ISTORIJA VISKAS, KO REIKIA EGZAMINUI Konspektai

I dalis I TEMA. SENOSIOS CIVILIZACIJOS. A. Didij upi civilizacijos: Egiptas, Tarpupis(Mesopotamija), Indija, Kinija. IV tkstantmetis pr.Kr. I a. pr.Kr. Metai: Egipto:3100m.pr.Kr. Civilizacijos susikrimas(Seniausioji karalyst), karalius Menas suvienija Egipt; 2700-2200m.pr.Kr.Senoji karalyst, civilizacijos subrendimo faz; 20501800m.pr.Kr.Vidurinioji karalyst, civilizacijos nuosmukis; 1570-1100m.pr.Kr.Naujoji karalyst, dezintegracija; 525m.pr.Kr. Persijos valdymo pradia. Kar su Egiptu pradeda Kambizas; 30m.pr.Kr.Egiptas tampa Romos imperijos provincija. Mesopotamijos:3000m.pr.Kr.atsirado ratas; 2300m.pr.Kr.umerus ukariavo Akado karalysts karalius Sargonas I; 1800-1550m.pr.Kr.II Mesopotamijos suvienijimo etapas, I-oji Babilono karalyst; 604-539m.pr.Kr. IV suvienijimo etapas, II-oji Babilonijos karalyst; 324m.pr.Kr. Makedonieio valdymas. Indijos:2500-1700m.pr.Kr. Indo kultros laikotarpis ; 1500-500m.pr.Kr. ved laikotarpis; VI a.pr.Kr. Indo sln ukariauja Persijos karalius Darijus I. Kinijos:2200m.pr.Kr.gimsta Kinijos civilizacija; 221m.pr.Kr.in dinastijos pradia, Kinijos imperijos pradia; VI a.pr.Kr. Dao Dengas sak statyti itisin sien; Svokos: Egipto: balzamavimas-mirusiojo paruoimas laidojimui taip, kad kuo ilgiau isilaikyt knas; derlingasis pusmnulis derlingi ems plotai ties Eufrato ir Tigro upmis (Artimuosiuose Rytuose); egiptologija mokslas apie senovs Egipt, pagrstas tyrinjimais; faraonas Egipto valdovas. Svoka atsirado apie 1350m.pr.Kr. Faraonui priklaus Egipto em ir visi jos turtai. Vadovavo drkinimo darbams, kariuomenei, leido statymus, sudarinjo sutartis, kontroliavo prekyb, vadovavo teismui; hieroglifas figrinis enklas, ymintis itisas svokas ir odius, skiemenis ir garsus. enklai vaizduoja gyvas btybes, daiktus, procesus; hipogjas- uolose ikirstuose rsiuose prabangs faraon ir didik kapai Naujosios valstybs laikotarpiu Egipte (Karalieni slnis ir Karali slnis); irigacin emdirbyst emdirbyst naudojant dirbtin ems drkinim; mastaba pirmosios faraon kapaviets laidojimo statinys( Senojoje valstybje). Mastab sudar antemin ir poemin dalys. Anteminje dalyje, skirtoje kultui, buvo laikomos kaps, poemin-laidojimo dalis. Jas jung slapta nuoulni ar vertikali achta. Mumijabalzamuotas mirusiojo knas; Papirusas-meldai, i kuri stieb gaminama raymo mediaga, toje mediagoje paraytas rankratis; politeizmas-daugelio diev kultas; piramid-monumentalus faraon antkapinis paminklas(vlesnis negu mastaba).Pirmiau buvo statoma laiptuota piramid, vliau-lygi; Rozets akmuo-per Napoleono yg 1798m. Egipt Rozets vietovje rastas akmens luitas su tekstu graik ir egiptiei ramenimis. Pranc. mokslininkas ampoljonas, remdamasis iuo tekstu, pirmasis iifravo egiptiei ramenis-hieroglifus. Rozets akmens raai daryti193m.pr.Kr.; Sarkofagas-prabangus, gausiai dekoruotas karstas i akmes, metalo, medio. Egipte sarkofagai buvo mediniai, puoti tapyba; Sfinksas-sen.Egipto skulptra, vaizduojanti mitin btyb gulinio lito knu, mogaus (daniausiai faraono galva). Ankstyvojoje karalystje buvo statomas prie jimo piramids ar buvusios dievo Pta ventyklos(III t-metis pr.m.e.), Memfyje; suirut-I-oji suirut Egipte 2250-2050m.pr.Kr., II-oji suirut 1750-1580m.pr.Kr.; vergasinaudojamas mogus, kuris kartu su gamybos rankiais yra kito mogaus nuosavyb; vizirismusulmon valstybje aukiausios pareigos, vadovo titulas. Pareigos ir terminas atsirado Sasanid Persijoje. ynys-sen. religij kulto tarnas, kuriam danai buvo priskiriami burtininko sugebjimai. Dar rpinosi moksl. ini kaupimu ir saugojimu, turjo takos krato politiniam gyvenimui. Mesopotamijos: Babelio boktas-sen. Babiloniei statinys; dantiratis-rato sistema, kurioje enklas reikia od arba skiemen. Dantiraio enklus sudaro horizontals ir vertikals brkneliai; imperija-monarchin valstyb, kuri eina nukariauti kratai, kolonijos, o valdovas yra imperatorius. Kabantys sodai-vienas septyni pasaulio stebukl, sukurti apie 600m.pr.Kr. sakius Babilono karaliui Nabuchodonosarui; miestai-valstybs - formavosi susijungiant miestui ir kelioms apylinkms vien valstybin organ; molins lentels ant j rayta dantiraiu nuo IVtkt.pr.Kr. Seniausi lenteli su dantiraiu rasta Uruke; tvanas-legenda apie tvan epas apie Gilgame; zikuratas - laiptuoto bokto pavidalo kulto pastatas(dievo buvein) aklinomis sienomis, su aiktele viruje, bdinas Mesopotamijos sen. kultr architektrai. 2

Indijos: arijai-gentys atsikraust II tkstantmetyje pr.Kr.; budizmas-religija, isirutuliojusi i Budos mokymo; Dvi stambiausios atakos teravada ir mahajana; indoeuropieiai-daugelio taut protviai, gyven prie 6-8 tkst. Met(Europos ir Indijos); induizmas-brahmanizmas-politeistin religija; kastos- udara socialin moni grup, vienijama endogamijos, verslo, tradicij, paproi, gyvensenos, uimanti tam tikr padt hierarchinje visuomens struktroje, kuri sankcionuoja religija ir teis; tikima, kad kastas sukr dievas Brahma; j uuomazga laikomos varnos arba luomai, minimi Rigvedoje. Yra 4 pagrindins kastos, sukurtos i skirting Brahmos kno dali: brahman(dvasinink), katrij(riteri, emvaldi), vaiij(emdirbi, amatinink, laisv piliei) ir udr(amatinink, tarn).; sanskritas-ind kalba; achmatai-j tvyne laikoma Indija; vedos-seniausieji ind ratijos tekst rinkiniai, sudaryti i eiliuot bei prozini religini ir pasaulietini tekst(tikjimo ties, apeig ir paproi apraym, giesmi, teologini ir filosofini traktat). Kinijos: Didioji kin siena-gynybinis renginys palei iaurin Kinijos sien, skirtas apsisaugoti nuo Mongolijos ir Mandirijos klajokli puolim(ilgis ~5tkdt,km)iandien ilikusi siena statyta daugiausia Ming laikais. Nuo 1644m. neteko karins reikms, nes toli iaur nuo jos buvo in pastatyta Kinijos siena; Didysis ilko kelias-kinai irado ilk ir jis patekdavo Europ ilko keliu. Tai prekybos kelias i Kinijos Artimuosius Rytus ir Europ; konfucionizmas-kin filosofo Konfucijaus ir jo sekj etin, politin ir religin filosofin doktrina. IIa. Tapo oficialia Kinijos ideologija; pagoda-kin ventykla, kultrinis paminklas. Asmenybs: Egipto: Amenchotepas IV- Echnatonas.1419-1400m.pr.Kr.Egipto faraonas(veds Nefertit). vykd religin reform, nekamj kalb pavert literatrine kalba, sostin i Tb perkl Achetaton. Reforma sukl nepasitenkinim, todl susilpnjo valstyb, prarasta Palestina ir Sirija. Po jo mirties vl sugrta prie Amono Ra; Doseris-III Egipto dinastijos faraonas, kurio garbei pastatyta Doserio piramid; Cheopsas - Egipto faraonas, piramidi statybos pradininko Snofraus snus. Jo garbei pastatyta Didioji Gizos piramid; KleopatraVII-(69 Aleksandrijoje 30m.pr.Kr) paskutinioji Egipto valdov i Ptolemj dinastijos. Ptolemjo XIII sesuo, mona, bendravald(nuo51m.). Su juo kovojo dl valdios; pralaimjo ir 48m. buvo itremta Sirij. dinastin kov sikius romnams(Aleksandrijos karas) Cezario padedama atgavo sost 47m. Vliau tapo rom. Karvedio Antonijaus meilue, nuo 37m. mona. Rm j kovoje su Oktavianu(Augustu). Po pralaimjimo prie Akcijaus, Oktavianui engus Egipt, abu nusiud.; Menas-I-asis Egipto faraonas, valstybs krjas ir vienytojas, sujungs Auktutin ir emutin Egipt. Laikomas Egipto sostins Memfio krju; Nefertit-senovs Egipto karalien, faraono Amenchotepo mona. Jos vardas reikia grauol sugro; Ramzis II-Egipto faraonas nuo 1290m.pr.Kr. jo valdymo laikotarpis-paskutinis Egipto klestjimo tarpsnis. Po kov su hetitais nebegaljo ilaikyti Sirijos ir sudar su jais sutart. Jam valdant kilo Karnavo ir Luksoro ventyklos; ampoljonas .F.-egiptologijos pradininkas, Pranczijos akademikas, perskait Rozets akmens raus ir pareng egiptiei hieroglif deifravimo principus, para I-j egiptiei kalbos odyn ir gramatik; Mesopotamijos: Aurbanipalas-Asirijos karalius, um Egipt, kuris 655m.pr.Kr. atsiskyr nuo Asirijos, 648m.pr.Kr. um Babilonij ir iard jos sudaryt koalicij prie Asirij; Gilgameasepo apie Gilgame herojus, mitinis veikjas, ymiausias Mesopotamijos didvyris, pusiau legendinis valdovas(2/3 dievas, 1/3 mogus); Grotenfeldas-Vokietijos Getingeno miesto licjaus antikini kalb mokytojas, 1802m. iifravo senovs pers dantiraio enklus; Hamurabis-17601686m.pr.Kr.- VI-asis Babilonijos dinastijos karalius. Jo valdymo metais suklestjo alies ekonomika, literatroje pirmenyb teik ne umer, o arkad kalbai(Gilgameo epas), statomos ventyklos, rmai, skatinama matematikos, astronomijos, medicinos raida; Nabuchodonosaras chaldj karalius, Babilonij pavert galinga valstybe. 605m.pr.Kr.prie Karchemio veik Sirij besiverianius egiptieius, 597m.pr.Kr. numalino Judjos karalystje sukilimus, um Jeruzal, j sugriov, o taut itrm Mesopotamij. Babilon pavert kultros centru.; Sargonas-akado karalysts karalius, apie 2300m.pr.Kr. ukariavs umerus, suvienijs Mesopotamij ir krs Akado imperij.; Sinaheribas - Asirijos karalius, Sargono II snus, kariavo su Babilonija ir jos sjungininkais.689m.pr.Kr. sak sugriauti Babilon. Plt ir puo Asirijos karali rezidencij Ninevij, nuudytas per rm perversm.; Utanpitinas- babiloniei mito apie pasaulio tvan herojus, isigelbjo laivu, atitinka biblin Noj. 3

Indija: Aoka-apie 300-238m.pr.Kr.-sen.Indijos valdovas.Suvienijo beveik vis Indij.Prim kaip religin filosofij budizm ir stengsi bti teisingas, gailestingas. Toleravo visas religijas, auktino budizm. Savo gyvenim bei veikl sak aprayti visoje karalystje ant uol ir stulp. Jie dar laikomi meno kriniais.; Buda(Gautama)-apie 563-483m.pr.Kr.-budizmo krjas, aukiausioji budizmo dievyb. Kinijos: Konfucijus-didysis kin filosofas, iminius, politinis veikjas, pedagogas, sukr konfucionizm ( VI-Va.pr.Kr.). Dievai: Egipto: Amonas-visos karalysts dievas; Horas-dangaus dievas; Izid-gyvybs ir sveikatos deiv, Ozirio sesuo ir mona; Ra-aukiausias dievas, sauls dievas; Setas-Ozirio brolis, karo ir griovimo dievas; Totas-rato ir iminties bei mokslo dievas ; Mesopotamijos Anus-vyriausiasis dangaus dievas; Enkis-vandens gelmi dievas; Enlilis-debes ir vjo dievas; Ki- Anaus mona, deiv; Mardukas- vyriausias dievas; Indijos: Brahma-brahmanizmo ir induizmo trejybs(Brahma, Vinus, iva) vyriausioji dievyb, visatos krjas, jos knytojas ir siela. vykiai: Egipto: Valstybs krimas-3300m.pr.Kr.; suiruts ir atsistatymai po j: I suirut 22502050m.pr.Kr., 2050-1750m.pr.Kr.Vidurinioji Karalyst, II suirut 1750-1580m.pr.Kr., 15801085m.pr.Kr. Naujoji karalyst; religin reforma-XVa.pr.Kr.-XIVa.pr.Kr.; pers ukariavimas525m.prKr. kar su Egiptu pradeda Persija. Kserkso I valdymo laikotarpiu amatininkai ivaromi Persij, konfiskuojamas ventykl turtas, vyksta sukilimai prie persus; A.Makedonieio ukariavimas-332m.pr.Kr. Egipt engia Makedonietis, persai pasitraukia.; jungimas Romos imperij-30m.pr.Kr. Egiptas tampa Romos provincija. Mesopotamijos: umer miest susikrimas-3500m.pr.Kr.; Arkad imperijos krimas2300m.prKr.; I Babilono ikilimas-XIXa.; hetit siverimas-XVI-VIIa.pr.Kr.; Asirijos ukariavimai-Xa.pr.Kr.; II Babilono ikilimas-VII-VI a.pr.Kr.; pers ukariavimas-Via.pr.Kr.; A.Makedonieio ukariavimas-IVa.pr.Kr.; romn ukariavimas-III-IIa.pr.Kr. Indijos: Indo civilizacijos egzistavimas-III tkst.pr.Kr.-Va.; arij atsikraustymasIItkst.pr.Kr.IIpusje; budizmo sukrimas-Va.pr.Kr.; pers ukariavimas-VIa.pr.Kr. indo sln ukariauja Darijus I; A.Makedonieio ukariavimas-IVa.pr.Kr. iaurs Indij nukariauja Makedonietis, taiau graikus istumia andragupta.; imperijos susidarymas-IIIa.pr.Kr. valdant Aokai. Kinijos: ang dinastijos sigaljimas-XVII-XIa.pr.Kr.; Dou dinastijos sigaljimas-1027221m.pr.Kr.; Cino karalysts sigaljimas-221-206m.pr.Kr.; Didiosios kin sienos statybaVIa.pr.Kr.-220m.; Chan dinastijos sigaljimas-206m.pr.Kr.-220m.; konfucionizmo paplitimasVI-Va.pr.Kr. - XXa.pr. Objektai emlapyje: Egipto: Auktutinis ir emutinis Egiptas, Nilas, Memfis, Tebai, Achetatonas, Karali slnis, derlingasis Pusmnulis. Mesopotamijos: Tigras, Eufratas, Jarichonas, ras, Lagaas, Niras, Babilonas, umer atsikrastymo kryptys, Akadas, Asirija, Ninevija. Indijos: Indas, Gangas, Harapas, Mohendo Daras. Kinijos: Jangdz, Chuangh, Didiojji kin siena, Didysis ilko kelias. ymiausi statiniai: Egipto: Tutanchamono hipogja, Karnako ventykla, mastabos, Doserio, Cheopso piramids, sfinksai. Mesopotamijos: Babelio boktas, Itars vartai, kabantys sodai, Ninevijos litai, zikuratas. Indijos: budos statulos. Kinijos: Didioji kin siena, pagodos. Svarbiausi altiniai: Egipto: Mirusij knyga-raoma ant papiruso ritinli. Joje daug ukeikim, himn dievams. Mumijos laidotos su amuletais ir Mirusij knyga.; Rozets akmuo; Apysaka apie Sinuhet. Mesopotamijos: Gilgameo epas-epas apie Uruko karali Gilgame; Hamurabio statymai-i diorito ikaltoje steloje ileisti statymai, reguliuojantys viej bei privaij teis ir laikomi seniausiu pasaulyje statym rinkiniu. Indijos: Mahabharata, Ramajana, vedos. Kinijos: Konfucijaus ratai.

B. Artimj Ryt civilizacijos: hetitai, ydai, finikieiai, persai. XX I a.pr.Kr. Metai: 1. Hetit: 2000 m. pr. Kr. hetitai imoko lydyti gele (iradim perm Egipto ir Mesopotamijos gyventojai). 1800 m. pr. Kr. susikr Senoji Hetit karalyst (dab.Turkijos ir Sirijos teritorijoje). 1200 m. pr. Kr. lugo Hetit imperija (Hetit valstybles ukariavo Asirija). 2. yd: 1700 m. pr. Kr. prasidjo yd migracija (pasak Biblijos, Didiojo bado metu ydai ikeliavo i Egipt). 1280 m. pr. Kr. ydai, nugalj Kanaano gyventojus, m verstis emdirbyste ir gyventi ssliai. 1040 m. pr. Kr. ydai engia Paadtj em (Palestin). 922 m. pr. Kr. Izraelio karalyst, valdant Saliamonui, pasiek aukso ami. 931 m. pr. Kr. Izraelio karalyst suskilo (Samarija ir Judja). 721 m. pr. Kr. Samarijos valstyb ukariavo asir valdovas. 539 m. pr. Kr. ydams sugrti i Jeruzal leido pers karalius Kyras Didysis. I a. pr. Kr. ydai atkr savo karalyst. 3. Finikiei: IX a. pr. Kr. susikr jungtin Tyro ir Sidono karalyst. 539 m. pr. Kr. Babilon um Persijos karalius Kyras II ir Babilono civilizacija lugo. 4. Pers: 550 m. pr. Kr. valdant Kyrui II kuriama Pers imperija. 500 m. pr. Kr. graik-pers kar pradia. 330 m. pr. Kr. persus ukariavo Aleksandras Makedonietis. Svokos: 1. yd: Biblija krikioni ir judj ventasis Ratas, susidedantis i Senojo ir Naujojo testament. Dekalogas deimt Dievo sakym. Diaspora dalies tautos gyvenimas svetur, vienos tikybos moni gyvenimas tarp kitos tikybos moni. Hebrajai semit gentys,, i kuri susiformavo Izraelio tauta. Izraelitai dvylika Izraelio geni, kurios buvo umusios Izrael. Judaizmas seniausia pasaulio monoteistin religija - yd religija. Menora septynak yd vakid. Mesijas ankstyvajame judaizme vyresnysis ynys ir karalius. Monoteizmas tikjimas vienu Dievu. Patriarchas Staiatiki banyios vadovas. Ryt ortodoks banyi aukiausiasis dvasininkas. Paadtoji am Kanaanas. Pranaas Dievo ar diev valios skelbjas, aikintojas Sandoros skrynia spinta prie sinagogos sienos Jeruzals pus, kurioje buvo laikoma pirmoji Tora. Semitai gyvuli augintoj - klajokli gentys. Teisjai yd karini sjung vadovai. J valdia truko apie 200 met. Tora penkios pirmosios Senojo testamento knygos, Dievo apreiktos Mozei. 2. Finikiei: Abcl enkl visuma kalbos garsams ireikti. Kolonija valstybs sigyta valda usienyje ir prijungta politiniais, kiniais ar kariniais tikslais. Punai Kartaginos finikieiai. Purpuras i purpurini austri igaunamas pigmentas, brangiausias i da, karali valdios simbolis. 3. Pers: 5

Dualizmas poiris, kad tikrovje yra du pagrindiniai principai. Monetos apskritimo formos metalo gabaliukai, naudojami kaip pinig ris, kaldinti nuo VII a. pr. Kr. Satrapas vietininkas, satrapijos autonomins provincijos valdytojas. Asmenybs: 1. Hetit: Murilis karalius, gyv. XVII a. pr. Kr., ukariavo iaurs Sirij, praplt valstybs teritorij pietuose. 2. yd: Abraomas seniausias biblinis yd patriarchas, laikomas j protviu. Dovydas antrasis suvienytosios Izraelio karalysts karalius (1005-965 m.pr.Kr.). Izaijas Izraelio pranaas, pranaavs kdikio atjim, kuris bus Izraelio Mesijas. Jeremijas paskutinis prie Jeruzals sugriovim ventojo Rato pranaas. Juozapas Biblijos personaas, Mergels Marijos suadtinis, Jzaus Kristaus tvis, aukltojas. Moz Biblijos personaas, sen.yd vadas, gyv.XIIIa.pr.Kr., judj, krikioni, musulmon pranaas. Saliamonas Izraelio karalius, jam valdant karalyst pasiek aukso ami, suklestjo prekyba. Saulius Izraelio karalius, jam valdant vyko karai su filistieiais. 3. Pers: Darijus pers karalius, jam valdant imperija iaugo, turjo net 4 sostines.. Kambizas pers karalius, pasiymjs ypatingu iaurumu, geras karo vadas. Kyras pers karalius, jam valdant persija tapo imperija. Kserksas pers karalius, Darijaus I snus. Zaratustra zoroastrizmo pradininkas. vykiai: 1. Hetit: Geleies apdirbimo pradia imoko lydyti gele II tkstm.pr.Kr. Iradim perm Egipto ir Mesopotamijos gyventojai. Hetit civilizacijoje monija eng geleies ami. Hetit imperijos suklestjimas ir lugimas didiausi galyb pasiek valdant upiluliumui I (apie 13801340 m.pr.Kr.), imperija lugo apie 1200 m.pr.Kr., o jos sostin buvo sugriauta. Hetit valstybles ukariavo Asirija. 2. yd: sikrimas Kanaane 4 tkstm.pr.Kr. Abraomas su savo monmis ikeliavo i ro miesto (Mesopotamija) Kanaano krat (tuomet taip vadinta Palestina). Atkeliav ydai rado Kanaane nauj moni, ne tik semit, bet ir filistiniei, tad kilo karas dl paadtosios ems. ydai, nugalj Kanaano gyventojus (apie 1250 m.pr.Kr.), patys m versti emdirbyste ir gyventi ssliai, taip sitvirtindami Kanaane. Egipto nelaisv apie 1600 m.pr.Kr. Didiojo bado metu visi ydai patrauk Egipt, kurio nelaisvje buvo iki Mozs gimimo XIII a.pr.Kr. Pabgimas i Egipto XIII a.pr.Kr. Mozs vedami ydai paliko Egipt ir jo paadtj em Sinajaus pusiasal. Sandoros sudarymas - sandoros su Dievu sudarymas yra lemtingi Izraelio istorijos vykiai tarsi dvasinis yd tautos lopys, davs krypt visai tolimesnei Izraelio istorijai. Teisj laikotarpis visos yd gimins po atsikraustymo Kanaan sudar karin sjung, kuriai vadovavo teisjai. Teisj valdia truko apie 200 met (nuo ~1250 m.pr.Kr.). Izraelio valstybs gyvavimas ir skilimas - 922m.pr.Kr. Izraelis suskilo dvi karalystes:Izrael ir Judj. 721m.pr.Kr. Izraelio valstyb um asirai. 586m.pr.Kr. Judjos karalyst um babilonieiai. 6

I-oji Babilono nelaisv apie XI a.pr.Kr. Asirija ukariavo Babilon. Ukariaut Babilon, kaip senj religin irkultros centr, asir valdovai laik nelieiamu. Asir valdovai visaip sien Babilono palankumo pripaino babiloniei dievus, skelbdavosi kartu Asirijos ir Babilonijos karaliais. II-oji Babilono nelaisv Asirijos karalius Sinacheribas sugriov miest 389 m.pr.Kr., taiau jo snus Asarchadonas, paalins tv i sosto, aptvr miest nauja siena, atstat griuvsiais virtusi Marduko ventykl ir jos bokt. Jis Asirij ir Babilon laik vien knu. Romn ukariavimas 70 m.pr.Kr. Palestin um Romos imperijos kariuomen. Daugelis yd buvo ivaryti kitas Romos imperijos sritis. 3. Finikiei: Kolonij krimasis iaurs Afrikoje nedideli ems plotai, riboti gamtos itekliai vert Finikijos miestus prekiauti, keistis produkcija su gretimomis ir tolimesnmis alimis. Pasak Herodoto, tolimiausia finikiei kelion buvo aplink Afrikos emyn madaug VI a.pr.Kr. Pradjus plaukioti toli nuo tvyns, finikieiams reikjo nauj uost, kuriuose jie galt sustoti. Taip atsirado finikiei kolonij iaurs Afrikoje. 4. Pers: Imperijos krimas valdant Kyrui II, Persijos karalyst 539 m.pr.Kr. tapo imperija. A.Makedonieio ukariavimas 330 m.pr.Kr. nukariavo karaliaus Darijaus II valdom Persij. Svarbiausi altiniai: Avesta viena i pirm knyg monijos istorijoje, turinti inias duotas mogui Dievo. Dabar Avesta telpa 21 knygoje, i kuri tik penkios yra paraytos, kitos perduodamos odiu. Kiekvienoje ventos Avestos knygoje yra apraoma viena i monijos veiklos krypi, pagal kuri galima rasti keli Viepat Diev. Biblija krikioni ir judj ventasis Ratas, susidedantis i Senojo ir Naujojo Testament, kurie sudaro vien mokym apie dievikj iganym. II TEMA. ANTIKA A. Senovs Graikija 3000-146 m. pr. Kr. Metai: 3000-1450 m. pr. Kr. Kretos-Mikn civilazija. Gyventojai vertsi emdirbyste ir jr prekyba, buvo umezg ryius su Rytais. Atrasti Knoso rmai. 2000 m. pr. Kr. Atrastas A- piktografinis ratas, o B ratas skiemeninis, isirutuliojs II tkst. pr. Kr. pab. Rat perskait angl architektas ir kriptografas M.Vetrisas, padedamas kalbininko D. adviko. 1100 m. IX a. pr. Kr. Tamsieji amiai. Graikija buvo susiskaldiusi maas karalystes. Vieninteliai raytiniai to laiko dokumentai Homero Iliada ir Odisja bei Hesiodo poemos.VIII-VI a. pr. Kr. Archajinis laikotarpis. Kuriasi miestai valstybs (poliai), vyksta didioji graik kolonizacija, suklesti prekyba. Olimpini aidyni pradia. Ikyla Sparta.776 m. pr. Kr. pirmosios Olimpins aidyns. Graik met skaiiavimo pradia. Dzeuso garbei buvo rengiamos olimpiados, kurios yra gilios aknys dabartini Olimpini aidyni. 594 m. pr. Kr. Solonas veda statym, suteikiant teis valdyti ne pagal kilm, o pagal turt. Panaikina skolas ir skolin vergov. 508-507 m. pr. Kr. Kleistenis vykdo administracin reform ir paskelbia ostrakizmo statym Atnuose (pavojingiausias Atn demokratijai mogus piliei buvo isiuniamas), sukuriami nauji valdymo organai (500 nari taryba ir 10 strateg kolegija, kuri vadovavo kariuomenei). V a. pr. Kr. Periklis su savo reformomis toliau eng demokratijos keliu: pradjo mokti pinigus piliei renkamiems pareignams tarybos, helijos nariams, strategams, archontams (taip garbingas pareigas galjo uimti ir neturtingas pilietis). 490 m. pr. Kr. Maratono mis (Darijus I). Graik pergal.480 m. pr. Kr. mis Termopil perjoje (Kserksas). Graikai pralaimi, va Leonidas su spartieiais. Taip pat ir Salamino mis (Kserksas). Graik pergal, pers pralaimjimas. 479 m. pr. Kr. mis prie Platjos ir Mikals kyulio Egjo jroje. Graik pergal, pers pralaimjimas. 478 m. pr. Kr. graik miestai sudaro Delo jr sjung, kuriai vadovauja Atnai (Nesutarimai tarp Atn ir Spartos baigsi, Atnai tapo Helados kariniu hegemonu).431-404 m. pr. Kr. vyksta Peloponeso karas, kurio prieastis, pasak Tukidiko,- sustiprjusi Atn grsm Spartai. Taikos sutart paeidia atnieiai.338-146 m. pr. Kr. Helenistinis laikotarpis. Teritorij nuo Graikijos iki Indo ups uima Aleksandro Didiojo imperija. iuo laikotarpiu graikai ir makedonieiai keliasi 7

Rytus, kur nea savo kultr, paproius, stato helenistinius miestus.334 m. pr. Kr. kuriama Aleksandro Didiojo imperija. 323 m. pr. Kr. Makedonijos karaliaus, antikos karvedio Aleksandro Makedonieio mirtis. 281 m. pr. Kr. Aleksandro Didiojo imperija suskyla tris dalis: Makedonij, Egipt ir Sirij.146 m. pr. Kr. Aleksandro Didiojo imperijos teritorij uima romnai Svokos: Agora centrin aikt Atnuose su ventyklomis, turgaviete, valstybinmis staigomis. Akademija - mokslo ar meno staig, draugij, auktj mokykl pavadinimas. Akropolis tvirtov Atnuose, pastatyta V a. pr. Kr. ant kalvos. Vliau tapo svarbiausia kulto vieta su ventyklomis ir diev paveikslais. Amfora - pailgas molinis arba metalinis sen. graik ir romn indas su 2 vertikaliomis somis skysiams (aliejui, vynui) laikyti. Aristokratas sen. Graikijoje VIII-VI a. pr. Kr. politin valdi turjs turtingas ir takingas mogus, kildins save i legendini protvi. Atlantida - istorin hipotetin sala, prie 1012 tkst. met egzistavusi Atlanto vandenyne vakarus nuo Gibraltaro. Apie j ra Platonas. Ar tikrai buvo tokia sala, iki iol neiaikinta. Barbaras sen. Graikijos svetimalis. Chitonas - sen. graik vyr ir moter drabuis be rankovi, ant pei susegamas segmis. Demagogas sen. Graikijoje politinis veikjas. Demokratija sen. Graikijoje taip buvo vadinama statym paisanti ir visuotin gerov orientuota daugumos miesto valstybs piliei valdia. Diadochai - Aleksandro Makedonieio kariuomens vadai, kurie po jo mirties 323 m. pr. Kr. pasidalijo imperij. Dionisijos sen. graik dievo Dioniso vent: dalyviai, apsireng okenomis, vaizduodavo satyrus Dioniso palydovus, choras atlikdavo ditirambus; veniamos 4 kartus per metus; su jomis susijs graik teatro atsiradimas. Eklezija - Senovs Graikijos poliuose tautos susirinkimas vergovins demokratijos klestjimo laikotarpiu (pvz., Atnuose eklezija tapo aukiausiuoju valdios organu). Falanga - sen. graik ir makedoniei kovin sunkiai ginkluot pstinink kautyni rikiuot, sudaryta i suglaust eili. J itobulino Pilypas II Makedonietis, kuris padidino kari skaii falangoje. Falangos, kurias sudar tkstaniai kari, ginkluot 57 m ilgio ietimis, turjo didel smogiamj jg. Filosofija - viena visuomens smons form, mokslas, tiriantis gamtos, visuomens ir mstymo raidos visuotinius dsnius. Freska - sien tapybos technika. Tapoma ant drgno tinko kalkiniu vandeniu praskiestais daais. Gerusija senin taryba Spartoje. Helenizmas - Senovs Graikijos ir kai kuri Ryt ali istorinis laikotarpis, truks nuo Aleksandro Makedonieio laik (IV a. pr. Kr.) iki I a. po Kr. Helotai vergai Spartoje. Hoplitai graik kariai, pstininkai, ginkluoti skydais, ietimis ir kalavijais. Komedija - dramos anras - scenai skiriamas krinys, kuriame juokingai vaizduojamos moni, paproi ydos, o veiksmas baigiasi pagrindiniams veikjams skmingai. Labirintas patalpa, kurioje galima pasiklysti ar paklaidinti. Metropolija - Senovs Graikijos polis savo turim kolonij atvilgiu (j nevald, bet, esant reikalui, atliko globjo funkcijas). Minotauras - sen. graik mitin pabaisa pusiau mogus, pusiau jautis; mogdr Minotaur, Kretos karaliaus Mino laikom labirinte, nuuds atnietis Tesjas. Mitas tai igalvotas pasakojimas. Monarchija sen. Graikijoje taip buvo vadinama statym paisanti ir visuotin gerov orientuota vieno asmens paveldima valdia. Olimpins aidyns 776 m. pr. Kr. surengtos aidyns dievo Dzeuso garbei. Orakulas - tai Senovs Ryt, graik ir romn diev atsakymai; ynys, kuris tuos atsakymus perduodavo; ventykla, kur bdavo pranaaujama. ymiausias Delf orakulas, kuris veik madaug nuo 700 m. pr. Kr. iki 400 m. po Kr. Oratorius ikalbingas, mokantis vieai kalbti mogus. 8

Ostrakizmas - Senovs Graikijoje valstybei pavojing piliei itrmimas slaptu balsavimu; vykdytas ostrakonais, ant kuri buvo raomi tremiamj vardai. Pedagogas - Senovs Graikijos laik vergas, lydintis eimininko vaikus mokykl, aukltojas. Pilietis asmuo, turintis kokios nors valstybs pilietyb. Polis - antikos laik (Senovs Graikijoje, Finikijoje, Romoje) miestas valstyb. Valstybs teritorij sudar pats miestas ir jo apylinks. Sinoikizmas keli savarankik bendruomeni, gyvenviei ar miest jungimasis vien pol. Stilius tam tikra iraikos forma. Strategas VI-I a. pr. Kr. sen. Graikijos kariuomens arba laivyno vadas, turintis didelius karinius ir politinius galiojimus. Tamsieji imtmeiai laikai, kai sen. Graikija buvo susiskaldiusi maas karalystes ir apie tai nerasta joki ini. Vieninteliai raytiniai dokumentai Homero Iliada ir Odisja bei Hesiodo poemos. Teatras - j sukr sen. graikai. Pradioje tai buvo ritualas, susijs su vyno dievo Dioniso vardu. Vyrai, apsitais oi kailiais, pasakojo mitus ir padavimus apie tai, kaip atsirado pasaulis su dievais, monmis ir gamtos reikiniais. Tironija Sen. Graikijos valst. valdios forma vieno asmens, smurtu ugrobusio valdi, valdymas; iauri, despotin valdymo sistema. Tragedija - lit. dramos anras. Dramos krinys, atskleidis atrius ir neveikiamus prietaravimus, gili visuomenin prasm slepianias stipri, herojik asmenybi kolizijas. Triera - karo laivas Sen. Graikijoje su trimis auktais irkl. Trojos arklys medin skulptra, skirta pasislpti prieams. Pitija Sen. Graikijoje Apolono ventyklos (Delf orakulo) yn prana. Asmenybs: Aleksandras Makedonietis (356-323 m. pr. Kr.) Makedonijos karalius, antikos karvedys. 334 m. pr. Kr. pradjo kov prie persus, ugrob Maj Azij, ukariavo Sirij, Palestin, eng Egipt. kr Aleksandrij., nuygiavo iki Tigro ups ir prie Gaugamel galutinai sutriukino Darijaus III vadovaujam pers kariuomen. Nugaljo Indijos karali Por. Archimedas (287-212 m. pr. Kr.) graik matematikas, fizikas ir iradjas. Aristofanas (~445 386 m.pr.Kr.) Antikos raytojas komedijos Debesys, Varls, Paukiai, Vapsvos. Aristotelis (384 322 m.pr.Kr.) Antikos raytojas Retorika, Poetika Demokritas (~460-371 m. pr.Kr.) graik filosofas, atomizmo (pasaulis sudarytas i ma daleliatom) teorijos pradininkas. Demostenas (~384-322 m. pr. Kr.) Atn valstybs veikjas ir oratorius, telk graikus kovai prie Aleksandr Makedoniet.. Fidijas (5 a. pr. Kr.). Atn Akropolis. Skulptorius, Antika. Herodotas (484-424 m. pr. Kr.) ymus graik istorijos tvas, paras veikal apie graik karus su persais Iliada. Hipokratas (460-370 m. pr. Kr.) ymiausias antikos laik gydytojas, vadinamas medicinos tvu. Homeras - (VIII a.pr.Kr.) Antikos raytojas epins poemos Iliada, Odisja. Kleistenis (VI a. pr. Kr.) Graikijos veikjas, vykds administracin reform ir paskelbs ostrakizmo statym Atnuose. Minas - graik mituose dievo Dzeuso snus, Kretos salos karalius, po mirties taps vienu i vli teisj poemio karalystje Peisistratas (VI a. Pr. Kr.)Graikijos veikjas, kuris 560-528 m. pr. Kr. ved tironij ir globojo viduriniuosius bei emesniuosius luomus. Periklis (~500-429 m. pr. Kr.) Atn valstybs veikjas, oratorius, politikas, strategas. Pitagoras (~570-500 m. pr Kr.) graik filosofas. kr religin filosofin pitagoriei brolij. Platonas (427-347 m. pr. Kr.) graik filosofas, Sokrato mokinys, kuris inomas savo mokymu apie idjas ir valstyb. kr nuosav filosof mokykl Akademij. Sofoklis (496 406 m.pr.Kr.) Antikos raytojas tragedijos Edipas karalius, Edipas Kolone, Antigon, Elektra, Filoktetas. 9

Sokratas (470-399 m. pr. Kr.) graik filosofas, kuris domjosi morals ir valstybs valdymo klausimais. Solonas (VI a. pr. Kr.)garik veikjas, kuris 594 m. pr. Kr. ved statym, suteikiant teis valdyti ne pagal kilm, o pagal turt, panaikina skolas ir skolin vergov. 3. Dievai, didvyriai ir mitins btybs. Afrodit meils ir groio deiv; Artemid mik deiv, gyvn ir mediokls globja; Apolonas mz valdovas, men globjas; Atn iminties, taikos ir karo deiv, globojo audjus ir alyv augintojus; Dionisas - vaisingumo, augalijos ir linksmybs dievas, vyno iradjas, vynuogi ir vyndarysts globjas; Dzeusas vyriausiasis dievas, perkn ir aib valdovas, saugojo visuomens teises; Hadas poemio karalysts dievas; Hefaistas ugnies dievas, kalvysts globjas; Hera Dzeuso mona, vedyb globja; Hermis keliautoj, diplomat, pirkli ir vagi dievas; Nik - pergals personifikacija; Poseidonas jr dievas; Prometjas - moni gynjas nuo diev savivals, monijos globjas; Tich - likimo ir atsitiktinumo deiv; Dedalas - sen. graik mit architektas ir skulptorius, pastats Kretos salos karaliui Minui Labirint, i vako ir plunksn pasidarytais sparnais nuskrids i Kretos Maj Azij; Ikaras - graik mit. personaas; bgdamas i Minojo nelaisvs, tvo Dedalo padirbtais i vako ir plunksn sparnais per arti priskrido prie Sauls; sparn vakui itirpus, nukrito jr ir nuskendo; Heraklis - mit herojus, pasiymjs didele fizine jga; Pandora - moteris, kuri i smalsumo, nepaisydama draudimo, atvo ind ir ileido moni nelaimes; Pegasas - sparnuotas irgas, kanopos smgiu kalne davs pradi Hipokrens altiniui, kurio vanduo teiks kvpim poetams; Tesjas - Atn karalius, suvienijs Atik, atliks ygdarbi (dalyvavo argonaut ygyje, nuud plik Prokrust, pabais Minotaur, nudob Maratono jaut); Chimeros - pabaisos, turjusios lito galv, okos liemen, gyvats galva pasibaigiani uodeg, i nugaros kylani trei okos galv; Kentaurai - mik arba kaln demonai, iki juosmens mons, nuo juosmens arkliai; Kiklopai - vienaakiai milinai; Minotauras - pusiau mogus, pusiau jautis; mogdr Minotaur, Kretos karaliaus Mino laikom Labirinte, nuuds atnietis Tesjas; Mzos - 9 deivs, mokslo ir meno globjos; Nimfos - graik gamtos deivs: inomiausios medi (driads), vandenyno bang (okeanids), kaln (oreads), upi, eer (najades), jr (nereides); Satyrai - mik dievybs, pasiymjusios galumu. Vyno ir linksmybs dievo Dioniso palydovai; Sirenos paukio kno merginos, dainomis viliojanios jreivius; Titanai - vyriausiosios kartos dievai Gjos (ems) ir Urano (Dangaus) sns, kovoj su Dzeusu dl valdios; pralaimj buvo nublokti Tartar. ymiausi statiniai: Aleksandrijos vyturys - pirmasis vyturys pasaulyje, pastatytas III a. pr. Kr. maoje Viduremio jros Faro saloje ant masyvi akmenini luit, su Poseidono skulptra viruje. Rod keli laivams Aleksandrij. Dien signalizavo dmais, o nakt atspindjo lauo liepsnas. 120 m aukio. Atn akropolis - sen. Atn tvirtov, ventykla ir visuomeninio gyvenimo centras, ikils vir miesto ant didels kalvos. Akropoli bta ir kituose Graikijos miestuose. Netoli yra Adriano vartai ir olimpinis stadionas, o u j uola, kurios virnje yra antikinio pasaulio statiniai. i uola vadinasi Likabeto arba Vilk kalva.Netoliese yra ir Akropolio virn su Panteonu. io kalno pirmojoje pakopoje yra vartai Akropol. Prie paties Akropolio yra daug ventykl ir muziej. Akropolio papdje matyti Dioniso ir Herodoto teatro griuvsiai. Antikos laikais ia buvo statomi Sofoklio, 10

Euripido kit dramaturg veikalai. U io teatro griuvsi yra olimpinis stadionas ir Jupiterio ventykla. Atn partenonas - pastatytas 447438 m. pr. m. e., vadovaujant ymiajam Fidijui. Atn Dioniso teatras - pirmasis akmeninis Graikijos,teatre sussdavo 14 tkstani moni. Jei monms spektaklis nepatikdavo, jie aktorius apmtydavo savo atsinetu maistu ar net akmeninis. Vienas aktorius sulauk tokios kruos. Dzeuso ventykla Olimpijoje beveik prie 3000 m. Olimpija buvo svarbus Graikijos religijos centras. Sen. graikai garbino vyriausij diev Dzeuso, jo garbei reng ventes, atletikos varybas. V a. pr. Kr. Olimpijos gyventojai suman pastatyti Dzeusui ventykl. Skulptorius Fidijas sukr 13 m aukio Dzeuso skulptr. Dievo od padar i dramblio kaulo ploki, drabuius i aukso lakt. Mauzoliejus Halikarnase 377-353 m. pr. Kr. Pers imperijos dalyje su Halikarnaso sostine karaliavo Mauzolas. Jis ved savo seser Artemisij ir suman sau ir karalienei pastatyti antkap. Karaliaus garbei antkapis pavadintas mauzoliejumi. J saugojo akmeniniai litai. Ant vientiso akmeninio pagrindo stovjo panaus graik ventykl statinys, apsuptas kolon ir statul. Statinio virnje laiptuota piramid. J 43 m auktyje vainikavo irg traukiama kovos ir ikilmi veimo skulptra. Knoso rmai senosios Kretos civilizacijos valdov rmai. Pastatas megarono tipo, pagrindin statyb mediaga diovintos plytos. Rmai isidst 16 tkst. kv. m. plote, pritaikyti prie reljefo, netaisyklingo suplanavimo. Moter ir vyr patalpos isidsiusios skirtingose pusse, rm centre 50x75 m ploio kiemas. Rmuose naudojamos Kretai savitos iracionaliosios ( apai siaurjanios) kolonos. Sienos puotos architektrinmis formomis ir glazruotomis plytelmis. Rodo kolosas milinika statula, stovjusi Egjo jros Rodo uoste. Taip Rodo gyventojai, IV a. pr. Kr. apgyn miest, atsidkojo u glob Sauls dievui Helijui. Bronzin, madaug m aukio. Skulptorius Haras Lindietis. Artemids ventykla Efese - pastat paskutinis Lydijos karalius Krezas Efeso mieste Maojoje Azijoje. Legenda byloja, kad Efeso miest kr amazons karinga moter gentis. Krezas nusprend pastatyti Mnulio deivs ir gyvn bei jaun mergin globjos Artemids garbei didiausi ventykl i marmuro. Svarbiausi ventyklos statin rm madaug marmuro kolon. Kiekviena j 20 aukio. Pagrindas 131 m ilgio ir 79 m ploio. ventyklos viduryje stovjo Artemids skulptra. Tai viena didiausi senojo pasaulio ventykl, daug didesn u Partenon, vliau pastatyt Atnuose. II tema. Antika. B Senovs Roma. 753m. pr. Kr. 476m. METAI II tkstantmetis pr. Kr.- Apenin pusiasalyje sikuria pirmieji gyventojai. 753 m. pr. Kr. - kuriama Roma. 509 m. pr. Kr. - baigiasi karali epocha, ivytas paskutinis karalius Tarkvinijus Ididusis. Koma tampa respublika. 450 m. pr. Kr. - pirmasis statym rinkinys - Dvylikos lenteli statym rinkinys. 264 241 m. pr. Kr. - pirmasis pun karas. 218 - 201 m. pr. Kr. - antrasis pun karas. 149 - 146 m. pr. Kr. - treiasis pun karas. 146 m. pr. Kr. - romnai um Graikij. 133 m. pr. Kr. - Tiberijaus Grakcho reformos. 123 m. pr. Kr. - Gajaus Grakcho reformos. 107 m. pr. Kr. konsulu tampa karvedys Marijus, kariuomens pertvarkymas. 74-71 m. pr. Kr. Spartako sukilimas. 49 m. pr. Kr. Cezaris perjo Rubikono up. pradjo kariauti prie Gaj Pompj. um Rom. 44 m. pr. Kr. smokslininkai nuudo Cezar. 44 - 30 m. pr. Kr. - pilietiniai karai. 27 m. pr. Kr. - Oktavianas Augustas tampa Romos valdovu. 64 m. - Neronas sak padegti Rom, Romos gaisras. 284 m. - imperatoriumi irinktas Diokletianas, jo reformos. 313 m. - imperatorius Konstantinas ileidia statym, draudiant riboti krikioni laisv. 392 m. imperatorius Teodosijus krikionyb paskelbia vyraujania religija. 395 m. - Romos imperija suskyla Ryt ir Vakar. 11

410 m. - Alaricho kariai(vestgotai) nusiaubia Rom. 476 m. - lugo Vakar Romos imperija. SVOKOS Akvedukas - didiuliai arkiniai tiltai, pastatyti tam, kad vandentiekio kelyje pasitaikydavo praraj ar upi. Amfiteatras - pastatas, kuriame vyko gladiatori kovos ir viei vaidinimai. Arena - pabarstyta smliu aiktel amfiteatro ar cirko viduryje. Augustas - imperatoriaus titulas. Vliau kiekvienas imperatorius, taps Augustu, galjo skirti savo pdin, kuris gaudavo Cezario titul. Bagaudas - valstietis, sukils Galijoje ir iaurs Ispanijoje prie Romos vergvaldi priespaud. Biurokratija - valdymo sistema, kurioje viepataujanti inaudotoj klase vykdo savo valdi darbo monms per privilegijuotus asmenis. Centurionas virininkas Romos kariuomenje, vadovavs imtinms. Cenzorius suraydavo visus pilieius, nustatydavo j turtin padt, tvark mokesius, vieuosius darbus, saugojo Romos piliei paproius. Cirkas vieta karo vad triumfinms eitynms, varyboms, vaidinimams Senovs Romoje. Decimacija - romn kariuomenje u didel nusiengim kas deimtas karys burt keliu turjo bti nubaustas mirtimi. Didysis taut kraustymasis - barbarikas tautjudjimas, klimasis vakarus, Romos imperij, bgant nuo Azijos gyventoj hun. Diktatorius valdovas, kuriam suteikta visa valstybin valdia Senovs Romoje; ypatingais atvejais senato nutarimu skirtas 6 mnesiams. Dominatas - neapibrta imperatoriaus valdia. Duonos statymas - Romos varguomen kiekvien mnes i valstybini sandli turjo gauti grd nemokamai ar u labai ma kain. Enciklopedija - mokslinis leidinys, kuriame pateikta kai kuri mokslo srii svarbiausi ini sistema. Federatas - mogus, pasisakantis u valstybi sjung. Forumas - svarbiausia Romos aikt. Geocentrizmas - senovs moni klaidinga paira, kad em yra visatos centras, o Saul, Mnulis ir kiti dangaus knai sukasi apie j, isilaikiusi iki XVI a. Gladiatorius - belaisvis, nusikaltlis, vergas ar samdytas karys, specialiai apmokytas kautis su kitais publikos malonumui. Insul - 3 ar 4 aukt namas. Julijaus kurija - vieta, kur posdiavo senatas. Karceris kaljimas. Kareivi imperatorius - 111 a., palijus drausmei kariuomenje ir legion vadams kovojant tarpusavy, legionieri karnuotas valdovas, kuris sumokdavo didiausi sum. Koliziejus - didiausias amfiteatras Romoje, kuriame vyko gladiatori kautyns, vri pasirodymai, tikr karo laiv miai. Komicija -tautos susirikimas po Servijaus Tulijaus pertvarkym. Kolonas - smulkus ems nuomininkas. Konsulas - kariuomens vadas, auk senato posdius. Krikionyb Jzaus Kristaus mokym ipastani moni religija. Kupolas architektrin detal. Latifundija - didelis romn dvaras. Legionas romn kariuomens didiausias padalinys. Liaudies tribnas - plebj teisi gynjai. Turjo teis sustabdyti statym, suaukti senat, kitis teism veikl. 12

Magistratas aukto rango valstybins valdios pareignas. Oligarchija - valdia, kuri gyvendina nedidel turtingiausi piliei grup. Optimatas- 1 a. Romos respublikos krizs senato alininkai. Pagonyb- religija, pasisakanti u politeizm. Panteonas - vis diev ventykla ar vienos religijos diev visuma. Patricijai - kilmingi Romos pilieiai, kildin save i pirmj Romos gyventoj. Pax Romania - valdant Oktavianui Augustui sigaljusi romnikoji taika. Pergamentas apdorota alia oda. Plebjai laisvi pilieiai, vliau apsigyven Romoje. Plebiscitas - visuotin apklausa. Pontifex maximum -vyriausias romn ynys, nuo Augusto laik juo tapdavo imperatorius. is titulas iliko Romos popieiaus titulu. Populiaras 1 a. Romos respublikos krizs metu mons, rm Romos varguomen. Principatas - politin sistema, kur aukiausi valdi gavo senatorius princepsas. Privilegija - iimtin teis k nors. Provincija - u Italijos esanti Romos valstybs dalis. Prokonsulas - konsulo padjjas. Punai taip romnai vadino kartaginieius. Raiteliai - dalis Romos piliei, kurie buvo raiteli vad palikuonys. Respublika valstybe, kuri valdo liaudies irinkti atstovai. Romanizacija - Romos ukariautos tautos perm lotyn kalb, romn buit, paproius, religij. Senatas - Taryba, kuri svarsto svarbiausius valstybs reikalus, vidaus ir usienio politik, finansinius reikalus. Terma vieoji pirtis. Toga - romn tautinis drabuis. Triumfas- ikilmingas laimjusio karvedio vaiavimas Rom kariuomens prieakyje. Triumviratas trij moni sjunga, sudaryta valdiai ugrobti valstybje. Tunika - trumpas senovs romn drabuis. Vandalizmas kultros vertybi ir meno paminkl naikinimas be prieasties. Vestal - yn. saugojusios nam idinio deivs Vestos aminj ugn jos ventykloje Forume. Didysis cirkas - didiausia ir seniausia arena Romoje, kur vykdavo kovos veim lenktyns ir ikilmingos ventins eisenos. Didysis forumas - vietov tarp Kapitolijaus ir Palatino kalv, turgaus aikt. Jupiterio ventykla - vyriausiojo dievo ventykla. Kapitolijaus ventykla - tvirtov ant Kapitolijaus kalvos. Diokletiano, Karakalos termos - i imperatori pirtys um 30 ha plot ir buvo didiausios. Katakombos - persekiojam krikioni pamald vieta. Kloakos poeminis kanalas nevarumams nutekti. Marso laukas plati lyguma, kur vykdavo kariniai paradai, gimnastikos varybos, liaudoes susirinkimai ir ventes. Marso ventykla - Karo deivs ventykla Marso lauke. Romn keliai - vadinami pasaulio stebuklu, jais bdavo sujungiama sostine su imperijos kampeliais visais. Trajano kolona - pastatyta aminti Trajano skmingiems ygiams. Triumfo arkos po skmingo ygio statomos vadams.

