ANTIKOMUNISTINIS KONGRESAS IR TARPTAUTINIO VILNIAUS VISUOMENINIO TRIBUNOLO PROCESAS

Komunizmo nusikaltim vertinimas"

2000

Vilnius, 2002

UDK 321.6(06) An 143

Spaudai pareng Pirm dal (Antikomunistinis kongresas) Doc. dr. Arvydas Anuauskas Antr dal (Tarptautinio Vilniaus visuomeninio tribunolo procesas) Vytautas Zabiela, Vytautas Raudelinas

ISBN 9986-851-82-3

Arvydas Anuauskas, 2002 Vytautas Zabiela, 2002 Vytautas Raudelinas, 2002 Komunizmo nusikaltim tyrimo paramos fondas, 2002 Leidykla Ramona", 2002

Turinys

I DALIS

Antikomunistinis kongresas
Pratarm..................................................................................................................................17
vadas. Nekalinto nusikaltlio nusikaltimai...................................................................... 19

Padka..................................................................................................................................... 23 Tarptautinio kongreso Komunizmo nusikaltim vertinimas" organizacinio komiteto nariai................................................................................................................. 25 TARPTAUTINIO KONGRESO KOMUNIZMO NUSIKALTIM VERTINIMAS" PLENARINIO POSDIO PROTOKOLAS.................................................................27
Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus sveikinimo kalba......................................... 29 Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio angos odis............................ . 30 Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus sveikinimo kalba.......................36 Lietuvos Respublikos Seimo mogaus teisi komiteto pirmininko Emanuelio Zingerio sveikinimo kalba..................................................................................................................38 Lenkijos Respublikos Prezidento Lecho Walsos sveikinimo kalba..............................................41 Rumunijos Prezidento Emilio Constantinescu sveikinimo laikas............................................... 45 Rusijos Valstybs Dmos deputato Sergejaus Kovaliovo kalba................................................... 47 Estijos atstovo Marto Nikluso sveikinimo kalba........................................................................ 49 Vengrijos Prezidento A. Gnczo sveikinimo laikas.................................................................... 51 Bulgarijos atstovo Ivano Stanevo kalba....................................................................................52

TARPTAUTINIO KONGRESO 2000 06 12 POSDIO PROTOKOLAS (I sekcija) 55

Jaraslava Moserova, ekija

Morals norm deformacija - didiausias nusikaltimas..................................................59

6
Sylvia Borisova, Bulgarija

Bulgarijos gulagai................................................................................................................ 63
Sergejus Kovaliovas, Rusija

Dvasios isaugojimas. Komunizmo atmosfera ir jo metodai ndien...........................68

J. E. arkivyskupas Sigitas Tamkeviius, Lietuva

Katalik Banyios pasiprieinimas dvasiniam genocidui........................................... 73

Arvydas Anuauskas, Lietuva

Komunizmo nusikaltimai Lietuvoje (istorin statistin apvalga)............................... 78

Jure Knezovicius, Kroatija

Kroatija - Jugoslavijos komunizmo auka........................................................................ 100

Maja Kliatornaja, Baltarusija

Komentaras apie Baltarusijos inteligent likim........................................................... 105

Koci Moisiu, Albanija

Komunizmo nusikaltimai Albanijoje etajame deimtmetyje.................................... 108

Herbertas Romersteinas, JAV

Soviet ir naci aljansas bei Vakar komunist partijos..............................................110

Zita liyt, Lietuva

Komunistinis genocidas okupuotoje Lietuvoje.............................................................. 118

Evgenas Pronjukas, Ukraina

Komunistinio reimo nusikaltimai Ukrainos liaudiai.................................................128

Avo Piirisildas, JAV

Komunizmas - nusikalstamas smokslas (JAV Kongreso apibrimas).................... 132

Povilas Varanauskas, Lietuva

Komunizmo esm: ideologija ir praktika........................................................................ 134 TARPTAUTINIO KONGRESO 2000 06 12 POSDIO PROTOKOLAS (II sekcija)........................................................................................................................141
Uldis Paulas Strelis, Latvija

Raudonasis partizanas Vasilijus Kononovas - herojus ar Antrojo pasaulinio karo nusikaltlis?...........................................................................................................145

Teres Birut Burauskait, Lietuva

Mirties nuosprendiai ir j vykdymas 1941-1944 m.: teisinis politinis aspektas .. 150

Mathew Kottas, Latvija

ustino sraas": masini mirties bausmi kontekstas ir turinys............................. 167

Leo Oispuu, Estija

Apie Estijos represuot moni registracijos knygas....................................................177

Algirdas Endriukaitis, Lietuva

Pulsuojantis genocidas. en udymas tsiasi. Garbs ir sins pareiga.............181

Nijol Gakait-emaitien, Lietuva

Pasiprieinimo dalyvi ir kitamini persekiojimas Lietuvoje 1944-1990 m............. 187

Tatiana Yankelevich, JAV

Didysis brolis" stebi did mog. KGB ataskaitos apie A. Sacharov....................... 194
Nina Virenko, Ukraina

Tragika Ukrainos matematik lemtis............................................................................. 202

Marius Oprea, Rumunija

Priespauda Rumunijoje etajame deimtmetyje............................................................206

Agimas Musta, Albanija

5000 Albanijos moter komunistiniame kaljime ir Musine Kokalari........................ 212

Ona Voverien, Lietuva

Lietuvos mokslo netektys sovietinio genocido metais...................................................214

Radimas Hareckis, Baltarusija

Baltarusijos moksl akademijos mokslinink represijos...............................................217 TARPTAUTINIO KONGRESO 2000 06 13 POSDIO PROTOKOLAS (I sekcija)......................................................................................................................... 225
Sachiko Hatanaka, Japonija

Mentaliteto pokyiai ir komunistams valdant prarastas humanikumas.................. 229

Valdas Samonis, Kanada

Komunizmas - ekonominio vystymosi stabdys: teorija ir rodymai............................233

Elmutas Laane, Estija

Tautos naikinimas dl ideologijos.....................................................................................254

Heino Nooras, Estija

Komunizmo nusikaltim padariniai monijai. Psichologiniai atradimai Estijoje... 257

Zenonas Pozniakas, Baltarusija

Komunizmas kaip Rusijos imperializmo forma............................................................. 259

Jiri Blatny, ekija

Informacinis praneimas.................................................................................................... 268

Emilia Boldiova, Slovakija

Pokomunistini film krimas.........................................................................................271

Arielis Cohenas, JAV

K inome apie komunizmo nusikaltimus ir k turtume daryti............................... 273

Constantinas Ticu Dumitrescu, Rumunija

Komunistinis genocidas Rumunijoje............................................................................... 277

Peeteris Luksepas, vedija

Komunizmo padariniai vedijoje ir Vakar Europoje.................................................. 281

Larry Hartas, JAV

Kad utikrint laisv ateities kartoms, amerikieiai privalo atminti ir suvokti komunizmo nusikaltimus............................................................................................ 286
Armandas Gosu, Rumunija

Paskutins komunizmo aukos Rumunijoje..................................................................... 289

A. Kancleris, Lietuva

Informaciniai mizokomunizmo nusikaltimai................................................................. 293

Semionas Sareckis, Baltarusija

Btina surengti bolevizmo teism...................................................................................303

Ali Spahia, Albanija

Komunistin ideologija ir mogaus teisi koncepcija................................................... 310

Danielis W. Fiskas, JAV Tragikas komunizmo palikimas Vakar pusrutulyje.................................................. 312 Haraldas Strumas, Vokietija

Tolesns komunizmo takos susivienijusiai Vokietijai prieastys............................... 320

Rimvydas Valentukeviius, Lietuva

Juridiniai ir politiniai komunizmo nusikaltim tyrimo ir vertinimo aspektai. Genocido svokos ipltimas.......................................................................................323
Aleksandras Gribanovas, JAV

Valstybingumo ir mogaus teisi problemos komunistinse valstybse...................336 TARPTAUTINIO KONGRESO 2000 06 13 POSDIO PROTOKOLAS (II sekcija)........................................................................................................................341
A. Arbuauskait, Lietuva

Klaipdos krato senbuvi (autochton) padtis soviet okupacijos metu...............345

9
Martas Nikius, Estija

Soviet armijos ala Estijos gamtai ir aplinkai................................................................350

Igoris Kuznecovas, Baltarusija

Sovietini baudiamj tarnyb veiklos padariniai Baltarusijoje 1920-1950 m. 355

Andrea Damilano, Italija

Lietuvi tauta ir Italija........................................................................................................ 360

Aminat Saijeva, enija

Komunizmo ir pokomunizmo nusikaltimai enijoje................................................. 362

Edilas Baisalovas, Kirgizija

Nusikaltimai Kirgizijos inteligentijai ketvirtajame deimtmetyje. Stalinizmo represijos Kirgizijoje.......................................................................................................368

Mikola Kulinskis, Ukraina

Komunizmas - mirtinas ukrainiei tautos prieas........................................................374

Petras Cidzikas, Lietuva

Sovietinis Maosios Lietuvos genocidas ir pastangos j pasmerkti..............................379

Regina ukien, Lietuva

Lietuvos vaistininkai - genocido aukos............................................................................385

Inese Snepsta, Latvija

1940-1941 m. komunist okupacijos laikotarpio represijos prie Latvijos Katalik Banyi...........................................................................................................388

J. E. vyskupas J. Boruta, Lietuva

Katalikiko dvasingumo naikinimas sovietins okupacijos metais............................. 397

Maitas Raunas, Estija

Estijos demokrat kova u alies nepriklausomyb 1968-1975 m................................402

Kalju Mtikas, Estija

Kas kaltas? Kokia sins kaina?.......................................................................................406 TARPTAUTINIO KONGRESO 2000 06 14 BAIGIAMOJO POSDIO PROTOKOLAS...............................................................................................................411
J. E. arkivyskupo Sigito Tamkeviiaus kalba............................................................................415
Prof. Valdo Samonio (Kanada) kalba........................................................................................417 Dr. Arvydo Anuausko informacija apie vykus Kongres......................................................... 419

10
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko prof. Vytauto Landsbergio kalba.................................420 Prof. Antano Tylos baigiamasis odis.......................................................................................423 Tomorro Aliko (Albanija) kalba............................................................................................... 425 Povilo Jakuionio kalba...........................................................................................................426 Felikso Krasavino (Izraelis) kalba..................................................................................................427

TARPTAUTINIO KONGRESO KOMUNIZMO NUSIKALTIM VERTINIMAS" PRIIMTI DOKUMENTAI............................................................................................. 430 Rezoliucija Dl tarptautinio bendradarbiavimo tiriant ir teisikai vertinant komunizmo nusikaltimus"........................................................................................... 430 Kreipimasis Jungtini Taut Organizacij, pasaulio valstybi parlamentus ir vyriausybes dl Tarptautinio komunizmo ir komunistini nusikaltli teismo steigimo............................................................................................................. 431 Kreipimasis pasaulio visuomen ir tarptautines visuomenines organizacijas dl Tarptautinio komunizmo ir komunistini nusikaltli teismo steigimo ... 432 Kreipimasis Dl genocido dvasini padarini"............................................................ 433 Rezoliucija Dl genocido" svokos reikms ipltimo"............................................ 434 Rezoliucija Dl prevencini priemoni prie komunizmo restauravim (atkrim)"...................................................................................................................... 435 Rezoliucija Dl komunizmo ideologijos ir doktrinos pasmerkimo".......................... 436 Rezoliucija Dl komunistini okupacini reim padarytos alos atlyginimo".. 437 Tarptautinio Vilniaus visuomeninio tribunolo nutartis................................................ 438

11

II DALIS Tarptautinio Vilniaus visuomeninio tribunolo procesas Komunizmo nusikaltim vertinimas"

2000
Pratarm................................................................................................................................ 445 TARPTAUTINIO VILNIAUS VISUOMENINIO TRIBUNOLO STEIGIMO DOKUMENTAI...............................................................................................................449 Tarptautinio Kongreso Komunizmo nusikaltim vertinimas" nutarimas............... 449 Tarptautinio Kongreso Komunizmo nusikaltim vertinimas" dalyvi susitarimas.......................................................................................................................451 Pasilymas dl Tribunolo teisj, kaltintoj ir sekretoriaus irinkimo....................... 452 Tribunolo nuostat ir teisj kolegijos patvirtinimas (Iraas i stenogramos)......... 453 Tarptautinio Vilniaus visuomeninio Tribunolo nuostatai............................................. 458 I. Tribunolo organizacija............................................................................................... 458 II. Jurisdikcija ir bendrieji principai.............................................................................459 III. Tribunolo teiss ir pareigos.................................................................................... 462 TARPTAUTINIO VILNIAUS VISUOMENINIO TRIBUNOLO PIRMOJI SESIJA 2000 M. BIRELIO 12-14 D........................................................................................... 465 Pirmasis posdis. 2000 m. birelio 12 d. 14 val. 30 min..................................................465 I. Tribunolo reglamentas ir bylos nagrinjimo tvarka.............................................. 466 II. Kaltinim pareikimai.............................................................................................. 470 Vyriausioji kaltintoja Zita Sliyt (Lietuva)................................................................470 Levko G. Lukjanenko (Ukraina)...................................................................................479 Konstantin Dimitresku (Rumunija).............................................................................486 Luan Daci (Albanija)...................................................................................................488 III. Nukentjusij apklausa........................................................................................491 Auks Ramanauskait-Skokauskien (Lietuva) ...........................................................491 Adolfo Ramanausko-Vanago mirties nuosprendio vykdymo aktas.........................492 Balys Gajauskas (Lietuva)..........................................................................................495 Alfonsas Svarinskas (Lietuva).....................................................................................501 Antrasis posdis. 2000 m. birelio 13 d. 9 val..................................................................509 Algirdas Petruseviius (Lietuva)..................................................................................510

12

IV. Liudytoj Apklausa.............. ..................................................................................511 Aldona Vasiliauskien (Lietuva).................................................................................. 511 Frigyes Kahler (Vengrija).............................................................................................513 Jeno Fonay (Vengrija).................................................................................................. 516 Ivan Stanev (Bulgarija).............................................................................................. 518 Edmundas Simonaitis (Lietuva)................................................................................... 522 Michal Glonda (Slovakija)...........................................................................................523 Uldis Pauls Strelis (Latvija)......................................................................................... 526 Jevgenij Proniuk (Ukraina).......................................................................................... 531 Vincas Grinkus (Lietuva).............................................................................................534 Arimantas Dumius (Lietuva)...................................................................................... 536 Romualdas Zubinas (Lietuva)......................................................................................538 Irena Darvydien (Lietuva)..........................................................................................539 Birut Kiien (Lietuva)...............................................................................................540 Leonas Karaciejus (Lietuva)........................................................................................ 540 Povilas Vaiekauskas (JAV)......................................................................................... 541 Isakas Kaganas (Lietuva)............................................................................................ 542 Hilda Sabbo (Estija)..................................................................................................... 545 Petras Cidzikas (Lietuva)............................................................................................ 547 Lidia Lasmane (Latvija)............................................................................................... 550 Peteris Simsons (Latvija)..............................................................................................550 Ints Calitis (Latvija).................................................................................................... 551 V. Proceso dalyvi praymai........................................................................................552 Treiasis posdis. 2000 m. birelio 14 d. 11 vai................................................................ 558 VI. Tribunolo teisj kolegijos nutarties paskelbimas.............................................. 558 TARPTAUTINIO VILNIAUS VISUOMENINIO TRIBUNOLO ANTROJI SESIJA 2000 M. RUGSJO 4-6 D................................................................................................559 Pirmasis posdis. 2000 m. rugsjo 4 d. 10 val.................................................................. 559 Tarptautinio Vilniaus visuomeninio Tribunolo teisj kolegijos nutarimas.........560 I. Kaltintoj ir nukentjusij pateikti raytiniai rodymai.....................................563 Pridedam dokument sraas Nr. 1..........................................................................575 II. Kaltintoj pareikimai.............................................................................................. 628 Grigor Prokopovi (Baltarusija).................................................................................. 628 Dorota Pazio (Lenkija)............................................................................................... 638 Aminat Saijeva (enija).......................................................................................... 644 III. Nukentjusij apklausos tsa..............................................................................655 Adomas Lukaeviius (Lietuva).............................................. ....................................655 Leonas Laurinskas (Lietuva).......................................................................................657 Edmundas Simonaitis (Lietuva).................................................................................. 661

13

IV. Liudytoj apklausa................................................................................................. 663 Justinas Garva (Lietuva)........................................................................................... 663 Antrasis posdis. 2000 m. rugsjo 5 d. 9 val. 30 min...................................................... 669 Antanas Luka (Lietuva)............................................................................................. 669 Povilas Vaiekauskas (JAV)........................................................................................ 674 Vytautas Kaziulionis (Lietuva)................................................................................... 679 George Gimpu (Moldova)........................... .............................................................. 682 Pridedam dokument sraas Nr. 2......................................................................... 692 Pridedam dokument sraas Nr. 3............................................................. ........... 714 V. Teisminiai ginai.......................................................................................................727 Frigyes Kahler (Vengrija)............................................................................................ 727 Treiasis posdis. 2000 m. rugsjo 6 d. 9 vai.................................................................... 729 VI. Kaltintoj kalb tsa............................................................................................... 729 Uldis Pauls Strelis (Latvija)........................................................................................ 729 Vyriausioji kaltintoja Zita liyt (Lietuva)............................................................... 735 Leo Oispuu (Estija)...................................................................................................... 757 Levko G.Lukjanenko (Ukraina)................................................................................... 761 George Gimpu (Moldova)........................................................................................... 771 Grygor Prokopovi (Baltarusija)................................................................................. 773 Aminat Saijeva (enija)...........................................................................................778 Valentin Petroussenko (Bulgarija).............................................................................. 780 Michal Glonda (Slovakija)..........................................................................................783 Paskelbiama kaltintojo Luan Daci (Albanija) kalba...................................................786 Paskelbiama kaltintojo Konstantin Dimitresku (Rumunija) kalba.............................788 VII. Nukentjusij kalbos.......................................................................................... 791 Auks Ramanauskait-Skokauskien (Lietuva)........................................................... 791 Alfonsas Svarinskas (Lietuva).................................................................................... 794 Balys Gajauskas (Lietuva)..........................................................................................797 VIII. Gynj kalbos........................................................................................................797 Jurijus Radoviius (Lietuva)....................................................................................... 801 Mykolas Okuli Kazarinas (Lietuva)...........................................................................815 IX..Proceso dalyvi replikos........................................................................................ 817 Vyriausioji kaltintoja Zita liyt (Lietuva)............................................................... 817 Kaltintojas George Gimpu (Moldova).........................................................................819 Kaltintojas Michal Glonda (Slovakija)........................................................................820 Kaltintojas Levko G. Lukjanenko (Ukraina)................................................................821 Kaltintoja Aminat Saijeva (enija)..........................................................................822 Kaltintojas Uldis Pauls Strelis (Latvija)......................................................................822 Nukentjusysis Balys Gajauskas (Lietuva)..................................................................823 Nukentjusysis monsinjoras Alfonsas Svarinskas (Lietuva).........................................824

14

Gynjas Mykolas Okuli Kazarinas (Lietuva)............................................................. 825 Gynjas Jurijus Radoviius (Lietuva).......................................................................... 825

Ketvirtasis posdis. 2000 m. rugsjo 27 d. 11 val............................................................ 827 Tarptautinio Vilniaus visuomeninio Tribunolo nuosprendis................................. 827 I. angin nuosprendio dalis.................................................................................... 827 II. Komunizmo doktrina - nusikalstama.................................................................... 829 III. Kaltinimai komunistiniams reimams ir j partijoms........................................834 Lietuva..........................................................................................................................834 Albanija........................................................................................................................ 841 Baltarusija....................................................................................................................842 Bulgarija.......................................................................................................................845 Estija............................................................................................................................ 846 Kazachstanas................................................................................................................849 Latvija.......................................................................................................................... 851 Moldova........................................................................................................................854 Rumunija...................................................................................................................... 857 Slovakija.......................................................................................................................859 Ukraina........................................................................................................................ 861 Vengrija........................................................................................................................ 863 enija.........................................................................................................................865 Maoji Lietuva.............................................................................................................. 867 Lenkija.......................................................................................................................... 869 IV. rodymai, patvirtinantys komunistini reim nusikalstamas veikas............871 Teiss aktai, kuriais remiantis buvo vykdomi nusikaltimai............................................ 871
Leidiniai, kuriuose paskelbti duomenys patvirtina komunistini reim padarytus nusikaltimus............................................................................................876 Trmimo vykdymo mechanizmas................................................................................... 879 Liudytoj ir nukentjusij parodymai.......................................................................... 880 Komunistini reim padaryti iaurumai.......................................................................887

V. Nusikalstam veik subjektai................................................................................. 890 VI. Nusikalstam veik kvalifikacija.......................................................................... 895 Nusikaltimai taikai....................................................................................................... 895 Karo nusikaltimai......................................................................................................... 899 Nusikaltimai monikumui (genocidas)..........................................................................905 VII. Nuosprendio rezoliucin dalis............................................................................914
alys, i kuri atstovai pateik kaltinimus tribunole......................................................920

Santrumpos...........................................................................................................................921

I dalis

ANTIKOMUNISTINIS KONGRESAS

Pratarm

Didiausia XX amiaus visuomens tragedija buvo du totalitariniai reimai nacizmas ir komunizmas. Pirmasis j lugo pralaimjs Antrj pasaulin kar. Na cizmas visuotinai pasmerktas, naciai nuteisti ir nubausti. Be to, taikomos tarptau tins prevencijos priemons, neleidianios jam atgimti. Komunizmas, spaudiamas demokratini pasaulio jg, subliko ir susitrau k, bet neinyko. Jis dar nepasmerktas, komunistiniai nusikaltliai iki iol ne tik nenubausti, bet netgi nevardyti. Dar liko valstybi, kuriose tebeegzistuoja komu nistiniai reimai. Taigi nepaalintas realus j atsinaujinimo ir pltros pavojus. Tai liudija kai kurios pavojingos tendencijos posovietinse, pokomunistinse valstybse ir, beje, ne tik jose. Daugelyje ali lugus komunistiniams reimams tapo akivaizdus j nusikal tim monijai mastas. Lietuva, jos gyventojai skaudiai nukentjo nuo 50 met komunistinio teroro. alis neteko tredalio gyventoj. Nuolatiniai nekalt moni trmimai atiaurius Rusijos rajonus, kalinimai gulaguose, kankinimai, audymai, dvasinis jaunimo a lojimas buvo tikras tautos genocidas. Dl to 1990 m. kovo 11 d. atkrus Lietuvos Nepriklausomyb nuolat buvo ke liamas klausimas dl komunizmo nusikaltim vertinimo, ios ideologijos pasmer kimo ir jos atsinaujinimo pavojaus. Tarptautinis kongresas Komunizmo nusikaltim vertinimas" vyko 2000 m. birelio 12-14 d. Lietuvos sostinje Vilniuje. Jame dalyvavo nukentjusieji nuo komunistini reim, istorikai, teisininkai, politikai ir visuomens veikjai i 23 ali - Lietuvos, Albanijos, Baltarusijos, Bulgarijos, ekijos, enijos, Estijos, Ita lijos, Izraelio, JAV, Japonijos, Kanados, Kirgizijos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Ru munijos, Rusijos, Slovakijos, vedijos, Ukrainos, Vengrijos ir Vokietijos. Plenariniame posdyje buvo steigtas Tarptautinis Vilniaus visuomeninis tri bunolas ir sudaryta io Tribunolo kolegija komunizmo nusikaltimams teisikai ver tinti pagal atstov i nukentjusi ali pateiktus kaltinimus.

18

Darbas vyko dviejose sekcijose, kur buvo perskaityti 53 praneimai apie griau namj komunizmo ideologij, nusikaltimus taikai ir monikumui. Vyko diskusi jos. Tarp Kongreso dalyvi buvo ymi veikj: Lechas Walsa, Lenkijos Preziden tas; Vytautas Landsbergis, LR Seimo Pirmininkas; Semionas areckis, Baltarusijos Parlamento Pirmininkas; Sergejus Kovaliovas, Rusijos Dmos deputatas; Jaraslava Moserova, ekijos Parlamento nar; Constantinas Ticu Dumitrescu, Rumunijos se natorius, ir kiti. Lygiagreiai su Kongreso darbu vyko ir Tarptautinio Vilniaus visuomeninio tri bunolo posdiai. Mediag apie nusikalstam komunistini reim veik Tribuno lui pateik dalyvavusi ali kaltintojai, liudytojai, nukentjusieji. Procese taip pat dalyvavo ir komunizmo gynjai. Tribunolas, gavs labai daug kaltinamosios media gos, negaljo jos kruopiai inagrinti, todl nutar darb tsti kitoje sesijoje ir pa skelb, kad ji vyks Vilniuje 2000 m. rugsjo 4-8 d. Tarptautiniam kongresui pasibaigus, Vilniaus mieste vyko masin antikomunis tin demonstracija ir mitingas. is leidinys skirtas supaindinti su Tarptautinio kongreso Komunizmo nusi kaltim vertinimas" atliktu darbu, paskelbtais dokumentais, kalbomis ir posdi protokolais. Be to, kuriamas dokumentinis filmas apie Kongreso ir Tribunolo darbo metu i keltus komunizmo nusikaltimus. Knyga ir dokumentinis filmas bus pristatyti vi suomenei lietuvi ir angl kalbomis. Kongreso organizacinis komitetas

vadas
Nekalinto nusikaltlio nusikaltimai

Mes XXI amiaus visuomens nariai pereit XX ami irime kaip sa vo namus, kuriuose iaugome, imokome dirbti, mstyti, kurti, painti daug svarbi mokslo paslapi ir jas panaudoti monijos gerovei. Tas amius pali ko monijai didiul mokslo, kultros, ekonomikos pasiekim paveld. Juo mes pagal galimybes naudojoms. Juo naudosis ir naujojo amiaus monija, siek dama pasaulio tobulumo. Namai visada ir visiems brangs ir neumirtami. Taiau greta vis t pasiekim mes patyrme XX amiuje susikrusi ko munizmo ir nacizmo reim smurt. Abu ie reimai pavieniui ir bendradar biaudami paliko juodiausius pereito amiaus monijos istorijos puslapius. Na ci reimas lugo, jo ideologija ir veikla vieai tarptautiniu mastu pasmerkti u jo padarytus nusikaltimus ir nebeturi moralins egzistavimo erdvs. Tuo tar pu pereitame amiuje atsirad komunistiniai reimai persirito ir treij tks tantmet. Su komunistiniais reimais tiesiogiai ar netiesiogiai buvo susijusios ar yra bendrav viso pasaulio visuomens vairios struktros: valstybs, kai kurios par tijos ar visuomenins organizacijos, pavieniai mons. alys, kurios tiesiogiai nepajuto io smurtinio reimo gniaut, niekada nesupras kas tai yra prakti nis komunizmas, jos dl vairi prieasi nekreipia dmesio jo nusikaltimus, arba negali j takoti. Tokiu bdu komunizmas turi abejingumo, tarptautins teiss sukurt apsaugos gaubt nuo jo padaryt nusikaltim iaikinimo, kal t pasmerkimo ir nubaudimo. Komunistiniai reimai turi savo raidos ir nusikaltim istorij. Kai XIX amiuje komunizmo ideologai pranaavo, kad po Europ slankioja komunizmo mkla, tada niekas negaljo pasakyti, kur ta mkla susiras prieglaud, kas j priglaus ir kur ji prads savo juodj darb, kokie bus to darbo vaisiai ir mastas. Tokia prie glauda ir komunizmo atramos bastionu tapo Soviet sjunga, susikrusi Rusijos imperijos erdvje. Komunistin reim sukr buv Rusijos socialdemokratai bolevikai, kurie 1918 m. pasivadino komunistais, demokratijos nepripaino. I silaikyti valdioje jie galjo tik teroro keliu, varant ir represuojant visus, kas buvo jiems nelojals, nepritapo, rm demokratij ar tiesiog turjo kitoki gyvenimo

20

filosofij. Komunistinis reimas buvo prietaravimas tarp mogaus laisvs, demo kratijos ir netolerancijos bet kam, kas yra pavojinga komunistiniam reimui eg zistuoti. Todl tipikas komunistinio reimo bruoas ir valdymo metodas buvo totalitarizmas ir teroras. Tiesioginis ir netiesioginis. Sovietinis teroras pirmiausia buvo nukreiptas prie atsidrusius u staty mo rib turtiniu poiriu pavojingus pilieius. iniasklaida, literatra, religija, vietimas, kultra, menas, moni judjimas, ivykimas usien, mokslai, ypa visuomeniniai, verslai, kis, net kasdienis gyvenimas pasidar komunistinio re imo savastim ir buvo akylai kontroliuojami ir nukreipiami tokia vaga, kuri komunistinio reimo elitas laik sau tikslingiausia. Represijos: konclageriai, ka ljimas, tremtis, nesaugus kasdienis gyvenimas, asmens laisvs panaikinimas ir kryptinga reimo demagogija dar savo. Komunizmas demagogijos, prievar tos ir smurto pagalba savo veikas trauk liaud ir pavert j savo rankiu, naikinant visuomens demokratinius pradus, naikinant gyventojus, griaunant tradicines kio struktras. Palaipsniui buvo sukurtas reimo avangardas, susi dedantis i kompartijos, komjaunimo, pionieri ir spaliuk. Agresyv Soviet sjungos komunistinio reimo ksinimsi viso pasaulio pajungim, demokra tijos sunaikinim pirmiausia tiesiogiai pajuto 1939-1940 m. jos kaimynai - Suo mija, Lietuva, Latvija, Estija, Rumunija, Lenkija. Trys Baltijos valstybs buvo okupuotos ir tapo komunistinio reimo poligonu, kuriame visais bdais buvo stengiamasi sunaikinti laisvs, savarankiko valstybingumo savimon ir visas institucijas. Geriausiai tam tiko jau savo valstybs viduje ibandytas teroras fizinis, moralinis, politinis, kultrinis, ekonominis. Tik demokratins Vakar a lys tuomet nesusitaik su smurtu ir nepripaino laisv ali ugrobimo. Ta iau prie jos vykdom teror nebuvo tarptautini apsaugos svert. Antrasis pasaulinis karas ir po jo sek deimtmeiai praplt komunistini re im areal. Soviet sjungai vadovaujant ir globojant ie reimai savo gniau tus sum vis Ryt, Vidurio ir Pietryi Europ nuo Estijos, Ryt Vokietijos iki Albanijos, nuo Ledjrio vandenyno iki Vietnamo. Komunizmo valstybiniai idi niai atsirado Amerikos, Afrikos emynuose. Rumunijoje, Bulgarijoje, Albanijoje, ekoslovakijoje, Vengrijoje, Jugoslavijoje, Lenkijoje, Ryt Vokietijoje vienaip ar ki taip pasivadinusios komunist partijos demokratijai naikinti naudojo tuos paius teroristinius metodus, kaip ir j globjos Soviet sjungos komunistai. Tai rykiai patvirtina ioje knygoje skelbiami vairi ali atstov praneimai. Europos komunistini reim nuomumas ir agresyvumas nebuvo pasto vus. Po sovietinio diktatoriaus Stalino mirties jis daug kur suvelnjo, keitsi, taiau komunistiniai reimai represijas ts ir toliau, jei ne savo, tai Soviet s jungos pagalba. vykiai Berlyne, Vengrijoje, ekoslovakijoje, Lenkijoje parod totalitarinio reimo sovietinio ekcentrizmo pobd. Subyrjus Soviet sjungos komunizmo branduoliui ir paiai Soviet sjun gai komunistiniai reimai i Europos pradjo trauktis, uleisdami viet demo kratijai - Albanijos, Bulgarijos, ekijos, Estijos, Kroatijos, Lietuvos, Latvijos, Len-

21

kijos, Moldovos, Rusijos Federatyvines, Serbijos, Slovakijos, Rumunijos, Ukrai nos, Vengrijos respublikoms. Taiau ia demokratija vienur rykiau, kitur sil pniau persipyn su buvusia komunistine sistema. Iliko tiltas tarp komunisti ni reim ir dabarties demokratijos. Matyt, todl komunizmo pasmerkimas buvusiose komunistinio reimo alyse vis dar nesiderino su realiu gyvenimu. Vienok pereito amiaus paskutiniame deimtmetyje padtis pradjo keistis. Pa viense pokomunistinse ir Vakar alyse prasidjo komunistini reim nu sikaltim ivieinimo procesai. Su Pranczijos vyriausybs parama pasirod kolektyvin knyga su irai kingu pavadinimu Juodoji komunizmo knyga", kuri netrukus pasirod ir ki tomis kalbomis, tame tarpe ir lietuvi kalba1. Vienas i ios knygos autori Stphane Courtois pastebjo, kad komunizmo nusikaltimai dar niekada nebuvo teisingai vertinti nei istoriniu, nei moraliniu poiriu"2. Toks vertinimas da romas mintoje knygoje. Taiau studija negaljo aprpti vairias tautas ir mo nes niokojusi komunistini reim nusikaltim amplituds. iam darbui bu vo reikalingi tarptautinis visuomens susivienijimas ir tarptautiniai renginiai, juose iaikint bei paskelbt nusikaltim ir priimt sprendim skelbimas. io udavinio msi i komunistinio reimo priespaudos isivadavusi demokratin Lietuvos Respublika. 2000-j met birelio 12-14 dienomis Vilniuje pirm kar t Europoje surengtas Tarptautinis kongresas Komunizmo nusikaltim verti nimas". Kongrese buvo steigtas Tarptautinis Vilniaus visuomeninis Tribuno las. Kongreso sprendimu jis turjo teisiniu, politiniu ir socialiniu poiriais ver tinti komunizmo ideologijos, sukurt reim nusikalstam veikl. Kongrese pra neimus skait ir Tribunolui parodymus apie vairi ali komunistini rei m nusikaltimus monijai dav trij emyn - Europos, Amerikos ir Azijos 25 valstybi [Albanijos Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Bulgarijos Respub likos, enijos Respublikos, ekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Italijos Respublikos, Izraelio, Japonijos, JAV, Kanados, Kazachstano Respublikos, Kir gizijos Respublikos, Kroatijos, Latvijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Lie tuvos Respublikos, Moldovos Respublikos, Rumunijos, Rusijos Federacijos, Slo vakijos, vedijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos Federatyvins Respublik] at stovai. is Kongresas ir Tarptautinis Vilniaus Visuomeninis Tribunolas buvo lyg XX a. visuomens, atjusios XXI ami, sins nusiplovimas ir atsiribojimas nuo susitapatinimo su pereitame amiuje susikrusiais komunistiniais reimais, j nusikaltimais, juos vardinant ir pasmerkiant, prisimenant jo aukas. Tribu nolas surinko 15 valstybi - Albanijos Respublikos, enijos Respublikos, Ka zachstano Respublikos, Latvijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Lietuvos
1 Stphane Courtois, Nicolas Werth, Jean-Louis Pann, Andrzej Paczkowski, Karol Bartosek, Jean-Louis Margolin. Juodoji komunizmo knyga. Nusikaltimai, represijos, teroras. I prancz kal bos vert Irina Mikalkeviien, Danius Zalieckas, Vilhelmina Vitkauskien. Vilnius, Vaga, 2000, 1075 p. 2 Stphane Courtois. Komunizmo nusikaltimai. Ten pat, p. 11.

22

Respublikos, Rusijos Federacijos, Moldovos Respublikos, Rumunijos, Slovaki jos Respublikos, Ukrainos ir Vengrijos Respublikos - gyventoj parodymus apie komunistini reim nusikaltimus j alyse. J parodym pagrindu Tribuno las prim nuosprend ir j paskelb3. Pratarmje Tarptautinio Vilniaus Visuo meninio Tribunolo pirmininkas advokatas Vytautas Zabiela ra: Pasaulio ben druomen bunda, ji nepamiro skausmo, ji reikalauja istorinio teisingumo ir nori apsaugoti monijos ateit, atskleisdama ties ir atkurdama teisingum dl pa saul itikusios tragedijos"4. Mums, lietuviams, igyvenusiems komunistins Soviet sjungos 50 met okupacij ir organizavusiems kongres Komunizmo nusikaltim vertinimas", kruvini komunizmo nusikaltimai tebra gyvi daugelio gyventoj, paliest ir su niokot eim artimj ir visa tai sugebani vertinti piliei smonje. Lietu vi tauta komunizmo teism pradjo 1941 m. birelio 23 d. sukildama prie sovietinius okupantus ir paskelbdama nepriklausomos Lietuvos atkrim ir Lai kinj Lietuvos vyriausyb, atmesdama komunist falsifikat dl savanoriko lietuvi tautos ir Lietuvos valstybs sijungimo Soviet sjung. 1944 m. pra sidjus antrajai komunistins Soviet sjungos okupacijai Lietuvos partizanai su ginklu rankose masikai, organizuotai ir sistemingai beveik 10 met priei nosi komunistiniam reimui, siekdami atkurti savarankik demokratin Lie tuvos valstyb. Apie 20 tkstani partizan krito toje nelygi jg kovoje. Par tizan spaudoje buvo skelbiamos komunistinio reimo piktadarybs. Paskui ko munizmo nusikaltimus Lietuvoje visam pasauliui ivieino Lietuvi Katalik Banyios Kronika", kuri buvo pradta leisti 1972 m., kiti nelegals leidiniai ir, pagaliau, prasidjs Lietuvos Persitvarkymo Sjdio paadintas politinis ir kultrinis atgimimas, kuris atved komunistinio reimo panaikinim ir ne priklausomos demokratins Lietuvos valstybs atkrim. Lietuvi Katalik Banyios Kronika" demaskuodama komunistinio reimo kasdien persekioji mo praktik lyg ir prats dar 1937 m. kovo 19 d. popieiaus paskelbt encik lik Divini Redemptoris, kurioje buvo smerkiama komunizmo ideologija ir so vietinis reimas. Perskaiius i knyg ilgai negalima rasti ramybs. Komunistini reim au kos, j griaunamieji veiksmai ir pdsakai vairiose visuomens gyvenimo sri tyse, j vykdytas vertybi suvulgarinimas ir paneigimas pareigoja neleisti tiems nusikaltimams be vertinimo nueiti praeitin. Komunizmo mkla, pereitame am iuje virtusi nusikaltim realybe, XXI amiuje turi bti pasmerkta kaip nusi kaltimas monijai. Antanas Tyla Vilnius, 2001 m. spalio 8 d.

3 4

Vilniaus Tribunolo nuosprendis (2000). Vilnius, 2000, 170 p. Ten pat, p. 7.

Padka

Kongreso Organizacinis komitetas nuoirdiausiai dkoja u param: LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBEI LIETUVI KATALIK KULTROS DRAUGIJAI AUSTRALIJOJE AUSTRALIJOS LIETUVI BENDRUOMENEI, MELBURNO SKYRIUI AUSTRALIJOS SIBIRO TREMTINI KOMITETUI TAUTOS FONDUI, JAV LIETUVI FONDUI, JAV KANADOS LIETUVI FONDUI KONRADO ADENAUERIO FONDUI KROATIJOS BUVUSI POLITINI KALINI SJUNGAI LIETUVI KATALIK RELIGINEI ALPAI SIDNJAUS KLUBO BIBLIOTEKAI AMERIKOS LIETUVI BENDRUOMENS NARIAMS AUSTRALIJOS IR AMERIKOS LIETUVIAMS LIETUVOS PARTIZANAMS, LAISVS KOV DALYVIAMS, BUVUSIEMS POLITI NIAMS KALINIAMS IR TREMTINIAMS Organizatoriai taip pat ireikia savo dkingum visiems parmusiems kongreso ir tribunolo darb.

Tarptautinio kongreso Komunizmo nusikaltim vertinimas"

Organizacinis komitetas VYTAS MILIAUSKAS POVILAS JAKUIONIS ARTRAS FLIKAITIS Tremtinys, LPKTB, komiteto pirmininkas Dr., Gulago kalinys, LPKTS, komiteto pirmininko pavaduotojas Gulago kalinys, LPKS, komiteto pirmininko pavaduotojas

Komiteto nariai ARVYDAS ANUAUSKAS VYTAUTAS BALSYS VYTAUTAS BUKAUSKAS TERES BIRUT BURAUSKAIT JONAS EPONIS ARIMANTAS DUMIUS ALGIS TOMAS GENIUAS PETRAS GIRDZIJAUSKAS ALGIMANTAS LISAUSKAS ADOMAS LUKOEVIIUS ANTANAS LUKA ALGIS JUOZAS MARKNAS VIDMANTAS SAMYS ANTANAS SEIKALIS POVILAS VARANAUSKAS VYTAUTAS ZABIELA Humanitarini moksl daktaras Gulago kalinys, LLKS Gulago kalinys, LPKS Istorik Gulago kalinys, LLKS Prof., tremtinys, LPKTB Prof., Gulago kalinys, LPKS Gulago kalinys, LPKS Gulago kalinys, LLKS Gulago kalinys, LPKS Gulago kalinys, LPKTS Dr., tremtinys, LPKTS Tremtinys, LPKTB Gulago kalinys, LPKTB Dr., Gulago kalinys, LPKTS Advokatas

Tarptautinio kongreso Komunizmo nusikaltim vertinimas" plenarinis posdis

Protokolas 2000 06 12

Pirmininkai: RASA JUKNEVIIEN ir VYTAS MILIAUSKAS Sekretor GIEDR UZDILAIT

Dalyvi pasveikinimas. Tylos minut. Supaindinimas su Kongreso programa. LR Prezidento V. Adamkaus sveikinimo kalba, perskait R. Jukneviien. Kalba pridedama. LR Seimo Pirmininko profesoriaus V. Landsbergio angos odis. Kalba pridedama. LR Ministro Pirmininko A. Kubiliaus sveikinimo kalba. Kalba pridedama. LR Seimo nario, mogaus teisi komiteto pirmininko ir Tarptautins na ci ir soviet okupacini reim nusikaltim vertinimo komisijos pirmininko E. Zingerio sveikinimo kalba. Kalba pridedama. Lenkijos Respublikos buvusio Prezidento Lecho Walsos sveikinimo kalba. Kalba pridedama. Rumunijos Prezidento Emilio Constantinescu sveikinimo laikas, perskait Rumunijos ambasadorius A. Patresku. Kalba pridedama. Rusijos Valstybs Dmos deputato Sergejaus Kovaliovo kalba. Kalba pridedama.

28

Estijos Respublikos tarptautins buvusi politini kalini ir komunizmo auk sjungos atstovo Marto Nikluso sveikinimo kalba. Kalba pridedama. Advokatas V. Zabiela pristato Tarptautin Vilniaus visuomenin tribunol. Tarptautinio Vilniaus visuomeninio tribunolo steigimas. Advokatas V. Zabiela pateikia Tribunolo nuostatus. Nuostatai pridedami. Tarptautinio Vilniaus visuomeninio tribunolo nari rinkimai. Irinkti: Tribunolo pirmininku V. Zabiela (Lietuva). Tribunolo pirmininko pavaduotoju U. P. Strelis (Latvija). Tribunolo vyriausija kaltintoja Z. liyt (Lietuva). Tribunolo vyriausiosios kaltintojos pavaduotoju M. Glonda (Slovakija). Tribunolo vyriausiuoju sekretoriumi E. Mikuiauskas. Tribunolo nariais: Lynette Andresen (Kanada), Vytautas Raudelinas (Lietuva), Aivaras Liudvigas (Latvija), Mikola Kultinskis (Ukraina). Atsarginiais teisjais: Algis Kruna (Lietuva), A. Endriukaitis (Lietuva). Vengrijos Prezidento A. Gnczo sveikinimo kalba (perskait Vengrijos po litini kalini sjungos pirmininkas Fonay Jeno). Kalba pridedama. Bulgarijos moni, itremt po 1944 m. rugsjo 9-osios, sjungos atstovo Ivano Stanevo praneimas apie ioje valstybje priimt statym dl komu nistinio reimo nusikaltim Bulgarijoje ir j pripainimo nusikalstamais. Kalba pridedama.

Pirmininkai: RASA JUKNEVIIEN VYTAS MILIAUSKAS Sekretor GIEDR UZDILAIT

29 Lietuvos Respublikos Prezidentas

VALDAS ADAMKUS (perskait Rasa Jukneviien)

Gerbiamieji Tarptautinio kongreso Komunizmo nusikaltim ver tinimas" rengjai ir dalyviai! Su pagarbiu dmesiu vertinu js foru m, kuriame, tikiuosi, istorija dar kart primins mums visiems skau dias XX a. pamokas ir pakvies itikimai ginti istorin teisingum bei mogikj orum. Manau, kad io renginio paskirtis - neleisti pasikar toti komunizmo nusikaltimams. Tai, kas iandien istorik darbuose pa teikiama kaip iauri statistika ir sukreiantys praeities liudijimai, atei nanias kartas turi perspti ir mokyti kitokio gyvenimo: mogiko, mo ralaus, solidaraus. Tai - stipriausias atsakas ir galingiausia priepriea ideologinei ir fizinei komunizmo prievartai, daugel met eminusiai ir naikinusiai mones, tautas, valstybes. Telydi viesiausia pagarba vis nuo komunizmo nukentjusij vardus. Geros kloties ir skmingo darbo js Kongresui. V. ADAMKUS Lietuvos Respublikos Prezidentas Vilnius, 2000 m. birelio 12 d.

30

Pateisintas blogis prof. VYTAUTAS LANDSBERGIS

ilaisvintas blogis

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas

Pone Prezidente Walsa, pone Pirmininke arecki, ponai Ambasadoriai, visi garbingi sveiai ir Kongreso dalyviai! Daugelio taut ir valstybi atstovai susirinko Vilniuje aptarti ir ver tinti komunizmo fenomen, aptarti ia doktrina pagrst reim nusi kaltimus. Sveikinu Jus Lietuvos Seimo vardu toje paioje salje, kurio je 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos atstovai paskelb atkuriam Nepriklau somyb. Lietuvoje per 12 met t padarme, kad bt stabdomas komu nizmo virusas. Galima sakyti, ms alis atmet atvir ligos form, tau ta pakilo i mirties patalo ir vl savarankikai gyvena, mokosi gyventi laisvje, kad ir svyruodama, klupindama dl patirt aizd padarini, vargdama su slaptomis ligos formomis. Nepamirtami lieka skauds Stasio Lozoraiio odiai, kai vis gyvenim u savo tautos laisv ko vojs diplomatas pagyveno kiek laiko Lietuvoje ir susidr su jos po okupacine, pokomunistine tikrove. Lietuvos kraujas unuodytas", - su praskime, kaip sunku jam buvo tarti iuos odius. aizdos moni dvasioje tebra gilios, o ypa ten plaios dykviets; jos lemia visuome ns vertybes, moni galvosen, elgsen ir darbus. Nra nei kaip ap skaiiuoti i praradim, nei kam pateikti sskait. Ir vis dlto kai kur komunizmas turjo atsitraukti. Tai inomas ke lias, kur Lietuvoje nujome, atmesdami vienos politins klikos uzur puoto amino valdymo sistem ir diktatr, atkurdami demokratij kaip tikr rinkim teis ir su ja - nepriklausom valstyb. Totalitari ns valstybs privilegijuotam sluoksniui - kompartijai - buvo pasily ta siningai atgailauti ir inykti. Daugyb eilini nari taip ir padar, pasitrauk i kompartijos. Griuvo visa Rusijos komunizmo imperija, ap gaulingai pasivadinusi kakokia sjunga, nors niekas j savo valia ne-

31

sijung. I Lietuvos ijo okupacin kariuomen, o sumajusi ir pasi dalijusi kompartija transformavosi kelias paveldtojas: dvi legalias LDDP ir socialist ir gal dar dvi nelegalias. Deja, komunizmo viruso veikimas tebra juntamas gerokai plaiau. Demagogija ir agresija, kir inant visuomens grupes, socialines klases" vien prie kit, yra ir to liau atpastami raudonojo faizmo bruoai, tie patys kaip rudojo, - ne paisant, ar bt keliamos vliavos su svastikomis ar kjais, ar apvers tos trispalvs. Todl iandien prasidedantis Kongresas turi keleriop reikm - ir tarptautin, tarpvalstybin, ir vietin, ir visos monijos, nes tiesos apie praeit ir inojimo apie dabart reikia visiems kaip vaist. Kai kuriais atvejais sakome - kad nepasikartot kas buvo. iuo at veju galima pasakyti dar taip - kad neatgyt kas tebra. Sveikinu Kongres ir jo iniciatorius, kurie gal gale msi gyven dinti prie devynerius metus Aukiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Sei mo paskelbt idj vertinti komunizmo nusikaltimus antrajame Niurn bergo procese. Teprasideda ir is procesas, be kurio tarptautinis teisin gumas gerokai luoas krypuliuoja nauj tkstantmet. I Vilniaus Ha g - tai kur bt labai aikus tikslas. Kartu noriu tarti dar kelet odi, pasidalyti mintimis apie komu nizmo doktrin ir jos alingiausi yd. Ta yda - tai blogio pateisini mas ir iauktinimas. Jos dka pats komunizmas su visa filosofija ir praktika reikiasi kaip ilaisvintas blogis, kuriam, be abejo, reikia prie intis kur tiktai galima ir kaip galima - kol galima. Kelias tezes, kurias noriu pasakyti, pailiustruosiu pavyzdiais i Lie tuvos patirties. Komunizmo idja gim ir plito kaip viena i XIX-XX a. utopij. J lydjo kart fanatik ir alt, cinik demagog darbai. Ideologija ir darbai neatskiriami, nes i pat pradi buvo sukurta tariam istorijos dsni" koncepcija, atleidianti nuo moralinio pasirinkimo ir atsakomy bs, jeigu darbai, pirmiausia prievarta, knija ir spartina mitologizuo t istorijos vyksm" su jame savaveiksmikai besireikiania dsnin ga visuomens raida. Padk istorijai", naikink idjas, darbus ir mo nes, kurie trukdo paangai" - toks buvo blogio pateisinimas, blogio pavertimas griu, monijos golgota bsim komunizmo gr". Tame golgotos kelyje niekur, vardan utopijos, eksperimento ir ten kinant iaurumo instinktus, paklota apie imt milijon gyvybi. Dau giau kaip pus j turjo sudaryti moterys ir vaikai. Nepamirtina ir tai, kad komunizmas yra karas. Kaip sako vienas i Juodosios komunizmo knygos" autori Step hen Courtois, kalbant apie leninin ir stalinin Rusij, jog grynai eks

32

perimentin, bet puikiai apgalvota, logika politin veikla tiesiog sting do krauj gyslose". Lietuva paino reikin savo likimu, todl ms baudiamajame statyme apie genocid yra rayta ir socialini arba politini grupi naikinimas". Teismams keistai sibuojant", ar civili gyventoj nai kinimas okupuotame krate tikrai yra genocidas, sugrinome Bau diamj kodeks vis Karo nusikaltim" skyri, kur prie kelet me t ekskomunistai, arba LDDP, buvo apskritai imet. Dabar Lietuvoje prie karo nusikaltim be ilyg priskirta okupuotos valstybs civili gyventoj trmimas okupavusios arba aneksavusios valstybs te ritorij. Ne tokia sausa statymo kalba, o tikrovje tai reik deimi tks tani nekalt moni - vyr, moter, vaik ir seneli mirt verg dar bo stovyklose, didiulse bado, isekinimo ir alio kamerose". Kas juos pasmerk tokiai kaniai ir miriai? Sovietinio reimo, ko munist valdios pareignai, okupantai ir kolaborantai. Ar jie buvo beproiai, tie pareignai, ar tik nemonikai iaurs? Ne, jie nebuvo beproiai, jie veik altai ir iauriai. Kas juos padar tokius iaurius? Komunizmo ideologija, niekinanti ir naikinanti meil bei gailestingum; komunistinis aukljimas, nusikals tama doktrina tikrovje. T operacij reikjo padaryti", - taip apie egzekucijas ir masinius trmimus kalbjo 1963 m. vasar Palje jauniems menininkams vie nas tuometini komunizmo ul Lietuvoje Genrikas Zimanas. Jo o dius siminiau visam gyvenimui: T operacij reikjo padaryti. Mes neturjom skalpelio, tai padarm j kirviu". Prie kelet met, Rusijai vedus savo armij enij (pirmajame enijos kare), Rusijos ministras aikino pasauliui visai panaiai: Mes turime juos naikinti, nes jie prieinasi". Tai nuolatin, gelein komunist nuostata, suformuota ir taikyta jau Lenino: smurtu sukelti pasiprieinim ir tada naikinti u pasiprieini m. Auka turi bti pati kalta dl savo ties, ar ji bt vadinamoji bur uazija", ar kaimynika Baltijos valstyb, prie kuri visuomet atsiras papildom priekabi, artinani pasaulin komunizmo pergal. tai ia vl verta grti prie pseudomokslins komunizmo filosofi jos, kuri ne prasiau u pseudomokslin naci rasizm pateisino taut ir klasini prie" naikinim. Tariam istorijos dsni tariamas objektyvumas - kas turi laimti, o kas inykti, - reikia iankstin indulgencij, Markso ir Lenino avan su irayt nuodmi atleidim. Tada ir bet kurie nusikaltimai - nebe

33

nusikaltimai (arba tik slygikai), ir moral, koki j suformulavo Le ninas, labai paprasta: gera tai, kas artina komunizmo pergal. Taip per tariam klasi" interes nesutaikomum ir nuolat stip rjani klasi kov" buvo einama socialin genocid, socialini gru pi naikinim dl to, kad jos kitaip msto arba tiesiog turi nejudamojo turto ir gamybos priemoni", kuri nespja entuziastingai atneti nau jiesiems valdovams. O net ir atneanius, atsisakanius, bet praeityje tu rjusius dl visa ko geriau pribaigti. Be to, pribaiginti artim gali bti net malonumas. Komunistinis nuodmi atleidimas tarnams ir kurstym demagogi ja skatino atsiskleisti tai, kas tiktai blogiausia gldi arba gali gldti mogaus prigimtyje. Tai nemeil, nejautrumas, panieka kitam mogui, jeigu tik jis nra stipresnis (reikinys pastebimas ir valstybi santykiuose). Tai netikji mas nei Dievu, nei meile, nei griu, kurie turi bendr vardikl, taiau tampa vien pasityiojimo ir neapykantos objektu. Taip komunizmo sis tema privert tarnauti ir eksploatavo visokiausius moni nepilnaver tikumo kompleksus, skatino kolektyvin pagie ir psichoz. Neapykanta kitokiam - kurio kitokios vertybs, morals principai, netgi tautin kalba ir paproiai, kurie galbt yra klitis komunizmo pergalei"; prot prievartavimas nekeniant tiesos ir primetant reiki niams visai prieingo turinio odius, kuriuos sakoma vartoti; ypatin ga neapykanta konkuruojaniai ideologijai ir vertybi sistemai, kaip antai tikjimas ir Banyia, - tai ir taip reiksi komunizmo ilaisvin tas blogis. Pacituosiu i knygels Idavysts poemos", kuri turjote gauti. Liaudis padar ivad, kad ne visi kairieji yra kairieji ir kad esama toki kairij, kurie prireikus iduoda liaudies interesus buruazijai." Ir mes neivengsime klasi kovos... Buruazija ir ms krate ge ruoju nepasiduos, bet galime bti tikri, kad dabar, j Soviet Sjun g, mes ir toliau laimsime ir savo kov privesime prie laimingo galo." Ponai smetonininkai grob ligi paskutins karvs ir tokiu bdu i spaustais pinigais pirko sau usienyje dvarus, vilas ir plantacijas. Sme tona pats turi nusipirks plantacij." U i groteskik kalb, kurias sak komunist paskirti okupuo tos Lietuvos vadinamojo liaudies seimo" nariai, slypjo nebe juokai, o artjantis naikinimas, trmimai ir udyns. udytoj neapykanta rei ksi ir kaip beribis sadizmas - tariam prie", atsitiktini kalini i Teli kaljimo, nukankinimas pasimgaujant. Ji reiksi ir kaip negir dtas pasaulyje nekrosadizmas - mgavimasis kapojant, darkant, vie-

34

ai iniekinant kovoje kritusi arba nusiudiusi Lietuvos laisvs ko votoj knus. Toks buvo dar antrinis teroras - palauti gyvuosius ir mir ties baime, ir moralini pagrind sukrtimu: Dieve, nejau taip galima? Nejaugi galima trypti ni moter ir vengti, kai Antazavs stri bas batais ispaudia negimus kdik ir ia pat meta ugn? Jie rod, kad galima, jiems viskas galima. Tik odio satanizmas" tada dar nebuvo; ir tik 1998 m. ram Baudiamj kodeks tok karo nusikaltim kaip nukautj kn iniekinimas kerto ir teroro tikslu". Nekrosadizmas buvo ramiai praktikuojamas tolimuose komunizmo imperijos gulaguose, kai ineamiems i zonos ir rietuves kraunamiems sustingusiems lavonams dar su lautuvu pramudavo kaukoles. Tu, liaudies priee, tikrai nepabgsi! Nekrosadizmo ir dabar galjome pamatyti televizijos ekranuose, kai Rusijos karin technika ir j vairuojantys lidi" valkiojo vielomis su ritus en lavonus. Vykdytojai - vis to paties komunizmo aukltiniai arba aukltini aukltiniai. Kai Lietuvos komunist vadovai, 1941 m. pasitrauk Maskv, su inojo apie Raini udynes, jie apklaus liudytojus ir nustat kai ku riuos kaltininkus - sadistus udytojus. Ir nieko, vliau buvo netgi did vyriais paskelbt. Taip sistema, btent mstymo sistema, patvirtino, kad suritus gyvuosius msinti, lupti jiems od, jeigu tie mons pa vadinti klasiniais prieais ir liaudies prieais, - i esms yra teisinga, nebaustina. Tik vienas udikas sulauk atkurtos Nepriklausomos Lie tuvos paioje Lietuvoje, o ligi tol jau buvo apklaustas kaip liudytojas, ir KGB pulkininko Petro Raslano kalt neginijamai matoma. Bet gar sj pulkinink dar pusantr met paglobojo Nepriklausomos Lietu vos generalinis prokuroras Artras Paulauskas; byla nebuvo keliama, nepaimta net sipareigojimo neivykti, Raini udikui n plaukelis nuo galvos nenukrito. Gyveno sau mogus Lietuvoje, k nors veik. Ir sis tema toliau veik. Tik jau lugus Maskvos puui, kai pasidar aiku, kad Raslano gdi greitai neprireiks, jam buvo leista pasprukti Ru sij, ir tik paskui formaliai ikelta byla. Dabar jau Rusija globoja ka ro nusikaltl, itikim ekist-komunist, met metais niekaip neras dama bd net perduoti jam kvietimo Lietuvos teism. Sistema te beveikia. Viskas sena kaip Lenino mumija. Utat buvs prokuroras graiai skelbia nauj politik. Tokie ia keli faktai liaudiai viesti ir mediaga politikams pams tyti, jeigu kas naiviai guodiasi, kad komunizmas lugo, antai net Ru sijoje komunistai nelaimjo rinkim. Tai kas laimjo? Atrodyt, kad

35

demokratija. Kadangi komunizmas yra karas, tai demokratija turt paskelbti taik ir pakeisti poir karo nusikaltl Petr Raslan bei kitus. Palikime kol kas klaustuk ir supraskime, kad vien tiesa padarys mus laisvus. Tiesa apie komunizm, tiesa apie okupacij ir suniokoji mus, tarp j - baisiausius prot suniokojimus, kai protai nenori tiesos, o irdis gniauia neinomyb. Ities kito kelio nra - reikia kalbti. Tik tada bsime laisvi, o blo gis varomas, ne toks laisvas. Ai, kad iklauste.

36

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas ANDRIUS KUBILIUS

Gerbiamosios konferencijos dalyvs ir dalyviai! Gerbiamieji sveiai! iandien Vilniuje susirinko atstovai i daugiau kaip dvideimties a li, kad pagaliau istorikai vertint komunistinio reimo nusikaltimus. Reimo, i kurio geleinio narvo ms valstybei ir jos monms pavy ko itrkti tik prie deimt met, o netektis tebejauiam iki iol. 50 me t truks komunistinio teroro siautjimas kainavo Lietuvai imtus tks tani gyvybi, prarast pasiprieinimo kovose ir tremtyje. Sovietme tis lugd ms dvasi, o tuomet skiepyt nepasitikjim savimi ir valstybe tebejauiame iki iol. Buvome prievarta iplti i europins kultros erdvs. Stokodamas laisvos iniciatyvos, akivaizdiai m atsi likti ms kis. Prievartin kolektyvizacija padar milinik al m s kaimui. Reimas pagaliau lugd ir ms gyvenimo gerov. Dabar po 50 met priverstins tremties komunistin lager sugr tame laisv ir demokratini valstybi bendrij. Nordami tapti pil naveriais ios bendrijos nariais, vis neigiam paveld turime veikti. Manau, kad geriausias bdas tai padaryti - engti siningos ir nekompromisins akistatos su komunizmu keliu. Esu sitikins, kad tik visa pusikai vertin mums primesto reimo padarinius ir ms pai kal tes mes pagaliau atsisveikinsime su praeitimi ir galutinai atsitiesime. To reikalauja ir teisingumo principas, nes jis gyvuoja tik tuomet, kai visi nusikaltimai anksiau ar vliau yra vertinami. vertinti komunizm bei jo nusikaltimus monikumui turime ir dl ateities. Nes tik atvirai ir s iningai vertin praeit, padarytus nusikaltimus ir klaidas, galime kur ti ateit, kurioje tos baisybs nepasikartos. Negana to, visos tos inios turi patekti ms mokykl vadovlius, nes demokratija gali gyvuoti tik mokydamasi i praeities ir aukldama nauj, demokratik taut. Faizmas ir jo nusikaltimai po karo buvo vertinti Niurnberge. Vo kietija pripaino savo kalt ir hitlerinio reimo padaryt al kaimyni-

37

nms valstybms bei j pilieiams. Dar ir dabar i alis moka milijar dines kompensacijas pilieiams, nukentjusiems nuo nacistins Vokie tijos okupacijos. Manyiau, kad atjo laikas kelti klausim ir dl kompensacij nuo komunistinio reimo nukentjusiems asmenims. Tai pirmiausia turt bti taikytina deimtims tkstani Lietuvos piliei, komunistinio re imo itremt gulagus, ir politiniams kaliniams. Teisingumas bus at kurtas tik tada, kai bus ne tik vertinti komunizmo nusikaltimai, bet ir atlyginta padaryta ala. Gerbiamieji, io Kongreso atidaryme a dalyvauju su viltimi ir pasi didiavimu. Su viltimi, kad js darbas suteiks lemiam postm ko munizmo nusikaltimams vertinti ir pasmerkti, tapdamas vadu ko munizmo Niurnberg, ir pasididiavimu, kad moralin ir istorin reik m ne tik mums, bet ir visai Vidurio Europai gals turti Kongresas ren kasi Vilniuje. Skms js darbe ir ger dien sveiuojantis Lietuvos emje!

38

Lietuvos Respublikos Seimo mogaus teisi komiteto pirmininkas EMANUELIS ZINGERIS

Gerbiamasis Seimo Pirmininke, Atkuriamojo Seimo Pirmininke, gerbiama sis Ministre Pirmininke, gerbiamasis Walsa, Kovaliovai, yms demokratai, o pirmiausia visi tie, kurie igyveno vis komunizmo pragar! Mes, demokratin Lietuvos visuomen, skaud vertinim prade dame turdami galvoje bendras vertybes, siejanias mus su dideliu ci vilizuotu Vakar pasauliu. Mes pradedame vertinim gerokai pav lav, nes 50 met buvome aldyti, ms vertinimai buvo pogrindyje. ia sdi mons, kurie turi daugiau teisi kalbti nei a, tai yra mo ns, kurie daug met praleido lageriuose, mons, kurie leido Katali k kronik", mons, kurie palaik tiek katalikik, tiek pasaulietin an tikomunistin rezistencijos pogrind. A noriu pasakyti, kad nesijauiu vienias pasaulyje, ir nejauiu, kad Lietuva yra vienia. Yra pasaulyje herojik, drsi moni. Vienas i j iandien sdi su mumis salje. Man sunku kalbti apie sdint kole g S. Kovaliov, kur paskutinio Europos Tarybos Parlamentins Asam bljos posdio metu a maiau didvyrikai kalbant prieingai nei be veik visa Rusijos delegacija. Kalbant sunkius tiesos odius. (Pagal Z raid Europos Taryboje a sdiu tarp G. Ziuganovo ir V. irinovskio, tai yra labai savotika padtis.) A girdjau j nukreiptus aiius ko mentarus ir vilpimus. O jis kalbjo tiesos odius apie vykstant etni n valym. Kalbjo apie baisius nusikaltimus monijai. Sakau, a nesi jauiu vienias visame pasaulyje, ia kalbdamas tuos odius. Ai, gerbiamasis profesoriau Sergejau Kovaliovai, u odius, pasakytus Eu ropos Tarybos posdyje Strasbre. (Plojimai) Noriau pasakyti, kad visas civilizuotas pasaulis laukia ms ian dieninio praneimo. Praneimas i ios sals, a manau, yra labai pa prastas. Mes praome juos bti pakankamai jautrius, vertinti naci ir

39
vliau soviet - du skirtingus, bet panaaus pobdio nusikaltimus. Mes praome, kad j intelektualai surast erdvs savo kultrinje veik loje, kad laikraiai, kurie parm ms nepriklausomyb - New York Times", Washington Post", laikraiai Londone, Berlyne, kitur paray t, kad komunizmo nusikaltimai turi bti aprayti vadovliuose. Ko munizmo nusikaltimai turt bti ne tik ms vadovliuose, kurie ge rokai vluoja, bet viso pasaulio vadovliuose. Todl a labai diaugiuosi, kad ms Tarptautin komisija naci ir soviet nusikaltimams tirti (...). Nepaisant dviej skirting pogrupi, pasaulis adaptavo, dviej skirtin g tem: naciai ir sovietai, pasaulis sutiko, kad bt vis dlto po vie na (...). A diaugiuosi, kad kai kurie yd kilms kolegos prisidjo prie soviet pogrupio tyrimo, lietuvi koleg yra holokausto pogrupyje. Ki taip sakant, mes turime brolikai atkurti vertinimo vertinim, nes kai kas taip pat vieningai bando paneigti t vertinim. Praeities vertini mas, a manyiau, yra pagrindinis ms sistemos dalykas. Mes savo alyje bandome atsiprayti u kai kuriuos praeities vykius, o, sakykim, Vokietijoje, Pranczijoje buvo atsiprayta pokario metais, ir daug veiks mingiau. Yra Vokietijos valstyb, kurios kancleris prie kelias dienas ai kino mums apie savo nepaprast atsakomyb, civilizuotos alies atsa komyb, u Antrojo pasaulinio karo dalykus. Jie prisim atsakomyb ir jie pasak: taip, mes kalti, mes kalti, mes rimtai irime Antrojo pasaulinio karo aukas, mes rimtai irime lageri kalinius, mes juos remiame, mes kalti. odiai gestapininkas" arba esesininkas" Vokie tijos Federacinje Respublikoje yra prakeiksmas, jie jokio entuziazmo ne kelia. Visa vietimo sistema paremta tuo, kad jau naujame Parlamente netgi populist, radikal ir demagog nra. Vokietijos Parlamente n ra respublikon partijos nari. Visuomen yra paskiepyta nuo blogio, nes visas vertinimas susijs su tuo, kad tai daugiau nepasikartot, ne pasikartot blogi dalykai. Kitos alys turjo kitoki ir daug didesn patirt negu nacizmo, ki taip sukonstruot, bet ilgesn ir cinikesn. Mes neturime tokio verti nimo, todl odis ekistas" jiems kartais skamba ididiai, prieingai negu odiai esesininkas" arba gestapininkas". Yra pateiktas verti nimas, ir pilietin visuomen dar neturi argument. Nei valdia, nei di dioji dalis intelektualini sluoksni nepanaudoja t skiep, kurie ne leist vl kilti radikalumui ir blogiui. Todl tai ne tik praeities verti nimas, tai yra ateities pilietins visuomens, demokratijos institut su formulavimas, to, kas vyksta iandien bendrai Lietuvoje ir kas vyko ms kaimyninse alyse, sakykime, ekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje. Mes vis laukiame, nors tai nra tiesioginis ms reikalas, kad Katyns vy

40

kiai (ia yra vienas i ms pagrindini kaimynins alies demokratijos krj - ponas L. Walsa) bt vertinti ir kai kurios alys atsiprayt Lenkijos u vykius Katynje. A manau, kad iandien mes, nulenk gal vas prie jus, prie tuos, kurie kentjo, galime pasakyti visam pasau liui, kad nauja Lietuvos karta gaus vadovlius vidurinse mokyklose. Lietuvos kariuomen neseniai ved visuotin privalom mokym, nu kreipt prie totalitarizm, prie diktatras, jauni Lietuvos kareiviai gaus iuos humanitarinius pagrindus ir jie jau bus Vakar civilizacijos vertybi pusje. Dar prisimindamas ikikarin laikotarp, vartydamas tuos dokumen tus, kurie vis daniau patenka ms rankas, a turiu pasakyti vien dalyk. Visus dvideimt met okupaciniai reimai mus band versti lai kytis neutralumo, kad tik mes nesudarytume sjungos su Anglija, ne sudarytume su kitais, band aisti Vilniaus klausimu, band mus su kirinti su valstybmis, kurios galjo ilaikyti mus bent formaliai tam tikrame bloke. Tai irgi ne tik strategijos klausimas, bet ms pasirinki mo klausimas. Neutralumas buvo i esms aktyvios Stalino politikos i dava. Ms nesusijungimas iki karo su Vakar civilizacijos pagrindi nmis visuomenmis, kaip tai vyko Lenkijoje, - tai irgi yra vienas i pagrindini ms ikikarins politikos nuostoli. Sveikindamas jus a noriu pasakyti, kad viso pasaulio mons su l kesiu iri jus, jie iri Lietuvos visuomen, kuri laiko demokra tijos egzamin, manau, laiko ir ilaiko j gana neblogai. Ai jums u dmes.

41

Lenkijos Respublikos Prezidentas (1990-1995) LECHAS WALSA

Pone Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, pone Premjere, gerbiamieji ponios ir ponai! A visuomet stengiuosi suprasti visus procesus, maus ir didelius vykius arba juos vardyti praktikai. Panaiai a vertinu komunizm. iai kompanijai man nereikia rodinti, kad ta sistema daugeliui ali ir taut buvo primesta dominuojant rusams ir sovietams. Pats Stalinas, be kita ko, man, kad Lenkijai jis tinka kaip karvei balnas. Man asmenikai teko painti praktin komunizmo vert. Per trisde imt met teko fizikai su juo kovoti. Taip pat a painojau daugel tos sistemos teoretik, netgi ir ios santvarkos krybos alinink vairiose pasaulio vietose. Jie i saugaus atstumo grojosi ta sistema, bet kai iek tiek prie jos priartdavo, prarasdavo bet kok susidomjim ja. Komunizmas - tai vairi problem kompleksas. Komunizmas - tai demagogins, populistins kovos ideologija, danai dl teising tiks l, bet dar daniau tik dl valdios. Nelaimei, kartais jis paddavo u grobti valdi. Komunizmas - tai vairus socialini santyki vairiose alyse ir emynuose klimatas. Bt galima ilgai vardyti po iuo pa vadinimu slypinius reikinius ar ligas. Dar daugel deimtmei bus daug konferencij ir vairi susitikim, skirt nagrinti iam vairia lypiam reikiniui. Ms ios dienos susitikim a suvokiu kaip fragmentin diskusij su ivadomis dl komunizmo nusikaltim, padaryt patiriant tiesiogi n rus, soviet tak. Taip apibrti komunizmo nusikaltimai - tai mi lijonai auk, tai kraujo klanas, tai ideologija, kuria ie nusikaltimai r msi, tai visuomeninis klimatas, palankus nusikaltimams. U iuos nu sikaltimus iki iol nenubausta, o tai kvietimas daryti kitus nusikaltimus. Faizmas turjo savo Niurnberg, o komunizmas vis dar nra pasmerk-

42

tas. Tai milijonai auk, tai daugiau, negu pareikalavo du pasauliniai ka rai. ia taikos metu mir daugiau moni nei kruviniausiuose karuose. Toks gigantikas nusikaltimas, u kur nenubausta, veria abejoti tei singumu ir pasaulio sandaros tikslingumu. Faizmas ir komunizmas - tai dvi to paties medalio puss. Vienas rmsi nacionaline tvarka, o kitas - klasine. Komunistinje mstyseno je nebuvo vietos nei Dievui, nei etikai, visk turjo sureguliuoti beato dairika klasi kova. Komunistai sak, kad jie vald darbinink klass vardu. Toji visuomenin grup privaljo turti teis daryti tak istori jos formai. Tai turjs bti istorijos variklis. Naujausij laik mesijo atmaina. Taip naiviai ir demagogikai buvo paadta, bet juk esant to kiai konstrukcijai nuo pat pradi buvo aiku, kad tai sukurs pavojin g oligarchij ir negals duoti nieko gero be konkurencins ir organi zuotos kontrols. iai ideologijai buvo prieinamasi vairiose vietose ir vairiu laiku, taip pat teko sumokti vairi kain. Pagrindinis smgis iai ideologijai buvo 10 mln. nari Solidarumo" profsjungos susik rimas. Tada paaikjo, kad darbinink klas, nors ir yra varomoji per main jga, neveda j komunizm. Juk permainos vyksta ne ta kryp timi, kurios nort politini biur valdininkai, prakeiktoji liaudis gali reikalauti savo teisi. Komunistai liko be ideologini kelni. Kitas komunizmo veidas buvo utopijos krimas. Tai turjo bti vi suomenins laims santvarka, ateistin Dievo karalyst emje. Laim turjo ateiti j, o nusikaltimai buvo vykdomi dabar. monms buvo lengviau irti ios dienos nusikaltimus, kai jiems buvo pateikiamas laims vaizdas ateityje. Pavieniai asmenys taip pat neturjo galimybs jungtis nepriklausomas organizacijas. i laim gyvendinti visuomet galjo trukdyti kokie nors igalvoti prieai. Tai buvo ne tik dvasi stip rinanios utopijos vaizdas, bet ir prieo, kuris trukdo t utopij reali zuoti, vaizdas. Utopija turjo reikms sukuriant politini proces pa grind. Kankinimais priversdavo mones prisipainti padarius paius netikinamiausius nusikaltimus. Kadangi galjo nuteisti itikimiausius reimo alininkus, tai galjo nuteisti kiekvien. O jeigu kiekvien, tai ir mane. Tad sigaljo didioji baim. Sistema, sukurta remiantis vie ja baime, frustracija ir melu, negaljo bti krybika. Galima sakyti, kad tai buvo iauri, neteisinga, mogaus teises paeidianti sistema. Taip, tai tiesa, bet visa tai yra moralinio pobdio vertinimai. Kalbant politinmis kategorijomis, i sistema taip pat pralaimjo, nes buvo neveikli, neefektyvi, ji naikino moni naujumo siek, verslinin kikum ir gal gale visikai sunaikino nor dirbti. mons nedirbo. Antra vertus, totalitarizmas buvo links korumpuoti. Sakoma, kad kiek

43

viena valdia korumpuoja, bet absoliuti valdia korumpuoja absoliu iai. Buvo priimami klaidingi sprendimai, u kuriuos niekas nebuvo at sakingas. alyse buvo sunaikinta ekonomika ir ekologija. Buvo painio jama ekonomika ir ideologija, neaikios pirmj sekretori kalbos bu vo vertinamos kaip religin apraika. Valdia rmsi cenzra ir politi ne policija, kuri vis daniau realizuodavo savo paios tikslus. Valstyb skendo marazme ir netvarkoje. Komunist sukurt utopij imperijos po litikai naudojo kaip rank. Komunizmas buvo ne vien ideologija, bet ir Soviet imperijos poli tikos dalis. Kas buvo gera komunistiniams internacionalistams, buvo ge ra ir Rusijai. Kas buvo palanku Rusijai, turjo bti priimtina ir komu nistams ne Rusijoje. Todl komunistin santvarka Soviet stovykloje lai ksi rus durtuvais, o ideologija buvo pavaldi imperijos interesams. viai enijoje rodo, kad imperija siekia atsikurti. ioje Kaukazo res publikoje audyta XIX amiaus viduryje, XX amiaus viduryje ir da bar, XXI amiaus pradioje. Mes turime bti ypa atids. Negalime leis ti atgimti komunizmui. Turime bti dar atidesni, kad jis neatgimt XXI amiuje. Klimatas yra palankus ujausti darbinink klas. Daugybe samdomo darbo moni tiek pokomunistinje erdvje, tiek kitose e ms vietose dl didjanio nedarbo, socialins neteisybs bus labai leng va pasinaudoti, bus lengva pasinaudoti visuomens nepasitenkinimu. Darb modernizacija pramons monse atima duon vis i nauj mo ni mini. Turime raginti, kad nebt istorijos patais. Reikia mokytis ne i savo klaid, bet i svetim. Pavojai, kuriuos suvokiame, yra ma esni nei tie, kuri nepastebime. Dar viena imperija gali pasinaudoti visuomens nepasitenkinimu, frustracijomis ir beviltikumu. Kruvina kovos u socialin teisingum vliava gali bti ikelta dar kart. Pasau lyje apstu demagog, kurie savo kelyje valdi dl nieko nesustos. Vargas iandien toks pat paveldas kaip ir turtai. Uburtas vargo ratas, i kurio pabgti labai sunku/darosi vis didesnis. Tokia padtis puikiau siai tinka vairaus plauko populistams. 1989-1990 m. Europoje lugo komunizmas. Kyla tik klausimas - ar jis neatsigaus? Ar ms vaikams neteks susidurti su mums taip gerai inomomis problemomis? Mums telieka sipareigojimas saugotis komu nizmo pavojaus. Turime skelbti ties apie i baisi sistem, kad jau nie kam nepavykt ikelti jos vliav. Mes privalome, nes turime puss am iaus gyvenimo komunistiniuose gniautuose patirt. Taip pat privalo me tai daryti dl imt milijon komunizmo auk. iandien galima konstatuoti, kad komunizmui buvo palankus klimatas, kad neseniai pa lankus klimatas buvo ir Solidarumui", kuris labiausiai padjo sugriauti

44

komunizm. Buvo moni, kurie ra skriaudas ant vliav ir laim davo. Danai tas vliavas umirdami ir padarydami daug didesnius nusikaltimus bei skriaudas nei tie, su kuriais kovojo. Neabejotinai reikia pasmerkti sistem ir mones, bet dar labiau rei kia padaryti ivadas, kad dl skriaud, su kuriomis kovojama, neatsi rast dar didesni skriaud. Ai.

45

Rumunijos Prezidentas EMILIS CONSTANTINESCU

(perskait Adrianas Patresku, Rumunijos ambasadorius)

Man didel garb bti iandien kartu su jumis ir perskaityti Jo Eks celencijos Rumunijos Prezidento sveikinimo laik Tarptautiniam kon gresui Komunizmo nusikaltim vertinimas", kuris vyksta Vilniuje. Tragika komunizmo patirtis paymjo daugel Vidurio ir Ryt Eu ropos taut. Komunistinis reimas, politins represijos surado taip pat ir rmj. Jeigu ms alys nori iki galo pasinaudoti visomis tomis g rybmis, kurias teikia demokratin raida, mes turime vertinti nusikals tam praeities reimo institucij veik, turime teisti tuos asmenis, ku rie vykd iuos nusikaltimus, kad jie nepasikartot ateityje. Visai nesvarbu, kiek skausminga yra ms praeitis, j mes galime nugalti. Taiau kad tai padarytume, turime vis pirma t praeit pa inti, su ja susitaikyti. Komunistai galjo vykdyti savo nusikaltimus, nes buvo sitikin, jog niekada ir niekas nesugebs j nusikaltim atskleis ti ir nepareikalaus atsakomybs. Turime nuplti i tylos udang ir perduoti nusikaltim vertinim teismui ir teisjams. Rumunija tsia savo kov su komunizmo palikimu. Rumunijoje vi sa visuomen yra pagrindin komunizmo nusikaltim kaltintoja. Mes organizavome ia tema kolokvium, kuris padjo alies pilieiams dar geriau suvokti, kokius nusikaltimus dar komunizmas, ir susipainti su jais. Tai padeda mums kilti kov su totalitariniu reimu. Socialiai komunizmo vis dar nepasisek diskredituoti. Dar yra toki, kurie su nostalgija velgia komunistin praeit. Taiau atminties po iriu komunizm Rumunijos visuomen jau atmeta ir traktuoja j kaip okupacij. T, kurie vis dar propaguoja komunizmo idjas, gretos vis maja. Mes susipainome su slaptosios policijos bylomis. Senatorius Con stantinas Ticu Dumitrescu, kuris dalyvauja ioje konferencijoje, yra vie na i ios policijos auk.

46

Komunistai sitvirtino Rumunijoje 1945 met kovo 6 dien, kai bu vo pamintos mogaus teiss ir laisvs. Dabar Rumunija gali puikiai su inoti i ilikusi archyv, ar naujieji Rumunijos vadovai nebendradar biavo su slaptja policija ir nevykd nusikaltim Rumunijoje. Dabar mes galime pareikalauti atsakomybs. 1990 m. sausio mnes Rumunijoje vyko didiuls masins demonst racijos, o 1989 m. gruodio mnes buvo organizuoti keturi daliniai su jomis kovoti. Buvo bandoma bet kokiomis priemonmis ilaikyti tota litarin reim, kurio itakos gldi faizme. Atgimimo dka mes suge bjome pakeisti Rumunijos raidos kurs. Rumunijos vadovai prim la bai svarb sprendim dl buvusi politini kalini reabilitacijos. Ir ian dien ms visuomeniniai kaltintojai pateikia kaltinimus tiems, kurie da lyvavo nusikaltimuose, nukreiptuose prie Rumunijos taut, taiau po litiniai kaliniai reabilituojami Aukiausiojo Teismo sprendimu. Be to, Rumunijos Vyriausyb, prajusiais metais priimdama savo nutart, pri paino, kad visi tie, kurie kovojo su komunizmu, neturi kentti dl anksiau priimt sprendim. Remiama Europos Tarybos, Rumunija steig Genocido muziej ir pareng speciali program, kurioje bus vertintas Rumunijoje vykdy tas genocidas. Taiau Rumunija susidr su sudtinga situacija. Norint visapusikai pltoti demokratijos proces, mums reikia nugalti t pa siprieinim, kur dar rodo buvusio komunistinio aparato ir nomenkla tros atstovai. Rumunija turi nugalti tokias apraikas tik demokra tinmis priemonmis, taiau mes dar nesuradome geriausio manomo sprendimo, kaip kovoti su komunizmo laik nusikaltimais. Tikims, kad js Kongresas Vilniuje ras priemoni, kurios padt vertinti padary tus nusikaltimus ir kovoti su likusiomis komunizmo apraikomis. Rumunijos Prezidentas Emilis Constantinescu." Ai.

47

Rusijos Valstybs Dmos deputatas SERGEJUS KOVALIOVAS

Ai, pone Pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, ponios ir ponai! Kongresas labai reikalingas ne tik mums, ijusiems i socialistinio lagerio, bet ir visai tarptautinei bendrijai. Netgi ir nenoriau, kad vykt toks keistas stebuklas. A tikiuosi, kad tai tik pirmas sunkaus ir ilgo proceso ingsnis. Galiau tuo ir baigti savo sveikinim jums ir kartu sau, taiau vis dlto nesusilaikysiu ir lei siu sau pasakyti kelet replik. ia jau buvo sakyta, kad esu atstovas tautos, kuriai labai nepasisek ir kuri tapo tarptautinio komunizmo altiniu. Kartu i tauta ir pati bu vo komunizmo auka. Taiau tai ir tiesa, ir ne visai tiesa. Manau, kad nereikt laikytis sitikinim, jog tautos niekada neklysta, jos niekada nra kaltos. A noriu pabrti, tai akivaizdu, jog tokia kalt, inoma, nra teisin. Tai moralin kalt, tai istorin kalt, taiau tauta, nesupratusi ios kalts, negali tiktis nei stabilios taikos, nei galutins pergals prie to kias nemonikas ir, sakyiau, mogdr ideologijas. Kas, jei ne mes, ru sai, vokieiai, geriausiai inome egzistuojant toki taut kalt? Juk tai mes treiajame deimtmetyje ijome demonstracijas ne prietarauti represijoms, o palaikyti audymus, represijas. Mes labai nusikalt jums, ms Vakar kaimynams. Tai mano tauta buvo pakanti komunizmui, tai mano tauta susiavjusi sveikino komunizm, okupavo Pabaltij, ir ne tik j. A dar kart pabriu: pagrindin kalt - tai komunist kalt, bet ir mes negalime sakyti, jog esame niekuo dti. Atleiskite u tai. An tra, nesuvokta, nesismoninta kalt, nevari, purvina istorija paprastai veda dar toliau - tos istorijos recidyv lin, tos paios ideologijos, nuo kurios nuolat norime atsiegnoti, recidyvus. Noriu atkreipti js dmes tai, kas dabar vyksta mano alyje, - nauj, kruvin kar enijoje. Juk jo tauta nepaneig, tos idjos neat-

48

stm - kaip tik tauta su susiavjimu t kar palaiko. Kas, jei ne mes, absoliuia dauguma irinkome naujj Rusijos prezident? Mes sveiki name KGB, taip pat ir kit specialij tarnyb atjim valdi. Reikia visa tai vadinti savais vardais, ir tai ne tik ms reikalas. Tai ir js, ms artimiausi kaimyn, reikalas, taiau tai ir visos tarptautins ben drijos reikalas. Deja, io pavojaus akivaizdoje Vakarai, sakyiau, rodo nusikalstam abejingum, baim ir rpinasi tiktai savo komfortu, dau giau niekuo. Mes tai matome ir Strasbre, ir kitose suvienytosios Euro pos vietose, ir visos monijos, kuri siekia susivienyti, nuojautose. Nra ko slpti - pirmojo enijos karo metu i viso tik du mo ns - prezidentas B. Clintonas ir kancleris H. Kohlis - galjo t kar sustabdyti ne per dvejus metus, o per du mnesius. Kodl jie to ne padar? Nereikia bti burtininku ar pranau norint atsakyti klau sim. Jie to nepadar nenordami sugadinti B. Jelcino reputacijos. tai ir viskas. To niekas net ir neslp. Man taip ir sak: Ar js norite, kad B. Jelcino neirinkt antrajai kadencijai?" tai, irinko. Ir k mes turime? Dabar mes turime KGB pulkinink, kuris vadovauja didelei, gal ne tokiai galingai kaip anksiau, bet vis dlto dar labai stipriai valstybei. Svarbu ne tai, kad i valstyb vis dar gali kam nors kelti karo grsm. Tai nra pats baisiausias dalykas. i grsm jau ne to kia, kokia buvo anksiau. i valstyb gali ir toliau nuodyti tarptauti n atmosfer, ji gali nustumti mus dein. Daugelis Vakaruose tai iri gana abejingai. A tikiuosi, kad toks Kongresas kaip is vis dlto sukels kieno nors susidomjim tuo, kas gresia mums dabar, nepamirtant buvusi ir da bartini ideologij, kas gresia i t moni, kurie skelbia, jog laim ga lima diegti prievarta. Mes irime iaurs Kaukaz su baime, o Va karai mandagiai tai smerkia - taip a pavadiniau j elges. tai tos dvi mano replikos, kurias ia pasakiau bijodamas susirin kim sugadinti. Ai.

49

Estijos Respublikos tarptautins buvusi politini kalini ir komunizmo auk sjungos atstovas MARTAS NIKLUS

Brangus pirmininkai, ponios ir ponai! Leiskite pasveikinti jus buvusi Estijos politini kalini ir Gulago ka lini vardu. Man malonu apsilankyti Vilniuje, kuriame teko ir anksiau bti daug kart, kuriame a turjau itikim draug tiek laims, tiek nelaims momentais ir kuriame mane sutikdavo su diaugsmu ir mano vargo broliai, ir aukti pareignai. is dar niekad neregtas antikomunistinis forumas rengiamas buvu sios Soviet Sjungos Respublikos sostinje, ir tai yra svarbus faktas. Atgavusi nepriklausomyb, Lietuva sugebjo atsikratyti komunizmo paveldo, sugebjo irauti raudonj mstym. Ji tai padar daug skmin giau negu jos iaurs kaimynai. Mes, estai, turime daug pasimokyti i js pasiprieinimo, laisvs meils. Komunizmo nusikaltimai nesuskaiiuojami. iame forume bus pateik ta daug nepaneigiam to fakt. Mes tikims, kad ms forumas paa dins atmint daugelio moni, tiek ia dalyvaujani, tiek kitose alyse. Tikims, kad is forumas suteiks atsakym klausim, kodl, pavyz diui, naci nusikaltimai jau seniai tarptautiniu mastu yra pasmerkti ar ba kodl naci simboli panaudojimas oficialiai jau yra udraustas dau gelyje valstybi, taiau to nra padaryta, kai kalbame apie komunist nusikaltimus ar komunist simbolius. Bent jau Estijoje Augjo politins arklids kol kas nra ivalytos. Ti kiuosi, kad is Kongresas pads ivalyti i ms visuomens komunis tines iukles, ivalyti i ms prot komunistin mstym. A tikiuosi, ms Kongresas ir Tribunolas pasirengs komunizmo nusikaltim tyri mui tuo paiu lygmeniu kaip naci nusikaltim tyrimui. Viliuosi, kad mes galsime kalbti apie antrj Niurnberg. Nieko negalima pamirti ir nieko negalima atleisti, kol nuodms ir nusikaltimai neprisipainti ir kol nra atgailos.

50

A naudojuosi proga nordamas nuoirdiai padkoti Kongreso rengiamajam komitetui u jo darb rengiant forum. Ai visoms ganizacijoms ir asmenims, kurie mus moraliai ir finansikai rm. liausiai labai dkui vilnieiams u j tradicin svetingum. Mes ia sirinkome su kilnia misija. Ai.

pa or Ga su

51

Vengrijos Respublikos Prezidentas A.GNCZAS

(perskait Fonay Jeno, Vengrijos politini kaliniu sjungos pirmininkas)

Gerbiamasis pone Pirmininke, tik gegus 16 dien gavau i js lai k, kuriame kvieiate mane dalyvauti Vilniuje birelio 12-15 dienomis vyksianiame Tarptautiniame kongrese. Noriau jums nuoirdiai padkoti u malon kvietim, taiau labai apgailestauju, kad negal siu js Kongreso darbe dalyvauti, nes turiu suplanuotas pareigas ir mano kadencija jau artja prie pabaigos. Kaip js inote, prezidento ka dencija jau faktikai pasibaig. Be to, dl toki aplinkybi mano dar botvark nepaprastai tempta. Yra anksiau suplanuot vairi susiti kim. Todl, deja, negaliu traukti darbotvark papildom ivyk. Di diai dkoju jums u parodyt supratim ir leiskite palinkti jums ir Kongreso dalyviams skms darbe. Nuoirdiai js, A. Gnczas, Veng rijos Respublikos Prezidentas." Jis yra vienas i t moni, kurie buvo nuteisti iki gyvos galvos u dalyvavim 1956 m. Vengrijos revoliucijoje. Ai.

52

Bulgarijos moni, sjungos atstovas IVANAS STANEVAS

itremt

po

1944

rugsjo

9-osios,

Gerbiamasis prezidiume, ponai ir ponios, brangus draugai! i met birelio mnes Bulgarijos Liaudies Respublikos Susirinki mas prim dokument, kuriuo komunistin valdym Bulgarijoje pri paino nusikalstamu. Kadangi laiko yra maai, io dokumento tekst mes ikart perskaitysime rus kalba, o jis bus iverstas. statymas dl komunistinio reimo Bulgarijoje pripainimo nu sikalstamu 1 straipsnis. Bulgarijos darbo partija, 1944 m. atjusi valdi palai koma iors jg, paeid tuo metu veikusi Konstitucij. Bulgarijos ko munist partija, atsakinga u valstybs valdym nuo 1944 iki 1989 m., prived al prie nacionalins katastrofos. ios Komunist partijos va dovyb atsakinga u: 1) tiksling ir krypting mogikj vertybi naikinim, mogaus tei si ir laisvi paeidimus, u vis itremtj ir kalintj iuo laiko tarpiu represijas, u vest centralizuot ekonomikos valdym, u tradicini nuosavybs teisi, princip paneigim, u pasiksinim mogaus tikybos ipainimo laisv, u piktnaudiavimus vietimo sistemoje, u alies gamtos naikinim; 2) komunist reimas atsakingas u tai, kad neleido pilieiams ireikti savo pilietins valios, slp tikrsias inias apie padt alyje, sklei d melagingus duomenis. Tai buvo daroma persekiojant atskirus as menis, j eimas, artimuosius, sistemingai paeidiant mogaus tei ses ir laisves, vykdant atskir gyventoj grupi represijas. Taip pat u etnin valym, nors Bulgarija ir buvo pasiraiusi tarptautin pak t dl mogaus teisi garantij. Be to, buvo paeistos tarptautins Bulgarijos sutartys, jos sipareigojimai. Buvo persekiojami pilieiai ir

53

naudojamos visos priemons: nemonikas kaljimo reimas, kanki nimai, prievarta, politinms represijoms buvo naudojamos psichiat rijos ligonins. Buvo atimta nuosavybs teis, buvo draudiama dirb ti pagal tam tikras profesijas, ribojama judjimo laisv alyje ir u jos rib. Nebaudiamai buvo vykdomi nusikaltimai monms, ku rie kovojo su iuo reimu. alis buvo priversta tarnauti svetimos valstybs interesams, ir tai lm valstybs suvereniteto praradim. Nurodytos aplinkybs leidia paskelbti komunistin reim Bulga rijoje nusikalstamu. Bulgarijos komunist partija buvo nusikalstama or ganizacija, kaip ir kitos nusikalstamos organizacijos, besiremianios ko munistine ideologija ir paeidinjanios mogaus teises bei laisves. Vi si asmen veiksmai, nukreipti prie komunistin reim, nusipelno tiktai pagarbos." is statymas priimtas 2000 met balandio mnes. Ai. Dkoju jums, taiau statymas turi tik moralin vert, joki kit rezultat, de ja, tiktis negalime.

Tarptautinio kongreso Komunizmo nusikaltim vertinimas" (vykusio birelio 12-14 d. Vilniuje)

Protokolas 2 0 0 0 0 6 1 2

I sekcija: Konferencij sal KOMUNIZMO NUSIKALTIMAI ATSKIROSE VALSTYBSE IR J PASEKMS Pirmininkai: doc. JONAS PUODIUS, dr. ARVYDAS ANUAUSKAS, istorikas, Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Sekretors: DAIVA RUPULEVIIT, INGA KVDARAIT

Susirinkusiuosius pasveikino sekcijos pirmininkas Jonas Puodius.

Praneimai Morals norm deformacija - didiausias nusikaltimas", dr. Jaraslava Moserova, UNESCO Generalins Konferencijos prezident, buvusi Senato viceprezident (iki 1999 m. sausio mn.), Parlamento nar, ekija Bulgarijos gulagai", p. Sylvia Borisova, Bulgarijos antikomunistinio pasiprieinimo ir disidentinio judjimo tyrimo centro program direk tor, Bulgarija Dvasios isaugojimas. Komunizmo atmosfera ir jo metodai ndien", p. Ser gejus Kovaliovas, Rusijos Dmos deputatas, Rusija Katalik Banyios pasiprieinimas dvasiniam genocidui", J. E. Sigitas Tamkeviius, arkivyskupas, Lietuvos Vyskup Konferencijos pirminin kas, Lietuva

56

Komunizmo nusikaltimai Lietuvoje. Istorin statistin apvalga", dr. Ar vydas Anusauskas, tyrintojas, Lietuvos gyventoj genocido ir rezisten cijos tyrimo departamento direktorius, Lietuva

Klausimai ir diskusijos Klausimas i sals p. J. Moserovai: K daro maiau sovietizuota eki jos Respublika, kad neleist buvusiems reimo alininkams ir bendra darbiavusiems su saugumu uimti prezidento post ar bti irinktiems parlament?"

Piet pertrauka

Praneimai Kroatija - Jugoslavijos komunizmo auka", p. Jure Knezovicius, Tarptau tins buvusi politini kalini ir komunizmo auk asociacijos preziden tas, Kroatija Komentaras apie Baltarusijos inteligent likim", p. Maja Kliatomaja, represuota ir nukentjusi nuo komunizmo, Baltarusija Komunizmo manifestas", Jonas Kedys, Amerikos lietuvis, Australija Komunizmo nusikaltimai Albanijoje etajame deimtmetyje", dr. Moisiu, Antikomunist demokrat sjungos vicepirmininkas, Albanija Koci

Soviet ir naci aljansas bei Vakar komunist partijos", p. Herbertas Romersteinas, atsistatydins Jungtini Valstij informacijos agentros valstybs tarnautojas, buvs Kongreso narys, JAV Komunistinis genocidas okupuotoje Lietuvoje", dr. Zita liyt, advoka t, Lietuva Komunistinio reimo nusikaltimai Ukrainos liaudiai", p. Evgenas Pron jukas, Ukrainos Parlamento deputatas, Politini kalini ir represuotj draugijos pirmininkas, Ukraina Komunizmas - nusikalstamas smokslas (JAV Kongreso apibrimas)", p. Avo Piirisildas, Baltijos-Amerikos laisvs lygos viceprezidentas, JAV Komunizmo esm: ideologija ir praktika", dr. Povilas Varanauskas, Lie tuvos Respublikos Nepriklausomybs atkrimo akto signataras, Lietuva

57

Klausimai ir diskusijos Doc. Romas Batra (Lietuva) kalbjo apie dvasinio gyvenimo grio vim ir nagrinjo kultros paveldo naikinimo aspektus. P. Haraldas Strunzas (Vokietija) udav klausim p. Avo Piirisildui (JAV), kodl JAV Kongresas nepadeda Europoje, Vokietijoje, atsikratyti tos anksiau sukurtos Vietnamo legendos, pasak kurios JAV buvo nu galta tik todl, kad iniasklaida veik prie j. Kodl Kongresas nesu daro galimybi pateikti tikrj ties gyventojams ir nesistengia, kad kai riosios Europos jgos nustot teigusios, jog amerikieiai pralaimjo, o Vietnamas nugaljo. H. Strunzas taip pat sak, jog reikt kalbti apie tuos, kurie bendradarbiavo su VDR bei KGB, kad ie nusikaltimai ne bt ilgiau dangstomi. P. Arvydas Anuauskas (Lietuva) isak replik dl teiginio, kad ko munizmas - yd ypatyb, ir teig, jog Kongreso tikslas - komunizmo nusikaltim tyrimas nepaisant juos vykdiusi moni tautybs. Pirmininkai JONAS PUODIUS ARVYDAS ANUAUSKAS Sekretors DAIVA RUPULEVIIUT INGA KVDARAIT

Praneimai
Morals norm deformacija didiausias nusikaltimas
Jaraslava Moserova, UNESCO Generalins Konferencijos prezident, ekijos Parlamento nar

Gerbiamasis Pirmininke, ponios ir ponai, man didel garb pasisa kyti ioje konferencijoje, ypa kad kalbsiu tema, jau daugel met jau dinania tuos, kurie suvokia, kaip totalitarinis reimas pakeit moni mstysen ir pairas. inau, jog daugelis ia susirinkusij aktyviai kovojo su reimu, ku ris suniokojo ms prigimt, ms miestus, ekologij, moksl ir mora l. Daugelis js kaljo, daugelis nukentjo nuo nusikaltim mogaus teisms, mogaus orumui, nuo t nusikaltim, u kuriuos civilizuotos teiss alyse yra baudiama. Negaliu pasigirti, jog buvau disidente. Priklausiau pilkajai masei, ku ri t reim niekino, bet nesim labai riziking veiksm; tai buvo ma s, kuri band nedaryti reimui jai nepriimtin nuolaid, taiau akty viai su totalitarizmo maru nekovojo. iandien a pavydiu tiems, ku rie nepabgo rizikuoti, kad ir kokie padariniai j lauk. Jauiu pareig patikinti jus, kad praeities nusikaltimai nepamirti. Komunizmo nusikaltimus tiems, kurie buvo neteisingai apkaltinti bei nuteisti kalti ar mirti, tiems, kurie prievarta buvo perkeldinti, galima nustatyti statistikai. Taiau skaiiai niekad neparodys to, k tai reik ne vien aukoms, bet ir visai visuomenei. Priekaris, karo metai bei pokaris ms alyje ekijos Respublikoje buvo kitokie nei Baltijos ir kitose valstybse, taiau, kai siviepatavo komunistinis reimas ir inyko demokratija, galima rasti kelet bendr ypatum; toki bendrum regime dar ir dabar. Pavyzdi toli iekoti nereikia. Visi inote, kad prie kar ekoslovakija jo pirmj labiau siai isivysiusi ir pasiturini pasaulio valstybi deimtuk. Visi i note, jog ms alis buvo paaukota nacistinei Vokietijai viliantis, kad taip bus ivengta pasaulinio karo arba jis bus bent jau atidtas iki tol, kol jam pasirengs Vakarai. Mes taip ir neturjome progos stoti kov,

60

taiau ms alis buvo pasirengusi ginti savo laisv, o kai kuri eks pert nuomone, mus bt lydjusi skm. Gaila, bet kovojo tik tie, ku rie buvo protingi ir laiku itrko, ir kovojo narsiai Rytuose ir Vakaruose, daugiausia Britanijos oro pajgose. Taiau tai, jog ekoslovakijos armija neturjo progos kautis, buvo tam tikras smgis orumui, savigarbai ir nacionaliniam pasididiavimui. Vokiei okupacijos metais mes patyrme baim, bejgikum, ne vilt, bet imokome, kaip igyventi, isisukti ir sabotuoti. Taiau prasi djs karas reik, kad eminanti Bohemijos ir Moravijos protektorato padtis nra amina, kad karas baigsis ir mes vl atgausime laisv. Karo metais sovietai mums visiems atrod didvyriai; tik tie, kurie asmeni kai patyr t santvark, inojo, ko reikia bijoti. Niekas netikjo Gebel so propaganda apie sovietus, nes Gebelsas buvo melagis, o mes nesu pratome, kad galbt jis teisus. Taip pat nesupratome, kad prieo prie as nebtinai yra draugas. 1945 m. daugelis ms Soviet armij sveikino kaip ivaduotoj. Po tankais, kuriais vaiavo pavarg, isek kareiviai, mes, nuoirdiai d kingi, mtme alyv akeles. Daugelis intelektual klydo, pasidav to ki patraukli ki kaip teisingumas visiems" ir taika" kerams. 1948 m. vyko Soviet Sjungos manipuliuotoj sureisuotas valsty bs perversmas. Ms istorija kitokia nei ali, kuriose siviepatavo ko munistai, taiau tolesni vykiai klostsi prastine tvarka. Pirmiausia buvo skiepijama baim. Vyko politiniai etojo deimt meio procesai, kurie, savaime suprantama, buvo parengti ir sureisuoti padedant patyrusiems soviet patarjams. Btent tuo metu kiekvienas, dar pakertas soviet ideologijos, turjo pamatyti tikrj jos veid, jos mel ir niekyb. Taiau daugelis partijos veikj buvo link tikti to mis netiktinomis ipaintimis, kurias buvo veriami imokti ir melo teisme deklamuoti kalintieji. Viena i kalini, kuri nepanoro duoti to ki, koki reikjo, parodym, buvo moteris, Milada Horakova. Ji sak ties ir su kitais buvo sunaikinta. Buvo diegiama baim, mons dingdavo i savo nam, juos rasda vo negyvus; kininkai buvo ivaromi i savo ki, daugelis j taip pat dingo. Tai truko vis etj deimtmet. Tuo laiku myriop buvo nuteisti 234 mons, kiti buvo nuudyti ar nukankinti kaljimuose, lageriuose arba pasienyje. Paskui prasidjo atlydys, o demaskavus Stalino nusikal timus, ir ek komunistai pripaino kai kurias savo nuodmes. Septintojo deimtmeio pradioje kai kurie protingesni partijos Cen tro komiteto nariai gijo daugiau gali, suvelnjo cenzra, mons lais viau atsikvp ir puoseljo ateities vilt. Bet tai buvo kvaili svajons.

61

Nenatraliai padalytai Europai buvo lemta ir toliau likti suskaldytai; tai tapo aiku jau po tragikj 1956 met Vengrijoje. 1968 m. vasara bei Soviet armijos siverimas ekoslovakij rei k, kad viltims atjo galas. Sovietai atjo ilgam. Kai kas net mano, kad sovietai pritar Dubeko Prahos pavasariui ir jo atsisakymui paklusti Maskvos sakymams, nes taip jie gavo pretekst siverti al, kurioje iki tol nebuvo sitvirtin. 1969 m. sigaljo normalizavimosi" era, o drauge su ja - pati nuo dingiausia taka moni mstysenai bei elgsenai. Keli Prahos pavasa rio didvyriai" - politikai, raytojai ir urnalistai, - siningj ir ne pasiduodanij pasipiktinimui ir neviliai, atliko vie atgail. vi sus takingus ir valdios postus buvo paskirti nieko verti mons, i kuri buvo reikalaujama vieno - klusniai tarnauti partijai. Visikai din go pagarba valdiai. Vliau siviepatav melas, nemokikumas ir veidmainyst turjo takos itisoms kartoms. Ilgainiui inyko riba tarp tiesos ir melo. Net ir sining moni netrikd smulkus vagiliavimas darbe. Jiems tai atrod teista alyje, i kurios atm laisv. partij tuo metu mons stojo ne dl klaidingo idealizmo, bet savanaudikais tikslais, nors daugelis apgaudinjo save stoj tam, kad k nors parti joje pakeist. Vyravo savs apgaudinjimas. Vis daugiau moni ben dradarbiavo su slaptja policija; netrukus j skaiius gerokai pranoko naci kolaborant skaii karo met Protektorate. Netgi Chartijos-77" disident judjime knibdte knibdjo agent ir slaptosios policijos provokatori. Kaip niekad gniau cenzra, o siena su Vakarais buvo aklinai u daryta. mons stengsi nepakliti niekieno akirat ir laiksi staty m. Jei laikeisi statym, kurie, beje, visikai nepais mogaus Teisi Chartijos, tau negaljo atsitikti nieko blogo. Ms gyvenimas buvo pil kas, nes dauguma manme, kad reimas atjo visiems laikams, o gy venti kaip nors reikia. Kai kuri eim tvai leido savo vaikams tikti tuo melu, kuris buvo diegiamas mokyklose, nes man, kad taip utik rins jiems lengvesn gyvenim. Kai kurie tvai stojo partij, kad su kurt vaikams geresn gyvenim. Taiau jeigu jie bt paklaus savo vaik, ie nebt panorj tokios aukos. Kas nors, kad jo motina ar tvas parduot siel? Inyko padori moni siekiai ir verlumas, nes ko nors siekti bu vo laikoma nesuderinamu su padorumu dalyku; tas, kuris siekia auk tesni pareig, turjo daryti nuolaidas reimui. Net ir dabar tas poiris vis dar vyrauja tarp dor moni. Dauge lis j - isilavin, geri darbuotojai - yra per daug priprat prie anoni

62

miko savo vaidmens gyvenime. Jie neskuba upildyti tutumos, kuri i ties turt priklausyti jiems, tad ten veriasi sukiai ir veidmainiai. Ms gyvenimas panjo zoologijos sod. vrys ino, kad mais to ir vandens bus pakankamai, kad vir galvos turs stog ir kad toje erdvje, kuri jiems skirta, jie bus saugs. Taiau jie taip pat ino, kad i narvo kelio nra. Zoologijos sod udarius, atgauta laisve susipras pasinaudoti btent plrnai; tuo tarpu drovieji - bejgiai vreliai isislapstys pakampse. Laikui bgant, kai kurie i t drovij galbt vl panors grti u narvo virb, nes bus pamir prarast savo oru m ir ten tvyrojus dvok. Drsa ne tik kad nebuvo skatinama; u j buvo baudiama, ji buvo trypiama. Didieji menininkai ar mokslininkai turjo arba bendradarbiau ti su valdia, arba inykti. Gyvenimas buvo pilkas ir bt buvs visi kai beviltikas, jeigu ne disidentai, dl kuri mes pasigdijome pasiduo ti. Taip pat lidina, kad daugelis jaunosios kartos moni man, jog di sident pastangos beprasms, jog tai kvailyst, jog reimas niekad ne pasikeis, o mums teks taip gyventi vis laik. i dien vidurin karta - bene labiausiai traumuota grup. Kodl taip yra, aiku. 1968-aisiais, didiausi svajoni ir juodiausios nevil ties metais, jiems buvo per dvideimt. Paskui atjo metas, kuris juos i mok, kad nereikia per daug inoti, neverta bti siningam, nedera sakyti ties. Visk reikia daryti prieingai. Taip iaugo skeptik karta, kuri savo ruotu iugd toki pat vaik kart. Taigi nesiningumo, veidmainysts ir melo padariniai dar justi dau gelio pairose. Vienintel ms viltis - jaunimas, kuris nepatyr pra eities takos. Esu sitikinusi, kad etikos norm ikraipymai - bene di diausias i komunistinio reimo nusikaltim. Tai patyr visos alys, kuriose viepatavo sovietai. Tai didiausias nusikaltimas, nes jo rezul tatai sunkiai atitaisomi, o be to, t poveik patyrusioms valstybms ian dien sunkiau atsispirti ndienos pasaulio blogiui. Taigi komunizmo viepatavimo metais buvo pakirstas vis orumas ir nusikaltli, ir pilkosios mass, ir auk, nes tas, kuris paeidia kito orum, praudo ir savj.

63

Bulgarijos gulagai
Sylvia Borisova, Bulgarijos antikomunistinio pasiprieinimo ir disidentinio judjimo tyrimo centro program direktor

Pradioje leiskite pasidalyti su Jumis tuo diaugsmu, kur jauiu ga ldama dalyvauti tokiame rimtame tarptautiniame forume, su tokio masto mokslininkais, politikais ir teisi gynjais. Mano praneimas tik riausiai bus emocingesnis nei galima bt tiktis. A esu paios pa angiausios" santvarkos gimimo ir stiprjimo bendraam. Septintaja me deimtmetyje mes, bulgar vaikai, linksmai aidme kiemuose ir sveikinome pirmj mog, pakilus kosmos. Deja, metams bgant, pamau aikjo tai, kas jau niekada nedings i istorijos puslapi, kam negali bti jokios senaties, tai, kas niekada nebus visai pasmerkta. Socializmas laiksi su melo ir niekingos apgauls pagalba. Mano nuomone, tai viena pagrindini jo nuodmi, dl ko buvo padaryti di diausi nusikaltimai, nes jie neva buvo daromi mogaus, ateities ir ki t panai dalyk labui. Liaudies ir jos geriausi atstov diktatra, at leiskite, nors tai buvo liaudies, jos geriausi atstov demokratija, tapo tos paios liaudies naikinimu. 1957 m. vienas garsiausi lenk rayto j Jerzy Andrzejevskis ra: Deja, vis em mes nugramzdinome tams". Diktatroje mogus yra ne valstybs pilietis, bet jos nuosavy b. A jums papasakosiu, kaip Bulgarija vald savo nuosavyb. Pradioje - sausi istorijos faktai. Vidaus reikal ministerijos ir Vy riausiosios prokuratros atlikta analiz rodo, jog 1945-1962 m. alyje buvo steigti 44 lageriai, arba darbo grupi aukljimo bendrabuiai (juk darbas bedion pavert mogumi). Pirmasis toks lageris buvo kur tas 1945 m. sausio mnes Piet Bulgarijoje, netoli Sandanskio miesto. Lageriai buvo kuriami pasitelkiant statym. Vienas pirmj buvo spe cialus sakymas dl liaudies milicijos, priimtas netrukus po antivalsty binio perversmo, - k a ia kalbu, - po liaudies revoliucijos pergals 1944 m. rugsjo 9 d. I keli per stebukl ilikusi labai slapt MVD ataskait aiku, jog visos tos staigos buvo steigiamos kaip pagrindin

64

priemon, leisianti po vadinamojo Liaudies teismo galutinai susidoroti su politins opozicijos likuiais, vesti totalin visuomens kontrol ir bauginti mones. (Gal vertt trumpai papasakoti apie t unikal teism, steigt dar 1944 m. rugsjo 17 d. ypatingu saku - statymu Dl perdavimo teis mui kaltj Bulgarijos traukimu Antrj pasaulin kar". Iki 1945 m. balandio mnesio 135 parodijiniuose teismo procesuose 11 122 teisia miesiems buvo skirta 2730 mirties bausmi. Pirmosiomis aukomis ta po 3 Bulgarijos regentai, 8 Jo didenybs caro Boriso III patarjai, 4 pas kutini vyriausybi ministrai, 67 paskutinio aukimo Parlamento na riai ir kiti - i viso 103 mons. Stebtinai uoliai buvo naikinama bul gar inteligentija - gydytojai, raytojai, advokatai, dvasininkai. ito su sidorojimo mastas neturi sau lygi n vienoje po Soviet padu buvu sioje valstybje.) I labai slapto vidaus reikal ministro Georgijaus Cankovo pranei mo Ministro Pirmininko Vilko ervenkovo paklausimu matyti, jog 1952 m. rugpjio mnes tarp suimtj buvo 65 lyderiai, buv minist rai ir kiti buruazini bei faistini partij vadai", 529 ems kio opo zicijos vadovai ir aktyvs nariai, deputatai, 144 kriminaliniai nusikalt liai. (O juk oficialiai, pagal statym, ypatingojo reimo vietos ir buvo skirtos btent tokiems nusikaltliams! inoma, buvo ten ir nusikaltli, bet jie daniausiai dirbdavo brigadininkais.) Prajus metams, tas skai ius buvo 21 ir 413. Tuo metu pats baisiausias lageris buvo Dunojaus ups Belens saloje. Jis pradjo veikti dar 1949 m. balandio 27 d. Po draugo Stalino mirties 1953 m. kovo 5 d. Bulgarijos Politinis biu ras prim sprendim udaryti Belens lager ir ilaisvinti 853 asme nis. Nuo 1954 m sausio 1 d. iki 1956 m. lapkriio 5 d. lageriuose mo ns dl politini prieasi nebuvo kalinami. Taiau Vengrijos vykiai dar kart patvirtino, jog revoliucinis budrumas btinas. MVD vl bu vo atkurtas kalinim ir ikeldinimo skyrius. Belen vl svetingai" at vr duris. Reikia pasakyti, jog visa tai vyko po BKP CK balandio m nesio plenumo, kuris buvo neva politins atmosferos atilimo pradia. Tas pats vidaus reikal ministras Cankovas 1956 m. lapkriio 17 d. ra portavo sustiprinusiam savo gali pirmajam CK sekretoriui Todorui ivkovui apie 115 buvusios ems kio opozicijos veikj, 42 carini karinink ir 33 faistini kapitalist" aret. 1958 m. Komunist partijos politikoje su MVD represinio aparato pa galba imama vis labiau stiprinti visuomens kontrol. Btent tuo metu surengiama lidnai pagarsjusi masin akcija prie chuliganus". Sau sio 1 d. Politinio biuro nutarimas dl ukietjusi chuligan, vagi,

65

recidyvist ir kitoki demoralizuot element ikeldinimo dirbti sun kius priverstinius darbus" po pusantr met leis statymikai 1959 m. rugsjo 1 d. kurti antr pat baisiausi lager akmen karjere prie Loveo miesto, iaurinje Bulgarijos dalyje. Drauge su Belens lageriu jis tapo komunizmo baisenybi bei niekingo susidorojimo su savo liau dimi sinonimu. Pirmiausia lager atkl 166 kalinius, nepataisomus recidyvistus", i udarojo Belens lagerio. Visa tai vyko tipiko socia listinio melo fone. J usienio urnalistams skleid pats Bulgarijos Mi nistras Pirmininkas Jugovas: es Bulgarijoje darbo lageri jau nra. Li kimo ironija, kad pirmieji ia atkelti kaliniai buvo apgyvendinti bara kuose, kurie liko po socialistins jaunimo statybos nutiesto geleinke lio ruoo. Mus mudavo kaip gyvulius, maitino kaip gyvulius, mes dirbome kaip gyvuliai", - prisimena Lozanas Lozanovas, 1961 m. pa teks lager tik todl, kad BE PRIEASTIES vaiavo traukiniu i Sofi jos Jambolo miest. Jo odiai labai tiksliai apibdina tai, kas prie 40 met vyko karjere prie Loveo. Trejus metus tenykiai kaliniai gy veno be jokio darbo ar reimo grafiko. Apie kok grafik galima kalb ti, jeigu Nikolajus Gazdovas, saugumo atstovas lageryje ir vienas i nuomiausi sadist, vadovavosi tokiais Dzerinskio odiais: Prieai neaukljami, bet sunaikinami". 1990 m. vykusiame teismo procese ili k gyvi lagerio kaliniai pasakojo apie siaubing nusikalstamos komu nist gaujos elges su monmis. Slaptajame lageryje prie Loveo buvo nuudyta nemaai Bulgarijos inteligent ir moni, bandiusi usidirbti pragyvenimui ne socialis tiniame fabrike". Vienas i toki faistini kapitalist" - Ivanas Kara doevas, garsus odininkas ir kailininkas (beje, jo dukt daininink Bog dana lugus socializmui tapo vienu i atgimstanios demokratijos sim boli). MVD archyvuose rastas tipikas tai inybai silymas j ikeldinti. Be kit, net ir tiems laikams absurdik teiss dalyk, Karadoevas kal tinamas valstybinio prekybos tinklo parduotuvse pirkt avikailio kai lini perpardavinjimu Soviet Sjungos pilieiams daug auktesne kai na". Slaptu nurodymu Nr. 60 Karadoevas kalinamas Loveo lageryje vieneriems metams, taiau po 15 dien jo jau nebebuvo gyvo. Medici nos ivadoje nurodyta mirties prieastis - diabetas. Taiau liudytojai pa sakojo, jog jis mir nuo spardym ir smgi sedulos lazda, kuriuos ly djo ksniai: Privatininkas, privatininkas!" Kitas lidnas komunist vrikum pavyzdys - Aleksandro Niko lovo likimas. Tai buvo reto talento smuikininkas virtuozas. J nuud dl jo supuvusios praeities" ir anekdot, kuriais, beje, avjosi net patys sta tymo sargai. Udarius Carin simfonin orkestr, Nikolovui, Prahos kon

66

servatorijos aukltiniui, teko grieti populiariame Bulgarijos" restora ne. J kalino 1961 m. rugsjo mnes be jokio policijos nurodymo ar pro kuroro sankcijos. Po dviej dien jis jau buvo negyvas. Lik gyvi buv kaliniai pasakojo, kad nuo pat kalinimo pradios Gazdovas jam liep tampyti lagerio kieme 250 kilogram svorio vol, o priirintis brigadi ninkas j be perstojo mu. Dl t gausybs smgi feleris medicinos ivadoje atsisak mirties prieastimi nurodyti op", todl dar teko pa rayti irdies smg". O tai treias pavyzdys. Pasirodo, kad per stebukl yra lik gyv politini liaudies prie" i Belens pragaro. Vienas to ki - Liubenas Bojanovas, teisininkas, opozicins emdirbi partijos de putatas. Jo drss pasisakymai paskutiniame Parlamente 1946 m., jo smarks ginai su paiu Ministru Pirmininku Georgijumi Dimitrovu dl udym rinkim metu garantavo jam kelialap" tiesiai Belen. la ger udarius, Bojanovas paties Miros Spasovo (apie j bus kalbama v liau) nurodymu skirti jam pat sunkiausi darb buvo perkeltas Love o lager. Nepaisydamas savo krato moni perspjim, Bojanovas ke tino skstis Sofijai. Jau septint dien lageryje j mirtinai sumu. Mir ties liudijimo profesijos" skiltyje parayta: veltdis". Kad ir labai sun kiai sivaizduojama, bet Lovee savo gyvenim baig ir Bojanas Kriste vas, iliks gyvas soviet gulaguose. 1961 m. atidarytame moter lageryje netoli Sofijos buvo udomi ne pilnameiai, moterys. udoma originaliai ir rafinuotai: pastato mog apibrtame rate, duoda jam veidrodl, kad paskutin kart save pa velgt, o paskui atiduoda j brigadininkams: tai beveik tas pat, kaip ant kuolo sodinti. udo darbu: turi dirbti nuo tamsos iki tamsos, kol mirs! Kaip kurtas buvo lageris prie Loveo slapia, taip ir udarytas pa slapiomis. Buvs generalinis sekretorius ir nemirtingasis Bulgarijos val dovas nuo 1956 iki 1989 m. Todoras ivkovas naudojo t lager kad rams valyti". Likusiems gyviems kankiniams buvo paaikinta, kad jie ilaisvinti BKP CK sprendimu, o moterys i Skraveno lagerio net skan davo: lov BKP!" Mintame specialiame 1962 m. MVD praneime kal bama apie 148 mirusiuosius vien tiktai Loveo lageryje. Atjo laikas aptarti partijos, o drauge ir komunistins ideologijos tai kyt naikinimo mechanizm. I kai kuri ilikusi teismo proceso, vy kusio 1990 m., bylos Nr. 4 dokument pavyko t nustatyti, nors pro ceso metu kaltinamieji vert kalt vienas kitam. Pai domiausi at sakym tiktasi sulaukti i ivkovo. Taiau jis atsakinjo taip: nepri simenu", neinau", niekam joki nurodym nedaviau". Vis dlto pa vyko nustatyti, kok grsming vaidmen 1957-1963 m. atliko vidaus reikal ministro pavaduotojas, NKVD aukltinis Mira Spasovas. Jis tei

67

g, kad lageris prie Loveo buvo atidarytas Bulgarijos komunist par tijos Politinio biuro sprendimu. Pasak Spasovo, jis pats tebuvs vykdy tojas ir lageryje lanksis vos vien kart. Taiau stenogramos to nero do, nors Politiniame biure ir buvo kalbama iuo klausimu. Ministras Cankovas teigia, kad ivkovas inojs apie naujojo lagerio steigim. Taip pat nustatyta, kad visi lageriai buv steigiami remiantis atitinka mais CK ir BKP Politinio biuro sprendimais. T sprendim pagrindu buvo keiiami ir statymai. ia labai aktyviai dalyvavo ir Vidaus rei kal ministerija, o jos ministras buvo Politinio biuro narys. Po partinio skandalo dl lageri 1962 m. vienintelis Mira Spasovas vis lipo auktyn karjeros laiptais. Savo veikl jis baig 1982 m., bdamas CK Usienio kadr strategijos skyriaus vedju. Nieko nuostabaus, kad jis yra daugyb kart apdovanotas visais i eils Bulgarijos ordinais ir kitais garbs enklais. Tarp t apdovanojim yra ir socialistinio darbo didvyrio apdovanojimas. Koks cinizmas, kai pagalvoji! Ir toliau jis dir bo taip pat auniai: buvo CK skyriaus vedju, Usienio reikal ministe rijos Kultros paveldo skyriaus bendradarbiu. Ten jis vertsi aukso kon trabanda, taip pat pagal speciali tuometins kultros ministrs Liudmilos ivkov, Todoro ivkovo dukters, instrukcij naikino ataskaitinius Bulgarijos trylikos ami" fondo dokumentus. Visi to fondo nevars darbeliai virto didiausiu partiniu skandalu, po kurio Mira Spasovas bu vo ileistas pensij. tai ir viskas. 1990 m., labai susikrimts, jis duoda nemaai domi parodym, bet tada jau niekas jo nebeklauso. 1990 m. rugsjo 28 d., po eis mnesius trukusio lageri bylos tyri mo, jam vadovavs pulkininkas Jocovas pasirao nutart baudiamj byl nutraukti dl senaties, kuri atgaline data neveikia. Reikia paymti, kad dar 1954 m. Bulgarija tapo JTO nare, bet, matyt, jos baudiamoji teis tarptautini princip ir dokument nepaiso. Tai svarbu paymti ia, kur susirinkome nagrinti ios temos. Jauna Bulgarijos demokratija bando t klausim vl ikelti: 1993 m. teisminis bylos nagrinjimas bu vo atnaujintas, bet neilgam: tais paiais 1993-iaisiais, mirus pagrindi niam kaltinamajam Spasovui, sisuko gdinga juridin karusel, ir ga liausiai byla nugrimzdo juridinje pelkje. Bulgarijos teisingumas vis dar neranda savyje jg uversti t siau bing ms istorijos puslap. O juk btent i byla dl komunistini la geri turjo simbolin reikm demokratijai engiant pirmuosius ings nius. Matyt, demokratija jau tada suklupo.

68

Dvasios isaugojimas. Komunizmo atmosfera ir jo metodai ndien

Sergejus Kovaliovas, Rusijos Dmos deputatas

Turiau pradti nuo atsipraymo. Pirmiausia a blogai pairjau laikrod, todl pavlavau. Galiu kalbti ir garsiau. Vis pirma a, kaip jau sakiau, buvau blogai nusistats laikrod. Mano laikrodis dar rod Maskvos laik, todl pavlavau. Antra, pasiraiau savo praneim ra tu, taiau nusprendiau jo neskaityti, nes vaiuodamas ia nelabai ge rai sivaizdavau io Kongreso problemas. Ketinau skaityti praneim, kuriame bt svarbs teoriniai ivediojimai, kaip logikai didja na cionalin diskriminacija, etninis valymas, paskui deportacijos, masins represijos ir gal gale visa tai tampa genocidu. Galbt kada nors, kai vyks labiau teorin konferencija, tokius samprotavimus ir isakysiu, o dabar noriau pratsti t linij, kuri iandien jau pradjau sveikinda mas Kongreso atidarym. Kalbsiu ne apie visiems gerai inomus komunizmo nusikaltimus So viet Sjungoje, ms buvusioje bendroje alyje, ir mano Tvynje Ru sijoje. Visa tai gerai inoma. iuos nusikaltimus liudijantys archyvai i liko. Netgi t archyv, kurie mums pasiekiami (o ne visi jie tokie yra), pakanka. A kalbsiu apie, mano nuomone, kur kas pavojingesn daly k - apie dvasios isaugojim, apie komunizmo atmosfer ir jo meto dus iandien. Kalbsiu remdamasis tuo, kas man gerai inoma, - apie iaurs Kaukazo vykius. Noriu papasakoti jums, kas ten vyksta (tai, aiku, bus padaryta la bai trumpai, nes reglamentuotas laikas), o paskui norsiu parodyti, jog tai ir yra iki skausmo mums pastamos sovietins psichologijos pada riniai. Labai neapsistosiu prie inom fakt apie antrj enijos ka r, bet tik noriu ikelti klausim: ar tie vrikumai, kurie ten vyksta, yra smoningi valdios veiksmai, ar tai, atleiskite, kakokios, kaip sa koma, gamybos atliekos. Taip, tvirtinama, kad yra ir taiki gyventoj auk. Ir sakoma: o k daryti, kaip j ivengti?

