Juozas Starkauskas

eKistin

KARIUOMEN LIETUVOJE METAIS

NKVD-MVD-MGB

1944-1953
kariuomen partizaninio karo laikotarpiu

LIETUVOS GYVENTOJ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRAS

VILNIUS 1998

UDK 947.45.083 St85

Recenzavo: dr. Arvydas Anuauskas dr. Eugenijus Grunskis

ISBN 9986-757-20-7

Juozas Starkauskas, 1998 Meninis apipavidalinimas. Alfonsas vilius, 1998

Pratarm
Istorikams iek tiek patyrinjus ms pokario ginkluotojo pasiprieinimo tikslus, veiklos metodus, struktr, jos organizatorius ir vadus, atsirado b tinyb plaiau pavelgti ir kit pus - okupant represines struktras. Viena i j - vairaus tipo NKVD (MVD)-MGB kariuomen. Tai nebuvo sava rankika struktra, jos veikl lm komunist partijos virni ir ekist operatyvinink vad direktyvos. i kariuomen ir pasibaigus partizaniniam karui per vis Sovietijos gyvavimo laik buvo naudojama kaip prevencin jga prie tuos, kurie mgint silpninti naujj rus imperij, turjusi So viet Sjungos vard. Kariuomen bdavo metama prie taikias demonst racijas, tokias, kokia vyko 1956 m. Vlini vakar Kaune. Apie ekistin kariuomen Lietuvoje yra rayta, ypa nuodugniai j tyri njo istorikai daktarai A. Anuauskas ir E. Grunskis. Taiau ia pateikia mas tokios apimties darbas bus bene pirmas visuose soviet okupuotuose kratuose ir paioje Rusijoje. Plaiau patyrinjus su partizanais kovojusi kit ginkluot struktr, dau giausia sudaryt i vietini kolaborant, vadinamuosius strib brius, atsi vert galimyb nuodugniau pavelgti pokario kovas ir isiaikinti, kas su kuo ir kaip kovojo. Gal tada aprimt kai kuriuose ms gyventoj sluoks niuose dar ir dabar retkariais pasigirstantys samprotavimai apie klasi ko vas ar pilietin kar Lietuvoje. Remiantis daugiausia pai represini struktr dokumentais, iame dar be mginama apvelgti vairias ekistins kariuomens veiklos sritis, tos ka riuomens raid. Taiau dl dokument trkumo ne visk pavyko isiai kinti, pavyzdiui, nerasta (gal j ivis nra lik) vairi tarnybini bri dar bo plan, emlapi ir kt. dokument, be kuri nemanoma detaliau nagri nti nei ekistins kariuomens kovos taktikos, nei technikos. Trksta ne tik kai kuri ekistins kariuomens veiklos dokument, taiau ir turimi dokumentai labai netolygiai pagal metus pasiskirst. Lietuvos archyvuose beveik visikai nra dokument apie kariuomens veikl 1947-1948 m. Dar padirbjus Lietuvos archyvuose, ypa patyrinjus Ypatingojo archyvo NKVD-MGB apskrii, rajon, srii skyri, valdyb bylas, bt galima rasti ne vien fakt, kuris gal atskleist naujus vidaus kariuomens veiklos aspektus, taiau svarbiausi duomenys apie ekistin kariuomen yra Rusi jos archyvuose. 5

ekistin kariuomen turjo visas tas ydas, kurios grau bet kuri kit sovietin struktr. Joje buvo biurokratizmo, inercijos, sustabarjimo, ru siko pasiptimo ir kt. trkum. Pagaliau ms partizanai buvo nugalti ne tiek kariuomens jga, kiek komunist partijos ir ekist operatyvinink suplanuotomis priemonmis (trmimais, suvarymu j kolkius, agent ver bavimu, iauriais tardymais ir pan.). Vis dlto tai buvo grsminga jga. Esu dkingas dr. A. Anuauskui, leidusiam pasinaudoti i Rusijos karo archyvo parsivetais dokumentais, be kuri nebt buv galima parayti itis skyri. Turdami dokumentus i Rusijos karo archyvo, galime teigti, kad jau anksiau vartotas ms pokario pasiprieinimo, kaip bepreceden io, vertinimas nebuvo perdtas. Nors savo gyvenime esu mats ir vyrik, ir net didvyrik darb, taiau prisiliesdamas prie Lietuvos partizan veiklos visuomet bnu sukrstas j pasiaukojimo, kuris taip kontrastuoja su ms dabartins visuomens dau gel sluoksni apmusiu hedonistiniu nusiteikimu. Dar labiau sukreia pa siaukojimas t kinink, kurie rizikuodami ne tik savo, bet ir artimj lais ve, danai ir gyvybe, leisdavo partizanams rengti bunkerius savo sodybose. Belieka nulenkti galvas prie tuos, kurie savo gyvybs ar laisvs kaina atlai k ekistins kariuomens imt tkstani vairi tip bri puolimus ir tuo nemaai sutrukd Lietuvos rusinim ir sovietizavim.

Autorius

Kai kurie padties Lietuvoje partizaninio karo laikotarpiu (1944-1953 m.) aspektai

Audringas, nuspalvintas tiek nepakartojamo heroizmo ir pasiaukojimo, tiek baisi niekybi ir klastos, pilnas kanios ir varg buvo Lietuvos mo nms partizaninio karo laikotarpis 1944-1953 m. Jis buvo nepaprastai pai nus ir sudtingas. Beveik deimtmet truks partizaninis karas nulm daugelio to meto Lietuvos moni gyvenim. Dalis j - partizanai - aktyviai dalyvavo gin kluotajame pasiprieinime okupacijai, dalis - rmjai, ryininkai - aktyviai juos rm, dalis - pogrindininkai, partizanins ir pogrindio spaudos pla tintojai- aktyviai prisidjo prie pasiprieinimo idj skleidimo. Dauguma Lietuvos moni, ypa kaimo, palaik partizanus bent tuo, kad j neiduo davo, kartkartmis paremdavo materialiai. Nemaai buvo ir toki, ypa miestuose, tarp inteligent, kurie i esms pritardami partizan tikslams laik juos negyvendinamais arba nevertais rizikos. Pasyvi kovos stebtoj buvo nemaai, taiau kolaboruojanij - ar atvirai, ar slapta - nedaug. Daugelis t, kurie palaik okupantus, buvo anaiptol ne geriausieji ms mons. Komunist virnse dar buvo vienas kitas idealistas, marksizmo ideologijoje klimps dogmatikas, bet apaios buvo apgailtinos. Beje, tai ne kart yra liudij ir patys ekistai; ypa grietai apie Vilniaus operaty vinio sektoriaus sovietinius partinius veikjus kalbjo to sektoriaus viri ninkas plk. I. Rudyka1. Taiau neatmestina galimyb, kad vien kit pado resn ms mog suviliojo ir sovietin socialin demagogija, kalbos apie vis lygyb. Partizanai kl sau daug tiksl ir udavini - sulaikyti ms mones nuo bendradarbiavimo su okupantais, isaugoti Lietuvos turtus, tautin s moningum ir kt., bet pagrindinis j tikslas buvo atkurti nepriklausomy b. is tikslas deklaruojamas visuose svarbiausiuose partizan dokumen tuose, sukurtuose dar vokiei okupacijos metais pradjusios veikti Lie tuvos laisvs armijos ir galiausiai 1949 m. vasario 2-22 d. vykusio visos Lietuvos partizan vad suvaiavimo, kuriame buvo baigtas partizan s7

jdio centralizavimas ir kurta vieninga partizan organizacija - Lietuvos laisvs kovos sjdis. Siame suvaiavime buvo priimtas LLKS statutas, ja me raoma: Sjdio tikslas atstatyti laisv, nepriklausom, demokratin Lietuvos respublik"2. Visi kiti tikslai ir udaviniai buvo palenkti iam svarbiausiam tikslui. 20 met gyven nepriklausomoje Lietuvoje, daugu ma to meto ms moni man, kad nepriklausomyb labiausiai garan tuoja j nor sukurti sau ir savo artimiesiems geresn gyvenim. Be to, bu vo neabejojama, jog nedidels tautos gyvavim, jos ilikim garantuoja tik nepriklausomos valstybs statusas. Tame paiame suvaiavime buvo patvirtinta partizan nuostata, kad Lietuvoje nuo 1940 m. birelio 15 d t. y. nuo soviet kariuomens en gimo Lietuv, yra karo padtis. Todl VKP(b) nariai, ginkluoti okupa cins valdios pareignai ir visi kiti tautai prieikais tikslais apginkluoti asmenys skaitomi lietuvi tautos prieais ir todl ikrenta u nelieiamu mo rib. [...] Ginkluotas asmen grupes ar paskirus ginkluotus asmenis be atodairos naikinti. Idavikus grieiausiai bausti, bausms vykdym vieai paskelbti"3. Tai nereikia, kad pirmam tarimui kilus mogus bdavo su audomas. Partizan karo lauko teismas priimdavo sprendimus tik tur damas tvirt rodym. Links idavinti ar kolaboruoti mogus bdavo perspjamas, kartais ir kelis kartus, baudiamas pinigine ar kitokia bau da. Be abejo, buvo ir apsirikim. moni nesiningumas, kertingumas, pai ekist provokacijos sudarydavo prielaidas klaidoms. Okupant pri mesta kova buvo negailestinga, klastingas prieas veik nesiskaitydamas su priemonmis. Todl ir partizanai buvo priversti elgtis rytingai ir grietai. ekist duomenimis, partizanai 1944-1953 m. yra nukov 12 922 mones, i j:
1944 582 1945 3419 1946 2731 1947 2626 1948 1673 1949 1018 1950 494 1951 272 1952 92 1953 (iki spalio mn.) 144

Atmet partizan puolim metu nukautus apie 4 tkst. strib, kariki, operatyvinink, milicinink, ginkluot sovietini partini aktyvist ir ki t su partizanais ginklu kovojusi moni (beje, daugelis suaudyt agent bei kolaborant taip pat buvo slapta apginkluoti), gautume, jog partiza nai mirties bausme yra nubaud apie 9 tkst. sav idavik. Apgailestaujant, jog beveik 10 tkst. ms krato moni uvo nuo sa viki rank, reikia pasakyti tai k. Okupantai ms mones sustat skirtingas barikad puses. Vis laik ir krat partizanai negailestingai
8

baud idavikus, nes tik taip galjo ilikti jie patys, o su jais ir tos idjos bei tikslai, dl kuri jie kovojo. Visi karai numogina, kartais sunku atskir ti, kur baigiasi karin btinyb, o kur prasideda taiki moni terorizavi mas. Rusai, siver Vokietij, su civiliais gyventojais elgsi kaip didiausi barbarai. Kai kurie tyrintojai mano, kad amerikiei ir angl Antrojo pa saulinio karo metu vykdyti siaubingi Vokietijos miest bombardavimai bu vo nereikalingi, nes j metu davo vien civiliai. Vis dlto nei vien, nei kit istorija nepasmerk. Ginkluotasis partizan pasiprieinimas, prasidjs 1944 m. daug kur ga na stichikai, pamau tvirtjo. Brsi organizacins struktros: susikr Vy io (1944 m. lapkritis1953 m. sausis), Didiosios Kovos (1945 m. sausis1950 m. lapkritis), Tauro (1945 m. rugpjtis-1952 m. birelis), Vytauto (1945 m. rugpjtis-1951 m. gruodis), Dainavos (i pradi vadinosi A apy garda; 1945 m. lapkritis1952 m. rugpjtis), emaii (i pradi vadino si legionu; 1945 m. kovas-1953 m. rugpjtis), Jungtin Kstuio (1946 m. rugsjis-1953 m. birelis), Prisiklimo (1948 m. balandis-1952 m. birelis) ir trumpiau veikusios Algimanto bei Dariaus ir Girno apygardos5. Ginkluot nelegaliai gyvenani partizan (buvo dar ir partizan re zervist kategorija; rezervistai paprastai uimdavo uvusij vietas, kartais naktimis dalyvaudavo puolimuose) buvo tiek:
MGB duomenimis 1944 m. ruden 1945 m. pavasar 1946 m. vasar 1947 m. pavasar 1948 m. pavasar 1949 m.. pavasar 1950 m. ruden 1951 m. pavasar 1952 m. pavasar 1953 m. pavasar apie 4 apie 3 apie 3 apie 2,5 apie 2 apie 1.5 apie 1 apie 0.8 apie 0.5 apie 0,2 I tikrj (tkst.) ne maiau kaip 12 ne maiau kaip 30 apie 4,5 apie 3,5 apie 2,3 apie 1,8 apie 1,2 apie 0.9 apie 0,55 apie 0,256

Pagal ekisto P. Raslano paym, uvo ir pateko nelaisv tiek: 1

uvo

2436 Suimta 2079

1944 | 1945 | 1946 9777 2143 7747 3056

1947

1948 1949 1192 994

| 1950 | 1951 635 409 590 548

1540 1135 1501 1338

1952 1953 | I viso 457 188 20 093 175 116 17 9637

Partizanai buvo pagrindin klitis sigalti okupaciniam reimui, tad juos ir mginta sutriukinti nesiskaitant su priemonmis. Dabar velgdami
9

 praeit matome, kad partizanai laimti negaljo. Laisvasis pasaulis k tik buvo pergyvens Antrj pasaulin kar ir tuoj po jo negaljo pulti savo buvusi sjunginink, o be laisvojo pasaulio paramos partizanai laimti negaljo. Pasak K. K. Girniaus, partizanin kar galima laimti, jei: 1) ka riuomen atsisako vykdyti valdios nurodymus; 2) vyriausybei ar alies gy ventojams karas tiek grysta, kad jie nutaria j nutraukti; 3) karas tampa nepakeliama finansine nata; 4) teritorija, dl kurios kovojama, nebelaiko ma strategikai svarbia8. Sovietijoje nebuvo n vienos i i aplinkybi, jos mons savo valios niekaip negaljo pareikti. Komunistai uimtas terito rijas laik mirtiname glbyje, kaip auk nutvrs plrnas vis labiau gniaudami nasrus. Be didij strategini prieasi, nulmusi partizan pralaimjim, buvo keletas ne toki reikming, bet gana svarbi. Partizan nebuvo ten, kur nebuvo mik. Kaip sakydavo partizanai, mikai buvo j tvyn. Bet ms mikai nedideli, be to, iraiyti keli ir proskyn. Okupacinei ka riuomenei buvo nesunku pasiekti bet kuri miko viet. Nepatogi buvo ir Lietuvos geografin padtis, nes mes neturjome sien su laisvuoju pasau liu. Ublokav pajr ir Lietuvos-Lenkijos sien, okupantai udar m s partizanus ribotoje erdvje. Jie negaljo i paalies nei ginkl gauti, nei pasitraukti poilsio ir apgydyti aizd. Taiau negalime partizan pasiprieinimo laikyti klaida. Komunistins sistemos sugriuvimas, Sovietijos iirimas rodo, jog tai, su kuo kovojo tie pasiventliai idealistai, buvo i tikrj griautina. Jie, kaip ir daugelis vai ri laik ir vairi ali sukilli, nevertino to, kad istorijos girnos mala ltai, kartais netiktinai ltai. Patys bdami pasiry dl ideal ti, ms miko vyrai negaljo suprasti, kaip pasaulis gali paksti imperin komu nistin Sovietij. Daugeliui to meto Lietuvos moni, ne vien partizanams, atrod, kad tarp Vakar ir Soviet Sjungos netrukus kils karas ir tada Lietuva vl atgaus nepriklausomyb, o partizanai ateis valdi. Ms partizanai buvo neblogai organizuoti, j buvo pakankamai daug, jie neiojo Lietuvos kariuomens uniformas ir buvo ginkluoti, tad tarsi t s tiek valstybingumo, tiek kariuomens tradicijas, vald apie 70-80 proc. krato teritorijos. Okupant valdioje buvo miestai, miesteliai ir tos vie tovs, kuriose tuo metu buvo j kariuomen. iame kare buvo ipirkta baisi paskutins nepriklausomos Lietuvos vyriausybs klaida, kad Lietuv be pasiprieinimo 1940 m. birelio 15 d. buvo leisti Raudonosios armijos daliniai. 10

Tyrintojus vargina klausimas, ar ms tauta negaljo pasirinkti pasy vesnio, maiau kruvino pasiprieinimo kelio (lietuvi ginkluotojo pasiprie inimo mastui visuose po karo Rusijos okupuotuose kratuose prilygsta tik Vakar Ukrainos pasiprieinimas). Matyt, kito kelio nebuvo, nes soviet teroras nepaliko kitos ieities. Okupavus Lietuv, dar tebevykstant karui, ms vyrus pradta imti Raudonj armij. Tik truput apmokyti jie bu vo siuniami front. Dauguma ms vyr nutar, jog geriau ti Lietu voje ir u savo taut, negu sveiose alyse u svetimus okupant intere sus. Be to, vadovaudamiesi klasi kovos teorija, i anksto sunaikintin prie gretas ra visus turtingiau, geriau, viesiau gyvenanius mones, okupantai apie 10 proc. ms gyventoj pastat u sovietini statym ri b ir jiems beliko arba ti, arba prieintis. Anaiptol ne visi tiek kariuo men imami, tiek klasiniais prieais apaukti, tiek kitoki kategorij ms mons pasirinko kovos keli, bet btent drsiausieji, rytingiausieji juo nujo. Tyrintojai ginijasi ir dl kito klausimo: kodl Lietuvoje pasipriei nimas okupantams buvo toks smarkus, palyginti su kaimynini ali, kurias sovietai terorizavo ne maiau kaip ms al, pasiprieinimu. Ms manymu, viena svarbiausi prieasi buvo ta, kad lietuviai nebuvo per daug sivl didij jg - rus ir vokiei - prieprie ir per Antrj pasaulin kar isaugojo tuos savo vyrus, kurie, prasidjus bet kokiai sumaiiai, tampa vadais. Daug latvi ir est vyr uvo rus fronte, kariaudami vokiei pusje, lenkai smarkiai nukraujavo kovodami su vokieiais. Ir tik lietuviai nauj soviet okupacij pasitiko isaugoj beveik visas jgas (daugiausia vyr netekta iems pasitraukus Vakarus). Partizaninse kovose uvo daug drsi ir ryting Lietuvos vyr. Liko labiau link prisitaikyti, nuolankesni. Jie ir savo vaikus mok bti nuolan kius, susitaikyti su likimu. Kita vertus, partizan pavyzdys daug k ir v liau kvp pasiprieinimui, nors ir pasyvesniam. Dar nesame visikai sismonin partizaninio karo reikms ms tau tai, jos iandieniniam atgimimui. Partizaninio karo esm nuodugniausiai yra atskleids filosofas J. Girnius, 1967 m. Aid urnale polemizuoda mas su kunigu daktaru F. Juceviiumi. F. Juceviius straipsnyje Tarp mir ties ir mito teig: Bet manau, kad tautos gali save tikrai painti tik tuo met, kai jos savo praeit velgia ne svajotojo, o gydytojo akimis. [...] Mes irgi gilinams praeit, kad suprastumm josios veikim bei sutrikimus. Kartu noriu pabrti, kad istorinis painimas neturi nieko bendro su pra
11

eities egzaltacija. Idealin bei poetin vyki ir moni interpretacija n ra istorija, o mitas. (...) Kuomet didesn tautins bendruomens dalis gy vena praeitimi, toji bendruomen yra dalinai jau mirusi. [...] Jei taikos me tais tautos ipltoja savo krybines galias, tai savo dvasin tvirtum parodo mi bei pavoj metu. odiu, taikoje tarpsta genijai, o herojus pagim do karai. [...] Ar nesakoma, kad gyvenimas yra komedija tiems, kurie gal voja, o kurie jauia - jis atrodo tragedija. [...] Mitas yra bgimas nuo tik rovs. Jei melo mogus yra ligonis, kuris ino, kad jis toks yra, tai mito mogus yra ligonis, kuris neino, kad jis serga. [...] Sakoma, kad tik mir ties akivaizdoje mons susidaro teising vaizd apie mones, vykius ir daiktus. Atrodo, kad tai galioja ir tautoms. [...] Mes esame lyrik tauta, o ne realist. Mes velgiame gyvenim kaip literatai, o ne kaip politikai... tai kodl mes mieliau gyvename mitu, o ne tikrove. [...] Pasaulis yra dau giau tai, kas yra tautos galioje, o ne tai, kas nuo jo galios nepriklauso". Dr. J. Girnius savo atsakym pavadino Tarp heroizmo ir realizmo"; jis ra: Ar aplamai visa partizan kova u laisve, kratui atsidrus u so viet geleins udangos", buvo prasminga? Bt buv beprasmika j be galo tsti, nes tai herojin ryt bt pavert tik saviude desperacija. Ta iau dl to netenka paneigti jos ikovotos prasms: tautinei atsparai so vietinje vergijoje partizanin kova padjo pagrind, kurios pavergjas lengvai neigriaus. [...] Svarbiausia i alies ir po laiko vargiai turime kelti klausim, ar partizan kova buvo neivengiama ir ia prasme nebtina". Abstrakiai teisinga, kad reikia inoti, kada gyventi ir kada mirti. Taiau konkreiai gali nusprsti kada" klausim tik tie, kurie patys turi rink tis tarp gyventi" ir mirti", nuolankiai priimti vergo likim ar rytis ko vai u laisv. Ar buvo galima garbingai ivengti partizanins kovos prie okupant? Vienu poiriu is klausimas yra beprasmis, antru poiriu dviprasmikas. [...] Istorija ne svarsto, kaip kas bt galjs bti, o tik stengiasi suprasti, dl ko vyko, kas vyko. [...] Istorijoje danai laimi ne teis, o jga, ne teisieji, o galingieji. [...] Nra abejons, kad niekada ne apsimoka" mirti, kad visada apsimoka" gyventi. Beslyginis realizmas sa vaime iskiria heroizm. [... Heroizmas be realizmo (reali galimybi pai symo) virsta tik saviude bravra. Realizmas be heroizmo (nusistatymas ginti net gyvybs kaina, kas brangu) virsta serviliku oportunizmu. Pagal tai, kai norime apgailestauti, ar nebuvo galima bt realistikesniais, drau ge atsiduriame prie klausim, ar tai buvo manoma be savs pai ida vimo. (...) Nors po kovos ir reikjo prie padties prisitaikyti, is prisitaiky 12

mas nra vergikumo prisunktas. [...] Nra tiesiogins prieybs tarp rea lizmo ir heroizmo. Taiau heroizmas perengia realizm ne usimerkda mas prie tikrov, bet nekapituliuodamas jai ten, kur tikrov nra teisi (vienas dalykas - painti tikrov, antras - j pripainti). [...] Abejaip esa me savo istorijoje stokoj realizmo: ir dl to, kad vienais atvejais stoko jome tikrovs jausmo, ir dl to, kad kitais atvejais nestokojome heroizmo. [...] Bet bt nesusipratimas tematyti tikrovs aklum ten, kur i ties bu vo nuvitusi herojin rytis. Nra ko sielotis, kad ms tautos istorija ne stokoja herojins didybs moment!" Daugiau kaip prie 30 met vykusi diskusija usits iki i dien, vir to vadinamj realist, i vienos puss, ir idealist - i kitos, priepriea. Lietuvos nepriklausomybs atkrimas patvirtino, jog teiss buvo idealis tai, kurie vadovavosi ateities vizijomis, o ne realistai, gyven ios dienos realijomis. Taiau kova tarp i dviej poiri, net galima sakyti - ideo logij, nesibaig, nes daugelis ms moni link dabar turti ant stalo duonos riek negu ateityje vis pyrag. Realist argumentams tariamo ti kinamumo teikia tai, jog jie, kaip ir dauguma ms moni, nustatydami bet kurio reikalo, reikinio naud ar al, neatsivelgia dvasinius daly kus. Bet grkime prie ekist. Okupuota Lietuva buvo atiduota visikai j valdiai ir savivalei. I j komunist vadai reikalavo kuo greiiau sunaikin ti ginkluotj pasiprieinim, nesiskaitant su priemonmis. Kaip 1953 m. rugpjio 8 d. A. Sniekui ra Lietuvos pasienio apygardos karo proku roras plk. S. Grimoviius, Centro komitetui buvo inoma, jog tam tikrais atvejais buvo leidiama suimtuosius kankinti. Kankinimams leidimus tu rjo duoti MGB ministras P. Kondakovas ar jo pavaduotojas I. Pokajus9. Tie tam tikri atvejai" turjo bti tada, kai i suimtojo buvo galima sui noti apie ginkluotj pogrind, taigi kankinti buvo galima gyvus paimtus partizanus, j ryininkus ir rmjus. Taiau daniausiai ekistai kankinda vo visus j rankas patekusius mones, ne vien tik su ginklu pasiprieinu sius, ir, aiku, nepraydavo i savo vadovybs joki leidim. Tie leidimai jiems netiko jau vien todl, kad nebuvo laiko j laukti - daniausiai mo ns, ypa partizanai, bdavo kankinami tuoj pat, vos juos sumus, kol su imtieji dar nesutelk vis dvasini jg, kol dar veikia netiktumo okas. Stipresnius mones kankindavo kelet mnesi i eils. Paprasiausias kankinimas buvo muimas rank smgiais, koj spyriais, guminmis laz domis. Bet jei pasitaikydavo iradingas ir sadistini polinki turintis tar 13

dytojas, suimtieji bdavo skandinami vandens statinje, stabdoma kuo nors uspaudus irdis, lupami nagai, vartais spaudiami lyties organai ir t. t. Ilgais ir baisiais kankinimais - itin danai naudota nemiga, kai nak timis buvo tardoma, o dien neleisdavo miegoti, - suimtieji bdavo taip isekinami, kad tik labai stiprios dvasios mons atsilaikydavo. Ne be reikalo ms partizanai net ir 1947-1950 m., kai SSRS nebuvo mirties bausms, patek apsupt ir neturdami vilties prasiverti daniausiai rinkdavosi mirt - patys nusiaudavo ar susisprogdindavo, - nes bijojo, kad neilaik kankinim gali iduoti kovos draugus. Kankinimus geriausiai itverdavo giliai tikintys asmenys, taip pat moterys. Apie kankinimus liudija ne tik buv kaliniai. Jau mintas plk. S. Grimo viius reguliariai praneindavo CK apie ypatingai iurkius, kaip tada va dindavo, socialistinio teistumo paeidimus". 1947 m. kovo 24 d. jis ra: 1945-1946 m. ir per du i met mnesius mes kas mnes ir kas ketvir t matome masinius atvejus, kai ms organai nusikalstamai savavaliauja ir iurkiai paeidinja piliei teises asmenybs ir asmeninio turto ne lieiamum". Vien u didelius nusikaltimus (neteisti suaudymai ir nuu dymai, prievartavimai ir grobimai) 1945 m. karo tribunolams buvo perduo ta 328 saugumo organ ir kariuomens karininkai, serantai ir eiliniai. Daugiausia nusikaltim padaryta 1946 m. I ketvirtyje - 137. Per t laik buvo suaudyti ir nuudyti 55 mons, 62 iprievartauti ir sumuti, apipl ta 120 sodyb10. T pat tas pats prokuroras konstatavo ir 1948 m. lie pos mn., teigdamas, kad MGB darbuotojai nemoka lietuvi kalbos, todl menkus savo darbo rezultatus stengiasi kompensuoti masiniais sumimais ir kankinimais. Anot prokuroro, muama daug ir danai11. 1951 m. kovo 8 d. prokuroras ra, kad atskiri MGB organ darbuotojai vis dar naudoja ydingus, neleistinus tardymo metodus. Nemaai sulaikytj ir aretuotj prisipainim" jie igauna panaudoj fizinio poveikio priemones tardo miesiems"12. Reikia turti omenyje ir tai, kad sovietiniai prokurorai ufik suodavo tik nedidel dal nusikaltim. Nukankinus ar nuovus mog, bu vo imtai galimybi visa tai umaskuoti inscenizavus pabgim, mirt nuo irdies nepakankamumo, pagaliau mogaus saviudyb. Beje, ekistai sa vo dokumentuose niekur neraydavo, jog jie kankino. Kankinimus jie u maskuodavo fizinio poveikio priemoni" ir aktyvaus tardymo" terminais. Taigi kai kuri prokuror, toki kaip plk. S. Grimoviius, pastangos bent kiek suvaryti ekist iaurum buvo beviltikos. Tai lm tiek pati sovietin tikrov, kurioje statymai ir praktika visada beviltikai skyrsi, 14

tiek pai kovotoj" dl teiss norm laikymosi, toki kaip plk. S. Gri moviius, ribotumas. tai kaip jis aikino, kodl ekistai taip danai paei dia statymus: 1) vyksta iauri kova, kari ir karinink akyse va daug moni, todl silpnesni nerv kariai pameta saik ir prot, kiekvien vietin gyventoj laiko bandit rmju ar banditu ir todl su kai kuriais i j savavaliauja (prinimajet bezinstva)";2) dalis kari ir karinink yra mo ralikai suged, karjeristai, tinginiai, todl aretais, audymais dangsto sa vo neveiklum; 3) dar kiti ioje kovoje stengiasi praturtti grobdami, pie dami ir prievartaudami. Galima visikai sutikti su dviem pastarosiomis plk. S. Grimoviiaus mintimis, o pirmj, atitinkani garsij komunist imint: mik ker ta, skiedros lekia", jis pltoja taip: iame sudtingame, nepaprastai sun kiame darbe, ypa Lietuvos slygomis, galimos ir leidiamos klaidos. Bet iurkios ir sistemingos klaidos, kai jos tampa masinmis ir nra itaisomos, tokios klaidos negali bti laikomos klaidomis. Galima klysti kart, du, bet ne iki smons netekimo (bezuvstvija). Mes tokias klaidas laikome ikraipymu"13. Ir taip kalba teisininkas, prokuroras! Pasak jo i eit, kad kiekvienas ekistas gali nuauti ar nukankinti 1-2 mones, bet treio nuauti jau nereikt. Stulbinantys ir jo motyvai, kodl nereikt suiminti vis i eils ir su imtj kankinti. Konstatavs, kad i kiekvien 100 suimtj 15 ekistai tu ri paleisti, nes nesugeba rodyti j kalts, prokuroras rao: ...ileidiami laisv nekalti mons, kurie itisus mnesius, o kartais ir metus be rei kalo kankinosi kaljime, lageriuose, KPZ. [...] Tarp j yra moni, kuriems smarkiai krt (vsypali) tardymo metu. [...] Js sivaizduojate, kokia agi tatori armija prie ms organus ir Soviet valdi nujo per vienkie mius, kaimus"14. Taigi gailimasi ne be reikalo kankint, kalint moni, j suluoint gyvenim, o to, kad nukents valdios autoritetas! Tiek is pro kuroras, tiek ekist vadovyb apgailestavo, kad tardymo metu nuudius mog nebegalima daugiau i nuudytojo igauti ini. Taigi ieit, jog tar dant galima kankinti, taiau nereikia persistengti ir sunaikinti galimo i ni altinio. Kaip minta, nenordami, kad tardomieji bt nuudyti ar nors suluointi (koks tada i kalinio darbininkas?), kartais patys ekistai perduodavo karo tribunolui ypatingu sadizmu (paprasti" sadistai buvo dauguma ekist) pasiyminius tiek karikius, tiek operatyvininkus. Vie nas i toki buvo mjr. V. Grigorjevas, MGB apskrities skyriaus virininko pavaduotojas. 1946 m. gruodio 7 d. MGB Alytaus skyriuje jis nukankino 15

pedagog ir raytoj K. Bajeri-Garibald, vien i ymi pogrindio vei kj, kuriam po mirties buvo suteiktas Laisvs kovotojo karygio vardas. Majoras buvo apkaltintas ne tuo, kad kankino, o kad po tardymo-kanki nimo K. Bajeriaus neatidav medik prieirai, bet met karcer, ku riame tas gruodio 8 d. mir15. Komunist ir ekist vadovybs akimis i rint, j prie kankinimas turi bti tik naudingas, o tai gali bti tada, kai kalinys nenukankinamas ir i jo itraukiamos visos paslaptys. J. Stalino laikais NKVD-MGB turjo tam tikr autonomij, kartais veikdavo ir be komunist partijos inios bei sutikimo. Taiau vis dlto par tija buvo tas valdios organas, kuris ne tik kontroliavo savo represines struktras, bet danai ir inicijavo naujus kovos su buruaziniu naciona listiniu pogrindiu" bdus ir metodus. A. Sniekus, praneindamas VKP(b) CK sekretoriui A. danovui apie tai, kaip kovojama su ginkluotuoju pogrindiu, nuolat praydavo Maskvos pagalbos ir reikalaudavo imtis dar didesni represij prie partizanus bei j rmjus. 1947 m. gegus 21 d. praneime jis ra, kad LKP(b) CK biu ras balandio 14 d. prim nutarim Dl kovos su buruaziniu naciona listiniu pogrindiu ir jo ginkluotomis gaujomis priemoni sustiprinimo", kad i Maskvos atvyko grup vadovaujanij MGB darbuotoj, kad ap skrityse, kur gausiausia partizan, dirba MGB operatyvins grups, diau gsi, jog pagaliau visa kova su partizanais sukoncentruota vienose MGB rankose16. Birelio 26 d. praneime A. danovui A. Sniekus su rezigna cija konstatuoja, kad teroristin buruazini nacionalistini gauj veik la respublikos teritorijoje nesilpsta". Pasak jo, gegus mn. aktyviausi bu vo emaitijos partizanai. U silpn vadovavim kovai su nacionalistiniu pogrindiu ir gaujomis i darbo paalintas pirmasis Teli a[pskritics] kom[iteto] sekretorius Venckus, antrajam sekretoriui Glachovui pareik tas papeikimas". Imtasi priemoni, kad emaitijoje bt sustiprinti MGB organai, padidintas karini operacij efektyvumas, aretuotos partizan eimos, o i rmj eim atimtas turtas ir palikta tik po 5 ha ems. Pra oma leisti marionetinei respublikos Ministr Tarybai savo sprendimu i tremti partizan eimas ir neva j rmjus - buoes, 8000 strib status prilyginti kariki statusui, geriau apginkluoti vadinamuosius aktyvistus17. Beje, marionets negavo teiss tvirtinti didij trmim, LSSR Minist r Taryba tik pakartodavo SSRS Ministr Tarybos nutarimus. Taiau ir ko laborantai daug prisidjo prie didij trmim: jie nustatydavo tremia mj skaii bei asmenis. Be to, Lietuvoje beveik nuolat i kai kuri ap 16

skrii buvo tremiama maesniais mastais, nusprendus partijos komite tams, neva atsakant partizan puolimus. Vietiniai komunistai aktyviai talkino okupantams ir j pakalikams, te rorizavusiems ne tik tuos, kurie su jais kovojo, bet ir apskritai visus Lie tuvos mones. Tai rodo CK biuro 1947 m. gruodio 12 d. nutarimas18. Ja me konstatuojama, kad nepatenkinamai vykdomas CK 1946 m. spalio 5 d. nutarimas, jog ginkluotos gaujos turi bti greiiau likviduotos", ir kad visi liaudies prieai pastaruoju metu suaktyvino teroristin ir antisovietin veikl". 27 punkt nutarime numatyta: pirma, prie partizanus su ginklu rankose turi kovoti visi komunistai ir komjaunuoliai, susibr ginkluo tas grupes, kurioms dar turi priklausyti sovietus palaikantys MTS, sovieti ni ki darbininkai, naujakuriai ir kt.; antra, didinti operatyvinink skai i; treia, stiprinti kariuomen materialiai, prayti joje kurti lietuvikus dalinius; ketvirta, itremti maksimal kiek bandit eim ir gauj rmj buoi eim i t apskrii, kur daugiausia iplits banditizmas". ino ma, tai nereik, kad trmimai buvo tik atsakas partizan puolimus. I vis daugiau kaip 120-150 tkst. i ms alies itremtj madaug 1/3 buvo itremti kaip partizan eim nariai ar j rmjai, o 2/3 - kaip vadinamieji buos, jiems formaliai priklijavus nacionalist rmjo etiket. Labai ikalbingi 1949 m. kovo 25-28 d. trmimo, turjusio kodin pavadi_nim Priboj" (Bang ma), i Baltijos ali duomenys: i Estijos i tremta 20 713, i Lietuvos - 31 913, i Latvijos - 42 149 mons19. Taigi per t trmim santykinai pagal gyventoj skaii i Estijos buvo itrem ta madaug 1,5 karto daugiau, o i Latvijos - du kartus daugiau negu i Lietuvos, nors tose alyse tuo metu ginkluotojo pasiprieinimo praktikai jau nebuvo. Okupantai sistemingai naikino ne tik tuos, kurie aktyviai prie inosi, bet ir tuos, kurie, komunist nuomone, galjo bti jiems pavojin gi, nes turjo kit vertybi mat. Darbtus, tikintis, tvarkingas, neparsiduodantis (daug ms moni Sibir ikeliavo ir todl, kad nesutiko bti agentais) - tai okupant prieas. Komunistai siek sukurti nauj mog pagal savo supratim, ir tas j naujas mogus buvo itin nemalonus verti nant j krikionikosios morals normomis. Tarp Lietuvos komunist buvo daug ukietjusi staliniei - A. Snie kus, K. Preikas, G. Zimanas, B. Puinis, J. iugda, J. Bartainas (pas tarj vargu ar galima laikyti lietuviu, nes uaugs komunistinje Rusijo je, buvo grynai rusiko mentaliteto) ir kt. Net ir tie Lietuvos komunistai, kurie neva kai kada turdavo savo nuomon, besiskiriani nuo Maskvos, 17

tokie kaip J. Paleckis, M. Gedvilas, A. Gudaitis-Guzeviius, yra ms tau tai padare baisi nusikaltim. Principiniais klausimais jie visuomet pasi duodavo Maskvos ar A. Sniekaus spaudimui. M. Gedvilas, 1940-1955 m. bdamas marionetins vyriausybs Ministr Tarybos pirmininku, pasirai njo visus trmim dokumentus. J. Paleckis 1940-1966 m. buvo LSSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininku; 1957 m. sausio 21 d. jis pasira vien nuomiausi Lietuvos komunist sukurt sak (tokio do kumento nebuvo primusi n viena vadinamoji sovietin respublika), re miantis kuriuo atlik bausm politiniai kaliniai negaljo grti Lietuv. Nors sake buvo draudiama grti Lietuv buvusiems Lietuvos valstybs vyriausybi bei partij vadovams, antisovietini organizacij vadovams, bet dl ketvirtosios ten minimos moni kategorijos neapibrtumo (matyt, tai buvo padaryta smoningai, kad vietiniai milicijos ir soviet valdios orga nai t neapibrtum galt interpretuoti kaip jiems parankiau) tie kola borantai, kurie dabar kartais vaizduojami vos ne tyliaisiais disidentais, Lietuv neleido grti deimtims tkstani ne tik buvusi politini kali ni, bet ir tremtini, kurie buvo priversti klajoti Rusijos platybmis arba iekoti prieglobsio Karaliauiaus krate ir Latvijoje. Ketvirtoji kategori ja moni, kuriai irgi neleista grti Lietuv, buvo vardyta kaip aktyvs lietuvi nacionalistinio pogrindio dalyviai". Nors Lietuvos komunist partijos vadovai buvo itikimi Maskvos ko lonizatori tarnai, Lietuvoje antraisiais komunist partijos sekretoriais b davo i Maskvos atsiuniami mons. Taip buvo ir Centro komitete, ir ap skrii (nuo 1950 m. - rajon) partijos komitetuose. Antrieji sekretoriai daniausiai ir bdavo tikrieji padties eimininkai. Antraisiais partijos CK sekretoriais yra buv A. Isaenka (1944-1946), A. Trofimovas (19461952), B. arkovas (1956-1961), B. Popovas (1961-1967), V. Charazovas (1967-1978), N. Dybenka (1978-1986), N. Mitkinas (1986-1990). Beveik visi jie buvo ne tik ars komunistai, bet dar aresni rusifikatoriai. Tarp i i Maskvos atsist emisar, tsusi Rusijos generalgubernatori tra dicijas, ypa isiskiria du mons, kuriuos galima vadinti svarbiausiais Lie tuvos budeliais, tai M. Suslovas ir gen. ltn. I. Tkaenka. Pirmasis buvo par tijos emisaras 1944 m. lapkriio-1946 m. kovo mn., vadovavo VKP(b) CK biurui Lietuvai, buvo jo pirmininku, o antrasis 1944-1947 m. buvo SSRS NKVD-NKGB (MVD-MGB) galiotiniu Lietuvoje. Abu altakraujai fa natiki komunistai, dar visk, nesiskaitydami su priemonmis, kad Lietu voje sigalt okupacinis reimas, vadinamoji sovietin santvarka. 18

i dien mogui, ypa jaunimui, sunku sivaizduoti, kas Lietuvoje da rsi pokario metais. Sunku suprasti toki nemonik teroru pagrst vals tybs politik. Bet ndienos mogui, persmelktam hedonizmo, sunku su prasti ir ms pokario miko vyr idealistin aukojimsi. Kalbdami apie pasiprieinim okupantams, esame link ikelti tame pasiprieinimo judjime dalyvavusi moni didvyrikum. Tai teisinga, nes tik herojins ryties apimti mons galjo prieintis tai okupant pri mestai, anot J. Girniaus, neteistai tikrovei" ir kiek nors j paveikti. Bet tai buvo ne vis lemtis. Okupantai buvo baiss, klastingi, iaurs, be jo ki morals skrupul. Neretai kov pakilusi vyr ryt paralyiuodavo j eim likimas, nes, kaip inome, okupantai partizan eimas danai im davo kaitais. Dauguma moni suvok, kad jie yra teiss, turi teis gin ti savo al, savo namus, taiau didiulis okupant spaudimo presas juos gniud versdamas pasiduoti. Kai kuriuos i palusij ekistai sugeb davo paversti ir savo kruvin darb vykdytojais. Gal iek tiek geriau to meto atmosfer pads suprasti itraukos i vie no ekist praneimo-ataskaitos. Tai 1945 m. liepos 29 d. Vilniaus opera tyvinio sektoriaus virininkui plk. I. Rudykai raytas praneimas apie ko v su partizanais Trak apskrityje liepos 24-29 d. Praneim pasira Vil niaus operatyvinio sektoriaus virininko pavaduotojas mjr. Smirnovas, NKVD Trak skyriaus virininkas plk. Roovskis ir NKGB virininkas mjr. Komarovas. 4 puslapi praneime raoma: Per atsiskaitomj penkiadien vykdytos 22 ekistins karins opera cijos, i kuri labiausiai pavykusiomis reikt laikyti ias: . m. liepos 25 d. pagal gautus agentrinius duomenis 4 val. NKVD Valkinink v[alsiaus] p[oskyrio] naikintoj brio jgomis prie Laian [Lieponi?] kaimo ( iaurs vakarus nuo Valkinink) buvo vykdyta opera cija, kurios metu sutriukinta mums inoma Lies" bandit grup, veikusi Trak apskrities Valkinink ir Onukio valsiuose. Per operacij paimti 5 banditai, j ginklai. Paimti banditai turjo 5 autuvus ir 250 ovini. Smogtas bandit grupei smgis turjo takos kitiems banditams ir tos dienos vakare 3 banditai i Lies" grups atjo NKVD VP su atgaila [...]. Liepos 26 d. i tos gaujos atjo ir legalizavosi dar 6 banditai, jie at sine 7 autuvus ir 150 ovini. [...] Siekiant likviduoti veikianias bandit grupes, ne tik vykdomos ekisti ns karins operacijos, bet ir kuriamos specialios teroristins grups i le galizavusij bandit, turint tiksl sunaikinti gauj vadus ir j padjjus. 19

Gaujos vadui Kabomi Petrui sunaikinti nusistas legalizavsis bandi tas umuleviius Vytautas, slapyvardiu Andoras. i uduot Onukio valsiuje jis vykdo kartu su dviem broliais banditais i Kaboro gaujos, ku rie turi slapyvardius sinas ir Kurmis; jie nusiteik ieiti i gaujos, nes bijo, kad gali bti itremtos j eimos. Pagal umuleviiaus parodymus gaujos vadeiva Kaboras praeityje tar navo vokiei armijoje ir jo gaujoje iuo metu yra apie 60 moni, vei kiani Onukio valsiuje ir kaimyniniame Auktadvario valsiuje atskiro mis grupmis. Auktadvario valsiuje tuo tikslu mes apginklavome du patikimus gy ventojus, kurie gerai istudijavo nurodyto gaujos vadeivos Kaboro Petro judjimo kelius ir paadjo sunaikinti. Liepos 27 d. NKVD Onukio VP legalizuotis atjo banditas Udana viius Stasys su rusiku autuvu ir 25 oviniais, pastaruoju metu buvs Juo dosios kauks gaujoje [iki] jos vadeivos Galinio nuudymo; vietoj jo iuo metu gaujos 18 moni likuiams vadovauja Stasinas, buvs policininkas. Stasino gaujos dalyviai nori legalizuotis, nes bijo, kad j eimos ne bt itremtos, bet gaujos vadeivos tarp bandit skleidia vairias provo kacines inias, agituodami juos tsti kov su Soviet valdia. Udanaviius prane, kad suinojs apie eimos itrmim nutar pats legalizuotis. Tardomas plaiai papasakojo apie Stasino ir Kaboro gaujas. [...] Remiantis gautais duomenimis nustatyta, kad per operacij liepos 24 d. nakt Naujapolio kaimo apylinkse (6230) nukauta ne 4, kaip anksiau praneta, bet 6 banditai. Dar dviej bandit lavonai rasti pelkje. Patikrinus nustatyta, kad operatyvinis smgis buvo smogtas gaujai, ku rios vadeiva yra Budrikas Feliksas. Liepos 28 d. mes sulaikme sueist bandit Moko Stanislov i Bud riko bandit grups, j motina ve Trak ligonin. Jis buvo sueistas ms padalinio nakties myje su banditais, bet tamsoje kariai jo nesura do, o surado motina. Nepatikrintais duomenimis, iame myje vienas i bandit susisprogdino granata, bet jo lavonas dar nesurastas. Iekome la vono, nes spjama, kad susisprogdino pats vadeiva Budrikas. I altinio Sonia gautais duomenimis buvo nustatyta, kad asli valsiaus Krivoni kaime pradios mokyklos mokytoja Pauliait* siuva antrankovi en klus aliojo Velnio bandit gaujai. * Raoma tai Pauliait, tai Pailiait. Liepos 25 d. buvo vykdyta ope Rusai, nemokdami lietuvi kalbos, bevilti racija paimant Pailiait. altinio So- kai kraip pavardes ir vietovardius. 20

nia duomenys pasitvirtino. Pauliait i tikrj gamino LLA antrankovi enklus ir kratos metu pas j buvo rasta 11 paruot LLA enkl. Per pirmj tardym Pauliait neprisipaino priklausiusi LLA organi zacijai, o ivedus tardyti antr kart, numir. Medicinos liudijimu, pada rius skrodim nustatyta, kad mir plyus irdiai. Politin padtis apskrityje, palyginus su ankstesniais penkiadieniais, pa sidar truput sudtingesn. Banditinis elementas vl pradjo aktyvinti sa vo prieik veikl. Per penkiadien uregistruoti du bandit ipuoliai. S. m. liepos 24 d. 13 val. du banditai Stanikas ir Radzeviius i Kaboro Petro gaujos Seme liki valsiaus Bazgan kaime i automato apaud to kaimo gyventoj Petkevii Tom, s. Jokbo; jam pavyko pabgti. Po to banditai nutvr mon Petkeviien Elen, d. Kazio, ir jo deimtmet sn Edvard, ku riuos nusived mik ir i arti suaud i automato. Petkeviien Elena buvo slapta bendradarb, uverbuota pasienio pul ko [valgybos] s[kyriaus]. Liepos 27-osios nakt 28 d. 24 bandit grup upuol iemari vals iaus Naujosios Slabados kaim, apsupo naikintoj brio kovotojo Pake viiaus nam ir nusived jo dukr; j mike sumu ir paleido. I bandi t 3 atpainti. Liepos 25-osios nakt 26 d. Trak valsiaus Karmaliki kaime du gin kluoti nepastami vyrai apipl io kaimo gyventoj Aniukevii Fran c - i automato nuov kuil ir nuvaiavo Debukli kaimo pus. Karmaliki kaimo apylinkse apsistojo raguoi banda, saugoma rau donarmiei*, kuriuos, praydamas pagalbos, kreipsi Aniukeviius. Buvo suorganizuotas plik persekiojimas ir pastarieji buvo surasti. Plikams pasilyta sustoti, bet jie m bgti ir po to juos pradta au dyti i automato. Vienas buvo nukautas. Nukautasis pasirod ess NKVD Vilniaus a[pskrities] s[kyriaus] mili* 1945 m. rusai masikai per Lietuv i cininkas Dajutas Andrius. Vokietijos Rusij var gyvulius, paimtus Ityrus paaikjo, kad Dajutas kaip reparacijas. Juos lyddavo ginkluoti ka minto kaimo apylinkse ne kart rikiai ir suvargusios kolkiets, ms mo pl vietinius gyventojus. Smulkiai ni vadintos Katiuomis. Vokiei karvs, apie fakt visiems buvo praneta nepratusios prie prastos prieiros, imtus kilometr genamos, danai nepameltos, liepos 26 d. ifrotelegrama Nr. 266. daugiausia pakeliui istipdavo. Ms mo Per atsiskaitomj penkiadien nms jos padarydavo nemaai nuostoli, nes buvo vykdomos priemons siekiant nusdavo pievas, dobilus. 21

demoralizuoti banditus, dl to per laikotarp legalizavosi 41 mogus. I legalizavusij su atgaila atjo 13 bandit, jie atne ginklus. Trak apskrityje iki liepos 29 d. legalizavosi 264 mons, i j su gin klais - 62 banditai. Dalis legalizavusij bandit naudojami operatyviniams tikslams, no rint demoralizuoti Geleinio Vilko gaujos dalyvius. NKVD Trak AS u verbuotas kaip agentas buvs ios gaujos dalyvis ydelis Pranas, gavs sla pyvard Karvelis"20. Taigi vienas enkavdist-emgbist praneimas atskleidia daug k ir tikr didvyrikum (Pauliait, be abejons, buvo nukankinta, nes nei dav t, kuriems turjo perduoti antsiuvus; neilaik irdis" - daniausiai ekist naudota priedanga savo nusikaltimams slpti; mir plyus ir diai" - savotikas budeli slaptaodis), ir nevardyt vyr t mio lau ke, ir kartu niekik mginim gelbti savo kail kartais net pasmerkiant praiai buvusius ginklo brolius. Beje, legalizuotis pasibaigus karui ska tino ir kai kurie valgesni partizan vadai, nes 30 tkst. vyr armijos (tiek j buvo 1945 m. pavasar) negaljo nei sutalpinti ms mikai, nei imai tinti kininkai. Ten, kur partizan vadai trukd legalizuotis, buvo daugiau idavysi. Tai tik vienas praneimas apie vykius, nutikusius vienoje apskrityje per penkias liepos dienas. 1945 m. Lietuvoje buvo 25 apskritys, penkiadieni per metus - 73. Taigi vien tokio tipo ataskait su panai vyki apray mais 1945 m. buvo parayta per 1800. O partizaninis karas vyko beveik 10 met... Itisa kruvin vyki kronika, nes nemaai i ataskait iliko. Aiku, tikti paraidiui tuo, k ra ekistai, negalima. Jie danai meluo davo net dstydami savo veiksmus, juo labiau meluodavo perteikdami par tizan nuomones ir veiksm motyvus, nes j ir negaljo inoti. Kitas dokumentas - itraukos i laik, kuriuos ekistai siunt savo ar timiesiems ir pastamiems i Lietuvos. Tie laikai buvo sulaikyti cenzori. J. Bartainas 1945 m. rugpjio 5 d. isiunt rat miest ir apskrii sky ri virininkams, 4-osios ir 14-osios divizij vadams, kurio preambulje ra : Pastaruoju metu padanjo atvej, kai NKVD darbuotojai savo asme niniame susirainjime su artimaisiais ir giminmis paskelbia visikai slap tus duomenis apie NKVD organ darbo metodus likviduojant bandit formuotes, apie NKVD kariuomens buvim, taip pat savo laikuose ap rao kitus ekistins-tarnybins tvarkos reikalus". Toliau pateikiamos lai k itraukos, nurodomas adresatas ir siuntjas. 22

Leskovas i NKVD Teli apskrities skyriaus Marijai Jerasovai (Noginskas, Maskvos sr., Komsomolskaja 40) ra: ...Kaip ia sunku dirbti to kiems darbuotojams, daug jau uvo nuo prakeikt liaudies prie, iomis dienomis nuud 19 met vaikin i oper. sudties, pats jis maskvietis ir labai geras vaikinas, visi jo gailisi; bet jiems jau neilgai liko plikauti. io mis dienomis ia atvyko labai daug pasienio kariuomens ir daug tokios kariuomens, kaip tavo brolis Nikolajus..." Gavjas: I. Nikulokinas, Molotovo sr., V. Gorodovskio raj. evakuaci n ligonin 5946, I skyrius. Siuntjas: pavard neskaitoma, Vilnius, Lab dari 4-7: ...Vienoje komandiruotje mans vos nenuud banditai, kai vaiavome veimu su viena lietuve. Gerai, kad alia buvo tankus mikas, tai a mike pasislpiau. O ginklo a neturjau jokio, buvo TT pistoletas, bet a j atidaviau taisyti prie vykdamas komandiruot. Jau ia, Lietu voje, nuo bandit rank krito 7 mons, i ms grups kol kas niekas, tik i brio. Ponamariovas, toks maas - juk tu j turjai inoti - ir kalba, kad Serioa Bukovas, bet apie tai tiksliai neinau, kadangi kadr skyriuje ne buvau ir nesuinojau smulkmen. Dar uvo Andrejus Sergejeviius Buki nas - jis tikrai uvo dar iem, bet likusieji - Afonenka, Lykovas ir kt. [Matyt, norta pasakyti, kad neaiku, ar ie uvo.- J. 51] Apskritai buvo me dviejose komandiruotse, kuriose baiminoms, kad tik nebt nuos toli, o ia yra. Na, k padarysi, gaila vaikin. Apie Serebriakov a tau, rodos, raiau, kad iuo metu sdi kaljime. Stefaniin ir Moriakov u girtuokliavim ir u tai, kad aud mieste alia kinoteatro ir sueid vie n mog, pasiunt valsi galiotiniais. Sergejevas taip pat sdjo 7 die nas kaljime, dabar ileido, paemino pareigas, buvo OBChSS operatyvi ninku, dabar tapo Vilniaus I milicijos skyriaus apylinks operatyvininku. Kaip jis ir norjo, visada prapuola turguje. Jei dirbi operatyvininku, tai daugiausia reikia sdti kabinete, o ia kas: nujai, o kada gri - niekas neklausia. Ir tai kai tik nueini turg, jis visada ten, apsirengs civiliai ir vaikto kepur ant ono nusmauks, akis primerks. Apskritai vaikto ir geria. Popovas ir dar du dezertyravo i organ, kol kas neaiku, kur jie". Gavjas: A. Jelisejeva, Uljanovsko sr., N. erenenskio raj., p/d B-Jaro gyvenviet V. Dubraca. Siuntjas: E. Jelisejevas, Liet. SSR, k/d 2115 B: ...vainjam po vis Lietuv, kur yra gaujos, ten ir mes su jomis kariau jam ir naikinam jas; mes iuo metu lyg ir esame fronte, kaip veikianti ar mija, kovojanti su banditais Lietuvoje. tai mes kai tik atvaiuojame, gal dvi valandas pastovime, vl komanda imtis ginklo ir ivaiuojame atgal. 23

Vainjame mainomis, o gauj yra ir mikuose, ir gyvenvietse; gaujos di dels. Kariaujame. Ms un instruktori buvo 5 mons; a turiu drau g ir mes su juo visada vaiktome kartu. Mes su juo kart susidrme su gauja. Mano draug sunkiai sueid rank, o mans ne. Mes buvome kar tu su juo patek kautynes, mano un truput sueid. iuo metu a esu Tauragje ir, kaip sakoma, man didelis diaugsmas, kad a likau gyvas. Tai vienas atvejis, o j bna daug. Nuostoli turime nemaai, o bandit nuu dome deimtimis ir imtais, bet, mama, uo gelbsti ir labai padeda..." Gavjas: D. Chamenok, Briansko sr., Suraskio raj., Kosii kaimas. Siuntjas: Chamenok, Ukmerg, NKVD AS: ...Daugiau kaip tris savai tes buvau isistas komandiruot valsiuje kovoti su banditizmu ir tik iandien grau, o vakar tame valsiuje banditai apsupo ir imu visus, kurie jiems buvo reikalingi, tiksliau, istrebokus ir organ darbuotojus. Bet visa tai niekai, mano automatas nepraleis ms tvyns prie. Labai gai la, kad karas paliko, nepribaig niek, kurie iandien trankosi po mikus, usiima teroru ir udo ms draugus. Tokia lemtis teko mums. Bet mes iuos klausimus turime isprsti greitai..." Gavjas: V. Plaskinas, Primors kratas, Grosevii lanka, iki pareika lavimo. Siuntjas: P. Plaskinas, LSSR, Kdainiai, k/d 5441 AU: ...Iki iol ia visur pavojinga. Bt didel klaida ir paeminimas, jei pasakytume, kad bijome, bet kiekvienu atveju elgiams pagal taisykl: Laikyk ausis i temps". Dar tenka daug kovoti, vykdyti smulkias ir stambias operacijas naikinant vokiei pasekjus, taip pat lietuvi banditus, nacionalistus bei kitus vairius prastuolius ir niekus. Taiau tai NKVD kariuomens reika las, pasistengsime taip padaryti, kad i j tik lapia vieta likt..." J. Bartainas, pateiks laik itraukas, savo rat baigia taip: Per spju, kad vliau u ekistini paslapi paskelbim kaltieji bus perduo ti karo tribunolo teismui"21. ekistai tariamas paslaptis liguistai saugojo net nuo savj. Negaldami atvirai rayti laikuose, NKVD-MGB tarnav kariai savo pasakojimus, danai pagraintus, iplatino odiu po vis Ru sij, ir tai buvo viena i prieasi, kodl kolonistai pas mus taip gausiai nepldo (kitos prieastys - palyginti didelis gimstamumas, todl miestuose netrko darbo jgos, pramons centrai isibarst po vis al, ne vien sos tinje, ir kt.). Taigi nelengvai seksi okupantams ilaikyti Lietuv savo rankose. Kai kurie, neitvr tampos, dezertyruodavo, nors gerai suprato, kas j po to laukia. Dezertyravimas nebuvo retas reikinys. Kai 1946 m rugsjo 23-iosios 24

nakt 24 d. partizanai puol Pajevonio miestel (Vilkavikio aps.), MVD skyriaus virininkas vyr. Itn. F. Neretinas met kulkosvaid, aprang ir spruko Kybartus, o po to su eima visikai isidangino i Lietuvos. Par tizanai to puolimo metu sudegino valsiaus vykdomojo komiteto pastat, pam i parduotuvs maisto produkt, nuov komjaunuole Kublityt. F. Neretin karo tribunolas nuteis 5 metams. Partizanai yra puol ir um daug miesteli. 1944 m. jie buvo um Siesikus (rugpjio 31 d.), Balninkus (rugsjo 9 d.), Birus (spalio 26 d.), Valkininkus (lapkriio 10 d.), Onuk (lapkriio 11 d.), Seredi (gruodio 1 d.), Girkaln (gruodio 4-5 d.), Butrimonis (gruodio 8 d.), Pernarav (gruodio 11 d.), Panemun (gruodio 12 d.), Grinkik (gruodio 15 d.); 1945 m. ilavot (sausio mn.), Gudelius (sausio 31 d.), ilavot (vasa rio mn.), Miroslav (vasario 12 d.), Rudamin (vasario 23 d.), Keturva lakius (kovo 5 d.), Puni (kovo 25 d.), Balninkus (balandio 7 d.), Rudni (balandio 17 d.), Endriejav (gegus 25 d.), Seredi (birelio 7-8 d.), Keturvalakius (rugpjio 3 d.), Rozalim (rugpjio 8 d.); 1946 m. Ketur valakius (kovo 5 d.), Pakuon (kovo 13 d.), Pabaisk (kovo mn.), Gius (rugsjo 20 d.), Siesikus (rugsjo 28 d.); 1947 m. Veivirnus (birelio 7 d.), Batakius (lapkriio 18 d.)22. iuo metu suregistruota toli grau ne vi sos kautyns ir partizan puolimai. Taigi sovietinei vidaus kariuomenei Lietuvoje buvo k veikti. Tik ji ga ljo ilaikyti ir tvirtinti okupacin reim. Kova buvo ilga ir atkakli. tai kiek dien per metus yra kovoj kai kurie operatyvininkai (o jie kovose praleisdavo kur kas maiau laiko negu karikiai). Kpt. Didenka, 1945 m. buvs NKVD Pumpn poskyrio virininku, nuo 1946 m. dirbs Vadokli operatyvininku, virininku, nuo 1950 m. - Panevio aps. 2-N poskyrio operatyvininku, kovose dalyvavo: 1946 m. - 125 d., 1947 m. - 131 d., 1948 m. - 120 d., 1949 m. - 127 d., 1950 m. - 79 d., 1951 m. - 11 d. A. Neuskinas, dirbs NKVD Merkins poskyryje, 1947 m. kovojo 1 mn., 1948 m. - 4 mn. 10 d., 1949 m. - 5 mn. 5 d., 1950 m. - 4 mn. 10 d., 1951 m. - 4 mn. 5 d.; kpt. A. Solodiaginas, dirbs NKVD Nevarn po skyryje, vliau Teli AS ir RS, kovose dalyvavo: 1944 m. - 31 d., 1945 m. - 108 d., 1946 m. - 143 d., 1947 m. - 137 d., 1948 m. - 125 d., 1949 m. - 69 d., 1950 m. - 98 d., 1951 m. - 73 d.23 Kaip matyti i ekist kadr skyriaus paskaiiavim (viena kovos diena - kaip ir fronte - ekis tams bdavo prilyginama keturioms darbo dienoms), panaiai kovsi ir ki ti operatyvininkai. 25

1 Lietuvos partizan kovos ir j slopinimas MVD-MGB dokumentuose 1944-1953 metais, Vilnius, 1996, p. 164-173. 2 Laisvs kovos 1944-1953 metais, Vilnius, 1996, p. 322. 3 Ibid., p. 304, 307, 310. 4 Lietuvos partizan kovos..., p. 621. 5 N. Gakait, Pasiprieinimo istorija. 19441953 metai, Vilnius, 1997, p. 155-163. 6 Ibid., p. 366-367. 7 Lietuvos partizan kovos..., p. 620. 8 K. K. Girnius, Partizan kovos Lietuvoje, Vilnius, 1990. 9 Lietuvos partizan kovos..., p. 263. 10 Lietuvos visuomens organizacij archyvas (toliau - LVOA), f. 1771, ap. 10, b. 293,1. 4-23.

Ibid., ap. 52, b. 5, 1. 113-115. Ibid., ap. 133, b. 50, 1. 194. 13 Ibid., ap. 10, b. 293, 1. 15-16. 14 Ibid., 1. 15. 15 Ibid., b. 279, 1. 8-9. 16 Ibid., b. 242, 1. 1-2. 17 Ibid., 1. 3-5. 18 Genocidas ir rezistencija, 1998, Nr. 1(3), p. 109-114. 19 Ibid., Nr. 1(2), p. 72. 20 Vidaus reikal ministerijos archyvas (toliau - VRMA), f. 188, ap. 1, b. 40,1. 92-95. 21 Ibid., f. 141, ap. 1, b. 41, 1. 186-189. 22 N. Gakait, op. cit., p. 154-159. 23 Lietuvos ypatingasis archyvas (toliau LYA), f. 10, ap. 10, b. 100, 1. 4-100.
12

11

Soviet vidaus kariuomen ir jos daliniai Lietuvoje

Vidaus kariuomens terminas SSRS pradtas vartoti nuo 1921 m., o jos pra dininkai po komunist vykdyto 1917 met spalio perversmo buvo vadina moji Respublikos vidaus apsaugos kariuomen, Vidaus tarnybos kariuome n ir VK kariuomen. i sovietin kariuomen, kaip ir visas ekistinis apa ratas, buvo daugyb kart reorganizuota. Mus dominaniu laikotarpiu (skaitant ir Antrojo pasaulinio karo metus) NKVD kariuomens strukt ra (nuo 1939 m. kovo 8 d.) buvo tokia: pasienio kariuomen, geleinkeli apsaugos kariuomen, ypatingai svarbi pramons moni apsaugos kariuo men, konvojin kariuomen bei keletas valdyb, besirpinani statybomis ir tiekimu1. Nuo 1941 m. vasario 26 d. nustatoma nauja NKVD struktra, taip pat ir vidaus kariuomenje. Be mint kariuomens ri, sukuriama operatyvin vidaus kariuomen2. Prasidjus karui, 1941 m. liepos 31 d. vi daus kariuomens struktra keiiama: lieka pasienieiai, operatyvin (pa naikinta 1942 m. sausio 17 d. ir perduota vidaus kariuomenei) ir vidaus ka riuomen3. Kaip tik pastarajai vidaus kariuomens riai priklaus 4-oji au li divizija (D), labiausiai ir ilgiausiai siaubusi Lietuv. Beje, vidaus kariuo mens vyriausiosios valdybos virininku, o nuo 1942 m. kovo 12 d. ir NKVD komisaro pavaduotoju kariuomens reikalams paskiriamas A. Apolonovas, vienas i pagrindini soviet budeli pokario Lietuvoje. Nuo 1942 m. sausio 19 d. atkuriamos konvojin ir geleinkeli bei ypa tingai svarbi pramons moni apsaugos kariuomens bei Vyriausioji vi daus kariuomens valdyba, kurios sudt jo ir veikianios Raudonosios armijos (RA) unugario apsaugos kariuomens valdyba4. SSRS NKVD 1943 m. gegus 4 d. kr RA unugario apsaugos NKVD kariuomens vyriausij valdyb. Jos virininku buvo paskirtas A. Leontjevas. Gegus 1 d. vietoj ypatingj skyri (osobyje otdely) ku riamas NKVD karins kontrvalgybos skyrius Smer5 (pavadinimas i sutrumpinto smertpionam"). Front unugario apsaugos junginiai, ku riuos sudar pasienio pulkai, neabejotinai buvo sudaryti siekiant glaudes27

ni ryi tarp reguliariosios RA ir ekistini dalini, kad prireikus ekistai galt panaudoti ir front kariuomen. Neteko rasti inuts, kad unuga rio apsaugos daliniai bt talkin frontininkams, o ie ekistams talkinda vo gana danai. 1945 m. balandio 1 d. buvo tokios NKVD kariuomens rys: pasie nio, vidaus, front unugario apsaugos, geleinkeli apsaugos, pramons moni apsaugos, konvojin bei vyriausybs ryi kariuomen6. Nuo 1945 m. spalio 13 d. NKVD vadovybs sakymu front unugario apsau gos kariuomens vyriausioji valdyba buvo iformuota, jos vadas gen. ltn. J. Garbatiukas paskirtas kitas pareigas7. 1945 m. gruodio 30 d. NKVD (be kariuomens) turjo 993 073 eta tus. Tuo metu joje buvo 680 280 kari8. Nuo 1946 m. kovo 30 d. vidaus ka riuomens vyriausiosios valdybos virininku paskiriamas gen. ltn. P. Burmakas. Iki tol tas pareigas jo gen. plk. A. Apolonovas9, tuo metu jis taip pat buvo NKVD-MVD ministro pavaduotojas, kuruojantis vis vidaus ka riuomene. Nuo 1948 m. balandio 2 d. A. Apolonovas atleidiamas i MVD ministro pavaduotojo pareig ir paskiriamas SSRS fizins kultros ir sporto komiteto prie MT pirmininku10. Po jo vidaus kariuomen (tuo metu MVD priklaus geleinkeli ir ypatingai svarbi pramons objekt apsaugos bei konvojin kariuomens) kuruojaniu ministro pavaduotoju buvo paskirtas J. Maslenikovas11. Beje, A. Apolonovas 1950 m. gruodio 31d. paskiriamas SSRS MGB ministro pavaduotoju kariuomens reika lams ir juo ibna iki 1951 m. rugpjio 26 d. (Mir 1978 m.) 1946 m. kovo 22 d. SSRS NKGB vadovybs sakymu NKGB buvo pa vadinta MGB. 1947 m. sausio 21 d. bendru MVD ir MGB vadovybs sa kymu Nr. 0074/0029 vidaus kariuomen perduota i MVD MGB paval dum. Nuo to laiko su kitamaniais kovojo MGB. Buvo kurta MGB vidaus kariuomens vyriausioji valdyba. Tuo metu vidaus kariuomenje buvo 68 582 kariai. 1948 m. balandio 9 d. i MVD MGB pavaldum buvo perduota ypatingai svarbius pramons objektus ir geleinkelius saugojusi kariuomen. Tada joje buvo 7301 karys12. Nuo 1949 m. spalio 17 d. i MVD MGB pavaldum perduota pasienio kariuomen ir milicija13. SSRS MT 1951 m. gegus 6 d. nutarimu Nr. 1482-748 ss ir SSRS MGB 1951 m. gegus 19 d. sakymu Nr. 0034 MGB vidaus kariuomen reorga nizuota MGB vidaus apsaug14. Mus dominaniu laikotarpiu SSRS vidaus kariuomen nuveik tai k. 1941 m. rugpjio-rugsjo mn. dalyvavo itremiant Pavolgio vokieius. 28

1943 m. lapkriio mn. per keturias dienas buvo itremta 68 200 karaiaj. Tam buvo pasitelkta 21 757 enkavedist kariai (auli brigada, keturioli ka auli pulk ir du kavalerijos pulkai). 1943 m. gruodio mn. 24 555 enkavedist kariai (keturiolika auli pulk, trys kavalerijos pulkai, sep tyni atskirieji ir du neatskirieji batalionai) per keturias dienas itrm 94 356 kalmukus. Ataskaitoje raoma: ias atsakingas Vyriausybs u duotis kariuomen atliko tiksliai ir kruopiai, kaip ir dera ekistams". 1944 m. sausio-vasario mn. kariuomen trm enus, inguus, balkarus, gegus-birelio mn. - Krymo totorius, turkus, kurdus. iam reika lui buvo pasitelkti 89 402 kariai. Per 2-4 dienas itremta 590 tkst. en, ingu ir balkar. Kiek buvo itremta totori, kurd, turk - ne inoma (ataskaitoje raoma: J skaiius nefiksuotas"; matyt, ekistai tin gjo suskaiiuoti savo aukas, o gal ir smoningai j neskaiiavo). 1944 m. rugsjo mn. operatyvin padtis Pabaltijo respublikose, Uk rainos ir Baltarusijos vakar srityse, taip pat iaurs Kaukaze ir Gruzijos SSR pasidar labai sudtinga". Todl vidaus kariuomens daliniai, vis ka r tnoj ufrontje ir kovoj tik su beginkliais monmis, buvo mesti likviduoti politinio banditizmo". 1945-1946 m. vidaus kariuomenei buvo keliamos ios uduotys: 1. Likviduoti politinio banditizmo likuius ir kitas aktyvias antisovie tines apraikas. 2. Likviduoti diversines-valgybines ir kitas prieo grupes bei pavienius asmenis. 3. Eliminuoti antisovietinius elementus, idavikus, tvyns idavikus ir kitus prieo statytinius bei rmjus. 4. Paimti nelegaliai laikomus ginklus. 5. Pagal SSRS ir sjungini respublik MGB-MVD uduotis vykdyti specialias priemones, kurios garantuot Soviet SRS valstybin saugum. 6. Saugoti specialius objektus, patvirtintus Soviet SRS valstybs sau gumo ministerijos"15. 1944 m. rugpjio mn. NKVD kariuomenje buvo 720 380 kari (NKVD operatyvinink - be NKGB - tuo metu Soviet Sjungoje buvo per 374 tkst.). 1945 m. pabaigoje NKVD kari skaiius sumaintas nuo 907 tkst. iki 750 tkst. kari. SSRS MT nutarim dl kariuomens suma inimo rugpjio 18 d. svarst J. Stalinas16. Ieit, kad iki sumainimo per 1945 m. NKVD kariuomen padidjo 186 620 kari. Tai vyko, matyt, to dl, kad veriantis Berlyn buvo okupuojamos naujos alys. RA daliniai

buvo kovos daliniai, okupaciniam marionetiniam reimui palaikyti labiau tiko NKVD daliniai, todl buvo kuriami nauji ir stiprinami esantys, didi nant juose pulk ar padalini skaii. Nepaprast vidaus kariuomens kari nuomum skatino baim bti pasistiems front. ekistai operatyvininkai karo metu man, kad jeigu jie siuniami ufront specialioms diversinms uduotims (tai reikdavo beveik tikr mirt), tai jais nepasitikima, nes tikrus ekistus soviet valdia ir partija turjo tausoti. Taip ir karikiai ekistai man, jog jie u begali n itikimyb Lenino-Stalino reikalui" turi bti laikomi unugaryje. Net prasidjus Antrajam pasauliniam karui, pafrontje buvusi ekistin kariuo men stengsi kuo skubiau atitrkti nuo fronto. Tokio tipiko elgesio pa vyzdiu gali bti 240-asis NKVD konvojinis pulkas. Dalis Vilniuje likusi jo kari (dauguma lydjo 1941 m. birelio tremtinius) mgino iveti ka linius eelonu, bet sukilli apaudyti isibgiojo. Liko tik keturi kariai; vadovaujami seranto Umernikovo, jie vis dlto kalini pakraut eelon isive. Tas j poelgis pateikiamas kaip iskirtinio patriotizmo pavyzdys, bet galima tarti, kad ir ie patriotai" taip pasielg i anksto apskaiia v, jog traukiniu greiiau atitols nuo fronto. Kiti to pulko kariai, nesustoj net Minske, nuskubjo toliau ramias ufronts vietas. I vis NKVD sistemai priklausiusi kariuomens ri tik pasienieiai daugiau kariavo Antrojo pasaulinio karo frontuose, bet ir tai daugiausia pirmomis karo dienomis. Visi kiti, tarp j ir vidaus kariuomen, tik tuo prisidjo prie karo baigties, kad nuolat (ypa po Stalingrado mio 1943 m. iem, kai ten veik garsioji 10-oji NKVD divizija, beje, vliau siautjusi ir Lietuvoje) rengdavo vadinamsias utvaras ir neleisdavo ru s kariams trauktis. Besitraukiantys bdavo iaudomi, todl rus kariai turjo tik dvi galimybes: arba mirtinai gintis, arba vertis priek. Taip kariaudama" vidaus kariuomen karo metu turjo labai nedaug nuostoli ir tai daugiausia tik pirmaisiais karo metais (ekist pateiktoje lentelje prie uvusij nuo vokiei rankos pripliusuoti ir uv nuo politini ban dit" rankos; nuo pastarj daugiausia uvo 1944-1945 m. ir vien nuo j 1946 m.). Taigi 1941-1946 m. uvo tiek vidaus kariuomens kari:
1941 Nukauta Dingo be inios I viso 921 1818 2739 1942 2506 6564 9070 1943 4565 2178 9743 1944 1231 62 1293 1945 927 50 977 1946 416 8 424 I viso 10 566 10 680 21 680

30

Be to, 1941-1946 m. buvo sueisti 13 044 vidaus kariuomens kariai17. Karo metu kai kurie RA daliniai buvo visikai sunaikinti, daugelis nete ko puss ir daugiau kari. Todl net jei darytume prielaid, kad tiek nuos toli turjo ne visa NKVD priklausiusi beveik milijonin kariuomen, o tik jos dalis, vadinamosios NKVD divizijos ir pulkai, kuriuose 1945 m. sausio 1 d. buvo 167 tkst. kari, ieit, kad i kariuomen per vis karo laikotarp neteko tik apie 13 proc. savo kari (be to, tiktina, kad dalis dingusij be inios" ir neuvo, o prisijung prie kit dalini), arba u vo tik madaug kas 8-10 karys. Tad buvo dl ko stengtis. Vidaus kariuomen nukov ir pam nelaisv tiek politini bandit":
| 1941 Nukauta Paimta gyv I viso 8 152 160 | 1942 174 2171 2345 1943 | 997 9 085 10 082 1944 | 1945 1946 8 552 27 773 36 325 I viso 69 299 208 817 278 116l8

29 511 30 057 50 270 119 366 79 781 149 423

ioje lentelje iki 1944 m. nukautieji ir paimti gyvi, matyt, buvo dau giausia i iaurs Kaukazo, o vliau - Vakar Ukrainos, Vakar Gudijos ir trij Baltijos ali. 1944 m. tarp nukautj lietuviai sudar 8 proc., o 1945 m. - 32,5 proc., 1946 m. - 25 proc. Kaip matysime, ekistai savo nuo pelnus buvo labai ipt; tiek partizan ms alyje, o tikriausiai ir kito se alyse, jie nebuvo sum, bet buvo ilgiems melams kak pasodin u grot. Skaiiai tikri, tik vietoj vien kentjo kiti. Be politini bandit", kitaip sakant, partizan, gaudymo, be nekalt moni trmim, NKVD vidaus kariuomen nuveik dar nemaai darb, kuriuos apibdina spdingi skaiiai: 1. 1942-1946 m. sunaikino ar sum nip - 443. 2. 1942-1946 m. sum: tvyns idavik ir diversant - 89 763, dezertyr - 127 365, vengiani tarnybos RA - 253 038. 3. Sulaik RA kari: atsilikusi nuo savo dali - 348 935, neorganizuotai pasitraukiani i mio lauko - 156 621. 4. 1942-1946 m. sulaik: pabgusi i kalinimo viet - 2278, plik, vagi, spekuliant ir chuligan - 190 030, darbo fronto dezertyr - 22 622, 31

nustatyto reimo ir sakym paeidj - 5 456 574, be dokument - 3 587 723, faistini organizacij ir prieo administracini organ nari (1945-1946 m.) - 14 887, vokiei, vengiani internavimo (1945-1946 m.) - 145 008, RA karinink ir kareivi, buvusi nelaisvje - 93 163, turini repatrijuoti: SSRS piliei - 243 960, kit ali piliei - 161 808, vokiei nelaisvje buvusi Vakar ali piliei - 53 59219. Taigi i viso vidaus kariuomen sulaik 10 947 367 mones. Toki daugybe moni galima sudoroti veikiant energingai ir nesiskaitant su priemonmis. Karo metu NKVD daliniai dl vairi prieasi veik dar brutaliau ir negailestingiau negu pokario metais. J girnos sumal ne tik soviet prieus, bet nemaai ir sav, sovietini moni, toki kaip buv belaisviai, nes J. Stalinas buvo paskelbs, kad nelaisv pasiduoda tik i davikai. 1945-1947 m. vidaus kariuomen buvo tris kartus mainta. 1945 m. sausio 1 d. jos srauose buvo 167 tkst. kari, 1946 m. sausio 1 d. - 128 800, o 1947 m. sausio 1 d. - 73 700 kari20. Vien i netoli Lietuvos dis lokuot NKVD divizij mintu laikotarpiu buvo iformuotos: Gudijoje 6-oji divizija (iformuota 1945 m. spalio mn.), 10-oji divizija (iformuota 1946 m. birelio mn.), Rytprsiuose - 57-oji divizija (iformuota 1945 m. spalio 4 d.), Estijoje - 63-ioji divizija (iformuota 1946 m. gruo dio mn.). Labai ymiai NKVD vidaus kariuomen sumajo iforma vus front unugario apsaugos junginius (i jungini vyriausioji vado vyb - SSRS NKVD veikianios RA front unugario apsaugos kariuo mens vyriausioji valdyba iformuota 1945 m. spalio mn., bet dalis jos liko okupuotoje Vokietijoje). Matyt, soviet vadovyb nutar atvir gin kluot teror pakeisti daugiau umaskuotu, todl maino vidaus kariuo men ir stiprino milicij bei vadinamuosius ekistinius organus", kuri veikimas buvo ne taip pastebimas, nors i esms jie dar t pat, k ir vidaus kariuomen. Lietuvoje perjimas prie velnesnio, umaskuoto te roro buvo maiau pastebimas. 1946 m. kovo mn. krus pastovias gu las apskrii centruose ir daugelyje valsi centr, buvo tik pripainta, jog kazokiko NKVD dalini puolimo taktika lugo. Partin ir ekistin vadovyb suprato, kad kol ji vairiomis priemonmis nedemoralizuos tautos, tol ginkluotojo pasiprieinimo nepalau. 32

Gali atrodyti, jog anksiau pateikti duomenys apie NKVD priklausiu si kariuomen (750 tkst. kari 1945 m. pabaigoje) prietarauja iems skaiiams (167 tkst. kari 1945 m. pradioje). Bet klaidos ia nra. Be grynai karini jungini, tuo metu daugiausia kovojusi su politiniu ban ditizmu", ekistinei kariuomenei 1945 m. balandio 1 d. priklaus gelein keli apsaugos, konvojin, pramons moni apsaugos kariuomen ir svar biausia - pasienieiai. Vien pasienio kariuomenje tuo metu buvo apie 0,5 mln. kari. 1946 m. Rusijoje ir okupuotuose kratuose buvo isidsiusios ios MGB divizijos ir pulkai: l-oji motorizuotoji auli divizija (MSD) buvo dislokuota Maskvoje, 4-oji D- Lietuvoje (joje tais metais buvo dislokuo tas ir divizijai nepavaldus 108-asis auli pulkas (P), 5-oji D- Latvijo je, 7-oji ir 10-oji divizijos - Gudijoje, 8-oji - iaurs Kaukaze, 56-oji - Vi durinje Azijoje, 62-oji, 65-oji, 81-oji ir 82-oji auli divizijos - Ukraino je (ten dar buvo dislokuotas ir atskirasis 12-asis P), 63-ioji D - Estijo je. Be jau mint atskirj pulk, 8-asis motorizuotasis auli pulkas (MSP) buvo dislokuotas Gruzijoje ir 13-asis Leningrade. Sovietijoje bu vo dislokuoti 234-asis ir 20-asis ypatingieji auli batalionai. U Sovieti jos rib 1946 m. MGB vidaus kariuomen buvo dislokuota Rumunijoje (65-osios D 450-asis P) ir Lenkijoje (64-oji D). Kartu su kariuomens iaurs grupuote buvo dislokuoti MGB daliniai, toki pat dalini buvo Austrijoje ir Vengrijoje prie kariuomens Centro grupuots ir Vokietijo je21. Beje, Vokietijoje buvusi NKVD front unugario apsaugos kariuome ns grupuot prie soviet okupacins kariuomens kaip tokio tipo vidaus kariuomens junginys isilaik ilgiausiai - iki 1957 m. vasario mn. 1947 m. tose alyse, kur rusams teko kautis su tautiniais partizanais, buvo dislokuotos ios MGB divizijos: 4-oji- Lietuvoje, 5-oji- Latvijoje, 7-oji- Gudijoje, 62-oji, 64-oji, 81-oji ir 82-oji- Ukrainoje. vairiose Sovie tijos vietovse buvo imtytos dar kelios vidaus kariuomens dalys, kurios 1947 m. nukov 142 partizanus (i viso tais metais Sovietijoje buvo nukau ti 5685 partizanai)22. 1948 m. tose pat vietovse veik tos paios divizijos, tik Ukrainoje nebebuvo 64-osios D23. Be dideli reform vidaus kariuomen igyveno iki 1951 m. T met rugpjio mn. lik vidaus kariuomens auli pulkai performuoti j vidaus apsaugos brius. i bri pagrindins funkcijos liko tos paios - ginklu kovoti su besiprieinaniais okupacijai ir sovietizacijai monmis. Kadangi nuo okupacijos pradios jau buvo praj apie septyneri metai, besipriei33

nani krat mons buvo pavarg ir nusilp, tad rus vidaus pajgos tuo metu jau buvo skaiiuojamos nebe divizijomis, o pulkais. Reformos metu, 1951 m., SSRS buvo 21 vidaus kariuomens pulkas. Pulkai performuoti vidaus apsaugos brius: 13-asis MSP su tabu Leningrade performuotas 1-j vidaus apsaugos br, 36-asis P su tabu Rygoje - 2-j, 260-asis P su tabu Taline - 3-ij, 32-asis P su tabu Klaipdoje - 4-j, 298-asis P su tabu Kaune - 5-j, 261-asis P su tabu Vilniuje - 6-j, 353-iasis P su tabu iauliuose - 7-j, 34-asis P su tabu Alytuje - 8-j, 284-asis P su tabu Baranoviiuose, Lydoje - 9-j, 244-asis P su tabu Rovne - 10-j, 88-asis P su tabu Zoloeve - 11-j, 10-asis P su tabu Lvove - 12-j, 91-asis P su tabu Truskavece - 13-j, 450-asis P su tabu Kopyyncuose - 14-j, 215-asis P su tabu Kalue - 15-j, 331-asis P su tabu Kolomijoje - 16-j, 333-iasis P su tabu Stanislave - 17-j, 290-asis MP su tabu Kijeve - 18-j, 8-asis MP su tabu Tbilisyje - 19-j, 21-asis MP su tabu Alma Atoje - 20-j, 287-asis P su tabu Minske - 21-j. Taigi 1951 m. pabaigoje devyni vidaus apsaugos briai buvo dislokuo ti Ukrainoje, penki - Lietuvoje, du - Gudijoje, po vien - Leningrade, Es tijoje, Latvijoje, Gruzijoje ir Kazachijoje. Toks pulk idstymas, matyt, ro do tuo laikotarpiu atskiruose kratuose buvus pasiprieinimo mast ir dar galutinai nepalaut kovos dvasi. Beje, i Lietuvoje likusi penki bri trys - 5-asis, 7-asis ir 8-asis buvo iformuoti 1953 m. vasar, t. y. panaikinus paskutinius apygard ta bus. 6-asis brys su tabu Vilniuje 1953 m. performuotas 47-j motodi vizion, o 4-asis brys su tabu iauliuose - 42-j motodivizion24. Vidaus kariuomens dalini Lietuvoje ypa daug buvo dislokuota 1944-1945 m. Tuo laikotarpiu ms alyje veik trij tip vidaus kariuo mens daliniai: 1) front unugario apsaugos NKVD kariuomen, suda 34

ryta i pasienio pulk; 2) pasienio briai ir 3) 4-osios, 63-iosios ir kit NKVD divizij auli pulkai. Nuo 1945 m. pabaigos Lietuvoje veik 4-osios auli divizijos (1950 m. sausio mn.-1951 m. balandio mn. pa dalytos dvi divizijas - 2-j ir 4-j) pulkai, retsykiais talkinami vieno kito auli pulko ir pasienio bri. I vidaus kariuomens dalini pirmieji Lietuv eng tuoj u fron to linijos slink front unugario apsaugos NKVD kariuomens pasienio pulkai (PP). Pirmieji i io tipo kariuomens eng III Baltarusijos fronto unugario apsaugos penki pulkai: 13-asis, 86-asis, 132-asis, 217-asis ir 331-asis. 1945 m. vasario mn. jie buvo perkelti Rytprsius ir i ten vl Lietuv grinti t pai met birelio viduryje. I buvusi penki pul k gro trys - 13-asis, 86-asis ir 132-asis. Junginys buvo iformuotas, kaip ir kiti Lietuvoje veik to tipo junginiai, 1945 m. spalio mn. I Pabaltijo fronto unugario apsaugos pasienio pulkai ms al taip pat turjo engti 1944 m. liepos pradioje, taiau praneim apie j veikl archyvuose rasta tik nuo gruodio 9 d. Jungin sudar 31-asis, 33-iasis ir 216-asis pasienio pulkai. 1945 m. vasario mn. junginys buvo pasistas Rytprsius, o i ten grintas 1945 m. birelio viduryje (tik 216-asis PP pa keistas 217-uoju PP). Lietuvoje 217-asis PP perduotas Leningrado fron to unugario apsaugos junginiui, o prie jo prijungtas 220-asis PP, iki tol veiks savarankikai ir vienintelis i Lietuvoje tuo metu dislokuot pasie nio pulk nepabuvs Rytprsiuose. I Pabaltijo fronto unugario apsaugos junginys 1945 m. rugpjio 20 d. buvo pavadintas I Ukrainos fronto unugario apsaugos NKVD kariuome ne. io junginio 33-iasis PP pakeistas 134-uoju PP. Junginys iformuotas 1945 m. spalio mn. Leningrado fronto unugario apsaugos kariuomen Lietuv i Kur o atkelta 1945 m. birelio mn. Jungin sudar du pulkai- 12-asis ir 130-asis. iam junginiui atvykus Lietuv, prie jo buvo priskirtas 217-asis PP. Junginys iformuotas 1945 m. spalio mn. Pasienio briai atliko dvigub darb. Jie saugojo tas Lietuvos sienas, per kurias buvo galima patekti usien, t. y. Lietuvos-Lenkijos sien ir pajr, o 1945 m. (matyt, ir 1946 m. pradioje) taip pat ir LietuvosRytprsi sien. Kartu jie kovojo su partizanais (iki 1945 m. vasario mn. vien tai ir dar), sudarydami vairius jungtinius brius, o 4-ajai divizijai talkino net iki 1952 m. Ms alyje aktyviai veik ie briai: 94-asis (nuo 1944 m. rugpjio mn. per vis partizaninio karo laikotarp), 95-asis (nuo 35

1944 m. rugpjio mn., saugojo Lietuvos-Rytprsi sien, 1947 m. kartu su 94-uoju briu saugojo Lietuvos-Lenkijos sien, vliau - Rytprsi-Lenkijos sien), 97-asis ( Lietuv taip pat atvyko 1944 m. rugpjio mn., saugojo Lietuvos-Rytprsi sien, Lietuvoje dar buvo 1947 m. pradioje), 23-iasis (atvyko tuo pat metu kaip ir minti briai, nuo 1945 m. vasario mn. blo kavo Lietuvos pajr), 113-asis (Lietuvoje buvo trumpai - atvyko 1945 m. gruodio mn., iformuotas 1946 m. pavasar), 115-asis (kurtas 1945 m. rug sjo mn., iformuotas 1946 m. gruodio mn.) ir 116-asis pasienio brys. Taigi Lietuvoje 1944-1945 m. veik dvylika pasienio pulk: 12-asis, 13-asis, 31-asis, 33-iasis, 86-asis, 130-asis, 132-asis, 134-asis, 216-asis, 217-asis, 220-asis ir 331-asis. Pasienio bri, veikusi 1944-1951 m., bu vo ei (ar septyni): 23-iasis, 94-asis, 95-asis, 97-asis, 113-asis ir 115-asis (gal dar ir 116-asis). NKVD 4-oji divizija Lietuv atvyko 1944 m. rugpjio mn. su ketu riais pulkais: 137-uoju (kurtas 1941 m. gruodio 10 d. Krasnodare, 1951 m. balandio mn. perduotas pasienieiams), 298-uoju (kurtas 1942 m. balandio mn., iformuotas 1951 m. rugsjo 3 d.), 25-uoju (kur tas 1941 m. gruodio mn., 1951 m. balandio mn. perduotas pasienie iams) ir 261-uoju (kurtas 1942 m. sausio 1 d., 1951 m. rugpjio 1 d. per formuotas 6-j vidaus apsaugos br, 1953 m. vl performuotas 47-j motodivizion). Iki pastovi gul sudarymo 4-j divizij sudar ei pul kai: jau minti 25-asis, 137-asis, 261-asis ir 298-asis bei du nauji - 32-asis (kurtas 1942 m. sausio 1 d., iki 1945 m. vasario 27 d. buvo motorizuota sis pulkas, priklauss 7-ajai, o prie jungiant 4-j divizij - 63-iajai D, 1951 m. rugpjio mn. performuotas 4-j vidaus apsaugos br, o 1953 m. vl performuotas 42-j motodivizion) ir 273-iasis (kurtas 1942 m. sausio 15 d., priklauss 10-ajai divizijai, prie jungiant 4-j di vizij - taip pat 63-iajai divizijai, 1951 m. balandio mn. perduotas pasie nieiams). 1946 m. kovo mn. kuriant pastovias gulas, 4-j divizij jun giami dar trys pulkai, jau anksiau veik Lietuvoje, btent: 34-asis (kur tas 1942 m. sausio 10 d., priklauss 7-ajai, 10-ajai divizijoms, iki 1946 m. gruodio 31d. buvo motorizuotas, 1951 m. rugpjio mn. performuotas 8-j vidaus apsaugos br, iformuotas 1953 m. birelio mn.), 262-asis (kurtas 1942 m. sausio mn., priklauss 6-ajai, 7-ajai, 10-ajai divizijoms, iformuotas 1946 m. gruodio 31 d.) ir 285-asis (kurtas 1942 m. balan dio mn., prie jungiant 4-j divizij priklauss 56-ajai divizijai, dislo kuotai Vidurinje Azijoje, iformuotas 1946 m. gruodio mn.). 1946 m. 36

rugsjo mn. surengtas naujas didelis partizan puolimas, kuriame, be de vyni 4-osios divizijos pulk, dalyvavo dar trys pulkai: 108-asis (veik Vokietijoje ir Rytprsiuose, ten jo 63-iosios divizijos sudt, 1946 m. ant roje pusje perkeltas Lietuv ir savarankikai veik Dzkijoje, buvo per formuotas 562-j atskirj auli batalion ir ivyko i Lietuvos), 353-iasis (sudarytas 1946 m. spalio 14 d., matyt, norint sustiprinti vidaus kariuome ns pulkus Lietuvoje, priklaus 4-ajai divizijai, 1951 m. rugpjio mn. re organizuotas 7-j vidaus apsaugos br, iformuotas 1953 m. liepos 30 d.) ir 354-asis (suformuotas 1946 m. liepos mn., taip pat siekiant su stiprinti Lietuvoje veikusius pulkus, iformuotas 1946 m. gruodio mn.)25. 1946 m. pabaigoje 4-j divizij sudar atuoni pulkai, nes gruodio mn. iformuojami 285-asis ir 262-asis auli pulkai, o 4-j divizij jungia mas 353-iasis P. Tie pulkai - 25-asis, 32-asis, 34-asis, 137-asis, 261-asis, 273-iasis, 298-asis ir 353-iasis - Lietuvoje be pakeitim ibuvo iki 1949 m. gruodio 27 d., kai SSRS MGB ministro V. Abakumovo sakymu 4-oji di vizija buvo padalyta per pus ir po to Lietuvoje veik dvi divizijos: 2-oji (jai priklaus 25-asis, 32-asis, 137-asis ir 273-iasis auli pulkai) ir 4-oji (jai priklaus 34-asis, 261-asis, 298-asis ir 353-iasis auli pulkai). 1951 m. balandio mn. i 2-osios divizijos buvo paimti ir pasienieiams perduoti 25-asis, 137-asis ir 273-iasis pulkai. Nuo 1951 m. birelio 22 d. liks vie nas 2-osios divizijos 32-asis pulkas jungiamas 4-j divizij. Taigi tuo metu, kai 4-oji auli divizija veik Lietuvoje, jai priklaus deimt pulk: 25-asis (1944 m. rugpjtis-1951 m. balandis), 137-asis (1944 m. rugpjtis-1951 m. balandis), 261-asis (1944 m. rugpjtis-1951 m. performuotas 6-j vidaus apsau gos br, kuris savo ruotu 1953 m. performuotas 47-j motodivizion), 298-asis (1944 m. rugpjtis-1951 m. rugsjis), 32-asis (1946 m. kovas - 1951 m. rugpjio mn. performuotas 4-j vi daus apsaugos br, kuris 1953 m. vl performuotas 42-j motodivizion), 34-asis (1946 m. kovas-1951 m. rugpjio mn. performuotas 8-j vi daus apsaugos br, iformuotas 1953 m. balandio mn.), 262-asis (1946 m. kovas-1946 m. gruodio mn. iformuotas), 273-iasis (1946 m. kovas-1951 m. balandis), 285-asis (1946 m. kovas-1946 m. gruodio mn. iformuotas), 353-iasis (1946 m. spalis1951 m. rugpjio mn. performuotas 7-j vidaus apsaugos br, iformuotas 1953 m. liepos mn.). 37

Kad turtume isamesn vaizd, pairkime, kas Lietuvoje darsi 1945 m., kai i jos Rytprsius vasario 10 d. buvo perkelti atuoni pasie nio pulkai, o beveik tuo pat metu pasienio briai pradjo saugoti Lietuvos-Lenkijos, Lietuvos-Rytprsi sienas ir pajr. Lietuvoje su par tizanais liko kovoti tik 4-osios divizijos keturi auli pulkai, keli jai nepri klaus pulkai ir strib batalionai. Kaip ra NKVD liaudies komisarui L. Berijai ir NKGB liaudies komisarui V. Merkulovui J. Bartainas ir I. Tkaenk laikinai pavadavs D. Rodionovas (I. Tkaenka keliems m nesiams buvo ivyks daryti tvarkos Rytprsiuose), ivedus kariuomen partizanai pradjo pulti likusi kariuomens dal, nors anksiau tai dary ti veng. Minti pareignai pra Lietuv atsisti dar vien NKVD di vizij, o 4-ajai SD ir stribams skirti 34 tonas benzino, kad kariuomen tap t judresn. Kadangi vyko karas ir kariuomens bei degal trko (tuo me tu visos Soviet valstybs pastangos buvo nukreiptos tai, kad bt uim ta kuo daugiau Vokietijos teritorijos ir kit Europos krat), tai pra skirti nors du II Pabaltijo fronto unugario apsaugos pulkus26 (tuo metu is frontas kovojo vadinamajame Kuro katile). domu, kad ivedus mint kariuomen okupacini pajg spaudimas partizanams pagal surengt operacij skaii nesumajo, o kovo mn. net buvo padidjs, taiau partizan buvo nukaunama ir paimama ne laisv maiau. tai kokie duomenys pateikti OBB* virinink A. Gusevo ir B. Burylino paymose27:
1944 1945 sau sis 1. vykdyta operacij 2. Likviduota partizan grupi 3. Nukauta partizan 4. Suimta partizan 5. Atjo partizan su atgaila 6. Legalizavosi 914 669 va sa ris 654 ko vas ba lan dis ge gu bir e lis lie pa rug pj tis

887

670 439 53 38 1008 633 659 147 165 196

693 1068 966 73 104 64 1052 1505 741 1387 1826 823

151 128 55 68 2238 1365 915 1025 3933 1718 1131 1191 249 285 699 674 139 181 191 214

_
884 1136 987

Taigi vasario mn. i Lietuvos ivedus pasienio pulkus, operacij skai ius kovo ir balandio mn. nesumajo (matyt, intensyviau buvo panaudojami lik pulkai, gal kiek ijudinti ir * Otdel borby s banditizmom - Kovos su stribai), taiau partizan buvo nubanditizmu skyrius. 38

kaunama ir paimama maiau negu sausio mn. (atitinkamai 28 ir 46 proc.). Visikai sutriko kariuomens veikla gegus mn. Buvo surengta kur kas maiau operacij, o partizan nukauta ir paimta 75 proc. maiau negu sau sio mn. Matyt, tokie katastrofiki rezultatai privert A. Apolonov panau doti savo tak ir Lietuv birelio viduryje grinti i Rytprsi tris III Baltarusijos fronto ir tris I Pabaltijo fronto unugario apsaugos pulkus, o i Latvijos perkelti to pat tipo Leningrado fronto du pulkus. ie atuo ni pulkai sustiprino soviet pozicijas ir spaudimas partizanams labai padi djo. Visa tai kai kuriems ekist vadams teik vilties, kad partizaninis ju djimas gali bti sutriukintas ir, anot Vilniaus operatyvinio sektoriaus vir ininko plk. I. Rudykos, buvo didels galimybs i esms pakeisti politin padt... Bet ekistin vadovyb nutar, jog spalio mn. iformuotus unu gario apsaugos pulkus turs kompensuoti geresnis darbas su agentra. L. Berija I. Tkaenkai, J. Bartainui ir D. Jefimovui ra: Sustiprinant e kistines karines operacijas iankstine agentrine valgyba [...] Js inioje esanios NKVD kariuomens utenka Jums ikeltiems udaviniams vyk dyti28. I esms L. Berija buvo teisus teigdamas, kad tik agentriniu dar bu galima palauti tautos pasiprieinim. Bdamas patyrs ekistas ir bai sus cinikas, jis suprato, kad tik siskverbus tautos vid galima j palau ti. Vis dlto 1946 m. Lietuv buvo pasisti dar keturi pulkai, kurie kartu su Lietuvoje buvusiais eiais pulkais sudar 4-j divizij.

