1 Ekonomikos teorijos objektas

mons, pradedantys nagrinti ekonomikos teorija , paprastai nori turti trump, aik ir lengvai suprantam, be to, visk apimant jos apibrim. Galbt del to yra gana daug vairiausi ios teorijos apibrim. Pateiksime kelet: ekonomikos mokslas yra veiklos, susijusios su mainais ir piniginiais sandriais tarp moni, ris; ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kaip mons naudoja retus arba ribotus gamybos iteklius (em, darb, gamybins paskirties prekes, pavyzdiui, mainas, ir technines inias) vairioms prekms gaminti (kvieiams, msai, drabuiams, meno kriniams ir veiklai, keliams ir kt.) ir skirstyti jas tarp moni, kad jie galt jas naudoti; ekonomikos teorija yra mokslas apie kasdienin moni gyvenimik veikl, apie tai, kaip gauti priemoni savo gyvenimui utikrinti ir kaip tas priemones panaudoti; ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kaip monija susitvarko su savo udaviniais vartojimo ir gamybos srityje; ekonomikos teorija yra mokslas apie turt, Be abejo, kiekvienas i ms taip pat galt pridti po kelet savo paties apibrim... inomas teoretikas P. Samuelsonas [16] paymi, kad ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kokius iteklius mons ir visuomen ilgainiui sigyja prekms gaminti ir paskirstyti tarp vairi visuomens grupi, kad bt galima jas vartoti dabar ir ateityje. Vilniaus universiteto ekonomikos teorijos mokomosios priemones [4] autoriai rao, kad ekonomikos teorija - tai mokslas apie moni kin veikl, kurios metu, naudojant vairius iteklius, tenkinami moni poreikiai. Bt galima apibdinti ekonomikos teorij ir kaip moksl apie moni tarpusavio santykius gamybos, main ir vartojimo srityse vairiais monijos vystymosi etapais. Mes stengms atsakyti klausim - kas yra ekonomikos teorija. Ekonomikos teorija reikia imanyti, j studijuoti todl, kad jos problemos tiesiogiai susijusios su mumis visais ir kiekvienu i ms. Be asmeninio ir eimyninio pobdio problem, ekonomikos teorija pirmiausia nagrinja visuomenines, o kartu ir politines problemas, kurios yra svarbios kiekvienam mogui. ioms problemoms taip pat priklauso ir prekybins bei pramonins veiklos problemos. Ekonomikos teorija turi duoti atsakym visus ikilusius klausimus. Taigi kinje veikloje naudojami itekliai, kad but galima tenkinti moni poreikius. Kas gi yra poreikiai, kaip juos kuo tiksliau apibdinti? Poreikiai - tai moni biologins ir socialins prigimties slygotos reikms, vartojant darbu sukurtus daiktus ir paslaugas. J ypatyb ta, kad utikrinant pastov vienos poreiki dalies (gyvybini poreiki) patenkinim, atsiranda nauj, sudtingesni (sveikatos apsaugos, isimokslinimo, kultros, poilsio, sveikos gyvenimo aplinkos, bendravimo ir pan.) poreiki, taigi bendra poreiki apimtis didja. Nei iuolaikin, nei velgiamos ateities gamyba negali patenkinti kiekvieno mogaus atskirai ar eimos bei visuomens vis poreiki. Todl nuo pat civilizuotos visuomens ar apskritai mogaus atsiradimo egzistuoja noras gerinti gyvenim, tenkinti vis daugiau ir daugiau poreiki, o norint tai gyvendinti, reikia nuolat didinti produkt, o vliau - preki gamybos ir paslaug teikim. Visi inome, kad vienu metu tenkinti vis poreiki negalime. Teisingai paymima, kad iame pasaulyje net vaikas supranta, jog pasilius jam k nors vien i dviej, jis negali pasakyti - noriu abiej. Jeigu mes palyginsime iuolaikin isivysiusi visuomen su tuo, kaip ji gyveno prie imt met, pamatysime, kad dabar ji turtinga, o tada buvo varginga. Bet iandienin turtingum, aukt gamybos lyg nustelbia labai iaugs ir nuolat didjantis poreikis vartoti. iuolaikinis mogus ne tik nori, bet ir jauia btinyb naudotis centriniu ildymu, vandentiekiu, kanalizacija, aldytuvais, automobiliais, kompiuteriais ir t.t, jam reikia keliauti, inoti, kas vyksta kaip tik iuo metu pasaulyje, toli u vandenyno ar ekvatoriaus ir kt. Mokslininkai biologai mitybos minimum danai apibdina kaip aviins kos dubenl dienai; nors jis kainuoja labai jau nedaug, bet kas nors laikytis tokios dietos... Taigi, kad vis geriau ir geriau gyvent, monija turi vis daugiau ir daugiau gaminti... ir tik tada vis daugiau ir daugiau vartoti. Itekliai - yra visa tai, kas naudojama moni poreikiams tenkinti. J pagrind sudaro gamtos itekliai. Skiriami reals ir potencials gamtos itekliai. Pirmieji naudojami kinje moni veikloje. Antrieji - potencials gamtos itekliai. dl vairi prieasi iuo metu negalimi naudoti, tai dar nevaldyti itekliai, monija iuo metu dar nesugeba j naudoti. Nra abejoni, kad jiems priklauso didel ateitis. Gamtos itekliai yra neisenkami ir isenkami. Neisenkam itekli yra nedaug. Oras ir vanduo priskiriami prie j, taiau matome, kad ir jie riboti. Isenkamus iteklius galima suskirstyti atkuriamus ir neatkuriamus. Gyvnija, augmenija, dirvoemis - atkuriami itekliai, bet j atkrimo snaudos vis didja, 15

slygos blogja... Gyvenamoji erdv, naudingos ikasenos - neatkuriami itekliai, ir 6 ia mes pirmiausiai susiduriame su j panaudojimo problemomis. Didel dauguma itekli - riboti itekliai; jie vadinami, ekonominiais itekliais arba gamybos veiksniais. Skiriami trys klasikiniai itekli tipai - em, darbas ir kapitalas. Zem ekonomikos teorijoje - visi gamtos teikiami itekliai, pati em, mikai, vandenys, ikasenos ir pan. Visi jie riboti, dauguma j neatkuriami. Taiau j ribotumo iraika keiiasi, kintant gamtos turt naudojimo technologijai. Darbu trumpai vadinama darbo jga, t.y. moni sugebjimai atlikti vairias gamybines ir kines funkcijas. Taiau, matyt, reikia skirti darbo ir darbo jgos svokas, nes tai ne vienas ir tas pats. Darbas - tai mogaus tikslinga veikla, tai smoninga veikla, bdinga tik mogui, kurios metu jis gamtoje esanius daiktus apdoroja, pritaiko savo poreikiams. Darbo jga - tai mogaus fizini, psichini-dvasini ir moralini savybi visuma, kuri leidia jam dalyvauti darbo procese, kurti, gaminti. Ry tarp darbo ir darbo jgos bt galima taip apibdinti: darbas yra darbo jgos funkcija. Darbo jga taip pat ribotas iteklius. Ji pirmiausia susijusi su paties mogaus darbingo amiaus riba, su darbingo amiaus gyventoj skaiiumi, su j paruoimo lygiu, isimokslinimu. kio sistemoje darbo jga yra pagrindinis produktas - prek, kuri teikia nam kio sistema. Kapitalas - moni darbu sukurtas produktas, naudojamas prekms bei paslaugoms kurti. Kitaip tariant, kapitalas - visos moni darbu sukurtos darbo priemons, naudojamos kinje veikloje. Taip kapital bando apibdinti Vilniaus universiteto mokomosios knygels autoriai. P. Samuelsonas [16] paymi, kad iuo metu paangi pramonin technologija naudoja dideles kapitalo mases; daug sudtingos mainins rangos, daug stambi moni ir fabrik, didelius kiekius pagamintos produkcijos, pusfabrikai ir aliavos. Ms ekonomika gavo pavadinim kapitalizmas", todl kad is kapitalas, arba turtas" i esms yra privati nuosavyb t, kurie vadinami kapitalistais." Didel dalis ekonomist, pradedant A. Smitu ir D. Rikardu, kapitalu vadina proces, kada gamintojas, atskirtas nuo gamybos priemoni, gamina naujprek, kurios vert didesn, negu avansuota vertjos gamybai, kitaip tariant, kuria nauj vert, vadinam pelnu, o pelnas ir yra viso gamybos proceso variklis. inomas ital ekonomistas A. Pezenti paymi, kad kapitalistas ateina rink kaip piniginio kapitalo savininkas, sigyja preki, gamybos priemoni ir darbo jg. Baigs gamybos proces, jis grta rink su produktu, kur vl paveria pinigais. Procesas prasideda piniginiu kapitalu ir baigiasi piniginiu kapitalu. Taiau tai vyksta tik del to, kad galutinis piniginis kapitalas, gautas realizavus prek, yra didesnis u pradin kapital. Iki maininje gamyboje pagrindinis gamybos veiksnys buvo em, atsiradus mainoms, juo tapo kapitalas. Pleiantis maininei gamybai, darbo veiksnio reikm vis didja ir didja. J slygoja kapitalo raida. Be to, tarp moni kini funkcij santykinai savarankikas tampa verslumo veiksnys, kakada neatskiriamai susijs su kapitalo veiksniu (kaip kapitalo savininko funkcija), didja autonomin mokslo, informacijos, profesinio pasirengimo ir bendrojo isilavinimo kin reikm, o tai slygoja mogikojo kapitalo" kategorijos atsiradim ir j o vaidmens didjim. Gamyba - tai ekonomini itekli (gamybos veiksni) naudojimas gaminant produktus ir teikiant paslaugas moni poreikiams tenkinti. Ekonomikos teorijos poiriu visikai nesvarbu, kokie tie poreikiai maisto produktai, drabuiai, avalyn ar gyvenamasis bstas, poreikiai inioms ar poilsiui bei laisvalaikiui svarbu tik tai, kad jie mogui reikalingi ir juos patenkinti btina. Esminis gamybos bruoas yra jos technologija, t.y. bdai, kuriais sukuriami konkrets produktai - preks ir paslaugos. Technologija lemia gamybos proceso organizavimo bdus - tiek atskiro gamintojo, atskiros mons, tiek ir visos visuomens mastu, o gamybos organizavimas slygoja kinius (ekonominius) moni santykius, kuriuos konkreiai ireikia, formina" ekonomikos institut ir nusistovjusi veiklos form visuma. i visuma kartu su ekonominiais santykiais sudaro visuomens ekonomin (kio) sistem. inomi trys istoriniai ekonomini ki sistem tipai - natrinis kis, centralizuotai valdomas kis ir rinkos kis. Joks i j niekad nepasireikdavo grynu pavidalu, kiekvieno tipo atskiri elemental aptinkami ir prie kelis tkstanius met, ir dabar. Taiau nagrinjant kio sistem, labai svarbu suprasti prekins gamybos ir preks atsiradimo slygas, jos ypatumus atskiruose visuomens raidos etapuose. Juk tik prekins gamybos pagrindu susiformavo iuolaikin rinkos sistema ir pinigai, kaip ypatinga prek. ios pradins pastabos leidia mums pasitikslinti anksiau pateiktus ekonomikos teorijos objekto apibrim variantus. Ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kaip mons ir visuomen pasirenka vien i vairi galim ribot gamybini itekli naudojimo variant, siekdami gaminti vairius esamam ir bsimam vartojimui reikalingus produktus ir paskirstyti juos tarp visuomens nari bei j grupi. Esant ribotiems itekliams, kiekvienas gamintojas (monininkas, mon, susivienijimas ir net valstyb su savo biudeto lomis) yra priverstas rinktis, kaip jis naudos savo iteklius. Kiekvien variant galima vertinti alternatyviais katais. Itekli naudojimo alternatyvs katai yra tas verts dydis, kur galima bt sukurti naudojant iteklius kitu, negu pasirinktas, geriausiu bdu. Kitaip tariant, alternatyvs katai apibdina t didiausi vert, kurios 16

atsisakome naudodami iteklius pasirinktuoju budu. Alternatyvus katai sudaro prielaidas kiekvienam kio subjektui veikti paiu racionaliausiu bdu, t.y. taip, kad pasirinktas itekli naudojimo variantas duot daugiau ekonomins naudos u bet kur kit galimj naudojimo bd. Pasirinkimo problema visuomens mastu paprastai detalizuojama trilypiu udaviniu: K gaminti? Kiek koki grybi reikia gaminti, kad bt geriausiai patenkinti visuomens poreikiai? Kaip gaminti? Kokiomis porcijomis naudoti iteklius, kad bt galima pagaminti daugiausia produkt? Kam gaminti? Kaip paskirstyti produktus visuomens nariams? Jeigu visuomen turt neribotus iteklius, jai ie klausimai neturt prasms. Turint net labai didelius iteklius, taip pat ikilt problema: kuriuos i j naudoti pinna, kurios paskui, kitaip sakant, rinktis alternatyvius itekli naudojimo variantus. Itekli ribotumas reikalauja pasirinkti atsakymus pateiktus klausimus. Pasirinkim galima ireikti gamybos galimybi funkcija. Tai labai sudtingas udavinys. Jeigu supaprastintume udavin prielaida, kad reikia pasirinkti tik dviej preki A ir B gamybos apimtis, o joms sunaudojami visi turimi resursai, tai reikt dar vienos prielaidos: itekli apimtis ir technologijos nekinta. Taigi udavinys supaprastja. Tarkime, kad visi itekliai panaudojami preks A gamybai. Tada galima gaminti 14 jos vienet, o B prek apskritai nebus gaminama. Prieingai, jei visi itekliai bus panaudoti B preks gamybai, jos bus pagaminta 6 vienetai. Be abejo, galima aib tarpini variant. Keletas jpateikiami 1.1 lentelje. Lentels duomenis atidj koordinai sistemoje ir sujung takus, nubrime alternatyvi gamybos galimybi kreiv (1 pav.). Kiekvienas jos takas rodo, kok A ir B preki komplekt gali pasirinkti visuomen, panaudodama j gamybai visus savo iteklius. Jeigu atsisakome prielaidos, kad visi itekliai yra panaudojami, tuomet gamybos apimtis bus maesn, o 1 pav. tai atspinds takas C kreivs ribojamo ploto viduje. T maesn, nei visuomen turi galimybes panaudoti, itekli kiek ji gali panaudoti vien A preks gamybai, 1.1. lentel Visuomens gamybos galimybs

17

arba vien B preks, arba j abiej tam tikromis proporcijomis gamybai. Tai parodyta grafike rodyklmis. Takas D, kaip ir bet kuris kitas takas u gamybos galimybi kreivs, rodys A ir B preki gamybos apimt, kuri esamomis slygomis yra nemanoma. Jeigu atsisakome technologijos nekintamumo prielaidos, tuomet gamybos galimybi kreiv gali pasislinkti, jei technologyja patobulinama. Kreiv pasislenka dein (gamybos galimyb padidja), bet ji nebtinai bus lygiagreti ankstesnei padiai. 2 pav. a atvejis galimas, kai technologijos pokyiai pasireikia vienodai visose gamybos akose. Taiau, jei naujos technologijos netolygiai diegiamos vairi preki gamyboje, tuomet naujoji gamybos galimybi kreiv nebus lygiagreti senajai (r. 2 pav. b, c variantus). Ms pavyzdyje galimas ir toks atvejis, kada technologiniai pakitimai paveikt tik vien i dviej preki - A arba B. Tuo atveju vieno i dviej tak padtis likt nepakitusi. 2 pav. Technologijos kitimo poveikis gamybos galimybms

(a) technologijos (b) technologijos (c)technologijos pokyiai vienodi pokyiai didesni pokyiai didesni abiejose gamybos B gamybos A gamybos akoje akose akoje Teorikai galimas ir kitas atvejis. Del koki nors prieasi vyksta technologiniai pakitimai, mainantys gamybin pajgum., tada kreiv pasislinkt kair (gamybos galimybs sumat) ir ji taip pat nebtinai turt bti lygiagreti ankstesnei padiai. Baigiant nagrinti ekonomikos teorijos kurso vad, siekiant isiaikinti ekonomikos teorijos objekto esm, reikt pridurti, jog tai gana sudtingas mokslas. Studijuojant ekonomikos teorij, pirmiausia reikia suvokti labai svarbi taisykl: nereikia susidaryti apie daikt bei reikin tokio vaizdo, kaip jis mums danai atrodo i pirmo vilgsnio. Tai, kas atrodo naudinga ir teisinga atskiro individo poiriu, gali bti nenaudinga ir neteisinga visos visuomens poiriu, ir atvirkiai, kas atrodo teisinga visos visuomens poiriu, gali bti neteisinga atskiros grups moni ar net atskiro mogaus poiriu. Jeigu teatre, spektaklio metu visi irovai, nordami geriau pamatyti scenoje vykstanius dalykus, vienu metu atsistot, jie visi nieko daugiau nepamatyt, taiau jeigu atsistot i vietos vienas irovas, jis laimt, nes matyt scen daug geriau. Taigi ekonomikos teorijos tematika ne tik yra domi, bet ir sudtinga, jos objektas - moni tarpusavio santykiai gamybos sferoje, o juos veikia labai daug vairi veiksni. Ms tikslas - kuo geriau painti iuos sudtingus moni tarpusavio santykius.

18

EKONOMIKOS TEORIJOS OBJEKTAS Udaviniai Klausimai: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. Kaip vadinasi mokslas apie turt ? Koks teoretikas taip apibdina ekonomikos teorij:mokslas apie tai,kokius iteklius mons ir visuomen, ilgainiui, sigyja prekms gaminti ir paskirstyti tarp vairi visuomens grupi, kad bt galima jas vartoti dabar ir ateityje ? Koks mokslas nagrinja politines, prekybines bei pramonines, visuomeninio ar eimyninio pobdio problemas ? Kaip vadinasi moni biologins ir socialins prigimties slygotos reikms ? Kas yra pagrindin sukurt preki ir paslaug sudedamoji dalis ? Ivardinkite kuo daugiau isenkam ir neisenkam itekli. Iskirkite tris klasikinius itekli tipus. K sudaro em, darbo jga, kapitalas ir verslumas ? Kaip apibdintumte verts dyd, kur galima bt sukurti naudojant iteklius kitu, negu pasirinktas, geriausiu bdu ? Kaip vadinasi kreiv, kuri parodo kaip stygius ir alternatyvieji katai veikia visuomen ? Kas yra mogaus tikslinga veikla, bdinga tik mogui, kurios metu jis gamtoje esanius daiktus apdoroja, pritaiko savo poreikiams ? Verslo monms is terminas reikia pinigus, u kuriuos jie gali nusipirkti gamybos iteklius. vardinkite termin. Pateikite esmin gamybos bruo. Sprendiant ekonomikos problemos udavinius, kiekviena visuomen privalo atsakyti tris klausimus. Kokie tai klausimai ?

Testas 1

Pagrindins kategorijos: a) ekonomika b) gamybos veiksniai c) ekonomikos problema d) gamybos galimybi kreiv e) alternatyviniai katai f) poreikiai g)gamyba i) em j) darbas k) kapitalas 1. 2. 3. 4. 5. 6. Visa tai, kas naudojama preki ir paslaug gamyboje. mogikasis iteklius, t.y. fiziniai ir protiniai mogaus sugebjimai, reikalingi preki ir paslaug gamybai. Mokslas apie tai, kaip paskirstomi ir naudojami riboti itekliai, siekiant patenkinti moni poreikius. moni darbu sukurtas produktas, naudojamas prekms bei paslaugoms kurti. moni biologins ir socialins prigimties slygotos reikms, tenkinamos vartojant darbu sukurtus daiktus ir paslaugas. Kreiv, rodanti alternatyvius gamybos apimties derinius, kuriuos galima pagaminti, panaudojus visus turimus gamybinius iteklius. 7. Itekli naudojimo alternatyva, kurios tenka atsisakyti gaminant pasirinktj produkt; tai rezultatas, kur utikrina geriausia itekli panaudojimo alternatyva. 8. Btinyb rinktis i t galimybi kurias mums leidia turimi riboti itekliai. 9. Visi gamtos teikiami itekliai. 10. Ekonomini itekli (gamybos veiksni) naudojimas, gaminant produktus ir teikiant paslaugas moni poreikiams tenkinti.

19

Testas 2

Pagrindins kategorijos: a) gamybos technologija b) retumas c) kin veikla d) prek e) reals itekliai f) potencials itekliai g) ekonomin (kio) sistema i) augimas j) mogikasis kapitalas k) vartojimas 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. Plaiai vartojamas kins veiklos rezultatas. Nepakankamumo problema ir btinyb rinktis, slygotos neribot poreiki ir ribot itekli. Tai alies gamybinio pajgumo padidjimas. J vaizduoja GGK iorinis poslinkis. Gamtos itekliai naudojami kinje moni veikloje. Ekonomikos institut ir nusistovjusi veiklos form visuma kartu su ekonominiais santykiais. Bdai, kuriais sukuriami konkrets produktai. Gamtos itekliai, kurie dl vairi prieasi dar nra valdyti. Preki ir paslaug pirkimas ir naudojimas norint, patenkinti poreikius. moni veikla, kurios metu, naudojant vairius iteklius, tenkinami moni poreikiai. Tai mokymusi ir praktiniu patyrimu sukauptos inios bei meistrikumas, padidinantys mogaus veiklos produktyvum.

Testas 3 1. Isirinkite apibrim, geriausiai apibdinant ekonomikos teorijos dalyk: a)Ekonomika tyrinja gamybos bdus ir gamybin veikl. b)ekonomika tyrinja visuomenin gamyb ir visuomenin turt. c)Mokslas apie valdym, mainus ir piniginius sandrius vykstanius visuomenje. d)Ekonomika tyrinja ekonomin moni elgsen, slygot itekli ribotumu ir btinybe rinktis. 2. Kokia tez neturi ryio su ekonomikos teorijos dalyko apibrimu: a)Rinkos kio analiz. b)Retumo ir pasirinkimo problemos. c)Itekliai. d)Konkurencins kovos metodai. 3. K tyrinja ekonomikos teorija? a)Santykius tarp klasi. b)Analizuoja rinkos k. c)Racionali individ elgsen. d)Gamybinius santykius. 4. Gamtos itekliai skirstomi : a)Realius ir potencialius. b)Realius, potencialius; isenkamus, neisenkamus; atpastamus, neatpastamus. c)Atkuriamus ir neatkuriamus. d)Realius, potencialius; isenkamus, neisenkamus, atkuriamus ir neatkuriamus. 5. Kokie yra istoriniai ekonomini sistem tipai? a)Prekinis kis, centralizuotai valdomas kis ir rinkos kis. b)Natrinis kis, gamybos priemoni kis ir rinkos kis. c)Natrinis kis, centralizuotai valdomas kis ir rinkos kis. d)Natrinis kis, centralizuotai valdomas kis ir main kis.

20

6. Kokia tez nesusijusi su gamybos apibrimu: a)Ekonominiai itekliai. b)Produktai ir paslaugos. c)Naudos siekimas. d)moni poreikiai. 7. K reikia kategorija retumas? a)Aukt kokyb. b)Ribotum. c)Ypatingum. d)Nuosmuk. 8. K reikia gamybos galimybi kreiv? a)Gamybos faktori sry. b)Alternatyvius gamybos apimties derinius, kuriuos galima pagaminti, panaudojus visus turimus gamybinius iteklius. c)Santyk tarp gamybini pajgum ir pagamintos produkcijos kiekio. d)Papildomai pagamintos produkcijos kiek padidinus (sumainus) iteklius. 9. Ekonomika gali augti, o GGK gali slinkti iorn, jeigu: a)Tobulja technologija. b)Kapitalo (gamybos priemoni) skaiius padidja. c)Daugja darbo jgos. d)Vartotoj skaiius padidja. 10. Gamybos technologija lemia gamybos: a)proceso organizavimo bdus. b)apimt ir intensyvum. c)proceso optimizavimo bdus. d)naudingum.

Udaviniai: 1. Bald firma gali gaminti 100 vaik kambario bald komplekt (A prek) arba 80 virtuvs bald komplekt (B prek). Keletas gamybos alternatyv pateikta lentelje. Uduotys: 1. 2. Nubrti gamybos galimybi kreiv Nurodyti kelet tak, kuriuose esamomis slygomis A ir B preki gamybos apimtis bus nemanoma.

Duomen lentel: Gamybos alternatyvos I II III IV V VI VII VIII IX A prek 100 90 70 60 50 30 20 10 0 B prek 0 10 20 30 40 50 60 70 80

2. Duoti bendrovs gamybos galimybi pasiskirstymo duomenys.Sudaryti gamybos galimybi pasiskirstymo lentel ir paskaiiuoti kaip sumas A preks gamyba, padidinus B preks gamyb 10 vienet, kiekvienai gamybos alternatyvai? Duomenys: A preks gamybos alternatyvos - I 200 vnt., II 150, III 105, IV 90, V 70, VI 40, VII 30,VIII 5, IX 0. B preks gamybos alternatyvos - I 0 vnt., II 10, III 20, IV 30, V 40, VI 50, VII 60, VIII 70, 21

IX - 80. 3. Bendrov gali gaminti dviej skirting marki automobilius: 8 A marks automobilius arba 13 B marks automobili. Keletas gamybos alternatyv pateikta lentelje. Uduotys: 1. Nubrti gamybos galimybi kreiv 2. Nurodyti tak, kuriame ne visi itekliai bus panaudojami. Duoti firmos gamybos galimybi pasiskirstymo duomenys. Sudaryti gamybos galimybi pasiskirstymo lentel ir paskaiiuoti kaip sumas A preks gamyba, padidinus B preks gamyb 5 vienetais, kiekvienai gamybos alternatyvai. Duomenys: A preks gamybos alternatyvos I 50, II 30, III 25, IV 20, V 10, VI 5, VII 3, VIII 0. B preks gamybos alternatyvos I 0, II 5, III 10, IV 15, V 20, VI 25, VII 30, VIII 35.

4.

5. Maisto produktus gaminanti firma gali gaminti 500 A produkt arba 250 B produkt. Nubrti gamybos galimybi kreiv. Gamybos alternatyvos pateiktos lentelje.

Gamybos alternatyvos I II III IV V VI

A produktas 500 400 200 150 50 0

B produktas 0 50 100 150 200 250

6. Baigti upildyti lentel: Gamybos alternatyvos I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII XIII XIV XV A prek B prek 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24 26 28 A preks gamyba sumainama B preks gamybai padidinti 2 vienetais 5 4 2 8 2 4 5 4 2 5 3 4 8 1

7. Duota bendrovs gamybos galimybi kreiv. Nurodyti kelet tak, kuriuose esamomis slygomis A ir B preki gamybos apimtis bus nemanoma, o taip pat kuriuose ne visi bendrovs itekliai yra panaudojami.

22

Gamybos galimybi kreiv 12

02 B prek

46

8. mon gali pagaminti 1000 por bat, arba 75 kostiumus. Lentelje pateiktos galimos gamybos alternatyvos. Nubrti gamybos galimybi ir paskaiiuoti kaip sumas bat gamyba padidinus kostium gamyb 15 vnt. kiekvienai gamybos alternatyvai. Gamybos alternatyvos I II III IV V VI Batai 1000 700 500 300 100 0 Kostiumai 0 15 30 45 60 75

23

2.Rinka
2.1. Rinka, jos funkcijos ir formos
iuolaikinje visuomenje rinka yra svarbiausias visos ekonomins veiklos organizavimo bdas. Rinka - tai prekini-pinigini santyki visuma, preki ir paslaug mainai tarp pirkj ir pardavj, vykstantys pagal prekins gamybos ir cirkuliacijos dsnius. Rinka padeda koordinuoti vairi ekonomikos subjekt veikl ir tenkinti moni poreikius. Ji netapatintina su tarn tikra prekyviete, vieta, kurioje vyksta pirkimo - pardavimo sandriai. Toks poiris yra per siauras. Bendresnis rinkos supratimas apima preki kain formavimo jgas, paklaus ir pasil. Preki bei paslaug kain lygis ir kitimas informuoja savininkus, kur panaudoti j iteklius, k gaminti, kaip gaminti ir kam gaminti, garantuojant didiausi naud gamintojams ir vartotojams. Jeigu kuri nors preki ar paslaug paklausa didel, o pasila nepatenkina paklausos, tai btent j gamyb ir reikia plsti. iuo atveju gamintojai gaus didesnes pajamas, o vartotojai greiiau patenkins savo poreikius trkstamoms prekms ar paslaugoms. Didiausi vaidmen ioje situacijoje suvaidint auktesns kainos. Taigi rinka yra itekli paskirstymo vairioms prekms gaminti sistema (r. 3 pav.). 3 pav. pavaizduotas supaprastintas ekonomikos modelis irykina rinkos viet. Ji, bdama tarp verslo moni ir vartotoj, utikrina trij pagrindini ekonomini klausim (k gaminti, kaip gaminti ir kam gaminti) sprendim.

3pav.

hti-klim

24

Rinkos vaidmuo geriausiai atsiskleidzia per jos/MwAcyas. Pirmiausia, rinka yra tarpin grandis tarp gamybos ir vartojimo, kaip reprodukcijos momenta, ir tarpusavyje juos sieja. iuo atvilgiu rinka aktyviai veikia tiek gamyb, jos apimt, struktr, augimo tempus, preki kokyb, asortiment ir kitus nacionalinio produkto gamybos rodiklius, tiek ir vartojim visais jo kiekybiniais ir kokybiniais aspektais. Nors ia pirmumas priklauso gamybai, taiauji privalo orientuotis vartojimbei jo pokyius, kadangi galutinis gamybos tikslas yra vartojimas. Savo ruotu, vartojimas turi skatinti atitinkamus gamybos pokyius. Tik iomis slygomis paklausa atitiks pasil, ir ekonomikoje bus pusiausvyra. Antra, rinka turi utikrinti pagamint preki bei paslaug realizavim ir iuo pagrindu j visuomeninio naudingumo pripainim. Jei prek ar paslauga nebus realizuota, tai reik j visuomenin nepripainim, neatitikim visuomens poreiki ir galimybi, o kartu atne j gamintojams nuostolius ar netgi bankrot. Treia, rinka yra svarbus svertas, skatinantis mainti preki ir paslaug gamybos katus. Rinkoje skmingiausiai konkuruoja tie preki ar paslaug gamintojai, kurie ileidia maiausiai pinig prekms pagaminti, nenusiengdami, inoma, kokybs reikalavimams. Tokie itekli savininkai ne tik skmingai realizuoja savo produkcij, bet ir usitikrina didesnes pajamas. Ketvirta, per rink yra efektyviau gyvendinamas ekonomikos subalansuotumas, pasalinamas gamintoj diktatas, likviduojamas deficitas ir kitos administracins-komandins kio valdymo sistemai bdingos ydos. Taigi rinka, kaip pats save reguliuojantis mechanizmas, yra labai svarbus ekonomikos augimo, jos efektyvumo didinimo ir kuo geresnio vartotoj poreiki tenkinimo veiksnys. Rinkos atliekamas funkcijas gali perimti valstybs organai, vyriausyb, politini partij vadovai, reikalaudami i gamintoj gaminti atitinkamas prekes, taupyti iteklius, gerinti preki kokyb bei asortiment ir t.t. Tokia ekonomikos organizavimo sistema buvo bdinga administracinei-komandinei valdymo formai.Taiau ji nerod savo gyvybingumo ir buvo priversta uleisti pozicijas rinkos principals pagrstai ekonomikos valdymosistemai. Pati rinka skirstoma preki (paslaug) ir itekli rinkas. Preki rinka, kaip tarpininkas tarp vartotoj ir gamintoj, per kain kitim informuoja gamintojus, kokioms prekms vartotojai ileidia daugiausiai pinig, kokias prekes galima brangiausiai parduoti. Todl gamintojai ir stengiasi gaminti tokias prekes ir tok j kiek, kuri reikalauja rinka ir kurios jiems utikrina didiausias pajamas. Itekli rinkoje susidariusios kainos taip pat padeda gamintojams apsisprsti, kaip gaminti, kokius iteklius naudoti, kad preki gamybai ileidiamos pinig sumos bt kuo maesns, t.y. kad gamybos kastai bt kuo maesni. Kadangi preks ir itekliai realizuojami tarn tikromis kainomis, itekli savininkai suinteresuoti taupiai naudoti turimus iteklius, o vartotojai -vartojamas prekes. Rinka funkcionuoja tik grynos konkurencijos slygomis. Grynoji konkurencija - tai pirkj laisv leisti pinigus kaip jiems atrodo geriau, gamintojams - gaminti norimas prekes, naudojant jiems tinkamus iteklius. ie pasirinkimai apriboti kain, kurios susidaro neasmenini sprendim pagrindu. Dl didelio pirkj ir pardavj skaiiaus rinkoje n vienas i j neparduoda ir neperka ymios preki, cirkuliuojani rinkoje, dalies ir todl kiekvieno j individuals sprendimai neturi poveikio kit pirkj ir pardavj veiklos apimiai bei kainoms. Prieingas dalykas - grynoji monopolija. Jei visa akos ar rinkos pardavimo apimtis sukoncentruota vienos mons rankose, ji tampa monopoliste. mons - monopolists individualus sprendimai lemia kain dyd, itekli panaudojimo ir gamybos apimt. Grynosios monopolijos papildoma slyga - artim pakeiiam grybi (substitut, pakaital) nebuvimas, nes, smarkiai padidinus kainas ir sumainus gamybos apimt, vartotojai gali imti vartoti pakaitalus ir paeisti monopolijos grynum. Tiek grynoji konkurencija, tiek grynoji monopolija yra praktikoje nesutinkami modeliai. Tai idealizuot rink pavyzdiai. Reali rinka yra tarpinje bsenoje, ji turi vienos ir kitos rink struktr bruo. Bdingiausias tokios rinkos atvejis yra oligopolin rinka, kurioje viepatauja keletas madaug vienodo dydio pardavj (pvz., JAV automobili pramons General Motors , Ford Motor ir Crysler firmos). Ji gali bti gryna, kai preks nesiskiria savo kokybs poymiais (plienas, akmens anglis ir pan.), arba negryna, kai preks, turdamos t pai paskirt, skiriasi savo kokybinmis charakteristikomis (automobiliai, drabuiai, avalyn ir pan.). Monopolija ir oligopolya apibdina rink i pardavj (gamintoj) puss. Panaaus pobdio yra ir pirkjo (vartotojo) rinka: vieno pirkjo rinka vadinama monopsonija (pvz., priekarins Lietuvos Maisto" ir Pieno centro" mons), o keleto - oligopsonija.

2.2. Paklausa ir pasila

Pirkj ir pardavj tarpusavio santykiai rinkoje reikiasi per paklaus ir pasil, nes paklausa ir pasila yra svarbiausias rinkos ekonomikos bruoas, nulemiantis produkcijos gamybos pltim ir mainim, kain kitim, poreiki patenkinimo laipsn i daugel kit ekonomikos raidos element. 25

Paklausa yra preki ir paslaug kiekio, kur nori ir gali sigyti (turi tam pakankamai pinig) pirkjai, priklausomyb nuo kainos. Kitaip tariant, paklausa yra realus pirkj poreikis. Jei vartotojas tik nori pirkti prek, bet jo pajam tam neutenka, tai jo noras nra paklausa, taip pat ir pakankamas pinig kiekis prekei pirkti nra paklausa, jeigu vartotojas nenori jos pirkti. Kainos kitimo ir perkamo preki ir paslaug kiekio kitimo rinkoje ryys gana pastovus, todl jis paprastai mikroekonomikoje formuluojarnas kaip paklausos dsnis: preki paklausos dydis kinta kain kitimui prieinga linkme, t.y. kuo auktesns preki bei paslaug kainos, tuo maesn j paklausa, ir atvirkiai. Preki paklausa rinkoje priklauso netiktai nuo kain. Pavyzdiui, kavos vartojimas Lietuvoje didja didjant jos kainoms. Tai nepaneigia paklausos dsnio. Paklausa susijusi ir su kitais nekaininiais" veiksniais (mada, skoniu, pajamomis ir kt), bet jeigu visus kitus veiksnius laikome nekintamais, kaina lemia paklauss dyd. Krentant kainai ir visoms kitoms slygoms esant pastovioms, paklausa didja dl dviej pagrindini prieasi: Sumajus preks kainai ir nekintant pirkj pajamoms, atsiranda daugiau pirkj, kurie t prek gali pirkti, nes toks noras jau buvo, bet nepakako pinig, kai kaina buvo didel. Kai yra daugiau pirkj, net ir kiekvienam i j perkant t pat preki kiek, bendra paklausa rinkoj e didj a. Kain majimas gali paskatinti ir t pat pirkj pirkti daugiau preks vienet, nes dl padidjusio vartojimo, arba dl preki pakeiiamumo (pakaital buvimo) vartotojas vartoja daugiau atpigusios preks vienet, kad neileist savo santaup pirkdamas brangesn prek. Paklausos grafikas. Paklausos dsnis gali bti pavaizduotas grafikai (r. 4 pav.), 2.1 lentel raome kelet kainos ir paklausos kiekio reikmi. ias reikmes atidjus koordinai sistemoje - kainas (P) vertikalioje ayje, o paklausos kiek (Q) - horizontalioje ayje - gaunami takai A, B, C, D ir E, per kuriuos nubrta kreiv D vadinama paklausos kreive.

Paklausos kreivs pasislinkimas

Paklausos dsnis nusako preki paklausos kiekio ir kainos ry. Taiau preks kaina yra tik vienas i veiksni, veikiani paklaus. Pastarosios dydis priklauso ir nuo daugelio kit slyg. I j svarbiausios: Vartotoj pajamos ir j paskirstymas Kit preki (substitut, pakaital) kainos

2.1. lentel. Preks paklausa ir kaina

Preks vieneto kaina _________________ Preks paklausos kiekis __________________ A5 5 B4 10 C3 20 D2 35 26

 Vartotoj skonis ir mados Gyventoj skaiius Vartotoj optimizmas ar pesimizmas Vis mint veiksni poveik paklausai galima parodyti kiekvien i j laikant matamuoju dydiu, o likusius - pastoviais. Paklausos padidjim, ar sumajim dl bet kurio i veiksni galima pavaizduoti paklausos kreivs pasislinkimu dein, didjant paklausos kiekiui, arba kair -jai majant. Tai reikia, kad esant bet kokiai preks kainai, paklausos kiekis padidja arba sumaja dl kurio nors i veiksni poveikio. Trumpai apvelgsime galimus variantus. Vartotoj pajam augimas sudaro galimyb pirkti daugiau geros kokybs preki, kurios yra brangesns. Todl galima tiktis, kad paklausos kreiv pasislinks dein, kaip parodyta 5 pav. a grafike. Padidjus pajamoms, sumaja pirkj dmesys pigioms blogesns kokybs prekms. J paklausa maja: paklausos kreiv pasislenka kair (r. 5 pav. b grafikas). Pajamoms majant, abi paklausos kreivs pasislinks prieinga kryptimi. Paklausos kiekiui turi reikms ir pajam pasiskirstymo kitimas tarp vartotoj grupi. Kadangi skirting pagal pajam dyd vartotoj grupi vartojimo struktra skiriasi, valstybei perskirstant dal pajam mokesi ir imok forma neturtingj naudai, pastarj pajamos dids, tai reikia, ir paklausa vartojamoms prekms dids, o paklausa preki, daugiau vartojam dideles pajamas gaunani moni, mas. Atitinkamai pasislinks ir t preki paklausos kreivs. Kit preki kain, kitimas rinkoje, kai kitos slygos nekinta, veikia tam tikros preks paklausos kitim. Poveikis yra skirtingas, priklausomai a dvi preks yra substitutai (pakeiia

viena kitvartojant, pvz., kava ir arbata) ar komplementarios (vartojamos kartu, pvz., automobilis irbenzinas). Jeigu A ir B preks yra substitutai, A preks kainos augimas didina B preks paklaus, nes vartotojas ima vartoti daugiau tos preks, kurios kaina nepadidjo. Grafike toks paklausos padidjimas pavaizduotas paklausos kreivs pasislinkimu dein (r. 6 pav. a grafik). Jeigu A ir B preks yra komplementarios, preks kainos augimas sumains B preks paklaus, o jos paklausos kreiv pastums kairiaj pus (r. 6 pav. b grafik). Tai atsitinka todl, kad, pabrangus vienai prekei, vartotojas maina jos vartojim, bet kartu jis nebegali vartoti tokia pat apimtimi ir kit preki, kuri negalima vartoti atskirai nuo pabrangusios preks. Akivaizdu, kad A preks kainai majant, B preks paklausa keisis prieinga linkme tiek substituto, tiek komplementaraus ryio atveju. 27

Be to, paklausos kitimui turi reikms ir kiti veiksniai - gyventoj skaiius, mada, vartotoj skonis, vartotoj optimistinis ar pesimistinis poiris galimus kain pasikeitimus ateityje. Pirmj veiksni poveikis paklausos kitimui yra lengvai suprantamas, tai optimistai ir pesimistai kain galim pakitim reaguoja nevienodai. Pesimistai tikisi kain kilimo ir padidina paklaus, o optimistai lkuriuoja, tikdamiesi kain sumajimo ir tam tikru laikotarpiu paklaus sumaina. Pasila - preki kiekis, kur pardavjai nori ir gali parduoti tam tikromis kainomis. Kadangi pasila yra tiesiogiai susijusi su kaina, todl pasilos dsnis formuluojamas taip: preki pasilos kiekis kinta kain kitimo linkme - preki kainoms didjant, atitinkamai didja ir pasila, o kainoms majant - pasila maja. Tai priklauso nuo gaunamo pelno dydio. Pasila didja didjant preks kainai, o maja jai majant dl atitinkamo mons, gaminanios tprek, pelno kitimo; didjant preks kainai, o gamybos katams liekant tokiems pat, gamybos priemoni savininkas gauna didesn peln, todl jis didina tos preks gamyb ir pardavim kit, nepabrangusi preki sskaita. Be to, ir kiti gamintojai imasi gaminti pabrangusiprek, nes tai slygojajpajam augim. Nors pasilos dsnio apibrime nurodyta, kad pasilos kiekis paprastai kinta kainos kitimo linkme, gamintojas, siekdamas didinti savo peln, gali keisti preks pasilos kiek ir prieinga linkme negu kad kinta kaina. Taiau tai nepaneigia bendros, plaiai pastebimos tendencijos, kurinusako pasilos dsnis.

Pasiulos grafikas. 'Nordami pavaizduoti pasiulos dsn grafikai, turime palyginti kelet preks kainos ir pasilos kiekio reikmi, kurias pateikiame 2.2 lentelje. Jos duomenys rodo, jog didjant kainai nuo 1 iki 5, pasilos kiekis didja nuo 10 iki 65. Atidj koordinai sistemoje takus A, B, C, D ir E ir per juos nubr linij, pavaizduosime pasilos ir kainos ry. Gauta linija vadinama pasilos kreive ir ymima raide S (r. 7 pav.). 2.2 lentel. Preks pasiula ir kaina Preks kaina Preks pasilos kiekis 1 10 2 3 4 5 35 50 60 65

Pasiulos kiekis priklauso ne tiktai nuo preks kainos, bet ir nuo kit veiksni: kit preki kainos, gamybos itekli kast, technologij kaitos ir pan. Kit preki kain kitimas gali pakeisti tam tikros preks pasilos dyd, jeigu jos yra substitutai arba komplementarios gamybos poiriu. Dvi preks yra substitutai, jei j gamybai naudojami tie patys itekliai (pvz., dirvoemis naudojamas vairioms ems kio kultroms auginti). Tuomet augant A preks kainai, 28

gamintojas jos gamina daugiau ir tam naudoja iteklius, kurie iki tol buvo naudojami preks B gamybai. Pastarosios pasila maja, jos kreiv pasislenka i kair, kaip parodyta 8 pav. a. Komplementarios preks gamybos poiriu yra tokios, kuri gamybos procese naudojant tuos paius iteklius vienos preks gamybai, kaip papildomas produktas (alutinis produktas) pagaminama ir kita prek (pvz., igaunant naft, kartu isiskiria ir jos dujos). Tokiu atveju didjant preks A kainai, didinama jos gamyba, o kartu padidja ir B preks pasila. Pasilos kreiv pasislenka dein (r.8 pav. b). b) A ir B

a) A ir B preks yra substitutai A preks kaina didja

preks komplementarios A preks kaina didja

Gamybos veiksni kain kitimas, esant nekintamoms gaminam preki kainoms ir itekli snaudoms, tiesiogiai veikia gamintoj peln. Todl pabrangus gamybos itekliams, kurie yra naudojami tam tikrai prekei gaminti, sumaja gamintoj interesas tsti ir tos preks gamyb. Pasila maja. Atvirkiai, atpigus itekliams, gali atsirasti daugiau gamintoj, norini juos panaudoti tam tikros preks gamybai ir padidinti jos pasil. Technologin paanga leidia gaminti produktus maesnmis itekli snaudomis, ir jeigu net pastarj kainos rinkoje nekinta, gaunamas didesnis gamybos pelnas bet kuriame pasilos kreivs take, palyginti su pelnu, kur savininkai gaut naudodami ankstesn technologij, Tai skatina gamintojus didinti pasil: jos kreiv pasislenka dein.

2.3. Pusiausvyra rinkoje

Paklausos ir pasilos sveika
Kadangi paklausa ir pasiula ireikia skirtingus vartotoj ir gamintoj interesus, todl juos sugretinus galima suprasti, kaip kinta kainos konkurencinje rinkoje. Taiau kaina ir perkamos bei parduodamos preks kiekis rinkoje yra bendri tiek pirkjui, tiek preki savininkui, nes prieingu atveju sandris tarp j nevykt. Vadinasi, paklausa ir pasila turi bti pusiausvyroje. Tai galima pavaizduoti grafikai. Viename grafike nubrtos paklausos ir pasilos kreivs btinai susikirs tam tikrame take. Grafike (r. 9 pav.) pavaizduotas takas E yra pusiausvyros takas, kuriame dvi jgos atstoja viena kit. Viena i t jg- tai vartotojo siekimas sigyti kuo daugiau preki, j vertei krintant, o kita jga - tai gamintojo siekimas realizuoti kuo maiau pigesni preki. Pusiausvyros take, esant preks kainai PE, paklausos dsnis skatina pirkj pirkti preki kiek QE, o pasilos dsnis - pardavj parduoti tok pat preki kiek. Esant bet kuriai kitai kainai, didesnei u pusiausvyros kain, pasila yra didesn u paklaus. Tai rodo kainos P, linijos susikirtimo su paklausos ir pasilos kreivmis takus atitinkantys preki kiekiai QDI ir Qsi . Taigi, dalis preki liks nerealizuota. Pirkjai gals rinktis, pardavjai konkuruos stengdamiesi visk parduoti ir bus priversti mainti kainas.Tokia padtis rinkoje vadinama vartotojo rinka. Jeigu preki perteklius yra daugelio preki rinkose, visa ekonomika vadinama pertekline.

9 pav. Rinkos pusiausvyra

29

Esant grynai konkurencijai, pardavjai sudaro slygas didti paklausai, maindami kain. Jeigu pastaroji sumas tiek, jog taps maesn u pusiausvyrin, preki pasila rinkoje bus maesn negu paklausa (9 pav. paklausos kiekis QD2 ir pasilos kiekis Qs2)- Pirkjai ims tarp saves konkuruoti. Gerai inoma, kad konkurencijoje laimi tas, kuris turi daugiausia laiko ir kantrybs stovti eilje parduotuvje. Pardavjai gali pasirinkti, kam parduoti, o kam neparduoti, kokia tvarka parduoti. Tai - gamintojo rinka. Kai daugelio preki rinkoje yra preki stygius, visai ekonomikai tinka stygiaus arba deficito ekonomikos pavadinimas. Kai pasila rinkoje maesn u paklaus, pirkjai konkuruoja ne vien stovdami eilse, bet ir silydami didesn kain. Jeigu rinkoje leidiama gryna konkurencija, kain didinimas nra ribojamas ir jos dids iki pusiausvyros kainos, paklausa mas, o pasila dids. Tik pusiausvyros kaina, esanti paklausos ir pasilos kreivi susikirtimo take, gali egzistuoti ilgesn laikotarp, kai nra konkurencijos barjer tarp pirkj ir pardavj.

Voratinklio teorema
Paklausos, pasiulos ir kainos dinamik galima paaikinti naudojant supaprastint model, kuris vadinamas voratinklio teorema. Pirkj reakcija vartojamos preks pinigins verts pasikeitim gali bti greita, todl galima teigti, kad paklausos dydis yra preks kainos funkcija. Gamintojas paprastai negali momentaliai reaguoti kainos pasikeitim pasilos kiekio padidinimu, nes gamybos apimiai pakeisti reikia tarn tikro laiko periodo (pvz., ems kyje tarn reikia itis met); todl realiau ireikime preks verts ir pasilos ry rinkoje, jeigu laikysims prielaidos, kad pasila priklauso nuo prajusi met kainos arba i met kainos slygoja ir ateinani met pasilos dyd. Jeigu esam met kaina yra Pi, ateinani met pasila bus Q2 (r. 10 pav. a grafik). Taiau is kiekis bus nupirktas tik esant kainai P2. Dar kitais metais pasila sumas iki Q3 Bet toks kiekis, kaip matome i grafiko, bus nupirktas u didesn kain ?l. Tsdami slygin pavyzd, pamatysime, kad kaina svyruoja tarp Pj ir P2 parduodam ir perkam daikt kiekis - tarp Q2 ir Q3 Modifikuotas voratinklio modelis rodo savaimin kainos artjim pusiausvyros tak. Grafike (b) pavaizduotas kainos ir paklausos bei pasilos kiekio svyravimas, kai pasilos kreiv yra maiau pasvirusi, negu paklausos kreiv (i kreivi pasvirimo reikm ir veiksniai aikinami elastingumo teorijoje).

Q3Q0Q4Q2

a)

b)

Kai kaina yra Pi ji lemia pasiulos dyd antraisiais metais Q2 bet jis bus parduotas maesne kaina P2 Taiau i kaina lems dar kit met pasilos kiek, kuris bus lygus Q3. Bet toks kiekis bus parduotas kaina P3 dar kitais metais paskatins pasilos kiekio kitim iki Q4 Tokie gstantys paklausos - pasilos kiekio ir kainos svyravimai neivengiamai artja tak, kuriame kaina lygi Po, 0 kiekis Qo. Tai iryra pusiausvyros kaina.

Paklausos ir pasilos kitimas

Pusiausvyros takas - bendras paklausos ir pasiulos kreivi takas, gali keisti savo padt, veikiant paklausos ir pasilos kitimo veiksniams, kurie, kaip jau buvo parodyta, slygoja kreivi poslinkius. Kokios pusiausvyros tako judjimo pagrindins kryptys, kokia jo : koordinai - kainos ir preki kiekio - kitimo tarpusavio priklausomyb kintant nekaininiams paklausos ir pasilos veiksniams? Atsakymus klausim pateikia 11 pav. Kai pasila pastovi, 0 paklausa didja pasislenkant paklausos kreivei i padties Di D2 (grafikas (a)), tiek kaina, tiek pardavimo apimtis didja. Kai pasila nemaja, 0 paklausa maja, kaina ir pardavimo apimtis sumaja (grafikas (b)). 30

Grafikuose (c) ir (d) pavaizduotas pasiulos kitimas, esant pastoviai paklausai. Kai pasiula didja, jos kreiv pasislenka i padties Si S2. Grafike (c) preks pinigin vert rinkoje sumaja, 0 pardavimo apimtis padidja. Kai pasila maja, 0 paklausa pastovi, pasilos kreiv pasislenka kair i Si S2 padt, pardavimo apimtis sumaja, 0 kaina padidja. Grafikuose (e) ir (f) pavaizduotas paklausos ir pasilos kreivi sinchroninis pasislinkimas - paklausa ir pasila kinta kartu. Kai paklausa ir pasila auga (grafikas (e)), pardavimo apimtis padidja, 0 kaina ilieka nepakitusi, esant vienodam pasilos ir paklausos prieaugiui. Paklausai didjant, jos kreiv pasislenka dein i padties Di D2, 0 pasila tokiu pat dydiu sumaja - kreiv pasislenka kair i padties Si S2, kaina padidja, pardavimo apimtis nepasikeiia (r. grafik (f)). Pateikti grafikai rodo pardavimo apimties ir kain svyravimus, kintant pasilai ir paklausai. Per pastarj santykio kitim preks kaina yra veikiama mados, pirkj turim pinig, kit preki kainos, pirkj skaiiaus, technologijos, itekli kain, gamintoj skaiiaus, pirkj ir pardavj poirio rinkos ateit ir kit kintamj. Taiau tiesiogiai kaina yra veikiama btent paklausos ir pasilos. Preki pinigins verts ir paklausos bei pasilos priklausomyb danai vadinama kain, arba paklausos - pasilos dsniu, paklausos - pasilos, kain arba rinkos mechanizmu.

a) Paklausos padidjimas, kai pasila pastovi

b) Paklausos sumaijimas, kai pasila pastovi

c) pasilos padidjimas, kai paklausa pasovi

d) pasilos sumajimas, kai paklausa pastovi

31

e) Paklausos padidjimas, augant pasilai

f) Paklausos padidjimas, pasilai majant

32

33

RINKA Udaviniai Klausimai: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. Kas apibdina preki ir paslaug mainus tarp pirkj ir pardavj? Kaip vadinama rinka, vyraujanti tarp vartotoj ir gamintoj? Kaip vadinama rinka, esanti tarp gamintoj ir itekli tiekj? Kas vardija pirkj ir gamintoj laisv rinkoje? Kas yra grynosios konkurencijos prieingyb? Kas yra tarpin grandis tarp grynosios konkurencijos ir grynosios monopolijos? Kaip vadinama vieno vartotojo rinka? Kaip vadinama keleto pirkj rinka? Kas nusako real pirkj poreik? Kaip vadinamos preks, kurios pakeiia viena kit? Kaip vadinamos preks, kurios vartojamos kartu? Kas apibdina preki kiek, kur nori ir gali parduoti pardavjai? Kaip vadinamas takas, kuriame susikerta pasilos ir paklausos kreivs? Kaip vadinama rinka, kurioje pirkjai gali rinktis, o gamintojai tarpusavyje konkuruoja? Kaip vadinama rinka, kurioje yra preki deficitas? Kokia teorema galima paaikinti paklausos, pasilos ir kainos dinamik?

Testas: Pagrindins kategorijos: a) rinka; b) preki rinka; c) itekli rinka; d) paklausa; e) paklausos dsnis; f) substitutai; g) komplementarios preks; h) pasila; i) pasilos dsnis; j) pusiausvyros kaina; k) vartotojo rinka; l) gamintojo rinka; m) rinkos mechanizmas. 1.Padtis rinkoje , kai kaina didesn u pusiausvyros kain ir dalis gamintoj preki lieka nerealizuota . 2. Preki paklausos dydis kinta kain kitimui prieinga linkme , t.y. kuo auktesns preki bei paslaug kainos , tuo maesn j paklausa , ir atvirkiai. 3. Prekini - pinigini santyki visuma , preki ir paslaug mainai tarp pirkj ir pardavj , vykstantys pagal prekins gamybos ir cirkuliacijos dsnius . 4. Preks , kurios vartojamos kartu ; vienos preks kainos augimas sumaina kitos preks paklaus , pvz. automobiliai ir kuras . 5. Preki pinigins verts ir paklausos bei pasilos priklausomyb . 6. Kaina , ties kuria paklausa yra lygi pasilai , grafikai vaizduojama kaip takas , kuriame susikerta pasilos ir paklausos kreivs . 7. Preki kiekis , kur pardavjai nori ir gali parduoti tam tikromis kainomis . 8. Rinka , per kain kitim informuojanti gamintojus , kokioms prekms vartotojai ileidia daugiausiai pinig , kokias prekes galima brangiausiai parduoti . 9. Preks , kurios pakeiia viena kit vartojant ; vienos preks kainos augimas didina kitos preks paklaus , pvz. kriaus ir obuoliai . 10. Preki pasilos kiekis kinta kain kitimo linkme - preki kainoms didjant , atitinkamai didja ir pasila , ir atvirkiai . 11. Rinka , per susidariusias kainas padedanti gamintojams apsisprsti , kaip gaminti , kokius iteklius naudoti , kad gamybos katai bt kuo maesni . 12. Padtis rinkoje , kai kaina maesn u pusiausvyros kain , ir pasila tampa maesn u paklaus . 13. Preki ir paslaug kiekio , kur nori ir gali sigyti pirkjai , priklausomyb nuo kainos.

34

Pasirinkite vien atsakym i trij : 14. Rinka funkcionuoja tik: a) grynosios konkurencijos slygomis; b) grynosios monopolijos slygomis; c) oligopolijos slygomis. 15. Jeigu rinkos atliekamas funkcijas perima valstybs organai , tai tokia ekonomikos sistema vadinama: a) tradicine; b) komandine; c) rinkos. 16. Paklausos kreivs: a) rodo , kad vartotojai maesnmis kainomis link pirkti daugiau; b) yra vienodos visoms prekms ir paslaugoms; c) rodo ry tarp preks kainos ir tiekiamo kiekio. 17. Padidjus medienos paklausai , padidja ir vini paklausa. Sumajus medienos paklausai , sumaja ir vini paklausa. Mediena ir vinys yra: a) nesusijusios preks; b) substitutai (pakaitalai); c) komplementarios preks (papildanios). 18. Kurios i i preki yra substitutai (pakeiia viena kit): a) salotos ir kopstai; b) mediena ir vinys; c) puodukas ir lktut. 19. Pasilos dsnis teigia , kad: a) pirkjai daugiau perka emesnmis kainomis negu auktesnmis; b) pateikiam parduoti preki kiekis nepriklauso nuo kainos; c) pardavjai daugiau gamina esant auktesnms kainoms negu emesnms. 20. Kuris teiginys teisingas: a) nustatant kain paklausa yra svarbesn u pasil; b) kylant kainoms , paklausa didja; c) daugiau preki bus parduota emesnmis kainomis negu auktesnmis. 21. Konkurencinje rinkoje pusiausvyros kaina yra: a) ta kaina , kuria pirkjai nuperka visas gamintojo norimas parduoti prekes; b) maiausia kaina , kuriai esant gamintojas vis dar gauna peln; c) nustatoma pagal pirkjo sprendimus. 22. Kas atsitiks konkurencinje rinkoje , kai pasila bus didesn u paklaus: a) tiekjai padidins gaminam produkcij; b) rinkos kaina kris; c) rinkos kaina kils. 23. Vis emiau nurodyt preki kaina buvo sumainta 30 %. Kurios i j paklausa labiausiai padidjo: a) okolado; b) duonos; c) pieno. 24. Modifikuotas voratinklio modelis rodo : a) vartotojo reakcij preks kainos kitim; b) gamintojo reakcij preks kainos pasikeitim ; c) savaimin kainos artjim pusiausvyros kain.

35

Udaviniai: Paklausa 1.Studento turinio main, suskystint duj paklaus per savait rodo lygtis P = 100/Q , savaits suskystint duj suvartojimas 100 l. Kiek pinig jis ileidia suskystintoms dujoms ? 2. Produkto paklaus rodo lygtis P = 12 - 0,5Q. a) Kokios bus pardavimo pajamos, kai rinkos kaina yra 4 lt ? b) Kaip pasikeis pardavim pajamos, kainai sumajus 25% ? 3. Preks X parduodama 1100 vnt., per dien. Pakilus preks Y kainai nuo 25 lt iki 27 lt , preks X per dien benuperkama tik 1000 vnt. Ar preks X ir Y yra substitutai ar komplementarios preks. Ir kodl? 4. Produkto paklaus rodo lygtis Q = 80 - 5P . a) Kokiai esant kainai prekybos plaukos bus didiausios ? b) Kokia i didiausi plauk suma ? Pasila 1. Produkto pasil rodo lygtis P= 20 + 5Q. a) Kokios bus pardavim plaukos, kai rinkos kaina yra 50 lt. ? b) Kaip pasikeis pardavim plaukos, rinkos kainai padidjus 5 lt. ? 2. Produkto pasil rodo lygtis Q = -10 + 5P. a) Kokios bus pardavimo pajamos, kai rinkos kaina yra 5 lt. ? b) Kaip pasikeis pardavim pajamos, kainai padidjus 20% ? 3. Produkto pasil rodo lygtis Q = -15 + 0,5P. a) Kokios bus pardavimo pajamos, kai rinkos kaina yra 50 lt ? b) Kaip pasikeis pardavim pajamos, kainai sumajus 8% ? Pusiausvyra rinkoje 1. Miestelio kasdienin mineralinio vandens paklaus ir pasil rodo lygtys P = 200/Q ir P = 1 + 0,01 Q . a) Kiek buteliu buteli ir u koki kain jo perkama? b) Kiek pinig miestelnai ileidia mineraliniam vandeniui pirkti? 2. Patalp staigoms vieno kvadratinio metro nuomos paklausa mieste apskaiiuojama pagal lygt Q = 60000 2000P. I viso inuomojama 30000 m2 patalp. Kokia yra vieno kvadratinio metro nuomos kaina? 3. Produkto paklaus ir pasil rodo lygtys Q = 600/P ir P = 1 + 0,01Q a) Kokie yra rinkos kaina ir kiekis? b) Kaip pasikeit ie dydiai, jei pakilus pajamoms, paklausa padidjo ir produkto perkama dvigubai daugiau? 4. Ski paklausa ir pasila apskaiiuojamos pagal lygtis P = 25 - Q ir P = 5 + Q. Prasidjus rudens darganoms, paklausa padidjo 30%. a) Kokia buvo ski pradin rinkos kaina ir kokia ji nusistovjo prasidjus darganom? b) Kokie kiekiai buvo perkami vienu metu ir kokie kitu?

36

3.Elastingumo teorija
3.1. Paklausos ir pasilos elastingumas
Elastingumo samprata ekonomikoje
Ankstesniame skyriuje aptarme kain ir paklausos bei pasiulos ry rinkoje. Didjanti kaina slygoja paklausos majim ir pasilos didjim, ir atvirkiai. Taiau kiek kainos kitimas keiia paklaus ir pasil? Akivaizdu, kad kainos augimas tuo paiu laipsniu turs nevienod tak obuoli ir benzino paklausos pokyiui. Paklausos ir pasilos pokyiams vertinti ekonomikoje vartojama elastingumo svoka. Elastingumas priklausomai nuo jo apibrimo tikslo nustatomas dvejopai: kai norima elastingum paaikinti, jis apibriamas kaip paklausos ar pasilos kiekio kitimo procentas, kainoms pakitus vienu procentu; kai norima matematikai apskaiiuoti, jis apibriamas kaip paklausos ar pasilos kiekio procentinio padidjimo ir kain procentinio padidjimo santykis: Paklausos
E=

AD% AP %

Pasilos

E=

A S% AP%

Formulse paklausos, pasilos ir kainos kitimas pateiktas procentais, siekiant elastingum ireikti koeficientu, kuris leist palyginti skirting ri prekes. Pasilos ir paklausos elastingumo koeficientas, skaiiuojant pagal ias formules, yra skirtingo enklo. Pasilos dsnis ireikia tiesiogin kain ir pasilos kiekio priklausomyb, todl pasilos elastingumo koeficientas yra teigiamas. Prieingai, paklausos dsnis ireikia atvirki kain ir paklausos kiekio priklausomyb, todl paklausos elastingumo koeficientas yra neigiamas. Taiau toliau tekste mes nenaudosime neigiam koeficientu, nes jau pati paklausos elastingumo svoka konstatuoja fakt. Elastingumo koeficientu formuls rodo, kad tiek paklausos, tiek pasilos elastingumas gali keistis nuo 0 iki begalybs. Taiau tolesniam rinkos teorijos supratimui pakanka skirti penkis skirtingus elastingumo dydius ir juos pavaizduoti grafikai.

Grafin elastingumo iraika

Absoliutus elastingumas pavaizduotas 12 pav. a. Be galo maas kain pasikeitimas nuo Pi iki P2 slygoja didel paklausos ir pasilos padidjimo procent. Skaitmeninis elastingumas yra begalinis. Santykinis elastingumas parodytas 12 pav. b. Tarn tikras kain kitimas nuo Pi iki P2 lemia didesn paklausos ir pasilos kiekio pasikeitim nuo Qi iki O2. Skaitmeninis elastingumas yra didesnis u vienet. Vieneto elastingumas. Tarn tikras kain kitimas, ireiktas procentais, sukelia tok pat paklausos ir pasilos kiekio pasikeitim, 12 pav. c kainai pakitus nuo Pi, iki P2 paklausos ir pasilos kiekis pasikeiia nuo Qi iki Q2 Skaitmeninis elastingumas lygus vienetui. Santykinis neelastingumas. Kain pasikeitimas slygoja maesn paklausos ir pasilos pasikeitim. 12 pav. d kaina pasikeiia nuo Pi iki P2 0 paklausa ir pasila nuo Qi iki Q2. Skaitmeninis elastingumas yra maesnis u vienet, bet didesnis u 0. Absoliutus neelastingumas. Kain kitimas nepakeiia paklausos bei pasilos. 12 pav. e pavaizduota, jog kainai pakitus nuo Pi iki P2 paklausa ir pasila liko tokios pat take Qj. Skaitmeninis elastingumas lygus 0. 12 pav. pateikiamos kreivs tik vizualiai iliustruoja a vairaus laipsnio elastingum. Taiau, norint pasakyti, ar paklausa bei pasila yra elastinga ar ne, nepakanka remtis vien kreivi pasvirimo kampu. Tos paios kreivs takuose elastingumo koeficientas nra vienodas, nes j skaiiuojant naudojami procentiniai dydiai, 0 jie apskaiiuojami remiantis skirtinga baze vairiuose kreivs takuose.

37

Paklausos elastingumas ir bendrosios pajamos

Pardavjas gali vertinti parduodam preki paklausos elastingum, fiksuodamas kaip kinta jo pajamos, kintant preki kainoms. 38

Bendrsias pardavjo pajamas sudaro parduot preki kainos ir kiekio sandauga. 13 pav. a grafike bendrosios pardavjo pajamos, pardavus 0, skaii produkt, kuri kaina Pi, yra lygios staiakampio P1AQ1O plotui.

Priklausomai nuo paklausos elastingumo keiiasi ir bendrj pajam priklausomyb nuo kain kitimo. Kai elastingumas maesnis u vienet, kain kitimas nuo Pi iki P2 sumaina pajamas nuo Pi AQiO iki P2BQ2O (r. 13 pav. a). Kai elastingumas lygus vienetui, kain kitimas nepakeiia pajam: kintant kainoms nuo Pi iki P2, pajam dydis P2BQ2O liko toks pat kaip ir esant kainai Pi - t.y. Pi AQiO. Esant paklausos santykiniam elastingumui (didesniam u vienet), majant kainai pardavjo pajamos didja(13 pav. c).

Paklausos ir pasilos elastingumo veiksniai

Kokie veiksniai veikia pasilos ir paklausos elastingum? Yra dvi pagrindins prieastys, nuo kuri priklauso tiek paklausos, tiek pasilos elastingumas. Tai - substitucija ir laikas. Substitucija - yra vartojam preki pakeiiamumas. Jei yra daug substitut ir didelis j pakeiiamumas, pirkjas gali vietoj vienos preks pradti vartoti kit, nepatirdamas didelio nepasitenkinimo. Tuomet didjant kurios nors preks kainai, o jos substitut kainoms liekant pastovioms, vartotojo ilaidos bus nukreiptos nepabrangusias prekes. Tuo tarpu preks, kuri pabrango, paklausa sumas. Taigi esant tinkamiems substitutams, preks paklausa yra elastinga kain kitimui. Kita vertus, jeigu nra tinkam substitut, vartotojai negali reaguoti kain kilim ir perka pradin preks kiek. Paklausa neelastinga. Preks pasilos elastingumas priklauso ir nuo substitucijos gaminant prekes. Kai tuos paius iteklius galima naudoti dviej ri preki gamybai, vienos i j kain augimas slygos itekli perliejim jos gamyb, o kitos preks pasila sumas, Jeigu sunku panaudoti tuos paius iteklius kitos preks gamybai, tuomet jos kain kitimas , nepakeis pirmosios preks gamybos apimties ir pasilos. Pasila neelastinga. Laikas taip pat didina pasilos ir paklausos elastingum. Vartotojai ir gamintojai, pasikeitus kainoms, gali pakeisti savo elgsen, kai tarn yra pakankamai laiko. Laikas yra btinas substitut paiekoms, norint padidinti pajamas ir pan. Laiko poveik paklausos elastingumui galima vaizdiai parodyti trumpo ir ilgo laikotarpi paklausos kreivmis. Kaip pavaizduota 14 pav., pirkjai yra prisitaik prie kainos Pi, esant rinkos pusiausvyrai take Ej. Jeigu kaina padidjo iki P2, trumpu laikotarpiu pirkjai ima pirkti maiau preki ir j pradin reakcij rodo takas E2, kuriame, esant naujai kainai P2, perkamas prekikiekis Qj. Vartotojo elgsenrodo pusiausvyros tako judjimas paklausos kreive Di i tako E tak E2. Prajus laiko tarpui, reikalingam vartotojui prisitaikyti ir vartoti maesn pabrangusios preks kiek, paklausa gali dar sumati iki Q3 esant tai paiai kainai P2. Vartotojo nauj padt rodo takas E3. Tai reikia, kad susidaro nauja pusiausvyra naujoje paklausos kreivje D2. Jeigu kaina dar kart padidja iki P2 vartotojai vl 39

reaguoja sumaindami paklaus iki Q2. Pasiekiama pusiausvyra trumpu laikotarpiu take E4. Bet prajus ilgesniam laikotarpiui, vartotojai pajgs dar sumainti vartojim iki Q5 ir take E5 pasiekia pusiausvyra ilgam periodui. Per pusiausvyros takus Ei E3 ir E5 nubrta nauja paklausos kreiv D4yra ilgo laikotarpio paklausos kreiv. Kainai padidjus nuo Pi iki P3 ilgu periodu, paklausa sumaja nuo Qi iki Q5. Ilgo laikotarpio paklausos kreiv D4 yra ymiai nuolaidesn u trump period kreives Di, D2 ir D3. Tai reikia, kad ilgo laikotarpio paklausa yra gerokai elastingesn. Kai kurie veiksniai veikia atskirai tik paklausos arba tik pasilos elastingum. Paklausos elastingumui poveik turi vartotojo biudeto dalis, skiriama prekei pirkti. Degtuk, druskos, dant epetli pirkimo ilaidos sudaro labai nedidel vartotojo biudeto dal, todl toki ir jas panai preki paklausa labai nesikeiia pakitus j kainoms. i preki paklausa yra neelastinga. Prabangos ir btiniausi preki paklausos elastingumas yra skirtingas. Vartotojas negali apsieiti be btiniausi preki (maisto produkt, kasdienini drabui, vieojo transporto paslaug ir pan.). Todl toki preki paklausa yra neelastinga. Prabangos preki vartojimo apimt vartotojas gali keisti nejausdamas dideli nepatogum. Todl pakilus j kainoms, gali gerokai sumainti vartojim. Toki preki paklausa yra elastinga. Preki saugojimo galimybs ir katai stipriai veikia pasilos elastingum. viei maisto produkt, greit gendani vaisi bei uog pasilos elastingumas yra labai maas, nes j pardavimo negalima atidti vlesniam laikui, jeigu kainos krenta. Taip pat negalima sudaryti atsarg pasilai padidinti didjant ir kainoms. Prieingai, negendani, lengvai saugojam preki atsargomis pardavjas gali manipuliuoti, reaguodamas kainos kitim, ir spariai didinti arba mainti pasil.

Paklausos elastingumas pajamoms

Preki paklausa kinta majant vartotojo pajamoms. Ryys tarp i parametr gali buti glaudesnis arba maiau glaudus, kaip ir tarp kain bei paklausos. Tai priklauso nuo preki paskirties. Kasdienio vartojimo preki (pagrindini maisto produkt, drabui, nam apyvokos daikt) vartojimo apimtis didja tik esant nedidelms pajamoms. 15 pav. a tai parodyta D kreivs OA atkarpa, kuri spariai kyla auktyn. Po to, esant normaliam vartojimui, i preki vartojimas, didjant pajamoms, auga labai neymiai arba net yra pastovus.

15pav. Paklausos elastingumas pajamoms

Pajamos b) Prabangos preki vartojimas

kintant pajamoms

Pajamos c) Nekokybik ar maai perdirbt preki vartojimo kreiv

Pajamos a) Kasdienini preki vartojimas kintant pajamoms

40

Taigi, toki preki paklausos elastingumas, pajamoms kintant, yra maas, paklausa neelastinga. Prabangos, pasilinksminimo, poilsio, ilgo vartojimo preki paklausa spariai didja augant pajamoms. Kaip matyti 15 pav. b, paklausos kreiv spariai kyla auktyn didjant pajamoms nuo tas ko A, kai jau yra patenkinti btiniausi preki poreikiai. Taigi paklausa labai elastinga pajam kitimui. Ypatingos formos kreiv turi maai perdirbt arba nekokybik vartojimo reikmen paklausos priklausomyb nuo pajam. Pastebima, kad augant vartotoj pajamoms, toki preki paklausa didja, taiau pasiekus tam tikr dyd, kai vartotojai gali pirkti geresns kokybs brangesnes prekes, nekokybik preki paklausa spariai maja augant pajamoms, 15 pav. c is paklausos ryio su pajamomis pasikeitimo takas A pavaizduotas paklausos kreivje.

Kryminis elastingumas
Vienos preks paklausos ryio glaudum su kit preki - substitut ir komplementari grybi - kain kitimu nusako kryminio elastingumo svoka. Komplementari preki paklausos elastingumas yra neigiamas, nes padidjus vienos preks kainai, sumaja su ja kartu vartojam preki paklausa (pavyzdiui, brangstant benzinui, maja automobili paklausa). Preks substitutai turi teigiam krymin paklausos elastingum, nes padidjus vienos preks kainai, vartotojai nukreipia savo ilaidas kitprek, kuri gali pakeisti pabrangusiprek.

3.2. Elastingumo teorijos praktinis taikymas

Valstybin kain kontrol
Paklausos-pasilos dsnis ir elastingumo teorija galina tiesiogiai aikinti realias problemas. ia apvelgsime dvi problemas: kain kontrols ir valstybs mokesi pasekmi priklausomyb nuo paklausos bei pasilos elastingumo. Tobulos konkurencijos rinkos slygomis kainos juda pusiausvyros link, kuriai esant, paklausos ir pasilos kiekiai sutampa. Valstyb, kontroliuodama rinkos kainas, paeidia pusiausvyr, atsiranda preki perteklius arba deficitas. Tuomet mainom preki kiek slygoja tiktai paklausos arba pasilos kiekis, priklausomai nuo to, kuris i j yra maesnis, esant kainai, nukrypusiai nuo pusiausvyros. Tai pavaizduota 16 pav. Kai kaina Pj yra maesn u pusiausvyros kain Po, mainom preki kiek lemia pasilos kreiv S ir jis bus lygus Qi t.y. maesnis u paklausos kiek Q2. Kai kaina P2 yra didesn u pusiausvyros kain, mainom preki kiek Q4 lems paklausos kreiv, nors pasila yra didesn, t.y. Q3. Minimalios kainos. Valstyb rinkos kyje danai nustato ne tam tikro dydio konkreias kainas, 0 tik apriboja j kitim. Darbui ir ems kio produktams danai nustatomas kain minimumas: emesnmis kainomis i preki negalima pardavinti. Jei kain minimumas nustatytas emesnis negu pusiausvyros kaina, jis nra efektyvus, neturi prasms, nes paiai rinkai orientuojantis pusiausvyr, kainos bus didesns u nustatyt rib. Taigi valstybei nra tikslo nustatyti kain minimumo, jei jos paios nenukrenta iki ribos, kuri nebepatenkina valstybs tiksl - utikrinti minimal darbinink pragyvenimo lyg, emdirbi kiams ilaikyti btinas pajamas ir pan. Kai kain minimumas yra nustatytas aukiau pusiausvyros kainos; preki kiekis, kur pardavjai nori parduoti, yra didesnis u t kiek, kur pirkjas nori pirkti. tuomet arba susidaro neparduot preki perteklius, arba valstyb turi supirkti atsargas. Tokios yra neivengiamos kain, kai jos yra didesns u pusiausvyros kain, kontrols pasekms. Ar tos pasekms yra priimtinos, ar j neigiamas efektas visuomens gyvenimui vertas tos naudos, kuri gauna pardavjai, sugebantys parduoti prekes, esant nustatytam kainos minimumui, nes jie atsiduria geresnje padtyje negu kad parduodant prekes pusiausvyros kainomis? Atsakym klausim duoda ekonomin politika. Ekonomikos teorija tegali parodyti tik funkcin reikini ry. Maksimalios kainos. Valstyb, siekdama pagerinti pirkj padt, gali nustatyti maksimalias kainas arba kain maksimum, kurio neturi perengti pardavjai, parduodami savo prekes. Danai tikslinga nustatyti komunalini paslaug, elektros energijos, duj, butnuomos mokesio kain maksimum. Infliacijos slygomis tai paprastai pasireikia kain, aldymu", t.y., visuotinai kylant preki kainoms, dalies preki kainos lieka stabilios, t.y. neleidiamajdidinti. 41

Kain maksimum prasminga nustatyti tik emiau pusiausvyros kainos, nes kitaip rinka pati utikrint t maksimum, t.y., pasiekt pusiausvyr. Taigi valstybs reikalavimu sumainamos kainos, o tai sumaina pasil, padidina paklaus ir sukelia preki deficit. Tai yra tiesiogin kain sumainimo pasekm. Tolesn pirkj ir pardavj elgsena gali bti vairi. Pardavjai gali pardavinti deficitines prekes pagal eil, gali nustatyti kai kuriems pirkjams pirmenyb. Ir valstyb gali nustatyti pirmenyb kai kurioms pirkj grupms, suteikti privilegijas arba atvirkiai, leisti nusipirkti visiems vienod kiek preki iduodama korteles.

Valstybei kontroliuojant preki kainas, efektas priklauso nuo to, ar preki, kurioms nustatomas kain maksimumas arba minimumas, paklausa ir pasila yra elastinga ai ne. Jeigu neelastinga, kaip pavaizduota 17 pav., nedidelis kainos Pj nukrypimas nuo pusiausvyros kainos PE sukelia maesn pertekli arba deficit, kur vaizduoja atstumas tarp pardavimo apimties QE, esant pusiausvyrai, ir nustaius kainos ribas - C. Jeigu paklausa ir pasila elastinga, toks pat kainos Pi, nukrypimas nuo pusiausvyros kainos PE (17 pav. b), slygoja ymiai didesn preki deficit arba pertekli QE - Qi. Juodoji rinka. Kain maksimumo sukeltas deficitas savo ruotu slygoja juodosios rinkos, kuri taip pat priklauso nuo paklausos ir pasilos elastingumo, atsiradim. Juodojoje rinkoje preks nelegaliai parduodamos didesne kaina negu nustatytas kainos maksimumas. Efektyviai kontroliuoti juodosios rinkos negalima, nes yra suinteresuoti sandriu.-didelmis kainomis tiek pardavjai, tiek pirkjai. Juodosios rinkos modelis pateiktas 18 pav. Kai paklausa ir pasila neelastinga, nustatyto kain maksimumo sukeltas preki deficitas slygoja didels juodosios rinkos atsiradim. Joje parduodam preki kiekis Qi yra artimas preki kiekiui, kuris bt parduotas, esant rinkos pusiausvyrai, t.y. QE. Spekuliacinis pelnas pavaizduotas 18 pav. a staiakampio PjP2BA plotu sudaro didel pajam OP2BQ! dal. Kai paklausa ir pasila elastinga, susiformuoja maesn juodoji rinka, nes dalis vartotoj, esant deficitui, gali ymiai sumainti vartojimo

QE Q1 Q

a) paklausa ir pasiula neelastinga

b) paklausa irpasila elastinga

42

a) neelastingos paklausos prek

b) elastingos paklausos prek

apimt. Spekuliant pelnas gerokai maesnis negu esant neelastingai paklausai ir pasilai, t.y., apima tik staiakampio P^BA plot 18 pav. b. J odosios rinkos modelis akivaizdiai rodo, kad valstyb, kontroliuodama kainas, negali nei utikrinti deficitini preki vartojimo lygybs, nei palaikyti ma kain, nes jos padidja juodojoje rinkoje. Taiau kain kontrol pajgi perskirstyti resursus i vienos akos kit, ypa kai preks paklausa ir pasila yra elastinga.

Elastingumo poveikis mokesi efektui

Elastingumo teorija padeda.suprasti irtai, kas galiausiai moka mokesius. Nuo paklausos ir pasilos elastingumo priklauso, kiek pinig vartotojai ileidia preki pardavimo apmokestinimui padengti. Taip pat nuo elastingumo priklauso kieno naudai galiausiai tenka subsidijos (neigiami mokesiai), skiriamos gamintojui. Elastingumo ignoravimas, kaip pamatysime, gali mokesi efekt nukreipti nepageidaujama linkme. Mokesiai renkami apmokestinant kiekvien parduodamos preks vienet. Tarkime, kad preks paklausa yra elastinga ir i prek yra apmokestinta 5 lit mokesiu. Tai reikia, kad esant bet kokiai preks kainai, jos dydis turt iaugti 5 litais. 19 pav. a is pasikeitimas pavaizduotas pasilos kreivs S pasislinkimu ST- viet. Pasislenka ir pusiausvyros takas i E ET. Valstyb paima 5 litus u kiekvien parduot prek, taiau vartotojui kaina iauga tik 2 litais. Tuo tarpu 3 litus apmoka pardavjas, kurio pajamos u kiekvien parduot prek sumaja ia suma. Nauja kaina pardavjas realizuos nebe 30000, o tik 20000 preks vienet. Mokesi nata labiau ugula vartotojo peius, jeigu yra apmokestinama tokiu pat mokesiu prek, kurios paklausa neelastinga. Tai iliustruoja 19 pav. b. ia 5 lit mokestis pakeiia pusiausvyros tak E, atitinkant 10 lit kain ir 30000 vienet realizavimo apimt, nauja pusiausvyra take ET esant 14 lit kainai ir 27000 vienet apimiai. Taiau 4 lit dydio mokesi nata tenka vartotojui, o pardavjui - tik litas. Taigi, esant neelastingai paklausai, parduot preki apimtis sumaja maesniu dydiu, o kaina labiau padidja, negu tada, kai paklausa elastinga. Kuo paklausa yra elastingesn, tuo didesn mokesi nata tenka gamintojui. Apmokestindama preki pardavim, valstyb turi atsivelgti ir pasilos elastingum. Palyginkime 19 pav. a ir c grafikus, kuriuose pavaizduota elastingos paklausos kreiv ir skirtingo elastingumo pasilos kreivs. 19 pav. grafike a pasila elastinga, o grafike b neelastinga.

43

Esant neelastingai pasiulai, kainos ir preki apimties kitimas yra gerokai maesnis, taiau pardavjo mokesi nata dar labiau didja nuo 3 iki 4 lit (r. 19 pav. a ir c). Anksiau pateikta tiesiogini pardavim apmokestinimo pasekmi priklausomyb nuo paklausos ir pasilos elastingumo leidia tiksliau paaikinti ir kitus reikinius, kurie i pirmo vilgsnio neatrodo susij su elastingumo problema: itekli alokacij, pajam paskirstym, nedarbo lyg, valstybs pajamas. Jei valstyb siekia padidinti savo pajamas nesukeldama didelio kain augimo, ji turi apmokestinti neelastingos pasilos prekes. Kartu tokia politika neskatins ymiai mainti gamybos apimties ir uimtumo lygio. Gamintojai negals lengvai perkelti itekli kit preki gamybai, nors ir bus priversti neti didij mokesi natos dal. Valstybs pajamas labiau padidins preki, kuri paklausa yra neelastinga, apmokestinimas. Perskirstyti pajamas norima linkme galima irgi tik atsivelgiant elastingum. Kuo paklausa maiau elastinga, tuo didesn mokesio dal apmoka vartotojai. Itekli alokacij mokesi pagalba galima lengviau pakeisti apmokestinant prekes, kuri pasila yra elastingesn.

44

ELASTINGUMO TEORIJA Udaviniai Klausimai: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. a) b) c) d) e) Kaip vadinasi paklausos ar pasilos kiekio kitimo procentas, kainoms pakitus vienu procentu? Kaip vadinasi elastingumo tipas, kai be galo maas kain pasikeitimas slygoja didel paklausos ir pasilos padidjimo procent? Kaip vadinasi elastingumo tipas, kai tam tikras kain kitimas lemia didesn paklausos ir pasilos kiekio pasikeitim? Kaip vadinasi elastingumo tipas, kai tam tikras kain kitimas, ireiktas procentais, sukelia tok pat paklausos ir pasilos kiekio pasikeitim? Kaip vadinasi elastingumo tipas, kai kain pasikeitimas slygoja maesn paklausos ir pasilos kiekio pasikeitim? Kaip vadinasi elastingumo tipas, kai kain kitimas nepakeiia paklausos bei pasilos? Kaip vadinasi vartojam preki pakeiiamumas? Kaip vadinasi rinka, kurios atsiradim slygoja kain maksimumo sukeltas deficitas, ir kurioje preks nelegaliai parduodamos didesne kaina negu nustatytas kain maksimumas? Pagal kokias formules apskaiiuojamas elastingumo koeficientas? Koks yra skaitmeninis elastingumas esant: absoliuiam elastingumui, santykiniam elastingumui, vienetiniam elastingumui, santykiniam neelastingumui, absoliuiam neelastingumui.

Testas 1
Pagrindins kategorijos: a) Paklausa; b) Elastingumas; c) Paklausos elastingumas; d) Paklausos kreiv yra elastinga; e) Paklausos kreiv yra neelastinga; f) Absoliutus elastingumas; g) Vieneto elastingumas; h) Absoliutus neelastingumas; i) Santykinis elastingumas; j) Santykinis neelastingumas. 1. Tam tikras kain kitimas, ireiktas procentais, sukelia tok pat paklausos ir pasilos kiekio pasikeitim. Skaitmeninis elastingumas lygus vienetui. 2. Duomenys, rodantys, kaip stipriai tam tikro gaminio paklausos kiekis reaguoja vienok ar kitok vieno i nepriklausom gaminio paklaus veikiani kintamj pokyt. 3. Tam tikras kain kitimas nuo P1 iki P2 lemia didesn paklausos ir pasilos kiekio pasikeitim nuo Q1 iki Q2. Skaitmeninis elastingumas yra didesnis u vienet. 4. Kain kitimas nepakeiia paklausos bei pasilos.Skaitmeninis elastingumas lygus nuliui. 5. Noras, poreikis ar trokimas sigyti prek, turint tam reikalui pinig. 6. Kain pasikeitimas slygoja maesn paklausos ir pasilos pasikeitim. Skaitmeninis elastingumas yra maesnis u vienet, bet didesnis u nul. 7. Be galo maas kain pasikeitimas nuo P1 iki P2 slygoja didel paklausos ir pasilos padidjimo procent. Skaitmeninis elastingumas yra begalinis. 8. Perkamo preks kiekio ( paklausos kiekio ) procentinis pokytis yra maesnis u tos preks kainos procentin pokyt. 9. Paklausos ar pasilos kiekio kitimo procentas, kainoms pakitus vienu procentu. 10. Perkamo preks kiekio ( paklausos kiekio ) procentinis pokytis yra didesnis u tos preks kainos procentin pokyt.

45

Testas 2
Pagrindins kategorijos: a) Bendrosios pajamos; b) Substitucija; c) Substitucija, prabanga, pajamos, laikas; d) Pasilos kreiv yra elastinga; e) Substitutai; f) Komplementarios preks; g) Kryminis paklausos elastingumas; h) Rinkos pusiausvyros kaina; i) Tobula konkurencija; j) Kain poveikis. 1. 2. 3. 4. 5. Kainos pasikeitimo poveikis produkto paklausos dydiui. Preks ar paslaugos, kurias pirkjai laiko ekonomikai pakeiiamomis. Preks paklausos kiekis visikai atitinka pasilos kiek. Paklausos reagavimas tam tikr gamin kit su tuo gaminiu susijusi gamini kain pokyius. Vartotoj laisv leisti pinigus taip, kaip norima. Gamintoj laisv gaminti tokias prekes ir i toki itekli, kurie jiems atrodo geriausiomis. 6. Sumins pajamos, gaunamos firmai pardavus tam tikr produkcijos kiek. 7. Produkt, turini gerus pakaitalus, paklausa yra elastingesn nei t, kurie neturi pakaital. 8. Silomo parduoti preks kiekio procentinis pokytis yra didesnis u tos preks kainos procentin pokyt. 9. Susijusios preks ar paslaugos ( bendroji paklausa ), kad padidjus vienos preks kainai, sumaja kitos preks paklausa. 10. Paklausos elastingum lemiantys veiksniai. Testas 3 Pagrindins kategorijos: a) Minimalios kainos; b) Maksimalios kainos; c) Kain aldymas; d) Itekli alokacija; e) Tiesiogin kain sumainimo pasekm; f) Deficitas; g) Kain kontrol; h) Juodoji rinka; i) Neelastinga paklausa; j) Neelastinga pasila. 1. Valstybs reikalavimu sumainamos kainos, o tai sumaina pasil, padidina paklaus ir sukelia preki deficit. 2. Ribotas ekonomikos atsarg ( gamybos itekli ) buvimas, susij su neribota preki ir paslaug paklausa visuomenje. 3. Gamybos itekli paskirstymas pasirinktinai pagal vartotoj paklaus ( tai savo ruotu rodo tam tikr nacionalini pajam dyd ir paskirstym ). 4. Jeigu sunku panaudoti tuos paius iteklius kitos preks gamybai, tuomet jos kain kitimas nepakeis pirmosios preks gamybos apimties ir pasilos. 5. Valstybe nustatytas kain maksimumas, kurio neturi perengti pardavjai, parduodami savo prekes. 6. Parduot preki apimtis sumaja maesniu dydiu, o kaina labiau padidja,negu kai paklausa elastinga. 7. Rinka, kuri daniausiai atsiranda tada, kai vyriausyb nustato maesn nei pusiausvyros norma preks kain, ir po to jai tenka vesti normavimo sistem tam, kad bt galima paskirstyti turim pasil tarp pirkj. 8. emesnmis kainomis konkreias prekes negalima pardavinti. 9. Valstybinis maiausi ar(arba) didiausi preki ir paslaug kain nustatymas. Kaina, priklausomai nuo turimo tikslo, gali bti nustatyta maesn u rinkos pusiausvyros kain arba didesn. 10. Visuotinai kylant preki kainoms, dalies preki kainos lieka stabilios, t.y.neleidiama j didinti.

46

Udaviniai: 1. Stalini lemp paklausos linija yra ties. Dabartin stalini lemp kaina 30 Lt. stalini lemp paklausos kreiv pasislinko paraleliai sau dl vartotoj pajam padidjimo. rodykite, kad lemp paklausa kainos atvilgiu tapo maiau elastinga po paklausos kreivs poslinkio. 2. Prie kelet met laikraio vedamajame straipsnyje buvo tvirtinama, kad benzino kainos padidjimas 25% 3. sumaint jo suvartojim apie 5%. Ar is teiginys pasako k nors apie elastingum? Jei taip, tai k? 4. Apskaiiuoti paklausos elastingum tarp tak: Ar js galvojate, kad pajam elastingumas nam maistui yra didesnis (ar maesnis) negu restorano maistui? Paaikinkite.

Q A B 40 60

P (Lt) 4 2

5. Salot paklausa ir pasila pavaizduota grafike:

1,2 1 0,8 0,6 0,4 0,2 0 1 0 2 0 3 0 4 0 50 60 70

.................

.... y ^...............

S/

Ar salotos elastinga ar neelastinga prek? Paaikinkite. Saldaini Eliza kaina sumajo nuo 4 iki 2 Lt, o perkamas kiekis padidjo nuo 10 iki 15 mln. vnt. Kaip pasikeit bendrosios pajamos? Parduotuvje Pas panel Iev teletabio kainos padidjo 15 ,sumainus jo vartojim apie 2 . K galima pasakyti apie io produkto elastingum? Paaikinti. Oro gaiviklio Ambi Pur kaina sumajo nuo 10 iki 5, jo perkamas kiekis padidjo nuo 1 iki 3 mln. Kaip pasikeit bendrosios pajamos?

i i =1 i =2 i =3 i =4

Qi 18 16 12 7

-AQ 2 4 5 7

Pi 5 4 3 2

-P 1 1 1 1

(Qi+Qi+1)\2 17 14 9,5 3,5

(Pi+Pi+1)\2 4,5 3,5 2,5 1,5

Es

10. Gumos Dirol kaina sumajo nuo 1 iki 0,5 lt. Dl to preks perkamas kiekis padidjo nuo 10 iki 20 mln. Kaip pasikeit bendrosios pajamos?

47

11. Jonaiy Super maisto parduotuv parduoda 500 pakeli pieno ir 100 buteliuk Coca-colos imdamas po 80 cent u pien, jis gauna 400 lit,o Coca colos -po 1 lit gauna 100 lit.An savait Jonaiy padidino

48

kainas 50%, dabar pien pardavinja po 1,20 lit ,o Coca-cola po 1,50 lit. Dl kain pokyi buvo parduota po 350 pakeli pieno, o Coca-colos 35 buteliukai.Kaip pasikeit bendrosios pajamos ir, kuri prek elastinga ,kuri neelastinga? 12. Pateikiame vartojimo preki arba paslaug sra.Kairje esanioje vietoje nurodykite, ar to daikto paklausa i esms yra elastinga (E), ar neelastinga().Deinje paliktoje tuioje vietoje nurodykite svarbiausi prieast . A. Btinumas B. Prabangos dalykai C. Yra daug pakaital D. Yra nedaug pakaital E. Nebrangus F. Brangus G. Lengva atidti pirkim H. Sunku atidti pirkim Elastingumas Prieastis 6 Coca-colos buteliukai Pica 10-ies greii dviratis Kosmetins plastikos operacija Duonos kepalas Burlents buriuotojo markinliai Oro kondicionavimas (saultoje pusje) Sumutinis su sriu Elektrin gitara 13. Apskaiiuokite paklausos elastingumo koeficient: i i =1 i =2 i =3 i =4 Qi 0 5 10 15 -AQ 5 5 5 4 Pi 6 5 4 3 -P 1 1 1 1 (Qi+Qi+1)\2 2,5 7,5 12,5 7,5 (Pi+Pi+1)\2 5,5 4,5 3,5 3,5 Ed

14. Kas atsitinka bendrosioms ilaidoms, kai kaina nukrinta nuo 4 Lt. iki 3 Lt. Paklausos kreiv duota P = 4\ Q. 15. Padidjus kainai, knygos Jums emieiai bendroji realizacija padidjo 1000 lit. Kokia buvo io gaminio paklausa? 16. Atsakykite klausimus (pagal grafik): a. Tarkime, kad didel preki vairov sumaino kain, bet pardavjai pasireng tiekti prekes kainai nukritus per 6 litus. Nubraiykite pasilos kreivs pokyius. Raskite nauj pusiausvyros tak ir paymkite j E2. b. Raskite kainos elastingum tarp tak E1 ir E2. c. Tebesant sumaintai kainai, padaugjo preki vartotoj, kurie pasiruo nupirkti 6 mln. preki per metus daugiau. Nubraiykite paklausos ir pasilos kreivi pokyius. Raskite nauj pusiausvyros tak ir paymkite j E3. Raskite kainos elastingum tarp tak E2 ir E3.

49

17. Apskaiiuokite prekybos plaukas, vertinkite paklausos pobd (elastinga ar neelastinga), apskaiiuokite paklausos vidutin elastingum. Vidutin kaina ( Lt ) 120 105 90 75 60 Paklausos kiekis ( Lt ) 750 900 1050 1200 1350 plaukos ( Lt ) Paklausos pobdis E vidutinis

18. Moksleivio led paklaus per savait rodo lygtis P = 10/ Q. Kiek pinig jis ileidia ledams? Koks jo led paklausos elastingumas? 19. Rkaliaus tabako gamini paklaus rodo lygtis Q = 20 / P. Kiek pinig jis ileidia rkalams? Koks jo tabako gamini paklausos elastingumas? K patartumte vyriausybei, siekianiai apriboti rkym? 20. Kino teatro administracija sumaino kainas nuo 10 Lt iki 8 Lt. Dl to irov padaugjo 30%. Apskaiiuokite biliet paklausos vidutin elastingum iame kain intervale. Ar is administracijos sprendimas buvo protingas? Atsakym paaikinkite. 21. Paklaus apskaiiuojam pagal lygt Q = 100 - 5P. Koks bus paklausos elastingumas, kai kaina P = 5 Lt. Kaip kinta paklausos elastingumas, kintant kainai? 22. Pasil rodo lygtis Q = 4P - 20. Apskaiiuokite pasilos elastingum, kai kaina P = 10 Lt. Kaip kinta pasilos elastingumas, kintant kainai? 23. Pasil rodo lygtis P = 3 + 0,3Q. Apskaiiuokite pasilos elastingum, kai kainos yra 6 Lt, 12 Lt. 24. Petras vaisi sultims per savait ileidia 20 Lt, kad ir kiek j litras kainuot. Koks yra Petro vaisi suli paklausos elastingumas?

Preks X parduodama 1100 vnt. per dien. Pakilus preks Y kainai nuo 25 Lt iki 27 Lt, preks X benuperkama 50

tik 1000vnt. Koks yra preki X ir Y paklausos vidutinis kryminis elastingumas?

51

4.Vartotojo elgsena
4.1. Naudingumo teorija
Ekonomist kvalifikacija neleidia atlikti isamios vartotojikos psichologijos analizs, kuria kvalifikuotai usiima sociologai ir psichologai. Panagrinsime tik labai bendrus klausimus, tiesiogiai susijusius su problemos ekonominiu paaikinimu. Aptarsime priemones, naudojamas vartotoj elgsenos analizei tirti, bei problemas, susijusias su neigiamu paklausos kreivs nuolydiu. Sveikas protas sako, kad, majant kainoms, vartotojas pajgia nusipirkti daugiau preki. Pajam ir substitucijos efektas tai paaikina labiau formalizuotai. Fundamentaliai vartotojo elgsen galima pagrsti naudingumo teorija. Ji remiasi tokiomis prielaidomis: vartotojas disponuoja ribota pinig suma ir siekia gauti maksimal pasitenkinim (naudingum), ileisdamas iuos pinigus prekms bei paslaugoms pirkti; jis gali laisvai pasirinkti, kokioms prekms ileisti pinigus; visi kiti veiksniai yra nekintami. Vartotojas nuolat turi sprsti, ar jo pasirinkta prek verta savo kainos.

Ribinis naudingumas
Preks teikiamas vartotojui pasitenkinimas vadinamas naudingumu. Kad naudingumo svoka but labiau apiuopiama, tarkime, jog atskiros preks naudingumas matuojamas maksimaliupinig,kuriuosasmuopasirengsujmokti,kiekiu.Tai,kadmoguiyartojant vis daugiau ir daugiau konkreios preks tam tikru laikotarpiu, kiekvieno tos preks pridtinio vieneto naudingumas jam maja, yra faktas, kuriuo bet kuris i ms gali sitikinti gyvenime. Bendrasis naudingumas yra- tam tikro preki kiekio teikiamas pasitenkinimas. Ribinis naudingumas reikia pasitenkinimo pasikeitim vartojant vienu preks vienetu maiau ar daugiau. Jis, imatuotas pinigais, yra maksimalus pinig kiekis, kur asmuo nori mokti u papildom preks vienet. Reikia aikiai suvokti skirtum tarp bendrojo ir ribinio naudingumo. Kalbdami apie bendraj naudingum, turime galvoje pasitenkinim, kuris gaunamas suvartojus vis produkt. Ribinio naudingumo atveju, prieingai, kalbama apie pasitenkinim, kur suteikia paskutinio (t.y. ribinio) produkto vieneto suvartojimas. Pavyzdiui, keturi obuoli bendrasis naudingumas yra lygus tam pasitenkinimui, kur vartotojas patiria juos visus suvartodamas. Tuo tarpu ribinis ketvirto obuolio naudingumas yra lygus pasitenkinimo prieaugiui (padidjimui) suvartojant ketvirt obuol arba, kitais odiais tariant, bendro naudingumo skirtumui vartojant 3 ir 4 obuolius. Bendrojo naudingumo pokytis Ribinis naudingumas = ----------------------------------Vartojimo kiekio pokytis Bendraj naudingum ir ribin naudingum galima palyginti pavaizduoj ant juos grafikai. Tuo tikslu darome prielaid, kad naudingum galima matuoti. Tam tikro produkto vartojimo naudingumas pavaizduotas 4.1 lentelje.
Produkto vienetai (Q) 1 2 3 4 5 6
--J

Bendrasis naudingumas (B N) D 10 24 39 52 61 64 65
fid

Ribinis naudingumas RN=DBN/D

1 14 15 13 g 3 1 -i

52

Atidj 1 lentels duomenis koordinai sistemoje, bendrj ir ribin naudingum pavaizduojame grafikai (20 pav.).

53

Didjant produkto vartojimui, tiek bendrasis naudingumas (BN), tiek ribinis (RN) auga iki maksimumo tako, o po to ima mati. Taiau maksimum ribinis naudingumas pasiekia tik i pradi, o po to krinta. Tuo tarpu bendrasis naudingumas auga ir jo maksimumo takas sutampa su ribinio naudingumo nuliniu taku. Ribinio naudingumo kreivs forma nra atsitiktin. Daugumos produkt pirmuosius vienetus vartotojas paprastai vertina labiau, jie suteikia daug didesn pasitenkinim negu

paskutinieji vartojami tos ruies produktai. sivaizduokime, koki pinig sum sutiktume mokti u tai, kad ms prastas vandens vartojimas nebt sumaintas vienu litru per savait. Vargu ar toks vandens vartojimo sumajimas priverst mus isitraukti i kiens pinigin. Taiau sivaizduokime toki dramatik situacij, kad yra vandens deficitas ir jo vartojimas normuojamas iki 10 litr per savait. Kokios pinig sumos nepagailtume, siekdami padidinti vandens vartojim vienu litru? Kuo maiau mons turi, tuo labiau vertina. Arba kitaip tariant, kuo daugiau mons turi, tuo maiau jie vertina papildom vienet. Kiekvieno papildomo vieneto teikiamas pasitenkinimas arba naudingumas yra vis maesnis ir maesnis.

Majanio ribinio naudingumo dsnis

Tam tikru periodu, esant nekintaniam vartotojo skoniui, kiekvienas vartojamo produkto vienetas teikia majant ribin naudingum. is dsnis teisingas, esant prielaidai, kad kit produkt vartojimas nesikeiia, t.y. nra substitucijos efekto.Taiau reikia atsargiai taikyti dsn, nes gali bti eil iimi. Pavyzdiui, antra slidinjimo pamoka gali duoti daugiau naudos nei pirmoji. Maiau kritim ir daugiau malonum. Taiau, kai vis daugiau ir daugiau tursime pamok, ribinis naudingumas turt mati. imtoji pamoka per sezon suteiks maiau pasitenkinimo negu devyniasdeimt devintoji.

Vartotojo pusiausvyra
Ribinio naudingumo samprata padeda suprasti atskir preki paklausos kreiv ir paaikinti vartotojo sprendimus paskirstant skirting ri preki pirkimo apimtis. Palyginkime dviej skirting preki ribin naudingum. ios preks gali teikti vienodpasitenkinim, bet vienai prekei vartotojas turi ileisti didesn pinig sumnegu kitai. Tai ribinis naudingumas, tenkantis vienam vartotojo ilaid litui. Vartotojas, siekdamas maksimizuoti bendrj naudingum, gaunam vartojant visas prekes, turi paskirstyti ilaidas perkamoms prekms taip, kad kiekvienas litas, ileistas atskiros rieA preks paskutiniam vienetui pirkti, suteikt jam vienodribin naudingum. Tai galima ireikti formule: RNJ/PJ = RN2/P2 = RN3/P3 = RNn/Pn, ia n - pasirenkam preki rys. Kai tokia situacija, vartotojas nesiekia pirkti vienos preks daugiau kitos sskaita. Tai -pusiausvyros padtis. Vartotojo bendrasis naudingumas yra maksimalus.

54

i formul galime papildyti pinigus laikydami preke, turinia ribin naudingum RNm ir kain Pm . Bet kadangi vieno lito kaina lygi litui, todl RNm/Pm = RNm o RNj/P^ RN2/P3 = RN3/3, = RNn/Pn = RNm. Visas preki rinkinio ribinis naudingumas lygus pinig ribiniam naudingumui.

Ribinis naudingumas ir paklausos kreiv

Remiantis vartotojo pusiausvyra, bet kurios preks a RNa/Pa = RNm arba RNa/RNm = Pa i formul leidia, naudojant preks ribin naudingum, rasti jos paklausos funkcij. Tuo tikslu reikia daryti prielaid, kad pinig ribinis naudingumas yra pastovus teigiamas skaiius. Tam, turint preks ribinio naudingumo lentel (r. 4.2 lentel). galima nubrti paklausos kreiv (21 pav.). Ribinio naudingumo ir paklausos ry dar labiau suprastinsime, jei pinig ribin naudingum laikysime lyg 1. TadaPa= RNa, t.y. ribinis preks naudingumas, lygus jos kainai.
21 pav. Ribinio naudingumo ir paklausos kreiv

Taigi ribinio naudingumo kreiv sutampa su paklausos kreive. iurint paklausos kreiv, butina sivaizduoti ribinio naudingumo rodykles, idstytas vertikaliai OQ aies iki kiekvieno kreivs tako, kaip parodyta 21 pav.

Smito verts paradoksas

Bendrasis ir ribinis naudingumas leidia paaikinti A. Smito ikelt verts paradoks. Labiausiai pasaulyje vertinama gryb yra vanduo. Jis labai reikalingas ir mes, prireikus, pasireng j pirkti. Taiau vanduo parduodamas labai pigiai. Prieingai, mes galime lengvai apsieiti be deimant ar ampano, o jie parduodami labai didelmis kainomis. Ar visas ekonomikos pasaulis yra apverstas auktyn kojom? paradoks paaikinti leidia vandens ir ampano paklausos bei pasilos kreivs (22 pav.). Vandens pusiausvyros kaina yra labai maa, nes vandens yra gausyb. Mes naudojame labai daug vandens ir net tokiems tikslams, kurie nra labai svarbs (pvz., automobiliams plauti ar olei laistyti). Maa vandens kaina atspindi majo ribin naudingum QiE. ampano pasilos ir paklausos grafikas rodo, kad ribinis jo naudingumas QiE yra labai didelis. Taiau bendrasis naudingumas apima ne tik paskutins stiklins naudingum, bet vis, pradedant pirma, kuri gelbsti mog nuo trokulio. Bendrasis vandens naudingumas, grafike pavaizduotas ubrkniuotu plotu, 55

yra labai didelis (j turtume tsti vir iki begalybs). Taigi vanduo yra labiau vertinamas negu ampanas, nors jo kaina daug maesn. Kain lemia ribinis naudingumas.

a) vandens

b) ampano

Yra nemaai produkt, kuri ribinis naudingumas labai maas arba net lygus nuliui, net labai dideliam bendrajam naudingumui. Naudingumo teorija turi dvi ydas: Produkt nedalomumas. Ribinio naudingumo teorija remiasi prielaida, kad pirkjas perka daug preks vienet ir kiekvieno papildomo vieneto naudingumas maesnis negu iki tol pirkto tos paios preks vieneto. Bet jei perkamas namas arba automobilis? i grybi paprastai perkama po vien ir negalima smulkinti porcijomis kaip valgomj led ar kavos Naudingumo matavimo problema. Naudingumo negalima imatuoti matais kaip yra matuojamas svoris, atstumas, temperatra ir pan. Jo negalima ireikti skaiiais. Taiau dauguma ekonomist yra tos nuomons, kad naudingumo matavimo negalimumas nepaneigia ribinio naudingumo majimo dsnio. Jeigu nebt ribinio naudingumo majimo dsnio, vartotojas ileist visus savo pinigus vienai prekei, kuri teikia jam didiausi pasitenkinim, pirkti. Kadangi taip nra, naudingumo matavimo galimybi nebuvimas nerodo visos teorijos klaidingumo.

Optimalaus pirkimo taisykl

Vartotoj pajamos yra ribotos. Jie negali patenkinti vis savo nor ir turi rinktis i gausybs pateikt parduoti produkt: pavyzdiui, drabui, maisto, knyg ir t.t. Kaip vartotojui isirinkti reikalingas prekes i vis pateikt? Vartotojo pajamas sudaro 10 lit ir jam reikia apsisprsti, kpirkti - ar hamburgerius, kainuojanius po 3 litus, ar detektyvinius romanus, kurikaina 5 litai. Kokius pirkinius vartotojas labiausiai vertina, esant tokiam kain lygiui? Labiausiai vertinamas isirinkimas tos preks, kurios nauda didesn u pinig naud, t. y. suteikia maksimal ribin naudingum, didesn u kain. Tai yra vadinama optimalaus pirkimo taisykle. Bet, esant galimybei, pirkjas turi pirkti kiek preks, kuriam kaina ir ribinis naudingumas yra lygs, nes tik toks kiekis maksimizuos bendraj naudingum, kur jis gauna pirkdamas. Kaip alternatyva optimalaus pirkimo taisyklei yra kitas bdas, kaip vartotojas isirenka prekes. Alternatyvus bdas naudoja indiferentikumo (abejingumo) kreives, kurioms nereikalingas naudingumo matavimas naudingumais". Todl vartotojo elgesys aikinamas, nematuojant preki suteikiam naudingum. iuolaikin mikroekonomika yra puikus indiferentikumo kreivi pavyzdys.

4.2. Biudetin ties ir indiferentikumo kreiv

1939 m. J.R.Hicks darbe Vert ir kapitalas" pateik alternatyv vartotojo elgsenos aikinim, besiremiant indiferentikumo kreivmis. i teorija nekelia naudingumo matavimo problemos. Vartotojo elgsen slygoja du pagrindiniai veiksniai: k vartotojas nori pirkti ir k jis gali pirkti. pirmj klausim atsakyti padeda indiferentikumo kreiv, antrj- biudetin ties.

Biudetin fies
Tarkime, kad vartotojas turi fiksuot pajam ir nori pirkti dviej rui prekes - maist (A) ir drabuius (B), o t preki kainos yra pastovios, Tuomet vartotojas priverstas pasirinkti toki i preki kombinacij (rinkin), kuri jpatenkint ir pakaktpajam. Jeigu pajamos yra lygios 200 lit, maisto preks vienetas kainuoja 56

2 litus, drabui 10 lit, tuomet galime grafikai pavaizduoti visus galimus vartotojo pasirinkimo variantus (23 pav.). Kiekvienas tiess AB takas rodo, kok maisto ir drabui kiek (rinkin) gali nusipirkti vartotojas, esant pastovioms preki kainoms ir pajamoms, jei visas pajamas ileis ioms prekms pirkti. Takas C rodo preki rinkin, kurio vartotojas nepajgus nusipirkti, o takas D ymi rinkin, kur gali nusipirkti, neileisdamas vis pajam. Pajampadidjimas ar

sumajimas, esant nekintamoms kainoms, pastumia biudetin ties atitinkamai auktyn padt AJBJ, arba emyn padt A2B2. Jeigu abiej preki kainos kinta proporcingai, o pajamos lieka tokios pat, biudetin ties pasislenka kainoms majant AiBi linkme, o joms didjant -A2B2linkme. Taiau gali bti, kad maja ir kainos, ir pajamos. Tada j kitimas neutralizuojamas, kintant vienoms viena linkme, o kitoms - prieinga linkme, arba padidina biudetins tiess poslink, jeigu ir kainos, ir pajamos kinta ta paia linkme. Biudetins tiess pasislinkimai, kintant kainoms ir pajamoms, pagrindia kain indeksavimo btinum infliacijos slygomis. Jeigu kainos kyla, siekiant ilaikyti vartojimo stabilum, btina nustatyti kain augimo indeks ir juo padidinti vartotoj pajamas. Galimas variantas, kai kainos kinta neproporcingai, tuomet yra santykinis dviej kain kitimas. Dalinis io kitimo atvejis, kada vienos preks kaina kinta, o kitos yra pastovi. Esant pastovioms pajamoms, santykinis kain kitimas keiia biudetins tiess pasvirimo kamp. Tai parodyta 24 pav. Biudetin ties AB pasvyra AB, padt, kai drabui kaina maja, o AB2 padt - kai didja. Tiess pasvirimo kampo kitimas rodo, kaip keiiasi alternatyvs vartotojo katai vienai prekei kitos preks atvilgiu. Alternatyvi kat kitim rodo ir dviej preki kain santykio kitimas. Jei Pc == 10 lit, o PF= 2 litai, tai C preks alternatyvs katai preks F atvilgiu bus PQ/PF = 5 , arba Pc= 5PF. Taigi alternatyvius katus ireikia ne absoliuios kainos, o santykins. Biudetins linijos poslinkiai rodo ir reali vartotoj pajam kitim. Pinigins pajamos (nominalios) matuojamos piniginiais vienetais, o realios - preki ir paslaug, kurias galima nusipirkti u gautas pinigines pajamas, suma.

Indiferentikumo kreiv
Vartotojas paprastai pasirenka tok dviej grybi santyk, kuris labiausiai atitinkajo norus. Tarkime, kad tas santykis yra lygus 20 maisto preki vienet ir 15 drabui vienet. Taiau galimas ir alternatyvus i preki rinkinys, kuris tenkins tuos paius vartotojo poreikius. Tai gali bti 15 maisto preki ir 17 drabui vienet. Tokiu atveju laikoma, jog vartotojas yra indiferentikas kuriam i i skirting rinkini atiduoti pirmenyb. Galimi ir kiti mint preki kiekio santykiai, kurie vienodai tenkint vartotoj. Toki situacij pavaizduokime 25 pav. takais A, B, C, D, E, o nubr per tuos takus kreiv, galime teigti, kad kiekvienas jos takas rodo tok preki rinkin, kuris vienodai patenkina vartotoj. is yra indiferentikas kuriam nors konkreiam rinkiniui atiduoti pirmenyb. 57

Indiferentikumo kreiv krenta emyn i kairs dein, o tai vaizduoja indiferentikumo teorijos prielaid, kad vartotojas, siekdamas padidinti vienos preks vartojim, yra pasirengs sumainti kitos vartojim. Taigi grafike pavaizduota kreiv vadinama indiferentikumo kreive.

25pav. Drabuiai

Indiferentikumo kreiv

Maisto preks (vnt.)

Vienos preks kiek, kur vartotojas yra pasirengs paaukoti, kad padidint kitos preks vartojim vienu vienetu, rodo ribins substitucijos laipsnis (norma). Ribins substitucijos laipsnis visada yra neigiamas. Kita indiferentikumo teorijos prielaida teigia, kad yra ribinio substitucijos laipsnio majimo tendencija. Ji reikia, jog kai rinkinys sudarytas i labai mao vienos preks kiekio ir labai didelio kitos preks kiekio, vartotojas pasirengs atsisakyti didesnio skaiiaus antros preks, kad nors neymiai padidint pirmosios preks vartojim. T. tendencij lengvai suprasime pasek, kaip juda takas indiferentikumo kreive. Kreivs gaubtumas vaizduoja ribinio substitucijos laipsnio majimo efekt. Kiekvienas takas, esantis deinje indiferentikumo kreivs pusje, ireikia preki rinkin, kuris duoda didesn naud, o kiekvienas takas kairje tos kreivs pusje reikia rinkin, teikiant maesn naud vartotojui. Per kiekvien i i tak galima nubrti naujas kreives. J visuma vadinama indiferentikumo kreivi emlapiu .

Vartotojo pusiausvyra ir Indiferentikumo kreivs

Vartotojo elgsen slygoja jo norai ir galimybs. Norus ireikia indiferentikumo kreivi emlapis, o galimybes - biudetin ties. Todl pavaizduokime abu grafikus vienoje koordinai sistemoje. Kiekvienas biudetins kreivs takas rodo, kokiam preki rinkiniui vartotojas turi pakankamai pinig. Siekdamas maksimizuoti pasitenkinim savo pirkiniu, vartotojas pirks tok preki rinkin, kuris teikia jam didiausi naud ir kuriam pirkti pakanka pinig. Akivaizdu, jog tas rinkinys ireiktas indiferentikumo kreivs ir biudetins tiess lietimosi tako koordinatmis. 27 pav. is takas paymtas E raide. iame take dviej preki santykin rinkos kaina yra lygi i preki ribiniam substitucijos laipsniui. Taigi vartotojas iame take preki santyk vertina taip pat, kaip tas santykis yra vertinamas rinkoje. Tai ir yra vartotojo pusiausvyros takas rinkoje, kuriame jis naudingiausiai ileidia savo turimas pajamas.

Pajam - vartojimo ir kain - vartojimo linijos

Biudetin linija yra nubrta laikantis dviej prielaid. Pirma, pajamos yra pastovios, antra, dviej preki kain santykis yra pastovus. Pajam majimas slygoja biudetins tiess pasislinkim. Besislinkdama i ties tampa vis kit indiferentikumo kreivi liestine, susidaro vis nauji pusiausvyros takai. i tak trajektorija rodo vartotojo elgsen (rinkinio kitim) kintant jo pajamoms ir yra vadinama pajam-vartojimo linija (r. 28 pav.). Kiekvienas ios linijos takas rodo vartotojo rinkin, esant tam tikroms pajamoms ir pastovioms preki kainoms. Panaiai galima atsisakyti kain santykio pastovumo prielaidos ir nubrti kain- vartojimo linij, kuri rodo, kaip kinta vartotojo rinkinys, kintant preki kain santykiui, o pajamoms liekant pastovioms (r. 29 pav.).

58

Maisto preks (vnt.)

Pajam ir substitucijos efektai indiferentikumo teorijoje

Kalbant apie vartotojo elgsen rinkoje, natraliai kyla klausimas: kaip jis reaguoja vien preks kainos pasikeitim? Vaizdumo dlei tarkime, kad preks kaina sumajo. Preks kainos majimas didina jos paklaus dl dviej prieasi. Pirma, del substitucijos, nes atpigt prek vartojama vietoj brangesni preki, kurias galima pakeisti. Antra, dl pajam augimo nes preks atpigimas kartu reikia santykin pajam padidjim. ias dvi prieastis galime pavaizduoti grafike kaip biudetini tiesi bei indiferentikumo kreivi pasislinkimus. 30 pav. A preks paklausa didja majant kainoms ir pereinant i pusiausvyros tako 1 tak Eo dl pajam ir substitucijos efekt.

30 pav. Pajamu substitucijos efektai

Substitucijos efektas nustatomas svyrant biudetinei tiesei i savo pradins padties BBi aplink indiferentikumo kreiv Ii padt B2B3. Tuomet pusiausvyros takas pereina i Eo Ei . Majant kainai del substitucijos efekto, paklausa padidja nuo Qi iki Q2. Pajam efektas pasireikia pasislenkant biudetinei tiesei i B2B3 padties link indiferentikumo kreivs I2 padt BB4. Nauja pusiausvyra take E2. Krintant kainai, del pajam efekto paklausa padidja nuo Q2 iki Q3. Bendras pajam ir substitucijos poveikis pasireikia paklausos padidjimu nuo Qi ik Q3. Preks kainos sumajimo pajam efektas reikia, kad, sumajus preks kainai, vartotoja gali pirkti daugiau ios ar kit preki, itaip pasiekdamas auktesn naudingumo lyg, kuri taip pat bt pasiektas iaugus pajamoms. Preks kainos sumajimo substitucijos efektas atspindi padt, kada, sumajus prek kainai, ilikus net tokiam paiam naudingumo lygiui, i prek atrodys pirkjui patrauklesn palyginti su preke, kurios kaina nesumajo. Danai daroma klaida: substitucijos efektas suprantamas kaip kain pasikeitimo, o pajam efektas kaip pajam pasikeitimo rezultatas. Ir tai neteisinga. Tiek pajam, tiek ir substitucijos efektas yra bet kokio kain pasikeitimo rezultatas. Abu ie efektai labai retai esti nepriklausomi vienas nuo kito. Preks paklausos kreiv privalo turti neigiam nuolyd (jeigu prek nra emos kokybs produktas), nes pajam ir substitucijos efektai sustiprina vienas kit. emos kokybs produktai gali paeisti paklausos dsn, nes majanios kainos pajam efektas reikia, kad vartotojas pirks maiau. emos kokybs produktai - preks, kuri vartojimas maja augant pirkjo pajamoms. Augant mogaus pajamoms, jis paprastai atsisako pirkti tokias prekes, kaip blogos kokybs drabuiai, msos subproduktai ir pan. Visais atvejais, kai is teiginys teisingas, vartotojai elgiasi taip todl, kad jiems yra prieinama labiau 59

pageidaujama prek.

60

Gifeno paradoksas
Bna, kad majant preki kainoms j paklausa ne didja, o, atvirkiai, maja. 19 a. R.Gifenas (R.Giffen) pastebjo, kad brangstant Didiojoje Britanijoje kvieiams, o kartu ir duonai, padidjo jos vartojimas. Tokia situacija galima, jei daugumai moni duona yra vienas pagrindini maisto produkt, ir jos pabrangimas nuskurdina vartotojus. Jie privalo atsisakyti prabangesnio maisto ir dar daugiau vartoti duonos. Substitucijos efektas maina vartojim didjant preks kainai, taiau pajam efektas gali bti didesnis ir, veikdamas prieinga linkme, atsverti substitucijos efekt. Taip gali atsitikti ir Gifeno pastebtu atveju, nes pabrangus duonai, santykinai sumajapajamos (r. 31 pav.).
31 pav. Gifeno paradoksas

Pradin pusiausvyra yra take Ej, kuriame biudetin ties BB yra indiferentikumo kreivs Ii liestin. Padidjus preks kainai, sumaja jos paklausa, ir pusiausvyros takas dl substitucijos efekto pereina E2 padt, kuriame, pasisukus biudetinei tiesei padt B1B1, ji yra tos paios indiferentikumo kreivs Ii liestin. Rezultatas - paklausa sumaja nuo Qi iki Q2 Taiau dl pajam efekto, kuris pastumia biudetin ties BJBJ B2B2 padt, jos lietimosi su indiferentikumo kreive I2 take rinka pasiekia nauj pusiausvyros tak. Dl pajam efekto paklausa padidja nuo Q2 iki Q3. Taigi pajam efektas atsveria substitucijos efekt, ir galutinis rezultatas - padidjus kainai nuo Pi iki P2, paklausa padidja nuo Qi iki Q3.

61

VARTOTOJO ELGSENA Uduotys Klausimai: 1. 1) vartotojas disponuoja ribota pinig suma ir siekia gauti maksimal pasitenkinim (naudingum), ileisdamas iuos pinigus prekms bei paslaugoms pirkti; 2) jis gali laisvai pasirinkti, kokioms prekms ileisti pinigus; 3) visi kiti veiksniai yra nekintami. ios prielaidos priklauso 2. K vadiname tam tikru preki kiekio teikiamu pasitenkinimu, o k - pasitenkinimo pasikeitim vartojant vienu preks vienetu maiau ar daugiau ? 3. Apie k kalbdami turime galvoje pasitenkinim,kuris gaunamas suvartojus vis produkt ? 4. K apibdiname kalbdami apie pasitenkinim, kur suteikia paskutinio (t.y. ribinio) produkto vieneto suvartojimas ? 5. Tam tikru periodu, esant nekintaniam vartotojo skoniui, kiekvienas vartojamo produkto vienetas teikia majant ribin naudingum. Kas tai yra ? 6. Kam priklauso ios dvi ydos: 1) Produkt nedalomumas. 2) Naudingumo matavimo problema ? 7. Labiausiai vertinamas isirinkimas tos preks, kurios nauda didesn u pinig naud, t.y. suteikia maksimal ribin naudingum didesn u kain. i taisykl vadinama 8. K slygoja du pagrindiniai veiksniai: k vartotojas nori pirkti ir k jis gali pirkti ? 9. Kuo matuojamos pinigins (nominalios) pajamos ? 10. Kai rinkinys sudarytas i labai mao vienos preks kiekio ir labai didelio kitos preks kiekio, vartotojas pasirengs atsisakyti didesnio skaiiaus antros preks, kad nors neymiai padidint pirmosios preks vartojim. Apie k ia kalbama? 11. K vadiname prekmis, kuri vartojimas maja augant pirkjo pajamoms ?

Testas 1 Pagrindins kategorijos bendrasis naudingumas; realios pajamos; pajam - vartojimo linija; majanio ribinio naudingumo dsnis; Smito verts paradoksas; ribinis substitucijos laipsnis; pajam efektas; indiferentikumo kreiv.

a) b) c) d) e) f) g) h) 1.

Yra nemaai produkt, kuri ribinis naudingumas labai maas arba lygus nuliui, esant labai dideliam bendrajam naudingumui. 2. Atitinka vartotojo nor pirkti tam tikr vienos ar kitos preks kiek. 3. Tam tikro preki kiekio teikiamas pasitenkinimas. 4. Per tam tikr laiko tarp, kai vartotojo poiris prek nekinta, kiekvienas vartojamo produkto vienetas teikia vis maesn pasitenkinim. 5. Parodo vienos preks kiek, kurio vartotojas pasirengs atsisakyti, kad tuo paiu metu padidint kitos preks vartojim. 6. Preki ir paslaug, kurias galima nusipirkti u gautas pinigines pajamas, visuma. 7. Besikertani biudetini tiesi ir indiferentikumo kreivi lietimosi (nauj pusiausvyros) tak trajektorija, kuri rodo vartotojo elgsen, kintant kainoms. 8. Sumajus (padidjus) preks kainai, vartotojas gali pirkti daugiau (maiau) ios ar kit preki ir patirti didesni (maesn) pasitenkinim. 9. Naudingumo teorijos ydos (2): a) ribinio naudingumo majimo dsnio paneigimas; b) ribinis naudingumas lemia kainos dyd; c) produkt nedalomumas; d) naudingumo matavimo problema.

62

10. a) b) c)

Ribinis substitucijos laipsnis visuomet yra: teigiamas; neigiamas; lygus 1. Testas 2

a) b) c) d) e) f) g) h) 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. a) b) c) d) a) b) c) d) e)

Pagrindins kategorijos ribinis naudingumas; substitucijos efektas; Gifeno paradoksas; optimalaus pirkimo taisykl; pinigins pajamos; indiferentikumo kreivi emlapis; biudetin ties; vartotojo pusiausvyros takas. Substitucijos efektas maina vartojim, didjant preks kainai, taiau pajam efektas gali bti didesnis ir, veikdamas prieinga linkme, atsverti substitucijos efekt (t.y. majant preki kainoms, j paklausa ne didja, o maja). Skatinamas pasirinkimas preks, kurios nauda didesn u pinig sumos, kuri pirkjas moka u t prek, teikiam naud. Ireikia vartotojo norus pirkti vien ar kit prek, esant vairioms aplinkybms, nurodo preki rinkinius, kurie duoda didesn ar maesn naud. Pasitenkinimas, kur suteikia paskutinio produkto vieneto vartojimas. Nusako vartotojo galimyb pirkti prek, esant pastovioms (kintanioms) kainoms ir pajamoms. Rodo, kad dviej preki santykin rinkos kaina yra lygi vienos i i preki kiekiui, kurio vartotojas pasirengs atsisakyti, kad padidint kitos preks vartojim vienu vienetu. Gaunama suma, matuojama piniginiais vienetais. Padtis, kai sumajus preks kainai ir net ilikus tokiam paiam naudingumo lygiui, pirkjas mieliau rinksis i prek, nei kita, kurios kaina nepakito (paklausa didja). Kurios i i prielaid priklauso indiferentikumo teorijai (2)? Vartotojas yra pasirengs sumainti vienos preks vartojim, kad padidint kitos preks vartojim. Ribinio substitucijos laipsnio majimo tendencija. Alternatyvini kat kitimas. Visi atsakymai teisingi. 10. Ribinis naudingumas: tam tikro preki kiekio teikiamas pasitenkinimas; ribotas naudos teikimas; pasitenkinimas, kur teikia vienu litu atpigusi prek; visi atsakymai neteisingi; visi atsakymai teisingi.

Udaviniai: 1. Remiantis lentelje pateiktais duomenimis, apskaiiuokite ribin naudingum ir nubrkite bendrojo bei ribinio naudingumo kreives.

2. Preks teikiamas naudingumas apraomas lygtimi: y = -x2 + 10x, kur y preks teikiamas bendras naudingumas (BN); x sunaudotas preks kiekis (Q). apskaiiuokite, kiek produkt vienet sunaudojus vartotojas gauna didiausi bendrj naudingum. Raskite jo dyd. 3. Naudodamiesi lentelje pateiktais duomenimis, apskaiiuokite produkto kain ir nubrkite produkto paklausos 63

kreiv.

64

Preks vienetai 1 2 3 4 5

Pinig ribinis naudingu mas RNm 6 6 6 6 6

Preks ribinis naudingu mas RNa 30 24 18 12 6

Produkto kaina Pa=RNa/ RNm

4. Yra 10 ton arbatos po 3000 lit u ton ir 5 tonos kavos po 6000 lit.Apskaiiuokite vartotojo biudet visai arbatai nusipirkti ir visai kavai nusipirkti. Nubrkite biudetin ties. 5. Rinkos situacija yra tokia: parduodamos 3 tonos arbatos po 6000 lit u ton ir 2 tonos kavos po 10000 lit u ton. Arbatos paklausos funkcija: PDA = 18 / QDA, kavos paklausos funkcija: PDK = 20 / QDK Nubrkite arbatos ir kavos paklausos kreives; apskaiiuokite vartotojo biudet skirt visam arbatos arba visam kavos kiekiui nupirkti. 6.Nubrkite arbatai ir kavai indiferentikumo kreiv, jei indiferentikumo kreivs funkcija QA = 15 / QK.

7.Vartotojas perka drabuius(D) ir maist(M). Jis skiria ioms prekms 300 lit. Raskite vartotojo pusiausvyros tak rinkoje, remdamiesi indiferentikumo kreivi emlapiu ir inodami, kad maisto vienetas kainuoja 3 litus, o drabui - 15 lit.

8. Remdamiesi 7ojo udavinio duomenimis ir skaiiavimais bei inodami, kad vartotojo biudetas, skirtas maistui ir drabuiams a) sumajo iki 150 lit; b) padidjo iki 450 lit; nubrkite pajam-vartojimo linij. 9. Vartotojo preki rinkin sudaro arbata (A) ir kava (K). Vartotojo biudetas, skirtas iam rinkiniui pirkti 100000 lit. Arbatos kaina 10000 lit u ton, kavos 16000 lit u ton. Vartotojo indiferentikumo kreivs funkcija iam preki rinkiniui QA = 15 / QK Naudodami grafin sprendimo bd nustatykite arbatos ir kavos kiekius, maksimizuojanius vartotojo naud. 10. Vartotojo preki rinkin sudaro maistas (A) ir drabuiai (B). Maisto kaina 10 lit, drabui 20 lit: Kokie bus vartotojo naud maksimizuojantys preki rinkiniai, jei vartotojo biudetas 50 lit, o indiferentikumo preki rinkiniui funkcija Q B = 3 / QA ? jo

65

5.KATAI
5.1.Alternatyvs katai ir pelnas
Katai pirmiausiai asocijuojasi su ilaidomis. Tai yra pinigai, ileisti siekiant tam tikro tikslo. Verslo monse pinigai ileidiami mokesiams apmokti, imokti palkanas, rengimams pirkti, skoloms, materialinms gerybms, aliavoms, kurui, darbo umokesiui ir panaiems tikslams. Tokie katai vadinami eksplicitiniais arba aikiais katais. Visos ios mons pinigins ilaidos raomos buhalterines knygas, todl joms tinka ir buhalterini kat pavadinimas. Taiau reals katai matuotini ne vien ilaidomis, bet ir vertinant paprast naud palyginus pasirinkt resurs panaudojimo alternatyv su atmesta. Tai ir yra alternatyvs katai. Pavyzdiui, studentas, pasirinkdamas studijas, skaiiuoja ne tik pinigines ilaidas, kurios neivengiamos mokymosi metu, bet ir paprastus pinigus u atlyginim, kur jis gaut vietoj studij pasirinks darb. gamybos alternatyvius katus verslininkas, turintis savo kapital, mons pastatus ir pats vadovaudamas verslui, trauks ne tik mintus buhalterinius katus, bet ir negautas pajamas, kurios jam tekt: Atlyginimo u darb, pasamdius svetimoje firmoje atlikti tas paias funkcijas, forma, Rentos forma, ems sklyp ir darbo objektus, t.y. nuosavyb inuomojus kitam verslininkui u tam ikr mokest; Palkan forma, investavus las bei santaupas alternatyv versl. Taigi mons savininkas palygina galimus itekli panaudojimo bdus, alternatyvas. Jeigu jis nutars turimus mons iteklius panaudoti kurtame versle, i resurs snaudos nra aiks katai, nes u juos nra umokama ir jie neraomi buhalterines knygas. Taiau ir ie itekliai yra riboti, juos galima panaudoti vairiais bdais, todl matuotini paprast alternatyv verte. Verslininkui tai numanomi, suvokiami arba implicitiniai katai. Kartu tai reikia, kad alternatyvs katai, apskritai imant, nepriklauso nuo j naudotojo (verslininko). Kad itekliai bt panaudoti naudingiausiai (nesvarbu kurioje monje jie naudojami) rpinasi itekli savininkas. Todl paskolindamas las ar santaupas, savininkas ims tokio dydio mokesius, kurie galt bti padengti verslininko pajamomis tik geriausiai panaudojus tuos j iteklius. Atskiras verslininkas galbt nesugebs to padaryti, taiau itekli vaistymas jo monje nesumains alternatyvi kat. Kis itekli savininkui priverstas mokti tiek, kiek pakanka, kad pastarasis sutikt bendradarbiauti. Alternatyvus poiris l bei santaup panaudojim paaikina galimus nesusipratimus tarp buhalteri ir ekonomist. Pirmieji remiasi buhalterini kat samprata, o pastarieji katus vadina ekonominiais, neatmesdami alternatyv vertinimo.

Privats ir visuomeniniai katai

mon, atsivelgdama alternatyv itekli panaudojim, vertina snaudas. Tai yra jos privatus katai. Taiau mons veikia turi pasekmes ir platesnje sferoje, kurios ji nekontroliuoja. Tos pasekmes vadinamos ioriniais mons veiklos efektais ir gali bti tiek palankios, tiek nepalankios visuomenei. Plaiau apie jas bus raoma parodant valstybs vaidmen ekonomikai ir rinkos ribotum. ia pakanka paymti, kad reals bet kokio produkto gamybos katai apima ne tik mons katus, bet ir tuos neigiamus iorinius efektus, kuriuos apmoka visuomen ir kurie vadinami visuomeniniais katais. Rykiausi visuomenini kat pavyzdiai dabartinmis slygomis-gamtos utertumas kaip mons kins veiklos pasekm. Nors tie katai pinigine forma sunkiai ireikiami, mons juos apmoka.

Pelnas
Tikslesnis kat aikinimas komplikuoja i pirmo vilgsnio paprast pelno supratim. Pelnas paprastai supratimas kaip skirtumas tarp mons gaunam l ir kat. Taiau jeigu katai nra tapats ilaidoms, kaip kad anksiau buvo parodyta, pelno ir kat skirtumas tampa slyginis. I pajam atm buhalterinius katus, gausime vienok peln, o atm ekonominius katus - kitok. Be to, atimdami ekonominius katus, j sudt traukiame pajamas, kurias verslininkas gaut u savo darb svetimoje monje, ir palkanas u nuosav kapital, jeigu jis nebt naudojamas savam versle, bet bt paskolintas kitiems, o i ekonomini kat dalis pirmuoju pelno apskaiiavimo bdu bt paskirta pelnui. Taigi, nors pelno terminas buitine prasme visiems suprantamas, jis turi kelet gana tiksliai apibrt prasmi. 66

Skirtumas tarp mons bendrj pajam ir buhalterini kat vadinamas bendruoju pelnu. Normalj peln sudaro implicitiniai katai, lygus maiausiomis pajamomis, kurias verslininkas turi gauti u nuosav itekli panaudojim. Skirtumas tarp ekonomini kat ir bendrj pajam (gaunam l) arba pelnas vir normaliojo pelno, vadinamas ekonomini arbagrynuojupelnu. Pajam, kat ir pelno vairios rys parodytos 32 pav.
32 pav. [mons pajamos, katai ir pelnas

Ekono minis pelnas

Normalusis pelnas Bendrasis pelnas Bendrosios pajamos Ekonominiai katai Buhalteriniai katai

Jeigu verslo monse naudojami itekliai vertinami ekonominiais katais, tuomet ie katai parodo, kokias pajamas gali duoti itekliai, jei jie panaudojami geriausiu bdu. Jei kurioje nors akoje moni pajamas didesns u ekonominius katus, jos gauna ekonomin peln. Tai skatins moni savininkas perkelti savo santaupas t ak tikintis didesni pajam. Prieingai, i akos, kurioje nemanoma gauti pajam, itekliai perkeliami, iekant, kaip naudingiau juos panaudoti. Tik tada, kai mons bendrosios plaukos yra lygios bendrosioms ilaidoms, nra paskat keisti itekli idstymo. Taigi grynasis pelnas takoja l perskirstymtarp ak mikroekonomikoje.

5.2.Trumpo laikotarpio katai

Trumpas, ilgas ir labai ilgas laikotarpiai
Toliau kalbant apie katus, tikslinga mons veikl susieti su laiku. Vienus sprendimus galima gyvendinti greiiau, kitiems reikia daugiau laiko. Jei darbo rinka ivystyta, papildomus iteklius, susijusius su darbu, galima panaudoti greitai. Iimtis yra darbas, kuriam reikia specialaus ilgalaikio paruoimo. Norint iplsti gamybines patalpas, reikia nemaa laiko projektui paruoti ir statybos darbams. Tam tikru laikotarpiu vien gamybos veiksni snaudos gali bti keiiamos, o kit ne. Todl vieni veiksniai vadinami kintamais, o kiti-fiksuotais. iuo kriterijumi ir remiamasi skirstant mons veiklos laikotarpius trump, ilg ir labai ilg. Trumpo laikotarpio metu bent vieno i veiksni snaudos yra pastovios. Paprastumo dlei manykime, kad tas veiksnys yra kapitalas. Kitas veiksnys - darbas - io laikotarpio metu gali bti laisvai keiiamas. Jo snaudos gali bti padidintos arba sumaintos. Trumpuoju laikotarpiu, sprendiama, kaip geriausiai panaudoti mons darbo objektus (pastatus, rengimus). Ilgo laikotarpio metu gali bti pakeistos vis gamybos veiksni snaudos, t.y. veiksnys, kuris buvo fiksuotas trumpu laikotarpiu, tampa kintamu. Taiau nekintama lieka pagrindin gamybos technologija. Tai daroma pradedant versl, pleiant veiklos sfer naujomis kryptimis, iliekant toms paioms technologinmis galimybmis. Labai ilgu laikotarpiu gali bti keiiama ir gamybos technologija. iuolaikinei gamybai bdinga nuolat atnaujinti technologija. mons nuolat turi sprsti. mons nuolat turi sprsti, kiek pinig reikia technologyoms kurti ir joms panaudoti. ia paminsim tik kelet io laikotarpio problem. Vis laikotarpiu metu priimami sprendimai skiriami tai paiai problemai sprsti: siekti numatyt mons veiklos rezultat ribot itekli snaud variacijomis. Laikotarpiai skiriasi tuo, koki gamybos veiksni snaudos gali bti keiiamos sprendiant tproblem. Pastaroji pastaba turt saugoti nuo klaidingos tendencijos aikinti vairius laikotarpius kalendorinio laiko trukme.

Trumpo laikotarpio gamybos funkcija

Ryys tarp gamybos veiksni snaud ir gamybos rezultat vadinamas gamybos funkcija. Jeigu gamybos rezultatus, pasiektus per tam tikr laikotarp, paymsime raide Q, tuo laikotarpiu sunaudot kapital K, o darb- L, gamybos funkcija turs matematins lygties forma: Q=f(K,L).

67

i lygtis parodo tik tai, kad gamybos rezultat kiekis yra kakokia funkcija nuo sunaudoto itekli kiekio ( konkreiai nuo kapitalo ir darbo snaud kiekio). Gamybos funkcija yra ireikta fiziniais rezultat ir snaud vienetais, todl ji yra tik prielaida ekonominei analizei, kuri operuoja vertiniais (piniginiais) vienetais. Taiau mes negalime ivengti to darbo nordami nustatyti kat ir pajam funkcijas. Atsivelgiant skirtingas galimybes keisti vairi gamybos veiksni snaud apimt trumpame ir ilgame laikotarpyje, tikslinga atskirai gamybos funkcijas trumpu ir ilgu laikotarpiu. Trumpu laikotarpiu kapitalo snaudos laikomos pastoviosiomis. Trumpo laikotarpio gamybos funkcija atitinkam matematin iraik: Q=f(L,K).

Trumpo laikotarpio gamybos rezultatai

Bendrasis produktas (BP) apima pagamint per tam tikr laikotarp produkt kiek, sunaudojant visus iteklius. Jeigu vieno i gamybos veiksni snaudos yra fiksuotos, o kito kinta, tuomet bendrojo produkto, pagaminto per tam tikr laikotarp, kitimas priklausys nuo kintamo veiksnio snaud kitimo. Vidutinis produktas (VP) yra lygus bendrojo produkto daliai, tenkaniai vienam kintamojo veiksnio snaud vienetui (iuo atveju darbo snaud). VP=BP/L; ia VP-vidutinis produktas; BP-bendrasis produktas; L- kintamojo veiksnio (darbo) snaudas. Ribinis produktas (RP) yra bendrojo produkto kitimo laipsnis, pakitus kintamojo veiksnio (darbo) snaudoms vienu vienetu. RP=DBP/DL; ia RP-ribinis produktas; DBP-bendrojo produkto pokytis; DL-kintamojo veiksnio (darbo) snaud pokytis. Grafikuose galima pastebti ir ry tarp BP, VP ir RP kreivi. Bendrojo produkto kreivs linkimo takas A sutampa su ribinio produkto maksimumo taku, kuriame jis nustoja augs ir ima mati. Takas A bendrojo produkto kreivje taip pat sutampa su vidutinio produkto kreivs maksimumu. Take B vidutinio produkto dydis lygus ribinio produkto dydiui (kreivi susikirtimo takas). Take C produktas pasiekia maksimal dyd, o ribinis produktas esant tokiam darbo snaud dydiui, lygus 20. Takai A, B ir C suskirsto gamybos apimties kitimo proces trumpuoju laikotarpiu tris stadijas. Pirmojoje stadijoje vidutinis kintam snaud produktas didja. Antroje stadijoje vidutinis produktas pasiekia maksimum ir maja, ribiniam produktui taip pat majant. Treioje stadijoje vidutinis produktas toliau maja, smarkiai majant ribiniams produktui.

Majanio rezultatyvumo dsnis

Grafikuose pateikt bendrojo, vidutinio ir ribinio produkto kreivi formos nra atsitiktins. Jos priklauso nuo vadinamojo maijanio ribinio rezultatyvumo arba maijanio ribinio

68

produkto dsnio. I pateikto pavyzdio matyti, kad, didjant kintamo veiksnio snaudoms ir esant tarn tikram fiksuoto veiksnio dydiui, pasiekiama tokia ribinio produkto gamybos apimtis, kai kiekvienas papildomas kintamojo veiksnio vienetas padidina bendraj produkt maiau nei prie j sunaudoto kintamojo veiksnio vienetas. Grafike tai atitinka takas, kuriame L = 2, o RP = 190. Tada ir pradeda veikti majanio ribinio rezultatyvumo dsnis. Taip yra todl, kad, esant nekintamoms kapitalo snaudoms, bet didinant darbo snaudas, turimas kapitalo potencialas panaudojamas vis geriau ir todl auga rezultatas. Taiau, didjant darbo snaudoms, vis maiau kapitalo tenka vienam darbuotojui ir kapitalas tampa gamybos augimribojaniu veiksniu. Kiekviena j, turdama tarn tikru momentu tarn tikro dydio kapital, pasamdo tok darbuotoj skaii, kad (gamindama potencialiai galim produkto kiek) galt panaudoti turim kapital. mon montuoja papildomus rengimus ir samdo papildomus darbuotojus, nordama padidinti gamyb. Jeigu ji apsiribot tik pastarojo veiksnio snaud didinimu, papildomi darbininkai negalt bti efektyviai panaudoti gamybai plsti, nes nepakakt btin rengim.

Trumpo laikotarpio bendrieji katai

Bendrieji katai apima visus katus, susijusius su snaudomis produkto gamybai. Jie taip pat, kaip ir gamybos veiksni snaudos gali bti padalinti fiksuotus ir kintamus. Bendrieji katai (BK)=bendrieji fiksuoti katai (BFK)+bendrieji kintamieji katai (BKK.). Bendrieji fiksuoti katai nepriklauso nuo gamybos rezultat dydio. Nesvarbu, kiek gaminama produkt vienet, trumpame laikotarpyje dalis kat, susijusi su pastoviomis kapitalo snaudomis, nekinta. Bendrieji kintamieji katai. Paprasiausi savo forma bendrieji kintamieji katai - tai katai, susij su kintamojo veiksnio snaudomis gamybos procese. Kintamieji katai apskaiiuojami padauginus kintamojo veiksnio snaud kiek i j kainos. Kadangi kintamojo veiksnio snaud ribinis produktas nuo atitinkamos ribos maja, kintamieji katai auga didjaniu laipsniu, didinant gamybos apimt. Remdamiesi 5.2. lentels duomenimis, galime pavaizduoti bendrj kat kitim gaminamo produkto apimiai grafikai (35 pav.).

Gamybos apimti per laiko vient () D 1 2 3 4 5

Bendrieji katai (B K) 200 280 350 415 476 534

Bendrieji fiksuoti katai (BFK) 200 200 200 200 200 200 200 200 200 200 200 200 200

Bendrieji kintamieji katai (BKK) 0 SO 150 215 276 334

Ribiniai katai RK7 . SO 70 65 61 53 56 55 57 64 SO 160 260

7 S 9 10 12 13

sg
645 702 766 g46

3go
445 502 566 646 946 1206

1146 1406

Bendrieji fiksuoti katai, lygus 200 Lt, nekinta augant gamybos apimiai. Todl juos vaizduojanti linija yra horizontal! ties

69

70

Bendrieji kintamieji katai auga didjant gamybos apimiai, o j kitim ireikianti kreiv kyla auktyn. Bendrieji katai, bdami kintam ir fiksuot kat suma, didja augant gamybos apimiai, o kreiv BK kyla auktyn kaip ir kreiv BKK, bet ji yra aukiau BKK.

Vidutiniai trumpo laikotarpio katai

Vidutiniai mons katai apskaiiuojami vienam produkcijos vienetui. Katai vienam produkcijos vienetui gali bti apskaiiuoti kintamojo veiksnio snaudoms, pastovaus veiksnio snaudoms ir vis veiksni vidutiniai bendrieji katai. Vidutiniai fiksuoti katai (VFK) apskaiiuojami dalijant bendruosius fiksuotus katus i pagamint produkt skaiiaus: VFK = BFK/Q. Vidutiniai kintamieji katai (VKK) apskaiiuojami dalijant bendruosius kintamuosius katus i pagamint produkt skaiiaus: VKK=BKK7 Q. Vidutiniai bendrieji katai (VBK) apskaiiuojami dalijant bendruosius katus i produkt skaiiaus: VBK=BK/Q, arba sudedant vidutinius fiksuotus ir vidutinius kintamuosius katus: VBK=VFK+VKK. Vidutini kat kitimo hipotetin pavyzd galima pavaizduoti grafikai (36 pav.). Tuo tikslu panaudosime 5.3 lentelje pateiktus duomenis. 36 pav. parodytos vidutini bendrj kat ir vidutini kintamj kat kreivs turi U raids apatins dalies form. Minimum pasiekia pirma VKK kreiv, o paskui ir VBK kreiv. VFK kreiv yra nuolat krintanti emyn, nes bendruosius pastovius katus dalijant i vis didesnio produkt kiekio, vienam produktui tenka vis maesnis fiksuot kat dydis.

Trumpo laikotarpio ribiniai katai

Ribiniai katai (RK) yra bendrj kat pokytis pakitus gaminam produkt skaiiui vienu vienetu. Jie apskaiiuojami pagal formul: RK = DBK / DQ. Pagal 5.2 lentelje, 5 skiltyje pateiktus duomenis nubriame RK kreiv (36 pav.).

36 pav. matome, kad RK kreiv kerta VKK ir VBK kreives j minimumo takuose. Kol ribiniai katai maesni u vidutinius bendruosius ir vidutinius kintamuosius katus, pastarieji maja, o kai ribiniai katai didesni u vidutinius -jie didja.

71

ufiimits per

Bendrieji kasta*'(3Xf 200 2SC 350 415 -176 534 J90 6-^ b 702 /<66 946 966 1146 1406

laiko vicn&o (G)

i)

Bendrieji Bendrieji Ribiniai kasfcl fiksuoti kasia/ kinh/ricji kastai RK/Q (BFK! fSKK 203 C 203 203 203 203 203 203 203 203 202 503 203 203 200 80 150 215 276 334 390 4^5 502 ^66 6^6 766 946 1206 80 70 66 61 58 56 55 57 64 80 123 163 26J

1
4.

>

A 5 6
f
t

K u
*

IC

n
;2 '3

72

Ryys tarp kat ir produkto trumpuoju laikotarpiu

Jeigu laikoms prielaidos, kad vieno gamybos veiksnio (darbo) snaudos kintamos, o kito (kapitalo) fiksuotos, bendrieji kintami katai yra lygs kintamojo veiksnio snaud vieneto kainos ir t snaud vienet sandaugai: BKK = WL; ia L yra darbo snaud vienet skaiius, W - darbo snaud vieneto kaina. Taiau VKK = BKK/Q, todl, vietoje BKK pastarajformul ra WL, gauname: VKK = WL/Q = W(L/Q). L/Q, esant tik vienam kintamam veiksniui, yra atvirktinis dydis vidutiniam produktui VP, todl VKK = W(1/VP). I paskutins lygybs matyti, kad VKK ir VP kinta prieingomis kryptimis. Veikiant majanio rezultatyvumo dsniui, trumpuoju laikotarpiu VKK i pradi maja, o paskui ima didti, o VP i pradi didja, o paskui ima mati. Ryys tarp ribini kat ir ribinio produkto: majant ribiniam produktui, dids ribiniai katai.

5.3. Ilgo laikotarpio katai

Gamybos funkcija ilguoju laikotarpiu
Trumpuoju laikotarpiu gamybos funkcija ireikia ry tarp kintam itekli snaud ir rezultat. Kadangi supaprastintame modelyje mes laikms prielaidos, jog kintamasis veiksnys yra darbo snaudos, tai verslo mons sprendimai apm pasirinkimo galimybes, kokios turi bti kintamojo veiksnio snaudos. Ilguoju laikotarpiu pagrindiniai gamybos veiksniai - darbas ir kapitalas - laikomi kintamais ir todl nuo mons sprendim priklauso dviej veiksni snaud kombinacij pasirinkimas. Kiekviena i gamybos veiksni snaud kombinacija lemia tam tikr rezultat dyd. mon gali minimizuoti snaudas (o kartu ir katus), keisdama vien veiksn kitu tol, kol vieno veiksnio ribinis produktas, gautas padidinus io veiksnio snaudas 1 litu, netampa lygus kito veiksnio I lito dydio snaud ribiniam produktui. Kat minimizavimo slyg galima ireikti tokia lygybe: ia Rpk- ribini kapitalo snaud produktas; RPL - ribini darbo snaud produktas; Pk - kapitalo snaud vieneto kaina; Pi - darbo snaud vieneto kaina. Jeigu abi lygties puss nelygios, dl veiksni pakeiiamumo gali sumati katai. Jeigu kinta gamybos veiksni kainos - pvz., vienas j pinga, mon gali vadovautis substitucijos principu, t.y.Jeigu veiksni kainos santykinai kinta, turi bti keiiamas gamybos bdas (veiksni snaud struktra). Santykinai pigesnio veiksnio snaudos turi bti didinamos, o brangesnio - mainamos. Veikdamos pagal substitucijos princip, mons pasitarnauja visai visuomenei, nes taupo tuos iteklius, kurie yra brangs, vadinasi, labiausiai riboti visuomenje.
RPk/Pk=RPL/PL;

Rezultatyvumo didjimas dl gamybos mast

Galimyb ilguoju laikotarpiu keisti vis gamybos veiksni snaudas pakerta majanio ribinio rezultatyvumo dsnio slygas. Kaip pasikeis ryys tarp snaud ir rezultat, jeigu keiiamos vis veiksni snaudos? Ar joms padvigubjus, patrigubjus, produkto dydis taip pat padvigubs, patrigubs? is klausimas paprastai siejamas su rezultatyvumu del gamybos mast. Galimos trys gamybos funkcijos formos. Rezultatyvumo didjimas del gamybos mast - kai padidjus gamybos veiksni snaudoms, labiau negu proporcingai padidja rezultatai. Pastovus rezultatyvumas del gamybos mast- kai rezultatai proporcingai auga didjant snaudoms. Majantis rezultatyvumas del gamybos mast- kai rezultatai auga maesne proporcija negu didja itekli snaudos.

73

37 pav. parodytos vidutini kat kreivs kiekvienu i mint atvej.

Rezultatyvumo del gamybos mast skiriamasis bruoas palyginti su majanio ribinio rezultatyvumo dsniu yra galimyb keisti vis gamybos veiksni snaudas tokia pat proporcija. Tuo tarpu ribinis rezultatyvumas siejamas tik su dalies itekli snaud kitimu, kai kit itekli snaudos lieka pastovios. Didjantis rezultatyvumas dl gamybos mast pasiekiamas didjant gamybos apimiai dl keli prieasi. Specializacija. Didjant mons veiklos apimiai, didja ir galimybs specializuoti itekli panaudojim mons viduje. Pirmiausia tai pasakytina apie darbo pasidalijim tarp darbinink. Jo privalumus parod dar A. Smitas, apraydamas smeigtuk fabrik. Didelse monse gali bti steigiami ir specializuoti valdymo aparato padaliniai. J darbas taip pat tampa naesnis. Erdvs veiksnys. Paprastai didels mons itekli snaudos yra maesns veiklos rezultat vienetui dl to, kad snaud nereikia skaidyti tokias pat smulkias dalis, kaip kad rezultatai. Pavyzdiui, aliav, mediag arba pagamint produkt saugojimo katai susij su snaudomis statybini mediag, btin sandli statybai. Taiau statant didelius sandlius, j vieno erdvs vieneto katai maesni, negu statant maus. Transportavimo veiksnys. Snaudos, susijusios su transportavimu vienam produkto vienetui, maja didjant rinkos plotui. Tai yra todl, kad perveimo nuotolis priklauso nuo rinkos ploto spindulio, o jos imlumas produktams - nuo ploto. Remdamiesi skritulio ploto formule pR2, galime teigti, jog rinkos spinduliui (arba perveimo nuotoliui i centro) padidjus du kartus, produktai bus iveioti keturis kartus didesniame plote, vadinasi, transporto ilaidos, tenkanios vienam produkto vienetui, sumas du kartus , jeigu kitos slygos liks tokios paios. Geresnis rengim panaudojimas. Didelje monje gali bti pritaikyti stambs rengimai, kurie nepriimtini smulkioms monms. Jie gali bti specializuojami atskiroms operacijoms atlikti. Tai sumaina paruoiamj laik, jeigu tie patys rengimai perderinami skirtingoms operacijoms atlikti. Majantis rezultatyvumas dl gamybos mast. moni gamybos mast didinimas turi ribas. Jos daniausiai susijusios su dideli sistem efektyvaus valdymo sunkumais. Didjant pavaldini skaiiui, pasiekiama tokia padtis, kai valdytoj skaiius ima didti daugiau negu proporcingai padidjusiam pavaldini skaiiui. Valdytoj sugebjimai negali bti be apribojim pakeisti net ilguoju laikotarpiu. Skaiiavimo technika labai iple6ia valdymo galimybes, taiau teorikai kiekviena mon pasiekia tok veiklos apimties lyg, kai ikyla valdymo problemos. 37 pav. a pavaizduotas atvejis, kai rezultatyvumas dl gamybos mast yra didjantis; tuomet ilguoju laikotarpiu vidutini kat kreiv krinta emyn, didjant gamybos apimiai. 37 pav. b atveju rezultatyvumas del 74

gamybos mast yra nekintantis, todl vidutini kat kreiv ilgame laikotarpyje yra horizontali linija. 37 pav. c atveju rezultatyvumas dl gamybos mast maja, o vidutini kat kreiv ilguoju laikotarpiu kyla auktyn didjant gamybos apimiai.

Ekonomija del gamybos mast

Artimai su rezultatyvumo didjimu del gamybos mast susijs reikinys yra ekonomija del gamybos mast. Rezultatyvumo kitim del gamybos mast lemia technologinis ryys tarp snaud, esant kintamoms gamybos veiksni proporcijoms, ir gamybos rezultat. vairi gamybos veiksni panaudojimo kombinacija, taikant vien ar kit technologij, yra vidin mons veiklos sprendim sfera. Taiau mons veiklai daro tak ir ioriniai veiksniai, pvz., itekli kainos. Tarkime, kad kurios nors akos mons didina gamybos apimt, siekdamos rezultatyvumo didjimo del gamybos mast. Taiau tai padidina naudojam itekli reikalavim ir ima augti j kainos. Kai atsivelgiama ir iorini veiksni tak mons snaud ir rezultat ryiui, jo pasikeitimas, kintant veiklos apimiai, vadinamas ekonomija arba disekonomija dl gamybos mast. Didjantis rezultatyvumas dl gamybos mast yra technologinis ekonomijos del gamybos mast pagrindas. Taiau pastaruosius veikia ir ioriniai, mons nevaldomi veiksniai. Visi, tiek vidiniai, tiek ioriniai veiksniai veikia ekonomija del gamybos mast ir mons kat kitim ilguoju laikotarpiu kintant gamybos apimiai.

Ilgo laikotarpio katai

Ilguoju laikotarpiu, kintant gamybos apimiai, kinta vis gamybos veiksni snaudos. Jeigu kiekvieno veiksnio snaud kiek padauginsime i j vieneto kainos ir sudj padalinsime i pagamint produkt vienet skaiiaus, rasime vidutinius katus, esant tam tikrai gamybos apimiai. Tok skaiiavim galima atlikti vairioms gamybos apimtims. i informacij atidj grafike, nubrime ilgo laikotarpio vidutini kat kreiv, kuri vaizduos vidutinikatkitimkintant gamybos apimiai. 38 paveiksle pavaizduota ilgo laikotarpio katkreiv dalija erdv monei pasiekiam kat lyg - vir kreivs IVBK, ir nepasiekiam - emiau kreivs. Jeigu laikysims prielaidos, kad gamybos veiksni kainos nekinta, IVBK kreivs forma priklausys nuo rezultatyvumo kitimo didjant gamybos mastams. I pradi gamybos rezultatai auga greiiau negu snaudos, todl kreiv krinta emyn. Take Qm mon naudojasi gamybos mast teikiamais pranaumais. Taiau jeigu ji dar pleia gamyb, rezultatyvumas ima mati, o katai, tenkantys vienam produkcijos vienetui - augti. IVBK kreiv kyla auktyn.Kreivs IVBK padtis koordinai ai poiriu (aukiau arba emiau) priklauso ne nuo rezultatyvumo dl gamybos mast, o nuo gamybos veiksni kainos. Taigi i kreiv parodo ekonomijos dl mast kitim.

Ryys tarp ilgo ir trumpo laikotarpio kat

Ilgo laikotarpio kat kreiv rodo vidutini kat priklausomyb nuo gamybos apimties, kai veiksni kainos pastovios, o vis veiksni snaud apimtys gali bti keiiamos. Trumpo laikotarpio vidutini kat kreiv rodo j priklausomyb nuo gamybos apimties, kai ne vis veiksni snaudos gali bti keiiamos, nors t veiksni kainos irgi lieka pastovios. Tuomet ilgo ir trumpo laikotarpio vidutini kat kreivs gali turti slyio tak, kuriame trumpo laikotarpio vidutiniai katai ir gamybos apimtis atitinka iuos dydius ilguoju

75

laikotarpiu. Tai parodyta 39 pav. Taiau, didjant gamybos apimiai, trumpo laikotarpio katai keisis kitaip negu ilgo laikotarpio, nes pirmu atveju yra apribojimas keisti maiausiai vieno veiksnio snaudas. Trumpo laikotarpio kreiv visada yra aukiau u ilgo laikotarpio kreiv, nes nra galimybs trumpuoju laikotarpiu keisti vis veiksni, siekiant minimizuoti kastus. Aukiau pateiktame 39 pav. TVBK kreiv yra nubrta esant fiksuotiems itekliams tam tikrame lygyje, nuo kurio priklauso gamybos apimties augimo ribos. TVBK kreiv gali bti vairiose vietose, jeigu ji bus briama vairiems fiksuot itekli dydiams. Taiau niekada trumpo laikotarpio kreivs nenusileis emiau ilgo laikotarpio kreivs arba, kitaip tariant, ilgo laikotarpio kreiv sudaryta i trumpo laikotarpio kreivi tak. IVBK kreiv yra TVBK kreivi gaubiamoji (40 pav.).

Viena trumpo laikotarpio kat kreivi butinai turs bendr minimumo tak su ilgo laikotarpio kat kreive jos minimumo take Qm. 40 pav. tai yra kreiv TVBKc. Is to seka, kad trumpas laikotarpis C, kuriame gali bti keiiamos ne vis gamybos veiksni snaudos, ypatingas tuo, jog fiksuoto veiksnio snaudos yra tokio dydio, kuris leidia minimizuoti bendruosius vidutinius katus, operuojant kintam veiksni snaudomis. Tai yra optimali fiksuot veiksni snaud apimtis arba optimalus gamybins mons dydis.

