimo ir todl nereiksi tokios teiss, kuri gina inaudotoj klasms nauding socialin tvark. Apibrdamas teis kaip juridizuot valdanios klass vali, K. Marksas buvo priverstas teise laikyti tik pozityvij teis. Mgi nimas daryti prigimtin teis viresn u moni sukurtus statymus jam atrod nerealus. Bet tai nereikia, kad K. Marksas nepripaino prigimtins teiss. Klasin teis jam kaip tik ir atrod prieinga prigimtinei teisei, su kuria jis siejo teiss esm.
85

TEISES TEORIJA

Jeigu statymai negali dekretu tvirtinti morals, tai jie dar maesniu laipsniu gali paskelbti amoralum teise." (1, 162) Teis K. Marksas laik fundamentalesniu dalyku u statym, klasinis yra tik statymas, o ne pati teis, kuri siet su asmens laisve. Jis 1842 m. ra: Daikt teisin prigimtis negali prisitaikyti prie statymo - statymas, priein gai, turi prisitaikyti prie jos." (1, 122) Teiss tikslu K. Marksas, panaiai kaip ir L Kantas, buvo links laikyti mogaus ilaisvinim: A nemanau, kad asmenyb turi bti statym garantas; prieingai, a manau, kad statymai turi bti asmenybs garantas." (1, 140) Tikslas, kuris reikalauja neteist priemoni, nra teisinis tikslas." (1, 65) itaip orientuota teis, pasak K. Markso, turi gyti teisi ir pareig vienovs pavidal: Nra teisi be pareig ir nra pareig be teisi." (16, 13) O teisi ir pareig vienov, matysime, yra ne pozityviojo statymo, o prigimtins teiss kategorija. Tai socialinis elgesys, kuris utikrina moni lygiateisikumo santykius, neikreiptus feodalini privilegij ir prievoli arba laisvosios konkurencijos privilegij, kuriomis kapi talizmo slygomis tampa valdomos nuosavybs mastas. Remdamasis abipuse teisi ir pareig priklausomybe K. Marksas kritikavo visas iki tol buvusias santvarkas ir j teisines sistemas, kurios t priklausomyb paeidinjo arba luominmis, arba turtinmis privilegijomis. K. Marksui rpjo ne iaip skelbti asmens laisv, o iekoti bd, kaip formalij (teisin) laisv paversti faktine: Gamin tojai gali tapti laisvi tik gij gamybos priemones." (19, 246) Su dirbanio mogaus ilaisvinimu K. Marksas siejo visos monijos ilaisvinim: Gamintoj klass ilaisvinimas yra ilaisvinimas visos moni gimins, be lyi ir rasi skirtumo." (19, 246) Jis laiksi pairos, kad visuomen negali bti ilaisvinta, kol nra suvisuomeninta privati nuosavyb. Nuosavybs visuomeninimo keliu iandien eina ir Vakar ali visuomens, bet daro tai ne suvalstybindamos j, o apmokestindamos ir palenkdamos vykdyti socialin politik ir kitas socialines funkcijas. K. Marksas, kritikuodamas klasin valstyb ir jos teis, yra ireiks daug verting idj, kurios gali bti vaisingai panaudotos kuriant iuolaikin demokratin visuomen 3 8 . Iliuzorikos visos kitos laisvs nesant spaudos laisvs." (1, 83) Spaudos laisvs esm- nebti amatu." (1, 77) Jeigu spaudai udrausta praneti apie tai, kas vyksta jos akivaizdoje, jeigu kiekvienu subtiliu atveju ji turi lkuriuoti, kol bus priimtas teismo nuosprendis, jeigu ji turi i anksto suderinti su kiekvienu valdininku, pradedant ministru ir baigiant andaru, ar jos pateikiami faktai neugauna j garbs ir orumo, nepriklausomai
86
38

BENDROJI DALIS

Apibendrinant K. Markso valstybs ir teiss koncepcij, reikia pritarti R. Z. Lifsicui, kad pagrindin K. Markso paira klasin valstybs ir teiss prigimt buvo patogi tuo, jog leido glaudiai susieti valstyb ir teis klasiniu pagrindu ir laikyti jas klasi kovos rankiu. Klasinis valstybs ir teiss apibrimas tiksliai isak t valstybs ir teiss paskirt, kuri buvo bdinga pradinms visuome ns raidos stadijoms, kai valstyb ir teis i ties tebuvo prievartos rankiai nuosavyb turinios maumos rankose siekiant pavergti visuomens daugum ir palaikyti t padt. Marksistin teiss teorija adekvaiai aikino valstybs ir teiss praeit ir dabart iki pat Antrojo pasaulinio karo 3 9 . Ir tai marksizmo nuopelnas. Mokslin iliekamoji marksizmo vert labiau sietina su visuome ns raidos analize nei su tos raidos prognozavimu. Tai, kad marksizmas nepakankamas dabartinei visuomens ir teiss raidai suvokti, nra joks priekaitas marksizmui, nes nra n vienos teorijos, kuri bt sukurta visiems laikams. Jeigu tokia teorija ir atsirast, tai jos negalima bt laikyti moksline (K. Poperio (Popper) falsifikacijos principas), nes mokslin tiesa visada istorikai konkreti ir todl anksiau ar vliau pasidaro nepakankama pasikei tusiai tikrovei aikinti. Ta tikrov istorika ir dl to nuolat netapati pati sau. Tokia turi tapti ir toki tikrov aikinanti, modeliuojanti teorija. Kai kuriais atvilgiais panaia linkme aikinant teiss prigimt XIX a. antroje pusje jo ir vokiei teisininkas R. Jringas, kurda mas interes jurisprudencij". 2.3 REALISTIN TEISS SAMPRATA, ARBA R. JRINGO INTERES JURISPRUDENCIJA" R. Jringo (1818-1892) teisins pairos kilo i teisinio pozityvizmo doktrinos, bet greitai nuo j nutolo vadinamosios realistins teiss doktrinos linkme, nes neignoravo teiss norm turinio ir pozityviai sprend morals ir teiss santykio klausim.

nuo to, ar tie faktai teisingi ar ne; jeigu spaudai bus ikelta alternatyva ikreipti vykius arba visikai juos nutylti, tai spaudos laisvei ateina galas." (6, 253) Kova dl darbinink ilaisvinimo reikia kov ne dl klasini privilegij ir monopolij, o u lygias teises ir pareigas ir u panaikinim bet kokio klasinio viepatavimo." (16, 12) 39 7lM()inM P. 3. TeopiM npaBa. P. 21-27.
87

TEISES TEORIJA

i jurisprudencijos kryptis atsirado oponuojant Gustavo von Hugo (1764-1844), Karlo Savigny (1779-1861), Georgo Fridricho Puchtos (1798-1846) ir kit XIX a. pradios vokiei autori propa guotai istorinei teiss mokyklai, kuri teis kildino i tautos dvasios, o pai kilms eig aikino analogija su kalbos kilme. Kaip savaime atsirandanti kalba, taip nuosekliai, be speciali pastang i gyveni mo atsirandanti ir teis. Klausimas, koks teiss santykis su visuome ns socialine struktra ir socialini jg santykiu, nebuvo keliamas. Tai menkino tikslins smons vaidmen formuojant teis. R. Jringas mst prieingai. Jis, kaip ir K. Marksas, pirm viet ikl tikslin, smoning mogaus veikl, kuri sukurianti teis atsivelgiant moni interesus. Teis atsirandanti kuriant konkret mogaus teisi apsaugos ir gyvendinimo mechanizm, kuris turs apsaugoti mogaus interesus darydamas atitinkam poveik jo elgesiui. Teis, pagal R. Jring, susideda i dviej struktrini element: intereso ir jo apsaugos mechanizmo. Todl ji esanti juridikai apsaugotas interesas, arba, kitaip sakant, teis - tai interesas, ginamas organizuota valstybs jga. Jos tikslas - apsaugoti visuome ns ir asmens laisv. Pabrdamas socializuojant teiss poveik mogaus elgesiui, R. J ringas ikl teigiam teiss poveik dorovinei paangai: dorovinis moni tobuljimas vyksts kaip laisvos mogaus valios drausmini mas. Ne tik dorov turinti praminti teisei keli, bet ir teis - dorovei, vesti j paskui save. R. Jringas glaudiai siejo teis su jgos svoka. Veikale Kova dl teiss" jis, panaiai kaip Marksas, teiss realum aikino kaip asmens kovos dl savo subjektini teisi rezultat. mogus gimsts be teisi, todl privals jas gyti kovodamas su kitais individais, trukdaniais jam gyti subjektin teis ir ja naudotis. Jis mst taip: jeigu teis yra elgesio taisykle paverstas interesas, tai dl teiss reiki kovoti taip kaip ir dl savo interes. mogus teises ne gauna, ne atsinea, o isikovoja. Visi didieji teiss pokyiai istorijoje (pvz., vergijos, baudiavos panaikinimas ar verslo, sins laisvs giji mas) buv isikovoti sunkia amius trukusia kova 40 . Atitinkamai vis naujj ami teiss istorij R. Jringas skirst tris nuolat trunkanios ir laiminios kovos etapus: 1) kova dl sins laisvs (tai
Iheringas R. Kova dl teiss / vert A. Janulaitis. Kaunas, 1923. P. 6.
83

BENDROJI DALIS

galt bti reformacijos laikotarpis - XVI a.); 2) kova dl politins laisvs (kov*a su absoliutine monarchija - XVII-XVIII a.); ir 3) kova dl ekonomins laisvs (kova su ekonominiu mogaus pavergimu, ekonominiu skurdu, varaniu mogaus teises, - XIX a.). Todl teis esanti veikiau jgos negu logikos kategorija". R. Jringo realistinei teiss sampratai bdingi tokie poymiai: 1) Teis nagrinjama atsivelgiant glaudi jos sveik su kintaniais moni interesais, iems kintant, keiiasi ir pati teis. 2) Autentikas teiss egzistavimo bdas yra nuolatin individo kova dl savo subjektini teisi. Pati objektyvioji teis egzistuoja tik tiek, kiek mons naudojasi savo subjektinmis teismis. 3) Teiss ir valstybs vienov. Be valstybs teis esanti niekas. Tik valdia, taikanti teiss normas, daro teis tuo, kas ji yra ir turi bti. R. Jringas neskirst teiss prigimtin ir pozityvij; teis jam - tai tik pozityvioji teis. 4) Struktros poiriu teis aikinta kaip teisi ir pareig vienov. Ji - teisin pilietins visuomens krimosi slyga. ias pairas teis R. Jringas dst gausiuose savo veikaluose: Romos teiss dvasia" (Das Geist des romischen Rechts), Kova dl teiss" (Der Kampf um Recht, 1872), Teiss tikslas" (Der Zzveck im Recht, 1872), T. 1. - 1872; T. 2 - 1883) ir kituose. 3. TEORIJOS, K I L D I N A N I O S TEIS I P R I E I N G I N T E R E S K O M P R O M I S O Oponuojant mintoms teorijoms, teis kildinusioms tik i jgos persvar turinio socialinio intereso, formavosi visuomenins sutarties, solidarumo ir kitos teorijos, kurios intereso virsm teise siejo ne su nugaltoj prievarta, o su kompromisu. Jos siek ivesti teis ne i viepatavimo, o i bendradarbiavimo pastang. Teiss altinis ess moni interesas, nesvarbu, kokio masto jga to intereso turtojas disponuoja savo interesui garantuoti. Dalyvauti nustatant visuotinai privalomo elgesio taisykl (visuomenin tvark) gali bet kurios socialins grups interesas, derindamasis su kit socialini grupi interesais kompromiso pagrindu. Kiekviena teis yra skirting socialini grupi interes kompromisinio derinimo rezultatas.
89

TEISES TEORIJA

Prie toki teorij priskirtinos visuomenins sutarties ir solidarumo, arba socialins priklausomybs (socialini funkcij), teorijos. 3.1 VISUOMENINS SUTARTIES TEORIJA Ji teis taip pat kildina i intereso, tik kitaip aikina to intereso virtimo elgesio taisykle bd. Teis ir valstyb atsirandanios ne i brutalios prievartos, ne i individo smurtu laimtos kovos, kur pralaimjusij interesas dl jgos nepakankamumo netenka galimy bs dalyvauti kuriant socialin tvark, o i btinybs kompromisu (abipusmis nuolaidomis) derinti prieingus moni interesus. So cialinje tvarkoje tada dalyvauja vis socialiai aktyvi grupi inte resai, kompromisu apvalyti n u o nepakantumo kito interesui. Teis tada suprantama kaip prieing interes kompromisas, pavirts bendro elgesio taisykle. Prievarta ia pasislenka antr viet ir ji tik tiek reikalinga, kiek gali padti alims susitarti ir saugoti sutartimi nustatyt socialin tvark. Teiss ir valstybs vaidmuo - siekti socialinio kompromiso ir remiantis juo garantuoti visuomenje socia lin santarv bei rimt. Teis i visuomenins sutarties antikoje kildino graik filosofas Epikras (341-270 m. pr. Kr.), vliau - Ciceronas, naujaisiais am iais - angl filosofai T. Hobsas, D. Lokas, XVIII a. prancz filosofas Z. Z. Ruso, paras tokio pat pavadinimo veikal Contrat soiai" (1762). Lietuvoje visuomenins sutarties teorij Cicerono vei kiamas XVI a. pltojo Lietuvos teisininkas A. Volanas veikale Apie pilietin arba politin laisv" (1572). Poiris teis kaip gyvendi nani visuomenin sutart iandien vyrauja Vakar Europoje ir Siaurs Amerikoje dl demokratini proces raidos. 3.2 SOLIDARUMO, ARBA SOCIALINS PRIKLAUSOMYBS (SOCIALINI FUNKCIJ), TEORIJA Modern visuomenins sutarties teorijos variant XIX a. antroje pusje ir XX a. pradioje pltojo prancz sociologai ir teisininkai. I j Leonas Burua (Bourgeois) ileido tokio paties pavadinimo knyg - Solidarumas" (Solidarit, 1896). Tai vienas i mginim sprsti socialin klausim". Joje solidarumas aikinamas kaip ben dra visuomens pareiga ir raginama ia dvasia auklti visuomen, nes socialin problema (darbo moni gynimas) kartu esanti ir

90

BENDROII DALIS

aukljimo problema. Aukljimas turs skatinti socialines reformas, apsauganias visuomen nuo revoliucij. Autorius ragino darbda vius vadovautis socialinio teisingumo principu, daryti darbo mo nms nuolaid, sil prie mogaus teisi deklaracijos pridti ir mogaus pareig deklaracij. Bet rykiausiu ios krypties atstovu laikomas Pranczijos Bordo universiteto profesorius Leonas Diugi (Duguit, 1859-1928), solidaru mo idj pltojs kaip abipuss socialins priklausomybs teorij, kuriai pirmiausiai siek palenkti nuosavybs teis. i teorij L. Diugi suformulavo veikaluose: Privaiosios teiss ymiausieji pasikeitimai, pradedant Napoleono kodeksu" (Les transformations generales du droit prive depuis la Code Napoleon, 1920), Socialin teis, individualioji teis ir valstybs permainos" (Le droit sodai, le droit individuel et les transformations de l'Etat, 1922), taip pat Valstyb, objektin teis ir pozityvusis statymas" (L'Etat, le droit objectif et la lot positive, 1922). Kritikuodamas marksizmo klasi kovos teorij, L. Diugi teig, kad mons tarpusavyje saistomi solidarumo tiksl ir tarpusavio priklausomybs. Todl kylanius prietaravimus mons tur veikti ne kovos gilinimu, o bendradarbiavimu, kurio pagrindu susiformuo ja bendroji solidarumo norma: Venk visko, kas paeidia socialin solidarum, ir daryk visk, kas reikalinga jam gyvendinti bei stiprinti." Solidarumas, arba socialin sveika, - tai nuolatinis asmenini ir visuomenini tiksl (interes) derinimas. Solidarumas reikiasi dve jopai: 1) interes panaumu; ir 2) darbo pasidalijimu. Pirmuoju atveju mons solidars todl, kad turi bendr interes ir siekia juos gyvendinti veikdami kartu (tautinis, klasinis, pasaulirinis ir kitoks solidarumas); antruoju atveju solidarumo btinyb kylanti i jau minto asmens kultrinio nepakankamumo paiam sau: asmuo, negaldamas pats pasigaminti vis jo egzistencijai reikaling reik men, priverstas bendrauti su kitais monmis, keisdamasis su jais paslaugomis. Toks pats ess ir klasi solidarumas. Kiekviena klas arba socialin grup yra viena kitai reikalinga, nes atlieka visuomenje tam tikr tik jai skirt misij - gyvendinti solidarumo norm. iai solidarumo idjai pavaldi ir teis. Ji yra iraika viso to, kas atitinka solidarumo norm. Teiss normos egzistuoja nepriklausomai nuo valstybs, nes kyla i visuomens solidarumo.

91

TEISES TEORIJA

Kiekvienas asmuo ir socialin grup visuomenje turi ne teises, o pareigas - vykdo tam tikr solidarumo funkcij. Niekas neturi socialiniame gyvenime kit galiojim, iskyrus pareigas, kurias jam nustato solidarumo norma. Nuosavybs teis nustoja buvusi indivi duali teis, ji tampanti socialine funkcija, t. y. pareiga palaikyti visuomens solidarum. Atitinkamai visi valdios aktai galioja tik tiek, kiek jie knyja (atitinka) solidarumo norm, t. y. palaiko vairi socialini grupi bendradarbiavim ir santarv. ios vertybs palaikomos vis socialini grupi teise dalyvauti valdant valstyb, valdios decentralizacija ir dalyvavimu sindikat veikloje, sindikat, kuriuose kartu veikia darbininkai ir darbdaviai grsdami savo sprendimus sutartimi. Toki korporatyvin valstyb L. Diugi laik viresne u klases, o pai klasi kov keiiani klasi bendradarbiavimu. Klasins valstybs epocha turinti baigtis, nes atmetama pati viepatavimo idja - tiek darbdavi, tiek pro letar. Solidarumo norma L. Diugi interpretacijoje nra konkretus staty mas, o tik metodologinis principas, kuriuo privalanti vadovautis teiskra. L. Diugi man, kad teis, ireikianti solidari visuomens pri gimt, nra valstybs nustatyta ir todl negali bti valstybs atauk ta; atvirkiai- ji viresn u valstyb ir iai privaloma. Todl statym leidjas ne kuria, o tik konstatuoja, protokoluoja teiss normas. Solidarumui gyvendinti L. Diugi reikalavo socialiai aktyvios valstybs. Vyriausybs pareiga esanti utikrinti socialin solidarum ir neleisti nieko, kas yra prieinga solidarumui. Valstyb turinti garantuoti piliei teis darb, teising atlyginim, ji privalanti globoti vaikus, invalidus, senelius, alinti arba bent riboti darbuotoj inaudojim. Valstyb galinti taikyti prievart tik siekdama palaikyti solidarum. Imdamasi riboti asmens teises, valstyb turi tai daryti vis asmen atvilgiu vienodai. gyvendinant valstybs valdi, pasak L. Diugi, turi proporcingai dalyvauti ne tik politins partijos, bet ir profesins sjungos. Propaguodamas politins valdios atviru m, jis mgino minimizuoti socialines prieprieas ir iekodamas kompromis siekti socialins taikos, pasukti visuomens raid i revoliucijos evoliucijos keli. Taigi L. Diugi valstybs ir teiss sampratoje svarbiausia yra supratimas, kad teis, kaip socialin tvarka, o valstyb, kaip tokios
92

BENDROJI DALIS

tvarkos organizacija, turi remtis moni solidarumu (tarpusavio bendradarbiavimu) ir interes kompromisu. Tai buvo pozityvus liberalij valstybs ir teiss samprat veikimas. Institucionalizmo linkme solidarumo idj XX a. pradioje plto jo kitas Pranczijos administracins teiss specialistas - Morisas Horiju (Hauriou, 1856-1929) veikale Administracins ir vieosios teiss kursas" (Precis de droit administratif et de droit public... 11 ed. Paris, 1927), siekdamas suteikti solidarumo idjai institucin (organi zacin) pavidal. Kiekviena organizacija, pasak M. Horiju, yra tam tikra korporacija (institucija): eima, Banyia, akcin bendrov, profesin sjunga ir kitos, kurios, teikdamos pavienius asmenis, siekia padidinti kiekvieno galimybes ginti savo teises. Organizuota gynyba kuria socialini jg pusiausvyr visuomenje, reikaling socialinei rimiai visuomenje sukurti ir palaikyti. Jis ragino atitin kamai orientuoti ir valstyb, kad jos vykdomoje politikoje bt atsivelgta vairi socialini institucij vert ir reikm visuomens gyvenimui, ir itaip ivengti socialini sukrtim, kylani dl socialins pusiausvyros paeidim.
KOMPROMISINS KRYPTIES

TEISS SAMPRAT VERTINIMAS

ios teorijos ireik nauj valstybs ir teiss sampratos tendencij. Jos siek teis paversti ne viepatavimo, o bendradarbiavimo rankiu. Pagrindine priemone transformuojant socialinius interesus teiss normas laik ne nugaltoj prievart, o prieing interes kompro mis. Vadovaujantis solidarumo idja buvo pltojamas naujos poli tins sistemos modelis, kuris turjo klasi kov paversti klasi bendradarbiavimu, kad socialistin revoliucija netapt vieninteliu manomu b d u sprsti socialinius prietaravimus, pltoti socialin teisingum. L. Diugi ir kit solidarumo idjos puoseltoj teorijos pagrindu pltojosi iuolaikin teiss samprata, o ios pagrindu - socialins teisins valstybs koncepcija ir praktika. 3.3 SOCIOLOGIN TEISS SAMPRATA Tai diferencijuota idjin kryptis, teiss literatroje vadinama vai riai: realistine teiss koncepcija, teisiniu realizmu, sociologine jurispru93

TEISS TEORIJA

dencija, pragmatiniu instrumentalizmu, teisiniu vsichologizmu, gyvja teis, ir t. t. Pastant teis, ji teikia pirmum treiajam teisins bties lygmeniui, t. y. realiai egzistuojaniai visuomens tvarkai - teisi niams santykiams. Si idjin kryptis remiasi empirine teiss samprata - laikomasi pragmatins nuostatos, kad kiekviena tiesa - tai praktikai pritaikoma hipotez, o hipotezs teisingumas visikai priklauso nuo to, ar ji duoda teigiam rezultat. Todl atsisakoma teiss esms tyrimo tvirtinant, kad ji nepaini. Tokie klausimai kaip teiss esm, teiss kilm laikomi nevaisingomis ir tolimomis nuo teiss praktikos abstrak cijomis. Tos krypties devizas - tirti gyvj, tiesiogiai taikom teis (jus in actio, arba teisinis funkcionalizmas"). Raginama nuo teiss esms klausimo pereiti prie teiss funkcij klausimo. Apie ininieriaus darb, - sako R. Paundas, - sprendiama ne i to, kaip jis atitinka nustatytus tikslus, ir ne i to, ar darbas atitinka tradicinio plano idealij form. Lygiai taip pat mes irime ir teisinink veikl. Mes norime tyrinti teisin tvark, uuot ginijsi dl teiss prigimties." 41 Vykdant i program neformuluojama kokia nors aikesn teiss samprata. ia keliamas ne teiss esms" ar bties" klausimas, o veikiau kokiais konkreiais pavidalais teis egzistuoja", reikiasi asmens ir visuomens gyvenime. Atsakoma, kad teis egzistuoja" kaip tam tikros moni teiss ir laikysena, kurios vienaip ar kitaip yra susijusios su pozityviosios teiss normomis ir funkcionavimu toki valstybs institucij kaip teiskros institucijos, teismai. Vi suomeninis gyvenimas greitai keiiasi ir teiss norm turinys socia lini poreiki atvilgiu visada vluoja. Todl prie veiksni, formuo jani teism sprendimus - konkreij teis, priskiriama ir toje visuomenje paplitusi teisin doktrina, teiss tradicija, teisinink isilavinimo tipas, institucin teism sprendim kontrol (K. Levelynas, A. Rosas (Ross). Vienas i ymesni ios linkms pradinink - vokiei ir austr 42 teisininkas E. rlichas (1862-1922) , pltojs gyvosios teiss koncepci j. Teis jis aikino ne kaip abstraki elgesio norm sistem, o kaip Pound R. In Interpretations of Legal History. Cambridg, 1923. P. 152. Pagrindiniai E. rlicho veikalai: Uber Lticken im Rechte (1888), Die stillschweigende Willenserkliinmg (1893), Freie Rechtsfindung und freie Reschtstvissenschaft (1903), Die Forschung des lebenden Rechts (1911), Die richterliche Rechtsfindung auf Grund des Rechtssatzes (1917) ir kitf.
42 41

94

BENDROJI DALIS

gyvj socialin tvark, kaip konkrei teisini santyki tinkl. Todl ir teiss painimas pradedamas ne nuo statym, o nuo konkrei visuomens santyki, nuo realaus gyvenimo, nuo analizs toki teiss dokument kaip sutartys, teism sprendimai, j vykdymo aktai. Daugyb faktini santyki, atsirandani vairiose gyvenimo sri tyse, formuojasi teiss normas. Kiekviena gamykla, kiekviena organi zacija turi savo faktin tvark, kitaip sakant, savo teis, kuriam alia valstybs. Teise ia laikoma ne tai, kas urayta teiss norm aktuose, o kas nusistovi moni santyki praktikoje. Todl, pasak E. rlicho, statym leidjas ne sukuria nauj elgesio norm, o tik atranda j (Rechtsfindung), fiksuoja po to, kai ji jau susiformavo moni santyki praktikoje. Pirma atsiranda faktiniai santykiai ir j formuojama elge sio taisykl, o tik vliau - statymas, sankcionuojantis ir atitinkamai formuluojantis i taisykl. tai Lietuvos teis ilgai nereguliavo san tyki, atsirandani dl mogaus audini ir organ donorysts bei transplantacijos, nors tokios operacijos Lietuvoje ir buvo atliekamos. Faktin tvarka (santykiai) yra, o teiss normos, vedanios ar sankcio nuojanios t tvark, nra. ios ries teiss norm aktai Lietuvoje m rodytis tik nuo 1993 met. T met rugpjio 2 d. ileistas Sveikatos apsaugos ministerijos sakymas Nr. 328 Dl organ ir audini transplantacijos" (Vyriausybs inios. 1993, Nr. 41), o 1996 m. ir statymas Dl mogaus audini ir organ donorysts ir transplan tacijos" (Valstybs inios. 1996, Nr. 116-2696). Daroma prie teisin romantizm (idealizm) nukreipta ivada, kad tikroji statym vert, arba j gyvyb, yra ne patys statymai, o j gyvendinimas. Raytiniai statymai laikytini teiss normomis tik jeigu jie taikomi faktikai, jeigu daro real poveik moni elgesiui. Btent toki teis E. rlichas ir vadino gyvja teise. Ir tai supranta ma: jeigu teis ivedama i realiai besiklostanios moni santyki tvarkos, tai tokios elgesio taisykls negali bti nefunkcionalios, neveikianios, nes jau paiu savo buvimu jos rodo savo gyvybingu m, realum. . Teis ia netapatinama su statymu, todl ir jos samprata laisva nuo tekstocentrizmo. ia teigiama, kad teis, kuri ireikta statymais, ir teis, kuri tiesiogiai formuojasi praktikai, galinios ir nesutapti. Teis yra faktiniai moni santykiai, susiklost realiame gyveni me atsivelgiant to meto teisingumo samprat, paplitusi visuome nje. Teis - tai kartu ir teisj sprendimai, priimti fiksuojant realiai susiformavusi moni santyki praktikoje elgesio taisykl ir re95

TEISES TEORIJA

miantis vyraujania teisingumo samprata. Teise laikoma ne bendra taisykl, o konkrets teism sprendimai. Teisjas, sprsdamas kon krei byl, kuria teis. I ia - posakis: Teis yra visa tai, k daro
teisjas."

Amerikos (JAV) slygomis sociologin teiss samprat (pragmatin instrumentalizm) pltojo yms ios krypties atstovai Roskas Paundas (R. Pound, 1870-1964)43, savo pairas vadins socialine inineri ja", vliau - Donas Grjus (J. C. Gray, 1839-1915), Oliveris Holmsas (O. W. Holmes, 1841-1935), Karlas Levelynas (1893-1962), Deromas Frankas, Skandinavijos krat teisininkai: Akselis Herstrmas (Harstrom, 1868-1939), Karlas Olivekrona (Olivecrona, 1897-1980), Alfas Rosas (1899-1979) ir kiti.
SOCIOLOGINS TEISS SAMPRATOS VERTINIMAS

i teiss mokslo idjin krypt R. Z. Lificas vertina kaip gerai derani su pastangomis silpninti valstybs direktyvin (imperatyv) vaidmen, apriboti valstybs kiimsi ekonomik, decentralizuoti valdym ir t. t. Ji gerai deranti ir su visuomenje egzistuojaniu pliuralizmu, gyvenimo situacij vairovs neisemiamumu, su val di padalijimu, ji taip pat teorikai pagrindia didel teism vaidmen ginant mogaus teises. Toks teismas pirmiausia tarnauja ne statymus leidianiai valstybs valdiai, o visuomenei. Tada teismas - veikiau visuomens negu valstybs institucija. Tai fakti kai teism vaidmens iauktinimo ideologija. Todl ioje teorijoje slypi akivaizdus demokratinis, antitotalitarinis impulsas. Taiau ioje teorijoje tyrintojai mato ir tam tikr pavoj ivirktin i teigiamybi pus. Jeigu nerandama proting pliura lizmo, decentralizacijos rib, tai visuomen, besiremianti tokia teiss samprata, kuri neturi aiki formuli, pasak R. Z. Lifico, gali bti lengvai dezorganizuota. Sociologin teiss teorija ir j atitinkantis visuomens susitvarkymo modelis reikalauja aukto visuomens po litins ir teisins kultros lygio, sumainanio piktnaudiavimo teise galimybi.

Pagrindiniai R. Paundo veikalai: Sodai Control Through Law (1942), An Introductio to the Philosophy of Law (1946), The Spirit of Common Law (1921).

43

96

BENDROJI DALIS

4. TEISS H E R M E N E U T I K A Tai treiojo kelio" tarp teisinio pozityvizmo ir prigimtins teiss paieka, kurios idjins itakos - Frankfurto mokyklos socialin filo sofija. Teiss hermeneutika Vakar Europoje iandien yra viena i populiariausi idjini krypi; ji akojasi dvi sroves: 1) teisin hermeneutik kaip teisinio teksto aikinimo teorij (Josefas Esseris, Karlas Engias (Engisch), Karlas Larencas (Lorenz). Pagrindiniu teiss mokslo tikslu ji laiko teisini tekst supratim ir konkrei empiri ni fakt teisinio sprendimo suradim. Tai srov, savo tyrim problematik ribojanti teisins dogmatikos poreikiais; 2) teisin her meneutik kaip teiss filosofij (A. Kaufmanas (Kaufmann), aikinani teiss formavimsi kaip jos supratimo proces 44 . Nepozityvistinei teiss sampratai pritaria ir ymus ndienos JAV teiss filosofas Ronaldas Dvorkinas (g. 1931), kritikuojantis pozity vistin nuostat atskirti teis nuo morals. Jis ragino teiss netapa tinti su statymu, teiss principams pripaino toki pat pareigoja mj gali kaip ir statymui (kodifikuotai teisei) 45 . Vis nepozityvistins teiss koncepcijos variant bendra tai, kad jie kritikuoja pozityvizmo teigin, jog teiss esm visikai ireikiama valstybs valdios leidiamais norminiais tekstais, ir pripasta, kad yra teisei imanentiki elementai - teisingumas ir protingumas, jie btini teisei, nesvarbu, yra statym leidjo rayti teisinius tekstus ar ne. Prie toki princip jie priskiria vis lygyb teisei, draudim diskriminuoti mones dl rass, politini ar religini sitikinim, gina odio laisv ir kita. Nepozityvistin koncepcij 1946 m. palaiks ymus vokiei tei ss filosofas G. Radbruchas ginijo legalum t nacistini teiss norm, kurios leido yd, igon eksterminacij, nustatinjo drako nikas bausmes politiniams prieininkams. Pasak G. Radbrucho, tokios normos niekada negali pareigoti ir laikytinos statymais grindiama teise" (gesetzliches Unrecht). Nepozityvistinei koncepcijai priskirtina ir Visuotin mogaus teisi deklaracija (1948), taip pat tie principai, kuriais rmsi Niurnbergo tribunolas, teiss nacistinius

Plaiau apie teiss hermeneutik r.: Redelbach A. ir kt. Zarys teorii panstwa i prawa. VVarszavva, 1993. P. 117-125. . . // . 2001, Nr. 5, . 4-12. 45 DvorkinR. Taking Rights Seriousely. Cambridge, Mass., 1977.

44

97

TEISES TEORIJA

karo nusikaltlius. Vienas i t princip sako, kad mogus, kaltas dl moni udymo, nehumaniko elgesio su monmis, negali teisintis sakymo ar statymo vykdymu. Visi nukrypimai nuo i norm laikomi nusikaltimais ir negali bti pateisinti jokia pareigo jania teiss sistema. Nepozityvistins teiss sampratos alininkai, skirtingai nei teisi niai pozityvistai, aikina ir subjektin teis, j laiko pirmesne u objektin. Individas turi tam tikras teises, nesvarbu, ar valstyb yra pasiruousi jas pripainti. Jie mano, kad kai kurios mogaus teiss iplaukia i paios mogaus prigimties. Valstyb negali j paneigti, o tik yra paaukta jas saugoti. Vienu i nepozityvistins teiss sampratos variantu laikytinas ir teisinis personalizmas, kuris sudaro konceptual io vadovlio pa grind.
TEISS S A M P R A T VAIROVS A P I B E N D R I N I M A S

Vertinant mintas teiss sampratas, pasakytina, kad kiekviena turi istorin, konceptual pagrind egzistuoti, nes teisingai paaikina teis konkrei istorini slyg atvilgiu. Konkreti teiss teorija, kaip rodo istorin praktika, yra teisinga tiek, kiek ji atitinka tam tikro meto tam tikros alies teisinio reguliavimo poreikius, kiek ji tikina mai paaikina praeities ir dabarties teisinius ir socialinius reiki nius, sutampa su socialins raidos tendencijomis. Tai rodo kad ir marksistins teiss sampratos interpretacija. Kildinusi teis i klasins visuomens struktros, o funkcijas - i poreikio tvirtinti valdaniosios klass interesus, marksistin teiss samprata, kaip sakyta, pagrstai aikino praeityje vykusius visuome ns procesus. Ir tai buvo teisinga iki pat Antrojo pasaulinio karo. Paskui vyki raida ir paios teiss raida, jos paskirtis ir funkcijos pasidar nebeapaikinamos marksizmo poiriu. Dl vis socialini grupi aktyvjimo, taip pat dl didjanios mokslins, technins paangos, visuomens raida po Antrojo pasaulinio karo pasuko ne konfrontacijos link, o prieing interes konsolidacij ir kompromi s. Tai aktualino poir teis pirmiausia ne kaip kovos, o kaip bendradarbiavimo ir santarvs rank. Todl iandien teorini aktualij priek aikinant teiss prigim t, paskirt ir funkcijas ieina visuomenins sutarties ir solidarumo, arba socialini funkcij, teorijos. R. Z. Lificas mano, kad j popu98

BENDROJI DALIS

liarum lm dvi prieastys: 1) technins civilizacijos pltra, kai konflikto alys, disponuodamos itin galinga dirbtine jga, ypa karine, negali tiktis valdyti taut ir teritorij remdamosi kurios nors vienos socialins grups interesais, jga slopinti kit grupi intere s, nes karinio konflikto atveju ikyla susinaikinimo pavojus, ypa ginkl arsenaluose pasirodius masinio naikinimo ginklams. Susi naikinimo grsms suvokimas veria teikti pirmum ne konfliktui, ne jgai, o teisei, bendradarbiavimui ir kompromisui. Gerov tenka kurtis remiantis ne kit moni pavergimu, o savo pai kultriniu aktyvumu; 2) padidjs vis socialini grupi socialinis aktyvumas ginant savo teises. Be to, tas pats dirbtins jgos (technikos) gausjimas ir vartoja mj veri gamybos intensyvjimas bei kins veiklos globalizacija kelia monijai kit pavoj - aplinkos tar, kurios intensyvumas taip pat suvokiamas kaip giljanti ekologin kriz, galinti virsti nenuspjamo masto ekologine katastrofa. Siekis ivengti i pavoj veria pasaulio tautas bendradarbiauti, derinti, riboti, valdyti prie ingus interesus, kad bt pasiekta bendra gerov kaip monijos saugumo ir santykinio stabilumo garantas. Nedmesingumas nu skurdusi socialini grupi interesams ir tolesnis liberalios politikos eskalavimas paioje visuomenje grasino socialistinmis revoliucijo mis ar kita socialine destrukcija. Tokiomis slygomis vienintelis teisingas kelias - ugdyti nekonfrontacin mstym. io mstymo esm - bendr mogik interes pirmenyb prie privaius, grupinius, nacionalinius, siekis susitarti, iekoti socialinio kompromiso. Pagal i nuostat valstyb ir teis siprasmina ne kaip prievartos, pavergimo, o kaip santarvs ir kompromiso paiek bei palaikymo priemons.

99

III SKYRIUS
Jus est ars boni et aeui*

Celsus

TEISINIS PERSONALIZMAS
Praktin teiss sampratos reikm. Teiss sampratos svarb supo nuoja tokie tarpusavyje susij teisins praktikos ir teorijos poreikiai: 1) sukurti rinkos ekonomikos ir demokratijos vertybi sistema pagrst teisin doktrin - metodologin, vertybin teisins sistemos problem suvokimo ir sprendimo orientyr; 2) utikrinti konceptualiai vienod konstitucijos ir kit teiss akt aiki nim bei taikym; 3) skirti teisin argumentacij nuo etins; 4) parengti konceptualias prielaidas teisinio reguliavimo spragos atveju taikyti teiss analogij (remtis bendraisiais teiss principais"): teiss samprata - pagrindas nustatyti t princip teisin prasm, atskirti juos nuo neteisim. Si praktin teiss sampratos reikm itin padidjo Civiliniam kodeksui (CK) ir Konstituciniam Teismui pripainus parei gojamj teiss princip gali. 1. I U O L A I K I N TEISS S A M P R A T A T E I S I N I O P O Z I T Y V I Z M O IR P R I G I M T I N S T E I S S " INTEGRACIJA Sukurti demokratines vertybes atitinkani teiss samprat nereikia sukurti kak visikai naujo. Visa tai, kas bdinga teisei apskritai, jau vienaip ar kitaip pasakyta, bet pasakyta kitu metu ir kit slyg atvilgiu, be to, tie teiginiai nevienodai ipltoti, jie nesudaro siste mos su ms laiko mogaus teisi saugos poreikiais. Btent ie

* Teis yra grio ir teisingumo menas.

101

TEISES TEORIJA

poreikiai pareigoja kiekvien epoch naujai permstyti paveldim teiss samprat taip, kad ji padt kurti teisin tvark, pajgi gyvendinti, valdyti tuos poreikius. Pats terminas iuolaikin teiss samprata - reliatyvi svoka, nes skirtingose alyse ar emynuose skirtingos teiss sampratos gali bti laikomos iuolaikinmis. Tai susij su teiss nacionalumu ir konkre ios alies teisins sistemos tradicija. Nors nuomons ir skiriasi, tas teiss sistemas, kurios pripasta asmens primat prie valstyb, mogaus teisi ne valstybin kilm, paties asmens gyt teisi neatimamum (o tik prarandamum), vis asmen lygiateisikum, socialin kompromis, galime laikyti orientuotomis demokratines vertybes ir kartu iuolaikin Europos teiss samprat. Tokia sam prata klostsi Vakaruose pltojant prigimtinio teiss pobdio, teisi ir pareig vienovs (R. Jringas, K. Marksas ir kt.), solidarumo (E. Durkheimas, L. Burua), abipuss socialins priklausomybs (L. Diugi), socialinio kompromiso (R. Paundas) idjas. vientis sistem jas integravo asmens prioriteto prie valstyb pripainimas, kuris buvo svarbus tuo, kad kr prielaidas vis teiss sistem pradti ir grsti civiline teise, versti jos principus visos teiss principais. O civilinei teisei, kaip inoma, bdinga pripainti vis santykio dalyvi lygia teisikum, kuris suteikia pagrind apibrti teis kaip subjektini teisi ir pareig vienov. j orientuoja ir teiss tikslai. Teis, kuri paaukta derinti prieingus interesus ir tuo pagrindu siekti moni sugyvenimo, negali bti apibriama kitaip, kaip teisi ir pareig vienov (pusiausvyra). i vienov individo primato slygomis kon centruotai ima reikti moderniosios teiss esm, nes toje vienovje nuosekliai susivienija visos k tik mintos teisins idjos: prigimtinis teiss pobdis, abipusis individ sryis, prioritetin teiss padtis valstybs atvilgiu, socialinis kompromisas, vis teisi santykinumas ir kitos. Valstyb ia virsta vienu i lygiateisi santyki subjekt. Ms laik atitinkanios teiss sampratos paiekos iandien Europoje vyksta integruojant teisinio pozityvizmo ir prigimtins teiss" idjas: i pozityvizmo siekiama perimti jo nustatytus forma liuosius teiss poymius, i prigimtins teiss" - turininguosius. Vienas i ios integracijos mginim yra ir ia formuluojama personalistin teiss samprata (teisinis personalizmas). Tiesa, yra nemaai autori (H. L. A. Hartas), kurie abejoja paia galimybe apibrti teis, nes teis esanti toks sudtingas reikinys,

102

BENDROJI DALIS

apimantis toki skirting ri teiss normas (statutins ir paproi teiss, nacionalins ir tarptautins, civilins ir baudiamosios), kad vargu ar galima rasti j bendr vardikl". Ir i ties: k viena teiss aka teigia, kita t pat gali neigti. tai naujasis Lietuvos Respub likos civilinis kodeksas valstyb laiko juridiniu asmeniu (2.35 str.), o baudiamoji teis - nelaiko (BK 20 str. 5 d.). Link atsisakyti apibrti teis ir vadinamieji teisinio pliuralizmo" atstovai, siekian tys sulieti" teiss normas su socialinmis neteisinmis. Amerikiei teisininkas Karlas Levelynas silo teiss funkcijas padalyti tarp vairi socialini bendrij, pradedant eima ir baigiant tauta. Tai naujas pozityvizmui prieingas kratutinumas: pozityvizmas siekia grietai atskirti teiss normas nuo morals ir kit socialini norm, o teisinio pliuralizmo" atstovai link teiss normas suplakti su socialinmis neteisinmis normomis ir itaip prarasti pai teis. Jei bet kurios privalomos elgesio taisykls, norminanios moni elges, yra teis, tai beprasmika kalbti apie teis kaip kak skirtinga n u o sporto ar kitoki korporacij kuriam elgesio taisykli. Teiss priva lomumas ir jo garantavimas, matysime, yra visai kito pobdio nei korporatyvini norm. Toks atsisakymas veda teisin agnosticizm, o is - teisin nihilizm: jei neinoma, kas yra teis, tai neinoma, apie k bus kalbama. Bet kuri privalomo elgesio taisykl, taigi ir savavalik, kuriam vairi religini sekt, kuri nariai gali bti pavergiami pagal charizmatini lyderi nustatomas elgesio taisykles, tada bus galima vadinti teise. iuo teisiniu agnosticizmu kuriama ir paradok sali padtis: tie, kurie specialiai tyrinja teis, sakosi nein, kas yra teis, o tie, kurie teiss netyrinja, bet paaukti j praktikai taikyti, priversti inoti, kas yra teis, nes jiems reikia sprsti konkreias bylas remiantis ta paia nepainta" teise. Teiss definicij skepticizmas turi paisyti to fakto, kad kiekvienas apibrimas visada yra mginimas velgti form vairovs vienov. O tokios vienovs suvokimas visada yra didesnio ar maesnio laipsnio abstrakcija. Todl teiss, kaip ir bet kurio kito reikinio, apibrimo sunkumas tra abstrakcijos laipsnio pasirinkimo sunku mas. Juo aukiau kylama, tuo lengviau apibrti teis ir, priein gai, - sunkumai didja leidiantis emyn prie praktinio teiss reiki mosi form. Todl galiausiai teiss apibrimo paieka virsta abstrahavimosi laipsnio paieka, t. y. grynai metodologiniu klausimu.

103

TEISES TEORIJA

K reikia apibrti teis". Imperatyvas apibrti teis" turi skir tingas prasmes skirting politini reim slygomis. Nedemokrati niai reimai statym krimu pirmiausia siekia apsaugoti, gyven dinti interesus ne visos visuomens, o tik jos dalies, turinios ekonomins ir politins jgos persvar. Todl ia norima" apibrti teis tik kaip klasin". Dl ios atrankos" toki reim teiskrai bdingas didesnis smons aktyvumas, nes reikia statymais nusta tyti vienai socialinei grupei palankesn ir dl to dirbtin" (daugiau ar maiau savavalik) tvark. Tokios tvarkos subjektyvumo (voliun tarizmo) doz turi aikiai persverti objektyvumo (natralumo" pripainimo vis socialini grupi interes) doz. Todl nedemokratinio reimo slygomis apibrti teis - tai apibrti valdios teis. Valdios teis apibrianios teorijos kaip tik ir buvo mintas teisinis pozityvizmas ir atitinkamos jo atmainos. Teis ia kildinama i valsty bs ir valstybs priemonmis garantuojami jos imperatyvai. Kitaip yra demokratini ali teisje: ia siekiama atsisakyti atrankinio" poirio visuomen ir grti prie natralios" tvarkos, grindiamos vienoda pagarba vis visuomens nari ir socialini grupi intere sams. Todl teiss turin ima labiau lemti alia valdios valios esantys veiksniai. Atitinkamai teiss sampratoje daugja objektyvu mo ir maja visuomens interes vairov naikinanio voliunta rizmo (subjektyvizmo). ia, skirtingai nuo valdios teiss", mano ma, kad teiss turinys yra objektyvesnis - j lemia gamtos ir istorijos determinuoti vairi socialini grupi interesai, kuri gyvendinimas reikalauja tarpusavio bendradarbiavimo, kompromis, atitinkamai lemiani galiojanios teiss pobd. Siekiama ne paneigti interes vairov, o j pripainti, juridizuoti (tvirtinti teiss aktuose), sutei kiant jai kompromisins elgesio taisykls pobd. Todl demokra tinje teiss sampratoje yra daugiau objektyvumo: ia teisin smon, kurdama teis, siekia ne tiek prievartauti istorin tikrov, kiek prie jos prisitaikyti. Todl demokratinio reimo slygomis apibrti teis" - tai apibrti mogaus teis. mogaus teis apibrianios teorijos (prigimtins teiss teorija ir vairs jos variantai, psichologin, sociologin (teisj) teis, visuo menins sutarties, socialins priklausomybs, arba solidarumo, ir kitos).

104

BENDROJI DALIS

iuolaikin teiss (mogaus teisi) samprata, mginanti integruoti teisinio pozityvizmo ir prigimtins teiss teiginius, nra aikiai formuluojama. Teis danai apibriama pernelyg abstrakiai kaip privalomo, legitiminio elgesio taisykl, nekonkretinant jos teisi ir pareig santykiu. O abstrakiai apibrus teis, is jos apibrimas praranda nemaai metodologins galios, tada galima j tuoj pat ir umirti, nes jis kaip ir nedalyvauja atskleidiant konkrei teiss svok turin. Teis, kaip legitimin privalomo elgesio taisykl, dar reikia konkretinti teisi ir pareig santykiu, nes nustatoma teisin tvarka turi reikti ne bet koki elgesio taisykl, o toki, kuri pripaint vairi socialini grupi interes diferenciacij, tvirtint statymuose vieno d j apsaug, juos derint, skatint siekti kompromiso, garantuot j gyvendinim vienodo veiksmingumo priemonmis. Visa tai reikalauja atsakyti kur kas konkretesnius klausimus: kas yra teis ne tik itak, formali iorini poymi, bet ir vidins struktros, ypa nustatom teisi ir pareig santykio poiriu? Iekant tai atsakymo, svarbu pasirinkti perspektyv pradin tak ir juo nuosekliai vadovautis, kad teiss apibrimuose bt ivengiama pernelyg didelio subjektyvumo ir kartu bt kuriamos metodologins prielaidos pltoti jurisprudencij remiantis moksliniu metodu. Taigi nuo ko pradtinas sistemingas ms laiko teiss paini mas - nuo individo ar valstybs, nuo subjektins ar objektins teiss? Nuo antikos inomi abu atsakymo variantai. Pirmai pairai atstovavo Platonas ir Aristotelis. Jie, kaip inoma, sprend visumos ir dalies (valstybs ir asmens) santyk pirmum teikdami visumai (valstybei), j laik logikai ankstyvesne u savo dalis" - pilieius (individus). Todl metodologikai buvo veriami apibrti teis kaip valdios teis, t. y. pltoti etatistin teiss samprat ir kartu teigti objektins teiss pirmum prie subjektin. Tai kryptis, kuri vliau pltojo teisinis pozityvizmas. Bet jei visumos ir dalies santykis aikinamas remiantis ne valstybs, o individo pirmumu (Epikras, Ciceronas, A. Volanas, T. Hobsas, D. Lokas ir kt.), tai i supozicija reikalauja pltoti visuomenins sutarties" teorij, pagal kuri privats asmenys yra logikai ir istorikai ankstesni ir pirmesni u valstyb kaip savo

105

TEISES TEORIJA

krin. ia pasitikslina ir pati visuomens svoka: visuomen nra savarankika btis alia individo bties: visuomen - tai tik stabils individ keitimosi paslaugomis arba viepatavimo ir pavergimo santykiai. Vadinasi, iuo atveju teis reiks kildinti ne i valstybs, o i individ, i j tarpusavio santyki ir j traktuoti kaip mogaus teis. Tsiant i tradicij, atsiveria galimyb konstruoti teiss samprat dedukcijos metodu, aksiomomis laikant pagrindinius rinkos ekono mikos ir demokratinio visuomens susitvarkymo principus, kurie iandien sudaro moni tarpusavio santyki esm ir yra determi nuoti t pai individ ilikties ir klestjimo poreiki. Kitaip sakant, moksliniu metodu konstruojam teiss samprat btina ivesti ne i teisins, o i alia jos esanios biologins, ekonomins mogaus bties. Dedukcinis teiss sampratos formavimas - tai mginimas formuoti teiss samprat, kurios pobd maiau lemt subjektyvusis veiksnys - krjo nuoira. 2. T E I S I N I O P E R S O N A L I Z M O A K S I O M A T I K A 1) Pripainimas asmens vertybinio pirmumo prie valstyb ir kitus socia linius darinius; visi asmenys savo vertybi, teisi atvilgiu yra lygs (n vieno asmens gyvyb, laisv... nra svarbesn u kito asmens tokias pat vertybes); 2) kilus btinybei gyvendinti vairius savo interesus, paaikja, kad kiekvienas asmuo yra pats sau kultrikai nepakankamas: nepajgus susikurti savo interesams gyvendinti vis reikaling priemoni; 3) poreikis veikti (kompensuoti) kultrin nepakankamum veria asme n bendrauti su kitais asmenimis - keistis su jais paslaugomis; 4) laisv ir lygiateisi asmen keitimasis paslaugomis galimas tik esant lygiaveriams mainams. Pirmos dvi aksiomos reikia tai, kad laisvi (nuosavybs teise vienas kitam nepriklausantys) ir mintu atvilgiu lygs individai, siekdami gyvendinti savo teises arba jas apginti paeidimo atveju, susiduria su savo kultriniu nepakankamumu: pats asmuo nepaj gia susikurti (pasigaminti) vis vairiems savo interesams gyvendin ti reikaling priemoni (teisininkas moka teikti tik juridines paslau gas, bet nemoka ar neturi galimybi gaminti batus, mainas, statyti

106

BENDROJI DALIS

namus ir t. t., taiau jo teisms gyvendinti reikia vis k tik mint grybi). ias tiesas inojo jau Platonas ir Aristotelis. Poreikis kompensuoti kultrin asmens nepakankamum veria kiekvien individ bendrauti su kitais individais. Ir tas bendravimas jau nebegali gyti kitokios prasms, kaip tik keitimosi paslaugomis. Kad is keitimasis paslaugomis nevirst individ tarpusavio agresi ja: asmens inaudojimu, pavergimu, vis asmen lygiateisikumo pripainimas reikalauja keitimsi paslaugomis grsti lygiavertiku mu: asmuo turi teis reikalauti i kit asmen tokios pat kokybs ar kiekio paslaug, kiek pats yra jiems suteiks. i aksiom pripainimas jau neleidia" apibrti teiss kitaip, kaip subjektini teisi ir pareig pusiausvyros (vienovs), nes tik ji gali bti adekvati lygiateisi subjekt lygiaveri main teisin forma. Keturi aksiom modelis, determinuojantis atitinkam teiss sam prat, yra objektyvus tuo atvilgiu, kad nra valstybs valdios nustatytas ar kieno nors dirbtinai sugalvotas, o kyla i natraliai tarp laisv individ besiklostani santyki, nulemt t pai individ ilikimo ir klestjimo poreiki. is modelis, metodologikai pareigodamas" pradti teiss pai nim nuo individo, kartu reikalauja pradti teiss formavim ne nuo objektins, o nuo subjektins teiss kaip individui tiesiogiai priklau sanios, susikuriamos. Teiss apibrimas tada ne savavalikai konstruojamas, o tiesiog atrandamas individ tarpusavio santykiuo se, besiklostaniuose ir funkcionuojaniuose lygiavertik main pagrindu. Tuo tarpu pradjus teiss painim nuo objektins (vals tybs nustatomos) teiss, bt neaik, i kur imama teiss apibr tis ir kok pavidal ji turt gauti. Tada lieka vienintelis teisingas teisinio pozityvizmo (etatizmo) poiris, apibriantis teis kaip valstybs nustatom bet kokio elgesio taisykl, garantuot valstybs prievarta. Tai reikt pasilikim tam tikros abstrakcijos lygmenyje, kuris neleist atskirti demokratins teiss nuo totalitarini reim teiss, nes abiem atvejais galimas tas pats teiss, kaip privalomo elgesio taisykls, garantuotos valstybs prievarta, apibrimas. Priemoni veikti teiss definicij abstraktum teikia mintas keturi aksiom modelis" ir jo determinuotas individo ir subjekti ns teiss pirmumo pripainimas.

107

TEISES TEORIJA

3. TEIS KAIP SUBJEKTINI TEISI IR PAREIG VIENOV (PUSIAUSVYRA)

Kas reikalauja sau laisvs atsisakydamas toki laisv pripainti kitam, tas reikalauja viepatavimo. T. Hobsas 3.1 FUNKCIN SUBJEKTINS TEISS STRUKTR LEMIANTYS VEIKSNIAI Asmens pirmumo pripainimas pareigoja teis kildinti i individo interes ir pastang apsaugoti juos nuo t pavoj, kuri kyla jam gyvenant visuomenje - kit individ apsuptam. Si grsm skatina individ vertinti savo interes (gyvyb, sveikat, laisv, turt ir kt.) kaip jo egzistencijai reikming ir reikalauti, kad kiti individai susilaikyt nuo alingo elgesio io intereso atvilgiu. is vertybikai suvoktas interesas ir pastanga j apsaugoti kaip tik ir lemia pradin teiss struktr - du jos lygmenis, arba ele mentus: 1) vertybin; ir 2) normin (valin). Vertybinis teiss lygmuotai asmens sismoninti egzistenciniai interesai - vertybs, kurias jis nori apsaugoti, susikurti ar gyti normindamas savo ir kit asmen ar institucij elges. Apibendrinant jas galima vadinti teiss objektu (kieno apsaugai skiriamas pagarbos reikalavimas). Tas objektas gali bti materialus ir dvasinis; materialus - tai jutimins asmens vertybs (gyvyb, sveikata, turtas ir kt.), o dvasinis - intelektins, psichologins ir kitokios individo bsenos (laisv, orumas, saugumo pojtis, kvalifikacija ir kt.). Dvasins vertybs siprasmina kaip vidinis asmens gebjimas kurti savo interes gyvendinimo reikme nis, procedras, kad jais remdamasis asmuo tapt teistas savo likimo, savo teisi saugos ir gyvendinimo subjektas. Norminis (valinis) teiss lygmuo, ar elementas, - tai subjektyvus asmens reikalavimas pagarbos savo egzistencinms vertybms (teiss objek tui). Tas reikalavimas yra adresuojamas kitiems individams, kad jie susilaikyt nuo alingo elgesio tos vertybs atvilgiu, neliest jos arba netrukdyt teistai gyti, susikurti, ja naudotis, disponuoti. itaip poreikis apsaugoti savo gyvyb reikiasi individo pastango mis gyti subjektin teis gyventi, turto apsaugos poreikis - nuosa vybs teiss gijimo siekiu ir t. t. Vienais pagarbos sau reikalavimais

108

BENDROJI DALIS

asmuo siekia apsaugoti jau turimas vertybes, kitais - susikurti, gauti geidiam vertyb (pvz., studento siekis gyti teisininko kvalifikacij kaip dvasin gebjim teikti teisines paslaugas ir tuo pagrindu tapti paslaug teikimo santykio subjektu). Teiss objektas (vertybinis lygmuo) ir valinis pagarbos jam reika lavimas (norminis teiss lygmuo) tarpusavyje santykiauja kaip tiks las ir jo pasiekimo priemon. 3.2 PAGARBOS REIKALAVIMO LEGALIZAVIMAS SIPAREIGOJIMU JAI Pagarbos savo interesui reikalavimas dar nra subjektin teis, o tik pretenzija toki teis; tai tik paprastas individo egoizmo demonst ravimas (pareikimas) visuomenei ir dl to gali bti suprastas kaip agresyvi individo pretenzija. Kodl kiti asmenys turt vykdyti tok reikalavim? Kad toks tarimas bt paalintas, kad teis net visuomenei ne agresij, o santarv, dar reikia, jog tas reikalavimas-pretenzija bt visuomenje legalizuotas, kad kitiems asmenims j vykdyti bt ne tik privalu, bet ir naudinga. Todl tokios pretenzijos turtojas privalo savo reikalavim suderinti su savo paties sipareigojimu gerbti analogik kito individo egoistin pretenzij. Btent iuo sipareigojimu asmuo ir legalizuoja pagarbos savo interesui reikala vim, pasiada suderinti savo naud su artimo nauda - sukuria bkl, kuri kaip tik ir vadiname asmenini bei visuomenini interes sutaptimi, vis karo su visais pabaiga. I ia iplaukt pradinis teiss apibrimas: teis - tai pagarbos reikalavimas ir sipareigojimas pagarbai, arba filosofijos kategorijomis: teis- tai egoizmo ir altruizmo vienov, o teiss terminais - subjektini teisi ir pareig vienov. Ji reikia, kad individas negali legaliai apsaugoti savo intereso (teiss objekto) kitaip, kaip tik gerbdamas kito asmens toki pat teis, kad tokio sipareigojimo btinyb kyla ne i paprasto altruizmo (savs isiadjimo), o i tos paios meils savo paties interesui - i egoizmo. Kai galvojame apie save, reikalaujame teisi, kai galvojame" apie santarv su artimu, vykdome pareigas. Teismis mogus egoistas, pareigomis- altruistas. Siekdamas usitik rinti saugum, jis turi garantuoti artimo saugum. Tada altruizmas pasidaro btinas kelias egoizm, daro t egoizm civilizuot, teist.

109

TEISES TEORIJA

itaip pagarbos reikalavimas, suderintas su sipareigojimu gerbti analogik artimo teis, i egoistins pretenzijos tampa legalia, socializuota subjektin teise ir j turdamas individas ima jausti, jog ia teise saugomas jo interesas (teiss objektas) yra saugus ne tiek dl jo paties turimos pakankamos jgos (fizins, ekonomins, politi ns) artimo agresijai atremti, kiek dl iuo sipareigojimu sudarytos visuomenins sutarties, kuriai esant individas gyja artim kaip savo teisi saugos bendrinink. 3.3 TEISS TAPATYB - VIDINIS JOS PRIETARINGUMAS (PRIEYBI VIENOV) Egoizmas (subjektin teis) ir altruizmas (pareiga) yra tos didiosios socializuoto mogaus ir teiss esm ireikianios prieybs, kurios susivienija kasdieniame mogaus darbe (elgesyje) keiiantis su arti mu paslaugomis remiantis lygiaveriais mainais ir susijungia neat siejamu vidiniu r y i u - negalima tapti teistu egoistu (teiss subjek tu) kartu netampant ir altruistu (pareig vykdytoju). Btent ia prieybi vienove ir atsiskleidia autentika teiss esm, neikreipta savavalikos prievartos. Sis vidinis teiss prietaringumas - tai autentikasis teiss egzis tavimo bdas, kuriame kaip tik ir slypi visuomenin, dinamin teiss prigimtis. Tai iganingas prietaringumas, nes jis neleidia suabsoliutinti n vienos i t prieybi, visada daro jas santykines, viena be kitos neegzistuojanias, tik ia vienove isaugancias savo tapatum, nes daro teis pajgi ireikti bendr naud - vieno asmens naud suderinti su kito asmens nauda. Todl nra joki neatimam" arba neprarandam subjektini teisi jau vien dl to, kad nra teisto pagarbos reikalavimo nesipareigojant jai. Kiekvienas tokio sipareigojimo (pareigos) atsisaky mas kartu yra savanorikas ir savo subjektini teisi, garantuot ta pareiga, atsisakymas. Subjektin teis, atskirta nuo pareigos, virst privilegija (agresija prie artim), o pareiga be teiss - prievole (inaudojimu, vergyste kito asmens ar institucijos naudai). Todl teiss autoriai (pvz., N. I. Matuzovas), laikantys pareig tarsi antr ja teiss puse 4 6 .
/ . . . , . . . , 1997. . 271.
110
46

BENDROJI DALIS

Galima tokia privilegijos ir prievols formalizacija: Privilegija = teiss > pareigos (teisi daugiau negu pareigvi). Prievol = teiss < pareigos (teisi maiau negu pareig). Subjektins teiss formul: Subjektin teis = leidimai ~ paliepimai (pozityvs ar negatyvs). enklas ~ ymi lygiavertikum. Btent dl io pozityvaus vidinio prietaringumo prigimtin teis ir neino privilegij, nes ji neino pagarbos be reikalavimo jai sipareigoti, neleidia vienam individui gyvendinti savo teiss kito individo teisi siaurinimo sskaita. Privilegija gali bti tik pozityvio sios teiss kategorija, nes j gali suteikti tik savavaliaujanti jga valstyb, kurdama neteisimus statymus. Romnai ne veltui sak: privilegium est auasi privata lex (privilegija yra tarsi privatus sta tymas), vadinasi, tik savo interesais veikianio individo statymas, sukeliantis konfliktus ir dl to - joks statymas. Bet jeigu privilegija atsiranda ne i individ tarpusavio keitimosi lygiavertmis paslau gomis, ne i abipusio suinteresuotumo, ne i sugyvenimo grybs, o i statym leidjo savivals, tai ji, bdama atsiradusi i jgos, tik ja ir gali bti gyvendinama. Todl privilegijos didina prievartos porei k visuomenje, teisi ir pareig vienov - maina. Be to, privilegija, pasikeitus socialinei politinei padiai, gali pavojingai atsigrti ir prie pat jos turtoj. tai feodalizmo epochos kilmingj privilegi jos, virtusios j gyvenimo bdu ir padorumo standartu, sutrukd jiems prisitaikyti prie kapitalizmo kuriamos padties (sitraukti prekyb ir amatus, nes imtis ios veiklos laikyta bajorui negarbinga). Antrasis Lietuvos Statutas (1566) nustat: lkta, pardavs savo em, atsikls miest ir pradjs verstis amatais ir prekyba, netenka lktos teisi." [III, 16] Panaiai reglamentavo ir Treiasis Lietuvos Statutas (1588) [III, 25]. i nuostat Lietuvos Statutai buvo perm i antikos, i Cicerono formuluoi, kur pagrindinis kilmingj rpes tis buvo siejamas su valstybs garbe ir nauda. Todl tradicins privilegijos naujomis slygomis virto pavojingais prietarais, dl kuri bajorai neteko pirmaujanio vaidmens visuomenje. Vakaryk ts privilegijos tapo j ndienos teisi praradimo prieastimi. Tai primena, kad privilegijos anksiau ar vliau tampa pavojin gos ne tik visuomenei, bet ir j turtojams. Jos tampa bausme u pareig ir teisi isiskyrim: agresija prie artim galiausiai virsta agresija prie save pat.

111

BENDROJI DALIS

ADE - situacija, kai pareigos (D) maja (D>E), o teiss (A) lieka tokios paios (EA). Tada santykikai padidjusi teisi (A) dalis virsta privilegijomis (A>B) (asmens agresija prie visuomen). ADC - situacija, kai pareigos (D) didja (DC), o teiss (A) atitinkamai maja (A>F). Tada pareigos (D) virsta prievolmis (D>F) (visuomens agresija prie asmen). AFD - situacija, kai teiss (A) maja (AF), o pareigos (D) lieka tokios paios. Tada sumajusi teisi (A) atvilgiu santykikai padidjusi pareig (D) dalis virsta prievolmis (D>C) (visuomens agresija prie asmen). Panaiai gali bti pavaizduojamos ir kitos privilegij ir prievoli susidarymo situacijos.

3.4 P A R E I G A - A U T E N T I K A S SUBJEKTINI TEISI ALTINIS IR RIBA

itaip suprantama, teis ir gali pretenduoti laisvs form ir mat". Laisv prasideda subjektinje teisje slypiniu leidimu veikti savo interesais, o baigiasi pareiga kaip natralia to leidimo riba. Ms pareigos - tai tas mastas, kuriuo mes netrukdome, padedame kitam asmeniui bti laisvam. Jeigu pareiga nebt laisvs riba, tai tokia riba turt tapti ms disponuojama brutali jga, nes kiekviena kokyb, kad isaugot savo tapatyb, turi bti kuo nors apribota: iuo atveju - pareiga arba jga. Todl pareigomis neribojama laisv bt susinaikinanti laisv, nes ji nuolat skatint ir palaikyt vis kar su visais, kurio slygomis jau nra nei stabilios laisvs, nei stabilaus saugumo. Todl priimtinas poiris t autori (pvz., N. N. Tarusi113

TEISES TEORIJA

nos), kurie pripasta, kad subjektini teisi ir pareig pusiausvyra 47 teiss teorijai ir akiniams teiss mokslams yra aksioma . Tai padeda suprasti Celso pateikt teiss apibrim: Teis yra grio ir teisingumo menas." itoks menas" teis yra tik bdama gris ne vien tam tikram asmeniui, bet ir kitiems asmenims. Bet gris visiems" ji yra tik jeigu suvokiama kaip teisi ir pareig vienov, kuri ir yra autentika grio visiems" juridin forma. Kadangi teisi ir pareig vienov kyla ne i valstybs valios, o i pai asmen abipusi pastang utikrinti savo teisi saug ir pltot remiantis lygiateisikumu ir lygiaveriais mainais, tai tokia vienov laikytina prigimtine", t. y. ne valstybins kilms. Ji ireikia solidarij teiss prigimt: teisje yra knyta asmen tarpusavio bendradarbiavimo idja, o ta vienov tra to bendradar biavimo technologinio mechanizmo iraika. Teisi ir pareig vieno v pirmiausia yra civilins teiss esm. I ten prasideda jos ygis kitas teiss akas - valstybs kuriam teis. Todl suprantama, kodl civilin (privatin) teis iandien laikoma pavyzdiu, modeliu, kur orientuojantis kuriama iuolaikin vieoji teis. 3.5 I TEISI IR PAREIG VIENOVS VIS SUBJEKTINI TEISI SANTYKINUMAS Poiris teis kaip subjektini teisi ir pareig vienov atskleidia vis asmens teisi santykinum ir kartu paioje teisje atranda to santykinumo pagrind (prieast). Tas santykinumas ne suteikiamas i alies, ne savavalikai nustatomas valstybs, o iplaukia i paios teisi ir pareig pusiausvyros, yra btinas jos sekmuo: nra subjek tini teisi be pareig (iskyrus inomas iimtis) ir nra pareig, kurios nesukurt subjektini teisi. Teiss, sakyta, atskirtos nuo pareig, virsta privilegijomis, o pareigos, atskirtos nuo teiss, prievolmis (pavergimu). Nesmoningoje gamtoje gyvn teiss" santykinumas garantuojamas turimos jgos santykinumu, visuome nje mogaus teisi santykinumas - susitarimu ir jo vykdymu. Tai reikia, kad bet kuris mginimas apibrti subjektin teis ne jos prieybe - pareiga, kartu reikia ksinimsi teiss tapatyb,

. . - ? // : . , 1990. . 21.

47

114

BENDROII DALIS

eliminuoja teis i jurisprudencijos kompetencijos apskritai ir dl to daro j savavalik, nepaini ir mistik. Teisi ir pareig vienov apsaugo individ nuo vergavimo visuo menei (pareigu absoliutinimo), o visuomen - n u o konkretaus indi vido agresijos (teisi suabsoliutinimo). ia vidine pusiausvyra teis atnea moni tarpusavio santykius santarv ir socialin rimt, o privilegija - teisi ir pareig nedarn, konflikt ir destrukcij. Teis jungia visuomen, privilegijos ir prievols - ardo i vidaus. Tai padeda suprasti, kodl mginimas kai kurias mogaus teises (pvz., teis gyventi) paskelbti absoliuiomis (nepriklausomomis n u o joms proporcing pareig) prietarauja paiai teiss prigimiai naikindamas vidin teiss prietaringum jis naikina ir pai teis pakeisdamas j josios prieybe - privilegija. 3.6 AR PROCESINS TEISS ABSOLIUIOS Kartais manoma, kad subjektini teisi santykinumas nra visuoti nis, kad vis dlto es absoliui teisi ir kad tokios teiss pirmiau siai yra procesins. Pavyzdiui, kokia pareiga kitam asmeniui gali bti legalizuojama ar ribojama asmens teis kreiptis nealik teism? Aliuzija procesins teiss absoliutum kyla i teisnumo painiojimo su subjektin teise, o pirmiausia i mginimo aikinti procesin teis be ryio su materialija subjektin teise. Bet, atskirta nuo materialiosios teiss, procesin teis, kaip inoma yra bepras mika ir todl - jokia teis: kokia prasm skelbti teis kreiptis nealik teism neturint ko ginti - neturint materialiosios subjektins teiss tam tikr gr. Juk procesine teise asmuo gina ne neinia k, o tik savo paeist materialij subjektin teis. Asmuo gali ginti teisme tik t gr, kur turi subjektin teis, t. y. savo teis laisv, turt ir t. t., bet ne pai laisv, ne pat jo inioje esant turt ir t. t. Jei asmuo galt ginti teisme ne savo subjektin teis laisv, o savo laisv, tai jis galt gintis ir nuo teisto teismo nuosprendio, suspendavusio jo teis laisv. Br teistas ir jo prieinimasis kaljimo priirtojui, vykdaniam teismo nuosprend. Tada teis apskritai netekt prasms. Procesins teiss absoliutumo iliuzija, kaip minta, kyla ir i procesins teiss tapatinimo su teisnumu. O teisnumas, kaip inoma, veiksniems asmenims tra formalus leidimas gyti subjektin teis ir j ginti, jei ji bt paeista. Procesin subjektin teis atsiranda ne
115

TEISES TEORIJA

alia materialiosios teiss, ne anksiau ar vliau u j, o kartu su ja kaip jos sudedamoji, gynybin" dalis, kurios pagrindu materialioji subjektin teis funkcionuoja, pleiasi, yra gausinama, gyvendinama ir kartu ginama paeidimo atveju. Teismo nuosprendiu suspenda vus tam tikram laikui asmens materialij teis laisv ar kit gr, atitinkamai suspenduojama ir jo procesin teis j ginti. Btent dl to kalinys ir neturi teiss prieintis kaljimo priirtojui, savo prieinimsi teisinti savo subjektin teise gynyb (ginti savo laisv), nes jo materialioji subjektin teis laisv jau yra tam tikram laikui suspenduota siteisjusiu teismo nuosprendiu. Tai rodo, kad procesin teis taip pat yra subjektin ir kad t subjektikum jai suteikia ne kas kitas, kaip materialiosios teiss subjektikumas; iam inykus, inyksta ir procesins teiss subjekti kumas. Tai liudija neatskiriam materialiosios ir procesins teiss vienti sum: santykinumas, bdingas materialiajai subjektinei teisei, perei na procesinei teisei. Kitaip sakant, procesin teis tra antroji materialiosios teiss, jos santykinumo pus. i teisi neatskiriamumas leidia teigti, kad yra ne dvi teiss (materialioji ir procesin), o viena subjektin teis, susidedanti i dviej komponent: pirmasis reikia pareig vykdymu gaut leidim (materialij teis) turti tam tikr gr, antrasis leidia ginti t gyt teis nuo vis, kurie trukdyt ja naudotis, disponuoti. 3.7 TEISI IR PAREIG VIENOV VISUOMENINS SUTARTIES IRAIKA itaip suprantama teis jau yra ne kas kita, kaip visuomenin sutartis (konvencija): konvencionalumas - pati teiss esm; tik dl jo (konvencionalumo) teis ir pajgia sukurti bei palaikyti individ gebjim gyventi santarvje (socialum), pasiekti tam tikros interes vairovs vienov, mainti prievartos poreik individ tarpusavio santykiuose. Dar daugiau - teisi ir pareig pusiausvyra sukuria pai visuomen kaip dl interes susiprieinusi individ sugyve nimo tikrov ir kartu tik visuomenje i pusiausvyra turi prasms. mons gali taikiai kartu gyventi tik kai paklsta savo pai sudarytai sutariai, nustataniai kiekvieno teisi ir pareig pusiau svyr. Ja asmuo garantuoja savo teises, nesukeldamas grsms kito asmens teisms. Teiss visuomenikumas tuo ir pasireikia, kad jis
116

BENDROJI DALIS

visada yra prieing interes derinimas, kai bti reikia ir drauge su kitais bti. Teisinis leidimas reikia pat asmens buvim, o pareiga - asmens nekonfliktik buvim drauge su kitais. Socialu mas - pati teiss kvintesencija. Dl ios teisi ir pareig pusiau svyros teis kaip tik pajgi socializuoti bei humanizuoti moni santykius. 3.8 ISTORINIS EKSKURSAS TEISS KAIP VISUOMENINS SUTARTIES SAMPRAT I jau mint teiss definicij bene aikiausiai pair teis (teisingum) kaip visuomenin sutart antikoje yra ireiks Epikras (341-270 m. pr. Kr.): Teisingumas nra kakas pats savaime, bet moni santykiuose jis visada yra tam tikras suinteresuotas susita rimas nekenkti kitam ir nepatirti skriaudos." 4 8 I visuomenins sutarties teis naujaisiais amiais kildino H. Grocijus, T. Hobsas, D. Lokas, B. Spinoza. Veikiamas ios tradicijos, sakme, L. Diugi tapatino teis su abipuse moni priklausomybe, amerikiei sociolo gins teiss atstovas R. Paundas - su kompromisu 4 9 . Teis kaip paliepimo (Befehl) ir pasiadjimo (Versprechen) sveik 1917 m. aikino ir vengr teisininkas Feliksas Samlo 50 . Visuomenin sutartis yra gilumin teiss esm, kuri btina pabrti visais atvejais, kai norima kurti demokratin valstyb, asmens ir valstybs santykius grsti ne valdios savivale, o objekty viomis i paios visuomens prigimties (lygiaveri main) iplau kianiomis vertybmis, taip pat kai norima suvokti vis mogaus teisi santykinumo pagrind. Ji, suprantama, yra kvazisutartis, nes neturi t vis formali rekvizit, bding prastoms sutartims. Tai ne formalizuota sutartis, o tik faktiniai santykiai, besireikiantys susitarim logika, kuri vliau apibendrintu pavidalu ireikiama konstitucijose, kur forminamas piliei ir j irinktos valdios susitarimas (piliei ir valdios abipuss teiss ir pareigos) ir kartu pai piliei tarpusavio susitarimas: gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo [...] nevaryti kit moni teisi ir laisvi." (Konstitucijos 28 str.)
. . , 1976. . 436. 1. . 427. . |8 . 121, 1917. . 252.
117

TEISS TEORIJA

3.9 TEISI IR PAREIG VIENOVS ATPAINIMAS ISTORINSE TEISS DEFINICIJOSE Teis, suvokta kaip subjektini teisi ir pareig vienov, kaip tik ir yra tai, k Platonas ir Aristotelis antikoje vadino subalansuotu protu (teisi ir pareig pusiausvyra), Epikras - teisingumu (tai tos paios pusiausvyros vardijimas kitu terminu), . . Ruso - bendrja valia (teisi ir pareig vienove suderinti prieingi interesai) ar R. Jringas - juridikai apsaugotu interesu (asmeninis interesas, apsaugotas jo turtojo pareiga (sipareigojimu) gerbti analogik artimo interes). Tomas Akvinietis teig, kad statymas yra proto tvarka, paskelbta valdios visuomens labui" (bet jeigu visuomens labui", tai staty mas tik tada jam tarnaus, jei knys teisi ir pareig vienov kaip vienod pagarb visiems konkretaus santykio dalyviams). teisi ir pareig vienov orientuoja ir kita Tomo Akvinieio teiss definicija: jus est regula et mensura (teis yra taisykl ir saikas). Btent saikas rodo, kad ta taisykl turi bti ne bet kokia, o saikinga. Saikas nereikia nieko kita, kaip tik teisi ir pareig vienov. Si vienov ir saikas tai tik kitokie to paties kompromiso, knyto teisje ir neleidianio absoliutinti n vienos santykio alies interes, vardijimai. Tai rodo, kad ia mint teiss definicij skirtumai tra skirtingi tos paios teisi ir pareig vienovs aspektai, arba skirtingi jos suvokimo abstraktumo laipsniai. Ir i ties jeigu teiss tikslas - vis gerov, tai teis negali bti niekas kita, kaip tik subjektini teisi ir pareig vienov. 3.10 TEISI IR PAREIG VIENOV NE TEISS PRINCIPAS", O PATI TEISS ESM Negalima sutikti su autoriais (S. S. Aleksejevu, N. I. Matuzovu ir daugeliu kit), kurie teisi ir pareig vienov laiko ne paia demokratikai suprantamos teiss esm, o tik teiss principu. Jeigu i vienov i ties bt tik principas, tai k tada reikt laikyti teiss esme, nes atskiras principas apimties atvilgiu negali sutapti su esme, jeigu i konkretinama principais. Teisi ir pareig vienov galt bti teiss principas tik totalitari niuose reimuose, kai autentikos teiss veikimo sritis susiaurinama iki privatins teiss - iki piliei tarpusavio santyki, nes vieosios teiss srityje valdia gali nesilaikyti teisi ir pareig vienovs, o nustatyti j santyk (proporcijas) savavalikai.
118

BENDROJI DALIS

Demokratinje visuomenje teis neegzistuoja kitaip, kaip tik teisi ir pareig vienovs pavidalu, ir ta vienov yra ne teiss principas, o pati iuolaikins teiss esm. Ji, matysime, konkretinama atitinkamais principais. Todl jai pavaldi ir vieoji teis. Valdia ia irgi gali turti tik tiek su pilieiu susijusi teisi, kiek jam vykdo pareig. Pavyzdiui, valdios subjektin teis rinkti mokesius kyla i valdios pareigos garantuoti piliei saugum ir talkinti pilieiui gyvendinant jo teises. Tokio saugumo neutikrinanti, bet mokesi reikalaujanti valdia i savo teis - rinkti mokesius, paveria neteista privilegija, tarnaujania paiam valdios aparatui. 3.11 KAIP GALI BTI PASVERIAMOS" TEISS IR PAREIGOS Poiriui teis kaip subjektini teisi ir pareig vienov oponuo jantys autoriai mano, kad tokia vienov (pusiausvyra) nereali", nes es nra mechanizmo jai nustatyti: kaip sulyginti" teises su parei gomis, kaip jas pasverti"? Tai pozityvistinis priekaitas: ia norima sverti" teises ir pareigas kaip bulves turguje. Teisi ir pareig vienov (pusiausvyra) nustatoma ne svarstyklmis", o socialiai aktyvi piliei diskursu (jei reikia, ir protesto akcijomis), vedaniu kompromisus, ir juos tvirtinaniomis sutartimis; statymuose ta pusiausvyra pasiekiama parlamento frakcij, atstovaujani vairi socialini grupi interesams, parlamentinmis diskusijomis, besibai gianiomis vienokio ar kitokio laipsnio kompromisu (susitarimu). Tas teisi ir pareig santykis, dl kurio susitaria santykio alys ir kuris jas tuo metu bent i principo patenkina, ir yra i padt, jg santyk, piliei socialinio aktyvumo laipsn ireikianti teisi ir pareig pusiausvyra. Btent dl to, kad pasiekiama susita rimais, ta pusiausvyra visada yra istorika, santykin, neubaigta, atvira naujam disbalansui ir kompromisams, t vienov griaunan tiems ir vl i naujo atkuriantiems. Ji atspindi besikeiianius socialini jg santyk ir vairi socialini grupi aktyvum ginant savo teises. Kova dl teisi - nuolatinis kelias teisi ir pareig vienov ir jos dinamik. Tie, kurie savo teisi negina, nedalyvauja kuriant i vienov, gyvena jiems tenkani pareig persvaros prie j teises slygomis. Kas, galdamas sutrukdyti nusikaltim, to nedaro, tas jam padeda." (Seneka)

119

TEISS TEORIJA

3.12 TEISI IR PAREIG VIENOV TIK DEMOKRATINI VISUOMENI TEISS ESM Subjektini teisi ir pareig vienov reikminga ir tuo, kad ji atskleidia demokratin teiss prigimt, t. y. teigia vienod vis moni prigimtin vertingum, j teisin lygyb, draudia bet koki diskriminacij, pareigoja derinti prieingus interesus ir siekti j kompromiso suteikiant t interes prieprieai mintos subjektini teisi ir pareig vienovs pavidal ir prasm. itaip paaikja, kad demokratikumas slypi paioje subjektins teiss prigimtyje ir kad jis (demokratikumas) ia pasirekia ne kaip ideologinis, o kaip teisinis principas. Todl tik demokratinje visuomenje teisi ir pareig koreliacija atgauna savo autentik prasm ir galimyb pretenduoti pai teiss esm. Bet, itaip suprantama, teis nepasiymi ir negali pasiymti istoriniu universalumu. Tada vergovins, feodalins valstybs teis apskritai netekt konceptualaus pagrindo vadintis teise, nes ten vieoji teis reik ne subjektini teisi ir pareig pusiausvyr, o j disproporcij. Ir ta disproporcija buvo ne atsitiktin, o smoninga akcija, nes remiantis teisi persvara prie pareigas ir buvo kuriama privilegijuota vergvaldi ir feodal padtis visuomenje. Bet i padtis buvo kuriama ne teise, o statymu, kuris galjo nustatyti bet kok visuomens nari teisi ir pareig santyk. Kada prasideda statym istorija, neinome. Bet ji prasideda su valstybe. Tuo tarpu visuotin teiss istorija prasideda tik su demo kratine santvarka arba teisine valstybe, mginania paversti civilins teiss tradicij teiss apskritai tradicija. Teiss istorija - nesena, o statymo istorija siekia neatmenamus laikus. Todl istorijos poiriu bt universalesn ta vieosios teiss defi nicija, kur valstybs kuriam teis bt irima tik kaip tam tikr teisi ir pareig santyk, istorikai evoliucionavus nuo teisi ir pareig disproporcijos (privilegij-prievoli teis - vergvaldin, feo dalin epocha) iki teisi ir pareig pusiausvyros (demokratin teis). 3.13 TEISI IR PAREIG VIENOVS FIKSAVIMO TEISS AKTUOSE BDAS Teisi ir pareig santykio problema teiss aktuose. Teisiniuose dokumentuose ir teiss literatroje danai linkstama nagrinti teises ir pareigas kaip tarpusavyje organikai nesusijusias. Visuotinje
120

BENDROJI DALIS

mogaus teisi deklaracijoje (1948) i esms skelbiamos tik mogaus teiss, apie pareigas ia kalbama tik paskutiniame - 29 straipsnyje: Kiekvienas mogus turi pareigas visuomenei, kurioje tik ir gali laisvai ir visikai vystytis jo asmenyb. gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, kiekvienas mogus negali patirti kitoki apribojim kaip statymo numatyti vien tik tam, kad garan tuot kit moni teisi ir laisvi deram pripainim ir gerbim siekiant patenkinti teisingus morals, vieosios tvarkos ir visuotins gerovs reikalavimus demokratinje visuomenje" (1-2 d.). Panai nuostata tvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje: gyvendin damas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi." (28 str.) ia kalbama tik apie negatyvi pareig naudojantis teismis nevaryti kito asmens teisi, bet ne apie pozityvias pareigas, kurio mis asmuo susikuria subjektin teis. Todl neaikiai skiriamas teisnumas nuo subjektins teiss. Teisnumo lygmens teis asmeniui, matysime, suteikia valstyb savo statymais, o subjektin teis veiks nus asmuo gyja pareigu vykdymu. mogaus teisi deklaracij vienpusikum, liberalizm silo ma veikti kitu vienpusikumu, kart - pareig: teisi deklaracijas mginama papildyti priimant atskiras pareig deklaracijas. itaip atsirado Visuotin mogaus pareig deklaracija (1997). Dviej deklaracij buvimas rodo, kad, iekant teiss esms, ir vienu ir kitu atveju blakomasi tarp dviej kratutinum - teisi ir pareig. Liberals reimai link absoliutinti asmens teises (laisves), totalitariniai reimai - asmens pareigas. Todl nei vieniems, nei kitiems neprieinama tiesa. Tik demokratijai bdinga teisi (laisvi) ir pareig (atsakomybs) dialektika, kuri leidia ivengti tiek teisi, tiek pareig absoliutinimo, suprieinimo. Jei teisi turtume tik mes, o ms artimas j neturt, tai nekilt pareig klausimo. Bet tada mes gyventume Robinzono saloje, kur, inykus pareigoms, inyksta ir paios teiss, nes jos ia neturi prasms: ia nereikia savo interes derinti su kit interesais, todl nra kam ir savo interes deklaruoti. Jei skelbiame teises, tai i artimo reikalaujame turti mums atitinka m pareig ir patys jam atitinkamai sipareigojame. Bet jei artimo nra", tai nra ne tik pareig, bet ir teisi. Teis atsiranda tik todl, kad alia ms yra artimas, i jo kyla ms teiss ir pareigos, artimas m u m s leidia ir artimas mus pareigoja. i tiesa iandien vis
121

TEISES TEORIJA

daniau suvokiama. tai veicar ir vokiei profesoriai Hansas Kiungas (Kng) ir Helmutas mitas (Schmidt) primena apie nuola tin politik ir piliei pareig subalansuoti teises ir pareigas": tam tikros dalies moni, nejauiani atsakomybs, laisv galinti virsti galin gj dominavimu 5 1 . H. Kiungas, vienas i mogaus pareig deklara cijos autori, buvs Kembridio universiteto profesorius, knygos Pasaulin atsakomyb" (1990) autorius, priduria: Teisi liberaliza vimas Vakaruose prie pareig pavergim Rytuose: tai darinys, su kuriuo reikia rytingai kovoti. Pareig deklaracija, tvirtinanti Teisi deklaracij, galt pagelbti norint ivengti civilizacij susidrimo", kur tik naivuo liai gali laikyti seniai paneigtu". Laisv nuo ko nors" gali bti destruktyvi ir kartais pavojinga, nesant laisvs kam"."52 H. Kiungo spjim savo likimu kadaise patvirtino Lietuvos ir Lenkijos bajorai, savo laisv nuo valdovo ir nuo pareigos" pavert savivale ir jos pagrindu susikr beveik 200 met trukusi nelaisv. teisi pirmum be ryio su pareigomis pirmiausia skelbia mogus vartotojas. Btent jam aktualu, kad teisnumas kuo daniau reikt t pat, k ir subjektin teis, nes subjektin teis kurianias pareigas jis siekia perkelti kitiems. Reikalavimas subjektini teisi be aikaus ryio su pareigomis - tai reikalavimas privilegij, reikalavi mas legalizuoti tam tikros kategorijos asmen ekonomin agresij (viepatavim) visuomenei. Teisi ir pareig vienovs alininkas yra tik mogus - krjas, inantis, kad be pareigos dirbti ir dalyvauti lygiaveriuose mainuose jis negali gyti jokios civilizuotos subjektins teiss, kuri bt laisva nuo viepatavimo ir pavergimo. Teismi nio lygmens teis kiekvienas mogus turi be pareig, bet paia teise moksl (teisnumu) mokytas netapsi, o teise (leidimu) sigyti nuo savyb netapsi turtingas. Teisi ir pareig vienov socialiniu poiriu reikminga tuo, kad ji yra smoningas ir vieas atsisakymas bet kokios agresijos prade dant kasdieniais buitiniais, darbiniais, prekiniais ir baigiant politi niais, tarptautiniais santykiais. i vienov turi ir teisinio aukljimo prasms, nes nuosekliai skatina individo atsakomyb, veria j naudojantis teismis nuolat galvoti apie artimo teises ir apie pada rinius savo teisms paeidus artimo teis. i vienov grindiantis
Pasaulin etika ir pasaulin atsakomyb. Dvi deklaracijos / sud.: H. Kng, H. Schmidt. Vilnius, 1999. P. 74-75. 52 Ten pat. P. 110.
122
51

BENDROJI DALIS

teisinis personalizmas gali bti vienas i galim variant iekant atskirai teisi ir atskirai pareig deklaracijomis reikiam idj integracijos. Pripain teisi ir pareig vienov kaip autentiko demokratizmo ir civilizuotumo juridin form, gyjame universal moni bendra vimo princip, kur iandien gali pripainti vairi religij ir kult r mons ir itaip ivengti vadinamojo civilizacij susidrimo" (S. Huntingtono terminas). Teisinis personalizmas subjektins teiss teorija. Keturi aksiom

modeliu grindiama teiss samprata iame darbe vadinama personalistine, arba teisiniu personalizmu 5 3 (lot. persona - asmuo). Teisinis personalizmas- tai vienas i nepozityvistins teiss sampratos va riant, kai remiantis individo p i r m u m u siekiama pagrsti subjektins teiss pirmum prie objektin teis ir kartu btinyb pltoti objek tin teis teiss, nes atsivelgiant subjektins teiss specifik. Todl teiss painimas ia pradedamas ne nuo objektins, o nuo subjektins tik ios prigimiai bdinga minta teisi ir pareig teiss pobdis, kiek i teis gali reikti ir vienov.
53

Objektins

Teisinis personalizmas terminologijos poiriu yra susijs su vadinamuoju filosofiniu personalizmu. Personalizmas - viena i XX a. katalikikosios filosofijos srovi, kuri asmenybs krybin prad traktuoja kaip dvasin bt, o pasaulio realyb - kaip asmenybs krybins veiklos apraik. Personalizmo filosofija asmenyb laiko pagrindine pasaulio btimi. Pasaulis ess tik asmenybs bties apraika. Asmenybs btis ir bties asmenybikumas - pradinis personalizmo filosofijos analizuojam problem takas. Pagrindiniais asmenybs poymiais i filosofija laiko laisv ir krybikum: kuo btis krybikesn, tuo ji esanti ir asmenybikesn. Termin personalizmas" pirmieji pradjo vartoti amerikiei poetas Voltas Vitmenas (VVhitmen, 1819-1892) ir amerikiei filosofas Amosas Olkotas (Alcott, 1799-1888). Pastarasis Dievo asmenikum prieino panteizmui. Per sonalizmo, kaip filosofins krypties, pradininku laikomas prancz filosofas neokantininkas arlis Renuvj (Renouvier, 1815-1903) - veikalo Personalizmas" (Le Personnalisme, 1903) autorius. Si filosofin kryptis - tai katalikikai suprantamo individualizmo teorija. Termin teisinis personalizmas" teiss filosofijoje pirmasis pavartojo XIX a. pradios ital filosofas, teologas A. Rosminis (1797-1855) knygoje Teiss filoso fija" (Filosofi del diritto), mgins asmenyb tapatinti su teise, suteiks ioms svokoms didel neapibrtum, teis traktavs ir kaip pasauliros kategorij. ia dstomas teisinis personalizmas neturi nieko bendra su katalikikuoju personalizmu ar su A. Rosrninio teisiniu personalizmu", iskyrus termin pa naum ir tez apie asmenybs prioritet. 123

TEISES TEORIJA

juridizuot (statymu paverst) valdios savival arba gerairdiku m, gailestingum, negali bti i anksto nustatomas. Teisinis pozityvizmas, grindiantis teiss samprat valstybs pir mumu, kaip minta, buvo priverstas teigti objektins teiss pirmum, kur subjektin teis reik tik objektins teiss nustatyt imperatyv priskyrim konkreiam asmeniui. Todl subjektins teiss, kaip ives tins, reikm buvo menka, ji nedar grtamojo poveikio objektins teiss specifikai ir raidai. Klausimas, i kur objektin teis ino", koks turi bti teiss turinys, pozityvizmui buvo arba per sunkus (jei atsakymo iekoma ne tik valstybs valioje), arba per lengvas (jei objektins teiss altinis perkeliamas statym leidjo vali). Tei sinis personalizmas atsakymo klausim ieko subjektins teiss specifikoje ir j determinuojaniame keturi aksiom modelyje. Tai padeda suformuluoti bendr metodologin teiskros princi p: i statym leidjo tada reikalaujama, kad objektin teis (vals tybs kuriami statymai) reikt ne apskritai elgesio taisykl, o tam tikr leidim ir paliepim pusiausvyr, t. y. skirting socialini grupi interes kompromis, orientuojant tas grupes santarvei ir bendradarbiavimui. Kita vertus, teisi ir pareig vienovs, kaip teiss esm ireikian ios struktros, teisinis personalizmas neabsoliutina. Jis apima ir tuos objektins teiss skyrius, kurie smoningai paeidia" teisi ir pa reig vienov, bet tai daro tik tam, kad garantuot interesus ir toki asmen, kurie nepajgia veikti teisi ir pareig vienovs pagrindu (neveiksni asmen). Todl subjektins ir objektins teisi santyk teisinis personalizmas laiko abipusio papildymo santykiu, t. y. pri pasta, kad pagrindini asmens teisi gyvendinimas civilizuotoje visuomenje yra ne tik paties asmens, bet ir valstybs reikalas, taiau i subjekt vis tiek nelaiko lygiateisiais. Nors valstybs parama asmeniui socialinje teisinje valstybje yra pernelyg didel, vis dlto ji yra ne taisykl, o taisykls iimtis. Taisykl yra ta, kad asmens teisi gyvendinimas pirmiausia remiasi paties asmens kul triniu aktyvumu, gyjaniu teisi ir pareig vienovs pavidal. Dl to ir pirmumas esant mintam santykiui teiktinas subjektinei teisei ir jos specifikai. Teisinis personalizmas tiek teisingas, kiek teisingas yra keturi aksiom modelis, o universalus ir populiarus tiek, kiek iuolaikinje Europoje yra universalios ir populiarios rinkos ekonomikos ir demokra tinio susitvarkymo idjos ir kiek nuosekliai norima jomis vadovautis.
124

BENDROJI DALIS

Objektins teiss specifika - i subjektins teiss specifikos? Teisi ir pareig vienov, kiek ji - ne valstybs nustatyta, o atsiranda i lygiaveri main, yra prigimtin" ir kartu subjektin teis. Ir dl to ji, bdama logikai ir istorikai pirmesn u valstybs kuriam teis (objektin), gali diktuoti madas" objektinei teisei, t. y. reikalau ti, kad neperengiant tam tikr rib objektin teis bt kuriama ir pltojama pagal subjektins teiss principus. Tam j pareigoja ir vis teiss subjekt lygybs statymui reikalavimas. Tai gali bti pripainta pagrindiniu teiskros principu, kuris dl antros ir treios mogaus teisi kartos tvirtinimo statymuose negali bti universalus. Socialines ekonomines mogaus teises tvirtinanti objek tin teis smoningai veikia prie subjektins teiss specifik: as mens teisnum valiniu aktu - statymu veria subjektin teise, t. y. suteikia asmeniui teis konkret gr, perkeldama t gr kuriani pareig vykdym valstybei, ir tokiu b d u paeidia t esmin subjektins teiss specifikos dal, kuri reikalauja, kad subjektins teiss turtojas ir atitinkam pareig vykdytojas bt tas pats asmuo. Kartu domu pabrti, kad iuo atveju objektin teis, paeisdama subjektinei teisei esmikai bding .teisi ir pareig vienov, i esms veikia ne prie mogaus teises, o u jas, virsta ne valdios teise", o toliau ilieka mogaus teise", t. y. nuosekliai gyvendina individo pirmumo prie valstyb princip. Kitaip sakant, ji siekia veikti tuos teisi ir pareig vienovs ribotumus, kurie irykja gyvendinant teisnumo lygmens mogaus teises tais atvejais, kai pats asmuo objektyviai nepajgia imtis pareig vykdymo ir itaip garantuoti savo teist interes bent minimaliu lygiu. iuo atveju objektin teis, paeisdama subjektins teiss specifi k, papildo, pratsia subjektins teiss galimybes didesns mogaus teisi saugos linkme. Bet tai daro jau inspiruojama ne teiss, kuriai atstovauja subjektin teis, o morals, socialinio solidarumo. Tai rodo, kad tam tikrais atvejais objektins teiss pirmumo prie subjektin pripainimas padeda pozityviosios teiss priemonmis patikimiau utikrinti asmens saugum ir laisv. Vokiei teisininkas K. F. Rohlis, nagrindamas vieosios ir priva tins teiss santyk ir aptardamas dl jo vykstani diskusij, palaiko j vienov (Einheit), kartu nurodo, kuriose teisinio reguliavimo srityse yra pagrindo kalbti apie vieosios ir kuriose - apie privatins teiss pirmum (Rohl K. F. Allgemeine Rechtslehre. P. 4:35-439).
125

TEISS TEORIJA

3.14 TEISI IR PAREIG VIENOV TEISS AKAS IR TEISS MOKSLUS JUNGIANTIS METODAS Tai, kad teisei bdinga teisi (leidim) ir pareig (paliepim) vienov, formaliai pripasta daugelis teiss teoretik. Bet iuo pripainimu negrindiama teiss teorija, nemginama remiantis ia vienove atskleisti pagrindini teiss kategorij turinio. Siame darbe teisi ir pareig vienov ne tik laikoma demokra tins teiss esme, bet ir suprantama kaip vis pozityvij teis ir vis teiss moksl i vidaus jungianti idja, suvedanti visas bendr sias teiss svokas sistem ir suteikianti joms bendr prasm. Tai teiss ir jos mokslo ais, apie kuri, matysime, sukasi visas teiss pasaulis": visos kitos teisins svokos, matysime, tra tik ios vienovs konkretinimas, ipltojimas konkreiomis jos taikymo, gy vendinimo slygomis. Ji - metodologinis principas, padedantis su vokti, kuo yra tapaios vairios teiss akos ir vairs teisiniai reikiniai, kaip i esms turt bti sprendiami teisiniai ginai ir kita. Tai svoka, kuri leidia teiss mokslui atsikratyti vadinamosios nebtinos, atsitiktins, su to mokslo esme nesusijusios informacijos. Teisi ir pareig vienov yra ir tas bendras struktrinis elemen tas (pradas), kuris pasikartoja visuose trijuose teisins bties lygme nyse, rodydamas t lygmen priklausym teisei ir kartu gydamas juose vis kitoki prasm: teisini idj atveju teisi ir pareig vienov egzistuoja kaip visuminis mstymas, kaip suvokimas bti nybs derinti savo naud su artimo nauda (kurti socialin santarv ir j palaikyti); teiss norm atveju - kaip visuotinai privalomo elgesio taisykl, teisini santyki atveju - kaip konkretaus teisinio santykio dalyvi konkrei teisi ir pareig vienov. Teisi ir pareig vienovs atskleidimu, vidiniu teiss vientisumu mes gerokai supaprastiname (gerja prasme) vis teisins informaci jos vairov, padarydami j lengviau apvelgiam, suvokiam, val dom. Tokios centrins svokos, kuri i vidaus jungt vairi srii mokslin informacij, radimas bdingas vis moksl paangai, kuri krypsta ne tik informacijos pltimo, tikslinimo, bet ir jos vidinio integravimo linkme. Tokia integracija rodo, kad yra surasti bendres ni tam tikros srities dsningumai, kuriais remiantis gali bti paai kinta labai skirtinga informacija. Pavyzdiui, biologijoje tokia svoka buvo lstels teorija. Atradus lstel, o vliau M. Sleidenui (Schlei-

126

BENDROJI DALIS

den) ir T. vanui (Schvvann) sukrus lstels teorij, paaikjo, kad lstel yra ta bendra statybin mediaga", kuri, pasikartodama visose gyvybs formose - augalijoje, gyvnijoje ir monijoje, leidia i vidaus suvienyti ne tik vairias gyvybs formas, bet ir jas tirianius mokslus - botanik, zoologij ir antropologij, t. y. matyti ne tik kuo ios gyvybs formos viena nuo kitos skiriasi, bet ir kuo sutampa. Fizikoje tokia svoka, i vidaus jungiania vairius klasi kins fizikos skyrius, ilgai buvo gravitacijos svoka, dabar - lauko teorija, ekonomikos teorijoje - preks svoka, politinje ekonomikoje klasi kova, filosofijoje - prieybi kova ir vienov ir t. t. Teisi ir pareig vienovs svoka suteikia pagrind kurti vientis jurisprudencij, vientisu poiriu integruoti visas teiss akas ir akinius teiss mokslus.
TEISINIO PERSONALIZMO POYMI SANTRUMPA

Teisinis personalizmas - tai teiss samprata, pagrsta rinkos ekono mikos ir demokratinio visuomens susitvarkymo principais. Ji kildi nama i keturi aksiom: 1) individo pirmumo prie valstyb, 2) asmens kultrinio nepakankamumo savo interes vairovei gy vendinti, 3) poreikio keistis paslaugomis su kitais asmenimis indi vido kultriniam nepakankamumui veikti; ir 4) keitimosi paslaugo mis lygiaveri main pagrindu. i aksiom logika veria teiss apibrim pradti nuo subjektins teiss, o pai teis apibrti kaip leidim ir paliepim vienov. Si vienov (pusiausvyra): a) ireikia neformalizuot visuomenin sutart; b) socialiniu kompromisu suderina vieno asmens naud su kito asmens nauda (asmeninius ir visuomeninius intersus); c) lemia vis asmens subjektini teisi santykinum: subjektins teiss gyjamos ir legalizuojamos pareig vykdymu ir praranda mos atsisakius vykdyti atitinkamas pareigas; d) pagrindia asmens teis ne kaip savyb, o kaip socialin santyk (daugiaviet predikat); e) savyje slepia ne tik asmens teisi ribas (pareigas), bet ir t rib kriterij - kito asmens teis; f) asmens laisv daro civilizuot (teisin);

127

TEISES TEORIJA

g) kilms atvilgiu yra prigimtin", nes ne valstybs nustatoma, o kyla i individ keitimosi paslaugomis lygiaveri main pagrin du santyki; h) apibria teis ne kaip valdios, o kaip mogaus teis; i) yra pasiekiama santykio dalyvi, parlamento frakcij diskusijo mis, interes derinimu, susitarimu;

k) yra ne dirbtin proto konstrukcija, o specialus atvejis bendro gamtos ir visuomens dsnio, vadinamo prieybi kova ir vie nove, arba saiku. iuo dsniu remiasi kiekvienos gamtos kokybs stabilumas, o visuomenje - moni, turini prieing interes, santarv ir bendradarbiavimas. Teisje tokios prieybs yra teiss ir pareigos. Jei kuri i t prieybi kuriuo nors metu kiekybikai persveria j stabdiusi atsvrusi prieyb, pasikeiia t priey bi vienove besiremianti kokyb. Teiss, kiekybikai persvrusios pareigas, virsta privilegijomis, o teis persvrusios pareigos prievolmis. Atitinkamai santarvs ir bendradarbiavimo santykiai virsta viepatavimo ir pavergimo santykiais. 1) galioja tik demokratins visuomens teiss esmei ireikti ir tik i principo, nes rinkos ekonomikos slygomis visada yra kategorij moni, kurie nepajgia veikti ir garantuoti savo teist interes teisi ir pareig vienovs pagrindu. Si vienov negalioja fizikai, psichikai arba socialiai neveiksniems asmenims. J teisnumas (teiss") remiantis statymu veriamos subjektinmis teismis pareigai netarpininkaujant, nes iuolaikin valstyb yra ne tik teisin, bet ir socialin, t. y. veikia ne tik teiss, bet ir etikos pagrindu - jai bdingas teiss ir etikos sveikos viepatavimas, kuris ir neleidia jokiai teiss teorijai, taigi ir teisiniam persona lizmui, tapti visa apimania teorija. 4. TERMINO TEIS ETIMOLOGIJA

4.1 TEIS" - SUBJEKTINI TEISI IR PAREIG PUSIAUSVYROS" ODIN SANTRUMPA Studijuojantis teis, - ra III a. Romos teisininkas D. Ulpianas (apie 170-228 m. po Kr.), - pirmiausia turi suinoti, kaip atsirado odis teis" (ius)". Ir toliau sako: Jis kilo i odio teisingumas" (justitia), nes, remiantis puikiu Celso posakiu, teis yra grio ir

128

BENDROJI DALIS

teisingumo menas. Mus pelnytai pavadino yniais, nes mes rpina ms teisingumu, skelbiame grio ir teisingumo svokas, atskirdami tai, kas teisinga, nuo neteisinga, leistina - nuo neleistina, nordami, kad gerieji tobult ne tik bausms baims, bet ir apdovanojim skatinami, siekdami ne tariamos, o tikros, jei neklystu, filosofijos."54 Pasak Pauliaus, odis teis" vartojamas keliomis prasmmis: pir miausia teis" reikia tai, kas visuomet gera ir teisinga, - tokia yra prigimtin teis; kita prasme teis" yra tai, kas naudinga visiems ar daugeliui kiekvienoje valstybje, - tokia yra civilin teis." 5 5 Sukonkretinti teis kaip grio ir teisingumo men" ir kartu atskleisti pirmin termino teis" prasm padeda poiris teis kaip leidim ir paliepim pusiausvyr. Teis, matysime, yra tik ios vienovs (pusiausvyros) vardijimas vienu terminu. Prof. Mindaugas Maksimaitis pirmasis ms teiss literatroje pamgino atsekti io termino etimologij nurodydamas vidin termi n teis ir tiesus sveik56. Ndienos skaitytojui, inaniam, kad jau XVI a. Lietuva turjo net tris europins reikms kodeksus - Lietuvos Statutus, tikriausiai bus nelengva patikti, jog teiss terminas lietuvi kalboje pasirod tik XX a. pradioje. Teiss termino nra ne tik 1620 m. Konstantino Sirvydo ileistame lietuvi kalbos odyne, jo nra ir vlesniuose XIX a. lietuvikuose tekstuose. Vietoj jo vartotas terminas tiesa". Terminas teis" ima rodytis lietuvi ratijoje tik XX a. pradioje, atgavus lietuvi tautai teis vieai vartoti lotynikus ramenis. Auto riaus iniomis, lietuvi kalb jis bene pirm kart vestas 1904 m. Amerikoje leistame mokykliniame istorijos vadovlyje Istorija abeln a " (1904), kur pavartotas nedrsiai, o gal ir atsitiktinai sudurtinia 57 me odyje: teisdarikas statymas" (galimas daiktas, kad i ia vliau atsirado teisdaros terminas). Kitoje vietoje tas pats altinis teis toliau tebevadina tradicikai - tiesa: civilin teis - civilikomis tiesomis", turi teis - turi ties"58. Lietuvos moter laikratis Lietu-

: XII . . . . . 1997. . 156. 55 Ten pat. 56 Maksimaitis M. Teis ami tkmje // Teiss etiudai. 1. Teis - visuome nin vertyb. Vilnius, 1988. P. 19-22. 57 Istorija abelna. Chicago, 1904. P. 365. 58 Ten pat. P. 16.
129

54

TEISES TEORIJA

vaite" 1910 m., autoriaus iniomis, pirm kart pavartojo termin teis" (ms teiss"). Galutinai teiss terminas lietuvikoje teiss ir apskritai mokslinje literatroje sitvirtino tik po 1919 met. 4.2 TIESUMAS" - PIRMIN TEISS" REIKM Ms kalbininkas Kazys Bga 59 rod, kad teiss terminas, kaip ir tiesa, yra kils i odi tiesumas, tiesus kaip empirikesni, jutimikesni. odiai, reikiantys tiesum, tiesi linij, ne tik lietuvi, bet ir kitose kalbose reikia ir teis, pavyzdiui: rus - npaeu, lotyn reius, vokiei - recht, angl - right, prancz - droit ir kiti. Ir tai nra atsitiktinumas, nes tiesumas tra jutimin teisi ir pa reig pusiausvyros iraika. Jeigu teis - subjektini teisi ir parei g pusiausvyra, tai ji yra ne kas kita, kaip tiesi linija, kur nei teiss neikyla vir pareig, nei pareigos - vir teisi. Si pusiausvyra ir yra tiesumas, tiesi linija. iuo atvilgiu bdinga Antano Maliauskio 1924 m. vartota teiss apibrtis: Teis yra tiesusis kelias, vedantis pavienius asmenis ir visuomen tobulum ir laim."60 Tiesusis kelias pajgia vesti pavienius asmenis ten, kur nurod A. Maliauskis, tik bdamas teisi ir pareig pusiausvyros pavidalo. Tiesiosios linijos nra gamtoje, vadinasi, ten nra ir teiss. Tiesioji linija yra idealizuojanios smons krinys. Tai papildomas argu mentas, kad teis - kultros reikinys. Teis ir teisingumas vartojami kaip sinonimikos svokos, ma nau, tik todl, kad tik tas yra teisingas, kieno elgesys gyja teisi ir pareig vienovs, arba tiesiosios linijos", form, - kas pripasta vienod pagarb visiems santykio dalyviams. Btent i pusiausvyra itiesina" moni teisinius santykius, nes ilygina j naud, nai kina reikalavimo pagarbos sau (teisi) ir pagarbos artimui (pareig) disproporcij. Todl kai tik mogus irado svarstykles, - sako 61 prof. M. Maksimaitis, - jos tapo vienu i teiss simboli" , nes tiksliai ireik teiss esm - tiesi linij tarp dviej dydi - teisi ir pareig. Svarstykls - tai ir kriterijus skirti teisin statym nuo neteisimo. Todl jos tinka simbolizuoti tik teisei, bet ne statymui, nes statymas gali bti ir kreiva linija (nustatyti elgesio norm, kuri
Bga K. Rinktiniai ratai. T. 1. Vilnius, 1958. P. 109. Maliauskis A. Demokratija. Antra laida. Kaunas, 1924. P. 29. Maksimaitis M. Min. str.
130

BENDROJI DALIS

paeis teisi ir pareig pusiausvyr). statymu gali bti bet kuri valstybs valia, o teise - tik turinti tiesiosios linijos pavidal. Tai rodo, kad apibrti teis leidim ir paliepim pusiausvyra - tai gr ti prie pirmykts teiss intuicijos. Bet svarstykls nra pakankamas teiss simbolis, nes teis - ne tik iaip lygyb, bet ir visuotinai privaloma lygyb. Todl svarstykls papildomos kitu simboliu - kalaviju, kuris svarstyklmis skelbiam vertyb daryt ne tik pageidaujam, bet ir visiems privalom. iuolaikinei (demokratinei) teisei gali neutekti ir i dviej simbo li, mat tarp j dar galt siterpti treias, simbolizuojantis teisje gldini abipus naud, kuri yra treiasis, esminis teiss poymis, kuriam esant pareig vykdymas nevirsta asmeniui paprastu jo elgesio prievartavimu. Teisi ir pareig vienov tokiu atveju pasiro do tik kaip btina (civilizuota) asmenins naudos gyvendinimo visuomenje forma. Kadangi mogus gyvendina savo teises santy kiaudamas su kitais monmis, jis niekur negali pasiekti teistos asmenins naudos neteikdamas paslaug artimui. Abipus nauda siprasmina kaip natralus ir pirminis teisi ir pareig pusiausvy ros sakmumo garantas. ia tokios pusiausvyros laikomasi tik todl, kad ji naudinga abiem santykio alims. Ir tik kai i nauda nepajgia garantuoti ios pusiausvyros, talk jai ateina kalavijas. Abipus nauda kol kas neturi autentiko simbolio, galimas daiktas, ir dl to, kad jo, matyt, ir nereikia, nes ji puikiai atpastama jau esaniame svarstykli simbolyje. Juk kas lygu, tas ir abipusikai naudinga: lygyb - tai ne kas kita, kaip naudos lygyb. 4.3 TIESA - TAIP PAT TEISI IR PAREIG PUSIAUSVYROS SIMBOLIS Su teisi ir pareig vienove faktikai yra susijs ir pradinis mgi nimas vadinti teis tiesa. Tiesa grafiniu poiriu taip pat daro moni elges tiesia linija. Pavyzdiui, vienas maiau u du (1 < 2) yra tiesa - minties ir daikto atitikimas (adekvatumas kaip minties ir jos objekto - daikto, pusiausvyra). Tiesa - tai mogaus praktika patik rintas idjinio smons vaizdinio ir objektyviosios tikrovs fakto atitikimas. io atitikimo atvilgiu visi mons lygs, nes visi vieno dai privalo su juo sulyginti", t. y. suvienodinti, savo individualias nuomones, jeigu nori, kad j inojimas bt visuotinai reikmingas ir praktikai rezultatyvus. O teisinga, kas skirtingose nuomonse
131

TEISES TEORIJA

tiesu ir lygu, kas t nuomoni bangavim ilygina. Vadinasi, tiesa, suvienodindama ir standartizuodama moni nuomones, yra moni smon, o jos pagrindu - ir elges vienodinantis veiksnys. Nuomo ns skiriasi tam tikroje bendrijoje, kol jos yra tiesos paiekos, o kai tiesa rasta, nuomoni vairov virsta nuomoni vienove - lygybe, nes tik teisinga nuomon tampa tai bendrijai reikminga praktikai. itaip, matyt, ir reikia suprasti inom . . Ruso posak: Tkstan iai keli veda paklydim, o ties - tik vienas." Tik pripainus, kad nra objektyvios tiesos, visos nuomons laikomos vienodos verts. Tada nuomon nustoja buvusi kelias ties, ji tampa ne prie mone pasiekti ties, o savitiksliu dalyku. Tada nra kam panaikinti nuomoni vairovs, nra visiems vienodai reikmingo painimo. Tai rodo, kad tiesa ir teis kyla i to paties tiesumo - subjektini teisi ir pareig pusiausvyros, kurios paskirtis ir yra tuo tiesumu norminti, vienodinti ne tik moni elges, bet ir j dvasi. Tok ry galime atsekti ir tarp toki pagrindini teiss praktikos kategorij kaip teis, tiesa ir teisingumo vykdymas. Teis (objektin) - tai visiems bendras reikalaujamo elgesio modelis, pagrstas subjektini teisi ir pareig pusiausvyra (reikalavimas derinti savo naud su artimo nauda). Objektyvioji tiesa (reikminga jurisprudencijai) - tai nustatytas faktas, kad konkretaus asmens (institucijos) elgesys neperengia teisi ir pareig pusiausvyros rib (teistas elgesys) arba asmuo atsisak vykdyti jo teises legalizuojanias pareigas ir itaip sugriov i pusiausvyr (teiss paei dimas). Teiss paeidimo atveju asmens teisinis statusas pasidar nelygus" (teiss persvr pareigas), todl j i s - neteisingas" ir dl to neteistas. Reikalas grinti i pusiausvyr pareigoja teism vykdyti tokiam asmeniui tiesos imperatyv- teisingum. Teisingumo vykdymas (civilini, baudiamj ir administracini teis m veikla) - tai konkretaus asmens subjektini teisi susiaurinimas tokiu mastu, kokiu t teisi turtojas atsisak vykdyti pareigas, kuri vykdym statymai laiko btinu siekiant legalizuoti to asmens teises visuomenje. ioje sveikoje ypatingas vaidmuo tenka objektyviai tiesai, nes ji sujungia objektin teis su konkretaus asmens veika, gausinania ar mainania jo teisi, o t veik - su teisingumo vykdymu - asmens teisi sumainimu iki paties asmens susimaint pareig. Kur negalima nustatyti objektyvios tiesos konkreioje byloje (teiss paei dimo fakto ir jo subjekto), ten negali bti gyvendinamas ir teisingu mas, nes nemanoma nustatyti, ar konkretus asmuo, naudodamasis
132

BENDROJI DALIS

subjektinmis teismis, realiai atsisak vykdyti pareigas, kuriomis jis privaljo legalizuoti naudojimsi. Todl teiss praktikoje tiesos problema paveria teiss realumo problem rodym problema. (Ob jektyvios tiesos svok dabartinis Lietuvos Respublikos civilinio pro ceso kodeksas (CPK) keiia teisj maiau pareigojania psichologi ne kategorija - visiku teisjo sitikinimu.) Procedr poiriu nominalioji teiss prasm - ir i odio teisti. Tai reikt, kad ne statym leidjas, o teisjas - asmuo, kuriam suteikta teis teisti, yra pagrindinis ir tikrasis teiss esms reikjas. Reikalas teisti atsiranda dl to, kad asmuo naudojasi leidimais (teise) nevykdydamas atitinkam paliepim (pareig) ir itaip paeidia statymuose knyt vis moni teisin lygy b ir keitimosi paslaugomis lygiavertikum. Todl teisti - tai sumainti i princip paeidjo teises (jam suteiktus leidimus) iki jo paties susimaint pareig. Teisjas yra btent tas asmuo, kuriam leista grinti teisi paeidjo teisiniam statusui teisi ir pareig pusiausvyr. statym leidjas ir teisjas nekuria teiss kaip leidim ir palie pim pusiausvyros, o tik suvokia ir formuluoja, konkretina j konkrei santyki atvilgiu. Bet iuo poiriu teisjas yra univer salesnis u statym leidj, nes jam tenka iai teisi ir pareig pusiausvyrai palenkti ir tuos socialini santyki atvejus, kuri nenumat ir negaljo numatyti statym leidjas, esantis toliau nuo t santyki. iuo atvilgiu teisjas yra svarbesn teiss figra negu statym leidjas ir t svarb ireikia jau pats terminas teis, autentik prasm gyjantis i svokos teisti. Tai leist daryti ivad, kad teis tiesiogiai formavosi i teisingumo vykdymo, i vis asme n teisins lygybs ir main lygiavertikumo pritaikymo moni santykiams norminti. 5. P R I G I M T I N S IR POZITYVIOSIOS TEISS SANTYKIS KAIP TEISS T U R I N I O IR F O R M O S SANTYKIS Jau sakyta, kad aptarta teisi ir pareig vienov egzistuoja tik kaip prigimtins teiss kategorija, nes ji nra nustatyta kieno nors i alies valiniu aktu, o kyla i moni tarpusavio paslaug remiantis lygiaveriais mainais. Todl ji yra tik paprastas dorovs sukonkre tinimas, jos vidins struktros suformulavimas; jos imperatyvai
133

TEISES TEORIJA

garantuojami tik abipuse individ nauda. Todl teis ir dorov ia dar nra atsiskyrusios viena nuo kitos ir neturi pagrindo atsiskirti. Bet kad reikt ne tik moralin pageidavim, bet ir visuotinai privalomo elgesio norm, i vienov turi bti valstybs sankcionuota ir itaip vietoj prigimtinio bvio gyti pozityviosios (visuotinai privalomos) teiss status, kur imperatyv privalomumas garan tuojamas ne tik abipuse nauda. Visuotinis teiss privalomumas - tai savyb, kuri teisei i alies suteikia valstybs valia. Si valia, sipareigodama garantuoti teisi ir pareig vienovs imperatyvus valstybs prievarta, lemia tai, kad teis tampa privalomesn u moral ir iuo atvilgiu ji - daugiau negu moral. Nuo to momento prigimtin teis virsta pozityvija (lot. positivus - nustatytas). Si tendencija - valstybs prievarta garantuoti teiss imperatyvus, ilgainiui tampa tokia svarbi, kad privalomumas pasidaro reikmin gesnis dalykas negu pats elgesio taisykls turinys. Valstybs prievar ta, garantuojanti visuotin teiss imperatyv privalomum, esminio elemento teismis ima eiti teiss esm, nes dl io beslygiko privalomumo teisei turi paklusti ir tie, kurie jai pritaria, ir tie, kurie nepritaria. itaip atsiranda visuotinio teistumo reikalavimas. Dura lex, sed lex (grietas statymas, bet statymas). Visi privalo vykdyti statym ne todl, kad jis abipusikai naudingas, o tik todl, kad jis staty mas: teiss imperatyvus reiks vykdyti ir tais atvejais, kai tie reikalavimai formuluos valstybs valdios savival to paties asmens atvilgiu. itaip teis darosi tarsi abejinga asmens poiriui teiss turin. Ir i ties: jeigu privalu vykdyti bet kur statym, tai kodl turi rpti statym turinys. Tada teisje svarbiau pats paliepimas negu jo turinys. statym leidj tada domina tik iorinis mogaus elgesys, o ne tie motyvai ir ne tie tikslai, dl kuri asmuo paklsta teiss reikalavimams. Problema tik kaip operatyviau ir tiksliau taikyti statymus, o ne ginytis, kaip sako R. Paundas, dl teiss prigimties": teisingumo problem teisje tada pakeiia teistumo problema. Tokiomis slygomis ginas dl teiss prigimties", su prantama, gali bti tik scholastinis, nes praktikai nereikmingas. itaip su pozityvija teise teisje pradeda vyrauti formalizmo tendencijos - nesidomima jos imperatyv turiniu, neva nereikmingu praktikai. Ideologinis i tendencij padarinys kaip tik ir buvo teisinio pozityvizmo formuluojama normatyvistin (etatistin) teiss samprata, abejinga humanistiniam teiss turiniui.
134

BENDROJI DALIS

i pair pagrindu formavosi ir turjo formuotis represins teiss vaizdinys. Dl prievartinio teisini paliepim gyvendinimo reikjo vis labiau valstybinti visuomens gyvenim, biurokratizuoti j ir itaip didinti teisins tvarkos palaikymo ilaidas ir neracionalu m, o galiausiai ltinti visuomens paang, kurstyti ir palaikyti visuomens konfliktikum. Todl nuoseklus i tendencij raidos padarinys - neivengiama etatistins teiss ir ja besiremianio politinio reimo kriz. Atsigrimas statymo turin aktualina prigimtins teiss poreik. Ir tik didjant visuomens prieinimuisi itaip suprantamos teiss pagrindu savavaliauj aniai valstybs valdios valiai, imta grtis ir teiss turin - mogaus teises; teis ima grti teisingumo svoka, naikindama formalaus teistumo visagalyb; valstybs prievartos ima nebepakakti formaliam teistumui garantuoti; jam utikrinti pagalbos kreipiamasi ir teiss adresato suinteresuotum vykdyti konkrei norm. Valstybs gyvenimo organizacijos optimizavimas siekis utikrinti statym vykdym maiausiomis snaudomis, reika lauja garantuoti teiss norm privalomum (vykdym) pirmiau abi puse piliei nauda nei gryna valstybs prievarta. Tendencija atsigrti ir statymo turin (silpninti formalizmo orientacij reikm teisje) buvo formuluojama kaip teisinio statymo problema: ar bet kuri valdios valia, forminama statymu ir garan tuojama prievarta, yra teis? klausim pirmieji ikl filosofai, o iekodami priemoni apriboti, susaistyti valdios savival asmens atvilgiu postulavo egzistuojant prigimtin teis ir aikino j kaip valstybs kuriam statym altin bei j teistumo kriterij: valsty b, kurdama statymus, negali paeisti tam tikr asmeniui i prigim ties btin vertybi, kurios egzistuoja anksiau nei valstybs valia ir nepriklausomai nuo jos. ios tendencijos itakos, matme, gldi antikoje. Pradedant seno vs Graikijos filosofais Sokratu, Platonu, Aristoteliu ir baigiant stoikais, statymai buvo skirstomi moni nustatytus ir diev duotus, arba prigimtinius. moni kuriami statymai tur atitikti teisingumo reikalavimus: Tikrasis statymas yra tas, kuris sako tai, ko reikalauja visuotinis protas, arba gamtos dsniai." Stoikais seks Ciceronas (106-43 m. pr. Kr.) prigimtin teis va dino tiesiog proto teise" (recta ratio) ir laik j amina, visose tautose esania; ji yra Dievo sukurta ir todl neataukiama. Kas
135

TEISES TEORIJA

neklauso ios teiss, tas pats sau daro skriaud, nes atsisako monikumo. Teiss mokslas, pasak Cicerono, turs semtis iminties ne i edikto, ne i Dvylikos lenteli statym, o i giliausios filosofijos altini; neteisingas tas, kuriam svetima prigimtin teis, nes tik i teis esanti verta teiss vardo. moni kuriama teis kylanti i prigimtins ir ia pateisinama. Teisingumas (aeuiias) - tai kalbjimas visiems vienu balsu". O tokiu balsu" kaip tik ir prival kalbti statymai. Panaiai santyk aikino ir v. Augustinas. Pozityvij teis jis vadino laikinja (lex temporalis): toje paioje valstybje laikui bgant ji kintanti, vairiose alyse - vis kitokia. Jos tikslas - saugoti ramyb ir tvarkyti visuomenin moni gyvenim, jos sankcijos - prievarta. Tuo tarpu prigimtin teis yra diegta mogaus sin ir joje girdisi Dievo balsas". statymas, neatsivelgiantis aminosios teiss statymus" (lex aeterna), nra teis ir neprivalomas. Prigimtins teiss naudai santyk viduramiais sprend ir Tomas Akvinietis. moni sukurta teis (\ex humana) esanti tik prigimtins teiss norm pritaikymas konkretiems gyvenimo atve jams. Prigimtins teiss neatitinkantys moni statymai - tai teiss ikreipimas (legis corruptio). Vis gerovei prieingi statymai esantys ne teis, o savival. Jeigu valdovo valia neatitikt proto paliepim, tai jo sakymas laikytinas ne teise (statymu), o tik kaprizu. Prigim tin teis jis formulavo kaip bendrj princip: daryk gera, venk blogio. Vlesniais laikais, ypa XIX a. antroje pusje, valstybs kuriama teis (jus humanum) m darytis universalesn - alia jos neliko vietos nei dievikajai, nei prigimtinei teisei. Teisiniai pozityvistai smoningai neig prigimtin teis kaip metafizik imon". i valstybs kuriam teis (jus humanum) XIX a. dl prancz filosofo Ogiusto Komto filosofijos takos imta vadinti pozityvija teise, pabriant jos sakmum kaip garantuojam valstybs (realios j gos). Jos altiniai buvo siejami ne su prigimtine teise, o tik su valstybs valia. Prigimtins teiss renesansas Vakaruose prasidjo visuomenei orientuojantis demokratines vertybes, kai buvo susirpinta mogaus teismis, siekta veikti subjektyvistin teiss samprat, sankciona vusi valdios savival teiskroje, kuri nemat teisje joki nuo valdios valios nepriklausom vertybi, galini susaistyti valdios va li kuriant teis ir itaip apsaugoti mogaus teises nuo valdios savivals, gyjanios statym pavidal. Toki vertybi paieka vl
136

BENDROJI DALIS

atgaivino prigimtins teiss tradicij reikalaujant, kad valstybs kuriama teis sankcionuot ir garantuot prigimtins teiss nustato mus imperatyvus. 5.1 PRIGIMTIN TEIS IR TENDENCIJA J ONTOLOGIZUOTI, ARBA NATRALIZMO IR KONVENCIONALIZMO POLEMIKA TEISS SAMPRATOJE Vartojant prigimtins teiss termin, kyla reikalas tikslinti jos sampra t, nes paodin io termino prasm gali sudaryti regimyb, kad individas gimsta jau turdamas teis gyvyb, sveikat, laisv ir kita. O jeigu taip, tai reikt pripainti, kad tos teiss yra ankstesns ne tik u valstyb, bet ir u visuomen, kad jos atsiranda ne i individ tarpusavio bendravimo (visuomens), o i gamtos (ex naturae), i biologins mogaus prigimties. Ne visuomen, o gamta tada bt tikrasis ir vienintelis toki teisi altinis, atitinkamai pati teis tada bt ne socialin, kultrin, o biologin (gamtin) kategorija. tokias ivadas, regis, orientuot ir pats lotynikas jus naturale, ivertus paodiui reikiantis gamtos teis. Bet teis, atsidrusi alia visuomens, turt atsidurti ir alia pareigos (nes pareiga asmens subjektinje teisje reprezentuoja visuomen). Teis bt esmikai nesusijusi su pareiga ir jos vykdymu. Bet atsiskirdama nuo pareigos, teis, matme, nustoja bti pati savimi ir virsta savo prieybe objektyvija gamtine duotybe, kurios jau negalima nei atimti, nei prarasti. J individas turi, nesvarbu, kaip elgiasi su artimo teise. itaip panaikinamas teiss ir privilegijos skirtumas. Pastanga kildinti teis ne i visuomens, o i gamtos, laikyti j ne socialine, kultrine, o biologine kategorija faktikai yra metodo login klaida, kuri vadinama teiss ontologizavimu. Ontologizuoti teis - tai sutapatinti teiss objekt (gyvyb, sveikat, kitas biolo gines asmens vertybes) su paia asmens teise jas ir itaip supai nioti du semantinius teiss lygmenis: vertybin - su valiniu (normi niu), gamtin - su visuomeniniu, n a t r - su kultra, daikt - su veiksmais dl jo (to daikto). itaip ontologizavus teis, gyvyb turi nebesiskirti nuo teiss gyvyb, turtas - nuo nuosavybs teiss j, mokslas - nuo teiss moksl ir t. t. odiu, pasaulis ir metapasaulis, arba vertybs ir santykiai dl t vertybi, pasidaro tos paios dimensijos pasauliai ir tampa tokie tik dl to, kad pagrst subjektins teiss nepriklau137

TEISES TEORIJA

somyb nuo pareigos, kad paneigt socialin teiss prigimt gamti ns prigimties suabsoliutinimo naudai. Bet tokia ontologizuota - nuo pareigos atsiskyrusi teis atsiduria ne tik anapus istorijos, kultros ir visuomens, bet ir anapus proto, dl to tampa protu nebesuvokiama, iracionalia btimi. J tada galima vadinti privilegija, gamtos dsniu, Dievo malone ar dar kitaip, bet jokiu b d u ne teise. Teiss ontologizavimo tradicija ateina teiss samprat i stoik filosofijos (IIIII a. pr. Kr.) kaip natralistini tendencij persvara teiss sampratoje, kai gamtinis pradas stoik buvo suprantamas kaip bties vienovs ir jos universalumo pagrindas, o pati teis tapatinta su gamtos dsniais. ias pairas Romos laikotarpiu iplatino Ciceronas. Senovs Graikijos sofistas Antifontas, veikale Apie ties" apibrs mogaus prigimt kaip gamtin prad, laik j savanaudikumo sinonimu 6 2 . Kaip bendr gamtos dsn prigimtin teis suprato Romos Digestai", arba Pandektai": Prigimtin teis yra tai, ko gamta imok visa, kas gyva, nes i teis priklauso ne tik moni giminei, bet ir visiems gyvnams, kurie gimsta emje ir vandenyje, taip pat paukiams [...], mes matome, kad gyvnai, net ir laukiniai, ino i teis." 63 Teiss ontologizavim kaip gamtinio (objektyviojo) prado absoliu tinim teisje kritikavo jau Epikras (341-270 m. pr. Kr.), teigs (nors argument ir neipltojs), kad teis nesukuriama gamtos, o nustatoma moni. Epikrui prigimtin teis - tai moni susitari mas dl bendros naudos. io siekio vedami, mons sudar tarpu 64 savio sutart nedaryti vienas kitam skriaudos . statymas - tai tik juridinis tokios sutarties forminimas. 5.2 TEISS ONTOLOGIZAVIMO REIKM Taiau teiss ontologizmas istoriniu poiriu turjo ir pozityvios prasms, nes akino, kad teis nra grynas, savavalikas susitarimas. ia norta pasakyti, kad, kurdami teis, mons nesukuria jos Sabine G. H., TTiorson T. L. Politini teorij istorija. Vilnius, 1995. P. 69. . H. . , 2002. . 80. 64 . , 1955. . 72-73.
63 62

138

BENDROJI DALIS

objekto (biologini ir kit asmens interes). Tie interesai ir yra objektyvusis teiss elementas, dl kurio apsaugos, gyvendinimo ir sudaromi susitarimai ir kuris pareigoja teiskr atsivelgti j, riboti, valdyti j tik tiek, kiek to reikalauja bendra dl interes susiprieinusi individ gerov. Mintas elementas rod, kad teis yra ne paprastas socialinis santykis, o santykis dl individui btin vertybi, kurias jis siekia apsaugoti. Kitaip sakant, teiss ontologizavimas skatino jurisprudencij dmiau gilintis teiss struktr, ypa teiss objekt ir jo reikm paios teiss pobdiui. 5.3 NEPRIGIMTA PRIGIMTIN TEIS" veikti teiss ontologizavim - tai atskirti teiss objekt nuo paios teiss kaip socialinio santykio. Teiss objektas aikiai atskiriamas nuo paios teiss tose teiss definicijose, kur teigiama, kad teis yra tai, kas yra alia visuomens, bet pasireikia per visuomen" 6 5 . Tas alia visuomens" - tai teiss objektas (pvz., gyvyb, sveikata), o pasirei kia per visuomen" - tai subjektin teis (pvz., teis gyventi), t. y. asmens santykis su kitais monmis dl jo svarbi vertybi apsaugos. Tai, kad subjektin teis yra leidim (teisi) ir pareigojim (pareig) vienov, rodo, jog ji yra ne asmens savyb, su kuria bt galima gimti, o trivietis santykis, kur turi sudaryti maiausiai trys subjektai: 1) subjektins teiss turtojas; 2) kiti asmenys, kuriems teiss turtojas privalo vykdyti tam tikras pareigas ir jomis legali zuoti savo teises visuomenje; 3) valstyb kaip btinas io santykio garantas, kad teiss turtojas naudosis subjektinmis teismis nepa eisdamas kit asmen teisi, o ie netrukdys jam naudotis jomis. Tai abipusio sipareigojimo santykis (daugiavietis predikatas), kai mons, siekdami apsaugoti savo vertybes, pasiada neliesti vienas kito vertybi arba netrukdyti gyti, pltoti kokios nors vertybs, ja naudotis. Todl subjektin teis visada yra ne asmens savyb, o abipusio moni sipareigojimo dl tam tikr vertybi apsaugos santykis, galiausiai garantuojamas valstybs prievarta. Bet jeigu subjektin teis yra ne asmens savyb, o moni abipusi paslaug, sipareigojimo santykis, garantuojamas valstybs prievarta, tai tokio santykio nerandama gatavu pavidalu gamtoje,
r.: Lukait I. Andrius Volanas XVI-XVII a. Lietuvos visuomens per tvarkos krykelse // Volanas A. Rinktiniai ratai. Vilnius, 1996. P. 39.
139
65

TEISS TEORIJA

TEISS, KAIP DAUGIAVIEIO PREDIKATO, GEOMETRIN FORMUL

TEISS, KAIP D A U G I A V I E I O PREDIKATO, GEOMETRIN FORMUL ASMUO B ASMUO A* C - VALSTYB AB - asmen A ir B abipusi paslaug santykis, turintis teisi ir pareig vienovs pavidal. C - valstyb kaip garantas, kad asmenys A ir B, n a u d o d a m i e s i savo teismis, vykdys vienas kitam pareigas, legalizuojanias j teises. Santykiai CA ir CB - valstybs sipareigojimas taikyti prievart asmenims A ir B, jeigu ie nevykdys vienas kitam j teises legalizuojani pareig.

biologinje mogaus prigimtyje; niekas negimsta j turdamas, nes santykiai ne atsineami, o atsiranda visuomenje tik dl vertybi sigijimo, apsaugos ar gyvendinimo. Gimstant gaunamas tik ianks tinis visuomens suteiktas asmeniui leidimas-teisnumas bti io santykio dalyviu - imtis pareig ir jomis susikurti atitinkamas teises. Gamtinje mogaus prigimtyje yra tik kai kuri vertybigyvyb, sveikata, kurias turi saugoti teis. Ji atsiranda kaip sutarti nis moni santykis, kai mons susitaria gerbti vienas kito verty bes: kiekvienas turi teis savo vertyb tik tiek, kiek pripasta, gerbia kito asmens vertyb. Individas neturi joki prigimtini" teisi, - ra Sorbonos universiteto profesorius Emilis Fag (Faguet, 1847-1916) veikale Liberalizmas" (Le liberalism", 1902),- visos jo teiss tra konvencijos, susitarimo reikalas; alia susitarimo ir be susitarimo nra joki teisi." 66 Sis susitarimas kyla ne i valdios, o i pai moni lygiateisikumo, main lygiavertikumo. Valstyb tik sipareigoja saugoti i sutart ir atitinkamai bausti kiekvien asmen - ios sutarties dalyv, paeidus j. Prigimtinis teisi pobdis ia reikia tik tai, kad jos nesuteikiamos laisva valstybs valia, o kyla i individ tarpusavio santyki, atsirandani dl interes gyvendinimo. Vadinasi, teis sujungia gamtos pasaul su kultros (dvasios) pasauliu tuo poiriu, kad teiss objektas egzistuoja ir gamtoje
66

01szewski H. Historia doktryn politycznych i prawnych. Warszawa, 1986.

