VADAS 2 1.CIVILINS ATSAKOMYBS TEORINIAI PAGRINDAI 3 1.1.CIVILINS ATSAKOMYBS SAMPRATA 3 1.2.SUTARTINS IR DELIKTINS ATSAKOMYBS PANAUMAI IR SKIRTUMAI 5 1.3.

CIVILINS ATSAKOMYBS TAIKYMO SLYGOS 6 1.3.1.Neteisti veiksmai 6 1.3.2.Prieastinis ryys 9 1.3.3.Kalt 12 2.ALA IR NUOSTOLIAI 15 3.CIVILINS ATSAKOMYBS PAGRINDINS RYS 17 3.1.DALIN IR SOLIDARIN ATSAKOMYB 19 3.2.PAGRINDIN IR SUBSIDIARIN ATSAKOMYB 19 3.3.PILNUTIN (VISIKA) IR RIBOTA ATSAKOMYB 20 4. CIVILINS ATSAKOMYBS FORMOS 21 IVADOS 24 LITERATRA 26 vadas Civilin atsakomyb yra vienas i paeistos teiss gynybos bd. Specifinis jos bruoas - turtinis pobdis. Paymtina, kad btina atskirti civilins atsakomybs priemones nuo kit statyme numatyt civilini teisi gynimo bd, toki kaip teisi pripainimas, pareigojimas vykdyti prievol natra, ginijamo sandorio pripainimas negaliojaniu ir kt., kurie nra laikomi civiline atsakomyb ir gali bti taikomi drauge su civiline atsakomybe, iskyrus statymo numatytas iimtis. Darbo objektas civilins atsakomybs rys, slygos ir taikymo ypatumai. Darbo tikslas itirti civilins atsakomybs rys, jos taikymo slygas ir taikymo ypatumus LR civilinje teisje. Atsivelgiant atsakomybs atsiradimo pagrindus, CK iskiriama sutartin ir nesutartin atsakomyb (CK 6.245 str. 2 d.). Be to, civilins atsakomyb gali bti skirstoma pagal kitokius kriterijus. Pavyzdiui, jei kalbame apie keli asmen atsakomyb (skolinink daugtas), iskiriame dalin, solidarij ir subsidiarij atsakomyb. Darbo metodai teorins literatros sistemins ir login analiz, teiss akt sistemin analiz, lyginamasis tyrimo metodas. 1.Civilins atsakomybs teoriniai pagrindai 1.1.Civilins atsakomybs samprata Teisin atsakomyb gali bti apibdinama kaip prievol, atsiradusi asmeniui, paeidusiam vie arba privat interes. Viena tokios prievols alis (paeidjas) u paeidim patiria statymuose numatytas sankcijas, kita alis (nukentjusysis) gali taikyti ias sankcijas arba reikalauti, kad jas taikyt atitinkama valstybin arba visuomenin institucija (teismas, arbitraas ir kt.). Civilin atsakomyb yra viena i teisins atsakomybs ri, ji taikoma tada, kai prievol nevykdoma arba vykdoma netinkamai, prievols paeidimas daro al ne tik kreditoriui, bet danai ir platesniam asmen ratui, nes pareig nevykdymas vienoje civilins apyvartos grandyje gali sukelti nesklandum didesnje prekins ir pinigins apyvartos grandyje. baudiamosios atsakomybs skirtumus:

1) skirtingi tikslai: civilins atsakomybs tikslai yra kompensaciniai (kompensuoti nuostolius), o baudiamosios atsakomybs tikslai - nubausti paeidj, j perauklti bei prevenciniai; 2) skirtingi atsiradimo pagrindai: civilin atsakomyb paprastai atsiranda paeidus privat interes (esant sutarties paeidimui arba deliktui), o baudiamoji - u statyme numatytas pavojingas visuomenei veikas; 3) skirtinga kalts samprata ir skirtinga jos rodinjimo tvarka: civilinje atsakomybje skolininko kalt preziumuojama, o baudiamojoje egzistuoja nekaltumo prezumpcija; 4) skirtinga taikymo tvarka: civilin atsakomyb taikoma civilinio proceso norm pagrindu ir tvarka, baudiamoji - baudiamojo proceso tvarka; 5) skirtingi iekinio senaties terminai taikant atsakomyb. CK 6.245 straipsnyje yra pateikta civilins atsakomybs samprata, pagal kuri civilin atsakomyb suprantama kaip Paprastai civilin atsakomyb nagrinjama parodant civilins ir turtin prievol, kurios viena alis turi teis reikalauti atlyginti nuostolius (al) arba sumokti netesybas (baud, delspinigius), o kita alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (al) arba sumokti netesybas (baud, delspinigius). Civilin atsakomyb yra vienas i paeistos teiss gynybos bd. Specifinis jos bruoas - turtinis pobdis. Paymtina, kad btina atskirti civilins atsakomybs priemones nuo kit statyme numatyt civilini teisi gynimo bd, toki kaip teisi pripainimas, pareigojimas vykdyti prievol natra, ginijamo sandorio pripainimas negaliojaniu ir kt., kurie nra laikomi civiline atsakomyb ir gali bti taikomi drauge su civiline atsakomybe, iskyrus statymo numatytas iimtis. Atsivelgiant atsakomybs atsiradimo pagrindus, CK iskiriama sutartin ir nesutartin atsakomyb (CK 6.245 str. 2 d.). Be to, civilins atsakomyb gali bti skirstoma pagal kitokius kriterijus. Pavyzdiui, jei kalbame apie keli asmen atsakomyb (skolinink daugtas), iskiriame dalin, solidarij ir subsidiarij atsakomyb. Dalin - kai kiekvienas i skolinink atsako kreditoriui ta dalimi, kuri jam numato statymas arba sutartis. Apskritai dalin atsakomyb yra bendro pobdio taisykl, taikoma tuo atveju, kai statymas arba sutartis nenustato solidariosios arba subsidiariosios atsakomybs. Atsakomybs dalys pripaastamos lygiomis, jei statymas arba sutartis nenumato kitoki dali (CK 6.5 str.), pavyzdiui, namo bendraturiai proporcingai savo daliai bendrojoje dalinje nuosavybje atsako u parduoto namo trkumus. Solidarioji atsakomyb taikoma, jei numatyta sutartyje arba statyme. Tuomet kreditorius gali pareikti iekin bet kuriam i bendraskoli visos dalies (CK 6.6 str.). Subsidiaroji atsakomyb atsiranda statymo numatytais atvejais (pvz., garanto atsakomyb yra subsidiarioji) arba sutarties pagrindu. Btinas ios ries atsakomybs bruoas, kad pirmiausia turi bti reikalaujama i pagrindinio skolininko, paeidusio prievol, tik tada reikalavimas nukreipiamas subsidiariai atsaking skolinink (CK 6.245 str. 5d.). Be to, subsidiariosios ir solidariosios atsakomybs atvejai numatyti atskiroms sutari rims, pavyzdiui, CK 6.773 straipsnio l dalyje -teiss turtojo subsidiarioji atsakomyb pagal naudotojui pareiktus reikalavimus dl preki, naudotojo parduot pagal franizs sutart, kokybs, CK 6.773 straipsnio 2 dalyje - solidarioji teisi turtojo bei naudotojo atsakomyb pagal reikalavimus, pareiktus naudotojui, kaip teiss turtojo preki gamintojui ir kt. Nuo subsidiariosios atsakomybs reikia skirti skolininko atsakomyb u treij asmen veiksmus (CK 6.50 ir 6.51 str.). Jei i statymo, sutarties arba prievols neiplaukia, kad skolininkas privalo vykdyti prievol pats, kreditorius privalo priimti vykdym i treiojo asmens. Bet negali priimti

