You are on page 1of 199

UDK 323.

-28(100)" i-116

SLAVOJ IEK

sveiki atvyk tikrovs dykum

es
I a n g l k a lb o s v e r t E d g a r a s K liv is , A u d r o n u k a u s k a it , N id a V a s ilia u s k a it

V e rsta i: S la v o j i e k , W elcom e to the D e se rt o fth e Real, L o n d o n : V e rso , 2 0 0 2

V ir e ly je p a n a u d o t o s T o m o S. B u tk a u s f o t o g r a f ijo s Z ero G ro u n d A c t, N iu jo r k a s, 2 0 0 2

S e r ijo s ir k n y g o s d iz a in a s : v a r io b u r n o s I id j d ir b t u v s h t t p ://id .v a r io b u r n o s .c o m /

T ir a a s 8 0 0 e g z .

S lavoj i e k , 2 0 0 2 E d g a r a s K liv is , N id a V a s ilia u s k a it (v e r tim a s ), 2010 A u d r o n u k a u s k a it (v e r tim a s ), 2 0 0 5 v a r io b u r n o s (d iz a in a s ) , 2010 k ito s k n y g o s , 2010

ISB N 9 7 8 -6 0 9 -4 2 7 -0 0 7 -9

radikaliai

kitos

knygos

SLAVOJ

IEK
sveiki atvyk tikrovs dy k u m

Turinys

anga: nesantis raalas I 9 1. 2. 3. 4. 5. Tikrovs pasijos, regimybs pasijos I 13 Reapropriacijos: mulos Omaro pamoka I 49 Laim po Rugsjo 11-osios I 81 Nuo Homo sucker prie Homo sacer I 111 Nuo Homo sacer prie artimojo I 147 Ivada: meils kvapas I 177

anga: nesantis raalas


Nebeegzistuojanioje Vokietijos Demokratinje Respublikoje pasakotas anekdotas apie vokiet darbinink, kuris gavo dar b Sibire; inodamas, kad cenzra skaitys visus jo laikus, jis sako savo draugams: Susitarkime: jei mano atsistas laikas bus paraytas prastu mlynu raalu, laike raoma teisyb; jei raudonu - netiesa/' Prajus mnesiui, draugai gaun pirmj laik, parayt mlynu raalu: Gyvenimas ia puikus: par duotuvs pilnos preki, maisto apstu, butai didiuliai ir gerai ildomi, kino teatruose rodomi vakarietiki filmai ir aplink daugyb grai mergin, tik ir troktani umegzti roman; vienintelis dalykas, kurio ia nemanoma gauti, tai raudonas raalas Mintis ia kur kas sudtingesn, nei gali pasirodyti i pirmo vilgsnio: nors darbininkas neturi galimybs pay mti netiesos sutartu bdu, jam vis dlto pavyksta i ini perduoti - kaip? traukiant nuorod slaptj kod kaip paties u koduoto praneimo dal. inoma, ia susiduriame su prasta autoreferencijos problema: ar dl to, kad laikas paraytas mlynu raalu, visas jo turinys tampa neteisingas? Taiau pats faktas, jog laike minimas raudono raalo trkumas, rodo, kad i ti krj is laikas turjo bti paraytas raudonai. domu tai, kad is raudono raalo stygiaus paminjimas sukuria tiesos efekt nepriklausomai nuo jo paties paodinio teisingumo: netgi jei rau dono raalo bt manoma nusipirkti, melagyst apie raalo trkum yra vienintelis bdas perduoti teising ini, kai esi sekamas cenzros.
9

Slavoj iek

Argi ne tokia yra bet kokios veiksmingos ideologijos kritikos matrica - ne tik totalitarins" cenzros slygomis, bet ir (galbt netgi labiau) kur kas rafinuotesniu liberaliosios cenzros atveju? I pradi sutinki, kad turi vis laisv, kokios tik nori, tuomet priduri, kad trksta vienintelio dalyko, t. y. raudono raalo": mes jauiams laisvi", nes mums trksta paios kalbos, kuria galtume nusakyti savo nelaisv. Taigi, raudono raalo trkumas reikia, kad visos pagrindins svo kos, kuriomis mes apibdiname iandienin konflikt - karas su terorizmu", laisv ir demokratija", mogaus teiss" ir 1.1. yra klaidingos ir tik utemdo situacijos suvokim, uuot pad jusios j geriau apmstyti. ia specifine prasme paios ms laisvs" pridengia ir palaiko gilesn ms nelaisv. Gilber tas Keithas Chestertonas dar prie imt met akcentavo, kad realios laisvs (reikalavimo) slyga yra kokios nors fiksuotos dogmos primimas ir paiame minties laisvs principe aikiai velg antidemokratin potencial: Apskritai galima teigti, kad laisva mintis yra pati ge riausia apsauga nuo laisvs. Persakius moderniai, ver go smons ilaisvinimas yra geriausias bdas ivengti vergo ilaisvinimo. Imokykite j nuogstauti, ar jis nori bti laisvas, - ir jis niekada neisilaisvins.* Argi tai netinka ms postmoderniam" laikmeiui, su jo laisve dekonstruoti, abejoti, atsiriboti? Neturtume pamirti,
* Gilbert Keith Chesterton, Orthodoxy, San Francisco: Ignatius Press 1995, p. 114.

10

anga: nesantis raalas

kad lygiai t pat tekste Kas yra vietimas?" tvirtino Kantas: Mstyk, kiek tik nori, taip laisvai, kaip tik patinka, tik pa klusk!" Vienintelis skirtumas, kad Chestertonas konkretesnis ir irykina kantikoje argumentacijoje slypint implicitin para doks: minties laisv ne tik nepadeda isivaduoti i esamos so cialins vergijos - ji j pozityviai palaiko. Senasis moto Nems tyk. Paklusk!", kur reaguoja Kantas, yra kontrproduktyvus: jis tiesiog ugdo mait; todl isaugoti socialin vergij galima tik suteikiant minties laisv. Chestertonas gana logikai parodo ir atvirkij Kanto moto pus: kova u laisv turi remtis kokia nors nekvestionuojama dogma. Klasikiniame epizode i Holivudo skrbolo (screwball) komedijos, mergina klausia vaikin: Ar nori mane vesti?" Ne!" - Neisisukink! Atsakyk tiesiai!" Tam tikra prasme, i logika teisinga: vienintelis tiesus atsakymas, priimtinas mer ginai, yra Taip!", todl bet koks kitas, skaitant ir ties Ne!", laikomas isisukinjimu. ita pamatin logika vlgi yra pasi rinkimo per prievart logika: esi laisvas nusprsti, taiau su slyga, kad pasirinksi teisingai. Argi kunigas, diskutuodamas su skeptikai nusitekusiu pasaulieiu, nesiremia tuo paiu pa radoksu? Ar tu tiki Diev?" - Ne." - Neisisukink! Atsakyk tiesiai!" Kunigo nuomone, vienintelis siningas atsakymas bt patvirtinti tikjim Dievu: anaiptol nebdamas simetri kas, ateistinis tikjimo neigimas yra mginimas ivengti die vikos akistatos. Argi ne tas pat iandien tinka pasirinkimui demokratija ar fundamentalizmas"? Ar nra taip, kad, susi drus su tokiu pasirinkimu, rinktis fundamentalizm" pa prasiausiai nemanoma? Tikroji io valdaniosios ideologijos

11

Slavoj iek

mums primetamo pasirinkimo problema yra ne fundamen talizmas", bet, greiiau, pati demokratija: tarsi vienintel alter natyva fundamentalizmui" bt liberaliosios parlamentins demokratijos politin sistema.

1 .

Tikrovs pasijos, regimybs pasijos

Kai Brechtas, vykdamas i nam savo teatr 1953 met liep, aplenk Soviet tank kolon, judani link Stalinallee mal inti darbinink sukilimo, jis pamojavo jiems ir vliau tdien usira dienoratyje, kad t akimirk jis (niekada nebuvs jo kios partijos nariu) pirm kart gyvenime pajuto nor stoti Komunist partij. Vargu ar Brechtas toleravo kovos iauru m vildamasis, jog ji atne klestini ateit: veikiau pat prie vartos grubum suvok ir parm kaip autentikumo poy m... Argi ia ne puikus pavyzdys to, k Alainas Badiou laiko svarbiausiu dvideimto amiaus bruou: pasija tikrovei" (la passion du rel)T Prieingai devyniolikto amiaus utopiniams ar moksliniams" projektams ir idealams, ateities planams, dvideimtas amius siek pateikti pat daikt - tiesiogiai rea lizuoti ilgai laukt Naujj Tvark. Galutinis ir lemiamas dvi deimto amiaus momentas buvo tiesiogin Tikrovs patirtis kaip priepriea kasdienei socialinei realybei - Tikrov savo ekstremalioje prievartoje kaip kaina, kuri reikia sumokti u apgauling realybs sluoksni nuskutim. Sddamas Pirmojo pasaulinio karo apkasuose, Ernstas Jngeris diaugsi bsima kova vienas prie vien kaip autentiku intersubjektyviu susidrimu: autentikum suku ria prievartins transgresijos aktas, pradedant Lacano Tikrove (Daiktas, su kuriuo susiduria Antigon, paeisdama Miesto
* r. A lain Badiou, Le sicle (adam a ileisti: ditions du Seuil, Paris).

15

Slavoj iek

tvark), baigiant Bataille'io ekscesu. Seksualumo plotmje ios pasijos Tikrovei" ikona yra Oshimos Jausm imperija (Empire of the Senses), kultinis japon atunto deimtmeio filmas, ku riame porels meils santykis virsta abipusiu vienas kito kan kinimu iki mirties. Argi ne kratutin pasijos Tikrovei form silo pornografiniai internetiniai puslapiai, kur galima stebti vaginos vid per ma kamer, pritaisyt dildo viruje? iame kratutiniame take randasi pokytis: kai per daug priartjame prie geidiamo objekto, erotinis susiavjimas virsta pasibjau rjimu gryno kno Tikrove.* Kita pasijos Tikrovei" versija, kuri galime prieinti tarnavimui griui" socialinje realybje, aikiai matoma Ku bos revoliucijoje. Btinyb paversdama dorybe, iandienin Kuba ir toliau herojikai neigia kapitalistin atliek ir i anksto numatyto moralinio susidvjimo logik: dauguma ten naudo jam produkt Vakaruose laikomi iuklmis - ne tik pagarsj eto deimtmeio amerikietiki automobiliai, vis dar magikai funkcionuojantys, bet netgi begal kanadietik gelton mo kyklos autobus (su senais, vis dar aikiai skaitomais pietais uraais prancz ar angl kalbomis), tikriausiai gaut kaip dovana Kubai ir naudojam vieam transportui.** Taigi susi duriame su paradoksu, jog palusioje globalaus kapitalizmo eroje pagrindin revoliucijos uduotis yra sustabdyti socialin
* Kalbant asm enikai, kai deim to deim tm eio pradioje labiau dalyvavau Slo

vnijos politiniam e gyvenim e, pats patyriau len gv pasijos Tikrovei prisilietim: kai buvo svarstom a m ano kandidatra V yriausybs p ost, m ane dom ino tik vidaus reika l m inistro arba Saugum o tarnybos vadovo postas - galim yb tapti kultros, vietim o ar mokslo m inistru m an atrod juokinga, net neverta svarstym o.

16

1. Tikrovs pasijos, regim ybs pasijos

dinamik - tai kaina, kuri reikia mokti u paalinim i glo balaus kapitalistinio tinklo. ia matome keist simetrij tarp Kubos ir Vakar postindustrini" visuomeni: abiem atvejais palusi mobilizacija slepia daug gilesn nejudrum. Kuboje re voliucin mobilizacija slepia socialin ssting; isivysiusiuose Vakaruose pals socialinis aktyvumas slepia pamatin glo balaus kapitalizmo monotonij, vykio stok... YValteris Benjaminas apibr Mesianin moment kaip Dialektik im Stillstand, dialektik sstingyje: belaukiant Mesianinio vykio, gyvenimas sustoja. Ar Kuboje neaptinkame keisto io momento isipildymo, tam tikro negatyvaus Mesianinio laiko: socialinio sstingio, kuriame laik pabaiga arti" ir kiekvienas laukia Stebuklo (kas atsitiks, kai Castro mirs, o socializmas lugs)? Nenuostabu, kad alia politini naujie n ir praneim, svarbiausia laida per Kubos TV yra angl kalbos kursai - nesivaizduojama j daugyb, penkios eios valandos kiekvien dien. Paradoksalu, taiau pats sugri mas prie antimesianinio kapitalistinio normalaus gyvenimo
** itas iorikum as kapitalizm ui taip pat pasireikia tuo, kad Kuba v is dar lin

kusi rem tis sena gera socialistins sim bolins buhalterijos nuostata: idant skaiiuotu me tinkam ai, kiekvien vyk reikia rayti didj Kit. 2001 m etais H avanos viebuio skelbim ekrane viet toks uraas: Brangs sveiai, siekiant g y ven d in ti io v ieb u io dezinfekavim o program, viebutis bus dezinfekuotas vasario 9 dien nuo 3 iki 9 valandos po piet". Kam is sudvejinimas? Kodl paprasiausiai svei neinform uoti, kad vieb utis bus dezinfekuotas? Kodl dezinfekavim turi pridengti dezinfekavim o programa"? (Ir, tarp kitko, knieti paklausti, ar itaip ia silom as ir sek sualinis artu mas: vietoje prasto suviliojim o proceso - M ano brangioji, siekiant gyv en d in ti m s sek sualin program, kodl m um s ne...")

AlAl ll

III

A P S K R I T I E

17

Slavoj iek

suvokiamas kaip Mesianinio laukimo objektas - kakas, ko alis paprasiausiai laukia, alusi pakilumo bsenoje. Kuboje patys isiadjimai patiriami ar primetami kaip revoliucinio vykio autentikumo rodymas - psichoanalizje tai vadinama kastracijos logika. Visa Kubos politin ideologin tapatyb remiasi itikimybe kastracijai (nenuostabu, jog Vado vardas - Fidelis Castro!): prieprie vykiui sudaro vis did janti socialins bties ar gyvenimo inercija: tai alis, sustingu si laike, su senais yraniais pastatais. Revoliucinis vykis buvo iduotas" ne Termidoro valdios vestos naujos tvarkos; pats primygtinis vykio reikalavimas ved prie pozityvios sociali ns bties sstingio. Yrantys pastatai yra itikimybs vykiui rodymas. Nenuostabu, jog revoliucin ikonografija iandieni nje Kuboje pilna krikionik nuorod - Revoliucijos apa talai, Che Guevaros iklimas iki Krist primenanios figros, iki Aminojo (lo Eterno" - pavadinimas dainos, kuri apie j dainuoja Carlos Puebla): kai Aminyb siterpia laik, lai kas sustoja. Nenuostabu, kad pagrindinis spdis apie 2001j Havan - jog visi vietiniai gyventojai pabgo, ir j ugrob skvoteriai, nerandantys vietos iuose didinguose senuose pas tatuose, um juos laikinai, padalij dideles erdves medin mis perskyromis ir 1.1. Tad Kubos vaizdinys, kok susidarome i toki kaip Pedro Juan Gutirrezo roman (jo purvinos Ha vanos trilogijos"), daug k atskleidia: kubietika btis", prie inama revoliuciniam vykiui, - tai kasdien kova u ilikim, bgimas smurting nevank seks, gyvenimas ia diena be joki ateities projekt. i obscenika inercija ir yra revoliucinio Pakilumo tiesa"/

18

1. Tikrovs pasijos, regim ybs pasijos

O ar vadinamasis fundamentalistinis teroras taip pat nra pasijos Tikrovei iraika? Atunto deimtmeio pradio je, Vokietijoje lugus Naujosios Kairs student pasiprie inimo judjimui, vienas i jo padarini buvo Raudonosios armijos frakcijos (Red Army Faction) terorizmas (BaaderioMeinhofo gauja" ir t. t.); jis rmsi prielaida, kad student judjimo neskm parod, jog mass taip giliai yra klim pusios savo apolitikame konsumeristiniame bvyje, kad j tiesiog nemanoma paadinti prastu politiniu vietimu ir smoningumo skatinimu - reikia daug drastikesns in tervencijos, norint prikelti juos i ideologinio sstingio, i hipnotins konsumeristins bkls, ir tik tiesiogin prievar tin intervencija, pavyzdiui, prekybos centr sprogdinimas, bt veiksminga. O argi tas pat, tik skirtingame lygmenyje, negalioja iandieniniam fundamentalistiniam terorui? Argi
* Kubos revoliucijos specifikum geriausiai ireikia Fidelio ir Che G uevaros

dualumas: Fidelis, tikrasis lyderis, aukiausia Valstybs valdia, prie Che, am in re voliucin m aitinink, kuris niekada nenu sileist iki to, kad tiesiog valdyt valstyb. Ar tai neprim ena Soviet Sjungos, jei Trotsky nebt buvs paalintas kaip did iau sias idavikas? sivaizduokim e, kad treio deim tm eio viduryje Trotsky em igravo ir atsisak so viet pilietybs, kad paskatint nuolatin revoliucij visam e pasaulyje, o netrukus mir - po jo m irties Stalinas bt sukrs jo ku lt... inoma, tokia itikim y b Reikalui (Socialism o o muerte!"), tiek, kiek Reikal knija Vadas, gali lengvai isigim ti Vado pasirengim paaukoti (ne save aliai, bet) pai al sau, vardan savojo Reikalo. (Panaiai tikr itikim yb Vadui rodo ne pasirengim as prisiimti jam skirt kulk; dar daugiau, turi bti pasiruos priim ti kulk i jo - pripainti, jog jis gali tave paalinti ar net paaukoti, jei tai tarnauja jo auktesniem s tikslams.)

19

Slavo iek

jo tikslas nra paadinti mus, Vakar pilieius, i sstingio, i panirimo ms kasdieniame ideologiniame pasaulyje? Paskutiniai du pavyzdiai nurodo fundamental pa sijos Tikrovei" paradoks: kulminacij ji pasiekia savo taria moje prieybje, teatralikame spektaklyje - pradedant parodo maisiais stalininiais teismo procesais, baigiant spdingais teroristiniais aktais/ Taigi jei pasija Tikrovei baigiasi gryna spdingo Tikrovs efekto iore, tuomet, laikantis tikslios in versijos, postmoderni" pasija iorei baigiasi drastiku su grimu prie pasijos Tikrovei. Panagrinkime pjaustytoj" fenomen (tai mons, daniausiai moterys, jauiantys neat remiam poreik pjaustyti save skustuvais ar kitaip save a loti), tiksliai analogik msikei aplinkos virtualizacijai: is fenomenas reprezentuoja desperatik strategij sugrinti kno Tikrov. Kaip tok, pjaustymsi reikia prieinti norma liam kno iraymui tatuiruotmis, kuris garantuoja subjekto dalyvavim (virtualioje) simbolinje tvarkoje - pjaustymosi problema, prieingai, yra paios realybs teigimas. Toli grau nebdamas saviudikas, anaiptol nerodydamas susinaikini mo geismo, pjaustymasis yra radikali pastanga (vl) valdyti
* Daug bendresniu lygm eniu turim e pastebti, kaip stalinizm as - su savo bru

talia pasija Tikrovei", pasirengim u paaukoti m ilijonus g y v yb i dl savo tikslo, m oni nevertinim u - tuo pat m etu buvo reim as, kuris labiausiai rpinosi palaikyti deram ior: j j apim davo totali panika, jei iai iorei ikildavo pavojus (tarkime, kad kok nors vyk, aikiai atskleidiant reim o neskm , parodys iniasklaida: sovietin iniasklaida neturjo juodj kronik, nebuvo joki reporta apie nusikaltim us ir prostitucij, nekalbant apie darbinink ar publikos protestus).

20

1. Tikrovs pasijos, regim ybs pasijos

realyb, arba (kitas io fenomeno aspektas) tvirtai pagrsti ego knika realybe ir taip veikti nepakeliam nerim dl to, jog suvoki save kaip neegzistuojant. Pjaustytojai paprastai pasakoja, kad vos tik jie pamato ilt raudon krauj, tekant i pasidarytos aizdos, jie vl jauiasi gyvi, tvirtai siaknij realybje.* Taigi nors pjaustymasis, be abejo, yra patologinis fenomenas, vis dlto tai patologin pastanga atgauti tam ti kr normalum, ivengti visiko psichotinio suirimo. iandieninje rinkoje randame daugyb produkt, neturini aling savybi: kav be kofeino, krem be rieba l, al be alkoholio... Sra galima pratsti: virtualus seksas kaip seksas be sekso, Colino Powello karo be auk (i ms puss, inoma) doktrina kaip karas be karo, iuolaikinis poli tikos kaip ekspert administravimo meno apibrimas, taigi politika be politikos, iki pat iandieninio tolerantiko libera laus multikultrizmo kaip patirties Kito, i kurio atimtas jo Kitonikumas (idealizuotas Kitas, kuris tik avingai oka ir ekologikai pagrstai holistikai suvokia realyb, o tai, kad jis mua mon, lieka nepastebta...)? Virtuali Realyb pa prasiausiai apibendrina it procedr, kai pasilomas pro duktas be substancijos: ji sukuria realyb, kuri pati neturi substancijos, kieto besiprieinanio Tikrovs branduolio - pa naiai kaip kava be kofeino kvepia ir turi t pat skon, kaip tikra kava, nors ir nra tokia, Virtuali Realyb taip pat patiria ma kaip realyb, nors tokia ir nra. is virtualizacijos proce sas baigiasi tuo, jog pai tikr realyb" imame suvokti kaip
* r. M arilee Strong, The Bright Scream, London: Virago 2000.

21

Slavoj iek

virtuali. Didiajai publikos daliai PPC* sprogimai buvo vy kiai televizoriaus ekrane; kai stebjome danai kartot kadr, kaip isigand mons bga kamer nuo grivanio bokto sukelto miliniko dulki debesies, ar pats is rakursas ne primin spding kadr i katastrof film, ar tai nebuvo specialusis efektas, pranoks visus kitus, nes, kaip pastebjo Jeremy Benthamas, realyb yra pati geriausia savs paios re gimyb? O argi santykis tarp Pasaulinio prekybos centro atak ir Holivudo katastrof film nra analogikas snuff pornografijos ir prast sadomazochistini pornografini film santykiui? Karlo Heinzo Stockhauseno provokuojaniame teiginyje, jog PPC boktus besiriantys lktuvai buvo tobuliausias meno krinys, esama dalels tiesos: PPC bokt griuvim galime su vokti kaip dvideimto amiaus meno pasijos Tikrovei" kul minacij - patys teroristai" msi io veiksmo ne tam, kad padaryt tikr materialin al, bet dl spdingo tokios alos efekto. Prajus kelioms dienoms po 2001 met Rugsjo 11-osios, ms vilgsnis vis dar buvo persmeigtas vaizd lktuvo, besirianio vien i PPC bokt, ir visi buvome priversti patirti, k reikia manija kartoti" bei jouissance anapus malo numo principo: norjome matyti tai vl ir vl; tie patys kadrai kartoti ad nauseam, ir iurpus pasitenkinimas, kur patyrme, buvo pats gryniausias jouissance. Patirti realybs TV ou" ne tikrum tapo manoma tiktai stebint TV ekrane grivanius du boktus: net jei ie ou vyksta i tikrj", mons juose
* Pasaulinis prekybos centras (World Trade Center) - vert. past.

22

1. Tikrovs pasijos, regim ybs pasijos

vis dar vaidina - paprasiausiai vaidina save. prastinis atsiri bojimas romane (veikjai iame tekste yra igalvoti, bet koks panaumas tikrus asmenis yra visikai atsitiktinis") taip pat galioja ir realybs muilo oper dalyviams: ten matome igal votus veikjus, net jei jie i tikrj vaidina save. Autentika dvideimto amiaus pasija siskverbti Tikr Daikt (galiausiai destruktyvi Tutum) per iorini luob voratinkl, kurie sudaro ms realyb, pasiekia kulminacij Tikrovs virpulyje - io galutinio efekto" vaikomasi skait meniniais specialiaisiais efektais, pradedant realybs TV ir mgjika pornografija, baigiant snuff filmais. Snuff filmai, pa teikiantys tikr daikt", tikriausiai yra kratutin Virtualios Realybs tiesa. Esama intymaus ryio tarp realybs virtualizavimo ir nesibaigianio, itsto iki begalybs kniko skausmo, daug stipresnio, nei prastinis, atsiradimo: argi biogenetikos ir Virtualios Realybs jungtis neatveria nauj ukert" kan kinimo galimybi, nauj ir negirdt horizont, galini pa ilginti ms gebjim ksti skausm (prapleiant sensorines galimybes atlaikyti skausm, irandant naujas jo suklimo for mas)? Galbt kratutinis Sade'o vaizdinys apie nemirtani" kankinim auk, kuri gali kentti nesibaigianius skausmus, negaldama pabgti sau priklausani mirt, irgi laukia, kol gals tapti realybe. Didiausia Amerikos paranojin fantazija sukasi apie asmen, gyvenant maame idilikame Kalifornijos mieste, vartotoj rojuje, ir staiga pradedant tarti, kad pasaulis, ku riame jis gyvena, yra apgaul, vaidinimas, kuris vaidinamas tik tam, kad j tikint, jog gyvena realiame pasaulyje, nors

23

Slavoj iek

visi mons aplink j yra aktoriai ir statistai gigantikame ou. Naujausiu pavyzdiu gali bti Peterio VVeiro filmas Trumeno ou (The Truman Show, 1998) su Jimu Carrey, kuris vaidina mao miestelio klerk, pamau suvokiant, jog yra nuolati nio, dvideimt keturias valandas trunkanio televizijos ou herojus: jo gimtasis miestas i ties yra gigantika studija, kur kameros visur j sekioja. Tarp filmo pirmtak verta paminti Phillipo K. Dicko film Sutriks laikas (Time out of Joint, 1959), kurio herojus gyvena kukl kasdien gyvenim maame idi likame Kalifornijos mieste eto deimtmeio pabaigoje ir pamau suvokia, kad visas miestas yra padirbinys, sukurtas tam, kad jis bt patenkintas... Pamatin film Trumeno ou ir Sutriks laikas patirtis yra ta, kad vlyvojo kapitalizmo var totojikas Kalifornijos rojus yra, paiame savo hiperrealume, tam tikru bdu nerealus, be substancijos, neturintis materia laus inertikumo. Panaus siaubo derealizavimas" prasid jo po PPC sprogimo: nors auk skaiius - 3000 - kartojamas vis laik, stebtina, kiek maai matome tikr uvusij nei idraskyt kn, nei kraujo, nei desperatik mirtani moni veid... prieingai reportaams apie Treiojo Pasaulio katastrofas, kur svarbiausia yra sukurti sensacing ini apie koki nors siaubing detal: Somalis mirta i bado, iprievar tautos Bosnijos moterys, vyrai perpjautomis gerklmis. ie kadrai visuomet lydimi iankstinio perspjimo, kad kai ku rie vaizdai, kuriuos pamatysite, yra labai grafiki ir gali nei giamai paveikti vaikus" - spjimas, kurio niekada negirdime reportauose apie PPC griuvim. Ar tai nra dar vienas rody mas, jog net iuo tragiku momentu yra isaugomas atstumas,

24

1. Tikrovs pasijos, regim ybs pasijos

skiriantis Mus nuo J, nuo j realybs: tikrasis siaubas vyksta ten, ne iaT Taigi ne tik Holivudas kuria tikro gyvenimo iliuzij, neturini materialumo svorio ir inercijos - vlyvojo kapi talizmo vartotoj visuomenje pats realus socialinis gyve nimas" kakokiu bdu gauna padirbtos klastots bruo, kur ms kaimynai realiame" gyvenime elgiasi kaip sce nos aktoriai ir statistai... Vlgi galutin kapitalistinio utili tarinio nudvasinto pasaulio tiesa yra paties tikro gyveni mo" dematerializacija, jo virtimas mkliku ou. Greta kit, Christopheris Isherwoodas ireik Amerikos kasdienio gyvenimo nerealumo pojt kalbdamas apie moteli kam barius: Amerikos moteliai yra netikri! (...) Jie smoningai suprojektuoti taip, kad bt netikri. (...) Europieiai ms nemgsta dl to, kad persiklme gyventi savo reklaminius skelbimus, panaiai kaip atsiskyrliai pasitraukia olas kontempliuoti." Peterio Sloterdijko sferos" samprata ia reali zuota paodiui, kaip gigantika metalin sfera, apgaubianti ir izoliuojanti vis miest. Prie kelet met tokie fantastiniai filmai kaip Zardoz ar Logano pabgimas (Logan's Run) nuspjo
* Dar vienas ideologin s cenzros atvejis: kai gaisrinink nals dav interviu

C N N , daugum a j atliko performans, kokio i j ir tikjosi: aaros, m ald os... Visos, iskyrus vien, kuri be aar pasak, jog nesim els u savo u v u s vyr, nes m aldos jo nesugrins. Paklausta, ar galvoja apie kert, ji ramiai atsak, kad tai bt tikra vyro idavyst: jei bt iliks gyvas, jis tikrai teigt, jog blogiausia yra pasiduoti norui atsa kyti tuo pa iu ... N ereikia pridurti, kad is klipas buvo parodytas tik kart, vliau d in go i t pai interviu kartojimo.

25

Slavoj iek

iandienin postmoderni nemaloni bkl, perkeldami i fantazij pai bendruomen: izoliuota grup gyvena ste ril gyvenim nuoalioje vietoje ir ilgisi materialaus irimo realumo patirties. Ar be galo kartojamas kadras, kai lktu vas priartja ir riasi antrj PPC bokt, nra garsiosios scenos i Hitchcocko filmo Paukiai (Birds), puikiai ianali zuotos Raymondo Bellouro, kur Melani priartja prie Badega Bay molo, perplaukusi lank mau laiveliu, tikro-gy venimo versija? Kai, artdama prie prieplaukos, ji mojuoja (bsi mam) mylimajam, vienas pauktis (i pradi matomas kaip neaiki tamsi dm) staiga pasirodo kadro viruje i deins ir kerta jai galv.* Argi lktuvas, kuris rsi PPC bokt, nebuvo ta hitkokika dm, ta anamorfin suteptis, denatralizavusi idilik, gerai pastam Niujorko peiza? Broli Wachowski hitas Matrica (Matrix, 1999) pri ved i logik iki kratutinumo: materiali realyb, kuri visi patiriame ir matome aplinkui, pasirodo esanti virtua li, kuriam a ir koordinuojama gigantiko megakompiuterio, su kuriuo visi esame susieti; kai pagrindinis veikjas (kur vaidina Keanu Reevesas) atsibunda tikroje realybje", jis mato apleist peiza, utert sudegusi griuvsi - to, kas liko i ikagos po globalaus karo. Pasiprieinimo vadas Morfjus ironikai pasisveikina: Sveiki atvyk tikrovs dykum". Argi ne kakas panaaus nutiko Niujorke Rugsjo 11-j? Jo gyventojai atsidr tikrovs dykumoje" - mums,
* r. Raymond Bellour, The Analysis of Film, Bloomington: Indiana U niversity

Press, 2000, 3 skyrius.

26

1. Tikrovs pasijos, regim ybs pasijos

sugadintiems Holivudo, is peizaas bei grivani bokt kadrai galjo nebent prim inti labiausiai kvap gniauian ias scenas i katastrof film. Kai girdime, jog atakos buvo visikai netiktas okas, jog vyko nesivaizduojama Nemanomyb, reikt prisiminti kit iskirtin katastrof i dvideimtojo amiaus pradios - Titaniko skendim: tai taip pat buvo okas, taiau jam jau buvo numatyta vieta ideologinje vaizduotje, nes Titanikas buvo devyniolikto amiaus industrins civilizacijos galios simbolis. Ar negalime to paties pasakyti ir apie ias atakas? Ne vien masins informacijos priemons nuolat mus atakavo kalbomis apie terorist grsm; i grsm yra akivaizdiai libidikai motyvuota - tik prisimin kime tokius filmus kaip Pabgimas i Niujorko (Escape from New York) ar Nepriklausomybs diena (Independence Day). Btent toks ir yra loginis paaikinimas, kodl atakos danai lyginamos su Ho livudo katastrof filmais: nemanomyb, kuri vyko, buvo fan tazijos objektas, taigi tam tikru mastu Amerika gavo tai, apie k fantazavo, ir tai buvo didiausias siurprizas. Galutinis poskis ioje Holivudo ir karo prie terorizm" ssajoje radosi tuomet, kai Pentagonas nusprend praytis Holivudo pagalbos: 2001-j spalio pradioje spauda prane, jog grup Holivudo scenarist ir reisieri, katastrof film specialist, traukta Pentagono tyrim tam, kad kurt galimus terorist atak scenarijus ir pa dt tas atakas atremti. Atrodo, jog i sveika tsiasi: 2001-j lapkriio pradioje vyko keletas Baltj rm patarj ir vy resnij Holivudo prodiuseri susitikim, siekiant koordinuoti karo veiksmus ir nustatyti, kaip Holivudas galt pasitarnauti karui prie terorizm" pasisdamas tinkam ideologin ini

27

Slavoj iek

ne tik amerikieiams, bet taip pat ir Holivudo publikai visame pasaulyje - tai galutinis empirinis rodymas, kad Holivudas i ties funkcionuoja kaip ideologinis valstybs aparatas". Taigi turtume apversti prastin interpretacij, pa gal kuri PPC sprogimai buvo Tikrovs sibrovimas, sukr ts ms iliuzin Sfer: visikai atvirkiai - dar prie PPC griuvim mes gyvenome savo realybje, Treiojo Pasaulio baisumus suvokdami kaip kak, kas i ties nebuvo ms socialins realybs dalis, kaip kak, kas (mums) egzistavo kaip mklika regimyb (TV) ekrane - o Rugsjo 11-j nu tiko tai, kad i fantazmin ekrano mkla eng ms realybn. Ne realyb sibrov ms vaizdin: vaizdinys sibrov ir supurt ms realyb (t. y. simbolines koordinates, kurios nustato, k suvokiame kaip realyb). Tad fakt, jog po Rug sjo 11-osios daugelio blokbasteri" su PPC griuvim pri menaniomis scenomis (aukti degantys ar puolami pastatai, teroristiniai aktai) premjeros buvo atidtos (arba filmai net gi padti lentynas), reikt interpretuoti kaip fantazminio pagrindo, slygojusio PPC griuvimo poveik, slopinim". inoma, ia nesiruoiama aisti pseudopostmodernaus ai dimo, kuris PPC griuvim redukuot dar vien medij re gin, interpretuodamas j kaip snujf pornofilmo katastrofin versij; klausimas, kur turjome sau kelti spoksodami TV ekranus Rugsjo 11-j, yra paprasiausiai toks: Kur mes tai jau matme, vl ir vl? Faktas, jog Rugsjo 11-osios atakos buvo populiari fantazij mediaga gerokai anksiau, nei jos i tikrj vyko, pateikia dar vien supainiotos sapn logikos atvej: lengva

28

1. Tikrovs pasijos, regim ybs pasijos

paaikinti, kodl vargai mons visame pasaulyje svajoja tapti amerikieiais; taiau apie k svajoja prakut amerikie iai, susting savo gerovje? Apie globali katastrof, kuri su krst j gyvenimus. Kodl? Btent tai ir tiria psichoanaliz: ji siekia paaikinti, kodl mus, supamus gerovs, persekioja komarikos katastrof vizijos. Sis paradoksas taip pat nuro do, kaip turtum e suprasti Lacano fantazijos perengim" kaip baigiamj psichoanalitinio gydymo moment. i svoka tarsi puikiai atitinka sveiko proto supratim, k psichoana liz turt daryti: inoma, ji turi ivaduoti mus i idiosinkratini fantazij gniaut ir galinti pamatyti realyb toki, kokia ji i ties yra! Taiau btent to Lacanas ir neturi gal voje - jis siekia beveik visikai prieingo dalyko. Kasdienje savo egzistencijoje esame panir realybje" (kuri struktruoja ir palaiko fantazija), ir panirim trikdo simptomai, liudijantys, jog kitas, represuotas, ms psyche lygmuo iam panirimui prieinasi. Tad perengti fantazij" paradoksaliai reikia visikai identifikuotis su ta fantazija - btent, su fanta zija, struktruojania pertekli, kuris prieinasi ms pani rimui kasdienje realybje; arba, cituojant glaust Richardo Boothby formuluot: Fantazijos perengimas" nereikia, jog subjektas ka kaip atsikrato priklausomybs nuo mantri kapriz ir prisitaiko prie pragmatins realybs" - visikai prie ingai: subjektas pajungiamas simbolins stokos efek tui, kuris atskleidia kasdiens realybs rib. Perengti fantazij Lacano apibrta prasme reikia giliau klimpti

29

Slavoj iek

ton fantazijon nei bet kada anksiau, bti dar intymiau susijusiam su ta tikrja fantazijos erdimi, kuri peren gia vaizd krim.* Boothby teisus, pabrdamas Jan primenani kiekvienos fan tazijos struktr: fantazija sutaiko, nuginkluoja (pateikdama sivaizduojam scenarij, kuris mus galina itverti Kito geis mo bedugn) ir kartu sukreia, trukdo, nesiderina prie ms realybs. Fantazijos perengimo" svokos ideologin politi n dimensija buvo aikiai atskleista unikaliu vaidmeniu, kur roko grup Top lista nadrealista (ymiausi siurrealist sraas) suvaidino Bosnijos karo metu apsiaustame Sarajeve: j ironi ki pasirodymai - karo ir bado skuryje ijuok kebli Sarajevo gyventoj padt - gijo kultin status ne tik kontrakultroje, bet ir tarp daugumos Sarajevo gyventoj (savaitiniai grups TV ou rodyti per vis kar ir buvo netiktinai populiars). Uuot apraudoj tragik bosni likim, jie drsiai mobilizavo visas klies apie kvailus bosnius", plaiai paplitusias Jugos lavijoje, visikai su jomis susitapatindami - tuo buvo norima pabrti, kad tikrasis solidarumas reikia tiesiogin konfron tacij su obscenikomis rasistinmis fantazijomis, kurios cir kuliavo simbolinje Bosnijos erdvje, aisming identifikacij su jomis, o ne i nevankybi neigim, nes jos nereprezentuo ja moni, kokie jie yra i tikrj". Tai reikia, jog regimybs ir Tikrovs dialektikos ne galima redukuoti elementar fakt, jog ms kasdieni
* Richard Boothby, Freud as Philosopher, N e w York: Routledge, 2001, p. 275-276.

