ATOMO FIZIKA

B.Javorskis
A.Detlafas
iluminis spinduliavimas
iluminis spinduliavimas.
Absoliuiai juodo kno iluminio
spinduliavimo dsniai.
iluminis spinduliavimas
Knai, kaitinti iki auktos temperatros, pradeda
vytti. Pavyzdiui, skystieji ir kietieji knai, kaitinti
iki baltumo, skleidia itisinio dani spektro balt
vies. Mainant kno temperatr, ne tik maja jo
spinduliavimo intensyvumas, bet ir kinta spektrin
sudtis - vis didesn spinduliavimo dal sudaro
ilgesns bangos (raudonieji ir infraraudonieji
spinduliai). Dar labiau atvsinti knai visai nustoja
skleid regimj vies - jie spinduliuoja tik akiai
nematomus infraraudonuosius spindulius.
Termodinaminje pusiausvyroje esani kn
spinduliavimas vadinamas iluminiu arba
temperatriniu.
Knai spinduliuoja eikvodami iluminio judjimo
energij.
iluminio spinduliavimo spektras priklauso nuo
spinduliuojanio kno temperatros
Emisija
iluminio spinduliavimo spektrui apibdinti vedama kno
emisijos (spinduliavimo) galia (geba) E
v,T
(dar vadinama kno
energinio viesio spektrinis tankiu) [J/m
2
]:




dW
e
EM bang energija, kurias ispinduliavo kno paviriaus
vienetas per laiko vienet ir kuri daniai telpa intervale v+dv
v
v
d
dW
E
e
T
=
,
Sugertis
Sugerties charakteristika kno sugerties galia (geba)
(monochromatins sugerties koeficientas) A
v,T
:





dW
a
dalis dW EM bang energijos, kuri sugr kno paviriaus
vienetas per laiko vienet ir kuri daniai telpa intervale v+dv.

Eksperimentikai nustatyta, kad kietj kn emisijos ir sugerties
galios priklauso nuo skleidiam arba sugeriam bang danio v,
kno temperatros, jo chemins sudties ir paviriaus bsenos.

dW
dW
A
a
T
=
, v
Absoliuiai juodas knas
Knas, kuris, esant bet kokiai temperatrai, sugeria vis j
krintani EM bang energij nepriklausomai nuo j danio
vadinamas absoliuiai juodu
1
,
=
juod
T
A
v
T
juod
T
E
, , v v
c =
Absoliuiai juodo kno
modelis: neskaidri udara
ertm, suodiais
padengtos sienos.
Sugerties galia:
Emisijos galia:
ilumos apykaita
ilumos apykaita gali bti vykdoma ilumins konvekcijos,
laidumo bei spinduliavimo bdais
Izoliuotoje termodinaminje pusiausvyroje esanioje sistemoje
kiekvienas knas spinduliuoja W
e
ir sugeria W
a
t pat energijos
kiek
a e
W W =
Prevo taisykl: jeigu du knai sugeria skirtingus
energijos kiekius, tai jie ir spinduliuoja taip pat
skirtingus energijos kiekius.
Diferencialin lygtis iluminiam spinduliavimui:
a e
dW dW =
Tarp apvalkalo ir jo spinduliavimo lauko nusistovjus termodinaminei pusiausvyrai
kiekvienas apvalkalo paviriaus elementas ispinduliuos per laiko vienet tiek pat
energijos, kiek ir gaus per t pat laik i spinduliavimo lauko. Remiantis antruoju
termodinamikos dsniu, lauko energijos trinis tankis W bus vienodas visuose
ertms takuose ir priklausys tik nuo apvalkalo temperatros. Esant tai paiai
temperatrai, W reikms turi bti vienodos bet koki apvalkal ir absoliuiai juodo
apvalkalo gaubiamose ertmse. Todl pusiausviras spinduliavimas udaroje ertmje
vadinamas juoduoju spinduliavimu.
Juodasis spinduliavimas
Apgaubiame nagrinjamj kno paviriaus element filtru, absoliuiai
skaidriu nuo v iki v+dv bangoms ir absorbuojaniu visas bangas, kuri daniai
maesni u v ir didesni u v+dv.
Riio (Ritchie) eksperimentas
1
c
o
o
|
|
= =
A
E
A
E
| o o |
A E A E
' '
=
Elektromagnetinio spinduliavimo nuo v iki v+dv dani
bangomis energija dW, krintanti per laiko vienet
ploktels b ploto vienet pagal simetrikumo slyg
yra lygi energijai, kuri ispinduliuoja per t pat laik
to paties danio bangomis absoliuiai juodos a
ploktels paviriaus ploto vienetas. Absoliuiai juodas
a ploktels pavirius sugeria visus j krintanius
spindulius nieko neatspinddamas.
Kirchofo dsnis
T
T
T
T T T
T T a T e
A
E
d A d E
d dW dW A dW d E dW
,
,
,
, , ,
, , ,
; ;
v
v
v
v v v
v v v
c v c v
v c v
= =
= = =
Emisijos ir sugerties gali santykis nepriklauso nuo to kno mediagos
ir lygus absoliuiai juodo kno emisijos galiai, kuri yra temperatros ir
danio funkcija.
Kirchhofo funkcija juodojo kno spinduliavimo geba.
Kirchofo dsnio pasekms
Jei T temperatros knas nesugeria A
v,T
=0, tai ir nespinduliuoja
E
v,T
=0.
Jei kno absorbcija didel A
v,T
~1, tai nereikia, kad emisijos
galia irgi didel. Juodas knas gali nespinduliuot esant toms
slygoms (pvz.: raudonais daais daytas knas, bdamas
kambario temperatros, smarkiai sugeria ali vies, taiau jis
tokios viesos nespinduliuoja)