vykdymo, jei skolininkas tam prietarauja. Pavyzdiui, pristatyti pirkjui produkcij tiekjas gali pareigoti gamintoj. Savo ruotu sumokti u pristatytas prekes pirkjas gali pareigoti preki gavj. Bet atsakomyb u pavluot pristatym arba trkumus tenka ne gamintojui, o tiekjui; atsakomyb u sumokjim ne laiku tenka ne gavjui, o pirkjui. Rangos atveju u subrangovo veiksmus atsako rangovas. Skolininkas, pasitelks prievolei vykdyti treiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievol nevykdyta arba netinkamai vykdyta dl treij asmen kalts, jeigu statymai arba sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas (CK 6.257 str.). 1.2.Sutartins ir deliktins atsakomybs panaumai ir skirtumai Sutartins ir deliktins atsakomybs rys turi bendr bruo ir esmini skirtum. Bendri bruoai: 1) abi rys yra turtins prievols; 2) abi atsakomybs rys atlieka toki pai kompensacin funkcij; 3) bet kurios i i civilins atsakomybs ri taikymas nepaalina galimybs taikyti ir kitus civilini teisi gynimo bdus bei kitas teisins atsakomybs ris; 4) ir sutartin, ir deliktin atsakomyb atsiranda kaip naujos prievols jau egzistuojanios sutartins prievols arba delikto atvilgiu; 5) taikant abi atsakomybs ris skolininkas patiria turtini nuostoli. Pagrindiniai skirtumai: 1) skirtingas atsiradimo pagrindas: sutartins atsakomybs atveju - paeista sutartis, deliktins padaryta ala; 2) skirtingi iekinio senaties - CK 1.125 straipsnis numato taikyti bendr 10 met iekinio senaties termin, o reikalavimams dl pa darytos alos - sutrumpint 3 met termin; 3) nevienodas atsakomybs dydis bei jos nustatymo principai: sutartins atsakomybs atveju atsakomybs dyd gali nustatyti alys arba susitarti dl atsakomybs netaikymo, o deliktins atsakomybs atveju tokie susitarimai negalimi. 1.3.Civilins atsakomybs taikymo slygos Kaip ir bet kuri prievol, civilin atsakomyb atsiranda esant tam tikriems juridiniams faktams, j visetui. Tai vadinama civilins atsakomybs slygomis (bendrosios teiss sistemos valstybse vartojama iek tiek kitokia svoka - iekinio pagrindas (cause ofaction). Beje, bendroji teis pabria objektyvij civilins atsakomybs pus - al, prieastin ry ir pareigos nevykdym. Nors kalt ir pripastama, bet ji nurodoma tik kalbant apie deliktin atsakomyb. Teisinje literatroje danai civilins atsakomybs pagrindu nurodomas civilins teiss paeidimas. Bet, kaip pagrstai teigia V. Mikelnas, tokia samprata nra visikai tiksli, nes civilin atsakomyb gali atsirasti ne tik paeidus civilins teiss normas (pvz., civilinis iekinys baudiamojoje byloje). Be to, teiss paeidimo, jo sudties svoka paprastai vartojama baudiamojoje teisje. CK reglamentuojamos civilins atsakomybs atsiradimo slygos. Tai - neteisti veiksmai (CK 6.246 str.), prieastinis ryys (CK 6.247 str.), kalt kaip civilins atsakomybs slyga (CK 6.248 str.), ala ir nuostoliai (CK 6.249 str.). ala yra btinasis civilins atsakomybs pagrindas, nes nesant alos arba nuostoli civilins atsakomybs teisinis santykis nemanomas. Neteisti veiksmai ne visada yra btinas civilins atsakomybs pagrindas. statymai gali numatyti, kad ala yra atlyginama, jei ji padaryta teistais veiksmais. Atsakomyb dl kalts yra bendroji civilins atsakomybs taisykl, taiau numatyta ir atsakomyb be kalts. Prieastinis ryys tarp alos (nuostoli) ir neteist veiksm ne visada yra

btinas. Netiesiogins civilins atsakomybs atveju al atlygina asmuo, kuris yra atsakingas u al padariusio asmens veiksmus. Kiekvienas i nurodyt civilins atsakomybs pagrind pasiymi savitu turiniu ir poymiais. 1.3.1.Neteisti veiksmai Neteistumas civilinje teisje i esms skiriasi nuo neteistumo sampratos kitose teiss akose baudiamojoje, administracinje. Civilins teiss dispozityvumas leidia teisinio santykio subjektams patiems nustatyti savo privalomo arba galimo elgesio ribas. Ir pagrindinis teisini santyki subjekt tarpusavio teisi ir pareig nustatymo bdas yra sutartis. Todl neteistais civilinje teisje laikomi ali veiksmai, paeidiantys ne tik statymo nuostatas, bet ir sutarties slygas. Beje, jei ali elgesio nenustato nei statymas, nei sutartis, j elgesys turi atitikti mogikuosius kriterijus - siningumo, teisingumo, protingumo, ger paproi, geros morals. Taigi mogikj princip nesilaikymas taip pat yra neteistas ir padarius al sukelia civilin atsakomyb. Baudiamojoje teisje neteistumo ribos daug siauresns. ia numatytas baigtinis veik sraas, utraukiantis baudiamj atsakomyb. Ir veikos, kuri neapima is sraas, nra neteistos baudiamosios teiss poiriu, taiau bet kuris nusikaltimas yra neteistas ir civilins teiss poiriu, t.y. jei asmuo nuteistas u nusikaltim, tai jo veiksm neteistumo faktas negali bti kvestionuojamas civilinje byloje dl alos atlyginimo. Be to, baudiamojoje teisje neteistumas glaudiai susijs su kalte, kitaip tariant, jei nra kalts, nra ir nusikaltimo. O civilinje teisje neteistumas gali bti siejamas vien su alos padarymo faktu, pavyzdiui, CK 6.270 straipsnyje - atsakomyb u didesnio pavojaus altinio padaryt al, atsirandanti ir nesant kalts. Civilin atsakomyb atsiranda nevykdius statymuose arba sutartyje nustatytos pareigos, atlikus veiksmus, kuriuos statymas arba sutartis draudia, arba paeidus bendro pobdio taisykl elgtis atidiai ir rpestingai. alos padarymo poiriu veiksm neteistumas yra svetimos Subjektins teiss paeidimas nesant tam svaraus teisinio pagrindo. Tai vadinamasis generalinio delikto principas. Pavyzdiui, asmens laisvs atmimas objektyviai yra alingas. Vykdomas savavalikai, jis yra neteistas, darantis al ir draudiamas veiksmas. Tuo tarpu laisvs atmimas statymo numatytais atvejais ir tvarka yra teistas, leidiamas ir nesukelia civilins atsakomybs u asmens laisvs atmim. Veiksm neteistumas reikia asmeniui nustatytos teisins pareigos paeidim. Ji gali bti nustatyta kaip draudimas, nurodymas, leidimas, suvarymo rib nustatymas ar dar kitaip. Teisin pareiga gali bti paeidiama suteikta teise naudojantis ne pagal paskirt arba perengiant leistinas teiss ribas, t. y. piktnaudiaujant teise. Teisin pareiga gali bti konkreti arba bendro pobdio, pavyzdiui, kiekvienas asmuo turi elgtis siningai. Tai bendro pobdio pareiga, ji reikalauja elgtis atidiai ir rpestingai, nedaryti alos. Savininkas privalo turt naudoti, valdyti ir juo disponuoti taip, kad nepaeist kit asmen teisi bei teist interes. Tai bendroji kiekvieno savininko pareiga. Civilins atsakomybs nuostat poiriu ji gyvendinant savininko teises neturi bti daroma alos kitam asmeniui. Kiekvienas asmuo turi vykdyti statymuose arba sutartyje nustatytas konkreias pareigas. Pavyzdiui, kiekvienam asmeniui privaloma tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, draudiama atlikti veiksmus, kuriuos statymai arba sutartis draudia. statymas nurodo kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisykli, kad savo veiksmais nepadaryt alos kitam