30

1. Tikrovs pasijos, regim ybs pasijos

gyvenim virtualizacija, potyris, jog gyvename vis labiau ir labiau dirbtinai sukonstruotame pasaulyje, sukelia neat remiam poreik sugrti prie Tikrovs", atgauti tvirt pa mat kokioje nors tikroje realybje". Tikrov, kuri sugrta, turi (dar vienos) regimybs status: btent todl jog ji yra tik ra, t. y. remiantis jos trauminiu ar (ir) ekscesyviu pobdiu, mes negalime jos integruoti (tai, k patiriame kaip) ms realyb ir todl esame priversti patirti j kaip komarik regin. Btent toks ir buvo dmes prikaustantis PPC griuvimo vaizdas: vaizdas, regimyb, efektas", kuris tuo paiu metu pateik pat daikt". is Tikrovs efektas" nra tas pat, k Roland'as Barthes'as septintame deimtmetyje pavadino l'effet du rel: veikiau, tai visika jo prieyb: l'effet du irrel. Tai reikia: prieingai bartikajam l'effet du rel, kai tekstas priveria mus priimti jo fiktyv produkt kaip tikr", ia pati Tikrov, kad isilaikyt, turi bti suvokta kaip komarika nereali mkla. Paprastai sakome, jog neturtum e fikcijos laikyti realybe prisiminkime postmoderni doxa, jog realyb" yra diskur syvus produktas, simbolin fikcija, kuri klaidingai suvokia me kaip substancin autonomik darin. Psichoanaliz ia moko atvirkiai: neturtum e realybs laikyti fikcija - turime pajgti irti tame, k patiriame kaip fikcij, kiet Tikrovs branduol, kur galime isaugoti tik versdami fikcija. Trumpai tariant, turime velgti, kuri realybs dal transfunkcionalizavo" fantazija, taigi, nors tai ir realybs dalis, ji suvokiama kaip fiktyvi. Daug sunkiau nei atmesti ar (ir) demaskuoti (ta riam) realyb kaip fikcij, yra atpainti fikcijos dal tikro je" realybje. (inoma, tai sugrina atgal prie seno Lacano

31

Slavoj iek

teiginio, kad gyvnai apgaudinja pateikdami tai, kas netik ra, kaip tikra, o mons (btybs, gyvenanios simbolinje erdvje) apgaudinja pateikdami tai, kas tikra, kaip netikra.) i valga leidia sugrti ir prie pavyzdio apie pjaustyto jus: jei tikroji priepriea Tikrovei yra realyb, galbt tai, nuo ko jie stengiasi pabgti pjaustydami save, yra ne nerealumo, dirbtinio ms gyvenamo pasaulio virtualumo jausmas, bet pati Tikrov, kuri sprogsta, virsdama nekontroliuojamomis haliucinacijomis, imaniomis persekioti mus, vos tik praran dame atram realybje? Michaelio Haneke Pianist (The Piano Teacher, Pranczija, Austrija, 2001) padeda i msl minti. Filmas pastatytas pagal Elfriede Jelinek trump roman, pasakojant apie aistring, bet perversik jauno pianisto ir jo vyresns mokytojos (j puikiai suvaidino Isabelle Huppert) meils ry: siuetas remiasi nuval kiota fin-de-sicle Vienos clich apie jaun, seksualiai uslopint auktuomens mergin, aistringai simyljusi savo muzikos mokytoj. iandieninje istorijoje, prajus imtui met, neu tenka vien sukeisti vietomis persona lytis: ms atlaidiais laikais meils ryiui reikia suteikti dar ir perversik utais. Reikalai lemtingai pasisuka ir ima riedti link neivengiamo tragiko galo (mokytojos saviudybs) kaip tik tuo metu, kai, at sakydama vaikino aistring seksualin kvietim, uslopinta" mokytoja jam audringai atsiveria, paraydama laik su deta liu savo reikalavim srau (i esms mazochistini spektakli scenarijumi: kaip jis turs j suriti, priversti laiyti jo iang, skaldyti jai antausius ir netgi muti ir 1.1.). Svarbiausia, kad visi ie reikalavimai uraomi - ant popieriaus iguldoma tai, kas

32

1. Tikrovs pasijos, regim ybs pasijos

pernelyg traumuoja, kad bt pasakyta atvirai, tiesiogine kalba: jos pati slapiausia fantazija. Toks abiej persona prieinimas - jo aistring jaus m protrkiai ir jos altas, beaistris atsiribojimas - neturt ms apgauti: btent ji i tikrj atsiveria, atskleisdama jam savo nepridengt fantazij, o jis tik pavirutinikai vaidina suvediotoj. Todl nieko keista, kad jos atvirumas priveria j igstingai atsitraukti: tiesiai idstyta jos fantazija radika liai pakeiia jos status jo akyse, jaudinantis meils objektas virsta atgrasia btybe, kurios jis negali paksti. Taiau i kar to po to jis ir pats pajunta perversik potrauk ibandyti jos pasilyt fantazmin scenarij, j irgi traukia besaikis jouis sance ir jis, i pradi, mgina sugrinti jai atgal jos paios pageidavim gyvendindamas jos fantazijos elementus - jis suduoda jai taip, kad i nosies pasipila kraujas, smurtingai j spardo ir kai ji, nebeilaikiusi, pasitraukia i savo realybe vir tusios fantazijos, jis pereina prie lytinio akto ir mylisi su ja, nordamas taip tvirtinti savo pergal. is visk ubaigiantis seksualinis aktas savo beveik nepakeliamu skausmu geriau siai iliustruoja Lacano ii n'y a pas de rapport sexuel: nors pats aktas vyksta realybje, taiau - bent jau jai - neteks savo fantazmins atramos jis virsta pasibjaurtina patirtimi, kuri visikai jos nejaudina ir stumia link saviudybs. Bt vi sikai klaidinga manyti, kad jos atskleista fantazija yra gy nybinis mechanizmas, saugantis nuo deramo lytinio akto, nemanomo dl jos nesugebjimo atsipalaiduoti ir mgautis: atvirkiai, atskleista fantazija sudaro jos esybs erd, t, kas yra joje labiau nei ji pati", ir kaip tik lytinis aktas, ties

33

Slavoj iek

sakant, yra gynybinis mechanizmas, nukreiptas prie fanta zijoje knyt grsm. Savo (nepublikuotame) seminare apie nerim (19621963 m.) Lacanas patikslina, kad tikrasis mazochisto tikslas yra ne kurti Kitame jouissance, bet sukelti nerim. Tai reikia, kad, nors mazochistas atsiduoda Kito kankinimams, nors jis nori Kitam tarnauti, jis pats nustato savo tarnysts taisykles; taigi, nors atrodo, kad mazochistas silo save kaip Kito jouis sance instrument, i tikrj jis atskleidia Kitam savo paties geism ir taip sukelia Kitame nerimo jausm - Lacano poi riu, tikrasis nerimo objektas yra kaip tik Kito geismo (pernelyg didelis) artumas. Tokia yra libidin ekonomika to Pianists epi zodo, kai heroj savo gundytojui teikia detal mazochistin scenarij, kaip jis turt su ja blogai elgtis: tai, kas j atstumia, yra is visikas jos geismo atvrimas. (Ar skausminga scena i Davido Fincherio Kovos klubo (Fight Club), kai Edo Nortono herojus boso akivaizdoje ima muti pats save, nra dar viena puiki to paties principo iliustracija? Bosas tikrai nesimgauja reginiu, scena akivaizdiai kelia jam nerim.) Dl ios prieasties, tikrasis pasirinkimas, kalbant apie istorines traumas, yra ne tarp j prisiminimo ir umarties: traumos, kuri nesame pasireng ar negebame prisiminti, per sekioja mus dar atkakliau. Todl privalome susitaikyti su pa radoksu, kad, nordami i ties umirti kok nors vyk, pir miausia turime sutelkti jgas ir j tinkamai prisiminti. Norint paaikinti paradoks, dera turti omeny, kad egzistencijos prieingyb yra ne neegzistencija, bet primygtinumas (iinsistence): tai, kas neegzistuoja, toliau primygtinai tsiasi, verdamasis

34

1. Tikrovs pasijos, regim ybs pasijos

egzistencij (pirmasis i opozicij, aiku, artikuliavo Schellingas, kai savo Traktate apie mogaus laisv atskyr Egzistencij ir Egzistencijos Pagrind). Kai praleidiu lemting etin prog ir man nepavyksta atlikti veiksmo, kuris galt visk pakeis ti", pati to, k a turjau padaryti, neegzistencija mane persekios aminai: nors tai, ko a nepadariau, neegzistuoja, neatlikto veiksmo mkla toliau atkakliai primena apie save. Puikioje Walterio Benjamino Tezi apie istorijos filosofij" interpreta cijoje*, Ericas Santneris ipltoja Benjamino pastab, kad dabar tin revoliucin intervencija pakartoja ar (ir) atperka nepavy kusias praeities pastangas: simptomai" - praeities pdsakai, retroaktyviai atpirkti revoliucins intervencijos stebuklu" yra ne tiek umirti ygdarbiai, kiek, greiiau, umirti nepa vyk bandymai imtis veiksmo, veikti socialinius panius, kurie neleidia solidarizuotis su visuomens kitais": simptomai ymi ne tik praeityje nepavykusius revoliu cinius bandymus, bet, su kiek kuklesniu umoju, ir pra eityje neatsakytus kvietimus veikti arba bent jau atjausti tuos, kuri kanios tam tikra prasme kyla i tos gyve nimo formos, kurios dalimi esi. Jie [simptomai] uima viet kako, kas yra ten, kas primygtinai veriasi ms gyvenim, nors niekada nra pasiek pilnos ontologi ns konsistencijos. Taigi, simptomai tam tikra prasme yra virtuals tutum - arba, galbt, tiksliau, bandym
* Eric Santner, Miracles Happen: Benjamin, R ozenzw eig, and the Limits of the

Enlightenm ent" (nepublikuotas praneimas, 2001).

35

Slavoj iek

apsiginti nuo tutum - archyvai, atkakliai iliekantys istorinje patirtyje. Santneris patikslina, kaip ie simptomai gali gauti norma laus" socialinio gyvenimo trikdi pavidal - pavyzdiui, dalyvavimai obscenikuose viepataujanios ideologijos ritua luose. Argi lidnai pagarsjusi Kristallnacht (Kritolin naktis) 1938-aisiais - pusiau organizuotas, pusiau spontanikas smur to proveris, nukreiptas prie yd namus, sinagogas, versl ir paius mones - nebuvo tikr tikriausias bachtinikas karna valas"? Kristallnacht reikt suprasti btent kaip simptom": simptomu j padaro nirio persunktas smurto proveris - tai gynybinis mechanizmas, skirtas paslpti tutum, kuri atsi vr po neskming bandym sprsti socialin kriz. Kitais odiais tariant, pats antisemitiniams pogromams bdingas niris a contrario rodo autentikos proletarins revoliucijos galimyb: antisemitini ipuoli energijos pertekli galima suprasti tik kaip reakcij (pasmonin") apmaud dl pra leistos revoliucijos galimybs. O argi pagrindin Ostalgijos" (nostalgijos komunistinei praeiiai), kuri daugelis intelektu al (ir netgi paprast moni") jauia nebeegzistuojaniai Vokietijos Demokratinei Respublikai, prieastis nra ilgjima sis - ne tiek komunistins praeities, to, kas i ties vyko komu nistinio reimo metais, kiek to, kas bt galj ten vykti, pra rastos kitokios Vokietijos galimybs? Atitinkamai, ar neonaci smurto proveriai postkomunistinse visuomense nra nega tyvs rodymai, kad isilaisvinimo galimybs egzistuoja? Ar nirio protrkiai nra simptomai, rodantys apmaud ir pykt

36

1. Tikrovs pasijos, regim ybs pasijos

dl prarast galimybi? Nepabijokime ia velgti paraleli su individualiu psichiniu gyvenimu: lygiai kaip suvokimas, jog praradai privai" galimyb (pavyzdiui, galimyb umegzti visaverius meils santykius), palieka tam tikr pdsak, kuris daniausiai pasireikia kaip nepaaikinamas" nerimas, gal vos skausmai ir pykio priepuoliai, prarastos revoliucijos pro gos tutuma gali taip pat ivirsti iracionaliais" destruktyvaus pykio priepuoliais... Taigi, ar privalome i viso atmesti pasij Tikrovei" kaip toki? Jokiu bdu ne - uimti toki pozicij reikt atsisakyti eiti iki galo, reikt stengtis palaikyti regimyb". Dvideimto amiaus pasija Tikrovei" buvo problemika ne dl to, kad ji buvo pasija Tikrovei, bet kad ta pasija buvo netikra, kad negai lestingas siekis anapus regimybs sluoksni aptikti Tikrov buvo ne kas kita, kaip tikr tikriausia strategin gudryb siekiant ivengti susitikimo su Tikrove. Taiau kaip? Pradkime nuo tam pos tarp universalumo ir partikuliarumo svokos ypatingas" vartosenos: kai sakome Turime ypatingj l!", turime gal voje ne tiesiog ypating dal valstybini l, bet nelegalias arba bent jau slaptas las; kai seksualinis partneris sako Ar nortum ko nors ypatingo?" ji arba jis turi galvoje kok nors nestandartin, ikrypus" elges; kai policijos pareignas arba urnalistas usimena apie ypatingus apklausos metodus", jis arba ji turi galvoje kankinimus arba kitokius nelegalius tardy mo bdus. (O nacist koncentracijos stovyklose gyvav briai, kurie niekur nesikidavo ir buvo naudojami tiktai patiems bai siausiems darbams - tkstaniams moni udyti, kremuoti ir lavonams naikinti, argi jie nebuvo vadinami Sonderkommando,

37

Slavoj iek

t. y. ypatingaisiais briais?) Kuboje sudtingas laikotarpis po komunistini reim bloko Ryt Europoje lugimo taip pat danai pavadinamas ypatinguoju periodu". Tuo paiu turime atiduoti pagarb Walterio Benjami no genijui, kad ir dl vieno jo ankstyvojo darbo pavadinimo: Apie kalb apskritai ir moni kalb atskirai. i fraz nereikia, kad moni kalba yra kokios nors universalios kalbos kaip tokios" atmaina, viena i daugelio atmain (diev ir angel kalba? gyvn kalba? neemik proting gyvybi kalba? kompiuteri kalba? DNR kalba?): jokia kita, iskyrus moni kalb, neegzistuoja; taiau tam, kad suprastume i atskir" kalb, turime sivesti minimal skirtum, suvoktin kaip tam tikr ply, skiriant moni kalb nuo kalbos kaip tokios" (t. y. nuo grynos kalbins struktros, ivalytos nuo bet koki mogiko ribotumo, erotini aistr, mirtingumo, kov dl val dios ir galios obscenikumo enkl). Btent ios Benjamino pamokos neimoko Habermasas^ir daro kaip tik tai, ko daryti nedert: jis postuluoja ideali kalb apskritai" (pragmatines universalijas) tiesiogiai kaip norm i ties egzistuojaniai kalbai. Taigi, remdamiesi Benjamino veikalo pavadinimu, tu rtume aprayti pagrindin socialinio statymo konsteliacij kaip statym apskritai ir jo obscenikj ivirktin superego pus atskirai"... Kaip tai pritaikoma socialinei analizei? Panagrinkime Freudo aprayt Ziurkiamogio atvej*. Ziurkiamogio motinos
* r. Sigm und Freud, N ots U pon a Case of O bsessional Neurosis" (Standard

Edition, Vol. 10).

38

1. Tikrovs pasijos, regim ybs pasijos

socialinis statusas buvo auktesnis nei jo tvo, o tvas buvo lin ks iurkius posakius ir paveldjs negrintas skolas. Be to, iurkiamogis suinojo, kad prie pat sutikdamas motin, t vas siek ukariauti patrauklios, bet beturts merginos ird, o paskui j paliko, kad galt vesti pasiturini moter. Ziurkiamogio motinos planas apvesdinti j su mergina i turtingos ei mos reik, kad jis atsidr toje paioje situacijoje, kaip ir jo t vas: arba neturtinga, bet mylima mergina, arba materialiai kur kas labiau apsimokanti partija, kuri jam suorganizavo motina. Siame kontekste ir turime lokalizuoti fantazij apie kankinim su iurke (prie aukos sdmen pritvirtintas apverstas indas su ibadjusiomis iurkmis taip, kad jos prasigraut keli kan kinamojo ieinamj ang): i istorij iurkiamogis igirdo tarnaudamas kariuomenje. Tada jis siek parodyti kadriniams karininkams, kad tokie mons kaip jis (i pasiturinios ei mos) gali itverti kareiviko gyvenimo nepatogumus neblogiau u bet kur ugrdint emesns kilms kareiv: taip iurkia mogis norjo sujungti du polius - turto ir skurdo, auktesnio ir emesnio socialinio statuso, kurie skald jo eimos istorij. iaurumu garsjantis jo kuopos kapitonas entuziastingai gyn kno bausmi praktik ir, kai iurkiamogis rytingai jam paprietaravo, kapitonas tada, taip sakant, isitrauk savo kozir ir papasakojo apie kankinim su iurke. iurpi ir kartu traukiani fantazijos apie kankinim su iurke gali palaiko daugyb sryi, kuriuos grindia ne vien ymini asociaci j tinklas (Rat - patarimas; Ratte - iurk; Rate - reikalaujama palkan norma; heiraten - vesti; Spielratte - argonu reikia nepataisom loj...). Kur kas svarbesnis ia atrodo tas faktas

39

Slavoj iek

(beveik n viena i daugybs interpetacij ito nepastebi), kad pasirinkimas, su kuriuo susiduria tiek tvas, tiek snus, yra su sijs su klasiniu antagonizmu: jie abu band veikti klasi skirtu m, sutaikydami dvi prieikas puses; jiems abiems teko dalia vaikino, kuris, bdamas prastos kilms, veda turtingos eimos atstov, taiau vis tiek ilaiko giliai siaknijusi emesniosios klass elgsen. iauraus kapitono figra pasirodo kaip tik ioje sandroje: jo iurktus obescenikumas ukloja klasi sutai kymo idj, pasitelkdamas iaurias kno bausmi praktikas, kurios palaiko socialin autoritet. Argi nebt manoma it iauraus kapitono figr interpretuoti kaip faisto figr - kaip obscenikas brutalios galios pratybas? Kaip cinik ir brutal faist udik, kuris paleidia minktaird liberal, suprasda mas, kad is daro u j vis juod darb? Nauja, ilgesn Francis'o Fordo Coppolos filmo Apokalips dabar versija, pavadinta Apocalypse Now Redux (2000), labai ai kiai parodo struktrin valstybs galios pertekli. Atkreipki te dmes, kad Kurtzo figra, kuri yra froidikas pirmyktis t vas" - obscenikas tvas-pasitenkinimas, nepaklusnus jokiam simboliniam statymui, absoliutus eimininkas, drstantis pa velgti iurpaus malonumo Tikrovei akis, - vaizduojama ne kaip kokios nors barbarikos praeities reliktas, bet kaip neiven giamas paios moderniosios Vakar galios padarinys. Kurtzas kadaise buvo tobulas kareivis - ir kaip tik dl to, dl per didelio susitapatinimo su karins galios sistema, jis tapo pertekliniu elementu, kuriuo sistema siekia atsikratyti. Pagrindinis Apoka lipss dabar horizontas yra i valga, kaip Galia kuria savo pa ios pertekli, kur jai reikia sunaikinti, apsimetant tuo, prie

40

1. Tikrovs pasijos, regim ybs pasijos

k kovoja (Willardo misija nuudyti Kurtz nra traukta ofici alius dokumentus - to niekada nebuvo", kaip nurodo YVillard instruktavs generolas). ia mes engiame slapt operacij zon, kur Galia daro tai, ko niekada nepripasta. Ar negalime lygiai to paties pasakyti apie ndienos figras, kurias oficiali iniasklaida vaizduoja kaip radikalaus Blogio siknijim? Ar ios tiesos nerodo faktas, kad Bin Ladenas ir Talibanas atsirado kaip dalis CV remiamo antisovietinio partizan judjimo Af ganistane, o Noriega Panamoje kakada pats buvo CV agen tas? Argi tai nra JAV kovos su savo galios pertekliumi atvejai? Be to, ar negaltume to paties pasakyti apie faizm? Liberalieji Vakarai buvo priversti suvienyti savo jgas su komunistais, kad veikt savo pai perteklin produkt. (Kad jau apie tai prakal bome, neatsispiriu pagundai usiminti, kokia Apokalipss dabar versija bt buvusi i tikrj subversyvi: jei pakartot antifa istins koalicijos formul, ir Willardas pasilyt Vietkongui pasirayti sutart prie Kurtz). Tai, ko neapima Apokalipss da bar horizontas, yra kolektyvinio politinio veiksmo - Sistemos, gimdanios savo superego pertekli, kur paskui yra priversta sunaikinti, ydingo rato pralauimo - perspektyva: revoliucin prievarta, nebegrindiama superego obscenikumu. is ne manomas" aktas ir yra tai, kas vyksta kiekviename autentika me revoliuciniame procese. Archetipins Eizenteino film scenos, ireikianios diaugsming revoliucinio destruktyvaus siautjimo orgij (k pats Eizenteinas vadino tikra naikinimo bakchanalija"), yra prieingoje politinio lauko pusje, nors kalba apie t pat: kai Spalyje pergal pasiek revoliucionieriai sibrauna iemos

41

Slavoj iek

rm vyno rsius, prasideda ekstatin orgija, kurios metu sudauomi tkstaniai brangaus vyno buteli; Beino lanko se kaimo pionieriai silauia vietin banyi ir j iniekina, piedami relikvijas, ginydamiesi dl ikonos, ventvagikai matuodamiesi banytinius drabuius, eretikai ijuokdami skulptras... ia tikslingas instrumentinis veikimas galiausiai ivirsta batajiku neabotu eikvojimu" - venteivikas troki mas nuplti nuo revoliucijos it pertekli yra paprasiausiai noras vykdyti revoliucij be revoliucijos. Visai prieing scen matome iurpiame Eizenteino Iva no Rsiojo 2 dalies finale: karnavalin orgija ymi bachtinik fantazmin viet, kur normals" galios santykiai apveriami; kur caras tampa idioto vergu ir pats j paskelbia naujuoju caru. iame keistame holivudinio miuziklo ir japon teatro miinyje, lidnai pagarsjusi oprinik" (t. y. privaios Ivano armijos, kuri dar u j vis juod darb, negailestingai udydama jo prieus) choras oka ir dainuoja visikai obscenik dain, ku rioje lovinamas kirvis, nukirts Ivano prie galvas. Pirmiau sia dainuojama apie grup pramatniai pietaujani bojarin: stalo vidur... auksins taurs keliauja... i rank rankas." ia choras ima nekantriai raginti: Tsk. Tsk. Kas po to? Nagi, pasakok toliau!" Atsakydamas solo, vienas oprinikas pasilen kia ir suvilps surinka: Kirskite kirviais!" Atsiduriame obs cenikoje erdvje, kur muzikos teikiamas malonumas susilieja su politine likvidacija - ir, jei prisiminsime, kad filmas buvo sukurtas 1944-aisiais, ar tai nepatvirtina karnavalinio stali nini valym pobdio? ia slypi tikroji Eizenteino didyb: jis velg (ir pavaizdavo) fundamental politins prievartos

42

1. Tikrovs pasijos, regim ybs pasijos

statuso pokyt - nuo lenininio" ilaisvinanio destruktyvios energijos protrkio stalinin" obscenik statymo tamsij pus. Pati Katalik Banyia remiasi (bent) dviem toki obs cenik nerayt taisykli lygmenimis. Pirmiausia, inoma, yra prastos reputacijos Opus Dei, Banyios nuosava baltoji mafija", (pusiau) slapta organizacija, kakaip knijanti gryn statym anapus bet kokio pozityvaus teistumo: svarbiau sia jos taisykl yra beslygikas paklusimas Popieiui ir ne palenkiamas rytas dirbti Banyiai, kai visos kitos taisykls (potencialiai) suspenduojamos. Daniausiai jos nariai, kuri tikslas yra prasismelkti aukiausius politinius ir finansi nius sluoksnius, savo priklausomyb Opus Dei laiko paslap tyje. Kaip tokie, jie i ties yra opus dei" (Dievo darbas"); t. y. prisiima perversik didiojo Kito valios tiesioginio instru mento pozicij. Antra, yra daugyb atvej, kai kunigai seksu aliai inaudoja vaikus - tie atvejai taip iplit nuo Austrijos ir Italijos iki Airijos ir JAV, kad faktikai galime kalbti apie tam tikr aikiai ireikt kontrakultr" su savomis slaptomis taisyklmis Banyios viduje. Ir iuos du lygmenis sieja ryys, nes Opus Dei periodikai sikia tildydama seksualinius skan dalus, kuriuose sipainioj kunigai. Beje, Banyios reakcija tuos skandalus kartu parodo, kaip i tikrj ji supranta savo vaidmen: Banyios atstovai primygtinai laikosi nuomons, kad tie atvejai - kokie apgailtini jie bebt - yra vidin Ba nyios problema, ir labai nenoriai bendradarbiauja su policija juos aikinantis. Ir, inoma, tam tikra prasme jie teiss - sek sualinis vaik inaudojimas yra vidin Banyios problema;

43

Slavo iek

kitaip tariant, tai jos paios institucins simbolins organiza cijos produktas, o ne vien eil atskir kriminalini atvej, kuriuos atsitiktinai sipainiojo mons, dirbantys kunigo dar b. ia turtume tvirtai laikytis pozicijos, kad toks nenoras padti, kai kalba eina apie kriminalin nusikaltim, padaro Banyi nusikaltimo bendrininke; dar daugiau, tyrimas turi apimti pai Banyi kaip institucij, kadangi ji sistemingai kuria tokiems nusikaltimams slygas. Kaip tik dl to nega lime seksualini skandal, kuriuos yra sipainioj kunigai, aikinti celibato prieinink manipuliacijomis - es taip nori ma parodyti, kad, nerad galimybs pasitenkinti teistai, ku nig seksualiniai poreikiai priversti prasiverti patologiniu bdu: kalbant apie katalik kunigus, santuokos teisinimas nieko neisprst; kunigai nesiliaut seksualiai priekabiauti prie berniuk, mat pati katalik kunigysts institucija gene ruoja pedofilij kaip prigimtin transgresij", kaip savo slap t obscenik papild. Pasijos Tikrovei" erdis ir yra is susitapatinimas su purvina obscenika Galios tamsija puse, kai herojikai prisiimi j sau, nes Kakas juk turi padaryti vis purvin darb, taigi, pirmyn!" - Graiosios Sielos veidrodinis atspindys, ku riame ji galiausiai nenori save atpainti. Toki nuostat rodo ir deinij avjimasis herojais, pasirengusiais atlikti reika ling purvin darb: girdi, vardan savo alies pasielgti kilniai, netgi paaukoti jai savo gyvenim, nesunku - kur kas sunkiau vardan savo alies padaryti nusikaltim... Hitleris puikiai mo kjo aisti it dvejop aidim, surengdamas Holokaust ir paaikinti nevariai paslapiai" - panaudodamas Himmle-

44

1. Tikrovs pasijos, regim ybs pasijos

r. Kreipdamasis SS vadovus Posene, 1943-j spalio 4-j, Himmleris gana atvirai prakalbo apie masines yd udynes kaip apie garbing ms istorijos puslap, koks dar niekada iki iol nebuvo paraytas ir niekuomet nebus"; jis atvirai min jo moter ir vaik udym: Prie mus - problema: k daryti su moterimis ir vaikais? Ir ia a nusprendiau rasti visikai aik sprendim. Negaljau savs pateisinti inaikindamas vyrus - t. y. nuudydamas juos ar pasirpindamas, kad jie bt nu udyti, nes tada j vaikai uaug imt keryti ms vai kams ir ankams. Reikjo priimti nelengv sprendim nuluoti nuo ems paviriaus visus iuos mones.* Jau kit dien SS vadovams sakyta eiti susirinkim, kuriame pats Hitleris apvelg karo padt; ir Hitleriui nebereikjo tie siogiai minti Galutinio Sprendimo - uteko miglot uuomin apie SS vadov inojim ir bendrininkavim: Visa Vokietijos liaudis supranta, kad ikilo jos egzistencijos klausimas. Tiltai praeit jau sudeginti. Vienintelis liks kelias veda priek"**. Ko gero, kaip tik ioje vietoje vertt brti rib, atskiriani re akcin" pasij Tikrovei nuo progresyvios": reakcin" pasija reikia pritarim obscenikai tamsiajai statymo pusei, o pro gresyvioji" yra akistata su antagonizmo Tikrove. Turiu galvoje antagonizm, kur neigia pasijos apsivalymui" apimtieji - tiek
* ** Cit. i Ian Kershaw, Hitler, 1936-45: Nemesis, Harmondsvvorth: Penguin2001, p. 604-605. Kershavv, Hitler, p. 606.

45

Slavoj iek

kairieji, tiek deinieji, manantys, kad Tikrov galima paliesti tik atsikratant t antagonizm sukurianio perteklinio elemento. ia mums reikt atsisakyti tradicini metafor apie Tikrov kaip gsdinant Daikt, kur nemanoma pavelgti tiesiogiai, kaip galutin Tikrov, pridengt vaizduots ir (ar) simbolini yd sluoksniais: pati mintis, kad po apgaulingais paviriais slypi kakoks galutinis Tikras Daiktas, kur pernelyg baisu pavelgti tiesiogiai, yra galutin regimyb - tas Tikras Daik tas yra fantazmin mkla, kurios buvimas garantuoja ms simbolinio statinio nuoseklum, todl mes galime leisti sau ne matyti jo konstitutyvaus prietaringumo (antagonizmo"). Im kime nacizmo ideologij: ydas, kaip jos Tikrov, yra mkla, ikviesta paslpti socialiniam antagonizmui - kitaip tariant, ydo figra leidia mums suvokti socialin visum kaip tam tikr organik Vien. Argi ne tas pat pasakytina apie Moter Daikt, nesuvokiam vyrui? Argi ji nra taip pat toji mkla, galinanti vyrus ivengti konstitutyvios seksualinio santykio aklaviets? ioje vietoje kaip tik dera vesti svok Homo sacer, ku ri neseniai ipltojo Giorgio Agambenas*: skirtumas tarp t, kurie yra traukti teist tvark, ir Homo sacer nra vien hori zontalus, kaip tarp dviej moni grupi - tai kur kas labiau vertikalus" skirtumas tarp dviej (i viraus primest) bd elgtis su tais paiais monmis: trum pai tariant, statymo ly gmenyje mes laikomi pilieiais, teisiniais subjektais, o to sta tymo obsceniko superego suplemento lygmenyje, ito tuio
* r. Giorgio Agamben, Homo Sacer, Stainford, CA: Stanford University Press, 1998.

46

1. Tikrovs pasijos, regim ybs pasijos

beslygiko statymo lygmenyje, mes laikomi Homo sacer. Tai gi, matyt, geriausiu moto iandieninei ideologijos analizei ga lt bti eilut, kuri Freudas pacitavo savo Sapn interpretaci jos pradioje: Acheronta movebo - jeigu negalite pakeisti vieai skelbiam ideologini taisykli, galite pabandyti pakeisti jas grindianias obscenikas neraytas taisykles.

Reapropriacijos: mulos Omaro pamoka

Preliminari ms reakcija - kad sukreiant Rugsjo 11-osios atak poveik galima paaikinti tik siena, kuri iandien skiria skaitmenin Pirmj pasaul nuo Treiojo pasaulio Tikrovs dykumos". inojimas, kad gyvename izoliuotoje dirbtinje visatoje, kursto tarim, kad kakokia pavojinga esyb nuolat grasina mus visikai sunaikinti. ioje paranojikoje perspek tyvoje teroristai virsta iracionaliu, abstrakiu veiksniu - abs trakiu Hegelio prasme, t. y. atsietu nuo konkretaus j pagimdiusio socialinio ideologinio tinklo. Bet koks paaikinimas, akcentuojantis socialines aplinkybes, atmetamas kaip slaptas bandymas pateisinti teror, kaskart pabriant negatyv as pekt: teroristai iduoda tikrj islamo dvasi, jie neireikia skurstani arab masi interes ir vili... Tuoj po Rugsjo 11-osios iniasklaida prane, kad ne tik angliki Korano verti mai, bet bendrai knygos apie islam ir arab kultr ikart tapo bestseleriais: mons norjo suprasti, kas yra islamas, ir galima drsiai spti, kad didioji dauguma t islamu susidomjusi moni buvo ne prie arabus nusiteik rasistai, bet mons, no rintys duoti islamui galimyb, suprasti j, painti j i vidaus ir taip atpirkti - jie troko tikinti save, kad islamas yra didi dva sin galia, kurios negalima kaltinti dl terorist nusikaltim. Kad ir kaip patraukliai tokia prielanki laikysena beatrodyt (o kas gali bti etiniu poiriu patraukliau u pastangas - smur tingos konfrontacijos metu - sijausti prieininko mstym, taip pripastant savo paties pair reliatyvum?), ji yra ne
51

Slavoj iek

kas kita, kaip ideologin mistifikacija par excellence: skirting kultrini tradicij painimas nra tinkamas bdas suvokti politinei dinamikai, atvedusiai prie Rugsjo 11-osios ipuoli. Argi pats faktas, kad politiniai Vakar lyderiai, nuo Busho iki Netanyahu ir Sharono, kaip mantr kartoja, kokia islamas yra didi religija, neturinti nieko bendra su iurpiais nusikaltimais, padarytais jos vardu, nra akivaizdus poymis, kad kakas ia ne taip? Kai 2001-j spal Italijos ministrui pirmininkui Silvio Berlusconi slysteljo lieuvis" ir nustrusiems Vakar libera lams jis paskelb, kad mogaus teisi ir laisvi samprata kilo i krikionikosios tradicijos, kuri es akivaizdiai pranaes n u islam, jo pozicija tam tikra prasme daug geriau atitiko situacij nei kit valstybi vadov pasibjaurtinai globjika liberali pagarba Kito dvasinei gelmei. Pastaruoju metu iniasklaidoje pasipyl komentarai apie ironijos amiaus pabaig" siekia teigti, kad postmodernaus dekonstruktyvaus prasms slydinjimo amius baigsi: iandien mums vl reikia tvirt ir nedviprasmik sipareigo jim. Deja, netgi Jrgenas Habermasas (savo kalboje, skaity toje atsiimant Vokietijos leidj apdovanojim 2001-j spal) prisijung prie io choro, pabrdamas, kad postmodernaus reliatyvizmo laikas baigsi. (Jei k, Rugsjo 11-osios vykiai rodo neginytin Habermaso etikos svarb - ar kyla abejoni, kad komunikacija tarp musulmon ir liberali Vakar yra i kreipta"?) iam poiriui antrina ir deiniojo sparno komenta toriai, tokie kaip George'as Willis, tuojau pat paskelb pabaig Amerikos atostogoms nuo istorijos" - neatlaiks akistatos su realybe griva liberalios, tolerantikos laikysenos boktas ir

52

2. Reapropriacijos: m ulos Omaro pam oka

tekstualum orientuoti kultros studij aidimai. Dabar mes priversti kirsti atsakomj smg, susidurti akis ak su tikrais prieais tikrame pasaulyje... Taiau kam t smg kirsti? K bepasirinktume, taikinys visada bus ne tas ir neatne mums visiko pasitenkinimo. Juok kelianti Amerikos ataka prie Afganistan bt kaip tik tinkamas pavyzdys: jei didiausia pasaulio galia bombarduoja vien i vargingiausi ali, ku rioje valstieiai nederlinguose kalnuose vos suduria gal su galu - argi tai ne kratutinis impotento vaidybos atvejis? Kita vertus, Afganistanas yra idealus taikinys: alis, virtusi griuv siais, neturinti jokios infrastruktros, per paskutiniuosius du deimtmeius periodikai nusiaubiama kar... Negali netarti, kad Afganistanas buvo pasirinktas dl ekonominio iskaiia vimo: atrodo visai protinga ilieti savo pykt ant alies, kuri niekam nerpi ir kur nra, k sugriauti. Deja, Afganistano pa sirinkimas negali nepriminti anekdoto apie pamil, iekant pamesto rakto po gatvs ibintu; paklaustas, kodl ieko b tent ia, nors rakt pamet kakur tamsiame kampe, jis atsako: Bet rykioje viesoje lengviau iekoti!" Argi ne ironika, kad dar prie Jungtini Valstij bombardavim visas Kabulas atro d kaip Manheteno centras po Rugsjo 11-osios? Taigi, tikrasis karo su terorizmu" tikslas - teigti mums tariamai tvirt siti kinim, kad niekas i tikrj nepasikeit. Jau urnalistine klie tapo odiai, kad dabar gimsta nauja karo forma: tai auktj technologij karas, kur preci zikai tikslus bomb mtymas ir pan. leidia ivengti bet ko kios tiesiogins sausumos pajg intervencijos (jei j ir prirei kia, t darb galima patikti vietiniams sjungininkams").

53

Slavoj iek

Visos nekos apie kov vienas prie vien, drs ir 1.1. tampa atgyvenusiom. Atkreipkite dmes struktrin homologij tarp io naujo karo-per-atstum, kai karys" (kompiuteri specialistas) spaudo mygtukus, bdamas u imt myli, ir valdymo organ priimam nutarim, palieiani milijonus moni (Tarptautinio valiutos fondo specialistai, nustatan tys, kokias slygas turi atitikti Treiojo pasaulio alys, kad bt vertos finansins paramos; Pasaulio prekybos organiza cijos reglamentai; korporacij valdybos, sprendianios apie restruktrizacijos" btinyb): abiem atvejais, labai tikroje" situacijoje gldi abstrakcija - priimti sprendimai, kurie turs takos tkstaniams moni, kartais pasdami sumait ir destrukcij, taiau ryys tarp t struktrini" sprendim ir skaudios milijon moni realybs yra nutrks; specialis tai", kurie priima sprendimus, negali sivaizduoti pasekmi, nes savo sprendim padarinius vertina abstrakia kalba (a lis gali bti finansikai sveika", netgi jei joje milijonai mirta badu). iandieninis terorizmas" yra tik io karo atvirktinis atspindys. Tikroji ilgalaik grsm yra tolesni masinio tero ro aktai: ne tokie spdingi, bet keliantys kur kas didesn siaub - palyginus su jais, prisiminimas apie PPC grit nu blanks. Pagalvokite apie bakteriologin kar, apie m irtinas dujas, apie galim DNR terorizm (sukrus nuodingas me diagas, kurios paveiks tiktai mones, turinius tam tikr genom). Marxas feti suprato kaip kiet objekt, kurio tva ri esatis utemdo jo socialin mediacij, o mes, prieingai, turim e akcentuoti, kad fetiizmas pasiekia savo aukiausi

54

2. Reapropriacijos: m ulos Omaro pam oka

tak kaip tik tada, kai pats fetias dematerializuojamas", paveriamas takiu, nematerialiu", virtualiu esiniu; pinig fetiizmas tok tak pasieks, kai peraugs elektronin form, kai inyks paskutiniai pinig materialumo enklai - tiktai tada fetiizmas gaus tikrai nesunaikinam mklik esat: jei esu skolingas tau 1000 doleri, tai kad ir kiek sisiau ma teriali banknot, vis tiek 1000 doleri suma nesumat, nes skola rayta kakur skaitmeninje, virtualioje erdvje... Ar ne tas pats ir su karu? PPC bokt dvyni susprogdini mas ir griuvimas Rugsjo 11-j anaiptol neprimena dvide imto amiaus kar; greiiau, tai paskutinis spdingas dvi deimto amiaus karo klyksmas. Ms laukia kai kas daug kraupesnio: nematerialaus" karo mkla, kai puolimas yra nematomas - virusai, nuodai, kurie gali bti visur ir niekur. Matomos, materialios realybs lygmenyje nieko nenutinka, joki dideli sprogim; taiau pastama visata ima pam au griti, gyvenimas irsta. engiame nauj paranojiko karo epoch, kur svar biausia uduotis bus nustatyti, kas yra prieas ir kokiais gin klais jis kovoja. Naujojo karo veikjai kuo toliau, tuo reiau vieai pripasta savo veiksmus: ne tik patys teroristai" dau giau nebetrokta prisiimti atsakomybs (netgi garsioji Al-(d eda atvirai nra pripainusi savo vaidmens Rugsjo 11-osios atakose, nekalbant jau apie msling laik su juodligs vi rusu kilm), bet ir antiteroristines" priemones, kuri ima si valstybs, gaubia paslaptingumo skraist. Visa tai sudaro puiki terp klestti konspiracijos teorijoms ir bendrai socia linei paranojai.

55

Slavoj iek

O ar desubstancializacija nra kita ito paranojikai vi

sur esanio nematomo karo pus? Jei jau geriame al be alko holio ir kav be kofeino, nieko nuostabaus, kad ir karas ima netekti substancijos ir virsta virtualiu karu, kariaujamu sdint prie kompiuterio monitori, karu, kur jo dalyviai patiria kaip videoaidim, karu be auk (bent jau ms pusje). Kilus pa nikai dl juodligs ukrato 2001-j spal, Vakarai pirm kart susidr su iuo nauju nematomu" karu, kuriame - ir tai rei kia vis laik turti galvoje - mes, eiliniai pilieiai, esame vi sikai priklausomi nuo valdios pateikiamos informacijos apie tai, kas vyksta, nes patys nieko nematome ir negirdime; inome tik tai, k pranea oficialioji iniasklaida. Supergalyb, bom barduojanti apleist dykum krat ir tuo pat metu pati esanti nematom bakterij kaite - tai pirmasis dvideimt pirmojo amiaus karo vaizdinys (o ne PPC sprogimai). Vietoje skubi teatralik veiksm, mums dert atsakyti kelet sudting klausim: k dvideimt pirmajame amiuje reik svoka ka ras"? Kas bus tie jie", jei tai akivaizdiai nebus nei valstybs, nei nusikaltli gaujos? Negaliu susilaikyti ia neprisimins froidikos opozicijos tarp vieo statymo ir jo obsceniko superego antrininko: pratsiant mint, ar tarptautins teroris tins organizacijos" nra obscenikasis antrininkas didij multinacionalini korporacij - tos milinikos, rizomatins, visur esanios, taiau be aikios teritorins bazs mainos? Ar jos nra nacionalistinio ir (ar) religinio fundamentalizmo" pri sitaikymo prie globalaus kapitalizmo forma? Ar jos neknija radikalaus prietaravimo tarp itin konkretaus ar iskirtinio tu rinio ir globalaus dinamiko veikimo?

56

2. Reapropriacijos: m ulos Omaro pam oka

Embleminis (post-) Jugoslavijos serb filmas Graus kaimas, grai liepsna (Pretty Village, Pretty Flame; Srdjan Dragojevi, 1996) savotikai ipranaavo iuos Prieo vaizdavimo pokyius.* ia pasakojama apie pirmj Bosnijos karo iem, kai Bosnijos kareiviai uspendia grup Serbijos kariuome ns kovotoj apleistame geleinkelio tunelyje; tarp susirmi m kareiviai tunelyje ir lauke provokuoja vieni kitus, apsikeisdami nacionalistinmis ugaulmis. Taiau svarbiausias io pasakojimo bruoas tas, kad deimt dien usitss konfliktan sivlusi pusi laikymasis per atstum parodomas tik i vienos - serb kovotoj, esani tunelyje - perspektyvos; iki pat baigiamj kadr musulmon pus" vaizduojama tik kaip akusmatini bals" (acousmatic voices", Michelio Chiono svoka)** rinkinys; iurkts eidinjimai, beveik gyvuliki laukiniai riksmai, (dar) nepriskirti konkretiems vizualiai atpastamiems individams, taip gauna visagal mklik mast.*** ia panaudota naratyvin priemon yra, inoma, perimta i siaubo film ir netgi vestern, kur grupe l simpating veikj apsupa nematomas Prieas, matomas ir girdimas daniausiai tik kaip bgantys eliai ir neai ks pavidalai (pradedant nepakankamai vertintu Jacques'o Tourneur vesternu Apai bgnai (Apache Drums) ir baigiant
* ia rem iuosi iskirtine Pavle Levi daktaro disertacija Disintegration iti Frames,

N ew York University, 2002. ** *** A kusm atinis garsas - girdim as nem atant j sukelianio altinio (vert. past.). r. M ichel C hion, The Voice in Cinema, N e w York: C olum bia U n iversity

Press, 2000.

57

Slavoj iek

Johno Carpenterio 13-osios nuovados upuolimu (Assault on Precinct 13))* is labai formalus sprendimas veria mus, irovus, ta patintis su apsiausta serb grupe, ir fakt, kad irovui silo mas kaip tik serb kareivi poiris, vliau patvirtina keista filmo ypatyb: nors filmo pradioje matome siautjani serb kari be gailesio sunaikintus musulmon kaimus, tai ne tie patys kariai, kurie vliau atsiduria tunelyje; pastarieji kako kiu paslaptingu bdu tik praeina pro jau sudegintus kaimus niekas, regis, nra nuudomas, niekas, regis, nemirta... Toks ities fetiistinis skilimas (nors mes, irovai, puikiai inome, kad ie kariai, kaip ir kiti, turjo udyti musulmonus civilius, mums tai nerodoma, kad ir toliau tiktume, jog j rankos ne suteptos krauju) leidia jausti iems kariams palankum ir su jais tapatintis. Kitaip nei musulmonai - neidentifikuota m klika Esyb, susidedanti i ugauli, grasinam ir laukini riksm, serbai ia visikai individualizuoti ir apibdinti kaip trenkt, bet simpatik" antiheroj kompanija. Pagaliau, kaip valgiai pastebi Pavle'as Levi, potencialiai subversyv
* i im plicitin nuoroda vesternus net dar sudtingesn, kadangi filmas apver

ia auktyn kojom prast bosni, kaip apsiaust m iestiei, ir serb, kaip upu olik, marinani badu did iul m iest (iuo atveju Sarajev), suvokim: ia, atvirkiai, ser bai yra apsuptieji, o bosniai - atakuojantys upuolikai. (Beje, Peteris H andke, g ind am as serbus, atkreipia i kli dm es ir suteikia jai Politikai Korektik pavidal: kadangi dabar inom e, kad btent indnai (Amerikos iabuviai) buvo gerieiai", ginantys savo em es nuo sibrovli europiei kolonizatori, ar neturtum e taip pat reaguoti ir Bosnijos kar ir palaikyti serbus, kurie ia atlieka A m erikos iabuvi vaidmen?)