Sugerties galia negali bti didesn u vienet, todl emisijos
galia negali bti didesn u absoliuiai juodo kno emisijos gali
esant tai paiai temperatrai T ir tam paiam daniui v.
Kn, kurio bet kokioje temperatroje vis dani sugerties
geba A
v,T
=1 , G.Kirchhofas pavadino absoliuiai juodu knu.
0
, , ,
~ =
T T T
A E
v v v
c 0
,
~
T v
c
Pilkas knas
Pilku vadinamas toks knas, kurio sugerties galia vienoda
visiems daniams ir priklauso tik nuo temperatros, mediagos
ir paviriaus bsenos


Integralin emisijos galia
T
pilk
A A
T
=
, v
}

=
0
,
v
v
d E E
T T T T T T
pilk
T
A d A E c v c
v
= =
}

0
,
Stefano ir Bolcmano dsnis
Pasitelks termodinamin metod, 1884 m. L.Bolcmanas nustatyt
absoliuiai juodojo kno integralins emisijos priklausomyb nuo
temperatros - juodojo kno integralin emisijos galia proporcinga
absoliutins temperatros ketvirtajam laipsniui:


1879 m. panai ivad gavo tyrindamas eksperimentinius
duomenis D.Stefanas.
Pagrindin problema - c
v,T
priklausomyb nuo absoliuiai juodo
kno spinduliavimo danio v.

4
T
T
o c = ( )
4 2 8
K m / W 10 67 . 5 =

o
Nustaius Kirchofo dsn svarbiausias klausimas: c
v,T

priklausomyb nuo absoliuiai juodo kno temperatros T ir
spinduliavimo danio v.
Stefano ir Bolcmano
konstanta
Eksperimentiniai duomenys
Ma dani srityje


Dideli dani
T
T
2
,
~v c
v
T
a
T
e
v
v
v c

3
,
~
Energija pasiskirsto nevienodai: abs. juodas
knas nespinduliuoja labai ma ir dideli
dani bangomis. Kylant temperatrai c
v,T

maksimumas slenka didesni dani srit.
Vino
formul
Vino dsnis bei rezultatai
Termodinaminiu metodu buvo patikslinta
iraika


Stefano-Bolcmano dsnis
|
.
|

\
|
T
f
T
v
v c
v
3
,
~
4
0
3
4
0
3
T
T
d
T
f
T
T d
T
f
T
o
v v v
v
v
v c =
|
.
|

\
|
|
.
|

\
|
|
.
|

\
|
=
|
.
|

\
|
=
} }

Vino poslinkio dsnis
Danis, atitinkantis absoliuiai juodojo kno
emisijos galios maksimum, yra tiesiai
proporcingas jo absoliutinei temperatrai.
0 3
3
2 ,
=
|
.
|

\
|
'
+
|
.
|

\
|
=
c
c
T
f
T T
f
T
v v v
v
v
c
v
0 3 =
|
.
|

\
|
'
+
|
.
|

\
|
T
f
T T
f
m m m
v v v
1
b
T
m
=
v
b
1
priklauso nuo funkcijos pasirinkimo

1911 m. Nobelio premija
Bangos ilgis, atitinkantis absoliuiai juodojo
kno emisijos galios maksimum, yra
atvirkiai proporcingas temperatrai.

|
.
|

\
|
= = =
T
c
f
c c
d
d
T T T

c

v
c c
v v
5
4
,
2
, ,
T
b
m
=
K m b =
3
10 898 . 2
Bangu ilgiai ir daniai netenkina
prasto sryio, maksimumai atitinka
skirtingas spektro dalis!
m
m
c
v
=
Vino konstanta
Vino poslinkio dsnis
Reljaus-Dinso formul
Statistins fizikos metodais buvo gauta priklausomyb:


arba


ios iraikos patenkinamai atitinka eksperimentinius duomenis
tik ilgj bang srityje ir gerokai skiriasi maj bang srityje.
kT
c
T
2
2
,
2tv
c
v
=
kT
c
T
4
,
2

t
c

=
Ultravioletin katastrofa
Dsnis galiojo tik ma dani (dideli
bangos ilgi) srityje ir
= = =
} }

0
2
2
0
,
2
v v
t
v c c
v
d
c
kT
d
T T
Juodi knai
spinduliuoja
begalin
energijos kiek
Klasikin elektrodinamika: kompromisas
Reljaus ir Dinso formul kokybikai tinka tik ilgesnij
bang srityje.