asmeniui. Neteisti veiksmai pasireikia neteistu veikimu, kai asmuo veikia aktyviai, arba neveikimu, kai asmuo veikia pasyviai. Deliktin atsakomyb atsiranda, kai egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai pareigotas asmuo jos nevykdo arba vykdo netinkamai ir taip padaro al kitam asmeniui. Deliktin civilin atsakomyb sukeliantys neteisti veiksmai arba neveikimas yra asmens elgesys tiek paeidiant bendruosius teiss principus, draudianius daryti al kitiems, tiek ir neatitinkantys speciali statymo reikalavim ir todl lemiantys al. Beliktai gali bti skirstomi pagal vairius kriterijus: pagal tai, kam ala padaryta - deliktus asmeniui arba deliktus turtui (kilnojamam ir nekilnojamam); pagal kalts form: tyiniai, neatsargs arba nerpestingi deliktai ir kt. Sutartinei atsakomybei atsirasti veiksm neteistumo slyga nra taip svarbi. Utenka pasakyti, kad bet koks sutarties nevykdymas ar netinkamas vykdymas yra a priori teiss norm paeidimas. Be to, nustatant veiksm prieingum teisei sutartiniuose santykiuose gali bti situacij, kai skolininkas paeidia sutarties slyg, niekaip nesureguliuot nei dispozityvia norma bei komerciniu paproiu, nei prastai reikiamais reikalavimais, nes alys gali reguliuoti savo tarpusavio santykius iimtinai sutarties nuostatomis, sudaryti statymuose neapartas sutartis. Tokiu atveju sunku bt nustatyti, k gi skolininkas konkreiai paeid. Todl veiksm neteistum ia reikt vertinti kaip sutarties slygos paeidim apskritai. Juk nagrinjant gin teisme kreditoriui visikai nesvarbu, kokius teisei prieingus veiksmus skolininkas atliko. Jam svarbu, kad sutartis paeista. Daugeliu atvej sutartins atsakomybs veiksm prieingumas teisei preziumuojamas. Ir tik jei skolininkas rodo, kad negaljo vykdyti sutartinio sipareigojimo arba nra kaltas dl paeidimo, prieingumas teisei gyja juridin reikme. Neteistumas civilinje teisje daugeliu atvej yra reliatyvi svoka, priklausanti nuo konkrei aplinkybi. Tas pats veiksmais tam tikrais atvejais gali bti pripaintas teistu, kitais - neteistu, pavyzdiui, gydytojo prasti arba nerpestingi veiksniai gali bti ir teisti, ir neteisti, t.y. gali bti pagrindas atsakomybei atsirasti arba ne. Btina fakultatyvin civilins atsakomybs slyga - neigiam pasekmi atsiradimas asmens, kurio turtins teiss paeistos, atvilgiu. Tai faktikai sutampa su nuostoli svoka teisine prasme. Sutartins atsakomybs atsiradimo pagrindas - prievols nevykdymas arba jos netinkamas vykdymas (CK 6.256 str. 2 p.) ir sutarties vykdymo termino praleidimas (CK 6.260 str.). Esant konkreioms sutari rims ie paeidimai pasireikia nevienodai: vienokie jie yra, tarkime, nuomos sutarties, kitokie pirkimo-pardavimo sutari atvejais. Visiku sutarties nevykdymu reikt laikyti jos esmini slyg nesilaikym, pavyzdiui, nuompinigi nemokjim pagal nuomos sutart; pardavjo atsisakym perduoti daikt pagal pirkimo-pardavimo sutart ir pan., t. y. alis visikai negauna to, k ji tikjosi gauti pagal sutart. Netinkamas sutarties vykdymas i esms apima ir termino praleidim, taip pat kitokius sutarties paeidimus, pavyzdiui, perduodamo daikto kokybs trkumus ir pan. CK 6.256 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad jeigu sutarties vykdymas vienai i ali yra kartu ir profesin veikla, i alis privalo vykdyti sutart ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Taigi jei toki reikalavim nesilaikoma, sutartis gali bti pripainta vykdoma netinkamai. 1.3.2.Prieastinis ryys Prieastinis ryys atspindi dviej objektyvios tikrovs reikini -prieasties ir pasekms - ssaj. Reikinys arba j grup, sukelianti naujus reikinius, yra prieastis. Reikinys, atsirandantis veikiant prieasiai, yra pasekm. Tas pats reikinys vienu atveju gali bti prieastis, kitu atveju - pasekm.

Civilinje atsakomybje tai ryys tarp neteist veiksm, kaip prieasties, ir alos arba nuostoli, kurie turi bti ios prieasties pasekm. Civilins atsakomybs tvarka atlyginami nuostoliai, kurie yra susij su veiksmais, nulmusiais skolininko civilin atsakomyb. Taigi nuostoliai pagal j ir civilins atsakomybs prigimt gali bti laikomi skolininko veiksm rezultatu (CK 6.247 str.). Civilins atsakomybs slyga yra btinas prieasties ir pasekmi ryys. Jis yra konkretus, egzistuoja objektyviai ir taikant atsakomyb turi bti rodytas. Teisinei atsakomybei taikyti nustatytas konkretus ryys yra vadinamas teisikai reikmingu. Prieastinis ryys yra teisikai reikmingas, jeigu dl asmens veiksm alos atsiradimo galimyb virsta tikrove arba neigiam pasekmi abstrakti galimyb konkreia galimybe. Teisikai nereikmingas prieastinis ryys yra atsitiktinis. Teisikai reikmingu pripastamas ir tiesioginis, ir netiesioginis prieastinis ryys. Tiesiogin prieastis yra tada, kai ala (nuostoliai) atsiranda i neteist veiksm kaip tiesiogin neteist veiksm pasekm. Kai dl neteist veiksm susidaro palankios slygos alai (nuostoliams) atsirasti, tai laikoma netiesioginiu prieastiniu rysiu. Tiesioginis prieastinis ryys visada reikmingas taikant civilin atsakomyb. Tai nereikia, kad civilin atsakomyb taikoma tam asmeniui, kurio neteisti veiksmai ir ala susij tiesioginiu prieastiniu ryiu, statym numatytais atvejais atsakomyb nustatyta ne patiems al padariusiems asmenims, o kitiems, pavyzdiui, privalantiems juos priirti subjektams. Dl to prieastinio ryio pobdis ir jo reikm taikant netiesiogin atsakomyb smarkiai pakinta. iuo atveju tarp neteist veiksm ir alos yra tam tikras ryys. Paeidj privalantys priirti, bet nepriirintys arba netinkamai j aukljantys asmenys sudaro konkretesn galimyb al padaryti (pvz., kad vaikas arba paauglys padarys alos). Pastarieji savo neteistu elgesiu tik inaudoja netinkamai besielgiani tv arba globj sudarytas galimybes. Egzistuoja vairios prieastinio ryio teorijos. Kiekviena i j turi teigiam ir neigiam ypatum. N viena i teorij visapusikai nepaaikina vis teisei reikming prieastinio ryio aspekt. Vienos teorijos susiaurina teisins atsakomybs taikym, kitos - atvirkiai, j ipleia. Tiesiogins pasekms teorija teigia, kad al padars asmuo atsako tik u al, kuri yra tiesiogin jo veiksni pasekm, prieastinis ryys egzistuoja tik tuomet, kai tarp veiksm ir alos yra tiesioginis ryys. Atsakingas asmuo negali bti atsakingas u al, jeigu ryys yra netiesioginis. Pagal i teorij civilins atsakomybs taikymas yra apribojamas tik tiesioginiais al padariusio asmens veiksmais. Kitokio pobdio ryiu su pasekmmis susij asmens veiksmai teisikai yra nereikmingi. Tiesiogins pasekms teorija skelbia, kad tarp veiksm ir atsiradusios alos turi bti trumpas laiko tarpas arba alingos pasekms turi atsirasti i karto. Ji nra veiksminga, kai neteistos veiklos pasekms atsiranda ne i karto. Pavyzdiui, jei asmuo dl sualojimo tapt nedarbingas, tai ios teorijos poiriu prieastinis ryys negalt bti pripaintas. Pagal artimiausios prieasties teorij teisinis ryys egzistuoja tik tarp alos ir artimiausios prieasties (laiko, tarpini grandi prasme), suklusios konkreias pasekmes. Visi kiti nuo aling pasekmi nutol veiksmai ir vykiai negali bti laikomi j prieastimi. Teorija vertinga atribojant vieno asmens veiksm sukeltas pasekmes nuo kito asmens veiksmais sukelt pasekmi. Pamintos teorijos susiaurina civilins atsakomybs taikym. Jos nepaaikina netiesiogins civilins atsakomybs taikymo. Prie toki galima priskirti ir btinos pasekms, ir ekvivalentinio prieastinio ryio teorijas. Kitos teorijos leidia iplsti civilins atsakomybs taikym. Jos taip pat gali bti i dalies taikomos, kai reikia iskirti vien i keli prieasi arba nustatyti prieasi tak pasekmi atsiradimui.