KATAI Uduotys Klausimai: 1. K vadinsime visos mons ilaidomis, ileistomis siekiant tam tikro tikslo ir raytomis buhalterines knygas ? 2. Kaip kitaip galima pavadinti buhalterinius katus? 3. Kaip vadinsime skirtum tarp mons bendrj pajam ir buhalterini kat? 4. Kaip vadinsime skirtum tarp ekonomini kat ir bendrj pajam? 5. Kaip trumpai galima apibrti grynj peln? 6. Kokie katai sudaro normalj peln? 7. Kokiu mons veiklos laikotarpio metu bent vieno i gamybos veiksni snaudos yra pastovios? 8. Kokius inote mons veiklos laikotarpius? 9. Kaip vadinsime visus katus, kurie susij su snaudomis produkto gamybai? 10. Pagal koki formul galima apskaiiuoti vidutinius fiksuotus katus? 76

11. Kaip vadinasi katai, kuriuos gauname bendruosius kintamuosius katus padalin i pagamint produkt skaiiaus? 12. Pasakykite nors vien i prieasi lemiani rezultatyvumo didjim dl gamybos mast ? 13. Kaip vadiname rezultatyvum, kai rezultatai auga maesne proporcija negu didja itekli snaudos? 14. Kaip vadiname rezultatyvum, kai rezultatai proporcingai auga didjant snaudoms? 15.Kaip vadiname rezultatyvum, kai padidjus gamybos veiksni snaudomis, labiau negu proporcingai padidja rezultatai? Testas 1 Pagrindins kategorijos: a) ekonominis pelnas; b) suvokiami katai; c) normalusis pelnas; d) gamybos funkcija; e) alternatyviniai katai; f) majantis ribinis rezultatyvumas; g) aikus katai; h) iorinis mons veiklos efektas; i) bendrasis pelnas; j) visuomeniniai katai. 1. 2. 3. 4. Snaudos, kurias turi prisiimti visuomen dl firm veiklos. Gamybos apimties pasikeitimas, keiiantis darbo ir kit kintam gamybos veiksni kiekiams. Skirtumas tarp pajam i pardavim ir parduot preki savikainos. Papildomai vedus gamyb vieno kintamojo veiksnio vienet (kit veiksni kiekis lieka nepakits), pasiekiamas takas, u kurio produkcijos apimtis (t.y ribinis fizinis produktas, gautas u papildom kintamojo iteklio padidjim) prads mati. 5. Ekonomini snaud bdas, skirtas negausi (gamybos) itekli panaudojimui gaminti vien konkrei prek ar teikti vien konkrei paslaug alternatyviomis slygomis. 6. Bet koks pelnas vir prastinio,reikalingas ilaikyti kapital duotoje verslo sferoje. 7. Firm os imokos u nenuosav gamybos veiksni naudojim (darbo jga, kapitalas);tai firmos pirkimo ilai dos itekli rinkoje. 8. Gali mybi alternatyviosios snaudos, kurias patiria firma, vartodama paios firmos turimus iteklius prod ukcijai gaminti. 9. mo ns veiklos neskms platesnje sferoje, kurios ji negali kontroliuoti. 10. Pel nas, kurio kaip tik pakanka, kad firma toliau tiekt savo esam prek ar paslaug.

77

Testas 2 Pagrindins kategorijos: a) ilgas laikotarpis; b) bendrieji katai; c) bendrasis produktas; d) ribiniai katai; e) bendrieji fiksuoti katai; f) trumpas laikotarpis; g) vidutinis produktas; h) bendrieji kintamieji katai; i) ribinis produktas; j) labai ilgas laikotarpis. 1. Priedas prie bendrj snaud, patiriamas, kai per trump laikotarp vienu vienetu didinama produkcijos apimtis. 2. Abstraktus laiko tarpas pasilos teorijoje, per kur kai kurie gamybos itekliai yra pastovs, o produkcijos apimtis kinta tik keiiant sunaudot kintamj gamybos itekli kiek. 3. Abstraktus laiko tarpas pasilos teorijoje, per kur sukuriami technologiniai pagrindai (inomi gamybos metodai), leidiantys, remiantis naujais iradimais ir mokslo darbais, pakeisti firmos veikl. 4. Produkcijos kiekis, pagamintas per trumpalaik laikotarp, panaudojant vairi kintamj gamybos itekli kiek (kartu su turimu nekintamu gamybos itekli kiekiu). 5. Snaudos, likusios kisti priklausomai nuo produkcijos lygio; rodo imok u kintam gamybos itekli (aliav, darbo ir t.t) panaudojim. 6. Vidutin produkcijos apimtis, kuri atsiranda nuo kiekvieno kintamojo gamybos ilaid veiksnio papildomo vieneto (dl nustatymo gamybos ilaid veiksnio turimos apimties). 7. Abstraktus laiko tarpas pasilos teorijoje, pakankamai ilgas laiko tarpas, kad pasikeist visi gamybos itekliai, nekeiiant technologijos ar gamybos metod; toks periodas, kai firma sugeba pakeisti naudojam gamybos veiksni kiek, pirmiausiai kapitalo ir ems apimtis 8. Firmos vis pastovi snaud ir vis kintam snaud, gaminant tam tikr produkcij, bendra suma per tam tikr trump laikotarp. 9. Produkcijos kiekis trumpo laikotarpio pasilos teorijoje, pagaminamas kiekvieno papildomo kintamj gamybos itekli vieneto, kai tuo tarpu kit gamybos veiksni apimtis ilieka pastovi. 10. Snaudos trumpu laikotarpiu nepriklausanios nuo produkcijos apimties lygio pokyi; bna, kai produkcija ivis negaminama. Testas 3 Pagrindins kategorijos: a) vidutiniai fiksuoti katai; b) ryys tarp ribini kat ir ribinio produkto; a) optimalus gamybins mons dydis; b) veiksni snaud struktra; c) specializacija; d) vidutiniai kintamieji katai; e) ilgalaikiai vidutiniai katai; f) ribinis rezultatyvumas; g) ekonomija dl gamybos mast; h) vidutiniai bendrieji katai. 1. Gamybos bdas keiiamas, kai kinta gamybos veiksni kainos. 2. Dalies itekli kat kitimas, kai kit itekli snaudos lieka pastovios. 3. Trumpas laikotarpis, kuriame gali bti keiiamos ne vis gamybos veiksni katai; ia fiksuoto veiksnio snaudos yra tokio dydio, kuris leidia minimizuoti bendruosius vidutinius katus, operuojant kintamj veiksni snaudomis. 4. Snaudos, lygios pastovi kat ir gamybos apimties santykiui. 5. vairaus dydio moni snaudos (ilgamets) produkcijos vienetui pagaminti (bendrieji katai, padalyti i preks skaiiaus). 6. Papildomi katai dids, majant ribiniam produktui. 7. Veiksniai (vidiniai ir ioriniai), veikiantys firmos snaud kitim ilguoju laikotarpiu, kintant gamybos apimiai ir veikiantys didjant rezultatyvum dl gamybos mast. 78

8. Snaudos, lygios kintamj kat ir gamybos apimties santykiui. 9. Darbo pasidalijimo forma, kai asmuo ar firma sutelkia savo gamybos pastangas vien veiklos srit arba ribot j skaii; ji padidina darbo naum, leidia kiui panaudoti savo nedidelius iteklius veiksmingiau ir daugiau gaminti bei vartoti preki ir paslaug. 10. Vidutiniai katai, kurie lygs bendrj kat ir pagamint produkcijos vienet santykiui. Udaviniai: 1. Pasinaudodami alternatyvini kat apibrimu,isprskite udavin: Povilas turi kelet galimybi,kaip praleisti ateinant savaitgal.Mindaugas silo nueiti Scooterio koncert ir sako,jog jis umoks u bilietus,kurie kainuoja po 30 lit.Kstas kvieia penktadien nueiti disko klub ir sako,kad u jo biliet sumoks,bilietas kainuoja 15 lit.Linas kvieia vejyb ir silo pavti savo automobiliu (kelion iaip kainuoja 18 lit).Pasakykite,kokio dydio katus patiria Povilas,jei pasirenka savaitgal nueiti Scooterio koncert? 2. mon,realizavusi produkt,gavo 10 mln. lit bendro pelno.Gamybos procese mon patyr 6 mln. lit katus.Raskite mons normalj peln ir ekonominius katus,jei inoma,kad mon gavo 6,6 mln. lit ekonominio pelno. 3. Paruokite firmos mini ataskait,raskite mons buhalterinius katus,bendr peln ir peln po mokesi sumokjimo( pelno mokestis sudaro 30% bendro pelno).Pateikiami tokie duomenys: Renta -22000 Lt. Pajamos gautos u 5000 vnt.preki pardavim,preks vieneto kaina 40 Lt. Kelions ilaidos 15000 Lt. Kanceliarijos ilaidos 16000 Lt. Atlyginimai 330000 Lt. Telefono ilaidos 8000 Lt. Pajamos gautos u 4000 vnt.preki ,vieneto kaina 75 Lt. Reklama 29000 Lt . 4. Ocean firmos savininkas paskutiniaisiais metais gavo 90000 Lt pajam ,o verslininko ilaidos sudar 30000 Lt. Yra inoma,kad verslininkas panaudojo 28000 Lt savo nuosavo kapitalo.Taip pat inoma,kad firmos savininkas, dirbdamas valstybinje monje,usidirbt 20000 Lt per metus ir dar gaut 8000 Lt pajam u turim patalp nuom.Palkan norma tais metais sudar 9% Apskaiiuokite : alternatyvinius katus; bendr peln; verslininko alternatyvinius katus; ekonomin peln. 5. Pabaikite pildyti lentel ir sudarykite bendrojo produkto(BP) bei vidutinio produkto(VP) ir ribinio produkto(RP) kitimo trumpuoju laikotarpiu grafikus(darbas kintamas veiksnys(L)). L 0 1 2 3 4 5 6 7 BP 0 VP -------220 RP ------220 150 165 945 85 45

630

6. mon per pusmet ileido 72010 Lt . Apskaiiuokite ir nubraiykite bendrj, bendrj fiksuot ir bendrj kintam kat grafik,jei yra inoma,kad mon turi per metus sumokti 36000 Lt vairi mokesi. Be to inoma,kad mon gamybai kas mnes didino ilaidas 10%. Pirm mnes ileido 10000 Lt . 7. Petras yra medio apdirbimo mons savininkas. Jis samdo du pagalbininkus, kuriems per metus moka po 12000 Lt , taip pat jis moka 6000 Lt u patalp nuom, 15000 Lt u aliavas ir 20000 Lt u rengimus. Jam pasil darb kitoje firmoje ir sil 15000 Lt metin atlyginim. Savo sugebjimus Petras vertina 8000 Lt per metus. mons pajamos per metus siek 100000 Lt . Apskaiiuokite mons ekonomin peln.inoma, kad bankas tuo metu mokjo 10% metini palkan. 79

8. Tarkime, kad firmos pastovs katai sudaro 70 Lt, o kintami pateikti lentelje. Gamybos apimtis vnt. 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Pastovs katai (BFK) 70 70 70 70 70 70 70 70 70 70 Kintami Katai (BKK) ----70 100 135 160 195 225 260 300 350 Bendrieji katai (BK) Vidutiniai pastovs katai (VFK) ----Vidutiniai kintami katai (VKK) ----Vidutiniai bendrieji katai (VBK) ----Ribiniai katai (RK) ------

Upildykite lentel ; Nubrkite fiksuot,kintam ir bendr kat grafik ; Nubrkite vidutini bendrj,vidutini fiksuot,vidutini kintam ir ribini kat grafik;

9. Upildykite lentel: VFK VKK RK

20

15

Gamyba (Vnt.) 0 1 2 3 4 5 6 7

BK 20

BFK

BKK

VBK

30 22 90 20 170

80

 Nubrkite VKK,VBK ir RK grafik.Kok kiek gaminti pasirinktumte,esant tokioms gaminio kainoms:10 Lt, 22 Lt, 32 Lt.? Pagrskite savo pasirinkim. 10. Baikite pildyti lentel.Koki gamybos apimt pasirinktumte,esant ioms produkto kainoms: 100 Lt, 160 Lt? Sprendim pagrskite. Gamyba (vnt.) 0 1 2 3 4 5 6 7 8 BK BFK 400 150 310 90 180 90 150 110 162,5 BKK VBK VFK VKK RK

11. mons gamybos apimtis 60 vnt.,gamybos vidutiniai kintamieji katai yra 40 Lt., pastovs katai 600 Lt. Kokia produkto kaina? 12. Gamybos apimtis sudaro 80 vnt.,vidutiniai kintamieji katai sudaro 50 Lt, gaminio savikaina 80 Lt . Kokie produkto gamybos pastovieji ir vidutiniai fiksuoti katai? 13. Kelni siuvimo katai sudaro 50 Lt. mon nori gauti 20 Lt. pelno u vien kelni vienet. Mamenin prekyba pasilieka sau 30% prekybos plauk. Kokia bus kelni mamenin kaina?

81

6. Tobula konkurencija ir ekonominis efektyvumas

6.1. Peln maksimizuojanios mons elgsenos orientyrai.
Bendras rinkos kyje funkcionuojani moni elgsenos bruoas yra pelno siekimas. Tuo tikslu jos pleia veikl, kuri gali bti apibdinama produkto apimties, kat, pelno kategorijomis. Akivaizdu, kad mon negals veikti, jeigu jos vidutins pajamos (pajamos vienam produkto vienetui) bus maesns u vidutiniu kintamuosius katus. Jei i slyga patenkinta, mon didins gamybos apimt, jeigu pelningumas dids, arba mains j, jei pelningumas mas. Tai galimas akivaizdiai parodyti naudojant jau inomus ribinius dydius. Didjant gamybos apimiai, pelnas dids, kol ribins pajamos bus didesns u ribinius katus. Kiekviena parduota prek padidins bendrsias pajamas didesne suma, negu padidjo bendrieji gamybos katai, susij su tos ribins preks gamyba, t.t. negu ribiniai katai susilygina su ribinmis pajamomis, btina sustabdyti gamybos apimties augim, nes kiekviena papildomai parduota prek duos ribines pajamas, kurios padidina buvusias pajamas tokiu dydiu, kaip kad ribiniai katai, susij su preks vieneto gamyba, padidina bendruosius katus. Vadinasi, skirtumas tarp bendrj pajam ir bendrj kat nebedidja. Tas skirtumas yra pelnas. Taigi, didinant gamybos apimt, pelnas nebemaksimizuojamas. Tai neatitinka mons tikslo. Akivaizdu, jos dar labiau pleiant gamybos apimt, net ir didjant pajamoms, j augim aplenks kat augimas ir pelnas mazes. Aukiau idstytos mons elgsenos taisykls turi prasm tik tada, kai inomos preki kainos. Tik j pagrindu galima nustatyti pajamas ir peln. Kainos formuojamos konkretaus produkto rinkoje. Tik j pagrindu galima nustatyti pajamas ir peln. Kainos formuojamos konkretaus produkto rinkoje. Atskiro pardavjo poiriu rinka - pirkj, perkani jo parduodam produkt, visuma. Pirkjo poiriu, rinka - gamintoj visuma, kurie sujungiami akas pagal gaminam materialini grybi paskirt arba gamybos technologij. Kainas, potencialias pajamas ir potencial peln mon gali inoti, inodama individuali paklausos kreiv savo gaminamoms materialinmis grybmis. Tai inodama, ji galt operuoti gamybos apimtimi, maksimaliai didindama naud. Taiau individuali paklausos kreiv priklauso ir nuo kit tos paios akos moni elgsenos, j reakcijos kain pasikeitim. Bendrov, nordama padidinti realizacijos apimt, gali sumainti savo materialini grybi kainas. Taiau ar kitos mons nepaseks jos pavyzdiu, to mon negali inoti ir juo labiau negali kontroliuoti kit moni elgsenos. Todl mon gali stebti tik rinkos paklausos kitimus ir j ry su individualios paklausos kreive. io ryio pobdis priklauso nuo rinkos struktros, kuri nra vien tik pardavj ir pirkj sraas. Pagrindins rinkos struktros dimensijos: pardavj skaiius, produkto identikumo laipsnis, jimo rink barjer dydis, atskir moni gamybos apimties lyginamasis svoris etc. Kadangi nuo rinkos struktros priklauso moni elgsena, pirmiausia ir btina j aprayti. iame skyriuje apsiribosime tobulos konkurencijos rinka.

6.2 mon tobulos konkurencijos rinkoje

Tobulos konkurencijos rinka yra abstraktus modelis. Jos nra realybje ir ji neturt buti tikslu krato ekonomikai. Nors is modelis paremtas realiomis rinkos funkcijomis, bet didelio abstraktumo dka tra vien tyrimo priemon, kuri del jos universalumo labai patogu naudoti tiriant ekonomin tikrov. Tobulos konkurencijos model, kaip savireguliacijos dsniais pagrsta ekonomin sistem, pradjo kurti A. Smitas, 1776 m. paras savo garsj "Taut turt", nors tokios svokos ir nevartojo. Paklausos ir pasilos principal koordinuojapirkjo ir pardavjo interesus. "Nematomoji ranka" nukreipia skirtingus interesus turini pirkj ir pardavj elgsen tokia linkme, kad jiedu susitaria dl produkto kainos. Taigi kainos, kuri palaiko ekonomikos pusiausvyr, savaiminio susidarymo mechanizmas yra kertinis io modelio akmuo. Tobulos konkurencijos modelio kritikai daug dmesio skyr K. Marksas. Taiau is modelis, patobulintas A. Maralo, o vliau ir J. Keinso, plaiai tebenaudojamas. Todl model tikslinga aprayti, pirmiausia nurodant jo ypatybes. Tobulos konkurencijos rinkos modelio funkcionavimo slygos: Produkto homogenikumas. Jis reikia, kad rinkoje yra labai daug produkt, pagamint didelio skaiiaus gamintoj, taiau visi produktai nesiskiria savo kokybinmis charakteristikomis. Vartotojas neteikia pranaumo atskiriems tos paios ries produktams, jam nra svarbu, kuris i 82

daugelio gamintoj pateik rink j o perkam konkret produkt. Neribotas itekli mobilumas. Tobulos konkurencijos sistemoje bendrovs gali laisvai pereiti i

83

vienos gamybos sferos kit, gali staiga nutraukti vienos preks gamyb ir pradti gaminti kit. Jos gali laisvai perkelti iteklius i vienos akos kit. Sakoma, kad nra jimo ir ijimo bet kokios preks rink barjer. Jeigu kurios nors preks kaina kyla, niekas negali sutrukdyti monei turimus iteklius panaudoti ios preks gamybai, nutraukus kit preki tiekim realizavimui. mons yra pasyvios kain atvilgiu. N vienas i pardavj ar pirkj negali paveikti laisvos rinkos kainos, nes dl didelio j skaiiaus kiekvienas parduoda arba perka tik nedidel rinkoje esani preki dal. Jei vienas kuris pardavjas padidins savo produkt kain, pirkjai nepirks jo produkt ir jis patirs nuostoli, o jeigu sumains kain - irgi patirs nuostoli, todl nra suinteresuotas keisti laisvoje rinkoje susidariusi kain. mon gali parduoti bet kok pagamint preki kiek nemaindama j kainos. Tobulas informuotumas. Visi pirkjai ir pardavjai turi informacij apie paklausos ir kat kreivs. Jie ino, kokiomis kainomis gali pirkti ir parduoti produktus. i informacija ir utikrina tai, kad tos paios kokybs produkt kaina bus vienoda, kad ir kas jas parduot ar pirkt. Tobulos konkurencijos modelis gali paskatinti daryti i pirmo vilgsnio stulbinani ivad, kad tobulos konkurencijos trinkoje nra galimybi, nei stimul konkuruoti. i ivada nors paradoksali, yra teisinga. Jeigu pardavjas negali veikti laisvos rinkos kainos ir kit pardavimo slyg, o tegali jas priimti kaip duotas ir joms paklusti, jis savo elgsena negali paveikti ir savo likimo draug - kit pardavj, su kuriais turi tik tiek bendra, jog visi yra vienodai paklusns laisvos rinkos slygomis. J tarpusavio interesai nesusikerta, nes kiekvienas gali realizuoti tiek preki, kiek j pagamina. Tai reikia, kad atskiros mons atvilgiu paklausa yra absoliuiai elastinga. Jos gamybos apimtis nepaveikia rinkos kainos. Pastarj formuoja vis tam tikros akos gamintoj pasila ir vartotoj paklausa. J santykis nulemia, kokia kaina jos parduoda savo produktus. 41 pav. parodyta akos paklausos kreiv ir atskiros mons paklausos kreiv. Pastaroji yra absoliuiai elastinga - horizontali linija laisvos rinkos kainos lygyje. Btina atkreipti dmes skirtingus produkcijos apimties mato vienetus. 41 pav. vaizduojama akos produkcijos apimtis, matuojama imtais tkstani vienet, o mons produkcijos apimtis sudaro nedidel akos produkcijos apimties dal ir matuojama deimtimis vienet.

mons pajamos gaunamos realizavus produkt rinkoje. Todl jos priklauso nuo parduodam preki ir paslaug apimties ir j kain. Bendrosios pajamos yra lygios parduot preki skaiiaus ir j kainos sandaugai: BP = Q*P. Vidutins pajamos - tai pajamos u vien produkto vienet. Jos lygios produkto kainai, nes apskaiiuojamos dalinant bendrsias pajamas i parduot preki skaiiaus: VP = BP/Q = P. Ribins pajamos - bendrj pajam pakitimas, pardavus papildom preks vienet. RP = DBP/DQ tobulos konkurencijos rinkoje bendrovs paklausos kreiv yra absoliuiai elastinga. Todl papildomas parduodamo produkto vienetas nemaina kainos, o tai reikia, kad jis padidina bendrsias plaukas produkto vieneto dydiu, t.y. BP = P, kai Q = 1. Remdamiesi ribini pajam formule, gauname: RP = DBP/DQ = P/l= P. Bendrj vidutini ir ribini pajam kreivs tobulos konkurencijos slygomis pavaizduotos 42 pav.

84

Bendrosios pajamos ir bendrieji katai. Nordami pavaizduoti peln, gaunam mons tobulos konkurencijos rinkoje, sugretinsime bendrj pajam ir bendrj kat kreives, jas nubrdami vienoje koordinai sistemoje. 43 pav. parodytas plotas tarp tak A ir B emiau bendrj pajam kreivs ir aukiau bendrj kat kreivs vaizduoja mons peln. mon udirbs, jeigu gamins produkcijos ne maiau kaip QA ir ne daugiau kaip QB iame intervale BP > BK. Atitinkamai gaminant kitok kiek produkcijos, BP < BK ir mon patirs nuostoli. Didiausias pelnas gaunamas, gaminant produkcijos kiek, pavaizduot take Qc, kai nuotolis tarp BP ir BK kreivi yra didiausias. Majant gamybos apimiai, BK ir BP kreivs artja viena prie kitos, o mons pelnas maja.

6.3. Pusiausvyra tobulos konkurencijos rinkoje

mons trumpalaik pusiausvyra. Ribini kat kreiv 44 pav. yra kartu ir mons pasilos kreiv, nes kintant kainoms, bet kuris j linijos susikirtimo takas su ribini kat kreive reikia maksimalaus pelno takus skirtingomis kainomis. mon, siekdama padidinti pelningum, turs keisti gamybos apimt, kad ji atitikt RK ir RP arba P susikirtimo takus, paveiksle paymtus raidmis Mi, M2, M3. Pastarieji takai yra ribini pajam kreivse, kuri padtis yra labai nevienoda vidutini kat kreivi atvilgiu ir todl parodo skirting mons pelningum. Take M, mon gaus ekonomin peln, nes kaina ir ribins pajamos yra didesns u bendruosius katus (RP > BK). Take M2 mon negaus ekonominio pelno, bet neturs ir nuostoli. Ji gaus normalj peln, nes ribins pajamos lygios vidutiniams bendriesiems katams (RP = VBK). Take M3 mon turs nuostoli, bet gals laikinai tsti gamyb trump laiko tarp, nes kaina ir ribins pajamos padengia vidutinius kintamuosius katus (RP >VKK). Bet kuriame take, esaniame emiau vidutini kintamj kat kreivs emiausiojo tako, mon negals tsti gamybos, nes ribins pajamos nebepadengs vidutini kintamj kat. Mainant gamyb, maja ir mons nuostoliai.

Tobulos konkurencijos rinkoje takai M1; M2, M3 yra trumpo laikotarpio pusiausvyros takai. Esant skirtingoms kainoms Pi, P2, P3, mon gamina tam tikr produkt kiek Qu Q2, Q3, kuris jai garantuoja maksimal peln arba minimal nuostol. Todl ji nesuinteresuota keisti gamybos apimties tol, kol nesikeiia rinkos kainos. Pusiausvyra ilguoju laikotarpiu. Trumpuoju laikotarpiu mon gauna ekonomin peln, kai RK=RP ir i kreivi susikirtimo takas yra aukiau VBK ir RK kreivi susikirtimo. Taiau ilguoju laikotarpiu ekonominis pelnas negalimas. Ilgo laikotarpio metu ak, kurioje gaunamas ekonominis pelnas, veriasi kiti gamintojai. Tai didina produkt pasil ir pasilos kreiv pasislenka. 45 pav. a vaizduojama akos pusiausvyra, o b - mons pusiausvyra, todl horizontaliojoje ayje atidti dydiai skirtingais mastais.

85

Padidjus rinkos pasiulai, pasislenka rinkos pusiausvyros takas i Es EL. Kaina krinta nuo Pi iki P2, o kartu ir bendrovs ribins pajamos nuo RPi iki RP2- Ribini pajam linijai KP2 susikertant su ribini kat kreive RK, susidaro naujas mons pusiausvyros takas ilgame laikotarpyje, t.y. pusiausvyros takas i Es padties trumpame laikotarpyje pasislenka ilgame laikotarpyje EL padt. monei pasiekus nauj pusiausvyra, ekonominis pelnas dingsta, o tai sulaiko naujas mones pereiti i rink. Pasila nustoja augti. Jeigu kuri nors mon, siekdama ekonominio pelno, tebepardavint produktus ankstesnmis kainomis, duodaniomis ribines plaukas RPi pirkjai jos preki nebepirkt, nes rinkos kaina sumaja padidjus rinkos pasiulai. Taigi ilguoju laikotarpiu pusiausvyra pasiekiama, kai P = RP = RK = VBK. mons negauna ekonominio pelno, bet gauna normally . Pusiausvyra laikosi tol, kol pakinta pasila arba paklausa. Analogikas apraytam atvejui, nuostolingos akos pavyzdys yra, kai esant ekonominiam pelnui ilgo laikotarpio metu, ak silieja naujos bendrovs, sumaina kainas ir panaikina ekonomin peln. Kai gamyba tampa nuostolinga, dalis moni pasitraukia i akos, pasila maja, kaina auga, o take, kuriame P = RP = VBK pasiekiama pusiausvyra, mons gauna normalj peln ir jau nra suinteresuotos palikti rinkos. Naujos mons taip pat nesuinteresuotos eiti rink, nes nra ekonominio pelno. Optimali gamybos apimtis. Pusiausvyra ilgame laikotarpyje nulemia ir mons optimal dyd. Neoptimali gamybos apimtis leidia isilaikyti monei tik trumpuoju laikotarpiu esant ekonominiam pelnui. Tuomet, net ir esant didesniems katams u optimalaus dydio gamybos katus, galima gauti peln. Taiau ilguoju laikotarpiu, kai ekonominis pelnas dingsta, esant neoptimaliam gamybos mastui, mons katai yra didesni u optimalios gamybos apimties katus ir firma turs nuostoli. Ji negals isilaikyti. Optimalaus gamybos masto btinumas ilguoju laikotarpiu pavaizduotas 46 pav. mons trumpo laikotarpio vidutiniai bendrieji katai (TVBK) turi sutapti su ribinmis pajamomis (RP) ir vidutiniais ilgo laikotarpio bendraisiais katais (IVBK

46 pav. tai atitinka gamybos apimtis take QE. Bet kokiu kitu atveju vidutiniai bendrieji trumpo laikotarpio katai yra didesni u minimalius vidutinius bendruosius ilgo laikotarpio katus, mon priversta siekti optimalios gamybos apimties arba palikti ak.

86

6.4. Tobula konkurencija ir efektyvumas

Mes jau susipainome su vartotoj elgsena tobulos konkurencijos rinkoje. Taip pat susipainome ir su gamintojo elgsena. Dabar tikslinga pavelgti rink i vartotojo ir gamintojo puses kartu. Tai leis isiaikinti tobulos konkurencijos rinkos modelio veikim ir vertinti model visos visuomens interes poiriu. Vartotojo ir gamintojo elgsenos efektyvumas. Vartojimo teorija teigia, kad vartotojas maksimizuoja savo naud, kai jo perkam produkt ribinis naudingumas lygus t produkt kainai. Vartotojas gali pasiekti i slyg priimdamas sprendim, kok preki kiek pirkti. Tai pavaizduota 47 pav.

Vartotojo mokama kaina u produkt sudaro jo ribinius katus ir 47 pav. paymta linija PMM. Vartotojo gaunamribin naudingumapaveiksle vaizduojaistisine paklausos kreivs dalis. Siekdamas maksimaliai patenkinti savo poreiMus, jis didina perkampreki kiek, kol ribiniai kastai yra maesni u ribin naudingum. Taigi vartotojo elgsenos efektyvumas rodo, kokiu mastu vartotojui pavyksta priartinti RN prie P, operuojant perkam preki kiekiu. Efektyvumas didiausias, kai RN = P. Gamintoj elgsenos teorija rodo, kad didiausi peln galima gauti pasirinkus tinkam gamybos apimt, kuriai esant ribinis gamintojo efektyvumas yra lygus gamintojo ribiniams katams tai prekei gaminti. 48 pav. pavaizduotas gamintojo efektyvumas, rodantis gamintojo skm priartinti ribinius katus prie kainos, susidaranios rinkoje.

Visuomeninis efektyvumas. Vartotojo ir gamintojo elgsenos tobulos konkurencijos rinkoje teorijos paaikina jveiklos efektyvumo kriterijus. Dabar tikslinga vertinti tobulos konkurencijos modelio veikim visos visuomens interespoiriu. Tambutinapalyginti visuomens gaunamnaudsujos kataiskiuifunkcionuojant pagal tobulos konkurencijos principus. Paprasiausias bdas identifikuoti visuomenin naud ir visuomeninius katus -atitinkamai sudti vis visuomens nari individuali naud ir individualius katus. Ne vis grybi poiriu tai yra teisinga. Pavyzdiui, skiepai nuo ukreiam lig duoda individuali naud potencialiam ligoniui ir tuo pat metu visai visuomenei, nes jos narys liks sveikas, bet tuo nauda visai visuomenei neapsiriboja. Papildomai visuomen laimi ta prasme, kad potencialus ligonis ne tik nesusirgs pats, bet neukrs ir savo artimj ar bendradarbi. Tai iorinis teigiamas skiep efektas. Galimi ir ioriniai neigiami efektai, ioriniai katai, kurie padidina individuali kat sum. Pavyzdiui, jei gaminant produktus teriama gamta, reikalingos ilaidos neigiamoms pasekmms likviduoti. ios ilaidos danai neeina individualaus gamintojo katus, bet yra reikmingos visai visuomenei. Siekdami parodyti tobulos konkurencijos modelio visuomenin efektyvum, supaprastinsime 87

visuomenins naudos ir visuomenini kat ry su individualia nauda ir individualiais katais.

88

Visuomenine preks nauda (RNS) laikysime tos preks naudindividualiems vartotDJams. Taip pat ir ribinis preks naudingumas visuomenei yra lygus ribinio individualaus preks vattotDJo ribiniam naudingumui, kuris gali bti ireiktas paklausos kreivs aukiu. Panaiai ir visuomens katus (RKS) prekei gaminti galima laikyti lygiais individuali gamintoj katams. Ribiniai visuomens katai sutampa su ribiniais individuali preks gamintoj katais. Alokacinis efektyvumas. Primus slygas RK = RKS ir RN = RNS, galima teigti, kad ir visuomens mastu tokia gamybos apimtis utikrins efektyvum, kuriai esant ribin visuomens nauda bus lygi ribiniams visuomeniniams katams. 49 pav. pavaizduota gamybos apimtis QE, kuriai esant visuomenine nauda yra lygi visuomeniniams ribiniams katams take E, nes pirmoji sutampa su vartotoj ribine nauda, o antroji - su gamintoj ribiniais katais.

Jeigu kiekviena produkto gamybos apimtis tenkina lygyb RN = RK, visuomenje itekliai yra paskirstyti geriausiu bdu. Tai yra didiausias galimas paskirstymo arba alokacinis efektyvumas. Tobulos konkurencijos rinkos slygos apima laisv itekli persiliejimo i vienos akos kit galimyb. i galimyb gyvendinama veikiant kain mechanizmui. Kain kitimas signalizuoja, kur yra alokacinis neefektyvumas ir itekliai perkeliami i akos, kur j yra per daug (RK > RN), ak, kurioje itekli trksta (RK < RN). Technologinis ir dinaminis efektyvumas - tai geriausias paskirstyt itekli panaudojimas produkt gamybai. Jis gali bti ireiktas minimaliomis snaudomis produkcijos vienetui. Tobulos konkurencijos rinkos modelyje technologinis efektyvumas utikrinamas monms siekiant mainti gamybos katus. Tai priemons, kuriomis galima maksimizuoti peln. Dauguma akos moni gamina esant normaliam pelnui ilgame laikotarpyje. J kat kreiv VBK, galima pavaizduoti 50 pav. Jeigu vienas i gamintoj dl netinkamo gamybos valdymo neutikrina toki gamybos kat, jo kat kreiv VBK, paveiksle yra aukiau. Tai kartu reikia, kad tokia mon nuostolinga ir negali ilikti ilg laikotarp. Tobulos konkurencijos rinkos modelyje yra btinos prielaidos ir dinaminiam efektyvumui, kuris reikia inovacij orientavim didiausio rezultatyvumo linkme. mon, diegusi nauj technologij, sumaina gamybos katus, kat kreiv, kaip parodyta 51 pav., pasislenka emyn i padties VBK, iki inovacijos, padt VBK-, - po inovacijos. Likus akoje ankstesnms kainoms, mon, diegusi naujov ir sumainusi katus, gauna ekonomin peln. Tokios galimybs skatinami visi gamintojai siekia naudoti naujas technologijas ir tuo bdu prisideda prie visuomeninio efektyvumo. Pareto optimumas. Jeigu dalis moni gamina produktus, nesant minimali vidutini bendrj kat ilg period, jeigu nenaudojama geriausia technologija ar jeigu vien preki gamina per daug, o kit - per maai, galima padidinti visuomenin efektyvum, visuomenin naud, nepadidinus visuomenini kat. Visuomenin nauda padidinama, jeigu padidja bent vieno jos nario nauda, o visuomeniniai katai nepadidja, jeigu nepadidja n vieno visuomens nario katai. Kai susidaro tokia padtis, jog nra kitokio alternatyvaus itekli panaudojimo bdo, kuris pagerint bent vieno visuomens nario padt, nepabloginus n vieno kito, pasiekiamas Pareto optimumas. 52 pav. pavaizduotos galimybs pasiekti Pareto optimum, kai gaminamas produkto kiekis yra didesnis arba maesnis negu QE, kuriam esant RK = RN. 89

Jeigu preks gaminama daugiau negu QE, pavyzdiui, Qi, tuomet ribiniai katai yra didesni u ribin naudingum. Tai reikia, kad dalis kat nra pagrsti; dal itekli galima bt panaudoti kit preki gamybai, o kartu pagerinti j vartotoj padt, ir dl io itekli perskirstymo nenukentt n vienas vartotojas. Jeigu preks gaminama maiau negu QE, pavyzdiui, Q2 tuomet ribiniai katai yra maesni negu ribin nauda, o tai reikia, kad, didinant gamybos apimt, bt teikiama didesn nauda vartotojams. Trikampiai ABE ir CDE vaizduoja efektyvumo nuostolius, kai.-nra Pareto optimumo.

79 90

TOBULA KONKURENCIJA IR EKONOMINIS EFEKTYVUMAS Uduotys Klausimai: 1. Kas yra skirtumas tarp bendrj pajam ir bendrj kat? 2. Tobulos konkurencijos rinkos ypatyb, kai rinkoje yra labai daug produkt, pagamint didelio skaiiaus gamintoj, taiau visi produktai nesiskiria savo kokybinmis charakteristikomis ir kai vartotojas neteikia pranaumo atskiriems tos paios ries produktams, vadinama 3. Tobulos konkurencijos rinkos ypatyb, kai nra jimo ir ijimo bet kokios preks rink barjer, vadinama 4. Tobulos konkurencijos rinkos ypatyb, kai n vienas i pardavj ar pirkj negali paveikti laisvos rinkos kainos, vadinama 5. Tobulos konkurencijos rinkos ypatyb, kai visi pirkjai ir pardavjai turi informacij apie paklausos ir kat kreives, ino kokiomis kainomis gali pirkti ir parduoti prekes, vadinama 6. Kieno atvilgiu tobulos konkurencijos rinkoje paklausa yra absoliuiai elastinga? 7. Pajamos, kurios lygios parduot preki skaiiaus ir j kainos sandaugai, vadinamos 8. Pajamos u vien produkto vienet yra 9. Bendrj pajam pakitimas, pardavus papildom preks vienet, yra 10.Kokiu laikotarpiu, esant ekonominiam pelnui, neoptimali gamybos apimtis leidia isilaikyti monei? 11.Efektyvumas, kuris yra geriausias paskirstyt itekli panaudojimas produkt gamybai ir gali bti ireiktas minimaliomis snaudomis produkcijos vienetui, vadinamas 12.Kas pasiekiamas, kai susidaro tokia padtis, jog nra kitokio alternatyvaus itekli panaudojimo bdo, kuris pagerint bent vieno visuomens nario padt, nepabloginus n vieno kito? Testas: Tobulos konkurencijos rinkai reikalingos visos toliau ivardintos slygos : 1. Daug pirkj ir pardavj, joks asmuo ar grup negali daryti takos rinkos veikimui. 2. Identikos preks ir paslaugos, silomos parduoti. 3. Ir pirkjai, ir pardavjai nusimano apie rink tiek, kiek ir visi kiti. 4. Pirkjai ir pardavjai, laisvai panorj, gali sijungti ar pasitraukti i rinkos. Pagrindins kategorijos: a) produkto homogenikumas; b) neribotas itekli mobilumas; c) mons pasyvumas kain atvilgiu; d) tobulas informuotumas; e) ribins pajamos; f) bendrosios pajamos; g) vidutins pajamos; h) mons pajamos; i) technologinis efektyvumas; j) Pareto optimumas; k) alokacinis efektyvumas; l) bendrieji katai; m) vartotojo elgsenos efektyvumas; n) gamintojo elgsenos efektyvumas; o) spekuliacija; p) moralin rizika; q) Pareto patobulinimas; r) dinaminis efektyvumas; s) efektyvumo nuostolis; t) rinkos uvaldymas. 1. 2. 3. 4. Pokyiai, kurie praturtina vien asmen, nepadarydami alos kam nors kitam. Efektyvumo sumajimas, kur nulemia per maa arba per didel produkcijos gamybos apimtis. Pajamos, kurias sudaro parduot preki kainos ir kiekio sandauga. Efektyvumas,reikiantis visik nuostoli nebuvim, geriausiai naudojant turimus iteklius.

80 91

5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20.

Tai pasiekiama, kai susidaro tokia padtis, jog nra kitokio alternatyvaus itekli panaudojimo bdo, kuris pagerint bent vieno visuomens nario padt, nepabloginus n vieno kito. Efektyvumas, rodantis, kad didiausi peln galima gauti pasirinkus tinkam gamybos apimt, kuriai esant ribinis efektyvumas yra lygus ribiniams katams tai prekei gaminti. Tai pajamos u vien produkto vienet, lyg produkto kainai, nes apskaiiuojamos dalinant bendrsias pajamas i parduot preki skaiiaus. Efektyvumas, kuris pasiekiamas tada, kai inovaciniai pokyiai vyksta greitai ir tinkamu laiku. Pajamos,gaunamos realizavus produkt rinkoje, todl priklausanios nuo parduodam preki ir paslaug apimties ir j kain. Tobulos konkurencijos rinkos modelio funkcionavimo slyga, kai visi pirkjai ir pardavjai turi informacij apie paklausos ir kat kreives (jie ino, kokiomis kainomis gali pirkti ir parduoti produktus). Efektyvumas, maksimizuojantis naud, kai perkam produkt ribinis naudingumas lygus t produkt kainai (tai pasiekiama priimant sprendim, kok preki kiek pirkti). Tai preki pirkimas tikintis parduoti jas brangiau ateityje ir itaip pasipelnyti (arba iankstinis preki pardavimas turint tiksl pasipelnyti, laukiant galimo kain sumajimo). Tobulos konkurencijos rinkos modelio funkcionavimo slyga, kuri reikia, kad rinkoje yra labai daug produkt, pagamint didelio skaiiaus gamintoj, taiau visi produktai nesiskiria savo kokybinmis charakteristikomis. Tai yra tada, kai apsidraud mons tampa maiau rpestingi, saugodamiesi galim pavoj rizikos. Katai, apimantys visus katus, susijusius su snaudomis produkto gamybai (jie gali bti padalinti fiksuotus ir kintamus). Tobulos konkurencijos rinkos modelio funkcionavimo slyga, kai bendrovs gali laisvai pereiti i vienos gamybos sferos kit, staiga nutraukti vienos preks gamyb ir pradti gaminti kit, laisvai perkelti iteklius i vienos akos kit (ia nra jimo ir ijimo bet kokios preks rink barjer). Efektyvumas, kai rinkai patiekiamas reikiamas preki rinkinys, naudojant geriausi turim itekli derin. Bendrj pajam pakitimas, pardavus papildom preks vienet. Tobulos konkurencijos rinkos modelio funkcionavimo slyga, kai n vienas i pardavj ar pirkj negali paveikti laisvos rinkos kainos, nes dl didelio j skaiiaus kiekvienas parduoda arba perka tik nedidel rinkoje esani preki dal. Kai spekuliantai stengia nupirkti pakankamai didel preki kiek, kad tapt dominuojaniais pardavjais rinkoje ir galt nustatyti auktesn kain.

Udavyniai 1.Kuri i pateikt paklausos kreivi yra atskiros mons paklausos kreiv tobulos konkurencijos rinkoje

2. mons bendrosios pajamos per metus sudaro 18 723 600 Lt. Apskaiiuoti mons vidutines pajamas per metus, jeigu inoma, kad pagaminam preki kiekis per mnes yra 2100. Kokia yra vienos preks kaina? 3. mon per mnes pagamina 1500 dvirai, kuri 900 skirti suaugusiems, o likusieji vaikams. Vaikik dvirai kaina tobulos konkurencijos rinkoje yra 800 Lt. Rasti mons bendrsias pajamas per metus, jei visa produkcija yra realizuojama, kai dviraio, skirto suaugusiems, kaina yra 20% didesn u vaikiko. 4. Grafikai pavaizduoti mons vidutines ir ribines pajamas tobulos konkurencijos slygomis, kai VP = 5 Lt. Kam lygi vienos preks kaina?

92

5. mons, veikianios tobulosios konkurencijos slygomis, gamybos bendrieji katai nustatomi pagal lygt BK = 600 + 30Q. Koks bt firmos pelnas, jeigu ji gamint 150 vienet? Produkto rinkos kaina yra 35 Lt. 6. Pavaizduoti grafikai, kaip atrodys bendrosios pajamos ir bendrieji katai, jei j grafikai sutinka su funkcijomis Q = BP ir BK = Q / 2 + 2, bei nustatyti, kada mon gaus peln, o kada nuostolius. Kaip keiiasi mons pelnas didjant gamini kiekiui?
BP, BK

7. Pagal pateikt grafik nustatyti: a) kada mon veiks pelningai; b) kada pelnas bus didiausias; c)kada mon dirbs nuostolingai; d) kam BP lygios takuose A ir B. K tai reikia?

100 80 60 40 20 0

BK BP

01 23 45 67 89

8. Duotas rinkos pusiausvyros grafikas, kuriame vaizduojama ribini kat kreiv bei dvi pasilos kreivs.Nustatyti, kokia yra dabartin preks kaina ir kaip ji pasikeis padidjus rinkos pasilai.

9. Kaip pasislinks imones gamybos kastai idiegus nauja technologija

10. Dauguma akos moni gamina bei gauna peln esant tokiems katams VBK1. Vienam i vadov netinkamai valdant mon gamybos katai iaugo iki VBK2. Visa tai pavaizduoti grafikai. K reikia toks kreivs poslinkis? 11. Preks kainai nukritus iki 20 Lt., mons veikla buvo sustabdyta. Kaip turi pasikeisti preks kaina, kad mon vl galt pradti veikl? Kokiai slygai esant ji gals gauti ekonomin peln?

93

12. Pagal pateikt grafik upildyti lentel ir nustatyti, kada bus geriausia mons gamybos apimtis.

BK

RK

VBK

BP

RP = VP = P

P`

94

7. Monopolin rinka
7.1. Kaina ir gamybos apimtis monopolinje rinkoje
Monopolij os teorija, kaip ir tobulos konkurencijos modelis, neatspindi visos realios tikrovs, bet gali bti naudojama ekonominiams reikiniams aikinti. Tobula, teorikai aikinama monopolija yra prieingas tobulai konkurencijai ekonominio pasaulio aigalis.

Tobula konkurencija ir monopolija

Pagrindinis monopolizuotos rinkos bruoas yra vienos mons viepatavimas joje. Jeigu mon gamina tam tikrprek, neturini substitut, ji yra monopolija. Tobulos konkurencijos rinkoje yra daug moni ir n viena j negali pakeisti preki verts, bet gali realizuoti visas savo prekes. Individualios mons paklausos kreiv yra su rinkos kaina sutampanios horizontalios tiess formos. Tuo tarpu rinkos paklausos kreiv yra krintanti emyn i kairs dein. Kitaip negu tobulos konkurencijos rinkoje, monopolinje rinkoje mon viepatauja viena. Jos paklausos kreiv yra krintanti emyn ir preks vert priklauso nuo realizuojam preki apimties. Skirtingos rinkos struktros, kuriose funkcionuoja mons, nulemia ir j skirting elgsen siekiant maksimalaus skirtumo tarp pajam ir ilaid.

Monopolins pajamos
Ryys tarp pajam ir gamybos apimties monopolinje rinkoje yra kitoks negu tobulos konkurencijos rinkoje. Skirtum lemia mons paklausos kreivs ypatybs. Monopolinje rinkoje viepatauja viena mon ir jos paklausos kreiv sutampa su rinkos paklausos kreive. Todl ji yra krintanti emyn didjant pardavimo apimiai. Tokia paklausos kreivs forma lemia monopolins mons pajam kitim. Bendrosios pajamos (BP) Esant krintaniai paklausos kreivei, bendrosios pajamos gali didti arba mati didjant gamybos apimiai. Tai priklauso nuo to, kokiu mastu prekms nuvertjant didja visuomenini poreiki apimtis. 53 pav. pavaizduotame pavyzdyje preks kainai majant nuo Pj iki P2 bendrosios pajamos, pavaizduotos atitinkamais staiakampiais Pj Ej Qi 0 ir P2 E2 Q2 0, padidja dl padidjusios gamybos apimties nuo Q1iki Q2. Taiau, pakitus preks kainai nuo P3 iki P4, didjanti gamybos apimtis neutikrina pajam augimo. Atvirkiai, jos maja, kaip matyti i paveikslo, nuo P3 E3 Q3 0 iki P4 E4 Q4 0. Bendrj pajam kreiv monopolinje rinkoje galima nubrti vadovaujantis paklausos elastingumo teorija. Kaip matyti i 54 pav. jei paklausos elastingumas didesnis u vienet, bendrosios mons pajamos auga ir j kreiv kyla. Kai paklausos elastingumas lygus 1, bendrosios pajamos yra

95

pastovios - kreiv pasiekia maksimumajo kai paklausos elastingumas maesnis u vienet-bendrosios pajamos ims mati, 0 kreiv krinta emyn. Bendrj pajam kitimo monopolinje rinkoje priklausomyb rodo paklausos elastingumo atsispindi ir ribinse pajamose. Kadangi, esant krintaniai paklausos kreivei, mon gali realizuoti papildom preks vienet tik sumaindama jos kain, ribins pajamos nuolat maja didinant realizavimo apimt. Taiau jos lieka teigiamos, kai paklausos elastingumas yra didesnis u vienet. Kartu tai reikia, kad ribins pajamos didina bendrsias pajamas. 54 pav. ribini pajam kreiv yra vir horizontalios koordinai aies, kol bendrj pajam kreiv nepasiekia maksimalaus

aukio. Ribins pajamos yra lygios nuliui, kai bendrosios pajamos yra maksimalios, 0 paklausos elastingumas lygus 1. Majant bendrosioms pajamoms ir paklausai tapus neelastingai, ribins pajamos tampa neigiamomis. 54 pav. pavaizduotas ryys tarp BP, RP ir paklausos elastingumo leidia daryti ivad, jog peln maksimizuojanti mon monopolinje rinkoje, stengdamasi, kad nemat bendrosios pajamos, nedidins gamybos apimties esant neigiamoms ribinms pajamoms. Vadinasi, siekdama didinti realizavimo apimt, ji mains kainas tik tol, kol paklausa yra elastinga. Vidutines pajamos (VP) Monopolins mons paklausos kreiv, kartu budama ir akos paklausos kreive, krinta emyn ir todl, didinant realizavimo apimt, reikia mainti kainas. Taiau parduodant papildom preki kiek, mainamos vis parduodam preki kainos. Todl ir monopolinei rinkai galioja vidutini pajam formul: VP = BP/Q . Taigi vidutins pajamos yra lygios kainoms. 0 ios kainos kitim ireikianti paklausos kreiv yra kartu ir vidutini mons pajam kreiv. 96

Bendrosios pajamos ir bendrieji katai (BK) monopolinje rinkoje

Kaip skirtingos monopolins rinkos strukturos pakeiia paklausos-pasiulos mechanizm ir individuali moni elgsen? Monopoly os sprendimai dl preks verts ir gamybos apimties gerokai skiriasi nuo laisvai konkuruojanios firmos sprendim. Pastaroji gali realizuoti bet kok preki kiek pastoviomis, rinkoje susiformavusiomis kainomis. Monopolijos paklausos kreiv yra analogika akos paklausos kreivei, t.y. krintanti emyn, todl monopolija gali realizuoti daugiau preki tik maindama j kainas. Kokia gamybos apimtis leidia monopolijai maksimizuoti peln Ji sprendia kaip ir tobulos konkurencijos mon, palygindama bendrsias pajamas ir bendruosius katus, ribines pajamas ir ribinius katus. Skirtingos rink struktros nulemia skirtingas pajam kreives. Kadangi monopolija gali didinti realizavimo apimt tik maindama kainas, tai bendr pajam kreiv i pradi kyla, o po to ima kristi didjant realizavim apimiai (55 pav.). Takas, kuriame atstumas tarp BK ir BP kreivi yra didiausias, rodo gamybos apimt, kuriai esant monopolija pasiekia didiausibendrajpeln. Mainant ar didinant gamybos apimt, bendrasis pelnas maja.

Ribins pajamos (RP) ir ribiniai katai (RK) monopolinje rinkoje Ribiniai katai ir ribins pajamos vienodai lemia pelno maksimum tiek konkurencins, tiek monopolins rinkos strukturos atveju. Skirtumas tarp pajam ir ilaid yra didiausias, kai RK = RP. Jeigu papildom kat vienetas ima duoti maesnes ribines pajamas, is skirtumas ima mati. Taiau tobulos konkurencijos rinkoje RP, P, VP ir D kreivs sutampa. Vadinasi, pardavus preks vienet, gaunamas vienodas pajam prieaugis. Tuo tarpu monopolija, didindama pardavimo apimt, turi mainti kainas, taigi u papildomai parduot vienet gauna maesnes pajamas. Todl ribini pajam kreiv monopolizuotoje rinkoje yra ne horizontali, kaip konkurencinje rinkoje, o krintanti emyn, kadangi, norint realizuoti papildom preks vienet, reikia mainti ne tik papildomos preks vieneto kain, bet visas prekes realizuoti pigiau. Jei paklausos kreiv santykinai elastinga, ribini pajam kreiv yra emiau paklausos arba kainos kreivs (r. 56 pav.).

97

Jeigu paklausos kreiv neelastinga, tai ribins pajamos neigiamos. Tokiu atveju monopolistui naudinga sumainti gamybos apimt arba pradti didinti savo produkcijos kainas ir tai daryti tol, kol paklausa nebus elastinga. Jeigu paklausos kreiv apibdinama absoliuiu elastingumu, tai ribins pajamos ir kainos sutaps. Bendrasis produktas pasiekia maksimum, kai ribins pajamos ir ribiniai katai sutampa. Gamybos apimtis pasiekia tok lyg, kuriam esant ribiniai katai lygs produkcijos kainai (r. 58 pav.). Monopolija nuo konkuruojani firm skiriasi tuo, kad monopolins kainos yra didesns ujos ribines pajamas. 56, 57, 58 paveiksluose takas M rodo gamybos apimt kuriai esant pelnas yra didiausias, nes RP = RK.

Kaina ir gamybos apimtis monopolinje rinkoje

Monopolin kaina yra ribini gamybos kat ir paklausos elastingumo funkcija. Todl jei, esant pastoviems ribiniams katams, auganios paklausos kreivs elastingumas krenta, tai kaina auga, o jei ios kreivs elastingumas didja, tai kaina maja. Praktikoje visuomenini poreiki augimas turi takos kainoms: kai ribiniai gamybos katai didja arba lieka pastovs (tarkim, kad paklausos elastingumas tuo tarpu krenta), tai per trump laikotarp, didjant poreikiams, dids ir kainos; kai ribiniai gamybos katai maja ir ribini kat kreivs pasvirimas aplenkia pirmin paklausos kreivs pasvirim, tai (iuo atveju paklausos kreivs pasvirimas maja) kaina turi mati; jeigu ribiniai katai maja, o ribini kat kreivs pasvirimas maesnis negu paklausos kreivs pasvirimas, tai, jeigu paklausos elastingumas bt pastovus, tai kaina mat, o jeigu bt pastovus paklausos kreivs pasvirimas, tai ji augt. Analizuojant ilg laikotarp, matyti, kad ribiniai gamybos katai vienoje monje maja, taiau negalima atsakyti klausim, kaip greitai pasikeis kainos dl didjani visuomenini poreiki. Vadinasi, monopolin kaina nebtinai yra didel kaina, nes, kai ji maa ir skatina visuomenini poreiki augim, monopolistas gali didinti gamybos efektyvum ir mainti kat lyg. Jis gali pelnytis i ekonomijos, gaunamos gaminant dideliu mastu.

98

Tobulos konkurencijos rinkoje RK ir RP tiesiogiai nulemia ir kain, ir realizavimo apimt. Monopolinje rinkoje RK ir RP kreivs tiesiogiai lemia tik realizavimo apimt. Monopolisto realizuojam preki kain rodo paklausos kreiv, kuri yra aukiau RP kreivs, o pastarosios susikirtimas su RK rodo gamybos apimt. Esant gamybos apimiai take M, kuriame susikerta RK ir RP, monopolijos pelnas bus didiausias. Taiau kaina iame take bus didesn negu RK (r. 59 pav.).

Pusiausvyra monopolinje rinkoje

Monopolija negali gauti be galo didelio pelno. Jos kainas nulemia paklausos kreiv. Jeigu tako RK = RP preks kaina didesn u VBK (vidutiniai bendrieji katai) esant tam tikrai apimiai, mon gauna ekonomin peln, kuris 60 pav. paymtas staiakampiu PM P'MMA.

Jeigu sumaja visuomeniniai poreikiai arba padidja VBK iki VBKj, mon nebegaus ekonominio pelno, o kai P = VBKi gaus normal peln. Taiau kitaip negu konkuruojanios mons, monopolijos normalus pelnas gali bti ir ne emiausiame VBK kreivs take, nes, kaip pavaizduota 60 pav., VBK, kreivs liestin yra paklausos kreiv D, kuri monopolinje rinkoje nra horizontali. Kai kaina maesn u VBK2, mon patiria nuostolius, 60 pav. pavaizduotus staiakampiu PM B P"M P'M- Taiau, jeigu parduotos preks vert padengia VKK (vidutiniai kintamieji katai), mon gali tsti gamyb trumpuoju laikotarpiu kaip ir tobulos konkurencijos rinkoje. Monopolin mon apima visa ak, todl mons pusiausvyra yra kartu ir akos pusiausvyra. Jeigu yra jimo barjerai rink, pusiausvyra trumpuoju laikotarpiu pratsiama ir monopolija lieka gyvuoti ilg laikotarp. Jeigu jimo barjer nra, rink ima plsti kiti tos paios produkcijos gamintojai, monopolija inyksta ir per ilg laikotarp rinka gauna tobulos konkurencijos struktr.

Monopolins mons pelno aukojimas

Monopolin mon gali siekti ne didiausio pelno, bet sumainti kit gamintoj verimosi rink galimyb ir gaminti ne take RK = RP, o take VP = VBK (r. 61 pav.). Kaip matome, ribiniai produkcijos vienetai vir tako M, kuriame RK = RP monei duoda nuostoli, todl inyksta ekonominis pelnas, kuris vilioja kitus gamintojus, o gamybos apimtis padidja ir tai trukdo potencialiems konkurentams ateiti rink.

99

Monopolins kalnodaros bruoai

Monopolinje padtyje esanios mons pusiausvyra leidia iskirti pagrindinius monopolins rinkos bruous. Monopolija nesiekia didinti realizuojam preki kain iki galimo dydio. Ji siekia ne kain, o pelno maksimumo, kuris gali bti pasiektas ne esant maksimalioms kainoms, nes kain didinimas kartu reikia realizavimo apimties mainim monopolinje rinkoje, o tai maina bendraj peln. Monopolistas nebtinai visada gauna didel peln tik todl, kad jis monopolistas. Jo naudojam itekli tiekjai gali pasisavinti dalijo pajam, reikalaudami dideli mokjim (darbo umokesio ar ems rentos). Tai kelia VBK kreiv ir tuo maina ekonomin peln, kuris gali ir visai inykti liekant tik normaliam pelnui. Trumpu laikotarpiu monopolija gali negauti ir normalaus pelno, bet gyvuoti. Tik ilguoju laikotarpiu normalus pelnas yra btinas.

7.2. Rinkos monopolizavimo veiksniai ir pasekms

Rinka monopolizuojama sukuriant arba savaime atsirandant barjerams papildomoms monms rink eiti, kai tam yra paskata - rinkoje funkcionuojani moni ekonominis pelnas. Tokie barjerai gali bti vairios kilms; technins, juridins, ekonomins. Tai nulemia monopolijos tip, Todl yra tokios monopolij rys: natralios, teisins ir socialins.

Natrali monopolija
Natrali monopolija atsiranda dl ribotos aliav pateikimo rinkai galimybs. Natralios monopolijos pavyzdys yra nikelio gavyba Kanadoje (apie 90% pasaulins pasilos). Ribota pasila sukr monopolija, pakankamai stipri pasaulinei kainai paveikti, nors yra metal, kurie galt bti nikelio pakaitalas. Natrali monopolija remiasi ekonomijos dl gamybos mast efektu. Kartais susidaro tokia padtis rinkoje, jog maiausi vidutiniai katai yra tada, kai visa akos produkcija gaminama vienoje monje. Jeigu akoje bus bent dvi mons, n viena i j negals padengti savo kat, nes pasidalijus akos gamybos apimt dvi dalis, pasikeiia ryys tarp kiekvienos mons paklausos ir vidutini kat kreivs. Toks atvejis parodytas 62 pav. Tarkime, kad akos paklausos kreiv D, o monopolisto vidutini kat kreiv IVBK (ilgo periodo VBK). Jis gamina tok preki kiek QM, kuriam esant ribins pajamos yra lygios ribiniams katams, kreivi RP ir RK susikirtimo take. Tok preki kiek galima realizuoti u kain PM. Kiekvienos realizuotos preks vienetas duos peln, lyg atkarpai tarp tak A ir B. Taiau, jeigu akos realizavimo apimt pasidalins dvi mons, tuomet kiekviena i j gals realizuoti, tarkime, po pus akoje gaminam preki, o j individualios paklausos kreivs sutaps ir bus padtyje 1/2 D (62 pav.).

Individuali paklausos kreiv 1/2 D yra emiau IVBK kreivs, o tai reikia, kad abi mons negals padengti kat ir patirs nuostolius. pateikt pavyzd galima pavelgti ir i kitos puss. Jeigu pradin padtis bt tokia, kad dvi mons gali realizuoti savo prekes pagal j individuali paklausos kreivi 1/2 D padt, o j katus atspindi IVBK 100

kreiv, tuomet, tik pasitraukus vienai monei i rinkos, o kitai umus jos padt, galimas ekonominis pelnas.

101

Taigi rinkoje, kurios paklausos ir vidutini bendrj kat kreivi ryys yra toks, jog katai sumaja ir gali bti padengti vidutinmis pajamomis tik esant didelei gamybos apimiai, sudaraniai vis akos gamybos apimt, susidaro galimyb natraliai monopolijai. Didel ekonomij dl mast lemia technologins kai kuri firm ypatybs. Joms bdingi dideli pradiniai kapitaliniai naai, dideli fiksuoti katai. Papildomi vartotojai maina bendruosius vidutinius katus. Viena firma, gamindama vis akos produkcij, pasiekia maesni vidutini bendrj kat, negu tai galt padaryti dvi ar daugiau firm.

Teisin monopoly's
Teisin monopolija yra pripainta ir saugoma statymo, siekiant ivengti nesiningos veiklos ir suteikiant gamintojams, autoriams ir iradjams galimyb naudotis savo pastang vaisiais. Teisins monopolijos yra patentai, autorins teiss, kurios pripasta asmen iimtin teis gauti pajamas u tarn tikras prekes ir naudoti tam tikrus objektus. Valstybins valdios organai, atstovaudami vartotoj arba visuomens interesams, danai apriboja gamintoj veikl. Tiksliau, norintiems usiimti kai kuriomis kins veiklos rimis, keliami tam tikri reikalavimai (daniausiai tai standartai gaminamoms prekms, teikiamoms paslaugoms ar naudojamiems resursams) ir iduodami leidimai kinei veiklai. Nustatyti specialus reikalavimai - tai valstybs ikeltas jimo rink barjeras. Vakar alyse tokios privilegijos daniausiai suteikiamos gydymo staigoms, komunalini paslaug monms. Komandins ekonomikos sistemoje funkcionuojanias mones ir j grupes, jungiamas ministerij, galima laikyti teisintomis monopolijomis. Vadovaudamasi pereinamojo laikotarpio ekonomine teorija, valstyb draudia laisvai steigti kines organizacijas, bet koki konkurencij tarp gamintoj ) laiko blogybe ir suteikia ministerijoms privilegij naudotis tam tikrais valstybs resursais ir organizuoti tam tikros paskirties preki gamyb. Kartu ji pareigoja ilaikyti nustatyt gamybos apimt, struktr, preki vertes. Ministerijos teises ir pareigas deleguoja pavaldioms monms. Monopolin moni ir ministerij padtis vertinama sugebjimu sutarti su valstybe dl didesni privilegij ir maesni sipareigojim. Taiau tuomet konkurencijos tarp gamintoj nra, kadangi rinka paskirstyta gamintojams. Pertvarkos met leidimas kooperatyv ir privai asmen kinei veiklai panaikina teisinius jimo rinkbarjerus ir valstybins mons lieka monopolistais dl ekonomini ir technini prieasi, taip pat del privilegijuotos padties itekli apsirupinimo poiuriu, jei nra laisvos itekli rinkos.

Ypatinga itekli kontrol

Ypatinga itekli kontrol sudaro galimyb monopolizuoti tokio gaminio rink, kurio gamybai butini ie resursai. Toki itekli savininkais gali bti nebtinai didiuls firmos -monopolists, kaip kad The Beads Company of South Africa", kontroliuojanti didiaj pasaulio deimant acht dal. Monopolistai yra ir A. Sabonis bei . Mariulionis, kontroliuojantys" unikalias krepinink savybes.

Patentai
Idjos, kokias prekes gaminti, koki technologij naudoti, irgi prilyginamos itekliams. Taiau tokius iteklius galima perimti i savininko (preks konstrukcij galima nukopijuoti) ir paeisti jo monopolin padt, t. y. eiti jo rink. Individualioms monms sunku ilaikyti informacij, apsaugoti intelektualins veiklos produktus. Individuali apsauga susijusi su didelmis ilaidomis ir maai efektyvi. Taiau atviras idj iplitimas nra naudingas ne tiktai nauj idj savininkams, bet ir visai visuomenei. Jeigu autorius negali ilaikyti naudos, kuri teikia jo idja, dingsta ir suinteresuotumas tos idjos iekoti. Neapsaugant intelektualinio darbo autorini teisi, negalima tiktis sparios technologins paangos. Todl valstyb ir imasi ios apsaugos ir taiko patento (autorines) teises. Patento savininkas turi monopolin teis tam tikr laikotarp naudoti iradim savo firmoje. Taigi patentas yra jimo rink barjeras. Valstybei ikyla nelengvas udavinys rasti optimal patento apsaugos laikotarp, nes turi bti atsivelgta ne tik patento savininko interesus, bet ir jo nor inaudoti savo monopoline padt vartotojo nenaudai.

102

Socialin monopoly's
Socialin monopolija susijusi su vandens, duj, elektros energijos tiekimu, pato ir telefono paslaugomis. Kompanijos, teikianios ias paslaugas, turi monopolij, kylani i technini aprpinimo slyg. Visai nepraktika ir netgi nemanoma bt konkreioje vietovje verstis toki ri veikla daugiau negu vienai kompanijai - tai sukelt nepatogum visuomenei, bt vaistomi itekliai. sivaizduokime, kaip sudtinga bt telefonu paskambinti gydytojui, Jei bt dvi telefon kompanijos, kuri viena aptarnaut jus, o kita -js gydytoj. Arba kaip but nepatogu, jei deimtys duj ir elektros tiekimo moni turt teis rausti miesto gatves. Rinkos galia bt sutelkta vienose rankose ne tiktai moni individualiomis pastangomis, joms pleiantis ir kuriant jimo rinkbarjerus, bet ir sujungiant savo pastangas kelioms monms. Tai monopoliniai sandriai ir susiliejimai. Monopolin padtis ir monopolins pajamos gali bti pasiekiamos ir individualioms monms sudarant susitarimus. Susitarimas gali bti dl kainos fiksavimo ir gamybos apimties pasiskirstymo, dl jimo rink barjer nustatymo. Susitarim tarp moni pasekms -didesns pajamos. Galima supaprastinti rinkos slygas laikantis prielaidos, kad vis firm vidutini ir ribini gamybai sunaudot itekli kainos kreivs yra vienodos. Pradin padtis yra tobulos konkurencijos rinka, kurioje yra daug vairi moni, gaminani produkcij, kuriai esant kaina lygi ribinei sunaudot itekli vertei (P = RK). Tuomet kiekviena mon gamina Qi preki kiek (r. 63 pav.) ir parduoda jas kaina Pj . Taiau jeigu tokioje akoje tarp sandr sudariusi moni susikuria kartells ir jo vadovaujantys organai nustato pardavimo kvotas kiekvienai monei, jos ima gaminti maiau produkcijos - Q2, bet parduoda prekes didesne kaina P2. Kainos padidja, gamybos apimtis kiekvienoje monje ir akoje sumaja, taiau mons ima gauti ekonomin peln.

Pateiktas dl sandrio susidariusio kartelio modelis yra idealizuotas. Paprastai atskiros mons siekia paeisti susitarimus, nordamos padidinti realizacij ir pajamas. Galimyb paeisti kartelio susitarimus parodyta 64 pav. Paveiksle (a) pavaizduota paklausos kreiv D ir ribini pajam kreiv RP. Individuali moni ribini kat sumos kreiv SRK. Susitarus monms nustatome gamybos apimtis Qi ir kain Pj. Individualiai monei duota kvota qi parodyta 64 pav. b. kiek mon parduoda sutartyje nustatytomis kainomis Pi. Jos vidutins bendrosios gamybai sunaudot itekli verts lygios Ci , o gautos pajamos parodytos staiakampio Pi A B Q plotu. Taiau mon turi polink maksimizuoti pajamas, perimdama nustatyt kain Pj = RP ir padidindama gamybos apimt 2, kuriai esant RP=RK. Jeigu kitos mons nepaseks jos pavyzdiu, mon padidins pajamas iki staiakampio Pi Ai Bi C2 ploto. Dl aukiau parodytos pagundos padidinti gamybos apimt, karteliniai susitarimai yra gana neatspars paeidimams. Atskiros firmos gali suaktyvinti savo veikl rinkoje ir uimti monopolin padt ne tiktai sudarydamos sandrius dl produkcijos kainos, pardavimo kvot, bet ir susiliedamos viena su kita arba pajungdamos viena kit. Susiliejimai gali bti horizontals ir vertikals.

103

Horizontals susiliejimai
Horizontals susiliejimai apima mones, kurios gamina panaias prekes. Susijungus keliems gamintojams, sujungiama ir j rinkos galia. Buv konkurentai inyksta, galima didinti kainas ir mainti produkcijos apimt. Susiliejimas yra pigesnis monopolizacijos bdas, palyginti su sandrio sudarymo tarp tos paios produkcijos gamintoj metodu. Pastarajam reikalingos pastangos derybose su partneriais, kuri kiekvienas siekia didiausios naudos sau. Be to, sandriai nra tvirti.

Vertikals susiliejimai
Vertikals susiliejimai vyksta tarp moni, kurios perka viena i kitos iteklius arba parduoda viena kitai produktus. Pavyzdiui, popieriaus fabrikas gali susijungti su spaustuve, statybos mon, nupirkti plytin ar cemento gamykl. Tarkime, kad monopolistas sigyja sau iteklius tobulos konkurencijos rinkoje, o pagamintus produktus realizuoja monopolinje rinkoje. Vertikals susiliejimai vyks monopolistui sigijus itekli tiekjo mon. Taiau tai nereikia, kad monopolistas automatikai padidina savo pajamas sigytos mons gaut pajam dydiu. Monopolisto sunaudot itekli vert sigyjant t pai produkcij gaminani mon reikia vertinti alternatyviu aspektu. Savo kapital jis galjo panaudoti kitiems tikslams ir bt gavs palkanas. Todl iteklius jie turi vertinti tokiomis pat kainomis, kurias mokjo iki firm susiliejimo: inoma, buhalterins apskaitos knygas bus raomi.eksplicitiniai katai, bet ekonomistui rpi ir implicitiniai, taigi dalies eksplicitini kat virtimas implicitiniais, susiliejant monms, neturi klaidinti. Tiesiogiai monopolistas nieko nelaimjo. Taiau monopoliniai susiliejimai turi prasm pajam didinimo aspektu. Vertikali integracija sudaro galimyb apriboti tos paios produkcijos gamintoj jim rink. Jeigu perdirbimo mon integruojasi su pagrindiniu aliav tiekju, potencials konkurentai nebegali sigyti aliav ir nepajgia konkuruoti perdirbimo sferoje.Esant vertikaliems susiliej imams, efektyviau gali bti panaudota ir kain diskriminacija. Kain diskriminacija negalima, kai yra galimyb perparduoti prek didesne kaina, negu ji atsijo vartotojams, kuriems taikoma maesn kaina negu kitoms vartotoj grupms. Jeigu yra gaminamas tarpinis produktas, pardavjas negals kontroliuoti, kaip jis bus naudojamas. Tarpinio produkto pirkjai, kuriems parduodama maesne kaina, gali perparduoti t pat tarpin produkt brangiau kitiems vartotojams, kurie gamintojui moka daugiau. Bet jeigu tarpinio produkto gamintojas integruojasi su galutinio produkto gamintoju, tada galutinis produktas gali bti lengviau paskirstomas vartotojams skirtingomis kainomis, atsivelgiant atskir vartotojpaklausos kreivs elastingum.

104

Monopolistas, vartodamas vertikali integracij, gali suspausti" tos paios produkcijos gamintojus, naudodamas tarpini ir galutini produkt kain irkles. Tarkime, kad yra susiliejusi mon, monopolizavusi pradin aliav perdirbim arba pradin kokio nors produkto gamybos stadij. Ji gali didinti tarpinio produkto vert, parduodamo nemonopolizuotiems gamintojams, kainas, ir kartu mainti kain galutinio produkto, kur mon gamina i savo pusfabrikai. Nemonopolizuotos mons sigyja brangius pusfabrikaius i monopolisto, o gaminamo produkto rinkoje turs konkuruoti su ta paia monopolija, naudojania savo paios gaminamus pusfabrikaius. Suspaudus" tos paios produkcijos gamintojus, galima didinti galutinio produkto kain ir gauti didesn peln.

Technologinis efektyvumas
Monopolin mon pasiekia technologin efektyvum, kai ribini pajam ir ribini kat kreivs susikerta vidutini bendrj kat kreivs minimume. 65 pav. tai yra takas. iame take mon gauna didiausi peln. Taiau monopolins rinkos struktra suteikia galimyb monei padidinti VBK, nes paklausos kreiv yra aukiau ribini pajam kreivs. mon gali padidinti VBK gamindama produkt daugiau ar maiau negu tai yra btina minimizuoti VBK, kaip pavaizduota takuose A ir B toje paioje VBK kreivje. Be to, mon gali gaminti ir padidinti VBK minimum, pavyzdiui, take N. Jos pelnas sumas, bet gamyba liks pelninga, nes produkcijos kaina lieka didesn u VBK. Monopolins mons kat augimas gali bti naudingas visuomenei. Galimyb didinti gamybai nustatyt itekli vert atria monopolinei monei rankas inovacijoms. Tobulos konkurencijos mon nra tuo pakankamai suinteresuota. Monopolins mons siekimas

pabgti nuo potenciali tos paios produkcijos gamintoj kaip tik skatina inovacijas. O joms reikalingos ilaidos gali didinti gamybai sunaudot itekli vert nepaveriant mons nuostolinga. Ivairiai gali bti vertinamas ir monopolini moni produkcijos gamybai sunaudot itekli verts augimas didinant darbo umokest darbuotojams ar gerinant darbo slygas. Tai yra teigiamas reikinys, nes mons personalas yra visuomens dalis. Galima ir ios pasekms kritika, akcentuojanti didjani turtin nelygyb.

105

Alokacinis neefektyvumas
Monopolija sutrukdo veikti nematomajai rankai", todl sumaina alokacin efektyvum. Padidins preki kain, monopolistas atskiria ribin vartotojo ir visuomens naud (preks kain) nuo savo individualios naudos (ribini pajam). Alokacinis efektyvumas bt maksimalus gaminant tok produkcijos kiek, kuriam esant ribin visuomens nauda (RNV) bt lygi ribiniams visuomens katams (RKV), kai laikomasi prielaidos jog pastarieji yra lygs mons ribiniams katams (RK). 66 pav. tokia gamybos apimtis yra take Q2-

Taiau monopolin mon sumaina gamybos apimt iki Qj ir padidina preki kain iki Pj . Visuomens nauda padidt, jeigu bt didinama gamybos apimtis iki tako Q2 kuriame RK=RN. Alokacinio efektyvumo nuostolius galima imatuoti padauginus produkcijos apimties sumajim dl monopolizacijos Qi Q2i RN ir RK skirtumo ioje gamybos apimties atkarpoje.

Kain diskriminacija
vairioms vartotoj grupms kartais budingas skirtingas pageidaujamos produkcijos elastingumas. Tai reikia, kad tos paios preks kainos kitimas skirtingai veikia jos reikalingumo kitim. Segmentuota rinka leidia diskriminuoti kainas, jeigu tie vartotojai, kurie perka produktus pigiau, negali j realizuoti kitiems didesne kaina. Realizacija yra labai apribota paslaug sferoje, todl ia geriausios slygos kain diskriminacijai.

Visiems inomos lengvatos vaikams kinoteatruose, vieajame transporte. Reklamuojami lengvatiniai tarifai u telefoninius pokalbius nakt bei veni dienomis. Taiau 67 pav. pavaizduota monopolijos kain diskriminavimo iliustracija rodo, kad tokios lengvatos naudingos monopolijai. Esant vienodoms kainoms Pj take A monopolins mons ribiniai katai yra lygs ribinms pajamoms ir monopolijos pelnas yra maksimalus. Tuomet visa produkcijos apimtis yra lygi Qj. Daliai pirkj monopolistas gali padidinti kainas iki P2 ir parduoti jiems dal preki Q2. Kitai daliai vartotoj gali bti sumaintos kainos iki P3 ir parduota preki Q3 . Taip mon padidina savo pajamas. Esant vienodoms kainoms, pajamos buvo lygios staiakampio Pi A Qi 0 plotui, o del 106

kain diskriminavimo jos padidja iki trij staiakampi P2 B Q2 0, Pi A Qi 0 ir P3 C Q3 0 ploto.

107

7.3. Valstybin monopolij kontrol

Antimonopoliniai statymai
Kadangi monopolins slygos leidia monei pakeisti tobulos konkurencijos diktuojam itekli alokacij ir nacionalini pajam paskirstym, valstyb antimonopoliniais statymais bando neleisti firmoms gyti monopolini prioriteto teisi arbajas ilaikyti. Antimonopoliniai statymai vairiose alyse yra nevienodi. Nors jie remiasi bendrais teoriniais principals, aikinaniais neigiamas monopolijos pasekmes kiui, taiau nemaai lemia ir konkreti situacija, ir valstybs poiris j. Taip Vakar Europos antimonopolinis reguliavimas vlavo pus amiaus palyginti su JAV, o tai Lietuvoje antimonopolinio statymo projektas parengtas tik 1990 m., t. y. lygiai po 100 met nuo garsiojo imeno statymo - pirmojo antitrestinio statymo, priimto Amerikoje. Paprastai antimonopoliniuose statymuose neteistais skelbiami veiksmai, kuriais gali bti gyta monopolin rinkos jga: Slapti sandriai tarp moni dl preki kainos padidinimo bei gamybos apimties sumainimo. Prekybos lugdymas sudarant kontraktus visiems itekliams pirkti i vieno pardavjo. Per didels preki kainos nustatymas, kuris veria jungtis firm t pai preki gamintojus, nes gresia bankrotas. Akcij supirkimas siekiant prijungti prie firmos konkurentus. Keli nepriklausom moni susijungimas vien. Kadangi monopolins rinkos struktros formavim slygojantys veiksmai neturi griet kiekybini vertinimo rodikli, svarbu ne tiktai patys statymai, bet ir j taikymas praktikoje.

Antimonopolins tarybos ir Valstybinio arbitrao veikla

U antimonopolinio statymo paeidim JAV Aukiausiasis teismas gali priimti sprendim - stambi firm iskaidyti daugel savarankik ekonomini vienet, kurie galt tarpusavyje konkuruoti. Galimi atvejai, kai firma ne dl savo kalts tampa vienintele kokios nors preks gamintoja. Taip atsitiko su ALCOA firma, kuri vienintel JAV gamino aliumin. Tiesa, firmos atstovai 1945 metais teisme band rodyti, kad jie ne vieninteliai, kad j konkurentai yra juodj ir spalvotj metal gamintojai ir kad j produkcija ioje rinkoje sudaro tik 33%. Taiau teismas pripaino ios firmos monopolin padt rinkoje ir vienas i aliuminio fabrik, pastatytas valstybs Antrojo pasaulinio karo metais ir perduotas mintos firmos iniai, buvo perleistas Renoldo ir Kaiserio firmai. Tiesa, monopolins ALCOA padties aliuminio gamyboje paalinti nepavyko, taiau teismas suformavo iai firmai potencin konkurent. Reikia pastebti, kad usienyje ne tik aukiausia valdia, bet ir municipalitetai stebi, kad j teritorijoje nebt monopolij, o vykt atkakli kova tarp tos paios produkcijos gamintoj. Pavyzdiui, municipalitetas, iduodamas leidim kam nors steigti valgykl, restoran, bufet, btinai pasistengs, kad toje paioje gatvje netoliese bt konkuruojanti staiga. Taip pat reikia pastebti, kad nepriklausomoje Lietuvoje 1932 m. buvo priimtas kovos su nedora konkurencija statymas. Struktrikai pertvarkant respublikos ekonomik, be kit priemoni, turt veikti antimonopoliniai statymai.

Antimonopolinis reguliavimas
Yra atvej, kai naturali monopolija nedraudiama statymo, bet reguliuojama jos veikla, apribojant neigiamas pasekmes vartotojams. Pavyzdiui, komunalins mons, elektrins, geleinkeliai , ryiai daugelyje ali yra nacionalizuoti, o JAV j veikla reglamentuota statymais. moni veikla konkurencinmis slygomis bt maai naudinga visuomenei, nes nebt panaudojami ekonomijos dl mast pranaumai. Todl leidiama egzistuoti monopolijai, apribojant neigiamas pasekmes. Teorikai natraliosios monopolijos reguliavimo btinyb pagrindiama labai paprastai. 68 pav. 108

parodyta.jog VBK kreiv staiga krinta emyn didjant.gamybos apimiai ir vienos mons rinkos struktra yra

109

efektyvi. Gaminant visa akos produkcij Qi mons produkcijos gamybai sunaudot itekli vert yra labai maa (Q), palyginti su verte sunaudot itekli C2 , kuri bt pateikiama gamintojams gaminant po nedidel kiek produkcijos Q2. Taiau firma, bdama vienintelis pardavjas, elgiasi monopolikai ir padidina kain P iki C2 , kartu sumaindama gamybos apimt nuo Qi iki Q2 kur RK = RP ir gamyba yra pelningiausia. Tokiu bdu vartotojai netenka ekonomijos dl mast teikiam privalum, jeigu nereguliuojama natralaus monopolisto elgsena. Valstyb negali monopolinei monei nustatyti kainos Pi lygios RK, nes pastaroji kreiv yra emiau VBK kreivs, 0 tai reikia, kad mon turt nuostol, lyg staiakampio A B Pj Q plotui (r. 68 pav.). Nustaius tokias kainas, btinos valstybs subsidijos monei. Kita ieitis - leisti monei nustatyti kain, kuri leist padengti visus nuostolius ir susigrinti visas investicijas. Taiau tokias paprastas teorines ivadas gana sunku gyvendinti praktikai. Tai bt galima padaryti inant paklausos bei VBK kreives ir nustaius kain, leidiani padengti nuostolius, t. y. D ir VBK susikirtimo take. Bet retai kada manoma nustatyti kreivi padt, todl gali bti vadovaujamasi mons pajam dydiu. Jeigu pajamos laikomos nesiningai" didelmis, reikalaujama sumainti kainas, 0 jei maesns, leidiama padidinti. Ekonominis pelnas turt bti lygus nuliui. Bet nuliniu pelnas gali bti ne tiktai teisingai" nustaius kainas, bet ir neefektyviai valdant firm. Todl negalima vadovautis vien pajam kriterijumi. Remiamasi katais. Kadangi leidiama preki kaina yra maesn u pajamas maksimizuojani ir apima katus, pridedant tikrsias" pajamas, firma suinteresuota ikreipti kat ataskait juos padidindama. Btinos kat apskaitos taisykls ir j laikymosi kontrol. Tai padeda juos teisingai vertinti, 0 kita vertus, pareigoja firmos vadovus efektyviai panaudoti iteklius, nes, apribojus iniciatyv, jie neturi tokio aikaus siekio kaip kad yra nereguliuojamose konkurentinse rinkose. Nustatyta leidiama sunaudot itekli vert yra orientyras kainodarai. Tokiu bdu neleidiama pasireikti monopolinei jgai. Sunkumai, susij su monopolij reguliavimu, pera mint, jog reguliavimo veikla gali daugiau kainuoti visuomenei negu monopolins mons potencialiai galima ala. Be to, reguliuojamos firmos danai isireikalauja i valstybini organ tokio reguliavimo (kain, kat nustatymo metodikos), kuris leidia joms elgtis panaiai, kaip kad jos elgtsi ir nereguliuojamoje rinkoje.

Destruktyviosios konkurencijos ribojimas

Valstyb ne visada bealikai kovoja su monopolijomis. Jos ekonomin politika gali vadovautis ne alokacinio efektyvumo kriterijumi. Gali bti svarbiau siekti pajam diferenciacijos augimo. Tuo tikslu galima leisti maiau turtingiems monms susijungti, kad jie pasiekt tarn tikr monopolin jg ir ja naudodamiesi,

97 110

galt pagerinti savo turtin padt. Taip susidaro kooperatyvai ems ukyje arba profesins sajungos darbo rinkoje. Apribojama ir vadinamoji destruktyvi konkurencija, kuri griauna rink. Kaip inia, tobula konkurencija utikrina kain dyd, lyg IVBK kat minimumui. Tuomet firmos gauna normalias pajamas. Jeigu jos maja ar inyksta, majant kainoms emiau IVBK kreivs, firmos gali tsti veikl, kol kainos yra didesns u VBK. Bet tai signalas, jog akoje per daug itekli ir j dal reikia perkelti kitas akas. Tai sumaina pasil, didina kainas ir vl grtame ilgo laikotarpio pusiausvyr. Taiau akose, kuriose ilgalaiks investicijos sudaro didiaj bendrj kat dal (pvz., oro arba jr laivynai, achtos ir pan.), perkelti iteklius yra sudtinga. Todl mons, reaguodamos kain kritim, turi mainti gamyb, o kadangi itekli negalima greitai perkeltijos gali rytis nirtingai konkurencijai. Atsiranda iniciatyva mainti preki kain, siekiant realizuoti kuo daugiau preki ir kuo geriau panaudoti turimus pajgumus. Taip gali prasidti kain karas, mons bankrutuodamos sumaina kainas iki tokio lygio.jog pajamos nebepadengia produkcijos gamybai sunaudot itekli verts ir mons bankrutuoja. Tokiu bdu konkurencija sugriauna ak, o tuioje vietoje atsiradusi ar likusi viena i buvusi moni gali uimti monopolin padt (arba gali bti sudarytas monopolinis sandris tarp keli moni) ir viepatauti tol, kol atsiras konkurentai ir vl prasids kain karas. Tuomet valstyb turi stabilizuoti kainas, apriboti konkurencija. Valstybinio reguliavimo dka galima pasiekti tai, ko negali utikrinti automatikai veikiantys laisvosios konkurencijos veiksniai, stabdydami monopolij tak. Tik ekonomistai sisamonino, kad nei stichiniu, nei smoningu bdu negalima pasiekti tobulos konkurencijos, todl ikilo neatidliotina problema nustatyti ir siekti protingos konkurencijos. iai veiklai reikia dideli pinigini itekli. Pavyzdiui, JAV vien federalinio lygio reguliavimo funkcijas atlieka apie 100 tkstani tarnautoj. Pagal ekspertinius vertinimus federalins ilaidos sudaro tik 5% snaud, susijusi su ekonomikos reguliavimu, Pagrindin pinigini itekli dalis tenka monms, o per kainodaros mechanizm - vartotojams. tai General Motors" kompanijos apskaiiavimais, btinumas patenkinti vairi vyriausybini institucij reikalavimus iai kompanijai kainuoja madaug 2 milijardus doleri per metus. Bendri JAV reguliavimui ileidiami piniginiai itekliai virija 100 milijard doleri per metus, del to didja visuomens susirpinimas reguliavimo tikslingumu. Nesigilindami snaud bei efekto nagrinjamoje sferoje palyginamumo problemas, tik paymsime io darbo reikmingum. Btina atsivelgti ir tai, kad Lietuvai vis labiau sitraukiant tarptautin darbo pasidalijim, neivengiamai teks susidurti su usienio valstybse taikomais reguliavimo metodais ir su reguliavimu susijusiais katais.

111

MONOPOLIN RINKA Udaviniai Klausimai: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. Kaip vadinama mon, gaminanti prekes neturinias substitut? Nuo ko priklauso mons preks vert monopolinje rinkoje? Kas lemia pajam ir gamybos apimties ryio skirtum tarp monopolins ir konkurencins rink? Kuo vadovaujantis briama bendrj pajam (BP) kreiv monopolins rinkos slygomis? Kokios bna ribins pajamos, kai paklausos elastingumas didesnis u vienet? Koki pagrindin slyg btina vykdyti, siekiant padidinti realizavimo apimt? Kaip keiiasi mons bendrasis pelnas mainant ar didinant gamybos apimt? Koks skirtumas tarp pajam ir ilaid, kai ribiniai katai lygs ribinms pajamoms? Kokios formos yra ribini pajam ir ilaid kreiv monopolinje rinkoje? Kas yra ribini gamybos kat ir paklausos elastingumo funkcija? Kaip kinta kainos didjant ribiniams gamybos katams? Kas skatina visuomenini poreiki augim preks atvilgiu? Kas turi padengti preks vert, norint, kad mon galt tsti gamyb trumpuoju laikotarpiu ? Kas lemia monopolijos egzistencij? Kada btinas normalus pelnas monopolinje rinkoje ? PAGRINDINIAI TERMINAI IR SVOKOS a) b) c) d) e) f) g) h) i) Monopolija Licencija jimo ak klitys (barjerai) Kain diskriminacija Patentai Tobuloji kain diskriminacija Grynoji monopolija Bendrj pajam Maksimizavimas Legalioji monopolija j) k) l) m) n) o) p) r) s) P > RK Natralioji monopolija Grynieji visuomens nuostoliai (socialin monopolijos kaina) Ribins pajamos Vartotojo perteklius Gamintojo perteklius Efektyvi gamybos apimtis Monopolijos valdia Efektyvumas

1. Vieno gamintojo pagamintos produkcijos pardavimas skirtingomis kainomis skirtingiems vartotojams. 2. Legalios arba natralios klitys naujoms firmoms ateiti ak. 3. aka, kurioje vis produkcijos kiek gali pagaminti viena firma su maesniais vidutiniais katais, negu tie, kurie bt, jeigu dvi ar daugiau firm pateikt t pat produkcijos kiek. 4. Paprastosios monopolijos neefektyvumo rodymas. 5. Gamintojo pajam dalis, kuria faktins pajamos virija tas minimalias pajamas, u kurias gamintojai sutikt parduoti prekes. 6. Vienintelis preki, neturini artim pakait, pardavjas. 7. Teisiniai atskir profesij ir gamybos sfer veiklos apribojimai. 8. Monopolijos atveju yra maesns u produkto rinkos kain. 9. Inyksta vykdant tobulj kain diskriminacij. 10. Parodo atitinkam tam tikru laikotarpiu ileidiamos produkcijos kiek, kuris maksimizuoja gamintoj ir vartotoj naud, t.y. RN = RK. 11. Pasiekiamas, kai itekliai paskirstomi taip, kad juos naudojant bt gaunama didiausia manoma grynoji nauda. 12. Produkt ir paslaug krjams suteikiamos iskirtins teiss gaminti ir realizuoti savo produkcij. 13. Yra tuomet, kai firma gali keisti savo produkcijos kain, keisdama gaminam kiek, kur numato parduoti. 14. Egzistuoja tada, kai monopolija gali parduoti kiekvien savo produkto vienet pagal jo paklausos kain. 15. Vartotoj ir gamintojo pertekliaus sumajimas monopolinei firmai gaminant maiau nei yra efektyvi gamybos apimtis. 16. Tai firma, kuri esant bet kokiai kainai gali patenkinti rinkos paklaus maesniais vidutiniais katais nei dvi ar daugiau maesni firm. 17. Atsiranda tada, kai licencijos ir patentai maina konkurencij, sukurdami klitis eiti ak. 18. Pasiekiamas, kai RPaj = 0; paklausos elastingumas kain atvilgiu lygus -1.

112

TESTAI

1.

Skirtingai negu konkuruojanios firmos monopolistas: a) gali nustatyti savo produkcijai bet koki kain; b) maksimizuoja peln, esant ribini pajam ir ribini kat lygybei; c) gali gaminti bet kok produkcijos kiek ir parduoti j bet kokia kaina; d) pagal produkcijos rinkos paklausos kreiv gali pasirinkti tok gamybos apimties ir kainos derin, kuris utikrint jam maksimal peln; e) susiduria su absoliuiai elastinga paklausos kreive. Tarkime, monopolistas gali parduoti 10 preks vienet po 100 Lt u vienet, bet parduoti 11 vienet jis galt tik po 99,50 Lt u vienet. Ribins pajamos pardavim apimiai padidjus nuo 10 iki 11 preks vienet bus lygios: a) 100 Lt; b) 99,50 Lt; c) 94,50 Lt; d) 94,00 Lt; e) 1099,50 Lt.

2.

3. Natraliosios monopolijos pavyzdiu galt bti: a) OPEC - tarptautinis naftos kartelis; b) kompanija IBM; c) Vilniaus bankas; d) laikraio leidykla; e) miesto metro. 4. Kain diskriminacija - tai: a) produkcijos pardavimas skirtingomis kainomis skirtingiems vartotojams; b) darbo apmokjimo skirtumai pagal tautyb ir lyt; c) aukt kain nustatymas vartojamosioms prekms; d) geresns kokybs preki kain didinimas; e) visi atsakymai neteisingi. 5. Skirtingai negu konkuruojanios firmos paprastoji monopolija siekia: a) gaminti produkcijos maiau, o kain nustatyti auktesn; b) maksimizuoti peln; c) nustatyti kain, atitinkani neelasting paklausos kreivs dal; d) parinkti toki gamybos apimt, prie kurios RPaj = P; e) gaminti produkcijos daugiau, o kain nustatyti auktesn. 6. Dauguma rink Lietuvos ekonomikoje atitinka: a) tobulj konkurencij; b) nereguliuojamas monopolijas; c) konkurentini ir monopolistini element visum; d) reguliuojamas monopolijas; e) natralias monopolijas. 7. Paprastosios monopolijos gaminamos produkcijos apimtis vadinama neefektyvia, nes: a) monopolija gali padidinti savo pajamas kiek sumaindama kainas; b) monopolija pasisavina vis vartotojo pertekli; c) P > VBK; d) vidutins pajamos maja; e) P > RPaj =RK, todl RNs > RKs, kai RPaj = RK. 8. Vis vartotojo pertekli pasisavina firma, kuri: a) monopolizuoja rink; b) vykdo tobulj kain diskriminacij; c) maksimizuoja ribini pajam ir ribini kat skirtum; d) segmentuoja rink; e) maksimizuoja bendrj peln. 9. Monopolistas - elektronins rangos gamintojas - gamina ir realizuoja tok produkcijos kiek, prie kurio RPaj = $180; RK = $100; VBK = $200. Kad gaut maksimal peln, firma turt: a) padidinti kain ir gamybos apimt; 113

b) c) d) e)

padidinti kain ir sumainti gamybos apimt; padidinti kain, bet ilaikyti ankstesn gamybos apimt; sumainti kain ir padidinti gamybos apimt; sumainti kain ir gamybos apimt.

10. Monopolisto bendrj kat funkcija: BK = 100 + 3Q, ia Q - per mnes pagaminam produkto vienet skaiius; monopolisto produkcijos paklausos funkcija: P = 200 - Q, ia P - produkto kaina (Lt). Jeigu monopolistas gamina ir realizuoja 20 produkto vienet per mnes, tai jo bendrosios pajamos bus lygios: a) 4000Lt; b) 3600 Lt; c) 400 Lt; d) 180 Lt; e) visi atsakymai neteisingi. 11. Pagal 10-ojo testo duomenis: 20-ojo produkto vieneto gamybos ribins pajamos bus lygios: a) 3600 Lt; b) 3439 Lt; c) 180 Lt; d) 400 Lt; e) visi atsakymai neteisingi. 12. Pagal 10-ojo testo duomenis: jeigu monopolistas gamina 19 produkto vienet per mnes , tai, padidinus gamybos apimt vienu vienetu, pelnas: a) iaugs 158 Lt; b) iaugs 3 Lt; c) sumas 3 Lt; d) sumas 158 Lt; e) visi atsakymai neteisingi. 13. Maksimizuojantis peln monopolistas mains savo produkcijos kain, jeigu: a) maja vidutiniai katai; b) auga reklamos ilaidos; c) ribins pajamos didesns u ribinius katus; d) ribins pajamos lygios kintamiesiems katams; e) visi atsakymai neteisingi. 14. Kad gaut maksimal peln monopolistas privalo pasirinkti toki gamybos apimt, prie kurios: a) b) c) d) e) ribiniai katai lygs produkto kainai; ribiniai katai lygs bendriesiems katams; ribins pajamos lygios ribiniams katams; ribins pajamos lygios bendriesiems katams; vidutiniai katai lygs produkto kainai.

15. Monopolisto ribiniai katai paprastai bna maesni u produkto kain, nes: a) kaina maesn u ribines pajamas; b) kaina didesn u ribines pajamas; c) ribiniai katai maesni u vidutinius katus; d) ribiniai katai didesni u vidutinius katus; e) visi atsakymai neteisingi.

TEISINGA / NETEISINGA

114

7. 8. 9. 10. 11. 12. 13.

Monopolija ir konkuruojanti firma maksimizuoja peln, pasirinkdama gamybos apimt, atitinkani taisykl RK = P. Monopolistas gamins ir parduos papildom produkcijos kiek, jeigu RPaj > RK. Monopolija utikrina lygyb RKs = RNs. Ilgalaiks pusiausvyros slygomis monopolija gauna maksimal peln, kai ribins pajamos maksimalios. Bet kokia kain diskriminacija neteista. Kuomet aka yra natralioji monopolija, visuomen danai reikalauja jos valstybinio reguliavimo. Grynieji visuomens nuostoliai dl natraliosios monopolijos egzistavimo dingsta, kuomet, esant tam tikrai paklausai, reguliuojamoji kaina nustatoma lygi vidutiniams gamybos katams. UDAVINIAI

1. Baikite pildyti lentel. Koki gamybos apimt pasirinks firma monopolinink? Q (vnt.) 1 2 3 4 5 6 7 P (Lt) 50 45 40 35 30 25 20 BK (Lt) 60 70 85 105 130 160 195 RK (Lt) BPaj (Lt) RPaj (Lt)

2. Baikite pildyti lentel. Koki gamybos apimt pasirinks firma monopolinink? Q (vnt.) 0 1 2 3 4 5 6 7 8 P (Lt) 110 100 90 80 70 60 50 40 30 VBK (Lt) 110 75 60 50 44 45 50 60 BK (Lt) 60 RK (Lt) BPaj (Lt) RPaj (Lt)

3. Baikite pildyti lentel. Koki kain pasirinks firma monopolinink? Q (vnt.) 0 1 2 3 4 5 6 7 8 P (Lt) 260 250 240 230 220 210 200 190 180 PK (Lt) 200 VKK (Lt) 210,0 200,0 190,0 181,0 173,6 167,3 162,0 158,0 RK (Lt) BPaj (Lt) RPaj (Lt)

115

4. Baikite pildyti lentel. Koki kain pasirinks firma monopolinink?

5. Baikite pildyti lentel. Koki kain pasirinks firma monopolinink? Q (vnt.) 1 2 3 4 5 6 7 8 P (Lt) KK (Lt) 90 140 170 190 220 270 350 460 RK (Lt) BPaj (Lt) 150 280 390 480 550 600 630 640 RPaj (Lt)

6. Baikite pildyti lentel. Koki kain pasirinks firma monopolinink?

7. Baikite pildyti lentel. Koki kain pasirinks firma monopolinink? Q (vnt.) 1 2 3 4 5 6 7 8 P (Lt) VKK (Lt) 105,0 100,0 95,0 90,5 86,4 83,0 81,0 80,0 RK (Lt) BPaj (Lt) 150 280 390 480 550 600 630 640 RPaj (Lt)

8. Baikite pildyti lentel. Koki kain ir gamybos apimt pasirinks firma monopolinink? Kok peln ji gaus? 116

Q (vnt.) 0 1 2 3 4 5 6 7 8

P (Lt)

PK (Lt) 30

VBK (Lt) 50

RK (Lt)

BPaj (Lt) 30

RPaj (Lt)

28 27 24 21 18

17 78 13 14 120 23 29

26

14 6 128

9. Baikite pildyti lentel. Koki kain ir gamybos apimt pasirinks firma monopolinink? Kok peln ji gaus? Q (vnt.) 0 1 2 3 4 5 6 7 8 P (Lt) 50 BK (Lt) 100 125 44 35 32 25 38 215 32 22 240 VBK (Lt) RK (Lt) 20 15 138 34 BPaj (Lt) RPaj (Lt)

46

10. Baikite pildyti lentel. Koki kain ir gamybos apimt pasirinks firma monopolinink? Q (vnt.) 1 2 3 4 5 6 7 8 P (Lt) VKK (Lt) 40 KK (Lt) RK (Lt) 30 80 70 32 200 50 55 315 390 30 95 30 300 50 BPaj (Lt) 90 RPaj (Lt) 80

11. Baikite pildyti lentel. Koki kain ir gamybos apimt pasirinks firma monopolinink? Kok peln ji gaus? Q (vnt.) 0 1 2 3 4 5 6 7 8 P (Lt) PK (Lt) 90 55 54 95 25 45 150 40 250 294 18 20 204 36 KK (Lt) RK (Lt) 30 BPaj (Lt) 60 54 RPaj (Lt)

12. mons monopolininks paklausa nustatoma pagal lygt P = 20 - 0,10Q. Gamybos ribiniai katai pastovs ir lygs 10 Lt. Raskite peln maksimizuojani produkto kain ir gamybos apimt. 117

13. Firmos monopolininks produkto paklausa nustatoma pagal lygt Q = 100 - 10P. Gamybos ribiniai katai yra pastovs ir lygs 6 Lt. Raskite peln maksimizuojani produkto kain ir gamybos apimt. 14. mons monopolininks produkto paklausa apskaiiuojama pagal lygt P = 50 - 2Q. Gamybos ribiniai katai yra pastovs ir sudaro 30 Lt. Raskite monopolininks peln maksimizuojani produkto kain ir gamybos apimt. Kokia kaina ir kokia gamybos apimtis bt, jeigu mon veikt tobulosios konkurencijos rinkoje? Pastovij kat nra. 15. Monopolininko produkto paklausa nustatoma pagal lygt P = 50 - Q. Gamybos vidutiniai kintamieji katai nepriklauso nuo gamybos apimties ir sudaro 30 Lt. Pastovij kat nra. Raskite peln maksimizuojani produkto kain ir gamybos apimt. Apskaiiuokite t peln. 16. Monopolininko produkto paklausa nustatoma pagal lygt Q = 20 - P. Gamybos vidutiniai kintamieji katai nepriklauso nuo gamybos apimties ir sudaro 12 Lt. Pastovij kat nra. Raskite peln maksimizuojani kain ir gamybos apimt. Apskaiiuokite t peln. 17. Monopolininko produkto paklausa nustatoma pagal lygt P = 150 - 5Q. Gamybos vidutiniai kintamieji katai nepriklauso nuo gamybos apimties ir sudaro 80 Lt. Koki kain ir koki gamybos apimt pasirinks monopolininkas? Kok peln jis gaus, jei gamybos pastovieji katai sudaro 200 Lt? 18. Monopolininko produkto paklaus rodo lygtis P = 200 - 5Q. Gamybos ribiniai katai yra pastovs ir lygs 120 Lt. Raskite monopolininko peln maksimizuojani produkto kain ir gamybos apimt. Kok peln jis gaus, jei gamybos pastovieji katai yra 300 Lt? 19. Monopolininko gaminio paklaus rodo lygtis P = 80 - 2Q, o gamybos bendruosius katus - lygtis BK = 80 + 40Q. Koki kain ir koki gamybos apimt pasirinks monopolininkas? Kok peln jis gaus? 20. Monopolininko gaminio paklaus rodo lygtis Q = 25 - P, o gamybos bendruosius katus - lygtis BK = 40 + 11Q. Koki kain ir koki gamybos apimt pasirinks monopolininkas? Kok peln jis gaus? 21. Paklausa produkto, kur silo monopolininkas, apskaiiuojama pagal lygt Q = 110 - 2P, o gamybos vidutiniai bendrieji katai - pagal lygt VBK = 150/Q + 25. Koki kain ir koki gamybos apimt pasirinks monopolininkas? Kok jis udirbs peln? 22. Monopolininko produkto paklaus rodo lygtis P = 48 - 2Q, o gamybos bendruosius katus - lygtis BK = 100 + 16Q. Koki kain ir koki gamybos apimt pasirinks monopolininkas? Kokia kaina ir kokia gamybos apimtis bt, jei paklausa sumat ir bet kuria kaina bt perkama 4 vnt. maiau? 23. Monopolininko ribins pajamos yra pastovios ir lygios 25 Lt. Koki kain jis nustat, jeigu paklausos elastingumas esant iai kainai lygus 2? 24. Savivaldyb legaliosios monopolijos teikiam paslaug kain nustato pagal vidutinius katus. Paklaus apskaiiuoja pagal lygt P = 200 - 0,01Q. Gamybos pastovij kat galima nepaisyti, o ribiniai katai yra pastovs ir sudaro 120 Lt. Kokia bus teikiam paslaug kaina ir apimtis? 25. Vyriausyb, nustatydama natraliosios monopolijos gaminam preki kain, atsivelgia ribinius katus. Paklaus nustato lygtis Q = 150 - 3P, o gamybos ribiniai katai yra pastovs ir lygs 30 Lt. Kokia bus preki kaina ir gamybos apimtis? 26. Vyriausyb natraliosios monopolijos teikiam paslaug kain nustato, atsivelgdama ribinius katus. Paklaus apskaiiuoja pagal lygt P = 50 - 0,25Q, o gamybos vidutiniai kintamieji katai yra pastovs ir lygs 24 Lt. Kokia bus paslaug kaina ir apimtis? 27. Vyriausyb, nustatydama natraliosios monopolijos teikiam paslaug kain, atsivelgia vidutinius katus. Paklaus nustato pagal lygt P = 60 - 0,2Q. Gamybos pastovij kat galima nepaisyti, o vidutiniai kintamieji katai yra pastovs ir lygs 40 Lt. Kokia bus paslaug kaina ir apimtis? 28. Vyriausyb natraliosios monopolijos teikiam paslaug kain nustato pagal vidutinius katus. Paklaus apskaiiuoja pagal lygt Q = 500 - 2P. Gamybos pastovij kat galima nepaisyti, o ribiniai katai yra pastovs ir lygs 150 Lt. Kokia bus paslaug kaina ir apimtis?

118

29. Legaliosios monopolijos teikiam paslaug paklausa nustatoma pagal lygt P = 200 - 0,04Q. Gamybos ribiniai katai yra pastovs ir lygs 120 Lt. Koki kain ir koki gamybos apimt pasirinks monopolija? Kiek sumas kaina ir kiek padids gamyba, jei savivaldyb nusprs apriboti paslaug kain, nustatydama j pagal ribinius katus? 30. Legaliosios monopolijos paslaug paklaus rodo lygtis Q = 1200 - 4P. Gamybos ribiniai katai yra pastovs ir lygs 200 Lt. Koki kain ir koki gamybos apimt pasirinks monopolija? Kaip pasikeis paslaug kaina ir apimtis, jei valdia apribos kain, atsivelgdama ribinius katus? 31. Vyriausyb natraliosios monopolijos paslaug kain nustato pagal ribinius katus. Paklaus rodo lygtis P = 300 - 0,07Q, o gamybos vidutiniai kintamieji katai yra pastovs ir lygs 160 Lt. Vidutiniai katai yra didesni u kain 10 Lt. Kokio dydio subsidij moka vyriausyb? 32. Savivaldyb legaliosios monopolijos paslaug kain nustato pagal ribinius katus. Paklaus rodo lygtis Q = 1000 - 4P, o gamybos ribiniai katai yra pastovs ir sudaro 150 Lt. Vidutiniai katai yra didesni u kain 15 Lt. Kokio dydio subsidij moka savivaldyb? 33. Savivaldyb legaliosios monopolijos gamini kainai nustatyti naudoja ribinius katus. Paklaus apskaiiuoja pagal lygt Q = 1500 - 3P, o gamybos vidutiniai kintamieji katai yra pastovs ir sudaro 300 Lt. Vidutiniai katai virija kain 20 Lt. Kokio dydio subsidij moka savivaldyb? 34. Monopolininko produkto paklausa nustatoma pagal lygt P = 111 - Q, o gamybos bendrieji katai - pagal lygt BK = 1/3Q3 + 7Q2 + 111Q. Raskite peln maksimizuojani kain ir gamybos apimt. Apskaiiuokite t peln. 35. I dviej skirting rink viena yra tobulosios konkurencijos rinka, kita - monopolin rinka. Pusiausvyros takuose paklausos elastingumai yra atitinkamai 1,75 ir 0,85. Kuriai i rink ie elastingumai priklauso? Atsakym pagrskite. 36. 7.1 pav. pavaizduotos monopolisto pajam ir kat kreivs. a) paymkite grafike gamybos apimt, utikrinani maksimal peln; b) paymkite grafike kain, kuria monopolistas parduos nurodyt produkcijos kiek; c) pavaizduokite grafike plot, vaizduojant monopolisto peln; d) kaip paveiks monopolisto elgsen jo produkcijos rinkos paklausos sumajimas?

Katai, 4 Pajamos

Gamybos apimtis

7.1 pav. Monopolisto katai ir pajamos 37. 7.2 pav. pavaizduotos paprastosios monopolijos pajam ir ilgo laikotarpio kat kreivs. a) Kokia gamybos apimtis utikrina maksimal peln? 119

b) Koki kaina nustatys monopolija, siekdama parduoti nurodyt produkcijos kiek? c) Kok peln gaus monopolija ioje situacijoje? d) Kok produkcijos kiek ir kokia kaina monopolija silys rinkai, jeigu ji bus priversta nustatyti kain, lygi ribiniams katams?

38. Tarkime, firma visikai monopolizavo tam tikros produkcijos gamyb. Firmos situacij atspindi tokia informacija: RPaj = 1000 - 20Q; Ribins pajamos Bendrosios pajamos BPaj = 1000Q - 10Q2; Ribiniai katai ia Q - gamybos apimtis. RK = 100 + 10Q; Kiek produkcijos ir kokia kaina bus parduota, jeigu: a) firma funkcionuoja kaip paprastoji monopolija; b) aka (firma) veikia tobulosios konkurencijos slygomis? 39. 7.3 pav. pavaizduota natralioji monopolija. Ilguoju laikotarpiu akai bdingi majantys vidutiniai katai. a) Koki kain ir gamybos apimt pasirinks maksimizuojanti peln nereguliuojama monopolija? b) Kokie grynieji visuomens nuostoliai susidarys dl monopolijos sprendimo? c) Kok peln gaus monopolininkas? d) Kokie kainos ir gamybos apimties parametrai apsprendia visuomens mastu efektyv gamybos lyg? e) Jeigu gamybos apimtis ir kaina atitikt efektyv visuomens poiriu lyg, tai kokio dydio subsidijos bt reikalingos akai? f) Prie kokios kainos ir gamybos apimties natralios monopolijos ekonominis pelnas bt lygus nuliui? g) Kokie bt grynieji visuomens nuostoliai, jeigu valstyb statym keliu nustatyt monopolininkui kain, lygi vidutiniams katams?

120

40. 7.4 pav. pateikta informacija apie monopolijos pajamas ir ilaidas. Nustatykite, teisingi ar ne (T/N) tokie teiginiai: a) monopolija veikia ilguoju laikotarpiu; b) takas S yra paklausos kreivs neelastingoje dalyje; c) monopolija trumpuoju laikotarpiu gauna maksimal peln, esant gamybos apimiai Q0; d) P0 - tai kaina, kuriai esant pelnas yra maksimalus; e) monopolija gauna maksimal peln, lyg staiakampio WP1ab plotui; f) monopolija gali maksimizuoti bendrsias pardavim pajamas, esant gamybos apimiai Q0; g) bendrieji pastovieji katai lygs staiakampio OWbQ0 plotui. Kaina, katai, pajamos RK Gamybos P1 apimtis (Q) P0 W O

Q0 Q1

RPaj

7.4 pav. A monopolijos pajamos ir ilaidos 41. 7.5 pav. pateikta informacija apie monopolijos pajamas ir ilaidas. Nustatykite, teisingi ar ne (T/N) tokie teiginiai: a) monopolija veikia trumpuoju laikotarpiu; b) takas a yra paklausos kreivs elastingoje dalyje; c) monopolijos didiausios bendrosios pajamos yra take S; d) monopolija gali maksimizuoti bendrsias pardavim pajamas, esant gamybos apimiai Q1 ir kainai P2; e) esant gamybos apimiai Q2, ribins pajamos neigiamos, o paklausa neelastinga; f) jeigu monopolija pamgins maksimizuoti pardavim pajamas, tai ji turs ekonomini nuostoli. Kaina,

P1 P0

P2

katai, i pajamos O
RPaj

Gamybos apimtis (Q) 121

7.5 pav. B monopolijos pajamos ir ilaidos

42. Lentelje pateikta informacija apie firmos katus ir pajamas (Lt): Q 0 1 2 3 4 5 6 a) b) c) d) e) f) BKK 0 110 BK 150 320 366 250 445 360 105 90 VBK RK 110 P 200 175 135 480 BPaj 0 300 RPaj

pabaikite upildyti lentel; kokie firmos pastovieji katai? prie koki P ir Q reikmi firmos pelnas maksimalus? elastinga ar neelastinga produkto paklausa nagrinjamame kain intervale? kok peln (nuostol) gauna firma pusiausvyros slygomis? ar firma veikia tobulosios konkurencijos slygomis? Kodl?

43. Pasinaudodami 7.6 pav. pateikta informacija atsakykite tokius klausimus: a) koks firmos tipas pavaizduotas grafike? b) jeigu firma nra valstybs reguliuojama, tai koki kain ir gamybos apimt ji pasirinks, siekdama maksimalaus pelno? c) prie koki kainos ir gamybos apimties dydi firmos bendrosios pajamos bus didiausios? d) jeigu vyriausyb nustatyt firmos produkcijos kain, lygi ribiniams katams, tai kokios P ir Q reikms atitikt i situacij? Kokius nuostolius patirt firma? e) jeigu vyriausyb nustatyt firmos produkcijos kain, lygi vidutiniams katams, tai kokios P ir Q reikms atitikt i situacij? f) jeigu 7.6 pav. vaizduot konkuruojanios firmos kat struktr ilguoju laikotarpiu, tai kokia bt pusiausvyros kaina ir pusiausvyros gamybos apimtis?

Kaina. katai. pajamos

VBK

Gamybos apimtis (Q) 122

7.6 pav. Hipotetins firmos katai ir pajamos

44. is udavinys yra daugiau praktinio pobdio. sivaizduokite, kad js esate konsultantas, padedantis firmoms utikrinti maksimal peln. K js galite patarti firmai, susidurusiai su vienu i 7 atvej, kurie yra pateikti lentelje? Kiekvienu atveju firma yra monopolija ir siekia maksimalaus pelno (arba minimali nuostoli). Eilutje pakanka informacijos, padedanios upildyti tusius eiluts langelius ir atsakyti klausim. Atkreipkite dmes tai, kad bent 1 kart bus absurdikas atvejis, kuriam esant skaiiai yra nesuderinami ir neteisingi. Ianalizavus visus duomenis, pasakykite klientui savo sprendim. Atsakymus uraykite lentels paskutiniame stulpelyje (skaiius nuo 1 iki 5). Galimi tokie variantai: 1) iuo metu firmos padtis rinkoje yra gera; 2) firma turi padidinti kainas ir sumainti gamybos bei pardavimo apimt; 3) firma turi sumainti kainas ir padidinti gamybos bei pardavimo apimt; 4) firma turi sustabdyti gamyb, nes esant geriausiam gamybos padiai nuostoliai virija PK; 5) absurdikas atvejis skaiiai yra nesuderinami ir neteisingi. Atvejis a b c d e f g P (Lt) 8,00 5,00 8,00 1,00 3,00 2,50 Q (Lt) 2 000 1 000 4 000 10 000 2 000 10 000 BP (Lt) RP (Lt) 4,00 4,00 0 2,00 6 000 2,00 4 000 BK (Lt) 4 000 PK (Lt) 2 000 1 000 5 000 2 000 VK (Lt) 4,00 Minimalus lygis 1,80 2,00 Minimalus lygis 3,00 RK (Lt) 3,00 2,00 4,00 2,00 2,00 Atsakymas

8 000 32 000

SANTRUMPOS RN - ribin nauda; RKs - ribiniai visuomeniniai katai; RNs - ribin visuomenin nauda; BPaj - bendrosios pajamos; VPaj - vidutins pajamos; RPaj - ribins pajamos; P - kaina; BK - bendrieji katai; BKK (KK) - bendrieji kintamieji katai; BPK (PK) - bendrieji pastovieji katai; RK - ribiniai katai; IRK ilgojo laikotarpio ribiniai katai; VBK - vidutiniai bendrieji katai; VKK - vidutiniai kintamieji katai; VPK - vidutiniai pastovieji katai; IVK (IVBK) - ilgo laikotarpio vidutiniai katai; Q - gamybos apimtis; QD - paklausos kiekis; QS - pasilos kiekis.

123

8. Oligopolins ir monopolins konkurencijos rinkos

8.1. Oligopolin rinka
Oligopolins rinkos struktra
Tarp tobulos konkurencijos ir monopolins rink struktur, kurios yra hipotetins, realiai egzistuoja oligopolin ir monopolins konkurencijos rinkos struktros. Oligopolin - tai tokia rinka, kurioje yra keletas stambi moni ir kiekvienos j kain ir gamybos apimties kitimas paveikia kit moni kainas ir gamybos apimt. Tokio ryio tarp moni nra nei tobulos konkurencijos, nei monopolinje rinkoje. Tobulos konkurencijos rinkoje mons buvo laikomos nepriklausomos viena nuo kitos elgsenos, nes kiekviena j galjo realizuoti bet kok preki kiek nuo j nepriklausomomis kainomis. Monopolinje rinkoje irgi nra mons priklausomybs nuo kit moni dl tos paprastos prieasties, kad monopolins rinkos modelyje tra tik viena mon. Tobulos konkurencijos rinkoje ryys tarp gamintojo ir vartotojo nra reikmingas, nes jis laikomas pastoviu, paklausos kreiv sutampa su mons ribini pajam kreive. Monopolinje rinkoje svarbus gamintojo ir vartotojo ryys, monei keiiant preks realizavimo kainas, kinta paklausa. Oligopolinje rinkoje reikmingais tampa ne tik ryiai tarp gamintojo ir vartotojo, bet ir tarp gamintoj. Tai daro analiz dar sudtingesne. Kyla klausimas, kodl akoje Heka tik keletas stambi moni ir jos paios rinkos neukariauja? I dalies tai priklauso nuo kat formavimosi dsningum. Daugelyje ak, didjant gamybos apimiai, vidutiniai bendrieji katai maja. Taiau pasiekus tarn tikr gamybos mast, jie ima didti, todl mons nebetenka paskatos didinti gamybos apimt. Tai yra natralios oligopolins mons formavimosi prieastis. Dl jos individuali moni vidutiniai katai maja didjant gamybos centralizacijai iki tol, kol keletas stambi moni ima gaminti akos produkcijos pagrindin dal maiausiais vidutiniais katais. 69 pav. pavaizduotas vairi rinkos struktr vidutini kat kreivs. Kreiv VKj - tobulos konkurencijos rinkoje funkcionuojanios mons kat kreiv. Kat minimumas pasiekiamas gaminant nedidel akos produkto dal. Kreiv VK2 - natralios oligopolijos kat kreiv. Jos minimumas yra tarp tak, kurie apriboja gamybos apimt, lygi tokiam dydiui, jog keletas firm gali gaminti vis akos produkcij. Smulki moni katai didesni negu stambesni ir pirmosios pralaimjusios varymosi kovoje istumiamos i rinkos. Kreiv VK3 - natralios monopolijos kat kreiv. Ji nuolat krinta emyn, nepasiekdama minimumo net ir susikirtimo take su preks paklausos kreive D.

124

Kain varymasis oligopolinje rinkoje

Kai rinkoje yra kelios mons-prekiautojos, kiekviena j gali mainti preks kain, siekdama padidinti apyvart. Jei viena mon sumaina preks kain tikdamasi tai padaryti, jos pavyzdiu gali pasekti ir kiti konkurentai. Tada preks kaina sumaja, bet n vienai firmai nepavyksta padidinti apyvartos. Prekiautojai patiria nuostoli ir ima didinti preki kainas. Taip jos vl gali iaugti iki pradinio dydio. Oligopolinje rinkoje preks kaina priklauso nuo to, kaipfirmos isprendia tarpusavio priklausomybs problem. Jeigu mon neino kokiomis kainomis realizuoja prekes jos varovas, ji negali inoti ir savo realizavimo apimties, nors ir gali nustatyti savo preki kainas. Dl ios prieasties oligopolin mon neino savo preki paklausos kreivs. Tai sulaiko mones oligopolinje rinkoje varytis tarp savs, keiiant preki kainas. Daniau varomasi keiiant produktus, gerinant j kokyb, reklamuojant prekes ir kitais bdais.

"Lipni kaina"
Kadangi oligopolins rinkos vidutini kintam kat kreiv yra itstas minimumas, ji gali reaguoti preks paklausos kitim, keisdama ne savo preki kainas, o gamybos apimt. Preki kain pastovum skatina ir tai, kad j keitimas susijs su papildomais katais -preki kain pakeitimu, klient informacija, kuri kelia j nepasitenkinim, apskaitos kartojimu naujomis kainomis ir pan. Kai firma gamina daugelio pavadinim prekes, tie papildomi katai gana dideli. Oligopolins mons galimybs palaikyti kainas, fiksuotas trumpuoju laikotarpiu, parodytos 70 pav.

mon nustato preks kain P, kuri but vidutin galimiems jos pokyiams, kintant paklausai ir pasislenkant jos kreivei i padties D2 D3. i kaina nustatoma pasirinkus produkcijos apimt Qi, kuri leidia maksimizuoti pajamas, t. y., kai ribiniai katai lygs ribinms pajamoms (RK=RP). Taiau RK ir RP susikirtimo takas yra ir RP ir VBK kreivi susikirtime. 70 pav. jis paymtas taku M. Kai preks paklausa pakinta ir jo kreiv Di pasislenka D2 ar D3 padt, firma atitinkamai didina arba maina ne kain, o gamybos apimt iki Q2 arba Q3 , 0 kaina lieka lyg prilipusi pradinje padtyje ir neseka paskui Di gamybos apimties kitimo. Taip keisdama produkcijos apimt, mon gali isaugoti didiausias pajamas nekintant preki kainoms, jeigu tik produkcijos apimties kitimas neieina u VBK kreivs itsto minimumo, nes ioje srityje lieka pelno maksimizavimo slyga RK=RP. Esant "lipniai" kainai, firmas i rinkos pasiekia signalai apie preki paklausos kitim ne kain, 0 realizavimo apimties kitimo forma.

Lauta paklausos kreiv

Kain stabilumas oligopolinje rinkoje aikintinas ir naudojant lautpaklausos kreiv. Ypating form i kreiv gauna dl tos prieasties, kad firmos preki kain kitimreaguoja ne tik klientai, bet ir kitos firmosprekiautojai. 125

Tarkime, kad pradin firmos padtis yra 71 pav. take E, kai pusiausvyros kaina Pi, o gamybos apimtis Qi. Jeigu mon sumaina kain iki P2, ja paseka ir kiti prekiautojai, todl mons realizavimo apimtis iek tiek padidja iki Q2. Taip yra todl, kad dl kit prekiautoj elgsenos individualios firmos paklausa tampa neelastinga (paklausos kreivs dalis emiau tako E yra neelastinga). Del to mons bendrosios pajamos maja.

Taiau jeigu mon padidins kainas iki P3, o kitos firmos kain nedidins, paklausos kiekis gerokai sumas iki tako Q3. Preks poreikio kreiv vir tako E yra elastinga. Bendrosios mons pajamos irgi sumaja, kaip ir sumainus preki kainas. Suprantama, kad moni, gaminani homogenin (vienod) produkcij, paklausos kreiv yra labiau lauta, 0 gaminani diferencijuotus produktus - maiau, nes gamintojai pastaruoju atveju maiau priklauso vienas nuo kito. Lauta paklausos kreiv taip pat parodo, kodl oligopolinje rinkoje vengiama kain lenktyniavimo, bet pasirenkamos kitos jos formos.

Reketas
Kai oligopolins mons prekes gamina panaudodamos vis turim pajgum, j elgsena trumpame laikotarpyje yra kiek kitokia, negu ireikta lauta paklausos kreive. Tokiomis slygomis firmos, negaldamos plsti savo gamybos, nra suinteresuotos mainti kainas. Ta6iau atsiranda didel pagunda didinti jas, nes kiti gamintojai negali iplsti gamybos apimties, 0 vartotojai priversti sigyti ir brangesnes prekes. Jei tai padaro viena i moni, kiti oligopolistai paseka jos pavyzdiu ir yra skatinama liauianioji" infliacija.

Ribiniai katai ir pajamos oligopolinje rinkoje

Lctutct paklausos kreiv pakeiia ir ribini pajam kreivs form. Kaip pavaizduota 72 pav., ribini pajam kreiv oligopolinje rinkoje turi didel pertrk. mon, padidinusi kain, labai sumaina j realizavim (paklausos kreiv vir tako E). Taiau u kiekvienrealizuotpabranguspreks vienet mon gauna didesnes pajamas, todl ribins pajamos yra didels, 0 j kreiv yra gana auktai. Taip yra iki tako E, kuriame realizavimo apimtis lygi Qj. Nordama iplsti gamyb, firma maina preki kain, kad ji tapt maesn negu varov. Tai reikia, kad u papildomai realizuotpreks vienet mon gaus daug maesnes ribines pajamas. RP kreiv staiga krinta emyn nuo tako A iki B. Po to mon, maindama kainas, gauna nuosekliai majanias ribines pajamas, 0 j kreiv yra itisin ir krintanti emyn. Didiausias mons pajamos bet kurioje monje yra tada, kai tenkinama lygyb RK=RP. Kaip matome i paveikslo, ribiniai katai gali keistis oligopolinje rinkoje tarp tak A ir B, tai yra RK kreiv gali uimti bet kuri padt tarp RKi ir RK2 esant nekintamai produkcijos apimiai. Todl mon gali gauti didiausias pajamas, jeigu katai ir padidja. Tik kai RK kreiv ieina u AB intervalo rib, mon turi keisti preks kain. Siekdama pakeisti ribinius katus, nekeisdama gamybos apimties, firma usitikrina tai gamybos apimiai didiausi naud.

126

Kurno-Neo pusiausvyra
Sudtinga kainodaros oligopolinje rinkoje problema skatino ekonomistus kurti supaprastintus ios rinkos modelius. Vienas j yra 1838 m. A. Kurno pasilytas duapolijos modelis. Priimama prielaida, kad akoje yra tik dvi mons ir viena j pasirenka sprendim manydama, kad varovas elgsis nereaguodamas tos mons sprendim. Tokiame modelyje mons elgiasi panaiai kaip tobulos konkurencijos modelyje, Jos didina preki kainas ir maina gamybos apimt, kai didja paklausa. Tas pats vyksta.jei moni yra daugiau negu dvi. Modernesnis io modelio variantas apima didesnio negu dviej moni skaiiaus elgsen oligopolinje rinkoje. Taiau laikomasi tos paios prielaidos, kad mon keiia produkcijos apimt ir preki kainas orientuodamasi tik i paklaus, ignoruodama konkurent galimus elgsenos pakitimus. mon tokiame modelyje yra tarpinje padtyje tarp monopolins ir tobulos konkurencijos rinkos. Rinkai bdingos didesns kainos ir maesn gamybos apimtis negu tobulos konkurencijos rinkoje ir maesns preki kainos bei didesn gamybos apimtis negu monopolinje rinkoje. Spjim variacijos modelis ipleia Kurno-Neo poir oligopolin mon, priskiriant jai galimyb splioti konkurent elgsenos perspektyvas, j reakcij mons sprendimus.

Jungtinio pelno maksimizavimo hipotez

Oligopolins rinkos mons gali slaptai sutarti maksimizuoti bendraj vis peln. Taiau toks siekis nepanaikinaj intereso didinti individual peln, tai yra gauti kuo didesn dal jungtinio pelno. Vadovaudamosi tokiais dviem siekiais, mons stengiasi, kad kainos rinkoje bt lygios monopolinei kainai. Taiau kiekviena i susitarusi moni siekia sumainti savo preki kainas, kad galt iplsti realizavimo apimt konkurent sskaita. Konkurentams pasekus tuo paiu keliu, gali sumati jungtinis pelnas ir kiekvienos i moni individualus pelnas.

Oligopolins rinkos vystymosi veiksniai

Kad oligopolins mons ekonomin nauda nedingt, rinka turi bti apsaugota nuo nauj firm atjimo. Tokios klitys vadinamos jimo barjerais, kurie gali susidaryti natraliai arba bti sukurti pai oligopolist. Natrals barjerai susij su ekonomija dl gamybos mast. Jeigu akoje yra keletas moni, kuri dydis utikrina joms ekonomij dl gamybos mastjos gauna peln. Papildomos mons atjimas rink padidint preki kiek ir, esant nekintamai paklausai, sumaint preks kain. Visos mons prarast peln, taip pat ir naujai einanti rink mon j negaut. Todl, tai numatydama, ji nesuinteresuota vertis toki rink, kurioje negals usitikrinti pelno. Senosios tam tikros akos mons turi pranaum palyginti su naujomis monmis, potencialiais konkurentais, kurie rengiasi ateiti rink. Tas pranaumas remiasi personalo patirtimi, iniomis, susidariusiais 127

per ilg laikotarp sandriais su partneriais, o naujai monei toki pranaum veikimas susijs su papildomais katais pradedant verslnaujoje rinkoje. Tai irgi gali sulaikyti nuo oligopolins rinkos struktros ardymo.

moni sukurti barjerai

Produkt diferenciacija gali bti panaudota kaip barjeras apsisaugoti nuo galim varov. mon, numaiusi rinkos dyd, gali kurti tok tam tikro modelio preki kiek, kuris utikrina ekonomij dl gamybos mast. Nciujcii monei nrci gcilimybs eiti toki subrink nesumciinus kciinos, o tcii kcirtu pcinciikinci ir trauk gaminti tokias prekes. Nauja firma galt imti gaminti labai artim substitut, pakeiiant prast preks model ir bandydama patraukti vartotojus. Tai numatydamos, senosios mons danai gamina ne vien, o kelis tos paios preks modelius, skirtus vairioms vartotoj grupms. Tai sutrukdo naujiems varovams priartti prie rinkos.

Reklama
Reklama taip pat gali buti panaudota jimo rinkbarjerams sudaryti. Jeigu ekonomija dl gamybos mast gali bti gaunama net ir nedidelje monje, senos mons gali dirbtinai padidinti katus, daugiau pinig skirdamos reklamai. Reklamos katai, tenkantys vienos preks vienetui, kaip pavaizduota 73 pav. kreive VBKR, maja didjant gamybos apimiai. Kartu reklamos katai padidina vidutinius bendruosius katus ir VBK kreiv pasislenka dein i VBKj padties VBK2 padt. Kat kreivs minimumo pradia pasislenka i tako Q \ tak Q2, t.y. minimals katai gali bti pasiekiami tik gaminant didesn kiek produkt.

Nauja mon, nordama patraukti klient dmes savo prek, turi daug ileisti reklamai. Taiau esant nedidelei naujos mons produkcijos apimiai, reklamos katai labai padidina vidutinius bendruosius katus ir tai tampa barjeru eiti rink, kurioje jau yra senos mons su maesniais VBK.

Grobuonika kaina
Jei mon numat jimo rink galimyb, ji atsisakys tokio ingsnio inodama, kad jusi turs nuostoli. Jau gyvuojanios mons gali dirbtinai sudaryti toki situacij. jus naujai firmai, galima sumainti preki kainas ir jas laikyti tokiomis tol, kol naujasis konkurentas nebankrutuos. inoma, pajam nuostoliai trumpvjoju laikotarpiu neivengiami, taiau tokia pamoka esamiems ir potencialiems konkurentams sudaro oligopolinms monms slygas isilaikyti ilguoju laikotarpiu.

Alokacinis efektyvumas oligopolinje rinkoje

Itekli paskirstymo mechanizmas oligopolinje rinkoje veikia panaiai kaip ir tobulo varymosi rinkoje. Tiesa, oligopolistas nra pasyvus kainos atvilgiu, jis tyrinja rink, varov elgsen ir bando nustatyti sau naudingiausi preks kain. Oligopolin rinka spja mon apie pasikeitusias snaud slygas itekli kainomis, o apie gaminio realizavimo slyg pasikeitim ne tik kainomis, bet ir.pasikeitusia realizavimo apimtimi. 128

Kat augimas pakelia VBK kreiv auktyn ir mon oligopolinje rinkoje didina preki kainas, bet maina produkcijos apimt. Tuo tarpu didjanti tam tikros preks paklausa skatina gamybos augim. Taip rinka veikia itekli perskirstym preki gamybai. Taiau oligopolins rinkos mechanizmo veikimo pasekms skiriasi nuo tobulos konkurencijos pasekmi. Kadangi oligopolistas nustato preks kain, didesn u ribinius katus ir ribines pajamas, jis nesukuria tiek gamini, kad j skaiius tenkint visuomeninio efektyvumo slyg RPv=RKv, kuri pasiekiama tobulos konkurencijos rinkoje.

8.2. Monopolins konkurencijos rinka

Monopolin konkurencija
Po tobulos konkurencijos ir monopolins rink modeli apraymo monopolins konkurencijos terminas gali pasirodyti nelogikas, nes tobula konkurencija ir monopolija neigia viena kit. Taiau realioje ekonomikoje, kur nra nei tobulos konkurencijos rinkos, bei tobulos monopolijos, kur yra tiek vieno, tiek kito teorinio modelio bruo, tokia simbioz galima. Monopolins konkurencijos teorija remiasi dviem prielaidomis, paimtomis i tobulos konkurencijos ir monopolijos modeli. Pirmoji, tobulos konkurencijos prielaida, jog rinkoje yra daug tiekj ir vartotoj ir kad yra jimo ijimo barjer. Antroji, monopolins rinkos prielaida, jog kiekvienas gamintojas yra monopolistas savo imamos preks poiriu, nes visos, net ir tos paios paskirties preks skiriasi viena nuo tos. Kitaip negu tobulos konkurencijos rinkoje, pagrstoje preki vienodumu, monopolins konkurencijos rinkoje realizuojamos diferencijuotos preks. mons tokioje rinkoje yra monopolijos savo produkcijos pairiu, nes j produktai skiriasi nuo kit gamintoj tos paios iskirties produkt. Taiau ie produktai, kokybikai skirdamiesi vienas nuo kito, yra gana tikri substitutai (pakaitalai). ios prielaidos lemia tai, kad monopolins konkurencijos rinkos paklausos kreiv irgi a krintanti emyn, taiau ji elastingesn negu monopolijos paklausos kreiv. Monopolinje rinkoje mon gali didinti preki kain ir mainti produkcijos apimt, 'dama maesni pavoj prarasti klientus negu monopolins konkurencijos rinkoje. 74 pav. pavaizduota monopolins konkurencijos mons paklausos kreiv D ir palyginama su monopoline Dj bei tobulos konkurencijos mons D2 paklausos kreivmis.

Trumpalaik ir ilgalaik pusiausvyra

Monopolins konkurencijos rinkoje mons nustato individualias preki kainas savo diferencijuotiems gaminiams. Jos vadovaujasi paklausa ir katais siekdamos maksimizuoti gaunam peln. Kadangi mons, diferencijuodamos prekes, ilaiko autonomij, vienoda rinkos na nesusidaro. Kai paklausos kreiv yra vir vidutini bendrj kat kreivs, gaminant indukcijos kiek take, kuris tenkina lygyb RK=RP, mon gauna ekonomin peln. Jo dydis 75 pav. parodytas staiakampiu ABCM. Tokia pusiausvyra galima trump laikotarp. Taiau ekonominis pelnas masina kitas mones pereiti fmansikai nauding rink individualios mons paklausos kreiv tampa elastingesne ir pasislenka kair. Tai reikia, kad vienos mons rinkos dalis ir ekonominis pelnas maja. is procesas tsiasi tol, kol ekonominis pelnas inyksta ir lieka tik normalusis pelnas. Tokia padtis pavaizduota 76 pav. paklausos kreiv pasislenka kair pus tiek.jog tampa liestine vidutini kat kreivei take C.

129

Jeigu nauj moni perjimas rink tsiasi, produkcijos apimtis kiekvienoje monje dar maja. Daugelis moni patiria nuostolius, nebegauna net normalaus pelno ir palieka rink. Likusi moni produkcijos apimtis vl gali didti, paklausos kreiv pasisuka dein tiek, kad jos vl ima gauti normal peln.

Taigi moni elgsena monopolins konkurencijos rinkoje panai kaip ir tobulos konkurencijos rinkoje. Taiau monopolins konkurencijos atveju mon pasiekia pusiausvyr ilguoju laikotarpiu gaudama normal pelnne VBK kreivs minimumo take. Vidutiniai bendrieji katai yra didesni negu minimals, o tai reikia, kad neinaudojamas moni gamybinis pajgumas, palaikomas j perteklius. Gamybini pajgum perteklius yra monopolinei rinkai bdingos krintanios paklausos kreivs ir tobulos konkurencijos rinkai bdingo laisvo jimo rinkpasekm. Lyginant su tobulos konkurencijos rinka, monopolins konkurencijos rinkai bdinga preki vairov, kuri utikrina besivaranios mons, kurdamos tos paios paskirties, diferencijuotus gaminius. Bet i vairov pasiekiama didesni snaud sskaita, o ne homogenini preki gausa. Monopolin konkurencija nra palankesn efektyvumui negu tobulos konkurencijos ir monopolins rinkos. Kadangi kaina didesn u ribinius katus, o paklausos kreiv yra krintanti emyn, galima didinti alokacin efektyvum didinant gamybos apimt ir mainant preki kainas. Vidutini bendrj kat kreivs su paklausos kreive slyio takas yra ne emiausioje pirmosios dalyje, o tai rodo, kad yra ir technologinio efektyvumo nuostoli. 130

Rinkos struktros tip palyginimas

Apvelgus pagrindinius rinkos strukturos tipus, galima palyginti juos ir pateikti trumpas ivadas. Tobulos konkurencijos preki ir paslaug rinkoje (r. 77 pav.) yra daug homogeninius (panaius) produktus gaminani moni. Jos gali lengvai ieiti i vienos preki rinkos ir pereiti kitrink. Kainos susidaro rinkoje ir negali bti paveiktos atskir firm sprendimais. Pastarosios yra paklusnios rinkos kainai. Monopolinje rinkoje (r. 78 pav.) yra tik vienas gamintojas, kurio preks neturi glaudaus substituto. jimo rink slenkstis yra labai auktas,4eiti negalima. mon nustato preki kainas valstybs nustatyt apribojim intervale. Oligopolinje rinkoje (r. 79 pav.) tik nedaugelis firm gali gaminti maai arba labai diferencijuotus produktus. jimo barjerai sunkiai veikiami. mons i dalies gali veikti preki kainas ir ieko toki kain, kurios utikrint stabilum rinkoje ir pajamas. Diferencijuot produkt atveju ypa svarbus reklamos vaidmuo.

Monopolins konkurencijos rinka

131

Monopolins konkurencijos rinkoje (r. 80 pav.) dangelis firm, gaminani diferencijuotus produktus, veikia preki kainas nedideliu mastu. jimo barjerai rink labai lengvai veikiami. Svarbus reklamos vaidmuo. Tik tobulos konkurencijos rinkoje patenkinama lygyb RK=P, o kitose rinkose ios lygybs nra. Gamybos apimtis mainama, o kainos didinamos. Todl joms bdingas alokacinis neefektyvumas. Be to, tik tobulos konkurencijos rinkoje produkcijos apimtis yra tokia, jog pasiekiamas VBK kreivs minimumas. Vadinasi, tik ia pasiekiamas technologinis efektyvumas. Taiau skubotos ivados gali suklaidinti. Pavirutinis poiris i vairi rink kat kreives neatskleidia pastarj struktros. Oligopolinje ir monopolins konkurencijos rinkose papildomi katai bt reikalingi produkcijos diferenciacijai ir reklamai, kurios informacin funkcija svarbi vartotojui. Be to, ekonominis pelnas oligopolinms ir monopolinms monms leidia skirti param moksliniams tyrimams ir j rezultatams pritaikyti mainant katus. 0 tai daryti juos veria siekimas apriboti konkurencij. Tobulos konkurencijos firmos nenoriai diegianaujoves, nes josnegali ilaikytijteikiampranaum. Taigi tobulos konkurencijos rinka slygoja didesn efektyvum palyginti su kitomis rinkomis, tik esant tai paiai kat struktrai. iai veiklai reikia dideli pinigini itekli. Pavyzdiui, JAV vien federalinio lygio reguliavimo funkcijas atlieka apie 100 tkstanitarnautoj. Pagal ekspertinius vertinimus federalins ilaidos sudaro tik 5% snaud, susijusi su ekonomikos reguliavimu. Pagrindin pinigini itekli dalis tenka monms, o per kainodaros mechanizm - vartotojams. tai General Motors" kompanijos apskaiiavimais, btinumas patenkinti vairi vyriausybini institucij reikalavimus iai kompanijai kainuoja madaug 2 milijardus doleri per metus. Bendri JAV reguliavimui ileidiami piniginiai itekliai virija 100 milijard doleri per metus, del to didja visuomens susirpinimas reguliavimo tikslingumu. Nesigilindami snaud bei efekto nagrinjamoje sferoje palyginamumo problemas, tik paymsime io darbo reikmingum. Btina atsivelgti ir tai, kad Lietuvai vis labiau sitraukiant tarptautin darbo pasidalijim, neivengiamai teks susidurti su usienio valstybse taikomais reguliavimo metodais ir su reguliavimu susijusiais katais.

132

OLIGOPOLINS IR MONOPOLINS KONKURENCIJOS RINKOS Udaviniai

Klausimai: 1.Kaip vadinama rinkos struktra, kurioje veikia dvi stambios mons? 2.Koks svarbus rodiklis informuoja oligopolin mon apie paklausos kitim rinkoje? 3.Kokia yra pelno maksimizavimo slyga? 4.Kaip daniausiai elgiasi konkurentai oligopolinei monei paklus kain? 5.Kaip vadinama kaina, kuri nekinta, kintant gamybos apimiai? 6.Monopolinje ir tobulos konkurencijos rinkose svarbus yra tik gamintojo ir vartotojo ryys. Koks ryys tampa svarbiu oligoplinje rinkoje? 7.Kaip vadinamas vidutini gamybos kat sumajimas, slygojamas gamybos apimties augimo? 8.Kas pasil duopolijos model? 9.Kaip vadinamas ltas, bet nuolatinis vidutinio kain lygio kilimas auktyn? 10.Kaip vadinamas racionalus itekli paskirstymas ir panaudojimas? 11.Kaip vadinama rinkos struktra, kai veikia daug moni, gaminani artimus pakaitalus? 12.Kuo vadovaujasi monopolins konkurencijos mon nustatydama kain savo gaminiui? 13.Kokie yra jimo barjerai monopolins konkurencijos rinkoje? 14.Kas maja, kai mons paklausos kreiv tampa elastingesne ir pasislenka kair? 15.Monopolins konkurencijos rinkoje produktai yra diferencijuoti ar identiki?

Udaviniai: 1.Lentelje patiekti dvej rinkos struktr tip bruoai, elgsena, veikimas. Parinkite tinkam atsakym ir upildykite tuias lentels vietas deinje. 1 lentel Bruoai 1.Kiek yra firm? 2.Koks jimas? 3.Kokie yra produktai? Elgsena 5.Ar firmos naudoja ribini kat kainodar? 6.Ar yra susitarim, kain lyderysts,kain karo galimyb? Oligopolija Monopolin konkurencija

Oligopolija

Monopolin konkurencija

2.Firma veikia oligopolinje akoje ir parduoda plien. Naudodamiesi 2 lentelje pateikta informacija nubrkite plieno paklausos kreiv ir apskaiiuokite paklausos elastingum bei firmos pardavimo pajamas,jei firma padidina 1 tonos plieno kain nuo 1000 iki 1200 lit. 2 lentel Tonos kaina (Lt) 1400 1200 1000 800 600 400

Paklausos kiekis 200 500 800 900 1000 1100 133

3. Baikite pildyti lentel. Koki gamybos apimt pasirinks kain lyder oligopolinje akoje? 4 lentel Gamyba (vnt.) 0 1 2 3 4 5 6 7 8 Kaina (Lt) 110 100 90 80 70 60 50 40 30 Vid.katai (Lt) Bendr. katai (Lt) 60 110 75 60 50 44 45 50 60 Rib.katai (Lt) Bendr. pajamos (Lt) Rib. pajamos (Lt)

4. Nustatykite Herfindahlio-Hirschmano indeks: a) monopolijai; b) akai, kurioje veikia trys vienodo dydio firmos; c) akai, kurioje vienai firmai tenka 50%, o kitoms po 25% gamybos apimties; 5. 1 paveikslas rodo, kad oligopolistas ir jo konkurentai nustato kain P ir gamina produkcijos kiek Q. Lautin paklausos kreiv susideda i: Da dalies, esanios vir kainos P, ir Db dalies esanios emiau kainos P. Atitinkamos ribini pajam kreivs yra RPa ir RPb.

1pav.

a)Kuri ribini pajam kreiv (RPa ar RPb) atitiks lautin paklausos kreiv, jei oligopolistas padidins gamybos apimt. b)Koki kaina ir kok produkcijos kiek jis nustato ir gamina jei jo ribini kat kreiv yra : 1)RK1; 2)RK2; 3)RK3.

6. 2 paveiksle pateikti vieno kartelio nario katai ir pajamos . a) Jei firma laikosi kartelio jungtinio pelno maksimizavimo taisykli, kiek produkcijos vienet ir kokia kaina ji gamina? 134

b) Jei 10 identik kartelio nari laikosi kartelio taisykli ir siekia maksimizuoti bendrj peln, kiek produkcijos vienet ir koki kaina kartelis gamina.

2. pav.

7. Kurios rinkos struktros pusiausvyra pateikta 3 paveiksle ir koks yra monopolinis pelnas?

135

9. Darbo jgos rinka ir darbo umokestis

9.1. Tobulos konkurencijos darbo jgos rinka
Tobula konkurencija darbo rinkoje
Ekonomikos teorija jau nuo 19 a. vidurio darbo jg nagrinja kaip vien i preki, kurios main santyki problematik galima aprayti remiantis dsningumais, suformuluotais nagrinjant daiktini preki rinkas. Todl neatsitiktinai darbo jgos (toliau - darbo) rinkos analizei vartojamos konkurencijos, pasilos, paklausos, ribinipajam svokos. Pagrindins prielaidos, btinos tobulai konkurencijai darbo rinkoje, yra visikas darbo socialinis mobilumas ir darbdavi informuotumas apie darbo snaudas ir rezultatus, darbdavi bei darbuotoj rinkos galios neturjimas. Kiek plaiau aptarkime ias prielaidas ir pairkime kaip jos atitinka real gyvenim. Socialinis mobilumas - tai gyventoj sugebjimas keisti savo gyvenimo slygas. Atliekant ekonominius tyrimus atsivelgiama gebjimkeisti profesij, gyvenamajviet, darbo viet, darbo intensyvum. Socialinis mobilumas yra auktas, jei nedideli darbo umokesio ar darbo slyg pakitimai atsispindi darbuotoj elgsenoje. Visiko mobilumo pavyzdys galt bti situacija, kai darbuotojas pakeiia darboviet, nes naujoje Vietoje udirba vienu centu per mnes daugiau nei senoje (kai kitos slygos lygios). Gyvenimo praktika rodo, kad visikas mobilumas nepasiekiamas. tai darbuotojai apie darboviets pakeitim pradeda rimtai galvoti, kai darbo umokesio skirtumas virija 5%, apie gyvenamosios vietos pakeitim respublikos viduje - kai is skirtumas siekia 10%. Tam, kad susiformuot trokimas emigruoti, reikalingas dar didesnis pajam skirtumas. Mobilum riboja ne tik ms pasyvumas, bet ir tokie veiksniai, kaip analogik darbo viet trkumas, perkvalifikavimo sistemos trkumai, but, transporto bei kitos problemos. Darbo rinkos dalyvi informuotumo reikm savaime aiki, tad nurodysime tik pagrindinius informacijos ribotumo aspektus. Darbuotojai tiksliai neino pajam lygio ir jo kitimo atskiroje monje dinamikos tiek dl to, kad sunku pinigais vertinti mons savo darbuotojams teikiamas paslaugas, tiek ir dl premij lygio nestabilumo. Nepradjus dirbti, sudtinga vertinti ir darbo slygas, kurios yra vienas i pajam diferenciacijos veiksni. Darbdavi informuotumas ribotas dl technini darbo rezultat vertinimo problem. Dalyje veiklos srii (vietimas, medicina...) tik apytiksliai galima vertinti ne tik darbuotoj, bet ir staig darbo rezultatus. Daiktini produkt gamybos akose, dirbaniose konkurencijos slygomis, moni veiklos rezultatus rinka vertina pakankamai tiksliai, bet atskir darbuotoj grupi (pvz., vadov, mokslini padalini darbuotoj) darbo rezultat tiksliai vertinti nemanoma. Rinkos galios problems taip pat aktuali darbo rinkai. Profesins bei kitos darbuotoj sjungos kuria monopolini reikini prielaidas darbo pasilos sferoje, o moninink sajungos, tam tikros profesijos darbuotoj telkimasis vienoje monje, ribotas darbdavi skaiius tam tikroje teritorijoje - darbo paklausos sferoje. Skyriuje aptarsime tik tobulos konkurencijos atvej.

Darbo jgos pasila

mons dirba skatinami vairi motyv: nordami pripainimo, siekdami gauti pajam, patirti bendravimo su kolegomis diaugsm ir t.t., taiau ekonomikos teorijos pagrindams suvokti pakanka nagrinti tik vien i motyv - siekim gauti pajam (darbo umokest). Siekimas bei gebjimas dirbti tam tikr laik, esant vairiems darbo umokesio lygiams, yra darbo pasila. Nors darbo rinka nra tapati preki rinkai, pasilos dsningum bendrumas yra akivaizdus. Kuo tam tikros profesijos darbuotoj darbo umokestis didesnis, tuo daugiau moni link pasirinkti i profesij, tuo daugiau valand per dien (kai kitos slygos lygios) jie pasireng skirti darbui. Jeigu darbo pasilos dsningumus ireiktume grafikai, gautume grafik (r. 81 pav.), 136

kuriame Y ayje atidedamos darbo kainos (pvz., Lt., per valand), o X ayje - darbo kiekis, kur darbuotojai link pateikti u atitinkam atlyginim (pvz., darbuotoj skaiius).

Rinkos ekonomikoje sprendimus dirbti ar nedirbti ir kiek dirbti priima atskiri asmenys, atsivelg darbo umokest ir sunkum, patiriam darbo metu, lyg. Elementariausias modelis, kuriuo galima kiekybikai vertinti darbini pajam ir sunkum sveik, yra pajam ir laisvalaikio, prarandamo dirbant, analiz. Kai darbo umokestis fiksuotas, norint gauti didesn atlyginim, reikia ilgiau dirbti. Kuo ilgiau dirbame, tuo maiau laiko mums lieka laisvalaikiui bei poilsiui, nes paros trukm yra pastovi. Jei dirbame 4 valandas, laisvalaikiui lieka 20 valand, jei 8 - 16 ir t.t. Taigi darbas, kaip ir bet kuri kita veikla, turi alternatyvinius katus, kurie iuo atveju apibriami kaip laisvalaikio kiekis, kurio tenka atsisakyti darbins veiklos labui. Norint isiaikinti, kokia proporcija bus padalyta para, tikslinga vartoti ribinio naudingumo svokas. Akivaizdu, kad laisvalaikis mums turi tam tikr naudingum, kuriam galioja majanio ribinio naudingumo dsnis: kuo daugiau turime laisvo laiko, tuo j menkiau vertiname, arba papildoma laisvalaikio valanda mums teikia maesn diaugsm. Laisvalaikio naudingumo kitimas parodytas grafiku (r. 82 pav.). Kita vertus darbas mums irgi reikalingas. Net atsiriboj nuo fakto, kad darbo procesas gali bti malonus savaime, negalime atsisakyti darbo, kaip pajam altinio. iuo aspektu ribin darbo naudingum galime apibrti kaip preki, kurias galima sigyti u papildomos darbo valandos pajamas, vert. Pirmos darbo valandos ribinis naudingumas yra labai didelis,

nes, negav keli lit per dien ir neturdami papildom pajam, numirtume badu. Antros valandos darbas mums btinas, kad elementariai apsirengtume, treios - kad suvalgytume kok gardesn ksnel ir t.t. Kadangi didjanios pajamos leidia tenkinti vis maiau gyvybikai svarbius poreikius, galime teigti, kad ribinis darbo naudingumas maja. Taigi, kuo ilgiau dirbame, tuo ribinis darbo naudingumas maesnis, o laisvalaikio vertinimai tampa auktesni. Individas, sprsdamas, kiek valand dirbti ir kiek ilstis, lygina laisvalaikio ir darbo ribinius naudingumus, ir geriausios slygos pasiekiamos tuomet, kai darbo ir laisvalaikio ribiniai naudingumai susilygina. Esant ioms slygoms, tiek darbo trumpinimas, tiek ilginimas maina bendrajnaudingum, gaunam i darbo ir laisvalaikio. Slyginis pavyzdys, padedantis kiekybikai parodyti darbo ir laisvalaikio derinimo proces, pateiktas 9.1 lentelje. ]

137

138

Neigiamas ribinis darbo naudingumas dirbant 20 ir daugiau valand per dien reikia, kad pervargus pajamos diaugsmo nebeteikia ir mogus sutikt net primokti, kad nereikt dirbti. Darbo umokesio kitimas. Lentelje pateikti duomenys aprao situacij, kai kinta darbo laiko ir laisvalaikio trukm, esant fiksuotam darbo umokesiui. Panagrinkime darbuotoj reakcij valandinio umokesio kitim. Augant valandiniam darbo umokesiui, didja produkt, kuriuos galima nusipirkti u darbines pajamas, kiekis, taigi ir ribinis darbo naudingumas. Laisvalaikio naudingumui nesikeiiant, o darbo umokesiui didjant, optimalus darbo laikas ilgja. Tiesa, darbo laiko ilgjimo tendencijanra absoliuti. Darbo umokesiui pasiekus tam tikr lyg, darbuotojas gali sigyti daug preki ir pradeda galvoti, ar jam geriau vartoti daug, bet maiau reikming produkt, ar dalies j atsisakyti laisvalaikio ilginimo naudai. Taigi darbo umokesio didjimas gali sukelti ne tik teigiamus, bet ir neigiamus darbo pasilos pokyius (pajam efekt).

Darbo jgos paklausa

Rinkoje darbo paklausa formuojasi priklausomai nuo technologikai apibrto darbo kiekio, reikalingo monms, kad atlikt usakymus, ir nuo darbo umokesio lygio. i problema nagrinsime atskiros mons poiriu, nes btent mons sprendimai yra lemiantys tobulos konkurencijos slygomis. Jei mons gaminamoms prekms reikalingi 5 darbininkai, ji nesamdys 10. Bet jei darbo umokestis padids, mon stengsis diegti gamybos technologij, kuriai pakakt 3 ar 4 darbinink. Nordami detaliau ianalizuoti samdos santykius, panagrinkime kelet ribini dydi.

Ribinis pajam produktas (RPP)

Darbo RPP yra bendrj mons pajam pokytis, susijs su gamybai panaudoto darbo padidjimo vienetu (pvz., primus darbpapildomdarbuotoj). Jei papildomas darbuotojas firmos pajamas padidina 10 Lt per dien, RPP lygus 10 Lt. Maksimizuodama pajamas, firma darbuotojui negali mokti daugiau nei gauna pati. Taigi 10 Lt yra darbuotojui silomo umokesio maksimali riba.

Majantis ribinis pajam produktas (MPP)

Daugelis produkt gali buti gaminami naudojant skirting darbo kiek, ir monms reikia sprsti, kiek darbuotoj pasamdyti. i problem panagrinkime fermerio, kuris veriasi sodininkyste ir samdo studentus, pavyzdiu. Derliui nuimti samdom student skaiius, darb apimtis ir RPP dydis parodyti 9.2 lentelje. Vieno kilogramo obuoli kaina -1 Lt.

139

Ribinio produkto majimas, didjant student skaiiui, apibudina padt, kai, tame paiame plote dirbant dideliam skaiiui moni, i pradi tenka rinkti ne tik didiausius, bet ir prastesnius obuolius, o vliau papildom obuoli nebelieka, ir septintas studentas, neturdamas k veikti, tik valgo obuolius. Tegul pagal sutart su universitetu fermeris studentui turi sumokti 100 Lt ir nusprsti, kiek jam student samdyti. Samdyti 3 studentus aikiai apsimoka, nes treiasis duoda 200 Lt pajam. Samdant ketvirtaj, verta pagalvoti, nes jis, surinkdamas 100 kg, tik apsimoka savo umokest. Penktas studentas, sumokjus jam 100 Lt, sumains fermerio pajamas 50 Lt. is studentas, siekiant maksimizuoti peln, neturi bti samdomas, o 50 kg obuoli paaukojama. Remiantis pavyzdiu, galima suformuluoti vien i samdos taisykli: samda didinama tol, kol RPP sumaja iki rinkos darbo umokesio lygio. Jei ms pavyzdyje darbo umokestis nebt fiksuotas, samdos sprendimai keistsi. Taigi, esant 50 Lt algai, bt samdomi 5 studentai, o 200 Lt - tik 3. Umokesio kitimas nra vienintelis samdos sprendim kitimo veiksnys. Kitoms slygoms esant lygioms, samda padidt ir tuo atveju, jei padidt darbuotoj RPP.

Darbo jgos paklausa ir sveika tarp gamybos veiksni

kininkavimo praktikoje danai reikia galvoti ne tik apie tai, kiek samdyti moni, bet ir kaip gerinti rengim (kapitalo) ir darbo apimtis. Ir i problem panagrinkime remdamiesi pavyzdiu. Turime pasirinkti efektyviausi kanalo kasimo technologin variant, inodami, kad A variantui reiks 100 moni, B - 20 moni ir 1 ekskavatoriaus, C - 5 moni ir 2 ekskavatori. Efektyvumo udaviniui sprsti reikia inoti ne tik natrinius rodiklius, bet ir rengim bei darbo kainas. Tegul ekskavatoriaus nuoma kanalo kasimo laikotarpiu yra 10000 Lt, o darbuotojo darbo umokestis sudaro 500 Lt. iomis slygomis, dirbant A variantu, kanalo kasimo darbai kainuos 100 x 500 = 50000 Lt, B - 20 x 500 + 10000 = 20000 Lt, C - 5 x 500 +2x10000 = 22500 Lt. Taigi efektyviausias yra B variantas, bet nedera pamirti, kad B varianto efektyvumas rodytas tik konkreiomis slygomis. Jei darbininkams bt mokama 100 Lt, efektyviausias bt A, o jei 700 Lt, - C variantas. Sprendim rezultatai keistsi ir kintant kapitalo kainai. Kuo brangiau mokama u ekskavatorius, tuo didesn tikimyb, kad efektyvi bus rankinio darbo" technologija. Taigi darbo paklausa, slygota technologini sprendim, kinta atvirkiai proporcingai darbo umokesio lygiui ir tiesiogiai proporcingai kapitalo kain lygiui.

Darbo jgos rinkos efektyvumas

Nagrinjome, kaip kinta darbo jgos pasila ir paklausa darbuotojo bei mons poiriu. alies mastu samdos mechanizmas yra panaus. mons, maksimizuodamos peln, stengiasi priimti tiek darbuotoj, kad RPP sutapt su darbo umokesiu. Jei, esant tarn tikram darbo umokesio lygiui, i taisykl negarantuoja, kad bus visi darbinti (atsiranda nedarbas), dl darbuotoj tarpusavio konkurencijos pradeda mati darbo umokestis. Umokesio majimas skatina mones priimti daugiau moni, kas ilgainiui panaikina nedarb. Jei susidaro prieinga situacija, t.y. darbuotoj trksta, prasideda konkurencija tarp darbdavi, siekiani prisivilioti trkstam specialybi darbuotojus. Umokestis pradeda didti, o samdos poslinkis slgti. enklus umokesio didjimas skatina diegti ir naujas, darb taupanias technologijas,o tai irgi prisideda prie pusiausvyros rinkoje atkrimo. Tiesa, darbo rinka subalansuota labai sudtingai, ir ekonomin kasdienyb ne visada telpa elementarios teorijos rmus. Dabar panagrinkime, kaip teorija, pagrsta darbo umokesio ryiu su RPP, aikina tam tikr darbuotoj kategorij darbo umokesio faktin lygi. i teorija paaikina darbo umokesio skirtumus mons viduje. Pasitelkime mons direktoriaus ir eilinio darbininko umokesio lygi analiz. Tegul monje dirba 1000 moni ir jos gamybos apimtis 10000000 Lt. Aiku, kad darbininkas negali gauti daugiau nei 10000 Lt, o realiai gaus gal kokius 5000 Lt. Visikai tiktina, kad sumanus direktorius kvalifikuotais sprendimais padidins mons gamybos apimti bent jau 1 %., t.y. 100000 Lt. Direktoriaus RPP yra 100000 Lt, ir net sumokjus 95000 Lt, pastangos privilioti gab mog monei laikytinos prasmingomis. Teorija i dalies paaikina ir nedarbo problem iuolaikinje ekonomikoje, kiek ji susijusi su valstybs nustatytu minimalaus darbo umokesio lygiu. Umokesio minimumas, siekiant apginti neturtingj interesus, 140

fiksuojamas beveik visose alyse, bet i priemon riboja darbo jgos rinkos veikim. Jei minimumas bt nustatomas pagal maiausiai apmokamos darbuotoj grapes darbo umokesio lyg, jis neturt prasms. Minimumas imamas aukiau io umokesio, bet dl to monininkams, jau netikslinga samdyti dal darbinink. Yra nemaai problem, kuri aptartoji teorija nepaaikina. RPP negali bti nustatyti policijos darbuotojams, dstytojams, valstybi vadovams, nes i darbuotoj rezultatai neturi aikaus piniginio vertinimo. Tokie darbuotojai apmokami galimybi alg pagrindu. Galimybi alga - tai tokia alga, kuri tam tikr sugebjim darbuotojas gali gauti alternatyviuose darbuose (pvz., dstytojas gali dirbti ininieriumi gamykloje, ir ininieriaus alg galima laikyti dstytoj galimybi alga). Teorija nepaaikina ir diskriminacijos darbo umokesio atvilgiu fakt, nes ji teigia, kad visi mons lygs. Ekonominse studijose daugel met klasikiniu laikytas juodaodi JAV gyventoj diskriminavimas. Dabartiniu metu danai minimi emigrant Vakar Europoj bei moter diskriminavimo pavyzdiai. Moter diskriminacija reikiasi ir ms alyje: joms sunkiau gauti atsaking darb, j darbo umokestis sudaro vidutinikai 70% vyr darb umokesio. Tiesa, norint konstatuoti diskriminacijos fakt, remtis vien darbo umokesio nepakanka. Maesnis atlyginimas gali bti emesns kvalifikacijos, gamybos akine straktros ir daugelio kit veiksni pasekm. Nra aikinama ir tai, kok poveik darbo umokesiui daro kvalifikacija, darbo slygos darbo turinys. Yra nemaai darb, kurie dirbami be piniginio atlyginimo, kas nepaaikinam elementariu darbo rinkos modeliu. ios ir daugelis kit problem yra nagrinjamos darbo ekonomikos, nepelno staig valdymo ir kituose specialiuose kursuose.