69

Taigi a tvirtinu, jog tai nra tiesa, tai melas, ir pasirengs itai ro dyti. Noriu auditorijos paklausti: ar js galite sivaizduoti profesional karik, nesvarbu, koks jo laipsnis - generolas leitenantas ar paprasiau sias leitenantas, taigi profesional karik, kuris nesuprast, kas nutiks gyvenvietei, miestui ar kaimui, kai jis bus apaudomas, bombarduoja mas specialiai sukonstruota ranga, skirta dideliam plotui naikinti, pa vyzdiui, tokia gerai inoma sistema Grat" arba tokiais granatsvai diais kaip Buratino", arba granatinmis bombomis, turiniomis spe ciali detonacij, arba pagaliau raketomis su kasetinmis kovinmis gal vutmis, kurios pripildytos adat, ir kitokiais ginklais. Visa tai sukonst ruota norint sunaikinti didel plot. Apibdinant tuos ginklus paray ta: sunaikinamas 7 ha plotas, kitus ginklus - 30 ha plotas, ir tai nra t ginkl galimybi riba. Taigi kiekvienas profesionalus karikis tiks liai ino, kas nutiks gyvenvietei, kuri bus apaudoma tokiu ginklu, ir kieno lavonai - civili ar kariki - guls po nam nuolauomis. Tai ino ir tie, kurie duoda sakymus tok ginkl naudoti, ir tie, kurie truk teli virvut ar paspaudia mygtuk. Tai taip pat ino ir ms Prezi dentas V. Putinas. Jie ino labai tiksliai ir gerai, nes nemanoma tok ginkl naudoti nesmoningai, aplaidiai, atsitiktinai... Tai aukos, kurios planuotos ir kuri smoningai siekta. Ms politikai puikiai ino, kie no gyvybmis jie moka u savo politinius ir karinius tikslus. Niekas da bar negali pasakyti tikslaus enijos karo taiki gyventoj auk skai iaus. A netgi drsiau tvirtinti, kad toki auk truput maiau nei per pirmj enijos kar, nes taiks gyventojai jau gavo skaudios pa tirties ir puol bgti i savo nam, vos tik prasidjus antrajam karui. Vis dlto i auk yra deimtys tkstani. A tai tvirtinu visikai at sakingai. Antra, noriu paklausti js, ar galima netyia, atsitiktinai, nesmo ningai kankinti? Remdamasis daugelio liudytoj parodymais, tvirtinu, kad vadinamuosiuose filtracijos lageriuose dabar, kaip ir pirmojo karo metu, kankinami, iauriai kankinami mons. Neturiu omenyje vien iauraus muimo - vartojamos daug rafinuotesns kankinimo priemo ns, ir tai gali patvirtinti liudytoj parodymai, parodymai, kuriuos, beje, labai sunku gauti, nes kiekvienas, ijs i io pragaro, bijo. Suinojs, kad j apklausia Memorialo" darbuotojai, toks mogus pradeda iek tiek kalbti, taiau, pasakodamas siaubingus dalykus, prao neskelbti savo pavards. Su tuo susiduriame jau nuo pirmojo enijos karo lai k. A toki epizod nevardysiu. Taigi taip dabartinis ms federali nis centras elgiasi su savo federaline valdia iaurs Kaukaze. Noriu dar kart pabrti, kad toks elgesys nra elgesys t, kurie, sakykim, jau

70

nebeklauso auktesni instancij, tai ne tas elgesys, kuris bdingas ne abotiems policininkams. Tai elgesys pagal instrukcijas, o mons, ku rie taiko tokius metodus, yra sitikin visiku savo saugumu. Dl laiko stokos rodym nevardysiu, taiau, jeigu bus klausim, galiu toki fakt pateikti. Baigdamas noriu grti prie klausimo: kuo ia dtas komunizmas? A trumpai jums nupieiu schem, kuri ir parodys, kad komunizmas visos ios strategijos, viso io barbariko elgesio autorius. inoma, jei gu kalbtume grietai, dabartin Rusijos komunist partija visai tiesio ginio ryio su tuo, kas dabar vyksta enijoje, neturi. Taip, komunis tai remia valstybs politik, kaip, beje, j remia ir didioji dauguma D mos deputat. Savo gdai turiu pasakyti, kad ir mano frakcija, deinij jg sjunga, irgi nuo tokios politikos neatsiribojo. Ir netgi radikaliau sias Jabloko" judjimas - taip pat. Taigi kuo gi ia dtas komunizmas? vilgtelkime savo dar visai nesen istorij. tai 1991 met rug pjio puas Maskvoje. Puas, kuris pralaimjo. Pralaimjo, be kita ko, ir todl, kad didvyrik ir gana griet pozicij um tuomet neseniai irinktas Prezidentas B. Jelcinas. Tuometins Rusijos parlament dau giausia ir sudar komunistai. Taiau Liaudies deputat suvaiavime da lyvavo iek tiek daugiau kaip 87% komunist. Visi kiti buvo ne komu nistai. Aukiausiojoje Taryboje komunist procentas buvo maesnis apie 70%, taiau kokie tai buvo komunistai. Tai buvo jeigu ne pirmieji, tai bent jau antrieji, tretieji sovietins partins ir kins nomenklatros asmenys. Ir tuomet, Maskvoje pralaimjus puui, vyko savotikas ste buklas. Komunistai kalbjo ir balsavo parlamente netgi geriau negu kai kurie demokratai. Tai aikinama labai paprastai: jie bijojo, kad puo nu galtojai gali su jais pasielgti taip, kaip jie bt pasielg su savo opo nentais, jeigu puas bt laimjs. tai tada daugelis ms kreipsi B. Jelcin, ragindami j skubiai suaukti Liaudies deputat suvaiavi m ir imtis pai rytingiausi ir radikaliausi statym leidybos ings ni. B. Jelcinas sak, kad dar ne laikas, kad laikas kol kas eina ms naudai, mes pasiruoime, ir ivaiavo aisti teniso, o galbt ir kaip nors kitaip leisti laisvalaikio. Taigi a esu visikai sitikins, kad pirmasis Sverdlovsko srities Komiteto sekretorius B. Jelcinas padar tai neatsi tiktinai. Jis pagalvojo ir paklaus savs: O kas yra toji atvira ir skaid ri politika, kurios mane ragina imtis keisti mons deganiomis akimis? Argi a savo karjer dariau vadovaudamasis atvira, skaidria politika, argi a dirbau su iais vaikinais? Ne, mano komanda - tai Sockavecas, Korakovas, Petrovas, Lobovas ir kiti. Galiau juos vardyti ir vardyti. Ne, a savo partin karjer dariau ne prispausdamas alknes prie o

71

n, o kaip tik stumdamas jomis kitus, a karjeros laipteliais kopiau nau dodamasis ne atviros, o kaip tik ukulisi politikos metodais". Taip, manau, tai buvo smoningas jo pasirinkimas, ir nuo to laiko Rusijoje viskam vadovauja vis ta pati partin kin sovietin nomenklatra. Pateiksiu paskutin, taiau labai ger pavyzd, inom man iki smul kmen. Tai pirmojo enijos karo pradia. 1994 m. Grozn siver didiul tank kolona. Apie j vliau melavo, es ji neturjusi jokio ry io su rus armija, o j rm visikai neatpainti lktuvai, atskrid ne aiku i kur, gal net i Turkijos. Oficials asmenys melavo, paskui tas melas buvo iaikintas. Bet, iaip ar taip, kolona buvo subombarduota per kelet valand. Tai buvo lapkriio 26 d., o jau lapkriio 29 d. Ru sijos Federacijos Taryba susirinko savo posd, kuriam pirmininkavo B. Jelcinas. Tame posdyje kariniai ekspertai pasak, kad jeigu prie e nij bus imtasi jgos, tai i esms visk galima atlikti greitai, be kraujo. Visa tai igird, Federacijos Tarybos nariai rekomendavo B. Jelcinui pa vartoti enijoje jg. Kiek man inoma, gynybos ministras P. Graio vas tuo metu iek tiek svyravo, nors iki to posdio jis atrod karin giausias, bent jau savo kalbomis per televizij ir radij. Suprantama, nes P. Graiovas buvo kaip tik tas Federacins Tarybos narys, kuris inojo, kad sprs dabar visi, o kariauti teks jam. Jis puikiai inojo, kad be krau jo praliejimo nebus apsieita. Taiau jam papriekaitavo, jog yra bailys, ir, inoma, jis palaik bendr nuomon ir nusprend kariauti. Kyla klau simas - kodl? A pastu tuos visus mones. Tai nra kvaili mons ir nra patys neratingiausi mons. Jie puikiai suprato, k pataria Pre zidentui. A jums galiu atsakyti: mons elgsi taip, kaip buvo priimta sovietinei partinei nomenklatrai. Buvo svarbu kaip nors inarplioti t nepaprast enijos mazg, taiau svarbiausia buvo siteikti Preziden tui, reikjo nuspti, ko nori Prezidentas. O tai padaryti nesunku, nes buvo aiku, jog Prezidentas nori kariauti. Ir sovietin partin nomen klatra pasak: Borisai Nikolajeviiau, js esate didmeistris, ypating situacij didmeistris, t. y. kai negalima mazgo atmegzti, j galima nu kirsti. Ir Borisas Nikolajeviius, atsiraitojs rankoves, msi darbo. Tuometinis Prezidento atstovas iaurs Kaukaze Lobovas per tele vizij atvirai pasak, kad enijoje partizaninio karo nebus, nes toks karas - ne en tautos metodai ir tradicijos. Pasirodo, jo poiriu, tai ne en tradicija. Manau, kad Lobovas puikiai iman en tradi cijas. Jis buvo skaits Kaukazo belaisv", Ms laik heroj", kit li teratr ir puikiai visa tai inojo, taiau elgsi taip, kaip turi elgtis so vietin nomenklatra, - jis vieai melavo nesigdydamas to akivaizdaus visiems suprantamo melo. Dl laiko stokos negaliu kalbti apie naujj

72

enijos kar, taiau dabar j remia KGB, kuris yra faktikas valsty bs vadovas. Ir visa esm ne ta, kad mums vadovauja pulkininkas V. Putinas, bet kad jis po savo sparneliu surinko visus savo bendray gius. Taigi taip elgiasi ms Prezidentas, ir tai yra pagrindin iuolai kinio komunizmo grsm. Tai grsm, kuri turtume turti omenyje ir su kuria mums visiems reikia kovoti. Atsipraau, kad virijau laiko limit. Ai u dmes. (Plojimai)

73

Katalik Banyios pasiprieinimas dvasiniam genocidui

J. E. Sigitas Tamkeviius, arkivyskupas, Lietuvos Vyskup Konferencijos pirmininkas

Nuo 1940 m. birelio 15 d. iki soviet imperijos lugimo Lietuva pa tyr labai skaud fizin ir dvasin genocid. Vos tik okupavus Lietuv, soviet saugumas msi sudaryti nepatikim moni sraus. Greitai daugelis j atsidr kaljimuose, o kitus pradta tremti Sibir. Ba nyiai buvo udrausta imtis bet kokios vieiamosios ar karitatyvins veiklos. Pasibaigus karui, antroji okupacija toliau naikino taut ir Ba nyi. Vl mons buvo tremiami ir kalinami, negailestingai kovojama su partizan pasiprieinimu, o mokyklose ir universitetuose skiepija ma marksistin pasaulira. Banyiai buvo palikta veikti tarp ketu ri savo sien, budriai kontroliuojant, kad ir ten vaikai nebt moko mi tikjimo ties ir per pamokslus neskambt antitarybins" mintys. Vis Lietuv buvo apraizgs sovietinio saugumo voratinklis, kur bu vo bandoma traukti vis luom mones.

Pasiprieinimas genocidui
Nors nemanoma tiksliai nustatyti, taiau drsiai galima tvirtinti, kad dauguma tautiei, stojusi kov su okupantais, buvo Banyios na riai. Dauguma j buvo iugdyti krikionika dvasia ir jaut didel at sakomyb ugriuvusios nelaims akivaizdoje. Silyiau visiems perskai tyti mokytojo ir partizan vado Adolfo Ramanausko-Vanago knyg Daugel krito sn", kur puikiai atskleista, k igyveno ir kok keli rinkosi tie, kurie myljo Diev ir Lietuv. Laisvs kovotojai jaut viso keriop katalik kinink ir dvasinink param. Banyia buvo soli dari su persekiojamais ir kovojaniais u laisv tautieiais. Bt didel klaida manyti, kad su dvasinio genocido vykdytojais ko vojo tik tie kunigai ir pasaulieiai, kurie leido pogrindio leidinius ir

74

vieai gyn moni teises. Buvo imtai tkstani tyli darbinink kunig ir vienuoli, tv ir motin, kurie kaip galdami palaik, skie pijo ir perduodavo kitiems religin mint. Jeigu ne jie, okupacijos pa dariniai bt buv dar baisesni nei dabar. Banyiose kunigai negaljo laisvai kalbti, nes nuo pat okupacijos pradios Lietuv ir Banyi buvo apraizgs baisus sovietinio saugumo voratinklis, kur intensyviai buvo traukiami tiek pasaulieiai katalikai, tiek ir patys kunigai. Pastarieji ypa atkakliai buvo verbuojami bendra darbiauti su KGB, nes okupantai inojo kunig tak ne tik Banyios, bet ir tautos gyvenimui. Gaila, kad kai kurie kunigai palo. Taiau dau guma j, rizikuodami laisve ir viskuo, kas priklauso nuo valdi turin ij, liko itikimi savo dvasinei tarnystei. Anuomet dauguma kunig dirbo tai, k buvo galima padaryti pernelyg neatkreipiant valdios d mesio. Noriau ypa pabrti banyiose vykus religin vaik vieti m. Dauguma kunig nedrso vaik mokyti didelmis grupmis, taiau vis tiek juos mok teisindamiesi, kad tik egzaminuoja". Labai didel re liginio vietimo darb atliko seserys vienuols. Jos kas vasar tkstan ius vaik parengdavo religiniam gyvenimui. Rengiant vaikus Pirmajai komunijai ar Sutvirtinimui, bdavo ne tik perteikiamos religins inios, bet ir ugdoma krikionika pasaulira bei meil Tvynei.

Ministrantai ir adoruotojos
Soviet laikotarpiu prie daugelio Lietuvos banyi buvo buriami Mii patarnautojai ir mergaits adoruotojos, kurios dalyvaudavo pro cesijose ir danomis progomis adoruodavo v. Sakrament. Per vis Lietuv susidar gana daug vaik ir jaunuoli, kurie, nors ir nebda mi formaliai organizuoti, tam tikra prasme buvo susivienij. Atsirado prielaid vieniems kitus paremti, dvasikai ugdytis, gauti religins ir pogrindio literatros, dalyvauti vairiuose renginiuose ir taip formuoti nemarksistin pasaulir. Soviet valdia draud vaikams patarnauti Miiose, taiau po 1968 m. daugelis kunig io draudimo nepais.

Religin pogrindio literatra

Esame prat daniau kalbti apie pogrindio leidini - Kronikos", Auros" ir kt. - reikm kovojant su dvasiniu genocidu, taiau a no riau pabrti didiul reikm paprasiausi maldaknygi ir katekiz

75

m, kuri ileista imtai tkstani ir i kuri visi ms dien Bany ios nariai moksi ne tik tikjimo abcls, bet ir klojo jais moralinius savo gyvenimo pagrindus. Ne vienas mogus, leids maldaknyges ir katekizmus, nukentjo. ia noriau iskirti Pauli Petron, kuris ilei do ypa daug maldaknygi ir u tai buvo teisiamas. Baigs Kunig seminarij, jauiau didiul religins literatros tr kum. Oficialiai valdia kelet kart buvo davusi leidim isileisti mal daknygi, taiau mayt katekizm ileisti bijojo. Visa religin literat ra bdavo slapta dauginama raomosiomis mainlmis, kopijavimo aparatais, skaitoma ir platinama tarp tikinij. Pas dan kunig ga ljai matyti daugyb raomja mainle spausdint knyg. Tai buvo ne tik pamokslams skirta literatra, bet ir vairs, daniausiai versti i ki t kalb, veikalai. Ypa populiarumu pasiymjo filosofo Antano Ma ceinos knygos. i pogrindin literatra ne tik formavo katalik inteli gent pasaulir. Jos skaitymas ir platinimas ugd drs bei pilieti n smoningum, jog bet kokiai prievartai reikia prieintis.

Pasiprieinimo judjimas nuo 1968 m.

Pasiprieinimo dvasiniam genocidui istorijoje noriau iskirti laiko tarp, prasidjus 1968 m. Lietuvoje neabejotinai buvo jauiami atbun danios laisvs vjai: pasiek Maskvoje kylanio disident judjimo ir Prahos pavasario" dvasia. Tarp Lietuvos kunig subrendo rytas tie siogiai kovoti u tikinij teises. Kaip paius rykiausius i ano meto iskiriau du atvejus: pirmasis - kai Teli ir Vilkavikio vyskupij ku nigai kreipsi su peticijomis soviet valdi dl Kunig seminarij per sekiojimo, antrasis - 17 tkst. tikinij memorandumas soviet val diai, kuriame reikalaujama daugiau laisvs. Peticijos ir pareikimai bu vo raomi ir pasiraomi ne tikintis, jog soviet valdia juos atsivelgs ir ipildys, bet kad buvo pakankamai subrendusi kovos u laisv dva sia. Prie Banyios glaudsi ir kiti tautieiai, kurie tikjimo atvilgiu bu vo daugiau ar maiau indiferentai. Dvasinio prabudimo laikotarpiu labai reikmingas buvo kunig ap sisprendimas nebijoti nualinimo nuo pareig ir prievartinio darbini mo. Kun. Lionginas Kuneviius, soviet valdios veriamas, nesutiko pasitraukti i Didvyi parapijos klebono pareig. Valdia, savo tiksl nepasiekusi per Banyios vadovyb, kunig pam soviet armij, taiau kils skandalas buvo gana veiksmingas, ir nuo tol n vienam ku nigui nebuvo atimtas registracijos paymjimas, duodavs teis vyskupo

76

paskirtoje vietoje eiti kunigo pareigas. Ne maiau reikmingas buvo ku nig apsisprendimas vieai katechizuoti vaikus ir dl to rizikuoti lais ve. Protest lavin sukls trij kunig - Prospero Bubnio, Juozo Zdebs kio ir Antano ekeviiaus - nuteisimas ne tik kad nepadar Banyiai alos, bet kl j dar smarkiau kovoti su priespauda.

LKB kronika" ir kiti pogrindio leidiniai

LKB kronikos" atsiradimas 1972 m. buvo labai natralus prasid jusios kovos u laisv padarinys. Kronika" gim i kunig diskusij, jog reikt registruoti visus persekiojimo faktus, kad i mediaga bt isaugota istorijai. Pradioje niekas net nesvarst, kaip toki mediag reikt perduoti Vakarus, nes tai atrod nevykdomas udavinys. LKB kronikos" mediaga, apimanti daugel Lietuvos parapij, rodo, kad jos sumanytojai ir leidjai nebuvo vienii partizanai", jie turjo di del pagalbinink br. Reikia dkoti Dievui u subrendus ryt ko voti u laisv, tai kovai pasirenkant ne prievart, o vieum ir bandant atsilaikyti prie galimas represijas. Kovodami u laisv, mons drs jo, atsirado daugiau patirties. Vaikai idrsdavo nestoti komjaunim, dalyvavo slaptuose susirinkimuose, rekolekcijose, pamau atsigavo vie nuolynai, atsirado pogrindinis jaunuoli rengimas kunigystei. Vienas po kito pasirod religinio ir nereliginio pobdio leidiniai - Aura", R pintojlis", Perspektyvos", Dievas ir tvyn", Laisvs auklys" ir kt. Jie buvo slapta platinami ir skaitomi.

Tikinij teisms ginti katalik komitetas

Pasiprieinimo dvasiniam ir tautiniam genocidui kovoje labai svar bus buvo formali grupi - lietuvikosios Helsinkio grups ir Tikin ij teisms ginti katalik komiteto - sikrimas. Vieai kurti tokias grupes anuo metu buvo gana rizikinga, taiau btina, nes reikjo, kad skambt ne tik anoniminis kvietimas i pogrindio laisv, bet ir ai kus vieas odis, ko nori Tauta ir Banyia. Kai kurie i grupi nariai kunigai ir pasaulieiai nukentjo, taiau pasiprieinimo sjdis nebuvo sustabdytas.

77

Eucharistijos biiuliai
Noriau atskirai vardyti Eucharistijos biiuli sjdio susikrim ir veikl. Soviet valdia negailestingai susidorodavo su kiekvienu or ganizuotu judjimu, kuriame velgdavo religin ar tautin atspalv. Sep tintajame deimtmetyje susikrs Eucharistijos biiuli sjdis buvo ir formalus, nes turjo status, ir neformalus, nes neturjo nari sra. Sjdio tikslas buvo grynai religinis - daugiau dmesio Eucharistijai, religinio smoningumo klimas, gyva tikjimo praktika ir t. t. io sj dio nariai tapo ir aktyviais kovos u tikjimo laisv pagalbininkais. Jie padjo rinkti mediag pogrindio leidiniams, juos platinti, organizuoti religines eisenas Kryi kaln, kryi statym ir t. t. Tikriausiai dl ios prieasties soviet saugumas Eucharistijos biiuli nekent ir juos persekiojo. Sjdio krja sesuo Jadvyga Stanelyt, aktyvs nariai Me islovas Jureviius ir Vytautas Vaiinas buvo nuteisti.

Solidarumas su teisiamaisiais
Pirmaisiais okupacijos metais buvo tiesiog nemanoma vieai solida rizuotis su persekiojamais monmis. Taiau Brenevo laikais is soli darumas darsi vis pastebimesnis. Kai bdavo teisiami disidentai, ku nigai ir pasaulieiai katalikai, teismus atvykdavo gana daug moni. Daniausiai neleisti teismo sal, jie kantriai kelet dien laukdavo, kol bdavo paskelbiamas nuosprendis. KGB pareignai iuos mones filmuodavo, susodin automobilius ivedavo kur nors mik ar ki taip rod jiems savo neapykant. itie moni sambriai teismuose bu vo tam tikra pilietin mokykla, ne vienam davusi daugiau nei iuolai kiniai universitetai.

78

Komunizmo nusikaltimai Lietuvoje (istorin statistin apvalga)

Arvydas Anuauskas, Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius

I. Nusikaltimai taikai
Agresijos planavimas, rengimas, pradjimas ir vykdymas. 1940 m. birelio 15-17 d., pasinaudodama Antruoju pasauliniu karu bei sud tinga tarptautine Europos padtimi, Soviet Sjunga Lietuvai, Latvijai ir Estijai teik ultimatumus ir tas valstybes okupavo. Tuo metu buvo pasirengta ir kariniam konfliktui. Birelio pradioje NKVD buvo paves ta paruoti plat lageri tinkl, kur tilpt daugiau nei 60 tkst. karo belaisvi i trij kaimynini valstybi. 1940 m. birel vykdyta Lietuvos okupacija ir vlesn aneksija rei k, kad SSRS ne tik paeid tarptautin teis ir savo tarptautinius si pareigojimus, bet ir sulau dvialius susitarimus su Lietuvos Respub lika. Tai 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos-Rusijos taikos sutartis, pagal kuri visiems amiams" buvo atsisakyta turto suvereniteto Lietu v; 1926 m. rugsjo 28 d. Lietuvos-Soviet Sjungos sutartis dl ne puolimo ir neutraliteto, kurios veikimas buvo numatytas iki 1945 m. gruodio 31 d.; 1933 m. liepos 5 d. pasirayta Konvencija upuoli mui apibrti", kurioje bet kokia agresija ir upuolimas buvo drau diami i principo; 1939 m. spalio 10 d. sutartis dl Vilniaus ir Vil niaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos-Soviet S jungos savitarpio pagalbos", kurios 7 straipsnyje sakoma: ios sutar ties gyvendinimas jokiu bdu neturi paliesti susitariani ali suve reni teisi, ypa j valstybins santvarkos, ekonomins ir socialins sistemos, karini priemoni ir, bendrai, nesikiimo vidaus reikalus dsnio". Kai Baltijos valstybs buvo okupuotos, lietuviai kartu su kitomis Molotovo-Ribbentropo paktu Soviet Sjungos valdion patekusiomis tau tomis (vakar ukrainieiais, latviais, estais, lenkais, vakar baltarusiais), tapo sovietizavimo, o kartu ir sovietinio naikinimo, teroro arba net ge nocido aukomis. ia buvo udrausta nacionalini ir sukarint organi-

79
zacij veikla, atliktas valstybs aparato valymas, pakeista karini paj g vadovyb, pradtas masinis teroras. Jis tssi, tik dar didesniu mastu, ir po 1944 m. Soviet Sjungos vykdytos Lietuvos reokupacijos. Buvo vykdomi karo nusikaltimai, nusikaltimai monikumui, genocido nu sikaltimai. Visus iuos nusikaltimus patvirtino (sakymais, planais), pa teisino (ideologiniais, praktiniais - visuomens saugumo" - ir kitais motyvais) ir praktikai gyvendino aukiausioji sovietin valdia ir jai pavaldios institucijos.

Nusikaltimai monikumui
Deportacijos. 1940-1941 m. ir 1944-1953 m. vykdyti nusikaltimai monikumui - deportacijos ir prievartiniai perklimai tos paios vals tybs viduje" ir vertimas dirbti priverstin darb" - paliet apie 130 tkst. moni (r. 1-2 priedus). Tremtini padt nustat Soviet S jungos statymai. Nuo 1948 m., prasidjus masiniams lietuvi trmi mams, tremtini padt dar labiau suvar ir reglamentavo SSRS vy riausybs nutarimai (1948 m. vasario 21 d. - Apie tremt, prievartin ir specialj perklim", lapkriio 24 d. - Apie prievarta apgyvendin tuosius") ir MVD bei MGB sakymai (1948 m. kovo 8 d. MVD saky mas Nr. 00246; gruodio 7 d. MVD sakymas Nr. 001145 ir 1950 m. lapkriio 16 d. MGB sakymas Nr. 00552). Tremtini teisin padtis bu vo tokia: 1) jie neturjo teiss be MVD leidimo ivaiuoti i tremties vietos; 2) j pasuose milicija dar ymas dl gyvenamosios vietos apribojimo tremties rajonu (be to, pasai buvo atimti ir iduoti tik 1955 m.); 3) ne reiau kaip kart per mnes tremtiniai buvo kontroliuojami: su augusieji privaljo registruotis specialiosiose komendantrose, ku rios priklausomai nuo tremtinio pavojingumo", aprpinimo dar bu ir gyvenamuoju plotu" turjo teis reikalauti registruotis da niau; komendantai patys ar per priirtojus ne reiau kaip du kartus per mnes turjo patikrinti suaugusius tremtinius j gyve namojoje vietoje; 4) Soviet Sjungos Aukiausiosios tarybos prezidiumo 1948 m. lapkri io 25 d. saku Dl baudiamosios atsakomybs u pabgim i tremties viet" kiekvienas pagautas bglys buvo baudiamas 20 met katorgos (oficialiai sakas liet tik karo metais itremtus enus, vo kieius, Krymo totorius ir kit tautybi tremtinius, bet buvo pritai kytas ir lietuviams, latviams, estams bei ukrainieiams);

80
Prievartinis darbas. Irkutsko srit ir Krasnojarsko krat 1948-1951 m. atgabenta apie 80% vis lietuvi tremtini. Pagal susiklosiusi trem tini skirstymo tvark daugiausia j patekdavo miko kirtavietes ir medienos apdorojimo mones. Kaip teigiama dokumentuose, 1949 m. sausio 1 d. i 24 725 dirbusi suaugusi tremtini 22 025 dirbo Miko ir popieriaus pramons ministerijos monse. Tai buvo sunkiausias, daug jg atimdavs darbas, ir moterys j dirbo kartu su vyrais. Paki tus gyvenimo slygoms, maitinimui, dauguma tremtini susirgdavo chronikomis ligomis. Daug j sirgo skorbutu, tuberkulioze, irdies ir kraujagysli ligomis ir buvo treios arba antros grups invalidai. Skorbutu sirgo beveik visi iveti Jakutijos iaur, prie Arkties van denyno. I atskir dokument fragment ir tremtini prisiminim galima sprsti, kad visi ilik gyvi tremtiniai sirgo vairiomis ligomis (skorbu tu, tuberkulioze, viduri iltine, dizenterija, irdies ir kraujagysli li gomis ir kt.), kurias lm prievartinis iveimas, netinkamos gyvenimo slygos tremties vietose, ala sveikatai dirbant priverstinius darbus. Pa sak oficiali dokument, toki ilikusi gyv tremtini, kuri sveika tai pakenkta priverstiniuose darbuose, 1955 m. buvo apie 104 tkst. (kar tu su vaikais). Tremtyje prievarta buvo darbinta ir apie 14 tkst. tremtini vaik (apie 7 tkst. sulaukusi 16 met, kiti 7 tkst. - 12-15 met amiaus). 1941-1953 m. prievartinius darbus tremtiniai dirbo tik u maist, o j padt var ir reglamentavo 1939 ir 1945 m. Soviet Sjungos vy riausybs nutarimai. Nuo 1948 m. birelio 3 d., remiantis SSRS minist r tarybos sprendimu, kiekvienas tremtinys u vengim dirbti" gal jo bti kalintas. Galima tvirtinti, kad u prievartin darb nebuvo at lyginama. 1941-1953 m. pateko tremt maiausiai be vieno maitintojo arba ne teko maitintoj tremtyje ir dl to kent skurd apie 18-20 tkst. vaik. Vis 1941-1953 m. tremi metu apie 4 tkst. ilaikytini buvo itrem ta be maitintoj. Tad i viso 1941-1953 m. apie 22-24 tkst. vaik ir i laikytini buvo itremti be maitintoj arba j neteko tremtyje ir dl to kent skurd. 1941, 1948-1951 m. tremiam moni sraus buvo patek maiau siai 24 tkst. moni, kurie buvo priversti slapstytis, keisti gyvenam j viet arba vykti pas itremtus eimos narius. Grusiems Lietuv buvusiems tremtiniams ir politiniams kaliniams egzistavo itisas draudiam profesij sraas - neleista sidarbinti j r laivyne, 70-yje pramons moni bei staig. Jiems buvo beveik vi-

81

sikai ukirstas kelias ivykti u Soviet Sjungos rib. KGB gyvendi no tokias priemones kaip buvusi tremtini ir politini kalini kom promitavimas ir moralinis politinis izoliavimas. Be to, reikia atsivelg ti tai, jog sugrusieji i Sibiro jokio turto neatgavo.

Nuudymas ar inaikinimas, kankinimas, neteistas kalinimas

Kankinimai. Pagal SSRS MVD ir MGB instrukcijas jie plaiai taiky ti tardant valstybiniais nusikaltimais" kaltintus mones, t. y. u akty v ir pasyv pasiprieinim okupacinei valdiai. NKVD ir NKGB sis temoje tai buvo dangstoma odiais fizinis poveikis", aktyvus tardy mas" ir pan. Kankinimai buvo sankcionuoti paiu aukiausiu lygiu. VKP(b) CK 1937 m. oficialiai leido vartoti fizin poveik". 1939 m. sau sio 10-20 d. VKP(b) CK dar kart patvirtino, kad fizinio poveikio me tod kaip iimt btina taikyti ir ateityje aiki ir nepalusi liaudies prie atvilgiu kaip visikai teising ir tiksling metod". Kankinimai tardymo metu buvo slaptinti, negaljo likti koki nors tai liudijani dokument. Pirmiausia buvo luoinami politiniai kaliniai, kurie tardy ti Lietuvoje. Toki moni 1944-1952 m. buvo maiausiai 62 086, tarp j 45 429 - rezistencijos dalyviai ir rmjai. Mirties bausms, mirtis nuo kankinim ir nepakeliam kalinimo slyg. Netektys dl vykdyto mirties nuosprendio, dl mirties sulai kant, tardant ar dl nepakeliam kalinimo ir darbo slyg, dingus be inios: 1940-1941 m. suaudyta 470 kalini; 1941-1943 m. lageriuose mirties nuosprendis vykdytas 595 kaliniams; 1944-1947, 1950-1957 m. suaudyta 1000 kalini; 1944-1945, 1948-1952 m. bendruose kaljimuose uvo 718 kalini; 1946-1947 m. bendruose kaljimuose uvo apie 200 kalini (ivesti nis skaiius); 1946-1955 m. iluts lageryje uvo 559 kaliniai (su vaikais). I viso Lietuvoje nuo lig, bado, nepakeliam kalinimo ar tardy mo slyg uvo arba buvo nukankinti ar suaudyti apie 3 tkst. ka lini (i j 70% - politiniai kaliniai). Be to, 1941-1943 m. lageriuose mirties bausm buvo vykdyta 595 kaliniams. Dabar Lietuvoje ino mos dvi didiausios komunistinio reimo auk kapaviets - Tuskul nai Vilniuje (palaidota apie 760 suaudyt kalini, i kuri apie 50% politiniai kaliniai) ir Macikai iluts rajone, kur palaidota apie 560 ka lini (i j 70 - vaikai).

82

Neteistas kalinimas. Lietuvos sovietizavimas nebt pavyks ir pa siprieinimas nebt buvs nuslopintas, jeigu ne masiniai sumimai. Kas antras lietuvis vyras tapo genocido auka arba perjo per teroro sis temos filtrus". Sumimai, represini pajg teroras turjo kur kas to liau siekiani tiksl negu vien tik pasiprieinimo slopinimas. Lietuv visikai pavergti ir sovietizuoti, pertvarkyti visuomen pagal komunis tins ideologijos postulatus negaljo bti manoma nevartojant prievar tos ir teroro, nenaikinant patriotikiausios ar kikai nepriklausomos lie tuvi tautos dalies. Tik per vienerius metus - nuo 1944 m. gruodio iki 1945 m. gruodio - vienoki ar kitoki okupant prievart (buvo kalinti, mobilizuoti, priversti slapstytis ir t. t.) patyr daugiau kaip 200 tkst. moni, i kuri apie 54 tkst. buvo ilgam kalinti, o i j 32 661 isistas lagerius. Btent ilgesn laik kalint arba lagerius siuniam moni sveikata labiausiai nukentjo, jie buvo luoinami fi zikai ir dvasikai. Taip 1940-1953 m. lagerius buvo iveta apie 150 tkst. kalini i Lietuvos (r. 5 pried). Ne visi iveti kaliniai buvo kal tinami padar antisovietinius nusikaltimus arba u juos nuteisti. Labai daug moni buvo represuota remiantis vadinamaisiais buitiniais" straipsniais (u prievoli nevykdym, pas reimo paeidim, vykdant Lietuvos SSR 1947 m. birelio 4 d. ir 1948 m. balandio 7 d. sakus). SSRS lagerius nepolitini kalini i Lietuvos iveta apie 50-60 tkst. Visi kaliniai turjo dirbti priverstinius darbus. 1940-1956 m. uvo maiausiai 20-25% vis lagerius ivet moni (arba kas treias po litinis kalinys, kadangi dauguma j buvo kalinti ir uvo 1941-1944 m., kai mirtingumo lygis buvo didiausias, taip pat vliau, kai buvo laiko mi sunkiausiomis slygomis), arba 30-40 tkst. moni (i j apie 20-25 tkst. politini kalini). Iki 1958 m. Lietuv gro apie 19 tkst. moni, kurie kalinti u ypa pavojingus kontrrevoliucinius nusikal timus", t. y. buvo politiniai kaliniai. Dingo be inios arba ilgai negal jo grti Lietuv keliasdeimt tkstani buvusi politini kalini. Suaudyta, nuudyta sulaikant, tardant arba uvo dl nepakeliam kalinimo ar darbo slyg, dingo be inios apie 33% politini kalini (i 80-90 tkst.), arba apie 20-25% vis kalini (i 150 tkst.).

III.

Genocido nusikaltimai
Vertinant pagal genocido konvencij, tremtiniams buvo sudarytos ne pakeliamos gyvenimo slygos. To padarinys - dalinis arba visikas j sunaikinimas. Kadangi daug kam nepriimtinas sovietins moni nai-

83

kinimo politikos vardijimas kaip genocido politikos ir maai kam i nomi sovietiniai dokumentai, apibriantys naikintinas tautines grupes, todl trumpai apibdinsiu pai sovietinio genocido definicij. V. Leninas, suformulavs pagrindinius totalitarins komunistins valstybs egzistavimo principus, suteik Komunist partijai iskirtin valdios teis, taip suskaldydamas visuomen valdytojus ir valdo muosius. Valdomj sluoksnis savo ruotu buvo dalijamas kelias da lis, kuri viena (nuverstosios klass") i komunistins visuomens tu rjo bti eliminuota. Nacionaliniuose sovietins valstybs pakraiuo se tokia politika gavo specifini bruo. Pavyzdiui, daliniu Lietu vos gyventoj sunaikinimu arba tyiniu nepakeliam gyvenimo sly g, kuriomis naikinta dalis tautos, sudarymu siekta isprsti kur kas didesnius socialinius, ekonominius ir politinius udavinius. Negalima nepastebti aplinkybs, kad tautos naikinimas (komunistine ideologi ja pagrstas moni naikinimas vadintas nuverstj klasi slopini mu") buvo vienas svarbiausi Lietuvos sovietizavimo, komunistini socialini-ekonomini doktrin prievartinio gyvendinimo svert. So vietins teiss apologet nuomone, tokia politika kaip objektyvi b tinyb" buvo gyvendinama trimis bdais: kariniu, ekonominiu ir po litiniu teisiniu. Tarptautin teis genocidu laiko itis gyventoj grupi ar j dalies naikinim rasiniais, nacionaliniais arba religiniais motyvais. Nusikalsta mais veiksmais ksinamasi konkret asmen, bet to prieastis - ne in dividualios jo savybs, bet priklausymas vienai i nurodyt gyventoj grupi. 1946 m. lapkriio 11 d. Jungtini Taut rezoliucijoje ir politins grups naikinimas buvo apibdinamas kaip genocidas. Bet 1948 m. gruodio 9 d. Jungtini Taut priimtoje Konvencijoje dl kelio ukirti mo genocido nusikaltimui ir nubaudimo u j gyventoj grupi naiki nimas politiniais motyvais genocidu nepripastamas. Btent tuo buvo grindiamas sovietinio teroro ir jo padarini nepripainimas genocidu. Visikai nebuvo atsivelgiama tai, kad sovietinis moni naikinimas buvo nukreipiamas prie konkreias tautines grupes. Lietuvos ir Latvi jos statymai, apibrdami genocid, jo svok taip pat traukia ir po litini grupi naikinim. Tai atitinka 1954 m. Jungtini Taut Genera linei Asambljai pateikt Tarptautins teiss komisijos patvirtint ko deks, kuriame prie nusikaltim taikai ir monijos saugumui priskiriami bet kurios valstybs valdios ar privai asmen nemoniki aktai, to kie kaip udymas, naikinimas, pavergimas, trmimai ar persekiojimai, vykdomi bet kuri civili gyventoj atvilgiu politiniais, rasiniais, re liginiais ar kultriniais" motyvais".

84

iuo metu Lietuvos Respublikos statymas dl atsakomybs u Lie tuvos gyventoj genocid konstatuoja, kad Lietuvos gyventoj udy mas, kankinimas ar deportavimas, padaryti Soviet Sjungos okupaci jos ir aneksijos metais, atitinka tarptautinmis teiss normomis numa tyto genocido nusikaltimo poymius. Taigi atitinka genocido, kuriuo sie kiama sunaikinti nacionalin grup, poymius. Lietuvoje genocido veiksmai pasireik lietuvi kaip tautins ar nacionalins grups netei stais sumimais, kalinimais, udymais, trmimais. Buvo naikinami ne mons be tautybs, o btent lietuviai. Sovietinis genocidas buvo vyk domas motyvuojant lietuvi kaip etnins grups dalinio sunaikinimo ar suvarymo btinybe. Daugiau kaip 70% tremtini sudar moterys ir vaikai. Kaip liudija dokumentai, SSRS 1949 m. buvo numatyta, kad vaikas, gims tremtinio ir netremtins eimoje ir pasirinks tremtinio tautyb, raomas tremtini sraus". Ypatingos teisins lietuvi trem tini padties nustatymas ir tai, kad tredalis trmim auk - vaikai, rodo, jog Lietuvos gyventoj naikinimas pirmiausia buvo nukreiptas prie lietuvi taut. Mirtis tremiant. Tremiamus mones mirtis praddavo itikti jau nuo to momento, kai trmim vykdytoj operatyvins grups siverdavo j butus ir namus. Kiekvienas bandymas pabgti ar pasiprieinti buvo slopinamas ginklu. bandanius pabgti buvo audoma, o sugauti ar pasipriein - kuo iauriausiai sumuami. Auk daugjo ir paties vei mo metu. Didesn mirusij skaii lm ne tik veimo aplinkybs, kai mons bdavo suvaromi gyvulinius vagonus, laikomi antisanitarin mis slygomis, patirdami oro, o neretai ir maisto stygi bei didelius dva sinius igyvenimus. Didesn auk skaii lm ir tremtini sudtis: juk daugiau kaip 70% tremtini sudar moterys ir vaikai. 1941-1953 m. tremt buvo iveta ne maiau kaip 39 tkst. vaik ir 50 tkst. moter (r. 3 pried). Be vaik, veant pirmieji mirdavo senyvo amiaus mons, nios moterys, eelonuose gim kdikiai (jie nebuvo traukiami tremtini skaii, jei tremties viet nepasiekdavo gyvi). Pavyzdiui, vien tik MGB duomenimis, 1948 m. veant 30 888 tremtinius (77,2 % vis per didj trmim itremt moni) tremties vietos nepasiek arba buvo pake liui sualoti 198 tremtiniai, i kuri 47 mir ir 104 palikti pakels ligo ninse. 1949 m. kovo mnes pakeliui tremties viet mir ne maiau kaip 50 moni, tarp j - daug kdiki. 1951 m. spalio mnesio vei mo metu tremties vietos nepasiek 39 vaikai.

85

Mirtis tremtyje. I 132 tkst. moni (kartu su 1945-1952 m. gimu siais tremtyje), kurie 1941-1952 m. buvo aminojoje tremtyje", 28 tkst. uvo nuo lig, bado ir nepakeliamo darbo. Negalutiniais duomenimis, 1953-1958 m. tremtyje mir dar apie 3500 moni (dokumentai patvir tina 1773 moni mirt, bet nra duomen apie tremtini mirtingum 1953, 1955 ir 1958 m.). Tremtiniai mirdavo iki pat ilaisvinimo dienos. Dar apie 50 tkst. moni ilgai negaljo grti arba visikai negro Lietuv.

IV. Karo nusikaltimai

Civili asmen pasirinkimas upuolimo objektu, neatrankinis u puolimas, keliantis grsm civiliams gyventojams, betikslis miest, kaim ir gyvenviei naikinimas arba niokojimas, nepateisinamas ka rine btinybe, karo statym ir paproi paeidimas. 19441945 m. vykdytos fizinio moni naikinimo akcijos savo mas tu pranoko visas 1946-1953 m. akcijas. MVD kariuomens daliniai, pavalds front unugario apsaugai, pasienio kariuomenei ir gelein keli apsaugos bei vidaus kariuomenei, savo baudiamsias operaci jas prie ginkluoto pasiprieinimo dalyvius ar bet kokiu pasiprieini mu tariamus asmenis pradjo nuo pat 1944 m. liepos mnesio, bet didiausi mast vadinamosios karins ekist operacijos gavo 1944 m. gruodio mnes. udyns vyko visose Lietuvos apskrityse. Tik 1944 m. gruodio mnes deimtyje valsi sudeginti 144 lietuvi kiai ir sudeginti (nuauti) 265 lietuviai. I 20 156 moni, kuriuos 1944-1953 m. NKVD (MVD) ir MGB pavadino partizanais (dokumen tuose jie niekinamai vadinami banditais) ir nuud, apie 5 tkst. bu vo beginkliai mons. Dokumentais pagrsta ivada galt bti viena: 1944-1953 m. NKVD (MVD) ir MGB vykdytos karins baudiamosios operacijos (nesvarbu, kas jas vykd - divizijos, pulkai, kuopos, ko mandos ar karins ekist grups) buvo pagrindinis lietuvi udymo bdas. MVD, MGB ir j kariuomen buvo pagrindin vis karo nu sikaltim vykdytoja. Pavyzdiui, daug duomen iliko apie NKVD vidaus kariuomens 4-osios divizijos baudiamsias operacijas, kuri metu danai buvo u domi beginkliai mons: baudjai gruodio 13 d. 16 km pietus nuo Ukmergs sudegino darin ir nuud 8 mones; gruodio 17 d. 6 km iaurs rytus nuo Mielagn (venioni apskr.), Radui k., sude-

86

gino nam ir nuud 7 mones; gruodio 17 d. 30 km pietvakarius nuo Utenos, Klovini k., sudegino nam ir nuud 13 moni; gruo dio 19 d. Kvetk ir Suvainikio apylinkse (30 km rytus nuo Bir ) sudegino vien k ir nuud 15 moni; gruodio 28 d. Stuli ir Mikiniki apylinkse (16-28 km rytus nuo Utenos) sudegino nam ir darin, nuud ir sudegino 14 moni. 1944 m. gruodio 17-21 d. 13-ojo pasienio pulko batalionas ekiks valsiaus (Kauno apskr.) But kiki, Vosbut, Bauki, Juodaii kaimuose sudegino 46 sodybas ir nuud 56 mones, o gruodio 22 d. 5 km rytus nuo Vilkijos (Bubi, Ligaini, Padaugavs ir kt. kaimuose) sudegino 9 sodybas, nuov 16 ir sudegino 4 mones. Merkins valsiaus Klepoi kaime nuudyti 22 mons, Lizd kaime - 10 (i j 2 moterys) ir t. t. I viso iame vals iuje nuudyti 48 mons. NKVD vidaus kariuomens 4-oji divizija tik per savo operacijas 1944 m. gruodio 13-1945 m. kovo 31 d. nuud 1817 moni. I j apie 550 buvo partizanai, o visi kiti - beginkliai gyventojai (daniausiai nuo mobilizacijos besislapst vyrai). Didiausios udyns vyko 1944-1945 m. (r. 6 pried). Privaios ar visuomenins nuosavybs grobimas (karo statym ir paproi paeidimas). 1944 m. gruodio mnesio pradioje SSRS vidaus reikal komisaro pavaduotojas S. Kruglovas nurod, jog bt tikslinga LSSR liaudies ko misar tarybos vardu kreiptis nelegaliai gyvenanius banditus su si lymu numatytu laiku legalizuotis, nurodant, jog prieingu atveju j ei mos bus itremtos Sibir, o turtas - konfiskuotas". Tuo metu turtas buvo konfiskuojamas, o namai danai ir sunaikinami. Pavyzdiui, 1945 m. liepos mnes M. Suslovas savo praneime J. Stalinui ra apie 30 899 ki (t. y. 10% vis ki) visik ar dalin konfiskavim. Tarp j buvo 4055 suimt liaudies prie" kiai.

V. ala Lietuvos valstybei

Pabaigoje reikt trumpai susumuoti Lietuvai padaryt al. Visos Lietuvos visuomens dalys, pagaliau visa valstyb ir kiekvienas pilie tis patyr didiulius nuostolius. Reikt pasakyti, kad ne maiau kaip 456 tkst. moni (kas treias suaugs lietuvis; lietuviai sudar 93% ka lini ir 96% tremtini) tapo sovietinio teroro aukomis, patyr vienoki

87

ar kitoki prievart. I j apie 350 tkst. buvo kalinta, iveta tremt ir Gulago lagerius ar nuudyta Lietuvoje (kalino, ive tremt Sibi re ir Gulago lagerius 332 tkst. moni - apie 25-33% ten uvo ir apie 25% negaljo grti Lietuv - bei apie 26 tkst. nuudyta Lietuvoje), apie 500 tkst. dl vykdyto teroro, karo slyg ar okupant sprendi m turjo palikti Lietuv (r. 11 pried). Kartu su nacistins diktat ros aukomis (ji fizikai sunaikino 245 tkst. moni, i j apie 200 tkst. yd) Lietuvos gyventoj nuostoliai siekia 33% bendro 1940 m. alies gyventoj skaiiaus. al, padaryt Lietuvos Respublikai, skaiiuojant materialine iraika, gaunami miliniki skaiiai: 278 mlrd. JAV doleri, i kuri 1,849 mlrd. JAV doleri ala padaryta vykdant genocid ir represijas, 53,8 mlrd. JAV doleri ala - dl trmim ir veim Gulago lagerius (negautos nacio nalins pajamos) ir t. t. (r. 10 pried). Sovietizacij lydjs teroras, karo nusikaltimai, nusikaltimai monikumui, genocido nusikaltimai sunai kino ne tik mones, bet ir itisus socialinius sluoksnius su visa j puose lta kultra, turtu, visuomenine taka. Lietuvi tautos demografiniai, tur tiniai ir visi kiti patirti nuostoliai ilgai lm ir tebelemia dabartins Lie tuvos valstybs ir visuomens gyvenim kaip aminas komunistinio re imo nusikaltim paminklas. 1 priedas. 1941-1953 m. i Lietuvos itremt moni skaiius Metai 1941 1945 1946 1947 1948 1949 1950 1951 1952 1953 I viso VRM duomenimis Ivestinis skaiius Itremt moni skaiius 14 381 7 368 2 082 2 782 41 158 33 500 1 355 21 177 2 934 100 126 837 128 068 130 000

2 p r i e d a s . Trmim direktyvos ir auk skaiius

Eil. Nr. Kieno nutarimu, sakymu Trmimo data Pirminiuose MVD ir MGB dokumentuose nurodytas skaiius 17 562 (i j 4923 iveti lagerius) 1945 04 20-05 03 1 048 Vlesniuose MGB, MVD, KGB dokumentuose nurodytas skaiius 12 562 (ir 4923 iveti lagerius) iuo metu suregistruot tremtini skaiius 17 730 (i j 3349 rayti kali ni sraus) Tremties vieta

1.

VKP(b) CK ir SSRS 1941 06 14-18 liaudies komisar tarybos 1941 m. gegus 16 d. nutarimas Nr. 1299-526

Altajaus kr., Novosibirsko sr., Komijos ASSR, Kazachija, Krasnojarsko kr. Stalinabado sr. (Tadikijos SSR) Komijos ASSR, Molotovo ir Sverdlovsko sr. Sverdlovsko sr.

2.

Lietuvos SSR NKVD 1945 m. balandio 18 d. sakymas Nr. 4/0174 SSRS NKVD 1945 m. birelio 16 d. nutarimas Nr. 328 SSRS NKVD 1945 m. birelio 16 d. nutarimas Nr. 328 SSRS MT 1947 m. rugsjo 29 d. nutarimas SSRS MT 1947 m. rugsjo 29 d. nutarimas SSRS MT 1948 m. vasario 21 d. nutarimas Nr. 447-160

854 (nepridta prie lietuvi tremtini skaiiaus) 4 479

3.

1945 07 17-09 03

6 320

4.

1946 02 18-21

2 082

2 082

5.

1947 12

2 782

2 782

Tomsko, Tiumens sr., Komijos ASSR Tomsko sr., Krasnojarsko kr. Krasnojarsko kr., Irkutsko sr., BuriatijosMongolijos ASSR

6. 7.

1948 01-02 1948 05 22-27 Vesna"

1 156 40 002

1 134 39 482

2 priedo tsinys Eil. Nr. Kieno nutarimu, sakymu Trmimo data Pirminiuose MVD ir MGB dokumentuose nurodytas skaiius 29 180 Vlesniuose MGB, MVD, KGB dokumentuose nurodytas skaiius 28 981 iuo metu suregistruot tremtini skaiius Tremties vieta

8.

SSRS MT 1949 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 390-138 - " - " - " - " -

1949 03 25-28 Priboj"

Irkutsko sr., Krasnojarsko kr.

9. 10. 11. 12.

1949 04 10-20 1949 06 06 1949 07 07 1950 04 14, 09 01-02, 09 19

3 090 apie 500 279 1 355

2 927 neinomas neinomas 761

Irkutsko sr. - " - " Altajaus ir Chabarovsko kr. Irkutsko ir Tomsko sr.

13.

SSRS MT 1951 m. 1951 03 31-04 01 vasario 13 d. nutarimas Nr. 377-190, SSRS MT 1951 m. kovo 3d. nutarimas Nr. 667-339 SSRS MT 1951 m. rugsjo 5 d. nutarimas Nr. 3309-1568-vs - " 1951 09 20-21

433

neinomas

14.

3 807

2 987

Irkutsko sr.

15.

1951 10 02-03 Osen"

16 150

16 109

Krasnojarsko kr.

2 priedo tsinys
Eil. Nr. Kieno nutarimu, sakymu Trmimo data Pirminiuose MVD ir MGB dokumentuose nurodytas skaiius 335 Vlesniuose MGB, MVD, KGB dokumentuose nurodytas skaiius neinomas iuo metu suregistruot tremtini skaiius Tremties vieta

16. 17.

- " SSRS MT 1951 m. rugsjo 5 d. nutarimas Nr. 3309-1568-vs - " -

1951 10 03

~~ n ~

1951 11 30 1952 01 23 1952 07 06-07 1952 08 05-06

452 2 195 465 359

neinomas 1 844 neinomas neinomas

Altajaus kr. Krasnojarsko kr.

18. 19. 20.

- " SSRS MGB Ypatingojo pasitarimo sprendimu - " -

Krasnojarsko kr.

21.

1952 11 29

neinomas

neinomas

Kazachija, Krasnojarsko kr. Tomsko sr., Altajaus kr., Krasnojarsko kr. 128 068

22.

- " -

1953 02 26, 04 12, 09 12

apie 100

neinomas

viso

124 652

126 984

91

3 priedas. Tremtiniai - vaikai ir moterys

Eil. Nr. Trmimo data 1. 1941 06 14-18 2. 1945 04 20-05 03 3. 1946 02 18-21 4. 1947 12 11-1948 04 23 5. 1948 05 22-27 6. 1949 03 25-28 7. 1949 04 10-20 8. 1951 09 20-21 9. 1951 10 02-03 10. 1952 01 23 I viso Vaik skaiius 5 072 313 576 1 096 11 066 8 357 680 1 255 5 278 519 34 200 Moter skaiius 7 628 _ 1 986 16 559 11 736 _ 5 757 755 44 421

4 priedas. 1945-1959 m. itremt lietuvi pasiskirstymas tremties vietose Vieta 1941 m. spalio 1 d. 1948 m. vasario 1 d. (be 1941 m. tremtini) X 908 X 2 438 1402 453 X 5 201 1949 m. sausio 1 d. (be 1941 m. tremtini) 3 987 864 23 233 11 385 87 2 324 2 428 1343 1 227 2 492 46 942 1953 m. sausio 1 d. 1957 m. liepos 1 d. 1959 m. sausio 1 d.

Buriatija-Mongolija Altajaus kr. 7 462 Kazachija X Komija 1 549 Jakutija Krasnojarsko kr. 164 Chabarovsko kr. Irkutsko sr. Kemerovo sr. Molotovo (dab. Perms) sr.Omsko sr. Sverdlovsko sr. Tiumens sr. 3 507 Novosibirsko sr. Tomsko sr. I viso Bendras Soviet Sjungos tremtini skaiius Lietuvi dalis (%) 12 682

3 828 2 047 4 1 393 2 131 39 963 748 38 355 116 2 021 X 1 314 1 195 159 13 525 107 110

1 874 959 430 1 447 627 21 126 239 20 023 71 926 X 640 748 124 4 153 54 866

212 137 212 348 26 1 845 1403 _ 258 390 _ _ 10 18 5 186

2 260 536 -

2 300 233 2,04

2 753 356 3,9

178 363 30,76

49 416 10,5

92
5 priedas. Gulago lagerius ivet kalini skaiius Metai 1941 1944 1945 1946 1947 1948 1949 1950 1951 1952 I viso Iveta kalini 7 349 1338 31 661 16182 19 324 20 837 14 948 12 194 12 763 12 332 148 590

6 priedas. 4-osios auli divizijos 1944 m. gruodio 13-1945 m. kovo mn. baudiamj operacij metu nuudyti tizanai ir beginkliai mons Data 25-asis auli pulkas 12 7 9 18 3 6 14 2 2 1 11 33 118 137-asis auli pulkas 12 22 6 2 1 15 2 5 1 1 3 33 12 2 117 261-asis auli pulkas 4 11 2 17 9 1 1 12 11 1 2 5 76 298-asis auli pulkas 30 7 2 10 31 2 1 2 1 5 10 7 2 110

par

I viso

Gruodio 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 I viso gruodio 13-31

46 41 8 9 31 66 19 14 7 7 15 3 15 2 15 50 24 14 35 421

93
6 priedo tsinys Data 25-asis auli pulkas Sausio 1 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 25 26 27 28 29 30 31 Vasario 1 2 3 4 5 6 7 9 10 11 12 13 14 15 2 11 1 10 3 3 22 3 8 4 13 _ 3 6 8 26 2 81 5 1 1 1 4 11 137-asis auli pulkas 9 2 4 20 5 3 2 3 2 3 1 1 1 5 3 2 3 6 6 1 1 2 261-asis auli pulkas 5 9 1 7 22 2 55 10 8 18 1 1 4 1 35 3 3 2 77 1 298-asis auli pulkas 5 1 2 11 36 27 2 6 4 1 7 1 24 15 3 9 I viso

10 18 1 9 3 15 43 7 60 33 39 27 5 6 3 8 4 19 3 11 1 4 23 4 13 4 7 14 2 3 65 11 29 2 90 23 83 4 2 1 4 23

94
6 priedo tsinys Data 25-asis auli pulkas 6 12 1 6 _ 1 2 10 4 1 1 18 12 2 423 137-asis auli pulkas 2 30 2 1 4 4 3 4 1 78 1 3 2 2 3 2 6 3 355 261-asis auli pulkas 39 46 4 6 1 2 8 7 5 5 121 1 31 620 298-asis auli pulkas 5 1 1 3 39 37 3 4 1 1 30 22 8 419 I viso

Vasario 16 17 18 19 20 21 22 23 24 26 27 28 Kovo 2 4 6 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 21 22 24 27 28 29 30 31 I viso

5 8 70 14 1 4 1 47 8 6 4 45 44 1 2 2 1 5 10 86 8 4 4 1 22 2 14 6 5 5 2 128 31 53 11 1817

95
priedas. 1944-1945 m. nuudyti mons Data 1944 m. spalis lapkritis gruodis 1945 m. sausis vasaris kovas balandis-gegus 15 birelis liepa rugpjtis rugsjis spalis lapkritis gruodis Nuudyta moni 39 265 2 056 1 207 1301 1 030 1 613 1 135 1436 710 416 238 249 343

I viso

12 266

priedas. MVD ir MGB 1946-1953 m. baudiamj operacij padariniai Metai 1946 1947 1948 1949 1950 1951 1952 1953 I viso uvo partizan 2143 1540 1135 1 192 635 590 457 198 7 890

96
9 p r i e d a s . 1944-1949 m. uvusi beginkli moni ir partizan
pasiskirstymas pagal apskritis Eil. Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. U. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29. 30. 31. 32. 33. 34. 35. 36. 37. 38. 39. 40. 41. MVD ir MGB skyriai Alytaus Anyki Bir Jonikio Jurbarko Kauno m. Kauno apskr. Kaiiadori Kalvarijos Kelms Kdaini Klaipdos Kretingos Kupikio Kurn Lazdij Marijampols Maeiki Paggi Panevio Pasvalio Plungs Prien Radvilikio Raseini Rokikio Rietavo Trak Taurags Teli irvint aki iauli iluts venioni Ukmergs Utenos Varnos Vilkijos Vilniaus m. Vilniaus apskr. 1944 m. 1945 m. 1946 m. 1947 m. 1948 m. 1949 m. I viso sausissausisgegu gegu 156 127 91 57 67 15 5 1 182 109 178 8 3 29 59 130 312 206 39 846 593 34 369 387 1 96 218 634 119 4 874 188 602 855 96 190 202 491 1 355 753 981 311 78 69 9 1 69 14 1 10 16 70 8 116 23 35 30 27 5 _ 27 32 _ 25 129 52 2 107 1 35 5 12 60 35 6 36 8 82 49 4 45 110 28 1 138 2 39 67 51 _ 9 89 70 _ 50 53 3 32 81 75 82 1 2 47 10 6 4 2 3 16 10 13 8 38 23 2 33 31 4 43 1 5 26 14 19 14 1 17 18 _ 16 5 1 12 33 17 23 60 33 34 17 16 79 8 11 13 30 15 33 51 27 65 27 22 68 5 19 16 27 37 25 9 28 41 36 10 26 31 8 15 61 56 74 8 2 1 294 44 864 69 18 107 650 43 11 29 547 33 259 123 33 392 877 182 5 1421 6 26 81 41 443 905 9 931 273 348 10 321 671 13 569 1 369 1 387 179 8 1 356

97
9 priedo tsinys Eil. Nr. MVD ir MGB skyriai 1944 m. 1945 m. 1946 m. 1947 m. 1948 m. 1949 m. I viso sausissausisgegu gegu 52 412 2 238 5 226 9 662 53 943 1 1 540 21 210 13 29 55 16 13 4 _ 532 8 8 _ 33 4 192 110 319 412 39 279 16 107

42. Vilkavikio 43. Zaras 44. I Pabaltijo fronto NKVD kariuomen 45. BB valdyba 2-N valdyba 46. MGB (NKVD) I viso

10 priedas. Buvusios SSRS Lietuvos Respublikai 1940-1991 m. padarytos alos suvestiniai duomenys alos ris ir pavadinimas alos dydis (i viso, tkst. JAV doleri; 1996 m. kursu) 1 849 863 171 000 Lietuvos Respublikai 1 849 863 171 000

1. ala, padaryta vykdant genocid ir represijas 2. ala, padaryta dl rezistent persekiojimo

3. ala dl okupuoto krato piliei prievartinic> mimo sovietin kariuomen ir sukarintuosi us 2 325 893 dalinius 1940 ir 1944-1991 m. 4. Okupacinio reimo ala miesto ir kaimo gyventojams 5. ala dl priverstins emigracijos 6. ala Katalik Banyiai ir kit konfesij maldos namams 7. ala juridiniams asmenims 8. ala visuomeninms organizacijoms 9. ala dl gyvybini valstybs funkcij nutraukimo ir j atnaujinimo ilaidos 10. ala valstybs turtui .

2 325 893

328 219 2 980 000

203 101 2 563 000

226 051 219 053 61 350

43 411 218 703 -

1 346 864 931 984

1 346 864 931 984

98
10 priedo tsinys alos ris ir pavadinimas alos dydis (i viso, tkst. JAV doleri; 1996 m. kursu) 1 823 600 265 488 542 Lietuvos Respublikai 1 823 600 265 488 542

11. ala Lietuvos gamtai 12. ala Lietuvos kiui 12.1. Negautos Lietuvos nacionalins pajamos dl alies gyventoj skaiiaus sumajimo (netekties) SSRS okupacijos padarinio 12.1.1. Itremti ir iveti lagerius Lietuvos Respublikos gyventojai ir dl to netektos nacionalins pajamos (skaitiklyje - ala, apskaiiuota pagal SSRS CSV statistik ir metodik, vardiklyje - pagal Jungtini Taut statistik ir metodik) 12.1.2. Nuo sovietins okupacijos pasitrauk Lietuvos Respublikos gyventojai ir dl to netektos nacionalins pajamos (skaitiklyje ala, apskaiiuota pagal SSRS CSV statistik ir metodik, vardiklyje - pagal Jungtini Taut statistik ir metodik) 12.1.3. Lietuvos Respublikos nuostoliai dl nuudyt ir uvusi jos gyventoj, kaip sovietins okupacijos padarinio 13. ala Lietuvos kultrai 14. ala dl okupacins kariuomens ir kit represini struktr buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje 15. Negrintos reparacijos, kurias SSRS gavo i Vokietijos u ios 1941-1944 m. Lietuvai padaryt al I viso padaryta alos

53 881 000 53 881 000

94 252 000 94 252 000

96 050 000 96 050 000

168 100 100 168 100 100

7 055 000 256 545

7 055 000 256 545

772 936

772 936

(2 060 000) 278 781 900 277 995 442

(2 060 000) 781 682 900 780 896 442

16. SSRS kariuomens paliktas turtas, kuris naudojamas arba gali bti panaudotas Lietuvos Respublikos kio ar jos kariuomens poreikiams I viso padaryta alos

716 000 278 065 900 277 279 442

716 000 780 966 900 780 180 442

11 priedas. Lietuvos gyventoj nuostoliai 1940-1953 m. Metai 1. Lietuva neteko gyventoj 1940-1941 1944 1945 1946 1947 1948 1949 1950 1951 1952 1953 I viso

75 112

217 409

148 787

122 438

34 301

64 803

50 658

14 678

34 802

15 815

780 922

1.1. uvo rezistent, j eim nari, rmj (neskaiiuojant mirusi kaljimuose ar tardym metu) 1 400 1.2. iveta lagerius ir tremt (neskaiiuojant kalint tik Lietuvoje) 22 100 1.3. repatrijavo ar pasitrauk i Lietuvos 51 142 1.4. uvo fronte

2 489

9 777

2 143

1 540

1 135

1 192

635

590

457

21 556

1 338

38 691

18 264

22 106

61 995

48 448

13 549

33 940

15 266

275 697

213 000

71 900 25 000

99 300

9 029

444 000 25 000

100

Kroatija - Jugoslavijos komunizmo auka

Jure Knezovicius, Tarptautins buvusi politini kalini ir komunizmo auk aso ciacijos prezidentas

Komunist atjimas valdi 1945 m. Kroatijoje reik ne tik nauj visuomenin politin santvark, bet ir Jugoslavijos valstybs atkrim. Dauguma kroat iuos istorinius pokyius, kuriuos rm ir dalis kroa t inteligent, sutiko nenoromis ir su baime, suvokdami, kad jie jau se niai buvo neivengiami. Priklausydama Austrijos-Vengrijos imperijai, bet ilaikiusi savo vals tybingumo tradicijas, identitet ir autonomij, skaitant parlament (sa bor) bei ginkluotsias pajgas (Tvyns gvardij), Kroatija 1918 m. gruodio 1 d., laiminama ir palaikoma laimjusi valstybi, tapo nau jos Serb, kroat ir slovn karalysts dalimi. i valstyb su savo pseu doparlamentu 1929 m. vedus monarchin faistin diktatr buvo per vardyta Jugoslavijos karalyste. 1918 m. priimta Jugoslavijos valstyb, Kroatija prarado valstybin gumo bruous. Kroatai ingsn vertino kaip neleistin ir neteist. Plebiscito inicijuota nebuvo, o ir kroatai iuo klausimu nepasil jokios ieities ar savo nuomons. Kroat saboras, taip ir neturjs galimybs svarstyti ar tvirtinti susijungimo su Jugoslavijos Karalyste sprendim, buvo tiesiog paleistas. Kroatijos statymai buvo paprasiausiai pakeisti Serbijos karalysts statymais, o valstybs administracija, vietimu ir ki tomis socialinio gyvenimo sritimis asmenikai ir politikai buvo siekia ma stiprinti Serbijos, vadinasi, Jugoslavijos, smoningum. 1929 m. panaikinus parlamentin santvark, buvo udrausti ir tau tiniai simboliai (vliava, ki herbai ir t. t.), neleidiama netgi minti kroatik vard. Pirmosios ginkluoto konflikto ieirbos pradjo kibirkiuoti prajus vos keletui dien po naujosios valstybs paskelbimo, kai 1918 m. gruo dio 5 d. centrinje Kroatijos sostins Zagrebo aiktje jungtin Jugos lavijos kariuomen nuud daugyb tvyns gvardiei.

101

1919 ir 1920 m. daug kur per al nuvilnijo streik banga - valstie iai reikalavo atlygio u Jugoslavijos kariuomenei enklinamus gyvu lius, o serb ginkluotosios pajgos msi smurto. Atjo permain me tas. Tautin kroat savimon ypa sustiprino visuomens judjimas. 1924 m. pabaigoje monarchistinis reimas udraud tuo metu stipriau sios Kroatijos politins jgos - Valstiei partijos - veikl ir sum jos lyder Stjepan Radi. Didiosios Serbijos vizijos alininkas ir Belgrado Asambljos parla mento narys 1928 m. Asambljos sesijos metu sukl udynes, kuri metu uvo du parlamentarai kroatai. Tarp sueistj buvo ir Radi, ku ris, taip ir neatsigavs, po keli savaii mir. Po udyni Asambljo je kils triukmas paspartino radikalias politines Kroatijos permainas. Darbininkai ir studentai reik didiul nepasitenkinim, i dalies bu vo nepatenkinti ir buruaziniai visuomens sluoksniai, i kuri vliau susiformavo nauja politin jga - ustai judjimas. is judjimas pa laik beslygin ginkluot kov siekiant sulugdyti Jugoslavij ir atkurti nepriklausom Kroatijos valstyb. Atsakydamas kroat nacionalist veiksmus, jugoslav reimas pa prasiausiai padidino priespaud. Didjo politikai aktyvi kroat emig racija, deimtys tkstani j ivyko usien - tiek dl politini, tiek ir dl ekonomini prieasi. Demografiniai, ekonominiai ir kultriniai priverstinio prijungimo prie Jugoslavijos padariniai kasdien darsi vis skaudesni. Jugoslavijos karalysts politin gyvenim enklina iaurumai, udy ns, politins aferos ir piliei teisi bei laisvi ribojimas. Tuo buvo sie kiama silpninti tautin savimon ir sukurti nauj, jugoslav, taut. De ja, proces palaik Vakar Europos valstybs, pirmiausia Pranczija ir Didioji Britanija, savaip prisidjo ir faistin Italija su nacistine Vo kietija. I tikrj Kroatijos separatist struktr ir usienio ryi poli tik apibria didij valstybi Jugoslavijos reimui siloma parama. Separatistai buvo priversti iekoti revizionist kariuomens paramos. Nenatralus Jugoslavijos valstybs krimas be socialinio, politinio ir kultrinio teisinimo bei iaurios, nedemokratikos reimo naudotos priemons lm greit Jugoslavijos valstybs ir jos kariuomens skili m 1941 m., nors paskutiniu momentu, 1939 m., Jugoslavija ir mgino atsisakyti grietos centralizuotos valdymo santvarkos. 1941 m. pavasa r Jugoslavija subyrjo lyg smlio pilis, bet tai turjo takos tik serbams, nes jie galjo susiburti tik Jugoslavijos valstyb. 1918-1941 m. vykusiose socialinse ir politinse permainose Jugos lavijos komunist partija reikmingesns takos neturjo. Priklausanti

102

Komunist Internacionalui ir bdama tarptautinio komunistinio jud jimo skleidja, savo strategij ir taktik partija ramst idjomis ir ba naliomis frazmis, neturjusiomis didesnio poveikio nei kroatams, nei kitoms Jugoslavijos tautoms. Nors Jugoslavijoje buvo sunki ekonomi kos kriz ir apskritai skurdas, svarbiausia socialin ir politin alies pro blema buvo nacionalinis klausimas, tai yra identiteto bei valstybs pi lietybs pripainimas ir autonomika raida. Supratusi, kad, nesprsdama nacionalinio klausimo, nesulauks pla tesns visuomens paramos, antrojo deimtmeio viduryje Jugoslavijos komunist partija (JKP), gavusi Kominterno nurodymus, atsisak atvi ros unitarins Jugoslavijos politikos ir gudriai mgino tariamai dom tis tautiniu judjimu. Vis dlto treiojo deimtmeio viduryje, vl vyk dydama Maskvos nurodymus ir nordama isaugoti Jugoslavij, parti ja jau buvo linkusi remti liaudies fronto politik. Siekdama pavaizduoti tok posk kaip galima natraliau, partija kr skyrius Slovnijoje ir Kroatijoje, taiau didelio pritarimo nesulauk. Elgdamasi kone kaip pa klusniausia Kominterno nar" (komunist literatroje buvo net toki posaki!), JKP vykd visus i SSRS gautus Stalino sakymus, vadinasi, buvo patyrusi, dirbtinai infiltruota politin jga. Anot oficialios parti jos statistikos, 1941 m. pavasar ji turjo apie 12 tkst. nari. Kai 1941 m. Kroatijos separatistai, utariami Aies valstybi, paskel b nepriklausom Kroatij, Jugoslavijos komunist partija reagavo pa syviai, nes Soviet Sjunga sjunginink saitais vis dar buvo susijusi su Treiuoju reichu, tai yra su Aies valstybmis. Ginkluot pasipriei nim komunistai pradjo tik po 1941 m. birelio 22 d., kai Vokietija u puol Soviet Sjung. Pasiprieinimu buvo siekiama palengvinti kari n SSRS padt ir tuo pat metu paraginti atkurti Jugoslavij bei vesti joje komunistin santvark. is komunist raginimas, kur nustelb Kroatijos nepriklausomybs atkrimas, nesulauk kroat dmesio. Pirmaisiais ginkluoto pasipriei nimo mnesiais komunistus palaik serbai, kuriems kurta Kroatijos valstyb kl pavoj. Komunist partizanai kovojo petys pet su di diosios Serbijos alininkais (etnikais). ie, nors ir prastai organizuoti, o kartais ir visai neorganizuoti, buvo itikimi pasitraukusiai i alies ir Londone radusiai prieglobst Jugoslavijos vyriausybei. Siekdami paskatinti kroatus sitraukti kov, komunistai patys da lyvavo sabotae ir ginkluotuose susirmimuose, taip tikdamiesi pa kurstyti reakcij ir sulaukti alyje dislokuot Vokietijos bei Italijos ka rini pajg, o tam tikru mastu ir pamau formuojamos Kroatijos ka riuomens atsakomj veiksm. Po toki veiksm kilo grsm gyven

103

toj saugumui ir teisms, todl dalis j pasitrauk mikus. Taip jie pateko karingos ir gerai organizuotos komunist maumos tak. vy kiai pakrypo tokia linkme, jog didium nepartini pritraukusiam pa siprieinimo judjimui vadovavo komunistai. Paskui vykusiame kruviname pilietiniame kare abi puss vykd sun ki karo nusikaltim. Atkuriant Jugoslavij, 1941-1945 m. vyko baisios komunist vadovaujamos buruazijos ir politini oponent partij na ri udyns. Nuudyti keli imtai katalik ir staiatiki kunig bei is lamo ventik. Prisideng ateizmo idealais ir politika, komunistai grie bsi baisaus smurto, kad kroat tautai ukirst keli tapti iuolaikine valstybe, kur sugyvena daug religij. Menkiausius Bosnijos ir Herce govinos musulmon mginimus tautikai prisidti prie Kroatijos vals tybs ideal komunistai laik nusikaltimu, o ketinim kurti savaran kik kroat ortodoks banyi nuomiai sulugdydavo tiesiog uuo mazgas. Tuo metu buvo nuudyta kelios deimtys tkstani moni, bet i tai visikai nustelb 1945 m. vykdytos civili moni ir sulugdytos ne priklausomos Kroatijos valstybs karini bri masins skerdyns. Siek damos gyti daugiau Maskvos valdios palankumo, buvusios Brit ka rins pajgos 1945 m. gegus viduryje Karintijoje (Austrija) perdav kroat (taip pat slovn ir serb) pabglius B. Tito armijai, kuri be jo kio teismo nuud daugyb civili ir karo belaisvi. ios didiuls trem tini minios likuiai buvo isisti vadinamj Kryiaus keli. Ibad jusi, pusnuogi belaisvi kolonas var pirmyn. Dauguma j buvo vos perj Austrijos ir Jugoslavijos sien. J keli ymjo daugyb pavie ni ir masini udyni be jokio teismo. Daug pervargusi, ligot ir i badjusi moni mir pakeliui nuo isekimo. Jugoslavijos komunist pateikiama iduot ir vliau nuudyt mo ni statistika skiriasi. 1949 m. Jugoslavijos vidaus reikal ministerija ileido dokument, pasak kurio 1945 m. gegu nelaisv paimta 341 tkst. prieo kareivi, 100 tkst. i j nuudyta. iame dokumen te neusimenama apie nuudytus civilius. Isami mokslini tyrim taip ir nebuvo atlikta, taiau dauguma altini nurodo, kad be teis mo buvo nuudyta daugiau nei 200 tkst. (tuo tarpu jugoslavai tenu rodo 50 tkst. auk). Panaiai kaip karo belaisvius ir civilius pabglius, komunistai pra djo doroti ir klasinius prieus". I Jugoslavijos pabgo per 300 tkst. gyventoj (neskaitant keli imt tkstani Dunojaus vokiei, kurie tapo tikro genocido aukomis). 1945 m. daugiau nei 200 tkst. moni dl bendradarbiavimo su okupant kariuomene" buvo atimta teis bal

104

suoti. Karo ir paskubomis suaukti liaudies" teismai teis tkstanius moni - daniausiai bdavo skelbiamas mirties nuosprendis. Ufik suota daugyb atvej, kai mirties nuosprend kaltinamajam paskelbdavo jau bausm vykdius. Vienas komunist vadov suauk Zagreb sa vo alininkus, kad itempt klasinius prieus" bei okupant tarnus" gatves ir kaip unis nuaut: teismo jie nenusipelno - Soviet val gybos (NKVD) pavyzdiu juos tiesiog reikia sunaikinti! Susidorojimai su tariamais reimo prieais (kunigais, inteligentais, ci viliais) vyko kelet met. Anot vieno Jugoslavijos altinio, Nacionali ns gynybos korpusas (JNGK), vienas i Jugoslavijos valgybos ir rep resini padalini, iformuotas 1953 m., nuud, sueid ar kalino apie 116 tkst. prie" (nuudyta 26 974). Atsitiktins publikacijos apie komunist reimo laimjimus" kovo jant su klasiniais prieais" atitiko usienio ir vidaus politikos tikslus. Pavyzdiui, usienio politikoje tokie straipsniai glaist tarp Tito ir Sta lino kilusius nesusipratimus, tuo Maskvai rodant, kad Jugoslavija i ko munizmo kelio neikrypo. Tuo pat metu alies viduje buvo siekiama parodyti komunist gali nuslopintiems prieams. Vis dlto mokslikai tirti auk skaii buvo grietai udrausta. Mginusieji aikintis reimo auk skaii buvo nuudyti arba ilgam kalinti. Panaiai Jugoslavijos komunistai pasinaudojo politiniais procesais siekdami ugniauti minties, odio ar spaudos laisv. 1945-1989 m. bu vo nuteista kelios deimtys tkstani kroat. Yra apskaiiuota, kad ios tautos atstovai, kuri tvynje teliko vos 4,5 mln., kaljo daugiau nei 500 tkst. met. Nepartiniai kroat politikai, vyskupai, pareignai, ra ytojai ir urnalistai tapo politini mogudysi ir ilgo kalinimo au komis. Dl tokio teroro kroatai po yd ir airi yra treia labiausiai pa saulyje isibarsiusi tauta. Dl 1948 m. vykusio B. Tito konflikto su Stalinu Jugoslavija tapo de mokratini Vakar numyltine, todl net ir iandien daug kas nieko ne ino apie Jugoslavijos reimo vykdytas politini oponent represijas, kurios daugeliu atvej buvo daug iauresns ir danesns nei kitose ko munistinse Europos alyse. Tegul i trumpa apvalga nutraukia slaptumo skraist, dengusi ju goslav komunist Kroatijoje vykdytus vrikumus.

105

Komentaras apie Baltarusijos inteligent likim

Maja Kliatornaja

Noriu pakomentuoti ms gerbiamojo profesoriaus kalb. Jis yra universiteto komisijos pirmininkas. Js patys suprantate, jis negaljo atvaiuoti, nors ir labai gerbia i publik. A nenoriu skaityti jo pra neimo apie baltarusi istorijos ikreipim tik todl, kad jis, paray tas profesionaliai, yra baltarusi kalba. Man dabar labai sunku atsisa kyti autoriaus laiko ir i karto versti, todl paprasiausiai a papra ysiu, kad praneim traukt leidin, kuris paskui bus ileistas apie Kongres. Noriu pasakyti, kad Baltarusijos istorija nujo labai sunk keli, nai kinimo keli. Stalinas taip myljo" Baltarusij, kad duodamas leidim sukurti Baltarusijos Socialistin Respublik sunaikino teist ios alies valdi - Baltarusijos liaudies valdi. Suaud Baltarusijos veikjus, is torikus, raytojus, t. y. sunaikino kultr. A esu baltarusi poeto To doro Kliatornovo dukt. Tuo metu, kai jis buvo suaudytas Kurapatuose (tai vyko 1937 m.), suaudyta daugiau kaip 20 moni i Ray toj sjungos. Tuomet buvo audomi ministrai, tarp j vietimo ir kul tros ministrai. Moteris tuo metu vedavo etapais. Man, galima saky ti, pasisek, nes mama mane ve slpdama po savo paltu, o kitus du vaikus i jos atm. (Labai atsipraau, nenorjau taip emocingai kalb ti, a tuojau susiimsiu.) Visa tai liudija, kaip buvo naikinama Baltaru sijos kultra. Kaljimuose, lageriuose, vaik barakuose mes netgi nei nojome odio Baltarusija". Kai pradjau kalbti apie Baltarusij, jau buvau suaugusi moteris. Baltarusij grau septyniolikos met ir netekau ado, nustojau kalbti rusikai, todl man dabar labai sunku tai daryti. Noriu pasakyti, kad Kazachstane a daug k maiau nesuprasdama, kas vyksta. Tai buvo gyvenimo norma. Gyvenimo norma mums buvo irti enus, ku riuos ten deportavo. Mes, vaikai, kai jau buvo leista mums ieiti i ba

106

raku (tada buvome apie 6-7 met), bgdavome irti enus. J bu vo labai daug. Jie ties kelius ir neturjo kur gyventi, netgi palapini nebuvo. Kazachstane tuo metu buvo labai dideli aliai ir labai kartos vasaros. (Neseniai, kai aplankme tas vietas, pamatme, kad dabar ten klimatas jau pasikeits.) Jie mirdavo, nes j valgis buvo nedidel por cija kukurz, kuriais jie dalijosi su mumis, vaikais. Todl iandien man labai skaudu girdti ir matyti reportaus, kurie rodomi i enijos. Man paskui pasakojo, kaip jie gro, kokia buvo j kultra, bet tai jau nukrypimas nuo Baltarusijos temos. Kai suaudymas Baltarusijoje tapo paprasiausia naikinimo norma, tai buvo karas, bet tas karas nebuvo paskelbtas. Visi inojo, kas vyks ta, bet niekas negaljo pasakyti, niekas nesuprato, kodl tai vyksta. Kiekvienas tikjo ateitimi, tikjo giminaiiai, mes visi tai igyvenome ir bent dauguma i ms ino, kas tai yra. Buvo rengiamas sakas. 1937-ieji - tai metai, kai buvo daug udyni. udyni diena nepay mta n vienoje enciklopedijoje, bet btent tai yra kruvinoji data. Mi ntasis sakas Nr. 33 skelb tai, kad Baltarusijoje reikt naikinti vis kultr. Buvo naikinama kultra, naikinamos knygos. Buvo ileistas specialus leidinys visiems knygynams, visoms bibliotekoms. is leidi nys buvo 12 puslapi ir turjo 412 punkt. Jame buvo vardytos ne tik groins literatros knygos, bet pasitaik ir labai juoking atvej, kai buvo ivardytos antros klass knygos. Aiku, ia buvo ir istorijos kny gos, enciklopedin mediaga, t. y. odynai, tokie kaip matematikos, is torijos ir kit moksl. Jie turjo bti visikai sunaikinti. ia yra ir ma no tvo, kurio knygos taip pat turjo bti sunaikintos, pavard. Buvo tik viena nuolaida - laikraiai ir urnalai, kurie buvo leidiami visus metus, jie nebuvo iimti i prekybos ir apyvartos. Ir kai vyko vadina masis atilimas, kai kuriuos ilikusius krinius buvo galima rinkti. Kai kas buvo isaugota archyvuose, bet kol kas tie archyvai mums neati daryti. Mano tvo Todoro Kliatornovo, poeto, lyriko, kriniai, j su mus, beveik visi buvo sunaikinti, sudeginti. Tai ia yra Baltarusijos istorija ir Stalino meil Baltarusijai. A noriu pasakyti, kad iandien pas mus vl pasitaiko nukrypim. Istorik, kul trolog, literat ir politik nuomons isiskyr. Yra toki, kurie linksta prie an laik. A neinau kodl, gal kad mogus dar neprisitaik, dar gyva baim. Yra ir toki, kurie jau negali nueiti nuo tiesos kelio. Js puikiai inote, kaip yra iandien su Konstitucija, js puikiai inote, ko kia padtis iandien kitose srityse ir ms valdioje. Toliau mums vis kas neaiku, mes gyvename pagal tokius statymus, kurie nepriimtini, nesuprantami, bet jie veikia. Jie veikia kaip okupacija, kurios mes ne

107

norime, bet ji yra, egzistuoja ir tsiasi. Ir mes neinome, kiek ji truks. Baltarusiai jau turi eiti kitu keliu, jie neturi tapti ta mase, kuri galima stumti tam tikru keliu. Tai jau kitas moni tipas, todl baltarusiai gy vena ir gyvens. Mes veniame Valios dien, Baltarusijos Liaudies Respublikos pa skelbim. iemet Valios diena buvo baisi, baisu, kas buvo Baltarusijo je. J. Koloso aikt Baltarusijoje buvo apsupta policinink. Tai buvo m s politinis veikjas, raytojas. Ir kai a atjau t aikt, buvo baisu irti. Galbt jokiais okupacijos metais nebuvo tokio ginkluot mo ni kordono. mons negaljo ieiti, taip pat nebuvo galima prieiti prie ios aikts. Ir a pakliuvau veiksm. A atjau t dien tarsi prisi mindama, kas vyko tame lageryje, kuriame buvau, kas vyko su mano tvais, kas vyko su mama, tvo jau nebuvo, kai mus kakur var, nuo lat apiekodavo. ia irgi mane apiekojo, liep nusirengti. Nebuvo ga lima palikti plaukuose net segtuko. Ir tai taip paskui mane usidar vartai ir a buvau u t grot. Galjau matyti, kaip atvesdavo ten ki tus jaunus mones ir darydavo su jais t pat. Bet baims nra. Atleiskite u mano emocijas. Baltarusija btinai pa suks teisingu keliu. Mes dalyvaujame iame Kongrese. Kai a klausiausi atidaryme sveikinimo kalbos, mane sukrt, kad pagaliau tai vyko. Sk ms jums darbe, ir mes palaikysime jus. Ateis laikas, ir ms reimas irgi bus sugriautas. (Plojimai)

108

Komunizmo nusikaltimai Albanijoje etajame deimtmetyje

Koci Moisiu, Albanijos antikomunist demokrat sjungos vicepirmininkas

Visus nusikaltimus, kuriuos vykd faistinis naci reimas, pasmer k Tarptautinis teismas, o jo vykdytojai buvo paskelbti nusikaltliais. Taiau komunistin sistema ir jos vykdyti nusikaltimai niekada nebu vo pasmerkti ir niekada nebuvo teismo. Todl a manau, kad vis pir ma turime isiaikinti vien dalyk - komunizmas nra susijs su ko kia nors nauja politine sistema. I esms jis yra tam tikra neofaizmo atmaina, kuri apima vergikumo principus, paveldtus i prajusi imt mei. I ties komunizmas tapo keiksmaodiu. Kai sakome od ko munizmas", prisimename milijonus nusikaltim ir baisum, kuriuos jo rmjai vykd visame pasaulyje. uvo daug moni, taiau iki iol Tarptautinis teismas komunizmo nepasmerk, o k jau kalbti apie mo ralin Niurnberg. Vien tik toks bandymas gali atskleisti visus baisu mus, kuriuos vykd i sistema. Man didel garb dalyvauti iame Kongrese. Mes i ties turime ga limyb isamiai analizuoti visus tuos rodymus, kurie liudija mano a lyje komunist reimo vykdytus nusikaltimus. Verta paminti, kad prie Antrj pasaulin kar Albanijoje buvo tik 1 mln. gyventoj. Nors ms buvo tiek maai, komunizmo reimo slygomis igyvenome la bai daug sunki dien. Moter ir vyr, kuriems vykdytas mirties nuo sprendis, yra 5577. Mirusi kaljimuose arba priverstini darb kon centracijos stovyklose yra 9888 vyrai ir 77 moterys. Ivaryta ir kon centracijos stovyklas udaryta 48 217 vyrai ir 10 792 moterys bei vai kai. Daugiau kaip 7 tkst. j mir patirdami didiules kanias. Taip pat svarbu paminti siaubingus vadinamosios klasi kovos pa darinius. Klasi kov i ties galima laikyti tam tikra apartheido atmai na. Ms alyje kairiosios partijos klasi kovos net nemini, tarsi jos t pus imto met ir nebt buv. Komunistin imperija, pavergusi dau giau nei tredal pasaulio gyventoj, buvo tiesiog carins Rusijos pa-

109

kaitalas. Komunistins imperijos architektas buvo Leninas. iandien Ru sijos visuomen privalo suvokti, koki tragedij monija patyr dl ko munist reimo. Tegul ndienos Rusija seka Vokietijos pavyzdiu ir at siprao u tai, kuo jos imperija nusikalto monijai. Noriau pasakyti kelet odi apie save. Kartu su savo draugais, nukentjusiais nuo komunistinio teroro, dalyvauju ia. Mes buvome ka linami. Ypa nuo represij nukentjo medikai. A pats esu gydytojas. Mano gimtajame Albanijos mieste, kuriame gyveno ne daugiau kaip 15 tkst. moni, komunistai kalino kelis gydytojus ir daugiau kaip 20 i pagalbinio medicinos personalo tokioje stovykloje, kuri panai Bukovinos stovykl Rumunijoje. 1973 m. buvome paleisti, taiau mus vis laik irjo kaip kriminalinius nusikaltlius. Per vis okupacijos laikotarp, tiek tada, kai Albanija buvo okupuota komunist, tiek kai ji kent nuo faist, kentjo jos tauta. Dauguma ms, kurie patyrme sunki sveikatos problem, buvo gydomi ne savo alyje, o u jos rib: Vokietijoje, Pranczijoje, kur rado prieglobst ir kiti ms intelektualai. Albanija, kuri tapo paskutiniu komunizmo bastionu Europoje, labai panai. Tam tikru metu ten vyko tas pat, kas dabar vyksta Kosove va dovaujant S. Miloeviiui. A kreipiuosi visus Kongreso dalyvius, kad pasmerkt t praeities laikotarp ir vykdytus nusikaltimus. Ai u d mes. (Plojimai)

110

Soviet ir naci aljansas bei Vakar komunist partijos

Herbertas Romersteinas, buvs JAV Kongreso narys

Paktas, kur 1939 m. rugpjio 23 d. pasira naci Vokietija ir So viet Rusija, sudar slygas kilti Antrajam pasauliniam karui. Vokieti joje ir Soviet Rusijoje naci ir komunist diktatr verg darbo sto vyklose auk padaugjo milijonu, prasidjo masins udyns. Slapta jame pakto protokole du diktatoriai sutar ne tik pasidalyti Lenkij, bet ir Soviet Sjungai atiduoti Estij bei Latvij, o nacistinei Vokietijai Lietuv. Kitame - 1939 m. rugsjo 28 d. - susitarime mainais papil dom Lenkijos dal naciai Lietuv atidav sovietams. Komunist Internacionalas ir jo pataikniki skyriai Vakar komu nist partijos pasinaudojo pagrstu dor moni pasibjaurjimu naci diktatra, kuri sigaljo Vokietijoje 1933 m. Komunistai djosi pastoviau siais ir veiksmingiausiais nacizmo prieais. Taiau i ties abi totalita rins diktatros buvo panaios. Abiej metodai tie patys - represijos, masins udyns, verg darbo stovyklos, taip pat imperialistin agre sija, nukreipta prie kaimynines valstybes ir vis pasaul. Nacistin yd naikinimo programa pagrstai vadinama genocidu, nes siekta sunaikinti vis etnin grup. Naciai buvo kalti ir dl masi ni kit tautybi moni udyni. Taiau tik ydus jie norjo inaikinti visikai. 1939 m. sausio 30 d. kalbdamas reichstage, Hitleris kaltino pa saulio yd finansininkus, es ie vl siekia stumti tautas pasaulin kar. Jis skelb, kad tai bt ne yd pergal, o yd rass inaikini mas Europoje, pralaimt pasaulio bolevizavimas. Tai priminimas tiems, kurie neigia holokaust, klaidingai tvirtindami, es Hitleris y d naikinti nesaks. Ne ydai pradjo kar. J sukl Hitlerio ir Rusijos komunist aljan sas. domu, kad po bendros soviet ir naci invazijos Lenkij i anti semitinio nacist filmo Der Ewige Jude" (Aminas ydas") buvo i kirpti neigiami Hitlerio odiai apie bolevikus. ydai liko Hitlerio prie ais, komunistai tapo draugais.

111

Sovietiniai komunistai, atj valdi 1917 m., pradjo masines u dynes. Aukos buvo i politini, klasini, tautini, religini sluoksni. Nors tai nevisikai atitinka mokslin genocido apibrim, taiau sovie tiniai nusikaltimai monijai tokie pat iaurs. Ypa buvo persekiojami ukrainieiai. 1921-1922 m. Lenino ek nu ud daug kovojusi u nepriklausomyb ukrainiei. 1928 m. prasi djo nauja udyni ir represij banga, kai ek (tuo metu vadinosi GPU), iaikino Ukrainoje pogrindin nacionalist organizacij - Ukrai nos ilaisvinimo sjung. Dl ukrainiei prieinimosi kolektyvizacijai 1929-1931 m. vl kilo masins udyns, o gulaguose padaugjo verg. Tyin 1933 ir 1934 m. bad Ukrainoje suklusi politika pareikalavo dar daugiau miri. Komunistams udant vienas kit naikinimo teismuose 1937-1938 m., vl kentjo ukrainieiai. Vergikas darbas buvo naudo jamas daugelyje statyb, pavyzdiui, kasant Baltijos-Baltosios jros ka nal. Vinicos mieste rastos masins kapaviets, kuriose palaidota 10-11 tkst. ukrainiei, nuudyt 1937-1938 m. Subyrjus soviet diktatrai, ankstesns Soviet Sjungos teritorijo je rasta daug masini kapaviei. Tiktina, kad tai tik nedidel dalis masini udyni viet. Kai naciai siver Lenkij, kar prie Vokietij sitrauk Anglija ir Pranczija. Netrukus i ryt Lenkij siver Soviet armija. Naci propaganda puol ukrainieius, ydus ir Lvovo lenkus, patyrusius in vazij. Proklamacijose buvo raoma, kad Lenkijos valdia pabgo u sien, o jos armija sunaikinta. Rusai, susivienij su vokieiais, perjo Len kijos-Soviet Sjungos sien. Lvovas buvo apsuptas. Toliau prieintis beprasmika. Taip, demoralizuodama pasiprieinim, skelb naci propaganda. Ugrobt Lvov naciai perdav savo sjungininkams sovietams. Jga ugrobdama Baltijos alis, Soviet Sjunga pasinaudojo sjun ginink naci parama. 1940 m. birelio 19 d. laikratis Moscow News" ra, kad Raudonoji armija eng Lietuv, Latvij ir Estij, norda ma utikrinti abipuss pagalbos sutart". Iki 1940 m. birelio 25 d. Maskva skelb, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentai paskelb soviet valdi ir pasipra SSRS. Taiau yra inoma, kad ne i vals tybi pilieiai norjo grti Rusijos imperij, o Raudonoji armija gin klu diktavo sprendimus. Sovietai planavo per kelias savaites suimti ir deportuoti Baltijos ali intelektualus bei politinius veikjus, kad ie netrukdyt j valdiai. Yra 1940 m. liepos 7 d. dokumentas, kuriuo, soviet supratimu, sakoma su daryti nedelsiant suimtin Lietuvos nacionalist, trockinink, eser, so-

112

cialdemokrat sra. Nacionalistais jie laik ir ydus sionistus. 1941 m. NKVD dokumente buvo raoma, kad nepritariani sovietizacijai Balti jos ali element trmimai yra didels politins svarbos uduotis. Komunist Internacionalas, utikrindamas aljanso su nacistine Vo kietija politin palaikym, leido sakymus Vakar komunist partijoms. ias partijas visapusikai kontroliavo Maskva, jose buvo daug nip, ku riais naudojosi soviet valgyba. Todl suprantama, kad Maskva vert Vakar komunistus paktui pritarti. Taiau sovietams ir to nepakako. 1939 m. rugsjo 9 d. Georgijus Dimitrovas, Kominterno vadas, isiun t nurodymus Vakar komunist partijoms, kuriuose skelb, kad ka ras yra imperialistinis ir kad kariaujani ali buruazija turi prisiim ti u kar atsakomyb. N vienos alies darbinink klas ar Komu nist partija neturi palaikyti savo vyriausybs. ali dalijimas faisti nes ir demokratines netenka ankstesns reikms. Pranczijos ir Angli jos komunist partijoms buvo sakyta veikti prie karin potencial sa vo alyse, o Amerikai - prieintis brit ir prancz karo jgoms. So cialdemokratai, pritar kovai su nacizmu, buvo Vakar komunist par tij pasmerkti. Pranczijos, Britanijos, Jungtini Valstij ir Belgijos ko munist partijoms buvo sakyta nedelsiant sukurti savo nariams nau jus nurodymus. Dimitrovas radijo bangomis iplatino slapt direktyv Amerikos ko munist partijos vadovui Earlui Browderiui. Pasak jos, karas sukr nauj situacij, kai skirtum tarp buruazins demokratijos valstybi ir faist nebeliko. Bendro demokratinio jg fronto taktika praranda reikm. Faizmo klausimas tampa antraeilis (taip!). 1939 m. spalio 28 d. JAV komunistams nurodoma skelbti k: Netraukti Amerikos im perialistin kar!" Reikia siekti, kad Jungtins Valstijos nesist savo karini dalini padti Anglijai ir Pranczijai, kovojanioms su nacistine Vokietija. Dimitrovas nurod Browderiui, kad Amerikos komunistai turi pa laikyti Lenkijos naikinim, nes tai esanti reakcinga alis, kurioje perse kiojami ukrainieiai, baltarusiai ir ydai, o sovietai karine akcija igel bjo Lenkijoje 11 mln. moni. 1939 m. gruodio 5 d. tkstanius yd sovietai ivar naci pus. Esesininkas Ottas Gustavas Wachteris paklaus grup lydjus soviet valg Vladimir Jegnarov, negi jie nenori laikyti yd, juk Soviet Sjungoje nra antisemitizmo". Jegnarovas atsak, kad jo alis turi ras ti kit bd, kaip paalinti ydus. Remdamiesi soviet nurodymais, Amerikos komunistai paskelb 1939 m. spalio 31 d. Aukiausiojoje taryboje pasakyt begdik Mo

113

lotovo kalb: Vienas staigus smgis Lenkijai, suduotas i pradi vo kiei armijos, paskui Raudonosios Armijos - ir nieko nebeliko i io bjauraus Versalio sutarties krinio. Galima nacizmo ideologij, kaip ir kitas ideologines sistemas, priimti arba jos nepriimti: tai priklauso nuo politinio poirio". Amerikos komunistai ispausdino dar grietesnius pronacistinius Sta lino odius: Ne Vokietija puol Pranczij ir Anglij, o Pranczija ir Anglija puol Vokietij. Todl Pranczija ir Anglija turt prisiimti u kar atsakomyb. Prasidjus karo veiksmams, Vokietija pasil Pran czijai ir Anglijai taik. Soviet Sjunga palaik Vokietijos taikos inicia tyv, nes buvo manoma, kad, kuo greiiau pabaigus karo veiksmus, b t radikaliai pagerjusi vis ali ir taut padtis. Anglijos ir Pranczi jos valdantieji sluoksniai grubiai atmet ir Vokietijos taikos pasilym, ir Soviet Sjungos bandymus kuo greiiau baigti kar". Tokie faktai. Amerikos komunist partija vykd soviet nurodymus. kis: Jan kiai neateina" pasirod pamfletuose, proklamacijose ir enkliukuose visk platino komunistai. Viena komunist proklamacija skelb: Pri simink 1917 metus! Neleisk Volstritui vl tave apgauti! Sulaikyk Ame rik nuo io kriminalinio karo!" Iki 1940 m. birelio mnesio Amerikos komunistai paskelb idalij daugiau kaip 3,5 mln. lapeli su pamfletais, spjaniais Amerik ne sitraukti kar. Nors soviet ir naci Vokietijos aljansas sukrt Amerikos komunis tus, nedaug nari istojo i partijos. Prancz komunistas Andre Mar ty, kuris buvo atsakingas u Amerikos komunist partijos kontrol, 1940 m. lapkriio 21 d. Maskvoje informavo Komintemo Vykdomojo ko miteto prezidium, kad per keturiolika mnesi dl pakto nebuvo pra rasta n vieno partijos veikjo. Netekta tik keleto bendramini, kuriuos sukrt aljansas su Hitleriu. JAV komunist partijos dienratis jidi kalba Freiheit" 1938 m. tu rjo 36 tkst. skaitytoj. Iki 1940 m. j sumajo iki 17 tkst. Partijos laikraiai, j lenk ir ital kalbomis, prarado tik nuo 500 iki 1000 skai tytoj. Tai 1941 m. balandio mnes Amerikos Komintemo komisijai prane Amerikos komunist partijos lyderis Eugene'as Dennis (slap. Timas Ryanas). Komunistai siuto, kad Amerikos ydai nepritaria nau jai pronacikai Komunist partijos krypiai. 1940 m. kovo 2 d. Amerikos komunist partijos nacionalinis pirmi ninkas Williamas Z. Fosteris sak Nacionalinei yd komunist tary bai: Tapatindami save su brit imperializmu, kaip daro konservaty vs lyderiai, ydai gali patirti vien pralaimjim po kito".

114

I ties pralaimjim patyr komunistai, nes yd bendruomen m jais nepasitikti. Kitoje ataskaitoje Kominternui t pai met balandio 18 d. Dennis aikino, koks turt bti Komunist partijos ir Jaunosios komunist lygos darbas: jie turt lugdyti Amerikos armijos pajgas Didiojoje Britanijoje, kol ios mokosi karo meno". Naci aparatas ir Amerikos komunistai susivienijo nordami sustip rinti antibritik propagand. 1940 m. birelio 13 d. naci ambasada Va ingtone informavo Berlyn, kad per tinkam agent" umegztas slap tas ryys su Amerikos knyg leidykla siekiant skelbti, kad Amerika ne palaikyt Anglijos. Vienas tai propaguojani krini turt bt Theodore'o Dreiserio, Amerikos raytojo, knyga. Projektui reikjo 20 tkst. doleri, ir ambasada papra Berlyno sankcionuoti pinig skyrim. T pai met birelio 16 d. Berlynas sutiko. Th. Dreiseris buvo neparti nis bolevikas", palaikantis Komunist partijos idjas. 1945 m. birelio 20 d. jis galiausiai stojo Komunist partij. Naci agentas Oskaras Piestas buvo Veritas Press" leidyklos vado vas. Th. Dreiserio literatrinis agentas savo klientui sak, kad nors Pies tas Amerikoje tik dveji metai, jo leidykla rpinasi, kad Th. Dreiseris pa rayt knyg. Greitai Piestas pats para Dreseriui ir 1940 m. spalio 8 d. j informavo, kad ponas Fieldas i Taikos mobilizacijos komiteto nori ileisti special kienin bsimos knygos leidim. Frederickas Vanderbiltas Fieldas buvo komunistas milijonierius. Jis vadovavo Ameri kos taikos mobilizacijos judjimui. 1930 m. jis dirbo slaptame komunist partijos skyriuje, kur kontroliavo karin soviet valgyba. Eugene'as Dennis, Amerikos komunist partijos lyderis, 1941 m. balandio 2 d. informavo Maskv, kad Amerikos taikos mobilizacijos judjimas bu vo sukurtas ms partijos iniciatyva". Spalio 24 d. Piestas ra Dreiseriui, jog knygynuose sklando gandai, es jo leidykla susijusi su naci propaganda. Piestas sak Dreiseriui, kad reikal aptars su Fieldu ir kad jie sutar leisti knyg kitose leidyk lose. Leidykla Modern Age Books", kurta Kominterno nurodymu, bu vo slapta kontroliuojama komunist. Ji veik iki 1938 m. Th. Dreiserio knyg ileido Amerikos taikos mobilizacijos judjimas. Naciams upuolus Soviet Sjung, oficiali izoliacionistin organi zacija Amerikos pirmasis komitetas" papra Th. Dreiser leidimo per spausdinti vien jo knygos skyri. Th. Dreiserio sekretorius nesutiko, patvirtindamas, kad Dreiseris prijauia rusams, o ne Hitleriui. Rayto jas nenors, kad jo knyga ar jos dalis bt naudojama prie Rusij, ypa dabar, kai Vokietija kariauja su Rusija.

115

Kai Rusija buvo upulta, Amerikos taikos mobilizacijos judjimas pa keit savo pavadinim ir tapo Amerikos moni mobilizacija u taik ir prie faizm". Taiau organizacijoje liko F. Fieldas ir kiti jos lyde riai, ji nepakeit nei adres, nei telefono numeri. Kol dar veik Rusijos ir Vokietijos paktas, Britanijos komunist par tija suteikdavo karinei soviet valgybai informacij apie karinius An glijos veiksmus ir oro antskrydius. Ta informacija galjo bti naudin ga tik naciams. Stalinas taip pasitikjo Hitleriu, kad atsisak patikti so viet valgybos praneimais apie naci planus pulti Soviet Sjung. 1941 m. birelio viduryje jis atmet vien toki Schulze-Boyseno, soviet agento Vokietijos karinje aviacijoje Luftwaffe", informacij, o ranka ura pastab: Gali pasakyti savo altiniui Vokietijos oro pajg ta be eiti (nepadorus odis) inai kur. Jis ne altinis, jis skleidia dezin formacij". Vokiei komunistai tremtyje buvo taip tikj gerais Hit lerio ketinimais, kad lugus Pranczijai Gerhartas Eisleris, vadovavs Vokietijos komunist partijos skyriui Pranczijos internavimo stovyk loje Vernete, sak partijos nariams informuoti gestapo valgyb, jog jos agentams reikia grti Vokietij. 1951 m. Eisleris aikino savo drau gams VDR, kad jis tikjo, jog tai gali suteikti galimyb daugeliui sen kadr vl vadovauti politiniam darbui Vokietijoje. 1941 m. birelio 22 d. naci Vokietija nutrauk aljans ir upuol So viet Sjung. Po keli dien Komintemo vadas Dimitrovas per slapt radij nusiunt sakymus Amerikos komunist partijai: Vokiei faiz mo agresija prie Soviet Sjung yra iauri viso pasaulio ukariavi mo prielaida. Pakitus situacijai ir karo pobdiui, reikia pakeisti ir par tijos taktik. Dabar svarbiausias udavinys - tempti visas jgas tam, kad bt igelbta sovietini moni pergal ir sutriukinti faistiniai barbarai. Viskas turi bti suvienyta pagrindiniam udaviniui. Ameri kos komunistai privalo reikalauti i Amerikos vyriausybs paramos so viet monms be joki slyg ir visais bdais". Dimitrovas prane Stalinui, kad ios inuts kopijas isiuntinjo Vakar ali komunist partijoms. Po nacistins Vokietijos agresijos Europoje kalinimai ir politins u dyns Soviet Sjungoje nesiliov. Dar vlyv 1939 m. rugsj NKVD sum Lenkijos yd Bundo lyderius Henryk Erlich ir Victor Alte r. Jie buvo pabg i naci teritorijos, taiau pateko soviet rankas. Abu buvo nuteisti mirti ir isisti Gulag. Naciams upuolus Soviet Sjung, juos i kaljimo paleido ir atve susitikti su Stalino slapto sios policijos vadovu Lavrentijumi Berija. Buvo tikimasi, kad abu Len kijos ydai taps yd antifaistinio komiteto vadovais. Taip buvo sie

116

kiama usitikrinti tarptautin soviet palaikym kare su Vokietija. Ta iau 1941 m. gruodio 3 d. jie vl buvo suimti, ir ankstesnis mirties nuo sprendis vykdytas. Kai ie abu veikjai dingo, susirpino ir Amerikos profsjungos, socialistai, ir yd lyderiai. Jie nusiunt protest Soviet Sjungos vyriausybei. 1943 m. saus Maksimas Litvinovas, tuometinis Soviet Sjungos ambasadorius Amerikoje, atsiunt atsakym. Jis pra ne, kad abiem lyderiams vykdyta mirties bausm, nes jie abu pra soviet kariuomens nutraukti kar ir pasirayti su Vokietija taik. So viet pasiteisinimas dl abiej vyr nuudymo, inoma, buvo nesmo n. Abu ydai buvo aktyvs kovotojai su nacizmu ir niekada negaljo taip pasielgti. Bdami Soviet Sjungos rankose, jie neturjo jokios ga lios veikti. Tikroji j nuudymo prieastis buvo ta, kad, kaip visuome ns veikjai, jie galjo tapti takingais nekomunistiniais lyderiais poka rio Lenkijoje, t. y. komunist varovais. 1943 m. kovo 25 d. imtas yd profsjung lyderi, kuri dauge lis vieai vardijo save Komunist partijos nariais, pareik gin abiej lenk yd udikus. Amerikos komunist partijos generalinis sekreto rius Earlas Browderis, kalbdamas Niujorke, ne tik pateisino mintus udymus, bet ir apkaltino oficialius yd lyderius, profsjung lyder David Dublinsk, didiausio Niujorko laikraio yd kalba The Daily Forward" redaktorius Soviet Sjungos kritika ir idavimu. Londono lenk vyriausyb tremtyje pasisak prie udymus. 1943 m. balandio mnes Katyns mike netoli Smolensko naciai at rado lenk kariki masini udyni kapaviets. Nors naciai patys vyk d panaias udynes, jie pasinaudojo iuo faktu propagandai prie So viet Sjung. Sovietai, inoma, skelb, kad tai naci darbas, bet ro dymai buvo akivaizds, kad kalti sovietai. Lenkijos vyriausyb trem tyje papra, kad reikal inagrint tarptautin komisija. Sovietai sa ksi es eisti, nutrauk ryius su Lenkijos vyriausybe tremtyje ir su kr savo marionetin Liublino vyriausyb. Katynje lenkai buvo nuudyti dl tos paios prieasties kaip ir Er lichas su Alteriu. Lenkijos intelektualai ir aukti karikiai galjo tapti pokario Lenkijos lyderiais, taigi marionei, kurias rusai planavo pa skelbti vyriausybe, prieininkai. Dar iki soviet diktatros Rusijoje kracho mokslininkai atskleid tie s Katynje ir Soviet Sjungos vyriausybs kalt dl udyni. Armija Krajova, palaikoma Londone buvusios lenk vyriausybs tremtyje, ts savo kov prie naci okupacij Lenkijoje. 1944 m. vasa rio mnes pogrindin Lenkijos komunist grup ifruota radijo inute informavo Maskv, kad Armijos Krajovos lyderiai kontaktavo su ko

117

munistais, siekdami koordinuoti operacij prie nacius. Lenk komu nistai sutiko bendradarbiauti, bet drauge informavo Maskv, jog likvi duoja patriotin elit ir sunkiausiai suvaldomus laisvuosius lenk ele mentus. 1945 m. sausio 17 d. britai inut iifravo, bet nieko nedar, kad spt savo sjungininkus lenkus. Jau tada jie buvo nusprend leisti sovietams kontroliuoti pokario Lenkij. 1945 m. liepos mnes Maskvoje buvo teisiama eiolika Armijos Kra jovos vadov. Juos kaltino organizavus pasiprieinim Raudonajai ar mijai. Vakar komunistai ispausdino teismo reportaus, nordami pa remti marionetin Maskvai pavald Lenkijos reim ir Lenkijos nepri klausomybs alinink sunaikinim. Iki naci agresijos prie Soviet Sjung Vakar komunistai dirbo kaip penktoji kolona, siekdami pakenkti Didiosios Britanijos karo pa jgoms, taip pat Amerikai u i jg rmim. Vakar komunistai ni pinjo Soviet Sjungos karo prieininkus ir savo propaganda palaik soviet siek naikinti politinius oponentus bei tvirtinti Ryt Europoje marionetinius reimus.

118

Komunistinis genocidas okupuotoje Lietuvoje

Zita liyt

Visuotins mogaus Teisi Deklaracijos 3 straipsnis skelbia, kad kiekvienas mogus turi teis gyvyb, laisv ir asmens nelieiamyb. itos trys pagrindins teiss yra didiausios monijos vertybs ir aukiau sias gris. Taiau iam autoritetingiausiam 1948 m. gruodio 10 d. Jung tini Taut Visuotiniame susirinkime priimtam mogaus teisi doku mentui gyvendinti reikjo ne tik politins pasaulio bendrijos valios, bet ir konkrei teiss norm. Masinis moni udymas Antrajame pasauliniame kare ir jam pasi baigus sukl visuotin pasipiktinim. Jungtini Taut Visuotinis susi rinkimas dar 1946 m. gruodio 1 1 d . prim rezoliucij, skelbiani, kad genocidas - tai moni grupi teiss gyventi paneigimas, kaip mog udyst yra atskiro asmens teiss gyventi paneigimas. Po dvej met, 1948 m. gruodio 9 d., Jungtini Taut Visuotinis susirinkimas prim Konvencij dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo u j, o 1968 m. lapkriio 26 d. - Konvencij dl senaties termino netaikymo u karinius nusikaltimus ir nusikaltimus monijai. Konvencijos dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo u j 1 straipsnis skelbia, jog susitarianios alys patvirtina, kad genoci das nepriklausomai nuo to, ar jis vykdomas taikos, ar karo metu, yra paei diantis tarptautin teis nusikaltimas, ir sipareigoja ukirsti jam keli ir u j bausti". Taigi genocidas yra tarptautin teis paeidiantis nusikaltimas, ku riam ukardyti ir u kur bausti reikia tarptautinio bendradarbiavimo, be to, genocidas sakmiai iskirtas i atskiros valstybs iimtins ju risdikcijos. Deja, prajus per 50 met po it teiss princip nustatymo, tele vizijos laidose ir laikraiuose praneama apie iurpias udynes Ru andoje, nepriklausomybs siekianioje maytje enijos Respubliko

119

je Ikerijoje, buvusios Jugoslavijos Kosovo teritorijoje, todl genocido problema gyja vis didesn visuomenin skambes ir primena pasau liui sen ties, kad niekas taip neskatina nusikalstamumo kaip nebau diamumas. Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba (Atkuriamasis Seimas), kuri 1990 m. kovo 11 d. paskelb Nepriklausomos valstybs atkrimo akt, 1992 m. balandio 9 d. prisijungdama prie Konvencijos dl kelio genocido nusikaltimui ukirtimo ir baudimo u j, prim statym Dl atsakomybs u Lietuvos gyventoj genocid", kurio 2 straips nis nurod, kad Lietuvos moni udymas ar kankinimas, jos gyven toj deportavimas, padaryti nacistins Vokietijos ar SSRS okupacijos ir aneksijos Lietuvoje metais, atitinka tarptautins teiss normomis nu matyto genocido nusikaltimo poymius. Lietuvos Respublikos baudia mojo kodekso 71 straipsnis, nustatantis atsakomyb u genocid, si galiojo 1998 m. Nacistins Vokietijos padaryto genocido nusikaltimo Lietuvoje ver tinimas nekelia joki problem, o nusikalstama buvusios Soviet S jungos veika okupuotoje Lietuvoje tebedangstoma vairi abejoni, nes buvusi Soviet Sjunga, kartu su JAV, Didija Britanija ir Pranczija steigusi specialj Tarptautin karin tribunol, 1945-1946 m. Niurnber go procese pasiskelb esanti teisingumo vykdytoja. Deja, Niurnbergo procesas buvo tik laimjusij kar teisingumas, kurio didiausias tei sinis paradoksas - pergals teisingumo" sindromas, kai vienas nusi kaltlis teisia kit. Todl tuo paiu metu, kai Niurnberge buvo teisiami kar pralaimjusios faistins Vokietijos vadovai, Soviet Sjungoje u geleins udangos" buvo vykdomas kruvinas genocido nusikaltimas, nes Soviet Sjungos komunist (bolevik) partija ir jos vadovas Sta linas gyvendino plan sunaikinti 1940 m. okupuot ir prievarta So viet Sjung inkorporuot Baltijos valstybi (Lietuvos, Latvijos, Esti jos) tautas. Genocidas yra tarptautin teis paeidiantis nusikaltimas - veiks mai, kuriais ketinama visikai ar i dalies sunaikinti koki nors nacio nalin, etnin, rasin ar religin grup. Tai: a) tokios grups nari udymas; b) sunki fizini ar psichikos sualojim padarymas tokios grups na riams; c) tyinis sudarymas kokiai nors grupei toki gyvenimo slyg, kurio mis siekiama j visikai arba i dalies fizikai sunaikinti; d) priemoni, kuriomis siekiama grupje riboti gimstamum, taikymas; e) prievartinis vienos moni grups vaik perdavimas kitai.

120

Buvusios Soviet Sjungos represijos, vykdytos prie okupuotos Lie tuvos gyventojus, visikai atitinka genocido nusikaltimo svokos poy mius, nes Soviet Sjungos komunist (bolevik) partija organizavo Lietuvos gyventoj udynes, j fizin ir psichin alojim, tyia sudar tokias gyvenimo slygas, kuriomis buvo siekiama visikai ar i dalies juos sunaikinti fizikai. Remdamasi A. Anuausko knygoje Lietuvi tautos sovietinis nai kinimas 1940-1958 metais" (1996), taip pat keturtomiame leidinyje Lie tuvi archyvas. Bolevizmo metai" pateiktais duomenimis, Lietuvos kov ir kani istorijoje" (1994), J. Petruiio prisiminim knygoje Kaip jie mus suaud" (1990), Laisvs kov archyve, A. Damuio leidinyje Lietuvos gyventoj aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir po kario 1940-1959 metais" (1988) ir dar keliose deimtyse leidini ta te ma paskelbtais faktais, atsakingai drstu kaltinti buvusios Soviet S jungos komunist (bolevik) partij organizavus ir vykdius lietuvi tautos genocid. Oponent tvirtinimai, kad buvusios Soviet Sjungos represijos prie okupuotos Lietuvos gyventojus negali bti laikomos lietuvi tautos ge nocidu, yra, velniai tariant, tyiojimasis i tarptautins teiss nor m vardyto nusikaltimo auk. tai T. Venclova bando Pasaulio ben drijai teigti, kad represuoti lietuviai turjo galimyb ilikti gyvi, todl Soviet Sjungos represijos okupuotoje Lietuvoje neturi genocido nu sikaltimo poymi (Venclova T. Genocidas, stratocidas, etnocidas // Echo Litvy. 1995 04 11. Nr. 70. P. 12). Nusikalstamos veikos vertinim pakeisdamas tos veikos rezultato vertinimu, jis bando suklaidinti, kad esminis genocido nusikaltimo po ymis yra tam tikro skaiiaus moni grups sunaikinimas. Deja, Kon vencija dl kelio genocido nusikaltimui ukirtimo ir baudimo u j mo ni grups nari skaiiaus nenurodo. Tikra ar tariama genocido auk galimyb ivengti mirties teorikai yra visada, o kartais yra ir prakti kai, deja, tai nieko nekeiia, nes 3-iasis mintos Konvencijos straipsnis skelbia, kad baustina i veika: a) genocidas; b) smokslas vykdyti genocid; c) tiesioginis ir vieas kurstymas vykdyti genocid; d) pasiksinimas vykdyti genocid; e) bendrininkavimas genocide". Kiti oponentai tvirtina, kad moni grupi naikinimas remiantis eko nominiais arba politiniais poymiais nra genocidas, nes Konvencija nu rodo ketinim visikai ar i dalies sunaikinti koki nors nacionalin, et nin, rasin ar religin grup. Jiems noriau atsakyti, kad nors sovie tini okupant ir j kolaborant ketinimai sunaikinti lietuvi taut ir buvo vardyti kaip lietuvi tautins kontrrevoliucijos likvidavimas",

121

taiau jie apm visus lietuvi tautybs gyventojus, nes 1940 m. LSSR vidaus reikal liaudies komisaro sakyme nurodyta, jog prie likviduo tin grupi priskiriami tautinink, Jaunosios Lietuvos", Geleinio vil ko", Vilnijos", Romuvos", Plieno", Ateitinink", Ramovs" ir ki t organizacij nariai, J. Basanaviiaus mokytoj centro ir apskrii val dyb nariai, auliai, prekybinink ir pramoninink vadovyb, centro ir apskrii komitet nariai, liaudininkai, socialdemokratai, sionistai ir socialistai, policijos ir Lietuvos kariuomens personalas, visi valdinin kai, teissaugos ir teism darbuotojai, bankininkai, fabrikantai, pirkliai ir nam savininkai, dvasininkai, kriminalinis elementas, prostituts, es perantininkai, filatelistai, be to, buvo nurodyta represuoti ne tik ivar dyt grupi asmenis, bet ir j eimos narius, kurie sumimo metu kartu su jais gyveno ar buvo j ilaikomi. Po karo sra papild 12 tkst. nelegaliai gyvenani, nukaut per ginkluotus susirmimus ir nuteis t bandit bei nacionalist eim, taip pat bandit talkinink buoi su eimomis". Kalbant ne sovietine terminologija, tai buvo kinink, tu rjusi daugiau kaip 20 ha ems, Lietuvos laisvs kov sjdio (partizan, kurie prieinosi okupacijai) eim nariai. Kai perskaitai 1940-1941 m. itremt lietuvi abclin sra, ku r traukti 5489 vaikai, arba 1949 m. J. Bartaino praneim apie 8357 vaik iki 15 met amiaus deportavim i Lietuvos Soviet Sjungos Tolimj Ryt ir iaurs rajonus, kur jie buvo pasmerkti mirti nuo ba do ir alio, nelieka abejoni, kad represijos buvo ne politins ir taiko mos netgi ne ekonominiu pagrindu. J tikslas - sunaikinti lietuvi taut, kad Lietuvos Respublikos teritorija amiams likt Soviet Sjungos da limi ir nebt joje etnins grups, siekianios isaugoti savo nacionali n identikum. Atskirai reikt aptarti katalikik organizacij atstov - Katalik veikimo centro nari, katalikik laikrai redaktori, Krikioni de mokrat partijos vadovybs, pavasarinink, Darbo federacijos, Balto jo irgo" vadovybs, dvasinink - priskyrim prie likviduotin grupi. LSSR vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojo Gladkovo aplinkra tyje sakyta paimti formuliarinn apskaiton visus kunigus, vienuolius, de kanato ir kurijos narius". Kakodl asmenys, kurie tvirtina, kad Soviet Sjungos represijos okupuotoje Lietuvoje neturi genocido nusikaltimo poymi, umirta, jog genocidas - tai ne tik ketinimas sunaikinti nacionalin, etnin, rasi n, bet ir religin grup. Kadangi Lietuvos Respublika buvo kataliki kas kratas, daugum lietuvi kaip katalikik organizacij narius bu vo planuojama sunaikinti arba deportuoti i Lietuvos ir faktikai tokia

122

politika vykdyta. O kiek nuudyta vienuoli, kunig ir vyskup, kiek j iauriai nukankinta! Komunistinis genocidas okupuotoje Lietuvoje prasidjo 1940 m. ir baigsi tiktai 1993 m., kai pasitrauk paskutiniai okupacins kariuome ns daliniai. Jis pasiymjo ypatingu iaurumu, udymu ir deportaci jomis, nepagrstu genocido auk kaltinimu nusikaltimais, kuri jie ne padar, neteistais, fiktyviais teismo procesais (tokiais kaip Osoboje so veanije"), grietu nusikaltimo masto ir jo viet slaptinimu, melagin ga propaganda. Jis buvo vykdomas ne tik Lietuvoje, kur vien 1940 m. sunaikinta per 10 tkst. vadinamj politini kalini, bet ir daugybje Gulago lageri bei Soviet Sjungos rajon. Pats daniausias lietuvi tautos naikinimo bdas - mirtis nuo bado ir alio prie Laptev jros ir kituose Soviet Sjungos iaurs rajonuose, kuriuose deportuoti lie tuviai buvo palikti be pastogs, maisto ir ilt drabui. Aptarusi buvusios Soviet Sjungos represij okupuotoje Lietuvoje ob jekt bei objektyvi genocido nusikaltimo lietuvi tautai pus, noriau vardyti io nusikaltimo subjekt ir panagrinti subjektyvij jo pus. Konvencijos dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo u j 4 straipsnis nurodo, kad asmenys, vykdantys genocid, pasiksi n, tiesiogiai ir vieai kurst vykdyti genocid, bendrininkav, sudar smoksl vykdyti genocid, yra baudiami nepriklausomai nuo to, ar pagal Konstitucij jie yra atsakingi vykdytojai, valstybs pareignai, ar privats asmenys, o 7 straipsnis ios veikos nelaiko politiniu nusikalti mu nusikaltli idavimo atveju. Atrodyt, kad pagal nurodytus Konvencijos straipsnius u genoci do nusikaltim gali bti apkaltinti tiktai fiziniai asmenys. Deja, taip atrodo tik perskaiius 4 ir 7 straipsnius. Konvencijos dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo u j 9 straipsnis nu mato, kad susitarianij ali ginai dl ios Konvencijos aikinimo, taikymo ar vykdymo, skaitant ginus dl kurios nors valstybs atsakomy bs u genocid, smoksl vykdyti genocid, tiesiogin ir vie kurstym bei ksinimsi vykdyti genocid, taip pat bendrininkavim, perduodami nagri nti Tarptautiniam teismui bet kurios gino alies praymu. Vadinasi, kadangi yra vardyta valstybs atsakomyb u genocid, tai paia bendriausia prasme genocido nusikaltimo lietuvi tautai sub jektas yra buvusi Soviet Sjunga, o dabartiniu metu - jos teisi ir pa reig permja RUSIJOS FEDARACIJA! (Beje, komunistinio reimo lai kotarpiu Rusija - RTFSR - irgi tapatinosi su Soviet Sjunga.) Taiau manytume, kad Konvencij dl kelio ukirtimo genocido nu sikaltimui ir baudimo u j btina papildyti straipsniais, konkreiai nu

123

rodaniais ne tik fizini, bet ir juridini asmen, taip pat valstybi sub jektikum bei atsakomybs ris ir dyd u vien i sunkiausi nu sikaltim monijai. inoma, juridini asmen atsakomyb u genoci d gali reglamentuoti ir nacionalins teiss normos, taiau valstybi, ku rios vykdo kit valstybi gyventoj genocid, atsakomyb turi bti ai kiai vardyta ir aptarta Konvencijoje dl kelio ukirtimo genocido nu sikaltimui ir baudimo u j. Prieingu atveju genocidas, kaip tarptauti n teis paeidiantis nusikaltimas, tampa i dalies deklaratyvia svo ka. Pavieniai fiziniai asmenys ne tik nepajgs vykdyti genocido nu sikaltimo, bet ir atlyginti, nors i dalies, jo padarytos alos, likviduoti padarini. Genocidas i esms skiriasi nuo nuudymo nepriklausomai nuo to, kiek asmen nuudyta, jeigu, pavyzdiui, udikas veik skati namas vien tiktai savanaudik ar kitoki paskat. Nekyla abejoni, kad negana nustatyti atskirus asmenis, tiesiogiai vykdiusius genocid, nes io nusikaltimo pavoj kelia tiek pavieni asmen veiksmai, tiek pati vyriausybs organizuojama ir toleruojama sistema. Buvusios Soviet Sjungos visuomen organizuojanti ir jai vadovau janti jga buvo Komunist (bolevik) partija, kuri tapatinosi su vals tybe. Jos reikm buvo tvirtinta Soviet Sjungos Konstitucijoje, todl nenuostabu, kad daugel dokument dl genocido vykdymo masto ir tvarkos, taip pat ataskaitas apie deportacij rezultatus, vairias instruk cijas bei praneimus pasira atsakingi Komunist (bolevik) partijos veikjai. Visi sprendimai buvo priimami Kremliuje, o Lietuvoje juos gy vendinti padjo vietiniai kolaborantai. Komunist (bolevik) partija - labai pavojinga nusikalstama vals tybin organizacija, kurios narius siejo bendras tikslas, tarpusavio si pareigojimai, atitinkamas vadovavimas ir, svarbiausia, ideologija, kuri i esms nra ideologija, o tiktai teorinis karo ir kriminalini nusikaltim bei nusikaltim monikumui ir monijai pateisinimas. SSKP(b) buvo okupuot valstybi taut genocido kvpja ir orga nizator, ji turi bti pripainta nusikalstama organizacija su visais i to kylaniais padariniais. Kadangi svarbiausia organizuota nusikaltl, pla navusi ir vykdiusi lietuvi tautos genocid Soviet Sjungos okupuo toje Lietuvoje, buvo Soviet Sjungos komunist (bolevik) partija ir jos padalinys Lietuvoje (Lietuvos komunist partija), 1940-1993 m. lie tuvi tautai padaryt tarptautins teiss nusikaltim reikt ir vadinti KOMUNISTINIU GENOCIDU. Tikslus subjektyviosios nusikaltimo puss vertinimas padeda atri boti genocid nuo panai j nusikaltim, o i nusikaltimo pus api

124

budina poymiai, charakterizuojantys pavojing veik ir jos padarinius. Prie subjektyvij nusikaltimo pus apibdinani poymi priskiria ma kalt, nusikaltimo padarymo motyvai ir tikslas. Okupuotoje Lietuvoje komunistinio genocido tikslas buvo prievarta ilaikyti Lietuv Soviet Sjungoje ir sunaikinti lietuvi taut bei jos ka talikikai orientacijai atstovaujanius mones, sudaranius laisvos, ne priklausomos ir demokratins valstybs pagrind. Tokio tikslo siek So viet Sjunga, o genocid vykd fiziniai asmenys vadovavosi paiais vairiausiais nusikaltimo motyvais: komunizmo doktrina ir kitokiais po litiniais sitikinimais, neapykanta konkreiai tautinei, religinei ar kito kiai gyventoj grupei, partine drausme, karjeros siekimu genocid vyk daniose organizacijose, pinig siekimu, teikiamomis privilegijomis bei lengvatomis ir pan. Lietuvos Respublikos Seimas 1997 m. lapkriio 6 d. prim rezoliu cij Dl okupacij laikotarpio masini represij, genocido ir kit nu sikaltim monijai ir monikumui bei karo nusikaltimo tyrimo". Re zoliucijoje Vyriausyb, Lietuvos Respublikos Aukiausiasis Teismas ir Generalin prokuratra raginama parengti teiss akt projektus, vals tybs lygmeniu vertinanius genocid bei nusikaltimus monijai ir monikumui vykdiusi organizacij ir struktr nusikalstam pob d, siekti sutari su kitomis valstybmis ir tarptautinmis organizaci jomis dl bendradarbiavimo ir pagalbos tiriant genocido, karo nusikal tim, taip pat nusikaltim monijai ir monikumui bylas. Lietuvos Res publikos Seimas 1998 m. birelio 24 d. paskelb statym dl Lietuvos Respublikos Baudiamojo kodekso papildymo 18 skirsniu Karo nusi kaltimai" (333-344 straipsniai), 8, 24-26, 35, 49, 295 straipsni papildy mo ir pakeitimo, 219 ir 261 straipsni pripainimo netekusiais galios. Dabar Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 334 straipsnis, ku ris vadinasi Okupuotos valstybs civili trmimas", nurodo, kad ka ro, tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos slygomis civili trmimas (deportavimas) i okupuotos ar aneksuotos teritorijos okupavusios ar aneksavusios arba treiosios alies teritorij baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki dvideimties met arba laisvs atmimu iki gyvos galvos". Manytume, kad Soviet Sjungos komunist (bolevik) partijos ir jos padalinio Lietuvoje (LKP) organizuotas ir vykdytas lietuvi depor tavimas Tolimj Ryt rajonus arba u iaurs poliarinio rato labiau atitinka genocido nusikaltimo poymius, nes deportuoti lietuviai buvo paliekami neapgyvendintose vietovse be ilt drabui ir maisto. Bent jau 1940-1945 met tremtiniai buvo pasmerkti kankinamai bado ir alio

125

miriai. Galbt daugelis j bt geriau pasirink mirt duj kameroje arba suaudym, nes viltis igyventi kartu su j puoseljusiaisiais vi siems laikams pasiliko aminojo alo emje. Kadangi objektyviai genocid apibdina fizinis bei psichinis smur tas, alojimai ir udymas, siekis sunaikinti tam tikr nacionalin, et nin, rasin ar religin grup, tai, vertinant konkrei veikl, atriboti genocid nuo kit karo nusikaltim nra sunku, nes, pavyzdiui, mo ni trmimas (deportacija) dirbti priverstini darb i esms skiriasi nuo itrmimo ir palikimo negyvenamose vietose be pastogs, maisto ir drabui. Genocido vykdytojai - tarptautiniai nusikaltliai, deja, kai kurios valstybs atsisako juos iduoti. Dauguma dl genocido ikelt baudiamj byl umirtos guli pro kuratros seifuose. tai Lietuvos Respublikos generalins prokuratros tarnautojo S. Stulginskio 1994 m. kovo 15 d. nutarime paymima, kad baudia mojoje byloje panaudotos visos galimybs siekiant nustatyti asmenis, kurie 1940-1953 m. deportavo i Lietuvos Respublikos vairiausius to limus Soviet Sjungos kratus 592 660 gyventoj. Vilkavikio rajono vyriausiojo prokuroro padjjas G. Daubara 1993 m. gegus 12 d. nu tarimu sustabd parengtin tardym dl 1941 m. Vilkavikio rajono Bu davons mike vykdyto kunig J. Petriko, V. Balsio ir J. Dabrilos nu udymo. ilals rajono prokuratros tardytoja V. Sudauskien 1993 m. lapkriio 20 d. nutarimu sustabd parengtin tardym baudiamojoje by loje dl 9 Kvdarnos valsiaus gyventoj suaudymo. iauli rajono pro kuratros tardytoja Z. Stasiulaitien 1993 m. gegus 19 d. sustabd pa rengtin tardym baudiamojoje byloje dl Lipski ir Klemauski ei m 7 asmen nuudymo ir j sodyb, buvusi vendri kaime, sude ginimo. Pakruojo rajono prokuratros tardytojas A. Gudinskas 1994 m. balandio 30 d. sustabd parengtin tardym dl 19 partizan suau dymo 1946 m. Pakruojo rajono nin kaime ir P. Medzeliausko so dybos sudeginimo. Neitirtos udyns Pravienikse, Panevyje, nenu statyti Tuskuln kapaviets masini udyni vykdytojai, Maosios Lie tuvos gyventoj genocido kaltininkai, o Rusijos Federacija atsisako i duoti Raini mikelyje beginklius mones kankinus ir udius P. Ras lan. Izraelis atsisako iduoti genocidu kaltinam A. Duansk, Klaip doje kartais apsilanko Jurijus Budanovas, kuris savo autobiografijoje ra o, kad pokario metais dalyvavo sunaikinant Lietuvoje 32 nacionalisti nes gaujas, dl ko jam turt bti suteiktas karo dalyvio statusas ir pa skirta personalin Soviet Sjungos pensija.