Pavyzdiui, adekvataus prieastinio ryio teorija pripasta prieastin ry esant tada, kai asmens veiksmai padidina alos atsiradimo galimyb. Jeigu asmens neteisti veiksmai kartu su kitomis prieastimis alos atsiradimo tikimyb paveria tikrove, laikoma, kad tarp neteist veiksm ir alos egzistuoja adekvatus ryys, nes jie alos atsiradimo rizik padidina. ala turi bti pripastama natralia veiksm pasekme. Si teorija leidia i daugelio prieasi iskirti vien pagrindin, nulmusi alos atsiradim. Nebtinai tai yra artimiausia arba tiesiogin prieastis. Pakankamos prieasties teorija skelbia, kad prieastinis ryys egzistuoja tarp pasekms ir tos jos prieasties, kuri stipriausiai veik, turjo sukaupusi daugiausia energijos, suklusios pasekm. ioje teorijoje pernelyg daug vartojama vertinamj termin, todl sunku visuotinai j pritaikyti praktikoje. Ji leidia vertinti daug prieasi, iplsti civilins atsakomybs ribas. ios teorijos postulatai vertingi, kai reikia individualizuoti keleto al padariusi asmen indl alos atsiradim. Teiss teorijoje inomos pasekmi numatymo, teiss veikimo srities, lygybs teorijos. Jos yra teiss doktrinos rezultatas, taip pat teism praktikos analizs idavos. Taiau teism praktikoje tiesiogiai nesivadovaujama n viena prieastinio ryio teorija. Pagal atsakomybs prigimt ir bylos aplinkybes nustatomas konkretus prieastinis ryys, btinas civilinei atsakomybei, atsivelgiant siningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimus. Prieastinis ryys leidia iplsti arba susiaurinti civilins atsakomybs ribas. Neteisinga bt jas pernelyg susiaurinti, nes tik tiesioginio prieastinio ryio pripainimas ne visada utikrins tinkam atsakomybs taikym, pernelyg platus prieastinio ryio traktavimas nebt siningas, nes u padaryt al gali bti veriamas atsakyti asmuo, kurio neteisti veiksmai bt pernelyg nutol" nuo neigiam pasekmi . Prieastin ry btina nustatyti tiek sutartins, tiek deliktins atsakomybs atvejais. Bet prieastinio ryio nustatymas ir vertinimas sutartins ir deliktins atsakomybs atvejais skiriasi. Nustatyti prieastin ry btina paeidus sutartinius kai sprendiamas nuostoli atlyginimo klausimas. Jei yra kitos atsakomybs formos - bauda, delspinigiai, atsakomyb u pinigins prievols nevykdym - prieastinis ryys yra antraeilis dalykas ir teisin reikm gyja tik tada, kai teismas sprendia klausim dl i ri atsakomybs sumainimo. Todl iiekaniam netesybas kreditoriui utenka rodyti tik pat sutartinio sipareigojimo nevykdymo arba netinkamo vykdymo fakt. Jei skolininkas pateikia abejoni dl pernelyg dideli, palyginti su nuostoliais, netesyb, pateikia toki rodym, teismas gali (bet neprivalo) atsivelgti ir prieastinio ryio aplinkybes. 1.3.3.Kalt Civilin atsakomyb atsiranda tik esant skolininko kaltei, iskyrus statym arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilin atsakomyb atsiranda be kalts. Civilinje teisje kalt suprantama kaip asmens veiksm iorinis vertinimas pagal objektyvius elgesio standartus. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsivelgiant prievols esm bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis slygomis buvo btina (CK 6.249 str. 3 d.). Kalte pripastama tai, kad asmuo nesugebjo elgtis taip, kaip bt galima protingai i jo tiktis. I asmens tikimasi elgesio, kaip atitinkamomis aplinkybmis elgtsi rpestinga eimos galva (bonus paterfamilias). Asmens elgesys konkreioje situacijoje turi atitikti statymuose, kituose teiss aktuose arba teiss altiniuose esanius nurodymus ir protingumo reikalavimus. Asmuo gali bti pripaintas kaltu dl padarytos alos, jeigu nesugebjo elgtis taip, kaip jo vietoje turjo elgtis arba bt pasielgs protingas