58

2. Reapropriacijos: m ulos Omaro pam oka

tokio reisrinio sprendimo lygmen (jei Prieas yra visikai akusmatinis", taigi mklikas, galbt jis tra paranojika pai serb projekcija, pagimdyta j ideologins vaizduots?) pakerta dezakusmatizacija" (dsacousmatisatiori) filmo pabai goje, kai Halilis, pagrindinis musulmon kovotojas, atsklei diamas ir identifikuojamas kaip Milano, pagrindinio serb personao, geriausias vaikysts draugas. Ar ie pavyzdiai neiliustruoja garsiosios civilizacij konflikto" tezs? Joje, inoma, yra dalis tiesos - atkreipkite d mes vidutinio amerikieio nuostab: Kaip taip gali bti, kad tie mons tokie abejingi savo pai gyvybms?" Ar kita ios nuostabos pus nra gana lidnas faktas, kad mums, Pirmojo pasaulio alyse, darosi vis sunkiau sivaizduoti kok nors vie ar universal Reikal, dl kurio btume pasiry paaukoti savo gyvyb? Kai po bombardavimo netgi Talibano usienio reikal ministras saksi gals jausti Amerikos vaik skaus m" - ar jis kartu nepatvirtino firmins" Billo Clintono frazs hegemoninio ideologinio vaidmens? Ities, atrodo, kad ply tarp Pirmojo ir Treiojo pasauli vis labiau ymi skirtis tarp ilgo ir sotaus gyvenimo, kupino materialios ir kultrins ge rovs, ir savo gyvenimo aukojimo kokiam nors transcenden tiniam Reikalui. Dvi filosofins nuorodos silosi, kai kalbame apie ide ologin antagonizm tarp vartotojiko Vakar gyvenimo bdo ir musulmoniko radikalizmo: nuorodos Hegel ir Nietzsche. Ar tai nra tas pats Nietzsche apraytas antogonizmas tarp pa syvaus" ir aktyvaus" nihilizmo? Mes, vakarieiai, esame nyiki Paskutinieji mons, besimgaujantys lktais kasdieniais

59

Slavoj iek

malonumais, o musulmon radikalai yra pasiruo rizikuoti viskuo, jie sitrauk kov net iki ties. (ia reikia atkreipti dmes svarb vaidmen, kur Rugsjo 11-osios atakose vai dino fond bira: tai, kad Niujorko fond bira buvo udaryta keturias dienas, akivaizdiai rod, kokia baisi trauma patirta, o jos atsidarymas kit pirmadien buvo pateikiamas kaip svar biausias poymis, kad reikalai grta normali vag). Antra vertus, jei patyrinsime i opozicij per Hegelio Pono ir Tar no kovos prizm, nesunkiai velgsime paradoks: nors mes, vakarieiai, suvokiami kaip inaudojantys ponai, btent mes esame Tarno, kuris laikosi sitvrs gyvenimo ir jo malonum, todl negali rizikuoti gyvybe, pozicijoje (prisiminkime Colino Powellio kalbas apie auktj technologij kar be moni auk), o vargai musulmon radikalai yra Ponai, pasiry ri zikuoti savo gyvybe... Taiau civilizacij konflikto" samprat reikia i karto atmesti: tai, kas iandien vyksta, yra, greiiau, konfliktai kiekvienos civilizacijos viduje. Be to, jei vilgtelsi me lyginamj islamo ir krikionybs istorij, pamatysime, kad mogaus teisi sraas" (pavartokime i anachronistin svok) islame yra kur kas geresnis nei krikionybje: prajusiais imtmeiais islamas buvo kur kas tolerantikesnis kit religij atvilgiu nei krikionyb. Dabar kaip tik metas prisiminti, kad viduramiais btent arab dka mes Vakar Europoje galjome vl susipainti su ms Senovs Graikijos paveldu. Nors tai jokiu bdu nepateisina ndienos siaubing veiksm, taiau akivaizdiai parodo, kad turime reikal ne su kokia nors paties" islamo vidine ypatybe, bet su moderni socialini politini slyg padariniais.

60

2. Reapropriacijos: m ulos Omaro pam oka

Pavelkime atidiau: k visas itas civilizacij konf liktas", ties sakant, reikia? Argi nra visi tikro-gyvenimo konfliktai" aikiai susij su globaliu kapitalizmu? Musulmon fundamentalist" taikinys yra ne vien globalaus kapitalizmo pratingas poveikis socialiniam gyvenimui, bet taip pat ir korumpuoti tradicionalist" reimai Saudo Arabijoje, Kuveite ir kitur. Paios iurpiausios udyns (Ruandoje, Konge ar Siera Leonje) ne tik vyko - ir tebevyksta - toje paioje civilizacijo je", bet ir yra aikiai susijusios su globaliais ekonominiais inte resais ir santykiais. Netgi jei ir rastume kelet atvej, kuriems kakiek galima taikyti civilizacij konflikto" apibrim (Bos nija ir Kosovas, piet Sudanas ir 1.1.), ia taip pat nebus sunku irti ir kit interes el. iuo atveju mums tikrai nepa maiyt reikiama doz ekonominio redukcionizmo": vietoje gausybs analizi, atskleidiani, koks netolerantikas yra islamo fundamentalizmas" ms liberalioms visuomenms, ir kit konflikto-i-civilizacijos (clash-of-civilization)" tem, veriau sutelkime dmes ekonomines konflikto prielaidas - ekonomini interes konflikt ir prietaringus geopolitinius pai Jungtini Valstij interesus (kaip vienu metu isaugoti iskirtinius santykius su Izraeliu ir su konservatyviais arab ali, kaip Saudo Arabija ar Kuveitas, reimais). Po liberali" ir fundamentalistini" visuomeni McPasaulio prie Dihad" - opozicija gldi treia, nerami nanti, svoka: tokios alys, kaip Saudo Arabija ir Kuveitas itin konservatyvios monarchijos, bet tuo pat metu Amerikos ekonomins sjungininks, kuo puikiausiai sijungusios vakarietiko kapitalizmo sistem. JAV tikslai ia labai aiks

61

Slavoj iek

ir paprasti: kad bt galima pasikliauti ali naftos itekliais, jos turi likti nedemokratikos (inoma, darant prielaid, kad menkiausias demokratinis pabudimas galt sukelti antiamerikietikas nuostatas). Tai sena istorija, kurios pradia - po An trojo pasaulinio karo CV surengtas gdingas coup d'tat prie demokratikai irinkt Irano ministr pirminink Hedayat Mossadegh. 1953 metais ten nebuvo nei fundamentalist", nei Soviet grsms", tiktai akivaizdiai demokratinis pabu dimas, kviets al isivaduoti i Vakar naftos kompanij mo nopolio ir perimti alies naftos itekli kontrol savo rankas. Kaip toli JAV gali nueiti, kad tik ilaikyt ias sutartis, parod Persijos lankos karas 1990-aisiais, kai Saudo Arabijoje dislo kuoti yd kilms amerikieiai kariai malnsparniu gabenti lktuvneius Persijos lankoje melstis, nes Saudo emje nemusulmon tikjimo apeigos yra udraustos. Tokia ikreipta" ities fundamentalistini" konser vatyvi arab reim padtis yra raktas, padedantis suprasti msling (ir danai komik) Amerikos politik Artimuosiuo se Rytuose: ie reimai yra rodymas, veriantis JAV vieai pripainti, kad ekonomika svarbesn nei demokratija ir kad visi teiginiai apie demokratijos ir mogaus teisi apsaug yra tik priedanga, skirta pateisinti tarptautines intervencijas. Kal bant apie Afganistan, reikia visada prisiminti, kad iki 1970j, t. y. iki kol i alis dar nebuvo tiesiogiai traukta super valstybi tarpusavio kov, ji buvo viena i tolerantikiausi musulmon visuomeni su sena sekuliarumo tradicija, o Kabulas garsjo kaip judrus politinio ir kultrinio gyvenimo centras. tai paradoksas: Talibanas, toji, atrodyt, regresija"

62

2. Reapropriacijos: m ulos Omaro pam oka

ultrafundamentalizm, anaiptol nereprezentuoja jokios gi lios tradicionalistins" tendencijos, o yra tik alies patekimo tarptautins politikos skur rezultatas - jis atsirado ne tiek kaip gynybin reakcija, kiek kaip tiesiogin usienio jg (Pa kistano, Saudo Arabijos, paios JAV) paramos pasekm. O grdami prie civilizacij konflikto", prisiminkime vienos septynmets Amerikos mergaits, kurios tvas tar navo pilotu Afganistane, laik: ji ra, kad, nors labai myli savo tv, yra pasiruousi jo miriai, nes jis pasiaukos jos tvyns labui. Kai prezidentas Bushas skait ias eilutes, jos buvo suprastos kaip normalus" amerikietiko patriotizmo protrkis; atlikime nedidel mintin eksperiment ir sivaiz duokime musulmon mergait, arab, patetiku tonu ekra n sakani tuos paius odius apie savo tv, kariaujant u Taliban - nesunku nuspti, kokia bt buvusi ms reakcija: lyktus musulmon fundamentalizmas nesibodi netgi iau riai manipuliuoti vaikais ir juos inaudoti... Kiekvien Kitam priskiriam bruo galima rasti paioje JAV irdyje. Kruvinas fanatizmas? iandien JAV yra daugiau nei du milijonai dei niojo sparno populist fundamentalist", praktikuojani savas teroro formas, kurias pateisina krikionyb (kaip jie j supranta). Jei jau Amerika juos tam tikru bdu globoja", tai ar Jungtini Valstij armija neturjo po sprogim Oklahomoje nubausti pai amerikiei? Tik prisiminkime, kaip Rugsjo 11-osios vykius reagavo Jerry Fahvellas ir Patas Robertsonas, suvok juos kaip enkl, jog Dievo apvaizda nebesaugo JAV, nes amerikieiai gyvena paskend nuodmse, kad dl visko kaltas hedonistinis materializmas, liberalizmas bei pasileids

63

Slavoj iek

seksualumas ir kad Amerika gavo tai, ko nusipeln. Vien fak tas, kad i paios VAmriue profonde irdies kyla toks pats li beraliosios" Amerikos pasmerkimas, kok isako ir musulmo nikas Kitas, veria susimstyti. Spalio 19-j pats George'as Bushas turjo pripainti, kad greiiausiai juodligs antpuolio kaltininkai buvo ne musulmon teroristai, bet patys amerikie iai, t. y. kratutiniai deinieji krikionys fundamentalistai taigi vl, ar pats faktas, kad veiksmai, i pradi priskirti io riniam prieui, gali pasirodyti buv sukurti paioje VAmricjue profonde irdyje, nepatvirtina netiktai teiginio, kad tikrasis konfliktas yra konfliktas kiekvienos civilizacijos viduje?* Dabar, pirmaisiais mnesiais po atak, atrodo, tarsi gyven tume unikaliame laike tarp trauminio vykio ir jo simbolinio poveikio, kaip tomis trumpomis akimirkomis, kai labai giliai sipjauname, bet tikrojo skausmo masto dar nejauiame. Mes dar neinome, kaip ie vykiai bus simbolizuoti, koks bus j simbolinis paveikumas, kokie veiksmai bus jais teisinami. Ga lime bent dar kart aikiai pajusti ms demokratijos ribas: pri imami sprendimai, kurie turs takos vis ms likimams, o
* Pasak kai kuri konservatyvi JAV teisinink, veiksm as, atliktas dl religi

ni sitikinim , pagal apibrim negali bti laikom as pam iliku, nes religija yra aukiausi dvasini m onijos aspiracij iraika. Taiau kaip tada turtum e vertin ti palestiniei saviu dius sprogdintojus? J religiniai sitikinim ai autentiki ar ne? Jei ne, ar galim a bt t pai pam ilio etiket taikyti ir nam ie augintiem s A m erikos krikionim s teroristams? Tai sena vietim o epochos tema apie trapi rib tarp religijos ir beprotybs, arba religini prietar" ir grynai racionalios" religijos.

64

2. Reapropriacijos: m u los Omaro pam oka

mes tik laukiame, suprat, kad esame visikai bejgiai. Po Rug sjo 11-osios amerikieiai en masse i naujo atrado savo ameri kietik ididum, ikabino vliavas, m dainuoti kartu vie ose vietose, taiau noriau ypa pabrti, labiau nei bet kada, kad nra nieko nekalto" iame amerikietikos nekaltybs at gavime, kad istorins kalts jausmo ir ironijos, kuri daugeliui amerikiei neleido visikai susigyventi su savo nacionaline tapatybe, istmimas yra pavojingas. Tas gestas reik nor objektyviai" prisiimti nat viso to, k buvimas amerikieiu" reik praeityje - puikus ideologins interpeliacijos, visiko savo simbolinio mandato prisimimo pavyzdys; taip nutinka po kokios nors istorins traumos sukelto suglumimo. Po trau mini Rugsjo 11-osios vyki, kai staiga visas buvs saugu mas, atrod, subyrjo ipulius, kas galjo bti natraliau" u pasitraukim tvirtos ideologins identifikacijos nekaltyb?** Taiau btent itos vaiskios nekaltybs (atgal prie pagrind") akimirkos, kada susitapatinimo gestas atrodo natralus", yra, velgiant i ideologijos kritikos pozicij, paios neaikiausios netgi, tam tikra prasme, jos yra pats neaikumas. Prisiminkime kit pana nekaltai skaidr moment begal kart rodyt vaizdo ra i Pekino Aminos Taikos aljos, paiame 1989-j nemalonum" kartyje, apie nedi duk jaunuol su skardine rankoje, kuris vienui vienas stovi prieais jo link artjant milinik tank ir narsiai bando u tverti keli, pasitraukdamas ia kair, ia dein, kai tankas
** ia rem iuosi savo kritika A lthusserio interpeliacijos sampratos pltote, kuriai

skirtas 3 skyrius knygoje Metastases ofEnjoyment, London and N ew York: Verso 1995.

65

Slavoj iek

bando j apvaiuoti: io atvaizdo poveikis toks stiprus, kad sugriauna visas kitas interpretacijas. i gatvs scena, i aki mirka, is vykis tapo orientyru faktikai visiems vakariei bandymams sigilinti ir suprasti iuolaikin politin ir kultri n Kinijos gyvenim/'* Ir vl pai it skaidraus aikumo akimirk (vaizduo jama situacija yra visikai atvira ir akivaizdi: vienas mogus prie brutali Valstybs jg) ms vakarietikam vilgsniui kuria ideologini implikacij, jungiani daugyb opozici j, raizgalyn: individas versus valstyb, taikus pasiprieini mas versus valstybs prievarta; mogus versus maina; vidin mao individo stipryb ir galingos mainos bejgyst... Impli kacijos, dl kuri nufilmuoti kadrai daro btent tok spd, mediacijos", dl kuri kadr poveikis yra toks betarpikas, deja, negalioja t pai scen stebiniam kinui, nes tokios opozicij poros bdingos tik europietikam ideologiniam pa veldui. Tos paios ideologins prielaidos slygoja taip pat ir, pavyzdiui, tai, kaip mes suvokiame iurpius vaizdus su ma yiais individais, okaniais pro deganio PPC bokto langus tiesiai mirt. O ta nnai visur skambanti fraz: Niekas niekada daugiau nebebus taip pat po Rugsjo 11-osios"? Atkreipki te dmes, kad i fraz niekada toliau neipltojama - tai tik tuias mostas, bandymas pasakyti kak gilaus" i ties ne inant, k btent norima pasakyti. Ms pirma reakcija tai turt bti: Tikrai? O kas, jei Rugsjo 11-oji kaip tik nebuvo
* Michael Dutton, Streetlife China, Cambridge: Cambridge University Press 1998, p. 17.

6 6

2. Reapropriacijos: m ulos Omaro pam oka

joks epochinis vykis? Kas, jei - kaip, regis, parod masinio patriotizmo protrkis - sukreianti Rugsjo 11-osios patirtis galiausiai pasitarnavo tik kaip priemon hegemoninei Ameri kos ideologijai, galinusi j sugrti prie savo pagrind", dar kart pasitvirtinti savo pagrindines ideologines koordinates antiglobalistini ir kitoki kritini vilioni akivaizdoje? Gal bt, vis dlto, turiau patikslinti teigin sivesdamas futur antrieur laikikumo svok: Rugsjo 11-j JAV visuomenei buvo suteikta galimyb susivokti, kokio pasaulio dalis ji yra. Ji galjo pasinaudoti ia galimybe, bet nepasinaudojo; vietoje to ji nusprend dar kart patvirtinti savo tradicinius ideologi nius sipareigojimus: alin atsakomybs jausm ir kalt prie nuskurdint Treij pasaul, dabar mes esame aukos! Tad, kai Hagos tribunole Timothy Gartonas Ashas patetikai parei kia: Niekam, nei Fiureriui, nei Duei, nei Pinochetui, nei Idi Aminui, nei Pol Potui nebegalima leisti slptis u suvereniteto rm vart ir manyti, kad liaudies teisingumas ia j negali pasiekti", turime atkreipti dmes, ko ioje vard eilje nra: be tradicins Hitlerio ir Mussolinio poros ivardyti trys Treio jo pasaulio diktatoriai, taiau kur bent vienas vardas i Didio jo Septintuko - pavyzdiui, koks nors Kissingeris? Pasvarstykime, kaip lunga politinis reimas - tarkime, komunistiniai reimai Ryt Europoje 1990-aisiais: tam tikru metu mons staiga suprato, kad aidimas baigtas, kad komu nistai pralaimjo. Lis buvo grynai simbolinis; realybje" niekas nepasikeit - ir vis dlto, po tos akimirkos galutinis
** Timoty Garton Ash, Slobo und Carla", Sueddeutsche Zeitung, kovo 14,2002, p. 15.

67

Slavoj iek

reimo lugimas buvo jau tik dien klausimas... O jei kakas panaaus bt atsitik Rugsjo 11-j? Galbt paskutin PPC sprogim auka bus kokia nors didiojo Kito figra, Amerikos Sfera. Kai Nikita Chruiovas Dvideimtajame soviet ko munistins partijos suvaiavime skait slapt kalb, kurioje pasmerk Stalino nusikaltimus, daugma tuzinas delegat patyr nervin ok, juos teko ivesti ir suteikti medicinin pa galb; vienas j, Boleslawas Bierutas, lenk komunist parti jos generalinis sekretorius, grietos linijos atstovas, netgi mir nuo irdies smgio po keli dien. (O pavyzdinis raytojas stalinistas Aleksandras Fadejevas po keli dien nusiov). Esm ne tai, kad jie buvo dori komunistai" - dauguma j buvo brutals manipuliatoriai, nepuoselj dl sovietinio reimo jo ki subjektyvi iliuzij. Taiau Chruiovo kalba sulugd j objektyvi" iliuzij, didiojo Kito" figr, kurios fone jie ga ljo beatodairikai tenkinti savo galios trokim: Kitas, kur jie perkl savo tikjim, Kitas, kuris, taip sakant, kliovsi jais, dalykas, kuriuo jie privaljo tikti, subyrjo. Argi ne kakas panaaus nutiko po Rugsjo 11-osios? Ar Rugsjo 11-oji nebuvo Amerikietikos Svajons Dvideimtasis Suvaiavimas? Rugsjo 11-j jau imta savintis dl ideologini prieas i: pradedant visoje iniasklaidoje kartojamais teiginiais, kad antiglobalizacija dabar baigsi, baigiant nuomone, kad PPC ata k sukeltas okas parod, kokios beverts yra postmodernios kultros studijos, kaip joms trksta slyio su tikru gyveni mu". Jei antrasis poiris (i dalies) yra teisingas, tik dl visai kit prieasi, tai pirmasis visikai klaidingas. Tiesa, kad atsiskleid prastini kultros studij kritins problematikos

6 8

2. Reapropriacijos: m ulos Omaro pam oka

santykinis nereikmingumas: k reikia politikai nekorektika iraika su potencialiai rasistinmis uuominomis, palyginti su skausminga tkstani mirtimi? Kultros studijos susidr su dilema: ar ir toliau laikytis t pai tem, aikiai pripastant, kad j kova su priespauda apsiriboja kapitalistiniu Pirmuoju pasauliu - o tai reikt, kad, esant platesniam konfliktui tarp Vakar Pirmojo pasaulio ir jam keliamos iorins grsms, tek t dar kart patvirtinti savo itikimyb pagrindiniam ameri kietikos liberalios demokratijos modeliui? Ar visgi rizikuoti ir engti ingsniu toliau, radikalizuojant savo kritin laikysen; suprobleminti pat model? O dl antiglobalizacijos pabaigos, tai neaikios uuominos pirmosiomis dienomis po Rugsjo 11-osios, es atakos galjo bti ir terorist antiglobalist dar bas, yra, inoma, tik iurkti manipuliacija: vienintelis bdas suprasti, kas nutiko Rugsjo 11-j - pavelgti iuos vykius globalaus kapitalizmo prietaravim kontekste. Kol kas neinome, kokios bus io vykio pasekmes eko nomikai, ideologijai, politikai ir karui, taiau aiku viena: JAV, iki iol laik save sala, nepatyrusia io tipo prievartos, stebin ia j tik per saug atstum TV ekrane, dabar atsidr paia me vyki skuryje. Taigi, alternatyva tokia: ar amerikieiai nusprs toliau stiprinti savo sfer", ar surizikuos i jos ieiti? Arba Amerika ir toliau atkakliai laikysis itin amoralios pozi cijos (netgi j stiprins): Kodl tai turjo atsitikti mums? Tokie dalykai ia neatsitinka!", o tai dar labiau skatins agresij pavo jingos Iors atvilgiu, trumpai tariant, paranojik vaidyb; arba Amerika pagaliau idrs perengti fantazmin ekran, skiriant j nuo Iorinio Pasaulio, pripains savo atvykim

69

Slavoj iek

Tikr pasaul ir pagaliau, nors gerokai pavluotai, pereis nuo Toks dalykas neturt atsitikti ia!" prie Toks dalykas netu rt atsitikti niekur!" tai tikroji t atak pamoka: vienintelis bdas utikrinti, kad taip daugiau nebeatsitikt ia, yra neleis ti, kad taip nutikt kur nors kitur. Trumpai tariant, Amerika turi nuolankiai susitaikyti su savo kaip io pasaulio dalies pa eidiamumu ir baudiamuosius veiksmus suprasti greiiau kaip lidn pareig, o ne kaip diuginant kert - vietoje ito matome valingas pastangas dar kart tvirtinti iskirtin JAV kaip pasaulio policininko vaidmen, tarsi pasipiktinim Jung tinmis Valstijomis kelt ne j galios perteklius, bet galios tr kumas. PPC atakos pareigoja mus atsispirti dvigubo antao pagundai. Jei mes paprasiausiai beslygikai pasmerksime tai, kas vyko, atrodys, kad pritariame rksmingiems ideolo giniams teiginiams apie Amerikos nekaltyb ir j upuolus Treiojo pasaulio blog; jei nukreipsime dmes gilesnes soci alines politines arab ekstremizmo prieastis, atrodys, jog kal tiname auk, pagaliau gavusi tai, ko nusipeln... ia galimas tik vienas sprendimas - atmesti pai it opozicij, priimant abi pozicijas kartu; tai taps manoma tik jei visum suvoksime dialektikai: nra pasirinkimo tarp dviej pozicij; kiekviena j, atskirai pamus, yra vienpus ir klaidinga. Anaiptol nesi lydami jokios aikios etins laikysenos, ia aptinkame morali nio samprotavimo ribas: moraliniu poiriu, aukos yra nekal tos, o teroristiniai aktai buvo lyktus nusikaltimas, taiau pats is nekaltumas nra nekaltas - uimti toki nekalt" pozicij iandieninje globaliojo kapitalizmo situacijoje yra jau savaime

70

2. Reapropriacijos: m ulos Omaro pam oka

klaidinga abstrakcija. Tas pats pasakytina ir apie dar ideologikesn interpretacij susidrim: galime teigti, kad pasiksini mas PPC buvo pasiksinimas visk, u k verta kovoti ginant demokratines laisves - musulmon ir kit fundamentalist smerkiamas dekadentikas Vakar gyvenimo bdas yra mo ter teisi ir multikultrins tolerancijos pasaulis;* taiau, kita vertus, galime taip pat teigti, kad tai buvo pasiksinimas pat globalaus finansinio kapitalizmo centr ir simbol. Tai, inoma, jokiu bdu nereikia, kad reikia griebtis kompromiso, teigiant, kad kalt yra bendra (teroristai kalti, bet amerikieiai taip pat i dalies kalti...); tai, greiiau, pastebjimas, kad ios dvi puss i ties nra prieingos, kad jos priklauso tam paiam laukui. Vienu odiu, reikt sutikti su btinybe kovoti prie teroriz m, bet naujai apibrti ir praplsti jo samprat, kad ji apimt ir (kai kuriuos) Amerikos bei kit Vakar galybi veiksmus: pa sirinkimas tarp Busho ir Bin Ladeno nra ms pasirinkimas; jie abu yra Jie" prie Mus. Faktas, kad globalus kapitalizmas veikia kaip visuma, reikia, jog jis dialektikai apjungia save pat ir savo Kit, t. y. jgas, kurios jam prieinasi fundamenta listiniais" ideologiniais pagrindais. Atitinkamai, abi po Rugsjo 11-osios pasirod istorijos, kaip pasakyt Stalinas, yra viena u kit blogesns. Amerikie tikas patriotinis naratyvas - upulta nekaltyb, patriotinio
* Prisim inkite Talibano u sien io reikal m inistro atsakym Vakar urnalist

klausim: kodl moterys A fganistane nevaidina didesnio vaidm en s (ties sakant, jokio vaidm ens) vieajame alies gyvenim e? Kaip galim a pasitikti asm eniu, kuris kiekvie n m nes po kelet dien pats i savs kraujuoja!"

71

Slavoj iek

ididumo banga, - inoma, yra tuias; taiau ar kairij naratyvas (su savo Schadenfreude: JAV gavo tai, ko nusipeln, k pati itisus deimtmeius dar kitiems) kuo nors ities geresnis? Vyraujanti Europos - bet taip pat ir Amerikos - kairij reak cija buvo tiesiog skandalinga: visos sivaizduojamos kvailysts buvo pasakytos ir uraytos, netgi feministin" tez, kad PPC boktai buvo du faliniai simboliai, kurie tiesiog prasi su griaunami (ikastruojami"). Ar tie matematiniai skaiiavimai, primenantys Holokausto revizionizm (k reikia trys tks taniai miri, palyginus su milijonais, iudytais Ruandoje, Konge ir kt.), nra niekingi ir apgailtini? O faktas, kad CV prisidjo prie Talibano ir Bin Ladeno ikilimo, nes finansavo juos ir padjo kovoti su sovietais Afganistane? Kodl is faktas cituotas kaip argumentas prie atsakomj atak? Juk daug lo gikiau bt teigti, kad Amerikos pareiga yra btent ivaduoti mus nuo monstro, kur pati sukr? Kai tik pradedame gal voti: Taip, PPC griuvimas buvo tragedija, taiau visa irdimi solidarizuotis su aukomis neturtume, nes tai reikt param Jungtini Valstij imperializmui", mus itinka etin katastro fa - vienintel tinkama laikysena bt beslygikas solidaru mas su visomis aukomis. Kai deram etin laikysen istumia moralizuojanti kalts ir siaubo matematika, umirtama tai, kas svarbiausia: bauginanti kiekvieno individo mirtis yra abso liuti ir nepalyginama. Trumpai tariant, atlikime paprast min tin eksperiment: jei aptinkate savyje nenor visikai sijausti PPC katastrofos auk bsen, o savo empatij velninate sa kydami: Taip, bet prisiminkime milijonus keniani moni Afrikoje..." tai demonstruojate ne savo simpatijas Treiajam

72

2. Reapropriacijos: m u los Omaro pam oka

pasauliui, o tik mauvaisefoi, liudijant js implicitin globji k rasistin poir Treiojo pasaulio aukas. (Tiksliau, tokie palyginamieji teiginiai yra vienu metu ir btini, ir nepriimtini: juos reikia itarti, reikia pabrti, kad pasaulyje kasdien vyksta daug baisesni dalykai, taiau tai reikia padaryti nesiveliant obscenik kalts matematik). Vien i dabar paplitusi kairuolik ties geriausiai iliustruoja atvaizdas ant 2002-j pavasario Verso katalogo virelio: George'as Bushas kaip barzdotas musulmon dvasi ninkas - globalus kapitalistinis liberalizmas, kovojantis prie musulmon fundamentalizm, pats yra fundamentalizmo atmaina, todl dabartinis karas su terorizmu" faktikai yra fundamentalizm konfliktas. Nepaisant retorinio paveikumo, i doxa pridengia kit - kur kas labiau neraminant - paradok s: musulmon fundamentalistai visai nra tikri fundamenta listai, jie jau modernistai", modernaus globalaus kapitalizmo produktas ir reikinys - jie gina arab pasaulio siek prisitaikyti prie globalaus kapitalizmo. Todl taip pat dert atmesti tipi k liberal pamokym, es islamui dar reikia protestantikos revoliucijos, kuri atvert keli modernybei: tokia protestanti ka revoliucija jau vyko prie daugiau nei du imtus met, kaip Wahhabi judjimas, prasidjs iandienins Saudo Arabijos te ritorijoje. Svarbiausias jo principas, rmimasis ijtihad (teise in terpretuoti islam pagal besikeiianias aplinkybes), visikai atitinka Lutherio Biblijos supratim. Ijtihad samprata yra ities dialektin: tai ne spontanikas grimzdimas senose tradicijose ar poreikis prisitaikyti prie nauj slyg" ir eiti kompromi s, bet raginimas susidarius naujoms istorinms slygoms i

73

Slavoj iek

naujo irasti pai aminyb. Vahabistai buvo grieti puristai" ir dogmatikai", nusiteik prie bet kok pig prisitaikym prie Vakarietikos modernybs naujovi; ir, tuo pat metu, pasisak u negailesting sen prietar ir organik paproi atmeti m - o tai tipika protestantiko" sugrimo prie itak, prie inantis ikraipaniai tradicijos inercijai, formul. Dar vienas apgailtinas Kairs vis pro al, prajus ke lioms savaitms po ipuoli, buvo grimas prie senosios mantros Duokite taikai ans! Karas nesustabdo prievartos!" - i ties isteriko skubotumo pavyzdys, kai reaguojama tai, kas netgi nevyks laukiamu pavidalu. Vietoje naujos sudtingos situacijos po teroristini ipuoli konkreios analizs, kuri su teikt Kairei galimybi pasilyti savj vyki interpretacij, mes igirdome tik akl ritualin giesmel Karui ne!" kuri ne atsivelgia netgi t elementar fakt, defacto pripaint paios JAV vyriausybs (mnesiui atidjusios atsakomj smg), kad is karas ne toks, kaip kiti, kad Afganistano bombardavimas nra sprendimas. Lidna, kai pagalvoji, kad George'as Bushas pasirod valgesnis u daugum kairij! Dar vienas klaidin gas kairij argumentas: ipuolio prie PPC kaltininkus rei kt persekioti kaip kriminalinius nusikaltlius, nes tai, kas vyko, yra kriminalinis aktas. Sis poiris visikai nesuvokia iandieninio terorizmo" politinio masto.* Esant tokiai Kairei", net Dein darosi nebereikalinga. Nieko nuostabaus, kad, kairiesiems" pridarius itoki kvailys i, hegemoninei ideologijai pavyko nusavinti Rugsjo 11-osios tragedij netgi lengviau nei buvo galima tiktis, inant, kad pagrindins srovs Dein ir Liberalus Centras kontroliuoja

74

2. Reapropriacijos: m ulos Omaro pam oka

iniasklaid: lengvabdiki aidimai baigsi, reikia rinktis, ku riai pusei priklausai - u ar prie (terorizm). O kadangi niekas atvirai nepasisako u, tai bet kokia abejon, kritikesn laikyse na pasmerkiama kaip slaptas terorizmo palaikymas... ia kaip tik ir slypi pagunda, kuriai btina atsispirti: btent tokiomis taria mai aikaus pasirinkimo akimirkomis mistifikacija bna totali. Mums silomas pasirinkimas nra tikras pasirinkimas. iandien, la biau nei bet kada, turime rasti savyje jg atsitraukti atgal ir apmstyti susidariusios situacijos prielaidas. Penkiasdeimt intelektual, 2002-j vasar pasira absurdik kreipimsi amerikiei patriotizm, yra pavyzdys t, kurie iai pagundai neatsispyr - aikus pragmatinio save neigianios designacijos paradokso pavyzdys (intelektualai, pasira t kreipimsi, ne grtamai prarado savo kaip intelektual status). Pirmasis keblumas: ar svarbiausias iandieninis pasi rinkimas tikrai yra liberali demokratija versus fundam enta lizmas, arba ios opozicijos vediniai (pavyzdiui, moderni zacija versus prieinimasis jai)? Suprasti daugialyp ir paini iandienin pasaulin situacij galima tik laikantis tezs, kad tikrasis pasirinkimas yra tarp kapitalizmo ir jo Kito (iuo
* Kalbdami apie ndienos Kair, privalom e nepam irti kairiojo narcisizm o dl

prarasto Reikalo, kur geriausiai ireikia pagarsjusios cinikos Talleyrand'o pastabos inversija: pietaudam as jis atsitiktinai nugirdo gatvs m io garsus ir pakom entavo draugam s prie stalo: Matote, m s pus laimi!" Paklaustas: Kuri pus?" jis atsak: Suinosim e rytoj, kai isiaikinsim e, kas laimjo!" N ostalgika kairij laikysena: Matote, m s pu s pralaimi!" - Kuri pus?" - Suinosim e rytoj, kai isiaikinsim e, kas pralaimjo!"

75

Slavoj iek

metu atstovaujamo marginali srovi, toki kaip antiglobalistinis judjimas); pasirinkim lydi kiti, struktrikai an triniai reikiniai, tarp kuri svarbiausias yra neivengiama tampa tarp kapitalizmo ir jo paties pertekliaus. is mode lis rykus visoje dvideimtojo amiaus istorijoje: nordamas veikti savo tikrj prie, kapitalizmas m aisti su ugnimi ir mobilizavo savo obscenik pertekli faizmo pavidalu; is perteklius, deja, pradjo gyventi savo gyvenim ir tapo toks galingas, kad dominuojaniam liberaliam" kapitalizmui teko suvienyti pajgas su savo tikruoju prieu (komunizmu), idant j sutramdyt. Svarbu pastebti, kad karas tarp kapita lizmo ir komunizmo buvo altasis, o didysis Kartasis Karas buvo su faizmu. Ar ne taip pat yra ir su Talibanu? Jo mkla prasimanyta kovojant su komunizmu, taiau dabar pagrindi niu prieu tapo Talibanas. Taigi, net jei teroristai susprogdin t mus visus, JAV kova su terorizmu" nra ms kova - tai kapitalizmo vidaus kova. Pirmoji paangaus intelektualo (jei i svoka iandien dar turi koki nors prasm) pareiga - ne kovoti prieo kov u j. Antrasis keblumas: turime dekonstruoti" pat Afga nistan; jis niekada neegzistavo savaime", nuo pat pradi i alis buvo iors jg krinys. Pagal natralias" etninio pasisikirstymo ribas, iaurin ir vakarin Afganistano dalys priklausyt buvusioms sovietinms musulmon respubli koms (Tadikistanui, Uzbekistanui) arba Iranui; o vakarai ir piets, kartu su iaurs ryt Pakistanu, turt sudaryti sava rankik Putun valstyb (dabar putunai daugma lygiomis dalimis gyvena Afganistane ir Pakistane). O keistas, kirmin

76

2. Reapropriacijos: m u los Omaro pam oka

primenantis ikyulys iaurs rytuose, apgyvendintas dau giausia tadik? Jis dirbtinai ikirstas prie imt met, kaip buferin zona, kad bt ivengta tiesioginio kontakto tarp brit ir rus vald. Tuo pat metu putun teritorija buvo per skirta dvi dalis sutarta Durando Linija, kad putunai nekelt grsms brit interesams Pakistane (tuometinje Indijoje). (T pat nesunkiai galima pasakyti ir apie pat Pakistan - al be joki sav tradicij; jei kada kur ir buvo dirbtinis politinis vie netas, tai btent ia). Taigi, kalbame anaiptol ne apie kakoki senovin ka ralyst anapus modernizacijos proces, iki iol nepaliest istorijos: pati Afganistano egzistencija yra usienio jg sveikos rezultatas. Europoje artimiausia Afganistanui bt tokia a lis kaip Belgija: buferin zona tarp Pranczijos ir Nyderlan d, atsiradusi protestantams kariaujant su katalikais (belgai yra daugiausia olandai, lik katalikais). Afganai garsja kaip opijaus gamintojai, o belgai - kita, velnesne, nuodming malonum mediaga (okoladu). Talibano afganai terorizuo j moteris, o belgai garsja vaik pornografija ir tvirkinimu. Pagaliau, jei is belg okolad mgj ir vaik tvirkintoj vaizdis yra iniasklaidos kli, tai lygiai tas pat pasakytina ir apie Afganistano kaip opijaus ir moter priespaudos alies vaiz d. Kaip tame sename lidname juokelyje: Vis ms bd prieastis yra ydai ir dviratininkai!" - Kodl dviratinin kai?" - Kodl ydai?!" Amerikos atostogos nuo istorijos" buvo netikros: tai k Amerikoje utikrino katastrofos kituose kratuose. ian dien dominuojantis poiris situacij supranta kaip nekalto

77

Slavoj iek

vilgsnio susidrim su neapsakomu Blogiu, kuris smog i Iors - kalbant apie vilgsn, reikia vl sukaupti dr s ir pritaikyti jam garsj Hegelio posak, kad Blogis gldi (taip pat ir) paiame nekaltame vilgsnyje, kuris visur aplink mato Blog. Tad laas tiesos yra netgi itin ribotoje Moralins Daugumos vizijoje apie itvirkusi, lktiems malonumams atsidavusi Amerik, konservatori baisjimesi iuo seksploatacijos (sex-ploitation) ir patologins prievartos poemi pa sauliu: jie nesuvokia tik to, kad i hgelikos spekuliatyvios perspektyvos tas poemi pasaulis ir j pai apsimestinio tyrum o pozicija yra tapats - tai, kad tiek daug pamoksli nink fundam entalist pasirod es slapti seksualiniai i krypliai, nra vien atsitiktinis empirinis faktas. Lidnai pagarsjusio Jimmy Swaggarto teiginys, kad lankymosi pas prostitutes faktas tik sustiprino jo pamokslavim (jis pats asmenikai ir labai intymiai paino t potrauk, prie kur pamokslavo), nors betarpikai subjektyviu lygmeniu neabe jotinai veidmainikas, objektyviai yra ne maiau teisingas. Ar begali bti kas nors ironikiau u fakt, kad pirma sis kodinis JAV antiteroristins operacijos pavadinimas buvo Begalinis Teisingumas", t. y Infinite Justice, (vliau pakeistas, atsivelgus Amerikos islamo dvasinink pastab, kad tik Dievas gali vykdyti begalin teisingum)? Kalbant rimtai, is pavadinimas yra i esms dviprasmikas: arba jis reikia, kad amerikieiai turi teis negailestingai naikinti ne tik visus tero ristus, bet ir visus tuos, kurie materialiai, moraliai, ideologikai ar kaip kitaip jiems padjo - ir is procesas bus begalinis pagal apibrim, tikslia Hegelio blogosios begalybs" prasme, t. y.

78

2. Reapropriacijos: m ulos Omaro pam oka

reikalas niekada nebus i tikrj baigtas, visada ikils kokia nors kita teroristin grsm (ir tikrai, 2002-j baland Dickas Cheney tiesiai viesiai pareik, kad karas su terorizmu" tikriausiai niekada nesibaigs, bent jau ms gyvenamu metu); arba jis reikia, kad vykdomas teisingumas turi bti ities be galinis grieta hgelika prasme - kad, nukreiptas kitus, jis turi atsigrti pats save: trumpiau tariant, kad reikia klausti, kaip mes patys, vykdantys teisingum, esame sivl tai, prie k kovojame. Kai 2001-j rugsjo 22-j Jacues'as Derrida gavo Theodoro Adorno apdovanojim, savo kalboje jis usimi n apie PPC sprogimus: Mano beslygika uuojauta Rugsjo 11-osios aukoms nesutrukdys man garsiai pasakyti: a netikiu, kad dl io nusikaltimo kas nors bt politikai nekaltas." Toks atsigrimas save ir savs paties traukimas paveiksl yra vienintelis tikras begalinis teisingumas". Cinikai begalinio teisingumo" dviprasmybei norisi prieinti Talibano lyderio mulos Mohammedo Omaro odius, pasakytus kreipiantis amerikieius 2001-j rugsjo 25-j: Js pritariate viskam, k jums sako js valdia, tiesa tai bt ar melas... Argi negalite pagalvoti patys?.. Jums vertt pasinaudoti savo pai protu ir supratimu." Nors ie teiginiai neabejotinai yra cinika manipuliacija (kodl tos paios teiss naudotis savo pai protu ir supratimu nesuteikus afganams?), visgi ar jie, suprasti abstrakiai, be konteksto, nra mums visai tinkami?