126

Gauss archyvai saugo pavardes moni, represuot vien u tai, kad jie buvo lietuviai, ipaino katalik tikjim, dorai dirbo em, myljo savo Tvyn ir buvo itikimi nepriklausomai Lietuvos Respublikai. O gausyb SSKP(b) nutarim, instrukcij ir genocido akcij ataskait am ino j vykdiusius nusikaltlius. Nemanoma paneigti, kad Soviet S jungos okupuotoje Lietuvoje buvo padarytas tarptautin teis paei diantis lietuvi tautos genocido nusikaltimas. Todl prayiau, kad Tarptautinis Komunizmo nusikaltim vertinimo" kongresas: 1. pripaint, jog buvusi Soviet Sjunga yra lietuvi tautos genocido subjektas, o jos teisi ir pareig permja Rusijos Federacija privalo atlyginti Lietuvos Respublikai ituo tarptautin teis paeidianiu nusikaltimu padaryt moralin, fizin ir materialin al; 2. pripaint, jog Soviet Sjungos komunist (bolevik) partija yra nusikalstama organizacija, kurios vienas i sunkiausi nusikaltim yra taut naikinimas, j fizinis ir psichinis alojimas; 3. kreiptsi Jungtines Tautas ir prayt perirti bei papildyti ir pa tikslinti Konvencijos dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir bau dimo u j nuostatas, aikiai vardyti nusikaltimo subjektais ne tiktai fizinius, bet ir juridinius asmenis, vardyti nusikaltimo subjektais j vykdiusias valstybes ir nustatyti j atsakomybs ris bei dyd, taip pat kitus ito tarptautin teis paeidianio nusikaltimo padarinius; 4. prayt Jungtini Taut pareigoti visas joms priklausanias valsty bes iduoti asmenis, kaltinamus genocidu, tai valstybei, kurios teri torijoje buvo padarytas nusikaltimas arba kurios gyventojai tapo ge nocido aukomis; 5. udraust atsisakyti iduoti genocidu kaltinamus asmenis dl j tau tybs, pilietybs ar kit j asmen apibdinani poymi. Genocidas - ne vien Antrojo pasaulinio karo reikinys. Masins mo ni udyns vyko visais laikais. Todl labai svarbu sismoninti, kad: Veterem ferendo injuriam invites novam" (paksdamas sen skriaud su lauksi naujos). Tai aktualu ne tik Lietuvai, bet visoms pasaulio valsty bms ir tautoms, tai labai aktualu visai monijai.

Literatra
1. Visuotin mogaus Teisi Deklaracija. Konvencija dl kelio ukirti mo genocido nusikaltimui ir baudimo u j. Konvencija dl senaties termino netaikymo u karinius nusikaltimus ir nusikaltimus moni-

127

2. 3. 4.

5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13.

jai // mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. Vilnius: Min tis, 1991. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos Respublikos Baudiamasis kodeksas. Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos nutarimas Dl Lie tuvos Respublikos prisijungimo prie 1948 m. gruodio 9 d. Konven cijos dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo u j bei 1968 m. lapkriio 26 d. Konvencijos dl senaties termino netaikymo u karinius nusikaltimus ir nusikaltimus monijai. Lietuvos Respub likos statymas dl atsakomybs u Lietuvos gyventoj genocid. Anuauskas A. Lietuvi tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais. Vilnius: Mintis, 1996. Brazaitis J. Vien vieni. Vilnius: Mintis, 1990. Lietuvi archyvas. Bolevizmo metai. Studij biuro leidinys. T. 1-4. Kaunas, 1942. Tremties ir kalinimo vietos. Vilnius, 1995. Lietuvos kov ir kani istorija. Lietuvos gyventoj trmimai 1941, 1945-1952 m. Dokument rinkinys. Vilnius, 1994. Damuis A. Lietuvos gyventoj aukos ir nuostoliai Antrojo pasauli nio karo ir pokario 1940-1959 metais. V., 1990. Komunistinis genocidas Lietuvoje. 1997 m. lapkriio 29 d. konferen cijos praneimai. Vilnius, 1997. Petruitis J. Kaip jie mus suaud. Vilnius: Periodika, 1990. T. , , // . 106, 1995.

128

Komunistinio reimo nusikaltimai Ukrainos liaudiai

Evgenas Pronjukas, Ukrainos Parlamento deputatas, Politini kalini ir repre suotj draugijos pirmininkas

Gerbiamieji Kongreso dalyviai, turiu garbs pasveikinti jus keturias deimties tkstani Ukrainos politini tremtini organizacijos vardu. Savo praneime apvelgiu komunistinio reimo nusikaltimus Ukrainos liaudiai. Visi mons gimsta laisvi ir lygs, visi turi teises, prot ir turi gyven ti brolikai. is auktas tarptautins teiss principas, humanizmo princi pas, raytas pirmj Visuotins mogaus Teisi Deklaracijos punkt. Taiau jis daugel met Ukrainoje neveik. Nusikaltimai, vykdyti Ukrai noje, - masiniai trmimai, suaudymai, badas, udrausta religija. Buvo persekiojami religijos veikjai, mons neturjo sins laisvs, neturjo teiss pasirinkti ideologij arba turti savo politin poir. Dkoju visiems, kurie padjo man praneim sutrumpinti. Taigi apie masinius udymus ir kankinimus. Po Spalio perversmo ir vliau masi niai udymai ir trmimai buvo vykdomi remiantis paskubomis sukur ta normine baze. T dekret iaurumo laipsnis yra nevienodas, j nulm komunisti ns valdios norai tam tikru metu, taiau visi jie paneigia mogaus teis gyventi, apskritai mogaus teises. Toks yra, pavyzdiui, Liaudies komi sar tarybos nutarimas, kur pasira pats Leninas. Jame raoma, kad rei kia suaudyti visus asmenis, tariamus smokslu arba rengimusi mai tui prie soviet valdi. Todl Respublikoje vyko masiniai moni au dymai ir trmimai. 1939 m. priimtas nutarimas sunaikinti Soviet Sjun gos pilieius, kurie lanksi usienyje ir atsisak grti arba kurie buvo tariami bendradarbiav su usienio struktromis. Remiantis 1939 m. Aukiausiosios tarybos prezidiumo saku, visi, kurie lageriuose nepa kluso drausmei arba j paeidinjo, turjo bti suaudyti. 1941 m. nuta rimas skelb, kad visiems kontrrevoliucionieriams, antr kart pabgu siems i lagerio, reikia skirti aukiausij bausm. 1944 m. Vyriausyb

129

buvo primusi nutarim audyti antisovietini organizacij narius vien tarus juos usimus veikla, nukreipta prie Soviet Sjung. Jie visi bu vo kvalifikuoti pagal Baudiamojo kodekso 54 straipsn, skelbiant vals tybs idavim. Prisidengus revoliucija ir teisinta tamsybe, buvo vykdomos iau rios masins represijos. Pavyzdiui, Ukrainoje buvo suaudyti 5 tkst. moni, i j 400 ukapoti kardais Operos teatre tikrinant dokumen tus. Taip buvo vykdomi vietinio liaudies komisaro Muravjovo, siaut jusio Kijeve, nurodymai. Jis naikino dvasininkus ir sak: Mes kerijo me, vykdme masines represijas, buvome negailestingi, mes kovojome u revoliucij". 1918 m. revoliucijos vadas Leninas Muravjovo gauj na rius pavadino didvyriais ir Kijevo ivaduotojais. Kitas tragikas laikotarpis, kai Ukrainoje buvo udomi nekalti mo ns, - 1932-1938 metai. 1933 m. buvo kurti neteisminiai organai, vadi namosios troikos", kuriuose btinai dalyvavo vietos Komunist par tijos vadovas. Buvo greitai susidorojama su vadinamaisiais liaudies prie ais. Falsifikavus byl, Charkovo OGPU kolegija 1934 m. nuteis suau dyti grup raytoj. Tarp j buvo ir ymus raytojas, satyrikas Osta pas Vinia. Vliau mirties bausm jam buvo pakeista 10 met kalji mo. Naujas suaudym protrkis - 1934 m. gruodio mnes, pritaikius toki tardymo procedr, kuriai neprilygo net vidurami inkvizicija. Buvo sakoma, kad tardym privaloma baigti per tris dienas, kaltinimas turi bti pateiktas per vien dien, o teismo procesas turi trukti ne il giau kaip vien dien. Kiekvieno teismo nutarimas yra beslyginis ir neapskundiamas. 1934 m. gruodio mnes Kijeve, udarame Auk iausiosios tarybos ivaiuojamosios kolegijos posdyje, apkaltinti tero rizmu, nipinjimu ir nuteisi suaudyti yms Ukrainos raytojai Gri gorijus Kasynka, Ivanas Kruenickis. Masinis teroras buvo vykdomas prisidengiant kova su kontrrevoliucionieriais. ioje kovoje nukentjo vi sas Ukrainos elitas - kompozitoriai, raytojai, istorikai, filosofai, mate matikai, yms kultros veikjai, tokie kaip Mikola Zeras, Mikola Ku lynas ir kiti, suaudyti 1937 m. Karelijoje, Sandermoso vietovje. J su audymas (bent taip buvo skelbiama oficialiai) buvo skirtas Didiosios Spalio revoliucijos metinms. 1937-ieji - baiss metai. Kiekvien nakt visoje Ukrainoje buvo su imamos eimos - vyrai, moterys, vaikai. NKVD rsiuose jiems bdavo pateikiami kaltinimai kontrrevoliucine veikla. Pagrindinis smgis bu vo nukreiptas prie Ukrainos inteligentus ir dvasininkus. Didij mies t pakraiuose atsirado masins kapaviets. Kijeve toki yra bent ke letas. Preliminariais skaiiavimais ir atlikus ekshumacij, u ketverto ki

130

lometr nuo Kijevo yra ukasta apie 100 tkst. auk kn. Be ukrai niei, ten guli ir baltarusi raytojo Jankos Brylio tikras brolis, daug kit tautybi moni. Liudytojai savo parodymuose teigia, kad kasnakt Kijevo pakrat buvo atveama, suaudoma ir ukasama duobje iki 150 moni. Vliau tarptautin komisija, sudaryta i ved, kroat, bel g, amerikiei ir kit, atkas ir ekshumavo knus. Komisija nustat, jog ten palaidoti 9432 mons. Daug yra jaun moter kn. Prie eg zekucij moterys buvo irengiamos. Kit dien po to, kai Ukrainos mies t Vinic ivadavo Soviet armija, asmenikai vadovaujant vietiniam Ukrainos komunistui komisarui, buvo suaudyta 17 tkst. civili Uk rainos gyventoj. Paskui jis pats vadovavo 117 auk suaudymui. Tai daugiausia buvo mons, susij giminysts ryiais. Panai fakt galima rasti kiekviename Ukrainos srities centre. Eili n masini udym banga nuvilnijo 1941 m., kai traukdamiesi baud jai aud visus, udarytus kaljimuose. 1941 m. birelio 22 d. NKVD kaljimuose buvo... 6634 kaliniai, daugiausia Vakar Ukrainos gyven tojai. Dauguma j kaltinti priklausymu Ukrainos nacionalist organi zacijai ir visi vliau buvo suaudyti. Dar apsistosiu ties keliais baisiais faktais. Kai 1944 m. buvo atkuria ma soviet valdia, Ukrainai tai buvo kaip mirties nuosprendis. Daug moni buvo apkaltinti bendradarbiav su okupacine vokiei valdia, dalyvav ukrainiei nacionalist organizacijose. Mirtinas pavojus pa kibo vir visos ukrainiei liaudies. Jau 1944 m. G. ukovas ir L. Beri ja Maskvoje pasira slapt sakym Nr. 782 dl vis ukrainiei, kal tinam bendradarbiavimu su naciais, suaudymo. Kaip 1956 m. XX par tijos suvaiavime sak N. Chruiovas, kadangi ukrainiei buvo labai daug, vagon pritrko. Taiau deportacijos vyko iki 1953 m. Politini udym nenutrauk netgi Stalino mirtis. 1961 m. buvo su audyti ukrainiei organizacijos, kovojusios u Ukrainos valstybs su vereniteto atkrim, vadovai. Vliau visi girdjome apie antimokslin A. Vyinskio teorij, kuri taip pat nusiaub vis Soviet Sjung. Praleisiu didel savo praneimo dal, tik dar pasakysiu, kad per la bai trump laikotarp, nuo 1932 iki 1938 m., i Ukrainos buvo depor tuota 3,5 mln. moni. Negaliu nepaminti ir 1938 m. bado, kai mir apie 3 mln. Ukrainos gyventoj. Yra labai daug dokument, kurie anks iau buvo slapti, o dabar liudija, jog badas nebuvo vien gamtos stichi jos rezultatas. Amerikos pasiuntinys savo vyriausybei ra, kad 1933-1938 m. badas ne tik palau ukrainiei prieinimsi kolektyvi zacijai ir sovietizacijai, bet ir pakeis etnin Ukrainos sudt. Tai buvo oficiali Maskvos nuomon.

131

Buvo vykdomas ir kitatiki persekiojimas. Jie represuoti pirmiausia. Ukrainos autokefalin Staiatiki banyia faktikai buvo visikai su naikinta, suaudytas tos cerkvs metropolitas. Masins represijos buvo vykdomos ir prie Katalik Banyi. Katalikai buvo persekiojami, o j banyios griaunamos arba paveriamos gamybinmis patalpomis. Dau gelis dvasinink apkaltinti nipinjimu ir vliau suaudyti. v. Nikola jaus ir v. Aleksandro banyios Kijeve buvo sulygintos su eme. Noriau baigti tokiais odiais. Visa, kas pasakyta, yra neginija mas rodymas, jog komunizmas vykd labai sunkius nusikaltimus Uk rainos liaudiai. Komunistini struktr vadovai, baudiamieji briai kankino gyventojus ir vykd masines j udynes, prived al prie ba do, ud kitatikius ir kitamanius. Remdamiesi Visuotine mogaus Tei si Deklaracija, Helsinkio Baigiamojo Akto dvasia bei Konvencija dl senaties termino netaikymo kariniams nusikaltimams, tvirtiname, jog Soviet Sjungos komunist partija, kaip ir sjungini respublik Ko munist partijos, j vadovai, visi totalitarinio reimo vykdytojai neturi ivengti bausms. Bausms negali ivengti ir visi tie, kurie vykd sa distinius nusikaltimus. Noriu tiktis, jog ms Kongresas, be kit re zoliucij, priims ir speciali rezoliucij, ginani mogaus teises Balta rusijoje ir enijoje. Taip pat noriu pasakyti, kad Ukrainoje Vilniaus kongres irima kaip pakop, svarb ingsn link tarptautinio pa saulinio masto kongreso komunizmo nusikaltimams tirti.

132

Komunizmas - nusikalstamas smokslas (JAV Kongreso apibrimas)

Avo Piirisildas, Baltijos-Amerikos laisvs lygos viceprezidentas

Visus tuos penkiasdeimt met, kuriuos Baltijos alys buvo soviet okupuotos, JAV Kongresas buvo demokratijos ir laisvs vyturys tiek Baltijos valstybi gyventojams, tiek kitiems komunist bei Soviet S jungos pavergtiems ir prispaustiems monms. Btent JAV Kongresas suformulavo neteistos soviet vykdytos Baltijos valstybi okupacijos ir aneksijos nepripainimo politik. JAV Kongreso parama Baltijos vals tybms nra kakas nepaprasta: j dert velgti turint galvoje Kon greso nari nepasitikjimo Soviet Sjunga bei komunizmu kontekst. Nereikia pamirti, kad, Kongresui pritarus, JAV kariniai daliniai veik Rusijoje (Soviet Sjungoje) dar Rusijos revoliucijos metais. Treiajame ir ketvirtajame deimtmetyje Amerikos darbinink prof sjung lyderiai kiek laiko komunizmo idjas band taikyti profsjun g veikloje. Du lyderiai, Walteris Reuthas (Automobili gamintoj su sivienijimas) ir George'as Meany (Amerikos darbo federacija bei Pra mons organizacij kongresas), lanksi Soviet Sjungoje ir ivyko i jos labai nusivyl komunizmu. Kelions spdius jie isamiai apra savo ataskaitose Automobili gamintoj susivienijimui, Amerikos dar bo federacijai, Pramons organizacij kongresui bei savo apygard Kon greso nariams. Savaime suprantama, kad Antrasis pasaulinis karas privert JAV tap ti soviet sjungininke. Toki sjung taikliausiai apibdina Amerikos indn patarl: Mano prieo prieas yra mano draugas". JAV ir Soviet Sjungos draugyst truko neilgai. Ji baigsi, kai 1948 m. prasidjo Berlyno blokada. Korjos karo metu JAV karins pajgos, Kon gresui vl pritarus, vadovavo Jungtini Taut karinms pajgoms ko vojant su komunistais. Tas pat atsitiko ir Piet Vietname, kur, Kongre so pritarimu, JAV armija kovojo su komunist sukilliais. JAV Kongresas prim nemaai antikomunistini statym, toki kaip Vieasis statymas Nr. 86-90, kuriame numatyta, jog treioji liepos

133

mnesio savait laikoma Pavergtj taut savaite. Organizacijos Ame rikieiai u Kongreso veiksmus ilaisvinant Baltijos tautas" spaudia mas, Kongresas taip pat prim bendr abiej rm rezoliucij Nr. 416. Devintajame deimtmetyje Baltijos-Amerikos laisvs lygos spaudiamas, Kongresas prim daug rezoliucij, skirt Baltijos laisvs dienai, kurias paskelb Prezidentai R. Reaganas ir G. Bushas. Baltijos alims atgavus nepriklausomyb, ios rezoliucijos neteko galios. Baltijos alims atkrus nepriklausomyb, JAV privert Sovietus ne trukdyti i valstybi laisvs siekiams. Ir iandien JAV Kongresas lie ka itikimas Baltijos valstybi draugas. Dar 1954 m. JAV Kongresas tyr komunist vykdyt Lietuvos anek sij ir pareik: io praneimo tikslas - trumpai apibdinti pagrindi nius Lietuvos ir jos moni istorijos bruous, tarp j ir komunist vyk dyt aneksij bei okupacij. Manoma, kad is praneimas pads ameri kieiams geriau suprasti komunizmo pavergtas alis ir tautas ir geriau suvokti tikrj pasaulinio komunizmo nusikalstamo smokslo prigim t, taktik bei galutinius tikslus".

134

Komunizmo esm: ideologija ir praktika

Povilas Varanauskas, Lietuvos valstybs Nepriklausomybs atkrimo akto signataras

Norint vertinti komunizmo esm, reikt pradti nuo pai komu nistini dokument. Komunist veikaluose skelbiama, kad pirmasis mokslinis programinis komunizmo dokumentas yra 1848 m. paskelb tas Komunist partijos manifestas, kur, pareigoti antrajame Komunist sjungos suvaiavime, para K. Marxas ir F. Engelsas. Todl iki i die n komunistai skelbia, kad K. Marxas yra mokslinio komunizmo, dia lektinio bei istorinio materializmo ir mokslins politins ekonomijos pa grindjas, tarptautinio proletariato vadas ir mokytojas. iame manifeste visuomen yra suskirstyta klases - burua ir pro letariat. Parodyta, kad visa istorija, iskyrus pirmykt visuomen, yra klasi kova. Todl numatyta, kad kapitalizmas lugs, ir madaug vie nu metu visame pasaulyje. Komunistai i proletariato turi formuoti par tij, kuri privalo vesti proletariato diktatr. Vliau nurodyta, kad su opozicinmis partijomis btina tik kovoti, kompromisai tolygs ida vystei. Visuomens harmonijos siekti kitais bdais yra utopizmas arba oportunizmas. Vliau komunist ulai nepanoro laukti, kol subrs vadinamoji pa saulin revoliucija. Todl V. Uljanovas (Leninas) tobulino Marxo iva das ir paskelb, kad socialistin revoliucija ir, aiku, proletariato dikta tra, esant palankiai situacijai, gali vykti atskiroje valstybje ir plto tis. i nuostata patenkino visus vlesnius proletariatins revoliucijos va dus bei vadukus, ir vadinamasis mokslinis komunizmas gavo mark sizmo-leninizmo vard. Isamiau pavelgus aikinim, matyti pseudomokslas, kurio su dedamosios dalys yra mokslinis komunizmas, ateizmas ir kt. ioje pub likacijoje nesiimsiu gretinti istorini mstytoj, filosof nuomoni. Ta iau noriau atkreipti dmes tai, kad Marxas, Engelsas, Leninas bei j alininkai vis monijos painim apvert auktyn kojom ir pasiskel

135

b es teiss. Marksizmas-leninizmas idj suprieino su materija, me tafizik - su dialektika, darbdav - su darbuotoju, santyki dam - su diskusija. I pasaulio painimo jis padar surogat, kurio prievartiniu grimu paskelb proletariato diktatros prievol. Visa tai turi izofre nijos poymi, deja, tokia btinoji monijos ateities slyga paskelbta rado pritarim. Komunistai reik neapykant kitaip mstantiems, ku riuos dl tariamos viesios monijos ateities, kaip parod praktika, ap aukus liaudies prieais, galima ia pat nuudyti, nukankinti katorgoje, tremtyje ar psichiatrijos ligoninje. Tok mokslin" poir vliau marksizmo-leninizmo alininkai plaiai praktikavo valydami" i pa saulio ydus, igonus, i Lietuvos - lietuvius, i Kosovo - albanus, i Krymo - totorius, i Pavolgio - vokieius, i enijos Respublikos enus ir pan. Buvo skelbiama, kad sunaikinant maum sudaroma gerov daugumai. Marksizmo-leninizmo mokslinis komunizmas yra ta rytum perpetuum mobile (aminojo variklio) veidrodinis atspindys. At mesti vidiniai ios filosofijos prietaravimai ir paskelbtas graus galu tinis tikslas. Net komunistin ideologija pripasta, kad negalima ro dyti dilemos dl materijos ir smons pirmumo. Taiau kaip tik dl to, kad rodyti negalima, jie, atmesdami metafizik bei idj (smon), dialektin ir istorin materializm skelbia tiesa. Jie skelbia revoliucini uoli, kaip monijos vystymosi esms, privalomj bt, bet ipas ta Darvino evoliucijos moksl. Ir tuo dar kart susipainioja. Marxas ir Leninas grabalioja i filosofijos istorijos visa, kas paranku j idjai, ir i idj laiko ivada. Komunistai nepaiso elementariausi mokslo reikalavim. Atmeta re ligijas ir taip sukuria dialektinio bei istorinio materializmo perpetuum mobile, kuriam diegti Marxas sil, o Leninas su savo alininkais vyk d totalitarinius nusikaltimus, grindiamus proletariato diktatra, i plaukiania i vadinamojo mokslinio komunizmo. Tiesa, jie mato, kad pagrindinis filosofijos klausimas yra dualistinis: egzistuoja materija ir smon, dialektika ir metafizika, bet, sukr nepakantumo oponentams, net frakcijoms, teorij, neigia taik i poiri egzistavim vien dl to, kad tai veda metafizinio painimo pirmum ir pasaulio darn, nes jiems reikia klasi kovos. Pseudomokslins marksizmo-leninizmo ivados daugeliui pasirod esanios patrauklios: panaikinus inaudotoj klas ir eksproprijavus jos turtus, visi tartum tampa turtingi. Istorijoje nuvilnija iauriausi pilieti ni karai. Tvirtinama, kad jie neivengiami siekiant sivaizduojamos mo nijos ateities. Visokio rango avantiristai, keistai prisidengdami antidia lektikai tik dialektik pripastania absoliutaus neklystamumo mark

136

sizmo-leninizmo teorija, tampa visokio masto diktatoriais. Jie, bdami riboto proto, ios vadinamosios mokslinio komunizmo teorijos net ne supranta, o pseudomokslines ivadas priima kaip dogm ir ia pat skel biasi dialektiniais mstytojais. Filosofijos istorijoje nra kito tokio prie taringo ir demagogiko aikinimo kaip marksizmas-leninizmas. Marxas, Engelsas ir Leninas savo filosofij skelbia partine. Tuo jie dar labiau pa neigia patys save ir apskritai atsisako objektyvaus pasaulio raidos pa inimo, o sykiu - ir dialektinio metodo. Socialdemokratai irgi skelbia siek sumainti atotrk tarp vairi sluoksni moni gyvenimo lygio, bet kadangi jie to siekia ne revoliuciniu bdu, komunistai socialdemok ratus laiko oportunistais ir aminais prieais, blogesniais u kapitalis tus, kuriuos reikia laidoti. Rusijos komunistai su savo vadu Leninu si skverbia socialdemokrat partij, uzurpuoja ten valdi, ir i partij paskelbia bolevikine. Komunistai savo simboliu pasirenka kraujo spalv - j vliava rau dona, o rus komunist - dar ir su pjautuvu bei kju. Kitaminius ar tuos, kuri nesupranta, jie skandina kraujyje: papjauna, umua ar ki taip nuudo. Kas ne su mumis, tas prie mus!" - toks kis tampa kel rodiu. Genetik ir kibernetik (kompiuterin technik) paskelbia pseu domokslais. Genetikos autoritet Vavilov nuudo, kitus udaro la gerius ar itremia. Kaip komaro sapn galima sivaizduoti pasaul, koks jis bt buvs, jeigu marksistin revoliucija bt jame vykusi madaug vienu metu. Pakako tredalio marksistinio-lenininio komunistikai so cialistinio pasaulio. Tik neapsakomai turtingoje gamtos resurs Rusijo je toks komaras galjo trukti daugiau kaip 70 met. Kai kas gali paklausti, kodl laisvasis pasaulis leido taip ilgai vyk ti tokiam komarui. tai galima atsakyti ir vl pasitelkus palyginim su aminuoju varikliu (perpetuum mobile). Mokslas yra pagrinds tokio variklio negalimum. Taiau jo iradj" atsiranda vis dar gana daug, ir Lietuvoje taip pat. Niekaip j netikinsi, kad yra neteiss. Telieka pa sitelkti amerikietikj rodymo variant: aprayti, kad padaryt vei kiant model. Taip ir laisvasis pasaulis leido komunistams padaryti veikiant komunistinio rojaus model. JAV prezidentui D. Eisenhowe riui karikiai sil sutraikyti Soviet Sjung, kai Rusijoje atominio ginklo buvo tik uuomazgos, bet ji grasino visiems ir, prisidengusi su sigalvota internacionaline pareiga, pasaulyje kurst ir materialiai rm neramumus, net perversmus. tai prezidentas atsak, kad sutraikyda mi nerodysime marksistinio-lenininio komunizmo bei bolevizmo veiklos aklaviets, o tik sudarysime prielaid manyti, jog susidorota su paangiu mokymu, u kur reikia kovoti ir kelti naujas revoliucijas. Is

137

torin laikrai analiz rodo, kad tada buvo sukelta propaganda, jog D. Eisenhoweris rod, kad JAV prezidentas gali nieko nedirbti, o So viet Sjungos vadovas N. Chruiovas buvo paskelbtas simbolins pa saulio vyriausybs pirmininku. O juk tuo metu batonai Rusijoje buvo kepami i rupi juod milt ir klaidiojo anekdotai, jog N. Chruio vas grdus sja Mnulyje, o derli pjauna Kanadoje, i kurios buvo perkami grdai. Lenininis marksistinio mokslinio komunizmo poskis nuo socialis tins revoliucijos visame pasaulyje madaug vienu metu prie revoliu cijos atskiroje alyje susiklosius tinkamoms aplinkybms bei galimyb tai vykdyti aplenkiant kapitalizmo stadij atvr galimyb ir, kaip tvir tina nemokslinio komunizmo mokslas, dialektikai iplts mokslin ko munizm ir pats smerks didianaci ovinizm, vienaip ar kitaip per auga totalin nacionalizm. Net paskutiniuose laikuose Leninas smer k tokio ovinizmo apraikas, jo propaguotojus vadino derimordo mis", spjo saugotis aprusjusi kit tautybi komunist, toki kaip lenkas F. Dzerinskis ar gruzinas S. Ordonikidz. Gal tas jo poiris ir buvo pasiksinimo j ir pirmalaiks mirties prieastis. Vis dlto Le nino praplstas mokslinis komunizmas buvo patogus jo alininkams, kurie vadino save tikraisiais nuoirdiais leninieiais, o po Lenino mir ties buvo kaltinami idav jo priesakus. Bet pdiniai buvo itikimi di dianaci ovinizmui, savs auktinimui klastojant istorij, pseudomokslinei dievikojo prado nebuvimo teorijai, nes tai trukd i blogio va d kultui - dievinimui emje, o ne u metafizikos rib. Leninas jiems buvo it kapronin kojin, tinkama umauti ant kiekvienos kojos. Rei kt skirti du komunizmo tvirtinimo bdus: vienas - pilietinis karas, antras - komunistin okupacija (atnetinis komunizmas). Nors abu jie iaurs, bet pirmasis maiau eidia moraliai, nes nesiksina diia naci ovinizmo savimeil, bet j pltoja ir juo dangsto nusikaltimus ant ruoju, atnetinio komunizmo, atveju. Esant atnetiniam komunizmui, naikinamos tautos, j tradicijos, revizuojamos kultros, diegiamos nau jos j aranuots. Bet kartu okupuotuose kratuose, kuriuos komuniz mas buvo atgabentas, gimsta naujos pasiprieinimo formos. Aktyviuo sius tautinius atnetinio komunizmo talkininkus, kurie vadinami kola borantais, keiia daugiau ar maiau pasyvs disidentins visuomens asmenys, kurie laukia tinkamo istorinio momento tautai isivaduoti, bet bna net tarp vadovaujanij atnetinio komunizmo sergtoj. Jiems jau netinka kolaborant svoka. Vieni i j - prisitaikliai ar pilvo ver gai, kiti - atsargs ar lkuriuojantys disidentai. Todl ir kaltinimai tu rt bti skirtingi. Kai k galbt reikt ne kaltinti, o pagerbti, verti

138

nant vis veikl prie isivadavim ir isivadavus. Jiems netinka kola borant svoka. Atkreiptinas dmesys Dochar Dudajev enijos Respublikoje, Geidar Alijev Azerbaidane, Eduard evardnadz Gru zijoje ir kitus. Kad tauta ilikt, ne visi turjo pasirinkti Piln ar Spar tos gynj likim. Taiau fenomenalusis Lietuvos partizan pasirinkimas buvo istori kai btinas ir apgaubtinas didvyrikumo skraiste. iai kovai pasibaigus privalu buvo palaikyti tautines tradicijas, puoselti kultr, mainti okupant ekspansijos, nutautinimo galimybes, skatinti tautin savimo n, savo krato painim, sportines pergales, mokslinius konkursus, i radyb, stengtis, kad alis maiau atsilikt nuo naujausi pasaulio pa inimo dsni bei, pasinaudojant legaliomis ir galimomis rezistencijos formomis, rengtis, susiklosius tinkamoms istorinms vidaus bei iors slygoms, atkurti nepriklausomyb. Dl i tiksl visuose komunist uimtuose kratuose vieni stojo Komunist partij, kiti kr men ar iradimus, gyn disertacijas, studijavo marksizm-leninizm ir mokslin komunizm. Bet tai - jau kitos filosofins studijos tema. ia - bendroji komunizmo esms analiz. Kaip matome, komunizmo ideologija, pa remta vadinamuoju moksliniu komunizmu, sukurtu Marxo ir iplto tu Lenino, yra ne tik klaidinga, bet ir kurstanti nusikalstam prievar t. Praktika tai patvirtino. Prisiminkime Ispanijos pilietin kar, Pary iaus komun, ypa iauri vadinamj Didij spalio socialistin re voliucij Rusijoje, komunizmo tvirtinam Kinijoje ir kt. Toliau vyko komunizmo mentaliteto formavimas - mankurtizmas. Pirm kart od pavartojo kazach raytojas ingizas Aitmatovas. Leiskite primin ti mankurtizmo esm. Tai reikinys, kai iugdomas samprotauti nesu gebantis mogus. is procesas parodytas apraant piemen, kuriam vai kystje ant galvos uver od, per j peraugo plaukai, ir oda uver smegenis. Jos nustojo augusios, ir piemuo negaljo samprotauti, su gebjo tik vykdyti komandas, kartoti teiginius. Visa tai jis lyg ir su pranta. Bet nei pats sau, nei niekas kitas negali jam padti, negali nu traukti tos odos: skauda peami plaukai. Komunistinis mankurtinis mentalitetas gali pasireikti ir kaip nostalgija komunistinei praeiiai, kai umirtami udymai, prievartavimai ir prievartinis darbas tolimuose negyvenamuose atiauriuose kratuose. Mankurtizmu galima vadinti tai, kad nepastebima, jog ilgimasi turtingiausios gamtini turt suban krutavusios valstybs, kuri savo santvark grind nemoksliniu moks liniu komunizmu. Mankurtizmas - tai ir kalbos apie sugriaut pramo n, kurios produkcija niekam, net patiems mankurtams, nereikalinga, ir apie sugriaut ems k, kur degal bdavo sunaudojama u di

139

desn sum, negu gaunama u parduodam produkcij, ir apie su griautas fermas, kuriose paarai bdavo brangesni u parduot ms ar pieno produktus. Umirtama, kad Marxo Kapitalas", sudtin mokslinio komunizmo dalis, ekonomik, kaip ir filosofin visuomens painim, apvert auktyn kojomis ir ekonominiuose santykiuose pel n ne tik atmet, bet netgi paskelb j esant nusikalstam. Pokomunis tiniai kratai vietoj konkurencingos pramons, ems kio ir ferm pa likimo gavo puvk ir dl. Komunistinis mentalitetas plaiai pasireikia Rusijoje problem sprendim grindiant ne politiniais iekojimais, o karine jgofilija, pa mgtu taut genocidu, pavyzdiui, en (iker) tautos naikinimu. inant, koks apskritai geras ruso bdas, gaila, kad jam teko tapti to kios komunistins valstybs ir tokio mentaliteto pagrindu. Reikia ap gailestauti, kad danai mes rus tapatiname su komunistu, grindian iu savo veikl moksliniu komunizmu", kuris vadintinas nusikalsta m klaid nusikalstama klaida ir kurio blogis - absoliutus. Utopins idjos, nors pavirutinikai ji atrodyt nuostabi, negalima atskirti nuo komunizmo esms - ideologijos ir praktikos. iame praneime neturi ma tikslo vardyti milijonus nuudyt kitamini ar minti pseudo moksliniais motyvais padarytus ekonomikos nuostolius, vertinamus tri lijoninmis aukiausios verts pinigini vienet sumomis. ia rodoma, kad vadinamasis mokslinis komunizmas nra joks mokslas. Ir dl to da rytina ivada, kad visa komunistin veikla, grindiama marksizmu-le ninizmu, tra kriminalini nusikaltim seka. Kalbantieji apie nuostabi komunizmo idj nieko neimano apie marksizm-leninizm ir jo mokslin komunizm", kuris save ideologikai yra paneigs dar uuo mazgoje ir teorikai pats rods savo nemokslikum. Tai tolygu kal boms apie nuostabi aminojo variklio idj. Nordami ivengti mo ni klaidinimo ir demagogijos, turtume kalbti ne apie komunizmo at krimo pavoj, bet apie galim paprasiausi banditizm, kadangi te orikai rodoma, jog galutin komunizmo idja negali bti gyvendin ta, kaip negali bti sukurtas aminasis variklis, nes tai tik miraas. Pa dt sunkina tai, kad patys komunizmo ideologai nra istudijav mark sizmo-leninizmo bei jo pradinink sukruto mokslinio komunizmo, o tik pasiskait apie j ir manufaktrikai kartojantys jo dogmas, nesigilin dami esm ir pradi pradi bei vengdami vertinti nusikalstamus komunizmo padarinius. Komunizmas - ne ideologija, o kriminalini nusikaltim ris. Ko munizmo, pagrsto mokslu, nra, nebus ir negali bti, ne jis - tik kri minalini nusikaltli, kuri tarptautiniai vadai yra Marxas, Engelsas,

140

Leninas bei j sekjai, savs pateisinimo bdas. Komunizmo nusikalti mai - kriminaliniai bei kariniai. Todl juos vertinti privalu ne adekvaiais, bet filosofiniais, istoriniais ir teisiniais vertinimais. vertinant ko munizm, reikia isilaisvinti i jo iugdyto mentaliteto. Btina ne tik vertinti jo nusikaltimus, bet ir j studijuoti, painti. Vis ali geros valios mons, vienykits, kad isivaduot i karta ir bt apsaugotos ateities kartos nuo komunizmo mklos, klaidio janios po pasaul!

Tarptautinio kongreso Komunizmo nusikaltim vertinimas" (vykusio birelio 12-14 d. Vilniuje)

Protokolas 2000 06 12

II sekcija: Konstitucijos sal KOMUNIZMO NUSIKALTIM TYRIMAI Pirmininks: TERES BIRUT BURAUSKAIT, Archyvinio vardyn skyriaus vadov, Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras, prof. ONA VOVERIEN Sekretoriai: LAURYNAS LITVINAS, GIEDR UZDILAIT

Visus susirinkusiuosius pasveikino sekcijos pirminink Teres Birut Burauskait.

Praneimai Raudonasis partizanas Vasilijus Kononovas - herojus ar Antrojo pasauli nio karo nusikaltlis?", p. Uldis Paulas Strelis, atsistatydins vyriausiasis prokuroras, Totalitarizmo nusikaltim centro tyrimo poskyris, Latvija Mirties nuosprendiai ir j vykdymas 1941-1944 m.: teisinis politinis aspektas", p. Teres Birut Burauskait, Archyvinio vardyn skyriaus vadov, Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Lietuva ustino sraas: masini mirties bausmi kontekstas ir turinys", p. Mathew Kottas, Latvijos okupacijos muziejaus parod kuratorius, Latvija

142

Apie Estijos represuot moni registracijos knygas", prof. Leo Oispuu, Talino Memento" pirmininkas, Estijos represuot asmen vardyn skyriaus vadovas, Estija Pulsuojantis genocidas. en udymas tsiasi. Garbs ir sins parei ga", p. Algirdas Endriukaitis, Tarptautins parlamentar grups e nijos problemoms generalinis sekretorius, Lietuva

Klausimai ir diskusijos
P. Birut Kiien, suvalkiei draugijos Suvalkija" tarybos pirmi nink (Lietuva), ikl paribio problem ir kartu kalbjo dl tremt moni, neturini nei tremtinio statuso, nei teisi. Netgi kyla klausi mas, kaip tok tremtin pavadinti. Buvo kalbama apie Suvalk krato moni padt pasiraius Molotovo-Ribbentropo pakt.

Piet pertrauka

Praneimai
Pasiprieinimo dalyvi ir kitamini persekiojimas Lietuvoje 19441990 m.", p. Nijol Gakait-emaitien, Lietuva Didysis brolis stebi did mog. KGB ataskaitos apie A. Sacharov", p. Tatiana Yankelevich, A. Sacharovo archyv ir mogaus teisi cen tras, Brandeis universitetas, JAV Tragika Ukrainos matematik lemtis", p. Nina Virenko, Politini ka lini ir represuotj draugija, Ukraina Priespauda Rumunijoje etajame deimtmetyje", dr. Marius Oprea, is torijos daktaras, Laisvosios Europos" radijo urnalistas, asmeninis Ru munijos Prezidento patarjas, Rumunija 5000 Albanijos moter komunistiniame kaljime ir Musine Kokalari", p. Agimas Muta, raytojas, buvs politinis kalinys, Musine'o Kokalario fondo pirmininkas, Albanija Lietuvos mokslo netektys sovietinio genocido metais", prof. Ona Vove rien, Vilniaus universitetas, Lietuva

143

Baltarusijos moksl akademijos mokslinink represijos", prof. Radimas Hareckis, akademikas, profesorius, Baltarusijos kultros universitetas, Baltarusija

Klausimai ir diskusijos
P. Algirdas Endriukaitis pristat pasiprieinimo dalyvio A. Andrei kos byl ir sil kit dien pakviesti Kongres prokuror. P. Teres Birut Burauskait reziumavo sekcijos dienos darb. Pirmininks TERES BIRUT BURAUSKAIT ONA VOVERIEN Sekretoriai LAURYNAS LITVINAS GIEDR UZDILAIT

Praneimai
Raudonasis partizanas Vasilijus Kononovas herojus ar Antrojo pasaulinio karo nusikaltlis?
Uldis Paulas Strelis, Latvijos totalitarizmo nusikaltim tyrimo centras

Po Antrojo pasaulinio karo, kur pradjo du totalitariniai reimai, tu rjome prog suvokti, kok blog patyr karo aukos. Pasaulio visuome n gerai informuota apie nacistins Vokietijos karo nusikaltimus. Pagrin diniai nusikaltliai buvo teisiami ir nuteisti Niurnberge; kit karo nu sikaltli teismas vyko vliau. Taiau pasaulio visuomen per maai informuota apie komunistins Soviet Sjungos padarytus karo nusikaltimus - juk nugaltoj nesmer kiame (nemanome, kad jie turi atsakyti u savo veiksmus). Latvijoje Raudonosios armijos karikiai bei raudonieji partizanai vykd daug karo nusikaltim. Soviet laikais kalbti apie tokius da lykus buvo draudiama ir pavojinga. Vienas toks nusikaltimas buvo padarytas Ludzos apskrities (Ryt Latvija) Merdzens valsiaus Mazie Bati kaime. Dl io vykio 1998 m. sausio 22 d. pradtas baudiamasis raudonj partizan vado Vasili jaus Kononovo veikos karo metais tyrimas. Vliau pagal Latvijos Res publikos Baudiamojo kodekso 68-3 straipsn Vailijus Kononovas bu vo apkaltintas padars karo nusikaltimus. Tyrimo metu nustatyta, jog 1944 m. gegus 27 d., Sekmini iva karse, 18 raudonj partizan, vilkini karinmis vokiei uniformo mis, brys, vadovaujamas Vasilijaus Kononovo, pagal i anksto pareng t plan eng Mazie Bati kaim. J tikslas buvo atkeryti kaimo gy ventojams ir juos bauginti. Mat 1944 m. vasario pradioje netoli Ma zie Bati kaimelio vokieiai apsupo ir sunaikino raudonj partizan grup, vadovaujam majoro ugunovo. Kononovas ir raudonieji parti zanai nusprend susidoroti su kaimelio gyventojais. Akcijos metu raudonieji partizanai sudegino du kius (gyvenamuo sius namus ir kitus pastatus) ir nuud 9 civilius gyventojus. eis, i j tris moteris, sudegino. Buvo matyti, jog viena i moter - Tekla

146

Krupnik - nia. Bandani pabgti partizanai j pagavo, met trob ir sudegino gyv. Kiti nusikaltimai tokie. Kononovo vadovaujami raudonieji partiza nai pasidalijo kelias grupes. Viena siver Modesto Krupniko so dyb ir sak jam ieiti i trobos. Kai Krupnikas m prayti partizan neudyti jo ma vaik akivaizdoje, tie liep jam bgti link miko ir pradjo j audyti. M. Krupnikas dejavo ir auksi pagalbos, taiau kai mieiai buvo pernelyg igsdinti ir jam padti neidrso. Kitos dienos ryt j rado mirus. Kita grup - V. Kononovas, N. Lebedevas, P. Gogolis ir kiti parti zanai - eng Meikulio Krupniko sodyb, kai is buvo pirtyje. Lebe devas i pirties nutemp j trob ir ten kankino. Tuo metu Konono vas ir Gogolis siver gretimais esani Ambrozo Bulio sodyb ir ati temp eiminink Meikulio Krupniko trob, kur pats Kononovas j nu ov. Paskui buvo nuauti Meikulis Krupnikas ir jo motina Veronika Krupnik, o troba aplieta benzinu ir padegta. Nia Meikulio Krupniko mona band bgti mik, taiau partiza n buvo pagauta, stumta trob ir sudeginta gyva. Taip pat buvo sude ginti ir kiniai pastatai - svirnas, darin, karvid, avid ir kiaulid. Viena partizan grup siver Bernardo kirmanto trob, nuov j ir jo mon Gelen kirmant, sudegino trob bei kitus sodyboje esan ius pastatus. Kita partizan grup siver Vladislavo Skirmanto trob ir rado j gulint lovoje su savo vieneri met amiaus snumi. Partizanai Vladislav Skirmant vienais apatiniais itemp lauk ir sodybos kieme nuov. Paskui i lauko puss urakino trobos duris, kad artimieji mir taniajam negalt padti. siver Juliano kirmanto sodyb, partizanai sived eiminink darin ir nuov. Tuo laiku kaimieiai ruosi vsti Sekmines, todl trob ir kit pa stat duris buvo ipuo glmis ir bero akelmis. Nra reikalo ai kinti, kad raudonieji partizanai susidorojo su kaimo gyventojais neti ktinai iauriai. Paskui, prisipl i kaimiei maisto ir daikt, aukdami: Tegyvuo ja draugas Stalinas! Valio!" partizanai dingo artimiausiame mike. is epizodas yra tik viena i akcij, kurias, prie Latvijos sien art jant frontui, vykd raudonieji partizanai. Tuo metu rytinje alies da lyje atsirado daug raudonj partizan grupi: vienos buvo nuleistos desantu, kitos prasiskverb t teritorij. Partizanai danai pl, ud ir terorizavo vietos gyventojus. Todl tenyki raudonj partizan va

147

dai nerimavo dl padarini: tai galjo pakenkti soviet reimo Latvi joje autoritetui. Latvijos valstybiniame archyve yra daug iuos faktus rodani do kument. 1944 m. sausio 25 d. Latvijos raudonj partizan pareignas alu mas partizan centro vadovui Laiviniui nusiunt isami ataskait apie raudonj partizan grupi veiksmus Latvijoje. alia kitos informaci jos jis nurod, kad kartais raudonj partizan grups, vos tik en gusios sodybas, grobia visk, k tik umato j akys. (...) Neretai jie griebia vaikikus drabuius ir uuolaidas, kuriuos paskui su baltaru si kolkieiais imaino degtin ir saman. (...) Jie vengia dalyvauti miuose su vokieiais, nes mano, jog Latvija - prie kratas, todl joje visus reikia naikinti". 1944 m. gegus 23 d. raudonj partizan vadas, Latvijos vyriau siojo tabo pulkininkas Spruogis pasira isami ataskait, adresuot trims asmenims: Latvijos komunist partijos Rusijoje Centro komiteto sekretoriui Kalnberziniui, Soviet Sjungos Valstybs saugumo komi teto 4 skyriaus generolui Sudoplatovui ir Leningrado srities Valstybs saugumo komiteto pirmininkui Kubatkinui. Be raudonj partizan veiksm vokiei okupuotoje teritorijoje ana lizs, Spruogis ireik susirpinim, kad ios grups atsisako paklusti vietos partizan vadams ir labai danai udo, plia bei terorizuoja vie tos gyventojus. Kaip pavyzd Spruogis apra kapitono Saos" vadovaujamos gru ps veiksmus. i grup siver Abuolderi sodyb, ipjov vis Baranovski eim ir sudegino sodyb. Baranovskis, vietos policininkas, buvo slaptas agentas, teikdavs raudoniesiems partizanams vertingos informacijos apie vokieius. Ta pati partizan grup, vadovaujama kapitono Saos", siver Salos miestel ir apipl jo gyventojus. Tarp apipltj buvo septy nios vietos partizan eimos. Kita partizan grup, vadovaujama majoro ugunovo, nuud Niko laj Straub, vietos raudonj partizan ryinink. (Majoro ugunovo va dovaujama raudonj partizan grup buvo btent ta pati, kuri 1944 m. vasario mnes prie Mazie Bati kaimo apsupo ir sunaikino vokieiai.) Tiriant i baudiamj byl, daugelis nukentjusij, j giminaii ir liudytoj nenoriai dav parodymus. mons saksi bijsi, kad atei tyje Rusija vl gali Latvij okupuoti, o tada jie bus suimti ir itremti Sibir. Kita prieastis - buvusi raudonj partizan ir j utarj Lat vijoje grasinimai.

148

Kai V. Kononovas buvo suimtas, apkaltintas ir udarytas aretin, rusakalbiai gyventojai - buv komunistai, Rusijos karikiai pensininkai ir vadinamojo Rusijos nacionalinio bolevik judjimo atstovai - pra djo rengti Rygoje protesto demonstracijas. Jie ra kius ant sien ir reikalavo paleisti Kononov, nes is es buvs antinacistins koalicijos kareivis. Jie reng piketus prie JAV, Pranczijos ir Didiosios Britani jos ambasad Rygoje ir siunt joms peticijas, praydami padti paleisti nekaltj" Kononov - Antrojo pasaulinio karo didvyr. Jie rinkosi prie Rygos apygardos teismo rm su plakatais rankose, sddavo teismo salje nagrinjant byl ir protarpiais garsiai choru reikdavo savo nuo mon, es Kononovo teismas rodo, kad Latvijoje atgimsta faizmas. Vi sos raudonj partizan nukankintos aukos buvusios faistai ir idavi kai, todl jos ir nusipelniusios mirties. Tie, kurie paskutiniu metu sek Latvijos televizijos naujienas ir io proceso eig bei naujas Kononovo rmj akcijas, galjo sitikinti m s valstybs valdios ir teisingumo bejgikumu, nesugebjimu i li veiksm sustabdyti. Tuo pat metu Rusijoje buvo rengiamos prie Latvij nukreiptos ak cijos, kuri metu triukmingos minios su antilatvikais plakatais rin kosi prie Latvijos ambasados Maskvoje, Latvijos konsulat Sankt Pe terburge ir Pskove, tepliojo daais ambasados ir konsulat sienas, dau ambasados langus. 2000 m. gegus 19 d. Maskvoje, Latvijos am basados kieme, buvo sudegintas Latvijos diplomatams priklausantis automobilis. Rusijos policija, kurios pareiga - saugoti usienio ali at stovybes Rusijoje, taip pat atrod bejg sustabdyti tokius lius veiksmus. Rusijos spauda sureng prieik Latvijai kampanij, reika laudama Kononov paleisti. Rusijos Dmos deputatai ir Rusijos u sienio reikal ministerija paskelb kelet pareikim, raginani ilais vinti Kononov. Kononovas buvo Latvijos pilietis, tad Rusijos pareignai nusprend jam suteikti ir Rusijos pilietyb. Pilietybs suteikimo klausimas dar ne buvo isprstas, kai Rusijos ambasadorius Latvijos Respublikoje Udal covas pareikalavo leisti susitikti su kaliniu Kononovu. 2000 m. balandio 20 d. Latvijos ambasadorius Rusijoje buvo ikvies tas Rusijos usienio reikal ministerij pasiaikinti, kodl Latvijos val dia neleidianti Rusijos diplomatams susitikti su kalintuoju Konono vu ir teikti jam Rusijos Respublikos pilieio paso. Rusijos prezidentas V. Putinas taip pat paskelb Kononov utariant pareikim, kuriame paymjo, jog Kononovo ilaisvinimas pagerint Rusijos ir Latvijos tarpusavio santykius.

149

2000 m. sausio 21 d. Rygos apygardos teismas pripaino Vasilij Ko nonov kaltu ir nuteis j 6 metams kaljimo. Kononovas ir jo advoka tas nuosprend apskund. Buvo reikalaujama Kononov iteisinti ir pa leisti i kaljimo. Atsakydamas skund, valstybs prokuroras pa reik, kad nuosprendis u Kononovo padarytus nusikaltimus yra per nelyg velnus. 2000 m. balandio 13 d. Rusijos valdia suteik Kononovui Rusijos pilietyb. 2000 m. balandio 25 d. Aukiausiasis Teismas panaikino Rygos apygardos teismo nuosprend. Baudiamoji byla buvo perduota papil domai nagrinti, o Kononovas - paleistas i kaljimo. Tada jis Rusijos ambasadoriaus automobiliu buvo parvetas namo, savo but K. Val demaro gatvje. Visi, kurie stebjo Latvijos televizijos naujienas, galjo matyti, kaip Ru sijos ambasadorius Udalcovas ir Kononovas i pergal aplaisto degtine. Valstybs prokuroras Latvijos Aukiausiojo Teismo sprendim ap skund Aukiausiojo Teismo Senatui. Senato sesijos data dar neinoma.

150

Mirties nuosprendiai ir j vykdymas 1941-1944 m. : teisinis politinis aspektas

Teres Birut Burauskait, Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Po imto dvideimties nelaisvs Rusijos imperijoje met 1918 m. va sario 16-j lietuvi tautos valia buvo paskelbta nepriklausoma Lietu vos valstyb. Kari savanori apginta nuo sibrovli - Baltosios armi jos likui, vadovaujam plk. Bermonto Avalovo, Raudonosios armi jos bei Lenk kariuomens, - patyrusi nemenk teritorini nuostoli (Lenkija okupavo sostin Vilni ir jo srit), Lietuvos valstyb sunkiai, bet atkakliai klojo demokratins visuomens pamatus, siekdama apleist Rusijos imperijos ukamp paversti europietika valstybe. Deja, istorija tam nebuvo skyrusi daug laiko. Bolevik valdoma Soviet Rusija i ryt ir nacionalsocialistin Vokietija i vakar rezg ekspansionistinus planus, kuriuose daugelio Ryt ir Vidurio Europos valstybi, tarp j ir Lietuvos, tautoms buvo skirta beteisi verg dalia. Kaimyninje Rusijoje socialdemokrat grup, pasivadinusi bolevi k vardu, vadovaujama Vladimiro Lenino, 1917 m. lapkriio 7 d. (se nuoju staiatiki kalendoriumi - spalio 26 d.) vykd valstybs perver sm ir ved proletariato diktatr, kuri visuotinai priimtas valstybs valdymo bei teisines normas pakeit prievartos ir teroro rankiu. Tuo jau pat, t. y. 1917 m. gruodio 7 d., steigiama VK (Vserossijskaja rez vyajnaja komisija po borbe s kontrrevoliucijei, spekuliacijei i sabotau - Ypa tingoji visos Rusijos komisija kovai su kontrrevoliucija, spekuliacija ir sabotau) - represin struktra revoliucijos prieams likviduoti, vliau vairiais laikotarpiais vadinta GPU, NKVD, NKGB, MGB, KGB. ios ko misijos galios atlikti teism ir j nuosprendi vykdytojos funkcijas bu vo tolydio stiprinamos. Jau per pirmuosius keturis bolevik valdios Rusijoje mnesius VK nuteis mirti ir suaud daugiau liaudies prie ", negu caro valdia per 100 paskutini valdymo met1. Prisidengus

Courtois S. ir kt. Juodoji komunizmo knyga. Vilnius, 2000. P. 26.

151

kova su buruazija, kontrrevoliucija, spekuliacija, sabotau ir kitais bol evikinei santvarkai sigalti trukdaniais reikiniais bei visuomens gru pmis, 1918 m. rugsj paskelbiamas raudonasis teroras ir kuriami pir mieji koncentracijos lageriai, kurie teisinami 1919 m. balandio 15 d. vidaus reikal komisaro dekretu. 1922 m. birelio 1 d. priimamas naujas Baudiamasis kodeksas (to liau tekste - BK), gyvendinantis Lenino princip: Teismas turi ne pa alinti teror - tai adti bt savs apgaudinjimas arba apgavyst, o pagrsti ir teisinti j i principo..."2 BK Soviet Rusijoje siteisjo 1927 m. sausio 1 d. iame BK buvo ignoruojami visuotinai pripainti baudiamosios tei ss principai - atsisakyta visame civilizuotame pasaulyje prastos teisi ns bausms svokos, pakeiiant j socialins gynos priemone", kuri buvo taikoma ex post facto", t. y nusikaltimams, kurie padaryti dar iam kodeksui negaliojant. Visos nusikalstamos veikos buvo suskirstytos kontrrevoliucines (antivalstybines) ir visas kitas, t. y. pabriama bol evik valdios ir santvarkos, o ne individo interes virenyb. Kontr revoliuciniu (antivalstybiniu) buvo laikomas kiekvienas veiksmas, ku riuo ksinamasi nuversti, pakirsti ar susilpninti Darbinink ir valstie i <...> valdi arba pakirsti ar susilpninti iorin Soviet Sjungos saugum ir pagrindinius kinius, politinius bei nacionalinius proleta rins revoliucijos laimjimus"3. U iuos nusikaltimus 58 BK straipsnis skyr paias grieiausias socialins gynos priemones" - suaudym, laisvs atmim iki 25 met, paalinim i tam tikros vietovs (itr mim) ir kt. Be to, buvo nustatyta tik maiausia leidiama bausms ri ba u ios kategorijos nusikaltimus (kitais atvejais - aukiausia). Mi ntasis BK straipsnis teisino potencialaus nusikaltimo doktrin ir bau d tvyns idaviko" eimos narius bei kartu su juo gyvenusius as menis tremtimi tolimuosius Sibiro rajonus, pasmerkdamas tkstanius vaik, moter, seneli mirti nuo bado ir isekimo tik dl socialins kil ms ar eimos ryi. Svarbi komunistinio teroro politikos vykdymo grandis buvo 1934 m. lapkriio 5 d. steigta neteismin struktra - NKVD Ypatingasis pasita rimas (veiks iki 1953 m. rugsjo 1 d.), kur sudar trys NKVD pareig nai - SSRS vidaus reikal liaudies komisaras arba jo pavaduotojas ir du NKVD komisarai, kuri vienas - respublikos, kurioje sudaryta byla, at stovas. ie NKVD pareignai, posdiuose perirj atsist tardymo
2 3

Leninas V. I. Pilnas rat rinkinys. T. 33. Vilnius, 1958. P. 318. Ugolovnyj kodeks RSFSR. Moskva, 1950.

152

mediag, skirdavo bausmes asmenims, kuri nebuvo nei mat, nei ap klaus ir kurie neturjo joki galimybi pasiaikinti ar apsiginti. 1940 m. birelio 15 d. Soviet Sjunga okupavo Lietuv. Komunis tin prievartos ir teroro sistema bei jos rankis NKVD savo kruvino joje sskaitoje jau turjo milijonus auk: tarp j imtai tkstani 1918-1922 m. nuudyt kait ir sukilusi darbinink bei valstiei, du milijonai 1930-1932 m. itremt buoi" ir j eimos nari, 690 000 per 1936-1938 m. didj valym" suaudyt liaudies prie", daugiau kaip deimt milijon 1921-1922 m. Vidurio Rusijoje ir 1932-1933 m. Ukrainoje dirbtinai sukelto bado auk4. Lietuvos Respublikos ir Soviet Rusijos 1920 m. liepos 12 d. pasira ytoje Taikos sutartyje, taip pat Lietuvos ir SSRS 1939 m. spalio 10 d. pasiraytoje Savitarpio pagalbos sutartyje buvo garantuojamos Lietuvos suverenios teiss valstybins santvarkos, ekonomins ir socialins sis temos, karini priemoni srityje bei abipusikai sipareigojama nesikiti ali vidaus reikalus. Taiau i valstybini sutari sipareigojimai SSRS politinei vadovybei nebuvo klitis traktuoti nepriklausom Lie tuvos valstyb kaip laikinai 1918-1919 m. prarast teritorij. Tai patvir tina 1939 m. rugpjio 23 d. SSRS ir Vokietijos Nepuolimo" bei rug sjo 28 d. Draugysts ir sien" (vadinamojo Molotovo-Ribbentropo pakto) sutari slaptieji papildomi protokolai5, taip pat tardymo me tu NKVD pateikti kaltinimai pirmosios sovietins okupacijos metu (1940 m. birelio 15-1941 m. birelio 18 d.) suimtiems Lietuvos pilie iams6 . Pirmosios NKVD aukos SSRS okupuotoje Lietuvoje buvo Vidaus rei kal ministras Kazimieras Skuas ir Valstybs saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis. Reikalavim suimti iuos valstybs pareignus Soviet Sjunga pareik 1941 m. birelio 14 d. ultimatu me Lietuvai7. Jie buvo suimti, po mnesio iveti Maskv ir ten Karo kolegijos nuosprendiu 1941 m. liepos 30 d. suaudyti8. Nors iki 1940 m. liepos 1 d. dar tebedirbo Lietuvos Seimas ir for maliai galiojo Lietuvos Konstitucija, okupant statytiniai, remiami oku-

4 5

7 8

Courtois S. ir kt. Juodoji... P. 20-21. TSRS-Vokietija 1939. TSRS ir Vokietijos santyki dokumentin mediaga 1939 m. balandio-spalio mn. T.l. / Sud. J. Feltinskis. Vilnius. 1989. P. 62, 109-110. Anuauskas A. Lietuvi tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais. Vilnius. 1996. P. 40-41. Talalas J. Lietuvos pavergimo dokumentai. Vilnius, 1994. P. 319. Lietuvos gyventoj genocidas. 1939-1941. T. 1. Vilnius. 1999. P. 660, 748.

153

pacins kariuomens, jau per pirmsias dvi prarastos nepriklausomy bs savaites sum 87 pilieius (r. 1 lent.), apkaltin juos kontrrevo liucine veikla pagal dar oficialiai Lietuvoje negaliojusio RSFSR baudia mojo kodekso 58 straipsn (okupant BK Lietuvoje sigaliojo 1940 m. lapkriio 30 d.9).
1 lentel. Sumim dinamika Lietuvoje 1939-1941 m. Sumimo data Suimta moni 383 87 769 457 375 468 396 233 2785 269 401 298 465 335 1768 I j iveta lagerius ir kaljimus 362a
-

Ilaisvinta kalini
-

Likimas neinomas
21
-

1939 m. rugsjis-spalis 1940 m. birelis 1940 m. liepa 1940 m. rugpjtis 1940 m. rugsjis 1940 m. spalis 1940 m. lapkritis 1940 m. gruodis I viso 1940 06-1940 12 31 1941 m. sausis 1941 m. vasaris 1941 m. kovas 1941 m. balandis 1941 m. gegu I viso 1941 01 01-1941 05 Vokietijos-SSRS karo pradioje Tiksli data neinoma I viso
a b

2
11

16 35 69 35 15 33 25 13
121

_
-

_
743 2329 b 3434

2112 49 2351

1670 6606

605 626

- iveta Baltarusijos kaljimus iki 1939 m. spalio 28 d.; skaii patenka suimtieji 1940 m. birel-1941 m. birel, kuri iveimo SSRS lagerius ir kaljimus data neinoma.

Pastaba. Lentelje pateikti duomenys apie Lietuvoje iki 1941 m. bir elio 6 d. suimtus asmenis, neskaitant 3915 asmen, suimt per masi nius 1941 m. birelio 13-18 d. trmimus.

RTFSR Baudiamasis kodeksas, veikis Lietuvos TSR teritorijoje. Vilnius, 1952. P. 3.

154

Liepos 10-12 d., prie rinkimus naujj Liaudies Seim, kuris pa gal Maskvos scenarij turjo paskelbti Lietuvoje soviet valdi ir pa reikti lietuvi tautos vali tapti viena i SSRS respublik, prasidjo ma siniai sumimai. Jie vyko pagal A. Sniekaus 1940 m. liepos 7 d. pa tvirtint liaudies prie" operatyvinio likvidavimo plan10. Iki 1941 m. birelio kiekvien mnes buvo suimama ne maiau kaip po 230 asme n. Daugiausia suimta 1940 m. liep - 769, 1940 m. rugpjt ir spal daugiau nei po 450 asmen. 1941 m. vasar ir kov vl suimta kas m nes daugiau kaip po 400 asmen (r. 1 lent.). I viso iki VokietijosSSRS karo pradios Lietuvoje buvo suimti ir kalinami 6606 asmenys, i j 3434 buvo iveti SSRS kaljimus ir lagerius. Bylos baigtos ir nu osprendiai skirti tik 2152 asmenims11, t. y. daugiau kaip tredalio i vetj lauk tardymai kalinimo vietose. Per masin 1941 m. birelio 14-18 d. trmim buvo suimta ir po ke li dien iveta lagerius 3915 asmen (r. 2 lent.). Daugiausia tai bu vo nuo tremiam eim atskirti vyrai. Didioji j dalis (2425 asmenys) pateko Krasnojarsko krato lagerius: 1990 - Reotus ir 435 - Norilsk (r. 3 lent.).

2 l e n t e l . Bendrieji duomenys apie 1939 m. ir 1940 m. birel-1941 m. birel kalintus Lietuvos gyventojus Nr. Represij pobdis Suimta asmen sk. 1. Iveta SSRS lagerius 41 06 14-18 Suimta Lietuvoje (1941, 1940-1941 m.) i j iveta SSRS lagerius ir kaljimus Mir kalinimo vietose sk. proc. Ilaisvinta kalini sk. proc. Likimas neinomas sk. proc.

3915

2135 54,3

488 12,5

1292 33,0

2.

6606

1092a 16,5

3013b 45,6

4604 69,7

3434

849 24,7

482 14,0

2103 61,3

10

11

Anuauskas A., Vosylit V. Genocidas: dokument apvalga. Represij mechanizmas 1940-1941 metais / Lietuvos gyventoj genocidas. T. 1. Vilnius. 1992. P. XIX. Anuauskas A. Lietuvi tautos... P. 74-75.

155

2 lentels tsinys Nr. Represij pobdis Suimta asmen sk. 3. Suimta tarnaujant Raudonojoje armijoje 1941-1944 m. 324 4. Iveta i Lietuvos SSRS, bet neinoma, ar lagerius ar tremt 1329 I viso 12 174
a

Mir kalinimo vietose sk. proc.

Ilaisvinta kalini sk. proc.

Likimas neinomas sk. proc.

101

31,2

40

12,3

183

56,5

52

3,9 3541 29,0

1277 5253

96,1 43,1

3380 27,7

- i j 243 kaliniai, uv Lietuvoje: 27 vykdytas mirties nuosprendis, 21 mir Lietuvos kaljimuose, 195 nuudyti Rainiuose, Pravienikse, ervenje, Amenos kaljime, ne toli Bigosovo geleinkelio stoties ir kitur kilus Vokietijos-SSSR karui; b - i j 2531 kalinys isilaisvino Lietuvoje: vienus i j ilaisvino 1941 m. birelio 23 d. sukilliai, kiti kilus karui isilaisvino patys. Dar nenuteisti mons buvo kalinami nemonikomis slygomis. Tai rodo j mirtingumas lageriuose ir kaljimuose: Sol Ilecko kaljime (Orenburgo sr.), Komijos ir Sverdlovsko srities lageriuose mir daugiau kaip ketvirtadalis kalini - atitinkamai 25,5, 27,2 ir 28,0 proc.; Gorkio kaljime - daugiau kaip pus - 55,4 proc. Ypa didelis mirtingumas bu vo Reot ir Usollago (Molotovo sr.) lageriuose - 61,7 ir 71,6 proc. (r. 3 lent.). 3 lentel. Lietuvi kalini mirtingumas SSRS lageriuose ir ka ljimuose 1941-1953 m. Kalinimo vieta I viso iveta lagerius moni sk. Archangelsko sr. 436 kalovo sr.: Solileckas 145 Gorkio sr., i j: 701 Gorkio kaljimas 598 Unlagas 103 37 388 325 63 25,5 55,4 54,3 61,3 10 6,9 31 4,4 98 282 67,7 40,2 Mir lageriuose Gro Lietuv Likimas neinomas

sk. proc. 173 39,7

sk. proc. 23 5,3

sk. proc. 240 55,0

156

3 lentels tsinys Kalinimo vieta I viso iveta lagerius moni sk. Karelija Kazachija Komija Krasnojarsko kr., i j Norillagas Reotai Molotovo sr.: Usollagas Sverdlovsko sr.:, i j: Sevurallagas Vologdos sr., i j: Vytegorlagas Vietov neinoma I viso 111 154 1450 2464 474 1990 296 418 387 106 76 1068 7349 Mir lageriuose Gro Lietuv Likimas neinomas

sk. 394 1441 213 1228 212 117 19 203 2984

proc. 27,2 58,4 45,0 61,7 71,6 28,0 17,9 55,9 40,6

sk. 109 752 -

proc. 7,5 30,5 -

sk. 111 154 947 271 '

proc. 100,0 100,0 65,3 18,4 " 26,0 56,0 82,1 43,1 45,7

7 67 11 1010

2,4 16,0 1,0 13,7

77 234 87 854 3355

Daugiausia kalini mir lageriuose ir kaljimuose 1941-1943 m. (r. 4 lent.). Isek nuo bado ir sunkaus darbo kaliniai buvo iau riai tardomi siekiant apkaltinti juos nusikaltus Soviet Sjungai. Jie buvo veriami prisipainti dalyvav kontrrevoliucinje organizacijo je, aktyviai kovoj prie revoliucin darbinink judjim, idav t vyn, teik pagalb tarptautinei buruazijai veikti prie SSRS, nepra ne apie kieno nors rengiam kontrrevoliucij ar kit valstybin nu sikaltim ir t. t. Visi ie kaltinimai grs kalinimu iki 25 met arba mirties bausme.

4 lentel. Kalini mirtingumas SSRS lageriuose 1941-1956 m. Mirties data 1941 1942 1943 1944 1945 1946 Mir lageriuose ir kaljimuose skaiius proc. 419 1009 579 188 62 24 13,3 32,1 18,4 6,0 2,0 0,8

157

4 lentels tsinys Mirties data 1947 1948 1949 1950 1951 1952 1953 Data neinoma I viso Mir lageriuose ir kaljimuose skaiius proc. 28 15 19 8 12 7 3 770 3143 0,9 0,5 0,6 0,3 0,4 0,2 0,1 24,5 100

Tikrasis kaltinim pagrindas buvo Lietuvos piliei tarnybin, kin ar visuomenin bei politin veikla nepriklausomoje Lietuvoje. Apie j kal bti tardomiesiems neatrod pavojinga. I kur tuo metu ie nelaimingieji galjo inoti, kad SSRS teistumo samprata neturi nieko bendra su civili zuotuose kratuose priimtomis teiss normomis. Lietuvos SSR Aukiau siosios tarybos Prezidiumo 1940 m. lapkriio 30 d. sako Dl laikino RSFSR statym taikymo LSSR teritorijoje" 3 punktas skelb, kad trau kimas baudiamojon atsakomybn u nusikaltimus, padarytus Lietuvos teritorijoje iki tarybins valdios vedimo joje <...>, turi bti vykdomas pagal RSFSR kodeksus"12. Priklausymas Lietuvoje veikusioms partijoms, visuomeninms organizacijoms buvo vardijamas kaip dalyvavimas kontrrevoliucinje veikloje net ir tais atvejais, kai organizacijos buvo anuo metinei valdiai opozicins. vairi lygi valstybinse staigose dirb tar nautojai buvo kaltinami kova su pasauliniu revoliuciniu judjimu, eili niai kininkai - buruazins Lietuvos valstybs stiprinimu. Kurios socia lins ir profesins Lietuvos visuomens grups per dvideimt nepriklau somos Lietuvos gyvavimo met labiausiai nusikalto" kaimynins alies Soviet Sjungos valstybingumui, matyti 5 lentelje. Didiausi suimt j dal sudar valstybs tarnautojai (15,7 proc. vis suimtj), karikiai ir policijos pareignai (14,8 proc.). Mokytojai, studentai, moksleiviai, k rybin inteligentija (10,7 proc.), ininieriai, vairs kiti specialistai (6,3 proc.), net paprasti kininkai (12,0 proc.), darbininkai bei amatinin kai (15,9 proc.) atrod bolevikams pavojingi, nes dauguma j priklaus vairioms visuomeninms ir politinms organizacijoms, t. y., NKVD tar dytoj supratimu, kontrrevoliucinms organizacijoms.
12

RTFSR Baudiamasis kodeksas, veikis Lietuvos TSR teritorijoje. Vilnius, 1952. P. 5.

158

5 l e n t e l . Asmen, suimt ir kalint 1939 m. ir 1940 m.

birel-1941 m. birel, socialin padtis Nr. Soc. padtis I viso sk. % 1. Agronomai 2. Amatininkai 3. Darbininkai 4. Dvarininkai 5. Dvasininkai, vienuoliai 6. Ininieriai 7. Karininkai 8. Karikiai 9. Kryb. inteligentija 10. Medicinos darbuotojai 11. Mikininkai 12. Mokytojai 13. Nam eimininks 14. Policininkai 15. Prekybininkai, mon. sav. 16. Studentai ir moksleiviai 17. Tarnautojai 18. Teisininkai 19. kininkai 20. Vet. gydytojai 21. Kit profesij atstovai 22. Profesija neinoma I viso 79 463 1205 106 63 204 366 508 102 108 78 639 223 685 285 381 1655 191 1339 15 94 1732 10 521 0,8 4,4 11,5 1,0 0,6 1,9 3,5 4,8 1,0 1,0 0,7 6,1 2,1 6,5 2,7 3,6 15,7 1,8 12,7 0,1 0,9 16,5 100,0 kalinta Lietuvoje iki 1941 06 06 sk. % 36 362 912 32 47 138 342 98 76 67 26 251 134 250 153 350 1036 134 789 9 82 1282 6606 0,5 5,5 13,8 0,5 0,7 2,1 5,2 1,5 1,2 1,0 0,4 3,8 2,0 3,8 2,3 5,3 15,7 2,0 11,9 0,1 1,2 19,4 100,0 Iveti lagerius 1941 06 14-18 sk. % 43 101 293 74 16 66 24 410 26 41 52 388 89 435 132 31 619 57 550 6 12 450 3915 1,1 2,6 7,5 1,9 0,4 1,7 0,6 10,5 0,7 1,0 1,3 9,9 2,3 11,1 3,4 0,8 15,8 1,5 14,0 0,2 0,3 11,5 100,0

Siekiant priversti, kad tardomieji prisipaint padar BK 58 straips nyje ivardytus kontrrevoliucinius nusikaltimus soviet valdiai, buvo taikomos inkvizicins priemons. Jos sunki kalinimo slyg ivargin tus kalinius turjo palauti fizikai ir dvasikai. NKVD tardytojai stengsi nepalikti baudiamosiose bylose savo kruvin darb pdsak. Bet, atidiai tiriant sovietiniuose lageriuose sudarytas 1941-1943 m. nuteistj mirti baudiamsias bylas (j itir ta daugiau kaip 600 vnt.), galima rasti netiesiogini fizinio kankini mo poymi: a) pakits tardomj para po tardymo protokolais braias arba, daniausiai po ilg naktini tardym, protokolai i viso nepasirayti; b) teisme kaltinamieji atsisak savo parodym, aikinda mi, kad jie igauti smurtu; c) lagerio gydytoj paymos apie tardo mj sveikat.

159

Kai kuriose bylose kankinim tardant poymiai gana ryks. Pavyz diui, Sverdlovsko kaljime sudaryta baudiamoji byla penkiolikai lie tuvi, tarp kuri buvo ymi Lietuvos politini ir visuomens veik j: Valdemaras arneckis, diplomatas, 1926-1939 m. Lietuvos pasiun tinys Italijoje, Ignas Kalnnas, Trimito" urnalo redaktorius, Jurgis Ku bilius, Klaipdos apskrities virininkas, Valstybs tarybos narys, Tadas Alekna-Aleknaviius, ilgametis Vidaus reikal ministerijos referentas, prezidento Antano Smetonos brolis Adomas Smetona ir kiti. Keturioli ka i j po ilg kankinim tardant 1942 m. spalio 17 d. Ypatingasis pa sitarimas u aki nuteis mirti. Sausio 10 d. Sverdlovsko kaljime jie buvo suaudyti13. Siekdami iplti prisipainimus, kad kaliniai lage ryje subr kontrrevoliucin organizacij, reng ginkluot sukilim, lau k, jog priartjs frontas juos ivaduos, tardytojai nesiskait su priemo nmis. Ant iuos kalinius nipinjusio NKVD informatoriaus Jalako" agentrinio praneimo yra uraytas nurodymas tardytojui: Kai Kal nnas atgaus smon, reikia manyti, galsime i jo gauti aikum ir pa rodymus"; kitoje lapo pusje tardytojo pastaba: Parodym kol kas ne dav"14 . Kas vyko tardymo kameroje tarp i dviej ra, niekada ne suinosime. Mirties bausm skirta beveik 12 proc. ivet sovietinius lagerius ir ten nuteist kalini (r. 6 lent.). I viso lageriuose ir kaljimuose vairiomis bausmmis nuteista 5415 asmen. Ypatingasis pasitarimas bausmes skyr 2958 asmenims, i j 305 - mirties bausm; Karo tri bunolai - 815 asmen, i j 116 - mirties bausm. 1642 asmenis teis lagerio teismai, SSRS srii Karo tribunolai. Dalies nuteistj teismo pavadinimas nenustatytas.

6 lentel. Asmen, 1939-1941 m. suimt ir kalint SSRS lage

riuose bei kaljimuose, nuosprendiai Nuteista kalti lageryje 3 m. 5 m. 8 m. 10 m. 15 m. 20 m.
13 14

Nuteistj skaiius 721 1127 1266 1429 39 50

Nuteistj proc. 13,3 20,8 23,4 26,4 0,7 1,7

Pastabos

LYA. F. -l. Ap. 58. B. P-12 006. T. 1-5. LYA. F. -l. Ap. 58. B. P-12 006. T. 5. L. 27.

160

6 lentels tsinys Nuteista kalti lageryje Mirti Nuteistj skaiius 645 Nuteistj proc. 11,9 Pastabos Nuosprendis vykdytas 595 asmenims; Lietuvos saugumo departamento duomenimis, 27 i j suaudyti dar Lietuvoje

Kitomis bausmmis I viso nuteista I viso suimta ir kalinta iki Vokietijos-SSRS karo 10 521a
a

98 5415

1,8 100,0

- kartu su 1941 m. birelio 14-18 d. ivetais lagerius asmenimis.

Mirties nuosprendis daniausiai buvo vykdomas tuose paiuose ka ljimuose, kur nuteistieji buvo tardomi arba kalinami. Pavyzdiui, Reot lagerio kaliniai buvo tardomi Kansko kaljime (Krasnojarsko kr.), dauguma j ten ir suaudyti. Dalis Sol Ilecko (Orenburgo sr.) kalini buvo suaudyti Orenburge, dalis - paiame Sol Ilecko kaljime. Kalin tieji Sevurallage (Sverdlovsko sr.) buvo tardomi ir suaudyti Sverdlov sko miesto kaljime. Nors liaudies prie" naikinimo sumanytojai ir vykdytojai tardymo procedr forminimu stengsi sudaryti tam tikro teistumo regimyb, taiau vieai pripainti neteismine tvarka skirtus mirties nuosprendius ir j vykdym veng. Tvark, kaip iuos faktus klastoti, direktyviniais dokumentais nustat represini struktr vadovai - KGB prie SSRS Mi nistr tarybos pirmininkai pagal SSKP CK Prezidiumo nutarimus. ie direktyviniai dokumentai buvo paskelbti Maskvos Memorialo" leidinyje Memorial-Aspekt" (1993 m. Nr. 1 ir 1994 m. Nr.10).

1956 04 05 Nr. 885-c V i s i k a i s l a p t a i KGB prie SSRS MT pirmininko Ivano Serovo 1956 04 05 d. laikas SSRS Ministr tarybos pirmininkui N. Bulganinui. SSRS Ministr Tarybos Pirmininko sekretoriato laik sk. vedjas An drejevas jums pateiktu 1956 02 10 ratu prane, kad MT gauna dau-

161

gyb piliei skund, jog KGB organai delsia suteikti ini apie j ar timj, suimt 1936-1938 m., likim arba pateikia prietaring infor macij. Praneu, kad asmenims, klausiantiems apie likim savo giminaii, kurie buvusi OGPU, NKVD-UNKVD trejet, NKVD-MVD Ypatingojo pasitarimo ir SSRS Aukiausiojo teismo karo kolegijos nuteisti mirti, iki 1955 met buvo duodamas atsakymas, jog ie asmenys nuteisti 10 met kaljimo be teiss susirainti, j buvimo vieta neinoma". Tokie atsakymai piliei, aiku, netenkindavo, buvo siuniami pa kartotiniai skundai ir pareikimai. Todl mes 1954 m. birelio 19 d. ir 1955 m. rugpjio 13 d. klme klausim SSKP CK pakeisti mint pa reikim tyrimo tvark ir duoti monms konkretesnius atsakymus. 1955 m. rugpjio 13 d. SSKP CK Prezidiumas prim nutarim, kad KGB prie SSRS Ministr Tarybos, suderins su Prokuratra, duot iuo klausimu reikiamus nurodymus. io nutarimo pagrindu KGB prie SSRS MT 1955 m. rugpjio 24 d. ileido sak, pagal kur nuteistj mirti giminms j paklausimus vie tiniai KGB organai pranea, kad ie asmenys buvo nuteisti 10 met laisvs atmimo ir mir kalinimo vietose". Prireikus nuteistojo mirtis registruojama CMB (Civilins metrikacijos ra biure) ir giminms i duodamas nustatytos formos nuteistojo mirties liudijimas. KGB prie SSRS MT Pirmininkas generolas majoras I. Serovas

1955 08 24 Nr. 108 cc, Maskva V i s i k a i s l a p t a i KGB prie sjungini ir autonomini respublik MT Pirmininkams KGB prie SSRS MT krat ir srii valdyb pirmininkams Nustatoma tokia piliei pareikim dl asmen, kuri bylas nagri njo KGB organai ir buv. OGPU kolegijos, OGPU PP, NKVD-UNKVD trejetai, NKVD-MVD Ypatingasis pasitarimas bei SSRS Aukiausiojo teismo Karo kolegija ir kurie buvo nuteisti mirti, likimo nagrinjimo tvarka: 1. Asmen, kuriuos u kontrrevoliucin veikl nuteis mirti buv. OGPU kolegija, OGPU PP, NKVD-UNKVD trejetai, NKVD-MVD Ypatinga sis pasitarimas, giminms KGB organai pranea odiu, kad ie as menys buvo nuteisti 10 met laisvs atmimo ir mir kalinimo vie tose". Tokie atsakymai paprastai pateikiami tik nuteistojo eimos na-

162

2.

3.

4.

5. 6.

7.

8.

riams - tvams, monai (vyrui), broliams, seserims, vaikams. Pilie iams, gyvenantiems ne srii, krat ir respublik centruose, odi nius atsakymus duoda rajon KGB skyriai, kur toki nra, - milici jos skyriai, kiekvienu atveju pranedami apie tai ratu atitinkamam KGB organui. Neivengiamais atvejais nuteistj giminms sprendiant turtinius ar teisinius klausimus (paveldjimo forminimas, turto dalybos, pensi jos ar paalpos skyrimas, sutuoktuvi registravimas ir kt.) ir reika laujant atitinkamo dokumento apie nuteistojo mirt, jo mirties faktas registruojamas CMB tos vietovs, kurioje nuteistasis gyveno iki su mimo, ir giminms iduodamas nustatytos formos mirties liudijimas. Tokia paia tvarka registruojamas mirties faktas t nuteistj mir ti, kurie vliau buvo reabilituoti. Sprendimus registruoti mirties fakt t nuteistj, kuri bylas nag rinjo KGB organai, priima KGB prie sjungini ir autonomini res publik MT, krat, srii KGB valdyb pirmininkai. Nurodymus CMB registruoti nuteistojo mirt duoda KGB organai per milicijos valdybas. Juose nurodoma: pavard, vardas, tvo var das, gimimo metai ir mirties data (nustatoma deimties met laiko tarpiu nuo sumimo dienos), mirties prieastis, gyvenamoji vieta iki suimant. SSRS Aukiausiojo teismo Karo kolegijos nuteistj mirtis registruo jama pagal AT Karo kolegijos nurodymus. Archyviniai KGB-UKGB skaitos skyriai apie pareikjams duotus at sakymus dl nuteistj mirties ratu pranea bylos nagrinjimo teri torij MVD-UMVD 1-iesiems spec, skyriams, kad ie operatyvinje kartotekoje paymt giminms nurodyt mirties dat ir prieast. Jei gu mirties faktas uregistruotas CMB, kortelje raoma: Mirtis u registruota CMB". Tuo paiu metu KGB-UKGB archyviniai skaitos skyriai nusiunia atitinkamus praneimus SSRS MVD 1-j spec, sky ri, kad toks pat raas bt padarytas Centrinje operatyvinje kar totekoje. Jei nuteistieji, byl inagrinjus i naujo, yra reabilituoti ir i opera tyvins skaitos ibraukti, raai apie giminms duotus atsakymus da romi nutraukt byl kartotekos skaitos kortelse. Susirainjimo su pilieiais apie nuteistj mirti likim dokumentai pridedami prie i asmen archyvini byl. KGB prie SSRS MT Pirmininkas generolas majoras I. Serovas"

163

ios tvarkos slepiant informacij, jog kaliniai buvo nuteisti ir suau dyti, uoliai laiksi KGB Lietuvos skyrius, Vidaus reikal ministerija, prokuratra bei Civilins metrikacijos ra biurai. Kaip minta anks iau, daugumai suimtj 1940-1941 m. (2958 asmenims), bausmes ne teismine tvarka skyr Ypatingasis pasitarimas. Taigi j artimieji pagal I. Serovo direktyv tiesos apie savo artimj likim suinoti negaljo. Turime surink informacij apie daugiau kaip 100 atvej, kai suaudy tj artimiesiems buvo ne tik pateikta klaidinga informacija, bet ir klas tojami civiliniai aktai. KGB nurodymu Civilins metrikacijos ra biuruose raai buvo at liekami nurodant suklastot mirties dat, prieast ir viet, j pagrin du giminms bdavo iraomi netiksls mirties liudijimai. Datos buvo parenkamos be jokio logiko ryio su tikrja mirties data. Kai kuri ka lini kaip mirties data buvo nurodyta Ypatingojo pasitarimo posdio, kuriame nutarta suaudyti, data. tai 1989 m. iduotoje Kazio Cirtau to, 1942 m. gruodio 2 d. suaudyto Sverdlovsko kaljime, reabilitaci jos paymoje mirties data nurodyta 1942 m. spalio 17-oji15; 1989 m. iduotoje Kazio iulkos, 1942 m. gruodio 2 d. suaudyto Kansko ka ljime, reabilitacijos paymoje mirties data nurodyta 1942 m. rugsjo 12 d.16 ir t. t. Kit mirties data nurodoma daugiau ar maiau vlesn nei tikroji, pavyzdiui, Jono Sutkaus, 1942 m. gruodio 10 d. suaudyto Sverd lovsko kaljime, broliui KGB oper. galiotinio Petro Raslano 1957 m. birelio 5 d. nurodymu17 odiu praneta, kad Jonas Sutkus buvo nu teistas 10 met ir mir 1944 m. gruodio 12 d. nuo irdies nepakan kamumo. Dar kit mirties data nurodoma tiksli, bet prieastis klastojama. Pa vyzdiui, Adolfo Daunoro, 1942 m. liepos 17 d. suaudyto Sverdlov sko kaljime, broliui Vladui odiu praneama, kad Adolfas Daunoras, nuteistas 10 met lagerio, 1942 m. liepos 17 d. mir nuo irdies ligos. Tik nuo 1963 m., vadovaujantis toliau pateikiamu dokumentu, pra dta artimiesiems skelbti tikrj suaudytj mirties dat, taiau vis dar buvo slepiamos mirties prieastys, t. y. kad jie buvo suaudyti vykdant neteismini struktr skirt mirties nuosprend.

15 16 17

LYA. F. K-l. Ap. 58. B. P-14 320. LYA. F. K-l. Ap. 58. B. P-14 299. LYA. F. K-l. Ap. 58. B. P-12 006. T. 5. L. 150.

164

1963 02 21 Nr. 20cc, Maskva. V i s i k a i s l a p t a i KGB prie sjungini ir autonomini respublik MT Pirmininkams KGB prie SSRS MT krat ir srii valdyb pirmininkams Dl piliei, praani ini apie suaudytuosius pagal neteismini organ sprendimus, pareikim nagrinjimo tvarkos Siekiant sutvarkyti nagrinjim piliei pareikim dl j gimini, suaudyt pagal neteismini organ sprendimus, likimo nagrinjim SILOMA: 3. Tenkinant piliei pareikimus dl asmen, kuri bylas nagrinjo KGB organai ir kurie buvo suaudyti pagal buv. OGPU kolegijos, OGPU PP, NKVD-UNKVD trejet, NKVD-MVD Ypatingojo pasita rimo, NKVD Komisijos, SSRS Prokuroro sprendimus, nuteistojo mir ties fakt registruoti CMB tos vietovs, kurioje jis gyveno iki sumi mo, nurodant suaudymo dat, bet nenurodant mirties prieasties; pareikjams praneti, kokiame CMB jie gali gauti mirties liudijim. Tokius sprendimus priimti tik artim gimini (seneli, tv, monos, vyro, broli, seser, vaik, vaiki, vaikaii) praymu. 4. Asmen, kurie buvo suaudyti pagal neteismini organ sprendimus, giminms, norintiems suinoti apie j likim, odiu praneti tikr sias mirties aplinkybes; pareikjams, gyvenantiems vietovse, kur KGB skyri nra, odiu praneti apie mirties prieastis per rajoni nius milicijos skyrius, davus jiems atitinkamus nurodymus. 5. Socialins rpybos skyriams klausimus dl asmen, suaudyt pa gal neteismini organ sprendimus ir vliau reabilituot, mirties prie asties praneti j suaudymo fakt. Tokius atsakymus su grifu slap tai" isisti: darbininkams ir tarnautojams - sjungini ir autonomini res publik socialins rpybos ministerijas, srii bei krat socialins r pybos skyrius; karikiams - SSRS Gynybos ministerijos, KGB, sjungini respub lik pensij skyrius. 6. Jeigu asmen, kurie buvo suaudyti pagal neteismini organ spren dimus, giminms anksiau buvo praneta, kad nuteistasis mir ka linimo vietoje, sprendimo nekeisti, o socialins rpybos skyriams duo ti tok pat atsakym kaip giminms (t. y. kad mir nuo ligos. - Aut. past.).

165

7.

Nekeisti nuteist suaudyti asmen mirties dat praneimo usie n tvarkos, nustatytos KGB prie SSRS MT ir RSFSR VRM 1961 m. sa kyme Nr. 0019/003 paskelbtoje instrukcijoje Raudonojo Kryiaus ir Raudonojo Pusmnulio draugij sjungos vykdomojo komiteto pra ym dl sovietini ir usienio piliei, taip pat asmen be piliety bs paiekos SSRS teritorijoje vykdymo tvarka". 8. KGB prie SSRS MT 1955 08 24 nurodymai Nr. 108 cc ir 1957 01 11 Nr. 6 cc (pakeitimai, vert., taip pat Nurodymai 1962 03 03 Nr. 19 cc) netenka galios. 9. Su iuo nutarimu supaindinti respublik, krat, srii prokurorus, taip pat karo prokurorus, karini apygard ir laivyn karo tribuno l pirmininkus. Susipainti pridedamas RSFSR justicijos ministerijos 1958 02 04 nu tarimas dl asmen, mirusi kalinimo vietose, taip pat suaudyt pa gal teism nuosprendius mirties fakto registravimo tvarkos. KGB prie SSRS MT pirmininkas V. Semiastnyj"

Uols Maskvos nurodym vykdytojai Lietuvoje - prokurorai, VRM archyvo darbuotojai - persisteng ir KGB-NKVD instrukcij laiksi net 1991 m. tai Lietuvos generalinio prokuroro Artro Paulausko 1991 m. vasario 20 d. pasiraytame paymjime raoma, kad Vladas Budrys, nuo 1941 m. birelio 8 d. iki 1945 m. spalio 18 d. buvo laisvs atmimo vie tose. Jokio paaikinimo, ar jis ten mir, ar sveikas gro, nes es nra duomen"18. Taiau byloje yra KGB archyv skaitos skyriaus virinin ko Mylnikovo 1956 m. gruodio 28 d. ratas Kauno m. oper. galioti niui Petrui Raslanui, kuriame jis praomas praneti V. Budrio seseriai, kad Vladas Budrys buvo nuteistas 10 met ir mir 1945 m. spalio 18 d. nuo plaui udegimo19. Taigi bent i dat prokurorai byloje mat. Taiau ia pat byloje yra ir payma i Krasnojarsko UMVD, kurioje nu rodyta tikroji suaudymo data ir vieta - 1942 m. spalio 18 d., Kanskas20. dokument nepriklausomos Lietuvos prokurorai ignoravo. Tokia pa ia SSRS KGB nustatyta tvarka irayti paymjimai Kaziui epui

18 19 20

LYA. F. K-l. Ap. 58. B. P-ll 907. Priedas 68-1. Ten pat. L. 32. Ten pat. L. 53.

166

(1990 m. rugsjo 6 d.). Meiui Balinui (1992 m. gegus 5 d.) ir t. t., nors baudiamosiose bylose taip pat yra dokumentai, kur nurodytos tik rosios mirties bausms vykdymo datos.

Ivados
1. Lietuvos Respublikos ir Soviet Rusijos 1920 m. liepos 12 d. pasira ytoje Taikos sutartyje garantuojam suvereni Lietuvos teisi vals tybins santvarkos, ekonomins ir socialins sistemos, karini prie moni srityje ir sipareigojimo abipusikai nesikiti ali vidaus rei kalus SSRS politiniai vadovai nelaik klitimi traktuoti nepriklauso m Lietuvos valstyb kaip laikinai 1918-1919 m. prarast teritorij, o valstybs tarnautojus ir net eilinius pilieius - kaip potencialiai nu sikaltusiais kaimynins valstybs santvarkai. 1940 m. birelio 15 d. SSRS okupavus Lietuv, alies gyventojams at galine tvarka (ex post facto") buvo taikomi SSRS statymai, tarp j Baudiamasis kodeksas, kurio nuostatos neturjo nieko bendra su ci vilizuotame pasaulyje galiojaniomis teiss normomis. Lietuvos pilieiai buvo baudiami u veikl, kuri jokios kitos alies teisini norm poiriu nebt buvusi laikoma nusikaltimu. Tai bu vo ne teisingumo vykdymas, o politins represijos siekiant aktyviau si visuomens dal sunaikinti, o kitus paversti beteisiais vergais. Ypa slaptintas neteismine tvarka priimt mirties nuosprendi sky rimas ir vykdymas bei mirties fakt klastot civiliniuose aktuose ro do, kad j neteistum partiniai ir administraciniai SSRS vadovai su vok, bet jo nepripaino. Komunist valdia, siekdama paslpti savo neteist veikl, klastojo netgi civilini akt registracijos knygas, kurios visuotinai pripas tamos kaip autentiki ir patikimi dokumentai. Visi ia idstyti faktai rodo viena - kad 1940 m. birelio 15 d. Lie tuv okupavusi valstyb naudojo savo galias nusikalstamai politikai, kurios realizavim galima laikyti nusikaltimu monijai.

2.

3.

4.

5.

6.

167

ustino sraas": masini kontekstas ir turinys

mirties

bausmi

Mathew Kottas, Latvijos okupacijos muziejaus parod kuratorius

Hannah Arendt ra: Man atrodo, jog naci nusikaltimai peren gia statymo ribas ir btent dl to jie yra tokie siaubingi"1. Toks staty mo rib perengimas totalitarinje naci visuomenje sudar teisin ni hilizm, kai asmens savival pakeiia statymo virenybs principu grin diam valdi. Nors buvo vykdoma nuolatin ideologin kontrol, b dinga totalitarinei sistemai, tiek naci lyderiai, tiek ir j sakym vyk dytojai naudojosi neribota asmenine valdia, taikydami taisykles kon kreiais atvejais2. Savival ir sadistinis piktnaudiavimas asmenine ga lia bdingi ne tik valdantiesiems naci visuomens sluoksniams, bet ir stalininio aparato darbuotojams3. 1918 m. lapkriio 1 d. Martino Lacio, vieno i ek krj, priimtas nurodymas valdiniams sukreiamai at skleidia tiek tai, kad sovietai visikai nepais Vakar teistumo tradi cij, tiek ir neribot atskiro valdininko gali sprsti apie kito mogaus gyvenim ar mirt: Mes naikiname buruazij kaip klas. Tirdami ne iekokite dokument ar rodym, liudijani, k kaltinamasis veiksmu ar odiu padar prie soviet valdi. Pirmiausia turite jo paklausti, kokiai klasei priklauso, kokios jo aknys, koks buvo aukljimas, isi mokslinimas ir k jis dirba"4.
1

Citata i H. Kellnerio ,/Never Again' Is Now" (Jenkins K. (ed.) The Postmodern His tory Reader. London: Routledge, 1997), p. 397. r., pavyzdiui, Johno Hideno Republican and Fascist Germany: Themes and Variations in the History of Weimar and the Third Reich 1918-1945 (London: Longman, 1996) ko mentarus dl naci vadov (p. 205-206) ir Einsatzgruppen nari (p. 202) veiksm individualizmo holokausto tragedijos raidoje. Bullock A. Hitler and Stalin: Parallel Lives. London: Harper Collins, 1991; New York: Random House, Vintage, 1993, p. 970-1. Plg. Conquest R. The Great Terror: A Reas sessment. New York: Oxford University Press, 1990, p. 446-447. Courtois S. The Black Book of Communism: Crimes, Terror, Repression. Cambridge, Mas sachusetts: Harvard University Press, 1999, p. 8.

168

Naci okupuotoje Latvijoje rastas vadinamasis ustino sraas" tai dokumentas, vaizdiai parodantis komunistin poir nusikalti m ir bausm. is vienuolikos puslapi sraas, susidedantis i sep tyniasdeimt atuoni ra, paskubomis sudarytas 1941 m. birelio 26 d. Rygoje, tapo 62 kalini masins egzekucijos pagrindu5. Toliau trumpu aplinkybi, kuriomis ustino sraas" buvo sukurtas ir pa verstas privalomu vykdyti apgaulingai teisiniu dokumentu, nagrinji mu noriu iaikinti vien i daugybs nusikaltim, atskleidiani b ding nusikalstam ir nemonik sovietinio okupacinio reimo Lat vijoje 1940-1941 m. prigimt.

Istorinis kontekstas
Latvija jau metus kent nuo neteistos soviet priespaudos, kai 1941 m. birelio 22 d. pradtas gyvendinti Barbarosos planas. Kai na cistins Vokietijos ginkluotosios pajgos spariai versi soviet teri torijos gilum, SSRS vadovyb atsak puolimus priimdama kelet sa k. Pirmj naci ir soviet karo dien SSRS aukiausiosios tarybos prezidiumo pirmininkas Michailas Kalininas pasira sak, skelbiant karo padt vakariniuose SSRS regionuose, skaitant ir Latvijos Soviet Socialistins Respublikos teritorij6. Antrasis sakas, apibdinantis ve dam karo padt, skelb, kad uimtose teritorijose byl, susijusi su tvyns idavyste ar kariniais nusiengimais, nagrinjimas nuo iol per duodamas karo tribunolo kompetencijai. io sako 9 straipsnis grsmin gai spjo, kad teis apsksti Tribunolo sprendimus yra grietai riboja ma7. Treiasis Kalinino sakas karo tribunolo teismus reglamentuojan tiems nuostatams karo padties teritorijoje suteik privalom vykdomj gali8. Po keleto dien laikratis skaitytojus informavo, kad karo tri-

Vienas i ustino srao" original su paraais, nutarimais ir kitomis pastabomis paratse yra Latvijos okupacijos muziejaus (toliau - LOM) kolekcijoje, Nacionl sardze" byloje, OMF 600/588; toliau tekste nurodomas io dokumento puslapis. PSRS Augstks Padomes Prezidija dekrts par kara stvoka izsludinanu atse vios PSRS apvidos" / / Ca (Ryga), Nr. 150, 1941 m. birelio 23 d., p. 1. PSRS Augstks Padomes Prezidija dekrts par kara stvokli" // Cna, Nr. 150, 1941 m. birelio 23 d., p. 1. Plg. dar: Bolaja sovetskaja enciklopedija, 2 leid., str. ,,Voennyi tribunal". PSRS Augstks Padomes Prezidija dekrts par Nolikumu par kara tribunlu ap stiprinanu apvidos, kuros izsludints kara stvoklis un kara darbbu rajonos" / / Ca, Nr. 150, 1941 m. birelio 23 d., p. 2.

169

bunolas turi teis nagrinti byl per dvideimt keturias valandas nuo oficialaus kaltinimo gavimo9. Karin vadovyb nedelsdama pradjo leisti sakymus, skirtus teri torijoms, kuriose buvo paskelbta karo padtis. 1941 m. birelio 22 d. Baltijos specialiosios karins apygardos vadas generolas pulkininkas F. I. Kuznecovas ileido sakym kaip iaurs vakar fronto armijos va das, kuriame skelbiama, kad kiekvienas asmuo, padsiantis prieui bet kokiu bdu, bus baudiamas karo teismo slygomis10. 1941 m. birelio 25 d. sakymu Nr. 3 Baltijos specialiosios karins apygardos vadas Kuz necovas dav smulkesni nurodym. sakymo 5 straipsnis skelb, kad visi tartini asmenys turi bti tuojau pat perduoti NKVD, o 6 straips nis perspjo, kad asmenys, kalti dl sakymo nuostat nepaisymo, me laging gand skleidimo ar kit nusikaltim arba veiksm prie gy nybos reikalus, yra skelbiami liaudies prieais ir baudiami pagal karo padties statymus"11. Tuo metu Vasilijus ernyevas, SSRS vidaus reikal liaudies komi saro Lavrentijaus Berijos pavaduotojas, jau birelio 23 d. iplatino Berijos sakym evakuoti kalinius i kaljim, esani karo pavojaus zo noje12. Tuo vadovaudamasis Latvijos SSR vidaus reikal komisaras Al fonsas Novikas suorganizavo, kad du traukiniai evakuot i Latvijos kaljim 3722 kalinius. Vienas j ivyko 1941 m. birelio 23 d., kitas birelio 24 d.13 Bet tai nereik, kad Latvijos kaljimuose nebeliko kalini. Atvirk iai, NKVD suiminjo mones iki birelio 27 d.14, t. y. dvi dienos iki so vietiniams valdios organams paliekant Ryg. Remdamiesi karo pad-

9 10

11

12

13 14

TASS. Kara tribunlu organizana" // Ca, Nr. 152, 1941 birelio 25 d., p. 1. Ziemeu-Rietumu frontes karaspku komandtja pavl 1941. gada 22. jnij" // Ca, Nr. 151, 1941 m. birelio 24 d., p. 1. Pavle Baltijas atseviajam kara apgabalam Nr. 3" / / Ca, Nr. 152, 1941 m. bir elio 25 d., p. 1. Kokurins A. Ieslodzto evakucija no Latvijas PSR Ieklietu Tautas komisarita cietumiem 1941. gad // Latvijas Okupcijas Muzeja Gadagrmata, 1999, p. 160. Plg. filmuot interviu su H. Veissu (LOM, OMF 2300/16). Kokurins A. Ieslodzto evakucija..., p. 161. Kalme A. Total Terror: An Expose of Genocide in the Baltics, red. Walteris Armas (Niu jorkas: Appleton-Century-Crofts, 1951), p. 54; K apcietintie izlauzs no Rgas centrlcietuma", Tvija (Ryga), Nr. 2, 1941 liepos 2 d., p. 3; No sarkano cietumiem izbguie", Tvija, Nr. 3, 1941 m. liepos 3 d., p. 4; r. taip pat NKVD sumimo or derio, iduoto 1941 m. birelio 25 d., faksimil, ispausdint Baigais gads: Attlu un dokumentu krjums par boeviku laiku Latvij no 17. IV 1940 ldz 1. VII1941, red. Paulas Kovaevskis, Oskaras Nortis ir Mielis Gopperas (Ryga: Zelta bele, 1942), p. 89.

170

timi, karo tribunolai, apkaltin suimtuosius tvyns idavimu, skubiai nuteisdavo juos mirties bausme15. Lik gyvi Rygos centrinio kaljimo (Latvijos SSR NKVD kaljimas Nr. 1) liudytojai papasakojo, kaip buvo vykdomos mirties bausms ir kaljimo kieme laidojami knai16. T fakt vliau savo 1941 m. rugsjo 10 d. praneimu patvirtino Latvijos SSR NKVD kaljim administracijos vadovas Karlis Grinbergas17. Masins egzekucijos vykdytos birelio 27 (nuudyti 62 asmenys18), 28 ir 29 d. Liudijimai rodo, kad kaliniai i pradi turjo isikasti duob, kuri tapo bendra j kapaviete, o paskui buvo nuauti pakau i arti19. Sovietins valdios organai per garsiakalbius ir radij Rygos gyventojams paskel b, kad antisovietin veikla nebus toleruojama ir kad daug moni pas tarosiomis dienomis buvo suimta bei nuteista kaip tvyns idavikai20. 1941 m. birelio 29 ir 30 d., kai vokiei vermachto kariai priartjo prie Rygos ir j apsupo, soviet valdios organai miest paliko. Pama t, kad j kaljimo priirtojai dingo, lik gyvi kaliniai band i kal jimo kamer pabgti. Keletui pavyko isiverti ir ivengti susidrimo su Raudonosios armijos kareiviais, kurie vis dar gyn miest21. 1941 m. liepos 1 d. vokiei armija pergalingai eng Ryg. Ma nydami, kad j alis ivaduota, daugelis patriotikai nusiteikusi lat vi band atkurti buvusias nepriklausomos Latvijos vykdomosios val

15

16

17 18

19 20

21

K apcietintie izlauzs", p. 2; karinio tribunolo nuosprendio dokumento faksi mil, pateikta K strd GPU: Viens no neskaitmiem nves spriedumu protoko liem, du parakstts", Tvija, Nr. 2, 1941 m. liepos 2 d., p. 4; ta pati faksimil pa teikta Baigais gads, p. 89. Filmuotas interviu su Helna Lcis (mergautin pavard Lasmane), LOM, OMF 2300/235; filmuotas interviu su Velta Bojre, LOM, OMF 2300/120; K. Lcio paro dymai, LOM, Nacionl sardze byla, OMF 600/50; H. Lasmans parodymai, LOM, Nacionl sardze byla, OMF 600/24; K apcietintie izlauzs", p. 2; Kalme, Total Terror, p. 61. Kokurins, Ieslodzto evakucija", p. 161. ustino sraas", kita 11 puslapio pus (r. 5 pastab); Visai pasaulei vsts par ekistu ausmu darbiem Latvij: Centrlcietum atrakti 98 upuri", Tvija, Nr. 5, 1941 m. liepos 5 d., p. 2. Visai pasaulei vsts", p. 2; Kaime, Total Terror, p. 62. Par noauto izsludintais izglbies no nves", Tvija, Nr. 5, 1941 m. liepos 5 d., p. 4; lapelio, praneanio apie masin egzekucij 1941 m. birelio 27 d. faksimil, pateikta Baigais gads, p. 90. Interviu su Helna Lcis, LOM, OMF 2300/235; Kaime, Total Terror, p. 61; Izglbu ies", Tvija, Nr. 2, 1941 m. liepos 2 d., p. 1; K apcietintie izlauzs", p. 2; No sarkano cietumiem izbguie", p. 4; No ekas pagrabiem un centrlcietuma ka merm brvb", Tvija, Nr. 3, 1941 m. liepos 3 d., p. 3; Cietuie ststa", Tvija, Nr. 3, 1941 m. liepos 3 d., p. 3.

171

dios institucijas. Tarp toki bta ir teisingumo sistemos darbuotoj22, kurie, igird apie egzekucijas centriniame Rygos kaljime, sudar lai kinj tyrim komitet. 1941 m. liepos 3 d. tyrimo grup dviejose ben drose centrinio kaljimo kiemo kapavietse pradjo ekshumacij. Vie noje duobje rasti 62, kitoje - 36 ar 37 knai23. Kai kurie knai identifikuoti remiantis NKVD dokumentais ir asme niniais daiktais, kiti - pagal dokumentus ir asmeninius daiktus, rastus pas nuudytuosius, dar kiti - pagal dokumentus, rastus kaljimo ad ministracijoje, skaitant sra, kur pasira Latvijos SSR valstybs sau gumo liaudies komisaras Semionas ustinas. Ekshumacija ir identifika vimas truko kelet dien24. Kai vokiei valdia suprato, kaip propagandikai vertinga tai, k daro grupel savanori entuziast25, atvyko naci kontroliuojamos spaudos urnalistai, kuri tikslas buvo panaudoti i tragedij kaip antisovietin propagand26. ios propagandos dalis buvo rastas ir paskelb tas spaudoje mintasis masins mirties bausms nuosprendis, kur pa sira Latvijos SSR NKGB komisaras ustinas, tarybinis ydas27. Netgi centrinio kaljimo auk palaik perlaidojim vokiei valdios organai pavert propagandiniu renginiu28.

22

23

24 25

26

27

28

A. Grantskalnio parodymai JAV specialiajam komitetui tirti Baltijos valstybi inkor poravim SSRS, Hearings before the Select Committee to Investigate the Incorporation of the Baltic States into the USSR of the Committee on Rules and Administration, 83d Kongresas, 1-oji sesija. (Vaingtonas: GPO, 1954), p. 101-102; Nikolajaus ilinio pa rodymo stenograma, LOM, OMF 4103, p. 3. Grantskalnio parodymai, p. 102-103; ilinio parodymai, p. 3-4; interviu su Bojre, LOM, OMF 2300/120; Kaime, Total Terror, p. 61; Noslepkavoto atrakana pie Rgas centrlcietuma". Tvija, Nr. 4, 1941 m. liepos 4 d., p. 4, nurodo liepos 4-osios dat (iandien, et ryto..."). Grantskalnio parodymai, p. 103-104; ilinio parodymai, p. 4-5. Kalme, Total Terror, p. 61-62; ilinio parodymai, p. 4-5. Liudydamas Kersteno ko misijai, Grantskalnis teig: Mes neturjome nieko bendra su vokiei okupacine armija. Tai buvo Latvijos komisija, sudaryta Latvijos teism sistemos pagrindu" (Grantskalnio parodymai, p. 112). Naci cenzruojama spauda (Noslepkavoto atrakana"straipsnye< p. 4) vietinius urnalistus mini kaip tyrimo komisijos narius. Kit dien Tvija laikratis prane, kad vokiei korespondentai nusiunt Berlyn Vokietijos spaudai nuotraukas, ku riose ufiksuoti ekshumuoti knai (Visai pasaulei vsts", p. 2). Noslepkavoto atrakana", p. 4. iame straipsnyje S. ustino pavard buvo klaidin gai transkribuota latvikiau skambani J. ustin". Vliau naci kontroliuojama spauda ypa pabr jo ydik kilm, ispausdindama retuuot jo nuotrauk su antrate ds brams ustins" (Tvija, Nr 14, 1941 m. liepos 16 d., p. 8). r. nuotraukas, p. 3, ir straipsn Sarkanie nezvri neizbgs Dieva un cilvku tie sai", p. 2, Tvija, Nr. 6, 1941 m. liepos 7 d.

172

Taiau tuo naci reimo propagandins spekuliacijos apie Rygos cen trinio kaljimo aukas bei dokument, kuris tapo inomas ustino s rao" vardu, nesibaig. Nuotraukos ir dokumentai, rasti per ekshuma cij Rygos centriniame kaljime bei kitose masini egzekucij vietose, sudar didij 1942 m. ileistos knygos Baigais gads" (Siaubo metai) mediagos dal. is gausiai iliustruotas leidinys buvo skirtas etniniams latviams priminti, koks baisus buvo gyvenimas valdant komunistams, i kuri patys iauriausi neva buvo ydai29. Psichologinis okas, kur sukl ie vykiai, taip pat niekinga naci propaganda, skirta etniniams latviams, lm, kad Rygos centrinio kaljimo aukos ir ustino sraas" giliai siaknijo istorinje daugumos latvi smonje.

ustino srao" analiz

Papasakojau apie istorin mintojo dokumento atsiradimo konteks t ir apie tai, kada buvo inomi tragiki jo padariniai. O dabar pakal bkime apie pat ustino sra". Kaip jau minjau, tai dokumentas, susidedantis i vienuolikoje be veik pervieiam lap ispausdint septyniasdeimt atuoni ra ru s kalba. Likusi kopija, kuri dabar saugoma Latvijos okupacijos mu ziejuje Rygoje, greiiausiai yra viena i keleto dublikat, sukurt NKGB archyvams. Prielaid patvirtina ir ranka kairiajame virutiniame pirmojo lapo kampe uraytas odis kopija". Dokumento pavadinimas toks: Latvijos SSR NKGB suimt asme n, kaltinam kontrrevoliucine veikla, sraas" (p. 1). Vienuoliktame puslapyje dokument pasira trys pareignai: Latvijos SSR valstybs saugumo liaudies komisaras, valstybs saugumo kapitonas ustinas, Latvijos SSR NKVD dalini karo tribunolo pirmininkas, antrosios ka tegorijos karo teiss specialistas Soldatnikovas bei Baltijos specialiosios karins apygardos specialij byl karinio prokuroro pavaduotojas, ant rosios kategorijos karo teiss specialistas Solncevas (p. 11). Sraas neabejotinai buvo sudarytas paskubomis, tuo paiu metu spausdinant bent dviem mainlmis, nes puslapi riftas skiriasi. Tai paaikina fakt, kad deimt srao ra kartojasi, kai kuriuose besikar tojaniuose rauose kaltinamj pavardi rayba iek tiek skiriasi. Kiekvieno srao rao struktra paprasta - rao numeris, kaltina mojo vardas, pavard ir tvavardis, kaip bdinga rusams, bei trumpa
29

r. 14 pastab.

173

tariamo nusikaltimo formuluot ir RSFSR baudiamojo kodekso straips nis, pagal kur asmuo buvo teisiamas. tai vienas io srao ra: 6. Somoviius, Viktoras Konstantinoviius. 1941 m. birelio 24 d. dai navo gatvje faistines dainas, o kai buvo sulaikytas, tyiojosi i sovie tins santvarkos. Kaltas pagal Baudiamojo kodekso 58 straipsnio 10 da lies 2 punkt" (p. 1). Kitas pavyzdys: 55. uibe, Arnoldas Janoviius. Buvs faistins Latvijos mokykl de partamento direktoriaus pavaduotojas. Per vokiei bombonei reidus dav signalus nipinjimo tikslais. Teistas ir laikomas kaltas pagal Bau diamojo kodekso 58 straipsnio la dal bei 58 straipsnio 4 dal" (p. 8). Tai tipiki srao ra pavyzdiai, taiau lakonikame kaltinim tu rinyje slypi vykdyto teisingumo klaid esm. Kalbant apie Somovii, vadinamosios faistins dainos buvo daugiausia latvi liaudies dainos, nes nakt i birelio 23 24-j Latvijoje veniama tradicin vidurva sario vent Jonins ir dainuojama daug liaudies dain. Kadangi dai n kilm nebuvo komunistin, ekistai, aiku, jas palaik faistinmis ir todl turjo svari" prieast Somovii sulaikyti. Tardomas sulai kytasis suklydo ireikdamas savo nepasitenkinim soviet valdia Lat vijoje, todl buvo teisiamas pagal RSFSR baudiamojo kodekso 58 straipsnio 10 dal, kuri numato bausm u antisovietini jausm rei kim. Normaliomis" stalinins SSRS slygomis panas kaltinimai u traukdavo maiausiai puss met bausm Gulage. Taiau esant karo pa diai, baudiamasis kodeksas leido ir mirties bausm. tai kodl to kia bausm buvo paskirta Somoviiui ir daugeliui kit ustino sra o" asmen - 58 straipsnio 10 dalis pritaikyta daugiau nei ketvirtada liui nuteistj. Atrodo, kad Baudiamojo kodekso formuluot labai vai ri veikl leido laikyti antisovietine agitacija ir propaganda ir bausti mirtimi. ustino srao" sudarytojai labai rmsi ir 58 straipsnio la dalimi susijusia su tvyns idavimu, ypa akcentuojania nipinjim. tai ko dl uibs kaltinime minimas nipinjimas. Paaikjo, kad jis ir kartu su juo nuteistas snus birelio 27 d. rkydami stebjo pro lang gat vs vykius30. J deganias cigaretes ekistai palaik signalais vokiei bomboneiams. Todl suimtieji buvo teisiami kaip tvyns idavikai, skiriant jiems mirties bausm.
30

Adolfas ild, Pasauls revolcijas vrd (Niujorkas: Grmatu Draugs, 1983; Ryga: El pa, 1993), p. 170.

174

Kalbdamas apie sovietini organ nusikaltim tyrimo ir kalts ro dymo metodus, pacituosiu informacij i uibs kaltinimo apie jo veikl nepriklausomoje Latvijoje. Kadangi uib buvo auktas Karlio Ulma nio autoritarinio prezidentavimo met vietimo ministerijos tarnauto jas, jis buvo vardytas kaip faistins Latvijos atstovas, o todl - klasi nis sovietinio reimo prieas. Tokie kaltinimai rodo, kad Martino La cio 1918 m. instrukcij dvasia vis dar buvo sovietini tyrimo metod pagrindas. Nors RSFSR baudiamasis kodeksas Latvijos SSR sigaliojo tik 1940 m. lapkriio 26 d., NKVD ir NKGB buvo suteikti galiojimai liaudies prieus" u nusikaltimus, neva padarytus prie sovietin oku pacij, teisti atgaline data31. Todl uib buvo galima teisti pagal 58 straipsnio 4 dal, nes kaip nepriklausomos Latvijos valstybs parei gnas jis buvo kaltas dl pagalbos tarptautinei buruazijai, kadangi vyk d antisovietin politik. Kiti srae nurodyti asmenys taip pat buvo teisiami atgaline data. Nikolajus Dannenbergas nuteistas u dalyvavim 1921 m. Krontato su kilime (p. 1). Tomas Dzirago nuteistas u tai, kad, 1919-1920 m. tar naudamas Lenkijos armijoje, kovojo su sovietais (p. 2). Miervaldis Lu kinas 1919 m. kovojo su Raudonja armija, o vliau buvo Latvijos Pre zidento Ulmanio adjutantas (p. 2). Daktaras Nikolajus Reinicas, be kita ko, buvo nuteistas u 1919 m. kovas Baltijos vokiei landvero gretose (p. 2). Nors Eduardas Krz dalyvavo Rusijos pilietiniame kare ir ko vsi Raudonojoje armijoje, didiausias jo nusikaltimas buvo tardytojo darbas tiriant nelegalios Komunist partijos aktyvist baudiamsias bylas nepriklausomos Latvijos metais (p. 4-5). Karlis Valdmanis buvo policijos virininkas ir Aizsargi" auli organizacijos narys (p. 9). Kai kurie kaltinimai buvo sufabrikuoti, kiti paremti nepatikimais de maskavimais. Pavyzdiui, Helena Lasman (p. 5) niekada nepriklaus nelegaliam pasiprieinimo judjimui Tvijas sargs"32, o gimins tvirti na, kad Heinrichas Vistinis (p. 8) nebuvo Aizsargi" auli organizaci jos narys33. Lasman per stebukl iliko gyva, o Vistiniui kartu su kitais Rygos centrinio kaljimo kieme buvo vykdytas mirties nuosprendis. Kai kurie sufabrikuoti kaltinimai tiesiog absurdiki. Matvejus Kuz necovas, 1924 m. nelegaliai pabgs i SSRS, ketvirtajame deimtmety je lanksi Vokietijoje, ekoslovakijoje ir Suomijoje. Latvija tuo metu bu-

31

32 33

Jnis Rieksti, Stainisko represiju aizskums Latvij", Latvijas Vsture, 1991, Nr. 1:22. Interviu su Lciu, LOM, OMF 2300/235. Interviu su Bojre, LOM, OMF 2300/120.

175

vo nepriklausoma valstyb, o Kuznecovas - jos pilietis, todl tokios ke lions kitas valstybes negaljo bti tvyns idavimas, bet jos buvo traktuojamos btent taip (p. 3). Kazimiras Burneiko apkaltintas svasti kos laikymu, o Minna Elerbua buvo kaltinama kaip jam t svastik per davusi (p. 8). Keturi ydai buvo nuteisti u pagalb vokieiams Vokie tijos kariuomenei skverbiantis al (p. 4, 8, 9). Buhalteris Videvudas Roga34 buvo tiesiog klasifikuotas kaip Aizsargi" auli organizacijos narys ir todl aikiai antisovietinis elementas" (p. 9). Rogos ir kit deimties srae minim asmen rauose netgi nenu rodytas joks RSFSR baudiamojo kodekso straipsnis, bet vis tiek jiems, iskyrus mintj Helen Lasman, buvo vykdytas mirties nuosprendis. Tai vyko dl to, kad, ranka priraius paratse kelet pastab, pakito ustino srao" pobdis: i paprastos ataskaitos jis virto privalomu ta riamai teisiniu dokumentu. Pirmiausia buvo pakeistas srao pavadini mas: Byl sraas, susijs su asmenimis, Latvijos SSR NKGB suimtais u kontrrevoliucin veikl remiantis SSRS aukiausiosios tarybos Pre zidiumo Karo padties saku" (p. 1). Remdamiesi Kalinino 1941 m. bir elio 22 d. saku, io srao autoriai implikavo, kad tai yra karo tribu nolo sesijos priimtas dokumentas. Kaip ir Stalino didiojo teroro met troikos"35, sovietinis karo tribunolas taip pat buvo i trij asmen36. Numatyta, kad trij sra pasiraiusi asmen pakaks patenkinti ka ro tribunolui sudaryti keliamus reikalavimus, o chaosas, kur sukl greitas vokiei armijos verimasis alies gilum, leis pateisinti visi k toki teisini formalum kaip teismo proceso tvarka nepaisym, nors Aukiausiosios tarybos sakas to ir reikalavo. ia dera pacituoti bulga r komunist, kur ketvirtajame deimtmetyje nuteis panas sovieti nio karinio teisingumo organai: Jokio prokuroro. Joki liudytoj. Joki kaltinamj. Jokio gynjo"37. iuo atveju galima pridurti, kad taip pat ir joki ginamj. Viena ranka priprayta pataisa pavert dokument i srao ver diktu. Kita pastaba nustat bausm. Birelio 26 d. Latvijos SSR NKGB

34

35 36

37

Papildomas sraas, ispausdintas These Names Accuse: Nominal List of Latvians De ported to Soviet Russia in 1940-41, 2 leid. (Stokholmas: Latvijos nacionalinis fondas, be datos), p. 617. Conquestas Great Terror, p. 286. 1980-1990 m. inynas sovietiniams karininkams apibdina juos kaip institucij, su sidedani i trij asmen, kurie priima nuosprendius kolegialiai (Kh. M. Achmetinas ir kt. Voennoe zakonodatelstvo i pravovoe vospitanie voinov (Maskva: Voennoe izdatelstvo, 1983), p. 185). Citata i Conquesto Great Terror, p. 284.

176

vadovas ustinas 11 puslapio gale prira nutarim Nr. 412: Dl ke liamo socialinio pavojaus visi nuteistieji turi bti suaudyti" ir pasira j. Valstybs saugumo liaudies komisaro sprendimas yra galutinis, nes SSRS aukiausiosios tarybos Prezidiumo sakas i esms panaiki no bet koki galimyb nuosprend apsksti, netgi jeigu kaliniai bt inoj apie jiems skirtas bausmes. Paskutin pastaba, parayta susiliejusiu raalu kitoje 11 puslapio pu sje, patvirtina io masins egzekucijos nusikaltimo gyvendinimo fak t: 62 asmenims nuosprendis vykdytas". Paraas neskaitomas, bet da ta matyti aikiai - 1941 m. birelio 27 d. Po savaits buvo atkasti e iasdeimt du knai, gulj vienoje i kaljimo kiemo duobi. ustino srao" istorija - vienas i daugelio nusikaltim monijai, kuriuos sovietiniai valdios organai vykd pirmosiomis VokietijosSSRS karo dienomis38. Jau pats faktas, kad toks nerpestingai sudary tas sraas galjo virsti juridin gali turiniu dokumentu, pasmerkian iu mog mirti, yra vienas i atvej, perengiani statymo ribas". Ypa pilietins visuomens nariams, kurie teisin santvark laiko savai me suprantamu dalyku. Rygos centrinio kaljimo kieme vykdytos eg zekucijos aukos atstovavo visoms Latvijos visuomens socialinms kla sms ir tautybms. ustino sraas" visiems laikams latviams liks tra giku komunizmo nusikalstamumo liudijimu.

38

Conquestas Great Terror, p. 456-457; r. taip pat atitinkamus komentarus, ispaus dintus Nicolas Wertho Black Book of Communism, p. 214-218.

177

Apie Estijos represuot moni registracijos knygas

Leo Oispuu, Estijos represuot asmen vardyn skyriaus vadovas

Kaip inoma, piliei represijos sudar pagrindin okupacins sovie t valdios vykdytos represins politikos dal. Vienas i atminimo am inimo bd yra sra, pateikiant glaustus duomenis apie vienaip ar kitaip represuotus asmenis, sudarymas. Btent Estijos represuotj biu rui, kuris nuo 1989 m. veikia prie Estijos neteistai represuotj sjun gos Memento", ir buvo ikeltas udavinys sudaryti vardinius auk ir vis represuotj sraus, kad bt nustatyta Estijos komunist parti jos vadovaujamos okupacins soviet valdios genocido politikos es m bei apimtis. Vardiniai sraai, arba registrai, turjo patikslinti anks iau pirminiais bendraisiais metodais nustatyt Estijos moni netekt 1940-1988 m. Estijos represuotj registro grups bendradarbiams normaliai dir bant, asmens duomen ra skaiius registre padidja iki 15 tkst. nau j ra per metus. Numatoma, kad represuotj asmen duomen ra skaiius registre pasieks 274-300 tkst., t. y. sudarys ketvirt Estijos gyventoj skaiiaus. 2000 m. birelio 8 d. registre buvo 133 910 kompleksini asmens duomen ra. Registre esantys raai yra skirti vienam mogui, vie nam represijos aktui (udarymas kaljim arba tremtis, arba...), gau nant pradinius duomenis i vieno ar keli altini. ra sudaro iki 20 parametr (pavard, vardas, tvo vardas, gimimo data, gimimo vieta, isilavinimas, profesija, gyvenamoji vieta, sumimo vieta ir t. t.), skirt asmenims identifikuoti ir represijos proces analizei. Registre esantys parametrai ir raai idstyti tam tikra tvarka ir paprastai pateikiami sutrumpintai. io elektroninio represuotj registro apimtis siekia dau giau nei 35 MgB. Estijos Soviet Socialistins Respublikos Aukiausiosios tarybos ko misija, vadovaujama akademiko Juhano Kahko, bendrai vertino 1940 m. soviet vykdytos Estijos aneksijos ekonomines, politines ir socialines

178

idavas. J. Kahko komisija veik 1989-1990 m. ir prats anksiau dir busios komisijos (jai vadovavo akademikas A. Kernas ir kiti), kuri tyr 1940 m. Estijos vykius istoriniu ir teisiniu aspektais, darb. Akademiko A. Kerno komisijos ataskaitoje pateikiama bendra moni praradimo Es tijoje charakteristika (1). Pabaigoje komisija paymi: 1940 m. vedus sta linin teroristin reim, Estijoje buvo sunaikinta daugiau gyventoj nei per vis Antrj pasaulin kar. Estija prarado daugiau nei penktadal vis savo gyventoj (teroro auk buvo 49 500, 24 100 moni uvo kare, plius 139 400 moni, kurie, gelbdamiesi nuo realaus represij pavojaus, emigravo usien arba liko gyventi toliau rytus nuo Peioros ir Nar vos, Estijai nepriklausanioje teritorijoje. ios teritorijos buvo neteistai trauktos Rusijos sudt). Arvo Kuddo sudar knygos angl kalba (1) skyri moni netek tys". Leo Talve 1991 m. (2, 3) ir Ene Tiijt 1993 m. (4) jo darb ts. Re miantis duomenimis (2, 3, 4), okupacini valdi 1940-1991 m. vykdy tus aktus gyventoj atvilgiu galima suskirstyti 12 represini katego rij, kuri bendr skaii (vienas represijos aktas vieno mogaus at vilgiu") sudar 274 tkst. (2) ra represuotj registre. Prie io skai iaus - 274 tkst. - btina pridti asmenis, esanius Represuotj kon fiskuojant turt" duomen bazje, ir bendras represuotj skaiius pa siekia 300 tkst., arba 30% vis est. Elektroninio registro duomen bazse esanius asmeninius duome nis galima papildyti ir itaisyti. Bendroji represuotj duomen baz naudojama informacijai pateikti, represini proces esms analizei ir re gistracijos knygoms est bei angl kalbomis komplektuoti. Buvo i spausdintos ios knygos: 1) Politiniai sumimai Estijoje 1940-1988 m. ( 58). I knyga / Sudar L. Blispuu. Talinas, 1996, 878 p. (iliustr.). Registre pateikti 20 164 suim tj duomenys; 2) Politiniai sumimai Estijoje soviet okupacijos laikais. II knyga / Su dar L. Blispuu. Talinas, 1998, 872 p. (iliustr.). Registre pateikti 15 001 suimtojo duomenys, bendrai apvelgiant I bei II knygas, t. y. 34 710 politini kalini duomenis; 3) Trmimai i Estijos Rusij. Masiniai trmimai 1949 met kovo m nes. D. II. V kn. / Sudar L. Blispuu. Talinas, 1999, 736 p. (iliustr.). Bendras ra skaiius registre - 29 598 abcls tvarka pagal eimos galv vardus pateikiami asmenys. Baigiama rengti IV registro knyga (Trmimai i Estijos Rusij. Ma siniai trmimai 1949 met kovo mnes. D. I. IV kn. / Sudar L. Blis

179

puu. Talinas, 1999. 550 p., iliustr.). i knyg sudaro pratarm, vadas, Memento" vadov sraas, sutrumpinimai, dokumentai, fotografijos, statistiniai duomenys, tremtini pavardi abcls tvarka pagal gyve namj viet Estijoje bei tremties viet Sibire registrai. Spaudai rengiamos III ir VI knygos (padaryta apie 60% viso dar bo). Tai: 1) Politiniai sumimai Estijoje soviet okupacijos laikais. III kn. / Su dar L. Blispuu. Talinas, 850 p. (su iliustr.). Numatoma ileisti 20002001 m. Knygoje bus pateikta bendra I-III knyg statistika bei duo menys apie 15 tkst. politini kalini ir nuudytj; 2) Trmimai i Estijos Rusij. 1941 met birelio 14 dienos masiniai trmimai ir visi anksiau nespausdinti duomenys apie tremtinius. VI knyga. Duomenys apie madaug 11-12 tkst. tremtini. Numatoma dar ileisti VII-XII registracijos knygas. VII knyga bus skirta laisvs kovotojams, t. y. daugiausia bus raoma apie mobilizuo tuosius vokiei armij (59 tkst. moni) ir miko brolius (16 tkst. moni). VIII knyga bus skirta mobilizuotiesiems Soviet (Raudonj) armij, kurie buvo nukankinti darbo batalionuose (apie 35 tkst. moni). IX knyga bus skirta 70 tkst. asmen, kurie, gelbdamiesi nuo rea laus represij pavojaus, pabgo i Estijos vedij,Vokietij ir kitas vals tybes. X knyga bus skirta sovietiniams politiniams kaliniams, suaudytiems ir mirusiems Sibire, kuri archyvins bylos guli Rusijos archyvuose ir iki iol mums nra prieinamos (apie 10-15 tkst. moni). XI knyga bus skirta Estijos gyventojams, kurie buvo represuoti kon fiskuojant turt nuosavyb. Mes turime atitinkamus elektroninius re gistrus, kurie iki iol dar nesutvarkyti. XII knyga bus skirta represuotiems estams, kurie nuo 1917 m. gy veno Rusijoje. ie duomenys yra Rusijos archyvuose. Mes turime duo men apie daugiau nei 800 represuotj, kuri dauguma buvo suau dyti. Taip pat turime Leningrado kankini knyg. 1937-1938 m." (T. 1-3, kuriuose pateikti kalini sraai). 7,8% j sudar estai, o Le ningrade 1937-1938 m. i viso buvo suaudyti 40 485 mons, pateikus jiems politinius kaltinimus. Daugeliu atvej mons buvo suimami ir kalinami pagal tautyb (remiantis anket duomenimis) (5,6). Papildomai pateikiama keletas iliustracij, nurodant registracijos knygose ir bendrajame elektroniniame registre esani suimtj bei tremtini asmenini parametr tyrimo duomenis.