mogus. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokjimas utikrinti reikiamo atidumo, rpestingumo ir apdairumo, kuris buvo btinas konkreiomis slygomis. Turi bti atsivelgiama asmeniui tenkanios prievols pobd, reikalaujamo i jo rpestingumo laipsn ir kitas aplinkybes. Prievols pagal skolininko pareigos pobd skirstomos prievoles pasiekti tam tikr rezultat, prievoles utikrinti tam tikr apdairumo, uolumo, atidumo ir rpestingumo laipsn ir prievoles k nors garantuoti, pavyzdiui, bet kuriam asmeniui nurodyta elgtis taip, kad kitam asmeniui nepadaryt alos (CK 6.246 str. l d. ir 6.263 str. l d.). Pavyzdiui, vejo prievol pagal veimo sutart yra nugabenti krovinius arba keleivius paskirties viet. Tai prievol pasiekti tam tikr rezultat. Prievol utikrinti tam tikr atidumo, rpestingumo laipsn reikalauja, kad skolininkas vykdyt prievol jam priimtiniausiomis priemonmis, utikrindamas maksimal rpestingumo ir atidumo laipsn, taiau jis neprivalo garantuoti rezultato. Pavyzdiui, gydytojas, teikdamas medicinos paslaugas, turi elgtis rpestingai, kvalifikuotai, stengtis padaryti visa, ko i jo reikalauja teiss aktai ir profesin etika. Taiau i gydytojo nereikalaujama, kad jis utikrint arba garantuot tam tikr rezultat. Prievol k nors garantuoti vykdoma intensyviai. Skolininkas pagal sutart arba statym turi garantuoti arba utikrinti prievols vykdym. Pavyzdiui, daikto pardavjas pagal statym garantuoja daikto kokyb ir nuosavybs teis, draudjo pareiga - imokti draudimo imok esant draudiminiam vykiui ir kt. Kalts formos yra tyia arba neatsargumas. Pastarasis skirstomas paprast ir didel neatsargum. Tyia pasireikia kaip siekimas padaryti al. Neatsargumas pasireikia kaip atsargumo, atidumo, uolumo ir rpestingumo stoka. Dideliu neatsargumu laikytinas paprast, visiems suprantam elgesio taisykli nesilaikymas arba asmeniui neabejotinai inom saugaus elgesio reikalavim ignoravimas numatant alos atsiradim. Civilinei atsakomybei atsirasti kalts forma paprastai neturi reikms. Bet kalts forma reikminga sprendiant atleidimo nuo civilins atsakomybs, jos ribojimo ir kitus klausimus. Teisikai reikmingos kalts formos civilinje atsakomybje yra tyia ir didelis neatsargumas (CK 6.252 str. l d., 6.270 str. l d. ir kt.). Kai kuri asmen, kuriems yra taikomi ypatingi profesinio atidumo reikalavimai, atsakomyb lemia maiausias neatidumas, neapsiirjimas arba net klaida. Civilinje atsakomybje skolininko kalt yra preziumuojama. Tai prieinga nei baudiamojoje teisje prezumpcija. Apskritai civilinje teisje galioja bet kurio asmens siningumo prezumpcija (CK 4.26 str.). Civilinje atsakomybje yra tvirtinta ios prezumpcijos iimtis (CK 6.248 str. l d. nurodoma, kad skolininko kalt preziumuojama, iskyrus statym numatytus atvejus). Taigi i iimtis yra taikoma ne bet kuriam asmeniui, o skolininkui. Tai asmuo, kuris kreditoriaus nurodytas atsakingu u al. Be to, kreditoriaus rodyta, kad is asmuo yra atliks neteistus veiksmus, susijusius su ala arba nuostoliais teisikai reikmingu prieastiniu ryiu. Skolininkas privalo rodyti, kad jis nekaltas dl padarytos alos arba nevykdytos prievols. ala arba nuostoliai gali atsirasti ne tik kaip skolininko veiksm rezultatas, taiau ir dl kreditoriaus ar nukentjusiojo kalts arba dl i asmen bendros su skolininku kalts. Kreditoriaus arba nukentjusiojo asmens kalt yra pagrindas sumainti civilin atsakomyb arba nuo jos visikai atleisti (CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str., 6.282 str. l d.). Jeigu prievol nevykdoma arba ala atsiranda vien dl kreditoriaus ar asmens kalts, tai alos atlyginimas gali bti sumainamas arba reikalavimas atlyginti al arba nuostolius gali bti atmetamas.

Jeigu ala arba nuostoliai atsirado dl kreditoriaus kalts, o skolininko kalts nra, tai pastarojo atsakomyb negalima, jei jis neatsako be kalts. Pavyzdiui, jeigu sutartis nevykdyta dl kreditoriaus kalts, o skolininko kalts nra, tai skolininkas neatsako. Jei ala yra padaryta didesnio pavojaus altiniu, kurio valdytojas atsako be kalts, tai jam gali bti taikoma civilin atsakomyb atsivelgiant nukentjusiojo kalts form. Jeigu nukentjusiojo kalt pasireik tyia arba dl didelio neatsargumo, tai yra pagrindas didesnio pavojaus altinio valdytoj atleisti nuo civilins atsakomybs. Jeigu nukentjusiojo kalt pasireikia kaip paprastas neatsargumas, tai didesnio pavojaus altinio valdytojui turi bti taikoma civilin atsakomyb. Didelis nukentjusiojo neatsargumas gali padti alai atsirasti arba jai padidti. Tai pagrindas alos atlyginimo dyd sumainti arba reikalavim atlyginti al atmesti. nukentjusio asmens kalt neatsivelgiama, jei iiekoma dl maitintojo gyvybs atmimo atsiradusi ala arba atlyginamos laidojimo ilaidos. Esant miriai kaltei palyginamos ir vertinamos kiekvienos alies kalts formos, konkrets kalti veiksmai ir kiti faktai. Atsivelgiant ali kalts santyk nustatomas atsakomybs dydis. Teism praktikoje suformuluotos kelios svarbios taisykls, susijusios su kreditoriaus ir nukentjusio asmens kalte. Nukentjusiojo kalt nra preziumuojama. J turi rodyti asmuo, kuris i aplinkyb nurodo kaip savo reikalavim arba atsikirtim pagrind. Kreditoriaus kalt sudaranios aplinkybs turi bti nustatytos ir itirtos, nes tai gali turti reikms skolininko atsakomybs dydiui. statymas arba sutartis gali numatyti atvejus, kai skolininkas atsako nesant jo veiksniuose kalts (CK 6.248 str. l d.). Tai grieta atsakomyb. J taikant nesvarbu, ar atsakingas u al be kalts asmuo elgsi rpestingai, apdairiai ir atidiai. Netgi nustaius, kad jis laiksi vis manom rpestingumo ir atidumo reikalavim, nebt pagrindo atleisti j nuo civilins atsakomybs, nes su skolininko kalte susijusios aplinkybs nra teisikai reikmingos. Civilin atsakomyb skolininkui, atsakaniam be kalts, gali bti netaikoma tais pagrindais, kuriuos numato statymas arba sutartis. Pavyzdiui, didesnio pavojaus altinio valdytojas be kalts atsako u dl didesnio pavojaus altinio padaryt al, statinio savininkas (valdytojas) atsako u al, kuri padar grivantis statinys. J atsakomyb panaikina tik nenugalima jga, nukentjusiojo arba didelis neatsargumas. Civilinei atsakomybei atsirasti reikia nustatyti atitinkamos prievols arba delikto atveju btinus atsakomybs pagrindus. Be bendrj apvelgt pagrind yra specials pagrindai, numatyti konkreiose prievolse arba deliktuose. Civilin atsakomyb gali bti taikoma, jei nra aplinkybi, kurios visikai panaikina civilin atsakomyb arba nuo jos atleidia. ie juridiniai faktai gali turti reikms civilins atsakomybs dydiui. 2.ala ir nuostoliai ala civilins teiss moksle apibdinama kaip teiss saugom asmenini ir turtini vertybi sunaikinimas arba pakenkimas neteistais veiksmais, sukls neigiam pasekmi, kurias pagal statymus galima vertinti turtine iraika. ala nesiejama su ekonomine objekto verte, ji padaroma teiss ginamoms vertybms. alos darymas reikia konkreios Subjektins teiss paeidim, o taikant civilin atsakomyb alos atlyginimas visada yra turtinis. Jeigu asmens subjektini teisi paeidimas paeidia asmens turtinius arba neturtinius interesus, tai reikia nustatyti, ar yra ala kaip civilins atsakomybs pagrindas. alos (nuostoli) poymiai civilins atsakomybs prasme yra ie: 1) tai poveikis asmeninms ar/ir turtinms vertybms;