1896 m. Vynas pateik toki formul:



(ia A ir B pastoviosios). Formul tinka trumpesnij bang
srityje, bet netinka ilgesnij bang srityje.

Taigi XIX a. pabaigoje buvo dvi formuls, kurios kokybikai
atitiko eksperimentinius rezultatus ribotose spektro srityse,
bet n viena nenusak visos eksperimentins kreivs.
kT
c
T
4
,
2

t
c

=
M.Planko hipotez (1900 m.)
Klasikins fizikos pagrindus perirjo Plankas (1900 m.). Jis ikl
hipotez, kuri i esms prietaravo klasikins statistins fizikos ir
elektrodinamikos vaizdi sistemai. Jo hipotez teigia, kad
elektromagnetin spinduliuot spinduliuojama ne tolygiai, o
atskiromis porcijomis (kvantais), kuri energijos dydis proporcingas
daniui.

Planko hipotez aikiai prietarauja klasikins fizikos dsniams, nes i
j iplaukia, kad visi dydiai (energija, judesio kiekis) gali laisvai gyti
bet kokias kiek norima maas vertes ir gali kisti tolygiai. Pagal
klasikinius dsnius v danio osciliatorius gali turti savyje vairi
energij, kuri proporcinga amplitudei kvadrate. Tai reikia, kad
osciliatorius per vienetin laik gali spinduliuoti bet kok energijos
kiek.
M.Planko hipotez (1900 m.)
Osciliatoriaus energija kinta diskreiai,
maiausias pokytis energijos kvantas.


Osciliatoriaus vidutin energija bei absoliuiai
juodo kno emisijos galia
1
0
0

=
kT E
e
E
E
v
v
v
, 2 , 1 , 0 ,
0
= = n nE E
v v
1
2
0
0
2
2
,

=
kT E
T
e
E
c
v
v
v
tv
c
1918 m. Nobelio premija
Energijos kvantas
Palygin M.Planko iraik su Vino rezultatais
gauname energijos kvanto iraik



v
v
h E =
0
1
2
2
2
,

=
kT h
T
e
h
c
v
v
v tv
c
T T
c
,
2
, v
c

c =
h - Planko konstanta,
h = 6.63 * 10
-34
J*s
c
v,T
ma dani srityje
Ma dani veri atveju (hv << kT) gauname






Auktose temperatrose, kai vidutin osciliatori
energija gerokai didesn u atstum tarp jo bsen,
osciliatoriaus energijos kvantavimo efektas yra
neesminis. Per vienetin laik spinduliuojama ir
sugeriama toks didelis kvant skaiius, kad
spinduliuot gali bti suprantama tolydine.
kT
c
T
2
2
,
2tv
c
v
~
kT
h
e
kT
h
kT
h
kT
h
e
kT h kT h
v v v v
v v
~ +
|
.
|

\
|
+
|
.
|

\
|
+ + ~ 1
! 3
1
! 2
1
1
2 2

Reljaus ir Dinso sryis

c
v,T
dideli dani srityje
Dideli danio veri atveju (hv >> kT) vardiklyje
vieneto galima nepaisyti, gauname


Gaunama Vino formul, kuri gerai aprao
eksperimentinius rezultatus trumpj bang srityje

T
a
T
e
v
v
v c

3
,
~
Vino
formul
Optin pirometrija
prastiniais temperatros matavimo metodais, t. y. naudojantis pltimosi,
elektriniais variniais termometrais ir termoporomis, nemanoma imatuoti labai
kaitusi ir tolim vytini knu (pavyzdiui, vaigdi) temperatros.
Apie kno temperatra galima sprsti tik i jo spinduliavimo.

Aukt temperatr matavimo metodai, kuriuose panaudojama tiriamj kn
emisijos gebos (arba integralins emisijos gebos) priklausomybe nuo
temperatros, vadinami optins pirometrijos metodais, o naudojami
prietaisai - spinduliavimo pirometrais.