9.2. Netobulos konkurencijos darbo jgos rinka

Profesins sjungos ir darbo rinkos monopolizacija
Darbo rinka. Prie praddami netobulos konkurencijos darbo rinkos analiz, trumpai prisiminkime konkurencins rinkos mechanizm. Konkurencinis mechanizmas pagrsta darbuotoj ir darbdavi individualiais sprendimais susiformavusi veiksni - darbo pasilos ir paklausos sveika (r. 83 pav.).

Pusiausvyros darbo umokestis yra toks, kuris tam tikru laiko momentu utikrina siulomo ir pageidaujamo darbo apimi vienyb, t.y. pusiausvyros slygomis visi norintys dirbti turi darb ir nra tui ekonomikai efektyvi darbo viet. Grafike pusiausvyr rodo darbo pasilos ir paklausos kreivi susikirtimo takas E.

Profsjungos
Nagrindami darbo rink, iki iol atsiribojome nuo jos susiskaldymo. Realioje ekonomikoje dl riboto socialinio darbuotoj mobilumo susiformuoja ne bendra darbo rinka, o daugyb rink atskir profesij, kio ak bei teritorij pagrindu. Auktj mokykl dstytojai menkai konkuruoja su altkalviais, nes pirmieji atsisakys savo prestiins profesijos tik spaudiami labai dideli ekonomini sunkum, o antrj sidarbinimas dstytojais problematikas dl akivaizdaus kvalifikacijos trukumo. Toliau iame skyriuje nagrinsime tik specifmes darbo rinkas, kuri egzistavimas sudaro profesini sjung ekonomin pagrind. Profesins sajungos turi profesijos ir akos formas. Profesijos pagrindu gali jungtis vairuotojai, mrininkai, programuotojai, 141

nepriklausomai nuo to, kurioje akoje dirba. i forma labiausiai paplitusi anglikai kalbaniuose kratuose. akins sjungos ypa populiarios Vakar Europoje ir buvusiose socialistinse respublikose. Jei kurioje nors specifinje darbo rinkoje dirba 10000 ar daugiau moni, tai akivaizdu, kad atskiras darbuotojas pakeisti darbo umokesio dydio negali, lygiai taip, kaip grd rinkos kainos negali pakeisti atskiras fermeris. Darbuotojo veikimo laisv tokioje rinkoje ribojama sprendimais dirbti ar nedirbti ir kiek dirbti. ie sprendimai priimami atsivelgiant umokesio lyg bei papildomus darbo naudingumo veiksnius ir i laisvalaikio naudingum. Susijungus daugeliui rinkos darbuotoj profesin sajung, j galimybs veikti darbo umokest padidja. Vienas i pagrindini jungimosi profsjungas tiksl yra siekimas padidinti nari darbo umokest vir darbo jgos rinkos kainos. Darbo slyg ir darbo saugos gerinimas, atostog trukms ilginimas, uimtumo garantij stiprinimas, pensinio aprpinimo gerinimas - taip pat profsajunginio judjimo tikslai. Siekdami suprastinti analiz, toliau nagrinsime tik umokesio problematik, pasiremdami prielaida, kad visi specifins rinkos darbuotojai susijung sajung. Aptarsime atvej, kai profsjunga neturi galimybi keisti darbo paklausos kreivs formos. Profsjunga, jungianti visus darbuotojus, yra darbo pasilos monopolistas tarn tikroje rinkoje. i monopolija, keisdama darbo pasilos apimt, pajgi keisti ir darbo umokest. Poveikio umokesiui mechanizm panagrinkime slyginiu pavyzdiu. Tarkime, paklausa darbo rinkoje apraoma lentele. ioje lentelje vartojamas ribinio darbo umokesio (RU) terminas reikia vis darbuotoj bendro umokesio pasikeitim, susijus su papildomo darbuotojo primimu. I lentels matyti, kad 24 lit per dien nesutinka mokti darbdavys, o majant umokesiui samdos polinki didja. Susibrusi sjung darbuotoj tikslas yra maksimizuoti nari bendrsias pajamas. Pairkime, koks darbuotoj skaiius garantuoja, kad is tikslas bus gyvendintas. Kaip ir monopolinio gamintojo ribins pajamos, profsajungos monopolists RU, esant fiksuotai pasilai, yra maesnis nei rinkos darbo kaina. Tai nulemia kreivs nuoulnumas. is reikinys parodytas lentelje, kurioje, pradedant treiuoju darbuotoju, RU maesnis nei darbo

umokestis. Pradedant penktuoju darbuotoju, RU tampa neigiamas. Tai reikia, kad, priimant darb penkt, et ir t.t. darbuotojus, bendros darbo moni pajamos maja. Aiku, kad profsajungai daugiau nei 4 darbuotoj samda yra nenaudinga. Konkretus profsajungos tikslas darbuotoj samdos dydio klausimu priklauso nuo darbo pasilos ir RU dinamikos. Profsajungos siekiam samdom darbuotoj skaii rodo iuos procesus ireikiani kreivi susikirtimo takas. Jei pasila yra 1 darbuotojas, esant 8 Lt algai, 2 - 12 Lt, 3 - 18 Lt atlyginimas. Kadangi, nesant profsajungos, gaudami 16 Lt sutikt dirbti 3 darbininkai, profsajungai ikyla udavinys apriboti darbo pasil. Aptarsime pagrindinius metodus, kuriais profsajungos riboja darbo pasil. Darbuotoj solidarumas yra vienas i pagrindini veiksni. Nedirbantieji turi nesutikti dirbti u maesn, nei reikalauja sajunga, darbo umokest, o dirbantieji prieintis, kad jiems nebt mainamas darbo umokestis. Auktesne organizacine profsajung kovos u savo nari pajamas forma laikytina udaro cecho politika. Udaru cechu vadinama mon, kurioje neturi teiss dirbti ne profsajungos nariai. Tarpin forma yra profsajungos kontroliuojamas licencij idavimas. Licencij sistema neleidia priimti darb daugiau darbuotoj, nei numato profsajungos strategija. Klasikiniu licencins sistemos pavyzdiu laikomas gydytoj skaiiaus ribojimas JAV, utikrins ios profesijos atstovams pajamas, beveik 5 kartus virijanias alies umokesio vidurk. Lietuvoje klasikins profsajungos tik pradtos kurti, todl, nagrindami profsajunginio judjimo praktik, remsims kit ali, pirmiausia JAV, pavyzdiais. JAV profsajunginio judjimo klestjimas sutapo su Antruoju pasauliniu karu. Dl mobilizacijos susidarius darbo jgos trkumui, samdom darbuotoj darbo umokestis labai padidjo. Tuo laikotarpiu profsajungos jung beveik 40% darbo jgos. Po karo susivienijusi 142

sjungas darbuotoj dalis sumajo ir dabar nesiekia 20%. Aptarta dinamika rodo tam tikr profsajung judjimo kriz, bet dalyje ak monopolin sjung padtis darbo pasilos sferoje nekelia abejoni ir ms dienomis. tai transporto, kalnakasybos profsjungoms priklauso per 75% darbuotoj, tabako pramons, pato paslaug- per 50% ir panaiai. i ak profsjungos pajgia veikti darbo umokesio lyg. Vakar Europoje profesini sjung nariais ir iki iol yra apie 40% darbo jgos.

Monopsonija
Darbo rinkoje takingos ne tik profesins sajungos. Negalima nevertinti ir darbdavi rinkos galios. i galia egzistuoja visuomet, kai atskiroje akoje veikia viena ar kelios firmos, kai nedideliame miestelyje beveik visi darbuotojai priversti samdytis vienoje monje. Kratutini rinkos galios darbo paklausos aspekt pavyzdys yra monopsonija- rinka, kurioje yra vienintelis pirkjas. Tarp tobulos pirkj konkurencijos ir monopsony os yra oligopsonijos situacija. Oligopsonija - rinka, kurioje veikia tik keli pirkjai. Monopsonijos pavyzdi toli iekoti nereikia. Iki 1990 met valstyb buvo praktikai vienintelis darbdavys TSRS.

Monopsonijos elgsena darbo rinkoje

Nagrinjamos monopolijos tikslas yra tapatus kit monopolij tikslams - tai pelno maksimizacija, pakeitus naudinga linkme rinkos slygas. Konkurencin mon priversta mokti darbuotojams rinkos darbo jgos kain. Jei smulki mon bandyt mokti maiau nei rinkos kaina, ji nerast darbuotoj, o mokdama daugiau, be jokio pagrindo aukotpeln. Darbo umokesio lygkonkurencijos slygomis rodo takas E (r. 84 pav.).

Monopsonin mon, nordama padidinti samdos apimt, turi didinti atlyginimus. Kadangi negalima didinti darbo umokesio priimamiems naujiems darbuotojams, nedidinant atlyginim likusiems, susiduriama su ribini darbo kat (RDK) problema. RDK - tai bendras darbo umokesio padidjimas papildomai primus vien darbuotoj. Monopsonijos ypatyb yra ta, kad RDK visada didesni u vieno darbuotojo (iskyrus pirmaj) darbo umokest; grafike tai parodyta RDK ir S (darbo pasilos) kreivi nesutapimu. Monopsonija pelno maksimum pasiekia take M, nes iuo atveju paskutiniojo pasamdyto darbininko RDK susilygina su jo vertiniu nau firmos gaunamas pajamas (J parodo darbo paklausos kreiv D; r. tak A). Samdom darbinink skaiius iuo atveju bus maesnis u susidarant konkurencijos slygomis (qi), o darbo umokestis, kur moks monopsonin mon arba grup, bus taip pat maesnis u konkurencin (wi). Skirtumas V-Wi iuo atveju rodo vadinamaj monopsonin inaudojim", t.y. vert, kuri mon papildomai gauna veikdama konkurencij darbo rinkoje.

Kolektyvins derybos
Ekonomikoje dana situacija, kai profsjung, siekiani maksimizuoti darbuotoj pajamas, rinkos galia susiduria su monopsonine darbdavi, siekiani maksimizuoti peln, rinkos galia. Susidaro dvipus monopolija, kurios slygomis darbo umokest lemia ne tik rinka, bet ir dviej dvipuss monopolijos subjekt konflikto sprendimo eiga. Konfliktins situacijos bdingos daugeliui stambi moni, nes, net darbuotojams nesusijungus sjung, darbdaviams darbuotoj keitim apsunkina ilaidos darbo jgai parengti, o darbuotojai daniausiai be tam tikr nuostoli irgi negali pakeisti darbo vietos. monse susidaro gana stabils darbo kolektyvai, kuriems daniausiai (bet nebutinai) atstovauja profsajungos; pastarj interesai nesutampa su savinink interesais. 143

Dvipuss monopolijos atveju nustatyti konkret umokesio formavimosi mechanizm yra sudtinga. Kiekviena pus siekia savo tiksl, o umokestis nustatomas tarp maksimumo, kurio siekia profsajunga, minimumo, kur linkusi mokti monopsonija, ir rinkos darbo kainos. Laimi stipriausia pus, o konflikt sprendimo formos yra vairios. Daniausia i j -kolektyvins derybos, kuri metu siekiama nustatyti darbo umokesio lyg, darbo ir samdos slygas bei kitus abi puses dominanius darbo santyki aspektus. Deryb metu abi puses pateikia savo argumentuotus poirius problem sprendim. Daugiamet deryb praktika tikino deryb subjektus, kad konkurencijos slygomis neapgalvoti sprendimai alingi abiem pusms. Pavyzdiui, profsajungos, net reikalaudamos darbuotoj pajamas maksimizuojanio darbo umokesio, priverstos taikytis su padtimi, kad dalis jos nari bus atleista i darbo. Neatsitiktinai 7-ajame deimtmetyje paatrjusi nedarbo problema laikoma viena i profsjung populiarumo smukimo prieasi. Kita vertus, didjanios algos ir majantys pelnai riboja mons bei uimtumo ir darbo umokesio perspektyvin augim. Sjung reikalavim riba yra atlyginimo lygis, sukeliantis mons bankrot. Akivaizdu, kad, monei bankrutavus, visi darbuotojai netenka darbo bei darbo umokesio, ikovoto spaudimu mons vadovybei. Tiesa, ekonominje praktikoje inoma nemaai atvej, kai dideli profsajung reikalavimai ir bankroto grsm priversdavo mons vadovyb iekoti rezerv ir, padidinus gamybos efektyvum, ne tik patenkinti darbuotoj reikalavimus, bet ir pagerinti mons fmansin bkl. Taiau tokia oko terapija" nenagrinjama mikroekonomikos kurse. Viena i tobulos konkurencijos slyg yra visikas mons informuotumas, kurio dka galima atsiriboti nuo nepanaudot rezerv egzistavimo. Kadangi profesini sajung ir monopsonijos rinkos galia ribota, susidaro situacija, kada madaug 90% darbini konflikt isprendiami derybomis. Deryboms nepasisekus, gali bti pritaikytas arbitrao arba taikinamj komisij mechanizmas bei streikas ir lokautas, kaip kratutins konflikt sprendimo priemons. Streikas manomas, profsajungai utikrinus padt, kad visi ar dauguma darbuotoju nutraukia darb. Lokautu vadinama situacija, kai darbas nutraukiamas darbdavi sprendimu. Aptariamos konflikto formos yra skausmingos abiem pusms. mon priverstinio nedarbo metu praranda ne tik peln, bet ir gamybos nekompensuojamas pastovias ilaidas (pvz. rengim nuomos), ji turi mokti baudas u sutari nevykdym. Darbininkai praranda darbo umokest. Nors daugelis profsajung streikams rengiasi i anksto ir turi sukaupusios rezervinius fondus, i kuri mokamos paalpos streikuojantiems, ilgam streikui i l daniausiai nepakanka. Dl streiko gresianio mons bankroto galimyb taip pat vsina radikali sprendim alinink entuziazm. Taigi streikai - abiem konflikto pusms brangia kainuojanti priemon, kuri nors ir uima daug vietos laikrai puslapiuose, taiau reta streikuojama daugiau nei 1% laiko per metus.

9.3. Darbo umokesio diferenciacijos veiksniai

Nepaistant ideologini ir teorini skirtum, visame pasaulyje darbo umokestis yra diferencijuojamas. Panagrinkime umokesio diferenciacijos veiksnius.

Kvalifikacija
iuolaikins gamybos poreikius tenkina ne darbo jga apskritai (19 a. vadinta paprastu darbu), bet darbo jga, turinti tam tikr kvalifikacij. Kvalifikacijai gyti reikalingas tiek bendrasis, tiek specialusis isilavinimas, kurio gijimas nemanomas be mokymosi atsitrauki nuo gamybos. Jei sprendim mokytis ar ne priima individas (eima), jis susiduria su dilema. Reikia rinktis tarp menkai kvalifikuoto darbo ir teikiam pajam tam tikru momenta bei mokslu kuris galins dirbti kvalifikuot darb ateityje. Natralu, kad, kitoms slygoms esant lygiom individas atsisakys pajam iandien dl didesni pajam rytoj.

Darbo slygos
Akivaizdu, kad murininkui reikia daugiau fizini pastang nei muziejaus budtojui, staliaus darbas sunkesnis nei rbins darbuotojo. Jei skirtingo sunkumo darbai bt apmokami vienodai, susidaryt lengvo darbo norini moni perteklius, palyginti su tokio darbo viet skaiiumi, o sunkiems darbams atlikti darbuotoj trkt. i disproporcija rinkos slygomis panaikinama santykinai didinant sunki darb ir mainant lengv darb apmokjim. Didesniu darbo umokesiu kompensuojami ir darbai, atliekami kenksmingomis moni sveikatai slygomis (cheminis utertumas, didelis radiacijos fonas, auktos ar pernelyg emos temperatros, padidjusi vibracija, triukmingumas ir pan.). Kompensaciniai priedai mokami ir u darb ventmis bei laisvadieniais, darb nakt arba esant nenormuotai darbo dienai. 144

Atsakomyb
Aptardami vadov darb, minjome potencialiai aukt ios darbuotoj grups RPP. Ekonominje literatroje slygos, utikrinanios santykinai didel darbo vietos indl ekonominius moni veiklos rezultatus, apibdinamos atsakomybs terminu. Auktas atsakomybs lygis bdingas ne tik vadovams. Operatorius, kokybikai aptarnaujantis milijon kainuojant rengin, gali duoti monei kur kas daugiau naudos nei operatorius, aptarnaujantis 100 Lt kainuojant rengin. Danai atsakomybs lygis priklauso ne tik nuo pinigini pajam (nuostoli). Vairuotoj, pilot, chirurg kokybik darb nuo nekokybiko skiria ne tik naudojam itekli dydis, bet ir isaugotos (prarastos) moni gyvybs. mons suinteresuotos atsakingus postus skirti gabiausius darbuotojus, o tam reikia, kad norini dirbti iuos darbus bt daugiau nei yra laisv darbo viet. Viena i btin konkurso slyg yra atlyginimas, virijantis tam tikros kvalifikacijos darbuotojams rinkoje nustatom darbo umokesio lyg.

Monopolizacija
Profsjung ir monopsony os poveikis darbo umokesiui jau aptartas, bet umokesiui daro tak ir tai, ar gaminamos produkcijos pardavimo rinkoje mons padtis yra monopolin. Monopolija siekia maksimizuoti peln, ribodama gamybos apimt ir didindama ribines pajamas vir lygio, bdingo konkuruojanioms monms. Ribini pajam augimas didina ir monopolizuotos akos darbuotoj RPP, o kartu ir darbo umokest. Statistika teigia, kad darbo umokestis monopolizuotose akose bna iki 20% auktesnis nei konkurencinse. Taigi monopolinis efektas pasiskirsto tarp monopolijos savinink bei darbuotoj, dl to pastarieji suinteresuoti remti monopolines ekonomikos tendencijas. Aukiau pateikti darbo umokesio diferenciacijos veiksniai slygoja skirting profesij, moni, darbo viet darbuotoj apmokjimo vairov, atsiribojant nuo darbuotoj sugebjimo bei uolumo vairovs. Taiau mons nra vienodi. Pagyven arba ligoti darbuotojai negali atlikti tiek pat darbo kaip sveiki mons. Individuals idirbiai priklauso ir nuo moni sugebjim lygio. Laikoma, kad gabus darbininkas per t pat laik gali pagaminti beveik du kartus daugiau produkcijos nei jo maiau talentingas kolega. Vadov atvilgiu skirtumas gali siekti 10 ir net 100 kart. Geriausiai idirbi skirtumai darbo umokestyje parodomi vienetine darbo umokesio sistema. Taikant i sistem, apmokjimas yra tiesiog proporcingas pagamintos produkcijos kiekiui. iai veiklai reikia dideli pinigini itekli. Pavyzdiui, JAV vien federalinio lygio reguliavimo runkcijas atlieka apie 100 tkstanitarnautoj. Pagal ekspertinius vertinimus federalins ilaidos sudaro tik 5% snaud, susijusi su ekonomikos reguliavimu. Pagrindin pinigini itekli dalis tenka monms, o per kainodaros mechanizm - vartotojams. tai "General Motors" kompanijos apskaiiavimais, btinumas patenkinti vairi vyriausybini institucij reikalavimus iai kompanijai kainuoja madaug 2 milijardus doleri per metus. Bendri JAV reguliavimui ileidiami piniginiai itekliai virija 100 milijard doleri per metus, del to didja visuomens susirpinimas reguliavimo tikslingumu. Nesigilindami snaud bei efekto nagrinjamoje sferoje palyginamumo problemas, tik paymsime io darbo reikmingum. Btina atsivelgti ir tai, kad Lietuvai vis labiau sitraukiant tarptautin darbo pasidalijim, neivengiamai teks susidurti su usienio valstybse taikomais reguliavimo metodais ir su reguliavimu susijusiais katais.

145

DARBO JGOS RINKA IR DARBO UMOKESTIS Uduotys Klausimai: 1. Gyventoj sugebjimas keisti savo gyvenimo slygas, tai 2. Siekimas bei gebjimas dirbti tam tikr laik, esant vairiems darbo umokesio lygiams, yra 3. Bendrj mons pajam pokytis, susijs su gamybai panaudoto darbo padidjimo vienetu (pvz.:primus darb papildom darbuotoj), yra 4. Kaip vadinasi tokia alga, kuri tam tikr sugebjim darbuotojas gali gauti alternatyviuose darbuose (pvz.:dstytojas gali dirbti ininieriumi gamykloje, ir ininieriaus alg galima laikyti dstytojo alga)? 5. Kokia sveika yra, jei konkurencinis mechanizmas pagrstas darbuotoj ir darbdavi indvidualiais sprendimais i susiformavusi veiksni? 6. Kaip vadinamas darbo umokestis, kuris tam tikru laiko momentu utikrina silomo ir pageidaujamo darbo apimi vienyb, t. y. tam tikromis slygomis visi norintys dirbti turi darb ir nra tui ekonomikai efektyvi darbo viet. 7. Vis darbuotoj bendro umokesio pasikeitimas, susijs su papildomo darbuotojo primimu, vadinamas 8. Kaip vadinama mon,kurioje neturi teiss dirbti ne profsjungos nariai ? 9. Kas siekia padidinti moni darbo umokest vir darbo jgos rinkos kainos; taip pat usiiminja darbo slyg ir darbo saugos gerinimu, atostog trukms ilginimu, uimtumo garantij stiprinimu, pensinio aprpinimo gerinimu? 10. Kaip vadinama rinka, kurioje yra vienintelis pirkjas? 11. Kaip vadinama rinka, kurioje veikia tik keli pirkjai? 12. Bendras darbo umokesio padidjimas, papildomai primus vien darbuotoj, tai 13. Kaip vadinamos derybos, kai vienoj pusj yra profsjunga, o kitoj-monosponija ir, kuri metu siekiama nustatyti darbo umokesio lyg, darbo ir samdos slygas bei kitus abi puses dominanius darbo santyki aspektus? 14. Kaip vadinama situacija, kai darbas nutraukiamas darbdavi sprendimu? Testas: 1. Kurie, i ivardint veiksni, lemia tobulos konkurencijos egzistavim darbo rinkoje: a) darbdavi bei darbuotoj taka rinkai; b) darbdavi informuotumas apie darbuotoj kvalifikacij; c) visikas darbo socialinis mobilumas. 2. Jei darbuotojui darbo umokesio ar darbo slyg pakitimai turi be galo didel reikm, tai tuomet kalbama apie: a) aukt socialin mobilum; b) em socialin mobilum. 3. Darbo socialinis mobilumas yra ribojamas, kai esama: a) analogik darbo viet perteklius; b) gyventoj noras padidinti darbo umokest, pagerinti gyvenimo slygas; c) perkvalifikavimo sistemos trkumai. 4. Noras bei sugebjimas dirbti tam tikr laik, esant vairiems darbo umokesio lygiams, yra vadinamas: a) darbo paklausa; b) darbo pasila; c) darbo rinka. 5. Kuris teiginys tiksliausiai apibria ribin laisvalaikio naudingumo dsn: a) kuo daugiau turime laisvalaikio, tuo maiau dirbame; b) daugiau laisvalaik vertiname tada, kai jo turime maiau; c)kuo daugiau dirbame, tuo maiau galvojame apie laisvalaik. 6. Kada mogaus sprendimas yra teisingiausias, sprendiant darbo bei laisvalaikio trukm: a) kai darbo ribinis naudingumas virija laisvalaikio ribin naudingum; b) kai darbo ribinis naudingumas yra maesnis u laisvalaikio ribin naudingum; c) kai darbo ribinis naudingumas susilygina su laisvalaikio ribiniu naudingumu. 7. Darbo paklaus rinkoje formuoja: 146

a) darbo kiekis, mons usakymams atlikti; b) darbo umokesio lygis; c) darbo viet skaiius. 8. Didinanios pajamas firmos darbuotojui silomo umokesio maksimali riba yra lygi: a) minimaliam ilaid kiekiui; b) maksimaliam produkt kiekiui; c) ribiniam pajam produktui. 9. Kuris teiginys yra teisingas: a) darbo viet skaiius didinamas tol, kol RPP sumaja iki rinkos darbo umokesio lygio; b) darbo viet skaiius didinamas tol, kol RPP yra maesnis u rinkos darbo umokesio lyg. 10. Kaip kinta darbo paklausa, slygojama technologini sprendim: a) tiesiogiai proporcingai darbo umokesio lygiui ir atvirkiai proporcingai kapitalo kain lygiui; b) atvirkiai proporcingai darbo umokesio lygiui; c) tiesiogiai proporcingai kapitalo kain lygiui. 11. Darbo umokestis maja dl: a) darbuotoj stygiaus; b) mao darbo viet skaiiaus; c) darbuotoj tarpusavio konkurencijos. 12. Koki alg gauna darbuotojai, kuri darbo rezultatai neturi aikaus piniginio vertinimo: a) galimybi alg; b) ribin alg; c) skirt tik atskiriems darbuotojams. 13. Konkurencinis mechanizmas apibdinamas kaip: a) darbo pasilos ir umokesio sveika; b) darbo paklausos ir samdos santykis; c) darbo paklausos ir umokesio sveika; d) darbo pasilos ir paklausos sveika. 14. Kas takoja darbo umokesio padidjim: a) darbuotoj jungimasis profsjungas; b) darbuotoj tarpusavio konkurencija; c) monopsonin darbdavi rinkos galia. 15. Vis darbuotoj bendro umokesio pasikeitimas, susijs su papildomo darbuotojo primimu, apibria: a) ribin darbo umokest; b) ribin darbo viet; c) ribin pajam produkt. 16. Udaras cechas- tai: a) mon, kuri priima daugiau darbuotoj, nei numato profsjungos strategija; b) mon, kurioje neturi teiss dirbti ne profsjungos nariai; c) mon, kurioje neturi teiss dirbti profsjungos nariai. 17. Rinka, kurioje veikia tik keli pirkjai, vadinama: a) oligopolija; b) oligopsonija; c) monopolija; d) monopsonija. 18. a) Kai rinkos gali veikia profsjungos ir dabdavi monopsonijos; b) Kai rinkos gali veikia darbo paklausa ir pasila; c) Esant stipriai darbuotoj konkurencijai, - vyksta kolektyvins derybos, kuri metu siekiama: d) nustatyti darbo ir samdos slygas; e) nustatyti darbo umokesio lyg; f) nustatyti ribinius darbo katus;

147

g) nustatyti ribin darbo umokest. 19. Situacija, kai darbas nutraukiamas darbdavi sprendimu, vadinama: a) streiku; b) lokautu; c) akcija. 20. Darbo umokesio diferenciacijos veiksniai yra: a) kvalifikacija; b) atsakomyb; c) oligopolizacija; d) monopolizacija; e) darbo slygos; f) darbuotojo amius bei sveikata; g) darbo snaudos; h) itekli kiekis bei kokyb.

Udaviniai:
1. Konkurencinje darbo rinkoje darbo paklausa ir pasila apskaiiuojamos pagal lygtis W=60-0.06Q ir W=20+0.1Q. Kiek darbinink samdoma ir koks dienos darbo atlygis yra mokamas? 2. Konkurencinje darbo rinkoje darbo paklausa ir pasila apskaiiuojamos pagal lygtis Q=200-4W ir Q=80+3W. Kiek darbuotoj samdoma ir koks dienos darbo umokestis mokamas? 3. Firma, veikianti konkurencinje darbo rinkoje, samdo 60 darbinink. Kam lygi ribinio produkto vert (RPV) ir kok darbo umokest ji moka savo darbininkams, kai ribinis pajam produktas apskaiiuojamas pagal lygt RPP=16-0.1Q. 4. Firma, veikianti konkurencinje darbo rinkoje, moka 10 Lt dienos darbo umokest. Ribinis pajam produktas apskaiiuojamas pagal lygt RPP=20-0.05Q. Kiek darbinink samdo firma? 5.Konkurencinje darbo rinkoje papildomas darbuotojas firmos pajamas padidina 40Lt per dien. Kam lygus ribinis pajam produktas? Kok dienos darbo atlyginim gali mokti firma darbuotojui, siekdama maksimizuoti peln? 6. Profsjungos nagrinja darbo jgos paklaus ir stengiasi parinkti optimalius savo nari darbinimo variantus, kuri gali bti net keli. Panagrinkite pateiktas profsjungos veiklos alternatyvas (firmos darbo paklausos kreiv). Valandinis darbo umokestis, Lt

10
7. 5

Darbuotoj skaiius, tkst.m.

7. Panagrinkite grafik, vaizduojant tam tikros kio akos darbo rink tobulos konkurencijos ekonomikoje. 148

RVP, darbo umokestis

Ribinis produktyvumas ioje kio akoje

RN=ribin darbo samdymo nauda ioje kio akoje

RK=ribiniai darbo samdymo katai ioje kio akoje

DU

Ribinis prod. kio akoje

Uimtumas

8. Panagrinkite grafik, vaizduojant tam tikros kio akos darbo rink tobulos konkurencijos ekonomikoje.

RVP, darbo umokestis

Ribinis produktyvumas ioje kio akoje

RK

RN
Ribinis prod. kitoje kio akoje

149

1O. Kit gamybos veiksni rinka ir pajamos

10.1. Ekonomin renta
Ekonomins rentos esm
Ankstesnse temose daug dmesio buvo skirta darbo atlyginimo klausimui. Isivysiusiose alyse darbo pajamos sudaro apie tris ketvirtadalius nacionalini pajam. Taiau darbas yra tik vienas i gamybos veiksni. Likusnacionalini pajam ketvirtadal sukuria kiti veiksniai, btent kapitalas ir em. Skirstant nacionalines pajamas dalis, kurias apsprendia kiekvieno veiksnio panaudojimas, labai praverst santykinio gamybos veiksni naumo svoka. Santykinis gamybos veiksni naumas - atskir gamybos veiksni sukuriamos nacionalini pajam dalys. 85 pav. pateikiame JAV statistinius duomenis apie nacionalini pajam struktr pagal formavimosi altinius. Diagramoje pavaizduoti pajam altiniai. Todl pirmiausia reikt isiaikinti ekonomins rentos svok. Ekonomin renta - tai svoka, ireikianti gilumin ekonomini santyki esmji vienodai susijusi tiek su kapitalu, tiek su darbu ir eme. Nesusiliej ie gamybos veiksniai negali garantuoti visuomens paangos. Taiau gamybos veiksnys - tai ne aminas variklis, ir tam tikroms pajamoms sukurti sunaudojamas konkretus atitinkamo dydio veiksnys. Norint, kad procesai vykt nenutrkstamai, btina bent jau atstatyti tok pat sunaudoto veiksnio kiek, todl btinos jo reprodukcijos snaudos. Taigi kas yra ekonomin renta? Ekonomin renta - tam tikro veiksnio teikiam pajam ir jo reprodukcijos snaud skirtumas, susidarantis, kai veiksnio pajamos virija snaudas, btinas tokiam pat veiksnio dydiui traukti i gamyb.

150

151

Prieing jam klasikin model; atitinka riboto veiksnio pasiula, kai jis yra absoliuiai prieinamas bet kokia kaina, taiau grietai apibrtu kiekiu. Tokio veiksnio pasil pavaizduokime vertikalia tiese S (r. 87 pav.). Nesunku sitikinti, kad absoliuiai riboto veiksnio kaina priklauso tik nuo paklausos: ji gali bti nulin, kai paklausa yra padtyje Di, taiau gali ir augti, kai paklausos ties pasislenka auktyn.

Akivaizdu, kad bet kokia masikai gaminama detal ar nespecializuota darbo jga gali buti prieinama stabilia kaina gana dideliais kiekiais, taiau iki tarn tikros ribos. Jeigu paklausa iam veiksniui ymiai didja, tai pasiekiamas takas, kuriame neivengiamai pradeda kilti ir kaina. Infrarenta - veiksnio teikiam pajam ir jo reprodukcijos snaud skirtumas. is skirtumas susidaro tuomet, kai veiksnio pasilos augimas manomas tik jo kainai didjant (pasila elastinga kainai). Grynoji renta - veiksnio teikiam pajam ir jo reprodukcijos snaud skirtumas. is skirtumas susidaro tuomet, kai veiksnio pasila yra absoliuiai ribota (kaina neelastinga pasilai).

ems renta
Tradicinis ems rentos aikinimas remiasi prielaida, kad ems itekliai yra riboti, t. y. grafikai vaizduojami vertikalia tiese. Taiau prisiminus tuos laikus, kada ems buvo pakankamai daug ir ems plotai didjo priklausomai nuo paklausos, galima teigti, jog atitinkamame istorijos etape ems pasilos ties buvo horizontali. Vliau mons pradjo dirbti em, kurios derlingumas buvo maesnis arba geografm padtis prastesn, taigi ir gamybos snaudos didesns. Btent iame etape irykjo santykinis ems pasilos ribotumas, taigi pasilos kreiv pasviro. Atsiliepdami nuolat augant ems kio produkcijos poreik, mons pradjo em dirbti intensyviau trti, naudoti naesn technik ir pan. Tai dar labiau padidino gamybos snaudas ir pakl bendraj ems derlingum, nors ems plotnepadaugjo. Visa tai pavaizduoja 88 pav. pasilos kreiv S. Matome, kad paklausai augant nuo padties Di iki D2 ir toliau iki D3, pasila didjo, augant snaudoms. Nuo hipotetinio tako P3 pasilos kreiv statja. Tai reikia, kad papildomos snaudos nebegali padidinti pasilos.

152

ems nuomos kaina - tai ekonomin renta, besiformuojanti dl to, kad skirtingos ems vienodam derliui iauginti ir realizuoti reikalauja ir skirting darbo snaud. i rent pasisavina savininkas. Taigi dirbant savas emes, mogus pilnai pasisavina pajamas, o dirbant inuomotas emes, mogus privalo imokti rent jos savininkui. Renta auga dl kylani ems kio produkcijos snaud. Kainnulemia didjanti paklausa. Svarbu paminti, jog em yra ribotas veiksnys apskritai. Taiau konkretus jos panaudojimas visuomet susijs su pasilos ipltimo galimybe alternatyvaus panaudojimo sskaita.

Kapitalas
Be darbo ir ems egzistuoja dar vienas veiksnys, btinas gamybinei veiklai vykdyti. Tai sudaiktinto darbo itekliai, vadinami kapitalu. Norint suprasti ekonomini santyki esm, reikia kruopiai inagrinti kapitalo funkcij gamybos procese, nes klaidingas io klausimo supratimas daro nema al ne tik ekonominei teorijai, bet ir realiam gyvenimui. Esant efektyviai ekonominei sistemai, mons gamina ne dl paios gamybos, bet vardan vartojimo. Vartojim ir apskritai visuomens gerov gali utikrinti sugebjimas gaminti i aliav naudingas prekes ir paslaugas. iandien mes vartojame tai, kpagaminome vakar, o rytdienos vartojimas priklausys nuo ios dienos gamybos lygio. Kapitaliniai fondai - gamybos priemoni visuma, egzistuojanti ekonomikoje tam tikru laiko momentu. Kapitalo formavimas - kapitalini fond padidinimo procesas netiesiogins gamybos keliu. Netiesiogin gatnyba - gamybos priemoni gamyba, utikrinanti vartojimo preki gamybos padidjim ateityje. Nesunkiai daroma ivada, kad kapitalo formavimas yra galimas tik susilaikant nuo ndienos vartojimo. io susilaikymo dka kiekybikai ir kokybikai pasikeit kapitaliniai fondai suteikia galimyb monms dirbti naiau, vadinasi ir daugiau vartoti ateityje. Taiau kapitalo formavimo procesas susijs su tam tikra rizika, nes jis turi nemaai ans virsti neskme. Be to kapitaliniai fondai nuolat susidvi gamybos procese (tai vadinama amortizacija). Taigi visuomen, siekdama nenutrkstamo ir auganio vartojimo, privalo utikrinti pastov kapitalini fond atstatym ir papildym. Kapitalo vartojimas - procesas, prieingas kapitalo formavimui ir pasireikiantis visuomet, kai kapitalini fond amortizacijos tempai yra spartesni u kapitalo krimo tempus. Vykstant iam procesui, ndienos vartojimas yra padidinamas, tuo bdu mainant vartojimo lyg ateityje. Kapitalas - tai ne tik gamybos priemonse materializuota vert. Jam taip pat priskiriami bank indliai, grynieji pinigai ir vertybiniai popieriai. Visa tai vadinama skolinamuoju kapitalu. Reikia inagrinti klausim - skolinamojo ir fizinio kapitalo gros, kaip pakeistins ekonomins rentos formos susiformavimo ypatybes bei tarpusavio priklausomyb. Pradkime nuo skolinamojo kapitalo. Palkan norma - tai savotikas mokestis u galimyb vartoti iandien, o ne kaupti. 153

Palukanos - mokestis u tai, jog sutinkama nukelti realizavim vlesniam laikui, kartu tai kaina, kuri privalo sumokti imantysis paskol. Kas nulemia poreik pinigams arba skolinamajam kapitalui? Vis pirma tai eilini vartotoj poreikiai, atsirandantys, kai j norai ymiai virija pinigins stor. Tokios paklausos objektas - vadinamos vartotojikos paskolos. Antra, firm ir organizacij paklausa investicij paskoloms. Jos gali bti naudojamos gamybai plsti ar modernizuoti. Pusiausvyros palkan norma pinig kaina, kuriai esant norimas paskolinti pinig kiekis lygus pinig apimiai, kuri nort pasiskolinti. Paprastai palkanos, kaip skolinamojo kapitalo gra, savo dydiu nesutampa su pelnu kaip fizinio kapitalo gra. Tai slygoja kapitalo turtojo ir naudotojo funkcij atsiskyrim. Bankininkai u tam tikrmokest perleidia verslininkui teis disponuoti pinigais. Verslininkas - asmuo, turintis kapital. Pelno maksimizavimo tikslu jis ieko nauj pelning veiklos krypi, panaudodamas tam savo dalykines bei mogikas savybes. Taigi pagrindinis verslininko motyvas investuoti susijs su viltimi, jog veiksnio gra bus didesn nei jo kaina. Pasiaikinkime kapitalo gros prigimt. Vis pirma j sudaro grynosios palkanos. Grynosios palkanos gaunamos u nerizikingas arba maai rizikingas l skolinimo operacijas. Grynosios palkanos - tai savotikas skatinimas taupyti, inant, jog paskolintos los atne naud ne maesn nei grynj palkan norma. Antra, kapitalo gros dydis nulemia rizika. Verslininkas gali usiimti veikla, kurios rizikos laipsnis nra vienodas kit galim verslo krypi atvilgiu. Jis paprastai nelinks investuoti kapitalo, jeigu nesitiki tam tikros fmansins kompensacijos u rizik. Taigi investicij trukumas bus juntamas tol, kol sukurto daikto kaina negarantuos verslininkui pakankamos premijos u rizik, t. y. tol, kol versl dti pinigai neatne didesns naudos nei dtas bank arba dtas maiau riziking versl. Treia, kapitalo gros dyd tiesiogiai apsprendia inovacij aktyvumas. Pastarasis yra reikmingas ne tik tuo, jog didina mons peln, bet ir tuo, kad palankiai veikia moni gerov. Inovacin veik]a praktikai realizuoja konkrei iradim rezultatus. inoma, inovacins veiklos nereikia suprasti tik kalp nauj gamini krimo. Inovacija - tai pastangos sukurti savotik monopol paslaug ar preki rinkoje, keiiant firmos veiklos pobd ir taktika. Ketvirta, kapitalo kaip gamybos veiksnio gros dyd nulemia nenumatytos aplinkybs, padidinanios jo vert. Pavyzdiui, preso naudingumas gali netiktai padidti, nelauktai iaugus aliuminini lki poreikiui. Tuomet preso panaudojimas jo savininkui atne papildomas las arba kvazirent. Kvazirenta - kapitalo gra, virijanti alternatyvi kapitalo gr, atsirandanti konkurencins rinkos slygomis ir egzistuojanti trumpais laikotarpiais dl nenumatyt aplinkybi. Konkurencinje rinkoje per tam tikr laikotarp is gros padidjimas inyks, nes prie paslkeltusl rinkos slyg vlsl gamintojai stengsis prisiderinti. Taigi kapitalo gr sudaro keturi elemental: grynosios palkanos, mokestis u rizik, inovacinio aktyvumo nauda ir kvazirenta. Btent dl paskutinij trij veiksni egzistavimo susidaro prielaidos pelno normai viryti palkan norm. Nordami atsakyti klausim, ar kapitalas teikia grynaj rent, turime isiaikinti kaip pasiskirsto kapitalo gra (r. 89 pav.). Kapitalo gra pasiskirsto taip: kapitalo kaina (grynosios palkanos), verslininko pajamos mokestis u rizik) ir kapitalo grynosios pajamos. Grynosios kapitalo pajamos skyla papildomas darbo jgos ir verslininko pajamas bei akumuliuot peln, kuris bus panaudotas iplstinei reprodukcijai. ioje schemoje tik grynsias kapitalo pajamas galime laikyti renta.

154

Nuomos santykiai
Vienas i rinkos santyki aspekt yra nuomos santykiai (greta pirkimo ir pardavimo). Gamybos veiksni eimininkai gali savo turto naudojimo teis laikinai perduoti kitiems asmenims bei monms nuomos forma. Nuomininkas gyja teis sutart laikotarp naudotis gamybos veiksnio (ems, kapitalo) teikiamomis paslaugomis. Nuomotojas atitinkam teis praranda: praradimkompensuoja gaunami nuomos mokesiai. Taigi nuomos mokestis yra nuomojam objekt teikiam galimybi kaina per tarn tikr laikotarp (metus, mnes ir t.t.). Jo lygis nustatomas, atsivelgiant i nuomojam objekt pasil ir paklaus. Teikiamos paslaugos gali tenkinti tiek nuomininko vartojimo poreikius (automobilio, buto, televizoriaus nuoma), tiek gamybinius poreikius (ems, skirtos ems kio gamybai arba kitai komercinei veiklai, moni, rengim nuoma). Nagrindami preki kainodaros mechanizm, neskyrme vartojimo preki nuo gamybins paskirties preki. Nuomos mokesio lygio nustatymo mechanizmo poiriu esminio skirtumo tarp nuomojam objekt funkcins paskirties vairi form taip pat nra. Tobulos konkurencijos slygomis nuomos mokestis yra nuomojam objektpasilos ir paklausos kreivi susikirtimo take. Nuomos atveju nuomotojas atsisako nuomojam objektteikiam galimybi ir naudingumo, siekdamas gauti pinigines pajamas. Norim inuomoti objekt pasila susiformuoja tuo atveju, kai gaunam pajam ribinis naudingumas sutampa arba, esant ekonominiam pelnui, virija prarandam paslaug ribin naudingum. Kadangi bendrus nuomos santyki pagrindus gvildena bendroji pelno maksimizacijos teorija, jie paprastai nenagrinjami kaip savarankika problema mikroekonomikos pagrind kurse. Savarankika problema yra ekonomins rentos siauraja prasme (ekonomins rentos) formavimosi mechanizmo analiz.

Renta siaurja prasme

Ekonomin renta, sudarydama nuomos mokesio u gamybos veiksnius (em bei kitus iteklius) dal, su juo nesutampa. Nuomos mokestis papildomai traukia pastat bei statini, esani nuomojamame sklype, papildomai teikiam patarnavim (pvz elektros energijos), nuomojam objekt valdymo ilaid apmokjim. Ekonomins rentos svoka atspindi mokesi dal u gamybos veiksn, nuo kurios dydio nepriklauso jo pasilos apimtis. Tai mokjimai, virijantys minimalibtin traukiam gamybos proces itekli apimt. Suformuluot tez geriausiai paaikina mokesi u em praktika. Ms planetos teritorija yra fiksuota ir jos ploto pakeisti praktikai negalima. Zenkliai negalima pakeisti ir moni veiklai naudojamos ems ploto apimties, Jei ems eimininkas pats nra nusiteiks jos apdirbti, jis gali j inuomoti u simbolin sum. Akivaizdu, gauti cent u hektar geriau nei nieko negauti. Kita vertus, jei u hektar bus pasilytas milijonas, ems savininkas neatsisakys ir jo. Nuomojant absoliuiai nedirbt em, nuomos mokestis sutampa su ekonomine renta. Ekonomins rentos santykiai gali susidaryti ne tik ems atvilgiu. Prie por met inuomoti lov Palangoje kainavo 5 Lt, dabar i suma virija 10 Lt, bet lov pasila menkai pasikeit (laisvo ploto, kur palangikiai gali papildomai ustatyti lovomis, praktikai neliko). Laikydami 5 Lt mokest pakankam gyvenamojo ploto pasilai suformuoti, gauname, kad palangiki ekonomin renta - 5 Lt u lov. Ekonomins rentos kategorija yra taikytina ir estrados vaigdi, pasaulinio lygio sportinink, talenting iradj pajam formavimosi mechanizmui paaikinti. Nagrindami darbini pajam formavimsi, mint grupi pajamas aikinome poreiki aspektu (gaunamos pajamos turi bti artimos ribiniam produktui). Rentos teorija aikina ias pajamas pasilos aspektu. A. Sabonio populiarumas utikrina jam milijonin auditorij, bet nepadidina aidiam rungtyni skaiiaus. Atsidavs sportui, mogus dirbs intensyviai tiek gaudamas milijonus, tiek ir 155

vidutin atlyginim. Susidarantis skirtumas yra ekonomine renta.

156

ems naudojimo ir ymaus sportininko pajamoms bendra yra tai, kad gamybos veiksnio (preks) pasila nekinta keiiantis kainai. Pasilos elastingumas kain atvilgiu artimas, o idealiu atveju lygus nuliui. Rentos problemos sprendiamos poreikiams formuojantis be specifikos kit produkt atvilgiu. Rentos formavimosi kainodaros mechanizmas parodytas 90 pav.

ia Qi - ems pasiula ar estrados vaigds pasirodym skaiius; Dj D2 - paklausos kreivs, atspindinios skirting vartotoj poreiki intensyvum (pvz., skirting gyventoj polink lankyti vaigds koncertus, augant jos populiarumui). Pereinamojo laikotarpio ekonominje literatroje rentos problematikai skirtas didelis dmesys, kur nesunku paaikinti K. Markso krybos laikotarpio specifika. XIX a. Anglijoje ems kis buvo viena pagrindini kio ak. Svarbu paymti, kad Karlo Markso rentos teorija, kurioje susiejama kainodara ems kio produktams su gamybos kaina blogiausiose emse, metodologine prasme yra artima ms dstomai marinalistinei kainodaros teorijai. Ir dar viena pastaba. Skaitytojui, susipainusiam su Karlo Markso darbais, gali kilti klausimas, kodl mes neusimename apie diferencin rent. Diferencins rentos problema atsiranda, nagrinjant ne em apskritai, o vertinant fakt, kad vairi ems sklyp kokyb (derlingumas) yra skirtingi. inant bendrus rentos formavimosi dsningumus, ms nuomone, detalizuoti problem verta akini ekonomik kursuose.

Renta ir ekonomin politika

Pagrindin problema, su kuria susiduria vyriausybs bei emesnio lygio valdymo organai - ekonomins rentos eliminavimas. Valdymo subjektai turi galimyb visikai ar i dalies eliminuoti rent i atitinkamo itekliaus savininko, bet gali ja. iam savininkui ir palikti. Siekdami isiaikinti alternatyvi sprendim stiprisias ir silpnsias vietas, panagrinkime rentos poveik itekli paskirstymui bei rentos kontrols socialines pasekmes. Isiaikinome, kad auganti renta nedidina preki bei paslaug poreikio apimties, taiau rentos santykiai keiia vartotoj sprendimus. Veikiant rinkos dsniams, ems sklyp miesto centre nuomos mokesiai gali imtus ir net tkstanius kart viryti atokiuose rajonuose esani sklyp nuomos mokesius. Dideli mokesiai daro ems kio produkt gamyb miesto centre ekonomikai netiksling ir iuose sklypuose steigiamos itaigingos parduotuvs, bankai ir pan. Didelius rentos mokesius gali sumokti tik atitinkamomis slygomis efektyviausiai dirbanios organizacijos, kurios, konkuruodamos tarpusavyje, nustato rentos mokesi lyg. Ribot itekli paskirstymas yra reikminga rentos ekonomin funkcija, bet daugumai moni Vakaruose, o tuo labiau msuose atrodo neteisinga, kad kakas gali gauti dideles pajamas neddamas pastang. Panagrinkime du rentos apribojimo bdus. Renta gali bti ribojama administracine tvarka, nustatant maesni nei rinkos diktuojam nuomos mokest ar patarnavim kain. iuo atveju rentos formavimosi galimybs neinaudojamos, jos negauna pinigins iraikos. Aptariamos politikos pavyzdiais galt bti gyvenamojo ploto nuomos kainos ribojimas arba sportinink alg nustatymas keli imt, o ne tkstani lit, kaip turt bti veikiant rinkos mechanizmui, lygio. Aptariamas ribojimo metodas maina paslaug (preki) pirkj ilaidasj vartojim padidindamas nesumoktos rentos apimtimi. Ta paia suma maja nuomojam objekt savinink pajamos. Jei nuosavyb yra valstybin, maja biudeto pajamos. Biudeto pajam majim galima pateisinti socialini problem sprendimo btinybe, bet rentos ribojimas turi kelias akivaizdiai neigiamas pasekmes.

157

Vis pirma, tai rentos santyki pagalba utikrinamo itekli paskirstymo mechanizmo sutrikdymas. Sandliai miesto centre, kuri nebt, jei u kvadratin metr moktume 50 Lt ar daugiau, yra tipikas io sutrikdymo pavyzdys. Esant itekli ribotumui, pristaius sandli, nebelieka vietos parduotuvms. Antra, tai galimyb rentos santykiais pasinaudoti ne ems ar gyvenamojo ploto eimininkui, bet nuomininkui. Pavyzdiui, 4 kambari buto eimininkas, mokdamas valstybei 200 Lt per mnes, inuomojs 2 kambarius, be didelio vargo gali udirbti 400 Lt, arba mogus, nemokamai gavs sklyp sodui ar gyvenamajam namui, pardavs sklyp., gali udirbti kelis, o kartais net keliasdeimt tkstani lit. Deficitas skatina potenciali pirkj konkurencij (ms pavyzdyje neturini kur gyventi moni). i konkurencija neinyksta net draudiant mintus pardavimus teisikai. Paskat paeidinti statymus formavimas yra neabejotinai viena i rentos santykiribojimo trkum. Iki iol rent nagrinjome kaip ekonomin santyk, susidarant naudojant paslaugas (prekes), kuri pasilos elastingumas priklausomai nuo kainos lygus nuliui. Realiame gyvenime elastingumas paprastai bna teigiamas (net miesto centre galima rasti neustatytos teritorijos naujam namui arba auktesn nam pastatyti emesnio vietoje). Rentos ribojimas tokiais atvejais maina pasil (skatina sportinink emigracij). Paskutinis i mint trkum bdingas ir antrajam rentos ribojimo bdui, kai vyriausyb nesikia kainodaros santykius, o iima ekonomin rent padidint mokesi forma. Kadangi antrojo budo atveju neigiam pasekmi yra maiau, ekonomin teorija laiko j priimtinesniu, palyginti su pirmuoju.

10.2. Palkanos
Palkan esm
Geriausiai pastam nedarbini pinigini plauk forma yra palkanos. Net Stalino valdymo laikotarpiu, kai buvo draudiama verslininkyst, o buv verslininkai tremiami ar net fizikai naikinami, u las, laikomas taupomosiose kasose, gyventojams buvo priskaiiuojamos palkanos. Pagal anksiau galiojusi tvark pa]kan norma (pinig sumos padidjimas per metus procentais) taupomosiose sskaitose sudar 2-3 procentus, buvo nustatoma valdios organ ir nekito. Rinkos ekonomikoje palkan norma nra fiksuota, bet, kaip ir pas mus, yra viena reikmingiausi nedarbini pajam form. Palkanomis JAV gaunama apie 10 procent vis ir apie tredalis nedarbini pajam (gamybos veiksni poiriu kapitalo daliai tenkani). Bendriausia prasme palkanos yra pinig kiekis, sumoktas u nenuosav pinig naudojim. Tas, kuris skolinasi 1000 Lt, kai palkan norma yra 10 procent, tol, kol grins skol, turs kasmet mokti po 100 Lt. Jei jis pats skolininkas, pinigai jam nebus mokami.

Palkan normos lygis

Gyventojai bei firmos pinigus skolinasi ne tam, kad j turt, o tam, kad panaudot vartojimo prekms pirkti ar kapitaliniams dj imams. Galima sakyti, kad btent ios funkcijos ir apmokamos, kad palkanos yra kaina nustatoma, kurias suteikia pinigai. Taigi pinigus galima nagrinti kaip daikt, kurio kaina nusistato kaip pasilos ir paklausos rezultatas. Visuomet galima rasti moni ar firm, norini ir galini skolinti pinigus. Rinkos pusiausvyros slygomis nesusidaro situacij, kai nra ko pirkti, bet danai bna, kad reikia pataupyti, norint sigyti brangesn gamin arba senatvei, siekiant apsidrausti nuo ligos ar kit nelaimi. Galima taupyti kojinje, bet daugelis link ne tik kaupti pinigus, bet ir j sumpadidinti plaukomis, gaunamomis i palkan. Kita vertus, paskolins pinig, subjektas kur laik praranda galimyb jais naudotis savo nuoira (patiria galimybi kastus). Palkanos iuos katus turi bent jau kompensuoti, nes antraip sumas paskolos teikjo, tai yra, pinig savininko nauda. Svarbus paskolos teikimo santyki aspektas yra tai, kad paskolos teikjas, sumaindamas savo galimybes dabartyje, siekia jas padidinti ateityje. Daugelis moni mano, kad litas, kur gali ileisti iandien, yra vertingesnis u t, kur gals ileisti po met, o toks poiris didina galimybi katus.

158

Veiksniai, skatinantys ir ribojantys pinig pasiul, nuolat susipina, bet kuo auktesn palukan norma, tuo daugiau atsiranda norini skolinti pinigus. Asmuo, besiskolinantis pinigus, didina savo galimybes iandien ateities galimybi sskaita. Kuo auktesn palkan norma, tuo daugiau prarandama vartojimo galimybi ateityje (kai reiks grinti skol ir imokti palkanas). Jei pinigus skolinasi firma, auganti palkan norma jai reikia auktesnius gamybos katus. Neatsitiktinai auganti palkan norma, didindama pinig pasil, maina paklaus. Pinig pasilos ir paklausos kreivi susikirtimo

take (91 pav. takas A) nusistovi pusiausvyrin palukan norma, reikianti, kad pinig pasiula ir paklausa sutampa. Kai paskol paklausa ir pasila neatitinka viena kitos, atsiranda deficitas arba perteklius, kurie keiia situacijpusiausvyros linkme. Kaip nra vieningos darbo jgos ar preki rinkos, taip realiame gyvenime nra ir vieningos pinig rinkos. Yra daugyb paskolos form, priklausomai nuo teikimo slyg, apimties, termin, rizikos, kad paskola nebus grinta. i vairov atspindi daugyb tuo paiu laikotarpiu esani palkan norm.

Palkanos ir kapitalo gra

Kapitaliniai djimai esamo ir perspektyvinio pinigini l naudojimo poiuriu yra artimi pinig skolinimui. Kaip ir skolindamas pinigus, mogus, statydamas nam ar fabrik, susilaiko nuo vairi poreiki patenkinimo iandien, kad geriau gyvent rytoj (kai gals gyventi naujame name arba didins vartojim i gauto pelno). Pradti versl galima arba turint laisv pinig, arba j pasiskolinus. Jei pinigai gaunami paskolos forma, versl tikslinga pradti tik tuo atveju, jei planuojamas pelnas bus ne maesnis nei palkanos u paskol. Su palkan norma susijs ir sprendimas, ar verta pradti versl savais pinigais. Rinkos ekonomikoje visuomet yra alternatyva. Galima skolinti pinigus ir i paskolos gauti palkanas. Taip pat galima investuoti pinigus versl, tikintis i investuot l gauti pelno. Jei planuojama kapitalo gra (procentinis pelno ir kapitalini djim santykis) yra maesn u palkan norm, pradti nuosav versl netikslinga. Jei potencialus monininkas turi 100 tkst. Lt, o palkan norma yra 6 procentai, kapitaliniai djimai yra prasmingi, jei metinis pelnas virys 6 tkst. Lt. Pavyzdiui, gavs 10 tkst. Lt pelno, monininkas savo gaunamas las padidina 4 tkst. Lt, palyginti su paskolos teikimu. Kita vertus, iaugus palkan normai iki 11 procent, monininkas, neatsisaks ankstesnmis slygomis teisingo sprendimo, neteks tkstanio lit. Gauti pinig prieaug, padjus juos bank, yra vienas paprasiausi nedarbini pajam gavimo bd. Neatsitiktinai, nagrinjant ekonominio pelno svok, ios pelno formos apimtis nustatoma i pajam atmus ne tik materialines snaudas ir darbo umokest, bet ir slygines palkanas. Nagrindami ekonomin peln, nurodme, kad ekonominei sistemai esant pusiausvyroje, is pelnas inyksta. Tai reikia, kad pusiausvyros slygomis kapitalo gra sutampa su palkan norma. i lygyb savo ruotu reikia, kad visuomenje itekliai pasiskirst optimaliai ir juos perskirstyti netikslinga. Lygybs nebuvimas, prieingai, signalizuoja apie disproporcijas ir skatina arba daugiau skolinti, arba daugiau investuoti. Kapitalini (djim tikslingumo problem galima nagrinti ne tik lyginant kapitalo gr ir palkan norm. Galima lyginti absoliuias pinig sumas. Kadangi visi pinigai potencialiai gali duoti palkanas, galima sakyti, kad, esant 5 procent palkan normai, 1 Lt po met bus lygus 1 Lt ir 5 ct, po dviej - 1 Lt ir 10,25 ct. 159

Aptarta priklausomyb leidia ireikti pajamas ateityje pinig suma esamuoju laikotarpiu (atlikti diskonto operacij). Diskontavimas ypa naudingas, vertinant kapitalini djim, kai ilga statybos trukm, tikslingum. Pateiktame pavyzdyje ekonominio pelno, lygaus 4 tkst. Lt, apskaiiavimas ekonomikai korektikas, jei statybos trukm lygi 0. Panagrinkime investicinio projekto efektyvumo pasikeitim, jei objekt reikia statyti penkerius metus, kiekvienais metais sisavinant 20 tkst. Lt. Pirmieji 20 tkst. Lt neduos piniginio prieaugio penkerius metus, antrieji - ketverius metus ir t.t. Jei pinigai gult banke, jie pajam duot vis laikotarp, todl negautas piniginis prieaugis sudaro papildomus katus. Dl pirmj met investicij aldymo netenkama 6,76 tkst. Lt, o i viso netenkama beveik 39,5 tkst. Lt. vertinus inetekt, projekto vert iauga iki 139,5 tkst. Lt, o fond gra sumaja nuo 10 iki 7,2 procento. gyvendinant projektper penkerius metus, jis apsimoka, betjei statybos trukm bt deimt met (kaip danai bna), projektas bt nuostolingas.

10.3. Pelnas
Peln, kaip ir palukanas, galima nagrinti kaip vien i nedarbini pajam form, pavyzdiui, deimt procent JAV pajam sudaro akcini bendrovi pelnas. Jis madaug lygus palkan apimiai. Individuali bei komanditini moni pelnas sudaro apie penkis procentus vis pajam. Svarbu pabrti, kad pelno svoka pastarj moni atvilgiu nra visai korektika, nes daugelis smulki ne ems kio moni, nekalbant apie fermerinius kius, savinink tiesiogiai dalyvauja gamybos bei valdymo procesuose. Savininkui dirbantjo mons pelnas ekonominiu poiriu susideda i tiesioginio pelno ir savininko darbo umokesio. doms vienos JAV atliktos kasmetins apklausos, siekiant suinoti gyventoj poir verslo pelningum, duomenys (r. lentel). Aiku, realu, kad dal pelno korporacijos nuslepia, bet akivaizdu ir tai, kad ne tik msuose, bet ir Vakaruose pinigai svetimoje kienje atrodo spdingiau nei savojoje.

KIT GAMYBOS VEIKSNI RINKA IR PAJAMOS Udaviniai Klausimai: 1. Tam tikro veiksnio teikiam pajam ir jo reprodukcijos snaud skirtumas, susidarantis, kai veiksnio pajamos virija snaudas, btinas tokiam pat veiksnio dydiui traukti gamyb yra 2. Kaip vadinasi veiksnio teikiam pajam ir jo reprodukcijos snaud skirtumas, susidarantis tuomet, kai veiksnio pasila yra absoliuiai ribota? 3. Asmuo, turintis kapital, iekantis nauj pelning veiklos krypi, panaudodamas visas savo dalykines bei mogikas savybes vadinamas 4. Nuo ko priklauso absoliutaus veiksnio kaina? 5. Ekonomin renta, kuri priklauso nuo ems kokybs vadinasi 6. Kaip vadinami sudaiktinto darbo itekliai? 7. Kaip vadinasi mokestis u realizacijos nuklim vlesniam laikui? 8. Kapitalo fond padidinimo procesas netiesiogins gamybos keliu yra 9. Gamybos priemoni gamyba, utikrinanti vartojimo preki gamybos padidjim ateityje vadinasi 10. Kaip vadinasi kapitalo gra, kuri virija alternatyvi kapitalo gr? 11. Kaip vadinasi procesas prieingas kapitalo formavimui, pasireikiantis visuomet, kai kapitalo fond amortizacijos tempai yra spartesni u kapitalo krimo tempus? 12. Nuomojam objekt teikiam galimybi kaina per tam tikr laikotarp vadinasi 13. Kas atsiranda, kai paskol paklausa ir pasila neatitinka viena kitos? 14. Kaip vadinasi pajamos, kurios gaunamos atskaiius ilaidas? 15. Kaip vadinasi gamybos priemoni visuma, egzistuojanti ekonomikoje tam tikru laiko momentu?

160

Testas: 1. Ekonomin renta-tai tam tikro veiksnio teikiam pajam ir jo reprodukcijos snaud skirtumas, susidarantis, kai: a) snaudos, btinos veiksnio dydiui traukti gamyb virija to veiksnio pajamas; b) veiksnio pajamos virija snaudas, btinas tokiam pat veiksnio dydiui traukti gamyb; c) veiksnio pasilos augimas manomas tik jo kainai didjant; 2. Ekonomins rentos neduoda veiksniai,: a) kurie gali bti atgaminti daugelio gamintoj tomis paiomis snaudomis; b) kuri pasila ribota; c) kuri pasila elastinga kainai; d) kurie yra prieinami gamintojui, bet kokiais kiekiais ta paia verte; 3. Intrarenta susidaro tuomet, kai: a) kaina neelastinga pasilai; b) pasila neelastinga kainai; c) kaina elastinga pasilai; d) pasila elastinga kainai; 4. Gamybos priemoni gamyba, utikrinanti vartojimo preki gamybos padidjim ateityje: a) Pramon; b) Investicija; c) Kapitalin gamyba; d) Netiesiogin gamyba; 5. Palkanos-tai: a) kaina, kuri privalo sumokti mantysis paskol; b) kaina, kuri privalo sumokti duodantysis paskol; c) mokestis u sutikim atidti mokjim; d) skolinamojo kapitalo grinimo terminas; e) pajamos,gaunamos,atskaiius ilaidas; 6. Kvazirenta-tai: a) gamybos priemonse materializuota vert; b) kapitalo gra, virijanti alternatyvi kapitalo gr, atsirandanti konkurencins rinkos slygomis ir egzistuojanti trumpais laikotarpiais dl nenumatyt aplinkybi; c) tai ekonomin renta, besiformuojanti dl to, kad skirtingos ems vienodam derliui iauginti ir realizuoti reikalauja ir skiting darbo snaud; 7. Kapitalo gr sudarantys elementai: a) grynoji renta; b) mokestis u rizik; c) inovacinio aktyvumo nauda; d) kapitaliniai fondai; e) kvazirenta; f) netiesiogin gamyba; g) infrarenta; h) grynosios palkanos; 8. Nuomos mokesio lygis nustatomas, atsivelgiant nuomojam objekt: a) amortizacij; b) substitucij; c) pasil ir paklaus; 9. Nuomojant absoliuiai nedirbt em, nuomos mokestis sutampa su: a) dirbtos ems nuomos mokesiu; b) kvazirenta; c) ekonomine renta; d) infrarenta;

161

10. Rentos apribojimo priimtinesnis bdas, turintis maiau neigiam pasekmi: a) administracine tvarka, nustatant maesnius nei rinkos diktuojamus nuomos mokest ar patarnavim kain; b) vyriausyb nesikia kainodaros santykius, o iima ekonomin rent padidint mokesi forma; 11. Kuo auktesn palkan norma,: a) tuo daugiau atsiranda norini skolintis pinigus; b) tuo daugiau atsiranda norini skolinti pinigus; c) tuo daugiau prarandama vartojimo galimyb ateityje; d) tuo maiau atsiranda norini skolinti pinigus; 12. Neatsitiktinai auganti palkan norma: a) maina pinig pasil; b) didina pinig paklaus; c) maina pinig paklaus; d) didina pinig pasil; 13. Kai paskol paklausa ir pasila neatitinka viena kitos: a) atsiranda deficitas arba perteklius; b) nusistovi pusiausvyra; 14. Yra tikslinga pradti nuosav versl: a) jei planuojama kapitalo gra yra maesn u palkan norm; b) jei planuojama kapitalo gra yra didesn u palkan norm; c) jei planuojama kapitalo gra yra lygi palkan normai; 15. Nedarbini pajam formos: a) pelnas; b) palkanos; c) paskola; d) kapitalas; e) pajamos;

Udaviniai:
1. Bankas moka 10% metini palkan, skaiiuojant jas kas metai. bank djote 50000Lt. Kiek pinig bus sskaitoje po 4 met? 2. Bankas moka 20% metini palkan, skaiiuojant jas kas ketvirt. Kiek reikia dti bank, kad po met turtume 10000Lt? 3. Bankas moka 20% metini palkan, skaiiuojant jas kas metai. Koki sum reikia dti bank, kad po 4 met turtume 20000Lt? 4. Bankas moka indlininkams 10% metini palkan, skaiiuojant jas kas ketvirt. Kokia faktin metin palkan norma? 5. Bankas moka 20% metini palkan, skaiiuojant jas kas pus met. Kokia suma bus banke po 2 met, jei djote 10000Lt? Kokia faktin metin palkan norma? 6. Obligacij rinkos kaina 1200Lt. J savininkas kas pusmet gauna 60Lt palkan. Kokia yra i obligacij faktin metin palkan norma? 7. Po 4-eri js gausite 50000Lt palikim. Kokia io palikimo esamoji vert? Metin sudtini palkan norma 8%. Jos skaiiuojamos kas ketvirt. 8. Js inuomojote but. 4000Lt dydio metin nuoma turi bti sumokama kiekvien met pradioje. Kokia suma susikaups js sskaitoje per 5 metus, jei bankas moka 8% sudtines palkanas, skaiiuojamas kas metai? 162

9. Kiekvien met pabaigoje js tikits gauti 1500Lt divident. Kokia suma susikaups js sskaitoje per 5 metus, jeigu js lkesiai isipildys? Bankas moka 7% sudtines metines palkanas. 10. Js gaminate 200 vnt. preki X, kuri vnt. gamybai ileidiate 17Lt. Prekes realizuojate po 19,5Lt. Koks bus js pelnas? 11. Js sigijote 400 vnt. preki X. iaip preks sigyjimo kaina yra 45Lt, bet kadangi js sigijote didel kiek preki jums buvo pritaikyta 3000Lt nuolaida. Prekes pardavinjote po 46Lt, bet dl sumajusios paklausos savo preki likut, 120 vnt., buvote priversti parduoti sumainta 41Lt kaina. Kok peln gavote? 12. Js galite savo iradim arba parduoti arba gyvendinti. Parduodamas i karto gautumte 500000Lt. gyvendindamas iradim, js kas pusmet 3 metus gautumte po 100000Lt pelno. Kuris variantas naudingesnis, jei palkan norma lygi 8%? Kodl? 13. Js sukrte kompiuterin program, kuri galite parduoti u 5000Lt. Jei i program diegtumte pats, galite tiktis 4 metus udirbti po 1500Lt. Kuris variantas naudingesnis, jei palkan norma yra 7%? Kodl?

163

11. Rinka ir valstybinis reguliavimas

11.1. Rinkos ribotumo prieastys
Savarankik gamintoj ir vartotoj sveika sprendiant k, kaip ir kam gaminti, daugelio ekonomist laikoma geriausia i amin klausim sprendimo forma iuolaikinje visuomenje. Taiau ir tarpusavio rungtyniavimo mechanizmas neutikrina, kad bus ivengta nuostoli. Viena i pagrindini tobulos tarpusavio konkurencijos slyg yra visikas gamintoj ir vartotoj informuotumas preki kokybs, pelno, kurio tikimasi gauti, poreiki klausimais. i slyga reikminga ekonominei teorijai kurti, bet negali bti iki galo realiai gyvendinta. Milijardai, skiriami rinkos tyrimams, dar negarantuoja, kad bus tobulai painta vartotojo elgsena, o ir patys vartotojai savo poreikius nujauia tik apytiksliai. Taigi ekonomikos subjektai nuolat veikia informacijos ribotumo slygomis, o ini stoka neivengiamai slygoja klaidas. Klaid pavyzdi rasti nra sudtinga (moni bankrotai, gamybos disproporcijos, krvos nupirkt, bet nenaudojam daikt ms spintose ir t.t). Ekonomika informacijos ribotumo poiriu neisiskiria i kit mogaus veiklos ir painimo form. Klaid daro vairuotojai (avarijos), teisininkai (nesulaikyti nusikaltliai), meteorologai, bei nuoirdiai kritikuojanios ekonomistus nam eimininks (prisvil pyragai). Klausim, kodl visiems inant, kad klysti mogika, danas ekonominiuose mechanizmuose matome perpetuum mobile", palikime psichologams ir panagrinkime, kaip rinkos ribotumas modifikuoja ekonomin gyvenim. kins politikos poiriu rinkos ribotumo prieastis galime suskirstyti dvi grupes. Pirmj grup sudaryt tie rinkos reguliavimo trkumai, kurie veikiami rink papildius valstybinio reguliavimo elementais. Vienas i didiausi marksizmo teorini laimjim yra prekins gamybos vidini prietaravim analiz. K. Marksas, nagrindamas preks savybes, iskyr vert ir vartojamaj vert, parod, kad gamintojas yra suinteresuotas produkto mainomaja verte, o vartotojas - vartojamaja verte. Prietaravimas tarp vartotojo ir gamintojo didja, atsirandant ypatingai prekei, atliekaniai visuotinio ekvivalento vaidmen, bankams, akcinei nuosavybei. Palikdami marksistin rinkos ribotumo teorijos analiz student savarankikam darbui, paymsime, kadji suformulavo reikmingus klausimus, kuriuos turi gauti atsakymus smoningi rinkos alininkai. ie klausimai buvo vienas i svarbiausi teorini pagrind iuolaikinms ekonomikos mokykloms, nagrinjanioms u rinkos ekonomikos rm ieinanius ekonomikos procesus (pvz., institucionalizm). Prekins gamybos prietaravim analiz yra neabejotina marksizmo skm, tai j sprendimo bd supaprastinimas, ypa akivaizdiai pasireiks kuriant socialistin visuomen, - viena i klaid. Daugel met tarybinje literatroje buvo propaguojama nuomon, kad valstyb (ekonominis centras), nacionalizavusi gamybos priemones, gali isprsti visas ekonomines problemas. kin praktika io poirio nepatvirtino, ir paskutiniuoju laikotarpiu beveik neliko pasaulyje ali, kuri vadovyb nepritart rinkos reguliavimo efektyvumo idjai. tai kelios prieastys, kodl organizuota politin bendruomen, turinti aukiausi valdi, daugel ekonomikos klausim sprendia blogiau nei rinka: Tiesa, kad rinkoje gamintojas negali tiesiogiai suinoti vartotoj poreiki, bet i poreiki neino ir valstybinio aparato valdininkai, Pastarieji danai turi net maiau informacijos nei savarankiki gamintojai, nes centralizuotai nustatytos pajamos menkai ireikia vartotoj poreikius. Tiesa, kad rinkos ekonomika danai susiduria su sukurtos produkcijos realizavimo problemomis (perprodukcijos kriz - rykiausias i problem reikimosi pavyzdys), bet planuojama ekonomika daniausiai gyvena deficito slygomis. Dauguma iuolaikini ekonomist deficit laiko didesne blogybe nei preki santykin pertekli. Tiesa, kad samdomojo darbuotojo veiklos stimulai privaioje monje yra maesni nei savarankiko savininko, bet daugeliu atvej jie bna didesni nei dirbani valstybinje monje. Taigi rinkos ekonomikai bdingi vidiniai prietaravimai, sukeliantys jos dalyviams nemaai problem, bet, daugel iuolaikini ekonomini klausim sprendiant organizuotai politinei bendruomenei, turiniai savo aukiausi valdi, problem net pagausja. Antrajai, slyginai maesnei grupei priskiriami klausimai, kurie ne rinkos metodais sprendiami efektyviau nei rinkos. Suformuluosime informacijos asimetrijos, visuomenini preki, gyvenimo lygio diferenciacijos, monopolijos ir kai kurias kitas problemas.

Informacijos asimetrija
Tobulos tarpusavio konkurencijos mechanizmas veikia efektyviai, kai tiek gamintojas, tiek vartotojas gerai informuotas apie preki savybes. Jei gamintojo informuotumas daug didesnis negu vartotojo 164

informuotumas arba atvirkiai, informacija yra asimetrika. Panagrinkime iproblem organizuotos politins bendruomens, turinios savo aukiausi valdi, dalyvavimo ekonomikoje aspektu. Daugeliui paprast vartojimo preki nurodyta tobulos konkurencijos slyga patenkinama (pvz., vartotojas gerai ino, kokius batus jis nort avti, o tai, kad jam nesuvokiama dalis avalinink paslapi, menkai veikia poreiki tenkinimo lyg). Vartotojo inios kaupiamos kaip daugybs bandym ir klaid rezultatas, lyginant vairi firm produkcij, kalbantis su kitais vartotojais, nagrinjant reklamin mediag ir kitais metodais. Kuo produktas sudtingesnis, tuo atskiro vartotojo informuotumas maesnis, taiau susidariusias problemas masikai vartojam produkt atvilgiu padeda sprsti kolektyvin vartotoj imintis. Jaunuoliui, pirm kart gyvenime perkaniam automobil, nra btina visk inoti apie egzistuojani modeli lyginamsias charakteristikas. Labiau patyrusio draugo patarimas arba orientacija model, daniausiai matom gatvje, danam pradedaniajam vairuotojui padeda minimizuoti klaid tikimyb. Kiekvienam aiku, jog valstybs bandymai patarti renkantis batus ar automobil neprisidt prie vartotojo naudingumo maksimizavimo. Valstybs dalyvavimas skiriant produktus, sprendiant informacijos asimetrijos problemas turi prasm, kai neinojimas sukuria ypa daug problem visuomenei bei individui. Pasiaikinkime, kodl daugelyje ali reglamentuojamas vaist vartojimas. Individui gauti kokybik informacij apie vaistus sudtinga, nes j poveikis daugeliu atvej yra individualus, jie skirti tam tikrai ligai gydyti. Tikimyb, kad kaimynas ar giminaitis serga ta paia liga, nra didel. Svarbu ir tai, kad vaistai, be tiesioginio, daro ir alutin poveik mogaus organizmui: is poveikis gali paaikti tik po tam tikro laiko. Siekiant sumainti galim al, vedama valstybin vaist kokybs kontrol, sudaromi vaist, parduodam tik pagal gydaniojo gydytojo recept, sraai. Dl panai prieasi reglamentuotai naudojamos mediagos maisto produktams, j pakavimui, aislams gaminti, gyvenamiems namams statyti. Valstybs dalyvavimas tikslingas ir tais atvejais, kai klaidingi vartotoj sprendimai, nors ir nekenkia sveikatai, bet yra labai sunkiai atitaisomi. Visose isivysiusiose alyse egzistuoja privalomas mokymasis mokykloje: jis riboja eimos pasirinkimo teis. Valstybs dalyvavimo vaik aukljime paaikinimas yra toks. Jei mokymasis bt neprivalomas, dalis tv bt link, kad vaikai dirbt namuose, manydami, kad jei formali ini nereikjo ankstesni kart atstovams (a jokio mokslo nebaigiau, o gyvenu gerai), j neprireiks ir ateityje. Aiku, tokia prognoz gali ir pasitvirtinti, bet kur kas labiau tiktina, kad neturintis isilavinimo jaunuolis suaugs nesugebs gauti darbo, o suvokus tv padaryt klaid, j atitaisyti gali bti per vlu. Daugeliu atvej valstyb draudimus bei reikalavimus glaudiai sieja su ypatinga preke, atliekania visuotinio ekvivalento vaidmen, kurios elemental koreguoja rinkos dalyvi elgsen. Pvz., siekiant aktyviai traukti gyventojus vietimo sistem, vedamas nemokamas mokslas, o Skandinavijos ali vyriausybs, siekdamos paskatinti gyventojus vartoti daugiau vaisi, moka subsidijas vaisi pardavjams. 92 pav. parodytas subsidij poveikis vaisinaudojimui. Jei tobulos konkurencijos slygomis (kaina, Po) norintieji sigyti vaisius pirks j kiek Qo tai subsidij dka sumainus kain iki Pj - Qj vaisi. Nesunku apskaiiuoti, kad, norint utikrinti tokio vaisi kiekio tiekim, valstybei teks u kiekvien vaisi kiekio vienet primokti monms, vykdantiems realizavimo proces, sum, lygi Po -

' Qa Q,

KKMS

Baigiant aptarti informacijos asimetrij, tikslinga paymti, kad valstyb nra vienintelis ios problemos sprendimo subjektas. Vartotoj asociacijos rinkdamos ir skelbdamos mediag apie kokybikus ir alingus produktus, labdaros fondai, remiantys padariusius klaid individus (pvz., ligonius, kurie anksiau neapsidraud, o iuo momentu neturi kuo usimokti u operacij), ir daugelis kit jg padeda valstybei, o kartais veikia net efektyviau nei valdios aparatas.

Visuomenins preks
Rinkos reguliavimas veikia efektyviai, jei tas, kuris sigyja prek, yra vienintelis rinkos subjektas, besinaudojantis sigytu produktu. Pavyzdiui, nusipirktu lygintuvu gali naudotis tik naujasis savininkas, o likusiems gyventojams konkretus lygintuvas jokios naudos teikti negali. Susidariusi situacija lemia tai, kad 165

lygintuvo pirkjas j sigyja atsivelgdamas tik lygintuvo teikiamas teigiamas ypatybes sau (t. y. perkaniajam) ir su pirkimu susijusius galimybi katus. Aptarta logika paaikina daugelio, bet ne vis preki sigijimo aplinkybes. Jei individas prie savo namo veis sod, medi igrynintu oru kvpuos (naudosis sodo paslaugomis) visi aplinkini teritorij gyventojai. Vieno savininko poreikiams tenkinti naudojamos grybs, kuriomis gali naudotis ir kiti kio subjektai, yra vadinamos visuomeninms grybmis (prekmis). Galimyb naudotis visuomenini preki naudingumu j nenusipirkus, sukuria "zuikiavimo" problem, kuri suprastinta skambt madaug taip: kodl a turiu pirkti tank, jei galiu pasinaudoti kaimyno sigyto tanko teikiamu saugumu? Kadangi kaimynas ne blogiau nei a suvokia "zuikiavimo" galimyb, jis tanko irgi nepirks, dl ko galiausiai reikmingas visuomenei saugumo poreikis preki main sferos pagrindu nebus patenkintas. Artima visuomenini preki klausimui yra iorins naudos (alos) problema. Pavyzdiui, vaindamas nuosavu automobiliu, mogus jauia pasitenkinim, nors kartu teria miesto or. Jis gali sumainti tar, naudodamas kokybikesn benzin, bet kodl jis turi papildomai mokti u kit moni malonum?! Panai apraytus poreiki tenkinimu turi rpintis valstyb. Apie tai bus kalbama specialiame skyriuje.

Gyvenimo lygio diferenciacija

Darbas, em ir kapitalas yra vieninteliai pajam altiniai rinkos ekonomikoje. Atsiminus dar neseniai populiar posak, pirmaj pastraipos sakin bt galima perfrazuoti taip: "Kas neturi ems ir kapitalo bei nedirba tas nevalgo". Taiau valgyti nori ir dl invalidumo ar senatvs negalintis dirbti, ir darbo neteks dl to, kad jo gyvenvietje buvs vienintelis fabrikas subankrutavo. Valgyti nori ir maametis nalaitis. Labdara i gyventoj paremti nepajgia, todl tuo turi pasirpinti valstyb. iuolaikins visuomens morale reikalauja ne tik to, kad, visuomenei turint pakankamai maisto produkt nebt mirtani badu, bet ir to, kad visi alies gyventojai gaut pakeniam medicinin pagalb, elementar isilavinim, turt stog vir galvos. Jei norima, kad: ivardytos grybs tekt nedirbantiems, valstybei reikia apriboti dirbanij bei turinij nuosavyb kiek, atsivelgiant preki main sferos dsni reikalavimus.

Monopolija
Monopolijos susidarymas yra vienas i svarbiausi rinkos mechanizmo ribotumo pavyzdi. Rinkos mechanizmas savaime gimdo monopoly , kuri savo ruotu maina visuomenins gamybos efektyvum. Kadangi apie antimonopolinreguliavimjau buvo rayta, specialiuose skyriuose, dabar trumpai panagrinsime tik natralimonopolij. Esant natraliai monopolijai, stambi mon gauna rinkos galitodl, kad tarn tikrose veiklos srityse masto ekonomijos dka vienos mons katai daug maesni nei keli konkuruojani. Valstyb, nustatydama natraliam monopolistui paslaug kiek, paslaug verts iraikkit preki verts atvilgiu, rentabilum, yrapajgi apriboti resursperskirstymmonopolisto gerovei. Aptarme svarbiausias klausim k, kaip ir kiek gaminti sprendim modifikacij mikroekonomikoje prieastis, bet rinkos reguliavimo ribotumui paaikinti to dar maa. Problemos, susijusios su visuomenins paklausos ir pasilos analize, bus nagrinjamos makroekonomikos dalyje.

11.2. Valstybs dalyvavimo ekonomikoje kryptys

Vyriausybs ilaidos
Valstyb, siekdama isprsti ekonomines problemas (ia rinkos mechanizmo ribotumas ypa akivaizdus), savo vyriausybs forma tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja sukurt grybi mainuose. Nagrindami vyriausybs ilaidas, aptarsime jos pirkim bei transferini (pervedamji) imok klausimus.

Vyriausybs pirkimai
Viena i svarbiausi iuolaikins valstybs funkcij yra piliei saugumo utikrinimas. Kaip buvo aptarta nagrinjant visuomenines prekes, rinka ios funkcijos tobulai atlikti negali, todl neatsitiktinai ileidiamieji pinigai kariuomenei bei teissaugos organams ilaikyti visais laikais rpjo ir dabar turi rpti vyriausybms. XIX a. gynybos ilaidos bei su ankstesniais karais susijusi ilaid padengimas (pvz., valstybs 166

skolos aptarnavimas ir grinimas) retai sudarydavo maiau nei 70% ilaid. XX a. antrojoje pusje gynybos ilaidos, skaiiuojant absoliuiais dydiais, labai iaugo, bet dar spariau didjo ilaidos socialinms programoms. Dl i proces sveikos gynybai dabartiniu metu naudojama 20-40% biudeto l. Nagrinjant gynybos (karines) ilaidas vyriausybs pirkim aspektu, galima iskirti dvi pirkim grapes. Apie 60-70% karini ilaid sudaro personalo ilaikymas, kuris, esant samdomai kariuomenei, daugiausia reikiasi alg karikiams forma. Galima sakyti, kad valstyb preki main sferoje u ypating prek, atliekani visuotinio ekvivalento vaidmen, sigyja darb, kuris vliau naudojamas gynybinms paslaugoms kurti. Likusi karini pirkim dalis - tai preki ir paslaug, reikaling krato apsaugai utikrinti, pirkimas i privai firm. K veikti samdytam karikiui, per kariuomens valdymo straktr nurodo vyriausyb, taigi ji, o ne rinka sprendia, k ir kaip gaminti. Privati firma pati renkasi k ir kaip gaminti. Jos poiriu organizuota politin bendruomen; turinti savo aukiausi valdi - tik vienas i potenciali pirkj, taiau ios organizuotos politins bendruomens fmansin galia paprastai utikrina vyriausybini plan gyvendinim. Jei gynybins paskirties produkcija gaminama valstybinse monse, skirtumas tarp pirkimo grupi sumaja, bet tai, kad dabartiniu metu gynybos ilaidos sudaro nuo 4% (Vakar Europoje) iki 40% (kai kuriose Artimj Ryt alyse) bendrojo nacionalinio produkto (BNP), rodo organizuotos politins bendruomens, turinios savo aukiausi valdi, poveikio gamybos itekli pasiskirstymui mast. Antra pagal dyd yra pirkim grup, susijusi su socialiniais patarnavimais. Jau minjome, kad, sprsdama informacijos asimetrijos bei socialini garantijproblemas, valstyb sudaro slygas savo pilieiams gauti nemokambazin isilavinim. Panaios prieastys lemia ir tai, kad praktikai visos vyriausybs fmansikai remia auktaj moksl (tai reikia, kad studentas apmoka tik dal ilaid), o, pavyzdiui, Pranczijoje, taip pat ms alyje ir auktasis mokslas praktikai nemokamas. Nemokant u moksl tiesioginiam vartotojui, reikia tam tikr sum sumokti vyriausybei, kuri ekonomine prasme tampa vietimo paslaug pirkja. Pirkimo procesas leidia vyriausybei nustatyti teikiam gyventojams vietimo patarnavim dyd, net esant privatinei vietimo staig nuosavybei. Grafmis vietimo paslaug dydio reguliavimo vaizdas yra analogikas pavaizduotam 92 pav. sigyti u pinigus patarnavimai vliau tam tikr kriterij (amiaus, stojamj egzamin rezultat ir pan.) pagrindu perduodamos tiesioginiam j naudojimui. Vyriausyb perka ne tik vietimo, bet ir sveikatos apsaugos, mokslo, kultros, informacines paslaugas. Detaliau besidomintiems socialins sferos problemomis tikslinga panagrinti specialiaj literatr, o ia nortsi paminti tik vien fakt, kur, besiavdami rinkos vizija, kartais pamirtame. JAV, alyje, kurioje stiprios rinkos tradicijos, tik apie 30% sveikatos apsaugos ileidiam pinig padengia pacientas tiesiogiai i kiens. Likusi dalis ilaid daugma proporcingai padalijama tarp organizuotos politins bendruomens, turinios aukiausi valdi, ir draudimo kompanij. Be jau mint preki ir patarnavim sigijim, valstyb i dalies apmoka (perka) gamtos apsaugos, komunalinius ir kai kuriuos kitus patarnavimus. Jei nuo Vakar patirties nagrinjimo atsigrtume savas aktualijas, pamatytume, kad Lietuvoje beveik pus biudeto ilaid sudaro dotacijos pieno ir msos gamybai. Suprastintai galima pasakyti, kad valstyb, sigydama kilogram msos u 4 Lt, j parduoda u 2 Lt. Daugelyje Vakar Europos ali ems kio produkcijos gamyba taip pat i dalies dotuojama, bet tam, kad bt sumainta produkcijos vert ir, padidinus vartojim, bt padta fermeriams realizuoti produkcijos pertekli. Mes gi skatiname vartojim, nepasigamin pakankamai maisto produkt. Panaiai elgiams su dotacijomis but kiui, nors jos akivaizdiai didina gyvenamojo ploto deficit. Vyriausybs politika, kai milijardai skiriami deficitui formuoti, akivaizdiai prietarauja ekonominei teorijai, bet paskutiniaisiais metais vis daniau kritikuojamas ir socialini patarnavim vyriausybinis sigijimas. Nurodoma, kad vyriausyb riboja individo pasirinkimo laisv, kad danai ji sigyja ne tai, kas reikalinga gyventojams, o tai, kas malonu vyriausybs biurokratams arba garsiausiai rkauti bei dauyti kumiu stal sugebanioms moni grupms, kad veltui sigytas daiktas ar paslauga menkai vertinama. Visi ie argumentai verti dmesio. Visuomen socialini patarnavim atveju susiduria su dilema: rinka socialini problem isprsti negali, bet nra visagal ir vyriausyb. Matyt, ieities reikia iekoti derinant rinkos ir vyriausybs reguliavimo mechanizmus.

Transferins imokos
Kalbdami apie preki sigijim, nagrinjome vyriausybs pinigini itekli dal, kuri skiriama konkreioms materialinms grybms sigyti. Apie tredal biudeto pinigini itekli sudaro is gyventoj, organizacij ir moni imami piniginiai itekliai, kuri naudojimo kryptis nra reglamentuojama valstybs ir u kuriuos gavjas gali knori sigyti main sferoje. Tai transferins imokos. Transferini imok pinigini itekli naudojimas visikai pavaldus rinkos dsniams. Taigi i vyriausybs ileidiam pinigini itekli forma maiau nei vyriausybs materialini grybi sigijimas modifikuoja itekli pasiskirstym visuomenje, Kita vertus, svarbu pabrti, kad ie, i gyventoj, organizacij ir moni imami piniginiai) itekliai, skirtingai nei rinka, atsako klausim, kam gaminti. Rinkos slygomis prek kuriama tam vartotojui, kuris udirba, o esant 167

transferinms imokoms, gali vartoti ir nedirbantis. Galima skirti transferines imokas gyventojams bei mokjimus kitiems gamybos subjektams. Pagrindins transferini imok gyventojams formos yra senatvs ir invalidumo pensijos, nedarbingumo dl ligos bei nedarbo draudimo imokos, pinigin pagalba neturtingoms eimoms ir eimoms, auginanioms vaikus. I gyventoj, organizacij ir moni imami piniginiai itekliai padeda sprsti arba suvelninti daugel socialini problem, bet nederi pamirti, kad galimyb vartoti nedirbant maina darbo stimulus, kad aptariamj pinigini itekli labui dirbantieji turi atsisakyti dalies savo preki naudojimo. Transferines imokas gauna ne tik gyventojai, bet ir regional, jei vyriausyb, siekdama suvienodinti atskir teritorij isivystymo lyg, teikia neturtingiems pagalbturtingj sskaita. Pas mus ypa populiarios transferins imokos silpnoms monms. Kai kuriais atvejais tokia organizuotos politins bendruomens, turinios aukiausi valdi, pinigini itekli forma pateisinama planins kainodaros bei technins politikos trkumais. Matyt, i tikro negalima kaltinti be naudos dirbanios mons direktoriaus, jei jos produkcijai nustatytos kainos, net labai gerai dirbant, vos padengia savikain. Kita vertus, i politika akivaizdiai skatina ilaikyti tendencijas ir, pleiantis main reguliavimo sferai, turs nunykti. Kartais vyriausyb naudoja tikslins pagalbos (garant) form. Teikiant ipagalb, taikomas dalinis pateikt pinigini itekli leidimo reglamentavimas. Ekonomine prasme i forma yra tarpin tarp vyriausybs preki sigijimo ir transferini imok. Svarbus vyriausybs ilaid aspektas yra centralizuot ir teritorini ilaid derinimas. Gynybos, pensijinio aprpinimo ilaidos paprastai yra ali centrinibiudet funkcija. vietimo paslaugas daugiausia perka teritorijos, remdamosios vietiniais biudetais, o sveikatos apsauga fmansuojama tiek i vietinio, tiek i centrinio biudet. Vyriausybs ileidiam pinig decentralizacija teritoriniu aspektu didina rinkos element lyginamj dal ekonomikoje. 0 tai truputis statistikos. JAV vyriausybs preki sigijimo dalis bendrosiose alies pajamose sudar: 1900 m. - 6,5%, 1920 m. -11%, 1940 m. -14%, 1960 m. -19%, 1970 m. - 22%, 1985 m. - 20%; i to skaiiaus 12% - i federalinio biudeto, 8% - i valstij ir vietini biudet. Lietuvos biudeto visuotinio ekvivalento itekli dalis sukurtose nacionalinse pajamose kito taip: 1960 m. - 29%, 1970 m. - 39%, 1980 m. - 44%, 1985 m. - 49%, 1988 m. - 50%. Pastebima tendencija vargu ar nuteikia optimistikai, kalbant apie rinkos santyki krim, o vienu i organizuotos politins bendruomens politikos kurti rinkrealumo poymi laikytinas valstybs biudeto dalies nacionalinse pajamose majimas.

11.3. Vyriausybs pajamos. Apmokestinimo menas

Valstybs biudeto pajamos ir ilaidos 1999 2002 metais [41]

Akivaizdu, kad nei mus Vyriausyb, nei Baltieji rumai pinigini vertybi nekuria. Nesukuria ir milijard, reikaling ilaidoms utikrinti. Vyriausybs ilaidas apmoka alies gyventojai, t. y. mes patys, mokdami mokesius, muitus ir kitas rinkliavas. Vienas i valstybs gaunam pinig altini yra valstybini moni sukurtos pajamos, bet rinkos ekonomikos alyse valstybins yra daniausiai naudos neduodanios arba net nuostolingos mons. Tam tikr laikotarp pajamas galima gauti ir valstybs skolinam pinig forma, bet skolas reikia aptarnauti, o ilgainiui ir grinti. Kadangi grinimas vyksta irgi i surinkt mokesi, i gaunam pinig form mes ir aptarsime. Nagrinjant mokesius poveikio moktojui aspektu, iskiriami tiesioginiai ir netiesioginiai mokesiai. Tiesioginiai mokesiai sumaina moktojo vartojimo dyd sumokto mokesio suma. Jei mogus udirba 200 Lt ir sumoka 13% mokesi, jo vartojimas sumas 26 Lt. Tiesioginius pelno mokesius moka ir firmos. 168

Netiesioginiai mokesiai yra tie, kuri mokjimo reali nata gula ant gyventoj pei, nors juos formaliai moka firmos. Pavyzdiui, apyvartos (akcizo) mokest, kur moka gaminantys alkoholinius grimus, realiai sumoka i grimpirkjai. Nagrinjant apmokestinimo proces ilgo laikotarpio aspektu, praktikai visi netiesioginiai mokesiai tenka pirkjams, nes maksimizuojanios peln firmos, atsivelgdamos mokesi lyg, atitinkamai perskirsto turimus piniginius iteklius. Trumpu laikotarpiu vesti nauji mokesiai pasiskirsto tarp pirkj ir pardavj, priklausomai nuo produkto vartojimo elastingumo. Jei elastingumas didelis, pakilusi vert labai sumaina vartojim ir firmos gali patirti nuostoli, susijusi su perteklins produkcijos realizavimu, Jei vartojimo elastingumas maas, vartotojas beveik nesumains naudojimo apimties ir kartu sumoks nustatyto dydio pinig sum. Grafmis rinkos mechanizmo veikimas, gamintojams mokant netiesioginius mokesius, pateiktas 93 pav.

Pardavjo poiuriu mokesi vedimas tolygus atitinkamam kat padidjimui. Padidj katai veria pasilos kreiv pasislinkti i So Si, pozicij. Nauja kaina Pj, nusistovi kreivi Si ir D susikirtimo take. Kiekybinio santykio su apmokestinimo objektu poiriu mokesiai skirstomi progresinius, regresinius ir proporcingus. Progresiniai mokesiai yra tokie, kuri tarifas auga didjant apmokestinamoms pajamoms. Pavyzdiui, jei darbininkas, gaunantis 200 Lt per mnes, turi mokesi forma sumokti 10% gaunam l (20 Lt), o gaunantis 400 Lt - 50 Lt (12,5% gaunam l), naudojama apmokestinimo sistema yra progresin, Kad mokesi duomen rinkimas ir tvarkymas bt nesudtingas, vyriausyb paprastai taiko ribinio mokesio tarifo princip. Ms pavyzdyje jis atrodys taip. Iki 300 Lt nustatomas, ribinis tarifas, lygus 10%. Tai reikia, kad intervale nuo 0 iki 300 Lt kiekvienas litas apmokestinamas 10 ct. Nuo 300 iki 600 lit nustatomas 20% ribinis tarifas. Msnagrinjamo dirbaniojo asmens absoliuti mokesi suma apskaiiuojama itaip: u pirmus 300 Lt jis moka (300x10): 100=30 Lt; u papildom 100 Lt (100x20): 100=20 Lt; i viso moka 30+20=50 Lt. Progresiniai mokesiai, be biudeto gaunam pinig santaup formavimo, atlieka ir gyvenimo lygio diferenciacijos mainimo funkcij. Remiantis naudingumo teorija, galima teigti, kad turtuoli pajam ribinis naudingumas yra maesnis nei gaunanij maus piniginius iteklius, kad pirmiesiems papildomas litas, sumoktas mokesi forma, maiau reikmingas nei antriesiems. Taigi yra tiktina, kad mokesiais perskirsius gaunamus pinigus, bendras alies gyventojpajam naudingumas padids. Kita vertus, apmokestinimo progresyvumas riboja darbinius stimulus, o kartu alies produkcijos apimt ir bendr naudingum. Dl to didesnis nei 50% ribinis nustatyto dydio pinig, mokam valstybei, tarifas daniausiai laikomas nepageidaujamu. Svarbu ir tai, kad progresinis apmokestinimas varo gamybos itekli persiskirstym pelningiausias, t.y., kitoms slygoms esant lygioms, efektyviausias gamybos sferas. Gyventoj gaunami piniginiai itekliai susideda i atlyginimo, palkan, dividend, pajam i asmeninio verslo ir t.t. Nustatant apmokestinam pajam dyd, visos pajam rys daniausiai sumuojamos. Kadangi individ gyvenimo lygis priklauso ne tik nuo asmenikai gaunam pajam, bet ir nuo sutuoktinio bei kit eimos naripajam, paprastai apmokestinamos metins eimos pajamos, apskaiiuojamos pajam deklaracijos pagrindu. Netiesioginiai mokesiai daniausiai yra regresyviniai, nes mons, gaunantys maas pinigines las, i mokesi forma netenka didesns dalies pinig nei turtingieji. Regresijos elemental susidaro todl, kad turtingieji daniausiai suvartoja tik dal savo gaunam pinig, o likusi kaupia. Vienas i bd regresijai ivengti yra netiesioginiais mokesiais apmokesdinami prestiiniai, turtingj perkami daiktai. is bdas neigiamai veikia santaup pasiskirstym visuomenje. Diferencijuotos materialini grybi apmokestinimo politikos trkumu laikomas ir galimybi biurokrat savivalei didjimas. Dabartiniu metu dauguma ekonomist teigia, kad visoms prekms turi bti taikomi tie patys netiesiogini pinigini itekli tarifai. Iimtys daromos tik toms preki grupms, kuri vartojim, visuomens nuomone, tikslinga riboti. Beveik visose alyse netiesiogini pinigini itekli mokjimu vir laisvos rinkos slygoto lygio pakeliamos alkoholini grim, tabako gaminikainos. Iki iol Lietuvoje pagrindin netiesiogini mokesi forma yra apyvartos mokesiai, nustatomi plataus vartojimo daiktams, skirtiems parduoti, pagal individualius tarifus. iais mokesiais surenkama beveik pus biudeto gaunam pinig. Taiau tarif individualizacija deformuoja kainodaros mechanizm. Netiesiogini mokesi sutvarkymas yra viena i pagrindini mokesi politikos tobulinimo Lietuvoje krypi. Proporcing mokesi pavyzdiu galt bti pelno mokesiai, nustatomi procentais nuo pelno, ir daugelyje Europos alinaudojami socialinio draudimo mokesiai: JAV socialinio draudimo mokesiaiyra 169

regresiniai. Reikmingas socialinio draudimo mokesi bruoas yrajtikslinis pobdis. I pelno mokesi gautomis lomis organizuota politin bendruomen, turinti aukiausi valdi, gali disponuoti laisvai (jas naudoti gynybai, vietimui irt.t.), o socialinio draudimo mokesinaudojimas daniausiai reglamentuojamas (pvz., pensijoms imokti). Kaip ir ileidiami piniginiai itekliai, vyriausybs pajamos (mokesiai) skirstomos valstybines ir teritorines. Organizuotos politins bendruomens biudet daniausiai patenka gaunam pinigini l ir pelno mokesiai; netiesioginiai mokesiai ir turto mokesiai utikrina gaunamas pinigines las vietiniams biudetams. Tam tikro lygio valdymo organai turi teis keisti savo kompetencijos ribose apmokestinimo tarifus. Bet kuriuo atveju visuomen susiduria su dilema. Norint didinti socialines imokas bei vyriausybs pirkimus, reikia didinti mokesius, bet tai kelia moktoj pasiprieinim. Dideli mokesiai kuria ne tik ekonomines, bet ir teisines problemas. Matyt, sutiksime, kad nra esminio skirtumo tarp milijono, pavogto i varg tiesiogiai, bei milijono nuslpt mokesi, kurie turjo bti skirti vargams. Dideli mokesiai skatina slpti gaunamas pinigines las, dl to reikia vis daugiau teissaugos organ pastang. Pasaulyje iuo metu vyrauja mokesi tarif mainimo tendencija. Ekonomin praktika rodo, kad, pagrstai sumainus mokesi tarifus ir dl to padidjus gamybos apimiai, gali padidti ir organizuotos politins bendruomens gaunam pinig suma. Lietuvoje artimiausiais metais mokesi tarifai turt augti, nes, didinant socialines imokas, spariai dids ir ilaidos. Ateitis parodys, ar tokia politika efektyvi. Tikslios ios srities prognozs yra sudtingos, nes iuolaikini ekonomini ini poiriu mokesi politika del daugelio veiksni yra ne tik mokslas, bet ir menas.

11.4. Valstybinis reguliavimas

Valstyb vyriausybs pavidalu sprendia ekonomines problemas ir kitomis formomis. Vyriausybs kini funkcij sraas yra gana ilgas, todl paminsime tik kai kurias i j: vyriausyb padeda organizuoti geleinkeli transport, nustato transporto priemoni saugaus eksploatavimo standartus; vykdo antimonopolin reguliavim, siekia, kad main sferoje nebt diskriminacijos skatina varytis dl pirmavimo paslaug ir preki krime; utikrina vaist bei maisto kokybs kontrol; reglamentuoja kai kuriuos samdos santyki aspektus, numatydama darbo dienos trukm minimal atlyginim ir pan.; reglamentuoja darbo apsaugos slygas bei gamtos terimo standartus; atlieka atomini elektrini bei kit potencialiai pavojing civilini objekt kontrol bei iduoda leidimus, suteikianius teis usiimti tam tikra veikla; utikrina privai bank pinigins ir kreditins politikos kontrol. iai veiklai reikia dideli pinigini itekli. Pavyzdiui, JAV vien federalinio lygio reguliavimo funkcijas atlieka apie 100 tkstani tarnautoj. Pagal ekspertinius vertinimus federalins ilaidos sudaro tik 5% snaud, susijusi su ekonomikos reguliavimu. Pagrindin pinigini itekli dalis tenka monms, o per kainodaros mechanizm - vartotojams. tai "General Motors" kompanijos apskaiiavimais, btinumas patenkinti vairi vyriausybini institucij reikalavimus iai kompanijai kainuoja madaug 2 milijardus doleri per metus Bendri JAV reguliavimui ileidiami piniginiai itekliai virija 100 milijard doleri per metus del to didja visuomens susirpinimas reguliavimo tikslingumu. Nesigilindami snaudbei efekto nagrinjamoje sferoje palyginimo problemas, tik paymsime io darbo reikmingum. Btina atsivelgti ir tai, kad Lietuvai vis labiau sitraukiant tarptautin darbo pasidalijim, neivengiamai teks susidurti su usienio valstybse taikomais reguliavimo metodais ir su reguliavimu susijusiais katais.

170

RINKA IR VALSTYBINIS REGULIAVIMAS Udaviniai Klausimai: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. Kokios yra dvi didiausios vyriausybs pirkim grups? I gyventoj ir moni imami piniginiai itekliai kuriuos ileidia valstyb, bet j panaudojimas nra reglamentuotas ir u kuriuos gavjas gali k nori sigyti yra mogus udirba 300lt. Ir sumoka 10% mokesi. Jo atlyginimas sumaja iki 270lt.. Koks tai mokesi tipas? Mokesiai kuriuos realiai sumoka vartotojai, o formaliai firmos (pvz. apyvartos mokestis) yra Kiekybinio santykio su apmokestinamu objektu poiriu mokesiai yra skirstomi tris grupes. Kokios jos? Kaip ir ilaidos valstybs pajamos (mokesi forma) yra skirstomos dvi grupes. Kokios jos? Kaip yra vadinamos preks kuri teikiama grybe gali naudotis ne tik j svininkas, bet ir kiti visuomens nariai (pvz. sodas ir jo teikiamas varus oras)? Kas turi rpintis visuomenini preki sigijimu? Visi ekonomikos subjektai nuolat veikia informacijos ribotumo slygomis. K neivengiamai slygoja ini stoka? inoma, kad rinkos ekonomika susiduria su perprodukcijos problema, kai tuo tarpu planin ekonomika daniausiai gyvena deficito slygomis. Kuri blogyb: deficitas ar santykinis preki perteklius yra didesn? Kaip kinta vartotojo informatumas didjant produkto sudtingumui? Valstyb dalyvauja skiriant produktus (vaist reglamentavimas, privalomas vidurinis isilavinimas) tais atvejais kai neinojimas sukelia daug problem indvidui ir visuomenei ir kai sprendimai nors ir nekenkia sveikatai yra sunkiai atitaisomi. Ar tai tikslinga? Lietuvoje apie 50% biudeto l skiriama dotacijoms. Vakar Europoje dotacijos yra naudojamos tam, kad sumainus vert padidinti vartojim, o Lietuvoje nepagaminus pakankamai produkcijos didinamas vartojimas. Ar tai yra tikslinga? Informacijos asimetrijos problem be valstybs sprendia ir kitos organizacijos. Kokios jos?

Testas: Pagrindins kategorijos: a) Gyvenimo lygio diferenciacija; b) vyriausybs pajamos; c) tiesioginiai mokesiai; d) vyriausybs pirkimai; e) netiesioginiai mokesiai; f) mokestis; g) valstybinis reguliavimas; h) progresiniai mokesiai; i) transferins imokos; j) gyventoj pajamos; k) informacijos asimetrija; l) proporcingi mokesiai; m) tikslin pagalba; n) regresiniai mokesiai; o) visuomenins preks. 1. Padtis kai gamintojo inios apie preki savybes yra daug isamesns negu vartotojo, arba atvirkiai. 2. Vieno savininko poreikiams tenkinti naudojamos grybs, kuriomis gali naudotis ir kiti kio subjektai. 3. Nevienodas ekonomini grybi vartojimas dl moni skirting galimybi bei nuosavybs kiekio. 4. Procesai, kuriais visuomenei suteikiamos gynybins, mokslo, vietimo, sveikatos apsaugos ir kitos paslaugos. 5. Piniginiai itekliai, renkami i gyventoj, organizacij ir moni, kuri naudojimo kryptis nra reglamentuojama valstybs ir u kuriuos gavjas gali k nori sigyti main sferoje. 6. Valstybs piniginiai itekliai, skiriami kio subjektams pagelbti, kuri naudojimas yra dalinai reglamentuotas. 7. Piniginiai itekliai, gauti i valstybini moni pajam, surinkus mokesius, muitus, bei kitas rinkliavas. 8. Nustatyto dydio pinig suma, mokama valstybei ar organizacijai. 9. Mokesiai, sumainantys moktojo vartojimo dyd sumokto mokesio suma.

171

10. Mokesiai, kuri mokjimo reali nata guli ant gyventoj pei, nors juos formaliai moka firmos. 11. Mokesiai, kuri tarifas auga didjant apmokestinamoms pajamoms. 12. Piniginiai itekliai, gaunami i atlyginimo, palkan, dividend, asmeninio verslo ir etc. 13. Mokesiai kurie labiau veikia ma pajam negu dideli pajam gyventoj grupes. 14. Mokesiai, kuriais kiekvienas moktojas sumoka toki pai procentin pajam dal. 15. Vyriausybs turim teisi ir materialini galimybi panaudojimas, siekiant isprsti ekonomines ir socialines visuomens problemas. Udaviniai: Valstybs dalyvavimo ekonomikoje kryptys 1. a ) Pagal dyd suraykite ias valstybs pirkimo grupes: - Grup susijusi su socialiniais patarnavimais. - Grup susijusi su piliei saugumo utikrinimu. - Grup susijusi su gamtos apsauga, komunaliniais ir kitais patarnavimais. b)Jei valstybs biudete yra 3 mlrd. lit, kokia apytiksliai suma gali bti skirta gynybai ? Transferins imokos 2. Paskaiiuoti koki apytiksliai sum sudarys transferins imokos, jei biudeto dydis yra lygus 3 mlrd. lit ? Vyriausybs pajamos. Apmokestinimo menas. 3. Jeigu mogus per mnes udirba 1500 Lt. 390 Lt jis sumoka valstybei. a) Kiek procent atskaiiuojama mokesiams? b) Kokie tai mokesiai poveikio moktojui aspektu? 4. Atsivelgiant padidinim nubrti rinkos mechanizmo veikim (rasti tak, iki kurio pasislinks pasilos kreiv), kai netiesioginius mokesius moka gamintojai. Pasinaudoti lentele: Nr. 1 2 Preks kaina X 12 Preks paklausos kiekis 8 14

5. Litras benzino kainuoja 2 Lt. Valstyb padidina akciz 15%. Nubrti rinkos mechanizmo veikimo model, (rasti tak iki kurio pasislinks paklausos kreiv) kai akcizo mokestis gula ant vartotoj pei. Pasinaudoti lentele: 1. 2. Kaina prie ir po padidinimo 2 Lt x Lt Pasila 10 20

6. Darbininkas per mnes gauna 800 Lt. Jis turi sumokti 120 Lt mokesi, o gaunantis 1200 Lt turi sumokti 240 Lt mokesi. a) Kiek procent nuo atlyginimo darbininkai sumoks abejais atvejais ? b) Kokia tai apmokestinimo sistema kiekybinio santykio su apmokestinimo objektu poiriu? 7. Lietuvoje gyvenantys du darbuotojai, per mnes udirba 400 Lt, ir 550 Lt. Kiek pinig kiekvienas darbuotojas gaus rankas, jei taikomas ribinio mokesio tarifo principas mokesiams apskaiiuoti. 8. Pagal iuolaikin pasaulyje vyraujani mokesi tarif tendencij pakeisti benzino kain 20 proc., jei jos dydis yra 2,3 Lt.

172

12. Nacionalinis produktas ir jo skaiiavimas

Kiekviena alis nuo Lenkijos iki Peru, nuo Naujosios Zelandijos iki Nigerijos, gamindama prekes ir paslaugas, savo gyventojus aprpina maistu, drabuiais, pastoge, t. y. tenkina j poreikius. Vienos alys pagamina labai daug aliavos, pavyzdiui, akmens anglies arba medienos, tuo tarpu kitos gamina daugiau pramonini gamini, pavyzdiui, plieno ir automobili. Kai kurios alys gali specializuotis, gaminti maisto produktus, kaip antai: ryius arba sviest, o kitos teikia paslaugas - kino industrijos, draudimo arba banko. Jeigu ta produkcija arba paslaugos nesuvartojamos alies viduje, jas galima parduoti kitoms alims eksportuoti. alies ekonomikos apimtis yra nustatoma pagal bendr alyje pagaminam preki ir paslaug kiek. Gaminant vis daugiau preki ir paslaug, ekonomika kyla, o pats geriausias bdas vertinti augim - pinigais kainoti visus pirkimus ir pardavimus. Nors pinigai nra vienintelis ekonomikos apimties kainojimo bdas, juos pasitelkus lengviausia susumuoti visa, kas alyje buvo pagaminta bet kuriais metais: obuolius ir apelsinus, automobilius ir kompiuterius, futbolo rungtynes ir koledo mokym. Kai susumuojama visa i preki ir paslaug pinigin iraika, gaut rodikl galima lyginti su kit ali rodikliais. Ir nors valiuta jose skirtinga, kiekvienos alies bendra preki paslaug suma, naudojant valiut kursus, turi bti perskaiiuota, kad palygintume vienos kitos alies ekonomikos apimtis. Pavyzdiui, Japonijos ekonomikos apimtis, apskaiiuota jenomis, JAV dolerius perskaiiuotina tam, kad galtume j palyginti su Amerikos ekonomika.

12.1. Nacionalinis turtas. Bendrasis nacionalinis produktas

Gamybos apimties matavimo problema. moni ukin veikla yra nenutrukstama. Produkt ir paslaug gamyb lydi j vartojimas, kuris yra nauj gamybos proces prieastis slyga. Kada isivysiusioje rinkos ekonomikoje ikyla btinumas j reguliuoti pagal visuomens interesus, pirmiausia susiduriama su gamybos apimties matavimo problema. Rinkos kio slygomis beveik visa vairi produkcija turi vien bendr vardikl - preki ir paslaug kainas. Kainomis mes, vartotojai, aikiai pasakome, kad, pavyzdiui, rankluost vertiname tiek pat, kiek gvazdiko ied viduriem (u abu mokame po penkis litus), ampano butelis (16 Lt) mums yra keturis kartus vertingesnis u dienin kino seans(4 Lt). Vadinasi, norint apskaiiuoti visos pagamintos produkcijos (nacionalinio produkto, nacionalinio visuomeninio produkto) apimt, reikia sudti vis gamini ir suteikt paslaug kainas. Ikart kyla klausimas - kuri preki kainas? Ar t, kurias momenta turime, ar t, kurias per tam tikr laik pagaminome? Pirmuoju atveju, sudj iuo momenta turim preki kainas, gauname nacionalinio turto rodikl. Jis apima visas visuomens sukauptas materialines gerybes, kurias sukr dabartin ir ankstesns kartos. Antruoju atveju tursime pirmiausia apsisprsti - kokios trukms gamyba mus domina: vienos dienos, mnesio, met? Aiku, kai per metus pagaminama madaug 12 kart daugiau negu per mnes. Jeigu sudsime kaina preki, kurios pagamintos per tam tikr laik, pavyzdiui, per metus, gausime nacionalin produkt. Rodikliai, nusakantys nacionalinio produkto apimt, fiksuoja ne momenta, o proces. Jie rodo gamybos srovs" mast, galingum ir tos srovs kitim. Paprastai alies visuomenin (nacionalin) gamyba vertinama pagal jos metinio produkto dyd. Paymsime, kad rinkos kio teorijoje neikyla vadinamoji gamybinio darbo" problema Laikomasi aksiomos, kad jei rykaus darbo pasidalijimo slygomis kuris nors kio subjektai (individas, firma, valstyb) ima naudoti iteklius, tai vienintel tokios veiklos prasm yra patenkinti visuomenin (t.y. ne savo paties, o kito visuomens subjekto) poreik. Rinkos slygomis visa tai ireikiama kins veiklos rezultat rinkos verte (su tam tikromis iimtimis). Konkretus ribot itekli naudojimo rezultatas - daiktas ar kokia paslauga - iuo atveju neturi reikms. Jei darbas, em ir kapitalas tuo ar kitu bdu (avalyns gamyba, advokat apmokjimas, aerodrom rengimas) naudojami - vadinasi, visuomenje yra atitinkamo veiklos rezultato poreikis. To rezultato rinkos vert arba jos kitoks piniginis ekvivalentas yra nacionalinio produkto sudtin dalis. K. Markso ekonominje doktrinoje, kaip inome, visuomens itekli naudojimas tam tikrai daliai paslaug teikti laikomas negamybine, t. y. visuomeninio (nacionalinio) produkto ir jo verts nesukuriania, veikla. 173

Bendrasis nacionalinis produktas. Pagrindinis nacionalinio produkto rodiklis yra bendrasis nacionalinis produktas (BNP). Bendrasis nacionalinis produktas yra vis baigtini preki ir paslaug, pagamint per tam tikr laikotarp (paprastai per metus), pinigini veri suma. Taigi BNP apima toli grau ne visas prekes ir paslaugas, kurias pardav tais metais rinkoje j gamintojai. Pirma, kuri nors met BNP eina btent tais metais pagaminta produkcija. Tai reikia kad eliminuojamos visos turto perpardavimo (automobili, nam ir 1.1.) operacijos. ipreki vertjau atsispindjo nacionaliniame produkte j pagaminimo ir pirmojo realizavimo metais.' Jei prek tais paiais metais pagaminta, bet lieka neparduota, jos vert pateks BNP tuo atveju, jei dl to padids gamybini atsarg bei nerealizuotos gatavos produkcijos apimtis -i atsarg prieaugis eina BNP. Antra, BNP sudaro vien baigtini preki ir paslaug vert. Baigtin prek ir paslauga - tai ta, kuri pasiekia savo galutin vartotoj, t. y. kuri nebra vartojama kaip snaudos kitai prekei ar paslaugai pagaminti. Taigi savo esme baigtinis produktas arba paslauga - tai asmeniniams moni poreikiams patenkinti skirtas dalykas. Esant iuolaikiniam gamybos specializavimo lygiui daugelis moni ir firm gaminam produkt pereina per kelias gamybos ir vartojimo stadijas, kol j vartojimas baigiasi baigtinio produkto sukrimu ar baigtins paslaugos suteikimu. Jei visuminis metinis produktas bt skaiiuojamas kaip alies moni ir firm tais metais pagamint vis, o ne vien baigtini preki ir paslaug, veri suma, bt neivengiamas dalies preki verts pakartotinis, kelis kartinis suskaiiavimas. Kartotiniai skaiiavimai padidint nacionalin produkt tarpinio produkto dydiu. Anglis, nupirkta individualaus namo krosniai krenti, yra baigtinis produktas; anglis, kuri bus sunaudota kaimo mokyklai ildyti, yra tarpinis produktas. BNP jos vert paklius ne tiesiogiai, o per to kaimo gyventojams teikiam vietimo paslaug vert. Reliatyvi iimtis daroma investicinms prekms - gamybini fond prieaugiui; ios preks (darbo priemons) taip pat laikomos baigtinmis prekmis ir eina BNP sudt pagrindini gamybini fond prieaugio dydiu. Kartotini preki ir paslaug skaiiavimo ivengiama, jei, apskaiiuodami bendraj nacionalini produkt, sumuojame kiekvienoje gamybos stadijoje sukurtpridtin vert. Pridtin vert - tai skirtumas tarp firmos pagamintos produkcijos rinkos kainos ir jos gamybai pirkt preki ir paslaug kain. Panagrinkime pavyzd, pateikt 12.1 lentelje. Joje pateiktos keturios tarpusavyje susijusios mons (firmos): plieno, padang, plastmasi ir automobili gamintojai. Plieno gamintojai patys sau kasa geleies rd ir jperdirba plien, todl j veiklos pridtin vert yra tkstantis lit.

Analogika situacija gaminant padangas ir plastmases. Vienintel perkanti ir naudojanti gamybos procese vairius tarpinius produktus (plien, padangas, plastmases) yra automobili gamybos mon. Joje sukurta pridtin vert apskaiiuojama minusuojant i automobili gamybos mons realizuotos produkcijos kainos (7000 lit)jos pirkt ir sunaudot gamybos procese tarpini produkt kain (3500 lit). Taigi alies bendrojo nacionalinio produkto apimtis yra lygi kiekvienos gamybos stadijos pridtins verts sumai - 7000 lit arba baigtini preki kain sumai irgi - 7000 lit. Analogikai, naudojant pridtins verts sumavimo bd, galima apskaiiuoti ir valstybs bendrj nacionalin produkt. Bendrajam nacionaliniam produktui apskaiiuoti naudojami ir kiti du bdai - pagal ilaidas ir pagal pajamas, bet apie tai paneksime vliau. Treia, kai kurios baigtins preks ir paslaugos (daniau) yra kuriamos ir teikiamos vartotojui be j pirkimo - pardavimo (pavyzdiui, valstybs biudeto lomis teikiamas nemokamas vietimas, kiti nemokami patarnavimai pilieiams, skaitant ir policijos, gaisrinink, ginkluotj pajg paslaugas). Dabar tokios ries paslaugos daugelyje ali sudaro ymi nacionalinio produkto dal. J apimtis (taigi indlis BNP) apskaiiuojamas pagal t paslaug katus. Ekonomistai pripasta, kad tai ieitis, bet ne ideali. Ketvirta, BNP skaiiavimas apima, inoma, tik oficialiai patvirtinta tvarka atliekamas rinkos operacijas. 174

Nelegals sandriai, elins" ekonomikos procesai BNP dydyje neatsispindi, nors kartais jie gali sudaryti ymi dal. Penkta, BNP neeina fmansins transakcijos - vertybini popieri pirkimas ir pardavimas, keiiantis akcij ir obligacij savininkui, jokio papildomo visuomeninio poreiki patenkinimo nra, taigi nra ir gamybinio itekli naudojimo.

12.2. Nominalusis ir realusis bendrasis nacionalinis produktas

Sumuodami vis baigtini preki ir paslaug kainas, imatuojame alies metins produkcijos dyd. Betgi kainos keiiasi. Todl suskaiiav, kad alies BNP, palyginti su prajusiais metais, iaugo 10%, negalime bti tikri, kad tikrai pagamint preki ir suteikt paslaug kiekis padidjo deimtadaliu. Visikai galimas dalykas, kad ymi dalis BNP verts prieaugio gauta dl kain lygio padidjimo. Vadinasi, nordami lyginti paskir met BNP rodiklius, turime eliminuoti preki kain kitimo tak. Tuo tikslu nustatomas bazinis kain lygis - pasirinkt kuri nors met preki kain lygis. Vis kit met BNP matuodami bazini met kainomis, gauname tikslius duomenis apie realj BNP dyd. Einamj met kainos vadinamos faktinmis kainomis. Bazini met kainos, naudojamos ir kit met BNP apskaiiuoti, vadinamos sugretinamosiomis kainomis. Apskaiiuojant baigtini preki ir paslaug apimt faktinmis kainomis, nustatomas nominalusis (arba piniginis) BNP, apskaiiuojant sugretinamosiomis kainomis - realusis BNP. Realaus bendrojo nacionalinio produkto padidjimas per tarn tikr laikotarp vadinamas ekonominiu augimu. BNP padidjimas 1991 -1996 metais ireikiamas formule: BNP padidjimas 1996 m. = -alusis
bendrasis nacmnalMs roduktas 1996m

P - x 100 Realusis bendrasis nacionalinis produktas 1991 m.

175

BNP kitimo tempai priklauso nuo gamybos apimties ir kain svyravimo. Apskaiiuokime nominally ir realj bendraj nacionalin produkt, nagrindami slygin pavyzd, kai gaminami tik du A ir B produktai (r. 12.2 lentel).

Kain pasikeitimas nustatomas naudojant kain indeksus. Kain indeksas yra santykis tarp preks (paslaugos) arba j grups verts faktinmis kainomis ir j verts sugretinamosiomis (bazinio laikotarpio) kainomis. Tarkime, kad 1989 m. sausio mn. pirkdami maisto produktus js ileidote 70 lit, o 1990 m. saus tokios pat sudties maisto produkt rinkiniui teko ileisti 73 litus. Vadinasi, io js individualiai vartoto preki rinkinio kain indeksas bus 1.0428 (73/70); tai reikia, kad i preki kainos per metus padidjo 4.3% (bazini met kain lygis laikomas 100%). Populiariausias i vis naudojam kain indeks yra vartojimo preki ir paslaug kain indeksas (vartojimo kain indeksas, VKI, arba CPI - Consumer Price Index). Daugelyje ali jis paprastai apskaiiuojamas kaip vidutines pajamas gaunanios miestiei eimos vieno mnesio ilaid apibrtam tipikam preki ir paslaug krepiui" sigyti santykis su ankstesni met to paties laikotarpio (arba kurio kito mnesio) ilaidomis tam paiam krepiui". Be VKI, naudojami ir kiti kain indeksai - pavyzdiui, didmenini kain, atskir preki grupi kain indeksai. Realiajam BNP apskaiiuoti naudojamas specialus kain indeksas, vadinamas BNP defliatoriuu

is indeksas ireikia BNP sudarani preki ir paslaug kain kitim. Paprastai j is nedaug skiriasi nuo vartojimo kain indekso. Vartojimopreki kain indeksas (VPI) rodo, kaip pakito vartotoj perkam preki ir paslaug vidutins kainos. Pastarasis indeksas parodo preki ir paslaug, kurias pirko tipika miestiei eima, kain pokyius. iuo atveju vertinamos kainos toki preki kaip maistas, automobiliai, butas, baldai,medicinins paslaugos ir kt. Kai auga gaminam preki bei paslaug kainos, tai, aiku, didja ir moni ilaidos. Todl nenuostabu, kad kain defliatorius ir vartojimo preki indeksas kinta vienodai, ypa Jei stebime ilg laik. Jei tartume, kad NP sudarani preki ir paslaug kainos per t laikotarp nuo 1985 m. iki 1988 m. pakilo 6.0%, tai realij nacionalini pajam (ir BNP) augim nustatysime taip:
ttfJriJ| MrfrtHM-1985 JTnukjrii SfJf (!$$&} " >trt \tmhtti BSP (JP&l X 7 ---------------- ------ 7177 n ttfirrt) brttt&Sai iUSi

arba, jei kain indeksas apskaiiuotas baziniu lygiu taikant kainas t met, su kuriais lyginamas esam met BNP, HtiMHtirkiUi MP t9& Kaip jau minjome, BNP apskaiiavimas sudedant vis moni ir ukini organizacij etin produkcij (ieig) ir i gautos sumos atimant tarpin produkt faktikai reikia, kad kiekvienos mons indlis BNP lygus vertei, kuri toji mon pridjo prie sigyt mediag ir patarnavim (marksistinje ekonomikos teorijoje i produkcijos verts dalis atitikt mons ynjpajam ir amortizacijos sum). BNP skaiiavimas pagal pridtins verts dyd vadinamas skaiiavimu pagal produkcij eig). BNP apskaiiuoti naudojami ir du kiti bdai - pagal ilaidas ir pagal pajamas.

176

12.3. BNP skaiiavimas ilaidomis ir pajamomis

BNP skaiiavimas ilaidomis
iuo budu BNP apskaiiuojamas sudedant visas ilaidas pirkti baigtoms prekms ir paslaugoms. Baigtins produkcijos visumines ilaidas sudaro keturios ilaid grups: privatus vartojimas; investicijos; vyriausybs pirkimai; grynasis eksportas. Visa alies ekonomika susideda i daugelio milijon atskir ekonomini vienet Nacionalinje sskaityboje visi ekonominiai vienetai, atliekantys kines operacija: (transakcijas), skirstomi keturis sektorius: nam k (apima gyventojus, eimas kaip vartotojus, taip pat nekomercine; organizacijas - profsjungas, labdaros organizacijas, mgj sporto draugijas, privaia; nekomercines vis grandi mokyklas, ligonines); mones (eina mons (firmos), organizacijos ir staigos, turinios juridinio asmens; teis ir veikianios komerciniais pagrindais, t. y. realizuojanios savo prekes ir paslauga; rinkoje kainomis, padengianiomis (kaip minimumas) gamybos katus); vyriausyb (ia eina visi valstybs valdymo aparato elemental - administracija, teismai policija, ginkluotosios pajgos, taip pat mokslo, kultros, vietimo, sveikatos apsaugo' staigos, jei jos ilaikomos valstybs lomis); usienio alies subjektus. Vis j individuals sprendimai slygoja bendrsias ilaidas, visuomens pajamas, bendrE pagamint preki bei paslaug apimt alies viduje. Vadinasi, nacionalinje sskaityboje bei kurios preks ar paslaugos vartojimo pobdis ireikiamas perjos naudotojus. Ekonomin sistema, susidedanti i atskir alies vidaus ekonomini vienet (nam kio, moni bei valstybs valdymo aparato element), vadinama udara ekonomine sistema. Ekonomin sistema, susijusi ir palaikanti ryius su kitomis valstybmis, vadinama atvira ekonomine sistema. Akivaizdu, kad tarp atskir ekonomins sistemos vienet yra daugyb ryi, tarp j sudaromi vairs sandriai, kiekvieno veiklos rezultatai veikia visos ekonomins sistemos bkl ir vystymosi tempus. Tarkime, kad ekonomine sistema yra udara ir vien privati. Tuomet j sudarys tik du sektoriai - nam kis ir mons (firmos). Nam kiai yra ir moni savininkai. Jie, i vienos puss, teikia gamybos veiksni paslaugas, i kitos - gauna pajamas ir dalj investuoja firm veikl. Tarp nam uki ir moni nuolat sudaromi tam tikri sandriai (r. 12.3 lentel), kuriuos apibudina preki ir paslaug bei pinig sraut cirkuliacija (r. 94 pav.). Vidinis schemos kontras rodo daiktini iteklijudjimtarp i dviej kio sektori, o iorinis - pinig srautjudjim. 94 pav. parodyti trys bdai, kuriais galima nustatyti ekonomins sistemos veiklos rezultatus: sumuojant pagamint preki ir paslaug kainas; sudedant ilaid dyd prekms ir paslaugoms sigyti; apskaiiuojant gamybos veiksni, rodani paslaug vert, lyg. Vartojimas (privatus vartojimas), (C). Vartojimas yra ekonomins veiklos galutinis tikslas. mons dirba ir gamina daiktus tain, kad galt jais naudotis. Asmeninio vartojinio

177

ilaidos (C) sudaro didiausi nacionalinio produkto dal. Jos apima visas ilaidas, kurias padaro nam ukis (individas arba eima) bei nekomercinio pobdio staigos, pirkdamos prekes ir paslaugas (iskyrus gyventoj ilaidas gyvenamajam namui arba butui pirkti - tai priskiriama investicijoms). Jos dalinamos ilaidas prekms ir ilaidas paslaugoms, be to, ilaidos prekms skirstomos ilaidas trumpalaikio vartojimo prekms (maistas, drabuiai) ilgalaikio vartojimo prekms (automobiliai, skalbimo mainos). 12.4 lentelje pateikiame asmeninio vartojimo ilaid struktr 2006 metais Lietuvoje.

Visi nam kiai Vienam nam kio nariui, Lt Visos vartojimo ilaidos Maisto produktai ir nealkoholiniai grimai Alkoholiniai grimai Tabako gaminiai Drabuiai ir avalyn Bstas, vanduo, elektra, dujos, kuras Bsto apstatymas, nam apyvokos ranga ir kasdien bsto prieira Sveikatos prieira Transportas Ryiai Poilsis ir kultra vietimas Viebuiai, kavins, restoranai, valgyklos vairios preks ir paslaugos Pinigins vartojimo ilaidos Maisto produktai ir nealkoholiniai grimai Alkoholiniai grimai Tabako gaminiai Drabuiai ir avalyn Bstas, vanduo, elektra, dujos, kuras 651,5 219,9 16,5 8,1 57,1 77,9 35,8 32,7 67,3 32,3 34,0 6,1 31,6 32,2 586,1 168,0 16,5 8,1 57,1 77,1 procentais

Vilniaus apskrities nam kiai Vienam nam kio nariui, Lt 755,3 226,5 20,1 9,5 64,5 90,2 34,7 32,8 94,2 39,3 46,4 8,4 46,0 42,7 703,7 190,9 20,1 9,5 64,5 89,5 procentais

100,0 33,7 2,5 1,2 8,8 12,0 5,5 5,0 10,3 5,0 5,2 0,9 4,8 4,9 100,0 28,7 2,8 1,4 9,7 13,1

100,0 30,0 2,7 1,3 8,5 11,9 4,6 4,3 12,5 5,2 6,1 1,1 6,1 5,7 100,0 27,1 2,9 1,4 9,2 12,7

178

Visi nam kiai Vienam nam kio nariui, Lt Bsto apstatymas, nam apyvokos ranga ir kasdien bsto prieira Sveikatos prieira Transportas Ryiai Poilsis ir kultra vietimas Viebuiai, kavins, restoranai, valgyklos vairios preks ir paslaugos Natrins vartojimo ilaidos 35,8 24,8 65,9 31,0 34,0 5,9 29,7 32,2 65,4 procentais

Vilniaus apskrities nam kiai Vienam nam kio nariui, Lt 34,7 24,4 91,7 37,3 46,4 8,2 43,9 42,6 51,6 procentais

6,1 4,2 11,2 5,3 5,8 1,0 5,1 5,5 100,0

4,9 3,5 13,0 5,3 6,6 1,2 6,2 6,1 100,0

Vidutins mnesins vartojimo ilaidos Letuvoje 2006 metais. [42]

Investicijos (I). Ilaidos investicijoms (investicinms prekms) - tai ilaidos pagrindiniams fondams ir atsargoms bei rezervams. Rinkos kio slygomis teorija skirsto ias ilaidas : Investicijas gamykloms ir rengimams. iai kategorijai priskiriamos investicijos, skirtos fabrik, sandli ir kit negyvenamj patalp, naudojam versle, statybai, taip pat ir main ir kit rengim sigijimui, t.y. pagrindiniam kapitalui. Investicijas gyvenamj nam statybai. Gyvenamj nam statybos ilaidos taip pat skaitomos nacionalinio produkto verts dal, ireikiani investicijas. Gyvenamj nam statyba laikoma investicijomis, nes jie, panaiai kaip gamybiniai rengimai, yra turtas, galintis teikti pajamas. Jeigu ateityje gyvenamieji namai bus inuomoti, tai j savininkai gaus rent. Visus gyvenamuosius pastatus patogiau priskirti vienai nacionalinio produkto kategorijai. Ir nuosavi, ir nuomojami butai tai vis pirma gyvenamasis plotas. Privats namai priskiriami iai kategorijai, siekiant nuoseklumo. Laikoma, jog eima lyg ir investavo pinigus statyb, o po to pati t nam nuomojasi. Atkreipkite dmes, jog namus skiriame prie kapitalini investicij. Gamybini atsarg bei gatavos produkcijos prieaugiui (jei t atsarg apimtis met gale ne iaugo, o sumajo, tai sumajimo dydis turi bti atimtas i GNP, nes sumajimas reikiajog visuomen ias metais pirko daugiau negu pagamino). Visa investicij suma vadinama bendrosiomis investicijomis. Jas sudaro dvi dalys -atstatymo investicijos, skirtos susidvjusioms darbo priemonms atstatyti, ir grynosios investicijos, skiriamos naujoms, papildomoms darbo priemonms sigyti. Atstatymo investicijos daromos amortizacijos (kapitalo vartojimo) sskaita ir utikrina pagrindinio kapitalo isaugojim, grynosios investicijos -j ipleia. Visa investicij suma sudaro BNP dal, nes visos investicins preks - tiek pagrindiniam kapitalui atnaujinti, tiek jam plsti -yra einamj met gamybos produkcija, kuri nepaklina tarpinio produkto sudtin. Vyriausybs ilaidos (G). ias ilaidas nra taip paprasta vertinti nacionaliniame produkte. Tam tikri vyriausybiniai pirkimai gali bti vertinami kaip galutiniai. Taiau kitos vyriausybins ilaidos gali bti tarpiniai produktai. Pavyzdiui, keliais vainja automobiliai, kurie vea atostogaujanius turistus (tai galutinis produktas), ir prekes gabenantys sunkveimiai (tai tarpinis produktas). Taigi galima manyti, kad keliai naudojami tarpiniais" tikslais, o tam padarytos ilaidos neturt bti skaiiuojamos nacionalinio produkto vert. Nustatant nacionalinio produkto vert, i problema atmetama. Paprastai laikoma, kad visos vyriausybins ilaidos atitenka galutiniam produktui", ir todl jos skaiiuojamos nacionalinio produkto vert. Vyriausybs ilaidos (G). ias ilaidas nra taip paprasta vertinti nacionaliniame produkte. Tam tikri vyriausybiniai pirkimai gali bti vertinami kaip galutiniai. Taiau kitos vyriausybins ilaidos gali bti tarpiniai produktai. Pavyzdiui, keliais vainja automobiliai, kurie vea atostogaujanius turistus (tai galutinis produktas), ir prekes gabenantys sunkveimiai (tai tarpinis produktas). Taigi galima manyti, kad keliai naudojami tarpiniais" tikslais, o tam padarytos ilaidos neturt bti skaiiuojamos nacionalinio produkto vert. Nustatant nacionalinio produkto vert, i problema atmetama. Paprastai laikoma, kad visos vyriausybins ilaidos atitenka galutiniam produktui", ir todl jos skaiiuojamos nacionalinio produkto vert. Vyriausybs ilaidos nra vienalyts -jos apima tiek ilaidas esamam vartojimui valstybs ilaikomose staigose ir organizacijose, tiek ir investicines ilaidas. Be to, kaip inome, vyriausybs ilaidos, skirtingai nuo fizini ar juridini asmen savo valia darom ilaid, nra vieningai vis piliei traktuojamos kaip reikalingos visuomens poreikiams tenkinti btent tokiu dydiu ir tokia struktra (t. y. trauktos BNP). Ilaidos, daromos 179

teikiant mokykl, ligonini, oro transporto kontrols ar greitkeli paslaugas, yra pakankamai akivaizdus indlis BNP, nes j dka tikrai patenkinami aktuals gyventoj poreikiai, o kitu atveju - ilaid perkant ginkluot, vykdant kosmoso erdvi tyrim projektus, teikiant tam tikros struktros pagalb usienio valstybms ar pleiant biurokratinio pobdio funkcijas -indlis BNP gali bti kvestionuojamas. Vliau dar aptarsime socialines ir etines BNP skaiiavimo problemas; dabar paymkime, kad nacionalins sskaitybos metodika nekelia sau tokio pobdio klausim - visos vyriausybs ilaidos traukiamos BNP, lygiai kaip ten pat atsiranda tokie apdirbimo pramons gaminiai, kaip kdiki mitybos produktai ir konjakas. I vyriausybs ilaid, apskaitom kaip BNP dalis, turi bti eliminuoti transferiniai imokjimai, t.y. tiesioginiai vyriausybs l pervedimai. Transferiniai imokjimai (pervedimai) yra l imokjimai asmenims arba organizacijoms ne u j prekes ar paslaugas, o be jokio ekvivalento, dovanai. ia eit vairios paalpos eimoms ir invalidams, valstybs skolos aptarnavimas (palkanos vyriausybs obligacij savininkams) bei l pervedimai i auktesnij emesniesiems valstybins valdios organams. Visi ie pinig pervedimai nepadidina nacionalinio produkto, todljie netraukiami vyriausybs ilaidas, skaiiuojant BNP. Grynasis eksportas (E-l). BNP yra tautos kio visuminio produkto iraika. Vadinasi, tai, kas esamais metais buvo veta i usienio (importuota) ir panaudota privaiam vartojimui, investicijoms ar vyriausybs programoms vykdyti, turt bti iskaiiuota i BNP rodiklio. (Import paymdami simboliu I, gautume BNPI). Kita vertus, bet kuri alyje pagaminta ir usienio subjektams parduota produkcija nepatenka nei vienos toje alyje padaryt ilaid grups (nra kurio nors tos alies kinio agento sigyta). Tai reikia, kad eksporto (E) apimtis turt bti pridta prie ilaid sumavimo bdu apskaiiuoto BNP: BNP+E . Suprantama, kad logika tokiu atveju nustatyti grynaj eksport, t.y. rasti skirtum tarp eksporto ir importo (E-I) ir j pridti prie (arba atimti i, jei grynojo eksporto rodiklis yra su minuso enklu) bendrojo nacionalinio produkto. Natralu, kad net intensyviai dalyvaujanios tarptautiniuose ekonominiuose mainuose alies grynojo eksporto rodiklis sudarys neymijos bendrojo nacionalinio produkto dal. Sudj mintas keturias ilaid grupes, gauname bendrsias nacionalines ilaidas -privataus vartojimo, investicij, vyriausybs ilaid ir grynojo eksporto sum. Ekonominje literatroje tai paprastai vadinama visuminnus ilaidonus (AE). Bendrasis nacionalinis produktas, apskaiiuotas ilaid sumavimo bdu, bus toks: BNP = AE = C+I+G+(E-I).

BNP kaip pajam suma

iuo metodu bendrasis nacionalinis produktas apskaiiuojamas sudedant visas pajamas, kurias gauna vis gamybos veiksni (faktori) savininkai u savo paslaugas, bei pridedant amortizacinius atskaitymus ir netiesioginius verslo mokesius. Rinkos teorijoje akivaizdu, kad vieno ekonomins operacijos agento ilaidos yra tos pat operacijos kontragento pajamos. Btina tik pabrti, kad visos ekonomikos mastu ilaid struktra toli grau nesutampa su pajam struktra. Pajamos (jos vadinamos gamybos veiksni pajamomis) susideda i keturi pagrindini element: atlyginim, nuomos mokesi, palkan ir pelno. Atlyginimai. Tai stambiausia pajam grup, ji apima darbo umokest ir algas, mokamas samdomiems darbuotojams. i pajam ris ireikia t produkcijos verts dal, kuri priskiriama darbo veiksniui. Atlyginimai nacionalinje sskaityboje apskaiiuojami j grynuoju pavidalu, sumokjus individual pajam mokest. l i pajam grup eina ne tik visos samdomj darbuotoj pajamos, gautos darbovietje, bet taip pat ir moninink naai valstybinius ir privaius pensij bei kitus socialinius fondus, t. y. visos ilaidos, susijusios su darbo jgos ilaikymu (atstatymu). Nuomos mokesiai. Tai mokjimai u ems, pastat, kartais ir kai kuri kit ilgai tarnaujani daikt naudojim per tam tikr laiko tarp. Nacionalinje sskaityboje kaip gyventoj (eim) pajamos apskaiiuojama ir j nuosav nam (but) tariama nuoma patiems sau. Tai daroma, kad BNP atspindt vis gyvenamj nam paslaugas, nepaisant, kieno nuosavyb jie yra. Tai ems ir kito nekilnojamojo turto pajamos. Palkanos. Tai piniginio kapitalo pajamos. Jos apima palkanas u indlius banke, kompanij, obligacij turtoj gaunamas pajamas, bank gaunam peln kaip skirtum tarp jo imokam u indlius ir gaunam u paskolas palkan (padengus veiklos katus). Vyriausybs obligacij, ido vekseli, kit vyriausybs vertybini popieri turtoj gaunamos palkanos i grup neeina -jos apskaiiuojamos kaip transferiniai imokjimai. Pelnas. Pelnas nacionalinje sskaityboje skirstomas dvi dalis: pavieni ar susijungusi savarankik savinink (partneri ar kooperatyv) grynsias pajamas ir bendrovi (korporacij) peln. Dalis bendrovi pelno yra ireikiama kaip dividendai akcij savininkams: i dalis sudaro paskirstytaj peln. Likusi dalis yra nepaskirstytasis (sulaikytasis) pelnas; jis apskaitomas bruto, t. y. iki sumokant bendrovi pajam mokest. Amortizacija. Aukiau nurodyti keturi BNP elemental yra pajamos, tiesiogiai priskirtos kuriam nors vienam gamybos veiksniui. J suma neapims viso BNP. Dalis baigtini produkt verts gyja amortizacijos 180

form, t. y. pasireikia kaip kapitalo vartojimo atskaitymai. Jie atspindi per metus suvartoto kapitalo (darbo priemoni) vert. Amortizacijos los nepriskiriamos kuriam nors gamybos veiksniui kaip jo pajamos; jos yra reinvestuojamos gamyb, isaugant pradin darbo priemoni gamybinpajgum. Netiesioginiai verslo mokesiai. iai mokesi grupei priklauso bendrasis apyvartos (pardavim) mokestis (pridtins verts mokestis), akcizai, muitai. Juos visus verslininkai traktuoja kaip gamybos kat elementus. ie mokesiai yra netiesioginiai -jie nustatomi ne paiai firmai, o jos gaminamai (arba importuojamai kio tikslais) produkcijai. Firma sumoka juos i pajam, gaut realizavus produkcij. Taigi itokiu bdu dalis BNP tiesiogiai patenka valstybs centrin arba vietinius biudetus ir turi bti apskaitoma atskirai. Beje, jei vyriausyb teikia subsidijas i valstybs ido kurioms nors prekms ar paslaugoms, t subsidij suma turi bti atimta i netiesiogini mokesi sumos. Bendrasis nacionalinis produktas, apskaiiuotas ilaid sumavimo bdu, yra per metus gaut atlyginim, palkan, nuomos mokesi, pelno, amortizacijos bei netiesiogini verslo mokesi suma. Dabar susipainkime su vienos nacionalins sskaitybos metodika naudojanios alies BNP, apskaiiuot ilaid ir pajam sumainimo bdais (r. 12.5 lentele).

12.4. Kiti nacionalinio produkto rodikliai

Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) nusako baigtini preki ir paslaug vert, kuri ireikia vis kurios nors alies piliei kins veiklos rezultatus. Tai yra, BNP nusako, kokio dydio produktas priklauso tos 'alies pilieiams, skaitant ir pajamas, gaunamas i investicij usienyje, bei atskaitant usieniei toje alyje gautas pajamas. Jei apskaitoma toje alyje sukurt baigtini preki ir paslaug rinkos vert, ignoruojant usienyje gautas pajamas i investicij ir pridedant ioje alyje usienieiams priklausanias investicines pajamas, gaunamas bendrasis vidinis (tvyninis) produktas. Skirtingai nuo BNP, jis apskaitomas ne rinkos kainomis, bet gamybos veiksni katais, kuri suma nustatoma sudedant pridtin vert kiekvienoje akoje ir monje.

Grynasis nacionalinis produktas (GNP)

Daugelis ekonomist paymi, kad didesn prasm (vertinant tautos pajamas 1 nacionalinio produkto skaiiavimas be amortizacijos sumos. iuo atveju bt nusakyta produkcija (jos rinkos vert), kuri lieka visuomenei vartoti bei gamybiniam kapitalui (darbo priemonms) iplsti (grynosioms investicijoms). Juk amortizacijos suma ireikia t baigtini preki ir paslaug kiek, kuris btinai ir neivengiamai turi grti gamyb, kad kompensuot susidvjusias darbo priemones ir utikrint lig to) buvus gamybin pajgum. Problems tik ta, kad realaus darbo priemoni nusidvjimo mastai gali bti ir yra nustatomi labai santykiniai. todl ir apibrti amortizacijos sum BNP yra sudtinga ir tiksliai nemanoma. Dl to daniau yra naudojamas BNP rodiklis, o ne GNP.

Nacionalins pajamos
Nacionalini pajam svoka iuolaikinje rinkos ukio teorijoje vartojama kaip nacionalinio produkto sinonimas. Kadangi visos produkcijos (iskyrus tarpin produkcij) vert pasisavini (pasidalina) vairs kio subjektai - gamybos veiksni savininkai bei vyriausyb, tai nacionalinis produktas, ireikiamas BNP ir kitais rodikliais, gali bti vadinamas ii nacionalinmis pajamomis. Taiau kartais nacionalini pajam svokai suteikiama savarankika reikm. Jau minjome, kad i BNP atskaiius amortizacij, gaunamas tiksliau visumines visuomens pajamas ireikiantis rodiklis. Dar 181

tiksliau visumines pajamas vertinsime, jei i GNP atimsime netiesioginius verslo mokesius (jie, kaip jau inome, telkiami valstybs biudete); tai ir bus nacionalins pajamos. itaip apskaiiuotas nacionalini pajam rodiklis ireikia t visuomenje sukurt pajam dal, kuri galtume pavadinti visuomenins gamybos grynaja ieiga (net output), sudarania gamybos veiksni pajam (veiksni kat) sum. Kitaip sakant, nacionalins pajamos nusako vert, kuri atitenka itekli savininkams kaip samdomj darbuotoj atlyginimai, individuali verslinink pajamos, bendrovi pelnas, palkanos, nuomos mokesiai. is rodiklis retai naudojamas.

Asmenins pajamos
Asmenini pajam rodiklis ireikia t BNP dal, kuri faktikai atitenka individams (bruto, t. y. iki sumokant asmenin pajam mokest). Mat dalis pajam nepaklina savo eiminink rankas. Asmenins pajamos nuo nacionalini pajam skiriasi dviem elementais. Pirma, tam tikra dalis kapitalo savinink pajam j rankas nepaklina - akcin bendrov yra akcinink nuosavyb, bet didioji pelno dalis neatitenka akcininkams, o yra atskaitoma valstybs biudet kaip bendrovi pajam mokestis bei sunaudojama kaip nepaskirstytasis pelnas bendrovei plsti ir kitiems tikslams. Taip pat yra ir firm naai socialinio draudimo fond, daromi gamybos kat sskaita ir faktikai esantys samdom darbuotoj udarbio elementu. Antra, dalis asmenini pajam apskritai nra udirbama. Tai valstybs transferiniai imokjimai (bei los, gaunamos i bendrovi socialini ir kultrini fond): nedarbo draudimo imokos, socialinio draudimo imokos, socialins paalpos (taip pat ia eina ir palkanos vyriausybs obligacij turtojams). Taigi asmenins pajamos apima asmenims (eimoms) atitekusi BNP dal, kaip j kins veiklos rezultat, bei gaunamus imokjimus i valstybs biudeto arba bendrovi l. Individuals asmeniniai mokesiai susideda i trij element: pajam mokesio, turto mokesio ir paveldjimo mokesio. I asmeninipajam sumokjus asmeninius mokesius, lieka disponuojamosios pajamos.

Disponuojamosios pajamos
Ne visomis asmeninmis pajamomis j gavjas laisvai disponuoja. Dal j jis privaloma tvarka sumoka valstybei kaip asmenin pajam mokest. Disponuojamosios pajamos yra likusi dalis - los, kurias individas (eima) gali laisvai naudoti vartojimui arba taupymui. Netenka rodinti, kad btent is rodiklis yra labai svarbus ekonominei analizei. I BNP atm tas dalis, kurios neatitenka individams (eimoms), bei asmenin pajam mokest ir pridj socialinius imokjimus eimoms ir individams, gauname disponuojamjpajamrodikl. Taigi turime toki nacionalinio produkto rodikli grup: bendrasis nacionalinis produktas; grynasis nacionalinis produktas; nacionalins pajamos; asmenins pajamos; disponuojamosios pajamos. Vis penki rodikli dinamika, apskaiiuota ilgesniam laikotarpiui, praktikai yra vienoda. Todl ekonomistams yra prasta (ir pagrsta), kalbant apie visumins gamybos, produkto, ieigos, pajam kitim, naudotis BNP rodikliu. Pateiksime JAV 1993 met BNP apskaiiavimo pavyzd(r. 12.6 lentele).

182

Nacionalinis produktas pastaraj imtmet augo labai spariai.

Bendrojo vidaus produkto kitimas Lietuvoje [42]

Augim slygojo dvi prieastys: vis didesnio itekli - darbo, ems ir kapitalo - kiekio naudojimas gamyboje ii vis didesn ieiga itekli snaud vienetui (naumas). Nacionalinio produkto mastai ir jo kitimas charakterizuoja alies bendr ekonomin potencial. alies ekonominio isivystymo lygiui nustatyti, jos gyventoj materialins gerovs slygoms ireikti yra btina inoti nacionalinio produkto kiek, tenkant vienam mogui -gyventojui arba darbuotojui. Jei siekiama nustatyti darbuotoj darbo naumo lyg skaiiuojamas BNP, tenkantis vienam darbuotojui per atitinkam laikotarp (dien, mnes ketvirt, metus).

12.5 Bendrasis vidaus produktas

Bendrasis vidaus produktas (BVP) bendrosios pajamos, sukurtos alies teritorijoje, taip pat usienio gamybos veiksni gautos pajamos konkreioje alyje, minus ios alies piliei gautos pajamos usienyje. Kitaip, BVP pajamos, gautos alies viduje (kai neapskaitomas ekonomini usienio ryi saldas). I esms, bendrasis vidaus produktas artimas bendrajam nacionaliniam produktui. 183

Ekonominje geografinje praktikoje svarbiausiu vystymosi lygio rodikliu yra BVP vienam gyventojui. BVP skaiiavimas sudtinga procedra. Skaiiavimo rezultatai labai priklauso nuo to, kokia metodika yra naudojama. Daniausi metodai: einamojo valiut kurso metodas, paritetins perkamosios galios metodas.

Daniausiai naudojamas BVP nominalinje iraikoje, kada BVP, paskaiiuotas nacionaline valiuta, perskaiiuojamas dolerius pagal oficial nacionalins valiutos ir dolerio kurs. Toks skaiiavimas formalus: dolerio kursas ne visada atitinka real perkamj valiutos pajgum vairiose alyse.Pavyzdiui, amerikietis pensininkas neigyvens ir keli dien u madaug 70-80 dol. pensij, tenkani per mnes vienam Lietuvos pensininkui. Ms alyje tokia suma nors ir elgetika, bet visgi yra pragyvenimo altinis imtams tkstani pagyvenusi moni. Dl pamint trkum, naudojamas rodiklis BVP pagal faktin perkamj pajgum (kartais jis vadinamas BVP pagal paritetin perkamj gali arba liaudikai perkamasis pajgumas) palyginti neseniai labai plaiai naudojamas tarptautiniuose palyginimuose ir labai greitai pakeit supratim apie valstybi ekonomin lyg. Daugelis isivysiusi valstybi, ypatingai maosios privilegijuotosios Europos nacijos, kur nacionalini valiut kursai dirbtinai pakelti (todl ten viskas brangu), pagal BVP vienam gyventojui reitingus nukrito kiek emyn, o kai kurios besivystanios valstybs (kuri vidinje rinkoje paprasiausios preks palyginti pigios, nors nacionalin valiuta dolerio atvilgiu kotiruojama labai emai) reiting srauose kiek pakilo vir.

Bendrojo vidaus produkto pokyiai palyginti su ankstesni met atitinkamu laikotarpiu [42]

Realusis BVP (RBVP) vis galutini preki ir paslaug, pagamint per tam tikr laikotarp (paprastai per metus), suma, apskaiiuota bazini met (sugretinamosiomis) kainomis.

RBVP1 realusis bendras vidaus produktas esamaisiais metais; q1, q2, ..., qi preki kiekiai ataskaitiniais metais; p1, p2, ..., pi preki bazini met kainos; Nominalusis BVP (NBVP) vis galutini preki ir paslaug, pagamint per tam tikr laikotarp (paprastai per metus) suma, apskaiiuota faktikomis kainomis.

NBVP1 nominalusis bendras vidaus produktas esamaisiais metais; q1, q2, ..., qi preki kiekiai ataskaitiniais metais; p1, p2, ..., pi preki einamj met kainos; 184

BVP nustatymui yra naudojami kain lygiai, kuri kitimui apskaiiuoti daniausiai naudojami ie indeksai: BVP defliatorius (BVP kain indeksas) rodiklis, parodantis vidutinik vis alies preki ir paslaug kain kitim, vartojimo preki kain indeksas (VPKI) vidutinis vartotoj nupirkt preki ir paslaug kain lygis, apskaiiuojamas lyginant fiksuoto skaiiaus pirmojo btinumo vartojimo preki ir paslaug vartotojo krepelio vertin iraik atskirais laikotarpiais.

Bendrojo vidaus produkto nustatymo bdai BVP gali bti apibdinamas kaip vis galutini preki ir paslaug, pagamint per metus, suma. Galutinis produktas tai prek ar paslauga, skirta vartojimui; ji neduodama kaip snaudos kitoms prekms ar paslaugoms gaminti. Galutinmis prekmis kaip iimtis laikomos investicins preks. Didjant gamybos specializacijos lygiui, daugelis gaminam produkt pereina kelias gamybos stadijas vairiose firmose, kol gal gale tampa galutiniais produktais ar paslaugomis. Jei alies metinio produkto apimtis bt nustatoma kaip tais metais pagamint vis preki ir paslaug kain suma, tuomet dalies preki ir paslaug vert bt keliskart skaiiuota BVP. Taigi, apskaiiuojant BVP pagal nacionalini sskait metodik, tarpinio produkto vert turi bti eliminuojama (tarpinis produktas tai preks ir paslaugos, panaudotos kaip snaudos gaminant kitas prekes ar paslaugas). Pakartotinio preki ir paslaug apskaiiavimo ivengiama, jei nustatant BVP sumuojama kiekviename gamybos etape sukurta pridtin vert (pridtin vert skirtumas tarp firmos pagamintos produkcijos ir rinkos kainos bei gamybai pirkt preki ir paslaug kain). Visos alies mastu BVP apimt nustatant gamybos bdu, sumuojama pridtin vert, sukurta tik kiekvienoje tos alies ekonomikos akoje. Taigi, BVP skaiiuojama: 1. 2. galutini preki vert (atmus importuot preki ir aliav vert), pagaminta analizuojamaisiais metais, vert kai kuri preki bei paslaug, kurios kuriamos ir teikiamos vartotojui nemokamai, be j pirkimopardavimo.

BVP apimt neskaiiuojama: 1. 2. nelegali sandri, elins ekonomikos veiklos rezultatai, negamybiniai sandriai (sen vadov vertybini popieri pardavimas, finansiniai sandriai).

Ilaid metodu BVP nustatomas kaip galutin vairios paskirties preki paklausa, t.y. kaip vis ekonomikos sektori ilaidos. i ilaid rys: 1. nam ki vartojimo ilaidos (C consumption) vartotoj pinigini ilaid galutinms prekms bei paslaugoms pirkti suma. Tai gali bti trumpalaikio vartojimo preks (maistas, rbai), ilgalaikio vartojimo reikmenys (aldytuvai, automobiliai ir t.t.), paslaugos (bank, kirpykl paslaugos, juridins konsultacijos); investicijos (I investment) tai firm ilaidos naujoms monms statyti, renginiams pirkti, gatav preki atsargoms papildyti; pagal kilm investicijos gali bti vidaus ir iors (usienio kapitalo). Firm investicijos vadinamos bendrosiomis privaiomis vidaus investicinmis ilaidomis; vyriausybs investicins ilaidos ias ilaidas nepatenka; o bendrosios privaios vidaus investicijos visos per metus pagamintos investicins preks, neatsivelgiant j paskirt ( tai, ar jos buvo skirtos gamybai plsti, ar tik pakeit senas nusidvjusias darbo priemones). Jos susideda i atstatomj investicij (investicij, atstatani nusidvjusias darbo priemones) ir grynj privai vidaus investicij (investicij, skirt naujoms papildomoms darbo priemonms sigyti);

2.

3.

vyriausybs ilaidos (G government) tai centrins ir vietins valdios institucij ilaidos baigtinms prekms bei paslaugoms, taip pat darbo jgai sigyti ar naudoti. ios ilaidos susideda i dviej dali: ilaid esamam vartojimui valstybs finansuojamose staigose, bei investicini ilaid (valstybini ligonini statyba, keli tiesimas ir pan.). Valstyb vairiais atvejais atskiriems asmenims, eimoms bei organizacijoms be jokio ekvivalento teikia pinigin param moka transferinius mokjimus. Valstybs 185

mokami transferiniai mokjimai nepadidina BVP, o tik j perskirsto, todl jie netraukiami valstybs ilaidas, nustatant BVP kaip atskir G dal. Taigi, jeigu nagrinjama udara mirioji ekonomika, neturinti ryio su aplinkiniu pasauliu, arba jeigu abstrahuojamasi nuo ryio su usienio alimis, tai BVP, apskaiiuojant ilaid bdu, bt ireikiamas ia formule: o 4. C+I+G

Nagrinjant atviros ekonomikos model, vertinamos usienio sektoriaus ilaidos preki ir paslaug grynasis eksportas. Preki ir paslaug grynasis eksportas alies eksporto (preki ir paslaug, pagamint alyje, bet parduot usienyje) ir importo (preki ir paslaug, pagamint usienyje, bet nupirkt naudoti kitoje alyje) skirtumas: o o NX = EX IM ia NX preki ir paslaug grynasis eksportas; EX preki ir paslaug eksportas; IM preki ir paslaug importas.

Taigi, susumavus vis keturi ekonomikos sektori ilaidas apskaiiuojamas BVP atviros ekonomikos slygomis: C + I + G + NX

Nustatant BVP apimt pajam bdu, sudedamos visos alyje udirbtos pajamos, kurias gauna gamybos veiksni savininkai u savo paslaugas. BVP glaudiai susijs su grynosiomis vidaus pajamomis (GVPaj), o tai yra visos gamybos veiksni pajamos alyje per metus. Darbo ir kapitalo pajamos turi keturias sudedamsias dalis: 1. 2. 3. 4. samdomj darbuotoj darbo umokestis (W wages) tai imokos darbuotojams u j darbo jgos kaip gamybos veiksnio panaudojim, nuomos pajamos (R rent income) tai ems ar kito nekilnojamojo turto nuosavybs pajamos, palkanos (I interest) pajamos, gautos u paskolintus pinigus; tai pinig skolinimosi kaina, pelnas ( profit) tai vairi tip firm (individuali, partnerini moni ar akcini bendrovi) grynosios pajamos, liekanios padengus gamybos katus.

Taigi, GVPaj nra lygios BVP. Nustatant BVP pajam bdu, prie vidaus pajam dar pridedami du elementai, nesusij su pajam paskirstymu gamybos veiksniams: tai kapitalo nusidvjimo ilaidos (amortizacija) ir netiesioginiai mokesiai (Ti taxes indirect). Kadangi dalis galutini preki verts gyja amortizacijos (De depreciation) form, t.y. pasireikia kaip suvartoto kapitalo atstatymas, rodantis per metus suvartoto kapitalo vert, todl amortizacins los nepriskiriamos kuriam nors gamybos veiksniui kaip jo pajamos; jos vl investuojamos gamyb, isaugant pradin gamybos priemoni darbin pajgum. O netiesioginius mokesius gaminamai produkcijai (mokesius, kuriuos vyriausyb udeda prekms ir paslaugoms) nustato vyriausyb, todl jie traukiami firmos gamybos katus ir j dydiu padidja pagamintos preks rinkos kaina. ie mokesiai apima: pridtins verts mokest, pardavimo mokest, turto ir licencij mokesius, akcizus, muitus ir t.t. Netiesioginiai mokesiai alies poiriu yra pirmins valstybs pajamos. Taigi, BVP apskaiiuojant pajam metodu, rinkos kainomis yra per metus gaut darbo umokesio, palkan, rentos, pelno, nusidvjimo (amortizacijos) bei netiesiogini mokesi suma. Taiau jeigu vyriausyb teikia subsidijas i valstybs biudeto konkreioms prekms ar paslaugoms, tai t subsidij suma atimama i netiesiogini mokesi sumos, kadangi jos yra skaitomos pajamas, bet nra gaminamo produkto kainos dalis: BVP apskaitos ilaid ir pajam metodai tai du skirtingi poiriai BVP, kadangi tai, k vartotojas ileidia gydamas produkt, gauna kaip pajamas tie, kurie dalyvavo produkt gaminant. Lygyb tarp ilaid ir pajam visada yra todl, kad balansuojantis elementas yra pajamos, kurios lieka padengus gamintojo ilaidas darbo umokesiui, nuomos mokesiui bei palkanoms.