ASMENYBS 13

Alarichas - vestgot vadas, nusiaubs Makedonij, Graikij. engs Italij, 410 m. apgul Rom ir. nepatenkintiems miestieiams atvrus vartus, tris dienas j siaub.Po to patrauk Piet Italij. Jam mirus, vestgotai Galijoje ir Ispanijoje kr karalyst. Markas Antonijus - Cezario legionio vadas, po jo mirties kartu su Oktavianu valds Rom. Jam atiteko rytins Romos provincijos.Jis deimt met gyveno Egipte, karaliens Kleopatros rmuose.Prasidjo jo irOktaviano tarpusavio karai, kuriuos jis pralaimjo.Oktavianui umus Egipt, jis kartu su Kleopatra nusiud, Egiptas tapo Romos provincija. Atila iaurus hun vadas, dar vadinamas dievo rykte. Ukariavo emes nuo Volgos iki Reino, nuniokojo rytines Romos imperijos sritis, patrauk vakarus, pasklido po Galij. Jam engus Italij, jo kariuomenj prasidjo maras, jie pasitrauk, Atila mir. Romulas Augustas - jaunas imperatorius. 476 m. nualintas savo asmens sargybos. Markas Aurelijus - (161 - 180 m. pr. Kr.), imperatorius ir filosofas. Mintyse atsispindjo valdymo problemos, teig, kad mogus gimsta darbui, turi turti tiksl, turi daryti tvark pasaulyje, teig kad mirtis visus sulygina. Mir karo ygio metu. ileido apmstym knyg '"Sau paiam". Brutas (85 42 m. pr. Kr.). Julijaus Cezario nuudymo organizatorius. Cicerono draugas, ymus filosofas ir oratorius. Cezaris - (100 - 44 m. pr. Kr.). Romos valstybs veikjas i ymios patricij eimos, karvedys, raytojas, faktinis pirmasis imperatorius. Ciceronas - (106 43 m. pr. Kr.), romn politikas, filosofas, garsus oratorius, klasikins lotyn prozos autorius. Diokletianas imperatoriumi tapo 284 m. Padidino kariuomen, j pertvark, numalino neramumus provincijose, ivijo barbarus.imperij padalino smulkesnes sritis. Pasiskelb Jupiterio snumi. Kadangi vienam buvo per sunku valdyti, jis persikl Maj Azij, o benravaldiui paved valdyti vakarin imperijos dal.Prasidjo valstybs skilimas. Epiktetas - (I - II a.), vergas i Frigijos. Mintimis artimas Senekai. Sil niekada nesakyti, i kurio krato yra mogus kils, siek lygybs tarp taut, niekino prabang gyvenim, buvo itremtas i Romos. Gajus Grakchas - Tiberijaus brolis, siek baigti jo darb. Apribojo senato valdi, priimtas duonos statymas, pradti organizuoti dideli vieieji darbai. Ts ems reform, pasil steigti kolonijas. Buvo nuudytas savo vergo. Tiberijus Grakchas - i kilmingos eimos, garsjo isilavinimu, dora.Pasil ems statymo reform: visuomens emes idalinti nusigyvenusiems plebjams. Buvo apkaltintas valdios siekimu ir nuudytas. Hanibalas kartaginiei karo vadas, pradjs antrj pun kar. Po pralaimjimo nusinuodijo. Kaligula imperatorius nuo 37 m., siek neribotos valdios. Daug l skyr teatrams, triumfams, statyboms, todl didino mokesius. Buvo tironas, nuudytas. Konstantinas - imperatorius, daugiausia dmesio skyr rytinms provincijoms. 330 m. kr sostin Konstantinopol. Krasas - kartu su Cezariu ir Pompju sudar triumvirat, poto pradjo vadovauti romn kariuomenei. Titas Livijus - (59 m. pr. Kr. I 7 m.), romn istorikas, paras Romos istorij nuo jos krimo iki 9 m. pr. Kr. Jose stengsi iauktinti romnus. I jo parayt 142 knyg yra ilikusios 35. Marijus - karvedys, taps konsulu 107 m. pr. Kr. Pertvark kariuomen: j sudar samdiniai, jis leido tarnauti ir neturtingiems pilieiams, karvediai patys rinko kariuomen, mokjo algas. Neronas imperatorius despotas, lieps 64 m. padegti rom. Odoakras - imperatoriaus asmens sargybos vadovas. 476 m. nualins j ir pasiskelbs Italijos karaliumi. sikr Ravenos mieste. Sis vykis laikomas Vakar Romos imperijos pabaiga. Oktavianas - (27 m. pr. Kr. - 14 m.), pirmasis Romos imperatorius. Senatas suteik jam Augusto(ventojo) prievard. gijo vis faktin valdi, kr principat. Suklestjo romn literatra. Plinijus Vyresnysis - I a. para 37 knyg veikal "Gamtos istorija", tai enciklpedija apie to meto inias apie pasaul ir gamt. Plutarchas - (45 I27m.) para ,.Palyginamuosius gyvenimo apraymus", kuriuose sugretino romn ir graik veikjus. Sis veikalas iliko visas. Nors nepaisoma chronologijos, taiau stengiamasi irykinti asmenybs bruous pavyzdiais: smerktini ar sektini bruoai ir 1.1. 14

Pompjus - sudar triumvirat su Cezariu ir Krasu.. vliau sukilo prie Cezar, kuris pradjo prie j kar. Jo nuudyto galva buvo padovanota Cezariui. Klaudijas Ptolemjas - matematikas, geografas, astronomas. Apibendrino senovs astronomijos ir geografijos inias, pareng geocentristin visatos model. Romulas - yra tikima, kad kartu su broliu Rmu kr Rom. Kornelijus Sula - 82 m. ( I a. pab.) pr. Kr. isikovojo, kad bt paskelbtas diktatoriumi neribotam laikui, todl jis laikomas diktatros Romoje pradininku. Juo jis ibuvo 3 metus. Scipionas Romos karvedys, pasiymjs antojo pun karo metu. Seneka I a., nors buvo turtingas, kviet atsisakyti turto. Buvo Nerono mokytoju, konsulu, mst apie tobul visuomenes valdym(respublik), teig, kad tik imintis gali paveikti mog. Buvo nuudytas. Spartakas - 74 - 71 m. pr. Kr. Trak kilms verg sukilimo Romoje vadas. Rom pateko kaip belaisvis, buvo parduotas gladiatorius. Tacitas - (55 - 120 m.), raytojas, valstybs veikjas. 98 m. ileido J.A. gyvenimas ir bdas", Germanija". Teodosijus - imperatorius, po jo mirties imperija galutinai suskilo, j pasidalino jo sns. Tiberijus - Romos imperatorius. I pradi sutar su Senatu, po to vykd autokratin politik. Stengdamasis provincijose sutvarkyti mokesi sistem, u piktnaudiavimus persekiojo vietininkus ir atpirkjus; sumaino visuomenini statyb ir pramogini rengini ilaidas, grd ir pinig dalijim plebjams. Trajanas - Romos imperatorius. Um Mesopotamij, geras karvedys, buvo toks pat kaip ir kariai. Senatas oficialiai pripaino j geriausiu imperatoriumi. Jo ygiams aminti buvo pastatytas didelis obeliskas. DIEVAI IR MITINS BTYBS Jupiteris - vyriausiasis dievas, perkno. Junona Jupiterio mona, moter ir motin globja. Vesta - nam idinio globja. Vulkanas - kaln ir amatinink globjas. Neptnas - Jr dievas. Plutonas poemio karalysts dievas. Cerera - emdirbysts dievas. Minerva - karo deiv, amatinink globja. Merkurijus - prekybos ir vagi dievas. Diana - mediokles ir mnulio deiv. Venera - meils ir groio deiv. Apolonas - sauls ir muzikos dievas, aikiaregi globjas. Marsas - karo dievas. Kapitolijaus vilk tai vilk, uauginusi Romos krjus Romul ir Rm VYKIAI Romos miesto krimas Pagal legend. Trojos didvyris Enjus. Afrodites snus, liks gyvas po karo, atvyko Lacij. ved karaliaus dukter ir susilauk snaus, kuris tapo naujo miesto Alba Longos krju. Jo tolim palikuon Numitor nuvert nuo sosto jaunesnis brolis. Numitoro dukter atidav vestales. Jos turjo bti skaisios, taiau ji pagimd dievo Marso dvynius. U tai ji ir jos vaikai buvo pasmerkti mirti. Dvyniai buvo mesti Tiberio up. bet ji imet vaikus krant, kur juos suradusi ir savo pienu maitinusi vilk. Vliau piemuo juos rado ir pavadino Romulu ir Reinu. Galiausiai j paslapt atskleid, grino sost Numitorui, o patys nusprend kurti nauj miest. Broliai susiginijo ir 15

Romulas nukov Rm. o miest pavadino savo vardu 753 m. pr. Kr., kuris isidsts ant 7 kalv: seniausiai apgyventa Palatino kalva, paskutin - Aventino. Karali valdymas Ankstyvuoju laikotarpiu Rom valde 7 karaliai. Karali (rex) rinko senatas iki gyvos galvos. Jis pirmininkavo senate, aukodavo dievam aukas, vadovavo paauktinei kariuomenei. Karaliai atliko daug reikming darb. Karalius Numa Pompilijus patikslino kalendori. Tarkvinijus Priskas pradjo didiojo cirko statyb, sureng pirmas vieas aidynes, nusausino pelkes aplink Rom. Servijus Tulijus j apjuos siena, leido plebjams dalyvauti Tautos susirinkime. Tarkvinijus Ididusis ant Kapitolijaus kalvos pastat ventykl. 3 paskutiniai karaliai buvo etruskai. 509 m. romnai ivijo paskutin karali. Respublikos paskelbimas Paskutinis karalius Tarkvinijus Ididusis buvo itremtas, VI a. pr. Kr. Roma buvo paskelbta respublika - valstybe, kuri vald liaudies irinkti atstovai.Aukiausia valdia priklaus senatui, tautos susirinkimams ir magistratams. Plebj teisi augimas Plebjai tarnavo armijoje, bet nedalyvavo valstybs valdyme. Kadangi nebuvo raytini statym, patricijai galjo savivaliauti. Plebjai kelis kartus grasino palikti Rom. kai j pagalba buvo ypa reikalinga. 494 m. pr. Kr. Plebjai suauk atskira tautos susirinkim. Jie isikovojo teis rinkti savo pareignus (liaudies tribnus). Tribnai galjo sustabdyti senato priimto statymo veikl, j asmuo buvo nelieiamas. Jie pasiek, kad bt perdalyta em, udrausta versti vergais siskolinusius pilieius, kad jiems but suteiktos lygios teiss Tautos susirinkime su patricijais. Plebjai privert paskelbti Romos statymus, pirmasis statym rinkinys, paskelbtas 450 m. pr. Kr., pirmiausia gyn nuosavyb. 12 lenteli statym" sigaljimas Pirmasis statym rinkinys, paskelbtas 450 m. pr. Kr., pirmiausia gyn nuosavyb. Romnai teig, kad teisjai turi bti bealiki, o kaltinamasis turi teis susitikti su savo kaltintojais, kad rodymai bt tikinantys, o teisjai turi atsivelgti i poelgio motyvus. tariamasis turi bti laikomas nekaltu kol jo kalt nerodyta. Pun karai ir didiausi miai III - i a. pr. Kr. Romos valstyb susiduria su stipria Kartaginos valstybe, kuri iaurs Afrikoje kr finikieiai. Juos romnai vadino pnais. Kar su Kartagina prieastis - Romos ir Kartaginos interes susidrimas, romnams pleiant savo valdas Viduremio juros baseine. simintini 3 Pun karai: 1) 264 - 241 m. pr. Kr. Kartaginieiai um Sicilij, romnai ten pasiunt savo legionus. Romos laivynas sumu Kartaginos, netrukus romnai atm Sardinijos ir Korsikos salas. 2) 218 - 201 m. pr. Kr. Hanibalas upuol Italij i iaurs, j is versi pirmyn, bet nepavyko uimti Romos, gro Afrik. Prie Zamos miesto pralaimjo romnams, isilaipinusiems j emse. Roma sitvirtino Viduremio juros pakrantse. 3) 149-146 m. pr. Kr. Romnai apsiaut Kartagin, po 3 met Kartaginos valdos tapo Romos provincija. Pli kar reikm: a) Kartagina pralaimjo ir buvo sugriauta: b) uvo labai daug moni ir buvo sunaikinta daug materialini vertybi c) romnai pasistat galing laivyn; d)Roma siviepatavo visoje europinje Viduremio jros pakrantje ir tapo stipriausia antikos pasaulio valstybe: e)parod. kad valstybin Romos santvarka yra pranaesn u Kartaginos. Po Pun kar Romos valstybs teritorija buvo pleiama toliau. Nukariautas teritorijas romnai vadino provincijomis. Romn karai ir ukariavimai Respublikos laikotarpiu 16

iuo laikotarpiu buvo nukariautos visos Apenin pusiasalyje sikrusios tautos.272 m. pr. Kr. valstyb pradta vadinti Romos-ltalijos sjunga, siekiant pabrti romn sjung su visomis Italijoje gyvenaniomis tautomis. Kai kuri nukariaut miest gyventojams buvo suteiktos Romos piliei teiss, kai kuri- lotyn teiss (t. y. dalines). sjunginink vidaus gyvenim romnai nesikio, bet j usienio politika buvo visikai priklausoma nuo Romos, be to, visi sjungininkai turjo sisti brius tarnyb romn kariuomenje. Po kar su punais. romnai toliau pradjo ygius rytus. siver Balkan pusiasal, sutriukino Sirijos kariuomen, ukariavo Makedonij. 146 m. pr. Kr ved savo valdi Graikijoje. G lakeli reformos Tiberijus ir Gajus Grakchai buvo i kilmingos eimos, garsjo isilavinimu, dora. Tiberijus buvo irinktas liaudies tribnu, pasil ems statymo reform: visuomens emes idalinti nusigyvenusiems plebjams. Buvo apkaltintas valdios siekimu ir nuudytas. Tiberijaus brolis Gajus sieke baigti jo darb. Apribojo senato valdi, priimtas duonos statymas, pradti organizuoti dideli vieieji darbai. Ts ems reform, pasil steigti kolonijas. Buvo nuudytas savo vergo. Marijaus reforma II - I a. pr. Kr. Romos kariuomens sudtis pasikeit. Romn kariuomens karvedys Marijus leido tarnauti legionuose ir neturtingiems Romos pilieiams. Senato pavedimu karvediai patys rinkdavo kariuomen, mokdavo alg ir duodavo dal grobio. Tai sustiprino karvedi valdi. Spartako sukilimas 74 7 1 m. pr. Kr. gladiatori mokykloje kilo sukilimas, kuriam vadovavo Spartakas. Subrs apie save 70000 pabgusi verg sumu ne vien Romos legion, taiau galiausiai buvo sutriukinta myje su Krasu. Spatakas uvo. 6000 belaisvi romnai nukryiavo prie kelio i Kapuj i Rom. Triumviratas I a. pr. Kr. Cezaris, Krasas ir Pompjus varsi tarpusavyje dl valdios, vliau sudar triumvirat trij vyr sjung. Triumviratas neturjo joki ypating galiojim, bet galjo daryti tak statym primimui. 58 m. pr. Kr. Cezaris tapo galijos provincijos vietininku. Pompjus ir Krasas vadovavo romn kariuomenei Ispanijoje ir Sirijoje. Cezario ygis Rom Nuo 58 m. pr. Kr. Cezaris ukariavo galus, Reino germanus, britus, tapo 13 legion vadu. Optimatai su Pompjutni pareikalavo jo paleisti kariuomen. Jis 49 m. pr. Kr. perjo Rubikono up. skyrusi Galij nuo Italijos, tar ..burtas mestas" ir be mio um Rom, uvald Italij, pasiskelb valstybs diktatoriumi. Pilietiniai karai Romoje 1 a. pr. Kr. romn ukariavimai sukl pilietinius karus tarp turtingj ir varg. Vis labiau aikjo, kad reikia reform. Valstybje susidar 2 grupuots (partijos): populiarai, kurie man. kad reformos btinos, ir sile idalyti em valstieiams, ir optimatai. kurie mane. kad reikia palikti visk taip. kaip yra.ymiausi populiar atstovai buvo Gajus ir Tiberijus Grakchai. Jie pamgino valstybje vykdyti ems reform ir suteikti ukariautoms tautom.-, piliei teises, taiau Senato buvo nuteisti mirti. 1 ai ukele Romoje pilietin kar, pagrindin vaidmen m vaidinti karo vadai. 107 (II a. pr.) m.pr. Kr. karvedys Marijus vykd labai svarbi karin reform: kariuomen pradta imti ir beemius proletarus, ti tarnyb jiems adta atlyginti nukariautomis emmis ir karo grobiu. Taip karo tarnyba i garbingos pilieiopareigos virto amatu.Materialinis kareivi aprpinimas priklaus lik nuo j karo vad. Karo vadai., remdamiesi kariuomene, vis band ugrobti valdi Romoje. Kornelijus Sula 82 m. ( I a. pab.) pr. Kr. isikovojo, kad bt paskelbtas diktatoriumi neribotam laikui, todl jis laikomas diktatros Romoje pradininku. Be to. Sulos laikais atsirado proskripcijos, jas imta taikyti politiniams prieams - tai sraai piliei, paskelbt u statymo rib. konfiskuojant j turt ir itremiant i tvyns. Diktatoriumi jis ibuvo 3 metus.Padti valstybje dar labiau apsunkino sukilimai. 91-88 m. (i a. pab.) pr. Kr. sukilo kalik tautels. Nors sukilimjos pralaimjo, romnai buvo priversti suteikti kalikams piliei teises. 73-71 m. (I a. pab.) pr. Kr. Rom sukrt Spartako vadovaujamas verg sukilimas. Tik dl sukilli vad tarpusavio nesutarim valdantiesiems sluoksniams pavyko j numalinti. Ypa sukilim malinant pasidarbavo karo vadas Gnjus Pompjus. Jis kartu su kitais karo vadais Licinijumi K ras ir Julijumi Cezariu sudar triumvirat- taryba,, susitar vienas kit remti ir paimti valdi Romoje. Po Kraso mirties labai iaugo Julijaus Cezario autoritetas. 49-48 m. pr. Kr. jis su savo kariuomene pereng Rubikon, um Rom ir tapo diktatoriumi.Tuo metu jau buvo aiku, kad respublikin valdymo sistema atgyveno, nes j i buvo paranki tik Romos pilieiams, 17

kurie valstybje tesudar gyventoj maum. Valstybei reikjo stiprios, vienijanios asmenybs. Ja ir tapo Julijus Cezaris. Nordamas sitvirtinti valdioje. Cezaris: 1) suteik pats sau diktatoriaus titul iki gyvos galvos; 2) pasiskelb vyriausiuoju pontifiku (yniu): Principato vedimas Principatas nuo 27 m. pr. Kr. iki 3 a.pab.lmperijus - pati aukiausia valdia. Jis galjo bti karinis veikjas, ar civilis. Nuo galiojim imta vadinti ir teritorij kurioje veik imperijus - imperija. Pirmasis asmuo, su kurio pareigom siejame principato valdi Julijaus Cezario snys Gajus Julijus Cezaris Oklavijanas. Julijaus Cezario pdiniu jis tapo apie 20 m.pr.Kr. Gavo Augusto prievard (Princepsas - pirmasis raytas senatori srae). Turi teis kalbti pirmas. Jo laiku respublikins institucijos: senatas, magistratra, tautos susirinkimas. Bet i ties princepsas buvo pirmas asmuo ir jo nuomone ypa svarbi. Romos gaisras 64 m. Romos imperatorius Neronas sak padegti Rom o kaltais apauk krikionis ir pradjo vieai juos pei:sekioti. Imperijos laikotaipio ukariavimai Valdant Augustui. Romos imperijos teritorija isiplt iki Reino ir Dunojaus. Imperatorius Trjanas um Mesopotamij. Diokletiano reformos Padidino kariuomen du kaitus. j pertvark. Taip numalino neramumus provincijose ir ivijo baitams. iaurin sien sustiprino tvirtinimais. Padalino imperij smulkesnes sritis, jas priirt paskyr valdininkus. Konstantinopolio krimas Imperatorius Konstantinas daugiausia dmesio skyr rytinms provincijoms. 330 m. ten pastat nauj imperijos sostin Konstantinopol. Prov incj maitai. Dominate laikotarpiu provincijose kildavo maitai dl valdios. Imperijos skilimas Didel imperij buvo sudtinga valdyti, todl imperatorius Diokletianas pus imperijos paved valdyti kitam. Rytins imperijos dalys buvo ekonomikai stipresns, ten buvo saugiau gyventi. Imperatorius Konstantinas daugiausia dmesio skyn rytinms provincijoms. 330 m. ten pastat nauj imperijos sostin Konstantinopol. Prasidjs valstybs skilimas pasibaig 395 m., kai po Teodosijaus I mirties j pasidalijojo sns. Vakarins imperijos sostin liko Roma jai priklaus Italija ir vakarins provincijos Europoje ir Azijoje. Rytins imperijos sostine tapo Konstantinopolis su Balkan pusiasaliu, Egiptu ir romn valdomis Azijoje. Barbar antpldis Apie 400 m. gennan tautos pradjo puolim. Paius gennanus puol gauss aziat raitinink, hun, briai. Jie buvo priversti bgti, todl siver Romos imperij Visose buvusios Vakar Romos imperijos teritorijoje vairios gennan tautos kr maesnes valstybes, kurios nuolat kariavo tarpusavyje. Romos niokojimas Vestgotams vadu isirinkus Alarich jie eng Italij ir 410 m. apgul Rom. Nepatenkinti valdia miestieiai slapta atvr miesto vaitus. Jie 3 dienas siaub aminj miest. Vliai sostin apipl kilos gentys. Vakar Romos imperijos lugimas Nuolatins kovos su baibarais isekino Vakar Rom jos provincijos atiteko geimanams. Germanai taip pat viepatavo Romoje, rinko imperatorius, juos nuversdavo. Imperatoriaus asmens sargybai vadovavs gemianas Odoakras 476 m. nualino imperatori Romul August ir pasiskelb Italijos karaliumi. is vykis laikomas Vakar Romos imperijos pabaiga o taip pat ir Senovs istorijos laikotaipio pabaiga. SVARBIAUSI ALTINIAI

18

Marko Aurelijaus apmstym knyga "Sau paiam". Cezario "Gal karo uraai", Cicerono ''Kalbos". Tito Livijaus "Romos istorija nuo miesto krimo". Plinijaus Vyresniojo "Gamtos istorija", Plutarcho "Rinktins biografijos". Tacito "Germanija". Vergilijaus "Eneida". III TEMA. KRIKIONYBS ATSIRADIMAS IR PLITIMAS Metai: 4 m. pr. Kr. Judjos karaliaus Erodo Didiojo mirtis. 30 m. Jzus suimtas ir nukryiuotas ant Golgotos kalno Jeruzalje 64 m. Pirmosios krikioni udyns. 70 100 m. Krikioni persekiojimas. 313 m. Milano ediktas. Romos imperijoje leista ipainti krikionyb. 325 m. Nikjos banyios susirinkimas. Galutinai suformuotos krikionybs dogmos. 392 m. Imperatorius Teodosijus Romos imperijoje paskelb krikioni religij valstybine. 496 m. Chlodvigo kriktas. Svokos: Apatalas Jzaus Kristaus irinktasis mokinys. J buvo 12. Apatalai skelb evangelij, teik sakramentus: kriktijo, atleisdavo nuodmes. Apokalips Jono parayta Biblijos dalis, kurioje pasakojama apie pranaaujam pasaulio pabaig, pergaling Kristaus kov su Antikristu, paskutin teism. Apologetai - II-III a. krikioni raytojai, skelb krikionyb ir gyn j nuo pagoni bei judj. Banyia maldos namai ir krikioni bendruomen. Ekskomunika tikiniojo atskyrimas nuo banyios. Evangelijos pirmos keturios Naujojo Testamento knygos Evangelija pagal Mat, Mork, Luk, Jon. Eretikai religini srovi, prietaraujani banyiai (erezij), skleidjai. Fariziejus judaistas ortodoksas. Gnostikai sekta, prietaravusi ankstyvajai krikionybei. Veik Artimuosiuose Rytuose I a. Iganymas nuodmi atleidimas. Kankinio mirtis gyvybs paaukojimas u svetimas nuodmes. Kriktas sakramentas, atleidiantis prigimtin nuodm. Krikionyb pasaulin religija. Remiasi Jzaus Kristaus ipainimu, jo mokymu, tikjimu jo gyvenimo, mirties ir prisiklimo reikmingumu. Mesijas Dievo sistas moni gelbtojas (krikionybje Jzus Kristus). Misija atsakingas udavinys, pavedimas k nors atlikti. Naujasis Testamentas Biblijos dalis, pasakojanti apie Kristaus gimim, krikt, veikl, mirt ir prisiklim. Nukryiavimas nusikaltlio prikalimas prie kryiaus. Pontifikatas vieno popieiaus valdios laikotarpis. Prisiklimas Jzaus klimasis i numirusij trei dien po nukryiavimo. veniausioji Trejyb Dievas Tvas, Dievas Snus ir Dievas ventoji Dvasia. Vienuolynas pastatas, kuriame gyvena ir meldiasi vienuoliai. Vyskupas krikioni banyios dvasininkas, turintis aukiausi valdi vyskupijoje. Asmenybs: Arijas Aleksandrijos kunigas, teologas, atmets veniausiosios Trejybs dogm ir IV a. sukrs savo pasekj sekt. Chlodvigas Frank valstybs krjas, krikt prims 496 m. Diokletianas paskutinis Romos imperatorius, persekiojs krikionis. Erodas Didysis Judjos karalius. Juo tapo ums Jeruzal (I a. pr. Kr.). Jzus Nazarietis krikionybs pradininkas, Dievo snus. Jonas, Lukas, Matas, Morkus, Paulius, Petras Jzaus Kristaus irinktieji mokiniai, apatalai. Jonas Kriktytojas paskutinis senojo testamento pranaas ir pirmasis Jzaus mokinys. Konstantinas imperatorius, leids Romos imperijoje ipainti krikionyb. Neronas Romos imperatorius, surengs pirmsias krikioni udynes. Poncijus Pilotas Romos prokuratorius, valds Judjos provincij. Nuteis Jz mirti. 19

Teodosijus Imperatorius, paskelbs krikionyb valstybine Romos imperijos religija. vykiai: Kristaus veikla aprayta evangelijose, I a. antroje pusje suraytose Mato, Morkaus, Luko ir Jono. Jzus monms skelb apie greit ateisiani Dievo karalyst, mok, jog nepakanka laikytis Dievo sakym, bet reikia j pamilti visa irdimi. Aikino, kad mogus atsako prie Diev u savo darbus, mintis ir jausmus. Nukryiavimas. yd dvasininkams praant, Judjos vietininkas Poncijus Pilotas sak nubausti Krist mirties bausme. Jis buvo suimtas ir nukryiuotas ant Golgotos kalno Jeruzalje 30 m. Apatal misijos. Apatalai I a. reng ygius usienio alis, aikino monms Kristaus mokym, steig krikioni bendruomenes. Krikioni bendruomeni krimasis. Pirmoji krikioni bendruomen susikr 30 m. m spariai kurtis po Kristaus nukryiavimo. Krikioni persekiojimas truko nuo krikionybs susikrimo iki III a. pabaigos. Banyios dogm formavimasis. Banyios dogmos galutinai suformuotos Nikjos banyios susirinkime 325 m. Milano ediktas. 313 m. ijo Milano ediktas. Jame Konstantinas drauge su imperijos rytuose valdaniu Licinijum paskelb religij lygyb. Tokiu bdu imperijos valdia atsisak nuo vienos oficialios tikybos ir visas pradjo traktuoti vienodai, nevarydama vien ir neauktindama kit. Tuo paiu ediktu buvo sakyta provincij valdytojams grinti krikioni bendruomenms persekiojim metu konfiskuot turt. Krikionybs virtimas valstybine religija. Romos imperatorius Teodosijus 392 m. krikionyb paskelb valstybine religija. Netrukus jis udraud pagonikus kultus ir olimpines aidynes. IV TEMA. BALT GENTYS IR J VISUOMENINS SANTVARKOS BEI KULTROS BRUOAI IKIVALSTYBINIU LAIKOTARPIU IX tkstantmetis pr. Kr. XII a. Metai: XI tkstantmetis pr. Kr. dabartin Lietuvos teritorij atsikl gyventi pirmieji gyventojai. Vieni atkeliavo i Vakar Europos, kiti i Vidurio Europos. XI IX tkstantmetis pr. Kr. Paleolitas Lietuvoje. Susidar tinkamos slygos nuolatiniam gyvenimui. mons rankiojo augalin maist, vejojo, mediojo iaurs elnius. Naudojo primityvius rankius (medines ietis ir ietis su titnaginiais bei kauliniais antgaliais, svaidykles, kuokas, lankus su strlmis) ir ugn. I akmens, kaulo ar rago gamino peilius ir durklus. Gyveno gimininmis bendruomenmis stovyklose prie upi ar eer. Mirusiuosius laidojo gyvenvietje arba paiame pastate. Laidojimo paproiai liudija tikjim pomirtiniu gyvenimu, nes mirusieji laidoti su brangiu turtu. Prie mediokl atlikdavo ritualus, magines apeigas. Vyriausiuoju viepaiu laik Briedi bried. Neiojo amuletus, tikjo kad jie suteikia galios. VIII V tkstantmetis pr. Kr. Mezolitas Lietuvoje. mons gyveno maomis bendruomenmis, turjo sireng laikinus bstus. Verslai mediokl ir vejyba. Darbo rankius gaminosi i titnago, kaulo ir rago. Pradjo primityviai tayti akmen. Naudojo kirv, galingesnes ietis, tobulesnius lankus sustrlmis, eberklus, tinklus, kaulinius kabliukus, peilius ir durklus i kaulo. Prisijaukino un. V tkstantmetis pr.Kr. 1500m. pr. Kr. Neolitas Lietuvoje. mons pradjo gyventi ssliai, mokjo lipdyti ir degti puodus, austi, lifuoti. Pasirod pirmieji metaliniai antgaliai, vejybai imnti naudoti tinklai, vrys gaudyti kilpomis. Pradti statyti ilgi namai. Vakar baltai vertsi emdirbyste ir gyvulininkyste, augino naminius gyvulius. emei dirbti naudojo akmeninius ir medinius kaplius, vliau, atsiradus ariamajai emdirbystei,- jauiu traukiam arkl, akias, teinamsias girnas. Lietuvos teritorijos emdirbiai augino kvieius, mieius, soras. Atsirado tvirtintos gyvenviets, mons gyveno eimomis. Mirusieji laidoti pilkapiuose, vliau atsirado degtiniai kapai. mons gyveno kaimais, u kuri buvo kapins, nors mirusieji buvo laidojami ir po nam asla. I kapus dta kapi: karoliuk, kriaukli, tualto reikmen. 2500m. pr. Kr. Nemuno ir Narvos kultr (Pamario kultra) vej ir mediotoj gyvenamus plotus i ryt Europos ir Azijos stepi m skverbtis indoeuropieiai, laivini kovos kirvi ir virvelins keramikos kultros nejai. Senieji gyventojai asimiliavosi su indoeuropieiais ir per 20

kelet imtmei tapo baltais, kurie gyveno didelje teritorijoje nuo Vyslos iki Volgos ir Okos upi. 1500 500m. pr. Kr. alvario amius Lietuvoje. Naudojami spstai, tinklai, kilpos, pagrindinis mediokls rankis lankas ir strl su geleiniu antgaliu. Atsiranda alvariniai darbo ir kovos kirviai, kalavijai, pjautuvai, gyvatgalviai kapliai. alvaris gabenamas i Vidurio Europos mainais u gintar, med vak, kailius. Statomos tvirtintos gyvenviets, renkami karo vadai, formuojasi kari sluoksnis. Svarbiausi klausimai sprendiami vyr susirinkimuose. sitvirtina gyvulininkyst, toliau pltojama ariamoji emdirbyst. Atsiranda lydimin emdirbyst. Mikingose vietose emdirbystei tinkam plot nedaug, todl gyventojai ikerta ir idegina mik lydimui paruoti. Svarbiausios ems dirbimo priemons ugnis, alvarinis kirvis ir kaplys. 500m. pr. Kr. Geleies amius prasideda Lietuvoje. emdirbyst tampa pagrindiniu verslu, bet veriamasi ir gyvulininkyste. Naudojami geleiniai moviniai ir siauraameniai pentiniai kirviai, arklai su geleiniais noragais, agrs, pjautuvai ir dalgiai, sukamosios girnos. Atsiranda pdimin ems dirbimo sistema. Geleis plinta i Artimj Ryt. Pagyvja prekyba su Romos provincijomis, umezgami ryiai su Skandinavija, Rusia, Bizantija. I IV a. Gintaro kelias. 98m. P. K. Tacitas savo veikale Germanija pirm kart paminjo aisi vard. 853m. pirmoji raytiniuose altiniuose paminta Lietuvos gyvenviet Apuol ( ved karalius Olafas sureng didel yg kuri emes, sudegino kelet pili, prisipl grobio).Viking yg Apuol apra vokiei hagiografas Rimbertas. X XIIIa. suyra pirmykt visuomen, lietuviai tampa didiausiu balt etniniu vienetu. 1009m. Kvedlinburgo analuose pirm kart paminimas Lietuvos vardas. Svokos: Aisiai gentys, gyvenusios prie rytins Baltijos jros pakrants. Iki XIXa. vid. taip buvo vadinami lietuvi protviai baltai. Vardas pirm kart pamintas 98m. romn raytojo P.K.Tacito veikale Germanija. Alka sen. lietuvi religinio kulto vieta. Ariamoji emdirbyst emdirbyst, kai pagrindiniai ems dirbimo rankiai jauio traukiamas arklas, akios. Bajoras pagonikoje Lietuvos valstybje mons, vald savo sodybas (kiemus) ir pavaldi moni kaimus, auktesn visuomens pakop sudarantys gerieji mons. Baltai grup indoeuropietikos kilms taut ar geni, kalbani ar kalbjusi giminingomis kalbomis, sudaraniomis atskir indoeuropiei kalb eim.Gyvena ar gyveno Baltijos jros pietryi ir ryt pakrantje. Termin pasil vokiei kalbininkas G.H.F.Neselmanas 1845m. knygos Senj prs kalba pratarmje. Etnogenez taut ir kit etnini bendrij susidarymas. Europidai viena didij (pirmini) moni rasi, paplitusi visame pasaulyje. Geleies amius monijos istorijos laikotarpis, kuriuo paplito geleiniai darbo rankiai ir ginklai ( II tkstantmeio pr.Kr. pab. , Lietuvoje 500m.pr.Kr. 1236m.) Giminin bendruomen moni kolektyvas, kurio narius jung giminysts ryiai. Gintaro kelias kelias nuo balt gyvenam teritorij iki Romos provincij, kuriuo buvo gabenamas gintaras.Jis buvo keiiamas romn produktus, kuri baltai neigaudavo savo teritorijose. Krivis vyriausias balt pagoni ynys. Krivul lazda monms sueig aukti. Buvo daroma i kadagio, bero, uolo kreivai iaugusios akos. J turdavo krivis. Kunigaiktis kilmingas asmuo, kuris irenkamas karo vadu, vliau dideli emi valdovas. Pagonikoje Lietuvos valstybje aukiausio visuomens sluoksnio atstovas, valdantis kelet lauko bendruomeni ir aplink save subrs bsimj bajor, kurie sudaro kunigaikio kariuomens branduol. Lydimin emdirbyst atsirado alvario amiuje (II t-metis 500m.pr.Kr.).Kadangi mikingose vietovse emdirbystei tinkam plot buvo nedaug, gyventojai ikirsdavo ir idegindavo mikus lydimui paruoti. Svarbiausios ems dirbimo priemons buvo ugnis, alvarinis kirvis ir kaplys. 21

Lydimas ger derli duodavo tik kelet met, vliau j palikdavo, uleisdavo, iekodavo nauj miko plot. Mezolitas vidurinysis akmens amius, pereinamasis tarp paleolito ir neolito, poledyninis laikotarpis (VIII V tkstantmetis pr.Kr.) Neolitas naujojo akmens amiaus paskutinis periodas, kurio trukm priklaus nuo teritorijos (VII tkstanmetis pr.Kr.) Paleolitas senasis akmens amius, seniausias monijos istorijos laikotarpis (XII VIII tkstantmetis pr.Kr.) Piliakalnis ems pylimu ir medinmis sienomis sutvirtinta kalva. mons ant piliakalni m kurtis II tkstantmetyje pr. Kr. Ramuva pagrindin pagoni ventov, kurioje kriviai vykdydavo svarbiausias mistines apeigas ir kurioje buvo saugoma ventoji ugnis. Teritorin bendruomen moni kolektyvas, kurio narius, suirus gimininei bendruomenei, jung nebe giminysts ryiai, o bendrai naudojama em. Vaidilut pagoni nekaltoji mergel, ventosios ugnies sergtoja. alvario amius laikotarpis tarp akmens ir geleies amiaus, kai vairi ranki gamybai imtas naudoti alvaris ( IV III tkstantmetis pr.Kr., Lietuvoje II tkstantmetis 500m.pr.Kr.). em teritorins lauko bendruomens gyvenamas plotas. Asmenybs: Brunonas Bonifacijus (XIa.) misionierius, ventasis, vyks Lietuv jos apkriktyti.Jam pavyko atvykti iki jos emi ir apkriktyti vien i lietuvi genties vad Netimer. Netrukus lietuvi buvo nuudytas, o jo nuudymas apraytas 1009m. Kvedlinburgo analuose. Jordanas (VIa.) veikale Getika ra, kad ostgot karalius Hermanarichas neva buvo nukariavs taikias aisi gentis. F.A.Kasiodoras (VIa.) veikale Got istorija minjo pas ostgot valdov Teodorik atvykusius aisi pasiuntinius su gintaro dovanomis. Plinijus Vyresnysis (Ia.) veikale Gamtos istorija apra Baltijos jros pakrant surengt ekspedicij parsigabenti gintaro. K.Ptolemajas (I II a.) veikale Geografija paminjo balt gentis galindus ir sudinus (sduvius). Rimbertas (IXa.) veikale v. Anscharijaus gyvenimas minjo kurius, apra j administracin struktr, paminjo Apuols puolim. P.K.Tacitas (Ia.) veikale Germanija pirmasis paminjo aisi vard, ra, kad jie gyvena prie jros, yra ryt german kaimynai ir vieninteliai renka gintar. Vulfstanas (IXa.) veikale Karaliaus Alfredo Oroius apra didel aisi em, gyventoj paproius, visuomenin gyvenim. Dievai.Mitins btybs: Dievas dangaus valdovas. Gabija ugnies deiv. Laima likimo deiv. Medeina miko deiv. Milda meils deiv. Perknas griausmo ir aib dievas. ventaragis legendinis Lietuvos kunigaiktis, Kentauro herbo dinastijos pradininkas, savo noru po mirties sudegintas ten, kur Vilnia teka Ner. i vieta tapo Lietuvos kulto centru, ten buvo saugoma aminoji ugnis ir buvo Perkno ventykla. Velnias mirusij ir gyvuli globjas, nelabasis. empatis nam dievas. emyna ems deiv. vorn mediokls, ems ir emdirbysts deiv. Aitvaras mitologin btyb, u tvor gyvenantis turto saugotojas. Aurin auros vaigd, tapatinama su Venera. 22

Kaukas mitin btyb, nam dvasia, neanti turt. Laum moter panai vandens deiv, undin, pasirodanti kam nors ketvirtadieni verpiant. Apdovanodavo, udydavo arba sukeisdavo vaikus, viliodavo vyrus. Ragana kertoja, kartu su Medeina kartais vadinama miko deive, susijusi su mirtimi ir mirusiaisiais. vykiai: Europid atsikraustymas: pirmieji mons emje atsirado daugiau nei prie milijon met, taiau Lietuvos teritorij jie atklydo gantinai vlai. ia apsistoti jiems trukd atiaurus klimatas ir ems apledjimas. Slygos atsirasti pirmiesiems gyventojams atsirado tik apie X tkst.pr.Kr., kai Lietuv deng ledynai atsitrauk. Madleno, Svidr kultros paplitimas: vlyvojo paleolito laikais (XI IX tkstm.pr.Kr.) i vakar (dab. Danijos ir iaurs Vokietijos) ir piet (dab. Lenkijos) Lietuv skverbsi nauji gyventojai. Atvykliai i vakar Pabaltijo Madleno kultra, o i ryt Svidr kultra. Nepakankamai atils klimatas nebuvo palankus ssliam gyvenimui, todl pagrindiniu usimimu buvo elni mediokl. Dl to visi jie buvo klajokliai, gyveno maomis grupelmis ir vienoje vietoje ilgiau neapsistodavo. Pagrindiniai mediokls ir darbo rankiai buvo i kaulo, medio, akmens ir titnago. Madleno kultrai bdingi plats titnaginiai strli antgaliai, o Svidr pailgi. Nemuno, Kundos kultr paplitimas: VII-IV tkstm.pr.Kr. Lietuvos teritorijoje susiformavo dvi mezolitins kultros. Centrinje ir pietinje dab. Lietuvos dalyje vyravo Nemuno kultra, o iaurinje Kundos. Jie medioklei, vejybai ir ranki gaminimui naudojo vienodus dirbinius i titnago ir kaulo, skyrsi tik apdirbimo bdai. Gyventojai daugiausiai usiiminjo mediokle ir vejyba, apsistodavo arti vandens kurtose stovyklose. Neolitins Nemuno, Narvos kultr paplitimas: V-III tkstm.pr.Kr. Lietuvos teritorijoje galima iskirti dvi kultras Nemuno ir Narvos. Abi susiformavo i mezolitini Nemuno ir Kundos kultr ir um panaaus dydio teritorijas. mons jau imoko lipdyti ir degti puodus. Nemuno kultros mons lipd puodynes smailiu dugnu, vliau-plokiu, beveik staiomis sienelmis. Narvos kultros puodai buvo dideli, su smailiu ir storu dugnu. Narvos kultros mons buvo pirmieji, pradj gaminti gintaro dirbinius. Indoeuropiei atsikraustymas: pirmieji indoeuropieiai Lietuvos teritorij atsikraust apie III tkstm.pr.Kr., taiau didiausia j klimosi banga buvo II tkstm.pr.Kr., manoma, kad atkeliavo i ryt. I vietini gyventoj ir indoeuropiei miinio per madaug tkstant met rytus nuo Baltijos jros susiformavo balt etnosas. Virvelins kultros paplitimas: III tkstm.pr.Kr. vid. ryt Pabaltj atsikl indoeuropieiai atne nauj kultr, kuri pavadinta pagal spaustos virvels bei egluts ornamentu puot laivelio pavidalo kovos kirvi keramik. Brkniuotosios kultros paplitimas: po vietini gyventoj ir indoeuropiei asimiliacijos susiformavo brkniuotoji kultra, kuriai bdingi brkniniai ornamentai keramikoje. Pamari kultros susidarymas: susidar asimiliuojantis Nemuno ir Narvos kultroms. Balt susidarymas: po indoeuropiei atsikraustymo Pabaltj per kelet imtmei senieji gyventojai asimiliavosi su atjnais ir apie 2000m.pr.Kr. tapo baltais. Jie gyveno didelje teritorijoje nuo Vyslos iki Volgos ir Okos upi. Rytin j gyvenamos teritorijos riba siek iandienin Maskv. Vakar balt geni susidarymas: VI-V a.pr.Kr. i bendro balt arealo m skirtis ir formuotis vakar balt gentys prsai, jotvingiai ir kuriai. Prs gentys geriausiai buvo inomos Europoje, nes pirmosios pateko vakariei akirat. J vardas istoriniuose altiniuose atsirado IX a. Kuriai iki I tkstm. vid. savo kalba ir kultra buvo artimi prsams, vliau tapo intensyviai veikiami lietuvi ir latvi. Jotvingi geni kalba maai skyrsi nuo prs. Prekyba su Roma: romnai pirmieji m rayti apie baltus ir atskiras j gentis. Juos domtis iomis gentimis skatino tai, kad baltai nuo III tkstm.pr.Kr. prekiavo gintaru su antikinmis Viduremio jros civilizacijomis. Apie XVIII XIII a. prekyba buvo ypa suaktyvjusi. Intensyviausiai prekiauta 500m.pr.Kr. 500m. vairi luom Romos imperijos moterys puodavosi gintaro dirbiniais, gintaras buvo naudojamas medicinoje. I tkstm. vid. lugus Romos imperijai, sunyko ir gintaro prkyba. 23