P. 323.

140

BENDROJI DALIS

(alia visuomens), tuo tarpu to objekto (gyvybs, sveikatos, laisvs, orumo) apsauga (teis) egzistuoja tik visuomenje kaip abipusi sipareigojim santykis. Todl iuolaikin paira prigimtin mogaus teisi pobd leidia daryti bendr ivad, kad mogus gimsta ne su subjektinmis teismis, o tik su tam tikromis vertybmis, kurioms gyti, apsaugoti ar gyvendinti ir suteikiamas asmeniui teisnumas leidimas susisaistyti su kitais asmenimis lygiaveri main santy kiais kaip t interes gyvendinimo pagrindu. Todl galbt tiksliau vartoti termin ne prigimtins mogaus teiss, o ne valstybins kilms mogaus teiss. iuo leidimu (teisnumu) prasideda ir baigiasi prigim tinis teiss pobdis. Kad virst subjektin teise, teisnumas turi bti suvienytas su pareig vykdymu. Pavyzdiui, kad gyt subjektin nuosavybs teis tam tikr turt, asmuo pirmiau turi teistai j susikurti teikdamas paslaug kitiems asmenims, kuri grtamosios paslaugos remiantis lygiaveriais mainais ir sukuria jo turt. Parei ga - tai ta gyvybin jga, kuri subjektins teiss galimyb (teisnum) paveria tikrove - abipuss subjekt pagarbos santykiu. Teis numas ia nereikia nieko kita, tik visuomens leidim konkreiam asmeniui teistai gyti turt, o tuo remiantis - ir subjektin teis j. Kadangi subjektin teis priklauso nuo pareig vykdymo, o teisnumas, ypa bendrasis, nepriklauso, tai subjektin teis praran dama, o teisnumas neprarandamas, nes jis - ne pati teis, o tik leidimas j gyti, ja naudotis. Bet itoks poiris teis gali sukelti tam tikr teorini sunkum aikinant vaiko, psichikos ligoni ir kit neveiksni asmen teisi legalum. Kaip vaiko teises galima pavadinti subjektinmis teismis, kol jis nepajgus prisiimti joms proporcing pareig? Koki prasm suteikiame teiss terminui sakydami vaiko teissi ia i dalies galioja ir i dalies negalioja ms pateikta teiss definicija. Galioja tuo atvilgiu, kad kdikio subjektin teis gyvyb, sveikat ir t. t. ateina ne i jo paties, o i visuomens solidarumo, mogaus gyvybs tstinumo smons, dl kurios egzistuoja pati visuomen. I jo paties ateina tik tokios teiss poreikis, kur suponuoja apsaugos reikaling vertybi (gyvybs, sveikatos) turjimas. O negalioja tuo poiriu, kad subjektin teis ia dl suprantam prieasi nereikalauja i tos teiss turtojo vykdyti jai adekvai pareig. Bet tai nepaneigia j tarpusavio sveikos btinybs. Ta sveika tik laiko poiriu nuke liama apibrt ateit - vaiko pilnametyst. Iki tol vaikas gauna i
141

TEISES TEORIJA

visuomens pagal neformali visuomenin sutart subjektines teises kaip istorikai btin tam tikr teisins globos kredit". Jas gauna todl, kad be toki teisi vaikas negali augti ir tobulti dvasikai. Pagal i sutart pareig garantuoti vaik teises laikinai perima tvai, o j netekus - visuomen. Ir itaip atsitinka todl, kad vaikas dar yra objektyviai nepajgus vykdyti toki pareig. SUBJEKTINES TEISS, KAIP PROCESO, STADIJOS
TEIS-PRTVILEGIJA (vaik arba negali asmen teis) TEBI IR PAREIG VIENOV TEIS-PRTVILEGIJA (veiksni asmen -----> (socialiai neveiksni subjektin teis) asmen teis)

ioje stadijoje vaiko prigimtin teis tra tam tikra visuomens jam suteikta privilegija ir dl to nra tikroji teis. Bet i privilegija neturi neigiamos prasms, nes ji nra ta smoninga agresija, tas smurtinis neteisingumas, kurie bdingi privilegijoms, kai jos suteikiamos veiks niems asmenims, galintiems ir privalantiems garantuoti savo teises atitinkam pareig vykdymu. Sulaukus pilnametysts, vaiko teisprivilegija pereina normali (civilizuot) teis (teisi ir pareig vienov). Jo teiss santykinumas dabar jau darosi priklausomas ne nuo visuomens geros valios, bet nuo jo paties sau ir artimui vykdom pareig. Nuo to momento sakome, kad asmuo tapo visateisiu (veiksniu) teiss subjektu, galiniu reikalauti tiek pagarbos savo interesui, kiek jis gali i tikrj gerbti analogik artimo interes. Tai socialiniu poiriu visavert asmenyb, kuriai ir galioja ms teiss definicija. Tai rodo, kad kiekviena asmens subjektin teis taip pat yra procesas, judjimas nuo teiss-privilegijos prie teiss-pareigos, o se natvs ar kitokios negals atveju - vl prie teiss-privilegijos. Vadi nasi, subjektin teis nra duota asmeniui i karto, gatavu pavidalu, ji i esms yra ne gaunama, o susikuriama ir tik kai kurios pradins, btinos asmens teiss yra visuomens laikinai teikiamas asmeniui kreditas", kad jis galt pasirengti tapti kultros - savo teisi gyvendinimo bei gausinimo subjektu. Tik kultriniu aktyvumu ir i jo iplaukianiu gebjimu naudotis savo teismis neagresyviu artimui bdu asmuo sukuria save kaip visavert teiss subjekt. Tai reikia, kad kultra, kaip vartojamj veri kryba, ir subjektin teis, kaip leidimas ir gebjimas dalyvauti toje kryboje, naudotis jos rezultatais, yra i

142

BENDROJI DALIS

vidaus neatskiriamai susij dalykai, nes pai kultr mogus plto ja kaip savo teisi gyvendinimo, j gausinimo priemoni sistem. Kultra yra humanizuojama teise, o teis garantuojama kultra. Tad poiris teis kaip subjektins teiss ir pareigos vienov reikia ontologini tendencij teiss sampratoje veikim, teiss su grinim visuomen ir kartu jos tapatybs atgavim. Teis pajgia humanizuoti, socializuoti individ tarpusavio santykius, reikti ir palaikyti bendrj interes tik susiedama individus neatskiriama subjektini teisi ir pareig vienove (pusiausvyra). 5.4 PRAKTIN PRIGIMTINIO TEISI POBDIO SUPOZICIJOS REIKM Pripastama tokia taisykl: jeigu asmuo pareig vykdymu susikuria kuri nors subjektin teis, tai i negali bti i jo atimama, kol jis vykdo j legalizuojanias pareigas. Valstyb negali savavalikai atim ti teisi, kuri nesuteikia, atvirkiai - ji yra tik tam, kad saugot jas nuo neteisto ksinimosi ir kartu visada siaurint, kai jos negaran tuojamos atitinkam pareig vykdymu. Todl galioja principas: as mens subjektins teiss ne atimamos, o tik prarandamos. itaip suprantant prigimtin teisi pobd, atsiskleidia ioje teorijoje slypintis demokratinis pradas: jis tampa pagrindu formuotis asmens pirmumo prie valstyb prielaidai, prasmina pai valstyb kaip mogaus teisi apsaugos organizacij, o pat asmen - kaip savo teisi didinimo ar mainimo subjekt ir kartu sureikmina jo kultrin aktyvum (pareig vykdym) kuriant savo teisin status visuomenje. 6. I N S T I T U C I N TEISS S A M P R A T A KAIP VALSTYBS V A L D I O S T R A U K I M A S TEISS ESM Sujung prigimtin teis su valstybs sankcija, pereiname prie insti tucins, arba pozityviosios, teiss sampratos - nuo vertybinio, normi nio - prie institucinio teiss lygmens. Pozityvioji teis - tai valstybs nustatyta ar sankcionuota teis. iai sampratai bdinga tai, kad teiss esm btino elemento teismis ji jau traukia ir valstyb, nes traukia visuotinio privalomumo reikalavim ir jo garantavimo prie mones - abipus individ naud ir valstybs prievart. I ia -

143

TEISS TEORIJA

valstybs kaip teiss kategorijos btinyb. Valstyb, sakme, eina teiss esm kaip teiskros subjektas (prigimtin teis veria pozity vija) ir kaip teisini imperatyv privalomumo garantas. Prigimtins teiss kompetencija ioje sampratoje apsiriboja huma nistini idj skelbimu (teisinmis idjomis). Ji parodo, kokias ver tybes valstyb turi versti visuotinai privalomo elgesio taisykle ir kiek jos gali bti ribojamos. Institucin teiss samprata, i vidaus suvienydama prigimtin ir pozityvij teis, kartu parodo, kokio pobdio yra j santykis. Tas santykis, viena vertus, yra genetinis - pozityvioji teis ivedama i prigimtins, kita vertus, jis yra norminimo ir sankcionavimo santykis: pozityvioji teis paveria prigimtins teiss idjas konkreia valstybs ginama elgesio taisykle. Prigimtin teis yra humanistinis pozityvio sios teiss turinys, valstybs leidiam statym teisins verts kriterijus, o pozityvioji teis - prigimtins teiss institucin forma. Pozityvioji teis pltojasi kaip prigimtins teiss skelbiam vertybi konkretinimas, sankcija ir garantas. Valstybs leidiami statymai tik tada yra teisiniai, kai neprietarauja prigimtinei teisei. 7. TEISS IR VALSTYBS SANTYKIS Institucin teiss samprat toliau konkretina teiss ir valstybs santykis: kuriam i io santykio dalyvi teiktinas pirmumas - teisei ar valstybei? Tai nra tik teorinis klausimas. Jo praktin reikm priklauso nuo to, valstyb saistoma teiss kaip i visuomens kylanios tvarkos ar, atvirkiai, - gali laisvai, savo nuoira kurti, kaitalioti t tvark. R. Z. Lificas mano, kad atsakymas klausim priklauso nuo to, kam teikiamas pirmumas apibriant pai teis - teisinms idjoms, teiss normoms ar teisiniams santykiams. Pirma, jeigu remsims normatyvistine (etatistine) teiss samprata, kur valstybs valia - vienintelis teiss altinis, o teiss norma vienintel teiss btis, tai pirmum, be abejo, reiks teikti valstybei. Valstyb tada nra saistoma jokios kitos teiss, kaip tik savo sukurtosios. Tai nra veiksmingas valstybs savavaliavimo teiskroje varymas, nes valstyb visada gali pakeisti sau nenaudingus statymus naudingais. Antra, jeigu vadovausims pilietine teiss samprata, pagal kuri teiss altin sudaro bendrosios mogaus vertybs (gyvyb, sveikata,
144

BENDROJI DALIS

laisv, susikurtas turtas ir kitos), egzistuojanios anksiau nei vals tyb ir nepriklausomai nuo jos, dl kuri patys mons sudaro tarpusavio sutartis ir normina jomis savo elges, tai tursime pripa inti teiss (i sutari) pirmum prie valstyb. Ir tas pirmumas ia reikia tik tai, kad valstyb nustato teiss normas ne savavali kai, o atsivelgdama mintas vertybes ir dl j sudarytas piliei tarpusavio sutartis. Ji tvirtina visuomenje susiklosiusias pairas teisingum. Valstyb, nustatydama teiss normas, riboja vieno asmens teis tik tiek, kiek ito reikia kito asmens teisei apsaugoti. Kurdama teis, valstyb yra saistoma alia jos egzistuojani verty b i - pagrindini mogaus teisi. Visuomen per valstyb ir jos padedama kuria teis. Treia, pradiniu metodologiniu taku laikant sociologin teiss samprat, kuri teis kildina i realiai susiklostani socialini santyki, teis ir valstyb pasirodys esanios to paties lygmens, egzistuos j vertybin pusiausvyra, nes pripastama, kad teis formuoja tiek valstyb (ji leidia statymus), tiek faktiniai moni santykiai (korporatyvin teis). Kaip teis nra visais atvejais kuria ma valstybs, taip ir valstyb ne visada saistoma teiss, nes taip pat j kuria. Kadangi iuolaikin demokratini valstybi teisin sistema orien tuojasi pilietin teiss samprat ir teisin valstyb, tai teiss ir valstybs santykis sprendiamas teiss naudai: Ne valstyb iranda teis ir ne teisei formuojanios mediagos ji teikia, o valstyb auga 67 i teiss, per teis ir bendrai su teise." (Adolfas Arndtas) Valstyb iandien turi siprasminti kaip politin teiss gyvendinimo organi zacija: visa jos veikla orientuojama mogaus teisi apsaugos ir gyvendinimo poreikius. Valstybei teis reikalinga ne maiau nei teisei valstyb. Teiss taka valstybei pasireikia dvejopai: 1) valstybs vidaus organizaci jai; ir 2) jos veiklai. Valstybs vidaus organizacija nustatoma re miantis teise ir valstybs institucijos funkcionuoja neperengdamos tos paios teiss nustatyt rib. Teis garantuoja valstybs stabilum ir jos veiklos veiksmingum, kontroliuoja valstybs veiklos teistum, jos sutikim su Konstitucija ir visuotinai pripastamomis vertyb mis. Pilieiai veikia valstyb, o valstyb - pilieius per teis. Teis

Bckenforde E. W. Staat, Gesellschaft, Freiheit. Suhrkamp, 1976. P. 92.

145

TEISES TEORIJA

legalizuoja valstybs prievart pilieiui tik kaip teisingumo vykdymo priemon. Tai rodo, kad teis ir valstyb yra dvi pradins, fundamentins mogaus civilizuotume jo monikumo slygos. Jos eina kartu ir yra organikai susijusios, kaip elgesio taisykl susijusi su j gyven dinani moni elgesiu. Tai, kad istorijoje bta period, kai teis ir valstyb buvo susvetimjusios, susiprieinusios, esms nekeiia, nes io santykio tobulumas negali bti duotas i karto, gatavu pavidalu. Tai kokyb, kuriai bdingas tapsmas. 8. TEISS P R I N C I P A I 8.1 TEISS PRINCIP SVOKA IR J RAIKOS FORMOS Jeigu teiss esm sudaro leidim ir paliepim vienov, tai pereinant prie praktinio jos gyvendinimo kyla poreikis konkretinti i abstrak cij - iskaidyti j atskiras pagrindines idjas, vertybines orienta cijas, kuriomis teiss samprata galt prisitaikyti prie reguliuojam santyki vairovs, pasirinkti, kuria savo dalimi veikti (humanizuoti) konkret socialin santyk. ias bendrojo pobdio idjas, konkretinanias teiss samprat, ir vadiname teiss principais (lot. principium - pradia, pagrindas, elementas). Jie nurodo, kokio pobdio turt bti kuriamos teiss normos, sprendiama konkreti teisin byla, kad kiekvienu teisinio reguliavimo atveju bt gyvendinami teiss sampratos formuluojami tikslai. 8.2 TEISS PRINCIP RYS Pagal formulavimo pobd teiss principai skirstomi principus-idjas ir principus-normas. Principai-idjos - tai pagrindins teisins idjos, kurios nra tvirtintos jokioje teiss normoje ar norm grupje, o iplaukia i paios teiss sampratos, pavyzdiui, niekas negali bti teisjas savo paties byloje". Tuo tarpu principai-normos - tai teiss principai, tvirtinti vienoje arba keliose teiss normose. Pavyzdiui: gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis mo gus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi." Tai yra principas-norma, nes suformuluotas konkreiame Konstitucijos straipsnyje (28 str.). Audiatur et altera pars (tebnie iklausyta ir antroji pus) - tai teiss principas, tvirtintas baudiamojo ir civilinio proces teiss normose,
146

BENDROII DALIS

kurios suteikia gino alims vienod teis teisme teikti ir vertinti rodymus, ne tik teis prokurorui kaltinti, bet ir teis advokatui nurodyti aplinkybes, teisinanias teisiamj arba velninanias jo kalt ir atsakomyb. Principas-norma i pradi formuojasi kaip teisin idja, vliau i paveriama statymo norma; i teisins doktrinos ji perkeliama galiojanios pozityviosios teiss normas, kad bt sustiptintas jos sakmumas ir privalomumas. iandien pripainus ir teiss principidj pareigojamj gali, teiss princip-idj ir princip-norm skirtumas nustojo bti esminis. Pagal apimt teiss principai, konkretinantys teisi ir pareig vienov, skirstomi keturias grupes.
8.2.1 TEISS PRINCIPAI,
KONKRETINANTYS BENDRUOSIUS TEISI IR PAREIG
VIENOVS TIKSLUS, ALTINIUS IR GYVENDINIMO SLYGAS

Literatroje jie vadinami bendraisiais teiss principais, nes apima vis teiss sistem, persmelkia kiekvien teiss ak ir nurodo, kaip turi bti formuluojamos tos akos teiss normos ir organizuojamas j vykdymas, kad visa i veikla gyt teiss prasm. R. Z. Lificas mano, kad teiss literatroje tradicikai nurodomi bendrieji teiss principai: demokratikumas, humanizmas, lygiateisi kumas, yra ne vien teisiniai, bet ir ideologiniai principai 68 . Ir i ties tai universals moni sugyvenimo principai, galiojantys ne tik teisei. Jie yra ir teiss principai, nes gali bti ivedami i subjektini teisi ir pareig vienovs: ta vienov yra ir demokratika, ir humanika, nes visus socialinio santykio dalyvius teiss atvilgiu vienodai traktuoja. I teisi ir pareig vienovs (pusiausvyros) kyla ne tik demokra tikumas ir humanizmas, bet ir kiti jau grynai teiss principai: 1) statymui visi lygs (Aristotelis): visi asmenys vienodai pavalds teisi ir pareig vienovei. Tai feodalin moni nelygyb griau nantis principas. Kai prancz buruazijos atstovai parlamente pavadino aristokratus broliais, ie skundsi Pranczijos karaliui Liudvikui XIV (1638-1715), kad jiems, auktos kilms luomui, tai didiausias eidimas, nes burua nes jiems nei gimins, nei gentys.
. 3. . . 195.
147

TEISES TEORIJA

is principas yra iskirtins svarbos, nes i jo gali bti ivedama ir pati teisi ir pareig vienov, kuri galima tik tuo atveju, jeigu postuluojama, kad kiekvienas asmuo yra teiss subjektas ir vis moni teiss vienodai brangintinos. 2) Vis asmens subjektini teisi santykinumas, ireikiantis neatskiriam subjektini teisi priklausomyb nuo pareig vykdymo. 3) Privilegij (absoliui teisi) neleistinumas (antrasis teisi santyki numo aspektas). 4) Socialinio kompromiso, arba saiko, principas, derinantis prieingus interesus, suteikiantis iai darnai teisi ir pareig vienovs pavidal. 5) mogus nra priemon siekti tikslo, o visada - tikslas. Visi gimsta laisvi ir tuo poiriu yra lygs. 6) statymas yra tai, k tauta per savo atstovus arba per referendum nustato ir sako. 7) Pilietis, paklstantis statymui, turi turti galimyb priversti laikytis statym ir pai valstyb, taip pat teis reikalauti, kad kiti pilieiai laikytsi statym. 8) Teistumo principas. Jo tikslas - utikrinti teiss paliepim vykdym, gyvendinim. Tai reikalavimas, kad visi teiss subjektai (valstybs institucijos, visuomenins organizacijos, pareignai, pilieiai) savo veikloje tiksliai ir beslygikai gyvendint teiss norm paliepimus. Todl teistumas - tai veikiantis statymas, arba gyvendinta teisin tvarka (teistvarka). Beslygiko teistumo pavyzdys gali bti senovs Graikijos i miniaus Sokrato elgesys. Nuteistas myriop, jis vienutje lauk mirties nuosprendio vykdymo. Kai jo mokiniai sureng savo mokytojo pabgim, is atsisak paslaugos, teigdamas: Kas gi bus, jei mons ims negerbti teismo nuosprendi." Babilonijos valdovo Hamurapio kodekse btinyb laikytis teistumo grin diama taip: Kas tuos statymus perengs, sukels alyje suirut ir bus prakeiktas. Duotoji teis negali bti perengiama dar ir dl to, kad ji priklauso ne tik valdovui, bet ir gyventojams, kad ji yra nekeiiama tvarka, kur kiekvienas nuskriaustasis ras savo teis."69
Leonas P. Teiss filosofijos istorija. Vilnius, 1995. P. 52.

148

BENDROII DALIS

Taiau teistumas demokratinje visuomenje, kaip sakyta, rei kia ne tik veik, atitinkani statym reikalavimus, bet ir veik, kuri nra prieinga kito asmens teisei. Teistumo principui bdingi tokie poymiai: a) Teistumo bendrumas. Jis reikia, kad teisiniai paliepimai (statymai) turi bti vieno dai suprantami, vykdomi ir taikomi visoje alies teritorijoje. Tas pats statymas negali bti skirtingai taikomas skirtingose vietovse: jis visur turi bti vienas ir tas pats. b) Visuotinis statymo taikymo privalomumas. Tai reikia, kad jis taikomas visiems teiss subjektams, taip pat aukiausios valdios institucijoms ir pareignams (leges sunt ligent latorem - statymas saisto ir pat statym leidj). c) statymo virenyb prie kitus teiss aktus. Visi teiss aktai turi paklusti statymams, i kuri aukiausi juridin gali turi konstitucija: Negalioja joks statymas ar kitas aktas, prieingas Konstitucijai." (7 str.) Teistumas svarbus ir todl, kad jis yra teisins demokratijos pagrindas. Antikos mstytojas Eschilas teig, kad valstybs esti demokratikos tik kol jose laikomasi statym. O jei valstybes valdo valdovai savo nuoira - tai jos yra tironijos. Demokra tijos stiprumas - tai pirmiausiai teistumo tvirtumas. Bet ne tik teistumas stiprina demokratij, bet demokratijos raida irgi gr tamuoju ryiu stiprina teistum, pavyzdiui, pltojimas nepri klausomos spaudos, padedanios kontroliuoti, kaip laikomasi statym, ypa valdios srityse; ji ikelia vieumon teiss paei dimus, o valstybs institucijos yra pareigojamos tai operatyviai reaguoti. Spaudos laisvs ribojimas maint galimybi stiprinti teistum, nes ribot visuomens galimybes kontroliuoti valsty bs institucijas ir piliei elges. 9) statymas atgal negalioja (Lex retro non agit). Plaiau apie j - kitame skyriuje. 10) Niekas negali pasiteisinti statymo neinojimu, arba: statymo neinojimas neatleidia nuo atsakomybs." (Kons titucijos 7 str. 3 d.) Jis remiasi supozicija: jeigu statymas pa skelbtas, tai pilieiai privalo su juo susipainti ir pagal j elgtis.

149

TEISS TEORIJA

11) Niekas negali ginyti padarini veiksmo, kur atliko pats savo naudai (Nemo contra factum proprium venire potest). Tai pareigojimas vykdyti pareigas, kuri btinyb sukr nau dojimasis savo teismis. 12) I neteiss neatsiranda teis (Ex injura non oritur jus). Sis principas gali bti formuluojamas ir kitaip: niekas negali pelnytis i neteist savo veiksm. Tai reikia, kad ta teis, kuria asmuo naudojasi nevykdydamas pareig, nra teis. 13) Neleistinumas piktnaudiauti teise. Piktnaudiauti teise - tai naudotis teise ne pagal jos paskirt. Pavyzdiui, bus piktnaudiaujama pirmumo teise pereiti psij perj, jei asmuo perjos viduryje sustos usidegti cigaret ar pasikalbti su draugu. Piktnaudiavimas teise gali bti ir asmens naudojimasis teise pateikti teisminje byloje papildom rodym, jei itaip siekiama ne nustatyti ties byloje, o vilkinti proces. 14) Kas nemanoma, negali bti nustatoma kaip pareiga." (Digestai") Tai draudimas nustatyti pareigas, kuri normos adresatas esamu momentu nepajgus vykdyti. Tai daugma pagrindiniai bendrieji teiss principai. Jie kokybi kai nieko naujo neprideda teisi ir pareig vienovei, tik skirtingai j konkretina, iskleidia, daro konkrei situacij atvilgiu geriau suvokiam, pritaikom. Kai kas gali paklausti, kodl tarp i princip, kuriuos pavadi nome pagrindiniais, nra teisingumo principo, kuris tradicikai visuo se vadovliuose nurodomas tarp pagrindini. O jo nra todl, kad teisingumas nra demokratins teiss principas, nes jis apimties ir esms atvilgiu visikai sutampa su teisi ir pareig vienove ir tik jos sinonimas. O jeigu kuri teisin idja sutampa su paia teiss esme, tai ji - ne principas, o tik kitoks tos paios esms vardijimas. Teisingum laikant teiss principu, tekt klausti, o kas dar, be teisingumo, yra, kad bt ireikta visa tos vienovs apimtis? Si vienov visada teisinga, o teisinga tai, kas negali turti kitokio pavidalo, kaip teisi ir pareig pusiausvyros. Teisingumas tra praktikai funkcionuojanti teisi ir pareig vienov. I teisingumo kyla teisi ir pareig vienov, o i ios vienovs - teisingumas. Bendruosius teiss principus sukonkretina, papildo tarpakiniai, akiniai ir teiss institut principai. Per santyk su teisi ir pareig vienove jie gyja kitokius pavadinimus.
150

BENDROII DALIS

8.2.2 TEISS PRINCIPAI,

KONKRETINANTYS TEISI IR PAREIG

VIENOV KELI TEISS AK LYGMENIU

Tai principai, bdingi kelioms teiss akoms. Pavyzdiui, teiss principas teisingum vykdo tik teismas galioja baudiamojo proceso, civilinio proceso, administracinio proceso normoms. Jis teigia, kad valstybje niekas, iskyrus teism, negali vykdyti teisingumo (sprsti civilini, administracini, baudiamj byl). Principas pacta conventa servavimus est, arba pacta sunt servanda (sutari reikia laikytis), yra bendras civilinei ir tarptautinei teisei. Tarpakiniams principams priklauso grup princip, kuriais nu statoma tiesa teisminiuose ginuose ir garantuojamas teisminio nag rinjimo objektyvumas tiek civilinse, tiek administracinse, tiek baudiamosiose bylose: 1) Niekas negali bti teisjas savo paties byloje (Nemo est iudex in sua causa) - Justiniano kodeksas (VI a.). 2) Tebnie iklausyta ir antroji pus (Audiatur et altera pars). 3) rodinjimo nata (pareiga): rodinti privalo tas, kuris teigia, o ne kuris neigia (Onus probandi) - Digestai". 4) rodinjimo isamumo principas: vienas liudytojas - ne liudytojas (Tstis unus - tstis nulius). Sis principas nra universalus. Tam tikrais atvejais ir vienas liudytojas gali bti liudytojas. Konkreioje byloje teisjas spren dia, ar vieno liudytojo parodymai gali bti pakankami konkre taus asmens kaltei rodyti, objektyviajai tiesai nustatyti. 5) Neigiami teiginiai nerodo. 6) Abejons dl kalts aikinamos silpnesns alies naudai (Dubia judicis de malitia alterius semper sunt in meliorem partem interpretanda). io principo formuluot priskiriama Tomui Akvinieiui (XIII a.). 7) Apgaul sunaikina visus teisinius padarinius (Fraus omnia corruptio), nes paneigia teisi ir pareig vienov ir todl negali sukurti legali teisini padarini. ie principai turi didel reikm taikant statymus ir ypa plto jant precedent teis.

151

TEISES TEORIJA

Daug i teiss princip randame VI a. sudarytame Romos civilins teiss ir Romos teiss klasik darb itrauk rinkinyje Digestai" 7 0 .
8.2.3 TEISS P R I N C I P A I , KONKRETINANTYS AKOS LYGMENIU

TEISI IR P A R E I G VIENOV TEISS

Tai principai, kurie konkretina teisi ir pareig vienov kurios nors vienos teiss akos (baudiamosios, civilins, darbo, eimos ar kitos) svokomis. Pavyzdiui, civilins teiss principai: 1) Padaryt al btina atlyginti. 2) Civilin teis raoma budriems: kas nesinaudoja savo teise, tas pats kaltas dl atsiradusios alos." (Digestai") 3) Kas sumokjo vliau, sumokjo maiau." 4) Pats sumanymas pavogti nieko nedaro vagimi." (Digestai") (Digestai")

5) Individualios atsakomybs principas: niekas neturi kentti u kit, tik pats u save. Kiekvienas atsako u savo poelgio padarinius ir niekas negali paveldti svetimo nusikaltimo." (Digestai")
(Lietuvos Statutas (1529), I, 7 art.; II Lietuvos Statutas (1566), I, 14 art.; III Lietuvos Statutas (1588), I, 18 art.)

6) Nra nusikaltimo, nenurodyto statyme."

(po Justiniano).

7) Niekam negali bti taikoma poveikio priemon u administracin teiss paeidim kitaip, kaip statym nustatytais pagrindais ir tvarka."
(Lietuvos Respublikos ATPK 7 str. 1 d.)

8) Niekas negali bti baudiamas u t pai nusikalstam veik antr

kart." (Lietuvos Respublikos BK 2 str. 6 d.)

9) Nekaltumo prezumpcija kaip baudiamosios atsakomybs principas. Pradin jo formuluot: Jei nebus rodyta prieingai, kiekvienas
laikomas garbingu." (po Justiniano)

Pavyzdiui, nekaltumo prezumpcija formuluojama Visuotinje mo gaus teisi deklaracijoje: Kiekvienas mogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas bus nustatytas statymo tvarka vieo teisminio nagrinjimo metu [...]" (11 str. 1 d.) Panaiai
. . , 1984. . 106, 361, 365.
152

BENDROJI DALIS

sakoma ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 daly je.: Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas statymo nusta tyta tvarka ir pripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu." Dl grietos formuluots abi ios nuostatos i vidaus prietaringos: asmuo laiko mas nekaltu, kol jo kalt nerodyta siteisjusiu teismo nuosprendiu" arba vieo teisminio nagrinjimo metu", ir kartu leidiama asmen kalinti skiriant kardomj p r i e m o n - sumim, t. y. jis laikomas kaltu be teismo nuosprendio ir be vieo teisminio nagrinjimo". O jei kaltu nelaikomas, tai jo negalima kalinti iki teismo. Sumimas visada yra sunki baudiamoji sankcija, taiau pagal itaip supran tam nekaltumo prezumpcij ji, pasirodo, gali bti taikoma ir oficialiai nekaltu laikomam asmeniui. 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijoje nekaltumo prezumpcija formuluojama atsargiau ir dl to tiksliau: Kiekvienas mogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laiko mas nekaltas, kol jo kalt nerodyta pagal statym." (6 str. 2 d.) Pagal statym" yra bendresn ir dl to atsargesn formul nei siteisju siu teismo nuosprendiu" arba vieo teisminio nagrinjimo metu". Pagal statym" asmuo gali bti laikomas minimaliai" kaltu, kad atsirast teisinis pagrindas jam skirti kardomj priemon - sumi m. Be to, Konvencijoje ivengiama prietaravimo- 5 straipsnyje nurodomi asmens sumimo pagrindai tiesiogiai nesiejant su asmens kalte. Nekaltumo prezumpcija susijusi su asmens teise gynyb. Lietuvos Respublikos teism statymas (1994 m. gegus 31 d., Nr. 1-480) nustato, kad visi Lietuvos pilieiai turi teis teismin gynyb [...] nuo valstybins valdios ir valdymo institucij bei pareign netei st veiksm ar neveikimo" (4 str. 1 d.). Ir tai formuluoja autentik teiss gynyb prasm. Tuo tarpu nekaltumo prezumpcija, suformu luota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, ipleia teiss gynyb prasm ir j supranta kaip asmens teis gintis nuo bet kokio kaltinimo, prezumuojama, kad kiekvienas kaltinimo parei kimas tariamam asmeniui gali bti neteistas ir nepagrstas. Mano ma, kad tik siteisjusiu nuosprendiu galima atskirti teist kaltini m nuo neteisto.

TEISS TEORIJA

8.2.4

TEISS

PRINCIPAI,

K O N K R E T I N A N T Y S (GYVENDINANTYS) TEISI IR P A R E I G VIENOV TEISS I N S T I T U T LYGMENIU

Jie bdingi grupei teiss norm, sudarani dal kurios nors teiss akos, pavyzdiui: nuosavyb nelieiama (civilins teiss nuosavybs instituto principas), arba: kiekvienas turi teis rinkti savo valdi ir pats bti valdion renkamas (konstitucins teiss rinkim instituto principas). Visi ia aptarti teiss principai (bendrieji, tarpakiniai, akiniai ir teiss institut), kaip sakyta, ivesti i teisi ir pareig vienovs, yra tos vienovs vairaus abstraktumo ir vairaus gyvendinimo indivi dualizuoti pavidalai. Bdami vairs tos vienovs reikimosi aspek tai, jie tarpusavyje susij, papildo vienas kit, egzistuoja konkreios sistemos pavidalu. J tikslas - visokeriopai ireikti, individualizuoti teisi ir pareig vienov, daryti j vaizdesn, geriau aprpiam, lengviau pritaikom vairiems gyvenimo atvejams norminti. Teiss princip atskleidimas ir suformulavimas rodo teiss sam pratos stabilum, jos painumo gilum, esms susiejim su indivi dualizuota jos raika.
PRAKTIN TEISS PRINCIP REIKM

Ji tiesiogiai priklauso nuo teiss sampratos. Teisinio normatyvizmo poiriu teiss principai nepriklauso teiss svokai, nes teise laiko mos tik teiss aktuose suformuluotos normos. O nebdami teis, jie nieko nepareigoja ir teismams neleidiama jais remtis sprendiant bylas. Tuo tarpu nepozityvistin teiss samprata, sugrindama teiss principus teiss svok, suteikia jiems praktin reguliavimo reikm - leidia jais remtis upildant teisinio reguliavimo spragas, taip pat aikinant konkreias teiss normas j tarpusavio atitikimo poiriu. Remdamiesi teiss principais, teismai kuria precedent teis.
KAI K U R I O S TEISS P R I N C I P TAIKYMO TAISYKLS

Konflikt" gali kilti tarp pai teiss princip ir tarp principo ir konkreios teiss normos. Tie konfliktai sprstini pagal tokias taisykles:
154

BENDROJI DALIS

1. Teiss princip prietaravimo (kolizijos) atveju pirmumas teik tinas bendresniam principui. Pavyzdiui, jei teiss principas laisvai rinkti ir skleisti informacij prietarauja asmens privataus gyvenimo nelieiamumo principui, pirmumas teiktinas pastarajam kaip ben dresniam ir pagal vertybi hierarchij viresniam principui, nes asmens teis rinkti ir skleisti informacij yra maesn vertyb nei asmens teis orum, privat gyvenim, su kuriuo susijusi asmens socialin vert, be to, i ivad pagrindia ir kitas konstitucinis principas, pareigojantis naudotis teismis nevarant kito asmens teisi. Beje, i situacij reikia patikslinti tuo aspektu, kad teiss prin cipai negali tarpusavyje prietarauti dl vienos paprastos prieas ties: jie neturi savarankikos bties, o tik skirtingai ireikia t pai jiems bendr teis - leidim ir paliepim pusiausvyr. Si pusiausvy ra, pripaindama visus asmenis lygiateisiais teiss subjektais ir dl to sipareigodama" vienodos pagarbos pripainim gyvendinti skirting asmen interes derinimu, atitinkamai nustato kiekvieno teiss principo galiojimo, arba santykinumo, ribas: tokios ribos yra ne kas kita, kaip kito teiss principo buvimas. Pavyzdiui, mintas teiss principas laisvai rinkti ir skleisti informacij praktikoje gali susidurti su pagarbos asmens orumui principu, jei pirmasis bus suprantamas tiesmukikai ir nebus ribojamas, tramdomas pareigos gerbti kito asmens orum. Todl galimas tarpusavio prietaravimas ne teiss princip, o tik netinkamo naudojimosi jais, kai taikant vien teiss princip siekiama ugoti, susiaurinti teiss princip, ginant kit asmen teises. Teisi ir pareig vienov, darydama visas teises santykines, kartu daro santykin (ribotos galiojimo apimties) ir kiekvien teiss princip. 2. Esant teiss principo ir teiss normos prietaravimui taikomas teiss principas, nes galioja bendroji nuostata: konkreti norma neturi prietarauti teiss principui, nes is fundamentaliau ir bendriau ireikia teiss esm. Teiss normos paskirtis - sukonkretinti teiss princip konkreiai reguliuojam santyki sriiai, o ne j paneigti, suspenduoti. 3. Teiss principo ir imperatyvios teiss normos konkurencijos atveju taikoma pozityviosios teiss norma. Pavyzdiui, teiss princi pas kiekvienas pareignas atsakingas u savo priimto teiss akto teistum" konkuruoja su Konstitucijos 85 straipsnio norma, nusta155

TEISES TEORIJA

tania, kad Prezidento dekretai, suteikiantys asmeniui Lietuvos Res publikos pilietyb, kontrasignuojami (pasiraomi) Ministro pirminin ko arba atitinkamo ministro ir kad atsakomyb u tok dekret tenka j kontrasignavusiam pareignui. Ar i norma, atleidianti Preziden t nuo atsakomybs u neteistai priimt ios ries dekret, prie tarauja mintam teiss principui? Konstitucinio Teismo pripainimas Prezidento R. Pakso atsakingu u primim dekreto, kuriuo J. Bori sovui, pasak to paties Konstitucinio Teismo sprendimo, nepagrstai suteikta Lietuvos Respublikos pilietyb, leidia, manyti, kad iuo atveju Konstitucinis Teismas pripaino, jog Konstitucijos 85 straips nio norma prietarauja mintam teiss principui ir todl taikytinas teiss principas. Taiau ios situacijos teisin logika yra tokia, kad ia egzistuoja teiss principo ir teiss normos ne prietaravimas, o tik konkuren cija. Konstitucijos 85 straipsnio norma ne paneigia atsakomyb u neteistai priimt teiss akt, o tik perkelia j to dekreto kontrasignatoriui, vadinasi, tik pakoreguoja, patikslina atsakomybs subjekt, kitaip sakant, sprendia ne esms (ia lieka galioti teiss principas), o tik operatyvinio reguliavimo klausim, kuris priklauso specialio sios normos kompetencijai. Teiss principui nesvarbu, kas atsako u neteist akt, jam svarbu, kad bt atsakomybs subjektas. Si norma prietaraut mintam teiss principui tik jei apskritai atleist dekret primusius asmenis nuo atsakomybs. Teiss principais remiamasi: 1) kai nra statymo normos, reguliuojanios konkret santyk, 2) kai neaikus konkreios teiss normos teisinis turinys ir aiki nant reikia j atskleisti, 3) kai konkuruoja kelios teiss normos, 4) kai siekiama pasitikrinti, ar kuriami statymai neprietarauja teisei (teisinio statymo problema). 9. TEISS IDJOS RAIDA: TEISS S A M P R A T A - TEMPORIS (LAIKO D U K R A )

FILU

Turint galvoje teiss ryio su moni interesais istorij, negalima suformuluoti visiems laikams bendros teiss sampratos, nebent tik labai abstraki: teis - tai visuotinai privalomo elgesio taisykl, garan156

BENDROJI DALIS

tuota valstybs prievarta. Bet nedaug naudos i tokios apibrties, nes ji maai informatyvi. Konkretus teiss turinys priklauso nuo epo chos, kurioje formuluojama ta teis ir ja naudojamasi. Dl skirting tiksl, kuriuos buvo orientuojama teis, galime skirti dvi jos raidos stadijas, kur matome i esms skirtingas teiss apibrtis. 9.1 IKIKAPITALISTINS, ARBA NEIPLTOTOS, TEISS STADIJA Civilizacijos pradioje nebuvo aikaus teisi ir pareig skirtumo, nes buvo pradin visuomens nari lygyb, pagrsta kolektyviniu darbu ir kolektyviniu vartojimu. Vartojimo apimtis ir kokyb grietai nepriklaus nuo diferenciacijos pareig, kuri vykdymu buvo kuria mi vartojimo reikmenys. Teisi ir pareig vienov m formuotis prasidjus darbo specializacijai ir individualiems gamintoj mai nams bei kilus btinybei tuos mainus grsti lygiavertikumu darbo, dto main objektus. I ia - privatins teiss pradia. Jai prieinga tendencija formavosi mus tvarkyti viej visuomens gyvenim - pagrindini socialini grupi (klasi) santykius ne teise, o jgos persvara. Jga m daugeliu atvej savavalikai nusta tinti visuomens nariams teisi ir pareig santyk. Ekonomikai ar politikai stiprieji savo pareigas m perkelti pavergtiesiems. Todl pirmieji liko be pareig, antrieji - be teisi. O galiausiai abi santykio alys buvo vienodai numogintos, nes nepavaldios monikum ireikianiai teisi ir pareig vienovei. N u o tos akimirkos viej visuomens gyvenim m tvarkyti ne teis, o statymas, danai savavaliaujantis teiss atvilgiu. Bet kuri stipriojo savival, formint statymu, imta vadinti teise". itaip vyko teiss ir statymo isiskyrimas, dl kurio ir formavosi etatistin teiss samprata, vieninteliu teiss altiniu paskelbusi valstybs (stip riojo) vali. Teis, kaip subjektini teisi ir pareig vienov, buvo ilgam umirta. -Ji susiaurinta iki teiss principo", taikomo tik civilinje, arba, kitaip sakant, privatinje teisje. Todl to laikotarpio visuomenje kartu funkcionavo dvi teiss sampratos: viena i j teis suprato kaip stipriojo vali, paverst visuotinai privalomo elgesio taisykle, kita - kaip prieing interes derinim kompromisu, prezumuojant santykio dalyvi lygiateisikum. Pirmajai atstovavo vieoji teis, antrajai - privatin teis (civilin teis, arba miesto teis" - jus civile). Privatin teis rmsi ali
157

TEISES TEORIJA

lygiateisikumu, main lygiavertikumu bei teisi ir pareig pusiau svyra, nes reguliavo turtinius laisv piliei santykius (Atn, Romos miest demokratija). Tuo tarpu socialini grupi, taip pat piliei ir valstybs santykius reguliavo vieoji teis, kuri rmsi etatistine teiss samprata, jgos primatu ir santykio dalyvi nelygiateisikumu. Visiems privalomo elgesio taisykle galjo virsti interesas tik tos socialins grups, kuri turjo jgos (fizins, karins, ekonomi ns ar politins) persvar. Prieing grupi interesai iuo atveju ne derinami, o vienas kito slopinami. ia reikalauta suderinti konkre taus asmens teises ne su pareigomis (artimo interesu), o su turimos jgos mastu - kur nra jgos, ten turi bti maai teisi ir daug pareig, tiksliau - prievoli. Teiss ir pareigos visuomens nariams paskirstomos pagal j turimos jgos mast, visa tai sankcionuojant, tvirtinant statyme. itaip suprantama vieoji teis visur rmsi ir turjo remtis teiss ir statymo tapatinimu. Bet kuri elgesio taisykl, gijusi statymo form, laikyta teise. Todl vien teiss virto privilegijomis, o kit pareigos - prievolmis. Tokia teis" tvirtino vien viepatavim, kit - pavergim. Kadangi vieoji teis reguliavo daugiau santyki ir svarbesnius, tai jos propaguojama teiss samprata ir buvo vyraujanti. Civilin (pilietin) teis liko vienintel autentikos teiss oaz, kurios nebuvo pasieks is susiprieinimas ir i kurios prasidjo iuolaikinis autentikos teiss prisiklimas, visuotinis jos sugrimas moni santykius, humanizuojant juos teisi ir pareig vienove. Totalitariniai reimai, propaguojantys jgos primat, buvo ir tebra suinteresuoti apibrti teis ne kaip teisi ir pareig vienov, o tik kaip privalomo elgesio taisykl", kad nereikt konkretinti tos taisykls turinio - nereikt parodyti, koks yra joje nustatom teisi ir pareig tarpusavio santykis, nebt demaskuojama valdios savi val kuriant teis. Todl teisins abstrakcijos ia labiau gerbiamos negu konkrets, turiningi dalykai. ia svarbiau pabrti pai elgesio taisykl, o ne jos santyk su abipuse teisinio santykio dalyvi nauda.

158

BENDROJI DALIS

9.2 KAPITALISTINS TEISS EPOCHA Modernios teiss sampratos itakos slypjo vergvaldins ir feodali ns epoch civilins teiss vertybiniuose, metodologiniuose pagrin duose - vis santykio dalyvi lygiateisikumo ir laisvos valios pripainime. Visuomen kaip tik ir demokratjo civilins, arba miesto, teiss principus nuosekliai veriant visos teiss principais. Ir tai buvo iplstins teisins demokratijos pradia, privaiosios tei ss puolimas" prie vieosios teiss pastangas monopolizuoti teiss samprat, priskirti jai vieosios teiss principus. Vieoji teis buvo garantuota vien valstybs prievarta, o civilin (privaioji) teis - ir pai santykio dalyvi abipuse nauda. Ir tik kai naudos veiksnio nepakako teisini imperatyv vykdymui garantuoti, sakme, siki davo valstybs prievarta. Bet ji itai dar siekdama ne pavergti asmen, o padti jam ilikti socialins santarvs subjektu, santarvs, kuri pasiekiama tik garantuojant savo teises atitinkam pareig vykdymu artimo naudai. Tokia santarv yra tikrasis visuomeninio santykio dalyvi laisvs garantas. Civilins teiss tradicijos poiriu teiss skirstymas viej ir privatin iandien jau nebetenka principins reikms, nes tiek santykiams tarp piliei, tiek santykiams tarp socialini grupi (klasi) ar pilieio santykiams su valstybe, jos institucijomis galioja ta pati subjektini teisi ir pareig vienov. Yra autori (P. Leonas), kurie laikosi kitokios teiss istorins tipologijos; jie skiria keturis pozityviosios teiss istorins raidos etapus: 1) stipriojo teis; 2) kumio teis (Faustrecht); 3) valdios teis; ir 4) pilietins visuomens teis. Pirmieji trys etapai laikomi neipltotos teiss pavyzdiais (rmsi jgos primatu). Visi jie priskirtini prie ms nurodytos ikikapitalistins teiss, o ketvirtasis teiss etapas enklina teiss ikilim vir valdios autoriteto (buruazin teis) ir bdingas teisins valstybs teisei.

159

IV SKYRIUS

TEISS SOCIALIN PASKIRTIS IR FUNKCIJOS

Jeigu mogus nelaiko savs teiss tarnu, gal gale jis tampa jos valdovu. C. H. Kochas Inde datae legeo, ne fortior omnia posset.* 1. TEISS S O C I A L I N PASKIRTIS IR R A I D A Teiss samprata apima ne tik teiss altinius, struktr, principus, bet ir jos socialin paskirt bei funkcijas, kuriomis teis tiesiogiai siprasmina visuomenje kaip socialinio elgesio reguliatorius. Teiss socialin paskirtis - tai tas tikslas, kuriam teis kuriama ir dl kurio ji egzistuoja. Jau sakme, kad teis tiesiogiai atsiranda i moni bendravimo ir todl skirta jam valdyti atsivelgiant vis moni lygyb ir j laims siek. Tiesiogin jos priederm - organizuotai, vienodo veiks mingumo priemonmis saugoti vis visuomens nari teises ir lemti j gyvendinim. Ubi ius, ibi remedium (kur teis, ten ir apsauga). Istorijoje i teiss paskirtis buvo nusakoma vairiai: Hamurapio kodeksas (XVIII a. pr. Kr.): Teiss norm tikslas utikrinti, kad galingasis neskriaust silpnojo, kad atsirast tvirtas pagrin 71 das vykdyti teisingum ir sprsti ginus." Aristotelis: statym tikslas yra bendra gerov arba vis piliei, arba tik kilmingj, arba tik t, kurie pasiymi dorybmis arba kuo nors kitu."71

71

* statymas sukurtas tam, kad galingasis netapt visagalis. Leonas P. Teiss filosofijos istorija. Vilnius, 1995. P. 52. 72 Aristotelis. Rinktiniai ratai. Vilnius, 1990. P. 146.
161

TEISES TEORIJA

Leonas Sapiega (1588 m.): Teisynas yra sudarytas tam, kad galin gas ir turtingas nesavivaliaut, kad kiekvienas akipla bt paabotas, kad jis, bijodamas teiss, nuo bet kokios savivals susilaikyt, kad negalt niekinti ir engti maesnio ir silpnesnio."73 R. Paundas: Teiss tikslas - reguliuoti individ tarpusavio kov velninant j socialiniu kompromisu. Teiss priederm yra paaboti agre syv mogaus instinkt, kuris veikia kartu su socialiniu instinktu. Esant iai vis karo su visais padiai teis nustato socialin kompromis kaip tam tikr teisin tvark."7i R. Jringas: Teiss tikslas - taika, o priemon - kova." P. Leonas: Teiss tikslas - apsaugoti asmens laisves ir suderinti prieingus interesus." N vieno i ia pamint teiss tikslo apibrim negalime laikyti universaliu; jis netinka vis epoch teiss paskiriai nusaky ti, nes k tik minta teiss socialin paskirtis atsirado ne i karto. Ji - istorinis reikinys ir todl keiiasi priklausomai nuo teiss sampratos pokyi ir j lemianios socialins, ekonomins moni bties permain: besikeiianios visuomens socialins struktros ir socialini jg santykio. Jeigu remsims teisiniu etatizmu, tai teiss socialin paskirtis - tvirtinti ekonomikai ir politikai vyraujanios moni grups (klass) vali, o jeigu vadovausims pilietine teiss samprata, tai teiss paskirtis - apsaugoti pagrindines vis visuome ns nari teises ir laisves vienodai veiksmingomis priemonmis, garantuoti visuomenins tvarkos stabilum. Atitinkamai teiss socialin paskirtis istorikai perjo dvi pagrin dines raidos stadijas: klasin ir bendranacionalin (demokratin). Pirmosios stadijos teis buvo kuriama siekiant utikrinti (saugoti) ne visos visuomens, o tik politikai ir ekonomikai vyraujani socia lini grupi interesus, atitinkamai slopinant kitas socialines grupes. Tokios paskirties teis - tai privilegij ir prievoli prieprieos teis. ia teis sutapatinta su statymu. Antrajai stadijai (ji pradjo aikiau formuotis Europoje po Antrojo pasaulinio karo) bdinga tai, kad teis jau turi organizuotu b d u saugoti ne vienos, o vis socialini grupi teises, lemti j gyvenLappo J. 1588 met Lietuvos Statutas. T. 2. Kaunas, 1938. P. 9-120. Pound R. Soiai Control Through Law. New York, 1944. P. 66-67.
162

BENDROJI DALIS

dinim, derinti prieingus interesus ir itaip palaikyti visuomenje socialin santarv bei rimt. ia teis - jau daugiau negu statymas, todl remiamasi ne statymo, o teiss virenybe. Tokios orientacijos teis siekia socializuoti moni santykius, grsti juos ne jga, o abipuse nauda, lygiateisikumu, bendradarbia vimu. ia siekiama, kad kiekvienas galt dalyvauti lygiaveriuose mainuose, laisvai pltoti savo asmenyb, tiktis savo teisi saugos ir tais atvejais, kai pats dl objektyvi prieasi nebepajgia pareig vykdymu usitikrinti jos bent minimaliu lygiu. Si teiss socialins paskirties raida - tai teiss paangos raida. Teiss paanga yra taip pat reikalinga visuomenei kaip ir technikos, mokslo, ekonomikos paanga, nes ji koncentruotu bdu rodo mo gaus socialjim, monikjim - stiprjant gebjim gyventi santar vje, naudptis savo teismis nevarant artimo teisi. Tai raida siekio nustatyti ir garantuoti vis patikimesn ir vis daugiau visuomens nari apimani teisin saug. Tuo pagrindu formavosi teiss, kaip praktins vertybs, vaizdinys. iuolaikin paangos lyg teis pasiek su nepozityvistine teiss samprata, kai teis" m reikti mogaus teises" ir jomis riboti tiek piliei, tiek valstybs institucij elges. 1.1 TEISS SAMPRAT KAITOS PRIKLAUSOMYB NUO TEISS SOCIALINS PASKIRTIES Taigi teiss samprata kinta priklausomai ir nuo teiss socialins paskirties, t. y. kam teis tarnauja - tam tikrai grupei ar visai visuomenei. Jei norima, kad teis tarnaut atskirai socialinei grupei, tai prie io tikslo siekiama priderinti ir teiss samprat. Kadangi neprestiika vieai ir tiesiai teigti, kad teis tarnauja vienai grupei, todl siekiama apskritai nekalbti apie teiss turin, o tenkintis poiriu teis tik kaip elgesio taisykl, i kurios bt neaiku, kieno interesais ta taisykl" nustatyta ir funkcionuoja. Tada uten ka apibrti teis kaip abstraki elgesio taisykl, garantuot valsty bs prievarta: koki elgesio taisykl valstyb nustatys ir prievarta garantuos, tokia ir bus teis. Tada teis turi bti apibriama remiantis objektins teiss pirmumu, kad objektine teise bt bet kuri privalomo elgesio taisykl, garantuota valstybs prievarta. O tokia teiss samprata jau negali bti kitokia, kaip tik etatistin, ir ji negali remtis jokia kita metodologija, kaip tik teisiniu pozityvizmu.
163

TEISES TEORIJA

Bet jei teis palenkiama vis visuomens nari gerovei, minta pozityvistin teiss samprata bus nepakankama, nes pernelyg abst rakti, abstraktumu paslepianti, maskuojanti savo siek reikti kurios nors vienos socialins grups interesus ir bendradarbiavimo teis versti viepatavimo-pavergimo teise. Bet jei teis skiriama vis socia lini grupi gerovei garantuoti, tai ji turi bti turinio ir formos vienov ir tik ia vienove apibriama. Laikant mogaus teisi apsaug iuolaikins pozityviosios teiss socialine paskirtimi, svarbu bent trumpai apibdinti paias mogaus teises, kad inotume, kokios mogaus teisi apsaugos pozityvioji teis gali siekti ir kaip atsivelgiant tai organizuoti moni santyki teisin reguliavim. 1.2 MOGAUS TEISS KAIP POZITYVIOSIOS TEISS SOCIALINS PASKIRTIES OBJEKTAS Teiss teorijai rpi sukurti bendrj mogaus teisi teorij, kad iomis teismis bt operuojama smoningai, inant j verts pa grindus ir galiojimo ribas. Todl svarbu ne tiek ivardyti mogaus teises, kiek atskleisti j esm, suformuluoti ir pagrsti j vertybin prioritet teisinje doktrinoje ir konstitucijose. N u o to priklauso vertybin visos teisins tvarkos orientacija. Pagrindini mogaus teisi idj naujaisiais amiais ipltojo XVII a. angl filosofas D. Lokas. Jis man, kad pagrindines teises gyvyb, laisv, nuosavyb mons yra gij i gamtos paioje pradioje, kai dar nebuv valstybs. mogaus teisse slypintis gamtos dsnis reikalaujs, kad visi jo laikytsi, ir kiekvienas mo gus gals j painti savo protu. Valstybs paskirtis - ginti ias teises. Jei valstybs valdia ias teises savavalikai ksintsi, pilieiams leidiama prieintis. Apie piliei teis pasiprieinti valdovui vidu ramiais ra Tomas Akvinietis, o Renesanso laikais - Lietuvos teisininkas ir diplomatas A. Volanas (1572). i teis XVI a. Lietuvoje ir Lenkijoje buvo vadinama vengriku t e r m i n u - rokou" 7 5 . D. Loko idjos buvo praktikai pritaikytos rengiant Amerikos nepriklausomybs deklaracij (1776). Pirmas mogaus teisi katalo-

Plaiau r.: Vaivila A. Teisins valstybs koncepcija Lietuvoje. Vilnius, 2000. P. 158, 170.
164

75

BENDROJI DALIS

gas buvo Virdinijos teisi bilis" (Virgina Bill of Rights, 1776 m. birelio 12 d.)- Jo 1 straipsnyje sakoma: Visi mons i prigimties yra lygs, laisvi, nepriklausomi ir turi tam tikras gimtas teises, kurios jei'tik asmenys priima visuomens status, negali bti atimamos jokiais vlesniais j palikuoni susitarimais. Prie t teisi priklauso teis gyvyb ir laisv, teis sigyti ir turti nuosavyb, taip pat siekti laims ir saugumo."76 iandien mogaus teiss yra kodifikuotos daugelyje dokument: mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje (1789), Jungtini Taut chartijoje (1945), Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje (1948), Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvenci joje (1950) ir kituose. 1.2.1 MOGAUS TEISS" TEISNUMO IR SUBJEKTINS TEISS POIRIU Pagrindin mogaus teisi problema yra t teisi rib klausimas, kokiu pagrindu ir kokiu mastu gali bti mogaus teiss varomos, ribojamos ir ar jos apskritai gali bti varomos, nes danai kalbama apie kai kuri mogaus teisi absoliutum. mogaus teisi absoliu tumo klausimas kyla dl to, kad operuojama pernelyg abstrakiu ir dl to daugiareikmiku mogaus teisi" terminu, nesiaikinant, kokiu lygmeniu konkreios mogaus teiss egzistuoja: teisnumo ir subjektins teiss? Tokio skirtumo nedarant, tampa nebeaiku, kurias savo teises asmuo privalo gyti pareig vykdymu ir kurios jam suteikiamos be pareig vykdymo. Esminis mogaus teisi", egzistuojani teisnumo ir subjektins teiss lygmeniu, skirtumas yra tas, kad teisnumo lygmens mogaus teiss", kaip sakyta, tra visuomens suteiktas asmeniui formalus leidimas (teis") atitinkamai veikti siekiant gyti, susikurti jam reikming gr. Kartais tai vadinama teise teis". Tai leidimas veikti nepradjus veikti. Pavyzdiui, teis nuosavyb (teisnumo lygmuo) reikia, kad asmeniui leista imtis bet kuri teist veiksm (pareig) ir j vykdymu susikurti, sigyti tam tikr konkret turt ir Deklaracja praw VVirginii z 12 czerwca 1776 r. - Powszechna historia paristvva i prawa. Wybor tekstow zrodlowych / VVyboru dokonali Marian Jozef Ptak i Marek Kinstler. Wroclaw: Wydawnistwo Uniwersitetu Wroclawskiego, 1999. P. 328-329.
165
76

TEISES TEORIJA

j gyti jau subjektin teis. Kad asmuo gyt teisnumo lygmens leidim (teis) veikti, i jo nereikalaujama prie tai atlikti joki pareig, utenka gimti civilizuotoje visuomenje. Pripainti kiekvie nam gimusiam asmeniui tok leidim btina todl, kad kiekvienas asmuo galt pats kurti savo likim, savo gerov. Teisnumo lygmens teiss - tai mogaus ilaisvinimas veiklai, tai leidimas bti savo likimo, savo gerovs krju. Teisnumo lygmens teisi pripainimas mogui jokioms pozity vioms pareigoms valstybs nepareigoja asmens atvilgiu, o pareigo ja tik negatyviai - valstyb privalo pati netrukdyti asmeniui naudo tis iais leidimais (teismis) ir garantuoti, kad ir kiti asmenys ito nedaryt. Bet kai tik mgina iais leidimais naudotis, juos versti subjektin teise konkret gr, asmuo tuoj pat susaistomas btinybe vykdyti tam tikras pareigas, pirmiausia bendr pareig nevaryti kit asme n turimo tokio pat leidimo veikti, kurti vartojamsias vertes ir j pagrindu dalyvauti lygiaveriuose mainuose. tok susikurt turt asmuo gyja subjektin nuosavybs teis, t. y. leidim naudotis tuo konkreiu turtu ir reikalauti, kad niekas kitas be savininko sutikimo to turto nevaldyt, jo apimties ir verts nemaint. Pareigos btinyb kyla todl, kad leidimu (teisnumu) asmuo naudojasi ne alia visuomens, o visuomenje. Tokiais leidimais besinaudojantis asmuo tampa vienaip ar kitaip pavojingas kitiems asmenims. Pavyzdiui, asmuo, siekiantis pasinaudoti jam suteikta teise turti un, nuo to momento tampa pavojingas kit asmen gyvybei, sveikatai, turtui, ramybei ir 1.1. Kad pavoj bt galima sumainti ar likviduoti, toks asmuo privalo tapti ne tik teisi, bet ir atitinkam pareig subjektu: pareigomis jis privalo garantuoti savo neagresyv, nepavojing kitiems asmenims naudojimsi gautais lei dimais arba pareig vykdymu susikurti t gr, dl kurio jam suteiktas abstraktus teisnumas. Skirtingai nuo teisnumo, subjektin teis reikalauja i asmens kultrinio aktyvumo, besireikianio parei g vykdymu. Pavyzdiui, teisnumo lygiu suteikt teis" laisvai keliauti asmuo gali paversti savo subjektin teise keliauti konkrei al tik apmokdamas kelions ilaidas. Jei tokios pareigos jis nenori ar neigali atlikti, teis keliauti" lieka teisnumo lygmens ir j turintis asmuo niekur nekeliauja. Tai reikia, kad teisnumo lygmeniu mogaus teiss" yra abso liuios (j gijimas nesaistomas joki iankstini asmens pareig),
166

BENDROJI DALIS

tuo tarpu tos paios mogaus teiss", gijusios subjektins teiss status, yra santykins, nes j turtojas dabar pareigojamas vykdyti i i teisi iplaukianias pareigas ir itaip suderinti savo teises su btinybe gyventi santarvje su artimu. Santykinumas yra praktikai funkcionuojani mogaus teisi bkl. Tokio teisi ribojimo reika lauja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija (28 str.), tiek Visuotin mogaus teisi deklaracija (29 str.). I to - apibendrinamoji ivada: tos paios mogaus teiss teisminio lygmeniu absoliuios, subjektins teiss lygmeniu - santykins. Tai rei kia, kad vedus mogaus teises konkretinanius jas teisnumo ir subjektins teiss terminus mogaus teisi absoliutumo ar santyki n u m o problemos inyksta, nes atsiskleidia pastarj svok skirtu mo pagrindai.
1.2.2 TEISNUMO

IR SUBJEKTINS TEISS LYGMEN SUTAPIMAS

Vaik ir negali asmen kai kurios teiss: gyvyb, sveikat, laisv asmenybs pltot ir kita, teisnumo ir subjektins teiss poiriu sutampa. J atvilgiu valstyb ir visuomen sipareigoja ne tik negatyviai (nesiksinti mintas j vertybes), bet ir pozityviai (suteikti ioms j teisms gyvendinti btinus egzistencijos reikme nis, t. y. pripasta j subjektin teis tuos reikmenis). ia linkme iuolaikin mogaus teisi apsaugos politika pltojasi ir socialiai neveiksni asmen atvilgiu: mogui pripastama vis daugiau teisi, kai teisnumas turi ir subjektini teisi prasm. Tai antrosios ir treiosios kartos mogaus teiss, taip pat kai kurios pirmosios kartos teiss (teis gyvyb, nuosavyb), kai asmeniui pripastama teis tam tikr gr atleidiant j nuo pareigos susikurti t gr. Valstyb, pripaindama asmeniui teis-leidim minimal gyvenimo lyg, sipareigoja perimti jo pareig paiam susikurti minimaliam gyvenimo lygiui reikaling vertybi mast. Todl iki tol teisnumo lygiu egzistavusi nuosavybs teis paveria ma subjektin teise minimaliam gyvenimo lygiui reikaling nuosa vybs mast. Si tendencija aikiai ireikta 1961 m. Socialinje chartijoje. Antrosios kartos mogaus teisi specifika yra ta, kad j teisnumas yra tarptautiniais paktais ir valstybi nacionaliniais sta tymais paverstas subjektin teise. Todl i teisi skirstymas teisnu mo ir subjektins teiss poiriu neturi praktins reikms.
167

TEISES TEORIJA

Tai bdinga ekonomikai stiprioms valstybms ir dl to yra veikiau taisykls iimtis negu taisykl, nes, sutapatinus teisnum su subjektine teise, mogaus teiss virsta privilegijomis, joms sunkiai pritaikomas mogaus teisi" statusas, o pats toki teisi" turtojas nebekvieiamas kultriniam aktyvumui. Visa tai galiausiai skatina visuomens kultrin, ekonomin ssting, kuris ateityje rizikuoja virsti taip suprantam teisi panaikinimu: paternalistin valstyb anksiau ar vliau pasidaro objektyviai nepajgi perimti asmens darbines pareigas, kuriomis jis privalo pats susikurti jam reikaling gr. 2. M O G A U S O R U M A S IR TEIS O R U M Siekiant suorganizuoti mogaus teisi katalog sistem, svarbu iskirti kai kurias pamatines, visas kitas mogaus teises apibendri nanias. I toki teisi pirmiausia mintinos: mogaus teis orum, gyvenimo privatum, padorum, nes su iomis teismis yra susi jusi pati mogaus socialin esm, jo socialinis vertingumas. Kas gi yra mogaus orumas ir kodl jis laikomas vis mogaus teisi pagrindu? 2.1 ORUMAS KAIP MOGAUS VERTINGUMAS, KYLANTIS I TINKAMUMO GYVENTI VISUOMENJE Apibriant orumo svok, svarbu suvokti, nuo kurio jos poymio pradtinas mogaus orumo aikinimas, kad bt ivengiama dog matizmo ir metodologinio klaidiojimo. Kalbant apie orumo altin, galima sutikti su tais autoriais, kurie teigia, kad orumas nra mogui valstybs suteikiamas", ir kartu reikt jiems oponuoti, kai jie t orumo nepriklausomyb nuo valstybs perdeda teigdami, jog orumas egzistuoja nepriklausomai nuo jokios politins ir teisins tvarkos" 7 7 . Atskirti mogaus orum nuo bet kurios politins teisins tvarkos" - tai atskirti j ne tik nuo valstybs, bet ir nuo visuomens, nes politin, teisin tvarka" yra ir visuomens tvarka; tik ja remiantis yra prasms apskritai kalbti apie mogaus orum. Nuo teisins tvarkos atskirtas orumas virst mistiniu, kaip ir prigimtiRichter H. P. Juristische Grundkurse. Bd. 20. Jochen Zenthofer. Rechtsphilosophie. Berlin, 2001.
168
77

BENDROJI DALIS

n", arba gimta", teis. Neatsitiktinai t teigini autoriai negali pasakyti apie mogaus orum nieko esmiko, iskyrus abstrakius samprotavimus apie neinia i kur atsirandant asmens autonomi kum", jo savaimin vertingum. Keli orumo esm, manau, gali parodyti pati nominalin io termino reikm. vairiose kalbose terminas mogaus orumas" rei kia kiek kitoki svok, taiau visur jis siejamas su mogaus vertingumu: lotynikai orumas dignitas - vertingumas, kilni ivaizda, vert, dignatio - pagarba kam nors78. T pai prasm turi ir rusikas terminas dostoinstvo" arba vokikas die Wurde", a n g l - dignity79. Taiau ios termino reikms pradines orumo itakas neorientuoja, nes orum nori nusakyti nurodydamos ne jo prieast (altin), ne atsiradimo proces, o rezultat - mogaus vertingum, nepasakydamos, kodl mogus laikytinas vertingu ir kuo remiantis galima sprsti apie jo vertingum, to vertingumo laipsn. orumo prieast ar itakas tam tikra prasme gali nukreipti lenkiko termino godno" reikm, kylanti i godnie - kuris reikia ne tik tauriai, garbingai, bet ir tinkamai elgtis. Todl godno" itak atvilgiu gali bti supranta mas kaip mogaus tinkamumas. Si reikm ir gali tapti pradiniu taku skverbiantis orumo esm. Taiau patys lenkai nemgina orumo apibrti iuo aspektu, o laikosi tradicijos orum apibrti abstrak iu vertingumu. Lenk teisininkas M. Jablonskis, apibrdamas mo gaus orum, kartoja Lenkijos Aukiausiojo teismo pateikt definici j: Orumas yra ta asmenybs sritis, kuri konkretinama asmens vertingumo, kit moni pagarbos laukimo suvokimu. Tai pojtis, kuris yra esminis mogaus psichikos elementas, suformuotas vairi 80 iorini ir vidini aplinkybi [...]" Mginimas apibrti orum Romn kultroje dignitas turjo kelet reikmi: a) vertingumas, pelnytas pripainimas, visa tai, k galima vertinti; b) didingumas, autoritetas, pasidi diavimas savimi; c) puikus laimjimas, brangaus daikto vert (The Oxford Encyclopedia. English Dictionary. New York: Oxford University Press, 1996). 79 Angl kalbos dignity reikms platesns: a) santri ir rimta elgsena ar maniera; b) pasiymintis dora; c) meistrikumas, tobulas mokjimas (apie dar b); d) auktas, garbingas postas ar titulas; e) didelis dmesys arba vertinimas; f) savigarba (Oxford Advanced Learner's Dictionary of Current English / ed. J. Crcnvther. Oxford: Oxford University Press, 1998). 80 Jablonsk M. Pojcie i ochrona godnoi czlowieka w orzecznictwie organow wladzy sdowniczej w Polsce // Godno czlowieka jako kategoria prawa (Opracowania i materialy) / pod red. K. Complaka. Wroclaw, 2001. P. 295-296. 169
78

TEISES TEORIJA

remiantis paiu mogaus vertingumu, juo labiau traukiant jo turin dar ir gimto dalyko svok, rodo, kad einant ia linkme maa vilties k nors esmingesnio suinoti apie mogaus orum. Painti mogaus orum - tai ieiti u jo rib, susieti j su mogaus tinkamumu: bet kam turi bti tinkamas asmuo, kad visuomen j laikyt vertingu, j gerbt ir pats asmuo gyt pagrind jausti savo vertingum ir jo prieast? 2.2 TEISI IR PAREIG VIENOV MOGAUS ORUMO TEISIN FORMUL Kadangi mogus yra socialin btyb (gyvena visuomenje ir tik visuomenje isaugo savo tapatyb), tai jo tinkamum pirmiausia reikt sieti su jo gebjimu gyventi santarvje su artimu. O tokiam gyvenimui tinka tik tas, kas naudojasi teismis (leidimais) vykdyda mas atitinkamas pareigas: susilaiko nuo artimui pavojing veiksm arba naudojasi kit asmen paslaugomis lygiaveri main pagrin du. Kitaip sakant, tinkamas gyventi visuomenje yra asmuo, kuris savo elgesiui suteikia teisi ir pareig vienovs pavidal. Tok asmen visuomen (kiti asmenys) laiko socialiai vertingu (netrukdan iu ar padedaniu kitiems asmenims gyvendinti savo teises), o pats asmuo savo vertingum suvokia kaip savo tinkamumo gyventi visuomenje pripainim. I tinkamumo gyventi visuomenje kylan tis mogaus vertingumas ir laikytinas mogaus orumu, kurio egzis tavimo teisin forma - teisi ir pareig vienov. Tai gali bti rodymas, kad mogaus orumas yra ne biologin, ne gimta" savyb, o teiss, etikos kategorija; orumas kyla i moni lygiateisi santyki ir skirtas moni santarvei ir bendradarbiavimui kurti bei garantuoti. Ne tik negimstama turint gebjim, bet io gebjimo ir nemanoma asmeniui net suteikti, nes tai yra paties asmens darbo su savimi rezultatas. Todl teiginiai t autori, kurie mano, kad kiekvienam mogui orumas yra suteiktas (ausgestattet) nepriklausomai nuo lyties, rass ar tautybs, taip pat nepriklausomai nuo gyvenimo bdo" 8 1 , negali bti suvokiami vienareikmikai. Kad mogaus orumas nepriklauso n u o rass, lyties, tautikumo - tai suprantama. Bet nesuprantama, kaip orumas gali bti nepriklausomas nuo gyvenimo b d o " , jei
Richter H. P. Min. veik.
170

BENDROJI DALIS

gyvenimo bd" eina mogaus santykiai su kitais monmis: asmuo daro nusikaltimus ar dorai gyvena, turi esmin reikm mogaus tinkamumo, socialinio vertingumo laipsniui. Orumui netu rs reikms tik toks gyvenimo bdas, ryt asmuo geria arbat ar kav, nes tuo negali kitiems asmenims nei kuo padti, nei kuo pakenkti. Jei orumas bt alia gyvenimo bdo apskritai, tai jo negalima bt apibrti kaip asmens tinkamumo gyventi visuomen je. Juk gyvenimo bdas ir yra ne kas kita, kaip konkretus asmens buvimo visuomenje bdas. Ir ia svarbu, kaip asmuo toje visuomenje bna. Salia visuomens ir gyvenimo bdo mogus negali bti nei orus, nei neorus, nes tada inyksta paios orumo (asmens vertingumo) svo kos pagrindas. 2.3 TEIS ORUM TEISNUMO IR SUBJEKTINS TEISS POIRIU is orumo" neapibrtumas atsiranda ir dl to, kad neretai teis orum painiojama su savo paios objektu - orumu, ir neskiriami du semantiniai teiss orum lygmenys: teisnumo ir subjektins teiss. a) Teis orum teisnumo poiriu, Teisnumo lygmens teis orum - tai mogui nuo gimimo suteiktas formalus leidimas bti visuomenje ir ugdyti savo gebjim tinkamai joje bti. io lygmens teis tikrai nepriklausoma nuo lyties, rass, socialins padties ir gyvenimo bdo", nes ia tik leidiama asmeniui tapti oriam, t. y. formuoti savo gebjim tinkamai gyventi visuomenje. Tok leidim, kaip sakyta, visuomen suteikia asmeniui nuo gimimo nereikalauda ma i jo joki iankstini pareig vykdymo, nes ia asmeniui neteikiamas joks konkretus gris, o tik sipareigojama netrukdyti jam susikurti tok gr. ia yra suteiktas leidimas (teis) orum, nesant paties orumo; ia jis dar visikai sutampa su asmens gyvybe, sveikata, laisve ir kitomis visuomens saugomomis asmens vertyb mis, kurios tra biologins, socialins orumo gijimo prielaidos. Todl leidimas (teis) tapti oriam negali bti nei atimamas, nei prarandamas, nes itaip bt ukertamas asmeniui kelias ugdyti savo gebjim vykdyti pareigas ir j pagrindu tinkamai gyventi visuomenje- kurti savo realj orum. Prieingai - visuomen esmikai suinteresuota suteikti asmeniui tok leidim, nes iuo leidimu besinaudojantis asmuo kuria save kaip socialiai verting asmenyb, pajgi tinkamai (neagresyviai) gyventi visuomenje.
171

TEISES TEORIJA

Apie vaik, kiek jie nra pareig vykdytojai, orum paprastai kalbama tik kaip apie j gyvyb, sveikat, leidim mokytis ir kita, t. y. apie tas vertybes, kurios yra prielaidos vaikams kurti savo gebjim ateityje tinkamai gyventi visuomenje (orum). Visuomens ir vaiko poiris mogaus orum (vertingum) gali bti skirtingi. Vaikui gali atrodyti, kad tai, jog visuomen veria j iki 16 met lankyti mokykl, paeidia jo laisv ir kartu emina jo avansuoja m" orum, nes veria eiti ten, kur jis kartais ir nenori. Kas vaikui, ypa jo ateiiai, naudinga, jam paiam danai per sunku suvokti, nes jo einamieji poreikiai daniausiai persveria perspektyvinius. Vadinasi, tokio orumo supratimo visuomen nepaiso vadovaudama sis tiek vaiko, tiek savo interesais, nes jai reikalinga, kad augt ne bet koks, o gebantis tinkamai gyventi konkreias vertybes pripas tanioje visuomenje mogus. Vaikas, kuris gindamas savo tariam orum vengt eiti mokykl - gyti kvalifikacij, galiausiai prie savo vali tapt netinkamas ar maiau tinkamas gyventi toje visuomenje ir jo orumas dl skurdesns jo kvalifikacijos (dvasios) ateityje jau gerokai skaudesni b d u bt eminamas, nes jis rast visuomenje vis maiau situacij, kai galt kitiems monms reik mingu b d u rodyti savo vertingum (orum). Btent dl to mogaus orumas ir negali bti vien subjektyvi kategorija, nes tinkamumas gyventi visuomenje kelia asmeniui reikalavimus, kuri jis pats negali pakeisti. ia neutenka pasiskelb ti oriam (vertingam) arba pasiremti kuria nors konvencija, pripas tania tok jo orum; savo reikalingum (vertingum) ia reikia rodyti kitiems monms reikmingu bdu, t. y. gebjimu vykdyti tam tikras pareigas, gebjimu bti lygiaveri main dalyviu. Teisnumo lygmens mogaus teis orum garantuoja minimal mogaus vertingum, kiek orumas sutampa su valstybs saugo momis btinomis asmens vertybmis (gyvybe, sveikata, asmenybs pltote, kvalifikacijos gijimu ir kitais poreikiais), su pripainimu kiekvieno asmens teiss subjektu. Tai btinos pradins slygos ruotis asmeniui tinkamai bti visuomenje - kurti savo oru m kaip individual socialin vertingum. Tokio lygmens teis orum ir suteikia ali konstitucijos ir tarptautins deklaracijos, konvencijos. b) Teis orum subjektins teiss poiriu. Kas kita yra teis orum subjektins teiss poiriu. mogaus orumas kaip subjektin
172

BENDROJI DALIS

teis yra asmens teis t konkret savo asmens vertingumo laipsn, kur jis susikr tinkamu (nekonfliktiku) savo buvimu visuomenje, t. y. vykdom pareig mastu ir j sudtingumo laipsniu. Pareig vykdymas sukuria mogaus socialin vertingum - orum kaip subjektins teiss objekt, kur konkretus asmuo ir gyja subjektin teis. Teisnumo lygmens teis orum gyjama pareig nereikalau jant, o subjektin teis orum jau yra elgesys, gyjantis teisi ir pareig vienovs pavidal, kuris ir yra tikroji mogaus tinkamumo gyventi visuomenje forma. Mat ia orumo galimyb reikia paversti realiu orumu, t. y. konkreiu asmens tinkamumu gyventi konkreioje visuomenje, kuris negali bti sukuriamas niekuo kitu, kaip tik paties asmens pareig vykdymu kitiems asmenims. Todl subjektins teiss atveju naudojimasis teismis nevykdant atitinkam pareig yra asmens orumo (vertingumo) praradinjimas, majimas. Pareig vykdymu asmuo susikuria orum kaip savo asmenikai individual socialin vertingum, kur ir gyja subjektin teis, t. y. teis reikalauti i kit asmen daugiau pagarbos sau, nes jis pats jiems daugiau pagarbos yra parods savo konkreiais darbais (pa reig vykdymu). Todl teisnumo lygmens mogaus teis orum ginama kitaip negu subjektin teis. Teisnumo lygmens teiss orum atvilgiu visi mons lygs, nes j valstyb suteikia kiekvienam savo pilieiui be jo asmenini pastang. Todl ir j orumas vienodai ginamas, jo paeidimas (eminimas) suprantamas remiantis bendru vardikliu: ar tokie veiksmai daugel moni eis, vadinasi, orumas yra tik tai, k dauguma vertina, kas daugum eidia. ia daugumos principas sprendia, kas yra orumas, nes teisnumas pirm viet ikelia ne individualyb, o bendryb. Tuo tarpu subjektin teis pirmum teikia kultrikai aktyviai individualybei, kuri savo kultriniu aktyvumu (pareig vykdymu) susikuria individual orumo laipsn (socialin vertingum kaip savo naudingum kit asmen teisms gyvendinti). Orumo mastas iuo atveju priklauso nuo kiekvieno asmens pareig vykdymo ir jo rezultatyvumo. Todl subjektins teiss orum atvilgiu mons jau nra lygs: vien i j (kultrikai pasyvi) orumas vis gyvenim ilieka teisnumo lygmens, o kultrikai aktyvieji kuriasi individual orum - savo gebjim pasitarnauti artimui ir itaip padidinti savo tinkamum gyventi visuomenje. O u gebjim jie yra labiau
173

TEISES TEORIJA

vertinami, tuo tinkamumu matuojamas j socialinis vertingumas, jie jauia i susikurt socialin vert ir tai suteikia jiems teis reika lauti i kit asmen atitinkamos pagarbos sau. Toki asmen orumas teismuose turi bti ginamas kur kas subtiliau, ia jau negalioja daugumos principas", ia neklausiama, ar dauguma sieis dl toki veiksm, ia klausiama, ar konkretus asmuo turjo pagrind dl to sieisti. Dl t pai veiksm, dl kuri nesieist teisnumo lygmens teis orum turintis asmuo, turi teist pagrind sieisti asmuo, gijs subjektin teis savo paties veiksmais susi kurt vert (orum) 8 2 . 2.4 TIK LAISVO MOGAUS PAREIG VYKDYMAS KURIA ORUM Kartu reikia pabrti, kad pats pareig vykdymas automatikai nekuria mogaus orumo. ia svarbu, ar pareig vykdymas sukuria pareig vykdytojui atitinkamas teises. Pareig vykdymas, kuris nesukuria asmeniui toki teisi, yra nebranginamas, atitinkamai nebranginamas, nelaikomas vertybe ir t pareig vykdytojas. Parei g vykdymas tada nekuria ir mogaus vertingumo (orumo), o tik pavergia pareig vykdytoj, t. y. maina jo socialin vertingum, nes tada pareig (tiksliau - prievoli) vykdytoj irima ne kaip tiksl, o kaip priemon kit asmen tikslams siekti. Kiti asmenys, besinaudojantys jo paslaugomis, niekuo nra jam parei gojami. O kas grtamoms pareigoms nepareigoja, tas maesn vertyb arba apskritai nra vertyb. Tuo tarpu tas, kas pareigotas atsilyginti grtamosiomis paslaugomis (pareig vykdymu), suvokia sunkum ir sudtingum tokio pareig vykdymo ir to suvokimo pagrindu ima branginti, vertinti ir tuos, kam privalo vykdyti grtamsias pareigas. Tai padeda suprasti, kodl antikins vergovs slygomis vergas ar totalitarinio reimo slygomis valdinys nebranginami, nelaikomi oriais, nors ir paversti pareig valstybei vykdytojais. ia pareig vykdymas yra ne mogaus orumo krimas, o jo neigimas.

82 Apie orum kaip asmens susikuriam savo vertingum r.: Dovanis Piko dela Mirandola. Kalba apie mogaus orum // Filosofijos istorijos chrestomatija: Renesansas. Vilnius, 1984.

174

BENDROJI DALIS

Vadinasi, yra pagrindo kalbti tik apie laisvo asmens orum, nes tik tokio asmens pareig vykdymas pareigoja kitus grtamosioms pareigoms (paslaugoms) ir kartu traktuoti vienas kit kaip vertingus (orius), tokio vertingumo (orumo) kriterijumi skelbti teikiam paslau g mast ir kokyb. Orumas kuriamas tik tada, kai pareig vykdy mas yra savo teisi gyvendinimo tikslas. Esant lygiaveriams mai nams vienas asmuo teikia kitam paslaugas tik todl, kad laiko save tokios veiklos tikslu, nes ino, jog tik itaip jis gali priversti" kit asmen - jo paslaug primj veikti grtamosiomis paslaugomis. ia galvojama apie save, savo naud ir tada, kai tiesiogiai veikiama kito naudai. Tokia yra laisvs ir rinkos ekonomikos logika, kuri ir yra laisvo mogaus orumo ir subjektins teiss j krja. Btent teiss suteikia pareigoms prasm ir vert, daro pareig vykdym asmens orumo, kaip socialinio vertingumo, altiniu. Pareig vykdy mu gyjama subjektin teis susikurt socialin vert - orum ir rodo, jog pareigas vykdo btent laisvas mogus ir jog jis jas vykdo tik tam, kad j pagrindu kurt savo individual socialin vertingu m visuomenje - plst savo ir kit laisv. Atskirai nei teiss, nei pareigos nekuria mogaus orumo, kuria tik j vienov. Btent ji daro visas mogaus teises racionalias, protu suvokiamas. Teisi ir pareig vienove aikinamas mogaus orumas ikyla ne kaip statin, o kaip dinamin vertyb: ji kuriama, gausi nama pareig vykdymu ir mainama, praradinjama naudojantis teismis nevykdant atitinkam pareig. Tai dar vienu aspektu pakartoja jau anksiau rodyt ties, kad teis orum, kaip ir visos kitos subjektins teiss, visada yra ne savyb, o santykis. Tai pagrindas teigti, kad mogaus orumas slypi ne mistinje mogaus btyje" (an das Mensch-Sein), kaip mano vokiei teisi ninkas H. P. Richteris, o atsiranda i naudojimosi teismis vykdant atitinkamas pareigas; pareig vykdymu plsdamas savo teises, jis didina savo orum kaip savo subjektins teiss objekt. Nukelti mogaus orum abstraki mogaus bt" - tai padaryti j nepriklausom nuo mogaus gyvenimo b d o " (naudojimosi teis mis vykdant atitinkamas pareigas), tai supainioti teisnum su sub jektin teise, pripainti, kad mogus nra savo verts (orumo) krjas, kad orumas - tai kakas itisai i alies pridta mogui ar paimta i jo biologins prigimties paiam asmeniui nedalyvaujant ir dl to yra kakas nepainaus ir mistiko. Kartu tai reikt nukelti u proto rib ir vis mogaus teisi koncepcij.
175

TEISS TEORIJA

Kartais teisnumo ir subjektins teiss lygmens teis orum gali sutapti. Tiems atvejams galioja ta pati situacija, kuri buvo nurodyta kalbant apie mogaus teises apskritai 83 . 2.5 TEIS ORUM KAIP MOGAUS TEISI PAGRINDAS Tai, kad orumas yra asmens tinkamumas santarvei, ir daro teis orum vis mogaus teisi pagrindu. Visos mogaus teiss turi pagrind egzistuoti tik dl mogaus tinkamumo gyventi santarvje su artimu. Todl mogaus teis gyvyb, sveikat, laisv, teis gyti kvalifikacij ir kitos tra tik mogaus orumo (tinkamumo gyventi visuomenje) slygos ir apraikos: jei paeidiama mogaus teis sveikat, nuosavyb, isilavinim ir kita, tai kartu sumainamos ir jo biologins, daiktins ar kvalifikacins galios naudotis teismis vykdant tam tikras pareigas, vadinasi, visavertikai gyventi visuome nje. Asmuo, ekonomikai nepajgiantis sumokti u komunalines paslaugas, darosi iuo poiriu maiau orus, t. y. ios situacijos poiriu objektyviai maiau tinkamas gyventi konkreioje visuomen je konkreiu metu. Tai rodo, kad teis orum dl savo integruojamosios, apibend rinamosios funkcijos yra mogaus teisi sistem kuriantis principas, koncentruotu b d u ireikiantis t teisi prasm ir vert. I ties teiss (teisnumas) suteikiamos, pripastamos mogui tik tam, kad jis gebt tinkamai gyventi visuomenje ir itaip utikrint savo ir kit asmen saugum bei laim. 2.6 TEIS ORUM TEISINS PRAKTIKOS POIRIU Teisininkui svarbu atpainti orum ir kaip savarankik mogaus vertyb, nes kyla mogaus teiss orum gynimo bylos. Kaip savarankikas teiss objektas, orumas paeidiamas tais atvejais, kai tiesiogiai nra paeista kuri nors konkreti asmens teis, bet odiu ar tam tikru veiksmu vieai neigiamas konkretaus asmens vertingu-

Apie mogaus teiss orum gynimo teisin mechanizm vairiose Europos alyse r.: Godno czlowieka jako kategoria prawa (Opracowania i materialy) / pod red. K. Complaka. Wroclaw, 2001.

83

176

BENDROJI DALIS

mas (t. y. melagingai teigiami tam tikri asmens netinkamo buvimo visuomenje faktai - kaltinama nepadarytu teiss paeidimu arba teigiama asmen sergant psichikos ar kitokia liga, nors pats asmuo neatliko jokios veikos, kuri rodyt jo kok nors neadekvatum visuomenje priimtoms normoms, neprarado savo biologins kokybs (fizins ar psichikos sveikatos), dl kurios bt sumaj jo galimy bi tinkamai gyventi konkreioje visuomenje). Asmens orumas gali bti eminamas ne tik kai apie asmen vieai paskelbiami tikrovs neatitinkantys duomenys, bet ir kai reikiama neva savo nuomon apie kito asmens darbus ir tai daroma taip, kad, uuot vertinus t veikl remiantis tiesos ir klaidos, paangos ar regreso kriterijais, pats t darb autorius vadinamas neimanliu", kvailiu", pasileidliu", psichikos ligo n i u " ar kitais apibendrinaniais, eidianiais epitetais, kuriais siekiama suponuoti neigiam visuomens nuomon apie asmens tariam nesugebjim tinkamai gyventi visuomenje esant ne tik tokiai situacijai, bet ir apskritai visoms kitoms galimoms situacijoms. Argumentum ad veritatis pakeitimas argumentum ad hominem yra vienas i asmens orumo eminimo, eidimo bd. moni nuomo ns subjektyvios, bet jos neeidia kit moni orumo, laikomos teistomis, kol kalba apie moni darbus, veikl logikos poiriu ir darb vertinimo nepakeiia paties asmens vertinimu. Metodik paversti nuomoni diskusij oponento asmens orumo eminimu buvo itin itobulinusi sovietin ideologija. Dl teismuose sunkiai sprendiam mogaus orumo gynimo byl i nekultringos diskusijos sovietin patirtis Lietuvos iniasklaidoje gyvena antr gyvenim ir yra sunkiai veikiama. O be teismo demokratinje visuomenje nra teisto subjekto, veiksmingai sudrausminanio i mogaus orumo eminimo tradicij, kuri tebekursto moni priei kum, sunkina bendradarbiavim, tebeslegia moni socialin savi jaut, slopina pilietin, kultrin moni iniciatyv ir pilietins visuomens formavimsi. Socializuot ir or mog apibdina ne tik veiksmo, bet ir odio atsargumas. O tokiam atsargumui asmuo turi bti rengiamas tiek ugdymo, tiek teisinio poveikio priemonmis. 2.7 MOGAUS ORUMAS IR TEISS PAEIDIMAS Kiekvienas teiss paeidimas - tai asmens tam tikro netinkamumo gyventi visuomenje fakto pripainimas ir kartu teisingumo vykdy177

TEISS TEORIJA

mo provokavimas. Jei teisnumo lygmens teis orum negali bti nei atimama, nei ribojama, tai teisingumo vykdymu gali bti siaurinama tik nusiengusiojo subjektin teis orum, t. y. t visuomenje pripaint asmens vertingumo laipsn, kur asmuo buvo susikrs pareig vykdymu. Subjektins teiss pareig vykdymu susikurt turt gijimas kartu yra ir subjektins teiss orumo lyg gijimas. Pareig vykdymu gyti turtas, kvalifikacija, atlyginimo, pensijos dydis yra ir mogaus susikurto bei visuomens pripainto orumo lygis. Teiss paeidjo orumas yra mainamas siaurinant bet kuri kit tokio asmens subjektin teis kaip konkrei teiss orum apraik. Dl to asmens laisvs ribojimas teismo nuosprendiu yra ir orumo apimties mainimas. Teis orum yra visas asmens teises apibendrinanti teis. kalinimas yra pripainimas, kad nuteistasis pasirod tam tikru poiriu neorus - netinkamas gyventi teisei lojali moni visuomenje ir todl priverstinai tam tikram laikui perkeliamas riboto orumo moni (kalini) bendruomen. 2.8 K REIKIA DRAUDIMAS BAUDIAMOJOJE BYLOJE EMINTI MOGAUS ORUM Reikalavimas baudiamosios bylos tyrimu neeminti mogaus oru mo dl kategorikos formos yra nevykdomas, nes pats teisingumo vykdymas, kaip minjome, yra smoningas ir teistas teisiamojo orumo eminimas, juk vieai, remiantis statymu, pripastami tam tikri to asmens netinkamo gyvenimo visuomenje faktai (nuudymas, vagyst). Nemainant orumo, bt nemanomas pats teisingumo vykdymas. Todl reikalavim neeminti teisiamojo orumo reikia suprasti kaip reikalavim nemainti asmens orumo daugiau, negu ito objektyviai reikalauja teisingumo vykdymo (ikiteisminio ir teis minio nagrinjimo) procedros ir teismo paskirtos bausms atlikimo procedros (reimas). Vadinasi, bet koks asmens teisi varymas, nepagarbos asmeniui reikimas, kurio nenumato bausms atlikimo reimas, yra neteistas. Pavyzdiui, asmens, nuteisto kalinti, oru mas bt neteistai eminamas, jei i jo bt tyiojamasi, jis bt muamas ar jam atliekami kitokie diskomforto veiksmai, kuri nenumato bausms atlikimo reimas.

178

BENDROJI DALIS

2.9 PRIVATUMAS IR PADORUMAS KAIP MOGAUS ORUMO ASPEKTAI Gyvenimo privatumo svoka ir jo ribos. Oraus (civilizuoto) mogaus gyvenimas suskils privat ir viej. Privatus asmens gyvenimas yra ta fizinio asmens veiklos sritis, kuri nepaeidia kit moni teisi ir teist interes ir negali turti kokios nors reikms kit moni teisms gyvendinti. Didij jo dal sudaro asmens biologi ns prigimties ir kitokio intymaus gyvenimo raika. Konstitucinis Teismas 2002 m. rugsjo 19 d. nutarime privat mogaus gyvenim apibria taip: Privatus mogaus gyvenimas- tai individo asmeni nis gyvenimas: gyvenimo bdas, eimynin padtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pairos, sitikini mai, proiai, jo fizin bei psichin sveikata, garb, orumas ir kt." 8 4 Btent dl to, kad nepaeidia kito asmens teiss, privatus gyveni mas negali bti kitiems monms inomas be paties asmens sutiki mo. Tai asmens autonomikumo, nelieiamumo sritis, saugoma tarp tautini deklaracij, konvencij ir nacionalini statym. Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje sakoma: Niekas neturi patirti savavaliko kiimosi jo asmenin ir eimynin gyvenim, jo bsto nelieiamyb, korespondencijos slaptum, ksinimosi jo garb ir reputacij. Kiekvienas mogus turi teis statymo apsaug nuo tokio kiimosi arba toki pasiksinim." (12 str.) 85 Si privatumo sritis gali kelti kai kuri asmen smalsum, bet tai nra pagrindas brautis kito asmens privat gyvenim be to asmens sutikimo. Asmens privataus gyvenimo nelieiamumo apimtis be asmens sutikimo gali bti siaurinama dviem atvejais: a) kai privatumo srityje daromas nusikaltimas arba rengiamasi j daryti (grsm kit asmen teisms); ir b) kai kalbama apie viej asmen", einani auktas valstybines pareigas arba pretenduojani tokias pareigas, privat gyveni m. iuo atveju privataus gyvenimo srities siaurinimas grindia mas tuo, jog tie asmenys, gyjantys teis mokyti visuomen

Valstybs inios. 2002, Nr. 93-4000. Visuotin mogaus teisi deklaracija // mogaus teiss: Jungtini Taut dokumentai. Vilnius, 2000. P. 12.
85

84

179

TEISS TEORIJA

odiu, statymu ar asmeniniu pavyzdiu, turi turti tam ir moralin teis, t. y. bti tokie, kad mons galt jais pasitikti ir suteikti jiems savo atstov galiojimus. Pilieiai turi teis padorius savo atstovus. Jie yra tautos atstovai ir iuo savo statusu privalo rodyti kitiems pilieiams teistumo, padorumo pavyzd, jie pretenduoja bti ne tik valdios (valdini galiojim), bet ir morals, padorumo autoritetai. Prisiimdamas valdinius galiojimus, toks asmuo kartu netiesiogiai sutinka susiaurinti savo privataus gyvenimo srit, padaryti j skaidresn, jei kuri nors jo privataus gyvenimo aplinkyb gali turti reikms lemiant tautos apsisprendim suteikti tokiam asmeniui valdinius galioji mus ar juos ataukti. Pavyzdiui, eilinio pilieio bendravimas su burtininkais, ekstrasensais, aikiaregiais" priklauso jo privaiam gyvenimui, kuris turi bti saugomas statymo, nes tai negali turti reikms kit moni likimui. Bet auktas pareigas einan i valstybs pareign bendravimas su burtininkais, ekstrasen sais jau nra vien j privatus gyvenimas; apie j pilieiams jau leidiama inoti, nes jiems svarbu, teisi gyvendinimas bus organizuojamas remiantis burtinink, aman regjimais" ar socialini proces analize pagrstomis prognozmis. Valstybs pareignui, kaip vieajam asmeniui, visose jo veikos srityse yra privalomos tos vertybs, kurias dauguma visuomens pripasta, nes jis sutiko bti btent tos daugumos atstovas. Ribos tarp asmens privataus ir vieojo gyvenimo pripainimas, jos gerbimas yra vienas i esmini mogaus padorumo poymi. Ginti i rib - tai nesutapatinti mogaus su jo biologine prigimtimi ir itaip nenueminti mogaus iki nesmoningo gyvno, valdomo seksualumo ir agresyvumo. Tik demoralizuot ir psichikai nesveik asmen, kaip ir nesmoning gyvn, btis yra vientisa, nesuskal dyta privai ir viej. Todl jie gali atlikinti savo gamtos reikalus, kur ir kada tik jiems norisi, jie nemato cenzrini ir necenzrini odi skirtumo, nes kit moni akivaizda j niekam nepareigoja. Jie neturi orumo, padorumo, gdos jausmo, kuris atsi randa i kitiems monms jauiamos vidins pagarbos, pareigojan ios atitinkamai elgtis. Tokie asmenys siekia, kad io padorumo jausmo, padorumo smons neturt ir visuomen ir itaip ksinasi visuomen kaip moni susivienijim. Ksinimasis asmens privatum yra ksinimasis ir asmens orum todl, kad, paneigiant privataus ir vieojo gyvenimo rib,
180

BENDROJI DALIS

mogus yra nueminamas iki nesmoning gyvn ir itaip panei giamas jo iskirtinumas - abipus moni pagarba nelaikoma tinka mo gyvenimo visuomenje slyga. 3 . J U R I D I N M O G A U S TEISI S A M P R A T A Vienas i pagrindini mogaus teisi juridins koncepcijos poy m i - vis moni lygiateisikumo pripainimas. Visi mons gimsta laisvi ir lygs savo orumu ir teismis", - sakoma Visuotins mogaus teisi deklaracijos 4 straipsnyje. Bet k faktikai reikia i teisi lygyb? ia galimi du atsakymai: 1) teisi lygyb reikia turim materia lij grybi apimties lygyb arba vartojimo kokybs lygyb (ekono min); 2) teisi lygyb reikia juridin lygyb - lygyb statymams, procedr lygyb - visi vienodai traktuojami t pai statym ir visi turi t pai teis kreiptis t pat nealik teism, visi turintieji brandos atestat gali stoti bet kuri Lietuvos auktj mokykl ir t. t. Lygyb ia reikia tik diskriminacijos nebuvim. Ekonomin lygyb ir teisin lygyb - skirtingi dalykai. Teisin lygyb - tai starto lygyb, tai teisi imtis savarankikos veiklos lygyb, tuo tarpu ekonomin lygyb - finio, arba veiklos rezultat (vartojimo), lygyb. Orientuojantis teisin valstyb ir jos propaguojamas vertybes, pirmum reikia teikti teisinei lygybei, skelbianiai, kad mons teisi poiriu lygs tik startuodami, t. y. jiems leidiama imtis bet kurios statym neudraustos veiklos, naudotis tuo paiu teisiniu asmens teisi gynybos mechanizmu, jie atsakingi pagal tuos paius staty mus ir kita. Tolesn j padtis visuomenje priklauso nuo j gabum, nor, mokjimo dirbti ir, suprantama, ekonomini galimybi imtis sava rankikos veiklos. Toki galimybi susikrimas taip pat laikomas paties asmens veiklumo reikalu. Visa tai stimuliuoja moni iniciatyv, skatina juos lenktyniauti paisant vienas kito interes. Teisin (procedr) lygyb kartu reikia, kad asmenys nei pagal statym, nei pagal teismo sprendimus negali bti diskriminuojami vienas kito atvilgiu. Bet praktikoje viskas yra sudtingiau. I prigimties mons nra lygs: skiriasi j lytis, amius, proto gebjimai, talentai, sveikata, darbtumas ir kita. Tokie skirtumai
181

TEISES TEORIJA

negali bti paalinti statymais, nes gldi paioje mogaus prigim tyje. mogaus kultrins pastangos kompensuoti savo prigimtin netobulum ir yra monijos paangos varomoji jga. statymai, atsivelgdami iuos skirtumus, nustato visiems monms vienodas veikimo taisykles, procedr lygyb, starto galimybi lygyb. Todl esant lygioms starto galimybms stiprieji, sveikesnieji, protingesnieji pasieks daugiau. Ir tai gilins visuomens prietaravimus. Dl i skirtum atsiranda didel ekonomin (vartojimo) moni nelygyb, kuri ne tik galima, bet ir btina velninti, jeigu visuome n nori palaikyti socialin stabilum. Todl esant vienodoms starto galimybms statymais gali bti padidinama tam tikr asmen teisi sauga, jeigu jie objektyviai nepajgia garantuoti bent minimalios savo teisi saugos arba vykdo visuomenei svarbias pareigas, kuri vykdymas adekvaiai neatsispindi j teisi saugoje. Tai suponuoja btinyb diferencijuoti teisin reguliavim. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis tiesiogiai drau dia tik diskriminacij - valin asmens teisi varym arba atleidim nuo statymo reikalavim (privilegij teikim) lyties, rass, socialins padties ir kitais pagrindais. Taiau praktikai, kaip sakme, yra toki kategorij moni, kurie turi speciali pareig visuomenei arba patys nesugeba bent minimaliai garantuoti savo pagrindini mo gaus teisi, ir todl kyla btinyb remiantis statymu didinti j teisi saug valstybs priemonmis. Pavyzdiui, Darbo kodekso 146 straips nyje nurodytos kategorijos darbuotoj (nios moterys, asmenys, auginantys vaikus iki 3 m., ir kt.), kuriems taikoma darbo laiko trukms lengvata (ne visas darbo laikas). Arba: Seimai, kurios pajamos vienam jos nariui maesns u valstybs remiamas pajamas (RP), mokama socialin paalpa (SP)." (1990 m. rugsjo 27 d. Lietu vos Respublikos gyventoj pajam garantij statymas Nr. 1-618, 10 str. 1 d.) 1960 m. gruodio 16 d. Tarptautiniame ekonomini, socialini ir kultrini teisi pakte sakoma: Valstybs, io Pakto dalyvs, pripasta kiekvieno mogaus teis pakankam gyvenimo lyg jam ir jo eimai, apimant pakankam maist, drabuius bei 86 but, taip pat nuolatin gyvenimo slyg gerinim." (11 str.) Bet ar tokio principo formulavimas neprietarauja Lietuvos Res publikos Konstitucijos 29 straipsnio ir Visuotins mogaus teisi

mogaus teiss : Tarptautini dokument rinkinys. Vilnius, 1991. P. 24. 182

BENDROJI DALIS

deklaracijos 1 ir 7 straipsni formuluojamam principui - statymui visi lygs? Ar valstyb nediskriminuoja t savo piliei, kuri sskaita ji didina neigalini piliei teisi saug? Tai aktualina reikal skirti mogaus teisi diferenciacij nuo diskriminacijos, kartu atskleidiant tokios diferenciacijos teistumo pagrindus. Diskriminacija - tai savavalikas asmens teisi atmi mas, ribojimas, o diferenciacija - teisi pridjimas arba lengvat suteikimas valstybs priemonmis, bet tik tiems asmenims, kurie patys objektyviai nepajgia bent minimaliai garantuoti savo pagrin dini mogaus teisi (tai nepilnameiai, seneliai, i prigimties negals asmenys, bedarbiai) arba vykdo specialias, tik su j as meniu susijusias pareigas visuomenei, bet is pareig vykdymas nesukuria pareigoms adekvai teisi (moterys, gimdanios ir augi nanios vaikus, asmenys, dirbantys gyvybei ir sveikatai itin pavojin gomis slygomis, ir kt.). Toki diferenciacij kai kurie autoriai vadina pozityvija diskri minacija. Jos teistumas grindiamas visuomens solidarumu, huma nizmo pajauta ir socialinio stabilumo, kaip vis teisi saugumo garanto, poreikiu. Diferenciacijos tikslas - suvelninti turtin nelygyb, kad ji ga liausiai nevirst realia teisi nelygybe. Visais kitais atvejais bet koks konkrei asmen ar j grupi teisi saugos didinimas bus privi legij teikimas (diskriminacija). Pavyzdiui, dalinis Seimo valgyklos dotavimas i valstybs biudeto, nedotuojant kit valstybs tarnau toj maitinimo, jau yra ne teisi saugos diferenciacija, o neteist privilegij teikimas tam tikriems pareignams remiantis socialine padtimi (valstybs tarnautoj diskriminavimas). 1994 m. birelio 9 d. Lietuvos Respublikos statymas Dl darbuotoj pirmenybs sigyti privatizuojam moni akcij", suteiks t moni darbuoto jams pirmumo teis sigyti 50 procent privatizuojam moni vi suomeninio turto (2 str.) ir itaip socialins padties pagrindu apribojs biudetins sferos darbuotoj teises tapti privatizuojamo turto savininkais, ia dalimi buvo diskriminacinis. Neaikum dl teisi diferenciacijos ir diskriminacijos gali kilti vertinant vyr ir moter teisin padt. Pavyzdiui, Vyriausybs 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 patvirtintoje Kompensaci j u ypatingas darbo slygas apskaiiavimo ir imokjimo tvarkoje" sakoma: Kompensacijos skiriamos vyrams, idirbusiems ne maiau kaip 10 met, o moterims - ne maiau kaip 7,5 met poemininius
183

TEISES TEORIJA

darbus." (4.1 p.) skirtum sunku pavadinti teisi diferenciacija, nes io nevienod teisi nustatymo pagrindas - pats lyi skirtu mas, kuris pagal Konstitucijos 29 straipsn nelaikomas teistu. Diferenciacija galima laikyti tik tokias moterims teikiamas lengva tas, kurios teikiamos ne moterims apskritai, o tik nioms moterims. Teikiant lengvatas niai moteriai, pirmiausia galvojama apie tas pareigas, kurias moteris vykdo naujai gyvybei: bsimo vaiko interesai gali bti apsaugoti tik specialia jo motinos teisi sauga. Ne veltui sakoma: Kas gina moter teises, tas gina vaiko teises, odiu, tas gina ateit." (V. Hugo) Bsimo vaiko interesai ir nios moters teiss sudaro organik vienov, kuri ir yra pagrindas suteikti tokiai mote riai speciali teisi arba atleisti j nuo kai kuri visiems bendr pareig. Ntumas - ypatinga moters savanorikai prisiimama pareiga visuomenei. Ir tuo metu, kai vykdo i pareig, moteris gyja atitinkam teisi. Teisin lygyb teikia monms galimyb imginti save savaran kika veikla, gebjimu patiems pasirpinti savo teisi sauga. Jeigu i lygyb kai kuriems asmenims pasirodo nepakankama bent minima liai savo pagrindini teisi saugai susikurti, jiems minimaliu lygiu taikoma vartojimo lygyb, siprasminanti kaip visuomens parama, solidarumas. i lygiava" apima tik minimal mogaus teisi saugos lygmen: kas daugiau, tas yra paties asmens kultrini pastang rezultatas. Tai reikia, kad vartojimo lygiava neatmetama apskritai, o tik nustatomos istorins jos pozityvaus taikymo ribos. Ji siprasmina kaip emutin mogaus teisi saugumo riba, reikalinga visuomens socialinei santarvei ir rimiai palaikyti. U io minimumo turi baigtis faktin, arba vartojimo, lygyb, ji turi pereiti teisin, arba procedr, lygyb, pareigojani kovoti su neteistomis lengvatomis ar privilegijomis. 3.1 TEISINS IR EKONOMINS (PASKIRSTOMOSIOS) LYGYBS SANTYKIS KAIP TARPUSAVIO PAPILDYMO SANTYKIS Teisin lygyb neturi bti suprantama kaip absoliuti ekonomins lygybs prieyb. Tarp j civilizuotoje visuomenje klostosi ne abipu sio atmetimo ar konkuravimo, o tarpusavio papildymo santykiai. N
184

BENDROJI DALIS

viena i j pavieniui negali ilgiau stabilizuoti mogaus teisi saugos. Jau sakme, kad pirmumas turi bti teikiamas teisinei lygybei, nes ji vienodai leidia visiems asmenims imtis bet kurios statymo neudraustos veiklos, savarankikai susikurti tokios veiklos priemones ir itaip garantuoti savo teisi saug bei j komfort. Taiau ilgai vyraujant teisinei lygybei, tam tikra visuomens dalis nepajgia rinkos ekonomikos slygomis bent minimaliu lygiu pasi rpinti savo teisi sauga ir dl to tampa socialins tampos bei destrukcijos visuomenje prieastimi. Sis teisins lygybs pagrindu siplieskiantis gaisras" kaip tik ir slopinamas tam tikros kompeten cijos ekonomine lygybe. Kai is gaisras" uslopsta, ekonomin lygyb tampa nebereikalinga, kol teisin lygyb vl parengs slygas, kurios politin aren i naujo pakvies" ekonomin lygyb suma inti nauj teisins lygybs sukurt tamp. Teisin lygyb skatina asmens kultrin aktyvum ir nacionalinio produkto didjim, jo struktros vairov, o ekonomin lygyb maina socialin tamp, atsirandani teisins lygybs vyravimo slygomis. Tai reikia, kad teisins ir ekonomins lygybs negalima grietai prieinti, nevalia n vienai i j ilgesniam laikui teikti vienvaldikumo teiss garantuojant mogaus teisi saug; jos tarnauja iai saugai papildydamos viena kit ir itaip veikdamos viena kitos ribotum. Tik veikdamos abipusio papildymo principu, jos gali garantuoti socialin stabilum, visuomens pltot ne revoliucijos, o evoliucijos bdu. Teisin ir ekonomin lygyb atjo mogaus teisi saugos arsenal, kad jau niekada i jo nepasitraukt. Svarbu tik mokti manipuliuoti j santykiu. 3.2 MOGAUS TEISI GARANTIJOS Demokratins valstybs uduotis - ne tik deklaruoti mogaus teises, bet ir kurti slygas arba garantijas joms gyvendinti. mogaus teisi garantijos - tai slygos arba priemons, kurioms esant asmuo gyja savo teisms gyvendinti reikaling gr, juo netrukdomai naudojasi ar apgina savo paeistas teises. Pagal subjekt tos garantijos gali bti skirstomos dvi ris: 1) slygos, kurias susikuria pats asmuo. Vienos teiss gyvendini mas yra kit savo teisi gyvendinimo garantija. Pavyzdiui, asmuo, naudodamasis teise dirbti ir vykdydamas i jos kylanias
185

TEISES TEORIJA

pareigas, sigyja priemoni (l) kito tipo pareigai vykdyti (kelions ilaidoms apmokti) ir itaip teisnumo lygmens teis keliauti paveria subjektine teise keliauti konkrei al. iuo atveju teiss dirbti gyvendinimas yra garantija gyti ir gyvendin ti subjektine keliavimo konkrei al teis; 2) slygos, kurias asmens teisms gyvendinti sukuria valstyb. Valstybs kuriamos mogaus teisi garantijos gali bti trejopos: a) valstybs materialioji parama asmeniui. Tai garantija, kai valstyb perima neveiksnaus asmens pareigas, kuriomis is privalt garantuoti savo teiss gyvendinim. io tipo ga rantijos pavyzdys gali bti ir 1961 m. Socialin chartija, kuri yra valstybi sipareigojimas teikti materialij param eko nomikai neigalintiems arba socialiai neveiksniems savo pilieiams; b) valstybs kuriamos teisins institucijos ir procedros asmens paeistai teisei apginti ir itaip sugrinti asmeniui gebjim paiam toliau garantuoti savo teisi gyvendinim, pavyz diui, asmens galimyb vadovaujantis teisinmis procedro mis per teism realiai atgauti skol ar paalinti kitas savo teiss gyvendinimo klitis; c) valstybs pareiga perimti bankrutuojanio darbdavio tam tikr dal pareig, kad bt utikrinta darbuotoj teis gauti pagal darbo sutart priklausom atlyginim. Visa valstybs intervencin ekonomikos politika, socialin politi ka yra vairaus tipo valstybs kuriam garantij sistema, kad kuo daugiau visuomens nari galt realiai pasinaudoti savo teismis. 3.3 MOGAUS TEISES RIBOJA MOGAUS TEISS Prie pagrindini mogaus teisi apsaugos garantij priskirtinas ir savavaliko asmens teisi ribojimo nebuvimas. Teistas mogaus teisi ribojimas galimas tik dviem atvejais: a) kai reikalinga apsaugoti kito asmens teises (imperatyvas naudotis savo teismis nevarant kito asmens teisi (Konstitucijos 28 str.); i nuostata tvirtinta visuose pagrindiniuose tarptautiniuose do kumentuose. Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje iuo klausimu

186

BENDROJI DALIS

sakoma: gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, kiekvienas mogus negali patirti kitoki apribojim kaip statymo numa tyti vien tik tam, kad garantuot kit moni teisi ir laisvi deram pripainim ir gerbim, siekiant patenkinti teisingus morals, vieosios tvarkos ir visuotins gerovs reikalavimus demokratinje visuomenje." (29 str.) 1950 m. lapkriio 4 d. Europos mogaus teisi ir pagrindi ni laisvi apsaugos konvencija taip pat leidia riboti asmens teises tais atvejais, kai reikia ukirsti keli teiss paeidimams, nubausti asmenis, padariusius nusikaltimus, apsaugoti kit asmen teises ir laisves, garantuoti visuomens saugum, viej tvark, sveikat, moral, utikrinti alies ekonomin gerov (7-11 str.). Riboti asmens teises reikia todl, kad mogus yra ne tik teiss subjektas, bet ir potencialus agresorius, galintis ksintis artimo teis. Tai, kad asmens teiss gali bti teistai ribojamos tik kito asmens teismis, kad ta riba slypi pai individ interesuose, vertybse, dar kart patvirtina jau rodyt ties, jog teis pirmiausia kyla ne i valstybs, o i pai individ tarpusavio santyki (i visuomens). I t pai santyki kyla ne tik paios teiss, bet ir j ribos. b) kai reikia ukirsti keli religins, tautins neapykantos kurstymui, karo ir prievartos propagandai. Visais kitais atvejais mogus yra laisvas gyvendindamas savo teises. Tos teiss negali bti juridikai apribotos, kol pats asmuo nesuteikia tam pagrindo pareig nevykdymu. Taigi socialin iuolaikins teiss paskirtis - saugoti vis visuo mens nari teises ir lemti j gyvendinim. 4. TEISS F U N K C I J O S Teiss socialin paskirtis yra gyvendinama teiss funkcijomis (lot. functio - atlikimas, vykdymas). Teiss funkcijos - tai teiss poveikio moni elgesiui kryptys ar bdai. Kaip konkreiu laikotarpiu suprantama teiss socialin paskirtis, tokios yra ir teiss funkcijos, j katalogas, turinys, kompetencija viena kitos atvilgiu ir viso teisinio reguliavimo pobdis. Istoriniu poiriu ne visos teiss funkcijos universalios: vienos i j (reguliavimo) yra bdingos vis epoch teisei (nes susijusios su paia teiss esme - teisi ir pareig santykio nustatymu), kitos - tik tam tikros epochos teisei (demokratinei).

187

TEISES TEORIJA

Skiriamos tokios pagrindins teiss funkcijos: 1) Reguliavimo funkcija. Tai pagrindinis teiss poveikio moni santykiams bdas, kai asmens teiss (vertybs) saugomos nustatant vienam teisinio santykio dalyviui teis tam tikr vertyb (gyvyb, sveikat, laisv, turt ir t. t.), o kitiems asmenims nustatoma parei ga susilaikyti nuo alingo elgesio t vertybi turtojo atvilgiu arba atlikti jam pozityvius veiksmus. ios funkcijos turin sudaro teisi niai imperatyvai - leisti (teisnumo suteikimas) ir pareigoti (pozity vios ar negatyvios pareigos vykdymo btinyb). Tai reikia, kad reguliavimo funkcija siekiama apsaugoti asmens teises tokiu bdu, kad, leidiant asmeniui naudotis tam tikru griu, jis kartu pareigo jamas tai daryti nevarydamas kito asmens teisi (draudimas) ir kartu jam leidiama reikalauti i kit asmen elgesio, nedaranio alos jo griui. ia funkcija teis orientuojasi mogaus prot ir vali. Preziumuojama mog esant proting btyb, kuri gali suprasti jai adre suojamus teiss norm reikalavimus ir vertinti tas grsmes sau ir kit moni teisms, jeigu tie reikalavimai nebus vykdomi. Teiss normos preziumuoja ir mogaus vali: ia kalbama apie tokius teisinius reikalavimus, kuriuos mogus gali realiai vykdyti, jeigu tik turs tam noro ir ryto (valinis apsisprendimas). Todl draudiama formuluoti teisinius reikalavimus, kuri objektyviai negalima vykdy ti, nes tai bt teisinio nihilizmo planavimas ir krimas valstybei prielaid teistai" represuoti savo pilieius. Klasins ir demokratins valstybs slygomis teiss atliekama reguliavimo funkcija dl skirtingos socialins paskirties yra skirtingo turinio. Ir tai suprantama. Jei teiss socialin paskirtis - saugoti tik vienos klass (valdaniosios) teises ir interesus, tai teisinio santykio dalyvi teiss ir pareigos nustatomos taip, kad vien laisv (privi legijas) garantuot kit nelaisv - prievols (pvz., vergvaldi laisv garantuota verg nelaisve; feodalo laisv - baudiauninko nelaisve). Todl ioje stadijoje teiss atliekama reguliavimo funkcija reikiasi taip, kad i esms asmens teisin padtis (statusas) visuomenje grindiama ne teisi ir pareig vienove (lygiateisikumu), o privile gij ir prievoli (valdios ir pavaldumo) santykiu. Esant tokio turinio reguliavimo funkcijai, reikjo plataus masto prievartos siekiant utikrinti neteisini (nevienodai branginant skir ting asmen interesus) paliepim vykdym.
188

BENDROJI DALIS

Tuo tarpu laisvoje visuomenje moni santykiai reguliuojami taip, kad kiekvieno asmens teisin padtis jau grindiama teisi ir pareig vienove. Visi asmenys vienas kito atvilgiu laikomi juridi kai lygiais: jiems pripastama tiek teisi, kiek jie vykdo vienas kitam j teises garantuojanias pareigas. Todl inyksta vien privi legijos ir kit prievols, j viet ateina naujos svokos - teiss ir pareigos, j vienov (pusiausvyra). Kai kurie autoriai (S. S. Aleksejevas, taip pat pastarojo deimtme io lietuvik teiss vadovli autoriai) teisinio reguliavimo funkcij dar silo skirstyti statin ir dinamin vadovaudamiesi tuo, kad statin funkcija nustato draudimus (reikalauja susilaikyti nuo tam tikr veiksm), o dinamin - pareigoja atlikti tam tikrus pozityvius veiksmus. Logikos poiriu tai nra korektikas skirstymas, nes pareigojimas apima ne tik draudim susilaikyti nuo tam tikr veiksm, aling kito asmens teisms, bet ir atlikti tam tikrus pozityvius veiksmus kito asmens naudai. 2) Prieing interes derinimo, arba socialinio kompromiso, funkcija. Tai tik demokratins teiss funkcija, kuri nurodo reguliavimo funk cijos pobd; socialiniai santykiai reguliuojami ne bet kaip, o deri nant prieingus teiss subjekt interesus, neleidiant n vienam i j per daug sigalti kit socialini grupi interes ignoravimo, siaurinimo sskaita. Tokiu reguliavimu pasiekiamas prieing interes kompromisas (teisi ir pareig vienov) ir itaip garantuojama vienoda vis visuomens nari teisi apsauga. i funkcij vykdan ios teiss veiksmingumui utikrinti tada reikia minimalios teisins prievartos, nes ia siekiama tvirtinti visuomenje ne viepatavimo, o santarvs ir bendradarbiavimo santykius. Socialinio kompromiso funkcija nurodo, koks turi bti reguliavi mo funkcijos turinys tais atvejais, kai teiss socialin paskirtis vienodai veiksmingomis priemonmis saugoti vis visuomens nari teises ir laisves. 3) Valstybs -prievartos (sankcij) legalizavimo ir normavimo, arba represin, funkcija. Ji iplaukia i btinybs garantuoti teiss normo mis nustatom pareig sakmum (reguliavimo funkcijos veiksmin gum). i funkcija nustato pobd ir mast valstybs prievartos (sankcijos), kuri leidiama taikyti u reguliacini teiss norm nustatom pareigojim, draudim nevykdym. Jos esm pirmiausiai sudaro imperatyvas - bausti.
189

TEISES TEORIJA

Teiss literatroje yra sitvirtinusi tradicija (ji populiari ir Lietu vos jurisprudencijoje) ios ries teiss funkcij vadinti apsaugine". Logikos poiriu tai netikslus terminas, nes i funkcija susitapatina su teiss socialine paskirtimi apskritai. Saugoti mogaus teises yra ne tik apsaugins, bet vis teiss funkcij, taip pat reguliavimo funkcijos paskirtis, nes reguliuoti moni elges - tai saugoti j teises. Reguliavimas yra pagrindinis mogaus teisi apsaugos civi lizuotoje visuomenje bdas. Bet jeigu mogaus teisi apsauga yra ne konkreios teiss normos funkcija, o visos teiss, kaip vairi funkcij sistemos, paskirtis, tai mint funkcij vadinti apsaugine reikt apimties poiriu tapatinti dal su v i s u m a - daryti logikos klaid. Be to, kai kurie rus, lenk ir ms teisininkai mano, kad apsaugins" funkcijos tikslas - udrausti tam tikras veikas. Si paira taip giliai sitvirtinusi ir ms baudiamosios teiss teori joje, kad ji egzistuoja ne tik baudiamosios teiss vadovlyje, bet ir BK. Jau sakme, kad tikrov yra tokia, jog baudiamj statym paskirtis - ne drausti, o bausti, nes atitinkamas veikas jau udraud anksiau priimtos reguliacins teiss normos. Pavyzdiui, vagystes udraudia ne BK, o Konstitucijos 23 straipsnis Nuosavyb nelie iama". BK tik aprao ios konstitucins normos nustatyto draudimo paeidimo bdus ir sankcijas u tok paeidim 8 7 . Todl nra prasms antr kart drausti tai, kas jau vien kart yra udrausta reguliacins teiss normos. Be to, prielaida, kad baudiamojo statymo normos antr kart draudia tai, k jau udraud Konstitucijos 23 straipsnio norma, reguliavimo poiriu reikt baudiamj statym prilyginti Konsti tucijos normai ir taip supainioti skirting juridin gali turinias normas: tada neaiku, kas udraudia ksintis nuosavyb- Kon stitucijos 23 straipsnis ar baudiamojo statymo norma? Jau XIX a. antroje pusje vokiei kriminologas Karlas Bindingas (1841-1920) ra, kad draudimai atsiranda anksiau nei baudiamasis statymas. Jie paprastai yra nustatyti kit teiss ak. Baudiamieji statymai nustato tik padarinius - sankcij u nusi kaltim. Todl nusikaltlis paeidia tik (reguliacini - A. V.) nor m (draudim), bet ne baudiamj statym. Baudiamj statym
Plaiau apie tai r.: Vaivila A. Baudiamoji justicija - juridin asmens teisinio statuso identifikacija // Teiss problemos. 1998, Nr. 3-A.
190
87

BENDROJI DALIS

gali paeisti tik valstyb ar jos institucijos, neteisingai skirdamos bausmes." 8 8 Valstybs prievartos legalizavimo ir normavimo funkcija ilieka ir demokratins valstybs teisje, bet jos kompetencija, palyginti su totalitarini reim teise, gerokai siauresn, nes teisinis reguliavimas ia i esms vykdomas teiss normomis, kurios knija prieing interes kompromis, mainant prievartos (sankcij) poreik. Tada mons noriau paklsta teiss paliepimams, nes tai labiau atitinka j interesus. Prievartai ioje akcijoje tenka antraeilis vaidmuo. 4) Informavimo funkcija priklauso prie pagrindini teiss funkcij, nes susijusi su privalomu (btinu) teiss norm pavieinimu (promulgacija): Galioja tik paskelbti statymai." (Konstitucijos 7 str. 2 d.) Nepaskelbtas statymas nepareigoja. Tai teiss vieumo prin cipo tvirtinimas Konstitucijos lygiu. Si funkcija nurodo (informuoja), kokio elgesio reikalauja konkreti teiss norma ir kokios sankcijos bus taikomos tiems, kurie naudosis tam tikromis teismis ir nevykdys joms nustatyt pareig. Informacijos apie teisto elgesio reikalavimus mons gauna i vairi altini - statym, nutarim, instrukcij, vairi teiss taikymo akt, teisinio vietimo, teiss literatros, iniasklaidos ir t. t. Tai padeda pilieiams naudotis savo teismis nepaeidiant kit asmen teisi, teisins tvarkos 8 9 .

Binding K. Die Normen und ihre bertretung. Leipzig, 1872. Su informacine teiss funkcija susijs ir danai keliamas klausimas, ar bendrosios kompetencijos teismas (teisjas) gali vieai, per visuomens informa vimo priemones komentuoti jau isprst byl, kurioje jis prim sprendim, dominant visuomen. Aikaus atsakymo tai nra, todl teisjai vengia vieai komentuoti savo sprendimus, net ir primygtinai praomi iniasklaidos. Tai nra pagrsta nuostata. Teismui turt galioti tas pats bendrasis teiss aikinimo principas, kuris sako, kad aikinti konkret teiss akt turi teis j prims teiskros ar teiss taikymo subjektas (Konstitucinio Teismo praktika aikinti savo paties priimtus nutarimus). Aikinimo objektas ia gali bti teismo spren dimo, nuosprendio ar nutarties teisiniai motyvai, faktins bylos aplinkybs, kuriomis remdamasis teisjas prim konkreioje byloje sprendim, nuosprend, nutart. Toks aikinimas nra forminamas dokumentu, jis nekeiia priimto sprendimo turinio, o tik daro visuomenei suprantamesnius tokio sprendimo teisinius motyvus, argumentus, lmusius atitinkamo turinio teiss taikymo akto primim. Teisjo darbas - teisingumo vykdymas, yra vieas ir jo priimam sprendim motyvai bei pagrindai taip pat neturi bti paslaptis. Jei kuriuo nors
89

88

191

TEISES TEORIJA

5) Aukljamoji, arba teiss paeidim prevencijos, funkcija yra tarsi vis teiss funkcij apibendrinimas, ji skatina asmen apmstyti t al, kuri jis patirs nepaklusdamas teiss imperatyvams, taip pat t bendr naud, kuri jam garantuoja teistas elgesys. Tai skatina asmen elgtis teistai, ugdo jo gebjim gyventi santarvje su artimu, ne tik jaustis asmenybe, bet ir matyti kit mog ja esant. Teiss funkcijos neveikia ir negali pasiekti teisei keliam tiksl pavieniui. Jos veikia tik tarpusavyje sveikaudamos ir viena kit papildydamos bei garantuodamos. ioje teiss funkcij sistemoje teisinio reguliavimo funkcija yra centrin, ji integruoja, palenkia savo reikmms visas kitas teiss funkcijas; ios tik padeda regulia vimo funkcijai ir utikrina jos veiksmingum. vairi ali teiss literatra teiss funkcijas vardija nevienodai. Pavyzdiui, kai kurie vokiei teisininkai: H. Ddingas (Doding), D. Siperis (Schipper) ir kiti, reguliavimo funkcij vadina tvarkos funkcija", socialinio kompromiso - taikos", represin, arba prievar t legalizuojani ir normuojani, - teiss saugumo", teisingumo vykdymo - vienkartinio teisingumo". Austr teiss teoretikas P. Koleris specifinmis teiss funkcijomis laiko tris funkcijas: a) taikos (Friedensfunktion); b) formavimo (Gestaltungsfunktion); ir c) konflikt suvelninimo, arba sprendimo (Ausgleichsfunktion). Teiss funkcija, pasak P. Kolerio, siekiama garantuoti diferencijuotos visuomens kaip daugelio moni sugyvenimo saugum ir taik; formavimo funkcija- rpintis tinkslingu ir veiksmingu socialinio sugyvenimo formavimu" (mes sakytume - teisins tvarkos nustatymu), ir suvel ninimo funkcija - pasilyti teisingai sprsti (suvelninti") sociali nius konfliktus. Taikos funkcija daugma atitinka ms formuluoja m socialinio kompromiso funkcij, normavimo funkcija - reguliavi mo funkcij ir konflikt suvelninimo funkcija - teisingumo vykdymo,

teismo priimtu teiss taikymo aktu domisi visuomen, teismo pareiga juos paaikinti iai suprantamu bdu. Tai reikalinga formuojant visuomens teisin smon, piliei pasitikjim teismu, kita vertus, tai galt bti ir tam tikra visuomens taikoma teism kontrols forma: teisiniu poiriu silpnai argumen tuot sprendim primusiam teisjui bt nepatogu vieai aikinti jo motyvuo jamj dal.1 Teisjas negali aikinti (komentuoti) tik jam pavestos sprsti bylos, kol joje nepriimtas sprendimas, kad nepaveikt bylos dalyvi elgesio, galinio turti takos bylos baigiai.
192

BENDROJI DALIS

arba konflikt sprendimo, funkcij. Skirdami taikos funkcij, minti autoriai j painioja su teiss paskirtimi: taika - vienas i teiss socialins paskirties aspekt. Teiss tikslas yra taika, ra R. Jringas, o priemon siekti io tikslo - kova. Kiti autoriai iskiria d a u g smulki teiss vykdom operacij, kurias jie vadina funkcijomis". Aptarus teiss samprat ir istorines jos modifikacijas (pasigami nus priemoni analizuoti konkreias teiss svokas), galima pereiti prie painimo antrosios teiss teorijos objekto dalies - bendrj teiss svok, ireikiani, konkretinani teiss samprat, daran i j praktikai funkcionali. Bendrj teiss svok sistem (aparat) sudaro dvejopo pob dio teiss svokos: 1) pamatins svokos, ireikianios jau mintus tris teisins bties lygmenis (stadijas): teisines idjas, teiss normas, teisinius santykius; ir 2) funkcins, arba jungiamosios, svokos, ireikian ios teiss perjimus tarp i lygmen: teiskra ymi perjim n u o teisini idj prie teiss norm; teiss aikinimas, teiss gyvendini mas, teisin atsakomyb ir kitos - perjim nuo teiss norm prie teisini santyki (subjektins teiss). Tai antrins svokos, kurios siprasmina paslaugomis pamatinms, yra ias aptarnaujanios.