180

Literatra
1. World War II and Soviet Occupation in Estonia. A Damages Report. Compiled and edited by Juhan Kahk. Periodic Publishers. Tallinn, 1991. 91 p. Talve L. Repressioonide all kannatas pool Eesti elanikkonnast. Rah va Hl, 19.-23. oktoober 1991 a. . . , 19-23 1991 . Talve L. Elanike ja maa-alade kaotused Eestis 1939-1958. Rahva Hl, 13.06.1992 . JI. 1939-1958 . 13.06.1992 . Tiit . Eesti rahvastik ja selle probleemid I, II ja III. Akadeemia. 1993. 8-10. . I, II III. . 1993. 8-10. . .-. . .-, 1999. 16 ., . 1937-1938. 3. 1937 . .- , 1998. 638 .

2.

3.

4.

5.

6.

181

PULSUOJANTIS GENOCIDAS. en udymas tsiasi. Garbs ir sins pareiga

Algirdas Endriukaitis, Tarptautins parlamentar grups enijos problemoms generalinis sekretorius

Ms forumas nra sausas statistikos ar buhalterijos duomen kon statavimas ir balanso sudarymas. Tai gali padaryti ir vargingi politi kos ar istorijos amatininkai. Mes esame mons, kurie savo gyvenim praleido su komunizmo antrankiais, irdimi suvok ne tik savo, bet ir vis nepastam komunizmo verg likimus, atskir moni ir taut likimus. Tuo poiriu mes dar nebaig darbo, nesvarbu, ar esame pavarg, ar nusilp. Ir tam mes ia. Tokie buvome, tokie ir likome. Ir suvokia me, kad dirbame darb, kur turt dirbti ms ali vyriausybs, vi sa ilga j virtin. Na, to darbo jos neatlieka, o mes jas ilaikome ir dar j darb dirbame. Gal tai ir panau lipim kopiomis dang. Bet mes lipame ten, nes jis yra...

Praeities bei dabarties vertinimas ir senatis

iandienos pasaulio neteisybi ir kraujo liejimosi peripetijos remia si tuo, kad didij valstybi politikai ir vyriausybs, ypa Rusijos ir Kinijos, nedrsta moralikai, politikai ir teisikai vertinti praeities ir da barties ir veidmainikai ongliruoja tarptautins teiss principais bei normomis, imituoja jiems privalomus teisingumo darbus. Lengvatiks mass susidaro klaiding spd ir vaizd, kad viskas nagrinjama ir sprendiama remiantis teiss pagrindu. Kokio teisingumo pasaulyje galima tiktis i Jungtini Taut Orga nizacijos, jeigu jos sprendimus veto teise lemia komunistin Kinija ir ant politini bei moralini komunizmo griuvsi gyvuojanti Rusija? Tai jos moralikai ir politikai reketuoja masias valstybes ir tarptau tines organizacijas.

182

Nobelio premijos laureatas Elijas Kanetis pasak: Kaip jie vertina istorij: lovina j ar gdijasi - tai pagal k dert sprsti apie mo nes". iemet sukako 85-eri metai nuo Osman imperijos vykdyto ar mn genocido. Apie tai Turkijoje nedrstama atvirai kalbti. Patys ar mnai yra kreipsi viso pasaulio politikus, vyriausybes ir parlamen tus vardyti ir pasmerkti armn tautos udym. Tai padar tik devy nios alys, pradedant Argentina 1965 m. ir baigiant Pranczija 1995 m. Kitos to padaryti nedrsta. Na o jei kalbsime apie komunizm, tai ben dr valstybi veiksm, civilizacijos gdai, nra.

Praeitis - tai aktyvi iandiena

Poiris savo praeit - tai ne tik retrospektyvios istorins atsako mybs imperatyvus prisimimas, bet ir tstinumo bei iandieninio po irio dabarties gyvenimo aktualijas atskleidimas, susitapatinimas su gerais ar blogais darbais. O kadangi Rusijos usienio reikal ministe rija, reaguodama Lietuvos reikalavimus atlyginti okupacijos padary t al, iomis dienomis pareik, kad 1940 m. Soviet kariuomen Lietuv buvo vesta pagal susitarim, tai reikia, kad Rusija, kaip SSRS teisi permja, savo okupacija didiuojasi. Nutylta, kad Lietuvai bu vo pateiktas vienos nakties ultimatumas. Ir tuojau Lietuvoje prasidjo masins represijos - sumimai, trmimai, udymai. Viskas paremta melu, klasta ir smurtu. Dl to vyko Niurnbergo procesas ir dl to vyksta is Kongresas Vilniuje. Ir vl tai kartojasi enijoje. Vakar alys apsigyn ir apsirpino - faizmas jau nebepakils. vyk dyta denacifikacija. Formaliai komunizmas Rusijoje lugs. Pakitusia me pasaulyje Rusija formaliai iek tiek dekoravosi ir reformavosi. Vis dlto visa buvusi partin nomenklatra, KGB struktra ir mons, dva sia, tradicijos bei poiris gyvenim iliko. Liko nedemokratin, prie vartin, savanaudika ir imperialistin nuostata. Rykiausiai tai matyti enijoje. en tautos naikinimas ir udy mas - cinikiausias atvejis iandienos Europoje. Tai ketvirtasis ios tau tos genocidas. Tai deimtys tkstani nuudytj, 300 tkstani pa bgli, daugyb suluoint, sergani, kankinam filtracijos lageriuo se moni, turto ir gamtos naikinimas. Paeidiamos visos taikius gy ventojus sauganios ir kar reguliuojanios tarptautins konvencijos, naudojami udrausti ginklai.

183

Melas ir klasta
Rusija, pripainusi, jog turi problem su enija, galjo, kaip yra prasta, sprsti jas ilgalaikmis derybomis. Galima buvo pasikviesti ir Jungtini Taut Organizacijos, Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos arba netgi kaimyni ali tarpininka vimo ar sutaikymo misijas. Teisikai enija iki iol nra pasiraiusi savanorikos stojimo Rusijos Federacij sutarties ir nra savanorikas Rusijos Federacijos subjektas. Tai nurodyta Rusijos Konstitucijoje. Pre zidento V. Putino siekis - krat okupavus, bandyti formaliai kolabo rant rankomis priversti enij krauju pasirayti i sutart. 1994 m. Rusijos karas enijoje nebuvo netgi iprovokuotas. Pa prasiausiai Rusija paskelb, kad gruodio 12 d. pradedamos derybos, o gruodio 11 d. pradjo karo veiksmus, kurie truko 22 mnesius. Beje, 1999 m. gegus mnes Rusijos Valstybs Dmoje buvo norta Prezi dentui B. Jelcinui pareikti nepasitikjim. Vienas i nepasitikjimo klausim - neteistas karas enijoje, kuriame uvo 10 tkst. Rusijos kariki. iuo klausimu pareikti B. Jelcinui nepasitikjim pritrko tik poros deimi bals.

Smoningas rengimasis karui

1999 m. gegus mnes Dagestano ir enijos pasienyje Rusija pradjo nuolat provokaciniais tikslais apaudyti enijos teritorij. Prie antrj kar ir jam prasidjus, Rusijos karikiai patvirtino, kad jau gegus mnes buvo pasireng karui. Spaudoje buvo skelbti pa sirengimo emlapiai. Karas artjo. Kai kuri neatsaking enijos politik (tai nesietina su A. Maschadovu) ir kariki sprendimu bei Rusijos specialiosioms tarnyboms iprovokavus, Dagestane prasidjo karo veiksmai. tartini Rusijos specialij tarnyb veiksmai siekiant su kelti Rusijoje karin psichoz buvo nam sprogdinimai ir moni tys miestuose.

Patikrinti imperiniai bdai

Dabartins Rusijos Valstybs Dmos deputatas Anatolijus Kulikovas, buvs Rusijos vidaus reikal ministras pirmajame kare su enija, pa reik, kad dabartiniame kare Rusija turi imtis MGB ir NKVD taktikos,

184

1944-1951 m. taikytos Vakar Ukrainoje, Vakar Baltarusijoje ir Pabal tijyje, kratuose, kur vyko nacionalinio pasiprieinimo stalininei impe rijai ir isivadavimo karas. Rusijos taktika iame kare buvo platus agentrinis darbas, infiltra cija, papirkinjimai, negailestingas pasiprieinimo dalyvi naikinimas, moni trmimai, persekiojimai, marionetins valdios krimas, tautos skaldymas, kolonizavimas. enijoje iame darbe aktyviai dalyvauja Rusijos FSB. Pirmajame ka re dalyvavo per 600 toki darbuotoj. inoma, kad dabar enij dirbti diversini ir ardomj darb atsista per 800 GRU darbuotoj, kurie naikinimo operacijose nedalyvauja, o tik jas organizuoja. i specialij institucij kadrai neatsak u savo nusikaltimus SSRS laikotarpiu, ir niekas iki iol nepakito. Raytojas Vladimovas ra: Ne tikk KGB nei saulei vieiant, nei lietui lyjant, netikk nei esant gied ram dangui, nei blogam orui, netikk netgi tuomet, kai jis sako ties". Jau nuo 1999 m. spalio mnesio planuojama enijoje kurdinti ka zokus i kit rajon, skaitant Semires rajon Kazachstane. iolkov skajos, Naursko ir Nadtereno rajon administracija ir MVD sudaryta i asmen, atkelt i Stavropolio, Krasnodaro ir Rostovo krato. 1999 m. lapkriio mnes A. ubaisas pareik: enijoje atgimsta Rusijos ar mija, tvirtinamas tikjimas ja, ir politikas, kuris taip nemano, negali bti Rusijos politiku". Stalinui artimi odiai.

en teisi niekas negina ir negins

Tarp en, kaip ir kitose tautose, yra ir nusikaltli, taiau Rusi jos valdios propaganda aikina, kad visos Rusijos nelaims gldi i imtinai nusikalstamoje en tautos prigimtyje. enai Rusijoje per sekiojami ir suimami rasiniu pagrindu. Taip buvo suimtas enijos Respublikos atstovas Maskvoje Mairbekas Vaagajevas, apkaltintas gin klo turjimu. Viena ene student Maskvoje irgi u ginklo turjim nubausta 3,5 m. enai teisiami neva u vien gram narkotik, mies tuose naikinami j registracijos leidimai, jie prievartaujami duoti kyius, kad gaut leidim gyventi. Rusija, taikydamasi prie Vakar kritikos, kuria institucijas, kurios tu rt garantuoti ir en teises, taiau ios institucijos yra vyriausybi ns ir vykdo jos politik. iandien galima tvirtinti, kad enijoje ne garantuota teis gyventi, todl apie kitas teises kalbti neverta. mo gaus teisi galiotinis Rusijoje Olegas Mironovas aikina, kad neturi jo

185

ki materialini ir technini galimybi nagrinti en teisi paeidi m, nes i visos alies yra gavs per 22 tkst. skund. Savo metinje ataskaitoje en problem jis i esms nemini. Vladimiras Kalamanovas, kuris nuo i met vasario mnesio yra specialusis Rusijos Prezidento mogaus teisi atstovas enijoje, ba landio mnes pareik: A sitikins ms teisumu", t. y. V. Putino vykdoma naikinamja politika enijoje. Nepriklausoma teiss ir mo gaus teisi paeidim Siaurs Kaukaze komisija, kuriai vadovauja Vals tybs Dmos deputatas Pavlas Kraennikovas, yra visuomenin ir ta kos enijoje neturi. Kalbti apie teiss bendruoju poiriu laikymsi enijoje neverta, nes Rusija vienaalikai ir neteisikai atmet su enija pasiraytus 1996 m. Chasavjurto susitarim ir 1997 m. gegus 12 d. taikos sutart, be teisinio pagrindo nesilaiko 1997 m. sausio mnes teistai irinkt, paios Rusijos ir ESBO pripaint enijos prezidento ir parlamento rinkim rezultat.

Naikinimo planai
Rasinis en tautos persekiojimas, varginimas, naikinimas ir se kinimas idstytas 1999 m. rugsjo 17 d. Rusijos vidaus reikal mi nistro V. Ruailo sakyme, Rusijos globalizacijos instituto direktoriaus M. Deliagino 1999 m. rugsjo 15 d. analitiniame praneime apie e nijos problemas, Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos sekretoriaus S. Ivanovo 1999 m. gruodio 15 d. laike Valstybs Dmos pirminin kui G. Selezniovui ir kituose dokumentuose bei valdios atstov pa reikimuose.

Makabrikas sprendimas
Pasak Rusijos prezidento aikinimo, enijos problem numatyta sprsti teisikai: sunaikinti teistai irinkt prezident, teistai irinktus parlamentarus, sunaikinti Rusijos prievartai besiprieinanius kovoto jus, pasodinti kuo daugiau en kaljimus, ivaryti didesn pus e n i tvyns, sunaikinti moni bstus, sugriauti infrastruktr ir pramon, suniokoti ems kio naudmenas ir mikus, uminuoti vis teritorij, pasiekti, kad daugiau moni sirgt, 17 tkst. km2 enijos

186

teritorijoje dislokuoti ne maiau kaip 50 tkst. kariuomens, vedus tie siogin valdym, tsti iaur karin ir policin reim. Po ito eis poli tinis problemos reguliavimas: vyks suklastoti imitaciniai rinkimai ir bus sudaryta marionetin valdia.

Ivados
1. 2. 3. enijoje vyksta iaurus komunistins santvarkos lemtas kolonijinis karas. is karas yra ketvirtasis Rusijos vykdomas ios tautos genocidas. Rusija enijoje cinikai paeidia savo tarptautinius sipareigojimus tarptautinms organizacijoms ir nesilaiko prisiimt tarptautini kon vencij bei pakt. Po toki kruvin veiksm enijai bti Rusijos sudtyje nemano ma, nes tai grst en, kaip nacijos, ilikimui. Btina paremti 1991 m. pareikt en tautos apsisprendimo teis. udynes enijoje reikia vertinti kaip nusikalstam nenubausto ko munizmo ideolog ir vykdytoj veikl.

4. 5. 6.

Pasilymai
Sudaryti nuolat veikiant Tarptautinio kongreso Komunizmo nusi kaltimams vertinti" komitet, kuris vienyt vairiose alyse veikian i organizacij darb, teikt informacij ir rengt svarstymus. 2. Prie io komiteto sudaryti komisij, kuri rinkt ir pateikt tarptauti niam baudiamajam teismui Rusijos enijoje vykdom karini nu sikaltim ir nusikaltim monikumui mediag. 1.

187

Pasiprieinimo dalyvi ir kitamini persekiojimas Lietuvoje 1944-1990 m.

Nijol Gakait-emaitien , Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Simbolika, kad is Kongresas vyksta birelio 15-osios ivakarse. i dien minime tragik jubiliej: prie 60 met Lietuvos Respublika buvo aneksuota ir okupuota. 1940 m. valstyb pabrtinai laiksi neutralumo politikos, ir sovieti ns gulos eng krat nesutikusios jokio pasiprieinimo. Taiau tai gyventoj nuo represij neapsaugojo. Todl 1944 m., prasidjus antra jai sovietinei okupacijai, visame krate kilo rezistencinis sjdis. Rezistencija Lietuvoje vyko iki pat 1990 m. visomis galimomis for momis ir buvo stipresn nei daugelyje Soviet Sjungos okupuot kra t. Tai ir deimtmet truks partizaninis karas, ir pogrindinis judjimas, ir plataus masto pilietinis nepaklusnumas. Vertinant komunizmo nusi kaltimus, prie toki reikt priskirti visus neteistus Soviet Sjungos veiksmus ir visoki (skaitant ir moralin) okupacins valdios prievar t, net jei tokia veika iuo metu galiojaniuose tarptautins teiss ak tuose nra apibrta kaip nusikaltimai monikumui, genocidas ar ka ro nusikaltimai. Juk genocido svoka buvo suformuluota atsivelgiant konkreius istorinius vykius, nevertinus ilgalaikio totalitarins siste mos poveikio visuomenei. 1998 m. Lietuvos Respublikos Baudiamajame kodekse genocido s voka buvo iplsta ir dabar ji apima veik, kuria siekiama fizikai su naikinti visus ar dal gyventoj, priklausani ne tik etninei, rasinei, na cionalinei, religinei, bet ir socialinei bei politinei grupms. Taigi Lietu vos valstybingumo siekiantys pasiprieinimo dalyviai, okupacins val dios pavadinti buruaziniais nacionalistais" ir mogaus teises ginan tys disidentai gavo genocido svoka apibrtus sunaikinti siekiamos grups poymius. i poymi gavo ir asmenys, nukentj kaip so cialiai pavojingi elementai" ar kaip klasiniai prieai - buos". Nagrinjant sovietines pasiprieinimo dalyvi represijas, iskirtini du laikotarpiai: 1) partizaninis karas (1944-1953 m.) ir 2) kitamini per-

188

sekiojimas (1954-1990 m.). Pirmuoju laikotarpiu Lietuvoje aukiausio ji teista valdia, skelbusi politines deklaracijas bei sakymus gyvento jams, buvo centralizuota partizan vadovyb. Todl neatsitiktinai iau riausi represij sulauk btent laisvs kovotojai ir j eim nariai. Okupacin valdia vykd baudiamsias karines operacijas, kuri metu uvo 20,2 tkst. partizan ir 5,0 tkst. civili asmen. Politiniais motyvais buvo suimta 186 tkst. asmen, i j 142,6 tkst. iveti Gulago koncentracijos stovyklas. Apie 30 tkst. suimtj priskirti prie ginkluot buruazini nacionalist", nors tredalis j jokio ginklo ne turjo. 2,8 tkst. suimtj suaudyti arba nuudyti kaljimuose, 118 tkst. civili gyventoj itremta iaurinius Soviet Sjungos rajonus, i j apie 31,7 tkst. paimti kaip kaitai vietoj partizanaujani ar be sislapstani eimos nari. Visus iuos skaiius galima pailiustruoti konkreiais pavyzdiais. Okupacin valdia ne tik vykd Lietuvos laisvs gynj ir jiems pri jauiani asmen genocid, bet ir karo nusikaltimus. 1944 m. paskelbta priverstin okupuoto krato vyr mobilizacija Raudonj armij. Bu vo mobilizuota 108 tkst. asmen, i j apie 25 tkst. uvo fronte, kur jie buvo isisti be mokymo ir atitinkamos priedangos. Mobilizacijos boikotas buvo viena i stipriausi pilietinio nepaklusnumo akcij. Pu s mobilizuot vyr buvo sugaudyti prievarta per baudiamsias NKVD kariuomens operacijas. i operacij metu nukentdavo ne tik besislapstantieji nuo mobilizacijos, bet ir aplinkiniai gyventojai ar ei m nariai. Kaip pavyzd galima pateikti atvej, pagal kur Lietuvoje bu vo ikelta pirmoji genocido byla. vykis buvo pradtas tirti 1992 m. ba landio mnes, o teism byla pasiek tik 1997 m. sausio mnes. Tai rodo, kaip sunku komunizmo nusikaltimus vertinti juridikai. 1945 m. gegus 17 d. NKVD naikintoj dalinys Antazavs valsiaus Salini kaime apsupo besislapstanio nuo mobilizacijos Leopoldo Gai dio sodyb. Namas buvo udegtas, bandantys i jo bgti mons - au domi. L. Gaidys utroko dmuose. Naikintojai vrikai nuud jo ei mos narius: devint mnes ni mon, penkiasdeimt eeri met motin ir eeri met mergyt. Panaiai per baudiamsias karines operacijas 1944 m. gruodio m nes Lietuvoje sudegintos 144 sodybos, nuauti ar sudeginti gyvi 265 civiliai mons. 1944-1945 m. NKVD vidaus kariuomens daliniai nu ud 12,2 tkst. gyventoj, pus kuri buvo beginkliai. Represijos ne siliov ir vliau. Pavyzdiui, 1948 m. rugpjt 120 MVD vidaus kariuo mens kareivi apsupo Lazdij valsiaus kininks Gutauskiens so

189

dyb. tar, kad joje gali bti partizan, kareiviai pradjo audyti ir u deg trobesius. uvo 74 met sodybos eiminink, sueisti ei jos ei mos nariai. Partizan sodyboje nebuvo. 1945 m. vasar SSRS NKVD sakymu kaitais buvo pradtos suimti ir tremti bandit ir buruazini nacionalistini dalyvi, nepasidavu si NKVD staigoms", eimos. Taiau ir pasiduoti buvo nemanoma. Kaip tai vyko, galima pailiustruoti Trak apskrities Onukio valsiaus partizano Martyno Vikakos pavyzdiu. Kad igelbt eim, partiza nas pasisil ekistams nusiudysis. Taiau ekistai reikalavo jo gy vo. Tada Vikaka prane dat (1945 m. rugpjio 27 d.), kada ateis pasiduoti. ekistai t dien netoli Onukio miestelio sureng pasal ir partizan sum. Paskui sureng parodomj jo teism ir suaud. ei ma buvo itremta dar prie teism. Naikindama partizanus, okupacin valdia su priemonmis nesiskai t. Partizanai buvo persekiojami 10-15 kart gausesni, pranaiau gin kluot karini pajg. Buvo pasitelkiami provokatoriai ir MGB agen tai, inios igaunamos kankinimais ir klasta. Vertindama okupacins sovietins kariuomens veiksmus prie Lie tuvos partizanus, Lietuvos Respublikos prokuratra velgia tam tikr teisin kazus. 1997 m. Lietuvoje buvo priimtas statymas dl pasipriei nimo 1940-1990 m. okupacijai dalyvi teisinio statuso, kuriuo konstatuo ta, kad 1944-1953 m. vyko partizaninis karas prie okupacin Soviet ka riuomen. Kadangi Lietuvos Respublikos Baudiamajame kodekse karo nusikaltimus reglamentuojantys straipsniai taikomi tik civiliams asme nims, karo belaisviams ir sueistiesiems, tai visuotinai priimt kariavi mo norm paeidimai, vykdyti iame kare, motyvuojant tuo, kad gin kluoti partizanai galjo kitai kariaujaniai pusei pasiprieinti, karo nusi kaltimais nelaikomi. Taiau inoma daug atvej, kada partizanai buvo udomi tokiomis aplinkybmis, kai lygiavertikai pasiprieinti negaljo. Pavyzdys - karin MGB operacija Trokn mike 1952 m. rugsjo 21 d., kai prie Broni Krivick ir Mykol Blinkevii, du partizan spaudos leidjus, buvo sutelktas 1161 kareivis! Su partizanais kariavo specials partizanais perrengti MGB provo katori ir smogik daliniai, kurie udydavo partizanus i pasal, da niausiai - mieganius. Tokiu atveju partizanai pasiprieinti negaljo, o danai nukentdavo ir civiliai gyventojai, kuriuos, nenordami turti liudytoj ir atskleisti provokacijos, MGB smogikai suaudydavo. iuo metu inomos kelios MGB smogik iudytos eimos: Trak valsiu je - Blaoni, Paaislio valsiuje - Grikelio, Utenos valsiuje - ibi

190

r ir kitos. Vargu ar galima pripainti normalia kariavimo taktika par tizanais apsimetusi MGB smogik veiksmus. tai, pavyzdiui, 1949 m. lapkriio 14 d. Rokikio apskrities Plunksnoi mike MGB smogikas Alfonsas La susprogdino bunkeryje mieganius eis partizanus. Tarp j buvo ir neginkluota poet Diana Glemait. Kitas atvejis: 1953 m. balandio 18 d. MGB smogikas Bronius Kalytis ikviet par tizanus susitikim Panevio apskrities Rod mike. iems nujus pailsti, keturis mieganius partizanus nuov. Gausu atvej, kai ekistai, nordami kovotojus suimti gyvus ir i tardyti, pasitelk MGB agentus, apnuodydavo juos vairiais specialiai siais preparatais. Kai kurie partizanai nuo per didels migdomj do zs mirdavo. uvusieji atpainimo dingstimi savaitmis bdavo nieki nami miesteli aiktse. Paprastai jie bdavo irengiami, guldomi vai riomis niekinamomis pozomis. i savotika marodieriavimo forma nra vertinta Lietuvos Respublikos Baudiamajame kodekse. Partizan pa laikai bdavo sumetami ulinius, ivietes, ukasami iuklynuose, v liau tose vietose tiesiamos gatvs ar statomi pastatai. Suimtiems partizanams nebuvo taikomas karo belaisvio statutas. Jie visi bdavo teisiami pagal kitos valstybs - Rusijos FSSR - Baudia mojo kodekso 58 straipsn u kontrrevoliucinius nusikaltimus" - t vyns idavim ir terorizm. Bausmes skirdavo Karinis tribunolas ar ba Ypatingasis pasitarimas, kuris sprendim priimdavo teisiamajam ne dalyvaujant. Abiem atvejais nuosprendis bdavo skelbiamas nesant ne priklausomo teismo ir gynybos garantij. Nusikalstamai veiklai rodyti pakakdavo suimtojo prisipainimo, kuris bdavo igaunamas sadisti kiausiais kankinimais. Kai kuriuos tardomuosius nukankindavo mir tinai. Pavyzdiui, 1946 m. gruodio mnes Alytaus aretinje ekistai tardydami mirtinai nukankino su partizanais palaikius ryius moky toj Konstantin Bajerei. 1956 m. spalio mnes, jau po Stalino mir ties, suimtam partizan vadui Adolfui Ramanauskui tardant buvo i durta akis, iplti lyties organai, padaryta daugyb kit kno sua lojim. Bausms dydis nebuvo adekvatus net tokiais iauriais tardymais i gavus nusikalstamos veiklos" rodymus. Iki 1947 m. gegus 26 d. ir vliau, po 1950 m. sausio 12 d., aukiausia bausm u kontrrevoliu cinius nusikaltimus" buvo mirties bausm. Vien 1945 m. mirties baus me nubausti 468 teisiamieji. Kitiems daniausiai bdavo skiriama stan dartin" bausm - 25 metai laisvs atmimo. Nuteistj bylos buvo perirtos tik 1945 m. ryium su nepilnamei amnestija ir 1956 m. SSRS aukiausios tarybos prezidiumo komisijos sprendimu. Paleistiems

191

Gulago koncentracijos stovykl pasiprieinimo dalyviams buvo taiko mi gyvenamosios vietos, profesijos, isilavinimo apribojimai. 1956 m. LSSR KGB pirmininko nurodymu i auktj mokykl turjo bti pa alinti ne tik asmenys, gr i kaljimo, lageri ir spectremties, bet ir teistj u kontrrevoliucinius nusikaltimus" vaikai". LSSR komunis tin valdia, bijodama patriotikai nusiteikusi asmen antpldio, kreipsi SSRS ministr taryb praydama udrausti pasiprieinimo dalyviams grti Lietuv. 1957 m. sausio 21 d. LSSR aukiausiosios tarybos Prezidiumas prim sak, draudiant aktyviems pasiprieini mo dalyviams gyventi Lietuvoje, o neteistai grusius itremti penke riems metams. Nors 1960 m. Soviet Sjungoje buvo priimtas naujas Baudiama sis kodeksas, kuriame didiausia bausm tebuvo 15 met laisvs at mimo, anksiau nuteist partizaninio karo dalyvi bylos perirtos nebuvo, ir jie kaljo visus paskirtus 25 metus. I viso Lietuvoje ino mi 45 asmenys, kalj 25 ir daugiau met. Kai kurie buv partizanai, 1956 m. paleisti i Gulago koncentracijos stovykl, buvo kalinti pakar totinai. I toki paymtinas partizan spaudos leidjas mokytojas Pet ras Paulaitis, kuris 1957 m. suimtas pakartotinai, vl i naujo pridedant ankstesn bausm - 25 metus. Taigi i viso jis ikaljo beveik 35 me tus. Kadangi lageryje usim vietjika lietuvi kalini veikla, buvo nuo j atskirtas ir be jokio teismo sprendimo 13 met ilaikytas kal jimo tipo specialaus reimo lageryje. Balys Gajauskas, ikaljs 25 me tus, u Solenycino knygos Gulago archipelagas" vertim buvo ka lintas 10 met ir i viso lageryje praleido 35 metus bei dar 2 metus i buvo tremtyje. Pasibaigus partizaniniam karui, sovietin represin KGB institucija persekiojo pogrindini organizacij, siekiani palaikyti Lietuvos lais vs siek, narius, savivietos breli dalyvius, pogrindio spaudos lei djus, mogaus teisi gynjus, tikiniuosius ir kitaminius. 1954-1990 m. u i veikl lagerius pateko apie 200 asmen. Kai kurie i j buvo kalinti specialiose psichiatrijos ligoninse ar uvo neaikiomis aplinky bmis. Taip MGB verbuojamas ir nesutiks bti agentu 1950 m. sausio mnes buvo sumutas ir suals mir poetas Kazys Jakubnas. Pana iomis neaikiomis aplinkybmis 1970 m. spalio 8 d. uvo profesorius Jonas Kazlauskas (rastas nuskends Neryje). Pensilvanijos universitetui pakvietus J. Kazlausk skaityti paskait, operatyvinis KGB darbuoto jas Jevtejevas profesoriui pareik, kad ileisis usien, jeigu is ra ys KGB savo pokalbi su bendradarbiais ataskaitas. Apsigalvoti bu vo skirta savait. Po savaits profesorius J. Kazlauskas dingo be inios.

192

Poetas, mokslininkas Mindaugas Tomonis buvo prievarta gydomas psichiatrijos ligoninje u atsisakym dalyvauti restauruojant Krykal nio monument Raudonajai armijai. 1975 m. lapkriio 5 d. neaikiomis aplinkybmis jis uvo po traukinio ratais. 1981 m. lapkriio 24 d. Vil niuje po sunkveimio ratais buvo pastumtas Helsinkio grups narys kunigas Bronius Laurinaviius. 1986 m. vasario 5 d. autoavarijoje u vo Tikinij teisi gynjas, Lietuvos Katalik Banyios kronikos lei djas kun. Juozas Zdebskis. Prie tai kompromitacijos tikslu KGB J. Zdebskiui taik specialij priemon" - jis buvo apdegintas radio aktyviaisiais ar cheminiais preparatais. J. Andropovui tapus SSRS KGB pirmininku, oficialiai teisintas psichotropini priemoni taikymas ki taminiams. 1980 m. erniachovsko (sruties), vliau - Takento spe cialiojoje psichiatrijos ligoninje buvo priverstinai kalintas Helsinkio grups narys Algirdas Statkeviius. Priverstinis gydymas" psichotro piniais preparatais specialiose psichiatrijos ligoninse buvo taikytas di sidentams Henrikui Klimaauskui, Petrui Cidzikui, Algirdui iprei, Angelei Pakauskaitei, Vytautui utautui, Valdemarui Karalinui, Al girdui Petroiui ir kitiems. Kai kurie disidentai ar pogrindini organizacij nariai, sufabrikavus kriminalines bylas, buvo kalinti. I toki paymtini Lietuvos laisvs lygos krjas, pogrindins spaudos leidjas Antanas Terleckas, disiden tas Vladas akalys ir kiti. Greta fizins prievartos komunist valdia naudojosi galingu pro pagandos aparatu ir psichologine prievarta. 1954-1972 m. daugiau nei 6 tkst. asmen u antisovietin veikl buvo profilaktuota, t. y. KGB jiems taik vairias psichologinio spaudimo formas ir draudimus. V liau kasmet bdavo profilaktuojama apie 500 asmen. Jie buvo anta uojami, veriami nipinti pastamus, atgailauti ir pasmerkti savo pra eit bei sitikinimus spaudoje, aukljami" kolektyvuose, vieai svars tomi, jiems bdavo sudaroma nepakantumo atmosfera. Pavyzdiui, 1966 m. Kalvarijoje vasario 16 d. proga devintos klass moksleiviai i platino atsiaukimas. U poelg jie buvo pasmerkti mokyklos susi rinkime, j tvus aukljo tv susirinkimas ir net pensinink kolekty vas. Vieai pasmerkti antisovietikai nusiteikus asmen KGB danai versdavo jo artimiausius giminaiius. Profilaktuojamieji" bdavo ali nami i mokykl, atleidiami i darbo. ias dvasinio genocido apraikas, kaip ir istorins atminties sunai kinim, prievartin komunistins ideologijos brukim, Banyios perse kiojim ir kt., sunku vertinti juridikai. Skaiiuojant komunistins sis temos aukas, visuomet dert prisiminti Pranczijos generalinio pro

193

kuroro Francois de Mantono odius, pasakytus prie 55 metus Niurn berge: Ketinu Jums pasakyti, kad visi masiniai ir organizuoti nusikal timai iplaukia i to, k leisiu sau pavadinti Nusikaltimu dvasiai (...). Kalbu ne apie epizodinius ar aplinkybi iprovokuotus nusikaltimus, kuri pateisinti negalima, bet kuriuos galima paaikinti, kalbu apie sis temos nusikalstamum, neivengiamai kilus i iurpios doktrinos". To dl manau, kad nors mes iame Kongrese nepajgsime suformuluoti nauj Baudiamojo kodekso straipsni, galinani vertinti komuniz mo nusikaltimus, taiau pagal savo jgas prisidsime prie to, kad bt atskleista ios doktrinos esm.

194

DIDYSIS BROLIS" STEBI DID MOG (KGB ataskaitos apie A. Sacharov)

Tatiana Yankelevich, JAV Brandeis universiteto A. Sacharovo archyv ir mogaus teisi centras

1994 m. gegus 21 d. Federalins saugumo tarnybos, KGB pavel dtojos, tuometinis virininkas Stepainas Maskvoje teik Elenai Bon ner ger sn popieri. Tai buvo KGB praneimai Politbiurui (arba, kaip a bandysiu rodyti, dezinformacija) apie mog, kur didesn gy venimo dal ir net po jo mirties isijuoss sek visas KGB skyrius. Tas mogus buvo Andrejus Sacharovas, ir jam t dien bt sukak septy niasdeimt penkeri, taiau buvo praj jau eeri metai nuo jo mirties. Visi ie dokumentai apibdina visuomenin A. Sacharovo veikl. KGB juos kaup daugiau negu dvideimt met. Ponas Stepainas nepabijojo prisipainti, kad nuo atuntojo deimtmeio pradios A. Sacharovas bu vo svarbiausias KGB taikinys. Prasidjo tai prajus trejiems ketveriems metams po 1968-j, kai buvo parengtas pirmasis dokumentas, ir truko vis A. Sacharovo tremt bei laikotarp grus i jos ir netgi po jo mir ties. Ponas Stepainas isamiai paaikino Elenai Bonner, kad tie doku mentai priklauso jai ir kad ji galinti elgtis su jais kaip tinkama. I i dokument A. Sacharovo portreto nesusikursi. Utat juose regi me portret organizacijos, kuri Soviet Sjungoje naikino laisvj mint ir kurios svarbiausias taikinys, kaip sakiau anksiau, buvo A. Sacharovas. Po io neprasto vykio Andrejaus Sacharovo archyvas, esantis Jung tini Valstij Brandeis universitete, Elenos Bonner pageidavimu pareng tuos dokumentus knygai, iverstai angl kalb. Metams bgant, i vai ri Rusijos altini gauta dar daugiau dokument, kurie buvo paskelbti. Tai suteik iek tiek laisvs ir galimyb susipainti su valstybiniais Ru sijos Federacijos archyvais. Rinkinys, kur sudaro i viso daugiau nei du imtai dokument, jau parengtas spaudai ir laukia leidjo. Visi tie vienos ar kitos formos dokumentai yra KGB praneimai So viet Sjungos komunist partijai, pasirayti atitinkamo laikotarpio KGB vadovo, pradedant Jurijumi Andropovu, vliau tapusiu Soviet Sjun gos generaliniu sekretoriumi, ir baigiant Vladimiru Kriukovu, pasku-

195

tiniu KGB efu, rengusiu nepavykus 1991 m. rugpjio mnesio vals tybs perversm. is dokumentas nra istorijos metratis, taiau jame pateikta mediaga svarbi tiek kovos u mogaus teises istorijai, tiek ko munist supervalstybs istorijai, ypa jos politikai, variusiai ir grubiai paeidinjusiai asmens laisv. iame praneime daugiausia bus stengia masi parodyti, kad panaaus pobdio dokumentai istoriniu poiriu yra nepatikimi. Dl to jais praktikai negalima naudotis norint isamiau analizuoti komunizmo nusikaltimus. Pirmasis dokumentas buvo paskelbtas 1967 m., o paskutinis - 1990 m., Sacharovui 1989 m. mirus. Trumpai tariant, i tos mediagos rykja per sekiojimo istorija nuo tada, kai Sacharovas sitrauk judjim u mo gaus teises, iki to momento, kai jis tapo neginijamu Rusijos demokra tini lkesi simboliu bei nacionalinio masto veikju. Akivaizdu, kad pradioje KGB neinojo, kaip su Sacharovu elgtis, k su juo daryti, taiau per dvejet trejet met KGB sukr Sacharo vo ablon, vaizd, kuris vliau buvo toliau papildomas ir taisomas. Vienas i skmingesni bandym buvo sukurtas ir plaiai paskleistas mitas apie Sacharov - atseit veikl u mogaus teises lm jo kalts jausmas u termobranduolins bombos krim. 1971 m. sausio 18 d. do kumente, kuris domus tuo, jog tai Andropovo laikas Brenevui, o ne ataskaita Centro komitetui, Sacharovas apibdinamas taip: Daug pri sidjs kuriant termobranduolin bomb, Sacharovas pajuto kalt mo nijai ir dl to usibr tiksl kovoti u taik ir prie termobranduolin kar". Savo KGB dokument rinkinio komentaruose E. Boner pabr, kad is dokumentas neabejotinai pirmasis, paleids pasaul vliau to ki populiari mint, jog Sacharovas es pradjs kov u mogaus tei ses dl kalts jausmo, kur jam diagnozavo KGB. Nors buvo daug Sa charovo paneigim, i kalts versija paplito net Vakaruose, kur ja pati kjo daugelis jo alinink - liberali kairij pair inteligent. 1971 m. spalio 22 d. dokumentas yra akivaizdus KGB dezinforma cijos pavyzdys. Sunku nustatyti informacijos altin ar prieast, kodl vedijos Karalikoji Moksl Akademija prim absurdik sprendim: KGB dokumente teigiama, es vedijos Karalikoji Moksl Akademi ja oficialiai informavo akademik Andrej Sacharov apie tai, kad jis nominuotas gauti 1972 m. Nobelio premij u darbus chemijos moksl srityje". is dokumentas puikiai rodo KGB neimanym, koks buvo Sa charovo ir Vakar mokslo institucij veiklos pobdis. Fiziko Sacharo vo kandidatra niekad nebuvo ikelta gauti Nobelio premij u dar bus chemijos moksl srityje; be to, Akademija niekada nesikreipia ga lim kandidat ir nesiteirauja apie jo tinkamum premijai gauti. Gali

196

ma tik splioti, ar is dokumentas buvo parengtas siekiant tyia pakleisti melaging informacij, ar dl neimanymo arba kompetencijos stokos. Jeigu tai padaryta dl pirmosios prieasties, galima splioti, kad KGB siek parodyti, kokia ji paranki, netgi rizikuodamas sukurpti prasima nym, kuris reikia plaiai soviet leksikone inom dalyk tufta". Kitas KGB mitas, gana skmingai iplatintas netgi u Soviet Sjun gos rib, pirmkart pagarsintas 1971 m. gruodio 20 d. dokumente. Ja me tiesmukai pareikiama, kad pastaraisiais metais Sacharovas visi kai apleido savo mokslin veikl Soviet Sjungos moksl akademijos Fizikos institute". Sis mitas vliau buvo minimas daugelyje sovietme io spaudini, ypa Moksl akademijos nari ileistuose inynuose, ku riuose Sacharovas be paliovos vaizduojamas kaip mokslininkas, pasi trauks i aktyvios veiklos. 1973 m. kovo 13 d. dokumentas yra smoningas melas. Matyt, KGB buvo sunku patikti, jog nepasisek suprasti pokalbio, vykusio Sacha rov bute, esms. (Savaime suprantama, kad tokio pobdio informa cija galjo bti gauta tiktai pasitelkus slaptus klausymosi prietaisus ir klausantis to, kas vyko bute.) Anot io dokumento, Bonner band teig ti Sacharovui, kad prie jos giminaiius gali bti griebtasi represini priemoni, todl norjo tikinti j emigruoti". Tai klasikinis KGB melo bei tiesos miinio pavyzdys. Bonner ir Sacharovas i ties buvo susir pin dl savo vaik ir giminaii, tam jie turjo pagrindo, tai rodo ir priemons, kuri KGB griebsi prie juos, taiau ji niekada neband teigti Sacharovui ivykti i alies. is melas vliau taps panaaus turinio pramanu, es Bonner, vie dama usienyje, ketino pabgti. Tai buvo svarbiausias prie j nukreip tos meito kampanijos momentas bei sudtin dalis kito mito - kad Sacharovas nuolankiai pataikaujs Bonner noriams ir valiai. domu pa ymti, kad kitas po k tik cituoto sakinio einantis paragrafas ne toks kategorikas - jame kalbama, jog Sacharovas dvejojs dl emigracijos", jis abejojs, ar jam ir monos vaikams manoma ivykti. Reikia pay mti, jog plaiai inoma, kad Sacharovas iki devintojo deimtmeio pra dios, kai kartu su Bonner buvo itremtas Gork, niekad negalvojo apie emigracij. Kitas meito kampanijos, nukreiptos prie Bonner, momentas bu vo pastangos vaizduoti j kaip isterik moter, pernelyg sureikminan i savo sveikatos problemas, kad galt manipuliuoti Sacharovu. Tam tikslui kai kurie jos biografijos faktai buvo nuslpti arba pakeisti, o vie toj j turjo atsirasti nauja informacija. 1974 m. gruodio 10 d. doku mente teigiama, kad Bonner serga katarakta, taiau neminima, kad jos

197

akys silpnos, be to, padt dar blogina pamjusi glaukoma, atsiradusi dl sueidimo karo metu, ir kad jai gresia visikas apakimas. itai rei kjo nuslpti, nes Bonner buvo Antrojo pasaulinio karo veteran inva lid, apdovanota medaliais, o tai buvo neparanku KGB, krusiam sa vj Bonner vaizd. Btent todl KGB diagnoz pakoregavo. Paprastai KGB nejaut joki skrupul, kai jam reikdavo pakeisti Po litiniam biurui teikiam informacij. tai 1975 m. liepos 9 d. dokumen te pripastama, kad Bonner i ties nustatyta kairs akies katarakta, o deins - glaukoma". ia visi faktai irgi pateikti taip, kad atitikt no rim vaizd. 1980 m. sausio 24 d. dokumente, prajus dviem dienoms po to, kai Sacharovas buvo prievarta itremtas Gork, Andropovas pranea Cen tro komitetui apie Vakar reakcij tai. iame dokumente gausu smo ningos dezinformacijos, nes visi faktai pateisina tas priemones, kuri prie Sacharov buvo numats imtis Andropovas. Net nekalbant apie idstyt fakt tikslum", akivaizdu, kad tai tendencingas ir save tei sinantis praneimas. tai menins KGB krybos" pavyzdys. Pacituo siu itrauk i inuts, kuri neva paras The Times" koresponden tas: Soviet valdia pasirinko tinkam laik, kad padaryt tvark sa vo alyje, juolab kad JAV sustabd tampos mainimo proces. Seniai tai reikjo padaryti". domiausia, kad tariam Vakar urnalist pavar ds Andrejaus Sacharovo archyvui perduot praneim kopijose buvo itrintos. 1980 m. rugpjio 26 d. dokumentas atlieka ikart dvi funkcijas: jis toliau kuria E. Bonner, kaip pagrindins Sacharovu manipuliavusios j gos, vaizd bei melagingai apkaltina j neteistais veiksmais ir tuo pat metu persistengia vaizduodamas Sacharov vis labiau psichikai nesvei ku asmeniu, nesugebaniu atsakyti u savo veiksmus. Tai daroma at sargiai, bet dl to kraupus spdis nek menkesnis. is dokumentas la bai tiesmukas, be joki uuolank; jame pripastama, kad Sacharovas ir Bonner yra nuolat sekami ir is sekimas yra pagrindinis KGB Centro komitetui teikiamos informacijos altinis, nors ia pat duomenys gro teskikai ikreipiami. KGB psichologai ir psichiatrai savo pastabose" bei ivadose" ne sivarydami teig, kad Sacharovo psichika labai pakitusi ir kad j ga lima laikyti patologika asmenybe, o tai bdinga eimoms, kuriose i zofrenija paveldima"; j apsdusi didybs manija, o jo elges vis sun kiau vertinti remiantis logika ir objektyviais kriterijais". Pagrindinis da lykas, ypa pabriamas tame praneime, yra tai, kad Sacharovas la bai lengvai pasiduoda j supani moni, pirmiausia savo monos, ta

198

kai". Tai akivaizdus melas, ikalbingai bylojs KGB cinizm. KGB, ne siboddamas sadistini priemoni, du deimtmeius nrsi i kailio ir stengsi priversti t mog pasiduoti monos takai. Laimei, tos pastan gos lugo, taiau jos padar nepataisom al paiam Sacharovui ir jo monai. 1981 m. kovo 11 d. dokumente, kaip sakoma jo santraukoje, patei kiami darbo siekiant apriboti antivisuomenin Sacharovo veikl rezul tatai (...) bei parodomas provokacinis Bonner vaidmuo skatinant imtis jo gynybos Vakaruose". Dokumente Andropovas nesivarydamas ivar dija kelet priemoni", kuri KGB griebsi, kad priverst Sacharov pasiduoti. Tai atskyrimas nuo draug, meito kampanija spaudoje, spe cialiai suorganizuoti "darbinink kolektyv" susirinkimai, neapykan tos kupinos korespondencijos siuntimas, susidrimai su grubiais ir u gauliais nepastamaisiais". Andropovas meluoja girdamasis, kad i priemoni imtasi norint apriboti Sacharovo veikl, taiau pripasta, kad Sacharovas, kuris, pasak KGB, i mokslo pasaulio pasitrauk, ispaus dino tris straipsnius fizikos klausimais. Dokumente toliau meiiama Bonner. Ji nuolat kaltinama spaudimu Sacharovui usiimti antivisuo menine veikla". Toliau - dar graiau. 1981 m. lapkriio 5 d. praneime Bonner kalti nama ne tik kaip kursiusi Sacharov pradti bado streik, bet ir kad provokavo tragik tokio elgesio baigt" bei tokios baigties siek". Do kumente yra aiki uuomina, jog Bonner neketina prisidti prie Sacha rovo bado streiko, kad jos marti galt gauti viz ivykti. Taiau v lesniuose praneimuose visikai nutylima, kad Bonner prie bado strei ko prisidjo. KGB pripaino vis labiau paeidis Sacharovo teis privat gy venim ir grubiai j kisis. 1981 m. gruodio 9 d. praneimas prasi deda tokiais odiais: SSRS KGB, vykdydamas auktesnij partijos organ nurodymus, daug met atidiai domjosi akademiku A. Sacha rovu. (...) Maskvoje ir ( ...) Gorkyje prie Sacharov buvo imtasi atitin kam priemoni. (...) Susidar tokios aplinkybs, kad alies saugumo institucijos, be operatyvini uduoi, buvo priverstos sprsti kasdie nius praktinius ir kitus klausimus, susijusius su Sacharovo buvimu Gor kyje". Neketinu ia smulkiai aikinti, kas slypi u io aptakaus biuro kratinio argono: atidiai domjosi", atitinkamos priemons", ope ratyvins uduotys", praktiniai ir kiti klausimai" ir t. t. Tame trumpame, bet turiningame dokumente sakoma, kad Sacha rovo nuotaikai bei elgsenai btinas nuolatinis iors poveikis, ir ne vien tik SSRS KGB". itaip teigdamas, Andropovas apsimeta, kad i prie

199

derm KGB ketina perduoti Moksl akademijai, kuri, kaip tikimasi, pa rodys tok susidomjim Sacharovo byla, kokio reikia alies saugumui utikrinti". Ranka rayta Michailo Zimianino ataskaita ernenkai pa tvirtina, kad Moksl akademijai bei jos prezidentui buvo perduoti ati tinkami nurodymai (Prezidento archyvas, rinkinys Nr. 3, inventorinis Nr. 108, B. 6.9.4.1/1, p. 94). Kai KGB pradeda suvokti, kad Sacharovas toliau prieinsis jo prie monms", vis daugiau praneim skiriama Bonner bei jos vaidmeniui Sacharovo gyvenime. Nagrinjant tuos praneimus, darosi aiku, kad KGB pamau didino spaudim Sacharovo monai, prie teismo proce s rengdamas j meiianius dokumentus. 1982 m. kovo 28 d. praneime Bonner kaltinama privertusi Sacharo v vartoti vaistus, pakenkusius jo sveikatai. Tuo pat metu KGB tvirti na, kad saugumo organ pripaintas gydytojas neranda prieasties, ko dl Sacharovas negalt t vaist vartoti toliau. Ties sakant, Bonner susirpino vaisto poveikiu Sacharovui ir sil jo atsisakyti. KGB dar kart parodo kisis visur, netgi tokius konfidencialius dalykus kaip gydymas. 1982 m. rugsjo 12 d. ataskaitoje Bonner kaltinama tuo, kad priver t Sacharov juridikai forminti testament, kuriuo Bonner skiriama vienintele testamento vykdytoja. Tuo metu galioj sovietiniai statymai ir taip tokias pat teises teik gyvam likusiam sutuoktiniui, taiau iuo atveju KGB testamente velg blogus Bonner ketinimus ir pasinaudo jo tuo kurdama neigiam jos vaizd. Nueita netgi taip toli, kad sukurpta papildoma itrauka, kuri Sacharovas neva bands traukti testament, kad suteikt Bonner dar daugiau teisi. 1982 m. lapkriio 1 d. praneimas liudija visik KGB nebaudiamu m bandant apriboti Sacharovo teis laisvai rayti. iame dokumente raoma, kad, vykdius operacijas, buvo slaptai sigyti Sacharovo ra tai. Sacharovas apie t operacij metu prie j panaudot smurt ne pranes. Su visomis smulkmenomis aprayta, kaip, apsvaiginus ka kokia mediaga, buvo silauta jo automobil idauiant lang, kaip pavogtas ir pagrobtas jo portfelis su autobiografijos rankraiu bei ki tais dokumentais. Tame praneime nuosekliai formuojamas neigiamas Bonner vaizdis: ji vl kaltinama kursiusi ir skatinusi Sacharov imtis visuomenins veiklos. Bonner buvo nuolat spaudiama ir persekiojama. Netrukus, 1982 m. gruodio 4 d., buvo parengtas kitas praneimas, raginantis pas Bonner atlikti krat, kad bt galima konfiskuoti atkurtas Sacharovo autobiografijos prarasto rankraio dalis (prarastas" ia reikia slap

200

tai gytas"). Fedoriukas atvirai paaikina, kad kratos orderis gautas bendradarbiaujant" su Soviet Sjungos generaline prokuratra. Apie Bonner bylos kaltinamj ivad pirm kart usimenama 1982 m. gruo dio 4 d. praneime. Vliau apie j nuolat kalbama visose 1983-1984 m. parengtose KGB ataskaitose, kol galiausiai, kaip aikja i 1984 m. ba landio 26 d. praneimo, nurodo Bonner Gorkio mieste suimti ir pa teikti jai baudiamj kaltinim. KGB reng vis daugiau isami praneim, siekdamas tikinti Cen tro komitet, jog situacij valdo". Kai saugumieiai nra tikri dl pa teikiam fakt, ypa Sacharovo bado streik metu, tada jie griebiasi b d dezinformuoti Soviet Sjungos bei Vakar visuomen. Vakarams net pardavinjamos slapia nufilmuotos klastots apie Sacharov bei Bonner, kad bt nutildyti tie, kuriems rpi jdviej likimas. Pranei muose nesivaroma aprayti priemoni, kuri KGB msi prie Sacha rov ir Bonner. Tai nepaliaujamas meitas, neapykantos kupini lai kai, tiesioginis psichologinis spaudimas ir galop - prievartinis j isky rimas. Vienintelis dalykas, kur ie dokumentai suvelnina arba droviai nutyli, yra tas, kad Sacharovas buvo jga maitinamas ligoninje, kurioje buvo laikomas prie savo vali. Kelet met, kai 1984 m. Bonner buvo nuteista, o Sacharovas skelb bado streikus siekdamas, kad jai bt skirtas btinas gydymas, KGB savo dokumentuose ikreiptai vaizdavo j abiej persekiojim ir iurk ius kiekvienos j teiss paeidimus. is dokument rinkinys, nors ir save demaskuojantis, deja, negali b ti tikslus bei patikimas istorinis dokumentas dl jame pateikiam klau sim bei problem suvulgarinimo, dl besiliejanio melo ir dalins tie sos. Vis dlto io rinkinio analiz leidia suvokti, kaip veik sistema, visikai nepaisiusi mogaus teisi. Pabaigoje domu pavelgti dokumentus, kuriuos KGB pareng Sa charovui grus i tremties. Nors i dokument tonas santresnis ir mandagesnis, taiau pagrindinis tikslas tas pats - ikreiptas Sacharovo padties vaizdavimas bei Bonner juodinimas, sumis su tokia pat kaip ir anksiau neapykanta. Ypatingas dmesys skiriamas Sacharovo veik lai, kuria jis siek padaryti gal Komunist partijos valdios monopo liui, bei jo raginimui pradti visuotin streik. KGB ir toliau aktyviai rinko informacij apie Sacharov ir jo eim netgi po jo mirties; buvo skelbiami praneimai, kuriuose Sacharovas ir Bonner puolami kaip ir ankiau parengtuose KGB rainiuose. Praneimai apie Sacharovo laidotuves buvo tyia netiksls. Pateikia mas igalvotas laidotuvse dalyvavusi moni skaiius, skleidiami

201

prasimanymai apie laidotuvi dalyvi bei. Sacharovo artimj ketini mus ir elges. Net ir ie dokumentai parayti taip gerai pastamu anks tesni laik KGB stiliumi: Tam tikr visuomens sluoksni ketinimai panaudoti Sacharovo mirt savo politinms ambicijoms patenkinti ne pavyko" (1989 m. gruodio 20 d. praneimas), ...nal pasinaudojo Sa charovo mirtimi, kad sureikmint politines savo vyro ambicijas bei i auktint j" (1989 m. gruodio 23 d. praneimas). Viename i praneim minimi odiai: Netgi mirs juos gsdini". Tai bt tarsi viena i ivad, kuri galima padaryti perskaiius t do kument rinkin.

202

Tragika Ukrainos matematik lemtis

Nina Virenko, Ukrainos politini kalini ir represuotj draugija

I tikrj btent Lietuva buvo pirmoji i buvusi Soviet Sjungos respublik, kuri parod keli nepriklausomyb. Po Lietuvos buvo ir kitos respublikos, ir Ukraina. Tegyvuoja Lietuva! iandien labai simbo lika, kad Lietuvoje vyksta toks Kongresas, kuris turi ir turs didel tarptautin reikm. Tai labai simbolika. Mes esame dkingi. A kalbu Ukrainos vardu. Esu dkinga io Kongreso organizatoriams u suteikt galimyb kalbti, nors ir trumpai. Atsipraau, kad negaliu kalbti lietuvikai, ukrainietikai irgi ne visi supras, tuomet kalbsiu bu vusia visiems suprantama kalba - rusikai. Anksiau daug buvo ne kta, buvo pasakyta daug vairi fakt, svarbi istorijai, totalitarinio re imo istorijai, komunistinio genocido istorijai. Noriau labai trumpai (deja, trumpai) papasakoti apie Ukrainos inteligent likim. Kalbsiu apie matematikus. A pati esu buvusi politin kalin, matematik. i nome, kad dabar daugelio raytoj, meninink, dvasinink vardai gr ta istorij, o apie gamtos moksl atstovus kalbama labai maai. Ukrainos istorijoje buvo daug tragik moment. Kodl? Kadangi ms sekcija yra tiriamojo pobdio, gal ms kaimynams buvo arti didioji Rusija, btent komunistinis reimas. Noriau ivardyti daug pavyzdi. Pavyzdiui, 1931, 1933, 1947 m. dirbtinai sukeltas badas ar tokie baiss pavyzdiai kaip kryptingas Uk rainos inteligent naikinimas. 1930, 1933, 1937 m. veniamos Spalio re voliucijos metins, o Solovk salose t pai dien apie 300 moni Ukrainos viesuoli - buvo imesta jr. Juos suaud salvs, skirtos revoliucijos jubiliejui. Viskas atlikta per kelet minui. Tai patvirtinti faktai. Kas negirdjo, turi inoti ir prisiminti. Ir dar. Buvo suimti 239 raytojai. Jie turjo bti suaudyti. Per nakt j nebeliko. I j atsitikti nai gyvi iliko devyni. Tai buvo Ukrainos inteligentijos viesuliai, pa ibos. Turi bti pasmerktas tas kryptingas moni - ir karinink, ir me ninink, ir mokslinink - naikinimas.

203

Kiekviena tauta, taip pat ir ukrainiei, yra talentinga. Atsiranda nauj jg, nauja karta, kuri vl naikinama. Prie mane moteris daug kalbjo apie mokslinink fizik. O a noriu papasakoti apie Ukrainos mokslinink, ne tik viso pasaulio matematikos paib, o ir pasaulinio garso mokslinink, akademik M. Kraviuk. Kalbsiu ir rodysiu, k iam mokslininkui padar bolevikai. tai portretas prie represijas ir po j. Palyginkite, koks jis buvo ir koks tapo, kas jam buvo padaryta. Tai tik vienas pavyzdys. Tai normali nuotrauka, js matote paskutin nuotrauk, kai ir be odi viskas aiku. Tai ididus mogus, ymus mokslininkas. 1914 m. jis baig Kijevo universitet, apgyn disertacij, ilaik egzaminus, o 1917 m. met darb. Jis dalyvavo visuose mokslo pltros judjimuose. M. Kraviukas visur dalyvavo, buvo kuriami nauji universitetai, pirmosios mokyklos ne tik mieste, bet ir kaime. Ir jis vi sur prisidjo. Naktimis dirbo krybin darb, daug ra. Jis buvo didis matematikas, apgyn daktaro disertacij. 1929 m. tapo Ukrainos moks l akademijos nariu. Buvo isilavins mogus, eruditas. Jo istorija ro do, kaip buvo naikinami talentai. 1928 m. Italijoje vyko Pasaulio matematik kongresas. Reikjo nu sisti kok nors mokslinink i Soviet Sjungos. Labiausiai tiko aka demikas M. Kraviukas, kuris mokjo angl, prancz, lenk ir kitas kalbas. Ir svarbiausia - mokjo italikai, nes tai buvo Italijos kongreso kalba. Kaip apie j buvo raoma, jo darbo rezultatai - visa sovietin ma tematika, jis buvo moment teorijos krjas, rykus jo indlis inte gralini krypi teorij, matematikos statistikos teorij. Taigi darbo rezultatai suteikia jam galimyb nuvaiuoti t kongres, ten jis susi pasta su daugeliu pasaulio matematik, su Gilbertu... Js inote, kad 2000-ieji yra paskelbti Pasaulio matematikos metais. Mes, matematikai, sveikiname vieni kitus - tai ms metai. Kodl? Todl, kad Gilbertas prie 100 met padar praneim ir nubr per 20 mokslo problem, kurios sprendiamos iki iol. Tai buvo didiausios problemos, lmusios viso matematikos mokslo pltr, ir ne tik matematikos, bet ir fizikos mokslo, itisiems imtmeiams. Akademikas M. Kraviukas ten susipa sta su Gilbertu, su kitais mokslininkais, jo straipsniai publikuojami u sienyje. Js sivaizduojate, k tai reikia tuo metu bti publikuojamam usienyje! Galime ivardyti daugiau kaip imt usienio altini, ku riuose minima M. Kraviuko pavard, bet tik ne sovietinje Ukrainoje. ia niekas jo neino. Prasideda procesas. Dirbtinai buvo sukurta SVO byla. Tai Ukrai nos ilaisvinimo sjunga. i organizacija buvo dirbtinai sukurta KGB, kad bt surinkti vis srii mokslininkai ir bt lengviau juos su

204

imti. 1930 m. procesas buvo labai platus. Buvo simbolika, kad tai vy ko kovo 9 d. Ta diena - T. evenkos gimtadienis, ir tdien teisia mokslininkus, Ukrainos inteligentijos ied. M. Kraviuko tuo metu ne kliud, nors jau daug skund apie j buvo parayta. J laik burua ziniu nacionalistu, nes jis susirainjo su usienio matematikais, ir dar usienio kalbomis. Jo credo: tas, kuris negerbia, nemyli savo tautos, ne gerbia ir kit. Be to, turjo labai didel autoritet tarp jaunimo. Jo pa skaitose stovdavo tkstaniai, ir filolog ateidavo, ir kit specialybi student, nors tai buvo matematikos paskaitos. io didiulio talento, didiulio autoriteto negaljo nepastebti KGB. Jis negaljo nepakliti NKVD akirat. Atjo ir jo eil. 1938 m. jis buvo suimtas. Bet ir prie tai jis parod didel dvasios stipryb. Ukrainoje tuo metu komunistai buvo sukr toki sistem, jog prie aret paprastai buvo surengia mas visuotinis susirinkimas. Institute, kur jis vadovavo skyriui, uni versitete, kur jis skait paskaitas, buvo organizuoti vieieji teismai. Mokslinink, pelnius pasaulin lov, jo buv mokiniai, studentai, as pirantai, jo kolegos teis kaip liaudies prie. Visi j vienu balsu smer k, ir tik keletas idrso utarti. is mokslininkas yra padars daug atradim. Jo dka S. Koroliovas galjo stoti Politechnikos institut, nes jo, atvykusio i Odesos, ten neprim, nes neturjo reikiam dokument. M. Kraviukas kaip tik tuo metu dalyvavo komisijoje, pasikalbjo su S. Koroliovu ir i karto pa stebjo jaunuolio talent. S. Koroliovas stojo institut ir galjo klau sytis M. Kraviuko paskait. A. Liulk, kuris u savo iradimus ne kart buvo gavs didiausius apdovanojimus, kalint Kolymoje, ne kart kviesdavosi Stalinas ir juo kais klausdavo: Ko js nortumte?" A. Liulka atsakydavo, kad nor t tik vieno - ilaisvinti savo mokytoj M. Kraviuk. 1938 m. M. Kraviukas, kuris dar nebuvo suimtas, bet jau buvo vy ks visuotinis jo pasmerkimas, neilaik ir nuvaiavo Maskv. Apie tai dabar labai daug raoma, visi ino Luzino byl, ir M. Kraviukas papasakojo Luzinui, kaip elgiamasi su Ukrainos inteligentais. Jis sak, kad pats itvr iki 1938 m., o visi kiti buvo suimti anksiau, ir j dva sia buvo palauta. I 300 moni likdavo 10, ir taip kasdien, nes nie kas negaljo nieko padaryti. Profesorius Smugarevskis ir kiti ustojo M. Kraviuk. Smugarevskis prisimena: Pasiruoiau krep su di vsiais ir kiekvien nakt laukiau, kad ir mans turi ateiti". Ir ne tik jis vienas lauk. Pagal tuometin Stalino konstitucij kiekvien nakt kas nors lauk. Daug moni buvo pasireng tam, kad tai pasibels ir i ves, ir tavs nebebus.

205

Daug toki pavyzdi, kaip mons buvo naikinami 1938 m. ir v liau. Tikrj sunaikinimo dat pranedavo tik po amnestijos ar kitu me tu. 1938 m. M. Kraviukas buvo suimtas. Brolis, kuris j myljo, nega ljo to itverti ir tais paiais 1938 m. mir neigyvens tokios neteisy bs ir amin tardym, nes visi tuo metu buvo tardomi. Tuo metu turjome raytoj, kuris ra taip, kaip tardytojas jam sa k: Man labai nesunku igaudyti visus nacionalistus, j nereikia sekti, pakanka tik paimti urnal Literaturnaja Ukraina" ir kitus urnalus ir pagal prenumeratos sra visus suimti, nes jie yra Ukrainos nacio nalistai. Mes galime juos sekti ir labai greitai suimti". tai jums Ukrai nos kultros naikinimo pavyzdys. Vien inom matematik 1937 m. sum, o kit ryt jis jau buvo suaudytas. Arba profesorius aikovskis, kuris patikjo soviet valdia ir persikl i Vakar Ukrainos, i Lvovo, Odes, padirbjo kelet m nesi, paskui buvo suimtas, apkaltintas nipinjimu ir t. t. Toki pa vyzdi galiu pateikti labai daug. Suiminjo matematikus, fizikus ir t. t. Kaip galjo jaunasis M. Kraviukas, kuris neturjo dar n 48 met, gy venti Kolymoje? sivaizduokite Nagajevo bucht Kolymoje. Tai baiss priekario keliai, chuliganai tyiojasi i akademiko, kuris guli triume ir kurio nesveika irdis. Tai beveik 200 matematikos darb, kuri dau guma turi pasaulin reikm, autorius. Tie darbai buvo analizuojami u sienyje ir, kaip rao vienas austral mokslininkas, jie inojo M. Krav iuko daugianarius, bet niekas neinojo, kad jis kils i Ukrainos. Jie inojo tik M. Kraviuko formules. Ir tik dabar, kai jis reabilituotas ir kai 1992 m. sujo 100 met nuo jo gimimo, kai UNESCO jo vard ra tarptautin reikming dat kalendori, mes pirm kart jau lais voje Ukrainoje, kuri dar yra varginga, bet formaliai laisva, surengme tarptautin konferencij, skirt nuostabaus matematiko M. Kraviuko, uvusio Kolymos rdynuose, atminimui. Buvo moni, kurie mat, kaip ryt atj priirtojai j adino su geleine lazda, o jis jau guljo ne gyvas. Priirtojai keiksi, o M. Kraviukas jau buvo mirs. Niekada niekas jam nepadkojo, bet met mes surengme jau atun tj tarptautin konferencij. Tai tik vienas komunistinio teroro pavyz dys, j yra be galo daug. Tegul tai niekada nepasikartoja. Atminkime ir aminai minkime ms nuostabius mokslininkus, tkstanius inom ir neinom moni, uvusi Sibire, Kolymoje, Solovkose. Amina jiems lov. Ai u dmes. (Plojimai)

206

Priespauda Rumunijoje etajame deimtmetyje

Marius Oprea, Laisvosios Europos" radijo urnalistas, Rumunijos Prezidento patarjas

uo turi dvsti kaip uo" - skelb stalininis kis, iliustruojantis te roro politik, kuri vykd komunist valdios organai ir kuri buvo nu kreipta prie iai sistemai besiprieinanius. Komunizmas, tvirtintas Rumunijoje iauriomis represijomis, per ilg laik iugd prisitaikymo refleks. Dauguma gyventoj, kuriuos savo visur buvimu ir smurtu te rorizavo politin policija, imoko, kaip igyventi esant okupaciniam re imui. Bet, kitaip nei per praeities okupacijas, sovietins komunistins okupacijos pradtos represijos - ir ne tik Rumunijoje, bet ir kitose a lyse, kalintose u geleins udangos, - buvo daug iauresns, o tero ras - daug veiksmingiau" taikomas. Laisv yra vergija, karas yra tai ka, neiprusimas yra jga", - tokie buvo pasaulio valdymo principai, idstyti Orvelo knygoje 1984"; apraytasis pasaulis buvo stulbinamai panaus tj, kuriame rumunai gyveno tais pat metais, tapusiais brit raytojo romano pavadinimu. Abu pasauliai turjo Tiesos ministerij, kuriai Rumunijoje atstovavo milinikas komunistinio reimo sukurtas represij ir propagandos aparatas. Keletas kit element irykina ne paprast i pasauli panaum: negailestingas karas, kur komunistai pradjo prie savo tautieius, remdamiesi soviet siloma materialine ir strategine pagalba, bei esminis vaidmuo ioje nesibaigianioje kla si kovoje" tenkantis Securitate, pagrindiniam represij rankiui, nu kreiptam prie bet kok bandym pasiprieinti reimui. Kita vertus, ver gikas paklusnumas, nemokikumas ir sins stoka buvo pagrindiniai kriterijai verbuojant armij tuos, kurie troko kovoti su savo tvynai niais prisideng komunizmo vardu. io karo tikslas buvo paversti ru munus verg tauta, visikai priklausoma nuo nedidels aktyvist gru puots ir, be abejo, nuo j aukiausiojo lyderio. Kaip tai galjo vykti? Tai retorinis klausimas, kuriame gldi nema ai veidmainysts ir kuris danai buvo keliamas lungant komunist reimui. klausim atsak buvs Ryt Vokietijos disidentas, garsus

207

biomatematikos profesorius Jensas Reichas, kalbdamas apie sins praradim STASI (buvusios Vokietijos Demokratins Respublikos poli tins policijos) elyje". Jo veikalas Saugumas ir bailumas" paaiki na, kad reimo stipryb lm STASI vykdoma baime paremta kontro l. Mat baim gimdo bailum valdios akivaizdoje, normalaus elge sio suvarym, stengimsi neisiokti ir gerai itreniruot usidarym savyje - klusnumo ir reflekso apsimeti, lyg tavs i viso nebt, jungi n". J. Reichas pastebjo, kad polinkis tikti virininkams jame gldjo nuo pat vaikysts, kadangi grietas totalitarinis reimas pavert i ten dencij socialine elgsena. Todl is mogaus refleksas, sumis su mano baime STASI, daro mane vergu, paveria mane pavyzdiniu Vokietijos Demokratins Respublikos pilieiu, gyvenaniu savo narvelyje ir sting domu paralyiuojamos baims. Tai, apie k ia neku, nra vien mano paties neurozs. Baims iliuzij ir apraik esama kiekviename i m s. Jos veikia ms socialin elges. Kiekvienas stengiasi kuo sklandiau i socialinio gyvenimo nuslysti savo privatj. Tam reikalui STASI tei kia paias efektingiausias paslaugas - ne veiksmais, bet tiesiog savo bu vimu. STASI sukr puik savikontrols mechanizm, gerai suplanuo t, veikiant kaip refleks sistema ir ugniauiant visus vos tik prasi verusius protrkius, trukdant pasireikti bet kokius konfliktus su sis tema. Mes greitai pastebime kit moni isisukinjimo apraikas, bet retai - savo pai"1. Baim stringa" pasmonje. Komunistinis represinis aparatas be veik mokslikai tiksliai naudojasi baims diegimo mechanizmu, kad ap saugot reim nuo bet koki bandym jam pasiprieinti. Daniausiai baim neturi kontr. J taikyti buvo labai veiksminga, kadangi ji su kr suvokim, jog Securitate turi pragaiting, kone antgamtin gali. ios vairialyps politins policijos komunist valdios naudai skleidia mos baims rezultatai buvo tokie pat skmingi kaip ir gautieji absoliu tins monarchijos laikotarpiu Pranczijoje, kai baim sklido kartu su grynu siaubu, kur inspiravo jau vien pats Bastilijos - nuolatins, vi sikos ir visagals kontrols rankio, daranio visk matom paiam lie kant elyje"2, - buvimas. Todl dauguma Rumunijos gyventoj labai bijojo politins policijos, nors toki, kurie atuntajame ir devintajame deimtmetyje tiesiogiai su ja susidr, buvo nedaug. is refleksas bu vo nuosekliai diegiamas du pirmuosius komunistinio reimo deimt meius, kai Securitate iaurumai buvo vykdomi siekiant totalitarinio re imo btinumo idj paskleisti u kaljim sien ir tardymo izoliato ri. Dl i iaurum baim isiver i Securitate buveins, i kalji m ir darbo stovykl, pripild gatves, siver moni namus ir i kreip j smon.

208

i procedr skmingai taik KGB. iandien su kitu mogumi be baims gali kalbtis tik nakt, pakis galv po paklode", - stalininio teroro metu sak Isaakas Babelis, o Uja Erenburgas io teroro padari nius vertino taip: Niekas daugiau nedrso skeptikai pasisakyti apie oficialij ties. Paprastam pilieiui melas tapo tiesa. Kiekvienas tapo maa atskira salele"3. Taip Soviet Sjungoje ir kitose soviet bloko a lyse buvo pasiektas tikslas izoliuoti darbinink gamykloje, valstiet jo emje ir kalin - koncentracijos stovykloje"4. Ir visa tai vykdyta re miantis tiksliai organizuota, baims kontroliuojama ir valdoma sistema. Politins policijos aparatas i baim pirmiausia skleid savo veiksmais, be to, pakako jau vien to, kad jis egzistuoja. Vadovaudamasi tuo paiu modeliu, Securitate tapo tam tikru beveidiu demonu, itikimu, tvirtu ir iauriu reimo tarnu. Bti bejgiam prie ginkluot blog - turbt pats baisiausias mogaus paeminimas", - sak Adamas Michnikas5. Se curitate it ginkluota partijos ranka", kardo kirtis" klasi kovoje e mino rumun taut beveik penkis deimtmeius. Baim, kuri jis kl, ir buvo pagrindinis rankis, naudojamas komunist reimui tvirtinti ir isaugoti. Ir dabar ji tebra svarbi palikimo dalis. Baim kl represinio aparato vrikumai. Nemoniki veiksmai ka ljimuose bei koncentracijos stovyklose, ypa buv populiars etaja me deimtmetyje, virto valstybinio masto smurtu. Sumimai vidurnakt, neleidiant susisiekti su kaliniu met metais, nekalt moni kalini mas vert pilieius vis labiau ir labiau jaustis netikrais savo pai liki mu. Netikrum skatino gandai apie baisius kankinimus, kuriuos ken ia suimtieji ir koncentracijos stovykl kaliniai. Po 1960 m., kai prad jo grti namo kai kurie i dingusij prie deimtmet, iuos gandus patvirtino siaub kelianios istorijos. Nebeliko btinybs vartoti jg ir kankinimus, kad bt ilaikyta sovietin komunist okupacija: dabar valdios organams tereikjo priminti apie tuos iaurumus, kai k i kan kintoj veidmainikai politiniais sumetimais nuteisiant, bet be baudia mj padarini. Todl vadinamasis stalinini nusikaltim demaskavi mas gyventojus dar labiau baugino. Fizinis ir psichologinis kankinimas vaidino svarb vaidmen tiek so cialinje srityje, kurioje buvo taikomas kaip baim kelianti priemon, tiek tam, kad slaptoji policija gaut naudingos informacijos. Rumunijos komunist partijos Centro komiteto archyvuose buvo saugomas 1967 m. lapkriio 1 d. dokumentas6 su grifu visikai slaptai", kuriame apvel giami vadinamieji taikytini metodai, Securitate darbuotoj naudoti iki 1964 m. Metodai buvo suskirstyti keturias kategorijas: 1) muimas, ilgas laikymas pusbadiu, kankinimas siekiant gauti isi adjimo pareikimus;

209
2) moralinis spaudimas priversti kalinius pareikti tai, k jiems buvo liepta pasakyti; 3) kvoiamj pasisakym falsifikavimas ir suklastoti laikai siekiant i gauti tam tikr fakt pripainim; 4) pareikim raymas kvoiamajam nedalyvaujant arba uraymas ne teising atsakym, kuriuos kvoiamieji bdavo priveriami pasakyti. Deimtys tkstani parodym liudija, kad buvo taikomi pirmosios kategorijos - fizini kankinim - metodai. Taiau dl parodym gausos ios kategorijos isamiai apvelgti nemanoma. Pakalbsime tik apie tuos kankinimo bdus, kuriuos taik neneig patys Securitate pareignai. Kan kinimams pritar aukto lygio Securitate pareignai, kurie kartais patys priirdavo tardymus. Kankinimai nebuvo vien perdto stropumo i raika. Juos naudojo visi Securitate pareignai - nuo aukiausio rango iki emiausio. 1967 m. Rumunijos politins policijos majoras para ata skait apie vyk, kuriame, kaip jis nepamiro paminti, pats tiesiogiai nedalyvavo: Kaliniui buvo liepta nusirengti nuogai. Tada jis, grasinant nuauti, jeigu neprisipains vykds nusikalstam veikl, buvo nuvestas kaljimo virtuvs rs. Ten j mu iki kraujo, nes taip liep tardymui vadovavs asmuo. A pamaiau kalin po dviej valand, kai j, beveik nepaeinant, parved atgal. Jo knas buvo baisiai sualotas. Jis auk, kiek jgos leido. Vyriausiasis tardytojas sak, kad tardomas ir muamas nuo gas kalinys buvo labai paveiktas psichologikai". Kitas metodas, pasak to paties pareigno, - kai tardytojas rauna kaliniui plaukus, apsukdamas juos aplink pirt: Maiau, kaip pareignas, praddamas nuo uausio, tik per vien apklaus irov tredal il kvoiamojo plauk". Labiau siai paplits kankinimo metodas, pasak buvusi Securitate pareign, bu vo muimas per delnus ir padus. Kaliniui suridavo rankas ir kojas, o per mazgus bdavo perveriamas geleinis strypas. Pakabint ant stry po kalin mudavo tol, kol is prarasdavo smon. Kartais kankintoj iradingumas" bdavo beribis, ir kankinamasis neitverdavo. Apie vieno nukankinto kalinio kankinimo bdus papa sakojo jo kameros draugas. Kai jie pirm kart j atved, a tik ban diau atsigauti po tardymo, kurio metu man pl kairs rankos na gus ir spard sklides. Jis man papasakojo visk apie save ir buvo si tikins, jog vyko klaida ir greitai j paleis laisv. Netrukus j isived tardyti. Kai parved atgal, buvo visas kruvinas, o viena akis beveik ne mat. Jis buvo be smons. Jie apliejo j vandeniu ir met kamer. A stengiausi jam padti, kuo galjau. Jis man sak ess suimtas per klaid, nes j palaik kitu asmeniu ir iauriai mu. Kiek vliau j vl isived. Bet jis tiems, kurie tard, nieko nesak, tik auk i skausmo.

210

Toks jo elgesys pareignus siutino, ir vargas mogus greitai tapo mgs tamiausiu kankinimo objektu. Jie kankino j kaip manydami. Nupl jam nagus, spard sklides ir degino cigaretmis. Vien kart dr jam launis peiliu ir ubr ant aizd druskos. Kankindavo kasdien. Su rakin antrankiais rankas ir suri kojas bei perki per mazgus stry p, pakabino j tarp dviej komod. Taip pakabint mu, kol nualpo. Buvo aiku, kad ilgai jis neilaikys. Po kokios savaits jo knas tapo viena aizda. Kart nakt jie vl j isived, paskutin kart. Suinojau, kad vienas girtas Securitate pareignas perpjov jam peiliu sklid ir u br ant aizdos druskos. Paskui mu, kol mogus mir. Apie tai, kaip jis mir ir kokias kanias patyr, suinojau i sargybinio, kuris baisiai isigando pamats, kaip iauriai gali elgtis Securitate budeliai". Tokie beribio iaurumo aktai vykdavo ne tik tardant, bet ir kaljimuo se bei darbo stovyklose. Kankinimus darbo stovyklose patvirtina netgi Securitate dokumentai. Pasak j, vien 1953 m. saus darbo kolonijose ka sant Dunojaus-Juodosios jros kanal mir 134 mons. Securitate archy vuose saugomi karini prokuror, tyrusi iuos prievartos aktus, parei kimai. Taiau ir pripainti kaltais, pareignai ir sargybiniai teisiami ne buvo, nors j nusikaltimai buvo nepateisinami ir labai iaurs. Darbo sto vyklose buvo labai paplits muimas, ilgas laikymas karceryje ir ligot moni vertimas sunkiai dirbti. Dl maisto trkumo mons mir i ba do ir isekimo. Nors toks nemogikas elgesys, kaip su kaliniais Rumu nijos stovyklose, buvo bdingas visam komunistiniam pasauliui, konkre iais momentais ia galima velgti tikr sadizm. tai 1952 m. kas m nes mirdavo 30 kalini, kasusi Dunojaus-Juodosios jros kanal. Kai kurie i j patyr tokias kanias, kokias net sunku sivaizduoti. Vienas kalinys buvo atgabentas stovyklos ligonin 15 dien ikaljs karcery je. Abi jo kojos gangrenavo, nes vis t laik jis ibuvo mvdamas gu miniais batais, ant kuri buvo surakintos grandins. Numov batus, gy dytojai ivydo bepradedanias pti kojas. Vos 23 met vyras mir bai siose kaniose, nes ligonin neturjo reikiam vaist. Kai kurie stovyk l vadovai sadistikai smagindavosi versdami epileptikus ar distrofi kus kalinius dirbti paius sunkiausius darbus ar dideliame altyje be bat arba vilkint plonus markinlius. Jeigu kalinys nevykdydavo nustaty tos normos, j versdavo dirbti be pertraukos vis par neduodami mais to. Kai kurie kaliniai nuolat muami tapdavo invalidais. Securitate archy ve yra toks pareikimas: 1952 m. gruodio mnes dl ligos gydytojai leido man nedirbti ir isiunt ms gyvenviet. Bet t dien budjs kapralas puol mane spardyti ir dauyti kumiais, kol pasipyl krau jas, o paskui nuved pas virinink. is mu mane tol, kol nualpau. Kai

211

atsigavau, jis atm i mans ieminius drabuius ir liep dirbti 36 va landas be maisto ir poilsio. Pasakiau kapralui, kad dirbti negaliu. Jis lie p trims kaliniams mesti mane Dunoj. Paskui buvau sumutas, sura kintas ir nuvestas pas virinink. Tas liep mane udaryti trims mne siams karcer. Po 42 dien buvau nuvestas stovyklos ligonin. Pama ts mane tenai, virininkas pasak: Dabar eisi atgal kamer ir bsi ten tol, kol numirsi". Bandiau nusiudyti persipjaudamas gelete venas. Dl to virininkas liep kaliniui spardyti man veid ir sklides taip, kad su alojo mane visam laikui"7. Kalinys vl buvo mestas karcer, i kur j igelbjo vyriausieji pareignai, atvyk inspektuoti stovyklos ir rad ka merose eis mirusius kalinius. Virininkas buvo nuteistas, bet po met paleistas laiv ir toliau tarnavo penitencinje sistemoje. Be abejo, kai kas gali bandyti tokius iaurumus pateisinti sakyda mas, kad baudjai taip dar manydami, jog elgiasi teisingai, nes taip jiems liep totalitarin komunistin valstyb - vienintel galjusi nu sprsti, kas teisinga, o kas - ne. Buv blogio vykdytojai iki iol nepri siima atsakomybs slapstydamiesi u itoki pasiteisinim. Net jeigu retais atvejais jie ir bdavo teisiami arba vieai nagrinjamos j bylos, juos vis tiek iteisindavo, ir n vienas j nesigaildavo dl to, k pada rs. Kol kankintojai, dangstydamiesi demokratins valstybs didia dvasikumu, apsimetins es gerbiami pilieiai, komunizmas gyvuos, ir jo vykdytojai velgs mus paniekos pilnomis akimis.

Literatra
1

4 5

Reich J. Sicherheit und Feigheit - der Kfer im Brennglas, in Staat spartei und Staatssicherheit. Berlin: Links Verlag, 1997. P. 25-38. Foucault M. A supraveghea ri a pedepsi. Narterea Inchisorii. Bucurerti: Humanitas, 1997. P. 300-301. Glucksman A. Buctreasa ri Mncctorul de oameni. Eseu despre raporturile dintre stat, marxism ri lagrele de concentrare. Bucurerti: Humanitas, 1991. P. 137. Glucksman A. Op. cit. Michnick A. Scrisori din Inchisoare ri alte eseuri. Iari: Polirom, 1997. P. 13. Rumunijos komunist partijos Centro komiteto Vykdomojo komite to archyvas. Dos. 264/20/balandis 1968. P. 343-355. Rumunijos informacins tarnybos archyvas, dokument fondas, er navodos darbo kolonijos byla.

212

5000 Albanijos moter komunistiniame kaljime ir Musine Kokalari

Agimas Muta, Albanija

Didiai gerbiamasis pone Prezidente! Didiai gerbiami kani ben draygiai ir visi komunist nusikaltim vertinimo Kongreso sveiai! Al banija - maa pietvakari Balkan alis, uimanti 28 tkst. kvadrati ni kilometr plot. Apie 2 mln. jos gyventoj buvo valdomi paties iauriausio Ryt Europoje komunistinio reimo. 1945-1991 m. diktatros laikotarpiu Albanijoje mir 5037 vyrai ir 450 moter. 26 788 vyrai ir 7367 moterys u politin veikl buvo nuteisti grietomis bausmmis. Udaruose kaljimuose ir koncentracijos sunki j darb stovyklose mir 1018 nuteistj. Albanijos kaljimuose buvo neteistai kalinta 1215 usieniei, 38 i kuri ten ir mir (tarp j bu vo ir moter inteligeni). 40 tkst. eim, t. y. 200 tkst. asmen, buvo deportuota koncentraci jos stovyklas, kur dl bado ir blog gyvenimo slyg 10 tkst. moni u vo. Daugiau nei 100 tkst. asmen buvo itremta i pagrindini alies miest. Nuo iauri kankinim 2740 asmen prarado savo intelektuali nius sugebjimus, nebuvo pagailta ir psichini ligoni - 45 i j nuudyti. Kentjo visi alban visuomens sluoksniai, pradedant darbininkais ir paprastais valstieiais, baigiant ymiais valdaniosios partijos atstovais. Albanija buvo viena i pasaulio ali, kur valstybs sienos buvo ap juostos spygliuota viela ir uminuotos, kad albanai negalt isilaisvinti. Komunistin Albanija buvo paversta dideliu kaljimu, kurio viduje buvo 100 kaljim ir sunkij darb koncentracijos stovykl, - taip pa ymta teminiame emlapyje, kur pristatau Kongresui. emlap su dariau a - Agimas Muta, istorijos profesorius, buvs nuteistas kalti 13 met komunist valdomuose kaljimuose. Vergikai dirbdami, politiniai kaliniai Albanijoje atliko daug ems bei pramons darb: pastat du pagrindinius alies oro uostus - Rino ir Berato, tkstanius gyvenamj bst, skirt diktatros parankiniams. 45 metus 50 proc. komunistins Albanijos biudeto sudar chromo r dos ir varis, kuri gavyboje dirbo keletas tkstani politini kalini.

213

Komunistin diktatra Albanijoje iud 2300 inteligent, kurie bu vo gij diplomus geriausiuose Europos universitetuose. Pakanka pami nti, kad alban kaljimuose mir trys liaudies vietimo ministrai: Mi rash Ivanaj, Xhevat Korea, Gjergj Kokoshi. Galima paminti baisiausius Albanijos kaljimus ir sunkij darb koncentracijos stovyklas: Maliq, Ulqiza, Spaas ir Qafe Bari. Albanijoje kaljimais buvo paverstos ne tik mokyklos ir bendrabuiai, bet ir kata lik banyios koderio mieste. Albanijos kaljimuose buvo taikomi iauriausi kankinimo bdai. Re miantis mano tyrimais, j buvo daugiau nei 60, i kuri kelet galima paminti: odos deginimas, geleins spintos su udarytais kaliniais pa nardinimas imat duob, vairi chemini mediag naudojimas sie kiant paeisti aukos smegenis ir kt. Albanijoje buvo nuudyta ir usieniei mokslinink: italas chirur gas, profesorius Loci, lenk geologas Zuberis ir kt. Antikomunistas Sami Dangellia pasiek kalinimo rekord - 43 me tai. Rekordas bt buvs dar spdingesnis, jei ne kalinio mirtis. inomas raytojas Musine'as Kokalari, Romos universiteto Sapienza" diplomantas, kaljime ir deportacijoje praleido 38 metus, kol 1983 m. mir nuo vio. Kaljimuose ir koncentracijos stovyklose buvo kalinta daugiau kaip 5000 moter. Tarp j buvo itali, rusi, lenki. Nepaisydami iauri represij, alban politiniai kaliniai sukilo. Di diausio atgarsio sulauk 1973 m. gegus 21 d. Spao achtose vyks sukilimas. Po politini kalini susirmim su priirtojais ir policinin kais buvo ikelta nacionalin Albanijos vliava, tik be komunistins vaigds. Taiau sukilimas buvo numalintas padedant i sostins at sistoms represinms jgoms. Keturi kaliniai buvo suaudyti, o 70 - i naujo nuteisti (kartu sudjus, bausm - 1200 met). Pliuralizmo laikotarpiu niekas i atsaking asmen u nusikalti m nebuvo nubaustas. iandien buvusius represij vykdytojus vienija cinizmas ir pasakiki turtai, sukaupti senj auk darbu. Senieji komu nistai, keletas pseudoistorik bei pseudopublicist met ik, savo ra iniais ir kalbomis nerdamiesi i kailio, kad ramiai praleist jiems pra ting laikotarp ir umaskuot ateit. Brangs kani bendraygiai! N minuts neturime pamirti Vizen talio odi: Tie, kurie umirta praeities iaurumus, yra t iauru m vykdymo bendrininkai". Nepamirkime skausmingos praeities ir kovokime u tai, kad komunizmas bt pasmerktas naujajame Niurn berge. Dkoju Jums u dmes.

214

Lietuvos mokslo netektys sovietinio genocido metais

Ona Voverien, Vilniaus universiteto profesor

1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomyb, nepaisant kio suiruts, vokiei ir rus bolevik karini ipuoli, Lenkijos vykdytos Vilniaus krato okupacijos, prasidjo spartus Lietuvos kio, kultros, mokslo ir vietimo staig krimas. Lietuvos mokslo istorijai is laikotarpis ypa svarbus. Po ilgos pertraukos, kai 1842 m. buvo udarytas paskutinis Vilniaus universiteto fakultetas, o po 1863 m. - udrausta lietuvika spauda ir inteligentija iblakyta po Rusijos platybes, Lietuvoje prad jo kurtis auktosios mokyklos: 1922 m. - Kauno (nuo 1932 m. - Vy tauto Didiojo) universitetas, 1931 m. - Auktoji karo mokykla Pane munje, 1933 m. - ems kio akademija Dotnuvoje, 1934 m. - Kau no konservatorija, tais paiais 1934 m. - Prekybos institutas Klaipdo je, 1935 m. - Klaipdos pedagoginis institutas, 1936 m. - Veterinarijos akademija Kaune ( jos sudt jo 1924 m. kurtas Veterinarijos ir bak teriologijos institutas), 1939 m. - Kauno meno mokykla, 4 ems kio akademijos bandym stotys. Lietuvos auktosiose mokyklose 1938-1939 m. m. moksi per 4500 student (vien Vytauto Didiojo universitete 1932 m. buvo 4553 stu dentai, vliau j skaii pradta mainti iki 3 tkst.). Iki 1938 m. Vy tauto Didiojo universitet baig ir auktojo mokslo diplom gavo 4680 absolvent. Lietuvos auktosiose mokyklose nagrinjamu laikotarpiu dirbo 445 mokslininkai, i j 329 usienyje ar Lietuvoje buvo apgyn daktaro disertacijas ir gij daktaro laipsn, 281 buvo suteiktas profesoriaus vardas. Nemaai Lietuvos vaikin ir mergin studijavo usienio - Berly no, Paryiaus, Romos, Prahos ir kituose - universitetuose. Dauguma dstytoj savo disertacijas reng ir gyn geriausiuose ymiausi Eu ropos mokslinink laboratorijose.

215

Taigi nepriklausoma Lietuva per labai trump 22 met laikotarp ta po klestinia auktos kultros alimi. Joje buvo gerai ipltota auktojo mokslo staig sistema, kuri veiksmingai dirbo krato gerovei. 1940 m. prasidjusi soviet okupacija ms valstyb ugriuvo kaip didiausia vis laik tragedija. Jau 1940 m., nakt i liepos 11-osios 12-j, buvo suimta ir udaryta kaljimus per 2000 Lietuvos kunig, klierik, mokytoj, mokslinink, raytoj, teisinink, meninink, ur nalist ir visuomens veikj. antrj sumim bang 1941 m. birel, nakt i 14-osios 15-j, pakliuvo ir buvo pasmerkti tremiai, kaljimams ir miriai daugelis Vy tauto Didiojo universiteto ir kit Lietuvos auktj mokykl dsty toj. Tarp j buvo prof. Domas Ceseviius, prof. Antanas Tamoaitis, vyr. dstytojas A. Gustaitis, prof. Pranas Dovydaitis, ems kio aka demijos rektorius, buvs vietimo ministras J. Tonknas, pasaulio moks linink pripainim pelns prof. Vincas Vilkaitis, doc. J. Staniauskas, lektorius M. emaitis ir deimtys kit, kuri likimo ms kartos moks lininkai dar neino. Be kalts kalti... Kalti vien tuo, kad buvo ymiausi Lietuvos viesuoliai. Sovietiniai saugumo organai, vadovaujami Anta no Sniekaus ir kit komunist pakalik, 1940-1941 m. sum ir rep resavo 3700 Lietuvos inteligent vien dl to, kad jie tarnavo valdios staigose, dirbo auktosiose mokyklose, buvo gij auktojo mokslo di plomus. Jie buvo iveti atiauriausius Sibiro regionus - prie Lapte v jros, Vorkut, Kolym ir kitur - ir pasmerkti alio bei bado miriai. Dalis viesiausi Lietuvos moni buvo iudyta Lietuvoje. Buda vons mike (Vilkavikio raj.) iurpiai nuudytas prof. J. Dabrila (pri kaltam prie kryiaus jam dar gyvam perpjautas pilvas), Moltuose iau riai nuudytas prof. M. Lajauskas. Vis Lietuv sukrt Panevio dak tar tragedija, kai buvo iauriai nuudytas medicinos daktaras S. Ma iulis. Paskui buvo Rainiai, Kretingos kaljimas, Sargnai, erven, Tus kulnai. ia buvo iauriai nuudyta 1114 Lietuvos mokytoj, gydyto j, student, dstytoj, moksleivi. Irgi be kalts kalti... Pokarin genocido banga kartu su tkstaniais kit nekalt Lietu vos moni Sibiro gulagus nune Kauno ir Vilniaus universiteto profesorius filosofus Lev Karsavin ir Vosyli Sezeman, agrarins so ciologijos pradinink Lietuvoje prof. F. Keme, Lietuvos moksl aka demijos garbs daktar J. Aleks, prof. A. viron, dr. J. Urmon ir daugel kit. Vilniaus saugume buvo nuudytas prof. dr. Vincentas Bo riseviius, kurio palaikai ukasti Tuskulnuose. U A. apokos Lietu vos istorijos" laikym kunigas Alfonsas Svarinskas buvo nuteistas

216

6 metus kalti. Kai norima sunaikinti tautos dvasi, i jos atimama pra eitis ir ateitis. Sibiro gulaguose ir kaljimuose nukankinti ir nuudyti 38 Lietuvos profesoriai ir moksl daktarai. Tik nedaugelis itremtj gro Lietu v, o ir gr, bdami palautos sveikatos, palieg ir ikankinti bado ir lig, neilgai tegyveno: kas vienerius, kas trejus metus, labai nedau gelis ilgiau. Taip sovietai sunaikino geriausi Lietuvos viesuomens dal. Ant roji jos dalis, grtant Lietuv frontui, 1944 m. emigravo Vakarus. Toki buvo 184. Nors ir patirdami daug vargo, jie sugebjo ilaikyti tau tos vertybes ir kultr. I dstytoj ir mokslinink Lietuvoje buvo lik 134. Jie prisitaik. Kai kurie atvirai kolaboravo su okupantais. Jie ili ko ir ugd homo sovieticus kartas. tai kodl iandien taip sunku Lietu voje. Lietuva tik dabar, kaip ir 1918 m., vl pradjo kurti savo dabart ir ateit. Homo sovieticus ir likusios aktyviai Lietuvoje veikianios Rusi jos penktosios kolonos pasiprieinimas - didiulis. veiksime. Kaip vei kme svetimali ideologij ir pasiprieinim 1918 m., veiksime ir da bar. Lietuva bunda, jaunimas pradeda mstyti ir kurti ateit.

217

Baltarusijos moksl akademijos mokslinink represijos

R. Hareckis, Baltarusijos kultros universitetas

Baltarusijos moksl akademijos itakos siekia 1921 mv kai buvo kurta Mokslin termin komisija, kuri kitais metais buvo perorganizuota Bal tarusi kultros institut (Inbelkult). is i esms pradjo veikti kaip Moksl akademija ir todl dar 1924 m. instituto vadovai kreipsi So viet Baltarusijos vyriausyb, praydami leisti perorganizuoti institut Baltarusijos moksl akademij. Taiau tam reikjo Maskvos leidimo, ir jis gautas tik po ketveri met. 1928 m. spalio 13 d. Soviet Baltaru sijos Liaudies komisar taryba prim nutarim Baltarusi kultros ins titut pertvarkyti Baltarusijos moksl akademij. T pai met gruo dio 26 d. Soviet Baltarusijos Liaudies komisar taryba patvirtino spe cialiai sudarytos visuomenins komisijos irinkt akademik sra, ku riame buvo 31 mogus, o 1929 m. sausio 1 d. Soviet Baltarusijos k rimo 10-meio proga vyko ikilmingas Baltarusijos moksl akademijos atidarymas. ymus istorikas V. Ignatovskis buvo irinktas Baltarusijos moksl akademijos prezidentu. alia pirmj Baltarusijos moksl akademijos akademik krj bu vo ir tokie yms raytojai kaip Janka Kupala ir Jakubas Kolasas, gar ss kalbininkai N. Durnovo, S. Nekraseviius, J. Liosikas, istorikai V. Lastovskis, V. Piceta, A. Jasinskis ir kiti. Pats jauniausias (28 met) buvo Baltarusijos ems ir mik kio mokslinio tyrimo instituto di rektorius, ekonomistas G. Goreckis. Baltarusijos moksl akademijos per sonalo sudtis ir veiklos kryptis buvo gana nacionalin. Jau tada po litinis rtis" nepraleido ymiausi baltarusi mokslinink, toki kaip E. Karskis, A. Serputovskis, M. Dovnaras-Zapolskis, A. Smoliius, I. Dyla, ymus raytojas M. Goreckis, kuris vliau buvo pripaintas bal tarusi literatros klasiku. Dar 1927 m. pabaigoje Soviet Sjungos komunist (bolevik) par tijos XV suvaiavimas numat ems kio kolektyvizacij ir socializ

218

mo puolim visu frontu". Kitais metais sustiprjo kova su visokiomis antikomunistins ideologijos ir nemarksistini pakraip" bei buru azinio nacionalinio demokratizmo" apraikomis ir t. t. 1929-ieji tapo di diojo persilauimo" metais, kai buvo vykdyta visika kolektyvizaci ja, prisidengiant kovos su trockininkais, deiniaisiais oportunistais, bur uaziniais nacionalistais ir t. t. skraiste, atlikti nauji partijos valymai. Tai buvo metai, kai sivyravo patys gryniausi totalitariniai valstybs val dymo metodai, kai, Stalino odiais tariant, represijos kuriant socia lizm - btinas puolimo elementas". Soviet Sjunga pamale darsi panai gulag archipelag. Naujoji Baltarusijos moksl akademija, bdama pernelyg nacionali n, kl nepasitenkinim. Straipsni, ispausdint Komsomolskaja prav da", serija i Maskvos nuskambjo kaip prie nacionalinius demokra tus" nukreiptas signalas. Straipsni pavadinimai buvo iraikingi: Pra eities eliai", Stolypino mkla ems kio komisariate", Silpnoji na cionalini demokrat vieta", Su akmeniu uantyje", Prisidengiant na cionaliniais ypatumais", Buoi politika po soviet vliava", Paslap tis atskleista", Naujas nacionalini demokrat ipuolis" ir t. t. iuose straipsniuose buvo kritikuojama naujj akademik - Z. ilunoviiaus, J. Liosiko, S. Nekraseviiaus, V. Picetos, A. Balickio, G. Goreckio, buvu sio baltagvardieio V. Lastovskio, buvusio Denikino armijos kareivio I. Zimotino, taip pat M. Goreckio, I. Cvikeviiaus ir kit - veikla. Jau 1929 m. pabaigoje vietimo reikal liaudies komisaras A. Balic kis buvo atleistas i darbo ir paalintas i partijos, S. Nekraseviius at leistas i Baltarusijos moksl akademijos viceprezidento, o V. Lastov skis - i Baltarusijos moksl akademijos nuolatinio sekretoriaus parei g. 1929 m. rugsjo mnes i Baltarusijos moksl akademijos paalin tas akademikas N. Durnovo, o 1930 m. pradioje - akademikas M. Ja vorskis (Ukraina), kuris buvo suimtas Ukrainos ilaisvinimo sjungos teismo proceso metu ir apauktas avantiristu bei nemarksistikai ms taniu istoriku. 1930 m. OGPU inspiruot Baltarusijos ilaisvinimo sjungos bei Vals tiei ir darbinink partijos (Baltarusijos filialo) teismo proces metu bu vo nuteistos didels baltarusi inteligent grups: pirmojoje byloje - 86 mons, o antrojoje - 59. Po met Baltarusijos ilaisvinimo sjungos by loje 4 mons be teismo nuteisti 10 met kalti, kiti - 5 metams trem ties konclagerius, Valstiei ir darbinink partijos byloje 6 mons bu vo nuteisti suaudyti (4 i j bausm buvo pakeista 10 met tremtimi konclagerius), 13 moni buvo paskirta ta pati bausm, o kiti nuteisti vair laik kalti konclageriuose arba itremti.

219

iose bylose buvo nuteista 30 mokslinink, priklausiusi Baltarusi jos moksl akademijai. Tai tredalis vis jos nari (krus Akademij, joje buvo apie 100 mokslini bendradarbi). Tada Soviet Baltarusijos Liaudies komisar taryba prim nutarim, jog, iaikinus Baltarusijos moksl akademijos akademik grups kenkjik veikl, nukreipt prie proletariato diktatr, kuria buvo siekiama sugriauti skming socializ mo krim, Soviet Baltarusijos Liaudies komisar taryba nusprendia i Baltarusijos moksl akademijos paalinti akademikus V. Lastovsk, V. Picet, J. Liosik, S. Nekrasevii, A. Dubach, atimant i j, kaip i proleteriato diktatros prie, akademik vardus". Dokument pasira Soviet Baltarusijos Liaudies komisar tarybos pirmininkas N. Go lodedas. is nutarimas priimtas gerokai prie neteisminiam OGPU or ganui paskelbiant nuosprend, ir todl buvo dar labiau neteistas. Tarp nuteistj buvo ne tik mano tvas akademikas G. Goreckis, bet ir jo brolis M. Goreckis - raytojas ir literatros tyrjas. Tvas buvo ap kaltintas pagal straipsn Nr. 58-6 (nipinjimas), 58-7 (valstybins pramo ns, transporto, prekybos, pinigini operacij, kooperacijos lugdymas) ir 58-11 (organizuota antisovietin veikla arba dalyvavimas antisovieti ns organizacijos veikloje) ir buvo nuteistas suaudyti. Vliau nuospren dis pakeistas 10 met konclagerio. Jis buvo isistas Solovkas, o vliau pakliuvo Baltosios-Baltijos jr kanalo (Karelijoje) statyb. M. Gorec kis buvo nuteistas 5 metams tremties Viatkos (Kirovo) miest. Baltarusijos moksl akademijos prezidentas istorikas V. Ignatovskis buvo apkaltintas kovojs prie nacionalin partijos politik, buvs na cionalini demokratini element veiklos priedanga", Baltarusijos moksl akademij paverts nacionalini demokrat organizacijos kon trrevoliucins veiklos placdarmu" ir paalintas i partijos. Neitvrs i persekiojim ir nematydamas ieities i susidariusios padties, 1931 m. vasario 4 d. V. Ignatovskis baig gyvenim saviudybe. Jau 1933 m. buvo sudaryta nauja neegzistuojanios kontrrevoliuci ns, ruoianios sukilim ir usiimanios nipinjimu bei diversijomis" Baltarusijos nacionalinio centro organizacijos byla. Nuteisti 97 mons (pirmiausia tie, kurie daugiausiai nusipeln baltarusi nacionaliniam at sinaujinimui Vakar Baltarusijoje - tuometinje Lenkijoje), i j 26 su audyti (16-ai suaudymas buvo pakeistas 10 met tremtimi lageriuo se). Buvo suimta ir itremta 16 Baltarusijos moksl akademijos moksli ni darbuotoj. 1937-1938 m. Baltarusijos moksl akademijos moksliniams kadrams suduotas stipriausias smgis. Tuo metu suimta daug ymi mokslinin k, net 13 akademik ir 6 nariai korespondentai, tarp kuri buvo ra

220

ytojas ir visuomens veikjas, pirmasis sovietins Baltarusijos 1919 m. Laikinosios revoliucins vyriausybs vadovas D. ilunoviius (Cika Gartnyj), Baltarusijos moksl akademijos prezidentai P. Gorinas (Kole da) ir I. Surta, Baltarusijos socialdemokrat partijos pirmininkas, bal tarus frakcijos Lenkijos Seime vadovas, pirmosios baltarusi gramati kos mokykloms autorius B. Tarakeviius. OGPU-NKVD-MGB sufabrikavo visus kaltinimus ir bylas, prisipa inimai bdavo igauti paveikiant moraliai ir fizikai (karceriai, dar va dinami pirtimis", sivaizduojami suaudymai, muimai, kankinimai). To meto atmosfera - baim, melas, tarinjimai ir nepasitikjimas - l m tiesioginius ir netiesioginius skundimus, kaltinimus. Tuo metu Baltarusijos moksl akademija tapo tokia skurdi moksli ni kadr, kad buvo priversta udaryti Filosofijos ir socializmo kri mo bei Fizikos ir technikos institutus, o Ekonomikos institutas pasida r pavaldus Soviet Baltarusijos generalinio plano komisijai. 1930 m. buvo suimti 33 Baltarusijos moksl akademijos darbuoto jai, 1933 m. - 16, 1936 m. - 15, 1937 m. - 45, 1938 m. - 27 - i viso apie 140 vairi tautybi moni, kuri didium sudar baltarusiai (96%). Reikia turti omenyje, kad 1937 m. Baltarusijos moksl akademijoje i viso tedirbo 380 moni. Remiantis oficialiais Soviet Baltarusijos KGB duomenimis, nustatyta, kad 42 suimtieji buvo suaudyti Minske ketvirtojo deimtmeio pabai goje. Beveik visi jie buvo Baltarusijos moksl akademijos akademikai ir nariai korespondentai. iandien jie visikai reabilituoti. T pat gali ma pasakyti ir apie daugel kit represuot Baltarusijos moksl aka demijos mokslinink. Remiantis broli Gorecki - mano tvo ir dds - pavyzdiu, gali ma smulkiau itirti tolesn mokslinink likim. U spartuolik darb tvui G. Goreckiui kalinimo laikas buvo su trumpintas, ir jis 1934 m. ijo laisv. Taiau jam buvo grietai reko menduota likti prie kanalo, jungusio Baltj ir Baltijos jras, statybos, kur jis Medveje Gore (Karelija), atsives ten i Maskvos savo eim, ir dirbo ininieriumi geologu. M. Goreckiui tremties laikas baigsi 1935 m., ir jis kartu su eima apsigyveno Smolensko apskrities Pioso nojs mieste, kurio vidurinje mokykloje dst rus kalb ir literatr. 1935 m. Malaja Bagatkovkos kaime (Baltarusija) mir broli motina, ta iau jiems, nors jau paleistiems laisv, laidotuves vykti neleido. 1937 m., nakt i lapkriio 3-iosios 4-j, M. Goreckis vl buvo su imtas. I pradi buvo laikomas Viazmos miesto kaljime, o 1938 m. sausio 5 d. troikos" sprendimu buvo nuteistas suaudyti.

221

Ryium su tuo 1994 m. Rusijos Federacijos Federalins kontrvalgy bos valdybos Smolensko apskrities Ryi su visuomene centro virinin kas N. Ilkeviius ispausdino du dokumentus. Pirmasis j buvo pareng tas likus 2 savaitms iki M. Goreckio suaudymo. Tai 1938 m. sausio 5 d. protokolas Nr. 85, turintis ym visikai slaptai". Jis skelbia: Ypatingosios operatyvins grups vadui, UNKVD s / o vyresniajam milicijos leitenantui draugui Zavjalovui (asmenikai) Siuniu ira i troikos" posdio, vykusio 1938 met sausio 5 die n, protokolo Nr. 85, ir sakau vykdyti troikos" paskelbt nuospren d nuteistiesiems - suaudyti (toliau eina 43 moni sraas, kuriame 30-uoju numeriu paymtas Maksimas Goreckis). Suaudymo akt ir protokolo ira perduokite Smolensko srities UNKVD UGB atuntajam skyriui. Priedas. 43 iraai. Smolensko srities NKVD valdybos pirmininko pavaduotojas Valsty bs saugumo kapitonas (Viktorovas)". N. Ilkeviius, siekdamas nustatyti valdios prie savo taut vykdy to teroro ir represij apimt, ianalizavo protokol. J sudaro 45 ma inraio lapai. I viso buvo perirtos 84 baudiamosios bylos, ikel tos 450 moni, i kuri 220 buvo nuteisti suaudyti. T dien, t. y. sau sio 5-j, buvo surayti 4 troikos" posdio protokolai. Buvo inagri ntos 406 baudiamosios bylos, ikeltos 930 moni, kuri 587 (63%) nuteisti suaudyti. Vliau bausm jiems buvo vykdyta. iuo metu visi jie reabilituoti. Antrasis dokumentas: Visikai slaptai. AKTAS 1938 met vasario 10 diena. Mes, toliau pasiraiusieji: Soviet Sjun gos Smolensko apskrities NKVD valdybos specialiosios operatyvins grups virininkas, vyresnysis milicijos leitenantas Zavjalovas, Soviet Sjungos Smolensko apskrities NKVD valdybos komendanto pareigas laikinai einantis Valstybs saugumo jaunesnysis leitenantas Vlasovas ir Smolensko apskrities NKVD valdybos komendanto pavaduotojas Gri

222

bovas, remdamiesi Soviet Sjungos Smolensko apskrities NKVD val dybos virininko pavaduotojo, Valstybs saugumo kapitono draugo Vik torovo 1938 met sausio 28 dienos nurodymu Nr. 60253/8, vykdme Smolensko apskrities UNKVD Troikos posdyje, vykusiame 1938 me t sausio 5 dien, priimt sprendim (protokolas Nr. 85) nuteistuosius suaudyti (toliau eina 40 moni sraas, kuriame 30-uoju numeriu pa ymtas M. Goreckis). 1938 met vasario 10 dien 14 valand 45 minuts ivardyti nuteis tieji, saugomi sargybos, buvo ivesti i kalinimo vietos ir tos paios die nos 15 valand, remiantis Troikos posdio metu priimtu sprendimu, suaudyti. Lavonai ukasti nustatytame gylyje, suraant apie tai akt, 1 egzem pliori. Specialiosios operatyvins grups virininkas, vyresnysis milicijos leitenantas Zavjalovas, Laikinai einantis pareigas Soviet Sjungos NKVD valdybos komendanto pavaduotojas Gribovas" Akte minima 40 moni. ie budeliai 3 mones suaud vliau. Iki 45 met M. Goreckiui pritrko 8 dien. 1937 m. spalio pabaigoje, Medveje Gore buvo suimtas ir G. Gorec kis, nes buvo manoma, jog nuteistieji pagal straipsn Nr. 58-6 (nipin jimas) nesudjo ginkl" ir apskritai telk aplink save dar nepribaigtus liaudies prieus". J, kaip pat piktybikiausi", isiunt apklausti Maskv, kur gruodio mnes buvo paleistas. O tuo metu - nuo spalio 27 iki lapkriio 4 (vos per 1 savait) - prie Medveje Gore, Sandomor cho paribyje, buvo suaudyta apie 9 tkst. kalini, kaljusi vairiuose Belbaltlago kaljimuose. Kaip prane Narodnaja Volia" (1997 m. gruo dio 19 d. E. Kobecko-Filimonovos publikacija), vien Solovk kaljime suaudyta 1111 kalini, tarp kuri buvo 102 baltarusiai (taip pat ir Bal tarusijos moksl akademijos akademikai M. Javorskis ir N. Durnovo). Tas pat pasikartojo ir kitais metais: nuo 1938 m. gegus 8 iki 1939 m. birelio 22 d. G. Goreckis praleido Stalino kazematuose, kur paino alk, muim, karcerius ir patyias. Igyveno toki bsen, kad norjo nusiudyti persipjaudamas venas. Vl buvo isistas maskvi k Butyrk, o tuo metu grup suimtj, kuriai priklaus ir jis, suaud prie Medveje Gore.

223

1958 m. G. Goreckis buvo visikai reabilituotas, taiau akademiko vard jam grino tik 1965 m., o Minsk grti leido tik 1969 m. Moks lininkas tremtyje ibuvo 40 met. Jis yra naujos mokslo akos - paleopotomologijos (mokslo apie geo logins praeities upes) - pradininkas, Baltarusijoje sukr visame pa saulyje inom antropogeno tyrj grup, vadovavo Soviet Sjungos moksl akademijos komisijai, tyrusiai kvarter, tarptautins kvartero ty rim asociacijos sovietinei sekcijai, ispausdino daug monografij, u kurias jam buvo teikta Soviet Sjungos Valstybin premija, o vliau kartu su mokiniais - Soviet Baltarusijos Valstybin premija ir t. t. M. Goreckio vardu pavadintos Minsko, Mstislavlio, Gork gatvs, tvynje veikia memorialinis muziejus, Minske ir Viazmoje jam pasta tyti paminklai, kabo daug memorialini lent. Remdamiesi vien Baltarusijos archyvine mediaga, aprpiania treij-etj deimtmeius, V. Adamukis (1994 m.) ir kiti ms istori kai nustat, kad politiniais tikslais teismins ir neteismins Respubli kos institucijos nuteis daugiau nei 250 tkst. piliei. I j u kon trrevoliucin veikl" daugiau nei 35 tkst. moni nuteisti suaudyti. Tai vyko kasmet nuo 1919 iki 1953 m. (tik 1923 m. politiniais tikslais nebuvo represuota n vieno mogaus), o daugiausia buvo nuteisiama 1929-1933 ir 1937-1938 m. Daugiau nei 350 tkst. moni buvo itremta administraciniu bdu. Taigi vien oficialiais, dokumentais patvirtintais, duomenimis, represuota daugiau nei 600 tkst. moni. Tai minima lus skaiius. I tikrj represuotj yra kur kas daugiau, ypa turint omenyje tai, kad atitinkami organai nuolat naikindavo dokumentus, be to, represuotj gimins ir artimieji savanorikai" persikeldavo su pa iais represuotaisiais, Baltarusijos gyventojai bdavo nuteisiami u Res publikos rib, kaltinimai bdavo pateikiami pakartotinai ir t. t. Istori ko I. Kuznecovo, nagrinjanio i tem, nuomone, represuot Balta rusijos gyventoj skaiius artja prie pusantro milijono. itaip buvo. Taiau tai niekad neturi pasikartoti!

Tarptautinio kongreso Komunizmo nusikaltim vertinimas" (vykusio birelio 12-14 d. Vilniuje)

Protokolas 2000 06 13

I sekcija: Konferencij sal KOMUNIZMO NUSIKALTIMAI ATSKIROSE VALSTYBSE IR J PASEKMS Pirmininkai: dr. ALGIS MARKNAS, dr. VANDA BRIEDIEN Sekretoriai: DAIVA RUPULEVIIT, LAURYNAS LITVINAS

Praneimai Mentaliteto pokyiai ir komunistams valdant prarastas humanikumas", prof. Sachiko Hatanaka, Chubu universiteto Tarptautini studij fakul tetas, Akademins tarybos, Antropolog draugijos nar, Japonija Komunizmas - ekonominio vystymosi stabdys: teorija ir rodymai", dr. Valdas Samonis, Ryt-Vakar verslo ir kylani rink tinklo inter neto profesorius, Kanada Tautos naikinimas dl ideologijos", Elmutas Laane, medicinos profe sorius, buvs politinis kalinys, Tartu valstybinis universitetas, Estija Komunizmo nusikaltim padariniai monijai. Psichologiniai atradimai Es tijoje", dr. Heino Nooras, daktaras, Buvusi politini kalini ir komu nizmo auk sjunga (praneim perskait p. Martas Nikius), Estija Komunizmas kaip Rusijos imperializmo forma", p. Zenonas Pazniakas, masini udyni Kurapatuose tyrjas, Baltarusija

226

Informacinis praneimas", p. Jiri Blatny, ekija Pokomunistini film krimas", p. Emilia Boldiova, Slovakijos tele vizijos urnalist, Slovakija K inome apie komunizmo nusikaltimus ir k turtume daryti", dr. Arie lis Cohenas, tyrjas, Paveldo fondo Rusijos ir Eurazijos tyrim moksli nis bendradarbis, JAV Komunistinis genocidas Rumunijoje", senatorius Constantinas Ticu Du mitrescu, Buvusi politini kalini asociacijos prezidentas, Rumunija Komunizmo padariniai vedijoje ir Vakar Europoje", p. Peeteris Luk sepas, Informacijos apie komunizmo nusikaltimus monijai fondo pir mininkas, vedija (luksep@algonet.se) Kad utikrint laisv ateities kartoms, amerikieiai privalo atminti ir su vokti komunizmo nusikaltimus", p. Larry Hartas, Komunizmo auk atmi nime fondo Ryi su visuomene skyriaus direktorius, JAV Paskutins komunizmo aukos Rumunijoje", p. Armandas Gosu, BBC pa saulins tarnybos Rumunijoje urnalistas, Rumunija

Klausimai ir diskusijos
Informaciniai mizokomunizmo nusikaltimai", p. A. Kancleris, Socioin formacins analizs centras, Lietuva P. Viktoras Ligaitis i Kanados perskait savo eilrat apie okupa cij bei pasmerk komunizm, ragino j teisti ir nustatyti kaltuosius. Atstovas i Vokietijos teiravosi Peeterio Luksepo i vedijos apie Raulio Valenbergo likim, taip pat saksi nors pasiteirauti p. Kiuilio, turdamas omenyje plaius nacionalsocializmo tyrimus, ir sil, kad gal tie patys mons galt padti tiriant komunizmo nusikaltimus. P. Stanislovas Buchaveckas Kongreso dalyviams primin kebli padt, kuri Europa, pasiraius Molotovo-Ribbentropo pakt, pateko 1944 m., taip pat kalbjo apie Raudonosios armijos vykdytus nusikaltimus keiian tis situacijai ir paklaus S. Kovaliovo, k mano Vakar ekspertai, moks lininkai bei Rusijos atstovai apie kolonizacijos padarinius Baltijos alyse. P. V. Gabrnas (Lietuva), sil Kongreso rezoliucij traukti punk t dl Rusijos usienio reikal ministro pareikimo apie teist Baltijos ali aneksij, j vertinti ir paklausti Solenycino, k is mans apie Kongres.

227

P. S. Mariukait (Lietuva) domino toki konferencij rezultatai - ar inos UNESCO, JTO, universitetai ir mokyklos, ar inos ateities kartos apie Kongres.

Piet pertrauka

Praneimai
Btina surengti bolevizmo teism", p. Semionas areckis, Baltarusi jos Respublikos Aukiausiosios Tarybos pirmininkas, akademikas, is torins mediagos tyrjas Komunistin ideologija ir mogaus teisi koncepcija", p. Ali Spahia, Al banijos demokrat partijos pirmininkas, Parlamento usienio reikal sekretorius, Albanijos delegacijos Europos Taryboje pirmininkas (pra neim perskait Koci Moisiu, Antikomunist demokrat sjungos vi cepirmininkas), Albanija Tragikas komunizmo palikimas Vakar pusrutulyje", p. Danielis W. Fiskas, Paveldo fondo direktoriaus pavaduotojas, Kubos ir Lotyn Ame rikos komunizmo specialistas, JAV Tolesns komunizmo takos susivienijusiai Vokietijai prieastys", p. H. Strunzas, Stalininio persekiojimo auk asociacijos pirmininkas, Vokietija Juridiniai ir politiniai komunizmo nusikaltim tyrimo ir vertinimo aspek tai. Genocido svokos ipltimas", p. R. Valentukeviius, Lietuvos Respub likos generalins prokuratros Specialij tyrim skyriaus vyriausiasis prokuroras, Lietuva Valstybingumo ir mogaus teisi problemos komunistinse valstybse, p. Aleksandras Gribanovas, A. Sacharovo archyv ir mogaus teisi centras, Brandeis universitetas, JAV

Klausimai ir diskusijos
P. F. Krasavinas (Izraelis) reziumavo praneimus apie soviet nusi kaltimus ir kalbjo apie komunizmo bei faizmo paraleles. P. A. Endriukaitis (Lietuva) komentavo 1988 m. A. Andreikos byl ir nusikalstam p. Bernoto veik.

228

P. Evgenas Pronjukas (Ukraina) pateik kalbos Tribunole santrauk. P. H. Strunzas (Vokietija) kritikavo A. Hitler kaip socialist, kovo jus su Banyia, nubr aikias ribas tarp faist, komunist socialis t ir nacionalsocialist. P. Leonas Kalad (Lietuva) kalbjo apie R. Kalantos susideginim. Pirmininkai ALGIS MARKNAS VANDA BRIEDIEN Sekretoriai DAIVA RUPULEVIIUT LAURYNAS LITVINAS

229

Mentaliteto pokyiai ir komunistams valdant prarastas humanikumas

Sachiko Hatanaka, Japonijos Chubu universiteto Tarptautini studij fakultetas

Suprantu, kad Kongreso dalyviai gali paklausti, ar japonas i toli mos alies gali vertinti komunizmo nusikaltimus. A nekalbsiu nei apie komunistin ideologij, nei apie tiesiogiai matomus nusikaltimus, vykdytus komunist reimo. Atvykau Lietuv 1992 m., nes mano tiks las buvo Europos periferijos kaimo tyrimai. Nors gyvenau pas kinin k, niekas man negaljo papasakoti apie kaimo gyvenim. Buvau pri versta pakeisti savo tyrim krypt. Atsisakiau antropologinio tyrimo ir nutariau studijuoti etninius klausimus, kilusius alyje pereinamuoju lai kotarpiu. 1992-1998 m. a kasmet atvykdavau Lietuv dviem mne siams. Man pasisek, kad sutikau poni Auksuol epaitis, gabi ver tj, kuri labai padjo tiriamuosiuose darbuose, vykusiuose visoje Lie tuvoje. Kai 1992 m. apsistojau maame kaimelyje, atsitiktinai radau pa minkl partizanams. inojau, kad negalsiu gauti jokios informacijos apie rezistencij kaime, nes Lietuvoje vis dar buvo dislokuoti kariniai SSRS daliniai. Todl kreipiausi buvusio KGB bstin Vilniuje, kurioje buvo daug dokument apie Lietuvos rezistencij. Ten sutikau poni Ni jol Gakait, kuri suteik daug informacijos apie partizan judjim Lietuvoje. Tiriamj darb metu a susipainau su 15 buvusi parti zan, kurie papasakojo savo netiktinas gyvenimo istorijas. Taip pat susipainau su ilikusiais rezistencinio judjimo dalyviais - partizan ryininku, mokytojais, studentais ir kunigu. Vienas i karinink man pa pasakojo apie panik, kilusi Lietuvos Respublikoje, kai SSRS paskelb ultimatum. Taip pat suinojau, kad dauguma Kabineto nari buvo su imti prie vykdant aneksij. Juos nuud arba itrm Sibir. Pama niau, kad kas nors i j eimos nari galbt gro i Sibiro. Pradjau iekoti t moni nordama igirsti gyv prisiminim. Paiekos truko ilgai, nes grusieji i Sibiro niekam nerpjo. Per septynerius metus su sitikau su buvusi ministr monomis ir vaikais, artimais giminaiiais

230

ir diplomatais. Dabar jie visi jau mir. Susipainusi su istorike, pasa kiau, kad gyvi prisiminimai yra nepaprastai vertingi Lietuvos istorijai. Bet jai tai neatrod domu. Ji sak, kad visada dirbo tik su raytiniais dokumentais. Bet juk negalima pasitikti sovietins vyriausybs ir KGB paliktais dokumentais. Prie atvykdama Lietuv, sutikau daug lietu vi, gyvenani ieivijoje. Visi jie buvo perkeltieji asmenys, emigrav JAV ir Australij po Antrojo pasaulinio karo. Lietuviai, kuriuos vliau sutikau j gimtinje, gerokai skyrsi nuo ieivijos lietuvi. Sunku bu vo suvokti, kad j etnins aknys vienodos, nors jie ir buvo istorikai bei geografikai atskirti. J skirtumas buvo nevienod vertybi skali, vyravusi liberalioje ir totalitarinje visuomense, padarinys. Turjau paklausti savs - kodl? Kai 1992 m. Vilniuje lankiausi pirm kart, pra eiviai kl man keist spd. Nepaisydami atkurtos nepriklausomybs didingumo, jie buvo nirs. Dauguma moni nemokjo ypsotis. Jau ni studentai, kuriems neleisdavo uduoti klausim, iaugo nepain pa saulio. Pardavjai parduotuvse negerb pirkj. Sunku buvo patikti, kad tie patys mons nuties gyv 600 kilometr pusantro milijono moni protesto grandin per tris Baltijos valstybes. Dar prisiminiau, kad ia gim dainuojanti revoliucija, kai mons protestuodami daina vo liaudies dainas. Tok protest lm po nenusakomos priespaudos i likusios tautos imintis. Pastebjau, kad kininkas labai maai bendra vo su savo kaimynais. Mano lietuvi eima neleido susipainti su kai mynais. kininkai buvo labai tars ir nepasitikjo vieni kitais kintan ioje visuomenje. 1992 m. kariniai Rusijos daliniai tebebuvo dislokuoti js alyje, todl kaimieius tebeslg komunistinio reimo, ypa KGB, baim. Turime atsivelgti komunistinio reimo poveik per penkias deimt met. Pakito lietuvi mentalitetas, o komunist reimas sunai kino humanikum. Netgi odis humanizmas" dingo i visuomens o dyno. Sunku net patikti, kad taip buvo. Netrukus suinojau apie bai sius nusikaltimus monijai, kuriuos komunistinis reimas vykd sovie tins okupacijos metais. Lietuv kaip SSKP agentas buvo atsistas Mi chailas Suslovas. Jis garsiai pareik: Greitai Lietuvoje lietuviams vie tos nebeliks". Buvo pradtas gyventoj genocidas, mons udomi, tre miami, griaunama ekonomikos sistema, udrausta religija, tvirtinama komunist ideologija, vykdoma kolonizacija bei susidorojama su tam tikrais visuomens sluoksniais. Greta begals uvusij daugyb mo ni buvo traumuoti ir nukentjo nuo mstymo kontrols. Lietuva bu vo turtinga agrarin alis, kurioje, kaip ir Japonijoje prie kar, gyveno daug sining kinink. Bet tiek kininkai, tiek ir darbininkai komu nist reimo metais prarado nor dirbti, nes, ar dirbt daug, ar maai,

231

vis tiek gaudavo t pat umokest. Kita vertus, jeigu jie dirbo pagal savo virinink instrukcijas, j gyvenimas buvo gantinai saugus. Tai bruoas, bendras visoms komunistinms valstybms. Nenoras dirbti at kuriant valstyb tapo trukdiu. Taiau privatizacija skatino kininkus ir padjo susigrinti nor dirbti. Komunist reimas pakeit moni mentalitet. Tiek miestieiai, tiek kaimieiai tapo savanaudiai ir tars. Taip yra dl vykusi anonimini skundim, idavysi ir kankinim. Sovietins okupacijos laikotarpiu mogus buvo stumtas tams. Ko munist partijos nariai skatino lietuvius tokiems nusikaltimams. Kai kas i buvusij visuomens elyje neatsispyr pagundai nusikalsti, nes taip kerijo u socialin susiskirstym. Todl nenuostabu, kad lietuviai buvo traumuoti. Kad igyt j mentalitetas ir humanikumas, turi pra eiti daug laiko stabilioje visuomenje. Pasak lietuvi emigrant, prireiks penkiasdeimties met arba bent jau vienos kartos, kol lietuviai vl taps tokie, kokie buvo. Manau, kad tai priklauso nuo ekonomins alies plt ros. 1992 m. Lietuvoje vyko pirmieji paskelbus nepriklausomyb laisvi rinkimai. Sjdio grup, vadovavusi Lietuvos nepriklausomybs jud jimui 1988-1991 m., smarkiai pralaimjo buvusiai Komunist partijai. To kio pralaimjimo prieastis labai paprasta. Tai lm smuks pragyve nimo lygis. mons nesuvok laisvs verts. Atkrus nepriklausomy b, trumpai trukusiu Sjdio vyriausybs valdymo metu dl sovieti ni sankcij iemos pradioje mieste nustotas tiekti kartas vanduo. Tuo pat metu i parduotuvi ir prekyviei dingo daug preki. Greiiau siai visos tos problemos kilo dl rinkim rezultat. Mane nustebino lie tuvi nekantrumas ir kaip greitai jie pamiro praeit. Dauguma lietu vi nesuvok, kokia daugyb j tvynaini paaukojo gyvyb siekdami laisvs. Galiausiai noriau pakalbti apie traumavim ir mstymo kon trol. Tai patys baisiausi nusikaltimai mogui, vykdyti komunist re imo. Pavyzdiui, udynes ir kankinimus KGB kartais vykd matant eimos nariams ar draugams. Kai kuriuos mones KGB privert iduo ti paslaptis ar melagingai liudyti prie savo virininkus, gimines, drau gus arba kaimynus. Kad igelbt savo gyvyb, jie buvo priversti pa klusti sakymams. Bet po toki traum mons negali atsigauti vis li kus savo gyvenim. Tokiais atvejais tiek baudjai, tiek ir nukentju sieji tapo komunistinio reimo aukomis. Kita vertus, mstymo kontro l ypa buvo taikoma Brenevo valdymo laikotarpiu. Asmenys, kurie prieinosi komunist reimui arba j kritikavo, buvo be gailesio uda romi psichiatrijos ligonines ir ten gydomi kaip psichikai nesveiki. J nekankindavo, bet danai skirdavo stiprius proto veikl kontroliuojan ius vaistus. Po tokio gydymo atsigauti buvo nebemanoma, ir mogus

232
prarasdavo savo orum. Toks traumavimas ir mstymo kontrol yra baisiausi komunistinio reimo nusikaltimai. Kadangi toki nusikaltim aukos gyveno visuomens nuoalyje, mons link pamirti ir paius nusikaltimus. Vis imtmet per pasaul ritosi revoliucij banga. Liko tik keletas jos nepaliest valstybi. Esant nestabilioms ekonominms s lygoms, kai kurie mons jauia nostalgij komunist reimui, mat Ko munist partijos nariai ir kolki pirmininkai naudojosi specialiomis re imo teiktomis privilegijomis. Taiau a noriu suukti: mons, nepa mirkite nukentjusij nuo komunistinio reimo! N vienas komuniz mo nusikaltimas neturi pasikartoti!