Didiojo taut kraustymosi taka: migruojanios gentys kl grsm atskiroms balt gentims, todl atsirado dingstis taikingiau gyventi, vienytis bendrai kovai prie prieus. Balt geni susidarymas: formavosi nuo I tkstm.pr.Kr. iki ms eros. Madaug V-VI a. jau bta vis iandien inom balt geni (lietuviai, emaiiai, prsai, jotvingiai, latgaliai, iemgaliai, kuriai, sliai). Santykiai su vikingais: vikingai, o vliau Rusios ir Lenkijos kunigaikiai m vertis balt emes, siekdami jas nusiaubti ar prisijungti. Nuo VIII iki XIa. vis Europ,t.p. ir balt gentis siaub vikingai. Daniausiai jie puldavo turtingiausi prs srit Semb. Nuo j kentjo ir kuriai. 854m. ved karalius Olafas sureng didel yg kuri emes, sudegino kelet pili, prisipl grobio. Kuriai ir prsai laivais t.p. pasiekdavo Skandinavijos krantus ir ne tik pl vietinius gyventojus, bet ir prekiavo. XI a. IIp. XIIa. Ip. kuriai itin danai puldinjo rytines ir pietrytines Skandinavijos pakrantes. emi krimasis: kunigaiki daugiausiai jga ukariautos ir valdomos sritys. XIIa. emaitijoje buvo inomos Sauls, Karuvos, Medinink, Keklio ir Knituvos ems; Auktaitijoje-Lietuvos, Deltuvos, Nalios, Upyts ems. Objektai emlapyje: Europid atsikraustymo Lietuv kryptys i Vidurio ir Ryt Europos teritorij, kuriose nebebuvo ledyn. Indoeuropiei atsikraustymo Lietuv kryptys i rytini teritorij, esani tarp Indijos ir Europos. Balt arealas nuo Baltijos jros pakrants iki Dnepro emupio Ryt ir Vakar balt gentys - Vakar prsai (pietrytin Baltijos jros pakrant nuo Aistmari iki Kuri mari), jotvingiai(pietin dab. Lietuvos teritorijos dalis ir iaurin dab. Lenkijos teritorijos dalis) ,kuriai (rytin Baltijos jros pakrant, dab. Lietuvos ir Latvijos vakarin teritorija); Ryt - skalviai (rytin Kuri mari pakrant, Nemuno emupys, iaurje ribojosi su emaiiais ir kuriais), emaiiai(tarp Ventos ir Nemuno, vakarinje dab. Lietuvos teritorijos dalyje), iemgaliai (dab. Latvijos teritorija ir dab. Lietuvos teritorijos iaurin dalis, vakaruose ribojosi su kuriais, pietuose su emaiiais, rytuose su sliais), sliai (prie Dauguvos ups), latgaliai (dab. Latvijos teritorija), lietuviai (dab. Lietuvos teritorijos centrin dalis), auktaiiai (dab. Lietuvos teritorijos rytin dalis). Balt kaimynai: iaurje lyviai ir estai, Rytuose Ryt slavai, Pietuose lenkai. Finougrai: dab. Suomijos, Estijos, iaurs vakar Rusijos teritorijose. Slavai: dab. Lenkijos, Baltarusijos teritorijos. Germanai: dab. Vokietijos, Danijos, Olandijos, Belgijos teritorijos. Svarbiausi altiniai: P.K.Tacito Germanija 98m., paminimi aisiai. Kvedlinburgo miesto analai 1009m., paminimas Lietuvos vardas Dusburgieio Prsijos ems kronika IXa., minimi prsai atskirai nuo kit balt. V Tema Europos vidurami visuomens,politins santvarkos ir kultros bruoai A. Ankstyvieji viduramiai.Kryiaus ygiai 476-1204m. Metai 476 m.08.23 Vakar Romos imperijos lugimas.Baigiasi senovs istorija. 496 m. Frank valstybs kriktas, apsikriktijo jos valdovas Chlodvigas. 528 m. Monte Kasino v. Benediktas Nursietis kuria benediktin vienuolyn. 529 m. udaryta pagonika Atn akademija, kurta graik mstytojo Platono 387 m. pr. Kr. 622 m. islamo atsiradimas. Musulmon eros met skaiiavimo pradia. 787 m. viking ygi Vakar Europ pradia. 24

800 m. - Frank valdovas Karolis Didysis vainikuojamas imperatoriumi.Frank valstyb paskelbta imperija. 882 m. variag kunigaiktis Olegas kr Kijevo Rusios valstyb. 843 m. pasirayta Verdeno sutartis., kuria Frank imperija padalinta tris dalis, trims Karolio Didiojo ankams. Frank imperija suiro.i sutartis dav pradi Vokietijos, Italijos ir Pranczijos valstybms. 910 m. Vilhelmas i Akvitanijos kr Kliuni Benediktin ordino vienuolyn Burgundijoje. 962 m. Vokietijos imperatorius Otonas I kr ventj Romos imperij ir tapo jos imperatoriumi. 988 m. Kijevo Rusios kriktas. Kijevo Rusios kunigaiktis Vladimiras priima krikt i Bizantijos. 1054m. krikioni banyia suskyla Katalik ir Staiatiki banyias. 1066m. Normandijos hercogas Vilhelmas Ukariautojas karnuotas Anglijos karaliumi. 1077.01.25 ventosios Romos imperatoriaus Henriko IV jimas Kanos pas popiei Grigali VII prayti atleidimo. 1095 m. popieius Urbonas II Klermone ( Pranczija) paskelb kryiaus yg. 1099 m. I-ojo kryiaus ygio metu krikioni riteriai uima Jeruzal. 1122 m. pasiraytas Vormso konkordatas tarp popieiaus ir imperatoriaus. Suformuota dviej kalavij teorija: dvasininkai valdo sielas, o imperatoriai rpinasi emikais reikalais. 1204 m. IV- ojo kryiaus ygio metu kryiuoiai um Konstantinopol ir kr kryiuoi Lotyn imperij. Savokos Alachas musulmon ipastamas Dievas. Alodas privati ems nuosavyb, ankstyvuoju feodalizmo laikotarpiu pakeitusi bendruomenin ems nuosavyb. VI a. II p. alodas juridikai tvirtintas Frank valstybje karaliaus Childeriko statymais. Arabeska sudtingas stilizuot augalini ir geometrini motyv ornamentas, bdingas islamo menui. Baudiauninkas valstietis, didiko ar bajoro nuosavyb. Valstieiui tapus baudiauninku, jis netekdavo teiss be emvaldio sutikimo isikelti, turjo atlikti darbo prievoles, mokti ems nuomos mokest ir t.t. Banytin deimtin deimtoji derliaus arba kitu pajam dalis, renkama Banyiai ilaikyti. Beduinai Arabijos ir iaurs Afrikos klajokliai arba pusiau klajokliai arabai. Beneficija ems valda be paveldjimo teiss, skiriama karaliaus ar stambaus feodalo savo vasalui u karin tarnyb. Pradinkas Frank karalius karolis Martelis VIII a. Celibatas katalik dvasinkams privaloma viengungyst. 1139 m. Laterano II susirinkimas paskelb statym dl visuotinio celibato vedimo, kuris praktikai buvo tvirtintas tik XIII a. viduryje. Didysis taut kraustymasis barbar geni verimasis Romos imperij IV VI a. ir su tuo susij politiniai, socialiniai ir etniniai pokyiai. Domenas vidurini ami Vakar Europoje stambaus senjoro (karaliau, hercogo) ems valda, kuri buvo dirbama valstiei ir jos savininkui teik pajam. Duokl prievol, kuri valstietis turi atiduoti savo senjorui u naudojimsi eme (grdais, paukiais, medumi ir t.t.). Dihadas ventasis musulmon karas prie kitatikius. Feodalas feodo dvaro valdytojas senjoras, valdantis em ir j dirbanius valstieius. Feodas paveldima ems valda su priklausomais valstieiais, kuri gaudavo vasalas i senjoro u tarnyb, daniausiai karin. Herbas valstybs, atskiro teritorinio vieneto, miesto, luomo, korporacijos, gimins simbolinis skiriamasis enklas. Hidra priverstinis Mahometo ir jo mokini persiklimas i Mekos Medin 622 m. Mekos diduomen nenorjo priimti Mahometo skelbiamo tikjimo ir pradjo jo alinink persekiojim. Nuo ios dienos datos skaiiuojami musulmon kalendoriaus metai ( 662.07.15) 25

Ikona religins tematikos (staiatiki) molbertins tapybos krinys (daniausiai Dievo ar ventojo portretas), daniausiai nutapytas ant medins lentos. Imunitetas karaliaus ar kito senjoro iduotas ratas feodalui, suteikiantis teis rinkti mokesius, vykdyti administracijos ir teismo funkcijas. Galutinai sitvirtino VIII IX a. Frank imperijoje. Investitra vyskupo, abato paskyrimas eiti banytines pareigas, kartu duodant valdyti pasaulietin turt (len). Islamas monoteistin religija, skelbianti tikjim vienu dievu Alachu. kurta VII a. pranao Mahometo ir idstyta Korane. Labiausiai paplitusi Afrikos ir Azijos emynuose. Kaaba musulmon meet Mekoje, kurios sienas mrytas ,,juodasis akmuo, nukrits i dangaus. Kalifas Mahometo pdinis, savo rankose sutelks vis politin, karin ir religin valdi. Kalifatas arab feodalins valstybs, susikrusios VII a. pr. ir valdomos kalif, pavadinimas. Kirilica vienas i dviej senosios slav kalbos raidyn, kur IX a. sukr Kirilas ir Metodijus. Koranas musulmon ventoji knyga, surayta po Mahometo mirties (apie VII a. vid.). J sudaro dogmatiniai, mitologiniai, etiniai ir teisiniai aktai, i viso 114 skyri, vadinam suromis. Kryiaus ygiai XI a. pab. XIII a. V. Europos tikinij karai su musulmonais, siekiant ivaduoti Jeruzal. I viso buvo atuoni pagrindiniai ygiai. Kronika viduramiais paplits chronologinis gyvenimo vyki uraymas be t vyki prieasi aikinimo. Laas priverstinis ir nemokamas valstieio baudiauninko darbas savu inventoriumi dvare. Luomas socialin grup, turinti statymais ir paproiais nustatytas paveldimas teises, privilegijas ir pareigas. Atsirado XI a. Feodalinje visuomenje iskiriami trys luomai: bajor, dvasinink ir miestiei. Manuskriptas senovs ar vidurami rankratis arba rankratin knyga. Meet musulmon maldos namai. Statoma kartu su minaretu boktu. Metratis viduramiaissigaljs istorijos vyki apraymas pameiui. Misija religijos skleidimas, platinimas ar stiprinimas. Misionierius asmuo, skleidiantis kuri nors religij (paprastai krikionyb) pagoni ar kitatiki emse. Musulmonas islamo ipainjas. Natrinis kis kininkavimo forma, kai gamybos rezultatus sunaudoja patys gamintojai. Vyrauja gamybos udarumas, primityvi technika. Normanai Dabijos, Norvegijos ir vedijos senieji gyventojai, kurie ankstyvaisiais viduramiais reng grobikikus ygius kitas Europos alis. Ordinas katalik vienuoli organizacija, turinti savo status, patvirtintus popieiaus. Ortodoksas grietai ir nenukrypstamai besilaikantis tam tikr pair, teigini, princip. Paprastai ortodoksais vadinami Staiatiki banyia. Patriarchas aukiausio rango Staiatiki banyios dvasininkas, vadovas. Piligrimas maldininkas, keliaujantis ventas vietas. Ramadanas devintasis musulmon kalendoriaus mnuo, per kur grietai laikomasi pasninko.Jo metu musulmonai privalo nuo saultekio iki saullydio nevalgyti, negerti, nerkyti, neturti lytini santyki. Regula taisykls, nuostatos, kuriomis vadovaujasi vienuolynas. Rekonkista arab uimt emi atkariavimas Pirn pusiasalyje VIII XV a. Riteris viduramiais asmuo, priklausantis kariniam bajor luomui, riterijai. Romaninis stilius vidurami architektros ir dails stilius, plits XI XII a. V. ir Vidurio Europoje bei kai kuriose Ryt alyse.Dominavo vienuolyn pastatai, parapij banyios. Pastatams bdingas masyvumas, paparstumas, auktos vidaus patalpos, mai langai, rstus geometrizmas, proporcingumas. Senjoras viduramiais Vakar Europoje stambus ems savininkas, turjs siuzereninteto (virenybs) teisemj senjor (savo vasal) atvilgiu. Simonija viduramiais Katalik ir kitose banyiose banytini rang, pareig, privilegij ir su jomis susijusi turt pirkimas ir pardavimas. Siuzerenas stambus feodalas, senjoras. alies vyriausiu siuzerenu laikomas karalius. 26

Skriptoriumas VI XII a. vienuolyno dirbtuv, kurioje buvo perrainjamos knygos, daniausiai religinio turinio. Skriptorius vienuolis, rankratini knyg perraintojas. Sunitai ortodoksins islamo religins krypties, laikanios religinio mokymo altiniais ne tik Koran, bet ir Sun (v. knygos), pasekjai. iitai islamo krypties, pripastanios tik Koran, pasekjai. Titulas paveldtas arba u didelius nuopelnus gautas garbs vardas. Vasalai feodalai, asmenikai priklausomi nuo senjor ir atliekantys jam tarnyb (daniausiai karo), u kuri gaudavo valdyti dvar. Vienuolis krikionybs, budizmo, islamo religins bendruomens narys, davs neturto, skaistybs, neturto adus. Vilki skiriamj drabu abit. Vienuolynas pastatas, kuriame gyvena ir meldiasi vienuoliai, mons, nusprend atsiriboti nuo pasaulio ir savo gyvenim pavsti maldai. Yra moter ir vyr vienuolynai. Pirmasis atidarytas Egipte IV a. Vikingai Skandinavijos ali kariai, pirkliai ir jr plikai. Viking amius VIII a. pab. XI a. vid. Vilanai viduramiais Vakar Europoje egzistavusi valstiei kategorija. Atsirado IX X a. Nuo XIII a. vilanais imta vadinti visus valstieius. Asmenybs Avicena(980 1037m.) pers gydytojas ir filosofas.Jo vadovlis ,,Medicinos kanonas, XIIa. iverstas lotyn kalb, beveik 700 m. auktosiose Europos mokyklose lm medicinos dstym. Jis dar aki, apendicito operacijas. Benediktas(480-547m.) 528 m.Monte Kasino kur benediktin vienuolyn. Otonas I (912 973 m.) Vokietijos karalius, pirmasis ventosios Romos imperijos imperatorius, kils i Saks dinastijos. 962m. i popieiaus gavo imperatoriaus karn. Tai dav pradi ventosios Romos imperijos sukrimui. Grigalius VII (1021 1085m.) popieius, 1077 m. paskelbtas ventuoju. Kovojo prie simonij, prekyb ventomis relikvijomis bei dvasinink pareigomis, prie dvasinink santuok bei pasaulietin investitr.1076m. ekskomunikavo Vokietijos imperatori Henrik IV, kuris Kanosoje turjo nusiemins prayti atleidimo. Chlodvigas(466 511m.) Frank valstybs krjas, kils i Meroving dinastijos. 496m. prim krikt.507m. ivijo vestgotus i Piet Galijos, pajung Reino emupio frankus. karaliaus sost padar paveldim. Jam valdant i senj frank paproi ir karaliaus potvarki buvo sudarytas pirmasis statym rinkinys. Karolis Didysis(742 814m.) Frank valstybs karalius. 800m. sak popieiui Leonui III karnuoti j Romos imperatoriumi ir perm Romos imperijos idj.Rm mokykl steigim prie Katedr bei vienuolyn, rpinosi graf ir vyskup vietimu(Karoling Renesanso centrai). Sujung antikos, krikionybs bei german idealus ir padjo pamatus krikionikj Vakar valstybi raidai. Justinianas(483 565m.) paskutinis Bizantijos imperatorius, vl suvienijs beveik visas Romos imperijai priklausiusias teritorijas. Tai buvo paskutinis kartas, kai imperija pasiek galyb ir klestjim. Didiausias jo nuopelnas Romos teiss kodifikavimas. Karolis Martelis(715 - ) frank karalius, pirmasis Karoling atstovas. Ved karus su arabais. 732m. myje prie Puatj sumu musulmonus ir galutinai sustabd arab verimsi Europ. Kanutas Didysis(1016-1035m.) - 1080 m. taps Danijos karaliumi, Kanutas yg prie kuri, semb ir est karalystes, jas veik ir labai nuniokojo. Mahometas(570 632m.) arab politinis ir religinis veikjas, musulmon pranaas, islamo krjas.Jam apsireik arkangelas Gabrielius, kuris sak sklebti, jog vienintelis Dievas yra Alachas, o jis yra pranaas.622 m. i Mekos persikl Medin, nuo tada musulmonai pradjo skaiiouti metus. Boleslovas Narsusis(967 1025m.) pirmasis Lenkijos karalius.Siekdamas iplsti savo tak prs emse, suorganizavo v. Brunono misij jotvingi emes, dl kuri varsi su Rusios didiuoju kunigaikiu Vladimiru. Jaroslavas Imintingasis Kijevo Rusios kunigaiktis. 27

Kirilas ir Metodijus IXa.sukr senj slav abcl, vadinam glagolica bei vert Evangelijas bei svarbiausiais liturgines knygas slav kalb. Jie yra kirilicos autoriai. Nestoras (1056-1111) Rusijos metratininkas, Senj laik pasakojimo vade ivardijo tautas, kurios moka duokl Rusiai. Tarp j suraytos ir kai kurios balt gentys: lietuviai, iemgaliai, kuriai ir latgaliai. Olegas - variag kilms kunigaiktis, 882m.krs Kijevo Rusios valstyb ir taps jos kunigaikiu(882-912m.). Vilhelmas Ukariautojas 1066m., sumus anglus saksus, buvo karnuotas Anglijos karaliumi. Vladimiras Sviatoslaviius - Kijevo kunigaiktis, 988m prims i Bizantijos krikt. Urbonas II (1088 1099 m.) popieius,1095 m. Klermone ( Pranczija) paskelbs kryiaus yg. Ivykiai Didysis taut kraustymasis - barbar geni verimsis Romos imperij IV VI a. ir su tuo susij politiniai, socialiniai ir etniniai pokyiai. Frank valstybs susikrimas valstybs pradia siejama su karaliaus Chlodvigo I pergale prie romnus Suasono myje 486m. Didiausi galyb pasiek valdant Karoliui Didiajam (768 814 m.) Arab kalifato susikrimas ir skilimas VIIa. pirmojoje pusje susikr Arab kalifatasteokratin arab valstyb.Skilimas: 756m. nuo didiojo kalifato atsiskyr Kordobos kalifatas.VIIIa. atsiskyr idrisid ir aglabid emiratai.Senasis kalifatas pasivadino Bagdado vardu.1258m. Arab kalifatas lugo,j nukariavus mongolams totoriams. Frank imperijos susikrimas 800m. Frank valstyb tapo imperija, o jos imperatoriumi karnuotas Karolis Didysis. Verdeno sutartis 843m. pasirayta Verdeno sutartis, kuria Karolio Didiojo imperija padalinta trims jo ankams: Karoliui Plikagalviui, Liudvikui Vokieiui ir Lotarui. Jos teritorijoje pradeda formuotis trys valstybs: Pranczija, Anglija ir Vokietija. ventosios Romos imperijos susikrimas Saks dinastijos atstovas Otonas I, ukariavs iaurs ir Vidurio Italij, 962m. kr ventj Romos imperij. Banyios schizma 1054.07.16 Konstantinopolio patriarchas Mykolas Kerularijas, konfliktuodamas su Romos popieiumi Leonu IX, prakeik j. vyko Banyios schizma (skilimas) Katalik ir Staiatiki Banyias. Grigaliaus VII reformos 1. Popiei pradjo rinkti kardinolai, susirink i konklav. 2. Udrausta simonija pareig pirkimas ir 1075m. pasaulietin investitra galiojim suteikimas. 3.Siekant, kad ems nebt dalijamos dvasinink vaikams, 1075m. pasklebtas statymas dl visuotinio celibato vedimo. Vormso konkordatas 1122m. pasklebtas Vormso konkordatas tarp imparetoriaus ir popieiaus.Esm:1.Vyskupus skiria popieiai, taiau jie yra imperatoriaus vasalai.2.Susiformavo dviej kalavij teorija: dvasininkai valdo sielas, o imperatoriams - emiki reikalai. Valstybi susikrimas Ryt, iaurs, ir Vidurio Europoje 1. Xa. susikr Danijos karalyst. 2.IXa. Haraldas I kr Norvegijos valstyb.3.Xa. krsi vedijos valstyb.4. Apie 960m. kunigaiktis Mieko I suvienijo lenk emes.5. IXa. pab. susikre Vengrijos valstyb.6. IXa. susikr Kijevo Rusios valstyb. V Tema B.Brandieji ir vlyvieji viduramiai XII 1453 m. Metai: 1206 m. Cingishanas mongol diduomens susirinkime buvo paskelbtas vyriausiuoju valdovu. 1215 m. Anglijoje paskelbta Didioji laisvi chartija. 1265 m. Anglijoje pirm kart suauktas trij luom (bajor, dvasinink ir miestiei) atstov susirinkimas parlamentas. 1302 m. Pranczijos karaliaus Pilypo IV pirm kart suaukti generaliniai luomai. 1337-1453 m. imtametis karas tarp Anglijos ir Pranczijos. 1348 m. Prasidjo didiausia maro epidemija, pavadinta Juodja mirtimi. 28

1413 m. emaii kriktas. 1434 m. Imperatoriaus Zigmanto I pajgos sumu husitus prie Lipan. 1440 m. J.Gutenbergas sukr knyg spausdinimo main. 1453 m. Bizantijos lugimas. Svokos: Alchemija iekojimas bd vienas mediagas paversti kitomis. Astrologija bandymas emje vykstanius reikinius ir moni likim paaikinti ir nuspti i tam tikro vaigdyn, planet isidstymo. Autodaf vieas inkvizicijos nuosprendio paskelbimas ir vykdymas. Avinjono nelaisv XV a. pr. Banyios kriz . ( buvo keli popieziai) Centralizacija valdymo, vadovavimo sutelkimas vienoje vietoje. Chanas kai kuri tiurk ar mongol taut feodalini valdov titulas. Chanatas chano titulas. Chano valdos arba jo valdoma alis. Bendruomeni rmai XIV a.pab. Anglijoje parlamentas susiskirst i Lord ir Bendruomeni rmus. Bendruomeni rmus buvo renkama po 2 riterius i kiekvienos grafysts ir po 2 miestieius i kiekvieno miesto. Burua feodalizmo laikais miestietis, vid. luomo atstovas. Cechai tos paios specialybs laisvj miesto amatinink susivienijimas, gyns nari ekonomines ir politines teises. Dekanas auktosios mokyklos fakulteto vadovas Generaliniai luomai dvasinink, bajor ir miestiei luom susirinkimas, pirm kart suauktas Pranczijos karaliaus 1302 m. Getas miesto dalis, skirta tam tikrai rasinei, tautinei, profesinei arba religinie gyventoj grupei priverstinai apyvendinti. Gildija pirkli susivienijimas, ginantis savo nari interesus ir privilegijas. Gotika XII- XVI a. Europos dails ir architektros stilius. Bdinga : pastat karkasin konstrukcija, smailios arkos, realistiniai elementai. Hanza susiformavusi .Vokietijos miest prekybin ir politin sjunga. Husitai J.Huso alininkai. Socialinio ir nacionalinio antikatalikiko judjimo ekijoje XV a. dalyviai. Inkvizicija katalik banyios teisinis institutas kovai su banyios prieais ir eretikais. (iaurus kankinimas). Luomin monarchija monarchijos forma, kai karaliaus vardia nra absoliuti, j riboja luom atstov susirinkimas. Lupikavimas pinig skolinimas u didelius procentus. Lord rmai XIV a.pab. Anglijos parlamentas susiskirst i Lord ir Bendruomeni rmus. Lord rmuose posdiavo karaliaus kviesti kilmingieji feodalai, vyskupai. Meistras dirbtuvs eimininkas. Meras miesto vadovas. Ordalija Dievo teismas bdas asmens kaltei iaikinti. Parlamentas valstybs valdios organas, vykdantis valstybs statym leidimo funkcij. Pameistrys meistro padjjas . Pogromas smurto veiksmai pri kurios nors tautybs, religijos mones. Reglamentas taisykli rinkinys, nustatantis darbo tvark. Rektorius universiteto ar kitos auktosios mokyklos vadovas. Rotue viduramiais rotuje posdiaudavo miesto taryba, laikomi miesto svorio ir ilgio matai. Savivalda teis kai kuriuos klausimus sprsti savarankikai, nepriklausomai nuo centrins valdios. Scholastika vidurami krikionikosios filosofijos kryptis. Skydo mokestis XII a. pab. Anglijoje karaliaus vasalai buvo atleisti nuo karo tarnybs. Vietoj to jie turjo mokti skydo mokest. Surinkti pinigai buvo skirti samdyti kariuomenei. Treiasis luomas susiformavo XI a. tai yra nepriviligijuotas luomas, negalintis uimti aukt pareig, turintis mokti mokesius. Universitetas auktoji mokykla. 29

akerija antifeodalinis Pranczijos valstiei sukilimas. Asmenybs: ana dArk Orleano mergel, nacionalin Pranczijos didvyr. R.Bekonas Angl filosofas. J.Beemis Anglijos karalius 1215 m. Ileido Didij laisvi chartij. ingishanas mongol geni chanas. kr mongol imperij. Dant raytojas (Dievikoji komedija). J.Gutengergas 1440 m. Sukr knyg spausdinimo main. J.Husas ek reformacijos ideologas, tautos didvyris, paskelbtas kankiniu. Inocentas III popieius. Jo laikais banyia pasiek didiausi politin gali. Ivanas Katila gavo i chano didiojo kunigaikio jarlyk, teis rinkti duokl ir j pristatyti i ord. Pilypa IV Grausis Pranczijos karalius 1302 m. Suauk Generalinius luomus. Markas Polas Venecijos keliautojas, nemaai prisidjo prie geografijos mokslo raidos. Riardas Litairdis Anglijos karalius XII a. T.Akvinietis XII a. Domininkon vnuolis, jo kriniai buvo paskelbti krikionikosios tradicijos pagrindu. V.Taileris 1261m. Anglijoje vykusio sukilimo vadas. R.Sorbona XIII a. pr. vienuolis kuris rm neturtingus studentus. Jo vardu buvo pavadintas universitetas. J.ika XV a. Husit karvedys. vykiai: Miest augimas ir stiprjimas nuo XI a. Spariai iaugo miest skaiius, miest vystymsi lm ems kio pakilimas bei suintensyvjusi prekyba. Gotikos formavimasis XIII a. Bdinga: pastat klasikin konstrukcija, smailios arkos, vertikalus erdvs skaidymas, realistiniai elementai. Universitet krimasis prasidjo steigtis nuo XI a. Kuomet Europoje spariai augo miestai. ems kio ir amat raida XII XIII a. vyko dideli pasikeitim ems kyje. (trilaukio vedimas, pradti naudoti vjo malnai, tobulesni arkli pakinktai, tobulesni ems dirbimo plgai) Mongol totori invazija Kinija, P.Sibiras, Pauralio tautos, Vid. Azija, .Iranas, Ukaukaz, Pakaspijys. Ukariavimus palengvino tai, kad dauguma iose teritorijose gyvenusi valstybi igyveno feodalinio susiskaldymo laikotarp. Aukso orda 1243 m. kurta mongol totori valstyb prie Volgos, krjas Batijus. Kalifat ukariavimai I etapas: (VII VII a. vid.) atpl nuo Bizantijos Sirij ir Palestin, um Iran, ukariavo Egipt, didel dal Armnijos ir Gruzijos. II etapas: (VII VIII a pr.) arabai ukariavo vis .Afrik, Pirn pusiasal ir tik frankai sustabd j verimsi V.Europ. Centralizacija Pranczijoje ir Anglijoje XV a Anglija ir Pranczija tapo centralizuotom valstybm. Anglij po Roi karo baige vienyti Henrikas VII. Pranczijoje Liudvikas XI baig centralizacijos proces. Banyios kriz XV. a. pr. Avinjono nelaisv. imtametis karas 1337 1453 m. Tarp Anglijos ir Pranczijos . kova vyko dl Pranczijos emi. Pretekstas karui buvo Anglijos karaliaus Eduardo III pretenzijos Pranczijos sost. akerija antifeodalinis Pranczijos valstiei sukilimas 1358 m. Tailerio sukilimas 1261 m. Anglijoje kovojo u baudiavos panaikinim. Husit judjimas po J.Huso sudeginimo prasidj karai. (1415-1437) Knyg spausdinimo Europoje pradia 1440 m. J.Gutenbergas irado knyg spausdinimo main. Osman sigaljimas Konstantinopolyje 1453 m. Konstantinopol ugrob turkai ir pavadino j Stanbulu. VI TEMA. LIETUVOS VALSTYBS SUSIKRIMAS IR RAIDA XIII XIV a. KRYIAUS YGIAI RYT PABALTIJ 30

Metai ir datos 1201 m. kurta Ryga. 1202 m. Vyskupas Albertas Rygoje steig Kalavijuoi ordin (prie Dauguvos ups ioi). 1219 m. pasirayta taikos sutartis Lietuvos kunigaiki su Halio - Volyns kunigaiktiene. 1231 m. Kryiuoi ordinas pradjo prs nukariavim. 1236 m. prie lietuvius paskelb kryiaus yg popieius Grigalius IX . Sauls myje emaii kunigaikio Vykinto kariuomen sumu kalavijuoius. 1251 m. Mindaugas priim krikt. 1253 07 06 Mindaugas buvo vainikuotas karaliumi. Lietuva tapo krikionika karalyste. 1260 m. Durbs myje emaiiai, vadovaujami kunigio Treniotos, sumu kryiuoi ir kalavijuoi kariuomen. 1260 1274 m. Didysis prs sukilimas, vadovaujamas Herkaus Manto. Prsai buvo nugalti. 1263 m. buvo organizuotas smosklas, kurio metu Mindaugas su dviem snumis buvo nuudytas(smokslo organizatorius Daumantas, bet valdi pam Treniota). 1316 1341 m. Gedimino valdymo laikotarpis. 1323 m. Gedimino laikuose pirm kart pamintas Vilnius Lietuvos sostin. 1345 1377 m. Didij Lietuvos kunigaiki Algirdo ir Kstuio valdymas. 1363 m. myje prie Mlynj vanden LDK kariuomen, vadovaujama Algirdo, sutriukino totorius. 1380 m. Dovydiki sutartis(Jogaila su Ordinu). Paadjo neginti Kstuio emi. 1382 1392 m. Jogailos valdymas. 1385 m. Krvos sutartis (valdant Jogailai) tarp Lietuvos ir Lenkijos valstybi. Sudaryta dinastin LDK ir Lenkijos unija. 1387 m. Lietuvos gyventoj kriktas. Jogaila paskelb 3 privilegijas. Pirmoji Vilniaus vyskupui. Antroji apsikriktijusiems bajorams. Treioji Vilniaus miestieiams. Svokos Didysis kunigaiktis kilmingas asmuo, kuris irenkamas karo vadu, vliau - dideli emi valdovas. Dinastin unija vienos kilms(bendrus protvius turinti) monarch gimins atstovai tuo paiu metu valdo dvi valstybes. Kalavijuoiai Kalavijuoi ordino riteriai. Ordin 1202 m. prie Dauguvos ioi Rygoje kr vokiei riteriai. Dvjo baltus apsiaustus su raudonu kalaviju. Kovojo prie pagonis. Kryiuoiai Kryiuoi ordino riteriai vienuoliai. Dvjo baltus apsiaustus su juodu kryiumi. Ordinas kurtas 1198 m., kovojant su musulmonais Palestinoje. 1230 m. sikr prie Vyslos ups (Kulmo emje) ir reng ygius prie pagonis. Ordino sostin Marienburgas. Privilegija iimtin teis arba lengvata, suteikiama asmeniui, luomui, gyvenvietei ir kt. Asmenybs Algirdas( 1296 1377 m.) Lietuvos Didysis kunigaiktis(1345 1377). Juo tapo po to , kai 1345 m. kartu su broliu Kstuiu nuvert jauniausij brol Jaunut. Algirdo usienio politika orientuota Rytus. Tris kartus ygiavo Maskv(1368, 1370, 1372), bet jos neum. Lagirdas padvigubino LDK teritorij ir sukr galing valstyb. 1363 m. nugaljo mongolus totorius prie Mlynj Vanden, prisijung Podol. Algirdas neapsikriktyjo ir liko pagonis. Kovojo daugiau gudrumu, negu jga. Sns: Jogaila, Skirgaila, vitrigaila, Andrius. Gediminas(1275 1341 m.) Lietuvos Didysis kunigaitis(1316 1341). Gediminas i vis Lietuvos valdov geriausiai suvok krikionybs primimo btinum. Jam valdant aukiausioji valdia tapo paveldima. Pasiymjo kaip geras diplomatas ir politikas. Herkus Mantas(m. 1273) Didiojo prs sukilimo(1260 1273) prie kryiuoius vadas. Jadvyga(XIVa.) Lenkijos sosto paveldtoja. Pagal Krvos sutart (1385 m.) itekjo u Jogailos 1386m. Jaunutis(XIVa.) Lietuvos kunigaiktis(1341 1345), beveik niekuo nesireik valstybs politikoje. 1345 m. buvo nuverstas savo broli,Kestuio ir Algirdo. Jogaila(1351 1434 m.) Lietuvos Didysis kunigaiktis(1377 1381 ir 1382 1392) ir Lenkijos karalius(1386 1434). Kai Jogaila paalino i valdios Kstut(1382 m.) kovojo dl valdios su 31

Vytautu(1383 m.). Krvos sutartimi(1385 m.) pasiadjo vesti Lenkijos valdov Jadvyg, apsikriktyti ir apkriktyti Lietuvius. 1386 m. apsikriktyjo, ved Jadvyg ir tapo Lenkijos karaliumi. 1410 m. algirio myje buvo sjunginink kariuomens vyriausiasis vadas. Kstutis(1300 1382 m.) Lietuvos Didysis kunigaiktis(1345 1382) ir Trak kunigaikits. 1341 m. su Didiuoju kunigaikiu Algirdu lygiomis teismis ir sutartinai vald LDK. Po Algirdo mirties(1377 m.) Kstutis vald LDK kartu su Algirdo snumi Jogaila, pripaindamas j Didiuoju kunigaikiu. Tarp j buvo ir nesutarim dl valdios. Vliau Kstutis nordamas atgauti valdi pradjo derybas su Jogaila,kuri metu buvo suimtas ir kalintas Krvos pilyje. Po 4 dien buvo pasmaugtas. Buvo talentingas karvedys, taurus, humanikas. Lizdeika krivis. Margiris(XIVa.) - Lietuvos kunigaiktis. Vokiei ordino ir jo talkinink kariuomen apgul Piln pil(1336m.). Margiris ir visi pilies gyventojai susidegino ir sudegino pil. Mindaugas(m.1263) Lietuvos Didysis kunigaiktis(1236 1253), vienintelis Lietuvos karalius(1253 1263). Sukr stipri valstyb ir igelbjo lietuvi taut nuo ukariautoj. Buvo didis karvedys, diplomatas ir politikas. Sugebjo suvienyti vis Lietuv. Ved karus su rusais. Morta(XIIIa.) Karaliaus Mindaugo mona. 1251 m. prim krikt kartu su vyru. Pirmoji moteris, dalyvavusi politiniuose vykiuose. Traidenis(XIIIa.) Kernavs kunigaiktis, kuris po kovos dl valdios sitvirtino soste(1269 1282). Pagonis Traidenis ts Mindaugo vykdyt politik kovojo su vokiei riteriais ir vienijo balt emes. Treniota(XIIIa.) emaii kunigaiktis, kuris su Nalio kunigaikiu Daumantu, susimoks nuud Mindaug ir jo snus(1263 m.). Toliau stiprino kov su Vokiei ordinu ir padjo prs sukilliams. Vald 1263 1264. Vaielga(XIIIa.) Mindaugo snus. Vald 1264 1267 m. Padedamas Rusios kunigaiki um Juodj Rusi, o paskui Lietuv, alindamas Daumanto ir Treniotos smokslo alininkus. Keit politins orientacijos krypt(stiprjo staiatikybs tendencijos, nes Vaielga buvo vienuolis; stengsi palaikyti gerus santykius taip pat ir su Livonija). Vytautas(1350 1430 m.) Lietuvos Didysis kunigaiktis(1392 1430), band karnuotis. Sustiprino prekyb, padjo pagrindus miestiei luomams, steig vienuolynus, mokyklas, sukurta pinig sistema, valstybs simbolika, ryiai su usieniu. algirio myje jis vadovavo LDK kariuomenei. Vytenis(XIIIa.) Lietuvos kunigaiktis. Vald 1295 1316 m. ved nuolatin panemuns pili sargyb, skmingai kovojo su kalavijuoiais, atgavo po Mindaugo mirties prarastas Vakar Rusios emes. vykiai Lietuvos valstybs susikrimas Lietuvos valstybs susidarymo XIII a. II-ame ketvirtyje prieastys: 1. Susiformavo visos pagrindins lietuvi ems, kurios jungsi konfederacij. 2. Didjo turtin nelygyb. 3. Ekonominis gyvenimas jau vienijo gentis. 4. Prie(viking VIII IX a., Kijevo Rusios IX XII a., kryiuoi bei kalavijuoi ir mongol totori nuo XIII a.) puldinjimai arba grsm. 5. Proces paspartino dviej vokiei ordin atsikraustymas Baltijos kratus. Ordin sikrimas Pabaltyje XII a.pab. Padauguvyje suaktyvjo iaurs Vokietijos pirkliai ir vienuoliai: nuo 1198 m. imta skelbti kryiaus ygius; Kovoti su pagonimis1202 m. popieius steig Rygoje karin vienuoli Kristaus riteri brolijos ordin(Kalavijuoi ordinas); pleiami balt geni nukariavimai, o nukariautose teritorijose sukurta vokiei vienuoli, riteri ir pirkli valstyb, pajungusi vietinius gyventojus latvius ir lyvius. 1230 m. Pavysl atsikraust vokiei riteri ordinas. 1231 m. v. Marijos mergels Vokiei ordinas(Kryiuoi ordinas) pradjo prs nukariavim, kurie buvo nesukr savo valstybs ir nepajg pasiprieinti. Sauls mis(1236 m.) - emaii kunigaikio Vykinto kariuomen sumu kalavijuoius. Kalavijuoi ir Kryiuoi ordin sujungimas(1237 m.) Po Sauls mio Romos popieius, siekdamas sustiprinti ukariautoj gali, sujung abu vokiei Ordinus. Prs emse ir ugrobtame Ryt pamaryje buvo kurta Livonija. 32

Mindaugo kriktas(1251 m.) ir karnavimas(1253 m.) - Mindaugas, nordamas ilaikyti Lietuv nepriklausom ir iardyti koalicij(susidar antimindaugin koalicija, kuriai priklaus beveik visi Mindaugo valdomos Lietuvos valstybs kaimynai,iskyrus Vokiei ordin), prim krikt. Taip Mindaugui ir Lietuvai buvo suteikta popieiaus pagalba ir apsauga. 1253 m. liepos 6 d. tapo karaliumi, atsidkodamas Livonijos ordinui u suteikt pagalb jis atidav didel emaitijos dal, taiau ordinui niekaip nesisek j pajungti. Mindaugo kriktas ir karnacija buvo apgalvotas politinis veiksmas: savo valstybei ikovojo prideram viet Europoje, sudar pagrind Lietuvai pltotis pagal europinius principus. Durbs mis(1260 m.) - emaiiai, vadovaujami kunigio Treniotos, sumu kryiuoi ir kalavijuoi kariuomen. Didysis prs sukilimas(1260 1274 m.) Prasidjo po emaii pergals Durbs myje prie kryiuoi ordin. Vadovavo Herkus Mantas. Prsai pasiek daug pergali ir tik 5 stipriausios Ordino tvirtovs liko nepaimtos. pagalb kryiuoiams m plsti riteriai i katalikikos Europos. 14 met kovoj prsai buvo nugalti. Mindaugo nuudymas(1263 m.) - Buvo organizuotas smosklas, kurio metu Mindaugas su dviem snumis buvo nuudytas(smokslo organizatorius Daumantas, bet valdi pam Treniota). Gedimino laikai(1323 1324 m.) Po Europ iplatino ini apie Ordino plikikus tikslus. Savo laikuose kviet Lietuv amatininkus, pirklius, rato mones. 1323 m. Gedimino laikuose pirm kart pamintas Vilnius Lietuvos sostin. Lietuvos valstybs sostins Kernav Senieji Trakai Trakai Vilnius. Piln gynyba(1336 m.) - Vokiei ordino ir jo talkinink kariuomen apgul Piln pil(1336m.). Pilies gynjai, matydami, kad pralaims, susidegino. Strvos mis(1348 m.) Algirdo ir Kstuio vadovaujama kariuomen kovsi su kryiuoiais. Lietuviai pralaimjo, bet po to Ordinas ilgai neorganizavo didesni ygi Lietuv. Mis prie Mlynj Vanden(1363 m.) Algirdo vadovaujama kariuomen kovojo su mongolais totoriais ir laimjo. Prijung Maj Podol, didel Volyns ems dal. Dovydiki sutartis(1380 m.) Slapta nuo Kstuio Jogaila pasirao Dovydiki sutart su Ordinu, dl savo emi apsaugos, tuo sipareigodamas neremti Kstuio kovose su Ordinu. Kstuio ir Jogailos kova dl sosto - 1377 m. mirs Algirdas, sost paliko savo snui Jogailai. Valstybs gyvenime alia jo tebesireik ir Kstutis, i pradi rms ir bendradarbiavs su Jogaila.. 1381 m. Ordinui por kart nusiaubus Trakus ir emaitij, iaikjo Dovydiki sutarties slygos. 1381 m. ruden Kstutis um Vilni ir didiojo kunigaiio sost(Jogailai atiteko Krva ir Vitebskas). 1382 m. Vilniaus miestieiai sukl mait ir sileido Jogail is susigrino sost. Jogaila atnaujino paliaubas su Ordinu ir pam Trakus. 1382 m. buvo sujusios Jogailos ir Kstuio kariuomens, taiau lemiamo mio nevyko. Buvo pradtos derybos. Jogaila sum dertis atvykusius Kstut ir Vytaut. Kstutis buvo kalintas Krvos pilyje ir nuudytas. Krvos aktas(1385 m.) Tarp Lietuvos ir Lenkijos valstybi. Sutarties slygos: 1. Jogaila turi pasikriktyti ir pakriktyti Lietuv; 2. Atgauti ir susigrinti Lenkijai prarastas; 3. Sujungti Lietuv su Lenkij ; 4. Lenk belaisvi paleidimas Lietuvos kriktas(1387 m.) 1386 m. pakriktytas Jogaila ir Vytautas. Jogaila ved Jadvyg, vainikuotas Lenkijos karaliumi. 1386 1387 m. krikto akcija Vilniuje. 1387 m. Lietuvos gyventoj kriktas. 1389 m. popieius Urbonas VI Lietuv pripaino krikioniku kratu. 1413 m. emaii kriktas. Privilegij paskelbimas (1387 m.) - Jogaila paskelb 3 privilegijas. Pirmoji Vilniaus vyskupui. Jis apdovanotas emmis, banyios ir vienuolynai atleisti nuo vis prievoli. steigta banytin emvalda. Antroji apsikriktijusiems bajorams. Jie gavo teis valdyti, parduoti, mainyti pilis, kaimus, namus. Bajoro turtas pripaintas privatine nuosavybe. Treioji Vilniaus miestieiams. Vilniaus miestui suteikta Magdeburgo teis, t.y. teid turti savivald. Astravos sutartis(1392 m.) - Tarp Jogailos ir Vytauto. Ji ubaigia tarpusavio kovas. Turinys: 1. Jogaila sugrino Vytautui Trak kunigaiktyst ir kitas Kstuio tvonijas; 2. Vytautas gavo teis Jogailos vardu valdyti LDK ir tituluotis Lietuvos kunigaikiu; 3. Vytautas oficialiai pripaino ess Jogailos vasalas; 4. Po Vytauto mirties visos LDK ems atiteks Lenkijai. 33

VII TEMA. LDK DINASTINS UNIJOS LAIKOTARPIU 1392 1569 m. Metai: 1385 m. Krvos unija tarp Lenkijos ir LDK. 1387 m. Lietuvos kriktas. 1392 m. Astravo taika. 1399 m. Vorkslos mis. 1401 m. Vilniaus Radomo sutartis. 1410 m. algirio mis. 1411 m. Torns taika. 1413 m. Horodls unija. 1413 m. emaitijos kriktas. 1422 m. Melno taika. 1429 m. Lucko suvaiavimas. 1430 10 27 Vytauto mirtis. 1435 m. Pabaisko mis. 1447 m. Kazimiero privilegijos. 1492 m. Aleksandro privilegijos. 1529 m. Pirmasis Lietuvos Statutas. 1557 m. Valak reforma. 1558 1583 m. karas dl Livonijos. 1566 m. Antrasis Lietuvos Statutas. 1569 m. Liublino unija. Svokos: Abiej Taut Respublika (ATR) po 1569 m. Liublino unijos oficialus federacins Lietuvos ir Lenkijos valstybs pavadinimas. Kancleris LDK centrinio valdymo pareignas, vadovavs didiojo kunigaikio kanceliarijai. Jo inioje buvo Lietuvos Metrika, ra knygos, valstybs didysis atspaudas. Turjo pavaduotoj pakancler. Pon taryba stambij feodal pon taryba, 1440 m. Lietuvos Didiuoju kunigaikiu irinkus Kazimier Jogailait ir u j, nepilnamet, valdiusi al. Ypatingas teises gavo po 1447 m. privilegijos, kada tapo valstybs valdymo ir teismo vykdomuoju organu. Pradjo formuotis dar Vytauto laikais, kaip patariamasis organas. Iliko iki Liublino unijos (1569m.). Nuo tada buvo sudarytas bendras Lietuvos ir Lenkijos senatas. Unija dviej monarchini valstybi susivienijimas bendro monarcho valdioje. Urdas XV-XVII a. LDK valstybs pareignas. Svarbiausiais urdais buvo etmonai, kancleris, maralkos, vaivados. Valakas Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje XVI-XX a. naudotas ems ploto vienetas. Dydis apie 21,38 ha.