79

3.

Laim po Rugsjo 11-osios

Psichoanalizje geismo idavyst turi tiksl pavadinim: lai m. Kada galima pasakyti, kad mons yra laimingi? Tokio je alyje kaip ekoslovakija atunto deimtmeio pabaigoje ir devintame deimtmetyje mons tikrai buvo savaip laimingi: trys pagrindins laims slygos ten buvo ipildytos. J materials poreikiai praktikai buvo patenkinti - ne per gerai, nes vartojimo perteklius pats savaime gali generuoti nelaimingum. Gerai, jei kartkartmis rin koje trum pam pritrksta koki nors preki (kelet dien nra kavos, paskui dingsta jautiena, vliau ne nusipirksi televizoriaus): trum pi stokos periodai funk cionuoja kaip iimtys, primenanios monms, jog reikia diaugtis, kad tokios preks apskritai yra pasie kiamos - jei vis laik galima visk gauti, mons tai ima suvokti kaip savaime suprantam gyvenimo fakt ir nebemano, kad jiems pasisek. Taigi, gyvenimas te kjo prastine, nuspjama vaga be dideli pastang ar sukrtim; mogui leista usisklsti savo privaiame pasaullyje. Kitas - itin svarbus - bruoas: egzistavo Kitas (Parti ja), kur buvo galima apkaltinti dl vis neskmi, kad nereikt paiam jaustis tikrai atsakingam - jei mai pritrkdavo koki nors preki ar netgi jei audra prida rydavo nuostoli, visa tai buvo j" kalt.
83

Slavoj iek

Pagaliau, egzistavo Kita Vieta (vartotojiki Vakarai), apie kuri leista pasvajoti ir kartais netgi aplankyti ta vieta buvo kaip tik tinkamai nutolusi: nei per arti, nei per toli. i trapi pusiausvyra buvo sutrikdyta - kieno? Geismo, inoma. Geismas buvo ta jga, kuri vert siekti daugiau ir galiausiai atved sistem, kurioje didioji dauguma moni yra neabe jotinai ne tokie laimingi. Taigi, laim, Alaino Badiou odiais tariant, yra ne tie sos, o tik Buvimo kategorija ir, kaip tokia, paini, neapibrta, nenuosekli (prisiminkime legendin atsakym vieno vokie io, atvykusio gyventi JAV, - jis, paklaustas, Ar js laimin gas?", atsak: Taip, taip, labai laimingas, aber glcklich bin ich nicht..."). Tai pagonika svoka: pagonims gyvenimo tikslas yra bti laimingiems (svajon apie gyvenim laimingai po to" yra krikionika pagonybs versija), o aukiausiomis laims formomis jie laik religin patirt ir politin veikl (r. Aris totel) - nenuostabu, kad Dalai Lama, pastaruoju metu visam pasauliui skelbs laims evangelij, sulauk tokios skms ir kad iliausiai jo idjas pasitiko btent JAV, pavyzdin laims (iekojimo) imperija... Laim", trumpiau tariant, yra malo numo principo dalis, o j griauna nesitenkinimas malonumo principu - primygtinis teigimas kako Anapus jo. Tad, laikydamiesi grietai lakanikos ios svokos pras ms, turime daryti prielaid, kad laim" remiasi subjekto negebjimu ar nepasirengimu visikai pripainti savo geismo pasekmi: subjektas lieka klimps savo geismo nenuoseklume -

84

3. Laim po Rugsjo 11-osios

tokia yra jo laims kaina. Kasdieniame gyvenime mes (apsi metame, kad) geidiame dalyk, kuri i tikrj visai negeidiame, taigi, gal gale blogiausia, kas mums gali atsitikti gauti tai, ko oficialiai" geidiame. Todl laim yra i esms veidmainika: ji patiriama svajojant apie dalykus, kuri i tikrj visai netroktame. Kai dabartin Kair bombarduoja kapitalistin sistem reikalavimais, kuri patenkinti i aki vaizdiai negali (Visuotinis uimtumas! Gerovs valstybs palaikymas! Visos teiss imigrantams!), i esms jie aidia isterikos provokacijos aidim - kreipiasi Pon reikalauda mi to, ko jis negali vykdyti, taip atskleisdami jo bejgikum. Problema ia, beje, ne tik ta, kad sistema negali gyvendinti reikalavim, bet kad tie, kurie iuos reikalavimus isako, i ties nenori, kad jie bt gyvendinti. Pavyzdiui, kai radi kals" akademikai reikalauja pripainti imigrantus visatei siais pilieiais ir atverti valstybs sienas, ar jie suvokia, kad, visikai patenkinus reikalavim, ekonomikai stiprias Va kar alis neabejotinai ikart uplst milijonai atvykli, o tai iprovokuot rasistin darbinink klass t ir pagaliau atsigrt prie pai privilegijuot t akademik padt? i noma, suvokia, taiau kliaujasi tuo, kad j reikalavimas gy vendintas nebus - taip j radikali sin ilieka vari, o kartu jie ir toliau gali mgautis savo privilegijuota pozicija. 1994-aisiais, kai laukta naujos emigrant bangos i Kubos JAV, Fide lis Castro perspjo JAV, kad jei i nesiliaus kurstyti kubiei emigruoti, Kuba nebetrukdys jiems to daryti. Ir i tikrj po keli dien Kubos vyriausyb draudim panaikino, ir JAV plsteljo tkstaniai nepageidaujam atvykli, sukeldami

85

Slavoj iek

daug keblum... Argi tai neprimena moters i prieodio, at rmusios maistin vyro atak: Usiiaupk, arba tursi atlik ti tai, kuo giriesi!" Abiem atvejais susiduriame su tuo paiu atspirties kito blefavimui gestu, paremtu prielaida, kad i ties kitas bijo b tent to, kad jo(s) reikalavimui bus visikai pritarta. Argi itas gestas nesukelt panikos ir tarp ms radikalij akademik? Senas 1968-j kis Soyons realistes, demandons l'impossible!" gauna nauj, cinik ir pavojing, prasm, kuri, ko gero, at skleidia jo ties: Bkime realistai: mes, akademin Kair, norime pasirodyti es kritiki ir tuo pat metu mgautis pri vilegijomis, kurias mums silo sistema. Tad bombarduokime sistem nemanomais reikalavimais: visi inome, kad jie gy vendinti nebus, todl galime bti tikri, kad i tikrj niekas nepasikeis ir ms privilegijuotai padiai niekas negrs!" mogus, apkaltins didel korporacij konkreiais finansi niais nusikaltimais, rizikuoja netgi netekti gyvybs; bet jei ji(s) paprao tos paios korporacijos finansuoti mokslin projekt, tyrinsiant ry tarp globalaus kapitalizmo ir hibridini postkolonijini tapatybi atsiradimo, ji(s) turi daug ans gauti imtus tkstani doleri. Todl konservatoriai, savo prieikum radikaliam pai nimui grindiantys laims argumentu, yra visikai teiss: gal gale painimas padaro mus nelaimingus. Prieingai nuomonei, kad smalsumas yra gimta mogaus savyb - kad kiekvieno ms gelmje slypi Wissenstrieb, potraukis inoti, Jacques'as Lacanas teigia, jog spontanika mogikos btybs nuostata yra A nieko nenoriu apie tai inoti", fundamentalus nenoras

8 6

3. Laim po Rugsjo 11-osios

inoti per daug. Kiekvienas tikras painimo ingsnis priek manomas tik skausmingai kovojant su savo spontanikais polinkiais - ar iandienin biogenetika nra aikiausias rody mas, kad ms rytas inoti yra itin ribotas? Genas, lemiantis Huntingtono chorj, yra izoliuotas, todl kiekvienas i ms gali labai tiksliai suinoti ne tik tai, ar ji(s) susirgs ia liga, bet ir kada susirgs. Ligos pradi lemia genetins transkripcijos klaida - usikirts darinys" CAG, pasikartojantis geno vidu ryje: amius, kada liga pasireik, tiksliai ir nepermaldaujamai priklauso nuo CAG pasikartojim vienoje io geno vietoje skai iaus (jei pasikartojim keturiasdeimt, pirmieji simptomai pa sirodys, kai bsi penkiasdeimt devyneri; jei keturiasdeimt vienas - kai sulauksi penkiasdeimt ketveri... jei penkiasde imt - nuo dvideimt septyneri). Tinkamas gyvenimo bdas, gera fizin bkl, geriausi vaistai, sveikas maistas, eimynyk i dmesys ir meil nieko nepakeis - tai grynas fatalizmas, nepriklausomas nuo aplinkos pokyi. Kol kas liga nepagydo ma, nieko negalime padaryti.* Tad k turtume daryti suinoj, kad galime isitirti ir, jei atsakymas teigiamas, tiksliai suinoti, kada iprotsime ir mirsime? Kas gali dar aikiau atskleisti be prasm atsitiktinum, valdant ms gyvenimus? Huntingtono chorja suteikia neraminanio pasirinkimo galimyb: jei ia liga sirgo kuris nors mano eimos nari, reikt man isitirti ir isiaikinti, ar (ir kada) a neivengiamai susirgsiu, ar nereikt? Koks bt atsakymas? Jei mintis, kad ino siu tiksli savo mirties dat, man nepakeliama, idealus (labiau
* r. Matt Ridley, Genome, N ew York: Perennial 2000, p. 64.

87

Slavoj iek

fantazminis, nei realistinis) sprendimas, atrodyt, bt toks: a galioju kok nors asmen arba institucij, kuriais visikai pa sitikiu, patikrinti mane ir nesakyti man tyrimo rezultato, tik, jei atsakymas teigiamas, netiktai ir be skausmo nuudyti mane miegant kaip tik prie pasireikiant lemtingai ligai... Taiau ia atsiranda problema: A inau, kad Kitas ino (ties apie mano lig), ir tai visk sugadina, nes pasmerkia mane siaubingai ta rinjim grauaiai. Lacanas atkreip dmes io inojimo apie Kito inojim paradoksalum. Prisiminkime Edithos Wharton Nekaltybs amiaus (Age oflnmocence) final, kai vyras, daugyb met puo seljs neteist aistring meil grafienei Oleskai, suino, kad jo jauna mona vis laik inojo apie jo slapt aistr. Galbt taip bt pavyk igelbti ir nenusisekusius Madisono grafysts tiltus (Bridges ofMadison County): jei, filmo pabaigoje, mirtanti Franeska bt isiaikinusi, kad jos tariamai kvailokas, labai jau emikas vyras vis laik inojo apie jos trump aistrin g roman su National Geographic fotografu ir kiek daug jai tai reik, taiau tyljo, nenordamas jos skaudinti. tai inojimo msl: kaip taip gali bti, kad visa situacijos psichin ekono mika radikaliai pasikeiia ne tada, kai herojus tiesiogiai kak suino (koki nors ilgai slpt paslapt), bet kai jis suino>kad kitas (kur jis laik nieko nenutuokianiu) taip pat vis laik tai inojo ir tik apsimet neins, kad isaugot deram iorin vaizd? Ar gali bti labiau eminanti situacija nei vyro, kuris po ilgo slapto meils romano staiga suino, kad jo mona apie t roman inojo vis laik, bet neusimin i mandagumo arba, dar blogiau, i meils jam?

8 8

3. Laim p o Rugsjo 11-osios

Galbt tada idealus sprendimas bt kaip tik priein gas: jei tariu, kad mano vaikas gali susirgti ia liga, a atlieku tyrimus jam nieko apie tai neinant, o tada, prie pat ligos pradi be skausmo j nuudau? Kratutin laims fantazija ia numa tyt anonimin valstybin institucij, kuri mums visiems t atlikt be ms inios - bet vl kyla klausimas: mes apie tai (apie fakt, kad kitas ino) inome ar ne? tai ir atviras kelias tobul totalitarin visuomen... Yra tik vienas bdas isprsti galvosk: o kas, jei klaidinga ia yra pati gelmin prielai da, es pirmin etin pareiga yra apsaugoti Kit nuo skausmo, leisti jam gyventi saugioje neinomybje? Taigi, kai Habermasas pasisako u biogenetini manipuliacij apribojimus, argu mentuodamas tuo, kad jos kelia grsm mogaus autonomijai, laisvei ir orum ui/ jis filosofikai sukiauja", nuslpdamas ti krj prieast, dl kurios jo argumentacija atrodo tikinanti: i tikrj jis gina ne autonomij ir laisv, bet laim - kaip tik dl laims jis, didysis vietimo tradicijos atstovas, galiausiai atsidr vienoje gretoje su konservatyviais palaimingo nei nojimo gynjais. Kokios ideologins prielaidos grindia laims ie kojim"? Plaiai inomas ir itin skmingas animacinis Steveno Spielbergo serialas Prieistorin em (The Land Before Time) bene aikiausiai artikuliuoja hegemonin liberali multikultralistin ideologij. Ta pati inia kartojama vis i naujo: visi mes esame skirtingi - kai kurie dideli, kai kurie
* r. Jrgen Haberm as, Die Zukunft der menschlichen Natur, Frankfurt: Suhr-

kam p 2001.

89

Slavoj iek

mai; vieni moka kautis, kiti moka sprukti - taiau privalo me imokti gyventi su iais skirtumais, sismoninti, kad jie praturtina ms gyvenim (prisiminkime io poirio aid praneimuose apie elges su Al-Qaeda kaliniais Guantanamo lankoje: jie maitinami atsivelgiant specifinius kultrinius ir religinius poreikius, jiems leidiama melstis...). I iors atrodome skirtingi, taiau viduje visi esame tokie patys - i gsdinti, sutrik individai, laukiantys kit pagalbos. Vienoje dain dideli pikti dinozaurai dainuoja apie tai, kaip tie, kurie yra dideli, gali nesilaikyti joki taisykli, blogai elgtis, trai kyti mauosius ir bejgius: Kai didelis esi, / gali visus maius / stumdyti ir skriaus ti. / Jie iri auktyn, / kai tu - emyn (...) Bti dideliam yra kur kas geriau (...) Visos suaugusij igalvotos tai sykls / negalioja tau. Skriaudiam maj atsakymas kitoje dainoje kvieia ne sto ti kov su didiaisiais, bet suprasti, kad po j agresyvia iore slypi tokios paios btybs kaip ir mes - slapiom isigand, su savomis problemomis: Kaip ir mes, jie turi jausm, / jie irgi patiria sunkum. / Mes manome, kad dideli / nuo j laisvi, bet taip nra. / Jie stipresni, jie garsiau aukia / ir kelia didesn triukm, / taiau giliai irdyje, / manau, jie vaikai kaip ir mes. Tad akivaizdi ivada yra skirtum iauktinimas:

90

3. Laim po Rugsjo 11-osios

Pasauliui reikalingos / Visos rys: / Auktos ir emags / Didels ir maos. / Upildo jos planet i / Juoku ir mei le. / Kad auniai gyventume / Rytoj ir poryt, / Be abejons, reikia vis - / Kvail ir iminting / vairiausi dydi - / Atlikti tam, ko reikia, / Jog gyventume / Smagiai. Nieko nuostabaus, kad baigiamoji i film inia yra pagoni ka imintis: gyvenimas - tai aminas ciklas, kuriame vyresnes kartas pakeiia naujos, ir viskas, kas atsiranda, anksiau ar v liau turi inykti... inoma, esama problemos: kaip toli einame? Pasauliui reikalingi visi - ar tai reikia geri ir iaurs, vargai ir turiai, aukos ir budeliai? Nuoroda dinozaur karalyst, kurioje gyvn rys brutaliai ryja viena kit, ia ypa dvi prasmika - ar tai irgi vienas t dalyk, kuriuos btina atlik ti, jog gyventume smagiai"? Taip pats vidinis ios pirmykts prieistorins ems" vizijos prietaringumas liudija, kad bendradarbiavimo-nepaisant-skirtum inia yra gryniausia ideologija - kodl? Todl, kad bet kokia vertikalaus" antago nizmo, kertanio socialin kn, samprata grietai cenzruo jama, pakeiiama ir (ar) iveriama visikai skirting sam prat horizontali" skirtum, su kuriais privalome imokti sugyventi, nes jie papildo vienas kit. ia remiamasi ontolo gine vizija apie neredukuojam unikali konsteliacij daug, kuri kiekviena yra daugialyp ir susitelkusi save ir kuri negalima sumesti jok neutral universal konteiner. iame lygmenyje Holivudas patenkina pai radikaliausi postkolonijin ideologinio universalumo kritik: svarbiausia problema tampa universalumo nemanomyb. Uuot primetus kitiems

91

Slavoj iek

ms universalumo supratim (universalios mogaus teiss ir 1.1.), universalum - bendr supratimo tarp skirting kultr erdv - reikt suvokti kaip begalin vertimo uduot, nuola tin savos konkreios pozicijos perdirbinjim. Ar dar reikia pridurti, kad i universalumo kaip nepabaigiamo vertjavimo darbo samprata neturi visikai nieko bendra su tais magikais momentais, kai ms gyvenimus siveria faktinis univer salumas sukreianio etinio politinio akto pavidalu? Tikrasis universalumas yra ne kokia nors nepasiekiama neutrali ver timo i vienos kultros kit erdv, bet, veikiau, intensyvus patyrimas, kad, nepaisant kultrini skirtum, mums visiems bdingas tas pats antagonizmas. ia, inoma, silosi kritika pastaba: argi tokia toleranti kojo Holivudo imintis nesukarikatrina ities radikali postkolonijini studij? Atsakyti tai turtume itaip: nejau? iaip ar taip, ioje supaprastintoje lktoje karikatroje yra daugiau tiesos nei paioje mantriausioje postkolonijinje teorijoje: Ho livudas bent jau nesislapsto u pseudosofistikuoto argono ir tiesiai viesiai pateikia tikrj ideologin praneim. Ndienos hegemonin laikysena yra pasiprieinimas" - visa isibarsiu si marginali seksualini, etnini, gyvenimo bdo daugi" (gjai, psichiniai ligoniai, kaliniai...) poetika prieinasi" paslap tingai centrinei Galiai (didija raide). Visi prieinasi" - pra dedant gjais ir lesbietmis, baigiant deiniaisiais igyvenimo logikos alininkais, tad kodl nepadarius logins ivados, kad itas pasiprieinimo" diskursas iandien ir yra norma ir, kaip toks, pagrindin klitis atsirasti diskursui, kuris ities kves tionuot dominuojanius [galios] santykius?* Tad pirmiausia

92

3. Laim po Rugsjo 11-osios

reikt pulti pat ios hegemonins laikysenos branduol, t. y. mint, kad pagarba Kitybei" yra pirmin etin aksioma: Privalau ypa pabrti, kad pagarbos Kitam" formul neturi nieko bendra su jokia rimta Grio ir Blogio sam prata. K reikia pagarba Kitam", kai kovoji su prieu, kai tave dl kito brutaliai palieka moteris, kai tenka ver tinti vidutinybs menininko" krinius, kai mokslas su siduria su tamsuolikomis sektomis ir 1.1.? Labai danai btent pagarba Kitiems" yra daugiausia alos darantis Blogis. Ypa, kai pasiprieinimas kitiems ar netgi neapy kanta kitiems motyvuoja subjektyviai teising veiksm. Akivaizdi kritika ia bt: ar paties Badiou pateikti pavyz diai neatskleidia jo logikos ribotumo? Taip, neapykanta prie ui, nepakantumas netikrai iminiai ir pan., bet ar paskutinis imtmetis nebuvo pamoka, kad netgi - ir ypa - kai sitraukia me toki kov, privalome gerbti tam tikr rib, btent, Kito
* ia dert ypa pabrti dviprasm ik (neisprendiam" kaip dabar m a

dinga sakyti) iuolaikinio isivysiusi Vakar ali fem in izm o pobd - labiausiai paplits am erikietikas fem in izm as su savo legalistiniu poskiu a la Catherine MacK innon galiausiai yra itin reakcingas ideologin is judjimas, visada pasirys pateisinti JAV kariuom ens intervencijas fem in istiniais interesais, visada links nuvertinanias globjikas pastabas apie Treiojo pasaulio gyventojus (pradedant veidm ainika klitoridektomijos obsesija, baigiant rasistinm is M acKinnon pastabom is apie tai, kad etnin is valym as ir prievartavim as nulem ti serb gen...). ** On Evil: A n Interview With A lain Badiou", Cabinet, Issue 5 (YVinter 2001), p. 72.

93

Slavoj iek

radikalios Kitybs rib? Niekada neturime redukuoti Kito ms prie, netikro inojimo nej ir t. t.: jame ar joje vi suomet gldi neperprantamos kito asmens gelms Absoliutas. Dvideimtojo amiaus totalitarizmas, milijonai jo auk paro do, kuo baigiasi tai, k laikome subjektyviai teisingu veiks mu", kai einame iki galo - todl nenuostabu, kad Badiou gal gale tiesiogiai parm komunistin teror. i samprotavim grandin privalome atmesti; panagri nkime kratutin atvej, mirtin ir iauri kov su faistu prieu. Ar turtume rodyti pagarb radikalios Kitybs gelmei Hitlerio asmenybje, nepaisant vis jo baisi darb? Btent ia reikia tai kyti garsius Kristaus odius, kad jis atjs atneti kardo ir susis kaldymo, ne taikos ir vienybs: ms meil monijai, skaitant pa i naci mogikum (jo likuius), veria mus kovoti su jais be jokio gailesio ir pagarbos. Trumpai tariant, yd posakis, da nai cituojamas kalbant apie holokaust (Igelbjs nuo mirties vien mog, igelbsti vis monij"), turi bti papildytas: Nu uds bent vien tikr monijos prie, (ne nuudai, bet) igelbsti vis monij." Tikrasis etinis ibandymas yra ne tik parengtis gelbti aukas, bet taip pat - netgi, ko gero, labiau - negailestingas pasiventimas naikinti tuos, kurie padar jas aukomis. Daugio ir vairovs pabrtis maskuoja, be abejo, ne k kita kaip gelmin iandieninio globalaus gyvenimo monotonij. Savo valgioje broiroje apie Deleuze'*/ Alainas Badiou atkrei p dmes, kad jei kada bta filosofo, kuris, kad ir kokia tema kalbt - nuo filosofijos iki literatros ir kino, vis kartodavo ir
* r. A lain Badiou, Deleuze, Paris: Hachette 1997.

94

3. Laim po Rugsjo 11-osios

i naujo atrasdavo t pai konceptualin matric, tai Deleuze'as kaip tik toks. valga ironika, nes btent tokia yra standartin Hegelio kritika - apie k berayt ar bekalbt, jis visuomet su geba visk sprausti t pat dialektinio proceso ablon. Argi nesama tam tikro poetinio teisingumo fakte, kad vienintelis fi losofas, kuriam tikrai galima mesti kaltinim, yra Deleuze'as, didysis antihgelininkas? ios pastabos ypa tinka socialinei analizei: ar esama ko nors dar monotonikesnio u deliozik iuolaikinio gyvenimo kaip decentralizuoto daugialypumo, ne apjungiam skirtum daugjimo poezij? T monotonij trikdo (ir kartu palaiko) perenklinim ir perklim daugis, kuriam paklsta pagrindin ideologin tekstra. Filmas Nepaeidiamas (Unbreakable; re. M. Nightas Shyamalanas, 2000, su Bruce'u Willisu) paradigmikai atskleidia iandienos ideologin konsteliacij paiu savo formos ir turi nio kontrastu. Turinys negali neatrodyti vaikikai juokingas: pagrindinis veikjas isiaikina i ties ess tikrovn nuengs komikso herojus, kurio negalima sueisti ir nugalti... O formos poiriu tai gana rafinuota psichologin drama, nufilmuota lta, melancholika maniera: matome herojaus, kuriam trau muojaniai sunku priimti save tok, kanias, jo interpeliacij, jo simbolin mandat. Tai akivaizdu, pavyzdiui, scenoje, kur jo
** Beje, interpeliacijos prisim im o sunkum ai yra didi posttradicinio H olivu

do tema. Kas bendra dviem M artino Scorsese film am s Paskutinis Kristaus gundymas (The Lat Temptation ofChrist) ir Kundunas (Kundun)? Abiem atvejais m ogika dievikos btybs inkarnacija (Kristus, D alai Lama) vaizduojam a pabriant sunk m andato pri sim im o proces.

95

Slavoj iek

paties snus nori auti j ir taip rodyti jam jo nenugalimum: kai tvas pasiprieina, snus ima verkti, apimtas nevilties, kad tvas nepajgus priimti tiesos apie save. Kodl Willisas nesu tinka, kad j aut? Jis paprasiausiai bijo mirti, ar, greiiau, bijo gauti akivaizd rodym, kad yra nenugalimas? Ir argi tai ne ta pati dilema, kaip Kierkegaard'o liga miriai"? Mes bijome suinoti ne tai, kad esame mirtingi, bet, greiiau, kad esame nemirtingi. ia Kierkegaard'as siejasi su Badiou: mogikam gyvnui yra traumuojaniai sunku pripainti, kad jo(s) gyvenimas nra vien kvailas reprodukcijos ir malonum vaikymosi procesas, bet kad jis tarnauja Tiesai. Ms apsiskelbusioje postideologine visatoje iandien ideologija, regis, taip ir veikia: vykdome savo simboli nius mandatus j neprisiimdami ir neirdami juos rimtai": nors tvas funkcionuoja kaip tvas, savo veiksmus jis palydi nuo latiniu srautu ironikai refleksyvi komentar apie kvailyb bti tvu ir 1.1. Naujausias kompanijos Dreamzuorks animacinis blokbasteris" rekas (Shrek; re. Andrew Adamsonas ir Vicky Jenson, 2001) puikiai ireikia dominuojant ideologijos funkcionavim: tra dicin pasakos siueto linija (herojus ir jo avingai pavaiavs" komikas padjjas ikeliauja nugalti drakono ir igelbti nuo jo princess) aprengiama poktaujaniai brechtikais atsiribo jimais" (kai didiul minia stebi vedyb ceremonij banyioje, jai duodamos instrukcijos, kaip reaguoti, panaiai kaip dirbti nai spontanikuose TV ou: Juokas!', Pagarbi tyla!"), politikai korektikais [siueto] poskiais (simyljliams pasibuiavus, ne pabaisa virsta graiu princu, bet graioji princes - paprasta putlia mergina), ironikais smigteljimais moterikai tutybei

96

3. Laim po Rugsjo 11-osios

(laukdama, kol jos igelbtojas j pabuiuos, mieganti princes skubiai pasitaiso plaukus, kad atrodyt graesn), netiktais apvertimais, kai blogieji personaai staiga virsta gerais (piktasis drakonas pasirodo bess rpestinga patel, kuri vliau padeda herojams), ir galiausiai anachronistinmis nuorodomis moder nius paproius ir populiarij kultr. Taiau neskubkime i perklim ir perraym gir ti u potencial subversyvum" o rek paversti dar viena pasiprieinimo vieta" - veriau sutelkime dmes akivaizd fakt, kad visais iais perklimais pasakojama ta pati sena istorija. Trumpiau tariant, tikroji i perklim ir subversij funkcija yra btent padaryti tradicin pasakojim svarb ms postmoderniajam" amiui - ir taip sutrukdyti mums pakeisti j nauju naratyvu. Nenuostabu, kad filmo finale nuskamba ironika I'm a Believer" (A esu tikintysis"), senojo grups Monkees septintojo deimtmeio hito, versija: tai kaip esame tikintys iandien - mes aipoms i savo tikjim, nesiliauda mi juos praktikuoti, t. y. ir toliau remiams jais kaip struktra, pagrindiania ms kasdienes praktikas. Senoje geroje Vokietijos Demokratinje Respublikoje tas pats asmuo niekaip negaljo suderinti trij savybi: sitikinim (tikjimo oficialija ideologija), intelekto ir siningumo. Jei tik jai ir buvai protingas, nebuvai siningas; jei buvai protingas ir siningas, tai netikjai; jei tikjai ir buvai siningas, tau trko proto. Ar negalima pasakyti to paties ir apie liberalios demo kratijos ideologij? Jei (apsimeti, kad) rimtai iri hegemonin liberalij ideologij, negali bti kartu protingas ir siningas: esi arba kvailys, arba sugeds cinikas. Tad, jei galiu sau leisti

97

Slavoj iek

pasimgauti gan neskoninga aliuzija Agambeno Homo sacer (ventas ar (ir) prakeiktas mogus"), surizikuosiu pasakyti, kad iandien sivyravs liberalus subjektyvumo pavidalas yra Homo sucker (induklis; apmulkintas mogus"): jo pastangos inaudoti kitus ir jais manipuliuoti baigiasi tuo, kad jis pats tam pa paskutiniu mulkiu. Manydami, kad aipoms i viepatau janios ideologijos, tik sustipriname jos gali mums.* Dviej dalyk dera pasimokyti i ios ideologins situ acijos. Pirmiausia, nereikt neatsargiai priskirti Kitam nai vaus tikjimo, kurio patys nesugebame palaikyti, paverianio j ar j subjektu, kuris privalo tikti". Netgi didiausio tikru mo atvejai - garsusis saviudybei pasirengusio musulmon fundamentalisto" pavyzdys - nra tokie vienareikmiki, kaip gali pasirodyti: ar tikrai taip jau aiku, kad tie mons (bent jau) privalo i tikrj tikti", kad po mirties jie atsibus rojuje,
* Ir tai bdinga toli grau ne v ien postmodernioms" Vakar alims. 2001 metais

Rusijoje atsirado judjimas Eime kartu" oficiali Putino jaunimo organizacija, kurios ide ologija eurazin", ginanti rusikas vertybes" nuo Vakar. Viena i j pirm ini idj deginti knygas: kad veikt liberalaus Vakar dekadanso tak, jie silo m asines sueigas, kur m ons sunea savo dekadentines knygas ir m ainais nemokamai gauna teising ru sik knyg egzempliorius, o dekadentins sukraunam os krv ir vieai sudeginam os. inoma, tiek paioje Rusijoje, tiek usienyje is kvietim as deginti knygas buvo nesureik mintas, kaip v iso labo komikas epizodas, kur pati Putino nom enklatros virn ne irjo rimtai; taiau btent kaip toks jis yra potencialios ateities simptomas - ne kas kitas, o Herbertas Marcuse, kom entuodam as Marxo Briumero atuonioliktj", tvirtino, kad faizmo ikilim o istorijoje komedija ankstesn u tragedij, didiausias siaubas pirmiausia pasirodo (ir yra suvokiamas) kaip operet primenanti komedija.

98

3. Laim po Rugsjo 11-osios

apsupti septyniasdeimties nekalt mergeli, pasiryusi i pildyti kiekvien j trokim (prisiminkime pasakojim apie terorist saviud, kuris, rengdamasis misijai, netgi pasipurk kvepalais, kad maloniai kvept mergelms)? Kas, jei jie la bai neutikrinti savo tikjimu, o saviudybs aktas jiems yra bdas pralauti i abejons aklaviet tikjimo teigimu: Ne inau, ar i tikrj tikiu, taiau nusiudydamas dl Reikalo a in actu rodysiu, kad tikiu../'? Panaiai reikt vengti ivados, kad Aleksandras Fadejevas, oficiozinis stalinistas raytojas ir sovietins Raytoj sjungos pirmininkas, kuris nusiov i klauss slapt Chruiovo praneim Dvideimtajame suva iavime, turjo bti siningas tikintysis": greiiausiai, jis visk inojo apie visik sistemos supuvim; tai, kuo jis tikjo, buvo didysis Kitas, t. y. viea socialistinio Naujo mogaus re gimyb ir 1.1. Vadinasi, jis nusiud ne dl to, kad Chruiovo praneime igirdo kak nauja; n viena i jo iliuzij nesudu o - tai, kas suduo, buvo jo tikjimas paios ideologins iliuzijos performatyvia galia". Fadejevo saviudyb primena kit atvej, kai vienas Vo kietijos miesto meras, Jungtini Valstij kariuomenei 1945-j pradioje umus jo miest, buvo varu priverstas apsilanky ti netoliese buvusioje koncentracijos stovykloje ir nusiud i karto pakeliui namo: ne dl to, kad neinojo, kas buvo daroma reimo, kuriam jis tarnavo, vardu, o paskui, suprats ties, ne pakl jos ir nusiud; atvirkiai, jis inojo daugma visk tasai, kas i tikrj nieko neinojo, buvo didysis Kitas, soci alini regimybi tvarka, tad jo saviudyb buvo didiausios veidmainysts aktas, jis apsimet, kad neinojo. Jis nusiud,

99

Slavoj iek

kad igelbt savo nuoirdaus neinojimo regimyb. (Beveik ieit, kad Stalinas buvo teisus, kai pasmerk saviudyb kaip paskutinio bailio poelg, kaip didiausi Partijos idavyst bent jau jei pritaikysime jo odius iems atvejams...) T pat galima pasakyti apie gausiai lovint dor nac", nedidelio Ryt Vokietijos miestelio mer, kuris, 1945-j vasar artinantis rusams, usivilko savo mero uniform su visais me daliais ir ijo pasivaikioti pagrindine miestelio gatve, kur ir buvo rus nuautas, kai dauguma kit stengsi kuo greiiau sunaikinti bet kokius savo nacistins praeities pdsakus: ar is gestas - vieas savo itikimybs nacistinei Vokietijai skelbimas jos pralaimjimo valand - i tikrj toks kilnus? Kuo gi tas meras galjo didiuotis? Tarsi jis bt neinojs, kokioje vals tybje gyvena! Ar jo elgesys nebuvo tuo paiu ir desperatika veidmainika pastanga suteikti iokio tokio kilnumo gyveni mui, kuris - net paiu geriausiu atveju - buvo pilnas kompro mis su didiausiais nusikaltliais? Antroji pamoka: uuot i anksto teritorij atidav prie ui, privalome kautis netgi dl svok, kurios, atrodyt, nat raliai" jam priklauso. Taigi, ko gero vertt nesigdijant grti prie puikios amerikietikos vestern tradicijos, kuria Alainas Badiou avjosi kaip didiuoju etins drsos anru. inoma, negalime grti ketvirtojo deimtmeio ir penktojo deimtme io pradios vestern naivum: etojo deimtmeio pradio je, atsiradus metavesternams" (Andr Bazino svoka), anras neteko nekaltybs. Taiau antroje etojo deimtmeio pusje vesternas atgim i naujo kartu su dviem didiaisiais Delmerio Daveso edevrais, 3.10 Jum (3.10 to Yuma) ir Kabantis medis

10 0

3. Laim po Rugsjo 11-osios

(The Hanging Tree), nepalyginti pranaesniais u Fredo Zinnemanno Vidurdien (High Noon), kratutin metavestern", regis, knijant drs poelg paia gryniausia forma. Abu Daveso fil mus sieja ta pati perkelto apsisprendimo struktra: svarbiausi Veiksm atlieka ne pagrindinis personaas, kuris atrodo ess etinio ibandymo centre, bet antraeilis veikjas, galintis netgi bti pagundos altiniu. (Netgi Vidurdienyje matome ios struk tros atspind: paioje filmo pabaigoje paaikja, kad i tikrj ia ibandoma ne Gary Cooperio, bet jo jaunos monos, kuri vaidina Grace Kelly, narsa.) 3.10 Jum pasakoja apie varg fermer (Vanas Heflinas), u 200 doleri (j jam mirtinai reikia, kad igelbt nuo sausros savo galvijus) sutikus pristatyti plik (Glennas For das), u kurio galv paadta didiul suma, i viebuio, kur jis saugomas, traukin, nuveiant j kaljim Jumoje. Tai, inoma, klasikin etinio ibandymo istorija; per vis film at rodo, kad ibandymas tenka paiam fermeriui, kuris gundo mas panaiai kaip (nepelnytai) garsesniame filme Vidurdienis: visi, paadj jam padti, mai pasitraukia, kai tik suino, kad viebut apsupo gauja, prisiekusi igelbti savo bos; pats ka lintas banditas ia grasina fermeriui, ia bando j papirkti ir 1.1. Taiau paskutin scena retrospektyviai visikai pakeiia filmo suvokim: prie jau pajudjusio traukinio banditas ir fermeris akis ak susiduria su visa gauja, laukiania tinkamo momen to nuauti fermer ir taip ilaisvinti savo bos. tampos akimir k, kai fermerio padtis ima atrodyti beviltika, banditas mai atsigria j ir sako: Pasikliauk manimi! okime vagon kartu!" Trumpiau tariant, asmuo, i ties patyrs ibandym,

11 0

Slavoj iek

buvo banditas, i pradi atrods kaip gundytojas: finale fer merio dorumas j paperka, dl jo jis paaukoja savo laisv. Ir, mutatis mutandis, ar negaltume to paties iandien pasakyti apie mus visus - progresyviuosius" Vakar intelek tualus, i aukto teisianius ms visuomeni darbininkus ar Treiojo Pasaulio minias u bailum, u savojo revoliucinio paaukimo idavyst pasiduodant nacionalistinms ar ka pitalistinms vilionms? Pavelkime atgrasi pasiturinio, gerai apmokamo anglo ar pranczo radikalaus kairuolio" figr, kuri smerkia Jugoslavijos mases dl to, kad ios devin tojo deimtmeio pabaigoje neatsispyr etninei siren dainai: faktikai ia ibandomi buvo btent radikals kairieji", ir apgailtinai susimov, nes visikai nesuprato karo, prasid jusio po Jugoslavijos subyrjimo. Tas pats galioja - netgi dar labiau - liberaliems multikultralistams, apgailestaujantiems dl Vakar visuomense iaugusio Naujosios Deins smur to: arogantikai, globjikai velgdami reikin, kur smerkia, jie neilaiko testo... Taip, atgim patriotai yra teiss: iandien mums ities reikalinga nauja drsa ir kaip tik ios drsos (kuri galiausiai visada taip pat yra drsa kvestionuoti savo paties po zicij) trkumas rykiausiai apibdina Amerikos (ir Europos) intelektual reakcij Rugsjo 11-j ir jos padarinius. Antrojoje savo svarbiausio po 1911-j teorinio manifesto Harmonienlehre dalyje Arnoldas Schoenbergas kritikuoja tonin muzik, pasitelkdamas svokas, kurios i pirmo vilgsnio be veik primena nacist antisemitinius traktatus: tonin muzika virto serganiu", isigimusiu" pasauliu, kur reikia apvalyti; tonin sistem apm kraujomaia ir incestas"; romantiniai

12 0

3. Laim po Rugsjo 11-osios

akordai, tokie kaip emjanti septima, yra hermafroditiki", valkataujantys" ir kosmopolitiki"... nieko nra lengviau, kaip imti tvirtinti, kad toks mesianinis apokaliptinis poiris yra dalis tos paios gilesns dvasins situacijos", kuri pagimd naci galutin sprendim". Taiau tokiai ivadai pritarti nega lime: nacizm pasibjaurtin daro ne galutinio sprendimo reto rika kaip tokia, bet tas konkretus pavidalas, kur jis jai suteikia. Kita populiari io tipo analizi tema yra tariamai protofaistinis" pobdis masins choreografijos, kai tkstaniai kn atlieka tuos paius disciplinuotus judesius (paradai, masiniai vaidinimai stadionuose ir 1.1.); pastebj t pat reikin taip pat ir socializme, i karto darome ivad, kad tarp i dviej to talitarizm" esama gilesnio solidarumo". Tokia minties eiga (pats ideologinio liberalizmo prototipas) nepagauna esms: to kie masiniai vaidinimai ne tik nra i prigimties faistiniai; jie nra netgi neutrals", laukiantys, kol juos nusavins Kair ar Dein, - nacizmas juos pavog, nusavino i darbinink judji mo, tikrosios j gimimo vietos. Kaip tik ia tipikai istoristinei genealogijai (iekaniai i tak, tak ir 1.1.) dera prieinti griet nyik genealogij. Kal bant apie nacizm, tipikos genealogijos pavyzdiu bt paie kos protofaistini" element arba branduolio, i kurio iaugo nacizmas (kai Wagnerio iede Hagenas medioja Reino auks; kai vokiei romantikai estetizavo politik...); o nyika gene alogija visuomet kreipia dmes nauj istorin vyk steigian t trk: n vienas i protofaistini" element nra faistinis per se, faistinius" juos daro tik j specifin artikuliacija - arba, pasitelkiant Stepheno Jay Gouldo svok, visus iuos elementus

103

Slavoj iek

faizmas per-taiko" (ex-apt). Kitaip tariant, nra jokio faizmo avant la lettre", nes kaip tik ita raid (ita nominacija) pati ir sukuria tikrj faizm i element pyns. Lygiai taip pat turime radikaliai atmesti mint, kad disciplina (nuo savikontrols iki fizinio lavinimo) yra protofaistin" ypatyb - reikia atsisakyti paties protofaizmo" predikato: tai pavyzdin pseudosvoka, kurios funkcija yra blokuoti konceptualin analiz: sakydami, kad organizuotas tkstani kn spektaklis (ar, tarkime, avjimasis sporto a komis, kurios reikalauja didiuli pastang ir savikontrols, kaip kad kopimas kalnus) yra protofaizmas", mes nepasa kome visikai nieko, tik ireikiame miglot asociacij, taip paslpdami savo neimanym. Kai prie kelet deimtmei buvo populiars kung fu filmai (Bruce Lee ir pan.) - argi ne buvo akivaizdu, kad susidrme su tikra darbinink klass jaunuoli ideologija? Jiems kelias pripainim galjo bti tik vienas - savo vienintels nuosavybs, savo kno disciplinuo tas treniravimas. Spontanikumas ir mgavimasis besaikmis laisvmis, kai viskam sakoma tebnie", bdingi tiems, kurie gali sau t leisti - tiems, kurie neturi nieko, lieka tik j discipli na. Bloga" fizin disciplina, jei apskritai esama tokios, yra ne kolektyvins treniruots, bet, greiiau, bgiojimas ir kultriz mas kaip subjektyvios savojo A vidini potencij realizavi mo ekonomikos dalis - nenuostabu, kad maniakikas rpestis savo knu yra beveik privaloma ekskairij radikal kelio pragmatins politikos brand" dalis: pradedant Jane Fond, baigiant Joschka Fischer'iu, latentin period" tarp i dviej fazi ymi susitelkimas savo kn.