2) is poveikis padaromas neteistais veiksmais; 3) poveikio rezultatas nukentjusiajam yra neigiamas; 4) j galima vertinti turtine iraika; 5) su iais juridiniais faktais statymas sieja prievol atlyginti al. ala arba nuostoliai pasireikia kaip asmens turto netekimas arba sualojimas, jo turtos ilaidos, negautos pajamos, kurias asmuo bt gavs, jeigu nebt buv neteist veiksm. Teismas gali pripainti nuostoliais atsakingo asmens i neteist veiksm gaut naud. Pinigin alos iraika yra nuostoliai. iuos alos padarymo atvejus numato statymas (CK 6.249 ir 6.250 str.). ala ir nuostoliai yra skirstomi vairiais pagrindais. Pagal vertybi pobd ala skirstoma al turtui, asmeniui ir neturtin al. ala turtui padaroma j sunaikinant, sugadinant, kitaip sumainant jo vert. ala asmeniui padaroma atimant jam gyvyb, sualojant jo psichin arba fizin sveikat, eminant jo garb arba orum, paeidiant mogaus darbo, ekonomines, socialines ir kitas teises. Neturtin ala padaroma asmeninms arba neturtinms vertybms ir pasireikia kaip dvasinio pobdio netektys arba nuostoliai, kurie gali bti vertinami pinigais ir kompensuojami. Juridinio asmens gali bti paeidiama dalykin reputacija. Pagal neteisto veikimo ir alos santyk skiriama tiesiogin ir netiesiogin ala (nuostoliai). Tiesiogin ala dar vadinama realija. Realioji ala atsiranda dl tiesioginio poveikio ir pasireikia turto sugadinimu arba sunaikinimu. Tiesioginiai nuotoliai yra aling pasekmi tiesiogiai nulemtos ir dl to btinos ilaidos nuostoliui paalinti (pvz., turtiniai praradimai, gydymo, prieiros, reabilitacijos ilaidos ir kt.). Netiesiogin ala (nuotoliai) yra dl neteist veiksm patiriamos ilaidos arba turto sumajimas. Ji atsiranda kaip padarytos alos papildomas rezultatas arba yra btina siekiant alos atlyginimo. Tai negautos pajamos (CK 6.249 str. l d.), alos prevencijos arba sumainimo, nuostoli vertinimo ir civilins atsakomybs taikymo, nuostoli iiekojimo ne teismo tvarka protingos ilaidos (CK 6.249 str. 4 d.). Negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tiktinos gauti sumos, kurias gauti sutrukd neteisti skolininko veiksmai. Jie atsiranda dl alos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba dl pareigos nedelsiant atlyginti padaryt al nevykdymo. Ar patirti nuostoliai gali bti vertinami kaip negautos pajamos, turi bti sprendiama pagal iuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti i anksto; 2) ar pagrstai tiktasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar jos negautos dl neteist skolininko veiksm. Pavyzdiui, dl fizinio asmens sualojimo gali bti netenkama pajam pagal darbo sutart arba verslo sandorius, o dl jo ties gali bti netenkama ilaikymo. Bet negautos pajamos negali bti tapatinamos su mons pelnu. Nuostoliai pagal galimyb tiksliai juos apskaiiuoti skirstomi bendruosius ir specialiuosius. Bendrieji nuostoliai yra tie, kurie priteisiami u al, kai jos dydio nemanoma tiksliai apskaiiuoti pinigais (CK 6.249 str. l d.). Jeigu neigiamas poveikis padaromas asmeninms neturtinms vertybms, u kurias statymas numato civilin atsakomyb, tai nuostoli dydis objektyviai negali bti patvirtintas rodinjimo priemonmis. Bendrj nuostoli dydis nerodinjamas. Iekovas turi rodyti alos poymius ir bendriesiems nuostoliams nustatyti reikalingus kriterijus, j kiek, pobd ir svarb. Jei rodomi alos poymiai, preziumuojama, jog padaryti bendrieji nuostoliai. J dyd nustato teismas

pagal statyme esanius kriterijus vadovaudamasis tuo, kiek jie konkreioje byloje rodyti (CK 6.250 str. 2 d.). Specialiaisiais nuostoliais laikomi tokie nuostoliai, kai alos dyd galima tiksliai apskaiiuoti pinigais ir rodyti. Iekovas turi rodyti specialij nuotoli dyd, pavyzdiui, sunaikinto turto vert, turtui pataisyti reikiam sum, gydymo, slaugymo ilaidas ir kt. Atlyginus nuostolius atkuriama iki paeidimo buvusi nukentjusiojo turtin padtis, o ne atlyginami prarasto sigijimo katai. 3.CIVILINS ATSAKOMYBS PAGRINDINS RYS Civiliniai statymai, atsivelgdami aplinkybes, numato vairi atsakomybe, kuri pagal atskirus kriterijus galima skirstyti civilins atsakomybs 'ris. Ji skiriama sutartin ir nesutartin, dalin, solidarin ir subsidiarin. Sutartin ir nesutartin atsakomyb. Ji itaip skirstoma pagal tai, ar santykiai (pvz., pirkimopardavimo, tiekimo ir pan. sutartis) ar toki santyki. Civilin atsakomyb, atsirandanti paeidus jau esamos prievols subjektin teis (pavyzdiui, i vairi sandori), slyginai vadinama sutartine atsakomybe. Taiau civilin atsakomyb gali atsirasti ir nesant prievolini teisini santyki (prievols). Pavyzdiui, paeidus vairias absoliutines teises, nuosavybs teis arba teises, atsiradusias dl iradim, literatros k meno krini sukrimo, taip pat dl alos padarymo kitam asmeniui arba dl turto gijimo ar taupymo kito asmens l sskaita be pakankamo pagrindo. Tokiais atvejais atsiradusi civilin atsakomyb slyginai vadinama nesutartin atsakomybe. Paeidus jau susidariusius prievolinius santykius, t. y. sutartins atsakomybs atveju, taikomi bendri civilins atsakomybs nuostatai (Civilinio kodekso 225-237 straipsniai). alys sutartyje atsakomybs slygas gali nustatyti, teiss normos to nereglamentuoja k nedraudia, arba kai atsakomyb reguliuojanios normos yra dispozityvins. Pavyzdiui, Civilinio kodekso l straipsnis nustato, kad asmuo, nevykds prievols arba j netinkamai vykds, atsako turtu tik esant kaltei, iskyrus statyme arba sutartyje numatytus atvejus. Nesutartins atsakomybs taikymo slygas ir jos dyd nustato tiktai statymai. Pavyzdiui, padarius turtin al, atsakomyb nustatoma pagal Civilinio kodekso 483-510 straipsni taisykles. Prievolins subjektines teiss paeidimas, kai nevykdomos pareigos. Nevykdyta prievol yra tada, kai skolininkas visikai nevykd t veiksm, kurie sudaro prievols turin, pavyzdiui, (pateik preki, neperdav daikto, negrino pinig ir pan., arba atliko veiksmus, nuo kuri jis privaljo susilaikyti, pavyzdiui, sugadino gyvenamj talp ir pan. Netinkamai vykdyta prievol yra tada, kai jos vykdymas neatitinka tam, tikr sutarties slyg. Pavyzdiui, patiekta nekokybika, nekomplektuota produkcija, ne visai apmoktos gautos preks, pavluotai perduotas daiktas - ir pan. Jeigu nenustatoma, kad prievol nevykdyta arba netinkamai vykdyta, atsakomyb negali atsirasti. V. Mikelnas pabria, kad civilin atsakomyb gali bti skiriama viej ir privaij. Asmuo, padars al kitam asmeniui, privalo j atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 483 straipsnio 1-oji dalis). Kai ala padaro privatus asmuo (fizinis ar juridinis), belieka nustatyti, ar yra visos" civilins atsakomybs slygos, o jas nustaius, taikyti civilin atsakomyb. Taiau al gali padaryti ir padaro ne tik privats asmenys. Teiss subjektai; alia privai asmen (angl. private persons) yra vieieji asmenys (angl. pi persons) valstyb, savivaldyb, j institucijos bei tarnautojai.