186

BENDRASIS NACIONALINIS PRODUKTAS Udaviniai Pagrindiniai terminai ir svokos Suraskite kiekvien svok atitinkant apibrim: a) grynosios investicijos b) BNP apskaiiavimo metodas remiantis pajam srautu c) transferiniai imokjimai d) netiesioginiai mokesiai e) renta f) bendrasis nacionalinis produktas (BNP) g) asmenins pajamos h) pridtin vert k) grynasis nacionalinis produktas l) nominalusis BNP m) amortizacija n) baigtinis (galutinis) produktas r) kain indeksas o) grynasis eksportas p) disponuojamos pajamos s) nacionalins pajamos ) BNP defliavimas t) asmenins vartotojikos ilaidos u) BNP apskaiiavimas pagal ilaid srautus 1. Bendra vis per atitinkam laikotarp (paprastai per metus) alyje pagamint baigtini preki ir paslaug rinkos vert. 2. Asmenins pajamos minus individuals mokesiai. 3. Preki ir paslaug eksportas minus preki ir paslaug importas. 4. Galutiniam vartojimui (bet ne perdirbimui) perkamos preks ir paslaugos. 5. Neatlygintinos valstybs imokos atskiriems individams (ar eimoms). 6. Vis ilaid, skirt baigtinms prekms ir paslaugoms sigyti sumavimas. 7. Bendrosios investicijos minus amortizacija. 8. Nam ki ilaidos vartojimo prekms ir paslaugoms pirkti. 9. Sumavimas vis pajam, gaut realizavus pagamint baigtin produkcij, taip pat amortizacij ir netiesioginius verslo mokesius. 10. Visos pagamintos produkcijos apimties rinkos vert minus gamyboje suvartot aliav ir mediag vert. 11. Metiniai atskaitymai, lygs per t laikotarp sunaudoto kapitalo vertei. 12. gamybos katus traukiami mons mokesiai; jie perkeliami vartotojui padidinant preki ir paslaug kainas. 13. BNP sumaintas amortizacini atskaitym suma. 14. Pajamos, kurias gauna nekilnojamo turto (ems) savininkai. 15. Grynasis nacionalinis produktas minus netiesioginiai mokesiai. 16. Santykis tarp einamj met vartojamj preki krepelio bendros kainos ir bazini met analogiko vartojamj preki krepelio. 17. Pajamos, kurias gauna nam kiai iki sumokant mokesius. 18. BNP apimtis ireikta faktinmis kainomis. 19. Realaus BNP apskaiiavimas dalinant nominalj BNP i defliatoriaus. Testai 1. Makroekonominiams rodikliams priklauso: a) gryna ekonomin gerov; b) alies nacionalinis turtas; c) mons gamybos katai; d) bendras nacionalinis produktas; e) disponuojamos pajamos; f) mons pelnas; g) nacionalins pajamos. 2. alies nacionalines pajamas plaija prasme sudaro: 187

a) vert viso to, kuo disponuoja alis: mik, upi, lauk, fabrik, gamykl, jos piliei turto; b) vis gamybos veiksni pajam suma; c) visuma vis vertybi, kuriomis kiekviename vystymosi etape disponuoja alis (skaitant ir tas, kurios neturi vertins iraikos). 3. Bendras nacionalinis produktas - tai rodiklis, kuris parodo: a) parduot preki ir paslaug kain lyg; b) vyriausybs ir savivaldos organ bendras ilaidas; c) privaiame versle pagamint preki ir paslaug kiek; d) per tam tikr laikotarp alies dirbanij pagamint baigtini preki ir paslaug rinkos vert. 4. Kuri i emiau pateikt grupi sigyja per metus alyje sukurt nacionalin produkt: a) fermeriai, samdomi darbuotojai, nam kiai; b) korporacijos, investuotojai, nam kiai; c) nam kiai, firmos, valstyb; d) investuotojai, bir darbuotojai, gamintojai. 5. Pajam metodu apskaiiuotas BNP apima: a) peln; b) amortizacinius atskaitymus; c) aliavas; d) darbo umokest; e) rent; f) kur; g netiesioginius verslo mokesius; h) pagalbines mediagas; k) palkanas; l) transferinius mokjimus; m) vertybini popieri pirkimo-pardavimo sandrius; n) padvt daikt pirkim-pardavim. Taip/ne 1. Realus nacionalinis produktas - tai per metus pagamint baigtini preki ir paslaug vert ireikta einamosiomis kainomis. 2. Ir realaus, ir nominalaus BNP apimtys gali bti ireiktos tik pinigine iraika. 3. Pridtins verts ir galutinio produkto verts dydiai yra tarpusavyje lygs. 4. Nam kio ilaidos naujo namo statybai yra traukiamos vartojimo ilaidas. 5. Grynasis eksportas lygus duotos alies preki ir paslaug eksporto ir importo skirtumui. 6. Jei per tam tikr laikotarp kainos ir gyventoj pajamos padidjo tuo paiu santykiu, realiosios pajamos ilieka nepakitusios. 7. BNP apimtis tiksliai atspindi visuomens grynj ekonomin gerov. 8. BNP apskaiiuotas pagal pajam srautus yra lygus BNP apskaiiuotam pagal ilaid srautus. 9. Grynasis nacionalinis produktas didesnis u nacionalines pajamas amortizacijos dydiu. 10. Asmenini ir disponuojam pajam apimtys yra lygios. 11. Savo eim aptarnaujanios nam eimininks paslaugos skaitomos BNP. 12. Apskaiiuojant BNP traukiamos grynosios investicijos. 13. Atskir met BNP palyginimas reikalauja naudoti palyginamsias kainas . Udaviniai 1. Remiantis emiau pateiktais alies ekonomikos duomenimis,apskaiiuokite asmenines ir disponuojamsias pajamas: (mlrd. Lt) Nacionalins pajamos 28,0 Akcini bendrovi nepaskirstytasis pelnas 0,6 Transferiniai mokjimai 5,8 Akcini bendrovi mokesiai 1,5 Asmenini pajam mokesiai 6,2 Socialinio draudimo mokos 3,2 2. N alies vartojamosios ilaidos sudaro 60 proc., vyriausybs ilaidos prekms ir paslaugoms pirkti 20 proc., investicijos - 22,5 proc. BVP. Darbo umokestis ir kitos kompensacijos sudaro 10,3 mlrd. Lt, o importas virija eksport 0,6 mlrd. Lt. Pagal iuos duomenis apskaiiuokite alies BVP. 188

3. M alies vartojamosios ilaidos sudaro 70 proc., o investicijos - 15 proc. BVP. Vyriausybs ilaidos prekms ir paslaugoms pirkti siekia 4,2 mlrd. Lt, eksportas - 8,1 mlrd. Lt, importas - 9,3 mlrd. Lt, o transferiniai mokjimai priartja prie 3,3 mlrd. Lt. Pagal iuos duomenis apskaiiuokite alies BVP. 4. Pagal emiau pateiktus alies ekonomikos rodiklius apskaiiuokite bendrj vidaus produkt, bendrj nacionalin produkt, grynj nacionalin produkt, nacionalines pajamas. Vartojamosios ilaidos Bendrosios privaios investicijos Vyriausybs ilaidos prekms ir paslaugoms pirkti Grynasis eksportas Nusidvjimas Netiesioginiai mokesiai Disponuojamos pajamos i veiklos usienyje ( mlrd. Lt) 23,2 6,1 7,2 -0,8 3,5 4,4 0,2

5. Pirmaisiais metais A alies nominalusis BVP buvo 500 mlrd. Lt, BVP defliatorius - 125, o gyventoj skaiius - 25 milijonai. Antraisiais metais nominalusis BVP padidjo iki 612 mlrd. Lt, BVP defliatorius - iki 150, o gyventoj skaiius - iki 26 mln. moni. Apskaiiuokite antrj met realj BVP pirmj met kainomis, nominaliojo ir realiojo BVP bei realiojo BVP, tenkanio vienam gyventojui, procentin pokyt. 6. Pagal emiau pateiktus alies ekonomikos rodiklius apskaiiuokite bendrj nacionalin produkt, grynj nacionalin produkt, nacionalines pajamas.

189

Darbo umokestis Grynosios palkanos Akcini bendrovi pelnas Netiesioginiai mokesiai Nusidvjimas

( mlrd. Lt) 22,8 2,2 3,0 4,4 3,5 ir grynj nacionalin produkt bei

7. Pagal toliau pateiktus alies ekonomikos rodiklius apskaiiuokite bendrj i asmenines pajamas. Disponuojamos asmenins pajamos Netiesioginiai mokesiai Grynosios privaios vidaus investicijos Nacionalins pajamos Asmeniniai pajam mokesiai Bendrosios privaios vidaus investicijos ( mlrd. Lt) 170 35 40 300 31 55

8. G alies vartojamosios ilaidos sudaro 65 proc., santaupos - 10 proc., investicijos - 20 proc., o vyriausybs ilaidos prekms ir paslaugoms pirkti - 25 proc. BVP. alies eksporto apimtis - 10,6 mlrd. Lt, importo - 14,6 mlrd. Lt. Pagal iuos duomenis apskaiiuokite alies BVP. 9. Remdamiesi emiau pateiktais duomenimis apskaiiuokite bendrj ir grynj nacionalin produkt, nacionalines, asmenines bei disponuojamas pajamas. Grynosios privaios investicijos Vyriausybs ilaidos prekms ir paslaugoms pirkti Importas Asmeniniai mokesiai Transferiniai mokjimai Eksportas Vartojamosios ilaidos Bendrosios privaios vidaus investicijos Netiesioginiai mokesiai Akcini bendrovi nepaskirstytas pelnas Socialinio draudimo mokos Akcini bendrovi mokesiai ( mlrd. Lt) 275 315 260 45 247 249 475 300 245 60 240 65

10. Utopija gamina tik vien produkt. Lentelje pateikti penkeri met gamybos ir kain duomenys. Apskaiiuokite kain indeks (baziniai yra 2-ji metai), nominalj ir realj BVP. 1.1 lentel ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------Metai Gamyba Vnt. kaina Kain Nom. BVP Real BVP (mlrd. vnt.) (Lt) indeksas (mlrd. Lt) (mlrd. Lt) ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------1 5 10 2 6 11 3 7 12 4 8 13 5 10 15 11. Fantazija gamina tik vien produkt. Lentelje pateikti penkeri met gamybos apimi ir kain indeks duomenys, taip pat produkto kaina pirmaisiais metais. Apskaiiuokite produkto kain likusiais metais ir kiekvien met nominalj ir realj BVP. 1.2 lentel -----------------------------------------------------------------------------------------------------------------Metai Gamyba Vnt. kaina Kain Nom. BVP Real BVP (mlrd. vnt.) (Lt) indeksas (mlrd. Lt) (mlrd. Lt) 190

-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------1 10 20 95 2 12 98 3 12 100 4 15 104 5 18 110 12. Alfija gamina tik vien produkt. Lentelje pateikti penkeri veiklos met kain ir realiojo BVP duomenys (baziniai yra 2-ji). Apskaiiuokite kiekvien met gamybos apimt, kain indeks ir nominalj BVP. 1.3 lentel --------------------------------------------------------------------------------------------------------------Metai Gamyba Vnt. kaina Kain Nom. BVP Real BVP (mlrd. vnt.) (Lt) indeksas (mlrd. Lt) (mlrd. Lt) --------------------------------------------------------------------------------------------------------------1 2 24 2 3 30 3 4 45 4 5 54 5 6 60 13. Bretonija gamina tik vien produkt. Lentelje pateikti penkeri veiklos met gamybos apimi ir kain indeks duomenys, taip pat produkto kaina penktaisiais metais. Apskaiiuokite produkto kain likusiais metais ir kiekvien met nominalj ir realj BVP. 1.4 lentel

14. BNP =5000 pinigini vienet. Vartotojikos ilaidos = 3200 pinigini vienet. Vyriausybs pirkimai = 900 pinigini vienet. Grynasis eksportas = 80 pinigini vienet. Eksportas = 350 pinigini vienet. Amortizacijos suma = 150 pinigini vienet. Apskaiiuokite bendrj grynj investicij dyd, importo apimt, grynj nacionalin produkt. 15. Apskaiiuokite vartojimo kain indeks, jei buvo iauginta 100 ton obuoli, 75 tonos kriaui, 50 ton vyni. ie vaisiai parduoti atitinkamai po 1,00; 1,50 ir 2,00 Lt. u kilogram. Prajusiais metais vienas kilogramas t vaisi kainavo atitinkamai 0,90; 1,30 ir 1,60 Lt.

191

13. Nacionalinio produkto dinamika

Vienos preks paklausos ir pasiulos modelis neatsako daugyb ekonomini klausim: kodl kainos kyla ir krenta? kodl bendras kain lygis vienu metu pastovus, kitu metu greitai kyla? kas nulemia atitinkam preki pusiausvyr vidaus rinkoj e, t.y. realj nacionalin produkt? kodl realus nacionalinis gamybos produktas maja tam tikrais periodais, palyginus su ankstesniu periodu, o kitu - greitai kyla? Kad atsakytume iuos klausimus, turime sujungti visas atskiras alies rinkas vien t rink. Tiksliau sakant, turime sujungti tkstanius atskir kain - personalini liuteri, briliant, naftos, parfumerijos ir kt. - vien bendr kain, kuri vadinama kain . Taip pat turime sujungti atskir preki ir paslaug pusiausvyros kiek visum, kuri vadinama nacionalins gamybos realia apimtimi. Atskir preki ir paslaug kiekio sujungimas lyg, taip pat vis preki ir paslaug kiekio sujungimas nationalities gamybos realij :, vadinamas agregavimu. Kain (kain lygio) ir preki pusiausvyros kiekio (realaus nacionalinio produkto) sujungimas vadinamas agregavimu. Paprasto makroekonominio modelio rodikliai sudaro kain lyg, o ne atskiros preks kain, ir realiajnacionalins gamybos , o ne atskiros preks apimt. Todl makroekonomikoje naudojamos visumins (agreguotos) paklausos ir visumins (agreguotos) pasilos svokos. Pavyzdiui, jos padeda paaikinti, kodl svyruoja ekonominis aktyvumas. Nagrindami bendruosius ekonominius dydius, horizontalioje ayje ymsime visumin (agreguot) gamybos apimt, t.y. realj nacionalin produkt (Q), o vertikalioje- vidutin kain lyg (P). Briant visumins paklausos ir visumins pasilos kreives, negalime daryti prielaidos, sumins paklausos kreiv leidiasi emyn ir dein vien tik todl, kad toki form turi) produkto paklausos kreiv. Taip pat negalima daryti prielaidos, kad visumins pasilos kyla auktyn ir dein tik todl, kad taip kyla atskiro produkto pasilos kreiv. Tad pagal kokius principus reikia braiyti visumins paklausos ir visumins pasilos s? Istorikai susiformavo du poiriai, atsakant klausim. Pirmasis yra klasikinis poiris - tai daugelio ekonomist poiris, kuris vyravo iki 3-iojo deimtmeio ir per paskutinius tris deimtmeius vl gijo pirmin reikm. Antrj poir pateik Donas Meinordas Keinsas ketvirtajame deimtmetyje, aikindamas Didiosios depresijos prieastis pasekmes. Kadangi D. Keinsas ir klasikins krypties ekonomistai laiksi visikai skirting nuomoni dl visumins paklausos ir visumins pasilos, todl skiriasi j ivados. Klasikins krypties ekonomist nuomone, rinkos ekonomika savaime krypsta visik uimtum: ekonomika pasieks pusiausvyros bsen esant visikam uimtumui. D. Keinsas suabejojo ia teorija ir teig, kad ekonomika gali pasiekti pusiausvyr tik esant dideliam nedarbo metui, t.y. dar nepasiekus visiko uimtumo lygio. Rinkos mechanizmas negali utikrinti visiko uimtumo, todl D. Keinsas man, kad vyriausyb turi pasirpinti, jog bt pasiektas visikas uimtumas.

13.1. Visumin paklausa

Visumin paklausa - tai kreiv, kuri parodo skirting preki ir paslaug kiek, t.y. reali nacionalin gamybos apimt, kuri vartotojai, mons ir vyriausyb pirkt, esant bet kokiam kain lygiui. Taiau kuo maesnis kain lygis, tuo daugiau realaus nacionalinio produkto nors sigyti alies vartotojai, mons, vyriausyb, taip pat usienio pirkjai. Ir atvirkiai, kuo didesnis kain lygis, tuo maesn nacionalinio produkto kiekjie nors pirkti, Klasikins krypties ekonomistai man, kad visuminis perkam preki bei paslaug kiekis didja, krentant bendram kain lygiui (r. 95 pav.). Kas lemia pastarajry? Sakykime, kad visos kainos nukrenta 50%. Tada u kiekvien pinigin vienet galima nupirkti daugiau: padidja pinig perkamoji galia (t.y. realus preki - paslaug kiekis, kur galima sigyti u vien pinigin vienet). Suprat, kad u savo pinigus gali nupirkti daugiau preki, mons ir perka j daugiau. Taigi visumins paklausos kreiv leidiasi emyn ir dein.

192

Toki kreivs form lemia trys veiksniai: palkan norma, materialins vertybs, importas. Palkan norma. is veiksnys parodo, kad visumins paklausos kreivs trajektorijnulemia pasikeits palkan normos kain lygis, o kartu ir pasikeitusios vartotoj ilaidos ir investicijos. Tiksliau sakant, kai kain lygis padidja, didja ir palkan norma, kuri sumaina vartotoj ilaidas ir investicijas. Darome prielaid, kad pinig mass kiekis ekonomikoje yra pastovus. Kai padidja kain lygis, vartotojams reikalinga didesn pinig suma prekms pirkti; verslininkams taip pat reikalingas didesnis pinig kiekis atlyginimams imokti ir kitoms btinoms ilaidoms. Taigi didesnis kain lygis didina pinig paklaus. Kai pinig kiekis nekinta, paklausos padidjimas smarkiai padidina palkan norm. Esant didelms palkan normoms, mons ir asmenys sumaina ilaidas, t.y. greitai reaguoja palkan normos pasikeitim. Sakykim, kad firma tikisi gauti 10% pelno investicinms prekms sigyti. is pirkinys jiems bus pelningas, jeigu palkan norma sudarys, pavyzdiui, 7%. Bet pirkinys bus nuostolingas, jeigu palkan norma iaugs iki 12%. Dl palkan normos padidjimo vartotojai nusprs nepirkti namo ar automobilio. Taigi palkan normos padidjimas sumains kai kurias moni ir vartotoj ilaidas. Vadinasi, didesnis kain lygis sumaina realaus nacionalinio produkto paklaus. Turto poveikis. Kita prieastis, kuri nulemia toki visumins paklausos kreivs form, yra turto poveikis. Esant didesniam kain lygiui reali vert, arba pirkjo pajgumas, sukauptas fmansini aktyv pavidalu (daniausiai terminuotieji indliai arba obligacijos), sumaja. Tokiu atveju gyventojai nuskursta ir todl galima tiktis, kad jie sumains savo ilaidas. eima jausis normaliai, pirkdama nauj automobil ar burlaiv, jeigu pirkinio pajgumas sudaro, pavyzdiui, 50 000 Lt. Bet jeigu infliacija sumains i aktyv pirkimo pajgum iki 30 OOOLt, eima gali atsisakyti io pirkinio. Ir atvirkiai, sumajus kain lygiui, reali materialaus turto vert arba pirkimo pajgumai iaugs ir ilaidos padids. Importo poveikis. Importas yra svarbus visumini ilaid komponentas. Importo ir eksporto kiekis priklauso nuo kain pas mus ir usienyje. Taigi, jeigu kain lygis alyje pakyla, palyginus su kainomis usienyje, amerikieiai vartos daugiau importini preki. 0 usienieiai pirks maiau lietuvik preki, kas sumains amerikietik preki eksport. Tiksliau sakant, kai kitos slygos skirtingos, kain lygio pakilimas ms alyje padidins import ir sumains eksport. Kartu sumas grynojo eksporto kiekis (grynasis eksportas = eksportas - importas) alies visuminje paklausoje. Vadinasi, importo kain lygio pakilimas alyje sumains vidaus preki ir paslaug visumin 1 paklaus. Ir atvirkiai, kain lygio sumajimas slygoja importo sumajim ir padidina eksport, kartu padidindamas grynojo eksporto kiek alyje. Keinsas man, kad kain lygio kitimas alies viduje pakeiia vartotoj, moni, vyriausybs, usienio pirkj ilaidas, kuri dka galima prognozuoti realios nacionalins gamybos apimties pasikeitim. Tai reikia, kad kain lygio pakilimas, kai kitos slygos nekinta, sumaina reali gamybos apimt. Ir atvirkiai. kain lygio sumajimas didina gamybos apimt. Tai parodyta 96 pav. paklausos kreivs pasislinkimu. Bet jeigu viena ar keletas likusi slyg" pasikeiia, keiiasi visa visumins paklausos kreiv. ias likusias slygas" iskyr Keinsas.

Kad suprastume, kas pakeiia nacionalini ilaid apimt, reikia atskirti nacionalinio produkto paklaus, kuripakeit kain lygis, nuo pasikeitimo visumins paklausos, kuri pakeit vienas ar keli Keinso visumins paklausos veiksniai.
Kaip parodyta 96 pav., visumins paklausos padidjimas parodytas kreivs pasislinkimu dein - i VDi VD2. is pasikeitimas parodo, kad, esant skirtingiems kain lygiams, norimas preki ir paslaug kiekis iaugs. Ir atvirkiai, visumins paklausos sumajimas parodytas kreivs pasislinkimu kair - i VDi VD3. is pasislinkimas rodo, kad mons pirks maiau produkt negu pirko anksiau, esant skirtingam kain lygiui. 193

Kitaip sakant, grafike parodyti visumins paklausos pasikeitimai atsiranda tada, kai keiiasi vienas ar keli veiksniai, kurie anksiau buvo laikomi pastoviais. Visumins paklausos veiksniai, kuriuos iskyr Keinsas, parodyti 13.1 lentelje.

Asmeninio vartojimo ilaidos. Pati didiausia vis ilaid dalis tenka asmeniniam vartojimui. Didjant grynosioms pajamoms (sumokjus mokesius), mons ileidia daugiau: jos gali daugiau ileisti ir ileidia daugiau. Vartojimo ir grynj pajam santykis vadinamas vartojimo funkcija. Vartojimo funkcija parodo, kiek pakinta vartojimo ilaidos, pasikeitus grynj pajam kiekiui. Turint vartojimo ir grynj pajam dydius, galima apskaiiuoti santaupas. Santaupos yra tai, k mons pasilieka i grynj pajam sumos po to, kai ileidia dal pinig vartojimui: Santaupos = grynosios pajamos ~ vartojimo ilaidos Naudodami i lygt, galime apskaiiuoti santaup dyd (13.2 lentel). Pavyzdiui, D eilutje grynosios pajamos sudaro 2000 mlrd. Lt, o vartojimas - 1800 mlrd. Lt. Vadinasi, santaupos sudarys 200 mlrd. Lt. Tai kiekis, kuris liko po vartojimo. Santaup kiek taip pat galima nustatyti remiantis vartojimo tiese (funkcija), kuri parodyta 97 pav. Norint tai padaryti, reikia nubrti 45 kampu ties i nulinio tako. Jeigu, pavyzdiui, grynosios pajamos sudaro 2000 mlrd. Lt, tai vartojimo ilaidos taip pat atitiks 2000 mlrd. Lt sum. Santaupos yra vertikali atkarpa tarp vartojimo tiess ir 45 tiess. Kai grynosios pajamos sudaro 2000 mlrd. Lt (45 tiess auktis GH), tada vartojimo ilaidos prilygsta 1800 mlrd. Lt (vartojimo kreivs auktis GD). Santaupos prilygsta i dviej auki skirtumui, t.y. 200 mlrd. Lt, pavaizduotam atkarpa DH. i 200 mlrd. Lt suma parodyta santaup tiesje (funkcijoje) 98 pav. Kai grynosios pajamos sudaro 2000 mlrd. Lt, santaupos siekia 200 mlrd. Lt take D (r. 98 pav.). Jeigu grynosios pajamos sumaja iki 1000 mlrd. Lt, vyksta poslinkis iki tako M. Vl galima matuoti pajamas aukiu iki 45 tiess, t.y. aukiu iki tako B. Takas B taip pat yra ir vartojimo tiesje: vertikali atkarpa iki tako B reikia vartojimo ilaidas. Todl take B, kuriamekertasivartojimotiesir450ties,vartojimo ilaidos ir grynosios

194

pajamos yra vienodos, o santaupos lygios nuliui. 97 pav. take B santaupos lygio nuliui. Takas B yra koordinai ayje.
Sakykim, kad grynosios pajamos dar labiau sumaja, iki 500 mlrd. Lt take K. Dabar vartojimo ilaidos KA yra didesns negu grynosios pajamos KL. Santaupos neigiamos, nes moni ilaidos virijaj pajamas. Tai rodo atkarpa AL. Ji yra emiau horizontalios aies. Vadinasi, santaupos yra neigiamos.

Kaip tai galjo atsitikti? Kaip mons gali ileisti daugiau, negu jos turi pajam? reikia, kad jos siskolina arba naudojasi turtu, kur sukaup praeityje. Apibendrinant galima pasakyti, kad santaupos yra vertikali atkarpa tarp vartojimo tik ir 45 tiess. Santaup tiess takai A, B, C ir D (r. 98 pav.) gali bti ivesti i atitinki vartojimo tiess tak A, B, C ir D. Taigi vartojimo ties (97 pav.) ir santaup ties pav.) yra du alternatyvs tos paios informacijos pateikimo bdai. Didjant vartotoj pajamoms, jie ileidia daugiau. Ribinis polinkis vartoti (RPV) nusako, kiek jie ileidia. Formaliai RPV yra papildom grynj pajam, kurios ileidiamos vartojimui, dalis: Ribinispolinkis vartotiVartojimo ilaidpokytis (DC)/Grynigiipaj armipokytis (DGP) Jeigu grynosios pajamos padidjo 1 Lt, tai RPV bus lygus vienu Lt padidjusi grynj pajam, kurios ileidiamos vartojimui, dalis. i mint galima idstyti kitaip: jeigu js pajamos padidja 1 Lt ir todl js vartojimo ilaidos padidja 0,8 Lt, tai js RPV bus lygus: 0,8 Lt/1,00 Lt=0,8. Panaiai nustatomas ribinis polinkis taupyti: Ribinis polinkis taupyti (RPT) Santaupn pokytis (DS)/Grynuji pajamii pokytis (DGP) arba RPT bus lygus vienu litu padidjusi pajam, kurios yra sutaupomos, daliai. 99 pav. pavaizduotas RPV. Jis lygus vertikaliam vartojimo ilaid pokyiui, padalintam i horizontalaus grynj pajam pokyio. Taigi RPV yra lygus vartojimo tiess nuoulnumui. Todl, jei RPV yra pastovus dydis (kaip tai buvo ms paprastame skaitmeniniame pavyzdyje), tai vartojimo kreiv turi pastov nuoulnum. Ji yra tiesi linija. Panaiai ir RPT yra santaup kreivs nuoulnumas.

195

Mspavyzdyje RPVyra 0,8 , o RPT - 0,2 (r. 13.2 lentels 3-iir 5- stulpelius). TaigiRPV+RPT=1. Taip yra todl, kad, jei asmuo papildo savo pajamas 1 Lt, tai, kas nesuvartojama, yra papildoma. Pavyzdiui, jei RPV yra tik 0,75, tai pajamoms padidjus 1 Lt, vartojimas padids 75 centais. Likusieji 25 centai bus sutaupyti, o RPT bus lygus 0,25. Investicijos (I). is visumins paklausos elementas kur kas maesns apimties, palyginti su vartojimu. Vartojimo ilaidos labai klusniai seka paskui savo pagrindin veiksn-eim disponuojamas pajamas, o investicins ilaidos (gamybini ir kini vient) ilaidos gyvenamiesiems namams ir 6ia neeina jau esani fabrik, rengim bei negyvenamj nam pirkimas, lygiai kaip ir grynai fmansins operacijos - vertybini popieri pirkimas) gali nelauktai ir per labai trump laik pereiti nuo aukto lygio prie emo ir atvirkiai. Tai pirmiausia pasakytina apie grynsias investicijas. Grynj investicij lyg lemia trys pagrindiniai veiksniai. Produkcijos realizavimo santykis su esamais gamybiniais pajgumais. Jei produkcijos pardavimas didja, gamintojas paprastai gali atsiliepti tai didindamas gamyb, geriau panaudodamas esamus pajgumus be papildom investicij. Siekdama bti pasiruous tokiai padiai, kiekviena firma laiko normaliu dalyku turti tarn tikr gamybini) pajgum rezerv. Bet jei realizacija ir toliau didja, atsiranda poreikis bei paskata iplsti mons gamybinius pajgumus. Ir atvirkiai. Todl produkcijos pardavimo eiga ir dinamika yra lemiamas veiksnys investicijoms, Bsimos realizacijos lkesiai. Investicijos visada daromos ateiiai. Todl bsim preki realizavimo bei kit kininkavimo slyg Ivertinimas yra btinas apsisprendiant investuoti. Pavyzdiui, jei ekonomins prognozs, paskiri kio indikatoriai ar tiesio patirtis byloja apie gresiant gamybos augimo sultjim, motyvai investuoti lieka menki. Ir prieingai. Dl prognozi, lkesi ar tiesiog spliojim apie bsimas verslo slygas investicin veikl tampa labai jautria, menkai prognozuojama. Todl iuolaikini valstybi kio politikoje labai daug dmesio skiriama kio stabilizavimo priemonms. Palkan norma. Palkanos u kreditus tiesiogiai veiks investicij alternatyvinius katus. Jos yra sudtin investicij ilaid dalisjei naudojamasi banko kreditu, o jei investuojamos nuosavos los, firma atsivelgs palkan norm, iekodama naudingiausio savo lpanaudojimo varianto. Vadinasi, jei palkan norma didja, ji silpnina paskatas investuoti, ir atvirkiai - smukusi palkan norma yra stimulas papildomoms investicijoms. Ne tik grynosioms, bet ir bendrosioms investicijoms galioja taisykl - j apimtis priklauso nuo to, kiek prognozi ada investicij rentabilum bsiant auktesn u palkan norm. Todl palkan norma vyriausybs ekonominje politikoje naudojama kaip rankis investicijoms reguliuoti, o per jas - veikti ir visumin paklaus. Kai kuri ekonomist nuomone, investicijas slygoja ne tik nurodyti ir kiti atskiri veiksniai, bet ir viena bendra prieastis - kokybiniai gamybos technology os pokyiai, nes kuo spariau kokybikai keiiasi gamybos technika ir technology a, tuo stipresns yra investicij augimo paskatos. Vyriausybs ilaidos vaidina svarb vaidmen keinsistinje ekonomikoje kaip priemon, padedanti veikti ekonomin nestabilum. Nors depresin situacij sukelia investicij paklausos smukimas, taiau nerealu, jog i paklausa ives ekonomik i depresijos. Btent vyriausyb turi utikrinti krizins situacijos veikim, kontroliuodama visumins paklausos struktrini dali didjim. Tai reikia, kad vyriausyb turi didinti savo ilaidas, nordama kompensuoti investicij paklausos nuosmuk, ir tokiu bdu atstatyti visik uimtum. Net esant neymiems kiniams pablogj imams, vyriausyb turt elgtis panaiai, t.y. didinti ilaidas ir taip ilaikyti bendrlyg ekonomikoje. Trumpai tariant, keinsistai man, jog nestabili paklausa investicijoms yra ekonomikos nestabilumo altinis. Vyriausybs ilaidas galima panaudoti kaip situacijos itaisymo priemon. Majant paklausai investicijoms, galima didinti vyriausybs ilaidas. Didjant investicij paklausai, vyriausybs ilaidas galima mainti, dar kart stabilizavus visumin paklaus. Vyriausybs ilaidas galima panaudoti investicij paklausos svyravimams ilyginti. Grynasis eksportas. Visumins paklausos kreiv pasislenka ir tada, kai amerikietik preki pirkimas pasikeiia nepriklausomai nuo kain lygio ms alyje. Kalbant apie veiksnius, kurie pastumia 196

visumins paklausos kreiv, turime galvoje pasikeitimgrynojo eksporto, kuriam padar takne kain lygio pasikeitimas, o kiti veiksniai. Grynojo eksporto padidinimas (= eksportas - importas), kur sukl ie kiti" veiksniai, pastumia visumins paklausos kreiv dein. Pirmiausia, didesnis amerikietiko eksporto kain lygis sukuria didesn amerikietik preki paklaus usienyje. Antra, ms importo sumajimas padidina preki, gaminam ms alyje, paklaus. Grynojo eksporto apimt keiia pajamos usienio alyse ir valiutos kursas. Pajamos usienio alyse. Pajam padidjimas usienio alyse padidina amerikietik preki paklaus ir kartu visumin paklaus JAV. Kodl? Kai pajamos usienio alyse padidja, tai j pilieiai gali nusipirkti daugiau preki, pagamint ms alyje, taip pat ir JAV. Taigi ms eksportas padidja kartu su pajamomis usienio alyse. Pajam usienio alyse sumajimas duoda prieingrezultat: grynasis eksportas sumaja, pastumdamas visumins paklausos kreiv kair. Valiutos kursas. Dolerio kurso pasikeitimas, palyginus su kitomis valiutomis, yra veiksnys, kuris daro tak grynajam eksportui, kartu ir visuminei paklausai. Tarkime, kad jenos kaina dolerio atvilgiu iaugo. Tai reikia, kad doleris netenka verts jenos atvilgiu. Tai yra, jeigu dolerio kaina, palyginus su jena, krenta, tai reikia, kad kainos pakyla. Del tokio jenos ir dolerio santykio japon vartotojai gales gauti daugiau doleri u tarn tikr jen sum. 0 JAV vartotojai gaus maiau jen u kiekvien doler. Taigi japon vartotojams amerikietikos preks bus pigesns, negu japonikos. Tuo tarpu JAV vartotojai gals nusipirkti maiau japonik preki u tam tikr doleri sum. Ms eksporto atvilgiu, pavyzdiui, amerikietik dins pora u 30 $ dabar kainuos 2880, o ne 3600 jen. 0 importo atvilgiu, japoniki laikrodiai gali dabar kainuoti 225, o ne 180 $. Esant tokioms slygoms, galima tiktis, kad eksportas iaugs, o importas sumas. Tai reikia grynojo eksporto padidjim, kartu ir visumins paklausos padidjim JAV.

13. 2. Visumin pasila

Kaip ir visumin paklausa, visumin pasila rodo ne fiksuotpasilos dyd, o pasilos sraut, jos kitim priklausomai nuo teikiam rinkon preki ir paslaug kain bei kit veiksni, kurie nulemia tos pasilos apimt nuo darbo umokesio ir kit gamybos kat element, technikos lygio, jo slygoto produktyvumo ir pan. Santykis tarp realaus nacionalinio produkto (bendro nacionalinio produkto, grynojo nacionalinio produkto arba nacionalini pajam) ir kain lygio, kitiems visumins pasilos veiksniams esant nekintamiems, ireikiamas visumins pasilos kreive. Visumins pasilos kreiv rodo, kok preki ir paslaug kiek gamintojai pateiks rinkai kiekvienu galimu kain lygio atveju, jei kiti visumins pasilos kiekio veiksniai lieka nekintami. Kaip matome i 100 pav., visumins pasilos kreiv turi tam tikr form ir j galima suskirstyti tris dalis: horizontali linija, ilenkta linija, vertikali linija. Horizontali linija buvo svarbi, analizuojant nuosmuki ir depresij laikotarpius, kada neadekvati paklausa slygodavo aukt nedarbo lyg. ia pasilos linija D. Keinsas ypa domjosi, kad paaikint, kas sukl Didiajdepresij ir kaip j veikti. Todl i horizontal! visumins pasilos linija vadinama keinsistine.

100 pav. takas Ql parodo realaus nacionalinio produkto apimties lyg, esant visika uimtumui. Nereikia pamirti, kad natralus nedarbo lygis atsiranda, esant tokiai nacionalinei produkto apimiai. Horizontali visumins pasilos kreivs linija apima realios nacionalin gamybos apimt, kuri ymiai maesn negu nacionalins gamybos apimtis, esant visikai uimtumui take Ql. Horizontali linija parodo, kad ekonomika yra depresinje bsenoje kad nereiks daug rengini bei darbo j gos. ie neisenkantys 197

tiek darbo, tiek materialiniai itekliai gali neturti arba beveik neturti takos kain lygiui. Kai ioje atkarpoje nacionalini produkto apimtis pradeda didti, tada nei deficito, nei riboto darbo viet skaiiaus, galinio daryti tak kain kilimui, nra. Pavyzdiui, darbininkas, kuris 2-3 mnesius buvo be darbo vargu ar galvos apie darbo umokesio padidinim, kai gr i darb. Kadangi gamintojai gal sigyti darbo jg ir kitus iteklius nusistovjusiomis kainomis, vadinasi gamybos ilaido; neiaugs pleiant gamybos apimt, todl nebus pagrindo preki kainoms kilti. Ir atvirkiai i linija rodo, kad jei reali gamybos apimtis sumas, tai preki ir paslaug kainos liks tokios paios. Tai reikia, kad reali gamybos apimtis sumas, bet preki kainos ir darbo umokestis nepasikeis. Realus nacionalinis produktas ir uimtumas pagal Keins nesumas dl pastovaus kain lygio ir darbo umokesio. Vertikali linija pasiekiama, kai visumin paklausa yra pakankamai didel, kad utikrint visik uimtum (takas Q2). Ekonomika yra tokioje bsenoje, kada trumpu laikotarpiu negalima pasiekti tolesnio gamybos apimties padidjimo. Tai reikia, kad bet koks kain pakilimas nepadidins realios gamybos apimties. Esant visikam uimtumui, atskiros firmos gali stengtis iplsti gamyb, skirdamos didesnes ilaidas itekliams, negu kitos firmos. Vadinasi, viena firma gaus papildom itekli ir produkt kiek, o tuo tarpu kita praras. Dl to ilaidos itekliams ir prekms padids, bet reali gamybos apimtis nepakis. Kadangi pasiekus visik uimtum, D. Keinsas neturjo joki pretenzij klasikams, i vertikali visumins pasilos kreivs atkarpa kartais vadinama klasikine linija. Tarpin linija. ioje visumins pasilos kreivs atkarpoje tarp tak Ql ir Q2 matome, kad reali nacionalins gamybos apimtis priklauso nuo kain lygio. Kodl? Viena prieastis yra ta, kad visa ekonomika praktikai susideda i daugybs rinkos preki bei paslaug ir visikas uimtumas atsiranda netolygiai ir ne i karto visuose sektoriuose arba pramons akose. Todl, kada reali nacionalins gamybos apimtis yra atkarpoje Q1Q2 pavyzdiui, kompiuteri pramon, isiskirianti aukta technologija, gali turti kvalifikuot darbinink stygi, tuo tarpu, kai automobili ar metalo apdirbimo pramonje gali bti ymus darbinink perteklius. Kai kuriose pramons akose gali atsirasti deficitas ir kitos siauros vietos"

gamyboje. Gamybos ipltimas taip pat reikia, kad, kada i gamyba vyks visu pajgumu, kai kurioms firmoms teks panaudoti senesnius rengimus. Dl gamybos apimties padidjimo darbpriimami maiau kvalifikuoti darbininkai. Dl vis i prieasi produkcijos vieneto gamybos ilaidos didja, ir firma turi pakelti preks kain, kad gamyba bt rentabili (pelninga). Todl ioje atkarpoje realaus nacionalinio produkto apimties padidjimas priklauso nuo kain lygio padidjimo. Nekaininiai visunnns pasilos veiksniai. Visumins pasilos kreivs analiz rodo, kad reali nacionalins gamybos apimtis padidja, kada kreiv slenka i kairs dein, praeidama visumins pasilos horizontali ir tarpin atkarpas. ie realios nacionalins gamybos apimties pasikeitimai yra visumins pasilos kreivs judjimo rezultatas. Kitaip sakant, egzistuojanti visumins pasilos kreiv parodo priklausomyb tarp kain lygio ir realios gamybos apimties, esant pastovioms slygoms. Bet kai vienas arba keli pastovs veiksniai" pasikeiia, slenka visumins pasilos kreiv. 101 pav. kreivs pasislinkimas i VS1 VS2 parodo visumins pasilos ipltim. Tarpinje ir klasikinje atkarpoje kreiv slenka dein, parodydama, kad visos kartu paimtos mons pagamins didiausi realaus nacionalinio produkto kiek, negu prie tai, esant duotam kain lygiui. Keinsistinje kreivs atkarpoje visumins pasilos kreivs pasislinkimas parodo kain lygio kritim, esant skirtingoms realaus nacionalinio produkto apimtims (besileidianti visumins pasilos kreiv). Kad mums bt patogiau, visumins pasilos padidjim vadinsime kreivs pasislinkimu dein. Ir atvirkiai, kreivs pasislinkim i VS1 VS2 vadinsime pasislinkimu kair, kuris vadinamas visumins pasilos sumajimu. Tai reikia, kad dabar mon gamins maiau realaus nacionalinio produkto negu anksiau, esant tarn paiam kain lygiui (arba nustatys ymiai didesnes kainas, esant tarn tikrai realaus nacionalinio produkto apimiai). Reikia paymti, kad be realaus nacionalinio produkto apimties pasikeitimo yra ir kit veiksni, pakei6ian6i ilaidas vienam produktui. ie veiksniai parodyti 13.3 lentelje. Kada vienas ar keli veiksniai pasikeiia, tai pasikeiia ir ilaidos vienam produktui, esant tam tikram kain lygiui. Tai reikia, kad visumins 198

pasiulos kreiv pasislenka. Tiksliau sakant, ilaid sumainimas tokio tipo produktui pastumia visumins pasilos kreiv dein. Ir atvirkiai, ilaid padidinimas vienam produktui pastumia visumins pasilos kreiv kair. Vadinasi, kada pasikeiia vieno produkto ilaidos dl tam tikro veiksnio poveikio, iskyrus nacionalinio produkto apimties pasikeitim, visos firmos, kartu pamus, pakeiia realaus nacionalinio produkto kiek, kurjos pagamina, esant tam tikram kain lygiui. Mes turime nustatyti, kaip 13.3 lentelje ivardyt veiksni pasikeitimas veikia vieno produkto ilaidas ir kartu pastumia visumins pasilos kreiv.

Panagrinkime lentel isamiau. / Itekli kainos. Itekli kainos yra reikmingas nekaininis visumins pasilos veiksnys. Esant skirtingoms slygoms, itekli kain paklimas padidina vieno produkto ilaidas ir kartu maina visumin pasil. Itekli kain sumainimas veikia prieingai. Vidaus itekliai. Esant bet kokiam kain lygiui, visos firmos gamins ir pateiks didesn realaus nacionalinio produkto kiek rink negu anksiau. Ir atvirkiai, silom itekli sumainimas padidins j kainas ir sumains visumin pasil. Panagrinsime kelet pavyzdi, kurie pads paaikinti, kaip ems, darbo jgos, kapitalo ir verslinink galimybi itekliai veikia visumins pasilos kreiv. em. ems itekliai gali padidti, pavyzdiui, dl nauding ikasen atradimo, drkinimo technikos patobulinimo, kurie leidia paversti anksiau buvusius neiteklius" vertingus gamybos veiksnius. ems itekli pasilos padidinimas sumaina ilaidas emei ir kartu sumaina ilaidas vienam produktui. Galima pateikti du pavyzdius, liudijanius apie emes itekli sumainim: plaiai paplit drkinimai ir virutinio sluoksnio praradimas dl intensyvios emdirbysts. Pagaliau vienas i i veiksni gali padidinti itekli kainas ir pastumti visumins pasilos kreiv kair. Darbo jga. Apie 70% vis mons ilaid tenka darbinink ir tarnautoj atlyginimams imokti. Esant kitoms slygoms lygioms, darbo umokesio pasikeitimas daro tak vieno produkto ilaidoms ir visumins pasilos kreivs padiai. Pavyzdiui, paskutiniais dviem deimtmeiais JAV labai daug darbo viet um moterys, tuo sumaindamos darbo umokest ir padidindamos visumin pasil. Darbinink emigracija i usienio per visa JAV istorij taip pat padidino darbo iteklius. Ir atvirkiai, dideli praradimai per II-aj pasaulin kar ymiai sumaino darbo iteklius pokario metais ir kartu padidino ilaidas vienam produktui. Kapitalas. Visumin pasila gali padidti, kai visuomen didina kapitalo atsargas. Taip bt, pavyzdiui, tada, jeigu visuomen nusprst taupyti didiaj dal savo pajam ir santaupas paverst investicijomis. Tokiu bdu, esant didesniam kapitalui, mons ilaidos produkcijos vienetui sumaja, o visumin pasila padidja, jei firma keiia blogus renginius naujais. Ir atvirkiai, visumin pasila sumas, jeigu pablogs alies kapitalo kokyb. Pavyzdiui, paiame Didiosios depresijos kartyje 3-ame deimtmetyje pablogjo renginiai, nes nauj buvo per maai, kad galt kompensuoti sudvtus ir pasenusius renginius. Verslinink galimybs. Daugelis verslinink per tam tikr laik pasikeiia ekonomikoje ir todl keiiasi visumins pasilos kreivs padtis. Pavyzdiui, yra galimyb, kad ypatingas dmesys bt skirtas tam, kuris gijo savo padt energingumo dka, padidino siekiani verslininkysts moni skaii ir taip pastumia visumins pasilos kreiv dein. Importuojam itekli kainos. Kaip paklausa amerikietikoms prekms usienyje padeda didinti visumin paklaus, taip ir importuojami itekliai padeda didinti visumin pasil. Importuojami itekliai sumaina ilaidas ir todl sumaja ilaidos vienam produktui. I to galima padaryti ivadas: importuojam itekli kain sumainimas padidina visumin pasil; i itekli kain padidinimas sumaina visumin pasil. Viepatavimas rinkoje. Viepatavimo rinkoje arba rinkos monopolijos nusilpimas arba sustiprjimas taip pat gali turti takos itekli kainoms ir visuminei pasilai. Viepatavimas rinkoje - tai galimyb nustatyti auktesnes kainas negu tos, kurios buvo konkurencijoje. 199

//. Naumo pasikeitimai. Naumas - tai vidutins gamybos apimties rodiklis (arba realaus nacionalinio produkto) vieno produkto ilaidoms. Naumo padidjimas reikia, kad esant tam tikrai itekli ar ilaid apimiai, galima gauti didesn realaus nacionalinio produkto apimt. Kaip visumins pasilos kreiv priklauso nuo naumo padidjimo? Prie tai reikia isiaikinti, kaip keiiasi ilaidos vienam produktui, pasikeitus naumui. Tarkime, kad reali nacionalins gamybos apimtis hipotetinje ekonomikoje lygi 10 vienet, itekliai, btini tokio kiekio produktui pagaminti, sudaro 5 vienetus, o itekli, reikaling vienam produktui pagaminti, kaina lygi 2 Lt. Kokia bus vieno produkto vert? Produkto vert galima apskaiiuoti pagal formul: Vieno produkto vert = Ilaidos itekliams / Produkt kiekis. iuo atveju produkto vert, lygi 1 Lt, gauta dalinant ilaidas itekliams, lygias 10 Lt: 10 vnt. Padidjus darbo naumui 2 kartus, produkcijos kiekis padids iki 20 vnt. Tai ilaidos vienam produktui sumas nuo 1 Lt iki 50 cent (itekli vert 10 Lt: 20 vnt. produkt)Ivada: sumajus vieno produkto ilaidoms, naumo padidjimas pastumia visumins pasilos kreiv dein; ir atvirkiai, naumo sumajimas padidins ilaidas vienam produktui ir pastums visumins pasilos kreiv kair. ///. Teiss norm pasikeitimai. Teiss norm pasikeitimai gali pakeisti ilaidas vienam produktui ir pastumti visumins pasilos kreiv. Yra dvi toki pasikeitim kategorijos: mokesiai bei subsidijos ir reguliavimo pasikeitimai. Mokesiai ir subsidijos. moni mokesi padidjimas, toki kaip apyvartos mokesiai, socialinio draudimo mokesiai, kaip ir udarbio padidjimas, gali padidinti ilaidas vienam produktui ir sumainti visumin pasil. Pavyzdiui, padidjus socialinio draudimo mokesiams, padids gamybos ilaidos ir sumas visumin pasila. Subsidijos verslui arba mokesi sumajimas taip pat sumaina gamybos ilaidas ir padidina visumin pasil. Valstybinis reguliavimas. Daugeliu atvej monms brangiai kainuoja valstybinis reguliavimas. Jis padidina gamybos ilaidas vienam produktui ir pastumia visumins pasilos kreiv kair.

13.3. Pusiausvyros nacionalinis produktas

Tam, kad isiaikintume visumin ekonomin pusiausvyr, palyginsime du ekonomist poirius: klasikin ir keinsistin. Klasikin uiimtumo teorija. Du pagrindiniai klasikins teorijos teiginiai yra ie: Situacija, kuriai esant ilaid nepakaks, kad galima but nupirkti vis produkcij, pagamint visiko uimtumo slygomis, vargu ar manoma. Net jeigu bendrj ilaid lygis bt nepakankamas, tuomet takos turt kaina, udarbis, dl ko bendrj ilaid sumajimas neslygos gamybos apimties, uimtumo ir reali pajam sumajimo. Klasikin teorija naudojo dar ir trei, ne tok tiksl teigin - Sjaus dsn. Sjus pasil paprast mint, kad pasila suformuoja sau paklaus. Kai mons parduoda prek ar paslaug, tai daro tam, kad galt nusipirkti kuri nors kit prek ar paslaug. Taiau Sjaus dsnio nepakanka teiginiui, kad ekonomika pati pasieks visik uimtum. Sjus paprasiausiai dar prielaid, jog mons ileis visas savo pajamas. Savo teorijoje jis nepateik jokio mechanizmo, kuris paaikint, kaip atstatyti visik uimtum. Tuo tarpu dauguma klasikins krypties ekonomist pateik du mechanizmus: bendraj kain lankstum ir palkan normos lankstum. Bendrasis kain lankstumas. Esant dideliam nedarbui, kainos kris, atstatydamos visik uimtum. Palkan normos lankstumas. Jeigu santaupos virija pageidautinas investicijas, kai ekonomikoje vyrauja visikas uimtumas, tai palkan norma kris, sulygindama santaupas ir investicijas. Svu, kreiv rodo, kiek bus sutaupyta, esant vairioms palkan normoms, visiko uimtumo slygoms, Kreiv I* rodo, kiek verslininkai pasiskolins pinig savo investicini projekt fmansavimui, esant vairioms palkan normoms. Klasikins krypties ekonomistai teig, kad jei santaupos virija investicin paklaus, tai palkan norma kris, kol susilygins santaupos ir investicijos, nepasiekiant didelio nedarbo.

200

Taip pat klasikins krypties ekonomistai padar ivad, jog produkcijos, kuri gali gamintojai parduoti, gamybos lygis priklauso ne tik nuo bendr ilaid, bet ir nuo kain lygio tai produkcijai. Taigi, jei vartotojai laikinai sutaup daugiau pinig nei gamintojai ketina juos investuoti, tai sumaina bendrsias ilaidas, bet nesukelia ilgalaikio gamybos apimties, pajam ir uimtumo lygio sumajimo, su slyga, kad tos produkcijos kainos krito proporcingai ilaid majimui. Klasikins krypties ekonomist nuomone taip ir turi bti. Konkurencija tarp pardavj utikrina kain elastingum. Keinso uimtumo teorija visikai skiriasi nuo klasikins krypties ekonomist teorijos. Keinso uimtumo teorija. Keinso analiz skirta situacijai, kai yra didelis nedarbas. Ekonomika yra visumins pasilos kreivs horizontalioje dalyje: keiiantis ilaidoms, keiiasi gamybos apimtis, bet nesikeiia kainos. Keinsas teig: Neegzistuoja toks mechanizmas, kuris garantuot visik uimtum. Ekonomika gali bti subalansuota, t.y. gali pasiekti visumins gamybos pusiausvyr, esant gana dideliam nedarbo lygiui ir egzistuojant infliacijai. Visikas uimtumas greiiausiai atsitiktinis, o ne savaiminis. Nedarbo prieastis - nepakankama visumin paklausa. Taip pat Keinsas paneig klasikin teorij apie Laissez faire politik, t.y. ekonomin politikbe valstybs sikiimo. Jis padar ivad, kad jei ketiname ivengti itekli nuostoli, btina aktyvi valstybs politika. Pusiausvyra paprastoje ekonomikoje (kai nra vyriausybs kiimosi) 103 pav. parodyta, kaip pusiausvyros nacionalinis produktas nustatomas paprastoje ekonomikoje (kai nra vyriausybs kiimosi). Pageidautinos investicijos sudedamos su asmeninio vartojimo ilaidomis ir taip gaunamos visumins ilaidos (VI). Terminas visumins ilaidos" naudojamas, kai norima parodyti, kaip ilaidos priklauso nuo nacionalinio produkto. Visumini ilaid kreiv rodo, kaip reikalaujamas preki bei paslaug visuminis kiekis priklauso nuo nacionalini pajam ar nacionalinio produkto. 103 pav. horizontal! ais ir 45 ties rodo ne grynsias pajamas (GP), o nacionalin produkt (NP).

201

Pusiausvyra pasiekiama tada, kai visumins ilaidos lygios nacionaliniam produktui (takas E). iame take kertasi visumini ilaid ties su 45 nacionalinio produkto tiese. Atkarpa LN, vaizduojanti nacionalin produkt, sudaryta i trij dali. Atkarpos LN apatin ir tarpin dalys vaizduoja visumini ilaid sum, kuri yra maesn u nacionalin produkt. Virutin LN atkarpos dalis, esanti tarp visumini tiess ir nacionalinio produkto tiess, vaizduoja perteklin produkcij. Jos neiperka, todl ji kaupiasi prekiautoj lentynose ir sandliuose. Tai nepageidautin atsarg kaupimas. Kaupiantis prekms, prekiautojai sumaina savo usakymus. Gamybos apimtis krenta tol, kol visumini ilaid ties atsiduria emiau 45 nacionalinio produkto tiess. Kitaip sakant, gamybos mastai maja tol, kol ekonomika pasiekia pusiausvyr take E, kuriame NP= VI. is takas taip pat reikia, kad nebelieka neparduot preki. Kai nacionalinio produkto kiekis susibalansuoja, svarbu iskirti faktikas ir pageidautinas investicijas. Faktikos Investicijos (I) - tai kiekis, kuris traukiamas [ oficiali nacionalinio produkto apskait. ios investicijos apima visas gamykl, rangos, nam statybos investicijas. Jos paymtos LN atkarpos virutinje dalyje. Planuotos investicijos (I*) arba paklausa investicijoms yra tokios investicijos, kuri pageidauja verslininkai. Jas vaizduoja LN atkarpos tarpin dalis. Jei i pradi gamybos apimtis sumaja labiau nei pusiausvyros dydis, tai bus skatinamas gamybos pltimas. Jei take J pagaminama 1500 mlrd. Lt verts produkcijos, tai iuo atveju visumini ilaid linija yra aukiau u 45 nacionalinio produkto ties. Pirkjai link pirkti daugiau preki, nei j dabar gaminama. Atsarg ieikvojama daugiau, negu j reikt. Tai nepageidautinas atsarg sumajimas. Prekiautojai nori atnaujinti savo atsargas ir didina usakymus gamintojams, o pastarieji pleia gamyb. Priartjama prie pusiausvyros tako E. 104 pav. parodyta, kaip galima nustatyti pusiausvyros nacionalin produkt vietoj sumos (C+I*) panaudojus alternatyvi sum (S+I*), kur S yra santaupos. Pusiausvyra pasiekiama, kai gamybos apimtis prilygsta 2000 mlrd. Lt, o santaupos sutampa su pageidautinomis investicijomis. Jei NP didesnis, pvz., 2500 mlrd. Lt, tai pusiausvyros nebus. Nes pinig nutekjimai i cirkuliacinio ilaid srauto (santaup pavidalu) yra didesni u injekcijas" (investicij pavidalu). NP sumaja iki pusiausvyros dydio, t.y. iki 2000 mlrd. Lt.

Faktikos investicijos I - tai investicijos, skirtos naujoms gamykloms, rengimams ir namams sigyti per tarn tikr laik, taip pat atsargoms padidinti. ia traukiamos visos sukauptos atsargos, nepriklausomai nuo to, ar tos atsargos pageidautinos, ar ne. Pageidautinos investicijos I*, dar vadinamos planuotomis investicijomis arba investicine paklausa, yra investicijos, skirtos naujoms gamykloms, rengimams ir namams sigyti per tarn tikr laik, taip pat papildomos atsargos, kurias gamintojai pageidavo turti. ioms investicijoms nepriklauso nepageidautin atsarg kaupimas. Nepageidautin atsarg kaupimas - tai skirtumas tarp faktik (I) ir pageidautin (I*) investicij. Nepageidautinas atsarg sumajimas lygus pageidautin investicij (I*) ir faktik investicij (I) skirtumui. Taip atsitinka, kai nepageidautin atsarg kaupimas yra neigiamas. Ilaid apytaka: pinig nuotkis ir injekdja. Norint paaikinti, kodl pusiausvyra pasiekiama tada, kai santaupos lygios investicij paklausai, reikia panagrinti 105 pav., kuriame parodyta paprasta ekonomika, kur nra pageidautin investicij ir vartotojai perka visas pagamintas prekes. Gamintojai i pradi parduoda preki u tam tikr sum. Tuos pinigus jie sumoka gyventojams darbo umokesio, rentos ar kit pajam pavidalu. Be to, gyventojai gautas pajamas ileidia plataus vartojimo prekms pirkti (virutinis lankas). Dar kart gamintojai

202

parduoda preki ir paslaug u t sum, ir visas procesas vl pasikartoja, o nacionalinis produktas lieka stabilus. Bet atsiranda kai kuri sunkum. Vienas j susijs su santaupomis. Sakykim, kad mons nesuvartoja savo pajam ir dal j sutaupo. Tada plataus vartojimo prekms jie ileidia maiau pinig. Gamintojai preki gamina u t. pai sum, kaip ir anksiau, o vartotojai dabar j nusiperka maiau, todl dalis preki lieka neparduota. Gamintojai sumaina gamybos apimt, taip pat sumaja ir darbo umokestis, ir kitos pajamos. Vadinasi, santaupos yra pinig nutekjimas i cirkuliacinio ilaid srauto. Inagrinsime paklaus investicijoms. Sakykim, kad gamintojai padidina savo kapital tam tikra suma. Tada padidja pajamos, mons suvartoja daugiau preki, pagreitja nacionalinio produkto bei pajam apytaka. Vadinasi, investicijos stimuliuoja nacionalinio produkto bei pajam augim. Santaup ir pageidautin investicij pusiausvyra. Santaupos reikia pinig nutekjim i cirkuliacinio ilaid srauto: padidjus polinkiui taupyti, sumaja NP. Investicijos reikia injekcijas" cirkuliacin ilaid sraut: didjant pageidautinoms investicijoms, didjaNP. Pusiausvyra pasiekiama, kai santaupos susilygina su pageidautinomis investicijomis. iuo atveju kuo daugiau dedama investicij, tuo didesnis bus pajam srautas (106 pav.). Didesnis srautas skatina didesn pinig nutekjim santaupas. Didjant pajamoms, didja ir taupymas. Srautai stabilizuojasi, kai susilygina injekcijos" ir pinig nutekjimai.

Kas slygoja santaup ir investicij pusiausvyra? D. Keinsas man, kad taupymo ir investavimo sprendim atsakymas negarantuoja pageidautinos investicijos bus tokio pat dydio, kaip ir santaupos, esant visiko uimtumo ekonomikai. Jei ie dydiai nesutaps visiko uimtumo gamybos apimties take F (103 i tai nacionalinis produktas mas ir atsiras nedarbas. Vadinasi, nacionalins pajamos smarkiai sumati, kad santaupos susilygint su pageidautinomis investicijomis. Apibendrinant galima pasakyti, kad pusiausvyra pasiekiama keliais budais: Pusiausvyra pasiekiama, kad nacionalins gamybos apimtis sutampa su visuminmis ilaidomis. Tai gamybos apimties (ieigos) - ilaid traktuot, taikoma pusiausvyrai nustatyti ir ireikiama taku E (103 pav.). Pusiausvyra pasiekiama, kai faktikos investicijos (I) susilygina su pageidautinomis investicijomis (I*), t.y. kai atsargos yra pageidauto lygio. Nra nepageidautin atsarg pokyio, kaip parodyta atkarpos LN virutine dalimi, esania tarp NP tiess ir visur ilaid tiess (103 pav.). Pusiausvyra pasiekiama, kai santaupos ir pageidautinos investicijos susilygina tai (104 pav.). Tai pinig nutekjim - injekcij traktuot. ios trys traktuots - tai skirtingi to paties teiginio aikinimai. Nedarbo prieastys gali bti apibdinamos dviem alternatyviais bdais. Nedarbo pusiausvyra bus tuomet, kai: Visumins ilaidos yra per maos ir j nepakanka nacionalinio produkto kiekiui nupirkti esant visikam uimtumui. Pavyzdiui, visiko uimtumo take F visumini i ties yra emiau 45 linijos, vaizduojanios NP (103 pav.). Pageidautin investicij injekcijos yra maesns, negu pinig nutekjimas santaupas kai nacionalinis 203

produktas yra pasieks visiko uimtumo kiek. Pavyzdiui, vii uimtumo take F pageidautin investicij ties yra emiau taupymo tiess (104 p)

204

13.4. Pusiausvyros nacionalinio produkto kitimas

Multiplikatorius - tai santykis tarp NP padidjimo ir pageidautin investicij padidjimo. Jis gali buti ireiktas formule: Multiplikatorius = Pusiausvyros NP pokytis/Pageidautin investicij pokytis=D NP/I* Multiplikatoriui aikinti galima panaudoti santaup - investicij diagram. Tai galima pamatyti 107 pav.

Augant pageidautinoms investicijoms, didja nacionalinis produktas ir pajamos, o tai skatina mones daugiau vartoti. Paprastoje ekonominje sistemoje realus nacionalinis produktas padidja tiek kart, kiek padidja investicij multiplikatorius. Pastarasis nustatomai taip: Multiplikatorius = 1/1-RPV. Kadangi santaupos yra lygios pajam ir vartojimo ilaid skirtumui, tuomet: Ribinis polinkis taupyti = 1-RPV. Todl paprastoje ekonomikoje multiplikatori galima ireikti dar ir taip: Multiplikatorius = 1/RPT. Keinsistinis multiplikatoriaus modelis buvo sugalvotas, siekiant paaikinti, kaip gali keisti gamybos apimtis ir uimtumas, keiiantis ilaidoms. Tame modelyje ilaid padidjimas parodo realaus nacionalinio produkto padidjim. Tai reikia, kad ekonomin situacija atitinki poslink visumins pasilos kreivs horizontalia dalimi, kurioje kainos nesikeiia. Santaupos ir Investicijos. Kaip ir D. Keinsas, klasikins krypties ekonomistai pripaino kad pageidautinos investicijos ir santaupos turt bti lygios, jei ekonomika pasiekti pusiausvyra. Taiau kitaip, nei D. Keinsas (104 pav.), jie man, kad realus NP nemaja jeigu pageidautin investicij yra maiau negu santaup. Klasikins krypties ekonomistai teig, kad kain mechanizmas sureguliuos pageidautina: investicijas ir santaupas, esant visikam uimtumui. Siame mechanizme pagrindine kaina, reikt laikyti palkan norm. Ji ireikia atlyginim, kur gauna taupytojai. Taip pat palkan norma reikia kain, kuri verslininkai moka u pasiskolintus pinigus, panaudojamus statyb ar kit investicij projekt linansavimui. Svu kreiv rodo, kiek bus sutaupyta, esant vairioms palukan normoms ir visikam uimtumui. Kreiv I* rodo, kiek verslininkai pasiskolins pinig savo investicini projekt finansavimui. Klasikins krypties ekonomistai teig, kad jei santaupos virija investicin paklaus, tai palkan norma kris, kol susilygins santaupos ir investicijos, nepasiekiant dideli' nedarbo.

205

Klasikins krypties ekonomistai teig, kad santaupos taip paprastai nenuteka i ekonomins sistemos, o finansinje rinkoje jos yra sujungtos su investicijomis, kaip parodyta 106 pav. Pusiausvyra take B (109 pav.) reikia didel nedarbo lyg. Jeigu investicin paklausa neprilygsta visiko uimtumo santaupoms net tada, kai palkan norma yra minimali (atkarpa AB), tuomet gamybos apimtis, uimtumas ir pajamos sumas, o santaup kreiv pasislinks padt S2. D. Keinsas teig, kad klasikiniame poiryje santaupas ir investicijas yra klaida. Jis sake, kad visiko uimtumo santaup kreiv (Svu) gali kirsti investicins paklausos kreiv I*, kai palkan norma yra emiau nulio. Bet nemanoma, kad palkan norma bt neigiama, nes niekas tuomet nenors skolinti pinig. Taigi D. Keinsas prijo ivados, kad palkan norma nra nulin. Ji yra tam tikrame teigiamame lygyje imm (109 pav.). Pagrindiniai teoriniai skirtumai tarp D. Keinso ir klasikins krypties ekonomist yra ie: Klasikins krypties ekonomistai teig, kad santaup padidjimas, mainant palkan normas, sukelia investicij augim ir todl stimuliuoja ekonomikos augim. Santaupos teikia naud visuomenei ir geriau mus aprpina ateiiai. D. Keinsas teig prieingai. Pagal j, santaupos gali bti antisocialinis reikinys. Jo; gali sumainti nacionalin produkt ir uimtum. Be to, D. Keinsas teig, kac investicins paklausos pokytis sukelia santaup pokyt (110 pav.). Taupumo paradoksas. Sakykim, kad mons sutaupo vis daugiau i gaut pajam, tada santaup ties kyla i Si padties S2 padt. Pinig nutekjimas santaupas virija injekcijas"

206

(AE|). Todl NP sumaja iki B naujos pusiausvyros take E2 kuriame santaupos ir pageidautinos investicijos susilygina. Siuo atveju, kai pageidautin investicij kreiv yra horizontali, padidjus polinkiui taupyti, pusiausvyros taupymas nedidja. Maja tik gamybos apimtis. Darome prielaid, kad pageidautinos investicijos yra pastovios. iuo atveju pageidautin investicij ties didja, kaip parodyta 111 pav.

iuo atveju, padidjus polinkiui taupyti, santaup ties pasislenka i Si S2. Tai sukelia labai ym nacionalinio produkto pusiausvyros apimties sumajimnuo tako A iki tako B. Be to, pakilus santaup tiesei, santaup ir investicij pusiausvyros apimtis sumaja ir pasislenka nuo AEi iki BE2 Atsiranda taupymo paradoksas. Taupumo paradoksas atsiranda tada, kai polinkio taupyti padidjimas (poslinkis i padties Si S2) sukelia faktik santaup sumajim (nuo AEj iki BE2). Polinkio taupyti padidjimas sukelia didesnius pinig nutekjimus i ilaid srauto, todl gamybos apimtis sumaja. Investicij kiekis taip pat maja. Pusiausvyra atstatoma tik tuomet, kai NP sumaja tiek, kad mons pasitenkina sutaupytu kiekiu, kuris nra didesnis u sumajus investicij kiek take E2. Majant NP, investicij kiekis maja, o NP turi sumati tiek, kad atstatyt santaup ir investicij pusiausvyra, todl santaupos maja ir slenka atkarpa nuo Ej iki E2. Taiau taupumo paradoksas neveikia ekonomikoje, kurioje yra infliacin perteklin paklausa. Esant skirtingam kain lygiui, pajam ir ilaid grafikas, taip pat ir pusiausvyr atitinkantis BNP, bus skirtingi. Ar galimi infliacija ir nedarbas, esant pasilos ir paklausos pusiausvyrai? Pamatysime, kad kai pusiausvyra yra didesn u visik uimtum, ekonomik itinka infliacija. Kai vyksta atvirktinis procesas, pradeda klestti nedarbas ir ekonominis nuosmukis. Tarkim, esant 2200 mlrd. Lt BNP, bus pasiektas visikas uimtumas. 112 pav. per tak ivestas statmuo (potencialus BNP). Pusiausvyra pasiekiama take E. Atstumas tarp gamybos pusiausvyros ir visiko uimtumo lygio vadinamas nuosmuk slygojaniu atotrkiu. Skaitin io atotrkio reikm ireikia atkarpa EB.

207

Nuosmuk slygojantis atotrukis - BNP apimtis, kurioje atitinkantis pusiausvyr BNP yra maesnis u potencialj. Vadinasi, visikas uimtumas gali bti pasiektas didinant visumines ilaidas. Tai sumaint ir visai panaikint nuosmuk slygojant atotrk. Vadinasi, ties (C+I) turi kirsti 45 ties take F. Remdamiesi 113 pav., isiaikinsime, kaip surasti tak, kur pasiekiamas visikas uimtumas. Kai ilaid ties kerta 45 ties take E, tai BNP = 2400 mlrd. Lt. Taiau tai virija gamybos lyg, kai visus norinius galima darbinti. Tada kainos augs tiek, kad (C+I) ties kris ir eis per tak F. Atstumas BE parodys, kiek realus BNP yra didesnis u potencialj. Sis skirtumas vadinamas infliacij slygojaniu atotrkiu. Infliadj slygojantis atotrkis - BNP apimtis, kurioje atitinkantis pusiausvyr BNP yra didesnis nei visiko uimtumo BNP lygis. is trkumas pasireikia auktesnmis kainomis ir kitais paklaus mainaniais veiksniais. Be to, kai realusis BNP yra didesnis u potencialj, labai padidja darbo jgos paklausa. 0 pernelyg auktas kain lygis ir darbo umokesio didjimas slygoja infliacij.

208

14. Cikliniai svyravimai

14.1. Ekonomikos svyravimai
Verslo ciklo svoka
Nacionalinio produkto apimtis nuolat keiiasi. Ilg laikotarpi poiriu tas kitimas reikiasi kaip nacionalinio produkto augimas, o trumpais laikotarpiais BNP kinta abi puses - ir padidja, ir sumaja. Galima skirti tris toki kitim ris: Ilgalaik tendencija apibdina per didel laiko tarp irykjusi tendencij. Jei BNP ir kiti visuomenins gamybos apimties rodikliai turi tendencijaugti, didti, tai, pvz., nedarb apibdinantys duomenys neduoda pagrindo kalbti apie apibrttendencij - kilti arba kristi. Sezoniniai svyravimai. Daugeliui ekonomikos proces bdingas sezonikumas, pvz., ems kyje darb apimtis vasaryra didesn nei iem, tas pats vejyboje, aikus sezonikumas bdingas turizmui. Tai daro tak kitiems ekonominiams rodikliams: uimtumui, preki apyvartai. Jei nagrinjami trump laikotarpi ekonominiai procesai, sezonikum atsivelgti btina. Paprastai tokiais atvejais rodiklis yra koreguojamas atsivelgiant sezonikum: sezono ypatybi sukeltas nukrypimas eliminuojamas, pasinaudojant prajusi period sezonini svyravim schema . Cikliniai svyravimai. Jei kuriam nors procesui nebdingi sezoniniai svyravimai, arba juos eliminuojame/jis anaiptol nesirutulios tolygiai, remdamasis savo ilgalaike tendencija. Daugumos proces parametrai nuolat kinta, taiau bendra tendencija lieka. Tie pokyiai nra atsitiktiniai, nereguliars, jie susiklosto sisteming, reguliar, pasikartojanios konfigracijos judjim. Ekonominio pakilimo metai pertraukiami bendros kins padties santykiniu ir absoliuiu pablogjimu, dsningai pakeiia najas kio aktyvumo pakilimas. Tokie svyravimai vadinami cikliniais. Nuolatiniai nacionalinio produkto gamybos ir vartojimo pakilimai ir atoslgiai jo ilgalaiks tendencijos rmuose, paalinus sezonikumo apraikas, vadinami verslo ciklais. Verslo ciklo svoka apibdina bendr vis pagrindini ekonomikos indikatori dinamik. Kiekvienas ekonominis procesas ir jo indikatoriai turi sav ciklins raidos ypatybi. Ciklas ciklui nelygu. Yra keli pavidal ciklai, skiriami pagal trukm. Pagrindin ciklo ris - verslo ciklas (marksistinje ekonomikos teorijoje vadinamas pramoniniu ciklu). Jo trukm 8-10 met. Aptiktas ir daug trumpesnis - madaug 40 mnesi - ciklas, vadinamas "gamybini atsarg" ciklu. Yra nustatyti ir 15-20 met ciklai, susij su statybos darb apimties periodiku svyravimu. Nustatytas ciklas, sietinas su periodiniais visuotiniais rinkimais valstybje (politinis verslo ciklas). Rus ekonomistas N. Kondratjevas nustat 40-50 met ciklikumkinje veikloje, pavadins tai ilgosiomis bangomis". kins veiklos apskritai ir konkreijos pasireikim periodinis svyravimas - ciklikumas neabejotinas. Taiau t svyravim prieastys toli grau dar nra itirtos.

Ciklo stadijos (fazs)

Periodikas ekonomini proces svyravimas apibdinamas atskir ciklo stadij charakteristikomis. 114 pav. parodytos keturios verslo ciklo fazs. Ekonomikoje pakilim keiia nuosmukis. Tarpiniai takai - tai verslo aktyvumo lis ir virn. Nacionalinis ekonomikos tyrimo biuras nustato, kada vyksta ios fazs. Pakilimas nebtinai turi baigtis auktu klestjimo bei uimtumo lygiu. Kartais virn dar nepasiekiama, o jau vyksta naujas nuosmukis.

lftpm,.
<.: tikisi

BIHT

VriikTJ

Suosmii Liis

Pikriiina

Kriz (luis, depresija). Tai emiausia (potencialaus nacionalinio produkto atvilgiu eilinio ciklo stadija. Jos metu iauga nedarbas, 0 paklausa gerokai atsilieka nuo gamybini pajgum. Verslo pajamos ir pelnas smuk, dalis firm patiria nuostoli. Paskatos investicijoms silpnos. Jei toks ciklo dubimas" yra gilus ir utrunka ilg laik, jis vadinamas depresija. Pavyzdiui, Pasaulin depresija buvo 1929-1933 m. Jaibdinga: 209

 Auktas nedarbo lygis. Daugelyje ali - Kanadoje, Prancuzijoje, Vokietijoje, Italijoje irkitose-1933 m. nedarbo lygis sudar 15proc.bendrodarbinggyventojskai6iaus. Plataus vartojimo reikmen kain kritimas. Nuo 1929 m. iki 1932 m. kviei, cukraus, konserv, arbatos kainos sumajo 50 proc, medvilns ir ilko - daugiau nei 60 proc, kauiuko - 75 proc. Maai isivysiusioms alims, kuri ekonomika priklaus nuo plataus vartojimo preki, pirmiausia ems kio produkt, eksporto, tai buvo tikra nelaim. Pramonins gamybos majimas. Vien tik per 1930 m. pramons gamyba sumajo Didiojoje Britanijoje, Italijoje ir Japonijoje apie 8 proc., Australijoje, Kanadoje, Vokietijoje - beveik 15 proc, JAV - apie 20 proc. Sumajo tiek plataus vartojimo, tiek pramonini preki paklausa. Taiau pramonini preki kainos nekrito taip staigiai, kaip plataus vartojimo reikmen kainos. Pirmiausia sumajo j gamyba. Galima nurodyti dvi pagrindines prieastis: daugelis gamintoj veikia netobulos konkurencijos rinkosej parduodam produkt kainos yra kontroliuojamos; majant paklausai, gamintojai maina gamybos apimtis, bet ne kainas. Tarptautins prekybos lugimas. Pagyvjimas (pakttimas). Tai stadija, einanti po krizs ar depresijos, kada gamyba pradeda augti. Atnaujinami lizikai ir moraliai nusidvj rengimai, kyla uimtumo, pajam ir vartojimo rodikliai. Pagerja gamybos, realizavimo ir pelno perspektyvos, pagausja investavimo motyv. traukiami gamyb lig tol nepanaudoti gamybiniai pajgumai bei neuimta darbo jga. Virn (bumas). Nacionalinio produkto apimtis yra didiausia, ji pasiekia potencialaus nacionalinio produkto lyg. Atsiranda tampa darbo rinkoje, ypa ima stigti kvalilikuotos darbo jgos. Gali kilti deficito poymi ir mediag bei aliav rinkoje. Tolesnis gamybos augimas darosi nebegalimas be didesni investicij; investicins ilaidos auga, gerokai padidindamos laisv pinig paklaus. Kadangi investavimas reikalauja tam tikro laiko, padidjusi paklausa pirmiausiai sukelia produkcijos kain augim. Stinga vis daugiau rinkos preki, kain kilimas slygoja gamybos kat augim. Bet kokia kin veikla dl kain kilimo yra pelninga, nuostoliai ir bankrotai labai reti. Nuosmukis (recesija). Po to, kai ekonomika perjo aukiausi pakilimo tak, vyksta gamybos majimas. Jis prasideda preki ir paslaug realizavimo majimu; ltja gamybos vystymosi tempai, vliau gamyba visai nustoja didtiji net gali mati absoliuia iraika. Sumajus paklausai, nebeauga gamyba, sumaja ir uimtumas. eim pajamos taip pat ima mati, ir tai dar labiau maina visumines ilaidas. Krenta ir rentabilumas, nyksta nauj investicij motyvai. Maesns tampa ir paskatos atnaujinti rengimus. Paymtina, kad joks ciklas nesikartoja, kiekvienas skiriasi ir savo bendraja trukme, ir atskir stadij ilgumu, ir kritimo ar pakilimo gilumu" bei auktumu", ir tuo, kaip pereinama i vienos stadijos kit. Pokario metu nacionaliniuose rinkos kiuose ciklini svyravim amplitudes sumajo.

Nuosmukio ekonominiai katai

Kai ekonomika smunka, negrtamai prarandama gamybos potenciali apimtis. To laiko, kur bedarbiai praleido dykindami, jau nebegalima sugrinti. Be to, bedarbiai kenia materialiai ir moraliai. Nedarbas - tai ne tik nepagaminta produkcija, bet ir moni demoralizacija. Harvis Bemeris i Donsono Hopkino universiteto nustat, kad nedarbas ir kitos ekonomikos problemos blogai veikia moni sveikat ir psichik, trumpina j gyvenim. Praneime JAV Kongresui jis teig, kad nedarbas ir dar trys faktoriai siejasi su mirtingumu. Tai maesnis dalyvavimas darbo rinkoje, trumpesn darbo savait ir padidjs bankrot skaiius. Ekonomin nelygyb veda blogesn dvasin bsen, maesn gerov, mogudysi, nusikaltim, psichini lig gausjim. Praneime pateikiami nauji duomenys apie ry tarp blogos ekonomikos bkls ir alkoholizmo, rkymo, narkotik vartojimo, skyryb skaiiaus ir vieni moni skaiiaus augimo. JAV duomenimis nuo 1993 iki 1994 m. nedarbas civili darbo itekli rinkoje padidjo nuo 4,9 iki 5,6%. Pavyzdiui, 1994 m. mirties atvej dl irdies ir kraujagysli lig padaugjo 2,8%, mirties atvej dl kepen cirozs -1,4%, saviudybi -1,0%, Gydym psichoneurologinse ligoninse - 6,0%, nusikaltli sumimai 6,0%, smurtiniai upuolimai -1,1%. Taigi ie skaiiai rodo, kaip nedarbas sukelia mirtingum dl prieasi, siejam su dvasine tampa, bei padidina nusikaltim skaii. i statistik negalima laikyti rodymu, bet greiiau tai perspjimas: bloga ekonomikos bkl gali pakenkti sveikatai. Bendros gamybos apimties sumajimas vadinamas BNP atotrkiu. Skirtumas tarp BNP apimibuvo labai didelis Didiosios depresijos metu, taip pat -1981-1982 ir 1981 -1985 metais. Pastaraisiais metais BNP atotrkis sudar 6%. Vertinant 1982 m. kainomis, nuostolis del BNP atotrkio sudar 1000 milijard doleri, arba kiekvienam JAV pilieiui po 4000 doleri. (ia turime perspti, kad yra ir kiti skaiiavimo metodai, o j rezultatai gali skirtis.) BNP atotrkis - tai kiekis, kurio faktinis BNP yra maesnis u potencialj BNP. 210

115 pav. matome, kad BNP gali bti ir didesnis u potencialj BNP. Taip buvo 1968-1969, 1972-1973 ir 1978 metais. Tai gali sukelti sumait. Taiau ekonomika kartais gali labai suaktyvti, nors ir neilgam. Tokie pakilimai turi neigiam poveik, kadangi pagreitja infliacija.

14.2. Ciklini svyravim prieastys

Visa ekonomini proces tyrimo patirtis dar nepateik galutinio atsakymo klausim, kas konkreiai sukelia kins veiklos masto ir intensyvumo svyravimus. Geriausiu atveju konkrets ciklai susilaukia konkrei savo kilms paaikinim. Klasikins ekonomikos teorijos (t.y. pair, dominavusi iki Didiosios krizs 1929-1933 metais) poiriu, svyravimai kyje kyla dl laikino disbalanso darbo rinkoje - darbo umokesio lygis pakyla per auktai ir darbo jgos pasila dl to ima viryti jos paklaus, pleiasi nedarbas. Nedarbas slygoja darbo umokesio kitim, darbo jgos paklausa padidja, gamyba vl ima augti ir grta pusiausvyra. Darbo umokesio lankstumas, buvo manoma, garantuoja pastov, tik trumpam pertraukiam visikuimtum. Didioji kriz sulugd tok suvokim. D. Keinso ir jo alinink nuomone, ekonomikos nestabilumo pirmin prieastis yra privai kapitalo investicij lygis ir jo svyravimai. Investicij dinamika savo ruotu priklauso nuo visumins paklausos struktros ir jos element kitimo. Treioji pozicija, aikinant cikl prieastis, yra monetarist pairos. Ekonomikos proces dinamikos kait, teig jie, lemia pinig kiekis cirkuliacijoje. Kai tas kiekis, pirmiausiai dl valstybs pernelyg aktyvaus tiesioginio usiangaavimo kinje veikloje, padidja, okteli auktynvartotojika paklausa, ekonomika netrunka perengti visiko uimtumo ribir ima kilti kainos. sibgjanti infliacija netrukus sustabdo realaus nacionalinio produkto augim, o vliau sukelia ir jo majim. Taigi ekonomikos nestabilumo pradin prieastis - pinig kio nestabilumas. Tris idstytas pozicijas skiria metodologiniai principal bei daugelis konkrei argument ir ivad. Kartu visos jos turi ir bendr savyb, kuri dominuoja i dien ekonomikos koncepcijoje - pagrindine kini svyravim prieastimi laikomas visumins paklausos kitimas. Tik atskirais konkreiais atvejais nacionalinio produkto deviacij prieastis gali bti visumins pasilos pokyiai.

Visumins paklausos pokyiai

Visumins paklausos nestabilumo veiksnius panagrinkime pagal jos elementus. Vartojimo (C) pokyiai. Tai, kaip inote, didiausias visumins paklausos elementas, sudarantis apie du tredalius jo apimties. Atsiribodami nuo t negamybinio vartojimo mast pokyi, kurie kyla dl pajam kitimo, nustatysim kartkartmis siknijanius, tokius vartojimo pokyio veiksnius: Vartotojikos paklausos pakitimai. Skirtingai nuo individ, vartotoj(pirkj) poreiki struktra yra gana stabili ir keiiasi tik ltu, evoliuciniu bdu. Bet kartkartmis kyla greiti ir masiniai vartotoj skonio perorientavimai. Pavyzdiui, OPEK alims kelis kartus, paklus naftos kainas, staiga krito automobili paklausa. itaip sutaupyti pinigai neivengiamai lieka nepanaudojami, sumaindami visumins paklausos apimt, o tai savo ruotu veikia kaip gamybos destabilizavimo veiksnys.

211

 Palukan normos ir infliacijos iaugimo grsm. Palukan normos iaugimas gali buti akstinas smarkiam ilgo naudojimo preki pirkimo sumajimui, kadangi tokios preks paprastai perkamos kreditan. Kita vertus, palkan norma tiesiogiai susijusi su infliacija ir kinta tiesiog proporcingai jos tempams. Todl vartotoj ilaidas lemia ne nominalioji, bet realioji palkan nonna. Kaip atskiras vartojimo ilaid veiksnys, infliacija veikia dvejopai: daug didesns bsimos infliacijos laukimas sukelia didel ilaidavim, siekim sigyti kuo daugiau preki, kol j kainos nepaoko, tuo tarpu besikaitaliojantis infliacijos lygis, kaip vienas i didjanio ekonomikos nestabilumo poymi, gali veikti kaip paskata maiau ileisti, daugiau taupyti. Apmokestinimo ir pinigini imokjim (transferi) pokyiai. Natralu, kad keiiantis mokesi lygiui, keisis ir vartojimo ilaidos. Jei individualus pajam mokestis sumainamas, padidja disponuojamos pajamos, padids ir vartojimas. Jei vyriausyb padidina biudeto l sraut piniginiais pervedimais individualiems pilie6iams, vartojimo ilaidos padidja. Tad suprantama, kad io pobdio svertai (mokesiai ir transferiniai pervedimai - imokjimai) vyriausybi pirmiausia naudojami kaip anticiklins priemons. Vyriausybs ilaid prekms irpaslaugoms pirkti pokyiai. Vyriausybs ilaidos paprastai yra ciklinio vystymosi veiksnys tik potencialiai - iskyrus ypatingus atvejus, pavyzdiui, kar, kada vyriausybs usakymai ginkl ir kitoms monms smarkiai iauga ir kuriam laikui suka" gamyb iki potencialaus nacionalinio produkto ribos. Normaliomis slygomis is visumins paklausos elementas smoningai palaikomas daugiau maiau vienodo lygio ir keiiamas kuria nors kryptimi nedideliu mastu ir laipsnikai. Eksporto apimties pokyiai. Jei alis aktyviai dalyvauja tarptautiniame darbo pasidalijime, eksportas, kaip ir importas, sudaro ymi jos nacionalinio produkto dal. Preki ir paslaug pardavimas usieniui daug priklauso nuo iorini prieasi: bendros ekonomins konjunktros pasaulyje, atskir preki rinkos situacijos, tarptautini valiutini ir finansini santyki padties, taip pat ir nuo vidaus veiksni: eksportuojam preki konkurencinio pajgumo, vidini kat santykio su tarptautiniais. odiu, atviroje ekonomikoje eksportas yra svarbus ciklikumo veiksnys.

Investicij svyravimas
Investicijos yra itin nesuvaldomas ir didele amplitude besikeiiantis reikinys. Ilgo laikotarpio atveju galima nustatyti, kad investicijos susijusios su bendruoju nacionaliniu produktu ir keiiasi atitinkamai jo kitimui. Tai leidia daryti ivad, kad investicijos ir j svyravimas labiausiai lemia nacionalinio produkto krimo ciklus ir j konkreius parametrus. Todl investicij veiksn reikia panagrinti atskirai. Investicijos irj kitimo prieastys. Investicini ilaid grup sudaro trys pagrindiniai elemental: gamybini atsarg (skaitant gatavos produkcijos atsargas) formavimas, pagrindinio gamybinio kapitalo formavimas ir gyvenamj nam statyba. Investicijos gamybines atsargas. Kiekio atvilgiu gamybini atsarg papildymas visada sudaro nedidel dal investicini ilaid. Taiau didiulis ios ries l judrumas, j kintamumas daro investicij apimiai nema poveik. Nustatyta, kad atsarg dinamika susijusi su produkcijos realizavimu. Augant produkcijos pardavimui, firmos siekia turti didesnes paruotos produkcijos atsargas ir atvirkiai. itaip produkcijos realizacijos svyravimai 6ia pat sukelia investicij svyravimus. Investicijos gamybines atsargas susijusios ir su palkan norma. Kuo ji auktesn, tuo brangiau atsieina atsarg didinimas, nes jis suria" papildomas pinigines las. Todl, kuo auktesn palkan norma, tuo stipriau veikia paskata neplsti atsarg monse. Besikeiianti palkan norma veikia kaip investicij atsargas didinimo veiksnys. Investicijos gyvenamj nam statyb. Ivystytose alyse eim ilaidos gyvenamj nam statybai sudaro ymi dal BNP - 3-6%, o visose investicijose (iskyrus vyriausybs daromas) - nuo 20 iki 35 procentj apimties. Nauj gyvenamj nam statyba praktikai visa yra finansuojama i bank paskol, gaut pastaius nam ir ustaius sklyp (ipotekinis kreditas). Palkanos u kredit paprastai sudaro daugiau kaip pus namo savininko mokam u paskol metini na. Palkan normos kitimas veikia ios ries investicijas. 0 pagrindinis investicij gyvenamuosius namus ir butus veiksnys - eim pajamos. Todl pradt nauj gyvenamj nam skaiius yra vienas is ekonomikos savijautos" rodikli. Investicijos pagrindin kapital. i investicij r sudaro pinigini l panaudojimas renginiams ir kitoms darbo priemonms sigyti bei kins paskirties objekt statybai. Tai pati didiausia investicini ilaid dalis. Kaip ir gyvenamj nam statyba, investicijos pagrindin kapital pirmiausia priklauso nuo investitoriaus pajam, iuo atveju - nuo firm nepaskirstyto (t.y. neidalinto akcininkams) pelno. Kuo didesnis nepaskirstytas pelnas, tuo didesnes firmos investicijos. Kitas veiksnys - palkan norma. Didioji dalis investicij gamyb daroma i skolint l. Treias gamybini investicij veiksnys yra nacionalini pajam pakitimai, kurie slygoja visumins paklausos pokyius. 212

Akseleratoriaus principas
Kiek anksiau aptartas multiplikatoriaus principas teigia, kad investicij pokyiai suadina stamb papildom pajam ir vartojimo iaugim. Bet pajam bei visumins paklausos kitimas turi ir kit, ne nuo investicij kitimo priklausani veiksni. Ar dl j pasikeitusi paklausa nepaveiks investicij apimties? Taip, paveiks. Tai liudija akseleratoriaus principas (ekonomikos moksle jis reikia, kad kiekvienas pajam, paklausos ar produkcijos padidjimas ar sumajimas sukelia reprodukcijos procese reliatyviai didesn kapitalo investicij padidjim ar sumajim). Taip atsitinka todl, kad gamybos rengim gamyba ilgai trunka, o tuo paiu laiku, kuris praeina nuo papildom rengim paklausos atsiradimo iki j pagaminimo, nepatenkinta paklausa skatina plsti j gamyb daugiau, negu reikia pirminei paklausai patenkinti. Akseleratoriaus principas apibdina gamybos priemoni gamybos augimo poveik visuomeninei reprodukcijai. Racionalus akseleratoriaus principo elementas yra tai, kad jis leidia nusakyti kai kurias technines pagrindini gamybos priemoni atkrimo ir ipltimo proporcijas, atvaizduoti investicij dinamikos pakitimus, pereinant i vienos ciklo fazs kit. Tarp realaus kapitalo dydio ir vartojimo preki gamybos lygio yra tiesioginis ryys: iaugs vartojimas sukelia papildomo pagrindinio gamybinio kapitalo (grynj investicij) poreik.
Labai svarbu yratai, kadjei vartojimo ilaidos yra nepastovios, tai dl akseleratoriaus jsvyravimas veikiakaip sibuojantis veiksnys nacionalinio produkto gamyboje. Pavyzdiui, vartojimui sumajus tik 5 milijonais doleri, bendrosios investicijos gali sumati net iki 25 milijon doleri ir bendras nacionalinis produktas taip pat ymiai sumas.

Realiame gyvenime tokio grieto ryio tarp investicij ir vartojimo nra, bet pats principas visada veikia.

kins veiklos (verslo) ciklo indikatoriai

Akivaizdus ukins veiklos ciklikumas, jo sukeliamos ekonomins ir socialins problemos skatina usiimti intensyviais tyrimais, iekant tiksliausi ciklini pakitim poymi. Gebjimas numatyti kiekvienos ciklo stadijos (fazs) laik ir mast leist imtis atitinkam priemoni ir suvelninti nenumaldomus kins veiklos aktyvumo poskius. Gal gale, jei ekonomikos teorija turi skirtis nuo meno, bti mokslu, ji privalo sugebti numatyti kini proces tkm. inoma, kaip ir bet kuris moni veikl tiriantis mokslas, kio teorija niekada negals pateikti tiksli duomen apie vyksianius reikinius. Realus udavinys yra toks - nurodyti bsimus pokyius, j tendencijas ir padaryti tai geriau, patikimiau u neekonomist gan dosniai teikiamus spjimus. Tam tikra metodika, kuri pasitelkus galima numatyti bsimus pakitimus, jau yra sukurta. Paprasiausias bdas sprsti apie galimus verslo svyravimus - tai orientacini poymi (indikatori) -tam tikr ekonomini rodikli sek (seriji), kuri reikms padidja arba sumaja prie padidjant ar sumajant nacionaliniam produktui - panaudojimas. kins veiklos rodikliai suskirstyti tris grupes, pagal tai, ar jie prasideda prie nauj verslo ciklo stadij, kartu su ja, ar po jos. Tie rodikliai, kuri reikms krenta prie ciklui pasiekiant savo virutin tak ir kyla ciklui atsidrus savo papdje, vadinami orientuojaniosiomis sekomis (serijomis). Rodikliai, kuri reikms krenta ciklui pasiekus virn ir kyla ciklui esant papdje, vadinami sutampaniosiomis sekomis, o tie rodikliai, kuri reikms maja ciklui prajus virn ir kyla po to, kai ciklas isiropt i papds, vadinami atsiliekaniomis sekomis (serijomis). Orientuojani rodikli sekoms priskiriamos ios duomen eiluts - firm bankrutavimai (is rodiklis, prieingai kitiems, pakyla prie ciklui pasiekiant virn ir krenta prie depresij), nauji usakymai ilgo naudojimo prekms, vidutin darbo savaits trukm, statybos darb apimtis, akcij kursas, kai kuri preki urmo kainos ir bendrovi susiliejimai. Sutampanios sekos poymiai bdingi uimtumo, pramons gamybos, bendrovi peln, BNP ir daugeliui kit rodikli. Atsiliekanioji seka susidaro nustatant tokius rodiklius, kaip mamenins prekybos apyvarta, produkcijos atsargos monse, asmenins pajamos. Orientuojaniais rodikliais danai vadovaujasi tiek verslininkai, tiek vyriausybs ekonomins inybos. Deja, ne visada tie rodikliai pasiteisina. Kartais jais vadovaujantis skelbiamas ir nepagrstas aliarmas. Bet vis tik jie verti dmesio, ypa jei neapsiribojama nedideliu j skaiiumi. Jei siekiama ne tik nuspti galim gamybos kritim ar okteljim, bet ir tiksliau apskaiiuoti bsimo ciklo periodo nacionalinio produkto apimt, naudojamasi tiesioginiais skaiiavimais. Tai daroma, detalizuojant visumins paklausos elementus, j raid bsimu periodu. Pavyzdiui, vyriausybs ilaidos (G) gali bti numatytos visikai tiksliai, nes jos i anksto planuojamos. Imoninink investicijos pramonin kapital nustatomos kasmet apklausiant juos apie tai, kiek jie planuoja kitais metais pirkti rengim ir statyti nauj gamybos objekt. (Tokia apklausa daroma daugelyje ali). Nauj gyvenamj nam statyba vertinama pagal 213

pasiraytus gamybos kontraktus. Gamybini atsarg pakitimai (tai taip pat investicij elementas) nustatomi naudojantis apklausa ar kitais duomenimis. Pasinaudodami nusistovjusia vartojimo funkcija ir duomenimis apie disponuojam pajam dal BNP iais metais, jau galima apskaiiuoti vis visumins paklausos dal -jos apimt (C+I+G). Per pastaruosius 2-3 deimtmeius iplito sudtingi, rafinuoti ekonominio lygio nustatymo bdai, pagrsti ekonometrini modeli sudarymu. J esm ta, kad jie sutelkia vien viet kio teorijos ivadas su konkreiais kiekybiniais matavimais. Sudaromos lygi sistemos, kurikintamieji dydiai ireikiajau esam proces kiekybinius parametrus. Ekonomini modeli dka gaunami konkreiais skaiiais ireikti duomenys apie BNP apimt ateityje. Jie neretai tiksliai apibdina tendencijas, taiau sutapti su faktine prognozuoto rodiklio reikme gali tik atsitiktinai.

227 214

CIKLINIAI SVYRAVIMAI Udaviniai Pagrindiniai terminai ir svokos Suraskite kiekvien svok atitinkant apibrim: a) ekonominiai svyravimai b) cikliniai svyravimai c) verslo ciklai d) verslo cikl stadijos (fazs) e) trumpas laikotarpis f) ilgas laikotarpis g) krizs (lio, depresijos) stadija h) BNP atotrkis k) pagyvjimo (pakilimo) stadija l) nuosmukio (recesijos) stadija m) investicij akseleratorius n) virns (bumo) stadija o) investavimas 1. Nuolatiniai bendrojo nacionalinio produkto gamybos ir vartojimo svyravimai bendroje ilgalaikio augimo tendencijoje (neskaitant sezonikumo). 2. Reguliari ekonomini cikl kaita. 3. Laikotarpis, kurio metu bent vieno i veiksni (itekli) snaudos yra pastovios. 4. Laikotarpis, pasiymintis maksimaliais bendrojo nacionalinio produkto augimo tempais. 5. Ekonomini reikini nukrypimai nuo susiklosiusi tendencij. 6. Santaup pavertimas finansiniu ar fiziniu kapitalu. 7. Laikotarpis, pasiymintis ilgalaikiu nuliniu arba neigiamu bendrojo nacionalinio produkto kitimo tempu. 8. Ekonominis modelis, vertinantis investicij normos ir ekonomikos augimo temp tiesiogin priklausomyb. 9. Laikotarpis, kuriam bdingas vis gamybos procese naudojam gamybos veiksni ( itekli) kitimas. 10 Periodikas ekonomini proces svyravimas. 11 .Laikotarpis, pasiymintis bendrojo nacionalinio produkto augimo temp didjim. 12. Kiekis, kuriuo faktinis BNP maesnis u potencialj BNP. 13. Laikotarpis, pasiymintis bendrojo nacionalinio produkto majimu. Klausimai 1. a) b) c) d) e) f) g) Kurie i emiau nurodyt laikotarpi priklauso verslo ciklo stadijoms: trumpas laikotarpis; recesijos (nuosmukio) laikotarpis; pagyvjimo laikotarpis; stagnacijos laikotarpis; krizs (depresijos) laikotarpis; ilgas laikotarpis; virns (bumo) laikotarpis.

2. emiau ivardintos verslo ciklo stadijos. Surikiuokite jas tokia tvarka, kad stadijos sudaryt verslo cikl. Atvaizduokite cikl grafike. Nubrkite ilgalaiks tendencijos linij: a) virn (bumas); b) pagyvjimas (pakilimas); c) kriz (lis, depresija); d) nuosmukis (recesija). 3. emiau ivardinti verslo ciklo atskir stadij poymiai. Sugrupuokite poymius, charakterizuojanius atitinkam ciklo stadij: a) didja itekli kainos; b) vengiama investuoti las gamyb; c) gyventojai maiau perka preki ir paslaug; d) mon bankrutuoja; e) maja preki ir paslaug kainos; f) mons negali realizuoti pagamintos produkcijos; g) didja investicijos gamyb; 215

h) traukiami gamyb ligi tol nepanaudoti gamybiniai pajgumai; k) atsiranda darbo jgos perteklius; l) mons dirba maksimaliu reimu; m) didja preki kainos; n) BNP apimtis yra maiausia; o) ekonomikoje yra visikas uimtumas; p) atsiranda itekli stygiaus poymiai; r) BNP apimtis yra didiausia; s) iauga nedarbas; t) BNP apimties augimo tempas ltja; u) bendrojo vidinio produkto gamyba palaipsniui ima didti; v ) atnaujinami fizikai ir moraliai nusidvj rengimai. 4. Nurodykite, kuriai ekonominio ciklo fazei, recesijai ( R ) ar bumui ( B ), priklauso emiau ivardinti procesai: a) investicij augimas privaiame sektoriuje; b) pelno majimas; c) mokestini pajam augimas; d) darbo paklausos didjimas; e) akcij kurso kritimas; f) infliacijos augimas; g) imok bedarbiams didjimas; h) palkan normos majimas; 5. Nurodykite, kurie emiau ivardinti atvejai apibdina ekonomin pagyvjim (pakilim): a) moni pajam didjimas; b) gamtins aplinkos utertumo didjimas; c) bedarbi skaiiaus majimas; d) preki vartojimo didjimas; e) naudojamo pagrindinio kapitalo padidjimas; f) darbing gyventoj bendrame gyventoj skaiiuje lyginamojo svorio padidjimas; g) gamtini itekli kain didjimas; h) gamybos augimas. 6. Ar prie prasidedant nuosmukiui arba jam baigiantis didja investicij mainas ir rengimus apimtis? 7. Ar tiesa, kad investicijos yra pats nestabiliausias visumini ilaid komponentas ekonominiame cikle? 8. Ar auga bendrosios investicijos, jei pardavimo apimties prieaugio tempai maja? 9.Ar maja duotos alies grynasis eksportas, jei maja jos prekybinio partnerio grynasis nacionalinis produktas? 10. Ar tiesa, kad nuosmukis - tai tokia ciklo faz, kurioje ekonomika artja prie paties emiausio lygio, lyginant su pilno uimtumo BNP lygiu? 11. Ar ekonominio ciklo pakilimo faz visuomet sutampa su pagyvjimo laikotarpiu? 12. Ar didja duotos alies eksportas, jei auga kit ali BNP? 13. Ar pardavimo apimties pasikeitimas gali takoti ym investicij dydio pokyt? 14. Ar tiesa, kad vartojimo ilaidos - tai pats nestabiliausias visumini ilaid komponentas? Testai 1. Kurio i emiau ivardint rodikli kiekin iraika maja prasidjus pakilimo stadijai ir didja prasidjus nuosmukio stadijai: a) preki atsarg apimtis apdirbamojoje pramonje; b) BNP apimtis; c) vidutin darbo savaits trukm; d) vertybini popieri kursai; 216

e) pramons gamybos apimtis. 2. Recesijos metu labiausiai sumaja: a) vartotoj ilaidos vaistams pirkti; b) valstybs ilaidos prekms ir paslaugoms pirkti; c) darbo umokesio lygis; d) moni pelnas; e) visi aukiau pateikti atsakymai teisingi. 3. Kurio i emiau pateikt rodikli kiekin reikm nemaja iki pakilimo stadijos pradios ir nedidja iki nuosmukio stadijos: a) vertybini popieri kursai; b) nauj usakym ilgalaikio naudojimo reikmenims apimtis; c) darbo savaits vidutin trukm; d) mamenins preki apyvartos apimtis; e) visi aukiau pateikti atsakymai teisingi. 4. a) b) c) d) e) Kalbant apie ekonomikos cikl, ar visuomet teisingi tokie tvirtinimai: aukiausias aktyvumo takas - tai pagyvjimo laikotarpis; nuosmukis - tai depresijos laikotarpis; vartotojikos ilaidos - nestabiliausias visumini ilaid komponentas; visi aukiau pateikti atsakymai teisingi; visi aukiau pateikti atsakymai neteisingi.

5. Bendrj investicij apimties majimo tendencija pasireikia laikotarpyje, kai: a) didja pardavim augimo tempai; b) pardavim augimo tempai maja; c) pardavim augimo lygis nekinta; d) visi aukiau pateikti atsakymai teisingi; e) visi aukiau pateikti atsakymai neteisingi. 6. Kuris i emiau pateikt reikini nebdingas ekonominio nuosmukio stadijai: a) investicij ilgai tarnaujanius rengimus sumajimas; b) akcij kurso kritimas; c) sumajusi darbo paklausa; d) mokestini plauk majimas; e) moni pelno majimas; f) nedarbo imok majimas. 7. Ekonominje literatroje minimos tokios verslo ciklo prieastys: a) ekonominiai svyravimai alyje kyla dl psichologini prieasi, pvz. moni optimizmo ar pesimizmo ekonominje veikloje; b) ekonominiai svyravimai alyje susidaro dl mokslini ir technini atradim bei iradim, technologini naujovi; c) ekonominiai svyravimai alyje susidaro dl gamtini prieasi, pvz. sausros, lieting met ir pan.; d) ekonominius svyravimus alyje lemia politins prieastys, pvz., politins padties nestabilumas; e) ekonominiai svyravimai alyje kyla dl gyventoj migracijos, labai didelio gyventoj skaiiaus prieaugio ir pan.; f) ekonominius svyravimus alyje lemia sauls dmi aktyvumas; g) ekonominiai svyravimai alyje susidaro dl paklausos vartojimui ir investicijoms svyravim, t.y. visumins paklausos svyravim; h) ekonominiai svyravimai alyje susidaro dl investicij netolygaus proceso; k) ekonominiai svyravimai alyje susidaro dl kar pasekmi; l) ekonominiai svyravimai alyje susidaro dl visumins paklausos ir visumins pasilos svyravim; Nurodykite, kurios verslo ciklo formavimosi prieastys yra pirmins, o kurios tik cikl veikia, j spartindamos ar ltindamos. 8. a) b) c) d) Ekonominio ciklo eigai didiausi poveik daro: grynj investicij, skirt prekini- materialini atsarg prieaugiui, kitimas; grynj investicij, skirt ilgo naudojimo preki gamybai, kitimas; vartojimo ilaid kitimas; vyriausybs ilaid kitimas; 217

e) visi atsakymai neteisingi. 9. Ilgalaik ekonomikos augim sukelia vairs veiksniai. Kuris i emiau ivardint itekli yra lengviausiai keiiamas ir kuris itekli labiausiai veikia kokybinius ekonominio augimo pokyius? a) ems ir gamtini itekli kiekis bei kokyb; b) darbo itekli kiekis bei kokyb; c) pagrindinio kapitalo apimtis bei techninis lygis; d) technologijos ir mokslo lygis. 10. Pagal akseleratoriaus princip indikuotos investicins ilaidos pasireikia, kai: a) BNP ar vartojimas yra auktame lygyje; b) BNP ar vartojimas yra emame lygyje; c) BNP ar vartojimas auga; d) BNP ar vartojimas krenta; e) bet kurioje ioje situacijoje, nes tarp investicij, BNP ir vartojimo nra jokio ryio. Udaviniai 1. A mons atsargos met gale turi sudaryti 2,5 Lt kiekvienam realizuotos produkcijos litui. Remiantis emiau pateiktais duomenimis: a) apskaiiuokite: - atsarg apimt met pradiai ir pabaigai; - gamybos apimt kiekvienais metais. Gautus duomenis raykite lentelje. b) nustatykite, kuriais metais buvo didiausios (-ia): - investicijos atsargas; - gamybos apimtis. 2.1 lentel _______________________________________________________________________________ Metai Metin realizavi- Atsargos met Laukiamos atsargos Metin gamybos mo apimtis pradiai met pabaigai apimtis _______________________________________________________________________________ 1999 40 100 -----------------2000 50 -----------------------2001 60 -----------------------2002 65 -----------------------2003 64 -----------------------_______________________________________________________________________________ 2. B mons metins ilaidos rengimams sudaro 2 Lt. kiekvienam pagamintos produkcijos litui. Metin nusidvjimo vert 1 mln. Lt. Faktin vis rengim vert 1999 metais buvo 100 mln. lit. Remiantis 2 lentelje pateiktais duomenimis: a) apskaiiuokite kiekvien met rengim vert ir investicij (grynj ir bendrj) apimtis. Gautus duomenis raykite lentelje. b) nustatykite metus, kuriais investicij lygis ir laukiama rengim vert didiausi. Ar galima teigti, kad tais paiais metais buvo ir didiausia gamybos apimtis. 2.2 lentel _______________________________________________________________________________ Metai Metin gamybos Laukiama rengim Grynosios Bendrosios apimtis vert investicijos investicijos ______________________________________________________________________________ 1999 50 ------------------2000 60 -------------------2001 70 -------------------2002 80 -------------------2003 100 -------------------_______________________________________________________________________________ 3. Planuojamas mons produkcijos pardavimo augimas. Ekonomistai vadovaujasi tokiu pardavimo apimties augimo ir investicij poreikio santykiu: 2001m. 2002m. 2003m. 2004m. 2005m.

218

Pardavimo apimtis (mln. Lt.) Reikalingos investicijos (mln. Lt.)

1,0 2,0

1,5 3,0

2,0 4,0

2,5 5,0

3,0 6,0

a) Nustatykite papildom investicij apimt, jei pradiniame laikotarpyje pertekliaus pajgum nebuvo, o pardavim apimtis padidjo nuo 1 mln. Lt. 2001 m. iki 1,5 mln. Lt. 2002 m. b) Kiekvienais metais mon turi padengti rengim nusidvjim u 500 tkst Lt. Apskaiiuokite bendrj investicij apimt. c) Ar padids grynj ir bendrj investicij apimtis 2003 m., jei mons pardavimo apimtis padidjo nuo 1,5 mln. Lt. 2002 m. iki 2 mln. Lt. 2003 m. d) 2004 m. mons pardavimo apimtis buvo lygi 2003 m. pardavimo apimiai. Kas vyks su mons grynj ir bendrj investicij dydiais? 4. Nustatykite BNP augimo prognoz ateinantiems metams, jei planuojama, kad privataus vartojimo ilaidos sudarys 70 proc. BNP, ilaidos investicijoms ir vyriausybs pirkimams sieks 2 mlrd. Lt., grynojo eksporto apimtis bus lygi 0. Apskaiiuokite: a) galim BNP apimt; b) skirtum tarp faktins ir prognozuotos BNP apimties, jei realiai privataus vartojimo ilaidos bus didesns nei planuotos ir sudarys 0,75 BNP; c) skirtum tarp faktins ir prognozuotos BNP apimties, jei realiai privataus vartojimo ilaidos bus didesns nei planuotos ir sudarys 0,75 BNP, o ilaidos investicijoms ir vyriausybs pirkimams sieks 2,5 mlrd. Lt. 5. Lentelje pateikti 1998 - 2003 met alies bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys. Apskaiiuokite metinius BVP augimo tempus. 2.3 lentel _______________________________________________________________________________ Metai Rodikliai ___________________________________________________ 1998 1999 2000 2001 2002 2003 _______________________________________________________________________________ Bendrasis vidaus produktas ( mln. Lt. ) 11590 16904 24103 31569 38340 42768 Metiniai BVP kitimo tempai ( proc.) _ ........ ....... ....... ...... ....... _______________________________________________________________________________ 6. Lentelje pateikti alies 1998 - 2003 met bendrasis vidaus produktas (BVP) ir gyventoj skaiius. Apskaiiuokite alies ekonominio lygio augim. Apibdinkite ekonominio augimo tendencijas. 2.4 lentel _______________________________________________________________________________ Metai Rodikliai ______________________________________________________ 1998 1999 2000 2001 2002 2003 _______________________________________________________________________________ Bendrasis vidaus produktas ( mln. Lt. ) 11590,0 16904,0 24103,0 31569,0 38340,0 42768,0 Gyventoj sk. (tkst. m.) 3736,5 3724,0 3717.7 3711,9 3707,2 3704,0 _______________________________________________________________________________ 7. Ekonomistai prognozuoja, kad po met alies situacij apibdins tokie duomenys: C = 10 + 0,7 Y I = 50 mlrd. Lt. G = 100 mlrd. Lt. 219

kur C - privatus vartojimas, I - bendrosios investicijos, G - vyriausybs pirkimai. Apskaiiuokite kit met prognozuojam BNP lyg. 8. A alies ekonomistai mano, kad privataus vartojimo ( C) ir investicij (I) priklausomyb nuo BNP (Y) dydio ireikiama tokiomis lygybmis (mlrd. Lt.): C = 8 + 0,6Y I = 0,1Y. J vertinimu vyriausybs ilaidos prekms ir paslaugoms pirkti kitais metais turi sudaryti 50 mlrd. Lt., o grynasis eksportas - 5 mlrd. Lt.. Apskaiiuokite kitiems metams prognozuojam BNP lyg.

220

15. Fiskalin politika

15.1. Fiskalins politikos esm ir tikslai
Fiskalin politika - biudetins politikos dalis, susijusi su valstybinio biudeto pajam formavimu, remiantis mokesi sistema. Supratimas, kad fiskaliniai vyriausybs veiksmai gali turti svarb stabilizuojant ekonomikos poveik, pradjo populiarti 3O-j met Didiosios depresijos periodu. Skiriant tok dmes fiskaliniams metodams, svarbiausi vaidmen suvaidino keinsist uimtumo teorija. Mes stengsims paaikinti, kaip fiskalin politika gali bti panaudota, norint stabilizuoti ekonomik. Pagrindinis fiskalins politikos tikslas yra nedarbo arba infliacijos panaikinimas. Kai egzistuoja nuosmukis (paklausos sumajimas), reikalinga ekspansin (ekonomins pltros) fiskalin politika. J sudaro didjanios vyriausybs ilaidos arba maesni mokesiai, ar j kombinacija. Kitaip tariant, jei biudetas bt subalansuotas i pat pradi, fiskalin politika turt judti vyriausybs biudeto deficito kryptimi nuosmukio metu. Atvirkiai, kada egzistuoja paklausos slygojama infliacija (demand-pull inflation), reikalinga restrikcin (ribojanti) fiskalin politika. Ji susideda i majani vyriausybs ilaid arba didesni mokesi, ar j abiej kombinacijos. Kitaip tariant, fiskalin politika judt palankia pasilai vyriausybs biudete kryptimi, kai ekonomika susidurt su infliacijos kontroliavimo problema. Beje, restrikcin fiskalin politika susiduria su dideliais politinio realizavimo sunkumais. vairios visuomens grups kovoja u maksimali nacionalinio produkto dal, biudetins staigos ir valdininkai visokiais bdais prieinasi, kad j darbo baras nebt sumaintas. Todl aukomis" daniausiai tampa grupuots, neturinios didelio politinio svorio (menkai atstovaujamos parlamente, j lobizmo galimybs ribotos ir pan.). Kitos grups pajgia isikovoti, kad biudeto ilaidos bt padidintos j naudai. Kaip matome, fiskalin politika yra ne kas kita, kaip biudeto politika. Jos bene pagrindinis klausimas yra biudeto balansas. Biudetas - tai ataskaita, kuri rodo: prajusi met valstybs pajamas ir ilaidas; planuojamas (numatomas) pajamas ir ilaidas kitais metais. Jei vyriausyb nori paveikti visumin paklaus ir suvelninti paklausos kitimo sukelt nacionalinio produkto gamybos ciklikumji turi formuoti deficitin arba perteklin biudet, priklausomai nuo situacijos. Pvz., jeigu vyriausyb nori sumainti nedarb, padidindama visumin paklausprekms ir paslaugomsji privals tyia ileisti daugiau nei gauti pajam i mokesi sistemos. Kitaip tariant, ji sieks sukurti biudeto deficit. Tokiu bdu vyriausyb padidins ekonomikos perkamj gali apskritai. Biudeto deficitas turs bti padengtas skolinimusi. O jeigu vyriausyb nori sumainti visumin paklausprekms ir paslaugoms, bijodama infliacijos, ji sieks biudeto pertekliaus, t.y. ileisti maiau savo pajam, gaut i mokesi. Tai sumains ekonomikos perkamosios galios lygi apskritai. Biudeto balansas - tai skirtumas tarp vis vyriausybs pajam ir vis jos ilaid. Skirtingai nuo vyriausybs ilaid prekms ir paslaugoms kaip visumins paklausos elemento, biudete vyriausybs ilaidoms priskiriami tiek vyriausybs pirkimai, tiek jos piniginiai imokjimai (transferins imokos) tam tikr kategorij asmenims. Biudeto balansas gali bti trejopas: Subalansuotas biudetas - kai jo pajamos lygios ilaidoms. Biudeto perteklius - lkiekis, kuriuo valstybs pajamos virija ilaidas. Biudeto deficitas - l kiekis, kuriuo valstybs ilaidos virija pajamas.

Subalansuotas (visiko uimtumo) biudetas rodo, koks but biudeto deficitas ar perteklius, Jeigu metus ekonomika funkcionuot visiko uimtumo slygomis. Visiko uimtumo biudetas yra daug svarbesnis fiskalins vyriausybs politikos rodiklis nei faktinis biudeto deficitas arba perteklius. Visiko biudeto uimtumo multiplikatorius parodo, kad lygis mokesi (T) ir vyriausybs ilaid (G) prieaugiai sukelia pusiausvyros BNP augim vyriausybs ilaid ir mokesi dydiu. Pvz., G ir T augimas iki 20 mln. Lt didina BNP augim 20-ia mln. Jei G irT kartu padidt 10-ia mln.,BNP atitinkamai pakilt 10-ia mln. Savaimin stabilizacija - t.y. mokesi varijavimas proporcingai BNP - sudaro galimyb naudoti einamojo biudeto pertekliaus ar deficito duomenis kaip vyriausybs fiskalins padties rodikl (indeks). Iliustruoti tai bt galima taip. Tarkim, kad ekonomika yra visiko uimtumo BNPi take ir, kaip mes 221

pastebjome, biudetas subalansuotas. Dabar tarkim, kad met laikotarpiu C arba I, arba E sumainamas, tuo nukeliant gamybos nuosmuk iki BNP3. Taip pat priimkime prielaid, kad vyriausyb nesiima joki diskretini fiskalini veiksm. Tokiu bdu G ir T linijos atsiranda tokiose pozicijose, kaip parodyta schemoje. Aiku, kai ekonomika juda link BNP3, sumainami mokesiai ir, nesikeiiant vyriausybs ilaidoms, atsiranda deficitas. Bet is ciklinis deficitas nra fiskalini anticiklini vyriausybs veiksm rezultatas, greiiau tai alutinis fiskalinio sstingio, kuris iauktas ekonominio nuosmukio, produktas. Kai nacionalinis produktas didja nuo BNP link BNP;, vyriausybs biudetas savaime krypsta pertekli. Tai sultina grynj pajam bei asmeninio vartojimo didjim, taip pat ir ekonomin augim. Prieingai, biudetas savaime tampa deficitinis nuosmukio laikotarpiais, kai nacionalinis produktas maja nuo BNP link BNPA. Vyriausybs deficitas padeda ilaikyti dideles grynsias pajamas bei vartojim, todl sumaina nuosmuk.

Pagrindin idja yra ta, kad mes negalim pasakyti nieko esminio apie vyriausybs fiskalins politikos rezultatus, t. y. ar teisingai buvo manipuliuojama mokesiais ir ilaidomis, vertinant ankstesnius biudeto pertekliaus ir deficito duomenis. Konkretus biudeto perteklius ar deficitas atspindi ne tik galimus sprendimus dl ilaid ar mokesi (kaip parodyta G ir T linij isidstymu schemoje), bet ir pusiausvyros BNP lyg (t.y. takhorizontalje, kuriame esamu momenta atsidrusi ekonomika). Vadinasi, mokesiai varijuoja proporcingai BNP. Pagrindin biudeto deficito ar pertekliaus lyginimo 1-ais ar 2-ais metais problema yra ta, kad BNP dydis gali bti kiekvienais metais visikai skirtingas. Ekonomistai isprend iproblem, vesdami visiko uimtumo biudeto svok. Kaip jau minjome, visiko uimtamo biudetas rodo, kokie bt federaliniai biudeto pertekliai ar deficitai, jeigu ekonomika met laikotarpiu bt visiko uimtumo.

Biudeto perteklius ir deficitas

Turint tarn tikro dydio biudeto deficit, ekonomins pltros efektas priklausys nuo deficito finansavimo metod. Analogikai, esant tam tikram pertekliaus dydiui, defliacinis poveikis priklausys nuo jo dislokacijos (idstymo). Taigi panagrinsime, koki veiksm turt imtis vyriausyb, esant biudeto pertekliui ar deficitui.

Skolos sumainimas prie biudeto pertekli

Paklausos slygojama infliacija reikalauja vyriausybini fiskalini veiksm, kurie gali suformuoti biudeto pertekli. Bet antiinfliacinis tokio poveikio efektas priklauso nuo to, kaip vyriausyb jnaudos. Skolos sumaiinimas. Kai vyriausyb turi neapmokt skol, logika, kad ji turt naudoti pertekli skolai sumainti. Taiau taip gali bti sumaintas ir antiinfliacinis poveikis. Ipirkdama siskolinimus, vyriausyb perduoda savo perteklines pajamas (gautas i mokesi) atgal [ pinig rink, taip sukeldama palkan kritim ir tokiu bdu skatindama investicijas ir vartojim. Rezervavimas. I kitos puss, vyriausyb gali pasiekti didesn antiinfliacin poveik paprasiausiai iimdama ias perteklines sumas, taip pristabdant bet kokj tolesn naudojim. Tai reikia, kad vyriausyb iima kai kuri dydi perkamajgalii bendro ilaid ir pajam srauto ir rezervuoja j. Jei perteklins pajamos (gautos i mokesi) vl nesilieja i ekonomika, tai reikia, kad nra galimybs ileisti nors dal biudeto pertekliaus, t.y. neliekajoki ans, kad ie itekliai sukurs infliacin poveik. Taigi darome ivad, kad visikcis biudeto pertekliaus imimas yra labiau stabdantis antiinfliacinis veiksnys, negu i l panaudojimas vyriausybins skolos sumainimui.

222

Skolinimasis prie nauj pinig ileidim

Yra du skirtingi budai, kuriais vyriausyb gali finansuoti deficit: Skolindamasi i privai gyventoj, t.y. parduodama obligacijas ar ido vekselius (apie juos kalbsim tolesniame tekste). Spausdindama naujus pinigus. Poveikis visuminms ilaidoms abiem atvejais skirtingas. Skolinimasis. Jei vyriausyb eina pinig rink ir skolinasi, kartu ji pradeda konkuruoti su privaiais paskolininkais dl finansini l. Si papildoma l paklausa sukelia lygiavert palkan nonnos augim. Mes inom, kad investicins ilaidos atvirkiai proporcingos palkan nonnai. Taigi vyriausybs skolinimasis darys tak palkan nonnos augimo tendencijai ir tokiu bdu "istums" kai kuri privai investitori ilaidas ir jautrias palkan dydiui vartotoj ilaidas. Pinig leidimas. Jei deficitinis biudetas yra finansuojamas ileidiant naujus pinigus, privai ilaid istmimo galima ivengti. Vyriausybs ilaidos gali didti neveikdamos investicij ar vartojimo. Darome ivad, kad naujpinig leidimasyra geresnis deficitini ilaidfinansavimo bdas, negu skolinimasis.

Ido vekseliai ir vyriausybs obligacijos

Ido vekseliai yra vyriausybs pasiadjimas sumokti vekselio savininkui nurodyt vekselyje sum, prajus paprastai 91 dienai nuo vekselio idavimo. Ido vekselius perkant, palkanos diskontuojamos kainoje, t.y. vekselis parduodamas u nominalikain, atmus i jo faktikai esanituo metu palkan norm. Vyriausybs obligacijos taip pat yra vyriausybs pasiadjimas sumokti nurodyt sum ateityje. Skirtumas tarp j tas, kad obligacijos yra ilgo laikotarpio vertybiniai popieriai, o j ipirkimo terminas gali bti nustatytas iki 25 met. Prieingai negu ido vekseliai, obligacijos yra parduodamos pagal j nominali vert, o j savininkai kasmet gauna sum, atitinkani nustatyt toms obligacijoms fiksuot palkan norm. Ido vekseliai ir vyriausybs obligacijos platinamos per specialius tarpininkus, obligacijos gali bti perkamos ir parduodamos fond biroje.

15.2. Fiskalins politikos priemons

Vyriausybs fiskalin politika realizuojama mokesiais bei biudeto ilaidomis paveikiant visumins paklausos funkcij. Jei mokesiai mainami arba vyriausybs ilaidos didinamos, paklausos kreiv pasislenka deinn, sukeldama BNP augim. Jei mokesiai didinami arba (ir) vyriausybs ilaidos mainamos - visumins paklausos kreiv persikelia kairn ir BNP sumaja. Vadinasi, keisdama mokesius bei savas ilaidas, vyriausyb keiia visumin paklaus ir gali paalinti arba sumainti recesin arba infliacin tarpsnius. inoma, laikantis subalansuoto biudeto idjos, bet koks veiksmas vyriausybs ilaid srityje, atrodyt, bus neutralizuotas atoveiksmiu mokesi srityje. Tarkime, vyriausyb padidina mokesius ir papildomai gauna 1 mln. Lt. To dkaji gali padidinti savo ilaidas 1 mln. Lt, ko ji ir siek, keisdama apmokestinim. Visumins ilaidos nuo to nepasikeis, nes jeigu anksiau tmln. bt ileids privatus sektorius, tai dabar milijonas atsidurs rinkoje kaip vyriausybs ilaidos. Jokios prasms nra? Ne, situacija keiiasi kitaip. Juk 1 mln.Lt, kuris turt bti kaip mokesiai iimtas valstybs biudet, nam kiuose nebt ileistas visas. Polinkis vartoti (ileisti disponuojamas pajamas vartojimui), tarkime, yra 0,8. Vadinasi, eimos bt linkusios ileisti 800 tkst.Lt ir btent tiek sumas visumins ilaidos, jei I mln. Lt eimos dabar sumoks mokesiais. Vyriausyb ileis visgautmilijon. Taigi visumin paklausa iaugs 200 tkst. Lt. Vadinasi, subalansuoto biudeto slygomis vyriausybs ilaidpadidjimas padidina apmokestinim, ipleia visumin paklausbei paskatina nacionalinio produkto iaugim. Ir atvirkiai. Taigi valstybinis preki ir paslaug vartojimas tiesiogiai didina visumin paklaus. Mokesiai netiesiogiai, per grynj pajam majim maina visumin paklaus, vadinasi, mokesiai ir valstybinis vartojimas yra valstybs rankiai, siekiant pusiausvyr atitinkanio BNP lygio. Kai skaiiuojame grynsias pajamas, i darbo umokesio, rentos ar pelno atmetame pajam mokesius. Taiau, kai prie grynj pajam pridedame transferinius mokjimus, suprantame, kad tai yra vadinamieji neigiami mokesiai. Valstyb, mokdama

223

tam tikr pinig dal transferini mokjim forma tokia pat dalimi netiesiogiai maina valstybs pajam apimt. Didjant transferini mokjim apimiai, visumin paklausa auga. Taigi dabar galime suvokti, kaip per fiskalin politik galima reguliuoti visumin paklaus. Tikrovje fiskalins politikos reisieriai neturi toki palanki, pavyzdini" slyg, keiiasi ir vartojimo funkcija, ir (ypa!) investicins ilaidos, takdaro ir eksporto svyravimai. Todl naudojama vairi fiskalins politikos taktika. Ekonomik paprastai padeda stabilizuoti tai, kad vyriausybs biudetas nuosmuki metu savaime tampa deficitinis, o infliacini pakilim laikotarpiu - perteklinis. Savaiminiai svyravimai gali bti laikomi teigiamu reikiniu. Taiau, vykdant fiskalin politik, j dka ikyla tokia problema, kaip: Politikos pinkls, besistengiant subalansuoti kasmetin biudet.. Kai sunkiais laikais biudetas savaime tampa deficitinis, neatsargiam politikui paspendiami spstai. Sakykim, kad kiekvienais metais vyriausyb stengiasi subalansuoti biudet. Ekonominei situacijai pablogjus, surenkama maiau mokesi, atsiranda deficitas. Jei politikai nusprendia subalansuoti biudet, tai jie gali pasirinkti: mainti vyriausybs ilaidas arba didinti mokesi normas. Abiem atvejais visumins ilaidos mas ir padtis dar pablogs. Keldama mokesius arba maindama ilaidas, vyriausyb atsvers savaiminius stabilizatorius (apie juos kalbsime kiek vliau), esanius mokesi sistemoje. Pastangos kasmet subalansuoti biudet - tai politikos pinkls. Prezidentas H. Huveris ias pinkies pateko Didiosios depresijos pradioje. Jis laiksi vyraujanio poirio, kad vyriausyb turi subalansuoti savo biudet. Sumajus mokesi plaukoms ir didjant deficitui, jis buvo sitikins, kad, paalinus deficit, bus atstatytas verslininkpasitikjimas ir greitpagers ekonomika. 1932 m, H. Huveris pasil padidinti mokesius, kad vl bt atstatytas biudeto balansas. Kongresas tam pritar. Tai buvo pats didiausias mokesi padidinimas taikos metu per vis JAV istorij. Fiskalin politika buvo visikai prieinga tai, kurios reikjo, kad ekonomika vl atsigaut. Vietoj paskatos, alis gavo didel porcij suvarytu. Beliko laukti tik didiausio krizs pagiljimo 1933m. Nenuostabu, kad politikui nepavyko pasiekti taip troktamo biudeto subalansavimo. I dalies dl to, kad padidjus fiskaliniams suvarymams, ekonomika visai nusmuko. Jai smunkant, majo mokesi plaukos ir iliko deficitas.

Ne vienas H. Huveris pateko ias pinkies. Dauguma ali taip pat didino mokesi normas depresijos metu. ios ketvirtojo deimtmeio klaidos paruo dirv keinsistinei revoliucijai, kuri teig svarb dalyk: ilaid ir mokes6i politikos tikslu turi bti visikas uimtumas ir kain stabilumas, o ne biudeto subalansavimas. D. Keinsas tvirtino, kad fiskalin politika turi balansuoti ekonomika, o ne biudet. Vyriausybei turi bti suteikta 224

galimyb bei atsakomyb reguliuoti visumin paklaus ir, tokiu budu, utikrinti nuolatin alies klestjim. Dar vienas i kaltinim fiskalinei politikai, kovojant su nuosmukiais, yra tai, kad ji slygoja infliacij. Kodl? Kai valstyb pasirenka visumins paklausos politik, gamybininkai gali bti nepasirao plsti gamybos arba jie negali to padaryti, esant stabilioms kainoms. Juk, kai paklausa ipuiama", kainos auga. Gamintojai suvokia, kad gamybos pltimas ada peln didjim, o pirkjai maina vartojim, nes padidjusios kainos neigiamai veikia perkamj gali. 118 pav. tai labai aikiai pavaizduota. Pradioje pusiausvyra yra take Eo. BNP lygus 3 mlrd. Lt. Kain indeksas lygus 100%. Tai rodo, jog ekonomika nra pasiekusi augimo ribos, t.y. potencialaus BNP, ir egzistuoja nuosmuk slygojantis atotrkis. Jeigu valstyb nesiims priemoni nuosmukiui sumainti, ekonomika kents nuo nedarbo. Visumins paklausos didjimas gali bti pasiektas tik padidinus kainas, t.y. esant infliacijai. Tai matome brinyje - kainos padidja 3%. Fiskalinei politikai bdingi ilgi vidiniai lagai. Pvz., JAV, norint perirti biudeto ilaidas ar mokesius, reikalingas prezidento ir abiej Kongreso rm sutikimas. statymo primimo procesas paprastai ltas ir painus. Pavyzdiui, pasilymas sumainti mokesius, norint stimuliuoti ekonomikos augim, ikeltas prezidento Kenedio 1962m., buvo priimtas tik 1964 m. Panas atvejai daro fiskalin politikgana netiksliu ekonomins stabilizacijos instrumentu. Kai kurie ekonomistai, tokie, kaip buvs Federalins rezerv sistemos prezidentas Viljamas Makesni Martinas, laiko nestabilum bdinga ekonomikos savybe. Jie tvirtina, kad ekonomika pastoviai patiria oko sukrtimus visumins paklausos ir visumins pasilos srityse. Nevykdant pinigins ir liskalins politikos, nukreiptos link ekonomikos stabilizavimo, ie sukrtimai gali tapti neefektyviais ir nereikalingais gamybos apimties svyravimais, paatrinti nedarbo ir infliacijos problemas. Makroekonomin politika turi eiti prie vj, stimuliuodama ekonomik depresijos metu ir ltindama jos augim perkaitus". Kit ekonomist, pavyzdiui, Miltono Fridmano nuomone, ekonomika viduje yra stabili. Atsakomyb u stiprius ir pavojingus svyravimus, kartkartmis pasitaikanius, jie veria neteisingai ekonominei politikai ir rodinja, kad nereikia bandyti sureguliuoti ekonomikos, pasitelkus tam tikrus tikslus. Atvirkiai, ekonomins politikos pltros metu reikia inoti jos galimybi ribotum ir tenkintis bent jau tuo, kad ji nekenkia. Ilgainiui ie ginai trauk daugyb dalyvi, klusi vairiausius argumentus savo ekonominms pairoms patvirtinti. Centrinis diskusij punktas buvo ekonomikos svyravimteorijos pritaikymas vystant ekonomin politik.

Prieinimasis numatomai Infliacijai

Tarkime, turime situacij (119 pav.): ekonomikos padtis kur laiknusistovi tam tikrame pusiausvyros take Ei; be to, produkcijos apimtis alyje taip pat yra natralaus lygio. Kadangi ateinantiems metams yra ruoiamas valstybinis biudetas, tai be abejo yra sudaromos prognozs dl galimo infliacijos lygio. Taigi ekonomikoje galvojami vairs bdai tam, kad galima bt pasiprieinti visumins paklausos augimui (VD) - t.y. didelei pasilos bangai eksporte, vartotoj ilaid bumui (prekybos pagyvjimo bumui) ar net investavim iaugimui. Tuo atveju, jei kas nors nevykt, kaip numatyta prognozse, tai galimus pasikeitimus nurodyt paklausos kreivs pasislinkimas i VDj VD2. Atitinkamai ekonomin padtis alyje pagert, o tai rodo pusiausvyros tako pasislinkimas i Ei E2. 0 to rezultatas - kain iaugimas nuo Pi iki P2. Be to, kain lygio didjimas gali nusistovti ir ateinaniais metais. Galutini produkt kain augimas gali sukelti ir darbo umokesio bei kit ilaid kain padidjim. Taigi trumpo laikotarpio kain lygio augimas gali paveikti infliacins kreivs kitim (r. 119 pav.). Apribojanti fiskalin politika yra viena i priemoni, sulaikani infliacijos augim. Be to, ateinantiems metams ruoiamas federalinis biudetas gali remtis i anksto numatyta sistema, kuri reguliuot galim visumins paklausos augim, t.y. bt mainamos vyriausybs ilaidos bei didinami mokesiai. 0 teisinga viso to kombinacija (vyriausybs ilaid mainimas bei mokesi didinimas) perkels paklausos kreiv i VDj norim padt (i nusistovjusios planuojam). Darbo naumo lygis yra svarbus veiksnys, nulemiantis tiek mokesi gavim, tiek ilaidas. Darbo naumo pakilimas atitinkamai padidina ir valstybs pajamas, gaunamas, skaitant ir

225

pajam mokesius, socialinio draudimo plaukas, korporacij pelno mokesius bei prekybos mokesius. Sykiu, darbo naumo didjimas sukelia vyriausybs ilaid majimtransferiniams imokjimams. Daniausiai taip atsitinka dl to, kad darbo naumo didjimas priklauso nuo nedarbo alyje nykimo. Apibendrin abi prieastis mstome, kad realaus nacionalinio produkto (RNP) didjimas slygoja Vyriausybs biudeto deficito majim. Infliacijos temp augimas slygoja abi valstybinio biudeto puses. Jei mokesi tarifai nra indeksuoti, t.y. automatikai neatspindi infliacijos, infliacija gali taip pat paveikti gaunam mokesi dyd. Taiau pajam mokesiai dabar yra sutvarkyti taip,,kad infliacija anaiptol neveria mokesi moktoj didinti savo ilaidas. Tuo paiu metu infliacijos temp didjimas veria didinti vyriausybs nominalias ilaidas. IS dalies tai susij su pagrindini transferini program sudarymu, kurios atspindi kain kitimbei infliacijos augim. Dalis vyriausybs ilaid element yra fiksuojami nominalia verte. Tai rodo, kad nominali ilaid padidjimas slygoja reali ilaid kritim. Jei visi biudeto elemental bt indeksuojami, tai kain lygio augimas neturt takos realaus biudeto deficito atsiradimui. Politikos variantai: vyriausybs ilaidos ar mokesiai? Kas yra naudingiau, bandant pristabdyti krizinius infliacijos laikotarpius - mainti vyriausybs ilaidas, ar didinti mokesius? Atsakymas daugiau ar maiau priklauso tiek ir nuo paties klausianiojo poirio, tiek ir nuo to, koks didelis yra valstybs sektorius. Tokiu bdu skiriamos dvi galimos atsakym alternatyvos. Tie ekonomistai, kurie mano, kad valstybinis sektorius turi bti didinamas kompensuojant vairius rinkos sistemos nesklandumus, jie gali rekomenduoti: infliacijos laikotarpiu ilaidas apriboti ir nedidinti mokesi. Ir atvirkiai, kita ekonomist grup, galvojanti, kad vyriausybs biudetas turt bti mainamas, silys infliacijos laikotarpiu maint savo ilaidas; smukimo periodu ilaidas mainti, nedidinant mokesi. Svarbu paymti, kad aktyvi fiskalin politika, atsakinga u ekonomikos stabilizavim, gali vienodai remtis tiek besipleianiu, tiek ir majaniu valstybs biudetu. Tam tikrais atvejais btini pakeitimai, susij su vyriausybs ilaidomis bei mokesiais, veikia automatikai. Tai vadinamoji automatin stabilizacija, nenumatyta diskreios fiskalins politikos. 0 tai atsitinka dl to, kad priimtas susitartos mokesi sistemos modelis, tinkamas bet kokiems BNP pakitimams. 116 pav. vaizduoja, kaip mokesi sistema daro tak automatinei stabilizacijai: Vyriausybs ilaidos (G) laikomos i anksto nustatytomis ir nepriklausomos nuo BNP dydio. Taiau anaiptol nra susitarta dl mokesi plauk, t.y. mokesi norma nra pastovi. Taigi mokesi plaukos kinta proporcingai BNP kitimui, kur atitinkamai pasiekia ir ekonomika. Tiesiogin ry tarp BNP ir mokesi plauk vaizduoja kylanti linija T. Ypating svarb is ryys gauna aptariant dvi aplinkybes. Vis pinna, nuo mokesi priklauso potenciali pirkj galimybs (funkcijos) ekonomikoje. 0 antra, stabilizuojant ekonomik (sprendiant stabilizacijos klausim), paprastai tikimasi padidinti gaunam mokesi kiek tuo atveju, kai ekonomikoje auga infliacija, ir atvirkiai, jmainti, kai jauiamas smukimas. Kitais odiais tariant, grafike vaizduojama mokesi sistema, kuri sudaro tam tikr stabilizuojamos ekonomikos element, automatikai sudarydama slygas naujiems pakitimams mokesi plauk bei valstybs biudeto srityje, kurie atitinkamai prieinasi infliacijai ir nedarbui. Taigi automatinis stabilizatorius - tai priemon, galinti padidinti valstybinio biudeto deficit(arba sumainti jo teigiam saldo, t.y. eksporto ir importo sumos skirtum), esant smukimo periodui, bei padidinti jo teigiam saldo (ar sumaintjo deficit) infliacijos metube jokios specialios paalins politik pagalbos. Atsivelgiant BNP dyd klestjimo laikotarpiu, automatikai iauga mokesi plaukos, kurios, turdamos tam gali, sulaiko ekonomin augim, t. y. atitinkamai, kiek dabar ekonomika sieks BNP auktesnio lygio, mokesi plaukos iaugs automatikai ir formuos tendencijlikviduoti biudeto deficitbei gauti biudetin likut. 0 kai BNP maja smukimo" laikotarpiu, atitinkamai maja ir mokesi plaukos, ir tai suvelnina ekonomin nuosmuk, t. y., vykstant iam procesui, susidaro aplinkybs, verianios keisti valstybs biudeto likuius biudetin deficit.

226

Pagal 116 pav. maas BNP3 lygis automatikai sukuria biudeto deficito atsiradim, o auktas ir galbut susijs su infliacija BNP2 lygis sukelia biudeto likuio padidjim. Taigi tai rodo, jog automatikai atsirandani biudeto deficit ir likui skaiius bei automatin stabilizacija priklauso nuo mokesi pasikeitimo jautrumo BNP pasikeitimams. Jei mokesi plaukos greitai keiiasi, keiiantis BNP dydiui, tai linijos T pasvirimas bus didelis ir vertikali atkarpa tarp T ir G, t.y. deficitai arba likuiai bus dideli. Ir atvirkiai. Jei mokesi plaukos maai keiiasi, keiiantis BNP dydiui, tai linijos T pasvirimas bus nuolaidus ir atsirad elementai bus nereikmingi. vairs pakitimai valstybs politikoje, kurie keiia mokesi sistem (transferiniai imokjimai bei subsidijos), turi takos ir stabilizavimui. Vyriausybs vestas pajam mokesio indeksavimas bei mokesi norm sumainimas sumaina ir linijos T pasvirim grafike. Automatiniai stabilizatoriai nra pajgs tvarkyti BNP lyg; jie tik pristabdo galim ekonomikos nuosmuk.

227

FISKALIN POLITIKA Udaviniai Pagrindiniai terminai ir svokos Suraskite kiekvien svok atitinkant apibrim: a) fiskalin politika b) biudeto deficitas c) visiko uimtumo biudetas d) biudeto balansas e) automatinis stabilizatorius f) ekspansin (ekonomins pltros) fiskalin politika g) valstybs biudetas h) restrikcin (ribojanti) fiskalin politika k) biudeto perteklius 1. Ataskaita, kuri rodo prajusi met valstybs pajamas ir ilaidas, o taip pat numatom (planuojam) j dyd ateinantiems metams. 2. Priemon, galinti padidinti valstybs biudeto deficit (arba sumainti jo teigiam saldo) smukimo periodu bei padidinti jo teigiam saldo (ar sumainti jo deficit) infliacijos metu be jokios specialios paalins politik pagalbos. 3. L kiekis, kuriuo valstybs ilaidos virija pajamas. 4. Vyriausybs politika, kuria siekiama padidinti visumin paklaus didinant vyriausybs ilaidas arba mainant mokesius ar taikant vien ir kit. 5. Biudeto politikos dalis, susijusi su valstybs biudeto pajam formavimu, remiantis mokesi sistema. Vyriausybs vykdomi valstybs pajam ir mokesi tvarkos pakeitimai, siekiant pilno uimtumo ir neinfliacinio nacionalins gamybos augimo. 6. L kiekis, kuriuo valstybs pajamos virija ilaidas. 7. Valstybs ilaid ir pajam santykis, kuris bt, jei visus metus ekonomika funkcionuot visiko uimtumo slygomis. 8. Vyriausybs politika, kuria siekiama sumainti visumin paklaus mainant vyriausybs ilaidas arba didinant mokesius ar taikant vien ir kit. 9. Skirtumas tarp vis vyriausybs pajam ir vis jos ilaid. Testai 1. Valstybs biudetas, tai: a) valstybs finansinis planas, kuriame atsispindi laukiamos pajamos ir ilaidos b) valstybs pajam sraas c) valstybs ilaid sraas. 2. Valstybs skola, tai: a) bendra, per itisus metus susikaupusi, biudeto deficit suma b) vyriausybs siskolinimas gyventojams ileidus vyriausybs vidaus vertybinius popierius (obligacijas ar/ir ido vekselius) c) usienio siskolinim suma. 3. Valstybs skola, kaip taisykl, padengiama: a) nustatant papildomus mokesius b) reinvestuojant, t.y. ileidiant ir parduodant naujus ido vekselius ir vyriausybs obligacijas. 4. Lafero kreiv, nustatanti ry tarp mokesi normos ir mokestini plauk, rodo, kad: a) mokesi normos didinimas didina mokestines plaukas tik iki tam tikro momento, ir toliau didinant mokesi norm maja gamybos suinteresuotumas ir tuo paiu maja mokestins plaukos i moni b) mokesi normos didinimas didina mokestines plaukas biudet, o mainant mokesi norm maja ir mokestins plaukos. 5.Valstybs biudetas deficitinis, kai: a) valstybs ilaidos virija pajamas b) didja valstybs ilaidos

228

c) maja valstybs skola d) maja mokesiai. 6. Valstybs biudeto deficitas gali bti finansuojamas i: a) papildom mokestini plauk b) valstybini moni pelno c) pinig emisijos ir sipareigojim d) pinig imimo i aukso atsarg. 7. Jei vyriausyb pateiks atvir rink trumpalaikius vyriausybinius sipareigojimus - tai: a) trumpame laikotarpyje sumas infliacijos lygis b) pagyvs investicijos ( valstybin) pramon c) sults valstybs biudeto deficito augimo tempai d) bus padengtas valstybs siskolinimas usieniui. 8. Vyriausybs obligacija - tai: a) vertybinis popierius, ileidiamas ir platinamas valstybini moni pagrindiniam kapitalui sudaryti b) vertybinis popierius, ileidiamas ir platinamas moni apyvartiniam kapitalui sudaryti c) vertybinis popierius, ileidiamas ir platinamas valstybs skolai padengti d) vertybinis popierius, kaip valstybs skolos iraika. 9.Tiesioginiams mokesiams priklauso: a) mons pelno mokestis b) pridtins verts mokestis c) mokestis nustatytas aukso dirbiniams d) valstybin rinkliava. 10. Netiesioginius mokesius sudaro: a) pridtins verts mokestis b) gyventoj pajam mokestis c) paveldjimo mokestis d) muito mokestis e) akcizo mokestis 11. Aikiai ireikta antiinfliacin politika numato: a) padidinti mokesi lyg ir sumainti vyriausybs ilaidas b) sumainti ir mokesi lyg, ir vyriausybs ilaidas c) sumainti ir mokesi lyg ir ymiai padidinti vyriausybs ilaidas d) padidinti mokesi lyg ir ypa iplsti vyriausybs ilaidas 12. Pagal pasilos ekonomikos teorij, aikiai ireikta ekspansin fiskalin politika numato: a) biudeto pertekli ir neym mokesi padidinim b) ym mokesi padidinim c) ym mokesi sumainim 13. Yra nedidelis, bet esminis skirtumas tarp multiplikatoriaus efekto didinant vyriausybs ilaidas (pvz., 10 mlrd. Lt) ir mainant (ta paia suma) individualius mokesius. Nes: a) vyriausybs ilaidos, didindamos gamybins veiklos pajamas, tuo paiu didina vartojimo ilaidas b) 10 mlrd. Lt sumainti mokesiai turi didesn poveik valstybs biudetui, negu tokia pat suma padidintos vyriausybs ilaidos c) 10 mlrd. Lt sumainti asmeniniai mokesiai vartotojikas ilaidas padidins maesne nei 10 mlrd. Lt suma, nes dalis padidjusi pajam ( dl sumajusi mokesi) bus taupoma d) mokesi sumainimas betarpikai veikia vartotoj pajam ir ilaid dyd, o valstybs ilaid padidinimas turi tik alutin poveik 14. Ekonomika yra pusiausvyroje pilno uimtumo slygose. Vyriausyb numato padidinti preki ir paslaug pirkimo apimt 10 mljrd. Lt ir tuo pat metu nori padidinti mokesius, tuo ivengdama infliacijos, t.y. isaugodama buvus pusiausvyros BNP lyg. Kiek gali bti padidinti mokesiai? a) per 10 mlrd. Lt b) 10 mlrd. Lt c) maiau kaip 10 mlrd. Lt d) 0 e) maiau kaip 0, t.y. mokestins plaukos turi bti sumaintos. 229

15. Vyriausybs politika pajam ir ilaid srityje vadinama: a) politika, kuri remiasi kiekine pinig teorija b) monetarine politika c) dalykiniu ciklu d) biudetine politika e) pajam paskirstymo politika. 16. Pagal subalansuoto biudeto multiplikatoriaus koncepcij, vienodai sumainus mokesius ir vyriausybs pirkimus: a) nepasikeis nacionalini pajam ir gamybos lygis b) sumas privaios investicijos c) padids nacionalini pajam ir gamybos pusiausvyros lygis d) anksiau subalansuotas biudetas pasislinks deficito bsen e) sumas nacionalini pajam ir gamybos pusiausvyros lygis 17. Jei vyriausyb numato padidinti realaus BNP lyg, ji gali: a) sumainti mokesius b) sumainti vyriausybin preki ir paslaug pirkim c) sumainti transferinius imokjimus d) sumainti biudeto deficito lyg e) teisingi a) ir d) atsakymai Taip / ne 1. Valstybs biudeto deficitas nesusijs su grynojo eksporto dydiu. 2. Visi stabilizatoriai gali sumainti nedarbo ir infliacijos lyg, bet negali j panaikinti. 3. Biudeto deficitas atsiranda kiekvien kart, kai vyriausybs ilaidos viryja mokesi plaukas. 4. gyvendinant fiskalin politik, maja valstybs ilaidos. 5. Esant kitoms slygoms lygioms,vienodai padidj mokesiai ir vyriausybs ilaidos gali iaukti BNP augim. 6. Automatiniai ar kiti stabilizatoriai didina valstybs ilaidas ir investicij multiplikatori. 7. Valstybini transferini imokjim didjimas neturi takos pusiausvyros BNP lygiui 8. Jei ekonomika pasiek pilno uimtumo gamybos lyg, o mokestins plaukos maesns u vyriausybs ilaidas, tai susidar struktrinis deficitas. 9. Recesijos metu sumajusi mokestini plauk suma veda prie valstybinio sektoriaus majimo ekonomikoje. 10. Net subalansuotas biudetas gali bti panaudotas nedarbui sumainti ir depresijai panaikinti. 11. Mokesi ir valstybini ilaid politika vykdoma tik siekiant sumainti nedarbo ir infliacijos lygius. 12. Augant valstybs ilaidoms, paklausos kreiv pasislenka dein. Udaviniai 1. Apskaiiuokite ar biudetas deficitinis, jei valstybs pirkimai sudaro 50 pinigini vienet, transferiniai imokjimai - 10 pinigini vienet, valstybs skolos padengimas - 10 proc. per metus ( valstybs skola sudaro 20 pinigini vienet), mokestins pajamos - 40 pinigini vienet. 2. N udaros ekonomikos alyje planins investicijos ir vyriausybs ilaidos yra pastovios ir atitinkamai lygios 15 mlrd. Lt ir 25 mlrd. Lt. Ribinis polinkis vartoti taip pat pastovus ir lygus 0,80. Apskaiiuokite trkstamus rodiklius ir BNP dyd, kuriam esant alyje bus ekonomikos pusiausvyra. 3.1 lentel ( sumos - mlrd. Lt ) ----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------BNP Vart. il. Santaupos Plan. inv. Vyr. il. Visum. il. Nepag. atsarg poky. ----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------175 25 200 225 250 275 300 325 350 ----------------------------------------------------------------------------------------------------------------

230

3. N udaros ekonomikos alyje planins investicijos ir vyriausybs ilaidos yra pastovios ir atitinkamai lygios 6 mlrd. Lt ir 9 mlrd. Lt. Ribinis polinkis taupyti taip pat pastovus ir lygus 0,25. Apskaiiuokite trkstamus rodiklius ir BNP dyd, kuriam esant alyje bus ekonomikos pusiausvyra. 3.2 lentel ( sumos - mlrd. Lt ) ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------BNP Vart. il. Santaupos Plan. inv. Vyr. il. Visum. il. Nepag. atsarg poky. ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------40 0 52 64 76 88 100 112 124 -----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------4. N udaros ekonomikos alyje ribinis polinkis vartoti yra pastovus ir lygus 0,8. Planins investicijos irgi pastovios ir sudaro 16 mlrd. Lt. Mokesiai ir vyriausybs ilaidos taip pat yra pastovs ir subalansuoti (vyriausybs ilaidos lygios surenkam mokesi sumai ) ir sudaro 20 mlrd. Lt . Apskaiiuokite trkstamus rodiklius ir BNP dyd, kuriam esant alyje bus ekonomikos pusiausvyra. 3.3 lentel ( sumos - mlrd. Lt ) ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------BNP Disp. asm. paj. Vart. il. Santaupos Vis. il. Fakt. inv. Nepag. ats. pok. ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------260 244 280 300 320 340 360 380 400 ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------5. N udaros ekonomikos alyje ribinis polinkis taupyti yra pastovus ir lygus 0, 25. Planins investicijos irgi pastovios ir sudaro 60 mlrd. Lt. Mokesiai ir vyriausybs ilaidos taip pat yra pastovs ir subalansuoti (vyriausybs ilaidos lygios surenkam mokesi sumai ) bei sudaro 80 mlrd. Lt . Apskaiiuokite trkstamus rodiklius ir BNP dyd, kuriam esant alyje bus ekonomikos pusiausvyra. 3.4 lentel ( sumos - mlrd. Lt ) ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------BNP Disp. asm. paj. Vart. il. Santaupos Vis. il. Fakt. inv. Nepag. ats. pok. ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------1000 -40 1100 1200 1300 1400 1500 1600 1700 6. N udaros ekonomikos alyje planins investicijos ir vyriausybs ilaidos yra pastovios ir atitinkamai lygios 4,5 mlrd. Lt ir 6,5 mlrd. Lt. Vyriausybs nustatyti grynieji mokesiai sudaro 20 procent nacionalini pajam. Ribinis polinkis vartoti yra pastovus ir lygus 0,75. Apskaiiuokite trkstamus rodiklius ir BNP dyd, kuriam esant alyje bus ekonomikos pusiausvyra. Koks bus vyriausybs biudeto deficitas, esant ekonomikos

231

pusiausvyrai? 3.5 lentel ( sumos - mlrd. Lt ) ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------BNP Disp. asm. paj. Vart. il. Santaupos Vis. il. Fakt. inv. Nepag. ats. pok. ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------5 4 10 15 20 25 30 35 40 ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------7. N udaros ekonomikos alyje planins investicijos ir vyriausybs ilaidos yra pastovios ir atitinkamai lygios 10 mlrd. Lt ir 9 mlrd. Lt. Importas virija eksport 2 mlrd. Lt. Vyriausybs nustatyti grynieji mokesiai sudaro 20 procent nacionalini pajam. Ribinis polinkis vartoti yra pastovus ir lygus 0,75. Apskaiiuokite trkstamus rodiklius ir BNP dyd, kuriam esant alyje bus ekonomikos pusiausvyra. Koks bus vyriausybs biudeto deficitas, esant ekonomikos pusiausvyrai? 3.6 lentel ( sumos - mlrd. Lt ) ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------BNP Disp. asm. paj. Vart. il. Santaupos Vis. il. Fakt. inv. Nepag. ats. pok. ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------25 30 35 40 45 50 55 60 8. emiau pateikti N udaros ekonomikos alies ekonominiai rodikliai. alyje planins investicijos ir vyriausybs ilaidos yra pastovios ir atitinkamai lygios 25 mlrd. Lt ir 30 mlrd. Lt. Eksportas virija import 6 mlrd. Lt. Vyriausybs nustatyti grynieji mokesiai sudaro 25 procentus nacionalini pajam. Ribinis polinkis taupyti yra pastovus ir lygus 0,2. Apskaiiuokite trkstamus rodiklius ir BNP dyd, kuriam esant alyje bus ekonomikos pusiausvyra. Koks bus vyriausybs biudeto deficitas, esant pusiausvyrai? 3.7 lentel (sumos - mlrd. Lt ) ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------BNP Disp. asm. paj. Vart. il. Santaupos Vis. il. Fakt. inv. Nepag. ats. pok. ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------120 130 140 150 160 170 180 190 ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------9. alies ekonomik apibdina ie rodikliai: grynj mokesi norma - 0,2; ribinis polinkis vartoti - 0,75; ribinis polinkis importuoti - 0,1. Kaip pasikeis bendrasis nacionalinis produktas importui padidjus 500 mlrd. Lt?

232

10. Udaros ekonomikos alyje grynj mokesi norma - 0,2; ribinis polinkis taupyti - 0,25. Kaip pasikeis bendrasis nacionalinis produktas, jeigu valstybs ilaidos padids 0,8 mlrd. Lt? 11. alies ekonomik apibdina ie rodikliai: grynj mokesi norma - 0,3; ribinis polinkis taupyti - 0,2; ribinis polinkis importuoti - 0,12. Kaip pasikeis bendrasis nacionalinis produktas vartojimo ilaidoms padidjus 560 mlrd. Lt? 12. Udaros ekonomikos alyje grynj mokesi norma - 0,3; ribinis polinkis vartoti - 0,8. Kaip pasikeis bendrasis nacionalinis produktas, jeigu investicijos padids 44 mlrd. Lt? 13. Biudetui subalansuoti vyriausyb nusprend sumainti ilaidas socialinei paramai - 10 proc. ir vietimui 20 proc. Pasinaudodami visumins paklausos ir pasilos modeliu pagrskite, kaip is sprendimas paveiks realj bendrj vidaus produkt ir kain lyg. 14. Vyriausyb paskelb kar skurdui ir padidino ilaidas vietimui, sveikatos apsaugai, nam statybai bei kitai pagalbai neturtingiems gyventoj sluoksniams. i program ji vykdo nedidindama mokesi. Visumins paklausos ir pasilos modeliu pagrskite, kaip i politika paveiks realj bendrj vidaus produkt ir kain lyg. 15. Ekonomikos sstingio metu vyriausyb padidino ilaidas vietimui, keli tiesimui ir kitoms visuomeninms reikmms. Remdamiesi visumins paklausos ir pasilos kreivmis parodykite, kaip ie sprendimai paveiks realj bendrj vidaus produkt ir kain lyg. 16. Nedarbui sudarant 5 proc., vyriausyb sumaino mokesius ir padidino vyriausybs ilaidas prekms ir paslaugoms pirkti. Remdamiesi visumins paklausos ir pasilos kreivmis parodykite, kaip ios fiskalins politikos piemons paveiks realj bendrj vidaus produkt ir kain lyg. 17. Kad bt pawabota infliacija, vyriausyb padidino asmenini pajam mokesius 20 proc. Pagal visumins paklausos ir pasilos model pagrskite, kaip is sprendimas paveiks realj bendrj vidaus produkt ir kain lyg. 18. Vyriausyb, vykdydama ekonomikos stabilizavimo politik, vienu metu sumaino mokesius ir padidino transferinius mokjimus. Remdamiesi visumins paklausos ir pasilos kreivmis parodykite, kaip ie sprendimai paveiks realj bendrj vidaus produkt ir kain lyg. 19. Biudetui subalansuoti vyriausyb, i esms nekeisdama savo ekonomins politikos, padidino mokesius ir sumaino transferinius mokjimus. Remdamiesi visumins paklausos ir pasilos modeliu pagrskite, kaip ios fiskalins politikos piemons paveiks realj bendrj vidaus produkt ir kain lyg. 20. Siauiant nedarbui, vyriausyb padidino socialines paalpas 10 proc. io fiskalins politikos sprendimo padarinius pavaizduokite visumins paklausos ir pasilos bei D. M. Keinso visumini ilaid modeliais. 21. Esant dideliam nedarbui, vyriausyb padidino savo ilaidas, nedidindama mokesi. io fiskalins politikos sprendimo padarinius pavaizduokite visumins paklausos ir pasilos bei D. M. Keinso visumini ilaid modeliais. 22. Esant dideliam nedarbui, vyriausyb tiek pat padidina savo ilaidas ir mokesius. i fiskalins politikos sprendim padarinius pavaizduokite visumins paklausos ir pasilos bei D. M. Keinso visumini ilaid modeliais. 23. Esant visikam uimtumui, vyriausyb smarkiai padidino ilaidas gynybai, nepadidindama mokesi ir nesumaindama vyriausybs program finansavimo. i fiskalins politikos sprendim padarinius pavaizduokite visumins paklausos ir pasilos bei D. M. Keinso visumini ilaid modeliais.

233

16. Pinigai, bankai ir monetarin politika

16.1. Pinigai ir j kiekis
Pinig kilm
Pinigai yra main priemon, tarpininkai. Iki toki pinig, kokius mes turime dabar, pinig funkcijas atlikinjo akmenys, vairios kriaukls, vri kailiai, sidabras, auksas ir kitos vertybs, kurios buvo visuotinai pripastama main priemon. Iki pinig atsiradimo mainai vyko tiesiogiai, t.y. viena prek ar paslauga buvo mainoma kit. Tokie mainai vadinami natriniais. Ir iais laikais natriniai mainai nra inyk, jie kartais naudojami suirus ar gerai nesusiformavus pinig kiui. Pinig atsiradimas buvo paanga. Jie atliko visuotinio ekvivalento vaidmen. Taiau danai kildavo problem, kai ekvivalentas turjo bti dalomas. Todl sidabras ir auksas turjo iuo atvilgiu dideli panaum dl j dalumo, grynumo ir tvarumo. Pirmosios i j kaldintos monetos atsirado madaug 520 m. pr. m. e. Netrukus metaliniai pinigai sigaljo visame civilizuotame pasaulyje. Pradioje brangieji metalai pinig funkcijas atlikinjo natraliu pavidalu, t.y. monetos vert buvo lygi brangiojo metalo, sunaudoto monetai, vertei. Ilgainiui monetos tapo tik simboliniais pinigais, nes j natrali vert pasidar daug maesn u j nominal. Monet iradimas labai palengvino atsiskaitym ir, savaime suprantama, skatino prekyb. Jos tapo visuotinai pripaintu pinigu, kuriuo galima buvo atsiskaityti u prekes ir paslaugas. Po truput grynj metal monetas maiant pigesni metal, vadinamosios ligatros, neivengiamai irjo atsirasti dar pigesn atsiskaitymo priemon, atliekanti pinig funkcijas. Tokie buvo popieriniai pinigai. Popieriniai pinigai savo esme yra tik pinig enklai. Main ir mokjimo priemons gali jiems suteikia valstyb, tiek savo finansiniu potencialu (valstybs ido pajamomis), tiek savo iridiniu autoritetu. Kitaip tariant, popieriniai pinigai turi perkamaj gali todl, kad yra visuotinai pripastami tur j.