Spinduliavimo pirometrai gali bti dviej tip radiaciniai ir optiniai.
Radiaciniai registruoja tiriamojo kaitusio kno integralini ilumin spinduliavim.
Optiniai registruoja kno spinduliavim kuriame nors viename arba dviejuose
siauruose spektro ruouose.
Radiacinis pirometras
Tolimo vytinio kno paviriaus S dalis AB
projektuojama liu O kryiaus pavidalo ploktel s'.
Ploktel pagaminta i platinos folijos; o jos pavirius
ujuodintas. Ploktelje taisyti nuosekliai sujungt
termopor baterijos kartieji kontaktai. altieji
termopor kontaktai ivesti prietaiso ior ir yra
kambario temperatros.
Paviriaus S spinduliavimo energija, krintanti ploktel s' per laiko vienet,
nepriklauso nuo atstumo l, nes pavirius S yra toks didelis, kad lio O sudaromas
atvaizdas udengia vis ploktels s' paviri. Ploktels kaitimo temperatra ir
termopor baterijos grandinje atsirandanti termoelektrovaros jga (mV) priklauso
tik nuo tiriamojo kno integralins emisijos gebos E
T
. Pirometru imatuojama
radiacin temperatra T
rad
, t. y. tokia absoliuiai juodo kno temperatra, kuriai
esant jo integralins emisijos geba c
T
(T
rad
) lygi tiriamojo kno integralinei emisijos
gebai.
4
T E
T
oo =
o1 kno juodumo laipsnis
Optinis pirometras
Objektyvas O atvaizduoja tiriamojo vytinio kno
paviri fotometrins lempos L kaitinamojo silelio
ploktum. silel ir kno atvaizd irima pro
okuliar O
1
ir viesos filtr F, praleidiant 660 nm
vies. Kaitinamojo silelio rykis reguliuojamas,
reostatu R keiiant srovs stiprum. Matuojama
parenkant toki kaitinamojo silelio srov I, kad
silelis nebt matomas tiriamojo paviriaus fone
(silelio ir paviriaus emisijos geba E
,T
, atitinkantys
monochromatin 660 nm vies, but vienodi).
Optiniu pirometru nustatoma rykin tiriamojo kno temperatra, t. y. tokia
absoliuiai juodo kno temperatr T
ryk
, kuriai esant jo emisijos ilgio
monochromatinmis bangomis geba c
,T
yra lygi tiriamojo kno emisijos gebai E
,T
.
( ) ( ) ( ) ( ) ( )
( )

c c
k
hc
a
e
e
T A
T T A T E T E T
ryk
T a
T a
ryk
=

=
= =
;
1
1
,
; , , , ; , ,
/
/
Spalvos temperatra
Spalvos temperatra Kelvinai
'Warm white' or 'Soft white' 3,000 K
'White' or 'Bright White' 3,500 K
'Cool white' 4,000 K
'Daylight' 5,000 K
Kaip tai suprasti?
Ksenonini lempui charakteristik
sarae bna skaiiai: 4300 K, 5000 K,
6000 K, 8000 K reiau pasitaiko ir kiti
didesni ar maesni skaiiai.
Spalvos temperatra
Temperatra altinis
1,700 K Degtuko liepsna
1,850 K vaks liepsna
2,700
3,300 K
Paprasta (netaupi) lemput
3,400 K Apvietimo lempos
4,100 K
Mnulio, ksenonini ibint
viesa
5,000 K
Dangaus viesa ties horizontu
5,500
6,000 K
prastin dienos viesa,
fotoaparato blykst
6,500 K
Dienos viesa apsiniaukus
9,300 K
Kineskopinis televizoriaus
ekranas
Juodojo kno spinduliavimo teorija apibria tai iki kokios
temperatros reikia kaitinti visikai juod kna (mediag), kad ji
pradt spinduliuoti tam tikros spalvos ir intensyvumo vies. Pvz.
anglis yra visikai juoda, bet net jei beorje erdvje j kaitinsime iki
madaug 1000-1200C tai toks anglies gabaliukas prads vytti
raudonai, keliant toliau temperatr jo vytjimo intensyvumas dids ir
keisis vytjimo spalva.
Visikai juodi objektai bdami il iki kambario
temperatros (apie 20C) paprastai spinduliuoja ilumines bangas
infraraudonuosius spindulius. Paklus i temperatr iki
beveik 1000C toks objektas pradt skleisti tamsiai raudon vies,
didinant temperatr viesos intensyvumas didt ir spalva
palaipsniuiu keistsi tokia seka:
raudona -> oranin -> geltona -> baltai-ydra -> mlyna -> rykiai
mlyna -> violetin.
Temperatra ymi spalv, pradedant rykiai raudona,
baigiant rykiai mlyna.
Spalvos temperatra
Kiekvienam patiks vis kitokia spalva
tam tikroje vietoje, taiau veriausia
rinktis lemputes, artimas ms akims
suprantamai viesai 2700K-3300K.
Jos vies labai panaiai kaip ir
prastins - kaitrins lemputs.