Santykius tarp privai asmen ir santykius, susijusius su civilins atsakomybs taikymu, reguliuoja privatin teis. Santykius tarp privai asmen bei viej asmen, taip pat pastarj tarpusavio santykius reguliuoja viei teis. 3.1.Dalin ir solidarin atsakomyb Paprastai nuostolius atlyginti privalo prievol paeidusi alis. Kai prievol paeidusi alis yra keli skolininkai, t j atsakomybs dydis priklauso nuo to, ar paeista prievol yra dalin ir solidarin. Civilinje teisje daline vadinama atsakomyb, taikoma dviems arba; daugiau asmen, kuri kiekvienas atsako kreditoriui lygiomis dalimis". J dalinei prievolei, kiekvienam i skolinink taikoma dalin atsakomyb. Kadangi kiekvienas skolininkas privalo vykdyti tiktai savo prievols dalyj| privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dl jam tenkanios prievols dal nevykdymo arba netinkamo vykdymo. Jeigu statyme ar sutartyje nenustatyta, kad atskir bendraskoli dalys yra nelygios, tai laikoma, kad vis j dalys lygios (Civilinio kodekso 187 straipsnis). Solidarin vadinama atsakomyb dviej ir daugiau asmen, i kur kiekviena atsako kreditoriui visa prievole. Esant solidarinei atsakomybei kreditorius gali reikalauti i vis bendraskoli ar i bet kurio j atskirti ir vykdyti tiek vis prievol, tiek ir bet kuri jos dal. Taip pat kreditorius savo nuoira gali prievols nevykdymu arba netinkamu vykdymu pagal nuostoli reikalauti i vis bendraskoli ar i bet kurio j atskirai visus j nuostolius arba bet kuri j dal. Jeigu visi nuostoliai iiekomi i vieno skolininko, is turi teis atgrtine tvarka reikalauti i vis kit bendraskoli lygiomis dalimis to, k jie vykd, atskaiiavus jam paiam tenkani dal (Civilinio kodekso 190 straipsnis). 3.2.Pagrindin ir subsidiarin atsakomyb Civilinje teisje pagrindine vadinama asmens (skolininko, al padariusio asmens) atsakomyb, kuri atsiranda pagal statym. Pavyzdiui, Civilinio kodekso 483 straipsnyje numatyta atsakomyb, pagal kuri al padars asmuo privalo j atlyginti nukentjusiam. Greta pagrindins atsakomybs statymo arba sutartyje numatytais atvejais gali bti subsidiarin (papildoma) bdingi ie poymiai: 1) subsidiarin atsakomyb atsiranda tiktai tiesiogiai statymu arba sutartimi numatytais atvejais; 2) papildoma atsakomyb taikoma tiktai esant pagrindinei atsakomybei; 3) papildoma atsakomyb taikoma asmenims, kurie neatsako pagal pagrindin prievol; 4) papildomos atsakomybs dydis negali viryti 'pagrindins atsakomybs dydio; 5) papildomos atsakomybs taikymas gali bti apribotas statymu, sutartimi. Subsidiarins atsakomybs pavyzdys yra Civilinio kodekso 490 straipsnis, kuriame nustatyta atsakomyb u nepilnameio (nuo 15 iki 18 met) padaryt al. 3.3.Pilnutin (visika) ir ribota atsakomyb Civilinje teisje numatoma, kad nuostoliai turi bti visikai atlyginti (Civilinio kodekso 227 straipsnis), turto nustatomas visikas neteisto veiksmo nuostoli atlyginimo principas, pagal princip, skolininkas, nevykds arba netinkamai vykds prievol, ji atlyginti nuostolius, kurie pasireikia turtomis ilaidomis, turto netekimo arba sualojimu, ir atlyginti negautas pajamas. Taiau rodyti fakt, kad susidar nuostoliai ir kokio jie dydio, privalo nukentjusysis. statymas taip

pat numato galimyb nukrypti nuo visiko nuostoli atlyginimo principo. Atskir ri prievolms Lietuvos Respublikos statymai gali numatytin atsakomyb u prievoli nevykdym arba netinkam j vykdym Civilinio kodekso 229 straipsnio 1-oji dalis). Atsakomyb taip pat gali bti vartojama ali susitarimu. Atsakomyb gali bti ribojama vairiais bdais. Pirmas - nustatant, kad kreditorius turi teis iiekoti tik teigiamus nuostolius. Pavyzdiui, Civilinio kodekso 395 straipsnis apriboja kapitalins statybos rangos sutarties ali atsakomyb - atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pasireikia ilaidomis, turto netekimu arba sualojimu. Tai reikia, kad kreditoriui atimama teis reikalauti atlyginti nuostolius, kurie ireikiami negautomis pajamomis. Antras - nustatant kreditoriaus teis iiekoti i teiss paeidjo statyme numat : to dydio nuostolius. Treias - atsivelgiant kreditoriaus kalt (Civilinio kodekso 233 straipsnis). Regresin atsakomyb ir atsakomyb u treij asmen veiksmus Be tiesiogins atsakomybs, gali bti atsakomyb - atgrtinius (regresinius) reikalavimus. Atgrtin atsakomyb atsiranda tada, kai pagal tiesiogin reikalavim skolininkas atsako ne tiktai u savo, veiksmus, bet ir u kit asmen teiss paeidimus (Civilinio kodekso 495, 502 straipsniai). Ji bna, kai, esant keleto asmen solidarinei atsakomybei kreditorius iieko visus nuostolius i vieno skolininko. Atlygins nuostolius, skolininkas turi teis atgrtine tvarka reikalauti i kit solidari atsakovui, kad ie kompensuot iiekotus nuostolius. Kartais tas pats asmuo atakia pagal tiesioginius ir regresinius reikalavimus. Civilin atsakomyb atsiranda tiktai esant skolininko kaltei. Taiau statymo numatytais atvejais atsiradusia prievol gali visikai arba i dalies vykdyti pareigotas asmuo. Civilinio kodekso 232 straipsnyje numatoma, kad tokiais atvejais, kada prievols nevykdo arba netinkamai vykdo tretieji asmenys, kurie buvo pareigoti j vyk atsako skolininkas, jeigu Lietuvos Respublikos statymai nenumato vykdytojo atsakomybs. Civilins teiss literatroje itokia atsako tvarka vadinama atsakomybe "u svetim kalt". 4. Civilins atsakomybs formos Pagrindins civilins atsakomybs formos yra: pareiga atlyginti nuo lis ar al ir sumokti netesybas. Pareiga atlyginti al. Svoka "ala" yra susijusi su nesutartinmis teismis, kurios atsiranda paeidus asmens absoliutines subjektines teises. Gali bti padaroma juridinio ar fizinio asmens turtui ar asmenybei. Ji atsiranda sugadinus svetim turt, suluoinus fizin asmen arba atmus gyvyb. Suluoinus fizin asmen, sumaja jo darbingumas arba jis l nedarbingas ir netenka darbo pajam. Atmus fiziniam asmeniui jo ilaikytiniai netenka t l, kurias gaudavo i mirusiojo darbo pajam. statymai nustato, kad padaryta ala turi bti visikai atlyginta (Civilinio kodekso 496 straipsnis). Pareiga atlyginti nuostolius. Nuostoliais laikomos kreditoriaus turtos ilaidos, jo turto netekimas ar sugadinimas, taip pat kreditoriaus negautos pajamos, kurias jis bt gavs, jeigu skolininkas bt vykds prievol. Paprastai nuostoli svoka yra susijusi su prievols nevykdymu arba netinkamu vykdymu. Pavyzdiui, transporto organizacija, pervedama krovinius, juos sugadino, saugotojas prarado priimt pasaugoti turt ir pan. Nuostoliais laikomas bet kuris kreditoriaus turtini grybi sumajimas, kurio negalima atstatyti natra. Kai pradins padties natra atstatyti negalima, atsiranda pareiga atlyginti nuostolius, t.y. kompensuoti turtini grybi sumajim pinigais. Taiau nuostoliai atsiranda ne tiktai sumajus kreditoriaus turtinms grybms natra. Bna atvej,