Liubianka VK-KGB, Moskva, 1997, s. 23. Ibid., 1. 27. 3 Ibid., 1. 29. 4 Ibid.. 1. 33. 5 Ibid., 1. 40. 6 Ibid., 1. 43. 7 Ibid., 1. 46. 8 Ibid., 1. 47. 9 Ibid., 1. 48. 10 Ibid., 1. 56. 11 Ibid., 1. 57. 12 Ibid., 1. 35. 13 Ibid., 1. 38. 14 Ibid., 1. 39. 15 Rusijos valstybinis karo archyvas (to liau - RVKA), f. 38650, ap. 1, b. 313, 1. 6-9.
2

16 Archiv novejej istorii Rossii, t. 1, Mos kva, 1994, s. 141. 17 RVKA, f. 38650, ap. 1, b. 313, 1. 3. 18 Ibid., 1. 3. 19 Ibid., 1. 2-3. 20 Ibid., 1. 8. 21 Ibid., 1. 19. 22 Ibid., 1. 40. 23 Ibid., 1. 107. 24 RVKA, 1918-1960 met archyvini fon d sraas. 25 Ibid. 26 LYA, f. 1, ap. 3, b. 729, 1. 269-270. 27 Ibid., b. 703, 1. 29; b. 711, 1. 29. 28 Lietuvos partizan kovos ir j slopini mas MVD-MGB dokumentuose 1944-1953 metais, p. 229.

39

Soviet vidaus kariuomens elgesys, taktika, kovos priemons, valdymas

Norint vertinti vidaus kariuomens nuopelnus" kare su ms partiza nais ir juos palaikaniais dauguma alies gyventoj, reikia turti omeny je, kad kariuomen daniausiai bdavo tik akla jga, gyvendinanti kit suregztus planus. O tie kiti - tai komunist partija ir ekistai operatyvi ninkai. Jei ne masiniai trmimai ir Lietuvos kaimo sukolektyvinimas, par tizanai bt sugebj dar ilgai prieintis okupacijai. Trmimai pakirto partizan rmj baz, o kolkiai - materialin j egzistavimo pagrind. ias drastikas priemones sugalvojo ir ekist padedama gyvendino ko munist partija. Ji vairiais bdais (dalydama svetim turt, gerai apmo kamas pareigas, leisdama vogti, skleisdama demagogij ir t.t.) skatino ko laborant gausjim. ekistai operatyvininkai pamau apraizg vis Lie tuv tankiu agent tinklu (1951 m. buvo 27,7 tkst. agent ir informato ri1; laimei, daugelis j ne itin stropiai dirbo okupantams) ir okupacinei kariuomenei pateikdavo duomen, kur iekoti partizan (be agent pra neim, kitas ini altinis buvo tardant igauti duomenys). Aiku, patys karikiai irgi turjo savo valgyb bei kontrvalgyb ir kariuomen daug k darydavo savo iniciatyva. Vidaus kariuomen kovojo labai nuomiai, iaurumu neatsiliko nuo ekist operatyvinink. Be abejo, t iaurum pirmiausia lm atranka NKVD, vliau - MGB kariuomen, j buvo imama daugiausia pagal klasin poym, taigi i maiausiai apsivietusi Rusijos sluoksni. Be to, ir i t sluoksni buvo atrenkama pagal du poymius: kad bt fanatiki komunistai ir ne per daug gailestingi. Tokie buvo karininkai ir serantai. Kareivi bta vairi, bet daugiausia - uguit, nepritekli, nuolatinio mutro nuvargint ir dl to siutint. Vienas i ymi rus perbgli Vakarus, gerai imans soviet spe cialij kariuomens dalini struktr, daugelio knyg autorius V. Suvo rovas apie atrank specialiuosius dalinius tai k ra: Kol apsivelka uniform, milijonai rekrt ilgai ir kruopiai yra tikrinami bei skirstomi
40

 vairias kategorijas, atsivelgiant j politin patikimum, fizin ir dvasin pasirengim, politins veiklos ir j pai bei eimos varum" (komunis tiniu poiriu). [...] Kuo auktesn kareivi kategorija, tuo sunkesn bus j tarnyba. Aukiausios kategorijos kareiviai sudaro Kremliaus gvardij, dalinius, sauganius vyriausybines staigas, KGB pasienio dalinius ir spec naz2. ios mintys isakytos ms laikais, bet jos tinka visam sovietiniam periodui. Gal tik anksiau nesugebta taip subtiliai dirbti. Visose ekistins kariuomens gulose buvo sukuriama ypatinga aplin ka, kurios svarbiausi elementai - mutras ir atskyrimas nuo civilio gyveni mo. Bijota, kad bendraujant su vietiniais gyventojais inyks kareivi nir is ir jie nenors udyti, kiekvieno lietuvio nelaikys prieu. Duomen, kaip buvo stengiamasi kareivius izoliuoti nuo vietini gyventoj, yra nemaai. Antai 1949 m. Lietuvos pasienio apygardos kontrvalgybininkai kaip vie n i nusikaltimo ri fiksavo ry su civiliais"3 (toki ryi" t met pirmajame ketvirtyje i 200 nusikaltim" buvo 42; be abejo, tie ryiai" daugiausia buvo degtins ir kareivikos meils reikalai, bet ir jie, ekist akimis, buvo nusikalstami). Arba vl - ekistas karininkas atsisako skirti sargybinius kaliniams saugoti, nes jie nebuvo vieni nuo kit izoliuoti ir ga ljo bendrauti. 1944 m. lapkriio 4 d. 25-ojo P vadas pplk. Golyevas ra OBB virininkui pplk. N. Slepniovui, kad jis laikinai neleis savo kareivi saugoti suimtj, nes jie bna viename kambaryje su aretuotaisiais, to dl gali su jais bendrauti"4. Labai ikalbingas LSSR MGB ministro pava duotojo P. Kapralovo 1948 m. kovo mn. ratas, kuriuo draudiama sueis tus partizanus gydyti vietos ligoninse5. Vienas i motyv - kareiviai ...moraliai pakrinka, netenka budrumo". Be abejo, patek toki aplin k, kurioje ms gydytojai ir sesels dirbo visikai prieing negu ekis tai darb - trauk mones i mirties glbio, - nemaai kareivi turjo i gyventi tikras dramas. Todl karininkai ir stengsi juos izoliuoti nuo hu manikos aplinkos, kad nesusvyruot kareivi sitikinimas, jog svarbiausias j darbas yra udyti soviet valdios prieus. Labai domus atvejis susijs su 134-uoju pasienio pulku. is pulkas i Vengrijos buvo siuniamas Lie tuv, turjo silieti I Ukrainos fronto unugario apsaugos jungin ( Lie tuv atvyko 1945 m. rugpjio 31 d.). Galima spti, kad anksiau, prie at vykdami Lietuv, io pulko kareiviai buvo tokie pat nuoms kaip ir kit panai pulk, nes pulkas turjo Ruuko garbs vard, buvo apdovanotas B. Chmelnickio ordinu. Bet pulko kareiviai ilgai lauk jiems skirto sstato Samboro stotelje (Ukarpatje) ir bendraudami su civiliais, anot ekist, 41

itvirko. Atvyk Lietuv jie nenorjo nei kit udyti, nei patys rizikuoti ir per 15 dien sulaik tik 4 partizanus. Beje, ekistai ne vien konstatuodavo faktus, jie imdavosi ir priemoni. J. Bartainas 1946 m. gegus 5 d. pasirao sakym Nr. 0047, pavadint Dl MVD 63-iosios D 32-ojo P operatyvins-tarnybins veiklos trku m". Jame raoma, kad patikrinus pulko veikl rasta daug trkum. Vi sas pulkas iki balandio 23 d. sunaikino tik 4 partizanus, o raudonieji" neteko net 30 moni. Balandio 23 d. 3/32-ojo P RPG*, vadovaujama seranto Marinenkos, susitiko su 14 partizan, kovojo neorganizuotai, to dl tik vien nuov, du pam gyvus. Likusi nepersekiojo. Balandio 15 d. 1/32-ojo P RPG, vadovaujama bataliono vado pavaduotojo kpt. Polivanovo, 15 metr atstumu susitiko su 3 partizanais ir sutriko - neino jo, k daryti. Konstatuojama, kad visikai nedirba valgybos skyrius. I 3-iajame batalione esani 16 informatori dauguma atskleisti. Pagal duo menis, gautus i valgybos skyriaus, 1946 m. nenukauta n vieno partiza no. Pulko kariai geria, plikauja. U visa tai pulko vadui pplk. Svistunovui ir jo pavaduotojui valgybos reikalams Deriaviankai pareikti papeiki mai. Pastarj, jei nepasitaisys, grasinama paalinti i pareig. Nurodoma karo tribunolui perduoti girtuoklius, marodierius ir kt.6 Siekiant visikai atskirti vidaus kariuomen nuo vietini gyventoj (gal net daugiau karininkus, o ne eilinius), padaliniai danai bdavo sukeiia mi vietomis: perklus kuop ar br kitur, t viet atvykdavo kita kuo pa ar brys. Sukeisdavo, matyt, tada, kai pastebdavo, jog karikiai per daug bendrauja su vietos gyventojais. Karo metu iaur enkavedist elges skatino ir karo aplinka. Kare moni gyvybs nedaug teturjo verts, davo milijonai, tad vienu dau giau ar maiau - dl to niekas nesuko galvos, o ypa sovietai. Be to, t iaurum buvo galima skatinti tikinus karius, kad pasiprieinim Lietuvo je organizavo vokieiai, kuri tuo metu rusai labiausiai nekent. Bet vien specialia atranka, nuolatiniu ideologiniu apdorojimu, atskyri mu nuo gyventoj bei nurodym nuomumu vidaus kariuomens iaurumo negalima paaikinti. Reikjo ir kit paskat. Karo metu buvo viena ypatin ga paskata - tnoti unugaryje. Mat bti unugaryje, nors retsykiais ir susikaujant su partizanais, buvo kur kas saugiau negu fronte. I vis Lietu voje karo metais buvusi per 20 vidaus kariuomens buri ir pulk * Razvedyvatelno-poiskovaja gruppa tik vienas 23-iasis pasienio brys valgybin paiek grup. 42

1944 m. pabaigoje kelis mnesius praleido fronte7, o visi kiti pratnojo u nugaryje, daugiausia kovodami su taikiais gyventojais. Vis dlto tiek pulkai, tiek pavieniai kariai buvo apdovanojami koviniais ordinais ir medaliais. Pasibaigus karui iekota nauj paskat. Jos buvo dvejopos - materia liniai apdovanojimai ir grasinimai atleisti i darbo arba net perduoti ka ro tribunolui. Bdamas Vilniuje A. Apolonovas 1945 m. birelio 14 d. pa sira sakym, kad NKVD kariuomen iki uduoi Lietuvoje vykdymo bt aprpinta pirmos kategorijos maisto daviniu, o kariuomens karinin kai ir operatyvininkai t maist turjo gauti nemokamai, netgi su karinin k priedais8. J. Bartainas, o po jo ir kiti MGB ministrai plaiai naudojo pinigin skatinim u nukautus ar paimtus nelaisv partizanus. Buvo dvi apdova nojimo formos: krimo ar veiklos Lietuvoje metini proga bdavo apdo vanojami pulkai, o u konkret partizan sunaikinim - konkrets karei viai. Minint 4-osios auli divizijos krimo ir buvimo Lietuvoje metines gen. P. Vetrovas nuolat kaulydavo i A. Sniekaus dovan sau ir savo gal vaudiams. Minint pirmsias divizijos krimo metines, jis ra: ...pra au Js nurodymo paskirti amerikiei dovan"9. (O, kad bt inoj amerikieiai, kam daniausiai tekdavo Soviet Sjung siuniamos j do vanos! Beje, nemaai t dovan yra gav ir stribai.) 1945 m. rugsjo 29 d. pats I. Tkaenka kreipsi A. Sniek praydamas apdovanoti 600-700 la biausiai pasiymjusi ios divizijos enkavedist: skirti jiems laikrodi, skustuv, papiros ir kitko10. Kai 1946 m. sausio 18 d. 137-asis auli pul kas, veiks Siaurs Ryt Lietuvoje, minjo savo krimo 4-sias metines, 11 serant buvo apdovanoti po 100 rb, 12 serant - po 75 rb, 20 eili ni - po 50 rb11. 32-ajam pulkui minint 26-sias krimo metines, J. Bartaino sakymu jo vadui pplk. Svistunovui buvo skirta 10 tkst. rubli, kad jis apdovanot pulko veteranus12. P. Vetrovas ir J. Bartainas pasira sakym dl minto 137-ojo pul ko kari apdovanojimo minint jo krimo penktsias metines (kurtas 1941 m. rugsjo mn.). sakyme raoma: Savo nenuilstama veikla 137-asis auli pulkas bdamas Lietuvos SSR teritorijoje nuo 1944 m. rugpj io mn. aktyviai dalyvavo kovoje su vokikai-lietuviku nacionalistiniu pogrindiu ir jo ginkluotomis gaujomis". sakoma: apdovanoti metaliniais laikrodiais 10 kari, po 200 rb - 10 kari, po 150 rb - 20 kari, padk pareikti 62 kariams. Laikrodiai duoti tiems, kurie buvo nukov nuo 11 iki 60 partizan (60 nukov 2-osios auli kuopos (SK) j. serantas 43

V. Kapralovas, 18 - 3-iosios K serantas A. Karasjevas ir 1.1.). Po 200 rb gavo tie, kurie buvo nukov nuo 4 iki 9 partizan, po 150 rb - nuo 2 iki 8U. Menkiau buvo ta paia proga apdovanoti 25-ojo P kariai (pulkas kurtas 1941 m. lapkriio 16 d., ms krate veik nuo 1944 m. rugpjio 1 d.). 5 kariai apdovanoti metaliniais laikrodiais, 13 - po 200 rb, 20- po 150 rb, 18 pareikta padka14. Kartais vienu sakymu J. Bartainas apdo vanodavo vairi pulk karius. Antai 1946 m. sausio 18 d. buvo apdovano tos 137-ojo P 1-oji kuopa ir minosvaidinink kuopa u tai, kad 1945 m. gruodio 1 d. sunaikino arno partizan grupe ir tab, o 261-ojo P 8-osios kuopos 15 kari u tai, kad atrm Merkins puolim (i tikrj partizanai karius buvo suvij banyi, vis miestel um, o banyios neatakavo nenordami jos apgriauti), bei 7-osios kuopos 1-ojo brio ka riai u 8 partizan, vykdiusi mirties nuosprendius Seirij NKVD dar buotojams, sunaikinim. 261-ojo P 2 karininkai gavo po 250 rb, 11 ka ri - po 150 rb, 137-ojo P 5 kariai - po 150 rb15. Kai 211-ojo P 25 ka riai, vadovaujami ltn. Cikolos, 1946 m. birelio mn. Panemuns valsiaus Uupio kaime susikov su Vermachto brio partizanais ir 6 j nukov, tarp j ir Vermacht, Cikola buvo apdovanotas 600 rb, du serantai - po 250 rb, du eiliniai - po 200 rb16. Kai 34-ojo pulko 7 kareiviai, eidami i vienos gulos kit, susidr su aibo partizanais ir 4 j nukov, 1946 m. pabaigoje buvo apdovanoti: serantas - 200 rb, 4 eiliniai - po 100 rb17. 1946 m. lapkriio mn. J. Bartaino sakymu Nr. 00129 valgybin paie k grup u mogaus partizan grups 4 partizan nukovim ir Jros grups 4 partizan sunaikinim, taip pat 34-ojo MP 2-osios kuopos va das j. ltn. Makejevas ir NKVD Simno valsiaus poskyrio virininkas j. ltn. Savostinas buvo apdovanoti metaliniais laikrodiais, o serantas, grandi nis ir 3 eiliniai gavo po 200 rb18. T pai met gruodio 3 d. sakymu Nr. 00145 metaliniais laikrodiais buvo apdovanoti 34-ojo MP ltn. Stebas, o 3 eiliniai gavo po 100 rb u dviej partizan grupi sunaikinim Prien rajone19. Toki apdovanojim buvo daug. Kartais J. Bartainas, bdamas blogos nuotaikos ar pritrks pinig, kareiviams pareikdavo tik padk. Antai padka buvo pareikta 32-ojo pulko 5 karininkams ir 13 serant bei eilini u 10 partizan nukovim20. Be pinig ir padk, kareiviams buvo skiriamos atostogos, dovanojami ne lik laikrodiai, bet ir kiti daiktai. Esant tokiai skatinimo sistemai, ekistiniai kareivos stengsi iudyti kuo daugiau moni ir visus nuudytuosius priskirdavo partizanams. Be 44

ne baisiausios udyns vyko vendri kaime (ekistai nenurod, kokiam valsiui is kaimas priklaus; tai paaikjo i knygos Partizan kovos iauli krate"; joje nurodoma, jog tragedija vyko iauli rajone). klai kaus iaurumo atvej yra plaiai apras dr. A. Anuauskas21, o dar anks iau, 1992 m., savaitratyje Pozicija" - dr. E. Grunskis, taiau apie j dar reikia pakalbti, nes toki atvej ekist kontrvalgyba yra ufiksavusi ir daugiau (pavyzdiui, kad ir tok: 34-ojo P kariai Smirnovas, Gluinas ir Bulavinas 1946 m. rugpjio 31 d. Prien apylinkse, matyt, nordami gauti apdovanojim, norjo nuauti J. Tamulevii, kuris, nors ir sueis tas, pabgo. Tada kariai nuov B. imk ir pristat j kaip partizano la von; pasirodo, ie kareivos, sum Tamulevii, savo dalin jau buvo prane, kad nuov bandit", o kadangi tas nesidav nuaunamas ir pa bgo, tai vietoj jo nuov kit, pirm po ranka papuolus22). is atvejis i skirtinis tuo, kad nusikaltim padar ne 3-5 kareiviai, o visa tai vyko da lyvaujant ar stebint apie 60-70 kari, nes operacijoje dalyvavo dvi ukar dos (ukardoje - apie 30 kari). Buvo taip. Leningrado fronto unugario apsaugos junginio 217-ojo pasienio pulko 1-asis batalionas gavo i suim to partizano ini, kad mintame kaime Klmaiio (i tikrj Klemanskio; nemokdami lietuvi kalbos, okupantai beviltikai ikraipydavo pavardes ir vietovardius) sodyboje yra bunkeris, ir 1945 m. rugpjio 1 d. sureng operacij. (Toks bunkeris i ties buvo. Jis buvo rengtas sodybos uliny je. Tame bunkeryje slapstsi tarnavimo RA vengiantys Klemanskio snus Stasys bei kaimynas Stasys Lipskis, kurio eima taip pat buvo iaudyta, o sodyba sudeginta.) Kaip ji vyko, galima sivaizduoti i vieno dalyvi - ka reivio V. Strekalovo - pasakojimo23: ...tada Lipinas [ukardos vadas, lei tenantas. - J. .S.] sak io namo gyventojus vesti nam, apaudyti lan gus ir padegti nam su monmis. Diatlovas [ukardos vado pavaduoto jas, leitenantas. - J. 51.] pats namo grindis apipyl benzinu ir padeg, o raudonarmietis Janinas padeg nam i iors. Kai i deganio namo eg nodamasi ijo senul ir su ja serganti mergina. Lipinas sak joms gr ti. Tada senut ir mergina pradjo bgti. Lipinas isitrauk pistolet ir m audyti tai senut, tai mergin, bet negaljo pataikyti. Vienas ka reivis nuud senut [viu] i autuvo, o Lipinas pasivijo mergin ir i ar ti j nuov. Paskui sak dviem kareiviams nuudytsias pro lang mesti nam. Kareiviai pam senut u koj ir rank ir met pro lang de gant nam, o po to met ir merginos lavon. Netrukus pro kitas duris i deganio namo ibgo senis su vyresniuoju snumi. Kareiviai pradjo 45

juos audyti, bet negaljo pataikyti. Tada a su dviem kareiviais buvau pa sistas pasivyti ir nuauti sn, bet patamsyje mes negaljome jo pasivyti ir jis pabgo. Gr prie namo, mes pradjome ukuoti rugius. Rugiuose radome sen, jis buvo sueistas ir liau per rugius. Vienas i kareivi j pribaig, lavon atneme prie namo. Diatlovas sak mesti j degant tvart, bet prie tvarto nebuvo galima prieiti dl kario ir kareiviai atsisak mesti lavon ugn. Tada Diatlovas ir vienas serantas, i anksto susivy nioj maskuotes, pam sen u koj ir rank ir pradjo j sibuoti, kad bt galima toliau numesti, bet iki ugnies vis tiek nenumet. [...] Kai iau o, a, Diatlovas ir keletas kari nujome prie ms sudeginto namo pa imti nakt nuautos kiauls ir dviej avi bei senio lavono rodymui, kad mes sunaikinome bandit grup. Senio lavonas buvo pusiau sudegs ir mes jo nepamme. Sudegintame name ant krosnies a pamaiau paauglio, ku ris sudeg gyvas, lavon. Po to mes pamme kiaul, avis ir grome u kard". Neapsakomos stiprybs reikjo turti Klemanskiams, kad mirties akivaizdoje nepasakyt, kur slepiasi j snus ir brolis. O gal jie suprato, kad ir pasak vargiai savo gyvyb isaugos, praudys dar vien eimos nar; toki artimj aukojimosi atvej pokario Lietuvoje buvo tkstaniai. Gr i ios operacijos, ekistiniai kareivos sura paym, kad ope racijos metu nuov 4 partizanus, 5 partizanai sudeg pastatuose, sudegin ti du namai, vienas tvartas ir t.t. Kaip itokie baiss atvejai iaikdavo ir kodl ekistin kontrvalgy ba juos i viso aikindavosi? Tai daniausiai vykdavo tada, kai ekist va dai susipykdavo, konfliktuodavo. Vyresnioji ekist vadovyb skatino to kius vairi ekistini inyb tarpusavio konfliktus, nes tada geriau sui nodavo, kas vyksta apaioje, padaliniuose. Be to, vadovyb tardavo (ir, kaip matyti i anksiau aprayto atvejo, ne be reikalo), kad kova su par tizanais danai tik imituojama. Be abejo, toki kovos imitacij buvo daug (tarti galima daugel t operacij, kuri metu buvo deginamos sodybos, o sodyb pokario Lietuvoje sudeginta per tkstant. Deginant sodybas siekta toki tiksl: sunaikinti jose sitvirtinusius partizanus, varyti mo nms baims ir sunaikinti savo nusikaltimo pdsakus, nes apdegusius la vonus sunku identifikuoti, todl visus juos buvo galima pateikti kaip par tizanus ir u tai netgi laukti apdovanojim). ekistai kontrvalgybininkai toki kovos imitacijos atvej ufiksavo tik vien kit. MVD karinis prokuroras plk. S. Grimoviius ekist vadovybs poir tokius kariki veiksmus idst taip: ...griauna ms organ autorite 46

t tarp vietini gyventoj, duoda mediagos prieikiems elementams ir demoralizuoja karius kovoje su banditizmu - sukuria kovos regimyb"24. Taigi, kaip ir dera tikram komunistui, prokuroras gailisi ne be kalts nu kankint, nuudyt moni, o to, kad tai kenkia valdios vaizdiui ir kad tokiais atvejais kariai iaudo ne tuos, kuriuos reikia. Galima teigti, kad vidaus kariuomen vykd dar vien nusikaltim. Ka reiviai bdavo vienodai skatinami ir premijuojami tiek u gyvus, tiek u nuautus partizanus, t. y. buvo mokama u galv. Tik nuo 1948-1949 m. labiau pradta vertinti gyvi paimti partizanai, tikintis i j ikvosti ini. Iki tol viskas buvo suplakama krv, todl sadistams kildavo pagunda ir nelaisv paimt mog nuauti: juk nuautasis nerodys, kad jis nepar tizanavo, kad alia jo numestas autuvas yra ne jo ir t.t. Be to, lavono ne reikia saugoti, maitinti. Labai danai, imituodami pabgim, ekistai nu audavo nugar. Net patiems ekist vadams kildavo tarim ir kartais emesniesiems tekdavo aikintis. Antai Leningrado fronto unugario ap saugos NKVD kariuomens, tuo metu siautjusios iaurs Lietuvoje, vir ininkas plk. Malas turjo aikintis dl 1945 m. rugpjio 25 d. tartinomis aplinkybmis nuaut 10 moni25. Kaip soviet vadai, nepajgdami sutriukinti ms partizan ir todl netek kantrybs nutar griebtis drastik priemoni, Kersteno* komisi jai papasakojo buvs pasienietis, pokario metais daug laiko praleids Lie tuvoje, o vliau pabgs Vakarus pplk. G. Burlickis. Beje, visi jo parody mai (ms manymu, ypa vertingas pasakojimas apie en ir ingu taut trmimus), yra gana objektyvs. Klysdamas dl kai kuri detali, pplk. G. Burlickis tiksliai perdav vyki esm ir nepasidav galimybei su tirtinti spalvas. Jis pasakojo, kad Lietuvoje NKVD kariuomen, kartais pasitelkusi ir RA bei aviacijos dalinius, nesugebjo sutriukinti partizan. ie, turdami ger valgyb, ivengdavo smgi. Matydama, jog reikalai nejuda i vietos, NKVD vadovyb 1944 m. rugsjo mn. Panevyje suau k slapt operatyvin susirinkim, kuriame dalyvavo dalini vadai, j * Ch. Kersteno komisija buvo sudaryla pavaduotojai politiniams ir valgy JAV Kongreso 1953 m. ir veik iki 1954 m. Ji bos reikalams, tab virininkai, tyr Baltijos valstybi ugrobim kaip tarp operatyvinink virininkai. iame tautin nusikaltim. Nors komisija nepasiek savo tiksl, bet jos darbas tiriant dokumen pasitarime nurodymus pateik tus ir apklausiant liudininkus padjo JAV ir L. Berijos pavaduotojas S. Kruglo- kitoms laisvojo pasaulio alims geriau su prasti Baltijos ali problemas. vas, kalbjs J. Stalino ir L. Berijos 47

vardu. Buvo nurodyta Lietuvoje vesti tvark ir atkurti soviet valdios aparat. To siekiant, reikia sukurti agent tinkl ir iaikinti partizan ba ze, j vadovybe, rmjus. S. Kruglovas ir taip jau minktumu nepasiymin tiems ekistams nurod: Uteks taip sentimentaliai irti, uteks to sen timentalumo" ir sak panaudoti visas galimas priemones partizan pa siprieinimui palauti. G. Burlickis pasakojo: Jis taip pat sak suaktyvinti kariuomens veiksmus kovojant su vadinamaisiais banditais. Jis liep jai apiekoti mikus, mik proskynas, kaimus, taip pat dav nurodym, kad jei per vadinamsias ukavimo operacijas kas nors mgint pabgti, - net gi tuo atveju, jei mogus nebt ginkluotas, bet mgint pabgti, - tas mogus bt laikomas banditu. Prie mog, kuris bando bgti, net jei jis ir nra ginkluotas, - prie tuos mones turi bti panaudoti aunamieji gin klai, ir jie turi bti be gailesio audomi. Nereikia jokio teismo. Jei tie mons pasislepia arba bga nam ar valstieio sodyb, ar kaim, ta da tas namas, valstieio sodyba arba kaimas turi bti laikomi bandit so dyba, kaimo bandit buveine, ir visi tie namai, sodybos arba kaimai turi bti sudeginti. Visas name, kaime ar valstieio kyje liks turtas ir nami niai gyvuliai laikytinas priklausaniu banditams ir privalo bti konfiskuotas ir perduotas vietins partins valdios arba vietins tarybos inion. [...] Ir kai Kruglovas ivyko, i ties buvo panaudotos visos priemons, kuri jis buvo saks imtis26. Aiku, gav indulgencij bet kuriai veiklai, ekistai msi velniko darbo, visur sdami mirt. Nuo j rankos uvo daug lais vs kovotoj, nemaai ir niekuo dt moni. Svarbus veiksnys, skatins kariuomen bti aktyvesn, buvo gausyb rat bei sakym front, pulk, bri ir batalion vadams. T rat bu vo raoma imtai. Dalis j rayti aikiai apsidraudimo tikslais, nes juose dstomos bendriausios pasikartojanios tiesos: pirmiausia teigiama, kad kariuomen prastai kovoja, maai nuudo partizan, toliau pateikiamas vienas kitas patarimas - daugiau sisti vairi tip tarnybini bri par tizan veikimo rajonus, operatyvininkams ir karikiams palaikyti glaudes nius ryius, i pirmj gautus duomenis skubiau realizuoti ir t.t. Dauge lyje rat pabriama: po partizan ipuoli juos btina persekioti iki visiko sunaikinimo. ekist vadovyb labiau nei savo karius saugojo at virai kolaboruojanius (vadinamasis sovietinis partinis aktyvas) ir slaptai talkinanius (agentai ir informatoriai) asmenis, ypa pastaruosius, nes il gainiui sitikino, kad tik sismelk tautos kn ir veikdami i vidaus jie sugebs palauti pasiprieinim. Todl prie vykdydami kiekvien parti48

zan teismo priimt mirties nuosprend, partizanai turdavo gerai pagal voti. vykdius mirties nuosprend, vykio viet sugarmdavo visos toje apylinkje buvusios ekistins jgos, kurios ilgai siaubdavo apylinkes. Jau vien todl partizan teismo nuosprendiai turjo bti gerai pasverti ir pri imami tik turint neabejotin rodym, kad teisiamasis yra idavikas. I vis 1944-1945 m. vairi vad rayt rat dalykikumu isiskiria nebent tik SSRS NKGB liaudies komisaro pavaduotojo gen. plk. B. Kobu lovo 1945 m. rugsjo 1 d. sakymas NKVD kariuomenei, kariaujaniai su banditais Lietuvos SSR teritorijoje". iame sakyme tuiaodiaujama ne daug. nurodymai konkrets27. Verta pacituoti itraukas i A. Sniekaus ir I. Tkaenkos 1946 m. gruo dio 7 d. pasirayto rato: Respublikos politin padtis reikalauja imtis pa i rytingiausi ir vairiapusi priemoni, kad kuo greiiau bt likviduotas banditizmas. Atjus iemos periodui, kuris apsunkins gauj veiksmus ir su darys sunkesnes slygas j gyvavimui, turi bti vairiapusikai pasirengta su duoti nacionalistiniam pogrindiui ir jo ginkluotoms gaujoms lemiam sm g. [...] Kiekvienu banditizmo pasireikimo atveju, be gaujos privalomos pa iekos ir likvidavimo, tose apylinkse turi bti visikai ar i dalies konfiskuo jami buoi, bandit ir j rmj kiai remiantis ems statymu"28. Kaip ir daugelyje tokio tipo rat, iame rate partinis ir ekistinis vei kjai paskelbia kaitais gyventojus t vietovi, kur veikia partizanai. kait sistema gyvavo vis partizaninio karo laikotarp. kaitais mons tapdavo ne vien todl, kad j gyvenamosiose vietose aktyviai veikdavo partizanai, kurie rengdavo puolimus prie okupantus ir kolaborantus. kai tais tapo ir t apskrii, kuriose maiausiai moni balsavo per pirmuo sius pokario metais sovietinius rinkimus 1946 m. vasario 10 d., gyventojai. Kerydami sovietai i Alytaus, Marijampols, Lazdij ir Taurags apskri i itrm 350 eim, o po rinkim visos vidaus kariuomens pajgos de imt dien siautjo visoje Lietuvoje - ud, suiminjo, dar kratas29. Tokia moni kait, labai danai neturjusi nieko bendro su pasiprie inimu, sistema nebuvo vien Lietuvoje veikusi komunist ir ekist atra dimas. J komunistai ved atj valdi 1918 m. Mus dominaniu laiko tarpiu kait sistema ypa brutaliai buvo naudojama prie ms likimo brolius, kovos draugus - vakar ukrainieius. 1945 m. ruden buvo priim tas Ukrainos KP(b) CK nutarimas, kurio viename i straipsni partijos ko mitetai ir NKVD-NKGB organai galiojami kiekvienoje gyvenvietje, kur lankosi ukrainieiai partizanai, vieai susirinkime arba slapta akis ak
49

3-5 monms paskelbti, jog jie yra bandit rmjai" ir jei paaiks, kad toje gyvenvietje veikia partizanai, jie bus suimti, o j eimos itremtos Sibir. Nutarime nurodoma, kad potencials partizan rmjai yra buo s, popai, prekiautojai ir kitas soviet valdiai prieikas elementas". Taigi ekist veiklai ir fantazijai buvo suteiktos didels galimybs, tarp j ir galimyb suvedinti asmenines sskaitas. Net ir tuose kaimuose, kuriuo se tie 3-5 mons nebuvo perspti, o ten vyko koks nors partizan veiks mas, nurodoma valstiei susirinkime paskelbti, jog tie 3-5 mons yra su imami, o j eimos itremiamos, nes jie neva padjo partizanams30. Beje, i kait sistem Vakar Ukrainoje irutuliojo N. Chruiovas, tuo metu buvs Ukrainos komunist partijos CK pirmuoju sekretoriumi, o vliau taps Soviet Sjungos vadovu. tai kokias mintis jis isak 1945 m. gegus 15 d. kalbdamas partijos srii komitet sekretoriams ir NKVD-NKGB virininkams: Jei kuriame nors i kaim banditai upuol [...], reikia ikviesti ir tuoj pat suimti rmj. Atsivelgiant aplinkybes, reikia suimti 2-3, eimas itremti ir paskelbti, kad [taip suimdami] bandit rmjus teisikai gal ir suklysime, iuo atveju gal jie ir nebuvo gaujos ved liai, bet tai nebus klaida; gal koks procentas bus klaidingas, bet tai nieko baisaus"31. Kalbdamas su Vakar Ukrainos rajon lygio partiniais veik jais ir ekistais, N. Chruiovas jau nurodo: Nuud vien ms mog, penkias eimas reikia aretuoti ir itremti". Ir dar: Itremti reikia daug, ems mes turime nemaai..."32 Ne be reikalo mgstamiausias komunist posakis buvo: mik kerta, skiedros lekia". Taip ir buvo mindomi moni likimai. Fanatikiems komu nistams nieko nereik atskiras mogus. Panaiai buvo veikiama ir Lietu voje, nors kait problema ir nebuvo taip atvirai cinikai kaip N. Chru iovo suformuluota. LKP(b) CK 1947 m. gruodio 12 d. nutarimo 18-ame punkte dstomos ne maiau cinikos mintys (kurios, deja, buvo ir gyvendintos, nes dar 1947 m. itremta 2782 mons, o 1948 m. - per 41 tkst.): pareigoti LSSR valstybs saugumo ministerij (drg. Jefimovas) remiantis SSR S jungos Ministr Tarybos 1947 m. rugsjo 29 d. nutarimu, atsakant tero ro aktus, 1947 m. gruodio mn. itremti u Lietuvos SSR rib maksimal kiek bandit eim ir gauj rmj buoi eim i t apskrii, kur dau giausia iplits banditizmas". Siekiant greiiau palauti pasiprieinim, buvo grasinama ne tik ms monms, bet ir ekist valdiniams. Ir tai nebuvo vien deklaratyvs pagr 50

mojimai. U nesugebjim sutriukinti ms ginkluotojo pogrindio 1945 m. rugpjio 4 d. i pareig buvo atleistas NKGB liaudies komisaras A. Guze viius, pakeisti keturi i septyni operatyvini sektori virinink, nuolat bu vo keiiami NKVD-NKGB skyri virininkai, kai kurie, pavyzdiui, NKGB Trak skyriaus virininkas mjr. Komarovas karo tribunolo buvo nuteistas 6 metus kalti u blogai organizuot kov su partizanais, girtuokliavim ir kt. Vien 1946 m. sausio 13 d. bendru I. Tkaenkos, J. Bartaino ir D. Jefi movo sakymu i darbo buvo atleisti iauli NKGB virininkas pplk. V. Romaiovas, Taurags NKVD virininkas mjr. P. Ignatjevas, iluts NKVD vir ininkas kpt. S. Zacharovas33. Nors visi jie buvo kaltinami ne tik tuo, kad blogai naikina partizanus, bet ir girtuokliavimu, socialistinio teistumo nor m paeidinjimu ir t.t., taiau, be abejons, ie ir deimtys vliau atleis t ekist buvo nubausti u per ma aktyvum, klastavim ir iaurum, nes tuo metu gr beveik visi ekistai be iimties, o vadinamj socialistinio teistumo paeidim" norint galima buvo rasti kiekvieno ekisto darbe. Vis ri ekistin kariuomen buvo grynai rusika (aiku, su nemaa priemaia i imperijos pakrai). Tarp ekist operatyvinink dar pasitai kydavo vienas kitas lietuvis ir j skaiius nuolat didjo (1946 m. pradio je tarp 31 MVD apskrities virininko buvo 2 lietuviai, tarp 295 valsi po skyri virinink - 4 lietuviai34, t. y. lietuviai tarp virinink nesudar 1,5 proc., o jau 1953 m. gegus mn., kai buvo sujungta MVD ir MGB, tarp vadov buvo 11 proc. lietuvi, tarp operatyvinink - 26 proc.35). Ka riki srauose per vis mus dominant laikotarp nepavyko rasti n vie nos lietuvikos pavards. Vienas klastingiausi ir fanatikiausi Lietuvos komunist A. Sniekus numat, jog bus nelengva rodyti, kad pati lietuvi tauta savo jgomis kr vadinamj socializm. Todl jis 1948 m. sausio 2 d. kreipsi VKP(b) CK sekretori A. danov praydamas vien i 4-osios auli divizijos pulk sudaryti i lietuvi36. Neaiku, k atsak ir ar ivis atsak A. danovas, ta iau toks pulkas nebuvo kurtas, nes tai prietaravo patiems SSRS valdy mo pagrindams. Kariuomenje ypa buvo stengiamasi permalti visas tau tas, kad kariai tapt tikrais sovietiniais monmis". A. Sniekus tokio pulko sukrim motyvavo taip: [...] vykdant kariuomens operacijas prie gaujas, neusimezga btinas kontaktas su gyventojais. Nacionalistiniai ele mentai tuo pasinaudoja ir tarp gyventoj skleidia prieik agitacij, nu kreipt tautinio prieikumo kurstym". Taigi A. Sniekaus logika bt tokia: jei nepasiduodi okupantui, kurstai tautin prieikum. 51

Beje, kai 1953 m. birelio mn. LKP CK plenume buvo svarstoma L. Berijos payma apie padt Lietuvoje bei SSKP CK gegus 26 d. nu tarimas Lietuvos SSR klausimai" (juose marionetin Lietuvos valdia kaltinama tuo, kad nesugebjo tvirtinti soviet valdios, kad nebuvo ug domi nacionaliniai kadrai ir t.t.), A. Sniekus pripaino, jog lietuviai be veik nedalyvavo sunaikinant vadinamj nacionalistin pogrind. Pasak A. Sniekaus, tai padar rusai. Net tuo metu i centriniame saugumo apa rate dirbusi 496 operatyvini darbuotoj tik 86 buvo lietuviai, i 17 sky ri virinink - tik l lietuvis, i 80 j pavaduotoj - tik 6 lietuviai, i 87 rajon saugumo virinink - tik 9 lietuviai ir t.t. SSKP nutarime bu vo teigiama, kad net ir tuo metu pogrindis Lietuvoje turjo nemenk pa ram. Anot nutarimo, pogrindio likvidavimas buvo pavestas saugumo organams, jie reng masines ekistines karines operacijas, kuri metu nu kentjo daug moni. Daug moni kalinta ir itremta u nereikmingus nusikaltimus37. 1944-1945 m. Lietuvos gyventojus okupantai mgino palauti kazoki ka puolimo taktika, raudonj danai naudota pilietiniame kare, kai gau siomis jgomis bdavo nusiaubiama kuo didesn teritorija, sunaikinami at viri pasiprieinimo idiniai, siekiant bauginti nuudomas vienas kitas, o kartais ir daugiau nekalt moni ir nuskubama toliau. Po toki antpuoli likdavo iudyti ir igsdinti mons, sudegintos sodybos. Tuo laikotarpiu gauss NKVD daliniai - per 20 pulk - nesudar pastovi gul; kelias dienas ar savaites pasiautj vienoje vietoje, jie bdavo perkeliami kit. Pastoviau buvo sikr keturi 4-osios D pulkai ir pagalbiniai NKVD pul kai - du trys konvojiniai pulkai ir 14-osios NKVD divizijos 211-asis pul kas, turjs saugoti geleinkel ir tiltus. Bet ir itaip kazokikai elgdamasi ekistin kariuomen ne tik tada, bet ir vliau naudojo tam tikrus kovos metodus, Lietuv atsivetus i Rusi jos. Tie metodai - tai utvaros, operacijos, RPG, sekretai, pasalos, steb jimo punktai. Vis laik vadovyb mgo vadinamuosius judriuosius jung tinius brius, kurie paprastai neturjo pastovi dislokacijos viet, nebuvo suvaryti joki kini reikal (iskyrus maisto gamybos, medicinos ir pan.) ir kuriuos bet kuriuo metu buvo galima permesti nauj rajon. Klysta plk. S. Knezys, knygoje enijos karas" (p. 60) teigdamas, kad jungtiniai briai raudonj buvo naudojami tik pilietiniame kare, o po to - rus-en kare. Jungtinius brius nuolat sudarinjo pasienieiai; vliau, kai 1950 m. spalio mn. Lietuv prasiver J. Luka-Skirmantas su 52

savo kovos draugais, ypa danai jungtiniai briai buvo sudaromi i 4-osios divizijos pulk. plk. S. Knezys rao, kad jungtiniai pulkai, naudo ti enijos kare, buvo sudaromi todl, kad Rusijos kariuomens tiek techninis pasirengimas, tiek kovin dvasia buvo labai nusilpusi, todl i bataliono buvo galima suformuoti tik vien koving kuop, i pulko - ba talion, i divizijos - jungtin pulk, j atrenkant bent iek tiek tinkamus kariauti kareivius ir karininkus. Sunku pasakyti, ar ir ms partizaninia me kare jungtinius brius buvo atrenkami kovingiausi kariai, nors tai vi sikai galjo bti. Karo metu, kai daug moni judjo i vienos vietos kit ir dar nebu vo perprastas ekistins kariuomens elgesys, utvaromis bdavo sugaudo ma iki 70 proc. tuo metu NKVD kariuomens sulaikyt asmen. Utvaras sudar grandine kur nors patogioje vietoje, tarkime, pamikje, prie keli ir pan. kilometr kilometrais isidst kareiviai. mons toki grandine paklidavo tarsi uvys tinkl. Vliau j efektyvumas sumenko ir utvar, kaip vieno i kovos bd, buvo atsisakyta, bet jos per vis partizaninio ka ro laikotarp buvo naudojamos karini operacij metu. Vykdant operaci jas, visas ukuojamas rajonas daniausiai bdavo apsupamas utvar ie du (nedidelis plotas - net keliomis), kad i apsuptos vietos nebt galima pasitraukti nepastebtam. Kareiviai tokiame apsupties iede daniausiai po du buvo idstomi taip, kad vienas postas matyt kit ir galt apaudyti vis tarp j esant plot. Jei apsuptis trukdavo ir nakt, apsupties ied su tankindavo, kas antr trei post aprpindavo raketinmis. I vis kovos bd masikiausia ir triukmingiausia buvo vadinamoji operacija. Pagal ekist instrukcij ekistin karin operacija - tai MVDMGB organ vykdomos agentrins-operatyvins, politins, baudiamo sios priemons kartu su kariuomens kovine veikla likviduojant ir paimant prieik element". Ir toliau: Sprendim vykdyti ekistin karin opera cij priima MVD-MGB organo virininkas, kuris nustato, kur, kada, ko kiu tikslu, kokiomis jgomis, kokiu metodu vykdyti operacij, ikelia ko vin uduot einaniai jo operatyvin priklausomyb kariuomenei, atsi velgdamas kariuomens karininko nuomon"38. Taigi operacija buvo toks kovos bdas, kai operatyvinink vadai pasitelkdavo kariuomen tu rdami duomen, jog kurioje nors vietoje yra partizan ar spjama, kad j ten gali bti. Operacijai vadovaudavo operatyvininkai. 1945 m. ir i da lies 1946 m. operacijos bdavo vykdomos pasitelkus dideles kariuome ns pajgas. Antai 1945 m. liepos 22-31 d. Kauno, Kdaini ir Raseini 53

apskrityse buvo planuojama vykdyti didiule operacij, kuriai numatyta pasitelkti eis pulkus, t. y. apie 4-5 tkst. kari, tarp j - visus tris I Pa baltijo fronto NKVD pulkus. Prie i operacij mint apskrii NKVD organai surinko gana isamius duomenis apie ten veikianius partizan brius, j bazavimosi vietas, j rezervus, valgyb ir t.t. Visi tie duome nys sudar 160 psl. byl39. Tokios ar panaios apimties operacij, kuri metu bdavo sutraukiama po tkstant ir daugiau kari, 1945-1946 m. bu vo nemaai (1945 m. vykdytos 8807 operacijos40, t. y. daugiau kaip po 24 kasdien; jei tiktume ekistais, 1946 m. jie vykd dar daugiau opera cij, net 15 81141, t. y. po 43 kasdien, bet, matyt, prie tikr operacij tais metais pripliusavo ir dal vadinamj tarnybini bri), o vliau j skai ius labai sumajo, nes partizanai, veikdami 3-5 moni grupelmis, i moko ivengti gausios kariuomens ir operacijos tapo nenaudingos. Taiau etojo deimtmeio pradioje, kai i Vakar Lietuv prasiver partiza nai ir Vakar valgai, masins operacijos vl atsinaujino. 1951 m. balan dio 19 d. - gegus 29 d., iekant J. Lukos-Skirmanto, Kazl Rdos mi kuose kartais siautdavo per 2 tkst. kari. Nedidel Punios il (madaug 6x6 km) t met gegus 27-29 d. ukavo 1195 kareiviai42. Operacijos b davo ir vienadiens, bet daniausiai trukdavo kelet dien, kartais net sa vaii. Apsupt plot (mik, jo kamp, kvartal) kariai ukuodavo da niausiai eidami grandine, kartais ir grupelmis. Po vieno ukavimo kartais ukuodavo kita kryptimi, kartais tarp ukavim bdavo keli dien per trauka. ukuodavo nordami partizanus istumti lauk ar prie kokios gamtins klities, kur juos bt galj iaudyti utvarose, apsupties ie de isidst kariai. Kartais ukavimo grandins eidavo viena kitai prie prieiais, t. y. partizanai bdavo stumiami miko vidur, t viet, kur tu rdavo susitikti abi grandins. Kartais isyk bdavo ukuojamas visas di delis plotas, kaip kad Bir giria, o kartais tas plotas bdavo suskaidomas dalis ir tos dalys iukuojamos viena po kitos. Kai kariuomens padaliniai neturdavo operatyvini duomen apie partizanus (o kartais ir j turdami), kuop ir bri vadai savo nuoira sudarydavo vadinamuosius tarnybinius 5-20 kari brius, kurie daniau siai veikdavo RPG, sekreto ar pasalos metodais. RPG daniausiai veikda vo dien, o sekretas bei pasala - nakt. RPG per dien su visa ginkluote nuygiuodavo 15-30 km, tam tikro se vietose iekodama partizan buvimo pdsak, o utikusi stengdavosi juos surasti ir sunaikinti. 54

Sekretas ir pasala buvo nejudrs, slapta tiktinose partizan lankymosi vietose rengti postai, kurie j akirat patekusius partizanus arba iau dydavo (sekretai), arba mgindavo paimti gyvus (pasalos). ias abi tarny bini bri ris patys ekistai nuolat painiojo. Kiek galima suprasti i ekist apraym, pasala buvo tada, kai nedidel specialiai treniruot 5-8 kari grup slapta kur nors sitaisydavo, daniausiai prie nam ar na me, inodami, kad ten turi ateiti partizanai. Daniausiai bdavo veikiama su sodybos eimininko inia. Netiktai uklupus, ekistai partizanus steng davosi paimti gyvus, paskui, nordami t pagrobim umaskuoti, kad bt apsaugotas eimininkas agentas, inscenizuodavo susiaudym, neretai ei minink agent sumudavo. Sekretas bdavo kuriamas tiktinose partizan lankymosi vietoseprie keli ir takeli, pamikje, keli ir takeli sankryose, prie tilt ir persiklimo per upes viet bei kitur. Kaip ir pasala, bdavo kuriamas slapta, daniausiai sutemus, ir laikomas iki ryto. Vietos, kur bus kuria mas sekretas, bdavo numatomos i anksto. Sekret sudarydavo 10-20 kari, jie turdavo sdti tyliai, nerkyti, nedeginti lau, kad neisiduo t. Kiekvienas karys buddavo ir valgydavosi. Matyt, kariai isidstydavo puslankiu, nes dokumentuose minima, kad jie partizanus sileisdavo tar p ir iaudydavo. Stebjimo punktai bdavo rengiami tokiose vietose, i kuri bdavo patogu stebti kuo didesn plot. Kai jau buvo uverbuota daug agent, stebjimo punktas daniausiai bdavo rengiamas agento sodyboje - ant tvarto, kluono ar pan. Jame sddavo keli kareiviai ir pastebj partiza nus per radij ikviesdavo kariuomen. ekistiniai MGB apskrii, vliau rajon skyri vadukai ne visuomet susigaudydavo, kuriam kovos metodui priskirtinas j surengtas kariuome ns ipuolis. Buvo painiojami pasala su sekretu, vliau - VG su RPG; daniausiai prie operacij bdavo priskiriami kiti kovos metodai, ypa RPG (ties sakant, visi ie dalykai rpjo tik ekist tabams; ms mo nms ir ypa partizanams buvo visikai nesvarbu, kaip vienas ar kitas me todas vadinosi: jiems rpjo, kaip kariai elgiasi ir kaunasi). Rengiant ata skaitas auktesnei vadovybei, dl to kildavo tam tikr neaikum. J. Bar tainas 1946 m. lapkriio 9 d. ra net special rat, kuriame nurod, jog nemaai apskrii skyri virinink savo ataskaitose operacijoms pri skiria ir kitus tarnybinius brius, todl per mnes suruoia" imtus ope racij. Jis paymi, jog pagal ataskaitas Alytaus apskrityje rugsjo mn. 55

surengta 467, o spalio mn. - 202 operacijos, Varnos apskrityje atitin kamai 424 ir 443, Kupikio - 155 ir 145 ir t.t.43 Kadangi painiavos bu vo, matyt, ir dalijantis valdia operacij metu tarp operatyvinink ir ka riuomens vad, tai 1946 m. gruodio 20 d. 1. e. vidaus ministro pareigas P. Kapralovas savo rate MVD apskrii skyri virininkams idst, kad kai kurie kariuomens ir operatyvinink virininkai nesupranta, kaip jie sveikauja, neskiria kovos metod. Jo teigimu, vieni operatyvininkai vi sikai nesikia kariuomens veikl, kiti - per daug kiasi. Vadai nesu sipain su MVD ministro pavaduotojo gen. plk. A. Apolonovo patvirtin tais Nurodymais, kaip operatyvinje-kovinje veikloje panaudoti MVD kariuomen", kuriuose nurodomos kariuomens uduotys, operatyvinin k ir kariuomens virinink funkcijos, taktika ir kariuomens bri tar nybos organizavimas. tai keletas nurodym: Vadovauti ekistinei ka rinei operacijai skiriamas MVD-MGB organo operatyvinis darbuotojas, o jo pavaduotoju kariuomens reikalams - operacijai skirtos kariuome ns vadas". ekistini kombinacij operacijoms (pasalos, susitikimai, inscenizuots ir kt.), kuriose naudojamos nedidels kari grups, vienvaldikai vadovauja kariuomens operatyvinis darbuotojas". Vyresnysis operatyvinis darbuotojas vadovauja kariuomens operatyvinei-kovinei veiklai per kariuomens vad, nesikidamas brio vidaus gyvenim, jo valdym ir vado taktinius veiksmus, iskyrus atvejus, kai tie veiksmai ne atitinka operacijos sumanymo ir gresia operacijos sulugimu". Tokiu at veju, nurodoma, operatyvininkas turi sikiti, nes jis u operacij atsako pirmas. Jis turi matyti kariuomens klaidas ir trkumus ir juos taisyti, ypa tais atvejais, kai kariuomens vadas yra serantas, o operatyvinin kas - karininkas44. Jau vien tokia dvivaldyst vis laik kl trint tarp kariki ir ope ratyvinink, kuri tssi per vis partizaninio karo laikotarp. Vieni kitus nuolat sksdavo auktesniems virininkams: vieni teig, kad operatyvi ninkai nesugeba nustatyti, kur yra partizan, kiti - kad karikiai j ne moka nuauti. Vliau, artjant 1950 metams, net nedideliuose kariuomens ipuo liuose beveik visuomet dalyvaudavo operatyvininkai. Tuo metu operaci jomis buvo laikomas toks kovos metodas, kai bdavo panaudojama dau giau kariuomens negu prastiniuose tarnybiniuose briuose (madaug nuo 50 iki keli tkstani), o ne tai, kad kartu su kariuomene dalyvauja operatyvininkas. 56

1949 m. i vis vairiuose puolimuose prie partizanus dalyvavusi e kistini kareivi apie 30 proc. dalyvavo operacijose, apie 50 proc. - RPG, apie 10 proc. - sekretuose, apie 0,6 proc. - pasalose ir apie 5 proc. lyd davo partinius ir sovietinius veikjus bei operatyvininkus ivyk kaimus metu45. Tas procentas nuolat kito, taiau niekada nebuvo taip, kad RPG sudaryt maiau kaip pus vis kaimus siuniam kari. Tik nuo 1951 m. RPG viet pradeda uimti VG. Antai 1950 m. pradioje opera cijose dalyvaudavo tik 2,3 proc. vis kari, RPG - 73 proc., sekretuose 5 proc., priedangose - 20 proc. Be to, kariuomen dalyvaudavo kautyni inscenizacijose (kai reikda vo paslpti agent smogik veikimo pdsakus; slapta iudius partiza nus, bdavo surengiamos neva kautyns ir tada pavaizduojama, kad par tizanai uvo t kautyni metu), patruliuodavo, lyddavo suimtuosius ir partinius bei sovietinius veikjus, kurie iki 1954-1955 m. nedrsdavo be palydos pasirodyti u miesto rib, bei operatyvininkus. Priedang bta dvejop. Kuo reikmingesnis buvo sovietinis vadukas, tuo daugiau kari j lyddavo. Stambs veikjai - A. Sniekus, J. Paleckis ir kiti - danai va indavo arvuoiu. iaip jau priedangos funkcijas turjo atlikti stribai, bet j kovingumu nebdavo pasitikima, todl dengdami kur nors veikj su stribais ar net ir vieni keliaudavo kariai. Kita priedangos ris buvo operatyvinink, vykstani kaim susitikti su agentu, dengimas. Kariai turdavo ne tik saugoti operatyvinink, bet danai, kad neiduot (neiifruot, kaip sakydavo ekistai) agento, turdavo inscenizuoti viso kai mo, kuriame gyveno agentas, ar tik jo kaimyn sodyb kratas. T neva krat metu operatyvininkas ueidavo ir agento sodyb ir gaudavo rei kiam informacij. Be jau mint tarnybini kari grupi, 1945 m. retsykiais bdavo su daromos vadinamj naikintoj grups (apie 80-100 kari; nepainioti su stribais, kurie rusikai i pradi taip pat buvo vadinami naikintoj ba talionais") arba briai (apie 200 ir daugiau kari). ios grups ar briai buvo sudaromi i gerai ginkluot kari ir metami ten, kur tikrai lauk m is su partizanais. OVG* Lietuvoje retai naudotos, nors kitur, pavyzdiui, Ukrainoje, sudar nema dal vis siuniam tarnybini bri; ten OVG buvo metamos persekioti puolim vyk dius) partizan br. Lietuvoje po * Operativiio-vojskovaja gruppa - operaty puolim partizanai taip pat visuovin kariuomens grup. 57

met buvo persekiojami, taiau persekiotojai daniausiai buvo vadinamo sios RPG. vairi smulki tarnybini bri per vis partizaninio karo laikotar p ekistai yra isiunt imtus tkstani. Vidutinikai vienas batalionas (o j pulke buvo trys) per mnes sudarydavo apie 150-170 RPG, su rengdavo apie 30-50 sekret ir 1-3 pasalas46. Taigi atuoni ekistins ka riuomens pulkai, kurie Lietuvoje kovojo 1946-1951 m., per mnes su darydavo apie 2900-4100 RPG, surengdavo apie 720-1200 sekret ir 24-72 pasalas. Vadinasi, per metus Lietuvoje i viso darbuodavosi apie 40-70 tkst. vairi tip tarnybini bri. 1947 m. vidaus kariuomen vykd 563 operacijas (i j 529 vykd turdama duomen i MGB or gan, o 34 - be duomen, matyt, pasikliaudami savo intuicija) bei siunt 72 030 vairi tip smulki tarnybini bri (i j 14 538 buvo pasisti turint MGB duomen, kur reikia iekoti partizan, o 57 492 - j netu rint)47. Tais metais vidutinikai kas mnes bdavo surengiama apie 45 operacijas, nors vairiais mnesiais labai nevienodai. Antai sau sio mn. surengtos 85 operacijos, o rugsjo mn. - tik 32. Smulki tar nybini bri kas mnes bdavo isiuniama apie 6000, t. y. apie 200 kasdien. 1948 m. surengta 515 operacij ir pasista tik 30 177 vai ri tip tarnybiniai briai48. Taigi 1948 m., palyginti su 1947 m., surengta 9 proc. maiau operacij ir net 58 proc. maiau smulki tarnybini b ri. Neturint dokument, galima tik splioti, kodl taip sumajo kariuo mens ipuoli, nes Lietuvoje ir toliau veik tie patys atuoni vidaus ka riuomens auli pulkai. Karin veikla susilpnjo jau 1947 m., nes per pirmj pusmet buvo surengta 45 561 smulki tarnybini bri ipuolis, o per antrj pusmet - tik 26 469. Gal taip buvo dl to, kad sumajo partizan, nes 1948 m. pradioje j buvo lik apie 2,3 tkst., t. y. per tkstant maiau negu 1947 m. pradioje. Galimas daiktas, daugiau i puoli pradta rengti turint duomen apie partizan bazavimosi vietas. Vliau, 1949-1950 m., siuniam smulki bri skaiius vl padidjo. Nors ekist vadovyb danai primindavo kariuomens vadams, kad kovose su partizanais kasdien turi dalyvauti ne maiau kaip 2/3 vis kari, taiau i ties kovose daniausiai dalyvaudavo tik apie 50 proc. kari (bdavo dien, kai tik 25-30 proc. ), nes kiti ilsjosi, dalyvaudavo pratybose, atostogaudavo, sirgdavo, sddavo aretinse ir t.t. Nepaisant to, didel 3-4 tkstani kari mas kasdien ugridavo ms kaimus ir mikus. 58

ekistai neretai vien metod keisdavo kitu, pavyzdiui, po operacijos dal kari ivedavo, o dal slapta palikdavo sekretuose ar pasalose. Imi tuoti ivykim ar pasitraukim buvo vienas mgstamiausi ekist veiks m, ir, deja, ms partizanai danai davo patikj, kad kariuomen jau pasitrauk. Vienas i iauresni kovos bd, kur 1944-1946 m. ekistin kariuo men plaiai taik, buvo sodyb deginimas ten sitvirtinus partizanams ar tik manant, jog ten jie gali bti sitvirtin (prisiminkime, k Panevyje 1944 m. rugsjo mn. kalbjo S. Kruglovas!). Gav beveik visik veikimo laisv, ekistiniai kariai kartais t kov su partizanais tik imituodavo (tai rodo ir apraytas atvejis vendri kaime). Sodybas degino visi ekistiniai daliniai, bet ypa gausiai ir tik imituodami kov su partizanais per 1944 m. Kaldas III Baltarusijos fronto unugario apsaugos NKVD daliniai. Tuo metu buvo sudeginta deimtys sodyb Panemuns dzk kaimuose (vien Klepoi kaime - 21 sodyba), 46 - ekiks valsiuje (Kauno apskrityje)49. Kiek i viso Lietuvoje sudeginta sodyb - neaiku, ko gero, galjo bti apie tkstant. Sodybos buvo deginamos vadovaujantis kovos su partiza nais instrukcija. Taip elgtis ekistams buvo labai paranku, nes beveik nie kuo patys nerizikuodami galdavo iaudyti partizanus arba jie degania me name sudegdavo (jei j ivis toje sodyboje bdavo). Jei j nebdavo, ekistai galdavo prie bet kurio apdegusio lavono numesti autuv ir pa skelbti, jog tai yra partizanas. Toks barbarikas kariavimo bdas-juo la biau kad neretai kaimuose, ypa Ryt Lietuvoje, gaisras persimesdavo gretimas sodybas - matyt, ne itin patiko kaimo vietovi partiniams veik jams, kliedjusiems apie soviet valdios Lietuv atnet ger gyvenim. Jie m ekistus spausti, kad taip akivaizdiai iauriai nebt kariaujama. Maskvoje tai buvo reaguota. J. Bartainas 1946 m. birelio 22 d. ra, kad SSRS vidaus reikal ministras 151-ja direktyva udraud naudoti t supaprastint metod" kovojant su nedidelmis partizan grupmis ir pa vieniais partizanais. Pasak jo, nuo iol sodybose sitvirtinusius partizanus tikslinga blokuoti ir laikyti apsupus tol, kol jiems baigsis oviniai arba at siras galimyb juos likviduoti. Padeginti tik iskirtiniais atvejais, kai visos galimybs paimti ar likviduoti sitvirtinusius banditus jau inaudotos arba kai blokavimas ir kitos priemons sukelt nereikalingas ms aukas"50 (r. 35 dokument). Taigi galimyb padeginti sodybas liko, ir ja ekistai nau dojosi per vis partizaninio karo laikotarp. Visoje Lietuvoje plekjo me dins sodybos. 59

Vienas i toki atvej apraytas MVD Varnos apskrities skyriaus vir ininko pplk. Gocevo specialiame praneime apie tai, kaip 1947 m. sausio 11d. 34-ojo P 8-osios kuopos kariai vienoje Merkins valsiaus Panaros kaimo sodyboje aptiko partizan. is gudriai viliojo rus kar namo pa lpe. Siaubo brio partizanas aibas j nuov. Po to kareiviai nam pa deg. Nulips nuo aukto, partizanas dar sugebjo nuauti du karininkus ir pats, ibgs i deganio namo, uvo51. Po 1946 m. gal maiau buvo de ginamos sodybos tik tariant, kad jose gali bti partizan. Taiau utekda vo sodyboje esantiems partizanams pasiprieinti (o jie tai visuomet da r) ir ta sodyba bdavo paleidiama pelenais. Tiesa, kartais ir patys par tizanai, bdami apsupti sodyboje, padegdavo kluonus (nes jie labiau rks ta) ir dm priedangoje mgindavo isiverti i apsupties. Ar keitsi ekistins kariuomens veiklos metodai? Taip, taiau nelabai. Visi tarnybini bri kovos metodai buvo atsiveti i Rusijos ir Lietuvoje, di djant ekist patiriai, tik tobulinami. Vienintelis naujas veiklos metodas, plaiau pradtas naudoti nuo 1950 m. pavasario, sukurtas Lietuvoje (o gal i kitur, tarkime, i Ukrainos ekist perimtas; taip splioti galima todl, kad dar 1945 m. spalio 23 d. N. Chruiovas, tuo metu Ukrainos komunist par tijos CK pirmasis sekretorius, kalbdamas Vakar Ukrainos partiniams ir e kistiniams funkcionieriams, reikalavo, kad bt kovojama su konkreiu ounovc* briu, o ne apskritai su visais banditais"52), buvo vadinamosios VG**. VG veiklos esm tokia: anksiau tam tikras kariuomens padali nys - kuopa, brys - veik apskritai prie partizanus, iandien ia, rytoj jau kitoje vietoje, o VG buvo sudaromos i pastovi kari, kurie kovojo su konkreiu partizan briu. Apie t konkret partizan br VG kariai tu rjo inoti kuo daugiau: partizan vardus, pavardes, slapyvardius, j rmjus ir ryininkus, kovos metodus, individual elges, ivaizd ir t.t. VG galjo atsirasti tik tada, kai operatyvininkai jau turjo surink nemaai duomen ne tik apie partizan brius bei vadus, bet ir apie kiekvien partizan. is ko vos metodas partizanams buvo labai pavojingas ir jo sigaljimas rod, * Ounovcai - ukrainiei nacionalist or kad ekistai galutinai perima kovos ganizacijos (Organizacija ukrainskich nacio iniciatyv. 1946-1948 m. buvusi jg nalistov; OUN) nariai, prie kar kovoj su pusiausvyra tarp partizan ir ekist lenkais, karo metu - su vokieiais, po karo susvyravo. Kadangi VG metodo su rusais. Vienas i vadov - Stepanas Ban gyvendinimui reikjo nemaai pa dera. ** ekistsko-vojskovaja gruppa ekistin stang, jaunesnieji kariuomens vakariuomens grup. .
60

dai sunkiai ir nenoriai jo moksi. Bet jau 1951 m. pradioje plk. Babincevas, pakeits 4-osios D vado pareigas jus P Vetrov, gyrsi, kad pritaikius metod divizijos darbo rezultatai, t. y. partizan naikinimas, iaugo net ke turis kartus53. Koks bus naudojamas kovos metodas, tai nulemdavo operatyvinink pateikiama informacija. tai kokia veiksm panorama atsiskleidia vie noje SSRS vyriausiosios vidaus kariuomens valdybos operatyvinio sky riaus 3-iojo poskyrio parengtoje paymoje apie visoje Soviet Sjungo je naudotus kovos metodus ir gautus rezultatus54. 1948 m. kariuomen i operatyvinink per metus buvo gavusi 56 346 praneimus apie partiza n laikymosi vietas. Maiausia praneim gauta iemos mnesiais (sau sio mn. - 2002, vasario - 1991, kovo - 2555), nes tada partizan veik la apmirdavo, daugiausia - pavasario ir vasaros mnesiais (po 52006300). I vis t praneim tik 452, arba 0,8 proc., buvo praneimai apie tikslias partizan buvimo vietas, 52 734, arba 94 proc. - apie apytiksles partizan laikymosi vietas ir 3160, arba 5,6 proc. - apie partizan puo limus. Toks nedidelis tiksli laikymosi viet procentas rodo, kad vis krat partizanai tuo metu elgsi labai atsargiai, su rmjais ir valgais susitikdavo atokiau nuo savo buveini. Todl nipai tik apytiksliai gal davo nustatyti partizan buvimo vietas. Konspiracijos taisykls buvo ga na grietos, nes tie, kurie j nesilaik, jau anksiau uvo. Gavusi prane im, arba, kaip ekistai vadindavo, duomen, ekistin kariuomen tais metais sureng tiek ipuoli:
Skai ius Operacijos OVG RPG Pasalos Kit tip briai I viso 2 515 23 530 38 025 3 549 4 313 71 932

% bendro ipuoli sk.

3.5 33,0 53,0 5,0

Rezulta tyvi sk. 501 1 311 4 639 261 661 7 373

Nukauta partizan 730 693 1 390 130 64 3 007

% bendro uvusij sk. 17,0 17.0 33,0 3,0 1,5 72,0

20.0
5,6

12,0
7,0 15,0

6,0

10,0

Neturdama duomen, 1948 m. kariuomen sureng tiek ipuoli:

Skai ius Operacijos RPG Kit tip briai I viso 13 168 789 25 616 194 418 % bendro ipuoli sk. Rezulta tyvi sk. 1 1 996 156 2 153 % Nukauta partizan 1 1 076 91 1 167 % bendro uvusij sk.

87 13 -

1,2 0,6 1,0

25,0 2,0 28.0

61

Taigi tai kokias ivadas galima daryti i t skaii: i 10 daugiau kaip 7 partizanai davo iduoti. Vis tip ipuoli naudingumo koeficientas, kai buvo veikiama kariuomenei turint duomen apie partizan bazavimosi vietas, buvo lygus 10 proc., t. y. kas deimtas ipuolis baigdavosi skmin gai, o neturint duomen tik kas imtasis ipuolis bdavo skmingas (gali kilti abejon, kodl skming ipuoli skaiius yra didesnis u uvusi partizan skaii; be nukautj, ekistai skaiiavo dar ir gyvus paimtus partizanus. Paymoje, i kurios imti ie duomenys, kaip tik ir nurodoma, kiek paimta gyv partizan, bet kadangi inoma, kad j skaii ekistai padidino 2-3 kartus, tais duomenimis nesinaudota). Kiek Lietuvai bdingi ie duomenys? 1948 m. Lietuvoje kartu su ope racijomis (j buvo 515) vidaus kariuomen sureng 30 692 ipuolius (tai sudar 11 proc. vis tais metais Sovietijoje surengt ipuoli prie parti zanus), kuri metu uvo 841 partizanas, arba 20 proc. vis tais metais vai riuose kratuose uvusi moni. Tai rodyt, kad Lietuvoje ekistai turjo beveik dvigubai daugiau informacijos apie partizanus, t. y. ms krate bu vo daugiau ir aktyvesni agent. Lietuvoje 1947 m. 64 proc. partizan davo iduoti. Tiktina, kad 1948 m. j uvo taip pat apie 72 proc. ir net daugiau. Kai kuri tip tarnybiniai briai, pavyzdiui, OVG, Lietuvoje be veik nebuvo naudojami, o tokie populiars kaip sekretas ioje paymoje neminimi, jie eina kit tip bri skaii. Be to, ioje paymoje pateikiama ir toki duomen: 1948 m. 62 proc. ipuoli, per kuriuos nukauti ar gyvi paimti partizanai, vyko dien, 38 proc. - nakt (dien toki atvej buvo 9968, nakt - 5186). 10 221 i puolis, kai buvo nukauti ar gyvi paimti partizanai, vyko gyvenamosiose vietovse, 2697 - negyvenvietse. 567 atvejais partizanai buvo nukauti ar gyvi paimti atakuojant bunkerius, 6322- susidrus namuose. Ar ie duo menys tinka ir Lietuvai, sunku pasakyti, nes toki duomen apie ekist veiksmus Lietuvoje nepavyko utikti. Daug informacijos apie ekist kariuomens tiek didij veikl orga nizuojant tarnybinius brius, tiek smulkij taktik pateikta 4-osios SD55 bei 353-iojo SP56 1950 m. rugsjo-spalio mn. vykusi vadinamj gamy bos meistr pasitarim stenogramose. Perskaiius 10 karinink ir 20 ser ant bei eilini pasisakymus, aikiai matyti, kad jie suprato, jog kovoja su visa tauta. Savo pasisakymuose jie teigia, jog negalima pasitikti visais lietuviais (j odiais tariant - vietiniais gyventojais), net ir stribais. J teigimu, jei kariuomen pamat vietiniai gyventojai, kad ir piemenys, i 62

ten gali pasitraukti, nes nieko slapto nenuveiksi - viskas bus inoma par tizanams. Kad nepastebt partizan valgai, siloma: i gul karius i veti apkrovus lentomis; ieiti po vien ar du skirtingomis kryptimis, o v liau susijungti; mio viet skubti tiesiai i mokym neusukant gu l; uduot ivykti nakt psiomis, o ne garsiai bildaniomis mainomis; eiti tik kelio pakraiu, kad nelikt pdsak; sekret ir pasal vietose ne palikti ne tik konserv dui, bet ir nuork ir t.t. Patariama esant tar nybiniame bryje nerkyti, nes papiroso ybiojimas, net tabako dmai i duoda sekreto ar pasalos viet, neimti sekretus kosini. Ne tik kosji mas tais laikais galjo nulemti mogaus likim, gyvybe ar mirt. Ginkl va liusio partizano neatsargiai numesta tepaluoto skuduro skiaut, ant bun kerio angos per daug apvytusi eglut, iem alia pastato pamat isiki usi aperknijusi bunkerio vdinimo anga, ant stalo sodyboje vakariene valgant padta viena atliekama lkt, per daug esamai eimai pagamin ta maisto ir t.t. ir t.t. galjo lemti mirt arba gyvybe. I ties ms partizanams bei j ryininkams ir rmjams reikjo b ti ne tik drsiems, bet ir nepaprastai gudriems, kad sugebt pergudrau ti ekistus. Labai kankindamiesi, ypa senesnieji ms mons, gerai i noj ir laiksi deimt Dievo sakym, imoko nuslpti ties, irti ekistui akis ir j apgaudinti. I mint pasitarim stenogram ir kit dokument aikiai matyti, kad tarp operatyvinink ir kari buvo nema nesutarim. Pagal instrukcijas kiekvien didesn kareivi grup turdavo lydti ir operatyvininkas. y gi metu operatyvininkai daniausiai keisdavosi, o kareiviai ir savaites trunkanios operacijos metu bdavo tie patys. Bet svarbiausia, kad ope ratyvininkai negailestingai gainiodavo kareivius. Jeigu jie pateikdavo duo men, kad, j iniomis, tam tikroje vietoje tuo metu yra partizan, karei viai visk met turdavo ten skubti. Pasitaikydavo, kad gr i vieno y gio, nespj net pavalgyti, po 15 min. jau turdavo bti pasireng naujam. Kadangi tik kas 70-100 ipuolis duodavo rezultat, t. y. kareiviai susidur davo su partizanais, tai kareiviai operatyvininkus laik savo gainiojimo prieastimi. 1948 m. i 515 vykdyt operacij net 396, arba 77 proc., ne dav rezultat. I tais metais surengt 30 177 smulki ipuoli net 28 688, arba 95 proc., nedav rezultat57. Kariai turjo operatyvininkams vairi priekait: ir kad ie eidami yg nepasiima maisto, o pavalgyti ueina pas mones, kartu usiveda ir kareivius ir taip juos paikina, kad operaty vininkai kalba itisu matu, kad tik imituoja tur informatori, o ygio 63

metu jokios papildomos informacijos negauna ir t.t. Ta kareivi ir opera tyvinink priepriea truko vis partizaninio karo laikotarp. Auktesnio ji ekistin vadovyb j ne tik toleravo, bet, ko gero, ir skatino, nes taip papildomai suinodavo, kas vienur ir kitur vyksta. Valdymo atvilgiu vidaus kariuomens veikl Lietuvoje galima suskirs tyti du periodus: 1944-1946 m. pradia ir 1946-1953 m. Valdym dau giausia lm kare su partizanais naudota taktika: 1944-1945 m. masikai siaubiamas kratas, surengiama gausyb operacij, veikia vairi tip vi daus kariuomen, o nuo 1946 m. kovo pabaigos pereinama prie ilgo u sitsusio karo, supratus, kad iauriu kazokiku smgiu Lietuvos moni paklupdyti nepavyko. alyje kuriamos pastovios 200 gul apskrii ir daugelio valsi centruose. Be abejo, tam tikr valdymo chaotikum pir majame etape lm ir tebevykstantis karas (iki 1945 m. gegus 9 d.) bei Soviet valstybs pastangos kuo giliau sibrauti Europ. Pirmajame etape kovoms su partizanais tarsi bt turjusi vadovauti Pabaltijo apygardos NKVD vidaus kariuomens valdyba (virininkasgen. mjr. Golovka; valdyba kurta 1944 m. gruodio 7 d. SSRS NKVD sa kymu Nr. 001474, valdybos centras - Rygoje; panaikinta 1946 m. gegu s mn.), bet kadangi ji buvo toli nuo kovos viet, be to, jai i tuo me tu Lietuvoje buvusi NKVD kariuomens dalini buvo pavalds tik 4-osios divizijos keturi pulkai bei 14-osios geleinkeli apsaugos divizijos vienas pulkas, t. y. tik madaug 1/3 tuo metu veikusi pulk, tai prakti kai ta valdyba ne k ir tenuveik, nors kai kuriuos direktyvinius dokumen tus kariuomenei yra pasiras ir gen. mjr. Golovka. ios apygardos valdyba daugiau atliko tabo funkcijas, o vadovavo kiti. Svarbiausias NKVD ka riuomens virininkas Lietuvoje 1944-1945 m. buvo SSRS NKVD liaudies komisaro pavaduotojas gen. plk. A. Apolonovas, labai danai lanksis Lie tuvoje (jam Vilniuje net buvo paskirtas namas, saugomas 261-ojo P ka ri). Galima spti, jog jam buvo pavesta sutvarkyti" ms partizanus. A. Apolonovas buvo ileids daug sakym ir nurodym Lietuvoje veikian iai kariuomenei. iek tiek maiau aktyvus buvo kitas ms tautos budelis - NKGB liau dies komisaro pavaduotojas, taip pat gen. plk. B. Kobulovas. Maesn jo aktyvum tikriausiai lm darbo pasidalijimas tarp NKVD ir NKGB. Iki 1947 m. sausio NKVD (MVD) pavaldumui priklaus pagrindins repre sinio aparato jgos - vidaus kariuomen, pasienieiai, stribai, pagaliau j ir operatyvinink buvo daugiau negu enkagbist. Kai A. Apolonovo ir 64

B. Kobulovo nebdavo Lietuvoje, vidaus kariuomenei vadovaudavo treias pagal svarb ms tautos budelis - gen. ltn. I. Tkaenka (jis Lietuv bu vo atsistas 1944 m. lapkriio mn. ir ibuvo ms krate iki 1947 m. ko vo mn.; generolo leitenanto laipsn gavo 1945 m. liepos 12 d. u darb Lietuvoje; prie kar ir karo pradioje buvo Ukrainos NKGB liaudies ko misaro pavaduotoju, pasiymjo" tuo, kad aud kalinius ir trm Pavol gio vokieius. Lietuvoje jo prisibijojo ir daugelis lietuvi komunist, nes buvo ukietjs stalinietis). Kartais kariuomenei ir operatyvininkams pa mokym i Maskvos paerdavo L. Berija (SSRS vidaus reikal liaudies ko misaras) bei SSRS NKGB liaudies komisaras V. Merkulovas. Manoma, kad kol frontas kirto Lietuvos teritorij, t. y. nuo 1944 m. lie pos mn. iki 1945 m. vasario mn., NKVD dalini veikl Lietuvoje koor dinavo treiasis L. Berijos pavaduotojas I. Serovas58. Norint isiaikinti pai ni vadovavimo NKVD kariuomenei Lietuvoje sistem, reikt gerokai padirbti Maskvos archyvuose, jeigu jie bt laisvai prieinami. Yra ino ma, kad A. Apolonovas prasidjus karui buvo paskirtas vadovauti visoms vidaus kariuomens valdyboms, vliau vadovavo vidaus kariuomens vy riausiajai valdybai. i valdyb 1942 m. sausio 19 d. iskaidius kelias val dybas, A. Apolonovas paskiriamas NKVD liaudies komisaro pavaduoto ju kariuomens reikalams, o nuo 1944 m. spalio 28 d. tampa ir vidaus ka riuomens vyriausiosios valdybos virininku59. Bdamas i esms vidaus kariuomens vadu, A. Apolonovas galjo ja nevaromai disponuoti. Jo ta k rodo tai, jog pasibaigus karui, kai daugelis front unugario apsaugos NKVD kariuomens jungini balandio-liepos mn. buvo iformuoti, dviej front - III Baltarusijos ir I Pabaltijo - io tipo junginiai birelio vi duryje i Rytprsi buvo grinti Lietuv, o i Latvijos tuo paiu metu dar perkeltas toks pat Leningrado fronto junginys (i viso trijuose jungi niuose buvo devyni pulkai) ir ms krate jie kovojo iki spalio mn. Kariuomens taktikos reikalus pirmuoju laikotarpiu tvark operaty viniai sektoriai, kuri virininkams nuo 1945 m. birelio 1 d. tapo paval ds ne tik vietiniai NKVD-NKGB organai, bet ir sektoriuose dislokuota NKVD kariuomen60. Kaip inome, bendru NKVD ir NKGB sakymu Lietuva nuo 1944 m. gruodio 16 d. buvo padalyta devynis operatyvi nius sektorius (nuo 1945 m. birelio 1 d. liko septyni sektoriai, nes Ma eiki ir Alytaus sektoriai buvo panaikinti). Vilniaus, Kauno, Klaipdos, iauli, Panevio, Marijampols, Utenos sektoriai veik iki 1946 m. ba landio mn. (beje, ekistai anksiau tokius operatyvinius sektorius bu65

vo kr enijoje-Inguijoje ir Kryme, o vliau - devynis sektorius Rytprsiuose). Taigi pirmuoju audringu ekistins veiklos laikotarpiu kariuomenei va dovavo daug kas. Nuo 1946 m. pradios vadovavimas supaprastjo - vidaus kariuomenei i pradi vadovavo MVD ministras J. Bartainas ir jo pava duotojas kariuomens reikalams 4-osios SD vadas gen. mjr. P. Vetrovas, o nuo 1947 m. pradios, kai vidaus kariuomen buvo perduota MGB - LSSR MGB ministrai D. Jefimovas (ministru buvo nuo 1945 m. gruodio 15 d. iki 1949 m. vasario 25 d.) ir P. Kapralovas (ministro pareigas jo nuo 1949 m. rugpjio 13 d. iki 1953 m. balandio 23 d.) bei P. Vetrovas (N. Gorlinskis ir j pakeits P. Kondakovas MGB ministrais buvo labai trumpai). 1946 m. gegus mn. J. Bartainas savo sakymais paskiria gul vir ininkus MGB apskrii skyri ir valsi poskyri virinink pavaduoto jais kariuomens reikalams, j pareigas sudvejindamas (beje, ekist prak tikoje tai buvo danas reikinys): Marijampols aps. paskiriami 8 gul vir ininkai, Lazdij - 6, Vilkavikio - 3, Raseini - 7, Taurags aps. - 9 ir t.t.61 Prie tai, 1945 m. spalio mn. iformavus pasienio pulkus, 4-osios di vizijos auli pulk vadai tapo ir operatyvini sektori virinink pavaduo tojais kariuomens reikalams. Jie turjo: 1) kartu su sektoriaus virininku planuoti operacijas ir joms vadovauti; jiems tapdavo pavaldios visos sek toriaus teritorijoje esanios NKVD karins jgos; 2) kartu su sektoriuje esaniais RA daliniais organizuoti kovos su partizanais priemones ir pa laikyti revoliucin tvark"; 3) mokyti stribus ir organizuoti j kovin veik l; 4) kontroliuoti tarnybin-kovin kariuomens veikl62. Tokios pulk va d pareigos liko ir vliau, tik panaikinus operatyvinius sektorius pulk va dai palaik ryius su MVD-MGB apskrii skyri virininkais. Be abejo, 1946 m. vasar ataukus Lietuvoje karo padt, sunkiau tapo kov su partizanais traukti sovietins armijos karius. 1944-1945 m., kai Lietuvoje veik front unugario apsaugos NKVD kariuomen, sudaryta i pasienio pulk (kiekviename junginyje paprastai bdavo po tris PP, tik III Baltarusijos frontas pirmuoju savo buvimo Lie tuvoje laikotarpiu - 1944 m. liepos-1945 m. vasario mn. - j turjo pen kis), kiekvienam junginiui vadovavo junginio virininkas bei junginio val dyba. Visiems iems junginiams (j buvo prie kiekvieno fronto) vadovavo SSRS veikianios Raudonosios armijos unugario apsaugos NKVD ka riuomens vyriausioji valdyba (kurta 1943 m. gegus mn., iformuota 1945 m. spalio mn.). 66

Pasienio briams vadovavo Lietuvos pasienio apygarda. Jos virininku mus dominaniu laikotarpiu buvo gen. mjr. M. Bykovskis. ekistins kariuomens auli divizij sudar nuo dviej iki deimties (kartais ir daugiau) pulk. Pulkas paprastai susidjo i trij batalion, kiekvienas batalionas - i trij kuop (pulke jos turjo numerius nuo 1 iki 9), kuopa - i trij bri, brys - i trij skyri. Pasienio brys susidjo i penki komendantr, o ios - kiekviena i keturi penki vadinamj linijini ukard, kurios tiesiogiai saugojo sie n, ir vienos atsargins, vadinamosios kovinio laidavimo ukardos. Pasta roji buvo metama konflikto viet. Pasienio pulko struktra - savotikas hibridas. Jis susidjo i trij ba talion, batalionas - i penki linijini ukard bei vienos atsargins u kardos. 1951 m. rugpjio mn. vykdius reorganizacij, 4-oji divizija buvo pa vadinta MGB vidaus apsaugos I skyriumi, taigi divizija tapo skyriumi, pul kas - briu, batalionas - divizionu, kuopa - komanda, brys - grupe. Tiek auli, tiek pasienio pulkai bei pasienio briai vidutinikai turjo apie tkstant kari, vieni buvo didesni, kiti maesni - nuo 700 iki 2 tkst. Paprastai madaug tredalio pagal etatus numatyto kari skaiiaus trko. Antai auli pulke 1950 m. pagal etatus turjo bti 299 serantai ir 911 eilini, i viso 1210 kari ir dar apie 150-180 karinink, bet daniau siai bdavo apie 800-900 kari. Batalione paprastai bdavo apie 250-300 kari, kuopoje - apie 60-70, bryje - apie 15-25, skyriuje - 6-8 kariai. Pulke buvo keturi tabai: pulko tabas ir dar trij batalion tabai, juo se dirbdavo apie 15-20 proc. vis kari. Pulkai ir batalionai turjo savo valgybos skyrius, kurie ypa aktyviai dirbo 1944-1946 m. Vliau, suakty vjus MGB apskrii (nuo 1950 m. birelio mn. - rajon) skyri veiklai, daugiausia valgybos duomen gaudavo i j, jais remdamiesi ir organi zuodavo ipuolius. Pulkai 1944-1946 m. turjo specializuotus padalinius - automatinink, minosvaidinink, pionieri kuopas, sunkij kulkosvaidi ir raiteli val g brius. Vliau pulkuose liko ryio ir autokuopos, nuo 1951 m. atkuria mi sunkij kulkosvaidi briai. Tuo pat metu kiekvienas batalionas ap rpinamas 15 sunkveimi. 1945 m. spalio-lapkriio mn. Lietuv i Ryt prsi perkelta 63-ioji divizija buvo ginkluota penkiolika 50 mm minosvai di, atuoniolika 82 mm minosvaidi, keturiomis 77 mm patrankomis, atuoniomis 45 mm patrankomis. Jungtinis pasienio brys, veiks 1945 m.

birelio mn., kuriame buvo 103 karininkai, 164 serantai ir 610 eilini, buvo ginkluotas 5 sunkiaisiais, 57 lengvaisiais kulkosvaidiais, 334 autu vais, 357 automatais, 3-arvuoiais, turjo 17 un. Vliau, kai madaug nuo 1946 m. pradios partizanai isiskirst nedideliais 3-5 moni bre liais ir kovoje pradjo naudoti partizaninio karo taktik (staigs nedide lio brio smgiai, greitas atsitraukimas, geras maskavimasis ir pan.), su dtingos karins technikos buvo beveik atsisakyta, nors ir toliau retsykiais buvo naudojama ir aviacija, ir arvuoti traukiniai, ir ypa minosvaidiai. 1949 m. maiausias kariuomens padalinys - skyrius, kur sudar 8 kariai, buvo ginkluotas vienu lengvuoju kulkosvaidiu, dviem automatais ir trimis autuvais. Kokias klaidas ekistai dar kariaudami su partizanais? Pirmiausia jie nevertino ms moni patriotinio nusiteikimo. Antra, nevertino parti zaninio karo specifikos, ypa tokio karo, kurio metu besiprieinaniuosius remia dauguma tautos. ekist vadai man, kad met dideles pajgas su gebs pasiekti greit pergal tarsi atvirame fronte, todl vis laik kariuo menei ir operatyvininkams kl negyvendinamas uduotis. L. Berija 1945 m. gegus mn. Lietuvoje veikusiems ekistams ikl fantastin tiks l: sutriukinti ginkluotj pasiprieinim per dvi tris savaites"63. Vliau daug kart buvo kartojami vairaus rango SSRS MVD ir MGB vad panas nurodymai, tiesa, atsargesne forma (kaip kad MVD ministro S. Kruglovo 1947 m. sausio mn.: t mnes smogti ryting smg ban ditiniam nacionalistiniam pogrindiui"). Tie nurodymai paprastai bdavo susij su met laikais - arba kai partizan veikl sukaustydavo sniegas, arba kai jie, sniegui atitirpus, praddavo aktyviau veikti ir labiau atsiskleis davo. Taip beprotikai skubinami, ekistai nesugebjo pasirinkti veiksmin g priemoni ir daniausiai griebdavosi teroro. Taiau dl teroro povei kio jie apsiriko. 1944-1945 m. ypa iauriai siautdami man ne tik partizanus iudysi, bet ir vis taut pribloki i igsio. Taiau, kaip parod tolesn pasiprieinimo eiga, teroras stipresnes asmenybes kaip tik paskatino prieintis, gintis patiems ir ginti savo artimuosius. ekistai klydo metodologikai, nustatindami partizan vadovyb, pa siprieinimo aknis. Pagal komunistin-ekistin sustabarjus mstym, mones prie sovietus visuomet turi suburti kokia nors organizuojanti as menyb ar organizacija. Todl jie visuose ratuose nurodydavo pirmiausia iekoti vadovaujanio pogrindio, o jau po to - partizan bri. ekistai negaljo suprasti, kad tiek komunistins idjos, tiek imperins Rusijos u 68

maios yra nepriimtinos tkstaniams moni ir kad net ir ne itin ratingi kaimo vyrai galjo imtis ginkl niekieno neraginami. Komunistai ir ekistai nepripaino, kad prieininkas gali bti garbin gas. Jiems prieininkas - vis nedorybi rinkinys. Todl apakinti neapy kantos jie negaljo blaiviai vertinti savo prieinink. Tiesa, ekistiniai ka riai partizanus irjo kur kas pagarbiau ir realiau juos vertino. Matyt, ms partizan rytas ti, bet nepasiduoti bei kovos menas veik tuos ne itin subtilius mones. Kaip ir visos diktatrins valstybs, sovietai visikai nevertino moni, taip pat savo kari. Pergals Antrajame pasauliniame kare buvo pasiek tos didiulmis aukomis. Taip jie elgsi ir Lietuvoje - met prie partiza nus gausi kariuomen, kuri tarsi savaime turjo juos sutriukinti. ekist vadai apsimetinjo, kad jiems viskas inoma, ir kariuomenei daniausiai siuntinjo bendriausius nurodymus. Tuo tarpu karius, tiesiogiai dalyvau janius kovose ir turinius didiul patirt, kaip naudoti smulkias taktines gudrybes, kurios daniausiai ir lemia skm, patirties pasikeitimo pasi tarimus pirm kart sukviet tik 1950 m. ruden.

1 Lietuvos partizan kovos ir j slopinimas MVD-MGB dokumentuose 1944-1945 me tais, p. 155. 2 V. Suvorovas, Specnazas: vieumo paslap tys, mainratis, p. 22. 3 4 5 6 7 8 9 10

17 18 19 20 21

Ibid., b. 81, 1. 10. Ibid., b. 51, 1. 242. Ibid., 1. 266. Ibid., b. 81. 1. 59.

VRMA, f. 18, ap. 1, b. 117, 1. 1. LYA. f. 1, ap. 3. b. 818, 1. 86. Lietuvos partizan kovos.... p. 296. VRMA. f. 141, ap. 1. b. 51, 1. 86. LYA, f. 1. ap. 10, b. 701. 1. 49. VRMA, f. 18, ap. 2, b. 78, 1. 52. LVOA, f. 1771, ap. 7, b. 91, 1. 28. E. Grunskis, Vetrovo divizija" VRMA, f. 141, ap. 1, b. 52. 1. 1. Ibid., 1. 32. Ibid., b. 50, 1. 267. Ibid., 1. 275. Ibid., b. 51, 1. 45. Ibid., b. 52, 1. 4-5.

A. Anuauskas, Lietuvi tautos sovieti nis naikinimas 1940-1958 metais, Vilnius, 1996, p.247-248.
22 23 24 25 26

LVOA, f. 1771, ap. 8, b. 192, 1. 2. VRMA, f. 18, ap. 1, b. 14, 1. 13-14. LVOA, f. 1771. ap. 8. b. 192, 1. 2. LYA, f. 1, ap. 3, b. 814, 1. 15.

Baltijos valstybi ugrobimo byla, Vil

LYA, f. 1, ap. 18, b. 39, 1. 164-165. VRMA, f. 141, ap. 1, b. 71, 1. 270. LYA, f. 1, ap. 6, b. 663, 1. 155. Ukrainos centrinis valstybinis Ibid., b. 2420, 1. 5. Ibid., 1. 14. archyvas

Pasaulis,

nius, 1997, p. 790.

27 28 29 30

1990, Nr. 23.

11 12 13 14 15 16

(toliau - UCVA), f. 1, ap. 23, b. 1849, 1. 86.

31 32

69

33 34 35 36 37

VRMA, f. 141, ap. 1, b. 51, 1. 2-3. Ibid., b. 4, 1. 17.

49 50 51 52 53 54

A. Anuauskas, op. cit., p. 432. VRMA, f. 141, ap. 1, b. 71, 1. 158.

Lietuvos partizan kovos..., p. 40.

LVOA, f. 1771, ap. 10, b. 216, 1. 1-2.

Lietuvos partizan kovos..., p. 532-534.

UCVA, f. 1, ap. 23, b. 2417, 1. 1-6. LYA, f. 1, ap. 3, b. 829, 1. 157. RVKA, f. 38650, ap. 1, b. 313, 1. 104LYA, f. 1, ap. 3, b. 867, 1. 185-228. Ibid., I. 135-145. RVKA, f. 38650, ap. 1. b. 313, 1. 162. A. Anusauskas, op. cit., p. 179.

LGGRTC darbai', 1996, Nr. 1, p. 120VRMA, f. 141, ap. 1, b. 2, 1. 96. LYA, f. 1, ap. 18, b. 6. VRMA. f. 142, ap. 1. b. 2, 1. 96.

121.
38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48

106.
55 56 57 58 59 60 61 62 63

Lietuvos partizan kovos..., p. 233.

Ibid., p. 40. VRMA, f. 141, ap. 1, b. 71, 1. 235. Ibid., 1. 281. LYA, f. 1, ap. 3, b. 830, 1. 12-22. Ibid., b. 825, 1. 5, 56, 146. RVKA, f. 38650, ap. 1, b. 313, I. 36. Ibid., 1. 162.

Liubianka VK-KGB, s. 29-30, 143.

A. Anusauskas, op. cit., p. 239. VRMA, f. 141, ap. 1, b. 51, 1. 97, 116. Ibid., f. 18. ap. 1, b. 4, 1. 121.

Laisvs kov archyvas (toliau - LKA),

Kaunas, 1994, Nr. 11, p. 103.