193

SPECIALIOJI DALIS

BENDRJ TEISINIO MSTYMO SVOK APARATAS

VADAS

TEISINIS REGULIAVIMAS
1. T E I S I N I O R E G U L I A V I M O SVOKA IR PRIEASTYS Teiss socialin paskirtis pirmiausia gyvendinama teisiniu regulia vimu, t. y. darant poveik moni elgesiui teiss priemonmis. i priemoni painimas pradtinas nuo klausimo, kas yra teisinis reguliavimas ir kokio turinio teiss priemonms jis subrandina socialin usakym. Teisinis reguliavimas - tai praktikai funkcio nuojanti (veikianti) teiss samprata. Jis yra reikmingas tuo, kad tampa idjiniu visos teisins sistemos usakovu": i jo poreiki kyla atitinkamos orientacijos teisins idjos, teiss normos, teisins organizacins procedros. Visos teiss svokos siprasmina kaip tei sinio poveikio moni elgesiui priemons, o pati teiskra - kaip toki priemoni gamyba. Todl teisinis reguliavimas yra viena i svarbiausi ir pradini teiss teorijos kategorij, nuo kurios painimo ir natralu pradti teisinio mstymo bendrj svok sistemos, arba aparato, painim. Teisinis reguliavimas - tai tokia socialinio reguliavimo ris, arba forma, kai poveikis moni elgesiui yra daromas teiss normomis ir teiss principais. Reguliuoti moni elges - tai j modeliuoti (aprayti) subjektinmis teismis (leidimais) ir pareigomis (paliepimais: draudimais arba pozityviais pareigojimais). iuo modeliavimu kaip tik ir daromas tiesioginis poveikis moni elgesiui, tas elgesys ir visa visuomens raida kreipiami statym leidjui norim vertybi linkme. Teisinio reguliavimo prieastys klasinje ir demokratinje valsty bse yra skirtingos: klasinje valstybje teisinmis priemonmis ima masi reguliuoti moni elges siekiant legalizuoti (sunorminti) vien socialini grupi agresij kit grupi atvilgiu, organizuotu b d u slopinti pavergtj pasiprieinim; o demokratinje valstybje - de rinti prieing grupi interesus ir tokiu b d u tvirtinti bei palaikyti
197

TEISS TEORIJA

visuomenje socialin santarv bei rimt. Pirmuoju atveju teisiniu reguliavimu siekiama suteikti vienai grupei pareigomis negarantuot teisi (privilegij), o kitai socialinei grupei - primesti prievoles, t. y. tokius pareigojimus, kuri vykdymas nesukuria jiems proporcing teisi. Tokiu teisiniu" reguliavimu tvirtinama vien viepatavimas ir kit pavergimas. Demokratinje valstybje teisiniu reguliavimu siekiama utikrinti vis visuomens nari laisv pltojant teis ne kaip socialinio pavergimo, o kaip vis ilaisvinimo priemon. Todl ia siekiama teiss priemonmis reguliuoti moni santy kius tik tam, kad jie pasiymt teisingumu, bt apsaugotos teiss ir t, kurie rinkos ekonomikos slygomis nesugeba apsaugoti savo teisi bent minimaliu lygiu, kad tam tikros socialins grups, rinkos ekonomikos slygomis gijusios ekonomins ir jos pagrindu - poli tins galios, io savo pranaumo nepaverst viepatavimu visai visuomenei. Tai reikia, kad teisinis reguliavimas - tai moni elgesio socializavimas, kurio imamasi tada, kai mstoma apie visos visuomens, vis jos socialini grupi bent minimali saug, kai norima visuomens mastu prieintis viepatavimo ir pavergimo tendencijoms. Teisinis reguliavimas atskiriamas nuo kit socialinio reguliavimo form apibriant jo objekt, t. y. isiaikinant, koks moni elgesys reguliuojamas teiss normomis, kad nereikt naudotis juridinio poveikio priemonmis ten, kur to paties galima pasiekti neteisimo reguliavimo priemonmis. Visos visuomens gyvenim apimantis teisinis reguliavimas pl tsi laipsnikai. I pradi valstybs kuriamais statymais buvo reguliuojamos tik tos visuomeninio gyvenimo sritys, kur tiesiogiai susidurta su valstybs valdios interesais. Privats turtiniai ir ei mos santykiai ilgai buvo palikti reguliuoti paproi teisei ir teism praktikai. 2. T E I S I N I O R E G U L I A V I M O OBJEKTAS (SRITIS) Teisinio reguliavimo objektas yra tas socialinis moni elgesys, kur reikia norminti teiss priemonmis. Socialinis elgesys - tai moni tarpusavio santykiai, kuri pagrindu mons siekia apsaugoti ir gyvendinti savo teises ir interesus. iuo atvilgiu socialinis elgesys, visuomeniniai santykiai arba moni santykiai i esms yra sinonimi198

SPECIALIOJI DALIS

kos svokos, todl jas vartosime atsivelgdami tai, kuri i j informatyvesn konkretaus konteksto poiriu. Teis reguliuoja ne visus moni santykius, o tik reikmingiau sius, nes galioja principas: de minimus non curat lex et pretor (smulkmenomis statymas ir teisjas neusiima). Todl teis neregu liuoja draugysts, religini sitikinim, sporto, aidim, iskyrus azartinius, kai kuri eimos vidaus santyki, pavyzdiui, vyro ir monos teisi bei pareig pasiskirstymo eimoje, nes tai nra kit moni teisms reikmingi santykiai. Ileisti teiss norm, pareigo jani miesto transporte uleisti sdimas vietas moterims, vaikams arba seneliams, bt nereikalingas oficialumas kiantis moni santykius. Nekorektikas bt ir pareigojimas pilieiams laikyti savo laisvas pinigines las bankuose. Tai bt ne tik smulkmeni kas kiimasis asmens reikalus: tok paliepim vargu ar bt manoma kontroliuoti iorikai. Kaip nustatyti visas asmens pajamas ir ilaidas? Nekorektika bt teiss normomis pareigoti student skolinti savo kolegai paskait uraus. Tai kartu bt ir asmens teisi autonomikumo paneigimas, formuotsi nuostata, kad asmuo negali savo nuoira disponuoti jokiomis savo teismis. Tai reikt kratutin, totalitarin reim, itisai valdant asmen. Vadinasi, pats asmens autonomikumo pripainimas jau tampa prielaida, kad teisinis reguliavimas negali bti pernelyg platus; turi bti nustatoma bent orientacin riba, kuri saugot asmens teisi autonomikum ir neleist t srit eiti valstybs vykdomam teisiniam reguliavimui. 3. T E I S I N I O R E G U L I A V I M O OBJEKTO PRIKLAUSOMYB N U O TEISS S A M P R A T O S Teisinio reguliavimo apimtis tiesiogiai priklauso nuo teiss sampra tos pobdio. Jeigu remsims normatyvistine (etatistine) teiss sam prata, kuri teis tapatina su statymu, tai teisimo reguliavimo sritis bus ribojama tik statymo nurodymais. Reguliuoti ia reik sakmiai ar detaliai nurodinti visuomeninio santykio dalyviams visas mano mas teises ir pareigas bei t teisi ir pareig atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo pagrindus. Teisinis reguliavimas tada gali skverbtis moni elges tiek, kiek statym leidjas laiko reikalinga. Jis gali nustatyti, kokios spalvos ar stiliaus drabuius turi dvti alies gyventojai (tam tikro laiko tarpsnio Siaurs Korja, Kinija). Koranu
199

TEISES TEORIJA

besiremianti musulmon teis pareigoja moteris dvti drabuius, slepianius j veidus. ia nra joki nuo statym leidjo valios nepriklausom rib, kuri negalt perengti reglamentuojanti valstybs valia. Tai rei kia, kad ia nra privataus gyvenimo, visas mogaus gyvenimas atviras valstybs tvarkaniai valiai. Todl objekto poiriu normatyvistinis teisinis reguliavimas gali apimti vis mogaus gyvenim, o metodo poiriu - bti imperatyvus. Taigi normatyvizmas (etatizmas) suponuoja ir pagrindia princi pin teisinio reguliavimo rib nebuvim ir imperatyvaus reguliavimo dominant. Bet jeigu remsims pilietine (demokratine) teiss samprata, kuri pripasta prigimtines mogaus teises ir i j iplaukiant asmens teisi autonomikum, tai teisinis reguliavimas negals bti visa apimantis. Tada tursime pripainti, kad yra privatus mogaus gyvenimas, kuris sudaro asmens nelieiamumo srit. Ji gali bti reguliuojama pozityviosios teiss priemonmis tik iki tam tikros ribos, kiek tai reikalinga vis gerovei garantuoti. Be to, dar tursime pripainti esant ir tok teisin reguliavim, kai patiems pilieiams suteikiama teis riboti savo tarpusavio elges. Vadinasi, remiantis pilietine teiss samprata, atsiranda pagrindas pripainti teisinio reguliavimo rib objektyvum ir dispozityvaus metodo dominant. 4. T E I S I N I O R E G U L I A V I M O OBJEKTO K O N K R E T I N I M A S Konkretinti teisinio reguliavimo srit - tai klausti, kokie sociali niai santykiai, kokiu mastu teisinje valstybje patenka teisinio reguliavimo srit. Teiss priemonmis pirmiausia reguliuojami tie moni santykiai, kurie yra svarbiausi mogaus teisms gyvendinti arba apsaugoti. 90 Daugelis autori, pavyzdiui, R. Z. Lificas , mano, kad prie ios kategorijos santyki priskirtini: 1) Turtiniai moni santykiai, nes turtas (vartojamosios verts) yra mogaus biologins ir kultrins egzistencijos tvirtinimo priemon, vis mogaus teisi ir laisvi tikrovs pagrindas ir garantas.
. 3. . . 91-94.

200

SPECIALIOJI DALIS

Ekonominis skurdas, kaip savo teisi gyvendinimo ekonomini priemoni stygius, visur ir visada yra totalus mogaus teisi ir laisvi varymas. tai Lietuvos komercini bank bankininkai, 1995 m. pagrob, arba, kaip oficialiai sakoma, ivaist, savo klient ind lius, viena akcija suvar visas savo indlinink konstitucines teises ir laisves: teis visavertikai maitintis, teis keliauti, teis moksl, kokybikas medicinos paslaugas, galimyb vykdyti kai kurias pareigas, kylanias i naudojimosi teismis, pavyzdiui, sumokti u komunalines paslaugas, vykdyti kitus savo sutartinius sipareigoji mus. Vadinasi, ekonominis asmens nuskurdinimas yra ne tik jo pavertimas beteisiu, bet ir pastmimas konfliktuoti su kito asmens teise ir valstybe, saugania t teis, nes daro j nepajg vykdyti tas pareigas, kurios legalizuoja jo naudojimsi tam tikromis teismis. Turtiniais santykiais laikomi nuosavybs, vartojamj veri ga mybos, rinkos (pirkimo-pardavimo, paskol, panaudos ir t. t.) ir kitokie santykiai. Jie apima dvi pagrindines mogaus veiklos sritisgamyb (materialij ir dvasin) ir mainus, nes itaip reikiasi kiekvienam asmeniui tenkani vartojamj veri mastas ir j kokyb. I t santyki svarbiausi yra nuosavybs santykiai, nes jie lemia, kuri sukurto nacionalinio produkto dalis teks konkretaus asmens vartojimui. 2) moni santykiai, atsirandantys valdant valstyb. Tai daniausiai valdios institucij, pareign, piliei ar j susivienijim tarpusa vio santykiai. Kadangi valdios pareignai yra gav i tautos apibrtus galiojimus veikti tautos vardu ir tautos interesais, tai, vykdydami juos, gyja teis leisti visiems privalomus paliepimus ir kartu reikalauti, kad ie bt vis beslygikai vykdomi. Kita vertus, pats toki galiojim turjimas sudaro galimyb jais piktnaudiauti, t. y. naudoti juos ne pagal tikrj j paskirt ir itaip kelti grsm piliei teisms. Todl valdini galiojim gijimas, naudojimasis jais turi bti grietai reglamentuojama teiss normomis, taip pat kuriamas teisinis mechanizmas, kad pilieiai galt kontroliuoti, kaip valstybs insti tucijos naudojasi gautais galiojimais, ir gintis nuo valdios saviva ls. I ia - btinyb reguliuoti vis valdini galiojim gijimo ir naudojimosi jais srit, t. y. nustatyti valdini galiojim gijimo procedras ir grietai ivardyti pareign ir valstybs institucij kompetencij (teises ir pareigas), kad bt ukertamas kelias sava201

TEISS TEORIJA

valikai plsti pareign, valstybs institucij teises - kelti grsm piliei teisms. 3) Teissaugos santykiai, atsirandantys ukertant keli visuomenins tvarkos paeidimams, patraukiant teiss paeidjus teisinn atsakomybn ir gyvendinant jiems paskirtas teisinio poveikio priemones. Tai santy kiai, atsirandantys policijai, prokuratrai, valstybs saugumui vyk dant operatyvin veikl, kriminalin persekiojim, teismams spren diant civilines, baudiamsias, administracines bylas, bausmi vykdymo institucijoms gyvendinant teiss paeidjams paskirtas kriminalines bausmes ir taikant administracines nuobaudas, taip pat vykdant ioms institucijoms vairias teiss paeidim prevenci jos operacijas. Tai pagrindins visuomenini santyki rys, kurios tiesiogiai patenka teisinio reguliavimo srit (yra to reguliavimo objektas). Kiti visuomeniniai santykiai reguliuojami teiss priemonmis tik tada ir tik tiek, kai jie ir kiek jie gauna mint trij santyki pobd. Bet ir i trij grupi ne visi visuomeninai santykiai yra regu liuojami teiss. Pavyzdiui, teiss normomis nra reguliuojami tech nins krybos santykiai, nes jie yra tiesiogiai susij su mogaus asmeniu, be to, teisinius imperatyvus ia sunku iversti griet teiss kalb", sudtinga iorikai kontroliuoti j vykdym. Kaip sakyti ininieriui sukurti arba patobulinti main, jeigu kryba negali bti iorikai grietai reglamentuojama? Galima priimti mo g tik dirbti su mainomis turint bendr, abstrakt tiksl patobulinti esam technik. Arba kitas pavyzdys - politini santyki sritis. Apskritai ie santykiai priklauso valstybs valdymo santykiams. Bet politini partij vidaus gyvenimas, nari primimas partij, jos programos krimas, nario mokesio dydis, to mokesio panaudoji mas nra teisinio reguliavimo objektas. Tuo tarpu ta politini santyki sritis, kuri yra susijusi su valdios rinkimais - valdini galiojim gijimu, turi bti reguliuojama teiss normomis, kad konkrets asmenys gyt valdinius galiojimus (valdi) teistai, tautos pritarimu. eimos vidaus santykiai taip pat nra teiss reguliuojami. Bet tai eimos sudarymo, jos iirimo aktai - santuokos, ituokos registracija, taip pat aliment iiekojimas, jau yra teisinio regulia vimo objektas, nes ia prasideda mogaus teisi apsaugos sritis, kai vieno asmens veiksmai gali virsti grsme kito teisms. Santuoka
202

SPECIALIOJI DALIS

registruojama tik siekiant nustatyti, kad nuo momento, kai ji yra valstybs arba Banyios atitinkama tvarka forminama, legalizuoja ma, kartu gyvenantys mons gyja vienas kitam ir savo vaikams tam tikr pareig (pvz., pareig rpintis sutuoktiniu jo negalios atveju, pareig ilaikyti ir auklti vaikus). inoma, pareiga ilaikyti nepilnameius vaikus atsiranda ir gyvenant nesusituokus. Bet tada prireikia rodyti tvyst. Dl i procedrini sunkum gali nuken tti vaik teiss. Tai rodo, kad teisinio reguliavimo sritis nesutampa su abstrakiu visuomenini santyki skirstymu turtinius, valdymo, teissaugos santykius. Siekiant suvokti, kokie visuomeniniai santykiai patenka teisinio reguliavimo srit, reikia vadovautis ne tik turiningaisiais, bet ir formaliaisiais t santyki poymiais. Tai reikia, kad minti socia liniai santykiai patenka teisinio reguliavimo srit, jeigu yra tokio pobdio, jog: a) juos galima iversti teiss kalb (formuluoti); b) juos galima kontroliuoti valstybs priemonmis; c) jie kartojasi arba yra visuotiniai, t. y. tipiki politini, socialini slyg atvilgiu91.

tos

visuomens

Dl teisinio reguliavimo objekto kyla klausimas, ar refleksyvs santykiai gali bti reguliavimo objektas esant asmens santykiui su paiu savimi: ar asmuo gali bti pats savo vykdom pareig adresatas. Teorijos poiriu tai prietaraut paios teiss esmei: teis - skirting asmen santykis. Taiau praktika rodo, kad kai kuriais atvejais, kai asmuo, naudodamasis savo teismis gali bti pats sau pavojingas, reguliuojami ir refleksyvs santykiai (keli eismo taisykli norma, pareigojanti vairuotoj prisisegti saugos dirus ir u ios pareigos nevykdym numatanti pinigin nuobaud). Saugos dir neprisisegs vairuotojas negali bti pavojingas kitiems eismo dalyviams, bet gali bti pavojingas pats sau. Reikalavimas prisisegti saugos dirus yra technin norma ir turt bti rekomendacin. Asmens, kuris nevengia pavojaus, niekas negali apsaugoti. Saviudyb galima udrausti statymu, bet nebus manoma utikrinti tokio statymo vykdymo. Demokratinje visuomenje asmuo yra atiduotas savo paties valiai. Valstyb turi sukurti tik technines slygas mogui veikti saugiai, bet jeigu tomis priemonmis nesinaudoja, jis negali bti statymo pareigojamas. Pavyzdiui, ar valstyb gali udrausti asmeniui vaikioti lynu, nutiestu per bedugn (atvejis JAV), ir atlikti kit jo gyvybei pavojing triuk, alpinistui kopti apledjusio kalno virn? Todl refleksyvi santyki reguliavim bt teisinga laikyti rekomendaciniu. 203

91

TEISES TEORIJA

5.

TEISINIO

REGULIAVIMO

METODAI

Teisinio reguliavimo objektas rodo, kokius socialinius santykius reguliuoja konkreti teis, o teisinio reguliavimo metodas - kaip, kokiu b d u ji itai daro. Metodo pobd lemia reguliuojamo objekto specifika: vienaip reikia reguliuoti turtinius santykius ir kitaip valdymo ar teissaugos santykius. Teisinio reguliavimo metodas - tai teisinio poveikio moni elgesiui b d ir priemoni sistema. Jis atsako klausim, kaip, kokiu b d u ir kiek reguliuojami visuomeniniai santykiai. statym leidjas neturi daug teisinio poveikio priemoni. Siekda mas sukurti naujus visuomeninius santykius ar pakreipti juos kuria nors vertybine linkme, jis gali suformuluoti visuomeninio santykio dalyviams vien i trij paliepim arba vairiai derinti juos tarpu savyje. Tokiais paliepimais R. Z. Lificas laiko: 1) Elkits tik itaip. Tai pareigojimas elgtis tik nurodytu bdu: grinkite skol, laiku pateikite sutartyje nustatyt kiek preki, gav ini apie nusikal timo fakt ikelkite baudiamj byl (paliepimas prokurorui arba teisjui) ir kita. 2) itaip nesielkite. Tai pareigojimas susilaikyti nuo tam tikr veiksm, kuriais gali bti paeidiamos kit asmen teiss, pavyzdiui: nuosavyb nelieiama", degant raudonam viesoforo signalui, neikite vaiuojamj gatvs dal" ir kita (draudiamieji paliepimai). 3) Elkits taip, kaip manote esant reikalinga (galiojimas). Tai leidimas visuomeninio santykio dalyviams savo nuoira nusi statyti teises ir pareigas, pavyzdiui, sudarydami pirkimo-pardavimo sutart, santykio dalyviai gali patys susitarti dl kainos, mokjimo termin ir kita. Tai pagrindiniai teisinio reguliavimo bdai, kuriuos dar gali papildyti kai kurie teisto elgesio stimulai: pagyrimas, rekomendaci ja, lengvata. i teisini bd tarpusavio derinimas kaip tik ir sudaro teisinio reguliavimo metod. Iskiriami du pagrindiniai teisinio reguliavimo metodai: imperaty vusis (direktyvinis) ir dispozityvusis (autonominis). ie metodai skiriasi
204

SPECIALIOJI DALIS

vienas nuo kito, nelygu kuris i mint trij teisinio poveikio b d vyrauja formuojant poveik. Jeigu darant teisin poveik vyrauja ir imperatyviai pareigojantys paliepimai, tai bus imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, o jei vyrauja leidiamasis - tai dispozityvusis. a) Imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas Jo esm, kaip sakyta, sudaro draudiamieji ir pozityviai pareigo jantys paliepimai: kas nurodyta teiss normose, t ir reikia daryti; kas daugiau, tas - u statymo rib ir draudiama. ia galioja principas: viskas, kas nra tiesiogiai leista statymo, draudiama. Santykio dalyviams neleidiama jokia elgesio saviveikla ir nukry pimai nuo teisini imperatyv. Konstitucijos 109 straipsnis reika lauja, kad teismas vykdyt teisingum klausydamas tik statymo. Visuomeniniai santykiai ia negali atsirasti anksiau negu juos leidianti teiss norma. Pavyzdiui, negali atsirasti samdomo darbininko ir darbdavio (valstybs staigos, privaios firmos) teisiniai darbo santykiai prie tai neileidus staigos vadovui sakymo dl konkretaus asmens primimo darb. Todl imperatyvj reguliavim apibdina siekis detaliai ir smul kmenikai reguliuoti visuomeninio santykio dalyvi elges. staty m leidjas ia ikyla tarsi orakulas, pretenduojantis numatyti visus galimus moni tarpusavio santykius ir j modifikacijas. itokiu metodu paprastai naudojasi administracin ir baudiamo ji teis (materialioji ir proceso). b) Dispozityvusis teisinio reguliavimo metodas Jo turin sudaro leidiamieji ir draudiamieji paliepimai, j svei ka. Jis siekia ne detaliai, smulkmenikai reguliuoti visuomeninio santykio dalyvi elges, o tik pagrindines tokio elgesio kryptis, bendras elgesio ribas - toliau suteikiama laisv patiems santykio dalyviams savo nuoira konkretinti savo teises bei pareigas ir tai daryti nevarant vienas kito teisi. Tai konstitucinis principas: [...] naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo [...] nevaryti kit moni teisi ir laisvi" (Konstitucijos 28 str.). Dispozityvusis metodas leidia reguliuojamo santykio dalyviams parodyti iniciatyv, savarankikum pasirenkant vien ar kit elgesio variant. ia vyrauja principas: viskas, kas neudrausta pozityviosios teiss norm, leidiama (quod lege non prohibetum, licetum esi).
205

TEISES TEORIJA

Todl dispozityviojo reguliavimo atveju, skirtingai nuo imperaty viojo, visuomeniniai santykiai eina pirmiau teiss norm, nes galioja k tik minta taisykl: viskas leidiama, kas tiesiogiai neudrausta. Dispozityvusis reguliavimas orientuotas fakt, kad visuomeniniai santykiai atsiranda anksiau u teiss norm. Sis metodas vyrauja privatinje teisje. Turtini santyki dalyviai paprastai yra susij tik bendraisiais elgesio ribojimais, prisiima juos patys savanorikai ir ufiksuoja sudaromose sutartyse.
IMPERATYVIOJO IR DISPOZITYVIOJO METOD SANTYKIS

Reguliuojant moni santykius teiss priemonmis, neturi bti abso liutinama nei imperatyviojo, nei dispozityviojo metodo kompetencija, nes tai lems vienpusik reguliavim. Pilieiai sustabarja, - sako T. Hobsas, - jeigu nedaro nieko be tiesioginio statym paliepimo, ir isibgioja visas puses, jeigu statymas visk palieka j nuoi rai. Abu kratutinumai alingi, nes statymai leidiami ne monms bauginti, o j elgesiui orientuoti, kaip kad gamta sukuria krantus ne dl to, kad sulaikyt ups srov, o todl, kad j nukreipt." 9 2 Todl imperatyvusis ir dispozityvusis reguliavimo metodai grynu pavidalu praktikoje nesutinkami. Teiss normoje gali bti numatyti ne visi santykio dalyvi galimo elgesio variantai, o tik pagrindi niai, tipiki, daniausi. O u j rib lieka santykiai (elgesys), tiesiogiai nereguliuojami tos normos. Bet kurioje visuomenje, net esant bet kuriai politinei santvarkai, teisinio reguliavimo srit patenka tiek teiss norm tiesiogiai reguliuojami, tiek tiesiogiai nereguliuojami santykiai. Net baudiamojoje teisje yra dispozityvumo element: teisjui paliekama laisv (diskrecijos teis) neper engiant konkreios teiss normos rib savo nuoira parinkti konkrei bausms r ir jos apimt (paskirti nuteistajam baud arba kalinim, jo trukm). Todl imperatyvusis ir dispozityvusis metodai paprastai visada derinami tarpusavyje, papildo vienas kit. J sveik ireikia prin cipas: leidiama viskas, kas nra draudiama statymo ir nepaeidia kito asmens teisi ar teist interes. Tam tikru laikotarpiu vienus santykius patogiau ir naudingiau reguliuoti teikiant pirmum imperatyviajam, kitus - dispozityviajam metodui. Pavyzdiui, turtiniuose santykiuose
. . . 1. : , 1964. . 381.

206

SPECIALIOJI DALIS

vyrauja dispozityvusis metodas, tuo tarpu BK ir Administracini teiss paeidim kodekse (ATPK) - imperatyvusis, nes tiksliai ivar dijami veiksmai, kuriais paeidiami reguliacini teiss norm sufor muluoti draudimai; iuose kodeksuose ireikiami paliepimai, kokia turi bti taikoma sankcija u mint draudim paeidim. Taiau nors teisinis reguliavimas reikalauja vien metod pa pildyti kitu, vis dlto galima kalbti apie vieno ar kito metodo vyravim konkreioje alyje (pvz., imperatyviojo metodo vyravimas buvusioje Taryb Sjungoje, nacistinje Vokietijoje) konkreiu jos politins raidos etapu.
KITI TEISINIO REGULIAVIMO METODAI

Administracinje teisje veikia subordinacijos ir sakymo metodas, leidiantis operatyviai reguliuoti administracin (tvarkomj), tarny bin, operatyvin ir kitoki valstybs institucij ir pareign veikl. Vykdomoji disciplina, grietas vien subjekt pavaldumas kitiems, auktesni institucij sprendim ir potvarki privalomumas emes nms yra bdingi ios ries metodo poymiai. Pagyrimas, kaip teisinio reguliavimo metodas, i esms bdingas darbo teisei, kur veikia vairios premijavimo sistemos, kuriomis siekiama stimuliuoti moralin ir materialj darbuotoj suinteresuo tum didinti darbo naum, tobulinti kvalifikacij, gyti naujas profesijas ir t. t. Bet tokios skatinimo sistemos galimos ir administ racinje teisje. Pavyzdiui, normos, nustatanios piliei apdovano jimo ordinais ir medaliais, garbs vard suteikimo tvark, taip pat laikomos skatinamosiomis. Sali lygiateisikumo ir autonomijos metodas bdingas proceso ak teisei, kur iekovo ir atsakovo, kit teisminio tyrimo dalyvi teisin padtis vienas kito atvilgiu yra tokia pati.
TEISINIO REGULIAVIMO METOD RYYS
SU VYRAUJANIA TEISS SAMPRATA IR POLITINIU REIMU

Konkretaus teisinio reguliavimo metodo sigaljimas konkreioje a lyje priklauso ne tik nuo vyraujanios teiss sampratos, bet ir n u o valstybs vaidmens konkreioje visuomenje. Juo aktyviau valstyb kiasi moni santykius, tuo labiau suvalstybinamas visuomeninis gyvenimas, tuo didesnis teisinio reguliavimo imperatyvumas. Ir
207

TEISES TEORIJA

atvirkiai - juo maesnis suvalstybinimo laipsnis, tuo didesnis piliei elgesio dispozityvumas. Esant totalitariniam reimui, kuris reikia didesn valstybs akty vum reguliuojant visuomens gyvenim, naudojami skirtingi valsty bs pareign ir piliei elgesio reglamentavimo metodai. Valstybs institucijoms, pareignams nustatomas dispozityvus reimas: jiems leidiama daryti visk, kas neudrausta statymo, o valdomiesiems nustatomas imperatyvus reimas: elkits tik taip, nes viskas, kas nra tiesiogiai leista, yra udrausta. Demokratinio reimo atveju galioja atvirktinis principas. Val dios institucij ir pareign galiojimai tada ribojami imperatyviai: jie gali daryti tik tai, kas tiesiogiai leista statym, o kas tiesiogiai neleista, tas udrausta. Tai grindiama tuo, kad valstybs institucij ir pareign teisinis statusas (kompetencija) specialiai sukurtas atlikti tik toms paslaugoms, kurios reikalingos piliei teisms apsaugoti ar gyvendinti ir dl to ivardytos statyme (kaip institucij, parei gn kompetencija). Kas perengia tos kompetencijos ribas, tas laikoma galiojim virijimu, savivale ir dl to draudiama. Tuo tarpu pilieiams nustatoma dispozityvi elgesio laisv: viskas, kas nevaro kit asmen teisi ir nepaeidia statym, visuomens morals ir protingumo princip, leidiama93. Tai grindiama tuo, kad pilieio, skirtingai nei valstybs pareigno ar institucijos, teisinis statusas pozityviuoju poiriu neapibrtas (leidiama visokia jo teisms ir teistiems interesams apsaugoti, gyvendinti reikalinga jo iniciatyva, kuri negali bti isamiai ivardijama statymuose); pilieio teisinis statusas apibrtas tik negatyviuoju poiriu: nepaeisti kito asmens teisi ir visuomens pripainto padorumo norm, kurios pareigoja

93 Asmuo, teismo nubaustas 10 tkst. lit bauda, i sum pristat Taupo majam bankui vieno cento monetomis. Bankas atsisakym j toki priimti grind tuo, kad moktojas nori smoningai apsunkinti bank papildomu darbu, nes itaip kertauja valstybei u jam skirt baud. Ieit, kad bankas pasielg neteistai, nes statymas nedraudia sumokti baudos vieno cento monetomis. Bet alia statymo ia veikia bendrieji protingumo principai, nes teis yra skirta mogui kaip protingai btybei. iuo atveju baudos moktojas, specialiai surink damas didel sum po vien cent, akivaizdiai piktnaudiauja teise, per bank kertauja valstybei u vykdyt teisingum. Toks elgesys nepaeidia statymo, bet paeidia teis kaip protingumo norm. Sis elgesys bt neprieingas ir teisei (nebt piktnaudiavimas teise), jeigu tokios struktros suma bt perduodama bankui ne kaip bauda, o kaip indlis.

208

SPECIALIOJI DALIS

mones gyvendinant savo teises ir interesus ilikti monmis, nepiktnaudiauti subjektinmis teismis. Jeigu asmuo piktnaudiauja teise, teismas gali atsisakyti j ginti (CK 1.137 str. 3 d.). Kitokio pilieio teisi ribojimo nereikia, iskyrus bendras pareigas, kurios reikalingos bendro gyvenimo organizacijai palaikyti (pareiga mokti mokesius, eiti karo tarnyb ir kita) ir iplaukia i visuomenins piliei sutarties. Visas kitas pareigas suponuoja asmens turim teisi pobdis ir naudojimasis jomis. Todl pereinant nuo totalitarinio reimo prie demokratinio turi keistis imperatyviojo ir dispozityviojo metod tarpusavio kompeten cijos santykis. Demokratizacija reikalauja imperatyviojo metodo pir mavim keisti dispozityviojo metodo pirmavimu. Tai reikia, kad btina pereiti nuo sakmaus, smulkmeniko moni elgesio regla mentavimo prie visuomeninio santykio dalyvi elgesio laisvs ipl timo. Paprastai siekiama suteikti daugiau laisvs gamintojui, darbi ninkui, verslininkui ir maiau laisvs - valstybs valdymo institu cijoms, nusiengti linkusiems asmenims. Pleiantis piliei laisvs sriiai, suprantama, neivengiamai kils vairi nesutarim ir konflikt. Bet valstyb, kurdama teiss normas, neturi i anksto nustatyti vis" galim konflikt alinimo priemo ni. Prietaravim alinimas pirmiausiai paliekamas pai piliei susitarimui, o kai patiems pilieiams nepavyksta ito padaryti sandoriais, nesutarimai sprendiami laisvo nealiko teismo, kuris vykdo teisingum klausydamas ne tik statymo, bet ir teiss. Visuomen neturi siekti visiko santyki sureguliavimo. Nesuta rimai, konfliktai turi bti numanomi. statymas turi formuluoti ne gatavus konflikt sprendimus, o tik j sprendimo priemones. iomis slygomis visai kitok vaidmen ima vaidinti teismai. Teism prak tika tampa gausi kazus bei vairi kaip ir pats gyvenimas. Bet kad ia linkme pasikeist teisinis reguliavimas, reikia gerokai pakeisti visuomens ir teisinink teisin smon; turi pasikeisti ir pai teisinio santykio dalyvi poiris savo teises ir btinyb aktyviai jas ginti teisinmis priemonmis. Teism veikla turi ugdyti piliei pasitikjim teise ir teism vykdomu teisingumu, kad teisme visais atvejais bt galima apginti subjektin teis, kai tik i paeista. Konkretaus teisinio reguliavimo metodo populiarumas keiiasi, nelygu kaip konkreiu istoriniu laikotarpiu konkreioje alyje su prantama pati teis ir teisinio reguliavimo tikslai: pozityviosios teiss priemonmis siekiant legalizuoti vienos socialins grups
209

TEISES TEORIJA

agresij prie kitas socialines grupes, vyraus imperatyvusis regulia vimo metodas, o siekiant skirting socialini grupi kompromiso ir santarvs - dispozityvusis metodas. 6. T E I S I N I O R E G U L I A V I M O STADIJOS Laiko poiriu galima iskirti dvi teisinio reguliavimo stadijas: 1) Teiss subjekt teisins padties (teisinio statuso) pirminis nustatymas (bendrasis teisinis reguliavimas). ioje stadijoje konstitucija ir kiti statymai nustato pradin vi siems pilieiams vienod teisin padt (teises ir pareigas). Vals tybs institucij teisin padtis - tai j kompetencija (gauti galiojimai, j naudojimo tvarka ir ribos), apibrta statym. 2) Asmens sitraukimas teisinius santykius siekiant paiam plsti ar siaurinti savo teises (individualusis teisinis reguliavimas). Asmuo, prisiimdamas nauj pareig artimui, pleia savo teisin padt, o atsisakydamas vykdyti tam tikras pareigas, siaurina savo teises. Pavyzdiui, asmuo, gydamas bei tobulindamas kva lifikacij ir todl teikdamas artimui sudtingesni paslaug, gyja teis grtamsias kit asmen paslaugas ir itaip pleia savo pradin teisin padt. Tuo tarpu padars teiss paeidim atsisaks vykdyti tam tikras pareigas, asmuo suteikia pagrind valstybs institucijoms riboti jo pradines teises - praranda tam tikram laikui teis laisv, nuosavyb ar kitas statymo jam garantuotas teises. 7. A S M U O IR VALSTYB T E I S I N I O R E G U L I A V I M O SUBJEKTAI Du teisinio reguliavimo metodai rodo, kad teisinis reguliavimas nra vien valstybs monopolis, o vyksta sveikaujant valstybs ir pai asmen valiai. Valstybs dalyvavimas vykdant teisin reguliavim reikia, kad valstyb pirmiausia sukuria teisinio poveikio moni elgesiui prie mones (teiss normas), knija jose tam tikr moni elgesio regla mentavimo tip (smulkmenikj arba principin), taip pat sukuria institucij sistem tam reguliavimui vykdyti ir priirti.

210

SPECIALIOJI DALIS

VALSTYBIN REGULIAVIM

PAPILDO ALIES GYVENTOJ SAVIVALDA

Pagrindin moni savivaldos, arba savireguliacijos, priemon sandoriai. J turinys yra pai santykio dalyvi valios reikalas. Pozityvioji teis juos tik legalizuoja nustatydama jiems tam tikr teisin form, pavyzdiui, kokia forma jie turi bti sudaromi, kur registruojami ir t. t. Sandoriai yra vienas i subjektini teisi ir pareig atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo pagrind. Gyventoj traukimas teisinio reguliavimo mechanizmo krim gerai dera su iuolaikine teiss samprata, padedania veikti vals tybs monopol kuriant teis, upildant valstybinio reguliavimo spragas. Be to, pats teisinis reguliavimas tada suprantamas kaip valstybs ir pai moni poveikis tarpusavio elgesiui (saviregu liacija). Teisinis reguliavimas prasideda nuo teisini idj ir teisins smons.

I SKYRIUS

PIRMASIS TEISS EGZISTAVIMO LYGMUO TEISINS IDJOS

TEISIN S M O N 1. T E I S I N I IDJ S A M P R A T A Jeigu teis - mogaus krinys, tai jos tapsmas prasideda ir turi prasidti nuo teisini idj ir teisins smons, i kurios jos kyla. Mat moni interesai, siekiantys transformuotis visuomenin tvark, pirmiausia turi gauti atitinkam smoningum ir vertybin kryptin gum, iorikai pasireikiant teisinmis idjomis, kuriomis is siekis yra grindiamas ir kuriomis to intereso turtojai yra kvieiami organizuotai gyvendinti bendr savo siek. Neatsitiktinai teisins idjos yra pirminis teiss egzistavimo lygmuo, juridins tikrovs pradia (itakos). Kokiomis savybmis turi pasiymti ios idjos, kad jas bt galima pavadinti teisinmis ir kartu atskirti nuo demokra tini, ekonomini, filosofini, gamtos moksl ar kitoki idj? Jos turi pasiymti atitinkama struktra ir socialiniu kryptin gumu: 1) Jose turi bti aikiai ireiktas siekis virsti visuotinai privalomo elgesio taisykle (nustatyti arba pakeisti, patobulinti socialin tvark). 2) Formos poiriu jos turi bti tiek ipltotos, sukonkretintos, for malizuotos, kad gyt apibrt teisi ir pareig santykio pavidal, t. y. socialinio elgesio norminimo technikos gali. Todl aptarta teisi ir pareig vienov, jeigu j laikome autentika demokratins teiss esms iraika, turi pasirodyti esanti tas btinas, bendras struktri nis teiss elementas, pasikartojantis visuose trijuose teiss ontologi niuose lygmenyse, taip pat teisinse idjose, itaip rodydamas kiekvieno tokio lygmens priklausym teiss svokai. Jis turi i vidaus suvienyti visus iuos teiss lygmenis, bti t lygmen
213

TEISES TEORIJA

vairovs vienov - rodyti, kad konkreti idja pajgi gauti teisi ir pareig vienovs pavidal kaip technin gebjim norminti (visuo meninti) moni elges. Pavyzdiui, idja, kad suverenitetas priklauso tautai, yra ne tei sin, o demokratin, nes ja yra formuluojama tik pati vertyb, rei kalaujanti pripainti tautos prioritet prie valstybs valdi. Bet ji nra ipltota iki konkretaus elgesio modelio. Kad tapt ir teisine, i idj reikia performuluoti tam tikr tautos ir valdios abipusi teisi ir pareig santyk. Asmenys, gav per rinkimus valdinius galiojimus, gyja teis atstovauti tautai, veikti jos vardu ir kartu - pareig veikti tautos (vis socialini grupi) interesais, bti atsakingi tautai u savo veiksm padarinius. Atitinkamai tauta, perduodama dal suvereniteto savo irinktiems asmenims, kartu sipareigoja paklusti j paliepi mams, kol jie veiks neperengdami gaut galiojim rib. itaip formos poiriu ipltota demokratin idja virsta teisine; ji tampa konkreiu idjiniu pageidaujamo socialinio elgesio modeliu, vadovaujantis kuriuo jau galimas visikai apibrtas socialinis elge sys, gyvendinantis demokratins idjos skelbiamas vertybes. Demo kratin idja tada virsta teisins idjos turiniu, o teisin idja demokratins idjos forma. statym projektas, nors jame bt paiu detaliausiu b d u suformuluotos ir idstytos elgesio taisykls, kol nra statymo nustatyta tvarka Seimo priimtas ir Prezidento, o tam tikrais atvejais Seimo pirmininko pasiraytas ir oficialiai paskelbtas (formintas), tebelieka teisin idja. Tai reikia, kad teisin idja pirmiausia gyvuoja teisinje smo nje ir tik kartais bendrj teiss princip" pavidalu gali perengti teisins smons ribas ir daryti tiesiogin poveik praktiniam moni elgesiui. Daniausiai ji egzistuoja kaip dvasin, psichologin teiss normos ir praktinio elgesio galimyb. Pagal formalizavimo (ipltojimo) laipsn teisin idj reikia skirti n u o teisinio silymo. Pavyzdiui, oficialus Prezidento silymas Sei mui parengti ir ileisti antikorupcin statym bus teisinis silymas, o juo remiantis parengtas tokio statymo projektas - teisin idja. Teisin idja - tai ipltotas iki teisi ir pareig santykio teisinis silymas. Teisins idjos formuluoja, pagrindia teiss turiningum, jos esm - laisv, lygyb, teisingum, per jas teis ateina konkreios visuomens ir konkreios epochos vyraujani vertybi sistema. Apibendrinant teisins idjos vadinamos teisine smone.
214

SPECIALIOJI DALIS

2. TEISINS S M O N S SVOKA Kadangi teisin smon yra speciali smons apskritai ris, tai pirmiausiai reikia apibrti pai smon. Smon apskritai - tai speciali, tik mogui bdinga reakcija iorin aplink siekiant i painti, o painus - joje orientuotis, valdyti j mogaus egzistencijos tvirtinimo interesais. Tai dvasinis refleksinis mogaus rankis, kuriuo mogus siekia painti savo gyvenamj aplink, kad galt prie jos prisitai kyti ir kartu j pritaikyti prie savo paties poreiki. Ta paia paskirtimi siprasmina ir viena i jos form, ar ri, teisin smon. Ji susijusi su vienu i pagrindini mogaus sieki, t. y. versti savo egzistencinius interesus visai visuomenei privaloma tvarka ir ja remiantis pritaikyti t socialin aplink (kit moni elges) prie savo interes. Todl painti teisin smon - tai painti, kaip mons kolektyviniu b d u sismonina savo interesus, kaip ir kodl juos transformuoja teisines idjas - pageidaujamo elgesio idjin model, o vliau - visuotinai privalom teisin tvark. Teisin smon - tai sistema vaizdini, idj, teorij, kurias tam tikrais interesais besivadovaujantys mons susikuria apie galiojani ir pageidautin teis, apie galiojani statym sutikim ar nesutikim su j interesais (teisingumu), taip pat teigiamos ar neigiamos emocijos, kuri patiria skirting interes turtojai, susidr su galiojania teise, vertinda mi j savo ir visuomens interes apsaugos poiriu. Teisin smon - universali svoka. Ji apima tiek teiss moksl, tiek buitin moni refleksij pozityviosios teiss atvilgiu. Dl to skirting interes turtojai gali bti ir skirtingos teisins smons skirtingai vertinti galiojani ir skirtingai sivaizduoti pageidaujam teis. Pavyzdiui, bankinink, prekybinink teisinei smonei papras tai bdinga pageidauti statym, kurie neleist valstybei kontroliuoti j veiklos, kad indlininkams padaryta ala bt nuraoma verslo rizikos" sskait, kad bt nustatomi kuo maesni mokes iai ir t. t. Tuo tarpu kita visuomens dalis, kuri neturi nuosavybs ir naudojasi tik pagal darbo sutart gaunama nacionalinio produkto dalimi, atvirkiai - nori socialiai aktyvios valstybs, nori, kad darbdaviai laikytsi statym, kad valstyb surinkt daugiau mokes i ir dl to galt vykdyti socialin politik - teisingiau paskirstyt visuomenje turt ir pareigas, kad visiems bt vienodos teisins kininkavimo ir verslo apskritai slygos, kad kiekvienu teiss paei dimu padaryta artimui ala bt atlyginama, o paeidjai - realiai nubaudiami ir t. t.
215

TEISS TEORIJA

Kadangi galiojani teis reaguojama emocionaliai ir intelektua liai, tai ios reakcijos struktra ir virsta teisins smons struktra. 3. TEISINS S M O N S STRUKTRA Teisin smon sudaro du struktriniai elementai (dalys): teisin psichologija ir teisin ideologija (doktrina). Teisin psichologija - tai jausmai, igyvenimai, kuri mons patiria tiesiogiai susidurdami su vairi valstybs institucij veikla ioms kuriant ir taikant teiss aktus, ginanius ar siaurinanius asmens teises. Arba: Teisin psichologija - tai emociniai moni igyvenimai, atsirandantys konkretiems asmenims vertinant, kokiu mastu j interesai dalyvauja galio janioje visuomens teisinje tvarkoje. Todl konkret teisins psichologijos turin sudaro moni emo cijos, igyvenimai, nuotaikos, proiai, pasitikjimas ar nepasitikji mas valstybs institucijomis, teism vykdomu teisingumu, nepakan tumas savo teisi paeidimams, sitikinimas gerbti konkreius sta tymus arba j negerbti, rytas ginti savo teises teisinmis priemonmis ir kita. Teisin psichologija - tai labiausiai paplitusi teiss ir jos praktikos suvokimo ir reakcijos j forma. Psichologini reakcij sritis atskleidia, kiek pilieiai atpasta galiojanioje teisje savo interesus, valdios institucij pastangas tuos interesus pripainti, gerbti, lemti j gyvendinim. Teisin psichologija, nors ir bdama tam tikros ries stichin, nesusisteminta moni reakcija teisin tikrov (statym kokyb, teism, policijos ir kit valstybs institucij veikl), atlieka svarb vaidmen garantuojant galiojanios teiss veiksmingum. N u o to, mons emocionaliai pritaria tam tikriems statymams ar juos atme ta, priklausys, kaip uoliai jie juos vykdys. Teisin psichologija dalyvauja formuojant ir palaikant vairius teisinio mstymo stereotipus - paradigmas (normatyvistins (etatistins) teiss sampratos stereotipija), proius, mstymo automatizm, kurie gali skatinti tiek teist, tiek neteist elges. Istorija rodo, kad valstybins politikos mginimai ignoruoti moni teisin psichologi j danai baigiasi teisini ir kitoki reform neskme. Teisinio reguliavimo poiriu teisin psichologija reikminga ir tuo, kad ji danai tampa emocine paskata kurti vienokios ar kitokios vertybins orientacijos teisin ideologij (teisines idjas), silyti ir

216

SPECIALIOJI DALIS

priimti tam tikrus statymus, rytingai ginti savo paeistas teises, organizuotai veikti ir t. t. Bet teisin psichologija gali bti tokia pat emocin prieastis ir palaikyti bei skatinti teisin nihilizm. Tai aktualina teisinio vietimo, aukljimo, kaip teigiam emocij teisinio reguliavimo atvilgiu, ugdymo klausim. mogus, suvoks teisinio reguliavimo naud savo paties teisi saugai, kitaip reaguos valstybin reguliavim negu, sakykime, liberalios orientacijos asmuo, a priori neigiamai vertinantis valstybs kiimsi moni tarpusavio santykius, teisin reguliavim danai suprantantis tik kaip valdios savivals asmens atvilgiu demonstravim. Teisin ideologija, arba teisin doktrina, - tai argumentuotas, daugiau ar maiau smoningas moni poiris galiojani ir pageidau jam teis, i kurio isirutulioja teiss normos ir visa teisini santyki tikrov. Teisinje ideologijoje smoningai pagrindiama btinyb ar ba tikslingumas tam tikr moni interesus transformuoti teisin tvark, kartu numatant tokios transformacijos padarinius bendrai tos visuomens paangai. Palyginti su teisine psichologija, kuri laikoma pirmine ir stichikesne teisins smons substancija", teisin ideologija yra kryptin gas mokslinis apmstymas teiss kaip vientiso socialinio instituto, glaudiai susijusio su kitais mogaus krybos (kultros) reiki niais - ekonomika, politika, visuomens struktra ir kita. Joje atsi spindi sismoninti vairi socialini grupi interesai, pagrindiama j pretenzija tapti teisine tvarka, tokio tapsmo priemons. iuolaiki n teisin ideologija siekia sumodeliuoti toki socialin tvark, kuri bt atvira vairi socialini grupi interesams ir kurioje kompromi so pagrindu dalyvaut vairi socialini grupi interesai. Teisin ideologija teiss painimo laipsniu gerokai pranoksta teisin psichologij. Pastaroji daniausia fiksuoja iorinius, pavirinius, empirinius teisini reikini poymius, o teisin ideologija siekia atskleisti teiss esm, suformuluoti, idstyti teiss painim kaip tam tikr ini ar socialini veiksni sistem. Tokios teisins ideologijos pavyzdiai istorijoje gali bti G. Hgelio teiss filosofija, pozityvisti n normatyvistin laisvosios konkurencijos kapitalizmo (buruazijos) ideologija, marksistin valstybs ir teiss doktrina, pretendavusi politikai organizuoto proletariato ideologij, ir daugelis kit iuolai kini teiss samprat, kurios formuluojamos atsivelgiant kurios nors socialins grups ar visos visuomens nari teisi apsaugos

217

TEISES TEORIJA

poreikius. Pilieiai buriasi vairias politines organizacijas, daniau siai remdamiesi kuria nors ideologija - konservatizmu, liberalizmu, socialliberalizmu, krikionikuoju demokratizmu, marksizmu, kuri kartu apima ir tam tikras pairas galiojani ir pageidaujam teis. Remiantis tokia ideologija, siekiama organizuotai versti savo interesus visai visuomenei privaloma tvarka arba jai prieintis. Todl teisin ideologija praveria vairiems socialiniams judji mams, politinms partijoms kaip tam tikra j veiklos socialin programa, socialinis planas; ji padeda jiems gyti aikius veiklos orientyrus ir smoningai bei tikslingai siekti usibrt tiksl. Turti toki ideologij yra svarbi kiekvienos iuolaikins socialins techno logijos rezultatyvumo slyga. Tik neatsargus elgesys su ideologija, smurtinis, dogmatinis jos primetimas gali lemti neigiam reakcij ideologij apskritai. Btent toks piktnaudiavimas ideologija ir sukr daugelio pokomunistini ali moni smonje deideologizuotos visuomens naudingumo iliuzij. Nesant civilizuotos ideologijos, praktikoje stichikai kuriasi jgos (ypa ekonomins) vertybes pripastanti ideologija. Pasak rus teisininks T. V. Sinikovos, teisin ideologija nemgsta vakuu mo, jeigu ji nekuriama smoningai, tai jos tutum upildo kita ideologija, toli grau ne pati geriausia. Dl mechaniko visuomens deideologizavimo kartu su ekonomine krize atsiranda stiprjanio socialinio primityvizmo, dvasins tutumos, beprasmikumo, per spektyvos praradimo pavojus, silpsta tautos atsparumas charizmati niam, nacionalistiniam populizmui 9 4 . Bet ir norint gyventi be ideologijos, nemanoma gyventi nesiren kant tam tikr vertybi sistemos - gyvenimo krypi, kuriomis mons tikisi geriausiai garantuoti savo teises. O vertybi pasirinki mas ir tokio pasirinkimo pagrindimas protu ir yra ideologija. Ideologikas yra ir pats kultros tapsmas, kiek jis yra smoningas vertybi rinkimasis ir j gyvendinimas. Tai reikia, kad ideologij priversti kurti net ir tie, kurie mano, kad gyventi be ideologijos ir yra geriausia ideologija. Gyvenimas be ideologijos yra pati blogiau sia ideologija.
. . // / . . . , . . . , 1997. . 560-561.
94

218

SPECIALIOJI DALIS

Be politins teisins ideologijos nemanoma jokia civilizuota visuomen. Labai ideologizuot dokument pavyzdiai gali bti JAV Konstitucija, prancz mogaus ir pilieio teisi deklaracija (1789), Visuotin mogaus teisi deklaracija (1948) (toks dokumentas yra ir 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija) ir kiti, esantys Vakar ali teisini sistem ir demokratini vertybi ideologinis pagrindas. alims (taip pat Lietuvai), pereinanioms i vienos verty bi sistemos kit, teisins ideologijos poreikis dar aktualesnis ir akivaizdesnis. Nacionalin teisin ideologija padeda konkreiam asmeniui, socialinei klasei, partijai vienaip ar kitaip orientuotis naujoje poli tinje, vertybinje aplinkoje. Jokia, net pati detaliausia galiojanios teiss propaganda negali ito padaryti. Skirtingai n u o konkrei ir utilitarini program, lozung, plan ir paad, teisin ideologija orientuoja ilgalaikes bendrsias moni vertybes. Teisins ideolo gijos status iandien Lietuvoje pretenduoja gyti teisins valstybs koncepcija. Teiss viepatavim propaguojanti ideologija turi propaguoti ir valstybs stiprinimo idj, kad valstybs valdia bt pajgi veiks mingai ginti teis nuo kriminalins agresijos. Tik stipri valstyb, turinti stipri vykdomj ir teismo valdi, gali utikrinti teiss viepatavim, nes teiss realyb - tai teiss ir jos interesais veikian ios valdios simbioz: teis suteikia valstybs raidai civilizuot, humanistin pltros linkm, o valstybs valdia utikrina tos lin kms visuotin privalomum, jos gyvendinim. Teisin ideologija (doktrina) gyja ypating praktin reikm steigus Konstitucin Teism, nes padidjo teiss aikinimo ir to aikinimo pagrindo - teisins doktrinos, praktin reikm. 4. TEISINS S M O N S F U N K C I J O S Pagal jurisprudencijoje nusistovjusias pairas pagrindinmis teisi ns smons, ypa teisins doktrinos, funkcijomis laikomos paintin, vertybin ir reguliacin. Paintin teisins smons funkcija Teisins smons tikslas - suvokti ir pagrsti teiss viet bei vaidmen socialinio reguliavimo veiksni sistemoje, o pagrindin jos funkcija - apmstyti tiek teisinius reikinius (teiskr, teiss

219

TEISES TEORIJA

taikym, socialin teiss veiksmingum), tiek paties socialinio gyvenimo raidos tendencijas, j sveik su teisine tikrove. Tokio painimo subjektas yra tiek statym leidjas, teisininkai, tiek apskritai pilieiai, vertinantys esamos teiss adekvatum ndie nos mogaus teisi saugos poreikiams. Vertybin teisins smons funkcija Remiantis teisine smone konkreios gyvenimo aplinkybs verti namos kaip juridikai reikmingos. Teisinis vertinimas - tai teiss subjekt veikla, kuria nustatoma, ar parlamento priimami statymai atitink teis ir konstitucij, kaip valstybs institucijos, pareignai ir iaip pilieiai laikosi teistumo ir teisingumo vyk dydami statymus. Reguliacin teisins smons funkcija Ji gyvendinama remiantis sistema motyv, vertybini orientacij, kurios veikia moni elges, normina j. Pavyzdiui, informacija apie teiss normas, kurias reiks vykdyti, paadina vis komplek s teiss subjekto emocij, igyvenim, samprotavim, kurie siprasmina kaip tam tikros teisto elgesio paskatos arba asocialaus elgesio stabdiai. iuo atveju teisin psichologija veikia kaip tam tikras konkreios ries elgesio motyvas. Su teisine smone perimama ir tam tikra vertybin orientacija. Viena ar kita socialin doktrina tampa asmens pastovios moralins pozicijos pagrindu, teisto elgesio stimulu, orientyru. 5 TEISINS P S I C H O L O G I J O S IR TEISINS I D E O L O G I J O S SANTYKIS Teisin psichologija yra tam tikras emocinis postmis formuotis tam tikros vertybins orientacijos teisinei ideologijai (doktrinai). Tai emo cionaliai suvoktas asmens, grups ar tautos interes santykis su galiojania ir pageidaujama teise. Teisin ideologija formuluoja ir pagrindia t interes siek virsti tam tikra visuomeninio gyvenimo tvarka. N u o emocijos prie logikos, o nuo logikos prie elgesio taisykli ir konkrei teisini santyki- toks yra kelias nuo teisins psichologijos iki teisins ideologijos, o nuo j o s - iki socialini santyki tikrovs.

220

SPECIALIOJI DALIS

'i

6. T E I S I N S S M O N S RYS

Toliau konkretinant teisins smons samprat, teisin smon skirstoma ris pagal: 1) subjekt; ir 2) priimam sprendim (idj) kompeten tingum. Subjekto atvilgiu teisin smon gali bti individuali, grupin ir visuomenin. Individuali teisin smon - tai pavieni asmen poiris galiojan i ar pageidaujam teis. Grupin teisin smon - tai tam tikro socialinio sluoksnio ar susivienijimo teisin smon. Todl ji visada diferencijuota. Gali bti darbdavi, darbinink, bedarbi, tautini maum, student, inteli gent, i kalinimo viet grusi, indlius komerciniuose bankuose praradusi ir kitoki asmen teisin smon. Tokiu atveju pozity vioji teis, teiss praktika vertinama konkreios socialins grups interes, jos teisi saugos poiriu. Visuomenin teisin smon - tai visuomens daugumos poiris galiojani ir pageidaujam teis. Tokios teisins smons turinys Lietuvoje iandien yra teisins valstybs koncepcija, kuriai pritaria visuomens dauguma ir kuri orientuojasi vis visuomens nari teisi gyvendinim. Pagal asmens turim teisin kompetencij teisin smon skirsto ma paprastj, profesionali, mokslin (teorin). Paprastoji, arba empirin, smon, kartais dar vadinama masine. Mat ios ries teisin smon susiformuoja stichikai, be didesni intelekto pastang, apmstym, be speciali teiss ir socialini proces studij. Tokia gali bti tiek individuali, tiek grupin smo n. ia vyrauja teisin psichologija, palyginti su teisine ideologija (emocijos nustelbia intelekt). Profesionali teisin smon - tai daniausiai teisinink smon. Ji formuojasi nuosekliai studijuojant teiss doktrinas, galiojani teis, jos taikymo praktik. ia puikiai dera psichologiniai ir ideo loginiai elementai. Mokslin teisin smon - tai teisinink mokslinink teisin smon. Ji formuojasi tyrinjant socialinius procesus, apibendrinant j teisinio reguliavimo praktik.

221

TEISES TEORIJA

Taigi teisin smon - tai teisini idj formavimosi, j ideologinio pagrindimo ir pasirengimo tapti teiss normomis stadija. Tai pradin smoningo ir organizuoto moni interes gyvendinimo stadija veriant tuos interesus socialine tvarka. Teisin smon teisininkui yra aktuali ne tik kaip teisini idj generatorius, j buvein, neja. Ji galiausiai yra sinonimas paios teisininko kvalifikacijos, kurios turin sudaro teisininko teiss ini, teisini gdi ir dorovins pozicijos itikimai tarnauti teiss viepatavimui sintez. Teisininko kvalifikacija ir yra jo teisins smons turinys.

II SKYRIUS

PEREINAMASIS LYGMUO: NUO TEISINS IDJOS PRIE TEISS NORMOS

Protinga, kas teisinga, o teisinga, kas ir kitiems naudinga, vadinasi, protinga, kas kuria vis gerov.

TEISKRA - TEISINIO REGULIAVIMO PRIEMONI GAMYBA

TEISKROS SVOKA

Socialinio intereso siekis tapti visuomenine tvarka prasideda n u o to intereso performulavimo teisines idjas - tam tikr pageidaujamo elgesio projekt. Kad pajgt daryti real poveik moni elgesiui, ios idjos-projektas turi perengti teisins smons ribas ir virsti teiss normomis. O tokio idj perdirbimo" teiss normas proce dr sistema ir yra teiskra. Tai visuomens ar galiot valstybs institucij veikla, kuria siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti teiss normas atsivelgiant vis visuomens nari teisi ir teist interes apsaugos bei gyvendinimo poreikius. Platesniu poiriu teiskra - procesas nuo teisinio sumanymo, teisins idjos suformulavimo iki teiss normos primimo ir paskel bimo (promulgacijos). Teiskra yra ir tas momentas, nuo kurio teiss tapsm sitraukia valstyb; tai forma, kuria teis susivienija su valstybe, kad bt utikrinama tolesn socialini interes juridizavimosi eiga. Teisine kryba valstyb tampa institucine teiss dalimi. Btent dl ios funkcijos teiskra yra viena i svarbiausi valsty bins veiklos krypi, nes viskas, kas vieai ir svarbaus daroma teisinje valstybje, daroma remiantis teiss normomis arba bendrai siais teiss principais. Teiskros tikslas demokratinje visuomenje - formuluoti teiss normas siekiant utikrinti mogaus teisi saug ir j gyvendinim.
223

TEISES TEORIJA

1. TEISKUROS SUBJEKTAI Teiskros subjektai: 1. Tauta. 2. galiotos valstybs institucijos (Seimas, Prezidentas, Vyriausyb, kitos valdymo institucijos). 3. Teismai. 4. Pilieiai, gyvendinantys savo subjektines teises (testament, civi lini sandori, darbo sutari sudarymo subjektai). Teistai su darytai ir galiojaniai civilinei sutariai naujasis CK pripasta statymo gali (6.189 str.). Tai reikia, kad piliei sutartimi sukurta individuali elgesio taisykl negali bti ataukta ar pa keista jokiu statymo lydimuoju (postatyminiu) aktu, o tik staty mu, ir tokiu, kuris nepaeist konstitucini mogaus teisi. 2. TEISKROS BDAI Remiantis valstybs aktyvumu kuriant teis, skiriami keli teiss norm krimo bdai: 1) originalioji kryba, kai sukuriama nauja, visuomenje neegzistavusi teisinio reguliavimo priemon - elgesio taisykl; 2) sankcionavimas - tai oficiali kompetentingos valstybs institucijos procedra, kuria patvirtinama (sankcionuojama) jau esa ma elgesio taisykl suteikiant jai teiss normos status - visuotin privalomum; ir 3) ratifikavimas - speciali sankcionavimo ris, kai parlamentas vadovaudamasis tam tikra procedra patvirtina tarp tautins sutarties, deklaracijos, konvencijos nustatyt elgesio taisykl, suteikia jai statymo gali ir kartu traukia j nacionalins teiss sistem. 3. TEISKROS RYS Atsivelgiant teiss norm krimo bdus, teiskra skirstoma ris.
ORIGINALIOJI TEISKRA

Tai kompetenting valstybs institucij (parlamento, prezidento, vyriau sybs, ministerij, departament, savivaldybi taryb, j valdyb ar kit valstybs institucij) krybin veikla, kuria sukuriama nauja elgesio taisykl - teiss norma.
224

SPECIALIOJI DALIS

Pagal subjekt originalioji teiskra gali bti tautos (referendu mas) ir kompetenting valstybs institucij. Referendumas - tai tokia teiskros ris, kai pati tauta visuotiniu balsavimu priima konstitucijos ar konkretaus statymo nuostatas, reglamentuojanias vidaus ar usienio politik. Kai kuriose alyse (Austrijoje, veicarijoje) referendumas vadinamas plebiscitu, arba tautos balsavimu". Referendumu sprendiami svarbiausi Valsty bs bei Tautos gyvenimo klausimai" (Lietuvos Respublikos Konstitu cijos 9 str.). iuo b d u buvo priimtas 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnis: Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika." Referendumas yra tiesiogins demokratijos institutas, kurio esm nusako du pagrindiniai poymiai: 1) tautos suvereni gali (suprema potestas) tiesioginis pareikimas; ir 2) priimt akt speciali juri din galia, kuri konkretinama tokiais poymiais: a) tik referendumu gali bti pakeiiamos Konstitucijos I skirsnio Lietuvos valstyb" ir XIV skirsnio Konstitucijos keitimas" nuo statos (1996 m. rugpjio 22 d. Lietuvos Respublikos referendu mo statymo 1 str.); b) referendumu priimtos nuostatos ar kitas sprendimas yra galutinis ir nereikalingas kurios nors institucijos patvirtinimo; c) referendumu priimti sprendimai, statym nuostatos, skirtingai nuo Seimo priimam statym, sigalioja kit dien po to, kai paskelbiami (33 str. 2 d.); d) referendumu priimtos nuostatos ar kitas sprendimas gali bti pakeistas ar panaikintas irgi tik referendumu (Lietuvos Respub likos referendumo statymo 34 str. 1 d.). Tai reikia, kad tautos sprendim gali pakeisti ar panaikinti ne valstybs institucija, o tik pati tauta kitu savo sprendimu. Referendumai gali bti skirstomi sprendiamuosius, patariamuosius ir ratifikacinius. Sprendiamieji referendumai - tai tokia tautos valios pareikimo teiskra forma, kai tauta visuotiniu balsavimu priima statymus ar j nuostatas. Patariamieji referendumai yra tie, kuriems teikiami svarstyti svar biausi alies gyvenimo klausimai, kai valdios institucijos siekia suinoti tautos nuomon konkreiu klausimu, kur valstybs institucijos rengiasi reglamentuoti.
225

TEISES TEORIJA

Ratifikaciniai referendumai - tai teiskros forma, kai tauta irei kia pritarim ar nepritarim valstybs institucij pasiraytai tarptautinei sutariai, konvencijai, deklaracijai. Deleguotoji, arba galiotoji, teiskra, - tai tokia originaliosios teiskros ris, kai kompetentinga valstybs institucija (pvz., parlamentas) paveda kitai valstybs institucijai (prezidentui, vy riausybei) ileisti statymo gali turint teiss norm akt. Lietu vos Respublikos Konstitucija nenumato deleguotosios statym teiskros. Tuo tarpu Italijos Konstitucija (1947) leidia parla mentui deleguoti statym leidybos teis Vyriausybei nustatyda ma, kuriam laikui, kokiems klausimams sprsti ta teis deleguo jama ir remiantis kokiais principais ja galima naudotis (76 str.).
SANKCIONUOTOJI TEISKRA

Ji nesukuria originalios teiss normos, o tik sankcionuoja (patvirtina) jau egzistuojani elgesio taisykl, t. y. skelbia j teiss norma ir pareigoja garantuoti jos vykdym valstybs prievarta. Sankcionuoto sios teiskros pavyzdiai gali bti paproi sankcionavimas. 1990 m. Lietuvos Aukiausioji Taryba nutarimu sankcionavo paprot gruo dio 25 d. vsti Kaldas, arba Kristaus gimimo vent. Paprotin elgesio taisykl susiformuoja anksiau u valstyb ir nepriklausomai nuo jos. Valstyb (parlamentas) gali sankcionuoti ne tik paproius, bet ir visuomenini organizacij ar emesni valsty bs institucij sukurtas elgesio taisykles. Pavyzdiui, Lietuvos teiss universiteto statutas yra sukurtas valstybs institucijos, kuri neturi teiss kurti teiss aktus, turinius bendrj teiss norm. Bet Seimui 1998 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. VIII-6031 patvirtinus (sankciona vus) io universiteto mokslinink susirinkimo suformuluotas elgesio taisykles, reguliuojanias universiteto vidaus gyvenim ir elges vis, kurie bendraus su universitetu, is statutas gyja bendrj teiss norm ir statymo lydimojo akto gali. Jeigu asmuo sudaro pasko los sutart arba gyja nuosavyb, tai is jo odinis potvarkis tebnie teis", - buvo sakoma romn statymuose 95 . iuo atveju norima pabrti, kad teiss normas neperengdami tam tikr rib kuria ir patys pilieiai, o valstyb pasilieka teis patvirtinti toki elgesio taisykl ir garantuoti jos vykdym.
95

Teiss etiudai. Vilnius, 1988. P. 74.

226

SPECIALIOJI DALIS

Iki iol Lietuvoje kai kurias technines normas (Keli eismo taisykles) sankcionuoja Vyriausyb, paversdama jas socialinmis tei sinmis, o juridins galios poiriu - statymo lydimojo akto normo mis. Taiau u kai kuriuos toki norm paeidimus numatyta net baudiamoji atsakomyb (BK 281 str.). Jeigu u statymo lydimajame akte nustatyt draudim paeidim gali atsirasti baudiamoji atsa komyb, tai statymo lydimasis aktas juridins galios poiriu prily ginamas statymui. Tai sukelia teiss akt hierarchijos painiav. Draudimai, u kuri paeidimus numatoma baudiamoji atsakomyb (kalinimas), privalo turti statymuose nustatyt draudim form, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij pagrindines asmens teises gali riboti tik statymas: Niekam neturi bti atimta laisv kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedras, kokias yra nustats statymas." (20 str. 2 d.) Tai reikia, kad jeigu statymo skiriamos kriminalins bausms, tai jos turi bti skiriamos tik u paeidimus toki draudim (asmens teisi ribojim), kurie irgi nusta tyti statymo. Sankcijas nustatantis teiss aktas negali bti didesns juridins galios, negu tas teisinio reguliavimo aktas, kuris t draudi m formulavo. Btent ia irykja praktin reikm jau minto skirtumo, kad baudiamieji statymai ne draudia, o tik baudia. Baudiamieji statymai yra skirti ne teiss subjekt teisiniam statusui, vadinasi, ir ne draudimams nustatyti, o tik reguliacini teiss norm, iuo atveju - administracini statym, nustatytiems draudimams (pa reigojimams) baudiamosiomis sankcijomis garantuoti. Baudiamoji atsakomyb gali atsirasti paeidus tik statymo, o ne jo lydimojo akto nustatyt draudim. Vadinasi, jeigu u Keli eismo taisykli paei dim nustatoma baudiamoji atsakomyb, tai i taisykli sankcio navimas - ne Vyriausybs, o Seimo kompetencija ir tas sankcionavi mas turt bti forminamas ne Seimo nutarimu, o statymu. Sankcionuotosios teiskros ris yra ir tarptautini sutari ratifikavimas (lot. ratus - teistas, facio - darau, tvirtinu (darau teist). Si teiskros procedra atjo i valdov absoliutizmo laik, kai monarchas tvirtino savo atstovo pasirayt sutart. Tai kontrols forma, ar atstovas pasira sutart nevirydamas jam suteikt galio jim. Konstitucinse valstybse ratifikavimas tapo priemone parla mentarams dalyvauti vyriausybs vykdomoje usienio politikoje. Privaioji teiskra" - tai piliei priimami individuali teiss norm aktai, skirti kuriai nors j subjektinei teisei gyvendinti (civilins sutartys, testamentai).
227

TEISES TEORIJA

4. TEISKUROS STADIJOS Teiskura, arba statym leidyba, yra sudtingas, daugiapakopis procesas, vienaip ar kitaip varantis, ribojantis mogaus teises ir dl to labai atsakingas, reikalaujantis i statym leidjo solidios moks lins kompetencijos, gebjimo suvokti vairi visuomeninio gyvenimo srii raidos perspektyvas, numatyti socialinius priimam statym veikimo padarinius. Todl iskiriamos dvi pagrindins statymo reglamentuojamos teiss norm krybos (teiskros) stadijos: 1) teiss norm akto paren gimas; 2) teiss norm akto primimas ir paskelbimas. Pirmosios stadijos procedros: a) statym leidybos iniciatyvos teiss gyvendinimas (pirminis teiss norm akto projekto parengimas, arba teisinis silymas, projekto registravimas); b) projekto svarstymas pagal tam tikras procedras; c) projekto primimas. Antrosios stadijos procedros: a) teiss norm akto pasiraymas ir paskelbimas (promulgacija); b) teiss akto sigaliojimas. Pirmoji stadija prasideda nuo teisins idjos susiformavimo ir jos paplitimo visuomenje. Kiekviena paangi socialin idja, taip pat teisin, aplenkia esam visuomens smons ir visuomenini santy ki brandos lyg. itaip pasireikia tokios idjos varomoji, kuriamoji galia. Bet dl io radikalumo ji patiria ir tam tikr visuomens pasiprieinim. Ir tai suprantama. Kadangi senja tvarka yra mate rializuotas tam tikros socialins grups interesas (nauda), todl to intereso turtojas iri kiekvienos naujos teisins idjos pretenzij tapti visuomeninio elgesio taisykle kaip pavoj savo interesui, savo socialiniam prestiui. Bet juo demokratikesn yra visuomen (jokia socialin grup neturi pernelyg rykios ekonomins ar politins persvaros, o jos pilieiai aktyvs gindami savo teistus interesus), tuo plaiau visuomenin tvarka pagrsta vairi socialini grupi interes kompromisu, tuo lengviau joje prasiskina keli naujos idjos, taip pat teisins. Susiformavus teisinei idjai, kyla reikalas j svarstyti parlamen tui ir paversti teiss norma. Todl teisins idjos kelias i

228

SPECIALIOJI DALIS

valstybs institucij prasideda nuo statym iniciatyvos teiss gy vendinimo.

STATYM INICIATYVOS TEIS

Tai leidimas silyti Seimui priimti ir ileisti tam tikr teiss norm akt (statym). Pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucij i teis turi Lietuvos Respublikos Seimo nariai (kiekvienas ar j grup), Lietuvos Respublikos Prezidentas, Vyriausyb ir 50 tkstani pilie i, turini rinkim teis (68 str.). i subjekt pasilytus statym projektus Seimas privalo svarstyti. statym projekt, inoma, gali silyti Seimui ir bet kuris pilietis ar piliei susivienijimas, bet tokio silymo Seimas neprivalo svarstyti.
PROJEKTO IR SVARSTYMAS REGISTRAVIMAS IR KOMITETUOSE

SEIMO KOMISIJOSE

Silomas teiss akto projektas, registruotas Seime, toliau siuniamas atitinkamus Seimo komitetus ir komisijas susipainti ir parengia mas svarstyti Seimo posdyje. Sis etapas apima daugel procesini veiksm: projekto teigini patikrinim statym leidybos technikos poiriu, ar tekste vartojamos svokos, teiginiai vieni kitiems neprie tarauja, ar jie vienareikmikai apibrti, atliekama kriminogenin (ar tai neskatins nusikalstamumo), ekonomin (koki ekonomini, socialini padarini sukels jo primimas ir veikimas) ir kitokios ekspertizs. Projektas toliau derinamas su Vyriausybe, Teisingumo ministerija, kitomis suinteresuotomis valstybs institucijomis, politi nmis partijomis, visuomeninmis organizacijomis, socialinmis gru pmis, skelbiamas spaudoje, internete visuomenei susipainti, pas kui svarstomas Seimo komisijose, komitetuose ir t. t.
STATYMO PROJEKTO SVARSTYMAS SEIMO POSDYJE

Jis vyksta keliais skaitymais ir pradedamas iklausant pirmiausia statymo projekto iniciatori ir atitinkamo komiteto nuomon apie pagrindinius jo teiginius. Projekto tekstas svarstomas aptariant kiek vien jo straipsn. U kiekvien Seimo nari pasilyt projekto patais balsuojama atskirai. Projektas gali bti arba priimamas, arba atmetamas, arba siuniamas toliau tobulinti.

229

TEISES TEORIJA

STATYMO PRIMIMAS

statymas laikomas priimtu, jeigu u j balsavo dauguma Seimo nari, dalyvavusi posdyje (pus plius vienas) (Konstitucijos 69 str. 2 d.). Konstituciniai statymai priimami, jeigu u juos balsavo dau giau kaip pus vis Seimo nari, o keiiami ne maesne kaip trij penktadali vis Seimo nari bals dauguma. statym nuostatos gali bti priimamos ir referendumu (Konstitucijos 69 str. 3-4 d.).
STATYMO PASIRAYMAS IR PASKELBIMAS

Tai paskutin, btina teiskros stadija, nes su ja susijs statymo sigaliojimas: galioja tik paskelbti statymai" (Konstitucijos 6 str.), arba non obligat lex nisi promulgata (statymas nepareigoja, jei jis nepaskelbtas). statymo projekto pasiraymas ir paskelbimas spaudo je yra tas momentas, nuo kurio statymo projektas tampa statymurealia socialinius santykius norminania jga. Tai visuomens infor mavimas, kokio elgesio i jos reikalaujama. Todl Seimo priimtas statymo projektas siuniamas Lietuvos Respublikos Prezidentui pasirayti ir paskelbti. Prezidentas, nesu tikdamas su statymo turiniu, gali pasinaudoti santykine veto teise ir grinti Seimui jo priimt statym svarstyti pakartotinai, nurody damas, kurias statymo vietas ir kodl Seimo nariams reikia atkreipti dmes (Konstitucijos 71 str. 1 d.). Pasiras Seimo priimt statymo projekt, Lietuvos Respublikos Prezidentas skelbia j Vals tybs iniose". Pagrindines statym primimo ir paskelbimo procedras nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija (68-72 str.) ir 1993 m. spalio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo Statutas bei vlesni jo pakeitimai ir papildymai, taip pat 1995 m. gegus 2 d. Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymas. Primus ir paskelbus statym, prasideda atvirktinis procesas. statymas grta monms jau kaip privalomi paliepimai ir iaikja jo likimas - arba jis gyvendinamas, arba visuomen jo nepriima ir jis lieka popieriuje. Jeigu toks statymas daugeliu atvej nevykdo mas, jeigu prie j protestuoja tam tikra visuomens dalis, jeigu jis sukelia neigiam socialini padarini, formuojasi naujos teisins

230

SPECIALIOJI DALIS

idjos, susijusios su btinybe j papildyti nauja teiss norma ar pakeisti. Tada prasideda teiss judjimas nuo teisini santyki prie teisini idj, o nuo j - vl teiss norm link. Teiskra gyja rato pavidal, kad visada ilikt atvira sistema, kaip kad tokia sistema yra pats gyvenimas. 5. TEISKROS P R I N C I P A I
Geri statymai yra tvarkos ir teisingumo enklas.

Solonas

Kad teiss normos vienodai tarnaut vis visuomens nari ir socialini grupi pagrindinms mogaus teisms, orientuot mones santarv, o j vykdymas nereikalaut didinti prievartos, teiskra demokratinje visuomenje turi atitikti tam tikrus i pilietins teiss sampratos ir teisinio statymo koncepcijos iplaukianius principus.
TEISTUMO PRINCIPAS

Tai teiskros subjekt veikla, atitinkanti statym nustatytus leidi mus ir draudimus. Jis reikalauja, kad valstybs institucijos, kurdamos teiss aktus, neviryt savo kompetencijos, laikytsi kiekvienai teiss akt riai nustatytos t akt primimo ir ileidimo tvarkos (procedr) ir subordinacijos pagal juridin gali: Seimo priimami statymai turi neprietarauti Konstitucijai (7 str.), o Prezidento dekretai, Vyriausy bs nutarimai, kit valstybs institucij teiss aktai - Konstitucijai ir statymams. Teiss aktas, prietaraujantis auktesn juridin gali turiniam teiss aktui, yra neteistas ir negalioja. Teis konstatuoti tok prietaravim suteikta Konstituciniam ir Administraciniam teismams. Taiau teistumo principas teisinje valstybje reikia ne tik formos, bet ir turinio teistum: vadinasi, konkretus teiss aktas turi neprietarauti ne tik auktesn juridin gali turiniam teiss aktui, bet ir pagrindinms mogaus teisms; jis neturi tvirtinti statym leidjo savivals t teisi atvilgiu.

231

TEISES TEORIJA

TEISKUROS DEMOKRATIKUMO IR VIEUMO PRINCIPAS

iuo principu siekiama sudaryti slygas sitraukti teiskr visuo menei. Jis pareigoja parlament vieai skelbti rengiam statym projektus, kad pilieiai galt laiku su jais susipainti ir pareikti savo silymus. Tokie projektai gali bti svarstomi per spaud, radij, televizij, juos isiuntinjant suinteresuotiems moni susivieniji mams, valstybs institucijoms, platinant internetu. Gautas visuome ns pastabas statym leidjas privalo svarstyti atitinkamose teiskros komisijose, komitetuose, j pagrindu tobulinti rengiamo statymo projekt siekiant skirting interes kompromiso ir bendros gerovs.
TEISKUROS PROFESIONALUMO PRINCIPAS

Tai pastanga kitomis priemonmis siekti kuriam teiss akt koky bs ir praktinio j veiksmingumo. statymo krjas yra pareigojamas gerai ianalizuoti, painti tam tikrame regione konkreiu laiku kylanius mogaus teisi apsaugos ir gyvendinimo poreikius, reikalingus atitinkamo teisinio reguliavimo. Taip pat statym leid jas privalo prognozuoti priimamo teiss akto ekonominius, sociali nius padarinius bendrai krato rimiai ir gerovei. Tam kvieiami vairi srii specialistai, teisininkai, remiantis j pastabomis tobu linami statymo turinys ir forma.
SOCIALINIO KOMPROMISO PRINCIPAS

Nuosaikumo dvasia turi bti statym leidjo dvasia. . Monteskj Sis principas pareigoja statym leidj knyti priimam teiss akt normose vienod vis socialini grupi interes apsaug, o tiems interesams susiprieinus, j prieprie veikinti abipusmis nuolaidomis (kompromisu). Socialinio kompromiso prielaida - tolerancija: santykio dalyviai tik tada gali pasiekti kompromis arba yra pareigoti kompromisui, jei jie pripasta vienas kit kaip teiss subjektus ir vienas kito interesus ir nori bendrauti i prielaid pagrindu. Dabar Vakaruose pltojamos procedrinio teisingumo", arba teisinio diskurso, teorijos (D. Rolsas (J. Rawls), J. Habermasas ir kt.) formuluoja ir grindia procedras, kuriomis bt siekiama
232

SPECIALIOJI DALIS

teisingumo kaip socialinio kompromiso. iuo poiriu isiskiria D. Rolso teisingumo teorija, kuri susilauk plataus pripainimo dl to, kad teisingumo sampratoje mgino suvienyti tradicines sutarties teorijas ir procedr idj. Teisinio personalizmo poiriu procedrinis teisingumas - tai faktikai paieka procedrini priemoni (logins ir teisins techni kos) siekiant suteikti teisi ir pareig vienovs pavidal santykiams, kur susiduria skirting socialini grupi interesai ir kuri gyvendi nimui reikia suteikti kompromisin ir dl to santykinumo pobd. Teisi ir pareig vienov yra socialinio kompromiso, kaip praktikai egzistuojanio teisingumo, iuolaikin teisin forma. Procedrinis tei singumas, kaip ir teisinis personalizmas, yra tos paios subjektins teiss ir jos gyvendinimo paiek teorijos, papildanios viena kit. Socialinis kompromisas yra kelias teisingum kaip nuolat atvir proces. Socialiniu kompromisu pagrsti statymai palaiko socialin san tarv ir socialin stabilum, o j vykdymas utikrinamas minimalia valstybs prievarta. princip ignoruojantys statymai negali bti ilgalaikiai, jie moni laikomi neteisingais", neprotingais".
ISAMUMO PRINCIPAS

is principas reikalauja, kad parlamentas laiku ileist statymus, reikalingus pagrindiniams Konstitucijos paliepimams vykdyti, kad pilieiai turt visas Konstitucijoje nurodytas teisines priemones savo konstitucinms teisms apsaugoti ir operatyviai, maiausiomis pastan gomis gyvendinti (Peticij statymo primimo vilkinimo pavyzdys).
DAUGUMOS PRINCIPAS

Jis tvirtintas Konstitucijoje kaip Seimo ir kit atstovaujamj insti tucij veiklos, statym ir kitoki sprendim primimo procedros principas: priimamas tas statymo projektas, kuris susilauk daugu mos Seimo nari (Konstitucijos 69 str. 2 d.) ar tautos pritarimo. Juo remiantis priimami visi referendumui pateikiami sprendimai. Taiau daugumos principas gali bti ir diktato principas, legalizuojantis maumos teisi paeidim. Dauguma nra teis paeisti maumos teises. Todl kuriant teis daugumos principas neturi pakeisti socia linio kompromiso principo. Demokratini krat atstovaujamosios valdios institucijose daugumos principas taikomas retai, ir tik tais
233

TEISES TEORIJA

atvejais, kai didelmis pastangomis vis dlto nepavyksta pasiekti kompromiso formuluojant konkreios teiss normos tekst. Jis yra tam tikro spaudimo priemon, taikoma kratutiniais atvejais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 2 dalis leidia priimti statym, jeigu u j balsavo dauguma Seimo nari, daly vaujani posdyje". Konstitucija nereglamentuoja, kiek maiausiai Seimo nari turi dalyvauti Seimo posdyje, kad priimti teiss aktai galiot. itaip nustatyta todl, kad pavieniai Seimo nariai nedalyva vimu negalt trukdyti priimti tam tikro statymo.
EKONOMIKUMO PRINCIPAS

Sis principas reikalauja, kad statymo projektas bt rengiamas, o priimtas statymas bt vykdomas maiausiomis laiko, energijos, mediag ir kitokiomis snaudomis. princip ignoravo Vyriausybs 1998 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. 83 Dl pirmosios laiko juostos laiko taikymo", kuris, pavlins darbo dienos pradi, pareigojo viesias Lietuvos valstybs staigas, o per jas - ir Lietuvos mones ilgiau dirbti tamsiu paros metu (didinti nebtinas energijos snau das, veikti maesnio saugumo slygomis) ir ilgiau miegoti viesiuoju paros metu. Plutarchas gyr Solon u tai, kad is statymus labiau derino prie aplinkybi negu aplinkybes prie statym" 96 . Teiskuros principus galima apibendrinti inoma F. Bekono (Bacon) ivada: statym galima laikyti geru, jeigu jis tikslus, jeigu jo reikalavimai teisingi, jeigu jis lengvai vykdomas, jeigu jis suderintas 97 su valstybs forma ir jeigu skatina pilieius griui." Legem brevem esse oportet, uo facilius ab imperitis teneatur.* Seneka 6. TEISKUROS J U R I D I N TECHNIKA

Viena i svarbiausi teiskuros tobulinimo slyg - imanymas tam tikr metodini reikalavim, taisykli ir technini priemoni, reikaPlutarchas. Biografijos. Vilnius, 1998. P. 28. . . . 1. , 1977. . 481. statymas turi bti trumpas, kad nepatyrusiam bt lengviau jo laikytis.

234

SPECIALIOJI DALIS

lingu objektyvizuojant teisines idjas teiss normas. ie reikalavi mai ir priemons per daugel ami yra ipltoti vairi ali ir koncentruotai apibendrinti tokia ini sritimi, kuri vadiname juri dine teiskros technika. Si technika - tai sistema kalbini, logini ir organizacini priemoni bei procedr, kuriomis formuluojamos, aikina mos ir struktrikai idstomos teiss normos, rengiami, sudaromi, formi nami, ileidiami, sisteminami, saugomi ir randami teiss norm aktai. Tokios technikos valdymo poreik itin jauia parlamentarai, valstybs valdymo aparato tarnautojai, teisininkai - visi tie, kurie susiduria su vairi teiss akt kryba, j taikymu, sisteminimu. Ypa tai aktualu demokratinje valstybje, kai reikia kurti statymus atsivelgiant ne kurios nors vienos, o vis socialini grupi interesus, kai klasi kov" reikia keisti socialiniu bendravimu ir santarve. Kai kurie autoriai (M. N. Marenko), pabrdami ypating teisins technikos svarb, mano, kad sukurti veiksming statym yra tas pats kaip atrasti mokslo dsn9S. Ir ne be pagrindo, nes kuriant konkret statym reikia integruoti vairaus ontologinio lygmens vertybes: moni einamuosius ir perspektyvinius poreikius, ekono mines, intelektines, psichologines tautos galimybes veikti pagal pro jektuojam elgesio taisykl, atsivelgti mokslo ir technikos lyg, socialin visuomens struktr, vyraujani socialini jg santyk, nuo kurio priklauso pritarimo ar pasiprieinimo statymui jga, ir kita. Todl statym leidjui privalu: painti vairi socialini grupi ir visuomens apskritai inte resus, toje visuomenje susiklosiusius paproius, tradicijas, visuomens daugumos ekonomines, intelektines, psichologines galimybes gyvendinti projektuojamo statymo nustatom tvar k ir tai atsivelgiant reguliuoti socialinius santykius; panaudoti teiskrai mokslo ir technikos laimjimus; lyginti projektuojam statym ne tik su panaiais praeityje taikytais teisinio reguliavimo bdais ar su dabar galiojaniais kit ali statymais, bet ir su kitais tos paios socialini santyki ries reguliatoriais" (dorovs normomis, visuomeni ni organizacij normomis) ir kita.

. . 2. / . . . M. H. . , 1998. . 174. 99 Ten pat. P. 175.

235

98

TEISS TEORIJA

Vis vertybi spektr statym leidjas turi apimti, integruoti vienu proto aktu" ir performuluoti aiki, vienareikmikai su prantam elgesio taisykl. Ir ia statym leidjui talk ateina teiskros juridin technika. Jai keliami du tikslai: 1) racionaliai reguliuoti visuomeninius santy kius, vengti norminimo sprag, padti taupiausiomis priemonmis siekti bendrj teiskros tiksl; 2) formuluoti ir idstyti teiss normas taip, kad j adresatai (asmenys) aikiai suprast jiems nustatom teisi ir pareig turin bei pobd, taip pat teisinius faktus, kuri pagrindu tos teiss ir pareigos atsiranda, pasikeiia ar baigiasi. Siekiant i tiksl, teiskros technikos taisykls skirstomos tris ris.
IORINIO TEISS AKT TVARKYMO TAISYKLS

Kiekvienas teiss aktas privalo turti iorinius rekvizitus (poymius), rodanius jo juridin gali, reguliavimo objekt, galiojimo srit, suteikianius dokumentui oficialumo: ries pavadinim (statymas, dekretas, nutarimas, sprendimas, instrukcija ir t. t.), sudariusios institu cijos ar pareigno pavadinim (Seimo ar Vyriausybs nutarimas, Ministro pirmininko potvarkis), taip pat pavadinim, atspindint teiss akto turin (nutarimas skirti baud arba patvirtinti tam tikros staigos statut), reguliavimo objekt (teismo sprendimas alos atlyginimo byloje). ie pavadinimai turi bti kiek galima trumpesni. Toliau teiss norm akte turi bti paymta jo sudarymo vieta ir data, taip pat eils numeris, reikalingas racionaliai teiss akt paie kai. Toki numeracij turi Seimo statymai, nutarimai, Vyriausybs nutarimai, savivaldybi taryb sprendimai ir kiti aktai. Btinas akto rekvizitas - j pasiraiusio pareigno pareigos, vardas ir pavard. ia ivardyti teiss norm akto rekvizitai apibendrinant vadina mi akto (dokumento) antrate.
BENDRJ TEISS NORM AKTO
STRUKTRAI KELIAMI REIKALAVIMAI

Viena i toki procedr yra reikalavimas, kad viename teiss norm akte bt idstomos tik vienos ries teiss normos. Toks aktas turi turti pakankamai apibrt reguliavimo objekt ir bti skirtas vienariams visuomeniniams santykiams reguliuoti. Jis neturi regu236

SPECIALIOJI DALIS

liuoti vairi ri santyki. Santykius, sudaranius skirting teiss ak objekt, reguliuoja atskiri teiss aktai. Geriau ileisti kelis teiss norm aktus negu viename akte formuluoti teiss normas, reguliuo janias vairius socialinius santykius. Pavyzdiui, teisins technikos poiriu bt nekorektika Darbo sutarties statyme kartu su teiss normomis, nustataniomis darbo sutarties sudarymo, nutraukimo, pakeitimo slygas, idstyti ir teiss normas, reguliuojanias darbuo toj pensinio aprpinimo tvark. Tai sunkint teiss akt sistemini m, teiss norm paiek ir galiausiai- pat mogaus teisi apsau gos proces. Bendrj teiss norm aktuose pirmiau idstomos bendrosios normos, p a s k u i - specialiosios, konkretinanios pirmsias; pirmiau materialiosios teiss normos, paskui - proceso teiss normos.
TEISS NORM KALBAI KELIAMI REIKALAVIMAI

Demokratinje visuomenje turi bti nauja ne tik teiss turinys, bet ir jos forma, mstymo stilius (mini raikos bdas). Tas stilius turi bti ne tik tikslus, vienareikmikas, esm tiesiai smingantis, bet ir lengvai suprantamas, estetikas, gyvas, nenuobodus, t. y. problemas keliantis ir atsakym jas iekantis, nes dabar kreipiamasi ne negyv abstrakcij - klas, taut, visuomen ar pasaulirin bendrij, o konkret gyv asmen - teiss subjekt. N u o kalbos priemoni tikslumo labai priklauso teisinio mstymo aikumas, tikslumas, o galiausiai - ir mogaus teisi gynybos operatyvumas, rezultatyvumas. Sakoma, kad viduramiais vienas teismas iteisinamj nuosprend buvo suformulavs taip: Pakarti negalima, paleisti." Teismo ratininkas, perraydamas nuosprend, kurio kopija turjo bti teikta nuosprendio vykdytojams, kablel padjs ne po odio negalima", o prie j, todl nuosprendis gijs prieing reikm: Pakarti, negalima paleisti." Tai reikia, kad teiss norm formuluotms privalus matematinis (vienareikmis) tikslumas, nes u kiekvienos tokios formuluots slypi moni liki mai: bet koks teisini formuluoi netikslumas gali virsti vienokiu ar kitokiu mogaus teisi paeidimu, pagrindu kaltiesiems ivengti teisins atsakomybs arba nukentti teisiesiems. Formuluojant teiss normas, vartojami trij ri terminai: bend rieji ne teiss terminai, kuriais ymimos ne teiss, o visiems mokslams bendros svokos (asmuo, valstyb, mogus, kultra, metodas, veika ir
237

TEISES TEORIJA

kt.); bendrieji teiss terminai - tai odiai, kuriais ymimos plaiau sios teisins svokos ir kurie vartojami visuose arba bent daugelyje teiss moksl: teis, teisingumas, teiss paeidimas, teiss norma, teisin atsakomyb, teisinis santykis, teisin smon, teisin kultra ir t. t.; specialieji teiss terminai, ymintys teiss svokas, vartojamas tik kai kuriuose teiss moksluose: netesybos, administracin atsakomyb, ranga, regresinis (atgrtinis) iekinys, deliktinis veiksnumas, didesnio pavojaus altinis, nenugalima jga, kalinimas ir kiti. Kad tinkamai ireikt teisinius nurodymus ir paliepimus, skaid rint teisin mstym, iems terminams keliami tam tikri reikalavimai: Termin vienareikmikumas Jis reikalauja, kad teiss normos bt formuluojamos trumpai, tiksliai ir apibrtai, kad teiss ir pareigos, j atsiradimo, pasikei timo ar pasibaigimo pagrindai bt lengvai ir vienareikmikai atpastami, suprantami, kad odinis teiss norm tekstas nesi skirt nuo logins j prasms. Teiss norm akte neturi bti dviprasmybi, nesuprantam termin ar pasakym. Kartu reikia vengti tarptautini odi, neologizm, archaizm, metafor, daugiareikmi frazi. Teiss akt kalbos privalumai - tikslu mas, apibrtumas, stereotipikumas, konkretumas, aikumas. Teiss terminijos vienov iuo reikalavimu konkretinamas termin vienareikmikumas. Tai reikia, kad vairiuose teiss norm aktuose teiss terminai turi bti vartojami ta paia prasme. Termino prasm - tai ta svoka (esminiai ymimo objekto poymiai), kuri terminas ymi. Negalima vienu terminu ymti keli teiss svok arba keliais terminais vienos svokos. iam principui nusiengia Lietuvos Respublikos CK, ta paia prasme vartojantis du terminus: prievol ir pareiga. Teiss akte turi bti vartojami visuotinai teiss moksle ir teiss praktikoje pripainti terminai. Rengiant specialius teiss aktus (sanitarijos, medicinos, veterinarijos, technikos saugumo srities) gali bti vartojami specialieji terminai. Bet jie turi bti vartojami prasta tai mokslo ar veiklos sriiai prasme. Termin tikslumo ir apibrtumo gali bti siekiama legaliomis definicijomis (definicins normos), kuriomis yra apibriami ter minai, pateikiami j aikinimai, btini teiss akto adresatams. Pavyzdiui, kad taikant BK specialiosios dalies teiss normas vienodai bt suprantama, koki veik pagal kodeks reikia
238

SPECIALIOJI DALIS

laikyti nusikaltimu, bendroji BK dalis formuluoja definicin teiss norm - nusikaltimo svok, kuri tampa privaloma visais atve jais taikant BK specialiosios dalies normas. Tokie apibrimai vadinami svok formalizacija - ji daro teisin reguliavim tikslesn, apibrtesn, vienodesn. Formuluoi trumpumo ir api brtumo pasiekiama vartojant specialiuosius terminus, standar tinius pasakymus, pavyzdiui, asmens subjektikumui nusakyti vartojami terminai teisnumas, veiksnumas, pakaltinamumas. Santykinis teiss termin pastovumas kaip j vienareikmio suvokimo slyga Teiss norm formuluots turi pasiymti tam tikru standartikumu, gramatiniu vienodumu ir stabilumu. Danas terminologinis novatorikumas nepageidaujamas, nes gali sukelti nesusipratim aikinant ir taikant teiss normas. Vadinasi, teiss akt terminija turi bti santykikai pastovi, visuotinai sitvirtinusi visuomens leksikoje. Teiss terminai keiiasi tik keiiantis teiss sampratai, su kuria teis ateina naujos svokos arba senosios gyja kai kuri nauj esmini poymi, kuri nepajgia vienareikmikai ireikti senieji teiss terminai. Pavyzdiui, esant etatistinei teiss sampratai, kriminalin bausm laisvs atmimas tiksliai ireik neribot valstybs vali asmens atvilgiu: valdia gali atimti asmens laisv turdama pagrind ir be pagrindo (taut trmimas Sibir arba yd siuntimas koncentracijos stovyklas ir udy mas vien todl, kad jie ydai). Tuo tarpu vadovaujantis pilietins teiss samprata, kai pripastama, kad valstyb negali savavaliauti asmens atvilgiu, laisvs ribojimas yra ne jos atmimas, o subjektyvios teiss laisv praradimas atsisakius vykdyti pareig, kuria privaljo bti legalizuojama asmens teis laisv. Todl laisvs atmimo termin turt keisti tiksliau i svok ireikian tys teiss terminai laisvs praradimas, kalinimas. domu pabrti, kad Antrosios Lietuvos Respublikos Baudiamasis Statutas (1934) nevartojo termino laisvs atmimas. Tas terminas pasirod tik tarybinje teisje ir vartojamas iki iol. Bet nauji tikslesni teiss terminai turt ateiti oficiali teiss akt terminij ne per teiss aktus, o per teiss moksl, kur pirmiausia suformuojama, pagrindiama ir logikai legalizuojama tokio termino prasm - teiss svoka. Tik pripaintas juris prudencijoje, naujas teiss terminas vartotinas teiss normoms
239

TEISES TEORIJA

formuluoti, nes jis jau bus sitvirtins teisinink ir visuomens teisinje smonje ir vienareikmikai suprantamas. Btina eiti n u o doktrinos prie teiss terminijos ir teiss normos, o ne atvirkiai. Kol sitvirtina teisinje smonje, nauji teiss terminai kur laik gali bti vartojami kartu su senaisiais, nurodant, kad naujasis terminas ymi t pai teiss svok, kuri iki iol ymjo senasis terminas, tik tiksliau j ireikia. Lietuvikoje teiss literatroje kur laik konkuravo naujasis terminas teiskra su senuoju teisdara, o dabar - pareiga su prievole. Lygiagretus termin vartojimas leidiamas tik teiss moksle, bet ne formuluo jant teiss normas. Termin vienareikmikumas (tikslumas) rodo, kokiu laipsniu yra ipltotos teiss svokos. Kol tos svokos miglotos, neaikios, tol ir jas ymintys terminai turi bti daugiareikmiai, netiksliai orientuojantys. Teiss terminai yra odiniai teiss svok enklai ir teisinio mstymo priemons. J tikslumas rodo teisinio paini mo paang: n u o teisini termin tikslumo labai priklauso teisinio mstymo aikumas, o nuo io - ir priimam sprendim kokyb. Teiss kalbos (termin) ekonomikumas Jis reikia, kad teiss norma formuluojama vartojant maiausiai kalbos priemoni (odi). Teiss akto tekstas turi bti lengvai apvelgiamas, formuluojamas tik loginiu poiriu btinais termi nais vengiant odins teksto perkrovos. Jau antikoje suvokta, jog statymas turi bti trumpas, kad nepatyrusiam bt lengviau jo laikytis". Juk nuo statymo tikslaus suvokimo labai priklauso ir praktinis jo veiksmingumas, teistumas, nes ne visada mons paeidia statymus tik i blogos valios. Daugodiaujant gali bti prarasta pagrindin normos mintis. Daugodiavimas kartu su formuluoi neapibrtumu gali tapti pagrindu vairiai aikin ti teiss norm, kliudyti vienareikmikai j suprasti ir taikyti. Prie teiss kalbos ekonomikumo, inoma, prisideda ir mintas termin vienareikmikumas, nes padeda ivengti nereikaling diskusij arba net teisini veiksm, kurie danai vilkina bylos nagrinjim teismuose, asmens teisi atkrim, didina nebtinas paties teisinio proceso snaudas.

240

SPECIALIOJI DALIS

Juridin teiskros technika padeda aikiau ireikti statym leidjo vali, mogaus teisi saugos poreikius, lengvina teiss nor m paiek, j gyvendinim, racionalizuoja vis teisin proces. Visa tai reikalauja i statym leidjo kompleksins kompetenci jos, o pai teiskur daro ne tik itin sudtingu intelektiniu procesu, bet ir labai atsakinga socialine, dorovine akcija, nes, pasak Solono, statym ydos yra nesuskaiiuojam nelaimi prieastis" 1 0 0 . staty mais yra kuriama bsim socialini santyki kokyb, mogaus teisi saugos laipsnis.

Plutarchas. Min. veik. P. 20.

III SKYRIUS

ANTRASIS TEISS EGZISTAVIMO LYGMUO - TEISS NORMA

Teis egzistuoja tam, kad priverst mones daryti tai, ko kitaip jie nedaryt.
J. Benthamas

1. TEISS N O R M A KAIP T E I S I N I O R E G U L I A V I M O P R I E M O N Teiss normos (lot. norma - nustatytas kiekis, dydis, matas, pavyz dys, taisykl) yra teisinio reguliavimo priemons, norminis visuome ninio santykio modelis, daniausiai nustatytas ir garantuojamas valstybs. Tai lemia ypating j viet pltojantis teisei. Nors sakme, kad i mint trij teisins bties lygmen nereikia iskirti kurio nors vieno kaip pagrindinio, svarbiausio (tik visi kartu jie sudaro gyvj teis), taiau teiss normos, anot R. Z. Lifico, yra juridikiausias", matomiausias teiss elementas. Siame teiss objektyvizavimosi tarpsnyje teis, minta, organikai i vidaus susivienija su valstybe (valstybs valdia), i kurios ji gauna visuotin privalomu m ir to privalomumo garant. Teis tada pasirodo ne tik kaip elgesio taisykl, bet ir kaip visuotinai privaloma. Teisininkai dl profesijos ypatum pirmiausia turi reikal su teise ne kaip su procesu, o kaip su teiss normomis. Tai ir yra psichologinis pagrindas, dl kurio linkstama teiss normas laikyti pagrindiniu teiss lygmeniu - itaip atsiranda ir gyvuoja normatyvistin teiss samprata, tapatinanti teis su viena jos stadija - teiss normomis. Todl teiss praktikos poiriu teiss normos lieka ypa tinga teiss tapsmo stadija, koncentruota teiss esms iraika. Kadangi pozityviosios teiss norma ireikia glaud teiss ir valstybs ry, tai remiantis iuo ryiu ir apibrtinas jos turinys. Pozityviosios teiss norma - tai teiskros subjekt (daniau siai - valstybs) suformuluota ar sankcionuota visuotinai privalomo
243

TEISES TEORIJA

elgesio taisykl, garantuojama visuomeninio santykio dalyvi abipuse nauda ar valstybs prievarta ir pajgi veikti tik kartu su kitomis teiss normomis. Teiss norma nustato galimo ir privalomo moni elgesio ribas, j iorins laisvs mast. Teiss norma yra teisto elgesio kriterijus (pagrindas), nes nurodo, kaip privalo elgtis visuomeninio santykio dalyviai, kad bt utikrinta abipus j teisi apsauga ir sudaro mos vienodos t teisi gyvendinimo teisins slygos. Teis (teiss norma) - i protu socializuoto intereso. Tradicinis pozityvizmas teigia: normos, reguliuojanios mogaus elges, gali kilti i mogaus valios, o ne i jo proto". Si tez remiasi inoma pozityvizmo nuostata dl teiss atskyrimo nuo morals, o jos pagrin du - ir nuo protingumo. Kildinant teiss norm tik i valios" (valia - tai sismoninti moni interesai), joje gali ir nebti teisin gumo, nes teisingumas yra ne mogaus valios (interes), o proto kategorija. Todl suprantama, kodl i valios, o ne i proto kildina ma teise itin avisi nedemokratiniai reimai, kurie, priimdami sta tymus, pirmiausia remiasi vien socialini grupi interesais dau giau ar maiau ignoruodami kit socialini grupi interesus ir todl priversti remtis jgos primatu kaip iracionaliu veiksniu. Protingumas ia nelaikomas btinu teiss poymiu tik todl, kad btinu teiss poymiu nelaikomas teisingumas, kuris, kaip sakyta, yra vien proto kategorija. Protas yra btina priemon ateiti teis teisingumui, kuris ir yra protingumo iraika. Teisingumas ir protingumas - sukeiiamos svokos. Teisingumas tik todl yra protingumas, kad jis reikalauja i kiekvieno savo naud derinti su kito asmens nauda ir itaip vengti savo interes (valios) absoliutinimo, nes interes absoliutinimas lemia konfliktus, o konfliktai- susinaikinimo grsmes. Teisi ir pareig vienove racionalizuotas ir kartu socializuotas interesas gyja artim ne kaip savo prie, o kaip bendradarb ir partner. i vienov vedantis protas ir ia vienove interes valdantis protas apdraudia t interes nuo susinaikinimo ir kuria jam saugios egzistencijos slygas. Tai reikia, kad protinga", arba teisinga, teisin tvarka kildina ma ne i grynojo intereso", ne i grynosios valios", o i raciona lizuotos (protu valdomos) valios. Teiss protingumas - tai prieing interes suderinimas kompromisu ir jo tvirtinimas statymuose. Toks statymas vadinamas protingu tik todl, kad jis, ireikdamas
244

SPECIALIOJI DALIS

bendr naud arba suderint bendrj vali, naikina moni tarpu savio prieikum, skatina skirting interes turinius mones san tarvei, bendradarbiavimui ir itaip garantuoja ilgalaik vis visuome ns nari saugum ir paangos galimyb. 1.1 FORMALIEJI TEISS NORMOS POYMIAI Teiss norm gali reguliuoti moni santykius sudaro tokie jos poymiai. NORMINAMASIS POBDIS Jis reikia, kad teiss norma nustato konkretaus visuomeninio san tykio dalyviams elgesio taisykl (teises ir pareigas). Tai kyla i artimiausios paios teiss norm paskirties - bti teisinio reguliavi mo priemone. O reguliuoti moni elges, sakme, - tai nustatyti jiems teises ir pareigas, t teisi ir pareig tarpusavio santyk: asmens subjektins teiss rodo, kas asmeniui leidiama daryti, o pareigos - k jis privalo daryti arba ko privalo nedaryti. Todl teisi ir pareig santykis visada egzistuoja kaip tam tikras leidim ir paliepim (pozityvi ar negatyvi) santykis. Pareiga, formuluojama pozityviai, reikia pareigojim (paliepim) atlikti pozityvius veiks mus, o formuluojama negatyviai - draudim neatlikti tam tikr veiksm. Leisdama asmeniui naudotis kuria nors vertybe, teiss norma suteikia jam laisv t vertyb netrukdomai gyti, ja naudotis, dis ponuoti, o pareigodama atlikti tam tikrus veiksmus ar j neatlikti, riboja jo veiksm (teisi) laisv, bet tik tokiu mastu, kiek ito reikia kito asmens laisvei garantuoti. Todl teisje slypinti laisv, kaip sakme, visada yra teisin laisv ir dl to - civilizuota, santykin, priklausoma nuo atitinkam pareig vykdymo kito asmens teisi naudai. iuo atvilgiu teis apibr ir I. Kantas: Teis - tai visuma slyg, kurioms esant vieno asmens savival suderinama su kito asmens savivale visuotinio laisvs principo poiriu." 1 0 1

. . , 1995. . 263-288.

245

TEISES TEORIJA

FORMALUSIS APIBRTUMAS

Sis poymis teigia, kad teiss normos turi bti formaliai apibrtos. Terminas formaliai informuoja, kad teiss normos yra suformuluotos ir idstytos oficialiuose, t. y. valstybs ileistuose, teiss aktuose (parlamento statymuose, prezidento dekretuose, vyriausybs nutari muose, ministerij instrukcijose, pareign potvarkiuose bei saky muose ir t. t.). O terminas teiss normos apibrtos reikia, kad jose yra konkreiai ir aikiai suformuluota pati elgesio taisykl (visuome ninio santykio dalyvi teiss ir pareigos, j atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo pagrindai), kad pilietis, organizacija, kuriems ta taisykl adresuojama, aikiai suvokt, kokio elgesio statym leidjas i j reikalauja, kok j elges jis legalizuoja arba draudia. Grieto apibrtumo reikalavimas ne visada reikia, kad ios teiss ir pareigos, j atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo pagrin dai (slygos) bt formuluojami isamiai. Atvirkiai, teisinei siste mai demokratjant, matme, valstybs nustatomomis teiss normomis siekiama apimti tik pai reguliuojamo santykio esm (svarbiausias jo sritis), toliau paliekant patiems pilieiams laisvu susitarimu konkretinti savo teises ir pareigas. Isamiau ivardyti santykio dalyvi teises ir pareigas, j atsiradimo, pasikeitimo, pasibaigimo pagrindus, matme, labiau bdinga baudiamosios teiss, administ racins teiss, baudiamojo proceso, administracinio proceso, mokes i ir kit teiss ak normoms, nes ia siekiama pirmiausia sunorminti valstybs institucij ir j pareign elges, kuriam galio ja principas: leistinas tik toks elgesys, kur tiesiogiai leidia statymas.
VISUOTINIS PRIVALOMUMAS

Kad realiai veikt moni elges, j tarpusavio santykius, teiss nor mos turi bti visiems vienodai privalomos. Tai reikia, kad teiss imperatyvams privalo paklusti ir tie, kurie jiems pritaria, ir tie, kurie nepritaria. Pasak Senekos, volentem ducunt fata, nolentem trahunt (norint likimas veda, nenorint paskui save tempia). Privalomumas garantuoja teiss norm gyvybingum, funkcionalum, veiksmingu m kiekvienu gyvenimo atveju. Btent itaip suprantamu privalomu mu jos skiriasi nuo kit socialini norm.

246

SPECIALIOJI DALIS

TEISS PRIVALOMUMAS HIPOTETINIO, PRIVERSTINS TVARKOS" PRIVALOMUMAS KATEGORINIO POBDIO Tik pirmas ingsnis yra laisvas.* O. Cyreris Lietuvikuose verstiniuose teiss tekstuose pastaruoju metu atsirado tokie terminai kaip teis: prievartin tvarka" (Kelsenas H. Grynoji teiss teorija. P. 64), teis kaip priverstiniai sakymai" (Hartas H. L. A. Teiss samprata. P. 75). Apibrti teis kaip prievartin tvark" (Das Recht ist erzzvingbar") mginama ir iuolaikinje vokiei teiss literatroje 102 . Tai prietarauja paiai teiss, kaip asmens laisvo apsisprendimo, esmei. Teis yra ne prievartos, o prieingai - racionalios laisvs, laisvo pasirinkimo tarp asmenins naudos siekio ir jos vengimo sritis. Teis bt prievartin tvarka" tik tuo atveju, jei ji bt nukreip ta ne teisi ir pareig vienov, o tik pat pareig vykdym, jo beslygikum arba jei prie kiekvieno pilieio stovt policininkas ir tiesiog fizikai neleist asmeniui naudotis teismis nevykdant nusta tyt pareig. Deja, teis yra ne prievartin", o tik privaloma tvarka, nes ji skirta laisviems monms iekoti sugyvenimo tvarkos. Jiems palikta galimyb veikti savo naudos didinimo ar mainimo linkme. Ir ta galimyb gyvendinama atitinkam pareig vykdymu arba nevykdy mu. Asmuo yra pareigotas vykdyti konkreias pareigas tik tiek, kiek jis suinteresuotas savo naudos (teisi) didinimu arba palaikymu. Jei mogus neturt teiss rinktis, vykdyti pareigas ar j nevykdyti, tai ir pati teis tapt beprasmika, nes jo valia bt i anksto viena reikmikai determinuota. Bt beprasmika nustatyti mogui elge sio taisykles, jeigu jis negalt kitaip pasielgti arba objektyviai negalt vykdyti jam nustatom pareig. Pavyzdiui, kokia prasm bt pareigoti mog maitintis, kai jis ir be io pareigojimo negali kitaip pasielgti, nes maitinimuisi jis yra determinuotas jo organizme vykstanios mediag apykaitos. Jei jis ios pareigos vis dlto

* Vok.: Nur der erste Schritt ist frei. (O. Zierer) Doding H. und Schipper D. Die Polizei im demokratischen Rechtsstaat. 2. Aufl. Kiel: Verlag deutsche Polizeiliteratur GMBH, 1993. P. 20.
102

247

TEISES TEORIJA

nevykdyt, susinaikint. Tai rodo, kad priverstinei tvarkai" bdin ga kategorikumo struktra: taip ir ne kitaip". Tuo tarpu teiss privalomumui bdinga hipotetin struktra: jei..., tai", ireikianti asmens laisvo pasirinkimo galimyb: jei asmuo suinteresuotas gyti tam tikr teis ar jau gyta teise naudotis, tai jis privalo vykdyti atitinkamas pareigas. Jei jis toki teisi nesiekia arba jau turimomis nesinaudoja, tai jam neprivalu vykdyti su tomis teismis susijusi pareig. Pareig vykdymo privalomumas ia reikia tik tai, kad asmuo, atsisaks vykdyti tam tikras pareigas, praranda teis (leidim) naudotis jam reikmingu griu. Teisins prievartos paskirtis - garantuoti teisingumo vykdym. Valstybs prievarta nukreipta ne pareig vykdym, o tik asmens subjektini teisi priklausomyb nuo tam tikros pareigos vykdymo. Neatsitiktinai demokratini ali, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucija draudia priverstinius darbus (pareig vykdym, nesukuriant arba negarantuojant subjektini teisi): Priveriamasis darbas draudiamas." (48 str. 3 d.) O draudia tik todl, kad tai prietarauja laisvam asmens apsisprendimui ir paios teiss, kaip leidim ir paliepim vienovs, esmei. Niekas negali priversti asmens eiti darb, jei jis nesiekia teiss gauti atlyginim, kurti savo asmenin gerov; niekas negali jo priversti gerbti kito mogaus gyvyb, sveikat, jei jis nenori gyventi laisvas laisv moni visuo menje. Taigi privalomumu yra paenklinta ne teis apskritai, o tik subjektini teisi priklausomyb nuo atitinkam pareig vykdymo; btent i priklausomyb ir yra garantuojama valstybs prievarta; ji legalizuoja t prievart, daro j teist ir legitimik. Ji - tikroji teiss esm, nes grina teis teisingum kaip praktikai funkcio nuojani vertyb. Tai rodo, kad teiss privalomumas yra hipotetinis (suvienija laisv ir btinum), nes nukreiptas teisi ir pareig vienov. Tuo tarpu tvarkos priverstinumas - kategorikas, nes orientuotas pat pareig vykdym. Todl priverstins gali bti tik prievols, nes jos nra tiesiogiai susijusios su asmens teisi gyvendinimu, asmens laisve ir vidiniu suinteresuotumu vykdyti pareigas.

248

SPECIALIOJI DALIS

VISUOTINIO TEISS NORMOS PRIVALOMUMO GARANTAI - ABIPUS NAUDA IR VALSTYBS PRIEVARTA

Visuotinio teiss normos privalomumo motyvai gali bti vairs: paklstama teiss normos reikalavimams dl sitikinimo, dl laukia mos naudos, dl galimos valstybs prievartos. Daniausias visuoti nio teiss privalomumo garantas - abipus nauda. Nevykdant teiss norm nustatyt pareig, negalima tiktis, kad kiti asmenys vykdys mums naudingas pareigas. Pareig nevykdymas reikia atsisakym sutarties ir kartu atsisakym tos naudos, kurios tikimasi sutarties sudarymu ir jos vykdymu: norint gyvendinti savo teises, btina vykdyti kitam asmeniui (visuomenei) pareigas, nes ms teisi teist gyvendinim (naud) garantuoja tik grtamosios artimo paslaugos, iprovokuotos ms pareigos vykdymo. Vadinasi, tik pripainus teisi ir pareig vienov, galima tvirtinti, kad pagrindi nis visuotinio teiss imperatyv privalomumo garantas - abipus nauda. Tokia yra autentika teiss norm privalomumo prigimtis. Normos privalomumo garantas yra noras sukurti teisinius padari nius, kuri neatsiranda paeidus teiss normas. Pavyzdiui, kuo garantuotas definicins teiss normos Nusikaltimas" (BK 11 str.) privalomumas? Jis garantuotas btent geidiamais teisiniais padari niais. Jeigu prokuroras ar teismas gr savo nutarim ar nuosprend ignoruodami iame straipsnyje suformuluot nusikaltimo svokos apibrt, tai nutarimas ar nuosprendis negalios, neatsiras norim teisini padarini - prokuroro nutarimas ikelti baudiamj byl bus panaikintas didesns kompetencijos prokuroro, o teismo nuosp rendis - auktesnio teismo kaip neteisti, t. y. paeid BK 11 straips nio reikalavimus. Tokiu pat b d u utikrinamas daugelio civilins teiss norm privalomumas. Nesilaikydami notarins sutarties formos, kurios reikalauja konkreti proceso teiss norma, santykio dalyviai sutarties pagrindu negali susikurti teisi ir pareig, ginam valstybs. Bet is privalomumas nra visikai imanentinis teisi ir pareig vienovs poymis, nes nauda ne visada pajgi utikrinti privalomu mo visuotinum. Tais atvejais, kai iam tikslui pasiekti naudos, vieosios nuomons, morals ar sitikinimo nepakanka, talk abipusei naudai ateina valstybs prievarta - sankcijos. Teis yra teisingumo ir jgos sjunga Be valstybs prievartos teiss normos virst paprastomis elgesio deklaracijomis, moraliniais pageidavimais. Neatsitiktinai realios
249

TEISES TEORIJA

teiss esm simbolizuoja svarstykls ir kalavijas: Kalavijas (vyk domoji valdia) be svarstykli bt plika jga, o svarstykls be kalavijo - bejgis pageidavimas." (P. Leonas) 1 0 3 Arba: Teisingu mas be jgos - viena negalia, jga be teisingumo - tironikumas. Todl reikia siekti, kad tai, kas teisinga, kartu bt ir galinga, o kas galinga, bt ir teisinga." (B. Paskalis) Visuo menje, kurioje smunka moral kaip savanorikas pasidavimas teiss imperatyvams, moni santykius garantuojant teiss viepatavim turi aktyviau siterpti valstyb ir atitinkamu laips niu valstybinti visuomens gyvenim. Kur teisei daniau pa siduodama savanorikai dl abipuss naudos, ten is laipsnis yra emas ir, atvirkiai, - teisinio nihilizmo ir artimo naudos ignoravimo slygomis visuomens gyvenimo suvalstybinirno laipsnis turi kilti: ito reikalauja teisi ir pareig vienovs gyvendinimo poreikiai. Teiss negerbianti visuomen negali bti tikrai laisva ir pilietin. Bet prievartos intensyvumas gyvendinant teis priklauso ne tik nuo piliei teisins kultros, bet ir nuo pai teiss norm turinio. Jeigu teiss normose knijamas prieing interes kom promisas, tai toki norm vykdymo utikrinimas bus maiausiai reikalingas prievartos, nes teiss imperatyvams ia bus paklsta ma dl abipuss naudos. Bet jeigu teiss normoje bus knytas tik kurios nors vienos socialins grups interesas, tai vienpuse nauda pagrstos normos vykdymas reikalaus nuolatins ir inten syvios valstybs prievartos: ta santykio alis, kurios interesas teiss normos liko nepripaintas, vengs j savanorikai vykdyti. Teiss privalomum garantuojani priemoni priklausomyb nuo politinio reimo ir teiss sampratos Demokratinio reimo ir pilietins teiss sampratos slygomis, kai pozityvioji teis kuriama siekiant gyvendinti visuomens intere sus (teis kyla ne i valdios valios, o i visuomens interes ir juos derinanio proto), pagrindinis teiss privalomumo garantas bus abipus nauda, o totalitarinio reimo ir teisinio etatizmo slygomis - valstybs prievarta, nes pozityvioji teis pirmiausiai kuriama politins valdios interesams gyvendinti.

Leonas P. Teiss enciklopedija. P. 245.

250

SPECIALIOJI DALIS

Vis teiss ak privalomumo garantavimas vienodai veiksmingomis priemonmis Ne vis teiss ak normos yra garantuojamos vienodai veiks mingomis priemonmis. Vieosios teiss norm imperatyvai pagal Lietuvos statymus yra garantuojami abipuse santykio dalyvi nauda, j turtu, o nesant turto - ir asmens laisve, t. y. pakanka mai veiksmingomis priemonmis. Pavyzdiui, ATPK 314 straips nio 4 dalis leidia teismo ar pareigno paskirt asmeniui baud u administracins teiss paeidim pakeisti administraciniu are tu iki trisdeimties par, o baudiamojoje byloje - kalinimu iki devyniasdeimties par tais atvejais, kai bauda nubaustas pilietis neturi turto arba vengia mokti baud (BK 32 str. 5 d., 1994 m. liepos 19 d. statymo Nr. 1-551 redakcija). Pakeisti baud vieai siais darbais arba aretu leidia ir naujasis BK (47 str. 6-7 d.). Tuo tarpu privatins (civilins) teiss norm imperatyvai garan tuojami tik abipuse santykio dalyvi nauda ir atsakovo turtu. Jeigu atsakovas turto neturi, tai normos imperatyvas negali bti gyvendintas. O jeigu taip, tai tos dalies atvilgiu civilins teiss normos jau nra teiss normos, o tik moraliniai pageidavimai. Visuotinis teiss norm privalomumas reikia, kad kiekvienas teisinis imperatyvas privalo bti vykdytas iki pabaigos - kiekvie n a m teiss paeidjui turi bti taikomos atitinkamos sankcijos. ito reikalauja teisingumas ir teiss paeidim baudiamumo principai. Tokia yra teisinio privalomumo prigimtis: i pradi teisini pareig vykdymas garantuojamas abipuse santykio daly vi nauda, savanoriku pareig vykdymu, kai i priemoni veiksmingumo nepakanka - asmens turtu, o kai ir turto nra teiss paeidjo asmens laisve ar kita jo teise. Teisinje valstybje i garantij sistema turt galioti visai teiss sistemai - vis teiss ak (ne tik vieosios) normoms vien dl to, kad jos yra teiss normos; prieingu atveju teiss sistema apims ne tik teiss normas, bet ir pusiau teiss normas. Btent teiss norm virtim moralinmis, arba pusiau normomis", orientuoja Euro pos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (1950 m.) Ketvirtasis protokolas (1963 m. balandio 16 d., siga liojo 1968 m.): Niekam negali bti atimta laisv vien todl, kad mogus nestengia vykdyti kokios nors sutartins prievols." (1 str.) (turjo bti iversta pareigos" - A. V.) Tai teisinio nihilizmo ir agresyvumo legalizavimas ekonominiais motyvais.
251

TEISS TEORIJA

Teisinio privalomumo ir pakankamo jo garantavimo reikm Abipus nauda ir valstybs prievarta utikrina teisini santyki ir sutari stabilum, santykio dalyvi elgesio nuspjamum, j tarpusavio pasitikjim, sitikinim, kad i sutarties kylanios pareigos bus btinai vykdomos, kartu tai alina gino atveju btinyb patiems pilieiams teisjauti savo pai bylose, nes pareig nevykdaniam asmeniui prievart taiko valstyb, o ne tas asmuo, kuriam turjo bti vykdoma pareiga. Valstyb tokiu atveju tarnauja ne apskritai asmeniui (mogui), o tik tokiam, kuris yra subjektini teisi ir pareig vienovs subjektas. Tik dl beslygi ko visuotinio savo imperatyv privalomumo teis ir gali atlikti savo istorin misij - garantuoti moni tarpusavio pasitikjim, jo pagrindu lemti piliei laisv pinigini l koncentravim ir kapitalizavim, utikrinti teissaugos institucij ir valstybs ap skritai autoritet visuomenje, atleisti pilieius nuo btinybs teisjauti savo pai bylose, odiu, humanizuoti moni santy kius kiekvienu konkreiu atveju.
SISTEMINGUMAS:
PAVIEN TEISS NORMA NRA TEISS NORMA

Teiss sistemingumas reikia, kad teiss normos egzistuoja ne kaip mechanin norm krva, o kaip organika j ssaja, kai visos teiss normos tarpusavyje susijusios vidiniu ryiu - viena kit papildo, parengia, garantuoja viena kitos funkcionavim. Pavyzdiui, teiss normos skirstomos materialisias ir proceso. Materialiosios teiss normos nustato pirmines turiningas santykio dalyvi teises ir pareigas, o proceso - teisines procedras, kaip pasinaudoti materialiosios teiss normomis arba kaip jas apginti paeidimo atveju. ios be proceso norm bt negyvos (nepajgios veikti), o proceso normos be pirmj - beprasms, nes neturt k veikti. Materialiosios teiss normos sveikauja su proceso normomis kaip tikslas su savo priemonmis. Tas pats pasakytina ir apie teiss norm skirstym reguliacines ir sankcijas nustatanias, arba represines. Reguliacins normos nu stato leidimus, pozityvius pareigojimus ir draudimus, o sankcijas nustatanios normos utikrina, kad pozityvs pareigojimai ir drau dimai bt realiai vykdomi.

252

SPECIALIOJI DALIS

Todl alia teiss sistemos konkreti norma nra teiss norma, o tik norminis tekstas. Bendrumas - nebtinas teiss normos poymis Teiss literatroje kartais kaip vienas i teiss normos poymi nurodomas jos bendrumas: teiss norma esanti bendrojo pobdio elgesio taisykl. Jeigu itaip bt, tai individuali teiss norma negalt pretenduoti bti teisin. Pavyzdiui, Prezidento dekretas paleisti Seim, Seimo statymas Dl Lietuvos Respublikos civili nio kodekso patvirtinimo" formuluoja vienkartinius privalomus paliepimus, kurie nra bendrojo pobdio teiss normos. Bet ar i to ieina, kad ie paliepimai neformuluoja teiss norm? Plaiau apie tai bus kalbama poskyryje Teiss norm klasifikacija". iuo atveju utenka pabrti, kad esminiais teiss normos poy miais laikytini tik tie, kurie rodo, kad teiss norma yra elgesio taisykl (teisi ir pareig vienov), veikia tik sveikaudama su kitomis teiss normomis, yra visuotinai privaloma ir jos privalomumas garan tuojamas abipuse nauda, o kai ito nepakanka - ir valstybs prievarta. Faktas, kiek subjekt adresuojami teiss normos imperatyvai, nra esminis teiss poymis: j praradusi teiss norma nenustoja buvusi tas, kas yra, t. y. privalomo elgesio taisykl, valstybs priemonmis garantuota. Bendrumas vis dlto gali bti btinas normos poymis, jei jis suprantamas ne kiekybine, o kokybine prasme kaip bendroji valia - prieing interes suderinimas ir ireikimas teisi ir pareig vienove. Si vienov visada yra bendroji valia, nes ymi kompromisu suderintus prieingus interesus (vali). Bendrumas ia reikia bendr naud", kuri yra ne formalusis, o turininga sis teiss normos poymis. Bendrosios naudos buvimas laikomas btina slyga, kad konkretus statymas bt teisinis, t. y. realiai pripastantis visus pilieius teiss subjektais ir visus lygiai traktuojantis tiek vienas kito, tiek statymo ir teismo atvilgiu. Tai rodo, kad bendrumas, arba bendroji nauda, yra ne statymo, o teiss neatskiriama savyb. statymas gali ireikti ir atskiros grups interes paeisdamas kit socialini grupi interesus. Vadinasi, statymo bendrumas, arba bendroji valia, gali bti suvokiamas kaip formalusis ir kaip turiningasis teiss normos

253

TEISES TEORIJA

poymis; kaip formalusis poymis jis nra teiss normai btinas; kaip turiningasis yra btinas, bet tik demokratinje visuomenje, kur viepatavim ir pavaldum keiia teiss subjekt lygiateisi kumas ir bendradarbiavimas. Pirmu atveju bendrumas reikia teiss adresat skaii, antruoju - visuomeninio santykio dalyvi suderint abipus bendrj naud (vali), gijusi teisi ir parei g vienovs pavidal. 1.2 FORMALIJ IR TURININGJ POYMI SANTYKIS Nurodyti teiss poymiai (norminamasis pobdis, formalus apibrtu mas, visuotinis privalomumas ir jo garantavimas abipuse nauda bei valstybs prievarta, sistemingumas) yra formalieji. Todl gali kilti klausimas, kaip jie santykiauja su ankstesniuose teiss apibrimuo se nurodytais turiningaisiais teiss poymiais: laisve, lygybe, teisingu mu, ar formalieji poymiai nepaneigia turiningj. O jeigu nepanei gia, tai kaip jie vieni kit atvilgiu siprasmina? Formalieji teiss normos poymiai kalba apie t form, kuri turi gauti turiningieji poymiai, kad galt funkcionuoti praktikai. Formalieji technologizuoja turininguosius, performuluoja juos elgesio taisykles - veiks m standartus: atitinkamas visuomeninio santykio dalyvi teises ir pareigas, tam tikr t teisi ir pareig santyk ir itaip daro teisingum, laisv, lygyb pajgius praktikai veikti moni elges; pavyzdiui, jeigu ioms vertybms nebt suteikiama subjektini teisi ir pareig vienovs forma, tai jos apskritai negalt reiktis autentika esme; praktinis moni elgesys neknyt nei teisingumo, nei lygybs, nei vis santykins laisvs. Suteikus laisvei kit teisin form, vieni turt tiek laisvs, kiek kiti jos prarast. Btent itaip ir buvo suprantama vergovins, feodalins epochos teis ir dl to ji negaljo pretenduoti laisvs garant. Apibendrindami galime sakyti, kad turiningieji poymiai ireikia vertybinius teiss normos tikslus, o formalieji - kuria teisin techni k iems tikslams gyvendinti - perdirba" laisv, lygyb, teisingu m ioms vertybms adekvaius praktinio privalomo elgesio stan dartus, normas. Todl kiekviena teiss norma demokratinje visuomenje egzistuo ja kaip i tiksl (laisvs, lygybs, teisingumo) ir j gyvendinimo form (norminamojo pobdio, formalaus apibrtumo, visuotinio privalo mumo, prievartinio garantavimo) sintez. Teisingumas, sujungtas su
254

SPECIALIOJI DALIS

iais formaliaisiais teiss poymiais, bus ir norminis (virts elgesio taisykle), ir formaliai apibrtas, ir visuotinai privalomas, ir garan tuotas abipuse nauda bei valstybs prievarta. Dl turiningj ir formalij teiss poymi sintezs teis tampa tuo, kas ji yra demokratinje visuomenje - socialini santyki reguliavimo ir j humanizavimo, socializavimo priemon. Teiss normos apibrim nepakankamumas itoks sisteminis poiris teiss normos esm primena, kad kiekviena teiss norma yra sudtinga, kad visos jos esms (poymi) negali ireikti n vienas apibrimas. Jeigu ir sufor muluotume tok universal teiss normos apibrim, kuris apim t ne tik formaliuosius, bet ir turininguosius jos poymius, tai jis bt veikiau teiss normos poymi apraymas, ivardijimas negu apibrimas. Apibrimai turi bti trumpi, aiks ir pato gs vartoti. Dl ios savybs bet kuris apibrimas visada yra neisamus, nepakankamas. Logikoje tai vadinama apibrim neisamumo principu. I ia - nuostata neabsoliutinti joki apibrim, nemanoma vienu proto aktu" pasakyti visko apie dinamik (istorik) apibriamos teiss esm. Teiss normos supratimas toliau gilinamas atskleidiant jos san tyk su kitomis socialinmis, neteisinmis normomis: kuo teiss normos sutampa su socialinmis neteisinmis normomis ir kuo nuo j skiriasi? 2. TEISS N O R M O S S O C I A L I N I N O R M SISTEMOJE
Moral nustato mogui
pareigas i vidaus, teis - i iors.
H. Kelzenas

SOCIALINS NORMOS

SVOKA

Visuomen kuria vairias elgesio taisykles, nelygu kokius santykius ir kokiomis priemonmis ji nori reguliuoti. Vienos normos reguliuoja moni santykius su gamta (technins normos), kitos - moni santykius su Dievu (religins normos), treios - moni tarpusavio santykius (morals, estetikos, mados, teiss ir kitos normos).
255

TEISES TEORIJA

Elgesio norma - tai moni tarpusavio santyki standartas, schema, matrica, leidiamo elgesio riba, suvienijanti leidim ir draudim. Socialins normos - tai elgesio taisykls, kurios skirtos moni tarpu savio santykiams norminti (reguliuoti) ir kuri vykdymas garantuotas santykio dalyvi abipuse nauda, taip pat valstybinio arba visuomeninio poveikio priemonmis. Socialines normas sukuria arba valstyb, arba konkreti organizacija, kolektyvas siekdami gyvendinti konkreios organizacijos, kolektyvo ar visos visuomens savireguliacij. Atitin kamai visos socialins normos pasiymi tuo, kad jos ieina i tam tikro autoriteto ir normina (standartizuoja) moni elges - suteikia jam teisi ir pareig santykio pavidal. Norminimo tikslas - vieno do teisinio veiksmingumo priemonmis apsaugoti vis moni teises ir lemti t teisi gyvendinim. Skirtingos socialins normos tai daro skirtingu bdu. 2.1 SOCIALINI NORM KLASIFIKACIJA Atsivelgiant tai, kas nustato socialin norm ir kuo garantuoja jos vykdym, socialins normos yra skirstomos morals normas, pa proius, visuomenini organizacij, arba korporatyvines, normas, teiss normas. 2.2 TEISS NORM IR NETEISIM NORM SUTAPIMAI IR SKIRTUMAI 2.2.1 TEISS NORM IR MORALS NORM SANTYKIS Gda danai draudia tai, ko nedraudia statymas.
Seneka

Teisins idjos yra glaudiai susijusios su morale ir suprantama kodl. Moral - tai vidinis mogaus sitikinimas gerbti kito asmens interesus (teises) ir kartu savanorikas tokios pagarbos reikimas. Moraliu laikomas toks elgesys, kuris yra naudingas ne tik konkre iam asmeniui, bet ir visuomenei, ne tik konkreiai tautai, bet ir monijai. Vokiei nacist umojai kurti ne bendr visiems mo-

256

SPECIALIOJI DALIS

nms, o tik vokik" (vokieiams) naud kit taut naudos panei gimo sskaita buvo i esms amorals ir galiausiai tapo pratingi ir patiems vokieiams. Morals normos formuojasi remiantis abipuse pagarba, nes mora l visada suponuoja vis asmen principins lygybs ir vienodo vertingumo prielaid. Tolesn socialinio asmen vertingumo diferen ciacija vyksta atsivelgiant j kultrinio aktyvumo (pasitarnavimo artimui) diferenciacij. Moral neturi savarankikos raikos formos. Ji reikiasi paproi, tradicij, religini apeig, statym formuluojamomis elgesio taisyk lmis. Moral tik nurodo, koks turi bti i elgesio taisykli turinys, kad jis bt humanikas. Todl ia aptariamas morals ir teiss santykis - tai turinio ir formos santykis. Morals ir teiss norm lyginimas didina abiej i svok supratim. Lygindami teis ir moral, pirmiausia aptarsime poy mius, kuriais teiss ir morals normos sutampa, o paskui - kuo jos viena nuo kitos skiriasi. Teiss ir morals normos sutampa tokiais poymiais: 1) Ir vienos, ir kitos yra socialinio moni elgesio reguliatoriai. 2) Teiss ir morals normos danai yra to paties turinio ir turi t pat tiksl, t. y. ireikia moni interesus, poreik juos apsaugoti nuo individ tarpusavio agresijos, siekia moni tarpusavio pagar bos, prieing interes kompromiso ir galiausiai - socialins santarvs ir rimties. ie tikslai gerai dera su paira teis kaip sunormint teisingum". O teisingumo supratimas i esms ir yra grio ir blogio kategorij skyrimas. Gris yra tai, kas tarnauja vienodai santykio dalyvi teisi saugai, blogis - kas garantuoja vien moni teises kit moni teisi paneigimo ar siaurinimo sskaita. Teis sutampa su morale tais atvejais, kai ireikia vienod pagarb konkretaus santykio dalyviams - vis asmen formalij lygyb, socialin kompromis. Istorija ino daugyb pavyzdi, kai galiojantys statymai buvo tiesiog prieingi morals normoms (nacis tiniai, sovietiniai statymai, teisin itis taut genocid, deportaci j). Bet moralei prieingi statymai yra prieingi ir teisei kaip laisvs, lygybs, teisingumo reikalavimams.