233

Komunizmas - ekonomikos stabdys. Teorija ir rodymai

Valdas Samonis, Elektroninio tinklo profesorius Ryt-Vakar verslo ir besikuriani nauj rink klausimais

Net jeigu komunistin Soviet Sjungos sistema ir lm itin specifi n ekonomikos augim (pana vio vystymsi), ji nublok Lietu vos ir kit okupuot valstybi santykin kio isivystym bent dvide imt met atgal. iame straipsnyje pirmiausia norima vertinti tiesiogi n ir sunkiai apskaiiuojam stabdomj komunizmo (sovietizacijos) po veik ekonomikos pltrai, kur bt galima pavadinti komunizmo stab domojo poveikio rodikliu. ia neatsivelgiama vairiop neigiam ne tiesiogin poveik. Straipsnyje realiai vertinami pereinamj proces, vykstani buvusiose komunistinse valstybse, laukiamos socialins ge rovs nepagrsti lkesiai. Akivaizdu, jog Lietuvai ir kitoms pokomu nistinms valstybms prireiks daug laiko, kol jos atsigaus nuo komu nistins sistemos teikt grybi".

1. vadas
Po prievartinio traukimo Soviet Socialistini Respublik Sjun g 1940 m. Lietuvoje prievarta imtas diegti sovietins raidos modelis, kuris, Soviet Sjungos komunist partijos supratimu, rmsi marksiz mo-leninizmo teorija. Sovietinis ekonomini proces ir raidos udavi ni interpretavimas buvo privalomas ir teorijoje, ir praktikoje. Buvo diegti nauji ekonomikos valdymo (centralizuoto planavimo) metodai, kurie visikai pakeit sprendim primimo tvark. I esms buvo pa keistas alies kio valdymas. Sovietin okupacija Lietuvoje truko beveik pus amiaus. Pasibaigus herojikam ginkluotam 1945-1953 m. pasiprieinimui, lie tuviai pradjo kovoti u savo laisv ne tokiais dramatikais metodais: pasiprieinimas pasidar slaptintas. Prasidjus Gorbaiovo pertvarkai,

234

lietuvi kova u nepriklausomyb suaktyvjo, o nuo 1988 m. tapo at vira. ie veiksmai Maskv labai suerzino. Tarp daugelio kritik atsi liepim pasigirdo ir kaltinim tariamu ekonomini ambicij nepagrs tumu. Soviet pareignai tvirtino, kad Lietuva daug ilo stojusi" SSRS: 1940 m. ji buvo atsilikusia ems kio alis, o 1990 m. tapo isi vysiusia, industrine sovietine respublika. iame straipsnyje pabandy sime suabejoti toki teigini pagrstumu. Po prievartinio traukimo Soviet Sjungos sudt anksiau egzis tavusios rinkos ekonomikos bei ekonomikos pltojimosi kriterijus ir ro diklius pakeit nauji, kurie visikai sujauk bet koki galimyb paly ginti laike ir erdvje. Padt dar labiau apsunkino sovietins statistikos slaptumas. Trkstant patikim duomen, nemanoma pateikti tiksli skaiiavim. Vis dlto pabandyti galima. Pirmiausia, remdamiesi turi mais duomenimis bei j kokybe, patyrinkime k tik pateiktus teiginius. Pabandykime atskirai aptarti ekonomikos sritis.

2.

Gavybos pramon
1940 m. Lietuva buvo ems kio kratas: trys ketvirtadaliai vis dir bani moni dirbo ems kyje. Po puss amiaus agrarinis komplek sas Lietuvos ekonomikoje vis dar buvo svarbus, nes teik vien ketvir tadal vis darbo viet bei sudar daugiau nei pus vis nacionalini pajam (How will... 1990). 1938-1940 m. Lietuva pagal grd bei primeliamo pieno kiek bu vo labiau atsilikusi nei kaimynins Vakar valstybs ( r. 1 lent.).

lentel.

Keli ali ems kio produkcijos palyginimas. Gr dins kultros (cnt i ha), pieno primilis (i karvs) (r.: Lithuania's... 1990)

Rugiai
Metai Valstyb: Lietuva Suomija vedija Danija 12 16 20 20 28 22 40 38 1938 1987

Kvieiai
1938 12 20 27 35 1987 39 23 48 -

Mieiai
1938 13 16 24 34 1987 31 25 38 45

Pienas
1970 2,9 3,7 4,0 3,9 1987 3,6 5,0 5,8 5,9

235

Dar svarbiau tai, kad savo ems kio gamybos efektyvumo rodik liais Lietuva buvo gerokai atsilikusi nuo Vakar valstybi. 1981-1987 m. darbo efektyvumas ems kyje tesiek ketvirtadal Amerikos darbo efektyvumo ems kyje (Lithuania's... 1990). Apskritai ems kio ga mybos savikaina buvo du tris kartus didesn nei Vakaruose (How will...). Soviet Sjungos valstybinio plano komiteto pirmininkas Juri jus Masliukovas teig, kad Lietuvos ems kis skolingas sjunginiam biudetui 172 mln. rubli (A Discussion... 1990, 37). Kaip tai atsitiko? Nepriklausomybs metais nekomunistin Lietuva reng ir maitino savo pilieius negaudama jokios usienio paramos. Palygti su Soviet Sjunga, jos ems kio produkcijos apimtis buvo didesn: 1940 m. ne priklausomoje Lietuvoje vienam gyventojui msos produkt buvo pa gaminama 1,9, jautienos - 1,9, pieno - 2,8 ir kiaulienos - 2,7 karto dau giau. Po 50 met stulbinamos kio paangos Soviet Lietuva pasidar priklausoma nuo Maskvos subsidij (Terleckas 1990). Jeigu is teiginys teisingas, tai kas dl to kaltas, jeigu ne nevykusi prievarta primesta cen tralizuoto planavimo sistema su visais savo ikraipymais? Daugel deimtmei sovietin ekonomin literatra centralizuoto planavimo sistem stengsi pavaizduoti kaip gal ir ne nuostabi, bet utat pirmkart monijos istorijoje mokslu paremt sistem. Dauguma autori tvirtino, kad dl savo planinio pobdio - t. y. diegtos eko nomikos valdym mokslins tiesos - sistema sugeba pritaikyti visikai objektyvius mokslo dsnius praktikoje tam, kad plaiosios mass gau t naudos; taip ivengiama ikraipym bei ilaid, kylani dl chao tiko rinkos jg lsmo kapitalizmo slygomis. Deja, realybje viskas buvo prieingai. tai vienas pavyzdys. Sovie tinis technikos paangos rodiklis yra main galingumas, j dydis ir skaiius: kuo daugiau, tuo geriau (em bole, tem lue"). Pasakojama, kad, nordami rodyti savo technikos pranaum, sovietai ketino sukurti didiausi pasaulyje mikrokompiuter! Komunist polinkis gigantomanij sudar slygas pernelyg daug gaminti ir plaiai naudoti labai sunkius renginius, tokius kaip trakto riai Kirovec K-700". Tokie traktoriai pridaro alos ne tik aplinkai, bet ir suplkia dirv, suardo jos struktr ir drenao sistemas; visa tai net 30-50 proc. sumaina kviei derlingum. Buvo rodyta, kad beatodai rikai naudojami tokie traktoriai bei kiti ikraipymai pridar daug a los tiek Lietuvos, tiek apskritai visos Soviet Sjungos ems kiui (Aganbegyan 1988, 33-36; VVolfson 1988; Dda 1990). Apskaiiuota, kad vien tik 1961-1988 m. Lietuvos ems kis dl sisteminio neefektyvu mo patyr daugiau nei 900 mln. rubli nuostol (Lithuania's... 1990).

236
Bandymams paskutin deimtmet vykdyti Lietuvoje radikali re form dar alingesnis u mintus nuostolius buvo sovietizuotos eko nomikos sandaros bei darbo ems kyje etikos poveikis. Prievartin kolektyvizacija ir suvarymas tarybinius kius reik nusikalstam valstiei ki ir apskritai eimos kio griovim. Privatizacija, atkur ta nuosavybs teis yra btina slyga rinkos veiksniams sukurti (Hinds 1990; Baleentis 1990). Padaryti tai buvo sunku dl maiausiai dviej prieasi. Pirma, nors kolki emes galima idalyti atskiroms ei moms, taiau nra nei pastat, nei technikos emei dirbti. Antra, vi sam gyvenimo bdui (eimos kiui) buvo paskelbtas 50 met mora toriumas" (Kaznas 1990). kininko, protingo ir ididaus ems savi ninko, bdo savybs nyksta. Iliko neiniciatyvs arba maai iniciaty vs ems kio darbininkai bei apgailtina darbo kultra. i poky i mastas prilygsta baudiaunink tapimui valstieiais. Per dvejus metus nusikalstamai sunaikintam eimos kiui atkurti prireiks deimt mei (Laird 1990).

Perdirbamoji pramon
iame sektoriuje Lietuvoje vyrauja pramon, nes kasybos nra dl gamtini itekli stygiaus. Pasak soviet altini, 1940-1990 m. pramo ns gamybos apimtis Lietuvoje padidjo net 84 kartus, o tokios pra mons akos kaip ranki gamyba, laiv statyba, elektrotechnika bu vo sukurtos visikai (On the Lithuanian..." 1990). Pasirodius naujau siai informacijai apie Soviet Sjungos ekonomikos augim bei santy kin mast, vargu ar galima tuo patikti. tai du glasnost" laikotar pio autoriai - Vasilijus Seliuninas ir Grigorijus Chaninas (1987) - pa kankamai tikinamai rod, kad 1928-1985 m. Soviet Sjungos nacio nalins pajamos padidjo tik 6-7, o ne 90 kart, kaip tvirtino oficia ls altiniai. Paslaptis niekad nebus visikai atskleista. Norint atskirti infliacij nuo realaus kio augimo, btina vertinti kokybinius poky ius, nes nra patvirtinani rinkos duomen, kaip tai buvo sovieti ns sistemos slygomis. Galima bent jau daryti ivad, kad, vertinda mi kokybin paang pagal tokias objektyvias" charakteristikas kaip pajgumas, dydis bei svoris, galime paaikinti t oficialiosios sovieti ns statistikos polink kalbti apie aiki augimo tendencij (Kushnirs ky 1989, 294-301). Yra ir keletas specifini problem, susijusi su kalbomis apie Lie tuvos gamybos augimo temp. Pirma, is tvirtinimas paaikina anks

237

tesnj: toks smarkus augimo tempas buvo fiksuojamas dl to, kad me tin bazin gamybos apimtis buvo labai nedidel ar netgi prilygo nu liui. Yra gerai inomas statistikos efektas - kai bazin gamybos ap imtis lygi nuliui, nesunku" sukurti sivaizduojam spding augimo temp. Antra, is augimas yra grynai sovietinio augimo atmaina. Dl sis temini prieasi Soviet Sjunga, kitaip nei Vakarai, sunaudodavo gerokai daugiau aliav, skirt konkreiam produkcijos kiekiui gauti. Pavyzdiui, kitaip nei Pranczijoje ar Jungtinje Karalystje, plieno, naftos bei duj naudojimo efektyvumas Soviet Sjungoje buvo net 3 kartus maesnis (If Gorbachev... 1985; Aslund 1989, 16-17). Panaiai ir Lietuva, palyginti su vedija ar Suomija, vienam gamybos vienetui sunaudodavo 1,5-2,0 kartus daugiau energijos, medienos ar metal. Suomijoje 1 kvadratiniam metrui gyvenamojo ploto apildyti reikjo 20 kg, tuo tarpu Soviet Lietuvoje - 60 kg kuro (How will... 1990). Viso to esm - augimas dl augimo: daugiau angli ikasama tam, kad bt ilydyta daugiau metalo, is sunaudojamas rengti dar dau giau kasykl, kuriose bus gaunama dar daugiau angli; taip is ap link niokojantis vystymosi" ciklas sukosi ratu. Pasitelk medicinoje vartojam metafor, augim galime vadinti viniu. Nors alies gy ventojai buvo priversti aukotis dl vystymosi" (mat 20-40 proc. ar net daugiau vis pagaminam preki bei paslaug buvo skiriama in vesticijoms - tai liudija eksploatacijos mast), atrod, kad centralizuo ta ekonomika niekada nesubrs: ji darsi vis panaesn ali, kurios pasmerktos likti aminai besivystaniomis (Winiecki 1999). Treia, primestas sovietinis pramons augimas nusmukd Lietuvos ekonomikos bei darbo jgos altini struktr, padar al priklauso m nuo Soviet Sjungos djim, ypa nuo aliav. Vis pirma spar iai augo nuo Soviet Sjungos djim priklausomos Lietuvos pramo ns akos, kurios suvartodavo apie 60-80 proc. importuojam aliav, o i Lietuvos buvo eksportuojamas didiulis kiekis pagamintos produk cijos (net 50-60 proc.) (Lithuania's... 1990). Toks darbo jgos pasiskirs tymas puikiai atitiko Maskvos militaristinius bei kitus imperinius, o ne Lietuvos gyventoj interesus. Socialinis vystymosi efektyvumas, rodan tis kylani gerov (taka gyvenimo lygiui bei kokybei) Soviet Sjun goje ir Lietuvoje buvo labai emas (Vasiliauskas 1999). Vienas sovieti nis ekonomistas apskaiiavo, kad pagal vienam gyventojui tenkani preki ir paslaug kiek Soviet Sjunga um 50-60 viet pasaulyje (Jones ir Moskoff 1989). Net jeigu i pradi sovietinis pramons au gimas ir turjo teigiam tak gyventoj gerovei, labai greitai t nu

238

svr neigiamos apraikos. Remiantis ituo, galima daryti ivad, kad tai, kas vyko Lietuvoje ir visose komunistinio bloko valstybse, vadin tina sovietiniu visk naikinaniu augimu (Bhagwati, Brechter ir Hatta 1984). Toks augimas nuskurdino valstyb bei jos gyventojus, panaiai kaip vys suniokoja gyv organizm. Kaip iuolaikinje vio tera pijoje stengiamasi sustabdyti pagrindini maisto mediag sraut v io apimt audin, kad is badaut ir sunykt, taip ir komunistin eko nomika sustojo augusi, o visa sistema galutinai lugo deimtojo de imtmeio pradioje nutrkus lengvam" aprpinimui gamtiniais i tekliais (nafta, anglimis ir pan.) bei darbo itekliais (moni kantry be, pakantumu komunistinei baudiavai ir inaudojimui). Apskritai 1988 m. Lietuvos pramons darbo naumas buvo daugiau nei perpus maesnis u Amerikos. Nustatyta, kad 1960-1989 m. Lietuvos pramo n dl sisteminio neefektyvumo patyr apie 88 mlrd. rubli nuostoli (Lithuania's... 1990). 1990 m. prasidjusioms ir jau deimtmet vyks tanioms reformoms, taip pat ir ateiiai u tuos begalinius nuostolius, patirtus sovietiniais metais, galbt svarbiau yra komunizmo palikimas (sovietizacija) pramons struktroje, ekonomikoje bei visuomenje. Lie tuvos pramonje pagrindin viet um milinikos, technologikai, bet neekonomikai specializuotos mons, kurios naudojosi monopo listine ar oligopolistine padtimi. Kadangi abiej gamybos lygties pu si savikaina ireikiama pasaulinmis kainomis, tai tokios didels ko munistins mons nebuvo naudingos pleiant gamybos apimt, nes daugeliu atvej produkcijos vert buvo maesn nei aliav, darbo j gos ir kit djim vert. paradoks, vadinam verts atmimu", apskaiiavo inomas Harvardo universiteto ekonomistas Janoas Kor nai. Nagrinjant Vidurio Europos valstybi (ir Lietuvos) patirt vyk dant reformas, atrodo, kad jos visomis priemonmis stabdo ir net sa botuoja demonopolizavim ir apskritai rinkos reformas. Lenkijoje vie na sunkiausiai sprendiam problem yra ta, kad tebeegzistuoja at imani vert" valstybs valdom monopolij branduolys (Samonis 1990a). Visose pokomunistinse valstybse tos monopolijos pasirod esanios puiki terp veti pokomunistinei nomenklatrai (raudonie siems direktoriams"), o i, be jokios abejons, pasirod gebanti stab dyti ir lugdyti visas btinas rinkos reformas, ypa mikroekonomikos lygmens (Samonis 1995). Pasaulinje gamyboje vyksta revoliucija. Ma sins produkcijos model (gamybos masto augimu paremt ekonomi k) keiia lanksios daug vairi produkt gaminanios firmos, dau giausia dmesio skirianios kokybei bei greitam reagavimui rinkos

239
slygas, naudojanios technologikai naujovik rang ir naujas dar bo organizavimo formas, atsiradusias skaitmenins revoliucijos metu, t. y. gamybos vairove paremtos ekonomikos modelis (Milgrom ir Ro berts 1990; How to... 1990; Winiecki 1987, 22-23; Samonis 2000). Lie tuvoje paang gali stabdyti didiosios monopolistins mons ir tai, kad nra ma bei vidutini moni, greitai prisitaikani ir pasiy mini novatorikumu, kurio reikia iandieninei globalinei skaitmeni nei ekonomikai (Samonis 2000).

Paslaug sektorius
Vienas i rykiausi iuolaikins ekonomikos bruo - spartus pa slaug sektoriaus augimas. Vakaruose iame sektoriuje dirba apie 60-80 proc. darbo jgos. Skirtumas paslaug teikimo srityje btent ir liudija santykin atsilikim ar nepakankam isivystym (Schroeder 1987; Aslund 1989, 19). Lietuvos paslaug teikimo srit nuo Vakar labai atitolino Maskvos primestas augimas (ypa industrin hipertro fija). Remiantis komunistins ideologijos motyvais, dauguma teikiam paslaug (vadinamosios neproduktyvios paslaugos) buvo laikomos antrarmis. Dl to itekli paslaug sektoriui buvo skiriama remian tis principu tai, kas atlieka". Apie 1980 m. 37 proc. Lietuvos darbo moni dirbo paslaug srityje - toks buvo visos Soviet Sjungos vi durkis. Dauguma Vakar valstybi lyg pasiek apie 1950 m. (Schro eder 1987; Parkola 1980). Dl ios prieasties tiek Lietuvos, tiek ir So viet Sjungos ekonomika nuo Vakar atsiliko beveik 30, o gal ir dau giau met. Jas netgi aplenk dauguma treiojo pasaulio valstybi (As lund 1987, 19). Tokia apgailtina Soviet Lietuvos teikiam paslaug padtis buvo akivaizdi netgi probgmais pavelgus sveikatos apsau g, aprpinim gyvenamuoju plotu, komunalines paslaugas ir trans port, o ypa susisiekimo bei finansines paslaugas, labai aktualias iuo laikinei ekonomikai. Pastarosios paslaugos daugumoje viet buvo tei kiamos pasitelkus skaitytuvus (Uosis, Terleckas, Baldiis 1989, 16). Di diausia ateities problema bus atsilikimas teikiant susisiekimo ir finan sines paslaugas, nes manoma, kad atotrkis tarp Soviet Sjungos ir Vakar ioje srityje didja (Schroeder 1987). Perjimas prie rinkos eko nomikos daugiausia priklauso nuo pakankamos paangos pltojant fi nans sektori, kuris pakeis alies biurokratijos vykdomas skirstymo funkcijas.

240

5. Ekonominiai ryiai su usieniu

Maoms alims, tokioms kaip Lietuva (3,8 mln. gyventoj), tarptau tinis ekonominis bendradarbiavimas yra itin svarbus. Vyko kartos dis kusijos tiek dl Soviet Sjungos ir Lietuvos dviali ryi pobdio bei naudingumo, tiek dl apskritai Soviet Sjungos ir Baltijos valsty bi ekonomini ryi.

5.1. Kas k ir kieno sistem subsidijavo?

Vos tik sisibavo Baltijos valstybi kova u nepriklausomyb, tuoj pat soviet propagandos maina paleido plipsn pastab bei tvirtini m, kuriais buvo bandoma parodyti politin bei ekonomin nepriklau somybs judjim iracionalum. Buvo nepagrstai tvirtinama, es Bal tijos valstybs, palyginti su kitomis SSRS dalimis, nesugeba subalansuoti savo einamosios sskaitos, todl joms reikia suteikti nesavanaudik pagalb", t. y. joms turi bti teikiamos subsidijos kit respublik s skaita. Kad ir kaip buvo suformuluoti tokio pobdio tvirtinimai, jais siekta parodyti, kad, nordami gyvendinti savo siek - gyti politin gali, - Baltijos valstybi vadovai ne tik kirto per juos maitinani ir brolik pagalb" teikiani Maskvos rank, bet ir aklai stm savo tautas ekonomin katastrof (Borisov ir Mikhailov 1990; Hammer 1990; Smulders 1990; On the Lithuanian..." 1990; Maniuis 1976). is klausimas yra tiek sisteminis, tiek ir kiekybinis (pltros kiekyb). Pirmasis susijs su komunizmo poveikiu (sovietizacija) ekonomikos plt rai (jos kokybei) Baltijos valstybse pokario okupacijos metais. Jis jau aptartas ankiau (taip pat r.: Samonis 1991a). Dabar patyrinkime kie kybin pltros pus. Propagandin Maskvos maina nuolat kartojo, jog Lietuvos nepri klausomybs pradioje Soviet Sjunga (Rusija) jai tiek pigias alia vas (gamtines dujas - po 28 rublius u 1000 m3, palyginti su 97 dole riais pasaulio rinkose; naft - po 30 rubli u ton, palyginti su 110 doleri pasaulio rinkose) (How will... 1990). Tuo pat metu buvo tvirti nama, kad Lietuvos Soviet Sjung eksportuojami pagrindiniai maisto produktai bei plataus vartojimo preks yra pernelyg brangios. Buvo sa koma, kad tokios pat kokybs preki kur kas pigiau galima nupirkti Vakaruose. ios santykins kainos Lietuvos ir Soviet Sjungos preky boje laikomos nesavanaudika ir kilnia rus tautos pagalba" (subsidi jomis) (Maniuis 1976, 102; Hammer 1990).

241

Sunku iuos teiginius rodyti ar paneigti. ia ir slypi abejotinas cen tralizuotai planuojamos ekonomikos grois, nes niekas neino tikrosios vidinio preki ir paslaug judjimo verts. Padt dar labiau apsunki na dirbtins, biurokratikai nustatomos kainos bei priimami sprendimai. Taiau vien dl trij prieasi sunku suprasti, kodl subsidij aikini mas paremtas ne kuo kitu, bet grynu prasimanymu. Pirma, pravartu prisiminti paprast klasikins ekonomikos ties, jog jei besiintegruojani ali (pavyzdiui, Lietuvos ir SSRS) gamybos r mimas skiriasi nuo kit ali, santykins kainos tokioje sjungoje" skir sis nuo pasaulins rinkos kain (Brada 1985). Akivaizdu, kad Soviet Sjunga, turtingiausia itekli alis pasaulyje, savo aliavas parduoda santykinai maesnmis kainomis negu kiekviena kita valstyb. Auk iausi technikos lyg pasiekusios alys, tokios kaip Japonija ar JAV, ly giai taip daro su moderniais pramons gaminiais. Esant ribojaniai, au toritarinei, ikraipaniai ir lugdaniai prekyb Lietuvos ir SSRS s jungai", Lietuvoje pagaminti panaios kokybs televizoriai bus, be abejo, brangesni nei japoniki btent dl nevienodo isivystymo lygio, kuris lemia gamybos skirtumus. Santykins Lietuvos ir Soviet Sjungos pre kybos kainos atskleidia ne k kita, o vien tik kitokias Sjungoje vyra vusias slygas (Holzman 1987, 187-201; Desai 1985). Antra, greta vystymosi veiksni visumos ta paia linkme veikia ank iau apraytos sistemos ydos. Komunizmo slygomis su toki auktos technologijos preki kaip televizoriai gamyba susijusios gausesns ir di desns sistemos ydos nei su gamtos itekli naudojimu. Drauge su prastine sovietine kainodaros formule, paremta kainos su priemoka principu, visa tai kainas dar labiau ikreipia. Treia, Lietuvoje darbo naumas vis laik virijo Soviet Sjungos vidurk apie 7 proc., o augimo tempai - 8,6 proc. Per vis pokario lai kotarp, palyginti su Soviet Sjunga, Lietuva taip ir nepanaudojo sa vo papildomo turto. Didesn pridtins verts dalis, sukurta dl geres nio ekonomikos valdymo, niekada neatsispindjo nei vartojime, nei san taupose (Terleckas 1990; Alekaitis 1990). Trys k tik aptartos prieastys neatitinka sovietins subsidij inter pretacijos. Kalbant apie treij prieast yra netgi prieingai. Kas atsi tiko tam tikrai Lietuvoje sukurtai pridtins verts daliai? Pabandyki me klausim atsakyti. Valstybinio plano komiteto pirmininkas Jurijus Masliukovas tvirtino, kad 1966-1989 m. investicijos Lietuvos k sudar apie 50 mlrd. rubli (A Discussion... 1990). Soviet altiniai danai nurodo ir kitus skai

242

ius kaip Maskvos pagalbos Lietuvai pavyzd. Taiau, pasak Lietuvos valstybinio statistikos komiteto, 19 proc. tos sumos teko kolkiams bei Lietuvos gyventojams. I 14,8 mlrd., kurie buvo skirti ems kiui, cen triniai valstybs fondai sudar tik 60 proc. (Lithuania's... 1990). Lietuvos kio ministerijos duomenimis, per paskutinius 25 metus iki nepriklausomybs sjunginio pavaldumo mons ir organizacijos Sjun gos biudet perved 8,9 mlrd. rubli, arba 2,3 karto daugiau nei gavo centralizuot kapitalini djim. Be to, centrin Sjungos fond pervesta daugiau nei 1 mlrd. valiutini rubli bei 99 mlrd. rubli apyvartos mo kesio. Be i visiems inom pervedim, buvo ir paslpto itekli isiur bimo i Lietuvos. Vienas toki - kredito itekli pamimas SSRS Minist r tarybos nuoira. Vien tik 1988 m. i Lietuvos buvo paimta 854 mln. kredit, o 1980-1988 m. i suma, reguliuojama SSRS Ministr tarybos nuo ira, padidjo nuo 2 iki 4,1 mlrd. rubli. Nustatyta, kad 1980-1988 m. Lietuvos ekonomika prarado 728 mln. rubli plauk, arba 1,6 mlrd. rub li, perskaiiavus kaip palkan palkanas (Lithuania's... 1990). 1989 m. liepos 1 d. Lietuvoje sukurti kredito itekliai pasiek 10,5 mlrd. rubli, i kuri 6 mlrd. disponavo Maskva. Nors Lietuvos gyventojai sudar tik 1,3 proc. vis Soviet Sjungos gyventoj, jos kredito itekliai padeng 9,5 proc. biudeto deficito, atsiradusio dl 1989 m. gaut paskol. Tuo pat metu Lietuvos gyventojai, gaudami tik 86 mln. rubli, kentjo dl kredito itekli stygiaus, nors j santaupos virijo daugiau nei 6 mlrd. rubli. Sovietin kredit teikimo sistema tapo paia svarbiausia arterija, kuria i Lietuvos Soviet Sjung buvo ipumpuojamos plaukos (Uo sis, Terleckas, Baldiis 1989, 13-15). Nordami tai pailiustruoti mikroekonomikos duomenimis, panagri nkime kapitalini djim srautus Vilniaus Elfos" gamybin susivie nijim ir i jo. is susivienijimas, kaip teig Valstybinio plano komiteto pirmininkas Masliukovas, 77 proc. savo penkeri met investicij gavo i Maskvos (Lithuanian... 1990, 56). Per ketvirt amiaus, pasibaigus 1988 m., Elf" kapitaliniams djimams i centro gavo 34 mln. rubli bei 3 mln. valiutini rubli, o Sjungos biudet perved 86 mln. rub li pelno bei papildomai 74 mln. rubli skyr Sjungos pramons mi nisterijai. Elfoje" sukurtas pelnas, pervestas Maskv, buvo 3,3 karto didesnis u las, skirtas i centrini fond. Pagal klasikin dvigubo standarto" mstym los, pervedamos centr, yra privalomos, tuo tar pu asignavimai i centro vadinami pagalba" arba parama" (Lithua nia's... 1990). I ios prieprieos aikja, kad Lietuva, gavusi investicij i Mask vos, jai dosniai atsidkodavo. Daugeliu atvej Lietuvos, kitaip nei la

243

biau atsilikusi respublik, grinama skola buvo gerokai didesn. Taigi prastin investavim siekiant gauti pelno vadinti nesavanaudika ir kilnia rus tautos pagalba" yra arba akivaizdus nesusipratimas, arba tyin melaginga propaganda. alutinis prievartins orientacijos SSRS rezultatas buvo visikai nu trk ekonominiai Lietuvos ryiai su Vakarais - su Jungtine Karalys te, Vokietija ir Belgija, - taip nelengvai umegzti tarpukario laikotar piu. To meto Lietuvos usienio prekybos apimtis, tenkanti vienam gy ventojui, nuolat didjo ir buvo net 3 kartus didesn nei Soviet S jungoje. Lietuvos eksportas tarpukario metais padidjo 2 kartus, o jos nacionalin valiuta pagal stiprum tuo metu buvo antroje treioje vie toje pasaulyje (Terleckas 1990; Ten Years... 1938, 72-78; Vainoras 1990). Dl okupacijos Lietuva prarado daug vairios naudos, turtos i usienio prekybos bei i bendradarbiavimo su ekonomikai isivys iusiomis rinkos ekonomikos valstybmis. Atgavusios nepriklausomy b Lietuvos prekyba su Vakarais tesudar 2 proc. visos prekybos. ia dar reikia paymti, kad soviet bei kai kuri Vakar ali li teratroje pernelyg sureikminamas vidaus rinkos dydis (pagal vals tybs plot) kaip pagrindinis ekonomikos pltros pranaumas. Todl Lietuvos nepriklausomybs gynjai danai kaltinami, jog band kurti valstyb, kurios plotas pernelyg maas, kad ji galt skmingai eko nomikai pltotis. Tai pasens, XIX imtmeio, mstymas. Remiantis naujausiais Pensilvanijos universiteto ekonomikos profesoriaus Rober to Summerso tyrim duomenimis, pajam, skiriam vienam gyvento jui, vidutinis metinis prieaugis 50 proc. pasaulio ali, esani dug ne", vertintas pagal t valstybi gyventoj skaii, 1960-1985 m. di djo daug smarkiau nei pajam vienam gyventojui prieaugis didio siose valstybse. Vienam gyventojui tenkanios pajamos maose vals tybse taip pat bna didesns. Bti plaiosios tvyns" (nekalbama apie jos specifin pobd) dalimi greiiau buvo trkumas, o ne priva lumas. Kodl? O todl, kad maesns alys aktyviau prekiauja pasaulio rinkoje, kuri nekinta, ar gyventumte didiulje Soviet Sjungoje, ar maoje Lietuvoje. Maos valstybs gamina vis daugiau toki produk t, kuriems didel vietos rinka nebtina: nedidel, vienalyt ekono mika maiau kenia nuo neefektyvumo, atsirandanio nelanksiai vy riausybei kiantis regioninius ir atskir srii konfliktus (Becker 1990). Ikreipta Soviet Sjungos komunistins centralizuotos, alies vid orientuotos raidos strategijos struktra bei atsiradusios dvi atskiros rin kos (nereikli Soviet Sjungos vidaus ir Ekonomins Savitarpio Pagalbos

244

ali bei reikli pasaulin), veikdamos tarpusavyje, sukr dvigub komu nistins ekonomikos eksporto struktr, o tai neigiamai paveik skmin g eksporto perorientavim reikli pasaulio rink (Winiecki 1999).

5.1.1. velgiant kreivj Valstybins statistikos valdybos veidrod: beprasms pastangos

Europos Ekonomin Bendrija band inagrinti statik Baltijos vals tybi ir Soviet Sjungos ekonomini ryi pobd (Stabilizacija... 1990). Europos Sjungos, tuometins Europos Ekonomins Bendrijos (EEB), praneime, paremtame Soviet Sjungos valstybins statistikos valdybos duomenimis apie prekyb 1988 m., kalbama apie visikai ne igiam Baltijos valstybi ir likusios Soviet Sjungos dalies prekybos balans. Reikia labai tikti Valstybins statistikos valdybos duomen pa tikimumu bei isamumu, kad bt galima atlikti i analiz ir rimtai vertinti jos rezultatus. Trejus deimtmeius atlieku lyginamj sovieti nio tipo ekonomikos analiz, bet turiu prisipainti, kad man tokio ti kjimo stinga. Kodl? Pirmiausia dl to, kad prekyba pagamintais produktais sudaro tik dal einamosios sskaitos. Maskva nesumokjo Baltijos alims u tran zit per j teritorijas. Itisus imtmeius Baltijos jros uostai buvo Ru sijos langas pasaul. Apskritai visos pajamos, gautos i paslaug sek toriaus, taip pat ir i turizmo, nutekdavo Maskvon, aplenkdamos Bal tijos valstybi sskaitas. Antra, viskas, kuo buvo aprpinama Baltijos valstybi teritorijoje dislokuota 400 tkst. ar daugiau kareivi soviet armija, buvo laikoma importu. Be to, Maskva neatlygino alos, kuri soviet kariuomen padar Baltijos valstybi aplinkai. Visikai nra i ni apie kelet labai svarbi Baltijos valstybi ir Soviet Sjungos tar pusavio santyki aspekt, kaip antai apie Komunist partijos ir KGB bei kit valdios struktr, svetim Baltijos valstybms ir padariusi daug al j interesams, finansavim bei aprpinim. Be to, Europos Ekonomins Bendrijos atlikta atskir sovietini res publik prekybos analiz neatspindi viso Soviet Sjungos egzistavi mo laikotarpio. T galima pasakyti ir apie Baltijos valstybes. Kai ku rios i j devintojo deimtmeio pabaigoje patyr prekybos su Soviet Sjunga deficit. Taip atsitiko vis pirma dl to, kad soviet ekonomi ka patyr visik fiasko, ypa blogjant usienio prekybos balansui. Tai turjo skirting poveik Baltijos valstybi prekybos srautams Soviet Sjung ir i jos. Taiau jei panagrinsime vis Soviet Sjungos egzis tavimo laikotarp, pamatysime visai kitok vaizd. Remdamiesi kitais

245

duomenimis, kurie plaiau nuvieia pasienio prekyb, pamatysime, kad 1961-1988 m. bendrasis prekybos saldo Latvijoje padidjo 9 proc., o einamj sskait traukus ir paslaugas, saldo iauga iki 23 proc. (Smulders 1990, III lent.). Su tam tikromis ilygomis Europos Ekonomins Bendrijos atliktoje analizje (77 p.) teigiama: turint duomenis apie prekybos vidaus ir u sienio (pasaulinje) rinkoje kainas, galima apskaiiuoti, kiek pagal i kreipt sovietin kain struktr kai kurioms respublikoms tenka pel no. Taiau faktikai dirbtines kainas veriant pasaulins rinkos kai nas didiuliai statistiniai netikslumai tokius bandymus daro beprasmius. itai nurodo ne tik Vakar valstybi autoriai (pavyzdiui, Schroeder 1992), bet ir supranta pats Valstybins statistikos valdybos pirmininkas savo straipsnyje Sugrinkime pasitikjim statistika" (Kirienko 1990). Kadangi respublikos savo einamj sskait neturjo, sovietinio ti po kapitalo sskaitos turjo didel tak Baltijos valstybi ir Soviet S jungos einamosioms sskaitoms. Baltijos valstybi turima mediaga ro do, kad dl nelygi finansini santyki su SSRS atsiranda dar daugiau ikraipym. Dl Soviet Sjungos proio subsidijuoti ne vartojim, o gamyb maja eksportuotin preki vert. Dl didelio subsidij pro cento mameninse kainose ems kio produktus eksportuojani vals tybi (Lietuvos, Estijos) eksporto apimtis linkusi mati. Lietuvoje ios subsidijos sudar net 30-40 proc. produkto verts (Karlsson ir van Ar kadie 1991, 213; Hanson 1991b). Apskritai ikraipym atsirado dl bendros Soviet Sjungos bank sistemos. Centriniai bankai nuolat perskirstydavo einamsias sskaitas ir kreditinius iteklius tarp respublik ir centro. Per 44 pokario metus Latvija perdav Maskvai du kartus daugiau grynj pinig ir kredito itekli nei gavo pati; taigi Soviet Sjungai buvo suteikta apie 34 mlrd. rubli subsidij. Panaiai ir Lietuvoje buvusios sjunginio pavaldumo gamyklos perved Maskv du kartus daugiau l, nei gavo i jos ka pitalo investicij. Soviet bank sistema buvo viena pagrindini arteri j, kuria viena kryptimi vyko kapitalini itekli ipumpavimas i Bal tijos valstybi Soviet Sjung. Btent pelno, gauto i eksporto, pa skirstymas, ir taip jau blogindamas lidnai pagarsjusi stygiaus" eko nomik, sumaino Soviet Sjungos peln, gaut i prekybos. Jei Balti jos valstybs bt turjusios normalius ir teisingus finansinius santykius su Soviet Sjunga, jos bt galjusios gauti papildom l importuo ti naft bei kitus gamtinius iteklius (Smulders 1990; Samonis 1991a). is pastebjimas vertinant i dien apskaitos kategorijomis yra gal ir ne reikmingas, taiau parodo, kas, k ir kieno sistem subsidijavo.

246

Minti Baltijos valstybi ir Soviet Sjungos ekonomini ryi ikrai pymai yra tik bendrosios problemos dalis, taiau manau, jog ito pa kanka norint suvokti jos mast. Dl ios prieasties sunku pagrsti tei gin, es Soviet Sjunga subsidijavo Baltijos alis. Jei Maskvos investi cijos Baltijos alis buvo autonominio pobdio ir labiau siek pelno, o ne stengsi k nors kompensuoti, tai toks teiginys yra neteisingas, net jei ir nebt ikraipym (Hanson 1991b). A visikai sutinku su vedi jos vyriausybs iniciatyva parengta Baltijos valstybi ekonomins pa dties apvalga. Joje pateikti skaiiavimai panas nurodytuosius EEB praneime. Daroma ivada, kad tokio pobdio bandym vert abejo tina (Karlsson ir van Arkadie 1991, 193). Jais negalima remtis norint ap skaiiuoti, kokios turt bti Baltijos valstybi einamosios sskaitos ne priklausomybs de facto slygomis. Remiantis 1989 m. ir vlesniais duomenimis, galima daryti prielai d, kad Latvija galjo turti subalansuot einamj sskait netgi esant realioms Rusijos energetini itekli kainoms. Kit dviej Baltijos vals tybi vyriausybs tvirtino, kad joms netoli iki subalansuotos einamo sios sskaitos (Buchan 1991; Hanson 1991a ir b; Department of... 1991).

6. Lyginamieji vystymosi lygmenys: kaip imatuoti so vietin stabdomj poveik

Vienam mogui tenkantis bendrasis nacionalinis produktas yra pats aikiausias bdas vertinti ekonomikos isivystymo laipsn. Tarpukario nepriklausomybs metais Lietuva buvo silpniau isivysiusi Europos valstyb. Taiau reikin reikia pavelgti istoriniu poiriu. Nuo 1795 m. iki Pirmojo pasaulinio karo (t. y. 120 met) Lietuva buvo Ru sijos imperijos dalis ir patyr iaurias represijas u daugel bandym isilaisvinti. Pirmojo pasaulinio karo metu ji buvo okupuota vokiei, kurie igrobst Lietuvos pramons mones ir su pedantiku tikslumu visk sunaikino. Vieno vertintojo nuomone, Lietuva vokiei okupaci jos bei kovos u nepriklausomyb metais patyr nuostoli u madaug 5 mlrd. lit (tuo metu 10 lit buvo verti 1 Amerikos dolerio), ir i su ma buvo 3,5 karto didesn u Lietuvos nacionalines pajamas 1924 m. Tauta tuo metu beveik nebuvo susitelkusi. Buvo manoma, kad Lietu va negals ilikti kaip ekonominis vienetas (Terleckas 1990; Simutis 1942, 19). Vis dlto buvo dedamos milinikos pastangos atkurti krat. Lie tuvos ekonomika per metus vidutinikai iaugdavo 10 proc. - tai ste

247

btinas tempas (Terleckas 1990; Ten Years... 1938, 4). Be to, kitaip nei soviet laikais, socialinis vystymosi efektyvumas buvo gan didelis. Pa kanka pasakyti, kad vidutinio pramonje dirbanio mogaus atlygini mo pakako 4 asmen eimai ilaikyti (Maiuika 1955). Nieko panaaus nebuvo manoma po pus amiaus trukusios sovietins paangos". Galima ginytis, ar 1940 m. Lietuva buvo atsilikusi nuo isivysiusi Vakar valstybi bent deimtmeiu. Oficials Soviet altiniai teigia, kad 1928-1985 m. Soviet Sjungos nacionalins pajamos padidjo net 90 kart. Turbt pats sensacingiausias glasnost" laikotarpio reikinys yra kitas vertinimas, kurio autoriai Seliuninas ir Chaninas paskelb duomenis, rodanius, jog nacionalins pajamos padidjo tik 6-7 kar tus. Vakar analitikai iki iol negaljo paskelbti nieko tikinamesnio. Vakar valstybi pastangos vertinti Soviet Sjungos bendrojo nacio nalinio produkto vert doleriais buvo gerokai pagraintos (Marer 1985; World Bank Atlas 1980-1983; vairs CV vertinimai ir pan.). Buvo nustatyta, kad 1990 m. Soviet Sjungos bendrasis nacionalinis pro duktas, tenkantis vienam mogui, siek apie 2000 JAV doleri (Gros sly... 1990). Tikriausiai tai gerokai daugiau nei buvo i tikrj, jeigu, Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, Lenkijos bendrasis naciona linis produktas vienam mogui 1990 m. sudar tik 1100 JAV doleri (Lipton ir Sachs 1990). Nra pagrindo tikti, kad Lietuvos bendrasis nacionalinis produktas mogui labai skirtsi nuo kaimynins alies to kio pat rodiklio. Ties sakant, soviet altiniai teig, kad 1988 m. Lie tuvos bendrasis nacionalinis produktas buvo 2427 rubliai - 10 proc. didesnis nei sjunginis t met bendrojo nacionalinio produkto vidur kis (On the Lithuanian..." 1990, 7). 1990 m. Lietuvos bendrasis na cionalinis produktas tikriausiai buvo apie 1000-2000 JAV doleri, t. y. gerokai maesnis nei Vakar valstybi, ypa kaimynini. Lietuvos valstybinis statistikos komitetas apskaiiavo, kad 1960-1989 m. Lietu vos nacionalins pajamos buvo 128,6 mlrd. rubli maesns nei Suo mijos bei 155,8 mlrd. rubli maesns nei vedijos, ir is atotrkis vis labiau didjo. iuo laikotarpiu Lietuvos nacionalins pajamos siek apie 154 mlrd. rubli (Lithuania's... 1990). Dauguma Vakar valsty bi pasiek bei pralenk posovietin Lietuvos isivystymo lyg (1990 met) ikart po Antrojo pasaulinio karo. Taigi Lietuv nuo Vakar valstybi 1990 m. skyr maiausiai 3 deimtmeiai (World Tables 1971). Tam, kad galiau pateiktus nepagrstus tvirtinimus vertinti kiekybi kai, silau komunizmo stabdomojo poveikio rodikl (KSR) - matmen, ku ris apibendrina stabdomj komunizmo poveik ekonomikos raidai:

248

KSR = TVA - PVA (KSR - komunizmo stabdomojo poveikio rodiklis; TVA - totalinis vystymosi atotrkis nuo pirmaujani Vakar vals tybi; PVA - pradinis vystymosi atotrkis prie sigalint komunizmui). Lietuvoje is matmuo apskaiiuojamas taip: KSI = 30 met - 10 met = 20 met. Turint galvoje santykin tarpukario Lietuvos atsilikim nuo kit valstybi (PVA) per deimtmet, pus amiaus trukusi okupacija (so vietizacija) nublok Lietuvos raid ne maiau kaip 20 met atgal (40 proc.). Pasirink KSI (40 proc.) ieities taku, galime apskaiiuoti doleriais, kiek Lietuva, bdama okupuota Soviet Sjungos, prarado turto, palyginti su kuria nors Vakar valstybe (pavyzdiui, su Dani ja). Taiau tai nra ios apvalgos tikslas. Reikia pripainti, kad ia pateiktas gan paprastas ir optimistinis vertinimo bdas. Kiti skaiia vimai, pavyzdiui, atlikti Pranczijos Vyriausybs, nra tokie optimis tiniai. Manoma, kad toliau paengusios Vidurio Europos valstybs (pavyzdiui, Bulgarija, Rumunija, Lenkija) savo vystymusi atsiliko madaug 25-30 met (viena karta) (Mocilnikar 1999). Dl ios prie asties KSI yra apie 50-60 proc.

7. Ivados
Net jeigu Soviet Sjungos primesta komunistin sistema pasiymjo labai savotiku ekonomikos augimu (kuris primena plintant v), Lie tuvos ir kit anksiau okupuot valstybi lyginamoji ekonomikos rai da buvo nublokta 20 met atgal. ioje apvalgoje pirmkart tiesiogiai ir labai apytiksliai vertinamas stabdomasis komunizmo (sovietizacijos) poveikis ekonomikos raidai Jis ireiktas komunizmo stabdomojo po veikio rodikliu (KSR), kur neeina vairaus pobdio netiesioginis ne igiamas poveikis. Nuo 1990 m. Lietuva bando gyvendinti radikalias politines ir eko nomines reformas, kurios leist atkurti valstybingum bei rinkos eko nomik (Samonis 2000b). Taiau lengvai ir greitai komunistins siste mos palikimo atsikratyti nepavyks. is straipsnis realistikai vertina di deles viltis sukurti gerov pokomunistinse valstybse pereinamuoju lai kotarpiu. Akivaizdu, kad reiks dar daug laiko, kol alis atsigaus nuo

249
komunistins soviet sistemos Lietuvai bei kitoms buvusioms komu nistinms valstybms teikt grybi". Kaip sak garsus Lenkijos disi dentas ekonomistas Winieckis, seniai mirusios sovietins sistemos pra keiksmas bus dar jauiamas daugel deimtmei buvusiose centralizuo tos planins ekonomikos alyse. Jas amiams suluoino specifiniai tos sistemos ikraipymai, o ir atsikrimo procesas - netgi pasikeitus san tvarkai ir strategijai - bus beviltikai ilgas" (Winiecki 1999).

Literatra
1. A Discussion on the Decisions Adopted by the Supreme Soviet of the Lithuanian Soviet Socialist Republic on March 10-12, 1990 / Mate rials of the Special Third Congress of People's Deputies of the USSR. Moscow, 1990. 2. Aganbegyan, A. The Economic Challenqe of Perestroika. Bloomington: Indiana University Press, 1988. 3. Alekaitis, V. Ilaikytin, duodanti naud / Atgimimas. 1990. Nr. 12. 4. Aslund, A. Gorbachev's Struggle for Economic Reform. London: Pin ter Publishers, 1989. 5. Baleentis, A. spkime ateit / ems kio specialistas. 1990. Nr. 21. 6. Becker, G. S. Actually, Small-Fry Nations Can Do Just Fine / Busi ness Week. 1990. October 1. 7. Bhagzvati, J. Brechter, R. and Hatta, T. The Paradoxes of Immiserizing Growth and Donor-Enriching 'Recipient-Immiserizing' Transfers: A Tale of Two Literatures / Weltwirtschaftliches Archiv. 1984. No. 4. 8. Borisov, B. and Mikhailov, L. Litva - na puti k propasti? / Ekonomika i izn. 1990. No. 14. 9. Brada, J. Soviet Subsidization of Eastern Europe: The Primacy of Eco nomics over Politics? / Journal of Comparative Economics. 1985. March. 10. Buchan, D. EC Seeks Gradual Links with the Baltic / Financial Ti mes. 1991. September 10. 11. Department of Foreign Economic Relations / Latvia: An Economic Profile for the Foreign Investor. Riga: The Government of Latvia. 1991. 12. Desai, P. Is the Soviet Union Subsidizing Eastern Europe? / Europe an Economic Review. 1985. No 29.

250

13.

14. 15.

16.

17. 18. 19.

20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29. 30.

Dda, V. Nuo optimalaus sprendimo, optimali gamyb. Kaunas: Lithuanian Research Institute for the Mechanization of Agriculture, 1990. Grossly Deceptive Product / The Economist. 1990. March 10. Hammer, D. P. Why Do the Russians Complain? Paper Presented to the Conference on The 'National Question' in the Soviet Union", Waterloo-Laurier Centre for Soviet Studies, University of Waterloo, Ca nada, May 2-5, 1990. Hanson, P. Presentation on Baltic Foreign Economic Relations at the Convention of the American Association for the Advancement of Sla vic Studies. Miami, Florida, November 24. 1991 a. Hanson, P. External Economic Relations of the Baltic States / Econo mic Bulletin for Europe. Vol. 43. New York: United Nations. 1991 b. Hinds, M. Issues in the Introduction of Market Forces in Eastem_European Socialist Economies. Washington, DC: The World Bank, 1990. Hammer, D. P. 1990. Why Do the Russians Complain? Paper Presen ted to the Conference on The 'National Question' in the Soviet Union", Waterloo-Laurier Centre for Soviet Studies, University of Wa terloo, Canada, May 2-5, 1990. Holzman, F. The Economics of Soviet Bloc Trade and Finance. Boul der, Colorado: Westview Press, 1987. How will an Independent Lithuania's Economy Function? / The Lit huanian Review. 1990. March 2. How to Compete / Harvard Business Review. 1990. No. 4. If Gorbachev Dares / The Economist. 1985. July 6. Jones, A. and Moskoff, W. / Perestroika and the Economy: New Thinking in Soviet Economics. Armonk, NY: M. E. Sharpe, 1989. Karlsson, M. and Van Arkadie, B. (eds.) Economic Survey of the Baltic States. Stockholm: Swedish Ministry of Foreign Affairs, 1991. Kirienko, V. N. Vernut doverie statistike / Kommunist. 1990. No. 3. Komai, J. The Road to a Free Economy. New York: W.W. Norton and Company, 1990. Kushnirsky, F. Growth and Inflation in the Soviet Economy. Boulder: Westview Press, 1989. Laird, R. The USSR's Food Crisis / The Christian Science Monitor. 1990. July 27. Lipton, D. and Sachs, J. Creating a Market Economy in Eastern Euro pe: The Case of Poland / Brookings Papers on Economic Activity. 1990. No. 1.

251

31. 32. 33. 34. 35.

36.

37. 38.

39. 40.

41.

42.

43.

44.

45.

Lithuania's 'Indebtedness' to USSR Refuted / FBIS-SOV-90-084. 1990. May 1. Maiuika, B. Lithuania in the Last Thirty Years. New Haven: Human Relations Area Files. 1955. No. 18. Maniuis, J. Soviet Lithuania: Achievements and Prospects. Vilnius: Mintis, 1976. Marer, P. Dollar GNPs of the U.S.S.R. and Eastern Europe. Baltimo re: Johns Hopkins University Press, 1985. Milgrom, P. and Roberts, J. The Economics of Modern Manufacturing: Technology, Strategy, and Organization / The American Economic Review. 1990. No. 3. Mocilnikar, A. T. The Eastward Enlargement of the European Union: A New Economy For a United Europe / Paper Presented at the 5th Franco-German Forum, CEPII-ZEI. Paris. 1999. July 5-6. On the Lithuanian Problem" (White Book). Moscow: Novosti Press Agency, 1990. Parkola, A. Changes in the Sectoral Employment Structure of the CMEA Countries in the Period 1950-1975. In Comparison with De veloped Capitalist Countries / Jahrbuch der Wirtschaft Osteuropas. 1980. Band 9/1 Halbband. Samonis, V. From Plan to Market in Eastern Europe: Some Lessons from Polish Big Bang. Toronto, Canada: University of Toronto, 1990a. Samonis, V. Economic Reform Initiatives in Lithuania: From Moscow to Vilnius and From Plan to Market. Toronto, Canada: University of Toronto, 1990b. Samonis, V. One Step Forward and Two Steps Back: The Impact of Sovietization on the Lithuanian Economy. Toronto: University of To ronto, 1991a. Samonis, V. From Dependence to Interdependence: Transforming Bal tic Foreign Economic Relations. Indianapolis: The Hudson Institute, 1991b. Samonis, V. State, Market and the Post-Communist Economic Trans formation: A Macroanalytical Framework. Brussels: International Ins titute of Administrative Sciences, 1992. Samonis, V. Transforming the Lithuanian Economy: From Moscow to Vilnius and From Plan to Market. Warsaw: The Center for Social and Economic Research (CASE), 1995. Samonis, V. Lithuania's Economic Transformation / Osteuropa-Wirtschaft. Munich: Suedost-Institut, 1996. No. 2.

252

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52. 53. 54.

55. 56. 57. 58.

59.

60.

Samonis, V. Lithuania's Economic System and Foreign Relations on the Eve of the XXI Century. Paper Presented at the Conference Bet ween Europe and Eurasia: Lithuania on the Eve of the XXI Centu ry", Jurbarkas, Lithuania, June 26-29, 1997a. Samonis, V. Lithuania's Road to Europe: A Comparative Assessment / Lithuanian Papers. Hobart: University of Tasmania, Australia. 1997. No 11. 1997b. Samonis, V. The Blueprint for Lithuania's Future: Main Premises. To ronto: University of Toronto and Samonis Emerging Markets Insti tute, 1999 (1997c). Samonis, V. (ed.) Enterprise Restructuring and Foreign Investment in the Transforming East: The Impact of Privatization. New York: The Haworth Press Inc., 1998. Samonis, V. Road Maps to Markets: Issues in the Theory of the PostCommunist Transformation / P. G. Hare (ed.) Systemic Change in Post-Communist Economies. Houndmills: Macmillan Press Ltd, 1999. Samonis, V. Transforming Business Models in the Global Digital Eco nomy: The Impact of the Internet. Bonn and Toronto: The Center for European Integration Studies and SEMI Online, 2000a. Samonis, V. Lietuvos reform deimtmetis: keliai, klystkeliai, proble mos, perspektyvos. Vilnius University: Ekonomika. Nr. 50. 2000b. Samonis, V. (ed.). Exit for Entry: Microrestructuring in Transition Eco nomies. Amsterdam: Kluwer Academic Publishers. Schroeder, G. U.S.S.R.: Toward the Service Economy at a Snail's Pace / Gorbachev's Economic Plans: Study Papers Submitted to the Joint Eco nomic Committee, Congress of the United States. Volume 2. 1987. Schroeder, G. On the Economic Viability of New Nation States / Jour nal of International Affairs. 1992. February. Seliunin, V. and Khanin, G. Lukavaja cifra. Novyj Mir. 1987. No. 2. Simutis, A. The Economic Reconstruction of Lithuania After 1918. New York: Columbia University Press, 1942. Smulders, M. Who Owes Whom? Mutual Economic Accounts Betwe en Latvia and the USSR 1940-1990. Riga: The Government of Latvia, 1990. Stabilization, Liberalization and Devolution: Assessment of the Eco nomic Situation and Reform Process in the Soviet Union / Europe an Economy. 1990. December. Ten Years of Lithuanian Economy. Report of the Chamber of Com merce, Industry and Crafts. Kaunas: 1938.

253
61. 62. 63. 64. 65. Terleckas, V. Lithuanian Economic Dependence: Fact or Fiction? / The Lithuanian Review. 1990. February 15. Uosis, S., Terleckas, V., Baldiis, V. Lietuvos pinig ir kredito sistemos koncepcija. Vilnius: inija, 1989. Vainoras, J. Lietuvos aukso likimas / Varpas. 1990. Vasiliauskas, A. Lietuvos ekonominio savarankikumo pltojimo pro blemos / Varpas. 1990. Winiecki, J. Historical Output and Trade Distortions as Determinants of Export Performance in Post-communist Transition. Torino: Inter national Centre for Economic Research, Working Paper no. 25/99. 1999.

254

Tautos naikinimas dl ideologijos

Elmutas Laane, Tartu valstybinio universiteto profesorius, buvs politinis kalinys

Leiskite man pradti nuo 1913 m. J. Stalino pasilyto tautos apibr imo: Tautos susiformavim ir egzistavim lemia keturi poymiai bendra kalba, teritorija, ekonomika ir kultra". Jei nors vieno i i ke turi poymi trksta, tauta yra mirusi. Komunistinio teroro reimo tikslas - numarinti Baltijos tautas. Buvo ksinamasi visus keturis tau tos egzistavimo poymius. Trumpiausias kelias iam tikslui pasiekti staigus fizinis moni, ypa elito, sunaikinimas. Procesas buvo prad tas dar prie 1940 m. birelio perversm, kur inscenizavo okupacins karins pajgos, o atliko aktoriai, estikai mokantys vos kelis odius. Estijos komunist partijai 1940 m. birelio 13 d. perversmo ivakarse priklaus maiau nei 150 nari. Aiku, kad tokia maa moni grup buvo nepajgi vykdyti perversmo paimant Estij Soviet Sjungos u antin ar organizuojant 41 tkstanio Estijos piliei (beveik 4 proc. gy ventoj) sunaikinim 1940-1941 m. Baltijos alys buvo prijungtos prie Soviet Sjungos siekiant sukurti placdarm invazijai Europ (karinis planas GROZA"). Politin pa dtis buvo palanki sovietinei agresijai: vyko Antrasis pasaulinis karas, pasiraytas Molotovo-Ribbentropo paktas, nulms tai, kad Baltijos a lys bei Moldavija buvo priskirtos prie Soviet Sjungos takos sferos, o Lenkija padalyta Soviet Sjungai ir Vokietijai. Siekiant iugdyti kosmopolitik homo sovieticus, vietiniai Baltijos a li mons, pasitelkus teroro veiksmus, turjo bti deportuoti ar tapti savo pai tvynje nepageidaujami. Instrukcij Dl antisovietini ele ment deportavimo i Lietuvos, Latvijos ir Estijos" (1939 m. spalio 11 d. sakymas Nr. 001223) dar 1939 m. pasira Ivanas Serovas, Soviet Sjungos Valstybinio saugumo komiteto pirmininkas. 1941 m. gegus 14 d. Soviet Sjungos komunist (bolevik) parti jos Centro komitetas ir SSRS Liaudies komisar taryba ileido kit in

255

strukcij dl deportavimo, kuri vadinosi Konfidencials bendrieji nuo statai Nr. 1299-526". Vadovaujantis ia instrukcija, 1941 m. birelio m nes i Estijos buvo deportuoti 9728 mons, i j 4005 vaikai. Vyrai bu vo atskirti nuo eim, didel j dalis - suimti. 95 proc. kalini buvo vyk dyta mirties bausm lageriuose arba jie mir nuo nemoniko reimo; 59 proc. deportuotj mir i bado ir dl nemonik gyvenimo slyg. Kai kuriems io pirmojo veim etapo deportuotiesiems pavyko grti Estij. Jie pateko tarp t 5 tkstani, kurie antrajame (1949 m.) masins deportacijos etape buvo iveti Omsko region, esant alia Semipala tinsko atomini bomb bandymo zonos. 1949-1956 m. Semipalatinske buvo bandoma madaug 260 atomini ir vandenilini bomb. Nuo ra diacijos susirgusioms aukoms buvo atsakyta medicinos pagalba. Iseku siems monms bei negyv ar isigimusi kdiki tvams buvo teigia ma, kad viso to prieastis - brucelioz. Dauguma est vienaip ar kitaip atsispyr sovietiniam teroro reimui. Nustatyta, jog madaug 30 tkst. est pasislp mikuose ir kovojo su esamu reimu. Apie 50 proc. miko broli arba uvo, arba buvo nu teisti mirti. 1953-1954 m. miko broli judjimas nuslgo; paskutin par tizan KGB sugavo 1978 m. Estijoje buvo apie imtas jaunj kovotoj u laisv grupi. KGB uregistravo daugiau nei 10 tkst. aktyvi lais vs kovotoj. 1945-1954 m. atuoniasdeimt dviem jaunuoli grupms buvo pateikti politiniai kaltinimai, jie buvo teisiami u valstybs i davim". 1944-1954 m. buvo suimti 708 jaunimo politini rezistent grupi nariai, i j 382 buvo moksleiviai (145 vidurini mokykl mo kiniai, 89 technini vidurini mokykl moksleiviai, 64 universitet stu dentai, 37 profesini mokykl moksleiviai ir 46 kit mokykl mokiniai). Buvo suimta penkiolika vidurini mokykl mokytoj - jaunimo gru pi nari. Apie 18 proc. suimtj sudar merginos. 49 jaunuoliai buvo teisiami pagal karo teismo statym. ei buvo nuteisti mirti (trims mir ties bausm vykdyta), 200 moni nuteisti kalti 25 metus, 16 - nuo 15 iki 20 met kaljimo, 289 - 10 met, kiti nuteisti kalti maiau nei 10 met. eiolika moksleivi buvo iteisinta. Apie 40 proc. vis nu teist kalti jaunuoli neturjo n 18 met. Baigiantis kaljimo termi nui, kai kuriems i nuteistj buvo suteikta malon (daugiausia dl to, kad j tvai tarnavo okupantams ar j pakalikams). Paprastai ie jaunuoliai buvo nuteisti u tai, kad ra ir platino atsi aukimus, idealizuojanius buruazin valstybs tvark ir buruazin nacionalizm, kvieianius nuversti soviet valdi ir raginanius mais tu, pagalba bei pastoge remti miko brolius. Pasibaigus Antrajam pa sauliniam karui, daugelis buvusi student pam ginkl ir tapo par-

256
tizanais, kad apgint est laisv ir garb. Dabar j vardus galima per skaityti memorialinse lentose, kabaniose ant mokykl, kuriose jie mo ksi, sien. i jaunuoli negalima laikyti ideologijos, atvedusios prie faizmo ir holokausto iaurum, rmjais. Jie buvo nuteisti u savo minties lais v, u tai kad gim est eimose, u ryt ginti savo al, kuri Nepri klausomybs kare nuo raudonojo teroro gyn j tvai. Tap kaliniais, buv studentai buvo iveti lagerius, kur slygos buvo ypa iaurios: tundr tolimojoje iaurje bei pietus - smlio dykumas. Ms gru ps Blue-black-white Union" byl tyrs prokuroras prie prasidedant teismo farsui cinikai pareik: Dabar mes js nenuudysime. Js dirbsite ms naudai, o paskui mirsite kaip unys". Soviet Sjungos komunist partijos veikla yra nusikalstama. Reikia nepamirti, kad Soviet Sjungos komunist partijai Estijoje atstovavo jos padalinys - Estijos komunist partija. Pasiprieinim Estijoje numal ino dvylika naikinimo batalion, kuriuose tarnavo daugiau nei 6700 vyr. Juos kontroliavo vietins komunist partijos komitetai, pavalds Estijos komunist partijos Centro komitetui. ias pajgas dar labiau su stiprino du NKVD pulkai, keletas pasienio apsaugos padalini, 10-asis gvardijos pulkas, 8-asis Estijos auli korpusas, Baltijos jr laivynas, NKVD ir NFGB 10-osios armijos specialiosios paskirties ir kontrval gybos padalinys. Kai kuriais atvejais ios pajgos buvo ginkluotos net tankais. Tokios pastangos dav vaisi - raudonojo teroro reimas lai ksi, o est tautybs gyventoj per 50 sovietins okupacijos met su majo 117 tkstani. Jei atsivelgtume tai, kiek dl mint prieas i kdiki negim, skaiiai liudyt dar didesnes netektis. Estijoje gy venani est yra tredaliu maiau nei prie kar. Nuo 93 proc. Estijos gyventoj est skaiius 1989 m. nukrito iki 61,5 proc. Turdamas visa tai galvoje, a klausiu js: argi SSKP nusikaltimai, vykdyti raudono jo teroro reimo metu, nra nusikaltimai monijai?

257

Komunizmo nusikaltim padariniai monijai. Psichologiniai atradimai Estijoje

Heino Nooras, Estijos buvusi politini kalini ir komunizmo auk sjunga

Ponios ir ponai, daktaras Heino Nooras i mano alies dl sveikatos negaljo atvykti Kongres, todl a pasistengsiu bent i dalies j pa keisti ir perduoti jo mintis. Taigi jis yra parengs praneim, kuris va dinasi Komunizmo nusikaltim padariniai monijai. Psichologiniai at radimai Estijoje". Daktaras Heino Nooras dirba Kankint auk reabili tacijos centre Estijoje. I esms visas pasaulis, kuris egzistavo aplink Soviet imperij ir praeityje, ir dabartyje, dar turi susidoroti su istorine, fizine ir psichine genocido padaryta trauma, kuri yra institucij vykdyto teroro padari nys. Nepaprastai daug moni auk, tarp kuri yra ir dar negim vai kai, baisus komunist smurtas vyko geopolitikai neigiamai paveikto se Baltijos alyse. Pavyzdiui, 1940-1987 m. i Estijos Rusij buvo de portuota beveik 125 tkst. asmen, o tai yra vienas deimtadalis gy ventoj. I j apie 50 tkst. arba buvo suaudyti, arba mir kita mirti mi. Komunistinio reimo vykdytojai imtus tkstani moni laik kri minaliniais nusikaltliais ir atitinkamai su jais elgsi. Plataus masto rep resijomis ir propaganda komunistai siek gyventojus visikai pavergti ir sulugdyti bet kok galim pasiprieinim kuriant nauj asmen, ku ris vadinasi homo sovieticus. Dabar matome, kad i trauma, kuri patyr daugyb moni, turi ilgalaik poveik. Daugelis moni kenia nuo labai sunki psichikos sutrikim, skaitant potraumin streso sindrom ir kaito sindrom. Bai m, besikartojanius nakties komarus, susidvejinusios asmenybs g d, atskirt, atminties ir dmesio sutelkimo sutrikimus, isekim, netgi seksualinio gyvenimo problemas - visa tai patiria traumuoti mons. Norint susidoroti su komunizmo nusikaltim padariniais, reikia steig ti ne tik tam tikras specifines institucijas, bet ir padti tokiems asme nims adaptuojantis psichologine prasme.

258

Represuoti asmenys buvo paveikti psichikai - jiems buvo teigtas kalinio, arba kaito, elgesio stereotipas. Jie susikr tam tikras psicho logins gynybos priemones. Daugelis t, kurie sugebjo igyventi, la bai sunkiai prisiderina prie naujos sistemos. Kai kurios represins prie mons, taikytos praeityje, turi labai ilgalaik poveik ir gal gale skati na nesveik visuomen. Yra tam tikr skirtum tarp t, kurie igyveno faistin naci teror ir kurie patyr sovietinio reimo teror, nes naci teror arba holo kaust igyven asmenys buvo moraliai, politikai ir materialiai palai komi, gydomi, jiems buvo kompensuojama u baisi praeities patirt. Nuo 1945 m. jiems buvo skiriama labai daug dmesio. Dabar jie pa siymi kai kuriomis ekstraversinmis savybmis. Jie gavo geresn me dicinin bei psichologin gydym ir beveik reabilitavosi. ios kalbos au torius yra sitikins, jog, norint igydyti komunizmo traumuot visuo men, btina iplsti genocido koncepcij, pasmerkti komunistin ide ologij, vertinti komunizmo nusikaltimus ir priversti nusikaltlius gai ltis dl padaryt nusikaltim. Tik vieai smerkiant galima pasiekti, kad visuomen igyt. Dabar noriau kelet odi pasakyti apie io praneimo autori. Heino Nooras yra medicinos moksl daktaras, konsultantas ir gydyto jas, dirba Estijos kankint auk reabilitacijos centre. Jis yra buvs poli tinis kalinys, kalintas soviet Gulage ir sugebjs igyventi. Jo motin ekistai suaud per jo gimtadien. Pastaruosius 30 met jis dirbo ligo ninje ir gyd daugiau kaip 4 tkstanius nusiudyti bandiusi mo ni. i moni mirtingumas sudar madaug 9%. Taigi tiek apie dak tar Heino Noor ir ai jums u dmes. (Plojimai)

259

Komunizmas kaip Rusijos imperializmo forma

Zenonas Pazniakas, masini udyni Kurapatuose tyrjas

Kalbdamas apie komunizm, turiu omenyje valdios sistem, jos politik bei ideologij, 1917-1991 m. egzistavusias Soviet Sjungoje buvusioje Rusijos imperijoje. Istoriniu aspektu i imperij kr ir jos politik bei ideologij su formavo mongolai, vadovaudamiesi kiu ygiuoti iki paskutins j ros". Bgant imtmeiams, keitsi sostins ir dinastijos, valdiusios in gischano kurt imperij, taiau nekito jos dydis, apimantis Europ ir Azi j, bei pagrindin politikos gair - karas, kurio ideologija - ygiuoti iki paskutins jros" (kad laimt rus armija, kad nugalt komunizmas). Imperija niekad nelugo, keitsi tik jos forma. Vykstant permainoms, tam tikram laikui ji prarasdavo savo pakraiuose esanias teritorijas, kad vliau, gavusi rusikos, bizantikos ar vokikos patirties ir vado vaudamasi mokymu apie tarptautin komunizm, visk grint atgal ir nieko nesukurdama vertsi pirmyn: spaust, plikaut, udyt, at imt, griaut ir apgaudint. Melas yra Rusijos imperijos politikos, gyvenimo bdo ir egzistenci jos pagrindas. Melas, ukeltas ant pjedestalo, yra komunistini santy ki pagrindas. Rusijos imperijos permain ir stiprjimo istorijoje komunizmas - tai visikai nauja senos kolonijins valstybs valdios ir valdymo forma. Dinastinis Rusijos carizmo perimamumas buvo sugriautas ir pakeistas imperine ideologija. Vietoj dinastijos atsirado politin grup (partija), vietoj caro - autoritarinis diktatorius, vietoj staiatikybs - marksizmasleninizmas. Nepakito tik imperializmas, rusinimas, asmenybs paver gimas, baudiava, agresija ir militarizmas. Rusijos caras Nikolajus Pirmasis teig: Rusija - tai karin valstyb". XVIII amiuje Rusija, ugrobdama Baltarusij bei Baltijos valstybes, pa dalijo epospolit, panaikino jg pusiausvyr Europoje ir tapo bga

260

ls kar pasaulyje suklja. Btent Rusija pradjo Pirmj ir Antrj pa saulinius karus ir, jei tai nebus iimtis, iprovokuos ir Treij, kad pra tst savo viepatavim. Valdios ir ideologijos form kaita, naujo autoritarinio valdymo si galjimas bei baudiavini santyki grinimas kaim ir ekonomik reikalavo, kad visos opozicins bei besiprieinanios jgos bt pa smaugtos. Kad naujoji valdia gyt absoliui gali, kad imperija at sinaujint ir pasirengt karui, buvo btinos masins represijos, suau dymai ir Gulago lageri sistema. Tai okiravo Europos valstybes, bet nestebino Rusijos gyventoj, pasiymini euraziniu (t. y. nei europie tiku, nei azijietiku) mentalitetu bei egalitarine psichologija. Komunizmas nebuvo esminis Rusijos bruoas, o tik imperins val dios totalitarizmo forma. Vadinamieji komunizmo statytojai nesudjo joki auk, nieko nesugriov, bet nieko ir nepastat. Viskas buvo da roma atsitiktinai, stiprinant ir ginant nauj totalitarin valdi ir rus supervalstyb, kuri m kelti grsm visam pasauliui. Rus kalba Soviet Sjungoje tapo komunistins kalb susiliejimo teorijos" (rusinimo) ideologiniu atributu. Buvo paskelbta, kad rus kal ba - tai bsimos komunistins visuomens, vadinamosios tarybins liau dies, naujos imperijoje gyvenani moni visumos, tarpusavio bendra vimo kalba. T kalb tvirtinti rpinosi komunistai. Soviet Sjungos komunist partija vykd ir kontroliavo ioje valstybje rusinim. Nacionalins kultros, grietai apibrtai bendradarbiaudamos su re imu, galjo ilikti tik i dalies. Septintajame deimtmetyje Soviet Bal tarusijoje netgi baltarusi liaudies pasakos (ileistos Vilniuje 1939 m.) ir mokykliniai trigonometrijos vadovliai baltarusi kalba guljo grietai saugomuose vadinamuosiuose bibliotek spec, fonduose. Baltarusikai buvo leidiami tik Lenino veikalai bei komunizm ir rusus (vyresnj brol") auktinanti sovietin literatra. Baltarusijos miestuose esanios baltarusikos mokyklos buvo udarytos ir performuotos rusikas. Bal tarusijos istorija buvo grubiai falsifikuota, o Rusijos istorija tapo Sovie t Sjungos istorija. Baltarusi jaunimas, mokomas bendramogik ja" kalba, buvo nuodijamas ir apgaudinjamas. Komunizmo statyto jas" neturjo kalbti baltarusikai. Kaip ir anksiau, taip ir Soviet Sjungos laikais Baltarusija buvo ypatingas Rusijos politikos objektas ir rusinimo eksperiment poligo nas. Nikita Chruiovas, aplanks Minsk septintajame deimtmetyje, su pasitenkinimu pareik, kad baltarusiai pirmieji (savaime supranta ma, pirmieji po rus) sukurs komunizm, nes atsisak savosios ir per jo prie rus kalbos. Tai buvo mirties palovinimas.

261

Pagrindiniai rus imperialistinio komunizmo bruoai - mirtis ir prie varta, rusinimas ir etnocidas, itis taut kultros naikinimas bei nusi kaltimai monijai. Po Antrojo pasaulinio karo Baltarusijoje gyveno ne daugiau kaip 3 mln. gyventoj, o priekario laikais komunistinis NKVD nuud apie 2 mln. baltarusi. Baltarusijoje buvo sunaikinta apie 70 proc. vis bal tarusi raytoj, mokslinink ir meninink (visa Treiojo valstybinio Baltarusijos Vladislavo Golubkos teatro trup buvo suimta ir beveik visi artistai suaudyti). ud tautiniu pagrindu. udymams pateisinti buvo netgi sugalvo tas slaptaodis nacdemas" (tai reik nacionaldemokratas", nors to kia partija i viso neegzistavo). Nacdemais" buvo laikomi baltarusiai, kuriuos stalinistai buvo pasmerk mirti. NKVD bstinje buvo sugal vota neegzistuojanti antikomunistin BIF organizacija (Baltarusijos i laisvinimo frontas). Prisideng iuo fantomu, saugumieiai rengdavo si vaizduojamus tyrimus, suiminjo, tardydavo, kankindavo, teisdavo ir nekaltus mones isisdavo Sibir. Lenkija ir Rusija pasidalijo Baltarusij 1921 m. Rygos susitarimu udyti visus baltarusius, gyvenanius iilgai tos linijos. Rusai okupan tai siek inaikinti visus ioje zonoje gyvenanius mones, o prie to prisidjo pasienio kariuomen. Patikimiems monms iduodavo au tuvus ir kastuvus. Toks karys pasienietis, atkampioje vietoje sutiks vyr, moter ar vaik baltarus, tok mog nuaudavo ir tuoj pat i kass duob savo auk palaidodavo. Taip daryti buvo nurodyta in strukcijoje. Kaimieiai maiau bijojo kario su autuvu negu mogaus su kastuvu. (ie faktai aprayti baltarusi spaudoje devintajame de imtmetyje.) Ketvirtajame deimtmetyje buvo sunaikinta (suaudyta ir itremta) apie 95-99 proc. (t. y. absoliuti dauguma) Baltarusijos komunist par tijos ir sovietins administracijos atstov. Naikindavo taip pat direkto rius ir ems kio bendrovi vadovus. Vietoj nuudyt baltarusi ad ministratori ir Komunist partijos virinink i Rusijos bdavo atsiun iami rusai. ie vadinamieji statytiniai atvykdavo Baltarusij, uim davo laisvus postus, gaudavo atlyginimus, gydavo turto, gyvenamj plot. Ir pirmas dalykas, k jie veikdavo, tai udarinjo baltarusi mo kyklas, perdarydami jas rusikas, kad jose galt mokytis j pai vai kai, neapkraudami savs, j odiais tariant, niekam nereikalinga" bal tarusi kalba. Taip okupantai kr Baltarusijoje rusakalbi gyventoj sluoksn. Bolevikai vienu metu vykd etnocid, lingvicid, mnemoci d ir genocid.

262

Rus NKVD naikino baltarusius ir vokiei okupacijos metais. Pir mosiomis karo dienomis, 1941 met birel, komunistai suaud tks tanius kalini, esani kaljimuose ar pakeliui juos. Tiktai Bresto tvir tovje, kur buvo sikrs siaub keliantis NKVD kaljimas, nespjo su naikinti vis suimtj, o daliai j net pavyko itrkti laisv. Tuo me tu vokieiai Bresto tvirtovje laik apsiaut didel kaljimo priirto j ir NKVD funkcionieri grup, kuri ia isilaik apie mnes - kol visi imir. Dvideimt met po karo komunistai sugalvojo legend apie did vyrik Bresto tvirtovs gynim. Atkreiptinas dmesys fakt, kad didiulis sovietinis partizaninis ju djimas buvo suorganizuotas tik Baltarusijoje ir i dalies Rusijoje esan iose baltarusi gyvenamose teritorijose (Smolensko ir Briansko sritys). Partizaninis judjimas paioje okupuotoje Rusijoje nevyko. Kodl? To dl, kad tebeegzistavo baltarusi tautos inaikinimo planas. Maskva, pa naudodama saugumo organus, daug civili baltarusi trauk kov su vokieiais, taip baltarusius palikdama su jais akis ak. Saugumie iai specialiai alia baltarusi kaimo umudavo vokiet ar sugalvoda vo kit provokacij, kad hitlerininkai surengt baudiamj operacij, kurios metu sudegindavo vis kaim (danai su gyventojais). Beje, so vietiniams partizanams surengus speciali provokacij, taip buvo sude ginta inomoji Chatyn, kuri komunistai atuntajame deimtmetyje pri statydavo visam pasauliui kaip tipik faistinio vrikumo auk. Taip bendradarbiaujant" komunistams ir faistams, Baltarusijoje bu vo sudeginta per 9 tkst. kaim. 1943 m. Baltarusijos mikuose jau veik 300-400 tkst. partizan. Maskva baltarusiais nepasitikjo, todl karo pabaigoje, saugumui suren gus speciali operacij, didioji dalis baltarusi partizan vad buvo pasisti mirt, nualinti nuo vadovavimo, nuudyti ar represuoti. J viet um i Maskvos atsisti rusai ir patikimi saugumieiai. 1944 m. vasar, Raudonajai armijai umus Baltarusij, rusai vyk d baltarusi mobilizacij. Deimtys tkstani jaun baltarusi vyr be jokio parengimo buvo siuniami prieakines fronto linijas. Rusai vadai juos, apaudomus vokiei kulkosvaidi, vesdavo nenaudin gas atakas neduodami joki ginkl arba duodami autuvus be ovi ni. Baltarusiai davo tkstaniais, kaip pdai. O tie, kurie bgdavo atgal, paklidavo unugaryje esani saugumiei bri atidengt ugn. Trumpai sakant, unugaryje esantys briai atidengdavo ugn nugar. Taip vokieiai ir rusai tuo paiu metu naikino baltarusius. Kaip sa kydavo komunistai, kovoje u tarybin tvyn".

263

Penktajame deimtmetyje rusai itrm Sibir ir ten nukankino vi sus Vakar Baltarusijos girininkus ir vadinamuosius buoes. Ve va gonais, atskiromis grupmis. 1949-1950 m. vykdyta kolektyvizacija. I valstiei buvo atimta em - pagrindinis turtas ir gamybos priemon. Nacionalin kultrin baltarusi naikinimo politika vykdyta ir val dant N. Chruiovui. etojo deimtmeio pradioje udarame Soviet Sjungos komunist partijos plenume buvo parengtas planas, pagal kur 0,6 mln. gyventoj turintis Minskas turjo bti paverstas daugiamilijo niu pramoniniu megalopoliu. Maskva nusprend Baltarusijoje pastaty ti chemijos pramons gamykl, kurios tenkint imperijos poreikius. K 10 mln. gyventoj turiniai aliai, kurioje buvo vykdomas rusinimas, bt reikusi daug milijon gyventoj turinti sostin be baltarusik mokykl ar universitet? Viskas aiku. Tokie planai buvo vykdomi (ir i dalies vykdyti) siekiant ne ekonomini, bet politini, rusinimo at spalv turini tiksl. Tuo pat metu, 1964 m., komunistai patvirtino grandiozin baltaru si kaim naikinimo plan. Kaimus suskirst perspektyvius" ir ne perspektyvius". I neperspektyvi" kaim pamau buvo ikeldinami gyventojai, ijungiama elektra, radijas, nustojama tiekti energija, uda romos parduotuvs, naikinami transporto marrutai, nutraukiamas fi nansavimas, ikeliamos kolki staigos. Gyventojai privaljo ivykti nurodyt viet. Taip kaimas bdavo sunaikintas. I 34 tkst. baltarusi kaim buvo numatyta palikti 9 tkst., o 25 tkst. sunaikinti kaip neperspektyvius". (Priminsime, kad per kar vokieiai kartu su rusais sunaikino 9 tkst. baltarusi kaim.) Tai buvo nacionalin ir kultrin Baltarusijos katastrofa. Juk kultra ir kultrins tradicijos susijusios su istorine gyvenamja moni vieta, jos egzistuoja ir puoseljamos tik tam tikroje pastovioje gyvenamojoje vie toje. Staigi, intensyvi ir radikali vidin migracija sugriauna tradicin kul tr. (ernobylis - tai ekologin ir socialin bei kultrin katastrofa.) 73 proc. Baltarusijos kaim likvidavimo planas pradtas gyvendin ti etojo deimtmeio pabaigoje. (Paymsiu, kad tuo pat metu buvo griaunami istoriniai Baltarusijos miest centrai.) Planas buvo apraizgy tas pseudomoksline demagogija, nuostolingas ekonominiu poiriu ir vykdomas siekiant politini tiksl - norint gyvendinti baltarusi et nocid, apie kur garsiai niekas nekalbjo. Komunistams pavyko tik i dalies sunaikinti baltarusi kaimus. vyk dyti tokio masto sumanym pirmiausia sutrukd itekli ir jg stygius. Antra, lugo komunizmas. Taiau smgis baltarusiams suduotas mil inikas.

264

Kitas smgis suduotas ernobylio katastrofos metu. Kaip inoma, 70 proc. radioaktyvij atliek ikrito Baltarusijoje. Maskvos sakymu draugai" rusai, pasitelk aviacij, Mogiliovo srityje radioaktyviuosius debesis isklaid tiesiai ant baltarusi galv. Jie gelbjo Rusij" vir ms valstybs teritorijos, pasinaudodami tuo, kad Baltarusija okupuota ir nra suvereni. A maiau mirusius radioaktyviuosius Mogiliovo srities kaimus su itutjusiais namais bei gatvmis, ulusiomis 3 metr aukio dilg lmis. Maiau, kaip juos laidojo, kaip ukas namus - itis kart pa likim. O tkstaniai mirusij, tkstaniai sergani vaik, tkstan iai moni, praradusi gimtj pastog ir gimtj em, tv paliki m. Bgliai savo alyje... Apie Kurapatus. Kurapatai - tai nenuginijamas daiktinis Baltarusi joje komunist vykdyto genocido rodymas. Btent pasitelkus archeo loginius tyrimo metodus ia vykdyti ekshumaciniai kasinjimai. Tai lei do palaidojimus itirti moksliniu aspektu. Gauti duomenys parod, kad nuo 1937 m. iki 1941 m. birelio 23 d. Kurapatuose suaudyta daugiau nei 200 tkst. moni. Tai buvo KGB mirties konvejeris. Be Kurapat, man pasisek nustatyti dar penkias tokias vietoves, i sidsiusias aplink Minsk, o apie vien j (Loic) - surinkti duome nis. Baltarusijoje yra apie 10 viet, kuriose komunistai audydavo ir u kasdavo mones. Kelios tokios yra apie Mogiliov, antr po Minsko cen tr, kuriame saugumieiai vykd represijas. Soviet Sjungos ir Komunist partijos lugimas prasidjo 1988 m., kai susiformavo Estijos, Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos liau dies frontai bei suformuluotos politins kovos u nepriklausomyb ir demokratij idjos. Komunist partija nustojo egzistavusi 1991 m., Soviet Sjunga i iro, rus tautin nomenklatra pam valdi Rusijoje. Jai uteko trej met, kad atsitokt ir grt prie savo patikrintos imperialistins po litikos: kiimosi, grobimo, agresijos ir naikinimo. enijos upuolimas ir pirmasis kolonijinis karas su enais 1994-1996 m. parod, kaip pa sikeit pokomunistin valdia Rusijos imperijoje. Permainos baigsi. Pra dta susigrinti tai, kas prarasta. Kitu kiimosi objektu tapo Baltarusija. 1996 m. Rusija tiesiogiai pa laik savo statytin Lukaenk ir auktu valstybiniu diplomatiniu lygiu dalyvavo vykdant Baltarusijoje valstybs perversm. Baltarusijoje atjo valdi sovietinis saugumas. sitvirtino promaskvietika diktatra. Po ketveri met KGB Rusijoje visikai sitvirtino valdioje. Nors ko munizmo nebra, dabar ten yra koncentracijos (filtracijos) stovykl. Pa

265

sitelkus armij ir iuolaikinius griaunamuosius ginklus, enija naiki nama, vykdomas gyventoj genocidas. Kontroliuojama spauda, vesta karin cenzra. Rus kareiviams duota odin instrukcija, pareigojan ti udyti 10-60 met amiaus enus. mons grdami koncentraci jos stovyklas, kankinami, i j tyiojamasi, jie sekinami ir udomi. Ru s armijos vadovyb planuoja iudyti du tredalius en bei visi kai sunaikinti ir padaryti negyvenamas kalnuotsias alies vietoves. enija virsta griuvsiais. Tai vyksta viso pasaulio akivaizdoje. Tad ar yra prasm kalbti apie komunist, penktajame deimtmetyje udiu si ir trmusi Sibir tuos paius enus, inguus bei totorius, nusi kaltimus? O jeigu prasm egzistuoja, tai kada jos buvo daugiau: kai eg zistavo valstybinis rus komunizmas ir banditizmas ar dabar, kai rus komunizmo nebra, o rus banditizmas iliks? Kas gi pasikeit? Soviet Sjungoje komunizmas buvo Rusijos kolonializmo forma, ru s imperialistins politikos ideologin koncepcija. Kai devintajame deimtmetyje i forma susikompromitavo, komunis t ortodoksai buvo nualinti nuo valdios. Tuo pat metu valdios gel mse pradingo, itirpo vadinamieji rus demokratai (tie patys imperia listai). Pamau KGB tampa vienintele realia politine Rusijos jga. 1993-1995 m. vyko greitas imperialistinio ovinizmo kaip valstybi ns ideologijos sitvirtinimas. Vladimiras irinovskis, glaudiai susijs su specialiosiomis tarnybomis, vaidino iame procese juokdario vaid men. Vyriausybs vyrai, padoriu tonu odis odin kartojantys irinov sk, jau vertinti rimtai. Dl visko kaltas buvo teisininko snus". itai, taip pat nam su monmis susprogdinimai Maskvoje ir Vol godonske ir yra KGB bdas paimti valdi. Esm ta, kad dabar KGBFSB (buvs NKVD) absoliuiai sitvirtino Rusijos valdioje, o greitai taps totalitarins valdios galva. ios valdios esm ta, kad kariaujamas purvinas karas, udomi mo ns, vykdomi kariniai nusikaltimai, paeidiamos mogaus teiss, o visi rus politikai ir visa rus visuomen tok elges laimina ir palaiko, tai gi prisiima u udymus ir genocid kolektyvin atsakomyb. Viso to esm ta, kad Rusijos valdia rengiasi prievarta prisijungti Bal tarusij, palaiko neteist antidemokratin Lukaenkos reim, o Rusi jos bendruomen teigiamai vertina i grobikik politik. Esm ta, kad rusai palaiko Putino-KGB-NKVD valdi taip, kaip su kvpimu palaik Muravjov Korik, carus, Lenin bei Stalin. Tai vi suomen, kuri teigiamai vertina bet kok barbarikum, padedant Ru sijos imperijos interesams. i visuomen neturi nei inteligencijos, nei laisvs ideal.

266

Rus imperialistams, nepriklausomai nuo to, kaip jie save vadina (demokratais ar nedemokratais), komunizmas yra pasislpti tinkama priedanga. Jis tapo atpirkimo oiu, kuriam galima priskirti visas anti humanikas ankstesnes ir dabartines nuodmes. Tai baubas dezorien tuotai visuomenei ir lengvatikei tarptautinei bendruomenei bauginti. Komunizmas nra abstrakti kategorija, pati kurianti blog. Tai tinka tik vertinant ir apibriant. Taiau kai imame nagrinti tai, k komu nizmas padar, randame ne tik ideologij, bet ir konkreius nusikalti mus vykdiusius asmenis, politin organizacij ir valstybin sistem, ati tinkamai organizuot taut bei bendruomen. Kiekvienas yra kaltas. Kiekvienas yra u tai atsakingas. Taiau Rusijoje apie atgail niekas ne galvoja. Atsakyti u masinius nusikaltimus monijai turi ne tik atskiri mo ns; i atsakomyb ne tik individuali, bet ir kolektyvin, taiau skiriant bausm tai neatsivelgiama. Tarptautinis teismas turi vertinti konkret komunizm. Turiu ome nyje rus komunizm, nes kito Europoje nebuvo. Niurnbergo tribuno las teis ne abstrakt, bet vokiei faizm ir konkreius nusikaltlius. Buvo priimtas sprendimas imtis priemoni, kad vokiei militarizmas neatgimt. Vokiei tauta (ne faistai, bet tauta, kuria faistai pasinau dojo) sumokjo kontribucijas u sunaikintas kit taut kultrines ver tybes, u holokaust bei duj kameras, u nemokamos darbo jgos pa naudojim (moka ir iki i dien). Kas baltarusiams sumoks u 2 milijonus emdirbi, kuriuos rus komunizmas nukankino ir pasmerk mirti? Kas sumoks u nemoka m baltarusi darb Rusijos kirtavietse aminajame altyje? Kas su moks u igrobstytas Baltarusijos kultros vertybes, atsidrusias Ru sijos muziejuose ir vairiuose Maskvos rmuose? Kas mums sumoks u ernobyl? Nugalj komunizm taikiu bdu, Vakarai laimjo altj kar. Ir tai vl pradtas gaivinti rus monstras naiviai manant, kad taip padeda ma demokratijai ir kad daugiau blogio nebra. Tokiomis slygomis kova su rus komunizmu darosi panai kov su popieriniais tigrais. Tokia kova tik stiprina savo ivaizd pakeitus imperializm. Prie septynerius metus man ir mano draugams i Baltarusijos Liau dies Fronto teko ne kart Aukiausiojoje Taryboje kalbti, rayti ir per spti apie diktatros Baltarusijoje sigaljimo, apie Rusijos agresijos, apie nepriklausomybs praradimo tikimyb. Dabar, velgiant tai, kas vyks ta, lidna prisiminti t baltarusi politikos elito lengvabdikum ver tinant akivaizdi tikrov.

267

Dabar Maskvai ir jos Vakar padjjams teliko bet kokiais rinkimais (nesvarbu, kad jie bus nedemokratiniai) teisinti Lukaenkos reim, o tada trij imt tkstani rus armija bus pasirengusi engti Balta rusij. Kalbdami apie integracij", ruoia okupacij. Paskui gali pri reikti prastinio koridoriaus" Kaliningrado srit, ir bus okupuota Lie tuva. Mes jau matme it generol politik. Deja, istorija pasiymi tuo, kad mons praktikoje jos netaiko. Bent jau Ryt Europoje. Jei blogis neteisiamas, jis tampa norma. Todl btina rus komuniz mui surengti teism. Tai turi bti blogio imperijos" teismas. Milijonai nekalt auk turi sulaukti teisingumo. Nuudytj kraujas negali nu tekti kaip vanduo. Rusijos komunizmas - nusikalstama agresijos ir karo imperija - turi stoti prie laisvj Europos valstybi gyventoj teism.

268

Informacinis praneimas
Jiri Blatny, ekijos Respublikos politini kalini konfederacija

Didiai gerbiamos ponios ir ponai, mieli draugai, leiskite man nuo irdiai pasveikinti jus ekijos Respublikos politini kalini konfede racijos vardu. Kartu noriau padkoti io Kongreso organizatoriams u kvietim ir parodyt svetingum. is susitikimas yra ne tik naudin gas, bet ir labai malonus mums, nes jis vyko js graiajame krate. Mes manome, kad labai svarbu iame susitikime pasidalyti patirtimi, kuri sukaupme kovodami su bolevizmo liekanomis ir siekdami at lyginimo u padarytas neteisybes. Pradioje noriau suteikti pagrindin informacij tiems dalyviams, kurie dar negirdjo apie ms organizacij. Konfederacijoje yra apie 8 tkst. nari, likusi gyv po met, praleist komunist koncentra cijos stovyklose ir kaljimuose. Ms organizacija buvo kurta kaip se kja Komunizmo politini kalini sjungos K 231", kuri buvo steig ta 1968 metais ir tais paiais metais, rusams okupavus ms krat, udrausta. Tolesn sjungos veikla buvo nelegali ir truko iki 1989 m. lapkriio 17 d. Ms organizacija sieja buvusius komunistinio reimo kalinius, nuteistus u politin pasiprieinim. Teismas turi kiekvien nar reabilituoti u nusikaltimus, padarytus kovojant su komunizmu. Joks ms organizacijos narys negali bti priklauss Komunist par tijai. Todl ms organizacij nepriimami kaliniai komunizmo refor muotojai, kurie pateko kaljim tik po 1969 m. Deja, daugelis ms nari jau pagyven mons, nes didioji j dalis buvo suimti ir ka linti ikart po komunistinio perversmo 1948 m. iame praneime noriau trumpai apvelgti ms veikl, laimji mus bei kylanius sunkumus. Be viso kito, ms veikla daugiausia su sijusi su socialine ir politine sritimis. ia mes jau pasiekme ioki to ki rezultat, nors nesame jais visikai patenkinti. Kaip laimjim ga

269

liau paminti kai kuriuos mus Parlamento priimtus dokumentus, ku ri svarbiausi - Reabilitacijos ir Liustracijos statymai. Reabilitacijos statymas paskelb, kad politin veikla prie komu nizm nebuvo nusikalstama ir kartu isprend alos atlyginimo kali niams klausim. Liustracijos statymas i principo draudia komunistins santvarkos funkcionieriams, valstybs saugumo agentams, kovos grupi nariams ir t. t. dirbti valstybs tarnyboje. Penkerius metus jie negali uimti auk iausi post valstybs valdymo institucijose ir valstybinse monse. ie mons, 40 met dirb siekdami mintsias sritis deformuoti, turi inykti, kad daugiau nestabdyt demokratins alies raidos. Mes siek sime pailginti io statymo nustatyt termin. Didiausias ms laimjimas yra tas, kad ekijos parlamentas pri m statym dl komunistinio reimo neteistumo ir pasiprieinimo iam reimui. statymas tvirtina teisin atsakomyb u komunist vyk dytus nusikaltimus. Jame taip pat deklaruojama, kad pasiprieinimas komunistiniam reimui buvo teistas. statymo tikslas nra kertas. Svarbu tik kiekvien nusikaltim vardyti ir pasmerkti. Ms organizacijos nariai ne tik pasiek, kad Parlamentas mintus statymus priimt, - jie kartu buvo ir t statym autoriai. I j nor iau paminti dabartin Konstitucinio Teismo pirminink dr. Zdenek Kesler bei ms organizacijos pirminink, kandidat ekijos ombud smenus dr. Drobny, kuris taip pat dalyvauja iame Kongrese. Ms or ganizacijos nariai stengsi, kad mintus statym projektus patvirtint vairios institucijos, tarp j ir prie policijos steigta Komunizmo nusi kaltim dokumentacijos ir tyrim tarnyba. i tarnyba pareng daug do kument ir pateik nemaai skund. Deja, jos veiklos rezultatai labai menki. Gda, bet iki iol buvo patraukti atsakomybn tik keli eiliniai policininkai, o n vienas komunist funkcionierius nebuvo paduotas teism ir nuteistas. Todl, ms nuomone, Vilniaus tribunolas tikrai la bai naudingas. Nors komunizmas kaip ideologija mir, senieji komu nistai tebra gyvi ir dabar, prajus 10 met po persilauimo, darosi vis lesni. Ms alyje iki iol egzistuoja Komunist partija, kuri jaun ms demokratij vadina kontrrevoliucija. ekijos Respublikos usienio politikos siekis yra visikai aikus - kuo greiiau tapti Europos Sjungose nare. Ms nuomone, labai svarbu,

270

kad ir kitos ito siekianios pokomunistins valstybs tapt NATO na rmis. Tai turjo vykti dar 1990 m., kai rusai buvo labai usim savo pai reikalais. Dabar, vl auktai ikl galvas, jie siekia diktuoti pa saulin politik ir mano turintys teis vadovauti buvusi satelii u sienio politikai. Nors mes norime tikti, kad ir Rusijoje nugals demo kratins jgos, vis dlto nedert umirti politini vyki Europoje prie Antrj pasaulin kar ir po jo. Jie mus imok, kad, neatsivel gus taut nor, komunizmas plinta prievarta.

271

Pokomunistini film krimas

Emilia Boldiova, Slovakijos televizijos urnalist

Gerbiamosios ponios ir ponai, gerbiamieji draugai! Savo praneime a kalbsiu apie tai, kad praeities negalima pamirti ir negalima dl jos kertauti. Atrodo, jog ms Tribunolo metu galima tik verkti ir prayti Die vo, kad visos tos aukos nebt beprasms. Atleiskite, kad toliau kal bsiu vokikai, nes daug rusik odi jau pamirau. Deja, savo Slo vak-rus kalb odyne", kai vakar vakare norjau savo kalb ivers ti, neradau reikiam odi. Tas odynas ileistas komunizmo metais, ir jame nra toki odi kaip, pavyzdiui, malda" ir kit. Tokia bu vo komunizmo praktika, kai ne tik mons, bet ir odiai turjo dingti i ms gyvenimo. Labai svarbu, ypa ateinanioms kartoms, inoti apie komunistinio reimo tikrov. Taip pat labai svarbu irykinti komunizmo propagan dos esm ir inagrinti jos ssajas. Iekoti informacijos turime ne tik ar chyvuose, bet ir moni likimuose, todl btina irykinti prieastis, ko dl iandien visuomen nra vertinusi komunizmo nusikaltim. Taigi kyla klausimas, ar i tyla nerodo, kad velniki darbai komunistams vis dlto pavyko ir kad mons buvo alojami kuriant laimingos socialis tins visuomens vaizd. Man atrodo, iandien neteisinga manyti, jog komunizmo aukos, iekodamos teisybs, yra neteisios. iandien kuria me ne socializm, o kapitalizm. Nebekalbame apie humanik socia lizm, i buvusi tovarii" (draug) dabar tampame demokratais. Ma nau, kad is procesas vyksta ne tik Slovakijoje. Ministrai i savo auk tybi moko mus demokratijos, taiau tai tie patys asmenys, kuri si n slegia daug moni auk. inoma, kaip krikionys mes turime jiems atleisti, taiau nusikaltlis, udikas, vagis turi pirmiausia prisipainti ir tik paskui prayti aukos bei Dievo atleidimo. Prayti atleisti ir melstis. Tai turt bti savaime suprantamas dalykas.

272

Kaip mogus, publicistikai tiriantis ias problemas, turiau aikinti, kodl komunizmo nusikaltim negalima nuslpti, negalima imesti i atminties. Jau G. Orvelas apie Stalino laikus ra savo inomoje kny goje 1984". Jis teig, kad neinojimas yra didel jga, didel griauna moji jga. Taiau destrukcijos istorijoje buvo labai daug. Neinojimas, neinomyb ar nenoras inoti mones palauia. Jeigu nenorime pamir ti, kokius iaurumus vykd komunistai, mums btina, nepaisant visuo mens tapsmo komercikesne, sukurti arba isaugoti atmint, nes nega lima sau leisti neinios ir neinojimo. Taigi ir ms valstybje yra su sidars tam tikras dvasinis vakuumas, nes jaunoji karta vis daniau tei gia, kad mums praeitis jau neberpi, mus domina tik ateitis. Bijau, kad tai reikia dvasin ateities lugim, ms pai pabaig. Btina tirti moni likimus. A dirbu vienoje organizacijoje, kuri ku ria dokumentin mediag radijui ir televizijai. iniasklaidos priemo nmis mes stengiams nuviesti tamsisias savo praeities puses ir dar kart atkreipti dmes paprast moni likimus, nes btina vertinti ir apdoroti i labai jautri mediag. Ypa gerai tai galt daryti i niasklaidos priemons. inoma, iniasklaida negali atlikti Dievo arba visagalio teisjo funkcijos, taiau gali parodyti, kad mons, kurie bu vo sualoti, itremti gulagus, taip pat gyveno, prarado savo jaunyst, savo geriausius metus, kuri negalima sugrinti. Todl btina tiems asmenims parodyti atid ir meil, kad ms jaunuomen susipaint ne tik su popmuzikos vaigdmis, bet ir pratst t istorin sampra t, vertindama visas komunizmo puses, taip pat ireikt solidarum su monmis, itremtais gulagus. Praom nesuprasti mano kalbos kaip nekuklaus mogaus praneimo, nes mano tvas, kai gimiau, dirbo urano kasyklose. Tose paiose ura no kasyklose dirbo ir mir daug moni, atsist komunistinio reimo laikais. Tai buvo Jechimovo mieste. A turiu utektinai rodym, kad tai, k G. Orvelas apra, i tikrj egzistavo komunistinje tikrovje. Tiriamj darb a dirbu dl to, kad komunistai negalt pasakyti, jog jiems pavyko atimti i mogaus savigarb, kad visi mons galt gy venti normaliai ir oriai. U tai esame atsakingi visi. Ai u dmes. (Plojimai)

273

K inome apie komunizmo nusikaltimus ir k turtume daryti?

Arielis Cohenas, JAV paveldo fondo Rusijos ir Eurazijos tyrim mokslinis bendradarbis

Ir Rusija, ir JAV apsimeta nekaltais avinliais, kai kalba pakrypsta apie parlament. Rusai laimingi prezidentu isirink K aukltin. Pre zidentas Klintonas laimingas bendraudamas su juo, tarsi is bt tei stas politikas i verslo, teiss, akademini sluoksni ar profsjung pasaulio. iandien, 2000 m., auka, kuri Gulage atsidr 1950 m., kai buvo dvi deimtmet, o paleista 1956 m., dabar jau yra 70 met amiaus. Toki moni vidutin gyvenimo trukm Rusijoje iuo metu yra tik 59 me tai. Taigi aukos mirta. Mirta ir j budeliai. Mes prarandame brang laik: budeliai mirta savo lovose, o j aukos mirta skurde. Blogiau sia, kad aukos mirta mums nesuinojus j gyvenimo istorij, praran dant tai, k jos ino. Be to, istorikai revizionistai su diaugsmu skleidia mel apie repre sijas ir naikinim, tvirtindami, kad tai buvo stichinis vyksmas ir kad bu vo prarasta tik" 500 tkst. ar 1 mln. gyvybi; tuo tarpu realesnis skai ius yra 25 mln. uvusij SSRS ir 60 mln. - kitose pasaulio vietose. inant tokius skaiius, kol kas nedaug nuveikta mokslo ir vietimo baruose. Komunizmas nusine tiek pat, o gal ir daugiau gyvybi ne gu Antrasis pasaulinis karas, tuo tarpu studij apie tuos dalykus yra gerokai maiau. Jos tiesiog nemadingos. Akademiniame pasaulyje, kur, kaip JAV, vyrauja kairieji, sumans tirti Gulago istorij, pasiraai sau mirties nuosprend - nepadarysi mokslins karjeros, nebsi paauktin tas, o dar ir savo vietos mokslo institucijoje neteksi. i tema laikoma politikai nekorektika. iandien labai nedaug kas padaryta iose srityse. Nesukaupta informacijos apie masin socialini grupi naikinim, kur vykd kratutini komunistini pair vyriausybs. Kai pra

274

dedi iuo klausimu domtis, apstulbsti pamats, kaip nedaug apie tai yra parayta. Palyginti su kitais svarbiausiais ms amiaus vykiais, i tema beveik netirta. Norint normalizuoti santykius tiek su dabartinmis, tiek su b simomis pokomunistinmis alimis (Kinija, Siaurs Korja ir kt.), btina atverti archyvus. ito reikia pareikalauti i Rusijos ir buvusi sovietini valstybi; tai turi bti daroma tiek t ali viduje, tiek per nevyriausybines organizacijas, tiek ir i usienio ali puss. Tai tu rt tapti viena i narysts Europos Sjungoje, Europos Taryboje ir ki tur slyg. Darbas su nukentjusiaisiais ir j eimomis (visuomens vietimas) Btina sudaryti ilikusi gyvj ir j eim katalogus. Tai bt pui kus informacijos, l ir ryi palaikymo altinis. Informacijos laikymas lengvai prieinama forma (kompaktiniuose diskeliuose ir pasauliniame tinkle) Kad bt lengvai prieinama, informacij btina kaupti skaitmenine forma; tada mokyklos ir universitetai galt ja keistis; ji tapt pasie kiama profesrai ir studentams visame pasaulyje. Tai galbt aktualu ne tiek Europai ir JAV, o treiojo pasaulio alims, nes btent ten gali pra sidti socialinis ir rasinis genocidas. Moksliniai tyrimai ir politini rekomendacij rengimas Mokslini tyrim apimtis vis dar labai nedidel. J reikia plsti. Pro fesra turt skatinti studentus ir doktorantus tirti i tem savo mokslo darbuose. vairs fondai turi skirti daugiau stipendij darbams, kurie nagrinja vairius komunizmo vykdyto genocido ypatumus. Svarbiausias komunistinio genocido bruoas yra totalitarinis j vyk diusios valdios, visuomens bei politini partij poiris. Tarptauti ns organizacijos turt bti budrios, kad nepasireikt totalitarins ide ologijos, pasiryusios atimti gyvyb vien dl idjos. Tarptautinis ben dradarbiavimas tiriant i problem, plaiau j nuvieiant ir rengiant politines rekomendacijas yra apsisaugojimas, o gal net ir garantija, kad ateityje tai daugiau nepasikartos. Tarpusavio bendradarbiavimo fond tinklo krimas Tai btina padaryta alyse, kurios tai patyr, taip pat Vakaruose, siekiant skleisti informacij gimtja kalba, pltoti lobistin ir vietji

275

k veikl. Mes vienas i kito galsime pasimokyti, jei inosime, k daro kiekviena nacionalin organizacija ar fondas. Reikia dalytis patirtimi, tuo, k pasisek nuveikti, prayti pagalbos, keistis informacija apie tu rimus ryius, pavyzdiui, dokumentini film krjus, urnalistus ir t. t. Kviesti garsius oratorius. tai, pavyzdiui, Solenycinas dabar lin ks kalbti apie visk, iskyrus apie Gulag ir grsm demokratijai. Kas nors turt j pasikviesti, kad pakalbt apie tai, k jis ino ge riausiai. Surinktos informacijos panaudojimas vidurini mokykl ir kole d programose Programas rengti dert tiek i apaios vir, tiek ir atvirkiai; ini ciatyv turt rodyti atskiri mokslo mons, o program tvirtinimu tu rt rpintis valdios institucijos, tokios kaip vietimo ministerijos ar tarybos, koled tarybos ir kt. ypa labiau centralizuotose valstybse, pavyzdiui, Europos Sjungos valstybse narse, Rusijoje, buvusios So viet Sjungos takos sferos valstybse bei JAV. Rengiant mokymo pro gramas, galima pagalvoti apie atskirus kursus ar kurs modulius, ku riuos visai nesunku traukti iuolaikins istorijos ar socialini studij mokymo planus. Reikt pradti abejoti alies kaltininks geru vardu ir garbe Klausimas, ar Rusija yra Soviet Sjungos teisi permja, nra leng vas. Rusija nori, kad bt ir taip, ir ne. Ji nori bti SSRS pdine, kai kalbama apie Antibalistini raket udraudimo sutart, ji nori turti di diosios pasaulio valstybs status, bti JTO nare, turti nuosavybs u sienyje; taiau Maskva nenori prisiimti istorins atsakomybs u nusi kaltimus tiek savo valstybje, tiek ir pasaulyje. Vakar Vokietija turjo netgi svaresni argument tvirtinti, kad ji nra nacistins Vokietijos tei si permja (jai priklaus kitokia teritorija, sostin buvo kita), taiau klausim Vokietija atsak su didesne moraline atsakomybe. Kalbant apie Kinij, Vietnam, Kambod, iaurs Korj, Kub ir kitas pana ias alis, svarbu isiaikinti, kaip valstyb sprendia kalts ir kaltumo klausimus (Baltijos valstybi atvejis: vietos valdios praymai", kad Stalinas sivert j alis, buvo pasiekti prievarta). Ar tai nra pana u provokacij, kuri leido Hitleriui siverti Lenkij? Baltijos valsty bi kapituliacija, vietos valdios bendradarbiavimas su Sovietais ir tos praeities pamirimas kliudo velgti ateit. Tai bandymas perkelti at sakomyb ant kit pei.

276

iam klausimui nesuteikta politinio skambesio Reikia plaiai bendradarbiauti visoms demokratinms jgoms - pra dedant socialdemokratais ir baigiant demokratais nacionalistais bei de iniaisiais. 1948 m. Jungtini Taut Konvencija dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudiamosios atsakomybs u j turt bti papil dyta ir pataisyta Joje turt atsispindti socialinis" genocidas, ypa tame jo apibr ime, kuris pateikiamas Konvencijos 2 straipsnyje. Surengti teismo proces ir nuteisti genocido vykdytojus bei kvpjus. Laikas nelaukia, ypa Europoje; nors ne maiau jis svarbus Azijoje ir Ku boje. Btina kelti teismo iekinius dl alos atlyginimo nukentjusie siems Reikia atgaivinti Pavergtj taut koalicij, kakada veikusi Ame rikoje. Kitur irgi reikt sudaryti panaias koalicijas: tai nebtinai turi bti antirusikos koalicijos, taiau reikia vesti derybas dl kompensaci jos - juk tai dalis Rusijai tenkanios istorins atsakomybs. Kokiais pavyzdiais remtis? Tai galt bti Niurnbergo tribunolas bei Konferencija dl iekini Vokietijai atlyginti materialin al (pradta 1946-1947 m. ir dar tebe veikianti). Kas finansuos? Vyriausybs, nevyriausybins organizacijos, specialus fondas bei ver slo visuomen.

277

Komunistinis genocidas Rumunijoje

Constantinas Ticu Dumitrescu, Rumunijos buvusi politini kalini asociacijos prezidentas

Ponios ir ponai, pirmiausia leiskite man, Rumunijos Parlamento sena toriui bei politikui, nuoirdiai pasveikinti didvyrik Lietuvos liaud bei jos Parlament. Kaip Rumunijos buvusi politini kalini asociacijos pir mininkas, noriau ireikti meil ir pagarb savo kanios broliams, tiems, kurie iliko gyvi po komunist vykdyto js alyje genocido. Lietuvos, taip pat Estijos, Latvijos, Rumunijos bei Lenkijos, esani soviet monstro paonje, likimas buvo panaus. tonikasis Moloto vo-Ribbentropo paktas dar labiau suartino ms dali. Deja, Rumunijoje, kitaip nei js alyje ir mintose valstybse, vis kas kur kas sudtingiau, nes komunists struktros tebra stiprios. Galbt tai viena i prieasi, kodl komunist genocido vriku mai nra gerai inomi paioje Rumunijoje, o dar maiau apie juos i noma usienyje. Netgi dokumentuose, kuriuos pristat io Kongreso or ganizatoriai, neusimenama apie tai, k Rumunijai reik komunizmas. tai kodl laikau savo pareiga su tais faktais jus supaindinti. Pir masis Rumunijai suduotas smgis buvo dviej jos provincij - Besara bijos ir Bukovinos - atplimas 1940 m. Btent ten vyko pats baisiau sias gyventoj genocidas: imtai tkstani Besarabijos ir Bukovinos gy ventoj buvo itremti Sibir, Uralo kalnus ir prie speigraio. 1948-1949 m. daugiau kaip 2 mln. gyventoj atsidr komunistiniuo se kaljimuose bei koncentracijos stovyklose, o daugiau kaip pus mi lijono buvo itremti arba perkeldinti. Rumunija tapo masini kapaviei kratu. Komunist reimo arba Soviet Sjungos prieai studentai ir valstieiai buvo audomi ir meta mi duobes arba tiesiog nuaunami pamikse. Ms asociacijos archyvo mediaga, kuri patvirtina kai kurie do kumentai, rodo, kad daugiau nei 300 tkst. Rumunijos piliei (kai ku rie i j - vengr ar vokiei kilms) buvo nuudyti kaljimuose, Sibi ro tolybse ar masinio naikinimo stovyklose.

278
Rumunija buvo viena i keleto su komunizmu kovojusi ali, kurios kalnuose iki 1959 m. slpsi ginkluotos organizuot kovotoj grups. Vilniaus kongrese dalyvauju ne kaip senatorius ar Tarptautins aso ciacijos tarybos narys. ia dalyvauju kaip: a) komunist padaryt vrikum auka bei liudytojas, nes dar vidu rins mokyklos moksleivis, o paskui studentas buvau persekiojamas ir septynis kartus suimtas. U antikomunistin veikl buvau dukart nuteistas, paskutin kart - dvideimt trejiems metams sunkij dar b. Kaljau paiuose baisiausiuose komunistins Rumunijos kalji muose. Vienuolika met praleidau masinio naikinimo stovyklose, tre jus i j patyriau Securitate kankinimus bei krymin apklaus. Pasi baigus kalinimui, man nebuvo leista ivykti i gyvenamosios vietos. Buvau paalintas i universiteto, man buvo udrausta tsti studijas; b) komunizmo kaltintojas, pradjs ir tebedirbs sunk darb, kad ko munizmas Rumunijoje stot prie teism. Dvejus metus - 1991 1992 m. - kovojau, kad tas teismo procesas bent prasidt. Siekiau, kad bt priimtas statymas, demaskuojantis Securitate. Tam skyriau atuonerius metus. statymas paskelbtas, ir jame yra mano pavard. Kaip Tarptautins buvusi politini kalini asociacijos prezidentas, noriu jus informuoti, jog nuolatin ms asociacijos atstov pon Ganea Arges pasiuniau _ tarptautin komitet Niurnbergas II", kur 1993 m. Fribre kr lenk profesorius Jozefas M. Bochenskis, siekdamas, kad bt surengtas komunizmo nusikaltim teismas. Komitetas organizavo kongres Varuvoje, kuris vyko Jono Pau liaus II konferencij salje 1994 m. birelio 24-26 d. j susirinko 253 atstovai i Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Ukrainos, Vietnamo, veicarijos, JAV bei Kanados. Buvo priimta nepaprastai svarbi sprendim, taiau juos vykdyti buvo nerealu. Remdamasis dvej met (1991-1992) darbo savo alyje bei Tarptauti niame Niurnbergo II" komitete patirtimi galiu padaryti kelet ivad. Pradioje priminsiu jums visiems inom fakt: nei faizmas, nei ko munizmas nebuvo nugalti fronto apkasuose. Faizmas buvo sutriu kintas Niurnberge. Visas pasaulis Niurnbergo tribunolo metu atidiai sek teismo eig ir i ten ateinani informacij, primenani bombos sprogim. Siaubingi vaizdai, iurps liudytoj parodymai, dokumen tai, garso ir vaizdo raai, pasakojantys apie naci vykdyt holokaust, sukrt monijos sin visuose pasaulio kampeliuose. Nuo to momento niekas negaljo ustoti naci ir sakyti: Neinau!" Niekas neidrso at siprainti ar teisintis.

279

Susipainusi su visu tuo, monija susivienijo bei nusprend, kad to kie baisumai daugiau neturi pasikartoti. Naci nusikaltimams nra se naties termino. U juos teisiama ir iandien. Atleidimo u juos nra, nes negalima suteikti malon ar atleisti u k nors be teismo. Niurnbergo proceso mediagos transliavimas buvo unikalus reiki nys. Be to, po vis pasaul pasklido tkstaniai film ir knyg. Taigi viskas bt buv puiku, jei komunist tironija, dar labiau iplitusi lai ke ir erdvje ir deimt kart labiau nei nacizmas susitepusi rankas krau ju bei pasiglemusi daugiau nei imt milijon gyvybi, bt buvusi vertinta tokiu pat bdu. tai kodl mes manome, jog iandien ms alyje komunizmas pasidav tik i dalies. Jis tebeegzistuoja su nostal gija j prisimenani moni prisiminimuose bei pairose tj, kurie nemat tikrojo jo veido. Komunizmas kelia didel pavoj, nes mons, iauklti jo dvasia bei persim jo ideologijos, tebra valdioje. tai kodl jis kelia pavoj trapiai Ryt Europos valstybi, ypa Ru munijos, demokratijos sistemai, nes griaunamos viltys, ilieka totalita rizmo grsm, stringa reformos ir didja skurdas. Dl viso to, o ypa kad Vakarai nereikalauja surengti Niurnbergo-2 tribunolo, nors visa atsakomyb tenka Maskvai, tarptautins organiza cijos, demokratini valstybi bei daugumos Ryt Europos pokomunis tini valstybi vyriausybs nepalaiko pilietins visuomens bei poko munistini ali buvusi politini kalini asociacij pastang surengti komunizmo teism. A manau, kad Vakarai savaip atleido komunizmui! Tai baisi istori n klaida, tokia pat kaip Jaltos derybos. Ir visa atsakomyb u tai teks ateities kartoms. Nesuvokiama, kodl iandien, kai naci vykdytas holokaustas teb ra dmesio centre, - ir gerai, kad taip yra, - komunistinio holokausto vis dar tebra parengtinio tyrimo stadija; j tiria istorikai, politologai, jo tema yra ekspozicija Vaingtono muziejuje. Tarp ms tebra dar daug komunistini nusikaltli, budeli, j parankini ir komunistins nomenklatros atstov. Smoningos pastangos visus sumaiyti" ar net budelius pakeisti j aukomis, sukr terp, palanki vairiausi agent, apsiaukli, isto rijos, biografijos bei likimo klastotoj veiklai, kuri ydinga moraliniu ir politiniu poiriu. Kai kuriose pokomunistinse valstybse, o ypa Rumunijoje, Komu nist partijos vzdas", t. y. buvusi politin policija, savo veikl pradjo politiniais sumimais ir susidorojimais, o tada msi moralinio ir psicho loginio spaudimo, kur gyvendino panaudodama altuosius ginklus":

280
tiesos slpim, dokument naikinim ir klastojim, meit, grasinimus, idavystes, likusi gyv liudytoj diskreditavim, agent infiltravim politines partijas bei sitvirtinim ekonomikos ir finans pasaulyje. Visose alyse, kurios priklaus Maskvos takai, ir ypa Rumunijoje, girdti tokie kiai: Mes visi kalti" (kolektyvins kalts suvokimas), Praeitis nieko nereikia", Tiesa reikalauja auk", Nereikia islap tinti dokument", Saugume dirbo nemaai patriot, gynusi savo vals tybs interesus". Po 1989 m. visose pokomunistinse valstybse buvo suformuotos an tikomunistins, demokratinms vertybms itikimos vyriausybs; daug buvusi raudonosios diktatros auk tapo t valstybi vadovais. Bu vo priimti statymai, demaskuojantys politin policij, silpninantys jos vaidmen, gali bei griaunamj jg ir neleidiantys komunist vadams valdios institucijose uimti atsaking post. Archyv islaptinimas, praeities vertinimas, kaltj vardijimas, bet nebtinai norint juos nubausti, o kad bt vertinti j poelgiai bei su inota, kas yra kas, siekiant nustatyti kalt, mano alyje buvo istorin btinyb, kurios negalima sieti su kertu ar ragan mediokle, - o tuo bandoma mus apkaltinti. Ateities kartos turi teis inoti ties, atpain ti ir inoti teisiuosius, uuot klaidiojusios tarp apsiaukli ir djusios gles ant netikr kankini kp. Pateikiau iuos faktus ne nordamas sumenkinti itin svarbi inicia tyv, kurios msi ms broliai lietuviai, - man stinga odi ireikti savo dkingum jiems, - bet siekdamas atkreipti js dmes konkre i ms patirt ir realyb. Turint omenyje tai, jog, imantis kokio nors teisinio veiksmo, btini atitinkami dokumentai, tarp naci ir komunist vis dar yra skirtum. Mat naciai bei gestapas visk kruopiai ura, taip palikdami nenu ginijam rodym, o komunistini valstybi ir apskritai NKVD po bdio policija bei komunistai rodym paliko itin maai ir dar po 1989 m. stengsi juos sunaikinti. Komunistinis genocidas yra plaiai inomas. Rumunijoje jis vis dar gyvas deimi tkstani likusi gyv auk atmintyje, deimtyse ma sini kapaviei, apie j vis dar mena imto dvideimt ei kaljim ir masinio naikinimo stovykl sienos. Vyzentalio centras nebt atsirads, jei Niurnbergo tribunolas tei ss istorijai nebt atskleids fakt ir jeigu visam tam nebt buv skir ta milinik l. iandien panaus centras bt reikalingas vis pir ma surinkti duomenims, dokumentams bei liudytoj parodymams. A klausiu, ar pajgsime tai padaryti?

281

Komunizmo padariniai vedijoje ir Vakar Europoje

Peeteris Luksepas, vedijos informacijos apie komunizmo nusikaltimus monijai fondo pirmininkas

1. Komunizmo padarinius labiausiai i ties jauia tie, kurie patyr komunistini reim priespaud. Taiau tuos padarinius jauia ir Va kar pasaulio alys. 2. Taip, eilinio Vakar pilieio smonje komunizmas asocijuojasi su blogiu, bet jis mano buvs toli nuo to blogio. Taiau komunizmas Vakar pasaulio raidai turjo kur kas didesn poveik, nei anksiau manyta. Pirmoji ir akivaizdiausia btinyb buvo didinti gynybos ilaidas. Be abejo, sunku vertinti, kokios bt buvusios gynybos ilaidos, jeigu vie toj komunistinio bloko grsms Vakar pasaulio alims bt ikilusi tik roji panaaus pobdio grsm. Bet to mes niekada nesuinosime. Ai ku viena, kad po nacistins Vokietijos sutriukinimo jokia grsm pa saulio laisvei ir taikai savo mastu nebeprilygo Soviet Sjungos komu nistiniam reimui. 3. Gynybos ilaidos kartu su artimai susijusiomis ilaidomis pasie nio kontrolei, muitinms, saugumo tarnyboms ir t. t. buvo tik bendro konteksto dalis. Kitas ne maiau svarbus dalykas buvo tam tikras eko nomins pltros praradimas, nes prekyba nevyko visu pajgumu. Tai buvo ypa aktualu geografikai netoli nuo geleins udangos" buvu sioms alims, tokioms kaip vedija, kuri neteko didels prastos pre kybos dalies. Tokios prekybos netektys atsirado tiek dl komunistini vadov izoliacins politikos, tiek ir dl siaubingo ekonominio komu nistini ali atsilikimo. 4. Prie kit neteki priskirtinos ilaidos, kurias Vakar valstybs tu ri prarasti nordamos padti buvusioms komunistinms alims vl in-

282
tegruotis pasaul. Tai apima humanitarin ir ekonomin pagalb, pa ram aplinkosaugai bei programas, skirtas integruotis NATO ir ES. Bendrame kontekste i ilaid dalis atrodo maa ir trumpalaik, o jos mums visiems teikiama nauda nusvers ilaidas, bet jeigu komunistins eros nebt buv, mes apsieitume be i ilaid. 5. Tai, kas mano k tik aptarta, yra ekonominio pobdio padari niai. Dabar nieko nenustebinsiu pasakydamas, kad esu ekonomistas. Ta iau net neketinu ia pateikti tiksli skaiiavim, kiek komunizmas kai navo Vakar pasauliui. Kalbdamas apie tokias ilaidas, a turiu gal voje ne vien pinigus, bet labiau tai, kad komunizmas atm arba su maino galimyb rpintis atskir moni ar j grupi poreikiais, to kiais kaip sveikatos apsaugos gerinimas, didesns pensijos, platesn eko nomin pagalba treiojo pasaulio alims ir pan. Komunizmas mus vi sus padar skurdesnius. 6. Taiau komunizmas turjo takos ne tik ekonominei Vakar gy venimo plotmei. Galingos ir agresyvios Soviet Sjungos artimumas da r monms ir psichologin poveik. Politikai, urnalistai, vyriausybs ir verslo lyderiai - visose gyvenimo srityse buvo moni, kurie dl vai ri prieasi savicenzroje ar vairi soviet iniciatyv rmime mat naud. Kai kas dar tai dl pinig, kai kas i baims, kai kas dl savo verslo interes ar uimamo politinio posto. Net nuostabu, kaip greitai kai kurie asmenys pamiro savo pareikimus, padarytus prie penkio lika met, pavyzdiui tokius, kuriuose pabriama, jog net kalbos apie Baltijos valstybi nepriklausomybs atkrim yra altojo karo propa gandos kurstymas" arba kad Baltijos valstybs nra okupuotos". To kie pareikimai, aiku, turjo tam tikr geopolitinio iskaiiavimo as pekt, bet taip pat jie reik nesmoning prisitaikym prie sovietins istorijos varianto. Kai girdite du vienas kitam prietaraujanius varian tus apie k nors, ko i ties neinote, esate links manyti, kad tiesa yra kur nors per vidur. Tuoj parodysiu, kaip tokia mstysena ikl problem, kuri dabar rei kia sprsti. Taiau pirmiau leiskite man pasakyti kelet odi apie ve dus, kurie tiesiogine prasme tapo komunizmo aukomis. Konkreiau - apie pernai atskleistus faktus, susijusius su 200 ved, emigravusi Soviet Sjung ketvirtajame deimtmetyje, likimu. Didioji dalis vedijos plaiosios visuomens apie toki emigracij ir juo labiau apie emigrant likim nieko neinojo. Tokia emigracija di diosios ekonomikos krizs metais plaiai rpinosi pati Soviet Sjun

283

ga. Kaip daugelis i js, matyt, jau ino, keletas tkstani asmen, daugiausiai skandinav ir suomi kilms, emigravo Soviet Sjung i Jungtini Valstij, taip pat i vedijos bei kit iaurs valstybi. Dau gelis i j buvo komunizmo alininkai: bent jau vedijoje toki emig racij organizuoti msi vietiniai Komunist partijos aktyvistai. Kai ku rios kairij jg kontroliuojamos iaurini vedijos rajon savivaldy bs netgi parm ivykstaniuosius valstybs lomis. I tikrj nedarbas iems emigrantams jau niekada nebekl proble m. Prajus keletui met, jie, bdami usienieiai, pradjo kelti tari m. Viena vedijos urnalist labai daug tyr, kol atsek j likim. Ar chyvuose ji rado rodym, jog maiausiai dvideimiai emigrant vyk dytas mirties nuosprendis. Bet ji ino, kad nuudytj bta daugiau. Kiek j uvo, i tikrj yra ateities klausimas. Ji taip pat nustat, kad daug kit buvo udaryti koncentracijos stovyklas, o tie, kurie liko so vietinio tipo laisvje", buvo priversti isiadti savo tv ir kilms. Skaudi istorijos ironija, kad Soviet Sjunga naikindama vedijos ko munistus padar daugiau nei pati buruazin vedija. i tyrim rezultat publikacija didiausiame vedijos dienratyje Dagens Nyheter" patrauk televizijos ir kit iniasklaidos priemoni dmes ir atskleid, kad buvusios vedijos komunist partijos nariai ne nori naujai vertinti praeities vyki. Kai kurie emigrant giminaiiai urnalistei sak, kad nuudytieji buvo tiesiog gods nusikaltliai arba kad jos tyrimas yra sufabrikuotas. Viena televizijos grup du pagyve nusius brolius komunistus nuve Karelij ir pateik jiems akivaizd j giminaiiams vykdytos mirties bausms fakt. Reakcija prie televi zijos kamer aikiai atskleid dilem, kuri patiria mogus, gal gale priverstas susidurti su praeitimi. Vienas brolis patyr ok ir lides, o kitas atmet faktus kaip klastot. 7. Informacija, panai mano mintj, taip pat vedijos vyriausy bs kampanija, skirta informuoti visuomen apie holokaust, paskati no vedijoje svarstymus, ar btina informuoti mones apie komuniz mo nusikaltimus monijai. Netrukus Parlamente buvo ikeltas klausi mas dl veiklos, susijusios su informavimu apie komunizmo nusikal timus. Partij lyderiai taip pat diskutavo ia tema, bet jokio susitari mo nepasiek. Js galite paklausti, ar reikia tokios kampanijos alyje, kurioje jau seniai gyvuoja informacijos laisv. Bet greta neimanymo, kurio prie astis - kitokie gyvenimo prioritetai, mes turime prisiminti ir sovieti n palikim vakarietikame mstyme. Du studentai tyrjai i Malms

284

miesto vedijos pietuose tyr, k io miesto vidurini mokykl (gim nazij) auktesnij klasi mokiniai ino apie komunizmo nusikalti mus bei koks j poiris komunizm. Palyginimui jie taip pat tyr t mokini inias apie nacizmo nusikaltimus. is tyrimas, nors ir ne pretenduoja informacijos tokiu klausimu altin, atskleidia kai ku riuos domius faktus. Mokini buvo paprayta vertinti komunizmo ir nacizmo ideologi jas balais nuo 1 iki 10. Abi ideologijos gavo emus balus: nacizmas 1,3, o komunizmas 2,1 balo. Toks nedidelis bal skirtumas galbt nra reik mingas, bet kur kas domesns yra pateiktos prieastys. Nacizmas bu vo siejamas su menkinaniu poiriu" ir daugybe auk", o komu nizmas daugiausia asocijavosi su teorikai geru, bet negyvendintu praktikoje". 80 proc. mokini inojo, kas yra Auvicas, bet tik 6 proc. inojo, kas yra Gulagas, ir tik 1 proc. buvo girdj apie Kolym. Niekas neinojo apie Magadan, o kart netgi siterp mokytojas ir papra tyrj pa aikinti sunkius odius". Teigiamas faktas buvo tai, kad trys i keturi mokini sak, jog b t gerai organizuoti informacijos apie komunizm kampanij, panai kampanij, skirt nacizmo nusikaltimams. Kadangi partij lyderi diskusijos nebuvo vaisingos, grup moni, kuri aknys - anksiau ar dabar komunist kontroliuojamose alyse, ispausdino kreipimsi, silydami steigti nepriklausom fond. Jo tiks las bt padti informuoti visuomen, ir ypa mokinius, siekiant su stiprinti demokratini vertybi supratim bei inias apie komunizmo nusikaltimus monijai. Paskui buvo steigtas ir ms fondas, kur ei na keletas raytoj, akademik, buvs vedijos amnestijos prezidentas bei kai kurie buv parlamento nariai. Iki iol pagrindin ms veikla buvo padti Stokholmo miestui or ganizuoti mokymo program vidurini mokykl (gimnazij) auktes nij klasi mokytojams apie komunizmo nusikaltimus monijai? Mo kymo programa vyko pavasar ir baigsi kelione Sankt Peterburg, kur mokytojai lanksi KGB muziejuje. Kitaip nei KGB muziej Vilniuje, KGB muziej Sankt Peterburge i ties kr KGB. Nepaisant to, jis suteik domios informacijos apie ilgamet bendr NKVD ir KGB darb. Taip pat vykome Levaovo memorialines kapines ir susitikome su Lening radskij Martirolog" leidju. Planuojama ileisti knyg, kurioje bt su raytos priespaudos auk Sankt Peterburgo srityje pavards. Taip pat susitikome su mokytojais, kurie paaikino, kuo skyrsi dstymas val dant komunistams nuo dabartinio.