O geriausia papraykite parduotuvje
parodyti, kaip vieia lemput. Jei yra
galimybi, papraykite ijungti kelis
greta esanius viestuvus. Taip tikrai
isirinksite sau tinkam daikt.
Spalvos temperatra
Ksenons lempos, kurias galima sigyti savo automobiliui turi
spalvin viesos temperatr nuo ~3000 K iki 14000 K. Visgi, geriausios
charakteristikos viesa yra ruoe tarp 4300 K ir 5000 K, nes tokia viesa
atitinka t vies kuri generuoja Saul piet metu giedr vasaros dien.
mogaus akis pripratusi prie tokios viesos ir geriau mato objektus
apviestus tokia viesa. Kratutins ksenonini lemp spinduliuojamos
viesos yra nepraktikos, nes yra neprastos mogaus akiai, maiausios
spalvins temperatros ksenonins lempos naudojamos prierkiniams
ibintams, jos yra rykiai geltonos ir gerai matomos net esat tirtam rkui, o
didiausios temperatrins reikms xenon lempos
spinduliuoja violetin/roin/alsv vies kuri atrodo domiai, bet dl savo
apvietimo savybi yra nepraktika.
Spalvos temperatra
Kvantins mechanikos pagrindai
Fotoelektrinis efektas. Fotono mas ir
impulsas. Komptono efektas. Dvilyp
mediagos daleli prigimtis. De Broilio
bang tikimybin prasm.
Fotoelektrinis efektas
Komptono efektas
Rentgeno spinduli sklaida
Elektron sklaida
Por susidarymas ir
anihiliacija
De Broilio bangos
Neapibrtumo principas

Louis de Broglie
(1892-1987)
Kvantins mechanikos pagrindai
Fotoelektrinis efektas
Elektron emisijos bdai:

Termin emisija: ilumos dka
elektronai gauna pakankamai energijos ir
palieka mediag
Antrin emisija: elektronas gauna energij
nuo kitos auktos energijos dalels kliudiusios mediag.
Iorinio lauko emisija: stiprus iorinis laukas priveria elektron
palikti mediag.
Fotoelektrinis efektas: krentanti viesa (elektromagnetin
spinduliuot), apvieia mediag ir perduoda energij elektronams,
kurie palieka mediag. ie elektronai vadinami fotoelektronais.
Elektron ilaisvinimas viesa
Elektron ilaisvinimo i
kietj ir skystj
mediag, veikiant viesai,
reikinys vadinamas ioriniu
fotoefektu
Duj atom arba molekuli
jonizacija, veikiant viesai,
vadinama fotojonizacija.
Iorinis fotoefektas
1887 m. H.Hercas pastebjo, kad, apvietus kibirktiklio neigiam
elektrod UV spinduliais, ikrova vyksta esant maesnei tampai tarp
elektrod, negu jo neapvietus.
Vliau A.Stoletovas iaikino prieast: viesa imua i katodo
paviriaus neigiamus krvius, ir tokiu bdu atsiranda elektros srov
grandinje vadinama fotosrove. Apvietus teigiamai elektrint elektrod
fotosrov neatsirado.
Ianalizavus imuamas daleles,
paaikjo, kad tai elektronai
C/kg 10 759 , 1
11
=
m
e
Iorinis fotoefektas
Iorinio fotoefekto
dsningumams tirti
naudojamas renginys
Stiklinis balionas, i kurio isiurbtas oras
vakuuminis fotoelementas.
Du metaliniai elektrodai.
Vienas elektrodas viesai jautraus metalo
(pvz., Na, Cs arba Sb) sluoksnis, kuris dengia i
vidaus didij dal stiklinio baliono, iskyrus
nedidel plotel viesai eiti.
Kitas elektrodas tai vielinis iedas arba
tinklelis, tvirtintas baliono viduryje.
Prie elektrodo K (katodas), prijungiama
neigiama tampa, o prie varinio tinklelio A
(anodas) prijungiama teigiama tampa.
Nuosekliai su fotoelementu prijungiamas
ampermetras (pvz., galvanometras).
Iorinis fotoefektas (a)
Pagal klasikin teorij, elektronus i metalo iplia viesos
elektrinis laukas. Taiau klasikin teorija negali paaikinti pagrindini
fotoefekto dsningum:
a) kiekvienam metalui bdingas tam tikras maiausias
viesos danis v
rib
(maksimalus viesos bangos ilgis),
emiau kurio fotoefektas nevyksta. Pvz.: apvietus Zn
ploktel stipriu regimosios viesos srautu, elektronai i
Zn neimuami. Tuo tarpu silpno srauto ultravioletiniai
spinduliai, imua i Zn elektronus. Vadinasi, Zn atveju
maiausias viesos danis, kuriam esant, vyksta
fotoefektas, yra ultravioletini spinduli diapazone. is
maiausias danis arba didiausias bangos ilgis
vadinamas fotoefekto raudonja riba.
Pagal klasikin teorij, elektrono iplimui i metalo
pakanka, kad j veikianti jga bt pakankamai stipri,
esant bet kokiam viesos daniui.
Iorinis fotoefektas (b)
b) Fotoelektron didiausias greitis v
max
nepriklauso nuo
katodo apviestumo S. Fotoelektronai yra ltinami, ir
pasiekusi tinklel fotoelektron skaiius maja,
augant ltinaniai tampai. Fotosrov maja, kai
ltinanioji tampa pasiekia vert, kuriai esant,
elektronai nepasiekia tinklelio, fotosrov sumaja iki
nulio. Esant iai tampai U
0
, elektronai kelyje nuo
elektrodo K iki tinklelio A praranda vis savo kinetin
energij, kuri lygi mv
max
/2. Elektronui prajus
ltinani tamp U
0
, jo kinetin energija sumaja
dydiu eU
0
.
Pagal klasikin teorij, apviestumas yra proporcingas
elektromagnetins bangos elektrinio lauko amplituds
kvadratui, kuri proporcinga didiausiai jgai, kuria
viesa veikia metalo elektronus. Didjant jgai, turt
augti ir imutj elektron maksimalus greitis.
Fotoelektron didiausias greitis v
max
turt augti
didjant apviestumui.
Iorinis fotoefektas (c)
c) Fotoelektron didiausioji energija yra proporcinga
viesos daniui.
A.Einteino hipotez
iuos fotoefekto dsningumus 1905 m. paaikino Einteinas, pasinaudojs
fotonine viesos prigimties hipoteze (u iorinio fotoefekto dsni
iaikinim 1921 m. A.Einteinas apdovanotas Nobelio premija). Jos esm
tokia: viesa yra tam tikros energijos E=hv daleli (foton) srautas.
Elektronas, sveikaudamas su fotonu, gali j absorbuoti: tuomet fotonas
inyksta, o elektrono energija padidja dydiu E=hv. ios energijos dalis
ieikvojama darbui A, kuris atliekamas ilaisvinant elektron i metalo
(elektrono ilaisvinimo darbui), o likusioji dalis virsta ilaisvintojo elektrono
kinetine energija. Imutojo elektrono greitis yra lygus didiausiam
fotoelektron greiiui v
max
.
Pagal energijos tverms dsn, fotono energija lygi ilaisvinimo darbo A ir
imutojo elektrono kinetins energijos sumai (Einteino fotoefekto lygtis):
Fotoefekto raudonosios ribos
aikinimas
a) jeigu fotono energija hv yra maesn u ilaisvinimo darb A,
tuomet lygybs deinioji pus yra neigiama.