34

Asmenybs: Aleksandras (1460 1506 m.) LDK didysis kunigaiktis (nuo 1492 m.), Lenkijos karalius (nuo 1501 m.). Tai paskutinis valdovas, nepriklausomai nuo Lenkijos valds Lietuv. 1492 m. paskelb privilegij, kuri iplt LDK Pon tarybos teises. 1501 m. pasira Melniko akt, kuriuo buvo sudaroma Lenkijos ir Lietuvos unija, taiau LDK seimas jos nepatvirtino. 1505 m. pasira Lenkijos seimo nutarim, kuriuo iplsta seimo kompetencija. 1492 1494 m. ir 1500 1503 m. kariavo su Maskva. Jogaila (apie 1351 1434 m.) buvo Lietuvos didysis kunigaiktis (1377 1381 m. ir 1382 1392 m. ) ir Lenkijos karalius (1386 1434 m.). 1385 m. pasira Krvos akt dl Lietuvos krikto ir prijungimo su visomis emmis prie Lenkijos. 1387 m. Lietuvos kriktas. Tais paiais metais privilegija Vilniaus vyskupui, krikt primusiems bajorams, Vilniui suteik Magdeburgo teis. algirio myje buvo sjunginink kariuomens, sutriukinusios kryiuoius, vyriausias vadas. Jogailos politika padjo atremti vokiei feodal ekspansij Rytus, bet kartu sudar prielaidas silpninti LDK savarankikum. U. fon Jungingenas (apie 1360 1410 m.) Kryiuoi ordino valstybs ir karo veikjas. Svarbiausiu udaviniu laik sigalti emaitijoje. Rm vitrigailos pretenzijas sost. emaiiams sukilus 1409 m., i Jogailos reikalavo neutraliteto. Nepavykus iardyti LDK ir Lenkijos sjungos, 1409 m. Lenkijai paskelb kar. algirio myje vadovavo Kryiuoiu ordino kariuomenei ir uvo. Kazimieras (1427 1492 m.) Lietuvos didysis kunigaiktis (1440 1492 m.), Lenkijos karalius (1447 1492 m.). iplt bajor teises (1447 m.), paspartino valstiei baudiavinim, tvirtino baudiav, iplt socialin pamat unijai su Lenkija, nes LDK bajor teiss sulygintos su Lenkijos lkta. Sumenkjo karaliaus taka. Kazimiero teisynas teisikai tvirtino feodalizacijos proces. Barbora Radvilait Jurgio Radvilos, Vilniaus kateliono, vliau LDK etmono, igarsjusio kovose su turkais, dukt. 1537 m. itekjo u Naugarduko vaivados Stanislovo Gotauto, vliau tapusio Trak vaivada. Taiau santuoka truko neilgai. 1547 m. itekjo u ygimanto Augusto. Lietuvoje ji ikart buvo pripainta didija kunigaiktiene. 1550 m. Krokuvoje Barbora buvo ikilmingai vainikuota Lenkijos karaliene. Bona Sforca (1494 1557m.) ygimanto Senojo mona, ygimanto Augusto motina. Ji buvo gera politik ir ekonomist. Jos veikla reiksi daugiausia dviem kryptimis: siek sustiprinti karaliaus valdi Lenkijoje ir padaryti j paveldim. Taip pat siek sukaupti savo rankose kuo daugiau turt ir turti tok kapital, kuris karali padaryt materialiai visikai nepriklausom nuo bajor malons. vitrigaila (apie 1370 1452m.) Lietuvos didysis kunigaiktis (1430 1432), Algirdo snus, Jogailos brolis. Nuo 1420 m. rm Vytaut. Po Vytauto mirties LDK kunigaiki ir didik paskelbtas Lietuvos didiuoju kunigaikiu, rytingai gyn jos suverenum. Tai kl Lenkijos nepasitenkinim. 1432 m. prie j buvo vykdytas smokslas. Kovos dl valdios su ygimantu Kstutaiiu baigsi 1435 m. Pabaisko miu. ygimantas Augustas (1520 1572 m.) Lietuvos didysis kunigaiktis (1529-1572), Lenkijos karalius (1548 1572). Savo reformomis (1557) modernizavo Lietuvos monarchij. 1569 07 01 Liublino unija gyvuoja ATR. Jo valdymo metais susilpnjo didiojo kunigaikio valdia, jos kompetencij maino bajorai. 1566 m. patvirtino Lietuvos Antrj Statut, ginant Lietuvos feodal teises. ygimantas Kstutaitis (apie 1365 1440m.) Lietuvos didysis kunigaiktis (nuo 1432m.), Kstuio snus, Vytauto brolis. Vald Naugarduk, Starodub, dalyvavo Vorkslos, algirio miuose, Salyno, Torns, Melno ir Skirsnemuns derybose. 1432 m. Gardino sutartimi pripaino 35

ess Jogailos vasalas, padar teritorini nuolaid Lenkijai. 1434 m. privilegija sulygino staiatiki feodal teises su Lietuvi feodal teismis. Pabaisko myje 1435 m. jo kariuomen sumu vitrigailos ir Livonijos ordino kariuomen, po to sigaljo visoje LDK. Nuudytas Trakuose smokslinink. ygimantas Senasis Lietuvos didysis kunigaiktis (1506 1548 m.). daug dmesio skyr vidaus politikai. Didini dvaro pareign valdi (vadovaujam didik politin vaidmen galutinai tvirtino 1529m. statutu). vykiai: Astravo sutartis (1392 m.) ia taika baigsi 10 met truks karas tarp Jogailos ir Vytauto. Prasidjo Vytauto valdymas. Vytauto privilegija ydams (1388 1398m.) Vorkslos mis (1399m.) tai Vytauto vadovaujamas kryiaus ygis prie Aukso Ord. Didiausia Vytauto ryt politikos neskm. Vilniaus Radomo sutartis (1401 m.) LDK skelbiama kaip atskira nuo Lenkijos valstyb. emaii sukilimas (1409 m.) algirio mis (1410m.) sustabdytas Vokiei ordino verimasis Rytus. Torns taika (1411m.) taika po algirio mio. sipareigota ateityje santykius tarp Lietuvos ir Vokiei ordino sprsti taikiu keliu. Horodls unija (1413 m.) Lenkija pripaino LDK savarankikum. emaitijos kriktas (1413m.) Melno taika (1422 m.) Vokiei ordinas galutinai atsisak emaitijos ir Unemuns. Klaipdos kratas ir Pamarys liko Ordinui. Lucko suvaiavimas (1429 m.) Zigmantas I inicijavo karnuoti Vytaut ir taip iardyti Krvos sutart. Taiau lenk pastangomis tai buvo negyvendinta. Pabaisko mis (1435 m.) tai paskutinis mis su ordinu. ygimanto Kstutaiio kariuomen sumu vitrigailos ir Livonijos ordino kariuomen. Kazimiero privilegija (1447 m.) iplt bajor teises. Aleksandro privilegija (1492 m.) iplt LDK Pon tarybos teises. Melniko aktas (1501 m.) sudaroma Lenkijos ir Lietuvos unija, taiau LDK seimas jos nepatvirtino. I Lietuvos Statutas (1529m.) tvirtino LDK savarankikum, utikrino pon dominavim valstybje. II Lietuvos Statutas (1566 m.) galutinai tvirtintos bajor luomo privilegijos, panaikintas pon viepatavimas. Valak reforma (1557 m.) valstybs dvar reforma LDK. Tikslas vesti trilauk sistem ir padidinti darbo naum, sukurti prekin k, la nustatyti pagal naudojamos ems kiek. Karas dl Livonijos (1558 1583 m.) lugo Livonijos ordino valstyb (1561 m.). VIII TEMA. PASAULIS IR LIETUVA NAUJJ AMI PRADIOJE 1453 m. XVII a. A. Pasaulio vykiai 1453m. baigsi imtametis karas tarp Anglijos ir Pranczijos. Jis paskatino galutin Anglijos ir Pranczijos centralizacij. XIV a. renesanso ikilimas Italijoje ir iplitimas Europoje. 1455-1485 m. Roi karas Anglijoje, tarp 2-j Anglijos aristokrat grupuoi Jork ir Lankasteri; pastarieji laimjo ir ikl savo alinink Henrik VII Eudor sost. 1492 m. Kristupas Kolumbas atrado Amerik. 1494 m. Tordesiljo sutartis, ispan ir portugal pasaulio pasidalijimo aktas. Portugalijai atiteko ems ir jros Rytus, Ispanijai Vakarus. 36

1497 m. Vaskas da Gama atrado vandens keli Indij, apiplauks Afrikos emyn. 1498 m. ital jrininkai Dovanis ir Sebastjanas Kabotai perplauk Atlanto vandenyn, atrado Betono sal, pasiek iaurs Amerikos krantus. 1519-1521 m. Fernandas Magelanas, plaukdamas i Europos Vakarus, apiplauk Piet Amerikos emyn ir atrado ramj vandenyn. 1517 m. - Reformacijos pradia. M. Liuteris prie Vitenbergo banyios dur prikal 95 tezes, kuriomis pasmerk Mainco arkivyskupo prekyb indulgencijomis. 1525 m. valstiei karas Vokietijoje. 1545-1563 m. Tridento banyios susirinkimas. Nutarimai: pasmerk prekyb indulgencijomis; sustiprino katalik banyios organizacij, pavaldum popieiui, vienuoli ordin drausm; atskillius paskelb eretikais; paliko celibat vienuoliams ir kunigams. 1555 m. Augsburgo taikos sutartis, pagal kuri Vokietijoje kunigaikiai gavo teis parinkti tikjim savo valdomai teritorijai. XVI a. 1 pus. Katalik Banyia pradjo aktyvi kov prie reformacij - daugelyje Vakar Europos valstybi prasidjo kontrreformacija. 1542m. popieius kovai su erezijomis Romoje steig Vyriausij inkvizicijos tribunol su dideliais galiojimais. Tridento banyios susirinkimas visus protestantus paskelb eretikais, patvirtino popiei, kaip aukiausij autoritet, taip pat visas senas katalik dogmas ir apeigas. kurtos dvasinink seminarijos kunigams rengti. Buvo vesta grieta cenzra kunig kriniams, pradti sudarinti udraust knyg sraai. 1540m. kurtas Jzuit ordinas. krjas Ignacas Lojola. Jis msi aktyvi priemoni stiprinti katalikyb. 1572 m. Baltramiejaus naktis, hugenot udyns Paryiuje. 1698 m. Nanto ediktas. Pranczijoje hugenotams suteikiama ribota religin laisv. 1565-1579 m. Nyderland revoliucija. 1579 m. Olandijos nepriklausomyb. 1588 m. Nenugalimosios armados tis. Sumuusi Ispanijos laivyn Anglija tampa viepataujania jros valstybe su didiausiu ir galingiausiu laivynu. 1613-1617 m. Romanov dinastijos Rusijoje valdymas. 1618-1648 m. Trisdeimties met karas. Kovojama buvo ne tiek dl religijos, kiek dl didij interes ir prekybos visame Baltijos jros regione kontrols. 1648 m. Vestfalijos taikos sutartis, kuria imperatorius turjo pripainti, kad visi ventosios Romos imperijos kunigaikiai gali savarankikai sprsti religinius ir administracinius klausimus. 1640m. Anglijos karalius suauk parlament. Revoliucijos pradia. 1642-1649m. pilietinis karas Anglijoje, pasibaigs parlamento pergale. 1649 m. karaliaus Karolio Stiuarto nukirsdinimas. 1653-1658 m. Kromvelio protektoratas (karin diktatra). 1660 m. Stiuart dinastijos sugrinimas valdi. 1688 m. valstybinis perversmas, parlamentins monarchijos sigaljimas. Revoliucijos pabaiga. Turtingieji miestieiai ir bajorai protestantai pasikviet Olandijos valdytoj Vilhelm Iraniet atkurti laisv ir ginti protestantizm. Karalius Jokbas II pabgo Pranczij. Parlamentas pasil sost Vilhelmui. Prie karnacij jis turjo patvirtinti Teisi bil. Svokos Absoliutizmas valstybs valdymo forma, kai valdia priklauso monarchui (imperatoriui, karaliui, carui) ir neribojama luomo ar tautos atstov susirinkimo. Anglikonai protestantizmo srovs anglikonybs ipainjai. Aptvrimai XVII a. Anglijai bdingas procesas, kuomet valstieiai nuvaromi nuo ems, o iose emse, jas aptvrus, vystomas fermeriais kis. Didieji geografiniai atradimai tai 3 ymiausi XV a. pab. XVI a. pr. vykiai: Amerikos atradimas, jr kelio i Europos Indija atradimas ir I-oji kelion aplink pasaul. Eksploatacin kolonija kratas ugrobtas stipresns imperialistins valstybs ir jos inaudojamas. Fermeriai fermos savininkas ar nuomotojas kapitalistinse alyse. Gezai XVI a. ispan partizanai. 37

Hugenotai Pranczijos kalvinizmo ipainjai. Humanizmas pasaulira, teigianti mogaus vertingum, prot, nukreipta prie vidurami asketizm. Ilgasis parlamentas suauktas Anglijoje (1640-42 m.). Parlamentas sum karaliaus patarjus; panaikino neteistus mokesius; prim statym draudiant paleisti parlament be jo sutikimo. Indnai senieji Amerikos gyventojai, raudonodiai. Indeksas jzuit sudarytas udraust knyg sraas. Indulgencija nuodmi atleidimo ratas, kuris viduramiais bdavo iduodamas popieiaus vardu u nuopelnus Banyiai arba u pinigus. Jzuitai katalik vienuoli ordinas, kurtas XVI a. Kalvinistai protestantizmo srovs kalvinizmo ipainjai. Kapitalas sukauptos los, kurias verslininkai dj savo mones gauna peln. Kapitalizmas ekonomin ir politin sistema, kuri pradjo vystytis Anglijoje XVIII a. pab. Ir greitai paplito Europoje, iaurs Amerikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. Konkistadoras ukariautojai, iauriai inaudoj ir naikin Amerikos vietos gyventojus ir j kultr. Kontrreformacija Romos katalik kova su reformacija; kontrreformacijos programa numatyta Tridento susirinkime 1545-1563 m. Kruvinieji statymai - statymai Anglijoje, nukreipti prie valkataujaniuosius, siekiant sumainti j skaii. Leveleriai XVII a. revoliucijos meto radikali politin grupuot. Liuteronai svarbiausios protestantizmo kryptie liuteronybs ipainjai. Manufaktra mon, viduriniais amiais arba naujausiais laikais paremta darbo pasidalijimu ir rankine amatininkika technika. Nuvarymas nuo ems - aptvrim metu vyks procesas, kai valstieiai buvo ikeliami jgos bdu. Pasaulin prekyba XVI a. formavusi prekyba tarp kontinent. Patvaldyst valdymo sistema, kur valdia priklauso vienam neapibrtam valdovui; autokratija. Perversmas staigus valstybs santvarkos ar valdios pakeitimas. Protektoratas valstybs valdymo forma: stipri valstyb per savo atstov tvarko silpnesns alies usienio politik ir kontroliuoja vidaus politik. Staiatikiai ryt krikionybs krypties staiatikybs ipainjai. Proletariatas proletar kas kapitalistinje valstybje; varguomen. Protestantai krikionybs krypties, kuri apima anglikonus, kalvinistus, liuteronus ipainjai. Puritonai protestantizmo atstovai, propaguojantys taupum, darbtum, atkaklum, griet dorovini princip laikymsi. Renesansas XIV-XVI a. Vakar ir Vidurio Europos kultros istorijos epocha, prasidjusi Italijoje. Jai bdinga dails, mokslo, literatros, muzikos pakilimas, polinkis antikos kultr, humanistines tendencijas, dmesys asmenybei vadavimasis i Banyios ideologijos. Samdomas darbas - su kapitalizmu atjs baudiavos "pakaitalas", kai u darb yra mokama. Revoliucija grietos, prievarta vykdomas atgyvenusios santvarkos pakeitimas nauja progresyvia santvarka. Sentikiai Rusijos staiatikiai, kurie nepripasta XVII a. vykdyt patriarcho reform ir sudaro atskir Banyi (religines bendrijas). Utopija idealios, praktikai negyvendinamos visuomens santvarkos arba socialini problem idealaus sprendimo projektas, abstrahuotas nuo esam socialini negerovi. Vicekaralyst Ispanijos valdos Lotyn Amerikoje

38

Asmenybs D. Brunas XVI a. ital filosofas, poetas. Kritikavo religines dogmas, ikl idj apie begalin pasauli daugyb bei vairov. Apkaltintas erezija, slapstsi, buvo suiuptas ir sudegintas ant lauo. U. Cvingis (1484-1531) veicarijos banyios ir politinis veikjas, radikalios Reformacijos srovs Cvinglizmo pradininkas. 1522 m. Ciuriche paskelb 67 tezes, kuriode kritikavo katalik banyi ir popiei. Reformavo Ciuricho religin ir visuomenin gyvenim. B. Diasas (1450-1500) portugalas, keliautojas jrininkas. Vadovavo ekspedicijai, iekaniai kelio Indij. 1487 m. pasiek pietin Afrikos pakrants kyul, iplauk Indijos vandenyn. Kyulys buvo pavadintas Gerosios Vilties vardu. A. Direris (1471-1528 m.) vokiei tapytojas, grafikas, meno teoretikas. Vienas garsiausi vokiei renesanso dailinink. Donatelas (13861466) ital skulptorius, sukrs Dovydo skulptr. F. Dreikas Anglijos jrininkas, keliautojas. Pirmasis po F. Magelano apiplauk pasaul, ityr P. Amerikos pakrantes Elbieta I (1533-1603) Anglijos karalien (nuo 1558 m.). Paskutin i Tiudor dinastijos. Nugaljusi katalikikj Ispanij (Nenugalimosios armados sutriukinimas 1599 m.), Anglija siviepatavo jrose, Ts kolonijin ekspansij. Erazmas Roterdamietis (1466-1536) Nyderland filosofas, Vienas ymiausi humanist. Daug keliavo po Europ, studijavo humanitarinius mokslus, aikino biblij, stengsi apibrti krikionikj humanizm. G. Galiljus (1564-1642) ital astronomas, fizikas, filosofas, matematikas. Savo atradimais ir idjomis patvirtino M. Koperniko heliocentrins sistemos teisingum. Vasko da Gama (1496-1524) portugal jrininkas keliautojas, jr kelio Indij atradjas. 1524 m. paskirtas Portugalijos vald Indijoje vicekaraliumi. Grigalius XIII (1502-1585) vienas kontrreformacijos vadov. Rm Pranczijos katalik kov prie hugenotus j udynes Baltramiejaus nakt paymjo ventinmis ikilmmis Romoje. 1582 m. ved Grigaliaus kalendori. 1579 m. bule pripaino Vilniaus universiteto krim ir jo priklausomyb jzuitams. Habsburgai ventosios Romos imperijos valdov dinastija. Henrikas VII (1457-1509) Anglijos karalius (nuo 1485m.), Tiudor dinastijos pradininkas. 1485 m. nugaljo Riard III; tuo buvo baigtas Raudonosios ir baltosios ros karas. Henrikas VIII (1491-1547) Anglijos karalius (nuo 1509 m.), i Tiudor dinastijos. vykd banyios reform, kuriai pretekst dav popieiaus atsisakymas patvirtinti jo skyrybas su Kotryna Argoniete ir vedybas su Ana Bolein. Hogencolernai vokiei dinastija, nuo 1415 m. valdiusi Brandenburg, nuo 1701 m. Prsijos karaliai. Izabel (1451-1504) Kastilijos (nuo 1447 m.), Ispanijos (nuo 1479 m.) karalien. Po santuokos su Ferdinandu II (Argono karaliumi) dinastine unija 1479 m. sujung Bastilij ir Argon Ispanijos valstyb. Stiprino absoliutizm, 1480 m. ved inkvizicij, sureng K. Kolumbo ekspedicijas. Jorkai XV a. Anglijos Baltosios ros atstovai. J. Kalvinas (1509-1564) banyios reformacijos veikjas, kalvinizmo ideologas. Banyios ir pasaulietins valdios palaikomas, Kalvinas ved pasaulietin asketizm: panaikino puonias katalik banyios apeigas, prisidjo prie smulkmenikos piliei prieiros (privalom pamald lankymo, spalving rb, pramog, oki draudimo). K. Kolumbas (1451-1506) jrininkas, keliautojas, Amerikos atradjas. H. Kortesas (1485-15470 konkistadoras ir Meksikos ukariautojas. 1511 m. prisijung prie Diego Velaskeso ekspedicijos ir dalyvavo Kubos ukariavime. Karolis I (1600-1649) Anglijos karalius (nuo 1625 m.). I Siuarto dinastijos Jokbo I snus. Vykd naujajai dvarininkijai nepalanki politik, kuri sukl revoliucij Anglijoje. Per 1642-46 ir 1648 m. pilietiniu karus Karolio I kariuomen pralaimjo, jis buvo suimtas ir nuteistas mirti (1649 m.). 39

O. Kromvelis (1599-1658) Anglijos revoliucijos veikjas (1640-1660). Jo vadovaujama kariuomen 1645 m. prie Neisbio sutriukino karaliaus kariuomen. ved asmenin diktatr protektorat. Kromveliui valdant Anglija tapo galinga jr valstybe, buvo padaryta pradia Anglijos kolonijinei imperijai. M. Kopernikas (1473-1543) lenk astronomas, matematikas, ekonomistas. Heliocentrins sistemos krjas. Lankasteriai XV a. Anglijos Raudonosios ros atstovai. Liudvikas XI (1423-1483) Pranczijos karalius (nuo 1461 m.). I Valua dinastijos. Vienydamas Pranczij ir centralizuodamas valdi, naudojosi vairiomis priemonmis diplomatiniais susitarimais, papirkimais, intrigomis, kariavo. Po Burgundijos kar (1474-77) prisijung Burgundijos kunigaiktyst, Pikardij. I esms baig vienyti Pranczij. Liudvikas XIII (1601-1643) Pranczijos karalius (nuo 1610 m.). I Burbon dinastijos. Henriko IV ir Marijos Medini snus. U Liudvik XIII 1624-1642 m. faktikai vald pirmasis ministras kardinolas A. Rielj, stiprins absoliutizm. Liudvikas XIV (1638-1715) Pranczijos karalius (nuo 1643 m.). I Burbon dinastijos. Jo valdymo metais suklestjo absoliutizmas. Versalyje pastatyti karaliaus rmai. Jis vadinamas karaliumi saule. XVII a. Pranczija buvo galingiausia Europos valstybe. M. Liuteris (1483-1546) katalik banyios reformatorius, protestantizmo Vokietijoje pradininkas. 1517 m. paskelb 95 tezes, smerkianias indulgencij pardavinjim. Neig banyios ir dvasininkijos, kaip tarpinink tarp mogaus ir Dievo, vaidmen, tvirtino, jog mogaus iganymas priklauso ne nuo sakrament, apeig atlikimo, o nuo jo tikjimo nuoirdumo. I. Lojola (1491-1556) vienuoli jzuit ordino krjas. Suformavo ordino organizacinius ir moralinius principus, sukr aukljimo sistem. F. Magelanas (1480-1521) portugal keliautojas, vadovavs I-ajai jr kelionei aplink pasaul (1519-1521). N. Makiavelis (1469-1527) Italijos raytojas, politikas, filosofas. ymiuose veikaluose Valdovas, Samprotavimai apie pirmj Tito Livijaus dekad, nagrindamas valstybi ikilimo ir lugimo prieastis, ivardija priemones, kuriomis politikai gali isaugoti ir stiprinti valdi. D. Makarinis (1602-1661) prancz veikjas. Kol Liudvikas XIV buvo nepilnametis (1643-61), vald Pranczij. Stiprino absoliutizm. B. Mikelandelas (1475-1564) ital dailininkas, architektas, poetas, vienas garsiausi renesanso meninink. Sukr Dovydo statul. T. Miunceris (1490-1525) Prsijos ir Vokietijos karininkas, grafas, generolas feldmaralas. Vadovavo Prsijos kariuomenei pergalinguose karuose su Danija, Austrija, Pranczija. T. Moras (1478-1535) Anglijos valstybs veikjas, filosofas, raytojas. Humanistas. Utopinio socializmo pradininkas. Pilypas II (1527-1598) Ispanijos karalius (nuo 1556 m.).Stiprino absoliutizm, didino biurokratin aparat. Rm inkvizicij, kovojo su protestantais ir eretikais. F. Pisaras (11471-1541) ispan konkistadoras. Panamos ir Peru ukariavim dalyvis. 1535 m. kr Lim. F. Rabl prancz raytojas, paras roman Gargantiua ir Pantagriuelis Rafaelis (1483-1520) ital dailininkas architektas. Vienas ymiausi brandiojo renesanso atstov. ymiausias krinys Siksto madona. Rembrantas (1606-1669) Nyderland dailininkas. A. Rielj (1585-1642) kardinolas, Pranczijos valstybs veikjas, nuo 1624 m. karaliaus Liudviko XIII pirmasis ministras. 1635 m. trauk Pranczij Trisdeimties met kar (1618-48). Romanovai valdov dinastija Rusijoje 1613-1917 m. M. Servantesas (1547-1616) ispan raytojas. Jo ymiausias krinys Imoningasis hidalgas Don Kichotas i Lamano. V. ekspyras (1564-1616) angl raytojas, paras Hamlet, Romeo ir Diuljet. A. Vespuis (1454-1512) ital jrininkas, keliautojas. 1499-1500 m. priplauk Gvian, nuplauk iki amazons iogi, ityr Brazilijos krant. 1501-02 apiplauk P. Amerikos rytin krant. V. Oranietis (1650-1702) Anglijos ir kotijos karalius. L. da Vinis (1452-1519) ital dailininkas, skulptorius, ininierius, mokslininkas. Nutap garsiausi moters portret Mona Liza. 40

B. Lietuvos vykiai Metai: 1529m. I Lietuvos statutas; 1539m. Vilniuje kurta pirmoji auktesnioji mokykla. J kr Abraomas Kulvietis; 1542m. ygimanto II Senojo dekretu buvo udrausta 1539m. Kulvieio kurta auktesnioji mokykla siekiant sustabdyti protestant idj plitim; 1547m. M. Mavydas ileido pirmj lietuvik knyg Karaliauiuje Katekizmas; 1566m. II Lituvas statutas; 1579m. Valdant S. Batorui, jo sakymu kuriamas Vilnaius universitetas; 1588m. III Lietuvos statutas. vykiai: Lietuvos statut primimas 1529m. buvo parengtas I Lietuvos statutas (autentikas tekstas neiliks). Rengimui vadovavo A. Gotautas. Jo inciatyva i I statut buvo traukti draudimai svetimaliams sigyti Lietuvoje turt ir uimti tarnybas. 1566m. parengtas II Lietuvos statutas tvirtintos XVI a. Reformos (administracin, seimo, teismo)., teisintas valstiei vertimas baudiauninkais. 1588m. parengtas III Lietuvos statutas galutinai tvirtino baudiav, LDK tapo bajorikos demokratijos valstybe. Tuo laikotarpiu Lietuvos statutai buvo tobuliausias teisini akt rinkinys Europoje. Reformacija ir kontrreformacija Lietuvoje. Pirmaisiais reformacijos skleidjais Lietuvoje tapo liuteronai. Ikiliausi skleidjai buvo A. Kulvietis, S. Rapolionis, M. Mavydas. ygimantas II Senasis dekretais mgino stabdyti protestant idj plitim. 1542m. dekretu udraud Kulvieio stegt auktesnij mokykl Vilniuje. Reformacijos plitimo Lietuvoje prieastys: 1.XVIa. katalikyb nebuvo sigaljusi; 2. Kartu su humanistinmis idjomis plito ir reformacija; 3. reformacijos sjd moraliai palik didikai ir bajorai; 4. Protestantai lietuvi ir lenk kalbas vert ventj Rat. Kontrreformacijos pradia: 1578m. Lietuvoje sigaljo Katalik banyios Tridento susirinkimo nutarimai; pradta vesti plataus masto propoganda tikybos prievarta; prasidjo jzuit ordino veikla (atvyko Lietuv 1565m.); buvo leidiamos religinio turinio lietuvikos knygos. Vilniaus universiteto krimas ir veikla. Vilniaus universitetas (Vilniaus akademija) kurtas 1579m. steig jzuitai, Vilniaus vyskupo Valerijono Protaseviiaus kvietimu. Universiteto paskirtris - stiprinti katalikyb ir kovoti su reformacija. Universitete dst i Vakar ir Vidurio Europos pakviesti yms mokslininkai. 1641m. karalius Vladislovas IV suteik privilegij steigti teiss ir medicinos fakultetus. Lietuvos prekyba su Europa. 1613m. T. Makovskis padar apraym M. K. Radvilos Nalaitlio ileistam emlapiui. Ten sakoma, jog Lietuva yra geografikai patogioje vietoje ir prieinama i vis pusi. Lietuva per Rygos ir Karaliauiaus uostus vykd prekyb su kitomis tautomis. Pagrindins preks buvo vairi ri javai, linai, kanaps, galvij oda, medio anglis, dervos, lainiai.

Svokos: Kolegija 1. sen. Romoje grup asmen, kartu tvarkiusi tam tikr valdymo srit; 2. feodalines epochos vidurin mokykla. Statutas teiss norm ar kit akt rinkinys. Unija valstybi, teritorij susivienijimas, sjunga. 41

Asmenybs: M. Dauka (tarp 1527 ir 1538 1613) vietjas, vienas lietuvi ratijos pradinink. 1570 1572m. Kraki klebonas, vliau kaunininkas Varnuiose. Nuo 1609m. Administravo emaii vyskupij. I lenk k. ivert J.Ledesmos katekizm. Literatrin lov jam peln J.Vujeko ,,Katalik postils vertimas. Tai didelis, 650psl. veikalas, kurio ilik 5 egzemplioriai. A. Gotautas (1480 1539) LDK valstybs veikjas, didikas, i tvo ir senelio paveldjs didelius turtus. Atstovavo XVI a. Lietuvos ponijai, kuri pirmoji pradjo kalbti lenkikai. Bdamas 20 25 met, tapo Naugarduko, vliau Polocko, trak vietininku. Nuo 1522m. Vilniaus vaivada ir kancleris. Reng I statut, sukr jam pratarm. Manoma, kad buvo Bychovco kronikos (Lietuvos metraio) raymo iniciatorius. Reikalavo paalinti i Lietuvos lenk vienuolius, kaltindamas juos amoraliu gyvenimu. Rpinosi alies vietimo reikalais, steig mokykl savo Trak dvare. A. Kulvietis (apie 1510 1545m.) vienas lietuvikiausios ratijos pradinink, kultros veikj. Gim Kulvoj (Jonavos raj.). 1539m. Vilniuje steig auktesnij mokykl, kurioje reng aukltinius studijoms usienio universitetuose. Persekiojamas u reformacijos idj skelbim, ivyko Karaliaui. M. Lietuvis (lot. Michalo Lituanus; XVI a.) publicistas, politinis veikjas. Nuo 1522m. Minimas kaip notaras. Apie 1526m. Pradjo tarnauti A. Gotautui. 1528m. ir nuo 1534m. Buvo didiojo kunigaikio kanceliarijos sekretorius. Lotyn kalba para traktat ,,Apie totori, lietuvi ir maskvn paproius (apie 1550m.), kur paskyr ygimantui Augustui. M. Giedraitis (1537 - 1609) - emaii vyskupas, daug energijos skyrs katalikybei emaitijoje tvirtinti: steig naujas banyias, rpinosi lietuvi kunig ventinimu, lietuvi kalbos tvirtinimu banytinse apeigose. M. Husovianas (apie 1475 - 1480 m.- po 1533 m.) - lotynikai ras poetas humanistas, gyvenimu ir kryba betarpikai susijs su Lietuva. Buvo daugiatauts Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts pilietis, jos patriotas. Spjama, kad apie 1492m. jis atvyko Vilni. ia j globojo Vilniaus katedros kanauninkas, Lietuvos Didiojo Kunigaikio sekretorius Erazmas Vitelijus (Ciolekas). Drauge su juo M. Husovianas 1518 - 1522 m. gyveno Romoje, kur susipaino su popieiaus Leono X globojamais poetais humanistais ir j kryba. M. Mavydas (apie 1520 - 1563) - lietuvi literatros pradininkas, produktyviausias XVI a. lietuvi raytojas. Kils i emaii. Spjama, kad jo tvai buvo nepasiturintieji miestelnai. Jaunystje moksi ir dirbo Vilniuje. U reformacijos skleidim Lietuvoje buvo persekiojamas, todl, prims Prsijos hercogo Albrechto kvietim, atvyko Karaliaui ir 1546m. stojo universitet. J baig 1548m. bakalauro laipsniu. Studijuodamas Karaliauiuje, M.Mavydas 1547 m. pareng ir ileido pirmj lietuvik knyg Katekizmuso prasti odiai, tokiu bdu padarydamas pradi ratijai ir spaudai lietuvi kalba. M. Radvila Juodasis (1515 1565) Lietuvos didikas, valstybs ir reformacijos veikjas, LDK kancleris, Vilniaus vaivada. Gyn LDK savarankikum, 1563-1564m. vadovavo LDK delegacijai Varuvos Seime, kuris svarst Liublino unij. Breste steig protestant rat spaustuv, organizavo Biblijos vertim lenk kalb. M. Radvila Rudasis (1512 1584) LDK valstybs, karo reformacijos veikjas. Po ygimanto Augusto mirties (1572) iki Stepono Batoro irinkimo (1576) buvo faktikas LDK valdovas. Vienas ymiausi kariuomens vad per Livonijos kar (1558 1583). Globojo evangelikus reformatus. M. K. Radvila Nalaitlis (1549 1616) Lietuvos valstybs ir kultros veikjas. Kartografas. Piligrimas. Kunigaiktis. M.Radvilos Juodojo snus. Studijavo medicin ir geografij. Sudar LDK emlap tuo metu neturjusi sau lygi Europoje. . Augustas (1520 1572) Lietuvos didysis kunigaiktis (1529 1572), Lenkijos karalius (1530 - 1572). ygimanto II Senojo snus, paskutinis i Gediminaii dinastijos. Pradjo Valak reform. 1566m. patvirtino II Lietuvos statut. 1547m. ved Barbor Radvilait. Vilniuje pastat patrank liejykl, iplt pilies arsenal. ygimantas II Senasis (1467 - 1548) Lietuvos didysis kunigaiktis ir Lenkijos karalius. Jauniausias Kazimiero snus. Gerai iman alies ekonomika, gerb statymus ir paproius. 42

S. Rapolionis (apie 1485 1545 m.) lietuvi ratijos krjas, buvs vienuolis prancikonas. Vienas pirmj teolog, tiksliai idsiusi pagrindinius reformacijos teiginius. Vert i lietuvi kalb Biblij (neiliko). P.Skorina (apie 1490 1541 m.) humanistas, knyg spausdinimo LDK pradininkas. Vilniuje kr spaustuv. IX TEMA. ATR RAIDA XVI - XVIII AMIUJE Metai ir datos. 1569m. - Liublino unija. 1572m. - Gediminaii dinastijos pabaiga. Po ygimanto Augusto mirties 1572 metais, buvo padaryti svarus valstybes valdymo sistemos pakeitimai, teisin daugiau gali bajorams (lktoms) bei tvirtin renkamj. monarchij, 1583m. - Taikos sutartis su Rusija, Livonijos karo pabaigoje. 1588m. - Lietuvos III statutas. Paraytas Leono Sapiegos. 1600 - 1629m. - pirmasis karas su vedija 1609 - 1619m. - Lenkijos ir Lietuvos valstybs karas su Rusija. 1654m.- Perejeslavlio rada 1654 - 1667m. - karas su Rusija 1655m. - Kdaini unija. 1660m. - Olyvos taika 1667m. - Andrusovo paliaub sutartis su Rusija. 1700 - 1721m. - iaurs karas su Rusija 1772m. -1- as Lenkijos Lietuvos respublikos padalijimas. (Rusija, Austrija, Prsija pasidalina) 1773m. - Edukacin komisija 1788 - 1792m. - Keturi met Seimas 1791 05 03 - Pirmojo konstitucija 1792 - 1793m. - Targovicos konferencija 1793 m. - II -as padalijimas(Rusija, Prsija) 1794m. - Kosciukos sukilimas Lenkijoje(03) Lietuvoje(04) 1795m. - Ill-as padalijimas. I politinio emlapio inyko ATR valstyb. 1797m. - ATR likvidavimas Svokos. Anarchija - atsisakymas valdyti ir bti valdomam, sitikinimas, kad niekas neturi nei moralins nei politins teiss reikalauti i kito mogaus to, ko jis nenori ar negali daryti. Jokios politins valdios ir socialins hierarchijos nebuvimas. Bajor demokratija - 1564 - 1582m reformos, II Statutas 1566m. Bajorikosios demokratijos laikotarpis. Jis buvo neilgas, nes pamau vl sigaljo ponai. Bajor demokratija virto fikcija. Barokas - meno kryptis, XVII a. - XVIII a. I pusje plitusi Europoje ir Lotyn Amerikoje. Baroko atsiradim paskatino kontrreformacija, revoliucins kovos, reakcija prie renesanso kultr, vidurami tradicij gaivinimas. J veik ir antifeodalinis valstiei judjimas, buruazins revoliucijos, teikusios barokui demokratikumo, maitingumo. Baroko raid ypa skatino monarchai, stambieji feodalai ir kiti kontrreformacijos alininkai. Baroko kriniuose asketikumas derinamas su hedonikumu, rafinuotumas - su grubumu, abstrakti simbolika - su natralistiniu detali tvarkymu. Baroko kriniai didingi, prabangs, dinamiki. Baudiava - teisin Lietuvos valstiei padtis, sigaliojus 1447m. privilegijai. Ekonomija - LDK valstybin ems valda, kurios pajamos jo Lenkijos karaliui kaip atlyginimas u Lietuvos DK pareigas. Jos egzistavo 1589 ir 1795m. Elekcinis seimas - renka valstybs valdov. Etmonas - LDK kariuomens vado pareigyb ir titulas nuo 1497m. Familija - XVIIIa. LDK ir Lenkijos politin grupuot, kuri sudar susigiminiav didikai. Sil labiau centralizuoti alies valdym, padidinti id, kariuomen. Klasicizmas - atsirado Italijoje XVIa., susiformavo ir sivyravo Pranczijoje XVII a., absoliutizmo klestjimo laikotarpiu. Kitose Europos alyse paplito daugiausia XVIII a. ir inyko apie XIX a. 43

ketvirtj deimtmet. XVIII a. - XIX a. pradioje klasicizmas buvo susijs su vietimo epochos idjomis. Konferencija - valstybi, organizacij, staig atstov pasitarimas, susirinkimas.(LDK edukacin komisija) Liberum veto - XVII - XVIIIa. Lenkijos - Lietuvos valstybje galiojusi teis, pagal kuri visi Seimo sprendimai galjo bti priimami tik vis jo nari sutikimu ir kiekvienas atstovas galjo blokuoti sprendimus ir Seimo darb. Pacta conventa - XVI - XVIIIa. Lenkijos - Lietuvos valstybs Seimo sutartis su kandidatu valdovus. Padalijimai - Trys Lenkijos ir Lietuvos valstybs padalijimai. 1772, 1793 ir 1795m. Austrija, Rusija ir Prsija pasidalino ATR ir j galutinai likvidavo. Palivarkas - LDK teritorijoje feodalizmo laik dvaro padalinys su atskira sodyba, pastatais, dirbama eme. Sudar kininkavimo vienet. Pradjo kurtis XV - XVI a. ir isilaik iki baudiavos panaikinimo. Polonizacija - lenkjimas. Rada - Lenkijoje, Ukrainoje, Gudijoje visuomenei atstovaujanti taryba. Respublikonai respublikos santvarkos alininkai. Asmenybs S. Batoras - (1533m. - 1586m.). Buvo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaiktis.ATR valstybs vadovu tapo tada, kai vairios politins grupuots alyje kovojo dl kandidato sost. Vainikuotas karaliumi be lietuvi dalyvavimo, nes LD bajorai ir seimai nenorjo jo pripainti. steig vyriausiuosius tribunolus, patvirtino II - ojo Statuto pataisas. Taip pat buvo sulygintos kai kurios bajor politins ir ekonomins teiss su didik teismis. Rm katalik banyi ir jzuitus. Usienio politikoje labiausiai rpinosi prie lenkijos ir Lietuvos valstybs prijungti vis Livonij. K. Donelaitis (1717m. - 1780m.) Poetas, pasaulietins lietuvi poezijos pradininkas. I krybos iliko poema "Metai". Jo pasakios yra pirmieji originals io anro kriniai lietuvi literatroje. J. K. Chodkeviius - (1560m. - 1621m.) LDK valstybs ir kariuomens veikjas. Buvo vienas ymiausi t laik Europos karvedi. Jis laimdavo manevravimu, staigumu, iankstiniu prieo plan atskleidimu, grieta drausme. 1600 - 1605m. LDK lauko, nuo 1605m. - didysis etmonas. J. Chreptaviius (1729-1812 m.), buvo Edukacins komisijos, kurtos 1773 m., vienas steigimo idjos autori. Jis padjo 1579 m. kurt Vilniaus akademij perorganizuoti universitet (1781 m.), kur 1803 m. carin valdia pervadinimo imperatorikj". Ledimitrijus - XVIIa. pr. ATR pasinaudoma Rusijos politine suirute, siek ugrobti valdi Maskvoje. Tam tikslui panaudojo apsiauklius. Vienas i j ir buvo Ledimitrijus. J. artoriskis - 1764 - 1766 reformos. J. Forsteris - VU profesorius. Gamtininkas. T. Kosciuka - 1746 - 1817m. Buvo vienas i 1794m. Lenkijos ir Lietuvos sukilimo prie Rusij vad. Jis vieu ratu suteik visiems valstieiams asmens laisv, o dalyvaujanius sukilime atleido nuo lao ir kit prievoli. Petras I - 1672 - 1725m. Rusijos caras, imperatorius. I Romanov dinastijos. Pertvark alies politik ir pradjo nauj Rusijos istorijos epoch. Ved karus su Turkija, vedija. Prisijungtas teritorijas atved Baltijos keli. Pastat Sankt Peterburg. M. Poiobutas - XVIIIa. V.U. profesorius, astronomas, vadovavo VU observatorijai, rektorius. St. Augustas Poniatovskis - 1764-1795 ATR karalius. Augustas II - 1697 - 1733m. ATR karalius Augustas III 1733 - 1763m. ATR karalius. P. Smugleviius - Tapybos klasicizme atstovas. L. Stuoka Guceviius - Klasicizmo krjas, VU architektros katedros vadovas, pastat Vilniaus katedr, Rotu ir Verki rmus. Tyzenhauzai - pastat iki i dien ilikus Rokikio dvaro ansambl, neogotikos architektros paminkl - v. Mato banyi. Henrikas Valua - 1574m. irinktas ATR vadovu. Vald 4 mnesius. Zigmantas Vaza - 1587 - 1632m. ATR karalius. 44

Vladislovas Vaza - 1632 - 1648m. ATR karalius Kazimieras - 1648 - 1668m. ATR karalius. ygimantas Augustas - 1548 - 1572m.paskutinis Gediminaitis, Jogailaitis, mir nepaliks pdinio. vykiai 1569m. 07 01 - Liublino unija. Sudaroma federacin valstyb ATR. Jungtin Lietuvos - Lenkijos karalyst, gyvavo 226m. 1572m. Gediminaii dinastijos pabaiga. ATR valdovu irinktas Pranczijos karaliaus broils Henrikas Valua. Vald 4 mnesius. Mirus broliui pabho Pranczij ir tapo jos karaliumi Henriku III. Pacta Conventa - karaliaus ir seimo sutartis. Asmeninis Henriko Valua sipareigojimas finans ir karo srityse. Livonijos karas - 1558 - 1583m. 1554m. Livonijos ordinas buvo sudars su Maskva 15m. paliaub sutart, o Pasvalio sutartis dav pretekst paskelbti Livonijai kar. Karas parod, kad pakito LDK valdaniojo luomo valstybs pltros koncepcija: pasirinktas naujas jr valstybs sukrimo modelis. Karas pagreitino LDK unij su Lenkija. 1600 - 1629m. ATR karas su vedija dl Livonijos. 1605m. J. K. Chodkeviius prie Salaspilio veik vedus. 1619m. Deulino taika. ia taika pasibaig ATR karas su Rusija. LDK atgavo Smolensk, o Lenkija ernigovo ir Severcko emes. 1629m. Altmarko taika. ia taika pasibaig ATR karas su vedija. vedams liko Dauguvos teritorijos, Ryga, Klaipda ir . Prsija. LDK liko Latgala, Kuro ir iemgalos hercogysts. Perejeslavo rada 1654m. - tai yra ukrainiei tautos susirinkimas. Jos prasm - Ryt Ukraina prijungta prie Rusijos. 1654 - 1667m. ATR - Rusijos karai. 1667m. baigsi Andrusovo taika. 1654m. Rusai pradjo kar prie LDK. Atsim Smolensk, Vitebsk, Polock, Vilni, Netrukus ATR teritorij siver ir vedai. 1655 - 1660m. ATR - vedijos karas. Vykstant ATR - Rusijos karui, vedai baiminosi, kad gali prarasti tak iame regione ir 1655m. pradjo kar prie ATR. Kdainiai tapo vedijos alinink centru. 1655m. Kdaini unija. Nutraukta unija su Lenkija, sudaryta sutartis su vedija. LDK Didiuoju kunigaikiu tampa vedijos karalius Karolis X. 1655m. Vilniaus gaisras. Rusijos caras pasiskelb Lietuvos ir Gudijos kunigaikiu. 1660m. Olyvos taika, kuria baigsi ATR - vedijos karas. Pagal j visos anksiau buvusios teritorijos nepasikeit, vedija galutinai sitvirtino Livonijos teritorijoje. Jonas Kazimieras atsisak vedijos sosto. Pasitraukus vedijai pasibaig karas su Rusija. iaurs karas - 1700 - 1721 m. 1700 - 1701 m. vedija sutriukino danus, rusus. Privert Augusta II atsisakyti sosto. Karaliumi tapo Stanislovas Leinskis.l709m. Poltavos mis, laimi Rusija. 1721m. Nitato taika. vedams pralaimjus sost grta saksas Augustas II, bet jo valdia silpna. 1717m. Nebylusis Seimas. Buvo atimtos valdovo galimybs stiprinti valdi. Susiaurinta bajor savivalda. Buvo ukirstas kelias valstybs reformoms. Seimo nutarim garantu tapo Rusijos caras. Tuo paiu jis gavo teis kitis Jungtins valstybs vidaus gyvenim. 1764 - 1766m. artoriski grupuot band gyvendinti kai kurias dalines Respublikos reformas: panaikinti "Liberum veto" teis, sprendiant ekonominius klausimus, nustatyti nauj seimo darbo tvark, vesti generalinius muitus. I padalijimas - 1772m. Pasirayta trial Rusijos - Austrijos - Prsijos sutartis. Rusijai atiteko LDK teritorija.(Polacko, Vitebsko vaivadijos, Latgala - iaurs Baltarusija) Austrijai atiteko Galicija. Prsijai atiteko Pamarys, Pamario, Marenburgo vaivadijos). Respublika neteko 30% teritorijos ir 35% gyventoj. II padalijimas 1793m. Rusijai - centrin Baltarusija, dalis Padols ir Kijevo vaivadija. Prsijai -Gdanskas, Torn ir Didioji Lenkija su Poznanija. ATR prardo pus savo teritorijos, liko 4mln. Gyventoj. III padalijimas 1795m. Rusijai - Gudija ir Lietuva iki Nemuno, Prsijai - Lietuvos unemun ir Lenkijos dalis apie Varuv, Austrijai - Krokuvos -em. Visikai lugo ATR. 45