Pinig funkcijos
Pinigai atlieka tokias pagrindines tarpusavyje susijusias funkcijas, jie yra: Main (cirkuliacijos) priemon. Jei nebt pinig, tai kaip ir senais laikais reikt tiesiogiai keistis prekmis, norint patenkinti visus savo poreikius. Tokie tiesioginiai mainai dar vadinami natriniais mainais. Kadangi tokie mainai yra nepatogs, tai pinig sistema vystosi savaime, net jei nra valdios kiimosi. Esant pinigams, pats main aktas skyla dvi dalis: pirkim ir pardavim. Be pinig visuomen nebt galjusi pasiekti tokios socialins ir ekonomins paangos, kokia yra dabar. Apskaitos vienetas. Pinigais ireikiamos kainos, kurias pasitelk galime orientuotis preki ir paslaug rinkoje. Verts matas. Pinigai, kaip prek, ifunkcij atliko tiesiogiai, kaip realus konkreios preks vertinis ekvivalentas. iuolaikiniai pinigai tai daro idealiai. Mes inome, kad kiekvienos preks vert ireikiama pinigais, konkreiu piniginio vieneto kiekiu. 0 pinigais ireikt vert vadiname kaina. Kaupimo priemon. Kadangi pinigai gali bti panaudoti prekms bei paslaugoms pirkti bet kada, kai tik atsiranda poreikis, todl pinigai yra patogus turto laikymo bdas. inoma, pinigai nra tobula kaupimo priemon, nes j perkamoji galia gali kisti. Infliacija reikia, kad pinig perkamoji galia maja, t.y. u lit nuperkama vis maiau preki ir paslaug. Jei ir nebt infliacijos, tai pinigus visvien bt patogiau kaupti ne grynais, o investavus juos vertybinius popierius ar kitus aktyvus, kurie gali duoti procentus. Esamoms ilaidoms daniausiai laikomas nedidelis pinigkiekis.

iuolaikiniai pinigai ir j kiekis

Anksiau, kai pinigai buvo auksas, konkretus visuomenei reikalingas pinig kiekis nusistatydavo pats savaime: aukso monet atsargos tai sumadavo (kylant gamybai ir pleiantis preki cirkuliacijai), tai padiddavo (gamybai smunkant). Taiau tai neturjo jokio tiesioginio poveikio nei paiai gamybai, nei aukso perkamajai galiai. Taiau dabar yra kitaip, nes aukspakeit pinigai (tiksliau j enklai, popieriniai pinigai). Kart ileisti, pinigai jau gali bti iimti i apyvartos tik juos pakeitus kitais pinigais, t.y.jie vis vien liks, todl 234

pinig kiekis yra svarbus ekonominis veiksnys. Nuo j kiekio priklauso ir kain lygis, ir nacionalinio produkto apimtis. Taiau kontroliuoti pinig kiek nra taip paprasta, nes pinig funkcijas atlieka ne vien tradiciniai banknotai. Daugiausia atsiskaitympasaulyje vyksta ekiais. ekiai atsiranda, kai atidaroma individuali einamoji sskaita banke. Ji atidaroma neus pinigin indl (depozit). Pats ekis yra ratikas nurodymas bankui, kuriame atidaryta einamoji sskaita, pervesti nurodytpinig sum tam tikrkito asmens einamj sskait, kuri gali bti tiek tame paiame, tiek ir kitame banke. ekio gavjas j gali pateikti bet kuriam bankui ir operacija bus atlikta be sutrikim. Taiau patys ekiai laisvai necirkuliuoja. i funkcij jis atliks kai tik bankui bus pateikta apmokti kakieno irayt ek. Vadinasi galime teigti, kad ekiai, kaip cirkuliacijos priemon, pakeiia pinigus, nes prekes galima apmokti ekiais ir tada pinig (grynj) neprireiks, nes pardavjas ikeis js irayt ek js einamojoje sskaitoje esanius pinigus. Visas ias operacijas bankas atlieka nemokamai, taiau negausime ir palkan. Galime daryti ivad, kad pinig pasilos kiekis yra grynj pinig ir pinig ekiniuose depozituose suma. Tai yra pinig siaurja prasme kiekis, kuris ymimas M 1. Kaip matome, i savok eina visa tai, kas tiesiogiai naudojama kaip main priemon. Taiau i gyvenimo patirties inome, kad pirkdami mons danai naudoja kreditines korteles, o ne pinigus ar ekius. Taiau isamiau panagrinjus i problem prieisime ivad, kad galutinis mokjimas visvien atliekamas grynaisiais pinigais arba ekiu, nes kreditin kortel yra ne kas kita, kaip sskaita banke, i kurios ir pervedama reikalinga suma u tam tikras prekes ar paslaugas. Antras sudtingumas, su kuriuo susiduriama apibriant pinigus siaurja prasme, yra tas pinig kiekis, kur laiko bankins institucijos ar kiti rezervai, t.y. tie pinigai, kuri nra apyvartoje. I ios problemos isisukama labai paprastai: Ml kartu su tik k aptartais pinigais ymimi Mla. Skirtingai negu ekiai, palkanas duoda kitos ries banko sskaitos - taupomosios sskaitos. ios sskaitos pablukino rib tarp ekini sskait ir palkanas duodani santaup vairiose taupymo staigose, nes padidjo j likvidumas (Aktyvas yra likvidus, jei jbe joki dideli ilaid ir sunkum galima paversti grynaisiais pinigais). Kada palkan norma iaugo (esant nedidelei infliacijai), iaugo ir sustiprjo klient interesas laikyti pinigus taupomosiose sskaitose, o ne asmeninse einamosiose sskaitose, bankai rado nauj ieit - jie pasil ekiais naudojamas taupomsias sskaitas. iuo atveju klientas gali irainti ekius savo indliams, vis tiek gaudamas tam tikr dal palkan. Nuo i indlini sskait skiriasi terminuoti indliai (depozitai). Jie yra panas taupomuosius, tik iuo atveju nustatomas konkretus imimo terminas. Savaime suprantama, kad u tokius indlius mokamos kur kas auktesns palkanos. Todl pinigai terminuotuose depozituose yra potencials pinigai -jie nra naudojami mainams atlikti. Taigi platesn pinig svokM2 galima urayti kaip formul: M2 = Ml+neekiniai taupomieji indliai+asmeniniai terminuoti indliai (daniausiai tie, kurie maesni u 100000 Lt)+pinig rinkos indliai+pinig rinkos savitarpio fondai. Pinigrinkos indliai utikrina rinkos nustatomas palkan normas kaip ir pinig rinkos savitarpio fondai, kuriais naudotis silo brokeri namai ar savitarpio fond organizacijos. Pastarosios dvi turto formos yra naujovs, kuri pagausjo per paskutiniuosius deimtmeius ir kurias sukr finansins institucijos. Pinig rinkos indliai ir pinig rinkos savitarpio fondai silo ekines privilegijas, panaikinanias skirtumus tarp Ml ir M2. Nors jiems ir galima irayti ekius, taiau j ie netraukiami pinig mas M 1, nes j ais negalima naudotis neribotai (indlininkai gali irayti tik du ar tris ekius per mnes, arba negali irainti eki maesnei nei 500 Lt sumai. Prie M2 pridj dar neasmeninius terminuotus depozitus (didesnius kaip 100000 Lt, kuriuos paprastai turi verslininkai) bei usienio valiut, asmen laikom banko sskaitose, gausime pinig pasil M3, kuri ir yra isamiausias pinig pasilos (kiekio) tautos kyje apskaiiavimo variantas.

Pinig pasila
Vis pirma reikia pripainti, kad pagrindiniai pinig pasiulos komponentai yra popieriniai pinigai ir naai ekiais, sudarantys skolas arba paadus susimokti. Popieriniai pinigai - tai esantys apyvartoje Valstybini bank skolinimosi sipareigojimai. naai ekiais- komercini bank ir taupomj staig skolinimosi sipareigojimai. Be to, popieriniai grynieji pinigai ir naai ekiais neturi tikrosios verts. Pinig reali vert - tai preki ir pinig vert, kuriuos galima nupirkti u pinigin vienet. Toliau akivaizdu, kad preki ir pinig kiekis, sigytas u litus, atgal keiiamas proporcingai kain lygiui; kitaip sakant, egzistuoja atvirkiai proporcinga priklausomyb tarp bendro kain lygio ir lito verts. Kuomet auga kainos ir pragyvenimo lygis, tuomet maja lito perkamoji galia ir atvirkiai. Kuo didesns kainos, tuo maesn lito vert, nes reikia daugiau lit esamam preki ir paslaug kiekiui parduoti. Ir atvirkiai, kain sumajimas padidina lito perkamaj gali, kadangi sigyjant tas paias prekes ir paslaugas mums prireiks maiau lit. Jeigu kainos padidja dvigubai, tada lito vert nukrenta apytiksliai 50% ir atvirkiai. Infliacija, kaip prasta, prasideda visuomens ilaidoms virijus gamybos galimybes. Esant vienodoms ilaidoms ir gamybos slygoms, pinig pasilos augimas skatina paklausos augim. Kai tiktai pasiekiamas visikas uimtumas ir bendras gamybos kiekis tampa faktikai pastovus, i papildoma paklausa didesns takos kainoms neturi. Prek, kuri buvo pardavinjama u 20 lit, po infliacijos gali kainuoti 200 lit. Tai reikia, kad litas, kuris pries tai sudar 1/20 preks verts, dabar sudaro tik 1/200 jos verts. 235

Koki gi tak daro infliacija bei kiti lito verts sumajimai lito kaip pinigo verts pripainimui? Nam kiai ir mons pasiraousios priimti grynuosius pinigus kaip apyvartos priemon iki to laiko, kol jie ino, kad gali ileisti pinigus be ymesni nuostoli. Bet staigiu infliacijos augimo atveju reikalai klostosi kitaip. Infliacija gali nuvertinti pinigus j gavimo ir ileidimo laikotarpiu. Pinigai tampa karti". Staigus piniginio vieneto nuvertjimas gali privesti prie to, kad jis nustos vykdyti apyvartos priemons funkcijas. mons ir nam kiai gali atsisakyti priimti popierinius pinigus, nes nenors nukentti nuo nuvertjimo, kuris gali vykti disponavimo jais metu. Netekus priimtinos apyvartos priemons, ekonomika grta prie neefektyvi natrini main. Analogikai mons pasiruo naudotis pinigais kaip santaup priemone iki to laiko, kol nra akivaizdaus santaup nuvertjimo - infliacijos rezultato. Ir ekonomika tuomet gali efektyviai naudotis piniginiu vienetu. Staigus verts sumajimas atima i pirkjo ir pardavjo galimybes nustatyti tvirtas prekybos taisykles. Kuomet piniginio vieneto vert krinta, pardavjai neino kiek prayti, o pirkjai neino, kiek mokti u vairias prekes ir paslaugas.

Pinig paklausa
Nereikia buti labai iprususiam, kad suvoktume, jog kiekvienu momentu tautos ukiui reikia tam tikro, kiekybikai apibrto pinig kiekio, ir per didelis ar per maas j kiekis nra pageidautinas reikinys (kai per daug - pinig perkamoji galia maa, kai per maai - gali bti j trkumas). Visi konkreiu momentu ekonomikoje esantys pinigai vadinami pinig pasila. J fonnuojant svarbiausia yra kiekvienos alies centrinis bankas. Norint reguliuoti pinig kiek, reikia inoti veiksnius, nuo kuri priklauso tiek pinig pasila, tiek j paklausa. Aptarus su pinigais susijusius dalykus aiku, kad grynaisiais geriausia laikyti neilgai ar nedaug pinig, nes ilgainiui j perkamoji galia gali sumati dl pasikeitusio preki ir paslaug kain indekso. Daug geriau ir pelningiau pinigus investuoti pelningus dalykus, tokius kaip nekilnojamasis turtas, kurio pinigin vert kasmet auga, arba kokius nors vertybinius popierius, kurie duoda dividendus ar palkanas, arba tiesiog padti pinigus bank ir taip pat gauti palkanas. Taigi savaime kyla klausimas, kiek pinig reikia turti? Pinig paklausa -tai toks turto kiekis, kur visi alies kio subjektai nori turti pinigine forma. Sio siekio alternatyvieji katai yra palkan prieaugis, kuris bt gautas, investavus t pinig sum palkanas duodanius aktyvus. I to galima daryti ivad, jog pinigais bus laikoma tokia turto dalis, kuri teiks paslaugas, turinias toki pat arba didesn u alternatyvinius katus vert. 0 ios paslaugos yra trij ri: Pirkimo-pardavimo aktfinansavimas. Bet kuris kio subjektas siekia turti tam tikrpinig kiek, nuolat reikaling pirkti prekms ir paslaugoms. Nenuostabu, kad pinig kiekis, reikalingas iems sandriams, apibriamas bendru piniginiu lygiu, arba nominaliu BNP, t.y. kuo didesn rinkoje esani preki ir paslaug bendroji pinigin vert, tuo daugiau prireiks pinig pirkimo-pardavimo sandriams vykdyti. Taigi pinig paklausa tokiems sandriams vykdyti yra proporcinga nominaliam BNP. Aiku, kad pinig nereikt, jei pirkimo ir pardavimo aktai sutapt. Taiau tai yra labai sunkiai gyvendinama, nes pajamos ir ilaidos nesutampa laiko atvilgiu. Kuo didesns kio subjekto pajamos, tuo daugiau sandri jis atlieka, todl augant nacionaliniam produktui, pinig paklausa tolygiai didja. Piniginiu plauk svyravim amortizuvimas. Nei ilaidos, nei pajamos nra reguliarios, todl kiekvienas kio subjektas yra links turti tam tikrus preventyvinius pinig likuius. Priklausomai nuo j dydio, bna didesnis ar maesnis apsidraudimas nuo galimo piniginiu plauk svyravimo. i rezerv dydis tiesiogiai priklauso nuo kio subjekt apyvartos. 'Apsidraudimas nuo kilufinansini aktyv kain nestabilunw. eimos ir firmos linkusios turti papildom pinig atsarg, kad ivengt galimo pajam sumajimo, susijusio su finansine rizika, kuri atsiranda dl to, kad firm ir asmen turtas, laikomas obligacij pavidalu, turi nuolat kintaniirinkos vert. Siekdami apsidrausti nuo neivengiamo obligacij rinkos verts svyravimo, eimos ir firmos kaupia tas atsargas. Taiau kas lemia, kiek pinig laikyti grynais, o kiek obligacij pavidalu. Aiku, tai priklausys nuo to, kokius procentus nuo dt obligacijas pinig mes gausime. Taigi turint 100 Lt grynaisiais ir esant obligacij silomam pelnui 10%, mums pinig laikymas grynaisiais katuoja 10 Lt. Nenuostabu, kad pinig paklausa i aktyv puss yra atvirkiai proporcinga obligacij silomam procentui. Kai silomas procentas arba alternatyviniai pinig laikymo grynaisiais katai yra mai, tai mons nors daugiau

Pinig rinka
Sujung pinig paklaus ir pasiul, galsime nagrinti pinig rink. Nordami plaiau aptarti pinig rink, panagrinkime 120 pav. Pinig paklaus reikia vertikali ties SA. Paklausos kreiv yra ties, nes 236

laikomasi prielaidos, kad finansins staigos tiekia alies ekonomikai nustatyt pinig kiek. Paklausos ir pasilos tiesi sankirta nulemia pusiausvyros kain (kaina iuo atveju reikia obligacij silomprocent, t.y. alternatyvs grynj pinig katai).

Panagrinkime, kas atsitiks pakitus pusiausvyros padiai. Tarkime, i pradi pinig paklausa pakito nuo 200 mlrd. Lt (Sm) iki 150 mlrd. Lt (Smi). Pastebsime, kad reikaling pinig kiekis virija pasil 50 mlrd. Lt prie to paties obligacij suteikiamo procento, t.y. 5%. iuo atveju mons pasistengs prisitaikyti prie pinig stygiaus, parduodami turimus aktyvus (paprastumo dlei teikime, kad ie aktyvai - obligacijos). Taiau kai vieni pinigus sigyja parduodami obligacijas, kiti juos praranda pirkdami jas. Tada kolektyvinis bandymas gauti daugiau pinig parduodant obligacijas padidins j pasil, lyginant su paklausa rinkoje, ir taip numu j kain. Tuo bdu, sumajus obligacij kainai, padids j silomi procentai. Todl obligacij silomas procentas iaugs iki 7.5%. is didesnis procentas sumains grynaisiais laikom pinig kiek. Pastebsime, kad pinig rinka gro prie pusiausvyros: reikiam ir silom pinig kiekis yra 150 mlrd. Lt prie 7.5%. Ir atvirkiai, padidjusi pinig pasila iki 250 mlrd. Lt prives prie 50 mlrd. Lt pertekliaus, ir tuo bdu padids obligacij kaina (nes j paklausa iaugs) ir kartu sumas j silomas procentas. Apibendrinant visk galima padaryti tokias ivadas: Obligacij kaina atvirkiai proporcingai priklauso nuo jos silomo procento dydio; Pinig rinkos svyravimai sukelia obligacij kainos pakitim ir tuo bdu j silom procent; Obligacij silomo procento pakitimas veikia moni nusistatym laikyti pinigus grynais; moni nusistatymo laikyti pinigus grynais pakitimas atstato pusiausvyr pinig rinkoje; Pusiausvyrinis obligacij silomas procentas ilygina reikiam ir silom pinig kiek. Pasitelkus monetarin politik galima pakeisti pinig pasil, kad padidintume arba sumaintume obligacij silomus procentus. Didesnis procentas sumaina investicijas ir vartotoj ilaidas, o maas - padidina jas. Be to, kaip viena, taip ir kita situacija gal gale veikia gamybos lyg, uimtum ir kainas.

16.2. Bankai ir j funkcijos

Bank atsiradimas
Bank atsiradimas siejamas su tais laikais, kai visuotiniu ekvivalentu galutinai tapo brangieji metalai. Tiems monms, kurie intensyviai usim prekybos operacijomis, nuolat neiotis su savimi auks, sverti j, tikrinti jo grynumbuvo nelabai patogu. Todl sugalvotas racionalesnis bdas - auksas paliekamas auksakalio iniai, juolab, kad toks brangmetali saugojimas yra daug patikimesnis, o savininkui duodamas kvitas, kad asmuo A tikrai paliks pas meistr B tiek ir tiek gryno aukso. inoma, auksakaliui u irimt paslaug tekdavo atitinkamas atlyginimas. itaip tapo galima atsiskaityti prekybos operacijose nauju bdu perleidiant u prekes ne auks, o ratel - kvit apie auks, palikt saugoti pas auksakal B. Bet kuris kvito pateik jas bet kuriuo metu galjo i auksakalio t auks pasiimti. Taiau kuo toliau, tuo maiau rimti pirkliai ir amatininkai norjo tai daryti: geriau j nuosavybe tapus auks ir toliau laikyti patikimoje vietoje, pas solid juvelyr, kurio turtai ir i kartos kart perduodami siningos verslininkysts principal teik puikias garantijas. itaip cirkuliacijoje atsirado auksakali skolos kvitai - juos imta naudoti kaip main ir mokjimo priemon. Pradioje t kvit ireikiamas aukso kiekis buvo tapatus pas auksakal padto (deponuoto) aukso kiekiui. Bet aukso saugotojai netruko pastebti, kad niekada neatsitinka taip, kad kurinors dien prireikt pagal iduotus kvitus atiduoti vis auks. Prieingai, enkli dalis aukso nuolat guljo rsiuose, ir kuo plaiau auksakali kvitais buvo naudojamasi kaip pinigais, tuo reiau klientams prireikdavo paties aukso. O jei dal to 237

aukso paskolinus pirkliams, kuriems danai ir palyginti neilgam prireikia stambesni sum? Rizikos beveik jokios - nra buv, kad bent 50% viso turimo aukso kuri nors dien bt prireik, o papildomas udarbis

238

nemenkas. Tas udarbis leist sumainti mokest u aukso saugojim, o tai priviliot dar daugiau klient su naujais indliais. Skaiiavimuose 16.1 lentelje parodyta, kas vyksta. Kair pus parodo juvelyro sskait balans iki paskol suteikimo momento; dein pus - po to, kai buvo iduota pirmoji paskola. Tie kvitai, kurie iduoti u deponuot auks, t. y. 100% aukso verts, cirkuliuoja kaip pinigai. Taip pat dalis to aukso (tarkime - 60 %) taip pat paleista apyvart ir cirkuliuoja kaip aukso pinigai. Vadinasi, i viso cirkuliacijoje yra pinig kiekis, sudarantis 160% deponuoto aukso kiekio. Ir kol visa kin veikla vykdavo ritmingai, be sukrtim, tokia praktika nekeldavo joki problem. Jos ikildavo, kai tas ar kitas auksakalys, nordamas udirbti kuo daugiau, tiek

sumaindavo aukso atsargas savo seifuose, kad viengraidienjo depozitoriai, atj atsiimti savo aukso, jo nebegaudavo. Tokie neatsargs juvelyrai netekdavo pasitikjimo ir turdavo atsisakyti aukso skolinimo verslo, skmingesnij kolegos i to kartaus patyrimo ilgam pasimokydavo, kad skolinti auks galima, bet reikiamas rezervas visada turi bti seifuose. Depozitai- tai aukso suma, atiduota saugoti bankui. Rezervai - tai aukso suma, kuri gali bti tuoj pat panaudota patenkinti indlinink reikalavimams. Rezerv norma - tai rezerv sumos santykis su depozit suma. Kuo maesn bus rezerv norma, tuo didesn pelnbanMninkas gaus. Taiau kuo maesn rezerv norma, tuo didesn tikimyb to, kad atsiradus didesniam skaiiui indlinink, norini atsiimti savo indlius, pas bankinink esani rezerv paprasiausiai neuteks. Tad bankininko mokumas yra atvirkias dydis jo veiklos pelningumui. iuolaikiniai bankai - tai finansiniai tarpininkai, gaunantys peln. Finansinis tarpininkas - tai institucija, esanti tarp kreditori ir paskolos gavj. Imdamas pinigus savo vardu jis po to perskolina ias las. iandien plaiausiai naudojama bank paslauga yra atidaryti asmen einamsias (depozitines, ekines) sskaitas ir aptarnauti j atsiskaitymus ekiais. Bankai taip pat veikia kaip taupomosios kasos - priima terminuotus indlius ir moka u tai palkanas. Taiau finansinio tarpininko vaidmen atlieka ne tik bankai. Tai gali bti ir gyvybs draudimo kompanijos ir pensij fondai. Taiau bankai - pagrindiniai finansiniai tarpininkai. Komerciniai bankai - tai finansins institucijos, gavusios i valstybs speciali licenzij, kuri leidia joms priiminti ekinius ir kit ri depozitus, taip pat suteikinti kreditus. Komerciniai bankai didel dal tiek ekini, tiek terminuot depozit. naudoja paskoloms iduoti (u palkanas) bei kai kurioms finansinms investicijoms (pavyzdiui, vertybiniams popieriams pirkti). Bank veiklos kryptys geriausiai matomos i kurio nors banko metinio balanso. Banko aktyvas yra ta vairi form vert, kuri priklauso bankui, pasyvas - vert, kuribankas kam nors skolingas. Bet kuris bank pakliuvs dokumentas priskiriamas aktyvui arba pasyvui pagal tai, kam plauks pinigai, kuriuos jis ireikia bankui ar jo klientams. Aktyv ir pasyv suraant kartu, sudaromas balansas. Banko, kaip verslo mons, ypatyb yra ta, kad jis operuoja beveik vien svetimomis, skolintomis lomis. Didioji pasyv dalis turi bti imokama pagal pirm pareikalavim. Vadinasi, viso deponuoto kapitalo bankas paskolinti negalijis privalo turti rezervus. Komercinio banko rezervai - tai jo turimi aktyvai, kurie gali bti panaudoti skubiam banko indlinink poreiki tenkinimui. Visa iuolaikin bankininkyst pagrsta dalinio rezervo principu. Jis reikia, kad banke laikoma tik dalis jame deponuot l. Kakada dalinio rezervo dydis buvo paties banko (jo atsargumo ir polinkio rizikuoti) reikalas. Todl banko ileidiam skolos pasiadjim - banknot - kiekis taip pat priklaus vien nuo paties banko sprendim. Vadinasi, ir bankai galjo kurti pinigus, pinig pasila buvo menkai valdoma. Dabar banko rezervas yra statymu reguliuojamas dydis. Privalomasis banko rezervas apriboja bank galimybes kurti pinig pasil, daro jreguliuojam. Seniau banko rezervai buvo vienintelis bdas indlinink l saugumui garantuoti. Jei kyje kildavo panika ir visi indlininkai puldavo atsiimti savo pinig, bankas nebegaldavo imokti, bankrutuodavo, daug moni prarasdavo savo santaupas. Dabar tai praeitis, daugelyje ali indliai bankuose apdraudiami; jei bankas ir bankrutuot, indlinink los bus jiems sugrintos. Be to, dabar vestas ir reguliarus vyriausybinis komercini bank tikrinimas ir j revizijos kontroliuojant operacij teistum ir fmansin pagrstum. Indli saugumo interesais vyriausyb teisiniais aktais apriboja aktyv ris ir kiekius, kuriuos bankas gali investuoti las (pavyzdiui, JAV daugumai bank draudiama pirkti paprastsias akcijas, kuri dividendas, kaip inome, labai svyruoja ir dl to toks pat nepastovus ir j kursas). Dalinio rezervo principas dabar pirmiausia padeda reguliuoti pinig pasil. Jis realizuojamas statymo, nustatant btin rezerv kaip procentin banko depozit kiek.

239

Pinig pasilos pltimas ir mainimas

Gali atrodyti, kad ndien, kai joks bankas, iskyrus vyriausybs kontroliuojamcentrinbank, jau nebegali leisti banknot, pinig krimas bankams nebemanomas. J emisija -vien vyriausybs rankose. Taiau taip nra. Prisiminkime, kad vienas i pinig pasilos element yra pinig sumos, padtos einamsias (ekines) sskaitas, ekinius depozitus. Imkime pavyzd ir pasekime pinig krimo proces. Tarkime, kad pilietis A pilnametysts proga i savo dds gauna 1000 lit grynais pinigais. Pilietis A sumano atidaryti emaitijos banke nuosav ekin sskait- teikia bankui 1000 lit ir gauna eki knygel. Tarkime, kad privalomas banko rezervas yra 20 %. Vadinasi, bankas 200 lit udaro savo seifus, o 800 lit yra atliekamas rezervas. Tokio rezervo buvimas normaliomis slygomis jokiam bankui nra pageidautinas, nes neduoda pelno, todl bankas pasistengs j likviduoti. Tuos 800 Lt emaitijos bankas paskolins, tarkime, rimtam klientui B, pastoviam Teli gyventojui, sumaniusiam pirkti antr automobil. Banko aktyv srae atsiranda raas - 800 Lt pilieiui B i Teli. Pinig tarsi nepadaugjo -1000 lit, padt bank, pasidalijo 200 Lt, aldyt" banko rezerve (rezervu gali bti tik gryni pinigai bei depozitai Centriniame banke) ir 800 Lt, iduot pilieiui B kaip paskola. Betgi pamirome piliet A. Jis su eki knygele rankose dabar gali atsiskaityti u prekes ir paslaugas, iraydamas ekius su nurodyta jo sskaita emaitijos banke. Faktikai jo rankose 1000 Lt pinig. Vadinasi, bendra pinig pasila po to, kai pilietis A padjo 1000 Lt bank, padidjo iki 1800 Lt. Bet tai dar ne viskas. Pilietis B negaio gyvendinti savo plan, nusipirko automobil ir 800 Lt atsidr firmins Opelio" parduotuvs kasoje, i kur kit dienjie buvo perkelti Auktaitjos banko Teli skyri. Toliau viskas tssi analogikai - 20% privalomo rezervo (160 Lt) liko banko seifuose, o 640 Lt buvo paskolinta ir tokia suma dar padidino pinig pasil. Visas pradins 1000 Lt gryn pinig sumos kelias, didinant pinig pasil, pavaizduotas 16.2 lentelje.

Toks nebaigtine proporcija ireikiamas procesas mums jau pastamas - su juo susidurme nagrindami multiplikatori. io proceso formul tokia:
1+R+R+R:2+R3+ ......... =1/(1-R),

ia R - koeficientas, pagal kur pradinis raas perraomas kit ra. Ms pavyzdyje R=0.8, taigi vadinamasis pinig multiplikatorius iuo atveju lygus 5. Jis reikia, kad 1000 lit nauj rezerv atsiradimas banke pinig pasil padidina iki 5000 lit. Vadinasi, pinig pasila iaugo 4000 Lt, o jei btume dar tikslesni, ekini depozit suma padidjo 5000 Lt, o grynj pinig kiekis sumajo 1000 Lt. Kuo maesnis privalomo rezervo dydis, tuo daugiau iauga pinig pasila, ir atvirkiai. itaip privalom bank rezerv dydis gali bti panaudotas pinig pasilai reguliuoti. Atvirkia analogija veikia pinig pasilos majimo procesas. Kartotinis pinig pasilos iaugimas arba jos sumajimas yra potencialiai pavojingas tautos kiui. Jei kai kurie ekonomikos vyksmo indikatoriai ima signalizuoti apie verslo aktyvumo majim, bankai gali pasidaryti daug atsargesni ir imti laikyti atliekamus rezervus, maiau pasitikti paskol grinimo garantijomis. Bet koks rezerv dalies padidinimas tuojau pat sukelia grandinin ekini depozit sum majimo reakcij. Pinig pasilos majimas slygos visumins paklausos sumajim, o is tiesiogiai paveiks nacionalinio produkto augimo galimybes, t.y. sukels jo majim. Ims grsti gamybos nuosmukis, ir bank gal net nepagrsti bgtavimai sukels visai real gamybos stabteljim. Ir prieingai.jei bankai randa motyv teikti paskolas iki privalomo rezervo leidiamos ribos, pinig pasila gali tiek padidinti visumin paklaus, kad nacionalinio produkto gamyba perengs potencialias ribas ir iebs infliacij.

240

Centrinis bankas ir jo funkcijos

Pinigai egzistuoja tukstantmeius, o centriniai bankai atsirado palyginti neseniai. Vieni i seniausi bank - Anglijos bankai ir vedijos bankas, buvo steigti 17 a. pabaigoje. iandien bet kurioje alyje yra savas centrinis bankas. Jis gyvendina 2 pagrindinius udavinius: Centrinis bankas turi utikrinti ekonomins raidos tolygum. Jis turi ukirsti kelikilti finansinei panikai. Igyvendindamas udavin centrinis bankas vaidina paskutins pakopos kreditoriaus vaidmen. Pctskutins pakopos kreditorius suteikia kreditus finansinms staigoms ir firmoms, gresiant finansinei krizei. Antroji uduotis - utikrinti em infliacijos lyg ir kartu neleisti ymiai kilti nedarbo lygiui. Pagrindin centrinio banko funkcija yra kontroliuoti ir reguliuoti pinig pasil alyje. iuo tikslu jis naudoja tris pagrindines priemones: rezerv reglamentavim, atviros rinkos operacijas ir diskonto norm.

Rezerv reglamentavimas
Rezerv norma yra privaloma ekini depozit sumos dalis, kuri bankai turi laikyti atsargoje. (Privalomas rezervas yra ir terminuotiems indliams; jis nustatomas atskirai ir yra daug maesnis). Rezerv norm komerciniams bankams nustato centrinis bankas kaip procentin dyd. Privalom rezerv sudaro komercinio banko depozitas centriniame banke bei grynieji pinigai jo seifuose. Privalomas rezervas - tai rezerv minimumas, viryti j bankai visada gali. (Pavyzdiui, iuo metu Kanadoje grynj pinig rezervas ekiniams depozitams iki pareikalavimo - 10%, terminuotiems indliams -4%). Centriniam bankui nesunku apskaiiuoti, kiek padids pinig pasila, jei jis pakeis privalomo rezervo norm. Jei kiekvienas litas grynais pinigais, padtas banko einamaj sskait, sukelia 1/R lit prieaug ekiniuose depozituose, tai privalomo rezervo norm sumains nuo 20 iki 15 %, centrinis bankas vietoje 5 lit susilauks 6,67 lit prieaugio pinig pasiloje kiekvienam naujam litui (1/0.2=5; 1/0.15=6.67). Kitaip tariant, pinig pasila padids madaug tredaliu.

Atviros rinkos operacijos

Tai - vyriausybs vertybini popieri (obligacij ir ido vekseli) pirkimas ir pardavimas rinkoje. Jo esm ta, kad tokiais veiksmais tiesiogiai keiiamas rezerv kiekis komerciniuose bankuose, taigi - keiiama (kartotiniu dydiu) pinig pasila. Atviros rinkos operacij turinys toks. Tarkime, centrinis bankas padaro ivad, kad pinig pasila per maa, ji ima trukdyti didinti gamyb. Jis nusprendia padidinti pinig pasil. Tuo tikslu centrinis bankas ima pirkti rinkoje vyriausybs vertybinius popierius bendrai 10 mln. lit sumai. Tiek iauga bank rezervai; prasids kartotinis depozitini sskait sum augimas. Jei rezervo vienas litas padidina pinig pasil 2,5 Lt, tai reikia, kad pinig pasila padids 25 mln. Lt. Kai i operacija atliekama tarp centrinio banko ir komercini bank, grynj pinig 6ia ivis nenaudojama: centrinis bankas tiesiog rao savo knygose, fiksuodamas, kad obligacijas pardavs komercinis bankas dabar padidino savo rezerv, privalomai laikom centriniame banke, ir todl gali atitinkamai (keleriopai) iplsti paskolines operacijas. To paties efekto - pinig pasilos padidjimo - susilauks ekonomika ir tuo atveju, kai alies vyriausyb savo didesnms ilaidoms fmansuoti pageidaus papildom finansini itekli. Ji gali parduoti savo vertybinius popierius (paprastai trumpalaikius - nuo 3 mnesi iki met) centriniam bankui, kuris pirks" juos tuo bdu, kad atitinkamai sumai atidarys vyriausybei depozitin sskait. Analogikai veikiama, kai siekiama sumainti pinig paklaus. iuo atveju centrinis bankas parduoda vyriausybs vertybinius popierius atviroje rinkoje.

Diskonto norma
Centrinis bankas, suteikdamas dal komercini bank rezerv, sykiu tais pinig itekliais gali jiems ateiti pagalb, t.y. paskolinti pinig. Nors tai, kaip jau minjome, atliekama vien raais atitinkamose sskaitose, paskola i centrinio banko prilygsta gryniems pinigams ir komercinis bankas jos dka padidina savo rezervus iki reikiamo lygio, ukerta keli kartotiniam pinig pasilos sumajimui. Centrinio banko nustatoma palkan norma, teikiant paskolas komerciniams bankams ar kitoms finansinms institucijoms, vadinama diskonto norma. Apibriant jkiekybikai bei keiiant jos dyd siekiama

241

reguliuoti pinig pasiul - diskonto norm keliant, centrinio banko paskolos gavimo slygos, taigi ir komercinio banko kreditini galimybi ipltimas -suvaromi, j sumainant - skatinami. Tiesa, kiekybiniu poiriu centrinio banko paskolos daro tak komercini bank rezervams labai nedaug, nes jos tesudaro apie 1% viso skolinamojo kapitalo. Taiau centrinio banko kreditin politika svarbi kitu atvilgiu jo numatom ir kas savait koreguojam diskonto norm orientuojasi pramoninio ir finansinio pasaulio bosai", kaip vien i vyriausybs kini ketinim rodikli. Taigi diskonto normos poveikis rinkoje susiklostanioms pinig pasilos - paklausos slygomis yra nemaas. Paymkime, kad taip yra, jei vyriausyb vykdo aktyvi diskonto normos politik (o taip ji elgiasi danai pirmiausia vadovaudamasi mokjim balanso interesais, t.y. siekdama pritraukti usienio finansus savo rink), nes auktesn diskonto norma automatikai suteikia palankesnes slygas pinig bei usienio valiutos indlininkams - tos alies vertybini popieri pirkjams. Esant ramesnei kio padiai, danai diskonto normos politika yra pasyvi - centrinis bankas tiesiogkeiiajtaip, kadji atitikt rinkoje susiklosiusi palkan norm. Centrinis bankas gali dviem bdais reguliuoti kieki, kur skolina komerciniams bankams: Jis gali pakeisti diskonto norm. Kuo didesn diskonto norma, tuo maiau komerciniai bankai skolinasi i Centrinio banko. Jis gali paprasiausiai atsisakyti skolinti bankams. Paskola yra laikina priemon bankams, kurie siekia padidinti savo rezervus iki reikalingos normos, jei j rezervai isenka dl netikto indli atsimimo ar kit nenumatyt aplinkybi. Paprastai reikalaujama, kad bankai apribot skolinimsi ir nenaudot jo savo veiklai plsti.

16.3. Monetarin politika

Monetarin politika - centrinio banko politika, reguliuojanti pinig mass didjimo tempus r palukan normos pokyius. Pagrindinis monetarins politikos tikslas yra skatinti nacionalinio produkto gamyb, ukirsti keli nedarbo augimui ir infliacijai. Kiekvienu laikotarpiu iuos tikslus rikiuoja bei konkreiai formuluoja vyriausyb, tiesiogiai monetarin politik realizuoja alies centrinis bankas. Tie patys tikslai keliami ir vyriausybs fiskalinei politikai. Skirtumas tas, kad fiskalin politika gyvendinama mokestinmis priemonmis bei formuojant valstybs biudeto ilaidas pajamas, monetarin politika - reguliuojant pinig pasil. Savo pagrindiniais bruoais monetarins politikos turinys mums jau inomas: jei ekonomika veikia ne visikai panaudodama darbo iteklius (yra nedarbas ir, vadinasi, recesinis tarpsnis), didinant pinig pasil pasiekiamas gamybos apimties iaugimas. iuo tikslu centrinis bankas ir vyriausyb imasi vadinamosios "lengv (t.y. lengvai prieinam) pinig" taktikos, skatindama palkan normos kritim ir investicins veiklos pagyvjim. Tai vadinama ekspansine monetarine politika. Artjant prie visiko uimtumo, pinig pasilos didinimas skatina ne tik nacionalinio produkto augim, bet ir kain lygio kilim. Tada ima grsti kio kaitimas" su sparia infliacija ir pereinama prie sunkiai prieinam,, pinig politikos priemoni - vadinamosios varaniosios (restrikcins) monetarins politikos; kredito slygos sutampa sunkesns, dalis investicij atkrenta ir gamybos infliacinis tarpsnis palengva likviduojamas, ekonomika ima veikti savo potencini galimybi ribose. Monetarin politika turi skatinti dar didesn uimtum, kartu nesukeldama spartaus kain lygio augimo. Monetarin politika remiasi pinig pasilos ir paklausos pusiausvyros susidarymo mechanizmu. i pusiausvyra susiklosto tokiame take, kuris reikia atitinkampalkannorm. matome 121 pav., pinig pasilos padidinimas (kreiv MS pereina i MS0 MSi) sukelia palkan normos sumajim(nuo r0 iki rj), o pinig paklausos iaugimas (nuo MD0 iki MDj) veikia prieingai (palkan norma pakyla nuo r0 iki r2).

242

Reguliuodamas pinig pasiul, centrinis bankas veikia palukan norm, leisdamas veikti rinkos jgoms, kurios sukelia atitinkamus geidiamus verslo aktyvumo ir nacionalinio produkto gamybos dinamikos poslinkius. Nutaikyto postmio perdavimo mechanizmas" yra toks: pinig pasilos keitimu sukeliamas palkan normos kitimas, is keiia investicij apimt (kylant palkan normai, investicij maja ir atvirkiai), o investicij apimties poslinkiai keiia visumins paklausos dyd, kas ir sukelia nacionalinio produkto apimties kitim (arba, blogai visk apskaiiavus, kain kilim) (r. 122 pav.).

Visas laukiamas monetarins politikos priemoni efektas pasiekiamas tik po gana ilgo laiko. Laiko tarpas nuo sprendimo primimo iki jo realizavimo vadinamas realizavimo lagu. Jo buvimas labai komplikuoja monetarins politikos procesus.Realizavimo lagas kyla dl i prieasi: atliekant atviros rinkos operacijas, praeina tam tikras laikas, kol vertybinius popierius centriniam bankui pardav komerciniai bankai savo iaugusius rezervus i tikrj realizuoja naujomis paskolomis; kryptingas poveikis palkan normai bus realizuotas (centrinio banko pastangomis didinant pinig pasil) tik po to, kai pakis eim turto, turinio absoliut arba didel likvidum, struktra (t.y. pasikeis proporcijos tarp grynj pinig, ekini depozit, teminuot indli, valstybs ido vekseli, trumpalaiki ir ilgalaiki paskol obligacij bei akcij) ir eim intencijos turti, tarkime, maiau grynj pinig, o daugiau palkanas neani aktyv, realizuosis iki tokio lygio, kad pasikeis ir ilgalaiki paskol palkan norma (ji, kaip inome, yra nepaslankiausia); i palkan normos kitimo tikintis poveikio investicij mastui, taip pat tenka laukti netrump laik, kol t investicij prieaugis i tikrj bus; i investicij prieaugio tikimasi visumins paklausos padidjimo ir tuo pagrindu nacionalinio produkto gamybos iaugimo - tokiam efektui taip pat reikia laiko tarpsnio. Paklaidos, padarytos nustatant monetarins politikos veiksm pradios momenta ir apskaiiuojant realizavimo lag, gali duoti prieingefekt,- destabilizuoti k. Pinig pasilos didinimas normaliomis slygomis maina palkan norm, o pinig pasilos mainimas didina j. Problema yra ta, kad geidiama pinig pasila gali slygoti nepriimtin palkan norm arba norima palkan norma bus pasiekta tik suformuojant nepageidaujampinig pasilos dyd. Tarkime, kad tautos kyje ima veikti prieastys, sukelianios pinig paklausos didjim. (mons nusprend turti daugiau grynj pinig). Pinig paklausos kreiv persikelia i MD0 MDi (123 pav.). Jei centrinis bankas nieko nedaro (pinig pasilos kreiv lieka savo vietoje), mons paveria pinigais, tarkime, dal vertybini popieri ar net nekilnojamj turt- ir tikslas pasiektas, pinig kiekis visuomenje padidja nuo Mo iki Mi. Kartu su tuo iauga ir palkan norma - nuo r0 iki ri. Pinig rinkos pusiausvyra i tako E pereina tak A. Situacijvaizduoja 123 pav. Jei ekonomika funkcionuoja netoli visiko uimtumo, tai pinig kiekio augimas gali grsti sparia infliacija ir kio dezorganizavimu. Todl centrinis bankas sieks tbt nedidinti pinig pasilos. Vadinasi, nordamas isaugoti pinig pasil ankstesniu Mg lygiu, jis turs imtis ryting pasil siaurinani priemoni. Todl gerokai pakils palkan norma, nes pusiausvyra tarp pinig pasilos ir paklausos gali susidaryti tik take B, esant palkan normai r^ Taiau pusiausvyra take B gali susidaryti tik tuo atveju, kai pinig pasilos kreiv bus perkelta kair, kadji kirstkreiv MDj take B. Vadinasi, siekdamas isaugoti nekintampinig pasil, centrinis bankas turs susitaikyti su gerokai auktesne palkan norma (r2), kuri gali grsti recesinio tarpsnio atsiradimu. Jei ekonomikoje yra dideli nepanaudojamo darbo ir kit itekli (didelis nedarbas, laisvi gamybiniai pajgumai), centrinis bankas gali nusprsti, kad btina padidinti pinig pasil, o palkan normos didinimo reikia ivengti (nes inome, kad palkan normos didinimas siaurina investicij galimybes). Vadinasi, centrinis bankas imasi ekspansins monetarins politikos priemoni. Jis turs padidinti pinig pasil iki M2 (taigi perkelti kreiv MS deinn)

243

- tik tada pinig paklausa bus patenkinta ir pinig pasiulos bei paklausos pusiausvyra tikrai bus take C, t.y. isaugant nepadidjusi palkan normr0. Norimas palkan normos dydis (r2) bus pasiektas tik tuo bdu, kad teks susitaikyti su didesniu nei savaime susiklosiusiu pinig pasilos dydiu (t.y. ne Mj bet M2). Nenuostabu, kad tebevyksta ginai - kurio tikslo centrinis bankas turi pirmiausia laikytis: kontroliuoti ir reguliuoti pinig pasil ar palkan nonn. iuose ginuose realizuojamos dvi skirtingos teorins platfonnos, kuriomis remiasi iuolaikin ekonomikos teorija ir ekonomin strategija - keinsist ir monetarist. Keinsistai teikia prioritet palkan normos reguliavimui, monetaristai - pinig kiekio reguliavimui. Panagrinkime iuos du monetarins (ir fiskalins) politikos skirtumus isamiau.

Palkan normos traktavimas

Skirtingos paiuros palukan normos klausimu atsiskleidia, vertinant jos poveik pinig paklausai, pinig pasilai ir numatom ilaid apim6iai. Pinig paklausa, kaip jau inome, yra susijusi su j turjimo katais, kuriuos apibria palkan normos dydis - kuo i norma didesn, tuo brangiau atsieina laikyti pinigus (grynaisiais arba ekinje sskaitoje). Monetarist nuomone, pinig paklausa yra maai jautri palkan normos kitimui. Keinsist poiriu yra prieingai - pinig paklausa labai jautri tam pokyiui. Monetarist argumentas yra toks: pinig paklausa priklauso nuo sandri apimties (sandriams, inoma, palkan normos svyravimai neturi didels takos, j mast lemia moni pajamos). Keinsistai pirmenyb teikia, aikindami pinig paklaus, tiems motyvams, kurie yra jautrs palkan normai - pinigini plauk nereguliarumo amortizavimui bei kit fmansini aktyv kainoms. Abu poirius iliustruoja 124 pav.; vertikalesn linija ireikia monetarist interpretacij, gulstesn itisin keinsist. Palkan normos pasikeitimas nuo rj iki r2 monetarist poiriu, padidina pinig paklaus nuo Mj iki M2 keinsist poiriu - nuo Mo iki Mi. Poiri skirtumas pinig pasilos jautrum palkan normai yra toks: monetarist sitikinimu, pinig pasila yra santykinai nejautri palkan normos pokyiams, keinsistai mano prieingai. Monetaristai teigia, kad bankai nelabai link laikyti atliekam rezerv, todl j galimybs didinti ar mainti pinig kiek rinkoje, reaguojant paklaus paskoloms ir palkan normos svyravim, yra labai ribotos. Keinsistai rodo bank elges

atliekam rezerv, todl, kai paklausa kreditui ir palukan norma ima augti, jie turi nemaai galimybi tai atsiliepti. Didiosios depresijos metais ir teigia, kad bankai ekonomikos smukimo slygomis visada link turti 244

Paiuros palukan normos poveik numatom ilaid apimiai taip pat nesutampa. Monetarist teigimu, visumins ilaidos yra labai jautrios palkan nonnai, o keinsistai sitikin, kad palkan nonna daro menk tak visumini ilaid dydiui. Pinnieji argumentuoja tuo, kad palkan norma daro didel poveik ftrm investiciniams planams, gyvenamj nam statybai bei ilgo vartojimo preki sigijimui; antrieji, pripaindami tok poveik, taip pat teigia, kad jo mast monetaristai pervertina, ir rodinja, jog investicijas didesniu mastu lemia ne palkan normos dydis, o kininkavimo slygos bei perspektyvos. Siame procese (125 pav.) pinig kiekio pokyiai gali veikti visumin paklaus. Tai kodl pirmieji keinsizmo alininkai buvo skeptiki dl monetarins politikos, kaip priemons paklausai valdyti, galimo veiksmingumo? Atsakymas yra toks: mes negalime bti tikri, ar pirmj dviej etap poveikiai bus labai stiprs. 1-asis etapas. Pats D. Keinsas, tuo laiku, kai buvo parayta Bendroji teorija", buvo labai susirpins, kad ekspansyvi monetarin politika gali bti neveiksminga paiu pirmuoju etapu ir todl ji negali ivesti i tuometins Didiosios depresijos. Todl palkan norma gali bti labai ema, pvz., 2% - 3%. Esant tokioms aplinkybms, Centrinio banko galimybs dar sumainti palkan norm nra labai didels. Akivaizdu, kad palkan norma negali sumati iki nulio. (Esant nulinei palkan normai, niekas nenors pirkti obligacij, mons atsisakys investuoti pinigus. Bt nenaudinga laikyti pinigus banke.) Taigi, kai palkan norma jau labai ema, Centriniam bankui gali bti nemanoma j dar paeminti. Ekspansyvi monetarin politika, nesugebanti stipriau paveikti palkan normos, bus pasmerkta lugti jau 1 - uoju etapu. Stabilios ekonomikos laikais laisvosios rinkos operacijos gali labai veikti palkan norm, ir antrasis etapas tampa svarbia monetarins politikos dalimi. 2-asis etapas. Kaip pavaizduota, investicijos yra gana jautrios palkan normos pasikeitimai. Pavyzdiui, palkan normos sumajimas nuo 8% iki 6% sukels investicij paklausos padidjim 25%, t. y. nuo 100 mlrd. Lt iki 125 mlrd. Lt. Poirio, kad investicijos labai stipriai nereaguot palkan normos pakitimus, buvo plaiai laikomasi penktajame bei etajame deimtmeiais. Tai skatino vyraujant skepticizm dl monetarins politikos, kaip priemones visuminei paklausai valdyti, efektyvumo.

Monetarist abejons dl fiskalins politikos

Prie pasirodant D. Keinso knygai Bendroji teorija", daugelis ekonomist buvo skeptikai nusiteik dl fiskalins politikos poveikio visuminei paklausai, gamybos apimiai ir uimtumui. iuolaikiniai monetaristai - klasikins tradicijos paveldtojai - yra beveik tiek pat skeptiki dl fiskalins politikos poveikio visuminei paklausai. Ekspansyvi fiskalin politika gali paveikti investicij paklaus tokiu bdu. Kai vyriausyb padidina savo ilaidas arba sumaina mokesius, jos deficitas didja. Nordama finansuoti savo deficitines ilaidas, vyriausyb parduoda nauj obligacij ar kit trumpalaiki vertybini popieri. Tai yra, skolinasi fmansinse rinkose. Papildomas skolinimasis pakelia palkan norm. Savo ruotu auktesn palkan norma sumaina reikiamas investicijas. Investicij majimas riboja visumin paklaus, slopindamas vyriausybs ilaid ar mokesi sumainimo tiesiogin stimuliuojantpoveik.

245

Vyriausybs deficitai gali padidinti palukan norm, pavyzdiui, nuo iki i2 Tai sukelia poslink investicij paklausos kreivje i tako C D. Investicij ribojimas prasideda tada, kai iplstin fiskalin politika didina palkan norm, o ji savo raotu maina investicij paklaus. ia neverta abejoti, ar yra tam tikras investicij ribojimas. Tik kokio jis dydio? Keinsistai - ypa pirmieji - danai teig. kad investicijos nelabai priklauso nuo palkan normos. Vadinasi, fiskalin politika yra veiksmingas rankis, norint valdyti visumin paklaus. Antra

vertus, monetaristai daniausiai mano, kad investicij paklausos kreiv yra pakankamai nuoulni ir kad vyriausybs deficitins ilaidos istumia didels apimties asmenines investicijas. Tokiu bdu fiskalin politika turi neym (jeigu ivis turi ) poveik visuminei paklausai. Atmesdami abejones dl deficitini ilaid veiksmingumo, monetaristai daro vien svarb apibendrinim. Centrinis bankas, pirkdamas papildom obligacij, kurias vyriausyb turi parduoti, kad galt

246

padengti biudeto deficit, priverstas padidinti pinig mas. Naujieji pinigai turs stipr ekspansyv poveik visuminei paklausai. Monetaristai didesn paklaus kildina i pinig mass pokyio, o ne vyriausybs biudeto deficito. Jie mato grynjfiskalin politik, kaip turini neym poveik visuminei paklausai. Grynoji fiskalin politika apima vyriausybs ilaid ar mokesi lygio pokyius, neslygojanius pinig mass didjimo temp pokyi.

Naujausios viltys dl monetarins politikos

Paskutiniaisiais deimtmeiais pinig apyvartos greiio poky6iai apsunkino Centrinio banko udavinius. Nestabilus pinig greitis reikia, jog kai Centrinis bankas keiia savo monetarin politik, jis maiau begali numatyti jos poveik visuminei paklausai. Nepaisant to, Jungtinms Amerikos Valstijoms teko stipriau pasikliauti monetarine politika negu ankstesniais deimtmeiais. Nuo 1981 m. vyravo monetarin politika, nes fiskalins politikos taikymas buvo problemikas. Mokesi sumainimas ir karini ilaid padidjimas lm tokius didelius valstybinio biudeto deficitus, kad vyriausyb, nordama stabilizuoti ekonomik, jau nevar vadovautis aktyvia fiskaline politika. Nors daugelis politini lyderi man, kad svarbu mainti deficitus, taiau trko sutarimo, kaip tai padaryti. Kiekviena ilaid programa turjo savo rmj. Po R. Reigano bei G. Buo ygi prie mokesi padidinimus joks politikas negaljo jiems patarti. Fiskalin politika pradjo strigti politiniame tinkle: konfliktuojanios takingos grups labai apsunkino toki klausim, kaip ilaid sumainimas, mokesi paklimas, sprendim (nors uslpti mokesiai arba mokestini plauk padidinimai" buvo svarstomi). Dl idui umesto tinklo monetarin politika buvo vienintelis makroekonomikos aidimas". Ji tapo esminiu paklausos valdymo rankiu Atvejis, kada manoma draugepanaudoti monetarin irfiskalinpolitikas. Dmesys monetarinei politikai nebuvo skmingas. Tuo remiantis galima padaryti ivad, kad geriausia makroekonomikos politika turi apimti ir fiskalin, ir monetarine politikas. Nors ekonomistai i esms perjo nuo kratutinum link centro, taiau jie dar nesutaria dl monetarins ir fiskalins politik santykinai stipri pusi. Istorin tiesa tinkamai neisprendia nesutarimo. Besitsianios abejons dl monetarins ir fiskalins politik santykinio veiksmingumo stiprina nuostat, kad reikia naudoti abi. Bt neprotinga dti visus kiauinius vienpintin", ypa kai nesame tikri, kuripintin turtume dti. Be to, yra antras svarus argumentas, palaikantis bendr monetarin - fiskalin strategij. Itin padidjus visuminei paklausai, reikalingi ribojantys veiksmai. Taiau jie yra skausmingi. Vyriausybs ilaid sumainimas palieia vairias ekonomines grapes. Niekas nenori, kad padidtj mokesiai. Grietesn pinig politika ir auktesn palkan norma gali apsunkinti nam statybbei kit investicini projekt gyvendinim. Jeigu yra panaudojamas abiej politik derinys, tai j poveikiai gali bti vidutiniai, o apribojim politikos nuostoliai gali bti plaiau paskirstyti visuomenei. Taigi manoma ivengti labai sunkios natos ukrovimo vienam kuriam nors ekonomikos sektoriui.

247

PINIGAI, BANKAI IR MONETARIN POLITIKA Udaviniai Pagrindiniai terminai ir svokos Suraskite kiekvien svok atitinkant apibrim: a) M1 b) main (cirkuliacijos) priemon c) ekis d) likvidus aktyvas e) depozitas f) terminuotas depozitas g) M2 h) apskaitos vienetas k) pinig paklausa l) M3 m) popieriniai pinigai n) naai ekiais o) pinig reali vert p) pinig rinka r) pinig pasila s) rezervai ) komerciniai bankai t) rezerv norma u) banko aktyvas v) banko pasyvas 1. 2. 3. 4. Pinig pasilos (siaurja prasme) kiekis apimantis grynj pinig ir pinig ekiniuose depozituose suma. Aktyvas, kur be dideli ilaid ir sunkum galima paversti grynaisiais pinigais. Auktesnes palkanas duodantis indlis taupymo staigoje, kuriam nustatytas konkretus imimo terminas. Pinig pasilos dydis apimantis M1, neekinius taupomuosius indlius, asmeninius terminuotus indlius (maesnius u 100 000 Lt), pinig rinkos indlius ir pinig rinkos savitarpio fondus. 5. Pinigai, naudojami prekms ir paslaugoms pirkti, o taip pat skoloms apmokti. 6. Turto kiekis, kur visi alies kio subjektai nori turti pinigine forma; pinig kiekis, reikalingas kaip main ir kaupimo priemon. 7. Piniginis indlis; aukso suma, atiduota saugoti bankui. 8. Ratikas nurodymas bankui, kuriame atidaryta einamoji sskaita, pervesti nurodyt pinig sum tam tikr kito asmens einamj sskait arba imokti ekyje nurodytam asmeniui grynus pinigus.Piniginis vienetas, naudojamas preki ir paslaug vertei imatuoti ir palyginti. 9. Komercini bank ir taupomj staig skolinimosi sipareigojimai. 10. Rinka, kurioje pinig paklausa ir pinig pasila nulemia palkan norm. 11. Pinigai (visomis formomis), konkreiu momentu esantys ekonomikoje. 12. Pinig pasilos dydis apimantis M2, ne asmeninius terminuotus depozitus (didesnius kaip 100 000 Lt) ir usienio valiut, asmen laikoma banko sskaitose. 13. Esantys apyvartoje Valstybini bank skolinimosi sipareigojimai; popieriniai enklai, naudojami kaip main priemon. 14. Preki ir paslaug kiekis (vert), kur galima nupirkti u pinigin vienet ; piniginio vieneto perkamoji galia; dydis atvirkiai proporcingas kainai. 15. Pinig suma, kuri gali bti tuoj pat panaudota patenkinti indlinink reikalavimus. 16. Santykis rezerv sumos su depozit suma. 17. Finansins institucijos, gavusios i valstybs speciali licencij, kuri leidia joms priiminti ekinius ir kit ri depozitus, taip pat suteikinti kreditus. 18. vairi form vert, kuri priklauso bankui. 19. Vert, kuri bankas kam nors skolingas.

248

Testai 1. Pereinant i natrinio kio rinkos, tiesioginius (barterinius) mainus pakeit mainai tarpininkaujant pinigams, kuriais buvo atitinkamos preks. To prieastimi buvo tai, kad barteris: a) buvo neefektyvus dl aukt kat iekant subjekt, norini keisti pardavjui reikalingas prekes tas, kurias jis turi; b) buvo nepatogus; c) trukd pltotis visuomeniniam darbo pasidalijimui; d) reikalavo keiiam preki poreikio sutapimo; e) visi atsakymai teisingi. 2. a) b) c) d) e) 3. a) b) c) d) e) pinig pasil siaurja prasme (M1) eina: popieriniai ir metaliniai grynieji pinigai ir pinigai ekiniuose depozituose; popieriniai ir metaliniai grynieji pinigai ir terminuoti indliai; popieriniai ir metaliniai grynieji pinigai ir visi bankiniai depozitai; visi pinigai ir beveik pinigai; visi atsakymai neteisingi. Pinigai ir beveik pinigai skiriasi tuo, kad: pinigus, skirtingai negu beveik pinigus, galima leisti betarpikai; beveik pinigai apima depozitus bankinse sskaitose, kai tuo tarpu pinigai j neapima; apyvart pinigai daro greiiau , negu beveik pinigai; beveik pinigai - tai, skirtingai nuo pinig, nekeiiami popieriniai pinigai; beveik pinigai apima visas prekes, kurios gali bti nupirktos u pinigus.

4. Pinigai gali bti naudojami, kaip: a) main priemon; b) vertybi saugojimo priemon; c) mato vienetas; d) visi aukiau nurodyti atsakymai teisingi; e) visi aukiau nurodyti atsakymai neteisingi; 5. a) b) c) d) e) Jei palkan normos virutin riba bus emiau pusiausvyros lygio, tai: pinig paklausos apimtis bus didesn u pasilos apimt; pinig paklausos apimtis bus maesn u pasilos apimt; pinig pasila dids, o paklausa mas; pinig paklausa dids, o pasila mas; dids ir pinig paklausa, ir pinig pasila.

6. Kaip galima ireikti kain lygio ( P) ireikto indeksu ir pinig verts ( M) tarpusavio priklausomyb?: a) P= M - 1. b) M = 1 : P. c) 1 = M : P. d) M = P - 1 . e) M = 1 - P. 7. Stambs terminuoti indliai eina sudt: a) M1 c) M3 b) M2 d) M4 e) M sudt i viso neeina.

8. Jei nominalus BNP sumas, tai: a) iaugs pinig sandriams ir bendra pinig paklausa; b) sumas pinig sandriams ir bendra pinig paklausa; c) iaugs pinig sandriams, bet sumas bendra pinig paklausa; d) sumas pinig sandriams, bet iaugs bendra pinig paklausa; e) pinig sandriams ir bendra pinig paklausa liks nepakitusi. 9. Jei pinigai sandriams per metus padaro apyvart 5 kartus, tai mainams aptarnauti reikaling pinig kiekis, t.y. pinig paklausa: a) sudaro 20 proc. nominalaus BNP; b) 5 kartus didesn u nominalj BNP; c) lygi santykiui 20 : BNP nominalios apimties; d) lygi santykiui 5 : BNP nominalios apimties; e) lygi santykiui 20 : 5 .

249

10. Jei nominali BNP apimtis sudaro 4 000 mlrd. Lt, o pinig paklausa sandriams - 800 mlrd. Lt, tai: a) reikia padidinti pinig pasilos apimt; b) pinig paklausa aktyvams sudarys 4 800 mlrd. Lt; c) per metus kiekvienas litas padaro apyvart vidutinikai 5 kartus; d) bendra pinig paklausa sudarys 4 800 mlrd. Lt; e) pinig paklausa aktyvams sudarys 3 200 mlrd. Lt. 11. Jei pinig paklausa ir pinig pasila dids, tai: a) sumas pusiausvyros pinig kiekis ir pusiausvyros palkan norma; b) pusiausvyros palkan norma padids, o pinig kiekio pasikeitim sunku numatyti; c) pusiausvyros pinig kiekis padids, o pusiausvyros palkan normos kitim numatyti sunku; d) pusiausvyros pinig kiekis ir pusiausvyros palkan norma padids; e) negalima numatyti pinig kiekio ir pusiausvyros palkan normos kitimo. 12. Kuri koncepcij atstovauja ie teiginiai? a) valstyb turi skatinti investicijas, gyvendinti socialines programas, nebijoti biudeto deficito, nebijoti infliacijos: - keinsizmas - monetarizmas b) valstyb neturi kitis ekonomik, gyvendinti socialines programas, usiimti mokestiniu - biudetiniu ir kreditiniu - piniginiu reguliavimu. Vienintelis, kuris gali stabilizuoti ekonomikos vystym - tai tolygi pinig mass prieaugio temp palaikymas: - keinsizmas - monetarizmas 13. Monetarin politika duoda didiausi efekt : a) infliacijos slygomis, kai visi itekliai panaudoti, toliau auganti paklausa negali paveikti pasilos augimo (reikia laiko technologiniam pertvarkymui) ir sukelia vien tik kain augim, kas reikalauja apriboti apyvartoje esant pinig kiek; b) nepakankamo rengim panaudojimo ir gamybos kritimo, nepakankamos mokios paklausos slygomis, kai infliacij sukl iaugusios aliav kainos, o nacionalins valiutos kursas krenta. 14. Kuri teorija pateikia ias ekonomins politikos kryptis? Mokesi mainimas, kredito prieinamumas, valstybs ginama savininko teis: a) paklausos reguliavimo teorija ( keinsizmas, monetarizmas ) b) pasilos reguliavimo teorija 15. Sugrupuokite emiau ivardintas mokestines priemones ir likvidius aktyvus M1, M2, M3: a) monetos b) indliai specializuotose staigose c) popieriniai pinigai d) pinigai taupomuosiuose ir terminuotuose indliuose e) pinigai einamosiose sskaitose 16. Pagal Keins, pinig paklausa : a) tiesiogiai priklauso nuo nominali pajam ( taip, ne) b) atvirkiai proporcinga (palkan) paskolos normos procentui ( taip, ne) 17. Sumajus palkan normai: a) maja paklausa pinig masei b) paklausa pinig masei didja c) maja skaiius norini turti las likvidiniu pavidalu d) pinig mass paklausa nekinta. 18. Bendra pinig mas padidja kiekvienu atveju, kai komerciniai bankai: a) padidina savo indlius Centriniame banke b) padidina paskolos gyventojams apimt c) padidina savo sipareigojimus pagal einamsias sskaitas gaudami grynus ir negrynus pinigus i gyventoj indli. 19. valstybs pinig mass sudt neeina: a) popieriniai pinigai

250

b) valstybins paskolos obligacijos c) mons akcijos d) metaliniai pinigai. 20. Procentas u kredit - tai: a) banko paslaug savikaina b) kaina pinig, iduot kaip kreditas c) banko tarnautoj darbo kaina d) kaina preki, kurias galima nupirkti u pinigus , gautus kaip kredit. 21. Bankas, kuriam suteiktas pinig leidimo monopolis, vadinamas: a) investiciniu b) emisiniu c) ipotekiniu d) inovaciniu. 22. Pinig suma, kuri reiks sumokti u naudojimsi banko kreditu, priklauso nuo: a) metins palkan normos b) paskolos sumos c) skolininko depozito dydio d) laikotarpio, kuriam imamas kreditas. 23. Banko pelno altinius sudaro: a) procentai gaunami u suteiktus kreditus b) procentai imokami u indlius c) komisiniai u atliekamus atsiskaitymus d) mokestis u vertybini popieri ir kit vertybi laikym. 24. Centrinio banko funkcijas neeina: a) pinigini enkl emisija b) pinig apyvartos reguliavimas pagal ekonomikos poreikius c) alies aukso - valiutos rezerv saugojimas d) kredit idavimas gyventojams 25. Jei pirkjas atsiskait parduotuvje ekiais, tai reikia, kad banke jam atidaryta: a) taupomoji sskaita b) einamoji sskaita c) korespondentin sskaita 26. Apyvartai aptarnauti reikalingas pinig kiekis yra tiesiogiai proporcingas: a) pagamintos produkcijos apimiai b) preki kainoms c) vieno piniginio vieneto apyvart skaiiui. 27. Apyvartai aptarnauti reikalingas pinig kiekis yra atvirkiai proporcingas: a) vieno piniginio vieneto apyvart skaiiui b) preki kainoms c) pagamintos produkcijos apimiai. 28. Pinig poreikis prekms ir paslaugoms sigyti formuoja: a) pinig paklaus sandriams b) pinig paklaus aktyvams. 29. Pinig, kaip taupymo priemons, poreikis formuoja: a) pinig paklaus aktyvams b) pinig paklaus sandriams. 30. Ar: a) leisti auksines monetas taip pat naudinga, kaip ir pardavinti aukso lydinius b) leisti auksines monetas naudingiau, nei pardavinti aukso lydinius: lydiniai turi tik svor, o auksins monetos turi dar ir nominal, ir kurso vert. 251

31. Jei monetos ir grynieji pinigai dings i apyvartos ir liks tik mokjimai ekiais bei kreditins kortels, tai: a) galima kalbti apie pinig dingim b) negalima kalbti apie pinig dingim, nes pinig funkcijas atlieka lik elektroniniai pinigai. 32. Pagrindin Centrinio banko funkcija: a) pelno gavimas b) utikrinti kain stabilum. 33. Centrinio banko nustatyt bank rezerv tikslas: a) utikrinti komercini bank likvidum lemiam momentu b) takoti komercini bank sugebjim kredituoti reguliuojant perteklini rezerv dyd. 34. Pagrindiniai Centrinio banko vykdomos kredito- pinig kontrols instrumentai: a) operacijos atviroje rinkoje b) rezervo normos keitimas c) palkan normos keitimas. Nurodykite efektyviausi reguliavimo priemon. 35. Pigi pinig politika apima tokias priemones: a) - valstybini vertybini popieri pirkimas atviroje rinkoje bankuose ir pas gyventojus, - statymu numatytos rezervo normos sumainimas - palkan normos sumainimas. b) - valstybini vertybini popieri pardavimas atviroje rinkoje - statymu numatytos rezervo normos padidinimas - palkan normos padidinimas. 36. Brangi pinig politika apima tokias priemones: a) -valstybini vertybini popieri pirkimas atviroje rinkoje bankuose ir pas gyventojus, - statymu numatytos rezervo normos sumainimas - palkan normos sumainimas. b) - valstybini vertybini popieri pardavimas atviroje rinkoje - statymu numatytos rezervo normos padidinimas -palkan normos padidinimas. Taip / ne 1. Pinig pasila siaurja prasme ( M1) apima grynuosius pinigus, pinigus ekiniuose depozituose ir terminuotus indlius. 2. Pinig paklausa aktyvams yra atvirkiai proporcinga nominaliai BNP apimiai. 3. Jei nominalus BNP lygus 2 000 mlrd. Lt, o pinig paklausa sandriams sudaro 500 mlrd. Lt, tai per metus kiekvienas litas padaro apyvart vidutinikai 4 kartus. 4. Iaugs kain lygis, kitoms slygoms nekintant, padidina pinig paklaus sandriams. 5. M2 didesnis u M1 neekini taupomj indli ir smulki terminuot indli sumomis. 6. Padidjusi BNP nominali apimis, kitoms slygoms nekintant, padidina ir bendr pinig paklaus, ir palkan normos procent. 7. Pinig vert atvirkiai proporcinga kain lygiui. 8. Kuo didesn palkan norma, tuo didesn pinig paklausa sandriams. 9. M2 maesn u M3 smulki terminuot indli suma. 10. Gryni pinigai ir ekiniai indliai yra laikomi pinigais, nes pardavjai priima juos mainais u prekes ir paslaugas. 11. Jei preki ir paslaug kainos sumas 50 proc., tai pinig vert bus dvigubai didesn. 12. Pinig paklausa sandriams maja, majant BNP nominaliai apimiai. 13. Pinig paklausa aktyvams tiesiogiai priklauso nuo palkan normos dydio. 14. Centrinis bankas laikomas bank banku, nes jis teikia kreditus komerciniams bankams ir saugo j indlius. 15. Padidjus pinig pasilai, visumins pasilos kreiv pasislenka dein. Udaviniai 1. Remiantis 5 lentels duomenimis apskaiiuokite: a) pinig pasil siaurja prasme (M1); b) pinig pasil platesne prasme (M2);

252

c) pinig pasil plaija prasme (M3). 4.1 lentel _____________________________________________________________ Pinig pasilos elementai mlrd. Lt. _____________________________________________________________ Smulks terminuoti indliai 1900 Stambs terminuoti indliai 700 ekiniai indliai 450 Neekiniai taupomieji indliai 300 Grynieji pinigai 180 ______________________________________________________________ 2. a) Leiskime, kad kiekvienas sandriams skirtas litas per metus daro apyvart 4 kartus ir panaudojamas baigtinms prekms ir paslaugoms pirkti. Nominali BNP apimtis - 2400 mlrd. Lt. Apskaiiuokite sandriams skiriam pinig sum. b) 6 lentelje pateikti duomenys apie pinig paklaus aktyvams esant skirtingai palkan normai. Panaudodami duomenis gautus atsakant a) klausim, apskaiiuokite bendr pinig paklausos apimt ir raykite j 6 lentel. 4.2 lentel _________________________________________________________ Palkan norma Pinig paklausa (mlrd. Lt.) ( proc.) -----------------------------------------aktyvams bendra _________________________________________________________ 17 20 ` ............. 15 40 ............. 13 60 ............. 11 80 ............. 9 100 ............. 7 120 ............. 5 140 ............. c) Pinig pasila 700 mlrd. Lt. Apskaiiuokite pusiausvyros palkan norm. d) Apskaiiuokite pusiausvyros palkan norm, jei pinig pasila iaugo iki 720 mlrd. Lt; sumajo iki 660 mlrd. Lt. e) Apskaiiuokite, kaip pasikeis pinig paklausa ( esant skirtingai palkan normai) ir pusiausvyros palkan norma, jei nominali BNP apimtis padids 80 mljd. Lt; sumas 120 mlrd. Lt. 3. Kiek kart padids kiekvienas 1000 pinigini vienet, patenkani banko sistem, jei sistemoje yra 5 bankai, o rezervo norma sudaro 25 proc. 5.Apskaiiuokite privalomojo rezervo dyd ir pinig sum, kuri bankas gali skolinti firmoms, jei rezervo norma sudaro 20 proc., o bankas turi 100 milijon pinigini vienet. 6. Tarkime, kad pinig paklausa sandriams sudaro 10 proc. BNP nominalios apimties, pinig paklausa aktyvams pateikta 7 lentelje. Apskaiiuokite pusiausvyros palkan norm, jei nominali BNP apimtis lygi 3000 mlrd. Lt , o pinig pasila - 450 mlrd. lit. 4.3 lentel -------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------Palkan norma Paklausa aktyvams Palkan norma Paklausa aktyvams (proc.) (mlrd. Lt) (proc.) ( mlrd. Lt) -------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------14 100 12 200 13 150 11 250 7. Apskaiiuokite, kaip pasikeis pusiausvyros palkan norma, jei esant 6- me udavinyje pateiktoms slygoms nominali BNP apimtis nepasikeis, o pinig pasila padids nuo 450 mljrd. lit iki 500 mlrd. lit.

253

8. N alies gyventojai ekinse sskaitose turi apie 600 mlrd. doleri. Kaip ir kiek pasikeis pinig mas alyje, jei komercini bank privalomj rezerv norma bus padidinta nuo 8 proc. iki 10 proc.? 9. Centrinis bankas supirko valstybs obligacij u 15 mln. Lt. Kaip ir kokia suma pakito pinig pasila alyje, jei komercini bank privalomj rezerv norma yra 10 proc.? 10. N alies gyventojai ekinse sskaitose turi apie 600 mlrd. doleri. Kaip ir kiek pasikeis pinig mas alyje, jei komercini bank privalomj rezerv norma bus sumainta nuo 12 proc. iki 10 proc.? 11. Vyriausyb pirko i privaios firmos karins aprangos u vien milijon lit. Kokia suma padidjo pinig pasila alyje, jei bank privalomj rezerv norma yra 10 proc.? Atsakym pagrskite. 12. Centrinis bankas pardav valstybs obligacij u 20 mln. Lt. Kaip ir kokia suma pakito pinig pasila alyje, jei komercini bank privalomj rezerv norma yra 12,5 proc.? 13. Remdamiesi visumins paklausos ir pasilos diagramomis paaikinkite, kokie bus grietos monetarins politikos padariniai, kai kin veikl vaizduoja horizontali visumins pasilos kreivs dalis. 14. Pagal visumins paklausos ir pasilos diagramas paaikinkite, kokie bus grietos monetarins politikos padariniai, kai ekonomikos veikl vaizduoja vertikali visumins pasilos kreivs dalis. 15. Remdamiesi visumins paklausos ir pasilos diagramomis paaikinkite, kokie bus grietos monetarins politikos padariniai, kai kin veikl rodo tarpin visumins pasilos kreivs dalis. 16.Remdamiesi visumins paklausos ir pasilos diagramomis paaikinkite, kokie bus nuosaikios monetarins politikos padariniai, kai ekonomikos veikl vaizduoja vertikali visumins pasilos kreivs dalis. 17. Pagal visumins paklausos ir pasilos diagramas paaikinkite, kokie bus nuosaikios monetarins politikos padariniai, kai ekonomikos veikl vaizduoja horizontali visumins pasilos kreivs dalis. 18. Remdamiesi visumins paklausos ir pasilos diagramomis paaikinkite, kokie bus nuosaikios monetarins politikos padariniai, kai kin veikl rodo tarpin visumins pasilos kreivs dalis.

254

17. Nedarbas ir infliacija. Stabilizavimo politika.

iuolaikin rinkos ekonomika turi du svarbiausius savo sveikatos" indikatorius - nedarbo lyg ir infliacijos tempus. Urmtumo ir infliacijos klausimai gyja globalin mast. Vyriausybs ekonomini inyb priemons ciklo svyravimas velninti ir sykiu iki minimumo mainti nedarb ir infliacij sudaro kio stabilizavimo politika.

17.1. Uimtumas ir nedarbas

Nedarbo ruys ir formos. Nedarbas, t. y. nevisikas uimtumas, ekonomine prasme yra visuomens itekK vaistymas ir darbo neturini moni egzistavimo slyg ardymas (dabar ymiu mastu amortizuojamas). Jis sukelia ir neekonominio pobdio socialines problemas. Greita infliacija dezorganizuoja visuomens kin gyvenim, o auktas nedarbo lygis sutrikdo socialiniproceseigvisuomenje, iebiajpatologines formas . Nedarbas yra nevienalytis reikinys. Pavyzdiui, D. Kemsas sil skirti nedarb, atsirandant laisva valia (savanorikas nedarbas), ir prievartin nedarb. Pirmasis yra tada, kai laisvos darbo vietos nepritraukia nedirbani moni dl juos nepatenkinanio (per emo) darbo umokesio lygio, antrasis - kai nedirbantis mogus sutinka su esamu atlyginimo dydiu, bet negali rasti paties darbo (darbo vietos). Nedarbo lygio padidjimas - viena i svarbi nuosmukio poymi. Nedarbo pokyiai vertinami, nustatant jo lyg. J kas mnes nustato Darbo statistikos biuras paprastu apklausos bdu. Kadangi vis alies gyventoj apklausti nemanoma, tai apklausa apima apie 65 000 eim. Klausimai pateikiami visiems eim nariams, kuriems sukako 16 met, iskyrus nedarbingus - kalinius, psichinius ligonius ir pan. Visi apklaustieji skirstomi tris kategorijas: uiniti, t. y. dirba, neuiniti, t. y. bedarbiai ir nedarbingi. Dirbaniais laikomi visi tie, kurie dirba bent vien valand t savait, kai vykdoma apklausa. Bedarbiai yra visi tie, kurie visai neturi darbo ir: a) laikinai nedirba bei laukia kvietimo dirbti; b) ada pradti dirbti po mnesio; c) aktyviai ieko darbo bent jau keturias savaites. Darbo itekliams nepriklauso pensininkai, stacionaro studentai, mamos, priirinios maameius vaikus. Nedarbo lygis apskaiiuojamas kaip bedarbi procentinis dydis nuo bendro darbing gyventoj (darbo itekli) skaiiaus (lentels 17.14 eilut). Darbo statistikos biuras nedarbo lygiui nustatyti naudoja ir antr bd - apskaiiuoja bedarbi procentin dyd nuo civili darbo itekli. Pastaraj rodikl galima nustatyti kaip skirtum tarp bendro darbing gyventoj skaiiaus ir kariuomenje tarnaujani moni skaiiaus. Vis laik bdavo praneamas antruoju bdu apskaiiuotas nedarbo lygis, ir tik pastaruoju metu imta naudoti bedarbi procentin dyd, apskaiiuot nuo bendro darbing gyventoj skaiiaus (skaitant j ir kareivius). Kada kariuomenje tarnaujantys skaiiuojami, tuomet bendras darbo itekli skaiius padidja, o nedarbo lygis sumaja. Tokiu bdu nustatytas nedarbo lygis bna apie 0,1% maesnis. Del nedarbo lygio vertinimo bd nemaai diskutuojama: 1) kai kurie kritikai mano, kad oficialus nedarbo lygis yra didesnis u faktin, nes jei mogus apklausos metu sako, kad j labai sunku rasti, mons nusivilia ir nebeieko jo. Todl jie ir nepriskiriami darbo itekliams. Tokiu budu nuosmukio metais nedatbo lygis neparodo tiktojo nedarbo masto. Tai patvirtina ir darbo itekli dinamikos stebjimai. Nuosmukio metu uimtumas auga ltai ir kartais net maja, nes mons nustoja iekoti darbo. Taiau pagyvjus ekonominei veiklai, uimtumas labai greitai auga. Taigi kai darb rasti nesunku, vis daugiau moni tampa darbo istekliais, kartu sumaindami nedarbo mast.

255

Nedarbo lygis Lietuvoje 20002007 m. [42] Procentais

Nedarbo lygis antrj 2007 m. ketvirt sudar 4,1 procento, prie metus (2006 m. II ketvirt) 5,6 procento. Vyr ir moter nedarbo lygis antrj 2007 m. ketvirt buvo panaus: vyr 4, moter 4,2 procento. Jaunimo nedarbo lygis antrj 2007 m. ketvirt buvo 6,9 procento (2006 m. 9,4 proc.).Majant bedarbi skaiiui, beveik 2 kartus (nuo 41,3 tkst. 2006 m. iki 23,7 tkst. 2007 m.) sumajo ilgalaiki bedarbi, t. y. iekanij darbo vienerius metus ir ilgiau. Antrj 2007 m. ketvirt kas antras bedarbis neturjo specialybs ir kas ketvirtas bedarbis (17,6 tkst.) buvo baigs vidurin, beveik kas etas (10,2 tkst.) pagrindin mokykl. Bedarbi, turini auktj universitetin ir neuniversitetin isilavinim buvo 7,4 tkst., arba 11,2 procento vis bedarbi. Didioji dalis j (59,5 proc.) moterys, turinios ininerijos ir socialini moksl specialybes.Nedarbo lygis antrj 2007 m. ketvirt Lietuvoje buvo pats emiausias Baltijos alyse 4,1 procento. Estijoje nedarbo lygis siek 5, Latvijoje 6 procentus. Nusivyl darbuotojai yra tie, kurie nort dirbti, bet nebeieko darbo, nes nesitM jo gauti. Tokie darbingi tnons neiraukiami nei darbo itekli, nei bedarbi kategorij. Dalinis nedarbas. Nuosmukio metais buna daug moni, kurie ne savo noru dirba nepiln darbo dien Toks dalinisnedarbas nefiksuojamas ofidalioje statistikoje, norsj is ir inomas. Darbo statistikos biuras skaiiuoja paprastas darbo valandasir trauMajas darbo laiko nuostolius. Dalinis nedarbasbwaiada, kai: darbuotojai gali sidarbinti tik nevis darbo dien, nors jie nori dirbti visa darbo laik; darbuotojai dirba nevis darbo laik, nors jie ir gauna visa atlyginim, sumajus firmos produkcijos paklausai. Darbo naumas - tai vidutinis produkcijos kiekis, pagamintas per vien darbo valand. Jis apskaiiuojamas bendros gamybos apimties ir darbo valand kiekio santykiu.Nedarbas alies mones palieia nevienodai. Pavyzdiui, nedarbo lygis paaugli tarpe yra ymiai auktesnis negu tarp suaugusi. Nedarbo tipai. Skiriami trys nedarbo tipai - migracinis (frikcinis), struktrinis ir ciklinis nedarbas. Migracinis nedarbas atsiranda monms paliekant darbo vietas dl vairi asmenini prieasi. Vieni darbuotojai ieina i darbo nordami pereiti geresn viet kiti atleidiami u prasiengimus, treti, baig mokykl ar kursus, pirmkart ieko darbo, ketvirti nebedirba, nes baigsi jdarbo sezonas. Struktrinis nedarbas- kai darbo paklausos struktra neatitinka darbo pasilos struktros (kvalifikacijos, profesij, ak ar teritorij poiriu). Tokia padtis susidaro keiiantis gaminamos produkcijos nomenklatrai bei jos technologyai, t.y. mokslo ir technikos paangos slygomis. Ekonomikos pltojimsi, augim visada lydi struktriniai pokyiai. Vis didesn poveik turi ir tarptautinio (globalinio) masto kiniai pokyiai, ekonomini ryi spartus pltojimasis. Siruktrinio nedarbo prieastis gali bti ir darbo umokesio reguliavimo priemons minimalaus darbo umokesio statymai, ak ir moni profjung susitarimai su darbdaviais, mainaniys atlyginim diferenciacij bei lokalini darbo rinkos slyg poveik- Tokios priemons paeidia rinkos dsni veikim darbo rinkoje, dl ko dalis darbuotoj (vyresnio amiaus nekvalifikuoti darbininkai, ypa moterys, taip pat mokykl absolventai) lieka be darbo, nes statymo nustatytas darbo umokesio minimumas yra per auktas silomoms darbo funkcijoms apmokti. CMinis nedarbas atsirand kai sumaja kinis aktyvumas, ekonomikos vystymasis ima stabioti, ji pasuka recesijos kryptimi (susidaro recesinis tarpsnis). Sis nedarbo tipas kartais ir yra apibdinamas kaip nepakankamos paklausos nedarbas. Ciklinis nedarbas tiesiogiai susijs su verslo ciHu, jo nenumaldoma, nors kaskart lyg velnesne sinusoide. Visai ivengti nedarbo ne tik nejmanoma, bet ir nepageidautina. Nedaug kam patikt tokia ekonomin tvarka, kai darbinimas vykt prievartos bdu. Todl reikalinga tiksliai apibrti visiko uimtumo svok, nes nedarbo lygjs negali bti nulinis. Paskutiniaisiais io amiaus deimtmeiais prasidjo plati diskusija apie tai, koks galt bti nedarbo lygis ir k teikia visikas uimtumas".
Padidjimas, sumajimas (-) 2007 m. II ketvirt, palyginti su 2006 m. II ketviriu tkstaniais 1609,9 1544,0 65,9 1236,9 19,3 42,0 -22,8 -15,4 Procentais 1,2 2,8 -25,7 -1,2

Tkstaniais 2006 m. II ketvirtis Darbo jga Uimtieji Bedarbiai Neaktyvs 15 met ir vyresni gyventojai 1590,6 1502,0 88,7 1252,3 2007 m. II ketvirtis

256

1564 met amiaus gyventoj aktyvumo lygis, proc. 1564 met amiaus gyventoj uimtumo lygis, proc. Gyventoj uimtumas Lietuvoje [42] Tkstaniais

67,5 63,7

68,2 65,4

x x

0,7 1,7

Jei nedarbo lygis bt - 9%, 10% ar daugiau, tai spartus ekonomikos ipltimas situacijpagerint. Bendra gamybos apimtis ir uimtumas didt lygia greta. Be to, ekonomikos ipltimas slygot produktyvumo kilim, nes, vis pirma, kin veMbt traukti tie rengimai ir darbuotojai, kurie iM tol nebuvo pilnai panaudojami. Taiau toliau pleiant gamyb ir majant nedarbo lygiui, gali atsirasti kit problem. Gamintojai samdo vis daugiau darbuotoj tol, kol didja paklausa j produkcijai. Taiau paklausos didjimas gali sukelti infliacij. Vadinasi, vienas i visiko uimtumo apibrim bttoks: Visikas uimtumas bna tad kai nedarbo lygs emas ir nesukelia infliacijos padidjimo. Kaip matome, visiko uimtumo negalima apibrti skaiiais. Jis priklauso nuo situacijos darbo rinkoje ir visoje kinje sistemoje. Pavyzdiui, jeigu vyksta dideli technologiniai pasikeitimai, nustojama gaminti daug produkt, tai ir migracinio, ir struktrinio nedarbo lygis gali bti auktas. Beveik kiekvienos alies tautos kis susiduria su nedarbo mainimo problema. Kai uimtumas krenta emiau apibrto lygio, alies ekonomika netenka dalies nacionalinio produkto, kuris lieka nepagaminias. Nedatbu ieikvojama daibo jga yra negritamai prarastas resursas - kas galjo bti pagaminta 1995 metais moni, kurie negaljo gauti darbo, niekada nebus kompensuota. Kovos su per dideliu nedarbu problema pirmiausia sprendiama nedarbo draudimu. Imokos i nedatbo draudimo fondo l smarkiai kompensuoja pajam netekimnedarbo atveju, betj imokjimas turi grietas ilygas, o imok apimtis niekada nepasiekia turt pajam lygjo. Dalis nedarbo mainimn priemoni orientuotos konkreius nedaibo tipus. Migracinio (frikcinio) nedarbo atveju svarbus vaidmuo tenka darbo rinkos informacinei tarnybai. ios tarnybos operavimo katai turt bti padengiami nauda, kuri duoda darbo viet paiek trukms mainimas. Struktrinio nedarbo minimizavimo problema sprendiama dviem bdais: pirma, velninant, pristabdant struktrinius pokyius ekonomikos augimo slygomis ir, antra, prisitaikant prie j, nustatantjuos. Ciklinis nedarbas, atsirandantis susidarant nepakankamai paklausai, pirmiausia mainamas monetarins bei fiskalins politikos priemonmis, skatinaniomis paklausos augim. I pairos paprastos ir efektyvios ios priemons turi vienpavojing savyb - skatina infliacij. Dabar isamiau panagrinkime natral nedarbo lyg. Natralus nedarbo lygis yra toks nedarbo lygis, kuris susidaro esant galimam (potencialiam) BNP ir apima migracin bei struktrin nedarb. Nordami geriau suprasti klausim, panagrinkime grafin darbo rinkos model (127 pav.).

iame grafike besileidianti emyn darbo paklausos ties LD rodo, kad mons samdo daugiau darbinink, kai maesnis realusis darbo umokestis. Ties LP vaizduoja, kiek moni sudaro alies darbo jg. Didjant darbo umokesiui, paprastai didja norini dirbti moni skaiius. Ties AJ rodo, kiek moni sutinka dirbti u silom darbo umokest. Ji yra tiess LP kairje tiek dl to, kad dalis moni neivengiamai yra bklje tarp darb", tiek dl to, kad kai kurie j tampa darbo jga tik esant auktesniam darbo umokesiui. Darbo rinkos pusiausvyra susidaro take E, kai dirbanij skaiius yra NO, o realusis darbo umokestis WO. Atkarpa EF vaizduoja natral nedarbo lyg (127 pav.). Grafike taip pat parodytas atvejis, kai profsjungos palaiko darbo umokest aukiau pusiausvyros lygio. Dirbanij skaiius, vaizduojamas atkarpa AB, nort dirbti u atlyginimo dyd W2, bet negali rasti darbo, nes darbdaviams tokia samda pernelyg brangi. Jeigu profsjungos ilaiko umokesio lyg ilg laik, ekonomikos pusiausvyros takas persikelia i tako E tak A, o natral nedarbo lyg dabar rodys atkarpa 257

AC. Natralaus nedarbo lygio svok reikia patikslinti dviem aspektais. Pirmas aspektas - is terminas nereikia, kad ekonomika visada funkcionuoja esant natraliam nedarbo lygiui ir kartu realizuoja savo gamybin potencial. Ekonominio ciklo nuosmukio fazje nedarbas virija natral lyg. Kita vertus, galimi atvejai, kai nedarbas buna emiau io lygio.Antras aspektas - natralus nedarbo lygis nra pastovus, jis peririmas keiiantis slygoms.

17.2. Infliacija
Netikta infliadja: kas laimi ir kaspraranda? Nuostoliai dl infliacijos toli grau nra tokie aiks, kaip nuostoliai dl nedarbo. Tai gal kiek irnetikta, nes juk visi supranta, jog infliacija blogai. Taiau kiekvien sandr sudaro pardavjas ir pirkjas. Jei pakyla kaina, tai pirkjas pralaimi, o pardavjas laimi. Analizuojant infliacij reikalingi kiti argumentai. Nedarbas - tai aikus nuostolis, nes gaminama maiau preki bei paslaug. Tuo tarpu, veiMant infliacijai atsiranda ir laimtoj, ir prarandanij. PrarandantiejL Dl infliacijos sumaja pinig vert. Taigi pralaimi visi tie, kuri pajamos ireikiamos pastovia pinig suma. Tai yra: mons, kuri atlyginimai ireikiami fiksuotu dydiu. Verslininkai, sipareigoj ateityje pateikti prekes bei paslaugas u pastovikain. Pensininkai, gaunantys pastovias pensijas. Tie, kurie pirko obligacijas ar paskolino pinigus kitais bdais, nes jiems grinama skola nuvertjusiais pinigais.

2006 2007 metais INFLIACIJA LIETUVOJE

2007 m. rugsjo mn., palyginti su rugpjio mn., bendrj vartotoj kain padidjim daugiausia lm maisto produkt ir nealkoholini grim pabrangimas 2,2 procento, drabui ir avalyns 3,8, bsto, vandens, elektros, duj ir kito kuro grups preki ir paslaug 1,3, transporto grups preki ir paslaug 1,4 procento. i grupi preki ir paslaug kain didjim i dalies kompensavo atpigusios 0,8 procento poilsio ir kultros bei 0,3 procento ryi grupi preks ir paslaugos.

Laimtojai Beveik visiems aiku, kad kai kurie tnons pralaimi dl netiktos infliacijos. Tuo tarpu ne visi pastebi, jog kai kas ir laimi. Tie verslininkai, kurie darbuotojams moka pastov atryginim, gali pasipelnyti, jei j parduodam preki kainos augs greiiau negu gamybos katai. Jei obligacij savininkai pralaimi, tai tie, kurie ileidia ias obligacijas, laimi. Jei 10000 doleri skola grinama po sparios infliacijos periodo, tai, kaip matme, skolintojas pralaimi, nes gauna nuvertjusius pinigus, o skolininkas, imokdamas skolnuvertjusiais pinigais, laimi. Daug laimjo tie, kurie Vakar alyse septintojo deimtmeio pradioje m paskolas namams pirkti. Dl staigios ir netiktos irLfliacijos j skolos beveik inyko. Jie lengvai isipirko ustatytus namus. Taiau j vaikams dabar kur 258

kas sunkiau sigyti namus, nes visi tikisi infliacijos. Netikta infliacija perskirsto turt, paima i skolintoj ir perduoda skolininkams. Taigi ekonomikoje atsiranda daugiau neteisybs. Infliacijos turinys. Infliacija vadinamas bendrojo kain lygio kilimas, dl kurio krinta piniginio vieneto perkamoji galia. Ji paprastai matuojama vartojimo preki ir paslaug kain indekso padidjimu per metus. Vienos, keli preki ar j grups kain iaugimas nra infliacija. Gamybos technologijos paanga bei paklausos svyravimai sudaro slygas atskir preki kainoms tiek kilti, tiek kristi. Infliacija yra tuo atveju, kai kyla bendras kain lygis. Be to, dalis ekonomist link pabrti, kad infliacija vadintinas ne vienkartinis bendrojo kain lygio pakilimas, o besitsiantis, ilgas jo kiiimns Visuomen labai jautriai reaguoja preki kain kilim, todl ia neivengiama subjektyvi vertinim. Kain kilimas reikia pinig perkamosios galios majim, ty. realiojo darbo utnokesio kritim. Kita vertus, infliacijos sajygomis darbo umokestis visada auga. Danas algos gavjas links manyti, kad atlyginimas didja dl jo ir bendradarbi vis geresnio ir naesnio darbo, o kain lygo augmasneteistai" atima i jo dal ar net vis udarbio prieaug. Dltokio kain ir alg ssajos ignoravimo, matyt, daugumapiliei pasijustnejaukiai, jei, tarkime, kainos ir atlyginimai staiga padidt dvigubai. Infliacijos tipai. Skiriami du infliacijos tipai: liauianti infliacija - tai ilgai trunkanti, neaukt ir gan pastovi temp infliacija. Jos numatymas nesudtingas - paprastos ekstrapoliacijos bdu, prie jos galima prisitaikyti. inoma, svarbu ir vidutinis jos lygis - kuo j is emesnis, tuo geriau ekonomikai; uoliuojanti infliacija - tai kain lygio kilimas dideliais tempais, kurie rodo tendencijdar didti. JAV ekonomist nuomone, 3 - 7% metinis kain lygio kilimas yra liauianti infliacija o 25 30% jau uoliuojanti infliacija; tuo tarpu Lotyn Amerikos alims, kur metiniai infliacijos tempai ireikiami trienkliais skaiiais, kain kilimas per metus 25 - 30% yra liauianti infliacija. Daug klemia bendras kio kontekstas. kio istorijoje inomas ir hiperinfliacijos atvejis - kada kain lygis kyla milinikais tempais, preks brangsta beveik kasdien, pinig cirkuliacija vyksta palusiu tempu, kyla kio suirut. Hiperinfliacija buvo Vokietijoje po Pirmojo pasaulinio karo, 1989 m. ji pasireik Lenkijoje. Infliacijos prieiastys Ir vyksmas. Nustatyti infliacijos prieastis nelengva. Ji - visos ekonomikos bkls atspindys, nors ir pasireikia pinig sferoje. Amerikiei ekonomistas Miltonas Fridmanas tvirtina, kad infliacija visada ir visur -piniginis reikinys. Pasak jo, infliacij sukelia per didelis pinig kiekis. Preki paklausos pertekli monetaristai motyvuoja pinig pasilos augimu. Klausimo analiz pradsime nuo pinig pasilos ir paklausos. Skiriama nominali ir reali pinig pasila. Reali pinig pasila yra nominali pinig pasila padalinta i kain lygio. J prasta reikti simboliais M/P (ia M - pinig kiekis, P -kain lygis). Turto kiekis, kur visi tautos kio dalyviai nori turti pinigine forma, vadinama pinig paklausa. Tegul grynj pinig paklausos kiekis bus paymtas simboliu L(Y,r) (ia Y - realiosios pajamos, r - palkan norma). Realij pajam augimas didina grynj pinig paklaus, nes mons daugiau perka. Palkan normos augimas maina grynj pinig paklaus, nes didja galimi pinig laikymo katai: naudingiau turti obligacijas arba taupomj sskait banke. Jeigu yra pinig rinkos pusiausvyra, reali pinig pasila gali atitikti grynj pinig paklaus. i pusiausvyros slyg galima ireikti lygybe: M/P = L (Y, r) Nagrindami tem, laikysims prielaidos, kad palkan norma labai lanksti. Kai atsiranda pinig paklausos perteklius, palkan norma pakyla, paklausa jiems ima mati ir artintis prie pasilos kiekio. Prieingai, atsiradus per didelei pinig pasilai, palkan norma krinta, paskatindama j paklausos augim. Vadinasi, lanksti palkan norma palaiko nuolatin pinig rinkos pusiausvyr. Dabar pabandykime keisti kain ir atlyginim dydius. Jau inome, kad j prisitaikymui reikia laiko. Jeigu padidja nominali pinig pasila, i pradi iauga ir reali pinig M/P pasila, nes kainos per trump laik dar nespjo prisitaikyti prie padidjusios pinigpasiulos. Del to atsiranda reali pinig pasiulos pertekliai, kurie smukdo palkan norm. Kritusi palkan norma padidina visumin paklaus prekms. Dl padidjusios paklausos kyla preki kainos, o iaugus darbo jgos paklausai, kyla darbo umokestis. Kai kainos ir atlyginimai visikai prisitaiko prie vienkartinio nominali pinig pasilos okteljimo, atsirandapinig rinkos pusiausvyra. Tarkime, kad grynj pinig paklausos kiekis yra pastovus. Jau matme, kad iaugus nominali pinig pasilai, vyks kain kilimas. Dabarpavelkime ikitos puss. sivaizduokime, kad samdomojo darbo mons priveria darbdavius mokti jiems auktesnius atiyginimus. Netenka abejoti, kad dl to firmos pakels preki kainas, siekdamos kompensuoti auktesnius gamybos katus. Kas bus toliau'.'Remiantis anksiau ireikta lygybe, galima manyti, kad turi atsitikti bent kas viena i dviej. Jeigu vyriausyb,okteljus prekipasilai dl gamybos kat ir kain iaugimo, nepadidinsnominalipinigpasilos, reali pinig pasila sumas. Dl to pakils palkan norma, o tai, savo ruotu, neiruks sumainti grynj pinig paklaus. Bet auktesn palkan norma sumains visumin paklaus prekms, atsiras j perteklius. Mazes kainos, atlyginimai ir uimtumas. Pinig rinkos pusiausvyra atsistatys. 259

Alternatyva atlyginim ir kain okteljimo savrreguliacijai yra vyriausybs monetarin politika i politika reaguoja pasilos okteljim, versdama vyriausyb padidinti nominali pinig pasil tiek, kad bt ivengta reali pinig pasilos pokyio per trump laik. Kai kain kilim reaguojama pinig pasilos didinimu, realij pinig kiekis lieka pastovus ir nekinta palkan norma Ekonomika pasilieka visiko uimtumo bsenoje, taiau esant auktesnms kainoms ir nominaliems adygnimams. Dabar galima suprasti Fridmano teigin, kad infliacija - piniginis reikinys. Jeigu atlyginimai ir kainos turjo laiko prisitaikyti, ekonomika visada bus visiko uimtumo gamybos apimties bsenoje. Kai paklausa realiam pinig kiekiui yra ta pati, tik dvi aplinkybs pakels kain lyg. Pinna - pinig pasilos padidjimas, siekiant atstatyti reali pinig pasil, lygi paklausai esant visikam uimtumui. Antra -jeigu dar kas nors sukelia kain lygjo pakilim, ir vyriausyb sureaguoja pakilimpinig spausdinimu, tai kainos dar labiau iauga Taig vyriausyb, spausdindama pinigus, yra tiesiogjai ar netiesiogiai atsakinga u auktesn kain ly g. Infliacijos tempas nustatomas taip: Infliacijos tempas arba laipsnis = nominali pinig pasilos padidjimas - grynj pinig paklausos augimas Kai grynj pinig paklausa neauga, infliacijos tempas bus lygus nominali pinig kiekio augimui. Kyla klausimas, ar gali bti atvej, kai grynj pinig paklausos kitimai bus mai, palyginus su nominali pinig kiekio ir kain kitimais? Taip. Kadangi realiosios pajamos ir palkan norma keiiasi per metus neymiai, pinig paklausa keiiasi ltai. Tuo tarpu spariai didjantis nominali pinig kiekis neivengiamai sukelia didel kain kilim. Dabar ianalizuokime infliacijos ry su palkan norma. S ry atskleid Jeilo universiteto (JAV) profesorius Irvingas Fieris. Fierio hipotez teigia, kad padidjus 1% infliacijos tempui, palkan norma turi pakilti 1%. Tarkime, infliacijos lygis yra 10% per metus. iandien asmuo u 100 lit gali nusipirkti 10 knyg, sumokdamas u kiekvien po 10 lit, bet prajus metams, jam reiks jau 110 lit, norint nusipirkti tiek pat knyg. Jeigu nominali palkan norma yra 12% per metus, tai asmuo, uuot pirks knygas iandien, gali t 100 lit paskolinti ir po met turti 112 lit. Pasibaigus metams, j is nusipirks tiek pat knyg, ileisdamas 110 lit, o jo kantryb bus atlyginta 2 litais. Vadinasi, paskolinimo dkareali palkan norma iaugo 2%. Reali palkan norma=nominali palkan norma infliacijos tempas Daugelio ali statistikos duomenys rodo, kad nors ir nevisikai tiksliai, Fierio hipotez, realizuojama auktinfliacijos laipsn atsiliepia atitinkamos palkannormos padidjimas. I to ieina, kad pinig kiekio augimas sukelia ne tik infliacij, bet ir nominalios palkan normos augim. Del to keiiasi grynj pinig paklausa ir kol prie jos prisitaiko pasila, reikia, kad pinigai ir kainos didt skirtingais tempais. Infliacija ir palkan apmokestinimas. Infliacija sunkina nat tiems, kurie turi obligacij, ir lengvina tiems, kurie yra gave paskolas. Nordami tai argumentuoti, pirmiausia panagrinkime situacij, kada nra infliacijos, o nominali bei reali palkan normos sudaro 3%. Zmogus, turintis obligacij, moka 33% pajam mokesius. Jis tredal palkan, t.y. j 1%, sumoka kaip mokest ir jam lieka 2% nominalios bei realios palkan normos (17-2 lent.). Jeigu prasideda 9% infliacij tai ji suirikdo tik kapraytpalkan normos ir mokesi sistem (r. 17.2 lentel). Ji pasikeiia. Nominalioji palkan norma padidja iki 12%, o realioji tebra 3% dydio.

Obligacijos savininkas, mokantis 33% pajam mokest, tredal nuo dvylikos procent palukan sumoks kaip mokestirjam pasiliks 8% palkan. Taigijo realiosiospajamospasikeis, sumokjus mokesius. Jei i gaunam palkan sumos atimsim 9% infliacij, tai matysim, kad, sumokjus mokesius, jam ne tik nieko neliks, bet dar teks primokti. Taip yra dl to, kad mokesiai imami ne tik nuo 3% realiosios palkan normos, kuri parodo realisias jo pajamas, bet ir nuo 9%, kurie faktikai nebeeina realisias pajamas, o tik kompensuoja iniliacij. Neigiamos realiosios pajamos, kurios lieka sumokjus mokesius, nra vien teorin galimyb. Taip atsitiko su visomis trumpalaikmis JAV Ido obligacijomis 1968-1981 metais. Tokia mokesi sistema apsunkina obligacij savinink, taip pat ir kit skolintoj padt, bet lengvina skolinink padt. Taip yra dl to, kad palkan imokjimai sumaina daugelio skolinink apmokestinamas pajamas. Pavyzdiui, palkanas moka verslininkas. Tada sumajajo pelnas, o kartu ir jo mokami mokesiai. 260

Panaiai gyventojai gali atimti i savo apmokestinam pajam palkanas, mokamas u ustatus. Tadajiems tenka mokti maesnius mokesius. Skolintojai prie savo apmokestinamj pajam privalo pridti 12% nominali palkan, o skolininkai tuos paius 12% atima i apmokestinampajam ir moka maesnius mokesius. Mokesi ir iniliacijos bendras poveikis nenaudingas obligacij savininkams. Ji neskatina taupyti. Taiau verslininkus irkitus paskolgavjus skatina skolintis. Infliacija ir nedarbas. 1958 m. Londono Ekonomikos mokyklos profesorius Filipsas, pasinaudodamas Didiosios Britanijos kio duomenimis, parod, kad infliacija glaudiai susijusi su nedarbu. Panaios prMausomybs buvo atskleistos kitose alyse irpavadintos Filipso kreivmis. Viena ijpavaizduota 128 pav. Filipso kreiv rodo, kad esant maam nedarbui infliacija bna aukta, ir atvirkiai. Kitaip tariant, didesn nedarbgalima imainyti" maesn infliacija arbaprieingai.

Tam tikr laik ekonomistai plaiai naudojo Filipso kreiv kaip priemon, silydami vyriausybei atitinkam politik. Vyriausyb turjo pasirinkti em nedarbo lyg ir aukt infliacijos lyg, ir atvirkiai, arba siekti aukso vidurio. Buvo laikomasi poirio, kad Filipso kreiv vaizduoja kiekybin pasirinkim tarp nedarbo ir infliacijos. Vliau, pasikeitus ekonominms slygoms, toks poiris buvo paneigtas. Taiau Filipso atskleistas dsningumas, galiojantis trumpu laikotarpiu, niekam nekelia abejons. Aptarsime j isamiau. 128 pav. ekonomikos pusiausvyra paymta taku E, kuriame infliacija lygi nuliui, o nedarbas yra natralaus lygio. Didjant visuminei paklausai, ekonomika vystosi, juddama Filipso kreive tak A. iame take kainos jau pakilusios, bet iaugusi visumin paklausa ir gamybos apimtis padidina uimtum, nedarbas smunka emiau natralaus lygio.

Taiau take A ekonomika nepasilieka ilgam. Smarkiai iaugus darbo jgos poreikiui, pakyla ir darbo umokestis, tuo paiu metu didindamas moni gamybos katus. Pakilusios kainos ima mainti visumin paklaus. Visumins paklausos sumajimas apribos visumin pasil ir didins nedarb. Taigi ekonomika juds Filipso kreive emyn - nuo tako A savo ilgalaiks pusiausvyros padttake E. Filipso kreivs fiksuojamas bendras dsningumas yra toks: jei ukinis aktyvumas svyruoja dl visumins paklausos kitim, tai tokiomis slygomis emas nedarbo lygis bus aukto infliacijos laipsnio atveju, o auktas nedarbo lygis susidarys, esant emiems infliacijos tempams. Koks infliacijos ryys su nedarbu, kai ekonomikos svyravimai ilgalaikiai ir juos sukelia ne visumins paklausos, o visumins pasilos uoliai? sivaizduokime, kad visumin pasila iauga dl staigaus importuojamos naftos pabrangimo. Tai padidina vartotoj ilaidas benzinui ir nam ildymui. Bet kartu padidja ir gamybos katai, ir todl visumin pasil atitinkanti kreiv pajuda auktyn, kaip pavaizduota 129 pav. is poslinkis rodo, kad dl pasikeitusi slygtas pats nacionalinio produkto dydis gali bti pagamintas tik esant auktesnms kainoms. Situacija gali tapti dar sudtingesn, kai kylanios kainos skatina darbuotojus kovoti u atlyginim padidinim: gamybos katai dar labiau iaugs.

261

Dl toki proces gamybos apimtis sumaja, o kylanios kainos prislopina paklaus. is faktas parodytas 130 pav. Matome, kad pusiausvyros takas pasislenka i padties E padt Ei; kartu krinta gamybos apimtis ir kyla kainos. Majant gamybos apimiai, didja nedarbas. Susidaro stagfliacija. Stagfliacija - padtis kyje, kai kartu su sumajusia gamybos apimtimi ir auktu nedarbo lygiu ilieka sparts infliacijos tempai. Taigi makroekonominiai svyravimai, sukelti paklausos veiksnio, i esms skiriasi nuo t, kuriuos sukelia pasilos veiksnys. Jeigu infliacija vyksta dl paklausos augimo, tai nedarbas paprastai maja. Jeigu infliacija vyksta dl pasilos augimo, tai nedarbas auga. I to galime suprasti, kodl kai kuri laikotarpi infliacijos negalima paaikinti originalia Filipso kreive. Ilg laikotarpi Filipso kreiv yra praktikai vertikali, Ji pavaizduota 131 pav. Ilgalaik Filipso kreiv rodo, kad vykstant infliacijai ekonomika kartais grta prie natralaus nedarbo lygio Bendras dsningumas toks, kad per ilg laikotarp kiekybins priklausomybs tarp infliacijos ir nedarbo nra. Trumpalaik Filipso kreiv PC 1 ia vaizduoja ekonomikos savireguliacij. Pasikeitus pusiausvyros susidarymo tendencijoms, politikos dilema ilieka. Jeigu vyriausyb nereaguoja pasilos okteljim, ateina skausmingas nedarbo laikotarpis, trunkantis tol, kol kainos ir atlyginimai ilgainiui prisitaiko ir ekonomika grta prie pusiausvyros. Antiinfliacins priemons. Kovai su infliacija naudojamos tiek atskiros priemons, tiek visa atitinkama vyriausybs kio politika. Atskir priemoni arsenale yra darbo umokesio ir kain kontrol (i priemoni visuma vadinamapajampolitika), indeksavimas. Laikina darbo umokesio ir kain kontrol yra tiesioginis infliacijos tramdymo bdas -visikai sustabdant darbo umokesio ir kain lygio augim (aldant" juos) arba vyriausybei reglamentuojant j augim (nustatant kiekybines ribas). I pirmo vilgsnio toks bdas atrodo efektyvesnis, vienu sprendimu sustabdomas kain ir darbo umokesio augimas, taigi infliacija paprasiausiai pasmaugiama. Tokio nevelnaus" vyriausybs sikiimo rinkos jgtvarkomusprocesus pagrindas yra faktas, kad infliacija daugiausia slygojama infliacins psichologijos" - pirkj ir pardavj manymo, kad kainos, pernai padidjusios ir toliau Ms. Laikinas (keli mnesiij) kain ir darbo umokesio lygio aldymas arba kiek ilgau trunkantis j pristabdymas teisiniais aktais buvo nesyk panaudotas pokario metais tiek JAV, tiek Vakar Europos alyse. Praktika parod, kad tokios priemons sukelia tik labai trumpalaik efekt. I ties, neleidiant augti kainoms ir samdomj darbuotoj darbo umokesiui, infliacija sultja. Jei dar vyriausyb paleidia veikti ekspansines politikos priemones, t.y. padidina visumine, paklaus, kain lygio stabilizavimas sukelia ir ym nedarbo sumajim. Taiau pasibaigus tokio reguliavimo laikui, ekonomika atsiima" k praradusi - infliacija keleriopai paspartja, vl ima didti nedarbas, o aldymu" sprstos problemos ikyla visuomenei dar stambesnmis ir atresnmis formomis. Yra ir kitokia nuomon - laikinas atlyginim ir kain aldymas neduoda reikiamo rezultato, bet gal galima pakankamai velniomis formomis nuolat, vis laik kontroliuoti tuos dydius? Juk kol atlyginimai ir kainos bna aldyti, ekonomikoje tiek infliacija tiek ir nedarbas i tikrj bna paaboti, ir kis rutuliojasi gan tolygiai. itoks silymas ignoruoja pai rinkos uki esm. Daug kart padidinta valdinink armija i tikrj sugebt efektyviai kontroliuoti preki kainas. Jos nebekilt. Bet valdininkai neutikrins pai preki. Preks fiksuotomis, emiau pusiausvyros esaniomis kainomis bt iperkamos, atsirast preki stygius. Dsningai krist preki kokyb tai natrali preki stygiaus pasekm. Palaipsniui atsirast favoritizmas (paintys"), eils, kyiai, natrals mainai, pltotsi Juodoji rinka". Kain aldymas dezorientuoja efektyv itekli lokalizavim. Kiek skmingesn gali bti ilgalaik darbo umokesio ir kain konirol, kuri, vyriausybs tarpininkavimu, diegiama savanoriku bedarbi irprofsajungabipusi nuolaid, kompromis bdu. Si politika populiari maose valstybse, kurios itin smarkiai susijusios su tarptautine ekonomine konjunktra. Bet ilgai toks moninink ir profsajung harmoningas bendradarbiavimas negali tstis. Ekonomikos teorija tvirtina, kad nei laikina, nei nuolatin kain kontrol negali i esms pakeisti infliacijos ir nedarbo ryio. Ji gali pagerinti padttik laikinai ir iorikai. Kit tiksl turi dar viena antiinfliacin priemon - pajam indeksavimas. Ji skirta kompensuoti al, kuri padaro infliacija daugumai visuomens nari. Indeksavimas - tai darbo umokesio ir alg, pensij, 262

gyvybs draudimo polis nominalios verts, palukan formos ir netgi pajam mokesio derinimas su gyvenimo kat kitimu (t.y. su vartojimo preki kain indeksu). Bet koks i kat iaugimas indeksavimo atveju turi tiek pat padidinti r atitinkamas nominalias pajamas. Tarn tikru mastu indeksavimas naudojamas daugelyje ali - pirmiausia profsajung sutartyse su darbdaviais dl darbo umokesio, taip pat ir eitais atvejais. Darbo umokesio indeksavimas. inomi keli bdai, kaip darbuotojai gali apsisaugoti nuo infliacijos. Vienas bdas - isiderti, kad j udarbiai, sudarant darbo sutartis, bt pritaikomi prie infliacijos temp. Pavyzdiui, jei infliacij a sudaro 6%, tai reikt dertis dl udarbio padidinimo 7,5%. Tokiu atveju 6% vertint infliacijos tempus, o 1,5% reiktrealdarbo umokesio padidinim. Darbuotoj poiriu is bdas turi vien aik trkum. Jis saugo tik nuo infliacijos, kurios tikimasi, bet neapsaugo nuo netiktos infliacijos. Jei infliacija netiktai padidt iki 3%, tai nominaliojo udarbio paklimas iki 7,5% reikt, kad dirbanij realusis udarbis sumas. Vienas i bd to ivengti indeksuoti darbo umokest. Tai reikia, kad ir po sutarties sudarymo udarbis bus keiiamas, vertinant faktinius infliacijos tempus. Pavyzdiui, sutartyje gali bti numatytas 1,5% pagrindinis darbo umokesio paklimas, taip pat paragrafas apie darbo umokesio padidinim, automatikai pritaikantjprie infliacijos temp. Tai apsaugot darbuotojus nuo infliacijos net ir tada, kai visai neaiku, kokia ji bus. Indeksuoto udarbio darbo sutartyje bna paragrafas dl darbo umokesio didinimo, kuriuo numatoma papildoma suma, kompensuojanti infliacij. Kartais i suma dar vadmama pragyvenimo ilaid koregavimu. Labai danai numatoma konkreti pragyvenimo ilaid koregavimo riba. Darbo umokesio indeksavimas vedamas vis pirma siekiant apsaugoti darbuotojus nuo infliacijos. Tuo tarpu kai kurie ekonomistai mato ir kit indeksavimo tiksl: juo galima padidinti nominalaus darbo umokesio lankstum, nutraukiant infliacin spiral. Jei darbo umokesio sutartyse nenumatomas indeksavimas, tai ekonomikoje ilgus metus gali sivyrauti auktas nedarbo lygis, kol gal gale pavyks panaikinti infliacij . Indeksuojant darbo umokesius, tok laikotarp galima sutrumpinti. Tada darbuotojams nebereikia siekti 7,5% darbo umokesio padidinimo, kada infliacija sudaro 6%. Jie gali susitarti dl realiojo darbo umokesio padidinimo 1,5%, kitaip sakant, dl 1,5% padidinimo, vertinant didesn kain indeks. Jei pavyksta infliacija sumainti, sakykime nuo 6% iki 4%, tai indeksavimas automatikai sumains nominaliojo darbo umokesio padidjim nuo 7,5% iki 5,5%. Vliau silpns kain didjimo tendencija, todl nesunkiai ir greitai bus galima pertraukti infliacin Taiau indeksavimas gali bti pavojingas. Tai lazda su dviem galais: jis gali ne nutraukti, bet net ir paskatinti infliacin spiral. Jei infliacija paspartja, tai indeksavimas tik padidina darbo umokesio reakcij, o nuo to infliacija dar labiau spartja. Infliacijos skatinimo pavojus ypa didelis, jeigu indeksuojami ne tik darbo uzmokesciai, bet ir kitos pajamos, pavyzdiui, socialinio draudimo pensijos. Taip bna, kai monms paadama daugiau pajam, neguj gali utikrinti ekonomin sistema. Jeigu nra indeksavimo, tai udavin isprendia infliacija, nes ji nejuiomis i moni atima dal pajam, ir gal gale visiems tenka tiek, kiek gali faktikai utikrinti ekonomin sistema. Taiau jeigu visos pajamos indeksuojamos, tai kain didjimas automatikai padidina ir nominalisias pajamas. Jei monms adama daugiau, negu gali utikrinti ekonomika, tai infliacinei spiralei nebus pabaigos. Tokia rizika, kai monms adama daugiau, negu gali utikrinti ekonomika, atsiranda tada, jei realiosios visuomens pajamos arba realioji gamyba pasirodys maesns u t lyg, kurio tikimasi. Dalyvavimas pelnuose". Indeksavimas pagilina darbo umokesio - kain spiral, nes padaro realisias pajamas nelanksias (net irtada, kai nominaliosios pajamos tampa lankstesns). Todl geresni rezultat galima tiktis, naudojant prieing politik, btent padarant realisias pajamas paslankesnes. Vienas i bd - tai tiesioginis dalyvavimas pelnuose". Darbuotojai gauna pagrindin darbo umokestir dar dal korporacijos pelno kaip premij. Esant tokiai politikai, darbdaviai ne tiek daug maina darbo viet, kai ekonomika patenka nuosmuk. Mat sumajus pelnui, kiekvieno darbuotojo katai (darbo umokestis ir premija) sumaja automatikai. Savo ruotu tai skatina firmas nuosmuMo metu mainti kainas ir kartu didinti pardavim apimtis. Tuomet infliacin spiral nutrksta ir kartu sumaja cMiki gamybos apimi svyravimai. Pavyzdiui, jei mons pamatys, kad nuosmukio metu automobiliai pinga, tai kaip tik tuo metu j daugiau ir pirks. Dalyvavimo pelnuose sistema reikia, kad darbuotojai alia pagrindinio darbo umokesio gauna dar ir kompanijos pelno dal. Antiinfliacins politikos esm. Kova su infliacija gali bti ir yra efektyvi tiktai reguliuojant visumin paklaus ir pasil, keiiant j santyk, Tai daroma fiskalins ir monetarins politikos priemonmis (mokesi normomis, vyriausybs ilaidomis, centrinio banko operacijomis). Infliacijos stabdymo priemones slyginai galima suskirstyti dvi grapes: strategines ir taktines. Pirmosios apima ilgo laikotarpio nuostatas ir jrealizavimo bdus, antrosios -trumpalaiks. Antiinfliacinje strategijoje svarb vaidmen vaidina infliacijos lukesi slopinimas. Tai reikia, kad siekiama ivaduoti tautos Mo dalyvius nuo nuolatins preki kain kilimo ir santaup nuvertjimo baims. Bet 263

kaip pakeisti monipsichologij? Reikia sustabdyti infliacij. Taiau lkesius reikia slopinti anksiaunegu infliacija tampakontroliuojama. Tai manoma, laikantis dviej salyg. Pirmarinkos sistemos stiprinimas. Kuo rinkoje bus daugiau ir geros kokybs preki, tuo spariau keisis moni psichologija, o kartu ir infliacijos motyvai j elgsenoje. Kol eilinis vartotojas nesitikins , kad kain svyravimai vyksta normalios rinkos ribose, tol iliks jo polinkis didinti esampaklaus, skatinani kain kilim. Btent dl to pastaruoju metu populiari tapo idja valstybs lomis remti tas firmas, kuriose kainos ir darbo umokestis auga ltai. Tokiu bdu naudojamas ne makro, bet mikroekonominis stimuliavimas. Tokios politikos pranaumas yra tas, kad neskms atveju silpniau jauiami visos ekonomikos mastu jos neigiami padariniai. Kita infliacijos lkesi slopinimo slyga - tai vyriausyb, kuri nuosekliai laikosi antiinfliacinio kurso ir kuria pasitiki dauguma moni. Pasitikima ne gera, bet stipria vyriausybe, pasiryusi paaboti infliacij ir galinia tai padaryti praktikai. Antiinfliacinje strategijoje svarbus vaidmuo taip pat tenka ilgalaikei monetarinei politikai. Jos ypatyb - grieti kasmetinio pinig kiekio augimo apribojimai. iuos apribojimus lemia ilgo laikotarpio nacionalinio produkto ir infliacijos tempai. Taip elgdamasi vyriausyb aprpina ekonomik minimaliai btinu pinig kiekiu, reikalingu progresuojaniai Mo raidai. Taiau patyrimas rodo, kad gyvendinti antiinfliacin monetarin politik sudtinga. Dar vienas antiinfliacins strategijos elementas - biudeto deficito sumainimas. io tikslo galima siekti dviem bdais: didinant valstybs pajamas ir mainant ilaidas. Pranaesnis antras bdas. Taip yra del to, kad mokesi didinimas geriausiu atveju gali duoti tik trumpalaikius rezultatus. Per ilg laikotarp i politika ltina ekonomikos augimo tempus, vadinasi, maina plaukas valstybs biudet. Si aplinkyb slygoja iuolaikins mokesi politikos evoliucionavim mokesi norm mainimo kryptimi. Trumpalaikiais antiinfliacins politikos metodais daugiausia siekiama laikinai sumainti infliacijos sukelt tamp. ie metodai tik tada gali duoti rezultat, kai padeda didinti pasil be atitinkamo paklausos iaugimo arba sumainti esampaklaus, nesumainus esamos pasilos. Galima paklausti, koki kain visuomen moka u infliacijos lygio sumainim? Kuo labiau igaubta Filipso kreiv, tuo ta kaina maesn. Tam, kad bt galima sumainti infMacij 1%, nedarbas turi viryti natral lyg per metus 2%. Pagal Oukeno dsn tai reikia, kad realus BNP bus maesnis u potencial 4%. Infliacijos kontrol susijusi su btinybe pastoviai bti pasiruousiems sprsti ekonomin dilem: infliacijos augimas ar nedarbo augimas. Infliacijos kontrol kasmet reikalauja vis daugiau atleidim i darbo, todl nedarbo lygis kyla.

17.3. Stabilizavimo politika

Infliacijos ir nedarbo sveika pastato vyriausyb, usimojusipataisyti padt vienoje ar kitoje srityje, gan fatalik padt: mainsi nedarb- stiprs infliacija, mainsi infliacija, stiprs nedarbas. lekoma bd, kaip sprsti abi problemas isyk ar bent jau vien dalyktaisant kito negadinti. Stabilizavimo politika yra fiskalini ir monetarini priemoni visuma, naudojama siekiant ivengti dideli nacionalinio produkto gamybos svyravim dl infliacins arba recesinio tarpsni susidarymo, t.y. dl okiojim naudojant visuomenje esant gamybin potencial. Ekonomikos teorija iandien turi du poirius stabilizavimo problemas. Keinsizmo atstovai teigia, jog kio savireguliacijos galimybs yra nedidels, kadangi visumin paklausa linkusi nemaus svyravimus; todl reikia speciali priemoni kio funkcionavimo stabilumui ilaikyti. Monetarizmo alinink nuomone, rinkos ekonomika turi stiprius "gimtus" savireguliacijos mechanizmus, todl nereguliars vyriausybs kiimosi k veiksmai ir yra pagrindin ekonomikos raidos nestabilumo prieastis. Monetarist poiriu, privataus sektoriaus ilaid funkcija yra pakankamai pastovi, todl ekonomikos stabilumas yra prigimtinis", imanentikas. J tyrimai rodo, kad verslo ciklai pirmiausia sietini su pinig kio raida. Perjimai i vienos ciklo fazs kit daugiausia sukeliami monetarini veiksni, verslo aktyvumas stipriai koreliuoja su pinig kiekiu (pasila). Gamybos raidos sultjimas ar smukimas beveik visada gali bti paaikintas pinig pasilos sumajimu, o tos raidos nukrypimai nuo besiklostanios tendencijos briamo kurso analogikais pinig pasilos pokyiais. Monetarist ivada tokia: pinig pasilos svyravimai yra nacionalinio produkto gamybos svyravim prieastis. Todl stabilizavimo politika turi bti orientuota ilaikyti stabili pinig pasil. Keinsinink nuomone, verslo ciklus sukelia investicij nepastovumas, o is taip pat sietinas anaiptol ne su pinig pasilos ritmu, o su kitomis monetarins kilms prieastimis. Keinsininkai neneigia monetarini veiksni verslo aktyvumo dinamikos, bet pagrindine prieastimi, sukeliania verslo svyravimus, laiko visumins paklausos svyravimus, kuriuos kildina ne i pinig pasilos, o i polinkio ileisti pajamas kitimo (privaiame) sektoriuje. ios graps ekonomist manymu, ekonomika i ties pati gali pakankamai greitai likviduoti infliacin 264

tarpsn kain lygio kilimo bdu, bet ji negali to paties padaryti su recesiniu tarpsniu. Dl to ir btinos stabilizavimo politikos priemons. Skirtingas ciklikumo prieasi traktavimas slygoja ir skirting konkrei kins raidos problem interpretavim. Imkime, pavyzdiui, iniliacij. Monetaristai sitikin, kad kain lygio kitimas visur ir visada turi monetarines prieastis; infliacij sukelia pinig pasilos pertekKus ir be to pertekliaus infliacija nemanoma. Keinsininkai, kaip jau inome, turi kitokinuomon. Jie pripasta, kad ilgai trunkanti infliacija nemanoma be vis auganios pinig pasilos, bet jie mato kit laikino ir staigaus kain lygio okteljimo prieast visumins paklausos kreivs persiklim dl privataus arba valstybinio sektoriaus ilaid funkcijos padidjimo (t.y. dl vartojimo, investicij, eksporto ar vyriausybs ilaid iaugimo). Lygiai taip pat, keisinink nuomone, infliacij gali sukelti ir pasilos uolis. inoma, i prieasi sukelta infliacija negali ilgai trukti, jei ji paskui save nepatrauks ir padidjanios pinig pasilos (apie k ir kalba monetaristai), bet ir be ito j i lengvai nesustoja. Siuo atveju bankui ikyla dramatika dilema: padidinti pinig pasil ir, itaip ivengiant gamybos smukimo, utikrinti naujinfliacijos raundar nekeisti pinig pasilos, priveriant infliacij uspringti" nedarbo padidjimo sskaita. Monetarist poiriu, tiek uimtumas, tiek kain lygio stabilumas turi bti utikrinamas, kuriant ir isaugant stabili aplink laisvam rinkos kiui veikti. Tai padaryti labai sunku, nes vieno agreguoto dydio stabilumas neretai gyvendinamas tik kaitaliojant kit agreguot dyd. Tarkime, kad valstyb, siekdama netrikdyti rinkos kio funkcionavimo, stengiasi nuolat turti subalansuot biudetaj kadangi nacionalinio produkto gamyba nra stabili (yra ciklika) , keisis ir biudeto pajamos, gaunamos mokesi keliu. Valstyb negali kasmet keisti mokesi norm, nes tai dezorganizuot k. Vadinasi, biudeto subalansavimo labui jai teks kaitalioti biudeto ilaid apimt. Bet tai irgi blogai vyriausybs ilaid svyravimas yra destabilizuojantis, netikrumo kin neantis veiksnys. Laisvas rinkos kis turi bti tikras, kad stabils bus tiek apmokestinimas, tiek vyriausybs preki ir paslaug paklausa. Ieitis randama (galt bti randama) tuo bdu, kad ilaikant stabil apmokestinimo mastir vyriausybs ilaid dyd ar dal, pats biudetas balansuojamas viso ciklo mastu, o ne kasmet. Laikydamasis monetaristins stabilizavimo politikos princip, centrinis bankas turt nustatyti pastovi pinig pasilos augimo norm, atitinkani galim vidutin metinpajam augim (darant prielaid, kad pajam gavjai nekeiia savopajamnaudojimo struktros). Taip elgdamasis centrinis bankas atsisako galimybs daryti vienkartines investicijas pinigrink, o tai kaip tik gali bti reikalinga pavyzdiui, kai yra palauta ilgalaik infliacija, kainos nustoja kilti, bet yra didelis nedarbas; vienkartinis pinig pasilos padidinimas kaip tik padt padidinti uimtum, t.y. likviduoti recesin tarpsn. Labai padidjus vyriausybs kiimsi ekonomikos procesus, monetarist nuomone, btina smarkiai sumainti. Bet koks kiimasis trikdo laisvos rinkos organizavim, maina jo efektyvum ir jo pltros potencij. Keinsinink pairos kitokios. Mes jau inome, kad jie, kitaip negu monetaristai, yra iorinio poveikio priemoni alininkai ir stabilizavimo tikslais silo naudoti visrinkin fiskalins ir monetarins politikos priemoni. Jie yra vienkartini, i reikalo" darom vyriausybs akcij kio raidai stabilizuoti alininkai. J oponentai, monetaristai, tvirtina, kad vyriausyb turi apsiriboti tvirtomis taisyklmis, kurias nustatydama ji sukurs stabil klimat laisviems rinkos subjekt sprendimams. Vyriausybs fiskalins ir monetarins politikos priemons (mokesi normos keitimas, vyriausybs obligacij masinis supirkimas ar pardavimas), j manymu, nors skiriamos kiui stabilizuoti, faktikai j destabilizuoja, nes kuria netikrumo klimat ir i esms trikdo ilgalaikiams firm sprendimams. Keinsininkai prietarauja tarn, teigdami, kad vyriausybs intervencija rinkos kio gyvenim daroma tada ir tik tada, kai tame kyje jau vyko dideli sutrikim (paMlo nedarbas ar sibgjo infliacija dl nelaukt visumins paklausos pokyi); nedarbo ir pajam svyravimai gali sukelti tiek pat rpesi ir netikrumo firm ilgalaikiams sprendimams, kiek tai padaro apmokestinimo ar vyriausybs ilaid keitimas, todl monetarist argumentai nra visa tiesa. Kitas dalykas, k visada paymi monetaristai, kad investicins priemons stabilizavimo tikslais suveika tik po kurio laiko. Vadinasi, fiskalini ar monetarini akcijreikalingumas turi bti numatytas gana anksti, o tai apsunkina intervencin veikl.

265

NEDARBAS IR INFLIACIJA STABILIZAVIMO POLITIKA Udaviniai Klausimai 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. Kokius du svarbiausius savo bkls rodiklius turi rinkos ekonomika? Koks rodiklis geriausiai apibdina visuomens prarastas galimybes pagaminti ir sigyti papildom preki bei paslaug? Kokios institucijos Lietuvoje nustato nedarbo lyg? Kokie skiriami nedarbo tipai? Ar svoka visikas uimtumas reikia, kad nra bedarbi? Kokia sistema nedarbo atveju kompensuoja didiausi pajam netekimo dal? K apibdina bendrojo kain lygio kilimas, dl kurio sumaja nacionalinio piniginio vieneto perkamoji galia? Kokiu kain indeksu paprastai matuojama infliacija? Kokie skiriami infliacijos tipai? Kokios krypties ekonomistai tvirtina, kad infliacij sukelia per didelis pinig kiekis? Kokia lygybe galima ireikti pinig rinkos pusiausvyr? Kaip infliacija bendru atveju veikia palkan norm? Kaip vadinamos kreivs, parodanios infliacijos ir nedarbo priklausomyb? Ar gali preki ir paslaug kain kontrol i esms pakeisti infliacijos ir nedarbo r? Kokia priemon daniausiai taikoma, siekiant apsaugoti moni pajamas nuo infliacijos nuostoli? kokias dvi slygines grupes galima suskirstyti infliacijos stabdymo priemones? Kaip vadinama fiskalini ir monetarini priemoni visuma, naudojama siekiant ivengti dideli nacionalinio produkto gamybos svyravim dl infliacinio arba recesinio tarpusavio susidarymo? Kokios ekonomist kryptys (mokyklos) skiriamos poiriu stabilizavimo politik? Kuri ekonomist kryptis labiau akcentuoja ekonomikos savireguliacijos mechanizmus ir stabilios aplinkos laisvam rinkos kiui veikti krim? Kuri ekonomist kryptis pripasta aktyvesn Vyriausybs vaidmen, ypa esant rinkos kio sutrikimams?

Testas 1 Pagrindiniai terminai ir svokos Suraskite kiekvien svok atitinkant apibrim: a) nedarbas: b) bedarbiai; c) darbo jga; d) nedarbo lygis; e) migracinis (frikcinis) nedarbas; f) struktrinis nedarbas; g) ciklinis nedarbas; h) visikas uimtumas; i) natralus nedarbo lygis. 1. 2. 3. 4. Nedarbo lygis, kuris susidaro esant potencialiam BNP ir apima migracin bei struktrin nedarb. Laikinas nedarbas, kur slygoja darbing gyventoj asmenins prieastys ir darb sezonikumas. Visi uimtieji ir bedarbiai alies gyventojai. Nedarbas, kai darbo paklausos struktra neatitinka darbo pasilos struktrai (kvalifikacijos, profesij, region poiriu). 5. Nedirbantys darbingo amiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninse mokymo staigose, usiregistrav valstybinje darbo biroje kaip iekantys darbo ir pasireng profesiniam mokymui. 6. Tiriamo amiaus gyventojai tiriam laikotarp neturintys darbo, surad darb, galintys per artimiausias dvi savaites pradti dirbti ir vairiais bdais aktyviai iekantys darbo keturi savaii laikotarpyje. 7. Visuomens itekli vaistymas, moni gerovs slyg ardymas, socialini problem paatrjimas. 8. Nedarbas, kai dl ekonomikos recesijos sumaja visumin paklausa. 9. Bedarbi procentinis dydis nuo bendro darbo jgos (darbing gyventoj) skaiiaus. 10. Uimtumo lygis, kai: a) ciklinis nedarbas lygus nuliui, arba ) nedarbo lygis emas ir nedidel infliacija.

266

Testas 2 Pagrindiniai terminai ir svokos Suraskite kiekvien svok atitinkant apibrim: a) infliacija; b) vartojimo preki ir paslaug kain indeksas; c) liauianti infliacija; d) uoliuojanti infliacija; e) defliacija; f) pinig rinkos pusiausvyra; g) palkan norma; h) Filipso kreiv; i) antiinfliacin politika; j) pajam politika; k) indeksavimas. Preki ir paslaug, kurias sigyja, apmoka ir suvartoja gyventojai, kain lygio pokyi laiko aspektu matas. Fiskalini ir monetarini priemoni visuma, naudojama visuminei paklausai ir pasilai, pinig rinkos pusiausvyrai reguliuoti, tikslu slopinti infliacij. Bendrojo kain lygio kilimas, piniginio vieneto perkamosios galios majimas. 4. Kreiv, nurodanti priklausomyb tarp nedarbo lygio (horizontalioji ais) ir infliacijos lygio (vertikalioji ais). Ilgu laikotarpiu kreiv, nurodanti priklausomyb tarp nedarbo ir infliacijos lygi, kai pastarasis yra stabilus ir numatomas. Ilgai trunkanti, neaukt ir santykinai pastovi temp infliacija. Darbo umokesio, pensij, gyvybs draudimo polis nominaliosios verts, palkan normos derinimas su infliacijos tempais (vartojimo preki ir paslaug kain indeksu). Numatomas statymuose arba sutartyse. Bendrojo kain lygio kilimas dideliais tempais per palyginti trump laikotarp. Pinig skolinimo kaina. Procentin skolos dalis, rodanti, kiek pinig turi bti sumokta vir pradins skolos sumos. Bendrojo kain lygio smukimas laiko aspektu. Situacija, kai reali pinig pasila atitinka grynj pinig paklaus. Darbo umokesio ir kain kontrol, kuria siekiama reguliuoti gaunamas pajamas. Jos tikslas sumainti infliacijos poveik. Testas 3 1. Darbo jga laikomi: a) sulauk statymu nustatyto amiaus gyventojai; b) uimtieji ir bedarbiai; c) dirbantieji; d) dirbantys ir aktyviai iekantys darbo. 2. Uimtais laikomi: a) dirbantys ir laukiantys kvietimo bei galintys pradti dirbti; b) dirbantys ir laikinai nedirbantys, bet nenutrauk oficiali ryi su buvusia darboviete, taip pat atliekantys karin tarnyb; c) dirbantys bent vien valand t savait, kai vykdoma apklausa; d) dirbantys ir adantys pradti dirbti. 3. Uimtumo lygis nustatomas santykiu: a) dirbanij su visais gyventojais; b) dirbanij su darbo jga; c) uimtj su darbingo amiaus ir vyresniais gyventojais; d) uimtj su tiriamo amiaus gyventojais.

4. Nedarbo prieastimis gali bti: a) bendras ekonomikos nuosmukis; b) iaugs darbo naumas;

267

c) darbo paklausos ir pasilos struktrinis neatitikimas; d) spartus minimalaus darbo umokesio didinimas; e) tinka visi pateikti atsakymai. 5. Dl netiktos infliacijos laimi: a) skolininkai; b) skolintojai; c) pensininkai; d) darbdaviai, mokantys pastov atlyginim. 6. Dl netiktos infliacijos praranda: a) mons, gaunantys pastovias pajamas; b) darbdaviai, mokantys pastov atlyginim; c) verslininkai, sipareigoj pateikti prekes bei paslaugas pastoviomis kainomis; d) tie, kurie ileido ir iplatino obligacijas. 7. Jeigu infliacija vyksta augant paklausai, tai: a) nedarbas didja; b) nedarbas lieka pastovus; c) nedarbas maja; 8. Jeigu infliacija vyksta didjant pasilai, tai: a) nedarbas didja; b) nedarbas lieka pastovus; c) nedarbas maja. 9. Pajam indeksavimu siekiama: a) apsisaugoti nuo netiktos infliacijos; b) padidinti pajamas; c) kompensuoti infliacijos al; d) sumainti infliacij. 10. Keinsizmo atstovai teigia, kad: a) rinkos ekonomika turi stiprius ir pakankamus savireguliacijos mechanizmus; b) rinkos ekonomikos savireguliacijos galimybs yra nedidels; c) visumins paklausos ir ypa investicij svyravimai sukelia ekonomikos nestabilum; d) pinig pasilos svyravimai yra pagrindin kio nestabilumo prieastis. 11. Monetarizmo atstovai teigia, kad: a) vienkartiniai Vyriausybs kiimosi k veiksmai destabilizuoja ekonomik; b) specialios fiskalins politikos priemons utikrina kio stabilum; c) stabili ar tolygiai auganti pinig pasila utikrina kio stabilum; d) reikia padidinti Vyriausybs kiimsi ekonomikos procesus. Udaviniai 1. N alyje nuolatinai gyvena 10 mln. moni. Nedarbingi alies gyventojai sudaro 48 proc. j bendro skaiiaus. Bedarbi uregistruota 0,5 mln. Apskaiiuokite alyje esant nedarbo lyg. 2. G alies ekonomin gyventoj aktyvum ir uimtum apibdina tokie duomenys: 1) darbingo amiaus ir vyresni gyventoj yra 5,0 mln.; 2) dirbanij (uimtj) skaiius siekia 3,0 mln.; 3) bedarbi yra 0,3 mln. Apskaiiuokite alyje esanius darbo jgos aktyvumo, umtumo ir nedarbo lygius. 3. Lietuvoje atlikto darbo jgos tyrimo duomenimis, perskaiiuoto visiems gyventojams, buvo nustatyta, kad: 1) 14 m. ir vyreni gyventoj buvo 2973 tkst.; 2) uimtj skaiius siek 1564 tkst.; 3) bedarbi (nedirbani) buvo 256 tkst. Nustatykite Lietuvoje tiriamu laikotarpiu buvusius darbo jgos aktyvumo ir nedarbo lygius. 4. Lietuvos statistikos departamento duomenimis vidutinis metinis uimtj skaiius sumajo nuo 1586,0 tkst. 2001 metais iki 1521,8 tkst. 2002 metais ir vidutinis metinis bedarbi skaiius atitinkamai nuo 223,5 tkst. iki 198,4 tkst. Apskaiiuokite nedarbo lygio pokyt.

268

5. Tarkime, 2000 metais, kurie laikomi baziniais, vartojimo preki ir paslaug rinkinio vidutin kaina buvo 120 Lt. 2001 metais ji padidjo iki 126 Lt, o 2002 metais iki 131 Lt. Apskaiiuokite: a) 2001 ir 2002 met kain indeksus (lyginant su prajusiais metais); b) 2002 met kain indeks (lyginant su baziniais metais). 6. Tarkime, 2000 metais vartojimo preki ir paslaug rinkinio vidutin kaina siek 130 Lt. 2001 metais vidutinis metinis kain indeksas buvo 105, o 2002 metais 103,5. Apskaiiuokite 2002 met vartojimo preki ir paslaug rinkinio vidutin kain. 7. 2001 metais vartojimo preki ir paslaug kainos padidjo vidutinikai 6 proc., o 2002 metais 4 proc. Apskaiiuokite procentin pinig perkamosios galios sumajim per dvejus metus. 8. Remiantis emiau pateiktais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, apskaiiuokite vartojimo preki ir paslaug vidutini kain ir lito perkamosios galios pokyt per septynerius metus. 1996 Infliacija, proc. (vid. metin) 24,8 1997 8,9 1998 5,1 1999 0,7 2000 1,0 2001 1,3 2002 1,3

9. 2000 met pabaigoje buvo ileista 12 000 pastovi pinigini vienet 6 proc. obligacija trejiems metams. Infliacijos palkan norma per metus siekia 10 proc. Apskaiiuokite pinig sraut esamais ir pastoviais piniginiais vienetais obligacijos mokjimo metais ir piniginio vieneto verts procentin sumajim.

269

18. Ekonomikos augimas

18.1. Ekonomikos augimo esm
Ekonomikos augimas istoriniu poiriu gyvuoja tik tris imtus met. Augimo tempai pagreitjo, kai gamyboje buvo pradtos naudoti mainos ir meistrai bei amatininkai prarado savo darbo status. iuolaikiniai augimo tempai taip pat susij su konkreiais technologiniais pakitimais. Ekonomikos augimas - tai pastovus kio gamybinio pajgumo kilimas, pasireikiantis nacionalinio produkto (pajam) apimties didjimu. Sprocesapibdinadupagrindiniai rodikliai: realiojo bendrojo nacionalinio produkto (BNP) arba grynojo nacionalinio produkto (GNP) augimo tempai, kurie nusako, kaip didja ekonomikoje sukuriam preki ir teikiam paslaug apimtis; BNP arba GNP, tenkanio vienam alies gyventojui, augimo tempai, kurie apibdina, kaip kyla tautos gyveninio lygis. Ekonomikos augimas gali vykti dviem bdais. alyje gali bti auktas nedarbo lygis, daug nenaudojamos ems ir didelis kiekis nenaudojamo kapitalo. Jeigu iuos iteklius paleidi darb, tai BNP padids. Bet tai trumpalaikis augimas. Jei viskas nesikeis, tai vos tik itekliai baigsis, tolesnio augimo nebus. Taiau netgi tada, kai visi itekliai inaudoti, ekonomikos augimas yra galimas. Darbo ir kapitalo didinimas bei j panaudojimo efektyvumo didinimas padidins bendr gamybos apimties augim. Tai vadinama ilgalaikiu augimu. Ekonomikos teorija skiria ekonomikos augim nuo nacionalinio produkto padidinimo siaurinant ar likviduojant recesin tarpsn. Danas tautos kis kuriuo nors konkreiu metu yra nepasieks galimo nacionalinio produkto gamybos lygio ~ del nepakankamos paklausos ir jos salygoto nedarbo arba dl struktrinio nedarbo. Padidinus sumajusi visumin paklaus (kreiv VD0 persikelia VDj), tarkime, monetarins politikos priemonmis, recesinis tarpsnis Qo-Qi bus likviduotas, visumins paklausos kreiv kirs visumins pasilos kreiv VS tame take, kuriame pastaroji atitinka galim nacionalinio produkto lyg (t. y. take, kuriame kreiv VS kerta vertikalij linij, ymini galimo nacionalinio produkto apimt). Grafikas rodo, kad likviduojant struktrin nedarb, padids galimo nacionalinio produkto apimtis -j yminti vertikali linija persikelia itako QotakQj. Recesinio tarpsnio mainimas sukelia vienkartin nacionalinio produkto gamybos padidjim, ribojam galimo nacionalinio produkto apimtimi. Kiekvienu momentu galima nacionalinio produkto apimtis yra aikiai apibrta. Teorikai j galima apibdinti gamybos galimybi kreive. Ji gali persikelti auktyn tik padidjus gamybos veiksni produktyvumui. Ilgalaik, nuolatin ekonomikos augim sukelia kitokios prieastys - gamybos veiksni (pagrindins j rys - darbas, kapitalas ir em) apimties ir j produktyvumo augimas. Matuojant ilgais laiko tarpais, visi esminiai kio pokyiai priskirtini btent iems veiksniams. J dka netgi saikingas ekonomikos augimas tarkime, 3% per metus -- per trejus metus

270

padidina nacionalines pajamas deimtadaliu, o per 24 metus jos padvigubja. Kitaip tariant, ekonomikos augimas yra ilgalaikio kio vystymosi savyb; atitinkamai ekonomikos augimo teorija tiria ilgalaiMus procesus ir atsiriboja nuo trumpalaiki gamybos apimties svyravim. Ekonomikos augimas daugiausia yra susijs su investicijomis. Be to, investicijomis iuo atveju laikytina ne bet kokia investicin veikla, kuri nacionalines sskaitybos skiltyse kvalifikuojama kaip investicijos, o tik toki kuri i tikrj didina tautos gamybines galimybes. Ilgalaiki laikotarpi poiriu kit aspekt gauna ir pajam taupymas (nevartojimas). inome, kad taupymo dalies padidjimas nam kio (eim) pajamose perkelia vartojimo funkcij emyn, taigi maina visumin paklaus ir pusiausvyros nacionalin produkt. Tai buvo vadinamasis taupymo paradoksas". Per ilg laikotarp vaizdas keiiasi - eim santaupos sukuria l fondus investicijoms finansuoti. Kuo daugiau taupoma, t.y. kuo santykinai maesnis eim einamasis vartojimas, tuo didesns investicijos galimos valstybje. Kuo didesns investicijos, tuo didesni gamybos augimo etapai. Vadinasi, ilgu laikotarpiu taupymo paradoksas nebeveiMa; daugiau taupanti visuomen vystosi sparciau.

18.2. Augimo veiksniai

Vienas i augimo veiksni yra gamybin funkcija. Gamybin funkcija nusako maksimal produkcijos kiek, kuris gali bti gaunamas panaudojant nustatyt dydi iteklius, t.y. gamybos veiksnius (kapital, darb, em ir aliavas). Bendras produkcijos kiekis, kuris gali bti pagamintas ekonomikoje panaudojant iuos gamybos veiksnius, priklauso nuo mokslmi ir technini gamintojo ini. Gamybin funkcija parodo potencial produkcijos kiek, tai yra produkcijos kiekis, gaunamas esant visikam uimtumui. Gamybin funkcija naudojama ilgalaikio ekonomikos augimo analizei, kadangi ilgu laikotarpiu atsispindi potencialus produkcijos kiekio augimas. Remdamiesi gamybines funkcijos apibrimu darome ivad, kad yra du ekonomikos augimo altiniai: naudojam itekli didinimas - kapitalo, darbo, ems, aliav ir technini ini tobulinimas - nauj ir paangesni gamybos metod atsiradimas. Kapitalas - tai rengimai, pastatai ir pagamintos produkcijos atsargos, kurios naudojamos tolesniame gamybos procese. 271

Darbo itekli augimas didina ileidiamos produkcijos kiek. mogikasis kapitalas -tai moni inios ir kvalifikacija. Darbo naas produkcijos gamybpriklauso ne tik nuo jo kiekio, bet ir nuo kokybs. Tinkama apdirbimui em yra svarbus ems kio ekonomikos veiksnys. Maltuso spstai. XIX amiaus ekonomistai buvo labai susirpin dl ems riboto kiekio. Kadangi ems kiekio padidinti negalima, todl j i e nagrinjo em kaip ekonomin augim ribojant veiksn. J manymu, dl gyventoj skaiiaus augimo, vienam ir tam paiam ems plotui moni kiekis vis dids, o maisto produkt gamyba negali taip greitai didti. Gyvenimo lygis mas, irpagaliau sustabdys gyventoj skaiiaus augim.Pagrindinis ios idjos autorius buvo T. Maltusas. Jis tvirtino, kad moni skaiius didja pagal geometrin progresij, o ems kio gamybos apimtis auga pagal aritmetin progresij. Taigi Maltuso teigimu, maisto produkt kiekis vienam gyventojui mas pagal gyventoj skaiiaus kilim. Gal gale ateis badas ir moni skaiius sumas. Taiau Maltusas nevertino ems kio gamybos produktyvumo augimo. Mokslo ir technikos paanga ems kyje gerina moni skaiiaus augimo perspektyv. Zaliavos (nafta, geleis, anglis) taip pat yra gamybos veiksnys. Efektyvs rengimai ir gamybos metodai leidia gauti tpat produkcijos kiek panaudojant maiau aliav. Neatstatomieji itekliai. Kai kurias aliav ris, pavyzdiui medien, galima atstatyti. Taiau bendros pasaulins aliavos, kaip nafta, anglis, varis, negali bti padidintos ir atstatytos. i aliav naudojimas maina j kiek, kurispotencialiai gali bti panaudotas ateityje. Tai sukl baim, kad visos pasaulio alys sunaudos nurodytus iteklius ir j inykimas sustabdys ekonomikos augim. Taikydami eksponentinio augimo sajygas, pamatysime, kad neabejotinai ateis laikas, kai ie itekliai iseks. Romos klubo praneimai teigia, kad artimiausi 50-100 met laikotarpiu monija susidurs su materialini itekli trkumu. Taiau ir iuo atveju nepamirkime, kad ekonomikos funkcionavimas yra daug sudtingesnis nei palyginti primityvi eksponentinio dsnio prielaida. Panagrinkime, kaip rinkos ekonomika reaguoja atsiradus kokio nors vertingo itekliaus trkum. Vis pirma, sumajus pasilai, i karto padidja kainos. Kain sistema iuo atveju atlieka keletfunkcij. Greitai didjanios kainos sumaina trkstam aliav paklaus. Jbendras panaudojimas gerokai sumas, kartu didjant ribiniam naudingumui. Pavyzdiui, iaugus naftos kainai, prekms pakuoti gamintojai prads naudoti popieri (anksiau naudojo plastmas, gaminam i naftos). Kain augimas yra efektyviausias bdas, leidiantis isprsti iproblem. Auganios kainos veria gamintojus iekoti nauj trkstam aliav gavimo bd. Esant tam tikroms slygoms, bus pelninga igauti naft i vandenyno dugno. Auktos trkstam itekli kainos reikalauja iekoti pakaital. Tradicini energijos ri pakaitalu gali tapti Sauls energija. Kaip matome, kain sistema randa bd, kaip prisitaikyti gamybai, pasikeitus itekli pasilos slygoms. Ateitis parodys, ar mokslo ir technikos paanga bei neatstatom itekli pakaital gamyba utikrins ekonomikos augim. Ekonomija dl masto. Kiekvienas gamybos veiksnys nea savo dal produkcijos gamyb. Jeigu vieno veiksnio kiekis sumaja , tai tam paiam produkcijos kiekiui pagaminti reiks didesnio kiekio kito veiksnio. O kas bt produkcijos gamybai, jeigu visi gamybos veiksniai bt didinami kartu? Tai priklauso nuo ekonomijos dl masto. Lemiama investicij, kaip pagrindinio augimo veiksnio, reikm ekonomikos teorijoje pripastama be ilyg, taiau jos interpretavimas ilgainiui keitsi. Siuolaikini ekonomist pairos skiriasi nuo t teigini, kuriuos suformulavo klasikins krypties ekonomikos augimo tyrintojai. Kaip visada bna su tikraja paanga, klasikiniai teiginiai nebuvo paneigti, o liko kaip bendresni, abstraktesni, nekonkretizuoti apibdinimai. Vienas i j yra teiginys apie majant kapitalo (ir bet kuri kit itekli) efektyvum (produktyvum). Aikindamiesi teigin, turime traukti slyg, kad visuomen turi galimybi kaupti kapitalo investicijas, o technologiniai preki gamybos ir paslaug teikimo bdai nesikeiia. Tokiu atveju pirmiausia bus inaudotos palankiausios (duodanios didiausi gamybos prieaug) investicij galimybs. Tolesns papildomos investicijos kaskart duos vis maesn kiek papildomos produkcijos (134 pav.): kapitalo kiek padidinus iki Ko, gamybos prieaugis sumas nuo A iki B dydio. Dar labiau padidinus turimkapital, nuo Ko iki K:i, prieaugis sumas iki C, ir taip toliau, kol galiausiai papildomos investicijos apskritai neads j okio gamybos bei pajam prieaugio.

272

Vadinasi, nuolat darant papildomas investicijas, ribinis kapitalo efektyvumas (t. y. gaunam metins produkcijos arba pajam prieaugio ir t met investicij sumos santykis) maja. Tai bendro majani pajam dsnio konkreti iraika. Ribinio kapitalo efektyvumo majimas reikia, kad kapitalo ir produkcijos santykis didja - produkcijos vienetui pagaminti reikia kaskart vis daugiau kapitalo. Pramons atsiradimas ir sparti pltra sukuria visai nauj investavimo galimybi. Darosi manoma papildomo kapitalo investicijomis gauti ne tik nemajant, bet netgi didesn gamybos ir pajam prieaug, palyginti su ankstesnmis investicijomis. Visa tai vaizduojama 135 pav. Kai atsiranda nauj papildom produktyvi investicij galimybi, ribinio kapitalo kreiv pasikelia deinn - i RKEQ RKEi po to RKE2.

Augantis kapitalas K (investicij dka didjantis nuo KQ iki Kj ir toliau iki K2) tokiomis slygomis duoda atitinkampajam prieaug. prieaug nusako trys kapitalo ir ieigos santykio variantai, kuriuos grafike ymi rodykls pavidalo kreiv - majaniu, vienodu ir didjaniu santykiu. Skirtingas kapitalo - ieigos santykis grafike matomas kaip skirtingas kapitalo prieaugio dydis, esant tokiam paiam investicij galimybi pasikeitimo mastui, t. y. kaip skirtingi Ki - K^ ir Ki - K2 dydiai, esant vienodiems RKE kreivs persiklimo dydziams. 135 pav. a dalis apibdina padt kurios laikosi tie ekonomistai, kurie dar link pripainti klasikin majani pajam dsn net ir tuo atveju, kai jie sutinka, kad ekonomikos raida kuria papildomas investavimo galimybes. Dalys b ir c orientuotos mokslo ir technikos paangos kuriamas investicij galimybes. Gamybinis kaupimas. Gamybinio (produktyvaus) kapitalo kaupimas buvo ir lieka svarbiausiu gamybos ir nacionalini pajam didinimo veiksniu. Kuo daugiau main ir rengini naudoja visuomen, kuo didesnis jkiekis, tenkantis vienam darbuotojui - tuo didesnis nacionalinis produktas. Jei kis ilaiko neinfliacin visik uimtum ir kapitalo - ieigos santykis nekinta, nacionalinio produkto augimo tempai tiesiogiai priklauso nuo gamybinio kapitalo dalies nacionaliniame produkte. Kapitalo kokyb. Dal nacionalinio produkto paveriant gamybiniu kapitalu, vis didesn reikm turi ne tik jo kiekis (investicij apimtis), bet ir jo element technins-ekonomins savybs (kapitalo kokyb). Galima sivaizduoti ekonomikos augim apskritai be kaupimo, t. y. be grynj investicij; taip bus, jei susidvj rengimai bus atstatomi vien i amortizacijos fondo l, vietoj senj pastatant naujus, tiek pat kainuojanius, bet produktyvesnius. iuo atveju savo vaidmen atlieka mokslo ir technikos paanga - vystantis mokslui, gamybos priemons ir technologija tobulja, dl to tas pats, bet fizikai atnaujinamas kapitalas teikia galimybi gauti daugiau nacionalinio produkto, skaiiuojant kapitalo vienetui. Nemenk vaidmen vaidina ir organizaciniai gamybos proces veiksniai - gamybos ir darbo organizavimas, rinkodaros ir vadybos sistemos. Darbo (darbo jgos) kokyb (imogikasis kapitalas). Visuomen realiai skiria dal savo nacionalinio produkto moni sugebj imams dirbti, lavinti, tobulinti ir realiai sulauMa atitinkamo efekto darbo naumo augimo pavidalu. Taigi ilaidas vietimui, kvalifikacijai gyti, sveikatos apsaugai pagrstai galima traktuoti kaip investicijas mones,duodanias atitinkam nacionalinio produkto prieaug. Kuo geresn visuomens nari sveikatos bkl, tuo daugiau laiko sunaudoja produktyviai kiekvienas visuomens narys per savo darbing ami. Kuo didesn isilavinim mogus gijo, tuo lengviau jis prisitaik prie iuolaikins gamybos reikalavim. Tiek sveikatos apsaugos, tiek vietimo ir profesinio rengimo slyg gerinimas, inoma, neapsiribojo teigiamu poveikiu vien ekonomikos rodikliams. Dar svarbesn yra j socialin funkcija, kuri realizuojant maja socialinis visuomens nari susiskaldymas, kyla bendras kultros lygis, plaiau isiskleidia mogaus gyvenimo vairov ir pilnatv. Darbo (darbo jgos) kiekis. Darbo jgos kiekis tiesiogiai priklauso nuo gyventoj skaiiaus. alies gyventoj skaiius gali didti: Kai gimimo koeficientas yra didesnis u mirimo koeficient (tai vadinamasis natralaus gyventoj prieaugio koeficientas). 273

 Kai imigrant skaiius virija emigrant skaii. Bendras gimimo koeficientas - tai per metus gimusi gyv kdiM skaiius tkstaniui gyventoj.

274

Bendras mirimo koeficientas - mirusi skaiius per metus tukstanciui gyventoj. Natralaus gyventoj prieaugio koeficientas lygus gimimo koeficientas minus mirimo koeficientas. Vaik mirties koeficientas - tai skaiius mirusi kdiM (iki vieneri met) tkstaniui gimusi. Tai svarbus gyvenimo lygio alyje rodiklis. XX amiuje ems gyventoj skaiius auga labai greitai. Taip yra ne dl didelio gimim skaiiaus, bet del mirim skaiiaus sumajimo. Medicinos laimjimai padjo pagerinti gyvenimo sanitarines bei higienos slygas. Jei kit gamybos veiksni apimtis bei visuomens ini lyg laikytume nekintaniais, tai ekonomika turs vienintel augimo veiksn darbo jgos kiek. Optimalaus gyventoj skaiiaus koncepcija neivengiamai ikelia dvi kitas svokas -ekonomika, esant perdtam gyventoj skaiiui, ir ekonomika, kai gyventoj skaiius nepakankamas. Pirmuoju atvejuturime tokk, kuriame papildomas gyventoj, o ir kartu darbuotoj prieaugis sumaina nacionalinio produkto kiek gyventojui, antruoju kai gyventojprieaugis trodiklpadidina. StruktrinMpoymku. Padidjs kio dinamizmas irykina santykinai savarankik struktrinio veiksnio vaidmen ekonomikos augimo mechanizmui. Pavyzdiui, visuotinis, dar tebesitsiantis ems kio bei gavybins pramons lygjnamojo svorio majimas bendroje gamybos apimtyje ir darbo jgos ilaisvinimas jose, slygoja darbuotoj persiklim apdorojanios pramons akas. Jose darbo naumas yra auktesnis, todl toks kio struktros pakitimas, kol jis tsiasi, paspartina ekonomikos augimo tempus. Jei energijos gamyba pereina nuo vienos kuro ries prie kitos, smarkiai iauga nauj kuro ri gavybos investicijos. Taiau iuo atveju visos ekonomikos augimas maai tepagreitja, nes naujos investicijos keiia senaj, nykstanioje akoje esant kapital, bet nepapildo visuminio kapitalo. Bendrosios investicijos yra didels, bet grynj investicij beveik nra. Mokslo ir technikos paanga, ini kaupimas yra pagrindinis ekonomikos augimo veiksnys. Iradimai ir naujovs - tai du mokslo ir technikos paangos aspektai. Iradimai susij su naujomis zuiiomis. Naujovs - tai turim ini gerinimas. Iradimai ir naujovs turi svarbireikm ekonomikos augimui. Bet, paprastai, kad daryt tak gamybai, jie turi bti diegti kapitale - fiziniame arba mogikame. Kai iradimas yra sukurtas ir galvojama apie jo diegim gamyb, reiMa investicij naujai rangai. Mokslo ir technikos ini tobuljimas yra ne tik iradim rezultatas, bet ir atskir darbuotoj patirtis. Ekonomikos augimo procese vieni laimjimai daniausiai veda prie kit. Instituciniai veiksnial Vyriausybs teisiniai aktai, skirti tiesiogiai siMti ir reguliuoti kio procesus arba tik netiesiogiai juos veikiantys, taip pat daro poveik ekonomikos augimo spartai. Savo intencijomis tokie veiksmai daniausiai orientuojami ekonomikos plir spartinti, o savo faktinmis pasekmmis tie veiksmai, daugelio ekonomist nuomone, maiau vienareikmiki. Reikia daug investicij, norint pagreitinti ekonomikos augim. Tai, inoma, nereikia, kad pasirinkta investicij skatinimo politika nra teisinga arba kad ji nepadeda greitinti ekonomikos augimo. Tai greiiau reikia, kad investicij galimybi nereikia pervertinti. Investicij didinimai tikrai pagreitins ekonomikos augim, bet dideli stebukl tiktis nereiMa Ekonomikos augimo veiksni atvilgiu galima suformuluoti toki ivad: ivystytose pramons alyse mogikojo ir fizinio kapitalo kokybs tobulinimas vaidina didesn vaidmen, negu to kapitalo kiekybs augimas. Ekonomikos augimo veiksni vairov, j glaudus tarpusavio ryys reikalauja atsakymo klausim, kuris i esam veiksni atlieka svarbiausi vaidmen. AmeriMei ekonomistas E.Denisonas paband vertinti inom veiksni tak JAV ekonominiam augimui 1929-1976 met laikotarpiu. E. Denisono paskaiiavimais, nacionahnms pajamoms nagrinjamu periodu didjant vidutinikai po 2,98% per metus, veiksni taka pasiskirst itaip (136 pav.). Didiausi augimo dal lm darbo pasilos kokybs (isilavinimo, kvalifikacijos augimas) ir kiekybs (uimtumo didinimas) pasikeitimas. Kiti augimteigiamai veikiantys veiksniai pagal takos mstisidsto tokia tvarka: mokslo ir technikos naujovi taikymas, nauj investicij panaudojimas, gamybos masto efektas ir itekli paskirstymo tobulinimas. Ekonominio augimo proces neigiamai veik priemons, susijusios su aplinkos apsauga (didino vienalaikes snaudas, rezultatusgaunantvlesniais periodais) irteisins aplinkos pasikeitimais (pvz., mokesistatym pakitimai maino akcinink polink investuoti).