257

TEISES TEORIJA

Teiss norm ir morals norm skirtumus lemia tokie poymiai: Kilm Morals normos formuojasi priklausomai nuo to, koks socialini jg santykis susiklosto visuomenje, o jo pagrindu - ir atitinka mos pairos gr ir blog, garb, mogaus orum, teisingum. Morals normos tampa elgesio taisyklmis tik kai visuomens nari dauguma sismonina j reikmingum ir ima pagal jas norminti kasdien savo elges. Tuo tarpu teiss normas paprastai leidia valstyb ir todl jos i karto pasidaro visiems privalomos. Vien todl, kad teiss norm privalomumas atsiranda nepriklauso mai nuo normos turinio, teis ir moral isiskiria ir kartu devalvuojasi, sunyksta morals taka teisei. Jeigu teis - tik elgesio taisykl, jeigu nedomu" jos turinys, tai moralei nra vietos teisje. Teis pasidaro nepriklausoma nuo morals, nes moral tampa tarsi ir neprivaloma teisei. Teiss formalistins tendencijos, apie kurias jau kalbta, atskiria teis nuo morals ir pltoja demorali zuot teis. Ignoruojant elgesio taisykls turin, teis kartu apsi valo" nuo morals, nuo bendrj mogaus vertybi. i tendencij kaip tik ir knija mginimas kurti klasin, partin teis. iandien, teisins valstybs ir pagrindini mogaus teisi kon cepcijai atsigriant teiss turin, teis grta ir moral. Kas prieinga moralei, tas demokratinje visuomenje turi bti prie inga ir teisei. Reguliavimo apimtis Teiss normos, sakyta, reguliuoja svarbiausius moni santykius, be to, tik tuos, kuriuos galima iorikai kontroliuoti ir kuriuose slypi potenciali btinyb utikrinti paliepim vykdym prievarta. Morals normos gali reguliuoti ir tokius santykius, kurie nepaten ka teisinio reguliavimo lauk (meils, draugysts, pasauliros sitikinim ir k t ) . Biiul, neatjus sutart pasimatym, galima pasmerkti vadovaujantis morale, bet ne teiss normomis, nes tokie santykiai nra teisinio reguliavimo sritis. Tai rodo, kad morals normos reguliuoja daugiau visuomenini santyki negu teiss normos. Teis yra siauresn svoka negu moral. Teis yra tik ta morals dalis, kuri paversta visuotinai privalomo elgesio taisykle ir galiausiai garantuojama valstybs prievarta. Bet ir moral, inoma, neapima vis visuomenini santyki. Ji nereguliuoja toki santyki, kurie yra grynai techninio pobdio
258

SPECIALIOJI DALIS

ir kuriems negali bti tiesiogiai taikomas moralinio vertinimo matas. Pavyzdiui, proceso norma, reikalaujanti, kad Seimo sesi jos protokol pasirayt Seimo pirmininkas ir posdio sekreto rius, negali bti vertinama kaip morali ar amorali, nes tai nra tiesiogiai susij su kit asmen teismis. Morals norm poiriu negali bti tiesiogiai vertinamos ir teiss normos, nustatanios vien valstybs institucij pavaldum ki toms, nes ia yra reglamentuojami techninio elgesio elementai, i kuri yra neaiku, juose yra knyta pagarba artimo teisms ar agresija prie tas teises. Pavyzdiui, techninis kapitalo tvarkymas (laisv pinigini l laikymas namie ar banke pagal pasaugos sutart), atskirtas nuo jo sigijimo bd ir panaudojimo tiksl, nra nei moralus, nei amoralus, nes nra tiesioginio to kapitalo ryio su kit moni interesais. Morals ar amorals gali bti tik kapitalo sigijimo ir jo panaudojimo bdai bei tikslai, nes kapi tal galima sigyti tiek i agresijos prie artim (i vagysi, sukiavimo, reketo, gamybinio inaudojimo), tiek i paveldjimo, i darbo kaip paslaug visuomenei teikimo. Pirmuoju atveju kapitalo sigijimo bdai bus amorals ir kartu prieingi teisei, antruoju atveju - morals ir teisti. Taigi morals ir teiss veikimo srit patenka tik tie moni veiksmai, kurie tam tikru b d u (agresijos ar pagarbos) susij su kit moni teismis ir todl t teisi atvilgiu gali bti vertina mi kaip morals (naudingi) ar amorals (alingi), teisti ar neteisti. Elgesio taisykls (teisi ir pareig) detalizavimo laipsnis Teiss normos yra grieiau apibrtos, suformuluotos, ivardija mi teisi ir pareig atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo pa grindai, tuo tarpu morals normoje gali bti isakoma tik bendra pareiga (nevok; nekalbk netiesos; mylk savo artim kaip save pat ir kt.). Morals imperatyve mylk savo artim kaip save pat nenuro doma, kokiais konkreiais veiksmais ta meil turi pasireikti. Tai paliekama sprsti paiam paliepimo vykdytojui. Todl morals normos veikiau yra moni elgesio principai negu programos, planai, ipltotos elgesio taisykls. Be to, ia formuluojama parei ga artimui ir nieko nesakoma, kokias teises tokios pareigos vykdymas sukuria paiam vykdytojui. ia gali bti pareiga be teiss, bet tai tokia pareiga, kuri asmuo gali atsisakyti vykdyti.
259

TEISS TEORIJA

Pavyzdiui, moralin pareiga teikti labdar neturtliui nra sak mi: konkretus asmuo gali nevykdyti ios pareigos, nes tam jis nra privalomai pareigotas, toks elgesys tik pageidautinas. Kita vertus, asmuo gali vykdyti kitam pareigas, nereikalaudamas, kad tas kitas" vykdyt jam grtamsias pareigas. Aukotojas teikda mas labdar nereikalauja ir nesitiki, kad elpiamasis kokiu nors materialiu b d u atsilygins jam ateityje. Tas atsilyginimas ia gali bti tik dvasinis (pasimelsti u geradar). Teiss normoje, kaip sakme, yra knyta privaloma egoizmo ir altruizmo vienov (pusiausvyra), tuo tarpu moralje gali bti tik altruizmas. Tuo moralinis altruizmas skiriasi nuo teisinio altruizmo. Normos iraikos forma Morals normos paprastai gyvena" moni smonje. Jos nefik suotos specialiuose valstybs aktuose. Jos neturi grietos siste mos, neskirstomos akas, institutus, nors toks skirstymas ir neprietaraut morals esmei. Bet tam nra reikalo vien dl to, kad jos visuotinai neprivalomos. Teiss normos, atvirkiai, yra suformuluotos oficialiuose valstybs aktuose ir sudaro vientis sistem vien todl, kad jos visuotinai privalomos ir, itaip pateikt, j paprasiau laikytis. Bdai, kuriais utikrinamas teiss norm ir morals norm vykdymas Teiss norm vykdymas, sakme, utikrinamas abipuse nauda ir valstybs prievarta, morals norm - pai piliei vidiniu sitikinimu, abipuse nauda ir visuomeninio poveikio priemonmis (kokia bus bendradarbi, eimos, tautos nuomon, jeigu pasielg siu ne taip, kaip morals poiriu pridera). Teiss ir morals santykis nra formalus ir iorinis. Jos viena kit papildo, viena kita remiasi. Morals skelbiamos vertybs yra tas orientyras, kuriam turi paklusti statym leidjas formuluodamas konkreias teiss normas. Pripainus, kad pozityvioji teis turi neprietarauti prigimtinei, padidja teiss norm priklausomyb nuo morals norm. Moral formuluoja pageidaujam reikalavim gerbti mogaus teises, o teiss normos t reikalavim paveria privalomu. Todl teiss normos danai yra ir morals normos. Amoralus statymas negali bti teisinis statymas. is ryys galioja ne tik kuriant, bet ir taikant teis. Pavyzdiui, tv valdios" ribojimo forminimas turi bti argumentuojamas ir
260

SPECIALIOJI DALIS

morals teiginiais. Morals kategorijomis reikia operuoti ir prireikus aikinti tokias teiss praktikoje sutinkamas svokas kaip cinizmas, tvirkinimas, eidimas ir kitos. Teismai, skirdami teiss norm paei djams konkreias sankcijas, atsivelgia ir moralines paeidjo savybes. Teis ne tik remiasi morale, bet ir padeda iai sitvirtinti. statym vykdymas ugdo prot ne tik formaliai laikytis statym, bet ir gerbti statymais tvirtint tvark, t. y. jai pritarti i vidinio sitikinimo. Pavyzdiui, teisingos bausms baim ugdo socializuot elges, u g d o mogaus gebjim gyventi kartu su artimu ir su juo sugyventi. Teis ir gailestingumas. Teis, kiek ji yra leidim ir paliepim vienov, yra tik teisinga, bet negailestinga, nes gailestingumas - tai atsisakymas vykdyti teisingum kaltajam. Teisje yra tik tiek gailes tingumo, kiek jis telpa mintoje vienovje (pusiausvyroje). Gailestin gumas, kurio apimtis sutrikdo teisi ir pareig pusiausvyr, nra teisinis, o tik moralinis, bet tik tuo atveju, jei pati nusikaltimo auka dovanoja nusikaltliui, t. y. leidia t pusiausvyr paeisti nusikal tlio naudai. Auka tada atleidia savo skriaudj nuo tos kanios, kurios pagal teisingumo princip jis nusipeln kaltais veiksmais padarydamas aukai alos. Lygybs gali reikalauti tik teis, bet ne moral, ne draugyst. Moral apima ir kilnum, gailestingum, nes ji gali atleisti asmen nuo btinybs elgtis pagal teisi ir pareig pusiausvyr. Teis negali ito daryti.
2.2.2 TEISS N O R M IR P A P R O I N O R M SANTYKIS

Paproiai - tai bendros elgesio taisykls, susidariusios dl daugkar tinio kartojimosi ir tapusios moni proiais (pvz., pradti pamok pradios mokykloje malda). Paproi norm pavyzdiai gali bti etiketo taisykls (sveikinantis paduodama ranka; tai paprotys, atjs i vidurami, liudijantis, kad rankose nra ginklo), vairi apeig, ypa vestuvi, laidotuvi, normos. Pavienio mogaus elgesio taisyk l, kuri tapo jo proiu (pvz., prie mieg paskaityti lengvo turinio knyg), nra paproi norma, nes ji nra vis ar bent daugumos tam tikro regiono moni bendra elgesio taisykl. Paproiai susidaro tautoje palengva ir ia nereikia kokios nors iorins jgos, kuri garantuot j vykdym. mons laikosi paproi norm dl to, kad prato itaip elgtis, kad itaip elgdamiesi jie
261

TEISS TEORIJA

pasiekia tam tikros asmenins naudos, prasmina savo gyvenim arba ilieka visaveriai tam tikros bendrijos nariai. Geri paproiai padeda stiprinti teistum. Paproi ir morals norm skirtumas sunkiai nustatomas. Paprotys daniausiai tra morals forma, o moral - paproio turinys (kaip ir teiss normos). Paprotin elgesio taisykl, sankcionuota valstybs, tampa teiss norma.
2.2.3 TEISS NORM IR KORPORACIJ NORM SANTYKIS

Kiek kitoks yra teiss norm santykis su korporacij (politini partij, visuomenini organizacij, vairi kini, profesini, religi ni ir kitoki susivienijim) normomis. Korporacij normos skiriasi nuo teiss norm subjekto atvilgiu: teiss normas ileidia valstyb, o korporacij - konkreti korporacija ar jai atstovaujanti valdyba. ios normos skiriasi ir reguliavimo apimties poiriu - teiss norm privalo laikytis visi Lietuvos gyventojai, taip pat usienieiai, esan tys Lietuvos teritorijoje, o korporacij norm - tik konkreios korpo racijos nariai. Teiss norm vykdym galiausiai garantuoja valstybs prievarta, o korporacij - tos organizacijos turimos poveikio priemo ns (pastaba, papeikimas, pareig paeminimas, paalinimas i korporacijos ir k t ) . Bet pagrindinis korporacij norm garantas, inoma, yra ta nauda, kuri asmuo gauna laikydamasis korporacijos norm. Juk btent dl tam tikros asmenins naudos, kad patikimiau apsaugot ir gyvendint savo teises, konkretus asmuo ir sitrauk tam tikr korporacij. Teiss normos ir korporacij normos sutampa tik elgesio taisyk ls formulavimo poiriu: korporacij normos taip pat yra forma liai apibrtos (idstytos ratu), jos sudaro tam tikr sistem, kuri vardijama kaip tos korporacijos statai, statutas ar nuostatai. Juose yra fiksuojami organizacijos tikslai, jos valdybos ar tarybos kompe tencija, stojimo organizacij tvarka, nari teiss ir pareigos bei kita. i socialini neteisim norm lyginimas su teiss normomis pagilina abiej i svok supratim.

262

SPECIALIOJI DALIS

2.2.4 TECHNINS NORMOS

Be socialini norm, mons dar kuria technines normas. Techni ns normos - tai elgesio taisykls, nurodanios, kaip mogus turi elgtis su daiktais, darbo rankiais ir technologijomis, taip pat su gamtos reikiniais, kad utikrint savo paties ir gyvenamosios aplinkos saugum, kuo ekonomikiau pasiekt praktini tiksl (pastatyt gyvenamj nam, utvenkt up, pasigamint traktori, surinkt mainos varikl, bald ir t. t.). Prie technini norm pri skirtinos statybos darb taisykls, rengim, mechanizm eksploata vimo instrukcijos, elektros energijos vartojimo, degal, aliav nau dojimo, gamybos atliek saugojimo, j imetimo aplink ir kitos normos. Technini norm turin lemia objektyvs gamtos dsniai. T dsni painimas, j pavertimas elgesio taisykle kaip tik ir yra technin norma. Technines normas nuo socialini norm skiria tokie poymiai: Reguliavimo objektas Socialins normos reguliuoja moni tarpusavio santykius, o technins - moni santykius su gamta, darbo rankiais ir technologijomis. Technins normos idstomos vairiose naudoji mosi daiktais (elektros prietaisais, muzikos instrumentais ir kt.) instrukcijose. Krybos subjektas Technines normas kuria konkrets tam tikros srities specialistai, o socialines normas - tam tikras moni kolektyvas: valstyb, tauta, korporacija. Formuluojamos elgesio taisykls pobdis Socialins normos ireikia bendr subjektyviai privalomo elge sio taisykl, o technins normos - objektyviai privalomo elgesio taisykl, pagrst btina gamtos reikini priklausomybe (norint paleisti mainos varikl, reikia degimo sistemoje skelti kibirkt ito nepadarius, bus nemanoma pasiekti norimo tikslo). Poveikio u taisykls nesilaikym pobdis Paeidus technin norm tuoj pat arba vliau neivengiamai atsiranda neigiam padarini. Pavyzdiui, paeidus dali surin kimo technologij, mechanizmas neveiks arba, pilant vanden

263

TEISES TEORIJA

sieros rgt, vyks sprogimas" - pavojingas poveikis technins normos paeidjui. Tuo tarpu paeids socialin norm, paeid jas gali ir nesulaukti valstybinio ar visuomeninio poveikio, jeigu nebus nustatytas ir patrauktas teisinn arba korporacinn atsa komybn.
TECHNINI SOCIALINMIS NORM VIRTIMAS NORMOMIS

TEISINMIS

Jau sakme, kad technins normos nra socialins, nes jos neregu liuoja moni tarpusavio santyki. Taiau kai kurios technins normos tam tikromis slygomis gali virsti teisinmis. O itaip atsitinka todl, kad, naudodamiesi darbo rankiais, technologijomis, vieni mons tampa pavojingi kitiems, o kartais - ir patys sau tiesiogiai arba dl poveikio gyvenamosios aplinkos kokybei. Pavyz diui, atomins technologijos eksploatavimo taisykls i prigimties yra technins, bet dl proces, kuriuos valdo tos taisykls, pavojin gumo daugelio moni gyvybei ir sveikatai jos virsta socialinmis, teisinmis. Tokiomis jos virsta nuo to momento, kai kompetentingos valstybs institucijos jas sankcionuoja - suteikia joms teiss norm gali. U j paeidim nustatoma administracin ar baudiamoji atsakomyb. Keli eismo taisykls i prigimties taip pat yra techni ns normos, bet, patvirtintos valstybs institucij, jos tampa teiss normomis. U j paeidim irgi numatyta administracin ir bau diamoji atsakomyb, nes asmuo, naudodamasis savo subjektine teise vairuoti automobil, yra pavojingas kit asmen teisms. Teisi ns atsakomybs nustatymas pareigoja j naudotis ia teise atsakin gai, t. y. nedarant alos kit moni teisms. ios ries technins normos danai vadinamos techninio turinio socialinmis teisinmis normomis. Tendencija versti technines normas socialinmis teisinmis nor momis darosi itin ryki dl iuolaikins mokslo ir technikos paan gos, kai gamybai ir moni buiiai vis plaiau ir intensyviau naudojama sudtinga, nai, bet kartu vis pavojingesn mogui ir jo gyvenamajai aplinkai technika ir technologija. Siekiant sumainti technik valdanio mogaus pavojingum sau paiam ir gyvenama jai aplinkai, kaip tik ir kuriamos techninio turinio socialins teisins normos. Tai rodo ir tokios naujos teiss akos kaip ekologin teis atsiradimas bei sparti jos pltot.
264

SPECIALIOJI DALIS

3. TEISS N O R M O S STRUKTRA Teisininkui, imantis aikinti, taikyti ar kurti teiss norm, ikyla reikalas susivokti, kurios teisinio teksto dalys formuluoja teisinio santykio atsiradimo pagrindus, kurios - santykio dalyvi teises ir pareigas ir kurios - teisinio poveikio priemones. Sprsti iuos klausimus - tai atskleisti konkreios teiss normos struktr, kurioje slypi t klausim atsakymai. Tokios struktros imanymas padeda statym leidjui tiksliau ir trumpiau formuluoti teiss aktus, racio naliau derinti teiss norm ir teiss akto straipsnius, o teisininkui praktikui - tiksliau ir operatyviau atpainti statym tekstuose teisinius imperatyvus ir pritaikyti juos konkreiam gyvenimo atvejui. Teiss normos struktra - tai vidini normos element organizacija, apibdinanti teiss norm kaip vientis, bet strukturint elgesio taisykl. Ji nulemta teiss normos vykdom funkcij, yra vidinis, techninis teiss normos gebjimas jas vykdyti. Teiss normos struktr sudaro tokie elementai: 1) teiss normoje aprayti realaus gyvenimo atvejai, nurodantys, kada teiss subjektams atsiranda normoje nurodytos teiss ir pareigos (hipotez); 2) elgesio taisykl kaip teisi ir pareig santykis (dispozicija); 3) padariniai, atsirasiantys teiss subjektui, nepaklususiam teiss normos reikalavimams (sankcija). i struktr galima ireikti formule: jei..., tai..., prieingu atve ju": Jei vyksta tam tikri teisiniai faktai - gyvenimo aplinkybs (hipotez), tai santykio dalyviai turi elgtis taip ir taip (dispozicija), prieingu atveju j teiss bus atitinkamai siaurinamos ar likviduo jamos (sankcija). 3.1 TEISS NORMOS HIPOTEZ Hipotez - tai graik kalbos terminas, reikiantis tam tikr reiki ni, fakt egzistavimo prielaid (spjim). Teisin hipotez - tai spjimas, kad vyks tokie gyvenimo faktai, kuri atvilgiu reiks elgtis pagal dispozicijoje nurodytas teises ir pareigas. Todl hipotez yra tas teiss normos elementas, kuris sujungia teiss norm su realiu gyvenimu, jo dinamika. Tai elgesio taisykls veikimo, taikymo slyga. Ji nurodo tas faktines aplinkybes, kurioms atsiradus galima
265

TEISES TEORIJA

naudotis dispozicijoje nurodytomis teismis ir privalu vykdyti tas teises legalizuojanias pareigas, taip pat btinyb patirti arba taikyti pareig nevykdaniojo teisms valstybinio poveikio priemones. Teiss normos hipotez paprastai prasideda odeliu jei" ir baigiasi ties odeliu tai". Jei sutartis sudaryta, tai jos reikia laikytis." Hipotez ia formuluoja odiai sutartis sudaryta". Vadi nasi, sudarius sutart, viena teisinio santykio alis gali naudotis tos sutarties suteikiamomis teismis ir kartu privalo vykdyti i jos kylanias pareigas, taip pat reikalauti, kad kita santykio alis vykdyt jai sutartas pareigas. Hipotez yra btinas kiekvienos teiss normos elementas. Jeigu jos nebt, visa teiss norma netekt prasms, ji tapt negyva niekada netaikoma ir nenaudojama, nes bt neaiku, kuriais atve jais reikia ar galima naudotis dispozicijoje apraytomis teismis ir pareigomis. ATPK ir BK teiss norm hipotezs yra veiksmai, kuriais paei diamos reguliacini teiss norm (konstitucini, civilini, darbo ir kt.) nustatyti draudimai. Pavyzdiui: Tas, kas nuud kit mog, baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki penkiolikos met." (BK 129 str. 1 d.) odiai tas, kas nuud kit mog" ymi tos normos hipotez, nes tyinis nuudymas - veiksmas, kuriuo paei diamas konstitucins normos nustatytas draudimas ksintis kito asmens gyvyb (Konstitucijos 19 str.). Arba kitas pavyzdys: konsti tucins teiss norma Nuosavyb nelieiama" (23 str.) yra regulia cin, draudianti bet kokiu b d u ksintis svetim nuosavyb. O BK specialiosios dalies normos aprao io draudimo paeidimo bdus: vagyst, sukiavim, plim, turto prievartavim, turto sunaikinim ir kitus, kurie jau sudaro atitinkam baudiamosios teiss norm hipotezes. BK ir ATPK specialiosios dalies norm hipotezs yra labiausiai ipltotos ir apibrtos tik todl, kad ia turi bti tiksliai apraytos, suformuluotos visos tos veikos (bdai), kuriomis paeidiami regu liacini teiss norm nustatyti draudimai ir kurios utraukia bau diamj atsakomyb. Mat ia galioja principas nra nusikaltimo be statymo: reguliacins normos nustatyt draudim paeidianti veika, neaprayta baudiamojo statymo hipotezje, oficialiai nelaikoma nusikaltimu. Tai rodo, kad pagal etatizmo tradicij nusikaltimas laikomas tik statym nustatyta teiss kategorija.

266

SPECIALIOJI DALIS

Vidins struktros poiriu hipotezs gali bti paprastos, sudtins ir alternatyvios. Paprastos hipotezs sieja teiss normos galiojim tik su vienos aplinkybs buvimu. Pavyzdiui: Degant raudonam viesoforo sig nalui draudiama engti vaiuojamj dal." ia hipotez sudaro viena aplinkyb - degantis raudonas viesoforo signalas. Sudtins hipotezs formuluoja kelias aplinkybes, kuri visuma yra teiss normos galiojimo slyga. Pavyzdiui: Tas, kas vairuodamas keli transporto priemon paeid keli eismo saugumo [...] taisyk les, jeigu dl to vyko avarija, dl kurios buvo sunkiai sutrikdyta kito mogaus sveikata, baudiamas [...] bauda [...]" (BK 281 str. 2 d.) Hipotez - dvi tarpusavyje susijusios aplinkybs: eismo taisyk li paeidimas ir to paeidimo sukelti sunks padariniai. Alternatyvi hipotez sieja konkreios normos galiojim su viena i keli teiss normoje nurodyt aplinkybi. Pavyzdiui: Mediojimas be reikiamo leidimo arba udraustu laiku, arba udraustose vietose, arba udraust medioti gyvn [...] utraukia baud." (ATPK 85 str. 2 d.). Hipotez ia sudaro keturios alternatyvios aplinkybs: mediojimas be reikiamo leidimo, udraustose vietose, udraustu laiku, udraust medioti gyvn; utenka bent vienos i ivardyt aplinky bi, kad i norma bt taikoma asmeniui, paeidusiam administra cins teiss nustatyt mediojimo tvark. 3.2 DISPOZICIJA Lotynikai dispositio - idstymas. Dispozicijoje apraomas teiss subjekt leidiamo ir privalomo elgesio (teisi ir pareig) mastas (apimtis) atsiradus hipotezje apraytoms aplinkybms. Gavs skund [...] apie padaryt nusikalstam veik [...], prokuroras tuoj pat pradeda ikiteismin tyrim." (BPK 169 str. 1 d.) Iskirti odiai ymi normos dispozicij: prokurorui nustatoma pareiga tuoj pat pradti ikiteismin tyrim. Dispozicijos pagal teisi ir pareig apibrtumo laipsn skirsto mos : 1) absoliuiai, arba vienareikmikai, apibrtas; ir 2) santykikai apibrtas. Absoliuiai apibrtos dispozicijos aikiai ir tiksliai nurodo regu liuojamo visuomeninio santykio dalyvi teises ir pareigas, kuri jie savo nuoira negali pakeisti. Tokios dispozicijos kitaip dar vadina-

267

TEISES TEORIJA

mos imperatyviomis. J pavyzdiai gali bti teiss normos: sutari reikia laikytis, teisingum vykdo tik teismas arba savininkas turi teis ireikalauti savo turt i svetimo, neteisto valdymo. ia nustatoma, kad jei sutartis sudaryta (normos hipotez), tai sutarties dalyviams atsiranda pareiga vykdyti i tos sutarties kylanius sipareigojimus; antruoju atveju - jei subjektas (x) yra teismas, tai tik jis (x) gali (turi teis) vykdyti teisingum. ia grietai nurodoma, kuris subjektas turi teis vykdyti teisingum. Santykikai apibrtos dispozicijos yra tokios, kurios leidia ir patiems reguliuojamo santykio dalyviams nustatyti kai kurias savo teises ir pareigas, konkret j turin. Bet jeigu patys dalyviai j nenusistato, tai galioja dispozicijos nustatytos dalyvi teiss ir pareigos. Pavyzdiui: Jeigu kito asmens reikal tvarkymas pastarajam dav teigiam rezultat, tai reikalus tvarks asmuo turi teis atlyginim. Jeigu alys nesusitaria, atlyginimo dyd nustato teismas." (CK 6.233 str. 4 d.) Teiss norma suteikia teis santykio dalyviams patiems nusta tyti atlyginimo dyd. Jeigu iuo klausimu santykio dalyviai neparei kia savo valios, tai galioja paioje teiss normoje nustatyta taisykl: pareiga nustatyti atlyginimo dyd tenka teismui. Pagal raikos bdus dispozicijos yra: 1) paprastosios; 2) apraomo sios; 3) nukreipiamosios; ir 4) blanketins. Paprastosios dispozicijos nurodo reguliuojamo santykio dalyvi teises ir pareigas, taiau j neaikina. Tai dispozicijos, kuri turinys aikus i paties teksto ir nereikalingas papildomo aikinimo. Pavyz diui, jau mintos normos: Teisingum Lietuvos Respublikoje vyk do tik teismai" (Konstitucijos 109 str.), dispozicija yra ne tik abso liuiai apibrta, bet ir paprasta, nes joje aikiai pasakyta, kas turi teis vykdyti teisingum. Apraomosios, arba aikinamosios, dispozicijos ne tik nustato elgesio taisykles, bet dar ir paaikina jas, nurodo esminius j poymius. Jos vartojamos tais atvejais, kai vien elgesio taisykls formuluot tiksliai, aikiai nenusako teisi ir pareig turinio. Pavyzdiui: Pamets daikt asmuo privalo umokti u radim radusiam daikt asme niui penki procent rastojo daikto verts dydio umokest, jeigu daikt pamets asmuo nebuvo vieai paadjs didesns sumos arba jeigu nesusitar su radusiuoju asmeniu dl didesnio atlyginimo." (CK 4.64 str. 1 d.) ios normos odiai pamets daikt asmuo nebuvo vieai paadjs didesns sumos" arba nesusitar su radusiuoju asmeniu dl didesnio atlyginimo" paaikina, kokioms
268

SPECIALIOJI DALIS

slygoms esant pamets daikt asmuo privalo sumokti radusiajam 5 procentus rasto daikto verts. Nukreipiamosios dispozicijos sudaromos remiantis paprastosiomis ir apraomosiomis dispozicijomis. Jos nurodo (formuluoja) tik ben dras teises ir pareigas, o norintj tiksliau suinoti i teisi ir pareig turin nukreipia kit to paties teiss norm akto straipsn arba kit to paties straipsnio dal, kurioje ta taisykl aikiai ir isamiai suformuluota. Pavyzdiui: Apie sulaikym nedelsiant pra neama io Kodekso 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka vie nam i sulaikytojo eimos nari ar artimj giminaii." (BPK 140 str. 4 d.) i norma nukreipia norintj suinoti, koks yra turinys pareigos praneti apie sulaikym eimos nariams, to paties BPK 128 straipsnio 1 dal. Blanketins dispozicijos nurodo, kad tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisykls (teisi ir parei g), bet jos konkreiai neidsto ioje dispozicijoje, nenurodo esant ir kituose to teiss norm akto straipsniuose ar straipsni dalyse tokios taisykls konkretinimo silo iekoti kito teiss akto norm dispozicijose. Pirmasis Lietuvos Statutas (1529) nustat, kad nesant jame normos, kuria remiantis bt galima sprsti konkrei byl, teismas turi vadovautis paproi teise, savo teisine sine (VI sk. 26 str.), t. y. u Statuto rib egzistuojania elgesio taisykle. ios normos blanketinis pobdis siejamas su nuoroda paproi teis. Joje siloma iekoti io santykio konkretaus teisinio reglamentavimo. Nukreipiamj ir blanketini dispozicij skirtumas yra tas, kad nukreipiamosios dispozicijos atveju trkstam ini apie teises ir pareigas santykio dalyviai pareigojami iekoti kituose to paties teiss akto straipsniuose ar j dalyse, o blanketins dispozicijos atveju - kito teiss akto norm dispozicijose. Nukreipiamosios ir blanketins gali bti ne tik dispozicijos, bet ir hipotezs. Blanketins hipotezs daniausios baudiamosios teiss normose. Tas, kas paeid [...] radioaktyvij ar branduolini media g laikymo, naudojimo, gabenimo taisykles [...] baudiamas [...] bau da." (BK 257 str. 1 d.) Iskirti odiai, ymintys mint mediag laikymo, naudojimo, gabenimo taisykli paeidim, yra blanketin hipotez: norint suinoti, koki konkrei norm asmuo paeid, reikia irti radioaktyvi mediag laikymo, naudojimo ir gabeni mo taisykles. Kitas pavyzdys: Tas, kas padar io straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, jeigu dl to atsirado sunki padarini,
269

TEISS TEORIJA

baudiamas laisvs atmimu [...]" (BK 256 str. 2 d.) odiai tas, kas padar io straipsnio 1 dalyje numatytas veikas" yra nukreipia moji hipotez - nukreipia to paties straipsnio 1 dal. Nukreipiamosios, blanketins hipotezs ir dispozicijos vartojamos siekiant ivengti formuluoi kartojimosi statymuose - nereikalingo teiss norm apsunkinimo tekstu. Svarbu pabrti, kad visos BK specialiosios dalies teiss norm dispozicijos yra abstrakios ir dl to - blanketins 104 . Jos ireikia mos vienu odiu - baudiama. Norintieji isiaikinti, koki pareig ir teisi atsiranda valstybs institucijoms ar pareignams vykdant paliepim baudiama"', nukreipiami atitinkamas BPK teiss nor mas. Tai daroma siekiant neapsunkinti teiss norm dispozicij tekstu ir nereikalingu kartojimusi. 3.3 SANKCIJOS IR J RYS Sankcija yra valstybs reakcija teist ar teisei prieing asmens elges (lot. sanctio - aukiausias nutarimas, bausm ir k t ) . Bet vartojimo poiriu tai yra daugiareikmis terminas (plaiau r. G. Lastauskiens disertacij Teisins sankcijos kaip teksto elementai ir teisini imperatyv garantas". LTU, 2002). Sankcija nra sudedamasis kiekvienos teiss normos teksto elementas, bet ji, matysime, yra btinas kiekvienos normos logins struktros elementas, nes sankci ja yra garantas, kad teisi ir pareig santykis bt visiems vienodai privalomas. Sankcija tiek btina, kiek teiss normos yra privalomos ir kiek j privalomumas garantuojamas valstybs prievartos priemo nmis. Be sankcijos ir jos taikymo nebt teisingumo vykdymo. Pagal tiksl pobd visos sankcijos skirstomos pozityvisias ir negatyvisias. Tok skirstym dar treiame ms eros amiuje pra djo Romos teisininkas D. Ulpianas, kuris pozityvij sankcij btinum argumentavo siekiu: skatinti geruosius tobulti veikiant 105 juos ne tik bausms baime, bet ir apdovanojimais" . Tokia pat struktra ir ATPK norm dispozicij, ireikiam taip pat vienu odiu - utraukia. Bet kol Lietuva neturi atskiro administracinio proceso kodekso, ATPK norm dispozicijos yra ne blanketins, o nukreipiamosios, nes administracinio proceso normos dstomos kartu su materialiosiomis normomis tame paiame ATPK. 105 : XII . . . , 1997. . 157.
270
104

SPECIALIOJI DALIS

3.3.1 POZITYVIOSIOS SANKCIJOS

Tai teigiama valstybs reakcija asmens atlikt teist ir valstybei ar visuomenei itin reikming pareig vykdym, kuris oficialiai iki tol nesukr toki pareig vykdytojui atitinkam subjektini teisi arba sukr, bet ne proporcingai atliekam pareig mastui ir kokybei. Pareig vykdymas ia apima ir tuos atvejus, kai asmuo savo iniciatyva imasi vykdyti ir tokias pareigas, kuri pozityvioji teis jam nenustato. Pavyzdiui, apdovanojamos daugiavaiks motinos, pagimdiusios ir uauginusios penkis ir daugiau vaik, taip pat asmuo - u skstaniojo igelbjim. Gimdyti vaikus, gelbti skstantj rizikuojant savo gyvybe teiss normos nepareigoja. Pozityviosios, arba skatinamosios, sankcijos - tai premijos, apdo vanojimas ordinais, medaliais, garbs vardais, laikinas mokesi sumainimas arba atleidimas nuo j ir kita. Tokias sankcijas vals tyb taiko siekdama paskatinti asmenis imtis valstybei ar visuome nei ypa reikmingos veiklos arba pagerbti pilieius u j atliktus tautai ir valstybei darbus, kurie neeina teiss reglamentuotus darbo santykius, arba u pasiaukojim gelbjant asmenis, pateku sius ekstremali padt, taip pat valstybs, piliei, korporacij turt, kai toks gelbjimas nejo gelbtojo tarnybines pareigas arba pranoko jas.
3.3.2 NEGATYVIOSIOS SANKCIJOS

Tai neigiama valstybs reakcija asmens siek gyti tam tikr subjektin teis arba ja naudotis nevykdant atitinkam pareig. Jos skirstomos pasyviai negatyvisias ir aktyviai negatyvisias. 1. Pasyviai negatyviosios sankcijos - tai valstybs atsisakymas pripainti ir ginti asmens teises, kuri jis siek nevykdydamas nustatyt pareig, arba, bendriau sakant, tai valstybs atsisakymas bti dalyve konkrei asmen kuriamo teisinio santykio, kuris buvo kuriamas paeidiant krimo slygas ar tvark. ios ries sankci jos taikomos u nevykdym pareig, kurias asmuo privalo vykdyti, jei nori gyti atitinkam subjektin teis, pripastam ir ginam pozityviosios teiss priemonmis. Yra dviej ri pasyviai negatyviosios sankcijos: a) Negaliojimas", arba sandorio pripainimas niekiniu". Tai pirmiausia civilins teiss sankcijos, pavyzdiui: Vedyb sutartys turi bti
271

TEISES TEORIJA

sudaromos notarine forma." (CK 1.74 str. 2 p.) ios normos teksto struktroje sankcijos nra, ji perkelta login ir reikia: jei asmenys nori pagal vedyb sutart gyti vienas kitam valstybs ginam teisi neformindami tokios sutarties notarikai, tai valstyb atsisa ko pripainti ir ginti tokia sutartimi susikuriamas ali teises. Kai kuriuos i sankcij pagrindus nustato ir CK: statym reikalaujamos notarins formos nesilaikymas sandor daro negalio jant." (CK 1.93 str. 3 d.) b) Neskyrimas pareigas", arba galiojim negijimas" - tai tokia pasyviai negatyvi valstybs reakcija nustatytos pareigos nevyk dym, kai valstyb atsisako pripainti ir ginti asmens subjektin teis tarnybinius ar darbinius galiojimus. ios ries sankcij galima velgti tose Konstitucijos normose, kurios pareigini galiojim gijim saisto asmen pareiga prisiekti Lietuvos Res publikai, jei jie nori gyti Prezidento, Seimo nario ar teisjo valdinius tarnybinius galiojimus: Irinktas Respublikos Prezi dentas savo pareigas pradeda eiti [...] po to, kai Vilniuje [...] prisiekia Tautai [...]" (82 str. 1 d.); Irinktas Seimo narys visos Tautos atstovo teises gyja tik po to, kai Seime jis prisiekia bti itikimas Lietuvos Respublikai." (159 str. 1 d.) Panai nuostata galioja ir teisjams (112 str. 6 d.). Mintiems asmenims, nevykdiusiems pareigos duoti reikalauja mo teksto priesaik, valstyb atsisako suteikti siekiam pareigybi valdinius galiojimus. Negaliojimas", neskyrimas pareigas", galiojim negijimas" - tai grynai loginio pobdio pasyviai negatyviosios sankcijos, kurios norminiame tekste tiesiogiai neformuluojamos, bet yra numanomos ir egzistuoja kaip antrasis, negatyvus ios pareigos aspektas. Jos grasi na konkretiems asmenims, kad nevykdius nurodytos pareigos vals tyb atsisakys bti j kuriamo teisinio santykio dalyv ir dl to jie negis valstybs pripastam ir ginam teisi (leidim) - j kuria mas socialinis santykis nevirs teisiniu. Kai kurie autoriai (H. Kelzenas, H. L. A. Hartas) i poveikio priemoni nelaiko sankcijomis. Pasyviai negatyvij sankcij buvimas rodo, kad sankcija pir miausia yra subjektins teiss kategorija, nes ji yra teisi ir pareig vienovs kategorija. Kur nra tokios vienovs - ten nra ir sankcijos. ios vienovs neformuluoja antros ir treios kartos mogaus teises tvirtinanios normos. Jos suteikia asmeniui subjektin teis mini272

SPECIALIOJI DALIS

malu gyvenimo lyg utikrinant nuosavybs mast, atleisdama j nuo pareigos paiam t nuosavybs mast susikurti. Bet jeigu asmuo atleidiamas nuo pareigos, tai jis atleidiamas ir nuo atsa komybs, ir nuo t atsakomyb gyvendinanios sankcijos. Sankcijos ia tiesiog nra, nes nra jai socialinio usakymo: nra pareig ir nra reikalavimo jas vykdyti. Pareig garantuoti t nuosavybs mast jos perkelia valstybei. Bet tokios pareigos nevykdymo atveju valstyb negali bausti pati savs, ji negali bti sankcijos adresatas ir tos paios sankcijos taikymo subjektas. Teiss normos" be sankcij jau nra teiss normos, o tik statymo normos, nes jos tvirtina ne teisi ir pareig vienov, o teiss-privilegijas, kitaip sakant, legalizuoja vien asmen agresij kitiems. Tai, kaip sakyta, gali daryti statymas, bet ne teis. statymas gali bti ir gailestingas (pvz., amnestijos statymas), o teis tik teisinga: ji prie agresij, kad ir kokiu pavidalu i reiktsi: nusikaltimu ar gailestingumu, nes teisei privalomas vis teiss subjekt lygiateisikumo pripainimas. Toki norm buvimas grindiamas tuo, kad objektin teis remia si ne tik teiss, bet ir statymo virenybe. Antros kartos mogaus teiss kaip tik ir remiasi tuo, kad teiss virenyb papildoma statymo virenybe. Pastarja gyvendinamos visuomens solidarumo ir gailestingumo nuostatos (t. y. tikslingu mas). Toki nuostat nepajgi gyvendinti teis, nes ji dl savo esms susijusi su leidim ir paliepim vienove. O susijusi todl, kad jos paskirtis, kaip minta, - reikti tik teisingum ir pareigoti visuomen teisingumui. statymas iuo poiriu yra mobilesnis negu teis, nes jis gali pareigoti visuomen ir gailestingumui. Bet gailes tingum tvirtinanio statymo imperatyv (pareig) vykdymas jau negali bti garantuojamas prievarta, o tik valstybs gera valia ar jos ekonominmis galimybmis. Btent dl to ir gali atsirasti statym (bet ne teiss) norm, kurios neturi sankcij arba kurias paeidus sankcijos negali bti realiai taikomos. Sankcijos, kaip subjektins teiss kategorijos, paskirtis yra garan tuoti, kad subjektin teis atsirast ir bt naudojamasi ja pareigai tarpininkauj ant. 2. Aktyviai negatyviosios sankcijos - tai visos tos sankcijos, kurio mis valstyb vykdo plaiai suprantam teisingum: siaurina arba likviduoja atitinkam pareig nevykdiusio asmens subjektins tei ses. J tikslas yra garantuoti btin asmens naudojimosi jau turimo mis subjektinmis teismis ir atitinkam pareig vykdymo priklau273

TEISES TEORIJA

somyb. Pavyzdiui, asmuo, kuris naudojasi turima subjektine teise studijuoti universitete, bet nevykdo pareigos i savo teis legalizuo ti paangiu mokymusi, praranda teis studijuoti konkreiame uni versitete. Si administracin sankcija utikrina btin teiss studijuoti konkreiame universitete ir pareigos imokti to universiteto studij programos pagrindus priklausomyb. Aktyviai negatyvij sankcij rys: 1) baudiamosios (kriminalins); 2) administracins; 3) civilins (turti ns); 4) drausmins. Kiti autoriai (K. F. Rlis (Rohl) io tipo sankcijas skirsto : represines (jas atitinka baudiamosios, administracins ir drausmi ns sankcijos); restitucines (tai daniausiai civilins sankcijos, susi jusios su priverstiniu alos atlyginimo iiekojimu, paeistos tvarkos atkrimu, grinimu darb ir kt.); ir prevencines (tai administraci nio poveikio priemons, pareigojanios nusikaltimais tariamus ar i kalinimo viet grusius asmenis kas kiek laiko registruotis poli cijoje, po 22 vai. neieiti i nam ir kt. - Ukardymo statymo pavyzdys). Baudiamj sankcij (baudos, viej darb, turto konfiskavi mo, kalinimo) specifika yra ta, kad jos taikomos tik primus apkaltinamj nuosprend baudiamojoje byloje, ir tik teismo. Struktros poiriu baudiamosios sankcijos yra paprastos, sud tins ir alternatyvios. Paprastos sankcijos - tai viena kuri nors poveikio priemon (pvz., bauda). Sudtins sankcijos nustato kelias poveikio priemones, kurios turi bti taikomos teiss paeidjui kartu (pvz., kalinimas ir turto konfiskavimas). Alternatyvios sankcijos taip pat numato kelias poveikio priemones, taiau realiai taikoma tik viena i j: bauda arba vieieji (pataisos) darbai; paskyrus baud, negalima skirti viej darb. Administracines sankcijas taiko tam galiotos valstybs institucijos (teismai, policija, mokesi ir kitokios inspekcijos), pareignai. Ad ministracini sankcij rys: spjimas, bauda 1 0 6 , vieieji darbai, Jei terminas bauda" vartojamas kaip baudiamosios sankcijos ris, tai, vengiant termin painiavos, ATPK ir CK vietoj baudos" dert vartoti termin pinigin nuobauda". Pats ATPK galt vadintis Administracini nuobaud ko deksu, nes pagrindinis io kodekso tikslas - ne iaip konstatuoti administracins
274
106

SPECIALIOJI DALIS

praradimas teiss vairuoti transporto priemon, administracinio tei ss paeidimo (pvz., neteistos vejybos) priemoni konfiskavimas, nualinimas nuo pareig, administracinis aretas, kuris skiriamas ne pagal baudiamj, o pagal administracin statym, ir kita. Bendra baudiamj ir administracini sankcij specifika yra ta, kad jos gali bti tiek turtinio, tiek asmeninio pobdio, t. y. nu kreiptos ne tik teiss paeidjo turt, bet ir jo asmen. Civilins sankcijos yra tik turtins (pinigin nuobauda, delspinigiai, vadinamos bendru terminu netesybos"); jas skiria teismas, ir tik jeigu jos numatytos statyme arba ali sutartyje (CK 6.70 str. 1 d.). alos atlyginimas ne visada yra sankcija. Savanorikas alos, kuri asmuo padaro kitam asmeniui naudodamasis subjektine teise, atlyginimas, nors ir yra savo nuosavybs teise valdomo turto susimainimas, nra sankcija, nes tai nra valstybs reakcija teiss paeidim. Bet jeigu atlyginti toki al asmen pareigoja teismas, tai tas pats alos atlyginimas virsta sankcija - valstybs vykdomu prievartiniu kalto asmens nuosavybs teise valdomo turto ar jo dalies pamimu. alos atlyginimas nelaikytinas sankcija, jei klausim nors ir sprendia teismas, bet ginas teisme buvo kils ne dl atsisakymo atlyginti al, o tik dl alos dydio nustatymo. Drausmines sankcijas skiria moni, staig, firm administracija savo pavaldiems darbuotojams u darbo tvarkos taisykli, o sukarin tose organizacijose - u vidaus tvarkos statuto paeidimus. Tokios sankcijos yra: pastaba, spjimas, perklimas emesnes pareigas (maiau mokam darb), karinio laipsnio paeminimas, atleidimas i darbo ir kita. 3.3.3 POLITINS SANKCIJOS Savita aktyviai negatyvij sankcij ris yra politins sankcijos. Tai negatyvi Seimo reakcija Prezidento, Seimo nario, Vyriausybs, konkretaus ministro ar kito auktas valstybs pareigas einanio pareigno netinkam pareig vykdym. Tos sankcijos vadinamos

teiss paeidimus, bet nustatyti u juos administracines nuobaudas ir sukurti teisin procedr mechanizm joms taikyti. Tai patvirtina ir tas faktas, kad bent dabar galiojantis ATPK apima ir administracinio proceso normas - t nuobaud skyrimo procedras. Terminas Administracini nuobaud kodeksas" orientuot reikalo esm, be to, bt trumpesnis ir patogesnis vartoti. 275

TEISES TEORIJA

politinmis todl, kad jas statymas paveda taikyti ne teissaugos institucijoms, o politinei institucijai - Seimui. Politini sankcij rys: a) pareigno atstatydinimas i einam pareig remiantis apkaltos procesu. Si sankcija taikoma tautos renkamiems ar Seimo skiriamiems auktiems valstybs pareignams: Prezidentui, Seimo nariams, Konstitucinio Teismo, Aukiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo pirmininkams ir teisjams (Konstitucijos 74, 116 str.). Apkalta tai sistema procedr, kuriomis parlamentas tiria Prezidento, Seimo nari ir kit aukt valstybs pareign padarytus teiss paeidimus ir kuriomis remiantis jis gali anuliuoti mint pa reign valdinius galiojimus. Tai konstitucins atsakomybs gyvendinimas ir jis nra grynai teisinis procesas, nes ia sprendi m priima ne teisin, o politin institucija, be to, paties sprendimo turin lemia ne tiek teisiniai argumentai, kiek politin parlamento nari valia, asmeninis j apsisprendimas; b) nepasitikjimo pareignu ar visa institucija pareikimas (Seimo ne pasitikjimo Vyriausybe, konkreiu ministru arba Seimo skirtais ar rinktais valstybs pareignais pareikimas (interpeliacija) (Kon stitucijos 75 str.); c) ataukimas atstovui, nevykdaniam rinkj valios, suteikt galiojim (galima politins sankcijos ris, kuri dabar Lietuvos teisje nra reglamentuojama statymo). Pirmsias dvi sankcijas nustato Konstitucija ir jas gali taikyti tik Seimas. Tai rodo, kad Seimas yra ne tik teiskuros, bet i dalies ir teiss taikymo subjektas, kad teiskuros ir teiss vykdymo funkcijos nra ir negali bti grietai atskirtos. galiojim ataukimo sankcij taiko patys rinkjai ten, kur yra nustatytas teisinis galiojim atau kimo mechanizmas.
TEISINIS PROCESAS KAIP SANKCIJA

Prie aktyviai negatyvij sankcij kai kurie autoriai priskiria ir ikiteismin, ir teismin baudiamosios bylos tyrimo proces, kai tariamajam, kaltinamajam ar liudytojui yra daromas iorinis prievar tinis poveikis prie jo vali (asmuo sulaikomas, jam paskiriama kardomoji priemon arba jis prievarta atvesdinamas pas tardytoj, prokuror, teisj). Poiris proceso alutin poveik rodo, kad
276

SPECIALIOJI DALIS

procesas ne tik kainuoja laiko ir pinig, bet ir yra psichinis apsun kinimas (Belastung)", - rao vokiei teisininkas K. F. Rlis, laikantis teisin proces sankcija (Verfahren als Sanktiori)107. Aktyviai negatyviosios sankcijos - tai daniausiai teisingumo vykdymo (plaiai suprantamo) priemons. Sankcij svarba susijusi su teiss veiksmingumu. Jei sankcijos netaikomos, tai nra ir teiss kaip visuotinai privalomos tvarkos.
3.4 METODOLOGINS, T E C H N I N S PRIEMONS

TEISS N O R M O S VIDINEI STRUKTRAI ATSKLEISTI

Siekiant atskleisti teiss normos struktr taikoma tam tikra login technika, viena i j - jau minta implikacija: Jei..., tai..." Jos atveju visa norma performuluojama hipotetinio teiginio schem jei..., tai..."; visi odiai, kurie eina iki odelio tai", priklauso hipotezei, odiai po tai" - dispozicijai. Pavyzdiui, teiss normai: Draudiama eksploatuoti technikai netvarking automobil", suteikus form jei..., tai...", gaunama iraika: Jei automobilis technikai netvarkingas, tai d r a u d i a m a j eksploatuoti." odiai automobilis technikai netvarkingas - hipotez, draudiama j eksploatuoti - dispozicija. Kai norma suformuluota pernelyg glaustai arba kai reikia nustatyti, kokiomis savybmis turi pasiymti teiss subjektas, kuriam ji taikoma, ir kai formul jei..., tai..." pasirodo nepakankama normos struktrai atskleisti, tada taikoma predikat logikos schema [F(x)G(x)], kuri skaitoma: jei objektas x turi savyb F, tai x turi ir savyb G; iraika F(x) reikia hipotez, o G(x) - dispozicij. Pritaikykime i formul konstitucinei normai: Valstybin kalba - lietuvi kalba." (14 str.) Kurie odiai reikia ios normos hipotez ir kurie dispozicij? Kai kurie autoriai mano, kad ia yra tik gryna" dispozicija be hipotezs. Neaikum gali paalinti ios normos performulavimas pagal mint predikat logikos schem: Jei x (tam tikra kalbini enkl sistema) turi savyb bti lietuvi kalba - F(x), tai x (ta enkl sistema) Lietuvoje turi savyb bti valstybin kalba - G(x)." odiai lietuvi kalba yra ios normos hipotez: kalbos enkl sistema pavadinta lietuvi kalba, o odiai valstybin kalba yra ios normos dispozicija, nes jie nurodo lietuvi kalbos teisin status Lietuvos valstybje - pareigoja

107

Rohl K. F. Min. veik. P. 506. 277

TEISES TEORIJA

valstybs institucijas ir j pareignus formuluoti lietuvi kalba savo oficialius sprendimus, o pilieiai turi teis reikalauti, kad pareignai su jais bendraut lietuvi kalba. Tam tikrais atvejais formul gali turti ir konjunkcijos prasm. Tada ji irykina hipotez ir jos struktr. Pavyzdiui, BK normai: Karys, savavalikai pasialins i dalinio ar tarnybos vietos [...] baudiamas laisvs atmimu" (BK 322 str. 2 d.), suteik predikat logikos iraik, gausime: Jei x (tam tikras pilietis) turi savyb bti karys - F(x) ir tas pilietis (x) savavalikai pasialina i dalinio ar tarnybos vietos - G(x), tai jis baudiamas laisvs atmimu." Visa teiss norma gauna tokios formuls pavidal: [F(x) & G(x)]>J(x). Jis rodo, kad ios normos hipotez sudtin: tam tikras pilietis (x) patenka ios normos galiojimo lauk tik jei jis yra karys - F(x) ir savavalikai pasialina i karinio dalinio arba tarnybos vietos - G(x).
3.5 DISKUSIJA DL TEISS N O R M O S STRUKTROS

Teiss normos struktra teiss literatroje suprantama nevienareik mikai. Vieni autoriai mano, kad i struktr sudaro ne trys, o du elementai - hipotez ir dispozicija (reguliacins teiss normos), kiti hipotez ir sankcija, treti - dispozicija ir sankcija (BK ir ATPK teiss normos). Lenkikoje teiss literatroje reikiamos trejopos pairos teiss normos struktr: 1) tradicin paira (E. rlichas, H. Rotas, F. Siemienskis, J. Kowalskis, A. Lopatka) mano, kad norma turi tris elementus; 2) kritin paira (J. Land, A. Werneris) pripasta dviej element teiss normos struktr (norma susidedanti arba i hipo tezs ir dispozicijos, arba i hipotezs ir sankcijos; 3) reliatyvistin kryptis (J. Wroblewskis, J. Smialkowskis), aikiai neireikianti savo pair, t struktr sieja su teiss samprata, teiss painimo tikslais 108 . Panai nuomoni vairov ir rusikoje teiss literatroje. Yra mananij, kad hipotez ir sankcija apskritai nra teiss normos struktros elementai (nes jie tiesiogiai neeina pai elgesio taisyk l), o toks elementas yra tik dispozicija. Taigi vieni autoriai eina teiss normos struktrini element skaiiaus mainimo, o kiti - didinimo linkme. Pastarieji teiss

Kowalski J. Wstp do prawoznawstwa. Warszawa, 1979. P. 107-108.

278

SPECIALIOJI DALIS

normos struktrai priskiria ne tris, o keturis ar net penkis elemen tus. Salia hipotezs, dispozicijos ir sankcijos normos struktriniais elementais jie dar laiko subjektyvi sudt" (A. S. Cigolinas) ir teiss normos tiksl (F. N. Fatkulinas) 109 . iuo klausimu sutrinka net toks stiprus rus teiss teoretikas kaip R. Z. Lificas, taip pat teigiantis, kad apie hipotez, dis pozicij ir sankcij reikia kalbti veikiau kaip apie numanomus teiss normos elementus negu jos btinas dalis. Btinas bet kurios teiss elementas - jos turinys, t. y. elgesio taisykl, kuri ta norma nustato." 1 1 0 Toliau R. Z. Lificas rao: Baudiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose [...] hipotez ir dispozicija visada sulieta viena, pats tam tikro elgesio draudimas (dispozicija) pateikiamas hipotezs poymi apraymu." ia R. Z. Lificas pakartoja jau mint visoje rusikoje teiss literatroje siaknijusi klaid (i ten ji atjo ir Lietuvos jurisprudencij, net BK), kad baudiamosios normos paskirtis - udrausti veikas" (BK 1 str. 2 d. 1 p.). Jeigu taip, tai tada tikrai baudiamosios normos hipotez ir dispozicija, kaip sako R. Z. Lificas, turs susilieti arba teks pripainti, kaip tai daro M. N. Marenko, kad Baudiamojo kodekso specialiosios da lies normos turi tik dispozicij ir sankcij". I ties pripainus, jog baudiamosios teiss normos draudia, jos kartu turt formuluoti, pavyzdiui, ne tik nuosavybs paeidimo bdus, bet ir pat draudi m ksintis privai nuosavyb, mogaus gyvyb, sveikat, kad tuo pateisint, kodl vagyst, nuudymas ar kitas veiksmas yra priein gas teisei. U vagyst reikia bausti ne todl, kad itaip nustato BK 178 straipsnis, o todl, jog vagyst yra veiksmas, kuriuo paeidia mas Konstitucijos 23 straipsnyje nustatytas draudimas - nuosavyb nelieiama. Jau sakme, kad BK 178 straipsnis tik nurodo, kokiu b d u buvo paeistas Konstitucijos 23 straipsnio draudimas ir ko kias sankcijas reikia taikyti jo paeidjui (vagiui). Pripainus, kad baudiamoji norma ne tik baudia, bet ir draudia, ji praranda struktrin ry su reguliacinmis normomis ir tampa tarsi autono mika btis, kuri lyg ir pati savarankikai, be ryio su reguliacin-

109 piaiaxa apie pair teiss normos struktr vairov r.: H. . . , 1992. . 11. 110 . 3. . . 104.

279

TEISES TEORIJA

mis normomis udraudia tam tikras veikas (reguliuoja nuosavybs santykius) ir u jas baudia. Ieit, tarsi ne reguliacini norm sakmumui garantuoti bt sukurtos baudiamosios normos. Tada bt neaiku, kam reikalingi reguliacini norm draudimai, jei visk draudia BK normos. itaip teiss normos struktr galima aikinti tik nesiejant jos su teiss funkcijomis, kurioms vykdyti ir sukurta atitinkama teiss normos struktra. Todl teiss normos struktros klausimas yra beviltikai supainiojamas ir dl to pasidaro nereikmingas nei teiss teorijai, nei teiss praktikai, nes normos samprat daro veikiau painesn negu aikesn. Gal ir dl to R. Z. Lificas savo iaip gana informatyvioje ir logikai nuoseklioje Teiss teorijoje", nerads bdo pasukti mokslinio metodo vaga, buvo priverstas palikti io klausimo svarstym, paskyrs jam vos kelet nesistemik sakini, nors objektyviai teiss normos struktros klausimas yra itin svarbus, nes juo konkretinama visa teiss normos esm. Jei negalime paaikinti teiss normos struktros, tai negalime suorganizuoti vis teiss teorijos klausim sistem, o teiss praktikoje - atskirti teisini fakt (hipotezs) nuo elgesio taisykls (dispozicijos), kurios veikim inspiruoja hipotezje aprayti teisiniai faktai, ir kartu tampa neai ku, kuo teiss norm privalomumas skiriasi nuo socialini neteisi m norm privalomumo. O nesistemika teiss teorija tada gali pretenduoti tik teiss enciklopedij" - pavirutinik kai kuri teiss praktikai reikaling teiss svok aikinim, bet ne moksl. Teorini komplikacij, susijusi su teiss normos struktra, atsi randa dl dviej metodologinio pobdio prieasi. Pirma, teiss normos struktr mginama tirti be ryio su teiss funkcijomis, kuri vykdymo technika, kaip sakyta, ir yra teiss normos struktra. Todl atsijus t struktr nuo teiss funkcij, prarandamas objektyvus veiksnys, lemiantis normos struktr, jos element skaii ir j btinyb. Antra, tekstin teiss normos struktra painiojama (tapatinama) su logine, nes vienos ries teiss normos, pavyzdiui, reguliacins, tiriamos be ryio su sankcijas nustataniomis arba, atvirkiai, sankcijas nustatanios normos tiriamos be ryio su reguliacinmis normomis. Todl daroma ivada: kur baigiasi teiss norm formuluo jantis tekstas (danai - teiss akto straipsnis), ten baigiasi ir pati norma, jos struktra. Dl to atsiranda vienpusikai apibendrinani nuomoni apie unitarin, binarin, triadin ar dar kitoki normos
280

SPECIALIOJI DALIS

struktr. Jos ignoruoja fakt, kad galutin login, vadinasi, ir struk trin, apibrtum konkreti teiss norma gyja ne pati i savs, ne i savo tiesioginio teksto, o i savo atliekam teiss funkcij (funk cijos nustato konkreios normos viet teiss norm sistemoje), taigi i btin santyki su kit teiss ak normomis. Ivengti io subjektyvizmo - tai aikinti teiss normos struktr remiantis teiss funkcij struktra ir i jos kylania sistemine teiss prigimtimi. 3.6 TEKSTIN IR LOGIN TEISS NORMOS STRUKTRA Teiss norma kuriama kaip technika dviem pagrindinms teiss funkcijoms: 1) reguliavimo; ir 2) sankcij nustatymo - gyvendinti jas integruojant. Todl ir jos struktra ne laisvai prasimanoma", o nulemta t funkcij specifikos ir j sveikos, pirmiausia reguliavimo funkcijos. Reguliavimo funkcijos struktr sudaro dvi technins operacijos: 1) nurodyti juridinius faktus (gyvenimo situacijas), kuri pagrindu atsiranda, pasikeiia ar baigiasi teisiniai santykiai; ir 2) nustatyti t fakt pagrindu atsirandanio santykio dalyviams teises ir pareigas (formuluoti pai elgesio taisykl). Kuriant teiss norm, ie du reguliavimo funkcijos struktriniai elementai kaip tik ir perkeliami konkrei teiss norm - virsta tos normos dvinare struktra (hipotez - dispozicija), kuri yra tiesiogiai formuluojama norm tekste ir dl to vadinama tekstine. Tokios reguliacins normos pavyzdys: Tvai privalo materialiai ilaikyti savo nepilnameius vaikus." (CK 3.129 str. 1 d.) ios normos hi potez yra odin konstrukcija: tvai, turintys nepilnamei vaik", o dispozicija - privalo materialiai ilaikyti nepilnameius savo vaikus", t. y. nustato tv pareigas savo nepilnameiams vaikams. Taiau viena reguliavimo funkcija nepajgi sukurti visaverts nor mos struktros, nes ios funkcijos paskirtis - formuluoti tik pai elgesio taisykl, o ne jos privalomum garantuojanias priemones. Todl suprantama, kodl mintos normos tekstas nieko tiesiogiai nesako apie neigiamus padarinius, atsirasianius asmenims, kurie yra tvai, turintys nepilnamei vaik", bet nevykdo pareigos ilaikyti nepilnameius savo vaikus". Bet norma, negrasinanti jo kiais nemalonumais jos paeidjui, yra ne teisin, o moralin, rekomendacin. iuo poiriu tekstin normos struktra pasirodo
281

TEISS TEORIJA

tarsi neubaigta ir todl pati norma yra nepakankama, kad daryt real poveik moni santykiams. Tokias sankcij neturinias nor mas Romos teisininkai vadino leges imperfectae (netobulomis). Siekis sukurti pajgi realiai funkcionuoti teiss norm suponuo ja btinyb papildyti reguliavimo funkcij sankcij nustatymo funkcija, su kuria teiss normos login struktr ateina treiasis elementas negatyvi valstybs reakcija (sankcija), kuri mintame pavyzdyje gra sina tvams prievartiniu dalies j turto pamimu j nepilnameiams vaikams ilaikyti. Tas grasinimas formuluojamas kitoje to paties kodekso normoje (3.194 str. 1 d.), su kuria sveikaudama minta norma ir ilieka teiss norma, t. y. realiai pareigojania, realiai vaiko teises saugania. Vadinasi, treiojo elemento btinyb reikalau ja alia tekstins normos struktros vesti ir login, kuri jau yra reguliavimo ir sankcij nustatymo funkcij integravimo technika, arba konkreiau - keli norm sveikos ireikimo technika. Skirtin gai TIUO tekstins struktros kaip empirins (aki padiktuotos"), login struktra yra suvokiama tik abstrakiu mstymu ir ji yra tikroji normos struktra, nes yra realiai veikianios, realiai savo tikslus pasiekti pajgianios normos struktra. Login normos struktra - tai teiss normos element (hipotezs, dispozicijos, sankcijos) sistema, kuri apima tiek paios normos teksto struktr, tiek jos btin sveik su kitomis teiss normomis ir todl pajgia nustatyti ne tik teises ir pareigas, bet ir teisi priklausomybs nuo pareig vykdymo privalomum garantuojanias priemones. Trinar login normos struktra gali bti atrandama ir paioje reguliacinje normoje analizuojant jos turin. Pripainus pasyviai negatyvisias sankcijas, treij element (sankcij) gyja ir visos tos reguliacins teiss normos, kurios nustato tam tikras pareigas subjektinei teisei gyti arba nurodo apibrt kompetencij. Pavyzdiui: Apylinks teismo teisju gali bti skiriamas [...] Lietuvos Respub likos pilietis, turintis auktj universitetin teisin isilavinim" [...] (Teism statymo 51 str. 1 d.) odiai apylinks teismo teisju" dispozicija, odiai Lietuvos Respublikos pilietis, turintis auktj universitetin teisin isilavinim", - hipotez. Vadinasi, kad gyt subjektin teis apylinks teismo teisjo galiojimus, asmuo x privalo vykdyti dvi pareigas: gyti Lietuvos Respublikos pilietyb ir auktj universitetin teisin isilavinim. Jei i dviej pareig jis

282

SPECIALIOJI DALIS

nevykdys, tai negis subjektins teiss teisjo galiojimus (sankcija neskyrimas pareigas"). Kito tipo norm pavyzdys: Teismai reorganizuojami ar likviduo jami tik statymu." (Teism statymo 13 str. 1 d.) Tai reguliacin norma ir jos tekstin struktra dvinar: odis teismai" - hipotez, o odiai reorganizuojami ar likviduojami tik statymu" - dispozi cija (nurodo, kokios kompetencijos teiskros subjektas ir kokio teiss akto pagrindu turi teis ias operacijas atlikti). Siame normi niame tekste, kaip ir pirmajame, sankcijos nra. Taiau ta norma yra visavert, t. y. trinars logins struktros, nes ji ne tik nustato elgesio taisykl, bet ir pati turi jos privalomum garantuojant treij, numanom element - negaliojimo sankcij kaip logins struktros element. Tai reikia, kad jei Lietuvos teismus imsis reorganizuoti ar likviduoti valstybs institucija, kuri neturi teiss priimti statymo gali turinio teiss akto, tai jos sukurta norma negalios ir nesukurs privalom teism statuso pokyi. Vadinasi, tas, kas nori reorganizuoti Lietuvos teismus, turi bti Lietuvos Respublikos Seimas ir tuo klausimu priimti ne nutarim, o statym. io tipo teiss norm tekstin struktra dvinar, o login trinar, nes pastarojoje atrandamas treiasis elementas - sankcija neskyrimas pareigas", arba negaliojimas", kuri garantuoja iomis normomis nustatom pareig privalomum, jei asmuo nori gyti subjektin teis teisjo galiojimus arba kompetencij reorganizuo ti teismus. Trinar tekstin struktra paprastai bdinga BK, ATPK specialio sios dalies ir kit teiss ak kai kurioms normoms, kurios numato sankcijas. Pavyzdiui: Tas, kas trauk vaik girtauti, baudiamas vieaisiais darbais arba bauda" [...] (BK 161 str. 1 d.) ios normos hipotez yra odiai tas, kas trauk vaik girtauti", odis bau diamas" yra blanketin dispozicija, nes nustato teissaugos institu cijoms pareig bausti - tokiam asmeniui ikelti baudiamj byl (t pareig toliau konkretina ir ipltoja BPK normos) ir taikyti sankci jas, o odiai vieaisiais darbais arba bauda" yra sankcija, kuri nustato teiss paeidjui taikomos prievartos pobd ir mast. Teiss literatroje yra mginim baudiamj teiss norm struk tr irgi aikinti pagal dvinars struktros model: dispozicija tapatinama su hipoteze arba su sankcija. Tada sakoma, kad sankcija yra ne pati bauda, o pareiga sumokti baud". Dispozicijos nei-

283

TEISES TEORIJA

girnas bet kurioje normoje, taip pat baudiamojoje, yra nesusiprati mas, nes hipotez ir dispozicija yra btini struktriniai kiekvienos prasmingos normos tiek tekstins, tiek logins struktros elementai. Jei nra dispozicijos, vadinasi, nra teisi ir pareig, o be j nra ir paios normos. Dispozicija ir sankcija yra skirtingi teisiniai reikiniai, nors ir tarpusavyje glaudiai susij kaip priemon su savo tikslu: dispozicijoje yra nurodomas kompleksas teisi ir parei g, skirt valstybs prievartai (sankcijoms) teiss paeidjui taikyti. Taiau pareiga taikyti sankcijas nesutampa su sankcija, nes i pareiga negali nustatyti prievartos nei pobdio, nei masto. Sankcij taikaniai pareigai pati sankcija visada yra kakas ioriko, jau esamo, pareigojanio, k ji gali tik taikyti, bet negali sukurti. Ji gali tik individualizuoti sankcij neperengdama paios sankcijos nusta tyt rib. Sankcija, kaip atskira normos dalis, nustato prievartos pobd (bauda, kalinimas ar vieieji darbai) ir mast (baudos dydis, kalinimo, viej darb trukm ir t. t.). Btent dl to sankcija yra santykikai savarankika teisinio reguliavimo sritis (elementas), reg lamentuojanti taikomos valstybs prievartos pobd ir mast. Vis BK specialiosios dalies teiss norm dispozicija ireikiama vienu labai talpiu odiu baudiama", ATPK - utraukia administraci n atsakomyb". Sankcijas nustatanios teiss normos yra tiesiogiai skiriamos ne pilieiams, o institucijoms ir pareignams, kuriems yra nustatoma pareiga taikyti tas sankcijas. Reikalas skirti tekstin struktr nuo logins susijs su technin mis prieastimis. Konkreios normos tekstas negali i karto apimti vis ia mint funkcij ir jas gyvendinani struktrini element, nes normos tekstas bt perkrautas ir norma pasidaryt pernelyg gremzdika, sunkiai suvokiama ir dar sunkiau taikoma. Todl siekiant supapras tinti (sutrumpinti) tekst teiss normos skirstomos reguliacines ir sankcijas nustatanias, kad joms bt atitinkamai padalijamos teiss funkcijos, o login normos struktra bt iskirstom po reguliaci ni ir sankcijas nustatani norm tekstus. Teiss norm privalomum garantuojanti sankcija yra btina normos logins struktros dalis, bet nebtina tekstins struktros dalis (pernelyg apkraut reguliacins normos tekst). Todl ji daniausiai perkeliama reguliavimo funkcijos sakmum utikri nani norm struktr (BK ir ATPK specialiosios dalies norm tekst).
284

SPECIALIOJI DALIS

Tie autoriai, kurie mgina tapatinti teiss normos struktr su dvinare struktra, ignoruoja teiss normos ry su pagrindinmis teiss funkcijomis (reguliavimo ir sankcij nustatymo), o tuo pagrin du - ir esmin teiss normos poym - sistemingum, t. y. btin jos ry su kitomis teiss normomis. Pavien teiss norma, iimta i teiss sistemos, t. y. be ryio su kitomis teiss normomis, kaip sakyta, nra teiss norma (pvz., materialioji norma be procesins ir sankcijas nustatanios yra negyva) ir todl nra prasms kalbti apie jos vidin struktr. Tai tik norminis tekstas, tai tik pretenzija teiss norm: dvinar struktra tra tos pretenzijos struktra. 3.7 LOGINS IR TEKSTINS TEISS NORM STRUKTROS SANTYKIS Login teiss normos struktra santykiauja su tekstine kaip tikslas su savo priemone. Skiriami du teiss normos logins ir tekstins struktros santy kiavimo atvejai. Pirma, login teiss normos struktra daniausiai yra platesn u tekstin: login konkreios normos struktra idstoma dviejose ar daugiau to paties ar net keli teiss akt normose. Pavyzdiui, konstitucins teiss normos mogaus asmuo nelieiamas" hipotez ir dispozicija idstytos Konstitucijos 21 straipsnio 1 dalyje, o prie mons, garantuojanios ios nuostatos sakmum, ivardijant galimo jos paeidimo bdus ir sankcijas u tai, - BK 154 (meiimas), 155 (eidimas), 129 (Nuudymas) ir kituose straipsniuose, taip pat CK 2.24 (Asmens garbs ir orumo gynimas) straipsnyje ir t. t. Antra, teiss normos tekstin struktra sutampa su logine. Normos tekste yra suformuluoti visi trys teiss normos elementai. Tokios sutapties pavyzdiai yra visos BK ir ATPK specialiosios dalies normos. Pavyzdiui, nuudymas, vagyst, plimas, piktnaudiavi mas tarnybine padtimi ir kiti veiksmai, kuriais paeidiami regulia cini norm nustatyti draudimai, yra hipotez; baudimo u iuos paeidimus imperatyvas (baudiama" arba utraukia") - blanketin dispozicija, o nuoroda teisinio poveikio priemones - sankcija. Taigi pirm viet iklus ne teiss normos tekst, o jos logik, tenka pripainti, kad login teiss normos struktra visada yra trinar (hipotez, dispozicija, sankcija). Tuo tarpu tekstin struktra gali susidti i trij (hipotezs, dispozicijos, sankcijos - BK ir ATPK
285

TEISES TEORIJA

specialiosios dalies norm atveju) arba i dviej element (hipotezs ir dispozicijos - reguliacins teiss normos). Sankcija yra logins reguliacini teiss norm struktros elementas, bet nra tekstins toki norm struktros elementas. Trinar teiss normos struktra apima pagrindinius formaliuosius normos poymius: pradedant norminamuoju pobdiu (j ireikia hipotez - dispozicija) ir baigiant sistemingumu, visuotiniu privalo m u m u ir jos vykdymo garantavimu valstybs prievarta (sankcija). Triados pobdio normos struktra utikrina normos gyvybingu m: be hipotezs teiss norma, sakme, yra negyva (praranda ry su socialine tikrove), be dispozicijos - neegzistuoja, o be sankcijos bejg. Pavyzdiui, BK specialiosios dalies normos be santykio su reguliacinmis normomis (konstitucinmis, administracinmis ir kt.), nustataniomis draudimus, neturt hipotezs (nebt ko paeisti), o be jos negalt patekti teiss sistem; atitinkamai reguliacins teiss normos be baudiamj ar ATPK norm sankcijos negalt bti teisins, nes neturt kuo garantuoti visuotinio savo paliepim privalomumo. Dl to kiekviena teiss norma atskirai struktros atvilgiu atrodo tarsi neubaigta ir dl to savo pilnatvs siekia sveikaudama su kitomis teiss normomis: vienos normos pabaiga tampa kitos normos struktros pradia. Perjim nuo statinio prie dinaminio teiss normos struktros suvokimo ir atspindi i schema: Reguliacin teiss norma: hipotez > dispozicija => ios dispozicijos nustatytus paliepimus paeidiantys veiksmai virsta BK ar ATPK specialiosios dalies teiss norm hipoteze > baudiama (dispozicija; visada blanketin) > sankcija u reguliacins teiss normos dispozicijos nustatyt draudim paeidimus. Si formul ireikia teiss normos teksto ir jos loginio ryio su kitomis teiss normomis struktr. Ji rodo, kad materialiosios teiss norma gyja savo teisin tapatyb ne pati i savs, o i neatski riamos tarpusavio sveikos su procesinmis, sankcijas nustatanio mis normomis. Teisin yra ne pavien norma, o tik i jos sveika. Teisikumas" yra ne analitin, o sistemin kategorija. Si integralioji teiss normos prigimtis dar kart patvirtina jau mint fakt, kad mogaus teis yra ne savyb, o santykis. itaip paaikja neproble mikos temos (teiss normos) problemikumas.
286

SPECIALIOJI DALIS

4. TEISS NORM KLASIFIKACIJA Teiss norm klasifikacija yra svarbi keliais aspektais: a) pagilina teiss normos painim; b) padeda tiksliau nustatyti kiekvienos teiss normos viet teiss sistemoje, aikiau suvokti teiss norm funkcijas ir vaidmen teisinio reguliavimo mechanizme; c) patikslina teiss normos poveikio visuomeniniams santykiams ribas ir galimybes; e) padeda tobulinti valstybs institucij teiskr ir teiss taikym. Atsivelgiant poveikio moni elgesiui specifik, teiss normos gali bti klasifikuojamos vairiais pagrindais. Pagal teisinio reguliavimo objekt (arba akin normos priklauso myb) teiss normos skirstomos konstitucines, baudiamsias, civilines, eimos, darbo, finans ir kitas. iuo poiriu akins teiss normos toliau skirstomos materialisias ir proceso, vieosios ir priva tins teiss. Pagal teisinio reguliavimo metod teiss normos skirstomos pareigojamsias, galiojamsias, tvirtinamsias, definicines, deklara tyvias, kompetencijos, kolizines ir kitas. Jos atspindi atitinkamus teisinio reguliavimo metodo poymius (imperatyvj, dispozityvj, skati namj ir rekomendacin (r. Teisinis reguliavimas"). Pagal teiss norm vaidmen reguliuojant moni elges, arba pagal teiss normoje knyto paliepimo pobd, teiss normos skirs tomos taip: Dispozityvios teiss normos Jos nustato elgesio variant, kai neperengiant statymo numa tyt rib subjektams suteikiama teis reguliuoti tarpusavio santy kius savo pai nuoira, t. y. leidiama jiems susitarimu nusta tyti abipuses teises ir pareigas. Ir tik jeigu alys ito nepadaro, nustatomas tam tikras privalomas elgesys. ia savybe daniausiai pasiymi civilins teiss normos, pavyzdiui: Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ilaidos tenka pirkjui, jeigu alys nesusitaria kitaip." (CK 6.310 str. 1 d.) Ir tik jeigu jie ia teise nepasinaudo ja, galioja bendroji taisykl - pirkimo-pardavimo sutarties ilai dos tenka pirkjui.

287

TEISES TEORIJA

Kompetencijos normos Jomis yra formuluojami valstybs institucij, pareign galioji mai (teiss ir pareigos) (pvz., Konstitucijos 67 straipsnyje sako ma: Seimas svarsto ir priima Konstitucijos pataisas, leidia statymus, priima nutarimus dl referendumo"; arba Konstitucijos 109 straipsnyje nurodoma: Teisingum Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai."). Prie kompetencijos norm kartais priskiria mos ir normos, kurios suteikia fiziniam asmeniui teis atlikti tam tikrus veiksmus: surayti testament, sudaryti sandor, kreiptis teism ir kita. Taiau pagal tradicij kompetencijos normos terminas pirmiausia vartotinas valstybs institucij teisms ir pareigoms nusakyti. Jei i norm subjekt ratas ipleiamas ir pilieiams, tai toki norm iskyrimas netenka prasms. Tada visos teiss normos i esms virsta kompetencijos normomis, nes nustato kiekvienam teiss subjektui tam tikras teises ir pareigas (kompetencij). Tai rodo, kad kompetencijos norm iskyrimas yra susitarimo reikalas. Pagal atliekamas funkcijas teiss normos skirstomos : 1) regulia cines; ir 2) sankcijas nustatanias. Reguliacins teiss normos Jos nustato teisinio santykio dalyviams turiningsias, arba proce sines, teises ir pareigas. Tai konstitucijos, administracins, civili ns, eimos, ekologins ir kit teiss ak, taip pat civilinio, baudiamojo, administracinio proceso normos. J nustatyt parei g (imperatyv) vykdymo privalomum garantuoja sankcijas nu statanios normos. Sankcijas nustatanios normos Teiss literatroje jos vadinamos apsauginmis". Tai netikslus terminas. Jo kritikai galioja visi tie argumentai, kurie buvo isakyti dl apsaugins funkcijos". Prie sankcijas nustatani norm priskirtinos visos BK ir ATPK, taip pat kai kurios kit kodeks specialij dali normos. Sankcijas nustatanios normos yra skirtos reguliacini norm imperatyv privalomumui garantuoti. Pagal juridin gali teiss normos yra formuluojamos staty muose, turinios didiausi juridin gali, ir statymo lydimj akt normos - maesns juridins galios, nes sukurtos remiantis statymu ir jam neprietaraujant.
288

SPECIALIOJI DALIS

Pagal galiojimo apimt teiss normos specialisias ir individualias.

skirstomos bendrsias,

Bendroji teiss norma Ji formuluoja bendrj elgesio taisykl, yra taikoma neribotam subjekt ratui ir nustato specialij norm formulavimo krypt ir metod. Jos turiniui pltoti gali bti kuriamos specialiosios normos. Specialioji teiss norma Ji priimama remiantis bendrja norma, jai neprietarauja ir skirta bendrosios normos imperatyvams konkretinti, pltoti atsivelgiant reguliuojam visuomenini santyki specifik. Tokios yra vi s teiss ak normos konstitucini norm atvilgiu, taip pat vis kodeks specialiosios dalies normos. Individuali teiss norma Ji formuluoja vienkartin, kad ir tstin paliepim. Pavyzdiui, tokia yra statymuose formuluojama teiss norma, nustatanti CK sigaliojimo dat arba pratsianti kurio nors statymo galiojimo laik. pareigojamosios, arba imperatyvios, teiss normos nustato sakmi pareig atlikti tam tikrus pozityvius veiksmus. Pavyzdiui: Teis mas, prokuroras, tardytojas ir kvotos organas privalo savo kompe tencijos ribose ikelti baudiamj byl kiekvienu atveju, kai ikyla aiktn nusikaltimo poymiai [...]" (BPK 3 str.); arba: Notarine forma turi bti sudaromi: daiktini teisi nekilnojamj turt [...] sandoriai, vedyb sutartys, kiti sandoriai [...]" (CK 1.74 str.) pareigojamosios normos gali bti ir draudiamosios, kai jos sakmiai pareigoja susilaikyti nuo tam tikr teisei prieing veiks m. Pavyzdiui: Nuosavyb nelieiama." (Konstitucijos 23 str.); arba: Be teisinio pagrindo nesiningai praturtjs kito asmens sskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydio nuostolius, koks yra nepagrstas praturtjimas." (CK 6.242 str. 1 d.) Draudia mosios teiss normos formuluojamos taip: draudiama, neturi teiss, negali reikalauti, nra nusikaltimo ir kita. Tai tos paios pareigoja mosios normos, tik suformuluotos negatyviai. tvirtinamosios teiss normos. Jos fiksuoja (tvirtina) tam tikr vi suomenini santyki bkl. Pavyzdiui: Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika." (Konstitucijos 1 str.); arba: Suverenitetas priklauso tautai." (Konstitucijos 2 str.)
289

TEISES TEORIJA

Definicins teiss normos apibria teiss svokas - atskleidia esminius j poymius, pavyzdiui: Sandoriais laikomi asmen veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas." (CK 1.63 str. 1 d.) Teiss svokos, suformuluotos kaip teiss norma: fizini asmeni civilinis veiksnumas (CK 2.5 str.), gyvenamoji vieta (CK 2.12 str.), btinoji gintis (BK 28 str.), nepakaltinamumas (BK 17 str.) ir kitos. Toki svok normin apibrtis yra privaloma kiekvienu atveju, kai jos vartojamos tiek kuriant, tiek taikant teiss aktus. Deklaratyvios teiss normos skelbia (tvirtina) institucij veiklos tikslus, principus. Jomis daniausiai prasideda statymai. Pavyz diui: Lietuvos Respublikos statym dl administracini teiss paeidim udavinys yra saugoti Lietuvos Respublikos visuomenin santvark, nuosavyb [...]" (ATPK 1 str.) Deklaratyvias teiss normas nra lengva atskirti nuo tvirtinam j tais atvejais, kai deklaratyvios normos formuluoja ne tik tam tikr institucij veiklos tikslus, bet ir tokio reguliavimo principus. Pavyz diui: konstitucins teiss norma Lietuvos valstyb yra nepriklau soma demokratin respublika" (1 str.) gali bti ir tvirtinamoji, ir deklaratyvi. Tarp j gali bti istorinis skirtumas. Atkuriant Lietuvos valstyb 1990 m., i konstitucin norma buvo deklaratyvi, nes skelb norimas vertybes (nepriklausomyb ir demokratij, kurios tada nebu vo empirin realyb), vliau ji gali virsti tvirtinamja. Kolizins teiss normos. Teiss norm kolizija (lot. collisio - susid rimas, sukrtimas) - tai atvejis, kai t pat visuomenin santyk reguliuoja kelios viena kitai prietaraujanios teiss normos. Teiss norma yra kolizin, jeigu joje suformuluota taisykl nurodo, kaip reikia elgtis, kai viena kitai prietarauja dvi galiojanios teiss normos. Toki norm pavyzdiai yra: Jei Lietuvos statymai prieta rauja ratifikuotai tarptautinei sutariai, galioja tarptautin sutartis." Arba: Lietuvos Respublikos pilieiai [...] u usienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal Kodeks." (BK 5 str.) ia ispren diamas neaikumas, kylantis, kai Lietuvos pilietis usienio valsty bje padaro nusikaltim: jis turi bti baudiamas pagal Lietuvos ar alies, kurioje nusikalto, statymus? Kolizin yra ir Lietuvos Respub likos Konstitucijos norma Negalioja joks statymas ar kitas aktas, prieingas Konstitucijai." (7 str. 1 d.) Ji nurodo, kaip reikia elgtis tais atvejais, kai t pat santyk vienaip reguliuoja Konstitucija ir kitaip - statymas ar kitas teiss aktas.
290

SPECIALIOJI DALIS

Teiss norm kolizija veikiama vadovaujantis tokiomis taisyklmis: 1) Chronologijos taisykl: kai viena kitai prietarauja t pai juridin gali turinios teiss normos (statymai), galioja vliau ileista teiss norma (statymas) (Lex posterior derogat legi priori). 2) Hierarchijos taisykl: kai viena kitai prietarauja skirtingos juridins galios (rango) teiss normos, galioja auktesns galios teiss norma (Lex superior derogat legi inferiori). Pavyzdiui, jeigu Vyriausybs nuta rimo teiss norma prietarauja Seimo nutarimo teiss normai, galioja pastaroji, nes Seimo nutarimas turi auktesn gali. 3) Esmikumo taisykl, arba bendrosios ir specialiosios teiss norm santy kis, jei specialioji teiss norma prietarauja bendrajai, galioja bendroji norma. Ankstesnje ms teiss literatroje buvo skelbiama specia liosios teiss normos virenyb. ios nuostatos ir iandien laikosi daugelis Vokietijos, Lenkijos teiss teoretik, bet jos nepagrindia. (iuo klausimu nuomons skiriasi gal ir dl to, kad autoriai kartais neaikiai skiria teiss norm kolizij nuo konkurencijos.) Nuostata lex specialis derogat legi generali (specialus statymas panaikina (istumia") bendrj) atjo i Romos imperijos laik, kai vyravo etatistin teiss samprata ir i jos kilusi ne teiss, o statymo virenyb ir nebuvo konstitucini teism, ginani bendrosios nor mos virenyb. Specialiosios normos virenyb gerai derjo su tota litarini reim interesais, nes menkiau var statym leidjo vali mogaus teismis net ir tada, kai Europoje XVIII a. pabaigoje pasirod pirmosios konstitucijos. Teiss esm, jos principai pirmiau sia knyti bendrosiose teiss normose. Pavyzdiui, konstitucin norma: gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo [...] nevaryti kit moni teisi ir laisvi" (28 str.), yra bendroji. Kuri specialioji teiss norma, suteikianti tam tikram asmeniui ar asmen grupei teis veikti neatsivelgiant kit asmen teises konkreioje situacijoje, turt teist virenyb prie i konstitucin norm? statym leidjui lengviau savavaliauti kuriant teis, kai yra ne bendrosios, o specialiosios normos primatas. Specialij norm lengviau pakeisti negu bendrj, nes i danai ireikia paius teiss principus; o jeigu bendroji norma dar ir konstitucin, tai ir jos pakeitimo proce dra sudtingesn. Bendrosios normos virenybs prie specialij nuostata formuo jasi su nepozityvistine teiss samprata. Keiiant statymo virenyb
291

TEISES TEORIJA

teiss virenybe, siekiama patikimiau varyti statym leidjo savi val - veiksmingiau ginti mogaus teises. Bendrosios normos vire nyb reikiasi teiss virenybe, specialiosios - statymo virenybe. Siekiant garantuoti bendrosios teiss normos virenyb prie specia lij ir atsiranda konstitucin bei administracin teiskros teistu mo kontrol. I bendrosios normos virenybs iplaukia, kad konstitucin (bendroji) norma turi pirmum prie kit teiss ak normas, kodekso bendrosios dalies normos - prie specialiosios dalies nor mas. ios taisykls pagrindas, kad specialiosios ar individualios normos kuriamos bendrj teiss norm imperatyvams gyvendinti, sukonkretinti. Bet jeigu atlikdama i misij specialioji norma ima prietarauti bendrajai, j neigti, tai reikia, kad ji atsisako tos misijos ir ima neteistai vykdyti bendrosios normos paskirt. Specialiosios normos primatas prie bendrj galimas tik norm konkurencijos atveju, nes tada specialioji norma i esms neprieta rauja bendrosios normos dvasiai, o tik ipltoja j; specialioji norma turi daugiau poymi nei bendroji - ji konkreiau, isamiau regla mentuoja reguliuojam visuomenin santyk. Specialiosios (indivi dualios) normos primatas bus ir tais atvejais, kai bendroji norma turi dispozityvios normos prasm: bendroji norma leidia teisinio santykio dalyviams sukurti individuali norm, reguliuojani san tyk kitaip, net prieingai nei bendroji. Tada reiks vadovautis individualia norma, nes tok pirmum jai suteikia pati bendroji ar specialioji norma. Ji tarsi perleidia savo kompetencij specialiajai arba individualiai normai. Pavyzdiui: Neapibrtam terminui suda ryt sutart bet kuri alis gali nutraukti apie tai per proting termin i anksto spjusi kit al, jeigu statymai ar sutartis nenumato ko kita." (CK 6.199 str.) Tai dispozityvi norma, kuri nustato bendr neapibrtam terminui sudarytos sutarties nutraukim, bet kartu leidia alims sutartimi sukurti individuali taisykl, net visai prieing negu nurodyta iame CK straipsnyje (i norma yra CK specialiosios dalies norma, bet palyginti su individualia norma, ji laikytina bendrja (bendresne). 4) Kai kodifikuoto statymo normos prietarauja nekodifikuoto sta tymo normoms, galioja kodifikuotojo normos. Kodifikuoto staty mo prioritetas grindiamas tuo, kad tai yra sisteminis tam tikros reguliavimo srities apmstymas, suderintas su konstitucijos nor momis ir bendraisiais teiss principais.
292

SPECIALIOJI DALIS

TEISS NORM KONKURENCIJA

Teiss norm konkurencija - tai situacija, kai kuri nors teiss normomis reguliuojama veika atitinka keliose teiss normose apray tus kai kuriuos jos poymius. Normos gali konkuruoti apimties ir turinio poiriu: 1. Norm konkurencija pagal apimt vadinama bendrosios ir spe cialiosios normos konkurencija, ji atitinka logikos subordinacijos santyk. Pavyzdiui, valstybs pareignas smoningai oficial dokument ra inomus neteisingus duomenis. i pareigno veika atitinka keli BK straipsni hipotezes: dokumento suklas tojim - specialij norm (300 str.) ir piktnaudiavim tarnybi ne padtimi - bendrj norm (228 str.). Bet ios normos sutam pa tik i dalies, nes kiekvienas dokumento suklastojimas yra piktnaudiavimas tarnyba, bet ne kiekvienas piktnaudiavimas tarnyba yra dokumento suklastojimas. Si konkurencija reikiasi tuo, kad specialioji norma isamiau aprao ios veikos poymius (apima daugiau poymi). Todl ir t norm konkurencija i sprendiama taikant specialij norm (ms atveju apraani dokumento suklastojim, nes specialioji norma neprietarauja bendrajai, o tik sukonkretina j, ji visada apima daugiau poy mi negu bendroji. Esant norm kolizijai taikoma bendroji nor ma, o esant konkurencijai - specialioji. 2. Teiss norm konkurencija turinio poiriu. Tai situacija, kai konkuruoja dvi specialiosios normos, pavyzdiui, BK norma Sunkus sveikatos sutrikdymas" (135 str.) gali konkuruoti su norma Plimas" (180 str.), nes pastaroji apima ne tik svetimo turto grobim, bet tam tikrais atvejais ir sunk sveikatos sutrik dym. ia turime dalies ir visumos santyk, kuris nra subordi nacijos santykis, nes n vienas sunkus sveikatos sutrikdymas nra plimas ir n vienas plimas nra sunkus sveikatos sutrikdymas. Tai turiningasis santykis, kai vienos normos poy miai gali sudaryti kitos normos poymi dal. i norm konku rencijos atveju bus taikoma daugiau poymi turinti norma, t. y. plimas" (180 str.). Norm konkurencija, pasak A. Klimkos, nra statym netobu lumo pasekm. Konkuruojanias normas statym leidjas sukuria smoningai, vadovaudamasis tam tikrais baudiamosios politikos
293

TEISES TEORIJA

sumetimais. Kuriant teis, derinamos dvi kryptys: bendrinimo (abst rahavimo) ir smulkinimo (kazuistinimo) [...] I bendrj norm apimties iskiriant atskiras veik ris, kartais siekiama labiau diferencijuoti atsakomyb, subtiliau nustatyti jos ribas, pabrti iek tiek skirting tam tikr veik pavojingumo laipsn. Todl tinkamas konkurencijos klausimo isprendimas baudiamojoje teisje reikia mais atvejais lemia teisingos bausms paskyrim." 111 Sprendiant norm konkurencijos klausim, galioja tokios taisykls: a) taikoma ta norma, kuri apima daugiau poymi ir dl to yra siauresns apimties, t. y. numato daugiausia veikos poymi ir maiausiai veikos variant, b) elgiamasi ne ablonikai, o krybikai, t. y. atsivelgiama konkre ios veikos aplinkybes, nes norm konkurencija visada yra kon kreti: normos konkuruoja tik taikymo konkreiai veikai atvilgiu 112 . Operatyvins teiss normos. Tai pagalbins teiss normos, kurios daniausiai priimamos siekiant nustatyti ar pratsti kit teiss norm galiojimo laik, pripainti kuri nors teiss norm netekusi galios ir kitais atvejais. Pavyzdiui: sigaliojus Lietuvos Respubli kos Konstitucijai, netenka galios Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis statymas." (1992 m. lapkriio 6 d. statymo Dl Lietu vos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos" 1 str.) Nukreipiamosios ir blanketins normos turi t pai prasm kaip ir jau mintos nukreipiamosios ar blanketins dispozicijos. Kai kurie autoriai (M. N. Baitinas) mano, kad nukreipiamj norm apskritai nra ir negali bti, o tokios norm ries vaizdinys atsirands dl to, jog teiss norma painiojama su norminio akto straipsniu, kuris kaip tik ir nukreipis normos skaitytoj kit to paties akto straipsn. ia hipostazuojamas norminio teiss akto straipsnis pri skiriant jam gali veikti alia teiss normos ir be teiss normos. Bet straipsnis, kaip odinis tekstas, neturi savarankikos prasms ir yra tik nukreipiamosios normos tekstas. Teiss norm klasifikacija padeda atskleisti vairialypes teiss norm galimybes reguliuoti moni elges.
Klimka A. Baudiamosios teiss norm konkurencija // Socialistin teis. 1968, Nr. 4, p. 12-13. 1 2 Plaiau r. mint A. Klimkos straipsn. 1
111

294

SPECIALIOJI DALIS

5. TEISS N O R M IRAIKOS ( M A T E R I A L I Z A V I M O ) F O R M A Teiss literatroje skiriamos dvi teiss norm formos: vidin ir iorin. Vidin - tai jau aptarta struktrini teiss normos element organizacija, kuri sudaro teiss norm kaip tam tikros vidins struktros, bet vientis elgesio taisykl; iorin - tai teiss normos jutiminio egzistavimo, iraikos forma. Iorins formos klausimas kyla dl to, kad teiss normos, bda mos i prigimties dvasin btis ir dl to egzistuojanios tik statym leidjo smonje, yra skirtos praktiniam (jutiminiam) kit moni elgesiui valdyti. Todl jos paios turi gyti materialios, pajgios daryti poveik jgos pavidal - siknyti specialiuose garsiniuose ar ideografiniuose paproi simboliuose, valstybs leidiam statym, teism sprendim ar kitoki teiss akt tekstuose, konkliudentiniuose 113 veiksmuose, kur teiss norma perengia savo krjo smons ribas, tampa prieinama adresato smonei, yra jo suvokiama ir galiausiai pajgi daryti norminamj poveik moni elgesiui. Teiss forma - tai privalomo elgesio taisykls iraikos bdas, dl kurio taisykl tampa prieinama savo adresatui ir i kurio paaikja jos juridin galia - vieta kit teiss norm hierarchijoje. Tai reikia, kad teiss normos forma apima teiss akt - dokument, kur teiss norma suformuluota, ir kartu normos juridin gali, kuri priklauso nuo norm sukrusio teiskros subjekto kompetencijos ir nuo teiskros procedr tipo. Formaliai teiss normos juridin galia atpastama i j formuluojanio teiss akto pavadinimo (statymas, dekretas, nutarimas, instrukcija, sakymas ir t. t.). Pavyzdiui, Seimo sukurtos teiss normos gali gyti statymo arba nutarimo form, nelygu pagal koki procedr jos sukurtos (priimtos): statymo primimo Seime procedra yra sudtingesn negu nutarimo. iuo atveju teiss norm formos diferenciacija reikia t norm juridins galios diferenciacij. Teiss norm iraikos klausimas i pirmo vilgsnio atrodo savaime suprantamas ir nekomplikuotas. tai kodeksas yra materia lizuota teiss norm iraikos forma, o teiss normos - dvasinis (idjinis) kodekso turinys, nes kodeks galima pamatyti, paimti rankas, o teiss norm galima tik suvokti protu skaitant ir analizuo jant kodeks tekstus. Taiau is, regis, akivaizdus dalykas teiss
Lot. concludo - darau ivad.

295

TEISES TEORIJA

literatroje laikomas vienu i neakivaizdiausi ir painiausi tei ss teorijos klausim, nes teiss norm forma painiojama su teiss norm altiniu - ta versme, i kurios atsiranda pati norma. Tam yra objektyvi ir subjektyvi prieasi; objektyvi dl to, kad teiss forma yra glaudiai susijusi su teiss altinio klausimu. Tas glaudumas neatsargiai elgiantis virsta svok suliejimu, tapati nimu (subjektyvi prieastis). Teiss altiniui imama suteikti vairi prasmi juo vadinant ne tik statym leidjo interesus (vali), paskatinusius normos atsiradim, bet ir tuos aktus, kuriais norma yra ireikiama, formuluojama. Todl teiss teorijos vadovliuose (ypa rus, lenk, vokiei) teiss altinio ir teiss formos temos daniausiai formuluojamos kaip ta pati tema - teiss altini (formos) svoka. Iorin teiss form V. L. Kulapovas tiesiog apibria kaip objektyvizuot kompleks juridini altini, kurie formaliai tvirtina teisinius reikinius ir leidia teisi ni nurodym adresatams susipainti su j realiu turiniu ir jais naudotis" 1 1 4 . Yra autori (A. V. Mickevi), kurie i svok tapatini m laiko natraliu dalyku, nes patogu vartoti" ir jurisprudencijai tradicika". Teiss mokslas, siekdamas vienareikmio savo pagrindini svo k apibrtumo, vargu ar gali taikstytis su vartoti patogiomis", tradicinmis", bet logikos poiriu netiksliomis svokomis, kurios atitinkamai veikia ir pat teisin mstym, maina jo samprotavim aikum, taigum ir galiausiai visos teiss praktikos, pagrstos tokiu mstymu, veiksmingum ginant ir gyvendinant mogaus teises teisinmis priemonmis. 5.1 TEISS ALTINIO" DAUGIAREIKMIKUMAS Teiss altinis pirmiausiai tapatinamas su teisins minties altiniu. statymai, j rinkiniai, kodeksai, teism sprendimai, paproi ura ai, metraiai, literatros kriniai, t. y. tie tekstai, i kuri gauname informacijos apie praeities visuomeni turtas teiss normas ir jais materializuotas teisines idjas, vadinami teiss altiniu. Bet tai ne teiss norm, o informacijos apie jas altinis. ia normos altinis

114 / . . . , . . . , 1997. . 329.

296

SPECIALIOJI DALIS

nejuiomis sukeiiamas su tos normos suvokimo, informacijos apie j gavimo altiniu ir itaip supainiojami du semantiniai teisins bties lygmenys: teiss normos ir informacija apie tas normas (objektin btis su metabtimi). Termin teiss altinis" pirmasis pavartojo Romos istorikas Titas Livijus (59 m. pr. Kr. - 17 m. po Kr.) veikale Romos istorija nuo miesto sisteigimo pradios". Terminu Fons omnis publici privatiue juris" (vieosios ir privatins teiss altinis) jis pavadino romn teiss Dvylikos lenteli statymus (V a. pr. Kr.), juos vertin damas kaip informacijos altin, i kurio galima gauti ini apie tos epochos romn teiss normas ir apskritai teisin Romos mint. Tai tipikas istoriko, o ne teisininko poiris. Teiss altinis ia pavarto tas teisins minties altinio prasme. Vliau teiss altiniu imama vadinti ne tik raytinius teiss tekstus (teisins minties altinius), kuriuose yra suformuluotos teiss normos, bet ir moni interesus, teiskros procedras, i kuri kyla konkreios teiss normos. Dar vliau, prie teiss altinio priskyrus ir paius teiskros rezultatus paproius, teism sprendimus, statymus, teiss altinio ir teiss formos tapatinimas buvo galutinai baigtas nepaliekant kriterijaus atskirti ias svokas, suvokti tikruosius j santykius. Laikysime statym teiss altiniu ar forma, priklauso nuo pripa stamos teiss sampratos. Pripainus teisinio pozityvizmo etatistin teiss samprat, kuri teis tapatina su statymu, statym reiks laikyti ne teiss forma, o teiss altiniu. Mat etatistinei teiss sampratai nra teiss anksiau u statym ir be statymo. Teis - tai tik statym ir j lydimj akt visuma. Todl statym leidjas, kurdamas statym, kuria ir teis. O jeigu statymas sukuria teis, tai jis ir yra teiss altinis. itaip teiss formos klausimas pakeiiamas teiss altinio klausimu. Btent iuo pozityvistiniu etatizmu ir yra pagrsta visa i nuo XIX a. antros puss einanti tradicija teiss aktus laikyti ne teiss norm iraikos forma, o t norm altiniais. Ji gerai derjo su totalitarini reim interesais: leido bet kuri valdios savival, i kurios atsiranda statymas, laikyti teise ir itaip legalizuoti t savival. Todl legalumas buvo pripaintas pagrindiniu teiss alti niu: viskas, kas legalu ir kas t legalum sukuria, yra teis. O legalum kuria statymas. Ergo statymas - teiss altinis. itaip galjo bti, kol valstybs neturjo demokratini konstitu cij, grindiam mogaus teisi pirmumu, j prigimtiniu pob297

TEISES TEORIJA

diu", neoperavo teisins valstybs (teiss virenybs) vaizdiniu ir kol nebuvo konstitucinio teismo kaip i nuostat juridinio garanto, ir kol teiss principai nepriklaus teiss svokai, nebuvo pripain tas j norminamasis, pareigojamasis pobdis. Tuo tarpu su teisine valstybe atsiradus konstitucinei justicijai, paaikja, kad ne kiekvie nas statymas sukuria" teis: jei statymas neatitinka tam tikro turinio reikalavim - prietarauja kuriai nors konstitucijos normai ar kuriam jos principui, tai jis nra statymas, nors ir bt itaip pavadintas bei priimtas pagal visas formalias statymui priimti teisines procedras. Formuojasi vaizdinys, kad teis yra kakas daugiau negu statymas ir kakas fundamentalesnio, pirmesnio u statym, kad statymas galiausiai ne kuria teis, o tik ireikia, formuluoja, konkretina j ir todl yra ne teiss altinis, o tik jos iraikos forma. Todl demokratin teiss samprata keiia vyravusi formalaus legalumo tendencij fundamentalesne legitimumo svoka ir jos per svara: dabar legalu tik tai, kas legitimika, o legitimum dabar jau kuria ne statymas, o prigimtins mogaus vertybs, vis individ teisnumo lygmens lygyb ir main lygiavertikumas. Legitimikumas kaip tik ir pripasta teis egzistuojant anksiau u statym ir be statymo. i nuostat jau formuluoja ir naujasis CK: Teismas, aikindamas statymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisin gumo, protingumo ir siningumo principais." (CK 1.5 str. 4 p.) Bet i princip turinio statymas jau nekuria, atvirkiai - pats staty mas jiems pavaldus. Nuostat, kad teis egzistuoja ir be statymo, bet pareigoja kaip statymas, tvirtina ir CK 1.8 straipsnio 2 punk tas: Jeigu nra panaius santykius reglamentuojani civilini statym, taikomi bendrieji teiss principai [...]" Tuo pasakoma, kad pareigoja ne tik statymai, bet ir nepriklausomai nuo j teiss doktrinos lygmeniu egzistuojanti teis - bendrieji teiss principai". Jei statymas yra teiss altinis", tai statym reikt laikyti ir bendrj teiss princip altiniu, nors tie principai taikomi tais atvejais, kai nra statymo. Vadinasi, skelbiant ne statymo, o teiss virenyb, statymas nustoja buvs teiss altiniu ir virsta tik viena i pagrindini teiss iraikos form, kitaip sakant, statymas pagaliau atranda savo tikrj viet teiss atvilgiu.

298

SPECIALIOJI DALIS

5.2 TEISS NORM ALTINIS" IR TEISINS MINTIES ALTINIS" Siekiant veikti teiss altinio ir teiss formos tapatinimo tradicij, pirmiausia reikt atsisakyti vartoti pernelyg abstrakt termin teiss altinis, nes, bdamas abstraktus, jis leidia apimti tiek teiss norm, tiek teisins minties altinius, kadangi abiem atvejais turima reikalo su abstrakiu teiss altiniu". Vietoj jo tikslinga vartoti du teiss altin" konkretinanius terminus - teiss norm altinis (fontes juris oriundi) ir teisins minties altinis {fontes juris cognoscendi). Vokiei, austr teisininkai vietoj termino teisins minties altinis" vartoja termin teiss painimo altinis" (die Rechtserkenntnisuellen), len k a i - rodlo poznania praiva115. Teisins minties altiniai - tai kodek s, konkrei statym, paproi tekstai, teiss doktrinos, literatros kriniai, i kuri gauname informacijos (ini) apie juose suformu luotas, komentuotas tam tikros epochos ar alies teiss normas ir jomis knytas teisinio reguliavimo idjas. Tuo tarpu teiss norm altinis - tai moni interesai ir tuos interesus teiss normomis paverianios teiskros procedros. moni interesai yra materialu sis teiss norm altinis tuo atvilgiu, kad jie lemia istorikai besikeiiant teiss normos turin. Tuo tarpu teiss norm formos altinis yra teiskros subjekto kompetencija ir teiskros proced ros, pagal kurias norma sukurta. Jis sukuria teiss normos juridin gali ir t gali ireikiant teiss akt - dokument. Tad iorin teiss norm forma yra teiss aktai - dokumentai, kur ta norma yra suformuluota ir i kuri pobdio sprendiama apie teiss normos juridins galios tip. Taigi teiss norm altinis tada skirstomas /' materialj ir forma lj. Materialusis - tai istorikai besikeiiantys moni interesai, dorovins nuostatos, religiniai sitikinimai, kurie kuriant teis transformuojasi visuotinai privalomo elgesio taisykl (teiss norm). O formalusis - tai teiskros subjekto kompetencija ir teiskros procedros, kuriomis moni interesai yra paveriami konkreiomis elgesio taisyklmis arba jau egzistuo janios visuomenje elgesio taisykls paveriamos teiss normomis (sankcio navimas).

Luf G. Grundfragen der Rechtsphilosophie. Wien, 1997/1998. P. 156; Redelbach A., Wronkowska S., Ziembinski Z. Zarys teorii pansUva i prawa. Warszawa, 1993. P. 179.

115

299

TEISES TEORIJA

Kai angl teisininkas K. Alenas (Allen) rao, kad teiss altinis tai ta valstybs veikla, kuri suteikia elgesio taisyklei teiss normos status - padaro j privalom, pastovi, apibrt" (Lazv in the making"), tai teiss altiniui ia suteikiama prasm formalaus teiss norm altinio, kuris lemia teiss normos form (juridin gali). Taigi teiss norm iraikos forma - tai oficiali teiss dokumen t tekstai, ideografiniai simboliai, konkliudentiniai veiksmai, kuriais yra objektyvizuojamos teiss normos ir i kuri sprendiama apie konkreios normos juridin gali. Iorinei teiss norm formai priklauso ne tik tekstin, konkliudentin ar kita signalini enkl sistema, bet ir teiss normos juridin galia bei pavadinimas teiss akto (dokumento), kur ta norma formuluojama. I teiss normos iraikos formos - pavadinimo (statymas, nuta rimas, instrukcija ir 1.1.) sprendiame apie jos juridins galios laipsn ir ry su atitinkamos kompetencijos teiskros subjektu bei teiskros procedr tipu. Skirdami teiss normos altin nuo teisins minties altinio ne tik ivengiame termin ir koncepcij painiavos, bet gyjame ir metod t pat statym vienu atveju laikyti teiss norm ir j juridins galios iraikos forma, o kitu atveju - teisins minties altiniu nesibaimin dami supainioti i svok. tai Lietuvos Statutai, bdami galiojan ios teiss normos, buvo ir t norm bei j juridins galios iraikos forma ir kartu teisins minties altinis. O iandien jie, bdami negaliojani teiss norm paminklai, tra teisins minties altiniaiinformacija apie anos epochos Lietuvos teisin mint, teisinio regu liavimo idjas. Atitinkamai ir ndienos statymai, kuri teiss nor mos realiai vykdomos, yra laikomi t norm forma, o tie statymai, kuri normos nevykdomos, - tik teisins minties altiniais. 5.3 TEISS FORMA IR JOS RYS Teiss norm forma - tai istorikai besiklostantis dalykas, kintantis nuo vairiari grietai neireikt pavidal vis unifikuotesni ir grieiau formuluojam link. Vergovinje santvarkoje teiss forma buvo vairs negrietai formuluojami paproiai, religins normos, teism sprendimai, aukt pareign potvarkiai, doktrininiai aiki nimai, formuluojantys tam tikrus elgesio imperatyvus, kurie buvo utikrinami ir valstybins prievartos priemonmis, nes tada valstyb
300

SPECIALIOJI DALIS

vykd ir pasaulirin funkcij - draud oficiali religij ignoruo jant elges. Panai buvo ir feodalins teiss forma. Radikaliai keistis ji pra djo tik kapitalizmo epochoje. Nors kai kuriose alyse teiss prakti ka, religins normos, paproiai ir toliau liko pripainta teiss forma, taiau pagrindine pozityviosios teiss forma daugelyje Europos ali (ypa roman-german teiss tradicijos) imta laikyti teiss norm aktus ir j kodifikacijas - kodeksus. Dabar oficialiomis teiss norm iraikos formomis laikomi: teisi nis paprotys, teisinis precedentas, norminio turinio sutartys, ratifikuotos tarptautins sutartys, teiss norm aktas. Teiss doktrinos, teism prak tika (ne precedentas) laikytinos teisins minties altiniais. Taiau precedent teiss legalizavimo atveju teisin doktrina tam tikrais atvejais irgi gali bti laikoma teiss imperatyv iraikos forma, o btent kai teismui reikia remtis teiss analogija {visuotinai pripain tais teiss principais). Tada teise laikoma ne tik teiss normos, bet ir teisins idjos (teiss principai). Teiss norm forma ir jos diferenciacija tiesiogiai susijusios su formaliuoju teiss norm altiniu - teiskros procedromis. Skiria mi tokie teiskros procedr tipai: 1) jau esamos elgesio taisykls sankcionavimas; 2) tarptautins sutarties ratifikavimas; 3) originalios teiss normos sukrimas. Sankcionavimu pirmiausia buvo sukuriama tokia teiss norm iraikos (egzistavimo) forma kaip teisinis paprotys.
5.3.1 TEISINIS PAPROTYS

Teisinis paprotys - teiss norm egzistavimo forma, kuri atsiranda kompetentingai valstybs institucijai arba pilieiams civiline sutartimi sankcionavus (patvirtinus) elgesio taisykl, susiformavusi paioje visuome nje dl ilgalaikio ir daugkartinio kartojimosi. Paproiai atsiranda apibendrinus visuomenei reikming besikartojant elges, tapus nuolatine moni tarpusavio bendravimo forma. Paprotyje tvirtinto elgesio socialinis reikmingumas ir veiksmingumas vliau suformuo ja btinyb utikrinti tokios elgesio taisykls gyvendinim ne tik visuomens, bet ir valstybs priemonmis. Paprotys istorikai anks tesnis u statym. Paproiai ir dabar atlieka pozityvi funkcij reguliuodami tuos socialiai reikmingus santykius, kuriuos staty m leidjui nebtina ir nepageidautina kitis.
301

TEISES TEORIJA

Paproi teis plaiai buvo kodifikuota senovs Graikijos Atn Drakon(t)o statymuose" (621 m. pr. Kr.), senovs Romos Dvylikos lenteli statymuose (V a. pr. Kr.), taip pat Lietuvos Statutuose (XVI a.). Paprotys, sankcionuotas (patvirtintas) kompetentingo subjekto sta tymu arba piliei civiline sutartimi, virsta teisiniu paproiu. Sankcionavimu sukurto teisinio paproio pavyzdys gali bti 1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos veni dien statymas Nr. 1-712 (1997 m. liepos 2 d. redakcija), nustatantis, kad Kald ir Velyk vents, o nuo 2004 m. - ir Jonins yra ne darbo dienos. Paprotys vsti Kaldas ir Velykas yra per tkstantmeius susifor mavusi visuomens elgesio taisykl, kuri atitinkamai normina mo ni vertybin reakcij kasmet besikeiianius laiko ciklus. Kaldos simbolizuoja galutin dienos trumpjimo rib (tamsos ygio prie vies sustabdym), o Velykos - gyvybs prisiklim po j naikinu si, bet jau gali prarandani iemos ali. Krikionyb i pagonybs atjus paprot sankcionavo prasmindama Kristaus gimi mu ir prisiklimu. Tai vilties ir diaugsmo vents. io paproio sankcionavimas nereikia, kad paprotys sankcio nuojamas visa apimtimi. Jis nepareigoja piliei t dien lankyti banyi ar atlikti kitas su juo susijusias apeigas. Sankcionavimas tik pareigoja t dien laikyti ne darbo diena ir tik ia dalimi jis virsta teisiniu paproiu. Naujajame CK nauja yra tai, kad jis ne tik grina civilin teis paprot, bet ir nustato principin bendr paproi sankcionavim: pripasta teis paversti paprot teisiniu ir pilieiams j sudaroma civiline sutartimi: statym ar sutari nustatytais atvejais civiliniai santykiai reglamentuojami pagal paproius." (CK 1.4 str. 1 d.) Pa proiai netaikomi, jeigu jie prietarauja imperatyvioms statymo normoms arba siningumo, protingumo ar teisingumo principams." (CK 1.4 str. 2 d.) Toks sankcionavimas rodo, kad paprotys tik tada tampa teisiniu (pareigojaniu), jei jis atitinka mintame straipsnyje nurodytas slygas: yra sankcionuotas statymo arba piliei sutar ties. ia suteikiama teis ir pilieiams savo sutartimis sankcionuoti paproius laikantis mint slyg: jei tas paprotys neprietaraus imperatyvioms statymo normoms" arba siningumo, protingumo ar teisingumo principams". Tuo i norma kartu isprendia teisinio paproio ir teiss normos ar teiss principo kolizij. Paproio sankcionavimas yra ir toks bdas, kai ATPK 174 straipsnio 1 dalis nustato administracin atsakomyb u necenzrini odi
302

SPECIALIOJI DALIS

vartojim vieoje vietoje. Vartoti necenzrinius odius vieoje vieto je draudia padorumo paprotys. Vadinasi, pirminis reguliavimas (draudimas) ia yra paprotinis, o baudimas u io draudimo paei dim yra administracinis teisinis. Valstyb anksiau sankcionavo tik tuos paproius, kurie yra paplit visoje valstybje ir kuriuos pripasta bent dauguma gyven toj. Dabar tokia teis pripastama bet kurio civilinio santykio dalyviams: jie tai gali daryti savo sutartimi ir paproio galiojim pirmiausia riboti savo teismis ir pareigomis. Paproio sankcionavimu sukuriama ne pati elgesio taisykl, o tik jos forma - juridin galia: privalomumas ir valstybs sipareigojimas garantuoti jos vykdym. Todl teisinis paprotys egzistuoja kaip papro tins elgesio taisykls ir j sankcionavusio teiss akto vienov. Tai sudaro paprotini teiss norm formos specifik. Originalija teiskra sukuriamos visos kitos teiss norm for mos, kurios diferencijuojasi pagal teiskros subjektus ir teiskros operacij tip.
5.3.2 TEISINIS PRECEDENTAS

Precedentas (lot. precedens - einantis priekyje) - tai elgesio taisykl, atsirandanti anksiau u statym leidjo vali. Istorikai jis irgi kilo i teismo sankcionuojam paproi. Precedentai, kaip teiss forma, atsiranda tais atvejais, kai sprendiant teisme konkrei byl nra teiss normos, aikiai reglamentuojanios konkretaus santykio daly vi teises ir pareigas, arba teisjui atrodo, kad pozityviosios teiss norma gerokai prietarauja teisei kaip subjektini teisi ir pareig vienovei, reikalaujaniai visus vienodai vertinti ir nepripainti nie kam teisi be jas legalizuojani pareig vykdymo. Tada teismui reikia savarankikai sprsti gin remiantis bendraisiais teiss prin cipais ar bendra tos alies pozityviosios teiss dvasia ir sukurti teiss norm ad hoc (tam atvejui), kuria vliau galt vadovautis ir kiti teismai, sprsdami analogikas bylas. Btinyb, kad atsirast precedentas, grindiama ne tik statymo spraga, bet ir pozityvaus statymo prieingumu moralei, teisei. iandien vis daniau manoma, kad negalima monopolizuoti Seimo teiss kurti statymo gali turinias teiss normas. Rinkos ekonomikos santykiai yra tokie vairs ir sudtingi, kad statym leidjui tiesiog objektyviai nemanoma numatyti vis galim t
303

TEISES TEORIJA

santyki modifikacij ir suteikti joms teisins formos. Todl reikalau jama pripainti individualizuojanios teiskros teis ir teismams, kad jie ubaigt tai, ko negali padaryti joks parlamentas kurdamas teis. Be to, negalima laikyti statym leidjo absoliuiai neklystan iu, absoliuiai siningu ir absoliuiai protingu, sureguliuosianiu visus teisinio reguliavimo reikalingus santykius, be to, paiu tinka miausiu bdu. Jam pagalb turi ateiti teism teiskra. Manoma, kad teismas turs bti paskutinis bastionas, kur mons rast veiksming savo teisi gynyb nuo valdios ar asocialaus asmens savivals ir despotizmo. Todl teisin valstyb nemanoma be imin ting, sining ir tam tikru poiriu drsi teisj, kurie galt ne tik taikyti, bet ir vertinti statymus teiss (pasak kit, ir morals) poiriu. Tik toki teisj padedama, pozityvioji teis galinti tapti morali. ia daroma prielaida, kad teisjas gali priimti ir prieing galiojaniam statymui sprendim, jeigu mano, jog statymas neteisinis. Jeigu statym leidjas nereaguot contra legem (priimt prie statym) teismo sprendim, bt galima daryti prielaid, kad jis su juo sutinka. Todl ir kitos panaios bylos turt bti sprendiamos pagal teismo suformuluot precedent, atitinkant morals nuostatas, o ne pagal moralei prietaraujani pozityvij teis 116 . Teisinis precedentas - tai valstybs institucijos, daniausiai teismo, sprendimas, priimtas sprendiant konkrei teisin byl ir vliau laikomas pavyzdiu sprendiant analogikas (panaias) bylas (R. Krossas). Teiskros subjekto poiriu precedentas gali bti teisminis ir administracinis. Remiantis precedentu teisjui nebtina atsivelgti visus ankstesnio sprendimo ar nuosprendio (precedento) poymius, o tik tok sprendim primusio teisjo teisin nuostat- faktines bylos aplinkybes ir j teisin vertinim (ratio decidendi). Teisjas ar administracijos pareignas turi teis savo nuoira vertinti nagrin jamos situacijos analogikum. Btinybs atsivelgti precedent laipsnis priklauso nuo precedent primusio ir taikanio teismo teisins padties (kompetencijos) teism sistemoje. Juo auktesn teismo padtis teism hierarchijoje, tuo maiau jis saistomas prece dent. Anglijoje susiklost tokia precedent galiojimo rib praktika: a) Lord rm priimami sprendimai yra privalomi precedentai
Mikelnien D., Mikelnas V. Min. veik. P. 45.
304

SPECIALIOJI DALIS

visiems teismams; b) Apeliacinis teismas, susidedantis i Civilinio ir Baudiamojo skyri, privalo laikytis Lord rm ir savo paties precedent, o jo sprendimai privalomi emesniems teismams. Auk tasis teismas saistomas abiej auktesni instancij precedent ir jo sprendimai privalomi emesniems teismams. Apygard ir magistrat teismai privalo laikytis vis auktesni teism precedent, o j pai sprendimai nra precedentai. Esant precedento ir statymo kolizijai, galioja statymas, t. y. statymas gali panaikinti precedent. Panai byl sprendimas panaiu b d u utikrina teiss taikymo praktikos vienodum, vis piliei lygyb statymui ir teismui. Precedent teiss forma yra gana sudtinga. Kiekvienu atveju teisjas, sprsdamas byl, turi patikrinti gausyb informacijos apie ankstesn teism praktik, kuri, siekiant palengvinti darb, yra nuolat kruopiai sisteminama. Kasmet JAV paskelbiama apie 300 tom teism sprendim. Ne visose alyse i teiss forma yra vienodai paplitusi. Preceden t teis populiariausia tose alyse (Anglijoje, JAV, Kanadoje, Austra lijoje, Naujojoje Zelandijoje), kur galioja bendrosios teiss (common law) tradicija, kur itin sureikmintas teism vaidmuo, jiems suteikta teis ne tik taikyti, bet ir kurti teiss normas, kur precedentui pripastama statymo galia. Roman-german teiss sistemos alyse precedentas yra maiau populiari teiss forma. Lietuvos teism praktikoje precedentas inomas i XVI amiaus. J, kaip teiss norm iraikos form, legalizavo Pirmasis Lietuvos Statutas (1529). Precedentui buvo pripainta statymo galia, bet tik kai teismo sprendim, priimt konkreioje byloje esant statymo spragai, aprobuoja aukiausios valstybs institucijos - Didysis Lietuvos kunigaiktis arba Pon taryba: Nors esame paskelb raytus statymus visai valstybei, pagal kuriuos teismai turi teisti, taiau visi statymai labai greitai negali bti parayti, kaip lygiai ir ie statymai negaljo apimti vis atvej. Todl jeigu teisjams tekt sprsti atvej, apie kur iame statyme nra parayta, tai paliekame teisj nuoirai pagal j sin, kad jie, prisimindami Diev, sprst pagal senj paprot. Taiau artimiausiame teisme jie turi praneti apie iuos atvejus mums arba tarybos ponams. Ir jeigu mes arba ms tarybos ponai tuos atvejus patvirtinsime, tai jie turi bti rayti iuos statymus."117
Didiosios Lietuvos Kunigaiktysts 1529 met Statutas / vert Jon Deveik. Chicago, 1971. VI sk., 26 str.
305
117

TEISES TEORIJA

Valstybs aprobavimas nebtinai turi reikti, kad pirma atsiranda teismo sprendimas, o paskui eina jo patvirtinimas auktesnse valdios institucijose. Toks aprobavimas galimas i anksto pripai nus teismui teis priimti teiss normos status turini elgesio taisykl ad koc. Toks iankstinis aprobavimas yra t ali konstitu cijose, kurios numato, kad teismas, gyvendindamas teisingum, klauso statymo ir teiss. odiai klauso ir teiss" suteikia teismui esant statymo spragai teis priimti konkreioje byloje statymo gali turinius sprendimus (sukurti teiss norm ad hoc). Ndienos Lietuvos teism praktika i esms neieina u statymo aikinimo rib. Laikomasi nuomons, kad teiskra yra iimtin Seimo, Prezidento ir Vyriausybs institucij prerogatyva, nes Lietu vos Konstitucija pareigoja teism vykdyti teisingum klausant tik statymo (109 str.). T pat vieai kartoja ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo pareignai: Lietuvos teisjas turi orientuotis skrupuling statymo pritaikym. Jei teisjas prads vadovautis sveiku protu, jis gali nieko netikinti." 118 Bet tikrja savo paskirtimi teisjas yra ne legistas, o juristas; teisjas - ne i odio lex, legis - statymas, o i odio jus, juris - teis, teisingumas. ia slypi gilumin teisjo teis precedent. < Rimta teismo precedento paraika yra naujojo CK 1.3 straipsnio 4 dalies nuostata, kuri suteikia teismui teis pripainti negaliojaniu CK ar kitam statymui prietaraujant teiss akt ar jo dal, jeigu to akto sutikimo su Konstitucija ar statymu kontrol neeina Konsti tucinio Teismo kompetencij. Teismas, pripains tok teiss akt negaliojaniu, sprendimo nuora per tris dienas privalo nusisti teiss akt primusiai institucijai ar pareignui. siteisjs teismo sprendimas skelbiamas Valstybs iniose".
5.3.3 SPECIFINS TEISS IR FORMOS TEISIN RYS -

NORMINS

SUTARTYS

DOKTRINA

Joms bdingi tokie poymiai: a) bendrojo pobdio elgesio taisykls nustatymas; b) susitarimo savanorikumas; c) interes bendrumas; d) sutarties ali lygiateisikumas; e) sutarties dalyvi sutarimas visais esminiais sutarties aspektais; f) abipus atsakomyb u prisi-

Sarafinas G. Noras nusipirkti teisingum // Veidas. 1998, Nr. 47, p. 34.

306

SPECIALIOJI DALIS

imt pareig nevykdym ar netinkam vykdym; g) sutarties utik rinimas teisinmis priemonmis. Skirtingai nuo sandori, normins sutartys nra individualaus, vienkartinio pobdio. J turin sudaro bendrojo pobdio elgesio taisykls. Labiausiai paplitusi normini sutari ris - kolektyviniai su sitarimai ir kolektyvin sutartis. J svok ir turin nustat 1991 m. balandio 4 d. Lietuvos Respublikos kolektyvini susitarim ir sutari statymas Nr. 1-1201 (ir kitos jo redakcijos). Tai susitarimas tarp profesins sjungos ir darbdavio (arba j susivienijim, organizacij) dl darbo, darbo apmokjimo, darbo organiza vimo, mogaus saugos, darbo ir poilsio laiko bei kih socialini ir ekonomini slyg." (6 str.) Kolektyvines sutartis sudaro profsjungos arba tiesiog darbo kolektyvas su gamyklos, staigos, firmos administ racija siekdami vieai aptarti ir tvirtinti abipusius administracijos ir darbo kolektyvo sipareigojimus. Kolektyvinse sutartyse alys nusta to papildomas, palyginti su Lietuvos statymais, darbo ir socialines buitines garantijas bei lengvatas arba tas slygas ir nuostatas, kurios Lietuvos Respublikos statym nesureguliuotos ir dl kuri monms suteikta teis paioms sprsti (11 str.). Normins sutartys atlieka svarb vaidmen reguliuojant darbo santykius, utikrinant darbo tvark, darbuotoj poilsio, socialins saugos slygas, demokratizuojant moni valdym. Pripainus teiss princip (netvirtint teiss normose) pareigojamj gali, teiss iraikos forma tampa ir teisine doktrina, pirmiausia formuluojanti teiss samprat, kuri ir nurodo, kurie elgesio principai yra teiss principai. Pagrindin roman-german tradicijos ali teiss norm raikos forma yra teiss norm aktas. 6. TEISS A K T A I IR J RYS Teiss aktas - tai tautos, valstybs institucij, pareign ar pavieni asmen tam tikra tvarka priimtas oficialus raytinis dokumentas, kuriame yra suformuluotos teiss normos. Kitaip teiss akt apibria 1995 m. gegus 2 d. Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymas Nr. 1-872, kur sakoma: Teiss aktas iame statyme - tai galiotos valstybs institucijos arba referendumu priimamas teiss aktas, kuriame nustatomos, keiiamos ar naikinamos teiss

307

TEISES TEORIJA

normos." iame apibrime padaryta logikos klaida idem per idem: apibriamoji svoka teiss aktas apibriama ta paia svoka teiss aktas, todl, kas yra teiss aktas, lieka neinoma. 6.1 BENDRJ IR INDIVIDUALI TEISS NORM AKTAI Pagrindins teiss akt rys yra tokios: 1) Bendrj teiss norm aktas - tai kompetenting valstybs institucij (teiskros subjekt) specialia tvarka ileistas oficialus raytinis doku mentas, kurio turin sudaro teiss normos, skirtos daugkartiniam nau dojimui ir neribotam teiss subjekt skaiiui. 2) Individuali teiss norm aktai formuluoja vienkartin, nors laiko atvilgiu ir tstin elgesio taisykl, skiriam konkretiems asmenims arba konkreioms situacijoms. 3) Interpretuot teiss norm aktai, kuriuos priima teiss norm aikinanti institucija. Bendrj teiss norm aktai. J paskirtis - centralizuotai regu liuoti vairius santykius, greitai reaguoti besikeiianius socialins pltros ir mogaus teisi apsaugos poreikius. Teisini nurodym idstymo juose tikslumas ir prieinamumas daro i teiss norm raikos form plaiai naudojam. Be to, teiss norm akt suformu lavimas raytine, dokumentine forma leidia alies gyventojams operatyviai susipainti su j turiniu. Teiss literatroje paplits teiss akt skirstymas teiss norm aktus ir individualius teiss aktus gali suponuoti prielaid, tarsi individuals teiss aktai, kiek jie nevadinami teiss norm aktais, neformuluoja elgesio taisykls (teiss normos). O jeigu taip, tai tokie aktai apskritai negalt bti teiss aktai. Jeigu jie vis dlto yra teiss aktai, tai jie tokie gali bti tik jeigu yra teiss norm aktai. Sis prietaravimas kyla dl jau mintos nuostatos bendrum laikyti esminiu teiss normos poymiu. Jeigu teiss norma nra bendroji elgesio taisykl, tai ji lyg ir nra teiss norma. Bendrumas, jau sakme, yra ne teiss esms, o tik jos atskiros ries poymis. Teisei svarbu ne kokiam skaiiui subjekt ar situacij privalomi jos paliepimai, o tai, kad jie privalomi ir kad j privalomumas galiau siai garantuojamas valstybs prievarta. tai, sakysime, 2000 m. rug sjo 26 d. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso patvirtinimo ir sigaliojimo statymas, patvirtinantis BK ir nustatantis jo sigalio308

SPECIALIOJI DALIS

jimo slygas, formuluoja vienkartinio, nors ir tstinio paliepimo teiss normas ir todl yra individuali teiss norm aktas. Vadinasi, galima kalbti tik apie teiss norm skirstym bend rsias (specialisias) ir individualias, o jomis remiantis, visus teiss aktus - bendrj teiss norm aktus ir individuali teiss norm aktus. Ir tik trumpumo dlei galime sakyti individuals teiss aktai, turdami galvoje, kad jie prieinami ne teiss norm aktams, o tik bendrj teiss norm aktams. Todl kai ia vartosime svok teiss norm aktas, tai tursime galvoje bendrj ar specialij teiss norm aktus, o kai sakysime individuals teiss aktai - individuali teiss norm aktus. Individuali teiss norm aktai. Jie gali bti ir savarankik individuali elgesio taisykl formuluojantys aktai ir teiss taikymo aktai. Pagrindinis j skirtumas yra tas, kad pirmieji formuluoja, kaip sakyta, savarankik, palyginti su bendrosiomis teiss normomis, elgesio taisykl; antrieji tokios taisykls neformuluoja, o tik paveria bendrosios normos nustatytas teises ir pareigas konkretaus asmens subjektinmis teismis ir pareigomis; todl teiss taikymo akto for muluojama elgesio taisykl tra bendrj nuostat perklimas kon kretiems asmenims ar konkreioms situacijoms. Savarankik elgesio taisykl formuluojani individuali teiss norm akt forma gali bti statymai, Seimo, Vyriausybs nutarimai, piliei testamentai, civiliniai sandoriai, darbo sutartys. Toki indivi duali teiss akt pavyzdiai gali bti: 1921 m. liepos 8 d. Antro sios Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo priimtas Pensijos d-rui Jonui Basanaviiui nustatymo statymas", kuriuo J. Basanaviiui pa skirta 2000 auksin mnesin pensija iki gyvos galvos 119 . Nemaai statym, formuluojani individualias teiss normas, yra prims dabartinis Lietuvos Respublikos Seimas privatizuojant Maeiki naft", Lietuvos telekom" ir kitus objektus; tokio tipo teiss aktai yra ir visi statymai, formuluojantys operatyvines teiss normas, pavyzdiui, statymai dl kodeks sigaliojimo datos nustatymo. Toks yra Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. priimtas nutarimas Dl atstovavimo Lietuvos Respublikos Seimui konvente dl Europos ateities"

119

Lietuvos

valstybs

teiss

aktai

(1918.11.16 - 1940.VI.15).