285

A laimingas galdamas pasakyti, kad i mokymo program mo kytojai gerai vertino ir kad Stokholmo miestas vos prie kelet dien nusprend j tsti. Ruden bus surengtas pirmas seminaras kit miest mokytojams. Ateityje pamatysime, kiek mokiniai gaus naudos i to, k mokytojai suinojo savo mokymo programose. Ms fondas tikisi, kad Parlamen tas gal gale pasieks politin susitarim dl informacijos kampanijos ir kad vyriausyb skirs pinig parengti mokomajai mediagai, kuri ati tikt elektronikos amiaus technologijas. Jeigu taip vyks, labai nor iau rasti bd bendradarbiauti su daugeliu i js ir pasinaudoti ia igirstomis isamiomis iniomis. Faktas, kad mons, nukentj nuo komunist reimo, jauia kur kas sunkesnius jo padarinius, neturt ugoti suvokimo, kad mes Vakar pasaulyje taip pat nukentjome. Turt bti pasakyta aikiai: komuniz mas - tai nusikaltimas ne tik monms, kurie gyveno valdomi komu nist, bet ir visai monijai. Nors mes ir nesame bendra komunizmo is torijos dalis, bet norime turti bendr klestinios demokratijos ateit. i konferencija kvepia mus darbams, kad tokia ateitis bt utikrinta. Ai.

286

Kad utikrint laisv ateities kartoms, amerikieiai privalo atminti ir suvokti komunizmo nusikaltimus
Larry Hartas, JAV komunizmo auk atminimo fondo Ryi su visuomene sky riaus direktorius

Komunizmo auk atminimo fondo, jo pirmininko dr. Levo Dobrianskio ir prezidento dr. Lee Edwardso vardu noriau paymti ios kon ferencijos svarb. Tik dabar, prajus deimiai met po to, kai buvo nu griauta Berlyno siena, mons pradeda suprasti, kad komunizmo nusi kaltimai turi bti visiems laikams ufiksuoti istorijos metratyje. Pernai Romoje, iais metais Varuvoje per Katyns udyni meti nes ir dabar Vilniuje pradtas rayti naujas metratis, kur gals stu dijuoti ateities kartos. Noriu pritarti dr. Coheno pastaboms su viena ilyga, apie kuri pakalbsiu vliau. Jis pateik puik plan to, k rei kia padaryti, bet kas, jo odiais tariant, dar nra daroma Jungtinse Valstijose, nors tai ir yra Komunizmo auk atminimo fondo tikslas. Todl a apsiribosiu trumpais pastebjimais, kodl taip yra ir ar tai kada nors pasikeis. 1. Amerikieiai yra optimistai. Mes paveldjome bdo bruo i t, kurie, nepaisydami varg ir neteki, atkeliavo i Europos, Azijos ir Lotyn Amerikos tikdami geresniu savo ir savo vaik gyvenimu. 1920 m. George'as Santayana Jungtini Valstij charakteryje ir poi ryje" pavadino tai amerikiei gimta gera valia", bet greta optimiz mo jis nurod ir neatidum bei nusiraminim kaip amerikiei bdo bruous. 1835 m. Alexis de Tocqueville'is amerikieius apibdino kiek kitaip: jie visi labai tiki galimybe mogui tobulti (...), jie visi mano, kad vi suomen - tai organizacija, kuri nuolatos tobulja". Todl daugumai i js gali kilti klausimas - kam vis prisiminti bai si praeit, kurios nebegalima pakeisti? inoma, daug amerikiei u vo altojo karo kovose Korjoje ar Vietname, bet komunizmo auk" iekojimas trukdo kurti ateit.

287

2. Amerikieiai taip pat ir laiminga tauta. Didiausia Antrojo pa saulinio karo netektis, kuri patyr mano tvai, gim rus ir vokie i imigrant eimose, buvo produkt normavimas ir prarastas bs tas. Daugelis amerikiei tiesiog negali suvokti kani, uklupusi tautas nuo Lietuvos iki Kinijos, kurias paeiliui tryp tai faistai, tai komunistai. Tie, kurie link praeit palaidoti ir umirti, bei tie, kurie dl ide ologini prieasi nori, jog kuo maiau bt inoma apie raudon j holokaust, pasinaudoja iomis amerikiei savybmis. Tik nedau gelis Jungtinse Valstijose gimusi jaunesni nei 40 met amerikiei ino apie komunizmo baisumus, o mokslo staigose apie tai beveik nedstoma. Vienas i Komunizmo auk atminimo fondo tiksl - at likti apklaus, kad bt nustatytas amerikiei student ini apie komunizm lygis. Mums pavyko suinoti, kad jokia panai apklausa dar neatlikta. Kita vertus, btina paminti ir stiprisias amerikiei savybes. Mes esame ujauianti tauta. Mes kovms ir uvome karuose svetimoje e mje ir padjome savo buvusioms priems tapti laisvomis ir demokra tinmis valstybmis. Nors kartais gali pasirodyti, kad Amerikos varo moji jga yra pozityvus savanaudikumas bei komercins galimybs, ta iau ities jos interesas pasaulyje yra kur kas didesnis. Nepaisant griet kai kuri tautiei ir daugybs moni i kit valstybi protest, mes kariavome su Soviet Sjunga altj kar ir j laimjome. Niekada nepamiriu, kaip, bdamas dvylikos met, 1956 m. girdjau per radij Vengrijos laisvs kovotoj pagalbos auksmus, auksmus, kuri taip ir neigirdo Jungtins Valstijos ir kitos pasaulio tautos. Tada a prisiekiau, jog vis savo gyvenim kovosiu, kad komu nizmas bt sunaikintas. etajame deimtmetyje, kai mokiausi pradios mokykloje, ms Fondo pirmininkas dr. Levas Dobrianskis ir kiti tikino Eisenhowerio vyriausyb paremti Pavergtj taut savaits idj. Kiekvienais metais i savait primindavo Amerikai, kad Vidurio ir Ryt Europoje Soviet Sjunga padar taut kaljim, nors tuo paiu metu pasigirsdavo pro test, jog tai tik trikdys" komunistus ir todl gali kilti karas. 3. Amerikieiai tiki teisingumu, todl, suvok komunizmo monijai vykdytus nusikaltimus, jie nedelsdami reaguos juos kaip ir naci iaurumus. A tikiu, kad i esms amerikieiai supranta, jog jeigu ne sugebsime sismoninti, kodl dl ios totalitarins ideologijos uvo imtas milijon nekalt moni ( skaii patvirtina Courtois Juodo

288

ji komunizmo knyga"), mes nebsime pasireng naujam apgaulingam stabui, naujai ideologijai, kuri ada pieno upes ateityje, jeigu tik mes esame pasireng paaukoti kelet milijon gyvybi iandien. Amerikieiai taip pat ino, kad prisiminti uvusiuosius ir pagerbti tikruosius didvyrius, kurie padjo nugalti komunizm Europoje ir ku rie dabar stengiasi nugalti komunizm Kuboje ar Kinijoje, - tai nerei kia mgautis kania. Jie reaguos, kai suinos apie tai ir suvoks stipry b bei drs t, kurie niekada nepasidav, nors ir turjo maai prie asi tikti. Jie reaguos, kai komunizmo nusikaltimai gaus real vaiz d, o nebus vien statistikos skaiiai - kai, pavyzdiui, ia i savait demonstruojamos nuotraukos bus parodytos per JAV televizij ir Ame rikos mokyklose. Kaip ir kada tai vyks? ia a noriu pakomentuoti dr. Coheno pa stebjimus. Bt pernelyg paprasta kaltinti Jungtini Valstijkairj flang", kad buvo trukdoma bet kokiai akcijai, ir ne todl, kad toks flan gas neegzistuoja, bet kad, kaip rodo istorija, j galima nugalti. Kairy sis flangas" nirtingai prieinosi Ronaldui Reaganui, bet jam pavyko j nugalti, nes amerikieiai j rm ir pasitikjo juo. Kaip pavyzdys to, k galima nuveikti, yra ir faktas, kad Jungtinse Valstijose iuo metu gyvena apie atuoni imtai tkstani lietuvi kil ms amerikiei. Jie vieni gali bti galinga jga, jeigu juos siet ben dras reikalas. Taip pat yra milijonai kit, galini padti, kurie kil i Latvijos, Lenkijos, Vengrijos ir kit Vidurio bei Ryt Europos ali, mi lijonai i Kubos, Vietnamo ir panaiai. 4. Jeigu jie visi palikt nuoalyje savo skirtumus ir susivienyt ben dram tikslui, jeigu vienu balsu pareikalaut vardyti ir atminti komu nizmo nusikaltimus, amerikieiai ir netgi Kongresas, kur paminjau anksiau, reikalavim atsiliept. Noriu dar kart pacituoti gerai inomus Santayanos odius. Jo per spjimas, kad tie, kurie neatsimena savo praeities, yra pasmerkti j kar toti", iandien pasitvirtina labiau negu bet kada. Todl tai, k js i savait darote Vilniuje, privaljo bti padaryta. tai kodl Komunizmo auk atminimo fondas lieka itikimas teiginiui, jog, kai tik padsime amerikieiams suvokti komunizmo nusikaltimus, jie supras, kad bsi m kart laisv i dalies priklauso ir nuo to, ar ms jaunimas ir atei ties kartos apie juos inos.

289

Paskutins komunizmo aukos Rumunijoje

Armandas Gosu, BBC pasaulins tarnybos Rumunijoje urnalistas

Rumunija atsisveikino su komunizmu prievartos bdu. Tuo metu at rod, kad atsisveikinimo su komunizmu kaina - 1500 moni auk garantuoja, jog Rumunija rytingai pasuks demokratijos link ir prads kurti rinkos ekonomik. Prajus vos 6 mnesiams po kruvinj 1989 m. gruodio mnesio vyki, Rumunijos sostin Bukaretas tapo liudytoja tikr gatvs kau tyni, panai tas, kurios vyko ketvirtajame deimtmetyje Berlyne val dant Hitleriui arba Soviet Rusijoje pilietinio karo metais. Kaip ir ta da, taip ir dabar oficialioji rumun propaganda entuziastingai diga vo pamokiusi savo politinius prieininkus. Didioji dalis Rumunijos pi liei, kurie 1989 m. gruod pasisak u demokratij ir daugpartin sis tem, 1990 m. liepos mnes pritar, kad prie opozicij bt taikomas smurtas. Valdiai paklusni iniasklaida reikalavo atkurti ramyb ir tvar k bei nubausti opozicij. Ta pati valdios kontroliuojama iniasklaida kurst smurt, informuodama, neva opozicijos bstinse rasta ginkl, narkotik bei doleri, gsdindama, jog gr karalius ir dvarininkai, kurie neva susigrins em, priklausiusi ems kio kooperatyvams ir vals tybiniams kiams. Pirmieji usienio investuotojai buvo sutikti demonst racijomis, kuri dalyviai skandavo: Neparduosime alies!" Spauda ska tino tokias demonstracijas. Nuo 1989 m. gruodio iki 1990 m. gegus valdia suformavo toki visuomens nuomon, jog atrod, kad nedaug tetrksta, ir Rumunija vl taps totalitarine valstybe, taiau iuo atveju - savo noru, o ne spau diama soviet, kaip tai vyko 1945 m. Kas gi i tikrj atsitiko pirmaisiais mnesiais po Nikolae's Causes ku diktatros nuvertimo? 1990 m. sausio 12 d., masinms demonstracijoms spaudiant, Jono Iles ku vadovaujama laikinoji Rumunijos vyriausyb ileido dekret, skel

290

biant Komunist partij esant u statymo rib. Bet vos tik demonstran tai pasitrauk, dekretas buvo atauktas. is vykis, taip pat Nacionalinio Gelbjimo Fronto sprendimas dalyvauti busimuosiuose rinkimuose su kl opozicijos nepasitenkinim, ir i sureng daug antivyriausybini de monstracij. To meto valdia, kuri opozicija kaltino esant komunistin bei sovietin, pradjo rengti smurto lydimas kontrdemonstracijas. Pirmie ji demonstrant, priklausiusi prieingoms stovykloms, susidrimai vy ko 1990 m. sausio 28 d. vakare. Yra inoma, kad rengiant kontrdemonst racijas dalyvavo slaptosios tarnybos. Yra liudytoj parodym apie mo nes, kurie, pasitelk radijo ry, koordinavo kontrdemonstracij dalyvi judjim. Btent tada, pirmkart valdios pakviesti, Bukaret atvyko keli tkstaniai achtinink. Nuo to laiko jie kelet met veik kaip tik ra politin policija. Tvarkos saugotojams abejingai stebint, achtininkai nusiaub opozicijos partij bstines ir imtus moni sumu tiesiog gat vse. Po trij savaii incidentai liovsi. Matydama daugyb demokratijos paeidim, Nepriklausoma grup u demokratij kiekvien savait pradjo rengti tylos eitynes. J daly viai perspjo apie komunistinio teroro atkrimo pavoj, reikalavo var dyti ir nubausti 1500 moni, uvusi 1989 m. gruod, mirties kaltinin kus. Jie reikalavo priimti liustracijos statym, draudiant buvusiems Komunist partijos vadovybs nariams bei slaptosios policijos Securi tate darbuotojams uimti auktus vyriausybinius postus. Vienas i to ki, kuriuos demonstrantai turjo omenyje, buvo tuometinis Rumuni jos vadovas Jonas Ilesku, kuris Causesku laikais buvo Komunist par tijos Centro komiteto narys ir jaunimo reikal ministras. Vienos tokios tylos eityns vyko 1990 m. balandio 22 d. Joms bai giantis, keletas moni i kaimynystje esani nam lang nuvilp vien i kolon, kurioje buvo keletas imt demonstrant. Kakas ko lon met gli vazon ir sunkiai sueid moter, kuri po kiek laiko ligoninje mir. mons pasuko atgal miesto centr, kur vis nakt bu djo atiduodami pagarb tragiko vykio aukai. Demonstrantai um Universiteto aikt ir utvr judjim siaura vaiuojamja dalimi. Ar mijos ir Vidaus reikal ministerijos pajg smurtas prie kelias deim tis moni sukrt miesto visuomen. Itisas 50 dien Universiteto aik t tapo nenutrkstamos manifestacijos, kurioje kai kuriomis dienomis dalyvaudavo iki 30 tkst. moni, arena. Pagrindinis demonstrant rei kalavimas buvo priimti liustracijos statymo vadinamj Timioaros pro klamacijos 8 punkt. Pasibaigus 1990 m. gegus 20 d. rinkimams, kuriuos laimjo Prezi dentas Jonas Ilesku ir Nacionalinio Gelbjimo Frontas, vadovaujamas

291

Ministro pirmininko Petre's Romano, valdia nusprend demonstran tus i Universiteto aikts istumti jga. Birelio 13 d. ryt 1500 polici nink apsupo Universiteto aikt ir sum 262 mones, skaitant ir ke let praeivi, visikai nesusijusi su demonstracija. Policija siver Ar chitektros institut, sum kelet student, kurie t nakt ra diplo minius darbus. Po keli valand Nacionalinio Gelbjimo Fronto depu tatas Nikolaje S. Dimitru atved prie studentus 1000 vienos didiau si Bukareto gamykl darbinink, kuri keletas anksiau dalyvavo an tikomunistinje demonstracijoje. Studentai ublokavo jimus, stengda miesi Universiteto pastat neleisti lazdomis ginkluot darbinink. mons, matydami valdios savival, pradjo buriuotis ir reikalauti at sistatydinti vidaus reikal ministr Michaj Kicak bei paleisti 262 su imtus manifestantus. Visai nesuprantama, kodl gausios, iki dant gin kluotos tvarkos sergtoj pajgos staiga pasitrauk. Agresyviai nusitei kusi manifestant grup padeg kelet Vidaus reikal ministerijai pri klausani automobili ir autobus. Po keleto mnesi buvo ispaus dintas pasikalbjimo, rayto magnetofono juostel, tekstas, i kurio tapo aiku, kad automobiliai buvo padegti paties vidaus reikal minist ro Michajaus Kicakos sakymu. Niekada nekl gin io rao, kur pa dar trumpabangininkas, autentikumas. Smurtas pasiek kulminacij, kai demonstrantai upuol kelet pa stat, priklausani visuomeninms staigoms, ir kai Jono Ilesku kvie timu 10 000 achtinink atvyko Bukaret. Oficialiais prokuratros duomenimis, tomis dienomis buvo nuauti keturi ir sueisti trys mo ns. Taiau organizacija, vienijanti nukentjusiuosius t vyki metu, tei gia, kad nuudyta daugiau kaip 40 moni, o sueista keli imtai. Kaip nustatyta ankstesni tyrim metu, daugiau nei 1500 moni buvo suimta neteistai. Dauguma j praleido nelaisvje 3 mnesius - iki 1990 m. rugsjo. I 1992 m. sudarytos prokuratros paymos apie pri imtas tuo metu prevencinio areto priemones akivaizdu, kad 90 proc. aret buvo atliekami paeidiant statym. Atsakomyb u tai tenka prokurorams, kurie ikl baudiamsias bylas bei pasira sumimo orderius dl igalvot statymo paeidim. N vienas i t prokuror nra nubaustas iki iol. Utat juos galima ivysti teisjo kdje arba Ru munijos diplomatinje tarnyboje usienyje. Kelet met vienoje i pa siuntinybi dirbo ir buvs vidaus reikal ministras Michajus Kicaka, vienas i t, kurie atsakingi u to meto nusikaltimus. ie sunks mo gaus teisi paeidimai negaljo bti padaryti nedalyvaujant prokuro rams, be prokuror jie taip pat nebt galj gyti statym, sukurt Vyinskio dvasia, pavidalo.

292

Smurto akt sra galima tsti toliau. Tai ir achtinink vykdyti ne kalt moni sumimai Bukareto gatvse, ir deimtys prievartavim, ir silauimai butus, ir tikr tikriausia mediokl, kuri achtininkai vykd igon maumos gyvenamuose Bukareto rajonuose. Valdia, organizavusi tokias akcijas, kurios buvo tikriausias politi nis terorizmas, galjo tada atkurti diktatr nesutikdama jokio dides nio pasiprieinimo. ito ji galbt nepadar dl to, kad pasaulio alys, o ypa JAV, Didioji Britanija ir Vengrija, bt smarkiai tai reagavusios. Tik prie mnes, nuo 1990 m. birelio vyki, turjusi didel tak politinio Rumunijos gyvenimo raidai, prajus deimiai met, Genera lin prokuratra apkaltino tuometin vidaus reikal ministr, jo pava duotoj ir tris atsargos karininkus kurstymu nuudyti sunkinaniomis aplinkybmis. Jono Ilesku vadovaujama partija jau pareik, kad, grusi valdi, ji nutrauks baudiamosios bylos dl 1990 m. birelio 13-15 d. vyki tyrim. Mes tikims, kad t dien aukos yra paskutins komunizmo aukos Rumunijoje. Tai ne komunistinio reimo, oficialiai lugusio 1989 m. gruod, aukos, bet aukos tj, kurie dar stalinizmo epochoje etajame deimtmetyje imoko teroristini metod bei provokacij ir kurie tuo metu vald Rumunij.

293

Informaciniai mizokomunizmo nusikaltimai

A. Kancleris, Socioinformacins analizs centras, Lietuva

Su melu pasaul pereisi, bet nesugri (i lietuvi tautosakos) Informacijos vert ir jga inomos i sen senovs ir yra daug se nesns nei is lotynikos kilms terminas (informatio, -onis - iaikini mas, inia, praneimas; vaizdis, vaizdinys, svoka). Pasak Senojo Tes tamento, Rojaus viduryje stovjo du ypatingi mediai: gyvybs medis ir inojimo (kas yra gera, o kas yra pikta) medis (1, Pr. 2, 9). Tuo tarsi pabriama egzistencin inojimo reikm ir vert. Rojuje vykdytas ir pirmasis informacinis nusikaltimas: altys klastingai apgavo Iev, kal bdamas j paragauti udraustojo vaisiaus, o i dav jo paragauti ir sa vo vyrui. Ir jdviej akys atsidar" (1, Pr. 3, 7). U neleistin inoji m paskirta skaudi bausm - tremtis: Ir Viepats Dievas imet j (Adom kartu su Ieva) i linksmybi Rojaus, kad jis gyvent em" (1, Pr. 3, 23). Labai simptomikas ir euroatlantinei kultrai reikmingas sociumo krimo bdas apraytas Ijimo knygoje. Moz, suvienijs klajokli gentis, sukr yd valstyb. Vienijimo pagrindas - monoteistin re ligija ir moralin doktrina. Tuo pabriama istorin perspektyva: be adekvataus pagrindimo jga ar valdia stabilumo bei ilgaamikumo negarantuoja. Etin ir moralin struktra, ireikiama grio ir blogio kriterijais, for muoja endogenin kultr, spaudia bendruomen ir atskirus jos na rius optimalumo rmus. Juos perengti arba ignoruoti yra nusiengi mas arba net ir nusikaltimas. Tai ir yra informacinio bendruomens re guliavimo sistema. Garsusis Mozs Dekalogas geriausiai iliustruoja praktin ios siste mos pus. Jame apibrti ne tik Izraelio ir Jahvs, bet ir yd tautos moni tarpusavio (taip pat ir nuosavybs) santykiai bei mogaus tei ss ir pareigos: gerbk savo tv ir motin..., neumui, nesvetimote riausi, nevogsi, nekalbsi prie savo artim neteisaus liudijimo, negeisi

294
savo artimo nam ir netroki jo monos nei tarno, nei tarnaits, nei jau io, nei asilo, nei joki dalyk, kurie yra jo" (1, I 20, 12-17). Taigi tvir tinami esminiai solidarizmo - kolektyvizmo ir individualizmo - santy ki principai bei kriterijai. Krikionyb ias nuostatas perm ir pritaik naujai situacijai bei savo reikmms. Svarbiausia - iplt taikymo objekt: vien tik yd tau tai skirt Dekalog m taikyti visiems krikionikosios bendruome ns nariams, nepriklausomai nuo tautybs, rass, luomo ir kt. Draudi mas neteisingai liudyti prie kit artim (t. y. yd) tapo visuotiniu mo raliniu imperatyvu bei informaciniu kriterijumi. Plaiajai visuomenei skirtame Katekizme" yra kategorikas verty binis Tiesos kriterijus: Atuntas: Nekalbk netiesos" (2, p. 41). i aiki ir imli antidezinformacin nuostata komentare dar labiau irykinama bei detalizuojama: Nusikalstame, kai meluojame, veidmainiaujame, ne ilaikome paslapties, kai apkalbame..., kai meiiame..., kai lieuvau jame..." (2, p. 46). Tai prie defamacij ir kitas neteisybes. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas be bausms bt nepakanka mas. Dekaloge grsmingai skamba odiai: A esu Viepats, tavo Die vas, galingas ir pavydus, atkerijs vaikams lig treiajai ir ketvirtajai kartai u tv neteisyb..." (1, I 20, 5). Katekizme" taip pat pabr iama nusikaltlio atsakomyb ir jam gresianti bausm, cituojamas Se nasis Testamentas. Taiau ia jau socialins iminties ir perspektyvos formul: Melagingas liudytojas neliks nenubaustas, melagis neitrks" (1, Pat. 19, 5). Taip susiformavo gyvybinga krikionikoji dviej tkstantmei tra dicija. Ji klojosi ne ant tuio ar prieiko, bet ant stabilaus tautins ir etnins kultros pagrindo - matriarchato. Balt bei lietuvi istorijos tyrintojos M. Gimbutien (3), P. Dundu lien (4) ir kiti apibdina matriarchato - sslios, darbios ir taikios pa gonikos (lot. paganus - kaimo, kaimikasis), arba kaimo, kultros - gy vensen. Ji pagrsta saugumo (nuo iors prie), tstinumo (ontofilo genin egzistencinio gamtos ciklo funkcija) ir gerovs (fiziologini ir dvasini poreiki, skaitant tautodail, tautosak, ritualines imitacijas, tenkinimas) nuostatomis. V. J. Bagdanaviius (5) irykino giluminius balt bei lietuvi ryius su eurokultrine tradicija, o M. Gimbutien (6) rod, kad matriarchatas apskritai yra egzistencinis ilgaamis senosios Europos darinys. Nors vlesn raida (pastoralini patriarchalist, ag resyvi nomad siverimas, taut kraustymasis ir kt. veiksniai) suk l daug sumaities, bet tai, kad Europa ilaik Senojo ir Naujojo Testa mento vertybin orientacij, yra simptomikas reikinys.

295

Kaip tik dl alternatyvaus veri sistem skirtumo kaimo ir agresy vij nomad kultros i esms yra nesutaikomos. Egzistencinis agre syvij nomad orientyras yra ne darbas (kryba, itekli atnaujini mas), o grobimas (destrukcija, itekli ismimas, sunaikinimas). Grobti galima tik tai, k sukr kiti. Todl agresyvusis nomadas turi aminai judti: ismus gamtos ar moni sukurtus iteklius, gyvenimas veria iekoti kit, nepaliest viet. Senovs graikai ir romnai nomad gau jas laik nuomiais, iauriais, nemonikais barbarais. Aristotelis aiki na, kad barbarai neturi i prigimties valdaniojo prado" (7, p. 64), nes nesukr nieko panaaus jo projektuot solidaristin bendruomenin valstybs model. Ismimo princip geriausiai iliustruoja german klajokli vandal elgsena. Ugrob klestini Rom ir prisipl turt, jie m visk nai kinti, siaubti. Visa, kas nelaikoma vertybe - meno kriniai, dokumen tai, rankraiai, papuoalai, - sunaikinama, sudeginama, sulyginama su eme. Taip demonstruojama nugaltojo jga ir panieka nugaltiesiems. i mizosocin kultra pagal genties pavadinim gyja bendrybs - van dalizmo - reikm. Panaiai elgsi ir kitos, daniausiai i Ryt Vidu rio Europ atsibasiusios gentys - hunai, skitai ir kt. Mizokomunizmas i esms perm agresyviojo nomadizmo - barba rizmo ir vandalizmo - principus. Pagrindinis i j - Pars pro Toto (Da lis prie Visum). Nomadin gauja iskiria antpuolio objekt (klestin i bendruomen) ir visikai ignoruoja egzistencinius jo poreikius, o drauge hiperbolizuoja, vos ne sudievina savo subjektyvius egoistinius, grobuonikus, piktavalikus interesus. Mizokomunizmas eskaluoja prieprie - subjekto ir objekto alternatyv, dalies (partijos, klass, ly deri) ir visumos (tautos, valstybs, monijos) antitez. Mizokomunizmo kaip veikimo bdo pagrindas - ideocezarizmas. Tai veikimas, kur apibria sinergetin dviej prasmi sveika: idja (gr. idea - svoka, vaizdinys) rodo krypt - vertis ateit, tiksl, siekin, o cezarizmas (pagal Romos imperatoriaus Cezario vard - diktatra, for maliai besivadinanti respublika) rodo valdymo bd - prievart, pa vergim, agresij. Ideocezarizmas - komunistin diktatra, kurios turi n apibria priedlis mizo-" (i gr. miseo - neapkeniu). Tai neapy kantos komunizmas, moralaus utopizmo ir legaliomis politinmis prie monmis siekiamo socializmo (optimalaus bendruomenikumo ar visuo menikumo) prieingyb. Taigi pats mizokomunizmas (Markso doktrina) ir jam realizuoti su kurtas ideocezaristinis valdymo mechanizmas yra nusikalstamas i es ms. Autentika Markso doktrina bei jo sekj Engelso, Lenino, Stalino

296

ir kit Soviet Rusijos valdov, tarptautinio mizokomunizmo lyderi, politins adaptacijos bei manipuliacijos yra nusikaltimo subjektas, nau dojantis informacij i esms jai prieingu tikslu - dezinformacijai skleisti, taip pat informacijai paslpti, umaskuoti, sudaryti tikrovs ar teistu mo iliuzij. Informacija iam sisteminiam subjektui - kaip nusikaltimo priemon. Marksizmas, - teigia filosofas J. Grinius (8, p. 151), - tai pro letariato rankis kovai u revoliucin pasaulio pertvarkym". Viskas ver tinama praktins naudos, utilitarizmo poiriu. Tai marksizm daro ra dikaliai militantika ideologija, siekiania kitas ideologijas i akn su naikinti" (8, p. 152). Tragikai uvs disidentas Mindaugas Tomonis (1940-1975) rao: Pirmoji ir svarbiausioji komunist vento Rato kny ga - Komunist partijos manifestas". Tai Raudonasis Testamentas, tei sins prievartos doktrin, neapykantos religij. Perskaitykime i kny gut, sigilinkime jos teiginius, ir ms sielas uvaldys nyka" (9, p. 196). Markso doktrina - klastingai suformuota, piktaval informacin sis tema - smerktina ir kaip euroatlantinio mentaliteto (10) alternatyva: ji atmeta tradicin ilgaam veri sistem, lauo individo, eimos ir vi suomens santykius, yra antireliginio pobdio, atmeta dualizmo (k no ir sielos) samprat, ikreipia valdios ir teiss nuostatas, iliuzikai aikina gamtoraid ir monijos saviraid (dialektinis ir istorinis mate rializmas). Nusikalstami Markso doktrinos tikslai - visuomens kiri nimas (klasi kova"), grupinio egoizmo provokavimas (ekspropria tori eksproprijavimas"), Vakar civilizacijos sunaikinimas (kapitalu pa grstos industrins visuomens deprivatizacija"). i akivaizdiai fini tistin doktrina dangstsi romantika revoliucijos skraiste, viliojo grei tos karjeros iliuzija diktatrinje santvarkoje, manipuliavo utopinio so cializmo ir komunizmo archetipais - sukurti emje linksmybi Ro j". Taigi autentika Markso doktrina yra globalinis nusikaltimas mo gui ir monijai. Markso doktrina atitinka Visuotins mogaus teisi deklaracijos preambulje ireikt princip, kad ...mogaus teisi visikas nepai symas ir niekinimas pastmjo vykdyti barbarikus aktus, piktinanius monijos smon" (11, p. 12). Marksas pareng nusikalstam veiksm program, o Rusijos bolevikai j praktikai realizavo ir vykd siau bingiausi, vandalikiausi monijos istorijoje socialin eksperiment. Marksas yra taip pat ir Vokietijos nacionalinio socializmo, adanio linksmybi Roj" tik gryniesiems arijams (elito Pars - bermensch ra sei), o visam kitam Pasauliui (Toto) lemta inykti arba tapti vergais. Kla ss svoka pakeista rass svoka, o esm liko ta pati - mizosocin, val dymo sistema - ideocezarizmas - taip pat.

297

Lietuvi filosofas V. Gustainis po 15 met Sibiro tremties ir lageri golgotos ra: U dabartin tarptautin chaos ir u dabartin kar di del atsakomyb tenka Markso mokslui apie klasi kov ir neteisingai suprastam Darvino mokslui... Marksizmas ir nacionalsocializmas yra io pasaulio religijos", sukurtos be jokio dieviko apreikimo... J fi losofinis pagrindas yra tas pats. Abidvi yra socialistins, abidvi turi mesianizmo" tiksl... Marksizmas ir visoks socializmas ikl sost kolektyvin mog", kuris fanatikai nekenia individualins sielos" (12, p. 402). Informacini nusikaltim struktra yra funkcin mizokomunizmo doktrinos dalis, turinti specifini poymi ir ypating paskirt. Fizini (mediagini) nusikaltim objektas yra knas, daiktas, struktra, o in formacini nusikaltim objektas metafizinis - mintis, vizija, religija, eti ka, kultra, menas, mokslas, filosofija ir t. t. Knas sunaikinamas fizi kai, o siela pavergiama dvasikai. Bedvasis fizinis egzistavimas, mo gaus mstymo pavergimas, jo pavertimas ideocezaristinio agregato sraigteliu - tai pagrindiniai mizokomunizmo siekiai. Konkrei informacini nusikaltim apibrimas ir klasifikavimas tebra neiskleistas. Tai, matyt, laikinas reikinys - vis pirma diagno zuojami ir vertinami fiziniai (mediaginiai arba kno) nusikaltimai, usimenant ir apie kai kuriuos rykesnius metafizinius (mentalinius ar ba sielos) nusikaltimus. Net enciklopedinje monografijoje Juodoji ko munizmo knyga" (13), reikmingiausiame pastarj met leidinyje, i problema specialiai nenagrinjama. Jos autoriai remiasi ne autentika Markso doktrina, o jos revizionistine versija, pradta F. Lasalio, prats ta E. Bernteino, K. Kautskio ir kit socialdemokrat bei socialist. B dami siningi tyrjai, jie yra priversti savo studij baigti retoriniu klausimu - Kodl?" (13, p. 1016-1055). I ties, be Markso doktrinos sovietizmas nesuvokiamas ir nepaaikinamas: padariniai akivaizds, o prieasi tarsi ir nra... Paslaptinga toji Markso komunizmo mkla! O jeigu V. Gustainio ratai bt buv iversti ir ileisti Vakar pasau lyje, gal ir nekilt toki naivi klausim... Bet juk ir I. Kantas skelb gelein" prieastingumo dsn: Tai, kas gali egzistuoti tik kaip pa darinys, turi prieast" (21, p. 227). Informacini nusikaltim struktra ir intensyvumas priklauso nuo nusikaltli tiksl bei uduoi. Vien tik Lietuvoje susikaup didiulis kiekis informacijos, fiksuojanios nusikaltim pobd ir faktografij. Lie tuvi literatros klasikas I. einius bene pirmasis apra sovietinio ide ocezarizmo fenomen kaip raudonj tvan (14). Samdyti triukmauto jai, daugiausia kitatauiai, band sukurti visuotinio diaugsmo iliuzij,

298

o subolevikinta iniasklaida formavo antrj dezinformacijos rat, fan tazuodama be joki skrupul ir deimteriopai didindama digauto j" skaii. V. Krv, nusivyls sovietine klasta ir ivyds savo klaidas, politikai vertino sovietins invazijos mechanizm (15). M. Rmeris Lie tuvos sovietizavim atskleid teisiniu aspektu - kaip teisingumo imita vim (16). Informacini nusikaltim itakos remiasi trimis valdymo tikslais: nai kinimu, uvaldymu ir eksploatavimu. Naikinama visa, kas sudaro eurokultrin (tautin, religin, etin, moralin, estetin ir kt.) pagrind. ia eina visa simbolika - heraldika, tautin, religin, korporacij ir kt. atri butika. Naikinamas istorinis, architektrinis bei kitoks memorialinis pa veldas, raytiniai altiniai, ikonografin mediaga ir kita. Jau pirmosios okupacijos metu imta valyti" valstybini bibliotek fondus, udraus ta leisti laikraius ir urnalus, imtos naikinti partijos ir politins orga nizacijos, prasidjo prievartinis mokykl ir kit staig ideologizavimas bei bolevikinis politizavimas. Stalininis bibliogenocidas pasireik vis pirma bibliotek ir j kny g naikinimu" (17, p. 719). Per pirmj okupacij vien tik Glavlito nu rodymu i bibliotek buvo paimta patikrinti 18 542 knygos, o 45 515 kilogram netinkam" knyg sunaikinta. Iimta knyg ir lenk (600 pavadinim), rus (100 pavadinim), kitomis kalbomis. Vien Marijam pols yd bibliotekoje sunaikintos 266 knygos yd ir 324 - rus kal ba. Valstybins leidyklos sandliuose buvo konfiskuota ir sunaikinta ko ne pus milijono leidini. Toliau darb vykd Hitlerio okupantai. Jie sunaikino apie 3 mln. knyg (17, p. 719). Uvaldymo etape vyksta vairiausios perturbacijos: keiiamas pante onas (perprasminama simbolika, neofikacija), transformuojamos ir renominuojamos tautins tradicijos, kuriami nauji (arba perprasminami se nieji) mitai, nauj situacij atitinkantys kiai ir t. t. Siame etape dievi namos dvi veiklos kryptys: prievarta, teroras, bet kokio pasiprieinimo slopinimas ir informacinis prievartos aprpinimas" - ideologizacija, ide ologinis aukljimas" ir peraukljimas". Btina slyga - informavimas monopolizuojamas: visuotin cenzra, radijo trikdiai, blokuojama ar kon fiskuojama pogrindin bei usienin (i u geleins udangos") litera tra. Taip sukuriamas informacijos vakuumas - ideali slyga vykdyti globalin informacin tar. mogus alternatyvos neturi: visa iniasklai da rao t pat, balsavimas vyksta be pasirinkimo, korumpuota partin nomenklatra rpinasi savo gerove, vieai girdamasi, kad tarnauja liau diai. Klesti visuotinis melas. Dezinformacija tampa rafinuota ideoceza ristinio valdymo priemone. Visuotinai vykdoma dar VI a. pr. Kr. kin

299
karo teoretiko Sun Cy suformuluota uduotis: "Kompromituokite vis k, kas prieo alyje yra gero" (18, p. 18). Eksploatacijos etapas pratsia ir parykina informacinius uvaldymo procesus. ia pasirodo pirmieji ideocezarizmo vaisiai: kart susvetim jimas, demoralizacija, jaunimo abejingumas, egzistencin beprasmyb ir polinkis hedonizm (noras usimirti) arba konfrontacij (alternaty vioji elgsena). Valdia suvokia padties prietaringum, taiau neturi strategini sprendim. Oligarchijoje (partinje nomenklatroje) vyksta nuomi konkurencin kova, ypa tarp ideologist (sovietini yni") ir cezarist (jgos struktr - KGB, karinio ir pramoninio komplekso ir kt.). Kartais ji dirbtinai skelbiama kaip fizik (technokrat) ir lyrik (humanitar) polemika. Visi vaizduoja, kad rpinasi valstybs, parti jos, liaudies reikalais, bet tai - masin vaidyba, realios veiklos imitavi mas. Net kariuomenje, ypa Brenevo valdymo metu, sigaljo blefa vimas. Ekonomika augo" ne keliant darbo naum, o didinant inflia cij. Statistika rod tai, k norjo matyti vadai, bet ne reali padt. So vietija tapo visuotins dezinformacijos ir autodezinformacijos alimi. Tai ir yra viena i pagrindini prieasi, kad i pasakik turt valstyb sulugo taip staiga - dl dezinformacinio insulto. Lietuvos kultros kongrese (17), be jau mint, pateikta daugyb in formacini nusikaltim pavyzdi. Sovietmeiu Lietuvoje buvo ileis ta apie 75 000 pavadinim knyg. Madaug tredal j sudar tiesmu kas ideologinis propagandinis melas, ireiktas publicistikos, mokslo ir meno priemonmis. Tai marksizmo-engelsizmo-leninizmo-stalinizmo klasik" ir j liaupsintoj leidiniai, partijos lyderi, ideolog, kovin gj ateist, vies rytoj" ir tamsi praeit" pieiani autori kny gos. Kit tredal sudar melo ir tiesos miinys. ia liga labiausiai sir go gamtotyra, technologija, agrologija, medicina ir net matematika. ia faktografija buvo pateikiama daugma teisingai (nors ir ne visai), bet vertinimas - subjektyvus, ideocezaristinis, kvazimokslinis. Rusofilija ir panrusizmas buvo visuotinis: beveik vis moksl pradininkai ir kori fjai buvo rusai. Rusija - drambli tvyn!" - tyiojosi specialistai. Pas kutin, treij, dal sudar originals, iliekamosios verts neprarad veikalai (pavyzdiui, klasika). Bet ir jie neretai neapsijo be ideologi zuotos, perprasminanios angos ar pabaigos (17, p. 460-461), kurias ra gerai apmokami marksistintojai". V. Gustainis bene pirmasis lietuvi filosofijoje vertino informacinio karo element - idj kar: ...altojo karo svoka nra tiksli. Daug ge riau ia tikt idj karo svoka. Todl ir ta didioji, staiai gyvybin visos monijos problema - idj karo klausimas - vis pirma turi bti

300

sprendiama filosofinmis priemonmis" (12, p. 17). Ideocezarizmui tai buvo nepriimtina. Pasitelktos visai kitos - idj blokavimo, informaci jos kalinimo - priemons. Vien Nacionalins M. Mavydo bibliotekos spec, fonde 1988 m. pra dioje buvo 40 200 knyg, i j 16 700 lietuvik (17, p. 446). Bet bene didiausias spec, fondas buvo Partijos istorijos institute - didel litu anistin biblioteka ir labai svarbi XX a. lietuvi tautos istorijai doku ment archyvas" (17, p. 795). Kitas variantas yra Index sovieticus librorum prohibitorum" - ileist, bet Glavlito (sovietins cenzros) skaityti udraust sovietini knyg sraai. Juose - Maironio Pavasario balsai", Lietuvikos pasakos", K. Borutos Baltaragio malnas", K. Donelaiio Ratai", Lietuvi kal bos odyno" 2 tomas, A. Vijko-Kojelaviiaus Lietuvos istorija", V. Zaborskaits Literatros mokslo vadas" ir daugyb kit. Taiau ir tai, kas buvo leidiama, taip pat buvo prievartaujama - redaguojama, ku piruojama, klastojama" (17, p. 725). Tkstaniai politini kalini, tremtini, persekiojam ir terorizuoja m moni igyveno asmenines tragedijas ir dramas. Advokatas Z. To liuis savo prisiminimuose rao: Sovietai vartojo prie mane diskrimi nacijos ir prietaraujanius teisei, teisingumui ir humanikumui veiks mus ir aktus: keturi aretai, ilgalaikiai kalinimai su barbarikais mal tretavimais, trmimas Sibir; i mans atm profesij, pagrob mano bibliotek (juridins ir groins literatros knygas), nacionalizavo kit mano turt, atm teis pensij, panaudojo lyki meiikik pro pagand spaudoje... Buvo pagrobtas mano 20 met byl archyvas ir didelis lietuvi ir usienio urnal bei laikrai rit komplekt rin kinys bei kitos knygos" (19, p. 307-308). Informacini nusikaltim tipologija tebra neisprsta, bet labai ak tuali problema. Atrankos ir sisteminimo kriterijai yra du: informacija visi jos bviai, pavidalai, procesai ir kt., - pasitelkiama kaip nusikalti mo rankis bei priemon, ir karas - visos jo formos ir rys - pilietinis, slaptasis, propagandinis, altasis, ideologinis ir t. t. Pagal objekt galima iskirti ias informacini nusikaltim grupes: 1) mogui (ontogenezs ikraipa - nudvasinimas); 2) eimai (filogenezs ikraipa - dezintegracija); 3) tautai (savipriea, lugdymas i vidaus); 4) valstybei (saviraidos ikraipa - anarchizmas); 5) valstybi aljansui (NATO, ES ir kt.); 6) monijai (raidos ir perspektyv ikraipa); 7) viskam, k gero ir naudingo sukr istorija ir kuria dabartis.

301

Pagal poveikio bd skiriamos ios grups: 1) ikreiptas aukljimas (ypa jaunimo); 2) peraukljimas - mentaliteto pakeitimas (vyresnij); 3) einamasis dezinformavimas (agitacija ir propaganda); 4) retrospektyvusis dezinformavimas (praeities vaizdo ikraipa); 5) perspektyvinis dezinformavimas (ateities iliuzijos). ias vienaspektes tipologijas btina papildyti atsivelgiant ir ki tus kriterijus bei veiksnius. Tarptautiniame komunizmo nusikaltim vertinimo kongrese (20) irykinta daug konkrei informacini nu sikaltim: lietuvi mentaliteto pokyiai ir humanizmo praradimas (S. Hatanaka, Japonija); baltarusi lingvocidas (Z. Pazniakas, Baltarusija); dvasinis genocidas (arkivysk. S. Tamkeviius, Lietuva); etnocidas kaip ideologijos rankis (E. Laane, Estija); psichologiniai komunizmo nusikaltim padariniai (H. Nooras, Es tija); komunizmas - civilizacijos aklaviet (L. Taniukas, Ukraina); nusikaltimai inteligentijai (E. Baisalovas, Kirgizija); katalikikojo dvasingumo naikinimas (vysk. J. Boruta, Lietuva); dorovs norm deformacijos (J. Moserova, ekija); komunizmas - nusikalstama konspiracija (A. Piirisildas, JAV). Informaciniai nusikaltimai sudaro atskir, specifin mizokomunizmo nusikaltim grup. Kitaip nei palyginti greiti" fizinio poveikio reiki niai (udyns, represijos, kalinimas, tremtis), metafizinio poveikio rei kiniai yra ltesni, bet socialiniu poiriu fundamentalesni. Dorovs nor m lauymas, mentaliteto ikraipa, tautins kultros naikinimas, dez informacija vietoj informacijos, mankurtas vietoj mogaus, informacijos tara ir daugyb kit nusikaltim turi ilgalaik poveik, j padariniai sunkiai atitaisomi. Posovietin anomija (kriminaliniai nusikaltimai, al koholizmas, narkomanija, saviudybs ir kt.) daugiausia yra sovietini informacini nusikaltim padarinys. Jeigu ne provokacin, mizokomunistin Markso doktrina, jeigu ne so vietizmas ir jo brolis hitlerinis nacionalsocializmas, XX a. istorija bt buvusi visikai kita. Informaciniai bei intelektiniai praradimai Lietuvo je bus jauiami (nors ir silpniau) dar kelet kart, gal net vis XXI am i. Informacin visuomen, Pasaulio kaim Lietuva, kaip ir kitos po sovietins alys, engia nukraujavusi, stipriai iklibinta. Todl informa

302

ciniai nusikaltimai yra itin sunks nusikaltimai mogui, mogikumui ir monijai. Kad bt ukirstas kelias mizokomunizmui ir ideocezarizmui atkur ti, pagrindinis ginklas vienas. Tai informacijos laisvs imperatyvas: tau tos turi teis bti visikai ir objektyviai informuotos", btina kovoti su visokia propaganda, kuria siekiama arba kuri gali sukelti ar skatin ti grsm taikai". Reikia padidinti atsakomyb moni, kurie nuolat skleidia informacij" (11, p. 251).

Literatra
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. ventasis Ratas. Senasis Testamentas. T. 1-3. Vilnius, 1990-1991. Katekizmas. Ms tikjimo viesa. Kaunas-Vilnius, 1987. Gimbutien M. Baltai prieistoriniais laikais. Vilnius, 1985. Dundulien P. Pagonyb Lietuvoje. Vilnius, 1989. Bagdanaviius V. J. Kultrins gelms pasakose. Vilnius, 1992. Gimbutien M. Senoji Europa. Vilnius, 1996. Aristotelis. Politika. Vilnius, 1997. Grinius J. Ratai. T. 2. Vilnius, 1994. Tomonis M. inia. Vilnius, 1995. Europos mentaliteto istorija / Sud. P. Dinzelbacher. Vilnius, 1998. mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. Vilnius, 1991. Gustainis V. Ratai. Vilnius, 1991. Juodoji komunizmo knyga. Nusikaltimai, teroras, represijos. Vilnius, 2000. einius I. Raudonasis tvanas. Vilnius, 1990. Krv V. Rmeris M. Lietuvos kultros kongresas. Vilnius, 1991. Dezinformacija orz wojny. Warszawa, 1991. Toliuis Z. Mano kaljimai. Vilnius, 1991. Komunizmo nusikaltim vertinimas. Tarptautinio kongreso prane im tezs. Vilnius, 2000. Kantas I. Grynojo proto kritika. Vilnius, 1996.

303

Btina surengti bolevizmo teism

Semionas areckis, Baltarusijos Respublikos Aukiausiosios Tarybos Pirmininkas

Kalbdamas 55-j Antrojo pasaulinio karo baigties metini proga, savo kreipimesi pasaulio baltarusius a jau bandiau pagrsti btiny b surengti bolevizmo, kuris, kaip ir faizmas, yra nusikalstama poli tin sistema ir ideologija, teism. Skirtumas tik tas, kad faizmo ideo logijos teorija rmsi hipertrofuotu nacionalizmu - nacizmu, o boleviz mo - hipertrofuotu internacionalizmu. Taiau tiek vieno, tiek kito pa grindinis tikslas buvo viepatauti pasaulyje, o ito buvo siekiama ne monikais, nusikalstamais metodais. inoma, kad Niurnbergo procesas, vyks 1945 m. spalio 20-1946 m. spalio 1 d., teisikai vertino Antrj pasaulin kar. io proceso metu buvo nuteisti ne tik kariniai Vokietijos nusikaltliai, bet ir pats faizmas kaip politin sistema ir ideologija. Pirm kart istorijoje agresija moni jai buvo pripainta sunkiu nusikaltimu. Visiems, daugiau nei 20-iai tei siamj, buvo pateikti kaltinimai smokslo prie pasaul bei monij rengimu ir vykdymu, o btent - valstybs perversmu ir parlamento i vaikymu, Antrojo pasaulinio karo suklimu, iauriu elgesiu su karo be laisviais ir j udymu, nemoniku elgesiu su okupuotose teritorijose gyvenaniais taikiais gyventojais ir masiniu j naikinimu, visuomeni ns ir privaios nuosavybs ivogimu, vergiko darbo sistemos sukri mu ir kitais sunkiais nusikaltimais. Niurnbergo teisme buvo pasilyta pripainti nusikalstamomis Vokietijos nacionalsocialist partijos vado vyb, jos smogiamuosius (SA) ir apsaugos (SS) brius, saugumo tarny b (SD), valstybin slaptj policij (gestap), vyriausyb ir Generalin tab. Taiau nieko panaaus nebuvo padaryta kito diktatoriko, ne maiau iauraus ir nusikalstamo bei nukreipto prie pasaul ir monij bole vikinio reimo atvilgiu, nors jis savo kilme ir vykdytais nusikaltimais pralenk faizm, o 1939 m. rugpjio mnes abu ie reimai sudar smoksl prie pasaul ir Europos tautas.

304

Bolevizmas atsirado i Rusijos socialdemokrat darbinink partijos, kuri buvo steigta jos I suvaiavime 1898 m. ir kurios pagrind sudar darbinink breliai. Pirmiausia negalima neatkreipti dmesio stulbi nant pavadinim panaum: Rusijos socialdemokrat darbinink par tija ir Vokietijos nacionalsocialist darbinink partija. is panaumas dar akivaizdesnis lyginant partij pavadinim santrumpas: RSDDP ir NSDAP (pirmosios vokiko pavadinimo raids: National-Sozialistische Deutsche Arbeitpartei). Antra, Vokietijos faist partija taip pat susiformavo i darbinink b relio, kur 1918 m. spal kr urnalistas Karlas Harreris ir darbininkas Antonas Drexleris. Beje, pirmajame partijos pavadinime nebuvo odio nacionalsocialist". Jis buvo kur kas paprastesnis - Vokietijos darbinin k partija (VDP). Ir tik 1920 m. vasario 20 d. Vokietijos darbinink parti ja tapo Vokietijos nacionalsocialist darbinink partija. Kalbant kito, ge rokai ankstesnio, diktatoriko reimo - bolevizmo - krjo Vladimiro Le nino odiais, buvo nusimesti seni ir apsivilkti nauji ekstremizmo, besi remianio kratutiniu nacionalizmu, baltiniai. 1921 m. liepos 29 d. A. Hit leris buvo irinktas NSDAP pirmininku. Tuo pat metu partijoje sigaljo fiurerizmo - beslyginio paklusnumo fiureriui - principas. Kaip liudija istorija, Rusijos socialdemokrat darbinink partija eks tremizm pasuko gerokai anksiau. 1903 m. nuo jos atskilo radikalusis ekstremistinis sparnas, kuris pasivadino bolevikais. Vladimiras Leni nas, skaldomosios veiklos meistras", kaip j pavadino ymi Vokietijos revoliucionier (dar tada kairioji) R. Luxemburg, kvp ir organizavo Rusijos socialdemokrat darbinink partijos skilim. Garsiosios Vladi miro Lenino Balandio tezs, kurias Georgijus Plechanovas, nuosaikes ni pair Rusijos socialdemokratas, vadino svaiiojimais ir laik ra ginimu pradti pilietin kar revoliucins demokratijos srityje, buvo ga lutinis bolevik ingsnis ekstremizm. 1917 m. vykusioje Visos Ru sijos socialdemokrat darbinink (bolevik) partijos balandio 7 d. konferencijoje buvo patvirtintas poskis ekstremizm. 1918 m. vyku siame VII partijos suvaiavime i jos pavadinimo buvo imestas nuosai kum ymintis odis socialdemokrat", ir partija buvo pervadinta Ru sijos komunist (bolevik) partija - RKP(b). Demokratinis centralizmas tapo pagrindiniu partijos organizacijos principu, o praktikai tai rei kia t pat kaip ir fiurerizmas. Susiformavus Soviet Sjungai, partija buvo pavadinta Visasjungine komunist partija (bolevik), o nuo XIX partijos suvaiavimo (1952 m.) - Soviet Sjungos komunist partija SSKP. Keiiantis partijos pavadinimui, jos ekstremistin strategija ir tak tika nekito.

305

Po nepavykusios Vasario (1917 m.) revoliucijos, uuot, kaip ir kitos partijos, sitrauk demokratins visuomens krim ir leid visoms tautoms laisvai sprsti savo tolimesn likim, bolevikai pasuko pasau lins socialistins revoliucijos krimo kryptimi. Siekdami tiksl gy vendinti, jie, kaip ir faistai, nesibodjo bet koki metod, kurie beveik visi yra nusikalstami. Tai: raginimas savo Tvyn pralaimti Pirmj pasaulin kar ir gauti i vokiei pinig tam, kad Rusija bet kokia kaina pasitraukt i karo; valdios ugrobimas jga 1917 m. spal ir tautos irinkto Steigiamo jo susirinkimo ivaikymas; itis taut, tarp j ir baltarusi, likimo ignoravimas, i pradi (1918 m. kovo 3 d.) pasiraant sutart su kaizerine Vokietija, o v liau (1921 m. kovo 18 d.) - su J. Pilsudskio vadovaujama Lenkijos vyriausybe; klasins neapykantos iebimas ir pilietinio karo suklimas siekiant sunaikinti labiausiai isimokslinusi ir dvasikai apsivietusi alies gyventoj dal, kuri negaljo pateisinti bolevik tiksl - kareivini socializmo krimo bolevik propaguojamais prievartos metodais; kit, iskyrus komunist, partij udraudimas ir j vadov sunaiki nimas. Beje, atj valdi, naciai irgi udraud kitas partijas ir net gi ivaik savo buvusi sjunginink - Vokietijos nacionalin darbi nink partij. Taiau ji nenaikino vad, kaip pasielg bolevikai su savo kovos u valdi sjungininke kairij eser partija; asmenins nuosavybs atmimas jga i tkstani moni ir j nu skurdinimas, valstybs nacionalini vertybi (ventykl, rm, par k, paveiksl) sunaikinimas, ipardavimas ir ivogimas; dirbtinis bado suklimas, prievartin kolektyvizacija kaime, labiau siai pasiturinios ir klestinios kaimo gyventoj dalies, vadinamj buoi, kuriais buvo laikomi visi pasiturintys kaimo gyventojai, su naikinimas; - tyiojimasis i religijos ir milijon moni religini sitikinim; - daugelio nacionalini maum genocidas. Siekiant praktikai gyvendinti ivardytas priemones, kuri bolevi kai, kaip ir faistai, tiktai gerokai anksiau, griebsi, kad tvirtint sa vo partijos ir jos vado diktatr, buvo sukurtos specialios organizaci jos. Padaryt nusikaltim skaiiumi tarp j pirmauja (savaime supran tama, po paios bolevik partijos) K-KGB, kuri, kaip Feliksas Dzerinskis, vienas jos krj ir pirmasis vadovas, reikalavo, visas piktada rybes liaudiai dar altai" (t. y. smoningai, apgalvotai ir planingai),

306

karta irdimi" (t. y. siningai ir su entuziazmu) ir variomis ran komis", kurios, baigus darb", bdavo suteptos krauju. Feliksas i ties buvo geleinis", jis neturjo mogaus irdies (nei kartos, nei altos), nes prieingu atveju (jeigu bt buvs tikras, kilnus mogus, kok bol evikin propaganda j vaizdavo), niekad savo batais nebt braids po kraujo, kuris liejosi alyje ir u jos rib jo paties ar jo parankini sa kymu, klanus. Jo sekjai - Jagoda, Jeovas, Berija - buvo tokie patys bedvasiai ir beirdiai; nedaug nuo j skyrsi ir kiti, iai piktadari or ganizacijai vadovav vliau. Pirmaisiais bolevik valdios metais buvo steigti kombedai, kurie vykd prievart kaime ir kuriems, kaip ir K, buvo suteikti neriboti, nepaprasti galiojimai. Jie buvo skatinami sumainta kaina parduodant i valstiei pagrobtus grdus. O vliau, kad alyje vykdomai prievar tai bt suteiktas koks nors teistumas ir kad bt paanga, pradjo kurtis troikos", kurioms, be joki tyrim, utekdavo tik skundo ar pa ties teisiamojo prisipainimo ir kurios nuteisdavo mog net mirties bausme. Kad teisiamasis prisipaint, buvo atgaivinti ir patobulinti vi duramiki kankinimo metodai. Buvo steigiamos koncentracijos stovyk los nuteistiesiems kalinti ir naikinti. Spaudiami neabejotin padaryt nusikaltim rodym, Komunis t partijos vadai vliau stengsi vis kalt suversti Stalinui ir mintiems KGB vadams. Paskelbti Lenino sakymai, kalbos ir straipsniai nuo pir m iki paskutini jo viepatavimo met tra beprasmis bandymas re abilituoti ios ekstremistins ir nusikalstamos organizacijos krj ir va d. Pavyzdiui, straipsnyje Kaip organizuoti lenktyniavim" V. Leni nas moko vairiausi kovos, kuri laiko gyvybingumo ir skms laidu siekiant vieno tikslo - inaikinti Rusijoje visokius kenksmingus vabz dius", - metod. Tarp t metod yra ie: pasodinti kaljim deimt turi" (reikia paymti - ne nusikaltli, o paprasiausiai turi), sa vaime suprantama, - ir tuzin bandit, pus tuzino darbo vengiani darbinink...", pristatyti valyti ivietes, udaryti karcer suteikiant gel ton biliet", vietoje suaudyti vien i deimties veltdi" (vl atkrei piame dmes - suaudyti be teismo ir bylos nagrinjimo). M. Gorkis, ivyds Lenino sakym vykdymo praktikoje tragedij, 1917 m. pabai goje, kai dar nekvepjo pilietiniu karu, ra: sivaizduodami es so cializmo napoleonai, Lenino alininkai praranda prot ir beveik baigia sugriauti Rusij, o rus liaudis sumoks u tai kraujo klanais". Net ir pasibaigus pilietiniam karui, 1922 m. gegus mnes, V. Le ninas savo laike tuometiniam teisingumo ministrui D. Kurskiui sil statymo dl bausms vykdymo suaudant projekt papildyti 7 straips

307
niais, o ministras sil papildyti dar 6 straipsniais. iame laike ypa dmes patraukia 2 varianto b" punktas, kur pasakyta, kad ia baus me baudiami dalyvav organizacijos veikloje arba bendradarbiav su organizacijomis ir anksiau nurodyta veikla usimusiais asmenimis", o inaoje papildyta: bendradarbiaujantys ar sugebantys bendradar biauti", t. y. imk praktikai kiekvien ir audyk, nes jis galjo bendra darbiauti ir teikti pagalb menevikams, eserams ir pan., kuriuos, anot Lenino, visus reikia suaudyti. Taigi J. Stalinas ir L. Trockis, ir G. Zinovjevas, ir N. Bucharinas (ir dar galima ivardyti pustuzin ar vis tuzin komunistini partij di din" ir maj mogeli") yra kalti, kad sukr sistem, kuri, kal bant jos didiausiojo vado odiais, kiekvien dien, kiekvien valan d gimd didiulius kiekius nusikaltli. Baltarusijoje esantys Kuropa tai - nenuginijamas to meto piktadarybi liudytojas - saugo t pikta darik dien atminim, kai Soviet Sjungos komunist (bolevik) partijos ir jos ginkluotojo brio" veikla pasireik visapusikai. Ir bolevizmas, ir faizmas, bdami praeities monarchini diktatr, egzistavusi Rusijoje ir Vokietijoje beveik iki pat XX amiaus pradios, irgos, ts j politik, juolab kad ji rmsi strateginiais mint politi ni sistem tikslais - tvirtinti viepatavim pasaulyje. Taiau pradio je, neturdami pakankamai jg klastingoms umaioms gyvendinti, bolevizmas ir faizmas, vienijami bendros strategijos ir taktikos, suda r smoksl tarpusavyje. Pasaulis, deja, neino didesnio ir cinikesnio nu sikaltimo u dviej diktatr 1939 m. rugpjio 23 d. Maskvoje pasira yt Molotovo-Ribbentropo sutart ir jos protokolus dl bendradarbia vimo bei takos sfer pasidalijimo Europoje. Minti dokumentai ir t die n Kremliuje J. Stalino pakelta taur ampano A. Hitlerio, kaip vokie i tautos palaikomo vado, sveikat pasirod bes vieno diktatoriaus ki tam diktatoriui pasistas palaiminimas pradti pasaulin kar. Netrukus minti dokumentai buvo pradti gyvendinti. Madaug po savaits faistin Vokietija upuol Lenkij. Ir tuoj pat bolevikinis re imas, kaip agresoriaus sjungininkas, sitrauk kar. Pritarimas fa istinei Vokietijai, upuolusiai Lenkij, ir jos palaikymas, kariuomens vedimas vakarin Baltarusijos bei Ukrainos dal, i kuri pirmaisiais mnesiais Sibir bei Kazachstan buvo itremta tkstaniai nekalt moni, bendras karinis faistins ir bolevikins armij paradas Bres te, vrikos lenk karinink udyns Chatyns mike, netoli Smolens ko, pradtas karas su Suomija, Besarabijos ugrobimas, Baltijos ali okupacija - tai anaiptol ne visas bolevizmo piktadarybi, vykdyt

308

Antrojo pasaulinio karo pradioje, susitarus arba suderinus veiksmus su faistais, sraas. iandien taip pat vertt paminti, kad daugelio Europos valstybi ir JAV vadovai bei politikai tada nevertino atsiradusi agresyvi dik tatorik reim grsms pasauliui. Kas dl ito atsitiko, istorija ino. O bolevizmas ir faizmas, bdami strateginiai vienminiai, anksiau ar vliau turjo tapti prieininkais. Ir Stalinas, ir Hitleris niekad neatsi sak minties savo sukurt politini sistem bei ideologij dka sivie patauti pasaulyje. tai kodl jie, sudar smoksl, visada stengsi vienas kit apgauti. O tai reikia, kad, egzistuojant ekstremistiniams reimams, karas tampa neivengiamas. Bolevizmas padar daug nusikaltim ir ka ro metu. Vadinamoji idegintos ems" taktika, kad tik nieko nelikt prieui, piktadariki Stalino sakymai n ingsnio atgal", galimybs pa siduoti nelaisv neivengiamomis aplinkybmis neigimas, baudiamj batalion ir utveriamj bri organizavimas - toli grau ne visas nu sikalstam kariavimo bd bolevizmui vadovaujant sraas. Iaikja vis daugiau fakt apie partizan nusikaltimus savo tautai. Vardydamas tuos faktus, a toli grau nenoriu nuneigti ms tautos ygdarbio sunai kinant tamsisias faizmo jgas. Taiau tauta turi inoti ties apie kar. Bolevizmas, kaip vieai nenuteista politin sistema ir ideologija, t s nusikaltimus ir po karo. Buvo griebtasi nauj represij prie moksli ninkus ir visuomens veikjus, liaudies kio vadovus ir specialistus, mo kytojus ir gydytojus, prie imtus tkstani paprast nekalt moni. Juolab kad, kaip ir diktatorikasis faistinis reimas, bdamas visuome ns vys, bolevizmas, vl pasitelks nusikalstamus metodus, ypa i plt savo takos zonas. Ryt Vokietija ir Lenkija, Vengrija ir ekoslo vakija, daugelis Afrikos valstybi ir Afganistanas - visur, kur pasitaiky davo bent menkiausia galimyb, siskverbdavo bolevizmo vys. Ir gal gale sveiku protu nemanoma vertinti pokario laikais pada ryto nusikaltimo - en, ingu, Krymo totori ir kai kuri kit tau t ikeldinimo. Nevalia bolevizmo nenuteisti dar ir dl to, kad pasaulis tebra ne atsparus diktatriniams reimams, nors, atrodo, Vokietija tapo demo kratine valstybe, sugriuvo totalitarinio socializmo stovykla, lugo ir pati Soviet Sjunga kaip pagrindin socializmo bacilos platintoja. Istorija rodo, kad bolevizmas gyja vis daugiau galimybi atgimti, nes iki iol jis, kaip politin sistema ir ideologija, nebuvo vieai teisia mas. O be to, negalima pamirti, kad kai kuriose valstybse jis iliko iki iol. Tenka apgailestauti, kad Baltarusijos Respublika tapo jautria ir paeidiama ios blogybs vieta. Diktatros recidyvai ia pasireik

309
kaip Lukaenkos vykdoma politika, kuri yra bolevizmo ir faizmo, pa saldinto ukietjusiu populizmu, miinys. Taiau kadangi faizmas jau nuteistas, diktatoriaus aplinkos mons stengiasi nuplauti nuo savo nau jojo fiurerio juodas apnaas, nors is ir pasiskelb Hitlerio vietininku. Na o bolevizmas kol kas Respublikoje vea. Pirma, Rusijoje ilik bol evizmo sekjai, buvusi Baltarusijos komunist partijos vadov palai komi, atkr Baltarusijoje diktatr. Antra, kadangi bolevizmas, kaip politin sistema ir ideologija, nra nuteistas, Lukaenkos alininkai ne sigdydami savo vado portretus nea kartu su Stalino portretais. Tre ia, tiek Baltarusijoje, tiek ir Rusijoje atgim bolevikins partijos, ku rios atvirai kvieia atkurti totalitarin reim ir pai Soviet Sjung. I esms Baltarusija tapo laboratorija, kur bandomi bolevizmo, vis la biau paeidianio pai Rusij, atgaivinimo bdai ir metodai. ia jis su sijung su dar vieno ekstremistinio srauto - ovinizmo - banga ir sudar neaikaus kvapo miin. Jeigu nebt Rusijos Federacijos komunist par tijos, nebt ir Putino, kuris taip pat nesigdi sakyti, kad tvirta centrali zuota valdia Rusijai btina, ir kaip to rodym vien gret stato buvu si caro monarchij, bolevik diktatr ir savo vykdomas reformas siek damas sutelkti savo rankose valdi. Ir, matyt, ne veltui inomas mo gaus teisi gynjas Sergejus Kovaliovas perspja apie naujos diktatros, kuri gali sivyrauti Rusijoje dl mint reform, atsiradimo grsm. Toks perspjimas ypa aktualus, nes, bolevizmui susiliejus su rus faizmu, pakvipo aitriais ir nuodingais enijos karo dmais. Mus, bal tarusius, ypa jaudina gegus mnesio vykiai Minske. Atrodo, kad ne atsitiktinai Baltarusija vl pasirinkta kaip visikai naujo karinio ir poli tinio bloko teisinimo vieta, juolab kad Putinas jau ne kart yra parei ks, jog Rusija turi kakoki strategini interes, ir, atrodo, ne vien Bal tarusijoje. A, vienintels teistos Baltarusijos institucijos - Aukiausiosios Ta rybos - pirmininkas, dar kart pareikiu, kad dabartinio Baltarusijos diktatoriaus prezidento galiojimai baigsi 1999 m. liepos 20 d. Balta rusijos Respublikos generalinis prokuroras ikl diktatoriui baudia mj byl dl valdios ugrobimo nekonstituciniu bdu. Vyksta tyri mas. Todl buvusio prezidento ir jo paskirt asmen paeidiant Kon stitucij pasiraomos sutartys ir kiti dokumentai, tarp j ir mintos s jungos steigimo sutartis, skelbiami negaliojaniais. J laukia tas pats li kimas, kuris itiko gdingj Molotovo-Ribbentropo pakt. Juolab kad neturi bti atleista ir neturi bti taikoma senaties termino tiek faizmo, tiek ir bolevizmo nusikaltimams bei j atmainoms. Dkoju u dmes!

310

Komunistin ideologija ir mogaus teisi koncepcija

Ali Spahia, Albanijos demokrat partijos pirmininkas, Parlamento usienio reikal sekretorius

Ms laikais tiek demokratijos alininkai, tiek oponentai pripas ta, kad demokratija negali egzistuoti be laisvs, o kai sakome laisv", pirmiausia turime galvoje tam tikras teises, laisves ir galimybes, kurios btinos demokratiniam procesui. mogaus teisi koncepcija yra labai sena, ji turi savo istorij ir netgi prieistor, kuri pradjo v. Augus tinas ir v. Tomas Akvinietis, o viduramiais ts D. Scotas ir W. Oka mas. Nevarginsiu js perpasakodamas mogaus teisi istorij ir prie istor, bet noriau pabrti, kad jau 1540 m. kunigas Fransiskas de Vitoria savo pamoksluose apie indnus ir teis kariauti sak, kad in dnai yra mons, turintys neatimamas prigimtines teises, ypa nuosa vybs teis. Nuo t laik nuosavyb tapo mogaus teis modeliu ir pagrindu. Paskui buvo Johnas Locke'as, kuris sukr prigimtini mo gaus teisi koncepcij. Ir netgi jam nuosavybs teis buvo pati svar biausia i mogaus teisi. Paminjau fakt dl to, kad, mano poiriu, visada svarbu pabr ti, jog komunizmo ideologijos marksistins-leninins politikos teorija u sipuola btent i teis - nuosavybs teis. Tarp nacizmo ir komuniz mo ideologij yra daug paraleli, pavyzdiui, nacizmo ideologijos pa grindas buvo rasizmas ir eugenika, o komunizmo - klasi kova. Taiau turime pabrti, jog komunistai, bent jau iuo poiriu, nacistus ir fa istus pralenk. Abi ios sistemos ilieka iauriausi ir barbarikiausi kada nors egzistavusi reim simbolis. Noriau paminti dar vien fakt. Pasak F. A. Hajeko, komunizmas, kuris nukreiptas prie nuosavyb ir eimos institucij (bei religij) ne turi perspektyvos. A manau, jog komunizmas irgi yra religija, kuri gy vavo tam tikr laik, o dabar igyvena visik nuosmuk. Komunizmo nuosmukis pastebimas i esms tose alyse, kuriose jis buvo gyvendin tas ir kur nuvyl utopines idjas. Taiau komunizmas gyvas irdyse t,

311

kurie iveng komunizmo kaip sistemos - tarp Vakar intelektual bei treiojo pasaulio varguomens. H. Marcuse sak, kad tikroji individo egzistencijos laisv (o ne vien liberalizmas) galima tik ypa suformuo tame polyje, racionaliai organizuotoje visuomenje". Mes visi aikiai suprantame politin pagrind ir esm toki svarbiau si dokument kaip JAV Nepriklausomybs deklaracija, Jungtini Tau t Organizacijos Generalins Asambljos Visuotin mogaus teisi de klaracija, Europos mogaus Teis Konvencija bei Helsinkio Baigiama sis Aktas. Komunizmas kaip politin sistema Europoje dar gyvuoja. Prie tre jet met demokratijos proces Albanijoje nutrauk tipikas komunis tinis pasiprieinimas, kur organizavo ir kuriam vadovavo agresyviau sios buvusios Darbo (dabar Socialist) partijos jgos kartu su valstybs saugumo darbuotojais ir vietos mafija. Buvo sukurti darbinink ir vals tiei taryboms analogiki visuomens ilaisvinimo komitetai, sudary ti i Sigurimio agent, buvusi Darbo partijos funkcionieri, nusikal tli, specialiai ileist i Graikijos kaljim ir atvet Albanij. Buvo padeginjamos valstybins institucijos, nuudyti imtai tks tani nekalt piliei, igrobstyti bankai ir iki pamat sugriauta visa valstyb. Keista, bet demokratin bendruomen tam nesiprieino. Net ir po trej met rezultatai tebra katastrofiki. iandien Albanijos vy riausyb labiausiai korumpuota Europoje ir, matyt, visame pasaulyje.

312

Tragikasis komunizmo palikimas Vakar pusrutulyje

Dantelis W. Fiskas, JAV paveldo fondo direktoriaus pavaduotojas

Juodosios komunizmo knygos" autoriai aptaria komunizm trijose Lotyn Amerikos valstybse - Kuboje, Nikaragvoje ir Peru. Gal dl to, kad pristigo vietos arba kad prarado susidomjim, Juodosios knygos" autoriai daro ivad, kad komunizmas Lotyn Amerikoje yra izoliuo tas reikinys, kad jis apima tik 40 met trunkant Castro reim, 11 me t sandinist niokojam Nikaragv ir kruvinj Sendero Luminoso (vytintis kelias") partizan puolim Peru. Reikia pripainti, kad Juodosios knygos" autoriai iek tiek dme sio skyr komunizmo Piet Amerikoje padarytai alai aptarti. Bet taip pat susidaro spdis, kad regione siviepatavs smurtas, ypa po Ku bos revoliucijos 1959 m., nra susijs su ambicingesniais bandymais per kelti Vakar pusrutul svetim ideologij. Kalbdami apie Lotyn Amerik, regime vairiausi visuomenini ekonomini bei politini realij. Jos patvirtina mint, kad regiono a li visuomenins bei ekonomins slygos kartu su iors veiksniais, ku ri vienas galt bti JAV siekimas dominuoti, skatina Vakar pusru tulyje smurt. Ne komunizmas kaltas dl vyki iame regione, - skan duoja kairieji. - Tai, kas vyksta Lotyn Amerikoje, yra imperializmas, atstovaujantis ekonominiams JAV interesams, ir t interes taka JAV Centrinei valgybos agentrai, bendradarbiaujaniai su politiniu Loty n Amerikos elitu bei karikiais." Visa tai dar labiau paremia mit, persmelkiant didij dal to, kas vadinama Lotyn Amerikos analize. Trumpai aptarkime i mitologij ir pabandykime j perprasti pasitelkdami kai kurias mintis i neseniai ileisto Didiausio Lotyn Amerikos kvailio vadovo, kurio autoriai trys patys valgiausi Lotyn Amerikos publicistai - Apuleyo Mendo za, Carlosas Alberto Montaneras ir Aivaro Vargas Llosa". Mitas pradedamas teiginiu, kad Lotyn Amerika yra auka: i pra di ji kent kolonijin Ispanijos ir Portugalijos jung, o vliau - JAV

313

imperializm. Leninas 1917 m. ispausdino savo veikal Imperializmas kaip aukiausioji kapitalizmo stadija", o Lotyn Amerikos kairieji po ir imperializm idst kubiei intelektualo Enrique's Varonos 1906 m. ileistoje apybraioje Imperializmas sociologijos poiriu". Tai gi komunistin kapitalizmo bei imperializmo retorika jau buvo radusi Vakaruose dmesing klausytoj. Aukos mitas susijs su mitu apie Lotyn Amerikos kairij, taip pat ir komunistikai nusiteikusi kairij, geranorikum. Teigiama, kad pirmosios Lotyn Amerikos komunist partijos niekam niekada nekl grsms, o tik siek suvienyti vairi pakraip deiniuosius antikomunistines koalicijas. Sakoma, kad Komunist partijos, atsidru sios valdioje, kaip antai Arbenzo vyriausyb Gvatemaloje (1951-1954) ar Allende's ilje (1970-1973), suvaidino nuosaikij vaidmen. Vi sa j veikla apsiribojo socialinio teisingumo siekiu bei ems kio re forma. ios partijos bei j atakos auktinamos ir dl kitos prieasties: ko munizmas, kaip tvirtina kairieji, Lotyn Amerikai svetimas. is mitas toliau pltojamas teigiant, jog Castro ir sandinist vykdyta politika ski riasi nuo komunizmo: Taip, galbt jie nusiteik prie jankius, taiau jie ne komunistai". Tok politin mit sukr Lotyn Amerikos kairieji, o ypa tie, ku rie ipasta marksizm-leninizm, kad umaskuot tragik komuniz mo palikim Vakar pusrutulyje. Leiskite man pakalbti apie palikim, kur sudaro: - Argentinos, Peru ir Urugvajaus vyriausybi sunaikinimas; partizan judjimai Meksikoje, Gvatemaloje, EI Salvadore, Hon dre, Kosta Rikoje, Kolumbijoje, Ekvadore, Venesueloje ir Bolivi joje; - diktatros Kuboje, Nikaragvoje ir Grenadoje; - nepavyks bandymas paimti absoliui valdi ilje; - bendra atsakomyb u tkstanius miri Vakar pusrutulyje. Gvatemala Pasakojim geriausia pradti nuo Gvatemalos, valstybs, kurioje il giausiai Vakar pusrutulyje truko komunistini partizan grupuoi sukilimas. Trumpai truks Jacobo Arbenzo (1951-1954) valdymas yra pamoka kairiesiems; jis rod, kad JAV imperialistins jgos neleis jiems demokratiniu bdu patekti valdi. Btent Gvatemaloje mano anks iau mintas mitas pasirod ess teisingas.

314

1954 m. Gvatemalos karikiai, padedami CV, nuvert Arbenzo vy riausyb. Teigiama, kad JAV, o konkreiai, kompanija United Fruit", dl jo vykdytos ems kio reformos sulauk Jungtini Valstij prie ikumo. Pasakojama, kad JAV nuvert jo vyriausyb, teisindamasi tuo, jog ji buvusi komunistin. United Fruit" kreipsi JAV ems kio departament, pareikdama susirpinim dl Arbenzo ems kio reformos. Taiau istorija ia refor ma nesibaigia: tuo pat metu JAV padjo Bolivijai vykdyti kur kas dides nio masto agrarin reform. Gvatemaloje Arbenzas savo vyriausybje stiprino Gvatemalos darbinink partijos (itaip vadinasi Gvatemalos ko munist partija) tak. Gvatemalos darbinink partijos nariai buvo arti miausi jo bendraygiai, sudar jo patarj kabinet. Be to, jie kalbjo Ar benz i ekoslovakijos, kuri tuo metu buvo valdoma Soviet, pirkti gin kl, ir nuo tada Gvatemala pradjo artti link Ryt bloko. Btent ios prieastys paskatino Eisenhowerio administracij nualinti Arbenz. Atsakydami tai, pagrindiniai Gvatemalos darbinink partijos nariai pasitrauk diungles, kur pradjo trisdeimt met trukus sukilim, su laukus Castro dmesio ir dosnumo. Btent per sukilim ir kovose su sukilliais 1962-1994 m. uvo ar dingo" net 200 tkst. gvatemaliei. Kita komunizmo palikimo gair buvo Castro pergal Kuboje 1959 m. Castro vykdyta revoliucija Lotyn Amerikos kairiesiems pasidar veiks m modeliu ir idealu. Ji tapo visos virtins sukilim Vakar pusrutu lyje postmiu. Kadangi ponas Castro vis dar valdioje, jo palikim i samiau aptarsiu vliau. Piet Amerika Septintajame deimtmetyje ir atuntojo deimtmeio pradioje veiks mo vieta persikl Piet Amerik - Argentin, Brazilij, Urugvaj ir il; judjimas prasidjo ir Kolumbijoje bei Bolivijoje. Pagrindinis kai rij jg metodas pirmosiose trijose valstybse buvo terorizmas mogudysts, sprogdinimai ir politik grobimai. Argentinoje politin Montoneros grupuot grobdavo politikus, itaip pranedama apie savo egzistavim; itaip ji vykd savo politin darbo tvark ir gaudavo l. Manoma, kad, grobdama politikus ir reikalauda ma u juos ipirkos, i partija padidino revoliucijai" skirtas las iki 70 mln. doleri. Tupamaros partija Urugvajuje elgsi panaiai kaip revoliu ciniai Brazilijos judjimai. Kiekvienoje i i valstybi terorizmu buvo sie kiama iebti marksistines-leninines revoliucijas. Taiau viskas baigsi tuo, kad buvo nuverstos esamos civilins vyriausybs, o j viet um kari kiai arba, kaip tai atsitiko Brazilijoje, karikiams leista valdi uimti tai

315

kiai. Urugvajuje civilin vyriausyb papra kariki uimti valdi dl Tupamaros politins grupuots inspiruoto smurto. Kairieji siek iprovokuoti atsakomj reakcij, kad mons rytsi nuversti savo pavergjus. Ir tikrai - terorizmas sukl atsakomj re akcij, nusineusi daug moni gyvybi ir brangiai atsijusi politi nei alies raidai. Nemenkinant kariki vyriausybi veiksm, reikia pa sakyti, kad politin padt ten nemaai pablogino ir kairieji. Negalima taip pat nepaminti fakto, kad vienas i terorizmo Argentinoje, Brazili joje bei Urugvajuje padarini buvo dvideimt met atgal nubloktos de mokratins politins teiss. Trumpas Salvadoro Allende's vyriausybs egzistavimas ilje yra ki tas Lotyn Amerikos kairij veiklos pavyzdys. Allende's liaudies vie nybs koalicija buvo irinkta bals dauguma; jos rinkim platforma r msi kalbomis apie socialin teisingum: aprpinim maistu, drabuiais bei gyvenamuoju plotu. Taiau liaudies vienybs koalicija dauguma at vilgi buvo tipikas jungtinis frontas: socialdemokratai grabyliavo, tuo tarpu marksistai-leninieiai ugrob valdi. Allende savo rmjams pareik, kad pagrindinis jo tikslas - ne so cialin demokratija. Interviu su Regis Debray jis sak: Ms tikslas visikas mokslinis marksistinis socializmas". Jo vyriausyb, kuriai jis bu vo Draugas Prezidentas", veik ivien su Castro ir Soviet Sjunga. Siekiant gyvendinti visik mokslin marksistin socializm", Allen de's vykdoma nacionalizavimo ir centralizavimo politika sulugd i ls ekonomik. Jo vyriausyb kurst smurt prie emvaldius, taiau policijai liep neliesti liaudies". Infliacija buvo vienas i Allende's eko nomins politikos bruo: 1970 m., kai Allende atjo valdi, infliaci ja ilje siek 35%, 1972 m. - 163%, o kariki smokslo metu - 300%. Allende's vyriausybs pastangos centralizuoti ekonomin planavim atspindjo jo politinius tikslus - centralizuoti politin gali. Allende, su prasdamas, kad laisva valia centralizuotam valdymui ilieiai nepaklus, msi apginkluoti savo sjungininkus, ypa Revoliucini kairij jud jimo aktyvistus. Ginkl buvo gaunama i Soviet Sjungos ir Kubos. ilei kadrus reng ir Kuba, ir Soviet Sjunga, turjusi partizan ren gimo centr Santjage. Pats Allende buvo sumans vykdyti savaimin perversm prie tei stas demokratines institucijas ir kitus vyriausybs padalinius, tokius kaip ils karininkija. Viena i pagrindini jo planuojamo smokslo stra tegij buvo visame Santjage dislokuoti naikintoj brus. Taiau, dar ne suspjus savaiminio perversmo gyvendinti, valdi savo rankas pa m ils karikiai.

316

Nors odiais demokratijos principus pripaino, Allende, siekdamas savo tikslo, buvo pasirengs griebtis mogudysi ir kit ypating priemoni. 2000 vyr gals apginkluoti arsenalas, rastas prezidento r muose per kariki smoksl, liudija Allende's ryt griebtis smurto. Centrin Amerika ir Karib jros baseino alys Vos tik Allende's reimas lugo, o kiti Piet Amerikos judjimai prie inosi kariki vyriausybi sigaljimui, kairij jg, tarp j ir Fidelio Castro viltis bei dmesys nukrypo Centrins Amerikos ir Karib j ros baseino alis - Gvatemal, EI Salvador, Nikaragv, ir Grenad. Vie no apvalgininko odiais, revoliuciniai judjimai iame regione buvo antrasis atjimas". i keturi ali politinms pakraipoms ir judjimams barzdoiai (barbudos) i Kubos Sierra Maestra buvo pavyzdys ir kvpjai. Nors tose alyse Castro nesudar slyg kilti nepasitenkinimui ir ginkluotai kovai, jis dar visk skatindamas, ugdydamas, palaikydamas ir pls damas smurt kaip reakcij teistas nuoskaudas. Nikaragvos sandinistai nebuvo pats seniausias partizan judjimas Centrinje Amerikoje, bet btent jie pirmieji ugrob valdi. Pagal vie ningo fronto taktik jie sukr bendr organizacij, vienijani Somo zos reimo prieininkus. Tarptautin bendruomen, kartu ir JAV, kur prezidentavo Jimmy Carteris, buvo pasirengusi priimti socialdemokra tin program, bet tik ne Nikaragvos politikos ir ekonomikos, tarnau jani Havanai bei Maskvai, kolektyvizacij. Nepaisant 1979 m. liepos mnesio masins euforijos, kai sandinistai ygiavo Managv, netrukus tapo aiku, kad tikrasis devyni sandi nist karo vad tikslas - varybos su Castro. Tai nieko nestebino, nes Kubos vadovas padjo sandinistams veikti susiskaldym bei rm j partizanin kar. Pagalb sudar tiesiogin Kubos parama bei ios a lies iniciatyva padti sandinistams gauti savo kovai l. Pavyzdiui, 1977 m. Castro padjo sudaryti sandor, pagal kur Argentinos Monto neros judjimas suteik Nikaragvai 1 mln. doleri verts dotacij". Castro taip pat pasirpino, kad Montoneros judjimas skirt l EI Sal vadoro Farabundo Marti isilaisvinimo frontui bei Gvatemalos nacio nalinei revoliucinei sjungai; kiekvienam i j teko po 200 tkst. dole ri. Farabundo Marti isilaisvinimo frontas, kuris tikjosi, kad, umus Nikaragv, jam bus atlyginta, savo ruotu parm sandinistus. Tok at lyg i Nikaragvos Farabundo Marti gavo aprpinimo bei ginkl pavi dalu, be to, Nikaragva teik prieglobst. Sandinist palikimas Nikaragvoje - 35-40 tkst. moni, nuudyt per 11 j viepatavimo met. Sandinistai vykd Nikaragvos gyventoj

317

genocid. J valdios apogjuje alyje buvo apie 10 tkst. politini ka lini. Kai sandinist valdia lugo, j padaryt ekonomin al suda r 33% infliacija ir 1 mlrd. doleri skol, ir visa tai vyko alyje, kur vidutins vieno gyventojo pajamos siek 450 doleri. Kova El Salvadore, turiniame 5 mln. gyventoj, nusine 75 tkst. gyvybi. Buvo prarasta milijardai doleri, skirt infrastruktrai bei plt rai, nes partizanai smoningai griov El Salvadoro ekonomik. Farabun do Marti isilaisvinimo frontas itobulino dar vien kovos bd, kurio netaik kiti partizan judjimai, - jie dar naudojo sausumos minas. Nu statyta, kad Farabundo Marti isilaisvinimo fronto min aukomis tapo apie 2 tkst. salvadoriei. Tiek Nikaragvos sandinistai, tiek ir El Salvadoro Farabundo Marti isilaisvinimo frontas buvo Castro politikos tsjai Vakar pusrutulyje. Grenada, maa Karib jros baseino sala, kurioje gyvena 90 tkst. mo ni ir kuri inoma kaip muskato rieut augintoja, tapo pirmojo vals tybs perversmo Karib jros sal istorijoje auka; perversm vykd marksizm-leninizm ipastantis Naujasis Jewel judjimas, sieks su kurti valstyb, panai Kub, ir tarptautiniu mastu suartti su Sovie t Sjunga. Mes daug inome apie Naujojo Jewel judjimo valdymo laikotarp, trukus nuo 1979 iki 1983 m., nes, Naujj Jewel judjim nuvertus j ga ir JAV bei Ryt Karib jros baseino ali organizacijai siverus Grenad siekiant atkurti saloje rimt, buvo rasta daug dokument. ie dokumentai suteikia vertingos informacijos apie Grenad, siekusi da ryti Vakar pusrutulyje tak bei tarnauti Soviet Sjungos ir Kubos interesams. Naujasis Jewel judjimas umezg ryius su Soviet Sjunga, Kuba, Ryt Vokietija, ekoslovakija, Bulgarija, iaurs Korja, sandinistine Ni karagva ir El Salvadoro Farabundo Marti partizaniniu judjimu. Dau giausia tai buvo bendradarbiavimas karinje srityje. I rast dokumen t aikja, kad Naujojo Jewel judjimo bei jo tarptautini sjunginink karinio bendradarbiavimo tikslas buvo ne vien savigyna, bet ir ginkluo t judjim krimas kitose Karib jros sal valstybse. Castro Kuba Kitaip nei mite, Castro niekas nevert pulti marksizmo-leninizmo ar Maskvos glb. Dar gerokai prie engdamas Havan, jis m i painti i filosofij ir ja vadovautis. Kadangi Castro kovojo su Batis tas reimu, tai inojo, jog, kol sitvirtins valdioje, savo komunistines pairas nuo kubiei reikia slpti.

318

Vis dar skaiiuojama, kokie pono Castro itikimybs marksizmui-le ninizmui, arba, kaip jis pats teigia, socializmui ar miriai", tragiki pa dariniai. Taiau jau galima sivaizduoti, koks bus Castro palikimas. Dr. Armando Lago - labai gerbiamas Kubos ir mogaus teisi ioje salo je inovas - paband apskaiiuoti, kokia gi buvo Castro revoliucijos mo ni kaina". Jis nustat, kad per 40 savo valdymo met Kubos reimas at sakingas u 113 tkst. moni mirt: apie 20 400 nuudyta be teismo, apie 83 tkst. uvo bandydami isigelbti i pono Castro tropinio rojaus ir apie 10 tkst. - vairi Castro surengt avantir Afrikoje metu. tai toks Kubos palikimas per Castro valdymo metus. Palyginkime: Batistos reimo metu nuudyta 2,5-3 tkst. moni. ils kariki vy riausybs ir generolo Pinocheto, sulaukusio tarptautins kritikos dl mogaus teisi paeidim, valdymo laikotarpiu uvusij ar dingu si be inios" skaiius siekia apie 3 tkst. Statistikai vertinant Castro valdymo laikotarp, galima rasti ir kito ki reikming skaii: i 11 mln. ios salos gyventoj apie 2,5-3 mln. kubiei gyvena emigracijoje, o i t 11 mln. apie 0,5 mln. yra oficia liai teik praymus gauti JAV vizas. Leiskite man baigti Kubos apvalg kiek optimistikesne pastaba: kad ir koki bt turjusi problem, 1959 m. Kuba buvo laikoma gali mybi alimi. Tuo metu ios alies ambasadoje Romoje buvo dar ne baigta nagrinti 12 tkst. Italijos gyventoj praym gauti vizas imig ruoti Kub. Dabar, prajus keturiasdeimiai met, vargu ar susida ryt praanij gauti leidim emigruoti Kub eil, gal tik iskyrus vien kit statym paeidj. Tuo tarpu ir dabar mons tiesiogine ir perkeltine prasme va siekdami itrkti i Kubos. Peru ir Kolumbija i apvalga nebt isami nepaminjus kairij partizan smurto veiksm deimtajame deimtmetyje, nukreipt prie Peru ir Kolumbi j. Partizanai, ipast marksizm-leninizm, persekiojo ias abi alis. Peru vytinio kelio" judjimas, savo ideologijoje turs nemaai ma oizmo filosofijos, buvo viena i nuomiausi Vakar pusrutulio grupuo i. "vytinio kelio" ir Tupaco Amaru revoliucinio judjimo sin sle gia 30 tkst. miri ir 20 mlrd. doleri nuostoli. Kolumbija, viena i seniausi demokratini Vakar pusrutulio vals tybi, vis dar kenia nuo kairij partizan smurto ir sukarint gru puoi veiksm, kurie yra atsakas partizanams, bei nuo visuotinio sta tym nepaisymo, o taip atsitiko btent dl pilietinio konflikto alyje. ioje valstybje tarpusavyje konfrontuoja du geriausiai finansikai ap sirpin ir geriausiai ginkluoti judjimai - Kolumbijos karins revoliu

319

cins pajgos ir Nacionalinio isivadavimo armija. Abu ie judjimai pel nosi i nelegalios narkotik prekybos bei u mokest suteikdami ap saug" tiems, kurie gamina ir platina kokain bei heroin. Nors io kon flikto Kolumbijoje prieasi daug, dl jo pastaruoju metu uvo 35 tkst. moni, o 100 tkst. Kolumbijos gyventoj buvo priversti ivykti i a lies. Kairij jg palikimas Kolumbijoje dar turs bti vertintas. Pabaiga. U tai turi bti atsakyta Tokie renginiai kaip is Tarptautinis Vilniaus kongresas yra svarbs. Jie primena mums dvideimtojo amiaus nusikaltimus, tarp j ir iau rumus t, kurie ipasta komunizm ar marksizm-leninizm. Vaka r pusrutulyje buvo sudaryta nedaug teisingumo komisij", maai pra dta smurto veiksm, padaryt kai kuriose konkreiose valstybse, ty rim. ilje buvo kurta prezidentin Teisingumo ir susitaikymo komi sija, El Salvadore yra Teisingumo komisija, besirpinanti, kad bt pa traukta atsakomybn u pilietin konflikt ioje alyje. Gvatemaloje taip pat yra Istorini vyki tyrimo komisija. Taiau komunist padarytiems nusikaltimams teikiama per maai reikms arba jie visai ignoruojami. Dabar pasaulis virkauja dl abejotino Peru prezidento Fujimori'o de mokratizmo. Tuo tarpu niekas pernelyg nesipiktina Peru komunist partizan sukeltu chaosu. Kolumbijoje visai pagrstai girdti raginimai vyriausybei imtis atsakomybs, taiau maai kas silo baudiamojon at sakomybn u savo padarytus nusikaltimus patraukti Kolumbijos re voliucines ginkluotsias pajgas ir Nacionalinio isivadavimo armij. Nikaragvoje dar nra nuodugniai vertintas sandinist represij mas tas. Buvo rastos maiausiai 8 slaptos masins kapaviets, kuriose pa laidotos sandinist aukos, taiau pasauliui nerpi, kad Nikaragvos gy ventojai suinot vis ties apie sandinist nusikaltimus. O pasipiktinim keliantis pasaulio reakcijos pono Castro atvilgiu nebuvimas lidina labiau nei tokie du vykiai: tuo metu, kai Ispani jos teisjas siek, kad ils diktatorius generolas Pinochetas bt i duotas teismui u mogaus teisi paeidimus jo valdymo metais, Is panijos vyriausyb prim pon Castro kaip garbing svei. Kadan gi i Castro nebuvo pareikalauta atsakyti u kairij veiksmus Vaka r pusrutulyje, a su lidesiu spju, jog kaltinimus jam ir jo vyriau sybs nariams u Kubos gyventojams padarytus nusikaltimus mes i girsime tik tada, kai ponas Castro paliks savo socialistin juros peri odo park. Castro reimo aukos nusipeln geresnio likimo. tai kodl iame Tarptautiniame kongrese neturi bti pamirtas komunizmo pa likimas Vakar pusrutulyje.

320

Tolesns komunizmo takos susivienijusiai Vokietijai prieastys

Haraldas Strunzas, Vokietijos stalininio persekiojimo auk asociacijos pirmininkas

Ponios ir ponai, brangs draugai, man labai malonu lankytis Lietu voje, ioje graioje alyje, ir dalyvauti jos sostinje rengiamame Kon grese, skirtame XX amiaus nelaimei - komunizmui. 1990 met kovo 11-oji tapo ne tik Lietuvos, bet Ir Europos istorijos data - prajus 50 met po siaubingj 1939-1940 met, kai du istoriniai pasaulio nusi kaltliai, sudar smoksl, ugrob Baltijos valstybes. Taiau Vokietija! Kokia groteskika komunist teroro auk padtis prajus deimtmeiui po valstybs suvienijimo. Daugelis politik ir ur nalist mano, kad DCP, Demokratinio centralizmo partija su savo ko munizmo platforma", kuri paprasiausiai atsiegnoja nuo Stalino pada ryt nusikaltim, yra gana normali", visai ne radikali kairij partija. Kasdien ms valstybs iniasklaida suveda sskaitas su nacionalsocia lizmu, taiau niekad taip nevyksta su jo bendrininku komunizmu. Vi suomens apgaudinjimas pasiek neregt mast, nes didiuma kai rij politini jg atkakliai pasisako prie nacionalsocializmo teror, manydamos, kad tai apsaugos nuo sskait su komunizmu suvedimo. Ties sakant, j nedomina ydai ir igonai, nuudyti nusikalstamos Hitlerio karjeros laikais, iliuzijomis gyvenusi nacionalsocialist vyk dytas Europos kultros naikinimas. Jie siekia gelbti socializm, komu nizm ir marksizm XXI amiuje. Mintis gera, taiau bausm netiku si", - begdikai meluoja jie. Taigi politinis korektikumas" yra gin as dl kiekvieno pavienio fakto ir nutyljimas tada, kai ginas pasiro do ess bevertis. Todl standartinis profesoriaus Stephane'o Courtois krinys yra pigiai parduodamas ms alies knygynuose, todl anti komunizmas tarp kairij nra visikai paprastas dalykas, bet keiksma odis. Kaip visa tai gali vykti sugriuvus vadinamajai Vokietijos Demokra tinei Respublikai ir visai sovietinei sistemai? Gal dl to, kad nusikalt

321

liai nebuvo vardinti? Ne! Galbt dl to, kad buv politiniai kaliniai ne panoro pasisakyti? Ne! Galbt, kad mons, gyvendami labai skurdiai arba labai nusivyl, negaljo sau leisti suvokti politikos? Ne! Yra daug prieasi, kurias btina paminti, - tarp j ir tos, kurios buvo ivardytos, pavyzdiui, nedoras iniasklaidos, kuri beveik vis um kairij pair intelektualai, vaidmuo. Taiau pagrindin prie astis yra sumaniai slepiama. Tik keletas drsi vyr, toki kaip Kon radas Lowas i Bairoito ir ms draugas ydas antikomunistas Gerhar das Lowenthalis, ikl i problem: Mes privalome dti visas pastan gas, kad marksizmas bt paskelbtas u statymo rib". Bet argi jis nemir filosofine mirtimi 1900-1910 m., kaip Jenoje jau 1948 m. pabr Hansas Leisegangas? Argi Konradas Adenaueris 1950 m. nesak: Jeigu matote utopijas ar regjimus ir norite padaryti i j politik, tai jums btina apsilankyti pas psichiatr". Argi amiaus viduryje Berlyne vykusiame Laisvs u kultr kongrese Centrins ir Vakar Europos bei Amerikos intelektual elitas nesusitar paskelbti nuosprendio marksizmui? Taip, inoma, tokia standartin padtis tvyrojo tuo metu, kai de mokratai akivaizdiai buvo padties eimininkai. Taiau 1968 m. pa baigoje mstysenos pokyiai" (cituojant Albert Schweizer) gavo to kias formas, jog antitotalitarinis konsensusas" subiro gabalus ir marksizmo atgimimas gavo netiktin greit. Beje, objektyvs steb tojai susidr su artjania vietimo katastrofa. Kai visai inyko pas kutiniai iki 1933 m. buv Vokietijos dvasingumo atstovai, o marksis t pusiau ar dar maiau isilavin asmenys um svarbius akademi nius ir kitus postus, mes keniame dl sunykusi kultros tradicij. Atgaivinkime akivaizdi komunizmo, t. y. marksizmo, pasmerki mo tradicij, konstatuodami iuos faktus: 1) marksistinis socializmas yra pradin komunizmo stadija, ir nerei kia stengtis to pataisyti odi manipuliacijomis; 2) marksizmas ir parlamentin demokratija yra nesutaikomi prieai, nesuderinami kaip ugnis ir vanduo, ma maiausiai kaip mark sizmas su krikionybe; 3) kiekvien diktatr, nesvarbu, kokios formos ji bt, reikia grietai udrausti. Kaip, prajus eiems deimtmeiams, intelektualai, skanduodami laisv, lygyb ir brolyb, vienomis ar kitomis prie monmis galjo pareikalauti vienos visuomenins klass diktat ros ir inicijuoti vystymsi, kuris padjo iki iol ivengti bet kokios nelaims;

322

Karlas Marxas ir Friedrichas Engelsas sukr visikai neteising monijos vaizd - mogaus, kuris yra toks, koks turt bti; 5) kaip kas nors vienomis ar kitomis priemonmis - kalbama apie io pasaulio kultr - galjo pripainti teorij, kad religija - tai liaudies opiumas? 6) eima ilieka demokratins kultros uuomazga; io vaidmens pri imant sprendimus negali bti atsisakyta. Tiktai eimoje, o ne ko kiame kitame kolektyve maylis gali augti kaip psichikai bei pro tikai sveikas pilietis, pripastantis demokratij ir suprantantis, kad reikia bti tolerantikam. Asmenys, nesuprant savs, reak cingai sivaizduoja, kad reikia kovoti su rasmis ar visuomenin mis klasmis. Karlas Marxas ir Friedrichas Engelsas buvo vokieiai, ir iki iol a neturiu ideologins galimybs ispausdinti to, kas ia buvo paskelb ta, ioje kairuolikoje respublikoje, kokia tapo Vokietija. Taiau kitose alyse, kuriose anksiau viepatavo Sovietai, padtis, atrodo, yra nege resn, o galbt net blogesn. Pripastant laisv, teisingum ir demo kratij, mums nebus leista atsistatydinti - dauguma ms negali pa sielgti kitaip, nes, kovodami u laisv, o kai kurie - su Hitleriu ir jo sbrais, rizikavome savo sveikata ir netgi savo gyvybe. Taigi visur sa vo alyse vertinkime ms laik dvasi ir atlikime ipaint, kuri mums buvo suteikta teis u prieinimsi nusikalstamai ir prakeiktai diktatrai. Anot Aleksandro Solenycino, 98 milijonai Stalino teroro auk liu dija, kad komunizmas neturi nieko bendra su paanga, mogikumu ir laisve. Proletariato diktatra, klasi kova, visko griovimas, neapykan ta religijai tik prisidjo vykdant kov su mogikumu. Beveik nepras toje savo korespondencijoje Leninas, Stalinas, Mao Tse Dungas, Pol Po tas ir kiti suvok marksizm taip, kaip Karlas Marxas norjo bti su voktas. XX ami jie kartu su Hitleriu, kuris savo radikaliomis, kairuo likomis pairomis buvo j draugas, pavert baisiausiu amiumi. Jis sak: Rolandas Freiseris yra ms Vyinskis". Komunizmui nra lengvai veikiam virni; marksizmas - tai ne skm, bet negandas adanti teorija; ji silo akmenis, uuot siliusi duo n tiems, kurie jauia dvasios alk, o ypa subspecie aeternitatis. Anot Kar lo Marxo, monija nra amina, tra tik emikasis gyvenimas, kaip j suprato pats Marxas. Btina reikalauti, kad demokratai ir buv politiniai kaliniai ne tik ia ir dabar, bet ir visur savo kasdieniu darbu rodyt, jog Marxas kly do, be to, pradt lykttis komunizmu.

4)

323

Juridiniai ir politiniai komunizmo nusikaltim tyrimo ir vertinimo aspektai. Genocido svokos ipltimas
Rimvydas Valentukeviius, Lietuvos Respublikos generalins prokuratros Spe cialij tyrim skyriaus vyriausiasis prokuroras

Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba (Atkuriamasis Seimas) 1992 m. balandio 9 d. prim statym Dl atsakomybs u Lietu vos gyventoj genocid". Lietuva, 1990 m. kovo 11 d. atkrusi nepri klausomyb, iuo aktu prisijung prie 1948 m. gruodio 9 d. Konven cijos dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir nubaudimo u j ir 1968 m. lapkriio 26 d. Konvencijos dl senaties termino netaikymo u karinius nusikaltimus ir nusikaltimus monijai. Buvo pripainti 1945 m. rugpjio 8 d. Niurnbergo karinio tarptautinio tribunolo sta tai" ir atsivelgta tai, kad tie tarptautins teiss norminiai aktai pa reigoja tarptautins teiss jurisdikcij pripastanias valstybes priimti nacionalinius statymus, numatanius atsakomyb u genocid, nusi kaltimus monikumui, taikai, taip pat karo nusikaltimus. Tarptautins teiss ir teisingumo tvirtinimo bei daugiau kaip pus imt met dvi okupacijas ikentjusi lietuvi ir kit Lietuvos taut morals poiriu tok statym priimti labai reikjo. is statymas su teik Lietuvai galimyb teisikai vertinti t kupin tragizmo, kani ir fizinio bei dvasinio paeminimo savo istorijos laikotarp, kai ji igyve no naci ir soviet totalitarini sistem bei iaurios, nepakanios ki toms tautoms, socialinei padiai, politiniams sitikinimams, dehuma nizuotos nacistins ir stalinins bolevikins komunistins ideologijos nusikaltimus. Akivaizdu, kad Lietuva tokios galimybs, nuo 1940 m. penkis de imtmeius nuolatos bdama okupuota, iki iol negaljo turti. Keista, taiau dramatikai lugusi SSRS, tarptautinei bendrijai visada fiktyviai deklaravusi pripastanti tarptautins teiss principus, n vienos i sa vo sovietini respublik baudiamajame kodekse nebuvo tvirtinusi net ir deklaratyvios normos, nustatanios atsakomyb u nusikaltimus mo nikumui, taip pat ir u genocid bei karo nusikaltimus, reglamentuo tus 1949 m. enevos konvencijoje ir papildomuose protokoluose. Tad

324

galima pagrstai tvirtinti, kad soviet teis i esms pateisino imtus tkstani nekalt Lietuvos moni miri, tkstani nukankint, su luoint, itremt moni sudauytus likimus, j turto sunaikinim ir igrobstym. sigaliojus 1992 m. balandio 9 d. statymui, Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka alies prokuratrai, kuri yra vienintel procesin institucija, galinti atlikti parengtin tardym baudiamosiose bylose dl genocido nusikaltim bei karo nusikaltim ir turinti teis priimti procesinius sprendimus tokiose bylose, atsirado teisinis pagrindas vertinti, tinkamai kvalifikuoti ir tirti baudiamsias bylas dl genocido ir karo nusikaltim, vykdyt bet kurios tautybs Lietuvos gyventojams soviet aneksijos, naci okupacijos metu, taip pat pokarins soviet okupacijos metu. 1998 m. balandio 21 d. Seimas prim Baudiamojo kodekso bei Baudiamojo proceso kodekso pakeitimo statym, kuris 1992 m. balan dio 9 d. statymo Dl atsakomybs u Lietuvos gyventoj genocid" nuostatas trauk Baudiamj kodeks, papildydamas j nauju 71 straipsniu Genocidas". Be to, 1998 m. birelio 9 d. statymu, Lietu vos Respublikos BK buvo papildytas nauju Karo nusikaltim" skirsniu (i viso 12 straipsni), i kuri, kaip ir genocido nusikaltimo atveju, net u septynis karo nusikaltimus (tarptautins humanitarins teiss sau gom asmen udymas, alojimas, kankinimas ir kitoks nemonikas elgesys su jais, okupuotos valstybs civili trmimas ir kiti), kaip nu mato statymas, nra taikoma patraukimo baudiamojon atsakomybn senaties. statyme Dl atsakomybs u Lietuvos gyventoj genocid" geno cido svoka apibrta kaip veiksmai, kuriais siekiama fizikai sunaikinti visus ar dal gyventoj, priklausani kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei ar religiniai grupei, veiksmai, susij su i grupi nari udy mu, iauriu kankinimu, sunkiu kno sualojimu, protins raidos sutrik dymu, tyiniu sudarymu toki gyvenimo slyg, kuriomis siekiama su naikinti vis moni grup ar jos dal, prievartiniu vaik perklimu i i grupi kitas ar panaudojimu priemoni, kuriomis siekiama prie varta apriboti gimstamum. Toks genocido apibrimas i esms atiti ko 1948 m. gruodio 9 d. Konvencijoje dl kelio ukirtimo genocido nu sikaltimui ir nubaudimo u j nustatytus genocido poymius. Taiau statym leidjai minto statymo 2 straipsnelyje taip pat konstatavo, kad, be nurodyt genocido apibrimo poymi, genocidu laikomas ir Lietuvos moni udymas ar kankinimas, jos gyventoj trmimas na cistins Vokietijos ar SSRS okupacijos ir aneksijos Lietuvoje metais. U

325

genocido nusikaltim buvo numatyta laisvs atmimo bausm nuo 5 iki 15 met konfiskuojant turt arba mirties bausm konfiskuojant tur t. iuo metu, panaikinus Lietuvoje mirties bausm, aukiausia baus m u genocido organizavim, vadovavim jam ir vykdym yra lais vs atmimas iki gyvos galvos. emiausia bausms riba u nusikal tim, kai jo vykdymo forma nesusijusi su moni udymu, - nuo 5 met laisvs atmimo; jei genocido veiksmai pasireik moni udy mu, - emiausia bausms riba - nuo 10 met laisvs atmimo. Pay mtina, kad u kai kuriuos karo nusikaltimus (tarptautins humanita rins teiss saugom asmen udym, okupuotos valstybs civili tr mim) baudiamasis kodeksas taip pat numato aukiausi bausm laisvs atmim iki gyvos galvos. 1998 m. gegus 6 d. sigaliojus Lietuvos Respublikos baudiamojo statymo pakeitimams ir papildymams, t. y. genocido nusikaltim i at skiro statymo inkorporavus Baudiamj kodeks (71 straipsnio 1 ir 2 dalys), statym leidjai genocido svok iplt, t. y. ra papildo mus ios itin pavojingos veikos poymius - genocidu vardijama tokia veika, kuria siekiama fizikai sunaikinti visus ar dal gyventoj, pri klausani ne tik etninei, rasinei, nacionalinei, religinei, bet ir sociali nei bei politinei grupei. Toks genocido svokos ipltimas yra visikai pateisinamas ir reikalingas, nes tarptautinje teisje nustatyta klasikin genocido svoka, apsiribojanti keturiais siekiamos fizikai sunaikinti grups poymiais, Lietuvos gyventoj masinio naikinimo praktikoje re tai ir sunkiai taikytina. Ypa tai aktualu kvalifikuojant soviet okupa cinio laikotarpio nusikaltimus. Jungtini Taut Generalins Asambl jos priimtoje Konvencijoje dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir nubaudimo u j, formuluojant genocido apibrim, ne be SSRS pa stang, politins grups poymis raytas nebuvo. Nusileisdama tokiam SSRS atstov Jungtinse Tautose reikalavimui, tarptautin bendrija i esms pateisino SSRS organizuot plaiai ir kryptingai vykdyt kai ku ri jos okupuot taut fizin naikinim politiniais motyvais. Lietuvos statym leidjai, nacionalinje baudiamojoje teisje vartojam geno cido svok papildydami dviem iais poymiais, i klaid itais. i pataisa leis isprsti kai kuriuos sudtingus genocido nusikaltimo kva lifikavimo atvejus, t. y. kai i veika buvo taikoma asmenims, NKVDNKGB-MGB sufabrikuotose baudiamosiose bylose vardytiems bur uaziniais nacionalistais", buomis" ar socialiai pavojingais elemen tais". Mano nuomone, toks genocido svokos ipltimas yra pagrstas ir inomas tarptautinje baudiamojoje teisje, kuri genocid, nusikal timus monikumui ir karo nusikaltimus laiko didiausiais jus cogens

326

princip paeidimais. Tokia nuostata buvo vadovaujamasi ir priimant Niurnbergo tarptautinio karo tribunolo status bei teisiant naci nusi kaltlius. Jus cogens princip kaip tarptautins teiss altinio nra ver tins joks raytinis teisinis aktas, taiau i aplinkyb neatima galimy bs iuos principus taikyti tarptautinje praktikoje nagrinjant nusikal tim bylas. Politins grups poymis apibriant genocid yra tvirtin tas ir 1946 m. gruodio 12 d. Jungtini Taut Generalins Asambljos rezoliucijoje, kuri politins grups naikinim laiko viena i genocido for m, paeidiani jau mintas jus cogens normas ir principus. Politins grups naikinim nusikaltimu pripasta ir kitas tarptautins teiss ak tas - Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencija. Baudiamojo kodekso 71 straipsnis nuo anksiau galiojusio statymo Dl atsakomybs u Lietuvos gyventoj genocid" skiriasi ir sankci jose numatyt bausmi grietumu. io straipsnio 1 dalyje numatyta lais vs atmimo nuo penkeri iki dvideimt met sankcija, o 2 dalis, nu statanti atsakomyb u genocido veiksmus kaip u moni udym, taip pat u genocido organizavim ar vadovavim tokiems veiksmams, numato laisvs atmimo bausm nuo 10 iki 20 met arba laisvs atmi m iki gyvos galvos, arba mirties bausm. Mint statym primimas gali bti vertinamas kaip tikrai teisin gas demokratins Lietuvos valstybs statym leidj noras ir pastan gos atlikti teisin Lietuvos okupacij metu vykdyt nusikaltim mo nikumui ir karo nusikaltim vertinim tiek paios okupacins rep resins soviet sistemos, tiek konkrei individ - ios sistemos at stov - atvilgiu. Taiau manau, kad i dalyk negalima suplakti. Viena yra pasmerkti sistem, sudariusi slygas ir net skatinusi tam tikrais atvejais vykdyti lietuvi tautos genocid ar kitus genocido po ymi neturinius nusikaltimus (pagal Lietuvos Respublikos baudia mj kodeks tokie yra karo nusikaltimai). Tai 1998 m. gegus 27 d. atliko Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas nutarim ir rezoliu cij dl SSRS vyriausybs vykdyt Lietuvos gyventoj masini repre sij paskelbimo karo nusikaltimais, turiniais kryptingai usibrto ir vykdomo genocido poymi. Kitas dalykas - vertinti veikl atskir asmen, tokius nusikaltimus organizavusi, jiems vadovavusi, juos vykdiusi ar kitaip prie j prisidjusi. ie dalykai tarpusavyje la bai susij, taiau turi bti atskirti, nes baudiamoji atsakomyb turi bti individualizuojama, teisiami konkrets asmenys. Surasti kiekvie n dar tebegyvenant alia ms nusikaltl, prisidjus prie genocido ar padarius kit nusikaltim monikumui bei karo nusikaltim, tei singu ir nealiku nuosprendiu nubausti j paskirta bausme - toks tu

327

rt bti ir vis institucij, susijusi su toki nusikaltli paiekomis ir j veiklos tyrimu, tikslas. iam tikslui gyvendinti laiko lieka vis ma iau. Prieastis akivaizdi - ir nusikaltliai, ir likusios gyvos j nusi kalstamos veiklos aukos sensta ir mirta. Tuomet lieka tik skaudi, tra gika ir ateinanias kartas apie okupacij bei jos padarinius - ir mo gikuosius, ir materialinius, ir, suprantama, dvasinius - spjanti tiesa. Pagrindin genocido, taip pat karo nusikaltim tyrimo ir kontrols funkcij Lietuvoje atlieka Generalins prokuratros Specialij tyrim skyrius, kurtas 1991 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Aukiau siosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) Prezidiumo nutarimu kaip atski ras struktrinis Generalins prokuratros padalinys, kuris organizuoja ir vykdo nusikaltim dl Lietuvos gyventoj genocido, karo nusikalti m bei nusikaltim monikumui tyrim bei atlieka tokio tyrimo kon trol, taip pat nagrinja ir apibendrina fakt dl Lietuvos gyventoj ge nocido tyrimo praktik, teikia metodin pagalb apylinki ir apygar d prokuratroms iuos nusikaltimus tiriant, ieko rodym usienio alyse, j archyvuose, tarpininkauja analogikoms usienio valstybi institucijoms surandant rodym Lietuvos archyvuose, padeda nusta tyti ir apklausti galimus liudytojus. Lietuvos Respublikos generalin prokuratra, t. y. Generalins pro kuratros Specialij tyrim skyriaus prokurorai bei teritorins proku ratros, yra iklusi 85 baudiamsias bylas dl Lietuvos teritorijoje vykdyt genocido ir karo nusikaltim. I io bendro baudiamj by l skaiiaus 15 baudiamj byl ikelta dl lietuvi, rus bei yd tau tybs gyventoj genocido ir karo nusikaltim naci okupacijos metais, kitos 70 - dl dviej soviet okupacij metais vykdyt genocido ir karo nusikaltim. Teismams nagrinti prokuratra atidav 7 baudiamsias bylas dl 10 asmen - i j 2 bylos 2 kaltinamj atvilgiu dl yd tautybs gyventoj genocido ir 5 bylos 8 kaltinamj atvilgiu dl soviet oku pacijos laikotarpio genocido ir karo nusikaltim. Du i asmen, kaltin t soviet okupacijos metu vykdius genocid, mir teismui j baudia mj byl neinagrinjus, todl j atvilgiu teismas baudiamsias by las nutrauk. Specialij tyrim skyrius i esms baig parengtin tar dym dar vienos bylos, kurioje kaltinimai Lietuvos gyventoj genoci do vykdymu ir bendrininkavimu j vykdant pareikti 5 asmenims. Kai kaltinamieji bus supaindinti su visa ios bylos tardymo metu surink ta mediaga, ji taip pat bus perduota teismui. iuo metu atliekamas apie 20 ios kategorijos baudiamj byl pa rengtinis tardymas. Kitos bylos vairiais Baudiamojo proceso kodekso

328

nustatytais pagrindais yra sustabdytos arba nutrauktos. Pagrindiniai to ki baudiamj byl procesiniai sprendimai yra ie: veikoje nenusta tyta genocido nusikaltimo poymi, nenustatyti baudiamojon atsako mybn trauktini asmenys (nusikaltimo vykdytojai, organizatoriai, pa djjai), nesulaukta atsakym i kai kuri usienio valstybi, kuriose gali bti, o atskirose bylose - tikrai aiku, jog yra genocido ar tam tik ro karo nusikaltimo fakto rodym (archyvini duomen^riesurasti ar ba jau mir vykio liudytojai, nukentjusieji, vykdytojai. Esant tokiai padiai, kyla pagrstas klausimas - kokios gi prieas tys ir problemos lemia genocido ir karo nusikaltim tyrim bei teisin g j vertinim. Mano manymu, jas galima skirstyti objektyvias ir subjektyvias. ios prieastys, savaime suprantama, trukdo atlikti geno cido ir karo nusikaltim baudiamj byl ir mediagos tyrim, tei sikai vertinti bylose surinktus ir ufiksuotus faktus bei aplinkybes, trukdo gyvendinti baudiamosios atsakomybs neivengiamumo prin cip dar gyv genocido ir karo nusikaltim organizatori, vykdytoj ar kitaip prie nusikaltimo prisidjusi asmen atvilgiu. Tos prieas tys sukuria ir bdingas problemas, kuri neisprendus i tikrj nema noma ne tik patraukti baudiamojon atsakomybn genocidu ar kitu nu sikaltimu monijai bei karo nusikaltimu kaltinamo asmens, bet ir ob jektyviai, visapusikai bei i esms vertinti vien ar kit toki nusikal tim Lietuvos gyventojams fakt. Pirmajai - objektyvi prieasi - grupei priskiriau rodym radimo problem. Subjektyvi prieasi grup sudaryt teisinio pobdio da lykai: rodym vertinimo ir pakankamumo bei veikos kvalifikavimo problema, baudiamojo proceso norm taikymo genocido ir karo nusikaltim parengti nio tyrimo metu problema bei atskir institucij, susijusi su genocido ir ka ro nusikaltim ir kit nusikaltim mogikumui tyrimu, veiklos koordinavi mo ir veiksmingumo problema. rodym radimo problema. J lemia objektyvs, nuo nusikaltim tyr j valios nepriklausantys veiksniai. Tai vis pirma didelis laiko tarpas tarp tiriam nusikalstam veik fakt ir i dien. Apie puss amiaus senumo vykiai, statym leidjams ios ries baudiamosiose bylose nenustaius joki iimi, turi bti tiriami bei vertinami dabar galio janio Baudiamojo proceso kodekso nuostat kontekste. ios nuosta tos pareigoja nusikaltim monikumui tyrjus, prokurorus, kaip ir ti riant prastus i dien kriminalinius nusikaltimus, rodymus skirstyti daiktinius ir nedaiktinius. Prie daiktini (materiali) rodym priskir tini vairs daiktai ar kiti objektai, ant kuri ilik nusikaltimo pdsa k arba kurie gali suteikti apie nusikaltim kitokios rodomosios reik

329
ms turinios informacijos. Tiriant genocido nusikaltim ir karo nusi kaltimus, tokie materials rodymai faktikai yra tik vairs norminio ar kitokio pobdio archyviniai dokumentai, liudijantys apie nusikals tamus konkrei kaltinink veiksmus, susijusius su genocido ir karo nu sikaltim vykdymu, organizavimu arba padjimu ir kurstymu juos vyk dyti. Teorikai daiktiniai rodymai gali bti ir vairs genocido bei ka ro nusikaltim vykdytoj rankiai ar priemons, naudotos tam tikros grups monms naikinti. Taiau toki materiali daiktini rodym rasti ir juos identifikuoti i esms nemanoma. Taigi vienintelis realus materialus pagrindas rodyti genocido ar karo nusikaltim fakt - ar chyviniai dokumentai. Nematerials rodymai, pasak BPK, yra liudy toj, nukentjusij, tariamj ir kaltinamj parodymai, specialist ir ekspert ivados. Lietuvos ypatingajame, Lietuvos centriniame vals tybs ir kituose archyvuose sukaupta daug dokument apie naci bei soviet okupacini represini organ nusikaltimus Lietuvos gyvento jams. Ties sakant, atliekant parengtin genocido ir karo nusikaltim baudiamj byl tyrim, archyviniai dokumentai daniausiai yra be ne vieninteliai tiesioginiai rodymai, kuriais remiantis galima rodyti konkretaus asmens vaidmen nusikaltime, jo kalt ir tos kalts laipsn. Nekonkretindamas kaltinamj asmenybi ir jiems ikelt baudiamj byl, galiu pasakyti, kad Generalins prokuratros baigtose bylose dl Lietuvos yd etnins grups genocido ir karo nusikaltim tokie archy viniai dokumentai su kaltinamj paraais ar nurodymais padjo gy vendinti teisingum ir patraukti kaltininkus baudiamojon atsakomy bn u nusikaltimus monikumui, padarytus prie daugiau kaip 50 met naci okupuotoje Lietuvoje. Kit tiesiogini rodym rasti papras iausiai nemanoma, nes faktikai visi nukentjusieji yra tiesiogins nu sikaltim aukos ir beveik visi liudytojai, inantys tikrsias toki nusi kaltim aplinkybes, yra mir arba nenustatyti. Teismo verdikt iose bylose dar nepriimta, taiau reikia sutikti, kad, tuos verdiktus primus, Lietuvos baudiamj byl dl nusikaltim monikumui teisminje praktikoje jais toliau turt bti vadovaujamasi kaip tam tikrais proce dentais. Todl nors Lietuva ir nra procedentins teiss valstyb, iuo atveju, mano nuomone, reikt padaryti iimt. Tiriant nusikalstam soviet okupacini represini struktr prie kario ir pokario met veikl, susijusi su Lietuvos gyventoj genoci du, t gyventoj atvilgiu soviet struktr vykdytais karo nusikalti mais ir kitais ios sistemos nusikaltimais monikumui, kaip ir naci nusikaltim baudiamosiose bylose, archyviniai dokumentai taip pat yra patys svariausi ir objektyviausi rodymai. Taiau, matyt, ne be LSSR

330

Maskvos KGB padalinio pagalbos, prie kelet met Lietuvoje vykstant valstybingumo atkrimo procesams, soviet nusikaltim pavieinimo ir j vykdytoj patraukimo baudiamojon atsakomybn procesams, di del dalis archyv su tiesiogiai vardytais nusikaltimais lietuvi tautai ir j vykdytojais buvo sunaikinti arba iveti Rusijos archyvus. Kai kuriose baudiamosiose bylose i problema yra labai akivaizdi ir da niausiai lemia tyrimo veiksmingum, spart bei baigt, palanki kalti ninkams, taip pat teisminio nagrinjimo rezultatus. Pavyzdiui, baudia moji byla dl LSSR VSM agent smogik nusikalstamos veikos fizi kai naikinant Lietuvos rezistencin judjim ir jo atstovus. Tiriant i didels apimties, sudting tyrimo ir veikos kvalifikavimo poiriu by l nuolatos aktyviai ir naudingai bendradarbiaujama su Lietuvos gy ventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Specialij tyrim skyriumi. io skyriaus darbuotojai yra surink daug archyvins mediagos apie kai kuri agent smogik nusikalstam veikl. Istori nio tyrimo poiriu ios mediagos galbt ir pakanka norint konsta tuoti nusikalstam paios sistemos, atskiros represins struktros, pa dalinio, smogik grups veikl, bet j teisingai ir objektyviai vertinti baudiamosios teiss poiriu daug sudtingiau. LGGRTC archyvuose esaniuose surinktuose dokumentuose fiksuojami nusikalstamos veikos faktai yra apvalgin apibendrinta represinio struktrinio padalinio ka rininko informacija auktesnei valdiai apie agent smogik atliktas operacijas prie Lietuvos partizanus. Nurodomas sunaikint partizan skaiius, dalyvavusi operacijose smogik slapyvardiai, pavards. Ta iau labai danai apie tuos paius faktus yra suraytos kelios paymos ar ataskaitos, nurodomi skirtingi skaiiai ir pavards. Toki netiksli in formacij tardymo metu btina tikrinti. Tikrinimas remiasi vien pai tariamj ar kaltinamj bei liudytoj ar nukentjusij parodymais, o tikrinant surinktus papildomus rodymus tik keletu atvej pavyko daugma tiksliai nustatyti konkreios operacijos aplinkybes. Tam ta kos turi vykio senumas, tiesiogini liudytoj stoka, gyv liudytoj ar nukentjusij sugebjimai tiriamus vykius prisiminti. Lietuvos archyvuose apie KGB agent smogik veikl naikinant par tizanin Lietuvos judjim iandien tra ilik dokument i sovietinio saugumo operatyvini sekimo byl, kuriuose MGB smogik operacij prie Lietuvos partizanus eiga nesukonkretinta, nra j plan, pranei m ar kitoki dokument apie atskir smogik vaidmen tam tikroje operacijoje, duomen apie smogik apdovanojimus, premijavim u sk mingai atliktas partizan naikinimo operacijas. Kalbant apibendrintai, nra konkrei rodomj gali turini dokument, kuriais remiantis

331

bt galima tiksliai nustatyti ir teisikai vertinti kiekvieno agento smo giko padarytus nusikaltimus. Toki duomen yra buvusi MGB agen t smogik asmeninse bei darbo bylose, kurios iandien mums dar ne pasiekiamos, nes laikomos vairiuose Rusijos Federacijos archyvuose. visus oficialius Lietuvos Respublikos generalins prokuratros paklau simus arba nereaguojama, arba, pavyzdiui, Rusijos Federacijos genera linio prokuroro pavaduotojo, vyriausiojo karinio prokuroro pasiraytu oficialiu atsakymu atsisakoma pateikti mint NKVD-MGB byl doku mentus motyvuojant tuo, kad Lietuvos statymai genocido svok trak tuoja ir vardija plaiau, negu ji apibrta Jungtini Taut konvencijoje. Toks kai kuri Rusijos generalins prokuratros atstov poiris Lietuvoje nagrinjamas baudiamsias bylas arba genocido ar karo nu sikaltim tyrim mediag tik apsunkina abipus bendradarbiavim iais vairiais poiriais sudtingais klausimais. Nei teisine, nei moraline pras me nesuprantama ir Rusijos Federacijos generalins prokuratros pozi cija atsisakyti iduoti 76 politini kalini egzekucijos Raini mikelyje organizatori P. Raslan, kuriam dabar suteikta Rusijos pilietyb. rodym pakankamumo ir vertinimo problema. Ji glaudiai susijusi su ap tartja rodym radimo problema, todl, kaip ir toji, nors nulemta sub jektyvi veiksni, turi didel tak visam rodinjimo procesui konkre ioje nusikaltimo monikumui ar karo nusikaltimo byloje ir media goje. Nekartodamas jau idstyt mini dl rodym radimo tiriant by las, galiu tik paymti, kad, nepavykus surinkti vis reikiam rody m pateikti kaltinim, tyrjai, remdamiesi savo profesiniais sugebjimais ir kvalifikacija, priversti vertinti tik tuos rodymus, kuriuos pavyko su rinkti Lietuvos archyvuose bei gauti tinkamai ir kruopiai apklausus tiriam nusikaltim liudytojus ar nukentjusiuosius. Baudiamojo pro ceso dalyvi parodymai praktikoje vertinami kaip labai svars rody mai, taiau didel j dalis labai bendri arba lakonikai apibdinantys nusikaltim ar j padariusius asmenis. Todl genocido ar karo nusikal tim baudiamosios bylos, kurioms taikomos prastos baudiamojo pro ceso statymo normos, reikalaujanios nusikaltim itirti visapusikai ir objektyviai, yra labai komplikuotos ir ilgai utrunka. Genocido, sunkiausio nusikaltimo monikumui, kaip, beje, ir karo nusikaltim, rodinjimo problemos tiesiogiai sukuria kit - jo kvalifi kavimo problem. Norint asmen patraukti baudiamojon atsakomybn u vykdyt ge nocido nusikaltim, vis pirma btina nustatyti, ar jo veikoje, kurios nesaisto senaties terminai, yra nusikaltimo poymi. Kad ir kaip bt apmaudu, Lietuvoje, kurios mons taip nukentjo nuo soviet bei na

332

ci okupacini represini sistem vykdytos genocido politikos, iki iol net nra oficialaus genocido komentaro. Praktikoje vadovaujamasi bau diamosios teiss mokslinink, taip pat prokuror, dirbani ioje ypa tingoje nusikaltim tyrimo srityje, parengtu neoficialiu io nusikaltimo iaikinimu. Norisi retorikai paklausti - ar i prieastis neturjo ta kos genocido nusikaltim tyrimui Lietuvoje, turint omenyje, kad teis mui perduotos tik 7 genocido ir karo nusikaltim baudiamosios by los ir kad kaltinamasis nuosprendis kol kas tra priimtas ir siteisjs tik 3 buvusi soviet parankini atvilgiu? Smulkiai nenagrindamas genocido nusikaltimo sudties, daugiau sia dmesio skiriau subjektyviajai io nusikaltimo pusei, tai yra tiks lui, kurio rodymas konkretaus genocido fakto atveju turi bene lemia m reikm kvalifikuoti kaltininko veiksmus ir patraukti j baudiamo jon atsakomybn. Genocido nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyia. io nusikalti mo tikslas - fizikai sunaikinti dal ar visus gyventojus, priklausanius tam tikrai grupei. Tiek genocido tikslas, tiek tyia akivaizds tiriant ge nocido organizavimo ir kurstymo atvejus. rodinjimo ir veikos kvali fikavimo procese tiksl irykinti labai sunku: ar genocidas vykdytas tiesiogiai, ar prie jo tik prisidta. Praktikoje pasitaiko, kai tiesiogiai ge nocide dalyvav vykdytojai veik turdami asmenini tiksl ar moty v udyti, bet ir tokiu atveju jie veik tiesiogine tyia, nes suvok, kad, priklausydami atitinkamos represins struktros padaliniui, i esms gyvendina tam tikros moni grups naikinimo politik. Tokie asme ninio pobdio tikslai baudiamajai atsakomybei u genocid neturi jo kios reikms ir kaltinink baudiamosios atsakomybs nepanaikina. Todl ir MGB agent smogik byloje nustatyt tiesiogini genocido vykdytoj nurodomi motyvai, es jie dirb MGB ir dalyvav smurti nse operacijose prie partizanus tik vykdydami vadovybs sakymus, baimindamiesi dl savo gyvybs ar artimj gerovs, dl atlyginimo, tegali bti vertinami kaip j veiksmus lengvinanios aplinkybs ir jo kiu bdu nepanaikina baudiamosios atsakomybs. Paymtina, kad tikslas tiriant genocid yra ypa svarbus poymis, nes pakanka pavienio nusikaltimo vienam asmeniui pagal Baudiamo jo kodekso 71 straipsnio dispozicijos nurodyt tiksl, ir veika turi bti kvalifikuojama kaip genocidas. Kitas aktualus klausimas - rodyti tok tiksl buvus. Kadangi tai subjektyvus veikos poymis, j, kaip, beje, ir kiekvien kit subjektyvj poym, rodant tyrjams reikia dideli pa stang. iuo atveju alies prokuratros tyrjai baudiamj byl dl ge nocido praktikoje tiksl rodinja remdamiesi objektyviomis nusikalti

333

mo aplinkybmis. iaip rodius vidines kaltininko nuostatas, priklau sym tam tikrai represiniai struktrai ir bent vien dalyvavimo nusi kalstant fakt, veiksmai kvalifikuojami kaip genocidas. Kalbant apie konkrei baudiamj byl kvalifikavimo problemas, reikt iskirti jau mint MGB agent smogik byl. 1997 m. priimta me Pasiprieinimo 1940-1990 m. okupacijai dalyvi teisinio statuso sta tyme konstatuota, kad nuo 1944 iki 1953 m. Lietuvoje vyko partizaninis karas prie okupacin soviet kariuomen. Vadovaujantis ia nuostata ir tarptautiniais karo veiksmus bei jo dalyvi teisin status nustataniais dokumentais, visi Lietuvos rezistencinio judjimo dalyviai - Lietuvos partizanai - yra kariai, kovoj teist kar, ir visokie tarptautini karia vimo norm paeidimai j atvilgiu turt bti laikomi karo nusikalti mais. Kaip iuo poiriu konkreioje baudiamojoje byloje tiriant reikt vertinti nustatytus tokius agent smogik veiksmus: ginkluot, nekapi tuliavusi, nesueist partizan nuodijim, nukovim mio metu ar i pasal ir neperspjus, umigdym migdomaisiais ir paskui j sumim, o sumus - nuudym? Pagal 1998 m. birelio 9 d. priimtus Baudiamo jo kodekso papildymus karo nusikaltim straipsniais mint agent smogik veiksm kvalifikuoti negalima, nes i septyni karo nusikalti mus reglamentuojani straipsni, pagal kuriuos netaikomas senaties terminas, visuose nustatyta baudiamoji atsakomyb susijusi su nusikal timais civiliams asmenims arba karo belaisviams ar sueistiems kariams. Per smogik operacijas suimt ir Ypatingojo pasitarimo nuteist kalti partizan nubaudimas kriminaline bausme nesant nepriklausomo teismo sprendimo ir gynybos garantij, j udarymas koncentracijos stovyk l turi karo nusikaltimo poymi, taiau Baudiamojo kodekso 336 straipsnis, reglamentuojantis iuos nusikaltimus, taikomas tik civiliams asmenims, o ne kariams ar karininkams. Todl nesant teisini galimybi kvalifikuoti agent smogik veiksm kaip karo nusikaltim, aptariamoje baudiamojoje byloje agent smogik veiksmus nusprsta kvalifikuoti kaip genocid, turint tiksl fizikai sunaikinti (atskiruose epizoduose ksinantis tai padaryti) Lietuvos partizanus kaip atskiros politins gru ps atstovus (daroma pagrsta teisin prielaida, kad ginkluota kova su okupacine soviet sistema vyko kaip tik dl politini motyv - tvyns nepriklausomybs, skirting politini sitikinim). Neminint kit okupacij metais vykdyt nusikaltim monijai kva lifikavimo problem, paymtina, kad alia veik kvalifikavimo Lietu vos prokurorai susiduria ir su procesinio pobdio problema - t. y. su baudiamojo proceso norm taikymu genocido ir karo nusikaltim parengti nio tyrimo metu.