275

Uburtasis skurdo ratas. Neaiku, kodl kai kurios alys skursta. Kartais atrodo, kad jas persekioja likimas. Apie uburtaj skurdo ratkai kpaaikina 137 pav. Sunku itrkti i skurdo rato, kai pajamos nedidels. Patekus j, maai taupoma bei investuojama, vyksta lti technologijos pokyiai, siaurja rinkos. Visa tai riboja ekonomikos augim.
157 pm. tibom skuido rotos
Maos investicijos fizin kapital ir

Ltas technologijos tobulinimas

vietim

276

18.3. Ekonomikos augimo pasekms

Materialini gyvenimo salyg gerinimas, skurdo ir nepritekli eliminavimas visada buvo vienas i svarbiausi ekonomist mokslini interes objekt. Vienu i pagrindini veiksni, galini i esms pagerinti moni gyvenimo slygas, greta perskirstymo bei naujos etikos gyvendinimo idj, buvo laikomas ekonomikos augimas. Augant ekonomikai, t.y. didjant bendrajam nacionaliniam produktui, kyla gyvenimo lygio rodikliai, gerja pajam paskirstymas visuomenje, stiprja valstyb ir kyla jos prestias pasaulyje.

2004-ieji Lietuvai buvo nuolatinio ekonomikos augimo metai. Bendrasis vidaus produktas (BVP) 2004 m. padidjo 6,6 proc. tai beveik vienodai skatino vis ekonomikos sektori augimas. Ekonomikos perspektyvos ir artimiausiais metais ilieka teigiamos, nors kai kurie rinkos ekspertai prognozuoja BVP augimo sultjim. Itin skatinti ekonomik turt stipri vidaus vartojimo paklausa ir gausjanios tiesiogins usienio investicijos. Reikt paminti, kad 2004-aisiais buvo ufiksuota palyginti nedidel 1,2 proc. Infliacija. Labiausiai per metus pabrango sveikatos prieira, transportas, maisto produktai.

Lietuvis ekonomikos augimas [42]

Gyvenimo lygio ldlimas. Tai - pagrindinis ekonomikos auginio tikslas, to augimo prasm ir rezultatas. inoma, bendras ekonomikos augimas neutikrina tokio pat gerovs augimo kiekvienai eimai ir mogui. Jei asmuo apskritai neturi darbo, jokie kio augimo tempai tiesiogiai nepakeis jo slegianios padties. Jei darbuotojas neturi auktesns kvalifikacijos, ekonomikos augimas ne tik gali j apeiti, bet net grsti istmimu i darbo vietos. Vadinasi, augimas i ties gerina visuomens gyvenimo materialines slygas tik tada, kai j is slygoja atitinkamus perskirstymo procesus. Pajam perskirstymas. Tarn tikru mastu bet kuri visuomen perskirsto savo udirbtas pajamas negalini dirbti naudai. Ekonomikai neaugant (arba jai augant ne spariau, negu didja gyventoj skaiius) bet koks pagalbos atsidurasiems skurde padidinimas reikia dirbanij pajam sumainim, o ekonomikos augimo slygomis ito nra. Siuo atveju perskirstomos ne pajamos, o j prieaugis tai manoma padaryti taip, kad maai aprpint eim pajamos iaugt didesniu mastu, negu gaunani dideles pajamas. Tuo usiima vyriausyb, realizuodama atitinkamas programas. itaip mainama pajam nelygyb visuomenje, kas savo raotu yra ir atitinkamo socialins diferenciacijos majimo slyga. Gyvensenos kitimas. eim pajam didjimas ekonomikos augimo salygomis keiia j naudojimo struktr. Vis daugiau pajam eimos ima ileisti gyvenamajam namui rengti, kelionms, poilsiui. Kai nuolat patenkintos gyvybins reikms, mons atskleidia nauj savo pajam naudojimo galimybi, kurios paprastai realizuojamos turtinant laisvalaik aukto lygio kultros, meno, mokslo, sporto, informacijos paslaugomis. ie procesai turi ir savo elin" puse. visi jie remiasi itin dideliu ir tebeauganiu daikt ir energijos vartojimu, o tai neivengiamai didina gyvenamosios ir gamtins aplinkos apkrovim, kelia terimo, Iriukmo, 277

avarij pavoj. Todl tiek bendro vartojimo lygjo kilimas, tiek gyvensenos kitimas reikalauja skirti vis didesne, visuomens nacionalini pajam dal neigiamoms augimo pasekmms eliminuoti ar suvelninti, o tai sumaina teigiam augimo poveik Valstybs gynybinis pajgumas ir prestias. Kuo spartesni ekonomikos augimo tempai, tuo lengviau valstyb sprendia savo gynybinio potencialo problemas. kio augimo galimybs, greta jau turimo ekonominio potencialo, yra pagrindinis valstybs tarptautinio prestio veiksnys. Kiek bebt autonomika alies politin sistema, jos kultrinis lygis, puoseljamos nacionalins tradicijos ir vaidmuo pasaulio mastu, gal gale visi ie elemental tiesiogiai priklauso nuo tos alies kio raidos, nuo jos ekonomini laimjim ir neskmi. Visokeriopos paangos laidas yra kio paanga. Tarptautin oficialj" autoritet kit valstybi akyse alis gali gyti ir savo karine galia bei ekonomikos kiekybiniais parametrais (kuo didesn ekonomika, tuo didesn jei tarptautiniai kiniai ryiai yra pakankamai ivystyti teigiam ar neigiam poveik gali ji daryti pasauliui savo kio pokyiais), oprestias pasiekiamastik ekonomikos raidos irjossalygotsocialini laimjim dka. Socialiniai augimo katai. Ekonomikos augimas pirmiausia ir daugiausia susietas su pramons pltojimu, industrializavimu. Pramons pltojim lydi urbanizacija, didiulio masto ir spartus gamtos eksploatavimas, moni gyvenimo stiliaus esminis pakeitimas. Miest augimas pagimdo ar labai paatrina specifines urbanizavimo problemas - gyvenamojo ploto stygi arba em lyg, miesto gyvenamj rajon susiskaidym socialinius getus", nusikalstamumo didjim, jaunimo gyvenimo slyg nenatralum, transporto problemas, radikaliai keiia ir darko eimos gyvenimo slygas. Miestai itutina kaimus, kuriuose materialins gyvenimo slygos ima atsilikti nuo kylanio standarto. Dinamikas pramons vystymasis nuolat daro nereikalingas ne tik mainas, bet ir tam tikr profesij bei kvalifikacijos mones. Nedarbas nuolat lydi ivystyt pramon ir miestus; jis tampa tipine industrializacijos slygota socialine problema. Asmeniniai augimo katai. Katai, kuriuos turi padengti mogus ir eima, gydami ekonomikos augimo teikiam auktesn materialin gerov - tai pirmiausia temptesnis, emocijomis, stresais, konfliktais ir padidjusiu netikrumu dl ateities praturtintas" gyvenimas. Gyvenimo kokyb vis labiau ikyla kaip lig tol beslygikai teigiamai vertinto ekonomikos auginio kriterijus. Siloma net rasti konkreius mogaus laims rodiklius, kad laims lygis" nebt tiesiogiai siejamas vien su materialins gerovs lygio rodikliais. Gamtos itekli eksploatavimas ir jos terimas. Tai bene rykiausias ir maiausiai abejoni keliantis ekonomikos augimo kat elementas. Kai kurios alys sugeba i esms sumainti gamtos terim pramons atliekomis, o gamtos turt isekimo problema kol kas neturi sprendim. Vadinasi, ekonomikos augimo problema - tai to augimo naudos ir kat problema. kin praktika, ypa apvelgiant j globaliniu mastu, reikalauja vis tiksliau ireikti tos naudos ir kat santyk ir reguliuoti btent j , o ne vien skatinti augjm. Nra abejoni, kad ekonomikos augimo nauda iandien yra didesn negu jo katai. Nra valstybi, nesirpinanimaksimaliu savo ukio ugdymu. musios sprsti gamtos terimo mainimo problemas bei masinio nauj technology diegimo udavinius, tos alys gali susidoroti su iais tikslais tiktai didindamos bendrj nacionalinprodukt.

278

EKONOMIKOS AUGIMAS Udaviniai Klausimai 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. Kaip vadinamas pastovus kio gamybinio pajgumo kilimas, pasireikiantis nacionalinio produkto (pajam) ar bendrojo vidaus produkto apimties didinimu? Kokie rodikliai apibdina ekonomikos augim? Kokiais dviem bdais gali vykti ekonomikos augimas? Kas sukelia ilgalaik, nuolatin ekonomikos augim? Kaip ilgu laikotarpiu ekonomikos augim takoja didesnis pajam taupymas? Kas apibdina ry tarp produkcijos kiekio ir itekli (gamybos veiksni)? Kokie skiriami ekonomikos augimo pagrindiniai altiniai? Kas takoja neatstatomj itekli racionalesn vartojim? Kaip vadinamas reikinys, kai padidinus gamybos veiksni snaudas, ileidiamos produkcijos kiekis iauga daugiau negu snaudos? Kas labiausiai gerina darbo (darbo jgos) kokyb? Nuo ko priklauso alies darbo (darbo jgos) kiekis? Kas daro didiausi poveik ekonomikos augimui ivystytose alyse? Kokia teorin schema i dalies paaikina skurstani ali buvim? Koks pagrindinis ekonomikos augimo tikslas ir rezultatas? Kokia dalis pajam paprastai perskirstoma, kai vyksta ilgalaikis, nuoseklus ekonomikos augimas? Kas pakankamai objektyviai parodo gyvenimo lygio ir gyvensenos kitim? Koki ekonomikos augimo problem galima nurodyti, ypa globaliniu mastu?

Testas 1 Pagrindiniai terminai ir svokos Suraskite kiekvien svok atitinkant apibrim: a) ekonomikos augimas; b) realus bendrasis nacionalinis produktas; c) alies gyvenimo lygio kilimas; d) investavimas; e) gamybin funkcija; g) mogikasis kapitalas; h) neatstatomieji itekliai; i) instituciniai veiksniai; j) ekonomikos augimo katai. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. Realiojo BNP (GNP, BVP), tenkanio vienam alies gyventojui, augimas. Neigiamos ekonomikos augimo pasekms, kurias turi padengti mogus ir valstyb, gydami auktesn materialin gerov. Materialiniai itekliai, kuri atsargos negali bti padidintos ir atstatytos. Valstybs institucij teisiniai aktai, skirti tiesiogiai ar netiesiogiai reguliuoti kio procesus ir daryti poveik ekonomikos augimo spartai. Baigtini preki ir paslaug, kurias alis pagamina per tam tikr laikotarp, apimtys, apskaiiuotos sugretinamomis kainomis. moni isilavinimas, meistrikumas, patyrimas, kurie didina veiklos produktyvum. Didiausias produkcijos kiekis, kuris gali bti gaunamas panaudojant nustatyto dydio iteklius (gamybos veiksnius). kio gamybinio pajgumo kilimo procesas, pasireikiantis realaus BNP (GNP, BVP) didjimu. Finansinio kapitalo virtimo fiziniais fondais (pastatais, rengimais ir t. t.) procesas.

279

Testas 2 1. Recesinio tarpsnio mainimas sukelia: a) daugkartin nacionalinio produkto padidjim; b) vienkartin nacionalinio produkto padidjim; c) nacionalinio produkto sumajim. 2. Ilgalaik, nuolatin ekonomikos augim sukelia: a) nedarbo mainimas; b) visumins paklausos didinimas; c) gamybos veiksni apimties ir produktyvumo augimas. 3. Kapitalo apimties ir produktyvumo augim daugiausia slygoja: a) investicijos; b) darbo jgos kiekis; c) mokslo paanga. 4. Darbo itekli augimas didina: a) gamybin kaupim; b) ileidiamos produkcijos kiek; c) darbo produktyvum. 5. Ekonomika dl masto atsiranda, kai ileidiamos produkcijos kiekis padidja: a) maiau negu gamybos veiksni snaudos; b) tiek pat, kiek gamybos veiksni snaudos; c) daugiau negu gamybos veiksni snaudos. 6. Papildomai investuojant, ribinis kapitalo efektyvumas turi tendencij: a) mati; b) didti; c) nesikeisti. 7. Gamybinio kapitalo kokybs augimo aknys yra: a) instituciniai veiksniai; b) inovacij pltra; c) sparti amortizacija. 8. alies gyventoj skaiius gali didti, kai: a) gimimo koeficientas yra maesnis u mirimo koeficient; b) emigrant skaiius virija imigrant skaii; c) imigrant skaiius virija emigrant skaii. 9. Socialinius ekonomikos augimo katus daugiausia takoja: a) gamtos itekli naudojimas; b) pramons pltojimas; c) bsto stoka. 10. Ekonomikos augimo katus labiausiai didina: a) mokslo ir technikos paanga; b) gyvenimo lygio kilimas; c) aplinkos apsauga.

280

Uduotys 1. I emiau pateikt grafik pasirinkite ir paaikinkite t, kuris parodo bendro nacionalinio produkto (BNP) gamybos padidjim, kai uimtumas didinamas visumins paklausos pltimu.

6.1 grafikas

2. Inagrinkite emiau pateikt grafik ir paaikinkite padidinimo poveik gamybos apimiai. Gamybos 6.2 grafikas prieaugis

Kapitalo apimtis 6.3 grafikas

281

Udaviniai 1. N alies bendrasuis nacionalinis produktas (BNP) veikusiomis kainomis 2002 ir 2001 metais buvo atitinkamai 450 ir 380 mlrd. eur. BNP kain defliatorius 2002 metais siek 112,5. Apskaiiuokite ekonomikos (realus BNP) 2002 metais augim. 2. G alies BNP 2002 metais siek 70 mlrd. Eur. Prognozuojama, kad 2005 metais alies ekonomin situacij apibdins tokie duomenys: 1) privataus vartojimo lygtis bus 5 + 0,65 Y; 2) bendrosios vidaus investicijos sieks 12 mlrd. eur; 3) valdios vartojimo ilaidos sudarys 10 mlrd. eur. Apskaiiuokite prognozuojam BNP apimt ir jo augim. 3. 2002 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) veikusiomis kainomis buvo 50679 mln. Lt ir palyginus su 2002 metais, kurie laikomi baziniais, padidjo 13,4 proc. Laikotarpio BVP kain defliatorius yra 99,8 proc. Apskaiiuokite alies ekonomikos real augim per dvejus metus. 4. Lietuvos bendrasis vidaus produktas palyginamosiomis kainomis 1995 ir 2002 metais buvo atitinkamai 36427 ir 50805 mln. Lt. Apskaiiuokite alies ekonomikos augim per septynerius metus ir vidutin metin augimo temp. 5. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) palyginamosiomis kainomis 2002 metais sudar 50,98 mlrd. Lt ir siek tik 81 proc. 1990 met lygio. Prognozuojama, kad ilgu laikotarpiu metinis ekonomikos augimas bus 5,5 proc. Kiek met prireiks buvusiai ekonomikos apimiai atstatyti? 6. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) palyginamosiomis kainomis 1995 ir 2002 metais buvo atitinkamai 36,4 ir 50,8 mlrd. Lt. Taismetais alyje gyveno 3629 ir 3469 tkst. moni. Apskaiiuokite: a) procentin ekonomikos lygio pokyt; b) 2000 met hipotetin BVP apimt, jeigu gyventoj skaiius bt iliks stabilus.

282

19. Tarptautin prekyba

19.1. Tarptautin prekyba ir jos privalumai
Tarptautins prekybos ekonomins prielaidos
Kiekvienos didels ar maos valstybs kis yra pasaulinio kio dalis. Jis suprantamas kaip technologjni, informacini, ekonomini, ekologini ir kultrini ryi visuma Pasaulinis kis pradjo formuotis tarptautins prekybos dka. Kiekvienos alies natralus siekis - gauti ekonomin naud i visuomeninio darbo pasidalijimo tarptautiniuose mainuose. Tiesa, galimas ir visikas nepriklausomumas nuo usienio prekybos ir tarptautinio darbo pasidalijimo autarkija. Taiau autarkinis kis labiau teorinis nei praktinis klausimas, ypa dabartiniais spartaus ekonomikos augimo ir tarptautini ryi pltimo laikais. iuo metu vis akivaizdesni tampa tiek santykiniai, tiek absoliutiniai atskir ali pranaumai tarptautiniame darbo pasidalijime. vairesn ir usienio prekybos politika. Skmingai fimkcionuoja tarptautins ias problemas sprendianios organizacijos. iuo metu n viena valstyb negali pasigaminti vis reikmen, reikaling gyventoj poreikiams tenkinti. Taipjau susiklost, kad kiekviena alis gamina tas prekes, kurias apsimoka gaminti. Svarbiausia tarptautini main prielaida yra gamybos salyg skirtingumas. Prie i slyg reikia priskirti: gamtines, klimatines, itekli aprpinimo, specializacijos ir kitas. Antroji tarptautins prekybos prielaida pasireikia skirtingais visuomeninio darbo naumo lygiais. Kiekviena pasaulio alis gamina tai, kas pelninga ir efektyvu. Gaminamos ir eksportuojamos tos preks, kuri technologijos lygis pralenkia pasaulio alis. Tai padeda mainti gamybos katus, konkuruoti pasaulinje rinkoje. Ir atvirkiai, kiekviena alis importuoja tas prekes, kuri gamybos katai alies viduje didesni negu pasauliniai tos preks gamybos katai. Treia tarptautins prekybos prielaida gldi skoni, polinki, prioritet vairovje. Gamybos katai, kainos gali bti vienodos, todl preki pirkj skoniai gali bti skirtingi ir todl alys tarpusavyje prekiauja. Jei kitos alys vienodos, madingos preks brangesns, nors j pagaminimo katai vienodi. Tai skatina atskiras alis vykdyti tarptautine, prekyb, tarptautimus mainus. Tokiu bdu tarpusavyje prekiaujanios alys gali patenkinti daugiau ir vairesni poreiki. Antra vertus, alys siekia gamybos efeklyvumo ir gamina specializuotas prekes. Dl to atsiranda darbo naumo ir gamybos kat skirtumai, o drauge galima gauti absoliutin tarptautins prekybos naud. Brazilija gamina kavos pupeles, kuri 1 centnerio pardavimo kaina 60 doleri. Kavos pupeli gamybos katai yra 120 doleri. Vadinasi, valstyb fermeriui dar sumoka 60 doleri kompensacij u centner. Europoje pagaminama ir parduodama 7 tkstaniai puodeli kavos po 1 doler ir gaunama 7 tkstaniai doleri. Europos alys gauna dar ir santykin naud. Taigi galima daryti ivad: jokia alis neturs naudos, jeigu ji gamins visas reikalingas prekes: gamtos ir darbo itekliai bet kuriuo metu yra riboti, todl pasirenkama efektyviausia gamyba: preki srautjudjimas yraprieingas pinigini srautjudjimui, todl valiut keitimo kursai veikia tarptautins prekybos naudaj kiekviena pasaulio alis specializuojasi gaminti pelning, efektyvipreke., kur darbo naumas pralenkiapasaulin lyg. Eksporto didinimas spartina visuminio nacionalinio produkto prieaug, todl stengiamasi j visokeriopai remti vairiomis ekonominmis priemonmis. Prie j priklauso: valstybs priemokos gamintojams u eksportines prekes; preki pardavimas usienyje maesnmis kainomis negu vidaus rinkoje. Labai svarbu ne tik eksportuoti, bet ir importuoti produkcij. Valstybs naudoja tokias priemones kaip: importo licencijos, importo kvotos ir 1.1. Kiekviena alis, prekiaudama su usieniu, stengiasi realizuoti savo kio pranaumus. Apie 1/5 pasaulyje sukurtos metins produkcijos realizuojama per usienio prekyb. Vakar Europos alys eksportuoja 25-30% nacionalinio produkto, JAV -16%, o Taryb Sajunga eksportuodavo tik 6%. Svarbi usienio prekybos ypatyb ta, kad jos augimo tempai spartesni nei j bendrojo nacionalinio produkto kitimas. Didiausia (70%) preki apyvartos dalis tenka isivysiusioms, apie 20% - besivystanioms ir apie 10% totalitarinms valstybms. Pasaulio usienio prekyba i esms remiasi rinkos ekonomika su visais jai bdingais bruoais. velgiant pasaulio usienio prekyb natriniu aspektu, didiausia ir dinamikiausi jos dalis yra mainos ir rengimai. Prie pordeimtmeiji sudar penktadal visos usienio prekybos, o iuo metu - jau daugiau kaip tredal. Suprantama, kad ypa didel ios produkcijos ries dalis yra isivysiusi ali eksporte. Pavyzdiui, Japonijos eksporto struktroje mainos ir rengimai sudaro 65%, Vokietijoje - 50%, JAV - 40%.

283

Makroekonomikos kategorijos

Eksportas

Importas

Palyginti su 2006 m. sausio rugpjio mn., padidjimas, sumajimas (-), proc. proc. 100 17,2 55,8 19,0 0,1 7,6 0,4 Eksportas 10,6 24,2 11,3 19,6 -35,7 35,9 importas 16,0 25,9 7,0 29,1 -76,8 43,3 -

mln. Lt I viso Investicins preks Tarpinio vartojimo preks Vartojimo preks Benzinas Lengvieji automobiliai Kiti 28505,4 2834,6 14713,1 7756,9 1738,2 1410,0 52,7

proc. 100 9,9 51,6 27,2 6,1 4,9 0,2

mln. Lt 39740,0 6828,2 22180,0 7538,7 26,1 3012,2 154,8

Eksportas ir importas pagal Makroekonomikos kategorij klasifikatori Lietuvoje 2007 metais [42]

Vienu i svarbiausi main ir rengim usienio prekybos stimul butina laikyti tarptautin gamybin kooperacij. Neseniai kai kurios detals ir mazgai buvo eksportuojami tik kaip atsargins dalys. iuo metu jos gavo tvirt komplektini detali status. Nuo 1968 iki 1970 met isivysiusi kapitalistini ali main gamybos produkcijos eksporte mazg, agregat, detali lyginamasis svoris iaugo nuo 22% iki 47%. Esmine, reikme, gauna komplektuojam rengim tiekimas nauj moni statybai, ypa naujose gamybos akose. Labai sparts plastmasi ir medikament usienio prekybos tempai. Btina paymti ir rykiai didjant mokslo imlios produkcijos vaidmen usienio prekybos ryiams. Nuolat didja ir paslaug dalis, kuri iuo metujau siekia beveik ketvirtadal bendros usienio prekybos apimties. Dar palyginti neseniai usienio prekyba buvo suvokiama kaip paprasta preki ir paslaug pasikeitimo tarp valstybi visuma. iuo metu tai nepalyginti sudtingesnis fenomenas. Jis suvokiamas kaip tarptautini integracini proces svarbiausia sfera. Integracinio pobdio prekybins operacijos iuo metu vystosi dviem pagrindinm kryptimis. Pirma, auga tiekimai kooperuojanioms usienio monms, kontroliuojamoms tos paios korporacijos. iuo metu 500 stambiausi tarptautini korporacij vadovauja daugiau nei 30 tkstani moni vairiose pasaulio alyse. Antra, stambios kompanijos sudaro ilgalaikes tarpusavio sutartis. Taip konkurentai pasaulinje rinkoje tampa gerais partneriais, bendradarbiaujaniais tiek mokslo, tiek gamybos, tiek prekirealizavimo sferose. Siekdamos kuo geriau pasinaudoti tarptautinio darbo pasidalijimo privalumais, daugelis ali savo teritorijoje sukr ypatingas ekonomines zonas. ia galima laisvai veti kapital, kurti gamyklas, samdyti vietinius gyventojus, disponuoti didiaja pagamintos produkcijos ir pelno dalimi. Tokiuose rajonuose tiek importuojamos, tiek eksportuojamos preks neapmokestinamos, o mons, naudojanios naujas, perspektyvias technology as, netgi skatinamos vairiomis ekonominmis lengvatomis. Dabartiniu metu pasaulyje yra daugiau kaip 600 toki ypatingos ekonomins paskirties zon, beveik pus i j - JAV teritorijoje. iose zonose investuojant kapital ekonomin veikl, galima gauti kur kas didesn peln. Tai naudinga tiek vienai, tiek kitai pusei. Trumpai apvelg usienio prekybos situacij pasaulyje, pabandykitne paiekoti atsakymo kelet labai domi klausim. Kodl vienos alys vienu metu eksportavo vienoki produkcj, o dabar kitoki? K dav kai kurioms alims bandymas atsiriboti nuo usienio prekybos? Kokiu bdu visos alys gauna naudos i usienio prekybos?

U sienio prekybos lyginamojo pranaumo teorija

I klausim atsako palyginamj kat teorija. Jos krjai D. Rikardas, D.Milis nuosekliai paaikina, kodl tarptautin specializacija turtina al; kaip ir kiekviena teorija, ji teisinga tam tikromis slygomis. Pabandysime glaustai pateikti ios teorijos esm. Tarkime, kad viena alis specializuojasi toki preki gamyboje ir eksporte, kurias gali gaminti santykinai emesniais katais. Atvirkiai elgiamasi tada, kai yra importuojama. Tuomet alis pasirenka tokias prekes, kuri gamybos katai bt santykinai auktesni palyginti su kit ali katais. Santykinai didesnius ar emesnius katus apibdina pasirinktos galimybs (anso) kat svoka. Jie nusako tam tikro pasirenkamo gamybos varianto katus kito, alternatyvinio varianto, atvilgiu. Tokiu atveju, pavyzdiui, vaizdo magnetofono gamybos katai yra toks vark kiekis, kur reikia paaukoti tam, kad bt pagaminta vienu magnetofonu daugiau. Lyginamojo pranaumo teorij iliustruosime pavyzdiu. Paprastumo dlei paimsime dvi alis - JAV ir Didij Britanij, ir 2 prekes (vaizdo magnetofonus ir varkus). Tarkime, kad efektyvumo lygi skirtum lemia technologija ir darbo naumas, o darbo jga yra vienintelis gamybos veiksnys. 19. 1 lentelje parodyti preki 284

gamybos katai. I 19.1 lentels matyti, kad Amerikoje reikia 30 darbo valand vieno vaizdo magnetofono gamybai ir 5 vieno varko gamybai. Didiojoje Britanijoje darbas ne toks naus, todl vieno vaizdo magnetofono gamyba truks 60 valand, o varko - 6 valandas. Kadangi ms pavyzdyje darbas yra vienintelis gamybos veiksnys, tai vidutiniai katai bus lygs darbo laiko snaud produkcijos vienetui ir valandinio udarbio sandaugai. Jei nebt tarptautins prekybos, kiekviena alis gamint ir pardavint prekes pagal katus, nurodytus 19.1 lentelje. Reikia paymti, kad JAV, palyginti su Didija Britanija, darbo poreikis yra kur kas maesnis abiem prekms. Taiau JAV darbas santykinai naesnis gaminant btent vaizdo magnetofonus, o ne varkus. Didiojoje Britanijoje vaizdo magnetofono gamyba utrunka 2 kartus ilgiau nei JAV, o varko gamyba 1,2 karto (6:5). Jeigu alys susitaria prekiauti ir gaminti tas prekes, kurios kainuoja santykinai pigiau, tai jos abi bendrai pamus pagamins daugiau preki.

Kadangi alys naudoja skirtingas valiutas (dolerius ir svarus sterlingus), turi buti kuriama usienio valiut keitimo rinka ir pasiekiama valiutos kurso pusiausvyra. Paprastumo dlei ms pavyzdyje paliksime nuoaly kapitalo kiek ir darysime prielaid, kad valiutos kurso pusiausvyra utikrina prekybos sskait balans. Tokiu balansu vadinamas skirtumas tarp preki eksporto ir importo verts, gals bti teigiamas (saldo), kaip ms pavyzdyje, arba neigiamas (deficitinis). 19.2 lentelje parodyti preki katai ir kainos t ali valiuta, taip pat kainos svarais, esant trims galimiems valiut kursams: 2,5 dolerio u 1 svar sterling, 2 dol. ir 1,5 dol. u 1 svar sterling. Taip pat matyti, kad vietins kainos paimtos i 3 lentels, o Didiosios Britanijos preki kain (svarais) neveikia valiut kain svyravimai. Aiku, kad kylant svaro kursui, mokama daugiau doleri u svar. Tuomet JAV preks, vertintos svarais, yra pigesns. Pirmuoju valiut kurso atveju JAV vaizdo magnetofonai (svarais) bus pigesni, nei Didiosios Britanijos, bet vark kainos sutaps. Jei bus keiiama santykiu, didesniu kaip 2,5 dol. ui svar, tuomet ir JAV varkai bus pigesni. Visi Didiojoje Britanijoje nors pirkti tik JAV prekes, o nepirks vietini. Tuomet vyks vienpus prekyba ir usienio valiutos rinka negals ilaikyti pusiausvyros. Treiuoju atveju viskas atrodys prieingai: JAV varkai (svarais)bus brangesni nei brit, o vaizdo magnetofon kainos sutaps. Keiiant santykiu, maesniu nei 1,5 dol. u svar, abi JAV preks (svarais) bus brangesns ir dabar. Didiojoje Britanijoje niekas nenors pirkti.

Usienio valiut keitimo rinkoje gali buti pusiausvyra tik tuomet, jei Didiosios Britanijos importo vert, taigi ir poreikis doleriais, u kuriuos ji gales tai sigyti, bus lygi Didiosios Britanijos eksporto vertei ir tuo paiu doleri pasilai. Mat britai eksportuoja, nori paversti savo pajamas svarais. Vadinasi, aukiausias galimas valiut pusiausvyros kursas yra pirmuoju atveju 2,5 dol. u svar, kai viena brit prek (varkai) yra dar konkurencin JAV prekei (varkams), o emiausias kursas - treiuoju atveju - 1 ,5 dol. u svar, kai vienos JAV preks| (vaizdo magnetofonai) yra dar konkurencins brit prekms (vaizdo magnetofonams). 19.2 lentelje taip pat yra tarpinis valiut kursas (antruoju atveju) 2 dol. u varkai Valiut kurso, pusiausvyros tiksli padtis priklausys nuo kiekvienos preks poreiMo. Kadangi JAV didesns palyginti su Didiaja Britanija, tai ir j paklausa brit vark importui link tapti didesne nei brit paklausa amerikiei vaizdo magnetofonams. Siekiant subalansuoti prekybos srautus, valiut kurso pusiausvyra neturt bti didesn kaip 2,5 dol. u svar, t.y., galimos diapazono virns. Tuomet JAV vaizdo magnetofono kaina (svarais) bus ema,6 brit vark (doleriais) - aukta, visa tai skatins Didij Britanij importuoti vaizdo magnetofonus ir neskatins JAV importuoti vark. Taigi galima daryti tokias pagrindines ivadas. Pirma, nepaisant alies vidaus gamybos kat ar absoliutaus pranaumo gamini prekes daug pigiau, visuomet egzistuoja valiutos kursai, leidiantys aliai gaminti bent vien preke daug pigiau, palyginti su kitomis alimis, kada visos preks vertinamos bendra valiu Nordama pasiekti valiut kurso pusiausvyra, alis privalo turti bent vien prek, 1 galt eksportuoti, kad atsiskaityt u import. Antra, svyruojant valiut kursui pusiausvyros diapazone, konkurencinmis pirmiausiai taps tos preks, kurios palyginti pranaesns ar emesni jgamybos katai. 285

Kaip matome i pavyzdio, JAV specializuosis ir eksportuos vaizdo magnetofonus, o Didioji Britanija - varkus. Preki gamyba pasirenkama vadovaujantis palyginamojo pranaumo teorija. 19.3 lentelje palygintos JAV ir Didiosios Britanijos preki gamybos snaudos ir katai. Su maesnmis darbo valand snaudomis JAV turi absoliut pranaum abiej preki gamyboje. Palyginamajam pranaumui nustatyti galima imti tiek darbo valand snaudas, tiek galimybs katus. Paimkime darbo valand snaudas. Palyginti su Didiaja Britanija, amerikieiams reikia kur kas maiau darbo valand gaminant vaizdo magnetofonus negu varkus. JAV turi palyginamaj pranaum vaizdo magnetofon, o Didioji Britanija - vark atvilgiu. Kada lyginame galimybs katus, gauname, kad JAV per 30 vai., netekusi 6 vark, pagamina 1 vaizdo magnetofon. Dar paprasiau tariant, 6 varkai kainuoja 180 dol., o tai yra vieno vaizdo magnetofono kaina. Pastarojo galimybs katai yra 6 JAV varkai arba 10 brit vark. Taiau i 19.3 lentels matyti, kad varko galimybs katai Didiojoje Britanijoje (1/10 vaizdo magnetofono) yra maesni nei JAV (1/6 vaizdo magnetofono). Taigi darome ivad, kad JAV turi palyginamaj pranaum vaizdo magnetofon gamyboje, o Didioji Britanija -vark.

286

pagaminusi 60 vark, ji negalt pagaminti 6 vaizdo magnetofon. O JAV, gamindamos vaizdo magnetofonus, tegul 6, paaukos tik 36 varkus. alims tinkamai specializuojantis ir prekiaujant tarpusavyje, pasaulinis kis turt toki naud: papildomus 24 varkus, neprarandant vaizdo magnetofon, jei JAV pasirengusios gaminti 6 vaizdo magnetofonus, arba papildomus 4 vaizdo magnetofonus, jei Didioji Britanija pagamina 60 vark. Lyginamojo pranaumo teorija ignoraoja kain ir darbo umokesio svyravimus, abstrahuojs! nuo infiiacijos ir defiiacijos proces, nuo mokjimo balans problem. ioje teorijoje remiamasi ir tokiu principu, kad darbuotojai, palike, vien kio ak, netampa chronikais bedarbiais ir btinai pereina kit, naesn kio ak. Kol egzistuoja atskir ali gamybos efektyvumo skirtumai, tol bet kuri alis, dalyvaudama tarptautinje prekyboje, gali gauti naudos, specializuotai gamindama jai palanki produkcij ir keisdama j produkcij, kuri pagamino kita alis. Lyginamojo pranaumo teorija padeda optimaliai organizuoti usienio prekybos specializacij. Ji parodo, kad i usienio prekybos ir jos sukelto visuomenins pasaulins gamybos augimo alys turi didels naudos: spariau vysto savo k, geriau tenkina gyventojporeikius.

19.2. Tarptautins prekybos politikos priemons

Kiekviena valstyb, atsivelgdama savo kio bukl, kitus veiksnius, vykdo gana skirting usienio prekybos politik. Beveik visas usienio prekybos politikos formas galima suskirslyti dvi kryptis: laisvaj prekyb ir protekcionizm. Laisvosios prekybos pagrindinis teignys, kad kiekviena alis turinti pltoti tik tas gamybos sritis, kurios tai aliai patogiausios palyginti su kitomis alimis. Geriausias bdas pltoti tarptautinius ryius konkurencija. Tam reikalinga laisva, valstybi nevaroma usienio prekyba. Svarbiausi laisvosios prekybos privalumai ie: ji skatina abipusikai nauding tarptautin darbo pasidalijim, didina vis ali potencialiai real nacionalin produkt, sudaro prielaidas kelti moni gyvenimo lyg. Laisvoji prekyba, be privalum, turi daug trkum, todl valstybi usienio prekybos politika vyksta protekcionizmo kryptimi. Protekcionizmas (lot. protectio - priedanga, globa) - tai valstybs ekonomins politikos kryptis, kuria nacionalin ekonomika saugoma nuo kir ali konkurencijos arba kuria pleiama usienio politika. Pagrindiniai protekcionizmo tikslai ie: ekonominmis priemonmis padaryti alies kkuo maiaupriklausomnuo usienio rinkos konjunktros, iugdyti vidaus pramons akas. iuo atveju didinami importo muitai, mainami eksporto muitai, teikiamos pinigins paalpos nacionaliniam kiui plsti. Protekcionizmas daniausiai padeda apsaugoti pramone., reiau - ems k. 287

Protekcionizmas nuo 16 a. buvo labai paplits visame pasaulyje. JAV buvo bdingas apsauginis protekcionizmas, kai sava pramon buvo saugoma nuo stipresns Didiosios Britanijos konkurencijos. Vliau, atsiradus monopolijoms, pradjo reiktis vadinamasis agresyvusis protekcionizmas, kurio tikslas maksimaliai skatinti eksport. Agresyvusis protekcionizmas pasireikia aktyviu dalyvavimu konkurencinje kovoje, konkurent smukdymu, monopolini kain alies viduje palaikymu, sigaljimu usienio rinkose bet kuriomis priemonmis. iuolaikinmis slygomis atsirado ir pltojasi kolektyvinis protekcionizmas. Jo prieastis - ekonomin integracija. J taiko ali grupuots, siekdamos sitvirtinti naujose preki realizavimo rinkose, perdalinti esamas rinkas. Plaiausiai paplitusi prekybos suvarymo priemon yra importo tarifas (pranc.tarif-mokjim u k nors norma arba norm sraas), kur moka importuotojas vyriausybei (pavyzdiui, nustaius 20 % tarif lengviesiems automobiliams). Jeigu j pasaulin kaina yra 2000 svar sterling, lengvojo automobilio importuotojas ne tik sumoks usienio gamintojui 2000 svar sterling, bet taip pat turs mokti 400 svar sterling vyriausybei. Taigi bendra automobilio kaina importuotojui bus 2400 svar sterling. Tai minimali kaina, kuria importuotojas gali parduoti lengvj automobil vidaus rinkoje. Is 138 pav. matyti, kad esant 2000 svar sterling kainai, Didiosios Britanijos vartotojai nors sigyti automobili skaii, lyg Qd (takas G paklausos kreivje DD). Tokia kaina vietos firtnos pasilys lengvj automobili skaii, lyg Qs t.y. take C pasilos kreivje SS. Skirtumas tarp vidaus poreikio Qd ir vidaus pasilos Qs gali bti padengtas i importo. vedus tarif, lyg 400 svar sterling, vidaus kaina virija pasaulin lyg, todl vidaus gamintojas pagamins papildom lengvj automobili skaii, t.y. take pasilos kreivje SS, o vartotojai juos nupirks, t.y. take F paklausos kreivje DD. Aiku, kad vedus tarif, vartotojai sunaudos daugiau pinig, Qd. lengvuj automobili skaiiui sigyti, negu bt sunaudoj pirkdami pasauline kaina. Kam gi atitenka tie vartotoji! sumokti pinigai (grafike-LFHJ)? Dalis j keliauja vyriausybs id (EIHJ), o vliau gali bti panaudojama mokesiams sumainti arba subsidijoms. Staiakampis (LECJ) vaizduoja grynj finn peln, gaut dl auktesni kain. Trikampis EIC rodo visuomens katus, kuriuos vartotojai turi sumokti u neefektyv vidaus ftrm rmim. Juk visuomen ivaisto iteklius, gamindama (Qs,.- QBT) lengvj automobili, nors galt juos importuoti emesniais katais. Be to, minti itekliai gali bti panaudoti kur kas efektyviau kit preki gamybai. Trikampis FGH vaizduoja antr visuomens pralaimjim, t.y. panaikinus tarif, vartotojai pareikt nor pirkti didesn (Qd, - Qd) lengvj automobili skaii kartu padidindami paklaus. I 138 pav. matyti, kad nustatytas tarifas trukdo normaliam preki srauto judjimui. Tai mes pastebime palygin atkarpas CG su EF. Be to, vartotojai moka brangiau, o tai maina preki vartojim. Anira vertus, vyriausybs id plauMa pajamos i tarifo, o vietos gamintojai, apsaugoti nuo konkurencijos, gali toliau plsti savo neefektyvi gamyb. Aiku, kad tarifas yra grynas nuostolis visuomenei. Juk bt galima gerokai sumainti iteklius automobili gamybai alies viduje ir skirti juos eksporto preki gamybai, o u gautas i eksporto las pirkti lengvuosius automobilius maesne pasauline kaina.

Protekcionizmo krypties usienio prekybos politikos priemons yra tikslingos atsilikusio ukio alyse. Praktikoje taikomos tokios priemons kaip muitai, kontingentai, eksporto premijos, sanitarijos reikalavimai ir 1.1. Panagrinkinie kelet svarbiausi nemuitini barjer. Kvotos ir kiekybiniai suvarymal Vienas plaiai inomas kiekybini suvarym pavyzdys gali bti japonik automobili savanoriki suvarymai, dl kuri JAV buvo susitarusios 1981 -1985 metais su Japonija. Pagal susitarimbuvo sumaintas kiekis automobili, importuojam i Japonijos JAV. JAV gali ir paios nustatyti kiekybin limit, t.y. kvot savo importui. Pvz., gali bti nustatyta JAV kvota cukraus importui. Tarn tikromis slygomis kiekybiniai prekybos apribojimai gali bti ekvivalentiki muitams. Pvz., JAV tekstils ir 288

drabui importo apribojimai 1990 m. apytiksliai prilygo 50% muit mokesiui. Kitos ekonomikai isivysiusios alys taip pat varo tekstils ir drabui import. Pastarieji apribojimai yra nenaudingi maiau isivysiusioms alims, turinioms lyginamj pranaum i produkt gamyboje. Kai kuri ekspert nuomone, i ala pranoksta t naud, kurimaiau isivysiusios alys gauna dl sumaint muit apribojim. Sveikatingumo arba kokybs standartal alys gali sudaryti netarifin barjer kokybs arba sveikatingumo standart forma. Pastarieji barjerai yra sunkiai veiMami. Jeigu kokybs standartai rpinasi alies moni sveikata, jie gali bti pateisinami, nors prekybos apribojimas ir bus nuostolingas. Antra vertus, jei pastarj standart poveikis sveikatai neymus, tai juos galima laikyti paprasiausia importo apribojimo priemone. Pvz., Japonija buvo udraudusi natralaus mineralinio vandens i Pranczijos import, reikalaudama, kad vanduo bt virintas. Kai kurios Europos alys taiko sveikatingumo" suvarymus usienietikam alui, turiniam ma alkoholio kiek, nors toks alus ir maiau svaigina. Daniausiai gan keblu atsakyti klausim: ar sveikatingumo standartai yra vesti sveikatai apsaugoti, ar nacionalins akos protekcionavimui? Pvz., EEB 1989 m. udraud jautienos import i JAV kaip pavojing sveikatai, nes auginant verelius buvo panaudoti honnonai. JAV vyriausyb nesutiko su tokia ivada ir teig, kad msa nebekenksminga sveikatai ir kad EEB sveikatingumo pretekstu protekcionuoja savo gyvulininkysts pramon. Tokiais atvejais sunku pasakyti, ar i tikrj rpinamasi sveikata, ar tai tik pretekstas protekcionizmui. Biurokratikumas. alis gali naudoti ir daugiau nemuitini barjer, t. y. kompleks btin ir brangi muitins procedr, kuriomis siekiama ulaikyti bei trukdyti preki veim. Pvz., 1982 m. Pranczija buvo nusprendusi apriboti magnetofon veim i Japonijos. Todl buvo reikalaujama, kad visi veami magnetofonai bt patikrinami maoje Poitier miestelio muitinje, esanioje toli nuo uostkontinentinje Pranczijos dalyje. Derybos dl muit ir nemuitini barjer panaikinimo yra ilgas ir sudtingas procesas, kuris tebevyksta ir iuo metu. Muitai priklauso vienai i seniausimokesiri. Sis odis kildinamas i senovs ruskalbos odio myto" ir reikia mokest, kuriuo apmokestinamos grybs, gabenamos per valstybs sien. XVII a. Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje (LDK) buvo imami muit mokesiai u veamas ir iveamas prekes. LDK buvo imami speciliniai ir vertybiniai muitai, pavyzdiui, 1548 m. u veam vako pd (pdas = 40 svar = 16,3805 kg, tai senovinis svorio vienetas) - 2 grai muitas, u 10 veam jauio od -11 grai. Pasaulinje praktikoje muitai suskirstyti pagal iuos kriterijus: pagal kilm - autonomiki, nustatomi vienos valstybs, ir konvenciniai, fiksuojami keli valstybi tarpusavio prekybos sutartimis; pagal preki krypt - importo, eksporto ir tranzito; pagal tiksl- fiskaliniai, siekiantys parpinti valstybs biudetui pajam, ir protekciniai, kuri tikslas apsaugoti vidaus gamybnuo usienio konkurencijos; pagal taikym - bendriniai, vienodai taikomi prekms, nepaisant j alies gamintojos, ir diferenciniai, taikomi skirtingai vairioms alims. Diferenciniai muitai neretai vadinami diskriminaciniais; pagal apmuitinimo pagrind - specifiniai, pagrsti veam preki svoriu, kiekiu, ir vertybiniai, mokami nuo pinigins preks verts imant nustatytprocent; pagal apmuitinimo laik- nuolatiniai, skirti neribotam laikui, ir laikini, skirti utikrinti kokios nors alies gamintojams tam tikru metu norim kain. Pasaulio valstybs gali vykdyti ir bendr usienio prekybos politik. Toks pavyzdys yra Europos ekonomin bendrija arba Bendroji rinka". 1957 m. eios Europos alys - Belgija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Pranczija, Vokietija (tuometin VFR) - pasira bendr sutart, kuri sigaliojo nuo kit met pradios. Sutartyje buvo numatyta per artimiausius dvylika met, etapais po 4 metus, integruoti regiono ekonomik. Tai muit, tarif ir kvot panaikinimas, bendros darbo jgos, kapitalo, preki ir paslaug rinkos sukrimas. Bendroji rinka" padjo integruoti usienio ekonomini ryi su JAV ir Japonija politik ir pasiekti ger rezultat. Palyginti su JAV ir Japonija, kiekviena i Bendrosios rinkos" ali yra ekonomikai kur kas silpnesn; susijungusios jos tapo lygiaveriu konkurentu. Vliau Bendrosios rinkos" eim sijung dar eios Europos valstybs: Didioji Britanija, Airija, Danija, GraiMja, Ispanija ir Portugalija, o po kurio laiko ir Austrija, Suomija ir vedija. Europos ekonomins bendrijos alys turi bendras ekonomins bei socialins politikos priemones, finans, kredito staigas. Tai Europos investicijbankas, Europos vyslymo fondas, Europos socialinis fondas. Verta dmesio Europos socialinio fondo veiklos kryptis. i finansin Bendrosios rinkos" organizacija pradjo veikti 1960 metais. Pagrindinis Europos socialinio fondo udavinys - finansuoti Bendrosios rinkos" ali vyriausybi ir valstybini organizacij ilaidas darbininkams perkvalilikuoti, j migracijos katams padengti. Fondas teikia pagalblaikinai ar visikai netekusiems darbo monms. Bendrosios rinkos" ali pajgum konkuruoti usienio rinkose utikrina aukta preki kokyb. Tam padeda ir bendri unifikuoti standartai, ir didels los, skiriamos koordinuoti vykdomiems mokslo darbams, pasaulins rinkos konjunktrai anaMzuoti ir prognozuoti. 1987 metais Bendrosios rinkos" alys prim penkeri met mokslinio ir techninio bendradarbiavimo program. Joje prioritetinmis numatytos biotechnologijos, informatikos, ryi, sveikatos apsaugos ir aplinkos apsaugos darb pltojimo kryptys. Pradta vesti ir bendra Bendrosios rinkos" ali valiuta - ekiu (anglikai jis reikia Europos atsiskaitymo vieneto santrump). Numatoma, kad ekiu piniginis vienetas bus tvirtintas vliausiai 1999 m. ir bus pradta vykdyti 289

vieninga monetarin politika. Tai galins Bendrosios rinkos" alis kasmet sutaupyti 18-24 mlrd. doleri. Btent toki sum atsijo 1989 m. bank operacijos keiiant tarpusavyje 12 Europos ekonomins bendrijos ali valiut. Ne taip lengva vertinti Bendrosios rinkos susidarymo poveik kitoms alims, nedalyvaujanioms susitarime, pvz., JAV. I vienos puss, didjant ekonominiam augimui, Europa tapo geresne JAV kine partnere. Antra vertus, Bendrosios rinkos sukrimas slygoja dviej problem atsiradim alims, nedalyvaujanioms susitarime: 1. Kadangi JAV nra Bendrijos nar, Amerikos firmoms tenka konkuruoti Europos rinkoje kaip ioriniams nepageidautiniems varovams. O tai labai rimta problema. Pvz., prie EEB sukrim JAV ir Vokietijos firmos, pardavinjanios automobilius Pranczijos rinkoje, turjo veikti tuos paius muit barjerus. Susikrus EEB, JAV firmos, nordamos pardavinti automobilius Pranczijoje, privalo mokti muit, o tuo tarpu Vokietijos firmoms muito mokti nereiMa. Taigi Bendroji rinka diskriminuoja JAV eksport EEB alis. Vienintelis bdas, kuriuo JAV galt ivengti diskriminacijos, yra dalyvavimas prekybiniuose susitarimuose, paalinaniuose prekybinius muitus. 2. JAV ir kitos alys, prekiaujanios Europos rinkoje ems Mo produktais, susiduria su padidintais importo muitais. Tokia EEB vykdoma politika brangiai kainavo JAV, nes sumaino j eksporto apimt Europos valstybes. Padidinti ems kio produkt importo muit barjerai buvo viena i prieasi, del kurios pakilo maisto produkt kainos Europos rinkoje. Tai paskatino pertekline, gamyb, o ems produkt pertekKus buvo parduotas ymiai maesnmis kainomis treiosiose alyse. Padidjs Europos ali maisto produkt eksportas treisias alis savo ruotu sumaino JAV eksporto dal ias alis. JAV fermeriams vis sunkiau prekiauti tradicinse maisto produkt eksporto rinkose. Kalbant apie valstybins usienio politikos problemas, btina aptarti svarbiausios ios sferos organizacijos - Generalinio susitarimo dl tarif ir prekybos (GATT) - veikl. GATT, kaip organizacija, koordinuojanti usienio prekybos politik, buvo kurta 1947 m. Tuomet jos nars buvo 23 alys, kurios sipareigojo prekiauti tarpusavyje didiausio palankumo salygomis. Praktikai tai reikia, kad importas neribojamas, j ei tai nekenkia vienai ar kitai aliai, GATT narei, taikomos muit lengvatos. Svarbiausi GATT veiklos principai: emi prekybos barjerai, negalima diskrhninacij paklus tarif aukiau susitarto lygio, mokamos kompensacijos prekybos partneriams, konfliktai sprendiami konsultuojantis ir arbitrae. GATT alys skmingai bendradarbiauja: 1967 m. vyks Kenedio deryb raundas" sumaino muit tarifus vidutinikai tredaliu; toks pasisekimas paskatino pradti najas derybas dl tolimesnio prekybos liberalizavimo, prasidjo Tokijo deryb raundas", kurio metu buvo susitarta sumainti muit tarifus dar tredaliu ir visikai juos panaikinti civilinje aviacijoje. Paskui pasaulyje prasidjo laikotarpis, kurio metu pradjo stiprti prekybos protekcionavimo tendencijos. Todl 1985 m. sausyje prezidentas R. Reiganas, apibdins JAV vystymosi situacij, pakviet pradti nauj prekybos liberalizavimo deryb etap. 1986 m. vyko einamasis susitarimas - Urugvajaus raundas", skelbiantis, kad sumainami tarif ir kvot barjerai ne tik prastini preki, bet ir paslaug ar kit nematerialini vertybi atvilgiu. Jis atvr finansines rinkas (banldninkysts ir draudimo), apsaugodamas intelektualins nuosavybs teises. Dabar barjerai perkelti investavimo sfer, ribojant usienio firmnuosavyb, varant valiutos operacijas. iuo metu GATT nars yra 96 pasaulio alys. Dar 57 alys dalyvaja ios organizacijos veMoje kaip stebtojos. Tad iuo metu GATT veMoje vairiomis formomis dalyvauja daugjau kaip pusantro imto pasaulio ali, kurioms tenka daugiau kaip 90% pasaulins usienio prekybos apimties. Lietuvataip pat stojusi GATT.

19.3. Lietuvos usienio prekyba

Istoriniai duomenys teigia, kad Lietuvos teritorijoje vyk usienio prekybos procesai siekia labai senus laikus. Buvo prekiaujama su Bizantija, Romos valstybe, Skandinavijos alimis,"VakarEuropos kratais. Usienio prekybos ryiai ypa suklestjo Vytauto Didiojo laikais. Didiausios XV amiaus pradios Europos valstybs valdovas buvo ne tik puikus politikas, diplomatas, karvedys, bet ir geras ekonomistas. Tai liudija ir derama pagarba, parodyta VytautuiDidiajamdaugelyje pasaulins ekonomins minties studj. Trumpai aptariant to meto usienio prekyb, btina paymti, kad Vytautas Didysis gerai suprato jos svarb ir reikm. Usienio prekyba ne tik tiek Lietuvai reikalingas prekes, bet ir artino j su Vakar kultra. Lietuvos valdovui, matyt, buvo vienodai svarbs visi usienio prekybos momentai: politinis, ekonominis, kultrinis. Todl buvo dedama daug pastang, kad prekyba isiplst visoje didelje Lietuvos valstybje. Tuometin Lietuvos geografin padtis buvo labai palanki usienio prekybai pltoti. Valstyb um plotus nuo Baltijosiki Juodosiosjros, kuriomis i vairipasaulio ali atkeliaudavopreks. Toliau jos tsdavo kelion Nemuno, Dniepro, Bgo, Dniestro upmis bei jos intakais. XV amiaus pradioje Lietuvoje buvo du ryks prekybos centrai: Polockas ir Kaunas. Pastarasis pirkliustrauk ypa todl, kad ia susijo dvi stambios vandens keli arterijos, kirtosi keletas svarbiausi sausumos keli. Kaune eimininkavo ne tik pirkliai lietuviai, bet ir didel patirt turintys vokieiai, kuriems ia priklaus dideli mriniai preki sandliai, miesto svarstykls. Pagrindiniai to meto Lietuvos eksporto objektai buvo ie: ems kio produktai, vri ir namini gyvuli kailiai bei odos, linai, verpalai, medis, vakas. 290

Import daugiausiai sudar cukrus, druska, ilkas, gelumb, geleis, varis bei vairs i metal dirbiniai. Lanksiai reguliuojant to meto prekyb, vienomsprekms ir alims bdavo suteikiamos maksimalaus palankumo slygos, o kitos bdavo apdedamos gana nemaais muitais. Muit politika buvo plaiai taikoma Lietuvoje ir vlesniais metais. Suprantama, kad usienio prekybos tai ypa neskatino, nes dl muit neretai preks pabrangdavo beveik dvigubai. Po pirmojo Lenkijos ir Lietuvos valstybs padalijimo XVIII amiaus pabaigoje dalis muit buvo panaikinti, nebebuvo muito prekms, keliaujanioms tranzitu. Su kairnyninmis valstybmis buvo sudarytos prekybins sutartys, numaiusios tiek pirklio, tiek ir jo preki nelieiamyb. Vakar Europos kratuose padidjus maisto produktpaklausai, labai padidjo ir j eksportas i Lietuvos. Usienio prekybos pltojim stimuliavo ir XIX amiaus antroje pusje prasidjs geleinkeli tiesimas. Nemaa dalis ems kio produkt iuo transportu bdavo iveama ne tik Ryg, Peterburg, bet ir Vokietij, kitas Vakar Europos alis. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiei okupacijos slygomis Lietuvoje buvo pritaikyta labai grieta vienpus muit sistema: u veamas i Vokietijos prekes buvo mokami dideli muitai, o u iveamas - visai nemokami. Didesnio dmesio, matyt, verta 1919-1940 metais Lietuvos Respublikos vykdytausienio prekybos politika. iuo laikotarpiu ms krato prekybos partneriai buvo daugiau kaip 50 ali. Pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais svarbiausias usienio prekybos udavinys buvo eksporto didinimas. Naujai valstybei, jos netvirtai ekonomikai savo prekmis reikjo uimti pasaulinje rinkoje kad ir ne dominuojani, bet ir ne paskutin viet. Prekyb tvarkanios mons vairiomis priemonmis stengsi supaindinti kitas alis su Lietuvos gaminiais. Eksporto preks i Lietuvos daugiausia buvo ileidiamos be muito mokesi. Valstyb rpinosi ne tik iplsti eksporto apimt, bet ir visoms pagrindinms eksporto prekms nustat standartus, grietai kontroliavo, kaip j paisoma. 1933 met stambiausias Lietuvos usienio prekybos partneris buvo Vokietija. Taiau dl politini prieasi usienio prekybos santykiai su ia alimi pablogjo, ir Lietuvai teko iekoti rink savo prekms anglosakskratuose. Bet ia tarsi pasitvirtino sena tiesa: nra to blogo, kas neieit gera. Lietuvai teko keisti eksporto struktr ir nuo grd pereiti prie gyvulininkysts produkt pardavimo usienyje. domu paymti, kad iki tol beveik neeksportavusi sviesto Lietuva per kelet met pagal io produkto realizavim usienyje um trei viet Europoje ir penkt pasaulyje. To meto usienio prekyboje buvo naudojami apsaugos ir fiskalinio pobdio muitai. Suprantama, kad, norint apsaugoti ir stiprinti gana silpn agrarinio krato pramon, tai buvo btina priemon. Siekiant skatinti aliav apdorojim Lietuvoje, iai produkcijos riai imta taikyti iveamuosius muitus. Btina paymti, kad trys Pabaltijo valstybs - Lietuva, Latvija ir Estija buvo susitarusios savo kratuose vesti Taut Sjungos parengt pavyzdin muit tarifo nomenklatura, moderniausi to meto muit statym. Taiau 1940 met vykiai darbnutrauk. Usienio prekyboje buvo atsiskaitoma laisvai konvertuojama valiuta, taiau, pleiantis vairiems suvarymams, imta taikyti ir kliringinius atsiskaitymus. Tokia usienio prekybos ryi forma buvo su Vokietij Suomija, Italija, Vengrija. Lietuvos usienio prekybos balansas beveik kasmet bdavo aktyvus. Pavyzdiui, 1938 metais buvo eksportuota preki, kuri vert 233 mln. lit, o importo suma sudar 224 mln. lit. Natrine forma eksporte dominavo maisto produktai, miko preks, linai. Importo struktroje svarbiausias pozicijas um pramons rengimai, ems kio mainos, naftos produktai, akmens anglis, metalai beij dirbiniai, vilna ir medviln beij os dirbiniai ir t.t. Lietuvai tapus sudtine TSRS dalimi, visos usienio prekybos operacijos buvo vykdomos per centrines ios alies staigas. Per daug nesigilinant TSRS usienio prekybos raid, galima konstatuoti, kad ia trko dinamizmo, lankstumo. Suprantama, kad Lietuvos usienio prekyba, bdama integruota Taryb Sajungos usienio prekybos apyvart, didesnio savarankikumo neturjo. Eksporto apimtis bei struktra buvo nustatomos pagal bendrus sjunginius poreikius. Iki septintojo deimtmeio pradios eksporto apimtis buvo labai nedidel, ia dominavo maisto produktai. Pavyzdiui, 1960 m. Lietuvos eksporto struktroje msos ir pieno produktai sudar 90,2%, kiti maisto produktai - 4,3%. Septintajame - atuntajame deimtmetyje spartjant Lietuvos industrializacijai, didjo ir eksportas, kito jo struktra. Daugiau imta eksportuoti preki, kurioms pagaminti reikia daug kvalifikuoto darbo, aukto techninio gamybos lygio. Tai vairios stakls ir rengimai, televizoriai, dviraiai, chemijos pramons produkcija. Dauguma preki buvo eksportuojama pagal TSRS usienio prekybos ministerijos sutartis. Toks centralizuotas usienio prekybos valdymas, suprantama, nebuvo efektyvus ir nedav respublikai naudos, kuri bt galima gauti savarankikai tvarkantis. Kokios artimiausios Lietuvos usienio prekybos perspektyvos? Akivaizdu, kad skmingiausia bendradarbiauti su usieniu tose ekonomikos sferose, kur jau pasiekta didesn paanga. Tai lengvoji pramon, ypa tekstil, maisto pramon, naudojanti palyginti gausi ems kio produkcij, radijo ir mikroelektronikos pramon, medio apdirbimo, statybini mediag pramon. Matyt, bt tikslinga kurti kuo daugiau bendr moni su usienio firmomis. Sudarant lengvatines slygas, galima traukti ir usienio kapital. Analogikai elgiamasi ir kaimyninse buvusio socialistinio bloko alyse (Lenkijoje, Vengrijoje ir kt.). 291

Siekdama skmingai sprsti usienio prekybos klausimus, Lietuva turt iekoti galimybi dalyvauti vairi tarptautini organizacij veikloje. Jau dabar Lietuva gauna i Tarptautinio valiutos fondo (IMF) paskolas, Lietuv atvyksta io fondo ekspertai. Lietuva taip pat pasira prekybos ir bendradarbiavimo sutart su Europos Bendrija (1992 m. gegus mn.). Si sutartis paalina eksporto Europos Sjung specifinius kiekybs apribojimus ir suteikia jai palankiausios alies status (Most-Favoured Nation-MFN). 1995 m. sausio 1 d. i sutartis buvo transformuota laisvos prekybos susitarim. Taip pat Lietuva nuo 1991 met pradjo naudotis PHARE programa. PHARE yra Europos Sajungos ekonomins pagalbos programa, kuri finansuoja ekonomines ir socialines reformas Centrinje ir Ryt Europoje, paddama io regiono alims sukurti rinkos ekonomikas, paremtas laisva privataus sektoriaus iniciatyva. PHARE biudetas 1994 metais sudar

292

963 mln. ekiu. PHARE daniausiai teikia negrinamas skolas. 1994 metais Lietuvos respublika gavo i PHARE programos 39 mla. ekiu, i kuri daugiausiai buvo iskirta inirastruktros projektams (16,5 mla). ES taip pat suteik Lietuvai 100 mla. ekiu mokjim balansui palaikyti. Visus iuos susitarimus galima traktuoti kaip pirm ingsn Europos Bendrijos link.

293

TARPTAUTIN PREKYBA Udaviniai Pagrindiniai terminai ir svokos Suraskite kiekvien svok atitinkanti apibrim: a) absoliutus pranaumas b) alternatyvinis kiekis c) lyginamojo pranaumo dsnis d) prekyba alies viduje e) apsirpinimas gamybos veiksniais f) prekybos politika g) laisvoji prekyba h) protekcionizmas i) dempingas j) embargas k) importo muitas l) importo kvota m) netarifiniai barjerai n) eksporto subsidijos o) PPO. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. Kit preki kiekis, kur tenka paaukoti tam, kad bt pagaminta tam tikros preks kitas kiekis. Prekyba prekmis, pagamintomis toje paioje akoje. Esami alies darbo ir kapitalo itekliai. Dsnis, kuris teigia, kad alis specializuojasi gaminti ir eksportuoti tas prekes, kurias gali gaminti santykinai emesniais katais negu kitos alys. Sugebjimas gaminti prekes, sunaudojant darbo snaud produkcijos vienetui maiau negu kitose alyse. Administracinis prekybos reguliavimas, kuriuo siekiama diskriminuoti usienio prekes ir suteikti lengvatas savo alies prekms. Vyriausybs nustatyta didiausia leidiama produkcijos importo apimtis. Tarptautins prekybos politika, kuri vykdo vyriausyb, naudodama muitus, subsidijas, tiesioginius importo ar eksporto apribojimus. Preki pardavimas usienio rinkose emesnmis negu vidaus ir pasaulins rinkos kainomis, kartais net emesnmis u gamybos katus. Valstybs ekonomin politika, kuria siekiama apsaugoti nacionalin ekonomik nuo kit ali konkurencijos arba iplsti usienio rinkas. Prekyba, kai betoki muit, mokesi ir suvarym visos alys naudojasi tarptautinio teritorinio gamybos specializavimo privalumais. Draudimas iveti i kurios nors alies ar veti kuri nors al prekes, auks, vertybinius popierius. Prekybos politika, kuria siekiama padidinti eksport, vykdoma imokant gamintojams papildom pinig sum, virijani eksportuojamos preks kain vidaus rinkoje. veimo mokestis, nurodantis koki pasaulins kainos dal preks importuotojas turi sumokti vyriausybei. Didelio skaiiaus valstybi susitarimas, kurio tikslas sumainti muitus, panaikinti kitus usienio prekybos apribojimus.

Udaviniai
1. Tarkime, kad A ir B alys panaudodamos visus savo iteklius X ir Y preki gamybai, pagamina: A alis 80 X preks vienet ir 40 Y preks vienet; B alis atitinkamai 60 X preks vienet ir 60 Y preks vienet. Nurodykite, kokias prekes gaminti turi specializuotis kiekviena alis, jei gamybos katai pastovs. Kodl? 2. Tarkime, kad A ir B alys gamina 2 prekes dviraius ir batus. Tegu abi alys naudoja t pai valiut. (Tada nereikia atsivelgti valiutos kurs). Darbo poreikis abiems prekms kiekvienoje alyje, pateiktas 7.1 lentelje.

294

7.1 lentel Gamybos snaudos Preks pavadinimas Dviraiai Batai Darbo snaudos vienam gaminiui (val./produkcijos vienetui) A B 60 120 30 40

a) nurodykite, kuri i A ir B ali turi absoliut pranaum, gaminant abi prekes; b) apskaiiuokite kiekvienos alies alternatyvinius katus bat atvilgiu ir bat alternatyvinius katus dvirai atvilgiu; c) paaikinkite, kuri alis turi lyginamj pranaum gaminant dviraius. Tarkime, kad abi alys tarpusavyje neprekiauja. A ir B alys dirba po 500 darbinink 40 val. per savait. Pradioje kiekviena alis, gamindama dviraius ir batus panaudoja pus savo turim itekli; d) apskaiiuokite, kiek bus pagaminta dvirai ir bat A ir B alyse iuo atveju, o taip pat kokia bus pasaulin dvirai ir bat gamybos apimtis. Tarkime, kad tarp A ir B ali prekiaujama esant ioms slygoms: alis, turinti lyginamj pranaum gamindama batus, gamina tik batus. Kita alis gamina pakankamai dvirai, kad ilaikyt pasaulin gamybos apimt, kuri buvo neprekiaujant tarp ali. Likusius iteklius i alis panaudoja bat gamybai; e) apskaiiuokite, kiek dvirai ir bat bus pagaminama iuo atveju. Kokia bus i preki pasaulin gamybos apimtis? f) Nubraiykite kiekvienos alies gamybos galimybi ribas ir paaikinkite prekybos naud. Testai 1. A alis gali pagaminti 1 ton grd arba 4 tonas anglies, panaudodamavien itekli vienet. B alis gali gaminti 2 tonas grd arba 5 tonas anglies taip pat panaudodama vien itekli vienet. a) c) e) A alis eksportuos grdus ir importuos angl; A alis grdus nei eksportuos, nei importuos; visi ankstesni atsakymai neteisingi. b) B alis eksportuos grdus ir importuos angl; d) B alis grdus nei eksportuos, nei importuos; 2. Jei Pranczija eksportuoja Anglij vyn, o Anglija eksportuoja Pranczij tekstil, tai vyno kainos santykio su tekstils kaina kilimas reikia: a) c) e) a) c) e) Pranczijos prekybos slyg gerjim; Anglijos prekybos galimybi linijos polinkio kampo pokyt; teisingi tik a) ir b) atsakymai. veda tarptautins prekybos majim; nea pajamas valstybs biudet; visi ankstesni atsakymai neteisingi. b) Pranczijos prekybos galimybi linijos polinkio kampo pokyt; d) visi ankstesni atsakymai teisingi; 3. Skirtumas tarp importo muito ir kvotos tame, kad tik muitas: b) veda kain kilim; d) maina pragyvnimo lyg alyje; 4. Protekcionizmo alininkai tvirtina, kad muitai, kvotos ir kiti prekybos barjerai reikalingi: a) ginti jaunas akas nuo usienio konkurencijos;

295

b) vidaus uimtumui didinti; c) e) a) c) e) f) ukirsti keli dempingui; visi ankstesni atsakymai teisingi. importo muitas; importo kvota; visi ankstesni atsakymai neteisingi. Tomas Maltusas; d) alies gybybai utikrinti; 5. Kuri i sekani prekybos barjer form nra esmin laisvos prekybos klitimi: b) laisvanoriki eksporto apribojimai; d) eksporto ir importo licenzijos; 6. Lyginamojo pranaumo princip pirmasis suformulavo: g) Adamas Smitas; h) Polas Samuelsonas; i) Davidas Rikardas; j) Alfredas Maralas.

296

2O. Valiut kursai

20.1. Valiutos kursas ir jo rys
Tarptautin prekyba yra panai vidaus prekyb daugeliu poiri. Vis pirma lyginamuoju pranaumu ir masto ekonomija, slygojaniais ekonomikos efektyvumo augim. Taiau dvi klitys daro tarptautinius sandrius nepanaius vidaus prekyb: Tarptautin prekyb apsunkina klitys, kuri nra prekiaujant tos paios alies valstijoms, provincijoms ar miestams. Pavyzdiui, vyriausyb riboja preki veim, vesdama importo muitus. Vidaus prekyboje naudojama tik viena valiuta. Pavyzdiui, kai niujorkietis perka Floridoje iaugintus apelsinus, jis moka doleriais, t. y. pinigais, kuri pageidauja pardavjas. Tarptautinje prekyboje naudojamos dvi valiutos. Isivaizduokite Didiosios Britanijos iirm, importuojani JAV medvilne.. Firma turi svar, kuriais galt umokti u medvilne.. Taiau JAV eksportuotojas nori umokest gauti doleriais. Britanijos importuotojas turs kreiptis usienio valiut rink, kurioje gals parduoti svarus ir pirkti dolerius, reikalingus sumokti u medvilne.. Usienio valiut rinkos yra steigtos pagrindiniuose finansiniuose centruose, tokiuose kaip Londonas ir Niujorkas. Usienio valiuta - tai kitos aliespinigai. Pavyzdiui, Didiosios Britanijos svarai sterling ir Japonijos jenos amerikieiams yra usienio valiutos. Tuo tarpu JAV doleriai yra usienio valiuta anglams ar vokieiams. Valiutos kursas - tai vienos valstybs pinig vert, ireikta kitos valstybs pinigais, t.y. vienos valiutos perskaiiavimo kitvaliutkoeficentas, kuris nustatomas pasilos ir paklausos santykiu valiutos rinkoje. Pavyzdiui, kai 1 svaras=1.60 dolerio arba 1 doleris=! 3Ojen, yra valiut kursai. I esms, valiutos kursas - tai santykis tarp nacionalins ir usienio valiutos, nustatomas j perkamja galia. Valiutos kursas nustatomas taip pat i santykio su kitais tarptautiniais apskaitos piniginiais vienetais (SDR, EKIU ir kt.).

Lankstaus valiutos kurso susidarymo mechanizmas. Usienio valiutos rinka

Usienio valiut rinka - tai rinka, kurioje vienos valstybs pinigai (pvz., doleriai) yra perkami u kitos valstybs pinigus (pvz.. Anglijos svarus sterling). Valiutos rinka, kaip ir kviei ar apelsin rinka, gali bti studijuojama, remiantis paklausa bei pasila. Didiosios Britanijos svargali nortinusipirkti JAVdoleri savininkai. iuo atvejugalimi trijtipu sandriai: Amerikieiai importuoja Anglijos prekes. Importuotojai, nordami sumokti u jas, perka svarus, kuri pageidauja gamintojai. Tai sukuria svar paklaus. Amerikieiai importuoja Anglijos paslaugas. Turistas amerikietis gali apsistoti, pavyzdiui, Londono viebutyje ir valgyti jo restorane. Kad amerikietis galtu susimokti u visa tai, j i s pirmiausia u dolerius perka svarus. Taigiir turistas sukuria paklaus svarams. Amerikieiai sigyja turt Didiojoje Britanijoje. Pavyzdiui, jei JAV korporacija nori investuoti Anglij, statydama nauj gamykl, tai ji turi pirkti svar, kad umokt statybos firmai. Reikalaujamas svar kiekis priklauso nuo j kainos. Jei svaro kaina bt 1$, atsirast ymiai daugiau norini j pirkti negu jei jis kainuot 3$. Tai pavaizduota grafiko kreive D. Pigesn svaro kaina reikt, kad usienieiams yra santykinai pigesns angl preks ir paslaugos. Dabar aptarkim kit rinkos pus - svar, kurie turt bti ikeisti dolerius, pasil. Kai anglai k nors perka i JAV, jie moka doleriais. Nordami sigyti doleri, jie silo svarus ir sukuria valiut rinkoje j pasil. Taigi svarpasila priklauso nuo: Preki importo i JAV. Paslaug importo i JAV. Anglijos investicij JAV (sigyjamo Amerikos turto).

297

Sv. sterling kiekis Q

Lankstaus valiutos kurso nuvertjimas irjos kurso pakilimas

Valiutos kursas, kur fonnuoja rinka (paklausos ir pasiulos sankirta), gali keistis. Pavyzdiui, kai angl svaras pabrangsta nuo 2$ iki 3$, sakome, kad doleris nuvertjo svaro atvilgiu. Vadinasi: lankstaus kurso valiuta nuvertja, kaijos kaina kit valiut ativilgiu krinta. (Paymtina, kad fiksuoto ir reguliuojamo kurso valiuta yra devalvuojama, o svyruojanio kurso valiuta nuvertja). Tarkim prieingai, kad svaras atpinga nuo 2$ iki 1$. Tada sakome, kad dolerio vert pakilo svaro atvilgiu. Vadinasi: lankstaus kurso valiutos vert kyla, kai didjajos kaina kit valiut ativilgiu. Jei doleris nuvertja svaro atvilgiu, kartu svaro vert pakyla dolerio atvilgiu. Tai vienas su kitu susij reikiniai. Minjome, jog valiutos kursas gali keistis. Tai lemia pasilos ir paklausos kitimas. Kyla klausimas, kas keiia valiutos pasila ar paklaus? Aptarsime 5 faktorius, daranius takvaliutu kursams: Vartotoj skonio kitimas; Santykinis pajam kitimas; Santykinis kain kitimas; Santykins reali palkan normos kitimas; Spekuliacija.

Lanksi valiut kurs sistemos trkumai ir privalumai

Lanksiu valiut kurs sistema turi kelet privalum: Svarbiausia alternatyva-fiksuoto valiutos kurso sistema lugo atuntojo deimtmeio pradioje. Vienas i pagrindini argument, pritariantis lanksiai valiutos sistemai -veiksmingesns alternatyvos nebuvimas. Kai valiut kursui leidziama svyruoti, alims nereikia ginti esamo valiutos kurso, taikant vidaus paklaus ribojani ekonomin politik. Kitaip sakant, lankstus valiutos kursas alies vyriausybei teikia daugiau laisvs gyvendinti visumins paklausos politik, kuri yra priimtinesn vidaus ekonomikai. Tokios laisvs siekis paaikina, kodl ir monetaristai, ir keinsistai pritaria lanksiam valiut kursui. Monctaristai pageidauja valiutos kurso lankstumo todl, kad centrinis bankas galt vadovautis monetarine taisykle, nesirpindamas valiut kursais. Keinsistai, svyruojanio valiut kurso alininkai, pageidauja, kad vyriausyb galt laisvai valdyti visumin paklaus, siekdama alyje aukto uimtumo lygio ir stabili kain, o ne gint fiksuot valiut kurs. alis, besivadovaujanti stabilia vidaus politika, yra izoliuota nuo infliadjos usienyje poveikio. Tuo sitikinsime, kai prieisime prie palankaus ciklo" idjos. Taiau lanksts valiutkursai kritikuojami vairiais atvilgiais: Valiut kurso svyravimai gali sugriauti tarptautins prekybos ir investicij sistem. Diskutuotinas dalykas, ar is griovimas, esant svyruojantiems valiut kursams, yra stipresnis, negu Tarptautiniam Valiutos Fondui vykdant nors ir nedanus, bet staigius valiut santykio pakeitimus. Kai valiut kursams leidiama svyruoti, tai prarandamas botagas" monetarinei ir fiskalinei politikoms. Veikiant Tarptautinio Valiutos Fondo reguliuojamojo valiut kurso sistemai, mokjim balanso sutrikimai riboja infliacin vidaus politik. Svarbus lanksi valiut kurs alinink argumentas 298

laisv. K vienas asmuo laiko laisve", kitam gali bti tvarkos nebuvimas". Lankstaus valiut kurso alininkai pabria laisvs teigiamybes siekiant vidaus tiksl. Monetarin ir fiskalin politikos gali bti panaudotos, stabilizuojant vidaus ekonomik, o ne vien pat valiutos kurs. Lankstaus valiutos kurso prieininkai teigia, jog tokia laisv yra nepageidautina, kadangi labiau tiktina, jog silpnos ir nedisciplinuotos vyriausybs vadovausis infliacine politika. Valiutos kurso pokyiai gali slygoti vidaus problem atsiradim. Pvz., jeigu alies tarptautini mokjim bkl yra silpna, tai jos valiuta nuverts. Kai alies valiutos kaina krinta, importins preks brangsta ir todl mons perka maiau usienini preki. Importini preki kain padidjimas yra taip pat problematikas. Jis slygoja vidaus infliacijos atsiradim. Sis gali strigti klaiding cikl": vidin infliacija sukelia valiutos nuvertjim, o valiutos nuvertjimas savo raotu slygoja vidaus infliacijos didjim, bet auktesn infliacija sukelia dar didesn valiutos nuvertjim. Klaidingas ciklas" nra neivengiamas: alis gali isisukti nuo jo vesdama grietesn monetarin politik. Taiau ,Jdaidingasis ciklas" gali paspartinti infliacijos proces. Esant lankstiems valiut kursams, alis, besivadovaujanti stabiliomis vidaus politikomis, yra atskirta nuo usienyje atsirandani infliacini reikini. Pvz., sakykim, jog Vokietija vadovaujasi visumins paklausos suvarym politika, ilaikydama stabilias vidaus kainas. Kada Vokietijos preks tampa patrauklesns, j kainos usienio alyse kyla. Kadangi usienieiai noriai perka Vokietijos prekes, j i e pakelia marks kain, t.y. jie numua sav valiut kainas. Todl importas Vokietijoje ilieka pigus, nepaisant infliacijos usienyje. Vokietijai teikia naud vadinamasis palankusis ciklas": stabilios vidaus kainos slygoja markes verts kilim, importiniu prekikain sumainim. Visa tai padedaivengti infliacijos Vokietijoje. Lanksi valiutos kurs sistema kritikuojama utai, kad ji nuo 1973 m. sukl dideluis valiut kurs svyravimns. Kritikai teigia, jog skirtingu krypi pokyiai nieko naudingo nedav. Valiut kursai praktikai reagavo trumpalaikius esamus trukdymus. Daugelis pokyi buvo btini, norint pataisyti esminius pusiausvyros paeidimus. Dideli valiutkurs svyravimai gali bti labai kenksmingi vietinei pramonei.

Fiksuotas valiutos kursas

Lanksi valiutos kurs sistemai altematyva yra fiksuot valiutos kurs sistema. Ja naudojosi ir naudojasi alys, nordamos ivengti lanksi valiutos kurs sistemos sukeliam problem. Kad lengviau bt suprasti ios sistemos reikm ir problemas, kurias sukelia i sistema, sakykime, kad JAV ir Didioji Britanija susitar palaikyti 2$=1 sv. kurs. Aiku, kad toks vyriausybi oficialaus kurso paskelbimas visikai nereikia, kad doleris bus vertas tiek svar ir ateityje, nes valiut kurs fonnuoja pasila ir paklausa. Ilgainiui pasila ir paklausa gali keistis, todl vyriausybs privalo tiesiogiai arba netiesiogiai sikiti valiut rink tarn, kad valiutos kursas bt stabilizuotas. Rezervpanaudojimas. Labiausiai tinkamas bdas, kaip dirbtinai palaikyti valiutos kurs - tai panaudoti usienio valiutos rezervus paveikti usienio valiutos rink. Vyriausybs ir centriniai bankai, nordami tokiu bdu veikti valiut kursus, laiko usienio valiut rezervus. Vykdyti griet prekybos politik. JAV gali tiesiogiai riboti tarptautinius sandrius. JAV, nordama palaikyti dolerio kain lygi 1/2 sv., esant mokjim balanso deficitui, t. y. svar trkumui, gali apriboti preki import i D. Britanijos (tai sumains svar paklaus) arba skatinti eksport Anglij (tai padidins svar pasil). Importo pamajim galima pasiekti padidinus importo muitus. Taip pat specialiais mokesiais gali bti apmokestinti dividendai ir procentai, kuriuos amerikieiai gauna u investuot kapital D. Britanijoje. Tada amerikieiams nebeapsimoks savo kapital investuoti D. Britanijoje, todl svar paklausa pamas ir pasislinks kair. Kad padidt svar pasila, JAV vyriausyb gali tiekti subsidijas tam tikroms Amerikos eksporto akoms. ios politikos trkumas yra tas, kad i politika maina tarptautinius sandrius ir prekyb. Valiutos keitimo kontrol: normavimas. Kita priemon, kaip palaikyti valiutos kurs stabil, yra valiutos keitimo kontroliavimas arba normavimas. Vykdydama toki politik, JAV vyriausyb, esant svar trkumui, reikalauja, kad visi svarai, sigyti eksportuojant prekes D. Britanij, bt jai parduoti. Tada JAV vyriausyb paskirstys tuos svarus tarp Amerikos importuotoj, kuriems reiMa xb svar kiekio. Tokiu bdu JAV vyriausyb apriboja import ir sulygina j su eksportu. Amerikiei svar paklausa ab paprasiausiai bus nepatenkinta. Taigi vyriausyb panaikina mokjim balanso deficit, sulygindama JAV import su eksportu. Tokia politika susilaukia daug kritikos. Pirma, kaip ir grieta prekybos politika - kvotos, tarifai ir eksporto subsidijos - taip ir valiutos keitimo normavimas panaikina laisvos ir konkurencins tarptautins prekybos privalumus. Antra, vykdant normavimo politika, visada atsiranda diskriminacija tarp importuotoj. Atsiranda klausimas, kam teikti pirmenyb, ar tiems, kurie, tarkim, importuoja mainas, ar alkohol. Treia, paeidiama vartotojo teis laisvai rinktis. Amerikieiai, kurie teikia pirmenyb kotikam viskiui, tarkim, bus priversti rinktis burbon (kviei degtin). Kakam i Amerikos importuotoj biznis bus sulugdytas, nes import varys JAV

299

vyriausyb. Galu gale, i politik galima traktuoti kaip prievartin. Rinkos pasiula ir paklausa rodo, kad Amerikos importuotojai yra pasireng u svar mokti daugiau negu 2S. Tai skatina .juodosios rinkos" atsiradim, kurbusvykdominelegals svaropirkimo pardavimo sandriai. Panaudoti grietesn visumins paklausos valdymo politik. Paskutin priemon, kaip ilaikyti JAV valiutos kurs nepakilus, yra vesti grietas fiskalini; ir monetarin politik. Panaudojus ias politikas JAV, nacionalins pajamos, lyginant su Anglijos nacionalinmis pajamomis, sumas. Kadangi JAV importas yra tiesiogiai susijs su nacionalinmis pajamomis, tai paklausa Anglijos prekms, taip pat ir svarams bus apribota. Griet fiskalins ir monetarins politik vykdymas JAV sukels kain lygi kritim lyginant su D. Britanijos kainomis. Amerikos vartotojai ir investuotojai noriau pirks pigesnes JAV nei brangesnes Anglijos prekes. Taip sumas Anglijos svar paklausa. Pagaliau grieta pinig politika padidins JAV palkan normas, todl amerikieiai mieliau savo kapital investuos savo alyje negu D. Britanijoje. Tai taipogi sumaina svar paklaus. Pigesns JAV preks ir didesns palkan normos D. Britanij skatins importuoti daugiau preki ir investuoti daugiau kapitalo JAV. Valiut rinkoje tai padidins svar pasil. Svar pasilos padidjimas ir paklausos pamajimas i dalies sumains pradin mokjim balanso deficit. Kaip matome, priemons, kurias pasitelkus valiutos kurs galima ilaikyti stabil, turi daug trkum: didjantis nedarbas, emas kain lygis, majantis produkcijos kiekis. Mokjim balanso sureguliavimas ir krato ekonominis stabilumas yra kiekvienai aliai svarbiausi ekonominiai tikslai, taiau gyvendinti iuos tikslus yra labai sudtinga.

Realusis ir nominalusis valiut kursai

Nominalusis valiutos kursas - tai paprasiausia vienos valiutos kaina, ireikta kita valiuta, pvz., dolerio kaina Meksikos pesais. Sakykim, jeigu pertam tikr laik dolerio kaina padidja nuo 100 iki 200 pes, tai dolerio nominalusis kursas pesais padvigubja. Sis didelis dolerio kainos pakilimas vis dlto nebtinai reikia, kad JAV preks bus istumtos i Meksikos rinkos. Prieastis yra ta, kad valiutos kurso pokyiai - ypa didieji -gali atspindti tai, kas atsitiko vidaus kainoms. Pvz., JAV vidaus kainos buvo stabilios, kai tuo tarpu vidaus kainos Meksikoje padvigubjo. Jeigu taip, tai valiutos kurso pakitimas tik kompensuos vidaus kain pokyius. Pakitus valiutos kursui, JAV prek, kainavusi.tarkime, 1 00 doleri, dabar meksiMeiui pirkjui kainuos dvigubai daugiau pes. Iniliacija Meksikoje reikia, jog ir meksikietikos preks kainuos dvigubai daugiau pes negu anksiau. JAV preki konkurencinis pajgumas iliks nepakits. Kai nominaliojo valiutos kurso pakitimas paprasiausiai kompensuoja iniliacija, realusis valiutos kursas ilieka nepakits.

Realusis valiutos kursas - tai nominalusis valiutos kursas, vertinantis ali infliacijos skirtumus.
Pagal perkamosios galios pariteto teorija, nominalieji valiut kursai faktikai kompensuos vidaus infliacijos skirtumus, iliekant realiems valiut kursams pastoviems. i teorija pakankamai tiksliai atitinka spari infliacijos temp laikotarp, kuomet infliacija tampa vyraujaniu veiksniu, lemianiu valiutos kurso pokyius. Taiau i teorija neatitiko JAV dolerio bkls dvejais prajusiais deimtmeiais. Dideli dolerio kurso svyravimai nebuvo paprasiausias infliacijos skirtum atspindys. Atvirkiai, realusis valiutos kursas taip pat smarkiai svyravo, sukeldamas JAVpreki konkurencinio pajgumo pasaulinse rinkose didesniuspokyius.

20.2. Tarptautins valiutos kurso sistemos

Aukso standarto veikimo slygos
Aukso standartas - pinig sistema, kurioje vienintele tarptautini pinig forma laikomas auksas. Si sistema susiformavo pleiantis tarptautinei prekybai ir vyravo nuo 1879m. iki 1934m., iskyrus I Pasaulinio karo metus. 300

Aukso standarto veikimo analiz padeda suprasti valiutini sistem su fiksuotu valiutos kursu naudojimo pranaumus ir trkumus. Veikiant iai sistemai alies vyriausyb: nustato savo alies piniginio vieneto aukso turin; palaiko griet santyk tarp savo aukso atsarg ir vidaus pinig pasilos; netrukdo laisvam aukso eksportui ir importui. Jeigu kiekviena alis nustatydavo savo piniginio vieneto aukso turin, tai skirtingos nacionalins valiutos turdavo fiksuot tarpusavio santyk- Pavyzdiui, JAV prilygino dolerio vert 25 granams (1 granas = 0,0648 g) aukso, o Didioji Britanija prilygino svaro sterlingo vert 50 gran aukso. Vadinasi, Didiosios Britanijos svaras sterling kainavo 50/25 dolerio arba 1 sv.st. u 2$ Toks turjo bti valiutos kursas, jeigu neturt takos aukso transportavimo, pakavimo ir kitos ilaidos. Valiutos kursui buvo leidiama svyruoti apie monetin aukso paritet siauruose aukso tak ribose. Aukso standarto slygomis valiutos kursas negaljo nukrypti nuo aukso tak, kadangi pasiekus ias ribas, savo skol padengimui geriau apsiniokjo iveti usien ar veti al auks, o ne nukrypusi" valiut. Panaikinus aukso standart, aukso tak mechanizmas nustojo veikti. Aukso standarto sistemai bdingi ie pranaumai: stabils valiut kursai padeda sumainti netikrum bei rizik ir kartu skatina tarptautins prekybos apimties augimai aukso standartas automatikai ilygina mokjim balans deficitus. Aukso standartas turi ir iuos trkumus: alys, kuriose veikia aukso standartas, nra apsaugotos nuo gili ir ilg recesijos period, kuri metu vyrauja nedarbas, sumaja pajamos, kyla infliacija. Aukso standarto slygomis alies pinigpolitik ymia dalimi nulemia usienio valiutos paklausos ir pasilos pakitimai. aukso standartas galjo egzistuoti tik iki tol, kol vienas i jo dalyvi neieikvodavo savo aukso atsarg. Prieingu atveju ikildavo btinyb atsisakyti aukso standarto arba devalvuoti valiut. Vadinasi, kadangi ioje sistemoje valiutos rezervus sudaro auksas, tai alys gali ilaikyti fiksuotus valiutos kursus tik su slyga, j ei j os turi aukso rezervus. Didioji pasaulin ekonomin kriz (1929-1933 m.) paruo dirv aukso standarto panaikinimui. Pablogjus nacionalins gamybos ir uimtumo rodikliams, gerovs atkrimas tapo pirmaeiliu nukentjusi ali tikslu. Kiekviena alys bijojo, kadjoje vykstantys ekonominio pakilinio procesai gali nutrkti dl mokjimbalanso deficito, kuris bt priveds prie aukso sutekjimo ir veiklos aktyvunio sumajinio. I tikrj vairios alys, kurios laiksi aukso standarto, band devalvuoti savo valiut aukso atvilgiu tarn, kad didt eksportas ir mat importas. ios devalvacijos ir buvo pagrindin aukso standarto panaikininio prielaida.

Fiksuoti valiut kursai. Dolerio standartas

Esant aukso standartui naudojami fiksuoti valiut kursai. Panagrinsime fiksuot valiut kurs sistem, esant ribotiems kurso nukrypimams nuo pariteto, t.y. kai valiut kursai yra fiksuoti, bet alims leidiama ji reguliuoti. i sistema pradjo veikti 1944 m. ir pavadinta Breton-Vudo, mao miestelio Naujajame Hamire (JAV) vardu, kuriame buvo suaukta lutin konferencija naujos pasaulio valiutins sistemos pagrindams sukurti. Pagrindiniai . sistemos galutinio projekto krjai buvo H. Vaitas ir D. Keinsas. Sios konferencijos u buvo susitarta sukurti reguliuojamai fiksuot valiut kurs sistemir kurti Tarptautins valiutos fond. Naujoji sistema numat ias valiutinio mechanizmo veikimo taisykles: tarptautini atsiskaitym liberalizacij, t. y. valiut konvertuojamumaj tarptautini atsiskaitym stabilum, t.y. valiutini paritet nekeiiamum; mokjim balans pusiausvyros palaikym. Mokjim balans pusiausvyrbuvo numatyta palaikyti trimis bdais: siekiant padidinti eksport ir mainti vidaus vartojim, vykdyti griet vidaus ekonomin politik; sukurti TVF kredito mechanizm, leidiant padti toms alims, kurios patiria laikinus usienio atsiskaitym sutrikimus; taikyti kratutin priemon - valiut devalvavim. Prireikus sureguliuoti gilius mokjim balanso pusiausvyros paeidimus, TVF leido kiekvienai valstybei, io fondo narei, keisti valiutos vert 10% ribose be atskiro fondo leidimo. Tokiu bdu buvo stengiamasi ukirsti keli toms savavalikoms ali valiut devalvacijoms, kurio s buvo naudojamos kaip ekonomikos vystymosi stimulas. Pavyzdiu, dolerio devalvacija sumaindavo Amerikos eksport, sumaindavo import ir panaikindavo mokjimbalanso deficit. 301

Kadangi alys sutiko nustatyti savo valiut kursus dolerio atvilgiu, buvo tvirtintas dolerio standartas valiutin sistema, pagrsta dolerio viepatavimu. Tuo laikotarpiu egzistavo grietai reglamentuotas dolerio ir aukso ryys. Kiekviena alis nustatydavo savo valiutos pariteto vert, lyginant su doleriu, kaip galiojant aukso standartui pagal auks. Breton-Vudo sistema numat naudoti auks ir doler kaip tarptautinius valiutos rezervus. Aukso, kaip pasaulins main priemons naudojimas susijs su jo vaidmeniu aukso standarto sistemoje. Doleris buvo pripaintas pasauliniais pinigais dl dviej pagrindini prieasi: JAV po II Pasaulinio karo turjo labiau negu kitos pasaulio valstybs ivystyt ekonomik; JAV sukaup didiul aukso kiek ir nuo 1934m. M 1971m vykd aukso supirkimo ir pardavimo usienio finansorganamspolitikpagal fiksuotkam-35$uuncja Todl doleris buvo tapes faktiku aukso pakaitalu. Vyraujant dolerio standartui, valiutos buvo keiiamos greiiau doler negu auks fiksuotiems valiutkursams, valstybi centriniai bankai parduodavo arbapirkdavo , atsivelgdami jbankuose esanias usienio valiutos arba dolerio atsargas. Jis vykdydavo intervencij usienio valiut rink, kad apgint egzistuojant valiutos kurso reim. Pagrindinis skirtumas tarp aukso ir dolerio standarto buvo tas, kad alies vidaus pinig pasila neturjo jokio ryio su tomis dolerio atsargomis, kurios laikomos banke. vairiu ali vyriausybs galjo spausdinti tiek pinig, kiek norjo. Dolerio standartas slopino reguliavimo mechanizmo, sukurto aukso standarto slygomis, veikim. Kaip inome, esant aukso standartui, alys su mokjim balanso deficitu netekdavo aukso, ir j vidaus pinig pasila krisdavo. Dl tos prieasties vidaus kain lygis sumadavo, o konkurencingumas praddavo didti. Vyraujant dolerio standartui, alys su mokjim balanso deficitu taip pat netekdavo pinig, kadangi vietiniai gyventojai sumokdavo usienieiams daugiau negu i j gaudavo. Taiau niekas negaljo sukliudyti alies vyriausybei paprasiausiai prispausdinti daugiau pinig, norint atstatyti alies vidaus pinig pasil iki pradinio lygio. odiu, ali, kuri mokjim balansas buvo deficitinis, vyriausybs, nordavo panaikinti pradin defliacin spaudim, pasireikiant pinig pasilos sumajimu, paprasiausiai galjo spausdinti papildomus pinigus. Nors tai ukirsdavo keli auktesniam nedarbui trumpuojuperiodu, taiau, kita vertus, trukdydavo ilgo periodo reguliavimo mechanizmui veikti vidaus kainas ir pinig kiekio sumajim nukreipti vidaus konkurencingumui didinti. Toks elgesys galjo bti pateisintas sipareigojimais palaikyti piln uimtum net trumpuoju periodu. Bet tai pasiekti visoms alims nejmanoma Kadangi mokjim balanso deficitas ilikdavo, vyriausyb turdavo sunaudoti vis daugiau ir daugiau savo usienio valiutos saugom rezerv tarn, kad t deficit padengt. Taiau gal gale usienio valiutos rezervai baigdavosi. Tuomet alis turdavo devalvuoti savo valiut, nustatydama emesn savo valiutos pariteto vert dolerio atvilgiu, kartu padidindama savo preki konkurencingum tarptautinje rinkoje. Pirmasis trkumas bdingas fiksuot kurs su ribotais kurso nukrypimais nuo pariteto sistemai. Tokioje sistemoje valiut kursai paprastai turi bti fiksuoti, o laipsnikai vykdomi su pasikartojaniais intervalais valiutos kurso reguliavimai prietaravo veiManios sistemos ypatybms. Dolerio standartas turjo ir antr trkum. Kadangi doleriai tapo pasauline main priemone, JAV sigijo neieikvojamus usienio valiutos rezervus - JAV vyriausyb visuomet galjo padengti savo alies mokjim balanso deficit spausdindama daugiau doleri. Jeigu JAV susidarydavo mai mokjim balanso deficitai, dolerio atsargos kit pasaulio ali centriniuose bankuose ilikdavo maai tepakit. Tai bdavo naudinga pasaulini pinig, pasilai, nes ji augdavo tik ltai.

Plaukiojanij valiut kurs panaudojimo problemos

Esant fiksuotam valiutos kurs reimui, vienoje alyje negali aminai vyrauti auktesni vidaus infliacijos tempai.Palaipsniui, brangstant tos alies prekms tarptautinje rinkoje, ji tampa maiau konkurencinga, didja mokjim balanso ir prekybos balanso deficitas. Taiau, kai valiut kursai plaukiojantys, alys neribotai ilaiko skirtingus vidaus infliacijos tempus. Jeigu alyje, kur infliacijos tempai yra aukti, valiut kursai sumaja vienu metu, tai perkamosios galios paritetas bus ilaikytas ir tarptautinis konkurencingumas liks nepakits. Tarptautinis konkurencingumas nustatomas, lyginant vairi ali preki santykines kainas, vertintas vienoda valiuta. Panagrinkime preki kain augim JAV ir Didiojoje Britanijoje 1974 - 1988 m. m. laikotarpiu. Per laikotarp preki kainos padidjo 2,4 karto, o D. Britanijoje - 3,12 karto. Nominalusis valiutos kursas dol./sv. st. Pasiliko pastovus, o D. Britanijos preki tarptautinis konkurencingumas, palyginus su JAV, sumajo. Vadinasi, D. Britanijos tarptautinis konkurencingumas, palyginus su JAV, sumajo 30%, nes kainos padidjo 302

30%. Tarkime, kad dol./sv. st. valiutos kursas per tpat laikotarp sumajo 30%. Tuomet D. Britanijos eksporto kaina doleriais padidjo tiek kart, kiek ir JAV priekiu kainos, o JAV eksporto kaina svarais sterling tiek pat kart, kiek ir Didiosios Britanijos preki kainos. Tarptautinio konkurencingumo lygis nepakito.

303

Perkamosios galio s pariteto taikymas nominaliesiems valiutos kursams, esant plaukiojaniu valiutos kurs sistemai, padeda ilaikyti tarptautinio konkurencingumo lygpastov. alyse, kuriose infliacijos tempai auktesni, negu j konkurent, nominalusis valiutos kursas sumas, o alyse, kur infliacijos tempai emesni, negu konkurentu - valiutos kursas padids. Vadinasi, viena i plauMojaniuj valiutos kurs reimo ypatybi yra ta, kad is reimas ilguoju periodu gali sureguliuotididiulius tarptautiniusvidaus infliacijosvystymosiirpinig mass augimo tempskirtumus. Taiau plaukiojantys valiut kursai neilaiko perkamosios galios pariteto trumpuoju periodu. Kaip inome, plauMojantieji valiutos kursai parodo kiekvien dien vykstanius valiutos paklausos ir pasilos pasikeitimus valiut rinkoje. Valiutos paklausa ir pasila padidja dl operacij mokjimo balanso einamojoje sskaitoje - tarptautins preki ir paslaug prekybos sskaitoje, ir veiksni, atspindini mokjimo balanso kapitalo sskaitoje. Valiutos pasilai ir paklausai, taip pat ir valiutos kursui turi takos palkan norma.

Reguliuojamai plaukiojantieji valiut kursai

Esant laisvai plauMojaniajam valiutos kurso reimui, centrinis bankas nesiMa usienio valiutrink, o usienio valiutos rezervai ilaikomi pastovs, mokjim balansas lygus nuliui. Taiau nuo 1973m., kai Bretono Vudso fiksuot valiutos kurs sistema buvo pakeista plauMojaniuj valiut kurs reimu, retai buvo leidiama valiut kursams svyruoti absoliuiai laisvai. Trumpuoju laikotarpiu centriniai bankai veriasi usienio valiut rink, stengdamiesi sumainti valiutos kurso svyravimus arba pakeisti juos vyriausybs norima linkme. Tokia intervencija paddavo sumainti trumpalaikius valiutos kurso svyravimus, bet ilguoju periodu tai nesukeldavo dideli valiutos kurso kitimo tendencijos pokyi. Centriniai bankai, turdami didelius usienio valiutos rezervus, galjo prekiauti usienio valiut rinkoje dempingo pagrindais, ty. stengdamiesi pakeisti valiutos kurso pusiausvyr. Taiau spekuliant fondai yra dar didesni, todl j judjimas gali paversti niekais vyriausybs bandymus dirbtinai pakeisti savo valiutos kurs. Todl centriniai bankai turejo valdyti trumpalaikius savo ali valiut kurs pasikeitimus arba juos stabilizuoti. Svarbiausia, kad reguliuojamai pliauManij valiut kurs reimas suteik ne tik ilgalaik lankstum valiut kursams, kuris btinas mokjim balans pusiausvyros paeidimams panaikinti, bet ir utikrino j finans skatinim bei palaikym. Reguliuojamai plaukiojaniuj valiut kurs reimo alininkai teigia, kad toks reimas turi iuos pranaumus: utikrina tarptautins prekybos augim; padeda veikti nuolat pasaulio ekonomiklydinius smgius (pavyzdiui, naftos kain augim 1973 -1974 m; 1979 -1980 m.ir t.t.). Taiau vyravo nuomon, kad reguliuojamai plaukiojantys valiut kursai buvo itin nepastovs. Jie keitsi net tuomet, kai atitinkamos ekonomins ir finansins konkreios alies slygos buvo stabilios. Sio reimo kritik nuomone, reguliuojamai plaukiajani valiutos kurs reimas nesugebjo susidoroti su mokjim balanso pusiausvyros paeidimais. J nuomone, JAV dl to turjo pastov mokjimu balanso deficit. Vyraujant JAV mokjimu balanso deficitui, dolerio kursas smarkiai nukrito. Todl 1987m. septynios labiausiai industrikai isivysiusios alys prim nutarim stabilizuoti dolerio kurs, nes tolimesnis jo nuvertjimas bt buvs pratingas septynetuko" ali ekonominiam augimui. Todl siekdamos palaikyti dolerio vert valiut rinkose, septynetuko" alys supirko didel doleriu kiek. Pradedant nuo 1987 m., nordamos palaikyt; dolerio santykio stabilum, jos vykd valiutin intervencij.

iuolaikini valiutos kurs rys

TVF nars gali pasirinkti savo nuoiratiek fiksuot, tiek ir lankst valiutos kursarbaj mir variant. TVF terminalogijoje yra 5 valiutos kurso rys. Nepriklausomi plaukiojantys kursai Nepriklausomas valiutos kursas remiasi vadinamuoju separatiniu valiutos plaukimu, kai jo kursas susidaro prMausomai nuo deviz pasilos ir paklausos rinkoje santykio. i sistema vadinama valdomu" plaukiojimu, nes valiutos kursas susidaro ne tik veiMant rinkos jgoms, bet ir sikiant centriniams bankams. i valiutos kurso r panaudoja pirmiausia labiausiai isivysiusios alys: JAV, Kanada, Didioji Britanija, kai kurios OPEK alys - Kataras, Saudo Arabija, Indija. Bendri plaukiojantys kursai Pagrindinai tokia sistema naudojama Europos valiutinje sistemoje - atsikaitymams tarpusavyje alys naudoja fiksuotus valiutos kursus su apibrta svyravim riba. Kit ali atvilgiu i valstybi valiutos plaukioja, t.y. taiko principus, bdingus pirmos grups valstybms. 304

 Netiesiogiai susijusieji valiutos kursai iai valiutos kurso riai bdingas bruoas - nustatyti grietai fiksuot dyd vienos i vadovaujani alies valiutos atvilgiu. Tai labiausiai priklausomas valiutos kursas ir jnaudoja beveik pus TVF nari. Prie JAV dolerio priritos Egipto, Liberijos, Piet Korjos, Pakistano ir kit ali valiutos. Prie franko priritos alys, einanios Vakar Afrikos ekonomin bendrij ir Centrin Afrikos sajung. svar sterling orientuojasi Gabija ir kt. Krepiu susijusieji valiutos kursai. ie kursai numato santykinai SDR krepio arba kito dirbtinai kontroliuojamo valiutinio krepio fiksuot valiutos kurs. Prie SDR krepio priritos Gvinjos, Kenijos, Zairo ir kt. valiutos. Kit valiut kombinacijas naudoja: Austrija, Suomija, vedija, Norvegija, Alyras, Malaizija, Singapras ir kt. Valiutos kursas pagal iuoianio pariteto" sistem. kurs naudojanios alys nustato tvirt valiutos kurs su atskiromis valiutomis, taiau ryys tarp valiut dinamikos ne automatikas, o apskaiiuojamas pagal ypatingas koreguojanias formules. Jas naudoja Brazilija, Kolumbija, Peru, Portugalija ir kt. vedant Jamaikos valiutos sistem, buvo siekiama isprsti keletklausim: plaukiojantys valiut kursai turjo isprsti mokjimo balanso pusiausvyros problem; manoma, kad plaukiojimas susilpnins importuojamos infliacijos vaidmen alims su aktyviu mokjimo balansu; manoma, kad plaukiojanioje kurso sistema susilpnins tarptautini valiutini santyki priklausomyb nuo tarptautinio likvidumo dydio; susidar nuomon, kad po neilgo staigi svyravim laikotarpio praktikai susidarys kai kurios stabilios proporcijos, atspindinios real valiut santyk, maai besiskirianios nuo tvirt kurs.

Fiksuot ir plaukiojani valiut kurs naudojimo pranaumai ir trkumai

Svarbiausi argumentai u" ir prie" skirting valiut kurs reimu naudojim yra pastovumas ir paeidiamumas; finansins tvarkos palaikymas; apribojim prekyboje ir tarptautiniuose mokjimuose pasirinkimo teis. Panagrinsime, kaip skirtingi valiut kurs reimai utikrina pastovum, veikia nominalisias ir realisias deformacijas. Nominaliosios deformacijos atsiranda tada, kai skirtingose alyse yra labai skirtingi infliacijos tempai. Realiosios deformacijos bna tada, kai pasaulinis kis patiria didiulius realius sukrtimus pavyzdziui, keturgubnaflos kain padidjim. Vienas i fiksuot valiut kursrekno trukum yra tas, kad is reimas visikai atmeta valiutos kurso keitimo galimyb (iskyrus atsitiktinius atvejus). Vadinasi, i sistema negali prisitaikyti prie nominaliji ar realiji deformacij. alys, kuriose infliacijos tempai yra auktesni negu j tarptautini konkurent, laipsnikai taps maiau pajgios konkuruoti tarptautinse rinkose. Tokios alys privals vykdyti griet vidaus monetarin ir fiskalin politik, kad sumaint infliacijos tempus, palyginus su kitomis pasaulio valstybmis, arba vykdyti valiutos devalvacij tam, kad atsistatyt valiutos kursas iki jo perkamosios galios pariteto lygio. Ir jeigu toje alyje infliacijos tempai iliks auktesni negu kitose valstybse, norint ilaikyti savo tarptautin konkurencingum, jai reiks reguliariais intervalais kartoti devalvacij. Vadinasi, iskyrus atvejus, kai alys vykdo toki vidaus monetarin politik, kuri sukelia nevienodus infliacijos tempus, fiksuot valiutos kurs sistema negali susidoroti su deformacijomis. Todl, esant fiksuot kurs reimui, vienos alys turjo reguliariai vykdyti saliut devalvacij, o kitos -revalvacij. Jeigu ie valiut kurs reguliavimai kartojasi danai, jie lugdo fiksuot valiut kurs sistem. Kadangi fiksuot valiut kurs sistema negaljo susidoroti su nominaliosiomis ir realiosiomis pasaulio kio deformacijomis, ji buvo pakeista plaukiojanij valiut kurs sistema. Si sistema buvo pajgi veikti tuos didiulius smgius, kuriuos patyr pasaulinis akis io amiaus atuntajame deimtmetyje. Vyrauja nuomon, kad vienas i plaukiojanij valiut kurs reimo trkum - jo ypatingas nepastovumas. 140 pav. parodytas dolerio-svaro sterling valiutos kurs itimas, esant plaukiojantiesiems valiut kursams, pradedant nuo 1973 m. (naftos kain" met). Taipogi tais metais buvo atsisakyta fiksuot kursrimo. Kaip matote i 140 pav., dol./sv.sterling valiutos kursas buvo labai nepastovus. Toks valiutos kurso nepastovumas sumaino tarptautins prekybos lyg ir investicij apimt. Taiau, kita vertus, padjo susidoroti su sukeltomis naftos krizi realiomis deformacijomis. 140 pav. neatsako klausim, ar nepastovumas yra neigiamas bruoas. Reikt prisiminti, kad tarptautin konkurencingum veikia realusis valiutos kursas. Kai valiutos kursas yra 305

JAV doleris (USD)

1993 2007 metais Lietuvoje

[45]

Didiausias Maiausias Vidutinis

- 4,1740 - 2,4223 - 3,5642

fiksuotas, konkurencingumas pasikeiia daug greiiau tada, kai infliacijos temp skirtumai tarp ali yra dideli ir nepastovs. Dirbtinis nominaliojo valiutos kurso palaikymas sukelia infliacijos nepastovum, ir tai turi takos konkurencingumo lygiui. Vadinasi, nepastovumas, esant fiksuotiems kursams pasireikia daug sudtingesne forma. Smgiai, kuriuos patiria pasaulio valiutin sistema, nepriklauso nuo veikianio valiutos kursoreimo. Plaukiojantieji valiut kursai del savo lankstumo ir nepastovumo tinkamiau priima smgius ir susidoroja su jais. Plaukiojantieji valiut kursai leidia vairioms alims neribotai ilg laik palaikyti skirtingus infliacijos tempus. alyse, kuriose infliacijos tempai yra auktesni, perilg periodvaliutos kursai sumains perkamosios galios paritet ir tarptautin konkurencingum. Plaukiojantieji valiut kursai neukerta kelio vidaus pinig mass augimui ir aukt vidaus infliacijos temp palaikymui atskirose alyse. Todl, io valiutos kurso reimo kritik nuomone, jis neutikrina finansins tvarkos. Esant fiksuot valiutos kurs sistemai, tos alys, kuriose infliacijos tempai yra auktesni u vidutin lyg, taps vis labiau nekonkurencingas. Jeigu jos nenumato vykdyti savo valiutos kurso devalvacijos, jos bus priverstos naudoti tokia vidaus politik, kuri leist sumainti infliacijos tempus iki kit pasaulio ali lygio.

306

VALIUT KURSAI Udaviniai

Klausimai 1. Nuo ko priklauso usienio valiutos paklausa? 2. Nuo ko priklauso kaina, kuri amerikietis moka u anglikas prekes? 3. Keliais bdais Didiosios Britanijos vyriausyb gali sprsti savo valiutos pertekliaus problem, t.y. jeigu svar pasiloma didesnis kiekis, negu reikalaujama esant tuometiniam valiutos kursui? 4. Jei auksas bt iveamas i deficit turinios alies automatikai sumainant pinig kiek. Kaip tai paveikt visumin paklaus ir kainas, alies konkurencin pajgum pasaulinse rinkose, eksport ir import? 5. Tarkime, yra tik dvi alys Lietuva ir JAV. I koki altini atsiranda lit paklausa? 6. Tarkime, yra tik dvi alys Lietuva ir JAV. I koki altini atsiranda lit pasila? 7. Koki privalum turi lanksi arba svyruojani valiut kurs sistema? 8. Dl ko kritikuojami lanksts valiut kursai? 9. Kada nuvertja lankstaus kurso valiuta ir kada valiutos vert kyla? 10. Kaip vyriausybs gali bandyti ilaikyti fiksuot savo valiutos kurs? 11. Valstybs TVF nars iuo metu gali laisvai pasirinkti vien i penki dabar esani valiutos kurs, kurie gali bti fiksuoti, lanksts arba j abiej miinys. Pagal pavadinimus iskirkite tokius valiut kursus. 12. Kokius keturis pagrindinius dalykus iskiria ekonomistai, nuo kuri priklauso valiutos kurso reimo pasirinkimas? 2. Testas. Parinkti teising raid iems teiginiams: 1. Vienos valstybs pinig vert ireikta kitos valstybs pinigais. 2. alis sumaina savo pinig pariteto vert (oficialij kain). 3. Kitos alies pinigai. 4. alis padidina savo pinig pariteto vert. 5. Veiksni sistema, kuri likviduoja tarptautini mokjimo balans deficitus ar perteklius. 6.mogus perkantis ar parduodantis usienio valiut ar kit turt tikdamasis pasipelnyti i kainos pasikeitimo. 7. Rinka kurioje vienos valstybs pinigai yra perkami mainais kitos valstybs pinigus. a) usienio valiuta. b) usienio valiut rinka. c) valiutos kursas. d) tarptautinis valiut kurs reguliavimo mechanizmas. e) devalvavimas. f) revalvavimas. g) spekuliantas. 3. Testas. Parinkti teising raid iems teiginiams: 1. Kai nominaliojo valiutos kurso pakitimas paprasiausiai kompensuoja infliacij. 2. Paprasiausia vienos valiutos kaina, ireikta kita valiuta. 3. Lankstaus valiutos kurso alternatyva. 4. Valiutos kursas kuriam leidiama keistis priklausomai nuo valiutos paklausos ar pasilos pokyi. 5. Pinig sistema kurioje vienintel tarptautini pinig forma laikomas auksas. 6. Jeigu vyriausybs ir centriniai bankai visikai nesikia valiut rinkas, tai valiutos kursas yra ..... 7. Nominalusis valiutos kursas vertinantis ali infliacijos skirtumus. a) b) c) d) e) f) g) svyruojantis (plaukiojantis), arba lankstus. laisvai svyruojantis. nominalusis valiutos kursas. realusis valiutos kursas ilieka nepakits. realusis valiutos kursas. fiksuotas valiutos kursas. aukso standartas.

Udaviniai 1) Sakysim jog lietuviai gamina eksportui ms, kurios 1 kg kainuoja 10 lt. Koks bus lito keitimo doler santykis kai kilogramas msos kainuos 2,5 USD ir 1,25 USD? 307

2) Tokios pat kokybs 1 kg msos gali bti pagamintas Lietuvoje u 10 lt, o JAV u 5 dolerius. Esant lit keitimo dolerius kursui 1 lt = 0,25 USD, koks bus santykis tarp Lietuvoje pagamintos msos kainos ir JAV pagamintos msos kainos? 3) Tarkime, kad turite 1000 lit. Lietuvos banke galite gauti 20% palkan, o JAV banke 0. Taigi, laikydami litus banke, galite udirbti 200 lit per metus. Sakysim, kad per t laik dolerio kursas iaugo nuo 2 lt iki 14 lt/USD. Kiek galite iloti investav pinigus dolerius jei palyginsit su pirmu variantu? 4) Dviem bdais apskaiiuoti msainio kain JAV doleriais, jeigu msainio kaina vietos valiuta yra lygi 3 pesams. Valiutos kaina JAV doleriais lygi 1,001, o JAV dolerio kaina vietos valiuta lygi 0,9988.?

308

21. Tarptautin finans sistema

Tarptautin pinig sistema leidia vienos alies gyventojams atsiskaityti su kitos alies gyventojais. Toki atsiskaitym btinai reiMa, nes vienos alies importuotojai turi mokti kit ali eksportuotojams; tam reikalui arba importuotojas turi sigyti eksportuotojo alies valiutos, arba eksportuotojas, kuriam sumokta importuotojo alies valiuta, furijisikeisti savo valiut Tiek pramonei, tiek prekybai svarbu, kad bt sudaromos sutartys, padedanios mainti papildomas tarptautini operacij (palyginti su vidaus operacijomis) ilaidas, nepatogumus bei didesn rizik. Tos ilaidos paprastai nedidels, bet jos kinta, priklausomai nuo to, kaip organizuojami tarptautiniai atsiskaitymai ir ypa valiut rinka. Per pastarj imtmet tarptautin pinig sistema evoliucionavo ir mokjim pagrindas tapo nebe auksas, o nacionaliniai pinigai, ypa JAV doleriai. Tokie tarptautini mokjim pokyiai nra atsitiktiniai - tai reakcija piniginius ir struktrinius ekonomikos nesHandumus, kai kuri ali santykinio ekonominio pajgumo pokyius ir didij valstybi sugebjim stabilizuoti kainas. Trys pagrindiniai tarptautins pinig sistemos bruoai yra ie: valiut rinkos organizavimo bdas; aktyv rys, kuriomis finansuojami arba reguliuojami nesubalansuoti mokjimai tarp ali; mokjim deficito ir pertekliaus reguliavimo mechanizmas. Kadangi yra pasikeits oficialus valiut rinkos organizavimo ir tarptautini rezerv aktyv krimo pagrindas, paiimto ir tarptautins pinig sistemos apibdinimas. Prie I Pasaulin kartarptautinje pinig sistemoje buvo vartojamas aukso standarto terminas; po I Pasaulinio karo sis mechanizmas vadinamas aukso deviz standartu. Aukso deviz standartas - tai santykis tarp aukso ir valiutos tarptautiniuose atsiskaitymuose. JAV iki 1971 m. 35 doleriai prilygo l aukso uncijai (28,35 gramo); iuo metu aukso kaina laisvai nusistato rinkoje. Kai kalbama apie aukso ir bimetalin standart, terminas standartas reikia apskaitos mat arba vienet (panaiai kaip jardas arba litras). Svarbiausia XIX a. pinig sistemos ypatyb buvo nacionalini pinig verts reikimas auksu. II Pasaulinio karo metu tarptautine sutartimi buvo sukurta Bretono Vudso sistema. i sistema egzistavo iki 8 deimtmeio pradios. Terminas sistema buvo vartojamas nuo II Pasaulinio karo ir reik usienio valiut rink ir tarptautini rezerv aktyvus. Nuo 8 deimtmeio pradios sistema neturjo savo tikslaus pavadinimo, todl paprastai buvo vadinama sistema po Bretono Vudso. Bretono Vudso sistema II Pasaulinio karo pradioje Jungtins Valstijos ir Didioji Britanija msi iniciatyvos kurti ekonomikos institucij tinkl, kad bt galima sprsti pokario problemas ir nesikartot dvideimt met truk pinig politikos ir prekybos nesklandumai. Buvo kurta Tarptautin prekybos organizacija (TPO; International Trade Organization, ITO), kuri turjo parengti tarif mainimo, prekybos sutari sudarymo principus, kad bt ribojamas svarbiausi aliav kain svyravimas ir koordinuojama ali antimonopolin politika. Nors TPO niekada nesigaliojo, taiaupirmasisjos statute) straipsnis paspartino Visuotinio susitarimo dl prekybos ir tarif (VSPT: General Agreement on Tariffs and Trade, GATT) susikrim. i organizacija tapo pagrindine institucija, skatinania tarif ir kit prekybos barjer mainim. Tarptautinio rekonstrukcijos ir pltros banko (TRPB, arba Pasaulinio banko) paskirtis buvo finansuoti pokario Vakar Europos Mo atkrim. Penkto deimtmeio pabaigoje, kai i uduotis buvo vykdyta, paskolos bei technin pagalb. Treioji institucija - Tarptautinis valiutos fondas (TVF)-buvo kurtas tam kad stiprint tarptautini atsiskaitym stabilum, t.y. rengt taisykles, pagal kurias turt bti keiiami valiut paritetai ir tarptautini mokjim valiut kursai, be to, valdyti bendr nacionalini valiut fond, i kurio alys galt skolintis ir finansuoti savo mieste Ni Hampyre, todl Pasaulio bankas ir TVF kartais vadinami Bretono Vudso institucijomis.

21.1. Tarptautinis valiutos fondas ir kitos tarptautins regioninsvaliutins kreditins ir finansins organizacijos
Tarptautims valiutos fondas (TVF) - tai institucij knijanti Bretono Vudso sistema. Si sistema juridiniu atvilgiu labai skMasi nuo aukso ir aukso deviz standart, nes ankstesns sistemos neturjo tarptautinio juridinio pagrindo. TVF tai tarpvyriausybin valiutos-ktedito organizacija skirta reguliuoti valiutinius santykius tarp valstybi ir frumpalaiki kreditini resurs suteikimus esant valiutiniams sunkumams, susijusiems su mokjimo balans netorygumu. 309

TVF pradjo savo operacijas 1947 m. kaip specializuotas SNO organas. 44 pasaulio alys tarptautinje valiutinje- finansinje konferencijoje 1941 m. Breton Vudse pasira susitarim valiutini operacij klausimais. M 1971 m visos TVF operacijos buvo vykdomos JAV doleriais, o vliau buvo ireikiami SDR. 1987 m. pradioje fondo kapitalas sudar 90 mlrd.

310

SDR. iuo metu 1 SDR lygus 1,28658 dol. Deimt isivysiusi ali valdo 55% vis kvot bendro dydio ir turi beveik 54% bals Fondo valdymo organuose. JAV dalis TVF kapitale 1947-1987 ra sumajo nuo 36,2 iM 20,1%, o bendrame bals skaiije - nuo 26,7 iM 19,3%, taiau JAV turi veto teis sprendiant svarbiausius Hausimus. 1988 m. TVF nariaisbuvo 151 alis, TWvadovaujantisorganas-ValdytojTarybkurirenkasikartpermetusir kurios sudt eina vis ali atstovai. Vykdomasis organas -direkcija, kuri sudaro 6 nariai, paskirti ali, turini didiausias kvotas, ir 16 nari, irinkt pagal geografin poym. Pastarasis organas yra TVF Valdytoj Tarybos laikinasis komitetas, kurio sudteina22 alifinansministrai. TVFvieta- Vaingtonas, kasatspindi JAVvadovaujantvaidmenjo veikloje. Kiekviena TVF alis nar turjo nustatyti savo valiutos paritetpagal auksarba pagal JAV doler- Vlesnieji valiut paritetpasikeitimai turjo bti suderinti ar patvntinti TVF. Fondo resursai fonnuojami i pagrindinio kapitalo ir kaupimo, {kuriant Fond, buvo numatyta, kad jo kapitalas bus 10 mlrd. JAV doleri. TVF stojanios alys turjo papildyti jo kapital atitinkama suma - kiekvienos alies pasiraytu kapitalo nau arba kvota. i suma apskaiiuojama pagal fonnul, kuri rayta alies dalis pasauliniame importe ir jos aukso atsargos. Vienas ketvirtadalis kiekvienos alies nao buvo mokama auksu, o kiti trys ketvirtadaliai savo valiuta, neduodania palkan neterminuoto sipareigojimo fonna. Kvota turi trigub reikm, nustatant: na dyd statin kapitalaj alies bals kiek sprendiant klausinius valdymo aparate; TVF resurspanaudojimo limit. Per TVF egzistavim kvotos keitsi daugiau kaip 8 kartus. Anksiau kvotos buvo peririmos kas penkeri metai, o dabar is kvot keitimo laikotarpis sutrumpintas iki trej met. Kvot nustatymo kriterijai yra alies ekonominis potencialas ir vieta pasaulinje ekonomikoje. Didiausias kvotas Fondo kapitale turjo JAV (20,1%), EEB alys (27,9%). Nuo kvotos dydio priklauso ir bals kiekis, kuriuos turi alis-nar sprendiant Fondo klausimus. Kiekviena alis turi 250 bals ir dar vien bals u kiekvien kvot. Daugiausia bals turi JAV - 19,3%, Didioji Britanija - 6,7%, Vokietija - 5,8%, Pranczija - 4,8%, Japonija - 4,6%. TVF reguliuoja ne tik valiutos sistem, bet ir koordinuoja tarptautin kreditavim. Pagrindinis tarptautinis kreditavimo organas yra Tarptautinis rekonstrukcijos ir pltros bankas (TRPB). Tai pirmasis tarpvalstybinis investicinis institutas, kuris buvo kurtas kartu su TVF. TRPB tikslas - akumuliuoti valstybi biudetines las ir skatinti privaias investicijas kitose alyse. Banko nariais gali bti tik alys, stojusios TVF. Si nuostata aikinama tuo, kad banko alys nars privalo vykdyti valiutin-finansin politikpagal TVF status. TRPB statinis kapitalas sudaromas akcij forma. Kreditai suteikiami alims, kurios atskleidia plai informacij ekonominms banko misijoms apie alies ekonomin ir finansin padt. Didioji dalis banko kredito suteikiama laikotarpiui iki 20 met, mokant ne maesnius kaip 10% kasmetinius procentus. TRPB filialas yra Tarptautin isivystymo asociacija (TIA). TIA turi bendrus su TRPB valdymo organus kartu su Banko prezidentu. TIA papildo TRPB ir suteikia beprocenius kreditus laikotarpiui iki 50 met, imant tik komisinius procentus 0,75%. Nors dalis TRPB l suteikiama beveik nemokamai, kreditin veikla bankui labai pelninga. Svarbus Tarptautins finansins korporacijos (TFK) tikslas -skatinti investicijas jaun valstybi pramon. i korporacija finansuoja tik rentabilias mones. Kredito terminas ne ilgesnis kaip 15 met, mokant didesnius procentus, negu vidutiniai metiniai procentai pasaulinio skolinamojo kapitalo rinkoje. Antra svarbi TFK ypatyb pasireikia tuo, kad i korporacija turi teis ne tik suteikti paskolas, bet ir tiesiogiai vykdyti investicijas akcin kapital statom arba rekonstruojam moni, vliau parduodant j akcijas privatiems investitoriams. Kreditini ir finansini resurs reguliavimo funkcijas vykdo regionaliniai pltros bankai. Prie j priskiriami: Azijos pltros bankas (AzPB), Amerikos pltros bankas (APB) ir Afrikos pltros bankas (AfPB). Apskritai i bank ypatumas yra j ryys su JTO regionalinmis ekonominmis komisijomis. Bank statinis kapitalas formuojamas i na ir akcins veiklos. Svarbia valiutos-kredito ir finansine organizacija Vakar Europoje tampa Europos ekonomin bendrija (EEB) arba Bendroji rinka", kurta 1957 m, pasiraius sutart Romoje, 1 EEB eina 12 Europos ali: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Vokietija, Pranczija, Danija, Airija, Didioji Britanija, Graikija, Ispanija ir Portugalija. Prie tarpvalstybini fond reikia priskirti EEB biudet, kurio los naudojamos vykdyti vieningai ems kio, taip pat socialinei ir regioninei politikai, [gyvendinus numatyt 12 ali nacionalini rink sujungimo vieningrink program, labai sustiprt EEB pozicijos pasauliniu mastu. inoma, tam btina vieninga i ali kin socialin politika. Tai, savo ruotu, gali sukelti EEB alims tam tikr sunkum. Sakykime, norima suderinti netiesiogini mokesi normas ir nustatyti tam tikr visai EEB priimtin j lyg. Dabar netiesiogini mokesi normosyra skirtingos: Didiojoje Britanijoje - 5,22%, Danijoje 9,84%, Liuksemburge 12%, Airijoje 311

23% ir 1.1., tai vienose alyse ios nortnos turt buti padidintos iki bendro lygio, o kitose, atvirkiai, - sumaintos. Todl pinnose alyse turs padidti kainos vartojimo reikmenims, o antrose - valstybs biudetas praras dal pajam. EEB biudetas buvo fomiuojamas i ali nari na, proporcingai j lyginamajam svoriui EEB bendrame nacionaliniame produkte. Todl didiausi pajam dal EEB sudar VFR jnaai. Vliau, pagal EEB ali 1970 m. susitarim, vis didesn reikm pradjo gauti EEB nuosavos biudeto los. Prie nuosav EEB biudeto l reikia priskirti: kompensacines rinkliavas, kurios susidaro importuojant ems kio produkcij i treij ali, kadangi siekiama paalinti skirtumtarp santykinai em pasaulini ir auktesni ems kio produkcijos EEB ali kainj muit tarifai, importuojant pramonines prekes i treij ali; mokesiai i pridtins verts. 1971 m. EEB biudeto pajam struktroje ali nari naai sudar 66% vis pajam, o nuosavos los - 34%; 1975 m. atitinkamai 40 ir 60%. 1980 m. pirm kart EEB pajamos buvo sudaromos i nuosav l. Pagrindinis EEB biudeto pajam vaidmuo atitenka mokesiams i pridtins verts. Jie imami 1,4% dydio. 1991 m. ir 1993 m. EEB biudeto pajam struktra idstyta 21.1 lentelje.

Smarkus EEB biudeto augimas, jo formavimo altini pltimas rodo, kad tarpvalstybiniai fondai vaidina vis didesnvaidmenreguliuojant ali ekonomik. EEB biudeto ilaidos matyti21.2 lentelje. Apie 35% EEB biudeto itekli skiriama ekonomikai reguliuoti ir socialiniams klausimams sprsti. Svarbiausireikm EEB turi ios regionins valiutos-kredito ir finansins organizacijos: Europos investicinis bankas (EIB), kurtas 1958 m.; Europos ivystymo fondas (EIF), kurtas 1958 m.; Europos ems kio orientacijos ir garantavimo fondas (EOGF)-1962 m.; Europos regioninio ivystymo fondas (ERFF) - 1975 m.; Europos valiutos bendradarbiavimo fondas (EVBF) 1973 m.; Europos valiutos fondas (EVF) 1981 m. EIB nariai yra visos EEB alys. Resurs altinis yra statinis kapitalas EKIU forma, ia 10% kapitalo yra apmokta ir 90% garantuota. EIF skirtas teikti pagalb ir kredituoti asocijuotas alis. EIF suteikia kreditus kompensuoti nuostoliams eksportuojant ems kio ir mineralines aliavas. EZOGF skirtas finansuoti bendr ems kio politik, siekiant koncentruoti ir specializuoti gamyb kapitalui kaupti, ilyginti gamybinius pajgumus atskirose alyse. ERIF skirtas ilyginti regionines disproporcijas EEB alyse. EVBF skirtas reguliuoti valiut tarp valstybi. Fondas suteikia kreditus EEB alims mokjimo balanso ir atsiskaitym deficitui dengti, reguliuoja valiutos kurs. EVF yra EEB ali centrinis bankas ir atsiskaitymo centras. EVF vykdo valiutos intervencij, suteikia kreditus laikotarpiui iM 1 met, ileidia EKIU bendrrezervpagrindu, kuri 112 formuojasi aukso-valiutos rezerv sskaita ir 112 -nacionalini valiut sskaita. Ypating viet valiutos-kredito organizacijose uima Tarptautini atsiskaitym bankas (TAB). Jo centras Bazelis (veicarija). TAB organizuotas akcins bendrovs forma. TAB vykdo dvi pagrindines funkcijas: padeda bendradarbiauti tarp centrini bank, utikrinti palanMas slygas tarptautinse finansinse operacijose; veikia kaip patiMmas asmuo savo nari atsiskaitymuose. Pagrindin TAB funkcija Europos rinkos atvilgiu - stebti, kokia jo padtis ir kaip jis funkcionuoja. Savo operacij metu bankas reguliuoja tarptautinius valiutinius-kreditinius santykius, siekdamas juos stabilizuoti.

312

TVF kreditins operacijos

TVF skyr auksui labai svarb vaidmen jo likvidiniuose itekliuose alis, stodama Fond, turjo mokti auksu 25% nao kvotos arba 10% jos oficiali aukso-dolerio rezerv, atsivelgiant tai, kuri suma buvo maesn. Likusi kvotos dalis (75 %) buvo apmokama nacionaline valiuta, kuri kartu su auksu sudar TVF likvidinius iteklius. Kadangi aukso na dydis sudar 25% pagrindinio kapitalo, TVF visuomet galjo utikrinti ios sumos ribose valiut keitim savo kreditinse operacijose, parduodant aukso na. Todl nao aukso dalies dydiu kreditas visuomet buvo suteiMamas automatikai, kai tik to pareikalaudavo alis nar. Kai alis nar turdavo mokjim deficit, ji galjo i TVF valdomo bendro nacionalinivaliutfondo skolintis sumpagal savo kvotos dyd. Apie ketvirtadal kvotos ji galjo gauti automatikai, o kita dalis buvo suteikiama TVF nuoira. Pavyzdiui, 1956 m. Sueco krizs Artimuosiuose Rytuose metu Didioji Britanija pasiskolino i Fondo apie 2 mlrd. JAV doleri. Fondo terminais tariant, Didioji Britanija im", arba nupirko, i Fondo JAV dolerius u Britanijos svarus, dl to Fondo JAV doleri atsargos sumajo, o Britanijos svar atsargos padidjo. Fondas sigijo doleri, paverts grynaisiais dal neterminuoto v sipareigojimo JAV doleriais, kuris buvo gautas kaip JAV jnao dalis. Didioji Britanija mokjo Fondui palkanas, kurios priklaus nuo pasiskolintos sumos ir nuo skolinimosi termin. Paskolos grininiui Didioji Britanija turjo pirkti Britanijos svarus u JAV dolerius arba kurikit Fondui priimtinvaliut. Stojimo Tarptautin valiutos fond sutartyje nurodoma, kad alys nars gali skolintis nepaisant j vykdomos ekonomins ir socialins politikos. Taiau ilgainiui Fondo vadovyb nusprend, kad kreditas turt bti suteiktas tuo atveju, jei pagrindiama perspektyva, kad alis nar gals sureguliuoti savo mokjim balans. Iki 1989 m Fondo kapitalas buvo 90 rnlrd. JAV doleri. Jis susidar padidjus ali nari skaiiui irkelis kartus padidjus kiekvienos nars kvotai. Dvi reikmingos nuostat naujovs (viena deimtmeio pradioje, o kita pabaigoje) sudar galimyb papildomai didti TVF kvotoms, ir taip pradjo didti TVF reikalingos los ir tarptautiniai rezervai. Kad sumat galimas valiut Irkumas Fonde, 1963 m. Fondo statute buvo padaryta pataisa raytas Bendrasis skolinimosi susitarimas (General Arrangement to Borrow), nurodantis, kokiu atveju Fondas gali skolintis valiut i ali nari. Svarbiausia 7 deimtmeio naujov - sukurtos Specialiosios skolinimosi teiss (SST; Special Drawing Rights, SDR), t. y naujas tarptautini rezerv aktyvas. Tai buvo padaryta todl, kad manyta, jog pritrks aukso ir kit tarptautini rezerv aktyv, todl, kad dauguma ali negaljo patenkinti savo rezerv poreiki nesukeldamos JAV mokjim deficito. Bendra prielaida buvo ta, kad tarptautini rezerv aktyv paklausa dids madaug proporcingai pasaulio prekybos ar pasaulio pajam augimui - tai panau kiekybins pinig teorijos tarptautin variant. Toks poiris leido apskaiiuoti, kad tarptautini rezerv aktyv paklausa galjo didti 2-3 mlrd. JAV doleri per metus. Piniginio aukso atsargos didjo 1 mlrd. JAV doleri per metus. 1968-1971 m. tarptautinmis atvirosios rinkos operacijomis buvo sukurtas deimties milijarddoleri verts SST aktyvas; kiekviena alis nar gavo naujai sudaryto SST aktyvo dal pagal savo TVF kvot. Kiekviena alis nar galjo naudoti SST usienio valiutoms pirkti i kit nari arba is Fondo. Pavyzdiui, jei Didioji Britanija turjo mokjim deficit, ji galjo parduoti dal SST Fondui, sigyti JAV doleri ar kokios kitos nacionalins valiutos ir panaudoti j valiut rinkoje Didiosios Britanijos svarui paremti. 1978 m. auksas buvo oficialiai demonetarizuotas TVF: nutrauktas oficialus valiut aukso turinio skelbimas; naas auksu pakeistas nau rezervine valiuta ir SDR. Auksas paalintas atsiskaitymuose tarp TVF ir jo nari. Nors TVF istm auks i atsiskaitym, taiau aukso rezervai lieka pasauliniu pinig fondu. Pagrindin rezerv dalis (85% aukso) sukaupta 10 labiausiai isivysiusi ali. Daugiausia aukso turi JAV, Vokietija, veicarija, Pranczija, Italija. Aukso reikm didja, nes jis naudojamas ne tik kaip pasauliniai pinigai, bet ir naujausiose pramons akose, bank rezervuose, privaioje tezauracijoje, spekuliacijoje. Pasaulyje yra 52 aukso rinkos. Aukso rinka skirstoma 4 kategorijas: pasaulin (Londonas, Ciurichas, Niujorkas ir kt.); vidin laisva (Paryius, Milanas, Stambulas ir kt.); vietin kontroliuojama (Atnai, Kairas ir kt);,juodoji" (Bombjus, Taibjus ir kt). TVF vykdo kreditines operacijas tik su oficialiais ali nari organais - idininkais, centriniais bankais, stabilizavimo fondais, kurie pagal TVF status gali gauti las usienio valiuta, suteiktas laikinam mokjimo balanso deficitui dengti. Kreditas alims TVF narms gali bti suteikiamas 3-5 met laikotarpiui usienio valiuta mainais nacionalin valiut. alis padengia kredit, ipirkdama i TVF savo nacionalin valiut u konvertuojam valiut. Be apribojim alis gali gauti kreditus tik 25 % kvotos ribose ir t sum usienio valiutos, i kuri j i anksiau paskolino TVF. ie kreditai priskiriami prie alies rezervins pozicijos TVF. Kreditini itekli suteikimas, virijantis rezervin dal, priklauso nuo TVF direktorato sprendimo ir po to, kai susipastama su valiutine-ekonomine padtimi ir rekomendacijomis, taikomos stabilizavimo priemons. alys nars gali gauti kreditir pagal kitus altinius, kuriems priklauso: kreditai stand-by", kurie suteikiami tikslams, suderintiems su TVF;

313

 kompensacinis finansavimas, skirtas mokjimo balanso deficitui dengti, kuris susijs su kain kritimu aliavinms prekms, su ekonomikos struktriniais pokyiais; aliavini itekli finansavimo sistema, t.y. specials kreditai siekiant stabilizuoti kainas aliavinms prekms; iplstinio kreditavimo sistema, t.y. specials kreditai alims, kuri mokjimo balansai smarkiai paeisti; kreditai i vairi speciali fond. TVF gali bet kuriuo metu pareikalauti i ali nari ini apie ekonomikos, pinig apyvartos, mokjim balanso bkl, apie oficialius aukso valiutinius rezervus, investicijas usienyje ir 1.1. Todl rekomendacijos, kaip paalinti mokjimo balanso deficit, susijusios su 2 pagrindinmis kryptimis: numatoma sumainti visumine, paklaus pinig-kredito ir biudeto restrukcijos politikos dka, t.y. didinti mokesius, racionalizuoti kreditaj riboti biudetines ilaidas socialinms reikmms, vyriausybinms subsidijoms ir valstybini moni bei staig, darbinink bei tarnautoj darbo umokesiui; didinti oficialius minimalius rezerv reikalavimus; valiutos devalvacija arba jos perklimas plaukiant reim. TVF kreditinse operacijose i esms naudojama labiausiai isivysiusi ali nari valiuta; pasinaudodama teise keisti status, ji pakeit valiutos keitim" laisvai panaudojam valiut". Pastarja tapo: JAV doleris, Vokietijos mark, Japonijos jena, Didiosios Britanijos svaras sterling, Pranczijos frankas. Vadinasi, praktikai Fondo realios kreditins galimybs ribojamos svarbiausi ali valiut keitimo itekliais.

21.2. Tarptautiniai kreditiniai santykiai

Tarptautinis kreditas tarpininkauja usienio ekonominje apyvartoje. Jis pagrstai priskiriamas prie sudting tarptautini santyki form. Jis padeda kompleksikai sprsti ekonomines, socialities ir politines problemas. Tarptautinkreditkitorris alims teiMa valstybs bankai, firmos, bendrovs. Tarptautinio kredito altiniai yra laikinai laisvos mons pinigins los, valstybs ir privataus sektoriaus sukauptos los, esanios bankuose. Tarptautinio kredito principai: grintinumas: jei los nra grinamos, tai suprantama kaip finansavimas; laikinumas: los turi bti grinamos per sutart laikotarp; apsimokamumas: numatomos skirtingos kredito grinimo slygos; materialinis pagrindimas kaip garantija, kad kreditas bus grintas; tikslinis pobdis: kredituojami konkrets projektai, skatinantys kredituojanios alies eksport. Tarptautinio kredito principal parodo jo ry su ekonominiais rinkos statymais ir yra naudojami rinkos subjekt bei valstybs tikslams pasiekti. Tarptautinio kredito funkcijos: Perskirsto skolinamj kapital tarp ali, patenkindamas iplstins reprodukcijos poreikius. Skolinamasis kapitalas patenka tas sferas, kur garantuojamas pelnas. Tikrieji pinigai (auksas, sidabras) keiiami kreditiniais, pleiamos tarptautins kreditins operacijos, panaudojant ekius, vekselius, bank pervedimus. Greitina kapitalo koncentracij ir centralizacij. Panaudojant kit ali kapital pleiasi individualaus kaupimo ribos, individualios mons tampa akcinmis bendrovmis, kuriasi naujos firmos, monopolijos. Tarptautinio kredito vaidmuo gantybos vystymui turi teigiam ir neigiam puses. Jo teigiam pus atspindi spartesnis gamybinijg vystymasis. Tai pasireikia iomis kryptimis: Kreditas stimuliuoja tarptautin ekonomin alies veikl, sukuria papildom paklaus rinkoje. Tarptautin prekyba kredit pagrindu tapo tarptautine norma, ypa toms prekms, kuri ilgas gamybos ciklas, vartojimas ir aukta kaina. Danai kredituojanti alis reikalauja pirkti prekes btent jos rinkoje. Tarptautinis kreditas sudaro palankias salygas usienio privatiems investitoriams, nes jiems paprastai suteikiamos tam tikros lengvatos; padeda kurti infrastruktr, btin monms funkcionuoti, stiprina nacionalini moni, bank, susijusi su tarptautiniu kreditu, pozicijas. Kreditas utikrina tarptautini atsiskaitymo ir valiutini operacij, kurios slygoja tarptautinius alies ryius, tolydum. Kreditas didina tarptautins prekybos ir kitos tarptautins ekonomins alies veiklos efektyvum. Neigiama tarptautinio kredito pus pasireikia tuo, kad gilja disproporcijos ekonomikoje. Tai atspindi preki peiprodukcija, skolinamojo kapitalo perskirstymas tarp ali, staigus preki kiekio padidjimas pakilimo laikotarpiu ir sumajimas ekonomikos nuosmukio meru. 314

Kreditin politika stiprina ali kreditori pozicijas pasaulinje rinkoje. Pirmiausia, pelnas i ali skolininki atitenka alims skolintojoms. Taip pat alys kreditors kuria sau palankias politines ir ekonomines slygas besiskolinaniose alyse. Tarptautinis kreditas yra vienas i kar finansavimo altini. Siekdami sustiprinti savo pozicijas, bankai, valstybs, tarptautins ir regionins valiutins-kreditins ir finansins organizacijos kartais vykdo kreditins diskriminacijos politik. Kreditin diskriminacija - tai nevienod kredit gavimo, panaudojimo ir padengimo sajyg sudarymas, taikant alims ekonomin ir politin spaudim. Diskriminacijos metodai -apribojimai, palkan procento padidinimas, laiko sutrumpinimas, kredito dydio sumainimas. Grieiausia ekonomin sankcija - kreditin blokada, kai atsisakoma suteikti kredit vienai ar kitai aliai. Tai danai susij su ekonomine blokada. Tai daroma oficialiai, o danai ir neoficialiai, atsisakant suteikti kredit dl vairi motyv. Tarptautinis kreditas gali bti naudojamas kaip bendradarbiavimo tarp ali priemon ir kaip priemon konkurencinje kovoje.

Tarptautinio kredito formos

Gamybos ir main internacionalizacija, nauj pasaulio ukio ryi form atsiradimas slygoja tarptautinio kredito form vairov. Pagal altinius skiriamas vidinis, usienio ir mirus kreditavimas bei usienio prekybos finansavimas. Jie yra tarpusavyje susij ir apima visas preki judjimo nuo eksportuotojo importuotojui stadijas (paruoas, gamyb, buvimkelyje...). Pagal paskirt, priklausomai nuo to, kaip bus panaudotos skolintos los, skiriami: komerciniai kreditai, tiesiogiai susij su usienio prekyba ir paslaugomis; finansiniai kreditai, panaudojami kitais tikslais (tiesioginiams kapitaliniams judjimams, investicini objekt statybai, vertybini popieri sigijimui, usienio siskolinimo dengimui, valiutinei intervencijai). tarpiniai kreditai, skirti aptarnauti mirias kapitalo, preki ir paslaug iveimo formas. Pagal r gali bti: kreditai prekms, kuriuos teikia eksportuojanti alis savo pirkjams; valiutiniai, teikiamibankpinigine forma. Pagal paskolas valiuta tarptautiniai kreditai skiriami: alies skolininko arba alies kreditoriaus valiuta; treios alies valiuta arba tarptautinio piniginio vieneto apskaitos valiuta, pagrsta valiutos krepiu (SDR, EKIU ir kt.). Pagal terminus tarptautiniai kreditai skirstomi : trumpalaikius (iki 1 met); vidutins trukms (nuo 1 iki 5 met); ilgalaikius (daugiau kaip 5 metai). Trumpalaikiai kreditai panaudojami usienio prekyboje ir tarptautinje mokjimo apyvartoje, aptarnaujant neprekybinius, draudimo ir spekuliacinius sandrius. Jeigu trumpalaikis kreditas pratsiamas, jis tampa vidutins trukms arba ilgalaikiu. Ilgalaikis tarptautinis kreditas skiriamas investicijoms ir iM 80% aptarnauja main ir komplektuojam rengim eksport, stambius projektus, mokslinio tyrimo darbus ir naujos technikos diegim. Utikrinimo prasme tarptautinis kreditas skirstomas garantuot ir blank kredit. Kredit paprastai garantuoja preks, komerciniai dokumentai, vertybiniai popieriai, vekseliai, nekilnojamasis turtas ir kitos vertybs. Preks ustatas kreditui gauti bna trij form: tvirtas ustatas, kai preki mas ustatoma banko naudai; preks ustatas apyvartoje, kai preks atitinkamo asortimento likutis skaitomas atitinkamsum; preks ustatas perdirbime, kai i ustatytos preks galima gaminti dirbinius. Blanko kreditas iduodamas pagal skolininko sipareigojimus padengtijper atitinkamlaikotarp. Paprastai io kredito dokumentas yra solo-vekselis su vienu skolininko parau. Taip pat gali bti naudojamas kontokorentas (einamoji sskaita), overdraflas (didesn nei yra einamojoje sskaitoje pinig suma). Kreditai suteikimo poiriu bna: grynieji kreditai, kurie raomi skolininko sskait jo dispozicijai, akceptiniai kreditai, depozitiniai sertifikatai, obligacins paskolos ir t.t. Pagal tai, kas tampa kreditoriumi, kreditai gali bti: 315

 privatus, skiriami firm, bank, kartais tarpinink (brokeri); vyriausybiniai; mirs, kuriuose dalyvauja privaios mons ir valstyb; tarptautini ir regionini valiutos-kredito ir finansini organizacij kreditai. Firminis kreditas - tai paskola, suteikiama firmos, paprastai vienos eksportuojanios alies kitos alies importuojaniai firmai, kad bt nukeltas mokjimo terminas. Firmini kredit trukm gali bti nuo 2 iM 7 met, priklausomai nuo pasaulins rinkos konjunktros ir preki ries. is kreditas apiforminamas vekseliu arba atvira sskaita. Vekselinis kreditas yra toks, kai eksportuotojas, sudars preks pardavimo sutart, pateikia pervedimo veksel

importuotojui, kuris, gavs komercinius dokumentus, j akceptuoja, t.y. sutinka apmokti jo nurod3iu laiku. Kreditas pagal atvir sskait naudojamas, kai preks periodikai pristatomos ir periodikai atsiskaitoma mnesio viduryje ar gale. Firminio kredito atmaina - pirkjo avansas, kuris, sudarant kontrakt, suteikiamas usienio importo tiekjui paprastai 10-15%, kartais 33% usakyt main, rengim verts. Tai yra garantas, kad usakytos preks bus tikrai priimtos. Nors firminis kreditas ireikia santykius tarp tiekjo ir pirkjo, jis neneigia banko l dalyvavimo. Bankai suteikia eksporto, finansinius ir valiutinius kreditus. Eksporto kreditas-kreditas, duotas banko alies eksportuotojo bankui, kad jis kredituot importuojani al main, rengim ir 1.1 kreditavimui. Jie teikiami pinigine forma ir pareigoja panaudoti paskol prekms pirkti alyje kreditorje. Viena i eksportinio kredito form- kreditas pirkjui, teikiamas 5-8 ir daugiau met. iuo atveju bankas kredituoja alies importuotojos firmas ir jos bankus.

Finansinis kreditas sudaro galimybe, pirkti prekes bet kurioje rinkoje, vadinasi, palankiausiomis slygomis. Valiutinis kreditas nesusijs su preki tiekimu ir skirtas usienio siskolinimams dengti, valiutiniam kursui ilaikyti, sskaitoms usienio valiuta papildyti. Stambs bankai teikia akceptin kredit, akceptuodami sakytin veksel. Akceptantaj tampa pagrindiniu skolininku, nes sutinka padengti veksel nurodytu laiku. Vekseliai, akceptuoti bank, naudojami suteikiant tarpbankinius kreditus. Eksportui kredituoti taip pat naudojamas akceptinis-rambursinis kreditas. Tuomet'! eksportuotojo veksel akceptuoja treios alies bankas, o importuotojas perveda vekseli pinig sumbankui akceptantui. pareigojimas akceptuoti sakytin veksel bankui akceptantui. Sutikimas akceptuoti. Pateikimas neataukiamo akceptinio akredityvo, sipareigojant akceptuotisakveksel. Preki ikrovimas.

316

 Vekselio apskaiiavimas irkomercini dokumentperdavimas. sakytinio vekselio akceptavimui irkomerciniu dokumentpersiuntimas. Akceptuoto sakytinio vekselio grinimas. Tarptautin finans sistema

Pasaulin skolinamojo kapitalo rinka sakytinio vekselio perskaiiavimas. Komercini dokument persiuntimas. Komercini dokument perdavimas importuotojui u ustat. Rambursavimas - vekselio sumos pervedimas ir garanto grinimas. Vekselio sumos pervedimas bankui akceptantui. sakytinio vekselio pateikimas apmokti laikui atjus. Ypatinga tarptautinio kredito forma yra obligacij, akcij ir kit vertybini popieri emisija tarptautinio kapitalo rinkoje. Pagrindin ios skolinimo formos ypatyb ta, kad bankai ia tampa lyg ir tarpininkais tarp skolinink ir tiesiogini kreditori - investitori, dedani savo las vertybinius popierius. Labiausiai paplitusi finansinio kreditavimo ris iuo metu yra sindifikuoti (bendri) eurokreditai, kuri altinis yra eurovaliutos rinkos itekliai. Paprastai tokius kreditus organizuoja stambs komerciniai bankai, kurie vadovauja konsorbcijoms ir derina su skolintoju kreditavimo slygas. Paskolos terminas daniausiai bna nuo 5 iki 10 met. Eurokreditai paprastai suteikiami roll over" slygomis. Tai reikia, kad palkan norma nefiksuojama visam kredito terminui, o reguliariai peririma kas 3 arba 6 mnesiai atsivelgiant skolint l verts kitim tarptautinje pinig rinkoje. Palkan norma pagal roll over" kreditus susideda i 2 dali: bazins normos ir maros, t.y. skirtumo tarp pirkjo kainos ir pardavjo kainos perkant vertybinius popierius. Baze imama palkan norma pagal trij arba ei mnesi tarpbankin depozit atitinkamoje rinkoje (pvz., libor" Londone). Mara priklauso nuo skolintojo kreditavimo galimybi ir rinkos konjunktros. Ji gali svyruoti nuo 1,25 iki 2%. kredito vert eina taip pat ir vairios komisins ilaidos. Tarptautinje praktikoje naudojamos vairios roll over" kredit susitarim formos ir metodai. Jie gali konkreiai numatyti valiutos pakitim ir kredito sum, pradedant eiliniu tarpiniu jo panaudojimo terminu, kredito arba visos sumos dengim imokjimu, galimybe prie laik j padengti ir 1.1. Finansiniai kreditai suteikiami usienio skolintojams nacionalinse kapitalo rinkose, taiau jie nevaidina tokio svarbaus vaidmens, kaip sindifikuoti (bendri) eurokreditai. Atuntajame deimtmetyje padidjo obligacini paskol reikm kaip ilgalaiki l pritraukimo forma is tarptautinio ir nacionalinio kapitalo rinkos. Obligacini paskol emisij ir idstym organizuoja vadovaujanti bankinio sindikato grup - vadybininkai. ios grups vadovu tampa vadovaujantis vadybininkas, kuris i esms yra skolintojo kontrahentas ir atsako u paskolos organizavim, pasiraym ir idstym tarp investitori. Sindikato dalyviai kartu su vadybininkais garantuoja visos paskolos sumos idstym pagal suderint kurs. Neparduotas rinkoje obligacijas jie privalo susidti savo portfel. Tarptautinje praktikoje naudojamos skirtingos obligacini paskol rys. Klasikines paskolas suteikia vietinibank sindikatai usienio obligacij viea emisija vertybinipopierinacionalinje rinkoje atitinkama valiuta su tam tikros alies kotiravimu biroje. iuo meru pirmauja tarptautins obligacij paskolos, kurias eurorinkoje emituojatreios alies valiuta internacionaliniai sindikato dalyviai.

317

Obligacini paskol slygos pasiymi didele vairove. Palkan norma gali bti fiksuojama visam paskolos terminui arba reguliariai peririma atsivelgiant tarptautinio piniginio kapitalo konjunktr. Pastaruoju atveju ji nustatoma tarpbankinio depozito normos pagrindu pridedant atitinkam mar. Be to, danai nustatomas minimalus lygis, emiau kurio palkan norma negali kristi. Reiau emituojamos obligacijos su nuliniu kuponu, pagal kuriuos procentai skaitomi nustatant emisijos kurs. Bet kuriuo atveju paskolos vert jungia komisin vadybinink ir kit sindikato dalyvi atlyginim. Obligacij paskolos leidiamos grietai apibrtam terminui (paprastai nuo 3 iki 15 met). Taiau inomi atvejai apie aukiausios ries skolintoj neterminuot obligacij emisijas. Tarptautinje praktikoje naudojamos taip pat konvertuojamos obligacijos, kurias atitinkamomis slygomis galima keisti kompanijos skolininks akcijas pagal i anksto nustatyt kurs. Pastaruoju metu tarp investitori labai populiarios obligacijos su variantu-atskiru dokumentu, suteikianiu teis jos savininkui pirkti nustatytu laiku akcijas pagal fiksuot kurs. Ypatinga toki vertybini popieri ris yra obligacijos su aukso variantu, kuris suteiMa teis investitoriui nusipirkti auks nekintania kaina nepriklausomai nuo rinkos konjunktros. Atuntojo deimtmeio metais skolinamojo kapitalo rinkoje paplito vairs nauji finansiniai instramentai. Jiems priklauso vadinamosios euronotos - trampalaikiai ir vidutinio ilgumo pasiadjimai su plaukiojania palkan nonna, taip pat reguliariai atnaujinamos garantijos idstant vertybinius popierius. Tarp trumpalaiki finansini instrument svarbus vaidmuo atitenka eurokomerciniams popieriams - privai korporacij pasiadjimai, ileidiami 3-6 mnesiams su nedidele mara, palyginus su tarptautins pinigins rinkos bazine norma. Jau nuo seno yra inomos lizingins ir faktoringins operacijos. Pavyzdiui, lizingins operacijos jau buvo vykdomos Babilone 2000 m. pr. Kr. Ilgainiui jos gijo naujbruo, isipltjpanaudojimo sritys. Nuo 50-j met ios operacijos pradtos taikyti ir tarptautinje apyvartoje. Lizingins kompanijos nuomoja firmoms rengimus, laivus, lktuvus ir kt. 3-15 met ir ilgesniam laikotarpiui be nuosavybs teisi. Danai lizinginiai susitarimai sudaromi kartu su frachto sutartimi. Tai garantuoja laivo ar lktuvo uimtumilgam laikui. Svarbiausias lizingo privalumas yra galimyb teikti daug paslaug, apimani transportavimo organizavim ir kreditavim, montavim, technin aptarnavim, lizingo objekt draudim, aprpinim atsarginmis dalimis, konsultacines paslaugas ir kt. Lizingai pagal santykius tarp lizingo teikjo ir lizingo gavjo gali bti dviejri: tiesioginis kai gamintojas arba turto savininkas pats yra lizingo teikjas; netiesioginis - kai lizingo operacijose dalyvauja treias asmuo. Pagal kreditavimo bd skiriami skubs ir atnaujinami lizingai. Skubs lizingai - tai vienkartin nuoma, o atnaujinami - kai lizingo sutartis pratsiamapasibaigus pirmajam sutarties terminui. Taip pat yra operaciniai lizingai, jeigu mon sudaro lizingin konirakt neplanuodama ateityje sigyti nuomojamo objekto savo nuosavybn, ir finansiniai lizingai, kai mon sudaro nuomos sutart su teise vliau sigyti objekt. Kita tarptautinio kredito forma yra faktoringins operacijos, kai finansin kompanija nuperka eksportuotojo piniginius sipareigojimus importuotojui. Faktoringini kompanij atsiradim slygoja nemokumas, mokjim vlavimas, taip pat ir didjanti eksportuotojo paklausakreditams. Terminas forfetavimas" kils i prancz kalbos a forfait" ir reikia tam tikr teisi suteikim u grynus pinigus. Bank praktikoje tai yra vekseli ir kit mokjimo dokument pirkimas i anksto nustatytomis salygomis. Tarpvalstybiniai tarptautiniai kreditai reguliuojami skirtingomis formomis: eksporto kredit ir garantij slyg koordinavimas; pagalbos kitoms alims derinimai; tarptautini ir regionini valiutos-kredito ir finansini organizacij veiklos reglamentavimas; naftos doleri reciklavimas; Svarbi tarpvalstybinio reguliavimo forma yra aukiausio lygio pasitarimai siekiant paruoti bendras priemones tarptautinio kredito klausimams sprsti. Spartus tarptautini kredit augimas galt bti vertinamas dvejopai. Pirmiausia, kreditai teigiamai veiMa pasaulin k didina tarptautini ekonomini ryi efektyvum. Antra vertus, didina valiut kurs svyravim ir atskir ali siskolinim.

318

TARPTAUTIN FINANS SISTEMA Udaviniai Klausimai 1.Kokius privalumus teikia tarptautin finans sistema ? 2.Kokie yra trys pagrindiniai tarptautins pinig sistemos bruoai ? 3.Kas tai yra aukso deviz standartas ? 4.Kokias funkcijas atlieka Tarptautinis valiutos fondas(TVF) ? 5.Koks yra Tarptautinio rekonstrukcinio ir pltros banko(TRPB) pagrindinis tikslas ? 6.I ko buvo formuojamas Europos ekonomins bendrijos(EEB) biudetas ? 7.Kokias dvi pagrindines funkcijas vykdo Tarptautinis atsiskaitym bankas(TAB) ? 8.Kokia yra pagrindin Tarptautinio atsiskaitym banko funkcija Europos rinkos atvilgiu ? 9. kokias keturias kategorijas yra skirstoma aukso rinka ? 10.Pagal kokius altinius alys nars gali gauti kredit i Tarptautinio atsiskaitymo banko ? 11.Su kokiomis dviem pagrindinmis kryptimis susij Tarptautinio atsiskaitymo banko rekomendacijos,kaip paalinti mokjimo balanso deficit ? 12.Kokie yra pagrindiniai tarptautinio kredito principai ? 13.Kokios yra tarptautinio kredito funkcijos ? 14.Koki tak turi tarptautinis kreditas gamybos vystimuisi ? 15.Kokia yra grieiausia ekonomin sankcija ? 16.Kaip yra skiriami tarptautiniai kreditai pagal paskolas valiuta ? 17.Kaip yra skirstomi tarptautiniai kreditai pagal terminus ? 18.Kokie gali bti tarptautiniai kreditai pagal r ? 19.Koki trij form gali bti preks ustatas kreditui gauti ? 20.Kaip yra skirstomas tarptutinis kreditas utikrinimo prasme ? 21.Kokie bna kreditai suteikimo poiriu ? 22.Kas tai yra fiminis kreditas ? 23.Kas tai yra eksporto kreditas ? 24.Paaikinkite svok-firminio kredito atmaina ? 25.Kokios yra labiausiai paplitusios finansinio kreditavimo rys ? 26.Koks yra svarbiausias lizingo privalumas ? 27.Koki dviej ri gali bti santykiai tarp lizingo teikjo ir lizingo gavjo ? 28.Kaip yra skirstomi lizingai pagal kreditavimo bd ? 29.Kaip yra reguliuojami tarpvalstybiniai tarptautiniai kreditai ? 30.Kas tai yra operaciniai lizingai ?