Vilnius,

1996.

P. 201.

309

TEISES TEORIJA

1 straipsnio pakeitimo: Skirti Konvent dl Europos ateities Seimo atstovus, lygiai atstovaujanius Seimo daugumai ir maumai [...]" (ivardija asmenis - A. V.). Tai vienkartin paliepim ireikianti savarankika individuali elgesio taisykl, skirta konkretiems asmenims konkreiai vienkartinei uduoiai vykdyti. Panaaus tipo teiss aktai yra ir piliei civilins sutartys, testamentai, kuriuose formuluojamos savarankikos individualios teiss normos, skirtos konkrei piliei subjektinei teisei gyvendin ti. statymas leidia pilieiui sudaryti testament arba tam tikr sutart savo subjektinei teisei gyvendinti, bet nenurodo, koks turi bti testamento ar civilins sutarties turinys. ios ries individuali teiss norm aktai nra teiss taikymo aktai, nes jie ne taiko kuri nors bendrj norm konkreiam reguliuojam santyki atvejui, bet formuluoja savarankik individuali teiss norm sistem, skirt tiems atvejams, kai reikia suformuluoti konkret vienkartin arba trunkam paliepim: nurodyti toje situacijoje konkreius veikianius asmenis arba asmen, jam suteikt galiojim vienkartiniam paliepi mui vykdyti, sureguliuoti visuomenin santyk, nepatekus bendr j teiss norm akto galiojimo lauk. statymas nustato tik testamento ar sandorio formos reikalavimus, kad jie gyt teiss akto form ir bt pakankamas pagrindas kilusiam ginui vienareikmikai sprsti lygiai taip pat, kaip Konsti tucija ir Seimo statutas nustato Seime priimam statym formos reikalavimus. ie piliei teiskros aktai (testamentai, sandoriai), kaip sakyta, turi statymo gali, nes sukurti pagal statymo pilieiams suteikt teis ir reikia, kad jokie statym lydimieji aktai neturi jiems prietarauti, j pakeisti ar ataukti. Demokratinje visuomenje padaugja savarankik elgesio tai sykl formuluojani individuali teiss akt, nes padidja mogaus teisi reikm, vyraujania nuosavybs forma tampa privati nuosa vyb, suintensyvja moni naudojimasis savo teismis. Vis daugiau santyki paliekama reguliuoti patiems pilieiams, teismams. Totali tarinio reimo slygomis apie individualius teiss aktus i esms buvo kalbama tik kaip apie teiss taikymo aktus, nes, panaikinus privai nuosavyb ir pareigojus teismus klausyti tik statymo", testament ir kit civilini sandori mastas ir reikm buvo menkai pastebimi. Neatsitiktinai teiss teorijos vadovliai, apibrdami svo k individuals teiss aktai", ra paprastai teiss taikymo aktai",
310

SPECIALIOJI DALIS

nesistengdami aikinti, o kas gi yra tie individuals ne teiss taikymo aktai. Ms teiss literatra, veikiama ios tradicijos, iki iol kaip ir nieko nekalba apie individuali teiss norm aktus, kurie nra teiss taikymo aktai ir kartu nra bendrj teiss norm aktai. Pripainus individuali teiss norm aktus, reiks pripainti teiskros subjektais ne tik taut, valstybs institucijas, bet ir pilie ius, kuri kuriami teiss aktai yra testamentai, darbo sutartys, vairs civiliniai sandoriai, kuriais pilieiai gyvendina savo subjektines turtines teises. Totalitarizmas paliko giliai sitvirtinusi nuosta t, kad pilieiai nra teiskros subjektai, nes teiskra - tik valsty bs veiklos monopolis: pilieiai negal nei kurti, nei taikyti teiss norm. Tai gerai derjo su valstybs pirmumo prie piliet nuostata. Daugeliui individuali teiss akt bdinga tai, kad jiems gyven dinti nereikia priimti teiss taikymo akt, nes ia subjektins teiss turtojas ir tos teiss turinys yra individualizuoti. tai mintu statymu J. Basanaviiui paskirta nustatyto dydio pensija jam i karto mokama nuo io statymo sigaliojimo dienos. Taiau testamentas, kaip individuali teiss norm aktas, jau reikalingas teiss taikymo akto - notar kontoros iduodamo paveldji mo teiss liudijimo, kuris patvirtina konkrei dat, nuo kurios testatoriaus nuosavybs teis tam tikr turt realiai perjo paveld tojui pagal testament. Testamentas yra pirminis juridinis aktas, kurio pagrindu iduodamas paveldjimo teiss liudijimas kaip testa mento taikymo aktas. Paveldtojas dabar tiesiogiai valdo paveldt turt ne tik pagal testament, bet ir pagal notaro iduot paveldjimo teiss liudijim, kuris rodo, kad testamente ireikta valia buvo gyvendinta pagal testamente suformuluot elgesio taisykl. Kai kurie bendrj teiss norm akt ir individuali teiss norm akt skirtumai: 1) Bendrj teiss norm aktas neturi konkreiai vardyto adresato, nes formuluoja bendrj elgesio taisykl. Jame nenurodoma, ko kiam konkreiam asmeniui ar institucijai skiriama teiss norma. Tuo tarpu individuals teiss aktai skiriami konkretiems subjek tams: konkreiam asmeniui, pareignui, valstybs institucijai. Pavyzdiui, Mykolo Romerio universiteto rektoriaus sakymas dl konkretaus asmens, ilaikiusio konkurso egzaminus, primimo studijuoti iame universitete yra individualus teiss taikymo
311

TEISES TEORIJA

aktas, nes jis nustato konkretaus asmens santykius su konkreia institucija ir tai daro pagal Primimo auktsias mokyklas taisykles. Jei asmuo atitinka ias taisykles, tai auktosios mokyk los rektorius privalo ileisti sakym apie tokio asmens primim studijuoti toje mokykloje. 2) Bendrj teiss norm akr suformuluoti nurodymai ireikia valstybs vali, o individuals teiss aktai (pvz., testamentas) gali reikti ir pavieni piliei subjektyvi vali. 3) Bendrj teiss norm aktai turi grietai apibrt dokumento form (statymas, nutarimas, potvarkis, instrukcija ir kt.) ir tuo daniausiai skiriasi nuo individuali teiss akt - dokument formos (sprendimas, nuosprendis, nutartis, protokolas, testamentas, sakymas ir kt.). Bet is skirtumas nra grietas, nes statymo form, jau minta, gali gyti ir individuali teiss norm aktai. 4) Bendrj teiss norm aktai skirti reguliuoti tipikiausiems, vi suotiniams santykiams, o individuals teiss aktai - konkretiems gyvenimo atvejams, situacijoms. 5) Bendrj teiss norm aktas daniausiai yra nuolatinis paliepi mas ir jis galioja, kol nra kitu aktu pakeiiamas ar panaikina mas, o individualus teiss aktas - vienkartinis paliepimas, kur vykdius baigiasi ir jo galiojimas. 6) Bendrj teiss norm akto ileidimo procedra paprastai sud tinga, tuo tarpu individuali teiss akt primimo ir sigaliojimo tvarka paprastesn, operatyvesn. 6.2 BENDRJ TEISS NORM AKTO STRUKTRA Toki akt struktra nra vienoda. Ji danai priklauso nuo akto ries, reikms ir kitko. Daugelis bendrj teiss norm akt neturi bendrosios ir specialiosios dali, preambuls, papildom element. Taiau daugelio i j struktra tokia: 1. vadin dalis: - subjekto, ileidusio bendrj teiss norm akt, pavadinimas; - teiss norm akto ris (statymas, nutarimas, instrukcija ir t. t.); - akto turinio pavadinimas (pensinio aprpinimo, karins tar nybos statymas); jis turi bti trumpas ir aikus;

312

SPECIALIOJI DALIS

teiss akto primimo data, numeris ir primimo vieta; preambul, kurioje nurodomi teiss akto ileidimo tikslai, motyvai ir kita.

2. Normin dalis - pagrindin. Joje idstomos paios teiss normos. Si dalis atsivelgiant teiss norm kiek gali bti struktrikai nevienodai ipltota. Pavyzdiui, kodeks normin dalis suside da i bendrosios ir specialiosios dali, tos dalys toliau skirsto mos skyrius, skirsnius, straipsnius, straipsni dalis, punktus, pastraipas. 3. Teisins atsakomybs r ir tvark nustatanti teiss akto dalis. i dalis gali bti blanketin, t. y. idstoma ne tame akte, o perkeliama kit teiss akt - ATPK ar BK. 4. Baigiamoji dalis. Joje formuluojami tokie teiss akto poymiai: a) nuoroda galiojanias teiss normas, kurios panaikinamos sigaliojus naujosioms; b) akto sigaliojimo laikas; c) teiss akt pasiraiusio pareigno pareigos, vardas ir pavard. Teiss akto struktr gali papildyti priedai, nuorodos. 6.3 STATYMAI IR STATYM LYDIMIEJI AKTAI Teiss aktai klasifikuojami atsivelgiant konstitucin valdios pa dalijim. Todl pagrindinis j klasifikavimo pagrindas - teiss akto juridin galia (teisinis statusas, leidimo ir paliepimo ribos - apimtis), kuri priklauso nuo t norm ileidusio teiskros subjekto kompe tencijos. Pagal bendrj teiss norm juridin gali visi toki norm aktai yra skirstomi statymus ir statym lydimuosius aktus.
6.3.1 STATYMAI

IR STATYMO GALI TURINTYS TEISS AKTAI

statymai, j poymiai ir rys. statymai - tai specialia tvarka ileisti pirminiai teiss aktai, kurie turi aukiausi juridin gali, formuluoja bendrsias teiss normas, skirtas svarbiausiems moni santykiams regu liuoti. Tai lemia j iskirtinum teiss akt sistemoje. statymams bdingi tokie poymiai: a) yra priimami aukiausios tautos referendumu; atstovaujamosios valdios (Seimo) arba

313

TEISS TEORIJA

b) pasiymi aukiausia juridine galia. Dl ios savybs jiems priklau so virenyb, palyginti su visais kitais teiss aktais: visi kiti teiss aktai turi bti priimami ir taikomi remiantis statymais ir iems neprietarauti. Teiss aktas, kuris prietarauja statymui, negalioja. Dl ios virenybs statymai lemia vis kit, jiems pavaldi" teiss akt turin ir pobd. Niekas negali panaikinti ar pakeisti statymo, iskyrus j ileidusi institucij. Konstituci nis Teismas, pripains konkret statym prietaraujaniu Kon stitucijai, j ne panaikina, o tik pripasta neturiniu juridins galios ir netaikomu; c) reguliuoja svarbiausius moni santykius, susijusius su pagrindini mogaus teisi apsauga; d) formuluoja pradines, pamatines teiss normas; visi kiti teiss aktai leidiami tik joms sukonkretinti ir vykdyti; e) priimami pagal specialias procedras. statym virenyb, palyginti su kitais teiss aktais, reikia ir tai, kad pagrindini mogaus teisi apsaug reguliuoja statymai, o ne Vyriausybs nutarimai ar konkrei inyb instrukcijos, kad staty m krimo subjektai yra tik tauta ir parlamentas (Seimas). Parla mente yra tiesiogiai atstovaujamas tautos suverenitetas ir paios tautos interes vairov, daugiapartikumas, politinis pliuralizmas. Todl tik parlamente, kai nevyrauja viena partija, teiss aktai gali geriausiai ireikti skirting socialini grupi interes kompromis. Interes vairovei ia atstovauja politins partijos - parlamento frakcijos. Pagal juridin gali statymai skirstomi pagrindinius ir papras tuosius (einamuosius). Pagrindiniai statymai nustato pradinius, pamatinius visuomens ir valstybs gyvenimo principus. Jie skirstomi konstitucij, konstitu cinius statymus, ratifikuotas tarptautines sutartis. 1) Konstitucija - pagrindinis alies statymas. Jame suformuluotos pirmins, pamatins teiss normos, kurios saugo pagrindines mogaus teises, nustato visuomenin santvark, valstybs val dios ir visuomens santykius, politins valdios organizavimo principus, nuosavybs formas ir kita. Bdama aukiausios juri dins galios statymas, konstitucija vertybiniu poiriu orientuoja

314

SPECIALIOJI DALIS

vis einamj teiskur, utikrina vidin konceptuali visos tei sins sistemos vienov. Taiau ne tik tai daro konstitucij pagrindiniu statymu. Konsti tucija iskirtin tuo, kad demokratinse visuomense ji yra ne valdios statymas tautai, o tautos statymas savo irinktai valdiai. Priimdama teiss akt per savo atstovus arba tiesiogiai balsuo dama u pagrindines jos nuostatas, tauta siekia riboti valdios galias pagrindinmis mogaus teismis. Paeisti konstitucij - tai paeisti pagrindines mogaus teises. Todl suprantama, kodl negalioja joks statymas ar kitas aktas, prieingas Konstitucijai" (Konstitucijos 7 str.). Konstitucija yra ypatingas statymas ir primimo, keitimo slyg ir tvarkos atvilgiu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straips nis (Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respubli ka.") gali bti pakeistas tik tautos referendumu, ir tik jeigu tam pritart ne maiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliei, turini rinkim teis (Konstitucijos 148 str. 1 d.). 2) Konstituciniai statymai - tai siauresns nei konstitucija kompe tencijos statymai. Jie reguliuoja tik kuri nors vien itin svarbi valstybs gyvenimo srit. N u o paprast statym jie skiriasi primimo ir keitimo tvarka, kuri susijusi su ypatinga konstituci ni statym vieta teiss sistemoje ir specifiniais konstitucini statym norm santykiais su paprastj statym normomis. Jie taip pat yra juridinis pagrindas priimti paprastuosius statymus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij konstitucini statym sra nustato tik Seimas trij penktadali vis Seimo nari bals dauguma (69 str.). Toki konstitucini statym Lietuvoje iki 1999 met priimta trys: 1) 1991 m. vasario 11 d. statymas Nr. 1-1051 Dl Lietuvos valstybs"; 2) 1992 m. birelio 8 d. sta tymas Nr. 1-2622 Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovie tines Ryt sjungas"; 3) 1996 m. birelio 20 d. Lietuvos Respub likos Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje numatyto ems sklyp sigijimo nuosavybn subjekt, tvarkos, slyg ir apribojim konstitucinis statymas Nr. 1-1392. Lietuvos Respublikos konstituciniai statymai priimami, jeigu u juos balsuoja daugiau kaip pus vis Seimo nari, o keiiami ne

315

TEISES TEORIJA

maesne kaip trij penktadali vis Seimo nari bals dauguma (Konstitucijos 69 str. 3 d.). 3) Seimo ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys. Tai Lietuvos Respublikos savanorikai sudarytos tarptautins sutar tys, kurios neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kurias ratifikavo (patvirtino) Seimas. Tos sutartys gali vadintis konvencijomis, deklaracijomis, chartijomis, protokolais, memoran dumais, susitarimais, rezoliucijomis ir kita. J teisin padtis, palyginti su Lietuvos teiss aktais, nustatyta Lietuvos Respubli kos Konstitucijoje: Tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietu vos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis." (138 str. 3 d.) Ratifikuotos tarptautins sutartys gyja ne tik statymo, bet ir auktesn u paprastj Lietuvos statym gali. Paprastieji alies statymai turi neprie tarauti ratifikuotoms tarptautinms sutartims. itai aikintina tuo, kad, sudariusi ratifikuot tarptautin sutart, valstyb ta dalimi savanorikai apriboja savo suverenitet (padaro j bendrai kontro liuojam, gyvendinam kartu su kitomis valstybmis - sutarties dalyvmis). I ia - imperatyvas nepriimti statym, prieing ratifikuotai tarptautinei sutariai, nes primimas reikt tarptau tins sutarties atsisakym. 4) Kodifikuoti statymai - tai juridikai vientisi, i vidaus bendra koncepcija suderinti statymai, pasiymintys auktu norminio apibendrinimo laipsniu ir skirti kuriai nors socialini santyki sriiai kompleksikai reguliuoti. J pavyzdiai gali bti civilinis, baudiamasis ir kiti teiss ak kodeksai. Paprastieji Lietuvos statymai priimami remiantis Konstitucija, konstituciniais statymais, ratifikuotomis tarptautinmis sutartimis, siekiant sukonkretinti, ipltoti, gyvendinti mintuose teiss aktuose suformuluotus teisinius nurodymus, atsiliepti einamojo momento mogaus teisi apsaugos ir gyvendinimo poreikius. Todl papras tj statym reikia tik tiek ir tokio konkretumo, kiek tai reikalinga Konstitucijos ir kit mint akt paliepimams gyvendinti ir piliei teisms apsaugoti. Konstitucinius ir paprastuosius statymus priima, tarptautines sutartis ratifikuoja Lietuvos Respublikos Seimas. Paprastieji staty mai priimami, keiiami ir panaikinami paprastesne tvarka negu konstituciniai statymai.
316

SPECIALIOJI DALIS

I paprastj statym dar gali bti skiriami programiniai staty mai, kurie nustato valstybs ekonomins socialins veiklos tikslus, tam tikros visuomenins veiklos srities kryptis. Toki statym forma ir galimas turinys yra nustatomi konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nra numatyta programini statym kaip specialios paprastj statym ries, todl visi statymai Lietuvoje vertinami kaip faktikai galiojantys pirminiai teiss aktai, privalomi visiems teisini santyki subjektams. statymo gali turintys teiss norm aktai. statymo gali turintis teiss aktas - tai konstitucijos, konstitucini statym, ratifikuot tarptautini sutari ir kit statym taikymo aktas, taip pat piliei civilins sutartys, atitinkanios CK reikalavimus. Teiss taikymo ak tai pagal taikomo statymo gali skirstomi taip: 1. Konstitucinio Teismo nutarimai. Jie turi statymo gali ne tik dl to, kad itaip pasakyta Konstitucinio Teismo statyme (72 str. 2 d.), bet ir todl, kad yra Konstitucijos, kaip pagrindinio statymo, taiky mo aktai. statymas, tokiu nutarimu pripaintas prietaraujaniu Konstitucijai, netenka juridins galios ir netaikomas nuo Konstituci nio Teismo nutarimo sigaliojimo dienos. Bet Konstitucijai prieta raujanio statymo juridin gali panaikina ne Konstitucinio Teismo nutarimas, o Konstitucijos 7 straipsnis: Negalioja joks statymas [...] prieingas Konstitucijai." Konstitucinio Teismo nutarimo uduotis tik konstatuoti konkretaus statymo prieingum Konstitucijai ir tuo remiantis nukreipti Konstitucijos 7 straipsnio naikinamj gali tok statym. Tas faktas, kad Konstitucinio Teismo nutarimai turi statymo gali, nedaro j statymais. Konstitucinis Teismas neturi teiss leisti savarankik elgesio taisykl formuluojanius teiss aktus. ia prasme Konstitucinio Teismo statymo nuostata: Konstituci nio Teismo nutarimo pripainti teiss akt ar jo dal nekonstituciniu galia negali bti veikta pakartotinai primus tok pat teiss akt ar jo dal" (72 str. 5 d.), nra visikai tiksli. Nauji statymai turi neprietarauti ne konkreiam Konstitucinio Teismo nutarimui, o tam Konstitucijos straipsniui, kurio teksto prasm yra paaikinta konkre iu Konstitucinio Teismo nutarimu. Konkret Konstitucijos straipsn dabar reikia skaityti kartu su atitinkamu Konstitucinio Teismo nutarimu. j, nesant tiesioginiu Konstitucijos tekstu, atsivelgiama siekiant suvokti, kokia yra konkreios konstitucins normos prasm
317

TEISES TEORIJA

- kokias teises ir pareigas ir dl koki teisini fakt konkretus Konstitucijos straipsnis nustato. Konstitucinio Teismo nutarime slypi ne tik konstatuojamoji galia. Jis, bdamas galutin ir neskundiam konstitucins justicijos insti tucija, gali taip iaikinti konstitucini norm prasm, kad j tekstai imt reikti visai prieing elgesio taisykl nei iki tol buvusioji. itaip atsitiko Konstituciniam Teismui 1998 m. gruodio 9 d. pripa inus BK 105 straipsnyje numatyt mirties bausm prieinga Konsti tucijos 18-19 straipsniams ir 21 straipsnio 3 daliai. iuo pripaini mu mintoms konstitucinms normoms suteikta prieinga prasm: esant tam paiam konstitucini norm tekstui, mirties bausm i leistinos bausms virsta neleistina. Naujai normai reikia ir atitinka mo teksto, todl senoji mint Konstitucijos straipsni redakcija (jos Konstitucinis Teismas neturi teiss keisti) jau yra papildoma Konsti tucinio Teismo nutarimo motyvuojamosios ir rezoliucins dali tekstu. Konstitucijos 18-19 straipsniai ir 21 straipsnio 3 dalies teks tas dabar turi bti skaitoma kartu su Konstitucinio Teismo nutarimo tekstu ir tik i j sveika yra tas naujasis, tikrasis loginis tekstas, kuris formuluoja kit elgesio taisykl - mirties bausms leistinum veria mirties bausms draudimu. Nors nutarimo tekstas formaliai netraukiamas Konstitucijos tekst, taiau Konstitucijos tekstas dabar galioja tik kartu su Konstitucinio Teismo nutarimo tekstu. itaip Konstitucinio Teismo nutarimais pleiamas norminis Kon stitucijos tekstas, modifikuojamos konstitucins normos - i dalies Konstitucija kuriama, pltojama teismo institucijos, kuri pagal Kon stitucij ir Konstitucinio Teismo statym neturi teiss kurti ne tik Konstitucij, bet ir bendrojo pobdio teiss normas, o teturi vardy t konstitucin teis sprsti" dl statym sutikimo su Konstitucija, t. y. taikyti Konstitucij. Atsiradus konstitucinei justicijai, Konstitu cija nustoja bti statika, jai bdingas tapsmas, konkrei jos norm prasm (sukonkretint elgesio taisykl) ima nustatinti besikeiianti teiss samprata ir j lemiantys politiniai, ekonominiai veiksniai. Konstitucinio Teismo nutarimai yra ta forma, kuria i besikeiianti teiss samprata eina Konstitucij ir griauna jos statikum. 2. Bendrosios kompetencijos teism sprendimai ir nuosprendiai, admi nistracini teism sprendimai. J teisin gali sudaro taikom Lietuvos Respublikos Konstitucijos, konstitucini statym, tarptautini sutar i ir kit statym galia.

318

SPECIALIOJI DALIS

3. Atskira statymo gali turini teiss akt ris yra piliei teiskros aktai: testamentai, civilins sutartys, darbo sutartys, ati tinkanios statym reikalavimus, taip pat bendrosios kompetencijos teism kuriama precedent teis (teismo sukurtos teiss normos ad koc). Naujasis CK nustato, kad teistai sudaryta ir galiojanti sutartis jos alims turi statymo gali" (6.189 str. 1 d.). Bet ia kodeksas be reikalo susiaurina sutarties statymo gali iki sutarties ali. Bet ar i to iplaukia, kad Vyriausyb gali priimti nutarim, kuriuo pakeis t piliei sutartimi sukurt elgesio taisykl, pavyzdiui, pripainti, kad konkretus asmuo, pagal teistai sudaryt" pirkimo-pardavimo sutart sigijs nam, negyja j nuosavybs teisi. Jei civilin sutartis turi statymo gali, tai ji privaloma visiems teiss subjektams, kurie tik kokiu nors b d u susidurt su ia sutartimi nustatyta tvarka. Tokios sutarties nustatyt tvark gali panaikinti tik Seimas ileisdamas statym, jei tai nepaeist Konstitucijos saugom mo gaus teisi. Praktin statymo gali turini teiss akt reikm yra ta, kad valdymo institucij priimami teiss aktai privalo neprieta rauti ne tik statymams, bet ir statymo gali turintiems teiss aktams.
6.3.2 STATYM LYDIMIEJI AKTAI

Tai teiss aktai, priimami remiantis statymais, jiems neprietaraujantys, juos konkretinantys ir utikrinantys j gyvendinim. Jais gyvendina mos statymo normos. Tokie teiss aktai negali pakeisti statym ar statymo gali turini teiss akt ir sukurti nauj bendrojo pob dio teiss norm, kurios konkuruot su statymo normomis. Pirmi nis mogaus teisi statusas ir jo apsauga nustatoma ne statym lydimaisiais aktais, o tik statymais. itaip utikrinamas konstituci nis statym virenybs principas. statym lydimasis aktas vokikai - Rechtsverordnung", lenki k a i - akt podustawowy"', rusikai - nodzaKOHHU axm"'. statym lydimieji aktai taip pat klasifikuojami pagal juridin gali, t. y. pagal juos sukrusi teiskros subjekt kompetencij ir teiskros procedr tip. Jie skirstomi taip: Seimo nutarimai; * Prezidento teiss aktai. Prezidentas priima dviej ri teiss aktus: dekretus ir potvar kius. Dekretais Prezidentas gyvendina jam suteiktus galiojimus, o

319

TEISES TEORIJA

potvarkiais sprendia savo rezidencijos, j aptarnaujani padalini struktros, etat ir vidaus darbo organizavimo klausimus. Prezidento dekretai pagal teisin status gali bti trij ri: 1) bendrj teiss norm aktai; 2) teiss taikymo aktai; ir 3) savarankik individuali elgesio taisykl formuluojantys aktai. 1) Prezidento dekretai - bendrj teiss norm aktai formuluoja bendrsias teiss normas, skirtas konkretaus statymo normoms gyvendinti, pavyzdiui, Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. kovo 25 d. dekretas Nr. 29 Dl malons komisijos sudarymo ir jos nuostat" arba 2003 m. balandio 2 d. dekretas Nr. 36 Dl pilie tybs reikal komisijos sudarymo ir jos darbo tvarkos". Pirmajame formuluojamos bendrosios teiss normos, skirtos BK Prezidentui nurodytai pareigai nustatyti malons suteikimo tvark (79 str. 2 d.) vykdyti, antrajame - 2002 m. rugsjo 17 d. Lietuvos Respublikos pilietybs statymui Nr. DC-1078 gyvendinti kuriant tam reikalingas institucijas ir tvark. 2) Prezidento dekretai - teiss taikymo aktai. Tai individuals teiss aktai, kuriais statym nustatyta bendroji elgesio taisykl veriama konkrei asmen subjektinmis teismis ir pareigomis, pavyzdiui, dekretai, kuriais Prezidentas bendrja tvarka suteikia konkretiems asmenims Lietuvos Respublikos pilietyb, karinius laips nius, diplomat rangus, skiria konkreias pareigas teisjus, tvirtina konkrei miest herbus ir kita. ie dekretai neformuluoja naujos elgesio taisykls, jos atsiradimo pagrind, o tik taikom statym nustatyt bendrojo elgesio taisykl (teises ir pareigas, j atsiradimo pagrindus) paveria konkrei asmen subjektinmis teismis ir pareigomis, j atsiradimo ar pasikeitimo pagrindais. 3) Prezidento dekretai, formuluojantys savarankik individua li elgesio taisykl. ios ries dekretais Prezidentas gyvendina Konstitucijos ar konkrei statym jam suteikt diskrecijos teis sukurti savarankik individuali elgesio taisykl. Tai dekretai, kuriais Prezidentas apdovanoja konkret asmen Lietuvos Respubli kos ordinais ar medaliais, suteikia konkreiam asmeniui malon (atleidia j nuo dalies ar visos bausms) ar Lietuvos Respublikos pilietyb iimties tvarka. Taisykls savarankikumas reikia, kad, naudojantis Konstitucijos ar statymo suteikta Prezidentui diskrecijos
320

SPECIALIOJI DALIS

teise, jam leidiama sukurti nauj elgesio taisykl, kurioje teiss ir pareigos atsiranda kitais negu konkretaus statymo nustatytais pa grindais arba tie pagrindai sukonkretinami Prezidento nuoira. Pavyzdiui, mintas Prezidento dekretas dl Lietuvos Respublikos pilietybs suteikimo konkreiam asmeniui iimties tvarka yra ne teiss taikymo aktas, o savarankik individuali elgesio taisykl formuluojantis, nes Pilietybs statymo 16 straipsnis leidia Prezi dentui iuo atveju nesiremti to paties statymo 12 straipsnyje nusta tytomis pilietybs suteikimo slygomis, o tik vadovautis bendrja nuostata - asmens nuopelnais Lietuvos Respublikai". Taiau k laikyti konkretaus asmens nuopelnais Lietuvai", minto statymo 16 straipsnis palieka Prezidento diskrecijai (nuoirai). Jei statym leidjas bt norjs Prezidento dekretus, suteikianius pilietyb iimties tvarka, laikyti teiss taikymo aktais, tai jis bt nustats baigtin nuopeln sra arba bent bt pasaks, kas negali bti laikoma nuopelnais. Bet jei toki nuopeln sraas bt pateiktas, visi pilietybs suteikimo dekretai virst teiss taikymo aktais ir tai reikt Prezidento ios srities diskrecijos teiss panaikinim. Todl netekt prasms pats pilietybs suteikimo iimties tvarka institutas. Btent ios diskrecijos likvidavimo prasme ir pasielg Konstitucinis Teismas, nurods, kas negali bti laikoma nuopelnais Lietuvai": Nuopelnai Lietuvos valstybei negali bti matuojami tuo, kokio dydio pinig sum ar kokio dydio materialin bei kitoki para m usienio valstybs pilietis ar asmuo be pilietybs skyr kuriam nors Lietuvos Respublikos pilieiui ar j grupei, valstybs pareig nui, kuriai nors monei, staigai ar organizacijai ar net paiai Lietuvos valstybei, pilietyb nenusiperkama." (2003 m. gruodio 30 d. nutarimas) Kadangi i nuopeln Lietuvai" svokos paalinama materiali n bei kitokia parama", o kitoki param" eina viskas, kas gali sudaryti nuopeln Lietuvai" turin, tai niekas negali turti Lietuvai toki nuopeln, kurie bt teistas pagrindas suteikti asmeniui Lietuvos Respublikos pilietyb iimties tvarka. Tokiu b d u Pilietybs statymo 16 straipsnis, kuris suteikia Prezidentui teis suteikti pilie tyb iimties tvarka, veriamas i esms niekada netaikoma (socialiai negyvendinama) norma. Kita vertus, Konstitucinis Teismas, vertins Prezidento dekretus, suteikianius pilietyb iimties tvarka, kaip teiss taikymo aktus, panaikino Prezidento ios srities diskrecijos teis, kitaip sakant,
321

TEISS TEORIJA

netiesiogiai pripaino, kad ir Pilietybs statymo 16 straipsnis prie tarauja Konstitucijai, nes, neivardydamas pilietybs suteikimo iim ties tvarka pagrind, atveria keli piktnaudiauti Prezidento diskrecijos teise. gyvendinant teis visada yra didesn ar maesn galimyb piktnaudiauti turima teise. Seim, primus Konstitucijai prieing statym, irgi galima tarti piktnaudiavimu jam suteikta teise kurti statymus. Bet ar i to iplaukia, kad tai yra pagrindas panaikinti Seimo teis kurti statymus? Demokratins valstybs jau seniai suvok, kad priemoni ivengti piktnaudiavimo teise nra, todl kuria mechanizm ne kaip ukirsti keli piktnaudiavimui teise, o kaip fiksuoti ir paalinti i teiss sistemos piktnaudiavimo faktus. iuo keliu einant, kaip tik ir atsirado konstitucin bei administracin valstybs valdios veiksm teistumo kontrol. Dekreto - teiss taikymo akto ir dekreto, formuluojanio savaran kik individuali elgesio taisykl, atskyrimo kriterijai. ios ries Prezidento dekret atskyrim aktual daro Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodio 30 d. nutarimas, pagal kur Lietuvos Respubli kos pilietybs suteikimas visais atvejais (vadinasi, ir iimties tvar k a - A. V.) yra [...] statymo taikymo aktas". Tuo tarpu vidin i dekret logika ir teisinis statusas neleidia j tapatinti. Jie skiriasi pagal du kriterijus: 1) pagal tai, statymas nustato tik dekreto form (procedras) ar ir jo turin (primimo pagrindus - slygas). Jei statymas nustato tik dekreto primimo procedras, o jo turin (teis nustatyti, kokiais pagrindais suteikiama ar nesuteikiama konkreiam asmeniui pi lietyb iimties tvarka, malon, valstybinis apdovanojimas) palie ka Prezidento teiskros diskrecijai (nuoirai), tai yra savaran kik individuali elgesio taisykl formuluojantis teiss norm aktas - dekretas. Tokio dekreto turiniui keliamas bendrasis reika lavimas - asmens nuopelnai Lietuvos Respublikai" nedaro dek reto teiss taikymo aktu lygiai taip pat, kaip statym primimas laikantis Konstitucijos nustatyt vertybi ir Seimo Statuto nusta tyt procedr nedaro statymo taikymo aktu. Bet jei statymas nustato ne tik dekreto form, bet ir jo turin (konkreius spren dimo primimo pagrindus, kuriais priimant dekret privalu vado vautis), tai yra dekretas - teiss taikymo aktas (pvz., tos paios pilietybs suteikimo bendrja tvarka dekretas jau yra teiss taiky mo aktas, nes j priimdamas Prezidentas privalo vadovautis ne
322

SPECIALIOJI DALIS

tik Pilietybs statymo nustatytomis pilietybs suteikimo proced romis, bet ir to statymo 12 straipsnyje nustatytomis pilietybs suteikimo slygomis); 2) pagal tai, ar institucija, pareignas turi teis ar pareig priimti individual teiss akt ir ar yra teis tok teiss akt apsksti teismui. Jei institucija, pareignas turi pareig (privalo) priimti teiss akt, tai tas aktas yra teiss taikymo aktas. Pavyzdiui, jei konkretus asmuo atitinka minto Pilietybs statymo 12 straipsnyje nustaty tus pilietybs gijimo pagrindus, tai Prezidentas privalo priimti pilietyb tokiam asmeniui suteikiant dekret - teiss taikymo akt, nes atsisakymo atveju asmuo gyt teis kreiptis Admi nistracin teism, kad is pareigot Prezident tok akt priimti. Arba kitas pavyzdys: prokuroras, gavs nukentjusiojo skund, turi ne teis, o pareig ikelti baudiamj byl ir pradti ikiteismin tyrim. Jei jis tai atsisakyt padaryti, pareikjas gyt teis skstis auktesniam prokurorui arba bendrosios kompeten cijos teismui, nes prokuroro nutarimas ikelti arba atsisakyti ikelti baudiamj byl yra individualus teiss taikymo aktas ir todl gali bti skundiamas statymo nustatyta tvarka. Visais iais teiss taikymo akto primimo atvejais institucija ar pareig nas privalo grietai vadovautis tiek statyme nurodytomis proce dromis, tiek to paties statymo nustatytais sprendimo primimo pagrindais ar slygomis. To paties tipo yra ir Prezidento dekretai dl valstybini apdova nojim ar malons suteikimo nuteistiesiems. Jei ie aktai bt teiss taikymo aktai, tai asmuo, manantis, kad jo veikla atitinka 2002 m. birelio 18 d. Valstybs apdovanojim statyme nurodytus pagrin dus, Prezidentui atsisakant priimti dekret dl jo apdovanojimo, gyt teis kreiptis teism reikalaudamas pareigoti Prezident tok dekret priimti. Panaiai nuteistasis galt kreiptis teism, su reikalavimu pareigoti Prezident priimti jam malon suteikiant dekret, jei tik jo, kaip kalinio, elgesys atitikt Malons komisijos nuostatuose nurodytus pagrindus (17 p.). Deja, ir vienu, ir kitu atveju asmuo neturi tokios teiss, o teismas negali pareigoti Prezi dento priimti konkret asmen apdovanojant ar nuo bausms atlei diant dekret, nes ios ries dekretai yra ne teiss taikymo aktai, o savarankik individuali elgesio taisykl formuluojantys pagal tuos pagrindus, kuriuos nustato pats Prezidentas neperengdamas
323

TEISES TEORIJA

jam suteiktos diskrecijos rib. ie skirtingi juridiniai padariniai, kuri atsiranda Prezidentui atsisakius priimti dekret - teiss taiky mo akt ir dekret, formuluojant savarankik individuali elgesio taisykl, yra esminis i dekreto ri skirtumas, kuris kaip tik ir nesuteikia pagrindo tapatinti skirtingo teisinio statuso dekretus. Prezidento dekretai - teiss taikymo aktai yra skirti konkreiam statymui nuosekliai, visa apimtimi gyvendinti, o savarankik individuali elgesio taisykl formuluojantys dekretai yra skirti Prezi dento diskrecijos teisei, suteiktai Konstitucijos ar konkretaus staty mo, gyvendinti, t. y. statym reglamentavimui papildyti. Dl to jie gyja statymo gali. Kiti statym lydimieji aktai: Vyriausybs nutarimai ir potvarkiai; Ministro pirmininko potvarkiai ir rezoliucijos; ministerij, departament instrukcijos ir sakymai; savivaldybi taryb sprendimai; savivaldybi valdyb nutarimai ir potvarkiai; savivaldybi valdybos skyri vadov sakymai, kuriuose yra ben drj teiss norm; apskrii virinink sakymai.

Vyriausybs nutarimai daniausiai yra bendrj, reiau - indivi duali teiss norm aktai. Vyriausybs potvarkiai paprastai yra individuali teiss norm aktai, bet gali bti ir bendrj. Vyriausy bs nutarimai priimami kolegialiai, juos pasirao Ministras pirmi ninkas ir vadovas tos ministerijos, kurios valdymo srit reguliuos naujai priimtas nutarimas. Pavyzdiui, Vyriausybs nutarim, nusta tant vietimo statymo gyvendinimo tvark, pasirays Ministras pirmininkas bei vietimo ir mokslo ministras. Potvarkius pasirao Ministras pirmininkas. Ministerij ir departament instrukcijos ir sakymai daniausiai yra akinio pobdio bendrj teiss norm aktai, leidiami siekiant nustatyti tam tikros akos valstybs institucij veiklos tvark. Tokie yra Vidaus reikal, Finans ar kitos ministerijos teiss aktai. In strukcijos visada yra bendrj teiss norm aktai, o sakymai gali bti tiek bendrj, tiek individuali teiss norm aktai. Savivaldybi taryb sprendimai gali bti bendrojo ir individualaus pobdio. Tokie gali bti savivaldybi valdyb sprendimai ir po tvarkiai. Savivaldybi priimam teiss akt tematika labai vairi: tai aktai dl vietos biudeto, dl gamtos apsaugos, vieosios tvarkos,
324

SPECIALIOJI DALIS

komunalinio kio pltros ir t. t. Tai lokals aktai, kuriuos privalu vykdyti visoms staigoms, monms, pareignams, veikiantiems savi valdybei statymo priskirtoje teritorijoje. moni, staig, firm teiss aktai - tai sakymai, kuriais staigos vadovas tvirtina pareigines instrukcijas, staigos viduje veikiani kolegiali institucij nutarimus. Juose ireiktos normos daniau siai reguliuoja darbo ir drausms santykius monse, firmose, staigose.

* * *
Pagal teiss akas teiss aktai gali bti skirstomi ir civilinius, baudiamuosius, administracinius, eimos, darbo ir kitus, pagal galiojimo trukm - nuolatinius ir laikinuosius. Nuolatiniai teiss aktai yra tokie, kuri galiojimas neribojamas konkreiu terminu. Laikinj teiss akt galiojimas apibrtas konkreiu laiku arba j galiojimo trukm konkreiai nenurodoma vardijant pat akt laiki n u " . Jis galioja, iki tuo klausimu bus priimtas nuolat galiojantis teiss norm aktas. Toks, pavyzdiui, buvo Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis statymas, galiojs iki 1992 m. spalio 25 d. referendumo, kol buvo pakeistas iuolaikine Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teisins tvarkos hierarchija nustatoma tam, kad bt ivengta skirting jos rang arba laipsni prietaravim ir konfz. Teiss akt hierarchijos paeidimas daro teiss akt neteist ir dl to negaliojant. Tai lengva formuluoti teorikai, bet nelengva atpainti praktikai 1 2 0 .
120 tai Konstitucijos 33 straipsnis nustato, kad teis bti irinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkim statymai". Seimas 2004 m. gegu s 4 d. prim Prezidento rinkim statymo 2 straipsnio 2 dalies patais, pagal kuri Lietuvos Respublikos Prezidentu negali bti renkamas asmuo, kur Seimas apkaltos tvarka paalino i pareig ar kurio panaikino Seimo nario mandat, jeigu nuo jo paalinimo i pareig ar Seimo nario mandato panaikinimo prajo maiau kaip penkeri metai. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegus 25 d. nutarimu, pripaino, kad toks Seimo statymas neprietarauja Konstitucijai, o prietarauja tik per maas tokio asmens teiss kandidatuoti prezidentus ribojimas: priesaik sulaus asmuo negals kandidatuoti ne penkerius metus, o iki gyvos galvos bet kurias valstybs tarnybos pareigas, dl kuri asmuo turi prisiekti Lietuvos Respublikai.

325

TEISS TEORIJA

6.4 TEISINS TVARKOS HIERARCHIJA Visi teiss aktai, nustatantys teisin tvark, funkcionuoja kaip vien tisa sistema, kuriai bdingi tokie poymiai: hierarchikumas, suderina mumas, abipus sveika, specializacija ir diferenciacija pagal teiss akas. Lietuvos Respublikos teiss akt sistem nustato Konstitucija ir i sistema apima aukiausios (centrins) valdios ir savivaldos insti tucij, tautos valios tiesiogins iraikos aktus, taip pat ratifikuotas tarptautines sutartis. Iki pat XX a. vyravo statin, vienos dimensijos" teisins tvarkos samprata. Manyta, kad teisin tvarka egzistuoja tik bendrj staty m arba paproi teiss lygmeniu. Kritikuodami i tradicij, AustKonstitucijos 56, 78-79, 141 straipsniai nustato, kas gali kandidatuoti prezidentus ir nedraudia asmeniui, Seimo apkaltos tvarka paalintam i Prezidento pareig, pakartotinai kandidatuoti tas paias pareigas, taip pat Konstitucija tiesiai neformuluoja leidimo Seimui Prezidento rinkim statyme nustatyti tokiam asmeniui papildomus ribojimus. Taigi asmens kandidatavimo prezidentus slyg sraas, ivardytas mintuose Konstitucijos straipsniuose, yra baigtinis ir jo negalima iplsti paprastuoju statymu. Rinkim statymas nustato tik rinkim gyvendinimo tvark. Tai konstatavo ir Vyriausioji rinkim komisija 2004 m. balandio 22 d. sprendimu: Specialusis statymas, kuris reguliuoja Prezidento rinkim tvark, yra Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymas." Todl Prezidento rinkim statymo 2 straipsnio 2 dalies papildymas, nustatydamas kandidatams Prezidento pareigas papildomus ribojimus, juridine galia prilygsta arba tampa net viresnis u Konstitucij ir itaip paeidia Konstitucijos virenybs princip. Tokio paeidimo bt iven giama, jei Konstitucijoje bt pasakyta, kad papildomus ribojimus kandidatams prezidentus nustato statymas. Kadangi tokio leidimo Konstitucija neformuluo ja, tai Seimas tokius ribojimus gali nustatyti tik priimdamas atitinkam Kon stitucijos patais. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegus 25 d. nutarimu legalizavs tok ribojim ir aikindamas Konstitucij taip, kad u priesaikos sulauym i Prezidento pareig paalintas asmuo niekada negals kandidatuoti valstybs tarnautojo (taip pat Prezidento) pareigas, kuri jimas siejamas su pareiga prisiekti Lietuvos Respublikai, rmsi Konstitucijos dvasia". Taiau jei Konsti tucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas", tai Konstitucijos dvasiai" svarbiausia yra tai, kad demokratinje valstybje aukiausia valdia priklauso ne parlamentui, o Tautai. Tauta, rinkdama parlament (savo atstovus), neperleidia jam viso savo suvereniteto. Todl parlamento valia ir Tautos valia konkreiais klausimais gali ir nesutapti. Tokio nesutapimo galimyb kaip tik ir tvirtinta Konstitucijos 4 straipsnis: Aukiausi suvereni gali Tauta vykdo tiesio giai ar per demokratikai irinktus savo atstovus." Tai reikia, kad kai parlamento

326

SPECIALIOJI DALIS

rijos Vienos mokyklos grynosios teiss atstovai Adolfas Merkelis , vliau H. Kelzenas msi nuosekliai gyvendinti teisins tvarkos hierarchijos (gr. hierarchia < hieros - ventas + arche - valdia), daugialaipsnikumo", daugiasluoksnikumo" idj. Teiss akt hierarchija - tai sistema, sudaryta i pakop, susijusi pavaldumo ryiais. Teisin tvarka tada primena piramids struktr, kurios virnje yra ventas dokumentas" - konstitucija kaip pagrindinis statymas, arba, pasak H. Kelzeno, Grundnorm", paskui eina jos subordinuojami ir kartu j konkretinantys bei gyvendinantys ben drieji statymai, statym lydimieji aktai ir galiausiai - individuali teiss norm aktai (teism sprendimai, nuosprendiai, piliei testa mentai, civiliniai sandoriai, skirti j subjektinms teisms gyvendinvalia neatitinka Tautos valios arba Tauta kai kuri klausim sprendim pasilieka savo paios kompetencijai, ji sprendia ne per savo atstovus - Seim, o tiesiogiai vykdo savo suvereni vali", iuo atveju pati per Prezidento rinkimus sprendia, suteikti Seimo paalintam i Prezidento pareig asmeniui Prezidento galiojimus ar j nesuteikti. Tai grynai Tautos suverenumo (laisvo apsisprendimo) reikalas, kur riboti draudia Konstitucija: Niekas negali varyti ar riboti Tautos suve reniteto, savintis visai Tautai priklausani suvereni gali." (3 str. 1 d.) Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij paalintas i Prezidento pareig asmuo turi teis pakartotinai, neribojant termino, siekti Prezidento pareig dar ir dl to, kad asmen ias pareigas skiria" (renka) ne Seimas, o Tauta, kurios vali iuo atveju gali varyti tik konstitucin gali turintis teiss aktas. Tauta pagal Konstitucij suteik Seimui teis paalinti i Prezidento pareig asmen Tautos nustatyt slyg pagrindu, bet nesuteik jam teiss paprastuoju statymu riboti tokio asmens teis pakartotinai kandidatuoti tas paias pareigas, nes tai bt ir paios Tautos suvereniteto (teiss rinkti Prezidentu pageidaujam asmen) varymas. Tauta nra saistoma Seimo, paalinusio konkret asmen i Prezidento pareig, valios, kai gyvendina savo suverenitet tiesiogiai rinkdama Prezident. Prezidento rinkim statymo 2 straipsnio 2 dalies pataisa bt teista ir jei Seimas turt teis ne tik paalinti asmen i Prezidento pareig, bet ir rinkti Prezident. Tada Seimas galt ir paprastajame statyme nustatyti kandidatams prezidentus taikomus ribojimus. Taiau toki galiojim Seimas neturi. Todl klausim, ar gali i Prezidento pareig paalintas asmuo vl eiti tas paias pareigas, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij gali atsakyti tik Tauta, balsuo dama visuotiniuose, slaptuose Prezidento rinkimuose, arba Seimas, priimdamas atitinkam Konstitucijos patais. Pastaruoju metu Piet Korjos prezidentas, panaiai parlamento apkaltos tvarka paalintas i pareig, vl buvo irinktas tas paias pareigas naujos sudties parlamento dar didesne nei iki apkaltos bals persvara. 121 Merkei A. Das Recht im Licht seiner Arovendung. Sonderabdruck aus der Deutschen Richterzeitung, 1917. 327

121

TEISS TEORIJA

ti), pavalds viresniam teiss aktui. i hierarchija grindiama juridins galios diferencijavimu: emesn viet (rang) hierarchijoje uimantis teiss aktas privalo neprietarauti ant auktesnio hierar chijos sistemos laiptelio stoviniam teiss aktui. Tai prisidjo prie tikslesnio pozityviosios teiss pagrindini struktr supratimo, atsirado poiris pozityvij teis ir teisin tvark kaip teiss akt, teiss norm hierarchij-piramid, kuri, judant emyn, pleiasi, konkretja daugyb teiss akt ir kuri siaurja (abstraktja) kylant auktyn, kol usibaigia vienu pagrindiniu teiss aktu konstitucija, arba Kelzeno pagrindine norma". Prie ios dinamins (daugiasluoksns) teiss sampratos prisideda ir trij teiss ontologini lygmen vaizdinio vedimas. Kartu hierar chinis poiris teisin tvark tapo teorine prielaida artti prie teiss teorijos aksiomatizavimo idjos. H. Kelzeno mginimas grsti vis pozityvij teis pagrindine norma" ir i jos iplaukianiu subordinacijos principu gali bti vertinamas kaip mginimas pltoti veikiani teis dedukcijos metodu: nuo bendrybs judti konkrety bs link isaugant kiekviename ingsnyje konkretjani norm vidin priklausomyb nuo pagrindins normos" (pagrindins for malios aksiomos), traktuoti kitas normas kaip pagrindins normos" ipltojim konkreioms situacijoms, konkretiems asmenims. 7. TEISS A K T G A L I O J I M A S LAIKO A T V I L G I U , TERITORIJOJE IR A S M E N I M S Teiss akt galiojimo laikas - tai laiko tarpas nuo akto sigaliojimo pradios iki jo galiojimo pabaigos. Galiojimo pradia - tai data, nuo kurios galima vadovautis teiss akte suformuluotomis teiss normo mis, jas taikyti. Galiojimo pradia gali bti suprantama kaip teiss normos sigaliojimas: a) nuo akto primimo momento; b) nuo akto patvirtinimo dienos; staig, moni teiss aktai pradeda galioti nuo to momento, kai juos patvirtina mons, staigos, firmos vadovas; c) nuo akto paskelbimo dienos (statymai); d) kit dien po paskelbimo Valstybs iniose" (statym lydimieji aktai); e) nuo teiss akto faktinio gavimo dienos. Akto galiojimo pradia laiko-

328

SPECIALIOJI DALIS

mas jo registravimo gavjo kanceliarijos knygose momentas. itaip daniausiai sigalioja ministerij instrukcijos, nurodymai, paaikinimai, informaciniai laikai. Tokie dokumentai siuniami registruotu patu, o svarbesni - su specialiu kurjeriu; f) nuo datos, nurodytos paiame akte; g) atsiradus tam tikroms aplinkybms (kilus karui, katastrofai, potvyniui Konstitucijos 142 str.). Kai kurie teiss aktai (Prezidento dekretai) gyja juridin gali tik kontrasignuoti Ministro pirmininko arba atitinkamo ministro (Kons titucijos 85 str.)Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt sigaliojimo tvark nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 70-72 straipsniai, taip pat 1993 m. balandio 6 d. Lietuvos Respublikos statymas Nr. 1-119 Dl Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos" (Valstybs inios. 1993, Nr. 12-296). Lietuvos Respublikos statymai sigalioja po to, kai juos pasirao ir Valstybs iniose" oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu paiuose statymuose nenumatoma vlesn siga liojimo data (4 str.). Kiti Seimo priimti teiss aktai, iskyrus statymus, taip pat Prezidento dekretai, Vyriausybs nutarimai, Lietuvos banko, ministe rij, departament ir vyriausybs staig teiss aktai, kuriuose nustatomos, keiiamos ar pripastamos netekusiomis galios teiss normos, sigalioja kit dien po j paskelbimo Valstybs iniose", jeigu paiuose teiss aktuose nenustatoma kita j sigaliojimo data (5-6, 8 str.). Vyriausybs nutarimai, kuriuose nra nustatomos, keiiamos ar pripastamos netekusiomis galios teiss normos, taip pat Ministro pirmininko potvarkiai sigalioja j pasiraymo dien, jeigu paiuose nutarimuose ar potvarkiuose nenustatyta vlesn j sigaliojimo data (8 str.). Konstitucinio Teismo nutarimas, kad ginijamas teiss aktas prietarauja ar neprietarauja Konstitucijai, sigalioja t dien, kuri jis paskelbiamas Valstybs iniose" arba specialiame Seimo leidiny je, arba Lietuvos laikraiuose, per Lietuvos telegram agentr (ELTA). Aktai, kurie nustatyta tvarka neskelbiami, sigalioja tada, kai juos gauna adresatai, jeigu nenurodytas kitas j sigaliojimo laikas.

329

TEISES TEORIJA

Savivaldybi ir j vykdomj institucij priimti teiss aktai, kuriuose nustatomos, keiiamos ar pripastamos netekusiomis ga lios teiss normos, sigalioja kit dien po j paskelbimo vietos spaudoje, jeigu paiuose aktuose nenustatoma vlesn j sigaliojimo data (11 str.). Tarptautins sutartys sigalioja po to, kai jas ratifikuoja Seimas, paskelbia Valstybs iniose" ir deponuojami j ratifikaciniai ratai. Teiss akt galiojimas baigiasi, kai: a) baigiasi akto galiojimo laikas, jeigu jis buvo nurodytas paiame teiss akte; b) kompetentinga valstybs institucija kitu teiss aktu tiesiogiai panaikina teiss akt; c) ileidiamas naujas teiss aktas, kurio normos kitaip reguliuoja tuos paius visuomeninius santykius; d) Konstitucinis Teismas nutarimu pripasta statym prietaraujaniu Konstitucijai. Toks statymas netenka juridins galios ir netaikomas nuo Konstitucinio Teismo nutarimo sigaliojimo dienos. Kai kuri ali (Austrijos, Baltarusijos) konstituciniai teismai, pripain statym prie taraujaniu konstitucijai, nustato laik, kur dar galioja konstitucijai prieingu pripaintas statymas. Lex retro non agit (statymas atgal negalioja). Tai svarbus tei ss principas, susijs su teiss akt galiojimu. statymo ar kito teiss akto galia yra nukreipta ateit. Negalima i asmens reikalauti laikytis elgesio taisykli, kurios neegzistavo jam darant veik, tad nebuvo galima inoti bsim reikalavim. Teiss subjektas turi bti tikras, kad jo veiksmai, padaryti vadovaujantis teiss aktais, galioju siais juos darant, bus laikomi teistais 122 . Prieingu atveju pats statymas netekt autoriteto ir tai kliudyt nustatyti stabili teisin tvark. Konstitucinis Teismas (1994 m. balandio 21 d.) yra pripa ins, kad retroaktyvaus (atgal galiojanio) statymo primimas nei giamai paveikt asmens teises. Jis sibraut galiojusio statymo reguliavimo srit ir pakeist galiojusio statymo nustatytas asmens teises ir pareigas. Todl atsirast teisini padarini, kurie galt bti palanks vienai santykio aliai, bet nepalanks kitai. Taigi klaidinga bt manyti, kad asmens padt gerinantis statymas

Konstitucinio Teismo aktai. Kn. 1 (1993-1995). Vilnius, 1998. P. 99-100,140.

330

SPECIALIOJI DALIS

(iskyrus baudiamj ir administracin atsakomyb) visada galioja atgal, nes privatinje teisje, pagerinus vienos teisinio santykio alies padt, kitos alies padtis gali pablogti" 1 2 3 . Nuostata, kad statymas galioja atgal, jei tai pasakyta paiame statyme", yra atjusi i totalitarini reim etatistins teiss sam pratos, kai buvo skelbiama ne teiss, bet statymo virenyb, o statymas galjo bti bet kuri tam tikra tvarka ileista elgesio taisykl, taip pat atgaline data reguliuojanti moni santykius, nes esant statymo virenybei statym leidjo valios niekas nevaro, iskyrus jo paties ileist statym. Tuo tarpu pilietins teiss sampratos pagrindu pripainus ne statymo, o teiss virenyb, statymas negali galioti atgal, net jeigu tai ir pasakyta paiame statyme", nes statym leidjo vali dabar jau varo ne jo priimami statymai, o didesns u juos vertybs pagrindins mogaus teiss. Tokie statymai bt neteisimai ir turt bti pripastami prietaraujaniais Konstitucijai. Iimtis tra baudiamoji ir administracin atsakomyb - ia statymas galioja atgal tik dviem atvejais: 1) kai panaikina veikos baudiamum; ir 2) velnina bausm (BK 3 str. 2 d.). itaip yra ir administracins atsakomybs atveju: Aktai, velninantys arba pa naikinantys atsakomyb u administracinius teiss paeidimus, ga lioja atgal, t. y. taikomi ir prie i akt ileidim padarytiems teiss paeidimams." (ATPK 8 str. 2 d.) Tai suderinama su sveiku protu ir pilietine teiss samprata: bt nekorektika ir neteisinga teisti arba kalinti asmen u toki veik, kuri ndienos statym nra laikoma nusikalstama (visuomenei pa vojinga) arba u kuri velniau baudiama. Pavyzdiui, sovietiniai statymai spekuliacij (preki perpardavim pasipelnymo tikslais) laik nusikaltimu ir baud kalinimu, o dabartiniai, rinkos ekonomi kos vertybmis grindiami statymai tokios veikos nelaiko nusikalsta ma. Vadinasi, jeigu negaliot atgal veikos baudiamum naikinantis ar bausm velninantis statymas, tai reikt visuomenei nepavojin gos ar maiau pavojingos veikos prilyginim pavojingesnei. iais atvejais statymas galioja atgal ne todl, kad taip pasakyta paiame statyme", o kad tai teisinga (atspindi gyvenimo dinami kum) ir todl turi bti pasakyta statyme.

123

Ten pat. P. 140.

331

TEISES TEORIJA

Pavojus paeisti princip kyla tuo atveju, kai pripastama, kad statymas sigalioja nuo jo paskelbimo dienos. Toks statymas faktikai galioja atgal, nes apie statym pilietis gali suinoti tik n u o darbo dienos pradios (nuo 8 vai.), o ta diena, kuri statymas sigalioja, prasideda 00 vai. Internete skelbiamas statymo tekstas negalt bti laikomas oficialiu. 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas nustato slygas, kai CK galioja atgal: Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje tvirtinti siningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi spren diant ginus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsirad civiliniai santykiai, i kuri yra kils ginas." (4 str. 4 d.) Iki priimant statym ir CK, teiss principams nebuvo pripastama teisin (pareigojamoji) galia. Bet tai principai, kurie galiodami atgal negali paeisti niekieno teist interes, nes vienodai pripasta vis santykio dalyvi interesus. ios normos vedimas yra pareiki mas, kad teisinio reguliavimo praeitis, dabartis ir ateitis bus palenk tos tiems patiems teiss principams. Visa teiss praktika bus suvie nodinta civilizuotai ir remiantis teise (o ne statymu). Teiss akt galiojimas teritorijoje. Geografin ir teisin valstybs teritorijos sampratos nesutampa. Teisin teritorijos samprata yra platesn nei geografin. Teisin Lietuvos teritorija - tai valstybs sienomis apribota sausumos teritorija, vidaus ir teritoriniai Baltijos jros vandenys (Lietuvos teritoriniai vandenys siekia 12 jrmyli), oro erdv vir sausumos, ems gelms, Lietuvos ambasad teritori jos usienio alyse, visi laivai su Lietuvos vliava, esantys atviroje jroje, karo laivai, esantys kit ali teritoriniuose vandenyse, skrai dani ir kosmini aparat kabinos, esanios atmosferoje. itaip suprantamoje Lietuvos teritorijoje galioja Lietuvos statymai. Lietuvos pilieiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys be pilietybs u usienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal kodeks." (BK 5 str.) Nuosavybs ir kit daiktini teisi oficialiai registracijai taikoma valstybs, kurioje yra daiktas jo registravimo metu, teis." (CK 1.48 str. 2 d.) Teiss akt galiojimas asmenims. Teiss akt nustatyti leidimai ir paliepimai galioja visiems asmenims, kurie yra t akt galiojimo teritorijoje. Taiau kai kurie teiss aktai galioja tik tam tikrai gyventoj daliai, kuriai jie tiesiogiai adresuojami, pavyzdiui, stu332

SPECIALIOJI DALIS

dentams, jeigu aktuose kalbama apie stipendijos dyd, j mokjimo tvark ir slygas, pensininkus, kai aktas reguliuoja pensinio apr pinimo santykius, ir kita. Teiss akt galiojimo riboms turi reikms teiss subjekto amius. Asmeniui, sulaukusiam 18 met, galioja visi teiss aktai. Kadangi nepilnameiai nra vis teisini santyki subjektai, tai teiss akt galiojimas jiems ribotas. Asmenys iki 16 met nra administracins atsakomybs subjektai, asmen iki 18 met ribota ir baudiamoji atsakomyb. Pagal baudiamuosius statymus atsako asmenys, ku riems prie padarant nusikaltim yra suj 16 met. Asmenys, kurie padaro nusikaltim turdami nuo 14 iki 16 met amiaus, atsako pagal baudiamuosius statymus tik u nuudym (129 str.) ir kitus nusikaltimus, ivardytus BK 13 straipsnio 2 dalyje. Pagal civilin teis vaikai nuo 15 iki 18 met amiaus atsako u teiss paeidimu padaryt al patys, jeigu jie turi pajam altin, o jeigu tokio altinio neturi, u j padaryt al atsako j tvai arba globjai. ATPK ir baudiamieji statymai netaikomi pareignams, turin tiems diplomatin imunitet arba aukiausi valstybs institucij pareigno asmens nelieiamybs teis. Sra asmen, kurie naudo jasi diplomatiniu imunitetu, nustato 1991 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos statymas Nr. 1-1857 Dl usienio valstybi diploma tini atstovybi Lietuvos Respublikoje statuso". Diplomatinio imuniteto teis turi: 1) diplomatins atstovybs darbuotojai, turintys diplomatinius ran gus ir einantys diplomatines pareigas: ambasadorius, patarjas, pasiuntinys, ata ir kiti, jeigu jie nra Lietuvos pilieiai. ie asmenys negali bti aretuoti arba sulaikyti, jie neprivalo duoti parodym kaip liudytojai. Nelieiamas ir diplomato butas ar laikinai jo uimamos patalpos; 2) diplomat eimos nariai; 3) administracinio ir techninio personalo nariai, jeigu jie nra Lietuvos pilieiai; 4) konsulini atstovybi pareignai, kurie naudojasi ribotu imunite tu (Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs i nios. 1991, Nr. 29-791). Pagal BPK 5 straipsnio 3 dal asmenys, kurie pagal tarptau tins teiss normas naudojasi imunitetu nuo baudiamosios juris333

TEISS TEORIJA

dikcijos, negali bti sulaikyti ar suimti. J baudiamosios atsakomy bs klausimas sprendiamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos baudiamuoju kodeksu". Diplomatin imunitet turintys asmenys, paeid Lietuvos Res publikos statymus, gali bti paskelbiami persona non grata ir per tam tikr laik turi palikti Lietuvos teritorij, o dl j teisins atsakomybs sprendia juos akreditavusi valstyb. Aukiausi valdios pareign imuniteto teis Lietuvoje turi tokie Lietuvos valstybs pareignai: Seimo nariai, Prezidentas, ministrai, Konstitucinio Teismo, administracini teism ir bendrj teism teisjai. Seimo narys be Seimo sutikimo negali bti traukiamas baudia mojon atsakomybn, suimamas, negali bti kitaip suvaroma jo laisv." (Konstitucijos 62 str.) Lietuvos Respublikos Prezidento asmuo nelieiamas: kol eina savo pareigas, jis negali bti suimtas, patrauktas baudiamojon ar administracinn atsakomybn. Respublikos Prezidentas gali bti prie laik paalintas i pareig tik iurkiai paeids Konstitucij arba sulaus priesaik, taip pat paaikjus, jog padarytas nusikaltimas. Respublikos Prezi dento paalinimo i pareig klausim sprendia Seimas apkaltos proceso tvarka." (Konstitucijos 86 str.) Ministras Pirmininkas ir ministrai negali bti patraukti baudia mojon atsakomybn, suimti, negali bti kitaip suvaryta j laisv be iankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij - be iankstinio Respublikos Prezidento sutikimo." (Konstitucijos 100 str.) Teisjas negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn, suimtas, negali bti kitaip suvaryta jo laisv be Seimo, o tarp Seimo sesij - be Respublikos Prezidento sutikimo." (Konstitucijos 114 str. 2 d.) Kon stitucinio Teismo teisj asmens nelieiamyb prilyginta Seimo nari asmens nelieiamybei (Konstitucijos 104 str. 4 d.). Lietuvos Respub likos usieniei padties statymas suteikia usienieiams (asme nims, turintiems kitos alies pilietyb, arba asmenims be pilietybs) tokias pat teises kaip ir Lietuvos Respublikos pilieiams, iskyrus teis eiti kai kurias valstybines pareigas, kurias eiti statymas paveda tik Lietuvos pilieiams.

334

SPECIALIOJI DALIS

8. TEISS N O R M SISTEMA
8.1 TEISS N O R M SISTEMINIMO POREIKIS

Pavieniui teiss normos, matme, nepajgia atlikti teisei skirt funk cij, rodyti savo gyvybingumo. Todl reikia, kad jos tarpusavyje sveikaut: viena kit papildyt, ubaigt, ipltot, sukonkretint, garantuot viena kitos veiksmingum, bt logikai i vidaus su jungtos vadovaujantis bendrja teiss samprata ir bendruoju teiss tikslu. Parengti teiss normas tokiam bendradarbiavimui" - tai organi zuoti jas vientis sistem, kur teiss normos suvienijamos abipuss priklausomybs ir organizuotai nukreipiamos strateginiam teiss tikslui - gyvendinti mogaus teisi saug. Skirting teiss ak normos tada suprantamos tik kaip skirtingais bdais t pat tiksl gyvendinanios priemons. Skiriame teiss norm sisteminim kaip proces nuo teiss nor m sistemos - to proceso rezultato. Teiss norm sisteminimas - tai teiss norm telkimas tarpu savyje susijusius teiss institutus, teiss posakius, teiss akas pagal reguliavimo objekt ir metod. Teiss sistema - tai teiss norm visumos egzistavimo ir veikimo bdas, kur visos teiss normos suorganizuotos teiss institutus, posakius, akas, susijusios tarpusavio priklausomybe ir veikia ga rantuodamos viena kitos veiksmingum. Jeigu teiss sisteminimas yra teiss norm jungimas tam tikrus struktrinius darinius, tai kyla klausimas, kuo remiantis ir kaip itai daroma. ia kyla teiss sistemos sudarymo metod klausimas.
8.2 TEISS N O R M SISTEMOS
SUDARYMO METODOLOGINIAI PAGRINDAI 8.2.1 SUBORDINACIJA
IR KOORDINACIJA - TEISS SISTEMOS SUDARYMO METODAI

Teiss normos organizuojamos sistem remiantis dviem loginmis operacijomis - subordinacija ir koordinacija, arba koreliacija. Remian tis subordinacija teiss normos yra telkiamos vis bendresnius darinivis ir galiausiai - teiss akas, o remiantis koordinacija atskleidiama vidin teiss ak tarpusavio priklausomyb.
335

TEISS TEORIJA

8.2.2 TEISS NORM SISTEMINIMO LYGMENYS Pirmasis teiss norm sisteminimo rezultatas (darinys) yra teiss institutas 1 2 4 . Tai teiss norm grup, jungianti teiss normas, reguliuojan ias tam tikr visuomenini santyki r jai bdingu metodu (bdu) ir sudaranti teiss posakio ar teiss akos dal. Teiss instituto pavyzdiai gali bti pilietybs institutas konstitucinje teisje (grup teiss norm, reglamentuojani pilietybs gijimo, isaugojimo, praradimo slygas ir tvark), iekinio senaties, paveldjimo institutas civilinje teisje, btinosios ginties, nepakaltinamumo, valstybini nusikaltim institutai baudiamojoje teisje, pareigno institutas administracinje teisje ir kiti. Teiss institutai gali bti nevienodos apimties: nuo keli norm iki apimani subinstitutus. Nustatant, kas bendra skirting institut teiss norm, sukuria mas antrasis, bendresnis teiss norm integracijos lygmuo - teiss posakis, jungiantis kelis teiss institutus ir sudarantis santykikai savaran kik teiss akos dal. Jo pavyzdiai civilinje teisje yra nuosavybs teiss posakis, kuris apima valstybs nuosavybs, privaios nuo savybs, savininko teisi garantij ir gynybos institutus, ems teisje- vandens teiss, mik teiss, ems gelmi teiss posakiai. Teiss instituto ir teiss posakio skirtumas - reliatyvus. Teiss posak kai kurie autoriai vadina institutu, o institut - subinstitutu. Institut tikslinga vadinti posakiu nuo to momento, kai jame susi formuoja keli teiss institutai, sujungti bendru reguliavimo objektu ir metodu. Treiasis teiss norm sisteminimo rezultatas - teiss aka. Tai plaiausios apimties teiss norm grup, apimanti teiss institutus, teiss posakius ir reguliuojanti vienos ries visuomeninius santykius jai bdin gu metodu. Teiss ak pavyzdiai yra konstitucin, administracin, baudiamoji ir kita teis. Teiss akos kyla i teisinio reguliavimo diferenciacijos ir integ racijos. Socialiniams santykiams tampant sudtingesniems ir intenTeiss literatroje pirmuoju teiss sistemos lygmeniu daugelis autori laiko teiss norm. Tai netikslu, nes teiss norma yra ne sisteminimo rezultatas, o sisteminimo objektas: sisteminimas (teiss sistemos krimas) prasideda norma, nes jo tikslas - pavienes, autonomikas teiss normas sutelkti atitinkamus j darinius. Teiss sistemoje nra autonomikai egzistuojani teiss norm, o tik teiss institutai, posakiai, akos. Autonomikos normos gali bti tik alia teiss sistemos, kai nacionalin teis nra kodifikuota.
336
124

SPECIALIOJI DALIS

syvesniems, atitinkamai darosi sudtingesnis ir j teisinis reguliavi mas, daugja tam tikro teiss instituto teiss norm. Todl to instituto viduje vyksta nauja teiss norm diferenciacija ir integraci j a - atsiranda nauj teiss institut arba, pleiantis apimiai, esami teiss institutai virsta nauju, bendresniu teisins integracijos dari niu - teiss posakiu ar net atskira, savarankika teiss aka, kuri reguliuoja ne tik nauj socialini santyki srit, bet ir nauju, tik jai bdingu metodu. itaip pastaruoju metu formavosi ekologins teiss aka. I pra di ji egzistavo kaip administracins teiss institutas, vliau dl intensyvjanio neigiamo kins veiklos poveikio gyvenamosios ap linkos kokybei kilo poreikis ekologiniu poiriu isamiau reglamen tuoti technologin gamybos proces, imetam or, vanden, dirv atliek kiek, nustatyti atsakomyb u i norm paeidim. Todl daugjant tokios ries teiss norm, is institutas transformavosi administracins teiss posak, o dar vliau - atskir ekologins teiss ak. Panaiai komercijos teis evoliucionavo nuo civilins teiss instituto, posakio iki teiss akos. Savarankikai teiss akai atsirasti neutenka, kad ji reguliuot santykikai izoliuot socialini santyki grup. Dar reikia, kad ta santyki grup bt reguliuojama ir atskiru metodu. Pavyzdiui, santykiai, susiklost bank veikloje, sudaro savarankik visuomeni ni santyki grup, bet atskiros bank teiss akos nra, nes nra poreikio reguliuoti tuos santykius kitokiu metodu, negu tai daro finans teis. Todl bank teis, nors ir pleiasi jos apimtis, lieka finans teiss posakis. Savarankikos teiss akos atsiradimo slygos yra: 1) visuomenini santyki savitumo laipsnis; 2) j socialin svarba; 3) nebuvimas galimybs tuos santykius reguliuoti jau turim teiss ak normomis; 4) btinyb taikyti iai santyki grupei special teisinio reguliavimo metod. Teiss normos jungiamos teiss institutus, teiss posakius ir teiss akas atsivelgiant tai, koki socialini santyki srit konkre ti norma reguliuoja (teisinio reguliavimo objektas) ir kokiu b d u reguliuoja (teisinio reguliavimo metodas). Socialini santyki sistemoje yra santyki grupi, kurios turi tik joms bding poymi. Pavyzdiui, moni santykiai, atsirad vartojimo reikmen gamybos srityje, skiriasi nuo eimos santyki. Todl ios santyki grups reguliavimas reikalingas ir atskiros, santykikai izoliuotos, autonomikos teiss norm grups. Dl to
337

TEISES TEORIJA

visos teiss normos, kurios reguliuoja t pai socialini santyki grup, jungiamos atitinkamo turinio darin. Tada sakome, kad teiss normos grupuojamos pagal savo reguliavimo objekt. Bet remtis vien reguliavimo objektu danai nepakanka, kad kuri nors teiss norm bt galima vienareikmikai priskirti konkreiai teiss akai, posakiui ar institutui, nes tuos paius santykius kartais reguliuoja vairi teiss ak normos. Pavyzdiui, nuosavybs san tykius reguliuoja konstitucins, civilins, administracins, baudia mosios teiss normos. Siekiant, kad vien darin nepatekt skirting teiss ak normos, alia reguliavimo objekto dar reikia atsivelgti ir teisinio reguliavimo metod, kuris parodo, kokiu bdu konkreti teiss norma daro poveik visuomeniniams santykiams. Teisinio reguliavimo metod, kaip teiss norm sisteminimo pagrind, apibdina tokie jo poymiai: 1) Koki teisini fakt pagrindu atsiranda, pasikeiia ar nutrksta regu liuojami santykiai. Pavyzdiui, administracins, finans teiss tei siniams santykiams atsirasti reikia valstybs institucijos akto. Kad valstybei atsirast subjektin teis reikalauti i keli eismo taisykli paeidjo tam tikros sumos, turi bti keli policijos pareigno nutarimas, kuris, remiantis atitinkama ATPK norma, formuluoja imperatyv (teiss taikymo akt) skirti tam tikram asmeniui, paeidusiam keli eismo taisykles, pinigin nuobaud. Vadinasi, teiss norma, kuri iuo atveju suteikia policijos parei gnui teis skirti pinigin nuobaud, priskirtina administracins teiss akai, nes ji reguliuoja tuos santykius, kurie atsiranda valstybs institucijai ar pareignui primus tam tikr statym gyvendinimo srities sprendim. Tas sprendimas yra juridinis faktas, lemiantis turtini skolini valstybs ir pilieio (teiss paeidjo) santyki atsiradim: valstyb gauna subjektin teis reikalauti i konkretaus pilieio konkreios sumos, o is yra pareigojamas sumokti valstybei toki sum. Teiss norma, reguliuojanti tuos paius turtinius santykius, kurie atsiranda i teiss normos leist savanorik sutari, sudarom turtinms asmen teisms gyvendinti, priskirtina civilinei teisei. 2) Teisinio santykio dalyvi teisin padtis vienas kito atvilgiu. Civilini santyki dalyviai yra juridikai lygiateisiai, o administracini santyki dalyviai saistomi valdios ir pavaldumo principo: vienas
338

SPECIALIOJI DALIS

dalyvis turi valdinius galiojimus, kuriais remdamasis gali duoti kitam to santykio dalyviui privalomus paliepimus (keli policijos inspektoriaus teis pareigoti automobilio vairuotoj sustoti). 3) Valstybs prievartos priemoni (sankcij) u teiss norm paeidimus taikymas, to taikymo tvarka ir sankcij pobdis. Civilins teiss sankcijos - turtins, o baudiamosios teiss - ir kalinimas, administracins sankcijos - be kalinimo (administracinis aretas remiantis juridiniu pagrindu nelaikomas kalinimu, nors asmens laisv kuriam laikui suvaroma). Teiss norma, kuri numato kalinim (laisvs atmim") kaip sankcij, priskirtina baudia majai teisei. I sankcij pobdio sprendiama, kuriai teiss akai konkreti teiss norma priskirtina. Jeigu ito nepakanka teiss normos akinei priklausomybei identifikuoti, irima kitus jos poymius. Tik vadovaujantis visais iais poymiais ir galima vienareikmi kai nustatyti, kuriai teiss akai ar jos institutui reiks priskirti konkrei teiss norm. Tai rodo, kad teiss sistemos krimas reikalauja gero teiss imanymo, subtilios teiss norm analizs, j funkcij atpainimo. Neatsitiktinai ten, kur teiss sistema kuriama atsakingai ir ilgam laikui, prie tai vykdomi isams alies naciona lins teiss ir jos praktikos moksliniai tyrimai, kad jais remiantis bt formuojama reikiama teisin smon. Teiss aka yra virutin (baigiamoji) teiss norm sisteminimo, apibendrinimo subordinacijos pagrindu riba. Subordinacijos tikslas - suorganizuoti teiss normas atitinka mos struktros (institut, posaki) teiss akas - sukurti vertikalius teiss norm santykius tarp teiss instituto ir teiss akos. Todl teiss norm suorganizavimu teiss akas ir teiss ak katalogo sudarymu baigiasi subordinacijos uduotis sisteminti teis; ji ne sprendia teiss ak tarpusavio santyki klausimo, nes neturi tam priemoni. 8.3 TEISS AK KATALOGAS IR BENDROJI J CHARAKTERISTIKA Konstitucin teis tvirtina pagrindines mogaus ir pilieio teises bei pareigas, nustato j garantijas, valdios struktr, valstybs institu cij sudarymo ir veiklos principus, nuosavybs formas, politin
339

TEISES TEORIJA

sistem, rinkim sistem, teritorin administracin suskirstym ir kita. Pagrindinis jos teiss aktas - konstitucija, kuri yra metodologi nis vertybinis visos valstybs teiskros teistumo pagrindas. Konsti tucija demokratinje valstybje - tai piliei statymas, ribojantis valstybs valdios vali pagrindinmis mogaus teismis. Administracin teis reguliuoja visuomeninius santykius, kurie atsiranda valstybs institucijoms vykdant konstitucijos ir statym reikalavimus. Ji nustato ministerij, departament, savivaldybi valdyb struktr ir kompetencij, j santykius su pilieiais tvar kant ir priirint kin ar kitoki piliei, j susivienijim veikl. Valdymo objektais laikomi moni santykiai, atsirandantys ekono mikos, mokslo, vietimo, sveikatos apsaugos, teistvarkos, krato gynybos, piliei teisi apsaugos ir kitose srityse. Metodas - tai valdios ir pavaldumo principas (pareigojantys sakymai ir nuro dymai, tarnyb subordinacija, drausmin ir kitokia atsakomyb u patikt veiklos srit). Administracinio proceso teis, arba administracin teisena, nustato tvark, kuria teismai sprendia administracinius ginus, valstybs institucijos ir pareignai taiko konstitucins, administracins, finan s, ems teiss normas. Administracini teiss paeidim byl teisena idstyta pagrindi niame teiss akte - ATPK. 1999 m. steigus Lietuvoje Administracin teism, intensyviau pltosis ir administracinio proceso teis, reglamentuojanti gin dl statym lydimj akt sutikimo su statymais sprendim tvark. Konkuruojant terminams administracinio proceso teis ir administracin teisena, geriau vartoti administracinio proceso teis, nes is terminas platesnis u administracin teisena; pastarasis terminas nominaline reikme suponuoja tik tuos proceso veiksmus, kurie atliekami teisme sprendiant administracin byl. Teisena kilusi i teisti, proceso - i tyrimo, todl i taikytina ir ikiteisminiam tyrimui ymti. Finans teiss reguliavimo objektas - moni santykiai, atsiran dantys sudarant valstybs biudet, j naudojant, taip pat nustatant mokesi mokjimo pagrindus ir tvark, teikiant kreditus, vykdant bank operacijas, leidiant vertybinius popierius ir kita. i santy ki subjektai - valstyb, visi juridiniai ir fiziniai asmenys, nes jie saistomi su valstybe pareigos mokti mokesius - formuoti biude t, ir teiss gauti i jos tam tikr paslaug - saugumo nuo iorins ir vidins agresijos, vietimo, medicinos, socialinio draudimo ir
340

SPECIALIOJI DALIS

kitose srityse. Finans teiss normos glaudiai susijusios su konsti tucins ir administracins teiss normomis. Skirtingai nuo civilins teiss, kur pinigai taip pat gali bti teisini santyki objektas (kreditas, valiut keitimas ir kt.), finans teisei bdingas ne dispozityvusis, o imperatyvusis metodas: valdios paliepimai, kontrol, revizijos ir kita. Baudiamoji teis - tai sistema teiss norm, kurios skirtos kit teiss ak nustatytiems draudimams garantuoti, tvirtina valstybs baudiamosios politikos principus, apibria, kokie veiksmai, paei diantys reguliacini norm draudimus, laikytini nusikaltimais, kokie yra nusikaltusi asmen patraukimo baudiamojon atsakomy bn pagrindai ir slygos, sankcij rys, kalts formos ir kita. Reguliavimo metodas - imperatyvusis, pagrindinis teiss aktas Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas. Baudiamojo proceso teis reglamentuoja baudiamosios atsakomy bs gyvendinimo tvark: baudiamj byl iklimo, j ikiteisminio ir teisminio tyrimo tvark, taip pat baudiamojo proceso dalyvi (teisj, prokuroro, advokato, tariamj, kaltinamj, teisiamj, liudytoj, nukentjusij, ekspert, kaltinimo ir gynybos atstov) teises ir pareigas nagrinjant baudiamsias bylas. Vyraujantis reguliavimo metodas - imperatyvusis. Pagrindinis teiss aktas - Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksas. Civilin teis - plaiausia teiss aka, reguliuojanti turtinius ir asmeninius santykius (garbs, orumo, autorysts). Visa piliei ir vairi moni kin veikla remiasi civiline teise (valdymas, naudo jimasis ir disponavimas nuosavybs teiss objektais, pirkimaspardavimas, pasauga, dovanojimas, paveldjimas, nuoma, ustatas, tiekimai, perveimai ir kt.). Taiau ne visi turtiniai santykiai regu liuojami civilins teiss, o tik tie, kur santykio dalyviai juridiniu poiriu lygiateisiai (iekovas ir atsakovas, kreditorius ir skolinin kas, usakovas ir rangovas) ir preziumuoja maksimal santykio dalyvi savarankikum sudarant sutartis ir j pagrindu gyvendi nant pirmiausia turtines asmens teises. Vyraujantis reguliavimo metodas - dispozityvusis. Pagrindinis teiss aktas - Lietuvos Res publikos civilinis kodeksas. Civilinio proceso teis - tai sistema teiss norm, kurios reglamen tuoja teismo ir kit civilinio proceso dalyvi veikl nagrinjant civilinius, darbo, eimos ir kitus ginus. Jos nustato civilini ieki ni pateikimo, teisminio civilini byl nagrinjimo, sprendim civi341

TEISES TEORIJA

linse bylose primimo, j vykdymo tvark ir kita. Grietas proceso norm laikymasis - svarbi materialiosios teiss gyvendinimo garan tija. Pagrindinis teiss aktas - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Santuokos ir eimos teis yra glaudiai susijusi su civiline teise, nes ilgai buvusi civilins teiss institutu, vliau - posakiu. (Naujasis CK ir toliau laiko j civilins teiss posakiu.) Ji reguliuoja santuokos sudarymo ir nutraukimo tvark, sutuoktini ir j vaik tarpusavio santykius, globos, taip pat vaikinimo, rpybos, eimos nari turtins padties santykius. Naujasis CK (treioji knyga) i teiss ak apibria kaip eimos teis", nes Konstitucijos 38 straipsnis eim apibria tik kaip vyro ir moters sutart (santuok). Bet dabar padtis ioje srityje keiiasi - aktyvja judjimas, reikalaujantis registruoti ir tos paios lyties asmen santuokas. Taiau toki asmen santuok vargu ar bus galima vadinti eima, nes ia siekiama tik bendro gyvenimo, tuo tarpu eimos tikslas - ir vaik gimdymas bei auklji mas. eima gyvendina ir visuomens tstinum, tos paios lyties asmen santuoka - pai sutuoktini interesus. eima yra ir biosocialin, o tos paios lyties asmen santuoka gali bti tik socialin kategorija. Kadangi santuoka yra juridinis eimos pagrindas, tai pripainus tos paios lyties asmen santuok, tekt j juridikai prilyginti eimai ir taip ikreipti eimos esm. Tos paios lyties asmen, norini kartu gyventi, ryys gali bti tvirtintas civiline partnerysts sutartimi ir i nevadinama santuoka. Taip bt ivengia ma vertybi sumaities ir eimos instituto devalvavimo. eima yra fundamentin visuomens struktra. Ji turi bti visokeriopai skatina ma ir ginama dl visuomens tstinumo ir vaiko teisi apsaugos interes. Pagrindinis reguliavimo metodas - savanorika sutartis ir priva lomas vykdymas pareig, kylani i savanorikos sutarties. Darbo teis reguliuoja darbo santykius, atsirandanius i darbo (samdos) sutarties; nustato darbo santyki atsiradimo ir pasibaigimo tvark, darbo ir poilsio laik, darbo umokesio dyd, idirbio norm, darbo kaini normatyvus ir kita. Darbo santyki subjektai darbininkai, valstybs tarnautojai, kooperatins organizacijos, priva i firm savininkai, valstyb, kuri tarpusavio paslaugos remiasi darbo sutartimi. Reguliavimo metodas - sutari laisv ir j ribojan ios normins sutartys bei imperatyvs darbo statym nurodymai, pagyrimas, materialusis skatinimas.
342

SPECIALIOJI DALIS

ems teis reguliuoja ems naudojimo ir tvarkymo santykius, nustato skirting ems ri teisin status ir kita. Tarptautin teis - tai sistema teiss norm, kurios ireikia suderint kolektyvin taut (valstybi), esani tos teiss subjektais, vali. Ji neeina nacionalins teiss sistem. Jos negali savintis jokia pasaulio valstyb. Tai bendros valstybi krybos rezultatas. Jai tenka ypatingas vaidmuo, nes ji reguliuoja ne valstybs vidaus, o tarptautinius, valstybi tarpusavio santykius. Jos normos ir institutai tvirtinami vairiose tarptautinse sutartyse, statuose, nutarimuose, konvencijose, deklaracijose, Jungtini Taut dokumentuose. ie aktai nustato valstybi, taut sutari dalyvi, abipuses teises ir pareigas esant tarptautiniams santykiams. Visuotinai pripaintos tarptautins mogaus teisi srities teiss normos turi pirmum prie nacionalin teis. Tarptautin teis iandien jau egzistuoja kaip tarptautins teiss ak sistema, ji yra bendras jungiantis pavadinimas toki tarptau tins teiss ak kaip tarptautin jr teis, tarptautin oro teis, tarptautin sutari teis, diplomatin ir konsulin teis, kita. Dl mokslo ir technikos paangos formuojasi naujos teiss akos: kosmoso teis, kompiuteri teis ir kitos.
KORELIACIJA, ARBA HORIZONTALS TEISS AK SANTYKIAI, TEISS SISTEMOJE

Funkcionuojaniai teiss sistemai sukurti vertikaliojo poirio nepa kanka, nes teiss akos ir j visuma dar nra teiss sistema. Subordinacij dar reikia ubaigti, papildyti teiss ak koreliacija, kuri turi pradti ten, kur sustojo, kur savo darb baig subordina cija. Koreliacijos paskirtis - suvienyti teiss akas pagal j atlieka mas funkcijas, kad teiss akos viena kit papildyt, garantuot viena kitos funkcionalum, imperatyv sakmum, kitaip sakant, btina vertikalius teiss norm ryius papildyti horizontaliaisiais. Siekiant io tikslo, visos teiss akos pirmiausia skirstomos materialisias ir proceso. Materialiosios teiss akos, kaip jau sakme, reguliuoja tarp moni ir j susivienijim realiai susiklosiusius turto valdymo, naudojimosi, disponavimo juo, valstybs valdymo, subjektini teisi gyvendinimo ir daugel kit santyki. Praktin naudojimsi materialiosios teiss ak normomis, j taikym reglamentuoja teiss normos, kuri sistema vadinama pro343

TEISES TEORIJA

ceso teise. Proceso teiss normos nustato vairi teisini gin sprendimo, nusikaltim ir kit teiss paeidim tyrimo bei teisminio nagrinjimo, bausmi skyrimo tvark, t. y. teisines procedras, bti nas siekiant gyti, gyvendinti ar apginti vairias materialisias subjektines teises. Proceso teisei priklauso tokios teiss akos: konsti tucinio proceso teis (ji galioja tose alyse, kur yra konstitucin valstybs valdios teiss akt teistumo kontrol ir jos institucija konstitucinis teismas), civilinio proceso teis, baudiamojo proceso teis, administracinio proceso teis, arbitrao proceso teis. Materialiosios teiss akos, kaip jau sakyta, sveikauja su proce so teiss akomis kaip tikslas su savo priemonmis. Be proceso teiss materialioji teis neveikt, o proceso - bt beprasm. Grafikai teiss norm sisteminim kaip j vertikal telkimsi vis platesns apimties teiss norm darinius, vliau pereinant horizontalj, galime pavaizduoti taip:
TEISS NORMOS KAIP TEISS SISTEMINIMO OBJEKTAI

TEISS INSTITUTAS

TEISS POSAKIS (KELI TEISS INSTITUT JUNGTIS)

TEISS AKA (-OS) (TEISS INSTITUT IR POSAKI SISTEMA)

MATERIALIOSIOS TEISS AKOS KONSTITUCIN (VALSTYBIN) TEIS ADMINISTRACIN TEIS CIVILIN TEIS BAUDIAMOJI TEIS SANTUOKOS IR EIMOS TEIS FINANS TEIS DARBO TEIS EKOLOGIN TEIS EMS TEIS SOCIALIN TEIS KOMERCIJOS TEIS KITOS

PROCESO TEISS AKOS KONSTITUCINIO PROCESO TEIS ADMINISTRACINIO PROCESO TEIS CIVILINIO PROCESO TEIS BAUDIAMOJO PROCESO TEIS ARBITRAO PROCESO TEIS

344

SPECIALIOJI DALIS

Visos ios teiss akos, tarpusavyje sveikaudamos, knija tei sinio reguliavimo pilnatv (isamum) - aprpia tuos socialinius santykius, kuri reguliavimo reikalauja mogaus teisi sauga ir j gyvendinimas. Todl konkreios alies teiss sistemoje teiss ak yra nei daug, nei maai, o tiek, kiek tuo metu reikia, kad teisinis reguliavimas apimt visus moni santykius, kurie tokio reguliavi mo reikalingi ir reguliuojami taip, kaip reikalauja to laiko mogaus teisi saugos, socialins santarvs ir rimties poreikiai. Btent mo gaus teisi sauga demokratinje valstybje nustato, kiek ir koki teiss ak reikia konkreiai aliai konkreiu laiku bei kokio detalu mo ir turinio turi bti pats teisinis reguliavimas, kad bt pasiekti tokio reguliavimo tikslai, lemiami mogaus teisi saugos poreiki. Materialiajai teisei priskirtos teiss akos toliau gali bti skirsto mos taip: 1) bendrj teiss subjekt teisin status nustatanios, arba reguliacins (konstitucin, administracin, finans, ems, dar bo, ekologin teis); ir 2) reguliacini teiss ak nustatyt impera tyv sakmum garantuojanios, arba sankcijas nustatanios (bau diamoji teis - BK ir tos administracins teiss normos, kurios yra trauktos ATPK. Reguliacins teiss akos pasiekia savo tikslus tik sveikaudamos su BK ir ATPK normomis, kurios nustato reguliaci ni teiss ak suformuluot draudim paeidimo bdus ir sankci jas u t draudim paeidimus, t. y. sudaro slygas pereiti nuo bendrojo teisinio reguliavimo prie individualiojo (keiia konkrei asmen teisin status iems padarius teiss paeidim). Civilins teiss, civilinio proceso, komercijos teiss, darbo teiss, baudiamojo proceso, administracinio proceso teiss normos nors ir yra reguliacins, bet i klasifikacij nepatenka, nes kai kurie j imperatyvai garantuojami tik turtinmis sankcijomis, kai kurie pripainimu negaliojaniais sprendim, priimt paeidiant proceso norm reikalavimus. Ir tik kai kuriuos proceso teiss draudimus gali garantuoti baudiamosios teiss normos. Pavyzdiui, baudiamojo proceso norm reikalavimus liudytojui, nukentjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertjui duoti teisingus parodymus garan tuoja BK XXXIV skyriaus Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengi mai teisingumui" normos. Taigi pritaikius koreliacijos metod teiss akos nustoja egzista vusios atsitiktini mechanini ryi pavidalu, persitvarko tikslo ir priemons santykius: vienos teiss akos (konstitucins teiss) nor mos nustato santyki dalyviams turiningsias, pirmines, pagrindi345

TEISES TEORIJA

nes teises ir pareigas, kitos akos (civilins, administracins, finans teiss ir t. t.) normos visa tai konkretina atsivelgdamos konkrei mogaus teisi gyvendinimo padt, treios (proceso teiss) nustato teisines procedras, kaip pasinaudoti pirmj nustatytomis teismis, ketvirtos (BK, ATPK ir kitos normos) - formuluoja sankcijas, garan tuojanias reguliacini teiss norm sakmum. 8.4 VIEOJI IR PRIVATIN TEIS Kitas horizontalusis teiss ak integracijos ir diferenciacijos varian tas yra mginimas skirstyti teis viej ir privatin. Teiss akos ia grupuojamos pagal tai, reguliuojamo santykio dalyviai yra pilieiai ar vienas i j - valstyb, ir tokiu reguliavimu siekiama gyvendinti privat ar viej (bendrj) interes. Bendrj piliei naud sauganias teiss akas imta vadinti vieja teise, o pavienio asmens naud - privatine teise. itoks teiss ak skirstymas ateina i Romos teiss ir yra pradtas Romos teisininko D. Ulpiano. Privatine teise jis vadino teiss normas, kurios reguliuoja piliei tarpusavio santykius, atsi randanius remiantis savanorikomis sutartimis. Vieoji teis regu liuoja socialini grupi - patricij ir plebj, verg ir vergvaldi tarpusavio santykius, arba santykius, kur vienas i dalyvi yra valstyb. Tok skirstym taik ir S. Monteskj knygoje Apie staty m dvasi". Vieni autoriai skirstym ir iandien laiko esminiu (N. I. Matuzovas ir kt.) 125 , kiti j ginija. Angl jurisprudencija apskritai neskirs to teiss viej ir privatin, o vartoja terminus bendroji teis ir teisingumo teis (teismo, arba proceso, teis). Toks teiss skirstymas nra aikiai ireiktas ir JAV jurisprudencijoje. Autoriai, manantys, kad is teiss skirstymas yra esminis, grin dia j tuo faktu, jog yra norm (konstitucins, baudiamosios, proceso, administracins, finans teiss), skirt visai visuomenei, valstybei apskritai reikmingiems (vieiesiems, bendriems) interesams utikrinti, ir yra norm (civilins, darbo, eimos, komercijos, verslo, kooperatins teiss), kurios reglamentuoja privai asmen interes gyvendinim.
Teopna rocydapcraa 11 npaBa / UO pe4. H. M. MaTy30Ba, T. B. Ma^bico. MocKBa, 1997. P. 357.
346
125

SPECIALIOJI DALIS

Mintas N. I. Matuzovas pateikia tokius privatins ir vieosios teiss apibrimus. Privatin teis - tai visuma teiss norm, kurios reguliuoja privaios nuosavybs turtoj santykius, atsirandanius gami nant ir laisvoje rinkoje realizuojant prekes (tai i esms civilins teiss apibrimas). Vieoji teis - tai teiss normos, nustatanios valstybs valdios veiklos, parlament ir kit valstybs institucij sudarymo, j darbo, taip pat teisingumo vykdymo tvark (tam tikr konstitucins teiss skyri apibrimo pakartojimas). Vokiei teiss teoretikai skiria viej teis nuo privatins vado vaudamiesi tuo, kad vieoji teis remiasi valdios ir pavaldumo santykiais (subordinacija), o privatin - koordinacija, nes reguliuoja vienodo pavaldumo asmen tarpusavio santykius. Taiau teisins valstybs slygomis tok teiss ak skirstym sunku laikyti esminiu, nes tiek vieoji, tiek privatin teis, jau sakyta, remiasi ta paia teiss samprata, valstybs institucijos, kaip ir pilieiai, pavaldios tiems patiems statymams ir teiss principams, valstyb taip pat atsakinga u padaryt al savo pilieiams kaip ir patys pilieiai vienas kitam ir valstybei; abejotinas ir pats interes skirstymas vieuosius" ir privaius", nes demokratin visuomen, kurioje teis suprantama kaip subjektini teisi ir pareig vienov, veikia viej (bendr) ir privai interes prieprie, nes vieieji reikalai taip pat yra piliei reikalai (privats), kaip ir visi privats, jeigu tik jie gyja teisi ir pareig vienovs pavidal. Demokratinje visuomenje sunku sivaizduoti valstybs interesus, kurie kartu neb t ir pai piliei interesai. Jeigu tokie interesai atsirast, tai j negalima bt laikyti teistais, nes demokratinje visuomenje vals tybs staigos tarnauja monms" (Konstitucijos 5 str.). Tik valdi nink valstybje" valstybs interesai nesutampa su piliei interesais. Teistas privatus interesas negali bti prieinamas vieajam, arba bendram, interesui, nes kiekvienas interesas, jeigu tik jis teisinis, kartu yra ir vieasis, ir bendras; jis - vieasis, nes bendras, o bendras, nes gyvendinamas pagal subjektini teisi ir pareig vienov, vadinasi, suderintas su artimo nauda. Privataus intereso turtojas, nordamas legalizuoti (ivieinti) savo interes, privalo vykdyti kitiems asmenims atitinkamas pareigas - teikti tam tikr gr kit asmen teisms (interesams). Pati teis, kaip subjektini teisi ir pareig vienov, yra interes privatumo ir bendrumo (vieumo) vienovs iraika.
347

TEISES TEORIJA

Ir tik jeigu privatus interesas suprantamas kaip savo naudos gyvendinimas kito asmens naudos mainimo sskaita, tai jis nusikalstamas ir dl to nra nei vieasis, nei bendras, nes nra legalus. Kur teis neirima kaip subjektini teisi ir pareig vienov, ten reikia skirti sunkiai atskiriamus vieuosius interesus nuo privai, o jais remiantis - viej teis nuo privatins. Teiss skirstym viej ir privatin P. Leonas laik netikru" dl trij prieasi: 1) Pirmiausia jis neig pat viej interes buvim, nes interes turi tik atskiri asmenys, nes tik jie yra realios visuomens dalys. Vieas interesas yra privai interes sujungimas ir todl galima pasakyti, kad teis saugoja tik atskir moni interesus." 2) Teis saugoja tik tuos atskir asmen interesus, kurie turi vieos reikms", tokios reikms neturintis interesas ness teiss objektas. 3) Kai kurie didels vieos reikms interesai yra tvarkomi priva tins teiss norm, ir prieingai, kai kurie maos vieos reikms interesai yra vis dlto tvarkomi vieosios teiss norm; pvz., neatidus daikt pristatymas kariaujaniai kariuomenei turi dide ls vieos reikms, bet priklauso privatinei teisei. O miesto [...] tarybos nario rinkimai turi kur kas maesns vieos reikms, taiau priklauso vieajai teisei." 126 Be to, is skirstymas yra ir nenuoseklus. Vieni tos paios teiss akos institutai gali bti priskiriami vieajai teisei, kiti - privatinei. Pavyzdiui, darbo teis priskiriama vieajai teisei, jeigu darbdavys valstyb; bet jeigu darbdavys - privatus asmuo, tai darbo santyki reguliavimas - privatins teiss reikalas. Todl M. Glendonas ir kiti darbo teis vadina miria, atseit esania ties vieosios ir privatins teiss riba. Bet metodas (kriterijus), kuris sukuria ribines klasifikaci jas, nra loginis, nes loginis skirstymas tik tada laikomas korektiku, kai skirstymo nariai (teiss akos) vienas kit alina. Teiss skirstymas viej ir privatin, sakme, turjo esmins reikms tik esant klasinei valstybei ir totalitariniam reimui (i ia is skirstymas ir atjo), nes remiamasi skirtingais principais: priva tin teis - sutartimi (pirkimo-pardavimo, nuomos, paskolos, paLeonas P. Teiss enciklopedija. P. 157.
348

SPECIALIOJI DALIS

naudos, rangos, atstovavimo ir kit sutari bendrja valia, teisi ir pareig vienove), o vieoji - reguliuojanti socialini grupi santy kius - jga ir i jos persvaros atsirandaniomis privilegijomisprievolmis, t. y. santykio dalyvi nelygiateisikumu. Privatine tei se" orientuotas! santykio dalyvi teisins padties lygiateisikum, o vieja teise" - j nelygiateisikum. Pirmoji rmsi abipuse pagarba, antroji - jga ir nepagarba silpnesniojo interesui. Todl privatin teis buvo santarvs, bendradarbiavimo, vieoji- agresijos, pavergimo, konflikt legalizavimo, j kurstymo ir palaikymo teis. Pirmoji rmsi pilietine teiss samprata, antroji - etatistine. ios dvi teiss rys susivienija tik demokratinje visuomenje, kai privatins teiss principai virsta visos, taip pat vieosios, teiss principais. Privatin teis tarsi absorbuoja viej. Teisinje valstyb je privatins teiss principai, sakme, virsta visos teiss principais, nes ia siekiama veikti valstybs ir visuomens susiprieinim, tvirtinti viepatavim ne bet kokios teiss, o suprantamos kaip subjektini teisi ir pareig vienov. Dabar tikslesnis teiss skirstymas materialij ir proceso, nes jis ivengia negrieto interes dalijimo vieuosius ir privaius ir ireikia teiss ak abipuss priklausomybs ryius. Taigi vertikaliuoju (subordinacijos) poiriu teiss sistema - tai teiss norm, sujungt teiss institutus, posakius ir akas, hierar chija, o horizontaliuoju (koordinacijos) poiriu - tai teiss ak tarpusavio sveikos organizacija. itaip subordinacijos ir koordina cijos pagrindu teiss normos organizuojamos vientis, isam teisinio reguliavimo tinkl, kuris apima visus tuo metu teisinio reguliavimo reikalingus socialinius santykius. is tinklas ir yra teiss norm sistema. Teises norm sistema - tai visuma tarpusavyje susijusi teiss norm (teiss institut, posaki, ak), i vidaus sujungt tos paios teiss sampratos, t pai strategini teisinio reguliavimo tiksl ir metod. Taiau teiss norm sistemos iandien jau negalima apimties poi riu tapatinti su teiss sistema, nes teiss sistema apima ne tik teiss norm, bet ir teiss princip sistem. Pagrindinis teiss sistemos poymis - teiss norm (ak) vai rovs vienov, kuri reikiasi teiss sampratos ir teisinio reguliavimo tiksl (saugoti mogaus teises) bendrumu. Tai suteikia visai teiss sistemai vertybin, metodologin vientisum, darant teiss ak tarpusavio skirtumus santykinius.
349

TEISES TEORIJA

Teiskros subjektai valstybs institucijos: parlamentas, prezidentas, vyriausyb, teismai, tauta

Teissaugos institucijos (policija, ombudsmenas, prokuratra, teismai, inspek cijos (mokesi, vartotoj teisi, darbo saugos, ekologijos ir kt.)

TRYS TEISINS SISTEMOS LYGMENYS IR J BENDRIAUSIOS PROBLEMOS

350

SPECIALIOJI DALIS

Teiss sistemos sukrimas yra ir teisinio reguliavimo tobulinimo prielaida, nes, aprpiant vienu proto aktu" teiss tiksl ir jo pasiekimo priemones (teiss normas), gyjama galimybi sitikinti, ar turimos visos teisins priemons, reikalingos vairiems mogaus teisi saugos aspektams garantuoti ir ar j pakanka iam tikslui pasiekti. Nacionalins teiss sistema apima ir normas t tarptautini deklaracij, konvencij, sutari, kurias ratifikavo Lietuvos Respub likos Seimas.
TEISS NORM SISTEMOS SANTYKIS SU TEISINE SISTEMA

Teiss sistema skiriama nuo teisins sistemos kaip siauresn svoka nuo platesns; pirmoji yra teiss princip ir teiss norm (teiss ak) vidin organizacija, antroji - teiss sistemos sujungimas su teiskros ir teiss gyvendinimo (teissaugos) institucijomis bei j veikla. Todl teisin sistema apima teis nuo jos idjinio bvio (doktrinos, teiskros subjekt) iki teiss norm (teiss sistemos) ir j gyvendinimo (teisini santyki ir teissaugos institucij). Jos struktrai bdingi trys lygmenys: 1) ideologinis doktrininis (teiss samprata); 2) norminis (teiss sistema); ir 3) organizacinis instituci nis (valstybs institucij sistema, kurianti ir gyvendinanti teis). Teiss literatroje skiriamos keturios pagrindins teisini sistem rys (eimos): 1) roman-german; jai bdinga statutins teiss vyravimas ir statymo virenyb, ia vyrauja valstybs institucij leidiami teiss norm aktai ir j sistemos (kodeksai); 2) ang losaks, arba bendrosios, teiss tradicija, kur statutin teis derina ma su plaios kompetencijos precedent teise pripastant teiskros ad hoc teis ir bendriesiems teismams; 3) musulmon, judj, induis t teisin sistema, kur pozityvioji (pasaulietin) teis glaudiai susipynusi su religijos normomis ir institucijomis; 4) iki 1991 m. funkcionavusi socialistin teisin sistema nelaikytina atskira teisins sistemos rimi, nes ji teiss princip atvilgiu i esms buvo 127 roman-german teiss tradicijos modifikacija .

Plaiau apie pasaulio teisines sistemas r.: Glendon M. Vakar teiss tradicijos. Vilnius, 1993; Berman H. J. Teis ir revoliucija. Vilnius, 1999; kt.
351

127

TEISES TEORIJA

9. TEISS A K T S I S T E M I N I M A S IR JO RYS Teiss akt sisteminimas - tai nuolatinio teiss sistemos tvarkymo pltojimo forma. Kiekvienoje iuolaikinje valstybje yra daugyb vairi teiss akt, priimt vairi teiskros subjekt vairiu metu. T akt nuolat daugja, nes teiskra negali sustoti kuriame nors viename savo raidos etape, ji vis laik rutuliojasi atsivelgdama mogaus teisi saugos poreikius. Teiskros tempas itin didelis ndienos Lietuvoje. Sukuriama daugyb vairi teiss akt, danai i esms keiiani buvusio teisinio reguliavimo pobd, net princi pus. Nuo 1990 m. iki 2000 m. balandio vairs Lietuvos teiskros subjektai prim 2 486 statymus (i j - 900 nauj) ir 12 454 nuta rimus (Vyriausyb) 128 . Todl ioje akt gausybje darosi vis sunkiau orientuotis. Tai reikalauja atitinkamai sutvarkyti galiojanius teiss aktus, juos stambinti, grupuoti atitinkam, mokslikai pagrst sistem, ileisti vairius j rinkinius. ito reikalauja ir poreikis toliau pltoti pai teiskra, nes galiojani teiss akt turinio analiz, iorinis j sutvarkymas, grupavimas pagal tam tikr schem padeda atskleisti teisinio reguliavimo spragas ir prietaravimus, juos veikti. itaip teiss akt gyvendinimo praktika ir teiskros raida subran dina t pat teiss akt sisteminimo poreik. Teiss akt sisteminimas - tai vairi teiss subjekt (valstybs institucij, firm, pareign, piliei) veikla, kuria siekiama sugru puoti teiss norm aktus vientis sistem siekiant palengvinti j paiek, tobulinti j turin ir form, operatyviai ir tiksliai gyvendinti j nurodymus. Teiss akt sisteminimo objektas yra tik juridin gali turintys teiss aktai. Atsiradus konstitucinei justicijai, svokos turti juridi n gali" ir galioti" gali nesutapti. Konstitucinio Teismo pripain tas prieingu Konstitucijai, teiss aktas netenka juridins galios ir netaikomas, bet formaliai galioja, kol bus panaikintas j ileidusios institucijos, nes galioja principas: jai prieing teiss akt gali panaikinti tik j primusi institucija. Skiriami tokie teiss akt sisteminimo principai: 1) informacijos isamumas, utikrinantis, kad bus apimta visa sis teminti reikalinga informacija;

Teisins sistemos reforma: teiskros problemos. Teiss institutas, 2000 04 20.

352

SPECIALIOJI DALIS

2) informacijos patikimumas; jis utikrinamas tuo, kad naudojami oficialiai skelbt teiss akt tekstai; 3) naudojimosi patogumas, utikrinantis greit ir kokybik reikia mos informacijos apie konkrei teiss norm radim. Teiss akt sisteminimas reikiasi tokiais pavidalais: inkorporacija, konsolidacija ir kodifikacija. 9.1 TEISS AKT INKORPORACIJA Inkorporacija (lot. in corpore - visi drauge) - tai tokia sisteminimo forma, kai tam tikri teiss aktai chronologine, abcline, sistemine dalykine tvarka yra itisai ar i dalies sujungiami rinkinius. Inkorporacija yra nuolatin valstybs institucij, firm, piliei veikla, kuria siekiama utikrinti galiojani teiss akt veiksmingum, prieinamum ir greit apvalg, operatyviai aprpinti gyventojus patikima informa cija apie teiss aktus ir galiojani j redakcij. Inkorporacijos ypatumas, kad j atliekant nekeiiamas jungiam rinkin teiss akt turinys ir forma. Tai tik iorinis teiss akto apdorojimas, kuris, matysime, skiria j nuo kodifikacijos ir konsoli dacijos. Atliekant inkorporacij i teiss akt teksto paalinami tie j skyriai, straipsniai, punktai, pastraipos, kurie yra pripainti netekusiais galios arba faktikai neveikianiais. Kartu tok rinkin traukiami visi padaryti t akt pakeitimai ir papildymai nurodant oficialius akt rekvizitus (akto pavadinim, ileidimo subjekt, pakeitimo ar papildymo dat, akto nume r). I teiss akt teksto paalinami vairs operatyviniai nurodymai, neturintys normins reikms, laikinos normos, kuri galiojimo lai kas baigsi, taip pat inios apie asmenis, pasiraiusius atitinkam teiss akt. Tai rodo, kad inkorporacija yra veikiau iorinis, pavirinis siste minimas. Ir tai suprantama, nes ia sisteminimo forma pirmiausiai siekiama utikrinti naudojimsi teiss aktais. Vienas i tokios inkorporacijos pavyzdi istorijoje yra Bizantijos imperatoriaus Justiniano (482-565 m.) statym svadas, kuris XII a. pavadintas Corpus juris civilis (Civilins teiss rinkinys) ir yra m u m s pagrindinis senovs Romos socialini santyki praktik tiesiogiai reglamentavusios teisins minties altinis, apimantis vis ano meto teis, kartu atskleidiantis ir an laik Romos valstybje buvusio teiss inkorporavimo koncepcij ir technik.
353

TEISS TEORIJA

Tokia teiss akt inkorporacija atlikta Antrojoje Lietuvos Respub likoje. 1922 m. ir 1925 m. ileistas teiss akt rinkinys Lietuvos statymai" (rengjai - teisininkai A. Merkys ir A. Krikiukaitis), 1935 m. - Lietuvos statym ir sakym rinkinys Lietuvos novelos" (pareng K. alkauskis), 1940 m. - Lietuvos statymai. Sistemika vis paskelbt ir galiojani statym, sakym, taisykli ir instruk cij apvalga" (pareng J. Robinzonas). iam darbui rengiamasi ir Treiojoje Lietuvos Respublikoje. Nuo 1990 m. leidiamas Lietuvos Respublikos svarbiausi dokument rinkinys", 1998 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas pri m nutarim Nr. VIII-635 Dl Lietuvos Respublikos statym sva do rengimo ir leidimo". Teisingumo ministerija numat silyti planuojam statym svad Lietuvos statymai" traukti statymus, tarptautines sutartis, Seimo nutarimus, kuriuose yra bendrj teiss norm, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretus, Vyriausybs, Kon stitucinio Teismo nutarimus, Lietuvos Respublikos ministerij ir Vyriausybs staig teiss aktus, kuriais gyvendinami statymai ar Vyriausybs nutarimai, taip pat Lietuvos banko valdybos nutarimus, kuriuose yra bendrj teiss norm. Manoma, kad Lietuvos staty mai" turt pasirodyti tik tada, kai stabilizuosis teiss akt leidyba, bus priimti konkrei teiss ak kodeksai 129 . Inkorporacijos pavyzdys yra 1999 m. ileistas teiss akt rinki nys Lietuvos Respublikos pagrindiniai statymai", apimantis Kon stitucij, CK, CPK, ATPK, BK ir BPK. Kadangi nenurodytas usako vas, sunku sprsti, prie kurios inkorporacijos ries priskirti statym rinkin. Inkorporacija pagal leidiam rinkini juridin gali yra skirsto ma : 1) oficialij; 2) oficiozin (pusiau oficiali); ir 3) neoficialij. Oficialioji inkorporacija atliekama kompetenting teiskros insti tucij pavedimu (arba j pritarimu) ir j vardu. Ja remiantis sudarytas teiss akt rinkinys laikomas oficialiu, jis prilyginamas oficialiems rinkin traukt teiss akt tekstams. Juo galima remtis taikant esamus, taip pat leidiant naujus teiss aktus. Oficialus rinkinys turi pirmumo teis, palyginti su anksiau paskelbtais t

Andriulis V. Lietuvos Respublikos statym konsolidavimo problema. Projektai, j itakos ir realizavimo perspektyvos // Teiss problemos. 1998, Nr. 3-4, p. 25, 27.

129

354

SPECIALIOJI DALIS

pai normini teiss akt tekstais, nes apima tik galiojanios redakcijos teiss aktus. Prie ileidiant oficial rinkin, paprastai atliekamas didelis parengiamasis darbas - nustatomi juridin gali prarad ar faktikai neveikiantys aktai, prietaraujantys vliau priimtiems. Atsivelgda mas tai, statym leidjas daro atitinkamas pataisas, priima naujus statymus ar kitus teiss aktus, alinanius teiss akt reguliavimo spragas. Taip pat siekiama sumainti teiss akt tuo paiu klausi mu ileidiant vien sustambint, konsoliduot akt. Tai postmis paskatinti ir priartinti teiskr prie esam mogaus teisi apsau gos poreiki. Oficiozin (pusiau oficiali) inkorporacija yra tokia inkorporacijos ris, kai teiss akt rinkin parengia ir ileidia institucija, turinti teiskros institucijos galiojim (pvz., Teisingumo ministerijos ileis tas statym svadas). Bet toks rinkinys nra teiskros institucijos oficialiai tvirtinamas ir todl jame spausdinam teiss akt tekstas nra oficialus. Neoficialij inkorporacij atlieka vairios inybos, organizacijos, valstybins ar privaios leidyklos, mokslo staigos, firmos, pareig nai, privats asmenys, kurie neturi speciali teiskros institucij galiojim leisti tokius rinkinius ir daro tai savo iniciatyva. Tokie rinkiniai nra oficiali teiss norm raikos forma ir jais negalima remtis kuriant ar taikant teis. Dauguma iandien Lietuvoje leidia m vairi teiss akt rinkini yra neoficialiosios inkorporacijos pavyzdiai. Visus teiss akt rinkinius, sudarytus inkorporacijos bdu, pagal tekst idstymo pobd galima skirstyti : 1) chronologinius; ir 2) sisteminius. Chronologiniuose rinkiniuose teiss aktai idstomi pagal j ileidimo dat, o sisteminiuose - pagal teminius skyrius ir teiss akt turin, be to, kiekviename tokiame skyriuje teiss aktai dstomi ne chronologine, o dalykine tvarka. Sisteminiuose rinkiniuo se i pradi kiekvien skyri ir poskyr dedami didesns juridi ns galios teiss aktai, o p a s k u i - aktai, kuri normos konkretina, ipltoja prie tai idstyt teiss akt normas. Leidiant teiss akt rinkinius gali bti derinami abu ie meto d a i - chronologinis ir sisteminis (dalykinis). Tada teminiai rinkinio skyriai formuluojami pagal reguliavimo objekt, o kiekvieno tokio skyriaus viduje teiss aktai dstomi chronologine tvarka.

355

TEISES TEORIJA

Sisteminiai rinkiniai, suprantama, remiasi didesniu sistemintoj minties aktyvumu ir yra gerokai vertingesni tiek teiskrai, tiek teiss taikymui, nes juose vienoje vietoje sutelkti visi asmen domi nantys ir tarpusavyje susij teisiniai nurodymai. Sistemin inkorpo racija daniausiai prasideda nuo chronologins, nes ji atlieka pra din teiss akt inventorizacij ir pradin, vizual j apdorojim. Pagal aprpiamos mediagos apimt inkorporacija gali bti: 1) vi suotin, kai rinkin traukiami visi alies teiss aktai; ir 2) dalin, kai rinkin traukiami tik kai kurias socialinio gyvenimo sritis reglamentuojantys teiss aktai (civilins, baudiamosios) ar net kurio nors teiss instituto aktai. 9.2 TEISS AKT KONSOLIDACIJA Kiekvienoje teiss sistemoje ilgainiui susikaupia daug teiss akt, reguliuojani t pai socialinio gyvenimo srit. Toki akt impera tyvai danai kartojasi, kartais tarpusavyje nesiderindami ar net vienas kitam prietaraudami. Todl atsiranda btinyb likviduoti daugel teiss akt, juos stambinti. Vienas i bd panaikinti tuo paiu klausimu besikaupiani teiss akt gaus ir yra j konsolida cija (lot. consolidatio - susijungimas, sutvirtinimas). Tai tokia teiss akt sisteminimo forma, kai daugelis teiss akt, reguliuojani t pai socialini santyki srit, sujungiami vien apibendrint (sustambint) teiss akt. Tok i naujo sukurt akt teiskros institucija tvirtina kaip savarankik teiss norm iraikos form kartu pripaindama, kad ankstesni pavieniai ios srities teiss aktai neteko galios. ia nauj teiss akt sujungiami vienos juridins galios teiss aktai (pvz., tik statymai arba tik Vyriausybs nutarimai). Konsolidacija, skirtingai nei inkorporacija, jau yra tam tikra teiskros ris. Jos savitumas tas, kad naujas, sustambintas teiss aktas nekeiia teisinio reguliavimo turinio, galiojanios teiss. Tai techninio (formos) pobdio teiskra. Rengiant teisins konsolidacijos akt visos ankstesni teiss akt normos idstomos tam tikra loginio nuoseklumo tvarka, sukuriama bendra login bsimo akto struktra, daroma tam tikra teisini formuluoi redakcija, bet tik iorin, stilistin, kad visos normos bt suformuluotos vienu stiliumi, kad bt suvienodinta teiss terminija, taisoma pasenusi (pvz., vietoj vartoto termino organas raant institucija, vietoj prievols - pareiga, vietoj teisdaros - teiskra
356

SPECIALIOJI DALIS

ir t. t.), alinami prietaravimai, pasikartojimai, trumpinamas nepa grstai apkrautas tekstas; turinio atvilgiu artimos normos jungiamos vien straipsn ir t. t. Konsolidacija skiriasi nuo kodifikacijos tik tuo, kad kodifikuojant, matysime, peririmas ir teiss norm turinys, o konsoliduojant itai nedaroma. Usienio alyse yra daug tokios konsolidacijos pavyzdi. XIX a. pabaigoje Anglijos parlamentas prim special statym dl statu tins teiss konsolidacijos. Pranczijoje plaiai ipltotas vadinama sis primimas kodeks, kurie apima teisinius nurodymus kuriuo nors vienu klausimu. Tai, pavyzdiui, Taupomj kas kodeksas, Visuomeninio naudojimosi keliais kodeksas. Vokietijoje nuo 1976 m. galioja tokios konsolidacijos aktas - Socialini statym kodeksas, kuris apibendrina, sustambina daugyb statym, reguliupjani mogaus socialin saug. 9.3 TEISS AKT KODIFIKACIJA Kodifikacija (lot. codificatio) - tai tam tikr socialini santyki srit reguliuojani teiss akt jungimas vientis sistem perdirbant j turin ir form. itaip sudarytojas siekia susisteminti pasiteisinusias teiss normas, i esms perdirbti j turin, suteikti norminiams nurody mams aikesn login struktr, juos i vidaus suderinti alindamas tarpusavio nedarn ir prietaravimus, ivalyti normin mediag nuo pasenusi, nepasiteisinusi teiss norm, utikrinti maksimal tam tikros santyki srities teisinio reguliavimo isamum. Kodifikacija - tai teiskros tobulinimo i esms forma. Bdama galiojanios teiss kritika ir apibendrinimas, ji yra ir nauj teiss norm kryba, kuria siekiama atspindti visuomenje subrendusius teisinio reguliavimo poreikius, upildyti teisinio reguliavimo spra gas, vietoj nepasitvirtinusi norm sukurti naujas. Kodifikacijos krinys yra naujas suvestinis pastovaus turinio teiss aktas (kodek sas, statutas, statai ir t. t.), pakeiiantis iki tol tam tikru klausimu galiojusius teiss aktus. Kodifikacijai bdingi tokie poymiai: 1) kodifikuojant formuluojamos normos, kurios reguliuoja svarbiau sius, esminius visuomeninio gyvenimo klausimus, nustato normi nius tam tikros teiss akos pagrindus;
357

TEISS TEORIJA

2) kodifikuojant sukurtas teiss aktas reguliuoja plai arba gana plai santyki srit; 3) bdamas teiskros tobulinimo rezultatas, kodifikuotas aktas yra suvestinis aktas, sutvarkantis tarpusavyje susijusius teisinius nurodymus; 4) kodifikuojant siekiama sukurti pastovesnes teiss normas, skirtas ilgai galioti. Kodifikuoto akto veiksmingumas labai priklauso nuo to, ar statym leidjas uiuop objektyvias socialins raidos tendencijas, kurias norima paversti tokio akto teisinio reguliavi mo objektu; 5) kodifikuotas aktas visada yra reikmingas teisins krybos aktas, o apimties atvilgiu - sudtingos struktros. Teiss literatroje ir praktikoje skiriamos kelios kodifikacijos rys: 1) visuotin kodifikacija, kuria siekiama susisteminti vis pagrin dini teiss ak teiss norm aktus; 2) akin kodifikacija, apimanti vienos teiss akos statymus (CK, BK, Darbo ir kiti kodeksai); 3) spe ciali kodifikacija - tai ileidimas akt, reguliuojani tam tikram teiss institutui bdingus socialinius santykius (Mokesi, Muit, Mik ko deksai ir k t ) . Kodifikuoti aktai gali bti ireikti vairia forma: statym pa grindai" (buvusioje Taryb Sjungoje buvo priimta eiolika toki Pagrind"), statai", Nuostatai", Taisykls" ir kita. Taiau la biausiai paplitusi forma - kodeksai (lot. codex - knyga). Tai stambus suvestinis tiesioginio taikymo aktas, detaliai ir konkreiai reglamen tuojantis tam tikr santyki srit. Jis apima arba visas tam tikros akos normas (BK), arba tik pai svarbiausi teiss norm dal (CK, Darbo kodeksas). Kartu su normomis-principais ir normomis-svokomis kodeksai formuluoja tiesioginio reguliavimo normas. Jo struktr sudaro dvi dalys - bendroji ir specialioji: bendrosios dalies teiss normos formuluoja kodekso tikslus, nustato specialiosios dalies teiss norm gyvendinimo principus, apibria bendrsias svokas. Pirmaisiais kodifikacijos mginimais Lietuvos istorijoje laikomi: Kazimiero teisynas (1468), trys Lietuvos Statutai (1529, 1566, 1588): pastarieji laikomi visuotins kodifikacijos rezultatu, nes sistemino vairi teisinio reguliavimo srii (konstitucins, baudiamosios, civilins, eimos, administracins teiss) teiss aktus, taip pat papro-

358

SPECIALIOJI DALIS

i teis. Kodifikacijos koncepcijos ir technikos poiriu iems 130 Statutams XVI a. Europoje niekas neprilygo . Taigi kodifikacija, skirtingai nei inkorporacija ir konsolidacija, yra turiningas sisteminimas. Skirtingai nei inkorporacij, j atlieka tik valstybs institucijos. Kodifikacija visada reikia esmin tam tikro krato teisins minties ir teiskros ingsn pirmyn.

130 Plaiau apie teiss akt sisteminim r.: alkauskis K. statym kodifikacija (1939); Kodifikacijos darbas (1940); Lappo J. Didiosios Lietuvos Kunigaiktysts XVI a. statym kodifikacija // Teis (1940).