104

3. Laim po Rugsjo 11-osios

Izraelieiai pasakoja anekdot apie Billo Clintono vizit pas Bibi Netanyahu: Bibi kabinete Clintonas pamato paslap ting ydr telefon, paklausia Bibi, kas tai yra, o Bibi atsako, kad telefonas skirtas susisiekti su Juo, auktai danguje. Grs Valstijas, pavydo apimtas Clintonas liepia savo slaptosioms tarnyboms rengti jam tok telefon bet kokia kaina. Reika las sutvarkomas per dvi savaites, telefonas veikia, bet telefo no sskaita pernelyg didel - du milijonai doleri u minut pokalbio su Juo auktybse. siuts Clintonas skambina Bibi ir skundiasi: Kaip js galite sau leisti tok telefon, jei netgi mes, js finansiniai rmjai, negalime? Tai tai kur js leidia te ms pinigus?" Bibi ramiai atsako: Ne, yra ne taip - mato te, mes, ydai, u t skambut mokame pagal vietin tarif!" domu, kad sovietinje io juokelio versijoje Diev pakeiia Pragaras: kai Nixonas aplanko Brenev ir pamato special telefon, Brenevas paaikina, kad ia ryys su Pragaru; juoke lio pabaigoje, Nixonui mus skstis pokalbio kaina, Brenevas ramiai atsako: Mums Soviet Sjungoje skambutis Pragar yra vietinis." Pirmoji, beveik automatin postmodemaus liberalaus demokrato reakcija anekdot bt tokia: kaip tik itai ian dien ir yra Blogio altinis - mons, kurie mano tur tiesiogin ry su Dievu (Tiesa, Teisingumu, Demokratija ar kokiu kitu Absoliutu) ir jauiasi teiss smerkdami kitus, savo oponentus, kaip tiesiogiai bendraujanius su Pragaru (Blogio imperijomis arba Blogio aimis); prieindamiesi tokiam suabsoliutinimui, turtume kukliai pripainti, kad visos ms pozicijos yra re liatyvios, slygotos atsitiktini istorini konsteliacij, taigi,

105

Slavoj iek

kad niekas negali pateikti galutini Sprendim, tik laikinus ir pragmatinius. ios laikysenos klaidingum atskleid Chestertonas: Ties kiekvienu gatvs kampu galime sutikti mog, kuris su niriu ventvagikai tvirtins galbt ess neteisus. Kiekvien dien sutinkame k nors sakant, kad, inoma, jo poiris galbt nra teisingas. Tai aiku, kad jo poiris turi bti teisingas - arba tai nra jo poiris."* Ar panai apgavyst nra akivaizdi ir daugelio postmoderni dekonstruktyvist retorikoje? Chestertonas visai teisus, vartodamas tok stipr od kaip ventvagikai" ir ia j norisi itin pabrti: tariamai kuklus savos pozicijos reliatyvizavimas yra reliatyvizavimo prieingyb, bdas privilegijuoti savo paties dstom pozici j. Palyginkime fundamentalisto" skausm ir kov su blaivia ramybe liberalaus demokrato, kuris, likdamas savo saugioje subjektyvioje pozicijoje, ironikai atmeta kiekvien rimt an gaavimsi, kiekvien dogmatik" vienos kurios puss pa sirinkim. Ar ia kartojame sen pamok, kad ideologin elemen to reikm gldi ne paiame tame elemente, bet priklauso nuo to, kaip jis pasisavinamas", jungiamas grandin? Taip, taiau su viena lemtinga ilyga: turime sukaupti drs atsisa kyti demokratijos" kaip i grandin valdanio Signifikanto. Demokratija yra svarbiausias i dien politikos fetias, nei giantis pagrindinius socialinius antagonizmus: rinkim metu socialin hierarchija akimirksniu suspenduojama, socialinis knas redukuojamas gryn, skaiiais ireikiam daug, ir ia
* Chesterton, Orthodoxy, p. 37.

106

3. Laim po Rugsjo 11-osios

antagonizmas irgi suspenduojamas. Prie deimtmet Luizianos valstijos gubernatoriaus rinkimuose, kai vienintel alter natyva buvusiam kukluksklano nariui Davidui Duke'ui buvo korumpuotas demokrat kandidatas, ant daugelio automobili puikavosi lipdukas Balsuokite u suki - tai svarbu!" 2002 met gegu Pranczijos prezidento rinkimuose Nacionalinio fronto lyderis Jeanas-Marie le Penas prasiver paskutin tur prie tuometin prezident Jacques' Chirac, tariam finan sinmis aferomis. Susidr su tokiu nepavydtinu pasirinki mu, demonstrantai ikl plakatus su urau L'arnaque plutot que la haine" (Sukiavimas geriau u neapykant). ia ir gl di didiausias demokratijos paradoksas: iandienin politin santvarka yra tokia, kad kiekvien kampanij prie korupcij galiausiai perima populistin kratutin dein. Italijoje va ri rank" kampanija, sunaikinusi senj politin Krikioni demokrat istebliment, baigsi tuo, kad valdioje atsidr Berlusconis; Austrijoje Haideris savo keli valdi grind an tikorupciniais kiais; netgi JAV plaiai paplits sitikinimas, kad demokrat atstovai Kongrese yra labiau korumpuoti u respublikonus. Siningos demokratijos" idja yra iliuzija, kaip ir mintis apie statymo virenyb, nelydim jo obsceniko superego suplemento: tai, kas atrodo tik atsitiktinis demokra tinio projekto ikreipimas, i tikrj yra rayta paioje jos id joje - kitaip tariant, demokratija yra dmocrassouille. Demokra tin politin santvarka yra i prigimties neatspari korupcijai. Galiausiai turime rinktis: arba realistikai rezignav pritarti korupcijai ir j skatinti, arba sukaupti drs ir parengti kai rij demokratins sistemos alternatyv, ivesiani i uburto

107

Slavoj iek

demokratins korupcijos ir prie j nukreipt deinij kam panij rato.* Kurgi tada mums tos alternatyvos iekoti? ia turime bti ypa atsargs ir, tuo pat metu, be joki prietar - kodl negaltume ilaisvinanio potencialo velgti netgi tokioje i pirmo vilgsnio reakcinje" svokoje kaip rusika tapaty b"? Galbt odi ypatumai galt mums padti: rus kalbo je danai yra du odiai (ms, vakariei, akimis) tai paiai svokai - vienas odis ymi jos prast prasm, kitas daugiau etin krv turini absoliui" vartosen. Yra itina, pras tas tiesos kaip atitikties faktams supratimas; ir yra (paprastai didija raide) Pravda, absoliuti Tiesa, yminti ir etikai pa reigojani ideali Grio Tvark. Yra svoboda, paprasta laisv daryti, k norime, neperengiant esamos socialins tvarkos rib; ir volja, labiau metafizin krv turinti neabota vara sekti savo valia, net jei tai veda susinaikinim - kaip rusai mgs ta sakyti, Vakaruose js turite svoboda, o mes turime volja. Yra gosudarstvo, valstyb prastais administraciniais aspektais; ir derzhava, valstyb kaip unikali absoliuios Galios institucija.
* iuo vid in iu demokratijos ribotum u galim a paaikinti ir iskirtin Salvadoro

A llende figros aves: siekdam as sujungti socializm su pliuralistine demokratija", jis ne tiek sukr sektin m odel, kiek (nepriklausom ai nuo savo subjektyvi intencij) tapo neigiam u herojumi, kurio paskirtis buvo paiu savo pralaimjimu (tragika m ir tim i 1973-iaisiais) padem onstruoti socializm o be prievartos, veikianio minktu" par lam entiniu bdu, negalim yb. Tad prisipainkime: m es (pakankam ai pagyven, kad btum e jo am ininkai) visi inojom e, kad jo projektas pasmerktas, taigi, galiausiai tik laukme, kada tai vyks, slapta netgi trokdami jo mirties.

18 0

3. Laim po Rugsjo 11-osios

(Remdamasis gerai inoma Benjamino-Schmitto skirtimi, su rizikuosiu teigti, kad gosudarstvo nuo derzhava skiriasi tuo, kuo steigta galia nuo steigianios galios: gosudarstvo yra adminis tracin valstybs maina, veikianti pagal i anksto nustatyt teisin reglament; o derzhava yra beslygikos galios agentas.) Yra intelektualai, isilavin mons, ir inteligentija, t. y. intelek tualai, sipareigoj ir pasivent ypatingai misijai reformuoti visuomen.** (Panaiai jau Marxas implicitikai skyr darbi nink klas" - paprast socialins bties kategorij - ir prole tariat", Tiesos kategorij, tikrj revoliucin Subjekt). Argi, galiausiai, i opozicija nra ta, kuri ipltojo Alainas Badiou - opozicija tarp vykio ir tik Bties pozityvu mo? Itina yra paprasiausia fakto tiesa (atitikimas, adekvatumas), o Pravda ymi save nurodant tiesos vyk; svoboda yra kasdien pasirinkimo laisv, o volja - rytingas laisvs vykis... Rus kalba skirtum fiksuoja tiesiogiai, jis pasiro do kaip toks ir taip atskleidia kiekviename Tiesos vykyje painiot radikali rizik: nra jokios ontologins garantijos, kad Pravda skmingai pasireik fakt lygmenyje (kuriame veikia itina). Taiau, vlgi, atrodo, kad rus kalba fiksuoja ir pat ito skirtumo suvokim - j ireikia unikalus odis aivos arba na aivos, reikiantis kak panaaus o gal pasiseks"; taip isakoma viltis, kad viskas susitvarkys, kai mogus daro
** ias skirtis atsveria kelios svarbios kondensacijos, svok daugiaprasm iku-

mas: tarkime, rusikai taika" mir, taip pat reikia pasaul, visat" ir udar premoderni agrarin kaim o bendruom ens visat; ia, be abejo, gldi prielaida, kad visas kosm osas yra h arm oninga Visuma, kaip gerai sutvarkytas em dirbi kaimas.

109

Slavoj iek

riziking radikal gest negebdamas numatyti vis galim jo pasekmi - kakas panaaus Napoleono posak on attaue, et puis on verra, kur mgo cituoti Leninas. i iraika domi tuo, kad voliuntarizm, aktyvi nuostat rizikuoti, susieja su gilesniu fatalizmu: mogus veikia, engia pavojing ingsn, o paskui tikisi, kad viskas bus gerai... Galbt tokia laikysena yra kaip tik tai, ko mums iandien reikia, pasimetusiems tarp vakarietiko utilitarinio pragmatizmo ir rytietiko fatalizmo, dviej ndienos globalios spontanikos ideologijos" veid? Oland deinysis populistas Pimas Fortuynas, nuudytas 2002-j gegus pradioje, likus dviem savaitms iki rinkim, kuriuose tikjosi ikovoti vien penktj rinkj bals, buvo pa radoksali simptomin figra: deinysis populistas, kurio asme nybs bruoai ir netgi dauguma pair buvo beveik idealiai politikai korektikos: jis buvo gjus, palaik gerus asmeninius ryius su imigrantais, pasiymjo gimta ironija ir t. t. - trum piau tariant, visais atvilgiais, iskyrus savo pagrindin politin laikysen, jis buvo geras tolerantikas liberalas. Jis knijo dei niojo populizmo ir liberalaus politinio korektikumo sankirt ir, turbt, turjo mirti, nes buvo gyvas rodymas, kad deiniojo populizmo ir liberalios tolerancijos opozicija yra netikra, kad tai tik dvi tos paios monetos puss. Ar neturtume todl siekti tikslios nelaimlio Fortuyno prieingybs: ne faistas su mo giku veidu, bet laisvs kovotojas su nemogiku veidu?

110

4.

Nuo
Homo sucker

prie
Homo sacer

Pavoj, kur rizikuoja prisiaukti Vakarai, paskelb kar tero rizmui", vlgi aikiai suvok Chestertonas. Paskutiniuose savo Ortodoksijos - kratutinio katalikikos propagandos pavyz dio - puslapiuose jis parod, kokioje fundamentalioje aklavie tje atsidr pseudorevoliucingi religijos kritikai: i pradi jie pasmerkia religij kaip priespaudos form, keliani grsm mogaus laisvei; taiau, bekovodami su religija, yra priversti atsiadti paios laisvs ir paaukoti kaip tik tai, k norjo ap ginti - galiausiai ateist teorinio ir praktinio religijos neigimo auka tampa ne religija (kuri ir toliau ramiai gyvuoja), bet pati laisv, kuriai tariamai buvo ikilusi grsm. Radikalaus ateisto visata be religins referencijos tampa pilka egalitarinio teroro ir tironijos visata: mons, vardan laisvs ir monikumo stojantys kov su Banyia, galiausiai, vardan itos kovos, atmeta lais v ir monikum... Pastu mog, kuris taip aistringai rodinja netursis po mirties jokios asmenins egzis tencijos, kad ima tvirtinti neturs asmenins egzistenci jos dabar... inau moni, dieviko sprendimo negali myb grindiani mogiko sprendimo negalimybe... Vargu ar galima pateisinti, o juolab avtis fanatiku, kuris naikina pasaul i meils kitam. Taiau k pasa kysime apie fanatik, kuris naikina pasaul i neapy kantos kitam? Dievo nebiai jis aukoja monijos bt.
113

Slavoj iek

Jo aukos skirtos ne altoriui, bet vien rodymui, koks be vertis yra altorius ir koks tuias dangaus sostas... Ry tietikai abejodami mogaus asmenybe, jie parodo ne tai, kad po mirties nebus asmeninio gyvenimo, bet tik kad gyvenimas iame pasaulyje nebus itin diaugs mingas ar visavertis... Sekuliaristai dievik dalyk nesuard, taiau suard sekuliarius - jei juos tai nors kiek guodia/ Pirmiausia ia reikt pridurti, kad lygiai t pat galima pa sakyti ir apie paius religijos advokatus: kiek fanatik re ligijos gynj i pradi nuomiai puldavo iuolaikin pa saulietin kultr, o galiausiai atsiaddavo paios religijos (t. y. netekdavo bet kokios prasmingos religins patirties)? Ir argi ne tiesa, kad, grietai homologiniu bdu, liberals ko votojai taip trokta sunaikinti antidemokratin fundam en talizm, kad galiausiai atmeta pai laisv ir demokratij, kad tik galt toliau kovoti su terorizmu? Jie taip aistringai siekia rodyti, kad nekrikionikas fundamentalizmas kelia didiausi grsm laisvei, kad yra pasiry reikalauti, jog vl imtume ir apribotume savo pai laisv ia ir dabar, ms tariamai krikionikose visuomense. Teroristai" pasiren g sunaikinti pasaul i meils kitam, o ms kovotojai su terorizmu pasireng sunaikinti savo pai demokratin pa saul i neapykantos musulmon kitam. Alteris ir Dershowitzius taip myli mogaus orum, kad, nordami j apginti,
* Chesterton, Orthodoxy, pp. 146-147.

114

4. N uo Homo sucker prie Homo sacer

pasiry legalizuoti kankinimus - kratutin mogiko oru mo paeminim. Argi ne tas pats pasakytina apie postmoderni paniek didiesiems ideologiniams Tikslams: es, gyvendami postideologinje eroje, turime ne mginti pakeisti pasaul, bet i naujo irasti save, vis savo visat per naujas subjektyvi praktik (seksualini, dvasini, estetini...) formas. Kaip teigia Hanifas Kureishi interviu apie savo knyg Intymumas: Prie dvideimt met bandyti sukelti revoliucij ir pakeisti visuomen buvo po litika, o dabar politika nuengia ant dviej pusrsyje besimy lini kn, kurie gali i naujo sukurti vis pasaul." Susidrus su tokiais teiginiais, galv ateina sena Kritins teorijos val ga: kai stengiams apsaugoti autentik intymi privatumo sfe r nuo susvetimjusi" instrumentini ir (ar) objektyvizuot vie prekini santyki spaudimo, kaip tik pats privatumas ir tampa visikai objektyvizuota, suprekinta" sfera. Usisklsti asmeniniame gyvenime iandien reikia nuolankiai priimti iuolaikins kultros industrijos propaguojamas privataus au tentikumo formules - nuo dvasinio nuvitimo kurs iki, sekant naujausiomis kultrinmis ir kitokiomis madomis, bgiojimo ir raumen auginimo. Galiausiai usisklendimas asmeninia me gyvenime virsta vieu intymi paslapi ipasakojimu TV ou. Prieindamiesi tokiam privatumo supratimui, privalome pabrti, kad iandien isivaduoti i susvetimjimo" ir suprekinimo vart galime tik irasdami nauj kolektyvikum. iandien labiau nei bet kada svarbi Marguerite Duras roman pamoka: vienintelis bdas patirti intensyvius, pasitenkinim teikianius asmeninius (seksualinius) santykius poroje - ne,

115

Slavoj iek

umirus visk aplinkui, irti vienas kitam akis, bet, susi kabinus u rank, kartu velgti iorn, trei tak ( Reikal, u kur abu kovoja, kuriam abu atsidav). Galiausiai dl globalios subjektyvacijos inyksta ne objektyvi realyb", bet pats subjektyvumas - jis virsta smul kiais kaprizais, o socialin realyb ir toliau gyvuoja. ia man kyla pagunda perfrazuoti garsj tardytojo atsakym Winstonui Smithui, kai is suabejojo Didiojo Brolio egzistavimu (Tai Tu neegzistuoji!"): postmodernias abejones ideologinio didiojo Kito egzistavimu galima atremti atsakymu, kad neegzistuoja btent pats subjektas... Nieko nuostabaus, kad ms er, kurios pagrindin laikysen gerai ireikia neseniai pasirods Phillipo McGraw/o bestseleris Paties reikalai (Self Matters), mokantis mus, kaip i vidaus perkurti savo gyvenim", logikai papildo knygos, pavadintos, pavyzdiui, Kaip visikai inykti (vadovliai, aikinantys, kaip itrinti visus savo ankstesnio gyvenimo pd sakus ir irasti" save visikai i naujo).* ia irykja skirtumas tarp tikrojo Dzeno ir jo vakarietikos versijos: tikroji Dzeno ver t ta, kad jo negalima paversti vidine kelione" savo tikrj A"; Dzeno meditacijos tikslas yra kaip tik prieingas - visikas A itutjimas, suvokimas, kad nra jokio A, jokios vidins
* r. D oug Richmond, How to Dissappear Completely and Never be Found, Secausus:

A Citadel Press Book 1999. i knyga priklauso visai serijai kaip daryti" vadovli, ku riuos, ties sakant, galim a laikyti gaivinaniai obscenikais oficiali" vadovli, toki kaip Dale'o Carnegie'io, antrininkais: tos knygos tiesiogiai kreipiasi m s vieai n e priim tinus geism us - kitos antrats i ios serijos: Sukiai visada klesti, Naudingos meito ir klastos technikos, Kerto taktika, Sutuoktinio nipinjimas ir pan.

116

4. N uo Homo sucker prie Homo sacer

tiesos", kuri reikt atrasti. tai kodl autentiko Dzeno meis trai yra visikai teiss, pagrindin Dzeno ini (isilaisvinim atnea savojo A praradimas, betarpikas susiliejimas su pirmi ne Tutuma) interpretuodami kaip tapai beslygikai karinei itikimybei (tutuojau vykdyk sakymus ir atlik savo pareig negalvodamas apie Save ir savo interesus) - tai yra, tvirtinda mi, kad tipika antimilitaristin clich apie iki buko paklusnumo mutruojamus kareivius, kurie vykdo sakymus kaip aklos ma rionets, yra tapati Dzeno Nuvitimui. Ishihara Shummyo tai aikina beveik altuserikomis svokomis, kaip interpeliacijos akt, kuris pagauna subjekt tiesiogiai, isilenkdamas isterik abejoni ir klausinjim: Dzene labai svarbus reikalavimas nesustabdyti savo s mons. I skeliamo titnago akimirksniu payra kibirktis. Tarp i dviej vyki nra jokio, net paties trumpiausio laiko tarpo. sakytas pasisukti deinn, tiesiog sukiesi de inn aibo greitumu... Igirds savo vard, pavyzdiui, Uemon" turi paprasiausiai atsakyti Taip" ir neprad ti mstyti apie prieastis, kodl buvai paauktas... Tikiu, kad, sakytas mirti, turtum n trupuio nesusijaudinti. Uuot atmet i nuostat kaip monstrik perversij, turtu me matyti joje enkl, kaip autentikas Dzenas skiriasi nuo vakarietiko nusavinimo, spraudianio j atraskime savo tikrj A" matric. Iki galo ipltota vidins kelions" logika
** Cit. i Brian A. Victoria, Zen at War, N e w York: VVeatherhilt 1998, p. 103.

117

Slavoj iek

mus pasitinka subjektyvumo tutum a ir taip priveria subjek t priimti visik jo(s) desubjektyvacij; i radikali Dzeno ver sija veda prie paradoksalios paskalikos ivados, kad, jei jau religija neturi jokios vidins substancijos, tikjimo esm yra tinkamas elgesys, paklusimas ritualui kaip tokiam. Vakarie tikas budizmas nepasirengs susitaikyti su tuo, kad tikrja kelions savo A" auka tampa pats itas A. Plaiau kalbant, ar ne t pat teigia Adorno ir Horkheimeris Apvietos dialektikoje? Galiausiai pozityvizmo auka tam pa ne painios metafizins svokos, bet patys faktai; radikalus sekuliarizacijos siekis, poskis pasaulietik gyvenim, pat gyvenim paveria abstrakiu" anemiku procesu - is pa radoksalus atvertimas aikiausiai atsiskleidia de Sado k ryboje, kur neabotas seksualumo be menkiausi dvasins transcendencijos pdsak teigimas pat seksualum paver ia mechanikais pratimais be autentikos knikos aistros. Pagaliau argi tas pats apvertimas nra akivaizdus ir kalbant apie aklaviet, kurioje iandien atsidr Paskutinieji mons, postmoderns" individai, atmet, kaip teroristinius, visus auktesnius" tikslus ir pasivent ilikimui, gyvenimui, pri pildytam vis rafinuotesni, dirbtinai suadint ir (ar) sukelt nedideli malonum? Tiek, kiek mirtis" ir gyvenimas" ven tajam Pauliui ymi dvi egzistencines (subjektyvias) pozicijas, o ne objektyvius" faktus, visai pagrstai galime kelti Pauliaus klausim: kas iandien yra i tikrj gyvas?*
* i pastab pasiskolinau i A laino Badiou (pasisakym as sim pozium e Paulius ir

modernyb, UCLA, 14-16, balandis, 2002).

118

4. N uo Homo sucker prie Homo sacer

Taiau kas, jei i tikrj gyvi" esame tik tuomet, kai sipareigojame pertekliniam intensyvumui, kuris perkelia mus anapus tik gyvenimo"? Kas, jei susitelk tik ties igyve nimu, net jei jis kvalifikuojamas kaip geras laiko leidimas", galiausiai prarandame pat gyvenim? Kas, jei palestinietis saviudis sprogdintojas, akimirk, kai isprogdina save (ir kitus), grietai kalbant, yra labiau gyvas", nei amerikietis kareivis, kompiuterio ekrane kariaujantis su u imt myli esaniu prieu, arba Niujorko japis (yuppie), bgiojantis Hudsono ups pakrante, kad palaikyt kno form? Arba, kalbant psichoanalitiniais terminais, kas, jei isterik(as), nuolat perd tai kvestionuojanti(is) savo egzistencij, yra i ties gyva(s), o obsesik(as) (ari obsessional) pasirenka gyvenim mirtyje"? Kitaip tariant, argi galutinis jos (jo) privalom ritual tikslas nra sutrukdyti tam dalykui" atsitikti - tas dalykas" ia rei kia paties gyvenimo pertekli? Ar katastrofa, kurios ji ar jis bijo, nra tai, jog, galiausiai, jam ar jai kakas i tikrj atsitiks? Arba, kalbant revoliucinio proceso kalba, kas, jei skirtumas tarp Lenino eros ir stalinizmo yra, vlgi, skirtumas tarp gy venimo ir mirties? i mint irykina, atrodyt, marginalus bruoas: pagrindin komunisto stalinisto nuostata yra laikytis tinkamos partins linijos prieinantis deiniajam" ar kairia jam" nukrypim ui - tai yra, neisukti i saugaus vidurio kurso; autentikam leninizmui, prieingai, galiausiai yra tik vienas nukrypimas, centristinis - saugaus aidimo", oportunistinio vengimo rizikuoti, aikiai ir nesaikingai palaikant kuri nors pus. Pavyzdiui, staigiame soviet laikysenos poslinkyje nuo Karo komunizmo" prie Naujos ekonomins politikos"

119

Slavoj iek

1921-aisiais nebta jokios gilesns istorins btinybs" - tai buvo tiesiog desperatikas strateginis zigzagas tarp kairio sios ir deiniosios linijos, rods, kad, kaip pats Leninas sak 1922-aisiais, bolevikai padar visas manomas klaidas". is nesaikingas vienos kurios puss palaikymas, is nuolatinis besiblakantis disbalansas galiausiai yra pats (revoliucingai politinis) gyvenimas - leninistui galutinis kontrrevoliucins Deins vardas yra pats Centras", baim socialiniame stati nyje sukelti radikal disbalans. Ities nyikas paradoksas, jog labiausiai iame tariama me Gyvenimo - prieinamo bet kokiems transcendentiniams Reikalams - teigime pralaimi pats dabartinis gyvenimas. Ver t gyventi" gyvenim daro btent gyvenimo perteklius: ino jimas, jog yra kakas, dl ko esame pasiruo rizikuoti savo gyvybe ( pertekli galime vadinti laisve", garbe", orumu", autonomija" ir 1.1.). I ties gyvename tik tuomet, kai esame pasiruo gyvenimu rizikuoti. Chestertonas tai aptaria kalb damas apie drsos paradoks: Prie apsuptas kareivis, kad isigelbt, turi suderinti stipr geism gyventi su keistu nesirpinimu dl mir ties. Jis negali tik laikytis sikibs gyvenimo, nes tuomet bus bailys ir neitrks. Jis negali tik laukti mirties, nes tuomet bus saviudis ir neisigelbs. Jis privalo siekti gyvenimo palusiai abejingai; privalo geisti gyvenimo kaip vandens, taiau gerti mirt kaip vyn.*
* Gilbert Keith Chesterton, Orthodoxy, San Francisco: Ignatius Press, 1995, p. 9.

120

4. N uo Homo sucker prie Homo sacer

Vien ilikim sutelkta postmetafizin" Paskutinij moni laikysena virsta anemiku spektakliu gyvenimo, slenkanio kaip savo paties elis. Btent iame horizonte dera suprasti iandien vis stiprjant prieikum mirties bausmei: privalo me gebti velgti slapt biopolitik" po iuo prieikumu. Tie, kurie teigia gyvenimo ventum", gindami j nuo juo pa razituojani transcendentini gali grsms, baigia prii rimame pasaulyje, kuriame gyvensime be skausmo, saugiai ir nuobodiai"/* pasaulyje, kuriame, vardan jo labai oficialaus tikslo - ilgo ir malonaus gyvenimo, visi tikri malonumai yra udrausti arba grietai kontroliuojami (rkymas, narkotikai, maistas...). Spielbergo filmas Gelbstint eilin Rajn (Saving Private Ryan) yra naujausias io ilikliko poirio mirt pa vyzdys, demistifikuojantis" kar kaip beprasmes skerdynes, kuri niekas negali pateisinti - btent dl to jis geriausiai pa teisina Colino Powello karin doktrin joki auk i ms puss". ia atvirai rasistinio krikioni fundamentalisto Vakar gynimo" mes nepainiojame su tolerantika liberalia karo su terorizmu" versija, kuri galiausiai siekia igelbti pa ius musulmonus nuo fundamentalizmo pavojaus: kad ir koks svarbus j skirtumas, jie abu sivelia t pai save naikinani dialektik. Btent ito pamatinio biopolitikos" pokyio kontekste reikt interpretuoti eil dabartini politini pareikim, ku rie negali nepriminti froidik lieuvio slysteljim. Kai Do naldo Rumsfeldo urnalistai paklaus, kokiu tikslu Amerika
** Christopher Hitchens, VVe Know Best", Vanity Fair, May 2001, p. 34.

121

Slavoj iek

bombarduoja Afganistan, jis paprasiausiai atsak: Na, nu udyti kiek manoma daugiau Talibano kareivi ir Al-Qaeda nari." Sis pareikimas nra toks aikus, kaip gali pasirodyti: prastas karins operacijos tikslas yra laimti kar, priversti prie kapituliuoti, ir netgi masinis naikinimas yra tik kra tutin priemon, padedanti siekti io tikslo... Rumsfeldo sta iokikas teiginys, kaip ir kiti panas reikiniai, pavyzdiui, neapibrtas afgan belaisvi statusas Gvantanamo lankoje, yra problemiki tuo, jog jie, regis, tiesiogiai nurodo Agambeno skirt tarp visateisio pilieio ir Homo sacer, kuri(s), nors ir gyva(s) kaip mogika btyb, nepriklauso politinei ben druomenei. Toks yra Johno VValkerio, amerikieio talibo", sta tusas - ar jo vieta amerikietikame kaljime, ar tarp kalint Talibano kovotoj? Kai Donaldas Rumsfeldas juos pavadino neteistais kovotojais" (prieindamas normaliems" karo be laisviams), tai reikia ne tai, kad jie paprasiausiai paskelbti u statymo rib dl savo nusikalstamos teroristins veiklos: kai Amerikos pilietis padaro rimt nusikaltim, pavyzdiui, mogudyst, jis vis dar yra teistas nusikaltlis"; skirtumas tarp nusikaltli ir nenusikaltli nra i dalies analogikas skirtumui tarp teist" piliei ir t, kurie Pranczijoje vadi nami sans-papiers. Paalinti yra ne tik teroristai, bet ir tie, kurie gauna humanitarin pagalb (ruandieiai, bosniai, afganai...): ndienos Homo sacer yra privilegijuotas humanitarins biopolitikos objektas: ta(s), kuri(s) netenka savo visateisio mogi kumo, kai ja(juo) imama itin globjikai rpintis. Tad dert pripainti paradoks, jog koncentracijos stovyklos ir pabgli stovyklos, kuriose paskirstoma humanitarin pagalba, yra du

122

4. N uo Homo sucker prie Homo sacer

tos paios sociologins formalios matricos veidai - mogi kas" ir nemogikas". Abiem atvejais tinka iaurus juokelis i Lubitchiaus filmo Bti ar nebti (To Be or Not to Be): paklaustas apie vokiei koncentracijos stovyklas okupuotoje Lenkijoje, koncentacijos stovykl Erhardtas" atov: Mes koncentruo jame, o lenkai stovyklauja"* Abiem atvejais gyventojai redu kuojami biopolitikos objekt. Taigi, nepakanka ivardyti ian dieninius Homo sacer atvejus: sans papiers Pranczijoje, favelas gyventojai Brazilijoje, mons afroamerikiei getuose JAV ir t. t. Nepaprastai svarbu papildyti sra i humanitarins puss: galbt tie, kurie suvokiami kaip humanitarins pagal bos gavjai, iandien yra pavyzdins Homo sacer figros. Galutinis ios Homo sacer logikos rodymas pasirod tuomet, kai pirmomis 2002-j kovo dienomis likusios Taliba no ir Al-Qaeda pajgos nustebino amerikieius ir j sjunginin kus nuomia gynyba ir privert juos trumpam atsitraukti, net gi numu amerikiei sraigtasparn, tuo paeisdamos vent
* A rgi ne tas pat galioja Enrono kom panijos bankrotui 2002-j saus, kur gali

ma interpretuoti kaip tam tikr ironik komentar apie rizikos visuom ens samprat? Tkstaniai darbuotoj, praradusi darbus ir santaupas, i ties rizikavo, bet be jokio tikro p asirinkim o - rizika jiems buvo kaip akla lemtis. Prieingai, tie, kurie turjo v id i n informacij apie rizik, taip pat ir galim yb pakeisti situacij (vyresnieji vadybinin kai), sum aino savo rizik iki m in im um o pasipelnydam i i savo vertybini popieri prie bankrot - tad tikra rizika ir pasirinkim as buvo graiai paskirstyti... Tad, vlgi, apie pop uliar poir, kad iandienin visuom en yra riziking pasirinkim v isu o men, galim e pasakyti, jog kai kurie (Enrono vadybininkai) pasirenka, o kiti (paprasti darbuotojai) rizikuoja...

123

Slavoj iek

karo be auk princip. Tikrai nesuprantama, kaip amerikie tikuose reportauose apie tuos vykius pavyko nuslpti nu stebim, kad Talibanas prieinasi, lyg galutinis rodymas, kad jie i ties yra kriminaliniai teroristai (neteisti kovotojai"), bt tai, kad apaudomi jie auna atgal... Tokia pati kebli pad tis aikiai matyti reportauose i okupuoto Vakar kranto: kai Izraelio armija - tai jie suvokia kaip karin operacij - atakuoja Palestinos policijos pajgas bei sistemingai naikina Palestinos infrastruktr, pastarj pasiprieinimas laikomas rodymu, jog turime reikal su teroristais. Sis paradoksas gldi jau pa ioje karo prie terorizm" sampratoje - tai keistas karas, kur prieas kriminalizuojamas, jei jis tiesiog ginasi ir atsiaudo. Taip atsiranda nauja btyb, kuri nra nei prieo kareivis, nei paprastas nusikaltlis: Al-Qaeda teroristai nra prieo karei viai, jie yra neteisti kovotojai"; bet jie taip pat nra ir paprasti nusikaltliai - JAV kategorikai nepritar poiriui, kad PPC atakas reikt laikyti apolitikais kriminaliniais aktais. Trum pai tariant, tai, kas pasirodo Teroristo, kuriam paskelbtas ka ras, pavidalu, yra ne kas kita, kaip politinis Prieas, paalintas i tikrosios politins erdvs. Esama dar vieno naujosios globalios tvarkos aspekto: inyksta karas senja prasme kaip reguliuojamas konfliktas tarp suvereni valstybi, kur laikomasi tam tikr taisykli (el gesys su belaisviais, tam tikr ginkl draudimas ir 1.1.). Lieka dviej tip konfliktai: kovos tarp Homo sacer grupi (etniniai religiniai konfliktai", kurie paeidia universalias mogaus teises, nelaikomi tikrais karais ir reikalauja humanitarins pacifistins" Vakar galybi intervencijos) arba tiesiogins

124

4. N uo Homo sucker prie Homo sacer

atakos prie JAV ar kitus naujosios globalios tvarkos atstovus, kurios taip pat nelaikomos tikrais karais, nes tai tik neteisti kovotojai", nusikalstamai besiprieinantys universalios tvar kos jgoms. Pastaruoju atveju mes net negalime sivaizduoti neutralios humanitarins organizacijos, tokios, kaip Raudo nasis kryius, kuri tarpininkaut tarp kariaujani pusi, or ganizuot apsikeitim belaisviais ir 1.1.: viena konflikto pus (JAV vadovaujama globali jga) jau prisiima Raudonojo kry iaus vaidmen - ji save suvokia ne kaip vien i kariaujani pusi, bet kaip tarpininkaujani taikos ir globalios tvarkos atstov, kuri malina pavienius sukilimus ir, tuo pat metu, tei kia humanitarin pagalb vietiniams gyventojams". Ko gero, kratutinis tokio elgesio su vietiniais gyventojais" kaip su Homo sacer vaizdis yra Amerikos karo lktuvas, skrendantis vir Afganistano - niekuomet neinai, k jis numes, bomb ar maisto paket. is paslaptingas prieybi sutapimas" pasiek apog j 2002-j baland, kai Haraldas Nasvikas, deinij pai r Norvegijos parlamento narys, pasil George' W. Bush ir Tony Blair kaip kandidatus Nobelio taikos premij, nuro dydamas j lemiam vaidmen kare su teroru" kaip ndie nos didiausia grsme taikai - senasis Orwello moto Karas yra Taika" pagaliau tampa realybe. Situacija galbt labiausiai ironika tuo, kad pagrindin papildoma ala" Vakarams yra sunki afgan pabgli padtis ir, bendriau, katastrofika maisto ir sveikatos prieiros situacija Afganistane; tad kar tais kariniai veiksmai prie Taliban pateikiami beveik kaip bdas garantuoti saug humanitarins pagalbos gabenim.

125

Slavoj iek

Taigi, jokios prieprieos tarp karo ir humanitarins pagalbos nebra: abu dalykai yra artimai susij; ta pati intervencija gali funkcionuoti simultanikai abiejuose lygmenyse: Talibano re imo nuvertimas parodomas kaip strategijos padti Talibano engiamiems afganams dalis - kaip pasak Tony Blairas, galbt reiks bombarduoti Taliban, kad utikrintume maisto perga benim ir paskirstym/ Tad ar nesame liudininkai atgimstanios senos skir ties tarp mogaus teisi ir pilieio teisi? Ar esama teisi, kurios priklauso visiems monijos nariams (gerbtinos ir Homo sacer atveju), ir siauresni teisi, kurios priklauso tik pilieiams (ir kuri statusas yra teisikai reguliuojamas)? Taiau kas, jei pa darytume dar radikalesn ivad? Kas, jei tikroji problema yra ne trapus istumtj statusas, bet, veikiau, faktas, kad paia me elementariausiame lygmenyje mes visi esame istumti" btent ta prasme, kad ms elementariausia, nulin" pozicija yra biopolitikos objekto pozicija, ir kad galimos politins ir pi lietins teiss mums suteikiamos antriniu gestu, atsivelgiant biopolitinius strateginius apskaiiavimus? Kas, jei tai yra ga lutin postpolitikos" sampratos pasekm? Taiau Agambeno
* ia opozicij tarp N aujosios Pasaulio Tvarkos ir jos fundam entalistinio Prieo

turtum e analizuoti pasitelkdam i garsij H egelio analiz i Dvasios fenomenologijos, kur nagrinjama opozicija tarp vietim o ir Tikjimo, ir kur jis demonstruoja j slapt bendrum , netgi tapatum - kitaip tariant, parodo, kaip abu poliai ne tik palaiko vienas kit, bet net reprodukuoja vienas kito struktr. iandien Naujoji Pasaulio Tvarka p o zuoja kaip tolerantika skirtum , savit kultr koegzistavim o visata; tuo tarpu Prie as vaizduojam as kaip fanatikas ir (ar) netolerantikas iskirtinis Vienis.

126

4. N uo Homo sucker prie Homo sacer

Homo sacer sampratos naudojimas problemikas tuo, kad ji at

kartoja Adorno ir Horkheimerio vietimo dialektik" ar Michelio Foucault disciplinarin gali ir biogali: mogaus teisi, demokratijos, statymo valdymo ir panaios temos galiausiai redukuojamos apgauling kauk, pridengiani disciplina rinius biogalios" mechanizmus, kuri galutin iraika yra dvideimtojo amiaus koncentracijos stovyklos. Pamatinis pasirinkimas ia, atrodo, yra tarp Adorno ir Habermaso: ar modernus (politins) laisvs projektas yra klaidinga regimyb, kurios ties" knija subjektai, prarad paskutinius autono mijos likuius ir visikai panir vlyvojo kapitalizmo admi nistruojam pasaul", ar i ties totalitariniai" fenomenai tik liudija fakt, kad politinis modernybs projektas lieka neu baigtas? Bet ar is pasirinkimas tarp pesimistins" istorins politins analizs, kuri nurodo galutin udarum (iandieni n visuomen kaip toki, kurioje dingsta plyys tarp politinio gyvenimo ir tiesiog tik gyvenimo", o tik gyvenimo" kontrol ir administravimas tiesiogiai pasireikia kaip paios politikos esm), ir labiau optimistinio" poirio, kuris totalitarinius" fenomenus laiko atsitiktiniais nukrypimais" nuo vietimo projekto, simptominiu taku, kuriame irykja pastarojo tie sa", i ties padengia vis lauk? Kas, jei tai yra dvi tos paios monetos puss, besiremianios to paties trauminio bruoo re presavimu ar (ir) istmimu? Totalitarin" administruojamo pasaulio" samprata, pagal kuri pati subjektyvios laisvs patirtis yra tik regimy b, slepianti pajungim disciplinariniams mechanizmams, galiausiai yra oficialios" vieos ideologijos (ir praktikos),

127

Slavoj iek

skelbianios individuali autonomij ir laisv, obscenika fantazmin ivirkioji pus - ji neivengiamai lydi oficialij", papildo j kaip obscenikas elinis antrininkas, panaiai kaip centriniame broli Wachowski filmo Matrica vaizdiny je: milijonai mogik btybi gyvena klaustrofobik gyve nim vandens pripildytuose lopiuose, j gyvyb palaikoma tik tam, kad generuot energij (elektr) Matricai. Tad, kai (kai kurie) mons pabunda" i Matricos kontroliuojamos Virtualios Realybs, is pabudimas yra ne atsivrimas plaiai iorins realybs erdvei, bet, pirmiausia, siaubingas sismo ninimas ito udarumo, kur kiekvienas ms faktikai yra tik gemal primenantis organizmas, panardintas amniotiniame skystyje. Sis visikas pasyvumas yra ublokuota fantazija, palai kanti ms smoning savs kaip aktyvaus, save apibrian io subjekto pajutim - tai kratutinai perversyvi fantazija: poiris, jog savo giliausioje btyje mes esame Kito (Matricos) jouissance instrumentai, Kitas ieikvoja ms gyvenimo subs tancij, lyg btume baterijos. Kodl Matricai reikia mogiko sios energijos? Tai mechanizmo paslaptis. Grynai energetinis paaikinimas, inoma, yra beprasmis: Matrica lengvai galt rasti kit, patikimesn energijos altin, kuriam nereikt labai sudtingos, milijonams mogik vienet koordinuotos Vir tualios Realybs sandaros. Vienintelis nuoseklus atsakymas: Matrica minta mogikuoju jouissance - ia grtame prie pa matins Lacano tezs, jog didysis Kitas, toli grau nebdamas anonimin maina, reikalauja nuolatinio jouissance tekjimo. Btent taip turtume apversti Matricoje vaizduojam dalyk

128

4. N uo Homo sucker prie Homo sacer

padt: tai, k filmas pateikia kaip ms pabudim - ms tikrosios situacijos suvokim, i ties yra visikai prieingas dalykas, pamatin fantazija, palaikanti ms bt. Viename paskutinij vietimo dialektikos fragment, Le prix du progrs* Adorno ir Horkheimeris cituoja devynio , liktojo amiaus prancz fiziologo Pierre'o Flourenso argu mentus prie medicinin anestezij naudojant chloroform: Flourenso sitikinimu, galima rodyti, kad anestetikai vei kia vien msl atminties neuron tinkl. Trumpai tariant, kol mus msinja gyvus ant operacinio stalo, mes jauiame siaubing skausm, tik vliau, atsibud, jo neprisimename... Adorno ir Horkheimeriui tai, be abejo, yra puiki Proto, pa grsto gamtos paios savaime slopinimu, lemties metafora: knas, gamtikoji subjekto dalis, jauia skausm; tik dl slo pinimo jis jo neprisimena. Tai tobulas gamtos kertas mums u jos pavergim: to neinodami, esame savo pai didiau sios aukos, msinjame save gyvus... Argi negalime ito in terpretuoti ir kaip tobulo fantastinio scenarijaus apie interpasyvum, apie Kito Scen, kurioje sumokame u savo aktyvi intervencij pasaul? Nra jokio aktyvaus laisvo veikjo, be ios fantazmins atramos, be Kito Scenos, kurioje juo visikai manipuliuoja Kitas. Galbt komikas vyresnij vadybinin k, kasdien sprendiani tkstani eilini darbuotoj li kimus, poreikis pabgti sadomazochistinius vergo-ponios aidimus (vergo vaidmenyje) turi gilesn pamat, nei galime pagalvoti.
* Progreso kaina (pranc.) - vert. past.