Testai
1.Kada tarptautinis valiutos fondas(TVF) pradjo savo operacijas kaip specializuotas SNO organas ? a)1955m. b)1963m. c)1947m. d)1939m. 2.Tarptautinio valiutos fondo(TVF) vadovaujantis oraganas: a)Kreditori taryba b)Valdytoj taryba c)Direktori trayba d)Investicinik taryba 3.Kokia alis turjo didiausias kvotas Tarptautiniame valiutos fonde ? a)JAV b)Pranczija c)Vokietija d)Rusija 4.Kiek ali eina Europos ekonomin bendrij(EEB) ? a)12 b)10 c)14 d)17 5.Kokia alis neeina i EEB ? a)Pranczija b)Belgija c)Portugalija d)Italija 6.Kiek pasaulyje yra aukso rink ? a)29 b)36 c)49 d)52 7.Kada TVF statute buvo raytas Bendrasis skolinimosi susitarimas ? a)1955m. b)1963m. c)1967m. d)1971m. 8.Kiek auksu nao kvotos turjo mokti alis stodama TVF ? a)15% b)20% c)25% d)30% 9.Kokia alis turi daugiausia bals TVF ? a)Japonija b)Didioji Britanija c)Vokietija d)JAV 10.TVF 1988m. turjo nari: a)151 b)154 c)158 d)161

319

22. Gamtos itekli naudojimas

Viskas, k mes turime ir galime turti, yra gamtoje. Gamta, mus supantis pasaulis - tai labai sudtinga ir paslaptinga sistema, kurios reikiniai glaudiai ir vairiai tarpusavyje susij, vieni nuo kit priklauso ir vieni kitus salygoja.Zmonijos kins veiklos istorij galirna vertinti ir kaip jos santyki su gamta istorij. Pagrind sudaro gamtos itekli naudojimas. Itekli iM XX a. pradios praktikai neirko. J vairov kai kuriose pasaulio alyse leido susiformuoti poiriui, kad gamtos itekli ms emje yra pakankamai, kad jie neisemiami. Taiau vien per nevis aniraj io amiaus pus ms planetos gyventojai gamtini itekli sunaudojo daugiau, nei per vis ankstesn savo egzistavim. Tai kaipgi mes toliau gyvensime? Jau dabar kai kuri nereprodukuojam gamtos itekli atsargos baigia isekti ir, nekeiiant j gavybos bei naudojimo bd, artimiausiu metu galutinai iseks. Apriboti gamyb, nekeiiant jos technologijos, kio struktros, mainant savo poreiki augimo temp, monija negals. Reiks iekoti alternatyvi sprendim. Mums visiems neivengiamai reiks tobulesns nauj energetini ir kit itekli naudojimo paiekos, technikos ir technologijos, gamybos ir diegimo bd. Bsime priversti nuolat iekoti energijos ir mediag imlumo atvilgiu tobulesni technologij diegimo, gamtos itekli atnaujinimo galimybi. Nagrinsime tik pagrindinius, ms manymu, svarbiausius klausimus: gamtos itekli klasifikavimo, nereprodukuojam gamtos itekli ribotumo problemas; energetini gamtos itekli naudojimo efektyvumo didinimo btinyb, Lietuvos gamtos iteklius, antrinio gamtos itekli naudojimo ekonominio skatinimo bei gamtos itekli pasaulins rinkos problemas.

22.1. Gamtos itekli klasifikavimas

Gamtos itekliai iuo metu apibriami ir klasifikuojami gana vairiai, gamtos itekliai plaija io odio prasme apibdinami kaip gamtos elemental, naudojami gamybinje ir negamybinje moni veikloje, tenkinant j poreikius. Poreikiai gali bti labai vairs, greit kisti, todl ir juos tenkinantys gamtos itekliai, j rys bei naudojimo bdai taip pat kinta. Siekiant aikesnio visuomens naudojam gamtos itekli vaizdo, tenka juos sugrupuoti. Pirmiausia reikia skirti realius ir potencialius gamtos iteklius. Reals gamtos itekliai yra tokie, kurie naudojami kinje moni veikloje jporeikiams tenkinti. Tai mogui reikalingos ems bei jros gelmi ikasenos, j telkiniai, dirvoemiai, mikai ir vandenys, atmosferos oras, augalijos ir gyvnijos pasaulis. Reali gamtos itekli kiekis nuolat didja, apimtis pleiama dl j potenciali atsarg. Potencials gamtos itekliai - gamtos turtai, kurie dl vairi prieasi iuo metu negali bti naudojami. Tai nauding ikasen telkiniai, kuri dl mokslo ir technikos paangos lygio mons dar negali sisavinti ir efektyviai naudoti. Potenciali gamtos itekli grupei reikia priskirti irkolkas dar nesisavintus ems kiui tinkam dirvoemiplotus. Siai gamtos itekli grupei silytume priskirti ir sauls, vj, jr potvyni ir atoslgi, eer ir upi vandens energij, kuri milinik galimybi monija kol kas dar nesugeba efektyviai panaudoti, taiau jiems priklauso ateitis. Nors tai iandien atrodo nerealu, betpotenciali gamtos itekli grupei ilgainiui bus priskiriami Mnulio, kit planetitekliai, kosmoso energija. monija, tenkindama savo vis spariau auganius ir labai greit kintanius poreikius, kiekvienais metais sunaudoja vis daugiau ir daugiau gamtos turt. Del kai kuri mes dar palyginti neseniai visikai nesijaudinome, nes j ie buvo labai lengvai atkuriami arba i viso neisenkami, o del kai kuri vis labiau pradedame nerimauti, nes j lieka vis maiau. iuo principu gamtos itekliai skirstomi taip:

320

Neisenkam itekli gamtoje nedaug. Nors or ir vanden priskiriame prie j, taiau j ie faktikai j au nra neisenkantys. mons iki iol juos labai neracionaliai naudojo, todl pablogjo j chemin sudtis ir visuomenei kasmet reikia vis daugiau l vandens ir oro valymui. Neisenkaniais gamtos itekliais atmosferos oras ir vanduo vl gali tapti tik labai tikslingai ir saikingai juos naudojant bei nepriekaitingai valant. Milijonus met ms planetos augalija nuolat atsinaujindavo ir taip nusistovjo jos pusiausvyra. mogus savo neapgalvota veikla paeid ekologikai stabil proces, jis labai danai veikia kaip visk griaunanti ekologin jga, kaip nevaldoma stichija. Gamtoje nyksta augalai ir gyvnai, didja Raudonjknyg apimtys, nuolat pasipildo negrtamai inykusi augal ir gyvn sraai. Nyksta mikai, kurie sausumoje sukaupia daugiausia biomass ir j naikinimo procesas praktikai nestabdomas. Situacija paradoksali: didjant aplinkos, ypa atmosferos oroutertumui, majajvalani mik ir kitos augalijos plotai. I atkuriam gamtos itekli labai svarbs yra dirvoemiai. Juos isaugoti visuomenei atsieina daug pigiau, negu, tarkime, atkurti erozijos paeist ems kio naudmen derlingum. Tereikia tik protingai kininkauti. Daug ger, derling dirvoemi sugadiname neracionaliai naudodami mineralines tras, vairius pesticidus ir kitas chemines augal apsaugos priemones. Didiulius dirvoemiu plotus paeidia rgts liets, sunkieji metalai. Nordamijuos isaugoti mes privalome tamreikalui skirti pakankamai investicij. Jeigu to nedarysime, ikils daug naujmaisto produktgamybosproblem. Daugiausia problemmonijaturi dlneatkuriam gamtos itekli. Naudingjikasen telkiniplotaiyrariboti, be to, ir pati ms planetos pluta nra begalin. Neivengiamai ateis laikas, kada ems gyventojai pamatys t telkini dugn. Todl mes privalome visais bdais, tarp j ir efektyviomis ekonominmis priemonmis, skatinti kuo taupiau naudoti neatkuriamus gamtos iteklius. Taupiai ir efektyviai naudoti per milijonus met ems gelmse sukauptturtbtina jau dabar, kol i atsarg dar gali utekti deimtims ar, geriausiu atveju, keliems imtams met. Klasifikuoti gamtos iteklius galima ir pagal j pakeiiamumo galimybes. Juk mineralinius ir organinius kuro bei energetinius iteklius galima pakeisti atomine, vjo, sauls, vandens energija. Taiau daugelio gamtos itekli, kaip, pavyzdiui, atmosferos oro ar vandens -niekuo kitu pakeisti negalima. Bet kurios alies gamtos itekliai, itirti, suklasifikuoti ir vertinti, sudaro jos gamtos itekli potencial, lemiant tos alies ekonomin raid. Danai yra naudojama integralini itekli arba integralini resurs svoka. Integraliniai itekliai - tai vis konkrei gamtos itekli visuma kartu su kapitalo ir darbo itekliais. i integracija parodo ir kiekvieno i i iteklipokyius. Siekiant vertinti vienos ar kitos alies kio efektyvum, greta kit ekonomini rodMi paprastai pateiMamas ir resurs imlumas bei energijos imlumas. ie rodikliai rodo, kokiu mastu yra panaudojami turimi itekliai. Isivysiusiose alyse ie rodikliai yra net kelet kart emesni, nei atsiliekaniose - i t pai resurs gaunama kelis kartus daugiau galutinio produkto. Juk iandien paangiausiais metodais perdirbamoje naftoje praktikai beveik nelieka mazuto. Labai taupus ir efektyvus gamtos resurs naudojimas ne tik parodo alies ekonominio isivystymo lyg, bet ir utikrina geresn kio vystymo perspektyv.

321

22.2. Nereprodukuojam gamtos itekli ribotumo problemos

Dabarties visuomen savo poreikiams kasmet sunaudoja vis daugiau ir daugiau gamtos turt, kuri iteklius ms planeta savo gelmse kaup milijardus met. Buvo net paplitusi nuomon, kad gamtos itekli yra pakankamai, plaiai skelbiama, kad jie neisenkami. 0 i tikrj pamatme, kad viskas ioje emje turi ribas, kad nereprodukuojami gamtos resursai taip pat nra neisemiami. Tam, kadjpakaktkuoilgesniamlaikui, naudotijuos reikia kuo racionaliau. Negalime tiksliai nustatyti, kokireikm per vis monijos civilizacijos vystymosi laik turjo nereprodukuojami gamtos turtai, i kuri pirmiausia mogus imoko lydyti metalus, kitaip tenant, metal rdos. Tai mineralai turintys savo sudtyje daugiau ar maiau vieno ar kito metalo. Juk vien tai, kad akmens amiaus epochpakeit alvario, o vliau geleies amius, rodo, kokireikm monijos raidai turjo metalai. Kiekvienas metalas vienaip arkitaip svarbus mogui. NemenMndamialiuminio, vario, cinko, volframo, nikelio, sidabro, net aukso ar kito metalo reikms, panagrinkime geleies reikm ekonomikai ir jos ribotumo problem. Tai bene labiausiai paplits metalas, kurio kiekis ems plutoje sudaro apie 5 procentus. Remiantis gana tiksliais paskaiiavimais nustatyta, kad madaug nuo XVI-jo amiaus pabaigos iki io amiaus vidurio geleies sunaudojimas padidjo net 5 tkstanius kart. Ypa didel reikm is metalas turjo XVIII- jo amiaus pabaigos XX-jo amiaus pradios technikos paangai. 1778-siais metais pastatytas pirmasis geleies tiltas, po deimties met-pirmasis geleinis vandentiekis, 1818-siais pirmasis laivas igeleiesir 1.1. Natralu, kad didjant geleies paklausai, didja jos gavybos mastai, o kartu ikilo klausimas, ar ilgam dar pakaks jos rdos atsarg. Viena i dar io amiaus pradioje pateikt prognozi skelb, kad paskutinis geleies gramas turjo bti ilydytas dar 1980-siais metais, kas, ms vis laimei, nepasitvirtino. Svarbiausia dl to, kad buvo patikslintos geleies rdos telMni turimos atsargos, kurios remiantis paia naujausia informacija vien tik pakankamai detaliai itirtuose telMniuose virija 600 milijard ton. Btina paymti, kad geleies gavimo katai nuolat auga: mons yra priversti savinti naujus telkinius, kurie yra toli nuo fabrik ir gamykl, reikia tiesti naujus kelius, kurti naujas gyvenvietes, gauti geleies rd vis sunkesnmis gamtinmis slygomis, be to, naujai valgomuose ir savinamuose telkiniuose esama maiau geleies, jos klodai slgso daug giliau. Tas pasakytina ir apie kit metal gavyb. Ne taip seniai igaunamojo vario rdoje gryno vario bdavo apie 2-3 procentus, o dabar eksploatuojamuose telkiniuose jo koncentracija rdoje danai nesiekai net 0,5 procento. Mokslininkai yra sitikin, kad du tredalius gamtos materialini itekli, tarp j ir metal, galima sutaupyti mokslo ir technikos paangos dka. l metal gavybos, ypa j apdorojimo proces diegiama nauja technologija. Pavyzdiui, main gamybos pramonje atliekas (droles, pjuvenas ir kt.) anksiau patekdavo daugiau nei penktadalis sunaudojamo metalo, o taikant naujausius metal apdirbimo metodus (tiksl liejim, gerus presus, tampus, vairius j paviriaus padengimo bei apdorojimo bdus ir kt.) metal atliekos sumajo iki keli procent. Vis plaiau metalurgijoje ir metalo apdirbimo pramonje taikomos plastmass ir kiti metalo pakaitalai. Vien tik Lietuvoje atlikti paskaiiavimai rodo, kad jau artimiausiu metu turime pasiekti, kad vienai tonai sunaudojamo plieno bt pagaminama 100-200 kilogram vairi plastmasini pakaital. Kol kas is santykis kelis kartus maesnis. Analizuodami nereprodukuojam gamtos itekli ribotumo sukeliamas ekonomines problemas, visdmes sutelkme metalus. Labai svarbi nereprodukuojam gamtos itekli grup - energetiniai itekliai. Apie juos atskira kalba. Keiiasi ms poiris ir tokias neseniai dar atrodiusias neisenkamomis nereprodukuojam gamtos itekli grupes, sudaranias statybini mediag gamybos baz, akmenis, vyrbei sml, taip pat ir chemijos pramonei reikalingas aliavas ir kt., kaip aliavcementui, statybiniams skiediniams, plytoms, vairioms ploktms ir blokams. Kaip viena i prieasi, dl kuri Lietuvoje ioje srityje taip beviltikai atsilikta, pagrstainurodoma ir centralizuotos ekonomikos modelio nesugebjimas stimuliuoti mediag ir energijos imlumo mainimo.

22.3. Energetini gamtos itekli naudojimo efektyvumo didinimo btinyb

monijos civilizacijos raida visada buvo ir iandien yra susijusi su energetini poreiki tenkinimo galimybmis. Didjant gyventoj skaiiui, industrializacjai ir urbanizacjai spartjo ir energetini itekli 322

naudojimas. Dabar ms visuomen apie 80 procent pasaulio energetini poreiki tenkina naudodama nafl gamtines dujas, akmens angl. Kokios yra i labai svarbi gamtos resurs naudojimo efektyvumo didinimo galimybs ir perspektyvos? Nafta iuo metu plaiausiai naudojama energetiniu gamtos itekli ris. Naudojant naftos perdirbimo produktus pagaminama daugiau nei tredalis pasaulio visuomenei reikalingos energijos. Todl gamybos vystymasis netolimoje ateityje ir dabar tiesiogiai priklauso nuo naftos naudojimo. Naft neveltui vadina ekonomikos krauju. emje yra didiuls naftos atsargos, j telkiniai beveik nepajudinamai guljo po eme iki XX-jo amiaus pradios. mons iki to laiko neturjo didesnio supratimo apie io gamtos itekliaus naudojimo galimybes ir vargu ar galjo prognozuoti jo reikm iame amiuje. Juk naftos produkt sisavinimo pradioje ijos imdavo tik ibal, visa kita sunaikindavo, ipildavo arba tiesiog sudegindavo. O i tikrj naftos produkt sunaudojimo apimtys iame imtmetyje, ypa jo antrojoje pusje augo labai spariai. Dabar jau keletdeimtmeinius visus jaudina klausimas, ar ilgam uteks naftos. Kad atsakytume klausim, reikia pirmiausia vertinti turimas naftos atsargas. Pasaulyje iuo metu naftos atsargos skirstomos dvi grupes: ivalgytas ir patikimai vertintas bei potencialias. Pirmosios grups naftos atsargos apskaiiuotos gana tiksliai - paklaida 1 0 procent, o antrosios grups itekli vertinimas labai jau apytikslis. Taiau vairiausi antrosios grups -potencialios naftos atsarg vertinimai vis dl to pakankaniai vienodi: esant dabartinei naftos produkt naudojimo apimiai -jos atsarg pasaulyje turt pakakti dar XXI-jam amiui. Diugina mus tai, kad nuo 1980-j met naftos produkt sunaudojimas ms planetoje stabilizavosi ir net m mati, nepaisant to, kad ekonomika augo pakankaniai spariai. Naudojant gamtines dujas iuo metu pasaulyje pagaminama apie penktadalis energijos. Manoma, kad vairios pasaulio alys dar turi apie 30 kvadrilijon kubini metr gamtini duj atsarg. Tai yra potencialios j apimtys ir dl to labai netikslios. Detaliai ivalgytos ir pakankamai tiksliai vertintos duj atsargos kur kas maesns - apie 66 trilijonus kubini metr. Kadangi i energetini gamtos itekli ris turi labai daug privalum, j gavyba nuolat didinama ir auga spartesniais tempais, negu, pavyzdiui, naftos gavyba. Taiau visuomen turi nemaai duj transportavimo problem. Kadangi gamtins dujos - ne tik palyginti varus ir kaloringas kuras, bet ir labai svarbi chemijos pramons aliava, labai danai visuomenei tenka rinktis, kam pirmiausia naudoti dujas - kurui ar kaip aliav chemijos pramonei. Dl to naujai ikyla klausimas, ar ilgam dar mums pakaks duj, ir tai atsakyti nelengva. Pirmiausia todl, kad emje gamtini duj telkiniai yra itirti daug maiau, nei kit energetini gamtos itekli. Ir dar del to, kad tobulejant gamybos technologijai, gerokai daugiau gamtini duj bus igaunama i t pai telkini. Mokslininkai link manyti, kad ir ateinaniame amiuje gyvensianios kartos dar neturt pajusti gamtini duj stygiaus. Akmens anglys duoda pasauliui daugiau nei ketvirtadal jam reikalingos energijos. ios energetini gamtos itekli ries ivalgyti kiekiai turt nuteikti mus optimistikai. Manoma, kad iuo metu pasaulyje inomos potencialios akmens anglies atsargos siekia 9-11 trilijon ton, perskaiiavus j slyginius kuro vienetus. Tai btina padaryti atsivelgiant labai jau skirting angli kokyb, nes, pavyzdiui, antracitas net kelis kartus kaloringesnis u rusvasias anglis. Majant naftos bei gamtini duj atsargoms ir spariai didjant j sunaudojimui monija temptai ieko ne tik nauj akmens anglies telkini, bet ir nauju, daug paangesni ir efektyvesni jos naudojimo bd. Akmens anglys pradtos naudoti energetikoje kur kas anksiau, negu nafta ir gamtins dujos, kurios labai greitai praktikai istm akmens anglis ir jos vliau buvo tarsi umirtos, pradeda vl uimti energetikoje svarbiausi viet. Vis daniau ir rimtai iekoma galimybi irbdanglimis pakeisti vis labiau deficitinmis tampanias naftir gamtines dujas. Taiau, kaip mes betaupytumm nereprodukuojamus gamtos iteklius, jtelkiniai vis vien kada nors iseks ir atsargos pasibaigs. iandien, kaip jau esame minj, nafta, gamtins dujos, akmens anglys tenkina apie 80 procent pasaulio energetini poreiki, 3 procentus j jau tenkina atomin energetika, 18 procent energetini poreiki tenkinama naudojant reprodukuojamus gamtos iteklius. Atomins energetikos ateitis darne visikai aiki. Kai kurie mokslininkai ir dauguma gamtosauginink mano, kad atomin energetika turi vis maiau alinink ir kai kuriose alyse tikimasi dar iki 2000-j met visikai atsisakyti jos paslaug. Kiti yra sitikin, kad didjant atomini jgaini saugumui ir patikimumui, atomins energetikos dar laukia didel ateitis. Kaip ten bebt, reprodukuojam gamtos itekli panaudojimas energetiniams poreikiams yra btinas ir turi reali perspektyv augti. J struktra iuo metu yra tokia: tredal sudaro hidroenergetika, likusi dalis mediena ir atliekos. Vjo, jr potvyni ir atoslgi, sauls energijos panaudojimas kol kas reikmingesnio vaidmens nevaidina. Taiau dl i energijos ri panaudojimo abejoni nekyla - j laukia tikrai didel ateitis. Tiesa, dar daugelis i reprodukuojam gamtos itekli naudojam technology yra mokslini tyrim ir bandym stadijoje, taiau vis daugiau ir daugiau j palaipsniui pereina komercinio naudojimo srit. Norint utikrintai velgti pasaulio energetikos vystymo ateit, vyriausybs jau dabar turi aktyviai taikyti ekonominio poveikio priemones, skatinanias kuo plaiau naudoti ias, kol kas dar gana maai inomas ir savintas reprodukuojam gamtos itekli ris. Nereprodukuojami gamtiniai energetiniai itekliai, sudarantys i dien ekonomikos pagrind, vis vien iseks, kai kurie i j gana greitai. monija turi kuo efektyviau stimuliuoti alternatyvi - reprodukuojam 323

energetini itekli paiekos ir diegimo procesus. Apie Lietuvos atsinajinanius energetinius iteklius, j vaidmen ir panaudojimo perspektyvas alyje paraytos net trys isamios studijos, analizuojanios ir detaliai vertinanios iuos energetinius iteklius bei j panaudojimo galimybes. Tai Lietuvos vietini energijos itekli apvalga ir j panaudojimo galimybs energetikos tikslams", EC Phare programa Lietuvos energetikos sektoriui. Vilnius, 1994. Nacionalin energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa". Vilnius, 1996. TERESII Country Report. Lithuania", 1996. European Commission-DGXVII K). Spaudoje paskelbta nemaai straipsni ia tema, nes Lietuvai prisijungus prie JTKKK ir ruoiant Lietuvos JTBKKK gyvendinimo nacionalin strategij (1996 m.), pagrindins klimato kait velninanios priemons turt bti vietini ir atsinaujinani energetini itekli geresnis panaudojimas.

22.4. Lietuvos gamtos itekliai

Lietuvos gamtos itekli nustatymo ir vertinimo problema gana sudtinga. Mokslinink ir jau didelio ios problemos inov skaiiaus nuomon del Lietuvos gamtos itekli gana skirtinga. Vieni tvirtina, kad Lietuva savo gamtos turtneturi arba beveik neturi, kiti aikina, kad itekliu turime nemaai, treti teigia, kad apie juos maai inome, nes dar daug kas nesurasta, neitirta ir nevertinta. Nustatyti, kiek turtinga gamtos itekliais Lietuva, galima t i k gerai ianalizavus jos gelmi turtus, j sandar, vertingum., ypa kreipiant dmes iandien bene svarbiausi nereprodukuojam gamtos itekli grup energetinius resursus. Kol kas Lietuva iuos labai svarbius iteklius importuoja, nors esama j ir ia ms emje. Turimos naftos klodai pakankamai gerai ir net detaliai ivalgyti, nustatyta, kad naftos atsargos gldi nuo keli imt metr iki 2,3 kilometro gylyje. Gauta nafta - labai auktos kokybs, maai sieringa, bet jos palyginti nedaug, esami kiekiai leist patenkinti tik nedidel ms valstybs poreiM dal. Lietuva turi naftos atsarg ir Baltijos jros elfo zonoje, bet tai dar kol kas tik potencials naftos itekiai, ir kol jie bus savinti, praeis nemaai laiko. Svarbi energetmi poreiki patenkinimo Lietuvos gamtos itekli dalis - durps. Durpynai yra isidst beveik visoje alies teritorijoje, j turime apie 430 milijon ton. Taiau ne visos durps gali bti panaudojamos kurui. iuo metu energetiniams poreiMams sunaudojame tik apie 14-15 procent gaunam durpi. Likusios labiau tinkamos troms, vairi kompost gamybai, kurios, beje turi nema paklaus usienyje, yra vertinga eksporto prek. Taigi durps Lietuvos energetini itekli balanse sudaro ne taipjau didel dal, taiau apskritai tai vertingi ir reikalingi aliai gamtiniai itekliai. Gana daug Lietuvoje gamtos iteklii, reikaling statybini mediag gamybai. Viena i svarbiausi aliava cemento gamybai, be kurio negali isiversti n viena statyba. ReiMa prisiminti, kad Lietuva, turdama tiek daug aliavos cemento gamybai, ilg laik buvo priverstaj importuoti i usienio ir mokti aukt kain. Taip, pavyzdiui, 1928-siais metais jo buvo importuota per 40 tkstani ton, o 1938-siais net 174 tkstaniai ton. J gabendavo i Anglijos,Belgijos, Danijos, Norvegijos ir kit ali, nors, kaip minjome, to, ko reikia cemento gamybai, buvo ia pat po ms kojomis. Irtik 1952-siais metais pirmj Lietuvos cemento produkcijpateik Akmens cemento gamykla, kur pagamino inetoliese esaniklini, gipso, molio gamtos itekli. Lietuvos emje daug vairi moli, kurie susikaup per ilgus geologinius periodus. Statybos aprpinamos savo gamybos plytomis, erpmis, keramzitu. Daug molio sunaudojama melioracinje statyboje. Ivalgytos ir itirtos molio atsargos Lietuvoje duoda pagrindteigti, kad j dar pakaks ateities metams. Dar vienas svarbus, didiuliais kiekiais liaudies kyje naudojamas gamtos turtas - vyras. Igauname ir panaudojame jo respublikoje kasmet madaug po 15 milijon kubini metr arba beveik po 4 kubinius metrus kiekvienam gyventojui. Nemaiau reikalingas smlis, naudojamas silikatini plyt, kitos produkcijos gamybai. Ypa galime didiuotis tuo, kad Anyki apylinki emje slgso didiausi Pabaltijyje brangaus kvarcinio smlio telkiniai. is smlis tinka kritolo, televizori kineskop ir kitos iuolaikins technikos gamybai. Deja, smlio turim itekli dugnas kai kuriuose Lietuvos rajonuose jau pasiektas. Geolog paiekos leidia teigti, kad Lietuvos ems gelmse gausu geleies rdos, valgomosios druskos, gipso, kit svarbi itekli. Sutelkus visas ms pastangas, galima tiktis jau netolimoje ateityje pradti eksploatuoti iuos gamtos turtus. Keliais odiais aptarkime ems gelmes ir mogaus geologin veikl. ems plutoj e vykstantys paMtimai turi poveikiorinms sferoms. Dl tektonini judesi, ems drebjim gali pakisti reljefas, vandens baseinu krantlinijos, svyra ininerijos ir technikos renginiai, griva pastatai. ems paviriuje vykstantys egzogeniniai geologiniai procesai tiesiogiai susij su atmosferos, hidrosferos ir biosferos reikiniais. mogaus veikla tuos procesus skatina arba slopina Jis keiia ems plutos chemin sudt jos fizines savybes. Prie dideliu kasykl susidaro terikonai, kalnai inaudotos uolienos, iskasamos daubos. ems pavirius kinta ypa po 324

miestais ir pramons centrais ir del siurbiamo vandens. Ininerin irtechnin veikla prilygsta labai intensyviems geologiniams reikiniams. Lietuvoje ikyla ir karstini teritorij apsaugos problemos, juolab, kad pastaruoju metu karstiniai procesai aktyvja. Atsiranda ir nauj ems gelmi naudojimo aplinkos apsaugai problem, pavyzdiui, pavojing mediag, ypa radioaktyvi, laidojimas ir kt. ems gelmi iteklius naudojame ir gamtins aplinkos kokybei gerinti, pvz., klintis ir dolomitus dirvoemirgtingumui mainti. 1995 metais priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ems gelmi statymas nustato nzini ir juridini asmen teises ir pareigas tiriant, naudojant ir saugant sausumos, kontinentinio elfo ir ekonomins zonos Baltijos jroje ems gelmes nuo podirvio uolien paviriaus sausumoje ir dugno nuosd paviriaus sausumos vandenyse ir jroje. ems gelms yra iimtin valstybs nuosavyb. Draudiama naudoti ems gelmi ertmes radioaktyviosioms ir nuodingosioms mediagoms laidoti ir laikyti. Sioms mediagoms saugoti, Vyriausybei leidus, galima rengti ir naudoti dirbtines ems gelmi ertmes. U ems gelmi statymo paeidimus baudiama. ems ukis Lietuvos ekonomikoje visada uimdavo labai svarbi viet, jo produkcija ir iandien sudaro nema alies nacionalini pajam dal. ems kio gamybos pagrindas -augalininkyst, o jos vystymas nemanomas be nepaprastai svarbios gamtos itekli ries -ger dirvoemi. Dirvoemio gamtos itekliai, danai vadinamas ems itekliais, vadiname virutini ems plutos uolien sluoksnius, pasikeitusius dl gamtini veiksni ar mogaus kryptingos kins veiklos. Dirvoemio itekliai turi nuostabi savyb - derlingum, kuris ir yra ms egzistencijos svarbiausias pagrindas. Paymtina, kad skaiiuojant vienam Lietuvos gyventojui jam tenkantis tiek bendrj ems kio naudmen, tiek ariamos ems plotas nuolat maja. Dar 1960-siais metais vienam Lietuvos gyventojui teko 1 hektaras ariamos ems, o iuo metu jau tik 0,70 hektaro. Sitendencijnulemia tokie veiksniai: gyventoj skaiiaus didjimas, ems kio naudmen naudojimas kitiems, ne ems kio reikalams -industrializacijos ir urbanizacijos reikmms, mik plot didjimas, hidroenergetikos vystymas ir kita. Apskritai, ems kio plot pltimo galimybs Lietuvoje beveik isemtos ir ateityje kiekvienam i ms tenkantis ems kio naudmen ir ypa ariamos ems plotas neivengiamai mas. Kad kartu nesumat gaminam maisto produkt ir kitoms kio akoms tiekiam aliav lin, cukrini runkeli ir kit technini kultr, btina dar racionaliau naudoti labai verting ms alies gamtos turt. Juk su ems kio produkt gamybos pltra yra siejamos ir nemaos Lietuvos eksporto perspektyvos. Analizuodami susidariusi padt naudojant eme. ir saugant dirvoemius nuo terimo, mokslininkai nustat, kad dabartiniu metu Lietuvoje dirvoemi ekologin tvarum lemia dl mogaus kins veiklos takos atsirad neigiami veiksniai. Rykiausi i j yra mechanin, vandens ir vjo erozija. Svarbiausia ekologinio stabilumo prielaida jie laiko eroduojam dirvoemi geoekologikai orientuotos miko eldini sistemos taikym bei galimyb efektyviau naudoti prieerozines ems dirbimo priemones. Labiausiai veikiamas erozijos ems kio naudmenas silo apeldinti, ypa vjo erozijos paeistuose plotuose. Labai svarbi Lietuvos gamtos itekli ris, kuritaip pat turtumm trumpai aptarti, -mikai. Jie uima beveik tredal alies teritorijos. Reikia paymti, kad neirint tokio mik ploto, medienos kaip svarbiausio mik teikiamo produkto naudojimo poiriu dabartin miku bkl Lietuvoje nra gera. Vyrauja jaunuolynai ir pusamiai mikai, tinkam naudoti brandi medyn dalis sudaro tik kelet procent. Esant tokiai padiai, mikininkai priversti plaiai taikyti vadinamj tarpin naudojim, arba vairaus gana jauno amiaus medi kirtim, nelaukiant miko brandos ir, suprantama, nekenkiant paiam mikui. o prieingai gerinant j Lietuvoje turimi savi plotai leidia patenkinti didij dal medienos poreiki. Taiau i pastaraisiais metais kasmet sunaudojamo medienos kiekio beveik tredalis veamaiusienio. Nuolat auga veamos medienos kainos, todl btina iekoti gahmybi apsieiti bejos importo. Ir tam mes turime reali galimybi. Reikia tik i pagrind racionaliau pertvarkyti medienos perdirbimo technologijas, siekiant gauti kuo maiau atliek, ir esamas atliekas taip pat visikai sunaudoti. Tinkamai taikant ekonominius medienos naudojimo svertus ir stimulus, bt galima ne tik patenkinti Lietuvos poreikius medienai, bet ir nemajos pagamintos produkcijos dal eksportuoti. Didelis mik vaidmuo vertinant Lietuvos ekologin bsen. Jie bene geriausiai atspindi atmosferins taros bkl ir gali bti kit sistem ekologins bsenos indikatoriumi. Mik degradacija - rimtas signalas imtis nauj priemoni ir sustabdyti gamtos terim. Mes dar negalime pasakyti, kokia bendra Lietuvos gamtos itekli vert, palyginti j su kitais gamybos veiksniais, nustatyti bendr integralini itekli vert bei j struktr. Visa tai privalome atlikti kuo greiiau ir tai leis mums daug racionaliau naudoti alies gamtos iteklius. Greta ekonominio efekto dl itekli traukitno antrinio naudojimo grand gaunamas ir didiulis ekologinis efektas, kas nemaiau svarbu. Pateikiame lentel: Daugelyje pasaulio ali jau pasiektas labai auktas antrinio gamtos itekli naudojimo lygis. Pavyzdiui, regeneruojamo stiklo dalis Olandijoje, veicarijoje, Austrijoje sudaro 40-50 procent. Pakartotinai naudojamas aliuminio kiekis Japonijoje, JAV, Italjoje siekia 30-40 procent. Pakartotinai naudojant popieri-makulatr, konstatuojamos 40-50 procent pirminio jo kiekio pakartotinio naudojimo galimybs, o viena tona makulatros sutaupo apie 5 kubinius 325 Augant techninei paangai pasaulyje vis daugiau susiduriama su dar viena itekli ruimi, turinia dideli regeneravimo perspektyv. Tai plastmass. Kol kas jos daniausia keliauja svartynus, kur palieka dlti labai ilgam laikui. Labiau isivysiusiose alyse jos skmingai perdirbamos ir pasitarnauja kitos produkcijos gamybai kaip vertingos

metras medienos, i ko galima pagaminti apie 750 kilogram popieriaus ir kartono.

326

aliavos. Ir ne tik plastmass, bet ir daugelis kit itekli ten jau traukiamos reciklavimo grandin. Mes ia atsiliekame. Viena i atsilikimo prieasi ioje srityje, deja ir daug kur kitur, yra ekstensyvaus ir neefektyvaus kininkavimo metais tiek ekonominiu, tiek ir ekologiniu poiriu tvirtinta absurdika situacija: kada viskas buvo ms, visko turjome ir niekas konkreiai tuo rpintis nebuvo suinteresuotas... Ateitis, kaip pradedame suprasti, priklauso antrinio, pakartotinio itekli naudojimo principals besiremianiai ekonomikai. Apvelgme bdus, galinius suaktyvinti gamybos atliek antrinio naudojimo galimybes. Tai savo ruotu susij ir su buitinmis atliekomis. Ir ioje srityje mes dar daug ko nenuveikme. Su esama padtimi mes apsiprat, ne visk matome kas aplink mus dedasi. O tereikia labai gerai apsidairyti ir tada pamatysime, kiek ioje srityje galima ir reikia nuveikti. Prie kelet met Lietuvoje organizavome svartyn patikrinim. Paskelbti rezultatai sukl gyv respublikos visuomens reakcij ir pasipiktinim. Pamatme, kiek daug verting mediag lengva ranka imetame iukles. Tai ir metalas, stiklas, popierius, audiniai, odos gaminiai, maisto atliekos ir daugyb kit, galim skmingai panaudoti mediag. Perasi mintis, k reikia daryti praktikai, koki veiksm reikia imtis pirmiausia. Ivada ia viena. Tik ekonomikai suinteresavus visuomen sukurti buitini atliek, tinkam antriniam naudojimui, rink, galima bt ias mediagas tinkamai panaudoti. Si rinka turt bti tvirta ir pakankamai stabili, remiama valstybs ir jos teritorini padalini. Beprasmika, pavyzdiui, bt didinti surenkam atliek kiek, jei joms nra paklausos ir nesutvarkytas j perdirbimas. Turt bti pirminiu ir antriniu aliav nemai kain skirtumai. mons, naudojantys savo produkcijos gamybai antrines aliavas, turt bti ekonomikai skatinami, pavyzdiui, mokti maesnius mokesius ir kt. Daugelyje akjau prasidjo neivengiamas globalinis perjimas nuo pirmini prie antrini aliav naudojimo ir apima vis platesnes jekonomikos sferas. Nuolat auganios gamybos itekli kainos, nauj technology, galinani plaiai naudoti antrinius iteklius, krimas spartina proces. Tai ypa svarbu tokioms alims, kaip ms. Nes maina j priklausomyb nuo gamtini itekli importo. Galima su didiausiu sitikinim teigti, kad tos alys, kurios sugebs greiiausiai ir efektyviausiai pereiti prie kuo platesnio antriniu itekliu naudojimo, turs ne t i k turting ekonomik, bet ir kokybik, vari aplink.

22.6. Gamtos itekli pasaulins rinkos problemos

Geografinis pasaulio valstybi apribojimas sienomis netolygiai paskirst tarp j planetos gamtinius iteklius. Vienoms jteko daugiau, kitoms maiau, vienos valstybs turtingos vienos ries gamtos turtais, kitos turi daugiau kitos ries itekli. Todlnuo ilos senovs prekybajais tarptautiniuose santykiuose tarp aliuimalabai svarbiviet. Paanalizavus pasaulio taut raidos istorij, iaikja, kad nuo pirmj civilizacijos vystymosi pakop vienos ar kitos alies raidoje sav ir atsivet gamtos itekli reikm buvo didel. Taip dar Senovs Graikijoje, garsioje savo kultra ir bene pirmosiomis ekonominmis idjomis, gana plaiai buvo naudojamos metal rdos, vairios statybins mediagos. Graikai ne t i k labai iplt poreikiams tenkinti naudojam itekli vairov, bet ir patobulino j gamybos bei apdorojimo bdus. Ir svarbu paymti tai, kad dauguma Senovs graik kultr klusi gamtos itekli buvo gaunama usienio prekybos main keliu. Labai isiplt prekyba gamtos turtais atradus ir kolonizavus teritorijas Afnkoje, Amerikoje ir Azijoje. Tobuljo j gavybos, apdorojimo, transportavimo ir apdorojimo technologijos, visose grandyse spariai didjo darbo naumas.Naudojant labai pigi, o danai ir beveik nemokam darbo jg, esant palankioms gamtos itekli gavybos ir perdirbimo slygoms, spariai tobuljant transporto priemonms, atsirado prielaidos neracionaliam kolonij teritorijose esam gamtos itekli naudojimui. io amiaus pirmojoje pusje ir ypa galutiniai iirus pasaulinei kolonijinei sistemai, kardinaliai pasikeit usienio prekybos gamtos itekliais situacija. Pasauliniame kyje j prekybos problema tapo itin opi pirmiausia dl vis didjanios disproporcijos tarp gamtos itekli teritorinio idstymo ir gamybini jg pasiskirstymo. Didiausi pasaulio gamtos itekli dal eksportuoja besivystanios alys ir t itekli lyginamasis svoris besivystani ali produkcijos eksporte taip pat labai didelis. Nors ios alys stengiasi vienytis, sprsdamos sudtingos usienio prekybos gamtos itekliais problemas, taiau visa tai vyksta dar labai ltai ir prietaringai. is naujas svarbus pasaulins prekybos procesas prasidjo dar 1960-siais metais, pagrindinms naft eksportuojanioms alims susijungus savo organizacij OPEC. Kodl btent prekyba ios ries gamtos itekliais pirmoji padar lemting posk vis gamtos resurs eksporto ekonominje politikoje, atsakyti nesunku. Nafta ir jos produktai sudaro labai didel ir strateginiu poiriu svarbi dal visos pasaulio usienio prekybos apimties tredal, skaiiuojant pagal mas. Ir deimtadal pagal vert. OPEC alims priklauso lemiama pasaulins naftos gavybos dalis, kurios per 90 procent eksportuojama irdidioji jos dalis isivysiusias alis. Toksnafteksportuojani valstybi susivienijimas leidojomsjau ne vien kart pakelti pasaulines naftos kainas, bendrai, sau naudinga linkme, sprsti daugel kitu usienio prekybos klausimu. Vliau OPECpavyzdiubuvo [kurta ali, eksportuojani vario rd,asociacija SIPEK-S1PEC(1967327

siais metais), parduodani usieniui aliuminio gamybos aliav IUA (1974-siais metais), iveaniu [ usien geleies rd JAJEK-JAJEC (1975-siais metais) ir kitos tarptautins organizacijos. iuo metu

328

pasaulyje tokiu asociacij yra per dvideimt. Manoma, kadjostoliau vystysis,plsis, jungsis tarpusavyje, susisies kitokiais ekonominiais ryiais, kas be abejons sustiprins i besivystani valstybi ekonomin padt tarptautinje arenoje. iandien isivysiusi pasaulio ali priklausomumas nuo gamtos itekli importo vis dar labai didelis. Taiau jos imasi energingu priemoni nuo ios priklausomybs isivaduoti: perorientuoja savo energetik ir gamybos akas taip, kad jos vis daugiau orientuotsi ne importinius nereprodukuojamus gamtos iteklius, o savo alyse turimus, kol kas dar nepakankamai plaiai naudojamus, reprodukuojamus gamtos iteklius. Tai sunkus ir labai sudtingas, brangiai kainuojantis darbas. Tiesa, kai kurios alys ia elgiasi dar kitaip -vadovaujasi tolesns perspektyvos prielaida. JAV, pavyzdiiii, nors ir turi savo alyje dar gana daug, kai kuriais vertinimais, pakankamai, energetini itekli - akmens anglies, naftos, duj atsarg, numato iuos resursus naudoti vliau, kai jos pasaulinje rinkoje dar labiau pabrangs, o iuo metu apie ketvirtadal savo energetini poreiki tenkina importuodamos iuos gamtos iteklius. Paymtina, kad JAV usienio prekybos balansas, lugus TSRS, nelabai pakito gal bt dl to, kad ryiams su buvusia Taryb Sajunga teko ne ypa didel eksporto-importo dalis. Bene pagrindin prek, kuriji importavo i TSRS nafta. Dabar ji skmingai importuojama i Rusijos. Savo energetinius resursus, nemainant buvusij eksporto apimi, noriai JAV ivea Ukraina, Kazachstanas, Baltarusija ir kitos NVS alys. I i valstybi JAV ir Vakar Europos alis, Japonij, Kinij, Piet Korj ir kitas pasaulio alis eksportuojami ne tik energetiniai, bet ir kiti svarbs gamtos itekliai. Tai ir metal rdos, mediena, vairios naudingos ikasenos, i jretos, bet labai reikalingos chemijos, elektrotechnikos, elektronikos pramonei. Vis labiau didja i Rusijos importuojamo kuro atominms jgainms apimtys, pleiasi bendradarbiavimas su Rusijos kosmoso tyrimo, jo savinimo komplekso monmis, su mokslo institucijomis. Vertas dmesio iuo klausimu yra Japonijos pavyzdys. Si alis, kaip inoma, ms amiaus antroje pusje nustebinusi pasaul savo ekonominiu stebuklu, vos ne visikai yra priklausoma nuo gamtos itekli importo. ios alies specialistai aiposi i t ali, kurios, uimdamos vos ne pirm viet pasaulyje pagal gamtos itekli atsargas, nerpestingai juos vaisto, yra ne tik j pai, bet ir visos monijos, viso pasaulio iMo nelaim. Todl btina gamtos turtus, kuriuos valdo tos alys, vertinti kaip viso pasaulio turt ir orientuoti jas tai, kad ie turtai bt kuo taupiau ir efektyviau naudojami, teikti joms visokeriopmokslin ir technin pagalb. Pasaulinje gamtos itekli rinkoje nepaprastai svarbs yra j kain klausimai. Tai ypa pasakytina apie Lietuv ir kitas, palyginti daug gamtos itekli importuojanias alis. Paimkime nafl. Tokio jos kain uolio pasaulinje gamtos itekli rinkoje, koks vyko 1972-1982-jmet laikotarpyje, vargu ar kas galjo tiktis ar jmokslikaiprognozuoti. Per mint deimtmet naftos kainos paoka nuo 3 iki 30 JAV doleri u vien barel (barelis - apie 139 litrai). Sios kainos i esms lemia ir kit energetini itekli kainas, ty. visos alies racionalios energetins sistemos krim. Tos kainos neatspindi j gamybos snaud ir labai maai gali stimuliuoti i resurs pakaital paiekas. Nereprodukuojam gamtos itekli pakaital paiekos, ypa galimybs pakeisti juos reprodukuojamais itekliais, yra labai aktuali, bet kartu ir sudtinga, sunkiai veikiama dabarties problema. Kainomis yra skatinamas nauj energijos altini savinimas ir vystymas bei esam energetini gamtos itekli taupus naudojimas. Taip, pavyzdiui, Vakar Europoje, Japonijoje, Piet Korjoje, JAV ir kitose alyse automobiliu gamintojai pradjo gaminti pastebimai maiau kuro naudojanius automobilius ir tam tereikjo koki 15 met. Tai turjo takos naftos kainoms, kurios netiktai po tokio neregto padidjimo m mati ir 1986-siais metaisu barel naftospasaulinje rinkoje jau buvo siloma tik 12 JAVdoleri. Tenkapaymtiirtai, kad dar palyginti neseniai, t.y. etajame deimtmetyje, naftos kainos atskirose pasaulio valstybse gantinai skyrsi, o iuo metu jos isilygina. Potokio spartausnaftospasaulinsrinkoskainkilimo seksjkritimas fiksuojamas iki 1981 -jmet. Potovl prasideda naujas jos kainos kilimas iki 18-20 JAV doleri u barel. is procesas, t.y. naftos pasauliniu kain svyravimas, sukelia didiul kapitalo judjimirlabai stipriai veikiapasaulin k. Taigi domu inoti, kaip ities iuo metu susidaro naftos kainos? Pagal ekonomikos teorijos dsnius teoriniai gamtos itekli kainos nustatymo principal remiasi ribiniais katais, bet ribiniai naftos gamybos katai Artimj Ryt alyse vis dar lieka du JAV doleriai u barel. Tuo tarpu naftos gamybos katai Aliaskoje ir iaurs jros rajonuose, kur iuo metu jau igaunama nemaa dalis pasaulio naftos, siekia 10-20 JAV doleri. Jeigu tarp naftos produkto gamintoj ir pasaulins jos rinkos daly vi bt laisvai tarpusavyje konkuruojama, tai naftos kainos pasaulyje gerokai nukrist, o tai taip pat reikia, kad JAV ir dalies iaurs Europos ali naftos pramoninkai engt nema ingsn bankroto link. Realiame gyvenime naftos gamintoj karteliai dar randa bd apsaugoti savo narius nuo tokio iauraus laisvos rinkos veikimo. Jau daugel pasaulinje naftos rinkoje pasila virija jos paklaus. Tai atsitiko dl to, kad naftos eksportuotojams pavyko spariai iplsti j os gavyb, o naftos ir jos produkt importuotojams - padidinti i naftos igaunam jos produkt kiek ir rasti efektyvi t produkt taupesnio vartojimo bd. Manoma, kad tokia situacija isilaikys dar kok deimtmet. Tiesa, daug ko, kas gali veikti pasaulines naftos kainas ir jas pakeisti vien ar kit pus, numatyti nemanoma, nors ir labai nortsi. Tai gali priklausy ti nuo daugybs vienas nuo kito priklausani ir tarpusavyje nesusijusi faktori: 329

tai nauj telkini ityrimas ir verslovi atidarymas, ali, neeinani OPEC, elgsena, tai politins situacijos pasikeitimas ir daug kit veiksni. Naftos importuotojus jaudina ypa tai, kad ribiniai jos gavybos katai yra daug maesni nei iandienins naftos kainos. iuolaikin rinka daugel isivysiusi ali daro priklausomas nuo Artimj Ryt ali, kuriose ne tik igaunama kas ketvirta pasaulio naftos tona, bet ir sukauptos atsargos sudaro net 57 procentus vis pasaulio ivalgyt radaviei. Labai emos naftos kainos turi ir savo neigiam pusi. Esant pernelyg emoms naftos kainoms, yra sunku diegti efektyvias energetikos sistemas, kurti alternatyvius energijos altinius. Siekiant, kad emos importins naftos kainos netrukdyt alternatyvios energetikos vystymui, daugelyje ali naudojama gan sudtinga mokesi sistema, kuri nemaa dalis skiriama ekologiniams tikslams.

330

GAMTOS ITEKLI NAUDOJIMAS Udaviniai Klausimai 1. Kas yra gamta? Kaip j suprantate? 2. Apibdinkite gamtos iteklius. 3. Kas yra reals gamtos itekliai? 4. Ar galima bt naudotis potencialiais gamtos itekliais? 5. Kas sudaro konkrei gamtos itekli visum? 6. Ar galima klasifikuoti gamtos iteklius pagal pakeiiamumo galimybes? 7. Ar gali mati nereprodukuojami gamtos itekliai? 8. Ar galime tiksliai nustatyti kok kiek per monijos civilizacijos vystymosi laik sudar nereprodukuojami gamtos turtai? 9. Kok itekli vadiname ekonominiu krauju? 10. Ar gamybos vystymasis netolimoje ateityje priklausys nuo naftos? 11. Ar galima iandien nustatyti kiek turtinga itekliais Lietuva? 12. Atsakykite kokios alys didiausi pasaulio gamtos itekli dal eksportuoja? Testas 1 Pagrindiniai terminai ir svokos Suraskite kiekvien svok atitinkant apibrim a) reals gamtos itekliai b) potencials gamtos itekliai c) neisemiami gamtos itekliai d) atkuriami gamtos itekliai e) neatkuriami gamtos itekliai f) pakeiiami gamtos itekliai g) nereprodukuojami gamtos itekliai h) energetiniai gamtos itekliai i) integraliniai gamtos itekliai 1.Vis konkrei gamtos itekl visuma kartu su kapitalo ir darbo itekliais. 2.Gamtos turtai, kurie dl vairi prieasi iuo metu negali bti naudojami. 3.Naftos atsargos, gamtins dujos, akmens anglis priklauso itekli grupei kuri perspektyvoje gali inykti. 4.Dirvoemiai, gyvnijos ir augalijos pasaulis priklauso atkuriam gamtos itekli grupei. 5.Mineralai turintys savo sudtyje daugiau ar maiau vieno ar kito metalo energetiniai itekliai. 6.Mineraliniai ir organiniai kuro bei energijos itekliai pasiymintys pakeiiamumo savybmis. 7.Riboti nauding ikasen plotai, gyvenamoji erdv priklausantys gamtos itekli grupei, kuriuos sunku atkurti. 8.Tokie itekliai kaip sauls radiacijos, potvyni energija, vjo energija, i dalies atmosferos oras ir vanduo ...... 9.Gamtos itekliai naudojami kinje moni veikloje j poreikiams tenkinti. Testas 2. Nustatyti kokio tipo gamtos itekliai (neisenkami, atkuriami, neatkuriami) pateikti emiau: a) vejybos plotai .Atlante. b) urano atsargos Kanadoje. c) deguonis, kuriuo mes kvpuojame. d) vjo energija Baltijos pajryje. e) sauls radiacija. f) jr potvyni energija. g) geleies rdos atsargos epkeli raiste. h) marmuro klodai Dzkijos nacionaliniame parke.

331

Udaviniai: 1. 2. ems sklypo mokestis yra 3500 LT. Kokia to sklypo kaina, jei palkan norma yra 7%. Kaip pasikeis nuomos mokestis ir ems kaina, jei palkan norma sumas iki 5%? alys A ir B igauna ir prekiauja variu ir sidabru. J gavybos galimybes rodo lentels. Kokie iose alyse sidabro ir vario gavybos alternatyvieji katai? Kurio i i metal gavyboje jiems tikslingiausia specializuotis? A alis 0 0,5 1,0 1,5 2,0 8 6 4 2 0 B alis 0 0,75 1,5 2,25 3 4 3 2 1 0

Sidabras Varis

3. Tarkime, kad A ir B alys igauna nauding ikasen X ir Y. A alis per metus igauna 80X ir 40Y. B alis 60X ir 60Y. Kuriai aliai ir kokias ikasenas bta naudingiau eksploatuoti jei gavybos katai yra vienodi? 4. Firma eksploatuojanti naudingsias ikasenas sigijo renginius u2,5 mln. lt. 8-uojus metus pelnas siek 0,6 mln. lt. Kitus dvejus metus pelnas buvo 0,8 mln. Po to renginiai buvo parduoti u pradin kain. Palkanos buvo 30%. Ar naudinga buvo firmai i operacija? 5. Per vienerius metus yra sunaudojama 100.000 vnt. gamtos itekl. emiau matot, kiek vnt. gamtos itekli atsistato. Sugrupuokite iteklius isenkamus ir neisenkamus. Keliais procentais pasikeiia gamtos itekli kiekis per metus? Pavadinimas Atmosferinis oras Vanduo Augalija Gyvnija Dirvoemis Naudingos ikasenos Vjo energija Sauls energija Kiek vnt. atsistato per metus 110.000 120.000 90.000 80.000 70.000 60.000 130.000 140.000

332

23. Aplinkos apsauga

Didjant ems gyventoj skaiiui ir nuolat augant j poreikiams, didja ir moni ukins veiklos taka gamtai, aplinkai. Ypa visa tai mes jauiame dabar, nes dar praeitame imtmetyje pati gamta sugebdavo neutralizuoti j ai aling veiksni pasekmes. Taiau ios unikalios gamtos savybs, kaip ir visa kita, turi ribas. Nemanoma aprayti vis bd, kuriais mes patys alojame ir gadiname aplink. Jau pai ms egzistavimas sukelia aplinkos taros problemas. Ms planetoje, pavyzdiui, yra miest, kuriuose nepalanki sveikatai dien skaiius per metus jau virija 220. Negatyvs moni kins veiklos reikiniai bei pasekms buvo pastebtos dar prajusiame amiuje, taigi aplinkos taros problema nra tokia nauja ir netikta, tik iuo metu iaugs didelis susidomjimas ja galbt labiausiai susijs su tuo, kad mons, pradj turtingiau gyventi, tapo laisvesni nuo kasdieninio rpinimosi maistu, drabuiais, apavu ir vis didesnius reikalavimus kelia gyvenimo aplinkos kokybei. Ekonomikos teorijos mokslo disciplina i esms susidomjo iomis problemomis madaug prie penkiasdeimt met. Suprantama, kad visuomens egzistavimas neivengiamai sukelia tarn tikrus gamtins aplinkos nuostolius, kuri visikai sumainti ar visikai ivengti nemanoma. Taiau galimas toks aplinkos apsaugos variantas, kada ala aplinkai sumainama iki galimo rmninuirno. Maas kiekis kai kuri ri teral greitai isisklaido, nepadarydamas didels takos gamtai, ir nereikalauja daug snaud norint paalinti j neigiam tak aplinkai. Galima ir tokia situacija, kada infrastruktros objekt statyba bus kur kas svarbiau, nei atitinkam teral, darani nedidel tak aplinkai, valymo renginiai. Dl ios prieasties vartojama optimalios terimo normos svoka. Nustatant optimalias taros normas, reikia palyginti visuomenin ribin naud, kuri bus gauta papildomai padidinus gamtos apsaugos kontrol, su visuomeniniais ribiniais katais, atsirandaniais papildomai didinant gamtos apsaugos ilaidas. Ms dvideimtasis amius, kuriam bdingas nepaprastai spartus gamybini jg vystymasis, pasiymi ir tuo, kad kai kuriose pasaulio alyse sukl aplinkos utertum, grsiant katastrofikomis pasekmmis. monija buvo priversta perirti nusistovjusius savo veiklos prioritetus ir iekoti tarp j vietos aplinkos apsaugai. Gamtos apsaugos problemos kyla i esms dl trij pagrindini prieasi. Pirma, i fizikos visi inome, kad tam tikras fizinis objektas visikai inykti negali: geriausiu atveju gali virsti kuo nors kitu. Nafta, virsdama iluma, gali palikti dmus ir suodius, perdirbama cheminiu bdu - pavirsti, tarkime, plastmase, bet niekados ji neinyks nepalikdama pdsako. Mes kol kas dar neatsikratme vadinamojo pastat komplekso" fenomeno, pagal kur visa, kas gali bti sukurta naudojant buldozer, btinai yra paangu, ir juo didesnis ir spdingesnis statinys, juo geriau. Ir dar viena labai svarbi prieastis: ekonomins alos atlyginimas, kur moka terjai, paprastai jiems patiems ekonomikai nelabai juntamas, todl j ie nesuinteresuoti mainti terimo masto. Kaiptaikliai yra pastebta, nulinis poveikis gamtai, aplinkai galimas tik esantnulinei gamybai. Darbt galima pridti, kad net ir esant iai prielaidai, mogus veikia gamtjau savo paties egzistavimu. Suprantama, kad tai tik grynai teoriniai samprotavimai, o realiame gyvenime btina isiaikinti moni kins veiklos poveik aplinkai, nustatyti aplinkos taros ir gyvenimo kokybs ryius. Tik ianalizavus toki informacij, gali bti panaudojamos vairios priemons aplinkos tarospoveikiui minimizuoti. iojeveikloje ypasvarbivietapriklauso ekonominiams metodams, kurie rinkos ekonomikos slygomis yra bene patys efektyviausi. Kalbsimetik apie pagrindinius ioslabai svarbiostemosklausimus: l. Aplinkos tara ir gyvenimo kokyb. 2. Aplinkos taros kontrols katai. 3. Ekonominiai aplinkos taros reguliavimo metodai. 4. Urbanizacijos ekologins problemos ir miest perpildymo katai. 5. Ekonominiai eismo reguliavimo metodai ir 6. Aplinkos utertumo mainimo prognozs.

23.1. Aplinkos tara ir gyvenimo kokyb

Gamt ter dar pirmyktis mogus, ir moni visuomens gyvenamoji aplinka niekad nebuvo idealiai vari. Tais laikais pagrindiniai gamtos terjai buvo patys gamtos procesai. Vulkan isiverimai, savaimingi mik gaisrai, ems drebjimai ir kitos stichins nelaims sudarydavo daugiau ar maiau vienoki ar kitoki teral. Deja, dabartinis moni visuomens narys, tenkindamas savo poreikius, retai pagalvoja apie galimas jo kins veiklos 333

pasekmes.

334

Antrojoje io amiaus pusje isivysiusios ekonomikos alyse buvo nustatytas tvirtas aplinkos taros ir joje gyvenani moni sveikatingumo savitarpio priklausomumo ryis. Pavyzdiui, buvo konstatuota, kad stipriai utertuose Japonijos miestuose gyventoj mirtingumas nuo irdies kraujagysli, vio, kvpavimo organ lig yra kelet kart didesnis nei variose, neutertose vietovse. Tai privert vyriausyb imtis veiksming priemoni, negailint l, detaliai isiaikinti i gyvenimo kokyb menkinani veiksm prieastis. Taip buvo nustatyti pagrindiniai aplinkos taros altiniai ir veiksniai, iaikintas prieastingumo ir savitarpio priklausomybs ryis tarp aplinkos taros ir gyventoj sveikatingumo. Gauti tyrim rezultatai privert vyriausybines ir visuomenines organizacijas greitai ir efektyviai veikti. Dar vienas pavyzdys, priverts JAV visuomen ir pirmiausia medikus aktyviai veikti, kai tyriniais buvo nustatyta, jog daugiau kaip pus vis vini susirgim yra utertos aplinkos pasekm. Nemaai ioje srityje dirbama ir Lietuvoje. Mokslininkai tiria aplinkos teral genotoksin poveik monms ir gyvnams, imunoreguliacini funkcij pokyius ir virusini infekcij plitim ekologikai utertuose rajonuose, piktybini navik ry su aplinkos veiksniais ir plitimo tendencijas bei kitas svarbias moni sveikatos apsaugos priemones. Siekiant vienodai vertinti teral poveik moni sveikatingumui, danai yra naudojamasi Korte indeksu. vertinant pagal indeks vieno ar kito aplinkos teralo pavojingum mogaus sveikatingumui, gyvybei, negatyvioms j genetinms mutacijoms, nustatomi pavojingiausi teralai. Ms alyje dar nuo 1975-j met pavojingiausiais pripainti pesticidai, sunkieji metalai, rgts liets, naftos produktai, mineralins tros, radioaktyvios atliekos. Kasmet pateikiamas pavojingiausi teral saraas Lietuvoje iki iol ilieka beveik nepakits, tik kai kuriais metais kinta j struktra. Taigi pavojingiausi teralai, priklausomai nuo savo pavojingumo laipsnio konkreiais metais, pasikeiia vietomis... Suminis Korte indeksas spja, kad paskutiniu metu isivysiusios ekonomikos alyse labai padidjo aplinkos utertumas sunkiaisiais metalais. Pats didiausias io teralo altinis metalo pramons moni galvaniniai cechai, tekstils, odos apdirbimo pramon. Panaudojus efektyvias priemones, pavyko ymiai sumainti pesticid pavojingum mogui. Reikia paymti, kad pesticid naudojimas sumajo ir pas mus. ymiai sumajo taip pat ir pavojingas mineralini tr poveikis gamtai, bet ne dl to, kad imokome saugiai ir patikimaijas naudoti, o todl, kad sumajus gamybai, ems kyje sumajo jnaudojimas. iuo metu aplinkos tara Lietuvos miestuose taip pat dl tos paios prieasties sumajo. Respublikos pramons gamybai sumajus beveik perpus, madaug tiek pat sumajo ir pramonin aplinkos tara. Tos paios prieastys, dl kuri sumajo tara ems kyje ir pramonje, tam tikru mastu sumaino ir Nemuno, Nries, kit Lietuvos upi ir eer, taip pat ir Kuri mari ir Baltijos jros tar. Bet utat tokiu pat mastu, kaip ir ankiau, teriame aplink buitinmis atliekomis, o automobili, kuri skaiius Lietuvoje per prajus penki met laikotarp labai padidjo i Vakar ali, Japonijos ir net JAV masikai veam automobili sskaita, imetamos dujos jau dominuoja pai pavojingiausi aplinkos teraltarpe. Padt komplikuoja dar ir ta aplinkyb, kad prie i sen tarybini laik paveldt automobili prisidjo beveik antra tiek vakarietik, kuri didioji dalis taip pat seni, susidvj, techniniu ir ypa ekologiniu poiriu netinkami eksploatuoti. Kiek tai pavojinga, galime sprsti kad ir i tokio pavyzdio. Pranczijos vyriausyb imasi labai radikali priemoni automobili eismui sostinje sutvarkyti, kadangi 1995-siais metais Paryiuje dl automobili imetam duj poveikio mir daugiau kaip trys tkstaniai moni, nors ten automobiliai techniniu ir ekologiniu poiriu daug geresni. Kaip matome, ioje srityje padtis Lietuvoje nra gera. Norint jitaisyti, o tai padaryti, norime to ar ne, turime net nepaisydami labai jau varganos ms alies finansins padties, ir sudtingdarbpradti reiMa jau dabar. Didiausi aplinkos taros idiniai yra iose liaudies kio akose: pramonje, ems kyje ir transporte. Dl mint ak moni veiklos susidaranios alingos tiek mogui, tiek kitiems aplinkos komponentams mediagos per or, vanden, dirvoem sitraukia ekologines sistemas. Siekiant ivengti arba bent iM minimumo sumainti aplinkos terim, reiMa labai daug l. Isivysiusios ekonomikos alyse ekologins paskirties fondai sudaro ymi bendros gamybini fond struktros dal, o ms alyje i fond dalis jau neymi - siekia tik kelet procent bendros jmoni fond verts, o daugyb moni dar visikai neturi valymo rengini, nebaudiamai teria aplink. Funkcionuojanti aplinkos taros kontrols sistema didelio poveikio aplinkos kokybei gerinti nedaro. Kiekvienam aiku, kad snaudos aplinkos apsaugai ymiai didina bet kokios gamybins ir paslaug mons ilaidas ir produkcijos savikain. Taiau aplinkos bkls gerjimas teigiamai veikia gyvenimo kokyb, kurio efektyvumapskaiiuoti daug sunkiau ir sudtingiau, negu gamybos ar paslaug ilaidas. Siekiant optimalaus ekonomini ir ekologini interes suderinimo, btina nebijon' papildom sudting skaiiavim ir su tuo susiet ilaid. Aplinkos taros mainimo priemoni efektyvumas taip pat daug priklauso ir nuo tinkamai atlikt iankstins ilaid ir pajam analizs, kuri vertint ekologins paskirties kapitalinius djimus, esamas snaudas bei gaunam efekt. Tai ir mirtingumo bei sergamumo majimas, darbo ir gyvenimo slyg gerjimas. Tokia analiz neginijamai rod, kad, pavyzdiui, kapitaliniai djimai aplinkos terimo mainimo priemones duoda kur kas didesn efekt, nei tos paios los, tiesiogiai investuotos sveikatos apsaug. Ekonominius nuostolius dl aplinkos taros ir dl to pablogjusi gyvenimo kokyb galima vertinti ir kaip atitinkamo nacionalini pajam kiekio sumajim, sukelt darbo naumo majimo, taros pasekmi kompensavimo ir 335

kit ilaid. Atlikti skaiiavimai ir ioje srityje patvirtina, kad iuo metu aplinkos terimo daroma ala savo vertine iraika yra keleriopai didesn nei ilaidos taros dydiams mainti iki manomo miniraumo. Visiems tampa aiku, kad investicij gamybos augimui apimtys turi bti apskaiiuojamos su ilaidomis taros mazinimui. Didjant utertumui ir eksponentika i jo alai aplinkai ir mog i, apie gyvenimo kokybs augimnegali bti n kalbos. Vieni i pagrindini iuo matu naudojamos gyvenimo kokybs lyg nusakanios rodikli sistemos parametr turi bti ir aplinkos taros parametrai. Ekonomikos augimo sukeliama tara ir moni gyvenimo kokybs gerjimas - procesai, kurie negali bti kaip nors sulyginami, jie yra nesuderinami. Su pasitenkininiu noritne paymti, kad ms alyje per pastaraj deimtmet buvo parengta nemaai studij ir atlikta vairi tyrinjim. J tikslas - parengti bendrnacionalin aplinkos taros maininio ir gyvenimo kokybs gerinimo program, ypa bendr nacionalin pavojing atliek tvarkymo sistem visoms Lietuvoje susidaranioms atliekoms. i sistem siekiama finansikai, institucikai ir aplinkosaugikai pagrsti ir diegti atsivelgiant vartotoj poreiMus. Kadangi bet kokie pasikeitimai neretai sutinkami prieikai, manoma, kad geriausias bdas mintam pasiprieinimui sumainti yra nuoseklus planavimas ir programa, nukreipta perspektyv, i veM kuo ankiau traukiant visas suinteresuotas alis, kad diegiant saug pavojing atliek tvarkymbt daug dmesio skiriama pai atliek maininio metodams, nes tai danai reikalauja daug maiau investicij, nei pats pavojing atliek tvarkymas, kad bt ekonomikai skatinamas vari technologij diegimas, tobulinami antrini mediag perdirbimo savo ar kitose monse metodai ir technologijos. Lietuvoje platus svartyn ir pavojing atliek aikteli tinklas, uimantis gana didelius ems plotus, o jie kol kas taros mokesinemoka. ReiMa susitvarkyti taip, kad u variaplinkmoktvisi.

23.2. Aplinkos taros kontrols katai

Tam, kad but galima imtis aplinkos taros kontrols, butina tiksliai diagnozuoti susidariusipadt: nustatyti,kokie tai teralai, i kur jie atsiranda, kaip susidaro, koks j kiekis ir kaip jie veikia aplink. Tik tokiu atveju visuomens priimtos priemons, kontroliuojant aplinkos tar, likviduojant jos, susidarymo prieastis bei padarinius, gali bti skmingos. Kalbant apie aplinkos apsaugos problemas vis daniau susiduriama su palyginti nauja monitoringo svoka. Monitoringas - kils i lotyn kalbos odio monitor" - spjimas, svoka ir koncepcija atsirado ms leksikoje visai neseniai - ms amiaus atuntojo deimtmeio pradioje. Taiau prie pradedant detalesn monitoringo aptarim, reikia priminti, kad informacij apie aplinkos bkl, jos pokyius mons naudoja gana seniai. Tiesa, kokios nors bendros jos tyrimo metodikos nebuvo, aplinkos kontrols stebjimai bdavo nereguliars, lokaliniai, danai atliekami jau po vykusi gamtos uterimo fakt, nelabai tiksls. Madaug antrojoje ms amiaus pusje, kai visuomens kins veiklos taka gamtai neapsakomai iaugo, visi suprato, kad nekontroliuojama aplinkos tara gali sukelti daug negatyvi padarini. Tapo akivaizdu, kad moni poveikis aplinkai turi grietas ribas, kurias perengus, galimi sunkiai atkuriami ir sykiu brangiai kainuojantys ar net neatitaisomi ekologins pusiausvyros sutrikimai. Kad to ivengtume, btina greita, tiksli, isami ir visapusika informacija apie moni kins veiklos padarinius, aplinkos pokyius. Tam reikalingas monitoringas. Tai kompleksin aplinkos pokyi stebjimo, vertinimo bei prognozavimo sistema. Gaut duomen pagrindu galima tobulinti aplinkos kokybs valdym. Veikia globalin tarptautin aplinkos bkls stebjimo ir vertinimo sistema, kuri koordinuoja Jungtini Tautu Organizacija. Globalinio monitoringo tikslas - remiantis gausia ir visapusika aplinkos kontrols informacija numatyti galimus moni veiklos padarinius biosferos procesams. inome kelias monitoringo ris, i kuri toliausiai vystydamasis paeng ekologinis monitoringas. Ekologinio monitoringo sistema paprastai skirstomadviris abiotinirbiologin. Pirmasis apimaaplinkos terimo vairiomis mediagomis stebjimus, antrasis -biologinis monitoringas tai biologini organizm, taip pat ir mogaus, pokyidlkinsveiklos stebjimas, vertinimas, prognozavimas. Skiriamas trij lygi monitoringas, kuris priklauso nuokontroliuojamosteritorijos: lokalinis, regioninisir globalinis. Lokalinio monitoringo stebjimais kontroliuojama atskiru objekt ar palyginti nedideli teritorij tara ir kenkianti aplinkai kin veikla. Natralu, kad dl vienokios ar kitokios prieasties susidar teralai pirmiausia pasireikia tam tikro regiono teritorijoje. Todl btina pilnai ir visapusikai itirti, koks yra utertumo mastas, koks jo poveikis aplinkos komponentams: orui, vandeniui, dirvoemiui, mikams. I pairos atskiri ms planetos regional faktikai yra glaudiai susij tarpusavio ne tik ekonominiais, bet ir ekologiniais ryiais. Tuo bdu vis didesn reikm gauna globalinis monitoringas, sudarantis slygas kontroliuoti aplinkos tarpasauliniu mastu. 336

Gyvenimas veria rpintis aplinkos apsauga ne tik savo, bet ir kaimyninse alyse, nes susidaro panai padtis kaip Lietuvos priemiesi kolektyviniuose soduose. Kas i to, kad a gerai nupurkiu savo vaismedius ir vaiskrmius, imuosi vis reikiam kovos su piktolmis priemoni, jeigu mano kaimynas nieko nedaro. Kenkjai ir piktols i jo sklypo ramiausiai persikrausto" manj. Arba, sakykime, isivysiusios ekonomikos alis investuoja dideles las ir minimizuoja vis aplinkos komponent tar, negaildama ilaid, tobulai kontroliuoja vis sudting proces, o gretimai esanti ekonomikai silpnesn alis dl savo finansinio nepajgumo ar kit prieasi tam skiria kur kas maiau l arba visikai j neskiria. Nepaisant kad ir labai gerai saugom valstybini sien, tas alis jungia tas pats oras, jos trauktos t pat hidrologin vandens cirkuliacijos cM ir tokiu bdu antrojoje alyje sukaupti teralai laisvai patenka pirmosios teritorij. Todl vis daniau labiau pasiturini ali usienio kreditai ar subsidijos silpnesns ekonomikos ali k turi labai tiksliai apibrt paskirt- gerinti i ali aplinkos kokyb. Aplinkos kokybs kontrol reikalauja nema kat. Tai pasakytina tiek apie lokalinius, tiek regioninius, tiek ir globalinius aplinkos kontrols lygius. Kadangi nei pavieniai asmenys, nei maos j graps nepajgia pilnai apmokti ios visuomenins preks (varios aplinkos) kainos, tai privalo atlikti valstyb, planuodama btinaj apmokestinimo prievol. Atsisakius i priemoni rinkos, ekonomika nepajgi utikrinti reikiamos kokybs kontrols. Taip formuojasi vadinamoji ekologins informacijos rinka, jos galiojantys pasilos-paklausos bei kiti ekonominiai dsniai. ReiMa paymti, kad aplinkos taros kontrol nuolat brangsta, nes moni kinje veMoje kasmet naudojamas vis didesnis vairi, gana skhtingpoveik gamtai turini mediag kiekis. Kas tokioje situacijoje privalo padengti aplinkos taros kontrols katus? Aiku, kad visuomenei apsiimti padengti visas kontrols snaudas yra ekonomikai netikslinga. Kadangi ala aplinkai daniausiai neturi arba beveik neturi jokio poveikio finansinei teriani aplink firm padiai, j savininkai nesuinteresuoti mainti terim, juo labiau, kad tai brangiai kainuoja. Taigi belieka didesn aplinkos taros kontrols snaud dal pavesti susimokti patiems taros subjektams, o visuomen padengia tik susidarius kontrols kat skirtum: tas daroma subsidijuojant mones ar kitais bdais. Aplinkos taros konlrol turi didel reikm valdant aplinkos kokyb, nuojostikslumo priklauso mokesi, subsidij, kit ekonomini aplinkos taros valdymo priemoni efektyvumas. Suprantama, labai gerai btturti automatizuot aplinkos taros kontrols sistem, kuri operatyviai ir objektyviai pateikt aplinkos kokybs informacij. Taiau visa tai nors ir daug kainuoja, orientuojantis taros kontrols gyvavimo kokybs kryptimi, yra neivengiamai btina. Dar neveiktas atotrkis aplinkos taros kontrols srityje tarp daugiauirmaiauekonomikaiisivysiusiu ali, kuris, paprastai, yra daug didesnis, negu atotrkis tarp i ali svarbiausiu ekonominiu rodikliu. 0 juk integruotis bendr regionin ir juo labiau globaline aplinkos taros kontrole, vieninga integravimosi baze tiesiog btina. . Todl galima neabejoti, kad aplinkos kontrols kastai ekonomikai silpnesnse, ypa buvusiose centralizuotos ekonomikos alyse, turs augti ymiai spariau, nei kiti j kins veiklos ri katai.

23.3. Ekonominiai aplinkos taros reguliavimo metodai

Aplinkos tar galima veikti vairiomis priemonmis. Tarp j galima iskirti: Savanorikos pagalbos programas - tai negrainami indliai taros kontrols renginiams, vartotoj pagalba riuojant atliekas ir pristatant jas surinkimo vietas; Tiesiogine kontrol, kai atsakingi valstybes organai sistemingai kontroliuoja aplinkos kokyb; Taros mokesius arba kitas pinigines priemones bei baudas, kurios terjams finansikai nenaudingos. Reikia dar paminti ekologin aukljim, kitas daugiau ar maiau prisidedanias prie aplinkos taros mainimo priemones. Kiekvienas i pamint bd yra savitas, taiau tik visi j panaudojimas kartu gali tapti efektyvia aplinkos apsaugos priemone. Atskirai paimtos savanorikos aplinkos saugos programos gali bti paruotos gana greitai, taiau jos yra silpnos ir sunkiai gyvendinamos, nes praktikai firmos, dalyvaudamos iose programose, ieikvoja daugiau l, negu gauna realios naudos, nebent pasireklamuoja. Taiau jos gali bti tikrai vertingos ten, kur negalima panaudoti kit aplinkos apsaugos bdu. Tiesiogin kontrol yra pagrindin aplinkos apsaugos priemone JAV, Rusijoje, daugumoje Europos valstybi, taip pat ir Lietuvoje. JAV Federalin vyriausyb, pavyzdiui, per valstybinius ar regioninius aplinkos apsaugos organus pateikia oro ir vandens kokybs normas, kuriu turi laikytis valstijos ir vietiniai valdios organai. Kai kuriose valstijose, dideliuose miestuose, jei reikia, vedami grietesni automobili imetam duj norm apribojimai, galiojantys tik j ribose. Tiesiogins aplinkos kontrols mechanizmas funkcionuoja efektyviai, jeigu valdios organai ir visuomene aktyviai kontroliuoja nustatyt bendr terimo norm ir kit reikalavim laikymsi. Mokesi sistema kaip aplinkos apsaugos bdas - pagrindine ekonominio reguliavimo priemone. Dauguma ekonomistu mano, kad negalima visikai pasitikti tiesiogine aplinkos kontrole ir daugeliu atveju silo remtis mokesiais bei baudomis, kurie visada veikia efektyviau ir ekonomikiau. Svarbiausia del to, kad firmoms leidiama terti kiek jos nori, taiau visa tai jos privalo apmokti pagal taip pat privalomai rengt taros fiksavimo rengini parodymus. Tokiu bd kuo daugiau terjas imeta teral, tuo daugiau jis turi mokti: sumainti mokesius jis gali tik sumaindamas taros apimt. Mokesiai veikia daug efektyviau ir patikimiau nei tiesiogine kontrole, reikalaujanti i kontrols tarnyb daugiau energijos ir entuziazmo, be to, tiesiogine kontrole gali efektyviai veikti tik tada, kai statymai leidia skirti dideles baudas, o danai padtis susiklosto taip, kad 337

baudos skiriamos tkstantins, o monimetin apyvarta skaiiuojama deimtimis milijon...

338

Bet mes per daug sigilinome aplinkos apsaugos politikos problemas, o rinkos ekonomikos slygomis, kaip matome, vis didesne reikme gauna ekonominiai taros reguliavimo metodai. J esama vairi svarbiausius pabandysime aptarti. Ekonominiai mokesiai. Mokesiai ekonomikos teorijoje ir praktikoje taikomi labai seniai, jie jau turi savo tradicijas ir yra giliai leid aknis. Taiau mokesiai aplinkos kokybei reguliuoti pradti taikyti tik XXjame amiuje, reikia pasakyti, kad mokesiteorijos pagrindinius principus skmingai galima pritaikyti ioje srityje. Mokesi teorija, kaip inoma, kelia tokius reikalavimus: mokesiai turi bti lengvai nustatomi, lengvai kontroliuojami, lengvai iiekomi, turi duoti reikiamas pajamas. Mokesi sistema, skirtingai nuo tiesiogins kontrols, veikia automatikai ir aikiai. ia n vieno nereikia teisti ar bausti, nes tai beveik autDmatikai atlieka mokesi rinkjas ir visa valstybs finans sistema. ios sistemos poveikio aplinkos apsaugai efektyvumo paslaptis paprasta: mains tar tik tie terjai, kuriems tai geriau apsimoka nei mokti mokesius. Tai ir skatina pavienes firmas mainti aplinkos tar. O kam gi tokiu atveju reikalinga tiesiogin kontrol? Kai tara yra tokia pavojinga, kad nusprendiama j udrausti; kai vyksta staigs salyg paMtimai, reikalaujantys labai operatyvi - greit veiksm ir todl pasidaro sudtinga pakeisti mokesi taisykles, ir tiesiogin kontrol ia labai tinka; kai taros matavimo renginiai per brangs naudoti, arba seni jau nettnkami, o nauji dar nesukurti ir todl negalima nustatyti imetamo teral kiekio ir pateikti terj mokesio sskaitos. Svarbiausia mokesi u aplinkos taridja yra ta, kadj ie finansikai skatina terjmainti alaplinkai. Bet taros mokesiai nra vienintel ekonominio, gal tiksliau - finansinio skatinimo priemon. Esama ir kit finansins kontrols form, kaip subsidijos u sumaint terim ir taros licencijos. Ekologiniai mokesiai mokami u atskir aplinkos komponent naudojim bei terim. Mokesi u atskir aplinkos komponent (oro, vandens, dirvoemio ar miko) terim dydis nustatomas remiantis keliais kriterijais: taros padaryta ala, imetam kenksming teral kiekiu, galim reali ekologini fond investicijos dydiu, aplinkos atkrimo kaina. Skaiiuojant atskirai pagal vairius kriterijus, neivengiamai gaunamas skirtingas mokesi dydis. Mokesi dydis skiriasi ir atskirose alyse. Atrodyt, kad kuo didesnis mokesi u aplinkos tar tarifas, tuo geriau gamtai - terjai bus labiau suinteresuoti mainti tar ir visuomen gyvens geresnje aplinkoje. Taiau taip nra. Btina atsivelgti ir objektyviai vertinti mokesi moktoj ekonomines galimybes ir kitus veiksnius, nes toli grau ne visose alyse jos vienodos ar net panaios. Kiekvienu atskiru atveju reikia iekoti optimali ios labai svarbios problemos sprendimo bd. Oro taros kontrols ir apmokestinimo klausimai yra pakankamai sudtingi. io bene svarbiausio aplinkos komponento taros objektai yra skirstomi stacionarius ir mobilius. Pirmuoju atveju kontrol ir apmokestinimas yra paprastesni. Daug sudtingiau mokesiais veikti transport, ypa automobili. Plaiau io labai pavojingo moni sveikatai atmosferos oro terjo problemas aptarsime vliau, o dabar pereiname prie taip pat labai svarbaus aplinkos komponento - vandens taros klausimo. Kai kuriose alyse labai grieta nuolat didjanios vandens taros mokesi sistema yra btina jau net iandien. Nesant vandens taros mokesi sistemos arba funkcionuojant tik atskiriems neefektyviems jos elementams, jau ir Lietuvoje daugelis upi, tarp j Nemunas ir Nris, Nevis ir ventoji, Venta ir Dubysa, Ma ir daug kit, tapo panaios kanalizacijos kanalus. Dalis teral unuodija eerus ir kitas vandenvietes, keliauja Kuri marias ir toliau Baltijos jr. Kita j dalis nusda dugne, tarsi atiddama i teral ivalymo snaudas ateinanioms kartoms. iuo metu nubaudiama labai maa dalis terj, o dauguma j nebaudiami arba atsiperka baudomis, kurios palyginti nedidels, o kartais net simbolins, ir tos daniausiai apmokamos ne i pai terju kiens. Dabar, kada ms alies ekonomikoje sigali rinkos santykiai, ekonominiai-finansiniai vandens taros mainimo svertai palaipsniui prads duoti reikiam efekt. Ekolog ir ekonomist paskaiiavimais vienos slygins tonos teral kiekis, ileidiamas Lietuvos vandenis, turt bti apmokestinamas madaug 2-3 tkstaniais lit. Tiek pinigu reikia norint pakankamai variai apvalyti ir praskiesti utert vanden. Isivysiusiose pasaulio alyse pavojingiausios aplinkos taros poiriu laikomos toksins gamybos atliekos, kuriu, beje, yra ir pas mus. Daug problem ten ir pas mus k e l i a v i s didjanios buitini atliek mass neutralizavimas. J kiekis pastaraisiais metais Lietuvoje labai iaugo: vis daugiau perkama maisto ir kit preki, supakuot ir ifasuot stikliniuose, popieriniuose bei plastmasiniuose induose, indeliuose, buteliuose ir buteliukuose, pakeliuose, maieliuose ir kitokiame pakavime. Be lanksios grietos mokesi sistemos isprsti i klausim nemanoma. Neretai vis i atliek neutralizavimo problemos tarsi kartu su paiomis atliekomis ukasamos ateities kartoms. Jau daug kur vartojamas labai nelinksmas, bet taiklus pavadinimas - ateities terimas... Savaime aiku, kad sudaryti ekologini mokesi normatyvus, nustatyti kada, u k ir kiek turi mokti aplinkos terjas - tai tik dalis darbo. Taip pat svarbu numatyti, kaip, kokiais bdais ir kokiais kanalais tie mokesiai turs bti renkami, kaip bus suinteresuojami ir skatinami juos rinkti mokesi rinkjai. Svarbu, kaip kiekviena i buvusi centralizuotos ekonomikos ali, taip pat ir Lietuva, sugebs atsikratyti buvusio centralizuoto skirstymo, fondavimo, limitavimo proi ir labai jau prasto ekologini problem sprendimo likuio" principo: jei likdavo limit, patenkinus gamybos vystymo ir kitas reikmes, bdavo skiriama iek tiek ir gamtos apsaugai, jei nelikdavo, kaip sakoma, kpadarysi... 339

Svarbu nustatyti vadinamaj normatyvin terimo lyg, pagal kur daniausiai ir yra sudaromi konkretus aplmkos taros normatyvai. Virijus normatyvin terimo lyg, mokesi tarifas didinamas kelet kart, nors tai ir nra pats geriausias io klausimo sprendimo bdas. Efektyvesn turt bti tokia ekologini mokesi sistema, kuri tokiais atvejais skatint paius savininkus kuo greiiau udaryti terianias aplink mones ar j padalinius, o ne atsipirkinti mokesiais. Subsidijos. io termino pavadinimas kils i lotyn kalbos, kur subsidium" reikia pagalb. Subsidijos praktikoje plaiai naudojamos. J alininkai teigia, kad finansinis skatinimas gali bti taip pat efektyvus atlyginant u ger elgsen, kaip ir baudos u netinkam elges. Subsidijos paprastai esti dviej form: atlyginimas u taros mainim ir dalinis tarmainaniir valymo renginifinansavimas. Pirmoji i j atlygina terjui u kiekvien teralo vieneto sumainim. Atlyginimas u teral kiekio mainim turi tok pat skatinamaj poveik, kaip ir mokestis terjui. Abiem atvejais, kuo daugiau teriama, tuo blogiau terjui finansiniu poiriu, nes jis gauna maesn subsidij arba jam skiriami didesni mokesiai. Subsidijos u taros sumainam dydis skatina mones imtis reikiam pastang tarai mainti. Tokios subsidijos neretai padeda didinti gamyb ir kartu mainti aplinkos tar. Jos kartais teikiamos ir turint tiksl padti monms pereiti prie nauj, ekologikai varesni gamybos technology , skatinti eksperimentin gamyb. Tai daniausiai pasakytina apie eksperimentini unikali gamybini pajgum diegim. Antroji valstybs teikiam subsidij forma paprastai skiriama ekologins kontrols renginiams sigyti. Taros matavimo aparatra kiekvienais metais tampa sudtingesn, o drauge ir brangesn. Kartais tuo tikslu valstybs parama monms yra teikiama ne tiesioginio subsidijavimo, bet mokesi mainimo bdu. Subsidijos renginiams sigyti neretai tampa dotacijomis vairi taros mainimo, apribojimo ir valymo pajgumams sigyti ir panaudoti. Subsidijos, padengianios kontrols rengini pastatymo katus, efektyvios tik tada, kai pirkjas j nenori sigyti dl auktos kainos. Tiesa, kartais iuo tikslu valstybs parama gali bti teikiama ne tiesioginio subsidijavimo, bei mokesi mainimo bdu. Praktikoje naudojamos ekologini mokesi sistemos danai numatoirjlengvatines slygas, todltaroskontrolei skirtas moni investicijas galima skatinti irtokiu bdu. Taros licencijos. Rinkos ekonomikos slygomis is ekonominis aplinkos taros mainimo metodas gana plaiai naudojamas ir netgi turi kai kuriu pranaum, palyginti su jau aptartais mokesi ar subsidij metodais. Taikant metod, aplinkos apsaugos valstybins instancijos nustato, kok oro ar vandens utertumo lyg galima toleruoti viename ar kitame regione. Kiek sumaintas jo kiekis paskirstomas konkreiam taros leidim (licencij) kiekiui, kurie galioja ribot, grietai apibrt laik. Taros leidimai (kvotos) parduodamos aukcionuose, o j kain lemia pasila ir paklausa. Kalbant apie dl pasilos - paklausos poveikio susidaranias j kainas, inoma, kad kaina bus tuo auktesn, kuo leidiniu bus maiau, o suinteresuot juos sigyti moni daugiau. mons gali tarpusavyje prekiauti. Sakysime, vienoms monms pelningiau ne statyti naujus ekologinius renginius ar keisti esam technologij ekologikesn, o nusipirkti leidim tarai i kitos mons, turinios didesn galimyb ivalyti savo tar. Reikia pasakyti, kad taros leidim pardavimas visuomens akimis irint gan nepatrauklus. Taros licencij pranaumas - taros kiekio neapibrtumo paalinimas. Tiek mon, tiek aplinkos apsaugos agentra ino, kokia tara yra leistina ir grietai laikosi i rib. Taros leidimas daugeliu atvej veikia taip pat, kaip ir mokestis - paprastai terjui per daug brangu tsti terim. Naudojant mokesius, negalima i anksto inoti, kaip juos reaguos terjai, o iduodant licencijas, teral kiek tiksliai nustato aplinkos apsaugos tarnyba. Taros mokesiai gal tapti neefektyvs del iniliacijos arba del gamybinio aktyvumo augimo, o kada leidiamas imetim kiekis nekinta, infliacija neturs poveikio taros kiekiui, ji tik pakels leidimo kain, kaip ir kit preki kainas. Pagrindinis taros licencij (leidim) trkumas - j visuomeninis nepatrauklumas. Daugel moni piktina jau pats posakis - leidimas terti". Dar vienas leidim (kvot) sistemos trkumas yra tas, kad programa gali lugti, jei nustatomos nerealios ir nelanksios terimo ribos. Kaina gali bti per didel, siekiant palaikyti reikiamus augimo tempus ir uimtumo lyg. Apskritai, ekonomini aplinkos apsaugos metod taikymas pasiteisina. Pavyzdiui, JAV aplinkos apsaugos agentros duomenimis, rinkos svert panaudojimas vien tik oro taros kontrols srityje leidia kasmet sutaupyti per 4 milijardus JAV doleri, ivengiant neigiamo poveikio gamtai. Galima dar kart tvirtinti, kad sprendiant gamtos apsaugos problemas, reikia panaudoti visas poveikio priemones, toleruoti vairi ekonomini priemoni taikymreguliuojant vairius aplinka veikiani gamybos subjekt veikl.

23.4. Urbanizacijos ekologins problemos ir miest perpildymo katai

iame amiuje ems gyventoj skaiius didjo ypa spariai, taigi daug intensyviau buvo naudojami gamtos itekliai ir daugiau teriama aplinka. Taiau didiausios ekologins problemos kyla ne vien del to, kad didja bendras pasaulio gyventoj skaiius, o todl, kad greta vyksta ir kitas svarbus savo poveikiu gamtai procesas urbanizacija. Urbanizacija ekonomikoje ir ypa pastaruoju metu ekologijoje labai danai vartojamas 340

terminas, kils i lotynu kalbos odio urbanus" miestietikas, miesto. Urbanizacija, arba ems gyventoju

341

telkimasis miestuose, iuo metu yra vienas svarbiausi aplinkos kitimo veiksniu. Kaip matome i statistini duomen, dar 1950-siais metais miestu gyventojai pasaulyje tesudar 29,2 procento, 1985-siais jau 41,0 procent, o 1995-siais, negalutiniais duomerimis, jau vir 45,0 procent ms planetos gyventoj gyveno miestuose ar miesto tipo gyvenvietse. Labiausiai ekonomikai isivysiusiose alyse miest gyventoj skaiius per mint laikotarp padidjo madaugnuo 53,8 procento iki 72,3 procento. Urbanizacijai ekologiniu poiriu bdinga tai, kad kuo toliau, tuo labiau veda prie gamtos terimo. Tai matome bet kurio miesto pavyzdiu, kur jis bebt: ar isivysiusiose, ar besivystaniose alyse - skirtumas gal tik toks, kad labiau isivysiusiose alyse geriau veikia gamtosaugos tarnybos, ekonominiai taros reguliavimo metodai, miest kis ir j pltra vystoma laikantis kartais net labai griet statybos reikalavim, higienos ir sanitarijos norm, o besivystaniose alyse greta nepatenkinamos aplinkos apsaugos pats miest augimas vyksta stichikai, ignoruojant visuotinai pripaintus miest pltinio reikalavimus ir, kas labiausiai pavojinga, nesilaikant elementari higienos bei sanitarijos reikalavim ir norm. Visa tai kelia vis didjant pasaulio visuomens susirpinim, reikalauja nema kat, btin bent jau aplinkos tarai stabilizuoti. Pavyzdiui, JAV miestai koncentruojasi tik viename procente alies teritorijos. Taiau ioje alies ploto dalyje gyvena daugiau kaip du tredaliai moni. Ilaikyti kad ir tokioje, palyginti, turtingoje alyje ger aplinkos apsaug, normalias gyventoj buitines, higienines bei sanitarines slygas - udavinys tikrai sudtingas ir labai daug kainuojantis. Taiau tai tik dalis problemos: utertas miest oras, vanduo nepaiso miest administracini sien. Jis juda, teka, cirkuliuoja ten ir atgal: vienose vietose pats usiteria, kitose teria vari aplink ir ne tik or ir vanden, bet taip pat ir mikus, dirvoemius. Toks, vadinamas foniniu, utertumas palieia beveik tredal JAV teritorijos ir blogina aplink, kurioje gyvena dar 15-20 procent alies gyventoj. Tokiu bdu kenia ne tik ms minti miestieiai, kurie sudaro du tredalius vis gyventoj, bet dar apie penktadalis, kurie gyvena ne mieste. Taip aplinkos taros pasekms palieia madaug apie 85 procentus alies piliei. O k bekalbti apie katastrofikai greit besivystani miest problemas ekonominiu poiriu atsiliekaniose alyse... Greta urbanizacijos, miesto, miesto tipo gyvenviets svok vis daniau sutinkamos aglomeracijos, konurbacijos, megalopolio svokos. Isiaikinkime, kreikia kiekviena i JAglomeracija - tai grup prie didij miest susijungusi gyvenviei. Kaip tik del to labai danai didiausi pasaulio miest gyventoj skaiiaus ir kiti rodikliai pateikiami dviem variantais - su priemiesiais ir be j. Tai, sakykime, didij ali sostini: Londono, Tokijo, Maskvos, Pekino, Delio, Mechiko, Paryiaus, Romos ir kit didij pasaulio didmiesi (Niujorko, Rio de aneiro, Monrealio, Manesterio, Liverpulio ir kit)Konurbacija - reiau vartojama svoka, kuri apibdina susijungusi miest grup, neturini vieno dominuojanio branduolio. Manoma, kad ateityje, ir gana netolimoje, konurbacij atskir ali teritorijoje daugs. Megapolis - didel vientisa urbanizuota teritorija. Viena didiausi toki teritorij -Tokaido megapolis, kuris toliau pleiasi, jungdamas Tokijo, Nagojo, Kioto, Kobs, Osakos ir kitas aglomeracijas. ia gyvena pus vis Japonijos gyventoj, sukoncentruota beveik du tredaliai alies pramons potencialo.Tai bene didiausia pasaulyje vientisa urbanizuota teritorija. Europoje iuo metu didiausia laikoma Anglijos aglomcracija, jungianti Londono, Birmingemo, Manesterio,Liverpulio miestus irpriemiestinius rajonus tai irgi didel senojoEuropos emyno vientisa urbanizuota teritorija. Vadinamasis Reino iedas Vokietijoje domus tuo, kad ia palyginti nedideliame plote 50 tkstani kvadratini kilometr (Lietuvosplotas 65,2 tkstanio kvadratiniu kilometr) gyvena daugiau nei 30milijon gyventoj, sukoncentruotos pagrindins ekologiniu poiriu kenksmingos pramons akosieigu, tarkime, Lietuvoje gyvent deimt kart daugiau mom' ir turtumm tokio galingumo ivystyt pramon, galima sivaizduoti, kokia tai bt padtis Vis stipriau netik ekologiniu, bet ir ekonominiu poiriu utbanizacija veikia besivystanias alis. Spariai gyventoj daugja jau mintuose Mechike, Pekine, Delyje, Rio de aneire, taip pat Buenos Airse, San Paule, Kalkutoje, Bombjuje ir daugelyje kit dideliu ir vis spariau augani miest, arba tiksliau aglomeracij. Nemaai iose alyse bus miest, kuriuose gyvens nuo 10 iki 15 milijon moni, o jie taip pat sukels labai daug sudting problem Jeigu atsivelgsime tai, kad besivystaniose alyse miestus daugiausia uplsta varguomen, mons daugiausiai netek, ir negalintys rasti darbo provincijoje, neturintys pakankamai l nei sikurti, nei pragyventi, padtis i ali urbanizacijos procese dar labiau susikomplikuoja: jose urbanizacijos tempai daug spartesni, nei ekonominio augimo tempai. Be to, kaimo gyventoj sparti migracija miestus drauge danai maina ir ems kio produkcijos gamybos apimtis, nes techninis progresas agrariniame sektoriuje vyksta labai ltai. tai, pavyzdiui, Egiptas, dar neseniai inomas kaip maisto produktus eksportuojanti alis, dl nepaprastai spartaus miesto gyventoj padidjimo iuo metu priverstas net 60 procent i produkt importuoti. Tokie procesai vyksta daugelyje besivystani ali. 342

Beveik pus planetos gyventoj gyvena miestuose, kuri nemaa dalis labai perpildyti. Tai sudaro labai daug nepatogumu ir veria daugum moni gyventi diskomforto slygomis. Miestams reikia labai didelio kiekio vandens, energijos ir maisto produkt, o j danai trksta, ypa geriamo vandens, ilumos. Bet problema ne vien ta; dl vandens, energijos, maisto ir kit produkt vartojimo pakinta aplinka, ji uteriama didiuliais buitini atliek kiekiais. Normaliam miest funkcionavimui utikrinti reikia vis daugiau ir daugiau l, reikaling visiems itekliams miestus pristatyti, susidariusias atliekas iveti ir neutralizuoti, normaliomis higieninms-sanitarinms slygoms sudaryti, aplinkos kokybei palaikyti. Patirtis rodo, kad kuo didesnis miestas, kuo labiau urbanizuota atitinkama teritorija, tuo sudtingesn ir kartu daug brangesn tampa sistema, reikalinga normalioms gyvybinms miesto funkcijoms utikrinti. Tam kiekvienais metais reikalingi ir atitinkami papildomi katai naujai ikilusioms problemoms sprsti, antraip vis blogjanti aplinka btinai negatyviai veiks miest gyventoj sveikatingum, sunkins j gyvenimo slygas. Todl ekologizuojant urbanizuotas teritorijas btina panaudoti visas ms mintas aplinkos kontrols priemones ir ypa ekonominius aplinkos taros reguliavimo metodus. Ekonomikai labiau isivysiusiose pasaulio valstybse j au senokai gerai suprastas urbanizacijos pagimdyt ekologini problem sprendimo btinumas, daug dirbama ir ioje srityje j au pasiekta ymi rezultat. Naudodami griettiesiogin kontrol, taros mokesi sistem, taros licencijas, subsidijas, investicijas, dauguma i ali miest stabilizavo ekologins situacijos blogjim, engti ryks ingsniai jos gerinimo kryptimi. Besivystaniose alyse ekologin situacija lieka sudtingesn. Tai galima pasakyti ir apie j urbanizuot teritorij ekonomin bkl. Todl vykdant anksiau ms aptartas ekologins kontrols bei ekonomines aplinkos taros reguliavimo priemones, tose alyse reikia dar veikti ir paveldto atsilikimo pasekmes Baigdami nagrinti pagrindines urbanizacijos ekologines problemas, sukoncentruokime dmes Lietuv. Miesto gyventojai ia 1939-siais metais sudar 22,9 procento, o per pastaruosius keturis deimtmeius miestiei dalis iaugo iki 60,0 procent, 1995-siais j buvo jau 68,0 procentai. Vykstant ir spartjant respublikos industrializacijai, miest ekologin situacija grsmingai blogjo ir is procesas dar tebevyksta. Priemons, kuri buvo imamasi, nepakankamos ir neefektyvios. Mes dar neturime ekologinio miest bkls gerinimo prognozi, plan, ger ekonomins analizs ir pagrindimo program. Kol kas neturime ir geros ekonomins finansins sistemos, sudaranios prielaidas efektyviai iiekoti mokesius u padarom miest aplinkai ekologini; al. Taiau ios srities specialist nuomone, net ir sukaupus atitinkamus miestams ekologizuoti btinus l fondus, ne maiau problemika bt materializuoti juos tobulesnes gamybos technologijas, valymo renginius. Tiek kio, tiek ir urbanizuot teritorij ekologizavimo problemoms sprsti neesamaadekvataus sektoriaus, rinkos ekonomikos principals besivystanipramons ak. Kaip vyko urbanizacijos procesas Lietuvoje, parodo statistika. I jos duomen taip pat matome, kaip pas mus pasikeit gyventoj skaiius ir tankumas. Tai labai doms duomenys. alies urbanizacijos proces negalima analizuoti neaptarus gyventoj skaiiaus bei tankumo dinamikos, nes ie procesai vyko jiems tiesiogiai veikiant.
I viso I viso Vyrai 1998 3562,3 1671,7 1999 3536,4 1657,6 2000 3512,1 1644,3 2001 3487,0 1630,9 2002 3475,6 1624,5 2003 3462,5 1617,3 2004 3445,9 1608,7 2005 3425,3 1598,1 2006 3403,3 1586,7 2007 3384,9 1577,0 Mieste Moterys I viso Vyrai 1890,6 2398,5 1111,6 1878,8 2377,2 1098,7 1867,8 2357,1 1086,6 1856,1 2334,2 1073,3 1851,1 2326,2 1068,5 1845,2 2317,2 1063,3 1837,2 2297,4 1052,9 1827,2 2281,4 1043,9 1816,6 2268,8 1036,7 1807,9 2260,2 1031,6 Kaime Moterys I viso Vyrai Moterys 1286,9 1163,8 560,1 1278,5 1159,2 558,9 1270,5 1155,0 557,7 1260,9 1152,8 557,6 1257,7 1149,4 556,0 1253,9 1145,3 554,0 1244,5 1148,5 555,8 1237,5 1143,9 554,2 1232,1 1134,5 550,0 1228,6 1124,7 545,4 603,7 600,3 597,3 595,2 593,4 591,3 592,7 589,7 584,5 579,3

Gyventoj skaiius pagal lyt mieste ir kaime met pradioje Lietuvoje [42]

343

Nepaisant dviej pasaulini kar, nuneusi daugel tukstani Lietuvos moni gyvybi, pokari laikotarpi sukrtim, pirmojo ir antrojo pasaulini kar ir pokari okupacij, tremi, masini lietuvi ir ypa Lietuvos kitataui ivykim i alies (1938-1940-siais metais vokiei, 1943-1944-siais lietuvi, daugiausiai inteligentijos, 1946-1949 irvlesniais metais lenk, 1941-1944-siais masinio yd genocido ir ilgus metus trukusios j repatriacijos Izrael ir to priedanga kitas alis), Lietuvos gyventoj skaiius per imt met vis tik padidjo 46,2 procento, o miesto gyventoj iaugo daugiau kaip septynis kartus. Bet, palyginti su 1939-siais , jis padidjo tik 12,2 procento, miestiei - 3,64 karto. Gyventoj tankumas Lietuvos teritorijoje per imt met padidjo pusantro karto, per eiasdeimt madaug 22,0 procentais. Grkime prie temos. Prie imt met Lietuvos miestuose gyveno tik 14,0 procent gyventoj - iandien j turime 68,4 procento. Ypa spariai is procesas vyko 1953-1992-siais metais. Pastaraisiais metais jis nutrko: miest gyventoj skaiius buvo sumajs daugiau kaip 61-nu tkstaniu moni, kaimo - padidjs, bet tik nepilnais 22 tkstaniais. Si met sausio 1 dien, palyginus su 1991-iais metais, miesto gyventoj sumajo 45,4 tukstanio, t.y. paskutinij met laikotarpiu vl pradjo didti, prieaugis sudaro 16,1 tkstanio, o kaime gyventoj skaiius ir toliau majo per metus sumajo dar 20,6 tkstanio moni ir beveik susilygino su 1991 met rodikliais. To unikalaus reikinio prieastis labai iaugs nedarbas ir pablogjusios gyvenimo slygos. Pradedant 1994-siais metais, Lietuvoje mirta daugiau moni, negu gimsta: 1994- j met saldo 3654, 1995-j 4126 ir 1996-j 3727 mons. Natralus gyventoj prieaugis minusinis. Maja susituokusij, didja isituokusij. Per t laikotarp susituokusij sumajo nuo 23 337 iki 20 433 por, isituokusij iaugo nuo 11 061 iki 11311 por. Gyventoj skaii Lietuvos miestuose maina ir migracija, kurios saldo nuo 1991-j metu yra neigiamas,nors iki tol kiekvienais metaisjatvykdavo madaug po 12-15 tkstani. Nuo 1991 -j kasmet mus palieka po6-10 tkstani moni. Reikia manyti,kadartimiausiais metais ie procesai atsinaujins: Lietuvos miest gyventoju skaiius vl prads didti ir j migracijos saldo bus teigiamas. iais metais jis dar neigiamas (915 moni). Gyventoj skaiius nesumajo, o toliau augo tik Alytuje ir Marijampolje ir kaip tik del to, kad dauguma moni atlaik negandas ir dirba, palyginti, normaliai. 1959-1996-siais metais is dvylikos Respublikos pavaldumo miest labiausiai iaugo Alytus, jo gyventoj skaiius padidjo daugiau kaip eis kartus, Druskinink - beveik keturis kartus, Palangos - 3,5 karto, Panevio daugiau kaip tris kartus, Birtono - beveik tris kartus, Marijampols - daugiau kaip du su puse, iauli - beveik du su puse karto, Vilniaus - taip pat beveik du su puse karto ir 1991-iais buvo visikai priartjs prie 600 tkstani gyventoj ribos. Devintojoje vietoje Klaipeda, jos gyventoj padaugjo du kartus. Toliau seka Kaunas - beveik du kartus, dar 1980-j pradioje pereng 400 tkstani, Neringa -1 ,7 karto. Visaginas - miestas, atsirads, palyginti, neseniai, bet pagal gyventoj skaii - po Marijampols, atuntoje vietoje. Per mint laikotarp, o tai beveik 40 met, vis Respublikos pavaldumo miest gyventoj padaugjo 243,3 procento, o visos Lietuvos miest ir miest tipo gyvenviei 240,8 procento. Tai reikia, kad alies rajon centrai ir miesto tipo gyvenviets augo iek tiek liau, negu didieji miestai. Atsirado nauj: Visaginas - 33,0, Elektrnai - 16,0, Naujoji Akmen - 14,2 tkstanio gyventoj, taip pat labai iaugo nemaai miesto tipo gyvenviei rajonuose, kurios gyventoj skaiiumi lenkia rajon centrus. tai kad ir Trak rajone Elektrnai 16,0, Lentvaris - 12,7, Grigiks - 12,3 tkstanio gyventoj. Trakai - ketvirtoje vietoje, tik 6,4 tkstanio, po to seka Vievis - 5,6 ir Rdiks - 2,7 tkstanio gyventoj. Ianalizavus pateiktus duomenis, galime dar akivaizdiau sitikinti, kad ekologin padtis Lietuvoje del urbanizacijos tikrai sudtinga ir aplinkosaugos srityje ms laukia kruoptus, temptas ir atkaklus darbas. Taip pat reikia suprasti galbt svarbiausi dalyk: Lietuvoje gamtos apsaug reikia vystyti nestabdant urbanizacijos proceso, nemainant gamybos, bet j pleiant, pertvarkant, restruktrizuojant ir pritaikant prie nauj ekonomini slyg. Tik tokiu bdu galsime sukauptipakankamai lgamtosaugai ir sudaryti slygas investicijoms atsipirkti.

23.5. Ekonominiai eismo reguliavimo metodai

monijajau gana seniai sitikino, kad didiausias aplinkos terjas, ypa miestuose, -automobiliai. domu yra tai,kad ms imtmeio pradioje buvo raginama kuo skubiau pakeisti miestuose arklius 344

automobiliais, j a u vien del to, kad, atseit, arkliai labai teria miestus, o automobiliai pasiymi varumu. Ms dvideimtasis amius masins automobilizacijos amius. 1985-siais metais pasaulyje vien tik lengvjautomobili buvo vir 350milijon. PagalJAVMasaiusetso technologijos instituto, taip patirdaugelio kit pasaulio mokslo darbuotoj paskaiiavimus laukiama, kad vis pasaulio emyn keliais 2000-siais metais vains j au vir puss milij ardo lengvj automobili. Atrodo, kad ie skaiiai tikrai labai artimi realybei. Prie automobili kaip transporto priemons monija priprato labai lengvai ir greitai, tai i tikrj puiki susisiekimo priemon su tokiomis savybmis, kaip greitis, komfortas, galimyb aplankyti ir gerai painti pasaul. Bet tai kartu ir automobili keli, j stovjimo aikteli, automobili prieiros moni, degalini statyba, kam i ems kio atimami dideli ems kiekiai, mainamimiku ir kitoki eldini plotai, prie viso to dar keliamas triukmas ir labai teriama aplinka. Specialistai teigia, kad vienas lengvasis automobilis per savo tarnavimo laik imeta aplink teral daugiau, negu pats sveria Automobilis, kuriuo mes taip mielai kasdien vaiiijame, faktikai yra tarsi chemijos mon ant rat. mon, kurios kenksmingus produktus, visikai to nenordama ir kenkdama savo sveikatai, pasaulio visuomen, o ypa miest gyventojai, priversti nuolat vartoti. Tai k gi reikia daryti ir kiek ia efektyvs gali bti ekonominiai aplinkos taros reguliavimo metodai? Viena i labai efektyvi priemoni-kuro taupymo galimyb. Pasinaudojant ia priemone, kartu sprendiamos dvi problemos: racionaliau naudojami nereprodukuojami gamtos itekliai ir, sunaudojant maesn degal kiek aplinkon imetama maiau teral. Kadangi madaug iki 1973-j met pasaulyje, o ypa JAV masinio automobilizavimo tvynje, degal taupymo problemos tarsi ir nebuvo, nuo 1950-j met Amerikoje buvo stengiamasi gaminti vis didesni gabarit automobili modelius, kurie turdavo vis galingesnius variklius, aiku, daugiau terdavo aplink ir rydavo vis daugiau kuro. Pavyzdiui, 1973-siais metais lengvajam automobiliui vieno galono kuro vidutinikai utekdavo 13,1 mylios kelio. inant, kad automobiliams sunaudojama daugiau kaip tredalis pasaulyje igaunamos naftos, suprantama, kur galjo nuvesti monijtokios automobilizmo vystymo tendencijos. Juolab, kad tuo paiu metu prasidjo ir labai spartaus naftos kain augimo bumas. Visa tai slygojo, kad 1976-siais metais JAV ileistas automobilinio kuro taupymo statymas. Nesnaud ir Vakar Europos, Japonijos irkitpasaulio ali statymleidjai irvyriausybs. Tad naftos kain pakilimas, priverts valstybes vesti automobili kuro sunaudojimo normas, i esms pakeit pasaulins automobili gamybos struktr. 1970-siais metais JAV maalitrainiai automobiliai sudar 37,0 procentus vis tais metais parduot automobili, 1981-siais-jau 65,0 procentus. Panas procesai vyko ir kitose automobilius gaminaniose alyse. Vakar Europoj e ar Japonijoje 1970-siais metais vidutinio litrao labiausiai paklaus turintis automobilis vidutinikai naudodavo apie 10 litr kuro, dyzeliniu varikliu - dar maiau, o iandieninis tenkinasi 7-8 litrais benzino arba 5,5-6 litrais dyzelinio kuro. Dl to pasaulio automobili pramonje vyko atkakli konkurencin kova, siekiant sukurti turint paklaus, labai patog, komfortabil, bet kartu ekonomik automobil. Anksiau, kaip minjome, JAV vidutinikai lengvam automobiliui vieno galono benzino utekdavo tik 13,1 mylios kelio, o jaumadaugprie deimt met pradti gaminti automobiliai, kuriems io kuro kiekio pakanka veikti penkis kartus ilgesn nuotol, o iuo metu pradedami gaminti dar ekonomikesni automobiliai, kurie su prastiniu karbiuratoriniu varikliu, sunaudodami galon kuro, gali nuvaiuoti iM 86 myli, o su dyzeliniu varikliu - iM 105 myli. Perved galonus ir mylias mums prast vienet sistem, matome, kad tokie automobiliai imtui kilometr kelio sunaudoja madaug 3,3 litro benzino arba 2,7 litro dyzelinio kuro. Dabartiniai serijiniai maalitrairiiai Europos ali, Japonijos, Piet Korjos automobiliai taip pat ekonomiki, neatsilieka nuo serijini amerikietik. Madaug tiek pat kuro, kiek ir JAV, sunaudoja naujai pradedami gaminti ios klass automobiliai ir kitose pasaulio alyse, o sudting elektronini kuro purkimo sistem panaudojimas vietoje karbiuratori dar padidina j ekonomikum ir, svarbiausia, pagerina ekologinius rodiklius. Taigi galime akivaizdiai sitikinti, kiek iuo metu Lietuvoje eksploatuojami automobiliai atsilieka nuo pasaulinio lygio. Jeigu vidutinikai maalitrainis automobilis sunaudoja apie 10 litr benzino imtui kilometr kelio, jo eimininkas yra patenkintas, nes kiti dar labiau rajus... O tai daugiau, negu Vakar Europoje, JAV ar Japonijoje buvo sunaudojama prie ketvirt amiaus. Bet, kaip sakoma, bda ne vien ta. Dauguma automobili seni, technikai netvarkingi. Nustatyta, kad ir gerai sureguliuoto automobilio variklis, sudegins vien ton benzino, atmosferimetaapie 330 kilogram teral. I j apie 270 kilogram sudaro angliargt, i kitu komponent smalks arba anglies viendeginis, azoto oksidai ir nesudegusio benzino likuiai angliavandeniliai, taip pat vairs vino junginiai, sunkieji metalai ir kitos nuodingos mediagos. O technikai netvarkingas variklis imeta 2-3 kartus daugiau teral. Isivaizduokime, kiek ms aplink teria vien automobiliai, kuri skaiius Respublikoje didja labai spariai. Vien tik 1989-1994-j met laikotarpiu lengvuj autoniobilii padidjo 212,3 tkstanio, krovinini - 11,2, autobus- 3,2 tkstanio ir tik motocikl, vis nuostabai, sumajo25,3 tkstanio. Lietuvos mokslinink tyrimai rodo, kad pas mus vis dar didja sieros oksid, metano ir lakij organini jungini procentin dalis bendrajame teral balanse. Ypa isiskiria anglies monoksido didjimas teral bendrosios sandaros dinamikoje. Didja ir azoto oksid. Pats svarbiausias mint teral altinis mobilios transporto priemons. Mobils taros altiniai vien tik 1994 metais atmosfer imet 70% vis teral. is faktas patvirtina CO didjim bendrajame teral spektre. 345

domumo dlei verta prisiminti, kaip vyko Lietuvos automobilizacija. Pirmieji automobiliai Lietuvoje pasirod dvideimtojo amiaus pradioje. 1905-siais metais Vilniuje vainjo keli lengvieji automobiliai ir pradjo kursuoti autobusas nuo dabartins Gedimino aikts Verkius. Prie pat Pirmj pasaulin kar Vilniuje ir Kaune buvo uregistruota tik pokeliolika automobili. Prie Antrj pasaulin kar - 1939-siais metais, Lietuvoje jau buvo per du tkstanius lengvj automobili, apie atuonis imtus sunkveimi, tris imtus autobus ir daugiau kaip 1700 motocikl - i viso 4834 motorins transporto priemons. Po penkiasdeimties met - 1989-siais jau buvo 457,8 tkstanio lengvj, 94,6 -krovinini automobili, 13,8 - autobus ir 188,1 tkstanio motocikl - i viso 766850 motorini transporto priemoni arba lengvj automobili 226 kartus, krovinini - 123, autobus - 46 ir motocikl -108 kartus daugiau. 1995-j met pradioje turjome lengvj- 670,1 tkstanio, krovinini automobili -105,7, autobus17,1 ir motocikl-162,8 tkstanio. 1996-siais metais lengvj automobili Lietuvoje jau buvo 785,1 tkstanio. Tik per nepiln dviej met laikotarp j skaiius iaugo 115 tkstani arba 117,2 procento. Taiau maja krovinini automobili ir autobus parkas. J 1996 met viduryje turjome atitinkamai 81,3 ir 15,5 tkstanio. I viso iuo metu turime per milijon motorini transporto priemoni arba beveik du imtus trisdeimt kart daugiau, negu 1939-siais. Bet tai, kaip minjome, domioji, daug kpasakanti, statistika... Grkime prie gamtos apsaugos. 1995-siais vienam tkstaniui Lietuvos gyventoj turjome per 160 privai lengvj automobili, iais metais jau vir 200! inant, kad Europoje tam paiam gyventoj skaiiui j buvo: Liuksemburge ir Vokietijoje madaug po 500, Pranczijoje ir vedijoje - po 420, Belgijoje ir Suomijoje - po 400, galime sivaizduoti, kas Lietuvos gamtos laukia po koki 10-15 met. J skaiius neivengiamai padvigubs. Ir atsivelgiant ms vargan ekonomine; padt jie bus ne pinnos jaunysts ir nepakankamai tecbnikai tvarkingi. Taigi, kaip minjome, darbo visiems Lietuvos monms uteks ir ioje srityje. Kadtik rastumm l... Isivysiusi pasaulio ali patirtis rodo, kad sukurti iuolaikin turint paklaus ekonomikautomobil manoma tik efektyviai naudojant mokslo laimjimus, taip pat ir kompiuterius. Jiems padedant ne t i k taupiau naudojamas kuras, bet i r i k i minimumo sumainamas nuoding aplinkon imetam teral kiekis. Tiesa, tokios automobili ekologizavimo sistemos didina j kain, taiau ia taikomi ekonominiai metodai. i montuota automobiliuose ekologin ranga, nors ir sudaro iki 15-20 procent j kainos, parduodama lengvatinmis slygomis: netaikomiakcizoirmainamikiti mokesiai, teikiamos valstybins subsidijos irkitos lengvatos. Grieta autotransporto poveikio kontrol veria jo savininkus paklusti visuomens reikalavimams isaugoti kuo auktesns kokybs aplink. inoma, laikytis kontrols nustatytu reikalavimu galima t ik tuo atveju, kai rinkoje yra pakankamai tam reikaling priemoni: filtr, katalizatori ir kitoki automobili kenksmingum mainani tais. Kol i priemoni nepakanka, ekonominiai svertai mokesi ar baud u automobili tar forma neduos norimo efekto. Vieno i iuolaikini ekonomikos vadovli skyrelis apie ekonormnio poveikio priemoni naudoj im autotransporte pradedamas epigrama: Automobilio laikymas tai saldus lidesys". Aiku, kad kokio skonio bebt lidesys - jis vis tiek lidesys. Autotransporto pltojimas reikalauja nauj ems plot keliams, saugojimo aiktelms, gara statybai, automobili prieiros tarnyboms plsti, degalini statybai ir 1.1. Daugelyje miest pirm viet ikyla gyvenamajai statybai ir transporto reikmms skiriam teritorij dilema: kam reikia skirti ems pirmiausia? Vaingtono pasaulio stebjimo institutas paskelb, kad kai kuriose alyse individualiam automobiliui paprasiausiai nra vietos... Pirmiausia tai pasakytina apie Kinij, kur vienam gyventojui tenka labai maas teritorijos plotas. Neturi autotransporto perspektyv dl didelio gyventoj tankumo Bangladeas, Egiptas ir nemaai kit pasaulio ali.

23.6. Aplinkos utertumo mainimo prognozs

Negrtamai prajo laikai, kada gamta sugebdavo pati neutralizuoti mogaus ukins veiklos sukeltus negatyvius padarinius. Pastaruoju metu aplinka teriama tiek, kad gamta pati savaime apsivalyti negali. Dl to sutrinka joje nusistovjusi pusiausvyra, atsiranda sunkiai sprendiamos ekologins problemos. Kai kuriose net labai isivysiusiose alyse dl didelio utertumo nuodingais teralais, dujomis jau dista mikai, rgts liets ir kartu su krituliais ikrentanius nuodingos mediagos praudo nema ems kio produkcijos dal: sta itisi pasliai, kenksming teral paveikti augalai duoda menk derli, o neretai net subrend ir nuimti javai, darovs ir vaisiai kenkia ne tik moni sveikatai, bet netinka net paarui. Ganomi utertose ganyklose ir eriami netinkamais paarais gyvuliai taip pat duoda nekokybik ar net kenksming mogui produkcij. O tai ne tik ekonominis nuostolis liaudies kiui, tai turi neigiam globalin ekologine, reikm: sta mikai, dl ko kenia visa 346

augalija, ups ir eerai, dirvoemiai. alieji ms planetos plauiai sunaudoja angliargts dujas, atstato deguon ir tuo gerina gyvenimo slygas monms ir visa kam, kas kvpuoja oru. T elementarities, atrodo, ino visi Taigi iuo metu gamtai neivengiamai btina mogaus pagalba, vadinasi, taip pat btinos ir atitinkamos snaudos. Ir labai gaila, kad pratingus savo neapdairios kins veiklos padarinius visuomen pamat galkiek ir pavluotai. Kaikuriose pasaulio alyse susigriebta: buvo imtasi energing priemoni, nepagailta dideli l irekologin pusiausvyra buvo atstatyta. O daugelyje ali, nors ir gerai suvokiamas gamybos pragaitingas poveikis aplinkai ir mogui, vis dar nesiimama reikiam priemoni. Jau minto Pasaulio stebjimo institute duomenimis, ms kaimyninje Lenkijoje daugiau kaip ketvirtadalis vis ems kio gamybai naudojam plotu buvo ukrsta nuodingais cheminiais junginiais. Tokiose emse auginant maisto produktus, tiesiogine prasme buvo nuodijami juos vartojantys mons. Panai dalyk buvo ir kitose Vidurio Europos centralizuotos ekonomikos alyse, net ir Lietuvoje, kuriose ekonomika buvo vystoma nepaisant ekologini reikalavimu, tarsi imdama i aplinkos ekologin kredit". 0 juk inoma, kad kreditbtina grainti, o vluojant dar reikia mokti palkanas... Skaiiavimai rodo, kad vien tik Rytu Europosekologineibklei stabilizuoti btinos deimi milijard JAVdoleri investicijos. Nustoti gaminti arba nors kiek sumainti gamybos apimtis ir tuo sustabdyti tar ios alys negali. 0 didinant gamybneivengiamai dids ir aplinkos tara, jei nebus nedelsiant imamasi reikiamjos mainimo priemoni. Bet priemons kainuoja nemaus pinigus. iuo metu pasaulyje pripainta, kad pavojingiausia terimo forma yra nuodingos gamybos atliekos, kurioms kol kas dar dmesio skiriama maai. i tardrsiai galima pavadinti ateities tara, kurios neutralizavimo katai guls ant bsim kart pei. Joms reiks grinti daugelio ali dabartini gyventoju i gamtos paimtus kreditus ir su nemaomis palkanomis... Ms paminti dirvoemi terimo procesai - lokalin tara. 0 vandens ir atmosferos oro tara i lokalinio ir regioninio lygio greitai pereina globalin, kas labiausiai jaudina ne tik t ali, kuriose vyksta tara, gyventojus, bet ir kaimynus. Jau esame ra, kad atmosferos oras ir vanduo nepripasta valstybini sien. Tad globalins taros reikiniai pagrstai kelia vis didjant vis planetos gyventoj susirpinimir veria su nerimu velgti ateit. Klimatologai tvirtina, kad penki iliausi io imtmeio metai neatsitiktinai vienas po kito teko atuntojo deimtmeio laikotarpiui. Jie teigia, kad dar neseniai moksline hipoteze laikytas procesas jau reikiasi realiai. 0 tos realybs prognozs veria susimstyti. io atilimo prieastis - aplinkos tara, neracionalaus gamtos turt naudojimo rezultatas. Sudeginant ikasamus neatkuriamus gamtos turt iteklius, kasmet atmosferon patenka per penkis milijardus ton anglies dvideginio. Jei monija kiekvienais ateinaniais metais t itekli degins tik trim procentais daugiau, kaip tai buvo daroma iki iol, tai atmosferimetamas anglies dvideginio kiekis padvigubs jau dvideimt pirmojo amiaus pradioje. Mokslinink taip pat apskaiiuota, kad iliekant tokiai dvideginio didjimo atmosferoje tendencijai, vidutin oro temperatra Siauriniame ems pusrutulyje iki 2000-j met gali pakisti 0,5 laipsnio pagal Celsij. Atrodyt, kad toks temperatros pakitimas didesni padarini sukelti neturt, taiau taip nra. Jeigu tai tsis ir toliau, tai, mokslinink poiriu, ems atmosferos oro vidutinis atilimas dviem laipsm'ais sukelt didiuli permain. Pradt tirpti poliariniai ledynai ir gana greitai pakilt pasaulio vandenyn lygis. em netekt labai didels sausumos teritorijos. Tokio utvindymo pasekms but katastrofikos. Gal i perspektyva yra iek tiek perdta, bet tokios daugiau kaip pesimistins prognozs orientuoja pasaulio visuomen neatidliotinai imtis operatyvi, veiksming ir efektyvi aplinkos apsaugos priemoni. Ikyla visai pasaulio visuomenei gyvybikai svarbus klausimas- dilema: ar ir toliau pltoti dabarties energetik ir kartu pasaulio ekonomikpritaikytipriepakitusio klimato, armaintitradiciniu energetiniitekli vartojim? Pirmasis kelias neivengiamai pareikalautmilinik ilaid utvankoms, pylimams ir kitokiems renginiams statyti, galintiems apsaugoti mones nuo potvynio, o tiksliau tvano. Ne vis ali ekonomika galt atlaikyti tokias ilaidas. O gal geriau tas utvankas, pylimus statyti naujoms hidroelektrinms? Todllabiau tinkamasgaltbt antrasis kelias. Alternatyvi energetini itekli, pirmiausia atkuriam itekliu, naudojimas, tradicini itekli naudojimo apribojimai ir ekonominiai suvarymai, daugybs nauj, dar nenaudot, maai inomu ir dar neinomu ekologini ir ekonomini aplinkos apsaugos priemoni taikymas, specialistu apskaiiavimais, sumaint energetini itekli sunaudojim du tris kartus. Pramons, ypa karo pramons ir atohiins energetikos sukeliamos ozono skyls, radiacija ir kitokios pasekms - globalins problemos, kurias ms karta dar tik pradeda sprsti, daniausiai ukasa em, o vis j sprendimo nata dar daugiau ugula bsim kart peius... Suprasdama visa tai, monija stengiasi imtis veiksming priemoni ioms globalinms problemoms sprsti. Viena i priemoni- aplinkos monitoringas, kaip sistemingas aplinkos ir jos komponent bkls bei 347

kitimo stebjimas ir antropogenini pokyi vertinimas bei prognoz. Aplinkos monitoringas daniausiai vykdomas antropogeninio poveikio vietose, taip pat atliekant gamtotvarkos projektus; Aplinkos monitoringas Lietuvoje danai vadinamas ekologiniu monitoringu, bet tai netikslus terminas, nes ekologinis monitoringas apima tik ekosistem ir j komponent fizinius, cheminius ir biologinius parametr matavimus bei modeli krim. Remiantis modeliais apskaiiuojamos kritins antropogeninio poveikio apkrovos. Tai - didiausia teral doz, kuriai veikiant dar neatsiranda negrtam ekosistem ir j element pokyi, Sukurti modeliai kartkariais tikslinami, nes keiiasi slygos, atskiros alys turi savo medelius, kad galima bt juos palyginti ir nustatyti prognozi tikslum.

348

APLINKOS APSAUGA Udaviniai Klausimai: 1. Ar aplinkos apsaugos problema yra nauja ir netikta? 2. Kas sukelia tam tikrus gamtins aplinkos nuostolius? 3. Ar galimas toks aplinkos apsaugos variantas, kada ala aplinkai sumainama iki galimo minimumo? 4. Ar egzistuoja optimalios terimo normos svoka? 5. Kaip apibdinamos optimalios taros normos? 6. Kas js nuomone sukl aplinkos utertum pasaulio alyse gresiant katastrofikomis pasekmmis? 7. Ar js nuomone yra galimas nulinis poveikis gamtai ir kada? 8. Kokie metodai js nuomone yra patys efektyviausi taros poveikiui rinkos slygomis minimizuoti?

Aplinkos tara ir gyvenimo kokyb Klausimai 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. Kada buvo nustatytas tvirtas ryys tarp aplinkos taros ir joje gyvenani moni sveikatingumo? vardinkite pagrindini aplinkos terimo sunkiaisiais metalais altin? Kuo naudojantis vertinamas teral poveikis moni sveikatingumui? Kokios prieastys lemi taros sumajim ar padidjim? Kokiose kio akose pastebimi didiausi aplinkos taros idiniai? Kas skiria daugiausia l tarai mainti isivysiusiose alyse? Nuo ko priklauso aplinkos taros mainimo efektyvumas? K lemia aplinkos apsaugos priemoni efektyvumas? Kaip turt bti skaiiuojamas investicij gamybos augimo apimtys? Kokie dar parametrai turi bti traukti gyvenimo kokybs lyg nusakani rodikli sistem?

Testai: 1. Kas pirmykio mogaus laikais buvo pagrindiniai aplinkos terjai? a) mogus b) kis c) pramon d) gamtos procesai 2. Siekdami vienodai vertinti teral poveik moni sveikatingumui naudojame: a) Kiuri indeks b) Korte koeficient c) Kiuri koeficient d) Korte indeks 3. Pats didiausias utertumo sunkiaisiais metalais altinis yra: a) kalvs b) pasenusi kio technika c) metalo pramon d) chemijos laboratorijos 4. ymiai sumajo pavojingas mineralini tr poveikis gamtai dl: a) to, kad mons imoko saugiai ir patikimai jas naudoti b) to, kad daugelis moni vartoja tik ekologikai vari ems kio produkcij c) sumajusios gamybos d) itekli tr gamybai stokos 5. Lietuvoje per pastaruosius metus labai stipriai iaugo oro utertumas dl: a) moni padidjimo b) l stygiaus mons pradjo naudoti pigesn, bet labiau teriant kur c) padidjo sen automobili imetamj duj kiekis d) gamybos padidjimo

349

6.

Isivysiusiose valstybse daugiausiai l aplinkos valymui ir prieirai skiria: a) ekologins paskirties fondai b) privats asmenys c) Europos Sjunga d) aplinkosaugos ministerija 7. Aplinkos taros mainimo efektyvumas priklauso nuo: a) pramons moni saugumo b) ilaid ir pajam analizs c) moni smoningumo 8. Didesn naud duoda los investuotos : a) sveikatos apsaug b) darbo ir gyvenimo slyg gerinim c) einamsias snaudas d) aplinkos terimo mainimo priemones 9. Investicij gamybos augimo apimtys turt bti apskaiiuojamos: a) kartu su ilaidomis taros mainimui b) atskirai pateikiant ilaidas taros mainimui c) visikai neskaiiuojant ilaid aplinkos apsaugai d) kartu su ilaidomis moni sveikatos apsaugai 10. Ekonomikos augimo sukeliama tara: a) nesusijusi su moni gyvenimo kokybs gerjimu b) glaudiai susijusi su moni gyvenimo kokybs gerjimu 1.2. Aplinkos taros kontrols katai Klausimai: 1. K btina diagnozuoti norint imtis aplinkos taros kontrols? 2. Apibdinkite monitoringo svok. 3. Kada buvo prieita ivados, kad nekontroliuojama aplinkos tara gali sukelti daug negatyvi padarini? 4. Kam tarnauja monitoringas? 5. Apibdinkite globalin monitoring, jo tikslus. 6. Apibdinkite ekologin monitoring, jo ris: abiotin ir biologin 7. Kaip js suprantate lokalin, regionin monitoring? 8. Kas js nuomone turi padengti aplinkos taros kontrols katus? 1.3. Ekonominiai aplinkos taros reguliavimo metodai Klausimai: 1.Ivardinkite, kokiomis priemonmis galima paveikti aplinkos tar. 2.Koks js nuomone yra pagrindinis aplinkos apsaugos bdas? 3.Ivardinkite pagrindinius ekonominius taros reguliavimo metodus. 4.Kokia yra svarbiausia mokesi u aplinkos tar idja? 5.Daugelis dabar Centrinje ir Ryt Europoje privatizuojam objekt turi taros praeityje krait j teritorija ar aplinka yra gana smarkiai paeista ilgamets taros. Kas turt bti atsakingas u io palikimo sutvarkym (valstyb? buv mons darbuotojai? naujieji savininkai? kakas kitas? ir kodl?) Kaip t atsakomyb gyvendinti? 1.4. Urbanizacijos ekologins problemos ir miest perpildymo katai Klausimai: 1.Paaikinkite, kaip js suprantate termin urbanizacija? 2.Dl ko js nuomone kyla didiausios ekologins problemos? 3.Kaip js suprantate aglomeracijos, konurbacijos, megapolio svokas? 4.Kokia aglomeracija iuo metu laikoma didiausia Europoje? 5.Kur iuo metu gyvena beveik pus planetos gyventoj?

350

Testai: 1.Koks procentas Lietuvos gyventoj gyveno mieste 1897 m.? 10% 14% 24% 38% 50% 2.Koks procentas miesto gyventoj gyveno Lietuvoje 2002 m.? 12,9% 38.6% 67.0% 68.4% 3.Koks buvo natralus gyventoj prieaugis Lietuvoje 2001 m.? (teigiamas/neigiamas) 4.Koks buvo gyventoj migracijos saldo Lietuvoje 2001 m.? (teigiamas/neigiamas) 5.Koks buvo didiausi Lietuvos miest gyventoj skaiius 2002 m. pradioje? 1.5. Ekonominiai eismo reguliavimo metodai Klausimai: 1.Koks yra didiausias miest aplinkos terjas? 2.Kok kiek teral per savo tarnavimo laik imeta aplink vienas lengvasis automobilis? 3.Kokias efektyvias taros reguliavimo priemones susijusias su automobilizmu jus galite ivardinti? 4.Kiek kg. teral atmosfer imeta gerai sureguliuoto automobilio variklis, sunaudojs 1 ton benzino? 5.Kokios alys neturi autotransporto vystymo perspektyv dl didelio gyventoj tankumo? 1.6. Aplinkos utertumo mainimo prognozs Klausimai: 1.Kokia pagalba iuo metu reikalinga gamtai? 2.Koks kiekis ems kio gamybai naudojam plot buvo utertas cheminiais junginiais ms kaimyninje Lenkijoje? 3.Kokios investicijos yra reikalingos Ryt Europos ekologinei bklei stabilizuoti? 4.Kokia terimo forma yra pripainta pavojingiausia pasaulyje? 5.Kokiam laikotarpiui klimatolog nuomone priklaus penki iliausi praeito imtmeio metai? 6.Kiek ton anglies dvideginio kasmet patenka atmosfer sudeginant ikasamus neatkuriamus gamtos turt iteklius. 7.Kaip gali keistis vidutin oro temperatra iauriniame ems pusrutulyje esant mintai dvideginio didjimo atmosferoje tendencijai? 8.Koki permain sukelt ems atmosferos oro vidutinis atilimas? 9.Kokia dilema ikyla pasaulio visuomenei prisitaikant prie pakitusio klimato? 10.Koki priemoni privalo imtis monija ioms globalinms problemoms sprsti ir koki viet ia turt uimti aplinkos monitoringas. Kaip js j suprantate?

351

24. Bendr globalini problem ekonominiai aspektai

Pleiantis ekonominiams valstybi ir region ryiams vis labiau suvokiamas pasaulio ukio bendrumas. Bet kuri ekonomin sistema remiasi ir vystosi tam tikr ekologini slyg rmuose. Vertinant pasaulin k tokiu aspektu, suprantama, tampa btinybe sprsti daugel ekonomini problem globaliniu mastu. Perfrazuojant galima btpasakyti: veiMantlokaliai ltina mstyti globaliai... i tema skiriama svarbiausi globalini dabarties problem nagrinjimui, ypa j sprendimo ekonominiams ir socialiniams aspektams. Vis ms bendra ekologin sistema -em, visa biosfera mus jungia vis tviriau. Todl btina geriau susipainti su klausimais, kurie jaudina visa dabarties monij, pabandyti apvelgti tolesnes jos ekonomins raidos galimybes irperspektyvas.

24.1. Globalini problem esm

Mokslo ir technikos revoliucija, milinikas industrijos pietoj imas ir visa mogaus veikla apskritai, tarsi milinikos geologins jgos keiia ms ems veid. sitikinome, kad ms naudojami gamtos turtai nra begaliniai. Planetos vandenynai, mikai ir kalnai, iaurs ledkalniai ir kartos dykumos, net giliai po eme slypinios naudingos ikasenos ir visa, kas emje gyva, yra glaudiai tarpusavyje susij, ir reikalauja protingo, apgalvoto ir darnaus elgesio, kad naudodami viena negadintume kito. Zinome, kad kiekvienas monijos raidos etapas buvo susijs su tam tikromis problemomis, anksiau jos bdavo vietins reikms - dabar daugelis j tapo globalinmis. Tai pasaulio ekonomikos militarizavimas ir branduolinio karo grsm, spartus pasaulio gyventoj skaiiaus augimas, besivystani ali ekonominis atsilikimas, maisto problema, gamtini itekli botumas, aplinkos apsaugos ir kitos problemos. Mes gyvename tokiu laikotarpiu, kai monija savo veikl turi derinti su gamtos galimybmis. Labai vaizdiai yra pasaks inomas prancz okeanologas akas Ivas Kusto: Kadaise gamta gsdino mog, o iandien mogus gsdina gamt"... mogus, drsiai engdamas verli mokslins technins paangos epoch, praktikai negalvojo apie galimus neriboto gamtos itekli naudojimo padarinius. Jis negalvojo apie biosferos likim, apie torin msplanetos apvalkal, kuriame atsispindi visi mogaus veiklos padariniai. em yra unikalus ir kol kas vienintelis mums duotas dangaus knas Sauls sistemoje. Ji taip pat yra vienintel i mums inomu planet, turini Sauls energijos maitinam biosfer, tarp gyv organizm ilgalaiks biochemins veiklos rezultat. ems biosferos sudt, struktr ir energetik lemia praeities ir dabarties procesai, taip pat ir gyv organizm veikla ilgoje geologijos istorijoje. Joje sveikauja litosfera, atmosfera, hidrosfera, gyvoji organin mediaga ir kosmin energija, dl ko susidaro bioorganin planetos sistema su jai bdingomis vairiomis organinmis irneorganinmis mediagomis. mogus biosferoje atsirado palyginti neseniai - viename i vlyvesni jos evoliucijos etap ir iki dvideimtojo amiaus pradios jo veikla buvo neymi -lokalin. Per vien nepiln imtmet j i tapo globalin ir dabar apima vis biosfer. iuo metu visos globalins problemos kaip niekad susijusios su kiekvienu i ms ir kartu vis ems gyventoj vairiais gyvenimo santykiais. Globalini problem tarpusavio ryiai darosi vis sudtingesni, o tai veria mus visus iekoti nauj efektyvesni ne tik atskir ali, bet ir j au viso pasaulio kio valdymo metod. Kiekviena i globalini pasaulio problem, o kartu jos visos yra nepaprastai svarbios tolesnei monijos raidai ir jos likimui ir reikalauja neatidliotinai jas sprsti, nes galima pavluoti, o tai sudaro grsm lugti civilizacijai arba degraduoti gyvenimo bei kins veMos slygoms ms planetoje. Ir dar karttenka pabrti, kad jos gali bti sprendiamos tik suvienytomis vispasaulio ali ir tautpastangomis. Kaip apibdinti globalines problemas? Matyti, kad tai dabarties pasaulio socialiniai reikiniai ir procesai, kurie savo apimtimi ir reikmingumu yra pasaulinio masto, susij su gyvybiniais vis ali ir taut interesais ir kuriuos isprsti manoma tik bendromis, sutelktomis pasaulio visuomens jgomis. Ir sprsti tas problemas reikia vardan mogaus, monijos ir jos ateities. Taiau grkime prie pai bendriausi ms biosferos problem. Biosferos pokyius lemia visatoje savaime vykstantys procesai ir procesai, sukelti mogaus kins veMos. mogus nuolat keit aplink, ir neigiamos io proceso pasekms pirmiausia pasireik ten, kur gamtins sistemos (oras, vanduo, dirvoemiai ir visa kita) buvo labiausiai paveiktos ir gyvybs grandi ekologiniai pokyiai didiausi. Taip atsirado vietins problemos, 352

perauganios regionines, kurioms sprsti, kaip jau ne kart esame pabr, reikalingos valstybi ir tarptautini organizacij bendros pastangos.

353

V. I. Vernadskis dar 1926 metais pirmasis suvok kylant antropogeninio poveikio mast ir galimas to pasekmes. Jo noosferos teorija" dabar suprantama kaip tvaraus, balansuoto, palaikomo ir nepertraukiamo vystymosi galimyb. Tai vienintel galimyb monijai ilikti naudojant gamtinius resursus ir pertvarkant aplink. Ms amius yra biosferos pereinamasis etapas noosfer, t.y. gamtos ir visuomens tarpusavio veiklos sfer, kur mogaus veikla gauna lemiam vaidmen. monija tapo pagrindiniu planetos biogeochemins jgos veiksniu. is etapas ypa irykjo prasidjus atominei ir kosminei erai. Skiriame du biosferos struktrinius tipus: kontinentin ir vandenynin. Sausumos arba kontinentin biosfera uima apie 149 milijonus kvadratini kilometr, arba 29 procentus, vandenynin - 361 mln. km2 - 71 planetos paviriaus procent. Dominuoja vandenynin hidrosfera, kurioje sutelkta apie 1370 mlrd. km3, arba 98 procentai gamtinio vandens. Glas vanduo tesudaro tik apie du procentus hidrosferos gamtinio vandens. Pagrindinis vis gamtini ir daugelio antropogenini proces biosferoje altinis Sauls energija. Naudodama Sauls energij ir esanias ems plutoje mediagas, augalija pagamina apie 180 mlrd. ton sausos biomass ir igauna apie 300 mlrd. ton deguonies. Be to, augalai sugeria ir igarina apie 30 tkst. km' vandens, t.y. apie pus viso vandens, kuris igaruoja sausumoje. Vandenynai ir jros sukuria apie 43 procentus visos biomass. Tropik mikai apie 29, pievos ir ganyklos - apie 10, vidutinij zonmikai taip patapie 10procentirdirbamojiem sukuria tik 8 procentus visos biomass, kuri yra viso gyvnijos pasaulio, taip pat mogaus, mitybos pagrindas. Deguonis, kurgamina augalai, nuolat papildo atmosfera. Jis btinas visiems gyviems organizmams, iskiriant tik kai kurias mikroorganizm ris, kurios sudaro labai nedidel planetos gyvosios mediagos dal. Deguonis naudojamas ne tik gyvj organizm kvpavimui, bet ir negyvosios gamtos oksidacijos procesams. Iki iol daug kas man, kad biosferos biologiniai itekliai neriboti ir tik paskutiniaisiais metais mokslininkai pradjo nerimauti, kad mus supanti aplinka pavojuje. mogaus gamybin veikla gavo didiul, galima teigti, geologin" mast, irykjo realus pavojus, kur sukelia pernelyg didelis biologins materijos judjimas. Technin paanga nuties visikai naujus energijos bei materijos judjimo kelius biosferoje, paeid per milijonus met susiklosiusi natrali pusiausvyr. Kaip ne kart yra paymjs garsusis rus akademikas A. Vinogradovas, pltojantis monijos praktinms techninms galimybms kas 7-10 met padvigubja elektros energijos gamyba. Kitaip tariant, dabar yra daug ir vis daugiau atsiranda veiksni, veriani domtis ne tik gamtos apsauga plaiausija io odio prasme, bet ir biosferos apsauga. Biosferos apsaugos problemos - nepaprastai sudtingos, kompleksins, susijusios su visomis monijos veiklos sritimis; trumpai tariant, su dviem pagrindiniais jos veiklos aspektais: planetos alojimu, ardant jos natral landaft - miest statyba, kanal kasimu, keli tiesimu, mik naikinimu ir gamybos atliek bei vairi ekologikai kenksming mediag imetimu biosfer. iuolaikiniai technologiniai procesai, kaip neivengiami civilizacijos veiksniai, nebegali negriauti iki iol vykusi ekologini proces. emje, ymaus ameriMei ekologo L. Brauno nuomone, miest ir pramons atliekos pradjo taip keisti gyvenamaj aplink-or, vanden ir dirvoem, jog vis daugiau gresia faunai ir florai, kurios btinos mogaus egzistavimui. Gamtos terimas tapo grsminga visos planetos problema, jis ypa pratingas isivysiusiose alyse. emje per paskutin imtmet inyko imtai gyvuli, pauki, uv ir kit gyvn ri, ties inykimo riba dabar yra dar apie tkstantis ri. Biosfera pati nebegali apsivalyti ir nebestengia savo jgomis atsikratyti natos, kurij ai ukrov mogus. Suprantama, kad toki problem nemanoma isprsti vienos, kad ir labai didels ir galingos, alies pastangomis, jas reikia sprsti viso pasaulio valstybi ir taut bendromis jgomis. Tai veria visas alis susitarti tarpusavyje, inaudoti visas galimybes. Skiriami trys globalins problemos mogus ir gamta" aspektai: techninis - ekonominis, kuris susijs su gamos itekli isekimu ems rutulyje, ekologinis, kuris neatskiriamas nuo aplinkos terimo ir egzistencins pusiausvyros sutrikimo sistemoje mogus-gyvoji gamta" ir socialinius-politinius, nes ias problemas, kaip jau minjome, reikia sprsti visos monijos pastangomis. Gamtoje mons turi sudaryti tokias biologins pusiausvyros slygas, kuriomis ji galtu vystytis pagal moni kultros reikalavimus. Tai vienas i pagrindini tiksl, kuriuos turtu pasiekti ekologija mokslas, iki iol tyrus pusiausvyr gamtoje, vykstant natraliam evoliucijos procesui. Ekologija, kurios pagrindines problemas aptarme ankstesniuose mstemos klausimuose, be abejo, taps viena i pagrindini biologijos mokslo ak. Biosferos problemos vis daniau svarstomos daugelyje tarptautini konferencij ir simpozium, intensyvja tarptautinis bendradarbiavimas sprendiant atskirus j klausimus, bet jis dar toli grau nepatenkinamas. Jungtini Taut Organizacijai globojant realizuojama daugiameio tarptautinio bendradarbiavimo programamogus ir biosfera", daugelyje valstybi pradjo veikti Pasaulins sveikatos apsaugos organizacijos skyriai atmosferos utertumui tirti ir matuoti. Dar 1972-siais metais Stokholme vyko pirmoji pasaulin aplinkos apsaugos konferencija, kuri organizavo Jungtini Taut Organizacijos Generalin asamblja, nuolat 354

vyksta daug vairi aukto vyriausybinio lygio susitikim, speciali institut bei agentr atstov pasitarimai. Nors ms alyje, igyvenanioje didiulius pokyius, yra daugyb tvarkytin reikal, Lietuvos vyriausyb daug dmesio skiria ir iai problemai. 1992 metais buvo parengta Lietuvos aplinkos apsaugos programa, 1995 metais - naujoji trij lygi programa, apimanti aplinkos apsaugos strategijos motyvavim, metodologij ir veMos program. i program 1996 metais patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas. temptai ir gana skmingai dirba Lietuvos mokslininkai. Priimta Lietuvos valstybin mokslo programa. Ypa svarbs Lietuvos moksl akademijos Tarptautinio mokslins kultros centro (TMKC) - pasaulins laboratories Lietuvos skyriaus mokslinink tyrinjimai: Regiono vystymosi ekologinis tvarumas istoriniame kontekste Lietuvos pavyzdiu (ECOSLIT)". Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija kiekvien met ketvirt pateikia ataskait apie aplinkos bkl Lietuvoje. Joje aptariami vairs klausimai, pvz., oro kokyb Lietuvos miestuose, radiacin situacija, upi vandens utertumas tarn tikru laiku, Valstybinio gamtos apsaugos fondo ir valstybs investicij panaudojimas per tarn tikr laikotarp ir daug kit aktuali klausim. Ms alies vyriausyb ir mokslo darbuotojai supranta, kad kiekviena regionins sistemos gyvybin grandis turi savus reikalavimus ir prioritetus tvariam vystymuisi palaikyti, kad regionin ekosistema bus gyvybingesn, jeigu bus pasiekta pusiausvyra tarp antropogeninio poveikio sukeliamo gamtini proces paeidimo ir dirbtino bei natralaus t proces atstatymo. iai koncepcijai realizuoti ruoiami konkrets silymai kiekvienos nagrinjamos posistems ekologinei bklei gerinti, o i viso kuriamas ekonominis ir teisinis mechanizmas grindiamas baziniais ekonominiais interesais. Viso pasaulio mokslininkai, politiniai veikjai, takingiausi tarptautini organizacij vadovai vieningai konstatuoja, jog nra principinio prietaravimo tarp iandieninio ekonomikos vystymosi ir mogaus gamtins aplinkos, juo labiau, kad ekonomikos vystymasis ir technin paanga turi bti derinami su pastangomis ginti gamtin aplink ir saugoti kultros vertybes. mogus, visuomen ir gamta sudaro neatskiriam vienov ir priklauso vieni nuo kit. Tiktai visuomeninis mogus gali sumoginti" gamt. Savaime suprantama, kad toki problem sprendimas reikalauja milinik l ir iandien dar ne visos alys gali j skirti, taiau iekoti btina. Vienas svarbiausi ir patikimiausi rezerv joms padengti ginklavimosi ilaid mainimas. Intensyvus ginklavimasis ne tik daro al gyvenamajai aplinkai, bet ir reikalauja didiuli materialini monijos itekli. Bendros metins ginklavimosi ilaidos pasaulyje vien tik 1960-1978-siais metai sudar apie 400 milijard JAV doleri- tai beveik 5 procentai bendrojo pasaulinio ekonomikos sukuriamo produkto. Visos monijos pagrindinis udavinys mainti jas, o sutaupytas las skirti svarbiausioms ir neatidliotinoms globalinms problemoms sprsti.

24.2. Pasaulio ekonomikos militarizavimas - svarbiausia globalin problema

Kiek tik gali paliudyti istorija, emje vyko tkstaniai kar, pareikalavusi milijon moni gyvybi, atneusi monijai neimatuojam ekonomini nuostoli. Iki pat ms amiaus pradios karais buvo sprendiami vietiniai vairi ali ir region klausimai, o ms amiaus istorij, rayti du pasauliniai karai. Vadinamieji vietins reikms - lokaliniai karai - vyko tuoj pat po Antrojo pasaulinio karo, vyksta ir dabar. Antrajai io imtmeio pusei bdingi neregti ekonomikos militarizavimo tempai. Amerikiei mokslinikas D.Kleitonas apskaiiavo, kad nuo 1947 ligi 1971-j met altasis karas" amerikieiams atsiejo fantastin sum - 1 trilijon doleri. Tai reikia, kad per 25 pokario metus kiekvienas amerikietis turjo sumokti madaug po 10 tkstani doleri. altasis karas" buvo brangiausias JAV istorijoje. Valstyb neteko tris kartus daugiau l negu per Antrajpasaulin karir 36 kartus daugiau, negu per Pirmaj. Kiek buvusi Taryb sajunga tuo tikslu ileido pinig - neskelbiama. ie duomenys buvo labai slaptinti Taiau reikia manyti, kad ir i, palyginti skurdi ir abiej pasaulio kar nuniokota ir nualinta alis, iuo tikslu ileido ne maiau l. 0 kur kitos pasaulio alys, kurios ioje srityje taip pat stengsi neatsilikti... l i globalin problem su nerimu velgiama dviem aspektais: kaip beprasm ekonomini itekli vaistym ir kaip monijos civilizacijos sunaikinimo pavoj. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, pradjo spariai vystytis pasaulio ekonomika, kasmet buvo gaminama vis daugiau tiek karo produkcijos, tiek ir maisto produkt. iuo metu daugeliui pasaulio ali tai tapo ekonomikai nebemanoma. Atlikti tyrimai rodo, kad kasmet ekonomikos militarizavimui skiriamos los virija pajamas, sukuriamas vargingesns pasaulio visuomens dalies. Intensyvus ginklavimasis ne tik ikrato moni kienes, bet riboja las j sveikatingumui, vietimui, poilsiui, trukdo vykdyti krybinio pobdio socialin program, sukuria gyventoj netikrumo, nuolatins tampos ir baims atmosfer, apatij. Tuo tikslu sunaudojami didiuliai gamtos turtai, milijon jaun moni

355

energija ir laikas, taip pat daugiau nei imto milijon moni darbas tiesioginje ginkl gamyboje. Maiausiai pus pasaulio mokslinink sprendia karinio pobdio problemas. Ir labai svarbu tai, kad alies kio militarizavimas, ruoimasis karui, nekalbant apie paius karo veiksmus, neigiamai veikia gamtin aplink. Pastaraoju metu pasaulio mokslininkai, visuomens veikjai vis daugiau dmesio kreipia pramonin aplinkos terim isivysiusiose alyse, bet retai pabria, kad didel pramons dalis dirba karo tikslais. Ilaidos ginklavimuisi auga nepaisant pasaulio ekonomikos konjunktrini svyravim ir pasirayt tarp galing pasaulio valstybi sutari dl ginkluots apribojim bei sumainimo. JAV, Rusija, Pranczija, Didioji Britanija, Vokietija ir Italija neuleidia pagrindini karins produkcijos eksportuotoj pozicij. Nuo sen laik inomi ir ios produkcijos pirkjai: Egiptas, Sirija, Irakas, Iranas, Saudo Arabija, Libija, Jordanija ir kitos alys. Ir nors jau daugiau kaip penkiasdeimt met gyvename taikos slygomis, vadinamj lokalini kar reikalais sunaudojama daug gamtos turt. Karinei pramonei reikia daug energijos, metal, statybini mediag. Kuo daugiau ginkl sukaupiama, tuo akivaizdesn tampa btinyb" gintis... 0 tai dar pavojingiau. Pasaulio tautos akivaizdiai sitikino, kokie yra branduolinio ginklo bandym padariniai. 0 jeigu kilt ginkluotas konfliktas? Raketinio - branduolinio-ginklo panaudojimas katastrofikai paveikt biosfer, praudyt visa, kas gyva didiulse teritorijose, aplinkai padaryt tiek alos, jog ji natraliu bdu neatsistatyt imtmeiais. Prisiminkime ernobylio avarij, jos pasekmes, kurias pajuto ir Lietuvos gyventojai. Beje, ir nenaudojant branduolinio ginklo, karin veikla, kaip parod JAV patirtis Vietname, buvusios TSRS - Afganistane, Irano-Irako karas, Irako agresija kit kaimynini ali atvilgiu, pagaliau, karas Balkanuose atved ne tik prie ems kio kultr, mik ir ganykl sunaikinimo, kit ekologinio reimo paeidim, bet ir paliko" Vietnamo, Kambodos, Afganistano, Artimijj ir Vidurinij Ryt alyse, buvusios Jugoslavijos respublik laukuose ir mikuose milijonus nesprogusi bomb ir min, kurios sproginja ir iandien. Juk ne taip jau retai ir pas mus sproginja bombos ir minos, likusios ms emje nuo Antrojo pasaulinio karo... O juk nuo to laiko prabgo daugiau kaip 50 met. Didel grsm ekologijai kelia ir vairs ygiai valdyti kosmines erdves. Beatodairikos varybos kosmoso ukariavimo srityje taip pat paeidia pusiausvyr gamtoje, sukelia toki padarini, kuri mes kol kas dar nematome, nepastebime, arba j prieasi paaikinti negalime. Ekonomikos militarizavimas, altasis karas" ir kartieji" karai sukl grsming gamtos degradavim, paveik dabartini ir bsim kart sveikat. Pasirod anksiau negirdt lig, fiziniai ir psichiniai stresai tapo masiniais reikiniais, padanjo susirgim viu, irdies-kraujagysli ir kitomis ligomis, net pradjo sugrti" diova, kuri lyg ir buvome nugalj. Pavojingiausia monijai yra tai, kad daug kam noras pasipelnyti i ginklavimosi biznio dar neprajo... Tai liudija kalbos ir straipsniai, kartais net labai moksliki, apie btinum sisavinti geofizin" ginkl, apie tai, kad mokslin-technin paanga atves savotik meteorologin kar" tarp pavieni valstybi, kad po koki 10-15 met geofizin agresija" bus pagrindin politini ir karini konflikt prieastis. Aikindami meteorologinio karo" pranaumus, ie veikjai pabria, kad atomin bomba dabar teikia daugiausia galimybi gyvybei naikinti, o meteorologinis karas bus geriausia priemon gyvenimo slygoms naikinti. Kai kurie panai idj" alininkai digauja, kad oro valdymo technik galima naudoti organizuojant grsmingus potvynius arba naujus ledynmeius prieo teritorijoje"... Lidna istorin patirtis mums primena, kad praeityje mokslo atradimai beveik visada buvo naudojami karo tikslais, o danai iplaukdavo i grynai karinio pobdio tyrinjim. Manome, kad monija vien kart privalo atsisakyti tokios patirties, jeigu norime ivengti didels krizs ar net visos iuolaikins civilizacijos praties. Tikkims, kad monija ras savyje jg nugalti tas tendencijas, sugebs susitvarkyti taip, kad i dien galingieji mirties priemoni gamintojai galt pelnytis i milinikai iaugusi investicij gamtosaugai, i viso ms nuostabaus pasaulio gyventoj gyvenimo slyg pagerinimo priemoni gyvendinimo, o ne i pasaulio militarizavimo.

24. 3. Globalins pasaulio energetikos problemos

Paskutinysis antrojo tkstantmeio imtmetis tikrai, jau galima sakyti, buvo pats revoliucingiausias laikotarpis monijos istorijoje. Jis kupinas socialini pokyi, netikiausi politini vyki, mokslini atradim ir iradim. Padaryta daugiau, negu visais ankstesniaisiais imtmeiais kartu pamus. Pasaulyje igauta anglies, naftos, vairiausiu metal rd, pagaminta plieno, elektros energijos daugiau, negu i viso iki iol. Devyni i deimties vis mokslinink, kurie visais laikais gyveno ms planetoje, ms amininkai. Visuomens mokslo ir technikos paanga ms amiuje igyveno neregto pakilimo laikotarp. iandien mogus met ik gamtos galioms. monija iandien ems paviriper tpat laik imeta trigubai daugiau grunto, negu vulkanai i ems gelmi. Kasantangl irrdas, statant utvankasirkanalus, tiesiant kelius perkeliami i vietoskitmadaugpenki kubiniai kilometrai emi. mogus apskrieja savo planet per 80-90 minui, labai spariai keiia jos veid-reljef: kuria naujas jras, salas ir pusiasalius, utvankas ir krioklius. Jis atrado ir siekia valdyti atomo energij, sukr toki ryi sistem, kad ems spinduliavimas metriniu diapazonu prilygsta Sauls spinduliavimui. 356

Technosfera - mogaus darbo dka pakeistas iorinis ems apvalkalas" - visa, k sukur mogus savo tikslinga veikla. Tai ne tik namai ir kiniai pastatai, sandliai ir garaai, ne tik dirvos, gamyklos, keliai ir kanalai, uostai ir prieplaukos, aerodromai, bet viskas, k sukr monijos civilizacija, kas vienaip ar kitaip keiia materij ir energij. Bendras ios materijos, vis jos mediag, t.y. technosferos svoris - apie 100 milijard ton, kas, palyginus su ms planetos svoriu, o ji sveria apie 10 milijard kart daugiau, tesudaro tik 0,00000001 procento msikio Sauls palydovo svorio. Energetika yra svarbus technosferos veiksnys ir kartu viena i pagrindini globalini problem. Parako iradimas, garo ir vidaus degimo varikli amius, elektros, radijo ir televizijos epocha ir, pagaliau, raket bei atomo era - pasiekta energijos vystymosi aukiausioj i riba ir visa tai kokybikai keiia mogaus gyvenimo emje slygas ir jo vaidmenbiosferoje. Ateitis nesivaizduojama be mogui pavaldi itekli. monija kol kas naudoja energiji tikrai labai didelio, bet ne neisenkamo gamtos sukurto telkinio. Apie beveik puss milijardo automobili, poros imt tkstani lktuv, imto tkstani sraigtasparni, dviej imt tkstani lokomotyv ir beveik atuoniasdeimties tkstani laiv, deimtys tkstani fabrik ir gamykl, ligonini ir mokykl, imtai milijon vairiausi aldytuv ir ildytuv, radijo aparat ir televizori, gamykl stakli ir vairiausi main vis labiau ir labiau sekina ms planetos gamtos rezervuar. Kuro itekliai, susitelki ems plutoje, yra gana dideli, taiau riboti. Mokslinink apskaiiavimais, j gali utekti gal dviem - trims imtmeiams. Taiau visi tikims, kad monija iki to laiko, o gal net daug anksiau, atras ir gals naudotis naujais energijos altiniais. Yra ir kitaip manani mokslinink, kurie teigia, kad jau apie 2000-sius metus, o vliausiai ateinanio imtmeio pirmojoje pusje, prasids energetinis badas, kad seni energijos altiniai iseks greiiau, negu bus pradta plaiai naudotis naujais... Kaip sakoma,pagyvensim pamatysim. Artimiausiu laiku ar net netolimoje ateityje valdyti daugumos nauju ms planetos potencins energijos altini tikrai bus technikai nemanoma, taiau tai nereikia, kad emje neslypi kolosalini energijos itekli dar daugeliui ami. ems plutoje 7-10 kilometru gylyje, apytikriais apskaiiavimais, yra susitelkusi iluma penkis tkstanius kart kaitresn uvis ri planetos kur. Vjo energijos, okartu irvandens energijos itekliai taip patmatuojami astronominiais skaiiais. Be to, energijos altiniu yra ir kosmose, pirmiausia. Sauls energijos. Beje, energija, kuri gamina nenutrkstantys gamtos procesai, praktikai yra neisemiama. Ji nuolat atsinaujina iritiesyraamina, kaip ir Sauls energija, osvarbiausia jineimetaaplinkkenksmingu atlieku... Apie tai monija taip pat pradjo galvoti. Taiau vis dlto, kol praktikai nebus isprstos jos gavimo problemos, pagrindinialiavisekimasmonijai yra tarsi didel grsm, kurios irbijoma, irlaukiama... Oapmusi daugel Europos, Amerikos, Azijos ir kit pasaulio emyn labiausiai isivysiusi ali energetin kriz veria nauj energijos altini problemas sprsti rimiau ir spariau. Apie konkreias artimiausios ir netolimos perspektyvos ekonomines energetikos problemas jau rame ankstesnse temose.