Palyginamieji vairi ali ginkluotojo pasiprieinimo soviet okupacijai duomenys

Kol neturjome duomen i Rusijos valstybinio karo archyvo, apie ms ginkluotojo pasiprieinimo mastus galjome tik splioti remdamiesi kai kuriais netiesioginiais duomenimis (pavyzdiui, soviet koncentracijos sto vyklose kalint tautiei skaiiais; lietuviai ne viename i j sudarydavo 10-15 proc. ir daugiau vis kalintj). Kalbdami ar raydami apie par tizanin kar, danai vartodavome svok beprecedentis", turdami gal voje ir pasiprieinimo mast, ir jo trukm. Dabar galime visai pagrstai operuodami skaiiais rodyti, jog pasiprieinimas sovietiniams okupantams po Antrojo pasaulinio karo i tikrj buvo beprecedentis. Pasiirkime, kaip visa tai atrod ekist suvestinse, daniausiai vadintose paymomis. Tokias duomen iklotines parengdavo SSRS vidaus kariuomens vyriau siosios valdybos operatyvinio skyriaus treiojo poskyrio darbuotojai. Ypa isami duomen turime apie 1946 m. vykusias kovas, ne toki isami apie 1947-1949 m. kovas. 1946 m. tuometins SSRS teritorijoje (skaitant okupuotus kratus) gin kluotojo pasiprieinimo okupantams dalyviai sureng 4567 puolimus (bandprojavlenija), i j Lietuvoje 1840, arba 40 proc. vis puolim, Uk rainoje, tiksliau - Vakar Ukrainoje - 1619, arba 35 proc., Latvijoje - 696, arba 15 proc., Estijoje - 270, arba 6 proc., Gudijoje, tiksliau - Vakar Gu dijoje - 142, arba 3 proc.1 Kitose SSRS okupuotose alyse su ginklu orga nizuotai nebuvo prieinamasi. Dabar pavelkime detalesnius skaiius. Jais operuodami turkime omenyje, kad pokario metais Estijoje gyveno apie 1 mln. moni, Latvijoje - apie 1,8 mln., Lietuvoje - apie 2,5 mln., Vakar Gudijoje - apie 2 mln., Vakar Ukrainoje - apie 6,5 mln., t. y. es tai i beveik 14 mln. ginklu okupacijai pasiprieinusi naujai okupuot te ritorij gyventoj sudar 7,3 proc. besiprieinanij, latviai - 13 proc., lie tuviai- 18 proc., gudai - 14,5 proc., ukrainieiai - 47 proc. Nordami kuo tiksliau nustatyti kiekvienos tautos pasiprieinimo mast, turtume ino ti, kiek procent vis alies gyventoj sudar pagrindin tauta, kuri prie

71

inosi okupacijai, nes tautins maumos neretai okupantus rm. Lietuvoje gyven sentikiai, kuri buvo tik truput daugiau kaip 1 proc. Lietuvos gyventoj, sudar 15 proc. Lietuvoje veikusi strib. Taiau visikai t rei kal itirti sunkoka, nes, tarkime, Vakar Gudijoje prieinosi ne tiek gu dai, kiek lenkai. Be to, remiantis vidaus kariuomens duomenimis, reikia turti omenyje, kad su partizanais kovojo ne tik vidaus kariuomens auli pulkai, bet ir sukarintos vietins formuots, vadinamieji naikintojai (istre biteli), Lietuvoje turj niekinam strib vard, milicija, pasienio pulkai ir briai, i dalies ir Raudonoji (nuo 1946 m. vasario mn. - Sovietin) ar mija. Pagal oficiali ekist statistik 1946 m. yra uv 2143 partizanai, o emiau pateiktoje lentelje nurodoma, kad vidaus kariuomen j nukov 1584 (paymtina, kad 4-osios D tabo virininkas plk. M. Klimovas sa vo ataskaitoje2 nurodo, jog tais metais 4-osios D kariai nukov 1686 par tizanus, t. y. beveik imtu daugiau negu nurodoma toliau spausdinamoje lentelje; o juk Lietuvoje tais metais be 4-osios divizijos 9-11 pulk vei k dar ir tai divizijai nepriklauss 108-asis P, todl i ties turjo bti nu kauta daugiau. Deja, toki nesutapim ekist statistikoje gana daug; ma tyt, kartais ta statistika buvo suveliama smoningai, o kartais, atrodo, tin gta pairti tai, kas jau anksiau buvo suskaiiuota). Remdamiesi ta supainiota statistika galime teigti, kad 1946 m. 559 (ar 457) partizanus nu kov ne vidaus kariuomen, o kitos anksiau mintos karins grupuots. O tai 1946 m. vykusios mirtinos kovos panorama3:
Estija Latvija Lietuva Gudija Ukraina Kitos alys I viso SSRS 1. Uregistruota partizan puolim: 270 696 1840 142 I j: a) diversij 6 16 24 b) upulta MVD-MGB kariuomen 7 24 64 12 c) upulta RA 18 15 35 2 d) upulti ir nuginkluoti stribai 14 60 101 e) upultas sovietinis partinis aktyvas 60 98 305 46 f) upulta soviet valdios organ 4 16 78 5 g) upulta ir apiplta vietini gyventoj 102 336 1047 37

1619

4567

75 78 123 204 338 50 558 -

121 185 193 379 847 153 2080

Estija

Latvija

Lietuva

Gudija

Ukraina

Kitos alys

I viso SSRS

h) apiplta valstybini moni ir staig 54 117 38 j) paskleista atsiaukim ir kt. 5 103 14 2. Partizanai: a) nukov 200 b)sueid 46 c) nusived 11 46 3. Nukauta partizan 188 214 4. Paimta nelaisv partizan 1 587 428 5. Paimta ginkl i partizan: a) sunkij kulkosvaidi 10 b) lengvj kulkosvaidi 34 111 c)autuv 302 d) automat 93 e) pistolet 131 f) iron 11 g) spaustuvi 304 296 30 811 907 103 7 5 677 98 1584 4461 320 91 2262 228

34 6

103 90

346 218

138 25 2 40 1750

1 175 301 104 6 526 19 547

4 095 691 261 8 559 27 781

7 8

17 329 1765

84 741 6 922 2 836 2 358 89 2 60 4

111 1 236 9 953 4 137 3 792 245 2 79 10

19

2 73 10 39 10 1

214
83 61 2 -

h) raomj mainli 10 2 i) radijo sistuv -

Dabar pairkime tuos skaiius procentais (r. toliau). Pirmasis skai ius yra procentai, gauti palyginus kiekvienos alies atitinkamus duome nis su vis SSRS okupuot besiprieinani krat duomen suma (pvz., okupuotuose kratuose i viso uregistruota 4567 partizan puolimai, o Lietuvoje - 1840, tai sudaro 40 proc.), antrasis - procentai, gauti palygi nus kur nors partizan veiksm su to krato partizan veiksm suma (pvz., Lietuvos partizanai puol 1840 kart, i j vykd 24 diversijas, ku rios sudaro 1,3 proc. vis puolim).

73

Estija

Latvija

Lietuva

Gudija 3

Ukraina 35

Kitos alys _

1. Uregistruota partizan puolim: 40 15 6 I j: a) diversij 13 ir 2,3 20 ir 1,3 5 ir 2.6 b) upulta MVD-MGB kariuomen 4 ir 2,6 13 ir 3,5 35 ir 3,5 c) upulta RA 9 ir 6,7 8 ir 2 18 ir 2 d) upulti ir nuginkluoti stribai 3.7 ir 5 16 ir 8,6 27 ir 5,5 e) upultas sovietinis partinis aktyvas 6,7 ir 22 11 ir 14 39 ir 19 f) upulta soviet valdios organ 2,6 ir 1,5 10 ir 2.3 51 ir 4 g) upulta ir apiplta vietini gyventoj 5 ir 38 16 ir 48 50 ir 57 h) apiplta valstybini moni ir staig 15,6 ir 20 34 ir 17 11 ir 2 j) paskleista atsiaukim ir kt. 2,3 ir 1,8 47 ir 5,6 2 ir 6,4 2. Partizanai: a)nukov 5,0 8,0 55 b) sueid 6,6 - 13,0 33 c) nusived 4,2 18,0 37 3. Nukauta partizan 2.0 18 2,5 4. Paimta nelaisv partizan 5,7 16 1,5 5. Paimta ginkl i partizan: a) sunkij kulkosvaidi 9,0 15 b) lengvj kulkosvaidi 2,7 9,0 27 c)autuv 3,0 7,0 18 d) automat 7,3 2,2 20 e) pistolet 8,0 24 3,5. f) iron 12,0 4,5 42 g) spaustuvi _ _ h) raomj mainli 13,0 9 2,5 i) radijo sistuv 50 -

.-

62 ir 4,6 -

6,5 ir 8,5 i 42 ir 5 1 ir 1,4 5 ir 32 3 ir 3,5 1,8 ir 26 10 ir 24 2,8 ir 4 64 ir 7,6 54 ir 12,6 38 ir 21 3 ir 3 26 ir 34,5 30 ir 6 41 ir 5,5

_ _ _ -

3,3 3,6 0,8 0,5 6,3

29 44 40 76 70

0,08 0,03

_ 1,5 2,0 2,0 1,6 0,8 _ _ -

76 60 70 69 62 36 100 76 40

_ 0,16 0,70 0,24 1,00 4,00 _ 10,0

Kokias ivadas galima padaryti i 1946 m. duomen? Jei nukaut par tizan skaiius bt proporcingas j vykdytiems puolimams (be abejo, tai nra labai tikslu; nukaut partizan skaiius priklaus nuo ekist - tiek operatyvinink, tiek kariki - veiklos intensyvumo, j sukurto agentri nio tinklo platumo, ekist skaiiaus ir pan.), tai ms partizan veikl reikt vertinti 1,16 koeficientu (1840 puolim dalijame i 1584 uvusi j), est koeficientas bt 1,43, latvi - 3,25, gud - 3,55, ukrainiei0,25. Bet jei partizan puolimus iskirstytume t ali gyventojams (Uk rainoje ir Gudijoje - j vakarinms dalims), tai ieit, jog Estijoje 1946 m. 100 tkst. gyventoj teko apie 27 partizan puolimai, Latvijoje - apie 39, Lietuvoje - 74, Vakar Gudijoje - 14, Vakar Ukrainoje - 25. Taigi ms vyrai tuo metu veik du tris kartus intensyviau nei kit krat partizanai. Antra, ms partizanai veik gana grietai, nes to reikalavo karo pa dtis, partizan vesta nuo okupacijos pradios. Jie tais metais vykd 2262 mirties nuosprendius bei nukov prie (tai sudaro 55 proc. vis okupuo tuose kratuose nuo partizan rank kritusi idavik, kolaborant, prie ), o ukrainiei partizanai, kuri buvo apie 3-4 kartus daugiau negu msiki, nukov ir suaud tik 1175 idavikus ir prieus. Kiekvieno puo limo metu ms partizanai nukaudavo vidutinikai po 1,2 prie ar ida vik (kariki, strib, aktyvist, informatori, okupantams simpatizavusi asmen ir pan.; buvo vykdyta 1840 puolim, j metu nukauta 2262 mo ns), o ukrainieiai tik po 0,7 prie ar idavik. Msikiai i sav gyven toj, o ne i valstybini moni, danokai imdavo kontribucij (daugiau sia i t, kurie simpatizavo okupantams) maistu, pinigais, drabuiais ir kt., tai rodo, jog j taka buvo tokia didel, kad jie nebijojo usitraukti dalies gyventoj neapykantos. Beje, vliau, po 1949 m., kai suvaryti kolkius ms kaimieiai visikai suvargo, partizanai kontribucij daniausiai im davo i kolki. Treia, ukrainiei partizanai energingiau nei msikiai kibo okupan t karines struktras, ypa RA karius (net 64 proc. vis RA puolim). Lietuvos partizan surengti ginkluot struktr (MVD-MGB, RA kari, strib, ginkluot aktyvist) puolimai sudar tik 30 proc. vis j puolim, o Ukrainos partizan - 46,2 proc. Manytume, kad taip buvo ne dl m s partizan bailumo (ms partizan, matyt, davo tiek pat kiek ir uk rainiei; 1946 m. pradioje Lietuvoje veik apie 4,5 tkst. partizan, i j tais metais uvo per 2,1 tkst., t. y. apie 47 proc.; uvusij gretas papil dydavo rezervistai), o veikiau dl strategijos skirtum. Didels ukrainie

75

i tautos partizanai tikjo pajgsi okupantus i savo alies istumti j

ga, o ms partizanai pagrstai man, jog vis sovietini okupant iau dyti nemanoma, nes nukautj viet atvyks nauji. Partizan vadai yra i leid sakym, kuriuose buvo nurod neliesti RA kari. Buvo manoma, kad be lietuvi pagalbos okupantai ne k benuveiks, nes jie nepaino moni, krato, nemokjo kalbos ir t.t. Todl partizanai stengsi suvaldyti ir bauginti asmenis, linkusius kolaboruoti ir parsiduoti okupantams. Be je, t fakt, kad ukrainieiai sunaikino maiau sav kolaborant ir ida vik, galima aikinti taip, jog ten j maiau ir buvo (toks spjimas, kaip matysime vliau, visikai tiktinas). Galjo bti, jog nemaai lm Ukrai noje naudota drastika kait sistema, kai po kiekvieno partizan puoli mo bdavo suimami 3-5 takingesni apylinks mons, o j eimos itre miamos. Ketvirta, ms partizanai ne vien ginklu vaistsi ir ne vien juo sten gsi tvirtinti savo valdi bei gali; tai rodo Lietuvoje ekist paimt at siaukim ir kt. kiekis (tas kt., matyt, reik pogrindio leidinius, dau giausia laikratlius; 1946 m. Lietuvoje jau buvo spausdinama per 10 pe riodini leidini, i j paymtini: Tauro apygardos leistas Laisvs val gas (1945-1954), A, vliau Dainavos apygardos leistas Laisvs varpas (1945-1952), emaii apygardos Laisvs balsas (1945-1952), Vytauto apygardos Auktaii kova (1945-1952) ir kt.; dauguma pogrindio lei dini buvo leidiama imto, keli imt egzempliori tirau, taiau ivar dyti ir dar keletas - tkstanio ir daugiau egzempliori tirau). Be abejo, ekistai tiek ms alyje, tiek kitur ufiksuodavo tik tuos pogrindio lei dinius, kurie patekdavo j rankas. Suvestinje pateikti skaiiai rodo, kad patekdavo tik menka dalis, nes t leidini, ypa atsiaukim, buvo leidia ma tkstaniai ir jie platinami i rank rankas pasiekdavo daug moni. iaip ar taip, ekist duomenimis, net 47 proc. 1946 m. vis soviet oku puot ali pogrindiuose pagamint atsiaukim ir kt. buvo ileista Lietuvoje. Tai rodo, kad buvo kaunamasi ne vien ginklu, bet ir odio ga lia, veikiant moni dvasi. Penkta, ms partizanai buvo gerai ginkluoti. Tiesa, jie ukrainieiams nusileido turim sunkij kulkosvaidi kiekiu (beje, Lietuvoje jie nelabai ir tiko, nes panaudoti juos efektyviai galima tokiuose miuose, kuriuose nereikia daug manevruoti, o kadangi Lietuvoje nra nei dideli mik, nei kaln, tai ms partizanai ilgam sitvirtinti negaldavo), taiau pranoko juos lengvaisiais kulkosvaidiais kuriuos galjo neti vienas karys. Kiti gin 76

klai bei karika ranga taip pat buvo neprasti (net 42 proc. vis ekistams po mi rankas patekusi iron buvo paimta Lietuvoje). Net ir turint omenyje ekist statistikos netikslumus, i 1946 m. duo men galima padaryti nemaai ivad apie tuo metu vairiose alyse vy kusio pasiprieinimo mast, vairi ali partizanins kovos panaumus ir skirtumus. iaip ar taip, ms partizan kova tiek ginklu, tiek spausdin tu odiu atrodo solidiausiai. 1946 m. Lietuvoje veik 4-oji D ir jai nepriklauss 108-asis P, Lat vijoje - 5-oji D, Estijoje - 63-ioji D, Gudijoje - 7-oji ir 10-oji D, Uk rainoje - 62-oji, 65-oji, 81-oji ir 82-oji D bei 12-asis P. 1946 m. SSRS te ritorijoje dar buvo dislokuotos ios vidaus kariuomens divizijos: Maskvo je- l-oji motorizuotoji auli divizija (MD), Leningrade - 13-asis moto rizuotasis auli pulkas (MP), Tbilisyje - 8-asis MP, Vidurinje Azijo je - 56-oji D, iaurs Kaukaze - 8-oji D. Beje, divizij skaiius nedaug k sako apie jose buvusi kari skaii. Tiksliau apie tai galima sprsti i nant, kiek pulk sudar divizij. Antai 63-ioji D prie j iformuojant 1946 m. pabaigoje susidjo i dviej pulk, 5-oji divizija tuo paiu laiko tarpiu - irgi i dviej pulk (iki 1946 m. gruodio 13 d. - trij), Ukrainoje dislokuotos divizijos tikriausiai susidjo i trij ar keturi pulk, o 4-j divizij 1946 m. pabaigoje sudar net dvylika auli pulk, taigi ji buvo be veik tris kartus didesn u prastin divizij. Mintos divizijos ir pulkai iki 1946 m. kovo 22 d. buvo pavalds NKVD, nuo tos dienos komisariatai buvo paversti ministerijomis ir NKVD virto MVD; didesni pokyiai vyko, kai 1947 m. sausio 21 d. vidaus kariuo men i MVD pavaldumo buvo perduota MGB; nuo 1947 m. pradios su okupuot ali pasiprieinimu - tiek pasyviuoju, tiek aktyviuoju - kovojo daugiausia vidaus kariuomen. Be kovins veiklos, ji vykd ir vadinamj operatyvin-tarnybin veikl, kurios esm - moni sumimas ir kalinimas, prie tai apie juos surinkus duomen i skundik, agent ir suimtj. 4-oji D kartu su 108-uoju P 1946 m. sulaik 12 707 mones (divizija 9300, pulkas - 3407), 63-ioji D Estijoje - 4437, 5-oji D Latvijoje - 2996, 7-oji ir 10-oji D Gudijoje - atitinkamai 2950 ir 6349, 6-oji, 65-oji, 81-oji, 82-oji D bei 112-asis P, dislokuoti Ukrainoje, atitinkamai 7213, 265, 3450, 6246 ir 1210 moni. U i kovojani ali rib rekordinink pa gal sulaikyt moni skaii buvo Maskvoje dislokuota l-oji MD, 1946 m. sulaikiusi 101 575 mones; tai sudar 60 proc. vis tais metais Sovietijoje sulaikyt moni (i viso Sovietijoje buvo sulaikyta 170 316 moni)4. 77

Taigi ms krate dislokuota vidaus kariuomen 1946 m. sulaik 12 707 mones, arba 7,5 proc. vis tais metais Sovietijoje to tipo kariuomens su laikyt moni (be vidaus kariuomens, mones suiminjo operatyvininkai ekistai, milicininkai, stribai bei vadinamieji aktyvistai, nors pastarieji to kios teiss formaliai ir neturjo). Taiau tuo metu Sovietijoje sulaikyt moni grups buvo labai vairios, i viso j buvo 23, pradedant nipin jimu ir baigiant neturiniais dokument. Antai Maskvoje dislokuotos 1-osios MD didij sulaikytj dal - i 101 575 net 96 333- sudar mons, neturintys dokument, tartini ir pan. Okupantams aktyviai besi prieinani, vadinamj bandit rmj", tais metais Sovietijoje vidaus kariuomen sulaik 22 366, i j Lietuvoje - 5669, t. y. per 25 proc. vis tos grups sulaikytj (sulaikytasis nebtinai tapdavo suimtuoju; jei sulai kytasis sugebdavo nepalti, o jo kali ekistai neturdavo, tai mogui bdavo vilties isisukti; toki, kuriuos po sulaikymo paleisdavo, bdavo apie tredal; dauguma i j, kad ir pabuv ekist rankose tik savait kit, visam gyvenimui prarasdavo sveikat dl nemonik kankinim). Tokie yra 194)5 m. palyginamieji duomenys apie pasiprieinim antr kart okupuotuose kratuose. Vidurin Azij ir Kaukaz sovietai buvo nu siaub treiajame deimtmetyje, nors, tiesa, kai kurias Siaurs Kaukazo tautas, (ypa enus ir inguus) turjo raminti" ir 1944 m. Turimi vles nij met duomenys i esms patvirtina ivadas, padarytas remiantis 1946 m. duomenimis. Darydami analogikas kaip ir 1946 m. ivadas, galime teigti, jog pagal 1947 m. duomenis5 santykis tarp tais metais nuo vidaus kariuomens ka ri uvusi partizan ir partizan surengt puolim (nukauta 1344 par tizanai, partizanai puol 1333 kartus) Lietuvoje buvo apie 1,0 koeficien t, Estijoje - 1,33 (nukauta 39, puolim - 52), Latvijoje - 1,4 (nukauta 106, puolim - 151), Ukrainoje - 0,38 (nukauta 4136, puolim - 1603). O jei partizan puolimus iskirstytume t ali gyventojams, ieit, kad 1947 m. Estijoje 100 tkst. gyventoj teko 5,2 puolim, Latvijoje - 8,4, Lie tuvoje - 53, Ukrainoje - 25. Perasi tokia ivada: tik Lietuvoje ir Ukraino je kov intensyvumas, palyginus su 1946 m., nedaug tepakito (ms alyje sumajo 1,4 karto, Ukrainoje liko toks pat), tuo tarpu Estijoje suma jo per 5 kartus, Latvijoje - apie 4,7 karto. Todl galime manyti, kad Es tijoje ir Latvijoje partizan ginkluotj pasiprieinim gyventojai rm ne taip aktyviai kaip ms krate ir Vakar Ukrainoje, o patys t ali par tizanai nebuvo nusiteik ilgai ir atkakliai kovai. Taigi galime teigti, kad 78

ms partizanai 1947 m. veik, palyginti su Ukrainos, Estijos, Latvijos partizanais, atitinkamai 1,9, 8,5 ir 5,8 karto intensyviau. Antra, kaip ir 1946 m., ms partizanai veik grietai. Jie 1947 m. pul dami nukov ir vykd mirties nuosprendius 2307 monms (45 mon mis daugiau negu 1946 m.), tai sudaro 52 proc. vis Sovietijoje partiza nams puolant nukaut moni ir vykdyt mirties nuosprendi. Ms partizanai kiekvieno puolimo metu vidutinikai nukaudavo 1,7 mogaus, Estijos - 0,58, Latvijos - 0,44, Ukrainos - 1,2 mogaus. Treia, nors turimose 1947 m. suvestinse nra nurodyta, kiek kart kurios alies partizanai puol karines struktras, taiau i Lietuvoje ir Uk rainoje nukaut kari skaiiaus galima sprsti, jog situacija buvo ta pati: lietuviai daugiau kibo savikius raudonuosius", ukrainieiai neveng su sikauti ir su rus vairaus tipo kariuomene. Tais metais Lietuvoje tiek par tizanams puolant, tiek nuo rus ginantis i viso buvo nukauta 166 vidaus kariuomens kariai (60- partizanams puolant, 106- ginantis), o sueis ta 145 kariai (atitinkamai 25 ir 120). Tuo tarpu Ukrainoje uvo 552 vidaus kariuomens kariai (238- partizanams puolant, 314- ginantis) ir 459 su eisti (atitinkamai 79 ir 380). Taigi Lietuvoje santykis tarp rus kari, u vusi partizanams puolant ir ginantis, yra 1:1,77, o Ukrainoje - 1:1,3. 1947 m. vidaus kariuomen Sovietijoje 3108 kartus kovsi su vairi a li partizanais, i j Estijoje - 16, Latvijoje - 60, Lietuvoje 674, arba 22 proc., Vakar Gudijoje - 39, Vakar Ukrainoje - 2319, arba 75 proc. Kadangi ukrainiei partizan buvo 3-4 kartus daugiau, tai santykinai rus kari ms krate uvo netgi truput daugiau negu Ukrainoje. Vis dlto galima spti, jog tam tikr puolamj ukrainiei elges, be jau mi nt j strategini tiksl, lm ir gamtos slygos. Dideliuose Volyns mi kuose, ypa Karpat kalnuose, partizanams buvo patogu rengti pasalas, o vliau, kai okupantai sutraukdavo gausi kariuomen, pasitraukti sunkiai prieinamas vietas. Ms partizan uvo taip pat daug: 1947 m. pradioje Lietuvoje buvo 3,5 tkst. partizan, i j tais metais uvo 1540 (vidaus kariuomen nuko v 1344), taigi per metus uvo 40 proc. vis partizan. Tais metais uv ms partizanai sudar 24 proc. vis Sovietijoje uvusij nuo vidaus ka riuomens kari rankos (i viso uvo 5685, kaip minta, Lietuvoje - 1344, Vakar Ukrainoje - 4136). 1947 m. turimose ekist suvestinse nra duomen, kiek kurioje a lyje buvo ileista atsiaukim, kit leidini. Tikriausiai padtis liko tokia 79

pati kaip ir 1946 m., nes 1947 m. ms alyje buvo pradta leisti dar de vyni nauji periodiniai apygard ir rinktini laikraiai. Manytume, kad per vis kovos laikotarp pogrindio spaudos gausa ir vairove Lietuva buvo nepralenkiama. Neturime duomen, kiek 1947 m. mi metu i partizan buvo paim ta ginkl, taiau turimi analogiki 1948 m. duomenys rodo, kad msiki ginkluot buvo viena geriausi. Galime daryti ivad, jog po keleri met kovos okupuotuose kratuose sovietams liko du aktyvs ir stiprs pasiprieinimo idiniai - Lietuva ir Va kar Ukraina. ekistai pasikeitusi situacij reagavo taip: 1946 m. pabai goje iformavo 63-ij Estijoje laikyt divizij (Estijoje liko vienas 260-asis P; 138-asis P 1947 m. sausio 14 d. buvo iformuotas); 1946 m. birel bu vo iformuota l()-oji divizija, dislokuota Gudijoje; 5-oji divizija, dislokuota Latvijoje, liko su 36-uoju pulku, matyt, jai pavaldus tapo 260-asis pulkas, dislokuotas Estijoje, Ukrain i Lenkijos 1947 m. buvo perkelta 64-oji MGB divizija, taigi Ukrainoje 1947 m. veik 62-oji, 64-oji, 65-oji, 81-oji ir 82-oji MGB divizijos. Lietuvoje 1947-1952 m. buvo isidsiusi 4-oji MGB divizija, ji turjo atuonis pulkus (1951 m. pradioje divizija padalyta pu siau: 2-j ir 4-j divizijas, kiekvienoje buvo po keturis pulkus)6. 1948 m. MGB divizijos i partizan pam tiek ginkl7:
4-oji D (Lietuva) 5-oji (Latvija) 7-oji (Gudija) 62-oji. 81-oji, 65-oji. 85-oji I viso

D (Ukraina) Minosvaidi Kulkosvaidi Automat autuv Pistolet iron Radijo stoi Raomj mainli 12 (10 %) Rotatori 3 (60 %) 7 1 92 2 112 5
-

6 218 1418 1988 1632 3 5

6 424 1997 3158 2775 88 11

156 (37 %) 376 (19 %) 795 (25 %) 803 (29 %) 74 (84 %) 3 (27 %)

36 144 236 234 9 2

14 59 139 106 2 1

Susumav, kaip partizanai sakydavo, ilguosius ginklus", t. y. kulkosvai dius, autuvus, automatus, gausime, jog tarp i Lietuvos partizan gin kl 12 proc. sudar kulkosvaidiai, o tarp ukrainiei ginkl jie sudar tik 6 proc. Taigi ms partizanai santykinai turjo dvigubai daugiau i efek tyviausi partizaniniame kare ginkl. 80

doms ir duomenys i tos paios 1948 m. suvestins, kurioje ivardi jami ekist kari miuose prarasti ginklai. J nra daug, taiau turint omenyje, kad partizaninio karo miuose rus kari dalyvaudavo deim teriopai daugiau ir kad nukauti rusai paprastai likdavo gulti alia sav kari, ir tie ginklai t reikia (partizanai daniausiai ginklais apsirpin davo nukov stribus arba pirkdavo j i RA kari). Partizanai prieo gin klus galdavo pasiimti tik tuo atveju, jei bdavo nukov visus karius. To kios galimybs paprastai atsirasdavo tada, kai kariams bdavo surengia mos pasalos ar kai j maina bdavo susprogdinama. Taigi 1948 m. par tizanai mio lauke yra pam tiek ekist kari ginkl:
Kulkosvaidi Lietuvos partizanai 2 Ukrainos partizanai 3 autuv 4 20 Automat 11 19 Pistolet 4 5 Granat 12 ovini 1400 2347

I kit ali tik Gudijos partizanai mio lauke yra pam vien autuv. Prietaringos ivados kyla palyginus Lietuvoje ir Ukrainoje ekist nau dotus kovos metodus. 1947 m. Lietuvoje okupantai, turdami MGB duo men, sureng 529 dideles operacijas ir sudar 14 538 smulkius vairi ti p brius, o neturdami MGB duomen, tai yra daugiau pasikliaudami atsitiktinumu, sureng atitinkamai 34 ir 57 492 ipuolius. Taigi i viso Lie tuvoje 1947 m. surengtos 563 didels operacijos bei 72 030 smulkesni i puoli. Ukrainoje tais pat metais surengtos 10 093 operacijos turint MGB duomen ir 195 - be j bei 34 463 smulkesni ipuoliai turint MGB duo men ir 25 028 - be j. I viso Ukrainoje 1947 m. surengtos 10 288 ope racijos ir 59 491 smulkesnis ipuolis8. Taigi Lietuvoje operacij ir smulki ipuoli santykis buvo 1:128, o Ukrainoje - 1:6. Operacij Ukrainoje su rengta 18 kart daugiau negu Lietuvoje, o smulki ipuoli Lietuvoje su rengta 12 539 daugiau negu toje nirtingai kovojusioje alyje. Kovos me todai taip rykiai skyrsi tikriausiai dl to, kad Ukrainos ekist vadai m go vadovauti didelms kariuomens grupms (tai buvo bdinga ir kai ku riems karininkams Lietuvoje), nes operacijose paprastai dalyvaudavo nuo 100 iki keli tkstani kari, o smulkiuose tarnybiniuose briuose10-25 kariai. Manytume, jog svarbiausia prieastis ta, kad Ukrainos par tizan briai buvo dideli ir jie veik didiuliuose Volyns, Poless mik masyvuose bei Karpat kalnuose, todl prie juos rengti operacijas buvo tikslinga, nes maas kariuomens brys tokiu atveju ne k galt padaryti.
81

Ms partizanai daniausiai veik nedideliais 3-5 moni breliais, todl su jais skmingai galjo kovoti ir nedideli kariuomens briai. Antra ver tus, tokio spjimo nepatvirtina kiti duomenys. 1947 m. soviet kariuomen Lietuvoje 674 kartus susidr su partizanais ir t susidrim metu nukov 1344 partizanus, t. y. beveik po du partizanus vidutinikai per vien susi drim. Ukrainoje tais metais buvo 2319 susidrim, kuri metu uvo 4136 partizanai, t. y. vidutinikai po 1,8 partizano kiekvieno susidrimo metu. Galima bt manyti, kad Ukrainos partizanai, veikdami nors ir di desniais briais, dl patogesni gamtos slyg sugebdavo skmingai i sisukti nuo okupant smgi ir nesileisdavo apsupami. Gali bti, jog di deliuose mikuose ir kalnuose, kuriuos vesdavo tik vienas ar keli keliai, ukrainieiams bdavo patogu rengti pasalas ir todl smulkiems okupant briams bdavo per daug pavojinga veikti. Ukrainoje vidutinikai kasdien bdavo surengiama po 30 operacij ir isiuniama tik po 165 smulkius tar nybinius brius. Beje, 1947 m. Estijoje buvo 16 okupant susidrim su partizanais, kuri metu uvo 39 partizanai, Latvijoje atitinkamai 60 ir 106, Gudijoje - 39 ir 60. Taip pat ir kiti ekist duomenys lyg ir paneigia spjim, kad Vakar Ukrainoje partizan briai 1947 m. buvo daug didesni u ms partizan brius. ekistai nurodo, jog tais metais visikai buvo sunaikinta tiek b ri ir juose esani partizan:
Estija Bri 3 19 47 Juose partizan 14 124 290 (Vidutinikai partizan viename bryje) 4.7 6,5 6,0 17 100 359 2718 7,5 445 3246 7,3 Latvija Lietuva Vakar Gudija Vakar Ukraina I viso

6,0

Kaip matyti, ukrainiei partizan briai tik truput buvo didesni u m s krato partizan brius. Galimas daiktas, Ukrainoje pirmiausia buvo su naikinti negauss briai, veik ne itin mikingose ir kalnuotose vietovse. Ir dar vienas, kart gana iurpus palyginimas: kiek ms ir kit a li moni teik informacij okupantams, t. y. kaip aktyviai veik okupan t sukurti agent tinklai. Taip palyginti galime todl, kad 1947 m. ekis t duomen suvestinje yra pateikti skaiiai, kiek partizan uvo agen tams nurodius kariuomenei j buvimo viet, o kiek - atsitiktinai mikuo se ar kaimuose susidrus9. tai tie duomenys:
82

Lietuva Nurodius agentams uvo 859 (64 %) uvo atsitiktinai susidrus 485 (36 %)

| Ukraina 2405 (58 %) 1732 (42 %)

Gudija

Latvija

Estija 39 (91 %) 4 (9 %)

57 (95 %) 3 (5 %)

89 (84 %) 17 (16 %)

ie skaiiai patvirtina mint, jog ms partizanai daugiau civili gyven toj bausdavo mirtimi todl, kad Lietuvoje buvo daugiau idavik negu Ukrainoje. Maai guodia tai, jog Gudijoje, Latvijoje ir Estijoje buvo dar baisiau - ten jau 1947 m. beveik visi partizanai davo juos idavus. Be je, trumpai apie mirties nuosprendi vykdym saviems idavikams. Par tin ir ekistin propaganda klyk apie partizan kraugerikum, tarsi jiems mirties nuosprendio vykdymas bt buvs niek darbas. Partiza nai, numat vykdyti karo lauko teismo nuosprend, bdavo priversti vis k detaliai apgalvoti ir bti viskam pasireng, nes po nuosprendio vyk dymo paprastai prasiddavo nirtingos partizan paiekos, kurios trukdavo ne vien ir ne dvi dienas. J metu buvo lengva pakloti savo galv. Labai santykinai galime palyginti pasiprieinimo mastus ir pasitelk duomenis apie ginkluotojo pasiprieinimo slopinim Lenkijoje. Santykinai todl, kad Lenkijos padtis buvo kitokia negu Lietuvos, tad ir prieintis prieastys buvo ne tokios svarios. Sovietai su lenkais elgsi labai brutaliai, kai buvo. okupav Lenkijos dal 1939 m. (prisiminkime tkstani lenk karinink suaudym prie Katyns!), bet 1944 m. okupuodami Lenkij el gsi kur kas nuosaikiau, jei neskaitytume to baisaus apskaiiuoto leidimo vokieiams iudyti ir sugriauti sukilusi Varuv. Gal sovietai nutar pa keisti taktik, gal juos veik aktyvus lenk pasiprieinimas vokieiams (juk jie tarsi buvo vienoje fronto pusje), gal reikjo suaisti partij" su Va karais, inkorporuojant Lenkij savo takos zon ir t. t. iaip ar taip, sovietai Lenkijoje naudojo kur kas maiau prievartos negu Lietuvoje. Vis dlto, turint galvoje, kad Lenkijoje gyveno per 10 kart daugiau gyventoj negu Lietuvoje, kad joje i seno buvo stiprios antirusikos nuotaikos, kad kovoje su vokieiais buvo susiformavusi Londono emigracinei vyriausybei pavaldi stipri Armijos krajovos (AK) kariuomen, Lenkijos pasiprieini mo galimybs sovietai negaljo ignoruoti. Tam pasiprieinimui slopinti 1944 m. spalio mn. buvo sudaryta soviet vidaus kariuomens jungtin divizija, kuri jo 2-asis, 11-asis, 18-asis ir 98-asis PP, 145-asis P, 198-asis atskirasis motobatalionas. Vliau tai divizijai vairiu laiku priklau s 338-asis PP, 267-asis P ir arvuot traukini divizionas. Dar vliau ios

83

ir kitos kariuomens dalys jo 64-j ir 59-j D. Kov intensyvumas Lenkijoje nebuvo didelis. 64-oji D 1945 m. vasar vykd tik apie 25 ope racijas (Lietuvoje tiek operacij vykdydavo vienas pulkas per kelis mne sius). Lenkai aktyviai nesiprieino dl daugelio prieasi (daug netekta energingiausi moni vokiei okupacijos metais, mons po anos oku pacijos pervarg, sovietai - tarsi ir ivaduotojai nuo vokiei komaro, ioks toks NKVD teroras ir t. t.). 1945 m. sausio 19 d. buvo paleista AK. J pakeitusios kelios pogrindio organizacijos aktyviai nesiprieino. Nuo 1945 m. rugpjio mn. sovietai savo vidaus kariuomen Lenkijoje pradeda mainti. Paskutin - 64-oji D - i Lenkijos Vakar Ukrain bu vo permesta 1946 m. vasar10. Taigi 1945 m. vasar, paiame pasiprieini mo kartyje, deimt kart didesn Lenkij labai velniai tramd keturios auli divizijos, kurias sudar apie 20 pulk. Lietuvoje tuo metu taip pat buvo apie 20 vidaus kariuomens pulk. Palyginim su Lenkija pera ms taut charakterio panaumai. Lat viai ir estai sugebdavo racionaliai vokiei ilavintu protu pasverti savo veiksm padarinius, o lietuvius ir lenkus neretai pagaudavo romantinis po lkis, kuris altakraujikus naudos apskaiiavimus nustumdavo al. Ne paisant t panaum, ms ir lenk mons pokario metais elgsi skirtin gai. Aplinkybs modeliavo elges.

1 2

RVKA, f. 38650. ap. 1, b. 313, 1. 16-17.

RVKA,

1918-1960

m.

archyvini

fond

Genocidas ir rezistencija. 1997. Nr. 1,

RVKA, f. 38650, ap. 1. b. 313, 1. 16-17. Ibid.. 1. 19. Ibid.. 1. 30-39.

sraas.
7 8 9 10

p. 180.
3 4 5

Ibid., f. 38650, ap. 1, b. 313, 1. 107. Ibid.. I. 35-36. Ibid.. 1. 34-38.

Repressiji protiv poliakov i polskich gradan. Moskva, 1997, s. 199-205.

84

Lietuvoje uv vidaus kariuomens kariai

Detaliau inagrinti klausim, kiek Lietuvoje partizaninio karo laikotarpiu uvo soviet vidaus kariuomens kari, veria keletas prieasi. Pirma, skaitant okupacins kariuomens suvestines, danai atrodo, tarsi ms partizanai buvo visiki bejgiai, nesugebj net apsiginti. Kyla spdis, kad juos soviet kariai nesunkiai nukaudavo, o j pai partizan kulkos tarsi neimdavusios. Tuo tarpu ne i vieno ekistinio kario pasisakym aikja, jog buvo anaiptol ne taip, jog sovietai labai prisibijojo partizan. J bai m ir partizan kovingum rodo ir tai, kad soviet kariams nebdavo lei diama atakuoti partizan, jeigu j pai nebdavo 3-4 kartus daugiau. Patys partizanai buvo sitikin, jog uvus vienam partizanui, davo ir 3-5 prieai. Antra, nors apytiksliai inoti okupacins kariuomens nuos tolius mus veria ir noras inoti istorin ties. Kiek i tikrj Lietuvoje uvo su partizanais kariavusi soviet kari ki, turbt tiksliai niekada nesuinosime. 1944-1945 m., ypa Antrojo pa saulinio karo metu, kai i vienos ir i kitos puss buvo daugiausia auk, sovietai savo nuostolius skaiiavo labai apytiksliai, o ir vliau, kai prad jo skaiiuoti tiksliau, skaiiais galjo manipuliuoti. Tai daryti jie ggljo dl dvigubo uvusij, sueistj ir nusivestj" skaiiavimo. Mat atskirai buvo skaiiuojami nuostoliai, patirti partizanams puolant (pri bandprojav lenijach), ir patiems sovietams puolant, t. y. partizanams ginantis (itai bu vo vardijama kaip nuostoliai, patirti operacij metu). Labai retai ataskai tose bdavo pateikiami abiej tip nuostoliai, daniausiai tik tie, kurie bu vo patirti partizanus puolant, t. y. ekist surengt operacij metu. Net nordamas patikrinti, ar visi nuostoliai yra suskaiiuoti, neinai, prie ku rios grups nuostoli jie yra prisumuoti ir ar ivis prisumuoti. Dar paines nis negu kariki yra strib nuostoli skaiiavimas (Ypatingajame archy ve saugomos 8 apystors bylos, kuriose tiek lik gyvi stribai, tiek uvusij vaikai - dl sovietmeiu buvusi vairi lengvat - su liudinink pagalba rodinjo, jog tas ar kitas mogus buvo stribas; tai rodo, kad dalis uvu si strib nebuvo suregistruoti). Net apytiksliai negalime nustatyti, kiek partizaniniame kare uvo okupant ir kolaborant i dar dviej represi85

ni struktr - ekist operatyvinink ir milicinink. Ilik tik 19441945 m. duomenys, o vlesni laik - labai fragmentiki. Nordami bent apytiksliai nustatyti, kiek okupant kari uvo mus do minaniu laikotarpiu, turime remtis beveik vien ekist dokumentais, j duomenimis, nors j patikimumas yra abejotinas. Ten, kur partizanai buvo gerai organizuoti, jie registravo visas kovas, jos bdavo raomos ir par tizano ini lap. Kiek kart partizanas dalyvavo kautynse, bdavo nu rodoma j apdovanojant. Antai po mirties apdovanojant legendin partiza n K. Pypl-Mayl-Audron (jis su J. Luka-Skirmantu 1947 m. buvo pra sivers Vakarus, o 1949 m. pavasar gro atgal, uvo 1949 m. rugsjo 23 d. Kalesnyk mike prie Daug) paiu aukiausiu partizan apdova nojimu - Laisvs kovos karygio vardu, nurodoma, jog jis yra dalyvavs 18 kautyni1. Stabams rengiamose ataskaitose bdavo ivardijami susid rimai su sovietais bei kolaborantais ir nurodomi tiek vienos, tiek kitos pu ss nuostoliai. Taiau toki dokument iliko nedaug. ekistai buvo pa m nemaai tab dokument, dalis j rankas pateko jau po partizani nio karo, taiau daugum j ekistai sunaikino. iek tiek dokument liko baudiamosiose bylose, nes jie bdavo kaliais gyviems paimtiems parti zanams apkaltinti. Daug partizan dokument yra ne originalai, o verti mai rus kalb, nes dauguma saugumiei lietuvi kalbos nemokjo. Skaitant partizan dokumentus, stebina, kaip blaiviai juose analizuoja ma padtis. Taiau duomenys apie mi rezultatus vargu ar yra visikai objektyvs. Vis laik ir taut kar statistikai beveik visuomet pagrainda vo duomenis saviki naudai. Tuo bdavo ireikiamas patriotizmas, kelia ma kovos dvasia, sumenkinamas prieas ir ikeliamas savj didvyrikumas. Lietuvoje vykusio partizaninio karo metu uvusi prie skaii ms vy rams i tikrj bdavo sunku nustatyti, nes daugumoje kautyni partiza nams tekdavo trauktis nuo keleriopai gausesnio prieo, o tokiame myje iovus, sunku nustatyti, ar prie pakirto kulka, ar jis iaip pripuol prie ems. Be to, ms mons, linkdami gero partizanams ir laukdami j pergali, visada buvo link liudyti didelius okupant nuostolius. tai kaip t ms moni, daniausiai kaimiei, ir partizan sveik - vieniems ko vojant, kitiems daugiau ar maiau pasyviai prieinantis - 1950 m. nusak vienas ymiausi partizan analitik, drsus ir doras mogus, tuo melu bu vs Dainavos apygardos vadu, L. Baliukeviius-Dzkas: Geriausiai kaimo nuotaik pakelia ir skatina j nepasiduoti bei prieintis - tai partizan sk mingai suruotos pasalos prieui. Anksiau, kai dar nebuvo tokio prieo 86

spaudimo, partizanai tykodavo prie itisas savaites danai tik tam, kad j sunaikint, galt pakelti monms nuotaik"2. tai koki duomen pateik Tauro apygardos atskir rinktini vadai 1946 m. gegus 3 d. vykusiame rinktini vad suvaiavime: 1) Gedimino rinktin (tuo metu apie 180 kovotoj) dalyvavo apie 6 ymesnse kauty nse, jose uvo madaug 120 partizan, o prie nukauta vien Kalniks myje apie 400; dar apie 100 enkavedist sunaikinta kitose kautynse; vietinio aktyvo ir strib sunaikinta apie 400; 2) Vytauto Didiojo rinktinje (tuo metu - 40 partizan) uvo 7 partizanai, kari nukauta 2, aktyvo ir strib - 70-80; 3) Geleinio Vilko rinktin (tuo metu apie 200 partiza n) dalyvavo 15 kautyni, j metu uvo 39 kovotojai ir 2 buvo suimti; ak tyvo sunaikinta apie 40, strib ir kari - apie 1003. I i ataskait maty ti, kad maesnse rinktinse bdavo skaiiuojama tiksliau, o didelse - ga na apytiksliai. Neabejotinai tiksli Merkio rinktins vado A. Ramanausko-Vanago ata skaita Dainavos apygardos vadui, kurioje jis ra, kad 1946 m. lapkriio 14 d. Daug valsiaus Raktinink kaime 3-iasis batalionas ir Geleinio Vilko grup buvo surengusi pasal, deja, nevisikai skmingai, nes nepa tyrs partizanas per anksti iov. Kilus miui nukauta 18 strib ir 10 ka riki - i j vienas kapitonas ir du leitenantai, - sudeginta maina, paimta du lengvieji kulkosvaidiai, 8 autuvai, 7 automatiniai pistoletai, 25 grana tos ir t. t.4 Manytume, jog partizan pateikti duomenys apie savj uvim yra absoliuiai tiksls, o dl uvusi kari skaiiaus, ypa Kalniks myje, galima ir suabejoti. Patys ekistai teig, kad tame pusdien trukusiame myje su beveik imtu gerai ir patogioje vietoje - kalvos virnje - si tvirtinusi partizan uvo tik keturi 220-ojo pasienio pulko kariai. Vargu ar tai atitinka ties. ekistai vairiai manipuliuodavo nelaisv paimt ir nukaut partizan skaiiumi. Daniausiai bdavo teigiama, jog nukauta tiek ir tiek partiza n, taiau juos nusine ar nusive savikiai. I ties partizanai po m io stengdavosi paimti savo uvusius ginklo brolius, kad i j nebt ty iojamasi turg aiktse ir kad uvusieji bt deramai palaidoti. uvusius, i mio negrusius draugus jie tiksliai suskaiiuodavo, o ekistai t u vusi ir nusivet partizan skaii visuomet ipsdavo. iuo atvilgiu doms abiej pusi duomenys apie Merkins puolim 1945 m. gruodio 15 d. Apie puolim yra nemaai dokument. Partiza 87

nai j apra Merkio rinktins tabo metratyje5. Yra iliks A. Ramanaus ko-Vanago praneimas apygardos vadui J. Vitkui-Kazimieraiiui6. I prieo dokument pamintini ie: 261-ojo P operatyvin suvestin7, 261-ojo P vad ir Alytaus apskrities ekist vad praneimas P. Vetrovui, J. Bartai nui, D. Jefimovui ir I. Rudykai8 bei 211-ojo P tabo virininko pplk. De nisenkos mio dl tilto Apraymas"19. Kaip paaikjo i i dokument, partizanai puol Merkin po to, kai ten buvo upulti 7 stribai, j vadas nukautas, vienas stribas sunkiai sueis tas. is puolimas tikriausiai buvo specialiai planuotas inant, kad ekistai toje vietovje iekos partizan, vykio viet buvo isista daug Merkins strib ir joje isidsiusio 261-ojo P 8-osios kuopos kari. Anot ekist, Merkin puol apie 200 partizan, o A. Ramanausko-Vanago, vadovavusio tam puolimui, teigimu, j buvo 45. Partizanai um valsiaus, milicijos bstines, pat, ivijo karius i cerkvs, taiau, kaip raoma Merkio rink tins metratyje, .... banyios Vanagas liesti nedrsta, nes tai venta vis tikinij vietov". Daugiausia partizan nukov banyios bokte sitvir tin kariai su stribais. Partizan puolimas nevisikai pavyko ne vien dl to, kad Vanago vyrai taktiniu atvilgiu buvo prastai pasireng, bet ir dl to, kad i Unemuns turjs atvykti pagalb A. Gruausko-Siaubo brys, patyrs nuostoli, turjo atsitraukti nuo tilto, saugomo 14-osios geleinke li apsaugos divizijos 211-ojo pulko 6-ojo bataliono 16 kari, kurie, den giami keli dzot, atsiaud i dviej kulkosvaidi ir kit ginkl. Nemu nas dar nebuvo uals ir miestel buvo galima patekti tik mediniu tiltu. io puolimo metu partizanai uvo dviejose vietose: uimdami mieste l ir mgindami prasiverti per tilt. ekistai ataskaitose ra, kad ketu rias valandas trukusiame myje, gindami miestel, jie nukov 20 mieste l puolusi partizan. Tuo tarpu Vanagas ivardija 5 uvusius ir 1 sueis t (i pradi, matyt, sueisti buvo du, bet vienas vliau mir). 211-ojo pulko tabo virininko Aprayme" teigiama, jog turmuodami tilt uvo madaug 25 partizanai, nors nurodoma, kad mio lauke liko 6 lavonai (j partizanai negaljo pasiimti, nes j uvimo vietos buvo apaudomos i kul kosvaidi). Taigi tiktina, jog ir ia partizan nuostoliai buvo 3-4 kartus padidinti. Apie savo nuostolius ekistai prane, jog puolimo metu uvo vienas stribas, buvo sunkiai sueistas leitenantas, dar vienas karys lengvai sueistas. Partizanai metratyje nurod, kad uvo vienas prieo karys; ar uvo daugiau - neino. Tuo tarpu praneime Kazimieraiiui Vanagas ra, kad 88

uvo 15 kari ir 2 stribai. iuos skaiius galima paaikinti noru padidinant savo laimjim kelti kovotoj dvasi. io vidurdien vykdyto Merkins puolimo reikm buvo tikrai didel, verta legend - gandas apie didiu l, neva imt partizan puolim pasklido ne tik po Dzkij, bet ir po vis Lietuv ir kl moni dvasi. Jei bt lik daugiau toki partizan ir ekist dokument apie tuos paius mius, bt galima daryti platesnius apibendrinimus. Kadangi j nra, tenka remtis vien ekist statistika. Kaip inome, ekistai teig, kad jie 1944-1953 m. nukov apie 20 tkst. partizan ir apie 18 tkst. pam gyv. Todl gali atrodyti, kad oficialiai okupant pateikiami duomenys apie savo ir ginkluot kolaboran t nuostolius (madaug tkstantis uvusi kariki, apie du tkstanius uvusi strib) yra per menki, palyginus su ms miko broli nuostoliais. ekistai maino savo nuostolius (tai mginsime rodyti toliau). Bet lygin dami abiej kovojusi pusi nuostolius turime turti galvoje dar tai k: 1. Su partizanais kovojo ne tik karikiai, stribai ir milicininkai. Su jais kovojo visas operatyvinink aparatas, kuriame 1953 m. gegus 1 d. dirbo 3544 asmenys10. Kartu su operatyvininkais prie partizanus veik didiu lis j sukurtas agentrinis aparatas. Agent ir informatori 1951 m. buvo 27,7 tkst.11 Operatyvinink (ie informacijos dar gaudavo tardym me tu) ir agent veikla sudarydavo tokias slygas, kad kariuomen danai par tizanus uklupdavo netiktai, nepasirengusius miui. Atviruose miuose mike partizanai turdavo tam tikr pranaum. tai k apie tai pasakojo partizan brio vadas M. Pakonis-Litas-Don Kichotas: Kiek inau i patirties, susirmimuose su NKVD kariuomene partizan davo labai maai. Mums buvo gerai pastamas kiekvienas medis, kelmas, akmuo, apylink. Mes laukiam, kada prieai pakils, o jie ms nemato, tik madaug nujauia, kur esam. Rusai puola visada atvi rai, triukmingai taranuodami". Todl partizanui labai patogu toki ar mij ienaut i kulkosvaidi ir automat. Kautynse msiki davo vie nas, du, trys, o j - 15-20 kareivi. (Kai susidrm su enkavedistais Ra geli mike, uvo tik vienas partizanas, o kareivi - beveik 70.) Apsupimo metu ms tikslas bdavo gintis i paskutinij ir daryt visk, kad gyv nepaimt. Toki vyr tarp ms buvo daug, jie lemiam minut prieams gyvi nepasidav, patys sau padar galutin nuosprend"12. Ms miko bro liai i ties buvo drss vyrai, bet pasiprieinti galjo tik myje, o ne u klupti slptuvse. Jau net 1947 m. beveik 2/3 partizan uvo dl to, kad

buvo iduoti. Dalis j uvo btent bunkeriuose, dalis buvo uklupti nepa sireng miui, dalis iaudyti atvirame lauke ir pan. Be mint ginkluot grupuoi, su partizanais kovojo ir vadinamieji ginkluoti aktyvistai, kuri vairiais partizaninio karo laikotarpiais buvo 5-8 tkst. Negalime umirti ir to, kad pokario Lietuvoje buvo kurdinta ne maiau kaip 10 RA divizij (40-60 tkst. kari), kurios prireikus taip pat talkino ekistams. Pagaliau ios divizijos okupantams ir kolaborantams teik saugumo jausm, bent jau miestuose. Taigi jgos buvo labai nelygios. Neskaitant RA kari, 1947 m. su kiekvienu partizanu kovojo apie 10 gin kluot okupant kari ir kolaborant. 2. Ne vien skaiiaus pranaumas lm jg persvar. Kariuomen buvo kur kas mobilesn. Net ir 1945 m. ji per trump laik reikiamoje vietoje galdavo sukoncentruoti tkstanius kari. Vliau jos mobilumas tolydio didjo, nes vis geriau buvo aprpinama transportu ir radijo ryio priemo nmis. Kariai operacijai turdavo pasirengti per 0,5-1 val., o ikilus pavo jui - per 10-15 min. Taigi jau po valandos mio viet, esani u 20 km nuo gulos, sugudavo kelios kuopos, o prireikus dar po kurio laiko - keli batalionai. Prieo kari persvara per valand galdavo tapti imteriopai didesn. Partizanai daniausiai eidavo psiomis, retkariais vaiuodavo veiomis ar rogmis, pavojui uklupus, nujodavo arkliais. 3. Esant tokiai jg persvarai, laimti m bdavo nemanoma. No rdami likti gyvi, partizanai turdavo trauktis, nesileisti bti apsupami. Patekus apsupt, tik vienam dviem i deimties pavykdavo prasiverti pro apsupties ied. Danai davo visi iki vieno. Besitraukiantys, bgan tys - nors ir atsiaudantys - partizanai daniausiai bdavo neblogas tai kinys. Kartais juos nuo mirties gelbdavo prieo ginkl gedimai ir kari netaiklumas. ukuodami mikus arba i dalies apsup partizanus, kariai juos m gindavo istumti laukus, kur j laukdavo tikra pratis, nes nebdavo u ko pasislpti, kuo prisidengti. tai kaip 1949 m. rugpjio 13 d. Upel ki mike vykusias kautynes, kuri metu uvo P. Bartkus-adgaila (par tizanavs nuo 1944 m., 1944-1949 m. buvs Prisiklimo apygardos vadu, po to - LLKS prezidiumo sekretoriumi), savo raporte apra V. niuolisVytvytis: ... surikau, kad trauktums vakarus, nes tik ia liko neusup ta. adgaila paklaus, kur miko giluma, Diugas parod iaur, tada jis suriko: - Trauktis su perbgimais, atsiaudant t pus, kad neispaust lauk"13. 90

4. Daugiausia moni, tarp j ir partizan, Lietuvoje uvo 19441945 m. (per 12 tkst.), kai partizanams vadovav karininkai ir puskarinin kiai, kariuomenje neapmokyti partizaninio karo taktikos, mgino su sovietais kariauti pozicin kar. Partizan ikastus apkasus ir blindaus soviet kariai idauydavo minosvaidi ir patrank viais, o vliau par tizanus iaudydavo kulkosvaidiais. Pokario metais ms partizanai turjo ne blogesnius, o gal ir geresnius u soviet lengvuosius ginklus, bet sun kij jie neturjo, gal tik i pradi vien kit minosvaid. O sovietai pri reikus pasitelkdavo net aviacij, arvuotus traukinius ir kitus tuo metu mo dernius ginklus. 5. Dauguma pagrindini partizan slptuvi, ypa emje rengti bunkeriai, buvo nepritaikyti gynybai. Dauguma j teturjo vien jim (nors buvo ir labai iradingai rengt, su keliais jimais bei ilgais ke li deimi metr koridoriais), todl idavus bunker ir atidarius jo dangt isigelbti nelikdavo jokios vilties. Bunker blokav kariai beveik niekuo nerizikavo, gal tik vien kit kart, kai partizanai bdavo savo bunker uminav ir susisprogdindavo, tada davo ir per arti bunke rio buv kariai. Tiesa, kartais partizanai, rizikuodami bti sueisti ir pa imti nelaisv, mgindavo vertis, pro atidaryt bunkerio ang imes dami granatas. 6. Okupant kovos metodai buvo klastingi ir iaurs. 1944-1945 m. buvo iplits (1946 m. kovo mn. truput suvarytas) masikas sodyb su visais ten esaniais monmis deginimas, uklupus jose partizanus. Neretai tose sodybose partizan ivis nebdavo, o bdavo vien tariama, jog jie ten ueina ar turi slptuv (Panemuns dzkai 1944 m. Kald ivakarse bu vo deginami u antisovietin nusiteikim, nors dokumentuose tai buvo api forminta kaip kovos su partizanais). Tuo atveju, jei partizanai i tikrj bdavo sodyboje, j padegus padegamomis kulkomis isigelbti nuo kari bdavo beveik nemanoma, nes tiek dienos, tiek nakties metu mogus gaisro fone bdavo puikus taikinys (iimtis - iaud, ieno prikrauti kluo nai: jie degdami smarkiai rkdavo, todl apsupti partizanai kartais patys juos padegdavo ir dm priedangoje mgindavo prasiverti). Daug parti zan, nenordami gyvi patekti suvrjusi ekist rankas, yra sudeg j padegtuose pastatuose. Okupantai su savo azijatika klasta uklupo ms mones tam nepa sirengusius. Partizan vardu klastingai veik ekist agentai smogikai. Jie ne tik nuud per 700 partizan, bet apsimet partizanais itard apie 91

700 ms pasiprieinimo dalyvi14, kuri dauguma, netardami klastos, vis k nuoirdiai jiems isipasakodavo. itaip igautos inios - tai ir naujos tys, ir nauji sumimai, ir naujos provokacijos. Bta ir vairi operaty vini kombinacij" (pavyzdiui, neva pamesti dokumentai), kurioms pa sisekus partizanai, tar idavyste, suaud deimtis, o gal ir imtus nekalt moni, tarp j ir savo ginklo broli. ekistai griebdavosi visokiausi imoni: umigdydavo vairiais prepa ratais, agent namuose rengdavo radijo signalizavimo sistemas (jos bda vo jungiamos pasirodius partizanams), itepdavo partizan batus ilgai kvap ilaikaniais tepalais, kad bt lengviau sekti unims, ir pan. 7. Pagrstai galima teigti, jog dalis t 12 tkst. vyr, nuaut 1944 1945 m., nebuvo partizanai, o daugiausia nuo tarnavimo RA ir nuo pa siuntimo front besislapstantys vyrai, daugiausia kaimieiai. Dalis j i vis jokia forma okupantams nesiprieino, o buvo nuauti i sadistinio po linkio ar net per apsirikim. Kad dalis 1944-1945 m. nuaut vyr buvo ne partizanai, veria manyti tas faktas, jog ekistiniai kareivos ataskaito se neretai raydavo, kad nuov, tarkime, trisdeimt vyr, o i j pam 5 autuvus, 2 automatus ar pan. Patys ekistai, suprasdami, jog negali bti ginkluotas tik kas 3-4 partizanas, isigalvodavo vairi ios situacijos pa aikinim. Labai populiarus buvo toks: persekiojami partizanai ginklus i met, paskandin pelkse ir pan., todl j neva nepavyk surasti. ekis t vadovyb buvo nieko prie, kad pagsdinimui bt nuautas ir vienas kitas nekaltas mogus, taiau siek, kad kova su partizanais nebt vien imitacija, todl reikalavo suvestinse ir ataskaitose btinai nurodyti, kiek ginkl paimta i partizan. Po 1945 m., kai su partizanais daugiausia ko vojo 4-oji D, uvusi partizan apskaita buvo daugma tvarkinga. Tiesa, ir vlesniais metais ant kai kuri kariki suvestini galima rasti operaty vinink pastabas, jog toks ir toks, daniausiai paimtas nelaisv, yra ne partizanas, o tik partizanas rezervistas arba ryininkas. Karikiai vis lai k buvo link savo nuopelnus ipsti, nes nuo to priklaus premijos, ap dovanojimai, laipsni ir pareig paklimas. Tyrintojai mano, kad i 1944-1945 m. uvusij nuo 1/4 iki puss bu vo ne partizanai. Ms manymu, ne maiau kaip tredalis tais metais u vusi moni tikrai buvo ne partizanai. Kiekvienas pilietis turi teis ginklu prieintis jo al okupuojaniai ka riuomenei. Kuo besiprieinanij daugiau, tuo tos alies visuomen yra labiau pilietikai subrendusi. Ginklu besiprieinantys okupacijai asmenys 92

yra agresijos aukos, bet ypa skaudios aukos yra nuudyti civiliai gyven tojai. Pokario metais j buvo tkstaniai. 8. ekistini kari maiau uvo ir dl ms partizan poirio juos. Partizanai stengsi neliesti okupant kariuomens (nuo jos tik gintis), o atkakliai kovoti su savais idavikais - stribais, operatyvininkais, aktyvistais, partiniais veikjais ir komjaunuoliais. Tokia partizan taktika pasiteisino. Madaug iki 1950 m. partizanai pajg tiek nepriklausomos valstybs at krimo idjomis, tiek naudodami jg prie idavikus ilaikyti ms tau t gana viening, maai beukrst komunizmo dogmomis. 9. ekistiniai kariai, net eiliniai, tarnaudami 5-6 metus, tapdavo pro fesionaliais, gana gerai parengtais udikais, o partizanai, ypa po 1945 m., negaldavo net pasitreniruoti savo ginklais (tai darydavo didesniuose r siuose ir kitose udarose patalpose, kol jos prisipildydavo dm). Be to, ilgainiui j ginklai, ypa oviniai, anot partizan, supuvo". 10. Operacijose prie partizanus - kartais su kariuomene, o retsykiais ir vieni - dalyvaudavo ir stribai, j nuostoliai tame kare buvo kur kas didesni. Kokius duomenis apie savo, raudonj", nuostolius pateikia ekistai? 1953 m. spalio 25 d. paymoje, pasiraytoje MVD 4-osios valdybos (2-N valdybos galiojim permjos) virininko mjr. P. Raslano, tarp vairi su vestini duomen, nurodani, kiek ekistai pasidarbavo Lietuvoje, yra duomen ir apie okupant bei kolaborant nuostolius15:
1944 1945 1946 1947 1948 1949 1950 1951 187 272 52 44 1952 1953 93 92 17 35 63 17 5 I viso 10 115 12 924 2 022 1 596

vykdyta partizan puolim (vraeskich projavlenij) 823 560 285 854 3324 2354 1572 J metu nukauta 582 3419 2731 2626 1673 1018 494 I j sovietinio aktyvo 253 447 299 256 122 83 493 Nuostoliai vykdant operacijas 93 725 118 98 273 155 50

i suvestin ekistai pareng gana kruopiai, joje jau nra kai kuri aikiai du tris kartus padidint skaii (kad ir apie gyvus paimtus parti zanus), taiau, kaip ir visa ekist statistika, ji nra visikai patikima. Joje neiifruojama, kas buvo tie daugiau kaip 12 tkst. partizan nukautj, iskiriamas tik sovietinis aktyvas". Kaip vliau iaikja, itaip buvo va dinami ir tikrieji ginkluoti aktyvistai, ir stribai. Nuostoliai vykdant ope
93

racijas" galt bti kariki nuostoliai, patirti partizaniniame kare, taiau jie nesutampa su duomenimis, kuriuos yra paskelbs 4-osios divizijos ta bas. Taip ir lieka neaiku, ar nuostolius" ekistai skaiiavo tik uvusius, ar ir sueistuosius, ar vien karikius, ar ir operatyvininkus ir 1.1. iaip ar taip, jie yra per mai ir jais galima remtis tik santykinai. Daugiausia turime duomen apie soviet nuostolius 1944 ir 1945 m. Antai ministro J. Bartaino paymoje apie partizan puolimus 1944 m. liepos mn.-1945 m. birelio 1 d.16 raoma, jog per t laik partizanai sureng 2009 puolimus, kuri metu 1492 mones nukov, 209 sueid, 275 nusived. I j: 1. NKVD-NKGB darbuotoj: nukauta - 71, sueista - 10, nusivesta - 4. 2. NKVD ir RA karinink: nukauta - 24, sueista - 6, nusivesta - 1. 3. Eilini ir serant: nukauta - 70, sueista - 25, nusivesta - 3. 4. Sovietinio partinio aktyvo: nukauta - 493, sueista - 43, nusivesta - 15. 5. Kit piliei": nukauta - 834, sueista - 125, nusivesta - 110. Kitoje paymoje pateikiami tokie skaiiai1':
1944 m. 1945 m. sausis vasaris kovas balandis gegu I viso 691 277 1341 2309

1. Pulta NKVD-NKGB darbuotojai, milicininkai, kariai, aktyvas 383 68 55 57 53 75 2. Pulta staigos ir mons 148 17 8 49 12 43 3. Kiti puolimai 158 139 323 115 253 353 I viso 477 854 238 187 204 349 Per tuos puolimus nukauta: 1. NKVD-NKGB darbuotoj 35 6 4 2. NKVD VK ir RA karinink 19 2 3. Eilini ir serant 26 2 6 4. Aktyvist 54 253 53 5. Kit piliei" 135 141 582

7 1 15 46 174

7 2 12 50 253

14 5 12 86 344

73 29 73 542 1629

OBB virininko pplk. B. Burylino patvirtintose dviejose paymose pa teikiami tokie duomenys apie partizan 1944 m.-1945 m. rugpjio 1 d.
94

surengtus puolimus ir j metu patirtus raudonj" nuostolius18 (antroji payma taip pat pasirayta rugpjio mn., jos duomenys pateikti skliaus teliuose skiltyje i viso19:
1944 m. 1945 m. I ketvirtis Partizan puolim 854 629 1213 308 3004 (2898) 927 (865) 57 (55) 316 (295) 1704 (1683) 2116 (2027) 1. Teroro aktai prie NKVD-NKGB darbuotojus, kariuomen, stribus, aktyv 180 231 383 133 2. Diversijos prie transport, ryius, mones 27 9 19 2 3. moni, kolki puolimai 121 4. Kiti puolimai 323 Partizanai nukov 582 450 840 244 I j: 1. NKVD- NKGB darbuotoj ir milicinink: nukauta 35 17 5 sueista 5 2 nusivesta 2. NKVD VK ir RA karinink: nukauta 19 sueista 3 nusivesta 3. Eilini ir serant: nukauta 26 sueista 5 nusivesta 4. Sovietinio partinio aktyvo: nukauta 253 sueista 12 nusivesta 85 5. Kit piliei": nukauta 249 sueista 36 nusivesta 3 2 1 23 16 3 153 21 34 254 32 52 187 28 88 574 101 150 412 833 136 28 130 37 II ketvirtis Liepa I viso

28 7 6 9 4 42 11

15 6
-

95 (89) 23 (19) 8 (11) 36 (36) 10 (9) 2 (1) 108 (99) 36 (36) 7 (5) 650 (617) 81 (66) 242 (220) 1227 (1186) 187 (188) 242 (252)

5 1 1 17 4 2 57 20 35 150 18 40

Dar vienoje B. Burylino paymoje20 raoma, jog 1945 m. i viso ure gistruota 3224 partizan puolimai, i j: 1. Teroras prie karikius, milicininkus, aktyvistus - 905. 2. Valstybini staig, moni puolimai - 333. 3. Kiti puolimai - 1986.

95

Per puolimus: nukauta - 2419, sueista - 476, nusivesta - 537. I j: 1. NKVD-NKGB darbuotoj ir milicinink: nukauta - 88, sueis ta - 27, nusivesta -11. 2. VK ir RA karinink: nukauta - 24, sueista - 7, nusivesta - 2. 3. Serant ir eilini: nukauta - 105, sueista - 47, nusivesta - 8. 4. Sovietinio partinio aktyvo: nukauta - 575, sueista - 120, nusives ta - 201. 5. Kit piliei": nukauta - 1630, sueista - 275, nusivesta - 315. Dar viena B. Burylino pasirayta payma apie nuostolius, patirtus partizanams puolant 1944 m. liepos mn.-1945 m. rugsjo 1 d., pateikta tarp dokument (r. 25 dok.). Si payma domi tuo, kad joje ivardija ma net 19 nuo partizan nukentjusi moni grupi. Priklausymas kai kurioms grupms (be ekist, j kari, dar ir valsi, apylinki staig darbuotojai ir kt.) ir nulm j likim, o kiti (valstieiai, naujakuriai, vi dutiniokai, varguoliai, buos ir kt.) partizan buvo suaudyti ne dl sa vo profesijos ar socialins padties, o todl, kad dirbo okupant infor matoriais, aikiai jiems simpatizavo, padjo sudarinti ibuoinamj, tremiamj sraus ir t.t. Lyginant ekist pateiktus 1944-1945 m. duomenis, atrodo, kad jie nuosekls, dideli nesutapim nra. Labiausiai nesutampa dvi OBB vir ininko pplk. B. Burylino pasiraytos to paties laikotarpio paymos. Ga lima pamanyti, kad antrojoje paymoje (jos duomenys pateikti skliaus teliuose) netraukti kai kurie duomenys, nes beveik visi skaiiai joje yra maesni (partizan puolim - 106 maiau, aktyvo uvo 33 maiau, nu sivesta 15 maiau ir t.t.), taiau yra ir didesni (sueista vienu pilieiu" daugiau, nusivesta 10 daugiau). Galimas daiktas, ekistai ne visada dirs teldavo savo jau sudarytas paymas-suvestines, o jas sudarindami remdavosi skirtingais pradiniais duomenimis. Viena i paym rodo, kad stribai kartais bdavo priskiriami sovietiniam partiniam aktyvui". (Stri b statusas buvo labai neapibrtas; jie buvo laikomi vietine ginkluota grupuote; enkavedistai, vliau - emvdistai, emgbistai j nelaik savo etatiniais darbuotojais, nors i tikrj tai buvo profesionali, gaunanti at lyginim karin grupuot, dirbanti okupantui, t. y. savotiki samdiniai.) Taigi ekist duomenimis, 1944-1945 m. partizanams puolant uvo tiek prie partizanus su ginklu kariavusij:

96

1945 m. 1944 m. 1 NKVD-NKGB darbuotoj ir milicinink: 88 nukauta 35 27 sueista 5 11 nusivesta 2 NKVD VK ir RA karinink: 24 nukauta 19 7 sueista 3 _ 2 nusivesta 3. Serant ir eilini: 105 26 nukauta 47 5 sueista 8 nusivesta 4 Strib: apie 120 apie 220 nukauta apie 10 apie 100 sueista apie 50 apie 100 nusivesta

I viso 123 32 11 43 10 2 131 52 8 apie 320 apie 110 apie 150

(Pastaba: nustatant uvusi, sueist, nusivest strib skaii, vado vautasi tokiu skaiiavimu - pagal vairias paymas nustatyta, kad skir snyje sovietinis aktyvas" apie 90 proc. moni sudaro stribai, o apie 10 proc. - ginkluotas sovietinis partinis aktyvas. Taip yra skaiiuojant ekistini operacij metu uvusius stribus. Partizanams puolant apie puse buvusi skiltyje sovietinis partinis aktyvas" sudar stribai.) Nusta tant galutin uvusij skaii, prie j reikt pridti ir nusivestuosius" (ekistai iai dingusi moni grupei nusakyti vartoja kelis terminus pagrobtas" (zachvaen) ir nusivestas" (uveden)). Partizanai kaljim neturjo, puolim metu paimtus prieus atokesnje vietoje itardydavo, o po to daniausiai suaudydavo. Iimtis buvo tik stribai, kurie, ypa 1945 m., retsykiais po vien, o kartais ir grupelmis pereidavo pas par tizanus. Kad nenukentt eimos, j pasitraukimas pas partizanus b davo pavaizduojamas kaip pamimas nelaisv. 1945 m. toki perbg li pas partizanus tarp nusivestj" galjo bti apie 25 proc. Vadina si, 1944-1945 m. partizanams puolant uvo 134 NKVD-NKGB darbuo tojai ir milicininkai (vadinamieji operatyvininkai), 45 NKVD ir RA ka rininkai, 139 kariuomens serantai ir eiliniai bei apie 430 strib. Tai gi, ekist duomenimis, partizanams puolant 1944-1945 m. uvo 184 ka rikiai. Apie okupant ir kolaborant nuostolius jiems patiems partizanus puo lant, t. y. partizanams ginantis nuo prieo puolim, yra toki duomen.
97

J. Bartaino paymoje21 raoma, kad 1944 m. liepos mn.-1945 m. bir elio 1 d. Lietuvoje surengtos 4233 ekistins karins operacijos, nukau ta 7174 partizanai. Partizanai nusived 33, pai puolanij uvo 436, su eista 193. I j: 1. NKVD-NKGB darbuotoj: nukauta - 45, sueista - 15. 2. NKVD ir RA karinink: nukauta - 23, sueista - 8. 3. Eilini ir serant: nukauta - 138, sueista - 109. 4. Strib: nukauta - 185, sueista - 56, nusivesta - 33. 5. Aktyvist: nukauta - 45, sueista - 5. OBB virininkas pik. A. Gusevas paymoje apie rus puolimus 1944 m. liepos mn.-1945 m. birelio 1 d. kartoja tuos paius duomenis, kurie pa teikti J. Bartaino paymoje22. OBB virininko pplk. B. Burylino viena pa yma23 apie okupant surengtus puolimus 1944 m. liepos mn.-1945 m. rugpjio 1 d. gantinai skiriasi nuo kitos to paties laikotarpio paymos24 (antrosios duomenys pateikiami skliausteliuose). Pasak jo, tuo laikotarpiu buvo surengta 5831 operacija, i j 1944 m. - 870, 1945 m. pirmame ket virtyje - 2210, antrame - 1945, liepos mn. - 836. J metu nukauta 9461 partizanas. Puldami uvo ir buvo sueista tiek okupant ir kolaborant:
1944 m. 1945 m. I ketv. 14 10 1 13 3 84 68 109 6 18 28 2 248 II ketv. 23 6 9 7 38 52 1 92 60 30 7 6 169
Turi bti 69.

Liepa 3 4 2 23 29 5 3 3 2 3 38

I viso 58 (55) 18 (19) 1 d) 35 (31) 15 (13) 183 (199) 158 (191) 1 (1) 219 (215) 89* (88) 48 (48) 53 (50) 13 (11) 3 (-) 548 (550)

1. NKVD-NKGB darbuotoj: 18 uvo sueista 2 nusivesta 2. NKVD ir RA karinink: 9 uvo sueista 3 3. Serant ir eilini: uvo 38 9 sueista nusivesta 4. Strib: uvo 13(?) sueista nusivesta 5. Sovietinio partinio aktyvo: uvo 15 sueista 3, nusivesta I viso uvo 93

98

Dar vienoje paymoje nurodoma, kiek uvo rugpjio-rugsjo mn.25: NKVD-NKGB darbuotoj 4 (2 ir 2), karinink - 3 (3 ir -), serant ir ei lini - 22 (9 ir 13), strib - 17 (13 ir 4), aktyvist - 3 (2 ir 1). iuose duomenyse stribai atskirti nuo aktyvist. Kaip ir duomenyse apie partizan vykdytus puolimus, nesutampa to paties asmens - OBB virininko B. Burylino- pasirayti to paties laikotarpio dviej paym duo menys. Nors bendra uvusij suma nesutampa tik dviem uvusiaisiais (548 ir 550), bet tarp atskir duomen pozicij yra nema skirtum. An tai vienoje paymoje nurodoma, kad karinink uvo 35, o kitoje - 31, ser ant ir kareivi atitinkamai 183 ir 199, strib - 219 ir 215 ir t.t. Be jau mint prieasi, kodl tie patys duomenys nesutampa, galima spti ir toki: centras neturjo tiksli duomen i kai kuri vietovi ir juos nura ydavo nuo lub. Taigi ekist duomenimis, 1944 m. partizanus puolant uvo 18 NKVDNKBG operatyvinink, 9 karininkai, 38 serantai ir eiliniai, 13 strib, 15 aktyvist. 1945 m. iki spalio 1 d. uvo (nustatant uvusij skaii, im tas abiej B. Burylino paym vidurkis): NKVD-NKGB operatyvinink 43 (pripliusuotas 1 nusivestas), karinink - 27, serant ir eilini 176 (pripliusuotas 1 nusivestas), 285 stribai (pripliusuoti 64 nusivesti, t. y. 3/4 vis nusivest strib) bei 42 ginkluoti aktyvistai (pripliusuoti 3 nusives ti). Jei manytume, kad likusiais t met spalio-gruodio mnesiais uvo tiek pat, kiek sudaro rugpjio-rugsjo mnesi vidurkis (tai daroma to dl, kad duomen apie tuos likusius 3 mnesius nepavyko surasti), tai i eit, kad met pabaigoje per 3 mnesius uvo madaug 6 operatyvininkai, 4 karininkai, 33 serantai ir kareiviai, 25 stribai, 5 aktyvistai. Vadinasi, per visus 1945 m. partizanus puldami uvo 49 operatyvininkai, 31 karininkas, 209 serantai ir eiliniai, 310 strib ir 47 aktyvistai, o per 1944-1945 m. puldami uvo 67 operatyvininkai, 40 karinink, 247 serantai ir eiliniai, 323 stribai, 62 ginkluoti aktyvistai. Vienoje i ataskait LKP(b) CK P. Kapralovas rao, kad 1944-1945 m. operacij metu uvo 71 ope ratyvininkas, 53 karininkai, 226 serantai ir eiliniai, apie 440 strib ir apie 30 ginkluot aktyvist. Susumavus, kiek okupant ir kolaborant uvo tiek jiems partizanus puolant, tiek partizanams juos puolant, ieit, kad 1944-1945 m. i viso uvo 205 operatyvininkai, 98 vidaus kariuomens karininkai, 365 seran tai ir eiliniai, apie 850 strib ir apie 100 ginkluot aktyvist. Tad i viso tais kruvinais metais yra uv per 1,5 tkst. okupant ir kolaborant. 99

Ar iais skaiiais galima tikti? Nevisikai. Dl keli pozicij tikrai ga lima abejoti. Pirma, abejotina, ar ivis karo meto ir pokario sumaityje vairioms vidaus kariuomens rims priklaus daliniai (pasienio pulkai ir briai, auli pulkai, neaiku kam priklaus stribai) tvarkingai pristatydavo ataskaitas apie savo nuostolius. Antra, pasienio briai - o j ms kra te tuo metu veik nuo penki iki septyni - priklaus kitai inybai - pa sienio valdybai ir tikriausiai duomenis teikdavo jai. Treia, stribai vis lai k buvo ne itin tvarkinga ir drausminga kariuomen, ypa pakrikai jie vei k karo metais ir pirmaisiais pokario mnesiais. Kiek j tada uvo - tik riausiai niekas neino. Tarus, kad kariki tuo metu galjo ti keliais im tais daugiau negu pateikta oficialiuose duomenyse, strib galjo ti irgi kokiais penkiais imtais daugiau. LSSR NKVD kadr skyriaus 1945 m. ataskaitoje raoma, kad tais me tais Lietuvoje uvo 138 NKVD-NKGB bendradarbiai, 393 NKVD kari ninkai ir kareiviai, 615 sovietini partini aktyvist ir 1630 piliei", 1432 vairi grupi mons buvo sueisti ar nusivesti26. Tai, beje, beveik sutam pa su anksiau pateiktais skaiiavimais, pagal kuriuos 1945 m. i viso u vo (tiek puldami, tiek gindamiesi) 139 operatyvininkai ir 371 karikis. Ta iau negalima suprasti, kodl ataskaitoje nurodoma, kad 1945 m. uvo tik 615 aktyvist, nes j skaii turjo eiti ir stribai, o 1945 m. ekist duo menimis, uvo apie 850 strib. Tas ataskaitoje sumaintas aktyvist" skai ius, matyt, atsirado manipuliuojant svokomis liaudies gynjas" ir aktyvistas, skirstant uvusius partizanams puolant ir jiems patiems puo lant, o gal dl dar kitoki statistini gudrybi. Vlesni met duomenys nra tokie detals, iskyrus duomenis apie uvusius 4-osios D karius. Bet ir jie, kaip matysime, gana savotikai pa teikiamai. Kaip ekistai skaiiuodami supainiodavo skaiius, galima suprasti paly ginus LSSR UBB* 1-ojo skyriaus virininko mjr. S. Figurino paym, sis t Maskvos ir Vilniaus Centro komitetus27, su kitais ekist duomenimis apie j darb ir nuostolius 1946 m. ioje majoro paymoje pateikiami duo menys apie okupant nuostolius ir partizanus puolant, ir iems puolant, ta iau pastarieji yra iifruoti, nurodyta, kuriai grupei priklauso nukautieji, o pirmieji - ne. Anot S. Figurino, kariams puolant (vykdant operacijas") nu kauta 273, sueista - 246, dingo be inios - 5. Kas jie tokie - nepasakyta. Ar tai tik karikiai, ar ir operatyvinin * Upravlenije borby s banditizmom - Ko kai - neaiku. 1946 m. Lietuvoje veivos su banditizmu valdyba.
100

k beveik vien 4-oji divizija. plk. M. Klimovo ataskaitoje (apie j vliau) ra oma, kad 1946 m. uvo 141 ios divizijos karys. Tad kas tie kiti lik 132? Apie partizan puolimus S. Figurino paymoje raoma, jog jie 1946 m. su reng 2354 puolimus, kuri metu nukov 2731 mog, i j 33 MVD-MGB darbuotojus, 34 milicininkus, 7 karininkus, 31 serant ir eilin, 165 stribus, 432 aktyvistus, 2029 kitus pilieius". Pastaruosiuose duomenyse labai keis tai atrodo didelis uvusi aktyvist skaiius ir palyginti maas uvusi stri b skaiius. O iaip jau, lyginant i paym su Maskvos vidaus kariuome ns vyriausiosios valdybos operatyvinio skyriaus paymomis-suvestinmis, matyti, jog pastarosiose duomenys gerokai sumainti (S. Figurino paymo je nurodyta, kad partizanai 1946 m. puol 2354 kartus, Maskvos - 1840, partizanai nukov atitinkamai 2731 ir 2262 mones, paimta mi metu i partizan 501 ir 329 kulkosvaidiai ir t.t.). Sunku pasakyti, ar ta skaii painiava, nesutapimai, sudarantys net 25 proc., buvo ne itin rpestingo dar bo padarinys, ar skaiiai smoningai buvo tai didinami, tai mainami. Beje, latvi profesorius H. Struodas (Strods) savo knygoje Latvijos nacionalinis partizan karas" pateikia tokius duomenis apie 1945 m. Lat vijoje ir trijose Baltijos alyse uvusiuosius28 (iuos duomenis jis m i Maskvos archyv):
Latvijoje ekist ekistins kariuomens Aktyvist Soviet valdios rmj 36 48 225 164 Baltijos valstybse 176 278 1311 2211

Kadangi ioje suvestinje neminimi stribai, o tik aktyvistai", galima manyti, jog tai yra duomenys apie raudonj" nuostolius partizanams puolant. Apie 4-osios D nuostolius yra toki duomen. 1948 m. spalio 14 d. A. Sniekui adresuotoje ataskaitoje ios divizijos vadovyb ra, kad iki to laiko Lietuvoje yra uvs 441 tos divizijos karys, 610 buvo sueisti29. Su iais skaiiais beveik sutampa dr. A. Anuausko paskelbti 4-osios divizijos nuostoliai 1945-1949 m.30
1945 uv Sueisti I viso 140 184 324 1946 141 171 312 | 1947 98 129 227 1948 41 78 119 1949 43 87 130 I viso 463 649 1112

101

Raau beveik", nes ieit, kad atmetus 43 karius, uvusius 1949 m., iki 1949 m. turt bti 420 uvusij, o juk ataskaitoje A. Sniekui raoma, jog iki 1948 m. spalio 14 uvo 441. Tas pat ir su sueistaisiais. Atmetus 1949 m. 87 sueistuosius, ieit, kad iki 1949 m. turjo bti 562 sueistie ji, bet A. Sniekui raytoje ataskaitoje nurodoma, jog buvo sueista 610 ka ri. Matyt, tie skaii netikslumai ekist ataskaitose buvo sistemingi. irint ekist patirtus nuostolius, matyti, kaip majant partizaninio karo intensyvumui, majo ir j nuostoliai. Tie nuostoliai truput padidjo 1949 m. ir t padidjim, be abejo, lm tai, kad partizanai aktyviau prie inosi kolki krimui. Kokie netiksls buvo ekist skaiiavimai, rodo ir vidaus kariuomens vyriausiosios valdybos operatyvinio skyriaus 3-iojo poskyrio virininko pplk. imko sudaryta suvestin31. Joje raoma, kad Lietuvoje 1946 m. u vo 125 vidaus kariuomens kariai, 137 buvo sueisti, 4- nusivesti. Tuo tar pu anksiau pateiktoje 4-osios divizijos ataskaitoje raoma, kad tais me tais uvo 141 karys, 171 buvo sueistas. 1946 m. be 4-osios divizijos Lie tuvoje dar veik jai nepavaldus 108-asis pulkas, tad i viso 1946 m. soviet kari turjo ti daugiau negu 141. Jau esame kalbj apie nesutapimus tarp mjr. S. Figurino parengtos paymos ir maskviki duomen. Tie ne sutapimai dar labiau tikina santykiniu ekist duomen tikslumu. Beje, apie dingusius be inios karius. Pplk. imko paymoje jie ivar dijami visi iki vieno. Nurodoma, jog SSRS teritorijoje 1946 m. j dingo 8: po 4 Lietuvoje ir Ukrainoje. Dl Lietuvoje dingusi 2 kari abejoni nekyla (tikriausiai juos nusived partizanai ir suaud), o dl kit 2 su klysta - jie dingo ne Lietuvoje, o Ukrainoje. Taigi vienas karys dingo 1946 m. rugsjo 29 d., kai 32-ojo P kariai, grdami i operacijos, usuko pas gyventoj pailsti, vienas i j ijo lauk ir negro. Kitas atvejis: spalio 5 d. 285-ojo P 2-ojo bataliono brio vadas ltn. Strekalovas, vyk dydamas uduot saugoti duonos paruoas vykdanius darbuotojus, su vietiniu kaimo valdios (matyt, apylinks) atstovu girtuokliavo ir tos gir tuoklysts antr dien dingo. Taiau dar 2 kariai, apie kuriuos raoma, kad jie priklaus 4-osios D 37-ajam ir 267-ajam pulkams bei dingo dre suodami unis prie Brod miesto, tikriausiai priklaus 62-ajai D, dislo kuotai Vakar Ukrainoje, nes 37-asis P priklaus tai divizijai (Brod miestas yra Ukrainoje). Labai domi anksiau pateiktos lentels likusi dalis, kurioje ivardija mi nuostoliai, patirti ypating atvej metu:
102

| 1945 uv Sueisti I viso 84 126 210

1946 67 113 180

1947 55 123 178

1948 61 135 196

| 1949 40 79 119

I viso 307 576 883

Taigi uv ypating atvej metu sudaro beveik 40 proc. vis iki 1950 m. Lietuvoje uvusi 4-osios divizijos kari (ekist duomenimis, i viso u vo 463 plius 307 lygu 770). K reikia tie ypatingi atvejai"? Retsykiais tai buvo atvejai, kai kariai davo nuo savj kulk. Kartais susiaudydavo kariai, daniau - kariai su stribais. Bet daniausiai nuo saviki kulk ka riai davo operacij metu. Per operacijas visas apiekomas rajonas pirmiausia bdavo apsupamas kariuomens utvar iedu ir tame rajone (mike, miko kampe, kvarta le ir pan.) esantys partizanai taip bdavo blokuojami. Ublokuot rajon ukuodavo - apiekodavo grandine arba grupelmis einantys kariai. Taip einant didesn atstum, ypa tankiame arba pelktame mike, ukavimo grandin suirdavo. Tai vykdavo ir nesmoningai, ir smoningai - aplen kiant tankumynus, drgnas vietas, nenorint sulapti ar susidraskyti ir bi jant tokiose vietose akis ak susidurti su partizanais. Be mint prieas i, ypa danai grandin nutrkdavo sandrose tarp padalini. Suirus grandinei, dalis kari nukrypdavo ir ieidavo ne ten, kur turdavo pasiro dyti, todl kartais bdavo utvarose idstyt kari apaudomi. Po sav j ugnimi papuldavo ir tie, kurie persekiodami partizanus isiverdavo priek ir atsidurdavo ten, kur j dar neturdavo bti. Kartais, bijodami tankm smukusi partizan, kariai tankumynus apaudydavo aklai, par tizan nematydami. Aklai paleista kulka galdavo ir savikius pakloti. Yra aprayta atvej, kai, nordami pavyti partizan, stipresni kariai isiverda vo priek ir bdavo savj, audiusi partizan, nukaunami ar suei diami. Saviesiems ypa pavojingos bdavo kulkosvaidi ir automat se rijos. Neaiku, ar prie m soviet kariams, kaip Antrojo pasaulinio karo metais, duodavo igerti degtins ar spirito. Partizanai liudija, jog kartais soviet kariai, eidami ukavimo grandinje, elgdavosi tarsi bt girti - kalodavo, padrikai audydavo. Gali bti, jog jie itaip drsinosi, o gal ir bdavo apgirt (jei ne virinink vaiinti, tai patys pas mones rastos degtins igr). Beje, ir ia galima rasti ssaj su enijos karu. Kaip inoma, to karo metu daug rus kari uvo nuo savosios aviacijos ir artilerijos antpuoli. Kai kuri rus kariki nuomone, pus rus kari tame kare uvo nuo sa103

viki kulk, bomb, sviedini. Neretai visikai smoningai susikaudavo vairi kariuomens ri daliniai (Gynybos ir Vidaus reikal ministerij da liniai, kontrvalgybos padaliniai ir kt.). plk. S. Knezys rao: Tarpusavio su sirmimai ar susiaudymai vykdavo dl menko vad ir kari pasirengimo, i baims prie en antpuolius, dl prastos dalini sveikos. Be to, to kius susirmimus provokuodavo ir en kovotoj grups"32. Visa tai, kas ia pasakyta, tinka ir ms partizaninio karo laikotarpiui, tik od enas" reikt pakeisti lietuvis partizanas". Neaiku tik, kiek ms partizanai s moningai iprovokuodavo kari tarpusavio susiaudymus, taiau kad kariai susiaudydavo, kai operacij metu sandroje tarp dviej padalini prasiver davo partizanai, tai ne kart yra minje tiek partizanai, tiek ekistai. Taiau Lietuvoje vykusio partizaninio karo metu, kuris mi intensy vumu, panaudotos technikos kiekiu gerokai nusileido enijos karui, daugiausia soviet kari, rayt skiltis nekoviniai nuostoliai" arba ypa tingi atvejai", davo ne nuo saviki kulk, o dl kit prieasi. Per palyginti intensyvius 1946 m. mius 4-ojoje D ypatingais atve jais" yra uv33:
1. Nemokikai ir neatsargiai elgiantis su ginklu 2. Autoavarijose 3. Susidrus su saviki briais 4. Susidrus su RA kariais 5. Girtuokliaujant ir plikaujant 6. Paskendo 7. Nuudymai 8. Kiti atvejai I viso Atvej) uvusij 52 20 13 4 10 3 2 1 5 1 1 2 10 2 95 31 Sueistj 58 26 11 1 5 2 9 112

Taigi 1946 m. susidrus ir susiaudius su savikiais uvo 4 kariai (13 proc.), o daugiausia - 20 (65 proc.) uvo neatsargiai elgdamiesi su gin klais. Beje, tais metais 13 vidaus kariuomens divizij (63-iojoje, 5-ojoje, 4-ojoje, 7-ojoje, 62-ojoje, 81-ojoje, 82-ojoje, 65-ojoje, 64-ojoje, 56-ojoje, 10-ojoje, 8-ojoje ir 1-ojoje MD), dislokuot Soviet Sjungos teritorijo je, ir vidaus kariuomens daliniuose, dislokuotuose u jos rib (Vokie tijoje, taip pat iaurs, Centro grupuotse, 12-ajame, 170-ajame P, 13-ajame, 8-ajame, 290-ajame MP, 234-ajame AB), i viso buvo 722 ypa tingi atvejai, kuri metu uvo 263 kariai, o 670 buvo sueista. Beje, tarp mint 13 divizij 4-ojoje ypating atvej buvo daugiausia. Panai nuos toli patyr ir 62-oji bei 82-oji divizijos, dislokuotos Vakar Ukrainoje
104

(62-ojoje ypating atvej buvo 86, per juos uvo 30, sueista - 75, 82-ojoje atitinkamai 73, 28 ir 61). Tuo tarpu kaimyninje Latvijoje dislokuotoje 5-ojoje D ir Estijoje dislokuotoje 63-iojoje D toki atvej atitinkamai buvo 35, 10, 27 ir 27, 9, 30. Tok skirtum, be abejo, lm tai, kad 4-ojoje divizijoje 1946 m. buvo ne maiau kaip 8 pulkai, o kartais ir 12, t. y. ji buvo beveik tris kartus didesn u prast divizij. Nema tak tiems ypatingiems atvejams turjo ir kov intensyvumas ms krate (daniau naudojami, valomi, utaisomi ir t.t. ginklai, daniau vainjama, stipres ni kareivi stresai ir t.t.). Vlgi ir ia krinta akis duomen nesutapimas. Divizija nurod, kad jos nekoviniai" nuostoliai 1946 m. buvo 67 uv ir 113 sueisti kariai, o vidaus kariuomens vyriausioji valdyba tuos skaiius sumaino iki 31 ir 112. Atkreiptinas dmesys, kad ir kitoje, 1947 m. nekovini nuostoli suves tinje nurodomi maesni skaiiai34 negu pateikta 4-osios divizijos suvesti nje. Pastarojoje raoma, jog tais metais uvo 55 kariai, 123 buvo sueis ti, o Maskvos suvestinje - atitinkamai 41 ir 117. Pagal i lentel, 1947 m. dl neatsargaus elgesio su ginklu uvo 5 (12 proc.), buvo sueisti 51, au tomobili avarijose uvo atitinkamai 7 (17 proc.) ir 24, susidrus su sa vikiais - 9 (22 proc.) ir 6, susidrus su TA ar stribais - 1 (2,4 proc.) ir 1, kitomis aplinkybmis (dirbant kio darbus, mutyni metu, palindus po traukiniu ir pan.) - 19 (46 proc.) ir 31. Maskva pateik tokius 1948 m. duomenis: uvo 36, sueista 95 (pik. M. Klimovo suvestinje nurodoma, jog uvo 61, sueista 135). Ivardija ma dalis ypating atvej, kuri 4-ojoje divizijoje buvo 145. Susiaudyta su savikiais - 8 atvejai, nemokikai ir neatsargiai elgtasi su ginklu - 39 at vejai, neteisingai panaudojo ginkl - 5 atvejai ir t.t. Kyla klausimas, ko dl atsirado tiek nesutapim - ar Maskva neturjo visos informacijos, ar smoningai maino nekovinius nuostolius", nordama pateikti graesnius rezultatus? Bendri tiek uvusi kari, tiek sueist 4-osios divizijos kari nuostoliai nuo 1945 iki 1949 m. sumajo 2,5 karto (pagal 4-osios D lentel), o nuos toliai ypating atvej metu - tik 1,8 karto. Tai rodyt, jog kov intensyvu mui majant, ekistini kari elgesys nelabai keitsi (prieastys - prastas parengimas, nebranginama moni gyvyb, partizan baim ir pan.). Beje, visa soviet vidaus kariuomen 1943 m. sausio 1 d.-1946 m. gruo dio 30 d. buvo patyrusi tokius nekovinius nuostolius": uvo 1299, sueis ta per 3 tkst. kari. I j 69 kariai uvo susiaud su savikiais35. 105

Duomen apie tai, kiek vliau, po 1949 m., kovose su partizanais u vo ekistini kari, nepavyko rasti, iskyrus 2-N valdybos virininko pplk. T. upikovo uuominas rate Dl vidaus apsaugos bri nepaten kinamo darbo, kuriame jis ra, jog 1952 m. sausio-balandio mn. uvo ir buvo sueista 13 kari, o t pat met balandio-rugpjio mn. - 2036. Galime manyti, kad per likusius 4 mnesius uvo ir buvo sueista apie 13 kari, tad i viso tais metais - 46 kariai. Kadangi uvusij ir sueis tj santykis tame partizaniniame kare buvo apie 1:2, tai ieit, kad 1952 m. uvo 15, o sueistas buvo 31 karys. 1950-1951 m. su partizanais dar buvo kovojama gana intensyviai (1953 m. su partizan bri likuiais daugiausia kovojo stribai ir ypa agentai smogikai) ir kadangi uvusi par tizan skaiius yra proporcingas uvusi kariki skaiiui, galime teigti, jog 1950 m. uvo 23 rus kariai, 46 buvo sueisti, o 1951 m. atitinkamai 21 ir 43. Taigi iki partizaninio karo pabaigos per trejus metus nuo 1950 m. pradios 4-ojoje divizijoje (1950-1951 m. balandio mn. - 2-ojoje ir 4-ojoje divizijoje, nuo 1951 m. rugpjio mn. - vidaus apsaugos I skyriuje) uvo dar apie 60 kari, apie 120 j buvo sueista. Vadinasi, galima teigti, kad remiantis ekist duomenimis 4-oji D ir jai priklaus daliniai per vis partizanins kovos laikotarp 1945-1952 m. neteko 523 uvusi kari ir 769 sueist (kaip vliau matysime, iuos nuostolius 4-osios divizijos ka riauna patyr vykdydama operacijas, t. y. puldama partizanus). Ypatingais atvejais uvusij ir sueistj skaiius siek apie 1 tkst. Kaip jau ne kart minta, rus nuostolius nustatyti sunku dar ir dl dvigubo j skaiiavimo: nuostoliai, patirti partizanams puolant, ir nuosto liai, patirti partizanus puolant. irint plk. M. Klimovo pateiktus 4-osios divizijos nuostolius 1945-1949 m. sunku suprasti, ar ia yra bendri nuos toliai, ar tik patirti operacij metu, t. y. puolant partizanus. Kaip inome, sovietai pateik dvejopus savo 1945 m. nuostolius: tiek patirtus partizanams puolant, tiek jiems partizanus puolant. Vlesni met duomenys ne iifruojami, pateikiami taip, tarsi jie bt suminiai. Taiau tuo veria abejoti kai kurie faktai. Gen. P. Vetrovo ir divizijos politinio skyriaus virininko plk. Gerasimenkos 1948 m. gruodio 23 d. pasirayto je ataskaitoje nurodoma, jog t met rugsjo-spalio mn. uvo 20 divizi jos kari, i j spalio mn. - 7. Toliau ataskaitoje raoma, kad spalio mn. dl didelio patiklumo, uvaiav ant partizan minos, uvo 17 kari, tarp j du karininkai37 (tai vyko spalio 27 d., 4 km nuo Onukio, kai partiza n brys, sustabds mik kio main, leido jai toliau vaiuoti; vairuo 106

tojas apie partizanus prane ekistams ir j brys su ta paia maina nu skubjo iekoti partizan; prietankin mina buvo padta ariau tos vie tos, negu partizanai buvo sulaik main). Kyla mintis, jog tie 17 buvo ra yti kit skilt, o nepateikiami ivardytuose nuostoliuose. Dr. A. Anuauskas, abejodamas soviet teikiam ini apie savus u vusiuosius patikimumu, nustat, jog 25-asis P iki 1946 m. sausio 30 d. bu vo isiunts 204 praneimus uvusij artimiesiems, o iki met pabaigosdar 39. Taiau oficialiose ataskaitose raoma, kad uvo maiau kaip tre dalis nurodyto skaiiaus38. Gali bti, jog dalis i t 243 kari i tikrj u vo ne mi metu (autokatastrofose, neatsargiai elgdamiesi su ginklu ir t.t.), bet net 2/3 j taip ti negaljo. Spjim, kad kariuomens vadai ataskaitose nurodydavo tik dal sa vo uvusij, btent karius, uvusius puolant partizanus operacij me tu, galutinai patvirtino labai sudtinga didiul ataskaita-suvestin i Ru sijos karo archyvo39. Joje pateikiami duomenys apie vairi ali partiza n ir okupacins kariuomens puolimus, apie okupacins kariuomens kovos metodus, kiek puolim vykdyta turint agentrini duomen ir t.t. Be visa ko, suvestinje raoma, kad rusams puolant (kovos operaci jose) uvo 96 kariai, 120 buvo sueista. Ten pat nurodoma, jog 8 kariai uvo kitomis aplinkybmis". Kokios tos aplinkybs" - neaiku. plk. M. Klimovo ataskaitoje nurodoma, jog 1947 m. ypating atvej melu, t. y. ne nuo partizan kulk, uvo 55 kariai, tad minti 8 kariai tarsi ir neeina skaii. Galima spti, jog tie 8 kariai uvo nuo saviki kulk t operacij metu. Tuo tarpu kitoje vietoje nurodoma, kad partizanams puolant uvo 56 kariai, o 4 buvo nusivesti" (tuo metu tai taip pat reik mirt). 1947 m. santykis tarp soviet ir partizan puolimuose uvusi soviet kari buvo 63:37. 1945 m. tas santykis buvo 60:40. iuo santykiu ir remsims mgindami nustatyti, kiek i tikrj uvo soviet kari par tizaninio karo laikotarpiu. Taigi 1945-1952 m. 4-osios divizijos nuostoliai turt bti ne 523 u v kariai, o 778 (skaiiuota taip: 4-osios D kariai, uv 1945 m., jau ei na bendr (tiek vieniems, tiek kitiems puolant) tais metais uvusi ka ri skaii - 471, tad i 523 4-osios divizijos uvusi kari reikia atimti 1945 m. uvusius 140 divizijos kari; lieka 383 kariai. Kaip inome, san tykis tarp soviet ir partizan puolim metu uvusij yra 60:40, tad i eitu, kad partizan puolim metu yra uv 255 divizijos kariai; 383 plius 255, plius 140 lygu 778). 107