129

Slavoj iek

Agambeno analiz dera suprasti radikaliai, kaip priei g kvestionuoti pai demokratijos samprat; kitaip tariant, jo Homo sacer sampratos nereikt suvelninti iki radikalausdemokratinio projekto, kurio tikslas yra i naujo dertis ar (ir) apibrti primimo-atmetimo ribas taip, kad ir simboli nis laukas vis labiau atsivert balsams t, kurie yra paa linti hegemonini vieo diskurso konfigracij, elemento. Btent itaip Judith Butler interpretuoja Antigon: riba, kuri ji gina, riba, kurios nemanoma nei ginti, nei iveriamai repre zentuoti, yra... pdsakas alternatyvaus legalumo, kuris persekioja smoning, vie sfer kaip jos skandalinga a t e i t i s Antigon formuluoja savo reikalavim vardu vis t, kurie, kaip sanspapiers iandienos Pranczijoje, neturi visiko ir aikaus socioontologinio statuso, ir pati Butler ia nurodo Agambeno Homo Sacer". tai kodl neturtum e apibrti nei pozicijos, i kurios (kurios vardu) kalba Antigon, nei jos reikalavimo objekto: nepaisant to, kad ji akcentuoja savo brolio pozicijos unikalum, is objektas nra toks nedviprasmikas, kaip gali pasirodyti (argi ne pats Oidipas irgi yra jos (pus)brolis?); jos pozicija nra tiesiog moterika, nes ji engia vyrik vie reikal srit - kreipdamasi Kreont, valstybs galv, ji kalba kaip jis, nusavindama jo autoritet ikreiptu ar (ir) perkel tu bdu; ji kalba ir ne giminysts vardu, kaip teig Hegelis, kadangi pati jos eima atstovauja giliausiam (incestiniam) deramos giminysts tvarkos puvimui. Taip jos reikalavimas
* Judith Butler, Antigone's Claim, N ew York: Columbia University Press 2000, p. 40. Ibid., p. 81.

130

4. N uo Homo sucker prie Homo sacer

perkelia fundamentalius statymo kontrus - k statymas apima ir ko neapima. Butler pltoja sav interpretacij prieingai dviem pa grindiniams oponentams - ne tik Hegeliui, bet ir Lacanui. Hegelis konflikt suvokia kaip vidin sociosimbolins erdvs, kaip tragik etins substancijos skilim: Kreontas ir Antigon atstovauja dviem jos komponentams, valstybei ir eimai, Die nai ir Nakiai, mogikai teisinei tvarkai ir Dievikai poemi tvarkai. Lacanas, atvirkiai, pabria, kad Antigon, anaiptol neatstovaudama giminysts ryiui, prisiima ribin pozicij paties simbolin tvark steigianio gesto, pozicij nemanomo nulinio lygmens simbolizacijos, btent todl ji atstovauja mir ties postmiui: bdama dar gyva, ji jau yra mirusi vertinant pagal simbolins tvarkos kategorijas, istumta i sociosimbolini koordinai. Atlikdama tai, k man beveik kyla pagunda pavadinti dialektine sinteze, Butler atmeta abu kratutinumus (Hegelio silym konflikt sutelkti sociosimbolinje tvarkoje; Lacano Antigons samprat, kaip atstovaujanios jimui-ikiribos, ios tvarkos kratutinio tako siekiui): Antigon paker ta esam simbolin tvark ne tiesiog i jos radikalaus uribio, bet i utopins vietos, siekianios tos tvarkos radikalios reartikuliacijos. Antigon yra gy vas-numirlis" ne engimo pa slapting Ats srit, jimo iki pat statymo ribos prasme (kuri Butler priskiria Lacanui); ji yra gyvas-numirlis", nes vieai prisiima negyvenam pozicij, pozicij, kuriai nra vietos vie oje erdvje - ne a priori, bet tiktai atvilgiu bdo, kuriuo i erdv struktruojama dabar, istorikai atsitiktinmis ir speci finmis slygomis.

131

Slavoj iek

Tokia tad yra Butler pagrindin tez prie Lacan: pats Lacano radikalumas (poiris, kad Antigon save lokalizuoja saviudikoje simbolins tvarkos iorje) t tvark - nusta tyt giminysts santyki tvark - pakartotinai patvirtina, tyliai darydamas prielaid, kad galutin alternatyva yra tarp simbolinio (fiksuot patriarchalini) giminysts santyki statymo ir jo saviudikos ekstatins transgresijos. O kaip su treiuoju pasirinkimu: pai t giminysts santyki reartikuliavimu, tai yra, perirjimu simbolinio statymo kaip atsitiktini socialini patvarkym sekos, atviros pokyiams? Antigon atstovauja visiems subversy viems patologiniams" reikalavimams, kurie maldauja sau vietos vieoje erdvje. Ta iau sutapatinti tai, kam ji ioje interpretacijoje atstovauja, su Homo sacer figra, reikia visikai nesuprasti Agambeno ana lizs esms: Agambenas kalba ne apie demokratin" projek t i naujo dertis" dl ribos, skirianios visateisius pilieius nuo Homo sacer, taip palaipsniui sudarant galimyb pastarj balsams bti igirstiems; veikiau, jo mintis ta, kad ndienos postpolitikoje" pati demokratin vieoji erdv yra kauk, slepianti fakt, jog, galiausiai, mes visi esame Homo sacer. Ar tai reikia, kad Agambenas visikai ir paprastai pritaria tiems, kurie kartu su Adorno ir Foucault teigia, jog slaptas ms visuomeni raidos telos yra totalus administruojamo pasaulio" udarumas, kuriame mes visi redukuojami biopolitikos" objektus? Nors Agambenas neigia demokratins" ieities galimyb, isamioje ventojo Pauliaus interpretacijoje jis aistringai atkuria revoliucin" mesianin dimensij. Ir jei i mesianin dimensija i viso k nors reikia, ji reikia,

132

4. N uo Homo sucker prie Homo sacer

kad politika jau nebeapsiriboja tik gyvenimu".* Kitaip ta riant, mesianin nuostata laukti laik pabaigos" kaip tik ne pripasta tik gyvenimui" centrins reikms; o pamatinis postpolitikos bruoas, prieingai, yra politikos redukavimas biopolitik", suprast tikslia administruojamo ir reguliuo jamo tik gyvenimo" prasme. Toks (neteistas) Agambeno pasisavinimas yra tik vie nas i daugelio atvej (Foucault atvejis net dar ikalbingesnis), atskleidiani radikaliesiems" Amerikos akademikams b ding mstymo tendencij: nusavintasis intelektualinis europietikas topos, kuris pabria bet kokio demokratinio i(si) laisvinimo projekto udarum, perraomas visikai priein g, laipsniko ir dalinio demokratins erdvs pltimo, topos. Kita ios tariamos politins radikalizacijos pus yra ta, kad pati radikali politin praktika sivaizduojama kaip pabaigos neturintis procesas, kuris gali destabilizuoti, perkelti ir pan. galios struktr, taiau niekada i tikrj jos neveiks - ga lutinis radikaliosios politikos tikslas yra laipsnikai nukelti socialins atskirties ribas, galinti atskirtuosius (seksualines ir etnines maumas) kurti marginalines erdves, kuriose jie gali artikuliuoti ir kvestionuoti savj identitet. Taip radikalioji politika tampa nesibaigiania paaipia parodija ir provokacija, laipsniku identiteto perkrimo procesu, nevedaniu jokias baigtines pergales ar galutin rib nustatym - vlgi, btent Chestertonas pasil esmin tokios pozicijos kritik vertinda mas giljotin:
* r. Giorgio Agamben, Le temps qui reste, Paris: ditions Payot and Rivages 2000.

133

Slavoj iek

Giljotina turi daugyb nuodmi, taiau reikia pripa inti ir tai, kad ji ukerta keli evoliucionizmui. Ame nys yra geriausias atsakymas evoliucionist pamgt argument. Evoliucionistas klausia: Kur js briate rib?" Revoliucionierius atsako: A briu j ia, kaip tik tarp tavo galvos ir kno." Kiekvien akimirk turi egzistuoti abstrakti teisyb ar neteisyb, jei reikia u simoti kiriui; privalo bti kakas amino, jei reikia kako staigaus/ Dabar galime suprasti, kodl Badiou, pavyzdiniam Veiksmo teoretikui, prisireikia nuorodos Aminyb: veiksmas su voktinas tik kaip Aminybs siverimas laik. Istoricistinis evoliucionizmas veda nesibaigiant delsim; konkreti situa cija visuomet perdaug sudtinga; visuomet reikia atsivelgti ir kitus aspektus; argum ent u" ir prie" svrimas nie kada nesibaigia... prieingai tokiai laikysenai, perjimas prie veiksmo numato radikalaus ir smarkaus supaprastinimo ges t, tarsi kirt per legendin Gordijaus mazg: magika akimir ka, kai nesibaigianios dvejons isikristalizuoja paprast taip" arba ne". Jeigu atmesime iuos klaidingus perskaitymus ir atsispirsime pagundai suvelninti Homo sacer sampratos ra dikalum, gysime galimyb analizuoti po Rugsjo 11-osios pasipylusius kvietimus perm styti kai kuriuos pagrindinius moderni mogiko orumo ir laisvs samprat elementus.
* Chesterton, Orthodoxy, p. 116.

134

4. N uo Homo sucker prie Homo sacer

Geras pavyzdys ia galt bti Jonathano Alterio skiltis


Metas pagalvoti apie kankinimus laikratyje Newsweek, turin

ti grsming paantrat Tai naujas pasaulis: kad iliktume jame, gali netgi labai prireikti sen metod, apie kuriuos, at rod, nebegali bti n kalbos". Paflirtavs su Izraelio pasily mu teisinti fizinius ir psichologinius kankinimus ypatingais atvejais (kai inome, kad teroristas belaisvis turi informaci jos, kuri galt igelbti imtus gyvybi) ir su neutraliais" teiginiais i serijos Kai kurie kankinimo bdai akivaizdiai veikia", Alteris apibendrina: Kankinim teisinti negalime; tai prietaraut ame rikietikoms vertybms. Taiau netgi ir toliau pasisa kydami prie mogaus teisi paeidimus visame pa saulyje, privalome blaiviai vertinti kai kurias kovos su terorizmu priemones, kaip kad teismo sankcionuota psichologin kvota. Taip pat bsime priversti pagalvoti apie kai kuri tariamj perdavim maiau skrupu lingiems ms sjungininkams, net jei tai veidmaini ka. Niekas nesak, kad viskas bus grau.* Toki teigini obscenikumas badyte bado akis. Pirma, kyla klausimas, kam prisidengti PPC atakomis kaip pateisinimu? Argi pasaulyje nuolatos nevyksta kur kas baisesni nusikal tim? Antra, kas gi ia naujo? Argi CV itisus deimtmeius nemok karini Amerikos sjunginink Piet Amerikoje ir
** Newsweek, 5 N ovem ber 2001, p. 45.

135

Slavoj iek

Treiajame Pasaulyje kankinimo praktik? Veidmainyst jau tsiasi itisus deimtmeius... Netgi danai cituojamas Alano Dershowitziaus liberalus" argum entas yra tartinas: Nesu u kankinimus, taiau, jei jau ketinate j imtis, velnikai rei kt gauti teismo sankcij." Numanoma logika - Kadangi vis tiek tai darome, geriau legalizuokime savo veikl, kad ivengtume eksces!" - ia ypa pavojinga: ji teisina kan kinimus ir taip atveria erdv neteistiems kankinimams. Kai, tsdamas mint, Dershowitzius argumentuoja, kad tiksinios bombos" situacijoje kankinim ai nepaeidia kalinio kaip kaltinamojo teisi (gauta informacija nebus panaudota prie j teisme ir kankinim ai bus vykdomi ne kaip bausm, o tik siekiant apsisaugoti nuo galim masini udyni), jo gelmin prielaida kelia dar didesn nerim: ieit, kad mo nes leistina kankinti ne juos pelnytai baudiant, bet tik dl to, kad jie kak ino? Gal tuomet reikt teisinti ir karo belaisvi kankinimus, juk jie gali turti informacijos, kuri isaugot imt ms kareivi gyvybes? Taigi, paradoksa lu, bet veriau jau rinktis ne liberal Dershowitziaus si ningum , o tariam veidmainyst": gerai, nesunku sivaiz duoti, kad specifinje situacijoje, susidr su kaliniu, kuris ino" ir kurio odiai gali igelbti tkstanius gyvybi, mes griebtumms kankinim - bet netgi tokiu (ar, greiiau, kaip tik tokiu) atveju pats svarbiausias dalykas bt nepa kylti io desperatiko pasirinkimo iki universalaus princi po; paklusdami neivengiamai brutaliai momento btinybei turim e tiesiog tai padaryti. Tik taip, negebdami ar draus dami pakylti tai, k privaljome padaryti, iki universalaus

136

4. N uo Homo sucker prie Homo sacer

principo, isaugosime kalts jausm ir supratim, kad tai, k padarme, yra neleistina. Trumpai tariant, tokios diskusijos, tokie raginimai pa velgti blaiviai", kiekvienam autentikam liberalui turt bt enklas, kad teroristai laimi. Be to, tokie straipsniai kaip Alterio, kurie tiesiogiai negina kankinim, o paprasiausiai paveria juos teista diskusij tema, tam tikra prasme yra daug pavojingesni nei atviras pritarimas kankinimams: kol bent iuo metu - atviras pritarimas bt per daug okiruojan tis ir todl atmestinas, kankinim pavertimas teista pokal bio tema leidia mums mgautis idja nejauiant jokio sins grauimo (inoma, a prie kankinimus - kam skauda, jei mes paprasiausiai juos aptarinjame!"). Kankinim kaip diskusijos temos teisinimas kur kas radikaliau keiia ideo logines prielaidas ir pasirinkimus nei atviras j palaikymas, nes taip pakeiiamas visas diskusijos laukas, o atviras kan kinim palaikymas yra idiosinkratikas poiris. Problemi kos ia yra fundamentalios etins prielaidos: inoma, galima teisinti kankinimus dl trumpalaikio iloio (igelbtume imtus gyvybi) - taiau kokios bt ilgalaiks pasekms ms simbolinei visatai? Kur reikt sustoti? Kodl nekan kinti ukietjusi nusikaltli, tvo, pagrobusio savo vaik i isiskyrusio sutuoktinio?.. Mintis, kad, kart ileid din i butelio, galsime j suvaldyti ir ilaikyti kankinimus pro tingumo" ribose, yra blogiausia i vis liberali iliuzij - jau vien dl ios prieasties pavyzdys su tiksinia bomba" yra klaidinantis: daniausiai kankinim griebiamasi ne siekiant isprsti tiksinios bombos" situacij, bet dl visikai kit

137

Slavoj iek

prieasi (nubausti ar psichologikai palauti prie, bau ginti ir pavergti gyventojus ir pan.). Bet kuri nuosekli etin laikysena privalo visikai atmesti tokius pragmatinius utili tarinius samprotavimus. Dar daugiau, man ir vl norisi pa silyti paprast mintin eksperiment: sivaizduokime arab laikrat, pasisakant u amerikiei kalini kankinim. Ko ki lavin komentar apie fundamentalist barbarikum ir nepagarb mogaus teisms tai iprovokuot! Suprantama, reikia labai gerai sismoninti, kad ms jautrumas kankini mams - 1. y. idja, jog kankinimai yra i principo nesuderina mi su mogikos btybs orumu - iaugo i paties modernaus kapitalizmo: trumpai tariant, kapitalizmo kritika yra paties kapitalizmo ideologins dinamikos rezultatas, o ne pasekm, atsiradusi j lyginant su kokiu nors ioriniu standartu. Kankinim tema nebuvo vienkartinis atvejis, ji toliau pltota 2002-iaisiais: balandio pradioje, kai amerikieiai su gavo Abu Zubaydah, laikyt antru pagal svarb Al-Qaeda vadu, klausimas, ar j reikt kankinti?", iniasklaidoje svars tytas atvirai. Pareikime, transliuotame per NBC balandio 5-j, pats Donaldas Rumsfeldas tvirtino pirmenyb teikis amerikiei gyvybms, o ne aukto rango teroristo mogaus teisms, ir usipuol urnalistus, kad ie taip susirpin Zubaydaho gerove, taip atvirai paruodamas keli kankinimams; taiau prasiausiai pasirod Alanas Dershowitzius, kurio ta riamai liberalus atsakymas Rumsfeldui patvirtino kankini mus kaip galim diskusij tem - faktikai jis argumentavo panaiai kaip yd sunaikinimo oponentai legalistai Wannsee konferencijoje. Jo abejons buvo pagrstos dviem konkreiais

138

4. N uo Homo sucker prie Homo sacer

argumentais: (1) Zubaydaho atvejis nra aikus tiksinios bombos" situacijos pavyzdys - kitaip tariant, nerodyta, jog jis ino detales konkreios numatytos masins terorist ata kos, kurios bt galima ivengti kankinimais igavus i jo tai, k jis ino; (2) j kankinti kol kas nebt teista - tam pir miausia reikt atsiklausti vieosios nuomons, tada pataisyti JAV konstitucij ir vieai paskelbti, kuriose srityse Jungtins Valstijos daugiau nebesilaikys enevos Konvencijos, kuri re glamentuoja elges su prieo belaisviais... tai ia liberalizmas patyr visik etin fiasko. Nuoroda VVannsee konferencij ia jokiu bdu nra re torinis perdjimas. Jei tiksime HBO televizijos apie i kon ferencij parengta dokumentine drama, vienas senas konser vatyvus teisininkas, sukrstas silom priemoni implikacij (milijonai neteistai sunaikint yd), pareik protest: Bet a tik prie savait lankiausi pas Fiurer, ir jis mane atsakingai patikino, kad n vienas ydas nenukents nuo neteist smur tini veiksm!" Susirinkimui pirmininkavs Reinhardas Heydrichas pavelg jam akis ir, paaipiai ypsodamasis, atsak: O a esu sitikins, kad, jei vl pateiktumte jam t pat klau sim, jis jus patikint dar kart!" Sutriks teisjas suvok, kad naci diskursas veikia dviem lygmenimis; kad atvirus j pa sisakymus papildo obscenika, vieai neskelbiama ivirkioji pus. Jei galime pasikliauti ilikusia teismo proces mediaga, konferencijos metu tai ir buvo pagrindinis nesutarimas tarp grietajai linijai" atstovaujani vadov ir legalist" kaip kad teisjas, parengs rasinius Niurnbergo statymus: nors jis aistringai pabr savo neapykant ydams, vis dlto atkakliai

139

Slavoj iek

laiksi nuomons, kad silomos radikalios priemons neturi reikiamo teisinio pagrindo. Tad legalistams" problemikas atrod ne pats priemoni pobdis ir juolab ne antisemitizmas kaip toks, bet tai, kad tokios priemons nebuvo numatytos statymuose - jie pabijojo pavelgti sprendimo praraj, ne pridengt statymo didiuoju Kitu, teisine legitimacijos fikcija. iandien, postpolitiniais Homo sacer gyvenimo reguliavimo laikais, nebeliko ir ios paskutins naci legalist ilygos: ne bra poreikio administracines priemones slpti po teisiniu di diuoju Kitu. Netiktas ios paralegalios biopolitikos", kai admi nistracins priemons laipsnikai pakeiia statymo valdi, pirmtakas buvo autoritarinis Alfredo Stroessnerio deinij reimas Paragvajuje septintajame atuntajame deimtmeiais, iskirtins padties logik ipltojs iki nepranokto absurdiko kratutinumo. Valdant Stroessneriui, konstitucins santvarkos poiriu Paragvajus buvo normali" parlamentin demokrati ja, kurios pilieiams garantuotos visos laisvs; taiau, kadangi, pasak Stroessnerio, vyko pasaulin kova tarp laisvs ir komu nizmo ir dl to visi mes atsidrme nepaprastoje padtyje, visi kas konstitucijos sigaliojimas atidtas visam laikui ir paskelbta nuolatin nepaprastoji padtis. i padtis bdavo nutraukiama tik vien dien kas keturi metai, rinkim dien, kad galt vykti laisvi rinkimai, kurie 90-ties procent dauguma teisint Stroessnerio Kolorado partijos valdios pranaum prie opo nentus komunistus... Paradoksalu, bet nepaprastoji padtis ia buvo normali bsena, o normali" demokratin laisv buvo tik trumpam gyvendinama iimtis.

140

4. N uo Homo sucker prie Homo sacer

Ar is keistas reimas neipranaavo radikali pasek mi tendencijos, aikiai matomos ms liberaliose demokra tinse visuomense po Rugsjo 11-osios? Ar iandienin glo balios nepaprastosios padties kovoje su terorizmu retorika nepateisina vis didesni statym ir kit teisi suvarym? Johno Ashcrofto tvirtinimas, kad teroristai Amerikos laisv panaudoja prie mus kaip ginkl", neramina akivaizdia, nors garsiai ir neisakyta, ivada: taigi, jei norime mus" apginti, turime apriboti savo laisves... Aukiausi Amerikos pareig n, ypa Donaldo Rumsfeldo ir Johno Ashcrofto, gauss itin problemiki viei pareikimai, taip pat staigus amerikietiko patriotizmo" protrkis po Rugsjo 11-osios (visur vliavos ir 1.1.) rodo btent nepaprastosios padties logik: statymo val dia potencialiai sustabdoma; Valstybei reikt leisti teigti savo suverenum be perdt" teisini apribojim, nes, kaip ikart po Rugsjo 11-osios pasak prezidentas Bushas, Ame rika atsidr karo padtyje. Problema ta, kad btent Amerika akivaizdiai nra karo padtyje, bent jau ne senja, prasta io odio prasme (didiajai daugumai moni kasdienis gyveni mas tsiasi toliau, o karas tra iskirtinai valstybini tarnyb reikalas): taip nutrinamas pats skirtumas tarp karo padties ir taikos padties; prasideda laikai, kai konkreti taikos padtis tuo paiu metu gali bti ir nepaprastoji padtis. Tokie paradoksai taip pat paaikina, kaip ios dvi nepa prastosios padties logikos siejasi viena su kita: iandieninis liberalus totalitarinis karo su terorizmu" nepaprastumas ir autentika revoliucin nepaprastoji padtis, kuri pirmasis arti kuliavo v. Paulius, kalbdamas apie artjani laiko pabaig".

141

Slavoj iek

Atsakymas ia aikus: kai valstybin institucija paskelbia nepa prastj padt, tai i esms yra dalis desperatikos strategijos ivengti tikrosios nepaprastosios padties ir grti prie norma lios gyvenimo tkms". Visi reakciniai nepaprastosios pad ties" paskelbimo atvejai turi vien bendr bruo: jie visi bna nukreipti prie masinius neramumus (sumait") ir pristato mi kaip rytas atstatyti normalum. Argentinoje, Brazilijoje, Graikijoje, ilje, Turkijoje karikiai paskelbdavo nepaprastj padt, kad suvaldyt visuotinio politizavimo chaos": i beprotyb btina sustabdyti; mons privalo grti prie savo kasdieni usimim, reikia dirbti toliau!" Taigi, reakcinis ne paprastosios padties skelbimas reikia desperatik gynyb nuo tikrosios nepaprastosios padties. Pavelkime atidiau, kas i ties nauja srae t septy ni ali, kurias JAV laiko galimais savo branduolinio ginklo taikiniais (ia minimi ne tik Irakas, Iranas ir iaurs Korja, bet taip pat Kinija ir Rusija): problemikas ne pats sraas, bet jo prielaida - akivaizdu, kad ia atsisakoma altojo karo metu galiojusios auksins taisykls, pagal kuri supervalstybs vie ai skelb, kad jokiomis aplinkybmis nepanaudos branduoli nio ginklo pirmos. Atominio ginklo naudojimas suvoktas kaip Beprotyb (MADness), Garantuotas Abipusis Susinaikinimas (Mutually Assured Destruction), kuris paradoksaliai utikrino, kad joks konfliktas neperengs tam tikros ribos. Dabar JAV atauk sipareigojim ir paskelb, kad yra pasirengusi pir moji panaudoti branduolin ginkl kaip dal karo su terorizmu veiksm, taip panaikindama didiul skirtum tarp paprasto ir branduolinio karo, tai yra, branduolin ginkl paversdama

142

4. N uo Homo sucker prie Homo sacer

normalia" karo priemone. Beveik kyla pagunda pasitelk ti Kanto filosofines svokas: altojo karo metu branduolini ginkl statusas buvo transcendentinis", netgi noumeninis (jie nebuvo skirti naudoti jokiame tikrame kare; greiiau jie ym jo visikos destrukcijos rib, kurios empiriniame" kare reik jo vengti); o dabar, pagal naujj Busho doktrin, branduolinis ginklas tampa tik dar vienu empiriniu (patologiniu") karo elementu. Kitas t pai permain aspektas: 2002-j vasar buvo paskelbtas - bet netrukus atidtas - planas kurti Strateginio po veikio tarnyb, kurios vienas i udavini buvo netiesos sklei dimas usienio iniasklaidoje, siekiant propaguoti JAV vaizd pasaulyje. Problema ia - ne tiek atviras pritarimas melui, kiek logika, pastebta garsiame posakyje: Jei yra kas nors blogiau u meluojant mog, tai mogus, nesugebantis laikytis savo mel!" (ia nuoroda vienos moters pasipiktinim savo meilu iu, kuris norjo vis manom sekso form, iskyrus tiesiogi n penetracij, kad nereikt meluoti savo monai sakant, kad jis nepalaiko seksualini santyki su kita moterimi - trumpiau tariant, jis norjo padaryti" j Klintono bdu. Ta moteris buvo visikai teisi, sakydama, kad tokiomis aplinkybmis atviras melas - nesantuokini seksualini ryi neigimas - bt buvs kur kas siningesnis nei meiluio pasirinktas bdas meluoti, prisidengus tiesa.) Tad nekeista, kad to plano greitai atsisakyta: vyriausybs agentra, atvirai skelbianti, kad vienas i jos tiksl yra skleisti mel, pasmerkta lugti. Suprantama, tai reikia, kad melas ir toliau bus oficialiai skleidiamas, taiau vyriausybs agentros, tiesiogiai skirtos melui, idja buvo paprasiausiai

143

Slavoj iek

pernelyg sininga - j reikjo ataukti kaip tik tam, kad mel platinimas bt veiksmingas. ia reikia imokti Carlo Schmitto pamok: draugo ir prieo skirtis niekada nra paprasta faktinio skirtumo repre zentacija: prieas pagal apibrim visada - bent i dalies - yra nematomas; jis atrodo kaip vienas ms; jo nemanoma tiesio giai atpainti - tai kodl didioji politins kovos problema ir uduotis yra pateikti ar (ir) sukonstruoti atpastam prieo atvaizd. (tai kodl ydai yra prieas par excellence: jie ne tik slepia savo tikrj veid ar kontrus - kur kas svarbiau tai, kad po j apgaulinga iore galiausiai nieko nra. ydams trksta tos vidins formos", kuri bdinga bet kuriam tikram nacio naliniam identitetui: jie yra nenacija tarp nacij; j nacionalin substancij sudaro btent substancijos stoka, beformis, bega linis plastikumas...) Trumpiau tariant, prieo atpainimas" visuomet yra performatyvi procedra, kuri, kitaip nei apgau lingos iors, nuvieia ir (ar) konstruoja tikrj" prieo veid. Schmittas ia kalba apie kantik Einbildungskraft kategorij, transcendentali vaizduots gali: kad atpaintum prie, ne utenka j konceptualiai priskirti jau turimoms kategorijomis; reikia schematizuoti" login Prieo figr, suteikti jai kon kreius, apiuopiamus bruous, kurie j paverst geru neapy kantos ir kovos taikiniu. Po 1990-j, kai lugo komunistins valstybs, altojo karo metais knijusios Prie, Vakar vaizduots galiai pra sidjo smyio ir neveiksnumo deimtmetis, kai imta iekoti tinkam Prieo figros schematizacij" tarp narkotik kar teli bos ir karo vad i vadinamj nieking valstybi"

144

4. N uo Homo sucker prie Homo sacer

(Saddamas, Noriega, Aididas, Miloeviius...) - blakytasis taip ir neapsistojant prie vieno centrinio vaizdinio. Vaiz duot atgavo savo gali tik po Rugsjo 11-osios, sukurdam a Osamos Bin Ladeno, islamo fundamentalisto par excellence, ir Al-Qaeda, jo nematomo" tinklo, vaizdinius. Tai reikia dar ir tai k: ms pliuralistins, tolerantikos liberalios demo kratijos ilieka giliai mitikos" - jos vis dar remiasi poli tine Einbildungskraft, aprpinania jas atitinkama nemato mo" Prieo figra. Anaiptol nesuspenduodamas binarins" Draugo ir Prieo logikos, faktas, kad is Prieas apibriamas kaip fundam entalistinis pliuralistins tolerancijos oponen tas, tiesiog suteikia jai refleksyvumo. inoma, tokios renormalizacijos" kaina yra ta, kad Prieo figra i esms pasikei ia: tai jau nebe Blogio Imperija, tai yra, kita teritorin esyb (valstyb ar valstybi grup), bet nelegalus, slaptas - beveik virtualus - pasaulinis tinklas, kur statym nesilaikymas (nusikalstamumas) sutampa su fundamentalistiniu" etiniu religiniu fanatizmu. O kadangi i esyb neturi pozityvaus teisinio statuso, susidariusi situacija reikia tarptautins teiss, kuri - bent jau nuo modernybs pradios - reguliavo santykius tarp valstybi, pabaig. Prieas atlieka ms ideologins erdvs apsiuvo" (La cano point de capiton) funkcij, jis suvienija daugyb faktini politini oponent, su kuriais sveikaujame kovose. Taip sta linizmas ketvirtajame deimtmetyje konstravo Imperialistin Monopolio Kapital, kad rodyt, jog faistai ir socialdemokra tai (socialfaistai") yra broliai dvyniai", kairioji ir deinioji monopolio kapitalo rankos". Lygiai taip pat nacizmas konstravo

145

Slavoj iek

plutokrat bolevik smoksl", kaip bendr veiksn, keliant grsm vokiei tautos gerovei. Capitonnage reikia i operacij, kuri leidia mums identifikuoti ir (ar) konstruoti vien vienin tel institucij, kuri veiksmingai tampo virveles" u daugybs faktini prieinink nugar. Argi ne lygiai tas pat pasakytina apie ndienos kar su terorizmu"? Ar Prieo teroristo figra irgi nra dviej prieing figr, reakcingo fundamentalisto" ir kairiojo protestuotojo, kondensatas? Bruce'o Barcotto straips nio, publikuoto New York Times Magazine 2002-j balandio 7-j, sekmadien, antrat Naminio terorizmo spalva yra a lia" pasako visk: ne deinieji fundamentalistai yra atsakingi u Oklahomos bombardavim ir, tikriausiai, u juodligs pani k, bet alieji, kurie neud n vieno mogaus. I ties neraminantis vis i reikini bruoas yra i tas metaforinis signifikanto teroras" universalizavimas. Antai Amerikos TV kampanijos prie narkotikus 2002-j pavasar inia buvo tokia: Perki narkotikus - savo pinigais remi teroris tus!"; taip teroras" laipsnikai pakyljamas iki slapto universa laus vis socialini blogybi ekvivalento.

146

5.

Nuo
Homo sacer

prie artimojo

Kaip mgo pabrti Freudas, sapnai, jog nuogas atsidrei mo ni minioje, nerim kelia i esms todl, kad, atrodo, tavo nuo gyb nieko netrikdo: mons paprasiausiai praeina pro tave, tarsi viskas bt normalu... Argi tai neprimena siaubingos kasdienio rasistinio smurto scenos, kurios liudininkas buvau Berlyne 1992-aisiais? I pradi man pasirod, kad prieingoje gatvs pusje vokietis ir vietnamietis paprasiausiai aidia kakok draugik aidim, sukasi aplink vienas kit tarsi ok t sudting ok - ne i karto supratau, kad tai, k matau, yra tikras rasistinis ipuolis: kur tik sutriks ir isigands vietna mietis pasisukdavo, vokietis utverdavo jam keli, tarsi saky damas - ia, Berlyne, tau nra kur eiti, nra vietos. Mano pradin nesupratim lm dvi prieastys: pirmiausia, vokieio ipuolis buvo atliekamas keistai, tarsi kodifikuotai, neperengiant tam tikros ribos ir nesirytant upulti vietnamieio fizikai; i es ms jis taip jo ir nepaliet, tik utvr keli. Antroji prieastis, inoma, buvo tai, kad pro al j mons (viskas vyko judrioje gatvje, ne tamsiame kampe!) paprasiausiai nekreip - arba, greiiau, apsimet, kad nekreipia - dmesio: skubdami pro al jie nukreipdavo vilgsnius tarsi nieko ypatinga nebt vyk. Ar skirtumas tarp tokio velnaus" kabinjimosi ir brutalios skustagalvio neonacio atakos - viskas, kas iandien skiria civi lizacij nuo barbarybs? Ar toks velnus" kabinjimasis nra tam tikra prasme netgi blogesnis? Btent jis leido praeiviams nekreipti dmesio ir priimti vyk kaip normal, kas vargu ar
149

Slavoj iek

bt manoma tiesioginio brutalaus fizinio upuolimo atveju. ia norisi pasakyti, kad labai panaiai elgiams, taikome tam tikr etin epoche tada, kai kit traktuojame kaip Homo sacer tad kaip mums rasti ieit i ios keblios padties? 2002-j sausio ir vasario mnesiais Izraelyje bta epo chinio vykio: imtai rezervist susitar tarpusavyje ir atsisak tarnauti okupuotose teritorijose. ie refusenikai (refuseniks - taip juos pavadino) nebuvo paprasti pacifistai": vieuose pareiki muose jie pabr atlik savo pareig kovoti u Izrael kariau dami su Arab valstybmis - kai kurie i j tada itin pasiy mjo. Jie paprasiausiai sak (etiniame akte visuomet esama kako paprasta)* negal sutikti kautis tam, kad uvaldyt, i varyt i nam, marint badu ir paemint vis taut". J tei giniai buvo pagrsti nuodugniais iauraus Izraelio gynybini pajg elgesio apraais, pradedant vaik udymu ir baigiant palestiniei nuosavybs naikinimu. tai kaip apie koma rik [okupuot] teritorij realyb" protestuotoj tinklalapyje (seruv.org.il) pasakoja Gilis Nemeshas: Mano draugai - vert senyv mog apsigdinti, alo j vaikus, prievartav mones dl pramogos, o vliau
* Gras, istorikai lem tingi posakiai daniausiai bna tautologins banaly

bs - nuo Rosos Luxemburg laisv yra laisv tiem s, kurie msto kitaip" iki garsiojo M ichailo Gorbaiovo perpjimo n epasiren gusiem s prisidti prie jo perestroikos: Tuos, kurie pavluos, nubaus pats gyvenim as." Taigi, svarbus buvo ne i frazi turinys, bet j struktrinis vaidm uo - jei Luxemburg fraz bt itars koks nors liberalus b olevi kins revoliucijos kritikas, ji seniai bt isitrynusi i atm inties.

150

5. N uo Homo sacer prie artimojo

gyrsi tuo, kvatoj i ito baisaus brutalumo. Nema nau, kad vis dar noriu vadinti juos draugais. Jie leido sau prarasti mogikum - ne dl to, kad bt buv nepaprastai iaurs, o dl to, kad nepasivargino elgtis kitaip. Taigi, tam tikra realyb tapo matoma ir suvokiama: daugybs smulki - ir ne toki smulki - sistemini kasdieni paemi nim, kuriuos patyr palestinieiai, realyb: kaip palestinie iai ir netgi Izraelio arabai (oficialiai laikomi visateisiais Iz raelio pilieiais) diskriminuojami skirstant vanden, tvarkant nuosavybs reikalus ir pan. Taiau dar baisesn yra sistemin psichologinio eminimo mikropolitika": i esms su palesti nieiais elgiamasi kaip su prasikaltusiais vaikais, kuriuos rei kia grinti doros keli grietai disciplinuojant ir baudiant. Tik pagalvokime apie absurdikum situacijos, kai bombar duojamos palestiniei saugumo pajgos, tuo pat metu spau diant jas imtis griet priemoni prie Hamas teroristus. Kaip galima tiktis jas isaugosiant bent minimal autoritet Palestinos gyventoj akyse, jeigu jos kasdien eminamos ata komis ir, dar daugiau, manymu, kad jos tiesiog tas atakas ks, nes, jei bandyt gintis ir smogt atgal, bt vl apkaltintos terorizmu? 2002-j kovo pabaigoje situacijos absurdikumas pasiek apogj: patys uspendme ir izoliavome Arafat jo trijuose kambariuose apsuptoje Ramalos teritorijoje, tuo pat metu reikalaudami, kad jis sustabdyt teroro veiksmus, tarsi jis turt absoliui valdi palestinieiams... Trumpai tariant, ar Izraelio elgesys su Palestinos valdia (karinis jos puolimas,

151

Sltioof f . i i c k

reikalaujant, kad ji suvaldyt savo teritorijoje esanius tero ristus) nra savotikas pragmatinis paradoksas, kai tiesiogin praneim (sakym sustabdyti teror) apveria netiesioginis, slypintis paiame tiesioginio praneimo perdavimo bde? Juk visikai akivaizdu, kad taip Palestinos valdia stumiama ne manom padt: kaip ji gali suvaldyti savo mones apaudoma izraeliei? Tad ar nra taip, kad tikrasis netiesioginis prane imas yra kaip tik prieingas: mes reikalaujame, kad js mums prieintumts - tada mes galsime teistai jus sutraikyti? Kitaip tariant, kas, jei tikrasis izraeliei siverimo Palestinos teri torij tikslas yra ne ukirsti keli bsimoms terorist atakoms, bet faktikai sudeginti visus tiltus", kaitinti neapykant iki tokio lygio, kad artimoje ateityje nebt manomas joks taikus [konflikto] sprendimas? Amerikiei poirio absurdikum puikiai ireik Newto Gingricho TV komentaras 2002-j balandio 1-j: Kadangi Arafatas i esms yra teroristins organizacijos vadas, tursime j nualinti ir pakeisti nauju, demokratikai irinktu lyderiu, kuris bt pasiruos tartis su Izraelio vy riausybe." Ir tai ne tuias paradoksas, o realybs dalis: Hamidas Karzajus Afganistane jau yra toks demokratinis lyderis, primestas i iors". Kai Karzaj, Afganistano laikin lyder" amerikiei taisyt 2001-j lapkrit, rodo ms iniasklaida, jis visuomet dvi tuos paius drabuius, kurie ities atrodo pa traukli, modernizuota tradicinio afgan rbo versija (vilnon kepur ir megztinis, pasivilktas po kiek modernesniu paltu ir t. t.) - taip savo iore jis tarsi patvirtina savo misij suderinti modernizacij su geriausiomis senj Afgan tradicijomis...

152

5. N uo Homo sacer prie artimojo

Kurgi ne, juk jo drabuius kr garsiausias Vakar mad di zaineris! Kaip toks, Karzajus yra geriausia dabartins paties Afganistano padties metafora. Tikroji problema, be abejo, sly pi tai kur: kas, jei jokios tikrai demokratins" (amerikietik ja io odio prasme, inoma) tyliosios daugumos Palestinoje paprasiausiai nra? Kas, jei naujasis, demokratikai irinktas lyderis" pasirodyt bess netgi dar ariau nusiteiks prie Iz rael, kadangi Izraelis i tikrj sistemingai taiko kolektyvins atsakomybs ir bausms logik, griaudamas visos iplstins tariamo terorizmu asmens eimos namus? Svarbiausia ia ne savavalikas iaurus elgesys kaip toks, bet, greiiau, tai, kad palestinieiai okupuotose teritorijose paveriami Homo sacer, drausmini priemoni ir (ar) netgi humanitarins pagalbos objektu, bet ne visateisiais pilieiais. Refusenikai padar tai k: nuo Homo sacer perjo prie artimo" - palestinieius jie suvokia ne kaip lygius visateisius pilieius", bet kaip artimus grietai judjika krikionika prasme.* Faktikai tai yra sunkusis eti nis ibandymas ndienos izraelieiams: Mylk savo artim!" reikia Mylk palestiniet!" (kuris yra j artimas par exellence) arba nereikia visikai nieko. Refusenik poelgio nemanoma pervertinti, nors - at kreipkite dmes - iniasklaida band j sumenkinti. Toks ribos
* ia reikt atkreipti dm es skirtum tarp ios judjikos krikionikos arti

m o m eils ir, pavyzdiui, bu distins uuojautos keniantiesiem s: i uuojauta nra nu kreipta artim" nerim kelianio Kito geism o gelm s prasme, bet, galiausiai, kani, bendr m onm s ir g yv n a m s (todl, kaip skelbia reinkarnacijos doktrina, m ogu s gali atgim ti gyvnu).