24.4. Demografin monijos problema

Be kit, tik mus imtmeiui buding reikini, priskiriami ir demografins revoliucijos, demografinio sprogimo, demografinio piko, demografins bangos ir dar kitaip vadinami demografiniai procesai. Niekas neabejoja, kad ms planetos gyventoj skaiiaus didjimas tapo labai svarbia globaline problema. PavelMme, kaip civilizacijos raidoje didjo ems gyventoj eima. Demografai silo iskirti tris labai skirtingos trukms laikotarpius. Pirmasis - nuo moni atsiradimo iki 17-tojo amiaus vidurio, yra ilgiausias, taiau labai ltas gyventoj skaiiaus didjimo poiriu. Antrasis - tris imtus met apimantis laikotarpis, kuriam bdingas daug spartesnis gyventoj prieaugis: nuo 1650 iki 1950-j met moni padaugjo apie 4,5 karto. Treiasis laikotarpis, demograf silymu skaiiuojamas nuo io amiaus vidurio, pasiymi labai spariu gyventoj skaiiaus augimu. Siuo metu ms planetoje gyvena apie 6,5 milijardo moni. Jau skelbiama, kad demografinio sprogimo banga pamau rimsta. Manoma, kad tam turi takos vietimas, aktyvesnis moter traukimas visuomenins gamybos proces, urbanizacija, milinikas informacijos srauto padidjimas ir kiti veiksniai. Paymtina, kad kai kurie iandieninio pasaulio demografai savo prognozse perdeda gyventojprieaug, kas skatina savotikai atgaivinti neomaltizmo tendencijas. Jie pranaavo monijos ekologin ir demografin kriz dar ms amiaus pabaigoje ir dar pranaauja, jeigu ne XXI-jo amiaus pradioje, tai bent viduryje, numatydami visuotin bad, katastrofik itekli isekim ir smark gyvenimo lygio smukim. Ir viskas tik del to, kad ms per daug, kad mes jau pernelyg spariai dauginams... Moksliniuose, o ypa mokslo populiariuose leidiniuose bei periodikoje vis daniau pasirodo dramatiki straipsniai apie nuolatin imt milijon moni badavim, apie visai planetai gresiant bad. Tai nra 357

prasimanymai, sensacijos ar urnalist triukai, bet realus ir labai prietaringi reikiniai, vykstantys i dien pasaulyje. Taiau ir vl aikinama, kad viskas tik dl to, kad mons per daug spariai dauginasi. Kaip visa tai ne nauja. Dar devynioliktojo amiaus pradioje dvasininkas Tomas Robertas Maltus sukr teorij, pagal kuri ems gyventoj skaiius didja geometrine progresija, o materialini gerybi gamyba aritmetine. Jis tikinjo varginguosius gyventoj sluoksnius, kad dl skurdo jie patys es kalti, nes per didelis gimstamumas. Istorin patirtis rodo, kad monija labai danai atsidurdavo tokioje padtyje, kai burn skaiius pasidarydavo didesnis u galimybes gauti maisto. Jeigu tai vykdavo pirmyktje bendruomenje ar klajokli gentyse, daniausiai baigdavosi tragedija atliekamos" burnos mirdavo. Tai bdavo gyventoj pertekliaus tragedija. Didioji Romos imperija lugo ne vien dl klasini kov, kaip danai teigdavo tarybiniai istorikai, bet ir dl to. kadaminojo miesto" imperij upldo barbarai, kurie atjo iadl gyventojpertekliaus. Tikriausiai, jie turjo pagrindo ir pakankamai arguinent manyti, jog emje pasidar ankta. Pirmykts visuomens mogus per dalybas negavs msos taip pat galjo manyti, kad emje per daug gyventoj... Taigi gyventoj perteklius nra paprastas reikinys. Jis labai sudtingas, taip pat, kaip yra sudtingas gamybini jg ir pirmiausia darbo jgos trkumo reikinys. Kartu galima kalbti ir apie per didel gyventoju skaii ir apie gamybini jg trkum. Ms planetos gyventoj prieaug per vis monijos istorij ligi devynioliktojo amiaus, kai prasidjo visuotiniai suraymai, galima nagrinti tik labai bendrais bruoais. Tai ypa pasakytina apie pirmykts bendruomens epoch, prasidjusi dar antropogenezs laikotarpiu, madaug prie du milijonus met, vergovin santvark ir nemau mastu apie feodalizmo laikotarp. Kaip jau esame minj, pirmyki moni buvo nedaug ir daugjo labai ltai. Manoma, kad mezolito pradioje, t.y. viduriniajame akmens amiuje, prie kokius penkiolika tkstani met, bendras vis emyn gyventoj skaiius nevirijo keleto milijon moni. Neolito, t.y. naujojo akmens amiaus pradioje, emje gyveno apie deimt milijon moni. Prieaugis buvo nedidelis, gal net ne didesnis, kaip viena promil (0,1 procento) per metus. Didiausios moni kolonijos gyveno Piet ir Ryt Azijoje, Afrikoje, ypa jos Siaurje ir Piet Europoje. Didiuliai iaurins Eurazijos plotai buvo beveik visai negyvenami, Australijoje gyventoju buvo apie kelis tkstanius, abiejose Amerikose - apie 100-200 tkstani. Neabejotina, jog pirmyktje bendruomenje moni mirtingumas buvo nepaprastai didelis. Sunkiausia buvo gyventi vidutinij ir altj zon kratuose, kur buvo ypa didelis vaik mirtingumas. Mokslininkai mano, kad tais laikais vidutinis mogaus amius buvo apie 20 met, tik labai nedaugelis pavieni mom' sulaukdavo 50-ties met... Gimim skaiius pirmyktje bendruomenje irgi turjo bti labai didelis, bent jau truput didesnis u mirtingum, kitaip ms proproseneliai bt imir. vairi taut ir krat gyventoj daugjimo tempai priklaus nuo mirtingumo, kurio pagrindin prieastis buvo badas. Ir vl gyventojpertekliaus problemos... monijaprogresavo tik tada, kai buvo kovojama prie bad, o paskui prie epidemijas ir ligas. moni nuostoliai didjo vykstant karams, ypa didjant armijoms ir tobuljant ginklams. Taiau bene pavojingiausios bdavo epidemijos, kurimetu kareivi daugiau davo nuo lig, negu mio lauke, o daugiausiai j metu kentdavo taiks gyventojai. Didij daugiamilijonini valstybi susidarymas Artimuosiuose Rytuose ir Siaurs ryt Afrikoje daugiausiai buvo susij sujtaikaus egzistavimo laikotarpiais. Manoma, kadfaraonepochoje Egipte gyveno apie 7 milijonai, Babilone - 5 milijonai moni. Ms eros pradioje emje gyveno j au apie 200-250 milijon gyventoj. Viduriniaisiais amiais gyventoj daugjo, bet pirmajame tkstantmetyje prieaugio tempai buvo gana nedideli. Pradedant 1000-sius metus ms planetoje gyveno tik apie 275 milijonai moni, 1500-sius -j au apie 450 milijon, 1700-sius ~ madaug apie 900 milijon ir tik madaug 1730-siais pasiek milijard gyventoj. 1930-siais metais turjome tris milijardus, 1960siais ~ vir keturi, 1975-siais pasaulio gyventoj skaiius siek daugiau nei penkis milijardus. iuo metu kalbama, kad turime jau 6 milijardus su ketviriu, o pagal Jungtini taut prognoz 2000-siais metais ms planetoje turtgyventi apie 6,5 milijardo moni. Tai vis dlto kokia demografin situacija turt bti netolimoje ateityje? is klausimas labai domina visus ms planetos gyventojus. ioje situacijoje susiduriama su dviem veiksniais: socialinmis ir visuomeninmis slygomis bei gamtinmis. J iskirti negalima, nors dominuojantis veiksnys socialiniai ir visuomeniniai santykiai. O monija iuo metu darturi daugneisprst problem, ypa nekokia situacija susidaro gyventoj ir maisto atvilgiu. io Hausimo ir su juo susijusio visuomeninio proceso nemanoma teisingai suprasti, neatsivelgus kai kuriuos svarbius socialinius reikinius. Didiausia monijos dalis gyvena besivystaniose, vadinamosiose treiojo pasaulio alyse, kurioms bdinga socialini ekonomini sistem vairov. 358

Gyventoj gausjimo tempai ypa spartus Azijos, Afrikos, Lotyn Amerikos alyse. Jose iuo metu gyvena jau daugiau dviej tredali pasaulio gyventoj, o kito tkstantmeio pradioje prognozuojamas io skaiiaus padidjimas iki keturi penktadali. Didiausios problemos tos, kad ios alys, bdamos atsilikusios tiek ekonominiu, tiek kultriniu atvilgiu, nepajgia patenkinti nauj nari maisto, gyvenamojo ploto ir kit poreiki. Ypa sunku jose su isilavinimu, sveikatos apsauga, sidarbinimu. Spartus gyventoj skaiiaus augimas iose alyse ikelia ir dar vien opi problem-amiaus struktros pokyius. Gyventoj, kuri amius nuo 15-os met, dalis besivystaniose alyse pastaraisiais deimtmeiais iaugo iki 40ties, net 50-ties procent bendro j gyventoj skaiiaus. Dl to labai padidjo nedarbing moni, kuriuos turi ilaikyti dirbantieji. Padt dar labiau apsunkina tai, kad tose alyse palyginti labai emas darbo naumas, didelis nedarbas bei agrarinis gyventoj perteklius. Nors demografin politika - kiekvienos nepriklausomos alies vidaus reikalas, sunkumai dl gyventoj pertekliaus ms mintose alyse vis labiau juntami ir tarptautiniuose santykiuose. Dl ios prieasties blogja ten gyvenani moni gyvenimo lygis, auga emigracija i besivystani ali, o tai kelia nepasitenkinini isivysiusiose alyse. Siekiant isprsti nesibaigianius prietaravimus, btina esmin visos tarptautins sistemos reforma, kuri panaikint besivystani ali diskriminavim ir vykdyt bent jau btiniausius visuomeninius paangius demografins politikos pakeitimus. Norint geriau suprasti biologins bombos" sprogim, kuriuo monij gsdina daugelis pasaulio mokslinink ir visuomens veikj, reiManustatyti, kurioje pasaulio vietoje ji sprogo. Isivysiusiose pasaulio alyse nuo 1920 iM 1960-j met gyventoj padaugjo pusantro karto (nuo 674 iM 976 milijon). 2000-j met pradioje buvo tikimasi sulaukti 1,5 milijardo, o gal kiek daugiau, nes isivysiusij" tarp patenka vis daugiau ir daugiau buvusi besivystanij". Tai pirmiausia alys, turinios daug gamtos turt, ypa naftos, vairiausi i dien pramonei reikaling rd, aliav labai besivystaniai chemijos pramonei ir kt. Neisivysiusiose, arba prastai tariant, besivystaniose alyse mint 40-ties met laikotarpiu gyventoj padaugjo beveik du kartus (nuo 1187 iM 2022 milijon), o io amiaus pabaigoje manoma, kad j bus apie 4,7 milijardo, t.y. madaugtriskarrus daugiau, oisXXI-joamziauspabaigoje laukiam 14-15 milijardmsplanetos gyventoj, i dien besivystanialiteritorijojejturtgyventiapie 80-90 procent. Taigi io sprogimo epicentras, kaip rodo dabartin padtis ir ateities prognozs, yra ir dar ilgai bus treiajame pasaulyje", kur iuo metu gyventojprieaugio tempai dvigubai spartesni, negu isivysiusiose alyse (1970-1980-siais metais buvo2,58, oisivysiusiose -1,13 procento). Reikia prisiminti, kadPirmasis irypa Antrasis pasauliniai karai smarkiai paeid natralj gyventoj judjimdaugelyje pasaulio krat, ypa isivysiusiose alyse. Pirmasis pasaulinis karas pareikalavo 25-i, o Antrasis vir 50-ties milijon monigyvybi. Didiausiaukdal sudar jauni vyraiirgimdyti galinios moterys.Beto. karai suluoino ir padar invalidais milijonus moni, kas taip pat turjo takos gimstamumui. Europoje sumajo gyventoj ir i as j prieaugio tempai sultjo dar ir dl emigracijos u vandenyn - daugiausia JAV. Mokslinink paskaiiavimais, vien tik io amiaus pirmojoje pusje Europpaliko apie 30 milijon moni. Tai irgi labai svarbs veiksniai, nulm tok didel gyventoj prieaugio skirtum isivysiusiose ir besivystaniose alyse. Dar visai netolimoje praeityje ir dabar, daugelyje pasaulio ali, gimstamumas nebuvo reguliuojamas, ie procesai vyko ir vyksta stichikai, juos riboja nebent tik moters organizmo fiziologins savybs, gal tiksliau - galimybs, o dabar j a u brsta demografm revoliucija". Jai bdingi du veiksniai: pirmas - buvo susidorota su mogaus bejgikumu kovoje prie mirtingum, ypa vaik mirtingum ir prie visa, kas grs jo gyvybei ir sveikatai; antras -sivyrauja gimstamumo kontrol ir sutuoktini autokontrol. Nors gyventoj skaiius vis dar didja spariais tempais, rykja persilauimo tendencijos. Manoma, kad tie tempai j a u pasiek savo aukiausi tak ir paskutiniajame io amiaus deimtmetyje turt po truput mati. Reikia paymti, kad, atrodo, i prognoz pradeda pildytis... Anksiau ar vliau gimstamumas sumas visuose kratuose, net ir ten, kur iuo metu yra labai didelis. Del to sumas ir gyventoj prieaugis net ten, kur kartu labai mas ir j mirtingumas. iaip ar taip gimim skaiius eimose vis labiau bus planuojamas ir reguliuojamas, nepaisant nuo ami paveldto tamsumo ir prietar gausybs... i priemoni gyvendinimui daugelyje ali dar ilgai trukdys ir reikiam visuomens socialinioekonominio vystymosi galimybi nebuvimas, kada emje vis dar yra daugiau kaip milijardas berai ir madaug dar tiek pusiau rating ir beveik milijardas moni neino, kas yra lova... Ir vis dlto reikia tiktis, kad pasaulio visuomen isprs ir tlabai j au sudting, bet kartu ir labai aktuali globalin problem. O mes konkreias dabartines gyventoj prieaugio problemas, ypa sprendiant aktualius Lietuvos gyventoj prieaugio klausimus, j au aptarme ankstesniuose skyriuose.

359

24.5. Globalins ems kio ir maisto problemos

Nors visos globalins pasaulio problemos tarp saves yra glaudiai susijusios, ypa glaudus ryiai jungia demografines ir maisto problemas. Kuo labiau gausja ems gyventoju, tuo jiems reikia daugiau maisto. Kartu jiems btina kasmet skirti tam daugiau ems ir geriau j dirbti. Nepaisant to, kad mokslinink apskaiiavimai rodo, jog paskutiniu metu maisto gamyba pasaulyje didja - tik per atuntj ms amiaus deimtmet skaiiuojant vienam planetos gyventojui, maisto buvo pagaminama kaip niekad daug, faktikai pasaulyje kas etas mogus neprivalgoirnegali kaip reikiant dirbti. Daugelyje valstybi iuo metu kin veikla tvarkoma taip, kad kai kuriose i j pagaminama maisto produkt labai nedaug, o dar kai kuriose ems kio produktai gaminami, taiau daugumai t gyventoj jie neperkami. Apskritai, pasaulio ems kiui darpakanka itekli maisto produktams gaminti, taiau nra vienodos tarpvalstybins politikos, kuri padt kiekvienai aliai tinkamai sprsti globalin maisto produkt problem. Kas nulm dabartin maisto produktu situacija pasaulyje?Teigiama, pavyzdiui, kad 1950-1985-j met laikotarpiu jav prieaugis buvo spartesnis nei gyventoj: j metimai augimo tempai sudar apie tris procentus. Tai visikai tenkino besivystani ali grd poreik ir kur kas daugiau j buvo galima sunaudoti gyvuli paarui isivysiusiose alyse. Be pagrindini maistini grd gamybos, spariai augo ir msos bei pieno produkt gamyba Europos isivysiusiose alyse msos gamyba padidjo daugiau kaip tris kartus, o pieno -dvigubai. Toks uolis vyko dkanauj, derlingesni kultr ir produktyvesni gyvuliu bei pauki veisli, gausaus mineralini Ir ir cheminiu augal apsaugos priemoni naudojimo, emi melioravimo. Taiau btina pabrti, kad kiekvienas papildomas maisto produktu prieaugio kiekis reikalauja vis didesni snaud. Tai i dalies paaikinama tuo, kad dirbant em vis rykiau pasireikia dirvos derlingumo majimo tendencija, vis labiau aikja dirvos erozijos, rgtingumo, ukrtimo nuodingomis mediagomis problemos. Ms salygomis iskirtinos trys pasaulio maisto produkt gamybos sistemos. Viena i j, vadinama industriniu ems Mu, yra bdinga iaurs Amerikos, Europos alims, Australijai, Naujajai Zelandijai. Kitai priskiriamos alys, kuriose pastaraisiais deimtmeiai vyko vadinamoji alioji revoliucija". Tai Azijos ir Lotyn Amerikos valstybs, turinios ger gamtini ems itekli ir skmingai pritaiMusios paangiausi agrotechnik ir, pagaliau, treiajai maisto produkt gamybos sistemai priskiriamos AMkos alys, kuri tiek gamtin ems kio produkt gamybos baz, tiek finansini investicij galimybs menkos. Kad galima bt patenkinti dabartiniais tempais besidauginani ems gyventoj poreikius, btina, kad pasaulin maisto produkt gamyba kasmet didt 3-4 procentais. Be to, globalin maisto problema negals bti skmingai ir efektyviai sprendiama. Utikrinti visame pasaulyje tok metin maisto produkt prieaug ir dar nepaeidiant ekologini reikalavim- sunkus ir sudtingas udavinys. Taiau monija sukr naujas agrotechnologijas, siekia vesti nauj ekonomini tarptautini santyki tvark stimuliuojant maisto produkt gamyb ir prekyb jais. Skmingas viso pasaulio gyventoj aprpinimas maisto produktais -tai ne tik produkt gausinimas, bet ir tinkamo j paskirstymo organizavimas. Kad galtume plaiau, geriau ir visapusikiau suprasti iuos mums visiems svarbius ir rpimus klausimus, panagrinkime ems kio ir maisto globalines problemas apskritai globaliniu mastu. Visa ems biosfera, daugelio mokslinink apskaiiavimais, duoda apie 83-85 mlrd. ton organini mediag, i j 30 mlrd. -jros ir vandenynai. Beveik 6,5 mlrd. moni gali gyventi ms planetoje tik dka to, kad naudoja augalin ir gyvulin maist, arba, kitaip tariant, gauna energijos i Sauls per augal fotosinteze., mons kai kuriuos augalus savo maistui naudoja tiesiogiai - tokius, kokie jie uauga gamtoje, arba jperdirbimo produktus, o kit maistui tinkam dal sueria gyvuliams ir paukiams, i kuri gauna gyvulininkysts produkt: msos, pieno, kiauini. Dal augalininkysts ir gyvulininkysts produkt mogus naudoja ne maisto reikmms: drabuiams, avalynei, bsto ir vairiems kitiems buitiniams poreiMams tenkinti. Metin fotosintezs produkcija madaug 83 milijardai ton. Tai apie 14 kart pralenkia metin kuro gamyb, skaiiuojant svorio vienetais ir 7-8 kartus - kalorijomis. ie duomenys labai apytiksliai, nes jr ir sausumos fotosintezs produkcijos apskaiiavimas sudtingas. Taiau utikrintai galime teigti, kad sausumoje ios produkcijos pagaminama 2,8 karto daugiau, nors jr ir vandenynu plotas 4 kartus didesnis u sausumos plot. Tokiu bdu, skaiiuojant ems sausumos ploto vienetui, fotosintezs produkcijos tenka apie 11 kart daugiau negu jr irvandenynploto vienetui. Apie tredal ms planetos sausumos ploto uima mikai, kuri produktyvum mokslininkai yra apskaiiav, daug tiksliau. Medi fotosintezs naudingumo koeficientas yra labai didelis: iaurje mik fotosintezs produkcija sudaro apie 8 tonas hektarui, o tropikuose - gerokai didesn. Manoma, kad vidutinis metinis mikprieaugis hektarui apie 10 ton. Vadinasi, visi ms planetos mikai kasmet duoda 360

madaug 7 kartus daugiau produkcijos, skaiiuojant svoriui ir 4 kartus daugiau - kalorijomis, negu metin kuro produkcija, igaunama i ems gelmi. Galime priminti, kad Lietuvos ekosistemose fitomass kiekis sudaro apie 300 mln. t (absoliuiai sausos mediagos). Beveik 82 procentai jos tenka mik ekosistemos, kur taip pat didiausias fitomass prieaugis, ploto vienetui - apie 9 tonas hektarui, t. y. beveik tiek, kiek ir vidutinikai pasaulyje, o ems kio paskirties plotuose -apie 8,2 tonos, arba keletkart daugiau u pasaulio vidurk. Mokslininkai j au seniai teigia, jog neracionalu mik naudoti kurui, nes jis yra labai svarbi pramons aliava. Didysis rus mokslininkas D. Mendelejevas dar prie imt met mgdavo sakyti, kad krenti galima ir asignacijomis... Vien tik medienos atliek naudojimas visikai gali aprpinti energija vis medio apdirbimo ir celiuliozs pramon. Taiau iki iol dar didiul medienos aliav dalis nepanaudojama, pva dl netinkamo naudojimo, dl nepakankamai gerai organizuoto miko mediagos ruoimo, j o s gabenimo, emos mikotvarkos kultros. Pasidairykime tik po Lietuvos mikus, nekalbant jau apie iaurins Eurazijos ir tropinius kratus. Artimiausiu metu monijai nepaprastai svarb udavin vis dlto teks sprsti: tinkamai organizuoti mik glob, medienos ir kitos j produkcijos naudojim. Ir tai reikalinga ne vien tik pramons produkcijos gamybai. Be gerai tvarkomo mik kio negali visa jga funkcionuoti emdirbyst ir visas ems kis. Auginant ems plote javus, igaunam 15-kos ton sausos organins mediagose tonas galima tiesiogiai panaudoti mogaus maistui. Panaudojus iaugintus javus gyvuli paarui, jiems suerti galima visas 15 ton, i kuri galima gauti apie 1,5 tonos gyvuli ar pauki msos, laini, pieno, kiauini. inome, kad mogus per mnes suvalgo madaug tiek maisto, kiek pats sveria. Per 75 gyvenimo merus jis suvalgo apie 5 tonas msos, daugiau nei 1,5 tonos pieno ir jo gamini, 4 tonas bulvi ir darovi, 13 tkstani kiauini, i viso apie 32 tonas maisto. Kad aprpintume maistu 6,5 milijardo moni, esant prastiniam augalini kultr derliui, reikia usti apie 280-300 mln. hektar kultromis, kuriomis maitinasi mogus, o gyvuliams ierti reikia usti dar apie 400 mln. hektar. I viso reikia usti apie 700 milijon hektar ems, arba 5,5 procento visos ms planetos sausumos, tai beveik per pus daugiau, negu iandien usjama ems kio kultromis. Ta realyb, kad dabar mogus faktikai maitinasi prasiau, negu reikalauja normatyvai, liudija, jog vidutinis derlingumas kur kas maesnis, negu turt bti. Kitaip tariant, yra reali galimybi smarkiai padidinti ems kio kultr derlingum ir tada galima bt imaitinti kur kas daugiau moni negu iandien. Jau minjome, kad dirbama tik apie deimtadalis vis ms planetos sausumos plot -madaug 1 milijardas 357 milijonai hektar. Dauguma potenciali ganykl iandien nenaudojama, jose gyvuliai neganomi, o ems kio produkcijos gamybai, skaitant gyvulininkysts produktus, naudojama tik apie 20 procent visos sausumos. Daugelio mokslinink apskaiiavimais apytiksliai nustatyta, kiek maisto gali duoti biosfera naudojant supermoderni technik. Ms planetoje yra apie 8,2 milijardo hektar ems, kuri dirbant iuolaikine ems kio technika ir naudojant paangiausias gamybos technologijas, galima gauti vidutinikai tok pat derli, koks iandien gaunamas VakaruEuropoje ir iaurs Amerikoje, nekalbant apie tolesnes galimybes. Kiekem gali imaitinti moni? Jeigu visi pasaulio gyventojai maitintsi vegetarikai ir valgytvien ir mineralini mediag, mogui kasdien reikt 630-750 gramkviei (2410-2870 kalorij), ty. 230-274 kilogram kviei per metus. Jeigu emdirbys j uaugint vidutinikai po 50 centneriu i hektaro, vienas mogus, iuolaikikai dirbdamas em, galt visikai aprpinti maistu 17 moni. Padauginus skaii i 8,2 milijard hektar (tai, kaip minjome, ems plotas, kur galima panaudoti ems kiui), gautume optimal rodikl. Vadinasi, biosfera gali imaitinti apie 140 milijard moni. skaii gavo daugelis mokslinink ir jis buvo rninimas 1974 met pasaulinje mitybos konferencijoje Romoje. Skaiiuojant, kad monija suvartoja daugyb kombinuoto maisto: vienam mogui per metus 260 kg kviei, cukraus, kit angliavandeni ir riebal, 90 kg msos ir 250 pieno - 8,2 mlrd. hektar galt imaitinti apie 45 milijardus moni. Kokiu mastu panas apskaiiavimai netiksls, liudija atskir mokslinink pateikti rodikliai, kurie svyruoja nuo 38 iki 76 milijard moni. Nors tie apskaiiavimai pagrsti abstrakiomis atskir mokslinink prielaidomis, bet jie doms ir nubria teorines ribas, kurias galima mokslikai nagrinti. ia neatsivelgta papildomus iteklius, kuriuos galima gauti i vandenyn, jr ir glojo vandens telkini, neatsivelgta taip pat ir biochemijos bei agrotechnikos ir visos agrokultros pltojimsi. Taigi praktikai ioje srityje pagrindo dideliam pesimizmui neturt bti... Ms kol kas dar tik po keli, o gal ir keliolikos met bus tik 6,5 milijardo, iki 45 milijard dar toloka... Per t laikotarp pasikeis visas pasaulis: dirbamos ems plotai gal ir nepadids, bet mons i hektaro kviei tikrai iaugins daug daugiau... Ir nors reali padtis ioje srityje ne tokia, kaip potencialios galimybs, taiau maisto gamyba, skaiiuojant pasaulio gyventojui, vis dlto didja: isivysiusiose alyse madaug po vien procent, besivystaniose - nors tik apie tris deimtsias procento per metus, bet vis dlto didja! Optimizmui pagrindo tikrai yra. Neatsitiktinai ios temos pradioje buvome pateik duomenis apie tai, kaip galima bt patenkinti dabartiniais tempais besidauginani ems gyventoj poreikius maistu.

361

24.6. Globalin ekologin problema

Kaip jau esame minj, ems gyventoj skaiius nepaliaujamai didja, jiems reikia vis daugiau ir daugiau materialini grybi. Kartu auga ir j poreikis, kas i situacij dar labiau sukomplikuoja. Ir svarbiausia, kad vis labiau juntamas j poveikis gamtai. Ms amiuje ir .ypa antrojoje jo pusje vis gausja reikini, liudijani negatyv mogaus ir gamtos tarpusavio santyki pobd. Buvusios vietins lokalins, dar vadinamos regioninmis, ekologins konfLiktins situacijos virto labai svarbiomis globalinmis problemomis. Visus mus, ems gyventojus, supa ta pati aplinka: ta pati em, tie patys vandenys, tas pats oras. Kaip pasikeit aplinka, ms em, vandenys ir oras? Paanalizuokime susidariusi globalin ekologin problem pagal iuos gamtins aplinkos komponentus. ems pluta - litosfera - iame amiuje labai pasikeit. mons vis giliau skverbiasi ems gelmes, i kur buvo ikasami, isiurbiami,ipumpuojami jos turtai. Neramu buvo ir jos paviriuje, labai intensyviai keitsi reljefas: kasami kanalai ir tuneliai, statomos utvankos ir kriokliai, uliejanii dideli jos plotai, sukuriami dirbtiniai eerai ir marios, salos ir pusiasaliai, i jr atkovojami ir savinami dideli ems plotai, nekalbant jau apie aerodrom, uost, prieplauk, keli ir kit stambi ininerini statini statyb. Dl to buvo ukreiami ir suardomi miliniki dirvoemi plotai. 0 dirvoemiai monijos maitintojai. Didiuliai plotai, kuriuose buvo auginami grdai, bulvs ir darovs, uogos ir vaisiai tampa besipleiani ir naujai statom miest, pramons objekt teritorijomis. Tokiu bdu kasmet monija netenka po 50-70tkstani kvadratini kilometr ems. Erozija pasiglemia naujus, dar neseniai derlingumu diuginusius dirvoemius, kurie tampa antropogenins kilms dykumomis. Kasmet netenkama beveik po 6 milijonus hektar ems kio naudmen. Tai neracionalaus ems itekli naudojimo tragikas rezultatas. Ikilo darviena - nauja litosferos utertumo problema: tai dirvoemi tara vairiais pesticidais, atliek laidojimas, branduoliniai bandymai. i problema pasireikia vis labiau ir labiau, o jos tolesnes pasekmes sunku suvokti ir numatyti. Padt apsunkina dar ir tai, kad mogui vis giliau ir giliau besiskverbiant ems gelmes, i j ikasama neipasakytai daug mineralini aliav - daugiau kaip po 20 ton kiekvienam planetos gyventojui per metus. Nema io kiekio dal sudaro vadinamoji tuioji uoliena, kurios sankaupos uima didelius ems paviriaus plotus ir teria aplink. negatyv monijos veiklos poveik vis labiau junta ir hidrosfera. Eerai, ups, jros ir vandenynai tampa vairi teral imetimo vieta. Mokslininkai pagrstai baiminasi dl glo neuterto vandens atsarg majimo. Jie apskaiiavo, kad kasmet pasaulio vandenynus patenka deimtys tkstani ton pesticid, gyvsidabrio ir jo jungini, vairi metal ir j jungini, milijonai ton naftos ir jos produkt, labai dideli kiekiai kit teral. Ir niekas niekur neprapuola, niekas neinyksta, tik pereina i vien form kitas. Taip monija savo mediag apykaitos grandines traukia mediagas, kurios kenkia ne tik dabar gyvenaniai, bet ir bsimoms kartoms. Ne maiau aktuali ir atmosferos ekologin problema. Vjas greit sumaio didiules oro mases, kurios imlios vairiems teralams, lengvai ukreia aplink ir tuo alingai veiMa moni sveikat. Daugelis mediag, kurias iandienin pramon ir transportas taip gausiai imeta aplink, yra labai alingos mogui, gamtai, materialinms vertybms. Nemaa j dalis ore ilieka ilg laik, nepripaindama valstybini sien keliauja i vienos vietos kit. Akivaizdus pavyzdys - rgtieji liets, kuri susidarym lemia nepaprastai padidjs sunaudojamo kuro kiekis, iaug metalo lydymo mastai ir nepakankamai efektyvios gamybos procese susidarani teral valymo sistemos. Tad atmosfer imetami vairs sulfatai ir nitratai grta atgal. Grta rgij liet pavidalu, padarydami didiuli nuostoli aplinkai. Si al greitai pajunta ir monija, pajunta per brangiausi savo turt sveikat. Ir danai ne tos alies gyventojai, kuri teralus paskleid. Kad geriau suprastumm gamtos itekli naudojimo, aplinkos apsaugos ir kit globalini problem esm, i tempanagrinkime isamiau, plaiau, labiau apibendrintai globaliniu mastu. Gyvojoje gamtoje nuolat vyksta mediag ir energijos apykaita, kurioje dalyvauja visa, kas gyva planetoje. Augalai sugeria anglies dioksid, o vanduo ir mineralins mediagos, veikiamas Sauls energijos, sudaro anglies hidratus ir kitas gyvybei reikalingas organines mediagas. Tuo pat metu jie iskiria aplink laisv deguon. Sis procesas, kurio metu atmosfera nuolat pasipildo deguonimi, vyksta apie du milijardus met ir emje nra kito deguonies altinio. Augalijos sukurta biomas yra augaldi mitybos altinis, o augaldiai tampa msdiu aukomis. uvusio plrno organizmas pva ir mediaga viena ar kita forma grta biologine, apytak. Taip funkcionuoja didysis udaras gyvybes ir gamtos ciklas. Vienajograndissalygojakit, viena priklauso nuo kitos. mogus nors tai galbt mumsirnelabai patinka viena itgrandi... Ojis iuo metu jau griaunai ideal iai susikomponavusisistem. Viena i Sios sistemos grandi atmosfera, kurios terimas apsunkina ne tik visa monijos gyvenim, bet ir daugelio gamybos ak pltojimsi, pradedant precizini ranki, optini prietais, ultragrynj mediag ir net 362

lktuv, automobili ir kit transporto main gamyba r baigiant tukstani tonu cemento, vario, vairi metal, taip pat retj ir brangij metal nei kit verting mediag ibarstymu. Dujos ir priemaios, kurios patenka aplink ne tik uteria mums pat reikalingiausi dalyk - or, bet ir be paliovos da, griauia metalines konstrukcijas, nam stogus ir sienas, ms drabuius ir avalyn. i nelaim daug alos padaro ir ems kiui: uteria dirvoem, nuo ko trumpja augalu gyvenimas, dista mikai ir kenia naminiai gyvuliai. N kiek ne maiau kenksmingos vairios mineralins tros, kuri paalin veikla ardo nusistovjusi pusiausvyrne tik dirvoemyje, bet ir visoje aplinkoje. Kai mogus dar gan gyvulius ir primityviais rankiais dirbo em, jo naudojimosi gamta atliekos buvo lengvai absorbuojamos natralaus gamtos ciklo metu, o dabartins pramons epochoje jis labai aktyviai keiia atmosferos sudt, kurioje kenksmingos mediagos diena i dienos koncentruojasi, nutrksta natrali mediag apykaita. Udraudus branduolinius bandymus atmosferoje, ems paviriuje ir vandenynuose gerokai sumajo tara, ypa Eurazijos ir Amerikos iauriniuose rajonuose. Taiau praktikai ilgai dar monija nestengs paalinti jau susikaupusi gamtoje radioaktyvi nuosd. Jos kaupiasi daugiausiai kerpse ir kaip paaros patenka iaurs elni, lapi ir net baltj mek kn, kur radioaktyvi izotop padaugjo nuo 50 iki 100 kart. Aliaskoje gyvenani ir iaurs elni msa mintanij eskim kno audiniuose rasta keturgubai daugiau radioaktyvi mediag, negu vidutinij zon gyventoj audiniuose. Oro sluoksnis, gaubiantis ms em, milinikas, sveria apie 5000 trilijon ton. e tau lengvas, kaip oras... O jo tenka vienam mogui madaug po du milijonus ton. monijai labai svarbu, kad bt ilaikyta deguonies pusiausvyra, ypa tuose regionuose, kur ji paeista. Kadangi deguon atmosferoje gali atnaujinti tik augalija, o jo daugelyje region sunaudojama daugiau, negu pagamina t region augalija, kyla klausimas, kodl deguonies atmosferoje nemaja? Mokslininkai, ypa kosmoso tyrintojai, prijo ivad, kad em turi dar vien deguonies altin - vandens garus, kurie auktutiniuose atmosferos sluoksniuose veikiami ultravioletini sauls spinduli suskyla deguon ir vandenil. inome, kad mogus gali gyventi be maisto penkias savaites, be vandens - penkias dienas, o be oro - tik penkias minutes. Svarbiausia mogui yra grynas oras, jis turi kvpuoti nepriklausomai nuo to, ar oras utertas ar ne, unuodytas ar varus... Tyras oras reikalingas ne tik mogui, bet ir visai gyvnijai, kuri, kaip ir augalija, vanduo, em ir jos gelms yra gamtos dalis, jos elementas. Kai ms planetoje inyksta kokia nors gyvnijos ris - inyksta ir tam tikra gamtos dalel, paeidiama pati gamta. Mes kol kas nestengiame suvokti, kiek mogui atnea alos tik vienos ries inykimas. Vienam mogui tenka apie du imtus milijon vabzdi, kurie gamtoje irgi palaiko tam tikr pusiausvyra. Jie bene geriausiai prisitaiko prie utertos gamtos. vairiai aikindami reikin kai kurie mokslimnkai mano, kad panaiai gali prisitaikyti ir mogus. Teiginys labai ginytinas, nes jeigu mogus ir prisitaiko prie besikeikianios aplinkos, is procesas vyksta ne taip jau greitai... Dabar, kai aplink patenka tokie miliniki teral kiekiai, mogaus organizmas nestengia laiku sukurtinatraliapsaugos savybi. Nuo uterto oro vis pirma kenia dideli miest ir pramons zon gyventojai. Rus ininierius V. udnovas ne be pagrindo paymi, kad kaimo gyventojai per minut traukia plauius 40 milij on kruopelyi dulki, o miesto gyventojasapiemilijard,nuokojis daugiau serga ir anksiau mirta. Pavojingiausias oro terimo altinis - degimo procesas, dl kurio atmosferoje gausja anglies monoksido. Zmogus ino milijonus vairiu chemikal ir kas savait j skaiius padidja eiais atuoniais tkstaniais, tvirtina JAV chemik draugijos specialistai, kurie savo centre kompiuteriais registruoja kiekvien naj atradim. Apie 96 procentus chemikal yra organins kilms ir pagaminti i anglies, tai daugiausiai iskirtos i gamtini mediag arba sintetins mediagos. Nustatyta, kad maiausiai 17 tkstani gamtoje esani chemikal gali sukelti v ir kitas ligas. Daugelis lig paaikja ne i karto, o po daugelio met ir imtis koki nors efektyvi priemoni praktikai tampa nemanoma. Analizuojant pastangas Lietuvos atmosferos oro utertumui mainti, reikia paymti, kad epizodiniai stratosferos ozono tyrimai buvo pradti dar 1976 metais, o nuo 1992 met vykdomi sistemingi nuolatiniai matavimai. Gamtins aplinkos tvarumo komplekse atmosferos oras uima ypating viet - atmosfera nepalyginamai dinamikesn u kitas gamtos sferas. Pernaos i kit ali daniausiai vaidina lemiam vaidmen teriani aplink priemai lygi susidarymui vir Lietuvos teritorijos. Atmosferoje savaiminio apsivalymo procesai taip pat ymiai spartesni, negu vandens telMniuose ar dirvoemyje. Svarbu, kad per atmosfer teriamos visos kitos sferos. Oro taros perjimo kitas sferas bdai labai vairs ir sudtingi, dauguma iki iol dar neitirti, o svarbiausia, paiai atmosferai, kaip bene labiausiai paeidiamai ekosistemos daliai, gresia rimtas pavojus. Labai pakitus atmosferos fizinms ir cheminms savybms atsirast gritinis procesas, kuris pereit per visas kitas ekosistemos grandis. Jau dabar atsiranda tam tikri tokios katastrofins grities simptomai. Padidjus anglies dioksido kiekiui atmosferoje, atsiranda iluminio reikinio padariniai. Padidjus aerozolio daleli kiekiui atmosferoje gresia 363

klimato atalimas. Veikdami ie abu procesai vienas kito nekompensuoja, kadangi vairiose ems vietose jie veikia skirtingai. Todl padidja atmosferos dinamika: daniau kartojasi uraganai ir kitos stichins nelaims. Siekdami teigiamai paveikti atmosferos pokyius, mes turtume daugiau dmesio skirti augalijos apsaugai, nes augalin danga vis labiau tampa atmosferos teral filtru. Europoje atmosferos oras varja pastaius valymo renginius, o Lietuvoje tai vyksta dl ekonomins krizs ir energijos taupymo. Taiau apie 90% atmosferos taros pas mus sudaro kit ali altini taka. Todl Lietuvai net visikai ijungus" savo altinius, atmosferos utertumas sumat neymiai. Ir ioje srityje, kaip matome, btinos vis ali bendros pastangos... Tvirtai inoma, ir apie tai mes ne kartrame, kad didiausias aplinkos terejas iuo metu yra automobilis. Turime galvoje ne vien automobil, bet visas transporto priemones. Pasaulio automobili keli tinklas - deimtys milijon kilometr, dar keli milijonai geleinkeli, apie penki milijonai kilometr avialinij. ems paviriumi ir po eme lekia imtai milijon automobili, greitj traukini, oro erdvse daugyb lktuv ir sraigtasparniu, o jiems reikia vis daugiau ger keli, pakOimo ir nusileidimo tak, laivybai tinkam neaudring jr, upi ir kanal, mat nuo to priklauso transporto efektyvumas. Didelio miesto gyventojai kasdien sugaita vaiavimui apie dvi valandas, o tai negamybin laiko dalis ir to laiko pavadinti poilsiu taip pat negalima. Anksiau mechanini transporto priemoni isivystymas prisidjo prie miesto teritorij pltimo ir gyventoj gausjimo, o iandien is procesas, ypa lengvj automobili daugjimas, pasidar vienu i prieingo reikinio prieasi: dalis didmiesi gyventoju apsigyvena priemiesiuose, kurie neretai yra u 80100 kilometr nuo centro. Dl to miestu teritorija pleiasi, o gyventoj centriniuose rajonuose maja. Didij miest centriniuose rajonuose sukoncentruoti prekybos central, buitinio aptarnavimo mons, bankai, administraciniai ir kultriniai central, net reikalingiausios pramons mons ilieka. Tai dar labiau maina miest centro gyventoju skaii ir didina transporto srautus. Modernios transporto priemons ir didelis lengvj automobili skaiius leidia daugumai u miesto rib gyvenaniu moni laiku atvykti darb ir grti namo. Ikyla dar viena problema - kur rasti centre vietos pastatyti automobil netoli darboviets? Transporto, ypa lengvj automobili transporto plira tam tikru mastu niokoja miestus, kuri per daugel met ar net ami nesteng sunaikinti nei karo gaisrai, nei ems drebjimai, potvyniai ar kitos stichins nelaims. Be to, jie gresia pstiesiems, kuri kasmet va apie pus milijono ir apie 60-70 milijon sualojama. Gatvse lieka vis maiau vietos, automobiliai vaiuoja psij greiiu, didel j dalis stovi ia pat ant kelio ir dar labiau susiaurina jo vaiuojamj dal. Ieitis tokia: platinti vaiuojamaj gatvi dal, kas labai sunkiai vyksta, statyti tunelius ir viadukus, nevienod lygi sankryas, skirti izoliuotas miesto teritorijas pstiesiems, taip pat ir greitajam transportui, nukelti dal transporto po eme (metropolitenai) arba tiesti magistrates vir ems, statyti poemines psij perjas, kad bt patogiau, rengti eskalatorius ar net judamuosius takus. Visa tai reikalauja daug l, kuri sukaupti ne visi gali. Daug l prireiks ir geleinkeli rekonstrukcijai. XXI-jame amiuje dabartinius geleinkelius turs pakeisti sistemos, kurios juds specialiais tuneliais ems paviriuje arba po eme. Beveik visi mokslininkai, transporto specialistai aikina, kad bgiai, kurie kadaise buvo padaryti vaiavimui palengvinti, dabar tapo savotiku jo stabdiu, ir teiga, kad transporto priemons juds ant oro pagalvi, kuri dka neipasakytai padids greitis. Kai kurie i j oro pagalvei teikia toki pat reikm, koki prie tkstanius met turjo ratai. Taiau inome, kad transporto sistemoje sitvirtino vamzdynai. Jjau daugiau negu geleinkeli. Vamzdyn transportas pigesnis net u jr transport. Naft ir jos produktus transportuoti vamzdiais 12-15 kart pigiau, negu gabenti traukiniais ar automobiliais. Vamzdyn transportu galima bus pumpuoti kapsules su jose sutalpintais vis trij agregatini bsen kroviniais. Siuo transportu gali bti siuniami net laikai ir pato siuntiniai, kurie adresat pasiekt greiiau, negu oro patu. Ir specialistai beveik vieningai pranaauja: anteminis ir poeminis, tunelinis ir vamzdyn transportas naudosis oro pagalvmis. Plieniniai vamzdiai kol kas yra brangiausia visos vamzdyn sistemos dalis. Jiems tenka pus vis ilaid. Taiau jau inomi ir ibandyti perspektyvesni plastikiniai vamzdiai, kurie prilygsta plieniniams, netgi geresni u juos ir kitus metalo lydini vamzdius. Vamzdyn transportas turi didel ateit, jis uima, palyginti, maa vietos, nesimaio po kojom", j naudojant neteriama aplinka. Mes ia palietme tik globalines transporto problemas, nes kai kurias dabarties ir netolimos ateities bei Lietuvos transporto problemas jau aptarme.

24.7. Globalin atliek problema

Pasaulio mokslininkai tvirtina, kad gamtoje nra nieko naudingo, o atliekos-naudinga mediaga, tik mes neinome, kaip j panaudoti. Bet kuriame mieste ir gyvenvietje susikaupia tonos vairiausio pavidalo atliek: kiet, biri ar skyst. 364

1995 I viso Kietj Dujini ir skystj Sieros dioksido Anglies monoksido azoto oksid Lakij organini jungini Fluoro jungini, t Kit 11,8 140,3 64,7 14,6 13,3 7,6 57,6 40,1

1996 10,3 138,6 63,0 26,2 13,9 8,4 47,9 27,1

1997 9,7 127,9 60,9 14,8 24,5 6,7 35,6 21,0

1998 7,3 140,5 74,5 25,9 14,8 5,9 49,6 19,4

1999 5,8 114,2 55,3 23,8 13,4 13,3 28,1 8,4

2000 91,2 4,8 86,4 31,0 21,2 11,1 15,3 21,0 7,8

2001 98,3 5,4 92,9 35,4 20,0 10,4 26,2 18,0 0,9

2002 2003 2004 94,2 4,7 89,5 29,7 21,0 11,0 26,7 22,2 1,0 88,2 4,7 83,5 21,1 21,5 11,6 28,4 24,3 0,9 91,2 4,8 86,5 24,0 22,4 12,1 26,9 17,1 1,0

2005 88,3 4,7 83,6 24,8 20,7 12,6 24,6 16,8 0,9

2006 84,5 4,5 80,0 22,3 22,1 12,6 22,2 19,0 0,8

152,1 148,9 137,6 147,8 120,0

Teral imetimas atmosfer [42]

Atliek kiekis priklauso nuo gyventoj skaiiaus gyvenvietse ar mieste, nuo ildymo sistemos, visuomeninio maitinimo moni ir parduotuvi tinklo ir komunalins tarnybos, taip pat dideli mast nuo klimato zonos, pramonins gamybos apimties ir jos idstymo. inoma, perisivysiusiose ir vidutinio isivystymo alyse vienam gyventojui metus tenka madaug po 200 kg atliek, bet ie rodikliai labai jau vidutiniai, jie gali svyruoti priklausomai nuo alies, konkretaus miesto. JAV, pavyzdiui, per metus susikaupia apie 5 milijardus ton vien tik kietj atliek, ir tai ne patys didiausi rodikliai. Taigi vien tokios daugybs atliek surinkimas savaime tampa didele problema. T atliek tikrai daug. Vien nam iukli JAV miestuose per metus surenkama daugiau kaip po 700 kg vienam gyventojui, tai tris su puse karto daugiau, negu pasaulio vidurkis. Pavyzdiui, Lietuvoje didioji surinkt komunalini atliek dalis - tai mirios buitins atliekos. 2005 m. jos sudar 76 proc. vis komunalini atliek. Palyginti su 2004 m., i atliek buvo surinkta 3 proc. daugiau. 2005 m. surinkt komunalini atliek kiekis, tenkantis vienam gyventojui, padidjo 3,5 proc. ir sudar 402 kg. Pagal rodikl Lietuva gerokai lenkia savo artimiausias kaimynes Lenkij(2005 m. vienam gyventojui teko 245 kg) ir Latvij (310 kg).

Surinktas komunalini atliek kiekis Lietuvoje, tenkantis vienam gyventojui, kaita 2000-2005 m. [44]

365

Atrodo paradoksas, bet i tikrj taip yra. Kuo auktesnis moni gyvenimo lygis, tuo daugiau atliek. Tai automobiliai, baldai, aldytuvai, ildytuvai, televizoriai ir radijo aparatai, virt nereikalingu lamtu, atliekomis arba paprasiausiai pakeiiami kitais, naujesniais modeliais. Be to, kiekvienais metais naujos preks vis mantriau pakuojamos. pakavimo mediagas taip pat tenka paalinti drauge su milijonais ton kit susikaupusi atliek, o tai nra paprasta. Miest higienos problemomis labai rimtai domjosi yms pasaulio mokslininkai Pasteras ir Kochas, jie vieni i pirmj ikl t pavoj, kur pdamos kelia atliekos. Pramons atliek utilizavimu domjosi ir Mendelejevas. Terdavo atliekomis aplink ir anksiau, bet terimo pobdis buvo kitoks: tada buvo kalbama apie dmus, suodius, organines atliekas. Dabartins atliekos visai kitokios prigimties -jos gali bti neisakomai kenksmingos, tai radiacija, asbestas, DDT, vairs chemikalai, mineralins tros, pesticidai ir kitokios kovos su augal kenkjais priemons, kurios dl ilgo ir netvarkingo sandliavimo gali usidegti, sudaryti vairiausius cheminius junginius, pavojingus monms ir gyvuliams. Pati gamta dar neprisitaik prie plastmasini mediag, sintetins gumos, aliuminio konteineri, automobili lauo ir kitoki grybi" sudorojimo, negali j perdirbti, sunaikinti ar bent padaryti nekenksmingomis. iandien inomi du kietj atliek alinimo bdai; kiek deginimas, kiek ir gabenimas toliau nuo gyvenviei esamas vietas - svartynus, turi dideli trkum. Pirma, ems pavirius, ant kurio suveriamos atliekos, ribotas, antra, priirint ems paviri reikia grietai laikytis sanitarini reikalavim, kitaip jos nuolat kels pavoj. Atliek deginimas, kad ir paiomis moderniausiomis priemonmis, taip pat turi trkum: geriausiu atveju galima sudeginti iki 80 procent atliek, likusias reikia gabenti svartynus, o j vargus jau minjome. Naujausi iradimai gali padti pramons ir net buitines atliekas panaudoti i naujo. Beveik 80 procent galima perdirbti arba sudeginti ir paversti energija. Dalis nesudegusi mediag - metalas, stiklas, sulydytos vairi plastmasi dervos, gali bti iskirtos ir vl naudojamos. Atrasti mikroorganizmai, kurie griauia vairiausias plastmases, chemin lak, iuklmis paveria net statybinius blokus, o likuiai tinka ems kio tr gamybai. Reikalinga knyti ciklikumo idj. Tam btina suvienyti biolog, ininieri, ekolog, sociolog, medik pastangas. Reikia taikyti ekonominio pobdio priemones, galinias suinteresuoti atskiras inybas bei mones atliekas rinkti, riuoti ir pristatyti perdirbimui. Austrijoje, pavyzdiui, j au daug met veiMa atliek bira, kuri, naudodamasi iuolaikins elektronikos priemonmis, renka duomenis apie atliekas j r, laikymo viet ir slygas. Tai palengvina darb i aliav perdirbjams. Dar viena nauja problema. valds branduolini; energij, pristats atomini elektrini ir vairi reaktori, mogus priedo gavo ir atomini moni radioaktyvuosius pelenus". Radioaktyvi atliek negalima sunaikinti ar perdirbti inomais bdais. Kolkasmonijai inomasbene vienintelis patikimas bdasapsisaugoti nuo branduolini atliek-- grietai jas kontroliuoti, laikyti gerai izoliuotoje ir kuo maesnje udaroje patalpoje. Tai dar vadinama aminuoju saugojimu", nes taip izoliuotos radioaktyvios mediagos praranda savo kenksmingas savybes labai pamau. ioje srityje i viso negalima paksti aplaidumo, ypa kai kalbama apie branduolin energetik. Nuo ms reikiamo apdairumo ir drausms priklausys ne tik gerov ir aplinkos varumas, bet ir ekologin pusiausvyra emje.

24.8. Triukmo ir vibracijos problemos

Nesigilinus i problem atrodo, kad triukmas nra kakas ypatingo ir praktikai kenkti mogui negali. Ypa jo nepastebi, nebijo ir nevengia jaunimas. Taiau verta inoti, kad gyvenamosios ir darbo aplinkos terimo skalje triukmas uima trei viet! Triukm kaip aplinkos taros altin galima vertinti pagal toki schem [43] :

inomas prancz ekologas Filipas en Markas su pranczams bdinga ironija tvirtina, kad vienas reaktyvinis lktuvas skrisdamas sukelia didesn triukm, negu 50 milijon prancz tarpusavio pasikalbjimas. Triukmas yra 366

alutinis technins paangos, technikos raidos, automatizacijos, mechanizacijos ir transporto produktas. Jis trukdo monms dirbti, ilstis, maina darbo naum ir neigiamai veikia nerv sistem. Triukm kelia gelernkeliu ir miest tramvaj bildesys ir vilpesys, lktuv ir vairios pramons moni bei statybos technikos gaudesys ir dundesys, net vairiausi nam kio buities aparat esys.

Didiausi triukmo altiniai [43]: autotransporto triukmas nuo gatvi ir sankry; autotransporto stovjimo aikteli triukmas; geleinkelio linij triukmas; aviacinis triukmas; lokalini altini (ventiliatori, transformatorini) triukmas.

Triukm sukelia mechaninis elasting kun virpjimas. Virpesiai paprastai skirstomi emuosius, vidutiniuosius ir auktuosius. mogui triukmas pavojingas, kai jis didesnis, negu 6 decibelai, o didmiesiuose jis neretai virija net 100 dB. Priklausomai nuo stiprumo ir danio jis sukelia galvos skausm, spengim ausyse, klausos susilpnjim, irdies ir net skrandio susirgimus, nuo nuolatinio triukmo mogaus organizme atsiranda vairi funkciniu paMtimu: didja kraujospdis, sultja irdies ritmas, danai pasireikia jos aritmija, sutrinka seili sekrecija, skydliauks ir antinksi fimkcijos, maja smegen aktyvumas. Dabartiniu metu labiausiai domimasi cheminio utertumo sumaininio problemomis, nors alingas chemines mediagas dar galima paalinti i organizmo - apdoroti, neutralizuoti, vien ar kit nenaudoti, vienas pakeisti kitomis ir 1.1. Didiausi pavoj kelia triukmas, vibracija bei elektromagnetiniai laukai (spinduliuote). Anglijoje kas ketvirtas, Pranczijoje kas penktas mogus dl nuolatinio triukmo poveiMo serga neurozmis, kitomis nerv ligomis. Elektromagnetinius virpesius skleidia visi komunikacij renginiai. Triukmas ir vibracija ardo pastatus, aloja augalus, gyvnus, kenMa monms. Norint ivengti neigiamo dirbtini fizikini reikini poveikio, svarbu juos norminti, reglamentuoti valstybiniais standartais, juos atsivelgti, projektuojantnajas mainas, mechanizmus, vairirang, idstantdarbo vietas ir t.t. Miesto triukm galima sumainti platinant gatves, gerinant j konstrukcij, tobulinant transporto priemones, rengiant jose geresnius duslintuvus, gerinant transporto judjimo organizavim, parenkant tinkamas alias utvaras bei juostas su medeli eilmis ir daugiameiais krmais ir, aiku, tinkamai projektuojant ir statant namus ir suplanuojant butus, rengiant sandarius, garso nepraleidianius langus. Vienu odiu, ioje srityje galima daug k nuveikti. Priemoni transporto neigiamo poveikio aplinkai mainti planavimas [43]:

367

Nemanykime, kad mus nagrinjamos problemos atsirado nelauktai ir netiktai, kad nelauktai ir netiktai jos tapo globalinmis, kaip atrodo i pirmo vilgsnio. J atsiradimas ir spartus gausjimas i esms daug k pakeit pasaulyje, o svarbiausia, pakeit poir ateit. Viso pasaulio mons suprato, kad tolesn civilizacijos raida, dabarties ir juo labiau bsim kart ateitis visikai priklauso nuo labai svarbaus veiksmo - nuo to, kaip bus sprendiamos globalins problemos. Niekada su iomis problemomis taip glaudiai nebuvo susijs visos monijos likimas. E. Fromo sparnuota fraz: Dabartis - tai laikas, kur praeitis susitinka su ateitimi", ilieka aktuali visais laikais. Dar visai netolima praeitis parod, kaip mes rengiams eiti ateit, ji parod, kad nemaa monijos veiklos dalis toli grau neatitinka racionalumo sampratos. Visikai teistai ikyla klausimas, kaip mums elgtis dabar, kad ateitis bt tokia, koki mes j nortumm matyti. Irtai btina kaip tik dabar, XX-jo ir XXI-jo ami sandroje, nes, sakykime, IX-jame amiuje ar net io amiaus pradioje globalini problem prognozavimas i viso bt nereikalingas ar net nemanomas. Dabar monijai is klausimas ikilo visu giu, juolab kad jos imintis sukr tobul matematin aparat, ji turi galingas kompiuterines sistemas, modeliavimo teorij, plaiausias informacijos paslaugas. Si priemoni pagalba tikrai galima daug k nuveikti, daug drsiau ir labiau utikrintai pavelgti ateit vertinant globalini problem mast ir raidos ypatumus. T darb gana skmingai dirba daugelio ali ir tarptautini organizacij mokslininkai. Apvelkime kai kuriuos globalini problem vertinimo ir prognozavimo projektus. Matyti, taip jau sutapo, kad isivysiusioms pasaulio alims pasiekus paspartinto ekonominio augimo pokario laikotarpiu piko bsen, buvo kurtas Romos klubas. pasaulio istorij jau buvo rayta ne maiau vyki ir proces, liudijani, kad monija pradjo suvokti gamtins aplinkos degradacijos, moni tarpusavio susvetimjimo procesus, j prieastis. monijos ateities horizont vis labiau pradjo temdyti globalini problem debesys... inomas Italijos pramonininkas, buvs aktyvus antifaistinio pasiprieinimo dalyvis A.Peejis kr Romos klub". Jis ne kart prisipaino, kas j paskatino iai akcijai, btent situacija, privertusi j suburti specialistus globalinms problemoms sprsti. Jis pabr, jog baisiausia, kad mes stengiams ir toliau telkti dmes periferines problemas ir nepastebime, kad tuo paiu metu mus vis stipriau spaudia globalini problem gniautai". 1968-siais Romoje A.Peejo sukviesti pirmj posd atvyko apie trisdeimt mokslinink, visuomens veikj, verslinink, kad neolicialioje aplinkoje pasikeist nuomonmis dl monijos ateities. Finansuoti Romos klub msi kai kurios Europos ali firmos, tarp j ital Fialas" ir vokiei Volkswagenwerk", kuri veiklos skm bene daugiausiai priklauso nuo tiksli ateities prognozi. io klubo nuostatuose numatytas nari skaiius buvo ribojamas iki imto, jo nariai turjo reikti skirtingas pairas globaMnes problemas, bti vairi profesij ir atstovauti skirtingiems nacionaliniams ir socialiniams visuomens sluoksniams. Viso pasaulio visuomen plaiai apie Romos klub suinojo, kai pasirod jo iniciatyva parengti pirmieji projektai, nagrinjantys globalines problemas. Bene didiausi susidomjim sukl dar 1972-siais metais ileistas projektas Augimo ribos", kurio autorius D. Nidouzas, 1989-siais lanksis ir ms alyje, nagrinja penkias svarbiausias globalines problemas: sparios industrializacijos, gyventoj skaiiaus didjimo, maisto produkt Irukumo, gamtini itekli isekimo ir gamtos aplinkos uterimo. Pasitelk galing skaiiavimo technik, pritaik naujus matematinius problem tyrimo metodus, apdoroj milinik statistins mediagos kiek, jie gavo gana pesimistinius rezultatus. Jie akivaizdiai jrod, kad monijai nesimus efektyvi priemoni, prietaravimai tarp gamtos itekli ir nepaprastai spartjani j naudojimo temp, didjantis gamtiris aplinkos utertumas bei spartus gyventoj gausjimas gali sukelti globalin kriz dar XXI-jo amiaus viduryje ir kaip vienintel ieit sil vadinamajglobalins pusiausvyros koncepcij, kurios esm sudaro btinyb stabilizuoti gyventoj skaiiaus didjim, apriboti gamybir sumainti gamtos turtnaudojim. i koncepcija gana pagrstai susilauk ir nemaos kritikos: kas, pavyzdiui, lengvai sutiks su gamybos, o kartu ir pelno majimo perspektyva, kas i besivystani ali vadov ar verslinink nors globalins pusiausvyros" vardan sumainti itekli gavybir sulugdyti ia kins veiklos fonna pagrstsavo alies ekonomik? Madaug nuo 1977-j met beveik kasmet po nauj Romos klubo praneim, skirt aktualiausioms dabarties globalinms problemoms, paruodavo jo aktyviausieji veikjai, tai: U eikvojimo amiaus rib", monijos tikslai", 368

Nra rib lavintis", Treiasis pasaulis -du tredaliai pasaulio", marrutai, vedantys ateit", Vandenyn ateitis" ir kiti. J aktualum rodo jau vien tik nagrinjam problem pavadinimai... Gana doms teiginiai buvo idstyti projekte dialogas apie turt ir gerov", kurio angoje A. Peejis ra: naujosios ekonomikos branduolys yra ekonomikos ir ekologijos sintez". Tai akivaizdiai patvirtina teigin, kad negali bti turto ekologikai nepatviariame pasaulyje. 1998-siais Romos klubas payms savo trisdeimtmet. Dar savo dvideimtmeio proga jo krjai pabr, kad galima laikyti stebuklu fakt, jog nefonnali organizacija, neturinti nei struktros, nei etat, nei biudeto, gavo tok didel pripainim pasaulyje. Nordama isprsti klubo keliamas problemas, pasaulio visuomen turi susitelkti, perirti vertybi prioritet. Romos klubo projektai sukl taking pasaulio organizacij ir net JTO susidomjim. 1973-siais metais pradtas burti ekspert kolektyvas, kuriam vadovauti buvo pasilyta tais paiais metais aukiausi vertinim Nobelio premiju ekonomikos moksl darbus pelniusiam Vasilijui Leontjevui. Amerikiei ekonomistas V.Leontjevas gim 1906 metais Sankt Peterburge. Peterburgo universitet baig bdamas devyniolikos met ir ivyko i Rusijos. Dirbo Vokietijoje, Kinijoje, o nuo 1931 -j met gyvena Jungtinse Amerikos Valstyjose, profesoriauja Hovardo ir Niujorko universitetuose. Nobelio premij gavo u sukurtus originalius ekonomins analizs metodus. Profesorius aktyviai sijung globalini problem tyrinjim: jo tyrim tikslas buvo pasaulio ekonomikos ateities ekologini aspekt vertininias. Jo vadovaujamo mokslinio kolektyvo nariai puikiai suvok didiul potenciali ekonomins krizs poveikio galimyb planetos ekonomikos raidai, juolab, kad monijos taka gamtai didjo milinikais tempais. Buvo pabrta, kad nepaisant vis racionalesni ir ekonomikesni gamtos mineralini itekli naudojimo bd, galima tiktis, jog per likusius trisdeimt XX-jo amiaus met monija j suvartos net 3-4 kartus daugiau, nei per visa ankstesncivilizacijos istorij. Buvo parengtas globalinis ekonominis pasaulio kio modelis. Pasirink bazinius 1970-sius metus, mokslininkai prognozavo, kokie turt bti 1980-j, 1990-j ir 2000-j met pasaulins ekonomikosrodikliai. Nors modelis apima globalines problemas, taiau yra labai detalus: pasaulio ekonomika suskirstyta 15 rajon, kiekvieno i j ekonomin veikla buvo detalizuojama 45 sektorius, kurie savo ruotu buvo smulkinami maesnius padalinius, kaip, pavyzdiui, ems kio sektoriuje buvo iskirti 4 pasektoriai, btent: gyvulininkysts, jav, o ijdarkultros, turinios didel protEino kiek, irakniavaisiai. Kiekvienas i 15-kos iskirt rajon buvo analizuojami atskirai. Taiau modelis numat ir j tarpusavio ryi mechanizm. Tai eksporto - importo, kapitalini djim sraut bei kiti ryiai. domu paymti, kad modelis leidia atlikti detali perspektyvin galim technology , gamybos snaud, kain pokyi analiz. iame pasaulio ekonomikos vystymosi prognozs modelyje, be pagrindins ekologins problemos, dar buvo aptarti ir kiti ekonomikos raidos klausimai: struktriniai ekonomikos pokyiai, tarptautiniai ekonominiai santykiai ir kiti klausimai, net mokjim balansai. V. Leontjevo modelyje pagrindinmis ekonominio augimo prielaidomis buvo laikomi maisto produktai, gamtos itekliai, ekonomins snaudos aplinkos tarai mainti, investicijos ir industrializacija, nauja pasaulin ekonomin tvarka. Modelio krjai orientavosi tai, kad ateityje jis bus koreguojamas, tikslinamas, analizuojamas. Ir tai suprantama, nes ateities prognozavimas, ypa tokiu prietaringu ir dinamiku dabarties laikotarpiu, yra gana sudtingas: prognozs objektu pasirinktas toks painus ir paslaptingas objektas, kaip pasaulio ekonomika. Prognozs tikslumas daugiausiai priklauso nuo sistemos bkls, analizs detalumo, jos struktrins charakteristikos. io modelio ivados sukl didel visuomens susidomjim, jas buvo atsivelgiama sudarant netolimos vystymosi praeities kai kuriuos strateginio ekonomikos vystymosi planus ir programas, nema reikm modelio Pasaulio ekonomikos ateitis" ivados vykdant ios ries tyrinjimus turi ir iandien. 1983-j met raden Jungtini Taut Organizacijos Generalin Asamblja prim rezoliucij, kurioje nurodyta, jog btina sukurti globalini pokyi program. J turjo sudaryti tokie skubs udaviniai: pasilyti ilgalaik gamtins apsaugos strategij, kuri slygot stabil vystymsi iki 2000-j met ir vliau; rekomenduoti bdus, kaip glaudiau bendradarbiauti skirtingo socialinio ekonominio isivystymo lygio alims aplinkos apsaugos srityje. Nustatyti tikslus, kuriuose bt atsivelgta ryius tarp gyventoj skaiiaus, gamtos itekli, aplinkos ir ekonomikos vystymosi; vertinti efektyvaus gamtins aplinkos problem sprendimo visos pasaulio visuomens mastu bdus ir priemones; padti isiaikinti ir suvokti svarbiausias gamtins aplinkos problemas, sufonnuluoti ilgalaik artimiausi deimtmei pasaulio visuomens gamtins aplinkos kokybs gerinimo program. tai kokie nelengvi klausimai ikelti iame dokumente. Jiems sprsti numatyta sukurti speciali nepriklausomkomisij. Jai vadovauti pasilyta Norvegijos visuomens veikjai S.H. Bruntland. 369

Tarptautin gamtins aplinkos ir vystymosi komisija funkcionavo kaip nepriklausoma organizacija. Komisijos nariai jos darbe dalyvavo ne kaip atskir vyriausybi atstovai, bet kaip privats asmenys. Joje buvo svarstomi vairiausi klausimai, visikai savarankikai konsultuojamasi su reikalingais monmis ir organizacijomis. 1984-siais metais enevoje vyko pirmoji ios komisijos sesija, kurioje buvo paymta, jog organizacija kurta ypatingu monijos raidos laikotarpiu. alingas pasaulio visuomens kins veiklos poveikis gamtai beatodairikai didja, tuo patvirtindamas vis lidnesnes visai netolimos monijos ateities prognozes. Sioje sesijoje pateiktoje mediagoje vis dlto paymta, jog galima nukreipti pasaulio visuomens veiksmus ir tolesn jos raid nepaeidiant stabilumo reikalavim. To reikia imtis kardinaliai. Buvo kreiptasi vairias viso pasaulio organizacijas, atskirus asmenis, raginant prisidti prie komisijos veikos, susijusios su enevos sesijoje suformuluotais atuoniais pagrindiniais klausimais: pasaulio gyventoj, gamtins aplinkos ir stabilaus vystymosi perspektyvos; energetika: gamtin aplinka ir vystymasis; pramon: gamtin aplinka ir vystymasis; apsirpinimas maisto produktais; ems kis; mik kis: gamtin aplinka ir vystymasis; gamtins aplinkos valdymo, sprendim gyvendinimas; tarptautinis bendradarbiavimas. Nauja ir labai neprasta komisijos darbo forma buvo diskusiniai pasitarimai, surengti vairiuose pasaulio rajonuose. Visuomen labai domjosi pasitarim rezultatais, kurie vyko Indonezijoje, Norvegijoje, Brazilijoje, Kanadoje, Zimbabvje, Kenijoje, buvusioje Taryb Sjungoje, Japonijoje. Diskusiniai pasitarimai kiekvienoje i ms pamint ali tmkdavo po savait ir ilgiau, padjo komisijos nariams sitikinti, kad visuomen jau pradjo labiau domtis globalinmis problemomis, ir pasitarim metu sukaupta mediaga, o ypa nepaprastai gausi informacija yra reikalinga. 1987-j met ruden 42-jai Jungtini Taut Organizacijos GeneraMns asambljos sesijai buvo pateiktas Tarptautins gamtos aplinkos ir vystymosi komisijos praneimas prasmingu pavadinimu: Ms bendra ateitis". Praneime pateikta detali situacijos anaMze, akcentuojant aktualiausias problemas ir jas suklusias prieastis. Suformuluota stabilaus vystymosi koncepcija. Stabilaus vystymosi strategija siekia tiek moni, tiek visuomens ir gamtos tarpusavio santyki harmonijos. Praneime pabrta, kad tokiam stabiliam vystymuisi, kuris yra pasaulio visuomens ateities garantija, btina: politin sistema, utikrinanti plaij visuomens sluoksni dalyvavimpriimant sprendimus; ekonomin sistema, laiduojanti iplstin reprodukcijir technin paang savo bazs pagrindu; socialin sistema, laiduojanti tampos minimizavimprimus neharmoningekonomin sprendim; technologin sistema, utikrinanti nenutrkstamnauj sprendim paiek; tarptautin sistema, galinti palaikyti stabilius prekybinius irfinansinius ryius; administracin sistema, pakankamai lanksti ir operatyviai save koreguojanti. Vis didesn reikm gyja pasaulio stebjimo institucij veikla. iuo metu daugelis pasaulinio lygio organizacij skelbia kasmetines apvalgas, bandydamos sekti dinamik planetos gyvenim. Jungtini Taut Organizacijos ems kio ir maisto produkt organizacija (FAO) leidia ataskaitas ems kio ir maisto produkt bkl", JTO demografinis fondas -Pasaulio ekonomikos apvalga", Gamtins apsaugos fondas (UNEF)) - Gamtins aplinkos bukl". Pasaulinis bankas - Pasaulio vystymasis". Didesnio ir platesnio dmesio susilaukia Pasaulio stebjimo institute rinkiniai Pasaulio bkl". Jie doms ir todl yra traukti daugelio JAV ir kit ali universitet ir koled studij kurs. Pasaulio stebjimo institutas -nedidel nekomercin organizacija sikrusi Vaingtone. Puikiai organizuota informacinio aprpinimo sistema jungia j su stambiausiais tarptautiniais ekonomikos, demografijos, energetikos, ems ukio, vairiausi verslo ak bei kitais duomen bankais. Glaudus institute lyiai su stambiausiais pasaulio mokslinio tyrimo centrais. Jie labai efektyvs, nes institutas, kaip minjome, yra Vaingtone, kur kaimynystje sikrusios pasaulinio masto organizacijos. Kasmet Pasaulio stebjimo institute leidiam rinkini tematika labai vairi. Tai Urbanizacijos ateities vertinimas", Demografins situacijos analiz", Energetikos efektyvumo didinimas", Nacionalinis saugumas ir pasaulio ekonomikos militarizavimas". Taigi apvelgiamos faktikai tos paios temos, tos paios globalins problemos, tikpasirenkamikiti apvalgos takai, aspektai. Verti dmesio ir Lietuvos mokslinink darbai sprendiant globalines problemas, ypa j ekonominius aspektus. Ne tik Lietuvos mokslo, bet ir atsakingi valstybs, jos Vyriausybs ir savivaldybi darbuotojai vis labiau supranta, kad dauguma iuolaikini problem yra svarbios visiems, jos jaudina visa monij, yra sitikin, kad pleiantis ekonominiams valstybi ir region ryiams vis labiau turi bti suvokiamas pasaulinio kio bendrumas, kad bet kuri ekonomin sistema remiasi ir pltojasi tarn tikromis ekonominmis slygomis. 370

Vertinant pasaulin k tokiu poiriu, tampa btinybe sprsti daugel ekonomini problem globaliniu mastu, nors kai kurios i j, vertinant pavirutinikai, yra lokalins. Suprantama, kad ir ms alies gyventojai savo veikl gali vystyti tik derindami j su gamtoje vykstaniais procesais, su gamtos galimybmis, sujos realijomis, nes ms bendra ekologin sistema mus visus jungia vis tviriau. Ir kaip mes benortumm taupyti, esame priversti utikrinti, kad iandienin ekonomika bt ekologika. i aplinkyb nepaneigia btinumo veikti taip, kad ir ekologija vis labiau tapt ekonomika. Ekologini snaud minimizavimo strategija apima ekologikai ir ekonomikai stabilios pltros problem sprendim, kur nurodomi pagrindiniai aplinkosaugos strategijos principai, pateikiama ir ianalizuojama aplinkosaugos valdymo mechanizmo samprata bei agreguota ekologini snaud susidarymo tyrimo schema, nagrinjamos alos dl neatstatomo ekologini itekli vartojimo vertinimo problemos. Pateikiami praktiniai atmosferos terimo alos vertinimai pagal pagrindinius terjus ir alos recipientus, kur numatomas aplinkosaugos mokesi nustatymo pagrindas - ekologins alos mastai. Sprendiant ekologini snaud minimizavimo problemas analizuojama ekologini snaud taka nacionaliniam finansini itekli pasiskirstymui, naujos teral utilizavimo technologijos ir ekologiniai projektai. Visa tai labai svarbu ir vertinga, nes snaudos, kuri reikalauja tam tikros aplinkos kokybs palaikymas, sudaro vis didesn valstybi, taip pat ir Lietuvos, sukuriamo produkto dal. Ypa svarbios nagrinjamos ekologinio tvarumo kat minimizavimo, ekonominio - ekologinio monitoringo btinumo problemos ir j sprendimo rezultatai. Ekologikai stabilus vystymasis ia suvokiamas kaip vystymasis, kuris leidia patenkinti dabarties poreiMus, negrasindamas galimybei bsimoms kartoms tenkinti savuosius poreikius" - paymi vienas i Lietuvos valstybins mokslo programos autoriprof. habil. dr. A.V. Rutkauskas. Bendros vis ms inagrint tem nuotaikos negalima pavadinti nei pesimistine, nei optimistine. Nepagrstas optimizmas, kaip irperdtaspesimizmas, vienodai netinkami problem sprendimo bdai. Ir reikia pripainti, kad dauguma i leidini sudaro slygas visuomenei veikti vis dar susidaranius supratimo slenksius", suvienyti jgas sprendiant visam pasauliui aktualiusklausimus. Galbtkaip tik dlto ieleidiniai kasmet veriami vis daugiau pasaulio kalb. Tikkims, kadjuos artimiausioje ateityje galsime skaityti ir mes savo gimtjakalba. O mes visgi nortume ubaigti i tem optimistine gaida. mogus niekada nesustos savo raidos kelyje. Pasiektos naujos auktumos kelia nauj problem. Ir nors em ir jos itekliai yra riboti - mogaus mintis rib neino. Ms civilizacijos ateitis priklauso nuo visuomens minties, kuri nuvieia tolesnius vystymosi kelius. Reziumuoti iuos ms apmastymus tikt nemirtingais Senekos odiais: "monija niekad nepakils tok aukt, kad jai nereikt kilti dar aukiau"...

371

GLOBALINI PROBLEM EKONOMINIAI ASPEKTAI Udaviniai Testai: 1. Kuris bendrosios globalins problemos mogus ir gamta aspektas susijs su gamtos itekli isekimu? a)techninis ekonominis ; b)ekologinis ; c)kultrinis visuomeninis.

2.

Pasaulio ekonomikos svarbiausia globalin problema laikoma: a)globalin pasaulio energetikos problema; b)globalin demografin monijos problema; c)globalin ekologin problema; d)globalin atliek problema; e)globalin ekonomikos militarizavimosi problema.

3.

Pagrindin pasaulio energetikos problema: a)Plsti ir didinti igaunamos naftos, akmens anglies, gamtini duj ir pan. gamyb; b)Nauj naftos , akmens anglies ir gamtini duj telkini paieka; c)efektyvesni ir paangesni technologij krimas panaudojant energetinius iteklius, reprodukuojam (atsistatani) itekli panaudojimas ir paieka nauj energijos altini ir form; d)atomins energetikos problema.

4.

Svarbiausi demografins monijos problemos aspektai: a)sparts gyventoj gausjimo tempai atsilikusiose tiek kultriniu , tiek ekonominiu atvilgiu Azijos, Afrikos, Lotyn Amerikos alyse( treiojo pasaulio) ; b)treiojo pasaulio monijos struktros pokyiai. Nedarbing moni skaiiaus padidjimas , kuriuos turi ilaikyti dirbantieji; c)emigracijos augimas i Treiojo pasaulio ali isivysiusias alis; d) A , B ir C aspektai; e)gyventoj skaiiaus stabilizavimasis isivysiusiose alyse; o kai kuriose alyse ir tendencija mati;

5.

Isamiausias globalins ekologins problemos apibdinimas tai : a)Stratosferos ozono sluoksnio irimas; b)ems plutos (litosferos), hidrosferos ( vanden) ir atmosferos tara vairiomis mogaus veiklos atliekomis (pavyz. pesticidais ir pan.); c)branduolini bandym sukeltos alingos pasekms gamtai; d)transporto priemoni eksploatacijos sukeliama tara; e)dirvoemio erozija.

Pagrindiniai terminai ir svokos Suraskite kiekvien svok atitinkant apibrim: 1. Technosfera . 2. Biosferos apsaugos problemos pagrindiniai aspektai. 3. Bendrosios globalins problemos mogus ir gamta svarbiausi aspektai. 4.Biologin bomba .

372

4. Industrinis ems kis. 5. alioji revoliucija. 6. Globalins atliek problemos paradoksas. 7. Romos klubas. 8. Brangiausias JAV istorijoje karas. 10.Ekologikai stabilus vystymasis. A. mogaus darbo dka pakeistas iorinis ems apvalkalas visa , k sukr mogus savo tikslinga veikla. Tai ne tik namai ir kiniai pastatai, sandliai ir garaai , ne tik dirvos , gamyklos, keliai ir kanalai, uostai ir prieplaukos, aerodromai, bet viskas , k sukr monijos civilizacija, kas vienaip ar kitaip keiia materij ir energij. B. Amerikiei mokslininkas D. Kleitonas apskaiiavo , kad nuo 1947 ligi 1971 j altasis karas amerikieiams atsijo fantastin sum 1 trilijon doleri. Tai reikia , kad per 25 pokario metus kiekvienas amerikietis turjo sumokti madaug po 10 tkstani doleri. altasis karas buvo brangiausias JAV istorijoje. Valstyb neteko tris kartus daugiau l negu per Antrj pasaulin kar ir 36 kartus daugiau , negu per Pirmj. C. Tai tarptautin organizacija kurta 1968 m. Jos veiklos kryptis yra globalini pasaulio problem vardinimas ir prognozs, taip pat teikimas pasilym, kaip isprsti pasaulio globalines problemas ( pavyzdiui: globalins pusiausvyros koncepcija, kurios esm sudaro btinyb stabilizuoti gyventoj skaiiaus didjim, apriboti gamyb ir sumainti gamtos turt naudojim). D. Spartus gyventoj skaiiaus augimas pasaulyje. E. Tai Azijos ir Lotyn Amerikos alys vykdiusios didel uol ems kio produkt gamybos srityje ir turinios ger gamtini ems itekli ir skmingai pritaikiusios paangiausi agrotechnik. F. Planetos alojimas ardant jos natral landaft- miest statyba, kanal kasimas, keli tiesimas, mik naikinimas ir gamybos atliek bei vairi ekologikai kenksming mediag imetimas biosfer. G. Maisto preki gamybos sistema bdinga iaurs Amerikos , Europos alims, Australijai ir Naujajai Zelandijai, taikant auktas ems kio technologijas. H. Suvokiamas kaip vystymasis, kuris leidia patenkinti dabarties poreikius , negrasindamas galimybei bsimoms kartoms tenkinti savuosius poreikius. I. Kuo auktesnis moni gyvenimo lygis tuo daugiau atliek palieka mogus. Isivysiusiose ir vidutinio isivystymo alyse vienam gyventojui metus tenka madaug po 200 kg atliek. Y. Techninis ekonominis aspektas , kuris susijs su gamtos itekli isekimu ems rutulyje; ekologinis, kuris neatskiriamas nuo aplinkos terimo ir egzistencins pusiausvyros sutrikimo sistemoje mogus gyvoji gamta ; Socialinis politinis ;

10

373

Atsakymai
EKONOMIKOS TEORIJOS OBJEKTAS
Klausim atsakymai: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. Ekonomikos teorija. P. Samuelsonas. Ekonomika. Poreikiai. Itekliai. Neisenkami: oras, vanduo. Isenkami: gyvnija, darbo jga, augmenija, dirvoemis, mikai, em. em, darbas, kapitalas. Gamybos veiksnius. Stygius. Itekli naudojimu alternatyvs katai. Gamybos galimybi kreiv. Darbas. Kapitalas. Gamybos technologija. K gaminti ? Kaip gaminti ? Kam gaminti ?

Test atsakymai:

Nubraime gamybos galimybi kreiv duota m gamybos galimybi variantui (r. lentel), A ir B preki gamyba bus negalima (esamomis slygomis), kai takas, nusakantis gamybos alternatyv, bus aukiau gamybos galimybi kreivs (pvz.: A preks gaminama 80 vnt., o B 40 arba B preks 60 vnt., o A 35 ir pan.).

374

EKONOMIKOS TEORIJOS OBJEKTAS

2. Gamybos alternatyvos I II III IV V VI VII VIII IX A prek 200 150 105 90 70 40 30 5 0 B prek 0 10 20 30 40 50 60 70 80 A preks gamyba sumainama B preks gamybai padidinti 10 vienet 50 45 15 20 30 10 25 5

3. Gamybos alternatyvos I II III IV V VI A mark 10 8 6 4 2 0 B mark 0 1 2 3 4 5

Gamybos galimybi kreiv 12

4 B mark

Nubraime gamybos galimybi kreiv duotam gamybos galimybi variantui (r. lentel), A ir B marki automobili gamyboje (esamomis slygomis) ne visi itekliai bus panaudoti, kai pvz.: A marks automobili gaminama 4 vnt., o B 2 arba B automobili 3 vnt., o A 2 ir pan. t. y. kai gamybos alternatyvas nusakantys takai bus emiau gamybos galimybi kreivs.

375

4. Gamybos alternatyvos I II III IV V VI VII VIII A prek 50 30 25 20 10 5 3 0 B prek 0 5 10 15 20 25 30 35 A preks gamyba sumainama B preks gamybai padidinti 5 vienetais 20 5 5 10 5 2 3

6. Gamybos alternatyvos I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII XIII XIV XV A prek 57 52 48 46 38 36 32 27 23 21 16 13 9 1 0 B prek 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24 26 28 A preks gamyba sumainama B preks gamybai padidinti 2 vienetais 5 4 2 8 2 4 5 4 2 5 3 4 8 1

7. Gamybos galimybi kreivje duotam gamybos galimybi variantui (r. lentel), ne visi itekliai bus panaudojami takuose, nusakaniuose gamybos alternatyvas, esaniuose emiau gamybos galimybi kreivs, o takuose esaniuose aukiau ios kreivs gamybos apimtis bus nemanoma.

376

8.

Kai kostium gamyba padidinama 15 vnt. bat gamyba kiekvienai gamybos alternatyvai sumainama: II 300 vnt., III 200, IV 200, V 200, VI 100.

RINKA
Klausim atsakymai: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. Rinka. Preki rinka. Itekli rinka. Grynoji konkurencija. Grynoji monopolija. Oligopolija. Monopsonija. Oligopsonija. Paklausa. Substitutai. Komplementariosios preks. Pasila. Pusiausvyros takas. Vartotojo rinka. Gamintojo rinka. Voratinklio teorema.

Testo atsakymai : 1) k 2) e 3) a 4) g 5) m 6) j 7) h 8) b 9) f 10)i 11) c 12) l 13) d 14) a 15) b 16) a 17) c 18) a 19) c 20) c 21) a 22) b 23) a 24) c

377

Paklausa 1. 2. 3. 4. Pasila 1. 2. 3. 300 lt; padids 85 lt. a) 75 lt; b) padids 45 lt. a) 500 lt; b) sumas 132 lt. 100 lt. a) 64 lt; b) sumas 10 lt. Komplementarios. a) 8 lt; b) 320 lt.

Pusiausvyra rinkoje 1. 2. 3. 4. a) 200 lt; b) 100 buteli u 2 lt. 15 lt. a) 2 lt., 300 vnt.; b) padids iki 3 lt.; c) 400 vnt., 1200 lt. a) 15 lt. ir 16 lt.; b) 10vnt., ir 11 vnt.

ELASTINGUMO TEORIJA
Klausim atsakymai: 1. Elastingumas 2. Absoliutus elastingumas 3. Santykinis elastingumas 4. Vieneto elastingumas 5. Santykinis neelastingumas 6. Absoliutus neelastingumas 7. Substitucija 8. Juodoji rinka 9. Paklausos E=?D%/?P% Pasilos E=?S%/?P% kur E- elastingumo koeficientas, D%- paklausos pokytis procentais, S%- pasilos pokytis procentais, P%- kainos pokytis procentais. 10. Jis yra atitinkamai: a) begalinis, b) didesnis u 1, c) lygus 1, d) tarp 0 ir 1, e) lygus 0. 378

Test atsakymai: Testas 1 1) g 2) c 3) i 4) h 5) a 6) j 7) f 8) e 9) b 10) d Testas 2 1) j 2) e 3) h 4) g 5) i 6) a 7) b 8) d 9) f 10) c Testas 3 1) e 2) f 3) d 4) j 5) b 6) i 7) h 8) a 9) g 10) c

Udavini atsakymai: 1. Naujoji paklausos kreiv kirs kainos a take, kurio kaina didesn. Naudojant paklausos elastingumo kainai atstumo formul, atstumas PC naujoje paklausos kreivje virys atstum PC senojoje kreivje, o atstumas OP yra toks pats (ties kaina 30 lit). I to seka, kad nepaisant minuso enklo, paklausos kainos elastingumo absoliuti vert bus maesn, kai kaina 30 lit (po paklausos padidjimo).Taigi paklausa, kai kaina 30 lit yra maiau elastingesn po paklausos kreivs poslinkio. 2. Benzino elastingumas lygus 0,2. Sprendiant pagal skaii, galima pasakyti, kad paklausa neelastinga. 3. Nam maistui pajam elastingumas yra maesnis negu restorano maistui. Gaunant didesnes pajamas lieka daugiau pinig pramogoms (vaikiojimams restoran). 4. Atskaitos taku pasirenkame tak A. Pagal vidurinio tako formul E=1. 5. Prek elastinga. 6. Taigi, bendrosios pajamos sumajo iki 30mln\lt. 7. io produktas elastingumas lygus 0,13. Sprendiant pagal skaii galima pasakyti,kad paklausa neelastinga. 8. Bendrosios pajamos u parduot produkcij padidjo 5 mln.lit. 9. Kai I=1, tai Es=0,54; I=2, Es=1; I=3, Es=1,31; I=4, Es=3. 10. Bendrj pajam u produkcij apimtis nepasikeit. 11. Bendrosios pajamos pardavus pien padidintomis kainomis iaugo iki 420 lit, nes pieno paklausa neelastinga. Tuo tarpu pajamos parduodant Coca-col sumajo iki 52,50 lit .Tai rodo, kad grimo paklausa elastinga. 12. `Prieastis G, G, B, B, A, C, F, E, D. 13. Kai I=1, Ed=-11; I=2, Ed=-3; I=3, Ed=-14; I=4, Ed=-0,7. 14. Kai P=4, gauname, kad Q=1. Taigi bendrosios ilaidos lygios 4 (1) =4. Kai P=3, gauname, kad Q=16\9. Taigi bendrosios ilaidos lygios (3)(16\9)=16\3. Elastingumas lygus 2, taigi bendrosios ilaidos auga, kai krinta kaina. 15. io gaminio paklausa buvo neelastinga .

379

16. B naudojant vidurinio tako formul elastingumas yra 0,636. D - pritaikius vidurinio formul elastingumas yra 0,308.

20

10

15

20

17. plaukos ( Lt ) 90 000 94 500 94 500 90 000 81 000 18. 10 Lt; -1. 19. 20 Lt; -1; didinti rkal kain. 20. 1,2; taip, nes paklausa elastinga. 21. 0,33; kainai majant, paklausos elastingumas maja ir, atvirkiai, kainai didjant - didja. 22. 2; kainai didjant maja. 23. 2,0; 1,3. 24. 1. 25. 1. Paklausos pobdis E vidutinis

Elastinga Vienetinio elastingumo Neelastinga Neelastinga

-1,36 -1 -0,73 -0,53

380

VARTOTOJO ELGSENA Klausim atsakymai:

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. Naudingumo teorijai. Bendr naudingum ir ribin naudingum. Apie bendrj naudingum. Ribin naudingum. Majanio ribinio naudingumo dsnis. Naudingumo teorijai. Optimalaus pirkimo taisykle. Vartotojo elgsen. Piniginiais vienetais. Apie ribinio substitucijos laipsnio majimo tendencij. emos kokybs produktus.

Udavini atsakymai:
1.Ribinis naudingumas apskaiiuojamas pagal formul: RN=DBN/DQ, taigi RN lygus 0, 15, 13, 10, 7, 4, 1, -2.

2. y/=-2x+10 -2x+10=0 2x=10 x=5 y=-5*5+10*5=25 3. Preks vienetai 1 2 3 4 5

y/=0 Produkto vienetai, kuriuos sunaudojus vartotojas gauna didiausi BN; Didiausias bendrasis naudingumas.

Pinig ribinis naudingumas RNm 6 6 6 6 6

Preks ribinis naudingumas RNa 30 24 18 12 6

Produkto kaina Pa=RNa/RNm 5 4 3 2 1

381

382

383

KATAI
Klausim atsakymai: 1. Eksplicitinius ( buhalterinius ) katus. 2. Eksplicitinais katais. 3. mons bendruoju pelnu. 4. Grynuoju pelnu. 5. Pelnas vir normaliojo pelno. 6. Implicitiniai. 7. Trumpo. 8. Trumpas, ilgas ir labai ilgas mons veiklos laikotarpiai. 9. Bendraisiais katais. 10. VFK=BFK/Q, kur VFK - vidutiniai fiksuoti katai; BFK - bendrieji fiksuoti katai; Q - pagamint produkt skaiius. 11. Vidutiniai kintamieji katai ( VKK ). 12. Specializacija arba erdvs veiksnys arba transportavimo veiksnys arba geresnis rengim panaudojimas. 13. Majaniu rezultatyvumu dl gamybos mast. 14. Pastoviu rezultatyvumu dl gamybos mast. 15. Didjaniu rezultatyvumu dl gamybos mast.

Test atsakymai: Testas 1 1) j 2) d 3) i 4) f 5) e 6) a 7) g 8) b 9) h 10) c Testas 2 1) d 2) f 3) j 4) c 5) h 6) g 7) a 8) b 9) I 10) e Testas 3 1) d 2) h 3) c 4) a 5) g 6) b 7) I 8) f 9) e 10) j

Udavini atsakymai: 1. io udavinio sprendimas remiasi apibrimu : alternatyvs katai - tai kitos geriausios galimybs,kurios reikia atsisakyti k nors pasirenkant,vert. iuo atveju Povilo alternatyvs katai sudaro 18 Lt . 2. Apskaiiuojame pirmiausia mons normalj peln; i bendro pelno reikia atimti ekonomin peln : (106,6=3,2 Lt).Gaut normalj peln pridedam prie buhalterini kat ,taip gauname ekonominius katus (3,2+6=9,2 Lt). 3. mons buhalterinius katus sudaro ilaidos, kurios panaudojamos jos veikloje. Taigi iame pavyzdyje mon turjo 420000 Lt ilaid. mons pajamos sudar 500000 Lt .(Bendras pelnas = pajamos ilaidos) Bendras pelnas bus lygus 80000 Lt . Atskaiiavus pelno mokest, mon turs (80000-80000*0,3) 56000 Lt pelno.

384

4. Surasime firmos bendr peln : 90000(pajam) 30000(ilaid) = 60000 Lt . Randame firmos alternatyvius katus : iuos katus sudarys: firmos panaudoto kapitalo palkanos, pajamos u nuom, galimas atlyginimas kitame darbe: ((30000*0,09=2700)+8000+20000=30700 Lt). Verslininko alternatyvs katai: palkanos u savo kapital, pajamos u darb kitoje firmoje,savo nekilnojamo turto nuoma: ((2800*0,09=2520)+20000+8000 =30520 Lt). Firmos ekonominis pelnas: 90000(bendr pajam) (30000+30700) (ekonominiai katai) = 29300 Lt . 5. i uduot darydami naudokits formulmis: VP=BP/L;RP=D BP/DL(DBP-bendrojo produkto pokytis;DL kintamojo veiksnio (darbo) snaud pokytis).Lentel pildykite nuo apaios. L 0 1 2 3 4 5 6 7 BP 0 220 480 630 740 825 900 945 VP -------220 240 210 185 165 150 135 RP ------220 260 150 110 85 75 45

385

6. Randame mons fiksuotus katus kas mnes: 36000/12=3000 Lt . Randame mons ilaidas,skirtas gamybai pirmj mnes:10000-3000=7000 Lt . Sudarysime lentel, kur apskaiiuosim BK,BKK: Laikas(mn.) 1 2 3 4 5 6 BK 10000 10700 11470 12317 13249 14274 BFK 3000 3000 3000 3000 3000 3000 BKK 7000 7700 8470 9317 10249 11274

7. Apskaiiuojame buhalterinius katus:12000*2+6000+15000+20000=65000 Lt . Randame mons alternatyvinius katus: 65000*0,1+15000=21500 Lt. Taigi ekonominiai katai bus 65000+21500=86500 Lt . mons ekonominis pelnas: 100000-86500=13500 Lt . 8. Upildome lentel: Gamybos apimtis vnt. 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Pastovs katai (BFK) 70 70 70 70 70 70 70 70 70 70 Kintami katai (BKK) ----70 100 135 160 195 225 260 300 350 Bendrieji katai (BK) 70 140 170 205 230 265 295 330 370 420 Vidutiniai pastovs katai (VFK) ----70 35 23,3 17,5 14 11,6 10 8,75 7,7 Vidutiniai kintami katai (VKK) ----70 50 45 40 39 37,5 37,2 37,5 38,8 Vidutiniai bendrieji katai (VBK) ----140 85 68,3 57,5 53 49,2 47,2 46,25 46,6 Ribiniai katai (RK) -----70 30 35 25 35 30 35 40 50

Briame grafikus:

386

9.Upildome lentel: Gamyba (Vnt.) 0 1 2 3 4 5 6 7 BK 20 40 50 66 80 90 120 190 BFK 20 20 20 20 20 20 20 20 BKK 0 20 30 46 60 60 100 170 VBK 0 40 25 22 20 18 20 27,2 VFK 0 20 10 6,6 5 4 3,3 2,8 VKK 0 20 15 15,3 15 12 16,6 24,2 RK 0 20 10 16 14 10 30 70

172

387

Kai 10Lt kainuoja vienas vienetas,tai gamyba negalima,nes ilaidos neatsiperka. Kai produkto kaina 22Lt,galima gaminti 5vnt., tada turime 5*22-90(BK)=20Lt. Kai produkto kaina 32Lt, galima gaminti 6vnt, pelnas sieks: 6*32-120(BK)=72Lt. 10. Upildome lentel: Gamyba (vnt.) 0 1 2 3 4 5 6 7 8 BK 400 550 620 670 720 850 900 1170 1300 BFK 400 400 400 400 400 400 400 400 400 BKK 0 150 220 270 320 450 500 770 900 VBK 0 550 310 223,3 180 170 150 167,1 162,5 VFK 0 400 200 133,3 100 80 66,6 57,1 50 VKK 0 150 110 90 80 90 83,3 110 112,5 RK 0 150 70 50 50 130 50 270 130

Kai produkto kaina 100Lt, gamyba negalima, nes nra pelno. Kai preks kaina 160Lt, yra galimyb gaminti 6 vnt., tada gausime 6*160-900=60Lt pelno. 11. 50 Lt . Randame kintamus katus: (Q*VKK=BKK) 60*40=2400; po to randame bendrus katus: BK=BKK+BFK=3000 Lt; randame produkto kain: BK/Q 3000/60=50. 12. 2400 Lt,30 Lt .Randame 2400Lt;VFK=BFK/Q= 30Lt. BKK: 80*50=4000Lt; BK=80*80=6400Lt; BFK=BK-BKK=

13. 91Lt .Randame mons didmenin kain 50+20=70Lt ; randame mamenin kain: 70+70*0,3=91Lt.

388

TOBULA KONKURENCIJA IR EKONOMINIS EFEKTYVUMAS

Klausim atsakymai: 1. Pelnas. 2. Produkto homogenikumas. 3. Neribotas itekli mobilumas. 4. mons pasyvumas kain atvilgiu. 5. Tobulas informuotumas. 6. Atskiros mons. 7. Bendrosiomis. 8. Vidutins. 9. Ribins pajamos. 10. Trumpuoju laikotarpiu. 11. Technologiniu ir dinaminiu. 12. Pareto optimumas. Testo atsakymai: 1) q 1) s 2) f 3) i 4) j 6) n 7) g 8) r 9) h 10) d 11) m 12) o 13) a 14) p 15) l 16) b 17) k 18) e 19) c 20) t

Udavini atsakymai: 1. 2. C.

mons vidutins pajamos nustatomos pagal formul VP = BP/Q. Nustatomas preki kiekis per metus: 2100*12 = 25200 Nustatomos VP: VP = 18 723 600/25200 = 743 Lt. VP = P, todl preks kaina yra 743 Lt. mons bendrosios pajamos nustatomos pagal formul BP = Q*P. Nustatoma dviraio, skirto suaugusiems, kaina: 800*1,2 = 960 Lt. Nustatomos BP per metus: BP = 12*( 900*960 + 600*800 ) = 16 128 000 Lt. 3.

4.

K a d an g i P l y g i V P i r R P , tai P = 5 Lt.

389

5.Pelnas nustatomas pagal formul: P` = BP BK. Nustatomos BP: BP = Q*P = 150*35 = 5250 Lt. Nustatomi BK: BK = 600 + 30*150 = 5100Lt. Nustatomas P`: P` = 5250 5100 = 150 Lt.

6.

mon peln gaus tuomet, kada gaminam preki kiekis bus didesnis negu 4 vienetai, o nuostoliai bus tuomet, kada gaminam preki kiekis bus maesnis negu 4 vienetai. Didjant gamini kiekiui, BP kreiv tols nuo BK kreivs, o tai reikia, kad mons pelnas dids. 7. a) mon pelningai veikia tada, kai BP > BK. Visa tai atitinka gaminam preki kiek, kuris priklauso intervalui ( 2; 7 ). b) Didiausi peln mon gaus tada, kada atstumas tarp BP ir BK yra didiausias. Taigi, didiausi peln mon gaus gamindama 5 vienetus. c) Nuostolingai mon veikia tuomet, kada BK > BP. Visa tai atitinka gaminam preki kiek, kuris priklauso intervalams (Q < 2 ) ir ( 7 > Q ). d) Takuose A ir B BP = BK. Tai reikia, kad jei mon take A mains, o take B didins produkcijos kiek, ji jokio pelno negaus. 8. Isianalizavus grafik paaikja, kad dabartin rinkos kaina yra 40 Lt. Padidjus rinkos pasilai kaina nukris iki 30 Lt.

9. Sumajus katams, mon gaus didesn peln lyginant su tuo, kuris buvo prie tai.

10. Toks kreivs poslinkis reikia, kad mon pradeda gaminti nuostolingai ir, jeigu jos dabartiniai gamybos katai nesumas, ji negals isilaikyti ilg laikotarp rinkoje ir turs i jos pasitraukti.

390

11. Kad bt pradta mons veikla, preks kaina turi bti didesn nei 25 Lt., kadangi RP > VKK. mon ekonomin peln gaus tik tada, kada RP > VBK, o tai atitiks didesn nei 45 Lt. preks kain. 12. Pildant lentel naudojamos ios formuls: VBK = BK/Q, BP = P*Q, P` = BP - BK. Q 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9

BK
50 70 130 165 180 200 210 245 360 495

RK

VBK

BP 0 50 100 150 200 250 300 350 400 450

RP = VP = P 50 50 50 50 50 50 50 50 50 50

P` - 50 - 20 - 30 - 15 20 50 90 105 40 - 45

20 10 15 25 30 40 50 60 70

70 65 55 45 40 35 35 45 55

Geriausia mons gamybos apimtis yra 7 vienetai, nes tuomet pelnas.

RK = RP bei gaunamas didiausias

MONOPOLIN RINKA
Klausim atsakymai: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Monopolija. Realizuojam preki apimties. Paklausos kreivs ypatybs. Elastingumo teorija. Teigiamas. Kain mainimas. Jis maja. Didiausias.

9. 10. 11. 12. 13. 14. 15.

Krintanti emyn. Monopolin kaina. Jos didja. Maa kaina. Vidutiniai kintamieji katai (VKK). ejimo barjerai ( rink). Ilguoju laikotarpiu.

391

PAGRINDINIAI TERMINAI IR SVOKOS 1. d; 2. c; 3. k; 4. j; 5. o; 6. a; 7. b; 8. m; 9. n; 10. p; 11. s; 12. e; 13. r; 14. f; 15. l; 16. g; 17. I; 18. h.

TESTAI 1. d; 2. c; 3. e; 4. a; 5. a; 6. c; 7. e; 8. b; 9. d; 10. b; 11. e; 12. a; 13. c; 14.c; 15. b; TEISINGA / NETEISINGA 1. N; 2. N; 3. T; 4. N; 5. N; 6. T; 7. N; 8. T; 9. N; 10. N; 11. N; 12. T; 13. N. UDAVINIAI 1. 4 vnt. Monopolininkas gamybos apimt ir kain renkasi tokias, kurioms esant ribins pajamos ir ribiniai katai yra lygs. Q (vnt.) 1 2 3 4 5 6 7 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 5 vnt. 190 Lt. 60 Lt. 100 Lt. 260 Lt. 110 Lt. 22 Lt; 5 vnt; 2 Lt. P (Lt) 50 45 40 35 30 25 20 BK (Lt) 60 70 85 105 130 160 195 RK (Lt) 10 15 20 25 30 35 BPaj (Lt) 50 90 120 140 150 150 140 RPaj (Lt) 40 30 20 10 0 -10

Pelnas lygus bendrj pajam ir bendrj kat skirtumui. 9. 40 Lt; 6 vnt; 55 Lt.

10. 65 Lt; 6 vnt. 11. 45 Lt; 6 vnt; 30 Lt. 12. 15 Lt, 50 vnt. I paklausos lygties sudarome ribini pajam (RPaj) lygt: P = 20 - 0,1Q; BPaj = PQ = 20Q - 0,1 Q2 ; RPaj = (BPaj) = 20 - 0,2Q; RPaj = RK; 20 - 0,2Q = 10; Q = 50 vnt; P = 15 Lt. 13. 8 Lt; 20 vnt. 14. 40 Lt ir 5 vnt.; 30 Lt ir 10 vnt. 392

Tobulosios konkurencijos slygomis pasirenkama tokia gamybos apimtis, kad VBK = RK ir lygs kainai P. Kadangi pastovij kat nra, VBK yra pastovs ir vis laik lygs RK. P = 50 - 2Q. RK = 30 Lt. BPaj = PQ = (50 - 2Q)Q = 50Q - 2Q2. RPaj = (BPaj) = 50 - 4Q. Monopolininkas maksimizuoja peln, kai RPaj = RK. 50 - 4Q = 30; 20 = 4Q; Q = 5 vnt.; P = 50 - 2*5 = 40 Lt. Tobulosios konkurencijos slygomis QD = QS; Pelno maksimizavimo slyga RPaj = RK = P. Lt. Pasilos kreiv sutampa su ribini kat kreive. 50 - 2Q = 30 Lt. 20 = 2Q; Q = 10 vnt.; P = RK = 30 Lt. 15. 40 Lt; 10 vnt.; 100 Lt. 16. 16 Lt; 4 vnt.; 16 Lt. 1 7. 115 Lt; 7 vnt.; 45 Lt. 18. 160 Lt; 8 vnt.; 20 Lt. 19. 60 Lt; 10 vnt.; 120 Lt. RK = (BK) = (80 + 40Q)Q = 40 Lt. 20. 18 Lt; 7 vnt.; 9 Lt. 21. 40 Lt; 30 vnt.; 300 Lt. 22. 32 Lt ir 8 vnt; 28 Lt ir 6 vnt. BPaj = PQ = (48 - 2Q)Q = 48Q - 2Q2; RPaj = (BPaj) = 48 - 4Q; BK = 100 + 16Q; RK = (BK) = 16; 48 - 4Q = 16; 32 = 4Q; Q = 8 vnt.; P = 48 - 2*8 = 32 Lt. Pradinje situacijoje i paklausos lygties P = 48 - 2Q tursime: Q = 0; P = 48; Q = 24; P = 0. Tiess lygties koeficientai bus tokie: a = 48 Lt; b = 48/24 = 2 Lt/vnt. Paklausai sumajus ir bet kuria kaina perkant 4 vnt. Maiau: P = 40; Q = 0; P = 0; Q = 20. Lygties koeficientai bus tokie: a = 40 Lt; b = 40/20 = 2 Lt/vnt. Taigi, nauja paklausos lygtis bus tokia: P = 40 - 2Q. I ia PQ = (40 - 2Q)Q = 40Q - 2Q2; RPaj = RK; 40 - 4Q = 16; 24 = 4Q; Q = 6 vnt.; P = 40 - 2*6 = 40 - 12 = 28 Lt. 23. 50 Lt. Monopolijos teorijoje rodoma, kad RPaj = P(1 1/E). 24. 120 Lt; 8000 vnt. Nustatant kain pagal vidutinius katus, kain rodo takas, kuriame susikerta VBK ir paklausos kreiv Kadangi pastovij kat nra, tai VBK = RK = P = 120 Lt. 25. 30 Lt; 60 vnt. Nustatant kain pagal ribinius katus, kain rodo takas, kuriame susikerta RK ir paklausos kreivs. Q = 150 - 3P; 3P = 150 - Q; P = (150 - Q) / 3. BPaj = PQ = [ (150 - Q) / 3 ] Q = (150Q - Q2) / 3. RPaj = (BPaj); RK = RPaj; 150 - 2Q = 30; 120 = 2Q; Q = 60 vnt.; P = (150 - 60) / 3 = 90 / 3 = 30 Lt. 26. 24 Lt; 104 vnt. Kadangi VKK yra pastovs ir nepriklauso nuo gamybos apimties, tai RK = VKK. P = 24 Lt, nes kaina nustatoma, atsivelgiant ribinius katus. 24 = 50 0,25Q; 26 = 0,25Q. Q = 26 / 0,25 = 104 vnt. 27. 10 Lt; 250 vnt. 28. 50 Lt; 400 vnt. 29. 160 Lt ir 1000 vnt; kaina sumas 40 Lt, gamyba padids 1000 vnt. 30. 250 Lt ir 200 vnt.; kaina sumas 50 Lt, gamyba padids 200 vnt. 31. 20000 Lt. 393

Kadangi VKK yra pastovs ir nepriklauso nuo gamybos apimties, tai RK = VKK. Nustatant kain pagal ribinius katus, kain rodo paklausos ir ribini kat kreivi susikirtimo takas: 300 - 0,07Q = 160; 140 = 0,07Q; Q = 2000 vnt. Subsidijos dydis bus 2000 * 10 Lt = 20000 Lt. 32. 6000 Lt. 33. 12000 Lt. 34. 99 Lt; 12 vnt; 288 Lt. 35. Monopolija visada veikia elastingoje paklausos kreivs srityje. Todl E = 1,75 priklauso monopolinei rinkai, 0 E = 0,85 - tobulosios konkurencijos rinkai. 36. ir. 7.7 pav. a) pelnas bus maksimalus, esant gamybos apimiai OQ, kai RPaj = RK; b) OP; c) plotas PABC - kainos (vidutini pajam) ir vidutini kat skirtumas, padaugintas i gamybos apimties; d) rinkos paklausos sumajimas iauks paklausos ir RPaj kreivi poslink kair pus. Kreivs RK ir RPaj susikirs take, atitinkaniame maesn gamybos apimt. Todl monopolistas gamins maesn produkcijos kiek.

37.

a) OD, kai RPaj = IRK; b) OC;

c)

IVK kreiv lieia paklausos kreiv take G, todl monopolistas gauna tik normalj peln (ekonominis pelnas lygus nuliui); d) gamybos apimtis OH, kaina OB. Taiau pastebkite, kad ioje situacijoje IVK virija vidutines pajamas ir monopolistas nutrauks gamyb, jeigu vyriausyb nesuteiks jam subsidijos. 38.

a) Kadangi monopolija maksimizuoja peln, kai RPaj = RK, tai 100 - 20Q = 100 + 10Q; 30Q = 900; Q = 30 vnt. Kadangi bendrosios pajamos BPaj = PQ = 1000Q - 10Q2, tai paklausos funkcija: P = 1000 - 10Q = 1000 - 10*30 = 1000 - 300 = 700 Lt.

394

b) Kadangi akos pasilos kreiv kartu yra ir monopolijos ribini kat kreiv, tai pasilos funkcija gali bti pateikta taip: P = 100 + 10Q. Paklausos funkcija yra tokia: P = 1000 - 10Q. Pusiausvyra tobulos konkurencijos slygomis: 1000 + 10Q = 1000 - 10Q; 20Q = 900; Q = 45 vnt.; P = 1000 - 10*45 = 550 Lt. 39. a) b) c) d) e) f) g) 40. 41. 42. a) ir. lentel; Q 0 1 2 3 4 5 6 BKK 0 110 170 216 250 295 360 b) c) d) e) f) 43. a) b) c) d) e) f) 44. a) b) c) d) e) f) g) 3 ( RP>RK reikia, kad gamybos apimtis turi bti didinama, o kaina mainama ). 1 ( minimalaus lygio VK reikia, kad VK=RK; iuo atveju VK=4 000 Lt/1 000=4 Lt ir tai rodo RP ). 2 ( kaina = BP/Q=8 000 Lt/4 000=2 Lt. Kadangi RP<P, RP<2 Lt=PK ir gamybos apimtis turi bti mainama, norint pasiekti tak, kur RP=RK ). 2 ( kadangi RK>RP, todl gamybos apimtis turi bti mainama. i firma dabar didina pajamas, o ne peln). 5 ( RP negali viryti kainos ). 2 ( VK=BK/Q=6 000 Lt/2 000=3 Lt. Kadangi 3 Lt=P>RP, tai turi bti ir RP<RK ). 4 ( RP=RK, taigi pelnas yra didiausias, bet jis yra neigiamas. BP=2,50 Lt*10 000=25 000 Lt<BK=VK*Q= 3 Lt*10 000=30 000 Lt ). 395 natrali monopolija; P6 ir Q1; P5 ir Q2; P1 ir Q4; P1P3uw; P4 ir Q3; P2 ir Q5 (P= RPaj = RK). BK VBK RK P BPaj Rpaj 0 150 200 0 260 260 175 175 110 175 160 60 150 125 320 300 122 41 405 105 366 135 400 100 34 120 75 480 89 525 445 45 105 45 510 85 65 540 15 90 150 Lt; P = 105 (120) Lt; Q = 5 (4) vnt. elastinga; 80 Lt (BPaj = 525 Lt; BK = 445 Lt; 525 445 = 80 Lt arba 480 400 = 80 Lt.); iuo atveju vienodas 80 Lt dydio pelnas gaunamas dviem atvejais, nors tiksliai pelno maksimizavimo slyg atitinka situacija, kai P = 105 Lt, o Q = 5 vnt.; ne, nes firmos paklausos kreiv yra emyn krintanti. gamybos apimtis OG, kaina OF; figros HJQ plotas; EFJI; gamybos apimtis OP, kaina OA; ABRQ; IVK = VPaj, gamybos apimtis OK ir kaina OC; NLQ.

a) N; b) N; c) T; d) N; e) T; f) N; g) N. a) N; b) T; c) T; d) T; e) T; f) T.

OLIGOPOLINS IR MONOPOLINS KONKURENCIJOS RINKOS

Klausim atsakymai: 1.Duopolija. 2.Realizavimo apimtis. 3.RK=RP. 4.Neseka ja (kainos nedidina). 5.Lipni. 6.Ryys tarp gamintoj. 7.Ekonomija dl gamybos mast. 8.A.Kurnas. 9.liauianioji infliacija. 10.Alokacinis efektyvumas. 11.Monopolin konkurencija. 12.Paklausa ir katais. 13.J nra. 14.mons rinkos dalis ir ekonominis pelnas. 15.Identiki

396

Paklau sos elastingumas apskaiiuojamas pagal i formul: Ed = Q% / P% iuo atveju preks kaina padidjo 20%, o preks kiekis sumajo 37,5% ,taigi preks elastingumas yra lygus 1.875,tai reikia kad ios preks paklausa elastinga. Padidinus kain preks kaina pardavimo pajamos sumaja, nes esant kainai 1000Lt u ton, pajamos lygios 1000 800 = 800000Lt, o esant kainai - 1200Lt, pajamos lygios 600000Lt. 3. Gamyba (vnt.) 0 1 2 3 4 5 6 7 8 Kaina (Lt) 110 100 90 80 70 60 50 40 30 Vid.katai (Lt) Bendr. Katai (Lt) 60 110 150 180 200 220 270 350 480 Rib.katai (Lt) 50 40 30 20 20 50 80 130 Bendr. Pajamos (Lt) 0 100 180 240 280 300 300 280 240 Rib. Pajamos (Lt) 100 80 60 40 20 0 -20 -40

110 75 60 50 44 45 50 60

Firma pasirinks toki gamybos apimt kai ribiniai katai yra lygs ribinms pajamoms, o tai iuo atveju lygu 5 vienetams. 4. Herfindahlio-Hirschmano indeksas (HHI) skaiiuojamas sumuojant kiekvienos firmos rinkos dalies procentin iraik, pakelt kvadratu.Taigi: a) monopolijai HHI bus lygus (100)2 = 10000; b) 332 +332 +332 = 3627; c)502 + +252 + 252 = 3750. 5. a) Jei oligopolistas padidins gamybos apimt ir gamins daugiau u kiek Q jo ribines pajamas atitiks kreiv RPb; b)jei ribini kat kreiv yra RK1 jis nustato kain didesn nei P, o produkcijos kiek nustato maesn nei Q; c) Jei ribini kat kreiv yra RK2 tai jis gamina produkcijos kiek lyg Q, o kain- lygi P; d) Jei ribini kat kreiv yra RK3, tai oligopolistas gamina produkcijos daugiau u Q, o kaina maesn u P. 6. a) firma gamina 75 vienetus po 19Lt; b) kartelis gamina 750 vienet po 19Lt. 7. iame paveiksle pateikta monopolins konkurencijos pusiausvyra, monopolinis pelnas yra lygus (1,8-1,5) 500 = 150 Lt. (Gamybos apimtis pasirenkama take, kuris tenkina lygyb RK= RP ) .

397

DARBO JGOS RINKA IR DARBO UMOKESTIS

Klausim atsakymai: 1.Socialinis mobilumas. 2.Darbo pasila. 3.Ribinis pajam produktas.(RPP) 4.Galimybi alga. 5.Pasilos ir paklausos sveika. 6.Pusiausvyrinis darbo umokestis. 7.Ribinis darbo umokestis (RU). 8.Udaras cechas. 9.Profsjungos. 10.Monopsonin rinka. 11.Oligopsonin rinka. 12.Ribiniai darbo katai.(RDK) 13.Kolektyvins derybos. 14.Lokautas.

Testo atsakymai:
1) 2) 3) 4) 5) 6) 7) 8) 9) 10) c b c b b b a, b c a b, c 11) 12) 13) 14) 15) 16) 17) 18) 19) 20) c a d a a b b a,d,e b a,b,d.e,f

Udavini atsakymai: 1. Briame grafikus pagal paklausos ir pasilos lygtis : Q - darbinink skaiius; W - darbo atlygis;

398

Ats.: samdoma 250 darbinink; darbo dienos atlygis - 45 Lt. 2. Briame grafikus pagal paklausos ir pasilos lygtis : Q - darbuotoj skaiius; W - dienos darbo umokestis;

U mokestis, Lt

50

40 26.6

399

Q= -80+3W 40
Ats.: samdoma 40 darbuotoj; dienos darbo umokestis - 40 Lt. 3. R PP=16-0.1Q Q =60 (darbinink skaiius), tai RPP=16-0.1*60=10;

Darbuotoj sk.

Q=200-4W
RPP=10; Firmos produkcija parduodama tobulos konkurencijos rinkoje, todl ribinio produkto vert yra lygi ribiniam pajam produktui: RPV=RPP. Taigi RPV=10; Tobulos konkurencijos darbo rinkoje peln maksimizuojanti firma samdo darbuotoj tiek, kad jos ribinis pajam produktas (RPP) susilygint su darbo umokesio (DU) dydiu, t.y. RPP=DU. Todl DU=10; Ats.: RPV=DU=10.

4. Kadangi firma veikia konkurencinje darbo rinkoje, darbo umokestis (DU) yra lygus ribiniam pajam produktui (RPP): DU=RPP; Gauname, kad DU=RPP=20-0.05Q; DU=10 Lt., tai isprend lygt 10=20-0.05Q, gauname samdom darbinink skaii (Q); Q=200; Ats.: firma samdo 200 darbinink. 5. Papildomas firmos darbuotojas pajamas padidina 40 Lt. per dien, tai reikia, kad ribinis pajam produktas (RPP) yra lygus 40 Lt. Siekdama maksimizuoti peln, firma negali mokti darbuotojui daugiau nei pati gauna, t.y. daugiau nei 40 Lt. 6. Profsjung lyderiai, remdamiesi susidariusia situacija darbo rinkoje, privalo nusprsti, kuris variantas jiems tinkamiausias. A variantas tinka darbuotojui, bet netinka profsjungai, nes didelis darbo umokestis slygoja uimtumo majim. iuo atveju profsjunga gali darbinti 4 tkst. savo nari. B variant galima pavadinti tarpiniu, nes jis tinka ir darbo sjungai, ir darbuotojui, taiau netinka darbdaviui. Darbdavys turi paruos 40 tkst. Lt (10 Lt * 4 tkst. m.) darbo umokesio ilaidoms padengti (A variantas). Tuo tarpu B variante reikt imokti jau 45 tkst. Lt (7.5 Lt * 6 tkst. m.). Geriausias bt C variantas - jis tinka ir darbdaviui, taiau nepatenkina darbuotoj dl per mao darbo umokesio.

400

7. Pusiausvyros take uimtumas atitinka lyg N, o darbo umokestis DU. Esant tobulos konkurencijos rinkai ir nusistovjusiam joje uimtumo lygiui N, uimt darbuotoj skaiius ioje kio akoje yra efektyvus, kadangi D (ribin papildomodarbuotojo samdymo nauda) sutampa su S (ribiniais papildomo darbuotojo pasamdymo katais). 8. Uimtumo lygis N2 yra neefektyvus. ioje kio akoje uimta per daug darbuotoj, pvz., f. Pertekliniai darbuotojai ioje kio akoje pagamina maiau produkt (r. rodykl, esani emiau paklausos kreivs) negu galt pagaminti kitoje kio akoje (r. abiej rodykli sum).Ribini produktyvum skirtum sudaro virutin rodykl, esanti tarp darbo paklausos ir pasilos kreivi. Pastarasis skirtumas yra efektyvumo sumajimas visuomenei, kadangi papildomas darbuotojas dirba ioje kio akoje, o ne kitoje, kur jo darbo produktyvumas bt auktesnis.

KIT GAMYBOS VEIKSNI RINKA IR PAJAMOS

Klausim atsakymai: 1. Ekonomin renta. 2. Grynoji renta. 3. Verslininku. 4. Nuo palkan. 5. ems nuomos kaina. 6. Kapitalu. 7. Palkanos. 7. Kapitalo formavimas. 8. Netiesiogin gamyba. 9. Kvazirenta. 10. Kapitalo vartojimas. 12. Nuomos mokestis. 13. Deficitas arba perteklius. 14. Pelnas. 15. Kapitaliniai fondai. Testo atsakymai: 1) 2) 3) 4) 5) b a, d d d a, c 6) b 7) b,c,e,h 8) c 9) c 10) b 11) b,c 12) c,d 13) a 14) b 15) a,b

401

Udavini atsakymai: 1. F=P(1+R)t R palkan norma P pradinis indlis F galutin suma t met skaiius F=50000(1+0.1)4=73205Lt P=F/(1+R/n)nt; n skaiiavimo laikotarpi skaiius metuose P=10000/(1+0,05)4=8227,02Lt 9645,06Lt Rf=(F-P)/P=(1+R/n)nt-1 Rf=10,38% 14641Lt; 21% 10,2% P=F/(1+R)nt P=36422,29Lt F=A(1+R)(((1+R)t-1)/R); A- mokama pinig suma F=25343,72Lt F=A(((1+R)t-1)/R) F=8626,11Lt P=(19,5-17)200=500Lt P=(46-37,5)280+(41-37,5)120=2380+420=2800Lt Naudingiau iradim gyvendint, nes per 3 metus gausite 600000Lt, kuri esamoji vert P=A((1-(1+R)t )/R)=515419,5Lt didesn u pardavimo kain. Naudingiau diegti paiam, nes per 4 metus gausite 6000Lt, kuri esamoji vert P=A((1-(1+R)-t)/R)=5080,81Lt yra didesn u pardavimo kain.

2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13.

RINKA IR VALSTYBINIS REGULIAVIMAS

Klausim atsakymai: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. Piliei saugumas, socialiniai patarnavimai. Transferins imokos. Tiesioginiai mokesiai. Netiesioginiai mokesiai. Regresiniai, progresiniai ir proporcingi mokesiai. Valstybins ir teritorins. Tai visuomenins preks. Valstyb. Lemia ekonomines klaidas. Deficitas. Informuotumas maja. Tikslinga. Netikslinga. Vartotoj asociacijos, labdaros fondai.

Testo atsakymai: 1) 2) 3) 4) 5) k o a d i 6) m 7) b 8) f 9) c 10) e 11) h 12) j 13) n 14) l 15) g

402

Udavini atsakymai:
1. a) b) 3000000000 Lt - 100 proc. X Lt. - 20 proc. X = 600000000 Lt. Ats.: 600000000 Lt. - 1200000000 Lt. 2. Grup susijusi su piliei saugumo utikrinimu. Grup susijusi su socialiniais patarnavimais. Grup susijusi su gamtos apsauga, komunaliniais ir kitais patarnavimais. 3000000000 - 100 proc. X Lt. - 40 proc. X = 1200000000 Lt.

3000000000 = 1000000000 3 Lt.

Ats.: 1000000000 Lt.

3. a) 1500 Lt 100 proc. 390 Lt X proc. X = 26 proc. Tai yra tiesioginiai mokesiai.

b)

Ats.:26 proc., tiesioginiai mokesiai. 4. a) 12 Lt - 100 proc. X Lt - 30 proc. X = 3,6 Lt. 12 + 3,6 = 15,6 Lt 5. 2 Lt - 100 proc. X Lt - 15 proc. X = 0,3 Lt. 2 + 0,3 = 2,3 Lt.

6. a) 1. 800 Lt - 100 proc. 120 Lt - X proc. X = 15 proc.

403

2.

1200 Lt - 100 proc. 240 Lt - X proc. X = 20 proc. Tai progresin apmokestinimo sistema.

b)

Ats.: 15 proc., 20 proc., progresin sistema. 7. 1. 300 Lt 30 Lt = 270 Lt. 100 Lt 20 Lt = 80 Lt. 270 Lt + 80 Lt = 350 Lt 2. 550 Lt 80 Lt = 470 Lt Ats.: 350 Lt ir 470 Lt 8. 2,3 Lt 30 proc. = 2 Lt Ats.: 2 Lt

404

BENDRASIS NACIONALINIS PRODUKTAS Pagrindiniai terminai ir svokos 1.f; 2.p; 3,o; 4.n; 5.c; 6.u; 7.a; 8.t; 9.b; 10.h; 11.m; 12.d; 13.k; 14. e; 15.s; 16.r; 17.g; 18.l; 19.. Testai 1. b, d, g; 2. b; 3. d; 4. c; 5. a, b, d, e, g, k. Taip/ne 1. N; 2.T; 3. N; 4.N; 5T; 6.T; 7. N; 8.T; 9. N; 10. N; 11. N; 12. T; 13. T. Udaviniai 1. 28,5 mlrd. Lt; 22,3 mlrd. Lt. 2. 24 mlrd. Lt. 3. 20 mlrd. Lt. 4. 35,7 mlrd. Lt; 35,9 mlrd. Lt; 32,4 mlrd. Lt; 28,0 mlrd. Lt. 5. 510 mlrd. Lt; 22,4 proc., 2 proc., -1,9 proc. 6. 35,9 mlrd. Lt; 32,4 mlrd. Lt; 28,0 mlrd. Lt. 7. 350 mlrd. Lt; 335 mlrd. Lt; 201 mlrd. Lt. 8. 40 mlrd. Lt. 9. 1079 mlrd. Lt; 1054 mlrd. Lt; 809 mlrd. Lt. 691 mlrd. Lt; 646 mlrd. Lt. 10. ------------------------------------------------------------Kain in-. Nom. BVP Real. BVP deksas (mlrd. Lt) (mlrd. Lt) ---------------------------------------------------------90,9 50 55 100 66 66 109.1 84 77 118.2 104 88 136,4 150 110 --------------------------------------------------------11. . ------------------------------------------------------------Vieneto Nom. BVP Real. BVP kaina (Lt) (mlrd. Lt) (mlrd. Lt) ---------------------------------------------------------20 200 210,5 20,63 247,6 252,6 21,05 252,6 252,6 21,89 328,4 315,8 23,16 416,8 378,9 ---------------------------------------------------------12. . ---------------------------------------------------------------------Gamyba Kain in-. Nom. BVP (mlrd. vnt.) deksas (mlrd. Lt) -----------------------------------------------------------------8 66,7 16 10 100 30 15 133,3 60 18 166,7 90 20 200,0 120 -----------------------------------------------------------------

405

13. ----------------------------------------------------------------Vieneto Nom. BVP Real. BVP kaina (Lt) (mlrd. Lt) (mlrd. Lt) 16,1 18,0 18,9 22,0 22,0 160,6 198,4 227,0 286,0 308,0 220 242 264 286 308

14. Investicijos: 820 pinig. vnt. (5000 -3200- 900-80). Importas: 270 pinig. vnt. (350-80). Grynasis nacionalinis produktas: 4850 pinig. vnt. (5000-150). 100 000 x 1,00 + 75000 x 1,50 + 50 000 x 2,00 15. VKI =------------------------------------------------------------ = 1,17. 100 000 x 0,90 + 75000 x 1,30 + 50 000 x 1,60

CIKLINIAI SVYRAVIMAI Pagrindiniai terminai ir svokos 1.c; 2.b; 3.e; 4.n; 5.a; 6.o; 7.g; 8. m; 9.f; 10.d; 11.k; 12.h; 13.l. Klausimai 1. b; c; e; g. 2. c; b; a; d. 3. Kriz - d; e; f; n; s. Pagyvjimas - g; h; u; v. Virn - a; l; m; o; p; r. Nuosmukis - b; c; k; t. 4. a)B; b)R; c)B; d)B; e)R; f)B; g)R; h)R. 5. a; c; d; e; h. 6. Nedidja. 7. Tiesa. 8. Neauga. 9. Maja. 10. Tiesa. 11. Ne visada. 12. Didja. 13. Gali. 14. Netiesa. Testai 1.a; 2.d; 3.d; 4.e; 5.b; 6.f; 7. pirmins - g, h; antrins - a, b, c, d, e, f, k, l; 8.b; 9. lengviausiai keiiamas - b; labiausiai veikia kokybinius ekonominio augimo pokyius - d. Udaviniai 1. a) 2.1 lentel _______________________________________________________________ _____________ Metai Atsargos met Laukiamos atsargos Metin gamybos pradiai met pabaigai apimtis _______________________________________________________________ 1999 100 100 40 2000 2001 125 150 85 2002 150 162,5 77,5

406

2003 162,5 160 61,5 _______________________________________________________________________________ b) didiausios investicijos atsargas buvo 2001m. ir 2002m., didiausia gamybos apimtis - 2002m. 2. a) 2.2 lentel __________________________________________________________ Metai rengim Grynosios Bendrosios vert investicijos investicijos _______________________________________________________________________________ 1999 100 0 1 2000 120 20 21 2001 140 20 21 2002 160 20 21 2003 200 40 41 b) 2003 m.; taip. 3. a) 1 mln. Lt. b) 1,5 mln. Lt. c) ne, ne. d) grynosios investicijos sumas iki 0, o bendrosios - iki 500 mln. Lt. 4. a) BNP = C+I+G (kur C - privatus vartojimas, I - investicijos, G - vyriausybs ilaidos). BNP = C + 2 C = 0,7 BNP, tai BNP = 0,7 BNP + 2 arba 0,3 BNP = 2 BNP = 2 : 0,3 = 6, 67 mlrd. Lt. b) BNP = C + 2 C = 0,75 BNP, tai BNP = 0,75 BNP + 2 arba 0,25 BNP = 2 BNP = 2 : 0,25 = 8 mlrd. Lt. Skirtumas tarp faktinio ir planuoto BNP sudaro: 8 - 6,67 = 1,33 mlrd. Lt. BNP = C + 2,5 C = 0,75 BNP, tai BNP = 0,75 BNP + 2,5 BNP = 2,5 : 0,25 = 10 mlrd. Lt. Skirtumas tarp faktinio ir planuoto BNP sudaro: 10 - 6,67 = 3,33 mlrd. Lt. arba 0,25 BNP = 2,5

c)

5. 2.3 lentel ________________________________________________________________________ Metai Rodikliai _______________________________________________________ 1998 1999 2000 2001 2002 2003 _________________________________________________________________ Metiniai BVP kitimo tempai ( proc.) 145,85 142,59 130,97 121,45 111.55 _______________________________________________________________________________ 6. 2.3 lentel ______________________________________________________________________________ Metai Rodikliai _______________________________________________________ 1998 1999 2000 2001 2003 2003 _________________________________________________________________ BVP tenkantis 1-am gyventojui 3101,8 4539,2 6483,3 8504,8 10342,0 11546,5 _______________________________________________________________________________ 7. Y = 10 + 0,7Y + 50 + 100 407

0,3Y = 160 Y = 533,33 mlrd. Lt. 8. Y = 8 + 0,6Y + 0,1Y + 50 + 5 0,3Y = 63 Y = 210 mlrd. Lt.

FISKALIN POLITIKA Pagrindiniai terminai ir svokos a. 5; b.3; c.7; d.9; e.2; f.4; g.1; h.8; k.6. Testai 1. a; 2. a; 3. b; 4. a; 5. a; 6. c; 7. c; 8. d; 9. a; 10. a,d,e; 11. a; 12 . c; 13. c; 14. a; 15. d; 16. d; 17. a. Taip / ne 1. N; 2.T; 3. T; 4.N; 5. T; 6. N; 7. N; 8. T; 9. N; 10. T; 11. N; 12. N. Udaviniai 1. Valstybs biudeto ilaidos: 50 + 10 + (20 x 0,1) = 62 pinig. vienetai 40 - 62 = - 22 pinig. vienetai - biudeto deficitas. 2. 250 mlrd. Lt. iuo atveju visumines ilaidas sudaro vartojimo ilaid ( C ), planini investicij ( I plan.) ir vyriausybs ilaid prekms ir paslaugoms pirkti ( G ) suma. 3. 100 mlrd. Lt. 4. 360 mlrd. Lt. Vartojimo ilaidos ( C ) ir santaupos ( S ) skaiiuojamos nuo disponuojamj asmenini pajam, kurios iuo atveju yra 20 mlrd. Lt maesns u BNP. 5. 1 400 mlrd. Lt. 6. 30 mlrd. Lt; 0,5 mlrd. Lt. 7. 45 mlrd. Lt; biudetas yra subalansuotas. 8. 160 mlrd. Lt; biudetas yra perteklinis, perteklius - 10 mlrd. Lt. 9. BNP 1041,7 mln. Lt sumas. 10. BNP 2 mlrd. Lt padids. 11. BNP 1068,7 mln. Lt padids. 12. BNP 100 mlrd. Lt padids. 13. Socialiai remiam asmen pajamos sumas, vietimo sistema bus priversta atleisti dal mokytoj. Dl to vartojimas sumas. Tai stumtels visumines paklausos kreiv AD kairn. Realusis BVP i kain lygis sumas. Vyriausybs ilaid didjimas stumteli visumins 14. paklausos kreiv AD deinn. Ir realusis BVP, ir visumins Vyriausybs ilaid padidinimas stumteli 15. kain lygis padids. deinn. Ekonomika paklausos kreiv AD atsigauna, uimtumas didja be ymesnio kain lygio kilimo.

408

16. 17. 18. 19. 20.

5 proc. nedarbas reikia visik uimtum. Mokesi sumainimas ir vyriausybs ilaid padidinimas stumtels visumins paklausos kreiv AD deinn. Tai gerokai padidins kain lygio kilim, o realusis BVP beveik nepakis. Didesni mokesiai sumaina vartojim. Tai stumteli visumins paklausos kreiv AD kairn. Kain lygis gali smarkiai sumati, o realusis BVP sumas nedaug. Vartojimo ilaidos padids. Tai stumteli visumins paklausos kreiv AD deinn. Realusis B VP ir kain lygis padids Rell RVP Dl mokesi padidinimo ir transferini mokjim sumainimo maja vartojimo ilaidos. Tai stumteli visumins paklausos kreiv AD kairn. Realusis BVP ir kain lygis sumas.

21.

Vyriausybs ilaid didjimas didina visumin paklaus (AD) ir sudaro slygas didti realiajam BVP. Visumins

Real. BVP

Real. BVP

ilaidos (AE) irgi padids. Dl to gali pakilti kain lygis. Vyriausybs ilaid didjimas didina ir visumin paklaus (AD), ir visumines ilaidas (AE) Realusis BVP ir kain lygis padidja.

409

22.

Vyriausybs ilaid didinimas didina visumin paklaus (AD). Mokesi padidinimas tik i dalies gula ant gyventoj pei. Todl visumins paklausos kreiv (AD) pasislenka deinn, o visumini ilaid kreiv (AE) auktyn. Realusis BVP ir kain lygis padidja.

23.

Real. BVP Real. BVP Vyriausybs ilaid didinimas, kai kinje veikloje vyrauja visikas uimtumas, gamybos apimi i esms nepakeis. Visumins paklausos kreiv (AD) pasislinks deinn. Kain lygis pakils. Visumini ilaid kreiv (AE) nepakis. Nepakis ir realusis BVP.

PINIGAI, BANKAI IR MONETARIN POLITIKA Pagrindiniai terminai ir svokos a,1; b,5; c,8; d,2; e,7; f,3; g,4; h,9; k, 6; l,13; m,14; n,10; o,15; p,11; r,12; s,16; ,17; t,18; u,19; v,20. Testai 1. e; 2. a; 3. a; 4. d; 5. a; 6. b; 7. c; 8. b; 9. a; 10. c; 11. c; 12. a) keinsizmas, b) monetarizmas; 13. a; 14. b; 15. M1 - a, c, e; M2 - a, c, d, e; M3 - a,b,c,d,e; 16. a) taip; b) taip; 17. b; 18. b; 19. c. 20. b; 21. b; 22. a, b, d; 23. a, c, d; 24. d; 25. b; 26. a, b; 27. a; 28. a; 29. a; 30. b; 31. b; 32. b; 33. b; 34. a; 35. a; 36. b. Taip / ne 1. N; 2. N; 3. T; 4. T; 5. T; 6. T; 7. T; 8. N; 9. N; 10. T; 11. T; 12. T; 13. N; 14. T; 15. N. Udaviniai 1. a) M1 = 450 + 180 = 630 mlrd. Lt. b) M2 = 630 + 1900 + 300 = 2830 mlrd. Lt. c) M3 = 2830 + 700 = 3530 mlrd. Lt. 2. a) 2400 : 4 = 600 mlrd. Lt. b)

410

18 lentel _________________________________________________________ Palkan norma Pinig paklausa (mlrd. Lt.) ( proc.) -----------------------------------------aktyvams bendra _________________________________________________________ 17 20 ` 620 15 40 640 13 60 660 11 80 680 9 100 700 7 120 720 5 140 740 ___________________________________________________________ c) 9 proc. d) 7 proc.; 13 proc.. e) padids 20 mlrd. Lt.; 2 proc.;

sumas 30 mlrd. Lt.; 3 proc..

3. 1 : 25 proc. x 100 proc. = 4. Pinig mas padids 4 kartus. 4. a) b) c) d) a. c. d. b.

5. 100 x 20 : 100 = 20 mln. pinigini vienet - privalomojo rezervo dydis. 100 - 20 = 80 mln. pinigini vienet - pinig suma, kuri bankas gali skolinti firmoms 6. Pinig paklausa sandriams - 300 mlrd. Lt Pinig paklausa aktyvams - 150 mlrd. Lt (450-300) Pusiausvyros palkan norma - 13 proc. 7. Sumas iki 12 proc. 8. Sumas 120 mlrd. dol. 9. Padidjo 150 mln. Lt. 10. Padids120 mlrd. dol. 11. 10 mln. Lt. 12. Sumas160 mln. Lt. 13. Ribojama pinig mas; tai didina palkan norm ir maina investicijas. Dl to visumins paklausos kreiv AD pasislenka kairn. Ekonomikos nuosmukio metu i politika tik pagilins kriz. sumas, Esant infliacijai, tai protinga politika: kain lygis nemajant realiajam BVP.

411

NEDARBAS IR INFLIACIJA. STABILIZAVIMO POLITIKA Klausimai: 1. Nedarbo lygis ir infliacijos tempai. 2. Nedarbo lygis. 3. Statistikos departamentas ir Valstybin darbo bira. 4. Migracinis, struktrinis ir ciklinis. 5. Ne. 6. Nedarbo draudimas. 7. Infliacija. 8. Vartojimo preki ir paslaug kain indeksas. 9. liauianti ir uoliuojanti. 10. Monetaristai. 11. M/P = L (Y, r). 12. Didina. 13. Filipo kreivs. 14. Ne. 15. Indeksavimas. 16. Strategins ir taktins. 17. Stabilizavimo politika. 18. Monetaristai ir keinsininkai. 19. Monteristai. 20. Keinsininkai.

412

Testai: Pagrindiniai terminai ir svokos Testas 1 1) i 2) e) 3) c 4) f 5) b 6) b 7) a 8) g 9) d 10) h Udaviniai: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.

Testas 2 1) b 2) i 3) a 4) h 5) c 6) k 7) d 8) g 9) e 10) f 11) j

Testas 3 1) b, d 2) b, c 3) c, d 4) e 5) a, d 6) a, c 7) c 8) a 9) c 10) b, c 11) a, c

9,6 proc. 66,0 proc. ; 60,0 proc.; ir 9,1 proc. 61,2 proc. ir 14,1 proc. 0,9 proc. Punkto a) 105; 104; b) 109,2 141,3 Lt 9,3 proc. 45,3 ir 31,2 proc. 12720 pin. vien.; 9557 pin. Vien.; 24,9 proc.

EKONOMIKOS AUGIMAS Klausimai: 1. Ekonomikos augimas. 2. BNP (GNP) ar BVP augimo tempai. 3. Trumpalaikiu ir ilgalaikiu augimu. 4. Gamybos veiksni apimties ir produktyvumo augimas. 5. Didina. 6. Gamybin funkcija. 7. Itekli didinimas, inovacijos. 8. Kain sistema. 9. Ekonomija dl masto. 10. Mokslo ir ini pltra. 11. Gyventoj skaiiaus. 12. mogikojo ir fizinio kapitalo kokybs gerinimas. 13. Uburtasis skurdo ratas. 14. Gyvenimo lygio kilimas. 15. Pajam prieaugis. 16. moni (eim) vartojimo ilaid struktra. 17. Augimo naudos ir kat problema.

Pagrindiniai terminai ir svokos Testas 1 Testas 2 1) c 1) b 2) j 2) c 3) h 3) a 4) i 4) b 5) b 5) c 413

6) g 7) e 8) a 9) d Uduotys: 1. 2. 3.

6) a 7) b 8) c 9) b 10 c

Grafikas (a). Padidinus sumajusi visumin paklaus kreiv VDo persikelia VD1, recesinis tarpsnis Qo Q1 likviduojamas. Papildomos kapitalo investicijos kaskart duoda vis maesn kiek papildomos produkcijos. Augantis kapitalas (papildomos investicijos) gali duoti nevienod gamybos (pajam) prieaug (nusako trys kapitalo ir ieigos santykio variantai, kuriuos ymi rodykls pavidalo kreiv ro).

Udaviniai 1. 5,3 proc. 2. 77,1 mlrd. eur ir 10 proc. 3. 13,6 proc. 4. 39,5 proc. ir 4,9 proc. 5. 4 metai 6. a) 46 proc. ; b) 53,1 mlrd. Lt

TARPTAUTIN PREKYBA Pagrindins svokos 1.b. 2.b. 3.e. 4.c. 5.a. 6.h. 7.k. 8.m. 9.i. 10.f. 11.g. 12.j. 13.n. 14.k. 15.o. Udaviniai 1. A alis X prekes, B alis Y prekes, tuomet suminiai katai bus minimals. a) A alis; b) 2 ir 0,5; 3 ir 1/3; c) A alis; d) A alis 333 poras bat, B alis 250 por bat. Pasaulin apimtis 583 poros bat. A alis turi lyginamj pranaum gamindama batus. Ji gamina tik batus 666 poras bat. B alis pagamina 83 dviraius ir 250 por bat; e) 83 dviraius ir 916 por bat; f) A alis Dviraiai 333 0 Batai^ 666 Dviraiai 167 0 Batai 250

Prekyba su B alimi nenaudinga Testai 1.b. 2.d. 3.c. 4.c. 5.c.

Prekyba su A alimi naudinga 6.d.

VALIUT KURSAI Klausimai 1. Usienio valiutos paklausa priklauso nuo: a) preki importo b) paslaug importo c) aktyv (turto) sigijimo usienyje 2. Kaina, kuri amerikietis moka u anglikas prekes priklauso nuo: (a) preki kainos Didiojoje 414

Britanijoje, ireiktos svarais; (b) svaro ir dolerio keitimo kurso. 3. (a) sikidama valiutos rink, t.y. parduodama JAV dolerius, kad ipirkt svar pertekli. (b) Devalvuodama svar arba leisdama jam nuvertti, reaguojant valiutos rinkos veiksnius. (c) Maindama svar pasil, ribojant import ir kitus tarptautinius sandrius. (d) Ribodama Didiojoje Britanijoje visumin paklaus. 4. Visumin paklausa ir kainos krist. alies konkurencinis pajgumas pasaulinse rinkose iaugt, eksportas padidt, o importas sumat. 5. Lit paklausa atsiranda i dviej altini. Pirma, u lietuvikas prekes mokti JAV gyventojai turi doleri, bet Lietuvos gyventojui reikia lit. Antra, amerikieiai, nordami pirkti bet kok Lietuvos turt, prie dolerius turi paversti litus. 6. Lit pasila atsiranda mokant u importuojamas i JAV prekes kai lietuviams perkant turt JAV. 7. Veiksmingesns alternatyvos nebuvimas; Lankstus valiutos kursas alies vyriausybei teikia daugiau laisvs gyvendinti visumins paklausos politikas, kurios yra priimtinesns vidaus politikai; alis besivadovaujanti stabiliomis vidaus politikomis, yra izoliuota nuo infliacijos usienyje poveikio. 8. Valiut kurs pakeitimai gali sugriauti tarptautins prekybos ir investicij sistem; Kai valiut kursams leidiama svyruoti, tai prarandamas botagas monetarinei ir fiskalinei politikoms; Valiutos kurso pokyiai gali slygoti vidaus problem atsiradim. 9. Lankstaus kurso valiuta nuvertja, kai jos kaina kit valiut atvilgiu krinta. Valiutos vert kyla, kai didja jos kaina kit valiut atvilgiu. 10. Jos gali panaudoti usienio valiut rezervus, kad paveikti usienio valiut rink. Tokiam atvejui vairi ali vyriausybs ir centriniai bankai laiko usienio valiut rezervus. Taiau tai yra dirbtinas valiutos kurso palaikymas. Ko gero, kur kas veiksmingesnis bdas fiksuotam valiutos kursui ilaikyti bt vyriausybs grietos prekybos politikos vykdymas. Tokiu tikslu ji (vyriausyb) gali: a) riboti preki import i atininkamos alies ar bendrai i usienio, b) gali skatinti eksport kitas alis arba konkrei valstyb, c) padidinus importo muitus, sumainti preki import, d) apmokestinus dividendus ir gaunamus procentus u investuot kapital alyje, sumainti vietins valiutos paklaus dl sumajusi investicij i usienio, e) taip pat siekdama padidinti savo valiutos pasil, ji gali suteikti subsidijas tam tikroms eksporto akoms. Kartais, vyriausyb siekdama palaikyti stabil fiksuotos valiutos kurs, gali taikyti valiutos keitimo kontrol arba normavim. Tokia politika, kaip ir grietos prekybos taikymo politika susilaukia daug kritikos. Vis pirma, tokie veiksmai, kaip kvot taikymas, tarifai, eksporto subsidijos, valiutos keitimo normavimas, panaikina laisvos usienio prekybos privalumus, ir taip atsiranda diskriminacija tarp importuotoj ir tarp eksportuotoj. Toki politik kritikai vadina prievartine, kuri skatina atsirasti juodajai rinkai, kur galt vykti nelegals pirkimo ir pardavimo sandriai. Dar viena vyriausybs veikla gali palaikyti nepakitus savo valiutos kurs tai grietos fiskalins ir monetarins politikos vykdymas, kas sukelt kain lygi kritim lyginant su importuojamomis prekmis, todl labiau bt perkamos vietins gamybos preks, taip pat padidt valiutos palkan normos, dl ko vietiniai gyventojai bei firmos daugiau l investuot savo alyje, taipgi pigesns preks ir didesns palkan normos skatint usienio alis importuoti daugiau preki ir investuoti daugiau kapitalo ioje valstybje. Visa tai i dalies sumaint pradin alies mokjim balanso deficit. 11. Nepriklausomai plaukiojantys, Bendri plaukiojantys. Netiesiogiai susijusieji valiutos kursai. Krepiu susijusieji valiutos kursai. Valiutos kursas pagal iuoianio pariteto sistem. 12. Ekonomins politikos tiksl. Stochastins aplinkos pobdio. alies struktrini charakteristik. Politikos vykdytoj patikimumo laipsnio. 2. Testas 1) c; 2) e; 3) a; 4) f; 5) d; 6) g; 7) b. 3.Testas 1) d; 2) c; 3) f; 4) a; 5) g; 6) b; 7) e.

415

Udaviniai 1. 1lt = 0,25 USD; 1lt = 0,125 USD. 2. 1 : 2 2. 5800 lit. 3. 3 doleriai.

TARPTAUTIN FINANS SISTEMA Klausimai: 1.Leidia vienos alies gyventojams atsiskaityti su kitos alies gyventojais. 2.a)valiut rinkos organizavimo bdas b)aktyv rys, kuriomis finansuojami arba reguliuojami nesubalansuoti mokjimai tarp ali c)mokjim deficito ir pertekliaus mechanizmo reguliavimas 3.Tai santykis tarp valiutos ir aukso tarptautiniuose atsiskaitymuose 4.Tai tarpvalstybin valiutos-kredito organizacija,skirta reguliuoti valiutinius santykius tarp valstybi ir trumpalaiki kreditini resurs suteikimus esant valiutiniams sunkumams susijusiems su mokjimo balanso netolygumu 5.Akumuliuoti valstybi biudetines las ir skatinti investicijas kitose alyse 6.Biudetas buvo formuojamas i ali nari na proporcing j lyginamajam svoriui EEB bendrame nacionalinaime produkte 7.a)padeda bendradarbiauti tarp centrini bank,utikrinti palankias slygas tarptautinse finansinse operacijose b)veikia kaip patikimas asmuo savo nari atsiskaitymuose 8.Stebti, kokia ir kaip jis funkcionuoja 9.a)pasaulin (b)vidin laisva (c)vietin kontroliuojama (d)juodoji 10.a)kreditai "stand-by", kurie suteikiami tikslams, suderintiems su TVF b)kompensacinis finansavimas, skirtas mokjimo balanso deficitui deginti kuris susijs su kain kritimu aliavinms prekms su ekonomikos struktriniais pokyiais c)aliavini itekli finansavimo sitema t.y. specials kreditai siekiant stabilizuoti kainas aliavinms prekms d)iplstinio kreditavimo sistema t.y. specials kreditai alims kuri mokjimo balansai smarkiai paeisti e)kreditai i vairi speciali fond 11.a)numatoma sumainti visumin,paklaus pinig-kredito ir biudeto restrukcijos politikos dka, t.y didinti mokesius, racionalizuoti kredit, riboti biudetines ilaidas socialinms reikmms,vyriausybinms subsidijoms ir valstybini imoni bei istaig, darbinik bei tarnautoj darbo umokesiui, didnti oficialius minimalius rezervo reikalavimus b)valiutos devalvacija arba jos perklimas i plaukiant reim 12.a)grintinumas: jei los nra grinamos, tai suprantama kaip finansavimas b)laikinumas: los turi bti grintos per sutart laikotarp c)apsimokamumas: numatomos skirtingos kredito grinimo salygos d)materialinis pagrindimas kaip garantija, kad kreditas bus grintas e)tikslinis pobdis: kredituojami konkrets projektai, skatinantys kredituojanios alies eksport 13.a)perskirto skolinamaj kapital tarp ali, patenkinandamas iplstins reprodukcijos poreikius, skolinamasis kapitalas patenka tas sferas, kur garantuojamas pelnas b)tikrieji pinigai keiiami kreditiniais, pleiamos tarptautins kreditins operacijos, panaudojant ekius, vekselius, bank pervedimus c)gretina kapitalo koncentracij ir centralizacij, panaudojant kit ali kapital pleiasi individualaus kaupimo ribos, individualios mons tampa akcinmis bendrovmis, kuriasi naujos firmos, monopolijos 14.a)kreditas stimuliuoja tarptautin alies ekonomin veikl,sukuria papildom paklaus rinkoje, tarptautin prekyba kredit pagrindu tapo tarptautine norma, ypa toms prekms, kuri ilgas gamybos ciklas, vartojimas ir aukta kaina, danai kredituojanti alis reikalauja pirkti prekes btent jos rinkoje b)tarptautinis kreditas sudaro palankias slygas usienio privatiems investitoriams, nes jiems paprastai suteikiamos tam tikros lengvatos; padeda kurti infastruktr, btina monms funkcionuoti, stiprinanacionalini 416

moni, bank, susijusi su tarptautiniu kreditu,pozicijas c)kreditas utikrina tarptautini atsiskaitymo ir valiutini operacij, kurios slygoja tarptautins alies ryius, tolydum d)kreditas didina tarptautins prekybos ir kitos tarptautins ekonomins alies veiklos efektyvum 15.Kreditin blokada, kai atsisakoma suteikti kredit vienai ar kitai aliai 16.a)alies skolininko arba alies kreditoriaus valiuta b)treios alies valiuta arba tarptautinio piniginio vieneto apskaitos valiuta, pagrsta valiutos krepiu 17.a)trumpalaikius (iki 1 met) b)vidutins trukms (nuo 1 iki 5 met) c)ilgalaikius ( daugiau kaip 5 met) 18.a)kreditai prekms, kuriuos teikia eksportuojanti alis savo pirkjams b)valiutiniai, teikiami bank pinigine forma 19.a)tvirtas ustatas, kai preki mas ustatoma banko naudai b)preks ustatas apyvartoje, kai preks atitinkamo asortimento likutis skaitomas atitinkam pus c)preks ustatas perdirbime, kai i ustatytos preks galima gaminti dirbinius 20.Garantuotas ir bank kreditas 21.a)grynieji kreditai (b)akceptiniai kreditai (c)depozitiniai sertifikatai (d)obligacins paskolos 22.Tai paskola, suteikiam firmos, paprastai vienos eksportuojanios alies kitos alies importuojaniai firmai, kad bt nukeltas mokjimo terminas 23.Kreditas, duotasalies eksportuotojo bankui, kad jis kredituot importuojani al main rengini kreditavimui 24.Pirkjo avansas, kuris, sudarant kontrakt, suteikiamas usienio importo tiekjui paprastai 10-15 %, kartais 33% usakyt main, rengini verts 25.Sindifikuoti (bendri) eurokreditai 26.Galimyb teikti daug paslaug apimani transportavimo oraganizavim ir kreditavim, montavim, technin aptarnavim, lizingo objekt darudim, aprpinima atsarginmis dalimis, konsultacins paslaugos 27.a)tiesioginis, kai gamintojas arba turto savininkas yra pats lizingo tiekjas b)netiesioginis-kai lizingo operacijose dalyvauja treias asmuo 28.Skubs ir atnaujinami lizingai 29.a)eksporto kredit ir garantij slyg koordinavimas b)pagalbos kitoms alims derinimas c)tarptautini ir regionini valiutos-kredito ir finansini organizacij veiklos reglamentavimas d)naftos doleri reciklavimas 30.Kai mon sudaro lizingin kontrakt neplanuodama sigyti nuomuojamo pbjekto savo nuosavybn Testo: 1.(c), 2.(b), 3.(a), 4.(a), 5.(c), 6.(d), 7.(b), 8.(c), 9.(d), 10.(a) GAMTOS ITEKLI NAUDOJIMAS Klausimai: 1. Gamta yra mus supantis pasaulis. J suprantame, kaip sudting sistem, kurios reikiniai glaudiai susij, vieni kitus slygoja. 2. Gamtos itekliai tai gamtos elementai. 3. Naudojami kinje moni veikloje. 4. iuo metu negalima. 417

5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12.

Integraliniai itekliai. Galima Gali Negalima Nafta Taip Galima Besivystanios alys.

Testai: Pagrindiniai terminai ir svokos 1) i 2) b 3) h 4) d 5) g 6) f 7) e 8) c 9) a Testas 2: a) atkuriami b) neatkuriami c) neisenkami d) neisenkami e) neisenkami f) neisenkami g) neatkuriami h) neatkuriami

Udaviniai: 1. 2. ems sklypo kaina yra 50.000 lt. Nuomos mokestis nepasikeis. em pabrangs 20.000 lt. Alternatyvieji katai tiek A alyje, tiek B alyje yra pastovs. A alis pranaesn igaunant var, B sidabr. 3. Naudingiau bt eksploatuoti A aliai X, o B Y. 4. Nenaudinga. 5. Neisenkami padidja %: Isenkami sumaja % Atmosferinis oras 10 Augalai 10 Vanduo 20 Gyvnija 20 Vjo energija 30 Dirvoemis 30 Sauls radiacija 40 Naudingos ikasenos 40

APLINKOS APSAUGA Klausimai 1. Nra 2. Visuomens egzistavimas 3. Galimas 4. Egzistuoja 5. Lyginant ribin naud gauta padidinus gamtos apsaugos kontrol su visuomeniniais ribiniais katais atsirandaniais papildomai didinant gamtos apsaugos ilaidas. 6. Spartus gamybini jg vystymasis 7. Galimas esant nulinei gamybai 418

8. Ekonominiai 1.1. Aplinkos tara ir gyvenimo kokyb Klausimai 1. Antroje io amiaus pusje. 2. Metalo pramon. 3. Korte indeksu. 4. Pramons gamybos kitimas. 5. Pramonje, ems kyje ir transporte. 6. Ekologins paskirties fondai. 7. Ilaid ir pajam analizs. 8. Gyvenimo slyg gerjim. 9. skaitant ilaidas taros mainimui. 10. Aplinkos taros parametrai. Testai 1) 2) 3) 4) 5) 6) 7) 8) 9) 10) c d c c c a b d a b 1.2. Aplinkos taros kontrols katai Klausimai 1. Susidariusi padt. 2. Kompleksin aplinkos stebjimo, vertinimo bei prognozavimo sistema. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Antroje XX a. pusje. Ekologins pusiausvyros sutrikimams ivengti. Tarptautin aplinkos bkls stebjimo ir vertinimo sistema. Jos tikslas numatyti galimus moni veiklos padarinius biosferos procesams. Abiotinis apima aplinkos terimo vairiomis mediagomis stebjimus. Biologinis monitoringas tai biologini organizm, taip pat ir mogaus pokyi dl kins veiklos stebjimas, vertinimas, prognozavimas. Kaip priklausym nuo kontroliuojamos teritorijos. Patys taros subjektai. 1.3. Ekonominiai aplinkos taros reguliavimo metodai Klausimai 1. a) savanorikos pagalbos programos. b) tiesiogin taros kontrol c) mokesi sistema 2. Mokesi sistema. 3. Ekologiniai mokesiai, subsidijos, taros licenzijos. 4. Finansikai skatina terj mainti al aplinkai. 5. Naujieji savininkai , pagal princip: terjas moka. 1.4. Urbanizacijos ekologins problemos ir miest perpildymo katai Klausimai 1. ems gyventoj telkimasis miestuose. 1.4. Urbanizacijos ekologins problemos ir miest perpildymo 419

katai

Klausimai 1. ems gyventoj telkimasis miestuose. 2. Dl urbanizacijos. 3. Aglomeracija tai grup prie didij miest susijungusi gyvenviei. Konurbacija apibdina susijungusi miest grup. Megapolis didel vientisa urbanizuota teritorija. 4. Anglijos. 5. Miestuose. Testai 1.10% 2.67% 3.Neigiamas(-8.853) 4.Neigimas(-2.500) 5.Vilnius-571.788 Kaunas-376.575 Klaipeda-194.498 Siaukiai-133.528 Panevezys-119.417 1.5. Ekonominiai eismo reguliavimo metodai Klausimai Automobiliai. 1. Daugiau negu pats sveria. 2. Kuro taupymas. 3. 330 kg. teral. 4. Kinija, Bangladeas, Egiptas. 1.6. Aplinkos utertumo mainimo prognozs Klausimai 1. mogaus pagalba. 2. Daugiau kaip ketvirtadalis. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. Deimtys milijard JAV doleri. Nuodingos gamybos atliekos. Atuntojo deimtmeio laikotarpiu. Penki milijardai ton anglies dvideginio. Gali pakisti 0,5 laipsnio pagal Celsij. Pradt tirpti ledynai, utvindytos didels teritorijos. Mainti energetini itekli vartojim arba prisitaikyti prie pakitusio klimato. Alternatyvini energetini itekli sunaudojimas sumaint energetini itekli sunaudojim 2-3 kartus. Svarbi viet uimt aplinkos monitoringas, kaip sistemingas aplinkos ir jos komponent bkls bei kitimo stebjimas, antropogenini pokyi vertinimas bei prognoz. F Y D 420 G E I C

Pabaigos odis
iandien neiruksta vadovli i r ki toki leidini, populiariai arba akademikai nagrinjani rinkos ekonomik. iuose leidiniuose aptmkame prietaraujani vienas kitam teigini, skirtingai aikinani svok. Tai gerokai apsunkina studijuojam dalyk sisavinim, adekvat susikalbjim. Ekonomikos teorij sudaro ekonomikos teiginiai. Jie suformuluoti panaudojant ekonomikos kategorijas. Kategorij sryiai nustatomi vairiais metodais: indukcijos, dedukcijos, analizs, sintezs ir pan. Taip susiformuoja ekonomikos principal, dsniai, kriterijai, apribojimai, savybs trumpiau ekonomikos teiginiai. Ekonomika, kaip ir visi kiti mokslai, turi remtis visapusikai idiskutuota, tarptautiniu mastu pripainta ir taikoma unifikuota svok sistema. Vadovli autori idstyta koncepcija remiasi pakopika ekonomikos kategorij sistema. Svokos idstytos pagalj abstrakcijos laipsn, artim bendrinei kalbai ir laikantis teminu stabilumo. Dl kai kuri svok aikinimo pagrstumo ir priimtinumo galima bt rimtai suabejoti. Kaip antai rankraio 36 psl. pasirinkimo problema visuomens mastu paprastai detalizuojama trilypiu udaviniu: K gaminti? Kiek koki grybi reikia pagaminti, kad bt labiausiai patenkinti visuomens poreikai? Kaip gaminti? Kokiomis proporcijomis naudoti iteklius, kad bt galima pagaminti daugiausiai produkt? Kam gaminti? Kaip paskirstyti produktus visuomens nariams? Akivaizdu, kad tokia gamybos motyvacija rinkos ekon mikai nra bdinga net ir valstybs lygiu ruoiant nacionalins kio vystymo programas, pirmiausia orientuojamasi realias galimybes sitvirtinti rinkose, gauti kuo daugiau plauk ir pelno (iskyras kai kuriuos strateginius poreikius, tarp j - energijai). Nesutikiau ir su juodosios rinkos atsiradimo prieasi aikinimu (rankraio 71 psl.), kain maksimumo sukeltu deficitu, taip pat ir su vienareikmiu teiginiu, kad ,juodojoje rinkoje preks nelegaliai parduodamos didesne kaina..". iandien matome visai kitas juodosios rinkos prieastis ir apraikas. Tekste yra ir kit diskutuotin ir tikslintin viet. Ekonomikos vadovli tiraai, j vairov vis dar nepatenkina auktj mokykl student poreiki. iuo leidiniu bandoma nors kiek upildyti i sprag. Apskritai doc. A. Jakuio vadovaujamo autori kolektyvo parengtas vadovlis gali bti naudojamas mokyti. Jis pads susipainti su pagrindinmis rinkos ekonomikos svokomis ir mechanizmu. Vadovlis rekomenduotinas ir kitiems skaitytojams, vis pirma - verslininkams. 2007 met rugs jis Akademikas Antanas Bura as

421