Taip skaiiuojant ieit, kad i viso partizaninio karo laikotarpiu 19441952 m. yra uv 1109 soviet vidaus kariuomens kariai. Apie 2 tkst. j turjo bti sueista. Tai vienas skaiiavimas. Ne kart mintoje P. Raslano paymoje apie nuostolius operacij metu nurodoma, kad nukauta 1596. Kas tie 19441953 m. uvusieji - nepaaikinama. Tiktina, kad tai ekistai operatyvinin kai ir ekistai kariai, nes jei bt pripliusuoti ir stribai, skaiiai turt bti kur kas didesni. O kad ie 1596 yra uv tik puolimo metu, liudija kiti toje paymoje pateikti duomenys, tarp j duomenys apie tai, kiek moni u vo partizanams puolant (i viso toki puolim (vraeskije projavleni ja ) 1944-1953 m. buvo surengta 10 115, j metu nukauta 12 922 vairi tip raudonieji"; i i duomen matyti, kad kiekvieno puolimo metu davo vidutinikai po 1,2 okupant simpatik, ir tai paneigia komunist at kakliai pirt mint apie partizan kraugerikum, apie itisas iudytas ei mas). Tas beveik 13 tkst. skaiius neiifruotas, tik nurodoma, kad tarp j buvo 2022 sovietiniai partiniai aktyvistai. Jei vadovautums anksiau nu statytais duomenimis, kad svoka sovietinis partinis aktyvas" partizanams puolant apima pus aktyvist, pus strib, ieit, jog partizanams puolant 1944-1953 m. uvo po 1000 strib ir aktyvist. Per vis kov laikotarp tu rjo ti, tiek vieniems, tiek kitiems puolant, per 2 tkst. strib. Bet grkime prie kariki. Tarus, kad tie 1596 operacij metu uv yra ekistai, lieka neaiku, kiek tarp j buvo operatyvinink, kiek kari. Ka dangi turime tik 1944-1945 m. duomenis apie uvusi kariki ir opera tyvinink santyk (tuo laikotarpiu partizanams puolant uvo 134 operaty vininkai ir 184 kariai, o patiems ekistams puolant atitinkamai 67 ir 287; tad i viso, ekist duomenimis, uvo 201 ekistas operatyvininkas ir 471 ekistas karikis; partizanams puolant santykis tarp vien ir kit yra 19:81), tai laikantis tos proporcijos i t 1596 uvusij puolant partiza nus 303 turt bti ekistai operatyvininkai ir 1293 ekistai kariai. Kov situacija kito ir vliau, operatyvinink davo gal ir maesnis procentas, bet koks - neaiku. Jei manytume, kad 1944-1953 m. puolant partizanus uvo 1293 kari kiai, belikt nustatyti, kiek j galjo ti partizanams puolant. Vlgi, jei manysime, kad santykis tarp soviet kari, uvusi jiems puolant ir par tizanams puolant, yra 60:40, tai ieit, kad partizanams puolant uvo 862 kariai. O tada ieit, kad i viso partizaniniame kare uvo apie 2155 soviet karius (1293 plius 862). 108

Taigi remdamiesi pai ekist duomenimis gavome du labai skirtin gus skaiius. Pagal pirm skaiiavim soviet kari partizaninio karo lai kotarpiu uvo apie 1100, apie 2 tkst. j turjo bti sueista, pagal antr skaiiavim gauti beveik dvigubai didesni skaiiai - uvo apie 2100, sueis ta apie 3,5 tkst. Kuris i t skaiiavim yra tikslesnis, sunku pasakyti, o kokie supainioti yra okupant nuostoli skaiiavimai, gal geriau pads su prasti emiau dstomos mintys ir paskaiiavimai. Pirmiausia kyla klausimas, ar okupantai ivis norjo inoti savo nuos tolius. Kadangi u uvusius karius vad neglostydavo, tad bdavo randa ma bd, kaip netektis umaskuoti. Sovietai apie savo nuostolius melavo visais laikais. Buvo meluojama Afganistano karo metu. Net enijos ka ro metu, kai iniasklaidos priemons sugebdavo atskleisti daugum va dinamj karini paslapi, rus oficials altiniai skelb madaug 5 kar tus sumaintus nuostolius. Kaip pokario metais uvusieji buvo skirstomi uvusius puolant partizanus ir uvusius partizanams puolant, taip ir e nijoje uv kariai pasimesdavo tarp vairi inyb, ding be inios" ne buvo priskiriami prie uvusij, prie j taip pat nebuvo priskiriami neat painti kariai ir t.t. plk. S. Knezio teigimu, rus kariuomenje prie uvu sij nebuvo priskiriami tie miuose sunkiai sueisti kariai, kurie ligoni nse nuo aizd mirdavo. Kadangi rus kariuomen keiiasi nepaprastai ltai, tiktina, jog i pokario laik eina tradicija visk Slpti, supainioti skaiius ir meluoti patiems sau. Ms moni liudijimu, pasibaigus miams tarp ms partizan ir sovietini kari, uvusi kari bdavo kur kas daugiau negu oficialiai bu vo skelbta. Bene vienas rykiausi pavyzdi, ne kart vairiomis progo mis minimas, yra 1945 m. gegus 17 d. Simno valsiuje vyks Kalniks mis. iame myje apie 100 partizan, gerai sitvirtin kalvos virn je, puikiai ginkluoti, pus dienos atmuinjo 220-ojo pasienio pulko kari atakas. Kaip mano kai kurie lik gyvi mio dalyviai, tos kalvos virns kariai visai ir nebuvo um. Po mio ekistai skelb, jog uvo 62 par tizanai ir 4 kariai, o moni liudijimas, kad Kalniks myje uvo apie 400 enkavedist kari, ufiksuotas ir Tauro apygardos rinktini vad su vaiavimo, vykusio 1946 m. gegus 3 d., protokole. Duomenis apie t m pateik Gedimino rinktins vadas kpt. V. Navickas-Auksutis, kuriam pavaldus buvo Kalniks myje dalyvavs ltn. J. Neifalto-Lakno brys40. Kaip saugumieiai pagal savo poreikius tai didindavo, tai maindavo skaiius, labai gerai matyti palyginus pirminius ir vlesnius nelaisv pa 109

imt partizan skaiius. 1953 m. spalio mn. sudarytoje P Raslano pay moje nurodoma, jog per 1944-1953 m. mius nukauta 20 093 partizanai, nelaisv j paimta 17 963. Atskirais metais pateikiami tokie duomenys: 1944 m. - 2436 (uvo) ir 2079 (paimta nelaisv), 1945 m. - 9777 ir 7747, 1946 m. - 2143 ir 3056, 1947 m. - 1540 ir 1501, 1948 m. - 1135 ir 1338, 1949 m. - 1192 ir 994 ir t.t. Tuo tarpu, tarkime, 1945 ar 1946 ir vlesniais metais raytose ataskaitose gyv paimt partizan skaiius yra apie du kartus didesnis. Antai 1946 m. paymoje raoma, kad vien 4-oji divizija tais metais nukov 1584 ir pam nelaisv 4461 partizan41, kitoje - kad tais metais i viso buvo nukauti 2143 ir paimti nelaisv 7353 partizanai42, 1947 m. - kad 4-oji divizija nukov 1344 ir nelaisv pam 3679 partiza nus43, o 1948 m. - atitinkamai 841 ir 247044. Kad nesutampa nukaut par tizan skaiius - nieko nuostabaus, nes apie 1/5 partizan nukov kitos, ne vidaus kariuomens pajgos, daugiausia stribai ir milicininkai. Steb tis bt galima tuo, kad vien 4-oji divizija gyv partizan pam dvigubai daugiau, negu j i viso buvo paimta per vis partizaninio karo laikotar p. Kodl taip - aiku. Suimant prie partizan buvo priskiriami partizanai rezervistai, rmjai bei ryininkai. Taip buvo daroma norint pagerinti sa vo ataskaitas, nes jei jos bdavo prastos, vadai bdavo barami, atleidia mi i darbo, kartais net teisiami. O jei ataskaitose bdavo pateikiami sp dingi skaiiai, buvo galima laukti vairi apdovanojim, tarp j ir pinigi ni. Matyt, prajus kiek laiko, ekistai suskaiiavo, kiekgi i tikrj buvo teista moni u partizanavim, ir nustat, kad j buvo perpus maiau, negu buvo raoma to meto ataskaitose. Partizanai, inodami, kad j lau kia baiss kankinimai, ir bijodami tapti kovos broli idavikais, retai sa vo noru gyvi pasiduodavo. prieo rankas gyvi ms partizanai daniau siai patekdavo prie savo vali - sueisti, kontzyti, migdomaisiais vaistais ar dujomis umigdyti, staigiai pasalose suiupti ir pan. O ir i ekist skai i ekvilibristika rodo, kiek jais galima tikti. Dar vien domi skaii ekvilibristik ekistai dar nustatindami pro centin santyk tarp j nukaut ir nelaisv paimt partizan, i vienos pu ss, ir savo nuostoli - uvusi ir sueist kari - i kitos puss. ekist duomenimis, 4-oji divizija 1946 m. nukov 1584 partizanus ir 4461 pam nelaisv, o ekist kari buvo nukauta 125 ir sueista 137, vadinasi, san tykio procentas tarp kari ir partizan yra 4,445. Taiau inome, kad ekistai ma maiausiai padvigubino nelaisve paimt partizan skaii. Anot P. Raslano, 1946 m. nelaisv buvo paimti 3056, o uvo 2142 parti
110

zanai. Kadangi 4-osios divizijos kariai 1946 m. nukov 74 proc. vis par tizan, tai ir suimti j turjo apie tiek pat procent - i 3056 partizan 2261. Todl ieina, kad nukauta ir paimta nelaisve ne 6045, o 3745 par tizanai. Tada tas koeficientas tampa 7 proc. Jei skaiiuosime remdamiesi plk. M. Klimovo duomenimis (pasak jo, 1946 m. uvo 141, sueistas 171 karys, taigi i viso 312; tiktina, kad jo duomenys yra tikslesni u Mask vos operatyvinio skyriaus duomenis, nes jie yra pirminiai; matyt, Maskvoje prireikus duomenys bdavo dar koreguojami; 1946 m. duomenys turt bti didesni u 4-osios divizijos, nes Lietuvoje tais metais kur laik vei k dar ir 108-asis divizijai nepriklauss pulkas, taiau operatyvinio sky riaus pateikiami duomenys dar maesni negu 4-osios divizijos tabo), gau sime dar didesn koeficient - 8,3 proc. Taiau jau inome, kad tie divi zijos pateikti nuostoliai tra dalis nuostoli, kuriuos ekistai patyr ope racij metu, o nuostoliai, j patirti partizanams puolant, raomi kitas skiltis arba daniausiai visikai nutylimi. Apskaiiav ir tuos nuostolius, gautume, kad 1946 m. sovietai neteko 520 kari (235 plius 285). Ir tokiu atveju koeficientas tampa beveik 14 proc., taigi jis padidjo kone 3 kar tus. 1948 m. ekistai taip pat nurodo, jog uvusi ir paimt nelaisv par tizan bei uvusi ir sueist kari santykis yra 4,4 proc.46, t. y. 100 uvu si ir paimt nelaisv partizan tenka 4,4 uv ir sueisti kariai. Atlik tuos paius skaiiavimus, gauname, kad tas koeficientas turt bti ma maiausiai 17 proc., t. y. beveik 4 kartus didesnis. Beje, visos Sovietijos mastu tie procentai, remiantis ekist duomeni mis, buvo dar maesni. J duomenimis, 1946 m. ekistai nukov 8552 vai ri krat partizanus, 27 773 pam gyvus, o j pai nuostoliai - 416 nu kaut, 547 sueisti ir 8 ding be inios47. Pagal iuos duomenis koeficien tas yra tik 2,8 proc. (prisiminkime, Lietuvoje oficialiais ekist duomeni mis - 4,4 proc.). Bet ir Sovietijos mastu, be abejo, buvo manipuliuojama skaiiais ir tie procentai turjo bti kur kas didesni. Taip pat prie soviet nuostoli, kad ir savotik, priskirtini karo tribu nol nuteisti 4-osios divizijos kariai. 1945-1949 m. j buvo nuteista 857 (1945 m. - 113, 1946 m. - 158, 1947 m. - 224, 1948 m. - 170, 1949 m. 192)48. Paymtina, kad 1945 m., kai i ties buvo u k teisti, divizijos ka ri buvo nuteista maiausiai (tiesa, tuo metu divizij sudar tik 4 pulkai, o ne 8 kaip vlesniais metais). Buvo teisiama u nepateisinamas udynes, vagystes, plimus, dezertyravim, ginklo pametim ir t.t. ekistai skati
111

no savo kari iaurum, taiau stengsi j valdyti, nukreipti prie soviet prieus. Tuos, kurie per daug imdavosi saviveiklos, bausdavo. Ms partizanai buvo sitikin, kad jie soviet nukaudavo daugiau ne gu j pai davo. Gana neblogai t partizan pair isak imoni gi rios partizanas P. ernius-pokas: Kovoti su NKVD kariuomene partiza nams nebuvo lengva. Nors rus nuoimtis ir didesnis davo, bet prie to ki lavin buvo nelengva atsilaikyti. inoma, susidrim su rusais mes vengdavom, nes kiekviena akistata su jais mums grs mirtimi..."49

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Laisvs kovos 1944-1953 melais, p 586. LKA, Kaunas, 1993. Nr. 6, p. 107 Laisvs kovos.... p. 95-100.
Ibid., p. 218 Ibid p. 199-210. Ibid.. p. 201. LYA, f. 18. ap 18, b. 101, 1. 31. Ibid , 1. 70. Ibid.. 1. 234-239.

26 27

Lietuvos partizan kovos..., p. 233-235.

Ibid.

28 H. Strods, Latvijas nacionalo partizanu kar 1944-1956, Riga, 1996, p. 487. 29 Genocidas ir rezistencija, 1997, Nr. 2,

p. 31.
30 31

Ibid., Nr. 1, p. 180. RVKA, t. 38650, ap. 1, b. 313, 1. 16-17.

Lietuvos partizan kovos ir j slopini mas MVD-MGB dokumentuose 1944-1953 metais, p. 252.
11 12

32 S. Knezys, enijos 1997, p. 192. 33 34 35 36 37 38 39 40

karas, Vilnius,

RVKA. f. 38650, ap. 1. b. 313, 1. 22. Ibid.. I. 56. Ibid., I. 4. LYA, f. 1, ap. 3, b. 392. 1. 90-104. Ibid., ap. 15, b. 1739/3, 1. 144.

Ibid., p. 55.

Auktaitijos partizan prisiminimai. Vil Laisvs kovos..., p. 235. Genocidas ir rezistencija, 1997, Nr. 1, Lietuvos partizan kovos..., p. 619-622.
LYA, f. 1. ap. 3, b. 703, 1. 19. Ibid., I 99. Ibid., 1. 49. Ibid.. b. 711, I. 16.

nius, 1996, p. 765.

13 14

Genocidas ir rezistencija. Nr. 1, p. 179.

RVKA, f. 38650, ap. 1, b. 313. 1. 30-39.

p. 24.
15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25

Laisvs kovos..., p. 97.

RVKA. f. 38650, ap. 1, b. 313, 1. 16.

41 42 43 44 45 46 47 48 49

Lietuvos partizan kovos..., p. 233.

RVKA, f. 38650, ap. 1, b. 313, 1. 36. Ibid., 1. 162. Ibid., 1. 13. Ibid., 1. 162. Ibid., I. 10.

Lietuvos partizan kovos ... p. 499-500.

LYA, f. 1, ap. 3, b. 703, 1. 19. Ibid., 1. 30. Ibid., b. 696. I. 47. Ibid., b. 711. I. 18. Ibid., 1. 35.

Genocidas ir rezistencija, Nr. 1, p. 180. Auktaitijos partizan prisiminimai.

p. 324.

112

III Baltarusijos fronto unugario apsaugos NKVD kariuomen

io fronto NKVD kariuomens junginys Lietuvoje padar bene daugiau sia nuostoli. Ir ne vien dl to, kad 1944 m. liepos-1945 m. vasario mn. jame buvo net penki pasienio pulkai (13-asis, 86-asis, 132-asis, 217-asis, 331-asis), t. y. jis buvo didiausias, palyginti su kitais panaiais Lietuvoje veikusiais NKVD kariuomens junginiais. Daug lm ir t pulk ekisti nis pasirengimas. Kai trys io junginio pulkai 1945 m. birelio 15 d. i Ryt prsi buvo grinti j Lietuv, visi jie turjo vadinamuosius garbs vardus: 132-asis PP nuo 1944 m. liepos 4 d. - Minsko, 13-asis PP, minimas nuo rug pjio 3 d. - Vilniaus, 86-asis PP - Kenigsbergo. Be to, 132-asis PP buvo apdovanotas Raudonosios vaigds ordinu, o 13-asis PP - A. Nevskio or dinu. NKVD dalys, nedalyvavusios karo miuose, tokiais vardais ir ordi nais buvo apdovanojamos ne u drs mio lauke, o u beatodairik sa kym vykdym, iaurum, nuomum, klastingum. III Baltarusijos fronto unugario apsaugos NKVD kariuomens valdy ba buvo kurta 1944 m. balandio mn., o iformuota, kaip minta, 1945 m. spalio mn.1 Taigi io fronto unugario apsaugos kariuomen bu vo suformuota kartu su III Baltarusijos frontu, sudarytu 1944 m. balandio 24 d., Vakar front padalijus II ir III Baltarusijos frontus2. III Baltaru sijos frontas buvo iformuotas 1945 m. liepos 15 d., taigi jo unugario NKVD daliniai po to Lietuvoje dar kovojo 2,5-3 mnesius. krus valdyb, tuoj pat buvo pradti formuoti ir NKVD kariuome ns jungin sudar pasienio pulkai, bet, matyt, ne vienu metu. Yra ino ma, kad 217-asis PP buvo suformuotas 1944 m. gegus mn.3, o 331-asis - tik spalio mn.4 Pastarasis pulkas Lietuvoje tikrai veik 1944 m. lapkriio mn. Kiti pulkai - 13-asis, 86-asis, 132-asis-Lietuvoje ar jos pri eigose veik nuo liepos vidurio. Junginio veikimo vietos. Pirmasis io junginio praneimas - Lietuvos SSR vidaus reikal liaudies komisarui" - tai valgybin suvestin Nr. 195, rayta 1944 m. liepos 14 d. ir gauta dar i Baltarusijos Molodeno, Bori
113

sovo rajon5 (matyt, ankstesni praneimai buvo sisti Baltarusijos vidaus reikal liaudies komisarui). Kit dien, liepos 15-j, jau buvo praneama apie sumimus Trak apskrityje, kur veik 13-asis PP, o Vilniaus apskrityje tuo metu veik 132-asis PP. I daugybs praneim galima nustatyti, kuriose vietovse ie pulkai veik (1944 m.):
Data 07 14 15 21 23 31 08 03 13 14 09 06 12 08 11-31 12-24 Kauno aps. Alytaus aps. Merkin Merkin Marijam pols aps. Marijam pols aps. Lazdij aps. Lazdij aps. Marijam pols aps. Alytaus aps. Vilniaus aps. Kaiiadorys

13-asis PP
Borisovas Trak aps.

86-asis PP
Molodenas

132-asis PP
Vilniaus aps

217-asis PP

331-asis PP|l05-oji OMG*

Borisovas

Lydos r. Alytaus aps. Alytaus aps. Marijam pols aps.

Lyda Gardino sr. Gardino sr.

Ataskaitos J. Bartainui ir SSRS vidaus reikal liaudies komisaro pa vaduotojui S. Kruglovui rodo, kad 1944 m. lapkriio 18-24 d. 13-asis, 86-asis, 132-asis, 217-asis, 331-asis PP veik Kauno, aki, Vilkavikio, Marijampols apskrityse. Kaip matyti i lentels, be i pulk, junginiui priklaus 105-oji OMG, turjusi apie 200 kari. Gruodio 1-16 d. pulkai veik Kauno, aki, Marijampols, Alytaus, Kdaini, Lazdij apskrityse, 6-12 d. - Kauno, aki, Kdaini, Alytaus, Raseini, Vilkavikio, Mari jampols, Lazdij apskrityse, 18-24 d. - Kauno, aki, Marijampols, Vil kavikio, Lazdij, Alytaus apskrityse. Taigi i kariuomen vis laik dau giausia niokojo Piet Lietuv, kuri dl vairi prieasi ekistams rp jo labiausiai i vis Lietuvos region. 1944 m. gruodio 8 d. koviniu sakymu Nr. 22, raytu Marijampolje, jau pakeltas generolu leitenantu io junginio vadas I. Liubas pulkams sak taip isidstyti: 31-ajamPP - Siesikai, Kdainiai, Jurbarkas, Insterburgas. kair nuo 31-ojo PP isidst 217-asis PP, ums Vosilik (?), Sapockin, Augustav, Dutteken (?), Likk (?); jo pie * Otdel'naja manevrennaja gruppa - atski tinis pakratys - Krosna. 13-asis PP roji manevrin grup. 114

deinje ribojosi su 31-uoju PP, kair nuo jo buvo Kaunas, o um jis pa dt vakarus, iki eups, Naumiesio, Drusken (?), Liuciken (?). Jo u nugaris - Kdainiai, Kaunas, aki apskritis. 86-asis PP isidst Lazdij, 331-asis PP - Alytaus, o 105-oji OMG- Marijampols apskrityje6. Apie vlesn ios kariuomens dislokavim iki ivykimo Rytprsius neinoma, nes nepavyko rasti to laikotarpio dokument (tiktina, kad j Lietuvoje ir nra). Birelio viduryje is junginys vl buvo mestas kovoti Lietuvoje. I Vilniaus operatyvinio sektoriaus vadovo plk. I. Rudykos 1945 m. birelio 5-15 d. ataskaitos I. Tkaenkai matyti, kad jo vadovau jam sektori birelio 14 d. atvyko du pasienio pulkai, o jo sektoriuje bu vs 220-asis PP i Alytaus net nebuvo ivyks ir vis laik kovsi su Dz kijos partizanais. Jau birelio 15 d. (tai ekistinis uolumas - po persik limo neleidiama n dienos pailsti!) svarbiausiose vietose buvo pradtom vykdyti operacijos7. Taiau pirmas inomas ios kariuomens praneimas yra rugpjio 21 d. ratas-valgybin suvestin Nr. 217, kurioje pranea ma apie prieo (t. y. vokiei) agentros demaskavim, kovos su partiza nais ir filtravimo rezultatus. ioje suvestinje nurodoma, kad 86-asis ir 132-asis PP veikia Alytaus, o 13-asis PP - Trak apskrityje8. Bet jau i rug sjo 7 d. valgybos skyriaus praneimo Nr. 229 I. Tkaenkai matyti, kad 132-asis PP isidsts Marijampols, 86-asis - Lazdij, 13-asis - aki ap skrityje9, t. y. jie isidst visame Lietuvos-Lenkijos pasienyje. Ten tie pul kai stovjo ir spalio 1 d.10 Matyt, ten jie buvo iformuoti. I. Tkaenkos rugsjo 21 d. pasiraytas ratas rodo, kad iki pat pasku tins ios kariuomens gyvavimo minuts buvo stengiamasi j kuo daugiau inaudoti, perduodant dalin net kito junginio priklausomybei:
Praneimas per V Visikai slaptai III Baltarusijos fronto unugario apsaugos NKVD kariuomens virininkui gen. ltn. drg. Liubui. Marijampol iauli oper. sektoriaus virininkui gvardijos pulkininkui drg. Kurovui. iauliai Leningrado fronto unugario apsaugos NKVD kariuomens virininkui pulkininkui drg. Malui. Panevys Sutinkamai su vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojo Malo drg. Apolonovo ir nu rodymu 102-j OMG, pavaldi drg. Liubui, perduoti permesti Jonik pulkininko Kurovo inion. Apie vykdym praneti. 1945 m. rugsjo 21 d., Nr. 53 pavaldumui skubiai

Tkaenka11

Taigi tuo metu, prie pat iformavim, is junginys turjo dvi OMG: 105-j ir jau mint 102-j.

115

Pirmasis junginio veiklos laikotarpis (1944 m. liepa1945 m. vasaris).

Lietuvoje i NKVD unugario apsaugos kariuomen dar tai, k ir Bal tarusijoje: gaud, filtravo ir aud savo kariuomens dezertyrus, vengian ius tarnauti RA, buvusius vokiei nelaisvje rus karius, apsupt pa tekusius vokiei karius, su vokieiais bendradarbiavusius asmenis ir pan. Lietuvoje svarbiausiu j darbu tapo kova su ms tautiniu (Vilniaus kra te - ir su lenk) judjimu, kuris greitai peraugo partizanin kar, remia m tautos daugumos. tai kaip ta kariuomens veikla atsiskleidia pai enkavedist ataskaitose, praneimuose, suvestinse. (Viena visa ios ka riuomens suvestin, 1944 m. gruodio 19 d. nusista SSRS vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojui S. Kruglovui, yra ispausdinta leidinyje Lietuvos partizan kovos ir j slopinimas MVD-MGB dokumentuose" (p. 265-271). I jos matyti ne tik enkavedist darbo apimtis, bet ir j ge bjimas grabyliauti. Beje, ios grupuots tabas raydavo labai ilgas de talias ataskaitas.) Pirmoje valgybinje suvestinje, J. Bartainui raytoje 1944 m. lie pos 14 d. (tuo metu dalis pulk dar buvo Baltarusijoje), paymima, kad pul k ir batalion valgybos skyriai ifiltravo 29 asmenis, i kuri 5 buvo suimti gavus agent praneimus, o 24 sulaikyti utvaromis12. Rugpjio 10 d. Lie tuvoje jau ifiltruoti 56 asmenys, i j 4 suimti agentams skundus, 8 - pa gal kitus valgybinius duomenis, 44 pateko utvaras. I i suimtj 49 bu vo atiduoti Smerui", vienas pasistas RA formavimo punkt13. Lietuvoje veikla vis aktyvjo. Rugsjo 5 d. pulk ir batalion valgybos skyriai ifiltra vo 142 mones, i j 36 buvo suimti remiantis agent duomenimis, 39 - ki tais valgybiniais duomenimis, 67 pateko utvaras. I pastarj 2 buvo vo kiei kontrvalgybos agentai, 6 - idavikai, 6 - policininkai ir baudjai, 4 - auliai, 45 - dezertyrai, 66 - vengiantys tarnybos RA, 1 - marodierius, 7 - tartini nenustatyti asmenys, 5- paleisti. Perduota: 64 - NKVD, 4 NKGB, 63 - Smerui", 3 - gul virininkams, 3 - RA formavimo punk tams14. Apibendrinant keli mnesi veikl raoma, kad 1944 m. rugsjospalio mn. buvo sunaikinta 19 partizan grupi (85 mons). Dar buvo nu kauta 12 pavieni partizan ir 94 vairi pogrindio organizacij nariai, su imti 1038 dezertyrai ir 1784 slaps " Filtracija ekist kalba - tai mogaus ta tsi nuo tarnavimo kariuomenje patybs nustatymas, jo veiklos atskleidimas. asmenys. Tuo tikslu mogus bdavo tardomas, jo do 1944 m. gruodio 1-6 d. Kauno, kumentai tikrinami pasitelkus nipus, liudi aki, Marijampols, Alytaus, Kninkus ir t. t. 116

daini, Lazdij apskrityse buvo nuauti 4 partizanai, 28 paimti gyvi ir per duoti NKVD organams, suimti 3 rmjai, 27 dezertyrai, 274 slapstsi nuo kariuomens asmenys, 10 vokiei agent, nuauti 5 vokieiai. Per t pat laik partizanai nukov 2 enkavedistus, 8 aktyvistus ir, kaip rao enkave distai, vien piliet". Tuo metu is NKVD junginys turjo 40 marrutini agent* , 2 vidaus agentus**, 129 informatorius15. Beje, gen. I. Liubas S. Kruglovui ra, kad j veiklos rezultatai" aki, Vilkavikio, Marijam pols apskrityse yra prasti, nes trksta operatyvini darbuotoj ir agent ros16. io junginio penki pulkai 1944 m. vasario 7 d. ifiltravo 307 mones, i j 60 sum turdami agent praneimus, 26 - kit valgybini duome n, 221 - utvaromis. 213 i moni buvo perduota NKVD organams, 6 - NKGB, 9 - Smerui", 9 - gul virininkams, 36 buvo nusisti RA formavimo punktus17. 1944 m. gruodio 18-24 d. ie pulkai nukov 77 par tizanus, 88 pam gyvus, sulaik 317 besislapsiusij nuo mobilizacijos, sum 20 vokiei agent18. Susumavus anksiau pateiktus ir kitus duomenis ieit, kad i NKVD kariuomens grupuot kasdien nuaudavo vidutinikai po 3-4 partizanus, apie 10 j paimdavo gyv. Suimdavo per dien apie 50-55 mones, bet apie 40 proc. j buvo ne i ms pasiprieinimo gret, o buv vokiei ka riai, su jais bendradarbiav asmenys ir t.t.. o daugiausia - rus kariuome ns dezertyrai (tarp dezertyr daugjo lietuvi, nes vis daniau jie grau mu ar prievarta buvo paimami RA; dezertyru buvo laikomas tas, kuris pasitrauk i kariuomens po to, kai jau buvo davs karin priesaik). Tarp sulaikytj buvo ir kriminalini nusikaltli (beje, kai kuriose savo 1944-1945 m. ataskaitose ekistai painiojosi, nes banditais vadino ir tik rus plikus, ir ms partizanus). Pirmuoju savo buvimo Lietuvoje laikotarpiu (1944 m. liepos vidurys1945 m. vasario 10 d.) III Baltarusijos fronto unugario apsaugos NKVD kariuomen siautjo 7 mnesius, t. y. apie 210 dien, tad ieit, kad tuo met jos kariai nukov apie 600-800 partizan, apie 2 tkst. (?) j sum, o iaip moni sum ir ifiltravo apie 10 tkst. Aiku, tai nereikia, * Marrutinis agentas - agentas, nipinjs kad i tikro taip buvo,' nes ekist lankydamas ekistus dominanias vietas. ie agentai, vaiktindami pamikse, kaimuose, apskaiiavimai tik apytiksliai. Didieji ukavimai kartu su RA danai apsimesdavo elgetomis, pavargliais ir pan. dalimis. Dokumentuose yra apray ** Vidaus agentas - agentas, ekist infil ti du dideli - tiek kariuomens truotas pasiprieinimo organizacij. 117

skaiiumi, tiek teritorijos plotu, tiek laiko trukme - ukavimai. Pirmasis vyko 1944 m. rugsjo 1-6 d., antrasis - 1944 m. gruodio 1-10 d. Pirmojo plan pasiras gen. mjr. Sladkeviius nurod, kad nuo fronto linijos (ji tuo metu buvo keliems mnesiams stabteljusi emaitijoje, vakarus nuo Dubysos) turjo bti slenkama i vakar rytus, kratant mikus, sodybas, stotis ir kt., sulaikant ar sunaikinant vokiei karius, diversantus, j sta tytinius ir rmjus, dezertyrus, ms partizanus ir, pasak enkavedist, ki t nusikalstam element". ioje grandiozinje operacijoje dalyvavo RA dalys, III Baltarusijos fronto unugario apsaugos kariuomen, pasienio b riai, kita vidaus kariuomen, NKVD ir NKGB teritoriniai organai. RA da liniai turjo veikti nuo fronto iki Leki, Kazl Rdos, Sopackino. Toliau nuo RA pasiekt viet iki Siesik, Kaiiadori, Varnos turjo valyti III Baltarusijos fronto NKVD dalys. Pasienieiai, kita vidaus kariuomen turjo valyti iki Amenos, Trobi, taigi ieiti net u Lietuvos rib. Buvo numatytos uduotys kiekvienam pulkui ir briui. plan tvirtino vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojas I. Serovas19. Gen. ltn. I. Liubas, kaip operacijos vadas, isiuntinjo gana detal operacijos plan, kuriame nurod, kas, kur, iki kurios vietos turi ukuoti krat, kur sisti suimtuo sius. Planas buvo nusistas LSSR valstybs saugumo liaudies komisarui A. Guzeviiui, vidaus reikal liaudies komisarui J. Bartainui, Lietuvos pasienio apygardos virininkui plk. M. Bykovskiui, 4-osios D vadui gen. mjr. R Vetrovui, 13-ojo, 86-ojo, 132-ojo ir 217-ojo PP vadams (priklaus III Baltarusijos fronto NKVD daliniams), 94-ojo ir 97-ojo PB vadams (pa sienio apygarda), 25-ojo, 173-iojo ir 198-ojo P vadams (4-oji D)20. Antras didysis ukavimas vyko, kaip jau minta, 1944 m. gruodio 1-10 d., vykdant III Baltarusijos fronto karo tarybos direktyv Nr. 0087. Tuo metu vokieiai Lietuvos teritorijoje laiksi tik prie Klaipdos. Naro ma, kratoma buvo viskas - mikai, kaimai, viensdiai ir kt. ias operacijas taip pat vykd visi NKVD junginiai bei daliniai, talkinami RA dali, tarp j ir lakn. Operacija vl buvo vykdoma beveik visoje Lietuvos terito rijoje - iki Kdaini, Kauno, Prien, nuo ten toliau - vakarine Nemuno pakrante. ios operacijos metu suimta 533 rus karikiai, 1708 civiliai gy ventojai, i j 1395 besislapsiusieji nuo tarnavimo RA, 187 neturjusieji dokument, 4 reimo paeidjai, 122 tartini asmenys. Buvo nukauti 25 partizanai, 3 sueisti21. Klepoi ir kil Panemuns dzk tragedija. Ji vyko 1944 m. gruo dio 23-24 d., t. y. Kald ivakarse, prie Kias ir Ki dien. Lietu 118

v okupavus sovietams, panaaus pobdio baudiamosios operacijos, kai puolant partizanus ar tik prisidengus partizan puolimu bdavo degina mos sodybos, udomi j eimininkai, buvo danos, ypa 1944-1945 m. (Rusijos valstybiniame karo archyve dr. A. Anuausko rasti dokumentai rodo, kad sodyb deginimas nebuvo ia veikusi ekistini kari savava liavimas: tai sankcionavo j vadovybs instrukcijos). T pat mnes, tik Raseini apskrityje, Juodaiiuose, 13-ojo PP 3-iosios ukardos ir minosvai di manevrin grup upuol 50 partizan ir sudegino 7 sodybas, kuriose neva slpsi partizanai. Tame myje buvo nukauta 14 partizan, 12 pa imta gyv22. Dar nuomesnis ekistins kariuomens puolimas vyko Kauno apskri ties ekiks valsiuje, kur 1944 m. gruodio 16-21 d., kaip aikja i pra neimo SSRS valstybs saugumo liaudies komisarui V. Merkulovui ir vi daus reikal liaudies komisaro pavaduotojui S. Kruglovui, buvo sudeginti 46 bandit vienkiemiai1', nukauti 56 partizanai. uvo ir 5 baudjai: po vie n NKVD, Smero" operatyvinink ir strib bei du milicininkai. Buvo su eisti du NKVD kariai ir 5 milicininkai23. Tame paiame praneime raoma, kad gruodio 22 d. Vilkijos valsiuje 13-ojo PP kariai per susiaudym su partizanais 16 j nukov, 4 sudegino kartu su namais, o i viso sudegino 9 sodybas. Gen. ltn. I. Liubas S. Kruglovui savo 1944 m. gruodio 20 d. praneime ra apie kelis atvejus, kai 13-ojo PP kariai, susidr su partizanais, degi no sodybas. Joteiki apylinkse 1944 m. gruodio 17 d. jie nukov 17 par tizan, sudegino 15 sodyb24. Kit dien, kaip minta, to paties pulko ka riai nukov 14 partizan, sudegino 7 sodybas. Taiau toki barbarik akcij ir tokios gausybs auk kaip Panemu ns Dzkijoje Lietuvoje vienoje vietoje, ko gero, maai kur buvo. Sovie tai elgsi savaip apdairiai: daug ud, degino, taiau tai dar ne vienu me tu ir ne vienoje vietoje. mones visuomet sukreia auk gausumas, o kai udoma dideliame plote, neatrodo, kad kas nors baisaus bt vyk. Dz kai itin narsiai ir organizuotai sukilo ginti savo krato, ignoravo okupan t nurodymus. Matyt, tai ekistus ir siutino, nes jie puol naikinti itis kaim. Tuo paiu metu panai egzekucija vykdyta ir kitoje Alytaus apskri ties vietoje - Alovs valsiaus Dubi ir Vabali kaimuose2S. 1945 m. sausio pradioje J. Bartainui ir A. Gusevui (Lietuvos NKVD Kovos su banditizmu skyriaus virininkas) raytame praneime trys Aly taus apskrities vyriausieji ekistai - NKVD-NKGB galiotinis Alytaus ap 119

skrityje pplk. Sabitovas, NKVD virininkas mjr. ernyevas, NKGB viri ninkas v/s kpt. Rogoinas gyrsi, kad kartu su 331-uoju PP jie gruodio 20-31 d. nemaai nuveik. Pateik tokius skaiius: per t laik jie vykd 13 karini ekistini operacij gyvenvietse ir mikuose, kuri metu nu kov 94 partizanus, 110 j pam gyvus, sum 47 partizan rmjus, 234 vengianiuosius tarnybos RA ir 40 kitokio tartino elemento", pa m 8 kulkosvaidius, 19 automat, 37 autuvus. Be to, sudegino 55 pa status, priklausiusius aktyviems band dalyviams ir j rmjams"26. Mjr. Cernyevo pasakojimas savo tiesioginiam virininkui J. Bartainui apie Panemuns dzk kaim sunaikinim idstytas keliuose pusla piuose. Pasak jo, partizanai (kaip jis vadino, banditai") Alytaus apskri tyje nedav ramybs sovietiniam partiniam aktyvui, patiems ekistams, to dl i apskrit buvo atsista LSSR NKVD ir NKGB darbuotoj grup, kuri su vietiniais ekistais sudarinjo partizan naikinimo planus. Kad b t veiksmingiau, ta ekist grup isiskirst valsius maesnmis grup mis, kurioms vadovauti buvo paskirti labiausiai patyr operatyviniai e kistiniai darbuotojai". Vietoje dirbant su agentais, per trump laik bu vo patikslinta bandit grupi dalyvi sudtis, j apsiginklavimas, j veik la ir j bazavimosi vieta". Taip auniai" padirbjus, operatyvinei grupei buvo atsistas III Baltarusijos fronto karinis junginys, susidjs i 86-ojo PP manevrinio bataliono ir 331-ojo PP. Per mnes buvo vykdytos 29 operatyvins karins ekistins operacijos, kurios, jo nuomone, ypa pasisek Merkins ir Simno valsiuose. Merkins valsiuje buvo vykdytos 9 operacijos, kuri metu nukauta ir bunkeriuose sudeginta 62, gyv paim ta 46 partizanai, paimta 20 vairi ginkl, susprogdinti likviduojant pasi prieinimo idinius partizan ir j rmj namai, 3 ginkl sandliai. I vi so Merkins valsiuje suimti 208 mons, i j 50 pavieni partizan, 30 rmj, 99 vengusieji tarnybos RA, 29 tartini asmenys, i partizan ir gyventoj paimti 39 ginklai. Per mnes Alytaus apskrityje buvo nukauta 133 partizanai, 202 paimli gyvi, suimti 63 rmjai, 20 dezertyr, 496 ven gusieji tarnybos RA, 15 vokiei statytini ir rmj27. Gen. ltn. I. Liubas gruodio 24 d. per V SSRS vidaus reikal liau dies komisaro pavaduotojui S. Kruglovui perduotame trumpame pranei me apie tas udynes ra: 44 12 23 d. Alytaus aps. (1206) Klepoiuose (1204), Rylikse (1206), Savilionyse (1000) 331-ojo pasienio pulko 3-iojo SB padaliniai, operacijoje likviduodami bandit grup, nukov 18, pam 23 banditus. Be to, sulaikyti 2 bandit rmjai. Paimta: 1 prietankinis
120

autuvas, 1 karabinas, 1 pistoletas. Sudeginti trys ginkl sandliai ir 15 vienkiemi, kuriuose slpsi banditai. Mes nuostoli neturime. Bandit grups likvidavimui vadovavo kariuomens valdybos [valgybos] s[kyriaus] I skyr. vir[ininkas] papulkininkis Sutovas ir 331-ojo PP 3-iojo B vadas kapitonas Konesenkovas. Bandit paiekas tame rajone tsia 331-ojo PP padaliniai"28. Kit dien tas pats I. Liubas bendrame praneime S. Kruglovui ir J. Bartainui apie t operacij ra: 1944 m. gruodio 23 d. Alytaus aps. Klepoi (1204), Ryliki (1206), Lizd (1094), Taruioni (1206), Nizomi [7] (0804), ivulniki [?] (0892) apylinkse 331-ojo PP 3-iajam B ir 86-ojo PP 1-ajam B padaliniams to liau vykdant bandit grups likvidavimo operacij, nukauti 25 banditai, 7 sudeg namuose, 81 tariamas banditizmu asmuo sulaikytas. Paimtas vienas rankinis kulkosvaidis, 1 automatas, 1 prietankinis au tuvas, 1 granata, 500 vairi ovini, sudeg 1 sunkusis kulkosvaidis, 4 au tomatai, 3 autuvai. Sudeginta 13 nam ir 3 mike rengtos emins (1292), kuriose slpsi banditai. Trijuose deganiuose namuose pastebti audmen sprogimai. 331-ojo PP vado duomenimis, du gaujos vadeivos pasislp iki operacijos pradios, j buvimo vieta nustatoma agentrinmis priemonmis. Mes nuostoli neturime. Tame paiame rajone bandit ieko 331-ojo PP 3-iasis B ir 86-ojo PP 1-asis B29. Taigi i iuose keturiuose praneimuose, kuri du pasira NKVD Aly taus apskrities skyriaus virininkas mjr. ernyevas, du - gen. ltn. I. Liu bas, pateikt skaii sunku k nors suprasti. Visur kalbama apie skirtin gas vietoves ir laik. Tai tipika ekistin raymo maniera, atsiradusi ir dl informacijos vairovs karo slygomis, bet taip buvo raoma ir vliau. Ma tyt, tarp j dar ilgai gyvavo protis prasimanymais savo darb sureikminti, o antra, dl toki neapibrtum bdavo lengviau manipuliuoti skaiiais: kai reikia - juos didinti, o kai nereikia - mainti. Tik kelis dalykus galima tvirtinti. Pirma, didiosios udyns vyko ne Ki dien, gruodio 24-j, o j ivakarse - 23 d. Kadangi baudjai li ko tose paiose vietose, moni atmintyje, matyt, strigo, tarsi udyta buvo Ki vakar. (ekistai turbt man taip: lietuvi eimose svarbiausias re ligines ventes, ypa Kias, susirinkdavo vsti visi gyvi eimos nariai, todl tuo metu namuose buvo galima utikti ir partizanus. Tokios takti kos - siaubti per didisias religines ventes - ekistai laiksi per vis par
121

tizaninio karo laikotarp.) Antra, udikai buvo ne vadinamieji vetrovininkai, t. y. 4-osios D kariai, o III Baltarusijos fronto unugario apsaugos NKVD kariuomens 331-ojo PP 3-iojo B ir 86-ojo PP 1-ojo B kariai (jeigu tik NKVD kariuomens kareivas galima vadinti kariais). Ir treia, galima tvirtinti, kad daugelis nuudytj tikrai nebuvo partizanai, dalis j net nebuvo neginkluoti nuo tarnavimo RA slapstsi vyrai. Matyt, nema a dalis nuudytj buvo t sudegint sodyb eimininkai. Kiek buvo nu udyta ne partizan? Tai galima apytiksliai suinoti suskaiiavus ekist nuautus ir paimtus gyvus vadinamuosius partizanus ir t skaii palygi nus su paimt ginkl kiekiu. Tikras partizanas su ginklu nesiskirdavo, ir be jo buvo galima uklupti tik vien kit. Prisiminkime, kad legendinis partizanas J. Luka-Daumantas-Skirmantas partizan ginklus vadino m s meilumis", nes neretai partizanai ir miegodavo juos apsikabin. Be to, kalbant apie paimt ginkl kiek reikia inoti, kad pokario metais j mtsi beveik visur ir juos priglausdavo ne tik paaugliai, bet ir suaug vy rai. Darant kratas, ginkl buvo galima prisirinkti ne tik i partizanavusi j. Taigi pirmame mintame mjr. ernyevo praneime raoma, kad par tizan buvo nuauta ir paimta 204, o vairi ginkl 64. Galima teigti, kad daugiau kaip pus t moni tikrai nebuvo partizanai. Antrame er nyevo praneime pateikta daug skaii. Pasak jo, Merkins valsiuje de vyni operacij metu nukauta ir bunkeriuose sudeginta 62, o gyv paim ta 46 partizanai, tad i viso 108 partizanai, o ginkl - tik 20. I. Liubo skai iai kiti: nukauta 18, paimta 23, tad i viso 41, o ginkl - tik trys. Matyt, suvokdami savo duomen netikinamum, ekistai savo virininkams (ku rie kartais upyk sakydavo, jog kovos su ms partizanais esanios tik imituojamos) nurod, kad susprogdino ir tris ginkl sandlius; apie tai antrame I. Liubo praneime taip pasakyta: Trijuose deganiuose namuo se pastebti audmen sprogimai". Pokario metais tokie audmen spro gimai, ko gero, galjo bti girdimi kas antroje ar treioje deginamoje so dyboje, nes vaikai ir paaugliai sprogmen prisirinkdavo ir be suaugusi j inios. Tarkime, kad ten i tikrj buvo partizan ginkl sandliai, bet partizanai ginklus neiodavosi, o sandliuose guljo nenaudojami ginklai ir ovini atsargos. Tvirtinim, kad Panemuns dzk kaimuose buvo iaudyti taiks gyventojai, paremia ir tai, kad, ekist teigimu, j kariuomenje neu vo n vienas. Taip bna tik tada, kai niekas nesiprieina, o audoma beginklius.
122

Siuto ekistai, susidr su jiems netiktu Lietuvos gyventoj pasiprie inimu, okupant valdios nepripainimu, tad danai ir iliedavo savo pyk t taikiems gyventojams. Pai moni atsiminimais, paskelbtais 1989 m., vien Klepoi kaime per 1944 m. Kias ir Kaldas buvo sudeginta 21 sodyba, suaudyta ar gy v sudeginta 12 io kaimo gyventoj30. Pirmuoju III Baltarusijos fronto NKVD junginio buvimo Lietuvoje lai kotarpiu, kai dar nebuvo pasibaigs karas, tarp gaudyt ir audyt mo ni bta nemaai vokiei. Pagauti diversantai pasakodavo apie diversan t mokyklas, suimti nuo fronto atsilik, apsuptyje buv kariai - apie sa vo slapstymsi ir t.t. tai kokios domesns ekist ufiksuotos inios apie vokieius. 1944 m. rugpjio 22 d. 13-asis PP prane apie vokiei valgybos mo kykl Jurbarke, 23 d. buvo praneta apie diversant mokykl netoli Rygos, 10 mokytoj ir 21 mokinio pavards (daugelis mokini - rusai)31. Tos paios bylos 471-ame lape yra duomen apie vokiei valgybos mokyk l Suvalkuose. 13 d. 86-ojo PP kariai 12 km pietvakarius nuo Merkins iaud gru p vokiei, tarp kuri buvo ir 267-osios pstinink divizijos vadas gen. ltn. O. Dreneris32. doms vokiei belaisvi pasakojimai. Daugelis j rus valgybinin kams pasakojo, kad Vakar Baltarusijos ir Lietuvos mons noriai pad jo vokieiams, patekusiems apsupim. Unteroficierius Gicnau sak: Bal tarusijos gyventojai su mumis elgsi prastai, maai duodavo duonos, ne noriai atsakydavo klausimus ar visai neatsakydavo. Vakar Baltarusijo je su mumis elgsi geriau, Lietuvoje - visikai gerai. Pavyzdiui, mes pra ome duonos ir pieno, o mums duoda duonos, pieno, laini, kiauini, sviesto. Vakar Baltarusijos ir Lietuvos vietiniai mons mums noriai ro dydavo nepavojingus marrutus, kviesdavo namus, keli duodavo mais to. Leitenantas Biurk pasakojo, kad lietuviai visur aprpindavo mais tu, - jis savait slapstsi su vengusiaisiais tarnybos RA. Toki ir panai atvej Lietuvoje daug. Taip J. Bartainui ra III Baltarusijos fronto Smero valdybos virininkas gen. ltn. Zeleninas33. Matyt, lietuviai su vokieiais taip elgsi dl keli prieasi. Vis pir ma mons yra link ujausti tuos, kurie vargsta ir yra patek pavoj. Pagaliau, nors lietuviai ir i vokiei visko patyr, taiau jie i 19401941 m. patirties inojo, kad rusai bus dar nuomesni.
123

iaurumas buvo bdingas visiems pasienio pulkams ir briams. 1944 m. gruodio 14 d. prie Alytaus apskrities Vanc (Vioni?) kai mo 331-ojo PP 6-osios ukardos 9 karius, lydjusius 9 suimtuosius, upuo l, ekist teigimu, 40 partizan. Kai suimtieji, t pai ekist teigimu, mgino bgti, jie buvo iaudyti34. ekist dokumentuose skaitant apie nuautus pabgti bandiusius su imtuosius danai kyla mintis, kad dalis j tikrai buvo tyia suaudyti. Su vrjusiems, siutusiems, nuovargio ir alkio ikankintiems, ideologikai nuteiktiems, kad aplinkui vieni banditai, kuriuos reikia audyti, nes kitaip jie tave nuaus, ekistins kariuomens kareivoms, matyt, atrod daug pa prasiau turti lavon - nei jo saugoti, nei maitinti. III Baltarusijos fronto grupuots kariai i penki 1944 m. gruodio 14-17 d. suimt pavieni moni tris nuov. Gruodio 14 d. Alytaus apskrities esuk kaime su imt partizan, neva mginus pabgti, nuov 331-ojo PP 1-osios ukar dos brys, vadovaujamas vyr. seranto Semionovo. Gruodio 15 d. to pa ties pulko 12-osios ukardos valg grup, vadovaujama vyr. ltn. Syo, Mi roslave sulaik buvusi Alytaus kaljimo virinink, kuris neva mgino bg ti ir buvo nuautas. To paties pulko 9-osios ukardos trys kariai Nemuno pakrantje ties Staniav kaimu nuov valtimi plaukus mog, kuris ne sustojo ir kuris, ekist teigimu, buvo banditas"35. Beje, toks beatodairi kas audymas buvo bdingas visiems NKVD daliniams, o ypa pasienie iams. Antai vien 1945 m. rugpjio 25 d. Leningrado fronto grupuots pasienieiai kaip neva mginusius pabgti nuov net 10 moni.
Antrasis junginio veiklos laikotarpis (1945 m. birelio 15 d.-spalio mn.). Antrajam III Baltarusijos fronto unugario apsaugos NKVD kariuo

mens veikimo Lietuvoje laikotarpiui bdinga keletas savitum. Pirma, i nuvykusi Rytprsius penki pulk Lietuv buvo grinti tik trys: 13-asis, 86-asis ir 132-asis. inoma, kad 217-asis PP 1945 m. birelio mn. buvo iformuotas36, o 331-asis PP kur laik buvo Vokietijoje, paskui - iki 1951 rugsjo mn. - Kolomyjoje (Ukraina), ten buvo performuotas 16-j vidaus apsaugos br, galutinai iformuot 1954 m.37 Antra, jau nebuvo vo kiei kari, j diversant ir pan., iskyrus vien kit tariam su jais ben dradarbiavus asmen. Nedaug buvo lik ir rus dezertyr. Tad visos ios grupuots jga buvo nukreipta prie ms partizanus ir j rmjus. Treia, keitsi enkavedist kovos priemons. Pirmuoju laikotarpiu daugiausia mo ni (50-70 proc.) bdavo sugaudoma idsius vadinamsias utvaras, o iuo laikotarpiu jos beveik neminimos ir daugiausia suimama gavus duome 124

n i agent (karui pasibaigus soviet pergale, su enkavedistais noriau pra djo bendradarbiauti vadinamieji sicilikuojantys, liumpenizuoti gyventoj sluoksniai, pagaliau traukti iek tiek moni savo tinklus ekistai suge bjo ir iradingai griebdamiesi provokacij bei antao). Kaip jau minta, Vilniaus operatyvinio sektoriaus virininkas plk. I. Ru dyka savo praneime I. Tkaenkai nurod, kad birelio 14 d. jo operaty vin sektori atvyko du pasienio pulkai (tik nenurod, kurie i trij), kurie ten rado 220-j PP (raoma, kad is pulkas buvo nespjs ivykti i Alytaus apskrities; matyt, dzk partizanai buvo okupantus ir j pakalikus gerokai prispaud, ir ie nedrso likti be io pulko priedangos) ir 4-osios D 266-j P, jau birelio 15 d. pradjusius kovos operacijas". O prie jiems atvykstant birelio 5-15 d. lietuvi partizanai buvo puol 16 kart, lenk 3. Lietuvi gaujos daugeliu atvej reiksi smarkiai", - ra I. Rudyka. Per vien i puolim partizanai nukov keturis NKVD kareivius38. Vienoje i byl yra lik keli praneimai I. Tkaenkai ir NKVD Pabal tijo apygardos virininkui Golovkai, i kuri atsiskleidia ios grupuots veikla rugpjio viduryje. tai koks buvo antras praneimas:
Praneimas Nr. 2 13-asis PP pagal plan ukavim baig 45 08 11 d. 19 val. ir sustojo gulomis. Kitos kariuomens dalys ieko bandit guli) dislokacijos rajonuose. Operacij rezultatai: nukauta bandit 5. sulaikyta tartino elemento - 22. Paimta ginkl: automat - 1, pistolet - 1. granat - 1, vairi ovini - 160. Ms nuostoliai: 220-ojo PP nukautas 1 raudonarmietis ir sueistas 1 serantas. Partizan puolim prajusi par Alytaus aps. neufiksuota. NKVD Rudnios valsiaus skyriaus [turt bti poskyrio". - J. 51.] duomenimis, Kat (9040). Lyneerio (49040) ir Krioklio kaimus atjo 100 moni gauja. Gaujos buvimo rajon supa ir jos likvidavimas vykdomas 86-ojo PP 1-ojo. 2-ojo SB ir MG* jgomis.

Praneim pasira III Baltarusijos fronto unugario apsaugos NKVD kariuomens virininkas gen. ltn. I. Liubas ir Vilniaus operatyvinio sekto riaus virininkas plk. I. Rudyka39. Rugpjio 13 d.'praneime rao * MG - manevrin grup, greitojo reagavi ma, kad t mint 100 partizan mo padalinys. 125

nebuv, praneimas buvs klaidingas, o pro Lyneerio kaim buvo praj tik 7 partizanai40. Beje, taip danai atsitikdavo. Vietini operatyvinink e kist baims akys buvo plaios, be to, ipsdami skaiius jie jausdavosi es reikmingesni. Dezinformuodavo ekistus ir valstieiai, kuri dauguma no rdavo, kad ms partizan bt daug ir stipri. Ketvirtame praneime raoma, kad 13-asis, 86-asis, 132-asis, 220-asisPP ir NKVD V[idaus] K[ariuomcns] 266-asis P ir 105-oji OMG vykd opera cijas Alytaus apskrityje iekodami ir suimdami banditin element". 13-asis PP veik Onukio, 86-asis - Merkins valsiuje, 132-asis - Staklikse, Jiezne, Butrimonyse, 220-asis-Varnos ir Daug, 102-oji OMG - Merkins valsiuje, 105-oji OMG - Varanavo apylinkse (Baltarusijoje). Per par sulaikyta:
PP 13-asis 86-asis 1132-asis 1220-asis Partizan Rmj tartin asmen I viso OMG P 266-asis 102 oji I 105-oji I viso 13

1
3 3 7 25 25 19 19 5 9

2 2

6
41 47

1
7

3 5
-

10 100
123

Be to, buvo nukauti du neginkluoti vokiei kareiviai41. Beje, jokioje kitoje apskrityje tokios kariuomens koncentracijos nebuvo. Penki pasie nio ir auli pulkai, dvi OMG siaub vien apskrit. Apie 5 tkst. enka vedist niokojo dzk kaimus ir mikus. Ir vis dlto ten per vis partiza ninio karo laikotarp buvo stipriausi ginkluotojo pasiprieinimo idiniai. Nors ir bdami tokioje apsuptyje, partizanai steng veikti ir parodyti, kad jie yra padties viepaiai. 1945 m. nakt i rugpjio 4-osios 5-j Onu kio valsiuje, veikdami po 8-10, jie per nakt 17-oje eim vykd 29 mir ties nuosprendius ir 2 mones nusived mik42. Beje, net toks valgus partizaninio karo tyrintojas kaip K. K. Girnius tokias vadinamsias Bal tramiejaus naktis" laik nereikalingu iaurumu. I tikrj taip elgtis ir per vien nakt nemaoje teritorijoje vykdyti idavikams kelis ar keliolika mir ties nuosprendi partizanus vert btinyb. ekistai labiau u savo kareivius saugojo jiems ar atviroms okupant struktroms dirbanius i davikus, ir kuriam nors i j vykdius mirties nuosprend, t viet jie mesdavo didiules jgas, kurioms bdavo sakoma tbt surasti partiza nus. vykdius mirties nuosprend keliose vietose, ekistai sutrikdavo, nebeinodavo, kuri pus pulti. Partizan teismai, paskelb mirties nuosprendius, kur laik j nevykdydavo, laukdavo patogaus momento. 126

Nepavyko rasti dokument, i kuri bt galima nustatyti, kur i NKVD kariuomen darbavosi" liepos mn. Tiktina, kad ji siaub Pie t Lietuv. Kaip minta, Dzkij ir Suvalkij vairi NKVD kariuomen ypa ariai buvo ugriuvusi ne vien dl to, kad iose Lietuvos srityse oku pacijai buvo prieinamasi smarkiai ir organizuotai, bet ir dl to, kad bu vo siekiama partizanus atkirsti nuo pasienio, per kur jo ryi kanalas usien. Savo ruotu dl iauri NKVD kariuomens ipuoli to regiono mons atkakliau prieinosi. Yra iliks valgybos skyriaus 1945 m. rugpjio 15 d. praneimas Nr. 9-00708 Vilniaus operatyvinio sektoriaus vadovui plk. I. Rudykai (jis bent jau rugpjio 12-29 d. buvo Alytuje, nes ioje apskrityje vyko pagrin dins io sektoriaus kovos su partizanais; Vilniaus-Trak apskrityje veik lenk Armijos krajovos kariai tuo metu jau buvo arba pasitrauk Lenki j, arba gerokai apnaikinti), pasiraytas gen. ltn. I. Liubo ir jo pavaduo tojo valgybos reikalams plk. Lizino. I jo matyti, kad 14 d. 86-asis PP vei k Merkins, o 132-asis - Simno apylinkse. Per par i grupuot nukov 5 partizanus, ifiltravo 26 mones, i j 2 buvo sulaikyti utvaromis, 11 - re miantis agentriniais duomenimis, 13 - kitais valgybiniais duomenimis43. I ankstesnio rugpjio 13 d. praneimo matyti, kad 105-oji OMG vei- . k Alytaus apskrityje, 132-asis PP siaub Jiezno, 86-asis - Merkins vals ius, o 13-asis PP - Trak apskrities Onukio valsi. 15 d. pulk ir bata lion valgyb skyriai per par ifiltravo 24 mones, i j 9 buvo suimti agentams skundus, 10 - remiantis kitais valgybiniais duomenimis, 5 pa teko utvaras. Nustatyta, kad 10 j buvo partizanai, 10 - partizan r mjai, 2 veng tarnybos RA, 1 buvo paleistas ir 1 perduotas tolesniam ty rimui. Visi suimtieji perduoti NKVD44. I 1945 m. liepos 10-16 d. nuaut, suimt partizan ir j rmj s rao matyti, kad 10 partizan buvo identifikuoti (3 kil i Merkins, 2 i Jiezno, po vien - i Onukio, Stakliki, Butrimoni, Daug ir Var nos valsi), o 4 - ne. Pam gyvus neva 46 partizanus ir 43 j rmjus. Per t laik 15 moni j veikimo zonoje legalizavosi45. Liepos 12-18 d. i karin grupuot nuveik tokius juodus darbus: 16 partizan nukov, ifiltravo 156 mones (12 d. - 5 ir 26, 13 d. - 4 ir 47, 14 d. - 4 ir 8, 15 d. - 0 ir 24, 16 d. - 1 ir 30, 17 d. - 1 ir 8, 18 d. - 1 ir 13). Matyt, darbo rezultatai" tokie skirtingi (15 d. nenuautas n vienas, su imta 24, o 13 d. - 4-mons nukauti, 47 suimti) dl vairi prieasi: ope racij pradios, tsinio ir pabaigos, klimosi kit viet, partizan klaid 127

ir puolim, agentros veiksmingumo, kaip sugebta i suimtj ipeti i nias ir t. t. Vliausia III Baltarusijos fronto unugario apsaugos NKVD kariuome ns valgybin suvestin, rasta KGB bylose, - 1945 m. rugpjio 17 d. Nr. 24346, nors i kit dokument inoma, kad i ir kitos ufronts NKVD grupuots veik dar ir spalio mn. valgybinis-agentrinis darbas. Jo apimtis atsiskleidia i ataskait ir vairi suvestini. Kaip sakyta, antruoju savo veiklos Lietuvoje laikotarpiu unugario apsaugos NKVD kariuomen, kovodama su partizaniniu jud jimu ir pogrindiu, vis labiau rmsi i agent gautais duomenimis. Kiti valgybiniai duomenys" - tai daugiausia inios, ipetos tardant. Taigi 1945 m. rugsjo 1 d. i NKVD kariuomens grupuot turjo 82 agentus ir 60 informatori. Rugpjio mn. NKVD vietiniams organams buvo perdavusi 150 agent ir 140 informatori47. Tai padaryta todl, kad daliniams ir padaliniams keiiant dislokacijos vietas, i t teritorij, kur gyveno uverbuotieji, reikdavo pasitraukti. Rugpjio mn. remiantis agentriniais duomenimis, t. y. nipams skundus, buvo sulaikyti 296 mo ns, kuriuos filtruojant nustatyta, kad 133 j yra partizanai (?), 90 - r mjai, 10 - kontrrevoliucini organizacij agentai (?), 3 - idavikai, 4 policininkai ir baudjai, 1 - vokiei statytinis, 3 - dezertyrai, 41 - besi slapstantieji nuo tarnavimo RA, 11 - antisovietiniai elementai. Liepos mn. sulaikyta 209 mons, i j 201 buvo nusikaltliai"48. Beje, ios for muots ataskaitose (panaios buvo ir kit formuoi) buvo ie skyriai: 1) operatyvin padtis; 2) agentrinio informatori tinklo bkl; 3) agen trinio darbo rezultatai; 4) filtracijos ir kovos su banditizmu rezultatai. valgybinio-agentrinio darbo apimtis geriausiai matyti i toliau pateikiam ios grupuots valgybos skyriaus parengt duomen apie agentrin tinkl49.
1945 m. spalio 1 d. duomenys apie agentrinio informatori tinklo padtj valgybos skyriaus pavadinimas 13-ojo 86-ojo 132-ojo pulko S* pulko S pulko S Buvo 1945 111 rugsjo 1 d. Pasipild Uverbuota: Rezident Agent Informatori I viso 6 22 45 67 11 125 I viso 142

_ 114 44 48 118 41 32 89 232 76 * S - valgybos skyrius.

128

valgybos skyriaus pavadinimas 132-ojo 86-ojo 13-ojo pulko S pulko S pulko S

I viso

Perimta i NKVD, NKGB organ:

Rezident Agent Informatori I viso

1
8

10
17 84

2 2
4 93

I viso pasipild
Sumajo Paalinta dl vairi prieasi:

9 85

10 20 30 262

Rezident Agent Informatori I viso Rezident Agent Informatori I viso

16 24
-

16 24
-

Perduota NKVD, NKGB organams:

-

I viso sumajo
Yra 1945 m. spalio 1 d.

31 59 90 90
-

4 7

4
8

11 11
-

12 36
-

39 74 113 137
-

Rezident Agent Informatori I viso

Tinklo pasiskirstymas

45 40 85
-

114
68

182
-

159 108 267

-

Pulk vadai Batalion vadai S pulk ir batalion virininkai

-

Pulk S virinink pavad. Pulk ir batalion S virin. vyr. padjjai

-

4/10* 1/4 6/37 6/24 4/10

-

4/18
1/5

8/28 2/9 18/140 10/47 13/38 1/5 52/267

-

12/103 4/23
9/28 1/5

Pulk ir batalion S virin. jaun. padjjai

-

Ukard virininkai Kit tarnyb karininkai I viso Su rezidentais Su agentais Su informatoriais I viso

21/85
-

31/182
-

Uplanuota ir sulugdyta susitikim

-

95/2 123/7 218/9

152/7 131/16 283/23

333/9 204/6 537/15

580/18 458/29 1038/47

1945 m. spalio 6 d. III Baltarusijos fronto U[nugario] A[psaugos] NKVD UV [valgybos] S[kyriaus] I poskyrio virininkas pplk. [Sudov] (paraas) Pirmas skaiius - ekist, antras - agen t. 4/10 reikia, kad 4 virininkai dirbo su 10 agent.

129

Taigi, kaip matyti, spalio 1 d. pulk ir batalion valgybos skyriai tu rjo 267 nipus (142 buvo lik nuo rugpjio, prisidjo 262 nauji, 137 bu vo perduoti NKVD ir NKGB organams), tuo tarpu rugsjo 1 d. - tik 142 (163, dar 274 nauji ir 295 perduotieji)50. Taip gausiai verbuoti (rugpjio mn.-235, rugsjo mn.-262) nipus galjo tik labai intensyviai dirban tieji ir nevengiantieji joki priemoni. Rugpjio mn. NKVD ir NKGB organams buvo perduoti net 295 nipai, o tai rodo, kad t mnes daugelis ukard kilnojosi i vienos vietos kit. 13-asis PP spalio mn. neturjo nip, o tai reik, kad jis buvo persikls nauj viet. |domu tai, kad NKVD-NKGB organams is junginys perduodavo kur kas daugiau agen t (rugsjo mn. - 113) negu i j gaudavo (t pat mn. - 30). Tai ga lt reikti, kad i grupuot dirbo intensyviau, vadinasi, ir brutaliau. Lyginant rugpjio51 ir rugsjo mn. duomenis, apibdinanius agent rinio darbo ir filtracijos rezultatus, matyti, kad jie labai skiriasi. Rugpjio mn. buvo ifiltruota 578 mons ir nukauta 74 partizanai, o rugsj - ati tinkamai tik 313 ir 1952, taigi suimta buvo beveik du kartus, o nukauta par tizan - beveik 4 kartus maiau. Kodl ms partizanai tuomet buvo ne taip aktyviai puolami ir ne taip energingai suiminjami, galima tik splio ti. Gal tai buvo susij su ukard kilnojimusi, gal jau buvo suinota apie ios grupuots iformavim spalio mn., gal dar kas nors veik ekistini karei vi elges. doms i dokument duomenys, nurodantys, kokiu pagrindu mons buvo sulaikyti. Rugsjo mn. i 318 sulaikytj remiantis agent praneimais sulaikyti 159 mons, arba 50 proc., turint kit valgybini duo men (daugiausia igaut tardant) - 126, arba 40 proc., utvaromis - 33, ar ba 10 proc., o rugpjio mn. i 578 sulaikytj atitinkamai buvo 296, ar ba 51 proc., 209, arba 36 proc., 73, arba 13 proc. Vadinasi, jau apie 50 proc. sulaikytj buvo suimta skundus agentams-informatoriams, o utvaromis, kurias mons paklidavo atsitiktinai, - tik apie 10-13 proc. Tuo tarpu pir muoju buvimo Lietuvoje laikotarpiu utvaromis bdavo sulaikoma iki 4070 proc. vis suimtj. Tai rodo, kad ekist darbe atsitiktinum vis majo. Bendradarbiavimas su kitomis NKVD grupuotmis. Su jomis buvo bendradarbiaujama danai, kai operacijoms reikdavo daug kari, nors vi s laik, net tuomet, kai pasienio pulk ir bri ukardos nuolat kilnoda vosi i vienos vietos kit, atskiri daliniai buvo pasiskirst teritorijas. Tai buvo daroma jau vien dl to, kad savi daliniai nesusiaudyt, ypa per naktines operacijas. pasiskirstym partizanai greitai perprato ir steng davosi, jei tik leisdavo aplinkybs, atsidurti tarp dviej ekistins kariuo 130

mens dalini ar padalini. Operacij metu tos ribos tarp dalini persi stumdavo, ir jei partizanai bdavo uklumpami netiktai, jie visur galda vo susidurti su siauiania kariuomene. Kartais partizanai bdavo varomi -stumiami kaip mediojami vrys iki tam tikros ribos (daniausiai tai b davo palauk arba ups, eero pakrant), kur j laukdavo utvaros. Kaip tik tokia operacija varant iki Nemuno buvo surengta 1945 m. rug pjio 6 d. didelje dabartins Prien rajono teritorijos dalyje. ioje ope racijoje, kurios plan rugpjio 4 d. patvirtino Marijampols operatyvinio sektoriaus vadas gen. mjr. M. Bykovskis ir III Baltarusijos fronto unu gario apsaugos NKVD kariuomens vadas gen. ltn. I. Liubas, dalyvavo 2350 NKVD kari ir apie 300 utvaras sudariusio Prienuose stovjusio RA 22-ojo pulko kari. 550 NKVD kari buvo i jungtinio pasienio b rio, kuris priklaus Lietuvos pasienio apygardai. Geriau suprasti to meto ekistini kareivi mstysen ir tai, kaip at skiri kariuomens junginiai bendradarbiavo, pads ia pateikiamas planas. Kadangi jis labai ilgas, toliau bus atpasakota tik jo dalis Dalini uduo tys". Taigi plane raoma53:
I. Padtis Pastaruoju metu Marijampols apskrityje buvo bandit puolim, kuri metu i pa sal nuaunami pasienieiai, sovietinis partinis aktyvas ir pliami vietos gyventojai. Aktyviausios yra ios gaujos: 1. Dragnis, kuriai vadovauja Degutis Kazys, veikianti Budos mike (4880). Gau joje iki 50 moni. Ginkluota r[ankiniais] k[ulkosvaidiais], automatais, autuvais. 2. Gauja, vadovaujama Daukanto, veikia Prien mikuose. Gauja susideda i ke li grupi, vadinam Sakalai", alias Velnias", Viesulas44. Gaujoje - iki 50 mo ni. Ginkluota autuvais ir automatais. 3. Gauja Geleinis Vilkas44 veikia ilavoto valsiuje. Gauja susideda i dviej grupi, vienai vadovauja Drays, kitai - Mikalauskas Stasys. Slapstosi mike (6676). Operacijos uduotis: Dviej pasienio pulk ir dviej OMG jgomis kartu su jungtiniu keturi komendan tr PB iekoti nurodyt gauj ir likviduoti, todl: Prien DVRA pulkui apsupti Ne muno kair|j| krant. iudikes. Mainus ir pradti ukavim i p[ietvakari] [iaurs] r[ytus] Bdos. Pali mikynus, Prien mikus. J[ungtinis] PB tuo paiu metu i [iaurs] p[ietus] Liep Bdos (6878), Tyliosios Bdos (6676) mikus. Be to, ukuojant sulai komi vengiantieji tarnybos ir RA dezertyrai bei kitas nusikalstamas elementas. [...]

[...]
III. Pajgos ir priemons 1. 86-ojo PP aktyvi durtuv iki 700 moni 2. 132-ojo PP 700 3. 102-osios OMG 200 4. 105-osios OMG 200 5 JPB . .. 550 I viso 2350 [ia praleidiamos atskir dalini uduotys. - J. S.]

131

1945 m. rugpjio mli. agentrinio darbo, filtracijos ir iankstinio tardymo rezultat duomenys
86-asis Agent duom. Kitais valg. duom. Utva romis I viso Agent duom. pulkas Kitais valg. duom.

Pulk ir batai, valgybos skyriuose ifiltruotj skaiius 76 I j demaskuota:

Agent ir diversant Kontrvalgybos agent Idavik Policinink ir baudj Statytini ir rmj Bandit Bandit rmj Raud. armijos dezertyr Vengiani tarnybos Raud. Antisovietinio elemento 1 52 20 armijoje 3 76

52 1 1 30 28 2 -

20 4 1 2
-

58 1 1 1 82 52 3 5
-

103 7 2 3 37 14 1 35 4 103

49 4 1 16 23 1 4 49

I viso demaskuota

62

145

Turi bti perduota NKVD. NKGB organams ir formavimo punktams Paleista

- - 13 13

158 - -

Perduota NKVD teritoriniams organams Perduota NKGB teritoriniams organams I viso 158

Pastaba: be to, 102-oji ir 105-oji atskirosios man. grups sulaik 22 banditus, 17 j rmj. Nukauta vykdant operatyvines kariuomens priemones 74 banditai. 2. Operacij pradti 45 08 06 d. 6 val., operacijos pabaiga - ijus prie Nemuno ir utvar linijos. 3. Operacijos pradioje K[omandiniai] P[unktai] turi bti: 86-ojo PP - iro nys, 132-osios OMG - Igliauka, 105-osios OMG - keli sankryoje (5472). Vliau -KP vad nuoira. 4. Savj atpainimo ir sveikos signalus palikti senus. 5. Kariuomens valdybos KP - Marijampol Ryys radiju. Praneti operacijos pradioje, dienos rezultatus - 22 val., skubiai - susidrus su gauja. 6. Filtracijos punktus organizuoti prie dalini. Visus sulaikytus po filtracijos pasisti Marijampols NKVD A[pskrities] S[kyri], Marijampols oper. sektoriaus pavaduotojas kariuomens reikalams pik [Sedovuych] (paraas)

86-asis pulkas Utva romis I viso Agent) duom.

132-asis pulkas Kitais valg. duom. Utva romis I viso Agent duom.

I viso Kitais Utva valg. romis duom. I viso

27 _ 1 5 7 4 4 24

179

117 _

98 _ 1 40 27 5 _ 7 80

26 _ 2 6 _ 2 10

241

296 _

209 1 5 1 1 86 78 7 1 11 191

73

578 1 15 4 6 1 226 185 15 48 24 528

11 3 4 58 44 5 40 8 176

3 1 1 44 56 2 3 7 117

4 1 1 86 89 7 3 16 207

10 3 4 1 133 90 3 41 11 296

1 7 17 5 6 2 41

18 3 176 3 176 -

16

34 241 241

18 ~

29 3

47 3 575

575

1945 m. rugsjo 7 d. III Baltarusijos fronto unugario apsaugos skyrio virininkas kapitonas [Poliiuk] (paraas)

NKVD

valgybos

skyriaus

2-ojo

po

Trumpai apie t ukavim. Visi keturi III Baltarusijos fronto NKVD daliniai judjo viena kryptimi - i pietvakari iaurs rytus, varydami Prien ir Nemuno link. Main-Nemuno (Prienai-Balbierikis)-Mock ruo turjo dengti Prienuose stovjusio RA 22-ojo pulko vienas batalio nas (apie 300 kari). Numatytos utvaros ruoo ilgis - apie 30 km, taigi ta utvar grandin negaljo bti labai tanki. Todl plane nurodomos vie tos, kurias reikjo ypa saugoti, kur buvo didiausia tikimyb, kad pasiro dys partizanai, t. y. Nerav, Naudin, Uosos, uolijos, Mock kaimai. Tuo tarpu ukuojantieji (tarkime, 86-ojo PP 700 kari um ruo tarp 133

Mock ir Voznikio kaim ir tokio ploto ruou jo iki Prien) turjo i sidstyti grandine madaug po 100 kari kilometre, t. y. karys alia kario jo kas 10 metr. Nueiti per dien ukuodami vietov (nuo 6 val. iki 20 val., nes jau 22 val. reikjo praneti valdybai ukavimo rezultatus) tu rjo po 15-25 km. Einant be kelio, tiesiai mikais ir laukais, tai nemenkas nuotolis. Kitos ios kariuomens domybs. Nors sovietinje valstybje represi niam aparatui buvo skiriamas prioritetinis dmesys, kai kuriais atvejais ir ekistinei kariuomenei nebuvo lengva, reikdavo susiverti. 1945 m. rug pjio 30 d. I. Tkaenka rao Vilniaus operatyvinio sektoriaus virininkui I. Rudykai ir nurodo benzin skirti tik krovininms mainoms, vykstan ioms operacijas. Perdislokuoti kariuomen reikia psiomis, traukiniais ir arkliniu transportu. Benzin skirti tik operatyvini sektori ir kariuome ns virinink bei pulk vad lengvosioms mainoms54. Pokario sunkumai bei sovietin netvarka ir ekistus vert paprakaituoti. domus yra 1. Tkaenkos 1945 m. rugsjo 21 d. I. Liubui ir Klaipdos operatyvinio sektoriaus virininkui Medvedevui raytas ratas. I jo matyti, kad I. Liubo kariuomen retsykiais buvo permetama vairias Lietuvos vietas, kur susiburdavo didesni partizan junginiai. Klaipdos operatyvi niame sektoriuje vieno veikianio 4-osios D pulko, matyt, neuteko par tizanams suvaldyti. Beje, partizanai, prastose j buvimo vietose siauiant dideliems NKVD daliniams (o visa Suvalkija ir Dzkija, kaip jau minta, dl vairi prieasi ekist buvo ypa globojamos11), danai pasitrauk davo gretimas vietoves. tai tas ratas55:
Klaipdos oper. sektoriaus virininkui plk. drg. Medvedevui. Taurag III Baltarusijos fronto unugario apsaugos NKVD kariuomens virininkui gen. ltn. Liubui Marijampol Nustatyta, kad vakarus nuo Jurbarko mikuose veikia Potiuso gauja, turinti 150-200 moni, kurios 70 proc. susideda i aki apskrities gyventoj, persiklusi per Nemun Jurbarko mikus. Asmenikai atsakyti u nurodytos gaujos paiekas ir likvidavim pavedama gen. ltn. drg. Liubui ir plk. drg. Skorodumovui. Drg. Liubui pasisti gaujos veikimo rajon reikiam kariuomens ir valg skai i, kurie sudaro plan ir veikia kartu su Klaipdos oper. sektoriaus jungtinio brio kariuomene. Drg. Liubui udengti patruliais kairj Nemuno krant, atkertant ban ditams keli persikelti Saki apskrit. Paiek ir operacijos rezultatus praneti. 1945 m. rugsjo 21 d. Nr. 54 Tkaenka

134

Su III Baltarusijos fronto kariuomene (ne vien su jos NKVD dalimis) yra susijs toks domus 1945 m. rugsjo 25 d. ratas, kur io fronto tiekjai majorai Gavrilovas ir Kuznecovas nusiunt LKP(b) CK sekretoriui V. Niun kai. Jame jie rao, kad LSSR paruo ministras Banys trukdo paruooms. Jis neva trukd gauti 1 tkst. ton bulvi. Banys, t major teigimu, neva pasaks: Js frontas marodieriauja, js apipliate gyventojus, pleiate banditizm"56. Be abejo, tas sovietinis veikjas buvo savaip teisus: viena i prieasi, vertusi taikius gyventojus imtis ginklo, buvo noras apsiginti nuo barbarik rus kareivi, ypa NKVD kariuomens, siautjimo. Koki al Lietuvai padar io fronto NKVD baudjai? Deja, kol kas klausim galima atsakyti tik apytiksliai, apskaiiuojant j veiklos re zultat" vidurk ir dauginant i Lietuvoje siautt dien. I vairi anksiau mint duomen galima daryti ivad, kad antruoju buvimo Lietuvoje laikotarpiu buvo suiminjama maiau - tik apie 20-25 mones per dien, partizan davo po 2-3, gyv kasdien paimdavo ma daug po 6-7 partizanus. Tok darbo apimties" sumajim (suimtj su majo 2-3 kartus), palyginti su pirmuoju io junginio buvimo Lietuvo je laikotarpiu, galima paaikinti keliomis prieastimis. Pirma, pirmuoju lai kotarpiu vengusij tarnauti RA ir dezertyr buvo pilni Lietuvos mikai ir kaimai, nemaai buvo ir su vokieiais susijusi moni, o pasibaigus ka rui tiek vien, tiek antr gerokai sumajo. Antra, partizanai pradjo keis ti kovos taktik, vis daniau pereidavo prie partizaninio karo taktikos, at sisakydavo pozicinio kariavimo, pradjo veikti nedidelmis grupelmis, po susiaudymo greitai atsitraukdavo ir neleisdavo savs apsupti. Treia, ne bebuvo ir svarbiausio ekistins kariuomens stimulo - baims bti pa sistam front. Be to, per daug aktyviai veikiant buvo galima susilaukti kulkos jau karui pasibaigus ir tikintis demobilizacijos. Pagaliau, ketvirta, Lietuv i penki pulk, buvusi pirmuoju laikotarpiu, i Rytprsi gro tik trys, nors, matyt, patys nuomiausi. Vis dlto per antrj buvimo Lie tuvoje laikotarp (1945 m. birelio 15 d.-spalio mn.) is ekistins kariuo mens junginys nuud apie 250-300 partizan, gyv pam apie 600700, sum apie 2 tkst. moni. Taigi siautdama Lietuvoje III Baltarusijos fronto unugario apsaugos NKVD kariuomen i viso nuov apie 1000-1200 partizan (per pirmj laikotarp - 600-800, per antrj - 250-300), apie 2500-2700 j sum (?). Taip pat ifiltravo, t. y. sum, apie 12 tkst. moni, kuri dalis nebuvo ms pasiprieinimo dalyviai. 135

1 RVKA, 1918-1960 met archyvini fond) sraas. 2 Lietuvikoji tarybin enciklopedija, Vil nius, 1978, t. 4, p. 339. 3 RVKA, 1918-1960 met archyvini fon d sraas. 4 Ibid. 5 LYA, f. K-l, ap. 3, b. 799, 1. 1A. 6 Ibid., b. 801, 1. 181. 7 Ibid.. ap. 18, b. 71,1. 111. 8 Ibid., ap. 3. b. 812,1. 67. 9 Ibid.. b. 814,1 2. 10 Ibid., b. 815.1. 128. Ibid., ap. 18, b. 1,1. 44. 12 Ibid.. b. 799, I. 1A. 13 Ibid., 1. 90. 14 Ibid., 1. 162. 15 Ibid . b. 80t.t.310. 16 Ibid., 1. 176. 17 Ibid., 1. 55. 18 Ibid.. I 238. 19 Ibid.. b. 799.1. 289-292. 20 Ibid., I. 293-294. 21 Ibid , b. 801,1. 92. 22 Ibid.. 1. 118. 23 A. Anuauskas, Lietuvi tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais, p. 432. 24 Ibid.. p 430. 25 N. Gakait. D. Kuodyt, A Kata, B. Uleviius, Lietuvos partizanai 19441953m., Kaunas, 1996, p. 216. 26 LYA, f. K-l, ap. 3. b. 1010.

Ibid.. I 9-10. Ibid.. b. 801,1. 165. 29 Ibid.. I. 166. 30 LKA. Kaunas, 1996. Nr. 17. p. 13. 31 LYA, f. K-l, ap. 3, b. 799,1. 127-132. 32 Ibid., 1. 87. 33 Ibid.. 1. 209-219. 34 Ibid.. b 80t.t. 166. 35 N. Gakait, D. Kuodyt, A. Kata, B. Uleviius, op. cit., p. 270. 36 RVKA. 1918-1960 met archyvini fon d sraas. 37 Ibid. 38 LYA, f. K-l, ap. 18, b. 71,1. 111. 39 Ibid., b. 71,1. 1. 40 Ibid., 1. 2. 41 Ibid., I. 3. 42 Ibid.. 1. 74. 43 Ibid., ap. 18, b. 97,1. 8-10. 44 Ibid., b. 97, 1. 25. 45 Ibid., I. 35-43. 46 Ibid.. ap. 3, b. 814,1. 40. 47 Ibid . b. 815,1. 193. 48 Ibid.. I 184.
28

27

49 50

Ibid.. I 303. Ibid., 1. 193. 51 Ibid.. 1. 192. 52 Ibid . 1. 302. 53 Ibid., b. 2134,1. 206. 54 Ibid.. ap. 18, b. 71,1. 49. 55 Ibid., ap. 10, b. 1,1. 45. 56 LVOA, f. 1771, b. 7/107,1. 8.

I Pabaltijo fronto unugario apsaugos NKVD kariuomen

Nors pirmieji I Pabaltijo fronto rus kariai Lietuvos sien ties Daugpiliu pasiek 1944 m. liepos 4 d. ir su jais Lietuv turjo atslinkti tikrieji nauj okupant valdios ramsiai - NKVD daliniai, pirmas io NKVD junginio praneimas Vilni SSRS NKVD liaudies komisaro pavaduotojui S. Krug lovui raytas tik 1944 m. gruodio 9 d. Jame raoma, kad trys io junginio pasienio pulkai isidst Kretingos, Taurags, Maeiki ir Teli apskrity se1. Taigi tuo metu jie tramd emaitijos partizanus ir gyventojus, o k veik iki tol penkis mnesius - neaiku. Kaip galima sprsti i vlesni praneim, mintas apskritis trys pulkai atvyko S. Kruglovo sakymu 1944 m. gruodio 8 d.2 I Pabaltijo frontas ir jo unugario apsaugos junginys buvo sudaryti 1943 m. spalio mn. I pradi jungin sudar du pulkai - 31-asis ir 33-iasis, nes 216-asis pasienio pulkas suformuotas tik 1944 m. gegu s mn., t. y. prie pat engiant rus kariuomenei Lietuv. io fronto junginys performuotas tokio pat tipo I Ukrainos fronto jungin 1945 m. rugpjio 19 d. iam NKVD junginiui ir toliau vadovavo plk. Romanovas, vis dar laikinai js virininko pareigas (vasario mn. j buvo pakeits gen. mjr. Serebriakovas). is NKVD junginys, kaip ir kili to tipo unugario apsaugos junginiai, Lietuvoje buvo dviem etapais. Pirmasis etapas - 1944 m. (? mn.)-1945 m. vasario mn., antrasis - 1945 m. birelio 10 d.-1945 m. spalio mn. Vasa rio-birelio mn. junginys buvo nusistas daryti tvarkos'1 Rytprsiuose. Pirmajame etape pulkai buvo isidst taip:
216-asis PP Gruodio 13 d. Gruodio 24 d. Teli aps. (?) 31-asis PP Raseini aps. Taurags aps. 33-iasis PP Maeiki. Kretingos aps. (?) 104-oji OMG (?) Kdaini aps.