153

Slavoj iek

nubrimo gestas, atsisakymas dalyvauti yra autentikas etinis veiksmas. Btent ia, tokiuose poelgiuose - kaip pasakyt ven tasis Paulius - ities nebelieka yd ar palestiniei, visateisi valstybs nari ir Homo sacer... ia galime nesigdydami bti platonikais: is Ne!" ymi stebukling moment, kai laikin empirins realybs sfer akimirksniu engia aminas Teisingu mas. Toki moment sismoninimas yra geriausias prienuodis nuo antisemitins pagundos, neretai aikiai nesvetimos Izraelio politikos kritikams. Dabartins pasaulins situacijos trapum geriausiai atskleidia nesudtingi mintiniai eksperimentai: jei suinotume, kad gyvybei emje ikilo pavojus (pavyzdiui, kad didiulis asteroidas neivengiamai kliudys em po atuo ni mnesi), kokios nereikmingos ir juokingos staiga tapt visos aistringos ideologins politins ms kovos... Kita vertus, jei (ir tokia galimyb kur kas labiau tiktina) vykt precedento neturintis teroristinis ipuolis (pavyzdiui, branduolinis spro gimas sunaikint Vaington ir Niujork arba cheminis ginklas iudyt milijonus moni), kaip tai pakeist ms vis situa cijos suvokim? Atsakyti klausim ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Kas netgi tokios pasaulins katastrofos akivaizdoje neatrodyt nei juokinga, nei nereikminga, tai nemanomi" etiniai aktai. Ypa dabar (2002-j pavasar), kai izraelieius ir palestinieius trauk udaras smurto ratas, vis labiau sukamas savo paties dinamikos, kurios, regis, nebegali sustabdyti netgi Amerikos sikiimas - tik stebuklingas Veiksmas gali it rat pralauti. iandien ms pareiga - stebti tokius aktus, tokius etinius momentus. Didiausia nuodm - itirpdyti juos

154

5. N uo Homo sacer prie artimojo

apgaulingame niekas nra tyras" universalume. Galima, ai ku, t aidim aisti ir iloti dvigubai: ilaikyti savo mora lin pranaum prie tuos, kurie sitrauk kov (galiausiai visi jie vienodi"), ir ivengti sudtingo udavinio prisiimti atsakomyb, analizuoti padt ir pasirinkti vien pus. Pas taraisiais metais atrodo, kad pokarinis antifaistinis paktas i lto ima byrti: nuo istorik revizionist iki Naujosios Dei ns populist - buv tabu griva... Paradoksalu, jog io pakto ardytojai remiasi ne kuo kitu, o liberalia universalizuota viktimizacijos logika: be abejo, faizmo auk bta, bet kaip su kitomis aukomis, pokario trmim? Kaip su tais vokieiais, kuriuos 1945 metais ikeldino i j nam ekoslovakijoje? Nejau jie neturi jokios teiss (finansin) kompensacij?* i keista pinig ir viktimizacijos jungtis yra viena i ndienos pinig fetiizmo form, o gal net pati jo tiesa": nors dau gelis kartoja, kad Holokaustas buvo absoliutus nusikaltimas, niekas nepraleidia progos pasamprotauti apie atitinkam finansin kompensacij u j... Tad pagrindinis ito revizionizmo aspektas yra kalts dl 2-ojo pasaulinio karo reliatyvizavimas, pasitelkiant argumento O ar Sjungininkai taip pat be jokio reikalo nesubombardavo Dresdeno?" variacijas. Naujausi itin ryk pavyzd pateikia karas buvusioje Jugos lavijoje. Deimtojo deimtmeio pradioje Bosnijoje ne visi konflikto dalyviai aid t pat nacionalizmo aidim - vie nu metu bent jau Sarajevo vyriausyb, kitaip nei kitos etnins
* A rgi ne tas pats pasakytina apie antiabortines kampanijas? Argi jos taip pat

nedalyvauja liberalioje globalios viktim izacijos logikoje, pratstoje iki negimusij?

155

Slavoj iek

frakcijos, pasisak u multietnin Bosnij ir u Tito Jugoslavi jos palikim, taigi, kitaip nei kiti, siek savos grups etninio dominavimo, tikrai laiksi etins pozicijos. Todl susidariu sios situacijos tiesa nebuvo Miloeviius, Tudjmanas, Izetbegoviius - visi jie galiausiai vienodi": toks apibendrinimas, i saugaus atstumo paskelbiantis universal atmetant nuos prend, yra pati tikriausia etins idavysts forma. Ypa li dna, kad netgi Tarias Ali, savo iaip jau geroje analizje apie NATO intervencij Jugoslavijoje, kliva iuos spstus: sitikinimas, kad dl visko kaltas vienas Miloeviius, yra vienpusikas ir klaidingas, nes nuima atsakomyb nuo Slovnijos, Kroatijos ir Vakar politik, leidusi jam pasiekti savo tiksl. Galima, pavyzdiui, teigti, kad lemiantis tragiko alies suirimo veiksnys buvo slov n egoizmas, kai jie atidav bosnius ir albanus, kartu su nenacionalistikai nusiteikusiais serbais ir kroatais, sudraskyti vilkams.* Galima visikai sutikti, kad kitiems irgi tenka atsakomyb u Miloeviiaus veiksmus, nes jie leido jam pasiekti savo tiks l", nes noriai prim j kaip stabilumo garant" ir toleravo jo ekscesus" tikdamiesi sudaryti su juo sandr; taip pat galima sutikti, kad tokia laikysena i tikrj buvo bdinga Slovnijos, Kroatijos ir Vakar politikams (pavyzdiui, tikrai yra pagrindo tarti, kad slovn palyginti lengvai pasiekta nepriklausomyb
Tariq Ali, Springtime for NATO", New Left Reviezv 234 (March-April 1999), p. 70.

156

5. N uo Homo sacer prie urtlmnjn

neapsijo be tylaus neformalaus slovn vadov susitarimo su Miloeviiumi, kurio didiajai Serbijai" Slovnijos nereikjo). Taiau ia reikia pridurti du dalykus. Pirma, is argumentas numato, kad kit atsakomyb yra visai kitokio pobdio nei Miloeviiaus: pabriama ne kad visi jie buvo vienodai kalti, dalyvaudami nacionalistinje beprotybje", bet kad kit kalt sudaro nepakankamas grietumas Miloeviiui, nesiprieini mas jam beslygikai, bet kokia kaina. Antra, is argumentas neatsivelgia tai, kad t pat priekait dl egoizmo" galima taikyti visiems konflikto dalyviams, netgi musulmonams, ku rie buvo didiausia to karo (pirmojo etapo) auka: kai Slovnija paskelb nepriklausomyb, bosni lyderiai atvirai parm Ju goslavijos armijos intervencij Slovnij, uuot tada rizikav konfrontuoti, ir taip prisidjo prie savo pai vlesnio tragiko likimo. Tad musulmon strategija pirmaisiais konflikto me tais irgi pasiymjo oportunizmu: jos slapta logika buvo Te gul slovnai, kroatai ir serbai nuleidia vieni kitiems krauj, kol neteks jg, o tada, j konfliktui pasibaigus, mes gausime Bosnijos nepriklausomyb ir mums neteks u tai brangiai mo kti". (Vienas i ironik Jugoslavijos-Kroatijos karo aspekt, kad pulkininkas Arifas Dudakoviius, legendinis bosni va das, skmingai apgyns apgult Bihao region nuo Bosnijos serb armijos, prie du metus vadovavo Jugoslavijos armijos daliniams, kurie buvo apgul kroat pajrio miest Zadar!) Fakte, kad Vakarai galiausiai sikio dl Kosovo, esama tam tikro poetinio teisingumo - neumirkime, kad btent ten viskas ir prasidjo, kai valdi atjo Miloeviius. Jo i kilim legitimavo paadas itaisyti nevisateis Serbijos padt

15 7

Slavoj iek

Jugoslavijos federacijoje, ypa dl alban separatizmo" Al banai buvo pirmasis Miloeviiaus taikinys; vliau jo rsty b atsigr prie kitas Jugoslavijos respublikas (Slovnij, Kroatij, Bosnij), kol, galiausiai, konflikto idinys sugro Kosov - susidar udara Likimo kilpa, strl, apsukusi rat, sugro pas t, kuris j paleido ilaisvindamas etnini aistr mkl. it labai svarbu prisiminti: Jugoslavijos grit pradjo ne slovn atskilimas" ir jo sukeltas domino efektas (pirma Kroatija, tada Bosnija, vliau Makedonija...); viskas prasidjo nuo Miloeviiaus konstitucini reform 1987-aisiais, kai i Kosovo ir Vojvodinos buvo atimta ribota autonomija ir tai ne pataisomai paeid trapi pusiausvyr, kuria grstas Jugosla vijos stabilumas. Nuo to momento Jugoslavija ts egzistencij tik todl, kad dar nepastebjo esanti jau mirusi, kaip ta kat i animacinio filmo, einanti virum bedugns oru ir nukrentanti tik tada, kai supranta, kad po kojomis nebra ems... Valdi Serbijoje ugrobus Miloeviiui, Jugoslavija galjo ilikti tik pasirinkusi vien i dviej: arba Jugoslavija, valdoma serb, arba kokia nors radikalios decentralizacijos forma, nuo lais vos konfederacijos iki visiko jos element suvereniteto. Taiau reikia aptarti ir kit, dar svarbesn problem: cituotame Tariqo Ali pasisakyme akis krinta keista detal, kai jis viduryje politins analizs staiga terpia psichologin kategorij - slovn egoizm". Kam reikalinga i nesuvokia ma nuoroda? Kuo remiantis galima teigti, kad serbai, musul monai ir kroatai prasidjus Jugoslavijos griiai elgsi maiau egoistikai"? ia daroma gelmin prielaida, kad, vos tik slo vnai pamat (Jugoslavijos) nam grivant, jie egoistikai"

158

5. N uo Homo sacer prie artimojo

pasinaudojo proga ir pabgo, uuot - padar k? Herojikai irgi puol vilkams nasrus? Taigi slovnai kaltinami tuo, kad visk pradjo, ijudino alies dezintegracijos proces (pirmieji palikdami Jugoslavij) ir, dar daugiau, kad jiems leista pabg ti deramai nenubaustiems, nepatyrus jokios rimtos alos. is poiris slepia vis rinkin klasikini kairuolik prietar ir dogm: slapt tikjim Jugoslavijos savarankikai kuriamo socializmo gyvybingumu, nuostat, kad maos tautos, kaip Slovnija (arba Kroatija), faktikai negali funkcionuoti kaip modernios demokratijos, bet, paliktos sau paioms, btinai regresuos protofaistin udar" bendruomen (kai Serbi jos potencialu tapti modernia demokratine valstybe niekas neabejoja). Tas pats nacionalistinis alikumas rykus ir dabarti nje antiamerikonizmo bangoje Vakar Europoje. Nestebina, kad is antiamerikonizmas labiausiai ivejs didiosiose" Europos tautose, ypa Pranczijoje ir Vokietijoje: tai j pasi prieinimo globalizacijai dalis. Danai pasigirsta skundai, kad naujausios globalizacijos tendencijos kelia grsm nacionalins valstybs suverenumui; taiau pastarj teigin reikt patiks linti: kurios valstybs i grsm patiria labiausiai? Ne maos valstybls, bet antros eils (buvusios) pasaulins galios, kaip Jungtin Karalyst, Vokietija ir Pranczija: jos bijo, kad, kai tik visikai silies naujai besiformuojani globali Imperij, j reikm automatikai sumas iki toki valstybi kaip Aus trija, Belgija ar netgi Liuksembugas lygio. Pranczijos kairij ir deinij nacionalist reakcija prie amerikonizacij" gal gale yra atsisakymas pripainti fakt, kad Pranczija pati yra

159

Slavoj iek

beprarandanti savo hegemonij Europoje. Politinio svorio skir tum tarp didesni ir maesni nacionalini valstybi sulygi nim galima laikyti viena i teigiam globalizacijos pasekmi: niekinanti paaipa nauj Ryt Europos postkomunistini valstybi atvilgiu slepia sueist Europos didij taut" narcisizm. Habermasas 1990-aisiais irgi ireik nuomon, kad separatistins" respublikos, kaip Slovnija arba Kroatija, nesugebs ilikti modernios savarankikos valstybs - tam joms nepakanka demokratins substancijos. Taip jis artiku liavo kli: ne tik patys serbai, bet ir dauguma Vakar jg Serbij laik akivaizdiai vieninteliu etniniu dariniu, turiniu pakankamai substancijos savarankikai valstybei sukurti. V liau, vis deimtj deimtmet netgi radikals Miloeviiaus kritikai, demokratai, neigiamai vertin serb nacionalizm, rmsi prielaida, kad i vis buvusios Jugoslavijos respublik tik Serbija turi demokratin potencial: nuvertus Miloevii, Serbija vienintel galt tapti klestinia demokratine valsty be, o kitos buvusios Jugoslavijos tautos yra perdm provin cialios", kad ilaikyt sav demokratin valstyb. Ar tai ne atgarsis gerai inom ugauli Friedricho Engelso pastab, es maos Balkan tautels yra politikai reakcingos, kadangi pati j egzistencija yra reakcija, praeities atgyvena? ia susi duriame su dailiu refleksyviojo rasizmo" pavyzdiu - rasiz mo, kuris pasireikia kaip tik tuo, kad atmeta Kit kaip rasis t, netolerantik ir 1.1. Nieko nuostabaus, kad 2002 met saus Ispanijos valdan iosios centro deins Liaudies partijos suvaiavime ministras

160

5. N u o Homo sacer prie artimojo

pirmininkas Jose Maria Aznaras teigiamai vertino Jrgeno Habermaso svok konstitucinis patriotizmas" (Verfassungspatriotismus), reikiani patriotin prisiriim ne prie savo etnini akn, bet prie valstybs demokratins konstitucijos, kuri galioja vienodai visiems valstybs pilieiams. Aznaras i svok pateik kaip Ispanijos su jos separatistinmis bdomis model - aipydamasis jis netgi pasil Liaudies partijai pa skelbti Habermas Ispanijos oficialiu valstybiniu filosofu... Ir i nuoroda paskutin ikili Frankfurto mokyklos figr nra vien juokingas nesusipratimas - joje gldi dalel tiesos: nenuos tabu, kad bask separatistai" reagavo tariai ir netgi pavadino Habermas vokiei nacionalistu" - jie suprato sen lenini n" tez, kad etnins tampos varginamoje valstybje tariamai neutrali" laikysena, abejingumas etniniam identitetui, kai visi valstybs nariai redukuojami iki tiesiog abstraki piliei, i tikrj yra palankus didiausiai etninei grupei. Jugoslavijoje devinto deimtmeio pabaigoje vyko kar tos diskusijos apie alies ateit, ir serb intelektualai (kaip tik tie, kurie vliau pasirinko Miloevii) taip pat gyn abstrak ios, neutralios pilietybs" princip - tad, ko gera, faktas, taip trikdantis Habermaso sekjus Vakaruose, faktas, jog dauguma grups Praxis filosof marksist i Serbijos, artim Frankfurto mokyklos tradicijai, galiausiai tapo serb nacionalistais, o kai kurie (kaip Mihajlo Markoviius) netgi tiesioginiais Miloevi iaus rmjais ir ideologais, yra ne vien juokinga idiosinkrazija. Kai devintojo deimtmeio pabaigoje Zoranas Djindjiius, dabartinis Serbijos ministras pirmininkas, ileido knyg, ku rioje gyn Serbijos kaip Jugoslavijos suvienytojos vaidmen,

161

Slavoj iek

knyga buvo pavadinta Jugoslavija kaip nebaigtas projektas" aiki nuoroda Habermaso modernybs kaip nebaigto pro jekto samprat. Frankfurto mokyklos pasekjai iuos faktus ignoruoja kaip netiktin msl, besiribojani su beprotybe; taiau tik sivaizduokime, jei tuo paiu keliu engt Jacueso Lacano sekjai - nesunku nuspti piktavalikus rodinjimus, es toks politinis pasirinkimas neivengiamai seka i lakanikos teorijos, panaiai kaip dekonstrukcionizmui" primetama atsakomyb u Holokausto neigim. Tad ar i ties devintojo deimtmeio Jugoslavijoje nenacionalistikai nusiteik komunistai praleido auksin prog susivienyti prie Miloevii ir sukurti demokratin socialis tin platform Tito palikimui isaugoti? Be abejons, tai viena i klastingiausi pseudokairuolik iliuzij. 1989 metais Ju goslavijos Komunist lygos politbiuro susirinkime, skirtame Tito atminiai, tikrai mginta sudaryti bendr front Tito pali kimui ginti nuo Miloeviiaus nacionalizmo, ir tai buvo bene lidniausias ir juokingiausias reginys, kok kada nors teko ma tyti. Komunistai demokratai" (kroatas Ivica Raanas, kuris pasak angin kalb; slovnas Milanas Kuanas ir kt.) norjo pademonstruoti akivaizdi ties, tam tikr vrit de la Palice, btent, kad Miloeviiaus kurstomas serb nacionalizmas griauna paius Tito Jugoslavijos pamatus. Deja, i strategija ap gailtinai nenusisek, kadangi demokratikieji Tito gynjai" patys save spraud kamp, uimdami absurdikai nepagrs t, save neigiani pozicij: kad apgint demokratin poten cial nuo nacionalizmo grsms, jie buvo priversti apsimesti kalb vardu kaip tik tos ideologijos, nuo kurios demokratinis

162

5. N uo Homo sacer prie artimojo

judjimas Jugoslavijoje aikiai atsiribojo. Taip jie labai padjo Miloeviiui idstyti sav pozicij: Js vis dar apssti gali praradusios ideologijos mkl, o a esu pirmasis politikas, vi sikai sismonins pasekmes fakto, kur js neigiate - fakto, kad Tito yra mirs!" Btent ita pavirutinika itikimyb Tito palikimui ir paralyiavo Jugoslavijos Komunist lygos daugum, poli tin iniciatyv perleisdama Miloeviiui: lidnojo devintojo deimtmeio pabaigos spektaklio tiesa buvo ta, kad Miloe viius kr [aidimo] taisykles ir lm politin dinamik - jis veik, kai kitos Komunist lygos frakcijos viso labo reagavo jo veiksmus. Vienintelis bdas efektyviai pasiprieinti Mi loeviiui bt buvs, uuot laikiusis senj mkl, surizi kuoti engti vien ingsn toliau u j pat, t. y. atvirai atiduoti pat Tito palikim radikaliai kritikai. Arba, patetikai kalbant, ne tik Miloeviius idav Tito palikim; pavelgus giliau, patys antimiloeviikai nusiteik titoizmo gynjai (vietini nomenklatr atstovai, susirpin savo privilegijomis) jau laiksi sikib vien ritualizuoto titoizmo lavono - bta kako pateisintina tame, kaip Miloeviiaus populistinis judjimas nuvert vietines nomeklatras Vojvodinoje ir Juodkalnijoje (vadinamosios jogurtins revoliucijos"). Vienintelis tikras gynjas to, kas Tito palikime ities buvo vertinga, buvo de imtojo deimtmeio pradios nepriklausomos Bosnijos vy riausyb Sarajeve. Taigi, kai Hagos teismo salje Miloeviius apkaltina Vakarus dvejopais standartais, primindamas Vakar lyde riams, kaip maiau nei prie deimtmet, jau inodami tai,

163

Slavoj iek

kuo j dabar kaltina, jie sveikino j kaip taikdar; kai jis gra sina pakviesti juos bti liudytojais, jis yra visikai teisus. tai tikroji Miloeviiaus istorija: [klausti reikia] ne kodl btent jis buvo paverstas pagrindiniu kaltinamuoju, bet kodl jis taip ilgai laikytas priimtinu partneriu - i istorij ypa yra sipainioj tokios Vakar Europos galybs kaip Pranczija ir Jungtin Karalyst su j akivaizdiai proserbiku nusista tymu. Taip, Miloeviius teisus: Hagoje teisiamos ir Vakar galybs (nors, inoma, ne ta prasme, kuri jis turjo galvoje). Panai veidmainysts grimas matome ir atvirose protes to akcijose Vakaruose prie suklastotus rinkim rezultatus Zimbabvje 2002-j kovo pradioje: abstrakiai velgiant, protestuotojai buvo teiss; taiau, kaip galjo atsitikti, kad Zimbabvs problemos utemd tai, kas dedasi kitose Afrikos valstybse, kur politini diktatr sukeltos moni kanios nepalyginamai didesns - arba, kaip neseniai sak vienas mo kytojas i Kongo: Ms nelaim ta, kad turime aukso, dei mant ir vertingos medienos, bet, deja, neturime baltaodi fermeri/' Kitaip tariant, kur buvo Vakarai, kai, vos paskelbus nepriklausomyb, Mugabe sak savo lidnai pagarsjusiai Penktajai brigadai iudyti daugiau nei 20 000 reimo opo nent? Atsakymas: Vakarai perdm sitrauk vent Mugabe taikstymosi su baltaisiais fermeriais imint, kad pastebt tokias smulkmenas... Todl geriausias bdas pademonstruo ti Amerikos karo prie terorizm" melagingum yra tiesiog j universalizuoti: sekdamos Amerikos pavyzdiu, kitos alys prisiskyr toki pai teis sau - Izraelis (prie palestinieius), Indija (prie Pakistan). K galime atsakyti Indijai, kuri dabar,

164

5. N uo Homo sacer prie artimojo

po Pakistano remiam terorist ipuolio prie jos Parlament, reikalauja tos paios teiss vykdyti karin intervencij Pakis tan? O k pasakytume apie visas ankstesnes kit vyriausy bi pretenzijas Jungtini Valstij vyriausybei, kuri nesutiko joms iduoti moni, neabejotinai atitinkani t terorist" apibrim, kuriuo dabar remiasi JAV? Ir vis dlto, Palestinos ir Izraelio konfliktas kakuo yra iskirtinis: akivaizdu, kad ia turime reikal su Artimj Ryt krizs simptominiu mazgu (symptomal knot), su jos Tikrove, kuri nuolatos sugrta persekioti vis dalyvi. Kiek jau kart buvo, kad taikos sutartis atrod beveik pasiekta ir beliko tinkamai suformuluoti kelet antraeili teigini, kai staiga viskas vl subyrdavo ipulius ir tapdavo akivaizdu, koks trapus buvo tas simbolinis kompromisas. Svok simptominis mazgas" ia galime suprasti beveik paraidiui: argi Izraelio ir Palestinos konflikte normals vaidmenys neatrodo kakaip persisuk, tarsi mazge? Izraelis - oficialiai atstovaudamas liberaliai Vaka r modernybei - legitimuoja save etninio religinio identiteto pagrindu; o palestinieiai - vieai smerkiami kaip premoderns fundamentalistai" - savo reikalavimus pagrindia sekuliaraus pilietikumo principais. Sakyti, kad negalima rimtai pasitikti palestinieiais: gav prog, jie tutuojau iudys ir iguis izraelieius", reikia nepagauti esms. Aiku, dl palesti niei nereikia puoselti iliuzij; svajon apie suvienyt pasau lietin valstyb, kurioje izraelieiai ir palestinieiai laimingai gyvent kartu, bent jau kol kas ir lieka tik svajone - taiau svar bu ne tai. Kur kas svarbiau, kad IDF (Israel Defence Force - Izra elio gynybos pajgos) rezervist atsisakymas kariauti parod

165

Slavoj iek

kit situacijos pus, kuri visikai suardo paprast civilizuot liberali izraeliei, kovojani su islamo fanatikais, opozicij. Btent: pamatme, kad visa tauta redukuojama iki Homo sacer statuso, pajungiama daugybei rayt ir nerayt taisykli, ku rios atima j, kaip politins bendruomens nari, autonomij. Pabandykime dar kart atlikti paprast mentalin eks periment: sivaizduokime status quo Izraelyje ir Vakar Kran te be jokios tiesiogins prievartos - kas ieit? Ne normali taiki valstyb, bet grup moni (palestiniei), pasmerkt siste mingiems administraciniams kivirams ir nepritekliams (eko nomini galimybi, teiss vandens resursus, leidim statytis namus, judjimo laisvs ir kt. atvilgiais). Kai maiau nei prie deimtmet Benjaminas Netanyahu sak kalb Amerikos Kon gresui kaip Izraelio ministras pirmininkas, jis kategorikai at met bet kokio Jeruzals padalijimo idj, ivesdamas keist jei ne tiesiog obscenik - paralel tarp Jeruzals ir Berlyno; savo aistringame pasisakyme jis klaus, kodl jaunos izraelie i poros negali turti tokios pat teiss, kaip kitos poros viso pasaulio didmiesiuose: btent, teiss kilnotis i vietos viet ir pirktis but, kur tik panors, nerizikuodamos gyvybe (rem damasis ta paia teise Arielis Sharonas sukl neramumus, kai nusipirko but paioje Arab Jeruzals irdyje ir lanksi jame lydimas didiuls policijos apsaugos). Aiku, ia kyla akivaiz dus klausimas: ar nebt lygiai taip pat normalu ir palestinieiui pirktis but, kur jam patinka, nepadalytoje Jeruzalje? is foninis triukmas", is gelminis globalus disbalansas netin kamai nuvieia paprast svarstym, kas tai pradjo ir kas vykd kur prievartos akt".

166

5. N uo Homo sacer prie art i moju

Kas gi sieja abu iuos konfliktus - kar su terorizmu" prie Al-Qaeda bei Izraelio ir Palestinos konflikt? Esminis faktas yra gana mslingas poskis 2002-j pavasar: netiktai Afganistanas (ir, i dalies, netgi prisiminimai apie PPC atakas) atsidr antrame plane, o dmesys nukrypo Izraelio ir Pales tinos painiav. Irykja dvi esencialistins redukcijos": Jung tini Valstij ir Izraelio vanagams karas su terorizmu" tapo fundamentalia nuoroda, o Izraelio kova su PLO (Palestine Libe ration Organization - Palestinos ilaisvinimo organizacija) - tik vienu ios kovos etapu; Arafatas yra toks pats teroristas kaip ir Bin Ladenas (Kai saviudiai nusitaik PPC dangoraiius ir Pentagon, JAV atakavo Afganistan, suteikus prieglobst upuolikams; kai ms miestus puola bombomis apsiginkla v saviudiai, mes turime toki pai teis pulti prieglobst jiems suteikusi Palestinos teritorij!"); arabams fundamentali nuoroda yra Izraelio ir Palestinos konfliktas, o Rugsjo 11-osios vyki pagrindas galiausiai yra Izraelio ir JAV pridarytos neteisybs palestinieiams. i dvigub esencialistin reduk cij" reikt susieti su dvigubu je sais bien, mais quand meme: viena vertus, reaguodami saviudi sukelt sprogdinim bang, daugelis liberali" izraeliei um pozicij nepri tariu aronui, bet vis dlto... [esant tokiai situacijai, turime kak daryti; Izraelis turi teis gintis]"; antra vertus, daugelis propalestinikai nusiteikusi Vakar intelektual um po zicij nepritariu beatodairikam Izraelio civili udymui, bet vis dlto... [saviudi sprogdinimus reikia suprasti kaip des peratikus bejgi moni veiksmus, nukreiptus prie Izraelio karo mainerij]."

167

Slavoj iek

Taip suformuluota problema i tikrj nepalieka jokios ieities; patenkame amin save sukant yding rat. Libe ralieji" izraelieiai teiss; reikia kako imtis - taiau ko? Konf likto nemanoma isprsti jo paties terminais: vienintelis b das pralauti yding rat yra veiksmas, kuris pakeist paias konflikto koordinates. Atitinkamai, Arielio Sharono problema yra ne ta, kad jis reaguoja pernelyg ariai, bet kad jis daro nepa kankamai, vengia sprsti tikrj problem - anaiptol nebda mas nuomus karo budelis, jis yra pavyzdys lyderio, mgstan io paini klaidinani svyravim politik. Perdtas Izraelio karinis aktyvumas gal gale yra impotencijos iraika, bejgis passage a Vade, kuris, prieingai ioriniam spdiui, neturi jo kio aikaus tikslo: akivaizdi painiava dl tikrj Izraelio kari ni operacij tiksl, nuolatins neskms, generuojanios re zultat, atvirki numatytam (nuraminimas provokuoja dar didesn smurt), yra struktrikai uprogramuoti. Todl tikriausiai pirmasis ingsnis link problemos spren dimo bt pripainti it kratutin padties beviltikum: i esms n viena pus negali laimti - Izraelis negali okupuoti vis arab teritorij (Jordanijos, Sirijos, Libano, Egipto...), nes kuo daugiau teritorij jis okupuoja, tuo darosi paeidiamesnis; arabai negali Izraelio sunaikinti karinmis priemonmis (ne tik dl Izraelio pranaumo, nulemto prast ginkl, bet ir dl jo branduolins galios: ia vl sigalioja altojo karo GAS - Ga rantuoto Abipusio Susinaikinimo - logika). Dar daugiau, (bent jau kol kas) taiki miri izraeliei ir palestiniei visuomen yra nesivaizduojama: trumpai tariant, arabams teks susitaikyti ne tik su Izraelio valstybs, bet ir su ydikos Izraelio valstybs,

168

5. N uo Homo sacer prie artimojo

sibrovusios tarp j kaip koks ekstymus (ex-timate) svetimk nis, egzistencija. Ir, i visko sprendiant, i perspektyva kartu atveria vienintel realistin keli i aklaviets - Kosovizacij", tai yra tiesiogin laikin vedim okupuotas Vakar Kranto ir Gazos teritorijas tarptautini pajg (ir - kodl gi ne? - NATO), kurios sustabdyt ir palestiniei teror", ir izraeliei valsty bin teror", taip utikrindamos slygas ir palestiniei valsty bingumui, ir izraeliei taikai. iandieninje Palestinoje esama dviej vienas kitam prietaraujani naratyv, kuri nejungia joks bendras ho rizontas, jokia sintez" didesniame metanaratyve; tad joks visa aprpiantis naratyvas sprendimo pasilyti negali. Tai taip pat reikia, kad, svarstydami it konflikt, privalome lai kytis alt, negailesting standart ir atsispirti norui mginti suprasti" situacij: turime beslygikai prieintis pagundai suprasti" arab antisemitizm (kai tikrai su juo susiduria me) kaip natrali" reakcij lidn palestiniei padt; arba suprasti" izraeliei priemones kaip natrali" reakcij Holokausto prisiminim fone. Nedert rodyti jokio suprati mo" faktui, kad daugelyje - ar netgi daugumoje - arab ali Hitleris tebelaikomas didvyriu; faktui, kad pradini mokykl vadovliuose kartojami visi tradiciniai antisemitiniai mitai nuo lidnai pagarsjusi suklastot Siono imini protokol iki teigini, kad ydai naudoja krikioni (arba arab) vaik krauj ritualiniams tikslams. Teigti, kad is antisemitizmas perkeldamas artikuliuoja pasiprieinim kapitalizmui, jokiu bdu nereikia j pateisinti (tas pats galioja ir naci antisemi tizmui: jis irgi smsi jg i antikapitalistini nuotaik): iuo

169

Slavoj iek

atveju, perklimas yra ne antrin operacija, o fundamentalus ideologins mistifikacijos gestas. K i ties is teiginys numa to, tai idj, kad, ilgalaikje perspektyvoje, vienintelis bdas kovoti prie antisemitizm yra ne skelbti liberali tolerancij ir panaiai, bet ireikti [antisemitizm] grindiant antikapitalistin motyv tiesioginiu, neperkeltu bdu. Tad esminis dalykas yra ne interpretuoti ar vertinti atskirus veiksmus kartu", ne sieti juos platesn kontekst", bet kaip tik ikirpti juos i j istorins aplinkos: dabartiniai Izraelio gynybos pajg veiksmai Vakar Krante neturt bti vertinami Holokausto fone"; faktas, jog daug arab lovina Hitler, kaip ir sinagog iniekinimo atvejai Pranczijoje ir ki tur Europoje, neturt bti laikomas nederama, bet supranta ma reakcija tai, k izraelieiai daro Vakar Krante". Taiau i ito jokiu bdu neseka, kad neturtume bti itin jautrs bdui, kuriuo konkrets iandien silomi veiksmai, net kai jie prista tomi kaip progresyvs", gali mobilizuoti reakcingas temas. 2002-j baland, reaguodami Izraelio karin intervencij palestiniei Vakar Kranto teritorij, didel grup Vakar Europos akademik pasil boikotuoti Izraelio akademines institucijas (joki kvietim dstyti, joki universitetini mai n ir t. t.); pasilym reikia atmesti, nes signifikantas Boi kotuokime ydus!" Europoje turi tam tikr svor - nra bdo itrinti, pseudoleninine maniera, nacistinio yd boikoto at gars, teigiant, kad iandien susiduriame su kitokia konkreia istorine situacija". Izraelio ir Palestinos konfliktas yra, paia radikaliausia odio prasme, netikras konfliktas, masalas dmesiui nukreipti,

170

5. N uo Homo sacer prie artimojo

ideologinis tikro" antagonizmo perklimas. Taip, arab fun damentalistai" yra islamo faistai" - kartodami paradigmin faistin gest, jie nori kapitalizmo be kapitalizmo" (be jo soci alins dezintegracijos, be jo dinamikos, kurioje visa, kas kieta, virsta oru"). Taip, izraelieiai atstovauja vakarietikam libera lios tolerancijos principui, tuo pat metu, kaip atskiras atvejis, knydami io principo iimt (bdami alininkai valstybs, pagrstos etniniu religiniu identitetu - beje, tai alis, kurio je didiausias pasaulyje procentas ateist). Taiau izraeliei nuoroda Vakar liberali tolerancij yra pavyzdinis neokolonialistinio Kapitalo teroro pasireikimo pavidalas; o aukima sis nelaisvs" (reakcinio fundamentalizmo") yra pavidalas, kuriuo pasireikia pasiprieinimas iam terorui. Kai bet koks vieas protestas prie Izraelio gynybos pajg veiksmus Vakar Krante grietai pasmerkiamas kaip antisemitizmo iraika ir - bent netiesiogiai - prilyginamas Holokausto teisinimui, tai yra, kai Holokausto elis nuola tos primenamas siekiant neutralizuoti bet koki izraeliei karini ir politini operacij kritik, nepakanka pabrti, kad antisemitizmas ir konkrei Izraelio valstybs naudojam priemoni kritika nra vienas ir tas pats; reikia engti dar vie n ingsn ir aikiai pasakyti, kad, iuo atveju, btent Izraelio valstyb iniekina Holokausto auk atminim, negailestingai jomis manipuliuodama, paversdama jas instrumentu pateisin ti dabartinei politikai. Tai reikia, kad privalome atmesti pai mint apie kok nors login ar politin ry tarp Holokausto ir dabartini Izraelio ir Palestinos tamp: tai du visikai skirtin gi reikiniai - pirmasis yra dalis Europos istorijos, susijusios

171

Slavoj iek

su Deins pasiprieinimu modernizacijos dinamikai; antrasis reprezentuoja vien paskutinij kolonizacijos istorijos skyri. Kita vertus, palestinieiams tenka nemenkas udavinys sis moninti, kad j tikrieji prieai yra ne ydai, bet arab reimai, kurie manipuliuoja j keblia padtimi, kaip tik siekdami su trukdyti itam poslinkiui, tai yra politiniam j pai valstybi radikalizavimui. Specialus urnalo Nevosvoeek leidimas (Special Davos Edition, 2001-j gruodis / 2002-j vasaris) vien alia kito publi kavo dviej garsi prieing pair autori straipsnius: Sa muelio P. Huntingtono Musulmon kar amius" ir Francis'o Fukuyamos Tikrasis prieas". Kaipgi jie dera tarpusavyje Francis'as Fukuyama, su savo pseudohgelika istorijos pa baigos" idja (galutin geriausios manomos socialins tvarkos Formul atrasta kartu su kapitalistine liberalia demokratija; konceptualiam progresui erdvs nebra, tereikia veikti em pirines klitis); ir Samuelis P. Huntingtonas su savo teiginiu, kad civilizacij susidrimas" bus pagrindin politin kova dvideimt pirmajame amiuje? Abu autoriai sutinka, kad di diausi grsm iandien kelia karingas fundamentalistinis islamas - tad, galbt, j pairos ne taip labai ir skiriasi, ir tie sa irykja, kai skaitome juos kartu: civilizacij susidrimas" yra istorijos pabaiga". Pseudonatralizuoti etniniai religiniai konfliktai yra kaip tik ta kovos forma, kuri tinka globaliam kapitalizmui: ms postpolitikos" laikais, kai politik siau rja odio prasme vis labiau istumia ekspert vykdoma so cialin administracija, vienintelis dar liks teistas konflikt altinis yra kultrin (etnin, religin) tampa. Todl ndien

172

5. N uo Homo sacer prie artimojo

iracionalaus" smurto bang dera suvokti kaip reikin, lydint ms visuomeni depolitizavim, t. y. tikrosios politins di mensijos inykim, jos perjim vairius socialini reikal administravimo" lygmenis: smurtas aikinamas socialiniais interesais ir panaiai, o nepaaikinamas likutis suvokiamas tik kaip iracionalus"... Ities hgelikas dialektinis apvertimas ia lemtingas: tai, kas i pirmo vilgsnio atrodo kaip daugyb praeities liekan", kurias turt laipsnikai veikti stiprjanti tolerantika multikultrin liberali tvarka, staiga, akimirksnio valgoje, pasirodo kaip tos liberalios tvarkos pats egzistavimo bdas - trumpiau tariant, teleologin laikin seka demaskuo jama kaip struktrinis vienalaikikumas. (Lygiai taip pat tai, kas realiai egzistuojaniame socializme" atrod kaip smul kiaburuazins praeities liekanos", kuriomis socialistiniai reimai nuolatos teisino savo neskmes, i tikrj buvo nei vengiamas paties reimo produktas). Taigi, kai Fukuyama kalba apie islamo faizm", tur tume jam pritarti, bet su slyga, kad svok faizmas" var tosime labai tiksliai: kaip vardijim nemanomos pastangos pasiekti kapitalizm be kapitalizmo", be pertekliaus (indi vidualizmo, socialins dezintegracijos, vertybi reliatyvizacijos ir 1.1.). Tai reikt, kad musulmonai gali rinktis ne vien tarp islamiko faistinio fundamentalizmo arba skausmingo islamiko protestantizmo" proceso, kuris islam pertvar kyt taip, kad jis dert su modernizacija. Yra treias, jau ibandytas pasirinkimas - islamikas socializmas. Deramai politikai korektika laikysena pabria (simptomikai pri mygtinai), kad teroristins atakos neturi nieko bendra su

173

Slavoj iek

tikruoju islamu, ta didia ir kilnia religija - bet ar nebt adekvaiau pripainti islamo prieikum modernizacijai? Uuot apraudoj fakt, jog i vis didij religij islamas la biausiai prieinasi modernizacijai, veikiau turtum e suvokti prieinimsi kaip atvir galimyb, kaip neapsprendiamum": prieinimasis nebtinai veda islamo faizm", jis galt tapti taip pat ir socialistiniu projektu. Kaip tik dl to, kad islamas priglaud paias blogiausias" faistinio atsako dabartin ms kebli padt galimybes, jis galt pasirodyti taip pat ess vieta geriausiam" [atsakui]. Taigi, esama arab klausimo" - beveik taip pat, kaip anksiau bta yd klausimo": argi arab ir yd tampa nra galutinis rodymas besitsianios klasi kovos" perkelta, mistifikuota, postpolitine" konflikto tarp yd kosmopoli tizmo" ir musulmon prieinimosi modernizacijai forma? Ki taip tariant, kas, jei antisemitizmo sugrimas iandieniniame globalizuotame pasaulyje rodo teisingum senos marksistins valgos, kad vienintelis tikras io klausimo" sprendimas" yra socializmas?