334

i problem lemia Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso sta tymo spragos, atsirandanios tiriant genocido ir karo nusikaltimus. Btina paymti, jog Lietuvos statym leidjai pasirpino, kad BPK bt reglamentuoti kaltinimo genocidu pareikimo atvejai (BPK 166, 1691 str.), kai asmuo yra Lietuvos teritorijoje, bet dl sveikatos negali dalyvauti pareikiant kaltinim, taip pat kai toks asmuo yra ne Lietu vos teritorijoje ir vengia atvykti tardym. Pirmuoju atveju kaltinimas nepareikiamas, o nutarimas patraukti kaltinamuoju teikiamas asmens gynjui, kur statymo nustatyta tvarka kvieiasi pats kaltinamasis ar ba paskiria valstyb. Gynjui taip pat teikiamas kaltinamojo teisi i aikinimas. Jei kaltinamasis, turintis atitinkam teismo medicinos eks pertizs ivad, negali dalyvauti atliekant byloje tardymo veiksmus ir susipastant su jos mediaga, tai padaro jo gynjas. O kaltinimo ne pareikimas asmeniui, nesaniam Lietuvoje, pagal BKP 166 straipsnio nuostatas netrukdo baigti parengtin bylos tardym ir j perduoti teis mui. Taiau vadovaujantis galiojanio BPK nuostatomis nra reglamen tuota, ar kitoje valstybje esaniam asmeniui, kuris taip pat gali bti ir ios valstybs pilietis (pavyzdiui, 76 Teli kaljimo politini kalini nuudymo Raini mikelyje vieno i organizatori P. Raslano, gyvenan io Rusijoje, byla), turi bti isiuniamas nutarimas patraukti j kalti namuoju, ar jam skiriamas gynjas, ar jis gali gynj susirasti pats, ar iuo atveju gynju byloje gali bti kaltinamojo pasirinktas kitos valsty bs pilietis. Nesureguliuoti ir klausimai, susij su vengianio atvykti ir kitoje valstybje esanio kaltinamojo galimybe susipainti su bylos me diaga. Dl i baudiamojo statymo sprag kyla ir kaltinamojo tei si klausimas. Paymtina, kad BPK 166 straipsnio 6 dalyje, numatant galimyb perduoti teismui genocidu kaltinamo asmens byl, nenumatytas atve jis, kai karo nusikaltimais kaltinami asmenys slapstosi nuo baudiamo sios atsakomybs kitoje valstybje. Tuo tarpu BPK 228 straipsnio 3 da lis nustato, kad, genocidu kaltinamam asmeniui dl sveikatos bkls, kuri patvirtina ekspertizs ivada, negalint susipainti su bylos me diaga, ji susipainti pateikiama jo gynjui. Akivaizdu, kad i norma taikytina tik Lietuvoje esaniam genocidu kaltinamam asmeniui. Taiau susipainim su bylos mediaga reglamentuojantis BPK 228 straipsnis panaios tvarkos nenumato karo nusikaltimais kaltinamiems asmenims. Tokios baudiamojo proceso statymo spragos, kurias pataisyti Gene ralin prokuratra ne kart yra siliusi atitinkamiems Lietuvos Res publikos Seimo komitetams, tikrai sudaro procesini klii vykdant teisingum.

335

Remiantis iuo metu galiojaniomis Baudiamojo proceso kodekso nuostatomis, vienintel procesin institucija, atliekanti genocido ir ka ro nusikaltim baudiamj byl parengtin tardym, yra Generalin prokuratra bei teritorins apygard, miest ir rajon prokuratros. Toki byl kvotos organas yra Valstybs saugumo departamentas, ku ris, paaikjus genocido ar karo nusikaltimo poymi, BPK nustatyta tvarka privalo nedelsdamas ikelti baudiamj byl, atlikti neatidlio tinus tardymo veiksmus ir perduoti byl prokuratrai atlikti pareng tin tardym. Treioji institucija yra Lietuvos gyventoj genocido ir re zistencijos tyrimo centras, atliekantis ypa svarbi funkcij tiriant ge nocido ar karo nusikaltim baudiamsias bylas bei mediag: jis ieko toki nusikaltim archyvini duomen, juos sistemina ir pateikia pro kuratrai. LGGRTC nra procesin institucija, todl savo veikl grin dia ne Baudiamojo proceso statymo normomis, bet Centro veikl reglamentuojaniu statymu ir kitais postatyminiais norminiais aktais. Vis trij mint institucij veikla, susijusi su genocido bei karo nu sikaltim tyrimais, grindiama tarpusavio bendradarbiavimo princi pais, taiau turint galvoje konkreias bylas iame procese vis dlto i rykja tam tikr sunkum, lemiani nusikaltim tyrimo veiksmingu m, ir veiklos koordinavimo trkum, kuriuos btina bendromis pa stangomis alinti. Tokia padtis, inoma, nesuteikia pagrindo nuleisti rank ir kylan ius sunkumus skatina velgti optimistikai. Svarbiausia, kad Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai istorikai ir Generalins prokuratros pareignai, tiriantys genocido, karo ar pa naius nusikaltimus monijai ir monikumui, suvokia savo profesin pareig ir moralin atsakomyb savo tautai, kelet deimtmei kan kintai, tremtai ir naikintai okupant. Laikas danai yra genocido ar karo nusikaltli sjungininkas, nuslepiantis j nusikaltim pdsakus, nai kinantis dokumentus, pasiglemiantis i gyvenimo nusikaltim liudy tojus, aukas ir paius nusikaltlius. Vis dlto mano atstovaujamos vals tybins teissaugos institucijos bei kit su genocido bei karo nusikalti m tyrimu ir vertinimu susijusi valstybs ir visuomens institucij pa grindinis tikslas yra ir, tikiu, bus tas, kad kiekvienas dar gyvas Lietu vos moni kankintojas, udikas, trmjas bt patrauktas baudiamo jon atsakomybn ir perduotas teismui. Ne bausms dydis ar grietu mas, bet teisingas ir nealikas toki nusikaltli veiklos vertinimas pa rodys pasauliui Lietuvos valstybs demokratikum ir jos visuomens pastangas atkurti istorin teisingum.

336

Valstybingumo ir mogaus teisi problemos komunistinse valstybse

Aleksandras Gribanovas, JAV Brandeis universiteto A. Sacharovo archyv ir mogaus teisi centras

Komunistinse valstybse, nepaisant j etnins ar tautins aplinkos, galima pastebti universali ypatybi, pasireikiani valdant komu nist partijoms. Turiu omenyje tokias esmines ypatybes kaip udaros sienos, visika informacijos kontrol, neproporcingai prie politinius oponentus taikomas smurtas. Viena i savybi - ypa domi. Etimo logikai komunist partija yra tik valstybs dalis, taiau ji pretenduoja atstovauti visai aliai (o kartais net j pakeisti). Tai yra tiek apgavyst, tiek klaida. Komunist partija remiasi valstybe kaip jauku ir fikcija siek dama savo tiksl. Pamau ji sunaikina valstyb. iame straipsnyje bus kalbama apie valstybingum - kaip jis buvo suformuluotas ir teisintas komunistini santvark praktikoje. i lai k istorijoje randame daug rodym, kad valstybingumo klausimas bu vo esminis ir ali palydovi valdaniosioms bei opozicinms komu nist partijoms. Dabar komunist partijos ir j pdiniai primygtinai tvirtina, kad btent jie ilaik savo ali valstybingum. Bdingas pa vyzdys - Miloeviius Jugoslavijoje ar Castro Kuboje, o k jau kalbti apie visus kitus. I dalies tokie pareikimai atspindi reakcij komu nist partijoms nuolat metamus kaltinimus, es jos buvusios tik SSRS ir jos vadov marionets. Vien toks nepagrstas tvirtinimas, es jos vienos gynusios valstybin gum, bt pakankama prieastis patyrinti komunizmo ir valstybin gumo ry. Taiau yra kit, svarbesni prieasi, veriani panagri nti klausim. Viena prieasi - tai faktas, kad SSKP, partija vadov, buvo susi drusi su ta paia problema, o iaikinus laikui bgant kilusi painia v, tiktinos domios ivados, padedanios suprasti komunistini sis tem teorij ir praktik. Kad suvoktume painiavos mast, reikt pri siminti, jog vienas pirmj dideli Lenino darb po jo skmingo vals

337

tybs perversmo buvo Valstyb ir revoliucija", apras tik bolevik valdios veikl. Skirtumas tarp Lenino teorijos ir tikrovs jau buvo di delis, o tada tapo dar didesnis. Akivaizdu, kad tiriamoji problema yra be galo sudtinga ir jos ne manoma isamiai aptarti trumpame praneime. Ketinu tik apibrti jos kontrus iose srityse: a) organizacinje struktroje; b) statym struktroje; c) nusikalstamumo struktroje. ie parametrai mums leidia suvokti ne tik iorinius komunizmo kontrus, bet ir jo vidin form, struktr. Soviet laikais apsipratome su faktu, kad priimant kiekvien spren dim reikia bent dviej priimanij organ: vieno valstybje, kito par tijos aparate. Visos ministerijos turjo atitinkam organizacij Centro komitete; visas pramons ar kio akas priirjo atitinkamas partijos aparato skyrius. Kad ir koks bt sprendimas - asmeninis, produkci jos kvot, produktyvumo, platinimo ar tiekimo, valstybs aparato biu rokratai negaljo jo priimti be partijos aparato patvirtinimo. Praktiko je i padtis isigim visik nuolankum. Negaudav postmio i partijos biurokrat, valstybs biurokratai nesiimdavo joki veiksm. Kiekviena iniciatyva turi atsirasti partijos struktrose ar pirmiausia su laukti j pritarimo. Jei mgintume panagrinti valstybs valdanij institucij ir j par tini priirtoj santykius, ikart suprastume, kad partiniai organai u savo valstybinius partnerius kur kas takingesni. fakt patvirtino so vietiniai laikraiai: beveik visi jie (iskyrus literatrinius dienraius ir savaitraius) buvo laikomi pirmiausia partijos ir tik paskui - soviet valstybiniais leidiniais. Jei laikraiai oficialiai raydavo apie kok nors Soviet eros politik, pirmiausia nurodydavo jo pareigas partijoje, o tik paskui - valstybs struktroje uimam padt. Pavyzdiui, visuose oficialiuose dokumentuose Brenevas buvo pirmiausia minimas kaip Komunist partijos generalinis sekretorius, o tik paskui - kaip SSRS prezidentas. Soviet laikais kai kurios ministerijos buvo tiesiogiai pavaldios Po litbiurui. Ginkluotosios pajgos, KGB, Vidaus reikal ministerija liko nuoalyje nuo prast valstybs valdymo reikal: biudeto, planavimo, kadr ir valdymo sprendim. Kartu su kitomis institucijomis (Proku roro biuru, Teism sistema) Soviet Sjungoje jos sudar kone konspi racin sktin organizacij, kontroliuojam partijos aparato. Slaptumas

338

ir konspiracija buvo du pagrindiniai dalykai, slp ir paaikin beveik visus 1917-1991 m. priimtus sprendimus. Konspiracija btinai kontras tavo su aikiu politiniu vaizdu, pagrstu valstybini organ ir institu cij - ministerij, konstitucini organ, taryb ir taip toliau - steigi mu. ios organizacijos buvo fikcija, jaukas, imituojantis sprendim pri mimo proces ir antspauduojantis partijos aparate jau suformuluotus ir apsvarstytus dekretus. Pasinaudodami io dviprasmikumo pranau mu, komunist lyderiai danai versdavo savo usienio partnerius stip rinti vidaus ir tarptautin valstybingumo fikcij Komunist partijos nau dai. Lygiai taip nutiko, kai JAV Deitono susitarime palaik ir netgi su tvirtino valstybingumo ir teistumo fikcij Miloeviiaus naudai. Daug panai pavyzdi matme Soviet Sjungos ir Amerikos santyki is torijoje bei Amerikos ir Kinijos santykiuose. Dabar pavelkime i problem statymins struktros poiriu. So viet Sjunga (ir kitos komunistins alys) pasira daug valstybinio ly gio tarptautini dokument ir sutari, net neketindama j laikytis. Vie nas toki dokument, pavyzdiui, yra Jungtini Taut Visuotin mo gaus Teisi Deklaracija, kuri SSRS pasira 1948 m. Rusijos valdia ru sik Deklaracijos tekst laik nusikalstamu dokumentu - krat metu j visada konfiskuodavo; tie, kurie j turjo darbo stovyklose ar kalji muose, smarkiai rizikavo usitraukti papildom iauri bausm. Neabe joju, kad ir Castro reimas, pasiras Deklaracij, taip pat negailestin gai elgiasi su tais, kurie idrsta laikyti ir platinti ispanik Deklaraci jos tekst. Patvirtinta mogaus Teisi Deklaracija, kaip aiki, oficiali tei si ir statym sistema, atitinka valstybin organ, panaiai kaip Stali no konstitucija sovietmeiu. Tai buvo fikcija, rodoma daugeliui usie nio svei, pavyzdiui, angl dramaturgui Bernardui o. Deklaracijos nuostatai niekada nebuvo ileisti, juos laik paslaptyje, taiau jie egzis tavo ir komunistinio reimo metu lm milijon moni gyvenim (arba mirt). Pateiksiu tik vien pavyzd. Milijonai Soviet Sjungos piliei turjo pas. Tai buvo pagrindi nis dokumentas, nustatantis eiolikos met sulaukusio pilieio asmens tapatyb. is dokumentas apibr esmines mogaus gyvenimo charak teristikas. Be kita ko, pase buvo nurodyta, kur mogui leidiama gy venti. Paskutiniame paso virelio puslapyje buvo ispausdinta apie e iolika Aukiausiosios tarybos prezidiumo 1956 m. ileisto dekreto punkt. Problema ta, kad dekreto straipsniai buvo sunumeruoti tokia tvarka: 2, 6, 12, 34 ir taip toliau. Trkstami straipsniai taip ir nebuvo ileisti ir vis sovietmet laikyti paslaptyje. Taip neileisti straipsniai (o j kiekis nebuvo inomas) lm milijon gyvenim ir liko slapti; tuo

339

tarpu alies konstitucija, adjusi visas civilizuotos visuomens laisves ir malonumus, prisidjo prie fikcijos, sukurtos bendraygiams i usie nio. is atviros fikcins statym leidybos santykis su slaptais, bet tik rai egzistuojaniais sakais bdingas komunistiniams reimams. mons, strig tarp i dviej statymini sistem - atviros ir i galvotos bei slaptos ir tikros, paprastai jauiasi visikai sutrik, todl kyla neteist veiksm ir nusikalstamumo problem. Esant tokiai ne prastai padiai, vidutiniam pilieiui nusikalstamumas, regis, tra vie nintelis problemos sprendimo bdas. Individualiai mogus gali geriau ir greiiau pasiekti savo tiksl nepaisydamas statymo (kuris vis vien suvokiamas kaip fikcija). Individ grup negali steigtis nelauydama tabu: jokia organizacija negali egzistuoti be partijos kontrols. Taiau jei i grup tebeveikia, ji veiks ir toliau, greiiausiai sekdama vieninte ls teistai egzistuojanios organizacijos - partijos - modeliu ir vl ne pastebimai pereidama i teistos nusikalstamos konspiracijos sfer. Jei paanalizuotume vairi pokomunistini visuomenini grupuoi veik l, pastebtume, kaip stipriai is modelis veikia j veiklos bd.

Tarptautinio kongreso Komunizmo nusikaltim vertinimas" (vykusio birelio 12-14 d. Vilniuje)

Protokolas 2000 06 13

II sekcija: Konstitucijos sal KOMUNIZMO NUSIKALTIM TYRIMAI Pirmininkai: prof. ANTANAS D. TYLA, prof. ALGIS TOMAS GENIUAS Sekretors: VAIDA KAZABUCKAIT, GIEDR UZDILAIT

Praneimai
Klaipdos krato senbuvi (autochton) padtis soviet okupacijos metu", doc. A. Arbuauskait, tyrintoja, Klaipdos universitetas, Lietuva Soviet armijos ala Estijos gamtai ir aplinkai", p. Martas Nikius, Tarp tautin buvusi politini kalini ir komunizmo auk sjunga, Estija Sovietini baudiamj tarnyb veiklos padariniai Baltarusijoje 1920-1950 m.", dr. Igoris Kuznecovas, istorijos moksl daktaras, Bal tarusijos valstybinis universitetas, Baltarusija

Klausimai ir diskusijos
P. Makulis (Lietuva) udav klausim pranejai A. Arbuauskaitei, ar yra vilties, kad dar gali bti kokios nors repatriacijos Klaipdos krat. Sekcijos pirmininkas samprotavo, kad, kuo toliau Vakarus, kuo ar iau Europos, tuo daugiau demokratijos, tautinio identiteto, tuo dau-

342

giau pagarbos mogaus teisms, bei udav klausim p. I. Kuznecovui, kaip jis paaikint dabartin mogaus teisi padt ir neteist valdy m Baltarusijoje, kur, kaip pranea masins informacijos priemons, re mia dauguma Baltarusijos gyventoj.

Praneimai
Lietuvi tauta ir Italija", p. Andrea Damilano, Italijos ir Lietuvos kul tros centras, Italija Komunizmo ir pokomunizmo nusikaltimai enijoje", p. Aminat Saije va, ambasador, enijos informacijos centras Lietuvoje, enija Nusikaltimai Kirgizijos inteligentijai ketvirtajame deimtmetyje. Stalinizmo represijos Kirgizijoje", p. Edilas Baisalovas, NVO demokratijos ir pilieti ns visuomens koalicijos koordinatorius, Kirgizija Komunizmas - mirtinas ukrainiei tautos prieas", p. Mikola Kulins kis, buvs politinis kalinys, Parlamento narys, organizacij Ruch" ir Prosvita" aktyvistas, Ukraina Sovietinis Maosios Lietuvos genocidas ir pastangos j pasmerkti", p. Pet ras Cidzikas, Maosios Lietuvos reikal tarybos vicepirmininkas, Lietuva Lietuvos vaistininkai - genocido aukos", p. Regina ukien, Lietuva

Klausimai ir diskusijos
P. Vitas Kriinas (Lietuva) paklaus p. A. Saijevos (enija) ir E. Baisalovo (Kirgizija), kaip jie vertina V. Putino veikl, kas jo laukia dl Muftijaus Kadyrovo. P. E. Baisalovas teig, kad enija ir Kirgizija buvo Rusijos imperi jos dalis nuo sen laik, ir udav klausim p. A. Saijevai, kaip nepai nioti komunizmo blogio, deportacij su tuo, kas vyksta dabar, koks b t teorinis to pagrindas. P. Petras Vaiekauskas (Lietuva) udav organizatoriams klausim, kodl Kongrese niekas nemini paties pagrindinio veikalo - Pabaltijo ugrobimo byla, arba Kersteno komisijai parodymai", kur kaip ant del no parodyta Lietuvos ministr, Lietuvos vyriausybs, ilikusi erve ns auk parodymai ir A. Sniekaus motinos odiai, kuriais ji prakei kia t dien, kai pagimdiusi niek, kankinant savo taut.

343
P. N. Maslauskien (Lietuva) paklaus p. E. Baisalovo, kaip jis su vokia civilizacin Rusijos vaidmen Kirgizijoje, ar nra Kirgizijoje dar b, kuriuose bt vertinta ir atskleista tai, kad Soviet Sjungos poli tika Kirgizijoje buvo imperialistin ir kolonijin ir kad tas civilizacijos vaidmuo buvo tarsi irma, pridengianti kirgiz tautos engim. P. A. aduikis (Lietuva) teig, kad Lietuvoje 1944 m., atjus antrajai okupacijai, i gimnazij buvo alinami mokiniai, kuri tvai dalyvavo pasiprieinimo judjime, ir klaus pranej i Kirgizijos, enijos ir Ukrainos, ar buvo toki atvej j valstybse. P. Mathew Kottas (Latvija) klaus p. A. Saijevos, kok vaidmen at liko Raudonosios armijos kontrvalgyba 1944 m. puolimuose. P. Elza Grundzien (Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos ty rimo centras) komentavo komunist veikl kaip nesibaigiant teror. P. Gurskien (Lietuva) papasakojo savo eimos 1949 m. prasidju si trmimo istorij. Sekcijos pirmininkas A. D. Tyla paaikino sveiams, kad Lietuva yra viena i Pabaltijo ali, kurios patyr ypa didelio masto trmimus, o A. Sniekus kreipsi Maskv ir udraud tremtiniams grti tvyn net ir tremiai pasibaigus. Sekcijos pirmininkas A. T. Geniuas supaindino su Jungtini Tau t Konvencija dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo u j, kuri Lietuva taip pat yra ratifikavusi, ir teig, kad Tribunole geno cido klausimas nepakankamai atspindimas, nes u nusikaltimus mo nikumui negalima taikyti politini sumetim, yra pildoma tiksli nusi kaltim vykdytoj bei auk dokumentacija, btent tokio bendrininka vimo ir trksta Lietuvai.

Piet pertrauka

Praneimai
1940-1941 m. komunist okupacijos laikotarpio represijos prie Latvijos Katalik Banyi", p. Inese Snepsta, istorik, Latvijos okupacijos muzie jus, Latvija Katalikiko dvasingumo naikinimas sovietins okupacijos metais", J. E. vys kupas Jonas Boruta, Lietuva

344

Estijos demokrat kova u alies nepriklausomyb 1968-1975 m.", p. Mai tas Raunas, raytojas, publicistas, knygos Wake up" apie 1988 m. dai nuojani revoliucij autorius, buvs Estijos Parlamento frakcijos pata rjas, Estija Kas kaltas? Kokia sins kaina?", p. Kalju Mtikas, Buvusi politi ni kalini ir komunizmo auk sjunga, aktyvus pogrindinio Estijos na cionalinio fronto ir Estijos demokratinio judjimo 1970-1974 m. narys, itremtas Gulag, Estija

Klausimai ir diskusijos
P. A. Jgelien (Lietuva) klaus p. Kalju Matik, kaip jis vertina p. A. Brazausko pasirayt Maiiagaloje susitarim. P. Vytautas ereka (Lietuva) pasidomjo, ar daug buvusi komu nist Estijoje yra valdioje bei teismuose. P. Eugenijus Jakimaviius (Lietuva) prisimin ir pakomentavo 1941 m. suimt 300 LAF karinink, kuriuos teis Maskvos karinis tribunolas, byl. P. Elza Grundzien (Lietuva) kalbjo apie moralin ir politin Rusi jos spaudim Latvijai, sil paremti kaimynus latvius. Taip pat usi min apie mokytoj trmim ir skaud jos eimos likim. P. Birut Burauskait (Lietuva) sak, kad jau yra sukaupta soviet valdios represuot asmen duomen baz. Pirmininkai tar pabaigos od. Pirmininkai ANTANAS D. TYLA ALGIS TOMAS GENIUAS VAIDA KAZABUCKAIT GIEDR UZDILAIT

Sekretors

345

Klaipdos krato senbuvi (autochton) padtis soviet okupacijos metu

A. Arbuauskait, Klaipdos universiteto docent

Labas rytas, godotini prietliai! itaip sveikindavosi Klaipdos kra te - godotini prietliai". Deja, mes sveikinimsi esame pamir. Kiekviena em, kiekvienas kratas yra gyvas savo monmis. A kalbsiu apie Klaipdos krat. Kaip atskiras administracinis vienetas is kratas atsiranda 1919 m. Versalio sutarties pagrindu, kai iaurin Ryt Prsijos dalis atskiriama nuo Pirmj pasaulin kar pralaimju sios Vokietijos. 1923-1939 m. kratas priklaus nepriklausomai Lietu vos Respublikai, o 1939 m. kovo 22 d. Hitlerio ultimatumu buvo anek suotas Vokietijos. 1945 m. Klaipdos kratas, kaip integrali Lietuvos da lis, inkorporuotas SSRS. iame regione nuo seno gyveno dvi balt tautos - lietuviai ir kur iai. Beveik 700 met jas veik vokiei kultra. i sveika sukr uni kali, specifin kultr ir jos subjekt. io krato lietuviai buvo to pa ties kraujo kaip ir lietuviai Didiojoje Lietuvoje, bet juos veik evange lik liuteron tikjimas ir vokiei valdymas. Jie skyrsi savo daino mis, paproiais, tradicijomis, gyvenimo bdu, bet per vis t laik su gebjo isaugoti lietuvi kalb. Be to, lietuviai, gyvenusieji iame regio ne, stovjo prie lietuvi literatros lopio. Vokikumas ir lietuvikumas juose buvo taip keistai susipyn, natraliai egzistavo dvikalbyst, o kar tais net trikalbyst, tad ne visuomet jie patys galjo pasakyti, kas es. itas veiksnys turs labai daug takos visam XX amiui. Pabandysiu atskleisti socialines politines slygas, kurias pateko Klaipdos krato senbuviai autochtonai ir kurios lm galutin j ivy kim i Tvyns. Trumpumo dlei i socioetnin grup vadinsiu klai pdikiais, nesigilindama vidin jos struktr. Kokie buvo socialiniai politiniai krato bruoai ankstyvuoju poka rio laikotarpiu? Vienas i lemting bruo - tas, kad teritorija buvo kimte prikimta kariuomens. Iki 1946 m. liepos 4 d. regione galiojo

346

karo padtis. Tuo metu visa Lietuva Berijos sakymu buvo padalyta NKVD, NKGB operatyvinius sektorius. J virinink dispozicijoje bu vo ne tik NKVD, bet ir vidaus, pasienio bei unugario apsaugos ka riuomeni daliniai, dislokuoti jiems pavaldioje teritorijoje. Klaipdos operatyviniame sektoriuje buvo sudaryta jungtin karin komendant ra, kurios viena ukarda buvo dislokuota Kretingoje, o kitos smulkio mis grupmis ibarstytos po Taurags apskrit. Taigi Klaipdos krat Lietuvos viduje buvo tarsi papildomai apjuos enkavedistai. Krate vei k 6-oji trofjin armija, kuri, prisidengdama metalo lauo rinkimu, i esms niokojo ir grobst gyventoj paliktus kius ir namus. To nioko jimo mastas buvo toks didelis, kad net A. Sniekus buvo priverstas kreiptis Maskv. Trofjininkai" vaikiojo po kaimus, rinko paliktus gyvulius, kartu neretai atimdami i gyventoj paskutin karv ir ver tingus daiktus, baugino suaudymu. Danai atimti i gyventoj galvi jai buvo gabenami Lietuvos teritorij ir ten ikeiiami namin degti n. Tai buvo pati tviriausia pokario valiuta. Galiausiai Klaipdos ap skrities Vykdomojo komiteto pirmininkas Juozapaviius turs pripainti: Klaipdos krate nebeliko n vienos eimos, i kurios kas nors neb t atimta". 1946 m. birelio mnes didelje Klaipdos krato dalyje buvo nu statyta draudiama pasienio zona. Pasienio reimas, speciali pas ir lei dim sistema ribojo kin veikl ir socialinius moni tarpusavio ry ius. Klaipdos miestas liks pirmos kategorijos pasienio reimo miestu iki pat etojo deimtmeio pradios. Operatyvini sektori laikotarpiu NKVD kariuomen i esms buvo vienintel pagrindin kariuomen, kuri palaik ryius su civiliais gyventojais. Apie tikrj NKVD kariuo mens ryi su vietos gyventojais pobd galima rasti net pai NKVD pareign praneimuose. Viena citata: Rugpjio 15 d. plente netoli Klaipdos, link Tils, buvo umutas Dovil valsiaus Vykdomojo ko miteto pirmininkas V. Silenis. udikai pasirod es Tils gulos NKVD geleinkelio apsaugos kariuomens karikiai Koanovas, Koatkovas, Fofanovas, Kunikovas". Toki praneim yra labai daug. klausim, kiek moni - vyr ir moter - fizikai arba moraliai nukentjo vien nuo NKVD kariuomens, dar tursime atsakyti. Kartu su Raudonja armija Klaipdos krat eng ir busimieji jo vadovai bei kiti atsakingi pareignai. Dar 1944 m. spalio mnes buvo paskirtas LSSR liaudies komisar tarybos galiotinis Klaipdos kratui V. Bergas, busimasis pirmasis iluts karo komendantas, o vliau - pir masis Klaipdos miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas. To laikotar pio valdios struktr bdingiausias bruoas tas, kad visi vadovai at-

347

sisti arba i Rusijos, arba i Lietuvos u partinius ar karinius nuopel nus. Jie visikai nemokjo arba blogai mokjo Klaipdos krato istori j, todl nesugebjo suprasti ir vertinti jo specifikos. Dauguma vis ly gi vadov ir pareign nemokjo lietuvi kalbos, buvo menko isi mokslinimo. Keletas vadov lietuvi tarp j negaljo turti jokios ap iuopiamos takos. Todl pagrindinis naujj vadov reakcijos susid rus su klaipdikiais klausimas buvo - k su jais daryti? Ir vienintelis atsakymas - ikeldinti, t. y. atsikratyti. Kita labai svarbi aplinkyb. Raudonoji armija, 1944 m. ruden en gusi Klaipdos krat, randa j tui. Iimi buvo nedaug. Atsitrauk damas vermachtas evakavo beveik visus civilius gyventojus, kiti nuo Raudonosios armijos bgo patys. I NKVD Klaipdos operatyvins gru ps valgybos ataskait matyti, kad kai kuriuose kaimuose lik 2, 3, kai kur 10 ki. Kiti kaimai stovjo tuti, tik Traksdi kaimas nepa sitrauk ir liko visas. 1945 m. vasar NKVD kariai pamgino suskai iuoti ivarytus krato gyventojus. Toki jie suskaiiavo 27 tkstanius. Visikai akivaizdu, kad tas skaiius nerealiai sumaintas, bet jis ilgai buvo oficialus, skirtas repatriacijos tarnyboms. Klausimas, kiek moni pasiliko, kiek gyventoj po karo liko krate, iki iol yra atviras dl duo men trkumo ir fragmentikumo. Trkstant gyventoj, pats svarbiausias udavinys buvo i teritorij apgyvendinti. I pradi tai vyko stichikai. Lietuvoje, ypa paribio su kratu rajonuose, pasklido gandas, kad Vokietijoje (taip is kratas bu vo vadinamas Lietuvoje) stovi tuti kiai. Taip apleistame Klaipdos krate pasirod pirmieji naujakuriai. Pasilikusieji klaipdikiai tokius at jnus sutiko prieikai. Prasidjo nematoma kova. Naujakuriams bu vo grasinama, jie buvo upuldinjami, deginami j kaimai, uveriami uliniai. Apgyvendinimo eig reikjo disciplinuoti. iam tikslui region Lietuvos KP CK atsiunt savo galiotin olin. Jis paband suskaiiuoti, kiek ki liko, kiek yra tui. Jo duomenimis, i vis priekarini 12 tkst. ki, buvusi krate, baigiantis karui, apie 87% stovjo tuti, i j 21% Klaipdos ir apie 19% iluts apskrityje. Tiksli duomen i Pa ggi apskrities nra. Pagal iuos duomenis buvo apskaiiuotas Klai pdos krato apgyvendinimo planas. Ir olinas, laikydamasis to meto ems reformos norm, pasil Klaipdos krate apgyvendinti 13 tkst. eim. itas planas buvo priimtas gerokai pataisytas. Tuo pagrindu bu vo ileistos reikiamos direktyvos, priimti nurodymai, ir krate pradta apgyvendinti valstieius i Didiosios Lietuvos. Vliau, 1951-1952 m., vyks antrasis organizuotas io krato apgyvendinimas - tada bus ke liami gyventojai kuriamus vej kius. Taip etajame deimtmetyje

348
kratas bus apgyvendintas gyventojais i Didiosios Lietuvos. Gyven tojai buvo renkami i vis etnini Lietuvos region. Taip Klaipdos kratas buvo apgyvendintas, bet a manyiau, kad buvo padaryta ga na didel ala etniniams Lietuvos regionams, i kuri danai ivykda vo itisi kaimai. Bet grkime prie klaipdiki. 1945-1946 m. Lietuvoje vyko repatriacija ir sugro madaug 36 tkst. repatriant. Labai mayt dalis, 4 tkst. i j, gro Klaip dos krat. ita pirmoji repatriacijos banga i esms apm grtanius i sovietins okupacins zonos Vokietijoje. 1946 m. repatriant srautas isenka, visos repatriacijos tarnybos faktikai panaikinamos, bet Vaka r Europoje, pasirodo, dar liko labai daug pabgli. Tuomet ir paai kjo, kad grinti Klaipdos krato gyventojus Tvyn nra jokio ju ridinio pagrindo, nes jie niekada nebuvo ir nesijaut SSRS pilieiais. Pilietybs klausimas XX amiuje buvo pats painiausias klaipdi kiams. Ne kart jie buvo veriami pasirinkti - pilietyb ar tautyb. Ap sisprendimo svarstykls krypdavo tai vien, tai kit pus. 1939 m. Hitleriui aneksavus Klaipd, ia gyvenusieji lietuvi tautybs asme nys buvo padalyti dvi kategorijas. Pirmieji - asmenys, kurie 1924 m. atgavo Lietuvos pilietyb, o po Klaipdos krato aneksijos nepareik noro likti lietuviais, automatikai tapo Vokietijos lietuviais. Antrajai ka tegorijai priklausyt Lietuvos Respublikos pilieiai, gyven Klaipdos krate po aneksijos. Pagal Lietuvos Respublikos usienio pasus jie bu vo traktuojami svetimaliais. Artjant prie Rytprsi frontui, abiej i kategorij Klaipdos krato gyventojai drauge su tikraisiais Vokietijos gyventojais karo buvo nublokti Europ. Taigi, remiantis SSRS pilie tybs statymu, jie visi nebuvo Lietuvos SSR pilieiai. Priklaus pirma jai kategorijai, buvo Vokietijos pilieiai, o kiti - asmenys be pilietybs. Taigi tuos klaipdikius, kurie Vokietijoje atsidr sovietinje okupaci jos zonoje, grinti Lietuv kartais buvo galima net prievarta, remiantis j gimimo vieta. Asmenis, kurie atsidr sjunginink okupacinse zo nose, grinti SSRS tiek juridikai, tiek fizikai buvo komplikuota, nes tam prieinosi ne tik patys mons, bet ir Anglijos, JAV, Pranczijos emigracins bei repatriacijos tarnybos. Dabar iek tiek nukrypsiu on ir pasakysiu, kad tuo metu pilie tybs ir grinimo SSRS klausimas buvo paliets ne tik klaipdikius, bet ir vis teritorij, kurias Soviet Sjunga 1939-1940 m. inkorporavo savo sudt, gyventojus. Tai Besarabija ir visas itas regionas. 1947 m. vyko svarbus pasitarimas Maskvoje, ir J. Paleckis inicijavo SSRS pilietybs patais dl klaipdiki pilietybs. 1947 m. gruodio pa baigoje sakas buvo priimtas. Jis numat, kad lietuvi tautybs Klaip

349

dos krato gyventojai, iki 1939 m. kovo 22 d. buv Lietuvos pilieiais, pripastami SSRS pilieiais. Remiantis ia pataisa, pasitelkus propagandos priemones ir vairius kitus bdus, Klaipdos krat tuo metu pavyko grinti dar 2 tkst. repatriant. I viso krat gro tik apie 6 tkst. repatriant. Bdin giausias bruoas buvo tas, kad gro seni, ligoti mons, invalidai, mo terys su vaikais, jaunimas namo negro. K jie rado gr? Vis pirma paaikjo, kad jie nebuvo ia nei laukiami, nei reikalingi. J namus bu vo um nauji eimininkai. Neretai pareignai galjo juos atleisti i darbo. Cituoju: Atleisti i darbo t vokik kiaul". Nuosavyb buvo prarasta. Tie, kurie band kovoti ir nuosavyb susigrinti, daniausiai 1948-1949 m. buvo itremti Sibir. Visi klaipdikiai, ypa repatrian tai, sulauk ypatingo NKVD struktr dmesio. Apie juos buvo ren kama speciali mediaga. Visuose statistiniuose ir analitiniuose doku mentuose ji jo atskira eilute. Kaip ir kiti Lietuvos gyventojai, Klaipdos kratas nukentjo per ma sines deportacijas. Bendras rezultatas - madaug per vis stalinini de portacij laikotarp i io krato itremta apie 6,5 tkst. moni. ios netektys ypa skaudios, nes, kai tremtiniai prads grti i Sibiro, klai pdikiai sugebs atkurti buvusi savo vokik pilietyb ir, nebeusuk dami gimtin, ivyks tiesiai Vokietij. Krate - ypatinga padtis. Kuriant vejybos pramons kius, uos tus ir laivynus, darbo jga buvo rekrutuojama i Rusijos. Taip ia at siranda treiosios kultros mons - rusai ir rusakalbiai. vairi tau teli ir taut etnoso susimaiymas, be jokios abejons, buvo pagrindi nis nacionalins stalinins politikos bruoas. Prasideda moralini stan dart deformacijos. Atsiranda reikini, prie kuri klaipdikiai sunkiai priprato arba kuri ir visikai neprim: nesiningas poiris nuosa vyb, girtuoklyst, kuri niekada nebuvo krate toleruojama, savotika ekspresyvi atvykli leksika ir daugyb kit dalyk. Kad is sovieti ni standart diegimas klaipdikiams buvo nepriimtinas, parod ma sin j emigracija 1958-1960 m. Vokietij. Tada i 7,5 tkst. ivyku si i Lietuvos 81% buvo klaipdikiai, o pagal dokumentus 82% j buvo lietuviai. Ir galutinis tos trumpos sovietizacijos rezultatas yra tas, kad ian dien galima konstatuoti, jog Klaipdos kratas, jo kultra ir istorinis kul tros subjektas tebra tiktai istorin svoka. Ai u dmes.

350

Soviet armijos ala Estijos gamtai ir aplinkai

Martas Nikius, Tarptautin buvusi politini kalini ir komunizmo auk sjunga

Pone prezidente, ponios ir ponai! iame Kongrese, vykstaniame Vil niaus mieste, buvo nemaai kalbta apie sumajus gyventoj skaii, institucionalizuot teror ir kitus buvusio komunist bloko vadov bei j samdini nusikaltimus. Taiau iki iol nedaug buvo pasakyta apie komunistini struktr ir j monarch padarytus ekonominius nuostolius bei al Soviet oku puotoms alims. Didel mint nuostoli dal sudaro Estijos gamtai padaryta ala, atsiradusi dl Sovietins armijos veiklos. Prie Antrj pasaulin kar armija um tik nedidel taikingos Res publikos dal. Dl to karini jungini ala gamtai i esms buvo ne reikminga. 1939 m. ruden, prajus keletui savaii po Molotovo-Ribbentropo pakto sudarymo, Maskvoje buvo pasirayta plaiai pagarsjusi Bazi su tartis. Pagal t sutart formaliai vis dar nepriklausomos alies teritori joje, daugiausia Estijos iaurs vakaruose ir salose, buvo dislokuota apie 35 tkst. Soviet armijos kareivi. Paskui Estija buvo okupuota ir pri jungta prie Soviet Sjungos. Tada visa padtis dramatikai pasikeit. Soviet armijai ir saugumo organams priklausani emi nekontroliavo Estijos vyriausyb ar jos civilins struktros, o k jau kalbti apie gamtosaugos specialistus. Mintoji 1939 m. rugsjo 28-osios Bazi sutartis buvo pasirayta spaudiant aukiausio rango soviet valdininkams su slyga, kad ga lios deimt, ilgiausiai - penkiolika met. Ji niekada nebuvo pratsta. Taigi usienio karins pajgos turjo palikti Estij 1949, vliausiai 1954 m. Okupacins kariuomens daliniai pasiliko ia kur kas ilgiau ir tik 1994 m. rugpjio 31 d. buvo oficialiai ivesti i Estijos teritorijos. Taiau alyje liko daugyb Rusijos karinink, usimaskavusi provo

351

katori ir avantirist su savo eimomis, kurie dabar jau tapo nacio naline mauma" ir naudojasi visomis tiek i Estijos, tiek i Rusijos gau namomis privilegijomis. Taigi beveik pus amiaus trukusios mano alies okupacijos ir ru sinimo pabaiga tra iliuzin. Tokios kalbos skirtos tik lengvatikiams mulkinti ir tarptautins visuomens akims apdumti. Kokie ios nepavydtinos situacijos, ugriuvusios nepriklausom valstyb, rezultatai vertinant gamtos apsaugos ir aplinkos politikos as pektu? Toliau kalbdamas pasitelksiu akademiko Anto Raukaso (Talinas) tyrim duomenis, kuriais remiantis neseniai ileista gerai argumentuo ta, turtinga fakt ir skaii, puikiai iliustruota knyga Endise Nouko gude Liidu sijavae jaakreostus ja seile likvidermine" (est kalba, su smulkia anglika santrauka Soviet armijos ala Estijos gamtai ir jos likvidavimas"). Remiantis ios monografijos duomenimis, armija ieidama paliko mil inik kiek vairiausi atliek, skaitant metalo lau, vino akumu liatorius, padangas, plastmass atliekas, toksikus skysius ir kt. Beveik visi kariniai statiniai, pastatyti labai nekokybikai ir toli nuo centrini gyvenviei (pavyzdiui, Karujarvje arba Sorvje, Saremos saloje), ci vilinms reikmms netinka ir turi bti nugriauti. tai keletas skaii, iliustruojani, kaip Soviet kariuomen uter Estij (apytiksliai skaiiai): plotai, uterti naftos produktais, - 4100 ha; geleies, plieno ir spalvotj metal lauas - 158 000 t 2600 ha plote; neorganins atliekos - 365 000 t 700 ha plote; miko nuostoliai - 19 700 t 500 ha plote; buitins atliekos - 52 000 t 300 ha plote. Vien tik Taline Soviet kariuomen paliko 32 992 t atliek, uterta teritorija sudaro 79 ha, o toki plot yra 184. Atitinkami skaiiai Tartu (antrame pagal dyd Estijos mieste) - 385 870 (!), 30 ir 72. Visos Res publikos mastu ie skaiiai tokie: 1 741 159, 2212 ir 2883. Estijos Respublikoje buvo 1565 buvusios Soviet Sjungos kariniai objektai. Jie buvo um 87 147 ha plot, kas sudaro 1,9 proc. alies teritorijos. Estijos pakrants vandenyse buvo paskandinta daugiau nei 50 bu vusio sovietinio karinio laivyno laiv, tarp j ir Vii tipo povandeninis laivas. Daugiausia laiv nuolau yra dviejuose Talino uostuose. My-

352

nisadamo uosto akvatorijos dugne i viso buvo 19 karini, raketsvai di, minosvaidi ir povandenini naikintuv. io uosto kontrol per jo Estijos valdios struktr rankas tik 1994 m. rugsjo 1 d. Todl dar laukia labai daug uosto valymo darb. Ikelti i jros dugno lai vus - labai sunki (ir brangi) uduotis, nes daugelis nuolau stipriai surdijusios ir keliant gali suirti. Laiv liekan po vandeniu pjaustyti negalima, nes jose gali bti naftos ar kit nuodingj mediag, ku rios tuomet isiliet jr. 1997 m. buvo baigti pagrindiniai uost valymo darbai. Taiau i nios apie laivus, paskandintus Estijos pakrants vandenyse, vis dar nra galutins. Anto Raukaso ir jo bendradarbi monografij sudaro 15 skyri, i kuri bt galima pacituoti iuos: raket bazs ir su jomis susijs aplinkos utertumas (kalbama apie dirvos ir gruntini vanden utertum saminu, toksika ar mine raket kuro sudedamja dalimi, Keila-Joa, Radi ir kitose ra ket bazse); pavojing atliek buvusiuose kariniuose objektuose surinkimas ir nukenksminimas (pavyzdiui, Maniku okupacin kariuomen pa liko 20 t napalmo; vairiose Estijos vietose buvo rasta dideli kie kiai duj ir padegamj miini, chloropiorino ir t. t.); grini tamponavimas ir konservavimas (buvusi karini objekt grini nukenksminimo darb apvalga); sprogmen nukenksminimas (pagrindinis dmesys skirtas imina vimo darbams Pakrio, Osmusaro ir Naisaro salose, Aegvydaus po ligone ir kitur); povandenini laiv ekipao mokymo centras ir aplinkosaugos pro blemos (apraoma moderniausia atomini povandenini laiv eki pao mokymo staiga udarame Paldiskio mieste, kuri kontro liuoja Rusijos specialistai ir kuri buvo didiulis taros altinis); Silamjs pramoninis kompleksas ir metalo atliekos (problemos, susijusios su pavojinga radiacine tara buvusioje karinje gamyk loje uslaptintame rusakalbiame mieste Estijos iaurje). Labiausiai uterti Estijos rajonai yra kariniai objektai Taline, Pakrio salose, Pakrio kyulyje, kariniame dalinyje Kloga, Aegvydaus karinio mo kymo poligone (33 100 ha) ir Laeve (13 411 ha), kur deimtmeiais buvo bombarduojama, audoma i artilerijos pabkl ir mokomi pstininkai. Apie 65 000 ha Estijos mik pateko artilerijos poligon ir tankod rom teritorijas (Maniku netoli Talino, Harilaid Saremos saloje ir kt.).

353

ia jie buvo nepriirimi ir naudojami ne pagal paskirt. Didiuliai mi k plotai buvo sunaikinti gaisr, kilusi per audymus ir bombardavi mus. Danai tai buvo patys vaizdingiausi regionai, pavyzdiui, Esker ir Kame vietovs prie Aegvydaus, Estijos iaurje. Gaisruose inyko ar uvo daug gyvn ir augal. Aegvydaus, Maniku, Kloga ir Keilos artilerijos poligonuose pilna tranj, krateri ir po bombardavim likusi griovi. Beveik visuose poligonuose randama labai daug min, artilerijos sviedini ir nespro gusi bomb, kurios yra tapusios nelaiming atsitikim prieastimi ir vis dar kelia pavoj moni gyvybei. Gausyb tranj raket bazse ir ryio daliniuose neatpastamai pakeit kratovaizd. Iki 1939 m. Vaike Pakrio ir Suur Pakrio salose, per myli ar dvi va karus nuo Paldiskio miestelio, beveik nebuvo taros altini. 1934 m. ia gyveno 354 mons, beveik visi vedai (viena i priekario Estijos nacio nalini maum), kurie usim ems kiu, vejyba, ruoni mediok le. Jie buvo ivaryti i savo nam, ir nuo 1950 m. iki 1992 m. vasaros Pa krio salos buvo tapusios soviet karo aviacijos bombardavimo mokymo poligonu. Traukdamasi okupacin kariuomen paliko apie 1000 ha i knaisiotos ems, ivarpytos bomb tuneliais iki trij metr gylio. Iki 1996 m. ia buvo susprogdintos 2949 bombos. Kratovaizd ia vis dar gadina pasen kariniai renginiai, kurie buvo bomb taikiniai. Naisaro saloje, kuri matyti i Talino, po Antrojo pasaulinio karo pra dtos milinikos statybos, kurias buvo suveta daug svetimali i Ryt. Vietiniai gyventojai, daugiausia kalbantys vedikai (1934 m. j buvo 450), ivaryti. Civiliams sala tapo udaryta, joje rengta soviet karin baz. Soviet karinis jr laivynas reng didiul slapt jrini min sandl ir min surinkimo fabrik. iai produkcijai transportuoti 18,6 km2 sala buvo iraizgyta siaurojo geleinkelio bgiais. Min san dlis um apie 20 ha plot ir buvo apjuostas keliom eilm vielins tvoros. Net ir dabartiniais laikais Madasadame, kur buvo nukenksmi namos minos, randama gausyb tui min apvalkal. Dideli salos plotai vis dar gausiai uterti. Soviet laikais buvo apribotas eilini moni susisiekimas su Bal tijos salomis, o kartais net mokslininkai negaljo kariniuose objektuose susipainti su gamtos paminklais. Nuo 1992 m. i valstybs biudeto buvo skiriama l alos mas tui vertinti. alieji savo veikla atkreip visuomens dmes kritik gamtos bkl visoje alyje, skaitant ir karines bazes. Aegvydaus arti lerijos poligon jaunimas vyko rinkti bomb. Estijos specialistai, vado vav likviduojant karini dalini padaryt al gamtai, buvo mokomi

354

Vokietijoje. 1993 m. buvo finansuojamas bendras Danijos ir Estijos ap linkosaugos ministerij projektas ivalyti naftos teralus i buvusio Ta pa karinio oro uosto. Galima pateikti daugiau panai pavyzdi, bet akivaizdu tai, kad Estija pati viena negali panaikinti vis sovietins oku pacijos ir kolonizacijos padarini. Visa Soviet Sjungos kariuomens Estijos Respublikai padaryta a la siekia 56 mlrd. Estijos kron (t. y. 4 mlrd. JAV doleri). Turbt pa naius skaiius galt pateikti ir ms pietiniai kaimynai, kurie susi duria su tokiais paiais sunkumais. Tad kas apmoks sskaitas? iandienin Rusija, juridin Soviet Sjungos pdin, Lenkijos, Vengrijos ir ekijos atsipra u praeities nusikaltimus. Bet iki iol at kakliai neigiama, kad dl stalinins usienio politikos Estija, Latvija ir Lietuva buvo okupuotos ir kolonizuotos. O k jau kalbti apie vis nuo stoli ir alos kompensavim trims Baltijos alims. Kaip jau sakyta io praneimo pradioje, okupacin armija i Esti jos buvo ivesta 1994 m. rugpjio 31 d. Prie tai, 1994 m. liepos pa baigoje, Lennartas Meri, Estijos Respublikos Prezidentas ir jo kolega Ru sijoje Borisas Jelcinas Maskvoje pasira nuolank ir pusiau konfiden cial susitarim. Remiantis iomis vadinamosiomis Liepos tezmis (Ju ulilepped), apie 20 tkst. buvusi soviet karinink ir KGB darbuoto j liko vis dar nedesovietizuotoje Estijoje. Priimtame dokumente Estija nepareik joki pretenzij dl milinikos karins taros ir alos, pa darytos alies gamtai po 1939-1940 m. ir siekianios 56 mlrd. Estijos kro n. Prosovietiniai Estijos diplomatai ir politikai jau anksiau buvo pa niekin kertin Estijos Respublikos akmen - 1920 m. Tartu taikos su tart. Taip svetima valdia ir vl buvo teisinta... K gi daryti? Girdjau, kad Lietuvos ir Latvijos valdios atstovai, politikai ir i niasklaida dl i problem laikosi kur kas tvirtesns pozicijos ir nebi jo tiesiai viesiai pareikti pokomunistinei Rusijai pretenzij. Suvienykime savo pastangas, enkime kartu ir niekada nepavarki me vertindami komunizmo nusikaltimus, pateikdami teistus reikala vimus tiems, kurie kalti dl sunkios Baltijos ali praeities visomis pras mmis, skaitant ir karin tar bei al aplinkai! Vokietija jau sumokjo kompensacijas nacizmo aukoms ir nukent jusiesiems. Kodl dabartin Rusija negalt taip pasielgti su pavergto mis alimis, kolonizuotomis tautomis ir visais nukentjusiaisiais nuo ko munizmo? Tikiuosi, kad Kongresas ir Visuomens tribunolas priims iuo klau simu esmin sprendim.

355

Sovietini baudiamj tarnyb veiklos padariniai Baltarusijoje 1920-1950 m.

Igoris Kuznecovas, Baltarusijos valstybmis universitetas

1922 m. birelio 1 d. buvo priimtas Rusijos Federacijos baudiama sis kodeksas. is Kodeksas ir jo 1926 m. redakcija veik Baltarusijoje iki 1958 m. Plaiai inomas garsusis io Kodekso 58 straipsnis Kontrre voliuciniai nusikaltimai". Straipsnyje buvo 14 punkt ir 13-oje i j buvo numatyta aukiausioji bausm - suaudymas. Ketvirtajame deimtme tyje kaltinimai daniausiai ir bdavo pagal 58 straipsnio punktus I-j (Tvyns idavimas), 6-j (nipinjimas), 7-j (valstybins pramo ns, transporto, kooperacijos griovimas), 8-j (teroro akt vykdymas), 10-j (kontrrevoliucin, antisovietin veikla, propaganda ir agitacija) ar II-j (dalyvavimas kontrrevoliucinje organizacijoje). Beveik pus vis kaltinamj ketvirtajame deimtmetyje buvo nu teisiami pagal 58 straipsnio 10 punkt, kur baudiamoji atsakomyb bu vo numatyta net iki aukiausios bausms tokiais atvejais: meiikiki pasisakymai apie partijos vadus ir vyriausyb; SSRS usienio politikos diskreditavimas; religin propaganda; pralaimjimo nuotaik skleidi mas; bandymai diskredituoti RKKA; pasisakymai apie ekonomin dar bo moni padt SSRS ir kapitalizmo garbstymas; kontrrevoliuciniai ipuoliai prie komunistus; sistemingas atsisakymas dirbti NKVD ir ki tuose lageriuose. Paymtinas labai didelis baudiamj nusikaltim, u kuriuos teismai galjo skirti aukiausi bausm, skaiius. Pavyz diui, pirmajame skyriuje Kontrrevoliuciniai nusikaltimai" i septynio likos baudiamj nusikaltim u keturiolika buvo numatyta aukiau sioji socialins apsaugos" bausm. U daugel baudiamj nusikalti m, tarp j ir u nekelianius didels grsms visuomenei (atsisakymas mokti mokesius, galvij iskerdimas ir kt.), buvo numatyta viso tur to konfiskacija. U beveik visus kontrrevoliucinius nusikaltimus buvo numatytos to kios socialins apsaugos" priemons: paskelbimas darbo moni prieu

356

ir BSSR ar kitos sjungins respublikos, o sykiu ir SSRS pilietybs at mimas; visikas ar dalinis teisi atmimas; itrmimas tam tikram lai kui i SSRS; draudimas gyventi kai kuriose vietovse. Svarbu paymti, jog, teismui atmus i nuteistojo teises, is netek davo ne tik politini teisi, bet ir elementari materialins egzistenci jos slyg. Pavyzdiui, visikai atmus teises, asmuo ne tik negalda vo uimti koki nors pareig, bet ir netekdavo teiss pensij, paal p, i jo buvo atimamos ir tvysts teiss. Tiriant archyvines be pagrindo represuotj bylas, pasirod, kad la biausiai paplits buvo neteistas moni apkaltinimas Tvyns idavys te (63 str.). Tai SSRS pilieio veika, pakenkusi karinei SSRS galiai, jos valstybinei nepriklausomybei ar teritorijos nelieiamumui, taigi nipi njimas, pabgimas ar perbgimas usien. Grieta bausm buvo skiriama ir kaltojo giminaiiams. Jeigu pilna meiai gimins apie ketinim bgti inojo, bet apie tai neprane ir pa djo idavystei rengtis bei j vykdyti, jie buvo baudiami laisvs at mimu nuo 5 iki 10 met ir turto konfiskavimu. Kiti pilnameiai kartu su nusikaltusiuoju gyvenantys jo eimos nariai buvo baudiami atimant jiems rinkim teises ir 5 metams itremiant tolimuosius Sibiro rajo nus. Taigi paiame statyme gldjo galimyb represuoti joki nusikal tim nepadariusius asmenis. 1929 m. pagrindinis represins mainos taikinys buvo valstieiai, su dar alies gyventoj daugum. Tas pat vyko ir Baltarusijoje. Politin mis represijomis visikai pagrstai galima laikyti masin ir turjus tra gik padarini ibuoinim. Nuo 1929 m. pabaigos iki 1930 m. vidu rio SSRS buvo ibuointa" daugiau negu 320 tkst. eim (ne maiau kaip 2 mln. moni) ir konfiskuota turto, kurio vert siek daugiau ne gu 400 mln. rubli. Treiajame-penktajame deimtmetyje Baltarusijoje buvo ibuointa" ne maiau kaip 350 tkst. moni. 1931 m. vasar per al nusirito nauja didel ibuoinimo banga. Tik i BSSR Uralo, Sibiro ir Kazachstano rajonus buvo isista daugiau kaip 100 tkst. valstiei. OGPU-NKVD inybins statistikos duome nimis, 1930-1931 m. alyje ibuointa 569,3 tkst. ki, i kuri toli muosius rajonus igabenta 381 tkst. eim (daugiau kaip 15 tkst. moni - i Baltarusijos). 1931 m. ibuoinimo tempas ir mastas jau negaljo bti siejami su kolektyvizacija, ir daugiausia juos lm kio organ paraikos. Nuo t met OGPU perm vis technologijos cikl" nuo ikeldinimo iki spec, perklli darbo lageriuose panaudojimo ir nualino neskmingai vei kusius konkurentus (NKVD sistem), kurie nesugebjo ne tik kikai"

357

panaudoti ibuointj darbo jgos, bet ir organizuoti j apgyvendini mo vairiose vietose ir apsaugos. Greta teismo institucij gyvavo ir itisa neteismini tarnyb sistema. Ji SSRS ir BSSR pradjo formuotis dar 1923 m. T met vasario 15-j SSRS CVK sprendimu buvo kurta OGPU Teismo kolegija. Ji turjo tei s neteismine tvarka nagrinti diversijos, kenkimo ir kit nusikaltim bylas bei taikyti visas bausmes. 1932 m. buvo atverstas naujas lidnai pagarsjusi SSRS represij puslapis. 1932 m. rugpjio 7 d. Soviet Sjungos VCIK ir SNK buvo priimtas statymas Apie valstybini moni, kolki ir kooperatyv turto apsaug bei visuomenins socialistins nuosavybs stiprinim". Tame statyme buvo numatyta tik viena bausm - suaudymas, ir tik iimtiniais atvejais bei esant lengvinani aplinkybi - 10 met laisvs atmimo. SSRS aukiausiojo teismo duomenimis, 1933-1939 m. vien tik teismo institucijos nuteis 78 691 asmen. Prie io skaiiaus pridjus tuos, kuriuos nuteis SSRS OGPU ir respublik, krat bei srii ga liotosios OGPU atstovybs, bus daugiau nei 540 tkst. moni. Lygiagreiai su valstiei represijomis baudiamieji organai 19291933 m. vykd akcijas, nukreiptas vis pirma prie inteligentij. Bendrame represij sraute Baltarusija nebuvo iimtis. Treiojo de imtmeio pabaiga ir ketvirtojo deimtmeio pradia Respublikoje bu vo paymtos" bylomis apie kenkim, kontrrevoliucines ir diversi nes bei nip organizacijas" bei baltarusikus j filialus - Prompartij", RSDDP (menevik) Sjungin biur ir kt. 1937-1938 m. niekuo nekaltus mones ugriuvo nauja visk pake liui luojanti masini represij banga. Pasiskelbs, jog gina socializm nuo jo prie", Stalinas elgsi kaip pikiausias ir klastingiausias prie as. Joks baltasis teroras, joks karas nebt galj padaryti liaudiai tiek blogio, kiek padar jis, gindamas savo absoliutin valdi. BSSR NKVD ir vietos troik" veikla itin suaktyvjo po 1937 m. lie pos mnesio, kai, vykdant nurodym i aukiau, vietose buvo suda romi aktyvi kontrrevoliucini element" sraai. Po to Baltarusijoje, Vakar Sibire ir kituose alies regionuose prasidjo masiniai sumimai ir kontrrevoliucini byl" klastojimo operacijos. Tomis operacijomis buvo siekiama sukurti" vadinamsias sjun gines kontrrevoliucines organizacijas": kontrrevoliucin diversin, an tisovietin teroristin sukilli eser nip, kontrrevoliucin nacionalis tin faistin, lenk karin ir daugel kit organizacij. Srii ir miest NKVD valdybos gaudavo nurodymus nustatyti skir t liaudies prie" skaii. vairiais bdais, tarp j ir remiantis i anks

358

to surinktais slapt informatori bei visuomenini pagalbinink" skundais, skubiai gautais naujais anksiau suimtj prisipainimais ir kt., pagal usakym" buvo sudaromi konkrei asmen sraai. Pas kui jie bdavo suimami. O vykdavo viskas tai kaip. Centras duodavo usakym iaikinti nustatyt liaudies prie" skaii. Remdamiesi nurodymu, srii NKVD skirdavo atitinkamas uduotis rajonams ir kiekvien kit m nes ar ketvirt laukdavo nauj konkrei" skaii. Pavyzdiui, Mins ko miesto NKVD skyrius kas mnes gaudavo kontrolin 3-5 tkst. mo ni skaii. I j ne maiau kaip 60% bdavo siloma nuteisti pagal pirmj kategorij, t. y. suaudant. Bdavo taikomi specials ataskait blankai. Juose viskas bdavo su raoma atskiras skiltis: kiek i koki sluoksni paalinti", kiek i j kariki, kulto tarn ir t. t. Bdavo ir taip, kad, greta bendro pagal u sakym numatyt suimti moni skaiiaus, i karto bdavo nurodomas ir numatom suaudyti skaiius. Viryti norm" bdavo leidiama, ta iau u jos nevykdym grs bausm, net ir pati aukiausia - socia lin globa". Todl danai suimtuosius ia pat, tinkamoje vietoje" - mi ke, dauboje ar kapinse, - suaudydavo, o paskui atgaline data sutvar kydavo bylas su prisipainimais". Siekiant t darb" aktyvinti, buvo rengiamos miest ir rajon NKVD skyri socialistins lenktyns" - kas daugiau suims nurodyt katego rij liaudies prie". 1937 m. duomenimis, BSSR i NKVD skyri pir m viet um Slucko skyrius, kuriam vadovavo valstybs saugumo leitenantas Tarakanovas. Archyvini tardymo byl mediaga ir represuotj atsiminimai lei dia tvirtinti, kad, siekdami igauti i tardomj reikiamus parodymus, NKVD darbuotojai daniausiai taikydavo tokius metodas: tardym kon vejeriu (be pertraukos 7-8 valandas), tardym nakt, nuolatinius kvieti mus pas tardytoj, artimj pamim kaitais, psichologinio kontrasto ok, akis vieiam labai stipri lemp, irkli" ir kds" metod, suimtj statym ni, grasinim ginklu, spjaudym burn... NKVD darbuotoj iradingumas organizuojant tardymo sistem, naudojant mantriausius fizinio ir moralinio poveikio bdus buvo begalinis. Tuo metu buvo itin paplit nuteistj artimj aretai. 1938 m. sau sio 16 d. SSRS teisingumo liaudies komisaras pasira sakym Dl draudimo atleisti i darbo asmenis dl j giminysts su suimtuoju u kontrrevoliucin nusikaltim", o iki 1939 m. sausio 1 d. perirtos 1 175 998 bylos asmen, kurie buvo nuteisti 1936-1937 m. Nustatyti tiks l toki asmen skaii nemanoma.

359

Iki 1942 m. teism statistikoje i nuteistj kategorij nebuvo at sivelgiama. Remiantis SSRS aukiausiojo teismo ir SSRS aukiausio jo teismo Karins kolegijos duomen analize, galima tvirtinti, jog 1937-1939 m. toki asmen visoje SSRS turjo bti daugiau negu 1 mln., o BSSR - ne maiau kaip 90 tkst. 1937 m. kilusi masini represij banga antrojoje 1938 m. pusje pra djo slgti. Kai SSRS NKVD dav nurodym pristabdyti masines akci jas alinant liaudies prieus", sumajo byl, keliam dl kontrrevo liucini nusikaltim (beje, BSSR jos i viso sudar vidutinikai 30-40%). Po 1939 m. rugsjo mnesio Baltarusijos NKVD organams darbo vl padaugjo. Rytus m riedti eelonai su deportuotais vakarini Bal tarusijos srii gyventojais. I to srauto Sibire atsidr daugiau negu 60 tkst. baltarusi, lenk, yd ir kit tautybi moni. Jei prie to skai iaus pridsime asmenis, kurie buvo represuoti teismo ir ne teismo ins titucij administracine tvarka, susidarys daugiau nei 85 tkst. asmen. Archyviniai dokumentai, saugumo organ, MVD, teism ir Rusijos Fe deracijos mediaga leidia daryti pirmin ivad, kad Vakar Sibire (da bartins Novosibirsko, Kemerovo ir Tomsko sritys) ketvirtajame deimt metyje buvo ne maiau kaip 25-30 tkst. moni, kilusi i Baltarusi jos, represuot vien teismo institucij. Autoriui teko analizuoti duomenis i Baltarusijos kilusi represuo t moni, kurie ketvirtajame deimtmetyje buvo Tomsko srityje. Pa aikjo tai kas: pagrindin smg patyr valstieiai ir darbininkai (iki 64%); pagrindiniai j sumimo motyvai - devyni i deimties apkaltin ti padar kontrrevoliucinius nusikaltimus"; iki 70% piliei nuteista 1937-1938 m.; atuoni i deimties nuteistj bdavo suaudomi ir tik ne daugiau kaip 2% buvo nuteisti maiausiai 5 metams. Apytiksliais duomenimis, 1920-1950 m. Baltarusijoje buvo represuota apie 1,5 mln. moni. Ketvirtajame deimtmetyje SSRS ir Baltarusijoje vykdytos masins represijos buvo aikiai suplanuotos, o baudiamieji organai, tiesiogiai vadovaujami VKP(b), vykd jas itin iauriai ir nemonikai. Represijos buvo neteistos, prietaravo pagrindinms pilieio ir socialinms eko nominms teisms. Jos turjo tragik padarini deimtims ir imtams tkstani moni.

360

Lietuvi tauta ir Italija

Andrea Damilano, Italijos ir Lietuvos kultros centras

Pirmiausia noriau nuoirdiai padkoti Lietuvos monms, nu sprendusiems surengti nepaprastai svarb tarptautin Kongres. Taip pat dkoju, kad pakviette mane, Italijos-Lietuvos asociacijos, kurtos 1990 m. gegus mnes, viceprezident. A perduodu ms asociaci jos Prezidento profesoriaus Paolo Barbi, Europos Parlamento ir Euro pos liaudies partijos sekretoriato nario, sveikinimus. Praeit met birel Romoje, glaudiai bendradarbiaudamas su Lie tuvos-Italijos kultros centro Vilniuje pirmininke ponia Laima Pango nyte, turjau garbs organizuoti susitikim, nagrinjus temas, kurias daugelis autoriteting pranej i laisvos ir demokratikos Lietuvos bei kit valstybi, patyrusi soviet okupacijos iaurumus ir kanias, aptaria ia iandien. mones, dalyvavusius aname susitikime, v. Petro aiktje iltai pasveikino popieius Jonas Paulius II, kuris palinkjo Lie tuvai tsti taikos ir tikrosios laisvs, isivadavus i vis priklausomy bs form, keli". Italijos mons visada ujaut skausmus kentusi Lietuv, kuri, Stalinui ir Hitleriui sudarius idavikik sandr, prie eis deimt meius okupavo sovietai, paskui naciai, paskui vl sovietai. Apie tai 1951 m., kalbdamas Italijos Parlamente, nedviprasmikai pareik Ita lijos Ministras Pirmininkas Alcide De Gasperi. Prajusiais metais Romoje vykusiame susitikime visi dalyviai labai jautriai reagavo Balio Gajausko, 37 metus praleidusio Sibiro gulaguo se, bei kit Lietuvos pasiprieinimo judjimo, nukreipto prie Raudo nj armij, dalyvi dramatikus prisiminimus. Su dideliu susidom jimu klausms ponios Onos Voveriens pasakojimo apie didvyrik daugelio moter, kurios vienos arba kartu su savo vyrais, tvais ar snumis kovojo u laiv ir nacionalins nepriklausomybs pergal.

361

Italijos-Lietuvos asociacijos vardu iame Kongrese noriau Lietuvos monms kuo nuoirdiausius linkjimus, kad jie nuo visoki prispaudj pasiaukojamai gint brangi laisvs Taip pat linkiu Lietuvai kaip galima greiiau tapti visateise Sjungos, sudarytos i laisv ir demokratini valstybi, nare.

perduoti visuomet dovan. Europos

362

Komunizmo ir pokomunizmo nusikaltimai enijoje

Aminat Saijeva, enijos informacijos centras Lietuvoje

Komunizmo nusikaltimai en tautai yra saviti dl niekada nenu trkusios en kovos u savo laisv ir nepriklausomyb. 1917 m. vasario mnesio vykiai Rusijoje prats kolonijos pakra iuose gyvenani taut isilaisvinimo i Rusijos imperijos glbio ko v. 1917-1918 m. enija sujung iaurs Kaukaz vientis valstyb, nepriklausom Jungtin Kaln Respublik. jos sudt jo visos iau rs Kaukazo tautos, gyvenanios tarp Juodosios ir Kaspijos jr. Nau jj Kaukazo valstyb sudar 7 teritorijos - Abchazija, Adygja, Dages tanas, Kabarda, Karaiajevo-Balkarija, Osetija ir enija-Inguija. Tei sin sistema rmsi tradiciniu adat, kurio pagrindiniai principai yra laisv, lygyb ir demokratija, bendros visiems kaukazieiams normos. Jungtins Kaln Respublikos Konstitucijos dvasia buvo artima JAV Kon stitucijai. Netgi jos valstybin vliava buvo juostuota, o virutiniame de iniajame jos kampe buvo 7 vaigds, simbolizuojanios 7 teisinius sub jektus. Iki i dien Jungtins Kaln Respublikos valstybin vliava sau goma JAV, Niu Dersio valstijoje. Taiau Kaln Respublika egzistavo neilgai, truput ilgiau nei viene rius metus. I pradi kaukazieiai kovsi su bolevikais, o paskui - su carine Denikino armija, kuri Vakarai rm pinigais bei ginklais. M. an ba, vienas i Kaln Respublikos vyriausybs nari, knygoje Rusijos im perializmas ir kalniei nepriklausomyb", ileistoje Prahoje 1928 m., ra : Jungtin Kaln Respublika buvo pasmerkta ti, nes Europa, ne susigaudanti vykiuose, atjo pagalb rus valdiai, naujai susiforma vusiai alies pietuose". Generolas Denikinas, manydamas, kad bolevi kus jis kaip nors nugals, pasitelks i Vakar gaunamus pinigus ir gin klus, nusprend sunaikinti Jungtin Kaln Respublik. Komunistai, kovodami dl valdios Kaukaze, naudojo carizmo pa vergt taut nacionalins isivadavimo kovos lozung, apeliuodami istorin t taut praeit.

363

Remdamiesi rusikomis patvaldysts tradicijomis, pavergtas Rusi jos tautas bolevikai kreipdavosi deklaracijomis bei paadais. iose de klaracijose ankstesnysis caro reimas bdavo pasmerkiamas u priesai kos lauym, paad netesjim ir tikjimo idavim, u nerus tau tybs moni kultros ir religijos naikinim. Viename i toki kreipimsi kaukazieius, pasiraytame Lenino ir Stalino, buvo sakoma: enai ir Kaukazo kalnieiai, visi tie, kuri me ets ir maldyklos buvo griaunamos, kuri tikjim bei paproius pa myn carai ir Rusijos inaudotojai! Nuo iol js tikjimas ir paproiai, nacionalins ir kultrins staigos yra laisvos ir nelieiamos. Gyvenkite savo nacionalin gyvenim laisvai ir be klii. Tam js turite teis, at minkite, kad revoliucija ir jos organai visa savo galia saugo js, kaip ir vis Rusijos taut, teises..." Taiau komunistin bolevizmo ideologija i esms buvo prieinga nacionaliniams kalniei ypatumams. Reikia pasakyti, kad 1918 m. i 5 mln. vis iaurs Kaukazo gyventoj tebuvo 10 komunist, o tarp e n nebuvo n vieno. Kiek laiko, kol dar nesitvirtino Kaukaze, bolevikai msi vairi priemoni, kurios daliai gyventoj sukr iliuzij, kad atjo metas, kai en tauta gals pradti savarankikai vystytis. Taigi susikr Kaln Respublika Soviet Sjungos sudtyje, atsirado ariato teismai ir t. t. Ta iau vos tik naujoji valdia sitvirtino, tuoj pat buvo panaikinti ariato teismai, pradta suminti ymius enus, visi gyventojai buvo nu ginkluoti, nors iki tol enams buvo leidiama turti ginkl. Kaip bol evik teroras tuo metu vykdytas enijoje, galima sprsti i panaios politikos normatyv. Pavyzdiui, enijos autonomins srities nugin klavimo instrukcijose" (1925 m. kovas) rekomenduojama: Alo gyven toj susirinkime pareikalaujama per tam tikr laik atiduoti visus gin klus. (...) Jeigu gyventojai reikalavimo nevykdo arba vykdo tik i da lies, po 10 minui gyventojus atidengiama pabkl, o nesant artile rijos, - kulkosvaidi ugnis..." Taiau apaudymu viskas nesibaigdavo. Viename i operacijos rapor t raoma: Represijos buvo vykdomos 16 gyvenviei bombarduojant i oro ir daugiau nei 100 gyvenviei apaudant artilerijos ugnimi. Su sprogdinta 119 bandit nam ir 12 bandit nukauta myje". Tokiomis slygomis 1929-1932 m. enijos kalnuose vl siliepsnojo sukilimai. Pasiprieinimas sustiprjo, kai valdia msi en represij prisidengdama kovos su reakcingais dvasininkais", kuriais buvo laiko mi visi pagyven enai, ir buomis", prie kuri buvo priskirti visi ak tyvs, gerbiami mons, kiais. Represijos tapdavo tiesiog absurdikos, kai fizikai tvirti ir auktagiai vyrai bdavo paskelbiami buomis.

364

Slopinant iuos sukilimus, uvo ne tik j dalyviai, bet ir daug mo ter, seneli bei vaik. iaurs Kaukazo archyv duomenimis, dl rep resij, vykdyt enijoje 1929-1938 m., gyventoj, skaitant negimu sius, sumajo iki 206 tkst. O represijos prasidjo dar gerokai prie 1929 m. Antrojoje ketvirtojo deimtmeio pusje sukilli prie komunistin reim vadu tapo en raytojas Chasanas Izmailovas, kuris savo gar siojoje Deklaracijoje Soviet Sjungos valdi, paskelbtoje 1940 m., ra : Jau 20 met soviet valdia kariauja naikindama mano taut dali mis - tiek buoes, tiek mulas ir banditus", tiek ir buruazinius na cionalistus". Todl nusprendiau imtis vadovauti isivadavimo kovai. A pernelyg gerai suprantu, kad ne tik vienai enijai-Inguijai, bet ir visam daugiatauiam Kaukazui bus nelengva isilaisvinti i sunkaus raudonojo imperializmo jungo, taiau mane kvepia fanatikas tikjimas teisingumu ir teista viltis, kad visas pasaulis ir laisv mylinios Kau kazo tautos pads engti, js akimis, l ir beprasm, o mano nuo mone, vienintel teising istorin ingsn. Narss suomiai dabar rod, kad vergovin imperija yra bejg prie ma, taiau laisv mylini taut. Kaukazas taps jums antrja Suomija, o mumis paseks ir kitos pa vergtos tautos". Btent i en isilaisvinimo kova ir tapo visuotins en tau tos deportacijos Sibir, Vidurin Azij ir Kazachstan 1944 m. vasa rio mnes prieastimi. ios akcijos smulkmenos ilg laik buvo slepiamos. Parengiamasis en ir ingu deportacijos planas buvo rengiamas gerokai prie 1944 m. ir laikomas grietai paslaptyje. Nuo t met vasario 23 d. 200 tkst. NKVD ir Raudonosios armijos kareivi bei karinink tris die nas vykd en ir ingu ikeldinim. ios operacijos metu per vie n dien buvo sunaikinta iki 12 tkst. vairaus amiaus bei lyties mo ni. audydavo, sprogdindavo, degindavo enus j pai namuose, skandino Kezenoj-Amo ir Galanoo eeruose, naikino mones mokyk lose ir ligoninse. Visuose enijos-Inguijos keliuose bei gyvenviet se tysojo suaudyt en - vyr, moter, vaik ir seneli - lavonai. 1944 m. vasario 27 d. kaimo arklidje (kuri likimo ironija buvo pa vadinta L. Berijos vardu) specialios Maskvos NKVD pajgos sudegino gyvus apie 700 en viduramiko Chaibacho kaimo, esanio kalnuo se, gyventoj. Pulkininkas Gveianis, vykds iuos vrikumus, Soviet Sjungos vidaus reikal liaudies komisarui L. Berijai nedelsdamas nusiunt to ki telegram: Visikai slaptai. Tik Jums. Neturdamas galimybs trans

365

portuoti ir siekdamas beslygikai vykdyti operacij Kalnai" , buvau priverstas sunaikinti daugiau nei 700 Chaibacho kaimo gyventoj". Gveianis savo telegram gavo tok atsakym: Groznas. YVD. Gve ianiui. U rytingus veiksmus ikeldinant enus i Chaibacho rajo no vyriausyb pasil Jus paauktinti. Sveikinu. Soviet Sjungos vi daus reikal liaudies komisaras Berija". Daugiau nei 600 tkst. en ir ingu buvo susodinta gyvulinius vagonus su grotomis vietoj lang ir po mnesio, praleisto alkaname bei altame kelyje, nelaimingieji belaisviai nugabenti svetimus kratus, kur dauguma buvo pasmerkti miriai. Pirmaisiais metais mons mir nuo alio, bado ir iltins. Taiau tai nra vienintels en bei ingu mirties prieastys. Viena i mo ni neteki tuo metu prieasi paaikjo tarptautinje konferencijoje Tarptautin teis ir enijos Respublika", vykusioje 1995 m. gruodio 8-11 d. Krokuvoje (Lenkija). Vienas jos dalyvi, profesorius, Ukrainos Parlamento deputatas Ivanas Bilas pateik Rusijos archyvo duomenis (F. 9478. B. 1375), rodanius, kad deportacijos metais enai buvo mai tinami unuodytais maisto produktais. Toje paioje konferencijoje ki tas jos dalyvis - Krokuvos miesto deputatas Ryardas Boianas - pa teik deportuot lenk liudytoj parodymus apie msling masin (tks taniais) i pairos sveik ir fizikai tvirt en" imirim. Pana i parodym pateik ne tik lenkai, bet daugelio kit tuo metu depor tuot taut atstovai - vokieiai, korjieiai, graikai. Dl deportacijos uvo apie 70% en tautos atstov, o lik gyvi 13 met praleido tremtyje iauriausiomis moralins ir fizins prievar tos slygomis. Nikitos Chruiovo valdymo metu, 1957 m., enams ir inguams buvo leista grti tvyn. Respublika atgavo autonomij, taiau poli tikai ir ekonomikai enai nebuvo reabilituoti. Dar daugiau - rusai, laikydami save aminais en ems eimininkais, organizavo gin kluot pasiprieinim. Gr tvynn, enai buvo priversti isipirkti savo pai namus, o valstybs nacionalizuoti taip ir nebuvo grinti. Apie asmenins nuosavybs ir kio grinim apskritai niekad nebu vo kalbta. Leonidui Brenevui atjus valdi, baigsi trumpas Chruiovo at ilimas" ir prasidjo nauja komunistin kolonijin en priespauda. e n bei ingu rusifikavimo politika gavo ypating gali. Visose enijos-Inguijos mokyklose ir veiklos srityse buvo vartojama rus kal ba. Kas nors, savo Respublikoje siekdamas partins, valstybins, moks lins karjeros, galjo nemokti savo gimtosios kalbos, bet turjo mokti

366

rus kalb. Buvo udarytos visos meets, nacionalins mokyklos, labai apribota en ir ingu staig veikla. Gamyklose, fabrikuose, viduri nse bei auktosiose mokyklose priimant darb enams ir inguams buvo taikomi apribojimai. Netgi buvo sudarytos teisins klitys prisire gistruoti savo Respublikos sostinje. enai, iekodami darbo, buvo pri versti savo tvyn palikti, tuo tarpu rusai turjo privilegij. 1990 m. pagal socialinius-ekonominius gyvenimo lygio rodiklius tarp vis buvusi Soviet Sjungos subjekt enija-Inguija um pas kutin, 73-ij, viet. Nepaisant to, i enijos gelmi kasmet buvo i gaunama nuo 12 iki 25 mln. t auktos kokybs naftos, o Grozne funk cionavo galingas iluminis-energetinis kompleksas. Devintojo deimtmeio pabaigoje Soviet Sjungoje prasidj demo kratizacijos procesai suteik enams geresns ateities vilt. Btent tuo metu prasidjo verlus dvasinis en augimas, iaugo nacionalin sa vimon, pasirod pirmosios tolesns enijos-Inguijos politins raidos siekiant nepriklausomybs koncepcijos. enijos suverenitetas buvo atkuriamas teisiniu bdu, atsivelgiant tarptautins teiss reikalavimus. I pradi Rusija pripaino eni jos nepriklausomyb, taiau Rusijos postkomunizmas, didiavalstybinis ovinizmas ir totalitarizmas politikai, ekonomikai ir finansikai izo liavo bei blokavo enij. Kai ir tai nepasisek, prie enij buvo pradtas didelis karas, truks dvejus metus ir nusines 120 tkst. tai ki gyventoj gyvybi. Prie enij, kurios nedidel teritorija ir ne daug gyventoj, Rusija naudojo vis ri, tarp j ir tarptautinmis konvencijomis udraustus, ginklus. Miestai ir kaimai virto griuvsiais, paeista ekologin pusiausvyra, imtai tkstani moni liko be pa stogs, prarado normalias gyvenimo slygas ir tapo bgliais. 1994-1996 m. Rusijos-enijos karas buvo kariaujamas siekiant su naikinti 1991 m. paskelbt enijos nepriklausomyb. Po io karo prajo nepilni treji metai, per kuriuos Maskva, panau dodama visus metodus, siek iebti tarp en konflikt. Rusijos spe cialiosios tarnybos reng daug provokacij prie enijos Respublikos gyventojus ir vyriausyb, o kai itai nedaug dav naudos, 1999 m. va sar buvo sukurstyti neramumai Dagestane. Tuomet enijos vyriau syb ir visus enus Rusijos valdia apkaltino agresija ir tarptautiniu terorizmu. Rusijos valdia, specialiosios tarnybos ir propaganda visomis jgomis reng dirv naujam karui prie enij, kuris trunka jau 10 mnesi. i dien pasaulis tapo eilinio en tautos naikinimo liudytoju. e nija virto griuvsi krva. en tautos genocidas vyksta toliau.

367

Tai plaiai Rusijoje isikerojusio imperinio komunizmo, idavikikos, moni nekenianios ideologijos gyvybingumo rezultatas. Ir jeigu ios prievart, agresyv nacionalizm, rasizm ir ovinizm ipastanios ideologijos nepaskelbsime esania u statymo rib, pasaulyje vl si viepataus chaosas. is Kongresas patvirtina, kad komunizmas tebevykdo enijoje nu sikaltimus en tautai remdamasis senais imperialistiniais nemoni kumo principais, tokiais pat iauriais kaip ir anksiau.

368

Nusikaltimai Kirgizijos inteligentijai ketvirtajame deimtmetyje. Stalinizmo represijos Kirgizijoje

Edilas Baisalovas, NVO demokratijos ir pilietins visuomens koalicijos koordinatorius

Planavau iandien kalbti anglikai ir taip parengiau savo kalb. Bet kadangi dauguma susirinkusij kalba rusikai, kalbsiu ir a. Dirbu nevyriausybini organizacij koalicijoje U laisv demokra tin valstyb", kuri veikia Kirgizijoje jau trejus metus. Pagrindins m s darbo kryptys - vietjika pilietin veikla. Mes jungiame nevyriau sybines organizacijas ir rengiame rinkim kontrol. Pagrindinis mano mokslinis interesas nra susijs su komunizmu. Labiau domiuosi nauja nacionaline idja kuriant nauj Kirgizijos valstyb ir tai tiriu. Taiau i tame Kongrese mane labai sudomino, kaip vairios pokomunistinio blo ko Ryt Europos valstybs ir buvusios Soviet Sjungos respublikos su vok savo praeit, kaip jos vertina komunizmo nusikaltimus, represijas. Pasidalysiu savo emocijomis, kurias patyriau vakar, sddamas ia, Lietuvos Seimo rmuose, tokia prasme, kad auditorija gerai pasirengusi suvokti komunizmo nusikaltimus. Visiems inomas Molotovo-Ribben tropo paktas, sovietins represijos, gulagai ir mokslini tyrim, ir lite ratros poiriu. Vakar, sddamas salje, pajutau didel kalt. A net negaliu to paaikinti. Visada maniau, kad esu uolus antikomunistas, kad gerja odio prasme esu naujosios Kirgizijos nacionalistas. Taiau va kar pajutau kalt, kad ne visai, kad manoji Kirgizijos tauta dar nevi sikai atsikrat tos sovietinio komunistinio isilavinimo natos. Klausy damas ponios A. Saijevos, negaljau nemstyti apie tai, kad mes vis dar esame sovietins komunistins propagandos ir agitacijos belaisviai. Tai tarsi mus ugriuvusi nata. Gerbiamoji ponia Jaraslava i ekijos, kuri vakar kalbjo, kad dar anksti daryti ivadas, ivadas dl komunistinio paveldo, yra teisi. Va kar ji nekjo apie tai, kad Lietuva dabar vertino jai padaryt al ir stengiasi gauti i Rusijos kompensacij. Ji sak, kad reikia palaukti, nes ta ala, kuri patyrme, dar tebedaroma, nes dar toliau deformuojamos

369

asmenybs, mogikumas. Ir tai pajutau a pats, nes patiriu tuos paius kompleksus. Prisimenu, kaip mano eima vertino mano brolio, 1986 m. grusio i armijos, pasakojim apie kareivius i Baltijos ali. Atrodo, tai buvo latviai. Jis pasakojo, kad sovietinje kariuomenje j nemgs ta, nes jie prastai kalba rusikai, nra Soviet Sjungos patriotai. Prisi menu, kaip a, devyneri met pionierius, tada piktinausi, o paskui gir djau, kad Lietuvoje parduotuvi pavadinimai raomi lietuvikai ir ru sik pavadinim nebra. Tai toks buitinis nacionalizmas. Prisimenu t savo pasipiktinim. A truput nuklydau nuo pagrindins temos nordamas isakyti t transformavimosi jausm, kur patyriau vakar sddamas ia, kai pa jutau savo kalt. Deja, ta kalt ir tas atsakomybs dl to, kas vyko, jaus mas dar neatsispindi dabartinje ms liaudies istorijoje, apie k kal bjo ponas Kuznecovas i Baltarusijos. Js inote, jog iame Kongrese tik a vienas atstovauju iam regionui, Centrins Azijos regionui. To kio supratimo prieastis ta, kad iuolaikin mano tautos ideologija ir mokslas komunist valdi (nuo 1917 m.) vertina teigiamai. iuolaiki niai ms istorikai ir vadovyb buvo iugdyti marksizmo-leninizmo dvasia. Jie kalbjo, kad Centrins Azijos tautoms komunizmas yra ge rov, nes, kaip prisimenate, tai buvo uolis i feodalizmo komunizm aplenkiant kapitalizm ir toki istorijos raid. T k pasigrieb komu nistai, bendraudami su Azijos, Afrikos valstybmis. Kaip prisimenate, jos organizuodavo dideles kubiei, Patrio Lumumbos, vietnamiei de legacijas Centrin Azij, kad parodyt visus komunistins santvarkos pranaumus. Deja, toks vertinimas, toks suvokimas, kad komunizmas, boleviz mas, Soviet Sjunga padar mano taut civilizuot, suteik galimyb gauti isilavinim, suprasti pasaulio kultr, kad mano tautai pastat tiek ir tiek miest, tiek ir tiek gamykl, iliko ir dabar. Tas vertinimas egzistuoja ir dabar. Visa tai atsispindi oficialiuose praneimuose, ofi cialioje publicistikoje, apie tai kalba aukiausieji valstybs pareignai. Man skaudu, kad naujasis ms valstybingumas negaljo nusipur tyti tos natos ir nesugebjo vertinti politini komunizmo nusikaltim. Mums visiems Kirgizijoje dar reiks suvokti istoriniu poiriu visk, kas vyko. Man, kaip tos kartos atstovui, Kongresas, turs vertinti ir vykdyti reformas, yra labai svarbus. Todl noriau prisidti prie vis kalbju sij ir padkoti rengjams, padkoti Lietuvos Respublikai u surengi m tokio Kongreso, kuris, inoma, turs didel reikm ir tarptautinei teisei, ir tarptautiniams santykiams.

370

Tikiuosi, kad jis turs reikms ir Kirgizijai, kur bus platinama jo me diaga. Gal mano tauta nebebus mankurtai. Turbt prisimenate, kad t svok sukr . Aitmatovas, ms raytojas. A priminsiu, kad man kurtas - tai mogus, paimtas nelaisv. Kad umirt savo aknis, jo gal v aptrauk kupranugario oda ir taip paliko stepje. Man atrodo, kad jis dar buvo prikaustytas, o ta kupranugario oda idiovinta, o lik ant gal vos plaukai augo jam smegenis. Po keleto met tas mogus prarado savo istorin atmint. C. Aitmatovo legenda baigiasi tuo, jog jis umua savo motin. Deja, tas . Aitmatovo balsas, devintajame deimtmetyje paadins vis Soviet Sjungos inteligentij, neigirstas dabar, ir . Ait matovo tauta dar yra komunistini dogm nelaisvje. 1991 m. liepos 12 d., prie devynerius metus, Bikeko priemiesiuose buvo rasta masin kapaviet. Apie tai pagaliau ryosi praneti viena mo teris. Tai ji suinojo i savo tvo, gyvenusio ioje vietovje. 1938 m. lap kriio mnes ten buvo audoma. Nuj ten, mons pamat, kad sena plyt gamykla sugriauta ir toje vietoje vieiai sukasta em. Pradjus kasti sluoksn po sluoksnio, rasti 138 moni palaikai. Viruje buvo mo ni kaulai, o po sluoksniais - drabui likuiai ir vl moni palaikai. Pasirodo, kad tai bendras NKVD suaudyt moni kapas. Tyrjai nu stat vis ten palaidot moni vardus. Tarp j buvo vairi tautybi atstov: ir kin, ir kirgiz, ir rus, ir daug kit tautybi moni. Js pri simenate . Aitmatovo knyg Eafotas". Epigrafas ten buvo toks: T ve, a neinau, kur tu esi palaidotas". Knyga dedikuota . Aitmatovo tvui, kuris irgi buvo represuotas. S. Aitmatovo palaikai rasti ioje vie toje, kur ukasti 138 moni palaikai. Revoliucija visada suda" savo krjus. Mano tauta lygiai taip pat, kaip sak ponia Saijeva, patikjo Lenino kreipimusi visus Rusijos mu sulmonus. Prisimenate Lenino tez, jog btent bolevikai turi remtis pa krai tautomis, ne tik musulmonais, bet ir, pavyzdiui, Baltijos ali tautomis, kad Rusijos ovinizmas turi bti paneigtas. Bolevikai suge bjo tuo pasinaudoti. Pateiksiu pavyzd i istorijos. Kirgizijos teritorij 1860 m. prie Rusi jos prijung generolas Skobelevas, ir tautin inteligentija gavo pirmj eu ropietik isilavinim. Buvo legenda, kad mes neturjome rato, buvo me beraiai. Tai tik sovietinis mitas, nes mes turjome rat, kaip ino te, esame didiuls civilizacijos palikuonys. Europos civilizacijai tie var dai nieko nesako, taiau pas mus atvaiuoja arabai, turkai ir tvirtina: js suteikte islamui postm, kuris virto Europos atgimimu. Europa Hero doto ir Platono, Plutarcho tekstus gavo btent i arab vertim. Visus iuos veikalus, paneigtus inkvizicijos, ipltojo arab, osman tyrjai.

371

Ms nacionalin inteligentija, kuri prim Spalio revoliucij, o prie tai - Vasario revoliucij ir padjo kurti Soviet Sjung, btent toji in teligentija 1936 m. ir buvo represuota. Buvo pateiktas kaltinimas suk rus organizacij, siekiani atskirti valstyb nuo Soviet Sjungos ir su sijungti su Turkija, sukurti islamo valstyb. Iki pastarj met nebuvo kalbta, kad tai NKVD prasimanymas. Iki pat pastarj met mes ti kjome, kad tai buvo Japonijos, Amerikos, Vokietijos valgybos nipai, mes tikjome, kad jie i tikrj sukr kakoki partij ir siek savo tiksl, taiau tai tebuvo NKVD prasimanymas. Dabar tyrjams dar rei kia nustatyti, ar i tikrj tokia organizacija egzistavo, ar i tikrj ms tautin inteligentija suprato komunizmo esm ir mat, kaip udomi valstieiai, kaimo gyventojai, kaip rekvizuojamas maistas ir kaip rei kiasi tas didiavalstybinis rus ovinizmas, egzistavs caro laikais, kad jis yra iliks, nes tautiniai kadrai, kaip jie tuomet buvo vadinami, pa tys nustumiami trei ar ketvirt viet ir yra nuolat suprieinami. Vis kam vadovauja komisarai i Maskvos. Tai supratus, buvo sukurta to kia partija. Oficialiais duomenimis, Kirgizijoje, kurioje buvo apie 3 mln. gyventoj, 40 tkst. represuota oficialiai. i statistika neatsivelgia de portuot asmen skaii. Dabar, klausydamasis praneim, a mstau, kad savo mokslinje terpje deportavimo ir turto konfiskavimo, netgi rusifikavimo kako dl nesuvokiu kaip komunizmo nusikaltim. Jie btent taip neverti nami. O vyko masins deportacijos Ukrain, iaurines Kazachstano sritis. Mano eima i dalies buvo deportuota, bet paskui gro Orenburgo srit. Deja, dabar visa tai vertinama nevisikai teisingai. iuolaikiniuose mokykliniuose vadovliuose apie tai irgi galima suinoti labai pavir utinikai. Pasakoma, kad pirmasis Kirgizijos profesorius Abdurachma novas ir visi inteligentai buvo suimti ir neteisingai apkaltinti, taiau tiks laus represij vertinimo nra. Vadovliuose yra toks domus niuansas, kad pati revoliucija sunaikino save, kad teroras paliet buvusius parti jos sekretorius, kurie patys nebuvo vars. Vis dlto tikslaus, iki galo atlikto masinio teroro vertinimo nra. iuolaikinis istorijos mokslas tai nutyli. Visos tos karios patirties vertinimo nesulaukme iki iol. Kaip tautins identifikacijos specialistas, galiu pasakyti, kad dabar Kir gizijoje maai bandoma susieti tas masines netektis. A matau, kad iuo laikin Lietuvos identifikacija remiasi priekario skaiiais. Js skmingai bandote susieti savo istorin patirt, o pas mus visa tai vyksta kitu lyg meniu. Represijos vyko kakur ten, A. Solenycinas ir Gulagas - kakur ten, bet kaip tai paveik mano eim, kaip mes patys tai igyvenome, -

372

apie tai nieko nekalbama. Dl to savo valstybs valdi a kaltinu taip pat, kaip apkaltino mano kolega i Baltarusijos. Savo valdi, neturini isto rins atminties, valdi, vis i santvark, apie kurias kalbjome, pavel dtoj. Pavyzdiui, V. Leninas. Jo statula, kaip ir anksiau, stovi centri nje Bikeko aiktje, naujosios Kirgizijos Respublikos sostins aiktje. Ms Prezidentas A. Akajevas yra didelis intelektualas, arba bent jau kakada toks buvo. Jis inteligentas, fizikas, ir mes didiavoms, kad ms Prezidentu tapo fizikas, kad pas mus vyko tokia ilkin" revo liucija. Pas mus irgi buvo masini demonstracij. krme Prezidento post. Prezidentu tapo fizikas, tarpregionins grups narys, garsus A. Sacharovo bendraygis. Mes atvedme j valdi. I pradi isau gojome t Lenino statul aikindami, kad esame iuolaikin, toli paen gusi tauta, kuri negriauna savo paminkl. Prisimenu, kaip rodiau t aikt su Lenino paminklu usienieiams. Jie stebjosi, kad ten dar stovi Leninas, o a didiuodamasis sakiau, jog esame paangi tauta, kuri ver tina savo praeit. Tai baisi nesmon! Neseniai pas mus vyko Parlamento rinkimai, ir Kirgizijos komunist partija pagal partij sraus gavo pirmj viet, bet, ai Dievui, pas mus pagal partij sraus gaunama tik 20% mandat. Komunistai su gebjo visikoje tyloje prastumti" to paminklo, kaip kirgiz tautos pa veldo, isaugojimo statym. Ir tai yra didiulis nacionalinio valstybin gumo pralaimjimas. Net jeigu Lenin suvoksime kaip mog, igel bjus ms taut nuo caro imperijos genocido (o 1916 m. i ties taip buvo, nes Kirgizija tuomet atsisak sisti savo mones Pirmj pasau lin kar, dl ko paskui kirgizai buvo masikai deportuojami Kinij, ir tai buvo nutraukta 1917 m.), net jeigu pripainsime Lenin kirgiz tautos ilaisvintoju, mes paskui visikai atsitiktinai 1991 m. atgavome nepriklausomyb. Dabar (...) grauiasi, kad patys norjo atgauti nepri klausomyb. Net jeigu to ir nra, a silau Tarptautiniam kongresui kreiptis Prezident A. Akajev ir pasakyti, kad Lenino paminklas ne turi stovti centrinje sostins aiktje dl vis it represij, komuniz mo vykdyt ne tik Kirgizijoje, bet ir kitose alyje. Mes, civilizuota vi suomen, neturime toleruoti to, kas siejama su komunizmu. Dar noriau pasakyti kelet odi apie Dzerinskio paminkl. Jis buvo pastatytas prie NKVD pastat. Ten, kaip inote, kasdien vykda vo tokios rikiuots, ir visuomet atiduodavo pagarb Dzerinskiui. Js suprantate, yra dideli problem. Nacistin Vokietija ir kitos faistinio bloko alys, spaudiamos sjungininki, vykd didiul denacifikavi mo program, kuri vyksta ir dabar. Tarptautin visuomen turi sukur ti ir nauj vietimo program.

373

Vienas i pagrindini ms Kongreso rezultat ir turi bti pasaulio bendruomens suvokimas. Toje programoje turi bti numatyti veiksmai ne tik Lietuvai, ne tik pokomunistinio bloko alims, bet ir Rusijai. Ar nori to KGB, ar nenori, egzistuoja gana brandi pilietin visuomen, ne vyriausybins organizacijos, kurios turi vykdyti tokias programas. Tai svarbu. Baigdamas dar syk noriu padkoti organizatoriams, ireikti savo solidarum su visomis iomis organizacijomis, padkoti materia liai mane parmusiam Kirgizijos G. Soroso fondui. Labai ai.

374

Komunizmas - mirtinas ukrainiei tautos prieas

Mikola Kulinskis, Ukrainos Parlamento narys, buvs politinis kalinys

Dar niekada savo istorijoje ukrainiei tauta nepatyr tokio visuoti nio - fizinio ir dvasinio - naikinimo, kaip tada, kai bolevikai tapo Ru sijos valdia. Kas tiki bolevizmu, tas yra smoningas nusikaltlis prie pat save, savo eim, savo taut... Bolevizmas - tai infekcijos ukra tas... Kur jis engia, ten sja mirt." iuos odius para ymus uk rainiei raytojas Ulas Samiukas, komunistinio reimo Ukrainoje liu dytojas, mirs emigracijoje JAV. Taip, vos tik engs Ukrain, bolevizmas tuojau pat pradjo sti mirt. Su rusiku komunizmu (komunobolevizmu) glaudiai susipynusi Rusijos imperijos tradicija paminti elementarias tautines, kultrines ir politines joje gyvenusi nerusikai kalbani taut teises, klasin ne apykanta bei klasi kova, nuosavybs teiss, mogaus teisi bei lais vi, asmeninio pasirinkimo teiss neigimas. tai kodl komunoboleviz mo Ukrainoje valdymo pagrindas - vrikas iaurumas, klasta, melas ir gal gale totalinis vis tradicinio ukrainiei gyvenimo vertybi su naikinimas. ymus bolevikas Levas Trockis, sisdamas Ukrain tkstanius komunist agitatori sulugdyti tenykts valdios, aikino jiems: At minkite, iaip ar taip, Rusija privalo susigrinti Ukrain. Rusija negali gyventi be Ukrainos angli, geleies, rd, duonos, druskos ir Juodo sios jros. Be j ji udus, o sykiu udus ir taryb valdia bei mes su jumis", ir duodavo smulkias instrukcijas, kaip apgauti ir demoralizuo ti ukrainieius, kad ie nepalaikyt ir negint savo valdios. Okupavs Ukrain, komunistinis Rusijos reimas ir okupacin Uk rainos administracija (Soviet Ukrainos vyriausyb) prim kelet do kument, kuri pagrindinis tikslas buvo: 1) prievartinis perjimas prie komunistins (ne rinka grindiamos) gamybos ir preki paskirstymo; 2) Ukrainos kio pajungimas Rusijos reikmms;

375

3) sunaikinti tiek visos tautos, tiek ir atskiro individo gyvenimo sa vitumo apraikas. Prievarta, bauginimais ir teismais gyvendinant i politik, 1921-1922, 1932-1933 bei 1947 m. Ukrain itiko badas, valstieiai buvo masikai tremiami i Ukrainos ir tkstaniais uvo (ibuoinimas"), buvo nai kinama Ukrainos inteligentija ir likviduota autokefalin Ukrainos staia tiki Banyia. Per 1921-1923 m. bad mir 1,5 mln. moni. Ukrainos komunist (bolevik) partijos Centro komiteto Politinio biuro posdio protokolas Dl valstybinio Duonos fondo apimties bei duonos, tiekiamos Rusijai, kiekio ir priemoni pardavimo kampanijai sustiprinti": Iklaus: apie Ukrainos valstybinio Duonos fondo apimt ir apie duonos, ku ri Ukraina privalo parduoti Rusijai, kiek. Nusprend: parduoti Rusijai 30 mln. pd duonos, netgi patiriant nuostolius pa tiems ja apsirpinant". Nuostoliai" reik 1,5 mln. valstiei mirt. 1930 m. sausio 30 d. Soviet Sjungos komunist partijos (bolevi k) Centro komiteto nutarimas Dl priemoni likviduoti buoi kius visuotins kolektyvizacijos rajonuose". Tyrimas. Tai reik visik kazok luomo, smoningiausio Ukrainos tradicij bei dvasios puoseltojo, sunaikinim, milijon valstiei itr mim i Ukrainos, imt tkstani j mirt Sibire ir Kazachstane. Taiau po dvej met Ukrainos valstieius itiko dar didesn trage dija. J. Stalinas, sekdamas savo mokytojo V. Lenino pavyzdiu, po de imties met pakartojo pirmj eksperiment su Ukrainos valstieiais. Prasidjo 1932-1933 m. badas, kuris nusine nuo 7 iki 10 mln. pai siningiausi, tikini ir dor moni. Buvo gyvendinama birelio mnes priimta Soviet Sjungos komunist (bolevik) partijos Cen tro komiteto direktyva 7,7 mln. t grd atiduoti imperijos id. Buvo surinkta 7 mln. t grd, ir milijonai ukrainiei uvo. Jau 1932 m. pa vasar Ukrainos kaimai pradjo nykti. Tiek kani, kiek j patyr Uk rainos valstieiai, dar niekas pasaulyje nebuvo patyrs. Tie, kurie liko gyvi ir igyveno, pakliuvo vl atgimusi baudia v, nauj komunistin vergov. 1932-1933 m. sugniudytai ir nevilt varytai tautai buvo bruktos atitinkamos direktyvos dl paso alies vi duje" ir darbadieni".

376

Pagrindinis komunistinio reimo vykdyto revoliucinio pasaulio per tvarkymo" ginklas i pradi buvo K, vliau - GPU. Siekdami savo strategini tiksl, komunistiniai igamos, naikindami Ukrainos valstie ius, tuo pat metu naikino Ukrainos inteligentus ir Banyi. 1926 m. vasario 22 d. Ukrainos komunist (bolevik) partijos Cen tro komiteto Politinis biuras inagrinjo klausim dl ukrainiei in teligent nuotaik". Tais paiais metais GPU ileido 2 aplinkraius dl Ukrainos separatizmo". Galvoje turimi bsimi teismo procesai, ope ratyvin veikla tarp Ukrainos inteligent, j skaldymas ir susidorojimas su jais. Tyrimas. Deimtys ir imtai tkstani mokslini darbuotoj, ray toj, mokytoj, poet, muzik, dailinink, aktori ir teatro darbuotoj atsidr Solovkuose, Vorkutoje bei Kazachstane. Mokslins ir meno mo kyklos buvo udarytos, o Ukrainos moksl akademija likviduota. Krauj stingdantys nusikaltimai vykdyti Karelijoje esaniame Sando morche. Minint dvideimtsias Spalio revoliucijos metines, kapitonas Matvejevas savavalikai suaud apie 1000 kalini, tarp j 240 kultros veikj - Ukrainos ied. Visi vardai nusipeln ukrainiei kultrai. Ko munistai sunaikino daugiau nei 500 literat - prozinink ir poet. 1928 m. pradtas tikslingas autokefalins Ukrainos staiatiki Ba nyios persekiojimas. 1926 m. joje buvo 2800 parapij, 10 657 kunigai ir 35 vyskupai. 1931 m. autokefalinje Ukrainos staiatiki Banyioje teliko 200 ku nig, o 1940 m. pradioje - vos keletas moni. Buvo sunaikinti 28 vys kupai ir daugiau nei 10 tkstani kunig. Banyios vadovas, metro politas kankinys V. Lipkivskis uvo Solovk Salose. 1929 m. NKVD surengtas nepaprastasis Banyios susirinkimas nu sprend Ukrainos autokefalin staiatiki Banyi likviduoti. Tas pats likimas itiko ir antrj istorin ukrainiei nacionalin Banyi - grai k katalik Banyi. Ukrainos mokslininkas, trij aukim Aukiau siosios Rados deputatas, Ukrainos tautinio judjimo Ruch" vadovo pa vaduotojas Michailas Kosivas turjo padaryti praneim apie jos kan i ir didvyrikumo kupin keli. Man pavesta praneim perduoti, nes dl vairi aplinkybi jis negaljo atvykti Tribunolo posd. Po 1939 m. GPU-NKVD iplt savo veikl Vakar Ukrainoje. Lygiai tas pat vyko ir ten. I Ukrainos buvo itremta 1,5 mln. moni, imtai tkstani suimta ir suaudyta. Prie engiant vokieiams, kaljim ka merose udydavo granatomis, o kaljim kiemuose - kulkosvaidiais. Nuo 1918 m. Ryt Ukrainoje gyta patirtis buvo nemaa. Begals tom reikt komunizmo nusikaltimams ukrainiei emje aprayti.

377

Komunizmas ir faizmas - dvi vieno medalio puss. Ir vieni, ir kiti visikai pam valdi savo rankas. Vokiei faistai prim staty m nuo 1933 m. liepos 14 d. draudiant kurti naujas partijas, o j mo kytojai rusai, XII Visos Rusijos komunist (bolevik) partijos konfe rencijoje prim rezoliucij Dl antisovietini partij ir judjim" ir 1922 m. rugpjio 7 d. paskelb, kad visos nekomunistins partijos yra antisovietins. iandien inome, kuo baigiasi toki vienpartini visuo meni raida. Tai visikas krachas, vidins visuomens deformacijos, ke li deimtmei atsilikimas nuo pasaulio civilizacijos proces ir bega lins moni kanios bei aukos per vis reimo egzistavimo laikotarp. Kitaminiai Ukrainoje buvo persekiojami iki 1986 m., o atskir at vej pasitaik iki pat 1990 m. 1972 m., Soviet Sjungos komunist par tijos Centro komiteto Politinio biurui sprendimu, Kijeve, Lvove, Ode soje, Ivano Frankovske ir visoje Ukrainoje pradti masikai suiminti mons. Kain kelint kart naikinami yms Ukrainos inteligentijos at stovai. Kameroje merdi nesugniudomasis Vasilijus Stusas, kurio kryba iversta visas Europos kalbas ir kurio vardu pavadintas Visos Ukrai nos Memorialo" judjimas. V. Stuso Memorialui" vadovauja L. Ta niukas, Ukrainos Aukiausiosios Rados Kultros komiteto pirmininkas, raytojas, teatro reisierius, Ukrainos tautinio judjimo Ruch" vado vas, kurio praneim apie Memorialo" veikl tiriant komunistinio re imo nusikaltimus perduodu Tribunolui. Nelaisvje mirta Valerijus Marcenka, Oleksa Tinijus, Litvinas. Sunkiai sergantis Ivanas Svitlinis grta i konclagerio ir mirta namie, Kijeve. Visa mstanti Ukraina my ljo j. Septintojo ir atuntojo deimtmei pasiprieinimo komunist rei mui dalyvi gyvenimas ir kova - rykus moni dvasios didybs, tau tini ir mogik vertybi nenugalimumo pavyzdys, aminas ideal altinis ateities kartoms. Noriau paminti nors kelet vard: Viaeslavas emovilas, Jevge nas Sverstiukas, Jurijus Badziu, Mikola Plochotniukas, Ala Gorska, Va lentinas Morozas, Ivanas Sokulskis, Levka Lukanenka, Michailina Ko ciubinskaja, Zinovijus Krasivskis, Jaroslavas Lesivas, Mikola Rudenko, Jevgenas Proniukas, Vasilis Ovsijenka, Michailas ir Bogdanas Gorinai, Semionas Gluzmanas, Igoris ir Irina Kalyncai - amina Ukrainos lov. Kai kas i asmenins patirties. Mano tvas turjo penkis brolius ir dvi seseris. Du broliai, tarp j ir mano tvas, buvo nuteisti nuo 10 iki 15 met kalti konclageriuose, du brolius suaud NKVD, vienas isi gelbjo ivaiuodamas i Ukrainos, dvi seseris suaud. Mano motina turjo du brolius ir seser. Seser nuteis 15 met kalti Sibire, kur ji ir

378
numir. Brol NKVD nuud neinia kur. Jie nekovojo pogrindyje. Jie buvo kunigai, mokytojai, privaios nuosavybs turtojai, taiau dar bu vo ir Ukrainos patriotai, asmenybs. Dl to juos reikjo sunaikinti. Kai buvau 21 met, mane nuteis u tai, kad maniau, jog garbinga mylti savo Tvyn ir kalbti tai, k manai. Kai buvau nuteistas, mano tvai ir brolis prarado darb, o brolis - ir inybin but. Jie turjo iva iuoti i Ukrainos, kad nemirt i bado. A pareikiu, kad nra baisesnio ukrainiei tautos ir visos moni jos prieo kaip Rusijos komunobolevizmas. Jis turi bti nuteistas visiems laikams. Jo isigimlikas palikimas griauna mogaus asmenyb ir ian dien. To, k ukrainieiai itvr viepataujant komunistams, jokiu b du nemanoma palyginti nei su yd holokaustu, nei su armn geno cidu ar kitais nusikaltimais monijai. Didesni u komunistus nusikaltli nra visame pasaulyje. Mes tu rime tai suprasti ir niekuomet nepamirti.

379

Sovietinis Maosios Lietuvos genocidas ir pastangos j pasmerkti

Petras Cidzikas, Maosios Lietuvos reikal tarybos vicepirmininkas

Maoji Lietuva patyr net keturis genocidus, taiau pats baisiausias i j buvo paskutinis. Po Antrojo pasaulinio karo Europos vidury bu vo sunaikinta ms tautos dalis, sutryptas jos kultrinis paveldas, ir kratas apgyvendintas civilizacijos suvokimo neturiniais kolonistais. Jau po Stalingrado mio 1943 m. raytojai A. Surkovas, K. Simo novas, A. Tolstojus ir ypa I. Erenburgas ragino u visk keryti vo kieiams, t. y. karinguosius nacius sutapatino su visa vokiei tauta. Sa vo atsiaukimuose jie mok raudonarmieius iaurumo: Vokieiai n ra mons. Dabar itarti vokietis", vadinasi, itutinti apkab. Jei per dien nenuudei n vieno vokieio, praradai dien. Bet jeigu nudobei vien, umuk ir antr, nes nieko nra linksmiau u vokieio lavon. Taigi udyk vokieius - to maldauja tavo ilagalv mama". Sovietinio Maosios Lietuvos genocido pradia - 1944 met spalio 16 diena. Tuomet III Baltarusijos frontas (vadas generolas I. emiachov skis) pradjo uimti Karaliauiaus krat. Po skmingos vokiei kontr atakos Gumbins-Romintos ruoe tapo akivaizdios raudonj laikinai uimtoje teritorijoje vykdytos civili gyventoj skerdyns ir moter prie vartavimai. Antai Nemerkiemyje III Baltarusijos fronto generolo Burdei no 2-asis gvardijos tank korpusas ir generolo Galickio 31-oji gvardijos auli divizija 1944 m. spalio 21 d. iprievartavo, o paskui sadistikai nuud 72 vietines moteris, i j net 8-12 met mergaites. Pasirodo, rau donarmieius tam ideologikai paskatino III Baltarusijos fronto vyriau siasis agitatorius, yd kilms raytojas Ilja Erenburgas. Gerokai prie operacijai prasidedant, fronto propagandistas I. Erenburgas, visus Ka raliauiaus krato mones laikydamas vokieiais, o visus vokieius - blo gio siknijimu, vienu i savo atsiaukim taip kreipsi raudonarmie ius: udykite, udykite, udykite - nra n vieno nekalto vokieio. Kalti visi, net negim. Vykdykite draugo Stalino direktyv! Prievar

380

taukite vokietes, palaukite j rasin ididum. udykite, lovingieji ir nenugalimieji raudonarmieiai!" Visur, kur jo III Baltarusijos fronto kariai, djosi tas pat: buvo sa distikai prievartaujamos moterys, mergaits ir senuts, moterys kala mos kryiumi prie sien, medi, dur, net prie plukdom rst, o jas band ustoti vyrai, senukai kariami ar audomi. Prienuose gyvenan tis Olafas Pasenau, kuriam tuomet buvo 11 met, prisimena: Tai bu vo karas prie civilius mones. Moterys buvo masikai prievartauja mos, o nukankintos paliekamos gulti negyvos. Kitoms nupjaudavo galvas ir pamaudavo ant tvoros. Maos mergyts suplytos mirdavo ia pat... Pasitraukme prie Piliavos... Vienoje slptuvje netoli ms soviet kareiviai suaud apie 50 vaik... Ms namelyje, neturdamos jg pakelti to siaubo, moterys pjov savo vaikams venas, o paskui pjovsi sau..." Gana gajus mstymo stereotipas, kad Karaliauiaus krate iki Ant rojo pasaulinio karo lietuvi nebeliko, atseit todl Lietuvai nra ko kelti klausimo dl sovietinio genocido ioje teritorijoje. Tai idavikika po zicija! Pirmiausia sidmtina, kad Karaliauiaus kratas - etnin lietu vi em, pirmj lietuvik knyg, lietuvi literatrins kalbos kra tas, kultros lopys, ir jau vien todl mes, lietuviai, bdami padors mons, negalime bti abejingi ia, kaimynystje, neseniai gyvenusi moni tragedijai. Antra, didioji io krato ms broli dalis buvo lie tuvikos (arba mums giminikos prsikos) kilms. Paminsiu kelis v rikumus, kuriuos igyveno btent lietuviai. Tilje gyvenanti lietuv (pavards neminsiu etiniais sumetimais) man papasakojo, kad jos aky se 1945 m. netoli Ragains 20 raudonarmiei jos motin iprievarta vo, o paskui, apipil benzinu, sudegino. Dabar iauliuose gyvenanti R ta i kaimo netoli Girdavos sak: 1945 m. ruden soviet kareiviai i prievartavo mano motin ir kaimyn, o paskui mus ivijo i kaimo. Kai me liko vos paeinanti senel. Kit ryt motina su kaimyne gro pas senel, bet rado j negyv nukirsta galva, o paios buvo dar kart i agintos. Senels palaidoti neleido..." Siaubingi dalykai djosi ant ualusi Aistmari. Kai II Baltarusijos fronto (vadas K. Rokosovskis) 31-oji armija 1945 m. sausio 26 d. prasi ver prie Aistmari ties Tolkemita, daugyb Karaliauiaus krato ir cen trins Rytprsi dalies civili gyventoj band, vieni krantu, kiti ledu, traukti prie Piliavos uosto, i kur vylsi laivais iplaukti Vokietij. Ve im, rogi ir sunkveimi vilkstines 1945 m. vasario 9 d. negailestin gai subombardavo rus lktuvai, o laivus su pabgliais atakavo povan deniniai rus laivai. I Sembos pusiasalyje susirinkusi milijono iauri

381

ns Rytprsi dalies gyventoj laivais evakuotis pavyko tik 450 tkst. civili ir 140 tkst. vokiei kari. Viena bgl i Maosios Lietuvos pa sakojo: Per led jome 27 valandas, vis klupdami ant arkli stipen ir moni lavon. ia buv reicho karikiai kiek pagelbdavo - tai pad davo i properos itraukti roges, tai paimdavo neul. Bet daug vei m lo ir nuskendo, nes rusai i lktuv nuolat aud. Arkliai baid si ir okdavo atsivrusias properas. A u rank laikiau du savo vai kus. Baisus buvo tas bgimas". Jau mintasis Olafas Pasenau sak taip: Soviet torpediniai kateriai sprogdindavo laivus, plaukianius su Rau donojo kryiaus vliava. Mes su mama nepatekome vien tok laiv ir likome ant kranto. iek tiek paplaukus laiv sovietai torpedavo, ir vi s akyse jis m grimzti". Apie savo neskming bgim sprogdinamu Aistmari ledu 1999 m. man pasakojo septyniasdeimtmetis Jonas Petraitis, kils i Mielkiemio: Traukms Aistmari ledu. Suskaiiavau keturiolika gurguoli, kuri nebuvo matyti nei pradios, nei galo. Kiek ia galjo bti deimi ar imt tkstani moni, sunku pasakyti". Tvas su broliais ir seseri mi pabgti spjo, o j su motina atkirto rusai. Grusius Mielkiem juos su kitais kurdino dvare. Valgyti nedav. Jie iekojo nugaiusi gyvu li, rinko kareivi imestas bulvi lupenas ir kep ant kaitintos skar dos. Per iem i bado Mielkiemyje mir keli imtai moni. Tarp j ir tuomet eiolikameio Jono motina. Itrks i ten, iaip taip nusigavo iki Vityio, kur igyventi padjo Lietuvos mons. Daugelis kit kra to dvar taip pat buvo paversti mirties stovyklomis. Kitos baisios masins seni, moter ir vaik udyns ne kart spe cialiai buvo suorganizuotos ant Kuri mari ledo jau karui pasibai gus. Suvarytas tkstantines moni kolonas suvrj nugaltojai au d kulkosvaidiais, o paskui sprogdino led. Kaip pasakojo sruties konclagerio tarnautoja Vera Nikolajeva, ankstyv 1946 m. pavasar taip buvo suaudyti tkstaniai ivaryt sruties (dabar erniachovsko) gy ventoj. Apie udynes ant Kuri mari ledo girdjau ne viename Ma osios Lietuvos mieste. Sunku net sivaizduoti, kokiomis kapinmis vir to Kuri marios ir Aistmars! Raudonj teror itvr Karaliauiaus krato gyventojai buvo ren kami Karaliauiaus, sruties, Prs Ylavos, Gast, Tolminkiemio ir ki tas koncentracijos stovyklas, kur daugelis mir nuo bado, alio, lig. Antai Ylavos lageryje 1945-1948 m. buvo numarinta per 10 tkst. mo ni. Karaliauiaus lageryje, kuriame 1945 m. gegus viduryje buvo apie 14 tkst. moni (vyr, moter, vaik), t pai met birelio pabai goje liko tik apie 6 tkst. Kiti atgul didiulius griovius u lagerio

382

tvoros... Raudonasis genocidas neaplenk ir sruties seneli prieglau dos. 1945 m. pavasar buvo iudyti ne tik ia gyven seneliai, bet ir juos aptarnaujantis personalas. Tais paiais metais ios prieglaudos pa statuose buvo steigtas lidnai pagarsjs psichiatrijos kaljimas, kuria me vliau teko kalti lietuviams A. Statkeviiui, H. Klimaauskui, A. Petroiui, inomam Krymo totoriui ir ukrainiei mogaus teisi gy njui generolui P. Grigorenkai... Trejus metus jame kaljau ir a. Pokariu okupacin soviet valdia vietiniams Karaliauiaus krato gyventojams sukr tikr antrj Osvencim! Taip faktikai buvo vyk dytas etninis civili Karaliauiaus krato gyventoj valymas. Jis baig si 1947-1949 m., Ypatingajai Karaliauiaus karinei apygardai vykdius likusi gyv 102 tkst. io krato gyventoj (prie kar Karaliauiaus krate gyveno 900 tkst. moni) deportacij. 1945 m. rugpjio 2 d. Potsdamo susitarimu Karaliauiaus kratas laikinai (50 met) buvo atiduotas Soviet Sjungai be teiss deportuoti vietos gyventojus, kakodl kitaip, negu buvo leista Lenkijai jai paves toje Rytprsi dalyje. Taigi Soviet Sjunga, deportuodama nesunaikin tus gyventojus, paeid savo paios inicijuot Potsdamo susitarim! Ir dar: niekas nra leids panaikinti aneksuot krat vietovardi ir van denvardi. Soviet administracija, nordama nuslpti ia gyvenusi moni atminim, 1946-1950 m. senuosius, paprastai lietuvikos arba prs kilms viet ir vanden pavadinimus pakeit savo igalvotais vardais. Sovietins Rusijos vykdytas Maosios Lietuvos genocidas ir et ninis Karaliauiaus krato gyventoj valymas yra senaties termino ne turintis karinis nusikaltimas monijai ir nusipelno, kad Rusija j bent jau pasmerkt ir u j atsiprayt. Pirm kart sovietinius nusikaltimus mogikumui buvusiuose Ryt prsiuose bandyta ikelti 1946 m. Niurnbergo procese. bandym blo kavo soviet prokuroras A. Vyinskis. Antr syk genocido klausim 1947 m. sausio 15 d. Maosios Lietuvos lietuvi proteste" (Antrasis Ful dos aktas) ikl Vokietijoje atsikrusios Maosios Lietuvos Tarybos Pre zidiumas, kuris dokument teik didiosioms valstybms. Protesto dl autochton lietuvi naikinimo ir kolonizavimo rusais" balsas ne buvo igirstas. Trei kart sovietin genocid Rytprsiuose kliau a, Petras Cidzikas. Tai vyko 1989 m. per mnes trukusi pasninkavimo akcij Vilniuje, Katedros aiktje. Tuomet reikalavau paleisti politinius kalinius ir pasmerkti sovietin Maosios Lietuvos genocid. Politinius ka linius valdia paleido, taiau genocido, teisindamasi fakt trkumu, ne pasmerk. Vliau dar ne kart vairiomis priemonmis bandiau atkreip ti Lietuvos ir Rusijos valdios bei visuomens dmes Maosios Lietu

383

vos genocid. Pakalbsiu apie 1992 m. liepos 10 d. prasidjus kryiaus neimo yg i Vilniaus arkikatedros Karaliaui. Pro Stalupnus pa siekme srut, o toliau vietos valdia paliep vaiuoti tik autobusu, ir tik iki Tepliavos, kur buvome sustabdyti. Vis dlto net vietos represi ni struktr karininkai bei srities Dmos usienio reikal pareignas pripaino, kad pokariu Tepliavoje udyni bta, ir sutiko, jog aukoms pagerbti reikia paminkl. Tik sak, kad dl to Lietuva turi tartis. Apie tai asmenikai informavau p. V. Landsberg ir kitus, taiau genocido klausimai j nesudomino... Maosios Lietuvos reikal taryba, kurios vicepirmininkas a esu, ne kart - 1994, 1997, 1998 ir 1999 m. - kreipsi LR Seim, kad Lietuvo je kasmet spalio 16 d. bt minimas Maosios Lietuvos genocidas. Pas kutin kart tai padaryta 2000 m. balandio 26 d. - kreiptasi LR Sei mo pirminink ir jo pavaduotojus su patikinimu, kad labai tikt, jei, artjant komunizmo pasmerkimo konferencijai Vilniuje, LR Seimas pa galiau priimt sprendim dl sovietinio Maosios Lietuvos genocido au k pagerbimo dienos". Priimti tok sprendim 1994 m. Lietuvos Seim ragino ir jo Tautinink frakcija bei Jaunosios Lietuvos" atstovas Sei me. 1994 m. spal sukako 50 met nuo Maosios Lietuvos genocido pra dios. Jam paminti Vilniuje spalio 16 d. vyko mitingas, kurio ivaka rse (spalio 9 d.) ilutje, Tauragje, Jurbarke, Klaipdoje skambjo ba nyi varpai, vyko evangelik liuteron banytins pamaldos. Lietu vos Seime, mano pakviesti, deputatai pagerb auk atminim atsistoda mi. Nors tiek... Maosios Lietuvos genocido aukoms pagerbti ir siekdamas atkreip ti Rusijos dmes atgailos btinyb, nuo 1992 m. kasmet organizavau taikias eisenas nuo Vilniaus arkikatedros iki Rusijos Federacijos atsto vybs. Vilniaus valdia iuo klausimu ireik gana keist pozicij. I patekusi valdi buvusi Komunist partijos nari tikjausi atgai los ir komunizmo nusikaltim pasmerkimo, o sulaukiau kitko: 1996 m. u eisen buvau teistas, o 1998 m. nubaustas 500 Lt bauda (pinigus bau dai usimokti teko rinkti i praeivi ties Vyriausybe ir miesto savival dybe). Man rodos, kad is komunizm smerkiantis forumas turt pa drsinti Lietuvos Seim, patvirtinus Lietuvoje nacistinio yd genoci do minjimo dien, prisiminti ir nukentjusi nuo bolevizmo Maj Lietuv! Maosios Lietuvos genocido dienos minjimo oponentai daniausiai apeliuoja tariam dokumentuot fakt stok. Tikra tiesa - dar daug genocido fakt neinomi, taiau to, kas ufiksuota, pakanka jam pa smerkti. Kalbu apie Lietuvoje gyvenani liudytoj parodymus, apie

384
Nacionalinje M. Mavydo bibliotekoje esani literatr (pvz., E. Kuhn Nicht Rache, nicht Vergeltung. Berlin, 1989; De Zayas, Anmerkungen zur Vertreibung der Deutschen aus Osten. Kln, 1993). 1999 m. pasi rod isami Vokietijos teisininko H. Nawratilo monografija Juodoji i varymo knyga" (Nawratil H. Schwarzbuch der Vertreibung 1945 bis 1948. Mnchen: Universitas Verlag, 1999). Taigi fakt apmstyti ir ver tinti gausu. Kadangi karo ir komunizmo nusikaltimams netaikomas joks sena ties terminas, sovietinio Maosios Lietuvos genocido, vis Rytprsi ge nocido klausimo negalima palikti ateinani kart istorikams. Maosios Lietuvos genocidu vardyti nusikaltimai yra nusikaltimai taikai, karo nusikaltimai ir nusikaltimai monikumui. genocid reikia tinkamai vertinti ir nedelsiant pasmerkti! Tai padaryti ir kvieiu forum. Ma nau, Kongresas turt paraginti ir Rusij pasmerkti Maosios Lietuvos genocid ir atsiprayti u j vis jo vykdytoj vardu.