Nuo 1944 m. gruodio 10 d. junginio tabas buvo kurdintas Alsdiuo se (matyt, ten ir liko vis laikotarp). Batalion ir ukard dislokavimo vietos buvo nuolat keiiamos, nes manyta, kad senoje dislokacijos vieto137

je partizanai jau visai inaikinti arba j beveik nra. 1944 m. gruodio 20 d. 33-iojo PP 2-asis B buvo perdislokuotas i Ylaki Kdainius, 31-ojo PP tabas - i Lioli (Olej) iluv, 2-ojo B tabas - i Nauja miesio Taurag3. Gruodio 23 d. pulkai perdislokuoti: 33-iojo PP 2-asis B - i Kdaini Grinkik, o jo ukardos - 7-oji - Baisogal, 6-oji - aukot, 10-oji - Gudinus, 9-oji- t, 31-ojo PP 10-oji ukarda - i Taurags Petrellen (?), 6-oji ukarda - i idik Taurag4. Netrukus 104-oji OMG i Kdaini perdislokuota ogin (aigin?), mokomoji serant komanda - i itaica (?) ogin, 6-oji ukarda - i aukoto Paliepius (?), 9-oji ukarda - i Taujn Paliepius5. 1945 m. sausio 14 d. pagal operatyvin suvestin Nr. 00366, kurioje pa teikiama ataskaita apie sausio 1-14 d. atlikt darb", visi io junginio da liniai buvo isidst taip: tabas - Alsdiuose, 33-iojo PP tabas, spec. padaliniai ir manevrin grup - Gilaiiuose (?), 1-asis B, atsargin ir 5-oji ukardos - Maeikiuose, 1-oji, 2-oji, 3-ioji ukardos - Viekniuose, 4-oji ukarda (saugojimo punktas Nr. 18)- Pikeliuose, 2-asis B, atsargin ir 10-oji ukardos - Grinkikyje, 6-oji ir 9-oji ukardos - Paliepiuose, 7-oji ukarda - Baisogaloje, 8-oji ukarda (saugojimo punktas Nr. 102) - Vainute, 3-iasis B, atsargin ir 14-oji ukardos - Kretingoje, 1 l-oji ukarda - Darbnuose, 12-oji ukarda - Kuliuose, 13-oji ukarda (saugojimo punktas Nr. 57) - auikiuose, 216-ojo PP tabas, spec. padaliniai, manevrin grup - Teliuose, 1-ojo B tabas su padaliniais - Plungje, 2-ojo B tabas, atsargin, 6-oji, 8-oji, 9-oji, 10-oji ukardos - Lukniki (Luokje?), 7-oji ukarda - Rietave, 3-iojo B tabas ir atsargin ukarda - Geaice (?), 11-oji ir 13-oji ukardos - Dzire (?), 12-oji ukarda - Jazdauskikiuose, 14-oji ukarda - ernelje, 15-oji ukarda - Galvidze (?), 31-ojo PP tabas, spec. padaliniai, manevrin grup - iluvoje, 138

1-ojo B tabas, atsargin ir 4-oji ukardos - Kraiuose, 1-oji ukarda - Viduklje, 2-oji ir 5-oji ukardos - Kelmje, 3-ioji ukarda - Karklnuose, 2-asis B (be 10-osios ukardos) - Tauragje, 10-oji ukarda - vknoje, 3-iasis B su padaliniais (be 11-osios ukardos) - Girtakol (Girkalnis?), 1 l-oji ukarda (saugojimo punktas Nr. 20) - Judzi (?), 104-oji atskiroji manevrin grup - Juodaiiuose, mokomoji komanda - Bliudze (?). Nors 338-asis PP ir nepriklaus I Pabaltijo frontui, taiau kurj lai k buvo jam pavaldus. Pulko tabas, spec. padaliniai ir manevrin grup tuo metu, t. y. sausio 14 d., buvo sikr Ariogaloje, 1-asis B su padaliniais - Mikalikse, 2-asis B su padaliniais - Bojani (?), 3-iasis B su padaliniais - Gaievka (?)7. Beje, kaip matyti i vis NKVD dalini srao8, 338-asis PP buvo sukurtas 1944 m. lapkriio 3 d. ir Lietuvoje, matyt, ibuvo iki 1945 m. birelio pabaigos, o po to buvo nusistas euv, Lenkij, ten siliejo 64-j NKVD divizi j, slopinusi lenk pasiprieinim. Lenkijoje spalio mn. pulkas buvo iformuotas. Antrajame etape, grinti Lietuv 1945 m. birelio 10 d., pulkai i pradi kovojo Vilniaus operatyviniame sektoriuje. Trys pulkai isidst taip: 31-asis PP - Vilniaus apskrityje, 33-iasis - Trak apskrityje, 220-asis jau nuo seno buvo dislokuotas Alytaus apskrityje. Kartu su 31-uoju ir 33-iuoju PP Lietuv vietoj 216-ojo PP buvo atsistas 217-asis, taiau tuoj pat buvo perduotas Leningrado fronto grupuotei, o iam junginiui atiduo tas 220-asis PP. Birelio 17 d. junginio daliniai ir padaliniai buvo taip isidst: junginio valdyba, 104-oji OMG, mokomoji komanda, 105-oji atskiroji ryi kuopa - Vilniuje, Kosciukos g. 10-15; 31-ojo PP tabas su 2-uoju B - Jainuose, 1-asis B - Nemeninje, 3-iasis - Eiikse; 33-iojo PP tabas ir 2-oji bei 12-oji ukardos - Trakuose, 1-asis B (be 2-osios ukardos) - iemariuose, 2-asis - asliuose, 3-iasis (be 12-osios ukardos) - Vievyje; 220-ojo PP tabas - Alytuje, 3-iasis B - Dauguose, 1-asis - Simne, 2-asis - Merkinje9. 1945 m. rugpjio 18 d. 31-asis PP buvo perkeltas Kauno operatyvi n sektori ir tuoj pat pakeistas junginio pavaldumas; junginys pavadintas I Ukrainos fronto unugario apsaugos NKVD kariuomene. 139

Pirmasis junginio veiklos laikotarpis. Kaip ir kitos baudj grupuots, io junginio tabas ra vairias ataskaitas S. Kruglovui ir J. Bartainui apie pulk veikl. Ataskait forma bdavo vairi, bet daniausiai tokia: 1) kovos su banditizmu rezultatai; 2) kito nusikalstamo elemento" iai kinimas ir 3) filtracijos bei parengtinio tardymo rezultatai. 1944 m. gruodio 1-20 d. junginys siautjo emaitijoje ir Vidurio Lie tuvoje. Jo veiklos rezultatai tokie:
Apskritys Kretingos Teli Maeiki Taurags Panevio Kdaini Raseini I viso vykdyta operacij 2 4 3 13 1 1 1 25 Nukauta moni 19 2 12 33 Suimta 2 106 5 29 85 4 20 251

Per laikotarp paimta 2 kulkosvaidiai, 6 automatai, 21 autuvas, 3 pistoletai10. 1944 m. gruodio 13 d. praneama, kad 2/216-ojo PP 40 kari alia Var ni esaniame Korkn kaime kovojo su madaug 110 partizan briu11. tai k nuveik tie trys pulkai per vien dien: gruodio 13 d. ifiltravo 47 mones, i j 13 buvo sulaikyti turint agentrini praneim, 9- turint kit valgybini duomen, 25 suimti kariuomens istatytomis utvaromis. Neva iaikinta, kad i t 47 moni 1 yra vokiei agentas, 14 - partizanai, 2 - RA dezertyrai, 26 - vengiantys tarnybos RA, 2 - plikai. 13 j perduota NKVD, 14- NKGB, 2- Smerui, 16- kariniams komisariatams. Pabr iama, kad daugiausia kovojama su LLA vanag" partizan briais12. Gruodio 24 d. remiantis agent duomenimis sulaikyti 34 mons, remiantis kitais valgybiniais duomenimis - 13, utvaromis - 7. I j NKVD perduo ta 36, NKGB - 8, Smerui" - 1, gul virininkams - 4, kariniams komisa riatams- 5U. T pai dien Raseini apskrityje Pograuje (?) 31-ojo PP 12-oji ir 13-oji ukardos kovojo su partizan vanag" grupe; nukov 30, pam gyv 2, o su jais - 2 autuvus, 2 automatus ir 8 prietankines minas14. iuo atveju, kaip ir kitais panaiais atvejais, sunku patikti, kad tik kas 4-6 partizanas turjo ginkl, tad kyla abejon, ar nebuvo iaudyti beginkliai nuo mimo kariuomen besislapstantys vaikinai. 1945 m. irgi buvo veikiama taip pat. Sausio 2 d. ifiltruota 60 moni, i j 4 sulaikyti pagal kitus valgybinius duomenis, net 56 - utvaromis. Iai kinta, kad i j 2 yra kontrrevoliucijos (?) dalyviai, 3 - RA dezertyrai, 52 140

vengiantys tarnybos RA, 1 - atsiliks nuo dalinio, 2 buvo paleisti. NKVD per duota 28, NKGB - 2, gul virininkams - 4, kariniams komisariatams - 2415. Atrodyt, kad iai NKVD kariuomens grupuotei tarsi buvo numaty ta tam tikra darbo apimtis: kasdien suimti ir ifiltruoti apie 60 moni. Bet vliau ta norma tikriausiai padidinta, nes, kaip matyti i toliau pa teikiam lenteli, kasdien bdavo suimama jau per 100 moni. 1945 m. sausio 10-14 d. tie trys pulkai sum:
Apskritys

Kretingos Maeiki Policinink ir baudj 3 4 Partizan 21 12 Vengiani tarnybos RA 19 35 Kito nusikalstamo elemento _ 1 Be dokument 4 tartin 1 Partizan rmj 1 I viso 63 38

Raseini 16 53 24 6 99

Taurags 41 49 31 121

Teli 5 90 9 50 154

Kdaini 4 4 1 9

I viso 7 99 246 1 13 110 8 483

Be to, dar suimtas 1 vokiei agentas. I j paleista 9, perduota NKVD, NKGB, milicijai - 114, karo komen-' dantams- 155, palikta filtruoti pulk ir batalion valgybos skyriuose ir filtracijos punktuose - 20716. Sausio 15-19 d. 33-iasis PP vykd operacijas mikuose pietryius nuo Ariogalos ir kartu su kitais pulkais per t laik nukov 21 partizan. Sum:
Apskritys

Maeiki Kretingos Partizan 11 Vengiani tarnybos RA 37 45 Be dokument tartin 13 Partizan rmj 9 I viso 50 65

Raseini 16 91 6 5 118

Taurags 22 102 16 1 141

Teli 29 137 18 36 210

Kdaini I viso 59 26 10 3 98 137 438 18 81 18 692

141

I j paleista - 19, perduota NKVD, NKGB, milicijai - 125, kariniams komisariatams - 285, palikta pulk ir batalion filtracijai - 26117. Sugretinus ias lenteles matyti, kaip intensyvjo kariuomens veikla. Per vis t laikotarp labiausiai niokojamos buvo Teli, Taurags, Rasei ni apskritys. vairiapus to meto ekistins kariuomens veikl gerai atspindi jun ginio vadovybs 1944 m. gruodio mn. ataskaita S. Kruglovui18. 2-ame ataskaitos skyriuje pateikiami duomenys apie agent-informatori tinkl. Gruodio 1 d. junginys turjo 58 agentus ir 155 informatorius. Gruo dio mn. uverbuota 58 agentai ir 53 informatoriai. I nauj uverbuo tj 18 buvo marrutiniai agentai, 30- informatori-iekotoj (matyt, tai prastesn marrutini agent atmaina). I susikompromitavusij (t. y. turjusi ry su pogrindiu ar talkinusi vokieiams) uverbuota 24 mons. Agentai dirbo Maeiki, Kretingos, Plungs, Teli, Rasei ni, Taurags apskrityse. Perdislokuojant padalinius agentai buvo per duodami NKVD-NKGB. (Beje, 1944 m. lapkriio 25 d. I Pabaltijo fron to NKVD junginys turjo tik 13 marrutini agent, 8 vidaus agentus ir 82 informatorius19.) 3-iame ataskaitos skyriuje pateikti agentrinio darbo rezultatai: gruo dio mn. buvo suplanuota 848 susitikimai su agentais ir informatoriais, i j dl vairi prieasi nevyko tik 20. Gauta 346 agentriniai prane imai, jais remiantis sulaikyta 334 mons, i kuri 13 buvo vokiei agentai, 5 - idavikai, 4 - policininkai ir baudjai, 176 - partizanai, 120 vengiani tarnybos RA, 1 - plikas, 1 - LLA vadovas, 3 - pogrindins organizacijos nariai, 2 - sienos paeidjai ir 3 - partizan rmjai. 5-ame ataskaitos skyriuje raoma, jog per mnes nukauta 86 partiza nai ir sulaikyta 278. domus 6 skyrius, jame raoma apie vadinamojo paiekos aktyvo (rozysknoj aktiv) darb. Siame aktyve gruodio 1 d. dirbo:
Pulkai Karinink Serant Kareivi I viso 31-asis 33-iasis 216-asis 33 I viso 65 232 251 548

20
67

12
45 93 150

120
70 223

88
175

1945 m. sausio 1 d. paiekos aktyvo darbuotoj buvo beveik tiek pat 546 mons. Turint galvoje, kad pulke paprastai bdavo ne maiau kaip tkstantis kari, galima daryti ivad, jog pirmin sulaikytj apklaus
142

vykdydavo tik kai kurie ekistiniai kariai, matyt, patys patikimiausi ir ra tingiausi. Iskirsius grupmis, jiems buvo skaitomos paskaitos apie prie o ekipiruote, legendavim, gudrybes slepiantis ufrontje, apie kratas ir konvojavim. 8-ame skyriuje raoma apie pulk vykdyt filtracij ir parengtin tardym. Pulkai ifiltravo 986 mones; nustatyta, kad i j 847 yra nusi kaltliai, btent: I - agentas, 20- kontrvalgybos agent, 10- idavik, 14- policinink ir baudj, 1 - statytinis ir idavikas, 134- 1941 m. suki lliai, 133 - dalyvaujantys vanag" veikloje, 11 - bandit (tikr ar parti zan - neaiku), 74 - dezertyrai, 399 - vengiantys tarnybos RA, 20 - pl ik, 1 - saugumo tarnautojas, 2 - 1941 m. sienos paeidjai, 5 - kontrre voliucini partij veikjai, 3 - LLA vadovai, 13 - vokiei repatriant, 4- slpjai (ukryvateli), 1 - pabgs i SPP (kas tai - neaiku). I sulai kytj 98 paleisti. Be to, iaikinta: 1 - Pabaltijo karys, kariavs prie RA, 5 - tartini, 4 - reimo paeidjai, 28 - atsilik nuo dalini, 3 - ij i okupuot viet. Panaudota 47 vidaus kamer agentai, i j 26- skmingai. Taigi ioje ataskaitoje viskas suplakta krv - ir ms partizanai, ir vokiei kolaborantai, j rmjai ir agentai, ir plikai. itaip buvo elgia masi smoningai, norint pavaizduoti, kad ms pasiprieinim neva suor ganizavo vokieiai. Ir soviet kariai, bent jau daugelis i j, buvo sitiki n, jog kovoja ne su nepriklausomybs siekiania tauta, o su nepribaig tais faistais" (beje, taip sovietai per vis okupacijos laikotarp vadino Bal tijos ali disidentus, siekianius savo ali laisvs). Nelengvas buvo ekistini kari gyvenimas, ypa kai jausdavo, kad j pastangos neduoda reikiam rezultat. tai kaip rezignuoja vienoje i ata skait, rayt 1944 m. gruodio 11 d., junginio vadas plk. Romanovas: Dl bandit grupi veiklos sulugdytos visos priemons, kurias soviet valdia vykd ilaisvintuose rajonuose"20. Matyt, pulkininkui buvo sunku suvokti, kad ms mons ir jis ilaisvinim" supranta skirtingai. 1945 m. vasario mn. I Pabaltijo fronto unugario apsaugos NKVD ka riuomens trys pulkai kartu su tokio pat tipo III Baltarusijos fronto pen kiais pulkais buvo isisti Rytprsius. Antrasis junginio veiklos laikotarpis. SSRS NKVD liaudies komisaro pavaduotojo A. Apolonovo nurodymu (vienoje ataskaitoje raoma, jog bendru A. Apolonovo ir saugumo liaudies komisaro pavaduotojo B. Kobulovo nurodymu) 1 Pabaltijo fronto unugario apsaugos NKVD kariuo 143

mens trys pulkai birelio 10 d. (kitoje vietoje nurodoma, kad birelio 15 d. ) i Rytprsi buvo grinti Lietuv ir gavo kovin uduot" - lik viduoti partizan judjim Vilniaus operatyviniame sektoriuje21. Lietu v gro du tie patys pasienio pulkai - 31-asis ir 33-iasis (i pulk vadaipapulkininkiai Kotovas ir Zotovas), o 216 - j PP pakeit 217-asis. 33-iasis PP buvo gavs Kenigsbergo vard ir jau anksiau apdovanotas Raudonosios vaigds ordinu. Tik atvyks Lietuv, 217-asis PP buvo perduotas Leningrado fronto unugario apsaugos NKVD grupuotei (gen. Abyzovas) ir nukreiptas Utenos operatyvin sektori, o I Pabaltijo fronto grupuotei priskirtas 220-asis PP - vienintelis i pasienio pulk, ne buvs Rytprsiuose ir vis laik kovojs Alytaus apskrityje22. 220-asis PP (vadas - mjr. Jacenka), matyt, buvo vienas nuomiausi, jam vadovavo aktyvs ir fanatiki karininkai. 1945 m. gegus 17 d. Kal niks mike (Simno vls.) pulkas kovsi su ltn. J. Neifalto-Lakno beveik imto vyr briu, o 1945 m. birelio 14-20 d. Varios mike (Daug vls.) - su A. Ramanausko atuoniasdeimia partizan bei V. Voverio-ai bo ir K. Barausko-Vio briais. Tiek viename, tiek kitame myje parti zanai patyr dideli nuostoli, nors ir buvo neblogai sitvirtin (ypa Kalnikje). ie ir kiti miai parod, kad pozicinio karo prie daug jud resnius ir gausesnius prieo pulkus laimti nemanoma, todl 1945 m. pabaigoje ne tik Piet Lietuvoje, bet ir kitur buvo pereita prie tikro par tizaninio karo taktikos, kai veikiama nedidelmis 3-5 moni grupelmis, sudavus smg greitai atsitraukiama ir t.t. io junginio antrojo laikotarpio veikla neblogai dokumentuota, yra lik nemaai dokument. Be didesns apimties ataskait, buvo raomos val gybins penki dien veiklos suvestins ir operatyvins vienos dienos veik los suvestins. Pirmosiose buvo ie skyriai: 1) operatyvin padtis; 2) ko vos su banditizmu rezultatai ir 3) filtracijos bei parengtinio tardymo rezul tatai. Antrosios suvestins skyriai truput kitokie: 1) operatyvin padtis; 2) kovin kariuomens veikla; 3) kariuomens dislokacijos pasikeitimai ir 4) operatyvin-tarnybin kariuomens veikla. ios suvestins bdavo su daromos gavus toki pat duomen suvestines i atskir pasienio pulk. Pastarosios buvo raomos Vilniaus operatyvinio sektoriaus virininkui plk. I. Rudykai ir junginio vadui plk. Romanovui. Svarbiausiam okupant umai gyvendintojui gen. ltn. I. Tkaenkai kasdien buvo siuniamos lakonikos Pato telegramos". tai kas jose bu vo raoma:
144

I Pabaltijo fronto unugario apsaugos NKVD kariuomens valdyba Visikai slaptai Egz. Nr. 1 Drg. Tkaenkai Pato telegrama apie padt 1945 m. liepos 17 d. 24 val. Vilniaus oper. sektoriuje - keli bandit puolimai (bandprojavlenija)

Per par 31-asis PP 33-iasis PP 220-asis PP 10-oji D NKVD-NKGB I viso organai Nukauta rmj 1 1 Sulaikyta: bandit _ 4 44 2 2 52 rmj 10 3 13 tartin _ 20 3 9 32 I viso 20 5 4 63 5 97
Spec. perklimo operacija Vilniaus oper. sektoriuje prasidjo 1945 m. liepos 17 d. 4 val., baigsi 21 val.. iveta 161 eima, 626 mons. 39 eimos neivetos, nes nerasta namuose. Vilniaus oper. sektoriaus virininkas plk. Rudyka I Pabaltijo fronto U[nugario] A[psaugos] NKVD I. e. p. virininkas plk. Romanovas tabo virininko pavad. 1945 m. liepos 17 d. 23 mjr. Koriakinas

Beje, ie trmimai Vilniaus operatyviniame sektoriuje - pirmieji per vi s Lietuv nusiritusi pokario trmim; liepos 17 d.-rugsjo 3 d. buvo i tremta 1188 eimos, 3829 mons. Trmimai buvo nukreipti prie partiza nus norint parodyti, jog t partizan, kurie nesilegalizuos, t. y. neieis i miko ir nesiliaus kovoj, eimos bus itremtos24. Skubiai gaudamas naujausias inias, I. Tkaenka galjo priimti spren dimus pagal situacijos pokyius. Beje, vliau jis gaudavo ne telegramas, o specialius praneimus. Apskritai ataskaitas ekistai ra gana reguliariai, tabai dirbo operatyviai, tik, deja, ne viskuo, kas tose ataskaitose raoma, galima tikti. Buvo meluojama norint padidinti nuopelnus ir gauti apdo vanojimus, pagaliau buvo meluojama, nes ekistams nebuvo suprantamos pasiprieinimo prieastys, ir t.t. Tik atvyk ir paskubomis sikr, ekistins kariuomens pulkai msi darb; Kokie jie buvo, galima suprasti i toliau pateikiam duomen. 145

Plk. Romanovas para I. Rudykai ataskait apie jo sektoriuje 1945 m. bir elio 15 d .-liepos 20 d. nuveiktus darbus25. Pagal i ataskait, junginio pulkai isidst taip: 31-asis PP - Vilniaus apskrityje, 33-iasis - Trak ap skrityje, 220-asis kaip ir anksiau - Alytaus apskrityje. iems pulkams bu vo keliamas udavinys sutriukinti lietuvi ir lenk partizan brius. Tuo metu pietinse Vilniaus ir Trak apskrii apylinkse laiksi Armijos krajovos iaurin grupuot, vadovaujama Mozepos, Trak apskrities iaurin je dalyje - aliojo Velnio briai, Alytaus apskrityje - LLA vanagai, Ra manausko, Rugio kuopos ir kun. Kstuio gauja". (Ties sakant, LLA ta ka Dzkijoje nebuvo didel, joje formavosi savitos pasiprieinimo organi zacijos, bet ekistai danai mst stereotipikai, mgo apibendrinimus.) Kaip ir visi ekistai, pulk valgybininkai vos atvyk pradjo kurti agent tinkl. I pradi buvo reikalaujama, kad agentai pateikt bendro pobdio informacij (osvedomlenija), o vliau - tikslin (celevaja), kuri padt iaikinti partizanus ir j rmjus. Per mint laikotarp uverbuo tas 101 mogus: 33 agentai ir 68 informatoriai. Du agentai buvo vidaus agentais tarp lietuvi partizan, du - tarp akovc. Siekiant sutriukinti AK Mozepos grup, buvo sukurta OG*, vado vaujama 31-ojo PP 2-ojo B ltn. Krykoveco. i grup dislokuota Rdnin k girioje. Ji sudar trij agent smogik grupel i buvusi AK partiza n, juos apginklavo ir aprpino dokumentais. Grupels tikslas buvo sulai kyti ar sunaikinti AK vadus. Birelio mnes per 5 dienas nukauta 148 partizanai ir suimta 323. Iaikinta ir sulaikyta 182 partizan rmjai. ekist duomenimis, vi sikai likviduotos trys partizan grups, i viso 167 mons: LLA va nag Romanausko" kuopa, veikusi Merkins, Daug ir Varnos vals iuose (ios kuopos nukauta 63, suimta 35, atjo ir pasidav - 5, i viso 103 partizanai); AK diko grup: sulaikyta 27, pasidav 3, i viso 30; AK Lepiko grup: sulaikyta 18, pasidav 16, i viso 34 mons. O i vi so apnaikinta 18 partizan grupi, i j penkios - AK. Tai, k ekistai ra apie lenk AK partizanus, beveik viskas buvo teisyb. Dl sud tingos psichologins situacijos - kovota su vokieiais, vliau - su vokie i prieais rusais; dl dideli nuostoli, patirt kovose su vokieiais; dl rus klastingumo, kai 1944 m. liepos 17-18 d. III Baltarusijos fron to vadovybs nurodymu buvo suimti Vilniaus ir Naugarduko apygard AK kariai su visa vadovybe, dar * Operativno-ekistskaja gruppa - opera neseniai kovsi dl Vilniaus petys tyvin ekistin grup. 146

 pet su rusais, ir dl daugelio kit prieasi akovcai 1945 m. pabaigoje-1946 m. pradioje Vilniaus krate nustojo aktyviai prieintis. Tuo tarpu lietuvi partizanai elgsi kitaip; nepaisant skaudi smgi, j briai vl atsigaudavo, krsi nauji ir kovos vyko iki 1953 m. Kovose su partizanais grupuot pam tiek ginkl: minosvaidi - 1, prietankini autuv - 2, rankini kulkosvaidi - 29, automat - 38, au tuv - 149, raket - 9, medioklini autuv - 1, ovini - 32 142, min 2, pistolet - 61, granat - 181, raketini - 3. Taip pat paimta 4 ironai ir 5-osios LLA apygardos vliava bei dokumentai. Legalizavosi 5713 moni, i j:
Apskritys Vilniaus Traki) Alytaus I viso Partizan 260 19 109 388 RA dezertyr 7 26 33 Vengiani tarnybos RA 482 2174 2636 5292 I viso 742 2200 2771 5713

Kartu su vietiniais saugumo organais junginio kariai dalyvavo jau mi ntame trmime, per kur iremta 625 mons, tarp j i Vilniaus apskri ties - 127, Trak - 180, Alytaus - 318. (Beje, Dzkijos partizanai viename 1945 m. vasar iplatintame atsiaukime, be kita ko, ra: Tas i lietuvi, kuris pirks i rus ar istrebiteli prisipltus itremtj daiktus, tas bus vertinamas kaip istrebitelis ir jo turtas bus konfiskuotas arba sunaikin tas26. Partizanai gerai suprato, kad okupantai, nordami patraukti savo pus mones, skatino j blogas savybes, ypa godum, todl mgino tam prieintis skelbdami, jog nuosavyb yra nelieiama.) Junginys nemaai pasidarbavo filtruodamas mones ir pradinje su mimo stadijoje (toliau tardyti junginio valgybininkai mog daniau siai perduodavo vadinamiesiems organams", t. y. NKVD, kartais NKGB operatyvininkams). Birelio 15 d.-liepos 20 d. buvo ifiltruota 986 mons, i j sulaikyta remiantis agent duomenimis - 143, re miantis kitais valgybiniais duomenimis (tie kiti" - tai daugiausia tar dymo metu igautos inios) - 667, utvaromis - 176. I j iaikinta: kontrvalgybos agent - 18, idavik - 18, policinink ir baudj - 10, vokiei statytini ir rmj - 50, bandit (t. y. partizan) - 323, j r mj - 182, RA dezertyr - 11, vengiani tarnybos RA - 57, kito antisovietinio elemento - 137. I viso ifiltruota 806 mons, 139 paleisti.
147

Ifiltruoti mons perduoti: NKVD teritoriniams organams - 570, NKGB teritoriniams organams - 270, prokuratrai - 3, karo komendan tui- 1, karo belaisvi stovykl - 2. Vienas sulaikytasis nusiud KPZ. O tai kokias ivadas padar plk. Romanovas: 1) Vilniaus, Trak, Aly taus apskrityse padtis labai pagerjo. AK ir vanagai", veik kompakti kai, i dalies sutriukinti, i dalies suskilo smulkias grupeles ir slapstosi savo gyvenamosiose vietose; 2) NKVD kariuomens valgybos aparat tikslinga panaudoti operatyvinse grupse, kurios veikia labiausiai ban ditizmo paeistose" vietovse; reikia duoti jiems pagalb kariuomens, kad jie galt realizuoti savo surinktus duomenis. Karinink valgybinink naudojimas masikai kratant vietov rezultat neduoda. Ataskaitos pabaigoje nurodoma, kad jungin perdislokavus Kauno sektori, liepos 20 d. visa junginio uverbuota agentra buvo perduota ap skrii ir valsi NKVD-NKGB organams. Kitoje ataskaitoje, pasiraytoje plk. Romanovo ir 1. e. tabo virininko pareigas plk. Goborovo, pateikiama ir kit duomen apie junginio veik l kartu su kitais NKVD daliniais birelio 10d.-liepos 17 d.27 Per lai kotarp pulkai dalyvavo miuose ir juose nukov partizan:
Pullkai 31-asis 33-iasis 220-asis I viso Miai Partizan nukauta | paimta 23 14 37 51 I viso Kareivi nukauta | sueista I viso

6 8
14

88 111

37 125 162

2
48 4 10

2 12
14

I j per masin
Pulkai 31-asis 33-iasis 220-asis I viso Miai
-

liepos 7- 17 d. operacij
Partizan nukauta paimta
-

I viso
-

Kareivi nukauta | sueista

-

I viso
-

1 2
3

2
15 17

5 5

2 20 22

3 3

3 3

6 6

i ataskait netraukti partizanai, nukauti ir nelaisv paimti ne m iuose, o kit tarnybini bri veikimo metu. Tie tarnybiniai briai - tai RPG, naikintoj grups ir briai, sekretai, pasalos ir utvaros, istatyti ti ktinuose partizan judjimo keliuose. Ne mi metu nuveikta dar ie darbai":
148

Sulaikyta Pulkai Nukauta partizan Partizan; 83 6 93 182 R mj 41 33 99 34 207 taria m 601 381 84 1066 Dezertyr _ 1 2 3 Vokiei kareivi 9 9 Be doku ment 1 4 36 41 I viso 726 434 315 34 1509

31-asis 33-iasis 10 220-asis 27 104-oji OMG I viso 37

Vilniaus operatyviniame sektoriuje talkin NKVD daliniai nuveik

Sulaikyta Nukauta partizan 10-oji D 5 262-asis SP 266-asis SP 7 I viso 12 I viso 49 Parti zan 173 173 392** R mj taria m Dezer tyr 8 3 _ 11 14 Vokiei kareivi 2 _ 2 11 Be doku ment 6 _ _ 6 47 I viso 544* 205 _ 749 2258****

_ 88 8 96 299*** 1066

(Prie 10-osios D nuveikt darb priskaiiuota tos divizijos kari su laikyti 223 asmenys, veng tarnauti RA, 6 vokiei statytiniai bei 38 bu v auliai, prie 262-ojo P - 194 veng tarnauti RA.) Paskutinmis buvimo Vilniaus operatyviniame sektoriuje dienomis ekis tiniai kariai liepos 7-17 d. sureng masin operacij28. Trims pasienio pul kams ioje operacijoje talkino dar keli divizij, tuo metu dislokuot Gudi joje, pulkai. I 10-osios D operacijoje dalyvavo 34-asis MP (is pulkas taip ir liko Dzkijoje, o nuo 1946 m. pradios buvo prijungtas prie 4-osios D), 84-ojo P 1-asis batalionas, matyt, 6-ajai D priklauss 262-asis P (nuo 1946 m. kovo mn. taip pat prijungtas prie 4-osios D), o i Lietuvoje dislo kuot NKVD auli pulk operacijoje dalyvavo 266-ojo P 2-asis ir 3-iasis batalionai. Taigi operacijoje dalyvavo apie 4-5 tkst. kari, buvo sulaikyta 1409 mons ir nukauta 27 partizanai. tai k nuveik atskiri daliniai:
Sulaikyta 31-asis PP 33-iasis PP 220-asis PP I viso 361 Nukauta Sulaikyta 10-oji D 262-asis SP 266-asis SP I viso 223 447 97 767 Nukauta

_
1

121
160 642

_
7 12

14 15

Taigi per vis buvimo Vilniaus operatyviniame sektoriuje laik 1 Pabaltijo fronto NKVD junginys
149

* Turi bti 549. ** Turi bti 355. *** Tri bti 303. **** Turi bti 2339.

su savo talkininkais nukov 160 partizan, 554 neva partizanus sulaik. I viso sulaikyta 2695 mons. Kaip raoma ataskaitoje, minta didel ope racija lkesi nepateisino. Pasak ekist vad, geresni rezultatai bna, kai kariuomen staigiai imetama partizan bri bazavimosi vietas ir kai veikiama koordinuojant kariuomens ir operatyvinink veiksmus. To kie menki rezultatai, be abejo, buvo todl, kad partizanai tuo metu jau be veik visoje Lietuvoje buvo isiskirst maas 2-5 moni grupeles, neblo gai imok slptis bunkeriuose ir kitose slptuvse. Be to, partizanai ir j rmjai valgai jau buvo perprat rengiam operacij poymius ir pasi traukdavo kaimynines apylinkes arba gerai pasislpdavo. Atvir mi su gausesniu ir daug judresniu prieu buvo vengiama. Pastarojoje ataskaitoje ekistai giriasi, kad jie ne tik aud ir suiminjo: trijose apskrityse jie sureng 1013 miting, pokalbi, praneim, kuri klaussi 45 tkst. moni, demonstravo 41 film, kur irjo 5 tkst. mo ni, ir sureng 45 koncertus, kuriuos susirinko 15 tkst. moni. inant to meto ms moni poir soviet kariuomen, galima patikti, jog nebent paaugliai susirinkdavo tik filmus. Ataskait junginio vadai baigia ivadomis: 1) nuveikta daug; 2) norint nuveikti daugiau, reikia ilgiau bti vienoje vietoje, ten sigyti agent ir r mj, ir 3) reikia skubinti pas idavim. Kadangi neturime isami duomen, k yra nuveiks is junginys pir muoju buvimo Lietuvoje laikotarpiu, negalime palyginti j su antrojo lai kotarpio duomenimis. Bet pagal analogij su tokia pat III Baltarusijos fronto grupuote galima daryti ivad, kad antruoju laikotarpiu suimta ir ypa iaudyta kur kas maiau. Tai suprantama, nes per kar ms mi kuose slapstsi daug vengianij tarnauti RA (1945 m. legalizavosi 36 272 mons, i j 6160 partizan29), be to, partizanams pakeitus tak tik, juos tapo kur kas sunkiau nukauti. Taiau ir i t 160 nukaut mo ni dalis tikriausiai buvo nuauti atsitiktinai patek ekistini kari gir namal. Kelet toki atvej nurodo patys ekistai. Liepos 16 d. 3/220-ojo PP brys, vadovaujamas seranto Onienkos, Daug valsiuje nuov miku einant mog. Ginklo jis neturjo. T pai dien to pat pulko 2-ojo bataliono brys 25 km nuo Alytaus Agripiki (?) kaime nuov nuo j neva bgus mog, kuris ginklo taip pat neturjo. Vl t pai dien 3/33-iojo PP brys, vadovaujamas ltn. Korpuno, Kmit kaime u 40 km nuo Vilniaus paov neva mginus bgti taip pat ginklo netur jus mog30. 150

Labai abejotini ekist pateikti duomenys apie savo uvusius karius. Apie Kalniks mio tiek vienos, tiek kitos puss paskelbtus duomenis jau rayta. Netiktina, jog pirmajame Varios myje partizanai, kad ir netiktai uklupti, taiau puolanius prieus pasitik 12 kulkosvaidi ug nimi, nenukov n vieno prieo. A. Ramanauskas-Vanagas rao, jog mo ni iniomis, nugirstomis i rus, tame myje uvo 176 rus kariai51. Nors duomenys ir ikraipyti, vis dlto jie aikiai rodo, kad Vilniaus operatyviniame sektoriuje 1945 m. liepos mn. okupantams atkakliai prie inosi tik lietuvi partizanai. I 160 t mnes uvusi partizan net 124 uvo Alytaus apskrityje, kur veik 220-asis PP. Kiti uvo nuo 33-iojo PP kari rankos ir tikriausiai priklaus aliojo Velnio briams. Tuo tarpu audringais 1944 m. ir 1945 m. pradioje veik lenk AK partizanai visi kai pakriko. Beje, su I Pabaltijo frontu susijs vienas domus atvejis. Dar 1944 m. spalio 8 d. io fronto politins valdybos virininkas gen. mjr. Drebedejevas para A. Sniekui rat, kuriame reikalavo, kad Lietuvoje i mokykl, or ganizacij ir net gyventoj bt paimtos faistins, profaistins ir kitos antisovietins knygos". Es jos patenka ir kariki rankas. Politrukai sau gojo savo valdini komunistini sitikinim grynum, nes tik neabejojantys kariai klusniai vykd iauriausius ir beprasmikiausius vad sakymus. 1945 m. liepos 19 d. grupuot pradjo keltis Kauno operatyvin sek tori. Pirmasis ten ivyko 31-asis pasienio pulkas. Vos atvykusiam pulkui buvo smogtas skaudus smgis: nuo partizan rank pasaloje 1945 m. lie pos 20 d. Raseini apskrities imkaii apylinkje 1 km nuo Kalniki kai mo uvo pirmame veime vaiav jaunesnieji leitenantai Lavrovas, Bolva rovas ir Vedernikovas bei raudonarmietis Venjaminoviius32. Didiuli operacij planai. 166 puslapi byloje33 dstoma, kaip didiu lmis operacijomis sutriukinti partizanus trijose Kauno operatyvinio sek toriaus apskrityse - Kauno, Kdaini ir Raseini. Buvo parengti du pla nai. Pagal pirmj plan operacijoje turjo dalyvauti ei pulkai, pagal ant rj- keturi. i operacij vykdymui, ko gero, ir buvo perkelti Kauno sektori 31-asis ir 33-iasis pasienio pulkai. Pirmiausia buvo sudarytas bendras planas, nurodytos konkreios u duotys. J turjo pasirayti B. Kobulovas ir A. Apolonovas (j para ant archyve esanio egzemplioriaus nra). Planas vadinosi taip: Operatyvinis smgis lietuvikam pogrindiui, gauj formuotms, prieininko agentrai, idavikams ir vokiei statytiniams, bandit rmjams ir vengiantiems tar 151

nybos DVRA Kauno NKVD-NKGB operfatyviniame] sektoriuje per e kistin operacij 1945 m. liepos 20-30 d.34 Sudavus operatyvin smg sektoriuje turjo bti sunaikinta: 1. 31 gauj formuot", i viso 1104 mons. I j Kauno apskrityje 12 grupi, i viso 404 mons, Kdaini - 7 ir 450, Raseini - 12 ir 250. 2. Lietuviko antisovietinio pogrindio 114 dalyvi, i j Kauno apskri tyje 16 moni, Kaune - 53, Kdaini apskrityje - 10, Kdainiuose - 5, Raseini apskrityje - 50, Raseiniuose - 1. 3. Tvyns idavikai, vokiei rmjai ir statytiniai - 364 mons. 4. 44 prieo valgybos ir kontrvalgybos agentai. 5. 88 partizan rmjai. II. Turi bti sulaikyti ir ifiltruoti, o besiprieinantys - sunaikinti: 925 RA dezertyrai, 824 vengiantys tarnauti RA, i viso - 1749 mons". I viso oper[atyviniame] sektoriuje turi bti likviduoti, aretuoti ir su laikyti 3463 mons". III. Numatyta itremti 137 banditinio elemento eimas", i viso 517 mo ni, i j Kauno apskrityje - 240, Kdaini - 112, Raseini apskrityje - 165. plan turjo pasirayti Kauno operatyvinio sektoriaus virininkas plk. Vesiolovas, bet jo parao nra; plan pasira I Pabaltijo fronto NKVD junginio virininkas plk. Romanovas. Pirmajame plane numatyta, jog trylikos dien operacijoje dalyvaus ei pulkai (apie 6 tkst. kari). Numatyta ukuoti Kauno apskrityje 7 mikus, Kdaini - 8, Raseini - 4. Po tris pulkus pirm dien turjo ukuoti K daini apskrities Ruseinli (?), Josvaini ir arav mikus, septint die n - Paupio ir Girdi (?) mikus, deimt dien - Paliepi mik, vienuo likt dien - Burbin mikelius. Kitus mikus turjo ukuoti 1-2 pulkai. Kiekvienai apskriiai buvo parengti atskiri planai, juose nurodyta: 1) operatyvin padtis (trumpa partizan bri apvalga, j veikimo vie tos, duomenys apie nelegalus); 2) operacijos vykdymo rajonai ir laikas ir 3) operacijos vykdymo tvarka. Kariuomens veikla suskirstyta etapais. Daugiausia kariuomens turjo dalyvauti 3-iajame ukavimo etape Kauno apskrityje; ten ji turjo veikti taip: ekiks ir Novt (?) ile nuo 6 val. iki 18 val. 200 kari blokuoja Panevio-ekiks keli, neleidia pereiti iaur; 200 kari blokuoja ruo tarp Podstn (Pastrinio?) ir Jagln (Jagminiki?), kad partizanai nepereit per Nev; 300 kari slapta blokuoja Jagln-Vilkijos keli; 700 kari ukuoja vietov nuo kelio Vilkija-ekik rytus iki Nevio, kruopiai apiri visas gyvenvietes; 152

50 kari rezervas su automaina isidsto Vilkijoje; 20 operatyvinink vei kia su kariuomene, 2 - filtravimo punkte. Daug kariuomens numatyta sutelkti 5-ajame etape, kai turjo bti u kuojamas Paliepi mikas Ariogalos valsiuje. Operacij numatyta pradti 6 val. ir baigti 14 val. Pirmoji 400 kari grup blokuoja ruo Paliepiai-Vosbuiai; Paginiavyje isidsto 200 kari rezervas. Antroji 600 kari grup sudaro utvar Maaeni (?)-Paliepi ruoe ir iukuoja dal miko, 18 operatyvinink vei kia su kariuomene, 5 - filtravimo punkte. Treioji 1200 kari grup ieko partizan Paliepi mike (nurodoma, nuo kur iki kur) ir juos likviduoja. Taip etapais kariuomens veikla buvo suplanuota ir kitose apskrityse. Prie kiekvienos apskrities plano buvo pridtos paymos apie bendr par tizan ir nelegal skaii, atskiras partizan grupes, partizan ir kit likviduotin moni grupi sraai. Partizan srauose nurodoma partiza no pavard, vardas, tvavardis, i kurios vietovs kils, k veik vokiei okupacijos metais, ar lanko savo eimas ir gimines. Nurodoma bri gin kluot, j bazavimosi vietos, k brys suaud, kurie agentai (ivardijami slapyvardiai) seka br. doms prie operacijos pradi parayti NKVD-NKGB Kdaini ap skrities operatyvins grups virininko mjr. Todeso ir kit ekistini viri nink Samprotavimai"35. tai keletas j mini: Kdaini apskrityje yra daug, apie 450, partizan, jie turi nemaai rmj, todl reikt: 1) i kar to blokuoti kelis partizan centrus; 2) mikus ukuoti kelis kartus, su 3-5 dien pertraukomis arba dviem trim, o ne viena banga"; 3) opera cij pradti ikart, nekoncentruojant kariuomens Kdainiuose, nes par tizan valgai i kariuomens koncentracijos nustato, jog bus valymas; 4) pirmiausia reikt pulti Ruseinli mik, nes jame, agent duomeni mis, yra partizan tabas; 5) pirmin filtracij vykdyti kariuomens bata lionuose, kur turt bti po vien operatyvinink, o prie pulk kurti fil travimo punktus. Antrasis planas kur kas paprastesnis (matyt, buvo sudarytas sitikinus, jog anksiau trumpai aprayt operacij suorganizuoti bus sunku, be to, gal ir suabejota, ar i to masiko renginio bus didels naudos). Jame nu matyta, jog operacijoje dalyvaus keturi pulkai (be 31-ojo, 33-iojo, 220-ojo, dar ir 4-ajai D priklausantis 298-asis P). is planas taip pat pasiraytas tik I Pabaltijo fronto junginio tabo virininko pavaduotojo mjr. Koriakino. Pagal plan operacij numatyta vykdyti liepos 22-31 d., kiekviena ap
153

skritis suskirstyta kovos barus (Kauno aps. - 4 barai, Kdaini - 4, Ra seini - 5), vienam barui skiriama po vien batalion (apie 300-400 ka ri). Batalionai baruose dirbti turjo visas deimt dien36. Kas tuo metu darsi Kauno operatyviniame sektoriuje, galima sprsti i 1945 m. rugpjio 5 d. plk. Romanovo ir jo tabo virininko pavaduotojo mjr. Koriakino pasiraytos Paymos apie kov su banditizmu Kauno oper[atyviniame] sektoriuje 1945 m. liepos 20 d.-rugpjio 5 d. Skyriuje Kovin kariuomens veikla11 raoma, kad per t laik partizanai puol 18 kart, vyko koviniai susidrimai su partizanais, nukauta 121 partiza nas, i to skaiiaus 21 nukov 31-asis PP, 8- 33-iasis, 26 - 220-asis, 66 - 398-asis P (is pulkas, kaip minta, priklaus 4-ajai D ir veik Kau no operatyviniame sektoriuje). Kariuomen patyr tokius nuostolius: 31-ajame PP uvo 3 ir sueisti 6 serantai ir kareiviai, 220-ajame atitinka mai 2 ir 2, 298-ajame P - 2 ir 3 (kaip ir kitose nuostoli suvestinse, io je nenurodyta, kiek kari uvo partizanams puolant; suvestin netraukti maiausiai trys leitenantai, apie kuri uvim liepos 20 d. jau rayta). M iuose paimta 2 sunkieji kulkosvaidiai, 8 lengvieji, 20 automat, 68 au tuvai, 4 karabinai, 25 pistoletai ir revolveriai, 106 granatos. Skyriuje Operatyvin-tarnybin kariuomens veikla" raoma, jog per 15 dien buvo sulaikyta 516 moni, i j 66 partizanai (31-asis PP sulaik 11, 33-iasis - 15, 220-asis - 12, 298-asis P - 28), 78 partizan rmjai, 13 dezertyr, 1 vokiei policininkas, 3 vokiei kareiviai, 136 tartini as menys. Liepos 24 d. buvo itremtos 136 eimos - 484 mons, i Kauno apskrities - 214, Raseini - 169, Kdaini - 10137. Kaip matyti i paymos, i Kauno sektoriuje numatyt likviduoti, are tuoti, sulaikyti" 3463 moni buvo suimti tik 516, o i 1104 ekistams i nom partizan nukauta 121 ir 66 suimta. Tik vien uduot - itremti ne ginkluotus, nesiprieinanius mones, daugiausia pagyvenusius ir vaikus ekistai vykd beveik imtu procent: i 137 itrm 136. Taigi i ataskaitos galima sprsti, jog tie didiuliai operacij planai ne buvo gyvendinti. ekistai vykd tik dal plan, nes kitoje byloje raoma, jog Kauno apskrityje Ariogalos valsiuje Paliepi mikas liepos mn. bu vo itisai ukuojamas38. Be abejo, tai buvo ne pirmas ir ne paskutinis sm gis Paliepi girioje besilaikantiems partizanams. J. Stalino Ypatingajame aplanke" yra LSSR NKVD-NKGB L. Berijos vardu 1945 m. sausio 10 d. raytas praneimas Apie operatyvinio smgio ginkluot formuoi tabui Paliepi mike rezultatus"39. 154

22 Ibid. f 1, ap. 3, b. 802, 1. 2. 23 Ibid., b. 809, I. 1-2. Ibid.. b. 806, 1. 7. 24 E. Grunskis, Lietuvos gyventoji/ trmi 3 Ibid.. b. 809. 1. 30. 4 Ibid., I. 53. mai sovietins okupacins valdios dokumen 5 Ibid.. I. 66. tuose. Vilnius. 1995, p. 63-72. 25 LYA, f. 1, ap. 18, b. 97, I. 47-56. 6 Ibid., I. 108. 26 Ibid.. I. 20. 7 Ibid. 8 RVKA. 1918-1960 mel archyvini fond 27 Ibid., I. 57-69. 28 Ibid . 1 64-65. sraas. 29 9LYA, f. 1, ap. 3, b. 810, I. 15. Lietuvos partizan kovos ir j slopini 10 A. Amiauskas, Lietuvi tautos sovieti mas MVD-MGB dokumentuose 1944-1953 metais, p. 363. nis naikinimas 1940-1958 metais, p. 190. 30 LYA, f. 1, ap. 3, b. 810. I. 289. 11 LYA, f. 1, ap. 3, b. 802, 1. 7. 31 12 Ibid., b. 809. 1. 24. A. Ramanauskas (Vanagas). DaugeI kri 13 Ibid.. 1. 50 to sn. Vilnius, 1992. p. 45-60. 32 LYA, f. 1, ap. 3, b. 811, 1. 72. 14 Ibid.. b. 806. 1 23. 33 Ibid., ap. 18, b. 6. I 1-166. 15 Ibid., b. 809. 1. 112. 34 Ibid., 1. 161-163 16 Ibid., 1. 110 35 Ibid., 1. 111-112. 17 Ibid. b. 7/144. 36 Ibid.. I. 165-169. 18 Ibid., b 809. 1. 75-83. 37 Ibid., I. 159-160. 19 Ibid., b. 806, 1. 26. 38 Ibid.. b 11, 1. 28. 20 Ibid., I. 31. 39 Archiv novejej istorii Rossii, t. 1, s. 72. 21 Ibid., b. 811, I. 30. 1 LYA, 2

I Ukrainos fronto unugario apsaugos NKVD kariuomen

I buvusio I Pabaltijo fronto unugario apsaugos kariuomens pulk pirmas 1945 m. liepos 18 d. Kauno operatyvin sektori, Kdaini apskrit, buvo perdislokuotas 31-asis pasienio pulkas1, o jau rugpjio 19 d. junginys pa vadintas I Ukrainos fronto junginiu. Liepos 19 d. junginys pradjo vykdyti uduot naikinant banditizm Kauno oper[atyviniame] sektoriuje"2. Liepos 24 d. 31-asis PP veik Raseini aps., 33-iasis - Kauno aps., dalis jo padalini dar buvo Trak aps., 220-asis liko Alytaus aps.3 Toks ekis t vad sprendimas visai logikas, nes tuo metu lenk akovcai buvo arba sutriukinti, arba pasitrauk Lenkij, o Dzkijos partizanai dar ilgai prie inosi. Kodl buvo pakeistas to trij pulk junginio pavadinimas, galime tik splioti, nes rastuose dokumentuose ekistai apie tai nerao. Galima spti, kad tai padaryta finansiniais sumetimais, nes pulk sudtis nepasikeit, li ko tas pats junginio virininkas - vis dar laikinai einantis pareigas plk. Ro manovas. io junginio vadovyb - I Pabaltijo fronto unugario apsaugos NKVD kariuomens valdyba dar vykstant karui, 1945 m. kovo mn., pa keit pavadinim ir tapo Kuro (Zemliandijos) grupuots unugario ap saugos valdyba (matyt, gavo naujus pulkus), o mintas junginys gyvavo tarsi be vadovybs - tabo. A. Apolonovo pastangomis jis buvo prijungtas, aiku, visikai formaliai, prie 1 Ukrainos fronto ir trys pasienio pulkai dar du mnesius - iki spalio mn. - siautjo Lietuvoje. 1945 m. rugpjio 21 d. iam junginiui priklaus 31-asis PP, veiks Ra seini ir Kdaini aps., 33-iasis, veiks Kauno aps., ir 220-asis, liks Aly taus aps.4 Taiau jau rugsjo 5 d. 33-ij PP keiia 134-asis, kuris rugsjo 8 d. veik Trak aps.5 Rugsjo 18 d. 31-asis PP buvo Taurags aps., 220-asis - ten pat, Alytaus aps., nors kur laik io pulko 3-iasis B kar tu su 86-ojo PP 3-iuoju B kovojo Kdaini aps. Baisogalos apylinkse6. 1945 m. rugpjio 20 d. 31-asis PP perdislokuojamas: 2-asis B - Bai sogal, 1-asis - Raseinius, 3-iasis - Josvainius7. Rugsjo 1 d. 31-asis PP 156

buvo Raseini aps., 220-asis - Alytaus aps. Daug ir Varnos vls., 33-iasis Kauno aps. prie Darsnikio8. Rugsjo 3 d. 33-ij PP pakeits 134-asis PP buvo dislokuotas Trak aps., jo tabas kurtas Trakuose, 2-ojo bataliono tabas - asliuose, 1-ojo- Semelikse, 3-iojo- Onukyje. Gretimuose banytkaimiuose ir net kaimuose buvo isidsiusios 15 io pulko ukar d9. Pulkas tose pat vietose veik ir rugsjo 24 d. Rugsjo 10 d. 31-asis PP veik iauli ir Kdaini aps., kiti du pulkaisavo ankstesnse vietose10. 220-asis PP iki pat junginio iformavimo spalio mn. buvo Alytaus aps. Ten jis buvo ir spalio 12 d., kai Alytaus operatyvininkams praant atsisa kyta duoti kari operacijai vykdyti, nes jau buvo gautas sakymas, kad pul kas iformuojamas11. Pulko vadai, suinoj apie iformavim, nenorjo ri zikuoti savo kari gyvybmis. Vis laik iame junginyje buvo 104-oji OMG, keli imt kari dali nys, kuris tikriausiai atliko rezervo vaidmen. Rugsjo 8 d. minima iame junginyje veikusi ir 108-oji OMG. domus 31-ojo PP likimas. Rugsjo 28 d., t. y. prie pat junginio ifor mavim, pulkas buvo performuotas 115-j pasienio br, kuris galutinai iformuotas 1946 m. gruodio 11 d.12 is pasienio brys beveik nesaugojo sienos (tokia buvo pasienio bri paskirtis), o daugiausia kovojo su par tizanais Piet Lietuvoje. Matyt, gen. plk. A. Apolonovas, negaldamas Lie tuvoje isaugoti pasienio pulk, nors vien j pavert pasienio briu ir taip j Lietuvoje ilaik dar apie metus. Nemaa domybi susij ir su 134-uoju PP, kuris Lietuv atvyko rug pjio 31 d. Matyt, tai buvo nemenkos ekistins lovs pulkas, nes jis tu rjo Ruuko (Rumunijos miestas) vard, buvo apdovanotas B. Chmelnickio ordinu. Kaip J. Bartainui rugsjo 19 d. ra I Ukrainos fronto NKVD junginio Smer skyriaus virininko pareigas einantis mjr. Nazariukas, is pulkas, perkeliamas i Vengrijos Lietuv, ilgai lauk sstato Samboro sto telje (Ukarpats-Vengrijos pasienyje) ir kariai laukdami itvirko", pra rado nor kovoti. Atvyk per 15 dien sulaik tik 4 partizanus13. ekistai savo kariams sukeldavo tam tikr piln neapykantos dirbtin bsen ne leisdami jiems bendrauti su vietiniais gyventojais, gsdindami banditais" ir apkraudami dideliais fiziniais krviais. Toki mankurto bsen pasiekus kar buvo galima bet kur panaudoti. Kiek nors i tos bsenos itrkus, kaip kad atsitiko 134-ojo PP kariams, pagyvenus normal gyvenim, vl sukurs tyti pagie ir neapykant net ir ekistams nebuvo lengva. 157

Junginio veikla. io junginio tabo vadovyb J. Bartainui ra val gybinius praneimus be suvestini duomen, I. Tkaenkai - operatyvines suvestines su visais duomenimis, o nuo rugsjo 11 d. jiems abiem buvo siuniamos suvestins, kuriose buvo tokie skyriai: 1) operatyvin padtis; 2) kovin veikla ir 3) operatyvin-tarnybin kariuomens veikla. Jei bda vo pakeitim, vesdavo skyri Dislokacijos pakeitimai". domus 1945 m. rugpjio 18 d. praneimas, kuriame raoma, jog Vil niaus apskrityje Pikeliki mike prie LLA partizanus (t. y. lietuvius; iki tol tai buvo lenk AK veikimo zona) buvo mestos 104-oji ir 108-oji OMG, kurioms vadovavo pplk. Zinovjevas. Rugpjio 23 d. is junginys nukov 1 partizan, 1 sum, 15 ifiltravo, 24 d. - atitinkamai 3, 0 ir 7, 25 d. - 5, 0 ir 5, 26 d.- 0, 0 ir 10, 27 d. - 2, 0 ir 7, 28 d. - 3, 2 ir 7, 29 d.- 1, 0 ir 6. Taigi per 7 dienas junginys nukov 14 partizan, 3 pam nelaisv ir sum 57 mones14. ekistiniai kariai operacijose audydavo ne tik prieus - ms partiza nus, bet nuaudavo ir vien kit neapdair savo simpatik. Antai rugpj io 28 d. iauli valsiaus stribas Kisielius, bdamas operacijoje Maeli apylinkse, atitrko nuo savo grups ir slampindamas po mik pateko 31-ojo PP manevrins grups utvar. Pasak ekist, suukus Stok!" jis bgo ir buvo nuautas15. io junginio kariai ikrt ir kitoki unybi. 1945 m. rugsjo 18 d. 220-ojo PP vyr. ltn. Popovas su dviem kareiviais Jiezne girtuokliavo pas Mk. Ten nugird ir iprievartavo jo 13 met dukr, po to pabgo palikes ka reivius, kuriuos sumu ir vos nenuov stribai, palaike juos partizanais. Beje, kaip neretai bdavo, tas nusikaltimas padarytas perdislokavimo ivakarse16. Rugsjo 1-15 d. 31-asis, 134-asis ir 220-asis PP nuveik tokius darbus":
Rugsjo mn. 01 | 02 | 03
_

04

05

06 7

07

08

09

10 2

11
13

12

13

14

15

1. Nukov partizan

2. Sum: partizan 5 2 3

158

Rugsjo mn. 01 02 03

04 05

06 2 1 -1 -

07

08 1 -

09 2 2

10 6 1 -' -

11 3

12 -

13 -

14

15

rmj 2 5 dezertyr 1 be dokument _ 2 vengiani tarnybos RA -5 3. Pasidav partizan -

11 -

Pasak kariki, jie rugsjo 11d. neteko tik vieno savo kario ir talkinu sio stribo17. Taigi per 15 dien junginio kariai nukov 29 partizanus, 45 pam nelaisv, sum 29 j rmjus, 6 dezertyrus, 3 be dokumen t, 5 vengianius tarnybos RA. 12 partizan pasidav. tai vienos i paskutinij operatyvini suvestini, kurios buvo nusistos J. Bartainui ir Vilniaus operatyvinio sektoriaus virininkui plk. I. Rudykai:
Lietuvos SSR vidaus reikal liaudies komisarui Visikai slaptai geu. mjr. drp. Bartainui Egz. Nr. 4 I Ukrainos fronto unugario apsaugos NKVD kariuomens tabo operatyvin su vestin Nr. 00194 pagal pasienio pulki) vadi) praneimus iki 45 09 21 d. 24 val. e mlapis 200 000 - 42 m. Operatyvin padtis 31-ojo PP duomenimis, gautais i NKVD Raseini AS 45 09 19 d., gauja iki 30 moni apipl apylinks tarybos pirminink Kaait Skopikse (2040). Tos pat dienos 22 val mintoji bandit grup nuud vietin Rusiki (2040) gyventoji) ol ir su juo kartu buvus Girkalnio naikintoji) brio kovotoj. Juos nuud banditai pasislp Burbin mi[ke] (1040). 45 09 21 d. 8 val. Burbul mik (1040) siekiant suiekoti ir likviduoti gaujas pasistas 1/31-ojo PP naikintoj brys, vadovaujamas mjr. Riabinino. Tais pat duomenimis, gantais i NKVD Kraki VP. vakarus nuo Gudaii (4060) slepiasi neinomo dydio gauja. Duomen patikrinimui ir gaujos likvidavimui 45 09 21 d. j Gudaii apylinkes (4060) isista 2/31-ojo PP RPG. 220-ojo PP praneimais Solcenik (3060) [alinink. - J. 5] apylinkse slepia si 5 moni gauja. 45 09 20 d. gaujos buvimo rajon nusista 220-ojo PP 1-osios atsargins ukar dos RPG, vadovaujama ltu. Komarovo. Kovin kariuomens veikla 45 09 20 d. 220-ojo PP 1-osios atsargins ukardos valgybin paiek grup, va dovaujama ltn. Komarovo, ukuodama vietov Solcenik (3060) apylinkse, vienoje i darini surado 5 bandit grup. Pasilius pasiduoti, banditai atideng ugn RPG i autuv ir automat. Uvirus miui, darin buvo padegta. Mgin i darins i okti du banditai buvo nukauti, o kiti trys buvo sueisti, liko darinje ir sudeg. Paimta: 3 autuvai, 1 automatas, 1 pistoletas. RPG nuostoli neturi.

159

Operatyvin kariuomens veikla

Tarnybiniai briai 45 09 21 d. sulaik 16 moni, i j: Sulaikytj kontingentas a) bandit rmjai b) tartinas elementas I viso I sulaikytj palikta filtracijai I viso
2

31-asis PP

220-asis PP

134-asis PP

14 16 16

1 10
11

1
4 5 5

11

45 09 21 d. 2/220-asis ir 3/220-asis PP, nutarus Alytaus apskrities komitetui, vykd bandit eim itrmim i nurodytos apskrities teritorijos. 45 09 21 d. itremta 9 bandit eimos. 27 mons. L. e. I Ukrainos fronto unugario apsaugos NKVD kariuomens virininko p[areigas] pik [Romanov] (paraas) L. e. kariuomens tabo virininko p[areigas] plk. [Burov] (paraas)18

O tai bene paskutin operatyvin suvestin:

Operatyvinio sektoriaus virininkui plk. drg. Rudyka i I Ukrainos fronto unugario apsaugos NKVD kariuomens operatyvin suvestin Nr. 00205 pagal pasienio pulki) vad praneimus, gautus 45 10 02 d. 24 val. em lapis 200 000 - 42 m. Papildant 45 09 30 d. 220-ojo PP [praneim], nenustatyto skaiiaus banditai vie tinio Janianc [?] gyventojo Rudansko Jono bute nuov tris RA karikius. Nuov banditai ginklu privert Rudansk nuveti nuautj lavonus prie Nemu no; pastarasis tai ir padar. udikai dingo. 220-ojo PP ir NKVD Alytaus AS pajgomis organizuotose bandit paiekose nu statyta, kad nuov Siaubo 5 bandit grup, aktyviai dalyvaujant anksiau legaliza vusiesiems banditams. Per NKVD Alytaus AS vykdomas priemones aretuota 15 anksiau legalizavu sij bandit, kurie, prisistat su atgaila, ginklo neatidav. Operacija tsiasi. Tais pat duomenimis, Jakubiki apylinkse (0000) slepiasi pavieniai banditai. 45 10 02 d. 2/220-ojo PP vadas Jakubiki (0000) apylinkes isiunt 10-osios u kardos RPG. vadovaujam ltn. Korobickio. Operatyvin-tarnvbin kariuomens veikla Tarnybiniai briai 45 10 02 d. sulaik 16 moni, i j: Sulaikytj kontingentas I viso 31-asis PP 8 4 12 12 12 220-asis PP 4 4 4 4 134-asis PP I. Civiliai a) banditai 4 b) bandit rmjai 8 c) tartinas elementas 4 I viso 16 I sulaikytj palikta filtracijai 16 I viso 16

I Ukrainos fronto unugario apsaugos NKVD kariuomens virininkas plk. Romanovas L. e. kariuomens tabo virininko p[areigas] pplk. Drukovas19

160

Tokio keisto pavadinimo NKVD kariuomens junginys Lietuvoje vei k neilgai, tik nuo 1945 m. rugpjio 19 d. iki spalio pradios. I Ukrainos fronto keliai jo toli nuo Lietuvos, taiau ekist valia to fronto vardas raytas ir ms istorij. Kitaip pavadintas, tikriausiai finansiniais sume timais, is NKVD kariuomens junginys ts I Pabaltijo fronto NKVD junginio darb - kovojo su ms laisvs kovotojais partizanais ir terori zavo ms mones. ekist vad ir ypa NKVD liaudies komisaro pava duotojo ir kartu vidaus kariuomens vyriausiosios valdybos virininko gen. plk. A. Apolonovo pastangomis is junginys dar du mnesius terori zavo Lietuv (kit front tokio tipo NKVD junginiai buvo iformuoti dau giausia 1945 m. liepos mn. ar dar anksiau). Spalio mnes iformavus ios kariuomens vyriausij valdyb, Lietuvoje buvo iformuoti ir visi io tipo junginiai, tarp j ir I Ukrainos fronto NKVD kariuomen. 31-j PP performavus 115-j pasienio br, jo kariai dar beveik metus siautjo pietinje Lietuvos dalyje.

LYA. f. 1, ap. 18, b. 1/1, 1. 351. Ibid., ap. 3. b. 811, 1. 42. 3 Ibid.. I. 90. 4 Ibid.. b. 812, 1. 1. 5 Ibid., b. 814. 1. 30. 6 Ibid., b. 811, I. 229. 7 Ibid., 1. 280. 8 Ibid.. b. 812. I. 6. 9 Ibid., 1. 191. 10 Ibid., b. 815. 1. 4.
2

11 12 13 14
15

16 17

19

Ibid., ap. 18, b. 64, 1. 86. VRMA, f. 10, ap. 105, b. 3, I. 76. LYA, f. 1, ap. 18, b. 55, 1. 34. Ibid., ap. 3, b. 798, 1. 24. Ibid., b. 812, 1. 54. Ibid., b. 814, 1. 269. Ibid., ap. 18, b. 102. I. 1-26. 18 Ibid., ap. 3, b. 814, 1. 294-295. Ibid., ap. 18, b. 1/3, 1 56.

Leningrado fronto unugario apsaugos NKVD kariuomen

i NKVD kariuomen Lietuv buvo perkelta 1945 m. birelio viduryje i Latvijos, kur iki pat Vokietijos kapituliavimo 1945 m. gegus 9 d. va dinamajame Kuro katile buvo vokiei iaurs kariuomens grupuot. Kad is NKVD kariuomens junginys perkeltas i Latvijos, galima sprs ti ir i to, jog abu jungin sudar pasienio pulkai - 12-asis ir 130-asis - tu rjo Rygos garbs vardus. Taigi junginys atvyko Lietuv kitaip negu io tipo I Pabaltijo ir III Baltarusijos fronto junginiai, kurie 1945 m. vasa rio mn. buvo i Lietuvos nusisti daryti tvarkos" Rytprsiuose, o birelio viduryje A. Apolonovo ir B. Kobulovo pastangomis vl grinti ms krat. is junginys buvo atsistas sustiprinti NKVD pajgas, nes 1945 m., pasibaigus karui, buvo aiku, jog Lietuva taps pagrindiniu pasiprieinimo naujiems okupantams idiniu. Pulkams atvykus Lietuv, A. Apolonovo nurodymu i I Pabaltijo fron to to paties tipo junginio buvo atkeltas 217-asis PP ir perduotas Lening rado fronto junginiui. Pulkai atvyko Utenos operatyvin sektori, kuriam priklaus Ukmergs, Utenos, venion ir Zaras apskritys. iam sekto riui vadovavo vienas nuomiausi ekist, tuo metu buvs ir LSSR NKVD liaudies komisaro pavaduotoju, gen. mjr. P. Kapralovas. Utenos sektoriu je veik ir 4-osios D 137-asis P. I pradi junginiui vadovavo gen. mjr. Abyzovas, o nuo 1945 m. rug pjio pradios j pakeit buvs junginio tabo virininkas plk. Malas. Ga lima tik splioti, kodl buvo pakeisti vadai, bet, matyt, turjo takos lie pos pabaigoje io junginio Smero virininko mjr. Suchovilino pradta kova tiek su paiu Abyzovu, tiek su jo statytiniu tiekimo skyriaus virinin ku pplk. F. Borovskiu. Neaiku, kas vert paius ekistus nipinjant major tai daryti - ar ekistinis uolumas, ar buvo ir kit prieasi. Abu vadus jis kaltino tuo, kad jie gyvena su savo maininkmis - meilumis, kad papulkininkis pataikauja generolui ir taip daro jam tak, kad dl pa pulkininkio aplaidumo buvo sualdyta ir igrobstyta deimtys ton bulvi, 162

kad 130-ojo PP kariams laiku nebuvo gauta nauj bat, todl 70 kari per fronto kariuomens puolim liko visikai be bat ir buvo perveami veimais, tuo bdu be reikalo buvo apkrautas transportas ir, suprantama, 70 bas kari nebuvo naudojami tarnyboje". Bet, matyt, lemiam tak ge nerolo karjerai galjo turti papulkininkio meilus laikas, raytas savi kiams Ukrain, kur kartu su siuniama raomja mainle perm kontrvalgybininkai. Tame laike, be kita ko, raoma: Ger siuntini mums nepasisek isisti, juk mes stovime vietoje ir, aiku, nieko neturi me. Tai daro tie, kurie yra Vokietijoje. Msikiai vaiavo ten, kai k par sive, aiku, visk igrobst virininkai..."1 Taigi ekistai krauju kr utopins valstybs neklasin visuomen, o tuo tarpu patys - nuo generolo iki maininks - grob k tik galjo. Pirmoji inia apie junginio veikl yra kpt. Kokino 1945 m. birelio 18 d. pasirayta trumpa operatyvin suvestin, kurioje pateikiami duomenys, kas nuveikta nuo birelio 15 d.2 Taigi birelio 15 d. pulkai jau buvo sikr ir aktyviai kariavo. Stebina 137-ojo P aktyvumas, nes jis vienas nukov be veik pus vis keturiose apskrityse tuo metu uvusi partizan. Matyt, tai galima paaikinti tuo, kad ilgiau bdamas Utenos sektoriuje is pulkas tu rjo daugiau agentrini duomen. Kur sikr k tik atvyk pulkai - neaiku. I birelio 16 d. operatyvi ns suvestins Nr. 00167 suinome, kad t dien kariuomen buvo perdis lokuota. 217-ojo PP 1-ojo bataliono tabas su 3-ija, 4-ja ir atsarginmis ukardomis sikr Volniki (Balninkuose?), 1-oji ukarda - mudki (e maitkiemyje?), 2-oji- Giedraiiuose, 3-ioji euolliuose. 3-iojo batalio no tabas su 12-ja, 13-ja ir atsargine ukardomis sikr Vepriuose, 11-oji ukarda - Gelvonuose, 15-oji- irvintose3. Liepos 12 d. dalys ir pa daliniai buvo perdislokuoti: 12-ojo PP tabas su manevrine grupe, 4-oji u karda, 3-iojo bataliono atsargin, 11-oji ir 12-oji ukardos - Zelvoje; 1-asis batalionas su atsargine ir 1-ja ukarda - irvintose, 2-oji ukarda - e uolliuose, 3-ioji - Musninkuose, 5-oji - Gelvonuose, 9-oji - Labanore; 130-ojo PP tabas - Kurkliuose, l-ojo bataliono tabas - Vyuonose, 2-ojo bataliono - Anykiuose, 3-iojo bataliono - Kavarske4. Kaip ir visos NKVD kariuomens dalys bei padaliniai, io junginio ba talionai ir ukardos 1944-1945 m. buvo nuolat kilnojamos i vienos vietos kit manant, kad toje vietoje partizanai jau sunaikinti. Prie tai, iki lie pos 12 d., padaliniai buvo perdislokuoti net du kartus5. Ko gero, Utenos operatyviniame sektoriuje nebuvo lik n vieno banytkaimio, kuriame
163

nors kelioms dienoms nebt apsistojusi bent viena ios fronto kariuome ns ukarda (kaip inome, pasienio pulkas susidjo i trij batalion, ie i penki ukard ir vienos atsargins ukardos; ukardoje bdavo apie 30-40 kari). Liepos 19 d. A. Apolonovo nurodymu junginys perdislokuojamas i Utenos iauli operatyvin sektori; senoje vietoje paliktas tik 4-osios D 137-asis P. Perdislokavimo prieastys galjo bti vairios, viena i j ta, kad io krato partizan judjimas buvo gerokai paralyiuotas, nes jie ilgai nesugebjo persitvarkyti ir kariavo atvir pozicin kar. Perdisloka vimo prieastimi galjo bti ir emaitijos partizan suaktyvjimas. iaip ar taip, liepos 22 d. nurodoma isidstyti: 12-ojo PP tabui - Jonikyje, 1-ajam batalionui - agarje, 2-ajam iauliuose, 3-iajam - Lygumuose. 217-ojo PP tabui - Maeikiuose, 1-ajam batalionui - Lukniki (Luo k?), 2-ajam- Alsdiuose, 3-iajam - arnuose. 130-ojo PP tabui - Teliuose, 1-ajam batalionui - Papilje, 2-ajam Nevarnuose, 3-iajam - idikuose. 12-ojo PP ukardos buvo idstytos labai tankiai: l-oji ir 2-oji- aga rje, 3-ioji - Daunoravoje, 5-oji - Skaistgiryje; 2-ojo bataliono tabas si kr Gruzdiuose, 6-oji ir 7-oji ukardos - Buinuose, 8-oji - Straudzy (?), 9-oji- ipeliuose, 10-oji- Dudikiuose; 3-iojo bataliono tabas ir 11-oji ukarda - Kruopiuose, 12-oji - akiniuose (akynoje?), 13-oji - Vegeriuo se, 14-oji- Deguliuose, 15-oji- Juodeikiuose. Kur laik iam junginiui pavaldus buvo ir 120-asis PP. Liepos 27 d. jis buvo isidsts taip: 2-oji ir 3-ioji ukardos - Lukniki (Luok?), l-oji, 4-oji ir 5-oji - Varniuose, 6-oji ir 8-oji - Plungje, 7-oji ir 9-oji - Nevar nuose, 10-oji- Kalvarijoje, 11-oji ir 12-oji- Rietave, 13-oji ir 14-oji-Tve ruose, 15-oji - arnuose6. Rugpjio 1 d. perdislokuotos ios ukardos: 12-ojo PP 4-oji ukarda Juodeikius, 7-oji - Lygumus, 8-oji - apnagius; 217-ojo PP 6-oji u karda - avliani (auknus?), 9-oji - Kurtuvnus, 10-oji- Vaiguv, o 3-iasis B ir 11-oji, 12-oji, 13-oji, 14-oji bei 15-oji ukardos - Kurnus7. Rugpjio 9 d. vl nurodoma vis grupuot perkelti naujas pozicijas. Junginio valdyba perkelta Taurag, 106-oji manevrin grup - Laigar gen (Lauksargius?), 12-ojo PP tabas - Batakius, io pulko l-ojo bata liono tabas - Kaltinnus, 2-ojo bataliono - Gavri (Gaur?), 3-iojo ba taliono - Ervilk; 130-ojo PP tabas - Kreting, io pulko l-ojo bata 164

liono tabas - Darbnus, 2-ojo bataliono - Mosd, 3-iojo bataliono Kulius; 217-ojo PP tabas - Konstantinov (?), io pulko 1-ojo batalio no tabas - Vainut, 2-ojo bataliono - Veivirnus, 3-iojo bataliono - ilal8. Kit dien, t. y. rugpjio 10-j, vl perdislokuojamos trys i penkio likos 12-ojo PP ukard, kurios toliau siaub Taurags apskrities Upynos, Ervilko, Varlaukio, Paaltuonio apylinkes. 130-asis PP veik Salant, a teiki, Darbn, Plateli, Vaineiki ir kit gyvenviei apylinkse. 217-ojo PP ukardos sukiojosi toje pat vietoje9. Rugpjio 11d. perdislokuojamos 12-ojo PP dvi ukardos, 217-ojo PP - net vienuolika10. Rugpjio 15 d. 12-asis ir 130-asis PP perdislokavo po vien ukard, 217-asis - keturias11. Taigi per mnes nuo liepos 17 d., kai junginys buvo perkeltas emaitij, ir ia neliko n vieno banytkai mio, kurio apylinki nebt siaub io NKVD junginio baudjai, kai ku rias - net po kelis kartus. 1945 m. rugpjio 18 d. A. Apolonovo nurodymu pulkai vl permeta mi naujas vietas. 12-asis PP sutelkiamas Biruose, 217-asis - Ukmerg je, 130-asis - Kaltinnuose. 12-ojo PP 1-asis batalionas ir atsargin ukar da sikuria Rokikyje, 2-ojo bataliono tabas ir atsargin ukarda - Skapi kyje, 3-iasis batalionas ir atsargin bei 13-oji ukardos - Vabalninke. Ki tos ukardos isidst taip: OG ir l-oji - Naujajame Radvilikyje, 2-oji Kamajuose, 3-ioji - Obeliuose, 4-oji- Pajedupje (Juodupje?), 5-oji- J intuose, 6-oji- Svdasuose, 7-osios ukardos 2-oji OG - Saloiuose, 8-oji- Panemunlyje, 9-oji- Pandlyje, 10-oji- Urliuose, 11-oji- Krini ne, 12-oji- Papilyje, 13-oji- Vabalninke, 14-oji - Joniklyje, 15-oji- Pa birje. 217-ojo PP tabas sikr Ukmergje, io pulko 1-asis batalionas su tabu ir atsargine bei 5-ja ukarda - elvoje, l-oji ir 4-oji ukardosMoltuose, 2-oji - Labanore, 3-ioji - Aluntoje, 2-ojo bataliono tabas ir at sargin bei 8-oji ukardos - Lany (Lne?), 6-oji - Siesikuose, 7-oji - Ka varske, 9-oji- Taujnuose, 10-oji- emaitkiemyje. 3-iojo bataliono tabas, atsargin ir 11-oji ukardos - Gelvonuose, 12-oji- Musninkuose, 13-oji euoliuose, 14-oji - Vepriuose, 15-oji - irvintose12. Taigi Ukmergs apy linkse is junginys siautjo ne vien kart. 1945 m. spalio 2 d. junginio pulkai veik Panevio operatyviniame sektoriuje: 130-asis PP - Bir apskrityje, 12-asis - Rokikio apskrityje (217-asis, kaip minta, buvo grintas Utenos operatyvin sektori ir vei k Ukmergs apskrityje13). iose vietovse isidsts is siaubingas NKVD
165

kariuomens junginys ir buvo iformuotas. Ibuvs Lietuvoje beveik 3,5 mn., is trij pulk - 13-ojo, 130-ojo ir 217-ojo - junginys nusiaub di diulius Lietuvos plotus. Jo nebta tik Piet Lietuvoje. Apie junginio iformavim inoma tik tiek, kad jam vadovavs plk. Malas, bdamas Bir uose, spalio 7 d. odiu nurod pavaldiems daliniams nebedalyvauti miuose su partizanais14. Junginio veikla. Kaip minta, pirmoji archyve rasta operatyvin suves tin apie junginio veikl rayta 1945 m. birelio 18 d. (Paprastai suvesti ns susidjo i keturi dali: A dalis - operatyvin padtis, B - kovin kariuomens veikla, C - operatyvins-tarnybins veiklos rezultatai ir Ddislokacijos pasikeitimai. Ataskaitos buvo raomos B. Kobulovui, A. Apolonovui, I. Tkaenkai ir J. Bartainui. Tokios formos ataskaitas io jungi nio vadai ra vis laik. Matyt, tai buvo standartas, nes ir kiti junginiai 1945 m. antroje pusje ra tokios pat formos ataskaitas.) Taiau ie pasienio pulkai Lietuv tikriausiai atvyko truput anksiau negu 18 d., nes jau mintoje kpt. Kokino paymoje raoma, k junginys ir 137-asis SP nuveik nuo birelio 15 d. Utenos operatyviniame sektoriuje per 20 dien buvo nukauta 291 partizanas. I j 47 nukov 217-asis PP, 26- 130-asis, 25- 12-asis, o 137-asis P kartu su stribais nukov net 165. Be to, pasienio bri kariai kartu su 137-ojo P kariais nukov dar 18 partizan15. Taigi iame sektoriuje kasdien davo vidutinikai po 3 par tizanus. Kokios buvo kito tipo ataskaitos, kurias gen. Abyzovas ra Utenos sektoriaus virininkui P. Kapralovui, ir k kariuomen nuveik per 5 die nas, galima pamatyti i emiau pateikt ataskait pavyzdi. Pirmojo stul pelio skaiiai rodo, k trys pulkai nuveik birelio 20-25 d., antrojo - ki t penkiadien, t. y. birelio 25-30 d., treiojo - liepos 10-15 d. 1. vykdyta operacij 71 21 53 2. Sunaikinta lietuvi partizan grupi 10 4 5 a) per operacijas nukauta partizan 49 48 34 b) suimta partizan 21 40 12 3. Nukauta pavieni partizan 22 4 34 4. Sulaikyta pavieni partizan 8 12 69 5. Pasidav atgailaujani partizan 26 2 21 6. I paimt nelaisv ir atgailaujanij: 166

a) suimta ir perduota operatyviniam sektoriui 10 b) legalizuota c) perduota kariniams komisariatams 7. Likviduota antisovietini organizacij, nejusi partizan grupes 8. Likviduota antisovietini nacionalistini organizacij, tuo metu: a) nukauta b) sulaikyta 9. I rayt skait ir per 5 dienas iaikint asmen suimta 10. Iaikinta ir skait rayta vokiei paraiutinink 11. I rayt skait dezertyr: a) suimta b) legalizuota c) perduota kariniams komisariatams 28 74 - 2 27

--61 2 30 4 130

11 -

12. I rayt skait vengiani tarnybos RA: a) suimta 102 b) legalizuota 6 c) perduota kariniams komisariatams 13. I viso per 5 d. suimta: a) valgybos tarnautoj ir prieo kontrvalgybinink b) prieo agent c) lietuvi nacionalistinio pogrindio dalyvi d) lenk pogrindio dalyvi e) partizan jungini dalyvi 31 f) tvyns idavik, aktyvi vokiei rmj ir statytini 61 g) kit antisovietikai nusiteikusi asmen 104 167

43 -

17 13

2 1

30 12 12

82 214 110

14. I partizan paimta ginkl: a) patrank b) minosvaidi 10 5 c) kulkosvaidi 6 9 10 d) automat 14 e) autuv ir pistolet 60 44 89 f) granat 40 17 98 ? g) ovini 5950 6015 h), i), j) paimtas tik 1 radijo imtuvas; sistuv, raomj mainli ir dauginimo aparat - nepaimta. 15. Per 5 d. uregistruota partizan ipuoli: a) sovietini staig ir karini dalini puolim 2 2 b) teroro akt 6 5 c) diversij 2 d) atsiaukim platinimo 16. Partizanams puolant: a) nukauta 2 9 b) sueista 4 I j: a) nukauta strib 2 b) nukauta NKVD darbuotoj 1 c) sueista NKVD darbuotoj 1 d) nukauta NKVD kari 1 e) nukauta, kit piliei 7 f) sueista kit piliei 2 17. Nuostoliai vykdant ekistines karines operacijas: a) nukauta 5 1 b) sueista 9 5 18. rayta skait: 29 a) partizan grupi 32 27 26 40 b) partizan rmj 94 26 32 c) dezertyr 17 e) vengiani tarnybos RA 35 36 f), g), h) - antisovietini organizacij nari, vokiei paraiutinin k, tvyns idavik, vokiei padjj - nra16. Papildydamas birelio 25-30 d. ataskait, gen. Abyzovas ra, kad
168

venioni apskrityje yra apie 500 partizan; be kit ginkl, jie turi 7 pa trankas ir 3 minosvaidius17. Kit penkiadien - birelio 30 d.-liepos 5 d. - ekistin veikla buvo tiek iek nusilpusi, nes vykdyta tik 17 operacij, nukauta 5, sulaikyta 8 partiza nai, o pavieni partizan nukauta 15, sulaikyta 918. Bet jau liepos 5-10 d. darbuotasi isijuosus - surengta 51 operacija, nukauta 32 partizanai, 41 su laikytas, pavieni partizan nukauta 11, sulaikyta 16, pasidav 17 partiza n19. Tiktina, kad dauguma t pavieni bandit" buvo nuo mimo RA besislapstantys vaikinai. Beje, gaudami gana isamias ataskaitas, net ino dami, kad jose dalis darb" yra i pirto ilauti, ekist vadai susidarydavo neblog bendr padties vaizd ir galdavo planuoti kariuomens veikl. Sumajus mi, junginys bdavo perkeliamas kit viet. Kaip minta, ataskaitose buvo raoma ne tik apie kovin veikl", bet ir apie vadinamj operatyvin-tarnybin". i svok daugiausia jo sumimai ir filtracija, t. y. iaikinimas, koks mogus pateko ekist ran kas. Jei suimdavo kariai, turdami koki nors duomen i operatyvinin k (tiek sav, tiek vadinamj teritorini", t. y. tos vietovs, kur dalinys veik, NKVD-NKGB organ), tai filtruodavo daniausiai operatyvininkai, dirbantys pulk ir batalion valgybos skyriuose. Taigi, kaip raoma valgybinje suvestinje Nr. 87, birelio 28 d.pulkai ifiltravo 50 moni, i j 2 buvo sulaikyti remiantis agentriniais duome nimis, 33 - remiantis kitais valgybiniais duomenimis (daugiausia tardymo metu igautomis iniomis), 15 - utvaromis. Tarp j iaikinta neva 40 par tizan, 1 dezertyras, 8 partizan rmjai, 1 paleistas. Ifiltravus NKVD perduota 45, NKGB - 4 mons20. Birelio 28 d. nukauta 5 partizanai, 5 paimti gyvi, suimta 35 j rmjai, 59- tartini. I viso sulaikyta 104 mo ns. I j NKVD-NKGB perduota 30, toliau pulk ir batalion valgybos skyriai filtravo 69 mones. T dien trys junginio pulkai isiunt 95 tar nybinius brius, i j 1 naikintoj br, 2 naikintoj grupes (toliau - NG), 12 RPG, 2 pasalas21. Panaius darbus" nuveikdavo kasdien, kartais dar buodavosi visu pajgumu. Antai liepos 12 d. Utenos operatyviniame sek toriuje trys pasienio pulkai ir 106 OMG sudar 4 naikintoj grupes po 100-150 kari kiekvienoje, 57 RPG po 15-25 karius, 24 patruli gru pes, sureng 20 pasal, 10 sekret. Met tokias jgas, t dien nuov 8 partizanus, 20 pam gyv, sum 14 rmj, 2 vengianius tarnybos RA, 8 dezertyrus22. Ieit, kad t dien kov su partizanais ir j paie kas buvo mestas maksimalus ekistini kari skaiius - apie 3180 kari 169

(4 NG x 125) + (57 RPG x 20 kari) + (20 pasal + 10 sekret + 24 patruliai) x 10 kari). Madaug tiek aktyvi durtuv" trys pasienio pul kai ir viena OMG ir tegaljo turti, nes trijuose pasienio pulkuose ir juos sudariusiuose devyniuose batalionuose buvo dar ir dvylika tab, kuriuose galjo dirbti apie 1/5 vis pulkuose buvusi kari. Tiesa, kitomis dienomis kari Lietuvos mikus ir kaimus bdavo siun iama maiau. Liepos 2 d. buvo isisti tokie briai: 3 NG, 26 RPG, 15 pa sal, 18 patruli. Taigi t dien dirbo apie 1200 kari. Prie ivykdamas i Utenos operatyvinio sektoriaus, ios grupuots lai kinai einantis virininko pareigas plk. Malas Utenos sektoriaus virininkui gen. mjr. P. Kapralovui rugpjio 6 d. nusiunt tvarkingus suimtj sra us, kuriuos jo vadovaujami pulkai buvo perdav NKVD teritoriniams or ganams23. Tuose srauose nurodoma suimtojo pavard, vardas, tvo var das, gimimo metai ir vieta, nusikaltimo pobdis, kuriam NKVD skyriui ar poskyriui perduotas. Liepos mn. 217-asis PP buvo sulaiks ir enkavedis tams perdavs 198 mones, i j 72 partizanus; 12-asis - 319 moni, i j 58 partizanus, o 130-asis PP - net 357 mones (pastarajame srae nu sikaltim" pobdis nenurodytas). Tokie skirtingi darbo" rezultatai gal jo bti dl vairi prieasi. Vieni pulkai galbt veik variau", t. y. su iminjo tikrai besiprieinanius okupacijai asmenis, kiti griebdavo visus po ranka pasipainiojusius. Nemaai galjo lemti ir tai, kurioje apskrityje pul kai veik. Utenos sektoriui priklausanios Utenos ir Ukmergs apskritys buvo bene labiausiai partizan kontroliuojamos. Tuo tarpu Zaras ir venioni apskrityse karo ir pirmaisiais pokario metais labai aktyviai vei k partizanai (kai kurie net buvo sudar judriuosius brius) vliau pakri ko, nes nesugebjo pereiti prie tikros partizanins taktikos. T apskrii partizanams nemaai sunkum sudar ir tai, kad ten gyveno daug svetim taui, ypa sentiki, kuri nemaai tapo stribais ir buvo labai aktyvs. Vadinamosios operacijos bdavo vairaus masto. Kai kuriose dalyvau davo tik apie imt kari, kitos bdavo didiuls, jose dalyvaudavo tks taniai kari. Kaip bdavo vykdomos pastarosios, galima sprsti i emiau pateikiamo plano. i operacij buvo numatyta surengti 1945 m. liepos 7-17 d. Utenos operatyviniame sektoriuje, pasitelkiant beveik penkis pul kus ir apie tkstant strib, taigi i viso apie 6-7 tkst. ginkluot vyr. Be je, tokio pat masto operacija tuo paiu metu buvo vykdoma Vilniaus operatyviniame sektoriuje. Kiekvienas * Taip buvo vadinami kariai, bet kuriuo operacijoje dalyvaujantis pulkas apmetu pasireng kovai. 170

supdavo gana didel plot (apie 1000 km2). Bdavo naudojami vairaus ti po tarnybiniai briai (RPG, NG), rengiamos pasalos, utvaros ir t.t. Rem damiesi sav operatyvinink-valgybinink bei operatyvinink i NKVDNKGB apskrii skyri ir valsi poskyri turimais agentriniais duome nimis, pulkai mgindavo sunaikinti arba suimti partizanus ir j rmjus. Agentriniai duomenys buvo btinai reikalingi, nes dideliame (madaug 100 x 120 km) plote, kuris bdavo ukuojamas dviem etapais, 5-7 tkst. ka ri buvo aikiai per maa. Norint pasiekti apiuopiam rezultat, reik jo smogti tam tikras partizan telkimosi vietas. tai tas planas:
Leningrado fronto unugario apsaugos Visikai slaptai NKVD kariuomen Serija G 1945 07 06 d 10 val. Utena Egz. Nr. 8 emlapis 200 000 - 42 m. Kovinis jsakymas Nr. 0017 t. Utenos operatyviniame sektoriuje suskaiiuota 44 gaujos, kuriose yra per 1800 dalyvi Birelio mnes vykdius ekistines karines operacijas Zaras, venioni, Utenos ir Ukmergs apskrityse, nacionalistiniam pogrindiui ir gauj formuotms buvo smogtas smgis. Taiau dalis veikiani gauj, turdamos tiksl isaugoti sa vo jgas, laikinai isiskirst smulkias grupes. Aktyvesn dalis nuolat juda, ne to kie aktyvus isivaikiojo po gyvenvietes, slepiasi viensdiuose, nedideliuose vals tiei mikuose ir kt. priedangose 2. Remiantis Utenos oper. sektoriaus operacijos planu, Leningrado fronto unu gario apsaugos NKVD kariuomenei, dalyvaujant NKVD V[idaus] K[ariuomens] 137-ajam ir 139-ajam P [pastarasis priklaus Gudijoje dislokuotai 6-ajai NKVD auli divizijai. - J. S. ], nuo 45 07 07 d. iki 45 07 1 7 d. i ryt vakarus vykdyti ope racij likviduojant gaujas ir suimant kit nusikalstam element venioni, Zara s, Utenos ir Ukmergs apskrii teritorijose. Operacij vykdyti dviem etapais: pirmasis etapas - nuo 45 07 07 d. iki 45 07 12 d. antrasis etapas - nuo 45 07 13 d. iki 45 07 17 d. Abiem etapais sukurti po tris kovos barus. 3. Pasienio pulk vadams operacij vykdyti: Pirmajame etape: a) 130-ajam pasienio pulkui - kovos bare Nr. 1 tokioje teritorijoje: Svdasai (7090), Berzinai [Berniunai?] (8020), Aleksandravl (9030), uvikiai [?] (9040), Smlin (7050), Liudvinavas (7070), epukai [?] (5070), Dktas (5050), Vainoriks [Vaininai. Vaitariks?] (4030), Tauragnai (4020), Viknai (4000), Utena (5010), Svdasai (7080), visuose punktuose, iskyrus Svdasus, imtinai. Kovos bar suskirstyti tris batalion rajonus. Batalion tabus dislokuoti: Du setose (8020), Daugailiuose (6020), Salake (6040). Pulko K[komandinis] P[unktas] Daugailiuose (6020). b) 12-ajam pasienio pulkui - kovos bare Nr. 2 tokioje teritorijoje: epukai [?] (5070), Triburce [Tvereius?] (3060), Kazionys (Koziany) (2090), Adutikis (1070). Popnikiai [?] (0050), venionliai (1030), toliau eimenos upe iki Santakos (8010), Dubingiai (0000), Moltai (2090), Viknai [?] (4000).

171

12-ojo pasienio pulko pastiprinimui skirti 217-ojo PP 2 batalionus. Kovos bar suskirstyti penkis batalion rajonus. Batalion tabus dislokuoti: 12-ojo PP - Ignalinoje (3040), venionliuose (1030), Mielagnuose (2060); 217-ojo PP - Kuktikse (4010). Inturkje (1000), pulko KP - Kaltinnuose (2030). c) NKVD V[idaus] K[ariuomenes) 139-ajam auli pulkui - kovos bare Nr. 3 io se teritorijose: Santaka (8010), toliau eimenos upe iki venionli (1030), Ouraisce [?] (0050), aikun [?] (9040), Pukliki [?] (7020). Kovos bar suskirstyti tris batalion rajonus. Batalion tabus dislokuoti: ven ionyse (1040). Klainuose [?] (9020), Ovoraice [?] (9030). Pulko KP - venio nyse (1040). d) 217-ojo pasienio pulko vadui du batalionus iki 45 07 06 d. 12 val. nusisti 12-ojo PP vado inion. Vieno bataliono jgomis tsti pavienes operacijas Ukmer gs apskrities teritorijoje. Pulko KP - Ukmergje. Antrajame etape: a) 130-ajam pasienio pulkui kovos bare Nr. 1 tokioje teritorijoje: Utena (5010), Vyuonos (6000), Svdasai (7090), Kryvince [?] (6070), Lionikiai [?] (5050), Tau jnai (4050), Ukmerg (2050), emaitkiemis (3070), Alanta (3090), Utena (5010). Kovos bar suskirstyti tris batalion rajonus. Batalion tabus dislokuoti: Debei kiuose (6090), Anykiuose (5080). Kavarske (4060). Pulko KP - Anykiuose (5080). b) 12-ajam pasienio pulkui - kovos bare Nr. 2 tokioje teritorijoje: Viknai (4000), Moltai (2090), Dubingiai (0000). Pagiriai (6070), Pakalnikiai (8060), Juk nnai (9040), Gelvonai (0050), Ukmerg (2050), emaitkiemis (3070), Alanta (3090). Viknai (4000). Visi punktai, iskyrus Ukmerg, imtinai. Kovos bar suskirstyti tris batalion rajomis. Batalion tabus dislokuoti: el voje (2070), Giedraiiuose (0080), irvintose (0060). Pulko KP - elvoje (2070). c) 217-ajam pasienio pulkui - kovos bare Nr. 3 tokioje teritorijoje: Ukmerg (2050). Gelvonai (0050), Juknnai (9040), Markucikiai (1030), Laps [?] (2020), Bobrikai [?] (3030). Taujnai (2020). Dobrovo [?] (4020). Lionikiai (5050), Tauj nai (4050). Ukmerg. Visi punktai 217-ajam PP - imtinai. Kovos bar suskirstyti tris batalion rajonus. Batalion tabus dislokuoti: Vep riuose (1040). Siesikuose (3040), Pagiriuose (3030). Pulko KP - Ukmergje. 4. NKVD VK 137-ojo auli pulko vadui batalionus ir kuopas palikti senuose dislokavimo punktuose ir suaktyvinti kov su gaujomis. Esant btinybei, disloka cijos pakeitimus vykdyti suderinus su NKVD A[pskrii] S[kyri] virininkais. Skir ti reikiam skaii karinink NKVD valsi poskyri ir A[pskrii] S[kyri] nai kintoj briams vadovauti ir j sveikai su kariuomens padaliniais organizuoti. 5. Operacij pradti 45 07 07 d. 4 val., baigti 45 07 17 d. 20 val. 6. NKVD kariuomens dalims agentrinmis priemonmis ir aktyviais padalini veiksniais gauj likvidavimo ir kito nusikalstamo elemento sumimo operacij vyk dyti blokuojant labiausiai banditizmo paeistus rajonus ir rpestingai ukuojant tuos rajonus naikintoj bri, grupi, RPG jgomis, istaius pasalas, utvaras ir kt. tipo brius tiktinuose bandit judjimo keliuose, prie gyvenviei jimo ir i jimo, mikuose, prajimuose tarp eer Operacij vykdyti vis par, palaikant glaud ryj su NKVD, NKGB AS. 7. Kiekviename batalione turti filtravimo punktus, kuriuos sudaryti i NKVD, NKGB AS, pulk ir batalion [valgybos] S[kyri] operatyvinink. 8. Mano rezerv - 106-j OMG, 130-ojo PP MG, vadovaujamas kpt. Karpovo, dislokuoti (5010) Blagodat [?].

172

9. Praneimus pateikti gavus sakym ir kasdien 10 val. ir 22 val. 10. Mano KP - Utenoje (5010). Gav [sakym) patvirtinkite [gavim], Leningrado fronto unugario apsaugos NKVD kariuomens virininkas gen. mjr. Abyzovas NKVD kariuomens tabo virininkas plk. Malas24

Deja, ios operacijos rezultatai neinomi. Vilniaus operatyviniame sek toriuje tokia operacija nepavyko: nors ir labai stengtasi j kuo geriau suor ganizuoti ir vykdyti, taiau partizan nuostoliai buvo nedideli. domu, kad prie sudarant plan buvo parengtas ir net P. Kapralo vo ir Abyzovo patvirtintas kitas, dar sudtingesnis planas, pagal kur be veik tuo paiu laiku (liepos 1-17 d.) numatyta vykdyti trij etap opera cij25. io plano pirmajame etape buvo numatyta sunaikinti partizanus Za ras ir venioni apskrityse, antrajame etape (liepos 7-11 d.) - Utenos apskrityje ir dalyje venioni apskrities, treiajame etape (13-17 d.) Ukmergs Apskrityje. Vietiniai apskrii ir valsi operatyvininkai bei ka riuomens vadai turjo operacijos plan taip sudaryti, kad per 10-15 d. apdorot vis sektori ir ivalyt i jo prieik element". Raoma, kad valsi ir apskrii operatyvininkus reikia perspti, jog jei po ios opera cijos valsiaus teritorijoje liks veikianios gaujos ar neiaikintas nacio nalistinis pogrindis, jie asmenikai atsakys u savo valsius arba apskritis". Ir ia pat teigiama - teigini nenuoseklumas! - kad NKVD-NKGB Uk mergs, venioni apskrii skyriai neturi jokios vilties sunaikinti nacio nalistin pogrind". Kaip ir daugelyje kit panai rat, valdiniams grasinama, kad jei blo gai dirbs, usitrauks partin ir administracin atsakomyb, bus paemintos pareigos, o jei dirbs gerai - gaus auktesnes pareigas, be eils bus pakelti laipsniai, bus pristatyti vyriausybiniams apdovanojimams. Prie io plano pri dti 44 partizan bri sraai, teigiama, kad briuose yra 1800 partizan, be j, sektoriuje dar yra 830 dezertyr, 1000 vengiani tarnybos RA, 430 idavik, prieo statytini", 250 partizan eim, kurias reikia itremti. Neaiku, kas vert atsisakyti io jau patvirtinto plano. Rugsjo 19 d., jau persiklus Panevio operatyvin sektori (Ukmer gs apskrityje liko tik 217-asis PP), i NKVD kariuomens grupuot su reng 59 pasalas, 53 sekretus, 31 RPG, sudar 40 patruli grupi26. Tai gi ipuoliuose dalyvaudavo maksimalus kari skaiius - per 3 tkst. Vis laik i NKVD grupuot veik nepaprastai energingai. Dar jun giniui bnant Klaipdos operatyviniame sektoriuje, rugpjio 17 d. buvo
173

isisti 46 patruliai, 62 RPG, surengtos 55 pasalos, 48 sekretai, o rugpj io 18-j (nors A. Apolonovo nurodymu t dien pulkai turjo pakeisti dislokavimo vietas) isista 49 RPG, surengta 117 pasal, 70 sekret, 25 patruli grups27. Taigi tomis dienomis Lietuvoje siautjo per 2 tkst. iki aus ginkluot io junginio kari. Spalio 2 d., jau baigiantis io tipo jungini veiklai Lietuvoje, junginys isiunt 47 RPG, 65 patruli grupes ir 17 kito tipo patruli, sureng 64 pasalas, 98 sekretus. ios pajgos t dien sulaik 18 partizan, 10 j rmj, 3 vengianius tarnybos RA, 8 tartinus. I j NKVD-NKGB per duota 14, palikta tolesnei filtracijai pulkuose - 25. Vliau be i tarnybi ni bri dar buvo siuniami 1-2 naikintoj briai ar grups28. Taigi visas tas dienas kaimuose ir mikuose buvo optimalus io junginio kari skai ius - apie 3 tkst. Junginio operatyvininkai sugebdavo sigyti verting agent. 12-ojo PP 2-osios linijins ukardos kariai rugsjo 30 d., agentui Stasei Pajdos na me (Rokikio aps. Svdas vls. aduik vienkiemis) suorganizavus vaka rl, upuol ir padeg nam, kuriame buvo vakarl susirink partiza nai. 8 partizanai sudeg, 3, mgin pabgti, buvo nuauti29. Apie vieno pasienio pulko ipuolius galima sprsti i toki duomen. 217-asis PP spalio 10 d. operacijas isiunt vien RPG (ji sulaik 4 mo nes), 15 patruli grupi (jos sulaik 1 mog), sureng 9 pasalas (jos su laik 3 mones) ir 10 sekret30. Taigi t dien ipuoliuose dalyvavo apie 360 kari. Taiau kai spalio 10 d. tas pats pulkas isiunt beveik maksima l kari skaii - per tkstant kari, j laimikis" buvo ne k gausesnis. 4 RPG, 32 pasalos, 21 sekretas, 18 patruli grupi sulaik 6 mones (sek retai- 2, patruliai - 4)31. NKVD daliniai uduot vykdavo gerai apsiginklav. Kai liepos 15 d. 20 val. 12-ojo PP 1-asis batalionas i venioni NKVD gavo praneim, jog Dd (?) kaime 20 strib susidr su 60-70 partizan, io bataliono 70 kari naikintoj grup i Kaltinn ivyko 21 val. Tarp 70 kari buvo 11 karinink. Grups ginkluot sudar: 1 sunkusis kulkosvaidis, 6 lengvie ji, 27 autuvai, 36 automatai, 11 pistolet ir revolveri; kariai turjo vie n un. is brys persekiojo partizanus dvi dienas, 11 j nuov, vien su eist pam gyv. J pai nuostoliai buvo nedideli: vienas nukautas ir vienas sueistas32. Apskritai pulk ginkluot buvo neprasta. 217-asis PP rugpjio pra dioje turjo po kuop automatinink ir minosvaidinink, po br sunki 174

j kulkosvaidi ir raiteli33. Be abejo, analogikas kuopas ir brius turjo ir kiti pulkai. Kaip ir kiti ekistiniai daliniai, pirmajame partizaninio karo etape (1944-1945 m.) is junginys, matyt, nuov ir nemaai beginkli moni (besislapstani nuo tarnybos RA, iaip isigandusi ir bgusi kariams pasirodius ir pan.). is junginys liepos 18 d. nukov 10, pam gyv 13 partizan ir kartu su jais - tik 1 automat, 2 autuvus, 1 pistolet. Lie pos 19 d. nukov 13, gyv pam 11, o ginkl - po du autuvus ir auto matus. 20 d. buvo nukauta 33, gyv paimta 13 partizan, o ginkl - 4 au tomatai, 8 autuvai, 2 pistoletai ir 2 kulkosvaidiai34. Rugpjio 11d. io junginio kariai nukov 4 partizanus, du suimti gyvi, 1 pasidav pats, o gin kl ivis nepaimta. 12 d. nukauta 5, suimta taip pat 5, 33 pasidav patys, o ginkl paimta tik 1 kulkosvaidis, 1 automatas ir 2 pistoletai35. Taigi net liepos 20 d., kai buvo paimta daugiausia ginkl, 46 partizanams j teko tik 14, t. y. ieit, jog tik kas treias ketvirtas partizanas buvo ginkluotas. O tai aiki nesmon. Partizanai okupacijos pradioje gal ir nebuvo geriau u ekistus ginkluoti, bet tikrai ne prasiau. Pogrindis rengsi kovai, ilgai kaup ginklus, nes praslinkus frontui j daug liko. Kaip ir visi NKVD daliniai, is junginys pasiymjo ne tik veiklumu, bet ir iaurumu. Vien 1945 m. rugpjio 25 d., kai i Leningrado fronto NKVD kariuomen buvo isibarsiusi vos ne po vis iaurs Lietuv, 10 moni buvo nuauta labai neaikiomis aplinkybmis. Numanydamas, kad is skaiius yra per didelis, plk. Malas ra tarsi pasiaikinim, kuria me teigia, kad 6 i nuaut tikrai buvo partizanai36. tai kaip (pagal ekis t versij) buvo nuauti tie mons. 1. 6-osios ukardos 10 kari RPG Kunigiki (?) kaime nuov vien neinom asmen, kuris neva mgino pasislpti mike. 2. 12-ojo PP 3-iojo bataliono RPG Petrovkos kaime krat krmus ir utiko mog, kuris leidosi bgti, todl buvo nuautas. 3. 12-ojo PP 2-osios ukardos RPG Kust apylinkse pamat du nepa stamus mones, kurie mgino pasislpti, todl buvo nuauti. 4. 130-ojo PP 12-osios ukardos kariai Ruibiki kaime pastebjo b gant mik nepastamj ir j nuov. 5. 130-ojo PP 4-osios ukardos kariai Uupio apylinkse rado slptu vje mog, o kadangi liepiamas ieiti to nepadar - buvo nuautas. 6. 130-ojo PP 1-osios ukardos RPG kariai Derkini kaimo apylink se pastebjo du nepastamus mones, kurie bgo ir buvo nuauti. 175

7. 130-ojo PP 11-osios ukardos patruliai sulaik mog, kuris vedamas mgino pabgti ir buvo nuautas. 8. 130-ojo PP 11-osios ukardos kariai Pocaii apylinkse pastebjo bgant mog ir j nuov. Kadangi neraoma, ar tie nuautieji turjo ginkl, galima spti, kad jie buvo beginkliai. Kitu atveju tai bt pabrta. Tik paymima, jog jie visi buvo iekomj srauose"37. Upelius kraujo praliejo ekistin kariuomen, nemaai prie to prisidjo ir Leningrado fronto unugario apsaugos NKVD kariuomens trys pasie nio pulkai. Daugelis Lietuvos moni pokario metais troko Nepriklauso mybs, j trokim okupantai stengsi nuslopinti beatodairiku teroru. Kaip ra io NKVD junginio politins dalies virininkas plk. Kuznecovas kitam pulkininkui - NKVD Pabaltijo apygardos politins dalies virinin kui Kirilovui apie j organizuojamus susitikimus su Lietuvos monmis ir tuose susitikimuose ekistams uduodamus klausimus, uduodam klau sim charakteris liudija, kad banditai tarp vietini gyventoj vykdo didel darb, nukreipt prie soviet valdi, u Lietuvos atskyrim nuo SSRS, prie partijos ir vyriausybs priemones"38. Geriau pokario ms moni vertinti ir negalima.