359

IV SKYRIUS

PEREINAMASIS LYGMUO: NUO TEISS NORMOS PRIE TEISINI SANTYKI, ARBA NUO OBJEKTINS PRIE SUBJEKTINS TEISS
1. TEISS N O R M A I K I N I M A S Sukrus teiss sistem, baigiamas norminis teiss parengimas tiesio giai veikti moni elges. Dabar kyla kito lygio teiss objektyvizavimosi problem, susijusi su perjimu nuo teiss normos skelbiam imperatyv prie j gyvendinimo. Kad t imperatyv bt laikomasi ir jie bt tinkamai taikomi, pirmiau jie turi bti painti - isiai kinta arba iaikinta, kokio konkretaus elgesio norma reikalauja i teisinio santykio dalyvi. statym aikinimu kiekvienas pilietis ir pareignas siekia gyti t btin konkreios statym prasms ino jim, supratim, kuris utikrina teist jo elges. statymo neinojimas (o tai prilygsta ir statymo nesupratimui A. V.) neatleidia nuo atsakomybs." (Konstitucijos 7 str. 3 d.) Todl teiss akto aikinimas yra tokia pat atsakinga akcija kaip ir paties teiss akto sukrimas. Jei bt teisinga palyginti teisines konstrukcijas ir j aikinimus su dvasios ginklais, - sako vokiei teisininkas Berndas Riteris (Rther), - tai teiss aikinimo ir atsakomybs svokos glaudiai susyja. Kas atsakomybs poiriu yra neutralus, tas nori neatsakingai naudotis dvasios ginklais." Todl vyrauja nuomon, kad teisininkai, aikinantys teis ir j taikantys, yra vienodai atsakingi dl neteiss siviepatavimo, kaip ir 131 politikai, kuriantys neteisimus statymus . Teisininkas statymo aikinimu ir taikymu gali suvelninti arba sugrietinti statym, bet jis negali pateisinti savo tarnavimo neteisei teigdamas: toks tada buvo statymas".
Richter H. P. Juristische Grundkurse. Berlin, 2001. Bd. 20. P. 42^13.
361

TEISS TEORIJA

1.1 TEISS AIKINIMO PRIEASTYS Dauguma autori (V. Mikelnas, P. Leonas, A. V. Osipovas ir kt.) btinyb aikinti teiss normas sieja su tokiomis prieastimis: 1) Socialinio gyvenimo dinamika (permainos) veikia ne tik teiss norm turin, bet ir j aikinim bei taikym. Pavyzdiui, Lietuvai veikiant pagal rinkos ekonomikos principus ir tapus Europos Sjun gos nare, imta kitaip aikinti iki tol galiojusi teis. Mirties bausm, kuri ilgai atrod deranti su naujja Lietuvos Konstitucija, nuo 1998 m. jau laikoma prietaraujania tai paiai Konstitucijai. Arba aktyvjant ekologiniam judjimui Europos valstybi teismai pradjo aikinti konkreias teiss normas vadovaudamiesi ne tik ekonominiais, bet ir gyvenamosios aplinkos kokybs isaugojimo argumentais. Politini sistem kaita visada buvo susijusi su atitinkamai besi keiianiu teiss norm aikinimu. Naciams pamus valdi Vokie tijoje, teiss mokslas buvo orientuojamas aikinti teis taip, kad ji tarnaut naujam politiniam reimui: Kiekvienas teiss aikinimas privalo turti nacionalsocialistin prasm." (Karlas Smitas (C. Schmitt) Vokietijos civilinis kodeksas naci laikais nedaug kuo pasikeit, bet utat gerokai pakito jo aikinimas, pavyzdiui, termin teiss partneris" imta aikinti tautos partnerio prasme: teiss partneris" gali bti tik tas, kas yra vokiei kraujo (Karlas Larencas (K. Larenz). itaip siekta paalinti i teisins profesijos yd tautybs Vokietijos gyventojus, juos diskriminuoti. Panaiu keliu jo tarybinis reimas, reikalavs aikinti teis klasiniu, partiniu, taryb valdios tvirtini mo poiriu. Teisinis aikinimas pakeiiamas politiniu tuo atveju, kai statymo norm aikinimas grindiamas ne teiss samprata, o politinmis aktualijomis. Tai viena i teisinio nihilizmo form. 2) Abstraktus teiss norm pobdis. Teiss normos prasm negali bti suvokiama jutimikai: ji nestebima, nepalieiama, nepasveriama, nepamatuojama, nes yra bendrojo, abstraktaus pobdio, o taikoma konkretiems istoriniams faktams. Be to, tie faktai skirtingi, danai sudtingi ir ne visada lengva sitikinti, ar konkreti norma skirta norminti btent tiems socialini santyki atvejams, kuriems rengia masi j taikyti. 3) Lingvistins prieastys. statym leidjas formuluoja teiss nor mas vartodamas kiek galdamas trumpesn kalbin iraik, kuri vliau reikia iifruoti" normos suvokjui ir taikytojui. Be to, teiss

SPECIALIOJI DALIS

norm formuluojantys terminai, svokos, kalbos konstrukcijos, nuo rod sistemos gali bti ne tik pernelyg abstrakts, bet ir dvipras miai, neaiks. Pavyzdiui, Konstitucijos 18 straipsnis sako: mo gaus teiss ir laisvs yra prigimtins." Bet kaip reikia suprasti i nuostat? Ar terminas prigimtin teis reikia tai, kad mogus gimsta su gatavomis subjektinmis teismis, ar tai tik nuoroda btinus asmens interesus, kuri neturi ignoruoti valstybs teiskra? 4) Sisteminis teiss norm funkcionalumas. Teiss normos pajgia reguliuoti socialinius santykius tik sveikaudamos tarpusavyje. Todl norint suvokti tikrj konkreios teiss normos prasm, reikia atrasti kitas teiss normas, kurios bus taikomos kartu su aikinamja. 5) Praktika nepatikrint statym neibaigtumas. Visuotinai laikomasi nuomons, kad statymas, kol jis nra teism iaikintas, nepatikrin tas praktika, yra lyg ir neubaigtas: neaiku, kaip reikia suprasti konkreius jo nurodymus, kad jis bt realiai taikomas, sukelt pageidaujam padarini. Tai veria imtis tokio intelektinio, loginio veiksmo kaip teiss norm aikinimas (interpretavimas), kuris reika lauja i interpretatoriaus solidios teisins ir kitokios kompetencijos. Praktin kvalifikuoto teiss norm aikinimo poreik iandien didina teism vykdoma teisinio reguliavimo teistumo kontrol (kon stitucin ir administracin justicija), leidimas teismams remtis ir bendraisiais teiss principais. 1.2 TEISS AIKINIMO REGLAMENTAVIMO BKL LIETUVOJE Teiss aikinimo reglamentavimas yra ipltotas tose alyse, kur oficialiai legalizuota precedent teis, pats teiss aikinimas supran tamas ir kaip tam tikras teiskros bdas. Anglijoje 1978 m. priimtas specialus statymas (The Interpretation Act), JAV galioja tipinis statymas (Model Statutory Construction Act), skirtas teiss aikinimo klausim reguliavimui vienodinti, nes tos alys, kaip sakme, priklauso bendrosios teiss tradicijai, kur plaiai paplitusi precedent teiss forma. ia linkme jau mginama eiti ir Lietuvoje. Nuo 2000 m. liepos 1 d. sigaliojusiame naujajame CK yra 1.9 straipsnis Civilinio kodekso norm aikinimo principai", kur suformuluotos kai kurios io kodekso norm sisteminio ir kalbinio aikinimo taisykls.
363

TEISS TEORIJA

Lietuvos teisje specialij norm, nustatani teiss aikinimo bdus, taisykles, ris, nra, nes, kaip minjome, nra aikiai ireikto oficialaus teigiamo poirio teismo precedent. Bijant" precedent teiss, reikia menkinti teiss sampratos, teiss norm aikinimo vert, nepripainti aikinimo tam tikra individualizuojan ios teiskros rimi. Tada nra aikesnio stimulo pltoti ir teiss aikinimo koncepcij bei jos juridin technik. Taiau pastaruoju metu dl Konstitucinio Teismo pernelyg laisvo Konstitucijos aikinimo, kai pirmum imama teikti ne Konstitucijos straipsni teksto prasmei, o jos dvasiai, teisins valstybs princi pui", kyla reikalas reglamentuoti ir Konstitucinio Teismo bei kit teism veikl nustatant teisinio teksto aikinimo, nukrypimo nuo teisinio teksto ribas. Prieingu atveju gali bti atpalaiduota teism, ypa Konstitucinio Teismo, kaip galutins ir neskundiamos institu cijos, savival, sumenkintas teisinio teksto sakmumas. Tuo tarpu teisinis tekstas suteikia teisiniam reguliavimui vienareikm normos apibrtum, diferenciacij, teisini sprendim nuspjamum ir i taip teisinis reguliavimas labiau priderinamas prie statym leidjo suvokiam mogaus teisi apsaugos ir visuomens istorins raidos poreiki. 1.3 TEISS NORM AIKINIMO SVOKA IR STADIJOS Tiesioginis teiss aikinimo objektas yra oficialusis teiss norm akto tekstas, kuriuo ta norma suformuluota, iorikai ireikta. Aikinimo tikslas - teisingas, tikslus ir vienodas statym prasms supratimas ir taikymas. Teiss aikinimas - tai teiss subjekt (valstybs institucij, organiza cij, pareign, piliei) intelektin veikla, skirta teiss normos prasmei (teisi ir pareig turiniui, j santykiui) atskleisti, suvokti. Teiss normos prasm. Logins semantikos poiriu enklo pras m - tai enklu ymimo objekto svoka (tai ta informacija, kuri galime pateikti apie enklu ymim objekt). Termino reikm - tai tuo terminu ymimas objektas. Pavyzdiui, termino (enklo) studentas prasm yra auktojoje mokykloje besimokanio mogaus svoka, kuri informuoja, kad jis rengiasi gyti auktj isilavinim, kad jo studijos turi trukti ne maiau kaip ketverius metus, kad tai nepri valomos studijos ir kita. O io termino (vardo) reikm - tai konkretus mogus, studijuojantis auktojoje mokykloje.
364

SPECIALIOJI DALIS

Konkreios teiss normos prasm - tai ta norma nustatoma elgesio taisykl (teiss ir pareigos, j atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo pagrindai, sankcijos u nustatyt pareig nevykdym), o tos normos reikm - tai tie moni santykiai, kuriuos ta norma reguliuoja. Termino (vardo) prasm ne visada sutampa su jo reikme. Todl yra enkl, kurie turi prasm, bet neturi reikms. Pavyzdiui, terminas kentauras turi prasm (inome jo svok: pusiau mogus, pusiau arklys), bet neturi reikms (kentauras realiai neegzistuoja). Panai pavyzdi galime rasti teisinio reguliavimo praktikoje. Pavyzdiui, buvusi tarybins administracins teiss norma, numa tanti atsakomyb u planini uduoi nevykdym, turi prasm (suprantame jos reikalavimus), bet ji neturi reikms - iandien nra toki santyki, kuriuos i norma reguliuot. Arba Lietuvos Seimo priimtas statymas, reikalaujantis i Rusijos, kaip Taryb Sjungos teisi ir pareig permjos, atlyginti okupacijos ir aneksijos padaryt Lietuvai al, turi prasm, bet neturi reikms, nes nra tarp Lietuvos ir Rusijos santyki, kuriuos realiai reguliuot is statymas. Galiojantys, bet neveikiantys statymai turi prasm, taiau neturi reikms. Teiss norm aikinimas susideda i dviej stadij: 1) teiss normos prasms isiaikinimo; ir 2) isiaikintos teiss prasms paaikini mo kitiems teiss subjektams. Teiss prasms isiaikinimas skirtas padti susiformuoti paties asmens, taikanio norm, apsisprendimui ir iorikai nepasireikia. Interpretatorius mstydamas atskleidia tam tikros teiss normos nustatom teisi ir pareig turin, teisinius faktus, kuri pagrindu tos teiss ir pareigos atsiranda, pasikeiia, baigiasi, taip pat sitikina, kokiomis valstybs priemonmis yra ga rantuojamas toje normoje nustatyt pareig vykdymas, kokia yra specifika t gyvenimo atvej, kuriems bus taikoma ta teiss norma. Isiaikintos teiss prasms paaikinimas - tai veiksmas, kai interpreta torius, pats isiaikins teiss norm, dar paaikina j vairiomis formomis (odiu ar ratu) kitiems teiss subjektams. Teiss samprata - metodologinis teiss norm aikinimo pagrin das. Nors pripastama, kad objektyviai aikinti teiss norm nema noma, bet tai nereikia, kad jos gali bti aikinamos vadovaujantis vien einamojo momento arba kurios nors socialins grups intere sais. Teiss virenybs slygomis konkrei teiss norm aikinimas privalo remtis ir tam tikrais objektyvumo kriterijais, kuriuos pirmiau365

TEISES TEORIJA

siai nustato vyraujanti teiss samprata. itaip yra todl, kad ia kalbama ne apie politin, o apie teisin statym aikinim. Politins valdios valia, knyta teiss normose, aikinama tik kaip konkretinanti t teiss samprat konkreiai teisinio reguliavimo situacijai. Jei aikinant konkreias teiss normas remiamasi ne teiss sam prata, o politine valia, tai propaguojamas teisinis nihilizmas: netie siogiai teigiama, kad statymuose nra" teiss, o tik statym leidjo politin valia, kuri ir laikoma vieninteliu teisinio aikinimo objektu. Todl suprantama, kodl nacistiniai ir tarybiniai teismai, aikindami teis, pirmiausiai vadovavosi politiniais tikslais ir subjektyvistine teiss samprata: teis yra visa tai, kas naudinga vokieiams {Das Recht ist, was dem Volke ntitzt") arba kas atitinka proletariato dikta tros interesus. Interpretatorius, aikindamas konkreios statym normos pras m, siekia atpainti joje suformuluot konkrei teisi ir pareig vienov, nes ta vienov, sakme, yra teiss esm (svoka) ir ji saisto ne tik statym leidj, bet ir konkreios normos interpretatori. Aikinant svarbu ne tik suvokti, k statym leidjas norjo pasakyti ta norma (tai bt svarbu tik mechaniko statym taikymo atveju), bet ir atpainti, kaip joje yra knyta pati teiss esm (teisi ir pareig vienov). 1.4 TEISS NORM AIKINIMO BDAI Teiss aikinimo bdas - tai sistema gimining loginio mstymo priemo ni, skirt teiss normos turiniui (prasmei) atskleisti, suvokti. Teiss literatroje nurodomas vairus teiss aikinimo bd skai ius. Vieni autoriai (F. C. von Savigny) mano, kad toki bd yra keturi: lingvistinis (kalbinis), loginis, istorinis ir sisteminis; kiti (H. J. Wolfas) - kad septyni: filosofinis, loginis, sisteminis, istorinis, lyginamasis, genetinis, teleologinis, treti (F. Bennionas) j suskai iuoja net 396, nes aikinimo bdus sieja su aikinimo principais, 132 taisyklmis . Taiau daniausiai sutariama, kad yra deimt teiss aikinimo metod: lingvistinis, sisteminis, istorinis, teleologinis, pre cedentinis, statym leidjo ketinimo, lyginamasis, bendrj teiss princip, analoginis ir loginis (plaiau apie tai r. mint D. MikeMikelnien D., Mikelnas V. Min. veik. P. 167.

366

SPECIALIOJI DALIS

lniens ir V. Mikelno knyg, p. 170). Taiau iems metodams gali bti taikoma vadinamoji supaprastinimo" operacija, nes kai kurie i j gali bti jungiami vien, pavyzdiui, teleologinis aikinimo bdas tam tikru atvilgiu gali bti apimamas sisteminio, statym leidjo ketinimo metodas - istorinio ir t. t. ia aptarsime daniausiai taikomus, vadinamuosius tradicinius teiss aikinimo bdus: 1) kalbin; 2) sistemin; 3) istorin; ir 4) login. Kalbinis teiss aikinimas. Jis literatroje dar kartais vadinamas lingvistiniu, filologiniu ir grindiamas kalbos, kuria norma sufor muluota, mokjimu, kur sudaro gebjimas naudotis tos kalbos morfologinmis, sintaksinmis mini raikos priemonmis. Sis b das svarbus tuo, kad teiss normos yra raytins. Interpretatorius turi suvokti prast literatrini odi, vartojam teiss aktuose, prasm. Skiriamos tokios kalbinio aikinimo taisykls: 1) Kontekstu grindiamas aikinimas. Aikinant odius, sakinius, rei kia atsivelgti j vartojimo kontekst, kuris lemia odio ar sakinio prasm, t. y. turin vis teigini, kuri sistemoje tas terminas (sakinys) vartojamas. 2) Vientiso aikinimo taisykl. Negalima be pagrindo vienod odi ir posaki, esani skirtingose vieno teiss akto dalyse, aikinti skirtingomis prasmmis arba skirting termin aikinti ta paia prasme. Apie tai jau rayta skyriuje apie teiskros technik. 3) Bendrins kalbos pirmumo prezumpcija. Jeigu kuris nors terminas yra ne specifikai teisinis, o visiems mokslams bendras, tai jis aikinamas ta prasme, kaip jis suprantamas bendrinje kalboje. Pavyzdiui, Aukiausiasis Teismas 1991 m. sausio 17 d. nuta rime iaikino, kad svokas garb, orumas reikia suprasti taip, kaip jos suprantamos bendrinje kalboje. Kartais teisins svokos gali bti suprantamos plaiau, nei jos suprantamos bendrinje kalboje. Pavyzdiui, apgaul teisje turi platesn prasm nei bendrinje kalboje: apgaul ia suprantama ir kaip parduodamo daikto trkum neaptarimas (nuslpimas) sutartyje (smoningai pasyvus elgesys ten, kur statym leidjas pareigoja pardavj veikti aktyviai). 4) Specialiosios kalbos pirmumo taisykl. Teiss normos tekste esantys specializuotos kalbos odiai, specialiosios svokos, nepaaikinti

367

TEISES TEORIJA

paiame statyme, aikintini pagal speciali j prasm ir reikm remiantis tos ini srities dalykiniais odynais, kitais specialiais altiniais. Jeigu bendrin ir speciali odio reikms nesutampa, pirmenyb teikiama specialiai odio reikmei." (CK 1.9 str. 2 d.) Labai svarbu teisingai nustatyti sintaksines enkl prasmes, gramatines kalbos dali formas. Netiksliai jas vartojant gali i esms pasikeisti teiss normos prasm. Apie tai jau kalbta aptariant teiss norm kalbai keliamus reikalavimus. Lingvistinis aikinimas remiasi ir daugeliu kit taisykli. Nors lingvistinis teiss aikinimo metodas visuotinai pripasta mas vienu i pagrindini teiss aikinimo metod, taiau jis nra visa apimantis. Kiekvien teiss norm galima aikinti ir kitais metodais: sisteminiu, loginiu, istoriniu ir kitais. Skirtingais metodais aikinant teiss norm, gaunami skirtingi rezultatai. V. Mikelnas mano, kad dl lingvistinio metodo pagrindu gaut rezultat galima nedvejoti tik tada, jeigu taikant kitus metodus jie ne tik nepaneigia mi, bet ir patvirtinami. Sisteminis teiss aikinimas. J lemia sisteminis pai teiss nor m veikimo pobdis. Sisteminis aikinimas reikalauja, kad teiss norm prasm bt atskleidiama naudojantis iniomis apie aiki namos normos loginius ryius, sveik su kitomis teiss normomis. tok aikinim orientuoja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis: Konstitucija yra vientisas [...] aktas." Vadina si, teisingai suprasti konkreios konstitucins normos prasm galima tik aikinant j kartu su kitomis tos paios Konstitucijos normomis. Sisteminiu teiss aikinimu galima nustatyti tokius teiss norm tarpusavio santykius: 1) Interpretuojamos teiss normos lokalizavimas teiss sistemoje, teiss akoje, teiss institute. ia svarbu nustatyti, kokiai teiss akai ar institutui priklauso aikinama norma. Kokio ji pobdio - materialioji ar proceso? Kurios kitos teiss normos su ja logikai susijusios? Pavyzdiui, baudiamosios teiss normos: Eismo taisykli paeidi mas, sukls ymi al", prasm reikia aikinti kreipiantis ir teiss normas, idstytas kitame teiss akte - Keli eismo taisyklse, i kuri paaikja tokio paeidimo pobdis, taip pat reikia aikintis, kas yra ymi ala" (jos svok paprastai apibria CK). Aikinant kodekso specialiosios dalies norm reikia remtis ir bendrja kodekso dalimi.
368

SPECIALIOJI DALIS

Aikinantis interpretuojamos normos juridin gali, reikia nusta tyti tos normos viet ir teiss akt sistemoje - kokia tai norma: konstitucin, ratifikuotos tarptautins sutarties, statymo, statym lydimojo akto; ar Vyriausybs nutarim normos neprietarauja sta tymo normoms, o statymo normos - konstitucinms; ar taikoma norma priimta laikantis galiojani taisykli, ar ji jau sigaliojusi, ar nra formaliai panaikinta, ar ji neprietarauja Konstitucijai ir kitiems statymams. 2) Bendrosios ir specialiosios teiss norm santykis. Isiaikinus normos viet teiss sistemoje, galima nustatyti jos taikymo ribas: kokia ji - bendroji ar specialioji. Kadangi teis yra ne tik elgesio taisykli (norm), bet ir teiss princip sistema, reikia atsivelgti ir konkreios teiss normos santyk su teiss principais. Teiss principas pilietinje teiss sampratoje turi pirmum prie teiss norm, tvirti nani tik paprast elgesio taisykl. Todl teiss principo ir teiss normos prietaravimo atveju pirmenyb yra teikiama teiss prin cipui. 3) Tarptautins teiss pirmumo principas reikalauja, kad esant nacionalins ir tarptautins teiss norm konkurencijai konkreti norma bt aikinama teikiant pirmum tarptautins teiss nor moms. Atitinkamai Europos Sjungos teis turi pirmum prie savo nari nacionalin teis, bet tik toms teisinio reguliavimo sritims, dl kuri buvo susitarta. Sisteminis aikinimas padeda atskleisti teiss norm kolizijas (prietaravimus). Jis ypa svarbus taikant teis pagal statymo ana logij, nes padeda rasti norm, turinio atvilgiu artimiausi konkre iam atvejui. Istorinis teiss aikinimas. iuo b d u teiss normos prasm atskleidiama analizuojant normos ileidimo socialinius, politinius tikslus, slygas, kurioms esant ta norma buvo priimta (apie tai jau kalbta analizuojant teiss teorijos metod). Siekiant io tikslo, svarbu informacijos altinis - teiss akto preambul. ini apie socialinius, politinius normos tikslus interpretatorius gali gauti analizuodamas teiss akt ileidimo dokumentus, pai akt projek tus, taip pat lygindamas interpretuojam teiss norm su analogika panaikinto teiss akto norma. Pavyzdiui, norint suprasti, kodl 1991 m. priimtame Lietuvos Respublikos tautini maum statyme atsirado norma: Administracini teritorini vienet, kuriuose gyvena
369

TEISS TEORIJA

kuri nors tautin mauma, vietos staigose ir organizacijose greta valsty bins kalbos vartojama tos tautins maumos (vietin) kalba [...] minimuose teritoriniuose vienetuose informaciniai uraai greta lietuvi kalbos gali bti ir tautins maumos (vietine) kalba", reikia inoti, kad 4-5 straips niai buvo priimti 1991 m. tragik sausio vyki slygomis ir, siekiant atitraukti kai kuri tautybi Lietuvos gyventojus nuo Lietu vai prieikos Jedinstvos" takos, leista tautini maum kalbas vartoti j gyvenamose vietose kartu su valstybine kalba. Vliau, pasikeitus politinei padiai, priimtas Valstybins kalbos statymas pareigojo vieose valstybs staigose vartoti tik valstybin kalb. Lietuvos Respublikoje vieieji uraai yra valstybine kalba." (1995 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos valstybins kalbos statymo 17 str.) iuo atveju norint isiaikinti, kaip Tautini maum statyme atsirado norm, prietaraujani Konstitucijai ir vliau priimtam statymui, reikia tirti istorines i statym primimo aplinkybes. Loginis teiss aikinimas. Jo atveju logikos dsniai taikomi atski rai nuo kit aikinimo metod, nors apskritai loginis mstymas yra bet kurio aikinimo priemon. ia tiriami (aikinami) ne patys terminai, kaip kalbinio aikinimo atveju, o tais terminais ymimos svokos, reikiniai, j tarpusavio santykiai. Tam atliekami tokie loginiai veiksmai kaip loginis teksto pertvarkymas, prietaraujanio atvejo negalimumo rodymas ir kita. Normos aikinimas ia yra tam tikr teigini, formuluojani normos prasm, teisingumo rodinji mas. Pavyzdiui, prietaraujanio atvejo negalimumas rodinjamas pagal formul: {p > [(ne-p > q) & (ne-q]} > netiesa, kad ne-p. Tarkime, kad reikia rodyti, jog teiss normoje suformuluotas teiginys: mogaus prigimtins teiss kyla i moni tarpusavio santyki, yra teisingas. teigin paymime raide p. Nordami rodyti, kad (p) teisingas, tarkime, jog jis klaidingas: netiesa, kad mogaus prigimtins teiss kyla i tarpusavio santyki (ne-p). Bet jeigu mogaus teiss kyla ne i tarpusavio santyki, tai i to iplaukia kitas teiginys: mogaus prigimtins teiss yra ne socialinis, o gamtinis, biologinis reikinys (q). Taiau empiriniais tyrimais nustatyta, kad teiginys q klaidingas, nes biologinje mogaus prigimtyje ir paioje gamtoje nra teiss. O jei q klaidingas, tai, remiantis loginiu konsekvento neigimo dsniu, teisingoje implikacijoje turi bti klaidingas ir antecedentas (ne-p):

370

SPECIALIOJI DALIS

netiesa, kad mogaus teiss kyla ne i moni tarpusavio santyki (netiesa, kad ne-p). Dvigubas neigimas yra lygus teigimui. Vadinasi, teiginys (p) teisingas, nes jam prietaraujantis teiginys ne-p (mogaus prigimtins teiss kyla ne i moni tarpusavio santyki) klaidingas. Visi ie teiss aikinimo bdai yra tarpusavyje susij ir vienas kit papildo. Todl aikinant teiss normos prasm reikia taikyti visus inomus aikinimo bdus. 1.5 TEISS AIKINIMO RYS Jos nustatomos remiantis vairiais kriterijais. 1) Atsivelgiant tai, kiek tikroji teiss normos prasm sutampa su odine (tekstine) normos iraika, teiss aikinimas yra skirsto mas : a) adekvat; b) pleiamj; ir c) siaurinamj. Adekvatus teiss aikinimas Tai atvejis, kai iaikintas teiss normos turinys (prasm) sutam pa su odine normos iraika (normos raide), pavyzdiui: Tei singum Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai." (Konstitucijos 109 str. 1 d.) Adekvataus teiss norm aikinimo formul: normos raid (tekstas) = normos prasm. Pleiamasis teiss aikinimas Tai toks aikinimas, kai paaikja, kad tikroji normos prasm yra platesn nei teksto prasm. Pavyzdiui, aikinantis, k reikia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio teksto formu luot: teisjai, nagrindami bylas, klauso tik statymo, nustatoma, kad teisjai privalo klausyti ne tik t teiss akt, kurie vadinami statymais, bet ir statym lydimj akt, kad terminas staty mas" ia yra bendras vis teiss akt pavadinimas. iuo atveju isiaikinama, kad tikroji normos prasm yra platesn u jos teksto formuluot. Formul: normos prasm > normos raid (tekstas). Siaurinamasis teiss aikinimas Jis reikia, kad nustatoma, jog tikrasis normos turinys (prasm) siauresnis negu jo teksto formuluot (normos prasm siauresn nei jos raid). Sutuoktini bendrai gyvenant gytas turtas yra j bendroji jungtin nuosavyb (CK 3.88 str.). Bet sutuoktini asme-

371

TEISES TEORIJA

niniai daiktai yra kiekvieno asmenin nuosavyb, nors ir gyta bendrai gyvenant (CK 3.89 str. 3 d.). Tuo pasakoma, kad bendro ji nuosavyb neapima asmenini sutuoktini daikt ir ji ia aikintina siaurinant. Formul: normos prasm < normos raid (tekstas). Negalima pleiant aikinti baigtinio veiksm srao arba siauri nant aikinti veiksm ar subjekt srao, kuris nra baigtinis. Pavyzdiui, negalima pleiant aikinti nakties laiko, nustatyto nuo 22 vai. iki 6 vai., nors jis ir nesutapt su astronominiu nakties laiku. 2) Pagal teiss norm aikinimo subjekt arba teisini padarini reikmingum teiss aikinimas skirstomas oficial ir neoficial. Oficialiam teiss aikinimui bdingi tokie poymiai: 1) oficialiai aikinti teiss normas gali tik kompetentingos (tam turinios galiojimus) valstybs institucijos; 2) toks aikinimas privalomas visiems teiss subjektams ir visada forminamas specialiu dokumentu - interpretaciniu teiss aktu; 3) oficialiu teiss aikinimu siekiama utikrinti vienod teiss nor m supratim ir taikym. Oficialus teiss aikinimas yra autentikas ir deleguotas. Autentikas teiss aikinimas yra toks, kai teiss norm aikina j ileids teiskros subjektas. Lietuvoje oficialus statym aikinimas yra tik autentikas. Konstitucinio Teismo nutarimus irgi gali oficia liai aikinti tik pats Konstitucinis Teismas, nekeisdamas j turinio (Konstitucijos 61 str.). Deleguotas teiss aikinimas yra tada, kai teiss norm aikina ne j ileids, o kitas, specialiai tam galiotas teiskros subjektas. Pavyzdiui, parlamentas galioja Aukiausij Teism aikinti par lamento ileistus statymus (Rusijos praktika). Vyriausyb gali su teikti teis valstybinio socialinio draudimo institucijai aikinti socia linio draudimo biudeto sudarymo ir vykdymo taisykles. Lietuvos Konstitucija ir statymai nenumato deleguoto teiss norm aikinimo. Konstitucinis Teismas ir pagal Konstitucij, ir pagal Konstitucinio Teismo statym ne aikina Konstitucij, o tik sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konstitu cijai [...]" (Konstitucijos 102 str.) Konstitucinio Teismo pateikiamas Konstitucijos aikinimas yra ne savarankikas aktas, o sudedamoji
372

SPECIALIOJI DALIS

Konstitucijos taikymo dalis, t. y. Konstitucinis Teismas aikina Kon stitucij tik sprsdamas dl konkretaus statymo ar kito teiss akto sutikimo su Konstitucija. Aukiausiasis Teismas irgi aikina ne statymus, o tik j taikymo konkreiose bylose praktik priimdamas nutartis. Tokie Aukiausiojo Teismo aikinimai turi ne privalom, o tik rekomendacin reikm: Aukiausiojo Teismo iaikinimus atsivelgia teismai, valstybs ir kitos institucijos, taip pat subjektai, taikydami tuos paius statymus" (Lietuvos Respublikos teism statymo 18 str. 1 d. (1998 m. balandio 8 d. redakcija). Oficialus teiss aikinimas gali bti kazualus ir norminis. Kazual (lot. cflsus - atsitikimas, atvejis) aikinim atlieka teismas, taikydamas konkrei norm konkreioje teismo byloje, jis yra oficialiai privalo mas tik tos konkreios bylos konkretiems subjektams ir jos faktams. Taiau kazualus aikinimas, ypa kai jo subjektai (interpretatoriai) yra auktesns valdios institucijos, gali bti tam tikras aikinimo precedentas, privalomas emesnms valdios institucijoms. Norminis teiss aikinimas yra bendrojo pobdio, skiriamas neri botam atvej ir subjekt skaiiui ir atliekamas tais atvejais, kai teiss normos tekstin iraika neaiki ir pati norma prietaringai taikoma praktikoje. Jis privalomas visiems teiss subjektams, kai ie gyven dina interpretuojam teiss norm. Norminis teiss aikinimas visada forminamas specialiais inter pretaciniais teiss aktais, o kazualus - teiss taikymo aktais. Interpretaciniai teiss aktai paprastai neformuluoja nauj teiss norm, o tik nurodo, kaip reikia suprasti ir gyvendinti galiojanias teiss normas. Neoficialus teiss aikinimas. Jo subjektais yra visi teiss subjektai ir jis nra privalomas. Neoficialus teiss aikinimas yra: a) paprastas; b) kompetentingas; c) mokslinis (doktrininis). Paprasto neoficialaus teiss aikinimo subjektai yra asmenys, netu rintys teisinio isilavinimo. Kompetentingas neoficialus teiss aikinimas - tai teiss norm aikinimas asmen, turini teisin kvalifikacij (advokat, prokuro r, kit teisinink profesional), bet negaliot ito daryti. Mokslinis neoficialus teiss aikinimas yra toks, kurio subjektai teisininkai mokslininkai, aikinantys teiss normas mokslo veikaluo se (monografijose, moksliniuose straipsniuose, teiss akt komenta ruose). J aikinimai nra privalomi.
373

TEISES TEORIJA

Mokslinis aikinimas neprietarauja oficialiam teiss aikinimui. Pastarasis paprastai irgi yra mokslinis, nes remiasi mokslinink rekomendacijomis. Mokslinio aikinimo privalumas yra tas, kad ne tik idstomas interpretuojamos teiss normos prasms supratimas (pagrindiniai poymiai), bet visa tai ir plaiai argumentuojama, pateikiami vairs samprotavimai. Tuo tarpu oficialaus teiss aiki nimo aktuose nurodomi tik pagrindiniai teiss normos prasm apibdinantys teiginiai, daniausiai be argument. Teiss aikinimo kokyb priklauso nuo interpretatoriaus teisins smons, bendrosios kultros. 1.6 TEISS AIKINIMO AKTAI: SVOKA IR RYS Teiss aikinimo akt reikia suprasti kaip veiksm ir kaip teisin dokument, isiaikinimo ir paaikinimo akt. Teiss aikinimo aktai tai oficials, juridikai reikmingi dokumentai, skirti tikrajai teiss normos prasmei (turiniui) atskleisti (nustatyti). Tai viena i teiss akt ri. Bet jie neturi savarankikos reikms ir veikia tik sveikaudami su tais norminiais teiss aktais, kur suformuluotos pagrindins tei ss normos, kurias interpretaciniai aktai aikina. Interpretaciniai teiss aktai priklauso nuo pirmini normini teiss akt, juos aptarnauja ir dalijasi su jais j likimu". Pagal savo iorin form interpretaciniai aktai gali bti raytiniai ir odiniai. Raytiniai turi tam tikr struktr. Juose turi bti nurodoma, kas, kada ileido akt, kuriai teiss akai jis priklauso, kokia teiss norma aikinama, pats aikinimo turinys, nuo kada sigalioja. Konstitucinio Teismo nutarimai yra teiss (Konstitucijos) taikymo aktai ir kartu teiss norm aikinimo (interpretaciniai) aktai. Taiau interpretavimo funkcija, kaip sakyta, ia neturi savarankikos reikms ir yra taikomosios funkcijos sudedamoji dalis. 1.7 AR TEISS AIKINIMAS - TEISKROS AKTAS Teiss aikinimo akt teisinio statuso klausimas glaudiai susijs su aikinimo kompetencija: teiss norm aikinimas yra ir teiskros aktas ar tik techninis veiksmas taikomos normos prasmei suvokti? Tai pagrindin teiss aikinimo koncepcijos problema. iuo klausimu teiss literatroje nra bendros nuomons. Vieni autoriai mano, kad teiss aikinimas nenustato naujos elgesio tai-

374

SPECIALIOJI DALIS

sykls, nepakeiia ir nepanaikina teiss normos. Tai teisins techni kos, o ne teiskros klausimas. Kiti autoriai link teiss aikinimo aktus laikyti ir teiskros aktais. Sprendiant klausim, svarbu tai, kad teisinje valstybje statym leidjas ir teismas yra saistomi tos paios teiss ir jos virenybs. Tai reikia, kad teismas, aikin damas konkrei statymo norm, pareigotas joje atpainti ne tik statym leidjo vali, bet ir teis. Vadinasi, jei statym leidjas konkreioje normoje smoningai ikreipia teisi ir pareig vienov arba neaikiai j formuluoja, tai pirmuoju atveju toki norm taikan tis teismas kreipiasi Konstitucin Teism, kad bt isprstas taikomos normos atitikimo Konstitucij klausimas, antruoju atveju neaikiai formuluojam norm teismas gali aikinimu patikslinti remdamasis demokratine teiss samprata. Aikinant teis siekiama suvokti pozityviosios teiss normos prasm taip, kad teiss normos taikymas reikt ne tik teistum, bet ir teisingum (sutikim su teise). Ne veltui sakoma, kad teisjas, sprsdamas sudting byl, turi elgtis taip, kaip to nort protingas, siningas ir teisingas statym leidjas, veikiantis visuomens, o ne savo asmeniniam arba savo politins ar kitokios grupuots labui" 1 3 3 . Todl statymo aikinimas ir taikymas yra ne mechanikas, o kry binis aktas. Teisinje valstybje, pasak G. Radbrucho, teismas ne tik taiko teis, j kontroliuoja, bet ir kuria nauj teis." (Rechtsphilosophie, 1950. P. 211) Teisjas, kuris aikina statym, jau yra ir teiss krimo dalyvis. Jo hermaneutins valdios galia ne tik ireikia norm, bet ir formuoja, suderina j su teisins tvarkos raida. Teiss aikinimas neperengiant tam tikr rib virsta teiss krimu net ir toje teisinje sistemoje, kur teiss aikinimui oficialiai nepripastama teiskros ad hoc teis. Pavyzdiui, jeigu mirties bausms leistinumas, sakme, po Konstitucinio Teismo iaikinimo virsta mirties bausms draudimu, tai faktikai aikinimu sukuriama nauja to santykio reguliavimo taisykl, kuri atima i valstybs teis nustatyti ir taikyti mirties bausm, nors ne interpretatorius savo aikinimu panaikina i bausms r nustatani norm, bet aiki nimas panaikina tos normos juridin gali. Todl statym leidjui telieka formaliai panaikinti jau teiss aikinimu panaikint teiss norm, kitaip sakant, sankcionuoti Konstitucinio Teismo teiskr.
Mikelnien D., Mikelnas V. Min. veik. P. 70.

375

TEISES TEORIJA

Konstitucinis Teismas, iaikins, kas negali bti nuopelnai Lietu vai" suteikiant asmeniui Lietuvos Respublikos pilietyb iimties tvarka, faktikai pripaino Lietuvos Respublikos pilietybs statymo 16 straipsn, suteikus Prezidentui teiskros teis teikti pilietyb iimties tvarka, praktikai netaikomu. I pozityvistinio etatizmo atjusi nuostata, kad aikinant teis nesukuriama nauja teiss norma, o tik padaroma suprantama statym leidjo valia, iandien jau nra pakankama. Ne statymo, o teiss virenybs slygomis keiiasi statym aikinimo kompetencija: aikinimas tampa tam tikra teiskros ri mi, o teismas - statym leidjo bendradarbiu. Todl nuo io momento teiss normos aikinimas tampa taip pat reikmingas kaip ir teiskra ir dl to turi bti reglamentuojamas. 2. TEISS N O R M G Y V E N D I N I M A S Omnes servi legum sumu, ut liberi esse. Cicero Isiaikinus teiss norm prasm, pereinama prie kito teiss objektyvizavimosi ingsnio - tiesioginio jos reikalavim gyvendinimo, j virtimo socialiniu elgesiu. Teiss teorijos vadovliai teiss gyvendinim danai apibria pernelyg abstrakiai, kaip teisinio reguliavimo iraik, teisje esam reikalavim ir galimybi knijim", dl to neinformatyviai. Jie ivardi ja keturias teiss gyvendinimo formas", jas daniausiai idstydami tokia tvarka: 1) teiss laikymasis; 2) teiss vykdymas; 3) naudo jimasis teise; ir 4) teiss taikymas (S. S. Aleksejevas, F. A. Grigorjevas, A. D. Cerkasovas ir daugelis kit), be tarpusavio ryio, nesiaikindami, nuo kurios formos" teiss norm gyvendinimas turt prasi dti, kaip visos tos formos" siprasmina viena kitos atvilgiu. Teiss gyvendinimo, kaip vientiso proceso, klausimas ia apskritai nekeliamas. Pradedant i teiss gyvendinimo form" rikiuot teiss laiky musi" ir teiss vykdymu" pabriamas pareig pirmumas prie teises nekeliant klausimo, tuo pareig vykdymu asmuo susikuria
Visi esame statym vergai, kad btume laisvi. Ciceronas
376

SPECIALIOJI DALIS

nauj teisi ar gyvendina jau turimas, odiu, pareig vykdymas tiesiogiai nesiejamas su asmens teisi gyvendinimu. i tradicija atjo i totalitarini reim, siekusi tvirtinti ne asmens, o valstybs (valdios) vertybin pirmum, kuris kaip tik ir reikalavo pirmiausia pabrti ne asmens teises, ne teisi ir pareig vienov, o pareigas, nes btent jomis pirmiausia ir yra suinteresuota totalitarin valstyb, kuri kaip tik ir stiprina pats piliei pareig vykdymas. Beje svokos teiss laikymasis" ir teiss vykdymas" logikos poiriu vartotos netiksliai: pavartojus termin teiss laikymasis", bepras mika alia jo vartoti termin teiss vykdymas", nes teiss laiky masis" apima tiek pareig susilaikyti n u o teisei prieing veiksm, tiek pareig atlikti statymo ar sutarties reikalaujamus pozityvius veiksmus (pvz, grinti skol). ias svokas vartoti greta - tai daryti logikos klaid: subordinacijos santykio svokas reikti nuoals santykio svokomis. Priemoni veikti minties padrikum teikia poiris teis kaip subjektini teisi ir pareig vienov. Btent jo logika reika lauja pradti gyvendinti teis ne nuo bet kurios teiss gyvendinimo formos", o nuo naudojimosi teise ir remiantis juo apibrti visas kitas. itaip daryti svarbu todl, kad demokratinje valstybje postu luojamas vertybinis asmens teisi pirmumas prie valstyb. Veikti tai naudotis teismis, o naudotis teismis - tai gyvendinti savo interesus. Vadinasi, veikiantis visuomenje asmuo yra savo teismis teistai besinaudojantis asmuo. O teistai naudotis teismis reikia vykdyti joms proporcingas pareigas. 2.1 TEISS GYVENDINIMO SVOKA Teiss gyvendinimas - tai naudojimasis teiss norm suteiktais ar neudraustais leidimais (teismis) vykdant teises legalizuojanias pareigas, o tam tikrais atvejais reikalaujant ir viej institucij talkos. Tai reikia, kad teiss gyvendinim sudaro trys tarpusavyje susijusios akcijos: 1) naudojimasis teismis; 2) vykdymas t naudo jimsi legalizuojani pareig; 3) viej institucij dalyvavimas, kai vien pareig vykdymo neutenka kuriai nors teisei gyti, jai gyvendinti. Naudojimasis teise - tai atlikimas teiss norm leist arba neudraust veiksm, kuriais teiss subjektai apsaugo, gyvendina savo teistus interesus.
377

TEISS TEORIJA

Kad bt teistas, is naudojimasis teise, sakme, turi bti visuomenje legalizuojamas atitinkam pareig vykdymu; pareig vykdymas iuo atveju suprantamas negatyviai ir pozityviai. a) Negatyviai suprantamas pareig vykdymas - tai toks naudojimasis teismis, kai susilaikoma nuo kito asmens teisei aling veiksm. iuo atveju asmuo naudojasi teismis nepaeisdamas kito asmens teisi - nustatyt draudim: vairuoja automobil, nedarydamas alos kito asmens sveikatai, turtui; eksploatuoja gamykl laikyda masis ekologinio saugumo norm reikalavim. iuo atveju nau dojamasi teise vykdant pasyvi juridin pareig - susilaikoma nuo kito asmens teisms arba apskritai teisinei tvarkai prieing veik. Tokio pareig vykdymo nereikia forminti jokiu teiss aktu - dokumentu. b) Pozityviai suprantamas pareig vykdymas - tai toks naudojimasis teise, kuris reikalauja i teiss turtojo atlikti kito asmens ar organizacijos naudai teigiamus veiksmus siekiant jais legalizuoti savo teis visuome nje ir kartu gyti teis reikalauti, kad tas kitas asmuo" vykdyt ios teiss turtojo naudai grtamsias pareigas. Pavyzdiui, darbininkas, naudodamasis pagal darbo sutart gyta subjektine teise dirbti konkreioje monje, privalo i teis legalizuoti pozityvi veiks m darbdavio naudai atlikimu - gaminti sutart kiek ir sutartos kokybs produkcij ir ios pareigos vykdymo pagrindu gyja teis reikalauti, kad darbdavys sumokt jam u tai sutartyje nustatyt atlyginim. Arba kitas pavyzdys: asmuo, naudodamasis kredito teise, privalo drausmingai mokti kreditoriui procentus, o pasibai gus kredito terminui, grinti pasiskolint sum. i pareig vykdymu pirmu atveju asmuo legalizuoja naudojimsi teise dirbti, antruoju atveju - naudojimsi teise gauti kredit. Kas nesinaudoja teismis, tam nekyla reikalo laikytis statym, atlikti pozityvius ar negatyvius (susilaikymo) veiksmus kit asmen naudai. ios akcijos ikyla kaip slygos, kad naudojimasis teismis bus teistas, nekels grsms kit asmen teisms ir kartu reik abipus visuomens nari keitimsi paslaugomis. Oponuojant nuomo nei dl teiss gyvendinimo kaip proceso, kartais sakoma, kad teiss laikymasis galimas ir be ryio su naudojimusi teise; pavyzdiui, asmuo, sdintis miesto parke ant suoliuko, tik laikosi teiss nepaeidia niekieno interes. ia nes naudojimosi teise. Su tokiu samprotavimu negalima sutikti. Pirmiausia toks asmuo naudojasi
378

SPECIALIOJI DALIS

teise laisv, nes tik naudodamasis tokia teise jis ir gali sdti ten, kur nori. Bet asmuo, sdintis miesto parke ant suoliuko tuo metu, kai privalo bti kariuomens aukimo punkte arba banke mokti mokes ius, grinti kreditoriui skol, neteistai naudojasi savo teise sdti ant suoliuko miesto parke, nes dl i pareig nevykdymo galbt jau turt sdti" kitoje vietoje (negatyvaus teiss taikymo btinyb). Taigi kiekvienas teistas naudojimasis teise galimas tik bdamas susijs su pareig vykdymu abiem pareig reikimosi pavidalais. i priklausomyb galima pavaizduoti taip: TEISS GYVENDINIMAS

Kalbant apie naudojimsi teise, reikia pabrti, kad naudojimasis viena teise nra pagrindas prarasti kit teis 134 , iskyrus tuos atve jus, kai kuri nors teis buvo suteikta asmeniui kaip kompensacija jam negalint pasinaudoti kuria nors pagrindine savo teise. Pavyz diui, asmuo, gaunantis bedarbio paalp, i teis praranda, kai tik ima naudotis teise dirbti, nes teis bedarbio paalp jis buvo gijs kaip kompensacij, nes negaljo pasinaudoti teise dirbti. Problem kyla, kai kompensuojanios teiss supainiojamos (sutapatinamos) su asmens pareig vykdymu gytomis subjektinmis teismis. tai Sei mui 2000 m. gruodio 21 d. primus Valstybini socialinio draudi mo pensij statymo 23 straipsnio norm, pagal kuri buvo apribota dirbani pensinink teis gauti vis senatvs pensij, asmens teis pensij sutapatinta su teise paalp. Naudodamasis teise dirbti, asmuo nepraranda teiss gauti vis senatvs pensij, nes i teis jis gijo vykds kito statymo nustatytas pareigas: gijs reikalaujam darbo sta, mokjs socialinio draudimo mokas ir sulauks atitinTai konstatavo Konstitucinis Teismas 2000 m. birelio 30 d. nutarime: [...] pagal Konstitucij negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kur asmuo, gyvendindamas vien konstitucin teis, netekt galimybs gyvendinti kit konstitucin teis." T pat Konstitucinis Teismas pakartojo 2002 m. lapkriio 25 d. nutarime // Valstybs inios. 2002, Nr. 113-5057. 379
134

TEISES TEORIJA

kamo amiaus. Teisi praradimo, ribojimo pagrindas demokratinje visuomenje yra nevykdymas reikalaujam pareig, iskyrus konsti tucijose ir konvencijose nurodytas iimtis. Bulgarijos Konstitucinis Teismas panaius ribojimus dirbantiems pensininkams 1997 m. pri paino antikonstituciniais (Bulleten on Constitutional Case - Laiv. 1997/3 / edited by Venice Commission). Lietuvos Konstitucinis Teismas tai padar 2002 m. lapkriio 25 d. nutarimu. Teisnumo ir subjektins teiss gyvendinimo skirtumas. Kalbant apie pilieio teisi gyvendinim, reikia skirti teisnumo lygmens teiss ir subjektins teiss gyvendinim. gyvendinti teisnumo lygmens tei s - tai naudotis statymo suteiktu leidimu (teise) veikti - imtis vykdyti pareigas ir itaip susikurti geidiam gr bei gyti j subjektin teis. gyvendinti subjektin teis - tai naudotis gyta teise susikurt konkret gr, legalizuojant naudojimsi atitinkamu pozityvi ir negatyvi pareig vykdymu. Pavyzdiui, naudojimasis subjektin teise (leidimu) vairuoti asmenin automobil legalizuoja mas pareiga nedaryti alos kit asmen teiss saugomam griui (negatyvi pareig vykdymas), eksploatuoti automobil technikai tvarking, turti civilins atsakomybs draudimo paymjim (pozi tyvi pareig vykdymas). Pirmu atveju pareig vykdymas reikalingas teisnumo lygmens teisei paversti subjektin teise (pvz., konstitucinei teisei moksl paversti subjektin teise studijuoti konkreiame universitete), antruo ju atveju - naudojimuisi jau turima (gyta) subjektin teise legalizuo ti. Pirmu atveju pareig vykdymu siekiama susikurti pageidaujam gr, kuriuo bus naudojamasi, antruoju atveju kalbama apie slygas, kurioms esant susikurtu griu bus naudojamasi nepavojingu kitiems monms bdu. Pilieio ir pareigno teisinio statuso gyvendinimo specifika. Pilieio teiss gyvendinimas, kaip sakyta, prasideda nuo naudojimosi teise, o pareigno - nuo pareig vykdymo. itaip yra todl, kad pilieio teisinis statusas yra nustatytas dispozityviai, o pareigno - impera tyviai. Pareigno teisinio statuso (kompetencijos) gyvendinimas tai gaut galiojim gyvendinimas, o galiojimai prasideda pareiga tarnauti bendrai piliei gerovei. Pareigno teiss yra tik leidimai priemons tinkamai atlikti pareig. Pavyzdiui, jei policininko tarny bin pareiga yra sulaikyti nusikaltl, tai norint tinkamai atlikti i pareig policininkui turi bti suteikta ir teis panaudoti tarnybin
380

SPECIALIOJI DALIS

ginkl. Arba prokuroras, gavs ini apie padaryt nusikaltim, privalo (turi pareig) ikelti baudiamj byl, o j ikls turi teis apklausti bet kur su tuo vykiu susijus asmen, sulaikyti tariamj, rinkti atitinkam informacij. ios prokuroro teiss yra priemon tinkamai atlikti pareig - objektyviai itirti vyk, nustatyti nusikal timo sudt, tinkamai parengti byl teisminiam nagrinjimui ir t. t. tai ia yra esminis pilieio teiss ir pareigno teiss skirtumas. Pilietis gali savo teismis naudotis ir gali jomis nesinaudoti, pavyz diui, jis gali kreiptis teism dl savo paeistos teiss, bet gali ir nesikreipti, tuo tarpu pareignas turi naudotis teismis, nes kitaip tinkamai nevykdys pareigos. Bet jei pareignas privalo naudotis teismis, tai gal ia ne teiss, o tik kito tipo pareigos? Deja, pareigno teiss vis dlto yra teiss - tai rodo j alternatyvumas: pareignas tam tikromis aplinkybmis gali pasinaudoti ne ta, bet ir kita teise. Pavyzdiui, tas pats policininkas, siekdamas sulaikyti nusikaltl, nebtinai turi naudotis jam statymo suteikta teise panau doti tarnybin ginkl; atsivelgdamas situacij, jis gali pasinaudoti kita savo teise, pavyzdiui, teise imtis speciali veiksm. is teisi pasirinkimo alternatyvumas ir yra pareigno diskrecijos (nuoiros) turinys: pareignas naudojasi savo teismis remdamasis jam suteikta diskrecijos teise, t. y. savo nuoira rinktis, kuria teise konkreioje pareig vykdymo situacijoje naudotis siekiant kuo tinkamiau atlikti konkrei pareig. Taiau pareigno diskrecijos teiss apimtis gero kai siauresn negu pilieio, nes suvaryta pareigos pirmumo. Vadinasi, pilieio atveju teiss gyvendinimas - tai naudojimasis teismis vykdant atitinkamas pareigas; pareigno atveju - pareig vykdymas naudojantis atitinkamomis teismis, nes pareigno teisi nis statusas - antrinis, skirtas talkinti pilieiams, kai ie gyvendina ir gina savo teises. itaip poiris teis kaip subjektini teisi ir pareig vienov padeda suvokti teiss gyvendinim kaip vientis (gyv) proces sitikinti, kad nra joki, autonomik" teiss gyvendinimo for m " (pati savaime n viena i j negali pretenduoti teiss gyvendinim), o tik naudojimasis teismis vykdant j legalizuojan ias pareigas ir tam naudojimuisi talkinantis ar j ribojantis teiss taikymas. Teiss gyvendinimas - tai ta pati teisi ir pareig vienov, tik funkcionuojanti praktikai. Tai padeda atskleisti (suvokti) mint trij teiss gyvendinimo form" tradicijos prieast - jos metodologinius, politinius pagrin381

TEISES TEORIJA

dus - etatistin teiss samprat ir formalaus statymo virenyb. Tos formos" negali vadintis teiss gyvendinimo formomis jau vien dl to, kad paios savaime jos, kaip sakyta, nra teiss gyvendini mas, jeigu teiss gyvendinim suprasime kaip realios asmens laisvs pltot, kaip skirting interes visuomenje derinim. Juk galimos situacijos, kur pozityviosios teiss reikalavim gyvendini mas gali nereikti asmens teisi gyvendinimo. Pavyzdiui, vykdy mas statym, kurie istorijoje pareigojo baudiaunink neatlygina mai dirbti feodalui, nebuvo baudiauninko teiss gyvendinimas, o tik statym imperatyv gyvendinimas, kurio turinys reik toki statym vykdytojo pavergim. Ne asmens teisi gyvendinimas, o asmens inaudojimas bus ir policininko pareigojimas dirbti neatly ginamus virvalandius. statymo vykdymas (susilaikymo ir pozity viai suprantamo veiksm atlikimo prasme) ia nra priemon asmens teisnum versti subjektine teise ar legalizuoti naudojimsi subjektine teise, nra to naudojimosi suderinimas su kito asmens naudojimusi teise. Tokiomis slygomis mintos teiss gyvendinimo formos" tikrai yra savarankikos teiss" (tiksliau - statym) gyvendinimo formos, kurios gali reikti asmeniui ne savo teiss gyvendinim, o savo teiss paneigim, valstybs vykdomo asmens pavergimo form. Vadinasi, jeigu skelbiama statymo virenyb, tai tos formos" yra statymo reikalavim gyvendinimo formos, o jeigu pripastame teiss virenyb, tai formos" inyksta ir teiss gyvendinimas virsta vientisu procesu - naudojimusi teise vykdant j legalizuojanias pareigas. Poiris teiss gyvendinim kaip proces yra bdingas tik demokratinei visuomenei, kuri skelbia teiss virenyb ir kurios teisinis gyvenimas prasideda mogaus teismis, o pats teiss gyven dinimas suprantamas tik kaip mogaus teisi gyvendinimas. Todl visos kitos svokos, susijusios su teiss gyvendinimu, tokioje visuo menje apibrtinos atsivelgiant santyk su naudojimusi teise. Naudojimasis teismis yra tikslas, o pareig vykdymas abiem savo pavidalais - priemons legalizuoti, gyvendinti tiksl, nes teismis naudojamasi ne alia visuomens, o visuomenje. itaip suprantamas teiss gyvendinimas yra tiesioginis, nes teiss nurodymai ia virsta socialiniais santykiais (praktiniu elgesiu) pai teiss subjekt pastangomis. Demokratinje visuomenje pilie iai ne tik turi teis, bet ir yra skatinami patys gyvendinti savo
382

SPECIALIOJI DALIS

teises laikydamiesi subjektini teisi ir pareig vienovs. Tok pavi dal gyjantis teiss gyvendinimas visada yra abipuss pagarbos iraika ir visuomens nari keitimasis paslaugomis. itaip gyven dinama dauguma mogaus teisi (teiss norm), bet ne visos. 2.2 TEISS TAIKYMAS KAIP VALSTYBS PAGALBA IR KAIP TEISINGUMO VYKDYMAS Pilieiai, kai j pai pastang savo teisms gyvendinti ar apginti nepakanka, turi teis kreiptis pagalbos valstybs institucijas, turin ias valdinius galiojimus, tarp j - ir galiojimus taikyti teiss normas, kad valstyb padt jiems pasinaudoti savo teise arba j apginti paeidimo atveju. itaip susiduriame su nauja teiss gyvendinimo akcija - teiss taikymu 1 3 5 , kuris taip pat siprasmina, tampa btinas tik naudojimo si teise atvilgiu. I santykio su naudojimusi teise paaikja, kad teiss taikymas taip pat gali bti dvejopas: pozityvus ir negatyvus. Pozityviu poiriu teiss taikymas - tai valstybs pagalba asmeniui pasinaudoti pozityviosios teiss jam suteikta ar gyta teise (staigos vadovo sakymas priimti darb asmen padeda iam savo teisnumo lygmens teis dirbti paversti subjektine teise dirbti konkreioje monje; socialins rpybos staigos priimtas sprendimas skirti pen sij padeda konkreiam asmeniui savo teisnumo lygmens teis socialin aprpinim senatvje paversti subjektine teise konkretaus dydio senatvs pensij. Pozityvus teiss taikymas bus ir tuo atveju, kai asmuo kreipiasi valstybs institucijas reikalaudamas apginti arba atkurti paeistas jo teises, pavyzdiui, asmeniui kreipiantis teism su praymu paalinti kit asmen jam daromas klitis naudotis tam tikra teise. ia galiojanti teis taikoma praanio asmens iniciatyva jo teisi gyvendinimo ar apsaugos interesais. Automobilio registravimas keli policijoje reikalingas treij asmen teisms apsaugoti, tai patikrinimas, ar asmuo tok daikt sigijo teistai. 1 5 Teises taikymas paprastai apibriamas pernelyg abstrakiai: Teiss tai 3 kymas- tai praktin tam tikr galiot subjekt veikla, kai teisikai vertinama individuali gyvenimo situacija ir nustatomos teiss subjekt teiss ir pareigos." (Teism praktika. 1998, Nr. 9, p. 50) 383

TEISES TEORIJA

Negatyviu poiriu teiss taikymas - tai teisingumo vykdymas: nega tyviosiomis sankcijomis siaurinimas ar likvidavimas asmens subjektini teisi, kuriomis jis naudojosi nevykdydamas atitinkam pareig. Apibendrinant pasakytina, kad teiss taikymas - tai kompetenting valstybs institucij ar pareign, firm vadov veikla, kuria padedama asmenims savo teisnumo lygmens teises versti subjektinmis, jas apginti paeidimo atveju, arba veikla, kuria yra siaurinamos, likviduojamos asmens subjektins teiss, iam atsisakius vykdyti pareigas, kuriomis jis privaljo legalizuoti visuomenje naudojimsi savo teismis.

384

SPECIALIOJI DALIS

Teis btina taikyti tokiais atvejais: 1) kai teiss norm asmeniui suteiktas leidimas (teisnumas) turti tam tikr gr negali virsti jo subjektine teise be kompetenting valstybs institucij ar pareign dalyvavimo. Pavyzdiui, asmens teisnumo lygmens konstitucin teis moksl gali bti toliau gyvendinama tik jam tapus tam tikros auktosios mokyklos studentu. Todl jai gyvendinti - versti subjektine teise studijuoti konkreioje aukto joje mokykloje- neutenka turti atestat, ilaikyti stojamuosius egzaminus ir laimti konkurs, dar turi bti tos mokyklos rekto riaus sakymas, legalizuojantis tokio asmens gyt subjektine teis studijuoti toje mokykloje. Toks sakymas tampa teisiniu faktu, kuriuo remiantis tarp studento ir auktosios mokyklos bei vals tybs atsiranda administracinis santykis, kurio pagrindu asmuo gyja subjektine teis mokytis konkreioje mokykloje, ta mokykla gyja pareig teikti jam profesin isimokslinim, o valstyb pripainti i io santykio atsiradusias to asmens subjektines teises ir jas ginti j paeidimo atveju. Arba konkreiam asmeniui gali bti mokama pensija tik socialins rpybos staigai primus dl jo teiss taikymo akt (nutarim), kuriuo remiantis tarp pilieio ir valstybs atsiranda teisinis santykis, suteikiantis pilieiui subjek tine teis reikalauti i valstybs konkreios socialinio draudimo sumos, o valstyb pareigojantis toki sum jam mokti; 2) kai kyla ginas, ar konkreiam asmeniui priklauso tam tikra subjektine teis, o gino alys paios negali tuo klausimu susitarti (turto padali jimas ituokos atveju), arba reikia paalinti klitis, trukdanias naudo tis teismis, garantuoti tinkam teisini pareig vykdym (kelio perka simas, trukdantis asmeniui vaiuoti savo sodyb); 3) kai reikia oficialiai nustatyti buvim ar nebuvim konkrei fakt ir pripainti juos juridikai reikmingais. Pavyzdiui, tik teismas, priimdamas nutart, gali pripainti piliet mirusiu arba neinia kur esaniu; 4) kai visuomeninis santykis dl visuomeninio ar asmeninio reikmingumo turi bti patvirtintas valstybs institucij siekiant patikrinti jo teistu m (kandidato Seimo narius registracija Vyriausiojoje rinkim komisijoje (patikrinimas, ar jis turi teis balotiruotis); autotrans porto priemons registracija Keli policijoje (patikrinimas, ar transporto priemon sigyta teistai); namo pirkimo-pardavimo sutarties notarinis patvirtinimas (patikrinimas, ar namas nra aretuotas, ustatytas siekiant garantuoti finansin sipareigojim
385

TEISS TEORIJA

ir kt.). Tai kyla i valstybei Konstitucijos nustatytos pareigos garantuoti, kad vienas asmuo naudojasi teismis nesiaurindamas kito asmens teisi; 5) kai reikia pareigoti teiss subjektus, besinaudojanius subjektinmis teismis, vykdyti i io naudojimosi (statymo ar sutari) kylanias pareigas kit asmen naudai (pvz., pareigoti skolinink grinti skol, atlyginti padaryt al) arba kai reikia teiss paeidimo atveju apriboti teiss paeidjo subjektines teises - vykdyti teisingum; 6) kai reikia valstybs vardu paskatinti tam tikr visuomenei nauding elges (asmens apdovanojimas, laikinas atleidimas nuo tam tikros ries mokesi ir t. t.).
TEISS NORM TAIKYMO POYMIAI

1) Taikydama teis, valstyb vykdo tokias funkcijas: a) padeda pilieiams gyvendinti savo teises; b) saugo jas nuo paeidimo, o paeidus padeda jas atkurti; c) organizuoja teisini nurodym vykdym; d) individua lizuoja asmens teisin status visuomenje, nustatyt bendruoju teisiniu reguliavimu. Tai reikia, kad teiss taikymas yra tas bdas, kuriuo valstyb antr kart sugrta" teis: pirm kart kaip teiskros, antr - kaip asmens teisi gyvendinimo pagelbjimo, apsau gos ar teisingumo vykdymo subjektas. 2) Teiss normos taikomos vis teiss subjekt gerovs interesais. Teiss taikymo tikslas - garantuoti tiek pavienio asmens, tiek vis visuomens nari interesus. Ginant vieno asmens teises, neturi bti paeidiamos kito asmens teiss. Tai esminis kiekvieno teiss taikymo principas, kuris daro teiss taikym itin atsakinga, sudtinga ir auktos kvalifikacijos reikalaujania akcija. Asmens teisi siaurinimas vykdant teisingum - mainant teiss paeid jo teises iki jo paties susimaint pareig lygio nra jo teisi paeidimas. statym taikymas taikanios institucijos ar pareig no interesais draudiamas, nes tai bt piktnaudiavimas tarny ba, korupcija ar kitoks tarnybini galiojim paeidimas. 3) Teiss taikymo subjektai daniausiai yra valstybs institucijos (teismai, prokuratra, policija, arbitraai, vairios valdymo institucijos, inspekcijos) ir pareignai, turintys tam specialius galiojimus (kompe tencij) valstybs vardu duoti kitiems asmenims, institucijoms privalo mus paliepimus, teistai varyti kito asmens teises. Pilieiai, neturin tys toki galiojim, nra teiss taikymo subjektai.
386

SPECIALIOJI DALIS

Bet tai nereikia, kad pilieiai apskritai neturi teiss dalyvauti taikant teis ar bent sudarant operatyvines slygas jai taikyti. Pilieio teis dalyvauti taikant statymus iplaukia i jo bendro sios teiss gyventi bendruomenje, saugiai jaustis joje ir i pareigos kartu su kitais pilieiais kurti saugum. Pilietis, kuris laikosi statym, turi teis reikalauti, kad ir kiti pilieiai elgtsi teistai. Todl bendra Konstitucijos ir statym dvasia, suteikianti pilieiui teis aktyviai ginti savo teises, suteikia jam teis ir spti ar sulaikyti bet kur asmen, darant teiss paeidim, nors tas paeidimas tiesiogiai ir nebt nukreiptas prie jo teises. Taiau tok paeidj sulaiks pilietis privalo j nedelsdamas perduoti atitinkamoms teissaugos institucijoms (judjimas Stabdyk nusi kalstamum"). statymas ne tik leidia pilieiams dalyvauti tai kant statymus, bet tam tikrais atvejais juos tam ir skatina (premijavimas u pagalb atskleidiant nusikaltim) arba net pareigoja, pavyzdiui, BK numato baudiamj atsakomyb u nepraneim apie inom labai sunk nusikaltim (238 str.) arba u kai kuri ri nusikaltim slpim (237 str.). Demokratinje visuomenje inyksta i totalitarini reim atjusi neigiama skundimo" svoka. Skundimas" - dabar btina teiss viepata vimo slyga, kuri kuriant dalyvauja patys pilieiai. Tai reikia, kad pilieio teis dalyvauti taikant statymus yra apribota sudarymu operatyvini prielaid ukirsti keli teiss paeidimams, iaikinti ir sulaikyti teiss paeidjus. Jie gali dalyvauti ir esant kitoms teiss taikymo stadijoms (vykstant teisminiam bylos nagrinjimui) kaip liudytojai, prisiekusij teis mo nariai arba kaip buvusieji liaudies tarjai". Demokratinje visuomenje kai kuriose socialini santyki (darbo santyki) srityse teiss taikymo subjektai gali bti ir privai staig vadovai (privaios firmos vadovo sakymas priimti darbuo toj darb arba atleisti j i darbo, taip pat vairius darbuotoj skatinimas, kai jis forminamas firmos vadovo sakymu). 4) Teiss norm taikymas yra veikla, skirta individualiems, valdiniams teisiniams paliepimams pareikti. Valdinis j pobdis rodo, kad tokie paliepimai privalomi ir prireikus garantuojami valstybs prievarta. 5) Teiss norm taikymas yra krybin veikla. Tai reikia, kad valsty bs institucijos ir pareignai privalo ne formaliai, o krybikai taikyti teis: parinkti kuo tinkamesnius pagalbos asmeniui gy387

TEISES TEORIJA

vendinti savo teises bdus, vengti biurokratizmo arba imtis veiksming teisinio poveikio priemoni, kai reikia apginti as mens teises, gyvendinti teisingum. 6) Teiss normos taikomos remiantis specialiomis teisinmis procedromis, kurias nustato proceso teiss normos. Jos nurodo, kurios valsty bs institucijos turi pareig tai daryti ir kokiu b d u daryti.
2.2.1 TEISS TAIKYMO STADIJOS

Bendrj teiss norm taikymas yra vientisas, bet sudtingas indi vidualus teisinis reguliavimas, apimantis kelis tarpsnius. 1) Faktini teisins bylos aplinkybi nustatymas ir j analiz. Teiss taikymas remiasi konkrei gyvenimo aplinkybi, kurios sudaro faktin bylos pagrind, nustatymu ir visokeriopu j ityrimu. Reikalaujama nustatyti ne apskritai visas, o tik juridin reikm turinias, t. y. galinias paveikti veikos teisin kvalifikavim ir poveikio priemons parinkim, bylos aplinkybes (vis aplinkybi nustatinjimas vilkint bylos nagrinjim ir ksintsi nukent jusiojo teises); taip pat btina atskleisti veikos padarymo tikslus, motyvus, prieastin veikos ir jos sukelt padarini ry. ia stadija pasiekiamas faktinis teiss taikymo pagrstumas. ia konstatuojama, buvo ar ne teiss paeidimo faktas, ar vykdytos slygos, suteikianios pagrind subjektinei teisei atsirasti, ir kita. Teiss taikymo aktas pagrstas, jeigu yra nustatytos visos teisiniu poiriu reikmingos bylos aplinkybs (objektyvioji tiesa", arba visikas teiss norm taikanio pareigno ar institucijos sitikini mas dl toki fakt ir aplinkybi buvimo). Tai prielaida priimti byloje teising sprendim. 2) Teisinis nustatyt faktini bylos aplinkybi (veikos) vertinimas (kva lifikavimas). Tai parinkimas konkreios teiss normos ir poveikio priemons (sankcijos), atitinkani nustatytas bylos aplinkybes. 3) Teiss normos aikinimas (apie j jau kalbta). 4) Sprendimo teisinje byloje primimas, pagrindimas ir idstymas teiss norm taikymo akte. Tai baigiamoji teiss taikymo stadija. Ankstes ns stadijos, palyginti su ja, yra parengiamosios. ioje stadijoje taikomos teiss normos galia ipleiama konkreiam faktui, kon kretiems asmenims, tiems asmenims nustatomos konkreios teiss ir pareigos. Primus sprendim teiss norma gyja individual valdin pobd.
388

SPECIALIOJI DALIS

2.2.2 TEISS TAIKYMO PRINCIPAI a) Kvalifikuodami konkrei veik, pareignas ar institucija pirmiau sia nustato, kuri teiss aka reguliuoja panaius santykius ir kuri tos akos norma apima nagrinjam gyvenimo vyk (teisin fakt). b) Patikrinama, ar pasirinkta taikyti teiss norma galioja laiko atvilgiu: ar ji galiojo darant veik, ar ji galioja nagrinjant byl (sprendiant gin), ar ji galioja teritorijoje, kur nagrinjama byla, ar ji galioja asmenims, kurie yra nagrinjamo teisinio santykio subjektai. c) statymas atgal netaikomas (negalioja) 136 , iskyrus inomus atve jus baudiamojoje principas taikomas ir administracinje civilinje teisje. teisje. Kiek kitaip is Naujas statymas galioja

1 6 principas statymas atgal negalioja" praktikoje nelengvai atpastamas, ypa kai 3 asmuo, siekiantis tam tikros subjektins teiss, vykdo visas jai gyti reikalingas pareigas, nustatytas tuo metu galiojusio statymo. Taiau prie valstybs institucijai forminant i pareig vykdymu gyt teis, priimamas naujas statymas, kuris tai paiai teisei gyti nustato papildomas pareigas, tarp j ir tokias, kuri tas asmuo objektyviai nepajgus vykdyti. Tokia padtis susidar Lietuvoje paalinus Prezident R. Paks i prezidento pareig remiantis apkaltos procesu ir jam pareikus vali kandidatuoti preziden tus 2004 m. birelio 13 d. vykstaniuose Lietuvos Respublikos Prezidento rinki muose. Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkim komisija, vadovaudamasi tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymu, 2004 m. balandio 22 d. prim sprendim iduoti R. Paksui rinkj para rinkimo lapus su jo vardu ir pavarde ir itaip pripaino, kad R. Paksas atitinka kandidatams Lietuvos Respublikos prezidentus keliamus Konstitucijos ir Prezidento rinkim statymo reikalavimus. 2004 m. gegus 4 d. R. Paksas pristat Vyriausiajai rinki m komisijai 27 412 j remiani rinkj para (vietoj Konstitucijos 79 straipsnio reikalaujam 20 tkst.), t. y. vykd paskutin pareig, suteikiani jam subjektin teis bti kandidatu Lietuvos Respublikos prezidentus. Taiau Vyriausiajai rinkim komisijai nebaigus tikrinti R. Pakso pristatyt rinkj para tikrumo ir neprimus sprendimo dl jo registravimo kandidatu Lietuvos Respublikos prezidentus, Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. gegus 4 d. prim Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 2 straipsnio 2 dalies patais (sigaliojo gegus 5 d.), kuri neleidia asmeniui, apkaltos bdu paalintam i prezidento pareig, penkerius metus kandidatuoti Lietuvos Respublikos prezidentus. Vado vaudamasi ia pataisa, Vyriausioji rinkim komisija 2004 m. gegus 7 d. prim sprendim neregistruoti R. Pakso kandidatu Lietuvos Respublikos prezidentus. Ar iuo atveju nepaeistas statymo atgal negaliojimo principas? Kokiu principu reikt vadovautis, kad bt galima pasitikrinti, ar konkreiu atveju yra paeidiamas statymo atgal negaliojimo principas? Toks pasitikrinimo principas, matyt, turt bti pareig pageidaujamai teisei gyti vykdymas, nes teisinje 389

TEISES TEORIJA

atgal toms teisms ir pareigoms, kurios atsirado prie j priimant, bet gyvendinamos primus nauj statym. Sis principas nusta tytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, siga liojimo ir gyvendinimo statyme: Esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso sigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisms ir pareigoms bei teisinms situacijoms, kurios atsiranda jam sigaliojus, taip pat toms teisms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki io kodekso sigaliojimo, bet gyvendina mos jam sigaliojus." (4 str. 2 d.). d) Netaikomas statymas ar kitas teiss aktas, kurio prietaravimas Konstitucijai ar statymui yra oficialiai pripaintas Konstitucinio Teismo nutarimu ar Administracinio teismo sprendimu. valstybje pagrindinis altinis gyti subjektin teis yra atitinkam pareig vyk dymas; valstybs institucijoms pavesta tik konstatuoti (patikrinti), ar vykdytos visos statymo reikalaujamos pareigos, ir tuo remiantis juridikai forminti (oficialiai pripainti) asmens gyt subjektin teis. is principas iplaukia i bendresnio teisi ir pareig vienovs, arba teist lkesi, principo: jei asmuo vykd visas galiojusio statymo nustatytas pareigas tam tikrai subjektinei teisei gyti, tai pripaintina, kad toki teis asmuo faktikai jau gijo, nors konkreti valstybs institucija ir nespjo iki sigaliojant naujam statymui oficialiai forminti pareig vykdymu gytos subjektins teiss. Juridinis gytos subjektins teiss forminimas (pripainimas) valstybs institucijoje tra formalus dalykas, nes galiojusiu statymu valstyb buvo sipareigojusi: jei tik asmuo vykdys tuo metu galiojusio statymo nustatytas pareigas, tai ji (valstyb) pripains atitinkam jo subjektin teis. ioje byloje R. Paksas, prie sigaliojant statymo pataisai, buvo vykds visas Konstitucijos ir Prezidento rinkim statymo kandidatams Lietuvos Respublikos prezidentus nustatytas pareigas. Todl Vyriausioji rinkim komisija, taikydama statymo patais po to, kai R. Paksas vykd galiojusio statymo jam nustatytas pareigas siekiamai teisei gyti, taik statym atgal, t. y. paneig io asmens teistai vykdyt pareig teisinius padarinius - faktikai gyt teis bti regist ruotam kandidatu Lietuvos Respublikos prezidentus, ir paeid kelis teisins valstybs principus: 1) teisi ir pareig vienovs, arba teist lkesi, princip: asmuo vykds galiojusio statymo nustatytas pareigas, turi teist pagrind tiktis, kad susikr jomis garantuot tam tikr subjektin teis, kuri valstyb privalo pripainti; prieingu atveju paneigiamas statymo autoritetas ir atveriamas kelias valstybs institucijoms paeisti piliei teises; 2) princip: valstybs staigos tarnauja monms" (Konstitucijos 5 str.), kuris teigia, kad jei pareig vykdymu pilietis gijo subjektin teis, tai valstybs atsisakymas j pripainti atgal taikant nauj statym reikia atsisakym tarnauti monms ir prisipainim, jog subjektins teises 390

SPECIALIOJI DALIS

e) Netaikomi statymai, prietaraujantys Lietuvos Respublikos ratifi kuotoms tarptautinms sutartims. f) Netaikoma priimta, bet nesigaliojusi teiss norma. g) Taikoma tik autentiko teksto teiss norma. Autentikas tekstas yra oficialus teiss norm akto, paskelbto oficialiame leidinyje, tekstas. Tokie leidiniai Lietuvoje yra Valstybs inios", kodeksai, gali bti pripainti ir kiti leidiniai, apie kuriuos kalbta aptariant teiss akt sisteminim. h) Kai ta pati socialin situacija yra reguliuojama keli viena kitai prietaraujani ar konkuruojani teiss norm, tokia prieprie a alinama pagal teiss norm kolizijos arba konkurencijos taisykles. pilieiai faktikai gyja ne tiek pareig vykdymu, kiek valstybs valdios malone; 3) teiss virenybs princip. Teisin valstyb pripasta ne statymo, o teiss virenyb; i reikalauja pirmum teikti turiningumui (realiai mogaus teisi apsaugai), o ne formalizmui. Turinio pirmumas iuo atveju reikia, kad pareig vykdymas siekiamai teisei gyti yra svarbesnis u formal fakt, ar prie sigaliojant naujam statymui valstybs institucija buvo suspjusi asmens faktikai gyt teis juridikai forminti (priimti sprendim dl asmens registravimo kandidatu Lietuvos Respublikos prezidentus). princip patvirtina ir naujasis CK, pareigojantis teismus vadovautis teisingumo, protingumo ir siningumo principais (1.5 str. 3 p.), kurie kaip tik ir yra turiningieji principai. Pilietis, praddamas vykdyti pareigas teisinje valstybje, turi teis i karto inoti ne kai kurias, o visas i jo reikalaujamas pareigas, reikalingas valstybs pripastamai subjektinei teisei susikurti. Tai reikalinga tam, kad asmuo, dar prie praddamas vykdyti pareigas, galt apsisprsti, ar pajgs vykdyti visas i jo reikalaujamas pareigas. Prieingu atveju gali paaikti, kad kai kuri pareig jis objektyviai negali vykdyti ir dl to jau vykdytos pareigos taps beprasmiku teiss siekianio asmens varginimu, jo orumo eminimu. Tai gali paeisti ir tokio asmens nuosavybs teis, nes gali paaikti, kad jis vykd pareigas, kurias naujasis statymas jau laiko nepakankamomis pageidaujamai teisei gyti, o papildomai reikalaujam pareig jis objektyviai negali vykdyti ir dl to patyr nereikaling turtini nuostoli: tokiu atveju valstyb nesant asmens kalts sumaino (sunaikino) dal pilieio nuosavybs ir itaip paeid nuosavybs nelieiamumo ir racionalaus jos panaudojimo princip. Vadinasi, naujo statymo taikymas asmeniui po to, kai jis pradjo vykdyti arba jau vykd iki tol galiojusio statymo nustatytas pareigas pageidaujamai teisei gyti, yra statymo taikymas atgal ir dl to vertintinas kaip kompleksinis asmens konstitucini teisi paeidimas. Taikant statym atgal, teis veriama, I I. Bermano odiais tariant, politins valdios tarnaite". 391

TEISES TEORIJA

i)

Teiss taikymo subjektas, priimdamas teiss taikymo akt, neturi viryti jam suteikt galiojim (kompetencijos). io principo nesi laikant, padaromas teiss paeidimas, vadinamas ultra virs (lot. daugiau, negu leidia jgos). Galimi trys suteiktos kompetencijos virijimo (paeidimo) pavidalai: 1. Substantive ultra virs - esminis galiojim virijimas, kai teiss taikymo subjektas prim sprendim klausimu, kuris nepri klauso jo kompetencijai (pvz., Vyriausyb prim nutarim, kuriuo nustat nuosavybs grinimo slygas, kai is klausi mas gali bti reglamentuojamas tik statymo, o statym primimas - Seimo kompetencija). 2. Procedrai ultra virs - procedrini galiojim virijimas: teiss taikymo subjektas priima sprendim (teiss taikymo akt) paeisdamas jo primimo procedras (slygas), pavyz diui, staigos vadovas, neskelbdamas konkurso, ileidia sa kym priimti asmen pareigas, kurioms eiti statymas reika lauja rengti vie konkurs. 3. Abuse of pozver - piktnaudiavimas galiojimais (tarnyba). Piktnaudiavimas tarnybine padtimi - tai tokie pareigno veiksmai arba neveikimas, kai tarnybin padtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal statymus bei kitus teiss aktus, arba savanaudikais tikslais ar dl kitoki asmenini paskat, taip pat tokie pareigno veiksmai, kai virijami suteikti galiojimai ar savivaliaujama." Kita piktnaudiavimo tarnyba (galiojimais) forma yra biurokratizmas. Tai tokia pareign veikla, kai, uuot sprendus reikalus i esms, sistemingai laikomasi nereikaling ar igalvot formalum, nepagrstai atsisakoma sprsti inyboms pavaldius dalykus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas, kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmen apie jo teises, smoningai pateikiamas klaidinantis ar netinka mas patarimas) ir t. t. (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus statymas // Valstybs inios. 1998, Nr. 110-3024)

Teiss taikymo akto konkreioje byloje primimas yra teisinis faktas - pagrindas atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti kitiems teisi niams santykiams. Pagrstai ir teistai priimtas teiss taikymo aktas utikrina teis tum, saugo piliei teises, ugdo pagarb statymui ir pasitikjim teissaugos institucijomis.
392

SPECIALIOJI DALIS

Teiss taikymo subjektai yra valstybs institucijos, privai firm vadovai pagal jiems suteikt kompetencij.
2.2.3 TEISS TAIKYMO AKTAI IR J RYS

Oficiali teiss taikymo forma yra teiss taikymo aktai. Tai kompeten ting valstybs institucij, pareign ar privai firm vadov sprendimai, priimti vykdant statym ir remiantis statymu. Jiems bdingi tokie poymiai: 1) Teiss taikymo aktai priimami remiantis statymu (arba teise) ir skirti jam gyvendinti. 2) Teiss taikymo aktuose yra ireiktas privalomas valstybs palie pimas, kuris bendrj teiss norm pagrindu nustato konkretaus santykio dalyviams individualias teises ir pareigas. 3) Teiss taikymo aktai turi statymo nustatyt form (Konstitucinio Teismo nutarimas, teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis, Ke li policijos pareigno nutarimas skirti keli eismo taisykli paeidjui pinigin nuobaud ir kt.). 4) Teiss taikymo aktai skirti bendrajam teisiniam reguliavimui individualizuoti, t. y. derinti konkrei asmen subjektinms teisms ir pareigoms atsivelgiant j elges konkrei teiss norm atvilgiu. Todl teiss taikymo aktas reguliuoja ne visuo menini santyki r, o pavien, konkret santyk. Juo konkretinamas asmen teisinis statusas, legalizuojant kai kurias paties asmens gytas teises (asmens nuosavybs teise sigytos auto transporto priemons registracija, auktosios mokyklos baigimo diplomo asmeniui idavimas ir kt.), arba vykdomas teisingumas (susiaurinamos, likviduojamos asmens teiss, kuriomis is nau dojosi nevykdydamas atitinkam pareig). Pavyzdiui, teismas priimdamas apkaltinamj nuosprend susiaurina asmens ben druoju teisiniu reguliavimu jam pripaintas teises tiek, kiek jis atsisak vykdyti pareigas, kuriomis privaljo legalizuoti naudo jimsi tomis teismis. 5) Teiss taikymo aktai tik todl privalomi, kad jie yra statymo galios (paliepim) peradresavimas", taikymas konkretiems asme nims ir konkreioms situacijoms. Teiss taikymo aktus priima beveik visos valstybs institucijos visose visuomeninio gyvenimo srityse, o kai kuriose srityse (darbo
393

TEISES TEORIJA

santyki) - ir privai firm vadovai. Todl ie aktai gali bti klasifikuojami paiu vairiausiu pagrindu: 1) Pagal priimanius subjektus skirstomi : a) atstovaujamosios val dios (Seimo); b) valstybs vadovo - Prezidento; c) Vyriausybs; d) teismo; e) prokuratros, valstybs kontrols, kit valstybs institucij teiss taikymo aktus. 2) Pagal teisinio reguliavimo objekt, arba akin priklausomyb, skirs tomi : a) konstitucinius (Konstitucinio Teismo nutarimai); b) ad ministracinius (Administracinio teismo, kit valstybs institucij, pareign aktus); c) baudiamuosius (teismo nuosprendiai), ci vilinius (teismo sprendimai, priimti civilinje byloje) ir kitus. 3) Pagal galiojim laiko atvilgiu skirstomi vienkartinio galiojimo (baudos skyrimas) ir trunkamojo galiojimo (santuokos registravi mas, pensijos skyrimas ir kt.). 4) Pagal iraikos form - aktus dokumentus ir aktus veiksmus. a) Teiss taikymo aktai dokumentai - tai kompetentingos institucijos sprendimai, idstyti ratu. Jie gali bti vadinami sakais, nuta rimais, sakymais, protokolais, nuosprendiais, sprendimais, nurodymais ir t. t. b) Teiss taikymo aktai veiksmai skirstomi odinius ir konkliudentinius. odiniai aktai veiksmai - tai odiniai institucijos vadovo nurodymai, duodami pavaldiniams. Konkliudentiniai teiss taiky mo aktai veiksmai ireikiami tam tikrais suderintais veiksmais (gestais), aikiai skelbianiais teiss taikymo subjekto sprendi m (keli eismo reguliuotojo gestai, rodantys vairuotojui sustoti, laivo turmano signal kalba"). Tiek aktai dokumentai, tiek aktai veiksmai yra privalomi ir sukelia juridini padarini. Pavyzdiui, vairuotojas, nepakluss ke li eismo reguliuotojo gestui, baudiamas kaip u eismo taisykls paeidim.
2.2.4 TEISS TAIKYMO AKTO STRUKTRA

Teiss taikymo akt struktra nra vienoda. Ji priklauso nuo akto ries. Sudtingesni teiss taikymo akt (teismo sprendim, nuosp rendi) struktra yra tokia: 1) anga. Joje nurodoma subjektas, prims teiss taikymo akt, akto pavadinimas, primimo vieta, laikas, adresatas.
394

SPECIALIOJI DALIS

2) Konstatuojamoji (apraomoji) dalis. Joje idstomos faktins bylos aplinkybs (apraomas teiss paeidimas, iekinio esm ar kitas teiss akto objektas). 3) Motyvuojamoji dalis. Joje nurodomas priimamo teiss taikymo akto pagrstumas (kokiais rodymais ir kokia konkreia teiss norma remiantis jis priimamas). 4) Rezoliucin dalis. ia idstomas teisins bylos sprendimo turinys (baudiamojoje ar administracinje byloje nurodoma konkreti po veikio priemon, civilinje byloje - turto likimas, aliment dydis ir kt.). 5) Baigiamoji dalis. Teiss taikymo akt dokument pasirao j pri ms pareignas. Iki siuniamas vykdyti, toks aktas dokumentas patvirtinamas tos institucijos antspaudu. Valstybs valdymo institucij priimami teiss taikymo aktai kai kuri i ia mint rekvizit gali neturti. Juose gali bti tik rezoliucin dalis.
2.2.5 TEISS SPRAGOS, J A L I N I M A S TAIKANT STATYMO AR TEISS ANALOGIJ

Taikant teiss norm aktus, gali paaikti situacij, aplinkybi, reikming asmens teisi saugai, bet nepatekusi teisinio regulia vimo statymais srit. itoks teiss normos nebuvimas vadinamas teisinio reguliavimo spraga, arba teisiniu vakuumu". Tokias spra gas tiksliau bt vadinti ne teiss, o statymo spragomis, nes teiss sprag, jeigu teise laikysime ne tik pozityvij teis, negali bti. Teis, kaip subjektini teisi ir pareig vienov, demokratinje visuomenje galioja visur ir visada kaip bendra moni sugyvenimo nuostata, pareigojanti reguliuoti socialinius santykius vis asmen lygybs, vienodo j teisi branginimo ir kitais poiriais. Tuo tarpu statymas yra istorikai konkreti ir dl to ribota socialini santyki reguliavimo priemon. Reguliuojant socialinius santykius statymais, anksiau ar vliau vienoje ar kitoje teisinio reguliavimo srityje turi atsirasti sprag, nes statym leidjas negali i anksto numatyti vis teisinio reguliavimo reikaling socialini santyki modifikacij, ku ri atsiras ateityje. Toki sprag atsiradim lemia ir teisinio regulia vimo technikos (teksto) netobulumas. Todl bdo ivengti reguliavimo statymais sprag nra, gali bti tik operatyvaus j alinimo bdai. Vienas i j - reikiamos teiss
395

TEISES TEORIJA

normos ar j grups sukrimas laiku. Bet tai nra greitas ir lengvas darbas, nes teiskra, kaip matme, yra sudtingas ir ilgas procesas. Tuo tarpu teismas ir kitos valstybs institucijos, taikanios teiss normas, negali atsisakyti sprsti konkreios bylos, jei yra paeistos mogaus teiss, teisindamiesi atitinkamos statymo normos nebuvi mu, ir laukti, kol tokia norma bus priimta. Todl visuomenin santyk, kurio nereguliuoja galiojanios staty mo normos, gali reguliuoti remiantis statymo arba teiss analogija teismo sukurta norma. Analogija yra loginio samprotavimo metodas, kai nustaius, kad sutampa kai kurie dviej objekt poymiai, daroma tiktina ivada, jog sutampa ir kiti j poymiai. statymo analogija. Ji taikoma, kai nra statymo normos, reguliuo janios nagrinjam konkret gyvenimo atvej, bet yra norma, regu liuojanti j panaius atvejus. Pavyzdiui, tam tikru laiku nebuvo baudiamosios normos, numatanios baudiamj atsakomyb u grobstym bankuose laikom indli neteistai naudojantis kompiu terinio tinklo informacija. Taiau yra statymo norma, nustatanti baudiamj atsakomyb u svetimos nuosavybs grobstym kito kiais bdais. ia esminis dalykas - ne tiek ksinimosi bdas, kiek padaryta ala privaiai nuosavybei, kurios nelieiamum visais atvejais garantuoja Konstitucija, o baudiamieji statymai baudia tik u Konstitucijos nustatyt draudim paeidim tokiu bdu, kuris apraytas baudiamajame statyme. Tokia padtis buvo susi klosiusi pastarajame deimtmetyje Jungtinse Amerikos Valstijose. ios alies BK nebuvo aprayti nuosavybs grobstymo bdai nau dojantis slapta kompiuterine informacija (baudimo spraga), bet buvo bendras Konstitucijos draudimas ksintis privai nuosavyb. Todl JAV teismai tokius nuosavybs grobstytojus m bausti kur dami teismo precedent. Jie vadovavosi dviem teisiniais pagrindais: 1) Konstitucijos nuostata, kad nuosavyb nelieiama" (ji draudia ksintis privai nuosavyb bet kuriuo bdu, taip pat neteistai pasinaudojant kompiuterine informacija); ir 2) baudiamj staty m analogija, kuri leido teismui parinkti konkrei bausms r ir pobd atsivelgiant tai, kaip u panaios apimties alos padary m privaiai nuosavybei baudia kiti BK straipsniai ir koks yra kompiuterinio ksinimosi nuosavyb pavojingumo visuomenei laipsnis.

396

SPECIALIOJI DALIS

Teiss analogija. Ji taikoma, kai statymuose nra reikiamos teiss normos, reguliuojanios aptariam atvej, ir negalima taikyti staty mo analogijos. Tada teisin byla sprendiama remiantis bendrja teiss esme - teisi ir pareig vienove ir j konkretinaniais princi pais: vis piliei lygybs statymui, vis subjektini teisi santyki numo, socialinio kompromiso, niekas negali naudotis teismis, ne vykdydamas joms proporcing pareig, iskyrus tuos atvejus, kai visuomen oficialiai atleidia nuo toki pareig vykdymo, ir kitais. ie principai yra tvirtinami konstitucijose ir i esms telpa normojeprincipe: naudodamasis savo teismis, asmuo privalo nevaryti kito asmens teisi. Daugelyje roman-german teiss tradicijos ali, taip pat Lietu voje, draudiama vadovautis tiek statymo, tiek teiss analogija traukiant asmen baudiamojon ar administracinn atsakomybn. Bet draudim demokratinje visuomenje sunku pagrsti. Nors Lietuvos Respublikos BK tiesiai nekalba apie analogijos neleistinu m baudiamojoje teisje, bet tas draudimas pasakytas kitais o diais: Asmuo atsako pagal kodeks tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo udrausta baudiamojo statymo, galiojusio nusikaltamos veikos padarymo metu." (BK 2 str. 1 d.) Panaiai kalbama ir ATPK 7 straipsnio 1 dalyje. i nuostata atjo i jau mintos tradicijos, kad baudiamasis statymas draudia veikas". Veikas, sakme, draudia ne baudia mosios, o reguliacins teiss normos. Reguliacin norma, drausdama kuri nors veik, pareigoja bausti j padariusj kaskart, kai tik i yra padaroma. Konstitucija niekur nekalba, kad jos imperatyvai sustabdomi esant statymo spragai, t. y. tais atvejais, kai grubus Konstitucijos draudim paeidimas yra, o baudianios u t veik normos nra. Pavyzdiui, Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis (Nuo savyb nelieiama."), udrausdama ksintis nuosavyb, pareigoja bausti kiekvien ios normos paeidj kiekvienu jos paeidimo atveju, nesvarbu, yra konkretus baudiamasis statymas ar jo nra. ia suponuojama, kad toks statymas yra, o jeigu nra, tai jis turi bti operatyviai sukurtas. Tuo tarpu BK, sakydamas, kad u nusi kaltim galima bausti tik kai tok baudiamum nustato baudiama sis statymas, sustabdo kai kuri Konstitucijos straipsni taikym tais atvejais, kai nra baudiamosios teiss normos. Vadinasi, ieit, kad tokiu atveju BK 2 straipsnis, sustabdydamas tam tikro Konsti tucijos straipsnio taikym, ne tik prilygina baudiamj statym
397

TEISS TEORIJA

Konstitucijai, bet ir ikelia j aukiau u Konstitucij: atsisako bausti u veikas, u kurias i pareigoja bausti. Draudimo sprag nra, yra tik baudimo spragos. Bet kol bus upildomos tik statym leidjo kryba, tos spragos visada egzistuos ir bus laiko tarpai, kai statymo nebuvimas suspenduos Konstitucij, gins teiss paeidj interesus. Tokio neteisto suspendavimo galima ivengti tik pripai nus teismui teiskros ad hoc teis. Toki teis legalizuoja ir jos reikalauja Konstitucija, nustatydama draudimus, neturinius sprag. O tokie draudimai reikalauja ir atitinkamos (neskyltos") baudia mosios justicijos, kuri gali garantuoti tik statutins ir precedent teiss sveika 137 . Nuostata drausti statymo ar teiss analogijos taikym baudia mojoje teisje ir administracinje teisje grindiama btinybe apsau goti asmens teises nuo valdios ir teism savivals. Taryb Sjun goje analogija irgi buvo draudiama baudiamojoje ir administraci nje teisje, bet ar tai sutrukd valstybs valdiai piktnaudiauti baudiamja ir administracine teise, taip pat panaudoti paius teismus savo alies pilieiams terorizuoti? Ne analogijos draudimas baudiamojoje ir administracinje teisje yra mogaus teisi garan tas, o pati demokratin santvarka, kurioje teiss virenyb - ne formalus lozungas, o vieo gyvenimo bdas ir kartu sukurtas mechanizmas, ukertantis keli tokiam piktnaudiavimui. statym leidjas perduoda teismui teiskros ad hoc teis, pasi likdamas teis bet kada ileisti atitinkam statym prireikus pakeis ti teismo sukurt teiss norm ad hoc. Tai garantas, kad teism teiskros ad hoc teise nebus piktnaudiaujama ir siekis ja padidinti mogaus teisi saug nevirs tos saugos mainimu. Skyriuje apie teismo precedent sakyta, kad statymas gali panai kinti teismo sukurt teiss norm. Bet jeigu teismui sukrus norm ad hoc (net ir contra legem) statym leidjas tyli, tai jis pripasta, kad sprsdamas t byl pats bt sukrs lygiai toki pai norm. Tik pasitikint teismais, tobulinant teisj teisin kvalifikacij, staty m leidjui stebint teism teiskr ad hoc, galima pasiekti operaty v kiekvienoje byloje teiss viepatavim, garantuojant teiss norm

Apie analogij baudiamojoje teisje plaiau r.: . ., M. . // . 2001, . 7, . 65-69.

137

398

SPECIALIOJI DALIS

taikym. Panaias pairas iuo klausimu pastaruoju metu Lietuvoje propaguoja ir prof. V. Mikelnas mintoje knygoje Teismo procesas: teiss aikinimo ir taikymo aspektai" (1999). Lietuvos civilinje teisje pripastama tiek statymo, tiek teiss analogija: Civilins teiss nesureglamentuotiems civiliniams santy kiams taikomi panaius santykius reglamentuojantys teiss aktai (statymo analogija)." (CK 1.8 str. 1 d.) Jeigu nra panaius santy kius reglamentuojani civilini statym, taikomi bendrieji teiss principai (teiss analogija)." (CK 1.8 str. 2 d.) Tai rodo, kad teiss virenyb Lietuvoje yra tvirtinta tik civilinje (privatinje) teisje: ia leidiama sprendiant teismuose bylas remtis ne tik statymu, bet ir teiss principais, suteikiant jiems t pai pareigojamj gali kaip ir teiss normoms. Tuo tarpu vieojoje teisje (baudiamojoje) tebegalioja statymo virenyb ir iskirtin statym leidjo teis upildyti atsirandanias teisinio reguliavimo spragas. ia manoma, kad politikai geriau negu teisjai ir juos kontroliuojanti teism sistema ino, kas yra teis. i tendencij Konstitucinis Teismas links pateikti kaip visos teiss sistemos princip: [...] spragos paalinimas yra teiss norm primusios valdios institucijos prerogatyva." (2995 m. gruodio 22 d. nutarimas // Valsty bs inios. 1995, Nr. 106-2381; 1998 m. rugsjo 24 d. nutarimas// Vals tybs inios. 1998, Nr. 85-2382) Tai prietarauja mintai CK nuostatai, leidianiai teismui (o konkreiau - teism sistemai) upildyti staty m spragas remiantis teiss principais. Konstitucinis Teismas yra pareiks, kad jis nesprendia teiss sprag klausim". Taip, Konstitucinis Teismas negali sukurti staty m normos, kuri upildo teisinio reguliavimo sprag, bet jis gali konstatuoti, kad statym leidjas, vengdamas priimti Konstitucijos j pareigojant statym (upildyti teisinio reguliavimo sprag), paei dia Konstitucij neveikimu. itaip galjo nutikti vilkinant priimti Peticij statym, kur i karto priimti Seim buvo pareigojusi Konstitucija: Pilieiams laiduojama peticijos teis, kurios gyvendi nimo tvark nustato statymas." (33 str. 3 d.) Kol toks statymas nebuvo priimtas, pilieiai negaljo veiksmingai naudotis ia savo konstitucine teise. Tokio statymo primim Seimas vilkino visus eerius metus (iki 1998 m.), t. y. eerius metus paeidinjo Konsti tucij neveikimu. is paeidimo bdas nebuvo Konstitucinio Teismo konstatuojamas, matyt, dar ir dl to, kad pagal Konstitucij Seimas gali paeisti Konstitucij tik veikimu, nes Konstitucijos 102 straips399

TEISS TEORIJA

nio 1 dalis Konstitucinio Teismo kompetencij apriboja tik Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktyvi veiksm konstitucine kontrole. Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezi dento ir Vyriausybs aktai - neprietarauja Konstitucijai arba staty mams." (102 str. 1 d.) ia neusimenama apie galimyb paeisti Konstitucij neveikimu. Nutyljimas galimybs paeisti Konstitucij ir neveikimu paeidia visuotinai pripastam teiss princip: teis gali bti paeidiama tiek veikimu, tiek neveikimu. Tai galioja visiems teiss subjektams, taip pat Seimui. Todl konstitucins justicijos kompetencija turt apimti piliei konstitucini teisi apsaug ir n u o joms prieingo statym leidjo neveikimo. Vokietijos teisje piliei konstitucinio skundo teis reikia, kad galima skstis ne tik dl Konstitucijai prieing teiss akt, bet ir dl teiskros sprag, t. y. neveikimo.

V SKYRIUS

TREIASIS TEISS EGZISTAVIMO LYGMUO - TEISINIAI SANTYKIAI

TEISINIAI SANTYKIAI
1. T E I S I N I S A N T Y K I SVOKA mons visuomenje yra saistomi vairiausi tarpusavio santyki ekonomini, moralini, politini, nacionalini, pasaulirini, tei sini, giminysts ir kitoki. Visi jie vadinasi visuomeniniais, arba socialiniais, nes susiklost tarp moni ir atsiranda dl to, kad mons gali veiksmingai apsaugoti ir gyvendinti savo teises (inte resus) tik veikdami kartu - keisdamiesi vienas kitam reikalingomis paslaugomis. Todl ie santykiai pirmiausia klostosi kaip tarpusavio paslaug teikimas. Btinyb keistis paslaugomis ir jomis abipusikai garantuoti savo teises veria mones nuolat santykiauti - bti alia vienas kito ir dl vienas kito. Tai daro j santykius stabilius ir itin reikmingus pavienio individo egzistencijai, nes j pagrindu atsiran da nauja socialin tikrov - visuomen, kurios funkcin aspekt kaip tik ir sudaro individ tarpusavio keitimosi paslaugomis santykiai. Visuomen - i santyki krinys ir tikroji j btis. Taiau dl interes prieingumo tie santykiai yra prietaringi ir dl to sudtingi: jie - ne tik gris, bet ir grsm mogaus teisms; jais asmuo ne tik gyvendina savo teises, bet ir tampa kit asmen agresijos auka. Tai aktualina socialini santyki humanizavimo poreik, kurio gyvendinimas virsta nuolat sprendiama ir neispren diama problema. Jai sprsti skirta ir teis, ji turi taip paveikti iuos santykius, kad jie tapt labiau asmens ilaisvinimo negu pavergimo santykiais. Asmens teisi saugos poiriu svarbiausi moni santy kiai tada veriami teisiniais suteikiant jiems privalomos teisi ir pareig vienovs pavidal; itaip manoma padaryti tuos santykius patogius mogaus teisms gyvendinti, bet nepatogius agresijai prie kito asmens teises vykdyti.
401

TEISS TEORIJA

Btent iuo tikslu socialinius santykius ir tiria teiss mokslas. Teisiniai santykiai - tai teiss normomis ar teiss principais sureguliuoti ir dl to socializuoti moni santykiai, kuri dalyviai tarpusavyje susaistyti privalomos abipusi teisi ir pareig pusiausvyros, kuri gina valstyb. Reguliuoti socialinius santykius teiss priemonmis - tai parei goti toki santyki dalyvius gyvendinti savo interesus remiantis teisi ir pareig vienove, kitaip sakant, valdyti moni santykius vis visuomens nari gerovs interesais. Teisiniai santykiai - tai subjektini teisi gijimo ir gyvendinimo sritis. 2. BENDRIEJI TEISINI SANTYKI P O Y M I A I 1) Teisiniai santykiai atsiranda ir funkcionuoja tik teiss normos arba vieai pripastam teiss princip pagrindu, nes teisinis santykis gali bti tik toks visuomeninis santykis, kuriam pritaria valstyb ir i kurio atsiradusios teiss ir pareigos yra ginamos valstybs priemonmis. Kadangi ne visi visuomeniniai santykiai patenka teisinio reguliavimo srit, tai teisini santyki pavidalas yra suteikiamas tik mogaus teisi poiriu reikmingiausiems socia liniams santykiams. 2) Teisinis santykis visada yra ne techninis, o visuomeninis santykis. Tai reikia, kad jis atsiranda ne tarp asmens ir daikto, o visada tik tarp moni dl vertybi - daiktini ar dvasini gijimo, naudo jimo, disponavimo jomis ir j apsaugos. Pavyzdiui, asmens nuosavybs teis nam yra asmens teisinis santykis ne su namu, o su kitais monmis dl j leidimo jam savintis t nam, juo naudotis ir disponuoti. Asmeniui priklauso namas nuosavy bs teise tik tiek, kiek kiti mons jam tai pripasta pagal statym, pagal sutart ar pagal testament. 3) Teisinis santykis yra teiss normos gyvendinimo forma (bdas). Tei siniu santykiu pasireikia reali valstybs paliepim galia ir j veiksmingumas, pasiekiamas norimas tikslas. Teisinis santykis tai pirmiausia veikianti teiss norma. 4) Teiss normos paprastai nesukuria paties visuomeninio santykio, o tik suteikia jam teisin form ir vertybin krypt. Todl teisinis santykis yra visuomeninio santykio ir teiss normos (formos) vienov. Teisiniais santykiais bendrieji teiss norm reikalavimai individualizuojasi, virsta konkrei asmen konkreiomis teismis ir pareigomis.
402

SPECIALIOJI DALIS

5) Valstyb, remdamasi teiss normomis, negali savavalikai keisti pradi nio vien ar kit santyki pobdio ar laisvai savo nuoira j sukurti. O negali todl, kad santyki specifika susijusi su jais gyvendinam mogaus interes specifika; vidin t teisi pri gimtis demokratinje visuomenje lemia teisini santyki pobd. eimos santykiai skiriasi nuo politins valdios organizavimo santyki ne todl, kad kakas nori juos skirti, o todl, kad jais gyvendinamos vis kitokios prigimties mogaus teiss, kurios ir reikalauja jos esm atitinkani santyki. Jeigu teiss normomis bt galima laisvai keisti socialini santyki pobd neatsivel giant jais gyvendinam mogaus teisi ar interes specifik, tai daugelis visuomens gyvenimo problem bt lengvai i sprendiamos, o pats teisinis reguliavimas negalt bti moksli nio painimo objektas; nereikt ir tokios painimo srities kaip jurisprudencija. Juk teisinis reguliavimas tik todl ir reikalingas teiss mokslo, kad bt galima painti tam tikr mogaus teisi specifik ir prie jos priderinti teiss norm (reguliavimo) pobd, kartu inant, kokie bus sukurti teisiniai santykiai ir kaip jie paveiks bendrj moni gerov ir krato rimt. Remdamasi leidiamais statymais, valstyb gali tik paspartinti kai kuri santyki raid, suteikti jiems daugiau erdvs arba juos slopinti, siaurinti. Teis nra visuomenini santyki krja, ji tik reguliuoja tuos santykius, j raid atsivelgdama mogaus teisi saugos ir j gyvendinimo poreikius konkreioje alyje konkreiu laiku. Taryb Sjungos mginimas statymo normomis sukurti koky bikai naujus visuomeninius santykius (pvz., visuotinio kolkinio kininkavimo santykius) ignoruojant mogaus teisi (interes) spe cifik suabsoliutino kuriamj teiss norm poveik moni santy kiams - sukr teisinius santykius, kurie m slopinti moni iniciatyv, paralyiuoti j kultrin aktyvum ir rezultatyvum. Atskyrus teisini santyki pobd n u o mogaus teisi specifikos, teisinis reguliavimas virsta voliuntaristiniu visuomenini santyki prigimties prievartavimu, ikreipimu. Teisinis santykis atlieka subjektini teisi atvilgiu t pai funkcij, kuri institucijos atlieka objektins teiss atvilgiu: teisiniai santykiai kuria asmens subjektines teises, jas pleia, jais remiantis tos teiss gyvendinamos. Pavyzdiui, objektins teiss nuosavyb pagrindu asmuo gali susikurti subjektin teis pageidaujam bst
403

TEISS TEORIJA

tik susisaistydamas su kitais monmis darbo, verslo ar paskolos santykiais, j pagrindu gauti l bstui pirkti ar statytis; tas las jis gali panaudoti iam tikslui tik vl sitraukdamas naujus teisinius santykius, kart rangos arba pirkimo-pardavimo. 3. T E I S I N I O S A N T Y K I O PRIELAIDOS Kad teisinis santykis atsirast ir funkcionuot, btinos tokios prie laidos: 1) teiss norma ar teiss principas; 2) teisiniai faktai; 3) teisinis subjektikumas (teisnumas ir veiksnumas kaip santykio dalyvi teisins charakteristikos, leidianios asmeniui tapti tam tikro santykio dalyviu). Tik bdamos visos kartu, ios prielaidos sudaro pagrind atsi rasti ir funkcionuoti teisiniam santykiui. Pavyzdiui, asmuo nori nusipirkti miesto centre nam su ems sklypu. Ar jis gali gyven dinti savo interes alia teisinio reguliavimo, alia teisini santy ki? Ar tokia sutartis gali bti neteista ir anuliuotina? Kad bt teista, pripastama valstybs institucij ir kad valstyb gint i jos atsirandanias teises, tokia sutartis turi atitikti tokias statymo numatytas slygas: 1) teiss norma turi leisti arba bent nedrausti konkreiam asmeniui (pirkjui) sigyti t pirkin; 2) pirkjas ir pardavjas turi bti veiksns asmenys; 3) pirkjas privalo sumokti pardavjui sutartyje nustatyt sum; 4) pati pirkimo-pardavimo sutartis turi bti atitinkamai forminama ir registruojama nekilnojamojo turto registracijos biure ir ems kadastre. Nesant bent vienos i i slyg, teisiniai pirkimo-pardavimo santykiai dl io objekto negali atsirasti, o btent: jeigu pirkjas ar pardavjas yra neveiksns asmenys (nepilna meiai arba sergantys psichikos liga); jeigu yra teiss norma, draudianti pardavjui parduoti t nam (jo namui teismo yra udtas aretas baudiamojoje ar civilinje byloje) arba pirkjas neturi teiss sigyti tokios ries turt (ribota usienieio teis sigyti Lietuvoje em nuosavybs
404

SPECIALIOJI DALIS

teise). Teiss norma ia nebtinai turi tiesiogiai leisti tokius sandorius, utenka ir to, kad konkreti norma j nedraudia, nes pilieiams galioja principas: viskas leidiama, kas nra tiesio giai statymo draudiama ir. nepaeidia kito asmens teisi; jeigu sutartis nra atitinkamai forminta (notaro patvirtinta), kai statymas reikalauja tokios ries pirkimo-pardavimo su tari notarins formos (CK 1.93 str. 3 d.).
TEISINIAI FAKTAI KAIP TEISINI SANTYKI ATSIRADIMO, PASIKEITIMO AR PASIBAIGIMO PAGRINDAS

Teisiniai faktai - tai konkreios gyvenimo aplinkybs, vykiai, su kuri buvimu teiss norma sieja konkrei teisini santyki atsiradim, pasikei tim arba pasibaigim. ie faktai tampa teisiniais ne dl koki nors savo vidini savybi, o dl to, kad su jais statym leidjas sieja teisini santyki atsiradim, pasikeitim ar pasibaigim. Fakto pri painimas teisiniu reikia valstybs sipareigojim reguliuoti jo pa grindu atsirandanius socialinius santykius. Gyvenimas yra nenutrkstama grandin vairiausi fakt, reiki ni, veiksm, vyki, bet teisin reikm gyja ne visi jie, o tik tie, kurie kokiu nors b d u paveikia svarbiausius visuomens ar pavie ni moni interesus - sukelia tam tikr teisini padarini ir dl to patenka teisinio reguliavimo srit. Taigi teisinio fakto statuso vienoms ar kitoms aplinkybms sutei kimas visikai priklauso nuo statym leidjo valios, o ne nuo pai moni - to proceso dalyvi. Ne statymas sukuria tokius faktus jie atsiranda ir egzistuoja alia pozityviosios teiss, bet tik teiss normos suteikia jiems teisini fakt status, t. y. galimyb atitinka mai veikti moni santykius. i teiss normos reakcija konkrei situacij jau numatyta paioje teiss normos hipotezje. Teisiniai faktai yra turiningasis pagrindas, kad atsirast ir funkcionuot teisiniai santykiai. Teisiniai faktai atsivelgiant j specifik gali bti klasifikuojami vairiu pagrindu. Pagal mogaus valios dalyvavim teisiniai faktai skirstomi : 1) vykius; ir 2) veiksmus (veikas). vykiai - tai tokie teisiniai faktai, kurie atsiranda be visuomeninio santykio subjekt valios ir smons, pavyzdiui, stichins nelaims (gaisras, bet ne padegimas), potvynis, ems drebjimas, natrali
405

TEISES TEORIJA

mogaus mirtis, gimimas, sutarties termino pasibaigimas, tam tikro amiaus sukaktis ir kita. Jie gali vairiai veikti mogaus teisi saug ir j gyvendinim, tapti vairi teisini santyki atsiradimo pagrindu (artimj mirtis - paveldjimo santyki, gaisro nulemtas socialiniu draudimu apdrausto turto sunaikinimas - alos atlyginimo santyki). Veiksmai, arba veikos, - tai tokie teisiniai faktai, kurie priklauso nuo mogaus valios, yra moni atliekami, sukeliami. Veikos yra veikimas ir neveikimas. Pagal santyk su teiss normomis veiksmai skirstomi : 1) teistus (ijimas pensij, stojimas auktj mokykl, santuokos registravimas ir kt.); ir 2) neteistus (vis ri teiss paeidimai). Prie teist veiksm, sukeliani vairius teisinius santykius, priskirtini skaitlingi valstybs institucij ir pareign aktai doku mentai (teism sprendimai ir nuosprendiai, valdymo institucij nutarimai, potvarkiai, sakymai, piliei civilins sutartys, testa mentai ir kt.). Pagal sukeliam padarini pobd veiksmai skirstomi taip: 1) teisiniai faktai, kuriais remiantis atsiranda teisiniai santykiai (pvz., civiliniai sandoriai, darbo sutartys, santuokos sudarymas, teiss paeidimas ir kt.); 2) faktai, kuriais remiantis pasikeiia teisiniai santykiai (asmens perk limas kit darb, karinio laipsnio paauktinimas); 3) faktai, kuriais remiantis nutrksta, baigiasi teisiniai santykiai (darbuo tojo mirtis, atleidimas i darbo, pareigos vykdymas - skolos grinimas). Prie teisini fakt priskiriamos ir trunkamosios teisins bkls (karin tarnyba, santuoka, giminyst, jimas tam tikr pareig valstybs tarnyboje, asmens pripainimas paiekomu ir 1.1.). Keli teiss fakt sutaptis. Teiss normos danai numato, kad teisiniams santykiams atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti reikia ne vieno, o keli tarpusavyje susijusi fakt. Pavyzdiui, kad tarp konkretaus asmens ir socialinio draudimo institucijos atsirast pen sijos teisinis santykis, btini tokie faktai: 1) tam tikras asmens amius; 2) tam tikras darbo staas; 3) visa tai rodantys dokumen tai; 4) kompetentingos institucijos priimtas sprendimas - teiss tai kymo aktas, nustatantis pareig mokti konkreiam asmeniui kon kretaus dydio pensij.
406

SPECIALIOJI DALIS

4. T E I S I N I SANTYKI STRUKTRA J sudaro trys struktriniai elementai: teisinio santykio objektas, subjektas ir turinys. 4.1 TEISINI SANTYKI OBJEKTAS Metodologiniu poiriu moni veiklos objektas yra visa tai, k orientuota j paintin, kin, politin, organizacin, emocin, este tin ar kitokia veikla. Atitinkamai teisinio santykio objektas - tai tos vertybs, kurias santykio dalyviai gali legaliai gyti ir kuriomis gali legaliai naudotis. Pavyzdiui, narkotikai negali bti teisinio santykio objektas ne dl to, kad jie nebt vertybs, o todl, jog statymas draudia juos gaminti, j sigyti, turti, juos vartoti. mogus teisinje valstybje irgi nra teisini santyki objektas, nes jis ia yra bet kurios veiklos tikslas. mons gali bti tik abipusio paslaug teikimo santyki subjektai. Tik vergovinje ir i dalies baudiavinje santvarkoje mogus vergas buvo laikomas teisini santyki (pirkimo-pardavimo) objektu. Vergas, pasak Aristo telio, buvo laikomas ne mogumi, o tik kalbaniu daiktu". Todl kiti galjo juo naudotis kaip savo tiksl siekimo priemone, dl jo panaudojimo sudaryti vairius sandorius. Tai, kad iuolaikinje visuomenje tokie sandoriai yra udrausti, nereikia, jog nevyksta prekyba monmis. Pasaulyje, taip pat Lietuvoje, prekiaujama sekso grauolmis", kdikiais. Tokiu atveju mogus prilyginamas daiktui ir tai paneigia mogaus orum kaip pagrindi n socialin mogaus vertyb, kuri saugo statymas (Konstitucijos 21 str. 2 d.). mogaus vertimas teisini santyki objektu prietarau t paiai teisei kaip subjektini teisi ir pareig vienovei. mogui yra bdingas teisnumas ir tai daro j teisini santyki subjektu. Asmens pripainimas teisini santyki objektu reikt, kad asmuo prarado ne tik visas subjektines teises, bet ir teisnum, o be teisnumo nra mogaus kaip juridikai laisvos btybs. Pirmasis Lietuvos Statutas (1529) draud mogui parsiduoti nelaisvn ir tokias sutartis laik negaliojaniomis (XI, 11). Yra teisinink, kurie mano, kad kai kuri teisini santyki objektas vis dlto gali bti ir mogus. Pavyzdiui, tai pasakytina apie eimos teis: maametis vaikas ess objektas santykio, kai, nutrkus tv santuokai, kyla ginas, kam i tv jis turi atitekti,
407

TEISES TEORIJA

arba kai vaikas yra paimamas i asociali tv ir perduodamas auklti valstybei. Kiti autoriai mano, kad tokiu atveju teisinio santykio objektas yra ne pats vaikas, o to vaiko deramo aukljimo interesai 138 . Abiem mintais atvejais vaikas yra ne t santyki objektas, o subjektas, nes ie santykiai atsiranda ne tam, kad vaikas virst kurio nors i t santyki dalyvi teisi gyvendinimo priemone, o atvirkiai, kad bt utikrintas maameio vaiko teisi gyvendi nimas. Santykis iuo atveju atsiranda ir reguliuojamas siekiant ne sumainti vaiko naud (itaip bt vaikui tapus santyki objektu), o j padidinti, garantuoti, sudaryti slygas deramai jo asmenybs pltotei. Teismas, sprsdamas gin, kuriam i tv turi atitekti vaikas, galvoja ne apie kurio nors i tv, o apie vaiko teises. Kuris to vaiko teises geriau garantuos materialiai ir dvasikai, tam i tv jis ir perduodamas paliekant antram sutuoktiniui atitinkamas teises j. O tai reikia, kad vaikas yra toki santyki ne objektas, o sub jektas, nes iuo atveju teisiniai santykiai pirmiausia atsiranda siekiant apsaugoti jo, o ne treij asmen teises. Toki santyki objektas yra socialins, psichologins vaiko gyvenimo slygos. Tokie teisiniai santykiai atsiranda siekiant sukurti vaikui reikiamas slygas. Prostitucijos (savanorikos prekybos savo knu) atveju (ten, kur prostitucija legalizuota) mogus kartu yra teisinio santykio objektas ir subjektas. Bet ir iuo atveju pati prekyba knu esant iam santykiui tenkina ir prekiautojo interes, todl toks santykis netvir tina iorins aplinkos agresijos prie asmen ir gali bti laikomas teisiniu santykiu. Tai subtilus teisinis santykis, balansuojantis ties legalumo ir nelegalumo riba. Prekyba savo knu kai kuriose alyse ir Lietuvoje yra draudiama manant, kad tai yra mogaus vertimas teisinio santykio objektu - paneigimas mogaus orumo, laikomo bendrja mogaus vertybe, kurios asmuo negali atsisakyti. Bdamas teisimo santykio dalyvis, kiekvienas asmuo kartu yra io santykio tikslas ir to tikslo siekimo priemon: teiss daro asmen tikslu, kuriam tarnauja kita santykio alis, kartu tas pats asmuo yra priemon - pareig vykdytojas savo partnerio naudai. Asmuo gali virsti teisini santyki objektu (pavergimo auka), jei, vykdydamas kito santykio dalyvio naudai pareigas, pats netampa kito asmens grta / . . . , . . . , 1997. . 494.
408
138

SPECIALIOJI DALIS

mosios veiklos tikslu. Asmuo tik todl smoningai siekia bti kito asmens tiksl gyvendinimo priemone, kad siekia tapti teistu kit asmen veiklos tikslu. Tokia yra teisto keitimosi paslaugomis logika. Teisini santyki objektu gali bti materialiosios ar dvasins vertybs: 1) Materialiosios vertybs (gamtos ar kultros daiktai), daniausiai esanios civilini turtini santyki (pirkimo-pardavimo, dovano jimo, ustato, main, pasaugos, paveldjimo ir kt.) objektai. 2) Asmenins nematerialiosios vertybs (garb, orumas, laisv, saugu mas, teis vard, asmens nelieiamyb, taip pat mogaus gyvyb, sveikata). Dl materialij ir dvasini vertybi apsaugos ir gyvendinimo gali atsirasti vairi teisini santyki: civilini, administracini, baudiamosios teiss, baudiamojo proceso ir kitoki. 3) Teisinio santykio subjekt elgesys, vairios paslaugos, j rezultatai. Tai objektai teisini santyki, kurie daniausiai atsiranda valdymo, buities paslaug, kins ir kitokios veiklos srityse. 4) Dvasins krybos rezultatai (mokslo, meno kriniai, racionalizato ri silymai). Dl j atsiranda autori teisi apsaugos teisiniai santykiai, priskirtini prie nuosavybs santyki. 5) Vertybiniai popieriai, oficials dokumentai (obligacijos, akcijos, vek seliai, loterijos bilietai, pinigai, privatizavimo ekiai, pasai, diplo mai, atestatai ir kt.). Kai kurie i j gali tapti teisinio santykio objektais tais atvejais, kai pametus reikia juos atkurti, iduoti dublikatus. Akcijos gali bti ir pirkimo-pardavimo objektas. Ta pati vertyb kartais gali bti keli teisini santyki objektas (pinigai gali bti paskolos, paveldjimo, pasaugos ir kitoki teisini santyki objektas). 4.2 TEISINI SANTYKI SUBJEKT, ARBA DALYVI, TEISIN CHARAKTERISTIKA Teisinio santykio dalyviai (subjektai) yra teiss subjektai, turintys vienas kitam statymo ginam teisi ir pareig. Kad tapt toki santyki subjektas, konkretus asmuo ar organizacija turi pasiymti tam tikra teisine charakteristika - teisiniu subjektikumu. Tai kom pleksin svoka, kuri sudaro du struktriniai elementai: 1) teisnumas; ir 2) veiksnumas.
409

TEISES TEORIJA

TEISNUMAS

Tai teiss norm asmeniui suteiktas ar pripaintas leidimas imtis tam tikr pareig ir gyti subjektin teis tam tikr gr, susikurt pareig vykdymu. Kitaip sakant, teisnumas - tai asmeniui visuome ns ar valstybs suteiktas leidimas bti teiss subjektu ir veikti savo interes gyvendinimo linkme. Sis leidimas suteikiamas asmeniui gimus ir jis galioja vis mogaus gyvenim. J visiems Lietuvos monms suteikia (pripasta) Visuotin mogaus teisi deklaracija (1948): Visi mons gimsta laisvi ir lygs savo orumu ir teismis" (1 str.); ir Lietuvos Respublikos Konstitucija: mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins." (18 str.) Formul visi mons gimsta laisvi" reikia, kad gimdami kdikiai netampa nei tv, nei valsty bs nuosavybe, kad tvai ir valstyb tik sipareigoja juos ilaikyti ir auklti pagal savo vertybes, kol jie sulauks pilnametysts. Tv ir valstybs veikla vaik atvilgiu yra teista, kol tarnauja vaiko sveikatos ir jo rengimo tinkamai gyventi visuomenje interesams. Senovs Romos teis nepripaino verg teisnumo. Vlesniais laikais tam tikr asmen teisnumo ribojimas buvo grindiamas tuo, kad asmuo: a) yra pavaldus tv valdiai (istorijoje vaikams ilgai nebuvo pripa intas teisnumas ir jie laikyti tv nuosavybe; i ia - tv teis pardavinti vaikus, ypa mergaites; remiantis ia tradicija ilgai iliko paprotys neleisti net ir suaugusiems vaikams tuoktis be tv sutikimo), b) priklauso socialiniu poiriu menkiau vertinamam luomui (bau diauninkai), kitai tikybai arba lyiai (Europoje moterys ilgai neturjo rinkim teiss). Teisnumas skirstomas politin ir civilin: pirmasis reikia leidi m turti politini teisi, antrasis - civilini, turtini. Romoje ir vlesniais laikais, norint gyti civilin teisnum, reikjo bti Romos miesto arba valstybs pilieiu. iuolaikinje teisinje valstybje civili nis teisnumas nra grietai siejamas su politiniu: usienieiai, bda mi riboto politinio teisnumo, pasiymi visiku civiliniu teisnumu, iskyrus atvejus, kai konkreioje alyje gali bti ribojamos kai kurios usienieio teiss, pavyzdiui, teis sigyti nuosavybs teise em. CK mginimas apibrti pilieio teisnum kaip galjim turti civilines teises ir pareigas" (2.1 str.) nra tikslus. Galjimas yra daugiareikmis terminas: jis suponuoja tiek leidim turti teises, tiek
410

SPECIALIOJI DALIS

fizin, dvasin asmens gebjim, pajgum tas teises gyti pareig vykdymu. Siame termine nra galimybs skirti teisnum nuo veiks numo. Todl veiksnum CK (2.5 str.) priverstas apibrti tuo paiu galjimu, kaip ir teisnum. Apibriant veiksnum vietoj galjimo jau reikia vartoti tikslesn termin - gebjimas, nes kalbama ne apie leidim, o apie asmens fizin, dvasin ar socialin gebjim pasinaudoti iuo leidimu, t. y. savo veiksmais (pareig vykdymu) gyti, susikurti t gr, kur ir atsiranda subjektini teisi. Sis netikslumas CK atsirado paodiui veriant rusikus termi nus (teisnumas) ir (veiksnumas). Ru sai tuos terminus isivert i vokiei termin Rechtsfdhigkeit" (teisnumas) ir Handlungsfdhigkeit" (veiksnumas), pasiymini tuo paiu netikslumu. Tikslius terminus ioms svokoms ymti vartoja lenk teisininkai: moino nabyvoania praw i oboivizkozo (teisnumas) ir zdolno do dzialan (czynnoci) prazvnych (veiksnumas). Teisnumas yra ne subjektin teis, o tik leidimas j gyti. Todl skirtingai nuo subjektins teiss, teisnumui bdinga tai, kad: 1) j asmeniui suteikia Konstitucija nereikalaudama i asmens joki iankstini pareig vykdymo; 2) jis neatskiriamas nuo asmenybs, negalima atimti i mogaus bendrojo teisnumo kaip leidimo veikti savo interes gyvendinimo linkme139; 3) jis nepriklauso nuo lyties, amiaus, profesijos, tautybs, socialins padties, gyvenamosios vietos; 4) jis neperduodamas, jo negalima kam nors deleguoti (btent tai ir turi galvoje mintas Pirmasis Lietuvos Statutas, drausdamas asmeniui par siduoti vergij, nes atsisakyti laisvs - tai atsisakyti teisnumo); 5) subjektins teiss atvilgiu jis pirmesnis, yra subjektins teiss prielaida; 6) subjektin teis konkreti, o teisnumas abstraktus, nes tai leidimas gyti ne kuri nors konkrei, o bet kuri teis, reikaling asmens interesams gyvendinti; 7) subjektin teis galima prarasti pareig nevykdymu, o teisnumo (bend rojo) - ne, nes jis, kaip sakme, yra ne pati subjektin teis, o tik jos galimyb. inoma, asmeniui praradus tam tikr subjektin teis ioje srityje jos pagrindu gali bti atitinkamai ribojamas ir tokio asmens teisnumas. Pavyzdiui, nuteisus mog kalti, tam laikui yra ribojamas ir jo teisnumas, jam neleidiama gyti kai kuri subjektini teisi, kurios yra susijusios su btinybe keliauti, sutari sudarymu ir kita. Vadinasi, negalimas tik iankstinis teisnumo ribojimas.
411
139

TEISES TEORIJA

Tik nepilnamei ir negali arba socialiai neveiksni asmen (pvz., bedarbi) teisnumas valstybs teiss aktuose smoningai suta patinamas su subjektin teise, nes ir vienu, ir kitu atveju pareigas, kuriomis tie asmenys privalt susikurti savo interesams reikaling gr, perima tvai, visuomen, valstyb. Teisnumui bdingas visuotinumas. Tai reikia, kad valstybs valdia i pat pradi pripasta savo pilieiams vien bendr savyb juridin leidim gyti atitinkam subjektini teisi ir pareig ir itaip skatina asmen bti krybikai aktyv (imtis vykdyti pareigas). Piliei lygyb pirmiausiai reikiasi teisnumu. Jeigu vienas pilie tis tam tikru metu neturi subjektins teiss steigti krovini pervei mo firm, kuri turi kitas asmuo, tai nereikia, kad j teisnumas skirtingas. Teisnumas tas pats, o subjektins teiss ir pareigos skirtingos, nes subjektin teis jau yra ne tik juridinio leidimo, bet ir paties asmens gebjim (fizini, dvasini, ekonomini, socialini) vykdyti i naudojimosi tuo leidimu kylanias pareigas iraika. Todl teisnumas - tai nuolatin ir btina civilin kiekvienos asmenybs bsena, asmens teisi gijimo, turjimo juridin prielaida, teisins diskri minacijos draudimas. is principas pripaintas pasaulio bendrijos ir valstybi nacionalins teiss. Pastaruoju metu jis negali bti anu liuotas net bausms u tyin nuudym pagrindu (mirties bausms panaikinimas). Kiekvienas pilietis, taip pat nepilnametis, tvirtai ino, kad jis yra teisnus, t. y. turi leidim gyti pareig vykdymu bet kuri teis. Bet pareigoms vykdyti reikia ne tik ekonomini, bet ir asmenybs gali, kurios nra asmeniui suteiktos gimstant. Tai patikslina jau aptart prigimtini teisi samprat. Teisns negimstame tik todl, kad teisnumas yra ne biologin asmens savyb, o socialinis asmens ir visuomens (valstybs) santykis. Gim teisnum gyjame i visuomens kaip socialin prielaid bti savo teisi, savo likimo krjai. Tai ne biologin, o socialin pilietin asmens charakteristika, kuri istorijoje, kaip matme, ne visada buvo kiekvienam mogui pripastama. Kiekvieno asmens teisnumas pri pastamas tik kai valstyb tampa visos visuomens teisine organi zacija. Pripastant kiekvieno asmens teisnum nuo jo gimimo, formavosi teisnumo, kaip prigimtins asmens savybs", regimyb. Teisnumas visuotinai ateina Europos teiss tradicij panaikinus vergov ir baudiav.

412

SPECIALIOJI DALIS

Teisnumo svok iuolaikin Europos teis ved 1804 m. Pran czijos civilinis kodeksas (kitaip vadinamas Napoleono kodeksu), vliau (1896) - Vokietijos civiliniai nuostatai. Tuo paiu metu teisnu mo terminu operavo ir Anglijos civilin teis 140 . Asmens teiss teis" deklaravimu siekta paalinti i vergovins ir feodalins praei ties atjusi socialin diskriminacij, kurti formal teisin teisingum. Teisnumas, kaip civilins teiss kategorija, vliau tapo visam asmens teisiniam statusui bdinga savybe ir kartu - visoms teiss akoms bendra svoka. Si civilins teiss svokos generalizacija tai irgi dar vienas rodymas, kad iuolaikin teis yra civilins teiss princip ekstrapoliacijos krinys. Ji (civilin teis) yra modelis: nusiirint jos principus formavosi iuolaikin teiss samprata ir j knija pozityvioji Europos teis. Skiriamas keli ri teisnumas: 1) bendrasis; 2) akinis; ir 3) spe cialusis. Bendrasis teisnumas - principinis leidimas asmeniui imtis bet kuri pareig ir j vykdymu susikurti reikming gr ir gyti j atitinkam subjektin teis. Sakinis teisnumas - tai specializuotas leidimas gyti tam tikros teiss akos teises, pavyzdiui, santuokos, darbo, rinkim (leidimas usienieiui Lietuvoje dirbti atlyginam darb). Specialusis (arba tarnybinis, profesinis) teisnumas - tai leidimas gyti tokias teises, kuri gyvendinimas reikalauja i asmens specialaus isilavinimo, talento (pvz., teisjo, gydytojo, mokslininko, artisto, muzikan to ir kt.). Organizacij, juridini asmen teisnumas irgi specialusis. Tai leidimas imtis statymo apibrtos veiklos. Asmuo, gavs auktj moksl baigusio teisininko diplom, gyja specialj teisnum, kurio pagrindu jis gali gyti subjektin teis gauti tardytojo, prokuroro, teisjo galiojimus, jeigu sugebs vykdyti i t galiojim iplaukian ias pareigas. Specializuotam teisnumui bdinga tai, kad j asmuo gali prarasti nevykdydamas kai kuri pareig. Asmens, padariusio nusikaltim, susijus su profesija, teisnumas gali bti ribojamas: toks asmuo gali netekti leidimo (licencijos) kuriam laikui verstis mediko, teisininko ar
/ . . . , . . . , 1997. . 485.
140

413

TEISES TEORIJA

kurio nors kito specialisto praktika, prekiauti tam tikromis prekmis. Jis negali prarasti tik bendrojo teisnumo. VEIKSNUMAS Tai asmens psichinis, fizinis ar socialinis gebjimas vykdyti tam tikras pareigas ir j pagrindu gyti arba garantuoti tam tikras subjektines teises. Veiksnumas suponuoja pareig kaip btin subjektins teiss atsiradimo ir naudojimosi ja struktrin element. Tokio gebjimo ribas nustato statymas. Veiksnumas siejamas su asmens amiumi ir psichikos bkle, tuo tarpu bendrasis teisnumas, kaip matme, nuo i asmens savybi nepriklauso. Visa apimtimi veiksnumas gyjamas asmeniui sulaukus 18 met. Visiko veiksnu mo negyja vaikai iki 14 met ir psichikos ligoniai, kurie gali turti kai kuri subjektini teisi, bet jomis gali naudotis tik per atstova vimo, globos arba rpybos institutus. Toki asmen vardu ir inte resais veikia statymo tvarka paskirti atstovai - tvai, globjai, rpintojai, kurie prisiima vykdyti neveiksni asmen teises legali zuojanias pareigas. Veiksnumas struktros poiriu yra sudtingesn svoka. Pagal teisi ir pareig gijimo pobd jis gali bti skirstomas veiksnum pagal statym ir veiksnum pagal sandor. Veiksnumas pagal statym tai asmens gebjimas atlikti teiss norm jam nustatytas pareigas (pvz., karin tarnyb); veiksnumas pagal sandor - asmens gebjimas paiam savo veiksmais sudaryti civilin sandor, jo pagrindu gyti teises ir vykdyti i j iplaukianias pareigas.
SOCIALINIS VEIKSNUMAS

Veiksnumas gali bti ne tik psichinis, fizinis, bet ir socialinis. Socialinis veiksnumas - tai organizacinis, ekonominis asmens gebjimas rinkos ekonomikos slygomis bti main santyki dalyviu. Bedarbis, bdamas fizikai ir psichikai veiksnus, yra neveiksnus socialiai: jis nepajgia esamomis slygomis imtis tam tikr pareig vykdymo ne dl to, kad fizikai ar psichikai nepajgt ar nenort j vykdyti, o dl to, kad jo pareigos hic et nunc niekam nereikalingos (dl rinkos, kaip pareig paklausos, stokos) arba j negalima vykdyti dl prieasi, nesusijusi su paiu asmeniu (gamybos priemoni, inves ticij stokos). O negalintis vykdyti pareig asmuo negali sulaukti i

414

SPECIALIOJI DALIS

visuomens grtamj paslaug. Todl rinkos ekonomikos sly gomis atsiranda nauja socialinio veiksnumo ar neveiksnumo svoka. Socialiai neveiksnus asmuo (bedarbis) yra objektyviai eliminuojamas i teisini rinkos santyki, o tuo pagrindu - ir i kultros, visuome ns. Susidaro grsminga mogaus teisi poiriu tiek tokiam asmeniui, tiek visuomenei padtis. Mat u visuomens rib arba main santyki atsidrs asmuo triukmauja", veriasi atgal visuomen, bet jau ne per main santykius, o per teiss paeidimus. Socialinio neveiksnumo svoka yra svarbi tuo, kad ji tampa juridiniu faktu, kuris socialinje teisinje valstybje suteikia socialiai neveiksniam asmeniui teis reikalauti i valstybs socialins paramos. Socialinis neveiksnumas kuria naujus tokio asmens ir valstybs santykius, tik kart paternalistinius. Socialinis neveiksnumas pakoreguoja mogaus teisi" samprat, papildo j socialinmis, ekonominmis, kultrinmis asmens teis mis, kurios jau netelpa tradicin teisi ir pareig pusiausvyros schem kaip teiss kategorij. Socialinio neveiksnumo veikimas reikalauja teisin poir papildyti etiniu: teisingum - gailestingu mu ir solidarumu, tradicinius teisinius santykius - netradiciniais paternalistiniais. Tokiu atveju valstybs pagalba neveiksniam asme niui ateina ne i teiss, o i motyv, esani alia teiss. Tai rodo, kad socialin valstyb yra daugiau negu teisin valstyb. Teisins atsakomybs poiriu dar gali bti skiriamas deliktinis veiksnumas (lot. delictum - nusiengimas, klaida). Deliktinis veiksnu mas - tai teiss norm pripaintas asmens gebjimas savo turtu arba asmeniu garantuoti naudojimsi savo subjektinmis teismis ir atly ginti tuo naudojimusi padaryt kit asmen teisms al. Pagal apimt veiksnumas gali bti: 1) visikas; 2) dalinis; ir 3) ri botas. Visikas veiksnumas yra tada, kai asmuo pasiekia pilnametyst, yra psichikai sveikas ir jo veikla nesuvaryta teismo nuosprendiu; dalinis - nuo 14 iki 18 met amiaus; ribotas, kai asmens gebjimas gyti tam tikras teises yra apribotas teismo nuosprendiu ar nutar timi (narkoman, chronik alkoholik). Kai kuri ali (pvz., Rusijos Federacijos) civiliniai kodeksai operuoja ir emancipacijos svoka, pagal kuri nepilnametis, sulauks 16 met, tv sutikimu gali bti globos ir rpybos institucijos arba teismo sprendimu pripaintas visikai veiksniu, jeigu jis dirba pagal darbo sutart arba veriasi verslu, arba sudaro santuok.

415

TEISES TEORIJA

TEISINI SANTYKI SUBJEKT RYS

Teisini santyki subjektai skirstomi individualius (fiziniai asme nys) ir kolektyvinius (juridiniai asmenys ir mons, neturinios juridinio asmens teisi). Fiziniai asmenys - tai Lietuvos pilieiai, usienieiai, asmenys be pilietybs (apatridai), asmenys, turintys dvejop pilietyb (bipatridai). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij asmuo negali bti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybs pilietis (12 str. 2 d.). Kai kurios Lietuvos teritorijoje esani usieniei teiss yra apribotos. Jie negali dalyvauti Seimo rinkimuose, bti irinkti valstybs valdios institucijas, eiti kai kuri valstybini pareigybi, jiems negali bti nustatoma pareiga tarnauti Lietuvos kariuomenje. Visos kitos civilins teiss jiems yra garantuojamos kaip ir Lietuvos pilieiams. Antikinje Graikijoje usienieiai (barbarai) buvo beteisiai ir prilyginami vergams. Barbaras (svetimalis) ndienos Europos leksikoje turi kit prasm. Kolektyviniais teisini santyki subjektais gali bti: 1) 2) 3) 4) 5) valstyb; valstybs institucijos; visuomeniniai susivienijimai, tarp j ir religiniai, politins partijos; gamybins organizacijos; usienio firmos.