Kinetin energija negali bti neigiama. Vadinasi, jeigu hv < A,
fotoefektas nevyksta. Taigi, maiausias viesos danis v
rib
, kuriam
esant, vyksta fotoefektas (fotoefekto raudonoji riba) atitinka
lygyb.


A elektrono ilaisvinimo darbas (bdingas katodo mediagai).
Skirtingoms katodo mediagoms ribinis danis v
rib
yra skirtingas.
b) fotoelektron didiausias greitis v
max

priklauso tik nuo foton danio v ir nuo
ilaisvinimo darbo A.



Vadinasi, jis nepriklauso nuo apviestumo.

c) fotoelektron didiausios energijos tiesin
prieklausa nuo viesos danio taip pat tiesiogiai
iplaukia i fotoefekto lygties.
Didiausiojo greiio nepriklausomumo
nuo apviestumo aikinimas
Fotoefekto dsniai
1. Maksimalus pradinis fotoelektron greitis
priklauso nuo viesos danio ir nepriklauso
nuo jos intensyvumo
0
2
max
2
eV
m
=
u
Visa elektron kinetin
energija ieikvojama darbui
prie stabdanti elektrin darb
atlikt
v
u
h
m
=
2
2
max
Fotoefekto dsniai
2. Per laiko vienet ilaisvint i katodo
elektron skaiius n yra proporcingas viesos
intensyvumui (soties fotosrov proporcinga
katodo apvietimui)
+ = ~ en I
s
mhv = +
Kuo daugiau foton
krentanioje viesoje, tuo
daugiau elektron gali bti
ilaisvinta
Fotoefekto dsniai
3. Kiekvienai mediagai bdinga tam tikra fotoefekto
raudonoji riba, t.y. minimalus viesos danis, kuriam
esant dar galimas iorinis fotoefektas. Danio reikm
priklauso nuo mediagos bei paviriaus bsenos.
h
A
v =
0
Fotosrov neturi
inercijos!
Al
Zn
Ni
Klasikins fizikos rmuose
kinetin energija neturi
priklausyti nuo danio, o
priklauso nuo intensyvumo
Kitos fotoefekto savybs
Fotoelektron
skaiius yra
proporcingas viesos
intensyvumui.
Fotoelektronai yra
spinduliuojami beveik
ikarto po to kai
fotokatodas bdavo
apviestas
nepriklausomai nuo
viesos intensyvumo.
Klasikin teorija teig, kad labai maoms
apvietimo intensyvumo vertms esant, turi
praeiti gana ilgas laikas, kol mes pamatysime
vien ispinduliuot elektron. Eksperimento
metu fotoelektronai atsirasdavo beveik ikarto.
A.Einteino kvantin teorija
Planko tezs papildytos teiginiu, kad viesa ne tik
spinduliuojama, bet ir egzistuoja kvant pavidalu
FOTONAS