LYA, f. t, ap. 18, b. 48, 1. 80-84. Ibid., b. 61, 1. 84. 3 Ibid., ap. 3, b. 810, 1. 5. 4 Ibid., 1. 246. 5 Ibid., ap. 18, b. 61, I. 67, 80. 6 Ibid., ap. 3, b. 811, 1. 113. 7 Ibid., 1. 146. 8 Ibid., 1. 180. 9 Ibid., 1. 192. 10 Ibid., 1. 196. 11 Ibid., 1. 221. 12 Ibid., b. 812, 1. 70. 13 Ibid., b. 815, 1. 20. 14 Ibid., ap. 18, b. 64, 1. 86. 15 Ibid., b. 61, 1. 84. 16 Ibid., 1. 29, 52, 237. 17 Ibid., 1. 59. 18 Ibid., I. 113. 19 Ibid., 1. 180.
2

Ibid., ap. 3, b. 810, 1. 74. Ibid., 1. 79. 22 Ibid., ap. 18, b 61, I. 209. 23 Ibid., b. 39. I. 38-129. 24 Ibid.. 1. 72-73. 25 Ibid., I. 42-54. 26 Ibid., ap. 3, b. 815, I 195. 27 Ibid., b. 812, 1. 64. 28 Ibid., b. 815, 1. 20. 29 Ibid., ap. 18, b. 61, 1. 282. 30 Ibid. 31 Ibid., 1. 284. 32 Ibid., 1. 275. 33 Ibid., 1. 307. 34 Ibid., ap. 3, b. 811, 1. 44, 49. 35 Ibid., 1. 196-197. 36 Ibid., b. 814, I. 17. 37 Ibid., b. 812, I. 90. 38 Ibid., ap. 18, b. 61, 1. 19.
21

20

176

1. 1950 m. (?) gegus 1-osios vyriausybin tribna Vilniuje. Balkone i kairs: E. Ozarskis (CK sekretorius), K. Liaudis (MT pirmininko pavad., vliau MVD ministras, KGB pirmininkas), P. Kapralovas (MGB ministras), A. Sniekus (LKP(b) CK pirmasis sekretorius), M. Gedvilas (MT pirmininkas), F. Bieliauskas (LKP(b) Vilniaus pirmasis sekretorius), A. Raguotis (LLKJS CK sekretorius), J. Paleckis (AT Prezidiumo pirmininkas), du neinomi asmenys, K. Preikas (MT pirmininko pavad.), A. Trofimovas (LKP(b) CK sekretorius), V. Pisarevas (MT pirmininko pavad.), A. Sokolovas (MT pirmininko pavad.) 2. SSRS Aukiausiosios Tarybos deputatai i LSSR Maskvoje, Kremliuje, 1946 m. kovo mn. Pirmoje eilje i kairs po gen. pulkininko - M. Gedvilas, J. Paleckis, M. Suslovas (VKP(b) CK Lietuvos biuro pirmininkas, vliau VKP(b) CK, SSKP CK sekretorius), A. Sniekus. Stovi antras i deins MVD ministras J. Bartainas

3. I kairs: Meislovas Gedvilas - Liaudies Komisar Tarybos, vliau Ministr Tarybos pirmininkas; Aleksandras Guzeviius - vidaus reikal ministras, vliau valstybs saugumo liaudies komisaras; justas Paleckis - Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas 4. LKP(b) CK pirmasis sekretorius A. Sniekus su generolais lietuviais. I kairs: Pranas Petronis, Jonas Macijauskas, Jonas iburkus, MVD ministras Josifas Bartainas, pplk. Juozas Piligrimas (apie 1950 m.)

5. I nepriklausomoje Lietuvoje veikusi Soviet Sjungos agent, vadinamj pogrindinink, kilo daug ekist. LKP(b) VI suvaiavimo delegatai ir sveiai, buv pogrindininkai komunistai Filharmonijos salje 1949 m. vasario 17 d. Pirmoje eilje sdi (i kairs): 1) Feliksas Bieliauskas, 2) Juozas Stimburys, 3) Karolis Didiulis (Grosmanas), 4) Bronius Leonas-Puinis, 5) Ignas Gaka, 6) Mykolas Junas-Kuinskas, 7) Elijas Bileviius, 8) Fridis Krastinis, 9) Antanas Mickeviius, 10) Aleksandras Guzeviius Antroje eilje stovi (i kairs): 1) Jankelis Vinickis, 2) Michalina Mekauskien, 3) Mira Kuinskien, 4) Roza neideryt, 5) Volianskyt, 6) Dveira Berzakait, 7) Domicl Povilaityt, 8) Marija Chodosait, 9) Mima Frankait, 10) Mira Bordonait, 11) Stasys Pupeikis, 12) Leiba Solominas, 13) P. Putrimas, 14) Romas armaitis Treioje eilje stovi (i kairs): 1) (?), 2) Jonas Vildinas, 3) Vladas Vildinas, 4) P. Grignas, 5) Judita Komodait, 6) Chaimas Aizinas, 7) Juozas Mickeviius, 8) Danielius Todesas, 9) Mironas Moskvinas, 10) Leonardas Martaviius, 11) Vlad Vyniauskait, 12) Benys Rutkauskas Ketvirtoje eilje stovi (i kairs): 1) (?), 2) N. Fedorenka (nepogrindininkas), 3) Pranas Uleviius, 4) leviius, 5) Petras Murauskas, 6) Stasys Filipaviius, 7) (?), 8) Alfonsas Gaileviius, 9) Aleksas imanas, 10) Balys Baranauskas

6. UBB ekistai 1946 m. vasaros pradioje. I kairs dein: 1) laikinai einantis tar
dymo skyriaus virininko pareigas mjr. Piotras Krivoejevas (?), 2) valdybos vir ininko pavad. pplk. Borisas Burylinas (?), 3) MVD ministro pavad. ir UBB virininkas gen. mjr. Piotras Kapralovas, 4) MVD ministras gen. mjr. Josifas Bar tainas, 5) valdybos virininko pavad. plk. Jakovas Sinicynas, 6) tardymo skyriaus virininko pavad. pplk. Aleksandras Guliajevas, 7) skyriaus virininko pavad. pplk. Ignatijus Glazunovas-Eismontas (?), 8) 1-ojo skyriaus virininkas pplk. Vladimiras Vasiljevas (?) bei j valdiniai 7. Spalio perversmo minjime 1946 m. (?) i kairs: gen. mjr. Piotras Kapralovas, neinomas asmuo, pplk. Borisas Burylinas (?), gen. mjr. Michailas Bykovskis (?) (Lietuvos pasienio apygardos vadas 1944-1953 m.)

8. Grup LSSR MVD darbuotoj 1953 m. balandio mn. ilydint J. Bartain (s di centre) pensij 9. MGB venioni apskrities skyriaus darbuotojai 1950 m. kovo 21 d. Centre skyriaus virininkas plk. Malaninas, jam i deins - jo pavaduotojas 2-N poskyrio virininkas pplk. Carenka ir poskyrio virininkas mjr. Laptevas. Kairje sdi pplk. Bukovas, pavaduotojas operatyviniam darbui

10. Gen. ltn. Ivanas Tkaenka - SSRS NKVD-NKGB (MVD-MGB) galiotinis Lietu voje 1944-1947 m. 11. Gen. mjr. Pavelas Vetrovas - NKVD (MVD) 4-osios auli divizijos vadas 1943-1950 m. 12. Gen. mjr. Josifas Bartainas (1895-1972) - NKVD (MVD) liaudies komisaras (ministras) 1944-1953 m. 13. Gen. mjr. Aleksandras Guzeviius (1908-1969) - vidaus reikal ministras 1940-1941 m., valstybs saugumo liaudies komisaras 19441945 m.

14. Gen. mjr. Dmitrijus Jefimovas - NKGB (MGB) liaudies komisaras (ministras) 1945-1949 m. 15. Gen. mjr. Piotras Kondakovas - SSRS MGB ministro pavaduotojas 1951-1952 m., LSSR MGB ministras 1952 m. rugpjio-1953 m. kovo mn. 16. Gen. mjr. Piotras Kapralovas (g. 1906 m.) - NKVD liaudies komisaro (ministro) pavaduotojas 1944-1949 m., MGB ministras 1949-1952 m. 17. Plk. Leonardas Martaviius (1920-1994) - MGB ministro pavaduotojas 1946-1953 m., MVD ministro pavaduotojas 1953-1954 m., KGB pirmininko pavaduotojas 1954-1959 m.

18. Gen. mjr. Alfonsas Gaileviius (1910-1998) - MGB ministro pavaduotojas 1948-1953 m., MVD ministro pavaduotojas 1953-1954 m., vidaus reikal ministras 1954-1962 m., vieosios tvarkos apsaugos ministras 1962-1968 m. 19. Plk. Ilja Pokajus (g. 1910 m.) - MGB 2-N valdybos skyriaus virininkas 1946-1947 m., 2-N valdybos virininko pavaduotojas 1947-1948 m., virininkas 1948-1951 m., ministro pavaduotojas 1951-1953 m. 20. Pplk. Timofejus upikovas (1918-1961) - MGB 2-N valdybos virininkas 1951-1953 m.

21. Plk. Stanislovas Vaupasovas (1899-1976) - MGB 7-ojo skyriaus virininkas 1946-1950 m., 2-N valdybos virininko pavaduotojas 1950-1952 m., MVD 2-ojo skyriaus virininkas 1953-1954 m. 22. Plk. Jakovas Sinicynas (1905-1987) - NKVD Raseini apskrities virininkas 1944-1946 m., OBB virininko pavaduotojas 1946-1947 m., MGB 2-N valdybos virininko pavaduotojas 1947-1948 m., MGB Kauno m. virininko pavaduotojas, virininkas 1948-1950 m., Kauno sr. virininkas 1950-1953 m., MVD ministro pavaduotojas 1953-1954 m., KGB pirmininko pavaduotojas 1954-1959 m. 23., Antanas Mickeviius (1906-1972) - NKVD (MVD) liaudies komisaro (ministro) pavaduotojas 1944-1950 m.

24 298-ojo auli pulko, bazavusiojo Kaune ir kaimyninse apskrityse, smogiamoji naikintoj kari grup imoni girioje 1949 m. lapkriio 1 d. Dvi dienas trukusios operacijos metu buvo susprogdinti 5 bunkeriai, uvo 19 partizan. Pirmas buvo susprogdintas Algimanto apygardos vado Antano Starkaus-Monts bunkeris, kuriame uvo visi ten buv 7 partizanai

25. Grup 287-ojo auli pulko kari po mio 1948 m. rugpjio mn. Garg duose

26. Leitenantas Chaimas Frenkelis, Dotnuvos vyr. operatyvininkas, nukautas 1951 m. liepos 11d. prie motikli kaimo 27. Leitenantas Ruvinas Tokeris, nukautas 1944 m. gruodio 7 d., kai kartu su 16 operatyvinink buvo partizan apsuptas Kdaini apskrities Rezgi kaime 28. 287-ojo auli pulko leitenantai Marijampolje 1947 m. Pirmoje eilje i kairs ltn. Belovas, antroje eilje i kairs ketvirtas - medicinos tarnybos vyr. ltn. Bucharinovas, etas - ltn. Kistenka, septintas - ltn. Sukatovas

29. Kapitonas Julius Timinskas, MGB Jurbarko skyriaus virininkas, partizano nukautas 1951 m. gruodio 12 d. 30. 287-ojo auli pulko kariai Kazl Rdoje 1947 m. spalio mn.

31. Paarvotas vyr. 1946 m. lapkriio 14 d.

leitenantas

Kirilas

Kurnevas,

nukautas

Alytaus

apskrityje

32. Paarvotas A. Panemunje stovjusio P. Filatovas, nukautas 1950 m. rugsjo 14 d.

298-ojo

pulko

brio

vado

pavaduotojas

33. Dar vienas atjno kapas ms emje... J. leitenanto M. Kutiaovo kapas Alytuje 1945 m. rugpjio 12 d.

ekistai pasienieiai Lietuvoje pokario metais

Kovoje su ms partizanais, o ir apskritai su Lietuvos monmis, pasie nieiai suvaidino dvigub vaidmen: jie ublokavo pasieni, neleisdami Lie tuvos pasiprieinimo jgoms gauti paramos i usienio, ir kartu, kaip ir vi sa ekistin kariuomen, dalyvavo miuose su partizanais bei taiki mo ni teroro akcijose. Palyginti net su kita ekistine kariuomene, jie pasiy mjo nepaprastu nuomumu; ms mons juos vadino aliakepuriais velniais".* Vis NKVD (MVD)-MGB dalini veikl Lietuvoje, ypa 19441945 m., nelengva atsekti, nes jie buvo nuolat permetami i vienos vietos kit, o dokument ms archyvuose yra lik tik dalis (daug apie NKVD-MGB vidaus kariuomens veikl iaikjo i dokument, dr. A. Anuausko parsivet i Rusijos karo archyvo, taiau tame archyve n ra duomen apie pasienieius). Dar daugiau neaikum kyla dl mus do minani pasienio bri (PB), nes jie nuo 1945 m. vasario mn. ir sien saugojo, ir su partizanais kovojo. Iki to laiko PB, kaip ir kiti NKVD ka riuomens daliniai, su partizanais kovojo daugiausia tiesiogiai, o nuo va sario mn. - jau kitaip: neleisdami partizanams pereiti sienos ir susisiek ti su Lenkijoje, vadinamajame Suvalk trikampyje, buvusiais lietuvi par tizan briais ir dar toliau - su lietuvi emigrantais, Lietuvos diplomatais. Bet ir iuo laikotarpiu dalis pasienio bri kari kovojo su partizanais, o 1945 m. birelio mn. i PB buvo suformuotas didelis 877 kari jungtinis brys. Panaaus dydio jungtinis brys veik jau kovo-gegus mn. To kie briai buvo nuolat formuojami ir vliau. Pasieniei kariuomen Rusijoje po komunist perversmo buvo kur ta 1918 m. gegus 28 d. V. Lenino dekretu. Mus dominaniu laikotarpiu NKVD (nuo 1946 m. kovo 15 d. - MVD) centriniame aparate Maskvoje, tarp kit ekistinei kariuomenei vadovavusi inyb, veik ir Vyriausioji pasienio kariuomens valdyba. Tuo metu jai vadovavo gen. ltn. Stachanovas. Nors kita vidaus kariuomen i MVD MGB pavaldum buvo per177

duota 1947 m. sausio 21 d. sakymu, pasienieiai i MVD MGB pavaldu m buvo perduoti bendru MVD ir MGB 1949 m. spalio 17 d. sakymu Nr. 00968/003341. Lietuvoje, dar ne vis j okupavus, 1944 m. liepos 30 d. buvo kurta Lietuvos pasienio apygarda2, kuriai vis mus dominant lai kotarp vadovavo gen. mjr. M. Bykovskis (iki 1944 m. spalio mn. - pul kininkas). Jis rezidavo Kaune. i apygard jo pulkai, saugantys ne tik Lietuvos sien (su Lenkija, Baltijos pajr, kur laik po karo - Rytprsi), bet ir Karaliauiaus krat bei dal Latvijos pajrio. Tikrieji pasienio briai (tokio pat dydio pasienio daliniai, veik front unugario apsaugos junginiuose, vadinosi pulkais) buvo auli pulko dy dio, t. y. turjo apie tkstant kari, nors galjo bti nukrypim tiek vie n, tiek kit pus. Pasienio briai buvo klasikins struktros. Jie susidjo i penki komendantr, komendantra - i keturi penki vadinamj linijini ukard ir vienos karinio laidavimo (obespeenija) ukardos. Pas tarojo tipo ukardos buvo atsargins, sienos tiesiogiai nesaugojo, bet si traukdavo kautynes ar paiekas, kai bdavo mginama pereiti sien, per sekiodavo vadinamuosius sienos paeidjus. I i ukard kari daniau siai bdavo sudaromi jungtiniai briai, kovoj su partizanais nuo sienos la biau nutolusiose vietovse. Pasienio briai, tie nuoms ir soviet valdiai itin atsidav daliniai, Lietuv geleine udanga" atskyr nuo laisvo Vakar pasaulio. Niekas pasaulyje taip kruopiai nesaugojo savo sien, kaip komunistiniai kra tai. Lietuva, apsupta toki pat okupuot vadinamj sovietini respubli k, tik vienoje vietoje, madaug 110 km ruoe, turjo sausumos sien su nors ir satelitine, taiau i dalies savarankika Lenkija. Per i sien ma daug iki 1947 m. pabaigos partizanai palaik ry su Vakarais. Pervedi mams per sien buvo sukurtas partizan brys, daniausiai bazavsis Len kijoje. ekistai i sien pamau taip sutvirtino, kad legendinis partizanas J. Luka-Skirmantas-Kazimieras-Skrajnas-Daumantas-Mykolaitis su ko vos draugais antr kart jau versi ne per Lietuvos-Lenkijos, o per Rytprsi-Lenkijos sien prie Ramintos miestelio. Jis ir paliko kelis do kumentus, kurie padeda suprasti, kaip sovietai t gelein udang" sim bolizuojani sien stat ir kaip j buvo galima pereiti3. Pasak J. Lukos, pirm kart oficials pogrindio atstovai i Lenkijos Lietuv perjo 1945 m. gruodio mn. kelet kilometr rytus nuo Puns ko, iveng kautyni. Palydovams grtant Lenkijos pus, uvo vienas partizanas. Anot J. Lukos, pasienyje gyvenantys partizanai iki 1946 m. va 178

saros net ir su menkais reikalais pereidav sien, taiau kai t met ge gus mn. Lietuv atvyko J. Deksnys ir V. Staneviius-Staneika, kuriuos partizanai be mio perved per sien ties Vaiiulikmis (apie 6 km iaurs vakarus nuo Punsko), o po to vienas i j vl be kautyni liepos mn. buvo pervestas atgal Lenkij, sovietai msi stiprinti sien. Kai J. Lukai 1947 m. vasar reikjo pereiti sien Lenkij ties Puns ku, bolevikai i viet jau buvo sustiprin gelbetonini bunkeri siste ma, specialiais apkasais slapukams, dviejomis spygliuot viel utvaromis ir kt. klitimis". Nutarta vertis per sien dein nuo Punsko, ties Ris tiki mikeliu, kur dar nebuvo viel utvar, tik drieksi apie 20 m plo io suakta ems juosta bei paeme nutiestos vielos, kurias ukliudius bt iovusios raketos ir sprogusios minos. Perjo be mi, nepatyr nuostoli, bet kai birelio 4 d. gro atgal, buvo kur kas sunkiau: pasteb jo, kad ties Punsku siena dar labiau stiprinama - statomos antros viel u tvaros bei stebjimo boktai, kasami apkasai ir gynybos bunkeriai, tiesia mos automatini min linijos. Nutar per sien eiti ties Paeupio miku (Paeupio kaimas yra tiesiai ties Liubavo miesteliu Lenkijos pusje, apie 5 km nuo Liubavo). Ir toje vietoje jau buvo pilna slapuk post (kulkos vaidiais ginkluotos sargybos), j apkas. Postai nakt buvo sustiprinami patruliais - patruliuodavo tiek pstieji, tiek raiteliai. Ms partizanai taik pereiti sien dviej ukard - Liubavo ir Raketijos - sandroje. Kai susi tiko su slapukaujaniais kariais, kurie paklaus slapyvardio, o atsakym gavo ginkl ugnimi, tuoj dang pakilo imtai raket. Traukdamiesi nuo pasienio, batus tep vairiais tepalais, kad nesuuost pdsekiai unys, su sidurdavo su visur mirinjani rus kari grupelmis. Skubjo ieiti i apsupties iedo, nes inojo, kad pravitus prasids dideli siautjimai. Die n sitais krmuose alia Liubavo, pasieniei paonje. J. Lukos teigi mu, po io prasiverimo rusai siautjo madaug 20 km, o kai kur ir 30 km atstumu nuo sienos. U sienos ryiui palaikyti, perjimams organizuoti ir remti dar buvo palikta apie 20 ms partizan. Kai J. Luka antr kart, 1947 m. gruo dio 15 d. vykdydamas vadovybs uduot susisiekti su Vakarais, perjo Rytprsi-Lenkijos sien, partizan jau nerado, jie buvo lenk valgybos likviduoti, i rus gavus ini apie j buvim. Rengiantis tam prasiverimui paaikjo, kad tuo metu - 1947 m. pabai goje - kirsti Lietuvos-Lenkijos sien jau buvo labai rizikinga, todl buvo pasirinkti Rytprsiai. Tkart vyko kautyns, uvo draugai, taiau vis dlto 179

pasisek prasiverti ir pro akylai saugom sien, ir pro dvi kas tris kilo metrus idstytas viel utvaras. tai k apie Lietuvos-Lenkijos sien pasakoja buvs partizan ryinin kas A. Kruikas4. Sienos linij sudar 100 m ploio juosta, vadinamoji mir ties zona, kuri niekas nekeldavo kojos. U jos drieksi madaug 20 m ploio stropiai suakta juosta, o u jos - spygliuot viel tvora, en bei ten dviguba. Prieais tvor - vielos, kurias ukliudius auna raketos, sprogs ta minos. U viel tvoros plytjo vadinamosios zonos. Pirmoji - 500 m plo io - buvo be gyventoj, antroje - 2 km ploio - gyveno mons, pasuose turintys spaud Antroji zona. Toliau jo 10 km ploio treioji zona (ia pasakotojas, matyt, klydo; ekistai mini, kad pasienio zona buvo 7,5 km ploio), kurioje gyvenantys mons pasuose taip pat turjo atitinkamus spaudus. Net ios, treiosios, zonos gyventojai negaljo engti antrj zon be pasieniei leidimo. abi zonas atvykstantiems i bet kurios Lie tuvos vietos taip pat reikjo leidim. is reikalavimas galiojo vis soviet met. Partizaninio karo laikotarpiu pasienyje veik Tauro apygardos Vytau to rinktins 4-oji kuopa, kurios vyrai paddavo pereiti sien. Dalis tos kuopos - 3-iasis brys - bazavosi anapus sienos, Punsko apylinkse. Jo pa grind sudar vyrai, Lenkij pabg nuo mimo soviet kariuome n. Paskutiniai to brio vyrai, du partizanai, uvo Augustavo mikuose 1951 m. vasar. A. Kruikas teigia, kad ir po 1947 m. partizanai danai pereidavo sien, bet tai jau buvo susij su didele rizika. Net ir atuntajame-devintajame deimtmeiais, kai pasienyje jau buvo rengtos visos manomos apsaugos priemons, rizikos nebijantys drsuo liai retsykiais sien veikdavo. Juo labiau siena buvo veikiama anksiau, kad ir 1951 m. Tais metais sien problema sovietams labai parpo, nes 1950 m. spalio 3 d. Taurags mikuose desantu nusileido J. Luka ir jo ko vos draugai B. Trumpys ir K. irvys. 1951 m. liepos mn. 2-N valdybos virininkas plk. I. Pokajus pareng (MGB ministras P. Kapralovas patvir tino) didel (11 p.) plan, kaip suaktyvinti kov su nacionalistiniu pogrin diu ir jo ginkluotomis grupmis. To plano 11 paragrafe raoma: Ypa suaktyvinti agentrin-operatyvin darb soviet-lenk ir jros pasieniuo se. Artimiausiu laiku likviduoti iuose rajonuose veikianias gaujas ir u kirsti keli bet kokiai galimybei pereiti sien arba pabgti nacionalistams i respublikos nipinjimo ir kt. tikslais". Toliau dokumente raoma, kad esama tikimybs, jog Skirmantas (J. Luka) ir kiti partizan vadai gali bgti usien, todl siena turi bti
180

ypa akylai saugoma. Pasien visikai ivalyti nuo partizan turi MGB Kauno ir Klaipdos srii valdybos kartu su pasienio briais5. Beje, pa sienyje veikusi Tauro ir Dainavos apygard partizanai nuo pat okupaci jos pradios turjo atlaikyti nepaprast ekist spaudim. Tose apygardose visuomet veik didiausios prieo pajgos. Antra vertus, dl didelio spau dimo t apygard partizanai turjo veikti drausmingai ir kartu aktyviai. Baigiantis penktajam deimtmeiui siena jau buvo beveik nepereinama, todl partizanai organizuotai, turdami vadovybs nurodymus, per j ne siverdavo. Partizan ir valg permetimui Lietuv usienio valgybos pradjo naudoti pajr arba jie bdavo nuleidiami i lktuv paraiutais. Marionetin Lietuvos valdia vliau - matyt, kad bt patogiau admi nistruoti- atskiras apskritis (vliau rajonus) priskyr pasienio ir priepasienio (pograninyje ir prigraninyje) zonoms. 1949 m. krus Kalvarijos apskrit, LSSR MT 1949 m. gegus 31 d. nutarimu Vilkavikio ir Mari jampols apskritys buvo iimtos" i udraustos pasienio zonos, kuri bu vo numatyta anksiau, 1946 m. rugsjo 20 d. MT nutarimu, o t zon traukta Kalvarijos apskritis6. LSSR AT Prezidiumo 1950 m. birelio 20 d. saku krus 4 sritis su 87 rajonais, pasienio rajonais buvo paskelbti Vei siej, Lazdij. Kalvarijos rajonai7, o u j buvo priepasienio rajonai. Per sien, ypa pirmaisiais pokario metais, versi ne tik ms parti zanai ir kiti tautieiai. I sovietins alies mgino bgti vokieiai ir ypa ydai. Beje, ydai per sien versi ne vien tiesiogiai, bet ir iekojo kit, patikimesni ir ne toki riziking sienos perjimo bd. 1945 m. gruodio pabaigoje agentai Galeras ir Eugenijus ekistams prane, kad Vilniuje veikia sionistin organizacija, kuri aprpina ydus reikiamais dokumentais ir siunia juos usien marrutu Gardinas-Belostokas-Lodz-Miunchenas. Operacijos metu sulaikyta 98 ydai, tarp j - 10 vaik, du ydai buvo nuauti, du sueisti. ymesni i sulaikytj: S. apyra - permetimo per sien organizatorius, G. Raias - statybos tresto transporto skyriaus virininkas, G. Mozenonas - 16-osios divizijos vairuotojas, Ch. achnoviius - rabinas ir kt.8 I J. Bartaino, D. Jefimovo, M. Bykovskio 1946 m. balandio 3 d. rato 23-iojo, 94-ojo, 95-ojo, 97-ojo, 113-ojo ir 115-ojo PB vadams maty ti, kaip pasienieiai bendradarbiavo su MVD (NKVD) ir MGB (NKGB) organais. Jie rao, kad bendradarbiavimo pagrindai nurodyti NKVDNKGB 1941 m. sakyme Nr. 00595/00190. Tame sakyme raoma, jog ben dradarbiavimo tikslai yra ie: 1) neleisti kirsti SSRS sienos; 2) iaikinti. 181

iekoti ir suimti sienos paeidjus; 3) priversti, kad bt laikomasi pasie nio reimo; 4) siekti, kad bt nutraukta visokia antisovietin veikla. To dl bendradarbiaudami saugumo organai ir pasienieiai turi: 1) vieni ki tus informuoti apie pasienyje gyvenanius asmenis, kurie rengiasi bgti per sien; 2) palaikyti ryius vykdant operatyvines ir kitas priemones; 3) derinti visus veiksmus, atliekamus 7,5 km pasienio zonoje - aretus, kratas, tardymus ir verbavim, iskyrus skubius pasieniei darbus, kaip kad prasiverusij per sien persekiojimas ir pan.9 ekist vadovyb danai supindavo keli ekistini organizacij veik l - taip jos tikrindavo viena kit. KGB ir pasienieiai bendradarbiavo iki SSRS lugimo - 1991 m. rugpjio puo Maskvoje. Toje pat pasienio zo noje ir vieni, ir kiti turjo daug agent, KGB kontrvalgyba akylai sek pasienieius. Net KGB pastat Vilniuje, Lukiki aiktje, prie pat Sovie tijos lugim saugojo viena pasieniei ukarda. Jie nakvojo toje pastato dalyje, kur dabar yra vyriausybs apsaugos skyrius, ten buvo rengti tikri kiauli migiai - aplinka palikta baisiai netvarkinga ir nevari. Pasieniei, kaip ir vis kit ekistini organ ir dalini, veiklos pa grind sudar darbas su vairaus tipo agentais. Buvo sekami ne tik ms mons, bet ir patys pasienieiai. Pasienio gyventojai, tiek uverbuoti, tiek ne, buvo nuolat provokuojami paleidiant pasien provokatorius, kurie vaizduodavo perjusius sien ar norinius j pereiti, ueidavo pas gyven tojus, praydavo j pagalbos arba sukindavosi aplink ir paskui stebda vo, ar apie nepastam moni pasirodym bus praneta pasienieiams. Jei apie nepastamojo pasirodym pasienyje mogus nepranedavo, jis bdavo tampomas, tardomas, jam grs ivarymas i pasienio zonos ir net teismas. Beje, ms mons itaip buvo provokuojami iki pat Sovietijos lugimo; ekistai pasiek, kad apie kiekvien pasienyje pasirodius nepa stamj bdavo skubiai praneama. Pranedavo nebtinai slaptieji sau gumo bendradarbiai, bet ie, be abejo, visada bdavo pirmieji. Kiek t agent-informatori pasienieiai turjo? 1947 m. birelio 6 d. j buvo:
Agent | Rezident Lietuvos pasienio apyg. MVD kontrv. 23-iojo PB MVD kontrv. skyrius 24-ojo 6 94-ojo 1 95-ojo 5 I viso 36 17 7 30 32 30 28 53 173 Informatori 232 177 234 217 234 1094 | I viso 281 216 270 246 292 130510

182

Tame pat dokumente raoma, kad dar trksta 64 rezident. Rezidentais tuo metu daugiausia dirbo pasienieiai serantai, kuri 1947 m. daug demo bilizavosi. Auktesnio lygio agentai - rezidentai - dirbdavo su 3-5 informa tori grupe, i j surinkdavo valgybos duomenis ir paskirstydavo jiems u duotis. Tai, jog rezidentais tuo metu dirbo rus serantai, rodo, kad bent kiek ratingesni ms mons nenorjo dirbti io juodo darbo. Paskutiniais soviet valdymo metais pasienyje rezidentais dirbo daugiausia jau ms in teligentai- agronomai, kolki pirminink pavaduotojai, mokytojai ir kt. 1947 m. vienam pasienio kilometrui teko 4-5 nipeliai (tuo metu 23-iasis PB aptarnavo" madaug 70 km ilgio ms pajrio ruo, o 94-asis ir 95-asis PB - madaug 110 km ilgio Lietuvos-Lenkijos sien). Beje, pati apygarda, jos valdybos kontrvalgybininkai irgi turjo visuose pasienio ruouose savo informatori, kurie paddavo kontroliuoti ir bri kontr valgybinink darb. 1949 m. balandio 1 d. Lietuvos pasienio apygarda turjo 1415 slaptj bendradarbi, tarp j 60 agent, 187 rezidentus, 1168 informatorius. Per 1949 m. pirmj ketvirt buvo gauta 2211 agentrini praneim11. Taigi nuo 1947 iki 1949 m. slaptj informatori padaugjo vos imtu su trupuiu. Kodl taip nedaug, galima tik splioti: ar jau pasienis buvo pakankamai prisotintas informatori, ar daugiau nepajg uverbuoti. Kaip minta, buvo sekami ne tik ms mons, bet ir pasienieiai, at rodo, tikrinti ir pertikrinti juos imant i kariuomens r. I pradi juos sek Smer, o po 1946 m. - MVD ir MGB kontrvalgybos skyriai. Keista, taiau ir tarp pasieniei atsirasdavo abejojani savo darbo tiks lingumu ir apskritai soviet valdia. 1944 m. gruodio 24 d. 97-ojo PB 4-osios komendantros virila Tolstopiatovas, bdamas girtas, kariams gir dint auk: [...] mus laiko vagimis, mumis nepasitiki, mus audo"12. Nu sigrs virila iliejo rusams bding sielvart, kad kitos tautos j ger no r nesupranta. Tai buvo, anot rus, sielos auksmas", ireiks tam tik ros, matyt, maos, dalies pasieniei abejon savo misijos Lietuvoje tiks lingumu. Taiau ir kai kuri kit pasieniei mstymas ir elgesys buvo vi sikai erezikas. 1949 m. 95-ojo PB 25-osios ukardos j. ser. V. abalinas nuolat kalbjo ketins pereiti sien, o tarnybos draug pastabas, kad j i Lenkijos grins, atsakydavo, jog yra ali ir toliau u Lenkij. Be to, jis pasaks: Mano tvas ir brolis mir lageriuose, o antras brolis ir dabar yra lageryje, man visikai tas pat"13. Atrodo netiktina, kad pro tankius ekist patikrinimo tinklus pasienieius prasprsdavo antisovietikai nu
183

siteik mons. Matyt, imant pasienio kariuomen tokius mones buvo tikimasi, jog jie, patek aplink, kurioje tarumas buvo laikomas didiau sia dorybe, bus sudrausminti ir taps paklusns. Kad ir pasienieiai - ta, atrodo, labiausiai soviet valdiai atsidavusi kariuomens ris - nebuvo imtaprocentiniai vienminiai, paklaik nuo komunistins ideologijos, rodo Lietuvos pasienio apygardos MVD kontr valgybos virininko plk. Fomenkos 1949 m. balandio mn. praneimas J. Bartainui14. Pasak pulkininko, Lietuvoje labai iplitusios antikolkins nuotaikos paveik ir karius, todl 1949 m. pirmajame ketvirtyje tarp pasieniei kontrvalgybininkai iaikino 3 idavikikas umaias, 4 tero ristinius grasinimus, 12 atvej, kai buvo giriamas usienis, 48 vairias an tisovietines apraikas, 11 antikolkini pasisakym, 4 atvejus, kai buvo skleidiami gandai apie kar, 8 usienio stoi klausymo ir perpasakojimo atvejus, 28 demobilizacines nuotaikas, 42 ryius su vietiniais, 39 kitus nei giamus pasisakymus ir 1 revoliucinio teistumo paeidim. I pirmo vilgsnio gali stebinti, jog prie prasiengim priskiriama ir ryiai su vietiniais". I tikrj, atskirdami karius nuo vietini, j vadai ti kjosi ilaikyti jiems skiepijam neapykant lietuviams. Kontrvalgybininkai ne tik fiksavo visas, j nuomone, antisovietines ap raikas. Per mint laikotarp, t. y. 1949 m. pirmj ketvirt, buvo suimti 7 pasienieiai, i j 5 apkaltinti pagal 58 straipsn, t. y. antisovietines po litins veiklos straipsn15. Kiek i PB turim agent dirbo tiesiogiai tarp pasieniei? 1949 m. 23-iasis PB, veiks ms pajryje, turjo apie 220-230 slaptj bendradar bi, i j 15 agent, 10 informatori tarp laisvai samdom, 26 informato riai i vadinamosios aplinkos", 28 veikiantys rezidentai, tarp j 10 mar rutini, i viso 79 slaptieji bendradarbiai, arba apie 35 proc., veik itisai ar i dalies tarp pasieniei16. Beje, ekistai pasienieius akylai saugojo ne be pagrindo. Pirma, pasie nieiai, bdami ariausiai sienos ir inodami, kaip ji rengta, galjo sk mingai j veikti. Antra, priklausydami vienai i ekistins kariuomens r i, jie inojo daug paslapi. Usienyje yra i Sovietijos pabgusi pasieniei. Lietuvos istorijai ypa svarbus pplk. G. Burlickio pabgimas 1953 m. Jis JAV kongresmeno Ch. Kersteno komisijai, veikusiai 1953-1954 m., perdav naujausias inias apie vidaus kariuomens siautjim * r.: Baltijos valstybi ugrobimo byla, Lietuvoje ir enijoje*. Vilnius, 1997, p. 776-813. 184

Be pasienio bri, Lietuvos pasienio apygardai priklaus ir keli pagalbi niai padaliniai. 1947 m. tai buvo 242-oji atskiroji statybos kuopa ir 3-iasis spec. tarnybos atskirasis divizionas17. is divizionas priskirtinas tiems pa slaptingiems ekist daliniams - beje, j pavadinimuose visada buvo rao mas odelis spec., - kuri veikla buvo visikai slaptinta, nes danai b davo teroristin. Pasienio bri isidstymas. Yra inoma, kad 94-asis PB Marijam pol atvyko 1944 m. rugpjio 5 d.18 Ar ir kiti briai atvyko tuo paiu me tu - neaiku. 1944 m. rugpjio 18 d. Lietuvos pasienio apygardos pasienio briai buvo taip isidst: 23-iasis dukart Raudonosios vliavos ordinu apdovanotas brys veik rytus nuo iauli; 94-asis brys - Marijampols apskrityje; 95-asis Lenino ordino brys - Vilniaus apskrityje; 97-asis brys - Kauno apskrityje19. 1944 m. gruodio 1-7 d. pasienio briai veik Kretingos, Taurags, a ki, Vilkavikio, Marijampols ir Lazdij apskrityse20. 1944 m. gruodio 10-20 d. pasien saugojo tik 94-asis PB, kiti kovojo su partizanais vairiose apskrityse21. 1945 m. sausio 10-15 d. 23-iasis PB veik iauli apskrityje, 95-asis - Rokikio (brys ten jau buvo 1944 m. gruodio mn.) ir Panev io, 97-asis - Trak, 94-asis PB - Raseini apskrityse22. Nuo 1945 m. sausio 23 d. pasienio briai nustojo veik iauli, Pane vio, Trak apskrityse ir pradjo saugoti sien. Nuo vasario 2 d. 97-asis PB saugojo sien su Vokietija, t. y. Rytprsiais, o nuo vasario 15 d. ir 95-asis bei 94-asis PB pradjo saugoti Lenkijos sien ir kartu kovojo su partizanais23. Lietuvos pasienio apygardos virininko gen. mjr. M. Bykovskio ir apy gardos tabo virininko plk. Golovkino 1945 m. vasario 10 d. sakyme Nr. 004 pasienio kariuomenei Dl 23-iojo ir 95-ojo pasienio bri per dislokavimo ir 97-ojo pasienio brio saugomos sienos pakeitimo" raoma, kad, remiantis SSRS pasienio kariuomens virininko 1945 m. vasario 3 d. sakymu Nr. 18/2/615, 23-iasis ir 95-asis briai turi priimti nauj pasienio dal, nustatyt pagal 1928 m. sausio 29 d. sutart tarp Vokietijos ir Lietu vos Respublikos. 23-iasis PB turjo isidstyti taip, kad jo deinje bt siena su Latvija, kairje - Skirvyts iotys.
185

95-asis PB turjo isidstyti panemune taip, kad deinje bt Skirvy ts iotys, kairje - Rytprsi siena, pasiekianti Nemun. Sienos ruo nuo Nemuno iki Slavik (ten buvo sandra tarp 95-ojo ir 97-ojo PB) rei kjo perduoti 97-ojo PB aptarnavimui". 23-iojo PB tab nurodyta per dislokuoti Klaipd, 95-ojo PB tabas paliekamas senoje vietoje - Tau ragje. Toliau sakyme raoma, kad, norint sustiprinti 97-j PB, viena 23-iojo PB komendantra perduodama jam. Perdislokavim sakyta baigti 1945 m. vasario 12 d. iki 20 val.24 Dar vasario 7 d. gen. M. Bykovskis kreipsi savo vadovyb guosda masis, kad pasienio briams, be pasienio saugojimo, skiriamos aptarnauti, t. y. kovoti su ms moni pasiprieinimu, devynios apskritys, tarp j Kauno ir Alytaus, kurios neprieina prie pasienio. Jis pra atleisti pasie nieius nuo pareigos kovoti iose dviejose apskrityse25. Paskutiniai pasienio bri padaliniai savo vietas pasienyje ivyko 1945 m. spalio pradioje. Itin grsmingame gen. ltn. I. Tkaenkos (NKVD-NKGB galiotinis Lietuvoje) 1945 m. spalio 13 d. rate, be pasie nio pulk, kurie, matyt, gav sakym, kad yra iformuojami, nustojo ko voj su partizanais, minimas ir 23-iasis PB, kurio vadas plk. Skorodumo vas, ivykdamas i Taurags prie sienos, nepaliko joki padalini kovai su partizanais. 6-ajame savo nurodym paragrafe I. Tkaenka sako Lietuvos pasienio apygardos virininkui M. Bykovskiui per tris dienas Marijampo ls operatyviniame sektoriuje suformuoti jungtin 400 kari br, o Klai pdos operatyviniame sektoriuje - jungtin 200 kari komendantr, ap rpinti ias grupes autotransportu, valgybininkais ir unimis26. Netrukus Klaipdos operatyvinio sektoriaus virininkas Soviet Sjun gos didvyris plk. Medvedevas I. Tkaenkai prane, kad sudaryta jungti n komendantra: i 95-ojo PB paimtas 61 mogus, tarp j 5 karininkai, i 23-iojo - 28 ir 2, i 97-ojo - 36 ir 3, i 115-ojo PB - 38 ir 2. I viso bu vo surinkta 186 kariai, i j viena 40 kari ukarda dislokuota Kretingo je, kiti smulkiomis grupmis ibarstyti po Taurags apskrit27. Matyt, toks pat, tik gausesnis jungtinis brys tuo pat metu buvo sudarytas ir Marijam pols operatyviniame sektoriuje. I NKVD pasienio kariuomens Lietuvos apygardos tabo virininko kasdien J. Bartainui rayt suvestini matyti, kad Lietuvos pasien 1946 m. saugojo ie briai: 115-asis Kenigsbergo Raudonosios vaigds ordino brys, 95-asis Lenino ordino brys, 23-iasis dukart Raudonosios vliavos ordinu apdovanotas brys ir 97-asis bei 94-asis pasienio briai. 186

23-iasis PB buvo Klaipdos krate, saugojo jr sien, 115-asis ir 95-asis Rytprsi sien (?), o pastarieji du - 97-asis ir 94-asis - Lenkijos-Lietuvos pasien28. Garsiame J. Bartaino 1946 m. kovo 26 d. sakyme Nr. 0026, kuriuo remiantis daugelyje Lietuvos apskrii ir valsi buvo kuriamos pastovios NKVD kariuomens gulos, ypa pabriamas pasienio bri vaidmuo. Kaip inome, iuo sakymu okupantai pripaino, kad lugo j masinio te roro politika, vykdyta 1944-1945 m., ir kad norint ms taut palauti rei ks ilgai j demoralizuoti masikai verbuojant agentr, traukiant ma rionetins valdios struktras, palankiems leidiant vogti ir t.t. I Lietu voje kurt 200 ekistins kariuomens gul 37 gulas nurodyta kurti pa sienieiams Marijampols, Lazdij, aki ir Taurags apskrityse. 94-asis PB kr devynias vairaus dydio gulas, 23-iasis - dvi, 97-asis - dvi, 113-asis ir 112-asis - devyniolika, Taurags jungtins komendantros ta bas - penkias29. Taurags komendantr, matyt, sudar 95-ojo ir 115-ojo PB kariai. Minimas naujas 113-asis (kartu su 112-uoju) PB, turjs kur ti net devyniolika gul Vilkavikio ir Marijampols apskrityse, 1946 m. balandio* pabaigoje buvo iformuotas ir po to beveik visas pasieniei gul vietas um 4-osios D kariai. Kaip keitsi pasienio bri isidstymas 1947-1948 m. - neinoma, duomen apie tai nepavyko rasti. Be abejo, bri isidstymas, j veiklos formos po truput keitsi. Lietuvos pasienio apygardos MVD kontrvalgybos virininkas plk. Fomenka 1949 m. balandio mn. J. Bartainui ra30, kad jo kontrvalgyba aptarnauja11 apygardos val dybos tab, 23-ij, 24-j, 94-j ir 95-j pasienio brius, 9-j ir 10-j ODSKP*, 108-j atskirj statybinink batalion, apygardos serant mokykl, uninink serant mokykl, praleidimo punktus Kaliningradas", Ryga, Gerdanen" ir Jros pakrani baz31. I ia ivardyt dalini ir kit pasieniei inyb 23-iasis PB saugojo Lietu vos, dal Latvijos ir dal Karaliauiaus krato jros sienos, 94-asis blo kavo Lietuvos-Lenkijos pasien, apygardos tabas buvo Kaune. Kur buvo serant mokyklos - neaiku. 24-asis ir 95-asis pasienio briai saugojo Karaliauiaus krato sienas. 1949 m. Latvijos jros pasieniui saugoti buvo sukurtas 8-asis PB, perms i 23-iojo PB dal Latvijos sienos apsaugos32. * ios santrumpos nepavyko iifruoti, pir Kada nustota saugoti Rytprsimosios raids reikia otddnyj divizion Lietuvos sien, nepavyko nustatyti. atskirasis divizionas. 187

Pasienio bri veikla. I Lietuvos pasienio apygardos tabo praneim J. Bartainui galima suinoti, k pasienio briai nuveik 1944-1945 m. Apie vlesnius laikus yra tik fragmentik duomen. J. Bartainas i pasieniei tabo gaudavo valgybos ir kontrvalgybos suvestines, taiau archyve iliko tik dalis t dokument. Labai detals yra agent praneimai apie padt Lenkijos pasienyje. Kontrvalgybos suvesti nse buvo apraomas usienis, t. y. Lenkija, jos valgybos ir kontrvalgybos organai. Buvo pateikiami duomenys apie: 1) valstybs saugumo organus; 2) milicij; 3) buvusi lenk ir vokiei agentr; 4) ukrainiei antisovie tines organizacijas; 5) praktin antisovietin veikl; 6) usienio banditizm (t. y. lenk, i dalies lietuvi partizanus) ir kontrrevoliucines grupes; 7) kon traband; 8) tvyns idavikus ir kt. Suvestinse praneama apie nip ir emisar veikl Lietuvos pasienyje, taip pat antisovietines grupes ir pavienius asmenis. Apie pasienio partizanus buvo praneama: a) sudtis ir apsiginkla vimas; b) partizan puolimai; c) nelegalai pasienio juostoje ir d) rmj ba z. valgybos suvestinse pateikiami duomenys apie lenk armij ir jos ka rines priemones, politin-ekonomin pasienio padt ir kt. Be to, Lietuvos pasienio apygardos Smer" skyrius pranedavo apie pasieniei apsileidi m, pavyzdiui, apie neskmes Marijampols ir Taurags (Klaipdos) ope ratyviniuose sektoriuose33. valgybos inias J. Bartainui pradta pranei nti nuo 1945 m. kovo 5 d. Agentais dirbo dalis lenk valgybinink. Yra inoma, kad 1944 m. rugpjio viduryje Lietuvoje buvo 23-iasis, 94-asis, 95-asis ir 97-asis pasienio briai. ie keturi briai 1944 m. rugsjo 15-20 d. nuov 2 vokieius, 8 ms partizanus ir sulaik 429 mones, tarp j 10 vokiei, 2 vokiei agentus, 5 idavikus, 6 prieo rmjus, 55 parti zanus, 12 Raudonosios armijos dezertyr, 332 vengianius mobilizacijos, 3 ginklo laikytojus, 4 be dokument. I j NKVD teritoriniams organams buvo perduota 68 mons, belaisvi lagerius nusista 8, naujok auki mo punktus - 332 mons, RA gul virininkams perduota 1034. Tie patys pulkai 1945 m. sausio 10-15 d. nukov ir pam gyvus 346 partizanus ir prieikus elementus". J pai uvo tik du ir vienas buvo sueistas35. Kaip minta, viena i prieasi, kodl davo daugiau partizan ne gu soviet kari, buvo soviet naudoti kariavimo metodai, tarp j - sody b deginimas ten utikus partizanus (arba be j, jei nordavo pasigirti ne va nukaut partizan skaiiumi). Pasienio briai 1944 m. gruodio 10-20 d. vien pasienio zonoje sudegino 14 gyvenamj nam ir 13 negy venamj pastat36. Galima spti, kad pasienieiai Lietuvoje iki 1946 m.

188

kovo mn., kai buvo udrausta naudoti tok kovos metod, sudegino apie por imt sodyb. Apie uvusius nuo partizan rank pasienieius kitame dokumente ra oma, kad per t pat laik, t. y. 1945 m. sausio 10-15 d., vien tik 97-ajame PB uvo 4, sueisti taip pat 4 kariai37. Galima spti, jog pasienieiai, kaip ir kitos ekistins kariuomens rys, savo uvusiuosius skirst tuos, ku rie uvo puolant partizanams, ir tuos, kurie uvo jiems patiems puolant partizanus. Ataskaitose paprastai bdavo pateikiami duomenys tik apie karius, uvusius puolant partizanus. Beje, 1944-1945 m. ekistai, taip pat ir pasienieiai, banditais" vadino ir tikrus banditus, ir ms partizanus. Kartais sunku suprasti, k jie turi galvoje. 1944 m. lapkriio 20-30 d. pasienio briai nukov 12 partizan, sulaik 120 moni, i j 48 perdav NKVD organams, 19- Smerui, 1 - au kimo punkt, o 33 tard bri 5-ieji skyriai (valgybos), kurie po filtracijos 7 paleido38. Pamau renkami ir valgybos duomenys apie ms partizanus. Pasienieiai jau ino, kad didiausias partizan junginys - apie 500 vyr yra imoni girioje, apie 100 vyr - Trokn, 150-180 vyr - Ramygalos, apie 150 vyr - Raguvos mikuose39. Kai pasienieiai 1944 m. gruodio 12 d. puol imoni girioje, juos rm keli tankai. Per puolim uvo 24 par tizanai, buvo sudeginti 2 namai, 3 kluonai, i kuri neva buvo audoma40. Kaip jau ne kart minta, ir stoj saugoti sienos pasienieiai kovojo su partizanais. Ta kova pasireik ne vien tuo, kad jie trukdydavo partiza nams pereiti sien ir naikino juos pasienio ruoe; nuolat buvo kuriami vairs jungtiniai briai, operatyvins komendantros ir pan., kurios su partizanais kovojo ir per 50 km nuo sienos nutolusiose vietovse. vairiu laiku, sakius aukiausiajai valdiai, pasienieiai buvo sudar ne vien jungtin br ar grup viename pasienio bryje ar sujungiant keli bri karius. Vienas i toki bri veik 1945 m. birelio pradioje. is jungti nis brys susidjo i penki pasienio komendantr ir vienos manevrins grups. J sudar 103 karininkai, 164 serantai, 610 eilini, i viso 877 ka riai. Brys turjo 17 un, buvo ginkluotas 106 pistoletais, 5 sunkiaisiais, 57 lengvaisiais kulkosvaidiais, 334 autuvais, 357 automatais, turjo 3 ar vuoius. Komendantros dislokavosi: 5/97-ojo PB - Grikabdyje, jai va dovavo mjr. Gusarovas, 2/94-ojo PB - venteeryje, vadovavo kpt. Pogorelovas, 3/95-ojo PB - Marijampolje, vadovavo mjr. ertovas (rezervas), 4/97-ojo PB - Buteli (?) kaime, vadovavo kpt. Kuznecovas, 2/23-iojo PB - Prienuose, vadovavo mjr. Baranovas, MG/94-ojo PB - Kazl Rdoje, 189

vadovavo kpt. Zujevas. Tuo pat metu Marijampols operatyviniame sek toriuje - Marijampols, Lazdij, Vilkavikio, Saki apskrii 18 valsi pa sienieiai kr valgybines-operatyvines 3-4 valgybinink grupes ir prie j po vien ukard, turini po 30 kari. ie 18 centr pradjo dirbti 1945 m. birelio 8 d.41 Tai buvo tarsi uuomazga 1946 m. kovo pabaigoje kurt pastovi ekistins kariuomens gul, apie kurias jau kalbjome. Prie tai, 1945 m. kovo 28 d.-gegus 18 d., toks jungtinis brys veik be veik tose pat vietose - Alytaus, Lazdij, Marijampols ir aki apskrityse. Apie to brio veikl gen. mjr. M. Bykovskis ra J. Bartainui42. Didelio rato pradioje aikinama, kodl balandio mn. mintose apskrityse padau gjo partizan puolim. Anot M. Bykovskio, Lietuvos vidaus apskrityse 1944 m. pabaigoje-1945 m pradioje buvo vykdytos didels operatyvins-ka rins operacijos, todl partizanai i ten pasitrauk pakrai apskritis. Be to, pasak generolo, partizan veikim lm ir tai, jog mintose apskrityse yra daug buoi ir geros gamtins slygos - nemaai partizanauti tinkam mi k. Ivardydamas partizan puolimus, M. Bykovskis mini fakt, kad 1945 m. balandio 20 d. nakt 21 d. apie 50 partizan puol Grikabd; per puo lim buvo nukauti 3 stribai. Pasak generolo, dl to ir buvo suformuotas jung tinis brys, kuriam i rezervini padalini kari dav ios komendantros: 2AJ4-ojo PB - 134 karius, 5/97-ojo PB - 128, 4/23-iojo PB - 188, 1/95-ojo PB - 164, 3/97-ojo PB - 139, MG/97-ojo PB - 50, i viso - 803 kariai. iam jungtiniam briui i mint padalini buvo paskirti ir karininkai, taip pat transportas. Brio veikl galima suskirstyti du etapus. Pirmaja me etape, 1945 m kovo 28 d.-gegus 5 d., buvo veikiama Alytaus, Lazdij ir Marijampols apskrities rytinje dalyje, t. y. ten, kur operatyviai aptar navo" 94-asis PB, vadovaujamas plk. Kirienkos. Antrajame etape, gegu s 6-8 d., brys veik aki ir Marijampols apskrities vakarinje dalyje, t. y. ruoe, kur aptarnavo" 97-asis PB, vadovaujamas plk. Gorkovo. Brio veiklos per 50 dien rezultatai:
Apskritys Alytaus Lazdij | Marijampols 3 0 8 64 15 298 48 55 141 Saki 3 79 116 I viso 14 456 360 1315 17 49 144

Sutriukino partizan buri Nukov partizan Pam partizan nelaisv Sum kit moni Pam ginkl: kulkosvaidi automat autuv

3 14 34

2
-

19

9 23 55

3 12 36

190

Raoma, kad io junginio veikimo metu uvo tik 3 serantai ir eiliniai. Taigi santykis tarp uvusi pasieniei ir neva partizan yra 1:152. Taiau taip bti negali, nebent buvo audomi prie duobs atvaryti begin kliai mons. Kad dauguma i 816 nurodyt nukaut ir paimt nelais v nebuvo partizanai, galima sprsti ir i to, jog paimta tik 210 ginkl, taigi perasi ivada, kad tik kas ketvirtas partizanas turjo ginkl. Bet ir tie 210 ginkluot partizan (ginkl kiekis taip pat abejotinas, nes poka rio metais ekistai galdavo ginkl prisirinkti ir pas mones, j mtsi daug kur) turjo nukauti tikrai daugiau pasieniei. Atkreiptinas dmesys ir tai, jog kiti vidaus kariuomens daliniai ne laisv paimdavo madaug 2,5-3 kartus daugiau negu nukaudavo, o is jungtinis brys nukov daugiau negu pam nelaisv. Todl galima teigti, jog aliakepuriai aud visa, kas tik gyva. Beje, pokario metais tie sadis tai Suvalkijos ir Dzkijos kaimuose iaud daug kvaileli, kurie stabdo mi nesuprasdavo, ko i j nori. 1946 m. pradioje Lietuvos pasienyje buvo isidst 5 briai - 23-iasis, 115-asis, 97-asis, 95-asis ir 94-asis. Jie gana akylai saugojo sien, kuri kas dien paeisdavo 5-10 moni, jusi i Lietuvos ar j. Daugiausia buvo sulaikoma i belaisvi stovykl bgani vokiei. Nemaai bgo Lenkij ir yd, nes i tos alies nesunkiai buvo galima ivaiuoti bet kuri kit al. Apskritai tuo metu sien pereidavo vairs mons, tarp j ir ms partizanai43. Apie ilg period, madaug nuo 1946 m. vidurio iki 1953 m., ir apie tai, kas darsi pasienyje bei k veik pasienio briai, kaip kito j isids tymas, nepavyko rasti beveik joki duomen. inoma tik tiek, kad Lietu vos pasienio apygardos pasienieiai 1949 m. sulaik 36 sienos paeidjus, kurie 16 kart mgino kirsti sien: SSRS 9 kartus jo 27 mons, i SSRS - 7 kartus 9 mons. Buvo sulaikyti 1043 pasienio zonos paeid jai, i j 845 sulaik pasienieiai, 36 - MVD-MGB organai, 153 - milicija, pasienio draugovininkai ir gyventojai44. Tai atrodo nedaug per 300 km il gio Lietuvos-Lenkijos ir Rytprsi-Lenkijos sienos ruoe, bet reikia tu rti omenyje tai, jog tuo metu daugelis suprato, kad kirsti sien buvo ne daug galimybi. Atskiri pasienio briai. 94-asis pasienio brys kurtas 1944 m. balan dio 25 d., o t met rugpjio 5 d. atvyko Marijampol saugoti sienos su Lenkija45. Marijampol tapo brio tabo centru. Brio vadas - plk. Sme taninas. I vienos brio ataskaitos matyti, kad brys 1944 m. liepos 23 d.191

rugpjio 15 d. ne tik kovojo su ms partizanais, bet ir sulaik 13 vokie i karinink, 163 kareivius, 1 rumun kareiv, 9 akovcus, 2 vlasovininkus, 3 buvusius vokiei nelaisvje, 5 vokiei rmjus. Kadangi dar vyko ka ras, vokieiai buvo audomi be pasigailjimo, per daug nesistengta imti j nelaisv. I mint sulaikyt vokiei 94-ojo PB kariai nuov 7 karinin kus ir 91 kareiv, t. y. daugiau kaip pus46. 1945 m. rugpjio mn. brys tvirtai stovjo Lietuvos-Lenkijos pasie nyje. I brio praneim domesni yra tie, kuriuose raoma apie sienos pa eidjus. Viename i j minima, kad 1945 m. lapkriio 28 d. buvo suimta O. Antanaviien, gyvenanti Lazdij apskrities Sangrdos valsiaus Bereznyk kaime, nes jos brolis K. Urbonaviius danai pereidavo sien i Len kijos ir kartu su kitais upuldavo sovietines staigas bei pareignus. Pirm kart sien jis buvo kirts rugpjio mn.47 Taip pat minima, kad 1946 m. sausio 22 d. kitas partizanas - J. Vinic kas-Oys su 11 partizan perjo sien i Lenkijos ir rengsi pulti Sangr dos banytkaim (Lazdij aps.), remiamas Perkno brio partizan i Lie tuvos puss48. Truput kitaip visa tai nuviesta kitoje byloje. J. Bartainui skirtoje kontrvalgybos suvestinje Nr. 2 raoma, jog 94-asis PB i usie nio agento Smoliono gavo praneim, kad pas j 1946 m. sausio 22 d. u jo partizanai; tarp j buvo J. Krupinskas ir J. Vinickas. Jie papasakojo, kad 15 K. Urbonaviiaus brio partizan turi i Lenkijos pereiti Lietu v (raoma - SSRS), susijungti su Oio briu ir kartu pulti NKVD San grdos bstin. Pulti numatyta dienos metu, kad pastat bt galima u mtyti granatomis. Gav praneim, pasienieiai Sangrd nusiunt 113-ojo PB arvuot, o numatom perjimo viet buvo nusistos 3 ope ratyvins grups, kurios turjo sunaikinti ar sulaikyti mginanius kirsti sien mones. 1946 m. sausio 23 d. ant suartos pasienio juostos rasti ei moni pdsakai. Prie Zavad kaimo jie isiskyr. Operatyvininkai vien grup prie Rudag kaimo pasivijo ir vien partizan nuov, du pa m gyvus49. Taigi palyginus vairius praneimus matyti, kaip keiiasi ekist apdorotos inios. Labai danai, tingdami ar nesugebdami surink ti tikr ini, jie pateikdavo apytiksl vyki apraym. tai dar vienas domus 94-ojo PB kontrvalgybos praneimas. 1945 m. gruodio 27 d. agent Irina prane, kad Nevinyk kaime gyvenantis San grdos stribas Baranauskas, buvs partizanas, o 1945 m. legalizavsis, ir toliau palaiko ryius su partizanais. Pasak agents, pas j ateina po 5-6, kartais iki 20 partizan50. 192

Gavs nurodym, 94-asis PB 1945 m. spalio mn. kr vien kovai su partizanais vadinamj operatyvin komendantr, kuri veik visame Ma rijampols operatyviniame sektoriuje, t. y. aki, Vilkavikio, Marijampo ls ir Lazdij apskrityse. i komendantra kurta todl, kad tuo metu buvo iformuoti devyni front unugario apsaugos NKVD kariuomens pasienio pulkai, o netrukus nustojo veiks ir I. Tkaenkos nurodymu su darytas Lietuvos pasienio apygardos jungtinis brys. Sumajus su parti zanais kovojanios okupacins kariuomens, jie labai suaktyvjo, 4-osios D pulkai sunkiai padt besukontroliavo. Tarp vairi ekistini inyb buvo ir painesni santyki. Tai rodo emiau pateikiamas dokumentas.
SSRS vidaus reikal komisaro pavaduotojui generolui pulkininkui A. Apolonovui 1945 m. spalio 30 d. Pagal Js sakym i pasienio kariuomens suformuotas jungtinis brys kovai su banditizmu Marijampols oper. sektoriaus apskrityse. Remiantis gen. ltn. drg. Stachanovo [pasienio kariuomens valdybos virininko. J.S.] sakymais. 94-ojo pasienio brio vadas plk. Smetaninas nebuvo paskirtas oper. sektoriaus virininko pavaduotoju kariuomenei ir neatsako u kov su banditizmu. Tai jau dav nepageidaujam padarini, kadangi drg. Smetaninas ukrauna jung tinio brio kariams nebdingas jiems pareigas, skriaudia br degalais, o kartais [j] ir visai neduoda. Dl to praau Jus ataukti drg. Stachanovo potvark ir paskirti plk. Smetanin oper. sektoriaus virininko pavaduotoju, pavesti jam atsakomyb u kov su banditiz mu ir grinti toki tvark bei tarpusavio santykius tarp pasienio brio ir oper. sek toriaus. kokie buvo Js nustatyti bnant Lietuvoje. I. Tkaenka 5 1

I pateikto rato, kur MVD-MGB galiotinis Lietuvoje gen. ltn. I. Tkaenka para SSRS vidaus kariuomens valdybos virininkui gen. plk. A. Apolonovui, lieka neaiku, kam buvo pavaldi ta operatyvin ko mendantra (ji rate vadinama jungtiniu briu). I rato gerai matyti, kad ir tarp ekist vyravo inybiniai interesai. I. Tkaenka troko kuo greiiau sutriukinti partizanus, o Stachanovas rpinosi, kad pasienieiams nebt ukrauta papildom darb. Mintos operatyvins komendantros tabas ir atsargin ukarda si kr Kazl Rdoje, l-oji ukarda - Grikabdyje, 2-oji ir 3-ioji ukardos Prienuose, 4-oji - Gudeliuose, viena ukarda ir skyrius - Lazdijuose. V liau 2-oji ukarda buvo perdislokuota Balbierik, o 3-ioji - ilavot52. Padt iaikino gen. ltn. Stachanovas, 1945 m. lapkriio 10 d. rate M. Bykovskiui ir I. Tkaenkai nurods, kad jungtinis brys pavaldus tik Marijampols operatyvinio sektoriaus virininkui, o 94-ojo PB vadas
193

plk. Smetaninas negali pplk. Skorinai - jungtinio brio vadui - duoti koki nors nurodym53. Taigi tarsi ir pabriamas kovos su partizanais prioritetas. T prioritet patvirtina dar keli dokumentai. M. Bykovskis 1945 m. lapkriio 28 d. ra I. Tkaenkai, jog pasien saugoti sunku, todl Klai pdos operatyvin sektori atvykus NKVD 73-iajam P (?), prao pasie nieiams grinti jungtin pasienio br, sukurt kovai su partizanais54. I. Tkaenka gruodio 4 d. atsak, kad L. Berijos sakymu jungtin komen dantra prie Klaipdos operatyvinio sektoriaus sukurta ne laikinai, o pa stoviai iki gauj likvidavimo55. Su 94-uoji PB tiesiogiai susijusi viena A. Sniekaus rezoliucija, ilavo to, Iglikli ir Gudeli monms kainavusi 114 gyvybi ir 384 suimtuo sius (r. 4 dok.). Komunist partijos Marijampols apskrities komiteto sek retorius Naudinas 1945 m. balandio 5 d. nusiunt A. Sniekui rat, ku riame prane, kad partizanai trukdo soviet valdiai ramiai gyventi - au do stribus, soviet valdios rmjus, neleidia i miko veti rst ir t.t. Balandio 9 d. ant io rato A. Sniekus raudonu pietuku (visi nors kiek prakut sovietiniai vadukai, pamgdiodami Stalin, rezoliucijas raydavo spalvotais pietukais; mgo jais rayti ir ekist virininkai) rusikai ura rezoliucij: Bartainui, praau skubiai imtis priemoni, kad bt likvi duotos bandit grups Marijampols apskrityje". Ant minto rato yra ir J. Bartaino rezoliucija: Drg. Gusevui, Marijampols aps. 1945 m. ba landio 11d. jung[tinio] pasienio brio pajgomis vykdoma operacija"56. (A. Gusevas - OBB virininkas, plk.) Taigi A. Sniekaus rezoliucija gal ir nebuvo lemiama, nes operacija bu vo jau anksiau planuojama, bet ji galjo paskatinti ekistus moni nai kinimui mesti daugiau jg. Operacija vyko balandio 12-15 d., joje kartu su 94-ojo PB kariais da lyvavo ir Marijampols operatyvininkai. i operacij tikriausiai paskubino tokie vykiai. Balandio 10 d. stribas J. Riauta NKVD ilavoto virininkui, milicijos j. ltn. Sedovui prane, kad Ingavangyje (kaime apie 3 km nuo ilavoto) partizanai nuov jo brol, taip pat strib. Sedovas, pasitelks tuo metu ilavote buvus NKVD apskrities skyriaus Smer" vyr. oper. galio tin j. ltn. Ivanov bei NKVD apskrities OBB oper. galiotinio padjj j. ltn. Bartk (jie ilavote vykd agentrines priemones, t. y. verbavo agen tus ir susitikinjo su jais), pasim dar 13 milicinink ir strib, iskubjo vykio viet. Pasiek Ingavang, didels partizan grups (raoma - iki 150 moni) buvo apaudyti i kulkosvaidi ir autuv ir isibgiojo ne 194

stoj m. Sedovas, Ivanovas, vienas milicininkas ir trys stribai buvo nu kauti. Pabgs sueistas Bartkus atsirado NKVD apskrities skyriuje. Nu rodoma, jog viena i prieasi, kodl taip gdingai pabgo be mio, bu vo ta, kad kulkosvaidiai usikirto ir neaud. T dien, t. y. balandio 10-j, pasisti 94-ojo PB kariai partizan ne rado, todl balandio 12 d. nuo 6 val. operacijai vykdyti mesta 950 alia kepuri. Operacijos plane buvo numatyta partizanus varyti prie save u kavimo grandinmis, prispausti prie Nemuno ir ten, istaius kari utva ras, juos sunaikinti. Balandio 12 d. Plutiki, Dambravos (?), Leskavos (?) ir kit gretim kaim apylinkse, ekist argonu tariant, buvo sunaikinti 45 banditai". Ba landio 13 d. 94-ojo PB kariai veik ilavoto, Gudeli apylinkse. Prie Klionikio kaimo jie susidr su partizanais ir myje, trukusiame nuo 14 val. iki 19 val., nukov 33 partizanus. Ublokav Klionikio mik ir veikdami gre timuose kaimuose, dar nuov, anot ekist, 23 pavienius banditus". Taigi balandio 12-15 d. buvo nukauta 114 partizan, sulaikyta 384 mons, tarp j neva 80 partizan, 66 rmjai, kit - 238. Miuose paimtas 1 kulkosvaidis, 7 automatai, 18 autuv, 4 revolveriai, 33 grana tos ir t.t.57 Vadinasi, 194 partizanai turjo tik 30 aunamj ginkl, t. y. ginkluotas buvo madaug kas etas partizanas. ekistiniai kariai vairiai aikindavo tokias nesmones. III Baltarusijos fronto unugario apsaugos NKVD daliniai, 1944 m. Ki ivakarse sureng dar baisesnes skerdy nes Panemuns dzk kaimuose, aikino, kad partizan ginklai neva bu vo sandliuose ir trys tokie sandliai sproginjo namams degant. iuo atveju ekistiniai kariai sugalvojo nauj paaikinim. Anot j, bgdami partizanai ginklus mt pelkes58. I ties nedideli 5-10 partizan briai, susidr su imtinmis ekist jgomis, mio vengdavo, atsiaudydavo nordami atitrkti, danai ir ibgiodavo isiskirst po kelis ar net pavie niui. Kai kurie j persekiojami, kad bt lengviau bgti, galjo ir ginklus mesti. Vis dlto ne 4/5 taip elgsi. siut dl atkaklaus prieinimosi, be to, dar uvus dviem karininkams, aliakepuriai priaud neginkluot, matyt, daugiausia nuo kariuomens besislapstani vaikin, ir vent savo kru vin pergal. Be to, jie lauk ir apdovanojim. Fakt, kad dauguma nu autj nebuvo partizanai, patvirtina ta aplinkyb, jog pai pasieniei ne tik n vienas neuvo, bet net nebuvo sueistas. Beje, mintame rate paymima, kad 94-asis PB . m. balandio 16 d. numats pakartotinai iukuoti banditizmu labiausiai ukrstus Balbieri 195

kio, Gudeli, Iglikli, Prien ir ilavoto valsius"59. Kuo tas ukavimas baigsi - neinia. Dokumentuose minima, kad 1945 m. birelio 8 d.-spalio 15 d. Mari jampols operatyviniame sektoriuje i 2-osios ir 3-iosios pasieniei ko mendantr buvo sudaryta ir veik 150 kari komendantra, vadovauja ma mjr. Baranovo. Ji savo veiklos" laikotarpiu nuud 72, pam gyvus 52 partizanus60. 1946 m. kovo mn.-1947 m. liepos mn. 94-asis PB ir atskiri jo pada liniai vykd daugiau kaip 10 operacij, kuri metu sunaikino per 50 par tizan. Nuolatinei kovai su partizanais iame bryje buvo sukurta speciali manevrin grup61. Gana domi 94-ojo PB kontrvalgybos skyriaus virininko mjr. Nazaro vo 1951 m. rugsjo 1 d. payma62. Nors joje raoma apie kontrvalgybos reikalus, bet pateikiama nemaai duomen ir apie to meto brio sudt bei veikl. tai tos paymos santrauka. Brys saugo 112 km 919 m sien su Lenkija. Sausumos ilgis - 89,408 km, upi - 13,675 km, eer - 9,836 km. Br sudaro 4 komendantros, turinios 18 vadinamj linijini u kard (t. y. saugani tiesiogiai sien) ir 4 kovinio laidavimo ukardas. Daugelyje viet naudojama KLION-M" sistemos utvara. I kairs brys ribojasi su 16-uoju Gudijos pasienio apygardos briu, i deins - su 24-uoju Kenigsbergo Raudonosios vaigds ordino Lietuvos pasienio apy gardos briu. 94-ojo PB tabas yra Marijampolje, vadas - plk. Meniko vas. l-oji pasienio komendantra sikrusi Vitytyje, j eina l-oji, 2-oji, 3-ioji, 4-oji linijins ukardos ir l-oji kovinio laidavimo ukarda. 2-oji pasienio komendantra dislokuota Kalvarijoje, j sudaro 5-oji, 6-oji, 7-oji, 8-oji, 9-oji ukardos ir 2-oji kovinio laidavimo ukarda. 3-ioji pasienio komendantra dislokuota Lazdijuose, susideda i 10-osios, 11-osiOs, 12-osios, 13-osios, 14-osios linijini ukard ir 3-iosios kovinio laidavimo ukardos. 4-oji pasienio komendantra dislokuota Veisiejuose, j sudaro 15-oji, 16-oji, 17-oji, 18-oji linijins ukardos ir 4-oji kovinio laidavimo ukarda. Toliau paymoje raoma, kad bryje dirba 6 operatyvininkai, jie turi uverbav 11 agent, 30 rezident, 142 informatorius, i j 29 - karinin kai, 12- i kariki eim, 1 - i laisvai samdomj, 6- i vadinamosios aplinkos. Brio tabe dirba 48 mons. Be mint padalini, bryje yra 1-asis tabo skyrius, kuriame dirba 16 m, tiekimo skyrius - 20 m., sanitarins 196

ir veterinarins tarnybos skyriai - 21 m., transporto brys - 20 m., au tobrys - 16 m., ininerijos brys - 25 m., ryi kuopa - 40 m., manev rin grup - 120 m. Komendantr valdybose dirba po 17 moni. U kardose tarnauja nuo 48 iki 63 kari, i viso bryje - 1515 kari. Bryje yra 22 veikianios rezidentros, i j 3 - marrutins. Reziden tai turi ry su 56 slaptaisiais informatoriais. Konspiraciniams susitikimams su agentais ir informatoriais turima po vien but Marijampolje, Lazdi juose ir Vitytyje. Kontrvalgybininkai yra pradj keturias skaitos bylas; dvi i j - prie karinink monas, viena vadinasi Repatriant i amerikiei zonos", an tra - Vokikj faist padjja". Prie vairuotoj sudaryta byla pavadinta vairus antisovietinis elementas", prie gydytoj major - Antisovietin agitacija". Kontrvalgybininkai atliko 15 pirmini tyrim. Taigi 1951 m. Lietuvos-Lenkijos pasien saugojo tik vienas, nors ir gau sus - per 1,5 tkst. kari turintis - 94-asis pasienio brys. Be abejons, sie na tuo metu jau buvo gerai sutvirtinta ir jai saugoti uteko vieno brio. Net ir 1952-1953 m. 94-asis pasienio brys dalyvavo kovose su parti zanais. 1952 m. kartu su Lazdij ir Veisiej rajon MGB organais buvo vykdyta 16 karini operacij. 1952 m. pirmajame ketvirtyje 4-oji komen dantra vykd 4 karines operacijas, antrajame ketvirtyje - 5, treiajame 3, ketvirtajame - 4. 1953 m. pirmajame ketvirtyje vykdytos 4 karins ope racijos. Vienoje operacijoje paprastai dalyvaudavo 14-25 kariai. Didiau sias laimjimas pasiektas 1952 m. rugsjo 7 d., kai 16 kari su unimi Aza, vadovaujami kpt. Vasiutinskio, ir Veisiej operatyvin 14 moni grup vykd operacij Valanin kaime. Myje buvo nukauti du partizanai Urbonas ir Stankeviius, susprogdintas j bunkeris63. 95-asis pasienio brys, kaip jau minta, Lietuvoje atsirado 1944 m. rugpjio mn. I pradi jis veik Vilniaus operatyviniame sektoriuje. Gruodio mn. Lietuvos-Lenkijos sien saugojo tik 94-asis PB, kiti pasie nio briai, isibarst po Lietuv, kovsi su partizanais. Dokumentuose raoma, kad 95-ojo PB kariai gruodio 25 d. Panev io apskrities Girels kaime, sutik pastatuose sitvirtinusi partizan pa siprieinim, padeg sodyb, kurioje sudeg ir besikaun partizanai64. I praneimo S. Kruglovui (tuo metu jis buvo SSRS NKVD liaudies komisa ro pavaduotojas, nuo 1945 m. gruodio 29 d. - komisaras) ir J. Bartai nui inoma, kad brys Panevio apskrities Bernot kaime kovsi su 60 partizan. Tame myje uvo 5 partizanai ir 2 karikiai, dar 2 partizanai 197

buvo paimti nelaisve65. Prie tai, gruodio 12 d., brys kovsi Rokikio ap skrityje su 60 partizan briu, nukov 6 partizanus, uvo ir vienas pasienie tis66. Gruodio 8 d. prie Raseini uvo 3, sueisti taip pat 3 io brio kariai67. Lietuvos pasienio apygardos virininko M. Bykovskio ir jo tabo viri ninko plk. Golovkino 1945 m. vasario 10 d. sakymu Nr. 004 buvo nurody ta uimti naujas pozicijas - saugoti buvusi Lietuvos-Vokietijos sien, nu statyt pagal Lietuvos ir Vokietijos 1928 m. sausio 29 d. sutart. Po to 95-asis PB m saugoti sien nuo Skirvyts ioi iki tos vietos, kur Nemunas ties Smalininkais nutolsta nuo sienos. Brio tabas paliktas Tauragje, o komen dantros idstytos taip: l-oji - iblen (ikrant?), 2-oji- taniken (Sto nikiai?), 3-ioji - Tauragje (palikta kaip rezervas ir, be abejo, danai nau dota kovoje su partizanais), 4-oji- Paggiuose, 5-oji- Vievilje68. 1945 m. spalio mn. 95-asis PB dar saugojo mint sien. 1947 m. is brys kartu su 94-uoju PB saugojo Lietuvos-Lenkijos sien, o 1949 m. - Karaliauiaus krato-Lenkijos sien. Beje, per io brio 15-osios ukardos saugom sie n 1949 m. rugsjo 6 d. prasiver 4 ms partizanai. Lenkijos teritorijoje juos sulaik Lenkijos saugumieiai ir perdav MGB69. Daugiau duomen apie br rasti nepavyko. 97-asis pasienio brys irgi vienas i t, kurie jau 1944 m. rugpjio mn. buvo atvyk Lietuv ir kovojo su ms partizanais. is brys nuo 1944 m. liepos 31 d. iki spalio 21 d. saugojo III Baltarusijos fronto unu gar, o t pat met gruodio 8 d.-1945 m. sausio 26 d., vykdydamas Lie tuvos pasienio apygardos virininko sakym, kovojo su partizanais Uk mergs ir Trak apskrityse70. Apie brio veikl per mnes Ukmergs ap skrityje M. Bykovskis 1944 m. spalio 20 d. J. Bartainui ra: [...] nors brys atliko didel darb, reikiamo efekto kovoje su banditizmu nepasiek ta", nes, pasak generolo, 1) blogai vykdomas masinis agitacinis darbas; 2) vietos organai nra organizuojanti jga, todl nra k remtis; 3) ne represuojamos partizan eimos, nekonfiskuojamas j turtas ir 4) ltai tar doma. Konstatuojama, kad partizan bri skaiius smarkiai auga: rugsjo 10 d. apskrityje j buvo 14, o t pai met spalio 5 d. - jau 3271. Kaip ir kitiems pasienio briams, 1945 m. vasario 10 d. sakymu Nr. 004 97-ajam PB nurodyta saugoti Rytprsi-Lietuvos sien nuo Len kijos pasienio iki Slavik, ties kuriais buvo 97-ojo ir 95-ojo PB sandra. i sandr (nedidel dal sienos iki Nemuno) nurodyta perduoti 97-ajam PB, br sustiprinti viena papildoma - 4-ja - komendantra, paimta i 23-iojo PB, saugojusio pajrio sien72. 198

Beje, kai is brys SSRS NKGB liaudies komisaro pavaduotojo B. Kobulovo sakymu 1944 m. gruodio 9 d. 12 val. turjo bti sukoncen truotas Trakuose, kur turjo kovoti su lietuvi ir lenk partizanais, at sitiko tai kas. Trakus jis atvykti vlavo, nes per vlai buvo paskirti du eelonai, nors Karo tarybos (III Baltarusijos fronto?) nario Chochlovo sakymu operatyviniai eelonai turjo bti praleisti be eils (taigi vyks ta karas, bet ne frontinink eelonai turi pirmumo teis, o ekist!). 97-ojo PB kariai ilgai stovjo Kaune, ten 8-osios ukardos kariai su sa vo vadu j. ltn. mou nusigr. Keturi nusigr brio leitenantai atsili ko nuo eelono. 1944 m. gruodio 13 d. brys turjo tik 800 aktyvi durtuv". Kiti b rio kariai buvo naudojami ne pagal paskirt: jie saugojo sandlius Kaune, Kybartuose, Kazl Rdoje, Lukiuose, Vitytyje, Kaiiadoryse ir kitur73. Vienoje i Centrinio pasieniei archyvo atsistoje paymoje raoma, jog 97-ojo PB ataskaitoje apie operatyvin-tarnybin veikl 1945 m. pir mame pusmetyje" nurodoma: Kartu su pasienio linijos apsauga brys vis pusmet kovojo su banditizmu Marijampols, Kauno, aki apskri tyse. Tiems tikslams buvo panaudota M[anevrins] G[rups], 4-oji P[asienio] K[omendantra], taip pat buvo sudaromi jungtiniai padaliniai i linijini ir atsargini 1-osios, 2-osios, 3-iosios bei 5-osios komendan tr. Per nurodyt laik 13 kovini susidrim nukauta 208, sueista 2 banditai, sunaikinta 13 bandit grupi". Ir toliau: 1945 m. antrame pusmetyje 97-ojo PB jgomis nukauta 70, sulaikyta 126 banditai, likvi duotos 3 bandit grups"74. Kitoje i Centrinio pasieniei archyvo LSSR KGB atsistoje pay moje raoma, kad 1945 m.-1946 m. pirmajame ketvirtyje ekistinse ka rinse operacijose, apvalant pasienio ruo nuo banditinio nusikalstamo elemento, brio jgomis RPG per karinius susidrimus sunaikinta 428, su eista 8 banditai, sunaikinta 12, i dalies - 17 band[it] grupi. Ivalyda mas pasien, brys turjo 28 karinius susidrimus"75. Tikriausiai vis laikotarp brys saugojo Rytprsi-Lietuvos sien, nors pagal J. Bartaino 1946 m. kovo 26 d. sakym, kuriame nurodoma kurti pastovias vidaus kariuomens gulas, 97-asis PB jas turjo kurti Lenkijos pasienyje: i vienos pasienio komendantros - Veisiejuose, o i vienos ukardos - Leipalingyje76. Toks kai kuri padalini permetimas toli nuo dalinio tabo - danas reikinys ekist praktikoje. Antra vertus, tuo metu brys jau galjo bti pakeits savo dislokavimo viet. 199

Koks tolesnis brio likimas - neinoma. Jis Lietuvoje tikriausiai dar buvo 1947 m. pradioje, nes io brio 17-osios ukardos karys automati ninkas N. Michejevas 1982 m. ra, kad jis buvo komandiruotas kovoti su nacionalistiniu pogrindiu Marijampols operatyvin sektori 1946 m. va sario 2 d.-balandio 6 d. ir t met birelio 7 d.-1947 m. vasario 17 d.77 23-iasis pasienio brys irgi vienas i t pasienio bri, kurie Lietu v padaryti tvarkos" buvo atkelti 1944 m. rugpjio mn. Vienoje i Centrinio pasieniei archyvo paym raoma, kad 23-iasis PB Lietuv atvyko 1944 m. gruodio mn. (kai kurie padaliniai - jau rug pjio mn.) ir kovojo su partizanais iki 1948 m. spalio mn. Per t laik vykd daugiau kaip 30 operacij, nukov per 300 partizan. Daugiausia su partizanais kovojo visas brys78. Vienas i buvusi brio kari ra, kad jis kartu su 23-iuoju PB Lietuv buvo pasistas dar 1944 m. birelio mn., atvyko Lazdijus ir tame bryje ibuvo iki 1946 m. gruodio 30 d., su partizanais kovojo Lazdij, Marijampols, Alytaus ir Varnos raj.79 is pasienietis painioja datas, nes nauji okupantai Lietuv pradjo uiminti tik 1944 m. liepos mn. 1945 m. vasario 10 d. sakymu Nr. 004 23-iasis PB buvo nusistas sau goti sienos nuo Latvijos iki Skirvyts ioi, t. y. blokavo vis Lietuvos pa jr. 23-iojo PB tabas perkeliamas Klaipd, o komendantros kuria mos: l-oji - Palangoje, 2-oji- Klaipdos pietvakarinje dalyje, 3-iojiPriekulje, 5-oji- varcort (7)80. Trksta 4-osios komendantros, kuri, ma tyt, buvo perduota 97-ajam PB norint j sustiprinti. 23-iojo PB operatyvin grup 1946 m. kovo 12 d.-gegus 10 d. buvo operatyvinje komandiruotje Kretingos ir Marijampols apskrityse81. Pagal garsj 1946 m. kovo 26 d. sakym io brio manevrin grup turjo kurti gul Lazdijuose, o viena ukarda - venteeryje. Centrinis pasieniei archyvas pateikia ir tokius domius duomenis: ne va is brys 1944 m. rugpjio 11 d.-rugsjo 15 d. ir rugsjo 19 d.-gruo dio 8 d. dalyvavo fronto kovose82. Jei tai tiesa, tai 23-iasis PB - vienin telis i vis dar Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvos teritorijoje buvu si daugiau kaip keli deimi NKVD dalini, kuris kovojo rusvokiei fronte. 24-asis pasienio pulkas priklaus Lietuvos pasienio apygardai, taiau mus dominaniu laikotarpiu jis buvo isidsts Rytprsi-Lenkijos pa sienyje. Per jo 14-osios komendantros saugom sien 1947 m. gruodio 21 d. atsiaudydami Lenkij versi J. Luka, K. Pyplys ir j kovos 200

draugai. Juos sustabdyti puol 14-osios ir 15-osios ukard kariai, taiau jiems to nepavyko padaryti83. didvyrik prasiverim per Ramintos tilt (madaug u 15 km nuo Lietuvos-Lenkijos-Karaliauiaus krato sien susikirtimo vietos) isamiai ir domiai apra J. Luka-Daumantas knygoje Partizanai" (p. 357-377). Beje, ekistai ra, kad prasiver 5 partizanai. I tikrj prasiver 3, o 3 j draugai uvo kautynse prie Ramintos tilto. 113-asis pasienio brys pasibaigus Antrajam pasauliniam karui apie du mnesius saugojo Lenkijos-ekoslovakijos sien, vliau j pakeit len k pasienieiai. Po to brys buvo mestas Vakar Gudij kovoti su len k partizanais ir kaudamasis nujo nuo Bresto iki Gardino. Paskui buvo perkeltas Lietuv - Alyt, Perloj, Varn, Marcinkonis. Po kurio laiko brys buvo iformuotas, dalis kari perduota 16-ajam PB, kurio tabas bu vo Gardine84. 16-asis PB saugojo Gudijos-Lenkijos sien toliau pietus nuo Lietuvos. Prie iformuojant br, bta vairi vyki. Jis kovojo su partizanais Marijampols ir Vilniaus operatyviniuose sektoriuose85, matyt, iki 1946 m. sausio 10 d. Marijampols operatyviniame sektoriuje brio kariai sum 77 mones, i j 31 partizan, 32 j rmjus, 13 ryinink. Vilniaus ope ratyviniame sektoriuje, Seirijuose (Alytaus aps.) sum 66 mones, i j 9 partizanus, 47 rmjus, 6 ryininkus, 4 asmenybs nustatymui86. 1945 m. gruodio 31 d. (mgstama ekist kiaulyst - pulti veni ivakarse!) io brio 3-iosios komendantros 95 kariai, isiskirst 12 grupi, Leipalin gio apylinkje sum 16 moni87. Be abejo, tai tik fragmentins inios apie brio nuveiktus darbus". Bdamas Lietuvoje apie metus ir vis laik kovodamas su partizanais, jis tikriausiai nuud j kelis imtus. Briui lik atvykus Lietuv, I. Tkaenka 1945 m. gruodio 27 d. siun ia M. Bykovskiui tok rat: SSRS NKVD sakymu Baltarusijos apygardos 113-asis pasienio brys perduotas mano pavaldumui siekiant suaktyvinti kov su banditizmu Lie tuvos SSR; jis turi bti dislokuotas kairiajame apygardos sparne. Br sakyta perduoti tiesiogiai 94-ojo PB virininko plk. Smetanino pavaldumui. Brio tab su padaliniais dislokuoti Veisiejuose 90-76, 1-j komen dantr - Lazdijuose 14-64, 2-j komendantr - Marcinkonyse 94-30, 3-ij komendantr - Leipalingyje 98-86, 4-j komendantr - Dauguo se 28-26. 201

Sjungos kariuomens virininko gen. ltn. Stachanovo nurodymu pa skirta komisija briui priimti, kari [tinkamumui] kovai su banditizmu pa tikrinti. Neparuotus, netinkamus nurodytam udaviniui vykdyti - pakei siu. Komisija pradjo darb"88. I io rato matyti, kad I. Tkaenka buvo sugalvojs dar vien paval dumo hibrid - pasienio brys, taiau nepavaldus pasienio apygardai. is brys vienerius metus siaub Piet Lietuv, kuriai ekistai ir komunistai daugiausia dmesio skyr todl, kad per ias emes jo kelias Vakarus. Dar domesn uuomina apie kari tinkamum kovoti. Tikriausiai bu vo tikrinamas ne fizinis kari pasirengimas, o j nusiteikimas udyti. Ma tyt, buvo tariama, jog, pasisukioj po pasaul, pamat, kad yra daug ge riau negu Rusijoje gyvenani, kariai, anot ekistinio pasakymo, galjo itvirkti", t. y. galjo susvyruoti j tikjimas komunizmo dogmomis, o kar tu ir noras kiekvien soviet prie udyti. 115-asis pasienio brys buvo kurtas 1945 m. rugsjo 28 d., performa vus iki tol Lietuvoje veikus I Pabaltijo fronto, vliau - I Ukrainos fron to unugario apsaugos NKVD kariuomens 31-j pasienio pulk. Perfor muotas brys 1945 m. liepos 19d.-spalio 8 d. vykd speciali vadovybs uduot Raseini ir Kdaini apskrityse, ten per t laik nukov 29 par tizanus, sum 501 mog89. Vliau kovojo Vilniaus ir Marijampols ope ratyviniuose sektoriuose, saugojo pasien Rytprsi ruoe. 115-asis PB bu vo iformuotas 1946 m. gruodio 11 d. Apie 116-j pasienio br inome tik i I. Tkaenkos 1945 m. gruodio 4 d. rato A. Apolonovui. Jame raoma, kad ryium su 116-ojo pasienio brio perklimu i Rokikio apskrities Piet Sachalino pasienio apygard kariai pradjo plikauti. Kai buvo ruoiamas eelonas, i Rokikio klubo ir amat mokyklos paimta turto u 90 tkst. rubli - kilimai, mediagos, uuolaidos ir kt. Grasindami ginklu i Zagotzerno ive 1,6 t presuoto ieno. I Rokikio mik kio pagrobta malk u 49 tkst. rubli, dalis j parduota turguje. Pliami ir mons - i Kamaj valsiaus [gyventoj] P. Kriukelio, P Putakino ir A. Brokaus paimti drabuiai ir maisto pro duktai" ir t.t. Brio vadovyb nesim priemoni, kad bt ukirstas ke lias mintiems marodieriavimo ir grobimo faktams, o kai kurie karininkai tam net nuolaidiavo"90. Vis ri sovietin kariuomen, o ypa ekistin, susidarius palan kioms aplinkybms parodydavo savo tikrj veid - plr, cinik, pikt. Tremiami pasaulio krat, Piet Sachalin, 116-ojo brio kariai gerai i 202

nojo, kad ten, be jros ir akmen, nieko vertingesnio neras - japon pa liktos grybs iki to laiko tikriausiai jau buvo igrobstytos. Rus kareivi ir karinink skurdas vert kaip nors manytis. Apie 112-ij pasienio br inome dar maiau. Jis minimas J. Bartai no 1946 m. kovo 26 d. sakyme dl pastovi gul krimo. Kartu su 113-uoju PB jis turjo kurti net 19 gul. Matyt, brys veik Rytprsi pasienyje. Nuo kada iki kada - neaiku. Viena i prieasi, kodl 1945 m. balandio 30 d. J. Bartainas paskelb nauj sakym dl gul perdislo kavimo, buvo ta, jog buvo iformuotas 113-asis PB. Ar tuo pat melu ga ljo bti iformuotas ir 112-asis PB - neaiku. Taigi septyni atuoni pasienio briai, apie 8-10 tkst. rinktini kari, vieni ilgiau, kiti trumpiau siaub Lietuv. Prisimin tuos aliakepurius, dar ilgai krpiojo ne tik moterys, bet ir vyrai. Specialiai atrinkti, gerai itre niruoti pasienieiai buvo aklu komunist rankiu. Ne tik Lietuv, bet ir vi s Sovietij jie pavert fiziniu ir dvasiniu kaljimu, nuties apie j neper einamas sienas. Geleins udangos" sargai istorij jo kaip viena bjau riausi ekistins kariuomens ri. Beje, tiems profesionaliems udikams ne taip jau lengva buvo eimi ninkauti Lietuvoje. Vienas i agent smogik grups ideolog ir tos ide ologijos gyvendintoj P. Rimkeviius (iki 1967 m. - Rymkievi), pokario metais buvs vieno i 2-N valdybos poskyrio virininko pavaduotoju, 1981 m. apie dalyvavim kovinse operacijose Lietuvoje ra: Kartais ap sieidavome be vi, bet visada buvo rizika gauti kulk ar peilio smg: a neprisimenu tokio ginkluoto nacionalisto, kuris troko papulti u grot ar ilgiems metams bti pasistas sisavinti iaurs turt. Kova buvo kieta ir negailestinga"91.

1 2

Liubianka VK-KGB, s. 38. VRMA, t. 18, ap. 1, b. 14,1. 79.

8 9

3 Laisvs kovos 1944-1953 metais, p. 478482; J. Daumantas, Partizanai. Vilnius, 1990, p. 267-276, 357-372. 4 A. Vilutien, Treioji vliavos spalva, Vil nius, 1996, p. 70-76. 5 LYA, f. 1, ap. 3, b. 375,1. 40. 6 VRMA, f. 141, ap. 1, b. 142,1. 60. 7 Ibid.. b. 173,1. 8.

Ibid , f. 10, ap. 2. b. 29,1 13. Ibid . f. 141, ap. 1, b. 52,1. 115-117. 10 Ibid., f. 18, ap. 1, b. 14,1. 85. 11 Ibid., b. 117,1. 1. 12 Ibid., b. 14,1. 64. 13 Ibid., b. 117,1. 9. 14 Ibid., 1. 1. 15 Ibid , I. 12. 16 Ibid., I 14. 17 Ibid., b. 14,1. 96.