385

Lietuvos vaistininkai - genocido aukos

Regina nkien

Gerbiamieji kongreso dalyviai ir sveiai, gal mano tema pernelyg smulki tokiam dideliam forumui, kuriame kalbama apie taut likim, bet a noriau pakalbti apie vienos Lietuvos gyventoj grups, inte ligent, taikios profesijos moni, genocid. Iki Pirmojo pasaulinio karo dauguma lietuvi vaistinink moksi ir dirbo Rusijoje, nes Lietuvoje po 1863 m. sukilimo gyventi inteligentams tiesiog buvo draudiama. Po revoliucijos gr Lietuv, jie papild lie tuvi inteligent gretas. Gyventojai vaistininkus gerb. Vaistininkai ak tyviai sitrauk atkuriamj valstybs darb. Jie buvo Lietuvos kariuo mens savanoriai, priklaus auli, Tautinink sjungoms, kr vietos kooperatyvus, steig vaistines mauose miesteliuose ir miestuose. Di desniuose miestuose vaistininkai danai buvo renkami savivaldybes, buvo burmistrai, kandidatai Lietuvos Seim. Sovietams okupavus Lietuv, 1940 m. visos vaistins, vaist sand liai ir vaist fabrikai nacionalizuoti, o buv vaistini savininkai nua linti nuo vadovavimo iems objektams. iauli burmistras vaistininkas J. Valanius 1940 m. rugpjt buvo suimtas, o 1942 m. rugpjt mir Gorkio kaljime. Prajus mnesiui po jo mirties, ypatingasis pasitarimas u darb burmistru ir priklausym tautininkams j nuteis 8 metus kalti lageryje. Jo mona farmacinink Sofija Valanien 1941 m. buvo itremta Altajaus krat. Taigi buvo teisiami net ir mir mons. Farmacininkas J. aplikas, Lietuvos kariuomens savanoris, 19351938 m. vidaus reikal ministras, Seimo narys, buvo suimtas 1940 m. liepos 30 d. ir po met suaudytas Maskvos kaljime. Vilniaus vaisti ninkas ir pirmasis Vilniaus burmistras (1939 m.) K. Stays buvo su imtas 1941 m. birelio 14 d. ir 1942 m. mir lageryje. 1941 m. birelio 14 d. Komij su eima buvo itremtas emaii Kalvarijos vaistinin

386

kas invalidas A. Kirpauskis. Jis neturjo abiej koj ir main buvo mestas kaip pagalys. Mir tremtyje. 1941 m. birelio 14 d. su eimomis tolimuosius Soviet Sjungos rajonus buvo itremti vaistininkai: i Kauno - V. Stanknas ir J. Tae nis, i ilals - S. Gaudieius, i Akmens - A. Ruinas, i Luki J. Kalvelis, i Seirij - A. Vaicekauskas, i Pandlio - A. Baniulis, i Maeiki - A. Zusikas, i Bartinink - A. Naujokaitis, i Kybart vaistininkas ir burmistras . Budreviius, i Skuodo - D. Mirk, i Rie tavo - K. Vaitkeviius, i Prien - P. Smilgeviius, i Igliaukos K. iugda, i Jonavos - B. Idokleris, i Virbalio - S. Abelovi ir dar daugelis kit, madaug apie 10% vis Lietuvos vaistinink. Dauguma j buvo atskirti nuo eim, apgyvendinti Krasnojarsko, iaurs Uralo lageriuose ir kitur. Ypatingasis pasitarimas juos nuteis po 10 met, nors daugeliui, kaip dabar rodo bylos, u priklausym auli ir Tau tinink sjungoms (toks buvo pagrindinis kaltinimas) buvo siloma aukiausioji bausm - suaudymas. Dauguma j mir nuo isekimo, alkio ir sunkaus darbo. Po karo, 1945 m., Veliuonos vaistininkas V. alkauskas buvo suau dytas, eima itremta. Daug vaistininki moter 1941-1949 m. buvo i tremtos kartu su savo vyrais gydytojais, mokytojais, policininkais. Tai M. Aviienien i Raseini, S. Bulavien i Taurags, G. Bartaien i Utenos, V. Kosienien i Tytuvn, O. Mykolaitien i Kauno ir kitos. Tremties vietoje tremtiniai buvo nuolat sekami, terorizuojami, tikrina mi j laikai Lietuv. U kelis kritikos odius, paraytus tuose lai kuose arba tiesiog itartus draug brelyje, bdavo teisiama kaip u antisovietins propagandos skleidim. Taip buvo nuteistas Pasvalio vaistininkas M. Duleviius, kuris mir lageryje. Kauno vaistinink B. Nalinien buvo nuteista 10 met lagerio. 10 met turjo kalti V. Ko sienien, kurios vyr suaud, o likusius nalaiiais maameius vaikus pam vaik namus. Grusi po daugelio met i kaljimo, t vaik motina niekur nerado. Po karo vaistininkams KGB skyr ypating dmes. Jie nuolat buvo sekami, ar nepadeda partizanams. U tai, kad vaist akims pardav pa gal ratel, kitaip sakant, be recepto, Vepri vaistinink V. Briinskait buvo nuteista 8 metams lagerio. Baisogalos vaistininkas P. Blo u tvarsliavos pardavim buvo nuteistas 10 met. Dar 5 metai jam buvo pridti u tariam nusikaltim, es jis 1941 m. savo sodelyje ukass gyv raudonarmiet. Raudonarmietis auks, kad dar gyvas, bet tas nie ko neirdamas dar kastuvu jam sudavs ir ukass. Toki nesmo ni buvo ir daugiau.

387

Taip pat lageryje u pagalb partizanams mir Alsdi vaistinin kas J. Adomnas, Kybart vaistininkas K. Civinskas, Gargd vaistinin kas P. Krosteklis. U param partizanams ar kaip partizan eimos na riai buvo itremti G. Marmien ir M. Anuleviien i Kauno, R. Bulo vas i Rokikio, ventosios vaistins vedjas Jablonskis ir daugelis ki t. U tai, kad 1936 m. buvo irinktas Seimo nariu, suimtas ir i lage rio nebegro Pikeli vaistininkas P. Adamkaviius. Jo eima itremta. U priklausym sportinms student korporacijoms buvo nuteisti studentai farmacininkai S. ukauskas, A. ukausko-Vienuolio snus (u priklausym Jros" sportinei korporacijai), ir V. Podleckis, kur vliau kertant mik, ibadjus, nusilpus ir negalint pasikelti nuo kelmo, nors visi auk: Vytai, kelkis ir bk", umu gridamas medis. Po ka ro i Farmacijos fakulteto taip pat buvo ivetos j bebaigianios stu dents: S. Juodelyt, B. Senkut, G. Mitrikait. Ivardijau tik dal vaistinink, komunistinio genocido auk. I es ms j buvo kur kas daugiau. Ai u dmes.

388

1940-1941 m. komunist okupacijos laikotarpio represijos prie Latvijos Katalik Banyi

Inese Snepsta, Latvijos okupacijos muziejaus istorik

1940 m. birelio 17 d. Raudonoji armija okupavo Latvij. Tai buvo valstybins nepriklausomybs praradimo ir Latvijos inkorporavimo SSRS sudt pradia. 1940 m. birelio 14-15 d. vyko Seimo rinkimai, kuriuose rinkjai galjo balsuoti tik u Jungtin komunist ir neparti ni blok. Daugelyje Latvijos vietovi balsavimo rezultatai, norint su rinkti reikiamus 98-100 proc. bals, buvo klastojami. 1940 m. liepos 21 d. naujasis Seimas prim sprendim kurti Latvi jos SSR ir traukti j SSRS sudt. Tai ir vyko 1940 m. rugpjio 5 d. Tuo Latvijos okupacija vykdyta, ir naujoji valdia pradjo gyvendinti savo ketinimus. 1918 m. vasario 22 d. ileistas Rusijos Liaudies komisar tarybos dek retas dl Banyios atskyrimo nuo valstybs apibr valstybs ir Ba nyios santykius Latvijos SSR. Remiantis iuo dekretu, buvo konfiskuo jamas Banyios turtas, o i religini bendruomeni atimtas juridinis statusas. 1940 m., iki komunist okupacijos pradios, Latvijoje gyveno ir dir bo 193 katalik kunigai, kurie aptarnavo 150 parapij, trys vyskupai Jazepas Ranas, Boleslavas Sluoskanas ir Antonas Uras - bei arkivys kupas metropolitas Antonijus Springoviius. Katalikyb ipaino apie 500 tkst. Latvijos piliei, kurie gyveno daugiausia alies rytuose - Lat galoje - ir dalyje Kurems (vakaruose). Katalik diaspora brsi Ry goje ir visuose didiuosiuose Latvijos miestuose. al okupavus, 1940 m. liepos pabaigoje i Latvijos ivaiavo kit valstybi pasiuntiniai, tarp kuri buvo ir Vatikano pasiuntinys Anto nijus Arata su sekretoriumi Andelu Abu. Baimindamasis sumimo, tuo pat metu Rom ivyko ir prelatas Jazepas amanis, anksiau dirbs Ulmanio vyriausybje. Usienio pas jam parpino naujasis LSSR tei singumo ministras Juris Paberzas, mainais u paslaug gavs J. ama

389
nio baldus. Buvs Latvijos pasiuntinys Vatikane Hermanis Albatas li ko Latvijoje. 1941 m. liepos 14 d. jis buvo deportuotas Viatkos kon centracijos stovykl (Viatlag) Kirovo srityje, kur 1942 m. vasar mir. 1940 m. LSSR Konstitucijos 96 straipsnyje sakoma: siekiant utik rinti piliei smons laisv, Latvijos SSR banyia yra atskirta nuo vals tybs, o mokykla atskirta nuo banyios. Visi pilieiai turi teis prakti kuoti religinius kultus ir turi teis skleisti antireligin propagand". Po pieriuje tai reik laisv ipainti tikjim, o tikrovje buvo garantuo jama tik laisv skleisti antireligin propagand. Tai patvirtina Stalino odiai: Paskelb tikjimo laisv, mes kiekvienam pilieiui suteikiame teis kovoti (...) su viena ar kita religija, o i esms - su kiekviena re ligija. Komunist partija negali likti neutrali religijos atvilgiu. (...) Kiek viena religija prietarauja mokslui". I to, kas pasakyta, galima daryti ivad, kad su tikjimu ir dvasi ninkais Komunist partija kovojo pasitelkusi savo ideologij. Soviet S jungoje statym leidiamoji ir vykdomoji valdia buvo partijos nari rankose. Valdioje taip pat buvo tik komunistai. I esms jie rpinosi, kad Latvijos administracin sistema ir kis bt pertvarkyti SSRS pa vyzdiu. Antireligin propaganda gavo didel mst, o prie religij ir dvasininkus imtasi represij. Sitai patyr visos Latvijos religins ben druomens, taip pat ir Katalik Banyia. 1940 m. liepos 29 d. LSSR buvo panaikinta privati nuosavyb. e ms, kuri plotas virijo 30 ha, buvo nacionalizuotos, o banyi e ms konfiskuotos visikai. Taip pat nacionalizuoti dvasinink gyvena mieji namai, ems kio inventorius, gyvuliai ir statybins mediagos banyioms statyti ir remontui. Valdios pareignai em atidav be emiams ir maaemiams valstieiams, o ems kio inventori - ma in ir traktori stotims (MTS) bei kitoms monms. Pavyzdiui, Alsun gos valsiaus MTS 1940-1941 m. buvo parapijos name, o 1941 m. kovo 6 d. MTS direktorius pareikalavo, kad parapijos klebonas Bronislavas Dr Barbels banyiai statyti skirtas statybines mediagas atiduot MTS remontui. 1940 m. rugpjio 10 d. Rygos metropolijos kurija ileido cirkuliar, kuriame ragino parapijos dvasininkus kreiptis emtvarkos komite tus su praymu perduoti parapijai naudotis 10 ha nacionalizuotos Ba nyios ems. Parapijonys i vis jg stengsi padti savo dvasios t vams siekti io tikslo: ra pareikimus, praymus ir rinko paraus. Atmus parapijos namus, daugelis katalik kunig neteko pastogs. Tolesnis j likimas daugeliu atvej priklaus nuo vietini valdios pa reign ir j poirio religij bei dvasininkus. Jei is poiris buvo

390
teigiamas, buvo vilties gauti gyvenamj plot netoli banyios, ir ku nigas galjo nekliudomai atlikti savo pareigas. Taiau jei valdininkai bu vo nusiteik prieikai, praymai suteikti gyvenamj plot nebuvo ten kinami. Neretai kunigus mgindavo bauginimais priversti atsisakyti tar nysts parapijoje. Okupacins valdios taikytos dvasininkijos lugdymo priemons la biausiai paveik tuos, kurie aptarnavo miesto parapijas. Kad igyvent, kunigai buvo priversti tarnauti pasaulietinse staigose. tai Rygos v. Marijos Magdalenos banyios klebonas Heinrichas Trups-Tropas 1941 m. dirbo sskaitininku Rygos uosto krovos kontoroje. Be to, H. Trups-Tropas turjo slpti, kas i ties ess, antraip j bt atleid. Kapucin ordino vienuolis Karlis fon Gumpenbergas (tvas Tomas) ve imu iveiodavo pirkjams prekes. Tuo pat metu jie abu ir toliau buvo dvasininkai, ved pamaldas ir aptarnavo parapijieius. Kaimo parapijo se panai atvej nebuvo, nes ia klebonus valstieiai aprpindavo bent jau maisto produktais. Ivyti i savo nam ir vairiose vietose nakvojan tys dvasininkai ieidami visada gaudavo i eiminink lauknel. Okupant valdios atstovai buvo priversti pripainti, kad katalikik parapij klebonai turi takos vietos gyventojams, o j autoritetas trukdo moni smonje skiepyti komunistin ideologij ir ateizm. Todl ku nigai buvo vejami i nam, jiems buvo udrausta apsigyventi netoliese. Dauguma LSSR gyventoj katalik nenoriai lankydavosi vairiuose komunist rengiamuose susirinkimuose. ia svarbus vaidmuo teko re ligijai, o tai erzino valdios pareignus. 1940 m. gruodio 8 d. eiliniame liaudies susirinkime Vilianuose dalyvavo tik trys latgalieiai. Kiti susirin kimo dalyviai buvo rusai ir ydai. Tuomet Rzekns rajono partijos ko miteto sekretorius Aleksandras Strupitis pareik, kad monms protus sujauk vienuoliai, kuriuos reikia likviduoti. Jau 1941 m. vasar vietos val dios atstovai konfiskavo Marijon ordino vienuolyno patalpas ir turt Vilianuose. Vienuoliams buvo sakyti i vienuolyno pasitraukti. is atvejis nebuvo vienintelis. Jau 1940 m. ruden i vienuolyno bu vo ikeldintos Vargo Kdiklio Jzaus vienuolijos vienuols. Buvo at imti v. Kryiaus (kapucin) moter ordino namai Liepojoje, o Skaist kalnje udaryta Ordino ilaikoma vaik priglauda. Nuosavybs nacionalizavimas neaplenk ir aukiausi Latvijos kata lik dvasinink. Nuo 1941 m. arkivyskupas metropolitas A. Springovi ius gyveno umiesio vasarnamyje, o atimtose kurijos patalpose rinkosi profsjung klubas. Vyskupas Boleslavas Sloskanis gyveno Mergels Ma rijos banyios klebonijoje Daugpilyje, o Liepojos vyskupui Antonui Urb ui vietoj anksiau turt patalp teko spaustis dviejuose kambariuose.

391

1941 m. kovo 20 d. LSSR liaudies komisar taryba vis religini ben druomeni judamj ir nejudamj turt, skaitant banyi pastatus, li turginius reikmenis ir t. t., paskelb liaudies nuosavybe. Kunigams teko mokti ems mokest ir nuom u patalpas. Potvarkis taip pat sutei k teis atimti i parapij banyias - taip ir buvo padaryta daugelyje vietovi. Vilianuose vienuoli kapucin varpin buvo paversta sand liu, o Csi banyios pastate kurdintas archyvas. v. Petro ir Povilo banyioje Uozuolmuioje rengta oki sal, o karo pradioje ji pavers ta kariniu sandliu. Prasidjus karui su Vokietija, i Latvijos traukda miesi kareiviai banyi sudegino. atimt Jaunjelgavos banyi buvo perkeltas grd sandlis, bet po 1941 m. pavasario potvynio grdus ten laikyti pasidar manoma. Ta da banyi grino klebonui Ludvigui Birkovui saugoti ir naudoti neri botam laikui. Jei ne potvynis, banyios bt negrin. Darbo liaudies komisaro Ludio Kaemako 1940 m. spalio 3 d. saky mu visiems kulto tarnams ir dalyvaujantiems parapijos gyvenime (vargo nininkams, parapijos mokykl mokytojams) buvo atimta galimyb draus tis nuo lig. Anksiau formintos draudimo sutartys buvo anuliuotos. Prasidjo ideologinis puolimas. Antireligin propaganda apm i es ms visus visuomens sluoksnius, o kunigams buvo udrausta dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir uimti jame kokias nors pareigas. 1940 m. liepos 30 d. i vis mokymo staig pamok tvarkarai buvo ibrauk tas Dievo odio mokymas. Taip daugelis dvasinink, dsiusi mo kyklose, liko be darbo. LSSR ministr tarybos 1940 m. rugpjio 5 d. sprendimu buvo u darytas Latvijos universiteto Katalik teologijos fakultetas. Varpins in ventorius perkeltas v. Marijos Magdaliets banyi. Reikia paymti, kad 1930 m. i varpin buvo pastatyta ir rengta u surinktas aukas. Aukojo daugelis Latvijos gyventoj - ne tik katalikai, bet ir liuteronai. Kad apsaugot nuo sunaikinimo, profesoriai su studentais fakulteto bib liotekos knygas igabeno v. Alberto banyios rs. Fakultet uda rius, gatvje liko 53 vairi kurs studentai. Nemaa j dalis ts moks lus namuose, bet daug ir ivyko. 1940 m. rugpjt buvo sustabdyta katalikikos spaudos leidyba ir u darytos visuomenins katalik organizacijos - draugijos bei student korporacijos, nes okupantai jas laik reakcingomis ir faistinmis, o j na rius - potencialiais soviet valdios prieais. 1941 m. liepos 14 d. dau guma katalikik organizacij buvusi nari neiveng deportacijos. 1940 m. rugsjo 28 d. Agluonoje ir Jaunagluonoje vietoj berniuk ir mer gaii katalikik gimnazij buvo atidaryta valstybin mokykla.

392

1940-1941 m. religinio turinio straipsni Latvijos spaudoje buvo ma ai, taiau LSSR komunist partijos laikratis Cina spausdino citatas i Lenino ir Stalino veikal apie religijos al ir btinyb j pakeisti ma terialistine pasaulira. 1940 m. rugsjo pradioje Rygoje atidaryta pa roda, kurioje buvo eksponuojama mediaga apie dvasinink ir politi ni nepriklausomos Latvijos struktr bendradarbiavim. Tuo buvo m ginama parodyti dvasininkus buruazijos tarnais ir darbo liaudies bei pa angos prieais. Panaikinus Jaunagluonoje moter vienuolyn, ateist agitatoriai men kai isilavinusiems vietiniams gyventojams pradjo garsinti tikras" is torijas apie vienuoli ir vietos kunig intymius santykius. Katalik visuomen sukrt Latgalos ivadavimui skirto paminklo, vaizduojanio jaun moter, kryiumi laiminani nepriklausomybs ko votojus, nuvertimas. Tauta paminkl pramin Latgalos Marija. 1940 m. nakt i lapkriio 6-osios 7-j jis buvo nuverstas nuo postamento. I Soviet Sjungos buvo perimtas bdas skleisti ateizm per Akty vij bedievi sjung. Tai organizacija, kovojanti su visomis religinmis bendruomenmis. J kr pamau, ir tik 1941 m. vasario 7 d. Latvijos SSR aktyvij bedievi sjunga buvo galutinai steigta. statai numat pir mines organizacijas steigti fabrikuose, mokyklose, visuomeninse stai gose, nam kio komitetuose, Raudonosios armijos daliniuose ir t. t., taip pat rengti paskaitas, parodas ir pltoti panai veikl. Kadangi apie ios sjungos darb ir laimjimus informacijos spau doje buvo maai, galima daryti ivad, kad bedieviai labai populiars nebuvo. takos tam turjo ir menkas propagandinink isilavinimo ly gis. Pavyzdiui, Jelgavos apskrities Mmels valsiuje Aktyvij bedie vi sjung norjo stoti vietinis 52 met valstietis, kuris laik save ne tikiniu nuo 15 met ir buvo pasirengs skaityti praneim apie vai rias tikybas, nes, anot jo, imoks visus religinius mokymus ir kultus. U pirmini Latvijos SSR aktyvij bedievi sjung krim ir veikl mokyklose buvo atsakingi direktoriai. Mokykloms tapo privaloma pre numeruoti urnal Bedievis". Kaip ir kiti, is leidinys buvo tik rus kal ba, nes trko speciali leidini latvi kalba ir kadr latvikiems verti mams ruoti. Todl moksleiviams ir mokytojams teko isiversti patiems. Antireliginei propagandai buvo naudojami ir mokomieji dalykai, ypa gamtos mokslai, fizika ir chemija; buvo atliekami bandymai. 1940 m. i mokykl ir viej bibliotek buvo atimtos religinio tu rinio knygos. SSRS pavyzdiu mokymo staigose krsi pionieri ir komjaunuoli organizacijos, i j nari buvo reikalaujama nutraukti vi sus ryius su religija ir Banyia. i organizacij vadovai buvo renka

393
mi i nepriklausomos Latvijos laik pogrindini komjaunuoli, Lat vij atvykusi i SSRS, taiau tarp j buvo ir komunistams itikim vai ri tautybi vietos gyventoj. Mokyklose ir kitur jie skait ateistinio tu rinio paskaitas, siekdami rodyti, kad Dievo nra, pionierius ir komjau nuolius ragino sekti dvasininkus, tirti j nuotaikas, nipinti ir perauk lti patarnaujanius banyiose bendramokslius. Religini veni iva karse ileisdavo draudimus mokytojams ir moksleiviams jose dalyvau ti. Apie draudim nepaisym direktoriai buvo pareigoti praneti vie tiniams Liaudies vietimo skyriams. Neretai mokiniai buvo kurstomi chuliganikai elgtis ir koneveikti Diev. Vienas pirmj toki atvej vyko 1940 m. rugpjio 15 d. Ag luonoje, kai arkivyskupas metropolitas A. Springoviius ved ikilmin gas pamaldas. Religinse ventse paprastai grodavo vietos vyr gim nazijos puiamj orkestras, bet n vienas orkestrantas neatjo. Vliau paaikjo, kad gimnazistas Eduardas Bako, palaiks ryius su komu nist pogrindiu, grasino paalinsis muzikantus i gimnazijos, jei ie grosi ventje, nes Soviet Sjungoje mokykla atskirta nuo Banyios. Paskui jis liep orkestrantams susirinkti Ciriio eero pakrantje ir groti sovietines dainas bei marus ir taip sulugd pamaldas. Kunigai ir ti kintieji nustro, ypa kai konsekracijos metu ugrojo Katiu". Netru kus po to - 1940 m. rugsjo 9 d. - mintasis E. Bako kalbjo kelis moksleivius nusiaubti Agluonos gimnazijos varpin. Inventori jie i met lauk, o altori ispard. Represin okupacins valdios politika stiprjo, ir drauge atsirado pavojingas reikinys - dvasininkus m nipinti parapijieiai, pasta mi ir pan. Vidaus reikal liaudies komisariato (NKVD) darbuotojai ver bavo informatorius, siekdami itirti dvasinink poir soviet val di. Ypa jie domjosi tais kunigais, kurie turjo didel autoritet tarp tikinij, ir tais, kurie buvo gav ger isilavinim. Yra inoma, kad Lietuvos SSR NKVD valstybinio saugumo majoras Piotras Gladkovas 1940 m. spalio 2 d. ileido sakym kurti agent tinkl Lietuvos dvasi ninkams nipinti. Kad panai sakym ar potvarki bta ir Latvijoje, rodym nra, bet galima spti, kad j buvo, nes archyvin mediaga ir liudytoj prisiminimai rodo, kad nipinti pradta jau nuo 1940 m. vasaros. i veikla sustiprjo 1940 m. pabaigoje ir 1941 m. pradioje, nes 1941 m. sausio 12 d. vyko SSRS aukiausiosios tarybos rinkimai. Vien Daugpilio apskrityje 1940 m. gruod buvo verbuojami 33 informatoriai siekiant nustatyti kontrrevoliucinius dvasinink, Aizsargi" auli sjungos nari ir monarchist veiksmus. Gauti duomenys buvo madaug tokie: ka talik kunigas Antonas liachota vert pagyvenusias parapijietes ymti

394
rinkiminius biuletenius kryiukais, taip juos sugadindamas. Informato riai buvo verbuojami ir kitose Latvijos apskrityse. NKVD rajon sky ri darbuotoj praneimuose apie SSRS aukiausiosios tarybos rinki m eig minimi ir kiti katalik kunigai: Janis Ostrovskis, Aleksandras Pekas, Antonas Juchneviius, Bronislavas Kuokinis, Janis Garbanas, Mi kelis Kliavinis (kapucin vienuolis), Pavilas Uozuolinis, Kazimiras Struodas, Antonas Eidukas, Jazepas Krumpanas. Verbavo ir paius katalik kunigus. Konkreios informacijos yra apie Rzekns parapijos vikar Julijan Seiman, kur 1940 m. uverbavo NKVD Rzekns rajono skyriaus darbuotojas V. Martynovas. Greitai J. Seimanis buvo perkeltas Kraslavos apskrities Kombuli parapij. Matyt, apie ryius su NKVD jis informavo savo vyresnyb ir norjo i vengti bendradarbiavimo su juo. Su katalikais buvo susidorojama ir fizikai: jie buvo muami, suima mi, udomi. 1940 m. lapkrit ir vliau ne kart buvo sumutas Agluo nos vikaras Donatas Luocas. Tuo buvo siekiama priversti j atsisakyti aptarnauti parapij. 1940 m. ruden Barkavo parapijos klebonas Janis Graudas du kar tus buvo kvieiamas valsiaus valdyb, kur mintasis NKVD darbuo tojas V. Martynovas reikalavo j palikti kunig luom. Gavs neigia m atsakym, V. Martynovas J. Gruod kaskart sumudavo. Gavs gal vos traum, J. Graudas parapij paliko ir m slapstytis. Saugodamiesi represij, panaiai elgsi ir kiti kunigai. Kai kurie persikl atokesnes parapijas, kur j neiekojo. Pavyzdiui, taip padar Albertas Ancanas, Janis Ostrovskis ir Valerijanas Zondakas. Kiti slpsi pas pastamus ar ba pasitraukdavo pogrind. Mums inomi: Aleksandras Turkas, Alo yzas Brokas, Aleksandras Pekas ir Ludvigas Stagaras, kuris 1941 m. liepos 22 d. stojo partizan br Vilian valsiuje. 1940-1941 m. komunist okupuotoje Latvijoje buvo suimti trys ka talik kunigai. Du buvo pasmerkti mirti, vienas nuteistas kalti. 1940 m. gruod buvo suimtas ir nuteistas u chuliganizm kunigas Antonas Lopatenokas. 1941 m. birel j ive Rusij. Ten A. Lopatenokas savo noru stojo Raudonj armij, o tai jam suteik galimyb ieiti laisv. Vliau jis tapo lenk kariuomens kapelionu ir po karo gy veno Lenkijoje. Latvij A. Lopatenokas gro tik 1987 m. ir ia t pa i met kovo 6 d. mir. 1941 m. gegus 5 d. buvo suimtas kunigas Stanilavas Kapacis. Kartu su juo sum dar 10 moni, kuri dauguma buvo auli sjungos na riai. I bylos mediagos matyti, kad S. Kapacio sumimo prieastis -

395

priklausymas dvasinink luomui. Prasidjus karui, S. Kapac ive Jenisejaus kaljim Krasnojarsko krate; ten 1942 m. vasario 7 d. Ypa tingasis susirinkimas (vadinamoji troika") j nuteis suaudyti. Baus m buvo vykdyta 1942 m. kovo 13 d. Dl melaging kaltinim 1941 m. kovo 23 d. buvo suimtas Viki parapijos klebonas Vladislavas Litauniekas. Buvo sakoma, neva jis pa degs Indros kaimelyje esani internatin pradios mokykl. Interna tas buvo sikrs nacionalizuotame Indros parapijos klebono gyvena majame name. Bylos mediagoje paymta, kad dl gaisro sudarytas aktas, taiau jo prieastys nenustatytos. Tardym metu V. Litauniek iauriai kankino - isuko, o paskui sulau rankas, ant krtins ipjo v kryi. 1941 m. birelio 20 d. Pabaltijo specialiojo karinio dalinio ka rinis tribunolas nuteis V. Litauniek mirties bausme. Po liepos 20 die nos jis nuudytas Daugpilio kaljime (tiksli data neinoma). Pasitrau kus Raudonajai armijai, kunigo lavonas buvo rastas bendrame kape. 1941 m. birelio 30 d. V. Litaunieko palaikus parapijieiai perlaidojo Vi kiuose, prie banyios. Perlaidojimo liudytojas, dabartinis Kraslavos pa rapijos kunigas, sak, kad V. Litauniekui buvo perrta gerkl, sulau ytos rankos buvusios suritos spygliuota viela, o ant krtins - kry iaus formos pjvis. 1941 m. liepos 14 d. buvo itremti 14 194 Latvijos gyventojai. Tarp j buvo ie katalik dvasininkai: Jazels Pudanas, Peteris Apeniekas ir Janas ukas. Jazels Pudanas mir 1942 m. liepos 15 d. Viatlage, o Pete ris Apeniekas - 1942 m. vasario 10 d. iaurs Uralo lageryje. Jan uk ive Kansko rajon Krasnojarsko krate - ten jis ibu vo iki 1956 m. vasario 22 d. Latvij ivadavus, jis negro. Reikia pay mti, kad J. ukas buvo nelatvis: 1939 m. pabaigoje ar 1940 m. pradioje jis atbgo Latvij, nordamas ivengti represij, kai SSRS okupavo jo tvyn - iaurin Lenkijos dal - ir pradjo ten persekioti kunigus. 1941 m. liepos 22 d. nacistin Vokietija upuol SSRS, kurios sudt jo ir okupuota Latvija. Raudonoji armija trauksi. Tuo metu daug kur Latvijoje buvo nukankinta ir nuudyta taiki gyventoj. Tarp auk bu vo keturi katalik kunigai ir vienas cerkvs tarnautojas. 1941 m. birelio 24 d. alia Daugpilio-Rzekns kelio buvo suaudytas kunigas Kazimi ras Struodas, kuris prasidjus karui buvo sulaikytas ir kankinamas. 1941 m. birelio 30 d. Kraslavos miesto milicijos skyriuje buvo nu kankinti du pagyven dvasininkai: 59 met Vitalijus Pakeviius ir pran cz tautybs Sigismundas Tabore, kuriam buvo 71 metai. Kartu su jais milicij buvo atvestas ir suaudytas jaunas banyios tarnautojas An tanas Vilmanis. Iniekinti dvasinink knai buvo rasti kit dien.

396

Kunigas Eduardas Bekeris apie galim sumim buvo persptas, to dl dienomis slapstsi. Deja, buvo susektas, suimtas ir 1941 m. liepos 1 d. suaudytas. Isigelbti pavykdavo tik retais atvejais. 1941 m. liepos 1 ar 2 d. kunigo Stanislovo Zepo namus atj raudonarmieiai apiekojo nam tikdamiesi rasti ginkl. Paskui kunig kartu su tarnaite Ksaverija Ruo ane (panaikinto Jaunagluonos vienuolyno vienuole) nuved gretim kaim, kur neva buvs kariuomens tabas. Ten darin buvo suva ryta daug vietos gyventoj, kuriuos saugojo priirtojai. Nuo susido rojimo juos igelbjo netiktas vokiei kariuomens puolimas, nes rau donarmieiai buvo priversti bgti. 1941 m. birel buvo suimtas ir ivetas Rusij kapucin ordino vie nuolis Nikodemas Turkas. Upuolus vokiei kariuomenei, 1940 m. lie p jis buvo ilaisvintas i Ostrovsko kaljimo Pskovo rajone ir gro tvyn. Dl kaljimo gyvenimo slyg stipriai pablogjo N. Turko svei kata, ir 1942 m. sausio 8 d. jis mir. Per represijas Latvijos Katalik Banyia neteko 11 dvasinink. Taiau tuo metu luom buvo ventinta 12 kunig, kurie, udarius Teologi jos fakultet, ts mokslus ir egzaminus laik privaiai. Tuo paiu metu Liuteron Banyia neteko 13, o Staiatiki cerkv - 10 dvasinink. Nepaisant vis pastang, okupaciniam komunist reimui nepavy ko paraliuoti ar sunaikinti kunig gyvenimo katalikikose Latvijos pa rapijose. Antireligin propaganda nebuvo visuomenje populiari ir be veik neturjo takos tikinij mstymui. 1945 m. gegus 9 d. komunistams Latvij okupavus antrkart, reli gijos ir katalik kunig puolimas atsinaujino ir tssi iki pat devintojo deimtmeio pabaigos. 1945-1958 m. Latvijoje buvo suimtas vienas ka talik vyskupas (Kazimiras Dulbinskis), 62 kunigai ir vienas Kunig se minarijos studentas. Paprastai kunigus nuteisdavo deimiai ar dvide imt penkeriems metams kalti, taiau buvo ir trumpesni bausmi. Vie nas kunigas - Antonas Juchneviius - buvo nuteistas mirties bausme ir suaudytas, trys kunigai mir kaljime nesulauk teismo, o ei - lais vs atmimo vietose.

397

Katalikiko dvasingumo naikinimas sovietins okupacijos metais

J. E. vyskupas Jonas Boruta

Katalik Banyios dvasininkui kalbti Tarptautiniame kongrese, kuris vardijamas kaip Niurnbergas-2"1, kaip teismo tribunolas, nra lengva, nes katalik ir apskritai krikioni dvasininko svarbiausia pa reiga - skelbti Viepaties Jzaus Evangelij, kuri sako: neteiskite, kad nebtumte teisiami" (Mt 7, 1), Mylkite savo prieus ir melskits u savo persekiotojus, kad btumte savo dangikojo Tvo vaikai; jis juk leidia savo saulei tekti blogiesiems ir geriesiems, siunia liet ant teisij ir neteisij" (Mt 5, 44-45). Tai galioja kalbant apie asmenis, kuri irdi paslaptis - meils ir neapykantos, angaavimosi griui ir blogiui gelm - gerai ino tik vienintelis irdi tyrjas Dievas... Apie tai, kas tose paslaptingose moni irdi gelmse slypjo ir sly pi, mes galime tik splioti. Priimtinesnis silymas - dalyvauti Tarptautiniame komunizmo nu sikaltimus vertinaniame kongrese, t. y. vertinti netolimos praeities aizdas, tebekraujuojanias, palikusias skaudius randus ms pai ir ms visuomens mstysenoje bei sinje. Komunizmas nuo pat sa vo pradios - nuo K. Markso ir F. Engelso veikal pasirodymo - save vardijo ne tik kaip krikionybs ir Evangelijos, apskritai religijos al ternatyv, bet ir kaip prieyb, o religijos reikm mogui ir monijai prilygino opijui. Tai seniai inoma, kai kas pasakyt - nuvalkiota te ma. Taiau iame poiryje slypi skriaud ir neteisybi aknys, kurios kerojo tiek socialistins revoliucijos, tiek socializmo krimo", tiek brandaus socializmo" metais. Jo esm - dvasios prado niekinimas, ma terialini vertybi - materialins komunizmo bazs - sudievinimas. i pirmoji komunizmo kalt konstatuota daug anksiau, nei buvo sukur tos totalitarins komunistins valdios institucijos. Noriau pacituoti
1

Kongreso Niumbergas-2" programa // XXI amius. Nr. 43. 2000 m. birelio 7 d.

P. 13.

398

vysk. Antano Baranausko 1889 m. laike dr. Hugo Weberiui to meto lietuvi kalba isakytus pastebjimus apie socializmo ir komunizmo a linink propaguojam materializm: Materializmas gyvenime padar, jog homo, cum in honore essest, non intellexit: comparatus est jumentis insipientibus, et similis factus est illis2 (Psalm. 48, 13). Priemonuose jisai su niekino visus mogaus gimtinuosius ir sitaisytus ir moralikus idea lus, Dievo spindulius nuo mogaus dvasios nutrauk, bjauryb su gra ybe, nedor su dora sulygino, dangaus tvain main priseg ir su jos vergu padar; irovs i jo irdies gersias viltis, sodino skl var go, skausmo ir trokimo nirvanos". Moksle prigimimo nepaliko vie tos Dievo pasireikimui, metafizik iniekino, psichologij, biologij nie kingais dogodiais, hipotezmis apdrabst. Jo tai darbas, jog tapo ho mo homini lupus. Visi tikrieji mokslai, kurie mogaus dvasi auktina ir tikrojon laimn veda vieni iniekinti, kiti skepticizmo pagauti. Dievo mylista, per kuri mogus tampa dalinyku gyvasties Dievo (consors na turae divinae) tarp sapn paskaityta. Meil Dievo ir artimo ant ijuokos apversta. Filantropija materializmo moko: mylk patsai save labiaus u vis k, visus gi kitus ir vis k mylk dl paties savs"3. ias taiklias vyskupo ir poeto valgas patvirtino vlesn istorini vy ki raida. Mintsias nuostatas sovietinis komunizmas stengsi tvirtin ti moni sielose bei protuose ne tik savo galingu propagandos mecha nizmu, bet ir fizins prievartos priemonmis. Skaudius padarinius jau iame ir iandien, net prajus deimiai met po komunistins sistemos grities. Gal todl ankstesns propagandos paveikti laisvjantys i die n ms visuomens mons pasiymi laukinio kapitalizmo msty mu". Taigi katalikiko ir viso krikioniko dvasingumo naikinimas pra sidjo prievartiniu komunistinio materializmo skiepijimu, materialisti ne indoktrinacija socialistinse ir komunistinse valstybse nuo pat so vietins socialistins revoliucijos pergals. Apie fizin prievart ir tai prievartai nepaklstanij likvidavim, bais ios prievartos mast ia kalbjo ir kalbs daugelis. Apie dvasin propagandin io proceso eig Lietuvoje yra nemaai tyrim bei publikacij ir sovietmeio pogrindio spaudoje, ir, pavyzdiui, Auros" urnale4, taip pat 1975-1979 m. pa raytoje V. Skuodio studijoje Dvasinis genocidas Lietuvoje"5.

3 4 5

J. Skvireckas i lotynik Vulgatos psalmi eilut veria taip: mogus, bdamas lovje, nesupranta ir prilygsta proto neturintiems galvijams" (Ps. 49, 13). Baranauskas A. Ratai. T. 2. Vilnius, 1970. P. 275. vitrys K. Ateistin propaganda skaiiais ir faktais // Aura. 1981. Nr. 28/68. Skuodis V. Dvasinis genocidas Lietuvoje. Vilnius, 1996.

399
Po atgimimo tiek periodikoje, tiek moksliniuose leidiniuose mus do minania tema pasirod straipsni. ia tepriminsiu 1997 m. Kaune ir Vilniuje vykusi konferencij Dvideimt penkeri Lietuvos Katalik Banyios Kronikos metai" mediag, ispausdint LKMA Metraio" 12 tome6. I i publikacij nesunkiai galima susidaryti vaizd, kokiais metodais ir priemonmis buvo persekiojama Katalik Banyia Lietu voje - katalikiko dvasingumo puoseltoja. Noriau vardyti svarbiausias aizdas, komunistins propagandos ir prievartos aparato padarytas ms visuomens ir atskir jos nari smonje bei sinje, aizdas banytinei ms krato bendruomenei. Jas turbt lengviau matyti velgiant ne tik i vidaus, bet iek tiek ir i iors. Todl ioms dvasini aizd problemoms vardyti pasinau dosime Popieiaus Jono Pauliaus II mintimis, isakytomis jo vizito Lie tuv metu 1993 m. rugsj. Jonas Paulius II sak: Praeityje - ilga ir skausminga istorija. Todl jauiame nenumaldom btinyb velgti at eit. Kad i be galo ilg imtmei patirtis mus praturtint, istorin atmintis negali bti itrinta. iuo laikotarpiu ir js alis patyr iau ri diktatr, kuri teisingumo ir lygybs vardu paniekino asmens, vi suomens laisv ir orum. Kaip visa tai galjo atsitikti? Analiz bt sudtinga. Man regis, dert pasakyti, jog ia nepas kutin prieastis - kovingasis ateizmas, i kurio marksizmas smsi kvpimo. Ateizmas ugavo ir pat mog, nes tryp jo orumo pagrin d ir tvirt laid. Prie ios klaidos prisidjo kitos: materialin istori jos samprata, kratutinis konfliktinis poiris visuomen, mesijinis" vaidmuo, skirtas valstybje eimininkavusiai vienintelei partijai. Dl vi so to i sistema, i pradi ketinusi ivaduoti mog, gal gale j pa dar vergu"7. Dabarties vykiai veria mus teistai galvoti, jog gyvename epochin pasaulio istorijos lio akimirk. iame sunkiame kelyje ateit, kurios iandien niekas negali nuspti ar nubrti jos rib, tikrai lemiam reik m turi intelektual vaidmuo. J reikia dar kart pabrti, ypa dabar kai lugusios ideologijos sugriov pasitikjim, o filosofin mintis krypusi skepticizm ir pavojing pragmatizm"8.
6 7

LKMA metratis. T. 12. Vilnius, 1998. P. 11-224. Jonas Paulius II. Kalba inteligentijai Vilniaus universiteto v. jon banyioje / / Liu dykime Krist. Popieiaus Jono Pauliaus II kalbos, pasakytos Lietuvoje 1993 m. rug sjo 4-8 d. Vilnius, 1994; Jonas Paulius II. Neatidliotina Banyios ir kultros naujoji biiulyst. Kalba, pasakyta Vilniaus v. Jono banyioje 1993 m. rugsjo 5d.// LKMA metratis. Jonas Paulius II. Ten pat.

400

O juk intelektual tarpsluoksnio" vaidmuo socialistinje visuome nje buvo redukuotas ir niveliuotas iki partinio dvaro ceremonial sta tisto ir net linksmintojo juokdario misijos". i aizda tebekraujuoja ir iandien. Politins jgos nori pagal an sovietin model manipuliuoti inteligentija ir, siekdamos savo nevari tiksl, papirkinja ar mgina papirkti intelektual grupes ir atskirus asmenis. Tai viena skaudiau si ms visuomens aizd, ypa kad tokia padtis, kurios aknys sie kia socializmo laikus, kai kam i isilavinusi moni atrodo visai pri imtina ir su etika nesikertanti. Popieius ragina kalbti ne apie etik apskritai, bet apie verslo, politikos ir t. t. etik, taip pat apie mstymo etik, kurios tarsi nebeliko praus diktatr audrai. Mstymas nra su niekuo nesusijusi smegen veikla, jis artimai su sietas su visu mogaus gyvenimu. Todl, jei norime, kad mstymas at net brandiausi vaisi, ypa tada, kai iekome metafizini ties, b tina puoselti mstymo etik, kuri ieko ne vien loginio tikslumo, bet proto veiklai sukuria dvasin klimat, pasiymint nuolankumu, nuo irdumu, drsa, garbingumu, pasitikjimu, atidumu kitiems, atvirumu Paslapiai. i visuotin mstymo etika neatpalaiduoja nuo tyrinjimo pa stang, bet jas palaiko ir padeda, o kai veriams Paslapt, net nuro do krypt. Mat yra vidin ssaja tarp verum" ir bonum" - tiesos ir grio, - tai Dievuje sutampa paia Jo esme"9. Sugriovus etinius mstymo pagrindus, ir teorijoje, ir praktikoje su griuvo krikionybs puoselta pagarba mogaus asmeniui, jo gyvybei nuo pradios iki natralios mirties, eimai ir kitoms prigimtinms ver tybms. Todl kaip komunistins eros palikim paveldjome lengvab dik poir eimos stabilum, skyrybas, abortus - negimusios gy vybs udym. Ir skyryb, ir abort, ir saviudybi skaiiumi pirmau jame statistikos duomen lentelse. Kas iuos nuostolius suskaiiuos ir vertins? Bet, kaip liudija Jono Pauliaus II kalbos, pasakytos lankantis Lietu voje, yra dar viena aizda, paveldta i sovietins priespaudos met, kuri kraujuoja ir iandien ir kuri aloja tiek sovietins priespaudos vyk dytojus, tiek jos aukas, - tai nepajgumas priimti Kristaus gailestingu mo ir meils Evangelijos, nepajgumas atleisti esamiems ar buvusiems prieams. Tai evangelinio, krikioniko, katalikiko dvasingumo pagrin das, skiriamoji ym. Sunaikinus pagarb ir pripainim, gailestingu m ir atlaidum, kaip tinkamiausi bd skleisti ties ir vies, tvir tinti teisingum ir tikrj laisv, sunaikinamas ir pats krikionikasis
9

Ten pat.

401

dvasingumas. Sovietin sistema, komunistin ideologija, auktinusi kla si kov ir neapykant savo idjiniams prieams, daugiausia ir ilgiau siai iliekam baisi vaisi" paliko didelei daliai savo auk teigda ma, kad vienintels veiksmingos kovos su sovietine, komunistine ide ologija ir jos pagimdyta sistema priemons yra tos paios, kurias nau dojo sovietin sistema, - smerkimas, niekinimas, griovimas, draudimai. Popieius Jonas Paulius II savo kalboje Lietuvos kunigams ir vienuo lms primin: Vien tik meil, toji meil, kuria ventoji Dvasia papil do tikinij irdis (plg. Rom 5, 5), tegali sukurti tvirt emikojo miesto pamat"10. Jums tenebna nei nugaltoj, nei pralaimjusi, o vien tik vyrai ir moterys, kuriems reikia padti isivaduoti i klaid. Tebna vien mons, kuriems reikia padti isivaduoti i prievartos, smurto, mo gaus teisi iniekinimo, taip pat psichologini to padarini. Pralaim jusiems" dert sidmti, jog neutenka vien prisiderinti prie pasikei tusios visuomens padties: geriau bt nuoirdiai atsiversti ir, jei b tina, netgi atsilyginti. Nugaltuosius" i naujo dert paraginti atleis ti, kad sitvirtint tikroji taika, iauganti i gyvendintos gailestingumo ir meils Evangelijos"11. ie popieiaus odiai iki iol ms visuome nje nra kaip reikiant igirsti. O tai rodo, kaip giliai sovietin ideolo gija, jos propagandin ir agitacin veikla yra sualojusi tradicikai krik ionikos ms visuomens nari irdis ir sines. Norisi katalik vyskupo liudijim iame Kongrese, skirtame ko munizmo nusikaltimams vertinti, baigti Popieiaus Jono Pauliaus II o diais, pasakytais Antakalnio kapinse, prie Sausio 13-osios auk ka p: Padaryk, Viepatie, kad tie kryiai, primenantys dar nesenus bru talios prievartos ir prieikumo laikus, bt tyls, taiau nuolatiniai gy njai nuo skaudi igyvenim, kuriuos nea akla ideologijos jga, tau tin puikyb bei smoningas mogaus kilnumo nepaisymas. Tegul kry iai ant kap kari, uvusi broludikuose karuose, tampa nuolatiniu raginimu siekti santarvs ir brolikumo. Jau niekad neleisk, kad tikji mo broliai tapt prieais, kuriuos suprieina skirtingi tikslai, kalba, tau tins vliavos, tradicijos ir ydos"12.

10 11 12

Ten pat. Ten pat. Ten pat.

402

Estijos demokrat kova u alies nepriklausomyb 1968-1975 m.

Maitas Raunas, raytojas, publicistas

Ponios ir ponai! Savo praneime kalbsiu apie 1968-1975 m. Estijoje vykusi kov prie komunist reim. 1975 m. Soviet Estijos Auk iausiasis Teismas keturis ininierius - Artiom Jukevii, Mati Kiirend, Kalju Mtik ir Sergej Soldatov - nuteis nuo 5 iki 6 met ka ljimo. is teismas inomas kaip demokrat teismas, nes kaltinamieji vadovavo pogrindiniam Estijos demokratiniam judjimui. Visi jie gim ketvirtajame deimtmetyje - trys Estijoje, o ideologas Jukeviius - Vakar Ukrainoje. Jis atvyko Estij, nes Vakar Ukrai nos mones altai sutiko j kolegos Soviet Sjungoje. Jis ved est, i moko est kalb ir integravosi est bendruomen. Pagrindinis Jukeviiaus principas buvo toks: kai Estija taps laisva, Ukraina eis jos pdomis. itai ir atsitikol991 m., taiau Jukeviiaus ta da jau nebuvo gyvo. Sovietin priveriamojo darbo stovykla palau jo sveikat, ir 1982 m. jis mir. inome, kad, Komunist partijos vadovu po Nikitos Chruiovo ta pus Leonidui Brenevui, komunistinio reimo atilimas" baigsi. Bet kai ekoslovakijoje pradtas kurti mogikas socializmas, kuriam lai kui optimizmas atgijo. 1968 m. balandio mnes Maskvoje pradta leisti vyki kronika". Tai buvo pogrindinis disident judjimo Soviet Sjungoje urnalas. Talino technikos universiteto docentas Sergejus Soldatovas nuvyko Maskv, kad galt bendradarbiauti kuriant antikomunistin judjim, turjus iplisti po vis Soviet Sjung. I Maskvos disident jis sui nojo, kad demokrat programa jau beveik paruota. Truput vliau jis gavo akademiko Andrejaus Sacharovo broir Apmstymai apie paang". Bet joje Sacharovas sil tik velnias re komendacijas, kaip reim patobulinti, lyg egzistuojantis komunizmas bt buvs priimtinas. ias geranorikas rekomendacijas sutryp pats

403

gyvenimas. 1968 m. rugpjt soviet kareiviai iauriai nuslopino ekos lovakijos reformas. Nusivyl Soldatovas ir Jukeviius para kritin straipsn Tiktis ar veikti?" Jie ivardijo kelet Sacharovo programos trkum, pavyz diui, mstym marksizmo kategorijomis, mokslins ir technins pa angos garbinim bei tautini problem nesupratim. Jie kritikavo Maskvos disidentus, kurie tikjosi, kad valdia imsis ekonomikos re form. Kaip alternatyv jie sil imtis reali, moni iniciatyva pa remt veiksm. Reim jie siek reformuoti jga. Laikas baigsi krei pimusi, raginaniu reimo prieininkus sukurti aiki veiksm progra m, suvienysiani pasiprieinimo grupes, kuri veiksmai tuo metu ne buvo suderinti. Taiau Maskvos disidentai Soldatovo ir Jukeviiaus idj nepalai k ir tvirtino, kad pagrindiniai kovos metodai turi bti atviri laikai ko munist vadams, protesto demonstracijos ir reikalavimai pakeisti Sta lino konstitucijos nuostatas. Estijos Paldiskio miestelyje esanios karinio jr laivyno bazs, ku rioje buvo laikomi atominiai povandeniniai laivai, karininkai klausyda vosi radijo stoties Radio Freedom" transliuojamos programos rus kal ba Tiktis ar veikti?" ie karininkai taip pat kritikavo Sacharovo pro gram. Paldiskyje buvo kurta Kovos u politin laisv lyga, kuri lai ksi nuostatos, kad vienintelis galimas sprendimas - ginkluota moni kova. J tikslas buvo nuversti Soviet Sjungos valdi ir tvirtinti de mokratin santvark. Paldiskio bazs karininkai palaik ryius su Estijos demokratais. Jie planavo kartu pradti prie valdi nukreipt plataus masto judjim. Bet 1969 m. vasar karininkai buvo suimti ir nuteisti. Soldatovas ir Jukeviius taip pat buvo kvoiami, bet nekalinti. Jie pareng dviej didels apimties dokument - Demokratinio judjimo Soviet Sjungoje programos ir Demokratinio judjimo Soviet Sjun goje taktikos pagrind - juodraius. Programoje jie suformulavo vis Soviet Sjungos pavergt taut ko vos u laisv tikslus ir pagrindinius demokratinio judjimo principus. Programa baigsi kiu: Soviet Sjungos demokratai! Vienykits, ko vokite, laimkite!" Taktikos pagrinduose jie atmet atvir kov, sakydami, jog, taip vei kiant, neivengiamai teks priimti valdios nustatytas taisykles. Jie tvir tino, kad demokratinis judjimas gali bti skmingas tik tada, kai jis pradeda vienyti pogrindyje esanias grupes. Jie taip pat nurod, kaip kurti tokias grupes ir k joms reikt daryti.

404

Bet grups, susijusios su Kronikos" leidimu, neiplatino nei progra mos, nei taktikos pagrind. Maa to, Kronika" Estijos demokratus pa lygino su bjauriais, atgrasiais Dostojevskio romano Demonai" perso naais. Atsakydamas tai, Soviet Sjungos demokrat judjimas sukr De mokrat memorandum. iame dokumente buvo aptariama Stalino konstitucija, kurios Maskvos disidentai reikalavo tvarkingai laikytis, ir kartu atskleista nemonika bei prietaringa ios konstitucijos ir visos sovietins sistemos prigimtis. Antrasis tekstas - Rusijos kolonializmas ir taut klausimas" - ban d itaisyti kit esmin Maskvos disident trkum. Jie visikai nesu prato nacionalinio klausimo. Jie nesiejo jo su pavergtomis tautomis, nors, jeigu bt skatin kolonijose laisvs siek, itai bt i esms pa keit kov, nukreipt prie valdi. Tuo ir baigsi teorin Soldatovo ir Jukeviiaus veikla. Tada visoje Soviet Sjungoje turjo prasidti suderintas pasiprieinimo judjimas. Bet dl Kronikos" leidj opozicijos j viltys lugo. Maskvoje bei Leningrade susiformavo tik keletas j idjomis besiremiani grupi, buvo pradtas leisti urnalas Demokratas". Esant tokiai situacijai Soldatovas ir Jukeviius pagrindin dmes nu kreip Estij. Susiformavo Estijos Nacionalinio Fronto ir Estijos demo kratinio judjimo grups. Estijos Nacionalinio Fronto vadovas buvo daktaras Arvo Varato. Pra dtas leisti pogrindinis urnalas Estijos Nacionalinis Frontas". Progra m pareng Talino technikos universiteto docentas Kalju Mtikas. Na cionalinio Fronto tikslas buvo atkurti Estijos nepriklausomyb ir demo kratin valdi. Nedidel Estijos intelektual grup reng Memorandum, kur pa baig Tunne Kelamas. T. Kelamas buvo Naujien" komentatorius, o iuo metu - Estijos Parlamento Pirmininko pavaduotojas. Memorandu mas reikalavo atkurti Soviet Sjungos okupuot Estijos Respublik. Estijos Nacionalinis Frontas ir Estijos demokratinis judjimas 1972 m. ruden Memorandumo tekst slaptu kanalu isiunt Jungtini Taut Ge neralinei Asambljai. Vliau Rusijos disidentai patvirtino sukr vien ge riausi Soviet Sjungos disidentinio judjimo istorijoje memorandum. 1972 m. pradioje komunist reimas pradjo aktyviai persekioti sa vo prieus. Sausio mnes Ukrainoje buvo suimta 19 asmen. 1972 m. vasar suimti ir Kronikos" leidjai Piotras Jakiras bei Viktoras Kra sinas, kuri prisipainimai skambjo apgailtinai, o neretai panjo provokacijas. Pasinaudodamas j prisipainimais, KGB nesunkiai su

405

fabrikavo kaltinimus reimo kritikams. 1972 m. rugsjo mnes Mask voje ir Leningrade buvo suimtos Soviet Sjungos demokratinio jud jimo grups. 1972 m. liepos 24 d. KGB vadovai prim rezoliucij, kurioje buvo tvirtinama, kad demokrat program, taktikos pagrindus ir kitus do kumentus sukr CV. KGB nuomone, programa sukurta 1968 m. ir i pradi vadinosi Narodnyje trebovanija" (Liaudies reikalavimai). Siekdamas pakirsti komunist reim, radijo stoties Radio Freedom" korespondentas Garaninas atsiunts i program Soviet Sjung. Visa tai vert bti budrius. Estijos demokratai nusprend apriboti ryius. Svarbiausias Estijos demokratinio judjimo tikslas buvo parengti strategij ir taktik kodiniu pavadinimu Juodoji kat". Juodoji kat" buvo parengta kaip vadovlis, skirtas vis Soviet S jungos taut pasiprieinimo judjimams. Parengus Juodj kat", tu rjo bti pradtas kovos grupi organizavimas ir koordinuota kova. Bet, kai vadovlio rankratis buvo baigtas, KGB ubgo vykiams u aki. Tai atsitiko 1974 m. spalio mnes, kai buvo ispausdintas Jungtinms Tautoms skirtas Memorandumas, sulauks Vakaruose pla taus atgarsio. 1974 m. gruodio 13 d. Jukeviius, Kiirendas ir Mtikas buvo su imti. Soldatovas suimtas kit met saus. Estijos demokrat teismas vyko netrukus po to, kai Soviet Sjun ga Helsinkyje pasira mogaus teisi dokumentus. Demokratini pa ir mons nusiunt Helsink laik, kuriame konferencijoje daly vaujanias valstybes informavo apie tai, kad 70 km pietus nuo Hel sinkio teisiami mons, band pasinaudoti mogaus teismis. Komunist valdia protestus nekreip jokio dmesio ir itrm de mokratus gulagus. Vakarai taip pat tyljo. Vis dlto ios Estijos demokrat pastangos nenujo veltui. J Memo randumas, skirtas Jungtini Taut Organizacijai, tam tikra prasme ta po 1979 met Baltijos valstybi kreipimosi pavyzdiu. Demokrat prin cipai buvo 1989 m. kurto piliei komitet judjimo Estijoje pagrindas. Btent todl 1991 m. Estija paskelb nepriklausomyb ne kaip nauja po sovietin valstyb, bet kaip atkurianti savo nepriklausomyb jau egzis tuojanti Estijos Respublika. (Isamesn informacij ir tekstus angl kalba galima gauti iuo ad resu: Black Cat Foundation, Tallinn ortwill@neti.ee)

406

Kas kaltas? Kokia sins kaina?

Kalju Mtikas, Estijos buvusi politini kalini ir komunizmo auk sjunga

Atsimenant kar ir politinio teroro monijai padaryt milinik al, nenorom kyla klausimas, kas kaltas. Jei nesistengsime rasti atsakymo klausim, tuomet visa, kas atsitiko praeityje, ateityje gali pasikartoti didesniu mastu. Totalitariniai reimai egzistuoja vykdydami fizin ir psichologin te ror. Psichologinis teroras gali sujaukti moni protus ne maiau nei fizinis. Taip atsiranda doktrinos alininkai ir kolaborantai. Kolaboran tus - parsidavlikos sins mones - btina laikyti pagrindiniais nu sikaltliais. Net jeigu dauguma j nieko pastebimo neatliko, visi kartu, kaip briais migruojantys skriai, jie padar daug alos. Sakoma, kad vokiei tauta atsakinga u Hitlerio nusikaltimus, nes Hitleris atjo valdi po demokratini rinkim. Jis i ties buvo de mokratikai irinktas, bet didium nusikaltim padar vliau, kai de mokratija jau buvo nuslopinta. Pagaliau gali kilti klausimas, kodl pa prastas vokietis turt bti nusiteiks prie Hitler, jeigu alis, save lai kiusi pirmja pasaulyje darbinink ir valstiei valstybe, ne tik laik Hitlerio valdi teista, bet netgi pasira su juo draugysts sutart. Su nusikalstamais reimais bendradarbiauja ne tik neprincipingi ko laborantai, bet ir daug sining moni, kuriuos galima pavadinti dok trinos alininkais. Pavyzdiui, Solenycinas, kai slaptoji soviet policija j sum ir pasodino kaljim, buvo marksistas ortodoksas. Kaljime, susipains su dviem kitais disidentais, poir pasaul pakeit. Est mokslininkas J. Hintas, 1940 m. buvs komunistas ortodoksas, susipains su sovietiniu gyvenimu, tapo sitikinusiu antikomunistu. Sa vo es Sining XX amiaus moni tragedija" jis smarkiai kritika vo komunizm. Es patekus KGB rankas, Hintas buvo suimtas ir mi r kaljime. Est mokslininkas J. Kukkas buvo SSKP narys ir jo vairias vado vaujamas pareigas. Dirbti mokslinio darbo buvo isistas Pranczij.

407

I jos grs, jis netrukus istojo i SSKP ir prisidjo prie disident. Grei tai buvo suimtas ir mir kaljime. Solenycinas, Hintas ir Kukkas buvo siningi mons, kovoj u tai, k man esant teisinga. Taiau buvo ir toki, kuri elgesys kito ne dl asmenybs raidos, o pasikeitus politinei padiai. Jie buvo pasireng smarkiai kritikuoti jau negyvus tironus, bet bendradarbiavo su gyvai siais. Toks mirusij teisjas" buvo Chruiovas, kuris dvideimtaja me SSKP suvaiavime smarkiai kritikavo Stalino nusikaltimus, bet iti kimai jam tarnavo gyvam. Kaip kadaise Amerikoje geras indnas bu vo tik negyvas indnas, taip diktatorikose valstybse kai kurie mo ns vadovaujasi principu, kad blogas yra tik mirs tironas. Kolaborant itikimyb" partijai puikiai iliustruoja SSKP istorija. Tais laikais, kai apie vakarietiko modelio demokratij Soviet Sjun goje buvo galima tik pasvajoti, SSKP turjo vienuolika milijon nari. Valdant Gorbaiovui, kai Rusija tapo palyginti demokratika, daugu ma SSKP nari pabgo i partijos lyg iurks i skstanio laivo, nes buvo pakankamai pagrindo nuogstauti, kad ateityje partijos naryst jo ki privilegij negarantuos. Kolaboravimas - vairialypis reikinys. Ne visi kolaborantai yra vie nodi. Reikia atsivelgti tai, k kolaborantas nuveik ir kok atlyg ga vo u savo veikl. ia tinka sins kainos" svoka. Kuo niekyb di desn, o atlygis u jos vykdym maesnis, tuo pigesn kolaboranto s in. Jei kai kurias niekybes mgintume vertinti skaiiais, i esms ne bt manoma sudaryti visiems (ar bent daugeliui) priimtino kainora io. Taiau t nuveikti galima. Juk ir vidurami Katalik Banyia prekiavo indulgencija, kurios kaina priklaus nuo vykdyto nusikaltimo sunkumo. Lygiai taip pat galima palyginti kolaborant gaut atpild. Noriau atkreipti dmes dar vien dalyk. Metas atsisakyti pa senusio poirio, es nugaltojai neteisiami. Komunist ir naci nusi kaltimai iandien palyginti gerai inomi, taiau nusikaltimus vykd ne vien komunistai ir naciai. Kai kurie demokratik ali veiksmai taip pat gali bti laikomi jei ne statym, tai bent jau sins nusikaltimais. Antrojo pasaulinio karo metu, kai japonai upuol Perl Harbor, JAV Prezidentas Rooseveltas nuteis kalti koncentracijos stovyklose 120 tkst. JAV gyvenusi japon. Taiau jei tiek moni koncentraci jos stovyklas bt nusprends isisti Hitlerio karikis, j Niurnberge bt nuteis kaip karo nusikaltl ir pakor. Po Antrojo pasaulinio karo vykstant Kylholo" operacijai, Vakar s jungininkai daugiau nei milijon pabgli i Ryt bloko ali isiunt Soviet okupacijos zon - daugeliui j tai reik neivengiam mirt.

408
Nusikaltimai turi bti laikomi nusikaltimais, nesvarbu, kas ir koki uniform vilkdamas juos vykd. Ms laikais galima sitikinti, kokia pakanti Europos Sjunga motorizuoto ingischano enijoje vykdo miems nusikaltimams. Taip ir Vakar valstybs leido Hitleriui nusikalsti tol, kol paaikjo, kad jis siekia ukariauti ne kelet ali, o vis pa saul. Tuo pat metu Europos Sjungos nars kritikuoja Austrij, nors i yra demokratin valstyb ir siningai laikosi savo statym bei tarp tautini sutari. Visa tai aikiai primena vadinamj Brenevo dok trin, pagal kuri kiekvienas galjo daryti tai, k leido Maskva. Kyla klausimas, ar Europos Sjunga teisint kanibalizm, jeigu io bt im tasi civilizuotai - su akute ir peiliu. Nepakanka kovoti su monmis, tiesiogiai dalyvavusiais udynse, plimuose ir kituose nusikaltimuose. Reikia kovoti ir su nusikaltim kurstytojus. Sutari nepaisym taip pat btina laikyti nusikaltimu. Na ciai, nesilaik tarptautini sutari, buvo laikomi nusikaltliais, bet tarp tautinius susitarimus paeid ne jie vieni. 1939 m. Soviet Sjunga ir Estija pasira Savitarpio pagalbos sutart. Antrame jos straipsnyje sakoma, kad ios sutarties vykdymas neturi paeisti sutart pasiraiusi ali suvereni teisi, juo labiau - ekono mikos ir valdymo sistemos". 1940 m. birelio 16 d. SSRS teik Estijai ultimatum, reikalaudama dislokuoti papildomus Soviet kariuomens dalinius ir irinkti komunist vyriausyb. 1941 m. birelio 14 d. Rooseveltas ir Churchilis pasira Atlanto char tij, kurios 3 straipsnyje sakoma: alys gerbia piliei teis rinktis val dymo form, kuriai esant jie gyvens, ir siekia suvereni teisi bei at kurti savivald ten, kur ji buvo atimta jga". I ties jie savo siparei gojim nevykd ir netgi nemgino vykdyti. Jie turjo galimyb daug nuveikti. SSRS reikjo suteikti karin ir ekonomin pagalb su slyga, kad, Vokietijai kapituliavus, i Ryt Europos valstybi bus ivesta So viet kariuomen. Reikjo surengti laisvus rinkimus, kuriuos turjo kon troliuoti tarptautiniai stebtojai. I Baltijos ali pasitraukus vokieiams, mikuose liko tkstaniai vy r, kuri dauguma tikjosi, padedami Vakar sjunginink, atkurti savo ali nepriklausomyb... To tikjosi ne tik eiliniai pilieiai, bet ir dau gelis valstybs veikj. 1944 m., prie pasitraukiant vokiei kariuome nei, pogrindinis Estijos nacionalinis komitetas sudar teist Estijos Res publikos vyriausyb, kuri jo visos pagrindins nepriklausomybs laikotarpio politins jgos. i vyriausyb kreipsi Vakar sjungininkus, reikalaudama laiky tis Atlanto chartijos 3 straipsnio. Vakar valstybs nesim joki prie

409
moni sipareigojimams vykdyti. Akivaizdu, kad Atlanto chartija bu vo pasirayta vien propagandos tikslais ir turi bti laikoma beverte po pieriaus skiaute - panaiai kaip Stalino konstitucija. Seniai laikas atsisakyti kai kuri moni bei j poelgi dvejopo ver tinimo. Jei generol Vlasov ir jo vadovaujam Rusijos ilaisvinimo ar mij, Antrojo pasaulinio karo metu kovojusi vokiei pusje, laikome idavikais, tai tokiais pat idavikais turime laikyti ir Lenin bei jo s jungininkus, nes Pirmajame pasauliniame kare jie dar t pat, k Vla sovas su savo kareiviais - Antrojo pasaulinio karo metu. Jei udyti vokiei okupantus ir j kolaborantus vykstant pasiprie inimo judjimui buvo laikoma didvyrikumu, tai soviet okupantus ir j vietinius samdinius naikin Estijos, Latvijos ar Lietuvos miko bro liai taip pat turi bti laikomi didvyriais. Jei Petainas, Lavalis ir Quislingas laikomi idavikais, soviet okupa cijos meto Baltijos valstybi marionetinio reimo lyderiai taip pat turi bti laikomi idavikais. Kadangi Osvencimas ir Buchenvaldas nebuvo laikomi tik Vokietijos vi daus reikalu, tai ir Grozno negalima laikyti vien Rusijos vidaus reikalu. Jei masins yd udyns laikomos nusikaltimu, en udynes taip pat btina laikyti nusikaltimu. Hitleris tvirtino, kad kitose valstybse persekiojami vokieiai ir kad kitos ieities, iskyrus kar, nra. Dabar Putinas su savo kolegomis tvir tina, kad Baltijos alyse diskriminuojami rusai. Jeigu jis bt teisus, kyla klausimas, kodl gi rusai negrta savo istorin tvyn. Estijos valdia i ties deportavo pagarsjus rus ovinist Piotr Rook. Po apelia cijos Estijos teismas sakym itremti panaikino, ir Rookui buvo skir ta kompensacija. Tuo pat metu deimtys tkstani moni i vis Bal tijos valstybi, kuriuos represuodami sovietai danai paeisdavo savo pai statymus, vis dar negavo jokios kompensacijos. Visi didieji nu sikaltimai buvo nulemti daugelio valstybi pakantaus poirio. Jeigu norime, kad praeityje vykdyti nusikaltimai nepasikartot, privalome rytingai pasmerkti tiek praeityje, tiek dabar vykdomus nusikaltimus, nesvarbu, kas juos vykd ar vykdo. Kiekvienam nusikaltliui ir kiekvienam j palaikaniajam reikia tai kyti politines sankcijas. Ekonomins sankcijos neveiksmingos, nes jos atsiliepia daugiausia paprastiems monms, o valstybi lyderiai lieka nepaliesti. Pavyzdiui, per Leningrado blokad imir daugiau nei mi lijonas moni, dauguma i bado, bet blokadai pasibaigus vietinis Ko munist partijos vadovas Andrejus danovas buvo toks pat storas kaip ir prie j.

410

Gali pasirodyti, kad pasaulis pernelyg sugeds ir mums nepakanka galios k nors pakeisti gera. Taiau turime atminti, kad teisingas tikslas anksiau ar vliau nugals. Kuo daugiau bus aktyvi kovotoj u lais v ir demokratij, tuo geresnis pasaulis bus ateityje. Visiems siningiems io tikslo siekiantiems monms linkiu skms!

Tarptautinio kongreso Komunizmo nusikaltim vertinimas" baigiamasis posdis

Protokolas 2000 06 14

Pirmininkai: A. N. STASIKIS Lietuvos Respublikos Seimo narys J. A. FLIKAITIS Pasiprieinimo okupaciniams reimams dalyvi ir nuo okupacij nukentjusi asmen teisi ir reikal komisijos patarjas Sekretor GIEDR UZDILAITE

J. E. arkivyskupo Sigito Tamkeviiaus kalba. Kalba pridedama. Prof. Valdo Samonio (Kanada) kalba. Kalba pridedama. P. Tomorro Aliko, Albanijos nukentjusij nuo komunistinio rei mo asociacijos pirmininko, kalba (perskait dr. Koci Moisiu). Kalba pridedama. P. P. Jakuionis supaindino su Kongreso dokumentais, kreipimaisi ir rezoliucijomis.

Dokument tvirtinimas
Priimti ie dokumentai: rezoliucija Dl komunizmo

ideologijos

ir

doktrinos

pasmerkimo";

rezoliucija Dl prevencini priemoni prie komunizmo atkrim";

412

Kreipimasis Jungtini Taut Organizacij, pasaulio valstybi par lamentus ir vyriausybes dl Tarptautinio komunizmo ir komunistini nusikaltli teismo steigimo; Kreipimasis pasaulio visuomen ir tarptautines visuomenines or ganizacijas dl Tarptautinio komunizmo ir komunistini nusikaltli teismo steigimo; rezoliucija Dl genocido" svokos reikms ipltimo"; rezoliucija Dl komunistini okupacini reim padarytos alos at lyginimo"; rezoliucija Dl tarptautinio bendradarbiavimo vertinant komunizmo nusikaltimus". Priimti dokumentai pridedami. P. Jakuionis pateik tokius silymus: dl Kongreso dokument - kad galiot Organizacin komitet pri imti kelet dokument, tarp kuri bt ir rezoliucija Dl dvasi ni genocido padarini" (Rezoliucija pridedama); dl tolesnio Kongreso darbo, jo pratsimo, kol bus steigtas Tarp tautinis tribunolas komunizmui teisti; dl nuolatinio komiteto grups enijos problemoms nagrinti steigimo; priimti Kongreso dokument dl demokratijos padties Baltaru sijoje; kreiptis pasaulio religij hierarchus. Kongresas silymams pritar. tiriant ir teisikai

Baigdamas P. Jakuionis tar padkos od. Dr. A. Anuausko informacija apie vykus Kongres. Kalba pridedama. LR Seimo Pirmininko prof. V. Landsbergio kalba. Kalba pridedama. Buvusio Taietlago politinio kalinio F. Krasavino (Izraelis) kalba. Kalba pridedama.

413

Tribunolo pirmininkas V. Zabiela perskait praneim apie Tribunolo nutart. Nutartis pridedama. Profesoriaus A. Tylos baigiamasis odis. Kalba pridedama. Baigiamoji pirmininko kalba, tolesns programos aptarimas. Pirmininkai: ANTANAS STASIKIS ARTRAS FLIKAITIS Sekretor GIEDR UZDILAIT

415

Lietuvos Vyskup Konferencijos pirmininkas arkivyskupas SIGITAS TAMKEVIIUS

Pirmiausia noriu visus nuoirdiausiai pasveikinti. Ypa tuos, kurie daugiausia nuo sovietinio reimo yra nukentj. Leiskite pasidalyti ke liomis mintimis. Per dvi Kongreso Komunizmo nusikaltimams vertinti" dienas bu vo pasakyta labai daug karios, sunkios tiesos apie komunizm kaip apie nemonik sistem, nusineusi milijonus nekalt auk. Aukomis tapdavo net budeliai, nes nemanoma bti laimingam, jeigu bandai sa vo laim statyti ant neapykantos pamato ir ant moni aar bei krau jo. Kongreso dalyviai komunizm paino ne i knyg, daugelis j per jo paeminim, mogaus teisi trypimo, ilg nelaisvs met, praleis t kaljimuose ir lageriuose, keli, kuriuo komunizmo statytojai ved vadinamuosius liaudies prieus. is Kongresas buvo reikalingas ne tiek buvusioms komunizmo aukoms, kiek ateities monms, kurie iandien galbt nenori n girdti apie tai, kas vyko Lietuvoje po 1940 met oku pacijos. Kai bdamas jaunuolis priekariniuose urnaluose skaiiau apie Soviet Sjungoje komunist vykdytus nusikaltimus, negaljau tuo pa tikti. Netilpo galvoje, kad galjo bti tokia nemonika sistema ir taip dvasikai sualoti jos krjai. Devintajame deimtmetyje Suvalkijoje mi njom Budavons kankini - trij nuudyt kunig 40-sias metines. Ta proga kalbjau apie tai, kaip atsiranda budeliai. Kalbjau apie Ru sijos miest bezprizornikus", po Spalio revoliucijos atsidrusius gat vse. Netek tv meils ir nepain Evangelijos, jie siurb save tik neapykant. ie pamestinukai greitai imokdavo diungli statym, tapdavo kaljim ir prievartinio darbo stovykl nuolatiniais gyvento jais. Jie ne tik galjo nuudyti nekalt mog, bet jausdavo malonum prie tai baisiausiai j nukankindami, kaip antai padar su Budavons kankiniais. pamoksl po trej met soviet saugumas man inkrimi navo kaip antisovietin propagand.

416

Komunizmo statytojams reikjo tamsos. Todl kiekvien laisv tie sos od jie laik nusikaltimu, vertu ilg met kalinimo soviet verg darbo stovyklose. Baiminuosi, kad dabarties mirties kultra, visikai nu vertinanti mog, jo meil, ardanti eimas, atimanti i moni atsako mybs jausm u vaik ateit, ipurens dirv naujiems viesios atei ties" krjams, kurie lengvai gali tapti budeliais ir naikinti sivaizduo jamus prieus, kad galt pasisavinti visa tai, k tingjo usidirbti sa vo prakaitu. Tik neregys gali nematyti, kaip ms akyse auga nems tantys savanaudiai, kuri balsus per rinkimus galima nupirkti u deg tins budel, kurie gali imesti iuklyn savo k tik gimusius kdi kius ar dl keli lit nuudyti senukus. Pats laikas skambinti pavojaus varpais, nes rytoj i bedvass ir bestuburs demokratijos gali likti tik skeveldros. Visuomen ir valstyb turi ne tik teis, bet ir pareig vertinti ko munizmo nusikaltimus, nes ito nepadarius ji palikt gyvas baisi nu sikaltim aknis. Komunizmo vertinimas neturt paskatinti bet kokios neapykantos eskalavimo, nuo kurios kentt ta pati visuomen, nes b t apsunkintas jos dvasinis prisiklimas. Kiekvienam krikionika dva sia iaukltam mogui labai skaudu girdti piktus bei smerkianius o dius, nors jie sakomi ir apie prieus. Ai Dievui, kad per Kongre s daug skaudios tiesos buvo pasakyta labai ramiai. Kai kurie diso nansu nuskambj balsai gal tik paliudijo, kaip giliai yra sueistos mo ni irdys. Jeigu is Kongresas kieno nors irdyje padaugino neapykan tos, dl to reikt tik lidti, nes tada atsistotume alia buvusi bude li, besivadovavusi tik neapykanta. Taiau jei is Kongresas kuo nors prisids, kad dabarties jaunimas geriau susiorientuot idj labirintuose ir nesileist klaidinami serganij komunizmo nostalgija, jo rengjams irdingai padkosime. Jeigu mes patys igyven komunizmo komar nekeiksime tamsos, bet rpinsims kaip savo ir kit gyvenim sileis ti kuo daugiau viesos, is Kongresas tikrai bus pasiseks. Ta viesa, kuri privalome sileisti savo gyvenim, - Kristaus Evangelijos vie sa. Be Kristaus Evangelijos, nematau kitos jgos, kuri galt kaip tas biblinis Dovydas atsistoti prie Galijot. Todl raginu ir kvieiu visus sileisti daugiau Kristaus dvasios dabarties gyvenim. sileiskime dau giau Evangelijos viesos sales, kur priimami nauji statymai ir kuria ma laisvo, bet atsakingo gyvenimo perspektyva. Ai.

417

Kanados Ryt-Vakar verslo ir kylani rink interneto prof. VALDAS SAMONIS

Ponios ir ponai! Dvi vilpyns - vienas tonas. Ar Berlynas, ar Maskva, Viens raudonas kaip tonas, Kitas rudas kaip uva. Ponios ir ponai, labai sudtinga kalbti po tokio didiulio morali nio autoriteto - Jo Eminencijos arkivyskupo Sigito Tamkeviiaus. To dl noriau pakalbti apie tai, kad Lietuva buvo pozityvus veiksnys, tarnaujantis paangai. Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos visuomen ir visi mons da lyvavo tame procese. Mes matme, jog aljanso pajgos nugaljo naci reim. Taiau po Antrojo pasaulinio karo iliko dar kitas prieas, ku ris buvo ten ir okupavo Lietuv. Prasidjo deportacijos, iaurs vykiai, kankinimai, trmimai. Mes matme golgot Lietuvoje. Matme, jog Lie tuvoje tuomet prasidjo karinis pasiprieinimas. Visi inome apie dr sius miko broli ygius, inome, jog ie mons kovojo prie brutali jg. Jie turjo maai ginkl, bet labai daug dvasins jgos, dvasins stiprybs. Buvo labai sunku tuomet iaikinti Vakarams, kad nors tie mons kovojo u Lietuvos laisv, i esms jie kovojo ir u ms, t. y. u Vakar, laisv. I ios pamokos dar nebuvo pasimokyta. Ir vliau, kai susikr palankios slygos lugti Soviet Sjungai, Lie tuva vl vadovavo visam iam judjimui ir ved visus kov prie vi daus jgas. Suprantu, kad ia susirink mons ino kur kas daugiau negu a. Js visi prisimenate Sjdio laikus, tuo tarpu mes iaurs, Pie t Amerikoje, Azijoje, vairiose valstybse visus tuos vykius stebjo me televizoriaus ekranuose. Mes girdjome apie dainuojani revoliu cij, kuri pasiprieino totalitariniam Soviet Sjungos reimui, bet i tik rj tai buvo kova u mus visus. Kai lugo Soviet Sjunga, Lietuva msi taiki priemoni toliau kurti gyvenim savo valstybje ir dar tai labai greitai. Kaip matme mes ir kaip tai pastebjo vairios tarptautins organizacijos, pavyzdiui, Tarptautinis valiutos fondas (a pats stebjau vykius Lenkijoje, Veng rijoje, ekijoje), buvo labai sunku atkurti t gyvenim, nes sovietinis

418

palikimas, deja, kartu su reimu nemir. Tas sovietinis palikimas ap sunkino vis ms gyvenim. Todl labai diugu, kad Lietuvos politi ni kalini ir tremtini asociacija msi tokios minties - pasirengti Niurnbergo-2" procesui ir padaryti tai organizuojant Kongres. inau, kad itekliai buvo labai riboti ir kad atliktas labai sunkus dar bas. A maiau, koki didvyrik pastang msi organizatoriai, kad is renginys vykt. Tai, kad Lietuvoje, kuri buvo okupuota komunis t, surengtas toks Kongresas, labai daug vilties teikiantis faktas. Daug kas sako, kad tai daroma per vlai, kad nebeprikelsi mirusi j, kad Rusijos ekonomin padtis tokia, jog bus sunku isireikalauti koki nors kompensacij. Bet a sakau, kad viskas manoma: juk prie 15 met pats komunizmo lugimas atrod nemanomas dalykas. Tikiuo si, kad iniciatyva, kurios msi Lietuvos politini kalini ir tremtini asociacija, duos savo vaisi, nes jau yra toki precedent Vokietijoje. Baigdamas noriau pasakyti Kongresui ir Tribunolui, jog tikiuosi, kad is traukinys, judantis Niurnberg-2", dabar vyksta Hag. Vi siems jums linkiu skms!

419

Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius dr. ARVYDAS ANUAUSKAS

Noriau pateikti trump informacij apie vykus Kongres. Kon greso darbe dalyvavo 22 valstybi atstovai. Supaindinta su 53 prane imais. Buvo atstovaujama beveik visoms Ryt ir Vidurio Europos vals tybms, kuri iuo metu yra apie 20. Ms Kongreso darbe dalyvavo apie 16 Vidurio ir Ryt Europos valstybi. Lietuvai, ko gero, buvo at stovaujama gausiausiai: perskaityta 11 praneim i Lietuvos, 7 - i Jungtini Amerikos Valstij, 6 - i Estijos ir po kelet vis kit ali atstov praneim. Manau, Lietuvos visuomen i dalyvi praneim galjo suinoti, kad, pavyzdiui, Bulgarijoje buvo kalinta 200 tkst. moni, i kuri 30 tkst. nebegro, dingo be inios, uvo; kad buvu sioje ekoslovakijoje vairiomis bausmmis nuteista daugiau kaip 200 tkst. moni, i kuri 15 tkst. dingo be inios, uvo, nebegro; kad Albanijoje, maiausioje Vidurio Europos valstybje, buvo daugiau kaip 30 tkst. politini kalini, 10 tkst. i j uvo, iek tiek daugiau nei 5 tkst. nuteisti mirties bausme. Kongrese buvo ikelta mini, kad reikia vieinti informacij apie komunizmo nusikaltimus, kad prie io darbo turi prisidti ir iniasklaida, ir pati visuomen. Todl prayiau aktyviai dalyvauti Kongreso mediag ileidiant atskira knyga ir kvies iau ia dalyvaujanius vairi valstybi atstovus neapsiriboti vien sa vo praneimais ir sisti mums informacij apie komunizmo nusikalti mus, kuria jie disponuoja. Ir toks, sakyiau, ekspromtu kils silymas. Kaip Organizacinio ko miteto narys, kviesiau ms Kongreso dalyvius i usienio ali si traukti Organizacinio komiteto darb ir tsti j toliau. Ai u dmes.

420

Noras gyventi
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas prof. VYTAUTAS LANDSBERGIS

Mielieji, garbingieji Kongreso dalyviai! Sveikinu visus ia esaniuosius, pirmiausia rengjus, kurie knijo idj, vykd sumanym ir pareig. Seimas prisidjo, kiek galjo, nes ir idja yra i Atkuriamojo Seimo laik, bet vis darb padar Organi zacinis komitetas ir daug kukli talkinink, kurie dirbo kai kada die n ir nakt ir kuriems taip pat visi turime bti dkingi. Kongresas tu rjo aik tiksl, kur iek tiek apibendrintai galima nusakyti taip: su kaupti ini ir patirties, pasakyti neinantiems ir nenorintiems inoti. Tai nenauja, kad pasaulis daug ko nenori inoti. vairiomis progomis m gindavome tai daryti ir anksiau. Atsineiau vien tekst, kurio fragment Jums perskaitysiu. 1992 m. rugsjis, Jungtins Tautos, Niujorkas. A ten kalbjau pasauliui kaip Lie tuvos valstybs vadovas, mginau aikinti taut atstovams apie komu nizm ir Lietuvos patirt tokiais odiais: Jau sujo vieneri metai nuo tos rugsjo dienos, kai prie Jungtini Taut pakilo Lietuvos vliava. Mes matme, kaip geso ir inyko Sovie t Sjunga, didioji totalitarin imperija nuo Baltijos iki Japon jros. O jos atstovaujam viet ia, Jungtinse Tautose, um naujoji demo kratin Rusija, perimdama savo pirmtaks teises ir sipareigojimus. Mes taip pat matme, kaip analogikas taut laisvs siekis griov ma komunistin imperij Vidurio Europos pietuose, prie Azijos jros. (Tai Jugoslavija.) Matme, kaip abu didios reikms procesus lydjo gana ambivalentiki, t. y. dvilypiai, Vakar valstybi vadov jausmai ir po iriai. Pasaulio tvarka keiiasi gera, blogio bus maiau, taiau per mainos kelia nostalgij buvusiai tvarkai, nes ji jau prasta. Lietuvos po iris nebuvo ambivalentikas (dvilypis). Mes politikai rmme Arm nij, Gruzij, Moldov ir islamikas buvusios Soviet Sjungos tautas, silydami taikius problem sprendimus. Mes pirmieji 1991 m. pripai nome Slovnijos ir Kroatijos nepriklausomyb, o jau iemet - Bosnijos

421

ir Hercegovinos bei Makedonijos nepriklausomyb. Tai nebuvo daug, bet ireik pozicij, kylani i ms pai patirties ir princip. Kokia ta patirtis? Prie mus buvo kovojama magikais bdais, gal bt specifiniu komunistiniu Ryt amanizmu, kai visi dalykai vadina mi ne savo vardais. Todl mes imokome atpainti vaiduoklius ir pa tyrme, kad vaiduoklis, pavadintas tikruoju vardu, pradeda nykti. Blo gio imperija nyksta toliau, bet dar nra inykusi. Kartais atrodo net prie ingai - vaiduoklis toks gyvas, kad gali vl atsistoti tarp ms ir vir ms. Todl, kai mes smerkiame ir silome teisti vis soviet komu nizm, kai matome ir parodome Soviet Sjungos restauracijos uma ias, mes pasisakome u demokratin Rusij ir taik pasaulyje". Ir vliau, ir iandien, ir dl io Kongreso girdime ir galbt girdsi me, kad tie, kurie pasisako prie komunizm, yra prieiki Rusijai. i noma, yra prieingai. Rusijoje iandien sunks laikai laisvs dvasiai ir demokratijai. Sergejus Kovaliovas prie pusmet paskelb vien savo la bai drs straipsn Vakar spaudoje, kur minjo, kad paskutins mo gaus teisi gynimo organizacijos paskutiniai gynjai yra persekiojami, apaukiami Amerikos agentais, kaip senais, gerais L. Brenevo laikais. Taiau j yra, ir yra pats Sergejus Kovaliovas, kur girdjome kaip Ru sijos sin. Turbt pirm kart tokioje auditorijoje, tokioje tribnoje Ru sijos sin atsipra Lietuvos. (Plojimai) Todl mes neturime irti Rusij kaip beviltik al ar kaip beviltikai suklaidint moni a l, nors netgi j vardu iandien yra daromi nusikaltimai, ypa Kaukaze. Tikkime ir Rusijos ateitimi, ir Baltarusijos ateitimi, ir padkime kuo galime, o pirmiausia, kaip ir anksiau, - vadindami daiktus j pai vardais. I komunizmo epochos Lietuvoje mes visi puikiai prisimena me, kaip nelaisv buvo vadinama laisve, kaip melo laikratis buvo va dinamas Tiesa", kaip uzurpatoriai, valdovai, komunizmo diktatros veikjai vadino save liaudimi", j valdia buvo liaudies valdia", liaudies Vyriausyb", o tie, kurie jiems prieinosi, buvo liaudies prie ai ir liaudies vardu naikinami. Tai gerai prisimename, turbt ir gula guose leisdavo per radij Ja drugoj takoj strany ne znaju, gde tak volno dyit eloviek" (Kito tokio krato nesurasi, kur toks laisvas jauiasi mogus"). Ir didiausias, baisiausias pasaulyje taut kaljimas buvo Sojuz neruimij respublik svobodnych" (Laisvj respublik Sjun ga amiams"). Mes ir dabar igirstame, tai visai neseniai, prie kelet dien, i labai aukt oficiali institucij, kad nebuvo okupacijos ir aneksijos, o buvo Lietuvos trokimas netekti savo valstybs, pati Lie tuva atm savo em, pati Lietuva sunaikino savo kariuomen, pati save itrm sibirus - visai laisvai, savo sprendimu!

422

Todl labai svarbu ir komunizm vadinti jo tikruoju vardu. Kaip i note, pavadintas tikruoju vardu, ir velnias inyksta paleids sieros kva p. (Plojimai) tai Kongreso proga Seimas ileido statym, statym i trauk rinkinl, pasiremdamas pirmaisiais atkuriamos nepriklausomy bs dokumentais, Deklaracija ir Aktu, kur sakoma, kad svetima jga sugriov Lietuvos valstybs struktras" ir kad yra atkuriamas 1940 me tais svetimos jgos panaikintas Lietuvos valstybs suvereni gali vyk dymas". Ten yra odiai svetima jga". Jokia liaudies revoliucija, jo kie kiti monai", kuriais buvo kvailinami mons ir paioje Lietuvoje, ir nuo maums. Komunizmas - tai melas nuo pat pradios; komuniz mas - tai karas; komunizmas - tai mirtis: meils mirtis, monikumo, pakeiiant juos neapykanta ir nemonikumu, ir dvasios mirtis, kurios padarinius jauiame ligi iol. Jo Ekscelencija arkivyskupas pavartojo o dius bedvas demokratija". Jeigu ji netaps dvasinga ir prasminga, su atsakomybe ir meile savo Tvynei, ji nebus tikra demokratija, ji gali ti. inoma, komunizmas reikia ir fizin mirt - milijon, deimi mili jon, skaiiuojam iki imto milijon moni pasaulyje. Jie buvo pa aukoti utopijai, neapykantai ir blogiausiems instinktams - udymo ir viepatavimo. Yra ir svoka, kuri pavartojo perspdamas pasaul ventasis Tvas Jonas Paulius II: mirties kultra". Jauiame tai ir Lietuvoje. Ir tam rei kia prieintis, nes tai ir komunizmo paveldas, ir jo slaptasis ginklas. Mat jeigu ne komunistai valdo, tai gyventi neverta... Taip skiepijama nevil tis, nusivylimas, netikjimas savimi - savo kaip oraus ir laisvo mogaus galimybmis, savo tauta, savo valstybe. tai kiek daug yra atspalvi to blogio, kuris ne tik buvo, bet ir tebra komunizmas, ir ne tik savo tik ruoju vardu, bet ir visokiais kitais vardais, tarp j ir skleidiama mir ties kultra. O mes turime jai pasiprieinti tikjimu savimi, gyvenimu, auktesniu teisingumu ir pirmiausia noru gyventi ir apginti gyvenim. Kongresas buvo vienas i svarbi veiksm bei ingsni stoti prie vl grasinani neapykant, stoti taip, kaip mons stovjo prie Televizijos bokto ir prie Parlamento - krtinmis pridengti, apginti gyvenim.

423

Profesorius, habil, dr. ANTANAS TYLA, Lietuva

Gerbiamasis Seimo vadove, gerbiamieji Kongreso dalyviai, partizanai, trem tiniai, politiniai kaliniai ir visi rezistencijos dalyviai! Baigiasi dvideimtasis amius. iame amiuje monija pasiek di diuli laimjim mokslo, kultros, ekonomikos, mogaus ir tautos tei si apsaugos srityje, taiau is amius buvo ir komunizmo praktikos Soviet Sjungoje bei kitose alyse amius, komunizmo valstybins sklaidos ir jo ideologijos bei teorijos pltros amius. Besibaigiant amiui Vilniuje surengtas Tarptautinis kongresas ir Tri bunolas komunizmo nusikaltimams vertinti parod, k komunizmas, komunistin ideologija reik anksiau ir k reikia pasaulio, atskir valstybi, taut ir mogaus gyvenimui dabar. Komunizmas ir totalita rizmas yra dvyniai. Komunizmo forpostas buvo Soviet Sjunga. De magogikai kilniais idealais besivadovaujanio komunizmo didiausias prieas buvo mogus, atskiros tautos ir valstybs. Lietuva iame am iuje beveik 50 met buvo okupuota komunistins Soviet Sjungos. Ji patyr visas komunist vykdytas mogaus, tautos, valstybs ir valsty bingumo naikinimo politines, fizines, ideologines, kines ir ekonomi nes formas. Sukanka 59 metai nuo tada, kai okupantai 1941 m. birelio 14 d. sum ir gyvuliniuose vagonuose itrm Sibir deimtis tkstani Lietuvos piliei. Po karo komunistai sureng dar keturis masinius lie tuvi trmimus Sibir ir svetim iaur. I viso i Lietuvos Sovie t Sjung ir jos koncentracijos lagerius buvo itremta daugiau kaip 400 tkst. Lietuvos gyventoj. Dabar tokie pat gyventoj trmimai vyksta enijoje. Per vis Lietuvos okupacijos laikotarp okupantai kartu su komunistais kolaborantais naikino visk, kas netiko komu nistinei programai.

424

Kongreso pranejai atskleid bais dvideimtojo amiaus palikim, kuris iandien perduodamas dvideimt pirmajam amiui. Pasirodo, kad visos komunizmo sukeltas nelaimes patyrusios tautos (su nedidele iimtimi) iandien nesugeba ar tiesiog neturi valios kritikai vertinti komunistins praeities, jos nusikaltim. Tuos nusikaltimus toleruoja at skiros valstybs, o politiniai veikjai reanimuoja politinius komuniz mo metodus. Lietuvoje tai i dalies pasireik ignoruojant antikomu nistin 1941 m. birelio 23 d. sukilim ir Lietuvos nepriklausomos vals tybs atkrim, Lietuvos Laikinosios Vyriausybs sudarym. Tai taip pat ignoruojama norint eminti antisovietin ginkluot Lietuvos par tizan kov 1944-1953 m., siekiant pateisinti 1940 m. Soviet Sjun gos pradt okupacij kaip Lietuvos vidaus politikos rezultat. U komunizmo dvideimtajame amiuje padarytus nusikaltimus pir miausia atsakingos komunistins valstybs, taiau ne vien jos. Visos a lys, visos valstybs, tautos, visuomenins ir politins organizacijos, par tijos, kurios ideologiniais ar pragmatiniais sumetimais rm ir remia ko munizm, atsakingos u imtus milijon nuudyt, kankint, kalint ir itremt moni. Kol is pragmatizmas nebus visuotinai ir konkre iai pasmerktas, tol bus realios galimybs sena ar nauja forma ikilti komunizmo recidyvams. Kongreso tribunolo sprendimas turi nepalikti komunizmui teiss vykdyti savo nusikalstam veikl dvideimt pirma jame amiuje. Lietuvos, Baltijos ali, enijos ir kit ali taut pa tirtis veria rpintis, kad ateityje komunizmas nebt remiamas tarp tautikai. Kad komunizmas bt pasmerktas nuo pat mogaus gyve nimo pradios, silau vietimo sistem traukti komunizmo nusikal tim monijai kurs. Ai u dmes.

425

Albanijos nukentjusij nuo reimo asociacijos pirmininkas TOMORRO ALIKO

(perskait Koci Moisiu)

Mielosios ponios ir ponai! Albanijos, kuri buvo kaljim alis ir kuri taip pat patyr komu nistin reim, atstovams dalyvauti iame Kongrese btina. is Kon gresas yra istorinis, jis pasmerks komunizm kaip monijos gd. No riau padkoti visiems organizatoriams, taip pat monms, kurie ma ne pakviet puik miest - Lietuvos sostin. Noriau palinkti visai Lietuvai demokratijos, gerovs ir klestjimo ir niekada daugiau nekliti komunizmo pinkles. Noriu palinkti ilg gyvenimo met visiems, kurie kovojo, kurie dalyvavo pasiprieinimo kovoje, - laims mums visiems." Tai Tomorro Aliko, Albanijos nukentjusij nuo reimo asociacijos pirmininko, kalba. Ai.

426

Kongreso organizacinio komiteto pirmininko pavaduotojas dr. POVILAS JAKUIONIS, Lietuva

Baigdamas noriau tarti kelet padkos odi. Kongreso organi zacinis komitetas nuoirdiausiai dkoja jo dalyviams i Lietuvos, i ar tim ir labai tolim ali. Ai jums, atvykusiems Kongres, atidju siems kasdienius reikalus ir kelet dien skyrusiems labai svarbiam, ateit nukreiptam tikslui - komunizmo nusikaltimams vardyti ir paskel bti, kad jis niekuomet neatgimt su baisiais savo padariniais. Dkojame Lietuvos Respublikos Seimo valdybai, ypa Seimo Pirmi ninkui profesoriui V. Landsbergiui, u pagalb, param, glob, be ku ri sunkiai sivaizduojame Kongreso skm. Dkojame u svari para m Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Vilniaus miesto savivaldybei. Dkojame Jungtini Amerikos Valstij ir Australijos lietuviams, lo mis ir patarimais prisidjusiems rengiant Kongres. Dkojame kit vals tybi rmjams. Dkojame fondams, pirmiausia Tautos fondui. Dko jame Kanados lietuvi fondui ir Adenauerio fondui. O nuoirdiausiai ai buvusiems tremtiniams, politiniams kaliniams ir partizanams, pa aukojusiems Kongreso reikalams dal savo pensijos. Js auka, mielie ji, i tikro yra jaudinanti. Jums ypatingai, nuoirdiai ai. Organizaciniai Kongreso darbai ia diena nesibaigia. Reiks sutvar kyti ir paskelbti mediag, dokumentus, ileisti knyg, baigti kino fil m apie Kongres. Bus dar ir kitoki ilaid, ypa knygai apie Kon gres ileisti. Dl to nespjusius paremti kvieiame nepamirti, kad Kon greso organizacinis komitetas turs dar daug ilaid. Knyg adame i leisti iki met pabaigos dviem arba trim kalbomis, atsivelgdami tai, kaip mums pavyks tai gyvendinti, kiek tursime l. Ypatinga padka Tribunolo organizatoriams - advokatui V. Zabie lai ir jo komandai, advokatei daktarei Z. liytei u jos didel, nuoir d darb. Labai ai. Tikims, kad susitiksime rugsjo pradioje kitoje Tribunolo sesijoje.

427 Buvs Taietlago kalinys FELIKSAS KRASAVINAS, Izraelis

Noriu tarti nuoirdiausius dkingumo odius lietuvi tautai, ku rios ypatinga itikimyb ir atsidavimas laisvs dvasiai bei orumas, duo tas mogui Dievo, padar tai, kad i diena ateit. A neturiu garbs nie kam atstovauti, iskyrus isklaidyt po vis pasaul sovietini lageri politini kalini gent. Taiau mums visa tai, kas vyksta ia, ir is nuosprendis, sovietinio faizmo kaltinamasis nuosprendis, kur privalo suformuluoti Vilniaus Tribunolas, turi ypating reikm - lyg ir mes btume Lietuvos gyventojai. Nes mes bsime reabilituoti tik tada, kai is nuosprendis bus paskelbtas. A manau, kad bent jau daugumai m s, kad ir kur mes gyventume - Rusijoje, Amerikoje, Australijoje ar Iz raelyje, - didel garb dalyvauti toje ventoje kovoje, kurios prieakyje stovi lietuvi tauta, kovojanti su pavojingu ir dar gyvu vrimi. A manau, kad Tarptautinis Vilniaus visuomeninis tribunolas dva siniu poiriu reikmingesnis vykis nei Niurnbergo procesas. Niurnbergas-2" - nevisikai tikslus pavadinimas. Niurnberge nu galt vr, apsupt imt divizij ir nugaltoj armij, teis ali nu galtoj atstovai. Tarp j sdjo ir tikras nugalto prieo brolis - so vietinis faizmas, kurio fiureris tuo paiu metu vykd genocid visa me savo ekspansijos fronte nuo Baltijos iki Juodosios jros, kurio fiu reris artimesniems prisipaindavs, kad labai gailisi, jog teko kariauti su vokieiais. (Jis sak: Tai buvo puiki armija, ir kartu mes btume buv nenugalimi".) ie odiai yra aktuals, jie gyvi ir dabar. Staliniz mo dvasia gyva ir gyvuos agonijos apimtoje pabaisoje tol, kol nusibaigs visikai. Taiau Rusija dar gali naikinti, naikinti ma en taut, tsdama savo 200 met nusikaltimus jai, pakankamai aktyviai padedama Vaka r pasaulio. Nes ta pakantumo dvasia, kuri viepatavo Miunchene, pa kantumo faizmui, Hitleriui, apsirengusiam fraku, arba Putinui, vilkin

428

iam smoking, dvasia - tai kompromisas, kuris reikia nusikaltim. Bet koks pakantumas turi ribas. Yra kitas karas, kur dar gali kariauti faizmas su tautomis, isilais vinusiomis i jo valdios. Tai ta iurki intervencija, kuri vyksta visoje posovietinje erdvje, ir gana skmingai. Fizikai turi tok posak: nesp jai padaryti atradimo, kai subgo primat minia. Nespjo lietuvi tauta politikai isivaduoti i SSRS valdios ir pa skelbti savo nepriklausomybs, kai greitai subgo soviet funkcionie ri minios ir pradjo skverbtis pro valstybs aparato plyius, kur kas imoningiau ir kvalifikuoiau. Dabar, kiek a galjau suprasti, j ran kose praktikai ne tik visi bankai, teismai, didioji dauguma valstybs aparato ir iniasklaidos. J rankose, deja, ir smon didiosios dalies lietuvi tautos, tautos, kuri eina balsuoti u juos, kaip jo sovietiniais laikais, tarsi ir nebt buv t tkstani broli ir seser, atidavusi gyvyb u ios dienos laisv. Ir i dvasios vergija n kiek ne maiau reikminga nei politin ver gijaYra toks prietaras, kad faizmas - tai vis pirma kalnai lavon. Svarbu atkasti kapus, pateikti faizmo budeli veiklos rodymus, ir vis kas bus isprsta. Taiau umirtama svarbiausia, kad faizmas yra ne tik udyns, tai - melas. Kiekvienas didelis blogis prasideda nuo di delio melo. Vienas pirmj Dzerinskio parayt VK sakym, leidiani e kistams be teismo susidoroti su gyventojais, prasidjo tokiais odiais: Ir toliau, iki bus visikai tvirtintas Gris!" Be to, od Gris" gelei nis komisaras para didija raide. Faizmui tai labai simbolika. Di desnis, palyginti su vokiei faizmu, sovietinio faizmo gyvybingumas, kuris daro j kur kas grsmingesn, pavojingesn, kuris leido jam sunai kinti planetoje kur kas daugiau moni ir kuris sunaikino j sielas, pa aikinamas btent tuo, kad sovietinis faizmas kur kas melagingesnis, dl ko sovietin ideologija, palyginti su vokiei, Hitlerio ideologija, plito pasaulyje nepaprastai skmingai. Manau, kad dabar kova su ia ideologija, kova su iuo melu, kuris naudojamas siekiant apipltose alyse ir vis Ryt Europos Respubli k valstybs aparate bei parlamentuose tvirtinti funkcionierius su pat riot enkleliais atlapuose, ios ideologijos gana standartini ir primi tyvi metod nuvainikavimas leist apkvailintai tautos daliai suvokti, jog j apipl, jog yra genama atgal t pat gard. Jie nori vl paversti ias respublikas lageriais, savo Gulago pried liais. Ir man atrodo, kad is Tarptautinis kongresas gali ir turi peraugti

429
vis isilaisvinusi i sovietinio faizmo ali tarptautin bendradar biavim veikiant dvasinius jo padarinius. Nes tikros laisvs nebus tol, kol taip nevyks. Esu tvirtai sitikins, jog neatsitiktinai btent lietuvi tauta patyr iauriausias represijas, sovietiniuose konclageriuose btent lietuviai bu vo pati tviriausia ir pati patikimiausia politini kalini dalis, besiprie inanti prievartai ir nepasiduodanti baimei bei vilionms, kad btent lietuvi tauta pirmoji i vis taut, varyt sovietin Gulag, perjo atvir kov, kad btent ji pirmoji isiver ir isikovojo politin laisv. Ir btent ji savo neginijama drsa teistai ir pelnytai tapo io Kongre so iniciatore ir krja. Manau, kad i tauta ir joje iliks bei gyvuojs katalik tikjimas tai vienos grandins grandys. Tai leidia kalbti apie Dievo Apvaizd, pastaiusi ma lietuvi taut prie sovietin pabais ir padjusi jai ioje kovoje nugalti. Todl a tikiu, ir ne dl to, kad tikiu pasiprieinimo moni drsa ir jga, o kad esu sitikins Dievo pagalba. Tai kilni kova, ir ji turi baig tis pergale. Bet tam reikia bendradarbiauti. Dar syk reikiu nuoirdiausi, didiausi padk, ir telaimina jus Dievas. 7. Tribunolo teisj kolegija nuosprend, nutartis ar nutarimus priima

Tarptautinio kongreso Komunizmo vertinimas" priimti dokumentai

nusikaltim

TARPTAUTINIO KONGRESO KOMUNIZMO NUSIKALTIM VERTINIMAS" R EZ OL I U CI J A

DL TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO TIRIANT IR TEISIKAI VERTINANT KOMUNIZMO NUSIKALTIMUS 2000 m. birelio 14 d. Vilnius Mes, Kongreso dalyviai, raginame visas i komunistini reim i sivadavusias alis valstybiniu lygiu tirti komunizmo padarytus nusikal timus: suskaiiuoti savo piliei netektis ir nuostolius, patirtus dl ko munistini reim vykdyt represij ir teroro, dl sugriauto kio bei dvasinio moni luoinimo. Surinkti duomenys turi bti plaiai skel biami visuomenei ir naudojami kaip rodymai baudiamosiose bylose prie i nusikaltim vykdytojus. Raginame kurti ir plsti valstybs ir nevalstybines institucijas komu nizmo nusikaltimams tirti ir vertinti. Kvieiame plat tarptautin ben dradarbiavim dalijantis tyrim patirtimi, metodikomis, iekant alti ni ir liudytoj, kad tyrim duomenys ir ivados bt kuo isamesns ir objektyvesns. Pirmininkai: Artras Flikaitis Antanas Napoleonas Stasikis

431

TARPTAUTINIO KONGRESO KOMUNIZMO NUSIKALTIM VERTINIMAS" KREIPIMASIS JUNGTINI TAUT ORGANIZACIJ, PASAULIO VALSTYBI PARLAMENTUS IR VYRIAUSYBES DL TARPTAUTINIO KOMUNIZMO IR KOMUNISTINI NUSIKALTLI TEISMO STEIGIMO 2000 m. birelio 14 d. Vilnius Tarptautinis kongresas Komunizmo nusikaltim vertinimas", vy ks Vilniuje 2000 m. birelio 12-14 dienomis, nusprend: kreiptis Jungtini Taut Organizacij, pasaulio demokratini vals tybi parlamentus ir vyriausybes ragindamas nedelsiant steigti Tarp tautin komunizmo ir komunistini nusikaltli teism. Visus Niurnbergo procese pripaintus nusikaltimus monijai dar ir komunistai. Kai kur, kur jie ateidavo valdi, jie tai dar ilgiau nei naciai. iurpus komunistini diktatr padarinys - didiausios per vis pa saulio istorij politins udyns. Manoma, kad nuo 1917 iki 1990 met komunistiniai reimai iud apie 100 milijon moni. Teismas taip pat turt grietai pasmerkti sisteming ilgamet dvasin moni luo inim. Nacizmas seniai pasmerktas, nacistiniai nusikaltliai nubausti. Tokio pat teisingo atpildo turi susilaukti ir komunistiniai nusikaltliai. Jie ne delsiant ir beslygikai turi bti perduodami valstybei, kurios teritori joje padar nusikaltim, arba Tarptautiniam teismui. Pirmininkai: Artras Flikaitis Antanas Napoleonas Stasikis

432

TARPTAUTINIO KONGRESO KOMUNIZMO NUSIKALTIM VERTINIMAS" KREIPIMASIS PASAULIO VISUOMEN IR TARPTAUTINES VISUOMENINES ORGANIZACIJAS DL TARPTAUTINIO KOMUNIZMO IR KOMUNISTINI NUSIKALTLI TEISMO STEIGIMO 2000 m. birelio 14 d. Vilnius Tarptautinis kongresas Komunizmo nusikaltim vertinimas", vy ks Vilniuje 2000 m. birelio 12-14 dienomis, nusprend: kreiptis pasaulio visuomen ir tarptautines visuomenines organi zacijas ragindamas, kad jos skatint savo ali parlamentus ir vyriau sybes inicijuoti Tarptautinio komunizmo ir komunistini nusikaltli teismo steigim. imto milijon nekalt komunistinio teroro auk atminimas iki iol aukiasi teisingumo. Ms ir ms vaik ateitis turi bti apsaugota nuo komunistinio, kaip ir faistinio, genocido grsms. Kurkime visuomeninius komitetus Tarptautinio teismo steigimo rei kalui aktyvinti! Pirmininkai: Arturas Flikaitis Antanas Napoleonas Stasikis

Antikomunistinio kongreso akimirkos

Kongreso atidarymas

Lenkijos prezidentas L. Walsa Kongreso atidarymo metu

Albanijos delegacija Kongrese

Rusijos parlamentaras S. Kovaliovas (i kairs)

Kongreso udarymas

Kongreso dalyviai

Antikomunistin manifestacija

Kongreso organizacinio komiteto nariai

Vilniaus visuomeninio Tribunolo akimirkos

Tarptautinio Vilniaus visuomeninio Tribunolo teisj kolegijos sudtis: (i kairs) Algirdas Endriukaitis (Lietuva), Vasile Boroneant (Rumunija), Vytautas Raudelinas (Lietuva), Mykola Kulinsky (Ukraina), Tribunolo pirmininko pavaduotojas Aivars Liudvigs (Latvija), Tribunolo pirmininkas Vytautas Zabiela (Lietuva), Detlef W. Stein (Vokietija).

Tarptautinio Vilniaus visuomeninio Tribunolo kaltintoj grup: (i kairs) Konstantin Dimitresku (Rumunija), Valentin Petroussenko (Bulugarija), Tribunolo Vyriausioji kaltintoja Zita liyt (Lie tuva), Vyriausiosios kaltintojos pavaduotojas Michal Glonda (Slovakija), Uldis Pauls Strelis (Latvija).

Parodymus duoda liudytojas Isakas Kaganas.

433

TARPTAUTINIO KONGRESO KOMUNIZMO NUSIKALTIM VERTINIMAS" KREIPIMASIS

DL GENOCIDO DVASINI PADARINI 2000 m. birelio 14 d. Vilnius Btina juridikai vertinti ilgamet sisteming dvasin genocid kaip monikumo kataklizm. Komunist partijos vieas tikslas buvo sukurti komunistin visuomen perdarant mog i senosios mediagos" nauj komunistin (sovietin) mog. Prigimtis buvo lauoma utopiniais paadais, cinika apgaule, teroristine prievarta. Kiekvien sovietinimo etap lydjo karo nusikaltimai, nusikaltimai socialinms, politinms gru pms, teiss gyvyb, laisv, nelieiamum grubiausi paeidimai. Di desn XX amiaus dal buvo persekiojama religija, Banyia, tikintieji, j eim nariai (net vaikai); vietimas, iniasklaida, mokslas, menas. Vi sa kultra buvo Komunist partijos uzurpuota. Morals norm suvo kim bei mstym veik baim nukentti. Viepatavo prievartinis me lavimas, veidmainyst, neveikimas. Visa tai palaipsniui naikino tako skyr tarp teisybs ir melo, siningumo ir nesiningumo; garbingu mas ir orumas buvo iniekinti ir sutrypti. Neilaik dvasins tampos, mons pamiro morals normas, sumenko visuomens vertybi ska l. Komunizmui atsitraukus, tai ypa irykjo. Komunist rankose likusi iniasklaida rafinuotai niekina komunistinio genocido aukas, o prisitaikym teisina kaip vienintel bd igyventi komunistinio teroro metais. Tarptautinis Vilniaus kongresas skelbia, kad dvasinis komunizmo te roras yra labai sunkus nusikaltimas monikumui ir monijai, darantis neigiam tak jos ateiiai. Kongresas reikalauja teisikai vertinti nusi kaltimus moralei, juos pasmerkti ir tuo pastatyti didiausi utvar, ne leidiani atgimti komunizmui. Pirmininkai: Artras Flikaitis Antanas Napoleonas Stasikis

434

TARPTAUTINIO KONGRESO KOMUNIZMO NUSIKALTIM VERTINIMAS" REZOLIUCIJA

DL GENOCIDO" SVOKOS REIKMS IPLTIMO 2000 m. birelio 14 d. Vilnius Btina tarptautiniu lygiu iplsti genocido" svokos reikm, kad ji apimt ne tik taut, bet ir politini bei socialini moni grupi fi zin naikinim. Kol tai nepadaryta, rekomenduojama genocido" svo k iplsti nacionalinje teisje. Btent komunistiniai totalitariniai reimai vykd tokius nusikaltimus monikumui. Dl io genocido apibrimo trkumo komunistini nu sikaltli nepasiekia tarptautinis teisingumas. iems nusikaltimams ne leistinai iki iol galioja senaties terminas, nors jie danai buvo iaures ni net u naci nusikaltimus. Pirmininkai: Artras Flikaitis Antanas Napoleonas Stasikis

435

TARPTAUTINIO KONGRESO KOMUNIZMO NUSIKALTIM VERTINIMAS" REZOLIUCIJA

DL PREVENCINI PRIEMONI PRIE KOMUNIZMO RESTAURAVIM (ATKRIM) 2000 m. birelio 14 d. Vilnius Tarptautinis kongresas Komunizmo nusikaltim vertinimas", vy ks Vilniuje 2000 m. birelio 12-14 dienomis, ragina visus demokratini ali parlamentus ir vyriausybes nacionaliniais statymais ukirsti ke li komunizmo restauravimui (atkrimui). Pasaulyje komunizmas dar nelugs, dar yra komunistini reim valdom valstybi. Be to, yra valstybi, kurias komunistai valdo ne tiesiogiai arba daro didel tak valdiai. iose valstybse masikai pa eidinjamos pagrindins mogaus teiss, j kis primityvus, moni gyvenimo lygis emas. Komunist struktros buvusiame socialistiniame lageryje" dar ne iardytos, todl i j diktatros isivadavusiose alyse egzistuoja komu nizmo restauravimo pavojus. Komunistinio mentaliteto ir elgsenos as menys bei grups uoliai skverbiasi kitas partijas, klasta ir apgaule braunasi j vadovybes. Komunistin diktatra atgyja Baltarusijoje, ji tebegyvuoja Serbijoje. Komunistai turi didel tak net kai kuriose Vakar Europos alyse ir alyse, patirianiose didelius socialinius sukrtimus. Tarptautini santyki srityje komunistiniai reimai turi bti traktuo jami panaiai kaip terorizm skatinanios ar j toleruojanios valstybs: jiems turi bti taikomos ekonomins ir kitokios sankcijos. Pirmininkai: Artras Flikaitis Antanas Napoleonas Stasikis

436

TARPTAUTINIO KONGRESO KOMUNIZMO NUSIKALTIM VERTINIMAS" R E Z O L I U C I J A

DL KOMUNIZMO IDEOLOGIJOS IR DOKTRINOS PASMERKIMO 2000 m. birelio 14 d. Vilnius Komunistai, skelbdamiesi tur tiesos monopol, ved mones visuo tin laim, prievarta slopina kitamanius. Dl lygybs utopijos jie nukan kino ir nuud daugyb moni, sugriov daugelio ali k. Visi ko munizmo ir socializmo krimo bdai bei modeliai paremti prievarta ir teroru, nes komunizmo, kaip ir faizmo, idja gimdo totalitarizm. Samprotavimai, kad pati komunizmo idja yra humanika, o tik ne mokikai gyvendinama, visikai klaidingi. i idja gyvuoja jau 150 me t, bet visi bandymai j gyvendinti visuomet baigsi socialine, ekono mine ir dorovine visuomens katastrofa. Iki iol n viena komunist val doma alis nebuvo suklestjusi. Komunizmo visuotins lygybs ir bro lybs idealas komunistams atjus valdi tuoj pat virsta valstybs vi sagalybs doktrina. sitvirtin valdioje jie ima diskriminuoti socialines, politines bei tautines grupes, varo elementarias mogaus teises ir lais ves, gyvendina nepakantum nekomunistinms pasauliroms, ypa religijai, griebiasi masini deportacij ir udyni. Be i priemoni ko munistin sistema egzistuoti negali - tokia jos prigimtis. Nusikaltimai monikumui, mogaus teisi nepaisymas yra pagrindiniai bruoai, tik rasis komunizmo turinys. Vis komunistini reim buvo ir yra vie nas bendras tikslo siekimo bdas - negailestingai kovoti su vadinamai siais liaudies prieais, juos naikinti. Komunizmas, kaip ir faizmas, yra globalinis ir didiausias XX am iaus nusikaltlis. Jo nusikaltimai monikumui, taut, socialini ir po litini grupi udyns yra paremtos ir pateisinamos utopine ideologi ja ir jos gyvendinimo doktrina. tai kodl i ideologija turi bti pa smerkta ir udrausta propaguoti taip pat kaip ir nacizmo ideologija, nes abi gimdo siaubingiausius masinius nusikaltimus monijai. Pirmininkai: Arturas Flikaitis Antanas Napoleonas Stasikis

437

TARPTAUTINIO KONGRESO KOMUNIZMO NUSIKALTIM VERTINIMAS" R E Z O L I U C I J A

DL KOMUNISTINI OKUPACINI REIM PADARYTOS ALOS ATLYGINIMO 2000 m. birelio 14 d. Vilnius Visos alys, patyrusios sovietini komunistini reim okupacij, aneksij, ginkluot prievart, turi suskaiiuoti padaryt al, duome nis paskelbti vieai ir pareikti pretenzijas tai aliai (valstybei), kuri vyk d agresij ir (arba) aneksij. Pasaulis turi inoti, kokius milinikus nuostolius patyr komunis tini reim okupuotos alys, j gyventojai. Komunistins valstybs, kurios vykd agresij, turi prisiimti mora lin ir materialin atsakomyb ir pagal igales (galbt pagal susitari mus) padaryt al kompensuoti, kaip tai padar ir dar vis daro Vo kietija dl naci agresijos ir nusikaltim monikumui. Pirmininkai: Artras Flikaitis Antanas Napoleonas Stasikis

438

TARPTAUTINIO VILNIAUS VISUOMENINIO TRIBUNOLO N U T A R T I S 2000 m. birelio 14 d., Vilnius

Tarptautinio Vilniaus visuomeninio tribunolo teisj kolegija, susi dedanti i pirmininko Vytauto Zabielos (Lietuva), pirmininko pavaduo tojo Aivaro Liudviko (Latvija), teisj Lynetts Andresen (JAV), Myko los Kulinskio (Ukraina), Vytauto Raudelino (Lietuva), dalyvaujant Kongreso atstovei vyriausiajai kaltintojai Zitai liytei (Lietuva), jos pa vaduotojui Michalui Glondai (Slovakija), kaltintojams: Frigyes'ui Kah leriui (Vengrija), Uldiui Paului Streliui (Latvija), Luanui Daci (Albani ja), L. G. Lukjanenko (Ukraina), Ivanui Stanevui (Bulgarija), Leo Oispuu (Estija), nukentjusiesiems Algirdui Petrueviiui, Romualdui Zu binui, R. Strilinui, Alfonsui Svarinskui, Auksei Ramanauskaitei-Sko kauskienei, Baliui Gajauskui, Vincui Grinkui, Fonay Jeno, gynjams: Ju rijui Rodoviiui (Lietuva), Egidijui Kupruseviiui (Lietuva), vyriausia jam sekretoriui Edmundui Mikuiauskui, sekretorms Rytei Konstanti naviienei, Loretai Romanovskienei, Astai Karuienei ir Auksei irgely tei, vieame Tribunolo posdyje nagrinjo Tribunolo procese surinkt kaltinamj mediag ir pateiktus kaltinamuosius aktus. Vyriausioji kaltintoja Zita liyt pateik teisj kolegijai praym dl Tribunolo proceso atidjimo kitai sesijai. Dl didels Tribunolui pateik tos mediagos apimties ioje sesijoje kaltintojai, nukentjusieji, gynjai ir kiti proceso dalyviai negali ianalizuoti vis surinkt rodym ir da lyvauti teisminiuose ginuose. Kit valstybi visuomenins organiza cijos ir asmenys taip pat pareik papildomus praymus dalyvauti Tri bunolo procese. Be to, kaltintoja prao, kad bt pridti Kongrese per skaityti praneimai ir rezoliucijos. Teisj kolegija, iklausiusi Kongreso atstovs vyriausiosios kaltin tojos Zitos liyts ir kit kaltintoj pateiktus kaltinamuosius aktus, nu kentjusij bei liudytoj paaikinimus, taip pat vyriausiosios kaltin tojos Zitos liyts praymus,

439

nustat: 1. Kongreso atstov vyriausioji kaltintoja Zita liyt kaltinamajame akte nurod, kad: Komunizmo teorijoje aikiai atsiskleidia jos nemokslin, nehuma nika ir nusikalstama komunizmo doktrinos prigimtis, nes vadina moji socialini klasi kova" buvo paskelbta istorijos proceso ir is torins paangos varomja jga, o tai reikia, jog prievarta ir smur tas yra pagrindinis subjektyvus visuomens raidos faktorius, todl marksistin klasi kovos teorija neivengiamai baigsi gyventoj ge nocidu komunistinse alyse, pareikalavusiu milijon moni gyvy bi. i ideologija taip pat lm agresyv reimo pobd kaimynini ali atvilgiu, ir Lietuva tapo ios politikos auka. Todl Soviet S junga kaltinama komunistinio reimo agresijos prie nepriklausom Lietuvos Respublik planavimu, rengimu, pradjimu ir vykdymu 1939-1940 m. laikotarpiu. iuo laikotarpiu prasidjo karini, kriminalini ir nusikaltim monijai bei monikumui grandin Lietuvoje. a) Sunkiausias komunistinio okupacinio reimo Lietuvai padarytas nusikaltimas yra GENOCIDAS. 1) 1941-1953 m. i Lietuvos buvo deportuota ne maiau kaip 39 000 vaik ir 50 000 moter. I 132 000 moni (itremt ar gimusi Sibire) 29 000 mir nuo bado, lig, alio ar nepake liamo darbo. 2) Tribunolo vertinimo reikalauja ir Maosios Lietuvos (Karaliau iaus krato) gyventoj genocidas, dl kurio buvo sunaikinta etnin grup - vietiniai gyventojai. 1946 m. pavasar barbari kos akcijos metu buvo sunaikinta per pus milijono taiki gy ventoj. ie veiksmai akivaizdiai turi GENOCIDO nusikaltimo po ymi. b) Kaip pavergimo form ir priemon komunistinis reimas vykd kankinimus, udymus, neteist kalinim, prievartin darb bei deportacijas. ie veiksmai, nusikalstantys monikumui, yra patvir tinti iais faktais: 1) Okupacinio komunistinio reimo Lietuvoje organizatoriai 19401941 metais suaud 470 kalini, 1941-1944 metais lageriuose mirties nuosprendis vykdytas 595 kaliniams, 1941-1957 metais suaudyta 1000 kalini, 1946-1955 metais vien tik iluts lage ryje kartu su vaikais uvo 559 kaliniai.

440

Pagal Soviet Sjungos MVD ir MGB instrukcijas buvo kan kinami mons, kaltinami valstybiniais nusikaltimais". 1941 1952 metais toki moni buvo maiausiai 62 086, tarp ku ri - 45 429 rezistencijos dalyviai ir j rmjai. 3) mons buvo teisiami be bealiko teismo - vadinamj troik". Be jokio teisminio bylos nagrinjimo buvo skiriama net mirties bausm. ie faktai liudija komunistin reim vykdius nusikaltimus monikumui. c) Civilini asmen ir civilins paskirties objekt pasirinkimas u puolimo taikiniu, betikslis miest, kaim ir gyvenviei naikini mas arba niokojimas, privaios ar visuomenins nuosavybs gro bimas - ie veiksmai yra pripastami karo nusikaltimais. J vyk dym patvirtina ie duomenys: 1) I daugiau kaip 20 000 moni, kuriuos 1944-1953 metais nu ud Komunist partijos sukurtos ir jai pavaldios represins struktros, apie 5000 buvo beginkliai mons. Komunistinis reimas okupuotoje ir aneksuotoje Lietuvoje sunaikino lietuvi tautos genetin fond, buvo nuudyti ir su luointi isilavin, fizikai ir psichikai sveiki mons, repatri javo ir pasitrauk i Lietuvos 444 200 gyventoj. Kiti uvo re zistencinje kovoje, fronte, iveti lagerius. I viso Lietuva 1940-1953 metais neteko 780 922 moni. 2. Kit ali (Rumunijos, Ukrainos, Albanijos, Latvijos, Slovakijos) kal tintojai taip pat nurod panai fakt, kurie kartojosi ir Lietuvoje. Ap klausti Tribunolo proceso metu nukentjusieji tai k parod: Nukentjusysis Vincas Grinkus (Lietuva): Jis buvo ivetas Magadan, ten dirbo po 10-11 val. per dien. Buvo invalidas - sulauyta ranka. Kadangi arkli nebuvo, vyrus ka linius po 6 kinkydavo ir versdavo traukti krovinius iki 1 tonos. Liudytojas Eugenas Pronjukas (Ukraina): Liudijo apie Banyios ir dvasinink atvilgiu vykdytas udynes, represijas ir persekiojimus. Jis rod, kad Charkove 1918 m. ekistai vykd udynes, kuri metu buvo sodinti ant kuolo 11 vienuoli, o dvasininkui gyvam nuluptas skalpas. Liudytojas nurod, kad 1921 m. 10 657 dvasininkai buvo suimti, itremti, suaudyti arba i j buvo iauriai tyiojamasi. Nukentjusysis Balys Gajauskas nurod, kad jis komunistini la geri kaljimuose ikaljo 37 metus, patyr dideles fizines, morali nes, dvasines kanias. Nukentjusysis Alfonsas Svarinskas ikaljo

2)

441

21 metus, buvo dvasikai, fizikai luoinamas, laikomas pusbadio slygomis. Nukentjusi Lietuvos didvyrio, partizaninio judjimo genero lo Alfonso Ramanausko dukt Auks Ramanauskait-Skokauskien patei k oficiali medicinin paym, kad jos tvas buvo sualotas bru taliausiais bdais: jam paak giliai smeigtos irkls, iplti lyties organai, subadytas knas. Vliau A. Ramanauskas nuteistas mirties bausme. Tribunolui pateiktos medik ekspert ivados dl padaryt kan kinim suplojant galvas ir po to peraunant. Visuomenins organizacijos pateik daugiatom statistin, moks lin, analitin mediag apie komunistini reim padarytus veiks mus, kuriuose gali bti genocido nusikaltim poymi, nusikaltim monikumui ir taikai poymi, karo nusikaltim. Kongreso atstov vyriausioji kaltintoja papra pridti prie bylos Tarptautiniame kongrese Komunizmo nusikaltim vertinimas" pa skelbtus statistinius, mokslinius, analitinius duomenis. Tribunolo pro ceso metu kaltintojai, nukentjusieji pra kreiptis valstybi vado vus, parlamentus, Suvienytj Nacij Organizacij, kad bt imtasi veiksming priemoni valstybiniu lygiu vertinti komunistini rei m padarytus nusikalstamus veiksmus, o asmenis, padariusius nu sikaltimus taikai, monikumui, karo nusikaltimus, genocido nusi kaltimus, nubausti, institucijas, organizacijas, vykdiusias iuos nu sikaltimus, pripainti nusikalstamomis organizacijomis. Buvo pa reikta silym, kad Ryt ir Vidurio Europos valstybs, kuriose ko munistiniai reimai vykd nusikaltimus, kuriems netaikoma senatis, sudaryt sutartis steigti tarptautinius tribunolus ir tokius asmenis nubaust, o padariusieji al valstybms, visuomeninms organiza cijoms ir pilieiams atlygint j. 3. Turdamas omenyje, jog kaltintojams, gynybai, nukentjusiems b tina istudijuoti Tribunolui pateikt didels apimties mediag, kad jie galt kvalifikuotai, objektyviai idstyti savo ivadas teisminiuose ginuose, Tribunolas, remdamasis Tribunolo nuostat 3 str. 2 p. ir Tribunolo reglamento 16 str.,

nutar:
patenkinti Kongreso atstovs vyriausiosios kaltintojos Zitos liyts praym leisti kaltintojai pateikti Tribunolui Kongrese surinkt media g; Tribunolo proceso antrj sesij pradti 2000 m. rugsjo 4 d.; suda-

442

ryti slygas vis ali norinioms organizacijoms dalyvauti antrojo Tri bunolo proceso sesijoje; kviesti buvusius kaltintojus, nukentjusiuosius ir naujus nukentjusiuosius, kaltintojus, gynjus dalyvauti 2000 m. rug sjo 4 d. prasidedaniame Tribunolo procese. IRAAS TIKRAS Tarptautinio Vilniaus visuomeninio tribunolo teisj kolegijos pirmininkas Vyriausiasis posdi sekretorius

Vytautas Zabiela Edmundas Mikuiauskas