Juridiniu asmeniu gali bti ne visos organizacijos ir staigos, o tik tos, kurios atitinka juridinio asmens svok, aprayt CK 2.33 straipsnyje, o btent: 1) turinios savo pavadinim; 2) galin ios savo vardu gyti teises ir pareigas; 3) bti iekovu ir atsakovu teisme. Naujasis CK juridiniu asmeniu laiko ir valstyb, savivaldy bes (2.35 str. 1 d.). Kai kurie valstybs poymiai atitinka juridinio asmens poymius (ji gali turti atskir turt - valstybin nuosavyb; bti iekov teisme - pareikti jame pretenzij beeiminink turt, rast lob; taip pat atsakov - ji atsako savo pilieiams u pareign neteis tais veiksmais jiems padaryt al; ir kita). Bet valstyb yra ne tik civilins teiss ir ne tik kins veiklos subjektas. Jos tikslai ir paskirtis yra reikmingesni. Laikyti valstyb juridiniu asmeniu tiks linga, kai reikia atskirti valstybs atsakomyb nuo valstybs vardu veikusi institucij ar pareign atsakomybs. Apie valstyb kaip

416

SPECIALIOJI DALIS

apie juridin asmen plaiau kalbama aptariant valstybs deliktin atsakomyb savo pilieiams. Skirtingai nei fizini asmen, juridinio asmens teisnumas ir veiksnumas atsiranda tuo paiu metu, nuo jo stat (nuostat) patvirtinimo momento, o tais atvejais, kai juridinis asmuo turi veikti remdamasis bendraisiais tos ries organizacij nuostatais - n u o momento, kai kompetentinga institucija ileidia nutarim j steigti. Jeigu statai turi bti registruojami, juridinio asmens teisnumas atsiranda nuo j registravimo momento. Valstybs institucij subjektikumas ypatingas tuo, kad jos vykdo valdios galiojimus - turi teis duoti kitiems teiss subjektams (pilieiams, institucijoms) privalomus paliepimus ir j vykdym utik rinti teisine valstybs prievarta. J subjektikum sudaro specialaus teiss akto (daniausiai statymo) nustatyta j kompetencija (teiss ir pareigos). Pavyzdiui, prezidento kompetencij nustato Lietuvos Kon stitucija ir Prezidento statymas, teism kompetencij - Konstitucija ir Teism statymas (1994). Valstybs institucijos gali bti baudiamj, administracini, civilini, procesini ir kitoki santyki subjektai. Usienio ali valstybini ir privai firm subjektikum nusta to Lietuvos statymai, tarptautin teis arba tarptautin sutartis.
TEISS SUBJEKTAS IR TEISINI SANTYKI SUBJEKTAS

Konkretinant teisini santyki subjekt, kyla jo santykio su teiss subjektu klausimas: ios svokos sutampa ar skiriasi? Teiss li teratroje is klausimas aikinamas nevienodai: vieni autoriai (prof. S. A. Komarova, V. V. Lazarevas, S. V. Lipenis) teisini san tyki subjekt tapatina su teiss subjektu; kiti autoriai (M. N. Marenko, N. I. Matuzovas, V. I. Leuinas, S. Vanseviius) juos skiria, nors io skirtumo plaiau neargumentuoja. Tai labai artimos, bet netapaios svokos. Ikikapitalistiniu visuo mens raidos etapu jos sutapo: kas negaljo bti teisini santyki subjektas, tas negaljo bti ir teiss subjektas (pvz., vergas). Kapita listinje visuomenje ios svokos isiskiria: pripastamas kiekvieno asmens teisnumas, t. y. iankstinis visuomens leidimas asmeniui imtis bet kuri pareig ir j vykdymu gyti pageidaujam gr ir kartu subjektin teis j arba reikalauti, kad tok gr jam suteikt valstyb, kai jis objektyviai nepajgia vykdyti atitinkam pareig. Todl kiekvienas teisnus asmuo laikomas ir teiss subjektu. Bet ne

417

TEISES TEORIJA

kiekvienas teiss subjektas gali bti ir kiekvieno teisinio santykio subjektas. Teiss subjektas yra platesn svoka negu teisinio santykio subjektas, nes galimi atvejai, kai konkretus asmuo, bdamas teiss subjektas, negali bti tam tikr santyki subjektas. Teiss subjektas tai tik potencialus teisini santyki subjektas, galintis niekada ir netapti konkrei santyki subjektu. Pavyzdiui, asmuo, sdintis ant suoliuko miesto aiktje, yra teiss subjektas, o asmuo, kuris eina per psij perj, yra laikomas ne tik teiss subjektu, bet ir konkretaus teisinio santykio subjektu (nes jis naudojasi subjektine teise laikydamasis tam tikr teiss norm reikalavim, kurie j pareigoja pereiti gatv ne bet kurioje vietoje, o btent psij perjoje). Teisinio santykio subjektas yra asmuo, kuris jau turi konkreias teises ir pareigas, o teiss subjektas - kuris gali tokias teises ir pareigas gyti. Ant suoliuko sdintis asmuo yra teiss subjektas tuo atvilgiu, kad jam leista bet kada atsistoti ir eiti per gatv - tapti teisinio santykio subjektu. N. I. Matuzovas nurodo tokius i svok skirtumus: 1) konkre tus pilietis, bdamas nuolatinis teiss subjektas, negali bti ir vis teisini santyki subjektas; 2) kdikiai, psichikos ligoniai, bdami teiss subjektai, nra daugelio teisini santyki subjektai; 3) teisiniai santykiai nra vienintel teiss gyvendinimo forma 141 . Todl teiss subjektas sietinas su teisnumu, o teisini santyki subjektas - dar ir su veiksnumu. Bet tai nra grieta, nes ir neveiksnus asmuo, bdamas teiss subjektas, tam tikrais atvejais gali bti ir kai kuri teisini santyki subjektas atstovavimo, globos, rpybos institutams tarpininkaujant. ie institutai civilinje teisje tik tam ir atsiranda, kad savo teisnumo lygmens teises galt gyvendinti (tapti teisini santyki subjektais) ir tie asmenys, kurie yra teiss subjektai, bet negali bti tiesioginiai teisini santyki subjektai. Atstovavimo instituto pagrindu pagal civilin teis ne veiksns ar ribotai veiksns asmenys gali bti paveldjimo, pirki mo-pardavimo, paskolos, nuomos, panaudos ir kitoki santyki subjektai. Atstovavimas laikomas teistu, jeigu teiss subjekto atsto vas veikia ne savo, o atstovaujamojo vardu ir interesais (naudai).

/ . . . , . . . , 1997. . 482.
418

141

SPECIALIOJI DALIS

Taiau per atstovavimo institut neveiksnus asmuo, bdamas teiss subjektas, negals bti subjektas t teisini santyki, kur reikia tiesioginio paties asmens dalyvavimo (CK 2.132 str. 1 d.). Neveiksnus teiss subjektas negals bti politini santyki subjektas (dalyvauti rinkimuose arba bti renkamas valdios institucijas), jis negals bti ir santuokos subjektas, nes iuo atveju reikia tiesioginio paties teiss subjekto dalyvavimo. Kai kuriose monarchinse valsty bse neveiksns ar i dalies veiksns teiss subjektai per atstovavi mo institut galjo bti ir politini santyki subjektai- paveldti valstybs vadovo (monarcho) valdi ir iki pilnametysts valdyti valstyb per savo pasirinkt ar paskirt atstov. Bet tai nemanoma respublikoje, kur politin veikla reikalauja paties asmens tiesioginio dalyvavimo. Todl teiss subjektas - tai tik teisinio santykio subjekto galimyb, kuri ne visada gali virsti realybe. Vadinasi, iam klausimui svarbus asmens teisi skirstymas teises, kuri gyvendinimas reikalauja tiesioginio paties j turtojo dalyvavimo, ir teises, kuri gyvendinimas tokio dalyvavimo nerei kalauja (turtins teiss). ios situacijos logika yra tokia, kad teisiniams santykiams svar biausia yra pareig vykdymas, nes juo yra utikrinamas kit teisinio santykio subjekt (dalyvi) teisi gyvendinimas. Neveiks nus asmuo tik todl nelaikomas teisinio santykio subjektu, kad jis nepajgia vykdyti pareig, kuriomis privalo legalizuoti savo teises visuomenje ir garantuoti kit teisinio santykio dalyvi teisi gy vendinim. Jei kiti asmenys ar valstyb savanorikai sipareigoja vykdyti pareigas, kylanias i neveiksnaus asmens naudojimosi teise, tai neveiksnus asmuo gali bti teisini santyki subjektas. i svok skirtumas ypa irykja suprantant teis kaip subjektini teisi (leidim) ir pareig (liepim) vienov. Teiss subjektas gali tapti teisini santyki subjektu tik jeigu jis dl savo subjektikumo charakteristik pajgus bti subjektini teisi ir pareig vienovs subjektas. Kadangi teis be pareigos nra subjektin teis, tai nepil nameiai, psichikos ligoniai, kaip sakme, gali bti ne teiss, o tik teiss-privilegijos subjektai ir subjektai t teisini santyki, kurie galimi atstovavimo, globos ir rpybos pagrindu ir kurie reikia, kad toki asmen pareigas perima kiti asmenys ar institucijos. Taigi teiss subjektas - tai teisnus, t. y. potencialiai galintis tapti teisini santyki dalyviu, asmuo, o teisinio santykio subjektas konkretaus teisinio santykio dalyvis.
419

TEISS TEORIJA

4.3 TEISINI SANTYKI TURINYS Tai teisinio santykio dalyvi (subjekt) subjektins teiss ir pareigos. Sukonkretinti teisinio santykio turin - tai painti tas teises ir pareigas, j tarpusavio santykius. Teisinis santykis yra priemon paversti bendruosius teiss norm nurodymus subjektinmis visuomeninio santykio dalyvi teismis ir pareigomis. Terminas teis iuo atveju turi dvi prasmes: a) objektins teiss; ir b) subjektins teiss. Apie ias svokas vienaip ar kitaip jau usimin ta ankstesniuose skyriuose. ia jos aptariamos atsivelgiant teisi nio santykio specifik. 1) Objektin teis. Jos samprata priklauso nuo teiss sampratos. Pasak vokiei teisininko K. F. Rlio, objektin teis - tai teisin tvarka, kuri nustato tik teiss normos (Allgemeine Rechtslehre. P. 387). Tai normatyvistin objektins teiss ir teisins tvarkos samprata, kuriai teis yra tik normos ir todl tik norm nustatyta socialin tvarka laikytina teisine. Nepozityvistine teiss samprata besiremian tys autoriai mano, kad teisin tvark kuria ir idjos (bendrieji teiss principai"), turinios toki pat pareigojamj gali kaip ir normos. Todl objektin teis - tai sistema pozityviosios teiss norm ir bendrj teiss princip, kurie nustato visiems teiss subjektams bendras elgesio taisykles (teises ir pareigas). Tai visa alies naciona lin teis (statymai, tarptautins ratifikuotos sutartys, statym lydimieji aktai) ir bendrieji teiss principai (vyraujanti teiss samprata). Kiek vienam asmeniui ar organizacijai ji yra iorin aplinka, kuri n vienam teiss subjektui asmenikai nepriklauso, bet visiems vienodai galioja, visus vienodai pareigoja. 2) Subjektin teis - tai konkreiam asmeniui statymo leisto ar neudrausto elgesio, ginamo valstybs prievarta, ris - ir mastas. Teis vadinama subjektin tada, kai priklauso konkreiam asmeniui, da niausiai yra gyta jo paties individualiomis pastangomis (pareig vykdymu). Pavyzdiui, konstitucin norma: Lietuvos pilietis turi teis moksl" yra objektins teiss norma ir tvirtina teisnumo lygmens teis moksl, o konkretaus asmens gyta teis studijuoti Mykolo Romerio universitete yra jo subjektin teis (gyvendintas teisnumas), nes gyta vykdius objektins teiss nustatytas stojimo universitet pareigas. Objektin teis iuo atveju yra tik bendras visiems vienodai adresuotas leidimas mokytis, o subjektin teis konkretus pasinaudojimas tuo leidimu vykdant atitinkamas parei420

SPECIALIOJI DALIS

gas. Teiss norma, nustatanti turto paveldjim ir tokio paveldjimo tvark, yra objektins teiss norma, o tai, kad, pavyzdiui, Jonaiiui mirus, snus turi teis paveldti tvo turt, yra Jonaiio snaus subjektin teis. Subjektins teiss samprata gali keistis - tai priklauso nuo vyraujanios teiss sampratos. Remiantis etatistine teiss samprata, subjektin teis reiks apibrti kaip valstybs teiss akt nustatyt konkreiam asmeniui leistino elgesio r ir apimt. ia subjektins teiss altinis - valstybs valia, paties asmens taka tokiai teisei atsirasti neaiki. Nepozityvistins teiss sampratos poiriu, subjek tin teis - tai valstybs sankcionuotas konkretaus asmens elgesys, kur tas asmuo gijo teis (leidim) vykds tam tikras pareigas valstybei ar kitiems bendrijos nariams. ia valstyb daugeliu atvej nesuteikia asmeniui subjektini teisi, o tik sankcionuoja (patvirtina) jo paties gytas teises pareig vykdymu susikurt gr, sipareigo dama jas ginti j paeidimo atveju. Skiriant ias teiss" reikmes, netinka vartoti termin objektyvioji teis ir subjektyvioji teis, nes tai gali suponuoti termin daugiareik mikum - jie gali gyti filosofins prasms. Filosofija laiko objekty viais tik tuos reikinius, kurie nra mogaus sukurti, kurie egzistuo ja nepriklausomai n u o mogaus valios apskritai. ios prasms perklimas teiss norm sistem reikt, kad teis lyg ir nra mogaus krinys, kad ji yra ne tik n u o konkretaus asmens, bet ir apskritai nuo mogaus nepriklausoma, autonomika btis. Tai prie taraut jau rodytam faktui, kad teis - kultros reikinys, t. y. ji yra mogaus sukurta ir tik mogus yra jos atrama bei esatis. Todl filosofiniu poiriu ji nra objektyvi". Terminu objektyvioji teis norima pasakyti tik tiek, kad ji nra konkretaus asmens savastis, o vis tam tikros individ bendrijos krinys, j sociokultrin gyvenamoji aplinka (visuomenin tvarka). Terminus objektin teis ir subjektin teis pirmasis lietuvikoje teiss literatroje, autoriaus iniomis, pavartojo J. Skruodys Vilniuje ileistoje knygoje Teiss filosofija" (1923)142. P. Leonas vartojo termi nus objektingoji teis ir subjektingoji teis. Rusika teiss literatra objektin teis vadina , subjektin teis - , vokieiai atitinkamai - objektives Recht ir subjektives Recht, anglai - lazv ir right, lenkai - praivo ir prawo podmiotozve.

142

Skruodys J. Teiss filosofija. Vilnius, 1923. P. 9.

421

TEISS TEORIJA

Subjektins teiss struktra. Subjektin teis yra daugiaaspekt tei ss kategorija. Ji yra trij leidim vienov: 1) leidimas paiam elgtis taip, kaip nustatyta teiss akte, - naudotis tam tikru visuomens griu (subjektins teiss objektu); 2) leidimas reikalauti, kad kiti asmenys teiss turtojo atvilgiu susilaikyt nuo tam tikr veiksm arba vykdyt jo naudai pozityvi pareig (grint skol, teikt tam tikras paslaugas ir kt.); 3) leidimas kreiptis kompetenting valsty bs institucij, kad i, panaudodama valstybs prievart, priverst antrj santykio al vykdyti pareig, kuri i privalo vykdyti subjektins teiss turtojui pagal statym arba sutart. Sis leidimas paprastai vadinamas teisine pretenzija. Konkreti subjektin teis gali apimti ir daugiau nei tris leidimus. Pavyzdiui, subjektin teis odio laisv leidia pilieiui kalbti susirinkimuose ir mitinguose, reikti savo mintis per spaud ir kitas informavimo priemones, kritikuoti vieojo gyvenimo trkumus, teikti silymus, imtis literat rins ir kitokios menins veiklos ir t. t. Taiau pagrindiniai leidimai yra trys, nes jie apima vis subjek tins teiss vidin prietaringum (teisi ir pareig vienov) ir laisv asmens apsisprendim dl savo teisi; vienas i svarbiausi tos teiss struktrini element yra leidimas ginti savo teis kvieiantis pagalb valstybs institucijas (teisin pretenzija). R. Jringas teig, kad subjektin teis gali bti gyjama ir gyvendinama tik kova, rytingai ginant savo paeistas teises, nes tik tokia gynyba lemia teiss viepatavim moni santykiuose: Kas gina savo teis, tas gina teis apskritai." (R. Jringas) Svarbus subjektins teiss poymis yra tas, kad turinio poiriu ji garantuojama ne tik tos teiss turtojo pareiga, bet ir kit teisinio santykio dalyvi pareigomis, o formos poiriu - valstybs prievar ta. Pavyzdiui, kad asmuo galt netrukdomai turti nuosavybs teis tam tikr gr, naudotis ir disponuoti juo, nuosavybs turtojas privalo nepaeisti kito asmens teisi, o vykdydamas i pareig, gyja teis reikalauti, kad kiti asmenys vykdyt jam tam tikras pareigas - susilaikyt nuo tam tikr veiksm arba atlikt jo naudai tam tikrus pozityvius veiksmus. Be itokio garantavimo turtume ne subjektin teis, o paprast leidim, nedraudiamum, kuris kyla i demokratinio principo: viskas, kas neudrausta sta tymo, leidiama". Pavyzdiui, niekam neudrausta eiti pasivaikio ti, mgautis gamta, klausytis muzikos, skaityti knyg, vaintis dviraiu ir t. t. Bet visa tai nra subjektins teiss ir visi ie leidimai
422

SPECIALIOJI DALIS

neeina teisinio santykio turin, nes naudojantis kai kuriais i ia mintais leidimais negalima paeisti kito asmens teisi ir tai nenu stato tais leidimais besinaudojaniam asmeniui pareig. Pavyzdiui, leidimas skaityti knyg nra subjektin teis, nes tokiu leidimu besinaudojantis asmuo objektyviai negali varyti kito asmens teisi. Todl i skaitaniojo nereikalaujama vykdyti koki nors pareig kito asmens naudai. inoma, jeigu knyga yra bibliotekos ar pasiskolinta i asmens, tai atsiranda pareiga ja atitinkamai naudotis (nebraukyti teksto, kitaip negadinti jos), nors kiti leidimai - klausytis muzikos, dainuoti, vaintis dviraiu, gali reikti ir subjektin teis, nes naudojantis jais jau galima paeisti kito asmens teises. Pavyzdiui, garsios muzikos klausymasis, dainavimas nakt arba vainjimas dviraiu jau pareigoja asmen tai daryti netrukdant kit moni poilsio, nekeliant grsms j teisms. Jeigu leidimas imtis tam tikros veiklos suponuoja btinyb vyk dyti atitinkam pareig kito teiss subjekto naudai, tai jau yra ne paprastas leidimas, o subjektin teis.
PAREIGA - ANTRASIS SUBJEKTINS

TEISS IR TEISINIO SANTYKIO TURINIO ELEMENTAS

Kadangi teisiniai santykiai gyvendina mint teisi ir pareig vieno v, tai j dalyviai turi tarpusavio teisi ir pareig: jie yra ir teisi turtojai, ir pareig vykdytojai. Pavyzdiui, pirkimo-pardavimo atveju pirkjas turi teis (jam leidiama) sigyti perkam daikt savo nuosa vybn ir kartu turi pareig sumokti pardavjui sutart kain. Parda vjas privalo (turi pareig) perduoti pirkjui sutartyje aptartos kokybs daikt u sutart kain ir kartu turi teis (leidim) reikalauti, kad jam bt sumokta sutartyje nurodyta suma. Todl pareiga yra antrasis tiek subjektins teiss, tiek teisini santyki turinio elementas; teisinio santykio poiriu pareiga taip pat yra subjektin, kaip ir teis. Teisin pareiga - ris ir mastas privalomo elgesio, kuriuo yra legalizuojama visuomenje konkretaus asmens subjektin teis - leidimas naudotis tam tikru griu. Tai privalomas teisinio santykio dalyvio elgesys, skirtas kitos teisinio santykio alies teisms gyvendinti ir tuo remiantis savo teisei visuomenje legalizuoti. Pareiga, kaip ir subjektin teis, turi atitinkam struktr; j sudaro tokie pareigojimai: 1) atlikti kito asmens ar bendrijos naudai tam tikrus pozityvius veiksmus; 2) nekliudyti subjektins teiss
423

TEISES TEORIJA

turtojui naudotis tam tikru griu (teiss objektu), kur jis turi teis; 3) atlyginti al, kuri asmuo, naudodamasis savo subjektine tei se, padaro kito asmens teisms. Teisin pareiga yra subjektins teiss- leidim gyvendinimo, legalizavimo visuomenje priemon.
OBJEKTINS IR SUBJEKTINS TEISS SANTYKIS

Kai kurie autoriai (K. F. Rlis) mano, kad objektin teis ir subjek tine teis tra dvi skirtingos to paties proceso dalys ir kad nra jokios grynai objektins teiss, nes kiekviena visavert teiss norma, kiek ji pagrindia galimyb skstis (Klagemoglichkeit), yra ir subjek tins teiss bei pareigos. Objektin teis be subjektins teiss bt tik socialin tvarka. Objektin teis kuria institucijos, o subjektine teis ir teisiniai santykiai. Skirtingos politins filosofijos pirmum teikia tai vienai, tai kitai. J. Habermasas mano, kad pagal liberali teisins tvarkos samprat teisins tvarkos prasm pasireikia tuo, jog vienais atvejais teisin tvarka kyla i subjektins teiss, o kitais - i objektins 143 . Savigny vis savo teiss sistem mgino grsti subjek tins teiss pirmumu. Sis vadovlis, kiek jis remiasi teisiniu perso nalizmu, irgi vadovaujasi subjektins teiss pirmumu. Teisinis per sonalizmas, kaip subjektins teiss teorija, rodo, kad pradti teis suvokti nuo subjektins teiss svarbu dar ir dl to, kad ji tampa teis i vidaus integruojania kategorija: teisiniai santykiai jau niekuo nauju nepapildo teiss sampratos, o tik atskleidia, kaip vairiose asmens interes praktinio gyvendinimo situacijose subjek tine teis atsiranda ir reikiasi kaip konkrei leidim ir paliepim vienov. Teiss sampratoje i vienov atsiskleidia kaip teorin konstrukcija, o teisini santyki srityje - kaip praktikai veikianti ir save empirikai rodanti realyb, kuri pripasta ir tie, kurie j ginija teiss sampratos lygiu. Kadangi objektin teis gyvendinama teisiniais santykiais, tai kol nevirsta subjektine teise, ji nra veikianti teis. 5. T E I S I N I SANTYKI RYS Teisiniai santykiai - tai moni bendravimo formos, kuriomis gyven dinami svarbiausi moni interesai. mons susisaisto vairiais teisi143 Habermas J. Faktizitat und Geltung - Beitrage zur Diskurstheorie des Rechts und des demokratischen Rechtstaates. Frankfurt: Suhrkamp, 1992. P. 329.

424

SPECIALIOJI DALIS

niais santykiais tik todl, kad vienais santykiais (darbo, rangos) siekia susikurti reikalingas vertybes, kitais (pirkimo-pardavimo, dova nojimo, paveldjimo) - j gyti, treiais (kredito, nuomos, panaudos) laikinai perleisti turimas vertybes naudotis kitiems asmenims, ketvir tais (alos atlyginimo, administraciniais, baudiamaisiais, proccsi niais) - apginti paeistas savo teises, penktais (politiniais, rinkim, tarnybiniais, galiojimo, atstovavimo ir kt.) - gyti valdinius galioji mus. Tai rodo, kad asmuo gali pasiekti savo tikslus tik keisdamasis su kitais asmenimis paslaugomis, kad io bendravimo teisin forma teisiniai santykiai ir kad ie santykiai visada yra arba asmens subjektini teisi gijimo, naudojimosi jomis arba j gynimo santykiai. Konkretinant pasakytina, kad teisiniai santykiai skirstomi vai riai, bet daniausiai - pagal akas, o btent : konstitucinius, administracinius, civilinius, eimos, darbo, finans ir kitus. Vokiei teiss teoretikai teisinius santykius danai skirsto taip: 1) skoliniai santykiai (Schuldverhiiltnis) - tai kredito, alos atlyginimo, paskirt baud ar pinigini nuobaud sumokjimo santykiai. Tai gali bti piliei tarpusavio, piliei ir valstybs ar privai institucij santykiai; 2) procesiniai santykiai (Prozessrechtsverhaltnis) - tai vairs teisi gijimo, gynimo, patraukimo drausminn, administracinn ar bau diamojon atsakomybn santykiai; 3) valdymo santykiai (Verwaltungsrechtsverhdltnis)r atsirandantys gy jant valdinius galiojimus, saugant teisin tvark, organizuojant kin, vietimo ir kitok valstybs gyvenim (K. F. Rlis). Turinio poiriu anglosaks teiss literatra teisinius santykius skirsto : 1) bendradarbiavimo; 2) konkurencijos; ir 3) konflikto. Dvi pastarosios teisini santyki formos lemiamos pirmosios. Jei sutar i vykdymui kyla grsm, tai bendravimo, kaip tarpusavio pagal bos, santykiai virsta agresijos ir konflikto santykiais. Pagal teisinio santykio subjektus skiriami: 1) fizini asmen tarpusavio teisiniai santykiai (eimos, dauguma civi lini santyki); 2) fizini ir juridini asmen teisiniai santykiai; 3) piliei ir valstybs teisiniai santykiai (finans, baudiamieji, admi nistraciniai ir kt.); 4) valstybi tarpusavio teisiniai santykiai (tarptautiniai santykiai).
425

TEISES TEORIJA

Pagal konkretumo laipsn ir teisinio santykio subjekt skaii teisiniai santykiai skirstomi : 1) absoliuius; 2) santykinius. Absoliui teisini santyki atveju nustatoma tik viena alis, pavyz diui, nuosavybs teise daikt valdantis asmuo, kuriam prieinama pareiga vis kit asmen, galini santykiauti su juo tam tikru bdu. Tie asmenys privalo gerbti nuosavybs turtojo teis, netrukdyti jos gyvendinti. Teisinio santykio absoliutumas ia reikia tai, kad i pareiga nustatoma visiems ir kiekvienam. Nuosavybs savininkas turi teis reikalauti, kad visi teiss subjektai, kurie tik nort su juo santykiauti dl jo nuosavybs teiss, privalo gerbti i jo teis. Santykini teisini santyki atveju yra apibriami (nurodomi) abu dalyviai (kreditorius ir debitorius, pirkjas ir pardavjas). Santykio dalyvio teiss gyvendinimas ia siejamas su konkreia jo pareiga kitam konkreiam santykio dalyviui. Pagal vykdomas funkcijas teisiniai santykiai skirstomi / regulia vimo ir valstybs (teisins) prievartos taikymo santykius. Reguliavimo teisiniai santykiai yra tokie, kuriais pilieiai siekia gyti subjektini teisi, jas gyvendinti, apsaugoti. Tokie santykiai yra konstituciniai, administraciniai, civiliniai, darbo, eimos ir kiti. Jie tarpusavyje susipyn. Pavyzdiui, administraciniai santykiai yra valdymo santy kiai, bet jie gali bti ir vertybi paskirstymo santykiai tais atvejais, kai ito negali padaryti darbo ir civiliniai santykiai. Socialins globos ir rpybos santykiai yra administraciniai santykiai, kai valstyb teikia asmeniui ilaikym. Teisingum gyvendinantys santykiai gali bti administraciniai ir baudiamieji. Valstybs (teisins) prievartos taikymo santykiai yra antriniai. Jie atsiranda paeidus pozityviosios teiss norm reikalavimus (atsisa kius vykdyti pareigas), kai reikia utikrinti reguliavimo santyki pagrindu gyt teisi ir pareig realum, susiaurinti teiss paeidjo teises taikant jam tam tikras sankcijas, ireikalauti padarytos alos atlyginim, kai kaltas asmuo nenori ito padaryti savanorikai. iai santyki riai priklauso visi santykiai, atsirandantys taikant BK, ATPK, taip pat kai kurias CK normas, nustatanias sankcijas arba leidianias riboti kalto asmens turtines teises, kilusias i sandori. Taigi teisiniai santykiai demokratinje visuomenje funkcionuoja kaip mogaus teisi gijimo, naudojimosi jomis ir j apsaugos santykiai.

426

VI SKYRIUS

TEISIN ATSAKOMYB: NUO BENDROJO PRIE INDIVIDUALIOJO TEISINIO REGULIAVIMO

1. TEISTAS ELGESYS IR JO RYS Teisto elgesio painimas - tai painimas teiss gyvenime". Elge sys yra konkretus mogaus buvimo visuomenje bdas, regimoji mogaus charakteristika. Atsivelgiant raikos form elgesys gali bti verbalinis (odi nis), susidedantis i atskir teigini, sprendim, vertinim, infor muojani apie vidin asmens bkl, ketinimus, ir elgesys - veiks mai kaip materialinis fizinio ar juridinio asmens poveikis kit moni teisms ir gyvenamajai aplinkai. Sprsti, ar elgesys teis tas, - tai sprsti, koks jo santykis su teise (su kit moni teismis).
TEISTO ELGESIO SVOKA

Teistas elgesys - tai asmen ir organizacij elgesys, neprieingas teiss norm reikalavimams. Konkretus elgesys yra teistas ar neteistas, danai priklauso ir nuo to, kokios teiss atvilgiu jis vertinamas. Lietuvos rezistencinio sjdio kovotoj, vliau disident kova dl alies politins nepriklausomybs pagal Lietuvos teritorijoje galioju sius soviet okupacinius statymus buvo neteista, o pagal prigim tin ir tarptautin teis - teista. Elgesio teistumas paprastai vertinamas vadovaujantis pozityvi ja teise, nes ji tuo metu yra oficiali toje teritorijoje ir toje socialinje organizacijoje veikianti reali jga. Demokratinje valstybje pos tuluojama, kad bent pagrindiniai pozityviosios teiss principai ne prietarauja prigimtins teiss principams.

TEISS TEORIJA

Teist elges apibdina tokie poymiai: 1) konkretaus asmens elgesys atitinka teiss norm reikalavimus ir reikiasi toje socialini santyki srityje, kuri yra reguliuojama teiss norm; 2) elgesys visuomenei btinas arba bent pageidautinas; 3) daugiau ar maiau smoningas elgesys: asmuo ino, ko ir kodl siekia savo elgesiu; teisto elgesio smoningum sudaro asmens elgesio motyvai (dl ko veikiama arba neveikiama), elgesio pob dis (elgiamasi tyia ar neatsargiai) ir elgesio tikslai (ko tam tikru elgesiu siekiama). Du pirmieji yra objektyvieji teisto elgesio poymiai. Kiti poy miai (elgesio motyvai, jo pobdis ir tikslai) yra subjektyvieji. Kai asmenys, organizacijos veikia pagal teiss nurodymus, sako ma, kad teis yra gyvendinta, pasiekiami teisinio reguliavimo tikslai.
TEISTO ELGESIO RYS

Pagal aktyvumo laipsn teistas elgesys gali reiktis veiksmais ir neveikimu (pasyviu elgesiu). Todl vienais veiksmais teistas elgesys reikiasi neatlikimu teisei prieing veiksm, kitais atvejais - atliki mu pozityvi veiksm, kuri teis reikalauja (grinama skola, ikeliama baudiamoji byla ir t. t.). Pagal elgesio motyvus teistas elgesys skirstomas taip: 1) sismonintas elgesys remiasi asmens sitikinimu, kad naudinga elgtis teisei neprieingu bdu, kad teistas elgesys palaiko visuomenje socialin santarv ir rimt, nes garantuoja santykio dalyviams abipus naud (as mens sitikinimas lipus troleibus komposteruoti vaiavimo biliet kaip atsilyginim transporto monei u jam teikiam paslaug). 2) Marginalinis, arba ribinis, elgesys (lot. marginalis - ribinis, ant ribos esantis) - tai elgesys, links paeisti teis, bet dl tam tikr prieasi nevirstantis teiss paeidimu. Motyvai, dl kuri nor paeis ti teis nustelbia susilaikymas nuo teiss paeidimo, daniausiai yra galimos bausms baim, suvokimas asmenins naudos, kuri laukia teistai elgiantis, baim bti pasmerktam savo kolektyvo, grups, eimos ir kita. Mintame pavyzdyje asmuo, lips troleibus, komposteruoja vaiavimo biliet tik todl, kad nebt nubaustas kontrolieriaus.

428

SPECIALIOJI DALIS

itoks elgesys laikomas teistu, nes kad ir neigiamai vertina teisinius paliepimus ir nenort jiems paklusti, asmuo j vis dlto laikosi, juos vykdo ir iuo poiriu jo poelgiai atitinka pozityviosios teiss reikalavimus. Marginalinio elgesio svok iandien plaiai vartoja teiss socio logija ir apskritai sociologija tais atvejais, kai nori iskirti poymius toki asmenybi ar socialini grupi, kurios pripasta vertybes, priklausanias vairioms socialinms kultrinms sistemoms, bet n vienoje i t sistem neranda savo vietos. Dl to tokie asmenys jauia nuolatin diskomfort ir tai pasireikia atitinkamu j elgesiu, deviaciniu (nukrypstaniu nuo socialini standart) pasyvumu arba agresyvumu. Socialiniu, politiniu poiriu toks asmuo jauiasi at pltas nuo savo socialini akn, jauia nuolatin nepasitenkinim, o viso ito prieastimi laiko jam nepalankias socialines permainas. I ia kyla potencialus jo pasiruoimas pripainti kratutinius konservatizmo arba radikalizmo lozungus, veikti asocialiai, agresy viai arba pasiduoti visikai apatijai. Teiss poiriu marginalinis elgesys yra tarpinis" tarp teistos ir neteistos asmens bsenos. 3) Konformistinis, arba prisitaiklikas, elgesys yra tada, kai asmuo paklsta teiss reikalavimams, giliau nesuprasdamas j laikymosi prasms (naudos) arba smoningai tai nesigilindamas. Tai pasyvus teiss norm laikymasis, prisitaikymas prie aplinkini (grups, gimini, koleg ir t. t.) nuomons ir veiklos. Tai kolektyvinio mogaus elgesys, kai jis mano, kad itaip elgiasi tik todl, jog itaip elgiasi visi", jog elgtis kaip visi" jam asmenikai naudinga, padeda kopti karjeros laiptais. vairiose visuomeninse santvarkose, o ypa sovietiniais laikais buvo prasta kalbti ir elgtis ne taip, kaip reikalauja tiesos, paangos ar proto logika, o kaip nori valstybs valdia, i kurios palankumo tikimasi asmenins naudos. Todl tie patys asmenys, kurie anais laikais vieai aipsi i Lietuvos nepriklausomybs idjos, prie j veik, dabar gali kaip ir visi" entuziastingai pritarti nepriklausomy bei, nes elgiasi pagal daugumos pavyzd ir momentin asmeni n naud: jeigu i nepriklausomybs neigimo galima laimti asme nins naudos, kodl su visais" prie j nesistengti; o jeigu asmeni kai naudingiau remti nepriklausomyb, kodl jai nepritarti, nes abiem atvejais galima svariai pasiteisinti - visi itaip elgiasi". Toks elgesys vadinamas konformistiniu (lot. conformis - panaus, atitinkantis). Pilietikai nesusiformavusios asmenybs elgesio moty-

429

TEISS TEORIJA

vai gali bti savanorikas sutikimas paklusti vyraujaniai nuomonei, pasyvus poiris teisin tvark, vengimas k nors svarstyti kolek tyve, pritarimas tiems, su kuriais sieja asmeniniai ar tarnybiniai ryiai. Konformistai - tai mons, neturintys individualybs, paeisti socialins niveliacijos, subendravardiklinti", nuasmeninti. Juos api bdinantis poymis - minios sindromas". Pirmum, inoma, svarbu teikti suvoktam teistam elgesiui, nes toks elgesys stabilesnis, tokio elgesio subjektai - patikimesni pilie iai, kio partneriai. Bet visuomenei ir valstybei kartais gali pakakti ir konformistinio elgesio, kai asmuo laikosi statym, kasdienio gyvenimo norm i proio, be ypating svarstym, automatikai, stengdamasis bti panaus aplinkinius. Asmuo, paklstantis kit nuomonei, laikosi teiss reikalavim ir itaip padeda juos gyven dinti. Todl socialinis teisinis konformizmas pripastamas visuome nei naudingu elgesiu. Bet toks elgesys, nors ir bdamas visuomenei priimtinas, nra laikomas perspektyviu teiss veikimo tikslu. Besly gikai paklusdamas teisei, laikydamasis teiss neatskleisdamas savo poirio j, nevertindamas jos naudingumo ir btinumo poiriu, konformistas negali bti aktyvus pilietis, skatinantis teis pltotis atsivelgiant besikeiianius mogaus teisi saugos poreikius. 4) Socialiai aktyvus elgesys - tai aukiausio lygio teistas elgesys, pasireikiantis visuomenei naudinga veikla, kuria siekiama tvirtinti mo ni santykiuose teiss viepatavim ir kuri pozityviosios teiss poiriu ne visada teista (disident veikla, nacionalinio isivadavimo, pilietiku mo judjimai). Socialin teisin aktyvum lemia brandi teisin smon, gilus teisinis sitikinimas, savarankikas mstymas ir rytas krybikai naudotis savo subjektinmis teismis, vykdyti i j iplaukianias pareigas. Toks asmuo aktyviai gina paeistas savo subjektines teises teistomis priemonmis. Socialiai aktyv elges teiss srityje apibdina keturi poymiai: 1) Aktyvus dalyvavimas savanorik organizacij (partij, sjung, jud jim, fond, asociacij ir t. t.) veikloje. Jo tikslas - palaikyti arba pakeisti tam tikr valstybini teisini darini veikl, tobulinti teisin sistem, ginti piliei politines, socialines, kultrines teises, dalyvauti tvarkant valstybs ir visuomens reikalus. 2) Aktyvumas teiskros srityje. Dalyvavimas svarstant statym ir kit visuomens modernizavimo plan projektus, dalyvavimas
430

SPECIALIOJI DALIS

rinkimuose, gyvendinant ir saugant teisin tvark, kontroliuojant vis lygi atstovaujamj institucij veikl. 3) Aktyvus dalyvavimas sudarant, alternatyvius arba gretutinius visuome ns ar valstybs darinius, taip pat dalyvavimas j veikloje. Tai visuomens savivaldos komitetai arba tarybos pagal gyvenamj viet, visuomeniniai ekspert centrai, laikinos problemins komi sijos, regioniniai ir vietos fondai, ekologijos, kultros ir istorijos paminkl apsaugos, savitarnos grups, teisi apsaugos asociaci jos, visuomeninio spaudimo grups ir t. t. 4) Saviveiklinis asmenybs aktyvumas teiss srityje. Tai iniciatyviniai silymai politikos ir teiss klausimais, siuniami valstybs insti tucijoms ar visuomens informavimo priemonms, savarankikas prieinimasis teistumo ir visuomenins morals paeidimams (judjimas Stabdyk nusikalstamum"). Toks elgesys itin reikmingas kuriant teisin valstyb ir pilietin visuomen, kai kyla reikalas perirti ankstesnius valstybs institu cij bendravimo su monmis stereotipus, nebijoti nesankcionuot visuomens iniciatyv, imtis asmenins iniciatyvos ir atsakomybs. Elgesys vadinamas teistu dar ir dl to, kad yra jo prieyb neteistas elgesys. Aikindamiesi, kaip atsiranda neteistas elgesys ir kokie jo poymiai, pereiname prie teiss paeidimo temos. 2. TEISS P A E I D I M A S
TEISS PAEIDIMO SVOKA

Teiss paeidimas - tai teisei prieinga, kalta asmen ar organizacij veika, kuria padaroma alos statymo saugomoms piliei teisms, teis tiems interesams arba apskritai teisinei tvarkai. Tai tradicinis teiss paeidimo apibrimas, labiau atitinkantis pozityvistin teiss samprat, kuriai svarbu pabrti pat elgesio prieingum valstybs nustatytai teisei kaip elgesio taisyklei. Bet jeigu remsims pilietine teiss samprata, kuri postuluoja ne valsty bs, o individo primat ir teise laiko ne apskritai elgesio taisykl, o sukonkretint teisi ir pareig vienov, tai reiks atitinkamai pako reguoti ir teiss paeidimo svok. J reiks priartinti prie subjektins teiss ir naudojimosi ja. Tada teiss paeidim reiks apibrti kaip elgesio prieingum ne apskritai teiss normai, o tik tokiai, kuri yra teisi ir pareig vienovs pavidalo.
431

TEISES TEORIJA

Teiss paeidimas - tai asmens naudojimasis subjektinmis teismis smoningai atsisakant vykdyti pareigas, kuri vykdym statymas laiko btina asmens naudojimosi subjektinmis teismis visuomenje legalumo slyga. Teiss paeidimo formul Vx {Tp(x) ~ [Nt(x, & P(x)>]} Iraik skaitome: kiekvienas asmuo - x (Vx) paeidia teis - Tp(x> tada ir tik tada, kai x naudojasi subjektine teise - Nt(x) ir x nevykdo t naudojimsi legalizuojani pareig - P(x). Sis apibrimas svarbus tuo, kad ia pabriama, jog asmuo gali paeisti teis tik tada, kai naudojasi jam suteiktais leidimais (teise) ir kai tas naudojimasis statymo yra siejamas su btinybe vykdyti t teis legalizuojanias pareigas. Pavyzdiui, naudojimasis teise vairuoti automobil nustato pareig nepadaryti alos kit asmen turtui, sveikatai ir gyvybei. Nevykdant ios pareigos, automobilio vaira vimu paeidiama kito asmens teis. Taip pat ir automobilio vairavi mas neatlikus technins apiros yra trunkamas teiss paeidimas. Bet asmeniui, kuris turi teis vairuoti automobil, bet jo nevairuoja, suprantama, nereikia vykdyti su ia teise susijusi pareig ir todl jis negali iuo b d u paeisti kieno nors teisi. Vadinasi, teiss paeidimo pradinis takas yra naudojimasis teisnumu ar subjektine teise, kuris kaip tik ir pareigoja vykdyti atitinkam pareig. Tokios pareigos nevykdymas ir yra teiss paeidimas. Bendrieji teiss paeidimo poymiai: 1) Teiss paeidimo subjektas gali bti tik mogus ar moni susivieni jimas, nes teiss paeidimas yra smoninga veika. Todl teis gali paeisti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia ar gali suvokti savo veiksm prieingum teisei. Nesmoningas teiss paeidimas yra teisei objektyviai prieinga veika. 2) Teis gali bti paeista veikimu ar neveikimu. mogaus mintys, odiniai pareikimai, jeigu jie nepasireikia atitinkamu elgesiu, nra teiss paeidimas. ia galioja jau mintas teiss principas: Pats sumanymas pavogti nieko nedaro vagimi." (Digestai) Bet odiniais pareikimais raginimas paeisti galiojani teis, kit asmen garb ir orum eminani melaging ini platinimas (meitas), eidimas, adjimas padaryti pavojing nusikaltim (grasinimas) yra teiss paeidimai. Tokie atvejai yra aprayti CK ir BK.
432

SPECIALIOJI DALIS

3) Teiss paeidimas yra neteista, t. y. teisei prieinga, veika. Sakme, kad kiekvienas naudojimasis subjektinmis teismis nevykdant atitinkam pareig, kuri reikalauja statymas, yra prieingas teisei, iskyrus atvejus, kai visuomen atleidia asmen nuo toki pareig vykdymo, pavyzdiui, bedarb - nuo pareigos mokti u komunalines paslaugas. itoks atleidimas visada turi bti for mintas atitinkamu valstybs institucijos aktu; iuo atveju bedar bio pareigas prisiima valstyb ir dl to nenukenia komunalins tarnybos, kurios naudai bedarbis privaljo vykdyti pareigas, interesai. 4) Teiss paeidimas yra pavojinga visuomenei veika, nes juo padaroma ala asmen, organizacij ar valstybs apskritai interesams. Pats alos padarymas teiss ginamoms vertybms ne visada yra teiss paeidimas. Nelaikoma teiss paeidimu padaryta upuolikui ala btinosios ginties atveju arba gaisrininkui sugadinus turt gesinant gaisr. ie veiksmai subjektyviai nra prieingi teisei, jie nra ir pavojingi visuomenei, nes jais siekiama ne sukelti al, o ukirsti keli didesnei alai, bet tik kai nemanoma apginti teiss saugom vertybi nepadarant joms tam tikros alos. Teiss literatroje alia svokos teiss paeidimas vartojama konkretesn svoka - teiss paeidimo sudtis.
TEISS PAEIDIMO SUDTIS

Tai tipikiausi ir esmini, objektyvi ir subjektyvi veikos poymi sistema, kuri apibdina konkrei veik kaip pavojing visuomenei ir prieing teisei. Btent su iais poymiais teiss teorija ir galiojanti teis daniausiai sieja pat teiss paeidimo fakt. ie poymiai laikomi pakankamais, kad jais pasiyminios veikos subjekt bt galima patraukti teisinn atsakomybn. Nors i teiss kategorija plaiau tyrinjama baudiamosios tei ss, ji turi ir bendrj teorin reikm, nes yra vartojama vairiose teiss akose atsivelgiant j specifik. teiss paeidimo sudt eina: teiss paeidimo subjektas, teiss paeidimo objektas, teiss paeidimo objektiniai ir subjektiniai poy miai (lietuvikoje teiss literatroje veriant i rus kalbos ie poymiai nusakomi nevartotinais terminais objektyvin teiss pa eidimo pus" ir subjektyvin teiss paeidimo pus").

433

TEISS TEORIJA

1) Teiss paeidimo subjektas - tai asmuo (fizinis ar juridinis), paei ds teiss norm reikalavimus. Fizinis asmuo turi bti veiksnus, pakaltinamas - suvokti savo veiksm prieingum teisei. Apie tai, kokio amiaus jis turi sulaukti, kad tapt baudiamosios ir administracins atsakomybs subjektu, jau kalbta analizuojant teiss akt galiojim asmenims. 2) Teiss paeidimo objektas - tai teiss norm saugomos asmenins (biologins), socialins ir kitokios vertybs (asmens gyvyb, svei kata, garb, orumas, turtins, politins ir kitokios asmens teiss, taip pat vieoji tvarka, politin santvarka ir kt.), kurias neteis tai ksinamasi. 3) Objektiniai teiss paeidimo poymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas); b) veikos padariniai (ala - reali ar galima, materia lioji ar moralin); ir c) tiesioginis prieastinis veikos ir jos sukelt padarini (alos) ryys, t. y. nustatymas, kad btent tie teisei prieingi veiksmai yra tikroji atsiradusios alos prieastis. Visi ie poymiai apibdina teiss paeidim kaip materializuo t, iorin elges. 4) Subjektiniai teiss paeidimo poymiai yra: veikos motyvai, tikslai ir kalt. Motyvai yra tos paskatos, dl kuri padarytas teiss paeidimas. Paeidimo tikslas - tai tas rezultatas, kurio siekiama teisei prieingais veiksmais. Pavyzdiui, nuudymo atveju nusi kalstam veiksm tikslas - atimti asmeniui gyvyb, o nuudymo motyvai gali bti kertas, pavydas, noras praturtti; kalt veikos smoningumas. Kalt - tai teiss paeidjo psichinis santykis su savo veika, prieinga teisei. Kalts formos - tyia ir neatsargumas. Baudiamoji teis tyin kalt skirsto tiesiogin ir netiesiogin; tiesiogin tyia yra tada, kai asmuo smoningai atlieka teisei prie ingus veiksmus ir smoningai siekia t padarini, kuri gali sukelti tie veiksmai; netiesiogin tyia yra tada, kai asmuo smonin gai atlieka teisei prieingus veiksmus, bet nenori t padarini, kuri btinai sukels tie veiksmai. (Pavyzdiui, viduryje eero poktaujant asmuo istumiamas i valties vanden, inant, kad jis nemoka plaukti. Tokia veika subjektyviuoju aspektu bus kvalifikuojama kaip nuudymas netiesiogine tyia.) Civilin teis tyins kalts neskirsto tiesiogin ir netiesiogin, nes reguliuoja turtinius santykius kaip maiau reikmingus.
434

SPECIALIOJI DALIS

Neatsargumas - tai tokia kalts forma, kai asmuo nenumat, kad dl jo veikimo arba neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmeni nes savybes galjo ir turjo tai numatyti" (BK 16 str. 3 d.). statymas laiko teiss paeidimu (nusikaltimu), padarytu dl neatsargumo, toki veik, kuri padars asmuo nenumat, kad gali atsirasti toki padarini, nors turjo ir galjo juos numatyti. Neatsargumas gali bti skirstomas nusikalstam pasitikjim ir nerpestingum. Teiss paeidimo sudtimi galima laikyti tik toki mogaus veik, kai asmuo, siekdamas tikslo, kontroliuoja savo elges, juo ireikia savo vali. Nra teiss paeidimo sudties, jeigu mogus padaro teisei prieing veik veriamas nenugalimos fizins jgos (prie savo vali). Teiss paeidimo sudtis - tai smoninga veika, kuria tam tikru mastu pasireikia valios laisv. Nors i valios laisv - santykinis dalykas (individas visada grieiau ar silpniau determinuotas daugelio objektyvi ir subjektyvi veiksni), vis dlto teisiniam vertinimui btina, kad asmuo turt galimyb pasirinktielgtis teistai ar neteistai. Jeigu jis tokios laisvs neturi, jeigu nepriklausomai nuo savo valini pastang ir nor vis tik prie savo vali paeidia teiss norm, daugelis teiss teoretik tai laiko ne teiss paeidimo sudtimi, o objektyviai prieinga teisei veika. ia nra individualios valios konflikto su teiss normoje tvirtinta valia. Visi ie keturi poymiai kartu sudaro teiss paeidim, arba teiss paeidimo sudt". Teiss paeidimas itaip apibriamas todl, kad vadovaujamasi teisins atsakomybs poreikiais. Ir tai logika. Kas negali bti teisins atsakomybs subjektas, tas negali bti laikomas ir teiss paeidimo subjektu. Kai alos teiss saugo mam griui padaro gamtos stichija, nepakaltinamas asmuo, tai yra ne teiss paeidimas, o objektyviai prieinga teisei veika.
TEISS PAEIDIMO RYS

Visi teiss paeidimai pagal pavojingumo visuomenei laipsn skirs tomi nusikaltimus, baudiamuosius nusiengimus ir kitokius nu siengimus. Nusikaltimas pagal naujj BK yra tokia visuomenei pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), kuri yra aprayta baudiamajame statyme, kuria ksinamasi itin svarbias teiss saugomas vertybes ir u kuri yra numatyta laisvs atmimo bausm. (Nullum crimen sine lege.) U nusikal435

TEISES TEORIJA

rimus ir baudiamuosius nusiengimus statymas numato kriminali nes bausmes, i kuri sunkiausia - kalinimas (laisvs atmimas"). Nusiengimai yra maiau pavojingos visuomenei veikos ir jie neutraukia baudiamosios atsakomybs. Prie j priskirtini visi teiss paeidimai, u kuriuos numatytos administracins, civilins turtins, drausmins sankcijos. Nusiengimais laikomi: 1) administracins teiss paeidimai - tai prieingas teisei, kaltas (tyinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo ksina masi valstybin arba viej tvark, nuosavyb, piliei teises ir laisves, nustatyt valdymo tvark, u kur statymai numato administracin atsakomyb (ATPK 9 str.), pavyzdiui, keli eis mo taisykli paeidimas, jeigu jis nesukl padarini, numatyt baudiamajame statyme; 2) civilins teiss paeidimai - deliktai (skolininkas laiku negrina kreditoriui skolos - sutartini sipareigojim nevykdymas arba netinkamas vykdymas, arba vykdymas paeidiant termin); 3) drausminiai nusiengimai (staigos darbo vidaus taisykli paeidi mas - pavlavimas arba neatvykimas darb). Pagal pobd teiss paeidimai skirstomi materialius ir formalius; materialus teiss paeidimas yra toks, kuris sukelia jutimikai apiuopiam al kito asmens (fizinio ar juridinio) teisms; formalus yra tada, kai pa eidiama pati teisin tvarka - sukeliama ne pati reali ala, o tik grsm, kad tokia ala atsiras (pvz., vairuotojui virijus leistin greit). Siekiant likviduoti teiss paeidimu sukeltus socialinius padari nius, vykdyti teisingum ir sudrausminti teiss paeidjus, pereina ma prie teisins atsakomybs. 3. TEISIN ATSAKOMYB Bti atsakingam - tai bti pareigingam. Daugelio Vakar ali teiss teorijos vadovliuose ar teiss filoso fijose" nerasime teisins atsakomybs kategorijos. tai jau mintas vokiei teiss teoretikas K. F. Rlis plaiame (daugiau kaip 600 p.) Bendrosios teiss teorijos" (Allgemeine Rechtslehre, 2001) vadovlyje rao paiais vairiausiais teiss teorijos klausimais, iskyrus teisin

436

SPECIALIOJI DALIS

atsakomyb. Tik viename puslapyje jis usimena apie atsakomyb siskolinimo'' (Verschuldungshaftung) ir grsms klimo" (Gefdhrdungshaftung) atveju. Teisins atsakomybs nenagrinja ir austr teiss teoretikas P. Koleris vadovlyje Teiss teorija" (Theorie des Rechts, 1997). Panai tendencija - lenk teiss teorijoje (r.: Radelbach A., Wrankowska S., Ziembinski Z. Zarys teorii paristzva i praiva, 1993; Moraivski L. Wstp do prawoznawstwa, 2000) ir kitur. Nerasime teisins atsakomybs svokos ir P. Leono Teiss enciklopedijoje" (1931). Tai galima konstatuoti kaip tam tikr bendrj tendencij, kuri atsakomyb paalina i teiss teorijos akiraio. Tai gali bti aiki nama kaip padarinys bendrosios tendencijos kalbti apie asmens teises neaikiai jauiant j santyk su pareigomis. Visuotin mo gaus teisi deklaracija (1948), reikalaudama naudotis teismis nevarant kito asmens teisi (28 str.), kalba ne apie teisi gijimo, o tik apie naudojimosi jomis slygas. ia linkme eina ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. ia danai nedaromas skirtumas tarp mogaus teisi, egzistuojani teisnumo ir subjektins teiss lygiu. Neatsitiktinai mintas vokiei profesorius H. mitas teisi ir pareig santykio klausim Vokietijoje apibdina kaip neaikiai suvokt: Vokietijoje mes iandien teises ikeliame aukiau u pareigas. Reikalavimai danai isakomi itin garsiai, taiau daugelyje ms visuo mens sfer kiekvienas individas atsakomybs mokomas itin retai, todl pareigos menkai tesuvokiamos [...] vietimo sistema teikia daug laisvs, visa ji pernelyg vienareikmikai orientuota pagrindines teises, o apie 144 pagrindines pareigas beveik neusimenama." ia H. mitas pirmiau sia kalba apie pareig reikm subjektinms teisms gyti. Bet jei teiss ikeliamos aukiau u pareigas", jei tos teiss gyjamos lyg ir nepriklausomai n u o pareig, tai teisins atsakomybs btinyb ir vieta teiss kategorij sistemoje irgi turi bti neaiki. Ji tada tapatinama tik su deliktine atsakomybe ir pakeiiama teiss taikymu". Kiti autoriai (veicar teisininkas P. Saladinas) teisin atsako myb, kad ir siedami su laisve ir pareiga, laiko net pagrindine modernios teisins valstybs kategorija" 145 , bet kodl ji yra pagrinPasaulin etika ir pasaulin atsakomyb. Dvi deklaracijos. P. 78. Saladin P. Verantwortung als Staatsprinzip. Ein neuer Schlssel zur Lehre vom modernen Rechtsstaat. Bern und Stuttgart: Verlag Paul Haupt, 1984.
145 144

437

TEISES TEORIJA

din kategorija", neaikina, nes specialiai nenagrinja teisi ir pareig priklausomybs, nors i nevardyta ir muoja j darbuose. Aikiai neaptariant teisi ir pareig tarpusavio priklausomybs, neskiriant mogaus teisi" teisnumo ir subjektins teiss lygmen, neivengiamai tenka operuoti ne teisi ir pareig priklausomybe, o j krva", i kurios pagal situacij vienu atveju galima pasiimti" teises, kitu atveju - pareigas. Tuo tarpu teisins atsakomybs svoka reikalauja ias svokas susieti btinu neatskiriamu ryiu. inoma, yra galimyb perkelti vis teisins atsakomybs proble matik teiss gyvendinimo" skyri, pozityvij atsakomyb sie jant su naudojimusi teise, o negatyvij (deliktin) - su viena i teiss taikymo ri - teisingumo vykdymu. Lenk autoriai btent iuo poiriu teiss taikym ir skirsto teiss taikym, kur vykdo teismas ir kur - valstybs valdymo institucijos. Bet teisin atsakomyb yra sudtingesn kategorija nei teiss taikymas. Ji yra specialus individualaus teisinio reguliavimo varian tas, kuris apima ir tam tikr subjektyv element kaip asmens psichin nuostat teiss atvilgiu. ia operuojama kalts svoka, kuri daro teisin atsakomyb ir subjektyviu reikiniu: nuo teiss paeidjo subjektyvaus poirio savo veiksmus, kuriais buvo paeista teis, priklauso ir jo deliktins atsakomybs mastas ar net jos pagrindas. Teisin atsakomyb yra bendroji metodologin svoka, reikminga daugeliui teiss ak. Tai rodo ir pats teisins atsakomy bs skirstymas civilin, baudiamj, administracin, drausmin, materialij, atsakomyb pagal tarptautin teis. 3.1 ATSAKOMYB APSKRITAI Prie atsakant klausim, kas yra teisin atsakomyb, svarbu bent trumpai isiaikinti, kas yra atsakomyb apskritai. Teiss literatra atsakomybs apskritai neapibria, tik teisin. Dalykiniai odynai pateikia arba labai miglotus, arba logikai ydingus atsakomybs apibrimus. Lietuvikoji tarybin enciklopedija" atsakomyb api bria kaip maai informatyv asmenybs santyk su visuomens jai keliamais dorovs reikalavimais (t. 1, p. 431). Filosofas L. Archangelskis apibria atsakomyb kaip pasirengim atsakyti u savo poelgius" 1 4 6

emaitis V. Dorovins svokos. Vilnius, 1983. P. 20.

438

SPECIALIOJI DALIS

ir itaip daro login klaid idem per idem (neinom svok atsakomyb apibria neinoma svoka - atsakyti). Ta pati klaida ir tokiame apibrime: Teisin atsakomyb - tai teiss reguliuojama pareiga atsakyti u savo veiksmus ir juos vertinti." (V. A. Tardovas) Perspektyvesni yra tie apibrimai, kurie atsakomyb sieja su pareiga. Atsakomyb yra pareiga itesti prisiimtus bei patiktus u davinius, o vienaip ar kitaip nusikaltus, [...] savo kalt atlyginti."U7 Atsakomyb - tai pareigos valstybei ir visuomenei suvokimas." (I. S. Samoenka) Atsakomybs aikinimas pareiga grstinas tuo, kad atsakomybs smon atsiranda kartu su visuomene ir galima tik visuomenje. Btinyb monms gyventi drauge reikalavo naudotis subjektinmis teismis vykdant vienas kitam atitinkamas pareigas, kuri pagrindu tik ir galimas bendras moni gyvenimas ir kiekvieno asmens teisi sauga. Todl pareig laikome veiksniu, pajgiu atverti duris tiek teisins atsakomybs, tiek atsakomybs apskritai supratim. Pareiga yra kita teiss dalis, o atsakomyb - kita laisvs pus. Kas kalba apie laisv jos nesiedamas su atsakomybe, tas jos visai nesuprato. Atsakomyb kilusi i odio atsakyti". Atsakyti" - tai pateikti ataskait apie savo veikim ar neveikim artimo teisi atvilgiu: ar asmuo naudodamasis teismis vykd artimui atitinkam pareig: nepadar jo teisms alos, o jei padar, tai ar atlygino j? Kitaip sakant atsakyti" - tai inoti, kad naudojimsi teismis btina legalizuoti atitinkam pareig artimui vykdymu ir kad toki pareig nevykdant bus atitinkamai ribojamos nevykdaniojo teiss. Tokia yra teisingumo esm. Todl atsakomyb yra tik juridin io teisingumo garantija. Tai subjektyvusis teisins atsakomybs turinys, o objektyvusis tai reali naudojimosi teise priklausomyb nuo pareig vykdymo ir tie padariniai, kuri atsiranda asmeniui atsisakius vykdyti atitinka mas pareigas. Jei asmens teisi priklausomyb nuo pareig vykdymo ar nevyk dymo bt nebtina, tai bt neaiku, i kur ir kodl atsiranda atsakomyb, kokia yra tikroji jos paskirtis ir vieta teiss sistemoje.

147

Lietuvi enciklopedija. T. 1. Boston, 1953. P. 372.

439

TEISES TEORIJA

3.2 TEISINS ATSAKOMYBS SVOKA Teisins atsakomybs, jei ji yra teisin, samprata negali bti kildi nama i nieko kito, kaip tik i tos paios teiss prigimties. Todl kaip suprasime teis, toks bus ir poiris teisin atsakomyb. Kol vyravo etatistin (normatyvistin) teiss samprata ir jos lemtas padidjs pasitikjimas prievartos priemonmis garantuojant sociali n tvark, tol teisin atsakomyb buvo suprantama tik kaip valsty bs prievarta taikant teiss paeidjui asmeninio, turtinio, organiza cinio pobdio ribojimus. Valstybs pirmavimo prie asmen slygo mis kitoks teisins atsakomybs supratimas ir nebuvo galimas. Teisin atsakomyb faktikai tapatinta su sankcij taikymu, su neigiamais padariniais teiss paeidjui. Atsakomyb pradedama teiss paeidimu ir baigiama teiss paeidjo teisi varymu. iomis slygomis net buvo sunku sivaizduoti, kad galima ir su valstybs sankcij (prievartos) taikymu nesusijusi teisin atsakomyb. Todl absoliuti dauguma autori, kurie tebesilaiko valstybs primato prie asmen tradicijos, tebesilaiko ir tradicins pairos teisin atsakomyb kaip valstybs sankcij taikym u padaryt teiss paeidim. Ir tai suprantama, nes tokio apibrimo pakanka teiss praktikai, ypa tai, kuri teiss gyvendinim i esms sieja su teiss taikymu. Jeigu teiss imperatyv privalomumas garantuojamas tik valstybs prievarta, tai ir teisin atsakomyb gali bti tik valsty bs akcija, ir tik neigiama. Bet jeigu pripainsime, kad teiss norm privalomumas pirmiau sia garantuojamas abipuse teisinio santykio dalyvi nauda, tai ir teisin atsakomyb nebebus vien valstybins veiklos kategorija; ji negals bti tapatinama tik su valstybs prievartos asmeniui taiky mu jau vien dl to, kad prievarta nesukuria teisins atsakomybs, o tik garantuoja j. Pagrindas formuotis naujam poiriui teisin atsakomyb atsi randa su nepozityvistine (demokratin) teiss samprata, kuri teis, matme, aikina kaip subjektini teisi ir pareig vienov ir j pirmiausia pltoja kaip rank, skirt ne tvirtinti, palaikyti politi niam reimui, o mogaus teisms apsaugoti, abipusei santykio dalyvi naudai garantuoti. Aikinant teisin atsakomyb ne valdios, o piliei interesais, j reiks kildinti ne i valstybs valios, o i individ lygiaveri main - i subjektini teisi ir pareig vienovs ir suprasti j kaip
440

SPECIALIOJI DALIS

pai piliei ir valstybs akcij. Tai gyvendina gerai inom demokratijos princip, kad valstyb sikia piliei tarpusavio santykius tik ten ir tik tada, kur ir kada patys pilieiai nepajgia teistomis priemonmis isprsti savo p r o b l e m - nepajgia vykdyti vienas kitam pareig nedalyvaujant valstybs institucijoms. Tad prieiname prie ivados, kad teisin atsakomyb, kaip ir kitas teiss kategorijas, reikia aikinti remiantis ta paia teisi ir pareig vienove. Ir i ties, jeigu atsakomyb teisin, tai jos turinys gali bti atskleistas tik remiantis paia teiss esme, kurios formali iraika subjektini teisi ir pareig vienov. Btent ia reikia iekoti teisins atsakomybs poreikio ir atsakymo klausim, kas yra teisin atsa komyb. Teisin atsakomyb - tai teiss subjekt sipareigojimas ir teisinis j pareigojimas naudotis leidimais (teismis) vykdant atitinkamas pareigas, kartu nurodymas, kad toki pareig nevykdymas virs atitinkam teisi praradimu ar siaurinimu. itaip suprantama teisin atsakomyb formuoja asmens sitikini m, kad jis vykdo pareigas ne dl to, kad tokio elgesio i jo reikalauja statymas, o todl, kad pareig vykdymu jis legalizuoja savo teises visuomenje, kad jo teiss pareig vykdymu susiderina su kit asmen teismis, kad atsisakydamas vykdyti pareigas jis praranda t pareig garantuojamas savo teises. 3.3 TEISIN ATSAKOMYB KAIP PROCESAS 3.3.1 POZITYVIOJI TEISIN ATSAKOMYB Teisins atsakomybs poreikis kyla i asmens naudojimosi teismis. Kadangi savo teismis asmuo naudojasi ne alia visuomens, o visuomenje, tai jis darosi pavojingas kito asmens teisms, o kar tais - ir pats sau. Pavyzdiui, naudodamasis teise steigti ir eksplo atuoti od apdirbimo mon, asmuo kelia grsm kit moni sveikatai (ekologin grsm), o naudodamasis teise vairuoti automo bil, darosi pavojingas ne tik kit asmen gyvybei, sveikatai, turtui, bet ir pats sau. ia negalioja Romos teiss principas: neminem laedit, ui sua jure utitur (niekam nekenkia tas, kas naudojasi savo teis mis). Visuomenje nemanoma naudotis teismis vienaip ar kitaip nekeliant grsms kito teisms. Juk ir teisinis reguliavimas tik tam ir atsiranda, kad velnint, maint vien asmen naudojimosi teis441

TEISES TEORIJA

mis pavojingum kit asmen teisms. Jau sakme, kad tie leidimai, kuriais naudojantis negalima paeisti kito asmens teisi, nra tei siniai ir tie santykiai nereguliuojami pozityviosios teiss. Asmens teis gali bti ne bet koks, o tik toks leidimas, kuriuo naudojantis gali kilti grsm kito teisms ir kuris pareigoja tam tikrai pareigai. Kas nekelia grsms kito teisei, tam nereikia ir leidimo, nes tai bt beprasmika. Reikalavimas naudotis savo teismis nepaeidiant kito mogaus teisi ir yra asmens pareigojimas atsakomybei, t. y. suvokimui, kad naudodamasis teismis jis tampa pavojingas kito asmens teisms ir todl privalo naudotis jomis atsargiai, atsivelgdamas kito asmens teis. Atsakomyb - tai tokia asmens psichin bsena, kai jis suvo kia, kad pareigos vykdymas yra ne tik jo, bet ir kit asmen subjektins teiss garantas ir kad nuo io vykdymo priklauso jo paties teisi likimas. Vadinasi, atsakomyb - tai asmens suvokimas, kad jis naudojasi teismis nuolat bdamas visuomenje ir dl to yra jai nuolat atitinkamai pareigotas. Jeigu nebt subjektini teisi ir naudojimosi jomis, teisins atsakomybs klausimo apskritai nekilt. Nelaisvas (teisi neturintis arba jomis nesinaudojantis) mogus negali bti atsakingas, nes nra dl ko arba u k bti atsakingam. Prievoles vykdantis asmuo neturi pasirinkimo laisvs, jis priverstas vykdyti svetimos ir neatre miamos valios paliepimus ir todl neatsakingas u tokios veikos padarinius. Jis negali nevykdyti prievoli, o teise gali naudotis ir gali nesinaudoti arba tik i dalies naudotis. Laisvas mogus, kaip sakyta, suvoks, kad nepajgs atlikti parei g, kurias btina vykdyti naudojantis kuria nors teise, atsisako ja naudotis, nes naudodamasis teise be atitinkam pareig vykdymo jis taps pavojingas kit asmen teisms ir nepajgs to pavojaus valdyti. Pavyzdiui, asmuo, suvoks, kad ekonomikai neigali tech nikai susitvarkyti automobilio (t. y. neigali vykdyti pareigos sau giai naudotis automobiliu), atsisako juo naudotis. Kas yra laisvas veikti, tas atsakingas ir u tokio veikimo padarinius. Kit moni teisms atstovauja teise besinaudojanio asmens pareiga, o iai atsakomyb. Kas nustato asmeniui pareigas, tas nustato jam ir teisin atsakomyb. Pareigas, kaip sakyta, nustato ne kas kitas, kaip naudojimasis teise (laisve) nepavojingu kitiems monms bdu. Bti atsakingam ia reikia bti pareigingam: suvokti, kad naudojimasis teismis yra tik tiek legalus, leistinas, kiek jis garantuojamas parei442

SPECIALIOJI DALIS

gos nepaeisti kito asmens teisi, o paeidimo atveju - sipareigo jimu atlyginti padaryt al. Vadinasi, teisin atsakomyb susijusi ne su prievole, o su parei ga. Prievol nra atsakomybs pavidalas, nes prievols vykdymas nra vykdytojo teisi gyvendinimas. Baudiauninkas, sakme, uoliai vykdantis prievoles, negali iplsti savo teisi, nes prievols skirtos ne vykdytojo, o prievol nustaiusio subjekto teisms gyvendinti. Todl u padarinius pirmiausiai atsakingas ne vykdytojas, o prievo ls nustatytojas (iuolaikin tarptautin teis iuo klausimu daro tam tikras ilygas nusikaltim monijai atveju). Atsakomyb pir miausia yra laisvo mogaus socialin charakteristika vien todl, kad ji susijusi su naudojimusi subjektinmis teismis. Prievol prievartos priemonmis grietai mechanikai susieja as men su valstybe ir jis neturi galimybi pasirinkti bendravimo su ja arba buvimo joje bdo. Tuo tarpu pareiga, kiek ji sukuria, legalizuoja subjektins teises, yra asmens laisvs ir jos pltots altinis, nes leidia asmeniui pasirinkti buvimo visuomenje bd, kurio iraika naudojimasis subjektinmis teismis. Pareiga susieja laisv individ su visuomene tik subjektinei teisei tarpininkaujant. Btent subjektini teisi pobdis nustato pareigos pobd ir jos intensyvum. Todl atsakomybs svok btino elemento teismis eina as mens suvokimas vis savo subjektini teisi santykinumo - priklau somybs nuo pareig vykdymo. Niekas visuomenje negali turti absoliui (nuo pareig nepriklausom) teisi, nes atleisti n u o pareig - tai atleisti nuo atsakomybs. Btent suvokimas, kad pareig nevykdymas reik atitinkamos subjektins teiss negyjim arba praradim, ir yra teisin atsakomyb. Visuomen tik tiek civilizuota ir darni, kiek visi jos nariai yra saistomi abipuss atsakomybs (teisi ir pareig vienovs). I ia kyla bendra ivada: mogus negali bti visavertis teisini santyki subjektas, kol negali bti atsakingas - negali vykdyti pareig, proporcing savo turimoms teisms. Pareiga yra tas krite rijus (svarstykls), kuris vieno teis vertingumo poiriu praktikai vertina, suvienodina su tokia paia kito asmens teise. Siejama su subjektini teisi ir pareig vienove, teisin atsako myb gyvendinama dviem bdais: 1) vykdant pareigas, kuriomis siekiama gyti subjektin teis, pripastam ir ginam valstybs, arba kuriomis legalizuojamas naudojimasis turimomis teismis; 2) siau rinant subjektins teises, kai atsisakoma vykdyti teisms proporcin443

TEISES TEORIJA

gas pareigas. is siaurinimas jau vykdomas valstybs prievartos priemonmis. Atsivelgiant tai, kuriuo i i bd yra palaikoma konkretaus asmens teisinio statuso teisi ir pareig pusiausvyra, teisin atsako myb gali bti skirstoma pozityvij ir negatyvij (deliktin). Pozityvioji teisin atsakomyb - tai asmens suvokimas, kad naudoda masis subjektinmis teismis jis privalo vykdyti atitinkamas pareigas ir savanorikai atlyginti al, jei ios bus padaryta, kito asmens teisms. Tai ne tik inojimas, kaip reikia elgtis artimo teiss atvilgiu naudojantis teismis, bet ir inojimas, kodl itai reikia daryti ir koki teisi praradim reik atsisakymas vykdyti pareigas. i teisi ns atsakomybs forma rodo dvasin, socialin asmens brand, gebjim suvokti, kad jis gyvena visuomenje ir ino, k reikia joje gyventi. itaip suprantam atsakomyb sudaro trys struktriniai elemen tai: naudojimasis teismis ir i jo iplaukianios dvejopo pobdio pareigos: 1) Naudojimasis subjektinmis teismis. Jis knija teisins atsakomybs sampratoje demokratin individo primato prie valstyb idj, nes nurodo, kad ne i valstybs, o i individo interes kyla teisins atsakomybs iniciatyva, altinis ir poreikis (suinteresuotumas). Btent naudojimasis teismis paaikina, kodl bti atsakingam naudinga ne tik visuomenei, bet ir paiam teisins atsakomybs subjektui. Atsakomyb iuo atveju ne atneama asmeniui i alies, o kyla i jo paties subjektini teisi, siekio j gyti arba jomis naudotis nepaeidiant artimo teisi. 2) Pareiga naudotis savo teismis kito asmens teisms nepavojingu bdu. Teise laikyti un bus naudojamasi atsakingai, jeigu uo vedio jamas u pavadlio ir su antsnukiu; naudojimosi teise gauti kredit atveju pozityvioji teisin atsakomyb bus asmens pareiga taip organizuoti savo veikl, pajam ir ilaid balans, kad bt isaugomas gebjimas laiku mokti kreditoriui palkanas ir gr inti kredit. 3) Pareiga savanorikai atlyginti kitam asmeniui padaryt al, atsiradu si nesugebjus naudotis savo teismis nepaeidiant kito asmens teisi. i btinyb atlyginti al kyla i to fakto, kad pagal teisi ir pareig pusiausvyr bet kuri ala kito asmens teisms visada reikia al savo paties teisms.

444

SPECIALIOJI DALIS

Bdingas pozityviosios, arba aktyviosios, atsakomybs poymis, kad ji gyvendinama netaikant sankcij. Savanorikas alos atlygini mas nra sankcija. Tai pai piliei tarpusavio sipareigojim (sutartiniai) santykiai, i kuri.ir kyla abipus pozityvioji atsakomy b. Atlygindamas al, pats asmuo susimaina savo turtini teisi tiek, kiek jam nepavyko naudotis teismis nepaeidiant artimo teiss. Kito asmens teisi paeidimas ia visada yra netyinis ir visada eina kartu su savo kalts pripainimu ir savanoriku alos atlyginimu. Jeigu tokio prisipainimo nra, keiiasi atsakomybs forma. pozityvij atsakomyb, netaikani sankcij, ilgai irta ne kaip teisin, o kaip moralin atsakomyb ir dl to ji laikyta praktikai maai reikminga. Ir vis dlto pozityvioji atsakomyb yra ne moralin, o teisin, nes ji suponuoja pareig vykdymo privalomu m, garantuojam valstybs prievarta: jeigu pareiga atlyginti pada ryt al nebus vykdoma savanorikai, tai pozityvioji atsakomyb btinai virs deliktine - alos atlyginimas bus iiekomas taikant valstybs prievartos priemones. i valstybs prievartos taikymo gali myb yra pakankama, kad btinybs elgtis pagal teisi ir pareig pusiausvyr suvokimas bt praktikai reikmingas. Pozityvioji atsakomyb utikrina nekonfliktik asmens naudoji msi savo teismis. Ji itin svarbi pilietinje visuomenje, kai asmuo pirmiausia elgiasi atsakingai ne i baims patirti valstybs prievart, o dl to, kad suvokia save kaip asmenyb ir mato ja esant kit mog, kuris kito asmens teises brangina dar ir todl, jog brangina savsias. Dl io poirio btinyb atlyginti padaryt al asmuo supranta kaip natral ir sudedamj naudojimosi savo teismis visuomenje element. alos atlyginimas - tai btinos naudojimosi teismis ilaidos". Civilizuotoje visuomenje vyrauja pozityvioji teisin atsakomyb, nes dauguma tokios visuomens nari nori bti laisvi ir ors; o tokie jie gali ilikti tik vykdydami pareigas, legalizuojanias j teises. itaip suprantama pozityvioji teisin atsakomyb tampa nuolati n, kaip kad nuolatinis yra naudojimasis teismis ir j legalizuojan tis pareig vykdymas. Kol naudojams teismis, tol esame pareigoti bti atsakingi - vykdyti atitinkamas pareigas. Tai teistas elgesys, pai piliei savivaldos priemon.

445

TEISES TEORIJA

ia teisins atsakomybs forma teisininkai praktikai maiau do misi, nes iame procese jie maiausiai reikalingi. O jeigu reikalingi, tai veikiau kaip advokatai, padedantys pilieiams geriau imanyti savo teises ir pareigas. Jeigu subjektins teiss gyvendinamos nepa eidiant kito asmens teisi, tai policininkams, prokurorams, teis jams kaip ir nra kas veikti. Jie tarsi i alies stebi i savaimin teisi ir pareig vienov, kuri yra piliei konkrei santyki iraika ir kartu nuolatinis teisins atsakomybs gyvendinimas. Pilieiai savanorikai vykdo pareigas, vadinasi, yra atsakingi, nes nori isaugoti turimas teises, jomis naudotis. ia pagrindinis teisi ns atsakomybs garantas - abipus nauda. Ir tik kai pats teisi turtojas nenori laisvu apsisprendimu vykdyti jo teises legalizuojani pareig (veikti atsakingai), j tam paiam imperatyvui palenkia valstybs prievarta. Pozityvioji teisin atsakomyb tada pereina deliktin, susijusi su prievartos taikymu ir valstybs dalyvavimu.
3.3.2 NEGATYVIOJI, ARBA DELIKTTN, TEISIN ATSAKOMYB

Daugelis autori i atsakomybs r vadina negatyvija", nes iuo atveju yra gyvendinama negatyvi valstybs reakcija teiss paeidim - ribojamos ar likviduojamos teiss paeidjo teiss. Kiti j vadina retrospektyvine", nes asmens teiss ribojamos u praei tyje padaryt teiss paeidim. Manoma, kad j tiksliau bt vadinti deliktin, nes itaip bt pabriamas materialusis jos atsiradimo pagrindas - teiss paeidimas. Kartu bt pasakoma, kad asmens teiss ribojamos tik iam padarius teiss paeidim. Jos gyvendinimo rankis - negatyviosios sankcijos ir prievartinis j taikymas. Deliktin atsakomyb pradeda veikti ten, kur sustojo, kur nepa jg garantuoti teisi ir pareig pusiausvyros pozityvioji teisin atsakomyb, kur konkretus asmuo ar organizacija naudojasi subjektinmis teismis nevykdydami atitinkam pareig (nustojo bti atsa kingi). Ji siekia utikrinti asmens teises legalizuojani pareig vykdym tais atvejais, kai toki pareig vykdymo nepajg utikrinti abipus nauda. Be sankcij taikymo i atsakomybs forma nemanoma. Sankcija ia yra priemon, leidianti emesniu lygiu grinti teiss paeidjo teisiniam statusui teisi ir pareig pusiausvyr, kuri buvo paeista
446

SPECIALIOJI DALIS

teisi naudai atitinkamos pareigos nevykdymu. Sankcija yra ir teisi ribojimo mastelis, nurodantis, kokia teiss paeidjo teis ribojama, likviduojama ir kokia apimtimi. Valstyb taiko teiss paeidjui prievart, kad, ribodama jo teises, maint jo pavojingum visuomenei. Todl ia galioja visos definicijos, kurios apibria teisin atsako myb kaip valstybs prievartos taikym teiss paeidjui: Pasak D. Ostino, teisin atsakomyb - tai sankcijos u pareigos nevykdym taikymas, kur sankcija - tam tikras blogis, patiriamas u nepaklusim komandai. H. Gracijaus teigimu, teisin atsakomyb - pareiga atsakyti u padaryt blog, ji atsiranda kaltai padarius skriaud ar blog, pasireikiant neatlikimu to, k mogus privaljo atlikti. E. rlichui teisin atsakomyb - tai pareigos vykdymo garantas. Teisin atsakomyb - tai situacija, kai vienas asmuo turi teis reikalauti, o kitas teistai patiria to reikalavimo padarinius."
R. P a u n d a s

Teiss paeidjo pareiga iksti valstybs valdios daromus jam nemalonumus, numatytus statymo ir skiriamus u padaryt teiss paeidim."
V. V. L a z a r e v a s

Teisin atsakomyb - tai valstybinio poveikio priemoni, suke liani teiss paeidjui neigiam padarini, taikymas."
R. Z. Lificas

Teisin atsakomyb - tai dl teiss paeidimo atsirads teisinis santykis tarp valstybei atstovaujanios institucijos ir teiss paei djo, kuriam nustatoma pareiga iksti nemalonius padarinius u reikalavim, suformuluot teiss normoje, paeidim."
I. N. Siniakinas

Teisin atsakomyb - tai valstybinis poveikis teiss paeidjui, kuris pasireikia visuomeniniu, valstybiniu paeidjo pasmerki mu, asmeninio, turtinio ir organizacinio pobdio apribojim jam taikymu."
(Valstybs ir teiss teorija, 1989)

G. Hgelis deliktin teisin atsakomyb (bausm) apibr kaip neigimo neigim: jei nusikaltimas yra teiss neigimas, tai bausm (teisingumo vykdymas) yra nusikaltimo, kaip teiss neigimo, neigimas.
447

TEISES TEORIJA

Deliktin teisin atsakomyb yra pozityviosios atsakomybs tsi nys ir garantas. Todl ji - antrin, o pozityvioji atsakomyb pirmin (pagrindin) teisins atsakomybs forma. Ypa tai irykja demokratinje visuomenje, kai jos teis nustoja bti represin ir pozityviosios teiss gyvendinimas pirmiausia garantuojamas abipu se teisinio santykio dalyvi nauda. itaip suprantama deliktin teisin atsakomyb apibria valsty bs viet teisins atsakomybs atvilgiu demokratinje visuomenje. Valstyb, gyvendindama deliktin atsakomyb, taikydama sankcijas, vykdo teisingum - juridikai formina toki asmens teisin padt, koki pats asmuo susikuria atsisakymu vykdyti jo teises legalizuo janias pareigas. Todl i teisins atsakomybs forma - tai tik teiss paeidjo teisinio statuso, teisi ir pareig pusiausvyros atkrimas emesniu lygiu. Deliktin teisine atsakomybe labiausiai domisi teisininkai prakti kai, nes ia reikia taikyti valstybs prievart, todl reikia sukurti sankcij taikymo procedras ir taikymo ideologij, sprendiani, kokias subjektines teises ir kiek btina riboti. Nedemokratinse visuomense vyraujant vieajai teisei, baudiamosios teiss poiris teisin atsakomyb buvo i esms tapatinamas su teisine atsakomy be apskritai.
3.3.3 DVI TEISINS ATSAKOMYBS
STADIJOS: POZITYVIOJI IR DELIKTIN ATSAKOMYB

Abu iuos poirius teisin atsakomyb iandien reikia sujungti vientis proces, nes jis geriausiai atskleidia teisins atsakomybs esm. ie poiriai susijungia tik jeigu teisin atsakomyb kildiname i subjektini teisi ir pareig vienovs - bendro metodologinio pagrindo suprasti tiek pozityvij, tiek deliktin teisin atsakomyb. i vienov padeda suvokti, kad i esms yra ne dvi savarankikos teisins atsakomybs formos, o viena, tstin teisin atsakomyb procesas, kuris prasideda pozityvija ir prireikus baigiasi deliktin: 1) pozityvioji atsakomyb - nuolatinis asmens sipareigojimas ir pareigojimas garantuoti naudojimsi teismis atitinkam pareig vykdymu; 2) deliktins atsakomybs paskirtis - kompensuoti pozityviosios nepakankamum.

448

SPECIALIOJI DALIS

Pozityvus poiris teisin atsakomyb turi gyti pirmum ga rantuojant teisi ir pareig vienov, nes valstybs prievarta, su kuria etatistin teiss samprata sieja teisin atsakomyb, kaip sakme, nesukuria paios teisins atsakomybs, o tik garantuoja j. Poiris teisin atsakomyb kaip proces padeda nuolat ilai kyti subjektinmis teismis besinaudojant asmen visuomenje, o pat naudojimsi teismis - pavald teisingumo, teistumo, moni kumo ir civilizuotumo principams. Kartu tai padeda suvokti, kad pozityvioji teisin atsakomyb yra veikiau pilietins visuomens kategorija, o deliktin - valstybs. Jei teisin atsakomyb tapatinama tik su deliktin, tai teisininkai pirmiausia reikalingi ne pilieiams, o valstybs valdiai kaip jos valios ir represij prie pilieius vykdy tojai. Pagal socialin usakym tarp teisinink tada pirmauja ne advokatai, o represines funkcijas vykdantys policininkai, tardytojai, prokurorai, teisjai.
3.3.4 TEISINS ATSAKOMYBS

A T S I R A D I M O SLYGOS ( P A G R I N D A I )

Jeigu yra dvi teisins atsakomybs stadijos, ar formos, tai privalo bti ir du skirtingi teisins atsakomybs atsiradimo pagrindai. Pozityviosios atsakomybs atsiradimo pagrindai yra: 1) teiss norma, legalizuojanti subjektin teis ir pareigojanti j garantuoti atitinkamu pareig vykdymu (pvz., valstybs pripain ta tvarka gautas teisininko ar mediko diplomas leidia verstis tam tikra profesine veikla ir vykdyti i jos iplaukianias parei gas, valstybs institucij iduotas specialus leidimas - licencija atidaryti privai teiss paslaug firm, privat stomatologijos kabinet; is leidimas yra asmens ir valstybs institucijos sutartis dl abipusi pareig ir atsakomybs); 2) naudojimasis subjektin teise; 3) alos padarymas naudojantis ia teise ir savanorikas jos atlygi nimas. Deliktinei teisinei atsakomybei atsirasti reikalingos tokios slygos: 1) teiss norma, pareigojanti teiss subjekt vykdyti pareigas, legali zuojanias jo teises, - i slyga yra bendra abiem atsakomybs formoms;
449

TEISES TEORIJA

2) teiss paeidimas (atsisakymas vykdyti pareigas, su kuriomis statymas sieja naudojimsi teismis); 3) deliktins teisins atsakomybs subjektas gali bti tik kalt. Ji yra subjektyvusis teisins atsakomybs pagrindas. Asmuo gali atsa kyti tik u kaltai padaryt neteist veik. Jeigu jo veiksmuose nra kalts, tai jis neatsako u tokius veiksmus, nors jais ir bt padaryta alos teiss saugomoms vertybms. Asmuo, teismo pripaintas nepakaltinamu, nra teisins atsakomybs subjektas, nors ir bt padars alos kito asmens teisms, saugomoms statymo. Tada pripastama, kad jo veikoje nra teiss paeidimo sudties, o tik ala, kurios atsiradimo prieastys prilyginamos gamtos stichijai. Remdamasis ta veika, teismas priima nutart paskirti asmeniui priverstin gydym, kuris laikytinas visuome ns priemone valdyti gamtos stichij. Civilinje teisje teisin atsakomyb gali atsirasti ir be kalts, remiantis vien materialija ala. CK nustato didesnio pavojaus altinio savininko civilin atsakomyb be kalts: Organizacija privalo atlyginti al, pada ryt dl jos darbuotoj kalts, jiems einant savo darbines (tarny bines) pareigas" (CK 6.270 str.); al privalo atlyginti ir didesnio pavojaus altinio valdytojas (CK 6.270 str.). Pavyzdiui, firmos samdomas vairuotojas, vairuodamas firmos automobil, padaro alos kit asmen teisms. Pareiga atlyginti al atsiranda ne tik paiam vairuotojui, bet ir automobilio savininkei - firmai, kuri, atlyginusi vairuotojo padaryt al, statymo nustatyta tvarka gali pareikti kaltam savo darbuotojui grtamj iekin. Tuo paiu principu galima grsti ir valstybs atsakomyb pilieiams, kai jiems alos padaro valstybs tarnautojai, eidami savo tarny bines pareigas. Valstybs tarnautoj galiojimai ia laikytini di desnio pavojaus altiniu, todl u j padaryt al pilieiams pirmiausia atsako valstyb, suteikusi tiems asmenims valdinius galiojimus; 4) teiss taikymo aktas, kuris yra juridinis pagrindas taikyti sank cijas konkreiam teiss paeidjui. Tik esant visoms ioms keturiomis slygoms, atsiranda pagrindas taikyti deliktin teisin atsakomyb.

450

SPECIALIOJI DALIS

3.3.5 DELIKTINS TEISINS ATSAKOMYBS RYS

Pagal teiss paeidimo r deliktin atsakomyb paprastai skirstoma j baudiamj, administracin, civilin, drausmin ir materialij. Baudiamoji atsakomyb yra grieiausios ries deliktin teisin alsakomyb, kuri taiko teismai u pavojingiausius teiss paeidi mus - nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus. Tik nustatyta asmens veiksmuose nusikaltimo sudtis gali bti pagrindas traukti i baudiamojon atsakomybn. Ji taikoma remiantis specialiu teiss laikymo aktu - teismo nuosprendiu skiriant tokias sankcijas kaip kalinimas (laisvs atmimas"), turto konfiskavimas, vieieji darbai (liksliau bt vartoti tradicin termin pataisos darbai", nes visi legals darbai ar bent valstybs tarnyba yra vieieji, todl nemano ma viej darb atskirti nuo priverstini viej darb" kaip sankcijos), bauda, teiss eiti tam tikras pareigas suspendavimas t a m I ikram laikui ir kitas, ivardytas baudiamajame statyme. Asmeniui padarius nusikaltim ir iklus jam baudiamj byl, larp teiss paeidjo ir valstybs (teismo, prokuroro kaip valstybs atstov) atsiranda baudiamj statym (materialij ir proceso) reguliuojami teisiniai santykiai, kuri vienas i dalyvi - valstyb (.Ustovaujama teissaugos institucij) gyja pareig taikyti nusikalti m padariusiam asmeniui statymo numatytas sankcijas, o kitas to santykio subjektas - teiss paeidjas, privalo atlikti jam skirt bausm (taikstytis su savo teisi ribojimu ar likvidavimu). Baudiamoji atsakomyb skiriasi nuo kit valstybs prievartos priemoni tuo, kad ji yra vieo pobdio. Tai reikia, kad teis skirti bausm turi tik valstyb per savo galiotas institucijas - teism. Tik leismas gali pripainti asmen kaltu padarius nusikaltim ir skirti jam kriminalin bausm. Baudiamoji atsakomyb palieka tam tikr juridin padarin - teistum, su kuriuo gali bti siejamas tam tikr leisiu ribojimas arba bausmi sugrietinimas asmeniui pakartotinai nusikaltus. Administracin atsakomyb taikoma u administracins teiss pa eidimus, t. y. u maiau pavojingus teiss paeidimus, apraytus ATPK normose. Remiantis administracine atsakomybe utikrinamas vairi teiss ak (administracins, darbo, kins, finans ir kt.) normose nustatom draudim, pareigojim privalomumas. J taiko valstybs institucijos: teismai, vairios inspekcijos, pareignai. Pa grindinis administracins atsakomybs teisinis aktas - Administracini

451

TEISES TEORIJA

teiss paeidim kodeksas, kuris aprao, kokiais veiksmais paeidiami reguliacini teiss norm draudimai ir kokios administracins sankcijos u tai taikomos. Sis kodeksas nustato tok administracini sankcij sra: spjimas, bauda, atlygintinis daikto, kuris buvo administra cinio teiss paeidimo padarymo rankis arba tiesioginis objektas, pamimas arba konfiskavimas, atmimas pilieiui suteiktos specia lios teiss (teiss vairuoti automobil, turti ginkl ir kt.), vieieji darbai, administracinis aretas, nualinimas nuo darbo (pareig) (ATPK 21 str.). Civilin atsakomyb yra turtinio pobdio ir taikoma asmeniui ar organizacijai (juridiniam asmeniui) u sutartyje prisiimt sipareigojim nevykdym ar netinkam vykdym, taip pat al kito asmens teisms. Viena i ios ries atsakomyb gyvendinani sankcij yra netesy bos (CK 6.71 str.). Drausmin atsakomyb taiko mons, staigos administracija savo pavaldiems darbuotojams u darbo drausms paeidimus. Sankci jos - pastaba, papeikimas, grietas papeikimas, laikinas pervedimas maiau atlyginam darb, pareig paeminimas, atleidimas i darbo ir kita. Skiriama trij ri drausmin atsakomyb: 1) pagal staigos darbo vidaus taisykles; 2) pavaldumo tvarka pagal drausms statut (kariuomen, policija ar kita sukarinta organizacija); ir 3) pagal nuosta tus, kurie gali galioti kai kuriose ministerijose. Pirmuoju atveju drausmin atsakomyb galioja visiems darbininkams ir tarnautojams, dirban tiems pagal samdos sutart, ir taikoma staigos vadovo u darbo drausms paeidim; antruoju atveju (pavaldumo tvarka) drausmi n atsakomyb taikoma pareignams, turintiems primimo darb ir atleidimo i darbo teis, taip pat einantiems pareigas konkurso (rinkim) pagrindu. Statutuose ar statuose kartu su bendrosiomis normomis gali bti grietesni sankcij, taikom tam tikr minis terij tarnautojams. Materialioji atsakomyb - tai darbdavi ir darbuotoj tarpusavio pareiga atlyginti turtin (materialij) al, atsiradusi jiems paei dus darbo sutarties slygas. 3.4 TEISINS ATSAKOMYBS PRINCIPAI Tai pagrindins idjos, metodologiniai orientyrai, kuriais turi vadovautis valstybs institucijos ir pareignai, taikantys teisines sankcijas.
452

SPECIALIOJI DALIS

Teisins atsakomybs principai kyla i t tiksl, kurie keliami leisinei atsakomybei: a) sumainti teiss paeidjo subjektini teisi iki jo paties susimaint pareig (teisingumo vykdymas); b) atlyginti al, padaryt teiss paeidimu; c) ugdyti moni pagarb teisei ir teisingumui; d) vykdyti teiss paeidim prevencij. Kai kurie i i tiksl yra bendri abiem teisins atsakomybs formoms. J gyvendinimas grin diamas kiek skirtingais principais. Pozityviajai atsakomybei bdin gesni tokie principai: 1) Sutari reikia laikytis. Tai reikia, kad asmuo, naudodamasis subjektine teise, privalo vykdyti i tos teiss iplaukianias kon kreias pareigas, su kuriomis statymas ar sutartis sieja naudoji mosi ja legalum. 2) ala, kuri padaroma naudojantis savo teismis, turi bti atlyginama. Negatyvioji io principo modifikacija: N vienas mogus neturi pasipelnyti i to, k jis padar bloga." (R. Krossas) Deliktins atsakomybs principai: 1) Teistumo principas: deliktin teisin atsakomyb taikoma tik u teiss norm paeidimus, ir pagal proceso teiss reglamentuotas procedras. 2) Pagrstumo principas: deliktin atsakomyb gali bti taikoma tik nustaius objektyvi ties - teiss paeidimo fakt ir su juo susijusias aplinkybes. 3) Teisingumo, arba proporcingumo, principas. Jis reikalauja, kad teisi n atsakomyb pirmiausiai reikt atkrim teiss paeidjo subjektini teisi ir jo pareig pusiausvyros, kuri buvo paeista teiss paeidimu: teiss gijo persvar prie pareigas. io principo gyvendinimas turi kai kuri procesini ypatum: a) Neleidiama taikyti baudiamosios atsakomybs u nusiengimus (iskyrus baudiamuosius). b) statymas, nustatantis baudiamum arba sunkinantis atsakomyb, atgal negalioja. c) Jeigu teiss paeidimu padaroma alos, kuri galima realiai atkurti (grinti pavogt daikt natra), tai taikomos sankcijos privalo garantuoti tok teisi atkrim. d) jeigu teiss paeidjas padar kito teisms negrtamos alos, tai deliktins atsakomybs (jos sankcij) grietumas turi atitikti pada453

TEISES TEORIJA

rytos alos mast ir neteistos veikos pavojingumo visuomenei laipsn. Pasak . Bekarijos, norint teisingai nubausti, reikia siekti, kad skausmai, daromi bausme, viryt malonum, gaunam nusikalstant" 1 4 8 . e) Kiekvienas asmuo, padars teiss paeidim, teisine tvarka atsako tik u savo konkreius neteistus veiksmus. f) U vien ir t pat teiss paeidim negalima bausti du kartus (non bisin idem). Tai galioja tik baudiamajai ir administracinei atsakomybei, nes jos negali bti taikomos kartu (negalima skirti administracins baudos u keli eismo taisykli paei dim, jeigu u j ikelta baudiamoji byla, nes baudiamosios sankcijos, bdamos sunkesns, apima administracines, esan ias velnesnes). Be to, tokiu atveju yra ne nusiengimas, o nusikaltimas arba baudiamasis nusiengimas. Kai teiss paeidimu padaroma alos kompleksiniam objektui, kur saugo kelios teiss normos, teisin atsakomyb atsiranda pagal kiekvien teiss norm. Kartu gali eiti baudiamoji ir civilin, administracin ir civilin atsakomyb (keli eismo taisyk li paeidimo atveju, kai padaroma alos kito asmens teisms, skiriama administracin bauda, kurios paskyrimas neatleidia teiss paeidjo nuo pareigos atlyginti padaryt materialij al remiantis civiline teise. 4) Tikslingumo principas reikalauja nustatyti teiss paeidjui taikomos poveikio priemons ir teisins atsakomybs tiksl atitikim. Tai baus mi (sankcij) individualizavimas statymo numatyta apimtimi atsivelgiant padaryto teiss paeidimo sunkum, paeidjo asmenyb ir aplinkybes, kuriomis teiss paeidimas padarytas. Jeigu teisins atsakomybs tikslai gali bti pasiekti realiai netai kant teiss paeidjui teisinio poveikio priemoni, tai jos netaiko mos (visuomeninio poveikio priemoni taikymas, nuosprendio vykdymo atidjimas ir kt.). Sis principas ireikia teisins atsa komybs aukljamj, prevencin, humanistin prasm. Jis gali prietarauti teisingumo, arba proporcingumo, principui. 5) Atsakomybs neivengiamumo principas - tai bausms (teisi praradi mo) neivengiamumas padarius teiss paeidim. Jis reikalauja, kad

Bekarija . Apie nusikaltimus ir bausmes. Vilnius, 1992. P. 63.

454

SPECIALIOJI DALIS

kiekvienas teiss paeidimas (atsisakymas vykdyti pareigas) b t valstybs pastebtas ir iaikintas, tapt visuomenei inomas ir kad teiss paeidjui bt taikomos teisinio poveikio priemons. Deliktins atsakomybs neivengiamumas - svarbiausia jos veiks mingumo slyga. Didiausias nusikaltimo pagyrimas - nebau diamumas." (Ciceronas) sitikinimas, kad bausm neivengia ma (nors ir velni), visada padarys didesn spd, negu baim iaurios bausms, bet nuo kurios dar yra viltis isigelbti." 149 Kad is principas bt gyvendintas, reikia ne tik didelio teissaugos sistemos darbuotoj profesionalumo, bet ir atitinkamo visuome ns nepakantumo teiss paeidimams, aktyvaus jos dalyvavimo nustatant teiss paeidjus. Bausms neivengiamumas padidina socialin teisto elgesio ir paios teiss vertingum, rodo jos asmenin ir visuomenin nau dingum, padeda veikti teisin nihilizm kaip paiai asmenybei pavojing nuostat. Ir atvirkiai - io principo nesilaikymas daro teiss paeidim priemone, didinania socialin teiss paei djo reikmingum (nebaudiamas mokesi nemokjimas neteis tai didina firmos peln ir jos konkurencin pajgum, paeidia reikalavim pltoti versl vienodo teisinio reguliavimo slygomis, teistai besielgiantys pilieiai pasijunta nuskriausti ir paeminti, jiems ukraunama ne pareiga, o btent prievol kompensuoti teiss paeidj visuomenei darom al - utikrinti teiss paeidj privilegijas, kurias ie susikuria nebaudiamu teiss paeidimu). 6) Teisins atsakomybs veiksmingumo principas. Tai teisins atsakomy bs poveikio moni teisinei smonei ir j elgesiui veiksmingu mas. Sis principas susijs ir su teisins atsakomybs taikymo operatyvumu. Jo esm, kad teisin atsakomyb bus tuo veiksmin gesn, juo anksiau ji bus taikoma. Kai teiss paeidimas visuo mens jau pamirtas, teiss paeidjo patraukimas teisinn atsa komybn netenka aktualumo (koks gali bti teisins atsakomybs taikymo veiksmingumas, sakysime, Sausio 13-osios perversminin kams, kai i byla nagrinta vos ne deimt met). Juo maiau praeis laiko nuo nusikaltimo padarymo iki bausms skyrimo, tuo didesnis bus prevencinis bausms poveikis. Bekarija . Mirt. veik. P. 74.
455

VII SKYRIUS

TEISS VEIKSMINGUMAS
statymas, ileistas neatsivelgiant tas slygas, , kuriomis tauta gyvena, nebus veiksmingas.
King Suny Jangas

1. TEISIN K U L T R A IR JOS SANTYKIS SU TEISINE S M O N E Teisins kultros kategorija traukiama teisin apyvart tam, kad ja lemiantis bt galima vertinti pavienio asmens ir visos visuomens pasiekt gebjim gyventi pagal teiss reikalavimus, sitikinti, kokio mis mogaus teisi gynybos ir socialins santarvs pasiekimo prie monmis visuomen disponuoja ir kiek moni tarpusavio santykiai, politiniai sprendimai yra realiai paveikti teiss, t. y. nutol nuo gamtini" santyki, grindiam jga ir viepatavimu. vertinti iam moni dirbiui socializuojant tarpusavio santykius teisins kultros svoka vartojama todl, kad kultra yra forma, kuria apibendrina mai reikiasi moni pertvarkomoji veikla tiek gamtins aplinkos, liek tarpusavio santyki atvilgiu. Kaip keiiama gamtin mogaus gyvenimo aplinka, taip perdirbami" (socializuojami, humanizuoja mi) ir moni santykiai. Socializuoti iuos santykius - tai, sakme, suteikti jiems teisini santyki pavidal, kad jie tikt vienodai vis visuomens nari saugai garantuoti. Tad kai kalbame apie teisin kultr, pirmiausia mstome apie visuomens gebjim kurti veiks mingas mogaus teisi gynimo priemones ir tos visuomens nor bei gebjim praktikai naudotis tomis priemonmis, socializuoti jomis savo elges. Todl teisin kultra gali bti suprantama dvejopai - objektiniu ir subjektiniu poiriu. Objektiniu poiriu teisin kultra - tai visuma mogaus sukurt teisini priemoni ir procedr, skirt savo elgesiui norminti, socializuoti. jos apimt tada patenka visa teisin sistema: teisins idjos (doktrina), teiskros procedros, teiss normos, teisi457

TEISES TEORIJA

n santyki apdorojimo technika, teiss sistema, teisiniai santykiai, taip pat valstyb su savo teiskros ir teissaugos institucijomis bei j funkcijomis, ir patenka tik todl, kad tai yra moni kriniai, skirti t pai moni tarpusavio santykiams sukultrinti, daryti juos tinkamus kiekvieno asmens saugumui ir gerovei garantuoti. Tai ekstensyvioji teisins kultros samprata. Bet paios ios teisins priemons savaime neveikia. Kad jos realiai socializuot moni elges, jas reikia susieti su konkretaus mogaus, kurianio t sistem ir ja besinaudojanio, smone. Tada sakome, kad teisin kultra gyja subjektin prasm, nes teisin sistema virsta konkretaus asmens teisi saugos ir gyvendinimo priemoni sistema, kadangi tik ios gynybos atvilgiu irykja visi teisini priemoni privalumai ir trkumai. Salia realios mo gaus teisi saugos teisin sistema nra nei tobula, nei netobula; ji tiesiog yra. iuo atveju sprendiami du klausimai: 1) ar asmuo ino, supranta jam adresuojamus teiss reikalavimus, sugeba naudotis teisinmis priemonmis ir institucijomis gindamas ir gyvendindamas savo tei ses. is inojimas (teisin smon) sudaro intelektin gnoseologin teisins kultros prielaid (element); 2) ar asmuo praktikai elgiasi pagal tuos reikalavimus, kuriuos ino, ir ar realiai naudojasi teisin mis priemonmis siekdamas apginti, gyvendinti savo subjektin teis (valinis elementas). i element vienov ir yra teisin kultra subjek tyviuoju poiriu. Ji gali bti ireikiama vairiomis definicijomis. Teisin kultra: - tai teiss paliepim inojimas ir praktinis j gyvendinimas; - tai objektyvizuota, praktiniu asmens elgesiu virtusi teisin smon; - tai ta pati teisin smon, tik papildyta teistumu. Teisins smons ir teisins kultros skirtumas yra tas, kad teisini imperatyv inojimas yra pagrindinis ir pakankamas teisi ns smons elementas, bet nra pakankamas teisins kultros poymis. Teisin kultra reikalauja, kad teisini imperatyv inojimas dar bt papildytas, ubaigtas valiniu asmenybs rytu veikti pagal inojim ir paiu veikimu. Teisinis isilavinimas tiesiogiai reprezen tuoja tik teisin asmens smon, bet ne jo teisin kultr. iai dar reikalingas praktinis elgesys, ireikiantis teisin smon. Todl konkretaus asmens teisin smon gali bti brandi (gerai inomi teiss paliepimai ir j gyvendinimo procedros, suvokiama t
458

SPECIALIOJI DALIS

paliepim laikymosi reikm), bet ema teisin kultra, nes nesiel giama taip, kaip inoma, kaip reikalauja teis. Tad teisin kultra subjektiniu poiriu sutampa su teistumu. Kadangi teisin kultra orientuota praktin teisini paliepim gyvendinim (teist elges), tai ji irgi gali bti suprasta ir paaikinl.i ta paia subjektiniu teisi ir pareig vienove. Sakme, kad teiss reikalavimams paklstantis elgesys visada yra naudojimasis subjeklinmis teismis vykdant tas teises legalizuojanias pareigas. Vadi nasi, siekti teisins kultros - tai siekti, kad kiekvieno asmens, institucijos vieas elgesys gyt teisi ir pareig vienovs pavidal, nes tik toks elgesys gali bti laikomas teistu, kultringu, socialiu. Bet toks elgesys nra vien laisvos asmens valios rezultatas, nra paprastas valinis jo rytas ir noras veikti pagal turim teisin smon. i vali lemia tiek objektyvs, tiek subjektyvs veiksniai: a) Ekonomini galimybi minimumas. ios slygos prasm yra ta, kad asmuo, vykdydamas pareigas vienoms savo teisms garantuoti, nesukelt grsms kitoms savo teisms. Bedarbis ino ir supranta statymo reikalavim laiku mokti u komunalines paslaugas (teisi ns smons pakankamumas). Bet jeigu jis gyvena i socialins paalpos, tai tokio reikalavimo (pareigos) vykdymas gali sukelti motyv kov - vykdyti teisins smons pareigojim ar atsisakyti kai kuri kit pagrindini savo teisi: teiss sveikai maitintis, naudotis gydytojo paslaugomis, leisti vaikus mokytis ir t. t., nes jvykdius teisin pareig (sumokjus u komunalines paslaugas) nebus kuo garantuoti kit savo teisi. Todl didel tikimyb, kad esant tokiai padiai bus delsiama veikti pagal teiss reikalavim, konfliktuojama su statymu, rodoma ema teisin kultra esant pakankamai teisinei smonei. Ekonomikai nepajgi piliei teisin kultra negali bti aukta, nors ir bt brandi j teisin smon. Tokia visuomen visada jaus teisins kultros stygi, ji visada bus konfliktikesn, o jos piliei teisin smon ir praktinis elgesys danai nesutaps, pati asmenyb bus susidvejinusi. Tai nuostata prie teisin romantizm arba idea lizm: vien teisini priemoni (statym) sukrimas (reikalavim formulavimas), teisinis vietimas negali isprsti visuomens teisinio kultrinimo problem, veikti teisinio nihilizmo tradicijos. Teisin kultra gali progresuoti tik sveikaudama su vis kit mogaus kultrinio aktyvumo srii paanga, nes mogaus socialin btis
459

TEISS TEORIJA

yra vientisa. Kita vertus, teisin kultra gali daryti ryk grtamj poveik kit kultros form paangai, pavyzdiui, ekonomikos, nes teistumo garantavimas skatina moni tarpusavio pasitikjim, pasitikjimas leidia sudaryti vairias sutartis, telkti laisvas piliei pinigines las, jas kapitalizuoti (akcins bendrovs) ir itaip didinti konkrei asmen finansines galimybes imtis savarankikos kins veiklos, ja garantuoti savo teises. Kaip vienas i bd sprsti ias teisins kultros ugdymo problemas ir atsiranda socialin teisin valstyb, kurios tikslas pagelbti savo pilieiams gyti bent minimali savo teisi gyvendi nimo galimybi, kad, vykdydami vienus teisinius imperatyvus ir itaip legalizuodami vienas savo teises, jie nesukelt grsms kitoms savo teisms, kad konkretaus asmens teisin kultra bt veikiau jo laisvos valios negu objektyvi slyg determinuojanio poveikio iraika. b) Bausms neivengiamumas kaip teiss paeidimo naudingum likvi duojantis principas. Teisinei kultrai formuotis turi reikms ir subjek tyvs veiksniai; vienas i j - rezultatyvi teissaugos institucij veikla utikrinant maksimal teiss paeidim iaikinamum, baudiamumo neivengiamum. Teisinei kultrai yra reikmingas ne tiek bausms grietumas, kiek jos neivengiamumas, kuris ugdo sitikinim, kad nepaklusti teiss reikalavimams - tai neivengiamai kenkti savo paties teisms. Jis didina teisto elgesio tikimyb, nes realiai didina tokio elgesio naudingum paiam asmeniui. Kur klesti nebaudiamas teisinis nihilizmas, kur paeisti teis naudingiau negu jos laikytis, ten sunku tiktis teisins kultros paangos. Jeigu teisins kultros struktr sudaro gnoseologinis intelektinis ir valinis elementai, tai atitinkam struktr turi gauti ir j formuo jantys veiksniai: teisiniu vietimu ugdomas intelektinis (gnoseologi nis) teisins kultros elementas, aukljimu, teiss paeidim iaiki namumu, j prevencija - valinis. Teisinis aukljimas - tai sistemingas, teigiamas poveikis teisinei smo nei kaip pradiniam teisins kultros elementui. Jo tikslas - ne tiek teikti teisin informacij apie teist elges, kiek ugdyti valin asmens ryt elgtis teistai, diegti teistam elgesiui palanki asmens moty vacij, ugdyti vientis, minties ir elgesio poiriu nesusidvejinusi, socializuot asmenyb. Tai eimos, vietimo institucij veikla mo kant teiss pagrind mokyklose, taip pat veikiant per visuomens

460

SPECIALIOJI DALIS

informavimo priemones, savarankikai studijuojant teiss literatr (teisin savivieta). ia linkme teigiamai veikia ir teiss praktika (teiss akt taikymas), gyvendinanti teistumo ir teisingumo princi pus, atskleidianti j naud asmeniui ir visuomenei. Tai ne tik valstybs, bet ir visuomens veikla, skirta tiek teiss paeidimams iaikinti, tiek j prevencijai vykdyti. Atsivelgti ias slygas - tai pripainti, kad teisins kultros ugdymas yra integralaus daugelio veiksni (objektyvi ir subjekty vi) veikimo rezultatas, kad ji yra ir paios visuomens daiktini, intelektini, moralini galimybi koncentruota iraika praktinio moni elgesio lygmeniu. Taigi teisin kultra - tai teiss priemonmis pasiekta moni s u gyvenimo kokyb (socializuotas elgesys), kuri utikrinant daly vauja ir valstyb. iuo poiriu teisin kultra skiriasi nuo dorovi ns kultros.
TEISINS KULTROS RYS PAGAL SUBJEKTUS

Atsivelgiant subjektus, teisin kultra, kaip ir teisin smon, gali bti skirstoma individuali, grupin ir visuomens. Visuomens teisin kultra apima vis visuomens dvasin srit, vertybes, einan ias bendrj teiss norm aktus ir teiss taikymo aktus, kiek j formuluojamos elgesio taisykls knija skirting socialini interes kompromis - teisi ir pareig vienov. Grupin teisin kultra tai tam tikros socialins grups, kolektyvo elgesys, atitinkantis teiss reikalavimus. Individuali teisin kultra - tai konkretaus individo praktinis elgesys, ireikiantis jo teisin smon. Individuali teisininko teisin kultra - tai jo realiai pasireikianti kvalifikacija, apimanti tiek teisin isilavinim, tiek profesins etikos taisykli imanym ir praktin j laikymsi. Jam privalu grietai laikytis statym, isiugdyti gebjim nuslopinti savo vidines emocijas, mokti tvardytis, aktyviai kovoti u teistum ir teisingum, bti nealikam priimant sprendimus.
TEISINIS NIHILIZMAS

Teisinis nihilizmas - tai teiss nelaikymas vertybe. Teis gali bti vertybiskai neigiama visais jos egzistavimo lygmenimis: teisini idj (teiss doktrinos), teiss normos (statym ignoravimas), teisi461

TEISS TEORIJA

ni santyki (sutari nevykdymas arba nesiningas vykdymas). Teiss doktrinos lygmeniu teisinis nihilizmas gali reiktis dviem pavidalais: 1) teisiniu pozityvizmu (etatizmu); ir 2) teisiniu skepti cizmu (agnosticizmu). 1. Teisinis pozityvizmas (pagrindiniai jo pavidalai - normatyvizmas, etatizmas), kiek jis teis tapatina su statymu, yra teisinis nihilizmas, nes nepripasta, kad teis egzistuoja ir nepriklauso mai n u o valstybs valdios valios. Jei teiss altinis - tik valstybs valia, tai teis neigiama nuo pai itak. Tada vals tyb, kurdama statymus, apskritai negali paeisti teiss, nes teiss tiesiog nra" ir todl beprasmika kalbti apie teisin nihilizm: negalima neigti to, ko nra". Valstyb gali paeisti ne teis, o tik savo paios priimt statym. Todl ia galima kalbti tik apie statym nihilizm. Teisinis pozityvizmas, kiek jis susi tapatina su etatizmu, yra teorin teisinio nihilizmo ideologija. 2. Teisinis skepticizmas - tai abejojimas galimybe apibrti, painti teis arba atsisakymas tai daryti teisinantis apibriamo objekto sudtingumu (H. L. A. Hartas, K. Levelynas, B. Tamanaha ir kt.). Jei neinome, kas yra teis, tai bet kuri vieojo autoriteto nustatom elgesio taisykl, garantuojam jga, galsime vadinti teise. itaip atveriamos durys teis neribotam subjektyvizmui ir voliuntarizmui. Vadinasi, teisinio nihilizmo veikimas teisins doktrinos lygme niu gali prasidti nuo teiss definicijos, nuo pripainimo teiss fundamentalesne kategorija nei statymas, pai teis pirmiausia siejant ne su valstybs, o su mogaus teise 150 . 2. TEISS V E I K S M I N G U M A S KAIP V I E N O TEISS OBJEKTYVIZAVIMOSI C I K L O P A B A I G A IR N A U J O CIKLO P R A D I A Teisinio reguliavimo veiksmingumas - tai teisinio reguliavimo tiksl ir jo reali rezultat santykis. Tai pasiekimas tokios moni interes darnos, tokios subjektini teisi saugos, kokios norta kuriant ir

1 0 plaau apie teisin nihilizm, jo prieastis r.: Vaivila A. Teisins valsty 5 bs koncepcija Lietuvoje.
462

SPECIALIOJI DALIS

laikant teiss normas. Todl logika teiss sampratos ir bendrj teisinio mstymo svok aparato painim baigti teiss veiksmingu mo tema, nes teisei svarbu ne reglamentuoti pat moni elges, o reglamentuojant suderinti prieingus moni interesus ir itaip garantuoti skirting interes turini asmen teisi saug, socialin santarv, socialin stabilum ir rimt. Tai strateginiai (tikrieji) kiekvieno teisinio reguliavimo tikslai. J siekiant reikia, kad valstyb kas kiek laiko atlikt tokio reguliavimo padarini apskait, j vertinim, ypa tai svarbu vykdant reformas. Atliekant toki revizij" reikia ne tik nustatyti, kas pasiekta, bet ir kaip, kokiomis snaudomis, pavyzdiui, kokia yra statym paren gimo, rodym radimo, bylos tyrimo, teisingumo vykdymo, bausms atlikimo ir kit teisini veiksm finansin ekonomin savikaina. Tokiu atveju isamiai svarstoma, kas ekonomikumo poiriu kon kreiai aliai bt racionaliau: kad konstitucin valstybs valdios veiklos teistumo kontrol vykdyt atskiras konstitucinis teismas ar bendrosios kompetencijos teismai; mogaus teisi apsaugai utikrin ti reikia keturi ar trij pakop teism sistemos? Teiss veiksmingumas gali bti formalus, arba teisinis, ir socialinis (turiningasis). Formalus veiksmingumas - tai konstatavimas, kad teiss institucijos funkcionuoja, statymai priimami, teiss normos taikomos, tam tikras procentas teiss paeidim iaikinamas, teiss paeidjai realiai atlieka bausmes ir t. t. Tuo tarpu socialinis teiss veiksmingumas - tai tas realus mogaus teisi saugos, socialinio stabilumo laipsnis (padariniai), kur lemia visa teisinio poveikio moni elgesiui priemoni sistema. Pavyzdiui, socialiniam teiss veiksmingumui svarbu ne tik tai, kad teiss paeidjai bt nustatyti, nuteisti, realiai atlikt paskirt kalinimo bausm, bet ir atlikt j taip, kad ij laisv kai kurie i j pajgt integruotis visuomen, bti joje neagresyviu b d u (resocializacijos problema). Teiss norm veiksmingumo mastas i dalies gali bti nusako mas trimis pagrindiniais atvejais: 1) kai laikomasi teiss reikalavim (automobilis vairuojamas laikan tis keli eismo taisykli, prieinamasi teiss paeidimams ir kt.); 2) kai nukrypus nuo teiss norm reikalavim taikomos sankcijos (vykdomas teisingumas); 3) kai teiss reikalavim nesilaikoma ir u tai nra baudiama (neiaikinti teiss paeidimai).
463

TEISES TEORIJA

Remdamasis iais trimis atvejais T. Gaigeris (Geiger) yra pasils formul teiss veiksmingumo kvotai nustatyti:

e=

g.(g--->r) s

e - veiksmingumo kvota, g - laikomasi teiss reikalavim, ne-g - nesilaikoma teiss reikalavim ir u tai taikomos sankcijos (r), s - elgesio situacij skaiius.

Ji nelaikoma pakankama, bet kai k pasako apie veiksmingumo mast. Teiss veiksmingumas - sudtinga kategorija, todl ji gali bti nagrinjama vairiais aspektais ir metodais. Galima kalbti apie sistem veiksni, lemiani teiss veiksmingum teiss doktrinos, teiskflros lygmeniu ir teiss gyvendinimo (taikymo) lygmeniu. Pir mu atveju kalbama apie teiss sampratos ir teiskros kokyb, antruoju - apie teiss gyvendinimo organizacij, teistum, apie teissaugos sistemos profesionalum, nusikaltim iaikinamumo lyg, apie teissaugos institucij ir visuomens bendradarbiavim bei kita. Tai reikia, kad teiss veiksmingumas tik tam ir nustatomas, kad bt sitikinta, kas ir kuria linkme turi bti tobulinama kuriant teisines priemones ir organizuojant j taikym, kad ir vienur, ir kitur bt pagausinta mogaus teisi gynybos galimybi. Sis grtamasis teisinio poveikio ryys nustatomas sociologinio tyrimo metodais, kuriant speciali kriterij sistem. iuo poiriu teiss veiksmingumo (rezultatyvumo) problema faktikai yra ne tei ss teorijos, o teiss sociologijos problema ir ji ypa svarbi tampa tik demokratinje valstybje, kai valstyb suinteresuota grtamuoju savo teisins krybos ryiu: kai jai rpi ne tik ileisti statym, bet ir inoti, koki socialini padarini jis sukels ir su kokia prievartos doze jis pajgs siekti savo tiksl. Toks valstybs noras" atsiranda tik todl, kad valdia tam yra Konstitucijos pareigota: Valdios staigos tarnauja monms." (5 str. 3 d.) Demokratins visuomens statym leidjas pareigotas daryti teisin poveik moni elgesiui keldamas maiausiai konflikt, nes pareigotas kurti statymus, knijanius socialin kompromis. statym leidjas privalo tobulin ti ne tik socialini santyki tikrov, bet ir pats save kaip tokios tikrovs suvokj ir krj. Todl viena i teiss sociologijos proble m - teisins smons, atitinkanios ndienos vertybes, formavimas.
464

SPECIALIOJI DALIS

Teiss veiksmingumas gali bti prietaringa kategorija. Ar valsty b visada suinteresuota veiksminga teissauga? Neveiksminga teis sauga, sukeldama vienas problemas, gali padti sprsti kitas. Jei bt iaikinami visi sunks nusikaltimai, labai padaugt kalini ir padidt j ilaikymo ilaidos (nauj kaljim statyba, kalinimo viet, personalo skaiiaus didinimas, teissaugai skirtos valstybs biudeto dalies didinimas). inoma, i tendencija veikt ir prieinga linkme - inant, kad bus iaikintas, nusikaltimas daniausiai nebt daromas. Veiksminga teis palaiko visuomenje teisingum visomis jo prasmmis, taigi ir ekonomine: veiksminga teissauga padidina valstybs ilaidas, bet jas paskirsto visai visuomenei ir itaip palai ko teisingum net ir ioje srityje. O maai veiksminga teis pagrin din t ilaid dal perkelia nusikaltim aukoms. Agresyvs visuo mens nariai tada gauna galimyb nebaudiami skurdinti teisei lojalius asmenis, jiems viepatauti. Tai reikt, kad gebjimas slopin ti visuomenje natraliai besiformuojani viepatavimo ir pavergi mo tendencij, arba ginti teisin piliei laisv, laikytinas pagrindi niu teiss veiksmingumo kriterijumi. io kriterijaus turin sudaro teiss ir valstybs, teiss ir piliei sveika teiss viepatavimo tvirtinimo interesais. Konkrei statym veiksmingumo nustatymu baigiasi vienas teiss objektyvizavimosi ciklas ir prasideda naujas. Suvokus, kad tam tikros ries teisinis poveikis moni elgesiui pasirod nepa kankamas mogaus teisms garantuoti, socialinei santarvei palaikyti arba sukelia neigiam padarini, kuri nesitikta ir kurie negali bti toleruojami, atsiranda pagrindas formuotis naujoms teisinmis idjoms, silanioms kitokias teisinio poveikio priemones ir bdus veikti naujai irykjus; teisinio reguliavimo ribotum. ia vl prasideda tradicinis teisini idj judjimas teiss norm link, o nuo j - teisini santyki kryptimi. Teisinio reguliavimo pabaiga tampa naujo reguliavimo pradia. Pabaiga ir pradia nustoja grie tai viena kit alinti. itaip garantuojamas nuolatinis teiss ir teisinio reguliavimo atvirumas, dinamikumas ir kartu nuolatinis mogaus elgesio socializavimas teisinmis priemonmis atsivelgiant kintamus mo gaus teisi saugos poreikius. Teisinis reguliavimas gyja spirals pavidal, kad moni elgesio socializavimas bt nuolat atviras procesas.
465

VIII SKYRIUS

TEISIN VALSTYB IR ATVIRA (PILIETIN) VISUOMEN

1. TEISIN VALSTYB IR JOS RAIDA Leges sunt ligent latorem. Teiss painimas natraliai baigiasi valstybs painimu, nes valsty b, kaip minta, pagrindinio elemento teismis eina teiss esm kaip teiss formuotoja ir jos realumo garantas. iuolaikins valstybs egzistavimo forma - teisinis valstybingumas. Lietuvos Konstitucinis Teismas yra pripains, kad konstituciniu teisins valstybs princi pu grindiama visa Lietuvos teiss sistema ir pati Lietuvos Respub likos Konstitucija (2000 m. vasario 23 d. nutarimas // Valstybs inios. 2000, Nr. 17-419). itoks teisins valstybs vaidmens sureikminimas skatina isa miau painti, kas yra teisin valstyb ir kur slypi jos galimybs bti Lietuvos Konstitucijos ir visos Lietuvos teiss sistemos" metodolo giniu pagrindu. Teisins valstybs aktualumo prieastys: a) Teisin valstyb - demokratini judjim tikslas ir demokra tijos forma. Teisin valstyb, skelbianti ir tvirtinanti moni santy kiuose teiss viepatavim, yra iuolaikin, naujo tipo valstyb. Ji pretenduoja veikti klasins valstybs tradicij ir tapti skirting socialini grupi (klasi) bendradarbiavimo, vis socialini grupi gerovs garantavimo politin, teisin organizacija. iandien beveik nra valstybs, kuri neturt pretenzijos bti teisine valstybe", rao vokiei teisininkas H. Kriugeris (Krger) 151 . Pagal model * statymai saisto ir pat statym leidj. 151 Krger H. Allgemeine Staatslehre. Stuttgart: W. Kohlhammer Verlag, 1964. P. 776.
467

savo valstybin gyvenim jau ne vien deimtmet organizuoja Vakar Europos ir Siaurs Amerikos visuomens. Ta paia linkme orientuojasi ir Lietuva. Tai susij su bendru taut politinio gyvenimo demokratjimu: teisins valstybs idja, siekdama palenkti valstyb teisei, visada jo ir tebeina kartu su laisvs, demokratijos ir mogaus teisi ginties idjomis, nes demokratija negali tapti konkretybe niekuo kitu, kaip tik teiss viepatavimu. Visur, kur orientuotasi demokratin san tvark, siekta ir teisins valstybs. Neatsitiktinai tokios valstybs idj Europoje imta intensyviai svarstyti ir praktikai gyvendinti tik nuo XVIII a. pabaigos dl vadinamj buruazini revoliucij, grio vusi totalitarinius, despotinius, monarchistinius reimus, kurie vi suomens valdym grind ne teise, o monarcho savivale ir prievarta. Btent poreikis materializuoti demokratin mogaus teisi saugos idj, aprpinti j veiksmingu teisiniu, instituciniu mechanizmu nuolat atgaivina, palaiko ir skatina susidomjim teisine valstybe. b) Teisin valstyb - reakcija teisini vertybi devalvacij. Antroji susidomjimo teisine valstybe prieastis buvo visuomens rytas veikti teisin nihilizm (teisini vertybi devalvacij), kur Europoje XX a. pradioje globaliniu mastu sukl du pasauliniai karai, taip pat sigalj du smurtiniai totalitariniai reimai - bole vizmas Rusijos imperijoje (Taryb Sjungoje) ir nacionalsocializmas Vokietijoje, kurie moni santykius tiek alies viduje, tiek tarptauti nje srityje siek grsti smurtu ir politiniu viepatavimu, abiem atvejais neigdami esmin teiss element - moni lygiateisikum. i fakt atvilgiu teisins valstybs koncepcija ir praktika for mavosi kaip protestas prie jgos kult, kartu ji reik ryt grinti tarptautin bendrij ir valstybi vidaus tvark prie pagar bos teisei, itaip garantuoti asmens saugum, jo laisvs pltot ir kartu mainti totalitarini reim sugrimo valstybs organizacij galimybi. Teisins valstybs idja laikoma ir nuolatiniu visuomens protes tu prie stiprjant naujai atgimstanios biurokratijos bei stambiojo kapitalo ir jo ideologijos - liberalizmo mginim teiss virenyb paversti ekonomins jgos virenybe, kai asmuo, neturintis kapitalo, traktuojamas ir kaip reali teisi neturintis.

468

TEISINS VALSTYBS

SVOKA

Valstyb, paklstani savo paios leidiamiems statymams, nuo XIX a. pradios imta vadinti vokiku terminu Rechtsstaat". Iki tol tokios valstybs atitikmeniu laikytas respublikos" terminas. Pirma sis termin Rechtsstaat" pavartojo vokiei teisininkas R. Molis (1799-1875) veikale Policijos mokslas, grindiamas teisins valstybs principais"152. Teisins valstybs altiniu laikomas ir kiek anksiau pasirods Teodoro Velkerio (C. Th. VVelcker) veikalas Pagrindiniai teiss, valstybs ir bausms principai" (Die letzten Grunde von Recht, Staat und Strafe, 1812), taip pat F. J. Stalio (Stahl) veikalai. Anglai teisin valstyb vadina the rule of law" arba lazv - based stat" (valdymas, besiremiantis teise), arba law - governed stat" (teiss valdoma valstyb), arba stat under the rule of lao" (valstyb, paklstanti teiss viepatavimui); pranczai - L'Etat de droit" (teiss valstyb), regne de la loi" arba limitation des gouvernants"; lenkai - panstivo praiva", rusai - npaeoeoe zocydapcmeo", Lietuvoje (1919-1940) is terminas i pradi verstas teiss valstyb", v l i a u - teisin valstyb" (M. Romeris, P. Leonas). Pastaruoju metu Vakaruose teisins valstybs" termin keiia socialins teisins valstybs" {Sozialstaat) arba visuotins gerovs valstybs" (zvelfare stat) terminas. Negalima pasakyti, kad visi ie terminai bt visikai tapats, taiau pagrindin j prasm ikyla i Europos bendrosios teiss tu rinio (idj): 1) jgos primato atsisakymas; 2) orientacija teiss viepatavim; 3) mogaus asmenini, politini laisvi gynimas nor minant, ribojant, skirstant ir teismo priemonmis kontroliuojant valstybs valdi (K. ternas (Stern) 153 . Teisins valstybs idjins prielaidos: 1. Tautinio suvereniteto idja - pradin teisins valstybs modelio idja. Login ir istorin teisins valstybs konstrukcija prasidjo nuo suformulavimo ir pagrindimo tautinio suvereniteto idjos, kuri naujaisiais amiais ikl H. Grocijus (1583-1645), vliau sistemine

Mohl von R. Die Polizeiwissenschaft nach den Grundsatzen des Rechtsstaates. 1. Aufl., Bd. 1. Tiibingen, 1832 (nauja laida - 1866). P. 6. 153 g t e r n K ) a s Staatsrecht der Bundesrepublik Deutschland. Mnchen, 1977. P. 605.