203

Ibid.. f. 16, ap. 148, b. 16,1. 138. LYA, f. 1. ap. 3, b. 681,1. 8. 20 Ibid., b. 802.1. 12. 21 Ibid., 1. 68. 22 Ibid., b. 800,1. 7. 23 Ibid.. 1. 26. 24 VRMA, f. 141, ap. 1, b. 23,1 1. 25 LYA, f. 1, ap. 3, b 802,1. 83. 26 VRMA. f. 18, ap. 1. b. 4.1. 86-87? 27 Ibid., ap. 2, b. 33,1. 57. 28 LYA. f. 1, ap. 3, b. 818,1. 10-20. 29 LKA. Kaimas, 1992, Nr. 5, p. 119. 30 VRMA, f. 18, ap. 1, b. 117,1 1. 31 Ibid. 32 Ibid., 1. 20. 33 LYA, f. 1, ap. 3, b. 800,1. 106-120,139,157. 34 Ibid.. b. 681.1 10. 35 Ibid., b. 800,1. 7. 36 Ibid., b. 802,1. 68-70. 37 Ibid., b. 68t.t. 23. 38 Ibid., b. 802,1. 28. 39 Ibid., 1. 35. 40 Ibid.. I. 31. 41 Ibid.. b. 2136.1 162. 42 Ibid., b. 681. 1. 236-247. 43 Ibid., b. 818,1. 70-80. 44 VRMA, f. 18, ap. 1. b. 117,1. 20. 45 LYA. f. 1, ap. 16, b. 157, 1. 138. 46 Ibid., ap. 3, b. 681,1 8. 47 VRMA, f. 18, ap. 3, b. 20,1. 3. 48 Ibid.. I. 13. 49 LYA. f. 1, ap. 3, b. 818.1 114. 50 Ibid.. I. 116. 51 VRMA, f. 10. ap. 4, b. 1,1. 105. 52 Ibid., f. 18. ap. 3, b. 20,1. 28. 53 Ibid.. ap. 2. b. 28,1. 52. 54 Ibid.. I. 57.
19

18

Ibid., 1. 56. LYA, f. 1, ap. 3, b. 2136,1. 39. 57 Ibid., 1. 55-57. 58 Ibid.. 1. 47. 59 Ibid., 1. 66. 60 VRMA, f. 10, ap. 154, b. 119,1. 273. 61 Ibid., ap. 105, b. 3. I. 23. 62 LYA, f 1, ap. 16. b. 157,1. 138-148. 63 VRMA, f. 10, ap. 139, b. 113, 1. 253. 64 LYA, f. 1, ap. 3. b. 800,1. 5. 65 Ibid., b. 802,1. 3. 66Ibid., 1. 14. 67 VRMA. f. 18. ap. l.b. 14.1. 78. 68 Ibid., f. 141, ap. 1, b. 23,1. 1. 69 Ibid., f. 18. ap. 1, b. 117.1. 20, 106. 70 Ibid.. f. 10, ap. 139. b. 113.1. 13. 71 LYA. f. 1. ap. 3, b. 68t.t. 35. 72 VRMA. f. 141, ap. l.b. 23,1. 1. 73 Ibid., f. 18, ap. 1, b. 14,1. 76. 74 Ibid., f. 10. ap. 139, b. 113,1. 43. 75 Ibid., ap 154. b. 119,1. 36. 76 LKA. Nr. 5. p. 119. 77 VRMA, f. 10. ap. 139, b. 113,1. 264. 78 Ibid., ap. 10, b. 100,1. 190. 79 Ibid.. ap. 159, b. 119.1. 220. 80Ibid., f. 141, ap. 1, b. 23,1. 1. 81 Ibid., f. 10, ap. 144, b. 7,1. 125. 82 Ibid., ap. 154. b. 119,1. 221. 83 Ibid . I 77. 84 Ibid , I, 59. 85 Ibid.. ap. 139, b. 113,1. 12. 86 Ibid., f. 18, ap. 3, b. 20,1.5. 87 Ibid., 1. 7. 88 Ibid., f. 10, ap. 4, b 1,1. 60. 89 Ibid., ap. 105. b. 3.1. 76. 90 Ibid., ap. 4, b. 1,1. 195-196. 91 Ibid., ap. 139, b. 113,1. 57.
56

55

211-asis geleinkeli apsaugos NKVD-MVD kariuomens pulkas

Atskira NKVD kariuomens ris - geleinkeli apsaugos kariuomen - SSRS kurta 1939 m. kovo 8 d. i kariuomen 1946 m. gruodio 7 d. sujungta su svarbi pramons objekt apsaugos kariuomene ir nuo to laiko vadinosi ypa tingai svarbi pramons objekt ir geleinkeli apsaugos MVD kariuomene. Reorganizuota 1951 m. gruodio 7 d. Vis laik buvo pavaldi MVD1. Rusijos platybse geleinkeliai daug kur buvo (ir dabar yra) vienintels susisiekimo li nijos, j apsauga komunistin valstyb vis laik nepaprastai rpinosi. Lietuvoje buvo dislokuotas 211-asis ios kariuomens pulkas. Jis pri klaus 14-ajai geleinkeli apsaugos NKVD divizijai. Po sujungimo i di vizija nuo 1946 m. gruodio 7 d. vadinosi 14-oji MVD kariuomens divi zija, sauganti ypatingai svarbius pramons objektus ir geleinkelius. 1946 m. pulkas susidjo i ei batalion, turjo per 1600 kari. Ifor muotas 1951 m. pabaigoje. Nors divizija vadinosi geleinkeli apsaugos (vliau - ir ypatingai svar bi pramons objekt) divizija, taiau pulko kariai Lietuvoje saugojo vai ri tip tiltus. Lietuvos partizanai smoningai nevykd diversij, ypa ge leinkelyje, kad nenukentt nekalti mons. Okupantai itai inojo, bet strategines vietas saugojo ir i inercijos, ir bijodami, jog tiltai gali bti su sprogdinti kilus kariniam konfliktui su Vakarais. SSRS NKVD vadovyb sakymu Nr. 0054-46 nurod, kad 21 l-ojo P kariai turi bti operatyviai pavalds tiems NKVD organams, kuri terito rijoje jie dislokuoti. Jie turi ne tik saugoti geleinkel, bet ir rengti sekre tus, pasalas, patruliuoti. Tam turi bti panaudotas ir 56-asis Raudonosios vaigds arvuotas traukinys. Pulkas turi kurti savo agentr, palaikyti ry ius su NKGB transporto skyriumi, transporto milicija. sakym pasira J. Bartainas ir 14-osios divizijos vadas gen. mjr. Krylovas2. Nurodymas, kad 211-ojo P kariai turi bti maksimaliai panaudoti j dis lokacijos vietose kovoje su partizanais, kad vietiniai operatyvininkai turi juos traukti savo kov planus, buvo ne vienintelis; toki nurodym bta ir vliau3.
205

14-j MVD divizij 1946 m. sudar 152-asis, 211-asis, 212-asis, 213-asis, 83-iasis pulkai ir keli atskirieji batalionai4. Pastarieji du pulkai - 213-asis ir 83-iasis - buvo iformuoti 1946 m. 1949 m. kovo mn. 14-osios divizijos 211-asis pulkas (vadas - plk. Pimenovas) buvo isidsts Lietuvoje (pulko tabas - Kaune, 1-asis batalionas - Vilniuje, 2-asis - Kaune, 3-iasis - Klai pdoje, 4-asis - iauliuose), 152-asis pulkas - Latvijoje, 212-asis - Balta rusijoje, 106-asis atskirasis batalionas - Karaliauiuje, 536-asis - erniachovske (srutyje), pulko serant mokykla - Vilniuje5. 1946 m. pulko tabas buvo Kaune, l-ojo bataliono tabas - Vilniuje. is batalionas saugojo: 1) Naujosios Vilnios geleinkelio stot - 28 kariai, 2) Vilniaus stoties vandentiek - 17, 3) Vilniaus preki stot - 97, 4) Vilnels 421-ojo km tilt - 12, 5) Neries 452-ojo km tilt - 12, 6) Merkio 28-ojo km tilt - 12, 7) Vesenios 36-ojo km tilt - 12, 8) venionli preki stot - 35, 9) Maros tilt - 12, 10) 404-ojo km tunel - 25, 11) Voks tilt - 12, 12) Dumbls, Spenglos, Merkio 349-ojo km tiltus - po 12, 13) Lentvario preki stot - 28, 14) Kaiiadori preki stot - 35 kariai. l-ojo bataliono 385 kariai saugojo 16 objekt. Panaius objektus sau gojo ir kiti batalionai. 2-asis batalionas bazavosi Kaune, jame buvo 373 kariai, 3-iasis batalionas (328 kariai) - Radvilikyje, 4-asis (193 ka riai) - iauliuose, 5-asis (226 kariai) - Klaipdoje, 6-asis - Kaune (vadino si keli apsaugos batalionu), jame buvo 184 kariai6. I viso pulke buvo 1659 aktyvs durtuvai", t. y. kovins parengties kariai. Dar apie por im t kariki dirbo pulko ir ei batalion tabuose. Tad is ei batalio n pulkas i viso galjo turti apie 2 tkst. kari. Nors pagrindin 211-ojo pulko kari uduotis buvo saugoti tiltus ir preki stotis, retsykiais jie susikaudavo ir su partizanais. Bene didiausias io pulko kari mis vyko garsiojo Merkins turmo metu. Miestel 1945 m. gruodio 15 d. turjo pulti Merkio rinktin, vadovaujama A. Ra manausko-Vanago, o i kairiojo Nemuno kranto jiems turjo talkinti
206

A. Gruausko-Siaubo brys. Kadangi tuo metu Nemunas nebuvo uals, Siaubo brio partizanai kit pus galjo patekti tik per tilt. 17 Nemu no tilt saugani gulos kari, vadovaujami seranto Ivanovo (karininkai tuo metu atostogavo), ginkluoti dviem kulkosvaidiais, sitvirtin dzotuose ir apkasuose, atmu kelias partizan atakas ir nukov maiausiai 6 par tizanus, kuri lavonai liko gulti mio lauke, nes partizanai apaudoma me lauke negaljo j pasiekti. Patys ekistiniai kariai ra, kad jie nuko v 25 partizanus, bet neva j lavonus partizanai nusive. iai gulai po
207

geros valandos mio pagalb atskubjo 5 kariai su kulkosvaidiu i Merkio tilt sauganios gulos. Apie m (r. ekist braiyt schem) 211-ojo pulko tabo virinin kas pplk. Denisenka para 5 puslapi Apraym 14-osios divizijos 211-ojo pulko 6-ojo bataliono, saugojusio plento tilt per Nemun ties Merkine, gulos veiksm, 1945 m. gruodio 15 d. atmuant bandit grups puolim"7. Aprayme pateikiami duomenys apie tilt, gul ir jos ginkluot, apibdina ma padtis prie puolim, kovos veiksm pradia, gulos virininko veiks mai, apraoma kovos veiksm eiga, nuostoliai, ivardijami myje pasiym j kariai. Sprendiant i apraymo, partizanai, matyt, tikjosi, kad karikiai juos praleis Merkin ir jiems nereiks audyti kareivius, nirtingas rus gulos pasiprieinimas sugriov partizan planus, todl miestel turmavo vien Merkio rinktin ir numatyti planai buvo tik i dalies gyvendinti. ekist dokumentuose ufiksuota ir daugiau atvej, kai io pulko kariai da lyvavo tiesioginiuose miuose su partizanais. iaip jau, iskyrus gal tik mint atvej Merkinje, partizanai saugom tilt vengdavo, o per upes persikeldavo lai veliais. 1945 m birelio 11-13 d. Kaiiadori, asli ir iemari valsiuose vyk dant operacij, kurios metu nukauta 5 partizanai, 2 paimta nelaisv ir suimta 10 j rmj, kartu su 266-ojo P kariais dalyvavo ir 211-ojo P padaliniai8. Matyt, anksiau mintas 56-asis arvuotas traukinys ir jame buvusi ma nevrin grup buvo panaudoti kovoje su partizanais 1945 m. rugpjio 28 d. Panevio apylinkse9. Dar didesns 14-osios divizijos pajgos pasi telktos per pirmuosius pokario sovietinius rinkimus 1946 m. vasario 10 d. I. Tkaenkos nurodymu nuo vasario 7 iki 12 d. marrutais VarnaLentvaris-Vilnius, venionliai-Naujoji Vilnia-Turmantas, KaunasKaiiadorys-Lentvaris, Kaunas-Kazl Rda-Virbalis-etokai, PanevysNoreikiai-Radvilikis, Kaiiadorys-Kdainiai-Radvilikis, iauliaiTeliai Maeikiai-Monikis (?) turjo kursuoti septynios arvuotos platformos, kiekvienoje po 30 kari. ios grups turjo dalyvauti operatyvinse-kovinse operacijose alia geleinkelio esaniose vietovse10. 1947 m vasario 15 d. J. Bartainas sakymu Nr. 012 u skming kov su partizanais 1946 m gruodio mn.-1947 m vasario 10 d. apdovanojo io pulko 2-ojo bataliono leitenantus Volik ir Mosejev po 500 ir 400 rb, keturis j. ser antus- po 150 rb, 4-ojo bataliono ltn. ivodorov - 350 rb, serant - 150 rb11. 14-osios divizijos serant mokykla 1949 m. rugsjo 26 d.-gruodio 26 d. vykd specialias uduotis, t. y. kovojo su partizanais. U ger darb J. Bartainas jiems padkojo12. 208

ekistai ne tik visus totaliai sek, bet ir patys buvo sekami. Ne iim tis ir 14-oji divizija. 1947 m. gruodio mn. kontrvalgybininkai ioje divi zijoje turjo 490 agent-informatori, i j 211-ajame pulke - 152. Divi zijoje buvo sekama 30 moni, tariam nipinjimu, antisovietine veikla ir kt13, 1949 m. kovo mn. 14-ojoje divizijoje dirbo 18 kontrvalgybinink, kuriems vadovavo pplk. G. Molodcovas (nuo 1950 m. - pulkininkas). 21-ajame pulke dirbo 4 kontrvalgybininkai14. Kadangi pulko kariai buvo plaiai isimt po Lietuv, reikia manyti, drausm tame pulke nebuvo pavyzdin. Tai i dalies patvirtina emiau pa teikiami duomenys. 1945 m. antrajame ketvirtyje 14-osios divizijos kariai buvo padare 1781 karin prasiengim, i j: 4 pamet ginklus, 21 miegojo poste, 205 savavalikai pasialino i posto, 15 nevykd sakym, 6 vog ka rin turt, 20- asmenin turt, 76 sirgo veneros ligomis, 14 buvo nukau ta savj bei nusinuodijo girtuokliaudami ir t.t.15 1951 m. lapkriio 13 d. J. Bartaino sakymu i 14-osios divizijos jos saugomus objektus perima pertvarkyta sukarintus sargybos brius ir ko mandas apsauga16. 211-ojo pulko iformavimas baigtas 1951 m. gruodio 1 d. Jo kariai perdav sukarintai apsaugai geleinkelyje saugotus 31 objek t, o keli valdybai (USOSDOR) - 13 keli objekt. I pulko toms iny boms perduota 1041 karikis, 16 karinink dar neturjo paskyrimo. Pul ko bazje buvo sukurti keturi sukarintos apsaugos briai, i j du turjo saugoti geleinkelius (dislokuoti Kaune ir iauliuose), treias - keli til tus (dislokuotas Vilniuje), o ketvirtas - Babt radijo stot17. sakym J. Bartainas pasira gavs SSRS MT 1951 m. gegus 6 d. nutarim Nr. 1483-749 ss, pagal kur SSRS MVD kariuomen, saugojusi ypa tingai svarbius pramons objektus ir geleinkelius, iformuojama, o j saugoti objektai turjo bti perduoti ministerij ir inyb sukarintai apsaugai18.

Liubianka VK-KGB. s. 137.

Ibid., b. 72. 1. 11.

2 VRMA, f. 141, ap. 1, b. 51, 1. 21.

3

4 Ibid., f. 26, ap. 1, b. 1, 1. 28. 5 Ibid.. b. 2, 1. 135. 6 Ibid., f. 141, ap. 1, b. 51, 1. 22-26. 7 Ibid., f. 1, ap. 18, b. 101, I 234-239.
8 9

Ibid., b. 76, 1. 16. LYA, f. 1, ap. 3. b. 816, 1. 242.

Ibid., f. 1, ap. 18, b. 39, 1. 30. VRMA, f. 141, ap. 1, b. 84, 1. 20. 12 Ibid., b. 173, 1. 8. 13 Ibid.. f. 26, ap. 1, b. t, 1. 7-19. 14 Ibid., b. 2, 1. 108. 15 LYA, t. 1, ap. 18, b. 102, I. 19. 16 Ibid., f. 141. ap. 1, b. 193, I. 131. 17 Ibid., f. 26, ap. 1, b. 8, 1. 162. 18 Liubianka VK-KGB, s. 66.
11

10

209

NKVD-MVD konvojin kariuomen

ios kariuomens paskirtis - saugoti suimtuosius, nuteistuosius, tremti nius j kalinimo vietose ir juos perveant. Kariuomenei vadovaujanti SSRS NKVD-MVD konvojins kariuomens valdyba veik 1939 m. ko vo 8 d.-1954 m. kovo 16 d. Iki 1939 m. kariuomen jo vidaus kariuo mens sudt. Sovietin valstyb turjo laikyti gausi specializuot ka riuomen, saugani milijonus kalini bei tremtini. Nors ios kariuomens kariai tiesioginse kovose su partizanais ne dalyvavo, taiau jie, saugodami suimtuosius ir kalinius, juos ir tremtinius lyddami kalinimo ir tremties vietas, prisidjo prie bendros represins ekistins kariuomens veiklos, kurios tikslas - palauti pasiprieinim okupacijai ir susovietinti Lietuv. Lietuvoje 1944-1945 m. veik 45-ajai konvojinei divizijai priklauss 159-asis atskirasis batalionas, 1944-1947 m. - 37-ajai divizijai priklauss 240-asis pulkas (divizijos tabas - Minske), 1945 m. lapkriio mn.1951 m. - 48-ajai divizijai (jos tabas - Rygoje) priklauss 132-asis Mins ko Raudonosios vaigds ordino pulkas (suformuotas 1945 m. lapkri io mn. i 132-ojo PP). 240-ojo pulko tabas (vadai - mjr. V. Osetrovas, nuo 1946 m. - pplk. N. Maliutinas) buvo Vilniuje, o 132-ojo (vadai gvardijos plk. A. Chmeliukas, nuo 1947 m. - plk. G. Mormitka) - Kaune. ie pulkai 1946 m. pradioje turjo po 1,5 tkst. kari. 1947 m. sau sio mn. abu pulkai sujungti 48-osios konvojins divizijos 132-j Mins ko Raudonosios vaigds ordino pulk (tabas - Vilniuje). 1951 m. bir elio 27 d. pulkas performuotas 22-j atskirj apsaugos br ir perduo tas LSSR vidaus reikal ministerijos inion. is konvojins apsaugos brys susidjo i dviej divizion, kuriuose 1951 m. spalio mn. buvo 944 kariai1. Be mint pulk, Kaune ir Vilniuje 1944 m. rugpjio mn.-1946 m. sausio mn. dar buvo dislokuotas 223-iasis konvojinis pulkas. Lietuvoje jis buvo ir iformuotas2. I vis i pulk daugiausia yra inoma apie 240-ojo pulko veikl 1941 m. Pulkas pradtas komplektuoti 1.940 m. spalio mn. ir met pa baigoje jau buvo visikai sukomplektuotas. Jam vadovavo mjr. Alekseje210

vas. pulko tabas sikr Vilniuje. pulk siliejus 131-ajam atskirajam NKVD batalionui, j sudar trys batalionai, vienas i j buvo dislokuo tas Gardine, o vienas io bataliono brys - net Lomoje. Pulkas tur jo 1101 kar, i j 88 buvo komunistai (8,8 proc.) ir 641 komjaunuolis (58,2 proc.). Taigi ne maiau kaip 66,9 proc. kari buvo visikai atsida v, kaip jie sakydavo, Lenino-Stalino-Dzerinskio reikalui". Tuo metu jie dirbo tok darb: lyddavo suimtuosius, saugojo kaljimus, palaik re voliucin tvark" miestuose, kur buvo dislokuoti. Per 1941 met trmimus kartu su 226-uoju ir 238-uoju konvojiniais pulkais lydjo tremtinius. Pra sidjus karui, nors daugelis pulko kari buvo ivyk su tremtiniais, i Lie tuvos kaljim mgino iveti kuo daugiau suimtj. Antai iauli kal jim saugoj pulko kariai kalinius ive autobusais, nes geleinkelis bu vo ublokuotas. I Vilniaus kaljim kaliniai sstat buvo veami iki bir elio 23 d. ryto. Kariams vadovavo vyr. ltn. Djakovas. Vilniaus stotyje j pakraut kalini sstat sukilliams jau buvo beveik pavyk ilaisvinti, da lis kalini isibgiojo, pabgo ir pats Djakovas. Tada keturi konvojininkai - serantas Umernikovas, eiliniai Razgoniajevas, Makarovas ir Sergejevas, grasindami ginklu geleinkelio stoties vadovams, i kulkosvaidio apaud bganius kalinius ir gav lokomotyv ive likusius kalinius Gork3. Reikia pridurti, jog prasidjus karui ekistai su kaliniais jga ver si i pafronts rajon ne tiek skatinami sovietinio patriotizmo, kiek gel bdami savo kail, kad tik kuo toliau bt nuo fronto. 1945 m. gegus 1 d. 240-ojo pulko tabas buvo sikrs Vilniuje, 2-ojo bataliono tabas - iauliuose, 3-iojo bataliono - Kaune. Pulko b riai buvo isidst taip: trys briai - iauliuose, po vien - Panevyje, Raseiniuose, Teliuose, Zarasuose, Kybartuose, Marijampolje ir ven ionliuose, du - Tauragje, po keturis - Kaune ir Vilniuje4. 1944 m. NKVD Lietuvoje turjo 11 kaljim (tuo metu kaljimas Nr. 1 buvo Kaune, Nr. 2 ir Nr. 3 - Vilniuje), kuriuos saugojo konvojin kariuomen. Etapu varyti kalinius NKVD kaljimus turjo 240-ojo pul ko kariai, o ten, kur nebuvo pulko gul - milicija5. J. Bartaino 1951 m. birelio 6 d. sakyme Nr. 0032 nurodoma, kad remiantis SSRS MVD sakymu iformuojamas 132-asis konvojinis pul kas, saugojs kaljim Nr. 1 Vilniuje ir kaljim Nr. 3 Klaipdoje. Ka ljimus saugoti pavedama sukarintai apsaugai6. Kad konvojin kariuomen retsykiais kaudavosi su partizanais, pavy ko utikti tik kelet inui. Tai nieko nuostabaus, nes J. Stalino laikais 211

Lietuvoje kaljim ir kalini buvo tiek daug, kad konvojinei kariuome nei darbo uteko. Taigi viename dokumente minima, kad 240-ojo pulko (klaidingai raoma - motoauli pulko) konvojin kuopa 1946 m. lie pos mn. kovsi su partizanais Alytaus apskrityje7. Kitame dokumente paymima, kad 1946 m. vasario 12 d. 25-ojo P kariai su 600 konvojins ir geleinkeli apsaugos NKVD kariuomens kari vykd operacij Ro kikio apskrityje8.

1 E. Grunskis, Lietuvos gyventoji/ trmimai 1940-1941, 1945-1953 metais, Vilnius, 1996.

4 5 VRMA, 6 7 8

Ibid., 1. 54. f. 141, ap. 1, b. 192, 1. 200. Ibid., b. 1. I. 41. LYA, f. 1. ap. 3, b. 1627. 1. 152. Ibid., b. 803. 1. 58.

p. 105-106.
2

RVKA, 1918 1960 meti; archyvini fond RVKA, f. 38099, ap. 1. b. 7, 1. 16.

sraas.
3

Lietuvoje laikinai veik NKVD-MGB kariuomens daliniai

Ms alis pokario metais buvo tapusi tokio masto kovos arena, kad su trauk ir kaimyninse alyse dislokuotus NKVD-MVD-MGB kariuome ns pulkus. Be to, Lietuv atlikti praktikos", t. y. kovoti, suvaiuodavo, ko gero, vis SSRS NKVD-MGB mokykl kursantai. I pradi sovietai, okupav naujas alis, NKVD divizijas idst atsivelgdami alies plot (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje - po divizij, Gudijoje - trys divizijos ir t.t.), bet vliau, ypa pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, pulkai buvo per dislokuoti ir nemaai j ilgiau ar trumpiau pasilikdavo Lietuvoje. Buvo dvi t uklydli" ms alyje buvimo formos. Daniausiai vi sas pulkas, bdamas pavaldus liaudies komisarui J. Bartainui, kovoda vo Lietuvoje. Vliau toks pulkas paprastai siliedavo 4-j D. Antra for ma buvo tokia: kaimyninje ar net tolimesnje alyje dislokuota NKVDMGB divizija ar pulkas kuriam laikui komandiruodavo" Lietuv savo pulk, batalion ar kur kit padalin. Be abejo, Lietuvoje laikinai veikusi ekistins kariuomens dalini buvo daugiau negu ia minima. T dalini ataskaitos plauk j divizij tabus, o Lietuvoje likusiose ekist suvestinse jie minimi tik prabgomis ir, ko gero, ne visi. Daugiausia vairi dalini ir padalini, neeinani apraomus junginius (front unugario apsaugos kariuomen, 4-j divi zij ir kt.), Lietuvoje veik 1944-1946 m., bet kai kurie ms al bda vo permetami net iki 1952 m., kai okupantai galutinai palau aktyv par tizan pasiprieinim. Turdami duomen i Rusijos karo archyvo, inome beveik apie visas NKVD-MVD-MGB vidaus kariuomens divizijas ir pulkus, kur ir kada jie veik. Taiau, neturdami kariuomens vad sakym, neinome, ko kiais tikslais buvo sudaryti, o vliau iformuoti kai kurie pulkai. Vienas i toki pulk, nejusi 4-osios D sudt, nors veik paiame Vilniuje, buvo 266-asis P. Jis sukurtas 1944 m. gruodio mn., iformuotas 1945 m. gruodio mn. Pulko tabas vis laik buvo Vilniuje.

io pulkO, kaip ir vliau j pakeitusio 261-ojo P, du batalionai - 1-asis ir 2-asis - bei spec. dalys saugojo svarbiausius pastatus Vilniuje. Papras tai saugodavo vienas batalionas, o kitas bdavo ekistins vadovybs re zerve. Su partizanais tiesiogiai kovojo tik 3-iasis batalionas1, todl t ko v rezultatai nra spdingi. Antai 1945 m. rugsjo 1-15 d. 3-iasis batalio nas nuveik tokius darbus"2:
Rugsjo 01 02 03
Nukauta partizan Suimta: ryinink 4 3 3 rmj 3 2 2 valg Pasidav partizan 2 2 1 Suimta: partizan 2 2

04
-

05 06 07
3 -

08 09
-

10 11
-

12
-

13
-

14 15 I viso
3

3 1 1 2 5 2 2 1

13 18 1 14

5 dezertyr 1 1 chuligan 7 7 spec. kontingento 1 idavik

17 2 14

85

86 1

Legalizavosi partizan 18 Suimta AK nari 2 2 3 _ 5 _ _ _ 5 _ _ _ 28 2 5

Suimta KR (kontrrevoliucinio) elemento -

Kartais prireikus kov bdavo metamas ir io pulko 2-asis batalionas. Taip vyko, kai t pai met rugpjio 5 d. partizanai Daug valsiuje nu ud 17 okupant rmj ir informatori, Onukio valsiuje t pai nak t - 21. Gen. P. Vetrovas, J. Bartaino pavaduotojas kariuomens reika lams, nutar surengti operacij Onukio valsiuje 266-ojo P 2-ojo bata liono ir I Pabaltijo fronto unugario apsaugos junginio mokomosios ko 214

mandos jgomis, o Daug valsiuje - 3-iojo bataliono jgomis. Nutarta to se apylinkse, kur vykdyti mirties nuosprendiai, i karto suimti visus i nomus partizan rmjus. ekistai man, jog ie mirties nuosprendiai tai atsakas u itremtas partizan eimas3. I ties taip ir galjo bti, nes prie itremiant turdavo bti apiforminami trmimo dokumentai: keli vietos gyventojai pasiraydavo liudijim, kuriame bdavo idstomi tre miamj nusikaltimai". Partizanai be pasigailjimo bausdavo tuos, kurie pasiraydavo tokius dokumentus. vykdius mirties nuosprend ekistai tas vietas mesdavo dideles kariuomens jgas, kurioms bdavo sakyta tol iekoti partizan, kol bus surasti. Tai inodami partizanai kartais per vien nakt vykdydavo kelis ar keliolika mirties nuosprendi. Po toki Baltra miejaus nakt" ekistai neinodavo, kuri pus pulti, kur ir ko iekoti. Matyt, apie 266-ojo P karius Vilniaus operatyvinio sektoriaus virinin ko pavaduotojas mjr. Smirnovas isiunt telegram savo virininkui plk. I. Rudykai. Joje raoma: Rugsjo 12 d. 23 val. pietus nuo almi ri [?] Dainavos apylinkse madaug 90 moni gauja apsupo grup ka reivi ir naikintoj, i viso 14 moni, 3 i j nuud, 1 sueid, vienas prasiver i apsupties, yra iemariuose. Kiti kaunasi. Praau tuoj pat padti - atsiskite kariuomen i Vilniaus"4. Neaiku, kuo tos kautyns baigsi, apie jas duomen nepavyko rasti. Kitame dokumente raoma, kad 50 partizan (o ne 90, kaip telegramoje; ekistai labai danai perddavo partizan skaii, matyt, nordami padidinti savo nuopelnus) buvo ieko ma iki spalio 14 d., bet nepavyko rasti. 266-ojo P 3-iasis batalionas rugpjio antroje pusje veik Daug, Se meliki, iemari ir asli valsiuose, rugsjo mn. - Butrimoni, Bir tono ir Jiezno valsiuose. Prie iformavim 1945 m. lapkriio 5 d. 261-asis P i 266-ojo P perm Jiezno, Birtono, Butrimoni, Stakliki valsi apsaug, o 26Tj-ojo P 3-iasis batalionas gro Vilni5. Lapkriio 14 d. 266-ojo pulko gul Kaiiadoryse, iemariuose ir asliuose pakeit 261-ojo pulko kariai6. Nuo tos dienos vietoj 266-ojo pulko veikia 261-asis, nors iki lapkriio 21 d. naujo pulko vadu lieka senasis - pplk. Gagarkinas, ir tik vliau juo paskiriamas Zakurdajevas. 261-ojo P 2-asis batalionas kr gulas: 2-ojo B tabas, kulkosvaidinink ir ryinink briai, 6-oji auli kuopa - Kaiiadoryse, 4-oji - iemariuose, 5-oji - asliuose7. 338-ojo PP tabas 1945 m. sausio 14 d. buvo Ariogaloje, batalionai bu vo isidst, matyt, netoli Kauno. Lietuvoje veik iki 1945 m. pabaigos, o vliau buvo nusistas euv, ten siliejo 64-j divizij, dislokuot
215

Lenkijoje. Bdamas ms krate, kur laik buvo pavaldus I Pabaltijo fronto unugario apsaugos kariuomenei. Kaip minta, Gudijoje 1945 m. buvo dislokuotos trys NKVD kariuo mens divizijos: 6-oji, 7-oji, 10-oji (6-osios divizijos tabai pokario metais buvo Vileikoje ir Amenoje, divizija suformuota 1942 m., iformuota 1945 m. spalio mn.; 7-oji motoauli divizija su tabu pokario metais Minske buvo suformuota 1942 m, performuota 1951 m. rugsjo 13 d.; 10oji divizija iformuota 1946 m. birel). Vis i divizij dalys ar padaliniai, o 10-oji divizija danai visos sudties (minint i divizij kartais nenuro domi jos padaliniai, ji tiesiog vadinama 10-ja divizija), vis j gyvavimo laik kovojo Lietuvoje, daugiausia jos rytinje dalyje ir Dzkijoje. 10-oji D kartu su I Pabaltijo fronto unugario apsaugos pulkais, 34-uoju MP, 135-uoju P (priklaus, matyt, 6-ajai divizijai, tabas buvo dislokuotas Molodene, Gardine) bei 262-uoju P (neaiku, kuriai - 4-ajai ar 7-ajai- divizijai tuo metu priklaus, tabas buvo Vileikoje; is pulkas 1946 m. kovo 19 d.-gruodio 31 d. priklaus 4-ajai divizijai, buvo dislokuo tas Ukmergje, po to iformuotas) 1945 m. birelio-liepos mn. veik Vil niaus operatyviniame sektoriuje8. ie pagalbininkai" nuo birelio 10 d. iki liepos 18 d. sulaik 749 mones ir nukov 12 partizan9. Per Vilniaus ope ratyviniame sektoriuje (Trak, Vilniaus, Alytaus apskritys) liepos 7-17 d. vykdyt didiul operacij svetimieji" daliniai - 266-asis, 262-asis pulkai bei 10-oji divizija - nuveik dar daugiau: trys I Pabaltijo fronto unugario apsaugos pasienio pulkai nukov 15 partizan, sum 642 mones, o mi nti daliniai - atitinkamai 12 ir 76710. Liepos 10 d. 10-osios D kariai su laik 6 partizanus, 4 rmjus, 6 tartinus asmenis11. 6-osios divizijos 136-asis pulkas (suformuotas 1942 m., iformuotas 1945 m. lapkrit, tabas - Amenoje) 1945 m. sausio 7 d. vykd operacij pietryius nuo Rdnink girios. ios operacijos metu sum 319 besi slapstanij nuo tarnavimo RA, i j 2 nuov12. Be abejo, daugiau ar maiau aktyviai Lietuvos emje kovojo treia Gudijoje dislokuota vidaus kariuomens divizija - 7-oji. Taiau inoma tik tiek, kad jos 287-ojo P 2-asis batalionas Lietuvoje veik 1947 m. kovospalio mn., o visas 284-asis P 1948 m. birel ms alyje vykd specia lias uduotis"13. Kur laik Lietuvoje veik motorizuotasis 34-asis, 262-asis ir 285-asis auli pulkai. Tuo metu jie buvo tiesiogiai pavalds NKVD vadams - pir miausia I. Tkaenkai ir J. Bartainui, o 1946 m. kovo 26 d. traukti
216

4-j divizij. 34-asis motorizuotu pulku buvo iki 1946 m. pabaigos, v liau - paprastas auli pulkas. Iki perklimo Lietuv pulkas priklaus Va kar Gudijoje dislokuotai 10-ajai D (?). Pirm kart dokumentuose is pulkas pamintas 1945 m. liepos 7 d., kai jis, bdamas pavaldus I Pabal tijo fronto unugario apsaugos junginio valdybai, dalyvavo didelje ope racijoje14. 262-asis P, dar priklausydamas Vakar Gudijoje dislokuotai di vizijai, jau kovsi su partizanais Ukmergs apskrityje. trauktas 4-j di vizij, vl buvo dislokuotas ten pat. Iformuotas 1946 m. gruodio 31 d. 285-asis P Lietuv buvo perkeltas i 56-osios divizijos, dislokuotos, ko gero. Vidurinje Azijoje. kurdintas Biruose, iformuotas 1946 m. gruo dio mn. Jo kariai siliejo 353-ij P. 1946 m. antroje pusje Lietuvoje kuriami dar trys pulkai - Alytaus apskrit i Rytprsi perkeliamas 108-asis P, Marijampolje dislokuoja mas naujai sudarytas 353-iasis P, Teliuose - taip pat naujai sudarytas 354-asis P. Daug Lietuvoje nuveik vidaus kariuomens 63-ioji D, tiksliau - trys ios divizijos pulkai. Divizija buvo suformuota Baltstogje 1945 m. sau sio mn. i III Pabaltijo fronto unugario apsaugos 32-ojo MP, 108-ojo PP ir 10-osios divizijos 273-iojo P. i divizija paskui front ne tik perjo Vokietij iki Brandenburgo ems, bet ir atlydjo Soviet Sjung per 300 tkst. vokiei belaisiv. 1945 m. spalio mn., prasidjus keturiasde imtmei ir vyresniojo amiaus kareivi demobilizacijai, i divizij reng tasi permesti Lietuv. Kiekviename pulke numatyta turti po 1550 ka reivi ir 22 tarnybinius unis. Pulkai trauk Lietuv per Rytprsius. Nuo 1945 m. rugsjo 24 d. Karaliauiuje sikr divizijos vadovyb, srutyje i sidst 108-asis P. Spalio 28 d. 32-asis P, o lapkriio 12 d. ir 273-iasis Gdansko vardo P jau buvo Lietuvoje - iauliuose, Teliuose, Tauragje ir Marijampolje. Nors ir papildyti beveik tkstaniu kari i panaikintos 57-osios NKVD divizijos, ie pulkai iki 1946 m. maai tenuveik. Matyt, dl neveiklumo divizijos vadas plk. Ignatovas buvo atleistas i pareig ir j pakeit plk. Babincevas. Nuo 1946 m. sausio mn. divizijos pulkai pra djo aktyviai dalyvauti kovose su ms partizanais. 1946 m. vasar divizi jos vadovyb buvo perkelta Estij, ten ji gavo 138-j ir 260-j P, iki tol kovojusius Latvijoje (divizija galutinai iformuota 1946 m. gruodio mn.; po to Estijoje liko vienas - 260-asis - pulkas), o buv 63-iosios divizijos pulkai - 32-asis ir 273-iasis - siliejo 4-j divizij. 108-asis P taip pat buvo trumpam (1946 m. spalio-gruodio mn.) kurdintas Alytaus ir Lei 217

palingio apylinkse - ten jis sudar septynias gulas, - o vliau performuo tas 562-j atskirj B ir ivyko i Lietuvos15. I. Tkaenka, J. Bartainas ir D. Jefimovas viename i savo rat, konstatav, jog prastai dirbama su legalizavusiaisiais partizanais, tarp vairi inyb bei dalini mini ir 63-ij divizij16. i divizija minima ir kitame t pai asmen pasiraytame do kumente, kuriame raoma, jog 1943 m. vasar partizanai pakeit taktik: neatidav ginkl legalizavosi (minima, jog toki partizan iki 1945 m. pa baigos buvo 40 tkst.), o j branduolys isiskirst maomis grupelmis ir nelegaliai slapstosi 17. Daugiau i dokument inoma apie 273-iojo P 2-ojo bataliono veikl Marijampols apskrityje 1945 m. gruodio 25 d.1946 m. kovo 10 d. 1945 m. gruodio 16 d. bataliono kariai buvo isids t taip: 95 kariai - Kazl Rdoje, 75 - Grikabdyje, 39 - Pilvikiuose, 25 - Vilkavikyje, 15 - Kybartuose. Per mint laikotarp jie nukov 6 par tizanus, sulaik 410 moni, i j net 217 - neva partizan, bet i j pa m tik vien kulkosvaid, 48 autuvus ir 6 granatas18. Apie Latvijoje dislokuotos 5-osios D veikl Lietuvoje inome nedaug. Kai 4-osios D keturi pulkai - 285-asis, 25-asis, 137-asis ir 262-asis1946 m. liepos 10 d. sureng didiul Bir girios ukavimo operacij, 5-osios divizijos kariai sudar utvaras ties Nemunliu (Memeliu, kaip ra ekistai), kad Lietuvos pusje prispausti partizanai nepersikelt Lat vijos mikus19. Nemunlio ilgis su visais vingiais Bir girios ruoe yra apie 40 km. Jei manytume, kad utvarose kariai po du buvo idstyti kas 100 metr, tai tokio ruoo apsaugai reikjo apie 800 kari. 1948 m. gruo dio mn. raytoje ataskaitoje tarp atuoni auli pulk, priklausiusi 4-ajai divizijai, minimas ir 24-asis P, js 5-osios divizijos sudt. is pulkas minimas ir 1949 m. sausio mn. - tada jis efavo" Kretingos ap skrities kolkius20. I to galima daryti ivad, kad 24-asis P, arba, tiksliau, jo padaliniai, emaitijoje kovojo ne vien mnes. Kai 1951 m. baland i 2-osios Lietuvoje dislokuotos divizijos buvo paimti trys pulkai - 25-asis, 137-asis ir 273-iasis - ir perduoti pasienieiams, likus be vidaus kariuo mens plot pasislinko 4-osios divizijos kariai, taiau to, matyt, nepakako, iaurs Lietuv ir emaitij - iauli, Bir, Taurags, Teli apylinkes 1951 m. rugsjo mn. atvyko II skyriaus (buvusios 5-osios divizijos) 3-iojo ir 2-ojo bri apie 300 kari21. Kiek jie Lietuvoje buvo ir k nuvei k - neaiku. 1945 m. gruodio 31 d. (Naujj met ivakarse!) Prien apylinkse Amintos kaime veik jungtinis 3-iosios D 80 kari brys, kuris sulaik 218

4 partizanus22. Atrodo, jog 3-ioji NKVD auli divizija tuo metu buvo dis lokuota Karelijoje. Tad net i tokios tolumos ms al bdavo siunia mi ekist kariai! I Lietuvoje veikusi vidaus kariuomens dali srao inoma, kad m s alyje kur laik veik dar keli pulkai, taiau j veiklos pdsak doku mentuose nepavyko utikti. Antai Kaune (ir, matyt, jo apylinkse) veik 307-asis P, js 23-ij auli brigad. 139-asis P, priklauss Gudijo je dislokuotai 6-ajai D, kur laik veik Vilniuje ir jo apylinkse. Lietu voje 1947 m. veik ir vienas 260-ojo P (i Estijos 1946 m. perkelto Lat vij) batalionas, o 1948 m. jau visas pulkas kovojo ms alyje. Vliau jis buvo grintas Estij, bet 1950 m. jo padaliniai vl buvo Latvijoje23. Do kumentuose minima ir 25-oji D, kurios 8-asis pulkas kartu su stribais 1946 m. kovo 3 d. Valkinink valsiuje sudar operatyvin karin grup. Ta grup myje nukov 4 partizanus24. I kur i divizija - neaiku. Parti zaninio karo laikotarpiu ms alyje galjo bti ir daugiau ekistins ka riuomens dalini bei j padalini. Antai viename gen. M. Bykovskio praneime raoma, jog 1945 m. lapkriio mn. Klaipdos operatyvin sek tori buvo atvyks kakoks 73-iasis P. Detaliau apie visus dalinius, kovo jusius Lietuvoje, bus galima suinoti tik gerokai padirbjus Maskvos ar chyvuose. Lietuv dl vairi prieasi - siekiant sustiprinti karines pajgas, at likti stauot, o gal ir dl kitko - per vis partizaninio karo laikotarp nuo lat buvo siuniami vairi NKVD-MGB mokykl kursantai. 1946 m. pra dioje Alytaus apskrityje, be 34-ojo MP, veik Saratovo karo mokyklos kursantai ir karininkai bei MVD Maskvos karinink tobulinimosi mokyk los klausytojai, laikinai komandiruoti t apskrit25. MVD-MGB Sarato vo mokykla 1946 m. gruodio 22 d.-1947 m. vasario 24 d., t. y. daugiau kaip du mnesius, buvo komandiruota Lietuv, kovojo su partizanais Alytaus ir iauli apskrityse. ios mokyklos medicinos skyrius buvo sik rs Merkinje26. Kaip aikja i 1975 m. rayto pasienio kariuomens mjr. V. Nosovo raporto, jis, bdamas MVD Leningrado mokyklos kursan tu, 1946 m. gruodio 24 d.-1947 m. kovo 1 d., t. y. 66 dienas, Ukmergs apskrityje kasdien kovojo su partizanais. Kiek t emvdist leningradie i buvo - neaiku, tik nurodoma, kad V. Nosovas srae buvo 76-tas27. Ki tame rate nurodoma, jog ta pati ar kita SSRS MVD Leningrado karo mokykla ms krate buvo 1947 m. sausio 5 d.-vasario 11d. Per t laik vykd 60 ekistini karini operacij, i j Panevio apskrityje - 20, K 219

daini - 19, Ukmergs - 21. I viso buvo atvyk 570 kursant, i j Pane vio apskrityje dislokuota 218, Kdaini - 174, Ukmergs - 174. 1947 m. vasario 1-11 d. kursantai buvo isidst gulomis ir saugojo rinkim apy linki bstines28. 1947 m. sausio mn. Kupikio valsiuje veik MVD Ordonikidzs karo mokyklos 3-iasis divizionas. Mokyklos kursantai sausio 22 d. suaud niekuo dtus Kupikio valsiaus Didiagrai kaimo gyven tojus P. Kibur, Juknevii ir Skar. Nusikaltimas vykdytas sakius ios mokyklos partins organizacijos sekretoriui j. ltn. J. Terechovui29. Be abejo, Lietuvoje veik ir ypatingosios paskirties briai. Visa NKVD-MVD-MGB vidaus kariuomen buvo ypatinga, tai, k ji dar, buvo vardijama kaip specialios uduoties vykdymas". Taip bdavo vadi nama ginkluota kova su ms partizanais bei teroro akcijos, tokios kaip trmimai. Taiau ir ioje kariuomenje bdavo atrenkami kariai ir i j suformuojami ypatingi specials padaliniai. Vliau Sovietijoje jie virto specnazu ir OMONu. K tie briai veik partizaninio karo laikotarpiu, galima tik splioti, nes apie juos dokument nerasta; be abejo, tai buvo teroristiniai briai. Viename dokumente raoma, kad F. Judinburas 19451946 m. buvo SSRS NKVD ypatingosios paskirties brio virila ir 1945 m. dviem mnesiams buvo komandiruotas Lietuv30. Kad toks brys priklau s 36-ajam motoauli pulkui, mini prof. H. Struodas. Sis brys 19441951 m. veik Latgaloje ir Rygoje, vadinosi ypatingosios paskirties ypa tingja komanda"*. 1951 m. ioje komandoje buvo 315 kari31. Minima, kad 1949 m. pradioje Kaune stovjo 3-iasis atskirasis specialus divizio nas32. Nuo kada iki kada is divizionas buvo Lietuvoje, k veik - neai ku. Specialius divizionus turjo pasienieiai (j Lietuvos pasienio apygar doje buvo du). domu, kad viena NKVD divizija - 57-oji - buvo suformuota Lietuvoje (aiku, ne i lietuvi), bet ji Didiosios Lietuvos ir Klaipdos krato nio kojimuose nedalyvavo. Divizijos tabas kurtas 1944 m. pabaigoje, o trys pulkai - 369-asis, 370-asis ir 371-asis- suformuoti 1945 m. sausio mn. Gaiin poligone. Po to divizija buvo nusista Rytprsius, kur kartu su kitomis NKVD kariuomens dalimis bei RA daliniais kankino ir teroriza vo vokieius bei vietos gyventojus. udyns ir teroras buvo toks baisus, kad visi to krato lik gyvi gyventojai pabiro po vairias alis, daug j duoneliaudami pokario metais trauk ir per Lietuva. Ta divizija, matyt, atlikusi savo darb", gyvavo tik iki * Osobaja komanda osobovo naznaeni1945 m. spalio mn. ir buvo iforja, OKON,\
220

muota. Divizijos tabas buvo sikrs srutyje, vliau - Karaliauiuje, jos 369-ojo SP tabas buvo Tilje, 270-ojo - srutyje, vliau Gumbinje, 371-ojo - Rastenburge33. Ne visose savo ekistins veiklos srityse susigaud ir patys saugumie iai. Matyt, tarp daugybs kariuomens veikl atspindini dokument pradingdavo ne tik pavieni moni, bet ir itis ekistini grupi doku mentai. Antai 1982 m. LSSR KGB kreipsi pasienio kariuomens mjr. A. Sujevas, jis teig, kad su grupe Takento ekist 1948 m. vasario i pabaigoje buvo komandiruotas kovoti su partizanais irvint rajone, ten ibuvo iki 1948 m. gegus 4 d. Jam buvo atsakyta, kad duomen apie tos ekistins grups buvim Lietuvoje nerasta34. S. Bajarkinas 1983 m. ra LSSR KGB, jog jis 1945 m. sausio-spalio mnesiais tarnavo kulkosvaidi ninku 253-iajame auli atsarginiame pulke ir danai dalyvaudavo miuo se su partizanais. Jam i KGB kadr skyriaus atsakyta, kad toks pulkas kovose nedalyvavo35. Taigi istorikams dar teks padirbti norint isiaikinti, kokie soviet da liniai niokojo Lietuvos em.

LYA, f. 1, ap. 18, b. 101. 1. 2. Ibid., 1. 15-27. 3 Ibid.. 1. 1. 4 Ibid., b. 100, 1. 71.
2
5

19 20 21 22 23 24 25

Ibid., ap. 3, b. 1045. 1. 76.

LVOA. f. 1771, ap. 190. b. 7, 1. 13. LYA, f. 1. ap. 3, b. 829. I. 34.

Ibid., b. 739, I 1.

Ibid., 1. 91.

Ibid., b. 101, 1. 42. 7 Ibid. 8 Ibid.. b. 99, 1. 262. 9 Ibid., b. 97, 1. 63. 10 Ibid.. 1. 64. 11 Ibid., ap. 3, b. 810, 1. 218. 12 Ibid.. b. 807. 1. 12. 13 RVKA, f. 38650. ap. 1, b. 313, 1. 14. 14 LYA, f. 1. ap. 18. b. 97. I. 57-69. 15 Genocidas ir rezistencija. Nr. 1. p. 177 178. 16 LYA, f. 1, ap. 18, b. 4, I 206. 17 Ibid.. b. 41. I. 10-15. 18 Ibid.. b. 25, 1. 21. 25.

Genocidas ir rezistencija. Nr. 1, p. 181. LYA, f. 1, ap. 18, b. 24, l. 240.

Ibid., ap. 3, b. 244. 1. 174.

26
27 28 29 30

VRMA, f. 10, ap. 144, b. 7, 1. 73-75.

Ibid., ap. 105, b. 3, 1. 1. Ibid., ap. 154, b. 119, 1. 13. J

LVOA, f. 1771, ap. 10, b. 293, I. 50. VRMA, f. 10, ap. 10, b. 100, I. 193. 31 H. Slrods, Latvijas nacionla partiznu kar, 1944-1956, p. 316. 32 LVOA, f. 1771, ap. 190, b. 7, 1. 15. 33 RVKA, 1918-1960 met archyvini fon
d sraas.
34 35

VRMA, f. 10, ap. 139, b. 113, 1. 192.

Ibid., ap. 144, b. 7, 1. 4.

221

Raudonosios armijos kariai kovose su partizanais

Partizanai stengsi nestoti kautynes su vidaus kariuomene. Dar labiau jie veng liesti Raudonosios armijos dalinius. Taiau RA daliniai, ypa Ant rojo pasaulinio karo metu, savo vadovybs nurodymu dalyvaudavo tiek va lant i ufronts vadinamj nusikalstam element", tiek kovose su par tizanais. Kad RA daliniai privalo kovoti su ms partizanais, aikiai nurodyta Baltarusijos ir Lietuvos karins apygardos vad 1945 m. kovo 27 d. saky me kariuomenei. io sakymo preambulje raoma, kad Vakar Gudijoje ir Lietuvoje yra partizan dalini, bet RA daliniai su jais kovoja chaoti kai, savo veiksm nederina su NKVD organais. sakym sudaro penki straipsniai, treiasis skamba taip: gul virininkams, miest komendan tams, jungini ir dalini vadams savo dislokacijos vietoje ivalyti minimali 10 km zon ir nuolat j stebti. Kad bt surasti banditiki elementai, de zertyrai, sistemingai ir organizuotai ne reiau kaip 2 kartus per mnes vykdyti gaudynes, iuo tikslu pasitelkti kuo daugiau karini dalini ir stai g, suderinti savo planus su partiniais, sovietiniais ir NKVD organais. Nuolatinje parengtyje laikyti ginkluot komand (dalin), galini greitai pasirodyti ir veikti ten, kur prireiks"1. is sakymas RA dalims suteik tei sin pagrind veikti prie partizanus. Neatrodo, kad frontininkai versi dalyvauti enkavedist rengiamose taiki moni skerdynse ir rizikuoti sa vo gyvybmis (norint RA dalin panaudoti kovose su partizanais, reikjo gauti Generalinio tabo sutikim), taiau retsykiais, tiek prie pasirodant iam sakymui, tiek ir vliau, didesni ar maesni RA daliniai kovsi su partizanais. Kaip matyti i LSSR NKVD OBB virininko pavad. pplk. Vasiljevo 1945 m. balandio 16 d. praneimo J. Bartainui, kai ilavoto, Iglikli ir Gudeli apylinkse (Marijampols aps.) balandio 12-15 d. buvo vykdo ma operacija, kurioje dalyvavo 1000 pasieniei, ekistams nepavyko j traukti 14-ojo auli korpuso, kuris tuo metu bazavosi Marijampols ap222

skrityje. Pasak ekisto, tai vyko todl, kad dalyvauti operacijoje korpu so vadovybei udraud Raudonosios armijos Generalinis tabas"2. Kad ekistai vis laik stengsi kovai su partizanais pasitelkti RA da linius, rodo I. Tkaenkos ir NKVD kariuomens Pabaltijo apygardos va do gen. mjr. Golovkos 1945 m. lapkriio 3 d. pasiraytas sakymas NKVD kariuomenei auli pulk vadus skirti operatyvini sektori virinink pavaduotojais kariuomens reikalams. io sakymo antrojo paragrafo ant rame skirsnyje raoma, kad tie pavaduotojai turi dmesyje (imejut vvidu) Raudonosios armijos dalinius, esanius savo sektoriaus teritorijoje, ir su jais organizuoja sveik kovojant su banditizmu ir palaikant revo liucin tvark"3. RA daliniai kovoje su partizanais buvo panaudojami ir karui pasibai gus, nes dar metus - iki 1946 m. liepos mn. - Lietuvoje buvo karo pad tis. Esant karo padiai, bet kuris karinis dalinys galjo bti siuniamas karines operacijas; btent tokios buvo operacijos prie ms partizanus. Siekdami RA dalinius traukti partizanin kar, ekistai turjo dar vien svert. Kiekviename RA dalinyje buvo ekist, Smero" kontrval gybinink, kurie, bdami pavalds vyriausiesiems ekist organams, noriai paddavo savo kruvinos gildijos nariams. Kai buvo organizuojamas anks iau mintas partizan puolimas Marijampols apskrityje ir ekistams ne pavyko gauti 14-ojo auli korpuso paramos, jiems sutiko padti 13-ojo prielktuvins gynybos kariuomens korpuso Smero" virininkas pplk. Sinievas, adjs atsisti iki 200 kari4. ekistai naudodavosi kiekviena proga traukti ir RA dalinius kov su partizanais. Tai gerai matyti ir i I. Tkaenkos 1945 m. prie spalio ventes (tiksli data nenurodyta) operatyvini sektori virininkams ra yto rato apie tai, kad artjant mintoms komunist ventms visuose didiuosiuose Lietuvos miestuose esanioms Vakar fronto prielktu vinms dalims fronto vadas gen. plk. uravliovas ir io fronto Smero" virininkas plk. Lesnovas sak sukurti i kariki operatyvines grupes, kurios padt likviduoti partizan brius. I. Tkaenka nurodo: 1) susi siekti su fronto Smeru" ir pasikeisti informacija; 2) prireikus sudaryti bendras operatyvines grupes partizan briams sunaikinti; 3) prayti skirti automatinink veni eisenoms apsaugoti ir patruliuoti; 4) tartis dl sulaikyt moni5. Taigi ms partizanai, ypa prie komunist ven tes, galjo laukti ne tik ekistins kariuomens gul, bet ir RA kari ki smgi. 223

Du didiuliai ufronts valymai, kuriuose dalyvavo daug RA dali ir kurie ufiksuoti dokumentuose, vyko dar frontui esant Lietuvoje. Pirma sis valymas vyko 1944 m. rugsjo 1-6 d., kai frontas keliems mnesiams buvo sustojs emaitijoje. Tada RA vadovyb, nurimus fronto miams (vokieiai jg teturjo tik nedideliems kontrpuolimams, o rusai kaup j gas), dal dalini atitrauk nuo fronto ir visk pakeliui kratydami (mikus, sodybas, miestelius ir kt.) pasislinko i vakar rytus apie 50-70 km, o to liau iki sienos su Gudija valym ts NKVD daliniai6. Antras didelis Lietuvos valymas vyko 1944 m. gruodio 1-10 d., jame kartu su NKVD kariuomene taip pat dalyvavo daug RA dalini. Opera cijoje dalyvav ekistai ir kariai slinko taip pat i vakar rytus nuo pa jrio (tuo metu frontas Lietuvoje laiksi tik ties Klaipda) iki Kauno ir Kdaini ruoo7. (Plaiau apie iuos valymus raoma skyriuje apie III Bal tarusijos fronto unugario apsaugos NKVD kariuomene). Tiesiogini RA dalini ir partizan susidrim ekist dokumentuo se ufiksuota ne tiek daug. Yra inoma, kad RA 208-asis atsarginis pul kas 1944 m. rugsjo 18-19 d. ukavo mik 15 km iaurs rytus nuo Vilniaus. To ukavimo metu kariai sum 141 mog, i j vliau 74 pa leido, 11 atidav NKVD, 55 atsived pulk8. Kai 120-130 partizan brys Lelekanco (Lelikoni?) apylinkse, 28 km pietryius nuo Uk mergs, kovsi su Giedraii stribais, netiksliais duomenimis", buvo nukauta 18 partizan. Strib nukauta 4, tiek pat ir sueista. Partizanai pasitrauk Adamavo (?) pus, 30 km nuo Ukmergs. Juos persekioti 1945 m. kovo 19 d. msi 137-ojo P 2-osios auli kuopos 50 kari, va dovaujami kuopos vado ltn. Sidoroviiaus, ir 53-iojo atsarginio pulko 60 kari. Pastarieji atvyko i Ukmergs9. 1945 m. rugpjio 6 d. vykdant operacij dabartinio Prien rajono teritorijoje dalyvavo 2350 NKVD kariuomens kari; jiems talkino, sudar utvar Main kaimo, Prie n, Balbierikio ir Mock kaimo ruoe, Prienuose dislokuotas RA 22-asis P (visas pulko pavadinimas sunkiai iifruojamas - GVOLSP (rus k.))10. Kai 1946 m. vasario 12 d. 268-asis P vykd operacij prie partizanus Kauno apskrities Vaivydavos mike, jam taip pat talkino RA daliniai11. Bene didiausias RA dalini nuopelnas" kovoje su partizanais buvo tas, kad jie saugojo rinkim apylinkes. Partizanai, bdami Nepriklausomy bs idjos skelbjai ir saugotojai, prieinosi kiekvienai sovietinimo ar nu tautinimo apraikai. Ypa smarkiai buvo prieinamasi sovietiniams rinki 224

mams, o vliau - kolki krimui. Rinkimais okupantai tarsi pagrind tei sin Lietuvos pavergim, kolkiais - ekonomin. Smarkiausiai buvo prieinamasi 1946 m. vasario 10 d. vykusiems rin kimams. Tam buvo kelios prieastys: pirma, buvo renkamas ne Lietuvos organas, o SSRS Aukiausioji Taryba ir tais rinkimais tarsi norta teisinti okupacij; antra, tuo metu partizanai buvo labai stiprs, o ms mons dar nelabai okupant ivarginti, ir treia, tai buvo pirmieji rinkimai antr kart okupavus Lietuv. Beje, tai, kad i rinkim rezultatai buvo suklas toti, galima dokumentaliai rodyti (to jau nemanoma padaryti kalbant apie kitus soviet organizuotus rinkimus). Mat tiek prie rinkimus, tiek po rinkim okupantai ir kolaborantai buvo gerokai sutrik ir todl ne visk variai" atliko. Bet mus kart domina, kiek prie i, taip pat ir kit rin kim stmimo" yra prisidj RA daliniai. Tiems pirmiesiems rinkimams aptarnauti", neskaitant ginkluot aktyvist bei milicinink, buvo skirta 21 tkst. kari - RA, NKVD kariuomens, operatyvinink bei strib. Su skirstyti grupes po 8-12 moni, jie saugojo kiekvien Lietuvoje buvu si rinkim apylink (iskyrus penki miest, kur jas saugojo milicija). Viename i Lietuvos ekist vad - I. Tkaenkos, J. Bartaino ir D. Je fimovo - rat sakoma, kad tarp t 21 tkst. kari 4342 buvo i RA da li12. Tuo tarpu kitame rate Pabaltijo karins apygardos tabo virininkui gen. ltn. Vakeviiui (rat patvirtino apygardos vadas armijos gen. I. Bag ramianas bei Karo tarybos narys gen. ltn. Rudakovas) nurodoma, jog rin kim bstinms saugoti turi bti skirta 3710 kari13. Gali bti, kad mario netin Lietuvos valdia papra skirti papildomai kari ir jie buvo paskirti. Pagal t rat rinkim bstinms saugoti skyr kari tokios dalys:
Karins dalys 16-oji lietuvikoji divizija 21-oji artilerijos divizija 35-asis PAL (?) 51-osios gvardijos divizijos 154-asis P 332-oji D 46-oji gvardijos D 119-oji gvardijos D 71-oji gvardijos D 9-oji gvardijos D 166-oji D I viso gulos 97 27 23 9 27 13 33 38 50 47 364 | Kariai 970 270 250 90 270 130 380 380 500 470 3710 Apskritys Rokikio. Bir, Panevio, venioni. Trak Ukmergs Kdaini Jonikio iauli Kretingos Taurags Kauno Marijampols. Vilkavikio Lazdij, Vilkavikio

225

Taigi tuo metu Lietuvoje buvo maiausiai devynios RA auli divizijos ir keletas pavieni pulk. O tai - apie 40-60 tkst. kari. is sraas tik riausiai neisamus, nes yra inoma, kad 1945 m. spalio mn. alinink apylinkse buvo isidsiusios kai kurios 48-osios divizijos dalys14, o Vil niaus apylinkse - 50-oji auli atsargin divizija. Be to, Lietuvoje buvo gausu karini aerodrom. Pagrindin okupant jga ir buvo tokia kari gausyb, o ne tie 1520 tkst. ekistini kari. Turdami tvirt karinj unugar, okupantai ir kolaborantai jautsi saugiai, bent miestuose, ir galjo ramiai vykdyti sovie tinimo bei rusinimo darbus. Nors RA divizijos tiesioginse kovose su par tizanais ir nedaug dalyvavo, taiau jos buvo vienas i lemiam veiksni pavergiant Lietuv. Vis dlto RA daliniai vienu atvilgiu pasitarnavo ir partizanams: i ru s kariki nesunkiai, danai net u namins butel, buvo galima sigyti ginkl, kurie daniausiai patekdavo partizan rankas. Daug vokik gin kl, ypa pistolet, Lietuv atve Vokietijoje pabuv daliniai. Vilniaus operatyvinio sektoriaus virininkas plk. I. Rudyka I. Tkaenkai ra, kad Alytaus valsiaus vykdomojo komiteto pirmininko pavad. Sidoris i kari ki 1945 m. liepos mn. u 600 rb nusipirko TT pistolet, tais pat me tais Alytaus Osoaviachimo pirmininko pavad. ukauskas Parabelium pirko u 200 rb, o broliai ambos - Aleksandras ir Albinas - po Parabe lium u 1000 rb15. A. Skakauskas 1945 m. vasar eduvoje sigijo du pistoletus - vien u pus, kit u litr namins. U. Aberaviius pirko au tuv Panevyje, vliau j perdav partizanams. J. Ramoka Panevyje i kariki u degtin sigijo nagan16. Matyt, ginkl pardavimas tarp kariki buvo toks danas reikinys, kad I. Tkaenka 1945 m. spalio 24 d. rate Nr. 61 operatyvini sektori viri ninkams ra: Turimais duomenimis, kai kuriose apskrityse buvo atvej, kai RA kariai gyventojams u degtin ir produktus pardav ginkl, o ie vliau atiteko banditams. Praau Jus visuose apskrii ir miest NKVDNKGB skyriuose ir milicijoje surinkti konkrei mediag apie tokius fak tus ir praneti man iki lapkriio 3 d. spe[cialiu] praneimu"17. Kad partizanai neretai i RA kari pirkdavo ovini ir ginkl, usime na ir ne vienas partizanas (kitas amunicijos papildymo altinis buvo stri bai). Antai P. ernius-pokas i imoni girios teigia, kad ovinius rus kariai atvedavo veimais. Kart A. Starkus-Mont (Algimanto apygardos vadas, uvo 1949 m. spalio 31 d.) Butn kaime sutar su kariais, kad ie
226

atvei du kulkosvaidius ir ovini. Kariai atve adtus kulkosvaidius, taip pat du automatus ir tris des ovini18. Beje, visai taip pat, tik dides niu mastu, rus kariai pardavinjo vairius ginklus enijos kare. Kai ku rios rus kari tradicijos yra nepaprastai gajos.

1 A. Anuauskas, Lietuvi tautos sovietinis naikinimas J940-J9S8 metais, p. 222-223.

10 11 12

Ibid.. b. 7/13, I. 207. Ibid., b. 803. 1. 58. Ibid., ap. 6. b. 663, 1. 154.

2 LYA, t.
3 4 5 6 7 8 9

1, ap. 3, b. 2134, 1. 56.

Ibid., ap. 18, b. 64, 1. 121. Ibid., ap. 3, b. 2134, 1. 56. Ibid., ap. 18, b. 1/4, I. 109. Ibid., ap. 3, b. 799, 1. 289-292. Ibid., b. 801, I. 92. Ibid., b. 681, I. 21. Ibid., b. 813, 1. 142.

13
14 15 16 17

LVOA, f. 1771, ap. 9. b. 267, I. 15-18. LYA, f. 1, ap. 18, b. 69. 1. 64.
Ibid . I. 91. Ibid.. b. 24. 1. 78. Ibid., b. 1, 1. 51.

18

Auktaitijos partizan prisiminimai,

1. 327.

15*

NKVD 4-osios auli divizijos veiklos Lietuvoje pirmasis periodas (1944-1946 m. kovo mn.)

Su ios NKVD-MVD-MGB divizijos veikla susijs visas partizaninio karo laikotarpis (1944-1953 m.). Divizija Lietuv atvyko i Krymo 1944 m. rugpjio 1 d., taigi dar nevisikai okupavus Lietuv, ir ibuvo joje iki par tizaninio karo pabaigos. 1949 m. pabaigoje divizija padalyta pusiau - 2-j ir 4-j - divizijas, o 1951 m. rugpjio mn. pakeit pavadinim. 1944-1945 m. ne ios divizijos pulk veikla Lietuvoje buvo lemiama: ta da po ms al siautjo gauss pasienio briai ir front unugario apsau gos NKVD pasienio pulkai. Taiau nuo 1946 m. pradios 4-oji divizija ta po pagrindine ginkluota jga, kovojusia su ms partizanais. Divizijos vado pareigas ilgai (iki 1950 m.) jo gen. mjr. P. Vetrovas (iki 1943 m. spalio - pulkininkas), todl i divizija neretai vadinama Vetrovo divizija". Pats ios kraugerikos divizijos vadas buvo nepaprastai nuomus ir iaurus. Sprendiant i jo kalb bei veiksm, tai buvo tikras ekistas stalinietis, be paliovos mygs savo valdinius daugiau udyti, suiminti, klastauti. Iki paskiriamas divizijos vadu, 41 met pulkininkas P Vetrovas (gene rolo laipsn gavo prajus dviem savaitms po paskyrimo) yra buvs pulko vadu, divizijos tabo virininku. Pirm kart Lietuv P. Vetrovas atvyko Antrojo pasaulinio karo ivakarse ir buvo Pabaltijyje dislokuotos NKVD 22-osios motoauli divizijos tabo virininku. Prasidjus karui, kovsi prie Rygos. Prie Talino buvo sueistas. I naujo okupavus Lietuv, iki karo pa baigos jo Vilniaus gulos virininko, kur laik - ir Vilniaus komendan to pareigas. 1944 m. vasario 23 d.-kovo 6 d. trm enus ir inguus, per dvi savaites Kazachstan ir Kirgizij itrm daugiau nei pus milijono moni. Tremiama buvo nepaprastai iauriai ir klastingai. U trmim P. Vetrovas apdovanotas Raudonosios vliavos ordinu. Vliau jo vadovau jama divizija nuo 1944 m. gegus 18 d. i Krymo Sibir ir Vidurin Azi j itrm 188 tkst. totori ir 27 tkst. graik, bulgar, armn1. Beje, su dvejinus pareigas P. Vetrovas buvo ir Lietuvos SSR NKVD kariuomens 228

vyresnysis virininkas2, t. y. J. Bartaino, o vliau LSSR MGB ministr pavaduotojas kariuomens reikalams. NKVD 4-oji divizija kurta 1943 m. spalio 10 d. Divizijos krimo pir mj metini proga P. Vetrovas kreipsi LSSR vyriausyb praydamas apdovanoti tuos fronto nemaiusius ekistinius kareivas. Savo prayme va das ivardijo divizijos kari nuopelnus. Per metus divizija: sulaik nip ir prieo statytini - 178, tvyns idavik - 208, dezertyr - 1207, marodie ri - 756, vengiani tarnybos RA - 3265, atsilikusi nuo savo dali2157, be dokument - 21 032, reimo lauytoj - 1744, ijusi i apsup ties ir patekusi nelaisv - 1257, neatidavusi radijo imtuv - 26, vokie i - 627, rumun - 124, spekuliant - 80. Sunaikino bandit", t. y. partizan - 125, sum - 769. Perkelta spec. kontingento", t. y. itremta 90 227. I viso - 139 082 mons. U iuos darbus" P. Vetrovas pra apdovanoti tuo metu Lietuvoje buvusius 557 divizijos karininkus, 1140 serant, 2442 eilinius, i viso4139 karikius3. P. Vetrovas A. Sniekui adresuotame rate ne tik ivardijo tuos paius duomenis, bet ir gyrsi, kad jo divizija vykd dvi vyriausybs spec. uduotis", t. y. dalyvavo tremiant enijos-Inguijos ir Krymo gy ventojus. Todl, ra generolas, mintam skaiiui kari praau Js nu rodymo skirti amerikiei dovan"4. Kad bt amerikieiai inoj, kam ir u kokius nuopelnus" teko j dovanos! Beje, ekistai visada pasiimdavo tai, kas vertingiausia. Ir antrj divizijos metini proga jau pats I. Tkaen ka 1945 m. rugsjo 29 d. kreipsi A. Sniek praydamas apdovanoti 600-700 labiausiai nusipelniusi ekist kari. Jis pra nurodyti preky bos komisarui Augustinaiiui skirti jiems bat, kostium, laikrodi, skus tuv, papiros ir kt.5 Karo metu divizijos kariai daugiausia kovojo su ginklo broliais - suvar gusiais, apsuptyje buvusiais, i nelaisvs besiverianiais kariais, su karo su maityje be dokument besiblakaniais monmis bei tremiamais vaikais ir moterimis (tuo metu daugelis totori, en ir ingu vyr kovojo fronte rus kariuomenje). Beje, i anksiau mint 139 tkst. ios divizijos sulai kyt ar net nuaut moni ne maiau kaip 22,6 tkst. buvo i Lietuvos6. Divizijos veikl Lietuvoje galima suskirstyti tris periodus: pirmasis 1944 m. rugpjio 1 d.-1946 m. kovo 20 d. (iki pastovi ekistins kariuo mens gul krimo apskrii ir daugelio valsi centruose), antrasis nuo 1946 m. kovo 26 d. iki 1949 m. pabaigos (iki divizijos padalijimo 2-j ir 4-j divizijas) ir treiasis - veikla po io padalijimo.
229

Pirmajam divizijos veiklos periodui bdinga tai, kad 4-5 ios divizijos pulkai veik kartu su III Baltarusijos, I Pabaltijo (nuo 1945 m. rugpjio 19 d. - I Ukrainos) bei Leningrado front unugario apsaugos NKVD ka riuomene, sudaryta i pasienio pulk. ios kariuomens dalys Lietuv si ver truput anksiau negu 4-oji divizija, nes slinko tuoj u fronto linijos. III Baltarusijos fronto ekistai kariai Lietuvoje pasirod 1944 m. liepos 15 d. Visi ufronts ekistai kariai (iskyrus 220-j PP, likus Alytaus ap skrityje) 1945 m. vasario mn. buvo perkelti Rytprsius daryti tvarkos". Taiau jie ne tiek iekojo likusi vokiei kari ir valgybinink, kiek su dar tokias baisias slygas vokieiams civiliams, kad ie buvo priversti bg ti i savo krato. Soviet vadai toleravo vokiei moter prievartavim, turto naikinim ir gadinim. ios ir kitos soviet kari barbarikos prie mons sukl masines vokiei saviudybes7 ir masin bgim; tkstaniai vokiei moter su vaikais elgetaudami klaidiojo Lietuvos keliais. Ryt prsiuose bta ir kanibalizmo atvej. 1945 m. birelio viduryje pasienio pulkai vl buvo grinti Lietuv ir joje ibuvo iki spalio pradios. Unugario apsaugos jungini vadai veik turdami divizij vad teises; NKVD kariuomens auli pulkai j veikimo zonose bdavo jiems paval ds. Pasienio pulkai gal ir nebuvo verlesni ir ne gailestingesni u auli pulkus (prieingai, ie kartais buvo veiklesni u pasienieius), taiau b dami judrs, neturdami pastovios bazavimosi vietos gauss pasienio pul kai Lietuvai padar daugiausia alos 1944-1945 m. Vis dlto ir 4-oji D tuo laikotarpiu nemaai nuveik. 1945 m. vasariobirelio mn. ir 1945 m. spalio-1946 m. kovo mn. kovoje su partizanais ir ms monmis ji buvo pagrindin okupant jga. Tiesa, tuo metu Lietu voje veik ir 4-5 pasienio briai, kurie ir sien saugojo, ir su partizanais kovojo, buvo 8-10 tkst. strib, apie 4 tkst. milicinink, 14-osios divizijos 211-asis geleinkeli apsaugos pulkas, du trys konvojins kariuomens pul kai ir pagaliau apie deimt reguliariosios Raudonosios armijos divizij. 4-osios D pulk dislokacija. Tik atvyk Lietuv, divizijos pulkai 1944 m. rugpjio 1-15 d. isidst taip: 137-asis - iauli ir gretimose apskrityse, 298-asis - Kauno ir gretimo se apskrityse, 25-asis - Vilniaus ir gretimose apskrityse, 261-asis - Pane vio ir Utenos apskrityse8. Tuo metu Lietuvoje veik ir 266-asis P, nepriklauss 4-ajai divizijai. Nors pulkai buvo isisklaid beveik po vis Lietuv, prireikus vien viet bdavo sutraukiami vairi pulk padaliniai. Taip buvo 1945 m. ko 230

vo mn., kai Kauno apylinkse veik 25-ojo, 137-ojo ir 298-ojo P pada liniai9. 1944 m. gruodio 11d. divizijos vado pavaduotojas plk. A. Solomatinas ir 1. e. tabo virininko pareigas mjr. Morozovas koviniame praneime (bojevoje soobenije) S. Kruglovui ra, jog vykd jo 1944 m. gruodio 6 d. sakym dl perdislokavimo. Divizijos pulkai sikr taip: 25-asis P - venionyse, 137-asis P i Panevio persikl Uten, 261-ojo P 1-asis B sikr Biruose, 2-asis - Rokikyje, 3-iasis bata lionas i iauli keliasi Birus, 298-asis P gruodio 9 d. sikr Ukmergje10. 1945 m. sausio 1 d. 25-asis P i venionli perkeliamas Vilni ir sausio 3 d. jau veikia Rdnink girioje, 137-asis lieka Utenoje, 261-asis Biruose, 298-asis - Ukmergje11. Sausio 13 d. daliniai buvo isidst ir veik taip: 25-asis P su 1-uoju B ir tabu bei specialiais padaliniais - venio nyse, 2-asis B - venionliuose, 3-iasis - Pabradje. 137-asis P i Rokikio gro Uten, ankstesn dislokacijos viet. 261-asis P operacijas vykd Rokikio apylinkse, po to gro dislo kacijos viet Biruose. 298-asis P veik Trak apskrityje12. J. Bartaino 1945 m. sausio 20 d. sakymu Nr. 005 divizija perdislo kuojama: 1. 25-ojo P tabas, specials daliniai - Trakus, 1-asis batalionas - venionis, 2-asis - aslius (jo 4-oji kuopa - iemariuose), 3-iasis - Rdikes (jo 8-oji kuopa - Eiikse, 9-oji - Onukyje). 2. 137-ojo P tabas, specials daliniai ir 3-iasis B - Uten (jo 7-oji kuopa - Deguiuose, 9-oji- Tauragnuose), 1-ojo B 2-oji kuopa - Uk merg, l-oji - Siesikus, 3-ioji - irvintas, 2-asis B - Moltus (jo 4-oji kuopa - Aluntoje, 6-oji - Kuktikse). 3. 261-asis P, 3-iojo B tabas ir specials daliniai - Panev, 1-asis B - Birus (jo 3-ioji kuopa - Rokikyje), 2-asis - iaulius. 4. 298-ojo P tabas ir 1-asis bei 3-iasis B - Kaun, 2-asis - Alyt13. 1945 m. kovo-balandio mn. pulkai veik iose apskrityse: 137-asis - Utenos ir Zaras aps., 261-asis - iauli, Bir, Maeiki ir Teli aps., 266-asis - Vilniaus ir Trak aps., 231

25-asis - Trak aps., 298-asis - Kauno, Ukmergs ir Alytaus aps. Be to, tuo metu Alytaus apskrityje veik ir 220-asis PP14. 1945 m. birelio pradioje, o gal ir anksiau, pulkai buvo idstyti taip, kad kiekvienas j veik vieno operatyvinio sektoriaus teritorijoje: 137-asis P - Utenos, 266-asis - Vilniaus, 25-asis - Panevio, 261-asis - iauli, 298-asis - Kauno15. Pasienyje buvus Marijampols operatyvin sektori efavo" pasienio briai, o iauli - 32-asis P Klaipdos (tuo metu ekistai neretai j vadin davo Memelio", pagal vokik Klaipdos pavadinim, arba Taurags, nes sektoriaus vadovyb kur laik buvo Tauragje) - 273-iasis P16. Du pasta rieji pulkai nejo 4-osios D sudt ir buvo pavalds tiesiogiai J. Barta inui ar u j auktesniems ekist vadams A Apolonovui ir I. Tkaenkai. Beje, ie pulkai Lietuv buvo perkelti i Rytprsi, kur priklaus NKVD 63-iajai divizijai. Ta divizija lapkriio mn. perkelta Lietuv ir joje usibu vo gana ilgai. 1946 m. vasar Estij buvo perkelta tik 63-iosios D vado vyb, ten ji gavo naujus pulkus, o ie pulkai siliejo 4-j D. Paskirstyti po operatyvinius sektorius, pulkai neaprp vis apskrii. 1945 m. lapkriio pabaigoje 25-asis P kovsi Bir ir Radvilikio apskri tyse (tam sektoriui priklaus ir Panevio aps.), 137-asis - Utenos, Uk mergs ir venioni (priklaus dar Zaras aps.), 298-asis - Raseini ir Kdaini (priklaus dar Kauno aps.), 261-asis - Alytaus ir Trak (priklau s dar Vilniaus aps.)17. Be abejo, tas apskritis turjo globoti" kokia nors kita NKVD kariuomen, nes ekistai be prieiros nepalikdavo n vieno Lietuvos kampelio. Net jeigu jie ir bt norj tai padaryti, jiems to b t neleid komunist partijos veikjai. P. Vetrovas 1945 m. gruodio 28 d. operatyvinje suvestinje Nr. 366 I. Tkaenkai prane, jog pulkai idstomi taip: 261-asis P - Vilniaus, 137-asis - Utenos, 298-asis - Kauno, 25-asisPanevio sektoriuose18. Taigi nuo 1945 m. pradios 4-osios D pulk dis lokavimo vietos beveik nekito. Nuolat kilnojamas buvo tik 261-asis P: sausio 20 d. jis stovjo Panevyje, rugpjio mn. - iauliuose, gruo dio mn. - Vilniuje. Divizijos pulkai jau tarsi pradeda specializuotis tam tikruose regionuose ir nra taip blakomi i vienos vietos kit, kaip bu vo blakoma front unugario apsaugos NKVD kariuomen. 4-osios D veikla. Kaip minta, 4-oji D Lietuv atvyko 1944 m rugpj io 1 d., o rugsjo 27 d. P. Vetrovas para J. Bartainui rat Nr. 5/001007
232

ir tok pat rat A. Sniekui, kuriuose ivardija, k divizija nuveik per tuos beveik du mnesius: sum nip ir prieo statytini - 90, tvyns idavik 81, sunaikino bandit - 59, j aretavo - 325, sulaik RA dezertyr - 741, vengiani tarnybos RA - 2833, atsilikusi nuo savo dali rus kari - 987, be dokument - 8164, reimo ir gynybos komisariato sakym paeidj8094, ijusi i apsupties ir nelaisvs - 617, vokiei kari - 34. I viso22 600 moni. Pasirodo, ioje suvestinje ekistai pateik duomenis apie tikrus ban ditus, nes toliau A. Sniekui ra, kad per nurodyt laik likvidavo 34 par tizan (rusikai - taip pat bandit") grupes, kuriose buvo nuo 3 iki 54 moni. Miuose nukov 40, sueid 23, NKVD organams perdav 685 partizanus (!)19. Pastarasis skaiius, be abejo, buvo fantastikas. Ka riai tikriausiai sugaud besislapstanius nuo mimo RA vyrus ir patei k juos kaip partizanus. U tok darb" jie tikjosi apdovanojim. O tai k ra P. Vetrovas J. Bartainui (t generolo mint galtume laikyti sa votiku motto): Karininkai, eiliniai ir serantai, vykdydami ypatingas Vy riausybs uduotis, operatyvinius-kovinius SSRS NKVD sakymus ir Js asmenikai nurodymus, parod bebaimikum, drs ir atsidavim Lenino-Stalino reikalui"20. Taigi tuo metu 4-osios divizijos alikai per dien sulaikydavo beveik po 400 moni, kuri apie 2/3 buvo ms mons. Truput vliau partiza n (ar besislapstanij) 4-osios D kariai nuaudavo daug: 1944 m. gruo dio 16 d. nuov 25, 17 d. - 9, 18 d. - 30, 19 d. - 66, 20 d. - 19, pam nelaisv atitinkamai 19, 27, 16, 35 ir 1221. Taigi nuo ios divizijos kari rank kasdien davo vidutinikai apie 30 partizan ar iaip ms vyr ir 22 patekdavo nelaisv. 4-osios divizijos tabas, kaip ir kit NKVD kariuomens grupuoi ta bai, savo virininkams ra vairias ataskaitas, praneimus. S. Kruglovui buvo raomi koviniai praneimai. Jau vien t praneim pavadinimas ro do, kad sovietai Lietuvoje ir po karo kariavo. J. Bartainui buvo raomos operatyvins suvestins. Vliau P. Vetrovas ir jo tabo virininkas M. Kli movas I. Tkaenkai ir J. Bartainui pradjo rayti vienodas operatyvines suvestines (beje, soviet kariuomenje operatyvins suvestins buvo rao mos tik i kovos lauko), kuriose buvo ie skyriai: I. Partizan puolimai (bandprojavlenija) (atskirai operatyviniais sektoriais). II. Operatyvin-kovin ir tarnybin veikla (vlgi buvo raoma apie kiekvien sektori ir net apskrit). III. Operatyvins-kovins ir tarnybins veiklos rezultatai. iame 233
t

skyriuje bdavo pateikiami duomenys, kiek partizan nukauta, kiek j su imta, kiek suimta partizan rmj, ryinink, vengiani tarnybos RA, plik, tartin asmen, be dokument, legalizavusij. Labai detaliai i vardijami paimti i partizan ginklai, net j dalys. J. Bartainui ataskai tas ra ir NKVD apskrii skyriai, jose buvo pateikiamos tokios inios: I. Operatyvin padtis apskrityje. II. Agent verbavimas. III. Operatyvins apskaitos kitimas. IV. Aretai ir baigtos bylos. V. Tardymas. VI. Prieo (t. y. vokiei) agent ir nelegal paiekos. ios apskrii skyri ataskaitos buvo reikalingos ne vien todl, kad jos apimdavo vairias veiklos sritis, bet ir to dl, kad ekist vadovyb Vilniuje nuolat lygino kariki ir operatyvinink ataskaitas ir jose iekodavo neatitikim, kuri ir rasdavo nemaai. Savo veikloje, t. y. kovoje su partizanais, NKVD auli pulkai naudo jo tuos paius kovos metodus kaip ir pasienieiai. Per vis partizaninio ka ro laikotarp iliko tie patys kovos metodai - RPG, operacijos, pasalos, sekretai, utvaros, stebjimo punktai. Kai kurie po truput kito, buvo to bulinami. Pasalos, sekreto, RPG vykdymo metodika buvo gana nusistov jusi, tuo tarpu operacij metu atliekami ukavimai buvo gana vairs ir, matyt, priklaus ne tik nuo gamtini slyg, bet ir nuo ekistins kariuo mens vad fantazijos. Operacij metu daniausiai bdavo elgiamasi dve jopai. Vienas variantas: apsupus kuri nors vietove, daniausiai mik, va dinamosiomis kari utvaromis, ukavimo grandins, kuriose karys eida vo alia kario, verdavo apsupties ied, kol visikai uverdavo. Kitas va riantas: rengus utvaras prie kokios nors natralios klities, daniausiai ups, partizanai bdavo stumiami iki tos klities ir ten iaudomi. Bet pa sitaikydavo ir sudtingesni operacij. Apskritai ekistai, kaip ir partiza nai, neretai improvizuodavo, nes partizaniniame kare nebuvo aiki pozi cij, todl situacija be paliovos keisdavosi. Kaip rao patys ekistai, tuo metu - 1944-1945 m. - kariki veikla bu vo planuojama remiantis operatyvinink jiems pateikiamais duomenimis. Bet tik vliau, nuo 1946 m., tie duomenys buvo gaunami i MGB apskri i skyri ir valsi poskyri, o 1945 m. duomenis daugiausia teikdavo savi pulk ir batalion valgybos skyriai. Nesant valgybini duomen, kovin veikl planuodavo batalion ir kuop, net bri vadai. Danai ekist pla nus pakoreguodavo partizan puolimai, ypa vykdyti mirties nuospren diai kolaborantams ir idavikams. tuos puolimus bdavo reaguojama nepaprastai smarkiai, nes vietiniai kolaborantai ir okupantai bijojo, kad Lietuvoje gali netekti paskutini negausi rmj. Nordami ivengti pa 234

vojingo persekiojimo, jie retsykiais griebdavosi ir tokios taktikos: mirties nuosprendius vykdydavo nemaoje teritorijoje keliolikai idavik ir ko laborant. Taip 1945 m. rugpjio 5 d. nakt Daug valsiaus partizanai mirties nuosprend vykd 17 moni, Onukio valsiuje - 21 mogui. Kaip atsak P. Vetrovas Daug valsiuje sureng operacij 2/266-ojo P ir I Pa baltijo fronto junginio mokomosios komandos jgomis, Onukio valsiu je - 3/266-ojo P jgomis. Beje, po io partizan puolimo buvo nutarta suimti visus tose apylinkse gyvenusius partizan rmjus. Patys ekistai padar ivad, kad j talkininkai mirties bausme nubausti u partizan eim itrmim22. Toks spjimas buvo ne be pagrindo, nes partizanai mir ties bausme bausdavo tuos, kurie prisiddavo prie trmim. O kad mo gus bt itremtas, bdavo suraomas neva apkaltos aktas, kur turdavo pasirayti keli slapti ar atviri okupant rmjai. I mint kovos metod 1945 m. populiariausias ir daniausiai naudo jamas buvo RPG (is metodas naudotas per vis karo laikotarp). 1945 m. rugsjo 9 d. visi keturi divizijos pulkai isiunt apie 30 RPG ir sureng tik dvi pasalas. T dien buvo nukauti 2 partizanai, 3 suimti, sulaikyti 29 mons23. Spalio 12 d. vl suorganizuota apie 30 RPG, kit metod ne naudota, lapkriio 3 d. isista apie 25 RPG ir surengta 3 sekretai24. Pa naiai buvo ir visas kitas dienas. Nors vyko karas, sovietams fronte trko kari ir ginkl, taiau fronto unugaryje veik NKVD daliniai buvo neblogai ginkluoti. Kai 1945 m. va sario 7 d. Trak apskrities Migioni kaime vyko mis, kurio metu bu vo sudegintas visas kaimas ir uvo 25-ojo P 9-osios kuopos vienuolika (ar septyniolika) kari, mio viet buvo mesta 25-ojo P 7-oji auli kuo pa, minosvaidinink ir automatinink kuopos, raitosios valgybos brys bei 298-ojo P 6-oji kuopa. Partizan atsitraukim blokavo atskiroji ini nerin kuopa bei pulko mokomoji kuopa25. Taigi prie partizanus buvo mestos eios kuopos, t. y. apie 400 kari. J ginkluot buvo itin gera, trko nebent tank. Beje, io mio aprayme sidmtini keli dalykai. Pir ma, ekistai pateik net tris skirtingus savo uvusij skaiius - 11, 15 ir 17. Antra, buvusio mio dalyvio liudijimu, tame myje uvo ne 50 par tizan, kaip teig ekistai (neva partizanai atsitraukdami su savimi vei mais nusive ir uvusiuosius"), bet 926. Grkime prie pulk veiklos. 1944 m. gruodio 24-j, Ki dien, 25-asis P siautjo venioni apskrities Lakaj, Kertojo ir Galono ee r apylinkse, ten nuov 14 partizan, bet pam tik 2 pistoletus ir 4 gra 235

natas. Tuo metu 137-asis P, bazavsis Utenoje, veik alia, Labanoro gi rioje, ir nuov vien partizan. 261-asis P, tuo metu buvs Biruose, kar tu su II Pabaltijo fronto NKVD kariuomene veik Latvijoje, o 298-asis P krat euoli mik (Ukmergs aps.). Kaip matyti i gruodio 25 d. pra neimo S. Kruglovui, toliau buvo veikiama tose pat vietovse ir t dien keturi pulkai nukov 3 partizanus, 8 pam gyvus27. Kaip paskaiiavo dr. A. Anuauskas, tuo metu 4-osios D keturi auli pulkai per tris m nesius - saus, vasar ir kov - nukov 1396 mones, i j 25-asis P - 305, 137-asis - 238, 261-asis - 544, 298-asis - 30928. Nors nuo 1945 m. pradios 4-osios D pulkai turjo daugma pastovias dislokavimosi vietas, prireikus jie bdavo permetami ir kitas vietoves. Taip 1945 m. sausio 9 d. du pulkai - 137-asis ir 261-asis - buvo sutraukti Rokikio apskrit, ten vykd operacijas prie partizanus29. Beje, perkel ti Rokikio apskrit, 137-asis ir 261-asis P bei vienas pasienio brys sau sio 8-12 d. ukavo mikus ir sureng gaudynes Juodups, Skapikio, Obe li, Panemunlio (?), Rokikio ir Pandlio valsiuose. Operacija buvo ne blogai suorganizuota. Kariuomens daliniai turjo savo vertjus, vietoves pastanius vedlius, operatyvininkai buvo sudar suimtin moni sra us. Stribai ublokavo geleinkelio stotis ir tikrino vaiuojanius keleivius. 261-ojo P (666 kariai) tabas sikr edasuose, 137-ojo P (510 kari) Rokikyje. Per penkias dienas buvo nukauta neva 122 partizanai, suimta 229 mons30. Operacijos metu paimta tik 5 kulkosvaidiai, 6 automatai ir 34 autuvai. 1944 m. gruodio 13-31 d. 137-asis P, veikdamas Utenos apskrityje, nukov 117 moni. Daugiausia nukauta gruodio 28 d. - 33, n vieno ne nukauta 19, 24, 25, 26 ir 31 d. 298-asis P tomis pat dienomis, veikdamas Ukmergs apskrityje, nukov 110 moni, daugiausia - 30 moni - gruo dio 13 d. ir 31 mog - gruodio 18 d. 25-asis P, veikdamas venioni apskrityje, nukov 118 moni, daugiausia - 33 mones - gruodio 31 d. Bir apskrityje veiks 261-asis P per tas 19 dien nukov maiausiaitik 76 mones. Visi keturi pulkai per 19 dien nukov 421 mog31 (visus juos ekistai vadino banditais"). Nuostab kelia trij i keturi pulk sin chronika veikla. Jie ir nukov madaug vienodai, panaus ir dien skai ius, kai nenukauta n vieno partizano (137-asis P nieko nenukov per penkias, 298-asis - eias, 25-asis ir 261-asis - septynias dienas). Be abe jo, tok rezultat sinchronikum lm daug kas - operacij dien ids tymas, susidrimai su partizanais, kari poilsio dienos ir t.t. 236

Divizijos kariai ne tik kovojo su partizanais ir terorizavo ms mones, bet turjo ir kit usimim. tai kaip atrod 4-osios D kari veikla 1945 m. sausio 6 d.:
Pulkai 25-asis 137-asis 261-asis 666 1/10 62 4/8 746 298-asis 232 8/138 92
-

I viso 1585 12/200 231 4/8 698

1. Dalyvauta operacijose prie partizanus 687 2. gul apsauga ir sargyba 1/20* 2/32 3. Vidaus tarnyba 13 64 4. Patruliai 5. ygiavimas operacij rajon 510 I viso 720 606

188 650

272232

Tuo metu divizijoje galjo bti apie 4 tkst. kari. Taigi dar apie 1 tkst. kari usim kitkuo - dirbo tabuose, sdjo aretinje, sirgo, il sjosi ir t. t. Prie pulk buvo mokomosios kuopos, rengusios serantus, ir specials daliniai prie tabo (ryininkai, vairuotojai ir kt.). Pulkai ir batalionai tu rjo savo tabus, kurie planavo operacijas, ir valgybos skyrius. Batalionai turjo ir kari rezerv, kur mesdavo nordami sustiprinti partizan per sekiojim ar pan. Be jau mint automatinink ir minosvaidinink kuo p bei raitosios valgybos brio, pulkai dar turjo sunkij kulkosvaidi br ir ininerin kuop. Sunkij kulkosvaidi brys paprastai bdavo 3-iajame batalione. Kaip ir vis tuo metu Lietuvoje veikusi NKVD dalini suvestinse, visikai nesutapo ie duomenys: nukaut ir nelaisv paimt partizan skaiius neatitiko ekist paimt ginkl kiekio. tai 1945 m. sausio 11d. 4-osios D kariai nukov 39, gyvus pam 48 partizanus, o ginkl pam 24 autuvus, 6 automatus ir 4 kulkosvaidius33. Taigi beveik 2/3 vadinam j bandit" neturjo ginkl. Vasario 5 d. keturi pulkai nukov 29, pa m gyvus 14 partizan, o ginkl paimta tik 2 kulkosvaidiai ir 1 autuvas34. Panaiai buvo ir kitomis dienomis; tarkime, vasario 19-j penki pulkai (sumuota ir 266-ojo P, nejusio 4-j D, veikla) nukov 14, pam gyvus 29 partizanus, o ginkl - 1 sun * Pirmas skaiius ymi tarnyb kiek, antkj kulkosvaid, 1 rankin, 2 auturas - kiek kari jose dalyvavo. 237

vus ir 4 automatus5. Tuo tarpu 1945 m. kovo 11 d. per Labanoro girioje vykusias kautynes su sitvirtinusiais partizanais, ekist duomenimis, u vo 78 partizanai (6 i j buvo vokieiai), o ekist rankas pateko 7 kul kosvaidiai, 7 automatai ir 47 autuvai. iame myje su partizanais ko vsi visas 137-asis P be l-ojo bataliono, bet pulkui pagalb buvo atsis tas 25-ojo P 1-asis batalionas36. Taigi m buvo mesta 600-700 kari. Visi partizanai turjo ginklus. Kaip matyti i emiau pateikiam duomen (duomenys paimti i 4-osios D operatyvini suvestini), partizan, kuriuos nukov keturi auli pulk kariai, skaiius svyravo, taiau vidutinikai per dien 1945 m. sausio mn. buvo nukauta apie 7-9, paimta nelaisv 7-10 partizan. Ko vo mn. uvusij skaiius padvigubjo - per dien okupantai nukaudavo vidutinikai po 19, o nelaisv paimdavo po 11 partizan. Taip buvo ne todl, kad kovo mn. suvestines trauktas ir 266-asis P, nepriklauss 4-ajai D (jo veikla buvo palyginti menka, nes su partizanais paprastai ko vojo tik vienas io pulko batalionas, kitas saugojo valdios pastatus Vilniu je, dar kitas, atrodo, buvo ekist vadovybs rezerve), o todl, kad pava sarjant intensyvjo miai, suaktyvjo ir auli pulk veikla, nes, kaip i nome, vasario mn. atuoni pasienio pulkai buvo nusisti Rytprsius. 4-osios D keturi pulkai sausio 1 d. nukov 33, nelaisv pam 2 par tizanus, 2 d. atitinkamai 5 ir 13, 3 d. - 0 ir 16, 4 d. - 9 ir 14, 5 d. - 1 ir 20, 6 d. - 9 ir 10, 7 d. - 2 ir 2, 8 d. - 15 ir 2, 9 d. - 1 ir 18, 10 d. - 20 ir 3. Pul k nuostoliai tokie: 1 d. buvo sueistas vienas 25-ojo P karys, 4 d. sueis tas vienas 137-ojo P karys, 8 d. uvo du 25-ojo P eiliniai, dar vienas su eistas 10 d.37 Kaip minta, per 10 dien uvo 95 partizanai, arba po 9,5 per dien, o nelaisv paimta 100, arba po 10 per dien. Atskir pulk indlis tas ekist pergales buvo toks:
Pulkai Sausio 15 d. nukauta 3 paimta nelaisv . 16 d. nukauta paimta nelaisv 17 d. nukauta paimta nelaisv 18 d. nukauta paimta nelaisv 19 d. nukauta paimta nelaisv 20 d. nukauta paimta nelaisv 25-asis 2
-

137-asis
-

261-asis
-

298-asis 2 2 6 1
-

| I viso 5 4 6 1 3 20 8 8 4 2 19 6

3 19
-

1
-

4
-

8 4
-

4
-

2 18

238

Prieo kari nuostoliai tomis dienomis buvo tokie: 15 d. uvo vienas karininkas, 19 d. - serantas ir eilinis, 20 d. buvo sueisti du serantai ir du eiliniai38. Per tas eias dienas uvo ir suimta truput maiau negu m nesio pradioje - atitinkamai 7,5 ir 6 mons per dien. Kovo mn. 1-5 d. nukauta ir paimta nelaisv partizan:
Pulkai | 2 1 d. nukauta paimta nelaisv 2 d. nukauta paimta nelaisv 3 d. nukauta paimta nelaisv 4 d. nukauta paimta nelaisv 6 d. nukauta paimta nelaisv 5-asis
-

137-asis 4
-

261-asis
-

266-asis
-

298-asis
-

I viso 4 8 39 9 6 19 46 19 1
239

2
-

3 1 1

4 6 2 37 9
-

4
-

6 39 1
-

17
-

5 2
-

4 5
-

Taigi per penkias dienas nukauta 96 partizanai, arba vidutinikai po 19 per dien, paimta nelaisv 57, arba vidutinikai po 11 per dien. Ga limas daiktas, jog 96 partizanai nukauti dviejuose pozicinio karo miuose arba - galjo bti ir taip - nordami pasiymti 137-ojo ir 298-ojo P ka riai operacijos metu iaud beginklius, nuo mimo kariuomen besi slapstanius vaikinus. Dl jau mint prieasi partizan davo net iki 10 kart daugiau negu ekist. Bet tai nebuvo taisykl. uvusij santykis abiejose pusse priklaus nuo daug ko: kaip vieni ir kiti bdavo sitvirtin, nuo smgio staigumo, nuo kiekybins ir kokybins jg persvaros ir t. t. Daug lem davo vietov. Jei partizanai bdavo uklumpami bemikje lygumoje, juos daug kart gausesnis prieas (paprastai jg santykis bdavo nuo 1:10 iki 1:50 okupant naudai) iaudydavo kaip kurapkas. Taiau par tizan gerai surengtose pasalose davo ne tik stribai, bet ir karikiai. 1945 m. lapkriio 29 d. suvestinje raoma, kad kai 25-ojo P 6-oji kuo pa ir strib brys alia Ramygalos Trilupio kaime susikov su partiza nais, buvo nukauti 2 kareiviai ir 1 stribas. uvo 3 partizanai40. Pagal gruodio 11d. suvestines, t dien uvo 5 banditai", o partizanai nuko v 1 karinink, 2 serantus, vien eilin sueid41. Kaip rao ekistai, 1946 m. vasario 2 d. netoli Prien buvo upultos trys mainos su kariais operatyvininkais, vaiavusiais saugoti rinkim apylinki; visi kariai u vo42. ti ma maiausiai apie 40 treniruot ekist galjo tik patek 239

 gerai surengtas pasalas, apaudomi kulkosvaidiais, kai jau nebuvo laiko ir galimybi iokti i main ir sitvirtinti. Apie auli pulkus, 1945 m. kariavusius su ms partizanais, yra tik bendriausi duomen. Iimtis - 261-asis ir 266-asis P, kuri yra lik ke letas byl, daugiausia operatyvini suvestini. domus Panevio apskri ties Aag ir Staroliki mikuose 1945 m. kovo 27 d. 261-ojo P jgomis vykdytos operacijos apraymas (r. 3 dok.). Pagal apraym, ekistai toje operacijoje naudojo prast taktik. I pradi buvo apsuptas tam tikras plotas, o po to ukuojama gana glaustomis kari grandinmis. Partizanai buvo apsupti glaudiu iedu ir besiblakantys, netek galimybs sistemin gai ir apgalvotai gintis - iaudyti. Tuo i dalies galima paaikinti toje ope racijoje patirtus didelius partizan nuostolius: 121 uvo, 18 pateko nelaisv, tuo tarpu ekist uvo tik 2 ir 11 buvo sueista. Krinta akis ne atitikimas tarp uvusi ir nelaisv paimt partizan skaiiaus (i viso 139) bei paimt ginkl kiekio (7 kulkosvaidiai, 30 autuv, 5 automatai, 7 pistoletai, i viso 49 ginklai). Ieit, kad ir vl 2/3 partizan buvo begin kliai. Ir iuo atveju, matyt, audyta visus pakelyje pasitaikiusius vyrus, nesiaikinant, ar jie partizanai, ar ne. 261-ojo P 1-asis auli batalionas, vadovaujamas vyr. ltn. ibilkino, po i kautyni grdamas savo dislokavimo viet 4 km vakarus nuo Joni klio utiko partizan tvirtinimus - eis bunkerius. 1-osios ir 2-osios kuo p kariai kelis kartus atakavo partizanus, bet nepavyko j i tvirtinim istumti. Prisideng stipria kulkosvaidi ir autuv ugnimi, partizanai at sitrauk. Kariai nukov neva 30 partizan, bet, ekist teigimu, j lavo nus pasim partizanai. Mio metu uvo 1-ojo B 3 kariai, 12 buvo sueista. Atsitraukusi partizan surasti nepavyko, jie dingo43. Taigi susi drus su partizanais, kariams ne taip lengva bdavo juos veikti. O tai kaip vyko vienas i sovietams tragikiausi jau mintas mis Migioni kaime (Trak aps., 10 km pietus nuo Onukio). 1945 m. va sario 7 d. kaim, kuriame nakvojo didelis partizan brys (ekist teigi mu - 250), 8 val. ryto eng 25-ojo P 9-oji kuopa ir pradjo tikrinti kai m. Kuopos vadas vyr. ltn. Gluchovas, vadovavs trij tikrinimo grupi veiklai, kaimo centre buvo apaudytas i sunkij kulkosvaidi. Pamau visi kuopos kariai sitrauk m, kuriame j uvo 15 (kitoje vietoje ra oma - 11) ir 1 stribas, 2 kareiviai buvo sueisti. uvo kuopos vadas, bu vo sunkiai sueistas Onukio milicijos virininkas. ekist teigimu, septy nias valandas trukusiame myje pagal poymius" uvo apie 50 partiza 240

n, j lavonus, traukdamiesi j rytus ilin kryptimi, partizanai neva pasi m. Mio metu kaimas sudeg (matyt, namai stovjo vienas alia kito abi pus gatvs; toki kaim buvo lik Ryt Lietuvoje), gyventojai i jo pasitrau k kartu su partizanais. Apie tai, kiek kari mesta partizanams persekioti, jau rayta (r. 235 p.). Sutemus partizan pdsakai buvo pamesti44. Bet grkime prie 261-ojo P. I keli lakonik io pulko 1945 m. pa baigos operatyvini suvestini (r. 22, 24, 26 ir 27 dok.) galima padaryti tokias ivadas: apie 80-90 proc. vis to pulko rengiam vadinamj tar nybini bri sudar RPG (beje, panaiai buvo ir kituose pulkuose); ret sykiais kariai, turdami duomen i informatori, surengdavo partizanams pasalas; praktikuoti i strib ir operatyvinink sudaryti briai, veik par tizan vardu (vliau, 1946 m., tie briai peraugo j agent smogik brius). 261-asis P palaipsniui i 266-ojo P perima jo saugotus objektus bei gu las ir tampa pagrindiniu marionetins vyriausybs ir jos staig saugoto ju Vilniuje. Tuo tarpu 266-asis P dl neinom prieasi 1945 m. pabai goje iformuojamas. io pulko kariai lyddavo auktus okupant ir kolaborant veikjus, kai ie sidrsindavo ivaiuoti i Vilniaus. 1945 m. gruodio 1 d. pulko ka riai saugojo: 1. NKVD pastat ir Aukiausiosios Tarybos Prezidium - 25 kariai. 2. LSSR LKT ir LKP(b) CK - 22 kariai. 3. Vyriausybs pastat (Akmen g. 4) - 25 kariai. 4. NKGB pastat - 26 kariai. 5. Speciali vil - 13 kari. 6. 75-t sandl - 24 kariai. 7. Speciali A. Sniekaus vil - 7 kariai. 8. Aerodrom - 13 kari. 9. 261-ojo P tab ir sandlius - 30 kari. 10. Autodirbtuves - 13 kari. 11. 4-osios D maisto sandlius - 5 kariai. 12. Grigiki elektros stot - 30 kari. I viso - 233 kariai45. Taigi pulkas saugojo 12 objekt. Kiti pulko darbai: sausio 14 d. pulkas isiunt keturias 79 kari RPG, sureng vien miko ukavim, kuriame dalyvavo 55 kariai, 24 kariai lydjo 3 vyriausybs narius46. Ar kito auli pulk veiklos intensyvumas? Po to, kai 1945 m. spa lio mn. buvo iformuoti devyni iki tol Lietuvoje veik front unugario
241

apsaugos NKVD kariuomens pasienio pulkai, Lietuvoje veikusi NKVD pulk skaiius sumajo beveik perpus. (Be 4-osios D keturi pulk, Lie tuvoje dar buvo i divizij nej 262-asis ir 266-asis P, 34-asis motoauli pulkas. Ryt Lietuvoje veik kai kurie Gudijoje dislokuot divizi j padaliniai.) K iuo atveju patar daryti L. Berija, kalbsime vliau. Netrukus po pulk Iformavimo, o gal ir anksiau, nutarta Lietuvoje ids tyti tuo metu Rytprsiuose dislokuot NKVD 63-ij divizij. Tos divizi jos 32-asis P Lietuv atvyko spalio pabaigoje, o 273-iasis - lapkriio viduryje. Treias ios divizijos pulkas - 108-asis- matyt, Lietuv atvyko 1946 m. viduryje. Tiesa, be auli pulk, tuo metu Lietuvoje buvo isidst ne maiau kaip penki pasienio briai. Jie saugojo sien ir kovojo su par tizanais. ioki toki karin jg sudar ir apie 10 tkst. strib. Vis dlto, nepaisant pastiprinim, pasienio pulk iformavimas keit padt kov arenoje. Matyt, jausdami, kad briai netrukus bus iformuo ti ir kad artja eilini kari bei serant demobilizacija, dar gerokai iki i formavimo kariai labai susilpnino savo veikl: jie jau nebenorjo rizikuoti gyvybe prie pat demobilizacij. Kovos intensyvum, be abejo, lm ir m s partizan keiiama kovos taktika. Dideli - iki imto moni ir didesnipartizan briai isiskirst maomis grupelmis po 3-5 mones. Pradta geriau maskuotis. Nedidelius partizan brius bdavo kur kas sunkiau ne tiktai uklupti ir apsupti. Majo ir mikus kovoti bei slapstytis iju si vyr. Legalizavosi tie, kuri kovos rytas nebuvo labai tvirtas. Bet grkime prie ekistins kariuomens. tai kaip kito jos veiklos in tensyvumas 1945 m. birelio-gruodio mn.:
Nukauta Birelis Liepa Rugpjtis Rugsjis Spalis Lapkritis Gruodis I viso 1135 1436 710 416 238 247 343 4 525 Suimta 3 697 3 474 3 209 2 052 1 416 1 336 1 386 16 570 Legalizavosi 8 871 10 632 9 961 3 342 955 518 395 34 67447