Fotoefekto lygtis


Netiesinis fotoefektas
A E eV
m
f
= =
0
2
max
2
u
v h E
ph
=
( ) hv m 2 = +
Vidinis fotoefektas
Apviestus mediag padidja laidumas
elektros srovei (fotolaidumas)
Laidumo aktyvacijos energija atitinka
ilaisvinimo darb iorinio fotoefekto atveju.
Fotolaidumas priemaiiniuose
puslaidininkiuose ir grynuose (n, p tipai)

Kiti giminingi reikiniai
Fotochemins reakcijos: fotochemins
reakcijos metu sureagavusios mediagos
kiekis yra proporcingas absorbuotos viesos
intensyvumui

Aktyvacijos energija

Fotosensibilizatorius
kI m=
h
W
0
0
= v
Komptono efektas
Arthur Holly Compton
(1892 1962)
e
E
/ hc
/ hc
'
Reikinys, kuriame ypa rykiai pasireikia
viesos korpuskulins (kvantins) savybs, yra
Komptono efektas.

1922 m. amerikiei fizikas A.Komptonas,
tirdamas trumpabangi Rentgeno spinduli
sklaid vairiose mediagose, pastebjo, kad
isklaidytos spinduliuots bangos ilgis yra
didesnis u kritusios spinduliuots bangos ilg.

is elektromagnetins spinduliuots bangos ilgio
padidjimas sklaidos metu vadinamas Komptono
efektu.
1927 m. Nobelio premija
Klasikin teorija, kuri remiasi banginiu spinduliavimo modeliu, negali
paaikinti Komptono efekto. Pagal klasikin teorij, elektromagnetins
bangos ilgis sklaidos metu neturt pasikeisti.

Klasikins teorijos elektromagnetini bang sklaid aikinimas.
Mediagos jonai ir elektronai, veikiami elektromagnetins bangos
elektrinio lauko, virpa daniu, kuris lygus bangos daniui. i virpesi
kryptis sutampa su elektrinio lauko kryptimi (t.y., statmena bangos
krypiai). Su pagreiiu judantis krvininkas (iuo atveju jonas arba
elektronas) spinduliuoja elektromagnetines bangas. Kadangi iuo
atveju krvininko judjimo pagreitis yra harmonin laiko funkcija,
krvininkas spinduliuoja to paties danio elektromagnetines bangas
(isklaidytas bangas). Klasikin teorija teigia, kad sklaidos metu
spinduliuots danis nepakinta.
Klasikins teorijos aikinimas
Kvantins teorijos poiriu, sklaidos vykis tai dviej daleli
fotono ir elektrono tamprusis susidrimas (t.y., sveika, kurios metu
nekinta daleli kinetini energij suma). Fotonas, kurio energija lygi
hv
0
, sveikaudamas su elektronu, perduoda jam dal savo energijos.
Dl ios sveikos elektronas gyja tam tikr greit, o fotonas pakeiia
judjimo krypt. Kadangi dalis fotono energijos perduota elektronui,
isklaidytojo fotono energija yra maesn, negu krintaniojo. Kadangi
fotono energija proporcinga daniui, tai, sumajus fotono energijai,
sumaja ir spinduliuots danis, o bangos ilgis padidja.
Komptono efektas
Eksperimento rezultatai
Skirtingais kampais isklaidytoje
viesoje buvo skirtingo bangos ilgio
Rentgeno spinduliai
Rezultatus Komptonas paaikino
fotono sklaida elektronu
Komptono efektas yra grynai korpuskulinis reikinys: jis apraomas taip
pat, kaip dviej rutuliuk tamprusis susidrimas. Tai reikia, kad kampu
isklaidyto fotono energij galima rasti, naudojant energijos ir judesio
kiekio tverms dsnius, kurie inomi i mechanikos kurso. Vienintelis
skirtumas, lyginant su dviej rutuliuk tampriuoju susidrimu, yra tas,
kad fotono energij ir judesio kiek skaiiuojame pagal kvantins
teorijos formules, o elektrono kinetin energij ir judesio kiek galima
skaiiuoti pagal klasikins mechanikos formules.
Komptono sklaida
Komptono sklaida
perklus p kairij pus ir paklus kvadratu abi ios lygties puses:






Tikslas rasti duotuoju kampu isklaidyto fotono bangos ilg .
Fotono sugertis laisvais
elektronais
Judesio kiekio ir energijos tverms dsniai:






Lygtys negali bti patenkinamos vienu metu. Laisvi
elektronai negali dalyvaut fotoelektrinje viesos
absorbcijoje.

( )
( )
( )

=
|
|
.
|

\
|

=
=
c
h
c v
v m
h
c v
c m
c
h
mv
h c m m
v
v
v
v
2
0
2
2
0
2
0
/ 1
1
/ 1
1
viesos dualumas
Siekdamas paaikinti absoliuiai juodo kno spinduliuots
eksperimentinius dsningumus, vokiei fizikas M.Plankas 1900 m.
padar prielaid, kad elektromagnetin energija ispinduliuojama ir
sklinda ne tolydiai, o diskreiai, tiksliai apibrtomis atskiromis
porcijomis, kurios vadinamos spinduliuots kvantais. Be to, vieno
kvanto energija E yra proporcinga spinduliuots daniui v.
Proporcingumo koeficientas vadinamas Planko konstanta ir ymimas
h:




(Planko konstanta lygi h = 6.62510
-34
Js).
viesos dualumas
Planko hipotezs pagrindu A.Einteinas 1905 m. sukr viesos
kvantin (fotonin) teorij. Pagal Eintein, viesos energijos kvant
galima laikyti materialia dalele, kuri sklinda viesos greiiu ir
pernea energij E = hv. i dalel vadinama fotonu. Kadangi
fotonas elgiasi kaip materiali dalel, tai jis privalo turti mas ir
judesio kiek. Fotono mas m
f
galima rasti, pasinaudojus
energijos ir mass sryiu: hv = m
f
c
2
.




tai yra viesos greiiu judanio fotono mas: fotono rimties mas
lygi nuliui. Tuo fotonas skiriasi nuo materialij daleli, toki,
kaip elektronas, protonas ir neutronas, kuri rimties mas nelygi
nuliui ir kurios gali bti rimties bsenos.
viesos dualumas
Fotonas negali bti rimties bsenos, o jo greitis visuomet lygus viesos
greiiui c. Fotono judesio kiekis p
f
(mass ir greiio sandauga) yra
lygus:


Elektromagnetin spinduliuot (ir vies) galima apibdinti ne vien
bang parametrais ir v, bet ir dydiais m
f
ir p
f
, kurie mechanikoje
naudojami, apibdinant materialij daleli judjim. Tai rodo, kad
viesos reikiniuose pasireikia dualumas (dvejopumas): vieni reikiniai
(interferencija, difrakcija ir poliarizacija) rodo, kad viesa yra banginis
procesas, o kiti reikiniai (absoliuiai juodo kno spinduliuots savybs,
fotoefektas bei Komptono efektas) rodo, kad viesa yra diskretusis, arba
kvantinis, procesas, kur sukelia atskir daleli (foton) veikimas.
Rentgeno spinduli sklaida mediagoje
M. fon Laue (Max von Laue, 1914 m. Nobelio premija) padar
prielaid, kad Rentgeno spinduliai yra elektromagnetins spinduliuots
forma, tad turi bti stebimi interferenciniai efektai.
Kristalai gali elgtis kaip trimats difrakcins gardels, isklaidydamos
bangas ir kurdami interferencinius efektus.
Breg difrakcija
Sir William Henry Bragg
(1862 1942)
Sir William Lawrence Bragg
(1890 1971)
Nobelio premija 1915 m.
Breg difrakcija
W. Bregas (William Lawrence
Bragg) interpretavo Rentgeno
spinduli sklaid kaip krentanio
Rentgeno spindulio atspind nuo
ploktum rinkinio kristalo viduje.
Konstruktyviai interferencijai
pasireikt yra btinos dvi slygos:
1) Kritimo kampas turi bti lygus atspindio
kampui.
2) Skirtumas bang optiniuose keliuose
turi bti bangos ilgi sveikas skaiius

Brego dsnis: n = 2d sin (n = sveikas)
Brego spektrometras
Brego spektrometras sklaido Rentgeno
spindulius kristale. Difragavusi spinduli
intensyvumas yra apibriamas kaip sklaidos
kampo funkcija sukant kristal ir detektori.

Kai Rentgeno spinduliai pereina per kristalin
pudr, takai tampa iedais.