152

469

TEISES TEORIJA

forma pltojo D. Lokas (1632-1704) ir ypa prancz filosofas Z. Z. Ruso (1712-1778) veikale Visuomenin sutartis arba politins teiss principai" (1762). Si idja buvo svarbi tuo, kad ji pirm kart demistifikavo valstybs valdios altin ir pat valdios institut: valdios legitimikumas slypi ne Dievo valioje, ne paveldjime, o paioje tautoje; tauta - tikrasis ir vienintelis valstybs valdios altinis bei subjektas. Aukiausia valdia priklausanti ne valdovui, o tautai, kiekvienam mogui. mogaus teis veikti ir tvarkyti savo likim esanti prigimtin, nuo jokio kito mogaus nepriklausanti (suvereni). Kiekvienas gims mogus ess lygus kiekvienam kitam mogui. iuo atvilgiu suverenitetas tapatintas su lygybe, su paia mogaus esme. Valstybs valdios galia (teis) leisti statymus, jais tvarkyti kit moni likimus, paliepim vykdym garantuoti organi zuota prievarta yra kilusi i tautos (i tautos suvereniteto - valsty bs suverenitetas). Valdios suverenitetas - tai tik dalis tautos suvereniteto, kur galiojim pavidalu tauta perduoda tam tikram asmeniui ar asmen grupei - savo atstovams (prezidentui, parla mentui) veikti tautos vardu ir interesais. Sis dalies suvereniteto perdavimas savo atstovams (atstovaujamoji demokratija) vyksta per visuotinius, lygius ir laisvus rinkimus. Visi tautos nariai (pilieiai) gauna galimyb laisvai pareikti savo vali, kuriems i savo bendrageni" jie perleidia dal savo prigimtini teisi (suvereniteto) savarankikai tvarkytis, ir kartu sipareigoja paklusti savo irinktj nustatomai tvarkai, jei tik ta tvarka bus nustatoma visos tautos naudai tautos pritarimu. Taiau atstovaujamoji demokratija - tik demokratijos prielada; ji turi bti papildyta tiesiogine demokratija. Lietuvos Konstitucijoje sakoma, kad aukiausi suvereni gali Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus" (4 str.). i nuostata rodo, kad Konstitucija pareigoja derinti atstovaujamj demokratij su tiesiogine, lemiam reikm pripastant tiesioginei (j pirmiausia mini). Ir tai supantama, nes tiesiogin demokratija yra galimyb kontroliuoti, papildyti atstovaujamj, kad pastaroji neisigimt savo prieyb, i tarnavimo tautai nevirst valdios tarnavimo sau paiai forma. Tai kartu svarbus konstitucinis pripainimas, jog tauta, irinkdama savo atstovus, perduoda jiems tik dal savo suvereniteto, kad likusi suvereniteto dal ji galt gyvendinti tiesiogiai, kai matys reikal tai daryti. O ta forma, kuria tauta gali tiesiogiai gyvendinti savo suverenias galias, yra referendumas. Referendu470

SPECIALIOJI DALIS

mas - tai tiesiogins demokratijos forma, kuri suteikia tautai galimy b ne tik prieintis savo irinktj savivalei, ataukti konkretiems asmenims suteiktus valdinius galiojimus, bet ir sprsti tokius tautai reikmingus klausimus, kuri nesiima sprsti jos irinktieji arba kuri sprendimui ji nepritaria. Tai reikia, kad Konstitucija, pripa indama tiesiogin demokratij (referendumo teis), teiskros kom petencij padalija tarp tautos ir jos irinkt atstov (parlamento) ir itaip panaikina parlamento teiskros monopol 1 5 4 . 2. I tautinio suvereniteto supozicijos - asmens teisi prigimtikumo supozicija. Suvereniteto idja buvo svarbi ir tuo, kad, toliau pltojama ir konkretinama, transformavosi individo prigimtinio teisi pobdio idj. Suverenus gali bti tik tas, kas t gali (teises) turi pats i savs, i savo esms, i lygiaveri main; tas toki savo teisi dal gali savanorikai perduoti kitam - savo atstovui. itaip suvereniteto prielaida padeda formuotis prigimtini asmens teisi nuostatai (pagrindins mogaus teiss nra valstybs sutei kiamos), o jos pagrindu - individo vertybinio prioriteto prie vals tyb (jo paties sukuriam valdi) prielaidai. 3. Konstitucija - dalies tautos suvereniteto, perduodamo valstybs valdiai, forminimo dokumentas. Tautinio suvereniteto idja buvo ikelta kaip principin demokratijos idja ir savo keli pozityvij teis ir politinio gyvenimo praktik pradjo nuo tvirtinimo pran cz mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje (1789), JAV (1787), Pranczijos (1791) ir Lietuvos ir Lenkijos (1791 m. gegus 3 d.) konstitucijose. Ji tapo konstituciniu principu, visuotinai privalomu formuojant teisinius valstybs ir piliei santykius. Kad gauti galio jimai bt formalizuoti (grietai suformuluoti), kad irinktieji nepik tnaudiaut gautais valdios galiojimais, savavalikai j neplst, Konstitucin piliei teis tiesiogin demokratij gali bti varoma ar net likviduojama nustatant nevykdomas arba itin sunkiai vykdomas pasinaudojimo ia teise slygas, pavyzdiui, referendumo iniciatyvos teis pripastant tik 300 tkst. rinkim teis turintiems pilieiams ir reikalaujant surinkti tokio skaiiaus rinkj paraus per tris mnesius. Dl i reikalavim Lietuvoje per trylika nepriklausomybs met nepavyko n viena piliei iniciatyva. Todl tiesiogins demokratijos principas kol kas yra teorinis. Kokiu mastu varoma piliei galimyb tiesiogiai gyvendinti savo suverenias galias, tokiu mastu sureikminama ir valstybs valdia perduodant jai statym ir vis kit svarbiausi alies reikal tvarkymo monopol su visais i to iplaukianiais padariniais mogaus teisms. 471
154

TEISES TEORIJA

kad naudojimsi tais galiojimais bt galima kontroliuoti, pagrindi niame savo statyme (konstitucijoje) tauta nustato, kuri dal savo suvereniteto ir kokiu mastu ji perduoda savo irinktiems atstovams. Suverenias savo teises, j saug tauta paskelbia strateginiu visos valstybins veiklos tikslu, jomis apriboja irinktos valdios veiksm laisv. Valdantieji sipareigoja valdyti ir veikti neperengdami kon stitucijos nustatyt rib, o valdomieji - paklusti savo irinktj valiai. itaip suprasta konstitucija - tai juridin tautos ir valdios sudarytos visuomenins sutarties iraika. Idj perkelti visuomeni ns sutarties svok i religini bendruomeni gyvenimo (Biblijos) valstybs gyvenim XVI a. ikl veicar teologas reformatorius J. Kalvinas (1509-1564). Jis teig, kad valstyb, panaiai kaip ir krikioni bendruomen, turinti remtis visuomenine sutartimi (convenant"), kuri turinti bti vis piliei vienu balsu patvirtinta 1 5 5 . itaip buvo sukurtos teorins prielaidos suvokti valstybin moni valdym kaip tokios sutarties gyvendinim. Bet kur valdios ir tautos santykai remiasi laisva sutartimi, ten jie remiasi ir teise, nes sutartis - tai tik normin teiss iraika. Nuo visuomenins sutarties atsiveria tiesioginis kelias teis ir jos viepatavim. 4. Individo pirmumo pripainimas veria valstyb keisti savo socialin paskirt. Pripainus vertybin individo pirmum, valstyb pirm kart istorijoje atsigria piliet ne kaip konkreios socia lins grups atstov, o kaip individualiai savarankik vertyb, kuri dabar virsta valstybins veiklos tikslu. Pilietikumas tampa vis alies gyventoj teisins lygybs pagrindas, o valstyb pareigojama funkcionuoti kaip mogaus teisi apsaugos ir gyvendinimo organi zacija. Individo pirmumas ekonomikoje reik kins veiklos laisv, politikoje - teis organizuotis politines partijas, kines, pasauli rines, profesines organizacijas, susivienijimus, asociacijas, dalyvauti valdant valstyb. Visa tai turjo siprasminti kaip individo pastan gos tapti savo teisi apsaugos ir gyvendinimo subjektu.

Jellinek J. Ogolna nauka o panstwie / Z trzeciego wydania niemieckiego przeloyli dr. M. Balsigierowa i M. Przedborski. Ksiga druga. Warszawa, 1924. P. 369-970.
472

155

SPECIALIOJI DALIS

1.1 TEISIN VALSTYB KAIP TEISTUMO VALSTYB

Dl ilgamets absoliutizmo ir despotizmo tradicijos valstybs valdia iki XVIIII a. pabaigos Europoje buvo suvokiama kaip pagrindin ir didiausia grsm mogaus teisms. Siekiant paralyiuoti i grs m, reikalauta apriboti valstybs valdi jos paios leidiamais statymais. Tai nebuvo nauja idja. Ji buvo inoma jau antikoje: Ten, kur statymas - valdov valdovas, o visi kiti - jo vergai, ten valstybs isigelbjimas ir visos grybs, kurias gali dovanoti vals tybei dievai." (Platonas) 1 5 6 Dabar norima visa tai, kas iki iol egzistavo tik kaip atskir mstytoj idja, paversti praktine valstybs politika. Bet kuri teis tampa teise tik tada, kai susaisto ne tik valdinius, bet ir pai valstybs valdi. Valstyb, ileisdama staty m, jo normomis teistai suvaro ne tik pavieni asmen, bet ir savo paios veikl." 157 Savo paios statym susaistyta valstyb yra jau ne moralinio, o teisinio pobdio. Jos veiksmai pilieiams i anksto inomi, nuspjami ir dl to maiau pavojingi. Valstybs institucijos galinios daryti tik tai, k joms tiesiogiai leidia staty mas, o pilieiai - visk, ko nedraudia statymas. G. Jelinekas pripasta, kad valstyb galinti pakeisti savo nustatytus ribojimus, taiau visam tam procesui ji privalanti suteikti teiss form ir kartu nusistatyti naujus ribojimus 158 . Savo paios statym suvaryt vals tyb imta vadinti teisine valstybe. itaip teisin valstyb aikino dauguma XIX a. ir XX a. pradios teisinink (L. tainas, R. von Gnaistas (Gneist), O. Majeris (Mayer), O. Bras (Bahr), K. Herbertas, G. Jelinekas, R. Jringas, P. Labandas, A. Esmeinas ir daugelis kit). Jie pltojo teisins valstybs teorij kaip savs apribojimo" koncepcij: teisin valstyb - tai organizacija, kuri savo santykius su pilieiais grindia savo paios leidiamais statymais. Vokiei teisininkas K. Sternas yra suregistravs daugyb teiss literatroje aptinkam teisins valstybs apibrim, kurie remiasi savs ribojimo" koncepcija. tai keli i j: Teisin valstyb, santykiaudama su savo pilieiais, pati nustato savo elgesio ribas ir itaip suteikia bendrojo ir privataus intereso santykiams teiss form" (A. Rosas);
156 157 158

. . . 3. , 1972. . 188-189. Jellinek J. Min. veik. P. 338. Ten pat. P. 342..

473

TEISES TEORIJA

Teisin valstyb knija pilieio asmenini ir politini laisvi gint, taip pat valdios viej veiksm sutramdym ir susaistym."K9 (U. iauneris (Scheuner) Kur pati valstybs valdia laikosi savo paios ileist statym, ten vietoj savivals ateina statym lygyb, saugumas ir veiksm nuspja mumas. Tik kur valstybs valdia laikosi savo paios nustatytos tvarkos, galiausiai laimi tikrj saugum, tik kur viepatauja teis, tarpsta tautos gerov, klesti prekyba ir amatai, tik ten isiskleidia visa jga tautos dvasios ir doros galios."160 (R. Jringas) G. Jelinekui teisin valstyb - tai valstyb, susaistyta savo paios teiss"161, vis trij valdi veikla yra pavaldi statymui. R. Molis teisin valstyb suprato kaip konstitucinio tipo valstyb, kurios veikla individo atvilgiu ribojama statym. Toki valstyb jis laik proto valstybe ir prieino patrimoninei, teokratinei, despotinei, policinei valstybei 162 . ios definicijos atspindjo veikiau pradin, arba liberalij, teisi ns valstybs samprat, kuri didiausi pavoj mogaus teisms mat tik valstybje ir todl t teisi saug siejo su kuo grietesniu valstybs valdios kompetencijos varymu, siekdamos ir valstyb palenkti tradiciniam liberalizmo principui: Nesikikite, netrukdyki te, nereguliuokite! Palikite individ jo paties nuoirai ir rizikai." Pagal i nuostat valstyb bus teisin, jei nesiki individo vidaus reikalus" ir kartu bus naktinis sargas" (Nachtzvdchterstaat). itai vliau buvo pavadinta teistumo valstybe, arba formalistiniu teisins valstybs modeliu. Be to, i pradi norta statymu saistyti ne parlamento, o tik vyriausybs veiksm laisv. Mat parlamentuose tuo metu vyravo kov su feodalais laimjusi buruazija, o vyriausyb pagal anks tyvj buruazini revoliucij kompromisin baigt politikoje pri klaus konservatyviajam" karaliui, ypa Anglijoje. Todl jaunoji buruazija siek taip organizuoti valstyb, kad valdymas statymais
Stern K. Das Staatsrecht der Bundesrepublik Deutschland. Bd. 1. Mnchen, 1977. P. 616-617. 160 Ihering von R. Der Zweck im Recht. Bd. 1. 6-8. Aufl. Leipzig, 1923. P. 294. 161 Jellinek J. Min. veik. P. 221. 162 Stern K. Min. veik. P. 605.
474
159

SPECIALIOJI DALIS

varyt vyriausyb, bet ne parlament 1 6 3 . Pagal parlamento teisinio suvereniteto" idj Anglijos parlamentas gals kurti bet kokius 164 statymus . itaip suprantama teistumo valstyb turjo prasm tik kol bur uazija buvo socialiai aktyviausia visuomens klas, galinti per statym leidyb veikti pirmiausia savo interesais. Todl iki XIX a. pabaigos, o daug k u r - ir iki Antrojo pasaulinio karo statym leidyba i esms buvo buruazijos interes rpyba". Taiau vienos klass savival, forminta statymu, galjo pretenduoti teistum, bet ne teisingum. Pozityvioji teis ir teisingumas, nesant visuome nje socialini jg pusiausvyros, nra sutampanios svokos. Padtis m keistis XIX a. pabaigoje ir XX a. pradioje pltojan tis pramonei ir dl to giljant bei didjant socialinei visuomens diferenciacijai, aktyvjant vis socialini grupi kovai dl savo teisi. Tokiomis slygomis teiskra jau negaljo toliau likti vienos grups interes juridizavimo monopolis. Be to, socialistin revoliuci ja Rusijoje akivaizdiausiu b d u demonstravo ties, kuo gali baigtis vienos socialins grups pastanga toliau absoliutinti savo interes, gyventi pagal statym", bet ne pagal teis ir teisingum. Vidinis teistumo valstybs prietaringumas. Todl XIX a. antroje pusje teisins valstybs tapatinimas su teistumo valstybe" (Rechtsstaat, tiksliau - Gesetzesstaat), o teiss - su statymu tapo kritikos objektu. Valstybs susisaistym savo paios leidiamais statymais G. Jelinekas laik grynai formaliu, nieko nesakaniu apie t riboji m turin 165 . Kaip valstybs valdia gali save apriboti savo paios leidiamais statymais, jei ji neturi jokios auktesns u save val 166 dios? - ironizavo R. Jringas . Tokiomis slygomis kiekvienas valstybs sprendimas, net ir savavalikas, jei tik jam suteikiama statymo forma, yra teis. statymas, kuris objektyviai paauktas ginti mogaus teises nuo valstybs agresijos, gali tapti pagrindu legali zuoti (paskatinti) t agresij. Galimyb, kad pilieio teiss bus apsaugotos nuo valdios savivals ateityje (nuo bsimo savavaliko statymo), ia turi garantuoti ankstesn valdios savival (veikiantis

Stein E. Staatsrecht. P. 157. Dicey A. V. Konstitucins teiss studij vadas (1885). Vilnius, 1998. P. 50. Jellinek J. Min. veik. P. 342. Ihering von R. Der Zweck im Recht. Bd. 1. P. 293.
475

TEISES TEORIJA

statymas). Garantija, kad nebus savivals, slypi paioje savivalje167. itaip valstyb gyjanti teis pati sankcionuoti savo savival. Kadangi tokio tipo teisinje valstybje privalu vykdyti statymo reikalavimus, nesvarbu, koks yra t reikalavim turinys, tai kiekvie n statymais besitvarkani valstyb bus galima laikyti teisine, net ir t, kurios statymai atvirai despotiki, teroristiniai. Neatsitiktinai teisine valstybe" buvo vadinama ir nacistin Vokietijos valstyb 168 . Jos teismai, grsdami nuteistj siuntim koncentracijos stovyklas aukljimo tikslais", rmsi specialiu Teisingumo ministerijos aplin kraiu, kuriame buvo teigiama, kad Vokietija yra teisin valstyb (Rechtsstaat), ir toje teisinje valstybje" statymai numat kaip tik toki aukljimo priemon net ir monms, nepadariusiems joki nusikaltim 1 6 9 , o tik priklausantiems kitai rasei, kitai tautybei. Bet kokia nauda i toki statym ir i tokio teistumo, kurie legalizuo ja valdios savival ir pavaldini beteisikum?" 1 7 0 Pagal savs apribojimo" koncepcij statym leidjas neturi teiss paeisti savo priimt statym, bet jis turi teis juos pakeisti. 1995 m. Lietuvos teismams, remiantis CK 471 straipsniu, mus priteisti i Finans ministerijos apgautiems komercini bank ind lininkams kompensacijas, Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. lie pos 19 d. prim statym Dl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 471 straipsnio pakeitimo", kuriame sakoma: Valstyb ga rantuoja fizini asmen indli bankuose, jei nuosavybs teise jai priklauso ne maiau kaip 51 procentas akcinio kapitalo, imokjim indlininkams pareikalavus Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka." iuo statymu valstyb atleido save nuo atsakomybs, t. y. pareigos garantuoti komerciniuose bankuose laikom privai ind li, dl kuri garantinius ratus buvo idavs Lietuvos bankas, saugum. 1997 m. Seimui panorjus keisti generalin prokuror, o Prezidentui nesutikus silyti kit generalinio prokuroro kandidatr, Seimas pareng ir prim Lietuvos Respublikos prokuratros staty mo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo statym (1997 m. kovo
167

. . . , 1997. . 104. Schmitt C. Vom Gesetzesstaat zum Rechtsstaat, 1934. 169 Kris E. Savivalda, demokratija, teis. Vilnius, 1990. P. 23; Kris E. Teisin valstyb, teisini sistem vairov ir Vakar teiss tradicija // Glendon M. ir kt. Vakar teiss tradicijos. Vilnius, 1993. P. XXXIII. 170 . . . . 105.
168

476

SPECIALIOJI DALIS

13 d., Nr. VIII-142), kuriame teis silyti generalinio prokuroro kandidatr suteik ne Prezidentui, o Aukiausiojo Teismo pirmi ninkui ir teisingumo ministrui (1 str.) 171 , t. y. asmenims, skiriamiems Seimo. Panaiai Seimas pasielg ir 1997 m. birelio 5 d. prims statymo Dl socialins paramos asmenims, sualotiems atliekant btinj karin tarnyb sovietinje armijoje, ir ioje armijoje uvu sij eimoms (1945 07 22 -1991 12 31)" pakeitimo statym, kur nustat, kad iame statyme nurodytiems asmenims neimoktos kompensacijos nepaveldimos" (10 str. 2 d.) 172 . Valstyb ir kart pati save atleido nuo pareigos atiduoti pilieiui turt, kur jam buvo pripainusi nuosavybs teise, bet ia teise dl objektyvi prieasi (mirties) jis nespjo pasinaudoti. Kai valdios veiksimi laisv riboja ne teis, o paios valdios leidiami statymai, tada gali formuotis ir vardins nuosavybs" samprata, pagal kuri nuosavybs teis jau suprantama be paveldjimo teiss. Jos samprata priderinama ne prie teiss ar Konstitucijos, o prie valdiai naudingos tvarkos. statymas ir teis ima reikti skirtingus dalykus, kol valdios vali saisto jos paios valia. itaip buvo atskleistas vidinis savs apribojimo" koncepcijos prietaringumas, o jo pagrindu - ir faktinis tokios koncepcijos nepa jgumas realiai apsaugoti asmens teises nuo galimos valdi saviva ls. Tai reikia, kad jokia valdia negali savs realiai varyti savo paios leidiamais statymais, kad priemoni tokiam varymui b tina iekoti u valstybs valios rib. Su ia kritika prasidjo kokybikai naujas teisins valstybs ir paios demokratijos raidos etapas: teisinis valstybingumas i teis tumo valstybs" transformavosi teisingumo valstyb" (rule of law), vliau - socialin teisin valstyb. 1.2 TEISIN VALSTYB TEISS VIEPATAVIMO ORGANIZACIJA vyki raida ia linkme pirmiausia pltojosi Anglijoje. XIX a. antros puss Anglijos teisininkai formavo nuomon, kad yra teisingumo principai, kurie saisto ne tik vyriausyb, bet ir statym leidj. Teisininkas V. Blekstonas (Blackstone, 1723-1780) veikale Anglijos
Valstybs inios. 1997, Nr. 23-543. Valstybs inios. 1997, Nr. 63-1467.
477

TEISES TEORIJA

teiss komentaras" (1765) teig, kad yra vertybi, kuri parlamento teiskra negalinti nepaisyti: gimtoji teis, bdama tokio pat senumo kaip pati monija, padiktuota paties Dievo, inoma, yra auktesn u bet k kita. Ji yra privaloma visame ems rutulyje, visose alyse ir visais laikais: joks moni ileistas statymas negalioja, jeigu jai prietarauja." 173 T pai mint pltojo ir A. V. Daisi (Dicey): parla mentas, leisdamas statymus, neturs paeisti pagrindini mogaus teisi laisv, gyvyb, nuosavyb, vis piliei lygybs statymams, diskusij laisvs, vie taiki susirinkim laisvs174, taip pat morals princip arba tarptautins teiss doktrin. Parlamento priimami sta tymai netur prietarauti Anglijos tautos, ar bent jau rinkj no rams" 1 7 5 . Tai nauja metodologin jurisprudencijos tendencija, prietaraujan ti teisinio pozityvizmo ir etatizmo vyravimui teiss moksluose ir teiss tapatinimui su statymu. Svarbiausia ia buvo pripainimas, kad valstybs valia nra vienintelis teiss altinis, kad valstybs vali turi varyti ne iaip valdios leidiami statymai, o mogaus teiss, t. y. vertybs, esan ios alia valstybs valios ir nepriklausomos nuo tos valios. Valsty b paaukta ne suteikti asmens teises, o tik kurti mechanizm joms garantuoti. Tai rod, kad tolesn teisins valstybs raida, didinanti individo teisi saugos veiksmingum, reikalauja atgaivinti prigimti ns teiss koncepcij ne tik kaip teorin, bet ir kaip praktin aktualij, j inkorporuojant teisins valstybs koncepcij kaip pagrindin element. Toki valstyb imta vadinti A. Daisi terminu the rule of law": Valstyb yra teisin, jei jos veikla susaistyta ir apribota teise, pavaldi 176 teisei, stovi ne alia teiss ir ne vir teiss." (V. Gesenas) Valstyb, kurioje valdymas remiasi teisiniais statymais, yra teisin." (R. Z. Lificas)177 Teisin valstyb - tai tvarka, kurios pagrindu politikai subrendusi tauta apriboja pati save." (V. Kgis (W. Kagi)

Cit. pagal: Dicey A. V. Min. veik. P. 47. Dicey A. V. Min. veik. P. 138-140. 175 Ten pat. P. 56-57. 176 . ., 1906. . 10. 177 . 3. // . 1990, . 10, . 17.
174

173

478

SPECIALIOJI DALIS

Kurti teisin valstyb dabar reikia priversti vis valstybs gyve 178 nim judti ant teiss vyri" (O. Bras) . Bet teis, kuri turi saistyti valdios veiksm laisv, jau nra tik paios valdios leidiami statymai. statym turinys nra determi nuotas laisvos statym leidjo valios. Rule of law tipo teisinei valstybei buvo svarbu ne tik deklaruoti teiss virenyb, bet ir realiai garantuoti j. I ia - btinyb koncep tuali teisins valstybs samprat pagilinti institucine, t. y. ne tik deklaruoti, kad pozityvioji teis neprietaraut prigimtinei, bet ir kurti atitinkam teisin mechanizm, pirmiausia steigti konstitucinius teis mus, kurie konstatuot statym prieingum konstitucijose tvirtin toms prigimtinms mogaus teisms ir tokio konstatavimo pagrindu alint i galiojanios teiss sistemos antikonstitucinius statymus. Todl teisins valstybs koncepcijoje skiriami turiningieji ir for malieji jos poymiai. Turiningaisiais poymiais formuluojami strate giniai teisins valstybs tikslai (pagrindins mogaus teiss kaip objektyvioji valdios veiksm laisvs riba ir kaip paios valstybs funkcionavimo siprasminimas), formaliaisiais - t tiksl gyvendini mo teisins, organizacins priemons. J vienov ir yra teisins valstybs modelis. I. Turiningieji teisins valstybs poymiai: 1. Pripainimas tautos suvereniteto kaip valstybs valdios legitimizacijos ir demokratinio teiskros bdo, valdios institucij ir pareign atsakomybs teorinio pagrindo. Konstitucinis mogaus teisi ir laisvi tvirtinimas. 2. Visa teiss sistema remiasi societarine, arba pilietine, teiss sam prata, kuri teis kildina i visuomens, teiss netapatina su statymu, pat statym laiko tik pagrindine teiss iraikos forma. 3. Teiss virenyb, arba valstybs valdios ir pai piliei susais tymas teise (prigimtinmis mogaus teismis). Valdia paaukta leisti ne bet kokius, o tik vis piliei vienodai teisi saugai tarnaujanius statymus. Todl jos politika jau negali bti kitokia, kaip tik prieing interes derinimo (kompromiso paiek) poli tika. statym leidiamoji valdia varoma konstitucijos, postu luojant i esant teisin statym, o vyriausyb ir teismai statym ir teiss. Teis ia ikeliama kaip vertyb, kuriai privalo
Bahr O. Rechtsstaat. Cassel-Gottingen, 1864. P. 2.

479

TEISES TEORIJA

vienodai paklusti visi teiss subjektai, taip pat valstyb. Teiss virenybs pagrindu pripastamas asmens pirmumas prie vals tyb ir kitus socialinius darinius vien todl, kad btent asmuo yra tikrasis teisi turtojas ir kad valstyb bei kiti socialiniai individ susivienijimai formuojasi tik vienam tikslui - apsaugoti asmens teises ir lemti j gyvendinim. 4. Pilietin (atvira) visuomen ir savivalda. II. Formalieji teisins valstybs poymiai: 1. Valdia padalijama tris akas (statym leidiamj, vykdomj (administracij) ir teismus), siekiant neleisti valstybs valdiai susitelkti vienos valstybs institucijos ar vienos socialins grups rankose ir paversti valstybs valdios nekontroliuojama grsme mogaus teisms, nes, pasak S. Monteskj, bet kuris mogus, kuris turi valdi, yra links j didinti ir ia linkme eina, kol atsiremia klit" 179 . 2. Konstitucinio ir administracinio teism vykdoma valstybs val dios veiksm teistumo kontrol. 3. Veiksmingas mogaus teisi gynimas nealikuose teismuose. 4. Valstybs deliktin atsakomyb savo pilieiams. Bdamas itin svarbus teisins valstybs tapatybei, is poymis aptartinas plaiau. Teisin atsakomyb - tai sritis, kur teis vl glaudiai susilieia su valstybe ir egzistuoja tik kartu su ja. Tik esant valstybei, galimas teisingumo vykdymas ir praktikai prasminga pati teisingumo svo ka. Be valstybs sunku bt sivaizduoti teisin atsakomyb, o be j o s - ir pai teis kaip visuotinai privalomo elgesio taisykl. Bet valstyb yra ne tik teisins atsakomybs garantas, bet ir jos subjektas. Taiau teisins atsakomybs subjektu tampa ne kiekviena valsty b, o tik teisin, kurioje statymo virenyb pakeiiama teiss vire nybe, vienodai saistania tiek pilieius, tiek pai valstyb. Jei teisin valstyb tapatinama tik su statymo virenybe, tai valstyb, matme, gali ir nebti atsakinga savo pilieiams, nes ji gali priimti ir tok statym, kuriuo ji bet kada ir bet kokiu pagrindu gali atleisti save nuo atsakomybs u savo pilieiams padaryt al. Arba to paties galima siekti teismams atitinkamai aikinant galiojanius teiss aktus (to pavyzdys - 2003 m. Lietuvos administraciniuose
Montesuieu Ch. O Duchu Praw. T. 1. Warszawa, 1957. P. 232.
480

SPECIALIOJI DALIS

teismuose atmesti pensinink iekiniai Lietuvos valstybei dl alos, padarytos Konstitucijai prieingais statymais, atlyginimo, remiantis galiojani statym etatistine interpretacija). Valstybs atsakomyb savo pilieiams yra tvirtinama valstybi, laikani save teisinmis, konstitucijose. Pavyzdiui, Lenkijos Kon stitucijos 77 straipsnis teigia: Kiekvienas turi teis atlyginim alos, padarytos neteistais valstybs valdios institucij veiksmais. statymas niekam negali riboti teiss teisme reikalauti atkurti paeis tas teises ir laisves." Lietuvos Konstitucijoje tiesiai nekalbama apie valstybs atsakomyb pilieiams. Taiau pastaruoju metu Konstituci nis Teismas, aikindamas Konstitucijos 1 straipsn: Lietuvos vals tyb yra nepriklausoma demokratin respublika", yra nurods, kad i formuluot reikia ir valdios atsakomyb pilieiams" (2002 m. rugsjo 19 d. nutarimas). Tokia nuostata tvirtinta ir naujajame CK: al, atsiradusi dl valstybs valdios institucij neteist akt, privalo atlyginti valstyb i biudeto, nepaisydama konkretaus vals tybs tarnautojo ar kito valstybs institucijos darbuotojo kalts." (6.271 str. 1 d.) Termin valdios institucija" tas pats kodeksas aikina kaip bet kok vieosios teiss subjekt (valstybs ar savival dybs institucij, pareign, valstybs tarnautoj ar kitok i insti tucij darbuotoj ir t. t.)" (6.271 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkriio 12 d. nutarime Nr. IX-1187 Dl valstybs ilgalaiks raidos strategijos" sakoma: [...] utikrinti neteistais pa reign veiksmais padarytos moralins ir materialins alos atlygi nim" {Valstybs inios, 2002, Nr. 113-5029). Tokios nuostatos laikosi Europos Teisingumo Teismas. 1991 m. nagrinjs Andrea Francovich ir Danila Bonifaci byl prie Italij, 1996 m. - Brasserie du Pechheur AS byl prie Vokietij ir Factortame byl prie Jungtin Karalyst, is teismas konstatavo, kad, nesvarbu, kokia valstybs institucija paei d Bendrijos teis, valstyb privalo atlyginti padaryt al. Teisins valstybs principo gyvendinimo poiriu tai svarbios nuostatos. Jos reikia, kad valstybs civilin atsakomyb apima visas valstybs institucijas (taip pat Seim) ir visas valstybs veiklos sritis tiek statym taikym, tiek j kryb (legislatyvin veikl)180. Kurdama Dabar galiojantis statymas nors ir vadinasi Lietuvos Respublikos alos, atsiradusios dl valdios institucij neteist veiksm, atlyginimo statymas" Nr. IX-895 (2002 m. gegus 21 d. redakcija), bet jo pavadinimas netiksliai orientuoja, nes valstybs institucijos" ia susiaurintos iki teissaugos institucij.
481
180

TEISES TEORIJA

teis valstyb gali padaryti alos konstitucinms piliei teisms, Seimui primus nekonstitucing statym, kurio prieingum Konsti tucijai gali konstatuoti tik Konstitucinis Teismas. Konstituciniam Teismui 2002 m. lapkriio 15 d. konstatavus, kad Lietuvos Respub likos valstybini socialinio draudimo pensij statymo 23 straipsnis (2000 m. gruodio 21 d. ir 2001 m. gegus 8 d. redakcijos), leids mokti dirbantiems pensininkams ne vis jiems paskirt senatvs pensij, prietarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir 48 straipsnio 1 daliai, asmenys, patyr dl tokio statymo taikymo realios alos, turi teis nuo Konstitucinio Teismo nutarimo sigaliojimo dienos kreiptis bendrosios kompetencijos teism ir reikalauti i valstybs atlyginti al pagal mint CK straipsn. Nuo io statymo nukentjusio pensininko X iekinio (apeliacinio skundo) Lietuvos valstybei dl alos padarymo Konstitucijai priein gu statymu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepaten kino remdamasis Konstitucinio Teismo nutarimo atgal negaliojimo pretekstu: pagal Konstitucinio Teismo statymo 72 straipsnio 4 dal Konstitucinio Teismo nutarim galia dl teiss akt sutikimo su Konstitucija yra nukreipta ateit ir neimoktai pensijos daliai negali bti taikoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birelio 27 d. nutartis byloje E. Stasytis prie Lietuvos Respublik, Nr. A5-264/2003). Bet tada kyla klausimas: kuo i situacija skiriasi nuo tos, kuri nustato to paties CK 6.272 straipsnio 1 dalis, taip pat Lietuvos Respublikos alos, atsiradusios dl valdios institucij neteist veiksm, atlyginimo statymas (2002 m. gegus 21 d. redakcija, Nr. IX-895). Pagal j ala, atsiradusi dl neteist teissaugos institucij ar pareign veiksm (teiss akt), atlyginama u kiekvien sumimo ar sulaikymo dien (4 str. 1, 3, 5 d.), t. y. nuo to akto, kuriuo remiantis asmuo buvo neteistai sulaikytas, suim tas, kalinamas, sigaliojimo ar taikymo dienos, o ne n u o tos dienos, kai tas aktas buvo kitu teiss aktu (iteisinamuoju nuosprendiu) pripaintas neteistu. Darbo statymai leidia atlyginti u privers tin pravaikt ne nuo teismo sprendimo, pripainusio darbdavio sakym neteistu, primimo dienos, o nuo sakymo, pripainto neteistu, sigaliojimo dienos, kai darbuotojas buvo atleistas i darbo. Tas pats principas tvirtintas ir CK: Santuoka negaliojania pripastama nuo jos sudarymo dienos" (3.7 str. 3 d.), o ne nuo pripainimo negaliojania teisme dienos. Atitinkamai ir mirties
482

SPECIALIOJI DALIS

bausm taik teism nuosprendiai po 1992 m. (sigaliojus Konsti tucijai) buvo neteisti ne nuo 1998 m. gruodio 9 d. Konstitucinio Teismo nutarimo, pripainusio mirties bausm prieinga Konstitu cijai, o nuo Konstitucijos sigaliojimo ir Konstitucinio Teismo steigimo dienos. N u o 1993 m. teismai, sprendiantys baudiam sias bylas, kuriose gali bti taikoma mirties bausm, privaljo kreiptis Konstitucin Teism su paklausimu, ar i bausm neprie tarauja Konstitucijai, nes teismai taiko baudiamuosius statymus kartu su Konstitucijos normomis. Mirties bausme nuteist asmen artimieji negyt teiss alos atlyginim, jei mirties bausm bt panaikins Seimas, o ne Konstitucinis Teismas, iaikins mirties bausms prietaringum Konstitucijai ir itaip moralin, politin problem paverts teisine. Jei ala bt atlyginama ne nuo jos atsiradimo dienos, o nuo procesins teiss jos reikalauti atsiradimo momento (nuo iteisinamojo nuosprendio ar teismo sprendimo sigaliojimo dienos), tai asmuo niekada negalt tiktis alos atlyginimo. Tai faktikai reikt paties alos atlyginimo instituto panaikinim. Vadovaujantis ia Konstitucinio Teismo nutarimo negaliojimo atgal" logika ieit, kad kol Konstitucinis Teismas nepripaino statymo prietaraujaniu Konstitucijai, tol jis teistas ir nedaro piliei teisms alos, o kai Konstitucinis Teismas j pripaino prietaraujaniu, irgi nedaro alos, nes jo tiesiog jau nra" - jis netaikomas. O jei ir vienu, ir kitu atveju nra" alos, tai nra ir pagrindo jos reikalauti. Ta pati kazuistika gali bti taikoma ir byloms pagal mint Lietuvos Respublikos alos, atsiradusios dl valdios institucij neteist veiksm, atlyginimo statym ir CK 6.272 straipsnio 1 da l: kol nra iteisinamuoju nuosprendiu pripaintas neteistu, as mens sulaikym, sumim, kalinim sankcionavs teiss aktas tei stas ir nedaro" alos suimtajam. O kai jis pripastamas neteistu, irgi nedaro, nes nuo to momento netenka juridins galios ir asmuo paleidiamas laisv. Pagal i logik neteistai atleistas i darbo darbuotojas irgi negalt tiktis alos u priverstin pravaikt atlyginimo, nes teismo sprendimas, pripastantis darbdavio saky m neteistu, irgi nukreiptas ateit"... Remiantis itokiu teiss akt aikinimu konstitucin piliei teis teisin gynyb (Konstitucijos 30 str. 1 d.) ir alos atlyginim virst grynu formalizmu ir galiausiai pasityiojimu i ios teiss:
483

TEISS TEORIJA

kam pilieiui teis kreiptis teism, jei statymas ar jo interpretacija neleis teisme apginti savo teiss alos atlyginim? Jei asmens konstitucin teis realiai paeista, tai teisinje valsty bje draudiama aikinti galiojani teis taip, kad i asmens bt atimama galimyb teisinmis priemonmis gyvendinti savo subjektin teis alos atlyginim. Kartu draudiama priimti ir tokius teiss aktus, kurie atleist valstyb nuo pareigos atlyginti pilieiams padaryt al. Prieingu atveju tai reikt atsisakym teiss vireny bs - paios teisins valstybs esms. Europos mogaus teisi teismas byloje Malone prie Jungtin Karalyst 1984 m. yra specialiai nurods, kad nacionalin teis turi atitikti teiss virenybs demo kratinje valstybje princip". T pai nuostat yra pakartojs ir Lietuvos Konstitucinis Teismas: Teisins valstybs principas [...] suponuoja ir tai, kad [...] visos valstybs valdi gyvendinanios bei kitos valstybs institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusda mos teisei [,..]" (2002 m. rugsjo 19 d. nutarimas // Valstybs inios. 2002, Nr. 93-4000) O tai reikt, kad joks statymas ar jo aikinimas neturi pareigojamosios galios, jei jis demokratinje valstybje neigia teiss virenyb - iuo atveju atleidia valstyb nuo pareigos atly ginti neteistu teiss aktu pilieiams padaryt al. Teisinje valsty bje galioja lygaus vieosios natos paskirstymo principas", kuris reikia, kad valstyb neturi teiss sprsti biudeto didinimo proble m kurios nors vienos socialins grups (dirbani pensinink) ekonomins padties bloginimo sskaita. Tokia praktika yra Pranc zijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir kitur. statymas teisinje valstybje gali nustatyti tik alos, padarytos valstybs institucij ar pareign nekonstituciniais teiss aktais, atlyginimo mast atsivelgiant valstybs ekonomines galimybes konkreiu laikotarpiu, bet ne kvestionuoti pai valstybs pareig atlyginti al. Tik ia prasme ir reikt aikinti Konstitucijos 30 straips nio 2 dal: Asmeniui padarytos materialins ir moralins alos atlyginim nustato statymas." Btent teiss alos atlyginim patikimumui garantuoti ir yra prasminga laikyti valstyb juridiniu asmeniu. Tokiu atveju valstybs institucij ir pareign veiklos rizika garantuojama ne konkreios institucijos ar pareigno turtu, o valstybs biudetu. Valstyb tik gyja pagal statym regresinio iekinio teis pareigno, kurio netei stais veiksmais (teiss aktais) buvo padaryta alos piliei teisms, atvilgiu. Valstyb laikoma pajgesne atlyginti al nei konkreti
484

SPECIALIOJI DALIS

valstybs institucija ar pareignas, be to, jie veik ne savo, o valstybs vardu ir interesais. Tokio tipo bylose atsakovas yra Vyriausyb, o jos atstov Finans ministerija kaip valstybs biudeto tvarkytoja 181 . statym teistumo prezumpcija: nuo kategorikumo prie tikimybs. statym teistumo prezumpcija atsiradus konstitucinei justicijai ne tenka ankstesnio kategorikumo ir tampa tiktina. Tai reikia, kad bet kuris statymas ar kitas teiss aktas gali pasirodyti neteistas darantis al piliei konstitucinms teisms, jei tik j prieingu Konstitucijai pripains Konstitucinis Teismas, o teiss taikymo ak t - siteisjs teismo sprendimas ar iteisinamasis nuosprendis. Tai suponuoja statym ir kit teiss akt, kuriais yra varomos asmens konstitucins teiss, teistumo rizik. Priimti statym ar kit teiss akt teiss virenybs ir konstitucins justicijos slygomis - tai rizikuoti paeisti konstitucines piliei teises ir prisiimti atsakomyb u ios rizikos padarinius. Rizika, kuri nesuponuoja pareigos atly ginti al, padaryt naudojantis teise, paneigt pai subjektins teiss esm ir i jos iplaukiant visuotin teisins atsakomybs princip: naudojimasis teise garantuojamas atitinkam pareig vyk dymu. Teisinje valstybje neleidiama valstybs institucijoms ir pareignams neatlyginamai eksperimentuoti" su piliei teismis. Todl rizika rinkos ekonomikos ir mogaus teisi pirmumo slygo mis tampa visuotine: rizikuojama ne tik pltojant versl, bet ir kuriant, taikant statymus. itaip atsiskleidia iki tol neinotas finansinis valstybins veiklos teistumo aspektas: teiskros ir sta tym taikymo teistumas tampa brangiai kainuojaniu ir dl to itin atsakingu, atsargiu ir didels kvalifikacijos reikalaujaniu.

Placiau apie valstybs atsakomyb pilieiams r.: Vaivila A. Teisins valstybs koncepcija Lietuvoje; Mironovskis A. Valstybs atsakomyb savo pilieiams teisinje valstybje: magistro baigiamasis darbas (kompiuterinis tekstas). LTU, Teiss filosofijos katedra, 2004; Ossenbiihl F. Staatshaftungsrecht. Mnchen, 1998; Schafer A. Bonk H. J. Staatshaftungsgesetz. Kommentar. Mnchen, 1982; Fetzner R. Die Haftung des Staates fr legislatives Unrecht: zugleich ein Beitrag zum Staatshaftungsrecht der Europaischen Gemeinschaften, der EG - Mitgliedsstaaten, der Schvveiz und Osterreich. Berlin, 1994; Safjan M. Odpowiedzialno" pahstvva na podstawie art. 77 Konstytucji RP // Pahstvvo i prawo. 1999, Nr. 4; Szpunar A. O odpowiedzialnoci odszkodowawczej pahstvva // Panstvvo i prawo. 1999, Nr. 6; kt. 485

181

TEISES TEORIJA

Dviej teisins valstybs modeli lyginimas istorins raidos poiriu. Teistumo valstyb ir teiss viepatavimo, arba teisingumo, valstyb nra du greta egzistuojantys teisins valstybs modeliai. Tai dvi tos paios teisins valstybs raidos istorins stadijos, kur teistumo valstyb (Rechtsstaat arba Gesetzesstaat) yra pradinis, o teiss viepa tavimo" valstyb - vlesnis ir patikimiau mogaus teises ginantis tos paios idjos ipltojimo etapas (lygis). Ndienos mogaus teisi saugos poreikiai reikalauja, kad teisinis valstybingumas bt siejamas su teiss viepatavimo valstybe (rule of lavo), pajgiania veiksmingiau nei teistumo valstyb garantuoti pagrindini mogaus teisi saug. Teiss viepatavimo valstyb neatmeta teistumo valstybs, o tik apibendrina j platesniu teiss virenybs poiriu, j pagilina, modernizuoja, nes siekia tvirtinti ne bet kokio, o tik teisinio statymo virenyb, t. y. kalbama tik apie teisingumo teistum. Teistumo valstyb - tai pradin, minimalistin teisins valsty bs tapsmo stadija, kai visuomen, gindamasi nuo savavaliaujanios valdios, siek, kad ta valdia i pradi paklust bent savo paios leidiamiems statymams (statymo virenyb) - pilieiai galt prognozuoti bent minimal savo saugum. Kai is saugumo tikslas bna daugiau ar maiau pasiektas, einama toliau - reika laujama patikimesns teisi saugos: reikalaujama teisi saugumo maksimumo - valdios paklusnumo ne tik savo paios ileistiems statymams, bet ir nuo jos nepriklausomai egzistuojanioms mo gaus vertybms. Taiau ir vienos, ir kitos stadijos ribotumas buvo tas, kad ia teisinis valstybingumas i esms sietinas tik su teisinio, institucinio asmens teisi apsaugos mechanizmo sukrimu. ia kalbama tik apie gynybinius" mogaus teisi tikslus ir nieko nekalbama apie valstybs dalyvavim gyvendinant asmens teises. Todl nuo ketvirto deimtmeio imta suvokti, jog teisiniam valstybingumui gyvendinti neutenka, kad valstyb nepaeist mogaus teisi ir kad bt sukurtas veiksmingas mogaus teisi apsaugos mechanizmas. Svar bu, kad valstyb pltotsi ir kaip mogaus teisi gyvendinimui talkinanti organizacija. Buvo pripainta svarbi tiesa, kad ekonominis skurdas yra pagrindin sumin grsm mogaus teisms, su juo susijusi tampa gresia paiam demokratins santvarkos pagrindui. Todl kov su skurdu turinti sitraukti ir valstyb, nes i kova reikia kov u real mogaus teisi gyvendinim.
486

SPECIALIOJI DALIS

1.3 SOCIALIN TEISIN VALSTYB Btent ia linkme pltojama teisin valstyb transformavosi socia lin teisin valstyb, kuriai dabar keliamas udavinys ir pagelbti asmeniui gyvendinti savo teiss tais atvejais, kai asmuo objektyviai nepajgus pareig vykdymu susikurti savo teisms gyvendinti rei kalingo grio. Istorins socialinio valstybingumo prielaidos. ito nepajg garantuo ti tradicin (liberali, arba laisvosios konkurencijos kapitalizmo) vals tyb, kur pagrindins mogaus teiss, kaip nurod K. Marksas, o vliau H. Helleris, buvo grynai formalios, neatsivelgiant j tur tojo galimybes gyvendinti jam teisnumo lygmeniu deklaruojamas teises. Ekonomikos srityje socialinio gyvenimo svorio centr liberali teisin valstyb buvo perklusi nuosavybs garantijas: asmens teises turi garantuoti jo turimos nuosavybs mastas, o verslo laisv priemon tokiai nuosavybei sigyti. ios teiss juridikai pripasta mos visiems lygiai, smoningai ignoruojant t fakt, kad dauguma moni neturi nuosavybs objekt ir dl kapitalo stokos negali usiimti savarankiku verslu. Esant tokiai teisi sampratai, realios teiss priklauso tik nuosavyb valdaniai maumai 1 8 2 . XIX a. antroje pusje ekonomikai nuskurdusiems asmenims ak tyviau kovojant dl savo teisi, socialiniam klausimui" sprsti buvo pasilytos dvi alternatyvos - marksistin su proletariniu (valstybiniu) socializmu", radikaliai keiianiu visuomens sociali nes, ekonomines struktras, ir evoliucin (reformistin) tradicinio kapitalizmo struktr transformacija socialins teisins valstybs" model, iekant vadinamojo via media (treiojo kelio tarp kapitalizmo ir socializmo). Pastaroji tendencija m rykti jau XIX a. viduryje. Vokiei teisininkas, sociologas ir ekonomistas L. tainas (1815-1890), api bendrindamas Pranczijos revoliucij patirt, ypa j padarinius, dar ivad, kad socialinis klausimas" sprstinas ne revoliucijomis, o valstybs vykdomomis reformomis ir socialine politika 183 . ia linkme XIX a. antroje pusje kaip tik ir suko fabrik darbinink socialins apsaugos statym leidyba. Vokietijoje imta kurti socialiStein E. Min. veik. P. 175. Stein von L. Geschichte der sozialen Bewegungen in Frankreich von 1789 bis auf unsere Tage. Bd. 2. Leipzig, 1850. P. 30.
183 182

487

TEISS TEORIJA

ns draudos statymus ligos (1883), nelaimingo atsitikimo (1884), invalidumo, senatvs (1889) atvejais, siekiant garantuoti i darbo gyvenani moni socialin saugum. ymus vaidmuo ia teko Vokietijos kancleriui Otto von Bismarkui, kurio socialine teiskra buvo vykdyta pirmoji pavyzdin didesnio masto valstybs kiimosi visuomenin gyvenim akcija, siekusi suorientuoti pramonins visuomens raid mogaus teisi saug ir itaip garantuoti socia lin taik" ir rimt 184 . Ypa aktualus is klausimas pasidar Europoje po Pirmojo pasaulinio karo, didjant Europos ali industrializacijai, daugjant proletar, stiprjant profsjungoms ir kylant visuomens organizavi mosi laispniui. Aikiau apsisprsti ia linkme Vakarus paskatino ir Rusijos socialistin revoliucija (1917-1918) ir 1929-1933 m. pasau lin ekonomikos kriz. Buruazinei liberaliai valstybei ikilo labai aiki alternatyva - plaiu mastu vykdyti socialin politik (tapti socialiai orientuota valstybe) arba prie to paties eiti patiriant socia linius sukrtimus ir nuskriaustj bei paemintj" diktatr, kaip rod Rusijos socialistins revoliucijos vykiai. Todl daugelis autori orientacij socialin valstyb laiko objektyviai determinuota btiny be apsaugoti turtinguosius nuo saviudybs, kuri jie veriasi neribotu pelno siekiu ir nedmesingumu i darbo gyvenaniam mogui. Socialin valstyb esanti gris tiek beturiams, kurie socia lins politikos pagrindu gali pretenduoti didesn nacionalinio produkto dal ir patikimesn savo teisi saug, tiek turtingiesiems, i kuri ta produkto dalis paimama per atitinkamus mokesius. U iuos mokesius turtingieji laimi galimyb toliau gausinti savo kapital be grsms virsti revoliucij aukomis. ia smoningai atsisakoma savo turto dalies, kad bt galima ramiai naudotis likusia savo nuosavybs dalimi. Todl K. Lventeinas (L6wenstein) pagrstai rao, kad verslininkai paklsta darbuotoj reikalavimams tik tam, kad ukirst keli staigiam socialiniam sprogimui 1 8 5 . Mes turime padti vargams, kad igelbtume turtinguosius", - sakoma JAV ir Lotyn Amerikos Paangos sjunga" pareikime 1 8 6 . Vis gerovs valstyb- tai valstyb, kurioje turtingj klass priverstos

Katz A. Staatslehre. Grundkurs im offentlichen Recht. 12., berarbeitete Auflage. Heidelberg, 1994. P. 104. 185 Lovvenstein K. Verfassungslehre. Tubingen, 1959. P. 343. 186 Trybuna Ludu. 1962. Nr. 2.

184

488

SPECIALIOJI DALIS

mokti ipirk u savo privilegijas." 187 Todl tie, kurie protestuoja prie socialin valstyb ir smerkia vyriausybs vykdom socialiai orientuot reguliavim, vertinami kaip nesiorientuojantys istorinje situacijoje ir itaip alinantys klitis komunizmui ateiti 188 . Visuome n ateina pagalb nuskurdusiems ne vien dl solidarumo, bet ir dl savo saugumo. Tokios orientacijos valstyb Vakar teiss literatroje vadinama vairiai: Italijoje - pagelbjania valstybe", anglosaks alyse ir Vokietijoje - vis gerovs valstybe" (zvelfare stat, Wohlfahrtsstaat) Pranczijoje - valstybe globja" arba socialine valstybe" (L'etat soiai), apvaizdos valstybe", aptarnaujania valstybe" (service stat R. Paundas, K. Manteinas (Mannstein), E. ulcas (Schultz), H. Herlicas (Herlitz), socialinio patarnavimo valstybe" (soiai servise stat G. Laskis, U. Beveridas (Beveridge), socialine teisine valstybe" (K. ternas, E. tainas ir kt.). Pastarasis terminas beveik visuotinai sitvirtins iuolaikinje vokiei, prancz teiss literatroje. Socialin teisins valstybs orientacija bendrj paang yra tiek sureikminta, kad tvirtinta daugelyje pokario Vakar Europos valstybi konstitucijose. Vokietijos Pagrindiniame statyme" (1949) sakoma, kad konstitucin santvarka emse turi atitikti respubliki ns, demokratins ir socialins teisins valstybs principus" (20 str. 1 d., 28 str. 1 d.). Ispanijos 1978 m. Konstitucijoje sakoma: Ispani ja - socialin, teisin ir demokratin valstyb, kurioje aukiausios vertybs yra teisingumas, lygyb ir politinis pliuralizmas." Tos paios formuluots - Austrijos, Graikijos, Italijos, Pranczijos, vedi jos, veicarijos ir kit ali konstitucijose. Pasak H. Finerio, Di dioji Britanija kartu yra liberalios demokratijos ir socialins gerovs valstyb, besiremianti atitinkamu planavimu" 1 8 9 . Lietuvoje apie socialin teisin valstyb oficialiai nei raoma, nei kalbama, nors ia linkme ir nemaai daroma praktikai. Lietuvoje socialin valstyb tam tikrai visuomens daliai asocijuojasi su socia listine valstybe", apie kuri ta dalis visuomens vis dar nepasiruo usi mstyti be emocij ir prietar. Taiau socialins apsaugos
Strauss E. The Ruling Servants. London, 1961. P. 106. Medison Ch. A. Leaders and Liberals in 20th. Century America. New York, 1961. P. 472. 189 Finer H. The Major Governments of Modern Europe. New York, 1960. P. 22.
188

187

489

TEISS TEORIJA

statymus Lietuvoje leidia bet kurios partins sudties Seimas, tokiai politikai determinuotas didjanio nemaos dalies visuomens nuskur dimo. Tai priverstin Lietuvos einamosios politikos praktika, kuri, deja, iki iol nra konceptualiai apmstyta. Konstitucinis Teismas savo pastaruosiuose nutarimuose jau pradeda kalbti apie visuome ns solidarumo idj", bet j priskiria ne socialinei teisinei valstybei, o pilietinei visuomenei" (2002 m. lapkriio 25 d. nutarimas). Atsivelgiant iuos tikslus, valstyb yra pareigojama per visas savo institucijas: parlament, vyriausyb, teism, pagelbti neigalin tiems savo pilieiams susikurti mogaus vert egzistencij. tai orientuojami visi valstybs darbai: kio, vietimo, sveikatos, transporto, teissaugos, miest, but statybos, gatvi tiesimo ir kit srii. Valstyb pareigojama grumtis su nedarbu, palaikyti valiutos stabi lum, kurti sveikatos, laisvalaikio institucijas, saugoti gyvenamj aplink, globoti asmen krizi ir skurdo atvejais (ligos, nedarbo, senatvs ir kt.), prieintis egzistencijos reikmen stygiaus didjimui, teisingiau paskirstyti gyvenimo rizik remiantis platesne socialinio solidarumo baze ir valstybs draudimo sistema, teikti bendrajai gerovei pirmum prie individual ir grupin interes (gerov). Kuriama plati alos, padarytos asmeniui sulaikymo, skiepijimo, streiko, pasiaukojimo atveju, nukentjus nuo nusikaltimo ir kita, atlyginimo sistema. Atitinkamai keiiama ir viso verslo socialin orientacija. Liberalizmo slygomis verslas vadovavosi ir savo spren dimus motyvavo tik gaunamo pelno maksimalizavimu (tai galjo padaryti tik beatodairikai inaudodamas artim), o dabar jis turs prisitaikyti prie visuomens poreiki: siekti privaios naudos tarnau damas bendrai naudai. ia kovojama ne su paiu inaudojimu, o su inaudojimo rezultatais: kas pasisavinta atliekant nelygiaverius mainus, tas tam tikru mastu turi sugrti visuomenei per mokesius ir socialin valstybs politik. Nuosavybs turtojus i paprast savinink siekiama paversti alies kio valdytojais, tam tikrais socialins teisins valstybs patiktiniais, atsakingais ir u socialin visuomens stabilum. i valstybs veikla laikoma ne malons ar gailestingumo akcija, o konstitucijos nustatyta pareiga valstybei. Valstybs socialinis susaistymas pagrindinmis mogaus teismis (Sozialbindung der Grundrechte). Minti tikslai suponuoja reikalavim stiprinti socialiai silpnuosius ir kartu silpninti socialiai galinguo-

490

SPECIALIOJI DALIS

sius" (E. Stainas) 190 . Ir tai esanti ypatinga teisin silpnj apsauga nuo viepatavimo. statym leidjas turs laisvas rankas naikinti ekonomins jgos pagrindu atsirandant viepatavim, kai tai daryti pasirodo tikslinga. Jei io reikalavimo vykdymas sukelt prietaravi m tarp to, kas yra, ir to, kas turi bti (tarp Sein ir Sollen), tai tok prietaravim valstyb privalanti sprsti Sollen (to, kas turi bti) linkme: nustatydama progresyvinius pajam mokesius ir paddama gyventojams gyti savarankikos veiklos gebjim (Vermogensbildung) arba teikdama kiekvienam socialiai neigaliniajam vairi form socialin pagalb 191 . Valstybs pareiga teisingai perskirstyti materialines ir nemateria lines vertybes, pripainti kiekvien mog lygiu visuomenins ga mybos rezultat pajininku", pasak E. taino, atsirandanti i pripa inimo visiems monms lygaus vertingumo bei mogikojo orumo ir i tokio pripainimo nepaeidiamumo 1 9 2 . Dl i tiksl valstyb privalanti formuoti, koreguoti visuomenin, ekonomin tvark pagal socialinio teisingumo imperatyvus, kad bt trukdoma neribota piliei gerovs diferenciacija, darbo jgos panaudojimas mog eminaniomis slygomis, panaikinami ar bent suvelninami ekono mins priklausomybs ryiai, nuomininkas apsaugomas nuo netin kam priekabi, vartotojas - nuo inaudojimo, siekiant minimizuoti gyvenimo rizik, utikrinant vis teis bti nacionalinio produkto pajininkais ir mogaus vert egzistencij. Modernios, pramonins visuomens socialin bkl, - teigia A. Kacas (Katz), - negali bti palikta laisvam jg aismui, o formuojama socialinio teisingumo tiksl ir atsakomybs siekiant socialins taikos" (susitarimo ir 193 pripainimo) ir socialins integracijos" . Valstyb ia suvokiama kaip visuomen solidarizuojanti jga, kuri organizuoja vien visuomens nari talkinim kitiems tais atvejais, kai tie kiti" turi egzistencijos problem. Kit" svoka dinamika ir atvira, nes tais kitais" gali tapti bet kurie pilieiai, taip pat tie, kurie iandien toki problem neturi. Socialinio valstybingumo reikalavimas utikrinti minimali kiek vieno asmens teisi saug nereikis lygiavos propagavimo, nes
Stein E. Mirt. veik. P. 175. Ten pat. Ten pat. Katz A. Min. veik. P. 106.
491

TEISS TEORIJA

reikalaujama pasiekti socialin lygyb tik iki protingos ribos. O tai reikia, kad reikalaujama tik apytikriai ilyginti interesus, apytikriai paskirstyti pareigas. Tai darant, reikalaujama paisyti ir stiprij interes, kad pirmj laisv netapt nata antriesiems. O tas paisymas - tai saiko pojtis. Kitas socialinio susaistymo pagrindinmis teismis pavidalas sutari laisvs ribojimas. Jei vienas i sutarties dalyvi turi aiki persvar, leidiani manyti, kad susitarimu nustatomos taisykls bus vienpuss, valstyb, pasak K. Sterno, pareigojama i nelygyb velninti. Vokietijoje socialiai silpniesiems apsaugoti nuo piktnaudia vimo sutari laisve sukurta daugyb statym (tarifini sutari, atleidimo i darbo, vartotoj teisi apsaugos, kredito ir kt.). Panaiai yra ribojama nuomoni (odio) laisv. Vokietijos Konstitucinio Teis mo iaikinimu, nuomoni laisvs gynimas turs baigtis ten, kur prasideda piktnaudiavimas ia laisve, jeigu j norima panaudoti kaip priemon siekiant nuteikti visuomen prie kit asmen, riboti jo laisv194. Socialiai aktyvi valstyb siekia nustatyti tam tikras laisvs ribas, kad nebt piktnaudiajama ekonomine galia ir priklausomy bs santykiais, neatsirast laisvs perteklius (Auszvuchse). Socialiai orientuojant valstyb, ymus vaidmuo Vakaruose tenka konstituciniams teismams, kurie, remdamiesi faktu, kad socialinis valstybingumas yra konstitucinis principas, nutarimais pareigoja valstyb vykdyti socialin teisingum - vesti socialiai teising tvark, garantuojani mogaus orum, velninti (Ausgleich) sociali nius prietaravimus ir 1.1. ia konstituciniai teismai siekia garan tuoti, kad konstitucija nebt paeidiama ne tik neteistu veikimu (antikonstituciniais statymais), bet ir neveikimu, t. y. nevykdymu pareig, kurias valstybei nustato socialiai interpretuojamos pagrindi ns mogaus teiss. io tipo valstyb daugelis autori laiko objektyviai determinuota. Socialinis valstybingumas - Europos teiss imperatyvas. Be to, so cialin teisin valstyb - tai faktikas iuolaikins Europos teiss gyvendinimo rezultatas. Europos Sjungos narmis i esms gali bti valstybs, pajgianios veikti pagal socialinio valstybingumo princip, kurio daugelis poymi yra imperatyviai tvirtinti tarptau tinse konvencijose. 1997 m. rugsjo 9 d. Europos socialin chartija
Stein E. Min. veik. P. 177.

SPECIALIOJI DALIS

(pataisyta) ragina valstybes, Europos Tarybos nares, prisidti prie bendros ekonomins ir socialins paangos, saugoti ir gyvendinti pagrindines mogaus teises ir laisves. Chartijos 13 straipsnis skel bia: [...] utikrinti, kad kiekvienas asmuo, kuris neturi pakankamai l pragyvenimui ir kuris negali gauti toki l savo pastangomis ar i kit altini, ypa i socialins apsaugos sistemos, gaut pakankam param, o susirgs - prieir, btin pagal jo sveikatos bkl." Visi darbuotojai turi teis teising atlyginim, garantuojant normal j pai ir j eim gyvenimo lyg." (I d. 4 p.) 1 9 5 Socialin teisin valstyb kaip kokybikai naujas demokratijos ipl tojimas. Si teisins valstybs evoliucija nuo teistumo valstybs prie rule of lao, o nuo jos - prie socialins teisins valstybs rodo, kad valstyb vis labiau artja prie savo autentikos paskirties - bti piliei teisi apsaugos ir gyvendinimo teisine organizacija. Vals tyb evoliucionuoja nuo asmeniui prieikos prie jam pagelbjanios jgos. Ji liudija akivaizd liberalizmo tendencij valstybs koncep cijoje veikim. Socialin valstyb nesitenkina sukrimu teisinio mechanizmo mogaus teisms nuo neteisto ksinimosi ginti, ji nepalieka ekonomini santyki savieigai, ji juos reguliuoja atsi velgdama reali vis piliei teisi saug. Todl socialin teisin valstyb yra ipltojimas ir pagilinimas demokratins teisins vals tybs ir jos propaguojamo teiss viepatavimo principo iki jo pilnat vs. Tai politins demokratijos ipltojimas ekonomin ir socialin demokratij. Be to, atsiradus socialinei teisinei valstybei, teis ir politika (valdymas) radikaliai apsikeiia vietomis: teis, iki tol traktuota kaip valdymo priemon, dabar tampa tikslu, o valstybinis valdymas (politika) virsta teiss (mogaus teisi) gyvendinimo organizavimu. Taigi socialinio valstybingumo idjos pasirodymas valstybs kon cepcijoje kartu liudija aukt ekonomin ir apskritai kultrin visuo mens raidos lyg, kuris leidia ekonomikai garantuoti ias socia lines pretenzijas. Vidinis socialinio valstybingumo prietaringumas. Reikalavimas per skirstyti materialisias vertybes ne pareig vykdymo, o paios as mens teiss buvimo pagrindu, bdamas svarbiausias socialins tei-

Valstybs inios. 2001, Nr. 49-1704.

493

TEISES TEORIJA

sins valstybs poymis, yra ir tokios valstybs (politikos) silpnumas. Siame reikalavime slypi socialins teisins valstybs humanistin ir kartu savigriovos jga. Asmens teises ir j gyvendinim ji padaro grietai nepriklausomus nuo pareig, nuo t teisi turtojo kultri nio aktyvumo. Ir btent dl to socialin valstyb ateityje btinai turs (ir jau dabar turi) tolesns pltros problem 1 9 6 . Mat siekis konkretaus asmens vartojimo mast suderinti ne su jo kultriniu aktyvumu, o su jo vartojimo poreikiais neivengiamai paskatins homo consumens (mog vartotoj) ir atitinkamai sumenkins homo creator (mog krj), palenks pastarj tarnauti mogui vartotojui. Todl visuomenje atsiras vis daugiau moni, labiau norini bti agresyviais varto tojais nei socializuotais krjais. Tai neivengiamai atsilieps techni nei ekonominei paangai ir sukels toki pai padarini, dl kuri susinaikino tarybinis socializmas". Turint tai galvoje suprantama, kodl kai kurie Vakar teisininkai, sociologai uoliai tebediskutuoja dl socialinio valstybingumo princi po pagrstumo ir perspektyvumo, ypa j kritikuoja liberalios orien tacijos autoriai (E. Forsthoffas, H. Krgeris ir kt.). Jie kaip tik ir sako, kad vis gerovs valstyb yra ta valstyb, kuri prisiima asmenybs rpest utikrinti savo egzistencij ir ateit" 197 . Tai pranaai" tos btinos socializmo" transformacijos t pat kapitalizm, kur paneigiant ir kritikuojant susiformavo pats socialins valstybs vaiz dinys. S judjim nuo socializmo kapitalizmo link, o nuo jo - vl socializmo link akivaizdiai liudija kad ir vedijos socialin raida. Tai, kad Vakar ali politikoje laikinai siaurinama socializmo" kompetencija, nra socializmo" gritis ar socialinio valstybingumo 6 \(gt) m .lapkriio 20 d. Florencijoje (Italija) susirink JAV prezidentas B. Klintonas ir keturi didij Europos valstybi (Anglijos, Vokietijos, Pranczijos ir Italijos) vyriausybi vadovai pripaino, kad ndienos ekonomikos augimo interesai tose alyse reikalauja siaurinti socialins valstybs kompetencij. Valstyb, uuot vis gyvenim globojusi savo pilieius, turinti paskatinti juos imti savo likim savo pai rankas, mog reikia imokyti stovti ant savo koj" (E. Srioderis), kitaip Europoje, pasak T. Bleiro, gali suaktyvti deiniosios jgos. Kartu pabrta, kad negalima atsisakyti paios socialins valstybs idjos. Raginta t idj tik naujai suprasti". Naujai suprasti socialins valstybs idj" ir reikia perirti dabartin jos kompetencij siaurinimo linkme, kad po kurio laiko bt galimybi vl plsti j. 197 Dr. Gablers Lexikon. Wiesbaden, 1956. Bd. 11. P. 3375. 494

SPECIALIOJI DALIS

apskritai kriz, o tik jo iuolaikinio pernelyg ilgo vyravimo veikimo kriz, informuojanti visuomen, jog jau atjo laikas modifikuoti vis visuomens nari teises garantavusias priemones - siaurinti socia lizmo kompetencij kapitalizmo kompetencijos pltimo naudai, kad kapitalizmas galt vl paaukti savo prieyb - socializm, sutei kiant socializmui galimyb vykdyti savo misij kapitalizmo sukurt materialij ir kitoki vertybi pagrindu. Kad atsinaujint, gaut naujos gyvybs, pajgt veikti, kokyb kas kiek laiko turi virsti savo prieybe, kuri ir yra senosios kokybs atgaivinimo altinis. Tai tik laikinas (taktinis) socializmo" atsitraukimas, kad i antrins verty bs po kurio laiko galt tapti pirmine, jei tik mogaus teiss ir toliau iliks viso socialinio, ekonominio gyvenimo tikslas. O demo kratinje visuomenje tokiu tikslu jos negali neilikti. Todl socializ mo niekada nebus atsisakoma i principo: kas kiek laiko keisis tik jo kompetencija kuriant socialin tvark. Sumajus alies ekonomi ni galimybi garantuoti socialin teisingum, jis trauksis antrj viet (vedija nuo 1991 m. sausio 1 d. perjo prie naujos mokesi sietemos, kuri gerokai sumaino darbo pajam mokesius ir padidi no kapitalo pajam mokesius) 198 , kad priek ileist gamyb (kultr) skatinanias jgas; kai atliks savo darb, tos jgos vl pirmj plan paauks socialin teisingum (socializm), nes padau gs materialij ir dvasini visuomens galimybi utikrinti mo gaus teisi saug auktesniu lygiu. Bet tai padarys tik tam, kad po kurio laiko socialinio valstybingumo principas vl pasitraukt antr plan uleisdamas pirmaujani viet kapitalizmui" (libera liai suprantamai teisi ir pareig vienovei). Todl nei socializmas, nei kapitalizmas nra ir negali bti nuolatinis monijos idealas, o tik nuolatin j laikinos sintezs paieka ir nuolatinis i prieybi kompetencijos toje sintezje kaitaliojimasis, nes strateginis visos ios dinamikos tikslas ir judin tojas - kuo didesn mogaus teisi sauga. Kapitalizmas ir socializ mas - tai tik tos saugos priemons ir dl to tik tiek brangintinos ir pltotinos, kiek veiksmingai tarnauja jai. Tai rodo, kad normaliai smonei, skirtingai n u o marksistins ir sovietins, socializmas ne reikia nieko daugiau, kaip tik socialin teisingum, kurio vienu istoriniu laikotarpiu turi bti daugiau, kitu - maiau.
. . : - . : , 1991. . 93.
198

495

TEISES TEORIJA

mogaus teiss (teiss viepatavimas) - tai tas tikrasis kriterijus, kuris neleidia visuomenei ilgiau apsistoti" ties jokia santvarka, neleidia jokios santvarkos absoliutinti, dogmatizuoti, nes neleidia priemonms ikilti aukiau savo tikslo. Nuolat dinamiki mogaus teisi saugos poreikiai reikalauja ir nuolat dinamik juos gyven dinani priemoni (socialins, ekonomins sistemos). Viso to inojimas ir leidia optimistikai irti iuolaikins socialins teisins valstybs krizs pavidalus, aikjanius Vakar alyse. Socialinio valstybingumo principo taikymas negresia sunkio mis komplikacijomis tik tol, kol yra laisvai matoma ir vertinama padtis, kol vengiama k nors dogmatizuoti, per ilgai puoselti kuri nors visuomens raidos vizij. Kur mogaus teisi gyvendi nimo priemons netampa vertingesns u paias mogaus teises, ten sugebama ne tik k nors pradti, bet ir laiku sustoti", kai tik iniciatyvos ima grtis prie pat iniciatori pavojingais padariniais. Todl socialin teisin valstyb ne tik eina pirmyn, bet ir atsitraukia; tai ne sustingusi dogma, o gyvas principas, nuolat derinantis mogaus teisi saug su besikeiianiomis ekonominmis krato galimybmis. 2. ATVIRA V I S U O M E N S O C I A L I N TEISINS VALSTYBS P R I E L A I D A
Didiausia problema, kuri sprsti paaukta monija, yra sukrimas piliei visuomens, besitvarkanios teiss pagrindais.
I. Kantas

Viena i svarbiausi teisins valstybs sukrimo prielaid yra paios visuomens, toki valstyb kurianios, socialin kokyb: ko kiais poymiais turt pasiymti pati visuomen, kad pajgt kurti toki valstyb ir gyventi tokios valstybs slygomis? Tokiai visuomenei nusakyti vartosime termin ne pilietin vi suomen", o atvira visuomen", nes pastarasis terminas teikia daugiau metodologini galimybi suorganizuoti jos poymius sistem, ivesti tuos poymius i socialinio atvirumo svokos ir ja juos paaikinti, kartu sitikinti, kad atviros visuomens ir teisins valstybs tapsmas i ties yra vienas ir tas pats procesas, kylantis i to paties altinio - teiss.
496

SPECIALIOJI DALIS

2.1 ATVIROS VISUOMENS SAMPRATA Terminas atvira visuomen" - tai demokratins visuomens sinoni mas, vartojamas tais atvejais, kai visuomens demokratikum norima apibdinti vienu i esmini jos poymi - socialins tvarkos atviru mu. termin (die offentliche Gesellschaft) socialini moksl apyvar t XIX a. antroje pusje ved vokiei teisininkas R. Jringas veikale Teiss tikslas" (Der Ziveck im Recht, 1877). Pats R. Jringas sociali nio atvirumo termin kildino i romn teiss svok: populus", populicum", publicum", jas prieindamas udarum reikianioms svokoms privatum", proprium"', vieum siedamas su atvirumu 1 9 9 . Atviros visuomens" termin ms dienomis ipopuliarino angl filosofas neopozityvistas K. Poperis veikale Atvira visuomen ir jos prieai" (The open society and its enemies, 1944), kur atvir visuomen aikino kaip totalitarini reim ir teisinio nihilizmo prieyb. Udaros sistemos - monijos pavojingumo paiai sau pavidalai. Atviros visuomens vaizdinys pltojosi kaip opozicija udaroms sistemoms (visuomenms). XX a. pradioje itin padidjus vis socia lini grupi politiniam aktyvumui ginant savo teises is prieinima sis tvarkos udarumui gavo nuolatin ir aikiai ireikt pobd, be to, imta vis aikiau suvokti, kad socialini sistem udarumas, pasireikiantis totalitariniais reimais, tampa akivaizdia grsme paiai monijos egzistencijai, jos kultrinei pltrai. Tai liudijo per trump istorin laikotarp Europos civilizacij sukrt du pasauliniai karai, itin radikali Rusijos socialistin revoliucija, brstanti ekologin kriz ir kitokia destrukcija, vienaip ar kitaip nulemta paties sociali ni sistem udarumo. Vidinis to pavojaus mechanizmas buvo tas, kad kiekviena udara sistema veriasi absoliutum ir dl to - susinaikinim; ji nori bti vienintel, geriausia, paangiausia, t. y. siekia save aprayti superliatyvais ir dl to - udarais terminais. Bet kas yra geriausias, tobuliau sias, tas yra kokybikai ubaigtas, kultrikai pats sau pakankamas ir dl to udaras. Tokia sistema negali paksti alia esanios kitokios kokybs kaip liudijanios kitoki t pai reikini egzistavimo, raidos galimyb, kitok pasaulio matym, kitok vertybi supratim ir tuo trukdo tobuliajam" jaustis ubaigtam, tobulam, neklystaniam,

Phering von R. Der Zweck im Recht. Bd. 1. 6-8. Aufl. Leipzig, 1923. P. 232. 497

TEISS TEORIJA

vieninteliam, vis pasaul apimaniam, trukdo jam bti tik save inaniam ir tik savo interesais veikianiam. alia esantj tada irima ne kaip bendradarb, pagalbinink, galint padti susikurti tobulesn egzistavimo form, o kaip pavojing konkurent, prie. Todl udara sistema i prigimties turi bti netolerantika, kon fliktika, agresyvi, imperialistikai (ekstensyviai) orientuota. Tokia sistema ne koegzistuoja su kitomis sistemomis (su kita kokybe), bet siekia jas palenkti savo valiai, panaikinti j autonomikum. ia nra vairi sistem sveikos - vyrauja tik viena sistema. Pasaulio vairov udaroje sistemoje virsta vienos dimensijos pasauliu, nes suabsoliutinti (udari) interesai negali siknyti kitaip, kaip tik kit socialini grupi (taut) teisi likvidavimo, blokavimo ar suspenda vimo sskaita. Jga ir agresija tampa pagrindinmis ir btinomis priemonmis udaros sistemos egzistavimui garantuoti, kit sociali ni grupi pasiprieinimui palauti. Visur, kur linkstama udaru m, ten pirmumas teikiamas ne teisei, o jgai, ne bendradarbiavimui, o konfliktui. Marksizmo suformuluota antagonistins klasi kovos teorija kaip tik ir buvo adekvatus toki sistem konfliktikos svei kos apraymas. Vyraujant udaroms sistemoms, n vienos i konfliktuojani ali pergal iki Antrojo pasaulinio karo nereik ir negaljo reikti socialins sistemos udarumo apskritai atsisakymo. Tokia pergal buvo tik vienos tokio udarumo istorins formos pakeitimas kita: vergovins - feodaline, o feodalins - laisvosios konkurencijos kapitalizmu, nors pats procesas i esms tam tikru mastu ir judjo socialinio udarumo laipsniko veikimo linkme. Etatistin teiss samprata - ideologinis, norminis udaros visuome ns pagrindas. Socialins tvarkos udarumas atitinkamai reikalavo ir udaros teiss - kaip savo instrumento, savo ideologijos ir savo sankcijos. Teiss udarumas ia gauna ir turi gauti etatizmo pavidal, nes valstybs valia paskelbiama vieninteliu teiss altiniu. Ir tai suprantama - jei viskas, k valdia reglamentuoja, yra teis, tai nra kitokios vertybi, kitokios socialins tvarkos vizijos, iskyrus valstybs nustatyt. Visi, kurie nori propaguoti kitoki socialins raidos vizij, negailestingai slopinami jga, kad bt isaugotas sistemos udarumas. Udara sistema btinai turi nuolat gintis. Todl teis ia smoningai tapatinama su statymu (legizmas), kad statymuose bt nemanoma atskirti pagarbos mogaus teisms nuo

498

SPECIALIOJI DALIS

savivals t teisi atvilgiu, kad visuomen neturt kitokios teisin gumo sampratos, iskyrus t, kuri yra valdios knyta statyme (o jeigu ir mgint turti, tai neteistai), kad teismas nevykdyt kitokio teisingumo, o tik statymuose nustatyt. Tada turi bti nesidomima ir valdinio teisingumo turiniu, kad i po abstraktaus teisingumo frazs neisikit prieingi jam dalykai. Teisiniu etatizmu siekta legalizuoti valstybs globojam agresyvu m t socialini grupi, kuri interesas yra objektyvizuotas statymo nustatyta socialine tvarka, ir neleisti, kad kit socialini grupi interesai bent kiek eit socialin tvark sprendiamuoju balsu ir priverst ten vyraujant interes i absoliutaus virsti santykiniu. Todl pozityvioji teis ia siprasmina ne kaip politikai, ekonomi kai vyraujani socialini grupi savivals apribojimo, o kaip tos savivals atpalaidavimo, legalizavimo, aminimo priemon. Etatistins teiss udarumas pasireikia ne tik pozityviosios teiss altinio apribojimu valstybins valdios valia, bet ir tuo, kad i paties asmens ymiu mastu atimama teis bti savo teisi pltimo prisiimant daugiau pareig subjektu. Etatizmo slygomis vyrauja imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, todl pilieiui yra grie tai nustatomos teiss ir pareigos. Pltoti savo nuoira t pareig (prasimanyti nauj, valdios nesankcionuot paslaug teikimo arti mui srii) jam neleidiama. O negaldamas imtis nauj pareig, jis negali plsti ir savo teisi. Tai lemia jo teisinio statuso udarum, kuris virsta to pilieio gerovs udarumu, jo egzistencijos nesaugu mu. Asmens teisinio statuso udarumas yra vienas i totalitarinio reimo rodym ir kartu grsm mogaus teisms. Protestuojant prie i tradicij kaip tik ir formavosi socialins tvarkos ir asmens teisinio statuso atvirumo idja bei btinyb imperatyviojo metodo dominant keisti dispoziryviojo metodo pirma vimu, o etatisrin teiss samprat - pilietine. Socialinio atvirumo btinyb - i individo kultrinio nepakankamu mo garantuojant savo egzistencij. Ontologin atviros visuomens, kaip ir teiss, btinyb iplaukia i jau minto mogaus kultrinio nepakankamumo paiam sau, kuris lenkia j bendrauti - keistis paslaugomis su save panaiais, kad tokiu bendravimu veikt, kompensuot savo kultrin nepakankamum. L. Diugi tai vadino solidarumu dl darbo pasidalijimo. Tokiu poreikiu bendrauti konkre ti sistema kaip tik ir prisipasta, kad ji nra pati sau kultrikai

499

TEISES TEORIJA

pakankama ir dl to nra absoliuti, tobula, ubaigta. Ji atsiveria kitoms sistemoms, i kuri j turi ateiti jos galimybes papildanti, naujai gyvybei prikelianti ir apvaisinanti galia. Suvokimas, kad konkreios sistemos gebjimas pltotis ateina ne tik i jos paios, bet ir i sveikos su kitomis sistemomis, legalizuoja ir prasmina sistem vairov ir j koegzistencij. Socialins tvarkos atvirumas - i teiss atvirumo. Taiau tiesioginis pagrindas kalbti apie atvir visuomen atsiranda tik tada, kai pripastamas teiss viepatavimo visuomenei ir valstybei principas, kai visuomens ir valstybs gyvenim siekiama grsti ne jga, o teise, kai tokio gyvenimo organizacijai suteikiami teiss esmei bdingi poymiai. Mat teis, kiek ji savo tikrja esme yra subjektini teisi ir pareig vienov - atvira sistema: asmuo turi tik tiek teisi, kiek vykdo joms proporcing pareig. Prisiimdamas nauj pareig ar atsisakydamas j, jis gausina arba maina savo subjektini teisi reikiasi kaip savo teisi atvirumo subjektas. Subjektins teiss dinamika ir atvirumas susij su pareig dinamika ir atvirumu. Btent i subjektini teisi priklausomyb nuo pareig ir daro visas subjektins teises santykines, dinamikas (pajgias gausti arba mati), vadinasi, atviras. Atskirti subjektin teis nuo parei gos - tai paversti j absoliuia ir dl to - udara btimi. Bet tokia nuo pareigos atsiskyrusi teis, jau sakyta, nra teis, ji virsta savo prieybe - privilegija, t. y. rankiu ne santarvei su artimu palaikyti, o agresijai prie t pat artim vykdyti. Neatsitiktinai feodalin vieoji teis, operavusi privilegijomis ir prievolmis, sankcionavo visuomens udarum tuo poiriu, kad sankcionavo tiek vieno luomo (kilmingj) valdios monopol, tiek to paties luomo udaru m: kiti visuomens nariai, net ir didindami savo kultrin atktyvum (imdamiesi daugiau pareig), negaljo eiti kilmingj luom, o per j - ir dalyvauti lemiant socialin tvark ir savo gerov. Tai rodo, kad teiss atvirumas nra koks nors kokybikai naujas jos poymis. Tai tik tos paios teisi ir pareig vienovs suvokimas taikomuoju poiriu, parodant, kaip i vienov legalizuoja ir pagrin dia bet kurios socialins grups intereso teis dalyvauti kuriant bendr socialin tvark, ir nustato teisto jo buvimo toje tvarkoje kompetencij arba slygas. Socialinis interesas tada gali teistai funkcionuoti tik kaip teisi ir pareig vienov: asmens ar socialins grups teis dalyvauti kuriant bendr visuomens tvark legalizuoja500

SPECIALIOJI DALIS

ma, socializuojama atitinkam pareig kitoms socialinms grupms, irgi kurianioms t tvark, vykdymu. Tai abipusis ali sipareigoji mas kompromisui, o jo pagrindu - santarvei ir bendradarbiavimui. Vadinasi, teise besiremianti socialin tvarka - tai sutari ir kompromis tvarka, kuri kuriant dalyvaujantis bet kurios socialins grups interesas visada yra ne absoliuios, o tik santykins kompe tencijos. Ir tai yra civilizuotos tvarkos pagrindas, nes absoliuti laisv, pasak G. Riperto, nesuderinama su socialine tvarka" 2 0 0 . Socialinio atvirumo svoka. itaip perklus teiss vidin struktr socialini grupi tarpusavio santykius (visuomens tvark), galima suformuluoti ir pai socialinio atvirumo (atviros visuomens) defi nicij: socialinis atvirumas - tai toks visuomens socialini grupi koegzistavimo bdas, kai bet kurios socialins grups interesas gali dalyvauti kuriant visai visuomenei bendr socialin (teisin) tvark, j nustatyti, keisti kompromiso su kitomis socialinmis grupmis pagrindu ir itaip garantuoti santykin savo teisi saug ir pltot. Tokia visuomen kuriama vis ir dl vis. Tai rodo, kad visuomens atvirumas yra ne tik kultrologijos, politikos, bet ir teiss kategorija, iplaukianti i paios teiss prigim ties (subjektini teisi ir pareig vienovs). Atvira visuomen - tai teiss determinuojama ir valdoma visuomen, kur socialin tvarka kuriama pagal teisei bding specifik. 2.2 MIESTO BENDRUOMEN - ATVIROS VISUOMENS KRIMO PAVYZDYS IR PROTOTIPAS Su terminu atvira visuomen" politologijos ir teiss literatroje konkuruoja pilietins visuomens" terminas. Abu ie terminai turi vienod teis egzistuoti, nes ymi t pai demokratin visuomen, tik j apibdina rinkdamiesi skirtingus pradinius takus. Pilietins visuomens" atveju visuomens demokratikum siekiama nusakyti savarankikai besitvarkanio pilieio svoka, o atviros visuomens" atveju - vairi socialini grupi teise dalyvauti kuriant socialin tvark kaip pagrindin kiekvieno pilieio teisi gyvendinimo slyg.

Cituota pagal: Leonas P. Nuosavybs teiss ir laisvos valios aprimai Pranczijoje, darant ir vykdant sutartis // Teis. 1937, Nr. 40, p. 372.
501

200

TEISS TEORIJA

Etimologine prasme pilietis" pirmiausia reik pilyje gyve nant" (i svokos etimologij yra nurods doc. V. Andriulis). Tai valdovo aplinkos mogus, kuris pagrindines savo teises, ypa politi nes, buvo gavs i valdovo kaip privilegijas ir dl to nuo jo esmikai priklaus. Privilegija buvo ir pats feodalinis pilietikumas, iskirian tis jo turtoj i kit visuomens nari ir itaip suponuojantis savo udarum. Tuo tarpu atviros visuomens idja nori" bti kildinama ne i pilies gyventojo", o i jos dvasiai artimesns miesto gyventojo" svokos. tai orientuoja ir nuo antikos laik vartotas lotynikas terminas demokratinei visuomenei vardyti civitas civilis - miesto gyventojai (lot. civitas reikia ir miest, ypa Rom). Rusikas zpaycdHCKpe odtecmso" irgi gali bti kildinamas i slavikojo zopo^anun" (miestie tis). G. Hgelis, plaiai nagrinjs pilietins visuomens poymius, j vadino burgerliche Gesellschaft". Vokiei Burger" gali bti vartoja mas abiem reikmm: pilietis" ir miestietis". I konteksto matyti, kad Hgelis iam terminui teik miesto bendruomens" prasm, nes toki visuomen tapatino su rinkos santyki sistema, kuri einama per konkurencij ir kitus administracins valdios nevaldomus pro cesus 201 . iuolaikinje anglosaks teiss, politologijos literatroje nu sistovjo terminas the open society" (atvira visuomen). Miesto gyvenimo bdo poveik formuojant atviros visuomens model pripasta ir ndienos demokratizmo itak tyrintojai: dau guma modernij politini ideal - toki kaip teisingumas, konsti tucinis valdymas, pagarba statymams - ar bent j apibdinimai atsirado graik filosofams pradjus mstyti apie miesto-valstybs institucijas" 202 . Ekstrapoliuojant miesto-valstybs organizacij, mgin ta kurti atitinkamus valstybs modelius, apimanius vis visuomen. ia linkme jo Platonas, Aristotelis, Polibijus, Ciceronas, naujaisiais amiais - D. Lokas, D. Hiumas (Hume), I. Kantas ir kiti, o 1789 m. Pranczijos revoliucija i idjin pastang pavertusi praktine, poli tine akcija. Modernioji Europos miesto tradicija nuo XI-XII a. (i dalies tsdama antikinio graik miesto-valstybs tradicij) kr miest kaip atvir bendruomen. Atvirumui miestas yra objektyviai determinuo-

. . , 1990. . 228, 441. Sabine G. H., Thorson T. L. Politini teorij istorija. Vilnius, 1995. P. 43.
502

SPECIALIOJI DALIS

tas. Skirtingai nuo kaimo, miestas negali gyventi pagal natrinio (udaro) kio principus ir todl yra nuolat kultrikai pats sau nepakankamas, nuolat atviras bendravimui, kultriniams mainams, sandoriams. Kad miestas gyvuot, j turi bti laisvai ateinama (kaimas turi atneti jam maisto, aliav, darbo jgos) ir i jo laisvai ieinama (i miesto turi bti ineami amatinink dirbiniai - preks). Ekonominiu poiriu miesto visuomen - tai nuolatini kultrini main arba tarpusavio paslaug bendruomen, kur sandoriai juridinis toki main pagrindas ir pagrindin teista miestieio priemon veikti savo kultrin nepakankamum, gausinti savo teisi ir laisvi gyvendinimo galimybi. Btent dl i prieasi miesto atvirumas nra dirbtinai kieno nors nustatytas, statymu vestas, o egzistuoja kaip savaiminis, btinas, prigimtinis miesto gyvenimo bdas. Nra miesto, jei jis nra atvira bendruomen. Tai, kad XI-XII a. valdovai suteikdavo mies tams laisvi chartijas, magdeburgo teises, nereikia, jog tos chartijos kr miestus ar j vidaus tvark; faktikai jos tik sankcionavo, formino tai, kas egzistavo ir turjo egzistuoti ir be j. Tos alys, kurios nepais ios vidins logikos ir man, kad laisvs chartijos miestams tra valdovo malon, nuo kurios galima ir susilaikyti, trukd miest pltr ir itaip pasmerkdavo al bendram atsilikimui. Manome, kad btent miestai dl savo gyvenimo bdo atvirumo tapo Vakar ali kultrinio pirmavimo (taip pat valstybs organizavimo srityje) prieastimi.
2.2.1 JURIDINIS MIESTIEI

SUGYVENIMO PAGRINDAS - VISUOMENIN SUTARTIS

Beveik visi XI-XII a. Vakar Europos, kaip ir kai kurie antikins Graikijos, miestai buvo savivaldi gyventoj bendrijos (laisvos asociacijos"), turinios savo visuomenin smon, renkam valdi, savo teismus ir savo teis jus civile" (miesto teis). Miesto bendruo men, kuri lotynikai vadinta komuna", rmsi aikiai ireikta arba numanoma sutartimi. Vienas i Liudviko VI (1108-1137) char tijos punkt reikalavo, kad visi mons, gyvenantys mieste, turi prisiekti komunai" 2 0 3 , t. y. vienas kitam. Todl daugelis miest stei . : . : , 1994. . 344.
503
203

TEISES TEORIJA

gsi gyventojams duodant ikilming kolektyvin priesaik arba pareikiant itikimyb chartijai, t. y. vieai perskaitant jos tekst. Chartija kaip ir buvo ta visuomenin sutartis, kuri kai kurie autoriai (H. J. Bermanas) link laikyti pagrindiniu altiniu, i kurio vliau isipltojo naujoji valdymo sutarties teorija. Si priesaika buvo slyga, kad asmuo savanorikai prisiima pareigas kaip mokest u gyjam teis naudotis visu tuo griu, kuris jam atsiveria einant miesto bendruomen. Savo turimas teises galjo suspenduoti tik jis pats atsisakydamas vykdyti i t teisi iplaukianias pareigas: N vienas asmuo, paeids komunos nario teises, neturi bti sileistas miest tol, kol neatlygins alos [...]"204 Miest chartijos, inoma, nebuvo sutartys iuolaikine to odio prasme, nes nebuvo pasiekiamos derybomis. Miesto chartijos primi mas buvo veikiau iraika pritarimo, kad gyventojai susisaisto nuolatiniais tarpusavio santykiais - ne tik verslo, bet ir socialinio, profesinio solidarumo, abipuss paramos, taip pat religiniais dvasi niais. Miesto komunos organizavo savo narius santarvei, solidaru mui ir taikai. Daugelyje krat (Pranczijoje, Italijoje, Vokietijoje ir kt.) jos save vadino tiesiog taikos komunomis" (communia pro pace). Jau minto Pranczijos karaliaus Liudviko VI miestams ileistoje chartijoje sakoma, kad kiekvienas turi padti kitam, kaip laikys teisinga" 205 . Taikos sutartimi" rmsi ir miesto bendruomenje vei kianios gildijos, kurios savo narius irgi saist priesaika padti 206 vienas kitam, vienas kit ginti . Gildij nariai periodikai prisiek davo palaikyti tarpusavyje brolikumo dvasi, neieiti i gildijos ir grietai laikytis jos statuto. ia savivalda, organiniu gyvenimu XI-XII a. Europos miestai gerokai skyrsi nuo senovs Romos miest, kurie buvo labiau centrins valdios kariniai ir administraciniai forpostai, arba nuo islamo krat miest, buvusi tik dideliais kaimais, neturjusiais nepriklausomo, vientiso visuomeninio gyvenimo, gebjimo organikai pltotis, t. y. t bruo, kurie dar Vakar miest unikal ir kartu bsimosios (atviros) visuomens ugimimo" pradine lstele.

204 205 206

Ten pat. Ten pat. Ten pat. P. 365.

504

SPECIALIOJI DALIS

2.2.2 MIESTO ORAS DARO MOG LAISV"

Kitas svarbus miesto gyvenimo bdo poymis - miestietis buvo juridikai laisvas mogus. Nuo XI a. Anglijoje ir kitose Vakar Europos alyse nusistovjo tvarka, kad nelaisvas atvyklis ramiai gyvens mieste metus vien dien gydavo laisv ir negaljo bti pareikalautas ankstesnio savo eimininko. Todl nuo XI-XII a. Siau rs Europos ir kai kuriuose Viduremio jros baseino ali miestuo se praktikai buvo panaikinta vergija, darbo santykiai rmsi darbo sutartimi, juos grietai reglamentavo gildij ir miesto paproiai, taisykls atsivelgiant darbo r207. Miestietis turjo teis neiotis ginkl, laisvai keliauti, pirkti, parduoti ir paveldti em, turjo teis reikalauti, kad jo byla bt nagrinjama miesto teismo, jis buvo atleistas nuo feodalini prievoli ir tarnybos 2 0 8 . Be to, miestietis, skirtingai nuo valdovo pilies gyventojo", yra laisvas ne dl valdovo malons, o dl savo verslo specifikos. Jis nra dirbtinai iauktintas valdovo suteikt privilegij kaip feodalas (nra kilmingas), bet jis nra ir paemintas savo prigimtini teisi praradimo, nes nra nei vergas, nei baudiauninkas. Pati individo laisv ia dar nereik individocentrizmo, vliau irykjusio liberalizmo epochoje. Miesto komuna rmsi ne atskirais asmenimis, o bendrijomis, pavaldiomis komunai, nes ji pati egzis tavo kaip bendrij bendrija (communitas communitarum). Konkreti bendrija (gildija, cechas, brolija, parapija ir t. t.), kuriai asmuo priklaus, buvo svarbus jo teisi ir pareig garantas. Individas veikia ne alia kolektyvo, o kolektyve, jam dvasikai ar profesikai artimame. Asmens laisv ia reik tik teis laisvai judti i vienos 209 bendrijos (luomo) kit , iekoti apsaugos nuo vienos bendrijos kreipiantis kit. Nors daugelyje Europos miest socialin ir politin valdia buvo sutelkta nedidels turting pirkli grups rankose, vis dlto pirminis vaizdinys miesto, kaip vietos, kur pats mogus savo kultriniu aktyvumu gali pakeisti savo socialin status, pasilypti auktyn socialins, ekonomins hierarchijos laiptais, lemti savo likim, for mavo specifin miesto vaizd, enklino asmens socialinio statuso
207 208 209

Ten pat. P. 338, 366. Ten pat. P. 345, 361. Ten pat. P. 369.
505

TEISS TEORIJA

atvirum. Galimyb kultriniu aktyvumu kurti ir garantuoti savo socialinio statuso atvirum visuomenje (t status plsti ar siaurin ti) lenk individ gerbti teisin tvark kaip jo teisi garant ir kartu skatino j intensyvinti savo veikl, neribotai pltoti savo asmenyb, nes tik itaip veikdamas bsi tuo, kuo save padarysi" (Dovanis Piko dela Mirandola, 1463-1494).
2.2.3 SOCIALIN POLITIKA

Tai irgi specifinis miesto bendruomens poymis. Gildij taisykls pareigojo bendrij padti savo nariams ligos, skurdo, bylinjimosi atveju, taip pat talkino padengiant laidojimo ilaidas, steigiant mokyklas ir kita. Teisins valstybs poiriu itin reikminga reikia laikyti pagalb bylininkams, kad skurdas nesutrukdyt asmeniui, ginaniam savo teises, naudotis pozityvija teise ir teiss instituci jomis. Tai ugd bendrijos nari prot ne tik gyventi pagal teis, bet ir civilizuotu b d u sprsti kylanius ginus. Aktyvus piliei nau dojimasis teise galiausiai turjo skatinti ir paios teiss bei teisins tvarkos apskritai sigaljim bendrijos nari santykiuose, nes, pasak R. Jringo, kas gina savo teis, tas gina teis apskritai" 2 1 0 . Ar ne i ia kils Anglijos gyventoj protis ir menkiausius savo ginus patikti teismams? Prancz revoliucija - miesto revoliucija prie agrarins kult ros dominant visuomens gyvensenoje. itok gyvenimo bd iki pat XVIII a. pabaigos politinis valdovo absoliutizmas buvo usklen ds tarp keturi miesto sien ir patikimai saugojo likusi visuome ns dal nuo miestietiko gyvenimo laisvs, juridins lygybs, atvi rumo ir dinamikumo. 1789 m. Pranczijos revoliucija buvo ta gaivalinga jga, kurios padedamas miesto gyvenimo bdas pralau j siauroje erdvje udarius, utvenkus monarcho valdios absoliu tizm. Todl kaip galinga banga is gyvenimo bdas sibteljo u miesto rib, plaiai apimdamas vis visuomen, naikindamas feoda lin luomin visuomens udarum: absoliutines monarchijas, luomi n visuomens susiskirstym, feodalin privilegij ir prievoli teis, gyvenimo tradicijas, socialin mogaus reikmingum siejusias ne su jo kultriniu aktyvumu, o su pasyvija asmens kilme. politinio,

Iheringas R. Kova dl teiss / vert A. Janulaitis. Kaunas, 1923. P. 25.

506

SPECIALIOJI DALIS

valstybinio gyvenimo priek rytingai jo dinamiki miestieiai, vers dami savo gyvenimo bd visos visuomens gyvenimo bdu. Tai miesto revoliucija prie agrarins kultros dominant visuomens gyvensenoje. Taiau Pranczijos revoliucija buvo tik pirmasis miesto teiss (jus civile) ingsnis viej teis, nes kartu i miesto teiss atjo tik juridins laisvs ir lygybs principas, formalus teisinis kiekvieno asmens socialinio statuso mobilumas, bet neatjo kiti jos principai: socialinis bendruomens solidarumas, kompromisin socialins tvar kos prigimtis, socialin politika neigalinij atvilgiu ir kt. Revo liucija dar nesukr pilietins visuomens, o tik kai kurias juridines jos prielaidas. Todl juridikai ilaisvintas, bet paliktas pats sau asmuo ilgainiui pasijuto smarkiai apribotas ekonomini galimybi pasinaudoti savo teismis ir laisvmis. Juridin jo laisv m likviduoti ekonomin nelaisv. Tai paskatino miesto teis XX a. 4-6 deimt meiais praturtinti visuomens organizacij ir savitarpio pagalbos idja ir itaip pradti socialins teisins valstybs etap. Tam keli paruo pirmiausia R. Jringo, K. Markso poiris asmens teisi ir pareig tarpusavio priklausomyb, L. Diugi socialins priklausomy bs", R. Poundo kompromisinio socialini grupi bendravimo ir kitos idjos. J pagrindu formavosi iuolaikin demokratin teiss samprata, o ja remiantis - kokybikai nauja socialin realyb, t. y. atvira visuomen, kur atvirumas m gauti ne tik politins, bet ir ekonomins demokratijos prasm. 2.3 KAI KURIE ATVIROS VISUOMENS POYMIAI SISTEMOS VILGSNIU 1. Vertybins individo pirmenybs prie visum (klas, taut, ras, valstyb) pripainimas. Tai pradin atviros visuomens prielaida, kuri liberalizmo interpretacij pagrindu vliau gijo individocentrizmo prasm. Pasak G. Hgelio, pilietinje visuomenje kiekvienas yra pats sau tikslas, o visi kiti jam yra niekas" 2 1 1 . Tuo tarpu kratutinio individualizmo nepaeistoje smonje tie visi kiti" yra ne niekas", o btini to paties individo teisi ir laisvi garantai (partneriai, bendradarbiai, pagalbininkai).

. Min. veik. P. 228.

507

TEISS TEORIJA

2. Prigimtinis individo teisi pobdis. Jis postuluojamas siekiant pagrsti individo, kaip savo teisi suvereno, primat: jei individas istorikai ir logikai ankstesnis u valstyb, tai ir jo teiss i niekur nra gautos - jos kyla ne i valstybs, o i paties individo interes ir i jo veiklos (lygiaveri main) specifikos ir dl to negali bti valstybs savavalikai atimamos tol, kol pats individas j atsisako nevykdymu pareig, kuriomis jis privaljo legalizuoti tas teises visuomenje. Todl tradicinis individo santykis su valstybe, iki tol stovjs tarsi auktyn kojomis, turjo grti natrali padt - atsistoti ant koj: individas dabar - ne priemon siekti valstybs tiksl, o vis valstybs institucij veiklos centras ir tikslas. Valstyb yra ne pai individ kolektyvinis krinys, skirtas j teisms garantuoti. Todl valstybs institucijos, kurios veikia ne individo interesais, laikomos nelegitiminmis ir dl to netoleruotinomis. Pripainus individo pri mat ir prigimtin jo teisi pobd, valstybs kildinimas i visuome nins sutarties tampa vienintelis logikai btinas ir protui supran tamas, o valstybs paskirtis - tarnauti vis individ gerovei, t. y. logiku individo pirmenybs pripainimo ubaigimu. 3. Individ - substancij pliuralizmas. Remiantis ia prigimtini teisi idja, buvo formuojama nuostata, kad visi individai gimsta juridikai laisvi, nuosavybs teise vienas kitam nepriklausydami, turdami lygias teises ir todl joks mogus negali turti teisto pagrindo savo nuoira varyti kito teisi, jam viepatauti. Individo teises dabar siekiama apginti ne jo turima jga, o turimos teiss prigimtiniu statusu. Vienas asmuo gali gyti valdi kitam asmeniui tik tam kitam" ios pageidaujant ir sutinkant vykdyti jos paliepi mus. I ia, minta, - vis valdi renkamumo btinyb ir princi pinis piliei pasiadjimas paklusti savo pai irinktai valdiai, irgi pasiadjusiai veikti j irinkusij interesais. itoks prigimtini teisi turtojas pasijunta ir kaip atskira, auto nomika substancija, atskiras, savarankikas pasaulis, turintis teis savo psichologin, kultrin individualyb ir jos nelieiamyb: kiek individ, tiek atskir, nepakartojam substancij, kurios praktinje veikloje reikiasi kaip individualaus gyvenimo bdo, pair, gyve nimo prasms, pasaulio suvokimo, estetinio skonio, socialinio susigrupavimo vairov. Substancij monizm visuotinai keiia substanci j pliuralizmas. H. Kelzeno nuostata, kad pasaulis yra ne monis tinis, o pliuralistinis", ia randa visik patvirtinim.
508

SPECIALIOJI DALIS

4. Socialinis bendravimas kaip keitimasis paslaugomis. Individ, t. y. substancij, pliuralizmas atitinkamai dar aktual j koegzista vimo b d klausim. Kaip jie, siekdami veikti savo kultrin nepakankamum, turi tarpusavyje sveikauti, kad negyt kultri kai nemotyvuotos virenybs ir negyvendint savo teisi kito teisi likvidavimo ar suspendavimo sskaita? itaip ikilo dviej priey bi - asmens autonomikumo ir solidarumo - suvienijimo individ veikloje problema. Tilto tarp i prieybi misij galjo atlikti tik kultrinis bendravimas, naujai siprasminantis tiek turinio, tiek formos poiriu. Turinio atvilgiu bendravimas, kaip sakyta, - tai pirmiausia keitimasis lygiavertmis paslaugomis, tai individ laisvs vienas kitam pareikimas ir jos gyvendinimas. Ta socialin erdv, kurioje individai susitinka kaip verts krjai, kaip naudos, pagal bos vienas kitam nejai, yra rinka, atvira kiekvienam eiti ir laisvai keistis paslaugomis. Rinka yra ir ta erdv, kur asmuo naujas savo pareigas nuolat veria naujomis savo teismis, arba teisnum subjektine teise. Kadangi rinkoje individai susitinka ir kaip priein g interes turtojai (vieni nori savo paslaugas parduoti brangiau, o kiti nori jas pirkti pigiau), kyla prieing interes suartjimo, susiderinimo formos klausimas. 5. Socialinis kompromisas - vyraujantis socialinio bendravimo tipas. Normins formos poiriu bendravimas - tai susitarimas, kuriuo remiantis vyksta keitimasis paslaugomis. Kad vykt susita rimas, turi bti pasiekiamas tam tikras prieing interes kompro misas, kurio fakt liudija pats sutarties sudarymas. Sutartis tampa pagrindin individ, t. y. substancij, bendravimo forma ir to bendravimo norminis pagrindas. Sutartis - tai savavanorikas pasidavimas teisei, tai praktinis individ sipareigojimas vienas kitam grsti tarpusavio santykius ne jga, o teise, tai oficialus pasiadjimas riboti savo teises artimo teismis, tai kartu atsisaky mas ir savo interes (teisi) absoliutinimo, j udarumo. Subjektins teiss pagrindu individai atsiveria socialinei santarvei ir taikai. itaip per sutart individ tarpusavio santykius ateina teis ir istumia jg. Vadinasi, kiek mogaus interes gyvendinimas remia si sutartimi, tiek jie socializuoti, sukultrinti teiss dominante ir todl yra ne iaip individo interesai, bet visuomenje darniai gyventi gebanio individo interesai. O socializuoti interesai - tai visada santykiniai, kito teise apriboti interesai.
509

TEISES TEORIJA

is norminis sutarties turinys rodo, kad teiss esm pirmiausia ireikia civilin teis ir kad i civilins teiss isirutuliojo iuolai kin teis apskritai, pagrindiniai jos principai. Pilietin sutartis iai individ koegzistencijai tiek svarbi, kad ji ne tik remiasi teise, bet ir sukuria pai teis kaip subjektini teisi ir pareig pusiausvyr. Bet jeigu sutartis - tikrasis teiss altinis, tai kalbti apie teiss buvim galima tik nuo to momento, kai moni santykius imama grsti sutartimi. Todl visa tai, kas iki sutarties dominavimo moni santykiuose buvo vadinama teise" (t. y. vergo ir vergvaldio, bau diauninko ir feodalo santykiai), tebuvo piktnaudiavimas teiss terminu, nes t epoch politiniuose santykiuose viej teis kr ne sutartis, o jgos persvara pasiymintis interesas. Vieoji teis - tai stipriojo interesas, smurtu paverstas visai visuomenei privalomo elgesio taisykle, garantuojama irgi tuo paiu smurtu. Privilegij prievoli teis", legalizuojanti politikai ar ekonomikai stipriojo agresij silpnesniajam, prietaravo paios teiss, kaip teisi ir parei g pusiausvyros, prigimiai. Agresija gali sukurti tik smurtautoj jga primetamus santykius, bet ji niekada negali sukurti teisins (teisingos) tvarkos, visada turinios sutarties element ir savanoriko (suinteresuoto) pasidavimo jos imperatyvams. Retrospektyvos poiriu kompromisas i pradi turjo tik ekono min prasm ir eksploatuotas kaip individ keitimosi paslaugomis priemon civiliniams sandoriams pasiekti. Ir tik po Antrojo pasauli nio karo kartu su civilins teiss princip apibendrinimu teiss apskritai lygmeniu kompromisas tampa pagrindine priemone ir socia lini grupi prieingiems interesams derinti, socialinei sutariai siek ti. Jis tampa svarbiausiu socialinio reguliavimo, socialins santarvs ir rimties visuomenje palaikymo rankiu. itaip komercins, ekonomi ns priemons darytos universaliomis, priveriant" jas vykdyti ben dresn funkcij nei ta, nuo kurios komercini sutari kompromisas pradjo moni santyki humanizavim, istumdamas i t santyki jgos dominant ir pakviesdamas" juos teis ir moral. Socialinis kompromisas suvienija prieingus interesus, padaro juos vien nuo kito priklausomus, neleidia n vienam i j sigalti kitos alies teisi siaurinimo, suspendavimo sskaita, daro juos santykinius (apribotus) ir dl to - atvirus, tinkamus atvirai visuome nei (socialinei tvarkai) kurti ir jai funkcionuoti. Socialiniu kompromisu garantuojamas interes santykinumas ir tampa paia atviros visuomens esme. Utikrindamas socialins
510

SPECIALIOJI DALIS

tvarkos atvirum, jis leidia pasiekti daug atvir visuomen apib dinani tiksl - pirmiausia socialin taik ir socialin stabilum. Socialinis kompromisas padaro valstyb pajgi pakilti vir klasi ir tapti vis socialini grupi gerovs, t. y. teisine, valstybe. Socialiniu kompromisu besiremiantis statym leidjas kuria ne kurios nors vienos socialins grups interes pagerbiant (vadinasi, udar), o piliei, turini skirting interes, koegzistavimo staty m. Toks statymas visada - centrin laikysena, kai nra laimtoj ir pralaimtoj. Kad bt garantuotas abiej ali interes santykinu mas socialinje tvarkoje, abi prieprieos alys turi i dalies laimti ir i dalies pralaimti. Socialiai stipriuosius reikia tam tikru mastu silpninti (mokesiais), silpnuosius - stiprinti (socialine politika). Tai veria valstyb ir visuomen bti itin dinamikas - nuolat derinti besikeiiant socialini jg santyk ir dl to eiti nuolatini reform, garantuojani socialins tvarkos atvirum, keliu. Refor mos - tai nesibaigianios paiekos vis adekvatesnio naujai situacijai socialinio kompromiso pakeliui teisingum, irgi kaip nuolat atvir proces. Nauja reforma- tai nauja socialin sutartis, naujas ingsnis gilinant teisingum ir interesais susiprieinusios visuomens konsoli dacij naujomis istorinmis slygomis. iais istorikai besimainaniais socialinio kompromiso pavidalais teis kaip tik laipsnikai ir sitvirtina socialiniuose santykiuose. Reformos, pasak angl sociologo E. Burks (1729-1797), - tai pastanga vykdyti kontroliuojamas permainas, kad nevykt nekontroliuojamos 212 . 6. Socialinis piliei aktyvumas - kelias socialin kompromis. Socialinis kompromisas yra ne koks nors moralinis principas, kur bt galima atneti i alies daiktinius moni santykius, o socialin bkl, kuri sukuria samdom darbinink gausjimas, j socialinis aktyvumas ir vis didjantis j spaudimas kapitalui ir vyriausybei. Vadinasi, kad socialinis kompromisas bt ne tik teorinis, bet ir praktikai socialin elges norminantis principas, pilieiai turi aktyviai ginti savo teises, kai ioms trukdoma eiti socialin tvark arba kai mginama neteistai siaurinti j kompeten cij toje tvarkoje. ito reikalauja pati teiss prigimtis. Asmuo yra teiss subjektas tik kaip kovotojas dl savo teiss. Visos moni teiss, pasak R. Jringo, buvo isikovotos. Kiekvien svarbesn teiss

. , 1991. . 80.
511

TEISS TEORIJA

korporacijai (profesinei sjungai), individai pristato savo teises (in teresus) vienas kitam ir valstybei ne kaip pavienius, o kaip tam tikr sjung, organizacij, asociacij, bendrovi interesus, t. y. kaip organizuot jg, kuri jau pajgi priversti kit al j girdti, jos klausytis, su jos teismis derinti savo teises, siekti su ja bendros valios - kompromiso teisingiau perskirstant visuomenje kuriamas vertybes ir pareig nat. Kitaip sakant, korporacijos sustiprinta pavienio individo subjektin teis pajgia pati atsidaryti duris" socialin tvark, j eiti, joje ilikti, j lemti remdamasi kompromisu su kitais tokiais pat organizuotais individais ir itaip likviduoti kiekvienos prieprieos alies pretenzijas absoliui laisv, griau nani socialins tvarkos stabilum. Vokietijoje, Italijoje, JAV ir kitur egzistuojantis kolektyvini darbo sutari institutas ir valstybs socialin politika dar prie Antrj pasaulin kar padjo veikinti liberalizmo absoliutint laisvj" pavienio darbininko ir darbdavio sudarom darbo sutart, iki tol laikyt vienintele legalia vertybi perskirstymo priemone. Tai pagilino socialin teisingum ir sumai no visuomenje socialin tamp, provokavusi socialistines revoliu cijas. Tai, kas iki tol matyta vien kaip grsm individo laisvei, dabar suvokiama kaip btinas kelias i laisv. itaip korporatyvizmas palengvino individui atgauti realij lais v, kuri i jo buvo atms liberalusis individualizmas, absoliutins formalios laisvs skelbim, ir itaip pasuko susiprieinusi sociali ni grupi santykius kompromiso, o visuomens raid - demokra tijos (realios mogaus teisi apsaugos), kuri, skirtingai nuo liberaliz mo, jau rmsi ne pavieniu ir dl to bejgiku, o organizuotu ir dl to sustiprjusiu individu, kryptimi. Liberalizmo propaguotam dvina riui santykiui: individas - valstyb" arba individas - individas", demokratija prieina trinar santyk: individas - korporacija valstyb", ir itaip veikia liberalaus individo vieniiaus teisi ginties neveiksmingum, padeda istumti i moni santyki ekono mins jgos primat teiss primato naudai. Korporacija sukuria organizuot, bet pliuralistin visuomen, susidedani i vairi sjung, bendrij, organizacij, tarp savs kovojani, bet kov baigiani vienokiu ar kitokiu, ilgiau ar trum piau trunkaniu kompromisu, kur pasiekti ir palaikyti padeda valstyb kaip korporacij korporacija. Per korporacijas visuomen ateina ta jga, kuri ima i vidaus budti teiss sargyboje ir priveria visas kitas socialines grupes gyventi ne pagal turim jg, o pagal
514

SPECIALIOJI DALIS

teis, nes teiss viepatavimas visuomenje galimas tik esant vieno kiai ar kitokiai socialini jg visuomenje pusiausvyrai, kuri ir yra kiekvienos stabilios socialins tvarkos procedrinis turinys. Istorija ino du korporatyvizmo pavidalus - demokratin, apie kur ia kalbame, kuris veda socialin kompromis, santarv ir atvir visuomen (XX a. pradios veicarijos, Pranczijos patirtis), ir etatistin, kuris per profesines sjungas siekia demokratin visuo mens judjim dl laisvs paversti savs pavergimo valstybs valdiai judjimu (faistins Italijos, nacionalsocialistins Vokietijos, Taryb Sjungos profsjung patirtis). Vadinasi, korporacija ilieka demokratijos ir pilietins visuomens institutas tik kol ji yra laisv piliei laisva asociacija ir funkcionuoja tik socialiniam kompromi sui visuomenje pasiekti ir palaikyti, t. y. kol ji eina i apaios, o ne i viraus. Piliei organizuotumas yra ir tas veiksnys, kuris pajgus gy vendinti pagrindin teisins valstybs princip - palenkti jg teisei. Tas veiksnys - tai jg pliuralizmas. Palenkti jg teisei - tai neleisti jgai susitelkti vienoje socialinje grupje, vienoje institucijo je, net vienoje valstybje, nes kur tokia jga susitelkia, ten ne jga palenkiama teisei, o teis - jgai. Jgos pliuralizmas reikalauja, kad individai pagal savo interesus jungtsi vairius susivienijimus, sjtmgas, bendrijas, judjimus, klubus, kurie tapt atitinkamos socia lins jgos centrais (dozmis). Reikalaudami sau teisi, jie susiduria su kitais tokiais pat organizuotos jgos centrais, bet, nepajgdami primesti visos savo valios prieingai aliai, yra veriami paisyti ios interes - versti savo absoliuius reikalavimus santykiniais. Jg pliuralizmas, neleisdamas socialinje tvarkoje sigalti n vienai lokaliai jgai, veda tas jgas kompromisus, o kompromisai - teiss viepatavim, t. y. jgos palenkim teisei. Tai leidia daryti ivad, kad piliei aktyvumas ginant savo teises - tai priemon, kuria tos teiss atsidaro duris socialin tvark, joje pasilieka ir priveria t tvark atitinkamai modifikuotis gauti kompromisins tvarkos pavidal. Tai vienas i pagrindini atviros visuomens poymi, suteikiantis prasm visiems kitiems. Be piliei socialinio aktyvumo ginant savo teises nra socialinio kompromiso, o be io - socialins tvarkos atvirumo su visais i to iplaukianiais padariniais. Lietuvoje visuomens organizuotumo laipsnis kol kas nra auk tas. Tik 9 procentai apklaust gyventoj (1998 m.) nurod, kad jie
515

TEISES TEORIJA

priklauso kuriai nors organizacijai, tuo tarpu subrendusiose demo 215 kratinse visuomense is skaiius siekia 70 procent . Gyventojai organizuojasi vadovaudamiesi vairiais kriterijais: a) po litiniu, b) profesiniu, c) tautiniu, d) pasauliros, e) pomgi ir kitais. 1990 m. atuonioms tuo metu Lietuvoje veikusioms partijoms priklaus apie 42 tkstanius nari (1,65 proc. vis rinkj), o 1996 m. trisdeimt trims partijoms - apie 130 tkstani nari (5 proc. vis rinkj) 216 . Pagal tautin, pasauliros, pomgi krite rijus pilieiai buriasi vairias visuomenines organizacijas siekdami gyvendinti kai kuriuos savo interesus, apginti paeistas teises, pavyzdiui, Lietuvos Caritas, Lietuvos vaiko draugija, Lietuvos gy vn globos draugija, Nukentjusi nuo bank krizs indlinink bendrija, Liaudies medicinos gydytoj asociacija, Lietuvos jaunj verslinink sjunga, vairs sporto, pomgi klubai, savialpos fondai ir daugelis kit. Vien Kaune 1997 m. registruotos 294 visuo menins organizacijos 217 . Korporatyvinis judjimas Lietuvoje taip pat dar tik formuojasi. 1997 m. Lietuvoje veik 362 profesins sjungos, bet joms priklaus tik 10-15 proc. vis darbuotoj 218 . Dl mao visuomens susibrimo profesines sjungas jos dar neturi tos aikios socialins programos, kuri reikalinga kuriant atvir visuomen, jos dar nedaro ir juntamesnio poveikio nei statym leidjui, nei teisingesniam kuriam alyje vertybi perskirstymui. Be to, dl liberaliojo individualizmo ir nesu gebjimo krybikai permstyti sovietins profesini sjung patir ties daugelis tebesivadovauja senais nepasitikjimo profesinmis sjungomis prietarais, tapatindami korporatyvizm su etatistiniu korporatyvizmu. io prietaro palaikymu, inoma, pirmiausia yra suinteresuoti savimi susirpin valdininkai ir darbdaviai, kuriems ramiau gyventi esant silpnam profesini sjung judjimui, nes tada visuomen galima valdyti ne kompromisais, o sakymais 219 . Praneimas apie mogaus socialin raid Lietuvoje 1998. Vilnius, P. 22. Lukoaitis A. Moderniosios partins sistemos formavimosi etapai Lietu voje // Lietuvos politins partijos ir partin sistema. Kaunas, 1997. P. 109. 217 Veidas. 1997 m. balandio 12 d. P. 42. 218 Praneimas apie mogaus socialin raid Lietuvoje 1997. Vilnius, 1997. 219 Kai kurie tyrintojai mano, kad formuotis Lietuvoje pilietinei visuomenei trukdo bent penkios prieastys: 1) Informacija apie valdanij institucij nutarimus ir veiksmus, kai jie neatitinka statym, yra pavojinga valdininkams, todl slepiama; 2) Paprast piliei neturtas danai trukdo jiems kreiptis pagalbos brangiai atlyginamus
216 215

516

SPECIALIOJI DALIS

Taiau iame organizavimosi judjime svarbiausia tai, kad kolek tyvizmas, kaip veiksminga jga asmens teisms garantuoti, reabili tuojamas, kad vis daugiau moni sitikina, jog apginti savo teises lengviau veikiant kartu su panai interes turtojais. Be to, profe sinis organizavimasis savo tikslais skiriasi nuo politinio. politines partijas buriamasi ne tiek dl bendravimo, kiek dl vyravimo. Todl politinis korporatyvizmas kelia visuomenje tam tikr susiprieini m, tuo tarpu profesinis, arba egzistencinio reikalo, korporatyvizmas labiau orientuotas santarv, tarpusavio pagalb. 8. Dorov kaip vidinis visuomens gebjimas savarankikai tvar kytis. Svarbus atviros visuomens ir teisins valstybs krimo veiks nys - dorovin visuomens kokyb. iuo atveju ji suprantama kaip vidinis visuomens nari daugumos gebjimas be iorins prievartos ir prieiros pripainti artimo teis ir ja apriboti savo teis bei itaip sutvarkyti socialinius santykius. gebjim Aristotelis laik paia pilietikumo esme: pilietis yra ne tik tas, kuris dalyvauja valdant, bet ir kuris paklsta valdymui 2 2 0 . O paklusti valdymui - tai savano rikai pripainti kito asmens toki pai teis, kokios subjektas esi pats. Dorovin visuomens kokyb rodo, kokiu mastu pati visuome n i vidaus pajgi be valstybs prievartos gerbti artimo teis ir sprsti pagrindines savo teisi apsaugos bei gyvendinimo proble mas. Tironij, nors jos tikslai ir rezultatai bt geri, senovs Atn gyventojas smerk jau vien dl to, kad ji griauna piliei savival 221 d , trukdo jiems bti laisviems be prievartos i alies ir itaip eidia laisvo mogaus orum. Pilieio laisv Platonas siejo su jo proto gebjimu ne tik tikinti, bet ir pasiduoti tikinjimui. Tai prasmina odio ir diskusij laisv. Kiekviena demokratija tik tam tvirtina ir skatina odio laisv, kad padt civilizuotam mogui civilizuotu bdu prieintis netinkamam statymui, netinkamam valdymui, kad laisva diskusija, pilieius - teisininkus (advokatus); 3) Visuomens nepasitikjimas teismais paprastam pilieiui atima bet kok nor patikti jiems savo teisi gynim; 4) Baim dl valdininko kerto u kritik danai nugali mogaus nor prieintis savivalei; 5) Nuostata skriaudos atveju kreiptis ne teism, o dalyvauti masinse protesto akcijose"; r.: Adomaitien R. Kas trukdo kurtis piliei visuomenei Lietuvoje? // Lietuvos rytas. 1998 m. spalio 2 d., Nr. 2310, p. 4. 220 Aristotelis. Min. veik. P. 161. 221 Ten pat. P. 57. 517

TEISS TEORIJA

isiaikinus interes darnos, o ne prieinimo naud, bt taikiai siekiama prieing interes kompromiso - bendros naudos, o jos pagrindu - socialins santarvs ir bendradarbiavimo, kuris sustipri na abi prieprieos alis. Savivaldos gebjim, kaip gebjim gerbti kito asmens teis, skatina ir k tik minta aktyvi savo teisi gintis. inojimas, kad susilauksi stipraus, grieto teiss turtojo pasiprieinimo, nuo teiss paeidimo sulaiko labiau negu reikalavimas nedaryk neteiss" 222 . Smunkant dorovei, atitinkamai turi smukti ir visuomens galimy bs bti pilietine, nes visuomeniniai institutai - moral, sandoriai, kaip socialinio reguliavimo (interes derinimo) veiksniai, nepajgia utikrinti teisins tvarkos, silpsta paioje visuomenje tnantys savi valdos, savireguliacijos gebjimai. Atitinkamai didja valstybinio (iorinio) reguliavimo poreikis, auga visuomenins tvarkos suvalstybinimo mastas: mogaus teisi saugos pretekstu vir visuomens kyla biurokratinis aparatas, vis plaiau versdamas pilieius i savireguliacijos subjekt reguliavimo objektais, itaip rodydamas, kad morals kriz galiausiai yra ne kas kita, kaip piliei savival dos, savireguliacijos gebjim kriz, liudijanti vidin visuomens nesubrendim laisvei ir teiss viepatavimui 223 . Be to, esant menkai moralei, mons nepasitiki vienas kitu, vienas kit iri ne kaip pagalbinink, o kaip potencial agresori. O vienas kitu nepa sitikintys mons nesiburia draugijas (akcines bendroves), nelink kolektyviai sprsti savo bties problem. Tai sunkina pilietins visuomens tapsm, daro pai visuomen labiau susiskaldiusi, nepasitikjimo suprieint ir dl to maiau pajgi siekti paangos ir laims.

Iheringas von R. Min. veik. P. 29. Plaiau apie dorovin visuomens bkl liberalizmo slygomis r.: Vaivila A. Liberalizmas ir dorovins bties kriz. Vilnius, 1997.
223

222

LEGAL THEORY Prof, habil. dr. Alfonsas Vaisvila

SUMMARY 1. The methodological basis of this textbook lies in lwo main ideas: a) an approach to the law as to a process (continuum) or the idea about three levels of legal being (ontology) (legal ideas, legal norms, legal intercourse), which are the way to the juridisation of people's interests (alteration" into legal system), and b) per sonalistic conception of law (legal personalism). a) The first idea aims to ground the structure of the theory "I law and to bring it out of the law existence nature. Therefore, the theory of law would be taught not by beginning with any random concept or term, but beginning with legal consciousness (legal ideas) which firstly forms the orientation of people's behavior concerning values which (the orientation) acquires the shape of legal ideas (the conception of law and the principles of law which concretize law). This idea also aims to avoid subjectivistic (arbitrary) arrangement of legal material and to prevail against a voluntaristic tradition in the theory of law textbooks, according to which the law theory is presented as an encyclopedia of legal terms and concepts, where legal concepts and their content have no logical place in the system of concepts, therefore, the whole theory of law is turned into a set of homeless// legal concepts. Legal ideas, legal norms and legal intercourse - concepts, conveying three ontological levels of law - are considered to be the primary concepts of the theory of law and determine the logical place and meaning of the remaining legal concepts in the system of legal concepts. The remaining legal concepts are considered to be secondary, i. e., they express the shifts between primary notions and ensure their functioning, e. g., legislation" ensures the shift from legal ideas (legal consciousness) to legal norms; and interpretation of Law", realisa519

TEISES TEORIJA

tion of Law", application of Law" - ensure the shift from legal norms to legal intercourse. Therefore, the theory of law is oriented not to specific legal concepts, but to their interaction and transformations. The theory of law itself becomes a demonstration of law as a process, where every legal notion describes a different step in the movement of laws from an idea to a legal norm, and from a legal norm to legal intercourse. Legal intercourse is the end of one cycle of law objectivization and also the beginning of a new movement of law towards legal ideas; in order this process to become as a spiral and start moving on. This ensures the openness of law as a process, where this openness is perceived as the openness of the inclusion of social interests into the legal order. A discovery of proper places for every legal concept provides more objectivity and scientific precision to legal theory. If the idea of three ontological levels ensures the structural integrity of the theory of law as well as openness of law as a process, the personalistic approach to the law (legal personalism) ensures ideological wholeness of the text (content). This concept of Law is designed according to the axiomatic - deductive method, where axioms are considered to be the main principles of market economy and democratic society: 1) Priority of an individual over other types of social structures: all persons have equal rights; 2) Every person is culturally incomplete to realize the diversity of his own wishes; 3) The need to overcome (compensate) this cultural insufficiency pushes a person to communicate with other people - to interchange services; 4) The interchange of services between free and equal people is possible only on the grounds of equivalent interchange. The acknowledgement of these problems does not allow" to define law somehow else than the unity (balance) of subjective rights and duties, which is a juridical generalization of those axioms as well as the description of their logic by legal notions.

LEGAL THEORY. SUMMARY

The determined personalistic concept of law according to the model of four axioms is objective (free from subjectivism and voluntarism). That is, it is not contrived or set by any government institutions, but it emerges a from natural relationship between free individuals, where the relationships are determined by the needs of the same individuals to survive and prosper. Therefore, legal personalism, primarily, is a theory of subjective right, where the primacy and particularity of this theory is applied to ground the specificity of the objective law. This' model methodologically obliges to start the knowledge of law from an individual, as well as requires starting the formation of law not from objective law but from a subjective right which directly depends on an individual. Legal personalism reveals the necessary dependency of subjective rights on the accomplishment of duties: if passive capacity is given to a person without intermediation of duties, then subjective right can be acquired by lawful ways and can be used only in accomplishing appropriate duties. If rights are separated from duties, they become opposites - privileges (aggression of a person against society); if the accomplishment of duties does not give any appropriate rights, it becomes a burden (constraint - social aggression against an individual). This grounds the relativeness of all human rights and criticizes the attempts to define human rights as being absolute and independent from the accomplishment of duties. Moreover, it reveals the polysemy of the term human rights". The noted polysemy originates if the nature of human rights' capacity and subjective rights are not distinguished: human rights" of the capacity level are absolute, and on the subjective rights level - relative. Legal personalism is a conception of a democratic society; therefore, it does not have historic universality: it cannot be applied to define the law of a non-democratic regime. The unity of subjective rights and duties, formatted by the noted conception, is reached by a discourse of the parties concerned, where these parties introduce their interests to each other and try to reach a compromise. At a specific time, the parties to the pleading or parliamentary factions negotiate a compromise which satisfies them at least for that moment. This compromi-

521

TEISES TEORIJA

se (balance) is a unity of rights and duties and is consolidated in the laws or other rules. Moreover, it expresses the noted situation, the balance of power, the level of citizens' social activity. Only because this balance is reached by settlements, it is always historical, relative, incomplete, open to new misbalances and compromises which can destroy the unity and recreate it again. It reflects the changing relationship between the social powers in society and the changing activity level of diverse social groups in defending their rights or interests. People who do not defend their rights do not participate in creating this unity and, therefore, live in a situation when their duties overbalance their rights. The laws consolidating the unity of right and duties prove and confirm their legitimacy. According to the personalistic conception of law, the content of all main legal notions is revealed: legislation is defined as a system of a search for balance between rights and duties, as well as a system of the procedures of balance between rights and duties confirmation in certain laws; law realisation is defined as the use of rights in accomplishing certain duties; jurisdiction is defined as a reduction of the offender's rights to the level of the duties reduced by himself. An opinion about law as a coercive order" is criticized taking the view that legal order is only compulsory but not coercive. Coercive order has a categorical structure: that and nothing else", and compulsory order has a hypothetical structure: if so... then". According to the legal order, a person is obliged to accomplish his duties only according to the level of subjective rights he aims to gain or according to how he is using his rights now. If he does not aim to gain these rights or if he does not use the ones he has, he is not obliged to accomplish the duties concerned. The coercive order is oriented to the duties, the accomplishment of those duties, and the compulsory order - to the unity (balance) of rights and duties. The inner structure of a legal norm is conceived as the technique of the implementation of legal functions and is divided into the textual structure and logical structure. The logical structure is defined as trinary and logically originated from the two functions of law - regulative and defining sanctions by integrating them.

522

LEGAL THEORY. SUMMARY

On the grounds of the logical structure it is proved that separate legal norm extracted from the system of legal norms actually is not a legal norm, but only a normative text. Lawfulness is a systemic category, but not analytical. It does not live" in one legal norm but in the interaction of legal norms (material legal norms gain legal meaning only in relation to procedural and establishing sanctions norms). Therefore, lawfulness can be expressed adequately only by the logical trinary structure of a legal norm, where this structure allows to consolidate regulatory legal norms with procedural norms and establishing sanctions norms by one dynamic structure. This structure also becomes a reason to prove that penal laws do not forbid but only punish: prohibition is the prerogative of regulatory legal norms. 5. Legal sanctions are divided into positive and negative; negative sanctions - to passively negative ^invalidity sanctions", recognition of invalid transaction", non-commission", non-authorization") and actively negative (criminal, administrative, disciplinary, etc.). There is also a type of political sanctions (dismissal of a civil servant after impeachment, expression of no-confidence to a civil servant or an institution, cancellation of authority) as a negative reaction of a parliament to an inappropriate holding of office by a president, a parliamentarian or a member of government, etc. These sanctions are called political instruments because they are applied by a political institution - parliament, and not by institutions of law. 6. According to law supremacy, a state obligates itself to compensate the losses to citizens' constitutional rights because of the malpractice (legal acts) of state institutions or civil servants. 7. The course finishes with the description of the main features of the open society and the state under the rule of law. A state under the rule of law is defined as a historical process: it evolved from a lawful state (the supremacy of statute) to the rule of Law and from this to a social state under the rule of law. A modern social state under the rule of law is defined as an interaction between the rule of law and ethics, moreover, the discrepancy of such rule is discussed. Open (civil society) is explained by the notion of social openness, where social openness is defined as an opportunity for the interests of any social group to come to social, legal order and to determine it on the

523

TEISES TEORIJA

grounds of the compromise with other persons' interests. The idea of an open society historically derives from the lifestyle of a state (jus civile) and logically - from law openness: if the law is understood as the unity of subjective rights and duties, a citizen can increase or reduce his legal status by undertaking or refusing duties. By becoming the subject of an increase or reduction of his rights, he also becomes the creator of his legal status and destiny. A state functions as a guarantee of these dependencies.

LITERATRA
1. Cotterell R. Teiss sociologija / vert. i ang. k. Vilnius, 1997. 2. Gareis K. Teiss enciklopedija ir metodologija / vert. i pranc. k. Kaunas, 1924. 3. Hart H. L. A. Teiss samprata / vert. i ang. k. Vilnius, 1997. 4. Iheringas R. Kova dl teiss / vert. i vok. k. Kaunas, 1923. 5. Kelsen H. Grynoji teiss teorija / vert. i vok. ir ang. k. Vilnius, 2002. 6. Leonas P. Teiss enciklopedija (1931). Vilnius, 1995. 7. ereneviius G. F. Bendrasis teiss ir valstybs mokslas / vert. i rus k. iauliai, 1925. 8. Valstybs ir teiss teorija / ats. red. S. Vanseviius. Vilnius, 1989. 9. Vanseviius S. Valstybs ir teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000. 10. Kowalski J. Wstp do prawoznawstwa. Warszawa, 1979. 11. Lang W., Wroblewski J., Ziembinski Z. Teoria pansrvva i prawa. Warszawa, 1979. 12. Redelbach A., Wrankowska S., Ziembinski Z. Zarys teorii panshva i prawa. Warszawa, 1993. 13. Kiralfy A. K. R. The English Legal System. London, 1990. 14. Rawls J. Theory of Justice. Cambridge, 1971. 15. . . . , 1994. 16. / . . . , . . . , 1997. 17. / . M. H. . , 1998. 18. Rohl K. F. Allgemeine Rechtslehre. 2., neu bearbeitete Auflage. Koln; Berlin, 2001. 19. Koller P. Theorie des Rechts. Eine Einfuhrung. 2., verbesserte und erweiterte Auflage. Wien; Koln, 1997.

525

Va-112

Vaivila, Alfonsas Teiss teorija / Alfonsas Vaivila ; Mykolo Romerio universi tetas. - 2-asis papild. ir patais, leid. - Vilnius: Justitia, 2004. 527 p. Bibliogr., p. 525, ir inaose. ISBN 9955-616-07-5
Lietuvos dalyvavimas euroatlantinje integracijoje, Lietuvos statym derinimas su Europos Sjungos teise, nauj kodeks sigaliojimas, did jantis teism aktyvumas, t. y. pleiamasis teisini tekst aikinimas, kuria nauj socialin situacij, kurios teisinis sureguliavimas veria ieko ti ne tik nauj sprendim, bet ir subtilesns teisins argumentacijos. Todl i Teiss teorija" yra ne tik akademinis tradicini teiss svok paaikinimas - tai ir iuolaikins socialins situacijos apmstymas teiss poiriu. Knyga skiriama tiek studijuojantiesiems teis, tiek visiems besidomin tiems teiss teorijos problemomis. U D K 340.12(075.8)

Alfonsas Vaivila

TEISS TEORIJA
VADOVLIS Redaktor Dalia Vbrien

Ileido leidykla Justitia", Sli g. 8, LT-08124 Vilnius. Spausdino UAB Vilniaus spauda", Viruliki skg. 80, LT-05131 Vilnius.