kai paeidus prievol sumaja kreditoriaus pinigins los. Pavyzdiui, tiekjas pagal tiekimo sutart nepatiek pirkjui aliavos, o is negaljo pagaminti produkcijos ir patiekti jos pagal tiekimo sutart. Dl i prieasi jis turjo mokti netesybas, kurios nurodytuoju atveju yra nuostoliai. Civilinio kodekso 227 straipsnyje skiriamos dvi nuostoli rys: 1) kreditoriaus turtos ilaidos, jo turto netekimas arba sualojimas; kreditoriaus negautos pajamos, kurias jis bt galjs gauti, jeigu skolininkas bt vykds prievol. Kreditoriaus ilaidos, kurias privalo atlyginti skolininkas, yra kreditoriaus panaudotos pinigins los ar kitokios vertybs dl to, kad prievol buvo nevykdyta arba netinkamai vykdyta. Pavyzdiui, pirkjui paalinus neymius produkcijos defektus, tiekjas privalo atlyginti pataisymo ilaidas; dl tiekjo kalts nustatytu terminu neisiuntus preki geleinkeliu, ir pirkjui iveus autotransportu ias prekes i tiekjo sandlio, tiekjas privalo iri perveimo ilaidas ir kt. Ilaid esminis poymis tas, kad kreditorius dl susidariusi aplinkybi yra priverstas jas padaryti. Nevykdius prievols ar netinkamai j vykdius, reikia atlyginti tiktai tas ilaidas, kurios tam tikromis slygomis buvo btinos. Atsivelgdamas konkreias bylos aplinkybes, tai nustato teismas arba arbitraas. Pareiga sumokti netesybas. Kita civilins atsakomybs forma - pareiga lokti netesybas - taikoma siauriau negu nuostoli atlyginimas. Netesybos turi bti iiekomos tik tais atvejais, kai jos specialiai numatytos statyme galus arba sutartyje u tam tikrus teiss paeidimu. Daugiausia jos iplitusios prievoliniuose santykiuose tarp kio subjekt. Netesybos glaudiai susijusios su nuostoli atlyginimu. Atsivelgiant netesyb ir nuostol atlyginimo santyk, numatomos keturi ri netesybos. Netesybos nuo nuostoli skiriasi: 1) netesybos (bauda, delspinigiai) yra i anksto statymu arba su nustatytos, o nuostoliai paaikja, tik nevykdius arba netinkamai vykdyta prievole, be to, jie turi bti rodyti; 2) netesyboms iiekoti nustatytas sutrumpintas iekinins senaties terminas, o nuostoliams iiekoti taikomi bendri iekinins senaties terminai. 3) netesybos gali bti diferencijuojamos pagal teiss paeidimo pavojingumo visuomenei laipsn; 4) nuostoliams iiekoti turi bti visos slygos atsakomybei atskiroms netesyboms iiekoti nereikia, kad bt nuostoliai ir prieastinis ryys tarp prieing teisei veiksm ir atsiradusi nuostoli. Netesybomis vadinama statyme arba sutartyje nustatyta pinig suma kuri skolininkas privalo sumokti kreditoriui, jeigu prievol nevykd arba netinkamai vykdyta. Daniausiai netesybos numatomos u termin paeidim vykdant prievole. Grsm mokti netesybas skatina skolinink tinkamai vykdyti prievol.

Ivados 1. Teisin atsakomyb gali bti apibdinama kaip prievol, atsiradusi asmeniui, paeidusiam vie arba privat interes. Viena tokios prievols alis (paeidjas) u paeidim patiria statymuose numatytas sankcijas, kita alis (nukentjusysis) gali taikyti ias sankcijas arba reikalauti, kad jas taikyt atitinkama valstybin arba visuomenin institucija (teismas, arbitraas ir kt.). 2. Atsivelgiant atsakomybs atsiradimo pagrindus, CK iskiriama sutartin ir nesutartin atsakomyb (CK 6.245 str. 2 d.). Be to, civilins atsakomyb gali bti skirstoma pagal kitokius kriterijus. Pavyzdiui, jei kalbame apie keli asmen atsakomyb (skolinink daugtas), iskiriame

dalin, solidarij ir subsidiarij atsakomyb. Sutartins ir deliktins atsakomybs rys turi bendr bruo ir esmini skirtum. 3. Bendri bruoai: abi rys yra turtins prievols; abi atsakomybs rys atlieka toki pai kompensacin funkcij; bet kurios i i civilins atsakomybs ri taikymas nepaalina galimybs taikyti ir kitus civilini teisi gynimo bdus bei kitas teisins atsakomybs ris; ir sutartin, ir deliktin atsakomyb atsiranda kaip naujos prievols jau egzistuojanios sutartins prievols arba delikto atvilgiu; taikant abi atsakomybs ris skolininkas patiria turtini nuostoli. 4. Pagrindiniai skirtumai: skirtingas atsiradimo pagrindas: sutartins atsakomybs atveju - paeista sutartis, deliktins padaryta ala; skirtingi iekinio senaties terminai - CK 1.125 straipsnis numato taikyti bendr 10 met iekinio senaties termin, o reikalavimams dl pa darytos alos - sutrumpint 3 met termin; nevienodas atsakomybs dydis bei jos nustatymo principai: sutartins atsakomybs atveju atsakomybs dyd gali nustatyti alys arba susitarti dl atsakomybs netaikymo, o deliktins atsakomybs atveju tokie susitarimai negalimi. 5. Sutartinei atsakomybei atsirasti veiksm neteistumo slyga nra taip svarbi. Utenka pasakyti, kad bet koks sutarties nevykdymas ar netinkamas vykdymas yra a priori teiss norm paeidimas. Be to, nustatant veiksm prieingum teisei sutartiniuose santykiuose gali bti situacij, kai skolininkas paeidia sutarties slyg, niekaip nesureguliuot nei dispozityvia norma bei komerciniu paproiu, nei prastai reikiamais reikalavimais, nes alys gali reguliuoti savo tarpusavio santykius iimtinai sutarties nuostatomis, sudaryti statymuose neapartas sutartis.

Literatra 1. Kirien J., Pakalnikis, V. Rukyt R., Vitkeviius P. Civilin teis. Bendroji dalis. I tomas. -Vadovlis: Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, Vilnius, 2004. 2. Ambrasien D., Baranauskas E. ir kiti Civilin teis. Prievoli teis. Vadovlis: Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, Vilnius, 2004. 3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Pirmasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2002. 4. Mikelnas V. Sutari teis. Bendrieji sutari teiss klausimai: lyginamoji studija. Vilnius: Justitia, 1996. 5. Nekroius I., Nekroius V., Vlyvis S. Romn teis. Vilnius, 1999. 6. Vgl I. monms taikytina teis ir pirminis steigimasis Europos Bendrijos teisje. Vilnius: Eugrimas, 2002. 7. Zweigert K., Ktz H. Lyginamosios teiss vadas. Vilnius: Eugrimas, 2001. 8. Mikelnas V. Civilins atsakomybs problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius: Justitia,