1773m. Edukacins komisijos krimas. vietjai ragino vietim atiduoti pasaulieiams. Panaikintas jzuit ordinas. 1781m. VU pavadintas LDK vyriausija mokykla. VU suskirstytas du fakultetus: fizikos ir morals, o 1797m. ir medicinos fakultetas. 1767m. Radomo konfederacija - kovai prie reformacij, kuri palaik Rusija. Ji atkr senj tvark, panaikino 1764 - 1766 met seimo nutarimus, atstat "Liberum Veto" teis. Rmsi Rusija ir teisiniu poiriu grino ATR 1717m. status. 1768m. kovai prie Rusijos sigaljim steigta "Baro" konfederacija. Vadovas Jonas Pacas ir Simonas Kosakovskis. Prasidjs karas tarp konfederacij tssi 4 metus. Baigsi Radomo pergale. Tai reikia, kad karalius tapo rus marionete. 1788 - 1792m. Ketveri met seimas. Tikslas - sumainti Rusijos tak. ved mokest emvaldiams, padidino ir reformavo kariuomen, suteik teisi miestieiams. Baudiava iliko. 1791 05 03 Gegus 3 - osios konstitucija. Paveldima karaliaus valdia, udraustos konfederacijos, panaikinta liberum veto teis. statymus leidia seimas, vykdomoji valdia karaliui. Apribota bajor savival. LDK tapo Lenkijos provincija. Tai konstitucins monarchijos bruoai. 1793 m. Respublikos padalijim buvo sukurta Targovicos konfederacija, kuri sudar valstybs veikjai, tap Rusijos kolaborantais valstybs viduje (Simonas Kasakauskas, Ignas Masalskis, Juozas Kasakauskas, Ignotas veikauskas). Jie paskelb manifest, rsiai smerkiant Konstitucijos alininkus. T. Kosciukos sukilimas. 1794m. Paskutinis bandymas igelbti ATR. Lietuvoje sukilliams vadovavo Jokbas Jasinskis, jo pralaimjimas slygojo III padalijim. 1797m. 01 20 Sankt Peterburge Prsija, Austrija, Rusija oficialiai paskelbia ATR panaikinimo akt. Tokiu bdu Vilnius atitenka Rusijai, Krokuva - Austrijai, Varuva - Prsijai. X TEMA. vietimo EPOCHA IR JOS IDJ INSPIRUOTI POLITINIAI POKYIAI XVII A. 1815M. Svarbiausios datos: 1700 1721 iaurs karas. vyko tarp Rusijos, Danijos-Norvegijos ir Saksonijos-Abiej Taut Respublikos unijos koalicijos (nuo 1715 m. prie jos prisijung Prsija ir Hanoveris) ir vedijos nuo 1700 iki 1721 m. Karo pasekms - vedijos taka Baltijos jroje smarkiai sumajo, vedams praradarus teritorijas jros pakrantje (Livonijoje, Estijoje, Vokietijoje), tuo tarpu Rusija tapo viena i didij Europos valstybi. 1701 Lietuvos Lenkijos karalius Augustas II su Rusijos caru Petru I pasira abiej valstybi sutart, nukreipt pri vedus. 1756 1763 Septyneri met karas. 1776 Amerikos nepriklausomybs deklaracija. 1787 Priimta JAV konstitucija (su pataisymais ir papildymais galioja iki iol) 1789 Prasidjo Pranczijos revoliucija. (07. 14d. mietelnai siver Bastilij) 1791 Priimta Pranczijos konstitucija, skelbianti konstitucin monarchij. 1792 Pranczijoje nuverstas karalius, Pranczija paskelbta respublika. 1793 Pranczijoje buvo susidorota su neseniai nuo jakobin atsiskyrusiais irondistais ir vesta montanjar diktatra, kuri plaiau inoma kaip tiesiog jakobin diktatra. 1794 Pranczijos revoliucijos pabaiga. 1799 Napoleonas, vykds perversm ved savo diktatr. Panaikintos piliei politins teiss bei laisvs. 1804 Napoleonas karnavosi Pranczijos imperatoriumi. 1806 Pasirayta Reino sjunga. Paryiuje sudaryta Vokietijos kunigaiki, kurie istojo i ventosios Romos imperijos, sjunga. 1807 Sudaryta Tils taika, sudaryta Varuvos kunigaiktyst. 1812 Napoleono ygis Rusij. (Pranczams neskmingas).1813 Leipcigo mis. 1814 1815 - Sardinijos ir Dviej Sicilij Karalysts, Popieiaus valstyb, Modenos, Parmos, Toskanos hercogysts, Lombardija ir Venecija atitenka Austrijai. Taip pat vyksta vienos kongresas (Italijoje atkrtos feodalins absoliutins monarchijos) ir Napoleonas atsisako sosto. 46

1815 Vienos kongreso nutarimu sudaryta Lenkijos karalyst, kurios sudt jo Unemun. kurta Vokietijos sjunga ir atkuta Olandijos nepriklausomyb. Napoleonas pabgo i Elbos salos ir atkur vyriausyb 100-ui dien. iais metais pranczai susikove su anglais prie Vaterlo (Vaterlo mis). Pranczai galutinai sutriukinti, o Napoleonas itremtas v. Elenos sal. PAGRINDINS SVOKOS: Apvietasis absoliutizmas paangius pertvarkymus turi vykdyti valdovai. Deklaracija paaikinimas, parodymas, pvz: kilmingas partijos, valstybs, tarptautins organozacijos pareikimas svarbiausiais ar programiniais klausimais. Apmokstinamo asmens pareikimas dl savo pajam, turto dydio. Direktorija vyriausybs, sudarytos i drups asmen, vadinam direktoriais, pavadinimas. Giljotina prietaisas galvoms nukirsti. (pradeta naudoti 1792m Pranczijoje). Gubernija XVIIIa. pr.-XXa. Pr., 1917 1922m. Taryb Rusijos, 1922 1929 TSRS administracinis teritorinis vienetas. Jakobinai Pranczijos didiosios revoliucijos laikotarpio politin revoliucijos demokratins buruazijos partija; posdiaudavo Paryiaus v. Jokbo vienuolyne. Valdioje buvo 1793 1794. Junkeriai buvusioje Prsijoje stambus emvaldys, dvarininkas. Rusijos kariuomenje XVII XIXa. 1-oje pusje puskarininkis, kils i bajor. Kongresas valstybi, organizacij suvaiavimas, tarptautine konferencija. JAV ir kai kuri Lot. Amerikos ali parlamentas. Konsulatas valstybs administracijos dalis, nuolat veikianti usienio valstybse, su kuriomis palaikomi atitinkami santykiai. Konventas statym leidybos organas, kuris buvo aukiamas vairiose alyse konstitucijai priimti arba pakeisti. Katalik banyioje religinio ordino vienuoki, galiojimas sprsti svarbiausius ordino reikalus. Konstitucin monarchija monarchas atlieka tik reprezentacines valstybs vadovo funkcijas, tuo tarpu statym leidimo valdia bei vykdomoji valdia priklauso demokratiniu bdu irinktam parlamentui ir jam atsakingai vyriausybei. Kontinentin blokada (1806m Napoleonas paskelb blokad Anglijai) tai tarsi valstybs izoliavimas, su valstybe, patekusia kontinentin blokad, nutraukiami ryiai, prekyba, jai udaromos visos rinkos. Rojalistai monarchistai, karaliaus valdios alininkai. Sankiulotai Pranczijos didiosios revoliucijos veikj pravardiuojamasis pavadinimas. Pranc8zijos revoliucijos metu treiosiojo luomo atstovai. Sutartiniai tarnai vietimas moni imokslinimas, isilavinimo suteikimas. Teroras klasini ir politini prieinink slopinimo politika, palaikoma smurto, prievartos priemonmis. irondistai Pranczijos didiosios revoliucijos laikotarpio politine partija; reik stambiosios buruazijos, siekusios sigyti nauj rink, atitraukti liaud nuo revoliucijos ir patraukti j savo pus, interesus. 1793 vedus jakobin diktatr, jie galutinai perjo kotrrevoliucijos pus.

47

ASMENYBS: Aleksandras I Ramanov dinastijos Rusijos caras ( 1801-1825). 1812m. atrm Npapoleono puolim. . Bekarija Napoleonas Bonapartas ( 1769 1821) buvo prancz revoliucins armijos generolas, nuo 1799 taps Pranczijos valdovu, paskirtas I-osios Pranczijos Respublikos Pirmuoju Konsulu, o nuo 1804 tapo Pranczijos Imperatoriumi Italijos karaliumi (nuo 1805 m.) bei Reino sjungos protektoriumi (nuo 1806 m.), pasivadins Napoleonu I. Imperatoriumi ibuvo iki 1814 balandio 6, taip pat trump laikotarp 1815 m. . . Dantonas vienas pgrindini 1789m. jakobin klubo steigju didiosios Pranczijos revoliucijos metu. Jis vadovavo liaudies mobilizacijai, o 1792m karaliaus nuvertimo tapo takingiausiu Pranczijos vyriausybs nariu. R. Dakartas (1596-1650) Prancz filosofas, matematikas, fizikas, kils i didik gimins. Jis buvo naujj laik racionalizmo pradininkas. D.Didro (1713 1784) prancz raytojas, filosofas. Iniciavoprancz vietj susibrim vien grup ir m leisti Enciklopedij T. Defersonas - JAV politikas, prezidentas, pagrindinis Nepriklausomybs deklaracijos(1776m.) autorius. Eberas J. G. Ficht (1762 1814) vokiei mstytojas. B. Franklinas (1706 1790) amerikiei politikas ir mokslininkas. Frydrichas II Prsijos karalius, valds po Frydricho Vilhelmo I nuo 1740m. Jaketina II (1762 1796) Romanov dinastijos Rusijos valdov. Jos valdymo metu buvo numalintas Pugaiovo sukilimas. Juozapas II Austrijos impetatorius, vald 1780 1790m. Tai nuosekliausias apviestojo absoliutizmo atstovas. I. Kantas (1724 1804)- lietuvi kilms Prsijos folosofas, klasikins vokiei filosofijos pradininkas. Karolis I (1625 1649) Anglijos karalius. Liudvikas XVI Pranczijos karalius, giljotinuotas per didij revoliucij 1793m. D. Lokas (1632 1704) pirmasis ikl visuomens sutarties teorij, pasisak u sins laisv bei valdios padalinimus. G. Mabli (1709 1785) nuosaikesnis socialistas, rodinjs, kad monijos nelaimi prieastis privatin nuosavyb, o blogybes galima suvelninti vedus imintingus sakymus, kurie ribot prabang ir tvirtint paprast guvenimo bud. . P. Maratas vienas Pranczijos revoliucijos lyderi. Buvo nuudytas savo prieinink. . Melje (1664 1729) kratutiniausias prancz vietjas, socialistinio visuomens pertvarkymo teoretikas. Ragino panaikintiprivatin ems nuosavyb, skirstyma luomus, atmet religij, kviet ginklu nuverst esam santvark (anarchizmo pradininkas). K. Meternichas (1773 1859) Austrijos diplomatas ir politikas. Palaik draugikus santykius su Pranczija. L. Monteskje (1689 1755) kritikavo Pranczijos absoliutizm ir toliau pltojo D. Loko idjas apie valdi atskyrim; teig, kad visuomens statym sistem lemia daug veiksni: gamta, klimatas, gyventoj uimtumas, bdas, paproiai. H. Nelsonas angl admirolas, uvs 1805m. Trafalgaro myje prie pranczus. Pranczai ioje kovoje pralaimjo. I. Niutonas (1643 1727) angl fizikas, matematikas, astronomas, alchemikas, filosofas. Pirmasis apra visuotin trauk, padjo pagrindus klasikinei mechanikai. Petras I (1672 1725) - caro Aleksiejaus ir jo antrosios monos Natalijos Narikinos snus, buvs Rusijos caras nuo 1682 m., ir pirmasis Rusijos imperatorius 1721 - 1725 m. Jis yra laikomas Rusijos pramons tvu. Jis rpinosi Rusijos kultriniu gyvenimu ir jo klimu. Pertvark mokesi rinkimo sistem, didino Baltijos laivyn. m mokesius u barzdos ir s dvjim. M. Robespjeras (1758 1794) vienas i jakobin lyderi. 1792 irinktas Paryiaus komun, vliau konvent. Tapo revoliucijos diktatros vadovu. Kilus nepasitenkinimams ir tarimams kad jis gali tapti vienvaldis, 1794 buvo giljotinuotas. 48

. . Ruso (1712 1778) prancz filosofas, smerk teisin ir turtin nelygyb, sil sil riboti privatin nuosavyb, teig, kad valdia turi priklausyti tautai, kuri nustatovalstybs santvarkos form (respublik); buvo abejiongas banyiai, tikjima laik pavojingu visuomenei. D. Vaingtonas (1732 1799) amerikiei karvedys, pirmasis JAV prezidentas, vienas skmingiausi vad Amerikos revoliucijos metu. (Jo garbei pavadinta JAV sostin Vaingtonas). A. Velingtonas Volteras (1694 1778) prancz vietjas, man, kad asmens ir minties laisv gali bti pasiekta ir valdant apsivietusiam monarchui, ragino karalius ir filosofus susivienyti prie bendr prie katalik banyi. SVARBESNI VYKIAI: iaurs Amerikos kolonizavimas prasidjo ikart po jos atradimo 1492m. XVIIa. ne viena Europos valstyb band kolonizuoti iaurs Amerik . Pirmj kolinij Virdinij kir anglai 1607m. Ispanai Meksikos teritorij okupavo 1519 1521m. Bet pagrinde Amerika kolonizuota XVIIa. Naujakuriai (anglai, pranczai, portugalai, olandai) negailjo nei Amerikos indn, nei ios teritorijos gamtos. Rusijos caras Petras I (1672 1725), susipains su vakarietika kultra, usinorjo ir Rusij pakeisti ir padaryti panai vakar alis. Petras I kartai msi reform, versdamas savo dvarikius rengtis ir gyventi vakarietikai. Pasims irkles, pats m kirpti dvariki barzdas. Praved vis eil rimt reform. Jo administracins reformos turjo tiksl dar labiau sustiprinti autokratin caro valdi ir sucentralizuoti valdios aparat. 1707 m. - 1711 m. Rusija buvo padalyta gubernijas, valdomas caro paskirt gubernatori. 1699 m. ir vliau 1720 m. miestams suteikta ribota savivaldyb su burmistru ir miesto taryba (ratua) prieakyje. Vietoj anksiau buvusios Bajor tarybos (dma) 1711 m. steigtas Valdomasis senatas, kaip aukiausia administracin centro valdios staiga, kurios narius skyr pats caras. Vietoj seniau buvusi daugelio paini caro administracini ratini 1717 m. steigtos 9 administracins kolegijos. Valstybs administracinis pertvarkymas vainikuotas 1721 m. Rusijos paskelbimu imperija. Dar 1713 m. sostin i Maskvos buvo perkelta naujai kurt Petrapil, kur pradtos statyti 1703 m. prie Nevos ups kurtos laiv statyklos. Reform tikslas buvo surinkti kuo daugiau mokesi, kad padidinti valstybs ido pajamas. is caras sukr nuolatin reguliari armij, gerai organizuot ir apginkluot. 1698m. Rusijoje vyko auli sukilimas, kuris buvo Gordono ir Romodanovskio ugniautas.Petras I msi iauri priemoni prie sukillius. Prsija ikilo ir stiprjo XVII XIXa. Patekusi Brandenburgo priklausomybn Prsija tampa galinga karalyste ir faktikai konsoliduoja Vokietijos imperij sudarydama 2/3 imperijos teritorijos. Prsijoje Frydrichas Vilhelmas I sukr grietai organizuot centristin valstyb. Frydrichas Vilhelmas I (1688 1740) Prsijos karalius, priskiriamas paangiems despotams, jis vykd reformas: ved privalom karo tarnyb, kr mokyklas, atgaivinta Ryt Prsija. Patekusi Brandenburgo priklausomybn Prsija tampa galinga karalyste ir faktikai konsoliduoja Vokietijos imperij sudarydama 2/3 imperijos teritorijos. Prsijoje Frydrichas Vilhelmas I sukr grietai organizuot centristin valstyb. 1866 m. Prsija nugali Austrij ir sukuria iaurs Vokietijos Sjung. 1870 - 1871 m. Pranczijos - Prsijos kar laimi Prsija. Pranczija neteko Elzaso, Ryt Lotaringijos ir 5 mlrd. Frak. Pranczijoje susiformavo vietj sjdis, kurio dalimi laikomas Enciklopedijos, apie kuri telksi ymiausi prancz vietjai, dar vadinti enciklopedistais, leidimas. Enciklopedija, kurios tikslus pavadinimas "Enciklopedija, arba Aikinamasis moksl, men ir amat odynas" buvo leidiama 1751 - 1772 metais, o jos abclinis indeksas ileistas 1780 m. vietimo amius daniausiai tapatinamas su XVIII a., nors Anglijoje ir Nyderlanduose jis prasidjo nuo XVII a. vidurio su racionalistins filosofijos srovs atsiradimu (idj istorijoje tai vadinama "proto amiumi"). vietimas kartais taip pat suprantamas kaip vietj idjinis - kultrinis judjimas. Kai kuri lietuvi istorik darbuose "Apvietos epocha" vadinamas Lietuvos kultros istorijos periodas, apimantis paskutiniuosius tris XVIII a. deimtmeius. JAV 1775 1783 vyko Nepriklausomybs karas. Jis prasidjo nuo vadinamosios Bostono arbatls, kuomet nepatenkinti amerikiei verslininkai sumet brit arbat i jr. Amerikieiai norjo isilaisvinti i brit savivals ir valdios, nes britai i savo kolonij siek yik naudos; didino 49

mokesius, ve tik savo prekes, primet visik valdi JAV. Todl kilo nepasitenkinimas. Anglija kara pralaimjo. 1776m. JAV kongresas prim nepriklausomybs deklaracij. JAV tapo demokratine valstybe, o 1787m. buvo sukurta nauja konstitucija, D. Vaingtonas irinktas prezidentu. Nepriklausomybs deklaracijoje randame daug vietimo epochos idju apie vis moni teises ir lygyb. 1789 05 05 Generalini luom suaukimas Pranczijoje. luom susirinkim pirm kart priimtas ir treiasis luomas. Treiasis luomas siek, kad luom susirinkimas bt performuotas nacionalin susirinkim, kada visi luomai balsuoja kartu. Vliau is luomas prim revoliucini sprendim ir gal gale vyko revoliucija. Pranczijoje 1792m. buvo paskelbti rinkimai nauj Steigiamj susirinkim. Pirm kartbalsavimo teis turjo visi vyrai nuo 21 met. naujj susirinkim, pavadint Nacionaliniu konventu jo tik respublikonai. is susirinkimas pirmiausia panaikino monarchij ir paskelb Pranczij respublika. Konventas nusprend karaliaus Liudviko XVI likima, jis buvo apkaltintas tvyns idavyste ir 1793m. buvo giljotinuotas. mogaus ir pilieio teisi deklaracija paskelbta 1789. Tai buvo tikras absoliutizmo mirties liudijimas. ingsn eng buruazija, o pagrindin deklaracijos turin sudar pilietins teiss, kurios skelb, jog visi mons turi vienodas teises, nepriklausomai nuo ekonomines ir isilavinimo padties. Ji vliau panaudota kaip 1791 konstitucijos vadas. 1791 m. rugsjo 3 d. buvo priimta Pranczijos konstitucija, skelbianti konstitucin monarchij. J prim steigiamasis susirinkimas. Ji galiojo iki 1792m, kai karalius buvo nualintas nuo valdios. 1792 m. vasar nualinus karali nuo valdios prie metus priimta konstitucija nustojo veikti. Remiantis visuotine rinkim teise buvo irinktas naujas atstovaujamasis organas - Konventas, kuris 1792 m. rugsjo 22 d. paskelb Pranczij respublika. Konvente nuo pat pradi uvir ari kova tarp vienam jakobin klubui priklausiusi irondist (pavadinimas kils nuo irondos departamento) ir montanjar. irondistai ijo i jakobin klubo. Remiantis Konvento sprendimu karalius Liudvikas XVI buvo giljotinuotas 1793 m. sausio 21 d. 1793 m birelio pradioje buvo susidorota su neseniai nuo jakobin atsiskyrusiais irondistais ir vesta montanjar diktatra, kuri plaiau inoma kaip tiesiog jakobin diktatra. 1805m. vyko Austerlico mis. Kovsi pranczai prie rusus ir austrus. Austr kariuomenei vadovavo imperatorius Prancikus II, o rus caras Aleksandras I. Prancz buvo enkliai maiau, taiau jie vistiek laimjo. 1806m. Napoleonas siver Prsij, jis j nugaljo. Panaikinta ventosios Romos imperija ir kurta Reino sjunga. Po termidoro perversmo (1794) jakobin diktatra buvo likviduota. 1795m. parengs nauj konstitucij , Nacionalinis konventas save paleido. Valdi perm Direktorija i penki nari, kurie turjo valdyti al. Tuomet Nacionalin susirinkim galjo bti renkami tik turtingiausieji nuo 30 ir 40 met. 1798 - 1799m. Napoleonas suorganizavo yg Egipt, ten jis sutriukino Egipt siklusi Turkijos kariuomen. Taiau Napoleonui Egipto uimti nepavyko. Egipte Napoleon pasiek inia,kad Austrija, Rusija, Anglija ir Neapolio karalyst sudar nauj koalicij ir pradjo kar su Pranczija. Rusijos kariuomen, vadovaujama Aleksandro Suvorovo, pranczus sumu Italijoje. Tuomet Napoleonas Egipte paliks savo karius sugro Europ. Jis visas jgas met tam, kad atremt valstybi koalicij, sutvirtino savo valdi. 1799 m. Briumerio perversmu Pranczijoje baigsi Direktorijos valdymas, Napoleonas tapo konsulu. Vidaus reformos: 1799 m. konstitucija. Keli plikams - morties bausm. Numalino sukilim Vandjoje. Panaikintos renkamos departament savivaldybs. Visi teismo organai priklaus nuo centrins valdios. Jas pakeit perfektr sistema (perfektra - neribota valdia). Visi teismo organai priklaus nuo centrins valdios. 1801 m. Napoleonas sudar konkordat su popieiumi Pijumi VII: banyios atskyrimas nuo valstybs buvo panaikintas, o katalikyb paskelbta prancz daugumos religija. Napoleonas sukr politin sistem, turjusi apviestojo absoliutizmo bruo. Jis garantavo ramyb, tvark ir stabilum. Napoleonas reorganizavo valstybin valdios aparat ir atgaivino ekonomik, buvo ugniauta bet kokia opozicija. Panaikintos feodalins liekanos, vesta asmenin nuosavybs teis, teisinta vyr lygyb prie statym. 1805m. iaurs vakarus nuo Gibraltaro vyko Trafalgaro mis. Prancz laivynas patyr pralaimjim, lugo Napoleono planai apie Didiosios Britanijos nukariavim. Tuomet upyks 50

Napoleonas band palauti britus uddamas jiems kontinentin blokad, sustabd bet koki prekyb su kontinentu. Taiau kontinentin blokada patyr neskm, nes atsirado kontrabandininkai. Tils taik pasira Pranczijos imperatorius Napoleonas Bonapartas, Rusijos caras Aleksandras I ir Napoleono nugaltos Prsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III 1807 liepos 7 dien. Sutartis buvo pasirayta ant plausto Nemuno upje, ties Tils miestu. Sutartimi sudaryta taika tarp pasiraiusij valstybi. I Prsijai po Abiej Taut Respublikos padalinim atitekusi teritorij kurta nuo Pranczijos priklausoma Varuvos kunigaiktyst. i kunigaiktyst, kuri valdyti paskirtas Saksonijos karalius jo ir Lietuvos Unemun. Pasiraydamas Tils sutart Napoleonas iard Ketvirtj koalicij prie Pranczij ir liko karo padtyje tik su Anglija. Tils taika galiojo iki 1812 m., kai Napoleonas eng Rusij. 1812m. Napoleonas nusprend ukariauti Rusij. Napoleonas um Maskv, bet nenumat rus taktikos ir iemos poveikio, todel turjo pasitraukt, daugybe jo kari uvo (400 000, paimti nelaisve 100 000). is ygis buvo skaudus pralaimjimas Pranczijai. Napoleonas paliko savo karius Rusijoje ir gryo namo, ten subr nauj kariuomen ir 1813m Leipcigo myje susirm su sjungine kariuomene. Pranczija buvo sumuta, Napoleonas nualintas nuo valdios. 1814m jis itremtas Elbos sal. Taiau 1815m. jis i ten pabgo (simto dien laikotarpiui) ir surinko nauj kariuomen. Ji buvo sutriukinta Vaterlo myje 1815m., tada Napoleonas buvo itremtas v. Elenos sal, kur 1821m. mir. Per imto dien laikotarp Pranczija labiau suartjo su sjungininkais. Britanija, Austrija, Prsija ir Rusija Vienoje pasira sutart, pareigojani rengti kongresus, buvo sukurtas pagrindas didij valstybi bendradarbiavimui. 1812m. Borodino mis. Tai prancz kova su rusais, Napoleono ygio Rusij metu, kai pranczai buvo priversti bgti. (rusam vadovavo Kutuzovas). 1814 1815 vyko Vienos kongresas. Jis atstat veicarijos nepriklausomyb, apribojo Pranczijos laisv, Pranczijos valdia gro Burbonai, sikuria ventoji sjunga prie revoliucinius sjdius. iame kongrese vyko Napoleono kar rezultat suvedimas, nugaltojai pasidalino emes. Panaikinta Varuvos hercogyst, vietoj jos sukurta Lenkijos karalyst, pripainta Danijos teis valdyti lezvig Holtein. Bet Hol6teinas buvo priskirtas Vokietijos imperijai. XI TEMA .LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE ASMENYBS: Aleksandras I, (1777-1825) buvo Rusijos imperatorius (1801- 1825) ir Lenkijos karalius (18151825).Gim Sankt Peterburge. Tvas - Didysis kunigaiktis Pavlas Petroviius (vliau - caras Pavlas I), motina - Marija Fiodorovna. Aleksandras eng sost po to, kai jo tvas buvo nuudytas. Rusij vald Napoleono kar periodu. Antanas Baranauskas (1835 - 1902) - lietuvi poetas, kalbininkas, katalik banyios veikjas, Sein vyskupas. 1862 m. baig Peterburgo dvasin akademij. Iki 1864 m. studijavo Miuncheno, Romos, Leveno universitetuose. 1866 - 1884 m. - Kauno kunig seminarijos profesorius. Svarbiausius poezijos krinius para 1857 - 1863 m.Reikmingiausias A. Baranausko krinys romantin poema Anyki ilelis. Atkakliai rpinosi spaudos grinimu, stengsi praverti besimokaniam jaunimui duris Vakar Europos universitetus. Jonas Basanaviius (1851-1927) mokslininkas,gydytojas,ymus visuomens veikjas.Baig Marijampols gimnazij,Maskvos universiteto Medicinos fakultet,dirbo Bulgarijoje.Grs Lietuv,tyr Lietuvos istorij,lietuvi kultr,rpinosi liaudies vietimu,lietuvikos spaudos draudimo panaikinimu.1883 m.pareng pirmuosius Auros numerius,jo iniciatyva 1907 m. kurta Lietuvi mokslo draugija.Vilniaus konferencijos dalyvis(1907),Lietuvos tarybos narys,Lietuvos Nepriklausomybs Akto signataras. A.J.artoriskis Vilniaus imperatorikojo universiteto globjas,priklaus slaptajai mason draugijai. Mikalojus Konstantinas iurlionis (1875-1911), palaidotas Vilniaus Ras kapinse), kompozitorius, dailininkas, chorvedys, kultros veikjas. 1885 baig liaudies mokykl, 1885 baig liaudies mokykl, 1894 1899 studijavo Varuvos muzikos institute, 1901 - 1902 tobulinosi Leipzigo karalikojoje konservatorijoje. 1907 Vilniuje suorganizavo pirmj lietuvi dails parod, 1908 Vilniuje sureng antrj lietuvi dails parod, prie Lietuvi dails draugijos kr 51

Muzikos fond -kompozitori krybai remti (veik 1908 1911). Simonas Daukantas (1793-1864) Lietuvos istorikas,vietjas.Baig Vilniaus universitet,studijavo Lietuvos metrik ir kitus archyvinius dokumentus.Pirmasis istorikas ,paras Lietuvos istorij lietuvi kalba.Smerk baudiav,tautin priespaud,ikl lietuvi tautos politinio savarankikumo idj.ymiausi veikalai:Darbai senj lietuvi ir emaii, Istorija emaitika. Johanas Peteris ir Jozefas Frankai (1745-1821) (1771-1842). 1804 m. Frankai atvyko Vilni i Vienos. Johanas Peteris Frankas, Getingeno, Padujos ir Vienos universitet profesorius, Vilniuje dst bendrosios ir specialiosios terapijos kursus.1805 m. jis ivyko Peterburg pakviestas dirbti caro rm gydytoju ir Peterburgo medicinos akademijos rektoriumi.Jozefas Frankas vadovavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Patologijos katedrai. Jo iniciatyva buvo steigta Vilniaus medicinos draugija (1806), Medicinos institutas, Vakcinacijos institutas, Motinysts institutas. Europoje toki staig tuo metu dar nebuvo. Antanas Gelgaudas.. (1792 - 1831) Napoleonui umus Lietuv, kovojo jo pusje ir u nuopelnus prancz kariuomenei buvo gavs pulkininko laipsn. Vliau perjo Lenkijos kunigaiktysts tarnyb ir buvo pakeltas generolus. Per 1830 - 1831 met sukilim vadovavo pstinink brigadai ir dalyvavo keliose kautynse, o po divizijos vado imirskio uvimo pats vadovavo iai divizijai. Liepos 7 d. puol iaulius, taiau is puolimas nepavyko. Prie Rekyvos eero neteko gurguols, kuriai vadovavo Platerait. Kurnuose sukilliai susiskirst tris savarankikas voras. A. Gelgaudas su grupe sukilli pasuko arn, Plungs, vknos kryptimi ir pasiek Prs sien. Buvo apsisprends pereiti Prsus ir ten kapituliuoti, taiau liepos 13 j, einant per sien, j nuov kapitonas G. Skulskis. Laurynas Ivinskis (1810-1881) Pirmj lietuvik kalendori leidjas,liaudies vietjas,literatas.Nuo 1841 m. vairiose Lietuvos mokyklose dirbo mokytoju,1864-1866 metais dirbo Kaune lietuvik rat transkribavimo rus ramenimis komisijoje.Jo leisti kalendoriai populiarino mokslo inias,teik praktini patarim valstieiams,populiarino groin literatr ir tautosak.Kr lietuvik augal vardyn,sudarinjo hebrariumus. Kazys Grinius (1866-1950) Baig Marijampols gimnazij, o 1893 m. - Maskvos universiteto medicinos fakultet. Studij metu buvo trumpai kalintas Maskvos Butyrk kaljime u dalyvavim student riause (1889 m.). 1914 - 1919 m. su eima gyveno Rusijoje. 1917 m. Voronee irinktas Rusijos lietuvi taryb. 1919 m. atsidr Paryiuje, buvo Lietuvos delegacijos repatriacijos komisijos pirmininkas, rpinosi lietuvi grimu i vokiei nelaisvs tvyn, padjo apie 1 000 tautiei. 1919 m. gro Lietuv. Buvo Steigiamojo, I, II ir III Seim narys. 1920.06.19 1922.02.02 vadovavo VI Ministr kabinetui. 1926 06 07 irinktas Lietuvos Respublikos prezidentu.Juo ibuvo iki 1926 12 17 perversmo. Jonas Jablonskis ( 1860 - 1930) lietuvi kalbininkas, normins literatrin lietuvi kalb, vertjas, profesorius. Vadovavo Raybos komisijai, vliau Terminologijos komisijai. Taip dirbo iki 1926 m. 1928 05 15 buvo apdovanotas DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu. Svarbiausi veikalai: Lietuvi kalbos gramatika (1922), Lietuvi kalbos vadovlis (1925), Linksniai ir prielinksniai (1928). Martynas Jankus (1858 - 1946) - spaudos darbuotojas. 1882 1883m. ileido savo surinkt dain rinkinius. 1883 m. pasirodius Aurai, rm j lomis, rpinosi administraciniais reikalais, buvo atsakinguoju redaktoriumi .1915 m. su eima ivetas Sibir. 1923 m. Vyriausiojo Maosios Lietuvos gelbjimo komiteto pirmininkas, sukilimo Klaipdoje iniciatorius. 1928 m. apdovanotas Vytauto Didiojo II laipsnio ordinu. Augustinas Janulaitis (1878 - 1950) teisininkas, istorikas, publicistas, literatros istorikas, politinis veikjas. 1896m. baig Rygos gimnazij. 1896 - 1900 m. studijavo teis Maskvos universitete. 1899 m. rugpjio 8 d. dalyvavo pirmojo lietuviko spektaklio Amerika pirtyje pastatyme Palangoje, pats 1900 m. sausio 16 d. vaidino jo pastatyme Liepojoje. 1896 1901 m. bendradarbiavo varpinink spaudoje. Nuo 1901 iki 1923 m. - LSDP narys, renkamas CK nariu, 1919 - 1925 m. - Lietuvos Vyriausiojo tribunolo teisjas, 1924 m. - pirmininkas. Nuo 1922 m. Lietuvos universiteto Teiss fakulteto Istorijos katedros vedjas, 1924 m. - ordinarinis profesorius, 1932 m. - Garbs daktaras, 1935 m. - dekanas Kaune, nuo 1939 m. - Vilniaus universitete. S.B.Jundzilas( 1761-1847) Senojo Vilniaus universiteto profesorius, gamtininkas,tikrasis Botanikos sodo krjas.1791 m. ileido floristin veikal Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts 52

augal apraymas pagal Linjaus sistem". Steponas Kairys (1879 - 1964) - Lietuvos Nepriklausomybs akto signataras, Vyriausiojo Lietuvos ilaisvinimo komiteto pirmininkas, ininierius, politikas, profesorius. Nuo 1900 m. LSDP narys Vilniuje. 1901 m. irinktas LSDP CK nariu, 1905 m. VI LSDP suvaiavime jo iniciatyva partija buvo pavadinta Lietuvos socialdemokrat partija. 1917 m. rugpjio 18 - 22 d. Vilniaus konferencijos organizatorius, joje irinktas Lietuvos Tarybos vicepirmininku. Konstantinas Kalinauskas - vienas 1863 met sukilimo vadov. 1860 m. baig Sankt Peterburgo universiteto Teiss fakultet. Grs tvik Gardino apskrityje, atsisak karjeros ir asmeninio gyvenimo, reng valstieius sukilimui. Buvo vadinamas ir Lietuvos diktatoriumi. tbt stengsi ilaikyti sukilli jgas, tikdamas, kad sukilimas atgis 1864 m. pavasar. Vasario 9 d. buvo iduotas ir suimtas. Tardymo metu vis kalt prisim sau. Karo lauko teismas nuteis j mirties bausme pakariant. Nuosprendis buvo vykdytas 1864 m. kovo 22 d. Vilniuje Lukiki aiktje. Petras Kalpokas (1880 1945) - dailininkas-tapytojas, profesorius. 1922 m. sikrusioje Kauno meno mokykloje dst pieim ir tapybos technologij. 1928 m. sureng didel personalin parod Kaune. 1941 1945 m. dst tapyb Kauno taikomosios ir dekoratyvins dails institute. 1945 m. tapo profesoriumi. Vincas Kudirka (1858 - 1899) - prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertjas, varpininkas,laikraio Varpas" redaktorius, vienas i lietuvi tautinio sjdio ideolog. Lietuvos Respublikos himno autorius. Dalyvavo Proletariato partijos veikloje. 1888 m. jis kr Varuvos lietuvi student nelegali draugij "Lietuva". Draugija 1889 m. pradjo leisti "Varp", kur V. Kudirka kelerius metus redagavo. Lazdyn Pelda (Sofija Pibiliauskien(1867-1926) ir Marija Lastauskien(1872-1957) 1898m. S.Pibiliauskien pradjo bendradarbiauti "Varpe" bei "kininke", dirbo iurlionio vardo paveiksl galerijoje, 1905m. Marija su vyru apsigyveno Paragiuose., po kurio laiko ivyko Ryg. 1907m. persikl Vilni, msi literatrinio darbo. Ra lenkikai, jos sesuo vert lietuvi kalb ir skelb bendru Lazdyn Peldos slapyvardiu. is literatrin bendradarbiavimas visuomenei nebuvo inomas. J. Lelevelis (1786-1861), 1804 m. J. Lelevelis atvyko Vilniaus universitet, kuriame klaus istorijos, antikins literatros, chemijos ir kit paskait. sitrauk visuomenin judjim. Baigs Vilniaus universitet, kur laik dst geografij Kiemeco licjuje. 1815-1818 m. skait istorijos kurs Vilniaus universitete. 1818 m., pakviestas Varuvos universitet, ia suartjo su ymiais ano meto bibliografais, kurie j paveik toliau dirbant bibliografijos srityje.ymus 1831 m. sukilimo veikjas. F. Engelsas auktai vertino J. Lelevelio dalyvavim 1831 m. sukilime. Sukilim numalinus, J. Lelevelis emigravo Paryi. Nuo 1833 m vadovavo vairioms politinms organizacijoms, palaik ryius su vairi krat revoliucionieriais, ra broiras, atsiaukimus, sak kalbas, artimai bendradarbiavo su K. Marksu ir F. Engelsu. Julijonas Lind-Dobilas (1872 - 1934) Raytojas baig kunig seminarij Kaune. Kunigavo Latvijoje, Varniuose. 1922 m. dirbo mokytoju ir direktoriumi Panevio gimnazijoje, kr moksleivi Meno kuop ir jai vadovavo. Para roman Bldas (1912 m) apie nuoal Lietuvos kaim per 1905-1907 m. revoliucij. Para nemaai dram, apsakym (Juodnugaris, Kios, Valit ir kt.), straipsni apie Antan Strazd, Antan Vienaind, Vydn, Vinc Kudirk. Literatros kritikos ir estetikos darbuose vadovavosi idealistine meno samprata, kryboje iekojo tautos dvasios apraik. Antanas Mackeviius (1828-1863) vienas sukilimo vad Lietuvoje ir Gudijoje,teisininkas,baig Varni kunig seminarij.Kunigaudamas rpinosi valstii vietimu,j samojingumo ugdymu.1863 m. pradioje suorganizavo apie 250 sukilli br.Buvo paskirtas Kauno gubernijos sukilli kariniu organizatoriumi,vadu. Maironis (tikroji pavard Jonas Maiulis,)(1862-1932) - XIX-XX a. lietuvi romantizmo poetas, paras tokius ymius krinius kaip Trak pilis, Lietuva Brangi ir daugel kit.1883 baig Kauno gimnazij, 1883-1884 m. studijavo literatr Kijevo universiteto istorijos ir filologijos fakultete. 1892-1894 ir 1909-1932 dst Kauno kunig seminarijoje, o 1909-1932 metais buvo jos rektorius, 1895 m. pasirod Maironio eilrai rinkinys Pavasario balsai. Adomas Bernardas Mickeviius (1798 - 1855) pasaulinio masto poetas, ilg laik gyvens ir krs Lietuvoje. 1815 m. baigs Naugarduko mokykl, A. Mickeviius stojo Vilniaus universitet, studijavo lenk ir kit taut literatr, 1817 m. su Tomu Zanu ir kitais bendraminiais 53

kr Filomat (mokslo myltoj) draugij. Jos nari kis - Mokslas, doryb, tvyn - A. Mickeviiui buvo idealas ir gyvenime, ir poezijoje. Nuo 1840 m. Paryiuje skait slav literatros kurs, supaindino klausytojus su rus, lenk literatra, taip pat su lietuvi mitologija, kalba bei istorija. 1848 m. Europoje siliepsnojus revoliucijoms, vyko Italij organizuoti lenk legion kovai su Austrija, kuri buvo prisijungusi pietins Lenkijos emes. Jurgis Mikas (1862-1903) Moksi Tils gimnazijoje. Nuo 1883 m. buvo Auros redaktorius ir leidjas. sigijs Ragainje spaustuv, 1885 1886 m. leido laikrat Nemuno sargas. 1885 m. buvo Biruts draugijos pirmininkas, kovojo prie lietuvi vokietinim Maojoje Lietuvoje. J.Mikas po spaustuvs ir Auros lugimo liko apmeitas, sukompro-mituotas, be pragyvenimo altinio.J.Mikas lietuvi kultros istorijon jo ir sitvirtino tik kaip aurininkas. Taiau jis organizavo Maosios Lietuvos lietuvi visuomens sjd ir buvo vienas i vadov, produktyviai panaudojo efektyviausios tautinio smoningumo adinimo priemons spaudos galimybes. Michailas Nikolajeviius Muravjovas (1796 1866). Carins Rusijos valstybs veikjas, Vilniaus generalgubernatorius (1863 - 1865 m.), udrauds lietuvikus leidinius. ias pareigas paskirtas numalinti 1863 - 1864 m. sukilim Lietuvoje, pasiymjo ypatingu iaurumu, u tai vliau pramintas Koriku. Teodoras Narbutas (1784 -1864) - lietuvi istorikas romantikas, tautosakos ir kultros tyrintojas, archeologas. T. Narbutas kolekcionavo istorinius dokumentus bei j kopijas, ypa vairius dokumentus, susijusius su Lietuvos istorija. Studijavo tautosak, panaudodamas liaudies pasakojimus savo darbuose, nuo 1813 organizavo archeologinius kasinjimus. Juozas Naujalis (1869 - 1934) vargonininkas, kompozitorius, pedagogas ir choro dirigentas. 1884 - 1989 m. Varuvos muzikos institute pas J. Slivinsk moksi vargonuoti. Nuo 1892 m. Kauno arkikatedros vargonininkas ir choro vadovas. 1892 m. Kaune steig privaius vargoninink kursus ir daug met jiems vadovavo, reng vargonininkus ir chor vadovus. 1919 m. kr privai muzikos mokykl, kuri 1920 m. suvalstybinta. Iki 1927 m. buvo ios mokyklos direktorius ir dstytojas, nuo 1933 m. - Kauno konservatorijos profesorius, dst liturgik, choral ir vargonus. Mykolas Kleopas Oginskis (1765 -)1833. Jis yra daugelio iki iol Lietuvoje ir Europoje populiari polonez, mazurk autorius. M. K. Oginskis inomas ir kaip diplomatas, LDK idininkas, vienas i 1794 m. sukilimo vadov. Pavlas I Rusijos imperijos valdovas (vald 1796-1801).Savo valdymo laikotarpiu Lietuvoje amnestavo daugel 1794 m. Sukilli, grino dvarus ar imokjo kompensacijas tremtiniams,beveik nekeit vietimo sistemos,padidino mokesius,ved rekrut prievol(25 tarnybos metai). Gabriel Petkeviait-Bit (18611943) literatros istorik ir kritik, publicist, visuomens veikja, pedagog, filantrop. Nuo 1890 met ji bendradarbiavo draudiamojoje lietuvikoje spaudoje (Varpe, Lietuvos kininke); 1894 m. steig moksleivi ir kultros darbuotoj alpos draugij iburlis ir iki 1903 m. jai vadovavo; 1899 m. padjo rengti pirmj vie lietuvik spektakl Palangoje; bendradarbiavo kuriant Lietuvos moter sjung ir buvo aktyvi jos nar; 1908 m. dirbo Vilniaus ini, 19091914 m. Lietuvos ini redakcijose. 19201922 m. G. Petkeviait-Bit Steigiamojo seimo atstov. 1921 m. ji viena pirmj Lietuvoje kr Kalini globos komitet. Motiejus Petrauskas (18901956) ikagoje studijavo ekonomikos mokslus, ir dirboNaujien dienratyje.1918 m. gro Lietuv, gimtj Raseini apskrit, ir i karto sitrauk politin gyvenim.1920 m. buvo irinktas Steigiamj Seim. U ryius su partizaninio judjimo dalyviais bei JAV ambasados darbuotojais1949 m. spalio 28 d. buvo suimtas ir nuteistas deimiai met. Vincas Pietaris (1850-1902) 1875 m. baig Fizikos ir matematikos studijas ir tais paiais metais buvo priimtas Medicinos fakultet, lietuvi kultrinn atmintin yra pateks pirmiausia savo istoriniu romanu Algimantas - kriniu, pelniusiu jam pirmojo lietuvi romano autoriaus lov. Emilija Pliateryt (1806-1831) Grafait, Su pusbroliu Cezariu Pliateriu (1810-1869) Dusetose suorganizavo sukilli br ir dalyvavo 1831 m. sukilime. Kartu su J. Horodeckio sukilliais 1831.04.04 um Zarasus. Vliau su savo briu prisijung prie K. Zaluckio sukilli korpuso. Dalyvavo eilje mi: Prastavoni ( Radvilikio rajone), ties Maiiogala, Kauno gynime, ties auknais ( Radvilikio rajone). Sukilli kariuomenei traukiantis Prsij, mgino prasiverti Lenkij. Dionizas Poka (1757 - 1830) vienas ymiausi XIXa. pradios lietuvi kultros veikj ir 54

raytoj, palaik ryius su ymiaisiais savo meto monmis, kurie domjosi Lietuva, jos istorija, lietuvi kalba bei kultra. Liudvikas Rza (1776 - 1840) lietuvinink (Maosios Lietuvos lietuvi) kultros veikjas, profesorius, 1795-1799m. Karaliauiaus universitete studijavo teologij (pagrindinis studij objektas), antikines ir orientalistines kalbas, filosofij, istorij, retorik. Napoleono kar metu dalyvavo Prsijos kariuomens ygiuose, 1816m. atsisak kariuomens pamokslininko pareig ir atsidjo akademiniam bei moksliniam darbui. Jis buvo paskirtas Karaliauiaus universiteto teologijos profesoriumi, o 1928m. - Teologijos fakulteto dekanu. Nuo 1829m. L.Rza tapo Karaliauiaus konsistorijos patarju ir garbs nariu. Petras Rima (1881-1961)skulptorius,vienas pirmj Lietuvi dails draugijos nari. eslovas Sasnauskas (1867 -1916), kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, dainininkas. 1901 baig Peterburgo konservatorij ir gavo laisvo menininko diplom. . Sasnauskas yra vienas lietuvikos profesionaliosios muzikos pradinink. Zigmantas Sierakauskas (1826-1863) Moksi Peterburge.Palaik ryius su Rusijos revoliucionieriais demokratais,buvo aktyvus Ziemlia i volia narys. Nuo 1863 met balandio mn. buvo Lietuvos sukilli karinis virinikas ir Kauno vaivada. Karo lauko teismo nuosprendiu pakartas Vilniuje, Lukiki aiktje 1863 m. Jonas Sniadeckis (17561830)astronomas,metamatikas,Vilniaus universiteto profesorius,rektorius. Andrius Sniadeckis (1768-1838)Senosios chemijos mokyklos krjas ir puoseltojas,chemikas,Vilniaus universiteto chemijos katedros vedjas. Simonas Tadas Staneviius. (1799 1848) m. kovo 10 d. Stemplse, palaidotas vknoje. Moksi Kraiuose, Vilniuje, dalyvavo XIX a. lituanistiniame sjdyje, kurio pagrindas buvo domjimasis lietuvi kalba, tautosaka ir Lietuvos istorija. atrijos Ragana ( Marija Pekauskait ) (1877 1930) buvo gimnazijos direktor ir mokytoja. Didiojo karo metu gyveno ir darbavosi idikuose ( Teli apskr.). ia ji viet mones, ra ir vert jaunimui daug aukljamojo turinio rat. U nuopelnus aukljimo darbe VDU M. Pekauskaitei suteik garbs daktars laipsn. Jonas lipas(1861-1944) Gydytojas, aurininkas, visuomens veikjas. 1880 m. Latvijoje baig Mintaujos gimnazij. Baigdamas gimnazij Jonas lipas jau laisvai kalbjo penkiomis kitomis kalbomis: latvikai, lenkikai, rusikai, vokikai ir lotynikai. Eustachijus Tikeviius (1814-1873) archeologas, muziejininkas, domjosi krato senove. 1855 metais jo iniciatyva buvo steigta Vilniaus laikinoji archeologijos komisija ir prie jos Senien muziejus (buvo jo vedjas). irinktas Maino archeologjos draugijos nariu, 1843 m. - Danijos Karalikosios iaurs senien mgj. draugijos ir Stokholmo Karalikosios meno istorijos ir senien akademijos nariu korespondentu. Juozas Tumas - Vaigantas(1869 - 1933) 1893 m. Vaigantas baig seminarij ir buvo ventintas kunigu. 1894 m. paskirtas vikaru Mintaujos lietuvi parapij. Jis buvo vienas i "Tvyns Sargo" organizatori, redaktori ir platintoj. Dalyvavo Vilniaus Seime, kr lietuvikas mokyklas, organizavo lietuvik valsiaus savivaldyb. Motiejus Valanius(1801-1875) emaii vyskupas, raytojas, vietjas, blaivybs sjdio organizatorius, Teologijos moksl daktaras. Labiausiai nusipeln viesdamas emaii krat kurdamas parapines mokyklas, Blaivybs brolij ir plsdamas jos veikl, organizuodamas slapt knyg gabenim i Prsijos, raydamas ir leisdamas populiarias groins literatros knygas. Jonas Vileiis (1872 1942) - teisininkas, ymus visuomens ir politinis veikjas. 1892 m. baig iauli gimnazij, 1892 1894 m. studijavo Petrapilio universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, vliau Teiss fakultete, kur baig 1898 m. Dar studijuodamas Petrapilyje, pradjo bendradarbiauti laikraiuose Varpas, kininkas. 1902 m. Lietuvos demokrat partijos organizatorius. 1904 m. panaikinus spaudos draudim, gavo leidim savaitraiui Lietuvos kininkas, 1905 1906 m. - jo redaktorius. 1907 1909 m. leido Vilniaus inias, laikrat panaikinus - Lietuvos ini leidjas ir redaktorius.1905 m. Didiojo Vilniaus Seimo Vilniuje organizacinio komiteto narys, Lietuvos valstiei sjungos, 1907 m. - Lietuvos mokslo draugijos organizatorius. 1917 1920 m. Lietuvos tarybos narys, vienintelis balsavo prie 1917 m. gruodio 11 d. Lietuvos nepriklausomybs deklaravim. Petras Vileiis (1851 m. - 1926) - ininierius, Lietuvos visuomens ir politinis veikjas. 1880 m. paskiriamas Maskvos apygardos geleinkelio keli valdyb. 1904 m. pastat spaustuv lietuvikoms knygoms leisti ir 55

lietuvik knyg knygyn. Nuo 1904 m. gruodio mn. iki 1909 m. kovo mn. leido pirm legal lietuvik dienrat Vilniaus inios,1905 1906 m. pasistat Vilniuje namus, kuriuose po jo mirties sikr Ryto vietimo ir Lietuvi mokslo draugijos. 1905 m. buvo vienas Didiojo Vilniaus Seimo iniciatori, Lietuvi mokslo draugijos (LMD) steigjas, nuo 1907 m. - LMD valdybos narys. Tomas Zanas (1796 1855) Vienas i filomat steigj. 1820 m. subr Spinduliuojani draugij. Priklaus Vilniaus masonams, Niek draugijai. Rusams susekus Vilniaus slaptuosius ratelius, buvo suimtas ir itremtas prie Uralo. 1841 m. gro Lietuvos gubernij. Nuo 1816 m. ra elegijas, balades, trioletus, poemas, kit anr krinius. Artimai draugavo su A. Mickeviium ir kitais to meto Vilniaus literatais. Daug savo krybos paskelb periodinje spaudoje. Juozapas Zavadskis(1781-1838) Spaustuvininkas, knyg leidjas. Knyg spausdinimo ir prekybos moksi Vroclave ir Leipcige. 1803 m. Vilniuje steig spaustuv, 1805 m. perm Vilniaus universiteto spaustuv, j sujung su savja ir kr Zavadskio knyg leidykl, kuri veik 1805 - 1939 metais. Antanas muidzinaviius (1876 - 1966) - lietuvi dailininkas, kolekcininkas, visuomens veikjas. 1890 1894 m. moksi Veiveri mokytoj seminarijoje, j baigs mokytojavo vairiose Lenkijos pradios mokyklose. Nuo 1899 m. studijavo tapyb Varuvoje, 1905 - 1906 m. - privaiose Paryiaus akademijose. 1908 m. tobulinosi Miunchene, 1912 m. - Hamburge. 1926 1940 m. dst pieim Kauno meno mokykloje, 1941 - 1951 m. - Kauno taikomosios dails institute. 1947 m. suteiktas profesoriaus vardas. 1917 1918 m. dalyvavo parenkant Lietuvos vliavos spalvas. 1929 1934 m. buvo auli sjungos centro valdybos pirmininkas. emait (Julija Beniueviit - ymantien).(1885-1921) Raytoja. Savamoksl. Krybai paskatino Povilas Viinskis. Pirmj apsakym Pirlybos para bdama apie 50 - ies met. XII TEMA. SVARBIAUSI POLITINS, EKONOMINS IR SOCIALINS PASAULIO RAIDOS BRUOAI XIX a. METAI: 1769 m. Deimsas Vatas irado garo main. XVIII a. pab. XIX a. pr. prasidjo darbinink judjimas, tai atsiradusio plataus moni sluoksnio prasidjusi kova u savo socialines ir politines teises. Pirmiausia darbininkai m kovoti u savo teises Anglijoje, kur pramons perversmas prasidjo anksiausiai. Pradin darbinink judjimo faz buvo main lauytoj judjimas. Vliau atsirado organizuotos kovos form: darbinink profsjungos, kooperatyvai. Pirmuosius masinius darbinink judjimus XIX a. antroje pusje pakeit socialistins partijos. XVIII a. pab. Didiojoje Britanijoje prasidjo pramons perversmas. 1815 m. angl ininierius Dordas Stefensonas suprojektavo pirmj geleinkel ir sukonstravo pirmj garu varom garve. 1815 m. Vokietijos sjung, pasiraius jos Konstitucij, sudar 35 kunigaiktysts ir keturi laisvieji imperijos miestai. Centrinis jos valdymo organas buvo kunigaiki ir karali paskirt atstov susirinkimas Bundestagas. 1825 m. pagal Dordo Stefensono projekt nutiesta pirmoji geleinkelio linija. Po ketveri met nutiestas geleinkelis nuo Manesterio iki Liverpulio. 1824 m. Anglijoje panaikinamas draudimas darbininkams jungtis profsjungas. Prasid4jo antrasis darbinink judjimo etapas vadinamas artizmu. 1830 m. prasidjo revoliucijos Pranczijoje, Belgijoje, Italijoje; sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje. 1848 m. pasirodo K. Markso ir F. Engelso ,,Komunist partijos manifestas. i broira tapo svarbiausiu darbinink partijos ideologiniu pagrindu. 1848 m. revoliucijos Europos valstybse. 1848 m. gruodio mn. Pranczijos prezidento rinkimus laimi Luji Napoleonas Bonapartas. 1861 m. paskelbta Italijos karalyst, jos karaliumi tapo Viktoras Emanuelis II. Italija tapo konstitucine monarchija. Sostin Florencija.