174

Ivada: meils kvapas


2002 met pavasar JAV galjai danai sutikti moni, ididiai neiojani enklel su Jungtini Valstij ir Izraelio vliavomis ir urau Vieningai mes laikoms" (United We Stand). is nau jas ydams teks vaidmuo dabartiniame pasauliniame ideolo giniame politiniame jg isidstyme - j privilegijuotas ryys su Jungtini Valstij dominuojamu globaliu kapitalizmu - ku pinas baisi pavoj, nes atveria vartus smurtingo antisemitiz mo protrkiams: tai, kad dl atsitiktini strategini politini sprendim ir sutapusi aplinkybi Izraelis tapo privilegijuotu JAV partneriu, gali virsti naujo kraujo praliejimo prieastimi. Todl visi, kam tikrai rpi yd tautybs mons, iandien turi i vis jg stengtis nutraukti natral" ry tarp JAV ir Izraelio. Kaip jau matme, per pirmj Pranczijos prezidento rinkim tur 2002 met balandio 21-j Jeanas-Marie le Pe nas, kurio antisemitins pairos niekam nra paslaptis (pri siminkime kad ir jo pastab, jog Holokaustas tebuvo viso labo neymi smulkmena Europos istorijoje), pateko antr tur kaip vienintel alternatyva Jacques'ui Chiracui - t. y. nugaljo Lionel Jospin ir pademonstravo, kad svarbiausia takoskyra\)ra nebe tarp Kairs ir Deins, bet tarp globalaus nuosaikios" postpolitikos lauko ir kratutins Deins rodom repolitizacijos pastang. Argi toks okiruojantis poskis nra nerim keliantis enklas kainos, kuri rengiams mokti u postpolitikos Pyro pergal? Kitaip tariant, privalome nuolat turti omeny, kad Le Penas Pranczijoje atstovauja vienintelei rimtai politinei jgai, kuri,
177

Slavoj iek

aikiai prieingai dusinaniam hegemonins postpolitikos le targui, atkakliai reikalauja radikalios politizacijos, tikros (ikreip tos, bet ne maiau gyvos") politins aistros. Pauliaus odiais sakant, tragedija ta, kad Le Penas paia savo atgrasia provoka cija gina Gyvenim nuo postpolitins Mirties kaip Paskutini j moni gyvenimo bdo. Blogiausia, k galima padaryti su Rugsjo 11-osios vy kiais, - paversti juos Absoliuiu Blogiu, vakuumu, kurio ne galima paaikinti ir (ar) suprasti dialektikai. Manyti, kad ie vykiai lygiaverts Shoah, yra ventvagyst: Shoah metodikai vykd didelis valstybs aparatik (apparatchiks) ir j paranki ni tinklas, kuris, skirtingai nei tie, kurie atakavo PPC bok tus, visai nebuvo links saviudikai susitaikyti su savo paties mirtimi - kaip parod Hannah Arendt, jie buvo anonimiki biurokratai, dirbantys savo darb, ir tai, k jie dar, jiems ne turjo nieko bendra su j individualia savivoka. is Blogio ba nalumas" nebdingas terorist atakoms: nusikaltliai puikiai suprato savo veiksm baisyb; ji yra dalis tos fatalikos traukos, kuri pastmjo juos tuos veiksmus atlikti. Arba, tariant trupu t kitaip: naciai yd klausimo sprendim" laik obscenika paslaptimi, slptina nuo publikos aki, o teroristai atvirai de monstravo atlikto veiksmo regin. Antras skirtumas tas, kad Shoah buvo dalis Europos istorijos; jis nebuvo tiesiogiai susijs su santykiais tarp musulmon ir yd: prisiminkime Sarajev, kuriame gyveno didiausia buvusios Jugoslavijos yd ben druomen ir kuris, be to, buvo pats kosmopolitikiausias Jugos lavijos miestas, kino ir roko muzikos traukos centras. Kodl? Btent todl, kad jame dominavo musulmonai, tolerav yd

178

Ivada: m eils kvapas

bei krikioni bendruomenes, prieingai dideliems miestams, kuriuose vyravo krikionys ir i kuri musulmonai bei ydai buvo seniai ivalyti. Kodl Pasaulinio prekybos centro katastrofa turt bti svarbesn nei, pavyzdiui, masins hut udyns, kurias su kl tutsiai Ruandoje 1994-aisiais? Arba masinis kurd bom bardavimas ir nuodijimas dujomis Siaurs Irake deimtojo deimtmeio pradioje? Arba Indonezijos karini pajg su rengtos masins udyns Ryt Timore? Arba... Sraas ali, kuriose masins kanios buvo ir yra nepalyginti didesns nei Niujorke, bet kurios neturi laims bti iniasklaidos pakyl tos iki kilniausios Absoliutaus Blogio aukos, bt ilgas, ia ir esm: jei jau btinai norime vartoti it svok, visi ie atvejai yra Absoliuts Blogiai". Negi turtume iplsti draudim ai kintis ir imti teigti, kad n vienas i i blogi negali ar neturi bti dialektizuotas"? Ir argi nesame pareigoti eiti toliau: o kaip su siaubingais individualiais" nusikaltimais, pradedant sadistinmis masinmis Jeffrey Dahmerio udynmis, bai giant poelgiu Andreos Yates, altakraujikai paskandinusios penkis savo vaikus? Nejau visuose iuose veiksmuose nesama kako realaus, nemanomo, nepaaikinamo? Nejau kiekviena me i j - kaip ra Schellingas daugiau nei prie du imtus met - nesusiduriame su giliausia laisvos valios pragarme, su nepasveriamu faktu: Padariau tai todl, kad padariau!", kuris prieinasi bet kokiam paaikinimui psichologinmis, sociali nmis, ideologinmis ir 1.1. prieastimis? Trumpiau tariant, galbt iandien, ms susitaikli koje postideologinje eroje, kuri nesileidia joki pozityvi

179

Slavoj iek

Absoliut, vieninteliai teisti kandidatai Absoliuto pozicij yra radikaliai blogi veiksmai? Tok negatyviai teologin Ho lokausto status tiksliausiai ireikia Giorgio Agambeno Auvitco liekanos (Remnants of Auschzuiiz), kur jis pateikia tam tikr ontologin Auvico rodym, nukreipt prie Holokaust nei gianius revizionistus. Holokausto egzistavim jis tiesiogiai iveda i jo svokos" (kai kurios sampratos, kaip, pavyzdiui, gyvi numirliai musulmonai", yra tokios intensyvios", kad nebt galjusios atsirasti be Holokausto fakto) - ar reikia ge resnio rodymo u tai, kad kai kuriose iuolaikinse kultros studijose Holokaustas ities ikeliamas iki Daikto, suvokiamo kaip negatyvus Absoliutas? Ir tai daug pasako apie iandien susiklosiusi situacij, kai vienintelis Absoliutas yra didingas ir (ar) nereprezentuojamas Blogis. Agambenas iskiria keturias modalines kategorijas (galimyb, negalimyb, atsitiktinumas, btinyb) ir idsto jas palei subjektifikacijos ir desubjektifikacijos a: galimyb (pajgumas bti) ir atsitiktinumas (paj gumas nebti) yra subjektifikacijos operatoriai; o negalimyb (nepajgumas bti) ir btinyb (nepajgumas nebti) yra desubjektifikacijos operatoriai - Auvicas yra atvejis, kai abi aies puss sutampa: Auvicas reprezentuoja istorin tak, kuriame ie pro cesai suyra, priblokiani patirt, kai tai, ko negali bti, priveriama tapti tikrove. Auvicas yra negali mybs egzistencija, pats radikaliausias atsitiktinumo neigimas; todl jis yra absoliuti btinyb. Auvico pro duktas Muselmann (stovyklos gyvas numirlis") yra

180

Ivada: m eils kvapas

subjekto katastrofa, subjekto kaip atsitiktinumo vietos itrynimas ir jo palaikymas kaip egzistuojanios nega limybs.* Taigi, Auvicas ymi katastrof, tam tikr ontologin trum p j jungim: subjektyvumas (atsiverianti atsitiktinumo erdv, kurioje galimyb svarbiau nei esamyb) suyra objektyvum, kuriame daiktai negali nesekti akla" btinybe. Kad tapt ai kiau, apsvarstykime du svokos negalimyb" aspektus: pir ma, negalimyb kaip tiesiog atvirkia btinybs pus (kitaip negaljo bti"); antra, negalimyb kaip kratutin nepams toma paios galimybs riba (tokie siaubingi dalykai negali realiai atsitikti; niekas negali bti toks blogas"). Auvice abu aspektai sutampa. Galime tai ireikti netgi kantikomis svo komis, kaip trumpj jungim tarp noumeninio ir fenomeninio lygmens: Muselmann figroje, gyvame numirlyje, desubjektyvuotame subjekte, noumenin (laisvo subjekto) dimensija pa sirodo paioje empirinje realybje - Muselmann yra noumeninis Daiktas, tiesiogiai pasirodantis fenomeninje realybje; kaip toks, jis liudija tai, ko paliudyti nemanoma. Agambenas eina toliau ir it unikali Muslemann figr interpretuoja kaip nepaneigiam Auvico egzistavimo rodym: Ities, postuluokime Auvic, tai, ko nemanoma pa liudyti, ir taip pat postuluokime Muselmann kaip ab soliui negalimyb liudyti. Jei liudininkas liudija u
* G iorgio Agam ben, Remnants of Auschzuitz, N ew York: Zone Books, 1999, p. 148.

181

Slavoj iek

Muselmann, jei jam pavyksta isakyti negalimyb isa kyti - jei taip Muselmann steigiamas kaip tikras liu

dytojas - tai suardomi patys Auvico neigimo pagrin dai. Muselmann atveju, negalimyb liudyti nebra vien trkumas. Atvirkiai, ji tampa reali; ji egzistuoja kaip tokia. Jei igyvens mogus liudija ne duj kameras ar Auvic, bet Muselmann, jie jis kalba vien remdamasis negalimybe kalbti, tai jo parodymai yra nepaneigia mi. Auvicas - tai, ko nemanoma paliudyti - yra abso liuiai ir nepaneigiamai rodytas*. Galime tik avtis iuo rafinuotu teorizavimu: anaiptol neukirsdamas kelio rodymams, kad Auvicas realiai egzistavo, pats faktas, jog tiesiogiai paliudyti Auvico nemanoma, de monstruoja jo egzistavim. ia, iame refleksyviame minties poskyje slypi gerai inomo ciniko naci argumento, cituoto Primo Levi ir kit, fatalikas apsiskaiiavimas: Tai, k mes darome ydams, yra toks nesivaizduojamas siaubas, kad, net jei kas nors igyvens, jo odiais niekas nepatiks - j papras iausiai paskelbs apgaviku arba psichikai nesveiku!" Agambeno kontrargumentas: tikrai, kratutinio Auvico siaubo pa liudyti nemanoma - taiau kas, jei pati ita negalimyb siknija igyvenusiame moguje? Jei, pasirodo, esama tokio subjektyvu mo kaip Muselmann, subjektyvumo, privesto iki kratutinio subyrjimo objektyvum - tako, tai toks desubjektyvuotas subjektyvumas galjo atsirasti tik Auvico slygomis... Vis dlto,
Ibid., p. 164.

182

Ivada: m eils kvapas

i argumentacija, kad ir kokia nepalenkiama savo papras tumu, lieka giliai dviprasmika: ji palieka nebaigt uduot konkreiai ianalizuoti istorin Holokausto savitum. Kitaip tariant, argument galima perskaityti dviem prieingais bdais - kaip konceptuali tam tikros kratutins pozicijos i raik, kuri, einant toliau, reikt aikinti konkreia istorine analize; arba, atlikus tam tikr ideologin trumpj jungim, kaip apriorins Auvico fenomeno struktros valg, kuri toki konkrei nacizmo kaip politinio projekto iskirtinumo analiz, aikinani, kodl jis sukl Holokaust, padaryt nebereikaling ar bent jau antraeil. Skaitant antruoju bdu, Auvicas" tampa vardu kako, kas tam tikra prasme turjo vykti, kieno esmin galimyb" buvo rayta paioje Vakar politinio proceso matricoje - anksiau ar vliau dvi aies pu ss turjo susidurti. Tai ar Rugsjo 11-osios vykiai kaip nors siejasi su tam siu Dievu, kuris reikalauja moni auk? Taip - ir btent dl ios prieasties jie nra to paties lygmens kaip naci vykdytas yd naikinimas. ia reikt sekti Agambenu**, o ne Lacanu, kuris, kaip inia, aikino Holokaust (nacistin yd naiki nim) btent kaip holokaust senja ydika svokos reik me - kaip auk tamsiems dievams, skirt pasotinti j bais jouissance poreik***: inaikinti ydai greiiau jau priklauso tai atmainai, kuri senovs romnai vadino Homo sacer - tie, kas,
** *** r. A gam ben, Homo Sacer. Jacues Lacan, The Four Fundamentai Concepts of Psycho-Analysis, N ew York:

Norton 1979, p. 253.

183

Slavoj iek

nors ir bdami monmis, buvo paalinti i moni bendruo mens, todl juos buvo galima nebaudiamai udyti - ir, dl tos paios prieasties, j negalima aukoti (nes jie nra vertinga aukojimo atnaaY. Efektingas PPC bokt sprogimas nebuvo vien simboli nis aktas (aktas, kurio tikslas - paskelbti ini"): vis pirma tai buvo mirtino jouissance sprogimas, perversikas darymosi didiojo Kito jouissance instrum entu aktas. Taip, upuolik kultra yra liguista mirties kultra, kai smurtinje mirtyje su randamas aukiausias savo gyvenimo isipildymas. Proble ma - ne k daro psichikai nesveiki fanatikai", bet k daro u j pasislp racionals strategai". Karo stratego planuoja mose ir vykdomose plataus masto bombardavimo operacijose etins beprotybs yra kur kas daugiau nei individualiame susisprogdinime puolant prie. Taip, galutinis ipuoli tikslas buvo ne koks nors slaptas ar akivaizdus ideologinis planas, bet (vl) vesti - tikslia hgelika svokos prasme - absoliutaus ne gatyvumo dimensij ms kasdienius gyvenimus: supurtyti
* Kodl tada svoka holokaustas" bdam a netinkam as odis, tapo tokia p o

puliari tiek tarp yd, tiek ne tarp yd? Ji su veln in a traum in yd naik inim o erd vaizduod am a j kaip (perversikai, bet ne m aiau galutinai) prasm ing aukojimo opera cij: geriau jau bti brangiu paaukotu objektu nei beveriu Homo sacer, kurio m irtis n ie ko nereikia... 2000-aisiais Izraelyje bta didelio skandalo, kur sukl vien o ortodoks vyriausiojo rabino teiginys, kad ei m ilijonai yd, kuriuos nuud naciai, nebuvo nekalti: es j u d yn s buvo pagrsta bausm; jie turj nusikalsti D ievo idavyste... i keista istorija dar kart parodo, kaip m um s sunku priim ti did iausios katastrofos beprasmyb.

184

Ivada: m eils kvapas

udar ir saugi ms, tikr nyik Paskutinij moni, kasdienybs tkm. Novalis kadaise gerai pastebjo, kad tai, ko blogas mogus nekenia, yra ne gris - jis tiesiog perdtai nekenia blogio (pasaulio, kur laiko blogu) ir todl stengiasi eisti ir naikinti j kiek tik manoma - tai kas yra negerai su teroristais". Galbt nuskambs ventvagikai, bet PPC atakos tikrai turi kak bendra su Antigons poelgiu: abiem atvejais pasikasama po preki servisu", po valdaniu malonumo-realybs principu. Taiau dialektika" ia bt ne traukti tuos veiksmus kok nors platesn Proto ar monijos Paangos naratyv, kuris kaip nors, jei ne atpirkt, tai bent padaryt juos visaapimanio platesnio nuoseklaus naraty vo dalimi, perves t" auktesn" raidos stadij (naivi hgelizmo mintis), bet priversti mus suabejoti savo pai nekaltybe, tematizuoti savo pai (fantazmines libidines) investicijas ir sitraukim juos. Taigi, uuot Absoliutaus Blogio akivaizdoje jut seki nani pagarbi baim, trukdani mums mstyti apie tai, kas vyksta, veriau prisiminkime, kad yra du fundamentals b dai reaguoti tokius trauminius vykius, kurie sukelia nepa keliam nerim: superego bdas ir veiksmo bdas. Superego bdas yra kaip tik tas aukojimas tamsiems dievams, apie kur kalba Lacanas: pakartotinis patvirtinimas barbarikos laukinio obsceniko statymo prievartos, taip siekiant upildyti nesamo simbolinio statymo sprag. O kaipgi veiksmas? Man viena i Shoah heroj yra garsi yd balerina, kurios konclagerio kari ninkai papra jiems paokti (ypatingo paeminimo gestas). Uuot atsisakiusi, ji paoko ir, kol j dmesys buvo nukryps j, greitai iupo usiioplinusio sargybinio kulkosvaid ir, kol

185

Slavoj iek

buvo nuauta, skmingai nuud daugiau nei tuzin karinin k... Argi jos poelgis neprimena to, k padar lktuvo, sudu usio Pensilvanijoje, keleiviai, kurie, inodami, kad us, pra sibrov lakno kabin ir patys sudau lktuv, igelbdami imtus kit gyvybi? Pasak senovs graik mito, Europa buvo finikiei prin ces, pagrobta ir iprievartauta jauiu apsimetusio Dzeuso; ne nuostabu, kad jos vardas reikia nirioji". Argi tai ne tikrasis Europos paveikslas? Argi Europa (kaip ideologin samprata) neatsirado kaip pasekm, barbarams i Vakar du kartus itaip pagrobus Ryt perl: pirmiausia romnai ugrob ir vulgari zavo graik mint; tada, ankstyvaisiais viduramiais, Vakar barbarai pasisavino ir vulgarizavo krikionyb? Ar iandien nevyksta kakas panaaus jau trei kart? Ar karas su tero rizmu" nra pasibjaurtina finalin faz, paskutinis takas ant z, ubaigiantis ilg, laipsnik Amerikos vykdom ideologin, politin ir ekonomin Europos kolonizacij? Ar Europos vl eilin kart nepagrob Vakarai - Amerikos civilizacija, diktuo janti iandien globalius standartus ir, de facto, velgianti Eu rop kaip savo provincij? Po ipuoli prie Pasaulio prekybos centr, iniasklaida ipt istorij, kaip tarp Europos inteligentijos kyla antiamerikietikas Schadenfreude, kaip jai trksta elementarios mogi kos simpatijos kenianiai Amerikai. Taiau tikroji istorija yra kaip tik prieinga: visika autonomins europietikos politins iniciatyvos stoka. Po Rugsjo 11-osios Europa - svarbiausios Europos Sjungos valstybs - pasuko beslygiko kompromi so" keliu, nusileisdamos JAV spaudimui. Karas Afganistane,

186

Ivada: m eils kvapas

planai pulti Irak, nauji smurto proveriai Palestinoje: kaskart Europoje bta prislopint nepasitenkinimo bals, klusi tam tikrus klausimus, ir raginim iekoti labiau subalansuotos prieigos; taiau nebta jokio formalaus pasiprieinimo, nepa teikta jokia kitokio pasaulins krizs suvokimo perspektyva. Jokia oficiali Europos institucija nesurizikavo draugikai, bet aikiai atsiriboti nuo Amerikos pozicijos. Todl nekeista, kad tie protesto balsai nutilo - jie tiesiogine prasme neturjo joki pasekmi, buvo tik tuti gestai, reikalingi tik tam, kad mes, eu ropieiai, galtume sau pasakyti: Matte, mes protestavome, mes atlikome savo pareig!" ir tuo pat metu tyliai remti ameri kietikos politikos fait accompli. Visikas fiasko pasiektas Izraeliui siverus Vakar Krant - pati situacija reikalauja naujos politins iniciatyvos, kuri vienintel galt ivesti i dabartins aklaviets. Labiau siai ioje krizje gniudo tai, kad nieko negalima padaryti, nors visi supranta, kaip, i esms, turt atrodyti sprendimas: dvi valstybs, Izraelis ir Palestina; yd gyvenviei ikeldinimas i Vakar Kranto mainais u visik Izraelio pripainim ir jo saugum. (Visi, iskyrus Izraelio grieto kurso alininkus ir j rmjus JAV: 2002-j gegus pradioje radijo laidoje Dickas Arney, JAV senato maumos lyderis, pasisak u kruopt Vakar Kranto etnin valym" - palestinieius reikia papras iausiai priversti pasitraukti... Ar tai nra ir paskutinij Izrae lio karini veiksm tikroji slapta darbotvark?) Europos pozi cija idealiai palanki imtis tokios iniciatyvos - su slyga, kad jai pavyks rasti jg aikiai atsiriboti nuo Amerikos hegemonijos. Dabar, kai baigsi altasis karas, tokiam gestui nebra joki

187

Slavoj iek

rimt iorini klii: Europai reikt tiesiog sukaupti drs ir padaryti tai. Todl tikroji politin ideologin Rugsjo 11-osios katas trofa itiko btent Europ: Rugsjo 11-oji reik beprecedent Amerikos hegemonijos sustiprjim visais aspektais. Europa pasidav tam tikram ideologiniam politiniam JAV antaui: Dabar ant kortos pastatyti nebe vairs ekonominiai ar politi niai pasirinkimai, bet pats ms ilikimas - kare su terorizmu js esate arba su mumis, arba prie mus." tai ia, iame ta ke, kai scenon, kaip galutin legitimacija, engia nuoroda tik ilikim, susiduriame su gryniausiu politins ideologijos pa vidalu. Karo su terorizmu" vardu, mums, europieiams, ty liai primetama tam tikra pozityvi globali politini santyki vizija. Ir jei norime, kad emancipuojantis Europos palikimas ilikt, Rugsjo 11-osios fiasko turime suprasti kaip paskutin perspjim, kad laikas eina pabaig, kad Europa turi veikti greitai ir teigti save kaip autonomin ideologin, politin ir ekono min jg, turini sav prioritet. Btent susivienijusi Europa, o ne Treiojo Pasaulio pasiprieinimas Amerikos imperializmui, yra vienintelis realus kontrapunktas JAV ir Kinijai kaip dviem pasaulinms supergalybms. Kairieji turt nesigdydami pa sisavinti k, skelbiant, kad vieninga Europa yra amerikieti kojo globalizmo atsvara. O kaip patys niujorkieiai? Po 2001-j Rugsjo 11-osios dar itisus mnesius Manheteno senamiestyje iki pat 20-osios gatvs jautsi degani PPC bokt kvapas - mons prie jo prisirio, jis m funkcionuoti kaip tai, k Lacanas bt pava dins Niujorko sinthome", koncentruotas subjekto libidinio

188

Ivada: m eils kvapas

prisiriimo prie miesto ifras, tad kai jis inyks, jo bus ilgi masi. Kaip tik tokios detals liudija tikr meil miestui. Ir i meil ima kelti problemas tik kai virsta tariu klausimu, kodl kiti nepakankamai dalijasi Amerikos skausmu, kaip kad ti pikai daugelis Amerikos liberal priekaitauja Europos kai riesiems - girdi, ie nepakankamai rod nuoirdi uuojaut Rugsjo 11-osios ipuoli aukoms. Panaiai, europietik j politikos kritik amerikieiai aikina pavydu ir frustracija dl antraeilio vaidmens, Europos negebjimu susitaikyti su savo ribotomis galimybmis ir (slyginiu) nuosmukiu; taiau ar ne geriau tikt prieingas aikinimas? Argi ne nuostaba, kodl jie nra mylimi u tai, k daro pasauliui, yra pati pagrindi n amerikiei reakcija (bent jau) nuo Vietnamo karo laik? Mes tik stengiams bti geri, padti kitiems, skleisti taik ir gerov, ir pairkit, k u tai gauname... Esmins toki fil m kaip Johno Fordo Searchers (Iekotojai) ir Michaelo Scorsese Taxi Driver (Taksi vairuotojas) valgos vis dar itin aktualios. ie skundai remiasi dar giliau slypiniu neisakytu prie kaitu, kad europieiai i ties nesiavi Amerikietika Svajo ne - tam tikra prasme is priekaitas visikai pagrstas: Treia sis Pasaulis negali sukurti pakankamai stipraus pasiprieinimo Amerikietikos Svajons ideologijai - dabartinje situacijoje t padaryti gali tik Europa. Tikroji opozicija iandien yra ne tarp Pirmojo ir Treiojo Pasauli, bet tarp Pirmojo ir Treiojo Pasau li kartu (pasaulin Amerikos Imperija ir jos kolonijos) prie li kus Antrj Pasaul (Europ). Kalbdamas apie Freud, Adomo paymi, kad iuolaikiniame administruotame pasaulyje" su jo represine desublimacija" mes susiduriame nebe su senja Id ir jo

189

Slavoj iek

postmi represijos logika, bet su perversiku tiesioginiu paktu tarp Superego (socialinis autoritetas) ir Id (neleistini agresyvs postmiai), apeinant Ego. Argi ne kakas struktrikai pana aus iandien vyksta politiniu lygmeniu - keistas postmodernaus globalaus kapitalizmo ir premodemi visuomeni paktas tikrosios modernybs sskaita? Amerikos multikultralistinei pasaulinei Imperijai nesunku integruoti premodemias vietines tradicijas - svetimknis, kurio ji negali efektyviai asimiliuoti, yra europietika modemyb. Dihadas ir McPasaulis yra dvi tos paios monetos puss, Dihadas jau yra McDihadas. 2002-aisiais i Kinijos mus pasiek labai svarbios naujie nos apie ten prasidjus didel darbinink judjim ir protestus prie blogas darbo slygas, dl kuri Kinija spariai tampa pa saulyje pirmaujania gamybos vieta; brutalus valdios susido rojimas su juo - dar vienas rodymas (jei dar reikia rodym), kad iandien Kinija yra ideali kapitalistin valstyb: laisv ka pitalui, o valstyb atlieka vis juod darb", kontroliuodama darbininkus. Galima teigti, kad Kinija - kylanti 21-ojo amiaus supergalyb - knija nauj nuomaus kapitalizmo atmain: nepaisoma ekologini pasekmi, nepaisoma darbinink tei si, viskas pajungta nuomiam impulsui pltotis ir tapti nauja supergalybe. Didysis klausimas: k kinai darys su biogenetine revoliucija? Matyt, galime drsiai laintis, kad jie nesuks sau galvos dl ms vakarietik" moralini prietar ir ilyg ir imsis neabot genetini manipuliacij su augalais, gyvnais ir monmis. Biogenetins technologijos pltojasi ir yra slyginai nebrangios (ioje srityje jau toli paeng Kuba), tad ar ateityje j neperims daugelis Treiojo Pasaulio ali? (Nors, teisybs dlei,

190

Ivada: m eils kvapas

reikia pasakyti, kad - bent kol kas - Kinija neabejotinai yra ta supervalstyb, kurios imperialistini intervencij, bandym i plsti savo tak ir kontroliuoti kaimynus lygis yra akivaizdiai pats emiausias). tamp tarp Amerikos ir Europos galima velgti netgi politins Kairs (to, kas i jos dar liko) dinamikoje: amerikonizacija" ia prisidengia poiriu, jog Kair turt visikai remti globalizacijos procesus, deteritorizuojant vlyvojo kapitalizmo daug... Michaelis Hardtas ir Negri skiria du bdus pasiprieinti globaliai kapitalistinei Imperijai: arba protekcionistinis" ragini mas grti prie stiprios Nacionalins Valstybs, arba dar lanks tesni daugio form iskleistis. Analizuodamas antiglobalist susitikim Porto Alegre, Hardtas pabria ten pastebt nauj politins erdvs logik: tai buvo jau nebe senoji binarin mes prie juos" logika, leninine dvasia kvieianti laikytis tvirtos vienos partijos linijos, bet vairi politini veiksni ir pozicij koegzistencija toje paioje platformoje, neirint j ideologini ir programini akcent nederms (pradedant konservatyvi" fermeri ir ekolog nuogstavimais dl j vietins tradicijos ir tvonijos likimo, baigiant mogaus teises akcentuojaniomis grupmis ir imigrant interes atstovais, globalaus mobilumo alininkais). Regis, btent ndien opozicija globaliam kapitalui tarsi veidrodis atvirkiai atspindi Deleuze'o teigin, kad kapi talistinei dinamikai bdingas vidinis antagonizmas (galinga deteritorizacijos maina gamina naujus reteritorizacijos pavida lus): ndienis pasiprieinimas kapitalizmui reprodukuoja t pat antagonizm; raginimai ginti tam tikras (kultrines, etnines) tapatybes nuo joms grasinanios globalios dinamikos skamba

191

Slavoj iek

kartu su reikalavimais daugiau globalaus mobilumo (pasisaky mais prie naujus kapitalizmo primestus barjerus, vis pirma prie laisvo individ judjimo ribojimus). Tai ar tiesa, kad ios tendencijos (ios Ugns de fuite, kaip pasakyt Deleuze'as) gali koegzistuoti neantagonistiniu bdu, kaip to paties globalinio pasiprieinimo tinklo dalys? Kyla pagunda atsakyti taikant Laclau atitiki grandins samprat: inoma, i daugio logika veikia - nes mes vis dar susiduriame su pasiprieinimu. Taiau kas atsitiks, kai perimsime valdi" - jei tai ities yra i jud jim trokimas ir ketinimas? Kaip atrodyt daugis valdioje"? Tokios pat situacijos bta paskutiniais lunganio Realiai-Egzistuojanio-Socializmo metais, kai opozicijoje be antagoniz mo koegzistavo daugyb ideologini politini tendencij, nuo liberali mogaus teisi gynimo grupi iki liberali" versl orientuot grupi, konservatyvi religini grupi ir kairij darbinink reikalavim. is daugis puikiai veik tol, kol visus vienijo opozicija jiems", Partijos hegemonijai; kai tik jie patys atsidr valdioje, aidimas baigsi... Be to, ar valstyb iandien tikrai nyksta (ir j keiia igirtoji liberali dereguliacija")? Argi, atvirkiai, kova su teroru" nra stipriausias valstybs vis dar isaugotos reikms teigimas? Argi prie ms akis nevyksta neregto masto vis (represinio ir ideologini) valstybs apara t mobilizacija? ie valstybs aparatai yra lemtingas ivirkiosios glo balizacijos puss veiksnys. Neseniai Europos Sjunga prim nerim keliant sprendim, kurio beveik niekas nepastebjo: ketinama kurti visos Europos sien policijos pajgas, ku rios utikrint Sjungos teritorijos udarum ir taip ukirst

192

Ivada: m eils kvapas

keli imigrant antpldiui. tai k reikia globalizacija: sta tyb nauj sien, saugani klestini Europ nuo imigrant srauto. ia norisi atgaivinti sen marksistin humanistin" opozicij tarp santyki tarp daikt" ir santyki tarp mo ni": plaiai iliaupsintoje laisvoje apytakoje, kuri atvr globalus kapitalizmas, laisvai cirkuliuoja daiktai" (preks), o moni" cirkuliacija vis labiau kontroliuojama. is nauja sis isivysiusio pasaulio rasizmas tam tikra prasme yra kur kas brutalesnis nei ankstesnieji, mat jo implicitin legitimacija yra ne natralistin (natralus" isivysiusi Vakar prana umas) ir nebe kultralistin (mes Vakaruose taip pat norime isaugoti savo kultrin tapatyb), bet begdis ekonominis egotizmas - svarbiausia takoskyra yra tarp t, kurie priklauso (slygins) ekonomins gerovs sferai, ir t, kurie j nesileidiami. U i apsaugos priemoni slypi paprastas suprati mas, kad dabartinis vlyvojo kapitalizmo klestjimo modelis negali bti universalizuotas - supratim prie daugiau nei pus imtmeio tiesiai viesiai idst Gerorge'as Kennanas: Mes [JAV] turime 50 procent pasaulinio turto ir tik 6,3 procentus moni populiacijos. Todl artimiausioje atei tyje ms uduotis yra... ilaikyti skirtum. Kad tai padarytume, privalome atsikratyti vis sentiment... ir liautis galvoti apie mogaus teises, gyvenimo lygio kli m ir demokratizacij.*
* George Kennan, 1948, cit. i John Pilger, The Rulers O f the Wor\d, London and

N ew York: Verso, 2002, p. 98.

193

Slavoj iek

O lidniausia tai, kad, iuo atvilgiu, egzistuoja tylus Kapi talo ir (to, kas lieka i) darbinink klasi susitarimas - beje, darbinink klass jautresns savo santykini privilegij isau gojimui, nei didiosios korporacijos. Tad tokia yra universali mogaus teisi diskurso tiesa: Siena, skirianti tuos, kuriuos dengia mogaus Teisi sktis, nuo t, kurie yra istumti i po jo sauganio skliauto. Bet kokia nuoroda universalias mogaus teises kaip nebaigt projekt", kuris ilgainiui ims galioti visiems, ia tra tuia ideologin chimera - ir ar mes, vakarieiai, susidr su iuo prospektu, turime koki nors teis smerkti istumtuosius, kai jie griebiasi bet koki priemoni, skaitant teror, kad pasi prieint savo istmimui? ia mes galime ibandyti, kiek rimtai irime Derrida-Levino svetingumo ir atvirumo Kitam tem: vlgi, i tema reikia svetingum imigrantams (arba palestinieiams Izrae lyje) arba nereikia nieko. Gali pasirodyti, kad Izraelis tik rea guoja palestiniei terorist atakas; taiau tai, kas dedasi po iuo veiksm ir atoveiksmi ciklu, yra ne niekas, ne status quo, bet nuolatin tyli izraeliei ekspansija okupuotas teritorijas kolonizacija vis progresuoja ir netgi dabar, 2002-j pavasar, po galingo sprogimo, kai, pasak Izraelio, ikilo grsm paiai jo egzistencijai, pradta statyti 30 nauj gyvenviei Vkar Krante. Netgi vyriausybs vadovu tapus Barakui, kuris taria mai sil palestinieiams didiausias galimas nuolaidas, nauj gyvenviei statyba tsta greiiau nei valdant ankstesnei Netanyahu vyriausybei. i nuolatin ekspansija (kuri aikiai siekia negrtamai pakeisti padt, kad visikas Izraelio pasitrauki mas i Vakar Kranto tapt nemanomas) ir yra tas pagrindinis

194

Ivada: m eils kvapas

faktas, kur reaguoja palestiniei teroras - tas tylus nuola tinis murmesys, tai, kas vyksta, kas tsiasi, kai, didiosios iniasklaidos poiriu, nevyksta nieko". (Ir nepamirkime, kad teroras - sprogimai civili prisigrdusiose vietose - yra senas antikolonijinio pasiprieinimo ginklas, naudotas dar alyrie i ir kit, skaitant paius ydus, kai ie prieinosi Palestin okupavusiems britams penktojo deimtmeio pabaigoje). Todl nieko keista, kad, tarsi atliepdamas Europos S jungai, 2002-j birel Izraelis irgi pradjo statyti apsaugin Sien prieais Vakar Kranto arab gyvenvietes. Kai teroris tai vis daniau apraomi virusins infekcijos terminais kaip nematom bakterij ataka, dera prisiminti, kad yd prilygi nimas bakterijoms", puolanioms sveik socialin kn, yra vienas i klasikini antisemitizmo topoi. Gal tada nematomas fundamentalistas teroristas yra paskutinis Aminojo ydo si knijimas? Gal ms dien praneimai apie slaptus musulmo no fundamentalisto planus sunaikinti Vakarus yra nauja lid nai pagarsjusi Siono protokol versija? Gal ndien kova su teroru" ymi paradoksal moment, kai ydai sionistai patys persimet antisemit gretas? Gal tai aukiausia kaina u ydi kos Valstybs krim? Visas ias neraminanias strategijas grindia faktas, kad demokratija (tvirtinta liberali demokratin parlamenti n sistema) nebra gyva" Pauliaus prasme: tragika tai, kad vienintel rimta politin jga, kuri iandien gyva", yra naujoji populistin Dein. Ar, aisdami demokratin aidim, lie piant palikti galios viet tui, priimti sprag tarp ios vietos ir ms, uimani j (o tai yra kaip tik kastracijos tarpas),

195

Slavoj iek

mes - demokratai - nesame fideliai kastrai", itikimi kastra cijai? Liberalaus demokratinio centro pagrindin funkcija (ne skaitant anemiko ekonominio administravimo) yra utikrin ti, kad politikoje nieko i tikrj nevykt: liberali demokratija yra pavyzdin ne-vykio partija. Skiriamoji riba vis labiau eina tarp Tegyvuoja... Le Penas, Haideris, Berlusconis!" ir Mir tis... tokiam pat (Death to... the same)\", gyvybs ir mirties opo zicij atitinkamai paskirstant tarp abiej poli. Arba, kalbant Nietzsche svokomis (kaip jas interpretavo Deleuze'as): ian dien populistin Dein veikia, diktuoja temp, apibria po litins kovos problematik, o liberalusis centras yra viso labo reaktyvi jga": galiausiai jis apsiriboja reakcija populistins Deins iniciatyvas - arba radikaliai jiems prietaraudamas i impotents Kairs pozicij, arba iversdamas j pasisakymus priimtin liberali kalb (atmesdami populistin neapykan t imigrantams, turime pripainti, kad jie kalba apie dalykus, kurie i tikrj jaudina mones, tad mes turime perimti i problem ir kartu imtis ir imigracijos, ir nusikaltim preven cijos priemoni..."). Radikalaus politinio Veiksmo kaip kelio i ios demo kratijos aklaviets samprata, inoma, negali neiprovokuoti i anksto numatytos liberal reakcijos. Tipika kritika taikosi Veiksmo, kaip radikalaus proverio, tariamai absoliut" po bd, kuris neleidia aikiai atskirti i ties etinio" veiksmo nuo, tarkime, naci baisybi: argi Veiksmas nra visuomet smigs konkret sociosimbolin kontekst? Atsakymas i kritik aikus: inoma, Veiksmas visada yra specifin in tervencija sociosimboliniame kontekste; priklausomai nuo io

196

Ivada: m eils kvapas

konteksto, tas pats gestas gali bti Veiksmas, o gali bti tik juo kinga tuia poza (tarkime, vieas etinis pareikimas, paskelb tas po laiko, drsi intervencij paveria bereikmiu gestu). Tad kur ia slypi nesusipratimas? Kam ita kritika? Lakanikos Veiksmo sampratos kritikus neramina kakas kita: ities, Veiksmas visada turi konkret kontekst - taiau tai nereikia, kad kontekstas j nulemia visikai. Veiksmas visuomet numato radikali rizik, kuri Derrida, sekdamas Kierkegaard'u, va dino sprendimo beprotybe: tai ingsnis atvir erdv, be joki garantij dl galutinio rezultato. Kodl? Nes Veiksmas retroakty viai pakeiia paias koordinates, kurias jis siveria. tai io garantijos nebuvimo kritikai negali paksti: jie nori Veiks mo be rizikos - ne be empirini rizik, bet be daug radikales ns transcendentins rizikos", kad Veiksmas ne tik iaip ne pavyks, bet nepavyks i esms. Trumpiau tariant, perfrazavus Robespierre', tie, kas nepritaria absoliuiam Veiksmui", i tikrj nepritaria Veiksmui kaip tokiam, jie nori iaip Veiksmo be Veiksmo (an Act zvithout the Act). Tuo jie homologiki demo kratikiems" oportunistams, kurie, kaip juos 1917 met ruden apibdino Leninas, nori demokratikai teisintos" revoliuci jos, tarsi pirma dert surengi referendum ir tik po to, turint aiki daugumos param, uimi valdi... ia tampa aiku, kad tikrasis Veiksmas negali tilpti demokratijos (suprantamos kaip pozityvi valdios legitimavimo laisvais rinkimais siste ma) ribose. Veiksmas nutinka kritinje situacijoje, kai reikia surizikuoti ir veikti be jokios legitimacijos, sitraukti paska likas laybas, kad Veiksmas pats sukurs slygas savo retroaktyviai demokratinei" legitimacijai. Tarkime, kai 1940 metais,

197

Slavoj iek

palauus Pranczij, de Gaulle'is ragino tsti kov su vokie iais, jo gestas nebuvo demokratikai teisintas" (tuo metu di dioji dauguma prancz vienareikmikai rm maral Petain; Jacues'as Duclos'as, garsus prancz komunistas, ra, kad, jei 1940-j ruden Pranczijoje bt vyk laisvi rinki mai", Petainas bt surinks bent 90 procent bals). Vis dl to, neirint ios demokratinio teisinimo" stokos, tiesa buvo de Gaulle'io pusje, ir jis tikrai kalbjo Pranczijos, prancz kaip toki", vardu. Tuo paiu galime atsakyti ir didiausi demokratin priekait: absoliutus (nurodantis pats save) veiksmas nepasiduoda jokiai iorinei kontrolei, kuri ukirs t keli bauginantiems ekscesams - autoreferentikai galima teisinti bet k. Atsakymas aikus: kaip parodo 1940-j Pran czijos pavyzdys (vienas i daugelio), pati demokratija negali pateikti tokios garantijos; nra joki garantij, kad nenutiks eks cesas - rizik reikia prisiimti, tai dalis paties politinio lauko. Ir, galbt, galutinis karo su terorizmu", to, k tenka pa vadinti demokratins nepaprastosios padties" primetimu, tikslas yra neutralizuoti tokio Veiksmo slygas. Pasak seno marksistinio topos, iorinis prieas padeda nukreipti dmes nuo tikrojo tamp altinio, nuo vidinio sistemos antagoniz mo - prisiminkime tipik antisemitizmo aikinim, es ydo, to iorinio sibrovlio ms socialin kn, figr perke liama io kno harmonij draskani antagonizm prieastis. Taiau esama ir prieingos ideologins operacijos, kai iekoma netikr vidini neskms prieasi. 1940-aisiais, kai Petainas tapo Pranczijos vadovu, jis aikino Pranczijos pralaimjim kaip ilgo prancz valstybs degeneracijos proceso, sukelto

198

Ivada: m eils kvapas

liberalios ydikos takos, rezultat; taigi, pasak Petaino, Pran czijos pralaimjimas buvo blogis, ijs gera, sukreiantis ir skausmingas nuosavo silpnumo priminimas ir proga atstatyti prancz galyb ant sveiko pagrindo. Argi panaus motyvas nesikartoja danoje konservatyvioje kritikoje, isakomoje n dienos vartotojik ir perdm liberali Vakar visuomeni atvilgiu? Tikroji grsm ateina ne i iors, ne i fundamen talisto Kito, bet i vidaus - dl visko kaltas ms abejingumas ir moralinis silpnumas, aiki vertybi ir tvirt sipareigojim netektis, pasiventimo ir pasiaukojimo stoka... Nieko nuosta baus, kad pirmoji Jerry Falwello ir Pato Robertsono reakcij Rugsjo 11-osios vykius buvo ta, kad JAV gavo tai, ko nusipel n. O kas, jei lygiai tokia paia logika remiasi karas su tero ru"? Kas, jei tikrasis io karo" tikslas esame mes patys, ms pai ideologin mobilizacija prie Veiksmo grsm? Kas, jei terorist ipuolis", kad ir koks realus" ir bauginantis bt, gal gale yra io Veiksmo, supurtanio ms liberal demo kratin konsensus, metaforinis pakaitalas?

199

ileido kitos knygos Vienybs g. 21, LT-51379 Kaunas info@ kitosknygos.lt w w w .kitosknygos.lt spausdino AB Spauda" Laisvs pr. 60, LT-05120 V ilnius info@spauda.com w w w .spauda.com