56

1861 m. vasario mn. buvo sukurta Pietini valstij Konfederacija. Sostin Rimondo miestas Virdinijoje. Atsiskyrusios valstijos sudar savo kongres, isirinko prezident, siek, kad JAV valdia pripaint j atsiskyrim nuo sjungos. 1861 1865 m. iaurinms valstijoms nepripainus Pietini savarankikumo prasidjo JAV pilietinis karas. 1867 m. Pietinse valstijose vyko rinkimai valstij konventus, kuri rinkimuose dalyvavo ir negrai. 1867 m. sukurta iaurs Vokietijos sjunga. 1867 m. JAV u 7,2 mln. Doleri i Rusijos nusipirko Aliask. 1867 m. Austrijos Vengrijos sukrimas. 1868 m. JAV Kongresas patvirtino 14-j konstitucijos patais, kuria suteik negrams pilietines teises. 1868 m. masins emigracijos i Lietuvos Vakar Europos ir Amerikos alis pradia. 1870 m. JAV Kongresas patvirtino 15-j konstitucijos patais, kuria negrams suteik rinkim teis. 1870 m. Vokietijos ir Pranczijos karas. 1870 m. galutinis Italijos suvienijimas. 1871 m. Pranczijos kapituliacija, Vokietijos imperijos paskelbimas. 1882 m. tarp Vokietijos , Austrijos Vengrijos ir Italijos sudaroma trilyp sjunga. 1894 m. tarp Pranczijos ir Rusijos pasiraoma bendradarbiavimo sutartis. 1897 m. vyko yd kongresas Bazelyje, kuriame numat kurti yd valstyb Palestinoje. 1898 m. JAV ir Ispanijos karas. Po karo JAV atiteko Puerto Rikas, Guamas, Filipinai, Kuba buvo paskelbta nepriklausoma valstybe, taiau JAV kariuomen liko saloje. 1904 m. lietuvikos spaudos draudimo panaikinimas. 1904 m. tarp Pranczijos ir Anglijos buvo pasirayta ,,Santarvs sutartis. 1904 m. amerikieiai pradjo kasti Panamos kanal, kur ubaig po 10 met. 1905 m. lietuvi suvaiavimas Vilniuje (Didysis Vilniaus seimas). 1905 m. pirmoji Maroko kriz. 1905 m. Rusijos revoliucija. 1907 m. sudaromas Antants blokas, kuriam priklauso Pranczija, Anglija ir Rusija. Svokos: Abolicionistai visuomens judjimo nariai, siekiantys panaikinti kok nors statym. JAV XVIIIXIX a. vyko judjimas dl negr vergijos panaikinimo. Agrarin revoliucija tai agrarini visuomeni virtimas industrinmis, stambij main pramons krimas. Anarchizmas politin teorija, XIX a. ir XX a. pradioje populiari Rusijoje, Ispanijoje, Italijoje. Anarchizmo alininkai ir teoretikai pasisak u valstybs valdios panaikinim, ikl neribot individo laisv, teig, kad valstyb tvirtina inaudojim, o j galima panaikinti tik panaikinus valstyb, sukrus laisv moni bendruomen. Pradininku laikomas angl tarnautojas Viljamas Godvinas. Jo idjas populiarino prancz socialistas Pjeras ozefas Prudonas bei rus revoliucionierius Michailas Bakuninas. Antisemitizmas neapykanta, prieikumas ydams. artizmas D.Britanija XIX a.masinis darbinink revoliucinis judjimas. Dominija autonomin valstyb, jusi Didiosios Britanijos imperij ir pripainusi D. Britanijos karali valstybs vadovu. Dma Rusijoje valdios organas, pvz., Bajorin dma, miesto dma, valstybs dma. Emigracija moni persiklimas i tvyns kitas alis. Etnosas ryys tarp moni, tautos, visuomens grups. Imigracija moni atsiklimas gyventi i kit ali. Imperializmas valstybs usienio politika, kuria siekiama laimti daugiau galios, itekli ar ugrobti kitoms valstybms priklausanias teritorijas.

57

Industrializacija stambiosios mainins pramons krimas, leids agrarin ir agrarin pramonin al paversti pramonine agrarine arba pramonine alimi. Industrializacija prasidjo pramons perversmu XVIII a. pab. Didiojoje Britanijoje. Liberalizmas politin doktrina, pasisakanti u asmens laisvs princip. Kiekvienas asmuo turi teis laisvai naudotis visomis teismis, planuoti savo gyvenim, susirasti pragyvenimo altin. Valstybs paskirtis sudaryti slygas, utikrinanias galimyb visiems monms naudotis savo laisve, ir neleisti atsirasti laisvs suvarymams, galintiems kilti tiek i kit asmen, tiek i vyriausybs. Luditai Anglijos darbinink judjimas, manydami, kad dl pablogjusios j socialins padties kaltos mainos, danai, jas naikindavo ir gadindavo. Kancleris Austrijoje ir Vokietijoje ministras pirmininkas. Komunistai agresyvios socialins politins doktrinos atakos alininkai, kurie siekia gyvendinti lygyb prievartiniu, revoliuciniu bdu nualindami demokratin vyriausyb ir suteikdami valdios galiojimus komunist partijai. Konfederacija suvereni valstybi sjunga. Konservatizmas politin doktrina, pasisakanti u sen tradicij laikymsi, u nusistovjusi moni tarpusavio ryi isaugojim ir puoseljim, u atsarg ir pamatuota reform gyvendinim. Kukluksklanas slaptos amerikiei rasistins teroristins organizacijos. Skatino prieikum ne tik negrams, bet ir katalikams, ydams bei kitiems imigrantams. Manifestas ikilmingas aukiausiosios valstybins valdios kreipimasis gyventojus ratu. Nacija Tauta. Etnin kultrin moni bendruomen, kurios narius sieja bent keletas i i poymi: bendra kalba, bendra religija, bendra istorin praeitis, daugiau ar maiau aikus teritorinis apsigyvenimo centras. Nacionalizmas politin doktrina, pasisakanti u kiekvienos tautos apsisprendimo ir savarankikos valstybs krimo teis. ,,Naktinis sargas valstybs vaidmuo pagal liberalist sitikinimus. Parlamentarizmas valstybs valdymo sistema: parlamentas yra viresnis u kitus valstybs organus. Partija profesionali politik ir juos remiani piliei organizacija, kurios pagrindinis tikslas laimti rinkimus ir gauti teis valdyti valstyb, gyvendinti savo politines nuostatas. Patriotizmas tvyns meil, atsidavimas savo tautai. Plantacija didelis emdirbysts kis. Pramons revoliucija milinik ekonomini, socialini pokyi epocha, XVIII a. apmusi Europ bei iaurs Amerik. Protekcionizmas valstybs ekonomin politika, kuria nacionalin ekonomika saugoma nuo kit ali konkurencijos. Protektoratas valstybs priklausomybs forma: stipri valstyb per savo atstov tvarko silpnesns alies usienio politik ir kontroliuoja vidaus politik. Pusiau kolonija alis, kuri ilaiko savo politin nepriklausomyb, taiau jos valdios organai nevadovauja ekonomikai. Pramonins valstybs kaip atlyg u negrinamas skolas perima j muit ir finans kontrol. Be to, alyje sudaromos ekonomins takos zonos. Reichstagas Vokietijos parlamentas 1871 1945 m. Revizionizmas siekis pakeisti esam padt (santykius su kitomis valstybmis, nusistovjusi galios pusiausvyr ir kt.). Romantizmas XVIII a. pab. XIX a. pirmosios puss literatros, muzikos, dails, teatro ir visuomenins minties kryptis; propagavo dvasingum, nuoirdum, asmenybs ir taut laisv. Sionizmas yd nacionalin ideologija, politika ir judjimas; skelb btinyb sukurti yd valstyb Palestinoje; nuo 1948 m. Izraelio valstybin ideologija. Socializmas politin doktrina, teigianti, kad visuomen sudaryta i dviej pagrindini socialini grupi klasi, kurios skiriasi ekonomine padtimi, t.y. i buruazijos ir samdomj darbinink, ir pasisakanti u socialin lygyb ir teisingum i dviej klasi padties sulyginim, visuomeninio turto perskirstym neturtingosios klass naudai. ovinizmas kratutinio nacionalizmo atmaina; reikiasi savo tautos perdtu auktinimu, kit taut menkinimu, niekinimu. 58

Taut pavasaris modernij valstybi formavimosi pradia, XIX a. pr. Pranczijoje atsirads moni suinteresuotumas savo valstybs reikalais. Atbudusi tautin smon iplito kitus kratus. Visoje Europoje prasidjo nacionalinio isivadavimo judjimas. Tredjunionai D.Britanijos ir kai kuri kit (anglikai kalbani) ali profesins sjungos. Asmenybs: Aleksandras II (1818 1881) Rusijos imperatorius (nuo 1855m.). 1857 m. pradta rengtis naikinti baudiav (panaikinta 1861 m.). M. Bakuninas (1814 1876) rusas, vienas garsiausi anarchist, ios politins srovs ideolog. E. Berkas (1729 1797) ymus angl politins filosofijos atstovas, laikomas konservatizmo pradininku. E. Bernteinas (1850 1932) revizionizmo pradininkas. O. fon Bismarkas (1815 1898) Prsijos valstybs veikjas, Vokietijos imperijos kancleris. Itin konservatyvus rojalistas, gyn turtingosios prs bajorijos privilegijas. F. Engelsas (1820 1895)1848m. kartu su K.Marksu para ,,Komunist partijos manifest, kuris tapo svarbiausiu darbinink partijos ideologiniu pagrindu. R. Fultonas XIX a. pr. sukonstravo pirmuosius garlaivius, tinkamus praktiniam naudojimui. D. Garibaldis (1807 1882) ital kovotojas u laisv, politinis veikjas, tautos didvyris. 1833 m. Pjemonte sitrauk slapt ,,Jaunosios Italijos organizacij. V. Godvinas (1756 1836) pirmojo politinio straipsnio, kuriame buvo idstytos anarchistins idjos autorius. Straipsnis ileistas 1793 m. Anglijoje. J. Grantas (1822 1885) JAV karinis ir politinis veikjas. Atuonioliktasis JAV prezidentas (1869 1877; respublikonas). T. Herclis (1860 1904) austr raytojas. Knygoje ,,yd Valstyb (1896) skatino kurti yd valstyb Palestinoje. 1897 m. Bazelyje suauk pirmj sionist kongres, taip tapo politiniu sionizmo iniciatoriumi. K. Kavras (1810 1861) stengsi sustiprinti politines ir ekonomines Pjemonto pozicijas. Leopoldas III XVIII a. pab. Belgijos karalius, skatins Afrikos ukariavimus. A. Linkolnas (1809 1865) eioliktasis JAV prezidentas. Politin karjer pradjo 1856 m. naujai kurtoje Respublikon partijoje. Pozicija bei tapimas prezidentu (1860) dav impuls kilti JAV pilietiniam karui ir atsiskirti pietinms valstijoms. Dar radikalias reformas. Panaikino vergij ir suvienijo nacij. Irinktas prezidentu antrai kadencijai, buvo nuudytas. R. Ly (1807 1870) vergvaldini Piet valstij konfederacijos vyriausiasis vadas. N. Ludas XVIII a. pab. Ludit arba main lauytoj judjimo pradininkas. D. Madzinis (1805 1872) ital revoliucionierius. 1831 m. Marselyje kr ,,Jaunosios Italijos organizacij, kuri siek ivaduoti Italij i Austrijos priklausomybs ir suvienyti al. K. Marksas (1818 1883) 1848m. kartu su F. Engelsu para ,,Komunist partijos manifest, kuris tapo svarbiausiu darbinink partijos ideologiniu pagrindu. M. Mendelsonas (1729 1786) vokiei filosofas, raytojas. Priklaus nuosaikiesiems vokiei vietjams. Reikalavo tolerancijos, sins laisvs, yd emancipacijos. Napoleonas III (1808 1873) Pranczijos imperatorius. Vald autokratikai, usienio politikos laimjimais siek veikti opozicij alies viduje. R. Ovenas XVIII a. Anglijoje pagarsjo socialins utopijos kriniais, kuriais skatino vyriausyb padti skurstantiems. L. Pinskis (1821 1891) vienas ymiausi yd tautinio judjimo sionizmo pradinink ir teoretik. Jo iniciatyva buvo organizuotas Odesos komitetas, kuris turjo rpintis, kad ydai persikelt istorin tvyn Palestin. T. Ruzveltas (1858 1919) JAV politikas, respublikon partijos narys. JAV prezidentas (1901 1909). Jo valdymo laikotarpiu iaugo JAV galia pasaulyje. simintiniausias jo pirmos kadencijos laimjimas pradtas kasti Panamos kanalas (1904), po 10 met sujungs Atlanto ir Ramj vandenynus. 1906 m. apdovanotas Nobelio taikos premija.

59

R. Sen Simonas XVIII a. Pranczijoje pagarsjo socialins utopijos kriniais, kuriais skatino panaikinti darbinink inaudojim. A. Smitas (1724 1790) Vienas ymiausi liberalizmo pradinink, garsus angl ekonomistas. D. Stefensonas (1781 1848) angl ininierius ir iradjas. 1814 m. sukonstravo pirmj garve. D. Vatas (1736 1819) kotas, pirmojo praktinio garo variklio iradjas. is ir kiti iradimai turjo takos industrinei revoliucijai. Viktoras Emanuelis II (1820 1878) Sardinijos ir suvienytos Italijos pirmasis karalius. I Savojiei dinastijos. Rm liberal pastangas suvienyti Italij prie Sardinijos Pjemonto karalysts prijungiant kitas ital kunigaiktystes. Vilhelmas I (1797 1888) Prsijos karalius (nuo 1861 m.), Vokietijos imperatorius (nuo 1871 m.). I Hohencolern dinastijos. Buvo konservatyvi pair. XIII Tema. Pirmas pasaulinis karas ir jo padariniai 1914 -1920 m. Metai ir datos: 1914.06.28 Austrijos Vengrijos sosto pedinio Ferdinanto nuudymas Sarajeve 1914.08.01- Pirmojo pasaulinio karo pradia 1915 m.- Italija stoja i kar Antants pusje, Vokietija okupuoja Lietuv 1917.02- Vasario revoliucija Rusijoje 1917.07 JAV stojo kar prie Vokietij 1917.09.18-22 lietuvi konferencija Vilniuje nutaria atkurti nepriklausom Lietuvos valstyb 1917.11.07- bolevik persversmas Rusijoje 1917.12.11- Lietuvos taryba pasira Lietuva nepriklausomybs deklaracij dl amin.tvirt sjungini ryi su Vokietija 1918.01- JAV prezidentas V.Vilsonas paskelbia taikos plan 1918.02.16- Lietuvos taryba paskelbia Lietuvos nepriklausomybs akt 1918.03.03- Brest-Litovske buvo pasirayta Vokietijos ir bolevikins rusijos sutartis 1918.03.23-Vokietija,remdamasi 1917m.12.11d. deklaracija, pripasta Lietuv nepriklausoma valstybe 1918.07.13- Viurtenbergo hercogas vilhelmas fon Urachas irinktas Lietuvos karaliumi 1918.11.11- sudaryta pirmoji Lietuvos Vyriausyb 1919.01-06 Paryiaus taikos konferencija Svokos: Bolevikai-Rusijos socialdemokrat darbinink partijos frakcija Dekretas aukiausios valstybins valdios aktas,turintis statymo gali Demilitarizuota zona- valst. Ar jos teritorijos dalies nuginklavimas pagal tartautin sutart,neleidimas turti karo pramons,laikyti ginkluotj pajg,tvirtim Eserai-politin Rusijos partija,veikusi 1901-1922m.;valstietij laik svarbiuasia revoliucijos jga. Liauds komisar tabybaObesrostas-administracinis teritorinis vienetas,1915m. Sudarytas Vokietijos Ryt fronto kariuomens okupuotose emse Pozicinis karas-karo veksmai nusistiovjus ilgesniam laikui fronto linija Reparacijos-valstybs mateliarins tarptautins atsokomybs ris-alos atlyginimas Ultimatumas- dokumentu arba odiu pareiktas vienos valst.reikalavimas kitai,kuriame grasinama imtis tam tikr paveikio priemoni ,jei reikalavimas nustatytu laikku nebus vykdytas Asmenybs: J.Basanaviius ymus Lietuvos veikjas,1918.02.16 pasira Lietuvos Nepriklausomybs Akt. M.Yas- Lietuvos Valstybs Tarybos narys,reng Lietuvos laikinj konstitucij. A.Kerenskis- Rusijos politikas,1905m. Suimtas u revoliucin propogand,aktyviai kr demokratin sistem Rusijoje po Spalio perversmo. V.Leninas- Rusijos bolevik partijos ir Soviet valst.krjas.1917m. tvirtino pirm komunistin vyriausyb pasaulyje,ved proleriato diktatr,vadovavo bolevikams,sutelk valdi keliu moni rankose,vadovaudamas vyriausybei buvo iaurus ir pragmatikas.Jo inciatyva 1922m.kurta SSRS. 60

Nikolajus II- paskutinis Rusijos imperatorius,1917.03.15 neteko sosto,paskui buvo bolevik iauriai nuudytas. A.Smetona- ymus visuomens ir valst.veikjas.1918.02.16 Nepriklausomybs Akto signataras. L.Trockis- vienas i 1917m.bolevik Spalio perversmo organizatori,suorganizavo Raudonj armij,pilietinio karo metais buvo Lenino deinioji ranka.Po jo mirties prarado tak.1926m. sudar opozicin blok prie Stalin. V. fon Urachas-Vokietijos hercogas .1918m. kviestas tapti Lietuvos karaliumi Mindaugu II.Vokietijai pralaimjus,Lietuvos Taryba kvietimo atsisak. V.Vilsonas- JAV polininis veikjas,1917m. Jo inciatyva JAV stojo i kar Antants pusje,pasira Versalio taikos sutart,Taut Sjungos iniciatorius,1920m.apdovanotas Nobelio taikos premija. A.Voldemaras- pirmasis Lietuvos laikinisios vyriausybs ministras pirmininkas,para pirmaj sakym dl Lietuvos kariuomens krimo. vykiai: viai Sarajeve tai pretekstas karui, kai 1914.06 Sarajeve nuudytas Austrijos-Vengrijos sosto pedinis Ferdinandas. Liepos kriz kai 1914m. Austrija-Vengrija teik ultimatum Serbijai. Pirmojo pasaulinio karo pradia- 1914.08.01 ,kai vokietija paskelb kar Rusijai Italijos perjimas i Antants pus 1915m. slapta susirarusi su antante kovojo prie buvusias sjungininkes . Pozicinis karas Vakar fronte 1914.09.06-09 pralaimjusi ms prie Marnos,Vokietijos kariuomen atsitrauk:manevrinis karas virto paziciniu. Karo veiksmai Ryt fronte kitaip nei Vakaruose,vykiai rytiniame fronte greitai keitsi.1914.09 Rusija pradjo pulti Vokietij Ryt Prsijoje,o Austrij-Vengrij Galicijoje. Draugijos nukentjusiems nuo karo elpti veikla Lietuvos okupacija iki 1917m. Vokiei armija um vis Lietuv ir pradjo eimininkauti grietomis karinmis priemonmis.Okupantai i gyventoj stengsi igauti kuo daugiau grybi, buvo vesta daud draudim. Vasario revoliucija Rusijoje 1917m. Rusijoje dl duonos trkumo,neskmi fronte,nepasitenkinimas carizmo valdymu prasidjo darbiink streikai.ie vykiai paskatino Dm sudaryti visuotin valdymi organ, kovo 14d. Komitetas buvo paskebtas Laikinja Rusijos vyriausybe.Taip Rusija tapo respublika. JAV stojimas i kar 1917.04 mn. i kar Antants pusje stojo JAV. Vilniaus konferencija 1917.09.18- 22d.vyko Vilniuje.Konferencija pareik lietuvi tautos pasiryim atgaivinti savarankik nepriklausom,demokratiniai principais tvarkom Lietuvos valst.Konferencijos delegatai irinko Vykdomj organ- Lietuvos Taryb i 20 asmen. Spalio perversmas Rusijoje 1917m. surenhus rinkimus,beveik visur daugum gavo bolevikai ir tapo svarbiausia politine jga ir Lapkriio mn.dauguma delegat pritar ir irinko bolevik vyriausyb- Liauds komisar taryb,kuriai vadovavo Leninas. Brest Litovsko taikos derybos 1917.11. mn. Rusijoje valdi ugrob bolevikai pradjo vesti derybas su Vokietija bet Austrija-Vengrija dl paliaub ir separatins taikos. Lietuvos Nepriklausomybs deklaracijos paskelbimas 1917.12.11Lietuvos Taryba pasira Lietuvos Nepriklausomybs deklaracij,kurioje sklebiama,jog atstatoma nepriklausoma Lietuvos valst.,pasisakoma u amin sjungos ry su Vokietija. V.Vilsono Taikos programos paskelbimas 1917.01.08 JAV prezidentas V.Vilsonas Kongresui svarstyti pristat taikos plan,j Antants alys pritar V.Vilsono programai.Vokietija,prieingai, dels ir pareik sutinkanti su planu tik po neskmingo 1917m. puolimo. Lietuvos Nepriklausomybs akto paskelbimas tai 1918.02.16 aktas, kuris skelbia Lietuv nepriklausoma,demokratiniais pagrindais tvarkoma valst.Nurodo, kad Lietuvos valstybs pamatus statys gyventoj irinktas Steigiamasis seimas. Brest Litovsko taikos pasirasymas 1918m. pasirasyta sutartis tarp Rusijos ir Vokietijos bei Austrijos vengrijos.Rusija atsisak pretenzij emes,kurias praredo akro metu. Paryiaus taikos konferencija 1919-1920m.pareng sutartis su nugaltomis valst:Vokietija,Turkija ,Austrija-Vengrija. 61

Versalio-1918.06.28 taikos sutartis su Vokietija.Ji neteko vis savo kolonij,karinio jr ir daliesprekybinio laivyno,buvo demilitarizuota. Sen ermeno- 1919.09.10 taikos sutartis su Austrija,jai uzdrausta prisijungti prie Vokietijos,turjo pripainti Lenkijos,ekoslovakijos,serbijos,Kroatijos ir Slovjinos nepriklausomyb.Trianono-1920.06.04 taikos sutartis su Vengrija,ji nugaltojams turjo sumokti reparacijas,perduoti dal ginkluots.Neji-taikos sutartis su Bulgarija,ji turjo mokti reparacijas nugaltojams, atsisakyti dalies teritorij. Sevro-1920.08.10 taikos sutartis su Turkija,ji turjo mokti reparacijas,neteko dalies teritorijos. Taut Sjungos krimas Paryiaus taikos konferencijoje 1919.04.28 priimtas paktas,turjs laiduoti taut nepriklausomyb bei pasaulin taik. Objektai emlapyje: Vastybs-sjungininks Pirmajame pasauliniame kare ir j rmjos du blokai : Trij sjunga(Vokietija,Austrija-Vengrija,Italija) ir Antants (Pranczijos,Anglijos,Rusijos) Naujai susikrusios Europos valstybs tai Suomija,Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, ekoslovakija, Vengrija, Austrija, Jugoslavija. 14.LIETUVOS VALSTYBS KRIMASIS 1919-1922m. 15. DIKTATROS IR DEMOKRATIJA TARPUKARIO METAIS. 1917 -1939 m. 16.LIETUVOS RESPUBLIKA TARPUKARIO METAIS 1919-1939m. Svokos: Arijai - seniausios indoeuropiei tautos, 14 - 5 a. Pr. Kr. Gyvenusios Azijoje ir kalbjusios indoirann kalbomis. Asmens kultas - perdtas Stalino garbinimas, sigaljus SSRS jo diktatrai. Autoritarizmas - totalitarinio valdymo forma: valdia nerenkama, jos veikla nekontroliuojama , aukiausia valdia sutelkta vieno asmens rankose, remiasi visiku pavaldini paklusnumu. Bermontininkai- i rus karo belaisvi Vokietijoje suformuoti baltagvardiei kariniai daliniai.Vadas- P.Bermontas-Avalovas. 1919m. ruden Lietuvos kariuomen sutriukino bermonitininkus prie Radvilikio. Buo - taip sovietmeiu vadintas valstietis, kuris iki sovietinje Lietuvoje kininkavo pasitelks kelet samdini. K - ypatingoji komisija, kurta 1917 12 07, GMB, NKVD, MGB, KGB pirmtak. Tai teror, udymus, represijas ir persekiojimus vykdantis organas. Demarkacin linija- specialiais pasienio enklais paenklinta valstybs siena. Direktorija- vyriausyb,sudaryta i grups asmen, vadinam direktoriais(Klaipdos krato administracija 1920-1939m.). Didioji kriz - persilauimas, sunki pereinamoji bkl. Ekonomikos smukimas. Du - vadas, diktatorius. Etatizmas - valstybin kapitalizmo ekonomin politika. Valstyb prisideda prie pramons moni, uost statybos, keli tiesimo, padeda kurti pramons bankus, reguliuoja ekonomikos ir socialinius santykius. Falanga - faist partija. 62

Faizmas - nacionalinis politinis judjimas, susiformavs po pirmojo pasaulinio karo Italijoje, ireiks reakcini ir agresyvi visuomens diktatros forma, sukurta 1919 - 1922 m. Italijoje, taikanti teror politiniams prieams. Gestapas - faistins Vokietijos slaptoji politin policija, kuri 1933 m. kr H. Geringas. 1935 m. J sujungus su SS, vadu tapo H.Hitleris, o per Antrj pasaulin kar vadovavo R. Heidrichas. Suiminjo, kankino, kalino, siunt koncentracijos stovyklas ir ud mones. GULAG'as - vyresnioji pataisos darb stovykl valdyba. Nuo 1924 m. Administravo priveriamojo darbo stovyklas. Tam skatino grietjanti vidaus politika, deficitin SSRS ekonomika, kuriai reikjo nemokamos darbo jgos. Gulagai padjo sukurti pramons imperij. Po Stalino mirtiesl953 m. Gulago kaliniai buvo amnestuojami. Infliacija - ilgalaikis kapitalo djimas koki nors kio ak arba vertybi popieri pirkimas siekiant pelno. ERA - nacionalistin organizacija, susikrusi 1919 m. kaip partijos Sinn Fein" kovinis brys, pasirys kovoti su Didija Britanija dl jungtins Airijos respublikos susikrimo. Izoliacionizmas - polinkis atsiskirti, izoliuotis nuo kit, nuo aplinkos; valstybs politika, grindiama apsiribojimu nuo kit valstybi, sjung nesudarymu, politini ir ekonomini santyki neumezgimu. Juodmarkiniai - 1919 m. susikrusios pirmosios faistins kovins grups, j padaliniai vilkjo juodais markiniais, taip nordami ireikti gedul dl taikos deryb baigties. Kolektyvizacija - prievartinis ems atmimas i valstiei ir individualij ki pertvarkymas kolkius ar tarybinius kius. Masin kolektyvizacija SSRS vyko 1929 - 1934 m. po Antrojo pasaulinio karo. Krikdemai- Lietuvos krikioni demokrat partija(kurta 1905m.). 1919-1926m. laikotarpiudidiausia ir takingiausia Lietuvos partija. Programoje didelis dmesys skiriamas demokratins respublikos sukrimui, santykiams su kitomis valstybmis, vietimo reikalams. alies ems kis tvarkomas kooperacijos pagrindais. ymiausi veikjai: A.Dambrauskas, P.Karvelis, J.Purickis, A.Stulginskis. Kominternas - 1919 m. kurta tarptautin komunistin organizacija, kuri kr komunistai, siekdami pabrti tarptautin revoliucijos udavin. Liaudies seimas - taip sovietai, 1940 m. birel okupav Baltijos valstybes, pavadino okupacinio reimo irinkt" seim. Liaudies prieas - asmuo, nepritariantis sovietinei valdiai. Liaudies prieai buvo kalinami, tremiami Sibir. LAF(Lietuvos aktyvist frontas)- 1940m. Berlyne kurta pasiprieinimo okupacijai organizacija,turjusi tiksl suvienyti patriotines jgas ir apsaugoti jas nuo aret iki sukilimo. Kaune kurtas vyriausiasis tabas organizavo sukilim kaune. Laikinoji sostin- 1919m. sausio 2d. LR Vyriausyb persikl i Vilniaus Kaun. Bolevikams umus Vilni, Kaunas tapo laikinja sostine. Litbelas- Lietuvos ir Baltarusijos Taryb Socialistin Respublika.

63

Lietuvos nepriklausomybs kovos- atsikurianios Lietuvos valstybs 1919-1920m. kovos su bolevikais, bermontininkais ir lenkais, siekusiais sutrugdyti atkurti nepriklausomyb. MGB - valstybs saugumo ministerija, teroro ir persekiojimo aparatas, veiks Sovietijos Sjungoje, vliau perorganizuota KGB - valstybs saugumo komitet. Nacionalizacija - privaios nuosavybs (ems, fabrik, bank, transporto priemoni) suvalstybinimas; Lietuvoje nacionalizacija buvo vykdyta 1940 m. krat okupavus Soviet Rusijai. NEP'as - Soviet Rusijos ekonomin politika, vykdyta nuo 1921 iki 1929 m. vesta rinkos ekonomika, prekiniai-piniginiai kaimo ir miesto santykiai, panaikintos valstiei kio prievols. Imtis tokios politikos privert badas, gamybos nuosmukis ir antibolevikins akcijos. NEP'as leido atverti rinka, stabilizuoti finansus, atstatyti, kas buvo sugriauta per kar. NKVD - vidaus reikal organai SSRS. Penkmetis - perspektyvinis liaudies kio vystymo planas, penkeri met laikotarpiui. Buvo praktikuojamas Soviet Sjungoje. POW- slapta lenk karin organizacija,veikusi Lietuvoje ir bandiusi vykdyti karin perversm Kaune 1919m. SA - uniformuoti smogik briai, kuriuos suorganizavo Hitleris. Steigiamasis seimas(1920-1922)- 1920 05 15 Kaune darb pradjs seimas. Dugum turjo Krikioni demokrat partija, seimo pirmininkas- A.Stulginskis. 1920 06 10 Steigiamasis seimas prim Laikinj Lietuvos konstitucij SS - specials daliniai, kurie turjo bauginti civilius gyventojus, kad jie n negalvot apie pasiprieinim. SS briai ud mones, m nelaisv mones. SSRS - Soviet Socialistini Respublik Sjunga, kurta 1922 iki 1991. SSRS griuvsiuose susiformavo 11 valstybi sandrauga. Treiasis reichas - 1933-1945 m. Egzistavusios hitlerins Vokietijos neoficialus pavadinimas. Treiojo reicho termin hitlerin propaganda vartojo siekdama sudaryti imperijos tstinumo spd. Si organizacija pradjo vykdyti agresyvi usienio politika VKP - pavadinimo visa sjungin komunist partija sutrumpinimas. VNSDP - Vokietijos nacionalsocialist darbinink partija, faistin naci partija atjusi i valdi 1933 m., vadovavo Hitleris. Asmenybs: Asmenybs L. Bliumas - teisininkas, Pranczijos politinis veikjas, 1947-1948 m. Pranczijos ministras pirmininkas. A. Denikinas - vienas i rus baltagvardiei vad 1918-1920 m. Rusijos pilietiniame kare. Per Pirmj pasaulin kar divizijos vadas. F. Dzerinskis - revoliucionierius, SSRS valstybs ir partijos veikjas. F. Frankas - generolas, savo armijos dal prijungs prie faist partijos. 64

J. Gebelsas - Hitlerio propagandos ministras ir turjo ypating sugebjim udegti publik savo kalbomis H. Geringas - dalyvavo NSDAP 1923 m. Hitlerio nepavykusiame valstybs perversme. 1933 m. Jis buvo aviacijos ir policijos vadas Hitlerio vyriausybje. A. Hitleris - Vokietijos nacionalsocialist partijos krjas ir vadas. 1933 m. Taps kancleriu tvirtins alyje diktatr. Sukl Antrj pasaulin kar. H. Huveris - 1928 m. respublikon kandidatas. 1929 m. JAV prezidentas. A. Koliakas - rus admirolas, vienas ymiausi baltagvardiei vad, kovojusi prie bolevikus. 1918 m. Omske pasiskelb vyriausiuoju Rusijos valdytoju, Sibire ved karin diktatr. V. Leninas - Rusijos bolevik partijos ir Soviet valstybs krjas. 1917 m. tvirtino pirm komunistin vyriausyb pasaulyje. B. Musolinis - Italijos politinis veikjas, faist vadas, diktatorius. Milane subr sukarintas nacionalist grupuotes i pirmsias kovos sjungas". F. Ruzveltas - Jav prezidentas. Teisininkas, dirbo advokatu, 1910 m. Irinktas senatoriumi. J. Stalinas - Soviet Sjungos politinis veikjas, diktatorius. 1903 m. Su bolevikais veik pogrindyje. 1922 m. Tapo RKP CK generaliniu sekretoriumi. L. Trockis - vienas i 1917 m. Bolevik Spalio perversmo organizatori. 1918 m. Paskirtas karo reikal liaudies komisaru. Suorganizavo Raudonj armij. P. Vrangelis - baltagvardiei generolas. P.Bermontas-Avalovas- rus armijos pulkininkas,paskirtas bermontinink vadu. E.Galvanauskas- Finans, prekybos ir pramons ministras(1919-10-07 1922-02-02). K.Grinius(1866-1950)- vienas ymiausi varpinink, nepriklausomos Lietuvos valstybs pagrind krjas, treiasis Lietuvos prezidentas. V.Mickeviius-Kapsukas(1880-1935)- komunistinio judjimo veikjas, vienas LKP organizatori ir vadov. Vadovavo revoliucineivyriausybei. Siek Lietuv prijungti prie Rusijos. O.Milaius- Lietuvos atstovas Pranczijoje, nuo 1919 met labai aktyviai kls idj, kad Lietuva, Latvija ir Estija organizuot Pabaltijo sjung, kaip btin veiksn Ryt Europos pusiausvyrai ir stabilizavimui. J.Pilsudskis(1867-1935)- Lenkijos maralas,diktatorius. Suvaidino svarbiausi vaidmen atkuriant Lenkijos nepriklausomyb 1918m. Stengsi i Lenkijos, Ukrainos, Baltijos ali ir Suomijos sukurti federacij, kurioje dominuot Lenkija. Jo slaptu saku buvo sudaryta kariuomen karui su Lietuva. P.Plechaviius(1890-1973)- visuomens ir karo veikjas.Vienas i 1926m. gruodio 17d. perversmo Lietuvoje vadov. M.leiaviius(1882-1939)- vienas ymiausi demokratinio judjimo Lietuvoje veikj. Valstybs krimosi laikotarpiu tris kartus vadovavo koalicinms vyriausybms. Keturi seim atstovas, ilgametis liaudinink partijos pirmininkas, garsus advokatas ir visuomenininkas. A.Smetona(1874-1944)- ymus visuomens ir valstybs veikjas. 1918m. vasario 16d. Nepriklausomybs Akto signataras. 1919-1920m. ir 1926-1940m. jo Lietuvos prezidento pareigas. 1924-1940m.- Lietuvos tautinink sjungos lyderis. 1926m. perversmo organizatorius. Po perversmo tapo LR prezidentu, ved autoritarin reim, spaudos cenzr, stiprino prezidento teisias,taiau kartu stiprjo ir ekonomika, ems kis. A.Stulginskis(1885-1969)- Steigiamojo(1920-1922) ir III(1926-1927) Seim pirmininkas. Vasario 16-osios Akto signataras. Dalyvavo Lietuvos krikioni demokrat partijos veikloje. Bdamas Steigiamojo seimo pirmininkas, kartu jo Respublikos prezidento pareigas. K.kirpa(1895-1979)- pirmasis Lietuvos nepriklausomybs kov savanoris. Vilniuje formavo komendantros batalion. 1940m. suorganizavo Lietuvos aktyvist front(LAF). J.Tbelis- ymus politikas, Lietuvos tautinink sjungos pirmininkas(1931-1938m.). A.Voldemaras(1883-1942)- pirmasis Lietuvos laikinosios vyriausybs ministras pirmininkas. Para pirmj sakym dl Lietuvos kariuomens krimo(1918 11 23). 1926-1929m. buvo ministras pirmininkas ir usienio reikal ministras. 65

L.eligovskis(1865-1945)- lenk generolas, be Lenkijos karins vadovybs sutikimo su savo armija puols Lietuv. 1920m. spalio 9d. um Vilni ir Vilniaus krat. Metai ir Datos. 1917 Spalio perversmas. 1917 11 07 Rusijoje valdi ugrob bolevikai. Tai vyko dl anarchijos, paskui bolevikai pradeda negirdt eksperiment (komunizmas). 1918 - 1920 pilietinis karas Rusijoje. Baltieji veikti. Bolevikai konstravo visuomen pagal savo model. 1919 m. vasar baltieji , vadovaujami A.Denikino, uima dal Ukrainos, Kursk, Oriol. Ruden bolevikai sustabdo puolim. 1922 12 30 Soviet Rusija pavadinama Soviet Socialistini Respublik Sjunga (SSRS). Dalinasi atkurta imperija. 1924 m. nuskamba leninis aukimas" - partij stoja keli imtai tkstani moni. Lozungas : :Partija visada teisi" ukerta keli nuomoni vairovei. 1924 - 1929 m. Stalinui pavyksta susidoroti su politiniais oponentais. L. Trokiu, G. Zinovjevu, L.Kamenevu. 1927 m. Kolektyvizacijos pradia. 1929 m prasideda masin kolektyvizacija. Lozungu: Pavyti ir pralenkti kapitalistin pasaul". 1929 - 1933 m. Pasaulin ekonomin kriz. Nukentjo pramonins alys. Ekonomikos reguliavimas. Hitleris valdioje. 1933 m Hitleris tapo Vokietijos kancleriu. 1936 m. Vokietija okupavo demilitarizuot Reino zon. 1936 - 1939 m. pilietinis karas Ispanijoje. Su Vokietijos ir Italijos pagalba laimjo faistai

66

vykiai: Pirmosios Lietuvos vyriausybs veikla (1918 11 11-1918 12 26)- Ministras pirmininkasA.Voldemaras. Buvo suformuotos ministerijos, usienio dplomatin tarnyba. Vyriausyb kovojo u tarptautin pripainim. LKP suvaiavimas-1918m. spalio mn. suaukiamas Vilniuje Lietuvos komunist partijos steigiamasis suvaiavimas. Jo tikslas- kurti proletariato diktatr, sovietin valdi, traukti Lietuv Soviet Rusijos sudt. Laikinosios revoliucins darbinink ir valstiei vyriausybs sudarymas- ji sudaryta 1918 12 08, vadovas- V.Kapsukas. Gruodio 16d. Maskvoje buvo parengtas manifestas, kurio deklaruojama taryb valdia. Bolevik invazija Lietuv- 1918m. pab. Lietuv eng RA padaliniai(po Kompjeno paliaub vokiei kariuomen tuo metu trauksi i Lietuvos). Bolevikai uima Vilni ir didel Lietuvos dal. Antrosios vyriausybs sudarymas(1918 12 26-1919 03 05)- Ministras pirmininkasM.leiaviius. Miai su Raudonja armija(1919-1920): 1919m.. sausio- vasario mn. RA um iaulius, Telius, artinosi prie Alytaus ir Kauno. 1919m. vasario mn. vyko pirmos kautyns ties Kdainiais(uvo pirmasis savanoris P.Lukys) ir Alytum. 1919m. vasario- gegus mn. Lietuvos kariuomen kartu su vokieiais ivadavo Ukmerg, Anykius, Panev, Rokik, Uten, birelio mn.- Zarasus(iki Daugpilio). 1920m. sausio mn. Lietuvos kariuomen apgyn valstyb nuo bolevik. 1920m. liepos 12d. Maskvoje pasirayta Soviet Rusijos ir Lietuvos taikos sutartis. Karai su bermontininkais: 1919m. Vokietija pasil Antants alims sudaryti front Baltijos regione prie Soviet Rusij. Lietuv buvo atgabenta bermontinink. Iki 1919m. lapkriio mn. bermontininkai um vis iaurs Lietuv. Jie ignoravo Lietuvos valdi, terorizavo ir pl Lietuvos gyventojus. 1919m. lapkriio mn. vyko lemiamas Lietuvos kariuomens mis su bermontininkais prie Radvilikio. Nuo visiko sutriukinimo juos igelbjo prancz generolo A.Niselio vadovaujama komisija, pareikalavusi sustabdyti kautynias ir leisti bermontininkams pasitraukti Vokietij(1919 12 15). Lenk verimasis Lietuv ir demarkacins linijos: 1919m. saus Lenk nacionalistai, mgindami uimti Vilni, sukl mait. 1919m. baland Lenkija um Vilni. Lietuvos delegacija kreipsi Paryiaus konferencij dl laikimos demarkacins linijos nustatymo. 1919m. birelio 18d. nustatyta pirmoji demarkacijos linija(per Trakus, Varn, Ratnyia per Ausgustav iki Vokietijos sienos). Vilnius liko Lenkijai. Lenkai versi toliau. 1919m. liepos 26d. Antants aukiausioji taryba nustat antr demarkacijos linij(lenkams atiduoti Suvalkai). 1919m. rugpjt nustatyta treioji demarkacijos linija per Prunsk, Seinus, Varn. Ji isilaik iki 1920m. 1919m. rugpjio- rugsjo mn. slapta lenk organizacija POW, veikusi Lietuvoje, band vykdyti karin perversm kaune. 1920m. gegu prasidjo Lenkijos karas su Soviet Rusija. Rusai um Vilni. Laikydamiesi 1920m. liepos 12d. sutarties, Rusija ived kariuomen i Vilniaus. 1920m. spalio 7d.- Suvalk sutartis, pagal kuri Vilnius ir Vilniaus kratas atiteko Lietuvai. 1920m. spalio 9d. L.eligovskio armija um Vilni ir Vilniaus krat(iki 1939m.) Maskvos taika(1920 07 12)- Maskvoje pasirayta Taikos sutartis tarp Lietuvos ir Soviet Rusijos. Pripainta Lietuvos nepriklausomyb, apibrta jos teritorija. Suvalk taika(1920 10 07)- Suvalkuose pasirayta Lietuvos ir Lenkijos sutartis,pagal kurios nuostat nustatyt demarkacin linij Vilnius ir Vilniaus kratas liko Lietuvai. Sutarta sustabdyti 67

kovos veiksmus, pasikeisti karo belaisviais. Taiau lenkai sutart sulau, 1920 spalio 8d. praddami karo veiksmus prie Lietuv. L.eligovskio maitas- 1920m. spalio 9d. Lenkija sulau Suvalk sutart. L.eligovskis um Vilni, paskelb tariamai naujos valstybs- Vidurio Lietuvos- krim. Steigiamojo seimo veikla ir priimti statymai(1920-1922)- 1920m. pareng ir paskelb trei Laikinj Lietuvos Valstybs Konstitucij(pagal j Lietuva skelbiama demokratine respublika). 1922m priimta pirmoji nuolatin Lietuvos Valstybs Konstitucija(pagal j Lietuva skelbiama demokratine respublika). 1922m. priimtas ems reformos statymas, paskelbta pinig reforma. Lietuva gavo tarptautin pripainim. Tarptautinis Lietuvos pripainimas(1921-1922)- Lietuva pripainta usienio valstybi ir priimta tarptautines organizacijas. 1921m. kovo- vasario mn. Lietuv de jure pripaino Latvija ir Estija. 1921m.- Vokietija, Soviet Rusija, veicarija, Argentina, Meksika. 1921m. rugsjo 22d. Lietuva priimta Taut Sjung. 1922m. Lietuv de jure pripaino JAV, Anglija, Pranczija, Italija, Japonija. I Lietuvos seimas(1922 11 23-1923 03 12)- Krikionys demokratai turi daug viet seime, bet ne daugum. 1922m. prezidentu irenkamas A.Stulginskis. 1923m. partijos nesutaria, todel prezidentas paleidia I-j seim. II Lietuvos seimas(1923 06 15- 1926 05 08)- Krikionys demokratai turi daugum seime. 1923 prezidentu irenkamas A.Stulginskis. Buvo tsiama ems reforma, sutvarkyta finans sistema. Taip pat tiesiami keliai ir geleinkeliai, statomos mokyklos. III Lietuvos seimas(1926 06 02- 1927 04 12)- Valstiei liaudinink ir socialdemokrat blokas sudar daugum seime. 1926m. prezidentu irenkamas K.Grinius. Seimas panaikino Lietuvoje karo padt, kuri buvo vesta 1920m., paskelb Amnestijos statym. Buvo paskelbta odio, spaudos laisv, vesta civilin metrikacija. 1926 12 17 vykdytas valstybs perversmas ir 1927 04 12 prezidento aktu paleistas III seimas. Klaipdos krato prijungimas prie Lietuvos- 1922m. pab. Sudaromas Vyriausiasis Maosios Lietuvos gelbjimo komitetas. Jis rengia sukilim. 1923m. sausio 9-15d. vyksta sukilimas Klaipdos krate. Vasario 16d. Antants alys priima nutarim Klaipdos krat atiduoti Lietuvai. Gruodio 17-osios perversmas- 1926 gruodio 17d. vykdytas valstybs perversmas. Atsistatydino Prezidentas K.Grinius. Autoritarizmo sitvirtinimas- Autoritarinis rimas isitvirtino po 1926m. gruodio 17-osios perversmo. Prezidentu irenkamas A.Smetona, didiausia valdia priklauso prezidentui. Baltijos Santarvs sutarties pasiraymas- 1934m. rugsjo 12d. enevoje pasirayta Lietuvos, Latvijos ir Estijos sjungos- bendradarbiavimo sutartis(Baltijos antant). Sutartis nebuvo veiksminga. Suvalkijos kinink streikas- tai 1935m. rugpjio- rugsjo mn. vyks streikas, ireiks Suvalkijos(Unemuns) ir Dzkijos valstiei nepasitenkinim vykdoma ems kio politika. Ekonominiai laimjimai: 1922m. vykdyta ems reforma; 1922m. vestas litas; Sukurta sava pramon, kuri paremta vietine aliava; Skmingai vystsi eksportas; Pritrauktas usienio kapitalas(Belgijos, Vokietijos, vedijos, Latvijos, JAV); Sukurta daug akcini bendrovi, kurios skmingai veik(Pienocentras, Maistas, Lietkis).

Stambiausios mones ir ju veikla: Lietkis- centralizuota kooperatyv sjunga, besirpinanti ems kio produkt supirkimu, eksportu, kinink aprpinimu reikalingiausiomis prekmis; Drob- audimo mon. 68

Pienocentras, Maistas- supirkdavo, perdirbdavo ir ivedavo kinink uaugintus produktus. Pagrindiniai eksporto partneriai ir preks: ems kio produktai, linas, msa, pieno produktai, irgai daugiausia buvo eksportuojami Vakarus. Mokslo, vietimo, meno, sporto raida tarpukaryje: Atsirado lietuviki teatrai(operos, muzikinis, valstybinis); Sukurta moderni vietimo sistema, 1930m. vestas privalomas pradinis mokslas, veik 9 auktosios mokyklos; Kr daug raytoj(Maironis, Vaigantas, V.Krv, Putinas, K.Binkis); Ileista per 17000 knyg; Vyko dain vents(1924, 1928, 1930m.); 1925m. kurta iurlionio galerija Kaune; 1937 ir 1939m. Lietuvos krepininkai tapo Europos empionais; 1933 07 15-16d. Darius ir Girnas perskrido Atlanto vandenyn. VNSDP susikrimas 1933 ra. Tai Vokietijos nacionalsocialist darbinink partija. Pilietinis karas Rusijoje. Vyko 1918 - 1920 m. Pilieiai protestuoja prie vis vyriausyb politik. 1919 m komunistai kr tarptautin komunistin organizacij - Komintern, kuris turjo vadovauti pasaulinei revoliucijai. Pasaulin ekonomin kriz - 1929-1930 m. vis pasaul apmusi ekonomikos kriz. Ji prasidjo po Pirmojo pasaulinio karo. Amerikos bankai skubjo atsiimti kapitalus i Vienos, Berlyno, Londono bank. Veimaro Respublika - 1919-1933 m. laikotarpio Vokietija. Veimare po kaizerio Vilhelmo II abdikacijos panaikinus monarchij, Nacionalinis susirinkimas 1919m. prim konstitucij, skelbiani, kad Vokietija tampa demokratine respublika. Badas Rusijoje 1921 m. milijonai moni mir , ir vyriausyb buvo priversta kreiptis tarptautins pagalbos. 1921 m Leninas paskelb nauj ekonomin politik - NEP'. Norint pakelti gamyb reikjo atkurti dag kapitalistini princip. 1919 - 1922 m. Italijoje, sukurta diktatros forma (faizmas). Jam sigalti padjo jo ideologija ir veiklos metodai. 1922 m. ygis | Roma" Italijos karalius Viktoras Emanuelis III paved Muslinui sudaryti vyriausyb. is m kurti faistin rim. SSRS - kurta 1922 ir gyvavo iki 1991 m. Daeuso planas - JAV pasilytas pianas Vokietijos ekonomikai po Pirmojo pasaulinio karo atkurti. 1924 m. plan sudar komitetas, vadovaujamas Doo. Penkmeio paskelbimas - perspektyvinis liaudies kio vystymo planas. 1927 m. Industrializacija stambiosios mainins gamybos krimas, 1928 1940 m. SSRS pastatyta nauj pramons objekt. Kolektyvizacija - prievartinis ems atmimas i valstiei ir individualij ki. Masin kolektyvizacija SSRS vyko 1929-1934 m. 1945 - 1953 m. masikai tremti gyventojai. Didiausias trmimas - 1948 m. gegus mn. (39 tkst.) antrasis - 1949kovo mn (29 tkst.) treiasis 1951 m. spalio mn. (16 tkst). 1933 1944 m. Ruzveltas didiosios krizs metu pareng kini ir socialini reform plan, pavadinta Naujuoju kursu". Ilgj peili naktis - Hitleris likvidavo SA vadus ir kitus asmenis, kurie jam nepatiko, per vien 1934 m. birelio 30-tosios dien. Ispanijos pilietinis karas -jis kilo 1936 - 1939 m. dl Ispanijos kairij ir deinij jg prietaravimai bei j kova dl valdios. Kai yd emigrantas 1938 m. Paryiuje nuov vokiei diplomat, buvo pradta naikinti yd sinagogas ir parduotuves 1938 m. i lapkriio 9-tosios 10- buvo pavadinta kritolo naktimi.

Svarbiausi altiniai 69

Versalio taika - 1919 06 28 m. pasirayta taikos sutartis po Pirmojo pasaulinio karo. Vokietija neteko vis savo kolonij, karinio jr ir dalies prekybinio laivyno. Ji buvo demilitarizuota. Alzazas ir Lotaringija sugrinta Pranczijai. Nuo Vokietijos atskirtas Klaipdos kratas. Hitleris Mauo kova" - Hitlerio knygoje Mano kova" idstytos nacionalsocialist idjos. Joje gausu prakeiksm ydams. Taip pat Fiurerio pairos. A. Hitleris ra, kad jis sugriaus demokratin santvark, vykdys yd sunaikinimo program ir kariaus u vokiei gyvenamj emi ipltim. XVII Tema.Antrasis Pasaulinis karas ir jo padariniai.Lietuva pirmuoju sovietmeiu ir naci okupacijos metais 1939-1945m. Metai ir datos: 1938 03 13 Vermachto daliniai eng Austrij. 1940 08 03 Lietuva priimama SSRS. 1938 03 17 Lietuvos vyriausyb gavo Lenkijos ultimatum 1940 08 SSRS aneksuoja Baltijos alis. 1938 09 13 Vokietijos alinink maitas Sudet krate (ekoslovakija) 1941 06 14 pradti masiniai Lietuvos moni trmimai Sibir. 1938 09 28 Miuncheno suokalbis. Dalis ekoslovakijos atiteko Vokietijai. 1941 06 22 prasidjo SSRS Vokietijos karas. 1939 Vokietijos kariniai veiksmai. 1941 06 23 Birelio sukilimo diena skelbiama apie Lietuvos nepriklausomybs atkrim. 1939 01 10 Lietuvos vyriausyb priima neutraliteto statym. 1943 02 02 vokiei antipartizanin operacija Kroatijoj 1939 03 22 Lietuvos ir Vokietijos sutartis dl Klaipdos krato atidavimo vokieiams. 1943 07 Hitlerio generolai pradjo organizuot puolim Kursko kryptimi. 1939 08 23 Molotovo-Ribentropo paktas. Europa pasidalijama takos sferomis. 1943 09 Italijoje vyksta partizaninis pasiprieinimas prie nacius. 1939 09 01 Vokietijos armija siver Lenkij. II Pasaulinio karo pradia. 1943 11 28 12 01 Teherano konferencija (JAV, D.Britanija ir SSRS) 1939 09 03 D.Britanija ir Pranczija paskelbia kar Vokietijai. 1944 06 06 D-Diena, D.Britanijos ir JAV kariuomens isilaipino Normandijoj (Pranczija). 1939 09 17 Maskvoje buvo paskelbta, kad Lenkijos valstyb nebeegzistuoja. 1945 02 Krymo (Jaltos) konferencija. 1939 09 28 SSRS ir Vokietijos susitarimas, dl Lietuvos perleidimo SSRS. 1945 05 08 09 vokiei vyriausios kariuomens vadovyb pasira beslygins kapituliacijos akt. 1939 10 10 SSRS ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartis. 1945 07 17 08 02 Potsdamo konferencija 1939 11 30 1940 03 12 iemos karas. SSRS upuol Suomij. 1945 08 06 JAV numet atomin bomb ant Japonijos miesto Hirosimos. 1940 05 10 Vokiei armija siver Pranczij, Nyderlandus, Belgij ir Liuksemburg, 1945 08 09 numet atomin bomb ant Japonijos miesto Nagasakio. SSRS stojo kar su Japonija. 1940 06 14 Vermachtas um Paryi. 1945 09 02 Japonijos salas okupavo JAV kariuomen. 1940 06 15 SSRS okupuoja Lietuv 1945 1946 Niurnbergo procesas karo nusikaltli teismas. 1940 07 14 15 rinkimai Liaudies seim. Rinkimus laimjo Darbo sjunga.

70

Svokos: Aneksija tarptautins teiss poiriu neteistas svetimos valstybs teritorijos prisijungimas prie savosios. Anliusas nacistins Vokietijos usienio politikos siekis prisijungt Austrij, bei susigrint teritorijas, prarastas Pirmajame pasauliniame kare. Ais tai Vokietija, Italija ir Japonija, 1940 m. spalio 27 d. pasiraiusios Berlyno trial pakt. Vadovaujamas vaidmuo ioje sjungoje atiteko Vokietijai. Paktas nukreiptas prie D.Britanij, JAV ir j sjungininkus. Atomin bomba masinio naikinimo branduolinis ginklas. Baltaraiiai 1941 06 23 antisovietinio sukilimo Lietuvoje kovotojai. Baltaraiiais juos vadino pokario sovietiniai tardytojai. Deportacija itrmimas, priverstinis gyvenamosios vietos pakeitimas nesiskaitant su teisinmis normomis. Lietuvos gyventojai masine deportacij pirmkart patyr 1941 06 14 19. Genocidas gyventoj grupi udymas rasiniais, tautiniais, politiniais arba religiniais motyvais. Holokaustas yd tautos genocidas, vykdytas naci Vokietijos moni naikinimo stovyklose. Krematoriumuose sudeginta daugiau nei 500000 yd tautybs asmen, tarp j ir j ir vaik. Koncentracijos stovykla karo belaisvi ar kalini izoliavimo vieta. Ostlandas 1941 1944 m. veiks administracinis teritorinis vienetas, hitlerinink sudarytas okupuotame Pabaltyje ir dalyje Baltarusijos, su centru Rygoje. Rezistencija okupuoto krato gyventoj pasiprieinimas okupantams pavergtos tautos moni valios pasireikimas. Sovietizacija sovietins valdios ir tvarkos vedimo procesas, pagal 1917 balandio V.Lenino paskelbt lozung Visa valdia sovietams (taryboms). aibikas karas - populiarus puolamosios karins doktrinos pavadinimas. Pagal i doktrin mobiliosiosios karins pajgos atakuoja dideliu greiiu ir netiktai, neleisdamos prieui suformuoti aktyvios gynybos. aibiko karo taktik pirm kart panaudojo Vokietijos ginkluotosios pajgos Antrajame pasauliniame kare. Asmenybs: J.Ambrazeviius 1941 m. Laikinosios Lietuvos Vyriausybs vadovas. A.N.emberlenas D.Britanijos premjeras (1937 - 1940). V.erilis D.Britanijos premjeras nuo 1940 m. Jis laikomas vienu svarbiausi vadovu Britanijos ir viso pasaulio istorijoj. E.Daladj Pranczijos vadovas V.Dekanozovas SSRS atstovas Lietuvoje 1940 m. D.Eizenhaueris generolas, 34 JAV prezidentas (1953 1961). . de Golis Kovojanios Pranczijos judjimo vadovas (1944 1946). Pranczijos kariuomens lyderis ir prezidentas. A.Hitleris Vokietijoje sukr Treiojo reicho nacionalistin diktatr. 1933 m. paskirtas Vokietijos kancleriu. M.Hortis Vengrijos vadovas. H.Loz Ostlando generalinis komisaras. K.Manerheimas Suomijos generolas, 1931 m. irinktas krato apsaugos tarybos pirmininku, 1933 m. tapo maralu. A.Merkys XXI Lietuvos vyriausybs Ministras Pirmininkas. V.Molotovas SSRS usienio reikal ministras pasiras Molotovo-Ribentropo pakt. B.Musolinis Italijos faist lyderis, diktatorius (1922 1943). J.Paleckis urnalistas, 1940 06 17 V.Dekanozovo nurodymu paskirtas Lietuvos Ministru Pirmininku. A.Petenas maralas, 1940 m. okupuotos Pranczijos vyriausybs vadovas. P.Plechaviius generolas, 1926 12 17 perversmo vadas. J.Ribentropas Vokietijos usienio reikal ministras (1938 1945). Nuteistas mirti Niurnbergo procese. 71

F.Ruzveltas 32 JAV prezidentas (1933 1945). J.Stalinas SSRS diktatorius (1928 1953). H.Trumenas JAV politikas, demokratas, nesutaikomas antikomunistas, teig, jog JAV pareiga kovoti su komunizmu. i jo programa istorijoje vadinama Trumeno doktrina. J.Urbys Lietuvos usienio reikal ministras. vykiai: Austrijos anliusas 1938 03 12 vykdytas Austrijos prijungimas prie Vokietijos. Lenkijos ir Lietuvos diplomatini santyki atkrimas 1938 03 17 Lenkijos vyriausyb per pasiuntin Taline Lietuvai teik ultimatyvi not. Pretekstu tam pasitarnavo pasienio incidentas, kai per susiaudym Lietuvos teritorijoje uvo lenk pasienietis. Notoje buvo kategorikai reikalaujama, netiesiogiai grasinant kariniu konfliktu, umegzti diplomatinius santykius. Lietuvos vyriausyb reikalavim prim. Miuncheno sandris dar vadinamas Miuncheno suokalbiu; 1938 09 28 Miunchene pasirayta sutartis dl Slovakijos Sudet krato ir kit pasienio rajon perdavimo Vokietijai. Sutart pasira: D.Britanija, Pranczija, Vokietija ir Italija. Sudet okupacija Vokietijos okupacija Sudet krate, pagal Miuncheno sutart. Lietuvos neutraliteto paskelbimas 1939 01 10 sigaliojo Lietuvos Vyriausybs statymas dl neutraliteto. ekoslovakijos okupacija 1939 03 14 Hitleris ekoslovakijos prezidentui pateik ultimatum. Grasinant nusiaubt ekoslovakij, pareikalauta kapituliacijos. alies vadovyb nusprend nesiprieinti. Klaipdos krato atplimas nuo Lietuvos 1939 03 22 buvo pasirayta Lietuvos Respublikos ir Vokietijos sutartis dl Klaipdos krato atidavimo. T pai dien Klaipd um Vokietijos kariuomen. Plieno pakto sudarymas 1939 05 Hitleris ir Musolinis sudar Plieno pakt, kuriuo sipareigojo karikai remti vienas kit. Maskvos derybos D.Brtitanijos ir Pranczijos derybos su SSRS dl bendradarbiavimo ir tarpusavio paramos, jei kilt karas. Susitarti nepavyko. SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties pasiraymas 1939 08 23 Maskvoje pasirayta nepuolimo sutartis. Be vieai paskelbt tekst buvo pasiraytas ir slaptasis protokolas. Pagal j abi alys pasidalijo takos sferomis: Suomija, Estija, Latvija ir Rumunijos dalis (Besarabija) atiteko Soviet Sjungai. Vokietijos takos sferoje atsidr Lietuva (1939 09 28 i nuostata pakeista). Buvo numatyta pasidalyti Lenkij. Antrojo pasaulinio karo pradia 1939 09 01 ryt Vokietijos armija siver Lenkij. 09 03 D.Britanija ir Pranczija paskelb kar Vokietijai. Keistasis karas Ugrobs Lenkij, Hitleris pasil Pranczijai ir D.Britanijai sudaryti taik, pripainti jo pergal. Vakar valstybs tokio pasilymo neprim. Abiej pusi armijos stovjo viena prieais kit ir lauk. is laukimas gavs keistojo karo pavadinim, buvo naudingas Vokietijai. Raudonosios armijos siverimas Lenkij 1939 09 17 Maskvoje buvo paskelbta, kad Lenkijos valstyb nebeegzistuoja. Raudonoji armija, pasinaudodama tuo, kad didioji lenk kariuomens dalis kovojo prie Vermacht, lengvai um rytin Lenkijos dal. Katyns udyns 1940 04 05 mn. alia Smolensko bolevik suaudyti 10000 lenk kari, bei civili, kurie 1939 m. po Lenkijos kapituliacijos buvo patek SSRS nelaisv. SSRS Estijos ir SSRS Latvijos savitarpio pagalbos ir draugysts sutarties pasiraymas Soviet Sjungos teis laikyti Estijoj ir Latvijoj savo karines dalis. SSRS Lietuvos savitarpio pagalbos ir draugysts sutarties bei Vilniaus ir Vilniaus krato atgavimo sutarties pasiraymas 1939 09 Lietuvai pareiktas noras sudaryti savitarpio pagalbos sutart, atsisakius tai padaryti, Vilniaus kratas bus prijungtas prie Baltarusijos. Sutartis pasirayta 1939 10 10. Raudonosios armijos vedimas Lietuvos teritorij 1940 06 15 apie 300 tkst. Raudonosios armijos kari pereng sien ir okupavo Lietuv. iemos karas SSRS ir Suomijos karas, vyks 1939 11 30 1940 03 13. Soviet Sjunga reikalavo, kad Suomija Karelijos ssmaukoje perkelt valstybin sien 70 km alies gilum. 72

iame kare Suomija neteko dalies savo teritorijos, bet isaugojo valstybingum. SSRS prarado karin ir politin autoritet. Italijos karo veiksmai Afrikoje 1940 m. vasar pradtas puolimas Afrikoje. I Etiopijos ital kariuomen versi D.Britanijos kolonijas Kenij, Sudan, Somal, o i savo kolonijos Libijos Egipt. Anglai pasiprieino Ital puolimui ir iki 1941 m. ivijo juos i Afrikos. Hitlerio ygis Vakar Europos valstybes 1940 m. pradioje, okupavusi Beniliukso alis, Vokietija pradjo triukinant yg prie Pranczij. Pranczijos kapituliacija 1940 06 14 Vermachtas be mio um Paryi. 06 22 buvo pasiraytos paliaubos, reikianios Pranczijos kapituliacij. Estijos, Latvijos, Lietuvos sovietin okupacija ir sovietizacija 1940 06 14 Lietuvos usienio reikal ministrui teikta ultimatyvi nota. SSRS vadovyb melagingai apkaltino Lietuv savitarpio pagalbos sutarties lauymu ir rus kari grobimu. 06 15 apie 300 tkst. Raudonosios armijos kari pereng sien ir okupavo Lietuv. Okupant valdia udar nekomunistinius laikraius, udraud visuomenines, kultrines, religines organizacijas. Liaudies seimo rinkimai ir veikla Lietuvoje 1940 07 14 15 teroro ir grasinim slygomis vyko rinkimai vadinamj Liaudies seim. Propaganda skelb, kad rinkimuose dalyvavo 95,51% gyventoj tai buvo ne tiesa. Seimas paskelb Lietuv esant Soviet Socialistine Respublika, nusprend vesti sovietin santvark ir stoti SSRS. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Besarabijos aneksija 1940 visos jos buvo priimtos SSRS. Mis dl Britanijos 1940 08 prasidjo D.Britanijos bombardavimas i oro. Anglai iifravo prieo sakymus, perduodamus radijo bangomis. Vokietijai is puolimas buvo neskmingas. Didieji trmimai i Pabaltijo - 1941 06 pradti masiniai Lietuvos, Latvijos ir Estijos moni trmimai Sibir. Vokietijos puolimas SSRS 1941 06 22 prasidjo Vokietijos SSRS karas. aibiko karo planas Vokietijai nepavyko. LAFo organizuotas sukilimas Kaune ir Vilniuje 1941 06 23 prasidjo sukilimas. kuriama vyriausyb (vadovas J.Ambrazeviius) ir svarstoma apie nepriklausomyb atkrim. Holokausto vykdymas frontui nusiritus rytus, i Vokietijos Lietuv atvyko specialios naikinimo grups (Einsatzgruppen), kurios iudyti komunistus, ydus, igonus. Karo metais buvo nuudyta 94% Lietuvos yd. Maskvos puolimas neskmingas Vokiei bandymas uimti Maskv 1941 m. Perl Harboro ugrobimas 1941 12 07 prie Havaj i iaurs slapia priartjo Japonijos laivyno junginys. Puldama netiktai japon aviacija ir povandeniniai laivai nuskandino ir apgadino daugum Perl Harbore stovjusi laiv, sunaikino beveik 200 lktuv. Japon karo veiksmai Ramiajame vandenyne po Perl Harboro sunaikinimo, JAV laivynas buvo laikinai ivestas i rikiuots. Po skmingo antpuolio iki 1942 05 japonai pradjo grobti Ramiojo vandenyno salas. Karo veiksmai iaurs Afrikoje Italams pagalb nacistin Vokietija nusiunt savo karinius dalinius iaurs Afrik. iai dykumos slygomis parengtai kariuomenei vadovavo generolas E.Rmelis. 1943 05 JAV kariuomen istm i Afrikos ir italus, ir vokieius. Stalingrado katilas 1942 08 vokiei armija pradjo Stalingrado turm. Raudonoji armija atsilaik ir lapkriio mnes perjo kontrpuolim. 1943 02 02 po nirting mi Stalingrado katilas buvo likviduotas, nelaisv pateko 90 tkst. Vermachto kareivi ir karinink. Musolinio nualinimas nuo valdios 1943 07 25 Musolinis karaliaus rmuose buvo suimtas ir nualintas nuo valdios. Kursko lankas 1943 07 Hitlerio generolai pradjo gerai paruot puolim Kursko kryptimi, taiau SSRS karin vadovyb sutelk ten daugiau tank ir kitos karins technikos negu prieas. Kursko mis baigsi vokiei pralaimjimu. Rezistencija Europoje kadangi didioji dalis Vermachto pajg kariavo su SSRS, tai likusioje Europos dalyje m kurtis rezistencins organizacijos. Pasiprieinimo judjimas Lietuvoje ir nacist vykdytos represijos Lietuvoje veik kelios pasiprieinimo organizacijos: Lietuvos laisvs kovotoj sjunga, LLA... Naci Lietuvoje niekas nerm.

73

Vokietijos vykdyta Italijos okupacija - po faist nualinimo, naujoji Italijos vyriausyb pasira paliaubas su sjungininkais. Vokiei armija ikart okupavo didij Italijos dal. Nacistiniai okupantai atkr faistin tvark. Teherano konferencija SSRS, JAV ir D.Britanijos konferencija vykusi 1943 11 28 12 01 Teherane, ginkluotj pajg veiksmams suderinti ir pasaulio sutvarkymui po pergals aptarti. Antrojo fronto atidarymas D.Britanija ir JAV 1944 vasar pradjo plataus msto puolim prie Vokietij. Vokieiams antrasis frontas buvo netiktas. 1944 06 06 D-diena sjunginink kariuomens isilaipinimas Normandijoje. Vokietijos armijos istmimas i Lietuvos ir ali vadavimas Jaltos (Krymo) konferencija 1945 02 Kryme antr kart susitiko SSRS, JAV ir D.Britanijos vadovai. Buvo nusprsta sunaikinti nacizm, okupuoti ir nuginkluoti Vokietij, nubausti visus karo nusikaltlius. Vokietijos kapituliacija 1945 nakt i 05 08 05 09 vokiei vyriausios kariuomens vadovybs galiotiniai Berlyne pasira beslygins kapituliacijos akt. Potsdamo konferencija - treioji SSRS, JAV ir D.Britanijos konferencija vyko 1945 07 17 08 02 Potsdame (prie Berlyno). i konferencija suderino okupacijos zon Vokietijoje ribas. okinjimas per salas 1943 1944 m. tai JAV karin taktika, kai JAV kariuomen stm Japonus i ugrobt sal. Hirosimos ir Nagasakio atominis bombardavimas 1945 08 06 JAV aviacija numet atomin bomb ant Japonijos miesto Hirosimos, o 08 09 ant Nagasakio. uvo daugiau kaip 200 tkst. Gyventoj. Antrojo pasaulinio karo pabaiga 1945 09 02 Japonijos salas okupavus amerikieiams Antras pasaulinis karas baigsi. Niurnbergo procesas Potsdamo konferencijos sprendimu buvo sudarytas Tarptautinis karinis JAV, SSRS, D.Britanijos ir Pranczijos teisinink tribunolas. Teismas prasidjo 1945 09 ir tssi itisus metus. 12 kaltinamj buvo nuteisti mirties bausme. Antrojo pasaulinio karo padariniai uvo 54 mln. moni, 35 mln. liko invalidai. Pasikeit valstybi padtis tarptautinje arenoje irykja dvi supervalstybs JAV ir SSRS. Europa nusilpo ir tapo priklausoma nuo JAV paramos. XVIII TEMA. ALTASIS KARAS. LIETUVA ANTRUOJU SOVIETMEIU 1945-1989 M. Metai ir datos: 1945 01 susikuria tarptautin Jungtini Taut Organizacija (Jungtins tautos). 1946 03 V.erilis pareik, jog Ryt Europ atskyr gelein udanga. Tai laikoma altojo karo pradia. 1947 m. 1) Nusileidusi ideologin udanga, padalijo Europos emyn dvi dalis; 2) Paryiuje pasirayta taikos sutartys su Italija, Rumunija, Vengrija, Suomija ir Bulgarija; 3) 03 12 Trumeno doktrina; 4) 06 05 Maralo planas, tai JAV ekonomins pagalbos planas Europai; 5) pavasar D.Britanija paskelb apie Indijos padalijim dvi valstybes Indij ir Pakistan, rugpjio mn. buvo paskelbta j abiej nepriklausomyb. 1) buvo pradti kurti kolkiai; 2) sausio 15-16 d. partizan vad suvaiavimas. 1948 m. 1) 12 10 Paryiuje Generalin Asamblja paskelb Visuotin mogaus teisi deklaracij; 2) Albanijoje, Bulgarijoje, ekoslovakijoje, Jugoslavijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Vengrijoje sigaljo komunistiniai reimai, susikr vadinamosios liaudies demokratins valstybs; 3) konfliktai: kuriasi dvi Korjos. 1) gegus trmimas didiausias Lietuvos istorijoje; 2) 12 05 priimta Visuotin mogaus teisi deklaracija. 1949 m. 1) Maskvoje buvo kurta ESPT (Ekonominio savitarpio pagalbos tarybos organizacija). Europos taryba Strasbre; 2) balandio mn. susikuria NATO; 3) SSRS pertvarko savo okupacin zon ir paskelbia Vokietijos Demokratin Respublik. Susikuria dvi Vokietijos VFR ir VDR; 4) komunistai laimjo pilietin kar Kinijoje. Paskelbiama Kinijos Liaudies Respublika; 5) 08 28 susprogdinta atomin bomba. Sumontuojamas pirmasis atominis reaktorius. 1) vasario mn. kurtas Lietuvos laisvs kov sjdis. Vadas Jonas emaitis; 2) kovo 25-28d. Bang ma. Itremta 29 tkst. moni; 3) 08 12 priimta enevos konvencija. 1950m. 1) Lietuva buvo visikai kolektyvizuota; 2) 07 15 udrausta giedoti Lietuvos himn. 1952m. 1) vedamas privalomas 7 klasi mokymas; 2) imta kurti socializm Ryt Vokietijoje. 1953m. 1) 01 13 antisemitizmo 74

banga; 2) 03 05 mir Stalinas; 3) 03 14 valdi atjo Nikita Chruiovas (atilimo laikotarpis); 4) soviet kariuomen numalina mait Ryt Berlyne; 5) 08 20 vandenilins bombos susprogdinimas. 1) 05 30 baigsi organizuotas partizan pasiprieinimas; 2) kolektyvizacijos pabaiga. 1955m. 1) 03 14 SSRS kr Varuvos sutarties organizacij karin blok (Varuvos paktas); 2) 05-06 mn. Soviet delegacijos vizitas Jugoslavij, derybos su Josipu Broz Titu; 3) 12 31 sudaryta reabilitacin komisija. 1) 11 02 nesankcionuotas Vlini minjimas Kaune. 1956m. 1) pasmerkiamas asmens kultas Stalino padaryti nusikaltimai; 2) sukilimas Varuvoje ir Budapete, nukreiptas prie Soviet Sjungos diktatr; 3) SSRS numalino Vengrijos revoliucij. 1) suimtas paskutinis partizan vadas A.R. Vanagas. 1958m. Kinijoje paskelbiamas Didysis uolis. 1961m. 1) SSRS ir VDR aklinai udar sien tarp R. ir V. Berlyno; 2) 04 12 Jurijaus Gagarino skrydis kosmos; 3) JAV nutrauk diplomatinius santykius su Kuba. 1962m. 1) pasiraius paliaubas, Pranczija pripaino Alyro suverenitet; 2) 10-11 mn. Karib kriz. 1964m. valstybs perversmas Soviet Sjungoje (Leonidas Brenevas). 1965m. JAV pradjo kar Vietname. 1966m. Mao Dzedungas pradeda Kinijoje kultrin revoliucij 1968m. 1) 01-08 mn. Prahos pavasaris; 2) ekoslovakijos revoliucijos sutriukinimas. 1972m. pasirayta sutartis dl prieraketins gynybos. VFR ir VDR umezg diplomatinius santykius. 1) 05 14 prie Muzikinio teatro susidegino Romas Kalanta. 1975m. .Vietnamo komunistai um vis Vietnam. SSRS pasira Helsinkio pasitarimo Baigiamj akt. 1979m. SSRS ved kariuomen Afganistan. 1) 08 23 protestas prie Molotovo-Ribentropo pakt. 1980m. 1) JAV trauk SSRS naujas ginklavimosi varybas; 2) Olimpins aidyns Maskvoje. 1982m. Leonido Brenevo mirtis. valdi ateina J.Andropovas. 1983m. valdia ateina K.ernenka. 1985m. M.Gorbaiovas. 1992m. 1) Mastrichte buvo pasirayta 12 EEB valstybi dl Europos Sjungos; 3) Virni konferencija dl globalini problem. Svokos: Atilimas (atlydys) apibendrinantis sovietins SSRS visuomens liberalini permain, vykusi po J. Stalino mirties daugiausia kultros sferoje, apibdinimas. Disidentai asmenys nepripastantys viepataujanios ideologijos. Doktrina tam tikros ini srities pair visuma, bdinga kuriam nors mstytojui, mokyklai. Gelein udanga nedraugikas kokios nors valstybs politinis ir kultrinis izoliavimas nuo kit ali. Ginklavimosi varybos imperializmo epochoje tarp didij Europos valstybi prasidjs lenktyniavimas didinant ir stiprinant karin potencial. Vykdant aktyvi kolonialistin politik, siekiant ugrobti vis naujas teritorijas, isikovoti viet po saul vis daugiau l buvo skiriama kariuomenms, karo technikai, moderniai ginkluotei. JTO Jungtini Taut Organizacija yra neatskiriama tarptautins teistvarkos dalis. Tai globalini tarptautini organizacij sistemos branduolys. JTO kurta remiantis Jungtini Taut Chartija (1945, San Franciske) vietoj Taut Sjungos pasaulinei taikai, saugumui ir bendradarbiavimui stiprinti. Miko broliai Lietuvos partizanai, pokario laikotarpiu kovoj u alies nepriklausomyb. NATO (iaurs Atlanto sutarties organizacija) iaurs Atlanto paktas, 1949 04 04 JAV iniciatyva Vaingtone kurtas karinis politinis blokas. Vienas i esmini NATO sieki utikrinti ir isaugoti taik. Sstingis (stagnacija) terminas, apibdinantis 8 de. SSRS sustabarjusi bei vystytis nustojusi visuomen ir ekonomin bsen. Stribai kitaip liaudies gynjai 1944 m. ruden soviet valdios mobilizuoti civiliniai ginkluoti briai, padj okupantams vykdyti represijas, kovoto su rezistencija. Supervalstyb po Antrojo pasaulinio karo didiausios ir kariniu poiriu galingiausios pasaulio valstybs JAV ir SSRS. Jos vaidino svarbiausi vaidmen tarptautiniuose santykiuose iki XX a. 7-ojo de. vid. altasis karas neoficialiai pavadintas SSRS ir Vakar valstybi konfliktas, kils po Antrojo pasaulinio karo. Sustiprjo ginklavimosi varybos, politin ir ideologin tampa, propagandin kova ir pastangos plsti savo tak visuose emynuose. Pradia laikoma 1946m. altasis karas iblso per M. Gorbaiovo pertvark, o galutinai baigsi lugus komunistiniam rimui (1989-1990), suvienijus Vokietij, iirus Varuvos sutarties organizacijai (1991) ir lugus SSRS. Totalitarizmas autoritarins valstybs valdymo forma: valstyb visikai kontroliuoja socialin, politin ir kultrin gyvenim. Treiasis pasaulis besivystanios Afrikos, Azijos ir Lotyn Amerikos alys. Asmenybs: J. Andropovas (1914-1984) ymus soviet valstybs ir partijos veikjas. 1967-1982 KGB pirmininkas. Per 15 valdymo mn. grietomis priemonmis mgino sustiprinti totalitarin valstyb. 75

J. Arafatas (g. 1929 m.) palestiniei politinis veikjas. Palestinos isivadavimo organizacijos al Fata krjas bei vadovas, nuo 1996m. pirmasis Palestinos prezidentas. L. Berija (18991953) gruzin kilms bolevikas, 1938-1953 NKVD komisaras, baigs 1939 didj teror. Nuo 1946 vadovavo sovietins atomins bombos krimui. L. Brenevas (1906-1982) SSKP generalinis sekretorius, beveik 20 met lms SSRS politik, valds po N. Chruiovo nualinimo. Nuo 1970m. mgino bendradarbiauti su Vakarais, taiau pasinaudojo JAV pralaimjimu Vietname ir pasisteng iplsti sovietin tak Afrikoje bei Azijoje. J. Broz Titas (1892-1980) Jugoslavijos politinis, tarptautinio darbinink judjimo veikjas, maralas. N. Chruiovas (1894-1971) SSRS valstybs ir partinis veikjas. Atskleid Stalino asmenybs kult po jo mirties SSKP XX suvaiavime. Buvo pirmasis Soviet Sjungos vadovas, pradjs lankytis usienio alyse. Mao Czedunas ( 1893-1976) Kinijos revoliucionierius ir valstybs veikjas. 1949 10 01 paskelb Kinijos Liaudies Respublik. V. erilis (1874-1965) ymus D. Britanijos valstybs ir politikos veikjas, diplomatas bei raytojas, Nobelio premijos laureatas. Kapituliavus Pranczijai ir vokieiams mus naudoti povandeninius laivus, o D. Britanijai patekus sunki padt, 1941m. pasira Atlanto Chartij su F. Ruzveltu ir gavo amerikiei param. K. ernenka ( 1911 1985) SSRS valstybs ir partijos veikjas. A. Dubekas (1922-1992) ekoslovakijos politinis veikjas, Prahos pavasario lyderis. 1963-1966m. vadovavo slovak komunistams, kovojusiems dl slovak ir ek lygi teisi. Donsonas ( 1908 1973 ) JAV politinis veikjas, prezidentas ts D. Kenedio pradtas mokesi mainimo ir politini teisi statymo rengimo programas, padidino JAV kariuomens sk. Vietname. Minas graik mit personaas , legendinis Kretos salos valdovas. F. Kastras ( g. 1926 ) Kubos revoliucionierius ir valstybs veikjas. Vadovavo Kubos revoliucijos, nuvert Batistos reim, lugus SSRS, msi grietos ekonomijos priemoni, iek tiek liberalizavo ekonomik. D. F. Kenedis (1917-1963) JAV prezidentas. Ambicing jo vidaus politikos program, kurioje buvo numatytos vietimo, socialinio bei sveikatos draudimo reformos, valstybs sanavimas ir kt., sulugd konservatyviojo Kongreso daugum. Kim Ir Senas ( 1912 94 ) . Korjos valstybs vadovas, maralas. Kr visuomenin ir valdymo sistem SSRS pavyzdiu. ved diktatr, savo asmens ir eimos kult. D. Maralas ( 1880 1959 ) JAV politinis karo veikjas, generolas. Kartu su prez. Ruzveltu dalyvavo Teherano, Jaltos, Potstano konferencijose. Kartu su ekspert grupe pareng H. Trumeno doktrin ir Maralo plan. Pol Potas (1928-1998) Kambodos Komunist veikjas. Dalyvavo kovoja prie pranczus, tapo vienu i Kinijos remiamo komunistu sjdio vadov. I. Rabinas (1922-1995) Izraelio valstybs veikjas, generolas. 1993m. pasira sutart su Palestinos isilaisvinimo organizacija dl savitarpio pripainimo ir Palestinos autonomijos sukrimo. R. Reiganas (g. 1911m.) JAV valstybs veikjas. Atgaivino tautin amerikiei savimon, sumajusi dl Vietnamo karo, Votergeito skandalo bei kit dramos Teherane. Ekonomine politika siek mainti mokesius, didinti palkanas bei mainti ilaidas socialinms reikmms. J. Stalinas (1879-1953) Soviet Sjungos politinis veikjas, diktatorius. Iki 1930 m. sukr totalitarin diktatr. vykd ems kio kolektyvizacij ir industrializacij. Nuud ir numarino badu, isiunt priverstinio darbo stovykl apie 30 milijon moni. M. Teer (g. 1925m.) D. Britanijos politin veikja. Dirbdama ministre pirmininke (1979-1990), vykd griet ekonomin monetarin politik. H. Trumenas (1884-1972) JAV politinis veikjas, prezidentas. 1945m. jo nurodymu buvo numestos atomins bombos ant Japonijos miest Hirosimos ir Nagasakio. Vidaus politikoje prioritet teik nacionalinei sveikatos apsaugos programai ir civilini teisi statymo projektui.

76

vykiai: Paryiaus taikos konferencija po Pirmojo pasaulinio karo 1919 01 18 1920 01 21 ir 1946 07 10 tikslas parengti taikos sutartis su Italija, Rumunija, Vengrija, Bulgarija ir Suomija. Dalyvavo 21 valstybs atstovai. Tautos sutartys buvo paraytos 1947 02 10. Antroji Lietuvos sovietizacija 1944 m. liepos 13 d. soviet kariuomen um Vilni; rugpjio 16-22 d. vyko miai dl iauli; 1945m. sausio 28 d. um Klaipd. 1947m. prasidjo kolektyvizacija (VKP(b) CK nutarimas dl kolki krimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos SSR). Trmimai 1944m. ruden Kauno universitete prasidjo student aretai. 1945-1953m. masikai tremti gyventojai. Didiausias trmimas 1948m. gegus mn. (39 tkst.), antrasis pagal dyd 1949m. kovo mn. (29 tkst.), treias pagal dyd 1951m. spalio mn. (16 tkst.). 1947m. kovo mn. H. Trumenas paskelbia doktrin, kurios tikslas suteikti ekonomin pagalb kai kurioms alims ir kartu utverti keli komunizmo grsmei. 1947m. birelio mn. paskelbiamas Maralo planas - Vakar valstybi kiui po karo atkurti. Arab ir Izraelio konfliktas 1947m. JT priima rezoliucij dl yd ir arab valstybi sukrimo. 1948m. vyksta konfliktas tarp yd ir arab. 1964m. palestinieiai kuria Palestinos isivadavimo organizacij ir pradeda partizanin kar prie Izrael. SSRS remia arabus, JAV Izrael. 1948m. susiformuoja socialistini valstybi sistema. VFR krimas ir VDR krimas 1949m. SSRS pertvarko savo okupacin zon ir paskelbia Vokietijos Demokratin Respublik. Vakar Berlyn valdo D. Britanija, JAV, Pranczija. Korjos karas 1948m. kuriasi dvi Korjos. 1950-1953m. vyksta karo veiksmai. Korja padalijama. Atilimas SSRS atilimo laikotarpis. Mirus Stalinui, vadovu tampa N. Chruiovas. SSKP XX suvaiavimas 1956m. suvaiavime pasmerkiamas asmens kultas Stalino padaryti nusikaltimai. Didysis uolis Kinijoje (1958-1900) kampanija Kinijoje, kuria Mao siek sutelkti dirbaniuosius atskiroms kio sritims pltoti. Kubos revoliucija 1956m. didja nepasitenkinimas Batistos diktatra. Kovai vadovauja Fidelis Kastras. 1959m. jam atitenka valdia. F. Kastras nacionalizuoja amerikiei em. 1960m. JAV prezidentas udraudia veti cukr i Kubos. Tada nacionalizuojama amerikieiu pramon ir bankai. 1961m. Kuboje prasideda socialistin revoliucija. Karib kriz 1962m. ikyla tiesiogin karo tarp JAV ir SSRS grsm. Kuboje SSRS rengia vidutinio nuotolio raket su branduoliniais utaisais paleidimo aikteli. Tai kelia tiesiogin grsm JAV saugumui. Supervalstybs susitaria, kad JAV nepuls Kubos, o SSRS isigabens raketas. Vietnamo karas 1945m. vyksta karas Vietname. komunistai tampa takinga jga. Po karo Pranczija siekia ilaikyti Vietnam savo rankose. Pranczij remia JAV, o vietnamieius SSRS ir Kinija. Prahos pavasaris prasideda 1968m. Afganistano karas po Pirmojo pasaulinio karo 1921m. tarptautin bendruomen pripaino Afganistano nepriklausomyb. 6-uoju 7-uoju de. alis djo pastangas kelti ekonomik. 1978-1979m. igyvena tris perversmus, mgino vykdyti ems reform ir sovietins ideologijos dvasia supasaulietinti vietimo sistem. Tai sukl pasiprieinim ir partizanin kar. Bandymas nusikratyti Kremliaus globos iprovokavo SSRS intervencij. Taiau sovietin kariuomen nesugebjo pasiekti pergals. Atjus valdi M. Gorbaiovui, 1989m. enevos susitarimu sovietin kariuomen i Afganistano pasitrauk, bet pilietinis karas dar tssi.

77

XIX TEMA. MOKSLO IR TECHNIKOS REVOLIUCIJA XX a. Asmenybs: N. Armstrongas (1930) - JAV laknas bandytojas ir astronautas. Pirmasis mogus engs mnulio paviriumi (1969.07.21). E. Oldrinas (1930) - JAV laknas bandytojas ir astronautas. Antrasis mogus engs mnulio paviriumi (1969.07.21). A. Einteinas (18791955) - vokiei fizikas, suformulavs reliatyvumo teorij. Jis taip pat nemaai nuveik kvantins mechanikos, statistins mechanikos ir kosmologijos srityse. H. Fordas (1863-1947) - Ford Motor Company krjas, kuriam taip pat priskiriamas Amerikos visuomens vidurins klass sukrimas. Jis pirmasis pritaik konvejer masinei perkam automobili gamybai. is pasiekimas ne tik vykd perversm industrijoje, taiau taip pat turjo didel tak moderniai kultrai. J. Gagarinas (1934-1968) - rus kosmonautas, apskriejs em kosminiu laivu "Vostok" ir taps pirmuoju mogum, pakilusiu kosmos (1961.04.12). T. Morganas (1866-1945) amerikiei genetikas, zologas, gamtos moksl tyrintojs, rods, kad chromosomos susideda i gen. O. Raitas (1871-1948) ir V. Raitas (1867-1912) - JAV iradjai, aviacijos pradininkai, laknai. Svokos: Abstrakcionizmas meno kryptis susiformavusi XX a. pradioje. Postimpresionizmas XIX a. pabaigos, XX a. pradios dailskryptis, atsiradusi Pranczijoje po impresionizmo. Geologija - mokslas apie em, jos susidarym, istorij ir sandar, em formuojanius procesus. Informacin visuomen - atvira, isilavinusi, nuolat besimokanti ir savo veikl grindianti inojimu visuomen. Kompiuteris - tai skaiiavimui skirtas prietaisas. Kompiuteri galimybs bei vairov yra labai didels. Jais galima atlikti ne tik skaiiavimus bet ir aisti aidimus, irti filmus, klausyti muzikos ir kt. NASA (angl. National Aeronautics and Space Administration - Nacionalin aeronautikos ir kosmoso administracija) - JAV valstybin agentra, atsakinga u visas nekarines kosmoso tyrimo programas. kurta 1958 m. Lktuvas - sunkesnis u or orlaivis, turintis varikl ir keliamas sparn. Malnsparnis - panaus lktuv skraidymo aparatas, turintis besisukant sparn. Skirtingai, nei sraigtasparnio, malnsparnio sparnas nra varomas, j suka pagrindinio propelerio sukeltas oro srautas. vykiai: Pramonin transporto ir kit priemoni gamyba atpigino ir pagreitino gamyb. Automobilis tapo svarbiausia transporto priemone. Sunkesni u or aparatai panaudojimas skraidymui ir reaktyvinio variklio iradimas leido ymiai paspartinti tolimas keliones. Pradtas kosmoso sisavinimas: dirbtiniai palydovai, pilotuojami erdvlaiviai, mogaus isilaipinimas Mnulyje. Naujos iniasklaidos priemons (radijas, televizija, kinas) ymiai padidino informacijos sklaid. Telefonas, o vliau kompiuteris ir ypa internetas supaprastino bendravim tarp viso pasaulio moni. Azoto tros, pesticidai ir herbicidai padidino ems kio produktyvum. Fizikos pasiekimai (reliatyvumo teorija, kvantin mechanika) slygojo branduolinio ginklo, branduolini reaktori ir lazeri atradimus. Kosmologijoje ivystyta didiojo sprogimo teorija. Buitiniai iradimai (skalbimo maina, oro kondicionierius) padidino laisvo laiko kiek ir kokyb vidurins klass Vakar valstybi pilieiams. 78

XX TEMA SSRS IR PASAULINES KOMUNISTINS SISTEMOS LUGIMAS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS ATKRIMAS 1985 2002 Datos 1985 SSRS vadovu tapo M. Gorboiovas; prasidjo pertvarka SSRS 1987 SSRS ir JAV sutarties del vidutinio nuotolio raket likvidavimo pasiraymas 1987 08 23 masins manifestacijos Baltijos valstybi sostinse, nukreiptos prie Molotovo Ribentropo pakt 1988 1) SSRS, JAV, Pakistanas, Afganistanas pasira enevos sutart dl karo Afganistane 2) Komunistini rim kriz; ateizmo politikos lugimas, daugiapartins sistemos krimas, SSRS atsirado liaudies deputat suvaiavimas 1989 08 sudarytas nekomunistin Lenkijos vyriausyb, 10 paskelbta Vengrijos Respublika, 09 Bulgarijoje lugo komunistinis rimas grievo Berlyno siena, revoliucija ekoslovakijoje, 11 revoliucoja Rumunijoje, diktatros lugimas 1990 04 paleista ESPT, 10 susivienijo Vokietija, Lenkijos prezidentu irinktas L Valensa 1990 03 11 LSSR atkuriamas Seimas prim Lietuvos nepriklausomos valstybs akt, priimtas Laikinasis pagrindinis statymas, LR AT pirmininku irinktas V. Landsbergis 1991 06 B Jelcinas irinktas Rusijos prezidentu; 08 19-21 Rugpjio puas ir jo lugimas, 11 Beloveo susitarimas dl SSRS panaikinimo, 11 21 Alma Atos deklaracija apie NVS krim (Rusija, Ukraina, Baltarusija) 1991 01 13 soviet kariuomen ugrob Lietuvos radij ir televizij. uvo 14 moni 1991 08 19 puo Maskvoje pradia 1991 12 iiro SSRS, kurta NVS, atsistatydino M. Gorbaiovas 1992 Lietuvos gyventoj referendumas dl soviet kariuomens ivedimo, rinkimai LR Seim, referendumu priimta LR konstitucija, priimtas aktas dl LR kariuomens atkrimo 1993 LR prezidentu irinktas A. Brazauskas, vestas litas, LR tapo Europos Tarybos nare, Lietuvoje lanksi popieius Jonas Paulius II 1998 LR prezidentu irinktas V. Adamkus 2001 09 11 teroro aktai JAV Svokos Aukiausioji Taryba (Atkuriamasis Seimas) tai svarbiausia Lietuvos valdios institucija 1990 1992, ji dirbo atkuriant Lietuvos valstyb Dainuojanti revoliucija taip vadinami viei politiniai veiksmai Lietuvai istojant i SSRS, kurie reiksi ne smurtu, o mitingais ir vairiomis akcijomis Demokratizacija kokios nors organizacijos pertvarkymas demokratiniais pagrindais Etninis valymas gyventoj grupi naikinimas dl j tautybs Investiciniai ekiai tai ekiai nekilnojamam turtui sigyti, kuriuos privatizacijos metu (1991 1995) gavo Lietuvos pilieiai LDDP Lietuvos demokratin darbo partija (A.Brazauskas), 1992 m. laimjusi rinkimus Seim; kairij pair Moratoriumas kokio nors sprendimo, akto galiojimo sulaikymas, sustabdymas, vykdymo atidjimas NVS (Nepriklausom Valstybi Sandrauga) politin, kin ir karin sjunga, kuri sudaro 11 buvusi SSRS respublik Pertvarka (perestroika) SSRS vidaus ir usienio politikos permain programa, kuri 1985 1990 vykd SSKP CK generalinis sekretorius M. Gorbaiovas. Pasekms: lugo SSRS, baigsi altasis karas, laisvesnis tapo moni gyvenimas Posocialistins alys tai alys, kuriose lugo komunistin valdia ir susikr demokratins respublikos Privatizacija valstybs nuosavybs vertimas privatine parduodant ar atiduodant valstybin em, mones ar kt. staigas privatiems asmenims (Lietuvoje vyko nuo 1991 m.) 79

Referendumas visuotinis alies piliei balsavimas konstitucijos ar kito statymo primimo bei vidaus ir usienio politikos klausimais Vieumas (glasnost) Gorbaiovo vykdytos pertvarkos dalis. teisino odio, spaudos, visuomens informavimo priemoni laisv Asmenybs V. Adamkus Lietuvos valstybs veikjas. Dalyvavo rezistencinje veikloje, gyveno ieivijoje, dirbo gamtosaugos srityje. 1998 2000 LR prezidentas, 2003 irinktas antr kart J. Arafatas Palestinos isivadavimo organizacijos al Fata ikrjas bei vadovas, nuo 1996 pirmasis Palestinos prezidentas O. Bin Ladenas vienas ymiausi pasaulio terorist (Saudo Arabija), multimilijonierius, kr ir vadovauja terorist tinklui Al Qaeda, sureng dideli teroristini ipuoli prie JAV ir kt. alis A. Brazauskas Lietuvos valstybs veikjas, ekonomikos moksl daktaras, buvo LKP CK pirmuoju sekretoriumi, nuo 1990 LDDP vadovas, Seimo pirmininkas, 1993 1998 LR prezidentas M. Burokeviius LKP veikjas, po nepriklausomybs atkrimo siek grinti komunistin tvark ir priklausomyb nuo SSRS; u antivalstybin veikl nuteistas kalti D. Buas JAV prezidentas (2004 irinktas antrai kadencijai) D. Dudajevas enijos politinis veikjas, prezidentas, kovojo u enijos nepriklausomyb nuo Rusijos M. Gorbaiovas SSRS politinis veikjas, 1985 1989 SSKP CK generalinis sekretorius, pradjo pertvark SSRS, 1990 tapo pirmuoju SSRS prezidentu, 1991 atsistatydino, suirus SSRS V. Havelas ekoslovakijos raytojas ir dramaturgas, prieinsis komunistiniam reimui, 1989 irinktas ekoslovakijos, 1993 ekijos prezidentu S. Huseinas Irako politikas, prezidentas, 1979 2003 valstybs ir vyriausybs vadovas, ved diktatr ir asmens kult, kariavo su Izraeliu ir Iranu. Nuverstas JAV karini veiksm metu 2003 B. Jelcinas SSRS ir Rusijos politikas, SSRS griovjas ir NVS krjas, 1991 1996 ir 1996 1999 Rusijos prezidentas, liberalios politikos alininkas J. Jermalaviius LKP veikjas, po nepriklausomybs atkrimo siek grinti komunistin tvark ir priklausomyb nuo SSRS Jonas Paulius II popieius (1978 2005), pirmas nuo XVI a. popieius ne italas (lenkas), daug keliavo, prisidjo prie komunizmo lugimo, buvo populiarus tarp tikinij R. Karadiius ilg laik buvo Bosnijos serb lyderis H. Kolis Vokietijos politinis veikjas, buvo kancleriu, dalyvavo vienijant Vakar ir Ryt Vokietijas V. Landsbergis Lietuvos valstybs ir visuomens veikjas, muzikologas, profesorius. AT pirmininkas, kovo 11 akto signataras, vienas i Tvyns Sjungos krj, turi didel autoritet usienyje S. Miloeviius serb politinis veikjas,buvo Jugoslavijos prezidentu, rmsi serb nacionalizmu, pajung Kosovo albanus, apkaltintas j genocidu A. Paulauskas LR Seimo pirmininkas (2000 2006), dirbo tardytoju, prokuroru, 1998 irinktas Naujosios sjungos partijos pirmininku V. Putinas Rusijos valstybs ir politinis veikjas, nuo 1999 prezidentas;dirbo KGB, Saugumo tarybos sekretoriumi R. Reiganas JAV valstybs veikjas. Buvo Kalifornijos gubernatoriumi, 1981 1989 prezidentas. Skatino amerikiei tautin savimon, sieks pagerinti JAV ekonomin padt, ved tampos mainimo politik su SSRS A. aronas Izraelio politinis veikjas, buvo premjeras L. Valensa Lenkijos laiv statyklos elektrikas, pirmos komunistinse alyse nepriklausomos profesins sjungos Solidarumas krjas, buvo prezidentu vykiai Gorbaiovo atjimas valdi 1985; prasidjo pertvarka Perestroikos pradia i politik pradjo vykdyti M. Gorbaiovas, ji reik liberalias reformas SSRS 80

Tarptautins tampos mainimo politika aktyvios konfrontacijos tarp JAV ir SSRS mainimas, altojo karo nutraukimas Branduolini bandym udraudimas SSRS 1985 08 SSRS paskelbtas atominio ginklo bandym moratoriumas Brenevo doktrinos atsisakymas 1989 Gorbaiovas atsisak kitis socialistini ali vidaus reikalus Individualios darbins veiklos teisinimas SSRS nuo 1987 Pirmas vieas mitingas Vilniuje 1987 08 23 ; skirtas paminti 48 Molotovo Ribentropo pakto metinms Rinkim liberalizavimas SSRS 1989 paskelbti demokratiniai rinkimai, keliami keli kandidatai vieno deputato viet, pradeda formuotis daugiapartin sistema Vieumo augimas SSRS nuo 1985; suaktyvjo valdios ir partini organizacij kritika, sumajo moni apatija, Baltijos alys prabilo apie vykdytas represijas ir istojim i SSRS Persitvarkymo Sjdio krimas Lietuvoje 1988 06 03 LPS iniciatyvin grup (V. Landsbergis, K. Prunskien, E. Vilkas ir kt), 1988 10 steigiamasis suvaiavimas LPS veikla atkuriant Lietuvos nacionalines, religines ventes, tautin simbolik ir istorin teisingum 1988 A. Juozaiio referato Politin kultra ir Lietuva skaitymas (pasmerktas Lietuvos istorijos klastojimas), leistas savaitratis Atgimimas, Vilniuje Gedimino pilies bokte ikelta trispalv, organizuoti mitingai, tikintiesiems grinta Vilniaus arkikatedra bazilika ir kt. Baltijos kelias 1989 08 23 minint Molotovo Ribentropo pakt dalyvavo apie 2 mln. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventoj ( moni grandin nuo Vilniaus iki Talino) Sjdio pergal rinkimuose LSSR AT 1990 02 24. Sjdio kandidatai gavo 101 deputato mandat i 141 Privai gamybos priemoni teisinimas SSRS nuo 1988 Perjimas prie rinkos ekonomikos SSRS nuo 1990 Lietuvos nepriklausomybs paskelbimas 1990 03 11 LSSR AT prim Lietuvos nepriklausomos valstybs atkrimo akt (pirmininkas V. Landsbergis) Ekonomins blokados paskelbimas Lietuvai j paskelb SSRS 1990 04 18, siekdama, kad LR AT atsisakyt Nepriklausomybs akto KP vadovaujanio vaidmens ataukimas SSRS 1990 03 per III Liaudies liaudies deputat suvaiavim pakeistas VI SSRS konstitucijos straipsnis apie vadovaujant SSKP vaidmen Prezidento institucijos vedimas SSRS 1990 per III Liaudies deputat suvaiavim. Prezidentu irinktas M. Gorbaiovas Lietuvos Nepriklausomybs akto moratoriumas 1990 06 29. Tikslas derybos su SSRS Berlyno sienos griuvimas 1989 11 10 Vokietijos suvienijimo dokument pasiraymas - 1990 10 03 Solidarumo atjimas valdi Lenkijoje 1989 08. Sudaryta nekomunistin Lenkijos vyriausyb (vad. T. Mazoveckis) Grities efektas Ryt Europoje 1989. Ryt Europos valstybs viena po kitos nuvert socialistin valdi savo alyse ir paskelb respublikomis VSO likvidavimas 1991 04 Audra dykumoje JAV ir D. Britanijos karin operacija Irake siekiant priversti j nusiginkluoti Medinink tragedija 1991 07 31 Medinink muitins poste sovietai omonininkai iauriai nuud 7 muitins ir policijos pareignus Rugpjio puas Maskvoje 1991 08 19 21 konservatyvs komunistai band vykdyti valstybs perversm. Ikilo B. Jelcinas, sumajo M. Gorbaiovo reikm Lietuvos nepriklausomybs pripainimas 1991 02 Islandija ir Danija, 199109 06 SSRS, po Maskvos puo daug kit usienio valstybi Ekonomins ir politins reformos Lietuvoje ekonomins: valstybini moni privatizacija, ems reforma, pakirstas nomenklatros ekonominis viepatavimas; politins: Prezidento institucijos krimas, Konstitucinio teismo steigimas, susikr svarbios TS(LK) ir krikioni demokrat partijos SSRS likvidavimas Beloveo susitarimu 1991 12 07 08 (dalyvavo Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos vadovai) 81

NVS krimas 1991 12 21 Alma Atos deklaracija (jo 11 buvusi SSRS respublik) Ekonominis nuosmukis Lietuvoje 1992. Pasireik darbo umokesio sumajimu, nedarbu, preki ir paslaug pabrangimu, infliacija Pirmojo Lietuvos seimo rinkimai 1992 10 25. Laimjo LDDP LR konstitucijos patvirtinimas 1992 10 25 visuotiniu alies piliei referendumu Karas buvusioje Jugoslavijoje 1991 kilo karas tarp skirting etnini grupi (yp stipriai pasireik Bosnijoje ir Hercegovinoje). Truko iki A.Brazausko prezidentavimas 1993 1998. Jo metu vestas litas, LR tapo ET nare, pasirayta asocijuota sutartis su ES, pateiktas praymas stoti NATO SSRS kariuomens ivedimas i Lietuvos 1993 08 31 Popieiaus vizitas Lietuvoje 1993 09 04 08 Bank kriz Lietuvoje 1995. Prieastys: infliacijos majimas, prieiros stoka, korupcija, prasta bankinink kvalifikacija. Pasekms: pagal sukurt bank struktros atnaujinimo plan perorganizuota bank sistema Karas enijoje jis vyksta nuo 1991, kai enija paskelb nepriklausomyb. Rusija siekia isaugoti teritorin vientisum, todel nepripasta enijos savarankikumo. is konfliktas neisprstas iki iol Antrojo seimo rinkimai 1996 10. Laimjo Tvyns sjunga ir krikioni demokrat partija, kurios suformavo koalicin vyriausyb ( vad. G. Vagnorius) V. Adamkaus prezidentavimas 1998 2003. Jo metu Lietuva pakviesta stoti NATO ir ES Ekonomin Rusijos kriz 1992. Iaugo maisto produkt kainos, nedarbas, infliacija NATO karo veiksmai Serbijoje (Kosovo konfliktas) 1998 Kosove vyko konfliktas tarp Kosovo Isivadavimo Armijos (KIA) ir Serbijos policijos; dl valdios represij turjo pasitraukti daug civili. 1999 NATO intervencija Kosov; serb kariniai briai pasitrauk i Kosovo, KIA nuginkluota Treiojo seimo rinkimai 2000. Laimjo LSDP ir LDDP sjunga, bet dl didesnio mandat skaiiaus vadovavo LLS ir LSLP koalicija 2001 rugsjo teroras JAV teroristinio tinklo Al Qaeda ipuolis, per kur uvo daug moni , sugriauta keletas svarbi pastat XXI TEMA. POLITOLOGIJOS PAGRINDAI Svokos: absoliuioji dauguma-50proc. + 1balsas. Absoliutizmas-valstybs valdymo forma, nevaroma ir nekontroliuojama monarcho valdia; jis nustato mokesius ir skiria auktus valstybs pareignus, neatsivelgdamas i parlamento nuomon. Anonimins interes grups-spontanikai susiformavusi moni minia ar brys, kuris nepasiymi dideliu organizuotumu, neturi ryki lyderi ir egzistuoja trump laik. Apolitikumas-visikas abejingumas politikai. Armija- kakam pavaldi partizanin kariuomen. Asamblja- visuotinis kurios nors tarptautins organizacijos susirinkimas. Asocijuotos interes grups- laisvai susikrusi organizuota valstybs piliei grup, siekianti norima linkme paveikti vyriausybs politik. Atstovaujamoji demokratija- demokratijos forma: valstybs pilieiai renka savo atstovus ir jiems padeda tvarkyti valstybs reikalus. Autoritarizmas- totalitarinio valdymo forma: valdia nerenkama, jos veikla nekontroliuojama, aukiausia valdia sutelkta vieno asmens rankose, remiasi visiku pavaldini paklusnumu. Balsavimas- balso padavimas rinkim metu u vien ar kit kandidat. Balsavimas gali bti vieas ir slaptas, tiesioginis ir netiesioginis, lygus ir nelygus. Biudetas- 1. valstybs vyriausybs pajam ir ilaid smata nustatytam laikui; 2. staigos, mons, organizacijos, eimos ar asmens pajam ir ilaid planas tam tikram laikui. Biurokratija- valstybs ar kitos socialins organizacijos valdymo sistema su takingu valdinink aparatu, kuris yra beveik nepriklausomas nuo organizacijos nari daugumos valios. Cenzas- 1. btina slyga naudotis kokiomis nors teismis; 2. pilieio charakteristika pagal ami, isilavinim, turt. Centristai- parlamento frakcija, uimanti pozicij tarp deinij ir kairij. Charizma- iskirtin asmens ar asmen grups savyb, kuria gali bti grindiama j teis valdyti kitus mones, valstyb. Civilin administracija- pilietin administracija, kurios srit eina: socialin apsauga, vidaus ir usienio reikalai, finansai, vietimas, ryiai ir kt. Daugiamandat rinkim apygarda-valstybs teritorijos dalis, kurioje skaiiuojami ir sumuojami rinkj balsai u ikeltus kandidatus. Daugiapartin sistema- partin sistema, susidedanti i 82

daugelio madaug vienodo pajgumo laisvai veikiani politini partij. deiniejikonservatyvi ir i dalies liberali pair politikai ir politins partijos. Dvipartin sistema- partin sistema, kai tarp vis veikiani partij pajgumu ir taka isiskiria dvi partijos, kurios periodikai keiia viena kit valdioje. Federalizmas- 1. valstybs santvarka, pagrsta federacijos principais;2. politinis judjimas, siekiantis organizuoti visuomen federacijos bdu. Frakcija- organizuota partijos nari grup, veikianti parlamente ir vykdanti savo partijos politik, arba politik grupuot partijos viduje, atsiradusi dl nesutarimo su bendrja politine partijos linija. Gerilja- partizaninis karas Ispanijoje ir Lotyn Amerikoje. Garsiausia gerilja vyko Ispanijos revoliucijos metu (18081814); kova su Napoleonu I okupantais pranczais ir ispan feodalais. Globalizmas- pasaulinis, apimantis vis em. Interes grup- valstybs piliei grup, kuri vairiais bdais siekia, kad vyriausyb vykdyt jai palanki politik. Pagal organizavimosi bd ir laipsn interes grups skirstomos 4 tipus: anonimines, asocijuotas, institucines ir neasocijuotas. Investitra- 1. katalik dvasininko paskyrimas eiti banytines pareigas, kartu duodant jam teis valdyti pasaulietinius turtus; 2. feodo perdavimo vasalui juridinis aktas su apeigomis. Institucin interes grup- piliei susivienijimas, valstybs staiga ar junginys, steigtas ne politinei veiklai, o kokiam nors kitam tikslui, bet politikai aktyvus, siekiantis pakreipti vyriausybs politik sau naudinga linkme. Kadencija- statymo numatytas laiko tarpas kokiam nors valstybs organui veikti arba pareignui pareigas eiti. kairieji- socialistini, socialdemokratini pair politikai ir politins partijos. Karinis puas- smokslinink vykdytas karinis valstybs perversmas ar avantiristinis mginimas j vykdyti. Koalicija- dviej ar keli parlamentini partij ar frakcij sjunga, siekianti sudaryti parlamentin daugum ir kartu suformuoti vyriausyb. Komunistai- komunizmo idj alininkai, kovojantys dl idj gyvendinimo; partijos, siekianios t idj gyvendinimo, nariai; Komunist partijos nariai. Konservatizmas- 1. laikymasis sen tradicij, paproi, proi, tvarkos, siekimas juos atkurti; prieikumas naujovms; 2. visuomenin politin ideologija, ginanti tradicin visuomens tvark ir sigaljusias vertybes; 3. konservatori politikos kryptis- siekimas ilaikyti esam padt, nepalankumas radikalioms naujovms. Konstitucija- pagrindinis valstybs statymas, turintis aukiausi teisin gali, nustatantis alies politins, teisins ir ekonomins sistemos pagrindus. Korporatyvizmas- vyriausybs ir interes grupi tarpusavio santyki sistema: vyriausyb bendradarbiauja su atskiromis interes grupmis statym nustatyta tvarka. Korupcijavalstybins staigos pareigno ar politinio veikjo kyio mimas u pareig atlikim arba u statymo paeidim siekiant naudos sau arba abipuss naudos; papirkimas, kyininkavimas. Legitimumas- vyriausybs valdios teistumas, kuris remiasi valstybs pasitikjimu ir sutikimu paklusti valdiai. Liberalizmas- kratutin liberalizmo forma, reikalaujanti n kiek neriboto asmenybs veikimo laisvs. Lyderis- vienas i moni grups nari, kuris imasi ir, svarbiausia, gali vadovauti visai grupei. Makiavelizmas- politin doktrina, paremta principu tikslas pateisina priemones, rekomenduojanti klast, veidmainyst, smurt, cinizm, silanti atsisakyti bet koki moralini skrupul. Mandatas- 1. kolektyvo, organizacijos, tam tikros teritorijos rinkj galiojimas asmeniui atstovauti jiems kokiame nors auktesnio lygio forume; 2. Taut Sjungos specialu galiojimas valstybms(Pirmojo pasaulinio karo nugaltojoms) valdyti kai kurias buvusias kolonijas ir Turkijos valdas; 3. galiojimas Jungtini Taut pareignams, vykdantiems Saugumo Tarybos ir generalinio sekretoriaus pavedimas itirti vietoje kok nors vyk arba situacij; 4. ist. aukiausios instancijos ratikas sakas. Maoritarin rinkim sistema- rinkim sistema, grindiama daugumos principu: rinkim apygardoje i keli kandidat renkamas tas kandidatas, kuris surenka daugiausia bals. Ministras- vyriausybs narys, vadovaujantis ministerija. Ministras pirmininkas- vyriausybs vadovas. Parlamentinio ir pusiau prezidentinio valdymo sistemose ministru pirmininku paprastai tampa tas asmuo, kuris vadovauja parlamentin daugum sudaraniai frakcijai, o prezidentinio valdymo sistemoje ministr pirminink skiri arba pats ias pareigas eina prezidentas. Monarchas- valstybs valdovas, paprastai valdi gyjs sosto paveldjimo tvarka arba rinkimais, suteikianiais jam valdi iki gyvos galvos. Nacija- moni bendrija, susidariusi istorijos, kultros, kalbos, teritorijos ir ekonominio gyvenimo bendrumo pagrindu; tauta. Neasocijuotos interes grups- socialin asmen visuma, kuri nra kokiu nors bdu organizuota ir politikai aktyvi, bet vien savo buvimu daro tak valstybs politikai, veria sprendimus priimanius politikus atsivelgti jos interesus. Ombudsmenas- pilietini teisi advokatas, galiotinis, pareigotas saugoti gyventoj teises, kad nebt paeidiami bendrieji ir specialieji j interesai; etatinis piliei gynjas nuo neleistin valdios veiksm, ypatingoji 83

savarankika valstybs institucija, kuriai mons gali apsksti neteising arba statymams prietaraujant administracijos elges. Opozicija- 1. partija ar grup, nesutinkanti su daugumos arba valdanios partijos ar grups nuomone; veikia daugelio ali parlamentuose, nesutinka daugeliui klausim su valdaniosios partijos, vyriausybs politika; 2. prieinimasis, savo pair, politikos prieprieinis iklimas kuriais nors kitai politikai, kitoms pairoms. Parastoji dauguma- pagal kuri pergalei apsiekti utenka laimti paprast apygardos rinkj bals daugum. Parlamentinis valdymas- vyriausybs struktros forma, kuriai bdingas valdios sukoncentravimas viename centre- parlamente. Parlamentas turi statym leidimo gali, taip pat gali pavesti daugum sudaranios frakcijos lyderiui sudaryti vyriausyb. Parlamentinis- prezidentinis valdymasvyriausybs struktros forma: siekiama suderinti teigiamas ir prezidentinio, ir parlamentinio valdymo ypatybes bei paalinti j trkumus. Partija- politin organizacija, veikianti kokios nors programos, ireikianios ios organizacijos interesus ir idealus, pagrindu; stengdamasi program gyvendinti, siekia valdios. Partin sistema- valstybje veikiani partij visuma. Partizaninis karas- pilietinio karo metu valstybs viduje arba okupacijos metu okupuotoje alyje piliei pasiprieinimo forma. Perversmas- staigus valstybs santvarkos ar valdios pakeitimas. Pilietini skaras- vyriausybs ir piliei konflikto forma: pilieiai protestuoja prie vis vyriausybs politik. Pilietinis nepaklusnumas- vyriausybs ir piliei konflikto forma,kai pilieiai vieai protestuoja pasirinktais bdais prie vardytus vyriausybs sprendimus ar statymus. Gali reiktis vairiomis formomis- nuo neprievartinio pasiprieinimo iki terorizmo. Pilietyb- tai visuma teisi ir pareig, kurias prisiima valstybs nariu, t. y. pilieiu, tampantis arba norintis juo tapti asmuo. Plebiscitastautos atsiklausimo forma, balsavimas labai svarbiu politiniu valstybiniu klausimu; daniausiai rengiamas vykdant tautos apsisprendimo teis. Pliuralizmas- 1. valstybje nusistovjusi interes grupi veiklos ir j santyki su vyriausybe sistema; 2. tarptautins politikos esms aikinimo nuostata, teigianti, kad ne tik suverenios valstybs, bet ir kiti tarptautins politikos veikjai yra svarbs tarptautinei politikai. Policija- 1. ginkluoti valstybs administracijos organai vieajai tvarkai palaikyti ir piliei saugumui utikrinti; 2. t organ bstin. Politologija- mokslas apie politik, arba politikos mokslas. Politika- visuomeninio gyvenimo sfera, kurioje didels socialins grups veikia esamas pilietines ir valdios struktras, siekdamos realizuoti savo interesus bei idjas, gyti valdi ir gali. Politin doktrina- mokslini, politini, filosofini pair visuma, bdinga mstytojui ar mokyklai; t pair sistema, mokslas, politin programa. Politinis spektraspolitini doktrin visumos komponent vairov. Pozicija- 1. poiris, nustatymas kuriuo nors klausimu, lemiantis veiksm, elgesio pobd; 2. daugum sudaranti ir vyriausyb formuojanti frakcij ar partij koalicija parlamente. Prezidentas- respublikins valdymo formos aukiausias valstybs pareignas, jos vadovas. Prezidentinis valdymas- tiesioginis prezidento vadovavimas vykdomajai valdiai. Prierinkimin kampanija- rinkimin veikla nuo kandidat iklimo ir registracijos pabaigos iki paskirtos rinkim dienos. Proporcinio atstovavimo sistema- rinkim sistema, kai atstovaujamos visos partijos. Rinkjai balsuoja ne u vien ar kit asmen, bet u partij pateiktus kandidat sraus. Po rinkim mandatai paskirstomi proporcingai kiekvienai partijai pagal gaut u j bals skaii. Radikalizmas- grietas greit ir esmini permain ir reform reikalavimas. Referendumas- valstybs piliei nuomons atsiklausimo forma ypa svarbiais valstybinio ir politinio gyvenimo klausimais. Revoliucija- grietas, prievarta vykdomas atgyvenusios santvarkos pakeitimas nauja progresyvia santvarka; vyriausybs ir pilieio konflikto forma. Rinkimai- pagal i anksto nustatytas taisykles atliekama procedra, kurios metu pilieiai i keli kandidat renka savo atstovus ar pareignus valstybei valdyti. Laisvi ir periodiki atstov rinkimai- svarbiausia demokratinio valdymo gyvendinimo slyga. Rinkim teis- piliei teis dalyvauti rinkimuose, bti irinktiems ir atstovauti tautai. Socialdemokratija- politins socializmo doktrinos ataka, pasisakanti u demokratiniu bdu suformuotos vyriausybs politik, orientuota socialines lygybs bei teisingumo gyvendinim. Socializmas- 1. ideologija, ekonomins minties kryptis, reikalaujanti panaikinti privatin gamybos priemoni nuosavyb, sukurti toki visuomens santvark, kurioje nebt klasikinio pasidalijimo ir bt gyvendinti socialins lygybs bei teisingumo principai; 2. tos ideologijos principas pagrstas visuomens santvarka. Stoicizmasviena i pagrindini helenizmo ir romn filosofijos krypi, padariusi didel tak krikionybei. Stoicizmas sujung materializm su racionalizmu, skelb, kad pasaulio tvarka atsispindi dievikj imint. Suspensyvinis veto- valstybs vadovo teis nepatvirtinti parlamento priimto statymo projekto. Suverenitetas- valstybs nepriklausomyb- teis savarankikai nustatyti visuomenin ir 84

politin santvark, sprsti valstybs vidaus ir tarptautini santyki klausimus nepriklausomai nuo kit valstybi. gyvendintas tautos suverenitetas yra demokratija. Tarptautins organizacijostarpvyriausybins ir nevyriausybins regionins arba pasaulins organizacijos, sudarytos tarpvalstybins svarbos problemas sprsti. Tauta(natio) etnin kultrin moni bendruomen, kurios narius sieja bent keletas i i poymi: bendra kalba, religija,istorin praeitis, madaug aikus teritorinis apsigyvenimo centras. Tauta(populus) valstybs piliei visuma. Tiesiogin demokratija- demokratijos forma: valstybs pilieiai visuotiniame susirinkime ar visuotiniu balsavimu sprendia svarbiausius valstybinius klausimus ir tik paskui sprendimus apveda gyvendinti sudarytiems organams. Forma praktikai labai sunkiai gyvendinama ir beveik nebetaikoma. Totalitarizmas- autoritarin valstybs valdymo forma: valstyb visikai kontroliuoja socialin, politin ir kultrin gyvenim. Totalitarinei valstybei bdingi bruoai: partij draudimas,valstybs aparato valdymas nuo nepatikim moni, represijos ir susidorojimas su nepritarianiais reimui asmenimis. Unitarizmas- valstybs santvarka, kuriai bdingas centralizuotas administracini teritorini vienet valdymas. Valdia- teis ar galia pajungti kitus savo valiai, politinis viepatavimas. Valstyb- organizuota politin bendruomen, sikrusi tiksliai apibrtoje teritorijoje, valdoma valdios institucij; tokios bendruomens valdomas kratas. Vienpartin sistema- vienpartinis valstybs valdymas, kuris gyvendinamas ne kaip demokratini rinkim padarinys, o kaip vienos partijos diktatra. Vykdomoji valdia- vyriausybs institucijos, turinios galiojimus vykdyti jau galiojanius statymus ar politin linij, funkcij visuma. Paprastai vykdomoji valdia priklauso valstybs vadovui ir vyriausybei. Vyriausyb-valstybs institucija, turinti vykdomja valdi. Parlamentinio valdymo sistemoje vyriausyb yra atsakinga parlamentui ir pati susideda i parlamentin daugum sudaranios nari frakcijos ar koalicijos. Prezidentinio valdymo sistemoje vyriausyb yra atsakinga prezidentui, o jos sudt negali eiti parlamentino deputatai. Vyriausybei vadovauja ministras pirmininkas arba pats prezidentas. Asmenybs: Aristotelis(384-322m. pr. Kr.) graik filosofas, gamtos tyrintojas. E. Berkas(1729-1797) angl politikas, istorikas, mstytojas. Konservatizmo doktrinos pradininkas. . Bodenas(15301596) prancz politinis veikjas, filosofas, sociologas ir teisininkas. M. T. Ciceronas(106-43 m. pr. Kr.)- valstybs veikjas bei filosofas, ymiausias Romos oratorius. Didiausias kultrinis bei istorinis jo nuopelnas- graik filosofijos isaugojimas ir komentavimas. F. Engelsas(1820-1895)vokiei socialistas, politinis veikjas bei filosofas. Kartu su K. Marksu laikomas mokslinio socializmo krju. D. Didro(1713-17840)- prancz filosofas bei raytojas, ymiausias vieiamojo amiaus atstovas, monumentalios prancz Enciklopedijos, arba Aikinamojo moksl, men ir amat odyno iniciatorius bei vienas i leidj. M. K. Gandis(1869-1948)Indijos politinis veikjas. Liaudis pavadino Didiadvasiu kai 1915m. grs tvyn m vadovauti isivadavimo i angl sjdiui. Grigalius VII(1021-1085)- popieius, 1077m. paskelbtas ventuoju. Siek, kad dvasin valdia tapt auktesn u pasaulietin, ketino emje sukurti Dievo karalyst. T. Hobsas(1588-1679)- angl filosofas, mstytojas, pirmasis sukrs udar empirin sistem dislokuodamas su R. Dekartu, aikindamasis gamtamokslin filosofij bei polemizuodamas su filosofijos tradicijomis. Jo pairos- sensualistins, bties suvokimasnatralistinis ir materialistinis. M. L. Kingas(1929-1968)- JAV politinis veikjas, protestant dvasininkas, charizmatin asmenyb. Nuo etojo deimtmeio vidurio laikomas ymiausiu kovotoju u JAV tamsiaodi pilietines teises, pasiprieinimo bet kokiai rasinei diskriminacijai simboliu. V. Leninas(1870-1924)- Rusijos bolevik partijos ir Soviet valstybs krjas. 1917m. tvirtino pirm komunistin vyriausyb pasaulyje. D. Lokas(1632-1704)- angl filosofas, politinis veikjas, pedagogas. Svarbiausias jo veikalas mogaus proto apybraia (1690) padjo pagrindus angl empirizmui. N. Makiavelis(1469-1527)- ital politinis bei valstybs veikjas, filosofas, istorikas, raytojas. K. Marksas(1818-1883)- vokiei filosofas, mokslininkas, publicistas. Nusigr nuo idealistins vokiei filosofijos. Briuselyje steig darbinink sjung ir sukr pirmsias socialistines ekonomines teorijas. D. S. Milis(1806-1873)- angl filosofas ir ekonomistas, rykiausias pozityvizmo atstovas. . L. Monteskj(1689-1755)- prancz filosofas. 1748m. ileistame svarbiausiame savo veikale Apie statym dvasi pateik politins santvarkos 85

principus. Platonas(427-347 m. pr. Kr.)- graik filosofas. Sokrato mokinys, tapo Atn demokratijos prieininku ir savo veikale Valstyb sukr idealios valstybs vizij. L. A. Seneka(apie 4m. pr. Kr.-65m.)- Romos filosofas, poetas bei politinis veikjas. Romoje gavo retorin isilavinim, taiau veikiamas stoik vis labiau domjosi filosofija. A. Smitas(1723-1790)kot ekonomistas bei filosofas, klasikins ekonomikos teorijos krjas. Buvo logikos profesorius; nuo 1752m. Glazge dst ir filosofij. Volteras(1694-1778)- prancz raytojas bei filosofas, ikiliausias vieiamojo amiaus atstovas. vykiai, institucijos, valstybs valdymo organai: Politikos esm- tai bendro moni gyvenimo visuomenje organizavimo ir nuolatinio reguliavimo veikla. Tai tik su valstybs gyvenimu susijusios problemos ir klausimai, o plaija prasme- tai visi vieieji reikalai, kitaip sakant viskas kas lieia moni grup, visi ne asmeniniai reikalai. Valstyb, jos tipai ir formos- kiekviena valstyb turi savo valdymo sistem, nes per daugel met susiklost toks modelis, kuris geriausiai atitinka alies istorij, ekonomik, kultr ir kt. Visas pasaulio politines sistemas galimas suskirstyti i penkis tipus: prezidentin respublika; federacin respublika; konstitucin monarchija; absoliutin monarchija; teokratija. Pilietyb; pilietybs gijimo ir netekimo bdai- pagrindin pilieio teis- tai teis tvarkyti vieuosius valstybs reikalus, valdyti valstyb. Pagrindin pilieio pareiga- rpintis valstybs saugumu ir ilikimu. Daugumoje valstybi pilietyb gyjama gimstant: atsivelgdami tai, kurioje valstybje mogus gim ir kurios valstybs pilieiai yra jo tvai. Toks pilietybs gijimo bdas vadinamas filiacija. Filiacijai svarbus vienas i dviej pagrindini moni pilietinimo princip: 1. Jus soli sauls teis, pilietyb suteikiama tiems, kurie gimsta tos valstybs teritorijoje; 2. Jus sangvinis- kraujo teis, kokios pilietybs yra vaiko tvai, toki pilietyb paveldi ir vaikas. Netekti pilietybs taip pat galima para bdu: 1. atsisakyti tos valstybs pilietybs;2. gijus kitos valstybs pilietyb;3. nutraukus faktinius ryius su valstybe. Valdios ir piliei santykiai; konfliktai ir j formos- dl valstybs valdios institucij autoritariko, valdingo veikimo bdo ir ypa dl galimybs teistai naudoti prievarta tarp valstybs valdios ir piliei kyla konfliktai, tai: pilietinis nepaklusnumas, pilietinis karas, revoliucija. Valstybs valdia gali bti legitimin ir nelegitimin. Vyriausybs valdia pilieiams tvirtinama: tradicija, charizma, teisinmis procedromis. mogaus ir pilieio teiss- mogaus pilieio teiss anksiausiai buvo fiksuojamos Anglijoje. Tai 1215m. Didioji laisvi chartija, 1689m.- Teisi bilis. ie aktai buvo skirti geresnei piliei teisi apsaugai. 1948m. yra priimama, ypa reikminga JTO Visuotin mogaus teisi deklaracija, 1966m. papildyta dviem dokumentais, tai tarptautini ekonomini, socialini, kultrini teisi paktu ir tarptautiniu pilietini, politini teisi paktu. Visi trys dokumentai sudaro taip vadinam Tarptautin mogaus teisi chartij. Demokratijos esm ir jos formos- liaudies, tautos valdia yra demokratija. Tokia valdia yra kilusi i paios tautos per reguliariai bei laisvai rengiamus visuotinius rinkimus, ji rpinasi garantuoti visiems pilieiams laisv ir gerov. Demokratijos moralinis pamatas yra tolerancija. Demokratija remiasi trimis pagrindinmis idjomis- principais: laisvs principas( demokratija teikia pilieiams tiek laisvs, kiek jos reikia, kad vieno mogaus laisv bt suderinta su kito mogaus laisve ir neprietaraut jo teisms), lygybs principas(mogaus gyvenimas- didiausia visuomens turtas. Padti jam gyventi normal dvasin ir fizin gyvenim yra kiekvienos politikos tikslas), solidarumo principas(brolybs principas, kartu su lygybs ir laisvs principais sudaro drovin demokratijos pagrind). Ji galima tik maose valstybse). Demokratijos rys: tiesiogin( visuotiniuose susirinkimuose pilieiai patys sprendia svarbiausius valstybs klausimus), atstovaujamoji( valstyb valdoma per irinktus atstovus). Diktatros formos- autoritarinis valdymas: aukiausi valdi turi vienas asmuo, kuris remiasi visiku valdinini paklusnumu. Vyriausyb nra atsakinga pilieiams: nevyksta reguliars ir laisvi rinkimai, varomos piliei politins tess, ribojama arba draudiama politini organizacij ir partij veikla, cenzruojama spauda ir kitos visuomens informavimo priemons, valdymas remiasi armija ir susiformuoja po karini perversm, po politini demokratijos krizi; totalitarinis valdymas: paeidiami ir paneigiami demokratijos principai, panaikinama riba tarp viej ir privaij reikal, kontroliuojamos ir reglamentuojamos visos moni gyvenimo sferos, mons nuo politikos visikai atriboti, visur ir visada reikalaujama visiko vienbalsikumo ir vienmintikumo, laisvamanyb baudiam ir persekiojama. Perjimo i diktatros demokratij keliai ir bdai- valstyb privalo tapti atsakinga savo pilieiams; turi bti rengiami reguliars 86

rinkimai; turi pasidalinti valdios funkcijas; partijos turi tapti demokratikomis. Rinkimai; j sistemos- pagal i anksto nustatytas taisykles atliekama procedra, kurios metu pilieiai i keli kandidat renka savo atstovus ar pareignus valstybei valdyti. Laisvi ir periodiki atstov rinkimai- svarbiausia demokratinio valdymo gyvendinimo slyga. Rinkim sistemos yra dviej tip, tai daugumos atstovavimo ir proporcingo atstovavimo tipai. Svarbiausios iuolaikins politins doktrinos- liberalizmas- pasisakoma u asmens ir verslo laisv, skelbiama, kad mons i prigimties yra lygs ir laisvi, j negali apriboti ar suvaryti. Taiau naudodamasis savo laisve turi netrukdyti to daryti kitiems. Konservatizmas- doktrina pasisako u sen tradicij laikymsi, u nusistovjusi moni tarpusavio ryi isaugojim ir puoseljim, u atsarg ir pamatuot reform gyvendinim, nes nusistovjusias moni gyvenimo struktras galima greitai sugriauti, taiau niekad nepavyksta greitai sukurti nauj. Socializmas- doktrina teigia, kad visuomen yra sudaryta i dviej pagrindini socialini grupi- klasi, kurios skiriasi savo ekonomine padtimi ir pasisakanti u socialin lygyb ir teisingum ne tik uraytus statymuose, bet ir praktikai gyvendintus. Politins partijos Lietuvoje- Lietuvos socialdemokrat p. kurta 1896m. atsikr 1989 08 12; Lietuvos demokrat p. kurta 1902m. atsikr 1989 02 05; Lietuvos krikioni demokrat p. kurta 1905m. atsikr 1989m.; Lietuvos socialist liaudinink demokrat p. 1914m.; krikioni demokrat partija 1917-1936m.; tautos paangos sjunga 1924-1940m.; Lietuvos konservatoriai 1993m.; Lietuvos liberal sjunga 1990m.; socialliberalai 1998m.; Lietuvos darbo demokratin p. 1990m.; naujoji demokratija 1995m. 1992m. spalio 25d. Lietuvos Konstitucija apie LR valstybs valdios struktr: LR Seim, jo rinkim tvark ir galiojimaipagal Konstitucij seimas renkamas trejiems metams. J gali paleisti prezidentas. Naujas Seimas perrenka prezident. Prezidentu gali bti renkamas ne jaunesnis kaip 35m. amiaus asmuo. Jis renkamas trejiem metams. Renka Seimas slaptu balsavimu absoliuia bals dauguma. Gali bti nualintas Seimas 2/3 bals. Seimas priima statymus, kuriuos svarsto ir skelbia prezidentas. Ivykus prezidentui, j pavaduoja Seimo pirmininkas. LR Vyriausyb, jos formavimais ir funkcijos, svarbiausios tarptautins organizacijos: JTO, ES, NATO ir Lietuva- Vyriausyb, kuri oficialiai vadinama Ministr kabinetu arba Ministr Taryba, sudaro atskiroms ministerijoms vadovaujantys asmenys. Atlieka ias funkcijas: 1. tvarko krato reikalus, saugo LR teritorijos nelieiamyb, garantuoja valstybs saugum ir viej tvark;2. vykdo statymus ir Seimo nutarimus dl statym gyvendinimo, taip pat Respublikos prezidento dekretus;3. koordinuoja ministerij ir kit Vyriausybs staig veikl;4. rengia valstybs biudeto projekt ir teikia j Seimui; vykdo valstybs biudet, teikia Seimui valstybs biudeto apyskait;5. rengia ir teikia Seimui svarstyti statym projektus;6. umezga diplomatinius santykius ir palaiko ryius su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis;7. vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti statymai. JTO statai buvo pirmais tarptautinis teisinis aktas tvirtins pagrindinius tarptautins teistvarkos tikslus ir principus. JTO kurta pasaulinei taikai, saugumui ir bendradarbiavimui stiprinti. Dabar yra 191 valstybs JTO nars. JT svarbiausios institucijos: Generalin Asamblja, Saugumo taryba, Ekonomin ir Socialin Taryba, Globos Taryba, Tarptautinis Teismas(Hagos), Sekretoriatas. ES tikslas- sukurti kin, monetarin ir politin unij, turini bendr pilietyb, bendr ekonomin usienio politik, vientis rink, paalinti apribojimus, kurie trukdo laisvai judti monms, paslaugoms, prekms ir kapitalui, vesti bendr valiut. ES institucijos: Europos Parlamentas, Ministr Taryba, Europos Komisija, Teisingumo Teismas, Audito Rmai. Dabar yra 25 valstybs ES nars. NATO- iaurs Atlanto paktas, karin sjunga. Vienas i esmini NATO sieki- utikrinti ir isaugoti taik. io tikslo Aljansas siekia remdamas demokratij, pirmenyb teikdamas mogaus laisvms, ekonominiam suklestjimui. Dabar yra 27 valstybs NATO nars. Pagrindin ir aukiausia Aljanso politin vadovyb yra iaurs Atlanto Taryba. Savo esme i i taryb panaus ir Gynybos planavimo komitetas. Tarptautiniam sekretoriatui vadovauja NATO Generalinis Sekretorius. Pagrindinius karinius klausimus sprendiantis komitetas, tiesiogiai atskaitingas iaurs Atlanto Tarybai, Gynybos planavimo komitetui ir Branduolio planavimo grupei, yra NATO Karinis komitetas. Svarbiausia NATO gyvybingumo ir stiprybs simbolis yra Aljanso karin struktra. Jo esm- valstybi nari teritorij gynyba prie bet kok agresori.

87