I ios lentels matyti, kad nuo rugpjio mn., o ypa rugsj, audy ta kur kas maiau. Todl galima suprasti I. Tkaenkos pasipiktinim, i reikt odiais: Toki gding ms kariuomens ir organ darbo rezul tat, kaip per pirmsias penkias rugsjo mnesio dienas, dar nebuvo nuo 242

respublikos ivadavimo i vokiei. Dvideimt pulk per penkias dienas nukov tik 56 ir sum 158 banditus"48. Konstatavs, kad per keturias rug sjo dienas partizanai nuud ir isived 27 sovietinius aktyvistus", si kariavs I. Tkaenka nurodo, jog po partizan puolim vairaus lygio ka riuomens vadai turi vaiuoti vykio viet ir i ten negrti tol, kol nesu ras partizan. puolimo viet taip pat turi vykti Smero" bei karins pro kuratros atstovai ir ityr padt, vadovaudamiesi B. Kobulovo sakymo nurodymais, patraukti teisinn atsakomybn padalini vadus u dykaduoniavim ir nesimim joki priemoni banditams likviduoti". Prie tai, rugpjio 17 d., taip pat pareiks nepasitenkinim operatyvininkais ir ka riuomens vadais, nurods operatyvinius organus ir kariuomen laikyti pastovioje tampoje", sako operatyvini sektori, NKVD-NKGB skyri virininkams ir kariuomens pulk vadams rugpjio 23 d. atvykti Vilni atsiskaityti B. Kobulovui ir A. Apolonovui49. I. Tkaenka, pats ne kart auktesnij ekist vad kritikuotas, dalijosi atsiskaitymo diaugsmais" su savo valdiniais. Rugsjo 22 d. I. Tkaenka ir Pabaltijo apygardos vidaus kariuomens vadas gen. mjr. Golovka pasirao sakym Nr. 004 Daliniams, kovojan tiems su banditizmu Lietuvos SSR teritorijoje": 1. Kariuomens vadams, jungini vadams geriau ir daniau kontro liuoti tarnybin dali veikl betarpikai ukardose ir kuopose, o ne pul k ir batalion tabuose, kaip dabar. Ypa kontroliuoti valgybinink dar b, iaikinti tinginius, dykintojus ir grietai nubausti, net atiduoti karo tribunolo teismui. 2. Dali vadams konkreiuose daliniuose organizuoti draugo Kobulovo sakymo vykdym, visus nukreipti konkrei bandit grupi ir pavieni bandit paiekas. I dalini vad pareikalauti konkrei praktini priemo ni igaudant pavienius banditus ir nelegalius asmenis. 3. valgybos organams daugiau ir geriau dirbti su agentra ir informa toriais, pasiekti, kad per juos kariuomen bt perspjama apie bandit pasirodym ir ruoiamus bandit ipuolius. 4. 31-ojo pasienio pulko vadui draugui Kotovui u blog pulko darb kovoje su banditais reikiu papeikim ir perspju, kad jei artimiausiu laiku pulkas nepagerins tarnybins-kovins veiklos, jis bus atleistas i pareig ir patrauktas atsakomybn. 5. Perspju visus dalini vadus, kad u blog dalinio darb atlikim grietai bausiu, o karininkus, aplaidiai atliekanius tarnybines pareigas.
243

perduosiu karo tribunolo teismui"50. Taigi partizanus sutriukinti artimiau siu metu buvo siekiama kiek tik manoma spaudiant karikius. Iformavus devynis pasienio pulkus, L. Berijai teko Lietuvoje dirban tiems ekistams kalti galv, kad ir likusios Lietuvoje NKVD kariuome ns visikai uteks, jei bus dirbama vis labiau pasitelkiant agentus, kurie turi nurodyti, kur laikosi partizanai: Prie vykdant ekistines karines ope racijas, i anksto pasidarbavus agentrinei valgybai ir gerai organizavus paias operacijas, esamos NKVD kariuomens pakanka ikeltiems uda viniams vykdyti"51. Vis dlto Lietuv buvo papildomai permesti trys NKVD kariuomens pulkai. Labai aktyviai buvo verbuojami ir nauji infor matoriai. Archyve saugomas domus septyni puslapi dokumentas52, matyt, ra ytas 1945 m. lapkriio mn. antroje pusje tikriausiai 137-ojo P Smer o" vadov (dokumentas be dat, be para, gerokai subraukytas). I e kist virinink - L. Berijos, A. Apolonovo, B. Kobulovo, I. Tkaenkos ir kt. - rayt rat inome, kad jie be paliovos mygo emesniojo rango ope ratyvininkus ir kariuomens vadus, teigdami, jog ie prastai dirba. Tas my gimas danai bdavo gana abstraktus. I io rato suinome, k operaty vininkai kariuomenei inkriminavo konkreiai. Sunku pasakyti, kiek 137-ajam P isakomi priekaitai tinka ir kitiems pulkams, bet inodami, kad is pulkas veik Utenos operatyviniame sektoriuje, kurio virininku buvo vienas i veiklesni ir iauresni ekist, gen. mjr. P. Kapralovas, tuo metu buvs ir NKVD liaudies komisaro pavaduotoju, vliau - ministro pa vaduotoju, nuo 1949 m. rugpjio 13 d. iki 1953 m. balandio 23 d. MGB ministru, galime manyti, jog pulkas nebuvo prasiausias. Dokumen tas raytas po to, kai buvo iformuoti devyni pasienio pulkai ir visame ke turi apskrii sektoriaus plote liks tik vienas pulkas, t. y. apie 1000 kari, i kuri miuose dalyvaudavo 600-700 (kiti dirbo pagalbiniuose daliniuose, tabuose ir kt.). Rato autorius ar autoriai, padejav, kad partizan smgiai vl sustip rjo, j skaiius ir aktyvumas didja, kad jie neleidia normaliai vykdyti partijos ir soviet valdios priemoni vietose", nurodo, kad dl to kalti NKVD karikiai. Batalion vadai, tabo darbuotojai partizan puolimo vietas liovsi vainti, ten siunia negaus kareivi br, vadovaujam e mesnij vad, daniausiai serant. Brys, truput paklaidiojs po lau kus, grta nieko nenuveiks. Dirbama po senovei, maai rengiama sud tingesni tarnybini bri, toki kaip pasala, sekretas ir kt. Partizan ne244

iekoma, laukiama duomen i NKVD organ. Be to, karininkai prad jo girtuokliauti tiek su vietos gyventojais, tiek su savo valdiniais. Seran tai ir eiliniai seka karinink pavyzdiu - girtuokliauja su vietos gyvento jais, be to, dar ir plikauja, prievartauja. Pateikiami ei pavyzdiai, kai partizan puolim vielas bdavo i siuniami nedideli padaliniai, kurie, pasisukioj vietoje, tuiomis grdavo atgal. tai vienas i pateikt pavyzdi. 1945 m. spalio 19 d. iaurs va karus nuo Ukmergs im kaime partizanai nuov strib. 2-ojo batalio no vadas partizan iekoti isiunt 12-15 kari br, vadovaujam ltn. Ib ragimo, su kelelu strib (stribai bdavo kariuomens vedliais, nes kari kiai nemokjo kalbos ir nepaino vietovs). br vl apaud partizanai, nukov dar vien strib ir netrukdomi pasitrauk mik. Toliau j nebu vo iekoma. Kitas pavyzdys. Kai partizanai venioni apskrities Antan kaime nuud du mums lojaliai nusiteikusius pilieius", partizan iekoti buvo pasistas 3-iojo bataliono, kurio vadas buvo mjr. Rankovas, kulkos vaidinink brys, vadovaujamas ltn. Zotovo. is brys partizan neperse kiojo, o i nuautj sodybos pam apie 10 vit ir nujo valsiaus cen tr. Ten kareivius karininkas paleido kur kas nori, o pats su parduotuvs vedja vis nakt girtuokliavo. Ryt gro dalin. Rato autoriai mano, kad be t 15 partizan puolim, kurie vykdyti' spalio mn., dar tiek puolim pulko tabe nebuvo ufiksuota, iki jo duo menys nenujo. Pateikiama keletas pavyzdi, kai sulugdavo nevykusiai organizuotos operacijos. Antai 1945 m. spalio 12 d. 5-osios kuopos vado pavaduotojas vyr. ltn. Tarasovas i savo dislokacijos vietos Giedraiiuose isiunt 6 ka ri RPG, vadovaujam seranto Morozovo. Dl neatsargumo ir atsainaus poirio darb" j apaud partizanai 5 karius nukov, vienas isigelbjo pabgdamas. Nors ltn. Tarasovo guloje apie vyk suinota jau po keli valand, pasista kareivi grup ne tik neiekojo partizan, bet net nesu rado savo uvusij ir gro gulon. Tik po keli dien pulko tabas pa siunt nedidel kari grup, kuri, truput paiekojusi, gro be rezultat. Teigiama, jog ir didels operacijos dl netinkamo organizavimo baigiasi neskmingai. Taip baigsi lapkriio 1-4 d. Ukmergs apskrities Siesik ir Pagiri apylinkse vykdyta operacija, kurioje dalyvavo daug kari. Opera cijai vadovavo pulko vadas pplk. Kalabuchovas, jos metu ieikvota 2 t ben zino. Teigiama, jog operacija lugo todl, kad jai ilgai - tris dienas - reng tasi. Per t laik apie rengiam operacij suinojo Ukmergs gyventojai. 245

Apie ryius su vietos gyventojais sakoma, kad dl t ryi neretai vietos gyventojams tampa inoma apie ms vykdomas priemones". Kadangi visi vietos gyventojai" yra partizan rmjai, tai apie operacijas nesunkiai su ino ir partizanai. Rato autori teigimu, kariai, uuot kovoje - plikauja. Rugsjo 10 d. pagalbinio kio kariai, pasisti operatyvin kariuomens puolim Utenos valsiuje, uuot vykd uduotis, pradjo prievartauti gyventojus, gro vi si girti, gr kareivinse aud. Spalio 2 d. automatinink kuopos brys, vadovaujamas j. ltn. Naumovo, dalyvaudamas kratose Utenos apskrities Kaperokos (?) kaime, pl avilius. Reziumuojama, kad pagal agentri nius duomenis, daugelis operatyviniame darbe dalyvaujani pulko pada lini i vietos gyventoj kad ir nedideliais kiekiais neleistinai paima daik tus; tai sukelia vietos gyventoj nepasitenkinim" (pokario metais vogimo ir plimo meistrai buvo stribai, bet, kaip matyti, nors ir labiau slpdamie si, skmingai jiems talkino ir NKVD karikiai). Raoma, jog kartais pasigr karininkai planuotas operacijas ivis ne vykdavo, nors tab pranedavo, kad jose dalyvav. Taip rugsjo 21 d. 9-osios kuopos ltn. Viniavecas, turjs vykdyti operacij venioni ap skrityje kartu su kita kuopa, vadovaujama ltn. Biriukovo, pasigr Igna linoje, toliau girtuokliavo su Biriukovu, todl operacija nebuvo vykdoma. 7-osios kuopos vadas ltn. Klimenka kovos ygius rugsjo mn. buvo ijs tik tris kartus. Operacijoms daugiausia vadovaudavo serantai. Nebuvo vengiama susipeti ir su kitais kariuomens daliniais, ypa su stribais. Spalio 10 d. Tvereiuje dislokuotos 7-osios kuopos kariai klube o ki metu susimu su stribais. Mutynse dalyvavo ir girtas kuopos vadas ltn. Klimenka. Spalio 18 d. 3-iojo B kariai ir serantai venionyse pas gy ventoj nusigr, po to gr bataliono radijo ryio patalpose, paskui musi tabe, gatvje ir galiausiai strib tabe, i kurio ivaik visus ten buvusius stribus. Reziumuojama: Amoralaus elgesio fakt su girtuokliavimu, mu tynmis ne vien tarp 3-iojo B karinink, bet ir tarp eilini bei serant, ga lima suminti daug. Toks elgesys padaliniuose tapo sistemingas". Ne tik girtuokliavimas ir mutyns tapo prastu dalyku. 1-ojo B vadas kpt. Izuskinas taip pat girtuokliauja, turi sugyventin. Bataliono partorgas ltn. Krotas, inodamas, kad tiekimo skyriaus virininkas j. ltn. Plechanovas girtuokliauja su moterimis ir savo valdiniais, tai nutyli u kyius msa, vi tomis ir kt. Gautus kyius Krotas persiunia savo sugyventinei Melnikaitei, dirbaniai Zaras banke. I jos ltn. Krotas yra gavs 2000 rb". 246

Taigi tie geleinio" Felikso Dzerinskio vyrukai, NKVD gvardija, tu rjo visas sovietinei visuomenei bdingas ydas, kurios grau ypa auk tesniuosius jos sluoksnius: buvo vagys, plikai, girtuokliai, itvirkliai. Tik tokie mons ir galjo bti aklu okupant rankiu, nes kai prieinasi tau tos dauguma, tautai palauti reikia naudoti baisi brutali jg. Be abe jo, tarp ekist kari buvo ir idjini sadist, maniusi, kad dl viesios komunizmo ateities" galima ir reikia susitepti rankas.

1 E. Grunskis, Vetrovo divizija". Pasaulis, nis naikinimas 1940-1958 metais, p. 232-233. 27 LYA, f. 1, ap. 3, b. 803, 1. 28-30. 1990. Nr. 23. 2 LYA, f. 1, ap. 3, b. 803, 1. 39. 28 A. Anuauskas, op. cit., p. 229-231. 3 Ibid., b. 7/144. I. 29. 29 LYA, f. 1, ap. 3, b. 807, 1. 21. 4 LVOA, f. 1771, ap. 7, b. 91, 1. 28. 30 A. Anuauskas, op. cit., p. 226-227. 31 Ibid., p. 185. 5 Pasaulis, Nr. 23. 32 LYA, f. 1, ap. 3, b. 807, 1. 13. 6 LYA, f. 1, ap. 3, b. 7/144, I 28. 7 Archiv novejej istorii Rossii. t. 1, s. 86.33 Ibid, 1. 47. 8 LYA, f. 1, ap. 3, b. 681, 1. 6. 34 Ibid., 1. 60. 35 Ibid., 1. 144. 9 Ibid.. 1. 180. 36 Ibid., I. 131. 10 Ibid., b. 803, I. t. 37 Ibid., 1. 15-20. 11 Ibid., b. 807, I. 1-2. 38 Ibid., 1. 37-42. 12 Ibid., I. 35. 39 Ibid., 1. 109-116. 13 Ibid., 1.50. 40 Ibid., b. 816, 1. 10. 14 Ibid., b. 803. 1. 18. 41 Ibid., 1. 50. 15 Ibid., b. 813, 1. 1. 42 Ibid.. ap. 18, b. 27, 1. 71. 16 Ibid., ap. 18, b. 64, 1. 121. 43 Ibid., ap. 3, b. 803, 1. 2. 17 Ibid., ap. 3, b. 816, 1. 2. 44 Ibid., b. 813, I. 66, 68. 18 Ibid., b. 803, 1. 51. 45 Ibid., ap. 18, b. 98. 1. 16. 19 LVOA, f. 1771, ap. 7, b. 91, 1. 26-28. 46 Ibid., I, 17. 20 LYA, f. 1, ap. 3, b. 681, 1. 29. 47A. Anuauskas, op. cit., p. 249-250. 21 Ibid., b. 803, 1. 13-21. 48 LKA, Nr. 11, p. 111-112. 22 Ibid., ap. 18, b. 101, 1. 1. 49 Ibid., p. 110-111. 23 Ibid., ap. 3, b. 813, 1. 5. 24 Ibid., 1. 182. 50 Ibid., p. 114. 25 Ibid., b. 681. I. 87. 51 Ibid., p. 115. 52 LYA, f. 1, ap. 18, b. 48, 1. 301-307. 26 A.Anuauskas, Lietuvi tautos sovieti-

247

MVD vidaus kariuomens 4-osios auli divizijos veiklos antrasis periodas (1946-1949 m.)
4-oji auli divizija 1946 m.
1946 m. pradioje liek partin, tiek ekistin vadovyb ir Maskvoje, ir Vil niuje suprato, kad j laukia ilgas varginantis karas su ms partizanais. Nepasisek vykdyti ne tik fantastiko L. Berijos plano nacionalistin gin kluotj pogrind sutriukinti per dvi tris savaites", bet ir daug realesni plan padaryti tai per kelis mnesius, puse met. Reikjo kak daryti. Tas kakas" - pastovi gul krimas apskrii centruose ir daugelyje valsi centr. Per prabgusius pusantr kovos met partizanai patyr dideli nuos toli (ekist duomenimis, 1944-1945 m. uvo per 12 tkst. partizan; ta iau pagrstai galima teigti, kad ne maiau kaip tredalis j nebuvo par tizanai, o visa kas gyva audiusi enkavedist civilins aukos). Partiza nams teko keisti kovos taktik, pereiti prie tikros partizaninio karo takti kos. Svyruojantys, tikjsi greito Vakar konflikto su Rusija, o kai kurie ir partizan vadovybs nurodymu legalizavosi, ijo i mik (manoma, kad 1945 m. legalizavosi apie 20 tkst. partizan, taiau daugelis j okupantams prisistat kaip veng tarnybos Raudonojoje armijoje; ekis t duomenimis, 1945 m. legalizavosi 6160 partizan1). Remiami daugumos tautos, ypa kaimo gyventoj, partizanai po kiekvieno smgio atsigauda vo, net stiprino savo struktras ir ypa kaime neleido sitvirtinti okupan t valdiai. Beveik i vis Lietuvos apskrii (iimtis - trys Klaipdos kra to apskritys, likusios be vietini gyventoj, ir kai kurie, daugiausia iau rs Ryt Lietuvos, valsiai, kuriuose gyveno daug sentiki, noriai talkinu si savo tautieiams) LKP(b) CK plauk praneimai, kad 1945 m. ruden partizanai vl labai suaktyvjo, kad jie kaimuose visikai eliminuoja sovie t valdi. Lazdij apskrities komiteto sekretorius Grigelionis CK ra, kad 1946 m. pradioje Leipalingio valsiuje i devyni apylinki veikia tik viena. Tuo pat metu instruktorius Kozlovas teig: Apskrityje tokia pad tis, kad nacionalistinis pogrindis ir jo ginkluotos gaujos pradjo dirbti ge riau u juos [t. y. MVD ir MGB. - J. S.]. Gerai dirba j agentra, ryiai 248

ir t. t.2 Apie padt Kauno apskrityje savo efui plk.Jakovlevui Vilni ras ios apskrities komiteto karinio skyriaus vedjas Rodionovas teig, kad partizan veikla apm visus valsius, kad tai tapo panau sukilim prie soviet valdi. Jis ra, jog uimami valsi centrai, dideli partizan briai - iki 300 ginkluot vyr - 2-3 dienas kaunasi su NKVD kariuome ne. 1945 m. sausio-vasario mn. sutriukinus gaujas truput aprimo, pa vasar [puolimai] vl prasidjo, gauj daugja kiekvien dien"3. 1946 m. rugpjio 1 d. A. Sniekui raytoje paymoje CK instruktorius Pankinas teigia, kad Bir apskrities Vabalninko valsiuje i 18 apylinks pirminink 14 gyvena valsiaus centre. savo apylinkes jie ivyksta ne daniau kaip tris kartus per mnes ir tai tik kelioms valandoms, lydimi 10-15 sargybi ni. Faktikai soviet valdios organ apylinkse nra4. ymus partijos funkcionierius K. Didiulis-Grosmanas apsilanks Lazdij apskrityje 1945 m. rugsjo 28 d. A. Sniekui ra, kad valdia pasyvi, o partizanai puola. Anot jo, daugelis apskrities vadov sitikin, kad be centro - Vi daus reikal liaudies komisariato - paramos savo jgomis padties pakeisti negals, kad atsisakyti pasyvaus laukimo bei savigynos taktikos valsi centruose ir pereiti aktyv puolim nepajgs5. Tokias kaip K. DidiulisGrosmanas ivadas padar daugelio apskrii partiniai funkcionieriai, u vert A. Sniek praymais teikti pagalb i centro. lugo kolaborant valdios viltys, kad gal vadinamj strib batalio nai sugebs nors valsi centrus apginti. Stribai, 1945 m. kovose patyr nema nuostoli (tais metais j uvo apie tkstant, t. y. kas septintas a tuntas), prarado kovingum ir tik iaip taip isilaikydavo valsi centruose, bijodavo i j koj ikelti. Daugelis komunist partijos vadeiv padar to ki pai ivad kaip ir E. Ozarskis, kuris 1945 m. liepos mn. aplanks keturias Siaurs Ryt Lietuvos apskritis teig: Pagrindinio vaidmenskaip ginkluotas kumtis prie bandit veiksmus ir kaip organizacija, kuri bt galima remtis vykdant kines ir kitas priemones, - ms naikintoj briai nesuvaidino"6. Svarbus vykis, kuris galjo turti takos planuojant ekist, tarp j ir ekistins kariuomens veikl, buvo 1946 m. vasario 10 d. vyk SSRS Aukiausiosios Tarybos rinkimai. Tuo metu Lietuvos partizanai buvo gana stiprs - vien ginkluotas struktras sudar apie 5 tkst. kari, - o mons kartai troko nepriklausomybs ir tikjo, kad Vakarai nepaliks Lietuvos likimo valiai. Okupantai ir kolaborantai labai stengsi prastumti rinkimus ir pasiekti jiems prast 99 proc. balsavusij u juos rezultat. Buvo 249

sukelti visi agentai, sutelkta per 20 tkst. kari rinkim apylinkms saugo ti bei patruliuoti (patruliavo 3884 4-osios D kariai, apylinkes saugojo 17 987 kariai, i j 7241 NKVD karys, 4342 RA kariai, 6404 stribai7). Ne paisant vis pastang, kai kuriose apskrityse rezultatai buvo apgailtini, pavyzdiui, Alytaus apskrityje balsavo 32 proc. rinkj, Lazdij - 38 proc., Marijampols - 54 proc., Kretingos - 51 proc. ir t.t. Tokiu atveju, kaip pa prastai, reikalus msi tvarkyti vienas didiausi falsifikavimo meistr - ko munist partija: ji rinkim rezultatus ir kart paprasiausiai sufabrikavo8. Paymtina, kad jau prie rinkimus daliai Lietuvos moni buvo atimta rin kim teis. Taigi nors rinkim rezultatai buvo apiforminti" taip, kaip reikjo komunist partijai, vis dlto okupantai ir j tarnai kolaborantai su prato, kad kol Lietuvos moni dvasi kels partizanai, tol Lietuvoje jie negals jaustis saugs. Didiulmis aukomis (prie rinkimus ir rinkim lai kotarpiu 1945 m. gruodio 1 d.-1946 m. vasario 10 d. nukauta 667 partiza nai, 1046 j pateko nelaisve9) rodyta, jog derinant aktyvj ir pasyvj pa siprieinim galima skmingai okupantams prieintis. Okupantams beliko veikti per savo represines struktras, kad toki neskmi daugiau nebt. Iki rinkim likus dar beveik mnesiui, sausio 16 d. SSRS vidaus reikal ministro pavaduotojas A. Apolonovas isiunt rat SSRS ir LSSR NKVD apskrii galiotiniams, apskrii skyri virininkams, NKVD kariuomens dali vadams, kuriame konstatavo, kad SSRS vidaus reikal ministro Kruglovo sakymas Nr. 001164 smogti lemiam smg antisovietiniam nacionalis tiniam pogrindiui ir jo ginkluotoms gaujoms pirmoje sausio pusje buvo vykdomas nepakankamai intensyviai ir reikiam rezultat negauta. Dauge lyje apskrii bandit gaujos veikia nebaudiamos, udo sovietinius mones, plia j turt". Jis reikalavo panaudoti visas agentrines-operatyvines, e kistines karines ir partines politines priemones, visus organus, tarp j mili cij, kursantus, vis vidaus kariuomen, Raudonosios armijos dalis, ginkluot partin sovietin aktyv ir neleisti sutrukdyti rinkimams. sakyta, kad kiekvie n rinkim apylink saugot 8-12 kari, vadovaujam karininko ir operaty vininko. domu tai, jog buvo neleidiama t pai apylink saugoti vairi r i kariuomenei (matyt, bijota petyni, kurios danai kildavo tarp vairi r i sovietins kariuomens dalini). Nurodyta kariams apylinkse sikurti nuo vasario 1 d. (t. y. likus net devynioms dienoms iki rinkim)10. Taigi nors organizuojant 1946 m. vasario 10 d. rinkimus daugiausia dar bavosi kariuomen, bet ir jos pastang neuteko, kad priverst Lietuvos mones paklusti. 250

Negaldami palauti partizan sjdio, okupantai nutar pereiti prie ilgo karo taktikos. Buvo planuojama pamau partizanus iudyti, o ms mones palauti, vienus terorizuojant, kitus verbuojant agentais, treius pa perkant tarnybomis ir galimybe bei t pasivogti ar gauti i eksproprijuo tj turto. Okupantams btinai reikjo plsti rmj baz, nes pokario metais juos miestuose palaik ne daugiau kaip 10 proc. ms moni, o kaimuose - 2-4 proc. Beje, tokie procentai ne i pirto lauti. Kai 1945 m. buvo organizuojama laiko J. Stalinui pasiraymo kampanija, tik 2-5 lietu viai i 100 sutikdavo j pasirayti ir tai po nemenko spaudimo (bdavo u daromos durys, leidiama ieiti po vien pro pasiraymo komitet ir pan.). Atsisakyti totorikos kovos taktikos, kai neturintys pastovios dislokavimo vietos kariai nusiaubdavo apylinkes ir toliau nuskubdavo palik lavonus ir degsius, gal vert ir supratimas, kad teroras stiprius mones skatina griebtis ginklo. Ir krus pastovias gulas kova buvo kruvina, negailestin ga. U Lietuvos nepriklausomyb 2326 partizanai 1946 m. paguld savo jaunas galvas11. Taiau, reikia pripainti, ekistai pradjo smogti taiklesnius smgius, t. y. tiems, kurie tikrai prieinosi, o ne visiems paeiliui, kaip kad 1944-1945 m. Kruvinos pokario met bakchanalijos vliau nepasikartojo. Dar prie J. Bartainui ileidiant sakym dl pastovi gul krimo. 1946 m. kovo 25 d. 4-ojoje D jau buvo ei pulkai. Prie jos buvo prijungti 32-asis ir 273-iasis pulkai, iki tol priklaus 63-iajai D ir Lietuv perkelti 1945 m. spalio-lapkriio mn. Tie ei pulkai kariavo tokiuose sektoriuose: 25-asis - Panevio, 32-asis - iauli, 137-asis - Utenos, 261-asis - Vil niaus, 273-iasis - Klaipdos, 298-asis - Kauno, 94-asis pasienio brys Marijampols12. Beje, iose savo efuojamose" vietose visi ei pulkai, iskirsius juos gulas, ir liko. Jau anksiau Lietuvoje veik pulkai, prijungti prie 4-osios D, buvo idstyti tose vietovse, kuriose partizanai ypa aktyviai kovojo. 34-ojo motorizuotojo auli pulko tabas sikr Alytuje, o jo padaliniaivisoje Dainavos partizan apygardoje, 262-ojo P tabas - Ukmergje, jo padaliniai isibarst aplinkui, dviej batalion 285-asis P, beje, anksiau priklauss Rytprsiuose dislokuotai 56-ajai NKVD auli divizijai, dabar buvo dislokuotas Bir krate. Visos anksiau mintos prieastys lm tai, kad 1946 m. kovo 26 d. vi daus reikal ministras J. Bartainas pasira sakym Nr. 0026, kuriuo nu rod Lietuvos apskrii ir valsi centruose kurti pastovias gulas: 163 vidaus kariuomens ir 37 - pasieniei (r. 31, 32 dok.). Tos 163 MVD 251

kariuomens gulos pagal kari skaii buvo skirstomos pulk ir batalio n, kuop ir bri gulas. gulos buvo kurtos iskirsius 4-ajai D priklau siusius eis pulkus ir prie j prijungus jau mintus 34-j MP, 285-j ir 262-j P, kurie iki tol buvo tiesiogiai pavalds J. Bartainui. tai koki tip ir kiek gul kr atskiri auli pulkai:
P 25-asis 285-asis 137-asis 262-asis 261-asis 298-asis 273-iasis 32-asis 34-asis MP* I viso Pulk ir batalion tab 4 3 4 4 2 4 4 4 4 33 Kuopos 6 5 8 9 3 9 10 9 9 68 Brio 5 4 9 7 2 13 10 9 3 62 I viso 15 12 21 20 7 26 24 22 16 163

Kaip matome, dviej - 285-ojo ir 261-ojo - P kurt gul skaiius ge rokai maesnis negu kit pulk. Taip buvo todl, kad 285-asis P buvo ne visos sudties, vietoj trij batalion turjo du, o 261-ojo P du batalionai Vilniuje saugojo svarbiausius marionetins vyriausybs ir represini struk tr pastatus, aukt komunist partijos funkcionieri namus bei vilas ir t.t. Su partizanais kovojo tik 2-asis batalionas, dislokuotas Trakuose. Net tos pulk ir batalion tab gulos, prie kuri nebuvo kurta ri kiuots bri (tokios buvo penkios - 285-ojo, 262-ojo, 273-iojo, 32-ojo ir 34-ojo P), buvo kovingos, nes miuose su partizanais danai dalyvauda vo ir prie tab buv vadinamieji specialieji padaliniai - ryio ir autokuop kariai, o ypa pulko mokyklos, kuri reng serantus, kariai (specialiems padaliniams dar priklaus medicinos, tiekimo skyriai, sporto ir saviveiklos grups ir kt.). Labai abejotina, ar ities tikslinga buvo kurti bri gulas. Br suda r 15-25 kariai ir dauguma j bdavo panaudojami visokiems paaliniams darbams: sargyboms, darbui virtuvje, pagalbiniame kyje ir t.t. I t ke li deimi kari nelikdavo kam kovoti su partizanais. Taiau tos nedi dels gulos buvo kurtos vietini kolaborant ir ekist operatyvinink praymu, kad jiems bt ramiau gyventi valsi centruose, nes i patirties inojo, kad valsiuose taip pat buv * 34-asis MP 1947 m. sausio 1 d. tapo austribai po pirmj partizan vi li pulku. 252

daniausiai isibgiodavo. Kuo kariuomens padalinys didesnis, tuo dau giau kari galima panaudoti myje. Bet t kart, kaip dabar sakytume, buvo priimtas politinis sprendimas": ibarstyti, susmulkinti jgas, kad b t isaugoti valsi centruose glaudsi negauss kolaborantai. Tiktasi, jog valsiuje turint nors vien patikim soviet valdios atsparos tak, i jo komunistinis ar kolaboravimo tvaikas gals plisti apylinkes ir kaimus. 37 gulas pasienieiai kr pasienio apskrityse - Marijampols, Vilka vikio, aki, Lazdij ir Taurags. Kai kurios j kurtos gulos - Prien, Balbierikio, Leki ir kt. - buvo per 50-60 km nuo pasienio zonos. 1945 m. Lietuvoje buvo 26 apskritys ir 267 valsiai, taigi 293 vietos, kur galjo bti idstytos gulos. Taiau 93 galimose vietose gulos nebuvo kurtos. J nekurta keturiose apskrityse - Vilniaus ir Klaipdos krato Klaipdos, iluts, Paggi. Taip, kaip buvo numatyta J. Bartaino sakyme, gulos buvo isidsiu sios neilgai. Iformavus 113-j PB, kuris kartu su 112-uoju PB sudar 19 gul daugiausia Vilkavikio ir aki apskrityse bei jungtin komendan tr, veikusi Taurags apskrityje, j vietas turjo uimti auli pulkai. Pa sieniei globot" aki apskrit ir kurt nauj Prien apskrit um 298-asis ir 34-asis pulkai, pasislink i kai kuri anksiau kurt gul. Sa vo ruotu kiti pulkai turjo uimti i paliktas vietas. Tik 32-ojo, 137-ojo ir 262-ojo P gulos liko tose paiose vietose, kaip buvo numatyta saky me. Po pertvarkymo pasieniei gulos dar liko Vilkavikio, Lazdij ap skrityse ir dalyje Marijampols apskrities (be Veiveri ir Kazl Rdos valsi). Remiantis nauju 1946 m. balandio 30 d. sakymu Nr. 0045 (r. 33 dok.) i viso buvo kurtos 175 devyni auli pulk gulos, t. y. 13 gul daugiau negu kovo mnes. Daugiau gul buvo kurta smulki nant esamas gulas, t. y. vietoj kuop gul kuriant bri gulas. Beje, 4-j D ipltus iki devyni pulk (taigi ji tapo vos ne tris kar tus didesn u normalaus dydio divizij; paprastai NKVD divizij suda rydavo 3-4 pulkai), buvo didinamas ir valdymo aparatas centre, Vilniuje, kur per vis ios divizijos veiklos laikotarp Lietuvoje buvo sikrs jos ta bas (Didioji g. 23). Tuo metu, matyt, P. Vetrov pavadavs gen. mjr. Golovka 1946 m. birelio 8 d. ra A. Sniekui, kad divizijos valdyba yra pa didinta 51 karininku ir kad jiems reikalingi butai. Ant io rato yra A. Sniekaus rezoliucija Vilniaus vykdomojo komiteto pirmininkui Karec kui, kurioje nurodoma tuos kareivius butais aprpinti per 10 dien13. i nant, kad pokario metais sugriautame Vilniuje labai trko but, galima 253

vertinti vyriausiojo Lietuvos kolaboranto pastangas. O ir apskritai kola borant marionetin valdia ekistams nieko negailjo, nes tik j dka ir sdjo valdioje. Galima sivaizduoti, kiek pastang ir l reikjo, kad bt kurta 200 gul, nes ne visuose apskrii centruose buvo tinkamos patalpos, o k jau kalbti apie valsi centrus. Kad buvo sunku apgyven dinti karius, rodo 298-ojo P vado pplk. Gagarkino 1946 m. kovo 30 d. ratas J. Paleckiui ir A. Sniekui. Jame pulko vadas prao 500 viet karei vini ir 12 but karininkams (matyt, kitus karius jau buvo kurdins pro vincijos gulose). Rate raoma, jog 1944 m. vasar pulkas miest jo ka rika rikiuote, parke gyveno palapinse. 1944 m. rugsjo mn. pulkas buvo permestas Ukmerg, 1945 m. vasario mn. gro Kaun ir nuo to lai ko neturi kur gyventi14. ekist gulos po 1946 m. gegus mn. nebuvo visikai stabilios. Ne paprastas sujudimas prasidjo 1946 m. rugsjo mn., kai ekistai sureng Lietuvos apgult, panai kaip 1945 m. kov su partizanais buvo mesta dvylika auli pulk. Be jau priklausiusi 4-ajai D 25-ojo, 32-ojo, 34-ojo, 137-ojo, 261-ojo, 262-ojo, 273-iojo, 285-ojo ir 298-ojo pulk, tuo metu Lie tuvoje veik dar 108-asis, 353-iasis ir 354-asis P (kaip minta, 108-asis P buvo permestas i 63-iosios D, Lietuvoje 1946 m. veik savarankikai ir gana aktyviai; 353-iasis ir 354-asis pulkai, matyt, buvo suformuoti specia liai Lietuvai, norint efektyviau pulti partizanus). 1946 m. pabaigoje 4-j D sudar atuoni pulkai. Prie divizijos buvo prijungtas 353-iasis P, o 285-asis ir 262-asis pulkai iformuoti. Kariuomens veikla 1946 m. UBB* l-ojo skyriaus virininko mjr. S. Fi gurino paymoje, 1947 m. vasario 1 d. nusistoje partiniams organams Maskv ir Vilni, raoma, kad 1946 m. vidaus kariuomen prie partiza nus sureng 16 811 dideli karini operacij, buvo nukauta 2143 partiza nai, 7353 suimta. Per kautynes i partizan paimta 15 minosvaidi, 501 kulkosvaidis, 1166 automatai, 3959 autuvai15. Tais metais ekistai gero kai maiau aud dein ir kair kur pakliva, taiau miai su parti zanais virte vir. Beje, okupantai ir j rmjai vlesnse ataskaitose - pa vyzdiui, P. Raslanas - suimtj tais metais partizan skaii sumaino per pus, liko tik 3056. 4-oji D i t 2143 partizan nukov 158516, arba 74 proc. Likusius 558 partizanus nukov kitos su jais kovojusios jgos - pa sienieiai, stribai, milicininkai. 1946 m. pradioje, kol Lietuvoje dar nebuvo kurtos pastovios gulos ir ekistin kariuomen buvo judresn, operacij prie partizanus skaiius 254

svyravo. Kaip matyti i J. Bartaino GUBB* virininkui gen. ltn. Leontjevui Maskv siuniam ataskait, sausio 5 d. buvo surengta 17 operaci j, 6 d. - 13, 7 d. - 9, 8 d. - 14, 9 d. - 17, vasario 1 d. - 28, o 10 d. - tik 2. Tuo tarpu vasario 14 d. buvo vykdytos net 48 ekistins karins operaci jos17. I I. Tkaenkos, J. Bartaino ir D. Jefimovo pasirayt penkiadieni praneim matyti, kad partizan davo daug, bet vis dlto kur kas maiau negu 1945 m. Visikai netiktinas tik vienas skaiius - nelaisve paimt partizan. Partizanai inojo, kas j laukia patekus prieo rankas, ir bijo dami, kad neilaik kankinim gali iduoti kovos draugus, retai kada gyvi pasiduodavo. Dalis j ekist rankas patekdavo sueisti, kontzyti, bet to ki nebuvo daug. Matyt, prie partizan buvo priskiriami j ryininkai ir r mjai, legalizavsi partizanai. Pasibaigus partizaninms kovoms, suskaiia v uvusius bei nelaisv paimtus partizanus, ekistai perpus sumaino ne laisv paimt partizan skaii. Tuo metu partizanai kartais smogdavo ga na stiprius smgius okupantams ir j rmjams. ekist duomenimis, 1946 m. sausio 5-10 d. partizanai nukov 21, nusived 1 mog, tarp j po vien NKVD darbuotoj, strib, NKVD karik bei rinkim komisijos pir minink, 2 sovietini tarnautoj eim narius, 15 valstiei" ir 1 legaliza vusj. Tariamuosius valstieius" partizanai karo lauko teismo sprendimu suaud todl, kad jie buvo okupant informatoriai, prosovietikai ar pro rusikai nusiteik asmenys. Okupantai tuo pat metu nukov 21 partizan (nuo mnesio pradios - 50), 63 pam gyvus (nuo met pradios - 144)18. Sausio 10-15 d. partizanai suaud 14 moni, i j apylinks pirmi nink ir jo pavaduotoj, 3 stribus, 4 sovietinius tarnautojus ir j eim na rius, 1 komjaunuol, 4 kilusius i varguomens". Per t laik buvo nukau ti 31 partizanas, 69 paimti gyvi19. Sausio 25 d.-vasario 1 d. partizanai nu kov 22, nusived (tai irgi reik mirt, nes itardius daniausiai bdavo suaudoma) 10 moni, i j 2 NKVD darbuotojus, 4 stribus ir rmimo grupi narius, 1 karik, 3 rinkim komisijos narius, 6 valsi ir apylinki pirmininkus, 4 sovietinius tarnautojus ir j eim narius, 4 naujakurius", 7 valstiei" eim narius, 1 legalizavusj partizan. Partizan buvo nu kauta 28, per vis mnes - 267, paimta gyv - 93, per vis mnes - 423. Be to, per mnes buvo suimta 1570 antisovietinio elemento"20. 1946 m. vasario 1 d. atsitiko vie * Glavnoje upravlcnije borby s banditiznas vykis, kuris rodo, kaip partiza mom Vyriausioji kovos su banditizmu val nai - jei ne visi, tai didel j dalis dyba. 255

elgsi su reguliarija rus kariuomene. T dien 19 val. 3 km nuo Prie n 13 partizan sulaik kari pionieri main, kurioje buvo 5 kariai ir ci vilis. Karius nuginklavo, civil suaud. Po 40 min. vaiavo Marijampols vykdomojo komiteto maina su dokumentais. Kelias buvo ugrstas, tad sustojo. Privaiavus dar vienai mainai, vykdomojo komiteto instruktorius Draugelis pabgo. Naujoje mainoje buvo civili moni ir majoras, j par tizanai nuginklavo, vykdomojo komiteto main sudegino, civilius ir karius paleido21. Galima spti, jog buvo laukiama btent dokument, o gal tuo metu tiesiog buvo tikrinamos pravaiuojanios mainos - Piet Lietuvoje tuo metu partizanai danai taip darydavo, ypa artjant rinkimams, nors ir smarkiai rizikavo, nes iem pdsakais sekti bdavo lengva. Kaip minta, tarp 4-osios D pulk specifin viet um 266-asis, o vliau - to pulko funkcijas perms 261-asis P. 1945 m. pabaigoje jis sau gojo anksiau ivardytus objektus. Vienas i toki objekt buvo A. Apo lonovo speciali vila, kuri nuolat saugojo 13 kari. Tai patvirtina fakt, jog tas stambus ekist veikjas, vidaus kariuomens vadas, danai bdavo Lietuvoje, matyt, j efavo". I speciali suvestini, kurias 261-ojo P vadas Zakurdajevas ra di vizijos vadui P. Vetrovui, matyti, jog tas pulkas ne tik saugojo valdios staigas, bet ir kasdien isisdavo nuo 150 iki 250 kari kovoti su partiza nais. Kaip ir kiti pulkai, daugiausia siunt RPG, kuri veikloje dalyvau davo nuo 50 iki 80 proc. kari. Surengdavo ir vien kit operacij. Pul ko kariai taip pat lyddavo valdios vyrus, kai ie panordavo ivykti u Vilniaus rib, - komunist partijos veikjus, vyriausybs narius, kandida tus Aukiausij Taryb ir t.t. Kasdien toki ivykstanij i Vilniaus bdavo vienas du. J palyd sudarydavo 4-10 kari22. Kaip paymta J. Bartaino 1946 m. kovo 26 d. sakyme Nr. 0026, pa stovios gulos buvo kuriamos siekiant toki tiksl: pirma, kovoti su partiza nais, antra, palaikyti tvark. Ties sakant, tvarkos palaikym ekistai ir ko munistai suprato taip: nebus partizan, bus tvarka - msika, sovietin. krus pastovias kari gulas, 4-osios D tabas pareng Lietuvoje dis lokuotos MVD kariuomens veiklos pagerinimo priemoni plan", ku r 1946 m. gegus 6 d. patvirtino J. Bartainas23 (r. 34 dok.). doku ment sudaro trys dalys: 1) trumpa preambul, vardyta kaip Tikslai", 2) uduotys ir 3) praktins priemons. Nurodomi trys tikslai: vykdyti SSRS MVD ministro S. Kruglovo 1946 m. kovo 15 d. sakym Nr. 00216, kuriame reikalaujama likviduoti 256

pasiprieinim Lietuvoje, antra, suaktyvinti vis kovojani su partizanais padalini veikl ir, treia, nustatyti kariuomens dali, batalion ir gul vad atsakomyb. Uduotyse apibriamos pulko, bataliono, gulos vad pareigos, pa valdumas, atskaitingumas. Nurodoma, jog bataliono vadas yra MVD ap skrities skyriaus virininko pavaduotojas, gul vadai - valsi poskyri virinink pavaduotojai kariuomens reikalams (4-osios D vadas buvo J. Bartaino pavaduotojas kariuomens reikalams). Ypa akcentuojama batalion valgybos skyri (S) karinink atsakomyb u kariuomens aprpinim operatyviniais duomenimis jos padaliniams rengiantis ope racijai. Nurodoma, i ko verbuoti agentr (legalizavsi partizanai, par tizan gimins ir rmjai bei kt.). Reikalaujama, kad savi valgybiniai duomenys, gavus dar papildom duomen i MVD organ, kasdien bt apdorojami ir pateikiami gul virininkams. Taiau ir neturdami tiks li operatyvini duomen, gul virininkai pagal 10 dien operatyvinius planus turi rengti vairaus tipo (RPG, pasal, sekret ir t.t.) tarnybinius brius. 6 paragrafe buvo idstytas reikalavimas, kad 2/3 gul kari nuolat da lyvaut kovose, o 1/3 bt laikomas kaip kovinis rezervas ir prireikus bt skubiai metamas kov rajon. Taiau is reikalavimas niekada nebuvo vykdytas, nebent tik kai kuriuose padaliniuose, kai bdavo kuriami jud rieji jungtiniai briai, kurie nesudarydavo pastovi gul. Daniausiai gu los tuoj pat apaugdavo" statybomis, pagalbiniais kiais, sargyb postais ir pan. Be to, dalis kari sirgdavo, atostogaudavo, sddavo aretinse, dalyvaudavo pratybose ir t.t. Geriausiu atveju tik apie 50 proc. guloje esani kari galdavo dalyvauti kovose ir partizan paiekose. Ypa ne veiklios buvo nedidels, brio dydio gulos, turinios 15-25 karius. Pa prastai i toki gul tik apie 1/3 kari galdavo kasdien dalyvauti tarny bini bri veikloje. Ilgiausias tame plane yra Praktini priemoni" skyrius. Jame nurodo ma, kokiu lygiu - pulko, bataliono, kuopos gul, kit padalini - kas ir kada daroma. I vis t priemoni" domesns gal kelios. Pirma, tarp va dinamj tarnybini bri ri, be RPG, sekreto, pasalos, minimas ir stebjimo punktas". Vliau, apie 1950 m., toks ekistinis kovos bdas bu vo plaiai naudojamas: stebti kaimyn ir aplinkos agento-informatoriaus sodyboje arba kur nors prie kaimo pamikje bdavo kurdinami keli ka riai su radijo sistuvu. Pastebj pasirodiusius partizanus, jie ikviesda257

vo kariuomens br. (1946 m. ekistai vargu ar turjo pakankamai radi jo sistuv ir agent tokiems punktams kurti.) Antra domesn vieta, kurioje kalbama apie tai, kad gul virininkai kas dien darbo emlapyje (schemoje) tursiantys paymti, kur t dien veiks jiems pavalds padaliniai. Rus kariuomens karininkai iki pat Soviet vals tybs lugimo labai prastai iman topografij. Kai kuriuose ekistini ope racij apraymuose minima, kad j briai klaidiodavo iekodami nurodyto miko ar kaimo. Ko gero, pagrindiniai ekistins kariuomens emlapiai" bdavo vedliai stribai, painoj vietoves. Vis dlto ekistai emlapiais b davo aprpinami geriau u RA karius, o gal ir kiek geriau juos suprato. Treia, ekistai gerokai prisibijojo partizan puolim (partizanai bt puol gulas paatrjus tarptautinei padiai; 1941 m. patirt gerai prisimi n tiek partizanai, tiek ekistai). Plane nurodoma prie gul kurti ne tik sargybos postus, bet ir pasirengti gynybai rengiant ugnies pozicijas. Apie konkrei vidaus kariuomens veikl 1946 m. pavyko rasti ne per daugiausia dokument. Vienas i domesni - 1946 m. liepos 10 d. keturi pulk jgomis vykdytos operacijos Bir girioje planas (r. 36 dok.). i 285-ojo, 25-ojo, 137-ojo ir 262-ojo P operacija rodo, jog nepaisant to, kad pulkai buvo ibarstyti gana nedidelmis gulomis, prireikus bdavo su telkiami dideli kariuomens briai, kaip kad iuo atveju - apie 2000 ka ri (dokumente tikslus kari skaiius nenurodomas). Bir giria drieksi prie Latvijos pasienio, nuo Latvijos ribojama Nemunlio, per 30 km ir bu vo apie 9 km ploio. Tos operacijos metu du pulkai nuo iaurins miko dalies slinko pietryius, o 137-asis ir 262-asis P - nuo pietins miko da lies iaurs vakarus. Tiek viena, tiek kita grup, kiekviena madaug po 1000 kari, nuo 5 val. iki 18 val. turjo nuygiuoti po 15-17 km - kariai eidavo grandine madaug kas 8-10 metr - ir susitikti prie kelio, Bir gi ri dalijanio per pus. Paymtina, kad apie 35 km ilgio Nemunlio pa krant saugojo MVD 5-osios divizijos kariai; jie neleido partizanams per eiti Latvijos pus. i divizija buvo Lietuvoje veikusios 4-osios D analo gas, tik isidsiusi Latvijoje. Vakarinje mik dalyje utvaras buvo istat 285-asis ir 262-asis P, kuri ukavimo grandins buvo toje pusje. ios operacijos rezultatai nra inomi, bet, turint galvoje, kad buvo ukuojama taip tankiai, girioje buvusiems partizanams tikriausiai buvo riesta. Kaip matyti i sakymo, tokia gausi kariuomen buvo sutelkta ne vie nai dienai. Matyt, giria jau prie tai buvo ukuojama, o operacija galjo bti kartojama ir trei kart (tai priklaus nuo liepos 10 d. rezultat). 258

i didel operacij yra plaiai apras Bir krato partizanas R. Tuas-Barzdyla24, to kariuomens siautjimo liudininkas. Kartu su kitais dviem partizanais jis per ukavim lindjo pelkje (taip partizanai danai isigelbdavo, nes jei nepasitaikydavo koks nuomus karininkas, eiliniai kariai, nenordami sulapti, pelkes aplenkdavo). i partizan grupel ke lis kartus susidr su giri ukuojani kari grandinmis, taiau n vie nas neuvo, o R. Tuas-Barzdyla nuov vien juos persekiojant kar. Beje, viena i okupant tragikomik grimas buvo ta, kad jie ne tik ud Lietuvos laisvs gynjus ir terorizavo ms mones, bet ir mgino juos viesti, aiku, pagal savo supratim. Vidaus reikal ministro pavaduo tojas 1946 m. birelio mn. paymoje Apie MVD organ ir kariuomens atlikt darb tarp vietos gyventoj" ivardija Alovje, Dauguose, Merki nje, Varnoje, Seirijuose bei t valsi kaimuose skaitytas paskaitas ir ro dytus kinofilmus. Viena i paskait tem - Apie lietuvi liaudies uda vinius vykdant penkmeio plan"; tokia paskaita birelio 9 d. buvo skai toma Alovje. Taiau tie, kurie taip rpinosi ms tautos nau penkme io plan, n vienas nemokjo lietuvi kalbos, visur naudodavosi vertj paslaugomis. Taigi ne vien lavonai ir sudegusios sodybos likdavo ten, kur praeidavo kariuomen, nes be masini pokalbi, paskait, miting, kiek vienoje gyvenvietje, per kuri pereidavo kariuomen, karininkai ir agita toriai organizuodavo individualius pokalbius"25. Kaip minta, 1946 m. spalio mn. Lietuvoje vl buvo rengiamas nau jas 1945 m. pavyzdio totorikas antpuolis. Devyniems 4-osios D pulkams talkino trys auli pulkai. Prie antpuol buvo sudarytas pulk veiklos pla nas, kur 1946 m. rugsjo 26 d. patvirtino A. Apolonovas. Plano pavadini mas gana ilgas: Kariuomens, dislokuotos Lietuvos SSR teritorijoje, ope ratyvini priemoni utikrinimas (obespeenije) likviduojant nacionalisti nio pogrindio tabus ir gaujas, veikianias Lietuvos teritorijoje". Apie plan verta pakalbti plaiau. Matyt, tai buvo dar vienas mginimas stipriais koncentruotais smgiais palauti ginkluotj pasiprieinim Lietuvoje. Visa Lietuvos teritorija nuo 1946 m. spalio 1 d. turjo bti suskirstyta eis operatyvinius sektorius26, madaug atitinkanius partizan apygardas (reikia pasakyti, kad ekist i nios apie to laikotarpio - 1946 m. pabaigos - partizan junginius buvo ga na netikslios: Dzkijos partizan junginiai jau nuo 1946 m. gegus vidu rio buvo sujungti Dainavos apygard, dar mnesiu anksiau performuo tas emaii legionas ir t. t.; visi tie netikslumai rodo, kad tuo metu
259

saugumieiai dar nebuvo giliai siskverb partizan tabus, o j gaunamos inios gerokai vluodavo). Tuos sektorius turjo aptarnauti" atitinkamai eios operatyvins grups. Buvo numatyta, jog viena ir pus operatyvins grups veiks prie emaitijos partizanus, dvi su puse - prie Auktaitijos, po vien - prie Dzkijos ir Suvalkijos. eias operatyvines grupes sudar pa stoviomis gulomis isidst devyni 4-osios D pulkai - 25-asis, 32-asis, 34-asis, 137-asis, 261-asis, 262-asis, 273-iasis, 285-asis ir 298-asis. Pradjus masikai pulti partizanus, turjo prisidti dar trys pulkai. Puolimo pradia numatyta spalio 1 d. Nevisikai aiku, kiek ta operacija truko. Paaikinama jame A. Apolonovo ir J. Bartaino rate sakoma, jog operatyvini priemo ni utikrinimas" truks 10 dien, nors vienoje plano vietoje raoma, kad 4-osios D dalys iki spalio 1 d. turi apsirpinti maistu visam mnesiui, o kitoje vietoje - kad daliniai turi bti aprpinti maistu 15 dien. Tad galima manyti, jog masikas partizan puolimas tssi ne trumpiau kaip 10 dien. io puolimo metu devyni pulkai, ij i gul, turjo sudaryti tank pasal ir sekret tinkl tiktinuose gauj, pavieni bandit ir j ryinink veikimo keliuose, ypa nakt", o dien isisti kuo daugiau kad ir nedideli RPG. Tuo tarpu trij - 108-ojo, 353-iojo ir 354-ojo - pulk kariai (t. y. apie 4 tkst. ka ri), iskirstyti po 200-300 kari, turdami operatyvini duomen, privaljo smogti smgius tuos mikus ir kaimus, kur galjo bti partizan. Be dvylikos auli pulk, iame eiliniame bandyme masiku puolimu palauti partizanus dalyvavo ir visi stribai (apie 7 tkst.), o Vilkavikio ir Marijampols apskrityse - 94-asis pasienio brys bei MVD prielktuvins gynybos batalionas. Kokie buvo ios didiuls operacijos rezultatai - ne aiku, dokument nepavyko rasti. Kadangi ekist agentai tada dar nebu vo giliai siskverb partizan brius, o partizanai per dvejus partizaninio karo metus jau buvo daug ko imok, reikia manyti, labai dideli nuosto li jie nepatyr, nors auk, be abejo, buvo. is antpuolis, kaip ir kai ku rie kiti, tikriausiai buvo surengtas po eilinio L. Berijos ar S. Kruglovo rei kalavimo per du tris mnesius Lietuv ivalyti nuo bandit", nors toliau pateikiamame A. Apolonovo ir J. Bartaino rate paymima, kad opera cija surengta dl suaktyvjusios partizan veiklos. rat, parayt rugsjo 26 d., t. y. likus kelioms dienoms iki opera cijos pradios, bt galima pavadinti metodiniais nurodymais. Jame ypa grsmingai skamba nurodymas paskubinti sumimus. Preambulje raoma: Pastaruoju metu pastebimas didelis nacionalistinio pogrindio ir jo gin kluot gauj suaktyvjimas Lietuvos SSR". Todl reikia: 260

1. Operatyvini grupi virininkams ir kt. iki spalio 1 d. perirti vi sas agentrines bei tardymo bylas ir esant pakankamai rodym tariamuo sius suimti. 2. Iki spalio 1 d. parengti duomenis apie tai, kur slepiasi partizan b riai bei pavieniai partizanai, ir jiems smogti panaudojant operatyvini gru pi virininkams priskirtus judriuosius rezervus ir gulas. Operacijas kar toti toje pat vietoje. Jas vykdyti ne tik tiksliai inant, kur yra partizan, bet ir spjamose j buvimo vietose. 3. Spalio 1-10 d. operacij vykdyti kiaur par: dien iekoti, nakt isi dstyti nejudriais briais arba perkirsti tiktinus partizan judjimo kelius. 4. Praktikuoti slapt kariuomens grupi imetim sovietinio partinio aktyvo judjimo kelyje ir gyvenvietse, turint tiksl likviduoti banditus, jei gu jie mgint vykdyti teroro aktus. 5. Po partizan puolim mesti vykio viet ir kaimynines gulas. 6. Ypating dmes kreipti apskrii ir valsi ribas - ten surengti bendras operacijas. 7. Nepaeisti socialistinio teisingumo. 8. Pasiymjusius apdovanoti27. Ko jau ko, o apdovanojim sovietin aukiausioji valdia ekistams negailjo. Kaip inome, buvo mokami pinigai u partizan galvas", o pats J. Stalinas, kaip galima sprsti i jo Ypatingojo aplanko" dokument, e kistus ordinais ir medaliais apdovanodavo du tris kartus per mnes. domus 4-as nurodym paragrafas. Jame siloma sovietin partin ak tyv paversti jauku partizanams, kaip kad dirbtines antis ani medioklje. domus ir LSSR saugumo ministro D. Jefimovo 1946 m. vasario 4 d. ratas Kauno operatyvinio sektoriaus virininkui plk. Jegorovui. Saugumo ministras rao, kad SSRS NKGB radijo kontrvalgybos tarnyba Kauno apylinkse ufiksavo neinomos grups radijo stoi darb. Ministro nuo mone, tas radijo ryys priklauso vienam i partizan bri. Radijo ryiui iaikinti Kauno apylinkes siuniama SSRS NKGB operatyvin paiek grup, vadovaujama kpt. Jevdokimovo, o vasario 5-6 d. atskris ir specia lus paiek lktuvas. D. Jefimovas prao skirti 6 automatininkus pelenga vimo grups apsaugai28. (Beje, pelengavimo brys bazavosi Rygoje.) Tai, kad ms partizanai naudojo radijo ry, rodo neprast j bri organi zacin lyg. Kaip ir per vis partizaninio karo laikotarp, ekistins kariuomens la bai apgulta buvo Alytaus apskritis. 1946 m. liepos mn. ioje apskrityje 261

34-ojo P 3-iasis batalionas sureng 137 ekistines karines operacijas. Bet is batalionas sudar tik menk MVD kariuomens toje apskrityje dal. Apskrityje veik 108-asis P, 261-ojo P serant mokykla, 240-ojo kon vojinio pulko kuopa ir pasieniei 2-oji manevrin grup29. Per vien i daugelio operacij 1946 m. liepos 2 d. aliamikyje, ties Merkins ir Leipalingio valsi riba, uvo Dainavos apygardos krjas, o tuo metu Piet Lietuvos partizan tabo virininkas plk. ltn. J. Vitkus-Ka zimieraitis. Kad tose vietose gali bti Kazimieraiio tabas, ekistai gavo ini i marrutinio agento Volko. 9 moni RPG, vadovaujama j. seran to Kapustino, 14 val. 30 min. prie kelio, vedanio Guobinius, utiko Ka zimierait. J gyv mgino paimti raudonarmietis Syniaginas, bet Kazimie raitis, turdamas tik brauning, atsiaud, ir Syniaginas turjo prigulti ir gulomis audyti. Kazimierait i deins mgino pasiekti kitas ekist ka rys, Povarenka, kuris buvo priartjs prie Kazimieraiio per 3 m, j au dydamas tris kartus sueid, buvo ir pats jo sueistas. Tuomet priliaus Syniaginas met granat, kuri mirtinai sueid partizan. Po trij valan d mir vienas ymiausi ir garbingiausi Lietuvos pasiprieinimo vad J. Vitkus-Kazimieraitis30. Kaip ir 1945 m., MVD ministro pavaduotojas P. Kapralovas - jis kar tu buvo ir Utenos operatyvinio sektoriaus virininkas - be paliovos mygo 137-j P, veikus keturiose iaurs Ryt Lietuvos apskrityse. Jis teig, kad to pulko kariai visikai nemoka kariauti, todl liep patikrinti bata lion tabus, kuop ir bri vadus, kaip jie vykdo vadovybs nurodymus, ypa tikrinti tuos, kuri aptarnaujamose" apylinkse partizanai nebau diami udo prosovietikai nusiteikusius asmenis". P Kapralovas nurod, kad vykdant operacijas, ypa nakt, bt laikomasi tam tikr reikalavim: kad bt gerai suderinta apranga ir ginkluot (kad nenart ir nebar kt), nebt triukmaujama ir kalbamasi, nekeliaujama keliais, kai gali ma jais neiti, nekuriami lauai ir t.t. Beje, tokius reikalavimus ekist va dovyb nuolat keldavo per vis partizaninio karo laikotarp, taiau nuva ryti nuo koj kariai tuos nurodymus nedaug kreipdavo dmesio ir juos danai paeisdavo. P. Kapralovas taip pat reikalavo, kad kariai i ekist operatyvinink suinot, kur gyvena partizan gimins ir rmjai, nes ar tjant iemai partizanai patrauks ariau gyvenamj nam. Suinojus lie p prie partizan tiktin bazavimosi viet rengti pasalas31. Beje, i P. Kapralovo 1946 m. spalio 23 d. rato SSRS vidaus reikal ministrui S. Kruglovui, jo pavaduotojui gen. ltn. V. Riasnojui bei tos pat 262

ministerijos OBB virininkui gen. ltn. A. Leontjevui matyti, kaip detaliai bdavo informuojami vyriausieji Maskvos ekistai. Tame rate raoma, k 137-asis P nuveik per vien dien, spalio 21-j. T dien buvo nukauti 4 partizanai. Detaliai ivardyta, kas pas juos rasta, ypa smulkiai apray ti paimti ginklai32. Netrukus, lapkriio 16 d., J. Bartainas siunia V. Riasnojui ir A. Leont jevui Special praneim" apie vien i didesni partizaniniame kare pa tirt nuostoli. Pasak J. Bartaino, lapkriio 15 d. partizanai Daug vals iaus Purveli kaime nuov 68 met valstiet Sidoravii. I jo monos su inoj apie vyk, i Daug ivaiavo 20 ekist kari. Iki vykio vietos likus 300 metr, grup isiunt priek apsaug ir valgyb ir toliau jo psia. Jai jus kaimo vienkiemi rajon, i keturi pusi apie 50 partizan kul kosvaidi ir autuv ugnimi sunaikino 18 i 20 grups kari. uvo MVD Daug valsiaus virininkas vyr. ltn. Derkausovas, BB skyriaus operatyvinis galiotinis j. ltn. Bruneviius, MGB galiotinis vyr. ltn. Kurenovas, 34-ojo MP kuopos vadas ltn. Judinas, tos pat kuopos feleris j. ltn. Bandurinas, 8 kareiviai ir 5 stribai. Pasibaigus miui partizanai pam 2 kulkosvaidius, 5 automatus, 9 autuvus, 3 pistoletus. Matyt, dalis kari dar spjo gintis, nes, pasak J. Bartaino, buvo nukauti ir 4 partizanai33. Kitas skaudus smgis, kart kolaborantams, buvo smogtas 1946 m. gruodio 6 d. nakt Vidurio Lietuvoje - Kdaini apskrities Grinkikio valsiaus Miliki kaime, kurio mokykloje nakt susirinkdavo miegoti apy links kolaborantai, saugomi 25-ojo P kari ir strib (beje, is tragikas vykis - turbt j galima taip pavadinti, nes uvo ir kolaborant eim na riai, kurie prie idavysi tiesiogiai galjo bti ir neprisidj, - rodo, ko kia paini padtis pokario metais buvo Lietuvoje, kaip arti vaikiodavo mirtis ir kaip sunkiai sitvirtino sovietai Lietuvoje, ypa kaime). T nakt mokykloje miegojo 11 kolaborant ir j eim nari: apylinks tarybos pirmininkas V. Danielius su eima ir kaimo aktyvistai bei j eimos. Par tizanai apaud mokykl padegamomis kulkomis, ji usideg ir nuo vi bei gaisro liepsnose uvo 10 moni, taip pat 3 kariai ir 1 stribas, 2 karei viai buvo sueisti. Kad du partizan briai rengiasi pulti tuos kolaborant nakvyns na mus, Grinkikio ekistai buvo gav agentrini ini lapkriio 24 d., todl nuo lapkriio 28 d. iki gruodio 4 d. MVD apskrities skyriaus nurodymu kiekvien nakt Miliki mokykl saugojo 10-15 vietins gulos kari. Kas dien apylinkse bdavo rengiamos pasalos ir sekretai. 263

Gruodio 5 d. Grinkikio gulos virininkas j. ltn. umakovas i MVD valsiaus virininko gavo praneim, kad partizanai yra apsistoj gretima me kaime ir ketina pulti mokykl. Apie tai umakovas pulko vadovybs neinformavo, o saugoti mokyklos nusiunt 4 karius, vadovaujamus seran to Gogovo. is prie mokyklos neistat net sargybos ir kartu su aktyvu nu jo miegoti. Partizanams pradjus puolim, Gogovas neorganizavo gyny bos ir bdamas lengvai sueistas pabgo. U sakymo nevykdym ir bai lum jis buvo suimtas ir teisiamas. SSRS MVD ministro pavaduotojui A. Apolonovui adresuotame rate P. Kapralovas pra leisti u prast va dovavim suimti Grinkikio gulos virinink umakov ir perduoti karo tribunolui34. ekistai labai atidiai saugojo kiekvien kolaborant, nes tuo metu j nedaug buvo. Gandai, danai gerokai perdti, apie tokius skmin gus partizan puolimus plaiai paplisdavo po al ir ne vien atbaidyda vo nuo idavysi. 1946 m. pabaigoje-1947 m. sausio mn. 4-ajai D buvo paskirta pen kiolika PO-2 lktuv (juos mons vadino kukurznikais). Lktuvai turjo: 1) valgyti vietoves i oro; 2) palaikyti ry tarp dalini; 3) padti likviduo ti partizan brius, t. y. apaudyti juos i kulkosvaidi, retkariais mtyti bombas; 4) parodyti kariuomenei, kur yra partizan, t. y. koreguoti i oro kariuomens judjim. Gen. mjr. P. Kapralovas savo rate apskrii skyri virininkams ipleia lktuvams skirtas uduotis. Jis rao, kad lktuvai, be mint uduoi, dar turs pristatyti kariuomenei audmenis ir maist, i veti serganiuosius ir sueistuosius, vykdyti vairias operatyvines uduo tis, persekioti partizan brius35. ie nedideli lktuvai, matyt, daugiausia buvo naudojami valgybai, nes ne vieno partizano atsiminimuose minima, kad pasirodius vir miko lktuvams reikdavo laukti puolimo. 4-ajai D priskirti lktuvai 1947 m. sausio 3 d. bazavosi taip: Kaune 3 (aptarnavo 4 apskritis), Panevyje - 3 (aptarnavo 5 apskritis), Varno je - 3 (aptarnavo 4 apskritis), Vilniuje - 2 (aptarnavo 5 apskritis), iau liuose- 4 (aptarnavo 7 apskritis)36. T penkiolikos lktuv veikla apm beveik visas 26 Lietuvos apskri tis. Jie neskraid tik trijose Klaipdos krato apskrityse, kur partizan ju djimas buvo menkas. ekistai nuo pat partizaninio karo pradios naudojo lktuvus, daniau siai tuos paius vadinamuosius kukurznikus, nes jie galdavo nusileisti bet kurioje didesnje pievoje. 1946 m. pabaigoje, matyt, nutarta, kad bus lengviau derinti veiksmus ir siekti didesnio j intensyvumo tuos lktuvus 264

perdavus 4-osios D inion (iki tol jie priklaus karo aviacijos jungi niams). Nedidelio galingumo PO-2 lktuvai labai tiko kovoje su partiza nais, nes galjo emai skristi, nedidelje aiktelje nutpti. Tam tikr vaidmen 1946 m. kovose suvaidino 108-asis P, kuris nejo 4-osios D sudt (tais metais toki pulk, veikiani kaip atskiras ko vinis vienetas, be 108-ojo P, Sovietijoje buvo dar trys: 12-asis P veik Ukrainoje, 8-asis MP - Gruzijoje ir 13-asis MP - Leningrade). 108-ojo P kariai 1946 m. sulaik net 3407 mones, o visa devyni pulk 4-oji D - tik 9300. Taiau didel t sulaikytj dalis tikriausiai nebuvo m s pasiprieinimo dalyviai (2179 sulaikytieji buvo be dokument, tartini ir kt., 768- plikai ir prievartautojai")37. Taigi nors 108-asis P sulai k 27 proc. vis tais metais Lietuvoje sulaikyt moni, taiau tarp j bu vo tik 5 proc. t, kurie tikrai priklaus pogrindiui, t. y. partizan rmj (j tais metais 4-oji D sulaik 5127, o 108-asis P - 292). Tad io pul ko veikimo kryptis buvo gana specifin, ne tiek ekistins, kiek milicijos pakraipos. Gali bti, jog daugelis t darb" buvo padaryta ne Lietuvoje, o Rytprsiuose. Daug informacijos apie to meto kovas bei kari veikl teikia MVD mi nistro pavaduotojo, atsakingo u vidaus kariuomen, gen. plk. A. Apolo novo 1946 m. spalio 10 d. ratas divizijos vadui P. Vetrovui, tos divizijos dali vadams, J. Bartainui ir Lietuvos pasienio apygardos vadui gen. mjr. M. Bykovskiui. Ilgame 14 puslapi dokumente apvelgiami 1946 m. treiojo ketvirio darbo rezultatai38. Pasak A. Apolonovo, treiajame ketvirtyje blogai dirbo emiau ivar dyti pulkai, kurie liepos, rugpjio ir rugsjo mn. nukov ir nelaisv pa m tiek partizan:
P 25-asis 32-asis 34-asis 137-asis 285-asis I viso Liepa 31 71 132 55 38 327 Rugpjtis 26 42 87 46 18 219 Rugsjis 12 24 81 30 17 164 I viso 69 137 300 131 73 710

(Keista, kad blogai dirbanij" sra trauktas ir 25-asis P, pa ms nelaisv ir nukovs 69 partizanus, ir 34-asis P, pams ir nukovs 300 partizan, t. y. 4 kartus daugiau negu 25-asis P.) 265

Tuo tarpu partizanai puola. Liepos-rugsjo mn. jie vykd 412 teroro akt. Pulta valsi centrai: rugsjo 20 d. - Giai, rugsjo 30 d. imkaiiai (Raseini aps.), t pai dien - ir Zapykis (Sapeinskoje) (Kauno aps.). Kariuomen sulugd nemaai operacij: liepos mn. - 43, rugpjio mn. - 106, rugsjo mn. - 42. A. Apolonovas ivardija ias neskming operacij prieastis: 1. Kariuomen neino operatyvins padties, kur ir kaip po puolimo partizanai pasitrauks, todl ivykstama tik vykio viet, o neatkertami pa sitraukimo keliai. 2. Nesimokoma i klaid. Rugpjio 19 d. pasal js vyr. seranto Safonovo vadovaujamas 32-ojo SP brys susitiko su partizanais; ie pasa k, jog eina savi, i MVD kariuomens, prijo ir iaud karius. Rugpj io 27 d. 262-ojo SP minosvaidinink kuopos 15 kari buvo sureng pa sal viename name nordami sulaikyti ar sunaikinti 6 partizanus, kai ie eis vid. Taiau serantas Piliavskis, pamats 3 partizanus u 20 metr, jiems suuko, ir partizanai pasitrauk. Tai vyko Ukmergs apskrityje. 3. I daugelio partizan myje nuaunamas tik vienas kitas. 4. Kai partizanai atideng ugn prispaudia karius prie ems, ie nejuda ir laukia, kol nustos audyti, n nemgina partizan apsupti. Rugsjo 28 d. Kretingos apskrityje 353-iojo ir 354-ojo P kariai kelis kartus susitiko su partizanais. iems audant, kariai nejudjo, ir partizanai skmingai pasitrau k. Planai keiiami be reikalo, o nekeiiami pasikeitus aplinkybms. Netik rinama, kaip vykdomos uduotys, nurodymai labai nekonkrets. Alytaus ap skrityje veikusio 108-ojo P l-ojo bataliono vadas kpt. Zotkinas spalio 5 d. nurod kariams vykti numatyt rajon ir pradti iekoti". 5. RPG, pasalas ir kt. eina ne karininkai, o serantai. Karininkai sdi vadavietse, nors iuo klausimu buvo ir A. Apolonovo, ir SSRS MVD GUBB 1946 m. rugpjio 12 d. nurodymas Nr. 24/10-00465. tab kari ninkai, atvyk viet, taip pat trinasi vadavietje, todl ir neino padties. 6. Pulk vadai neorganizuoja operatyvins-kovins veiklos, rezultatai susumuojami tik kas mnes, tad nuo 10 iki 26 d. kai kurios dalys neturi joki rezultat. Operatyvin-kovin veikla blogai organizuojama iuose auli pulkuose: 25-ajame (vadas - pplk. Golyevas), 285-ajame (vadas plk. Voroneskis), 108-ajame - (vadas - pplk. Sergutinas) ir 354-ajame (va das- pplk. Markinas). Divizijos tabas nelabai nutuokia apie tikrj padt vietose. 266

7. Blogai panaudojami kariai. I 298-ojo P 5-osios kuopos 69 kari operacijose dalyvauja tik 25, i 108-ojo P 1-ojo ir 3-iojo batalion kari tik 300 kari, 30 proc. kari dirba kio darbus. 34-ojo MP 8-ojoje kuo poje i 79 moni kovoja tik 42, kiti taip pat dirba kio darbus. 8. tabai padalini neaprpina emlapiais. Kariai danai klaidioja prarad orientacij. 9. Nesuderin su MVD apskrii virininkais, vadai danai keiia gul dislokacijos vietas. 10. Kariai nemoka audyti stati, nakt ir eidami per mik. 1946 m. rugpjio 3 d. 273-iojo P 8-osios kuopos RPG 21 karys Jurbarko mike 40-50 metr atstumu susitiko su 10 partizan, ie atideng ugn karius prispaud prie ems ir atsitrauk. 11. tabai netikrina, ar tiksliai vykdomi sakymai. 12. Kariai prastai aprpinami maistu, nepakankama medicinos pagal ba, trksta poilsio. Kai kuriuose padaliniuose yra utli, retai krenama pirtis. Kareiviai ir net karininkai nekaip atrodo. 13. Blogai priirimas autotransportas. Ivardijs ias blogybes, A. Apolonovas sako 354-ojo P vad pplk. Mar kin atleisti i pareig, 108-ojo P vadui pplk. Sergutinui pareikia papeiki m. 285-ojo P 9-osios kuopos vyr. ltn. Gavrilenk ir 354-ojo P ltn. Loskutov u kovins uduoties nevykdym sakyta atiduoti karo tribunolui. 3-iajame sakymo paragrafe raoma, kad jei dalyje ar padalinyje 10 dien nra rezultat (t. y. nieko nenuauta ar nesuimta), ten reikia nusisti patyru sius divizijos ar pulko tab karininkus, kad isiaikint neveiklumo prieas tis. 7-ajame paragrafe nurodoma pamaius partizan prisileisti j visikai ar ti ir tik tada suukti (suunkama Stoj - Stok, jei nesustoja, tada auti). Pri sileisti partizan arti reikia todl, kad garantuotai bt galima j nukauti Sk minga laikyti tik toki operacij, per kuri nukauti visi ten buv partizanai. is A. Apolonovo ratas domus keliais aspektais. Pirma, jis gana meto dikas, mintys suformuluotos aikiai ir tiksliai, nors netrksta ir pasikarto jim, perdto pompastikumo. Dauguma ekist vad savo ratuose nuolat dstydavo bendras tiesas, tie ratai bdavo tokie abloniki, kad juos vargu ar kas skaitydavo, nebent tabuose. is ratas rodo, kad ekistins kariuo mens tabuose buvo ir aikiai bei logikai mstani asmen, sugebani suformuluoti tikslus ir uduotis. Antra, nurodyti ekistins kariuomens tr kumai buvo jai bdingi per vis partizaninio karo laikotarp. iame kare, kaip ir Antrajame pasauliniame, okupantai laimdavo ne tiek protu ir tech 267

nika, kiek savo gausumu, didelmis pastangomis, nors operatyvininkai kartais gana sumaniai organizuodavo provokacijas. Vis dlto mintame do kumente esama ir prietaravim, ypa ten, kur kalbama apie kareivi ap krovim darbais. Raoma, kad jie atrodo blogai, kai kur net utlti (nieko nuostabaus - juk kareiviai buvo nuolat vaikomi pasalas, sekretus, RPG, neturjo normalaus poilsio, nes danai tik grusius i vieno ygio juos va rydavo kit net nespjusius pavalgyti; paros ritmas buvo sutriks, mat pa salos, sekretai ir kt. kovos metodai bdavo naudojami nakt, o juose bnant miegoti neleisdavo ir t.t.), ir ia pat reikalaujama juos dar labiau apkrauti tarnybine veikla. Priekaitaujama, jog daug kari dirba kyje, bet jeigu jie nebt ten dirb, j maistas ir buities slygos bt visikai nepakeniamos. Vis partizaninio karo laikotarp ms kovotojams sunkiausia bdavo iem, ir ne vien dl alio. Pdsakai sniege galjo bti mirtinai pavojin gi. Nereikdavo n pdseki un - ekistai patys nesunkiai jais sekdavo. Dauguma partizan iem stengdavosi bti kuo ariau moni, daugiau sia j sodybose, vaikiodavo arba rogmis vaindavo tik gerai ivain tais keliais. Tie, kurie likdavo iemoti mike bunkeriuose, vir galda vo ilsti tik per pgas, o j kartais reikdavo laukti itisas savaites. iem, partizanams sunkiausi laikotarp, stengsi inaudoti ir komunis tai bei j parankiniai ekistai. tai k 1946 m gruodio 7 d. rate partijos ap skrii komitet sekretoriams ir MVD skyri virininkams ra A. Sniekus ir I. Tkaenka: Respublikos politin padtis reikalauja imtis pai rytingiau si ir vairiapusi priemoni, kad bt kuo greiiau likviduotas banditizmas. Atjus iemos periodui, kuris apsunkins gauj veiksmus ir sudarys sun kesnes slygas j gyvavimui, turi bti vairiapusikai pasirengta suduoti na cionalistiniam pogrindiui ir jo ginkluotoms gaujoms lemiam smg. Tokiomis slygomis kartu su nuolatinmis aktyviomis MVD-MGB or gan operatyvinmis-karinmis priemonmis didel reikm gyja priemo ns, kuriomis siekiama demoralizuoti gaujas, palenkti jas savanorikai at eiti su atgaila, atskleisti banditizmo Lietuvoje faistin esm, prigimt ir kilm, kompromituoti banditus ir j vadeivas prie gyventojus"39. Okupantai ir j talkininkai labai stengsi tikinti Lietuvos mones (o gal ir patys save), kad Lietuvai tuo metu buvo du keliai: arba su fais tine Vokietija, arba su komunistine Rusija. Jie teig, kad kas stoja prie komunizm, tas yra u faizm (tuo metu taip teigti buvo nelogika vien todl, kad alternatyvos nebuvo - faizmas jau buvo parklupdytas). Kola borantai, beveik visikai prarad tautin savimon, nesugebjo suprasti 268

(arba apsimet nesuprant), kad ir nedidel Lietuva gali eiti savo, nepri klausomos valstybs keliu, kuris daugumai jos moni garantuot palan kiausias slygas gyventi ir tobulti. Minto rato pabaigoje komunist partijos sekretorius ir ekist vadas ukrauna kolektyvin atsakomyb monms, kurie daniausiai nieko ben dra nra turj su partizanais: Kiekvienu banditizmo pasireikimo atve ju, be gaujos privalomos paiekos ir likvidavimo, tame rajone turi bti vi sikai ar i dalies konfiskuojami buoi, bandit ir j rmj kiai remian tis ems statymu". Pokario metais em bdavo atimama gana danai. J atimdavo i va dinamj buoi, asmen, kolaboravusi su vokieiais, dalyvavusi anti sovietiniame pasiprieinime, ir t.t. Tokios ems buvo per 1,5 mln. ha; ne maa jos idalyta beemiams (taip buvo suprieinti ms mons), o po keleri met, suvarius juos kolkius, em vl atimta. Be ems atmi mo, tuo metu ir vliau plaiai naudotas dar baisesnis kolektyvins atsako mybs bdas - trmimai i t apylinki, kur aktyviai veik partizanai. 1946 m. pabaigoje-1947 m. pradioje ekistai mgino dar kart smogti lemiam smg" ms partizanams. syk tas smgis planuotas ne tiek pasitelkiant papildomus kariuomens pulkus, kiek aktyvinant operatyvinin k pastangas, t. y. kuriant tankesn agent tinkl, mginant pasiprieini m susprogdinti i vidaus. MVD ministras 1946 m. gruodio 29 d. rao sa kym Nr. 00160 (beje, sakym pasira jo pavaduotojas P. Kapralovas) Dl sustiprinimo priemoni kovoje su banditizmu Lietuvos SSR". iame sakyme, remiantis SSRS MVD ministro 1946 m. gruodio 18 d. sakymu Nr. 001164, nurodoma: 1947 m. sausio mn. smogti ryting smg ban ditiniam nacionalistiniam pogrindiui, jo rezervui, rmj bazei ir pirmiau sia iose apskrityse: Alytaus, Lazdij, Varnos, Prien, Marijampols, Vil kavikio, aki, Kauno, Panevio, iauli, Teli, Kretingos, Utenos, Uk mergs, Taurags ir Kdaini, kuriose operatyvin padtis tebra labai tempta". tampai sumainti, t. y. partizan veiklai suvaryti, i SSRS MVD operatyvinink mokykl apskrii skyrius ir valsi poskyrius sa kyta isisti 568 operatyvininkus, juos po apskritis iskirstyti taip: Aly taus - 25 operatyvininkai, Varnos ir Lazdij - po 20, Taurags - 30 ir t.t. Be to, remiantis mintu SSRS MVD ministro 1946 m. gruodio 18 d. sakymu Nr. 001164, Lietuvos apskritis operatyvins veiklos organizavi mui ir priemoni vykdymui likviduojant nacionalistin pogrind ir gaujas" paskirti: 269

1) Lazdij - gen. ltn. eredega, 2) Prien - gen. mjr. Nikolskis, 3) Varnos - gen. mjr. Smirnovas, 4) Raseini - gen. mjr. Ziminas, 5) Marijampols - gen. mjr. Ryndziunskis, 6) iauli - gen. mjr. Skorodumovas, 7) Alytaus - gen. mjr. ebrovskis, 8) Teli - gen. mjr. Pavlovas, 9) Kretingos - gen. mjr. Kurlykinas, 10) Utenos - gen. mjr. Bogdanovas, 11) Ukmergs - gen. mjr. Jermilovas, 12) Taurags - gen. mjr. Mairinas, 13) Kaiiadori - gen. mjr. Anisimovas, 14) Rokikio - plk. achovas, 15) Panevio - plk. Golovlevas, 16) Kauno - gen. mjr. Bykovskis. Be j, LSSR MVD dar paskyr: Vilkavikio apskrit - pplk. Burylin, Kupikio - pplk. Fedotov, Bir - plk. Gusev, Kdaini - pplk. Mosto v, Maeiki - mjr. Avdejev. Visi paskirtieji vietas turjo atvykti ne vliau kaip 1947 m. sausio 1 d. ir vietoje padti operatyvininkams sudaryti priemoni planus, kaip sausio mn. smogti smg pogrindiui. Beje, tarp t priemoni minima ir suda rymas ekistini kariuomens grupi gauj jungini iaikinimui ir likvi davimui pagal konkreias bylas40. Taigi nepavykus sutriukinti partizan atvira jga, mginama tai daryti klasta (nors ir anksiau jos uteko). Tie 14 generol ir 7 emesnio rango karininkai nebuvo paskirti pastoviai dirb ti mintas apskritis, jie tik turjo padti sudaryti veiklos planus, kuriuose bt numatyta, kaip (jau keliolikt kart!) jei ne sunaikinti, tai nors ap naikinti partizan brius. Nevisikai aiku, i kur tie generolai atsirado, bet kadangi lik dalis j tuo metu tarnavo Lietuvoje (M. Bykovskis buvo Lietuvos pasienio apygardos virininkas, o Skorodumovas, anksiau buvs vieno i Lietuvoje veikusio pasienio brio vadas, tuo metu jo vidaus ka riuomens vado pavaduotojo pareigas), galima manyti, jog jie buvo su rinkti i vairi ekistini inyb, tarp j ir i Maskvos. domu, jog iame plane pirm kart minimos ekistins kariuomens grups (VG), kurios grsmingos tapo vliau, nuo 1950 m., o tuo metu, matyt, buvo rutulioja ma j veiklos teorija.
270

Grtant prie mint apskrii ef" reikia pasakyti, jog ekist pa reigos itaip sudvejinamos bdavo gana danai. Beje, matyt, tokie apskri i aukto rango efai" buvo praktikuojami ir anksiau. Prisiminkime A. Apolonovo 1946 m. sausio 16 d. rat dl teroro sustiprinimo rengiantis pirmiesiems pokario metais vasario 10 d. rinkimams. Apolonovas t ra t adresuoja ir SSRS ir LSSR MVD apskrii galiotiniams"41. Taiau dokumento apie j paskyrim nepavyko rasti. Pabaigai apie unis. Nors pokario metais ms mons niriai juokau davo, kad ekistai baisesni u bet kok un, taiau ekist vilkuniai, spe cialiai treniruoti sekti pdomis, pasivijus pargriauti ir laikyti mog, kol atvyks jo palydovas, o prieinantis kandioti ir net griebti u gerkls, tik rai buvo verti savo eiminink. Partizanai nuo j vairiai gindavosi - ba t padus tepdavo ibalu, palakstydavo jo aplink bunker, taiau vliau, apie 1950 m., matyt, ekistai unis imok sekti btent ibalu dvokianio mis pdomis. Operatyvininkai irgi stengsi padti unims; jie aprpinda vo agentus specialiu tepalu, kuriuo itepus partizan batus arba kiliml, kur jie nusivalydavo kojas, jo kvapas isilaikydavo kelias dienas ir uo nesunkiai j suuosdavo. Partizanai unims ir j palydovams skirdavo pir muosius vius (praneim apie nuautus unis ir j palydovus yra nema ai). uns palydovas turjo bti ne tik geras dresuotojas, bet ir fizikai stiprus, kad spt paskui j tempiant vr ir sugebt vienas pulti ar gin tis nuo partizan. Apie unis prakalbome todl, kad 1946 m. gruodio 28 d. 4-osios D atuoni pulkai papildomai gavo 75 unis42. Iki tol juose buvo 90 un, tad 1946 m. pabaigoje i viso turta 165 unis. Iki papildymo un skaiius pulkuose buvo nevienodas: 273-iajame P - 3, 34-ajame - 6, 353-iajame 20. Po papildymo un skaiius pulkuose beveik susilygino: nuo 15-kos 273-iajame P iki 26-i 25-ajame P. Taigi kiekvienai kuopai (pulke j pa prastai bdavo devynios) teko madaug nuo 1,6 iki 3 un. Beje, tuo metu prie partizanus buvo naudojami ne vien tie 165 unys. Pasienio apskrityse su partizanais kovojo pasienieiai, kurie un turjo daugiau negu vidaus kariuomen. Jie turjo net uninink serant mokykl (Lietuvos pasie nio apygardoje buvo dar ir paprast serant mokykla). Kad pasienieiai turjo daug un, rodo tokie faktai. Kai 1945 m. birelio 10 d. i 94-ojo ir 97-ojo PB buvo sudarytas jungtinis 877 kari pasienio brys tiesioginei ko vai su partizanais, be geros ginkluots (5 sunkieji kulkosvaidiai, 57 leng vieji), iam briui buvo skirta ir 17 un. Kadangi pagrindinis pasieniei 271

darbas buvo saugoti sien ir iam briui buvo perduoti pertekliniai" u nys, galima manyti, kad pasienieiai j turjo daug. Vidaus kariuomenje un skaiius buvo nuolat didinamas. Gen. P. Kapralovas 1947 m. sausio 3 d. rate MVD skyri virininkams pranea, kad siuniama nauja vadinamj tarnybini paiekos un par tija, ir nurodo, kur jie turi bti naudojami: ,,a) ieinant grupei po bandi t antpuolio ir organizuojant bandit paiekas; b) ieinant pasalas; c) or ganizuojant bandit persekiojim visais atvejais, susidrus su banditais, kai ie bando pasislpti"43. Nors unys buvo efektingas ginklas kovoje su partizanais, bet kartu jie sukeldavo ir papildom rpesi (j mokymas, rimas, prieira ir kt.), todl ne visi karininkai vienodai vertino j naud. Taip galima teigti per skaiius 4-osios D kari - tarnybos meistr" suvaiavime 1950 m. pasa kyt kalb stenogramas (r. 341-342 p).

1 Lietuvos partizan kovos ir j slopinimas MVD-MGB dokumentuose 1944-1953 me tais, p. 364.

22 23 24

Ibid., ap. 18, b. 98, 1. 21-34. VRMA, f. 141, ap. 1, b. 51,1. 99-103.

Auktaitijos partizan prisiminimai,

LVOA, f. 1771, ap. 8, b. 179, 1. 88. 3 Ibid., b. 177, 1 162. 4 Ibid., ap. 190, b. 4, 1. 105. 5 Ibid., ap. 8, b. 179,1. 88. 6 Ibid., ap. 52, b. 5, 1. 113-115. 7 LKA, Kaunas, 1996, Nr. 18, p. 179. 8 Ibid., p. 182. 9 Ibid., p. 180. 10 VRMA. f. 141, ap. 1, b. 104,1. 16-19.
11 Lietuvos partizan kovos ir j slopini mas..., p. 233-234 12

LYA, f. 1, ap. 3, b. 803, 1. 104. LVOA, f. 1771, ap. 9, b. 267,1. 142-143. 14 Ibid., 1. 135.
13

15 Lietuvos partizan kovos ir j slopini mas..., p. 233-234

RVKA. f. 38650, ap. 1, b. 313. I. 16. LYA, f. 1, ap. 3, b. 739,1. 6. 18 Ibid.. ap. 18. b. 2, 1. 7. 19 Ibid., 1. 15. 20 Ibid.. 1. 39. 21 Ibid., ap. 3, b. 739, 1. 84.
17

16

p. 705-706. 25 LYA, f. 1, ap. 3, b. 217, I. 70-71. 26 VRMA, f. 141, ap. 1, b. 71, 1. 213-216. 27 Ibid , 1. 211. 28 LYA, f. 1, ap. 18, b. 5,1. 7. 29 Ibid., ap. 3, b. 1627.1. 152. 30 Ibid., 1. 152 A. 31 Ibid., ap. 18, b. 39,1. 188. 32 Ibid., ap. 3, b. 765, 1. 11-12. 33 Ibid., 1. 84 34 Ibid., 1. 142-143. 35 VRMA, f. 141, ap. 1, b. 104, 1. 2. 36 LYA, f. 1. ap. 3, b. 575, 1. 18-21. 37 RVKA, f. 38650, ap. 1, b. 313,1. 19. 38 LYA, f. 1, ap. 3, b. 575, 1. 2-17. 39 VRMA, f. 141, ap. 1, b. 71, 1. 270. 40 Ibid., b. 51. 1. 292-294. 41 Ibid., b. 104,1. 16.
42 Lietuvos partizan kovos ir j slopini mas.... p. 287. 43

VRMA. f. 141, ap. 1, b. 104. I. 5.

272

34. I Rozalimo (Panevio aps.) istmus partizanus 1945 m. liepos 8 d. Prie

studebekerio su karikiais, stribais ir belaisviais stovi karininkai operatyvininkai karikiai

35. Paskelbus pavoj. I kareivini mainas

36. Karininkas stebi, kaip kareiviai susda mainas

37. Skubama sussti

38. Mainos, iveiojanios apsupties ied sudariusius karius

39. Po du kariai isidsto apsupties iede

40. Idstomas apsupties iedas

41. Tikslinama uduotis skyriui 42. ukavimo grandin kerta viekel

43. ukavimo grandins kariai mike 44. Tikrinamos tartinos vietos

45. Pdsekys uo tempia palydov

46. Pdsekys uo laukia sakymo pulti ar sekti

91. Iekant bunkerio, su smeigu badomos tartinos vietos

48. Su lauko apranga karys net retame mike sunkiai pastebimas

49. Apsupties iede su radijo sistuvu

50. Dirbama su radijo sistuvu

51. Usimaskavs, pasirengs audyti karys 52.1. Tkaenkos 1945 m. birelio 13 d. rezoliucija vidaus reikal liaudies komisaro

pavaduotojui Sokolovskiui ir OBB virininkui Gusevui ant ataskaitos M. Suslovui: io praneimo drg. Suslovui a neperdaviau, nes skyrsi skaiiai draugui Berijai pasistame praneime".

4-oji auli divizija 1947-1948 m.

Nuodugniai atskleisti ekistins kariuomens veikl Lietuvoje sunku, nes buvusi represini struktr archyvuose trksta dokument. Ypa trksta 1947-1948 m. laikotarpio dokument. Tais metais vyko atkakli ir iauri kova su okupant struktromis. ekist duomenimis, 1947 m. Lietuvoje uvo 1540, o 1948 m. - 1135 partizanai. Nors viltys atgauti nepriklausomy be nutolo, bet ms mons, ypa jaunimas ir drsiausieji i j - partiza nai, nenorjo su tuo taikstytis. Pamirta viso pasaulio, lietuvi tauta ne savo kovos kryi. Nuo 4-osios D kari rank 1947 m. uvo 1344 partizanai, 1948 m. 841. Tad 1947 m. 196 partizanus, o 1948 m. - 294 partizanus nukov ne auli divizijos kariai, o stribai, milicija, pasienieiai. Kadangi 1947 m. 4-osios D kariai nukov 87 proc. vis partizan, o 1948 m. - tik 74 proc., galima daryti ivad, jog vidaus kariuomen kovos nat pamau steng si perduoti stribams. Taiau 1949 m., kai suvaryti kolkius Lietuvos mo ns vl m smarkiau prieintis, vidaus kariuomen nukov 81 proc. vis tais metais uvusi partizan. Stribai galjo bti tik pagalbininkais. 4-osios D kariai 1947 m. vykd 563 ekistines karines operacijas, sudar 72 030 vairi tip (RPG, sekret, pasal ir kt.) tarnybini bri1. Taigi, be ope racij, Lietuvoje tuo metu atuoni auli pulkai kasdien isisdavo vidu tinikai beveik po 200 vairi tip bri, kuriuose buvo apie 3000-4000 kari. 4-osios D pulkai 1948 m. sureng 515 ekistini karini operacij ir isiunt tik 30 177 vairaus tipo kariuomens tarnybinius brius. I t per 30 tkst. bri ipuoli 95 proc. buvo neskmingi2, t. y. kariai nesusi tiko ir nesusikov su partizanais. Tad tais metais kariuomen nesumaino operacij skaiiaus (operacijos paprastai bdavo rengiamos turint tikr i ni, kad tam tikroje vietoje yra partizan), taiau daugiau kaip perpus su maino kit bri, kurie daniausiai veik neturdami operatyvini duo men. Kas lm tokius pokyius - galima tik splioti. Gal itaip buvo m ginama didesn kovos natos dal ukrauti stribams. Padt tuometinje Lietuvoje padeda suprasti komunist funkcionie ri bei pai ekist rayti dokumentai. Atsakingas CK organizatorius Pikinas 1947 m. birelio 2 d. A. Sniekui apie politin padt Maeiki apskrityje ra, kad 1946 m. antrame pusmetyje apskrityje buvo
273

20 partizan puolim, kuri metu netekta 30 sovietini partini aktyvis t", o per penkis 1947 m. mnesius buvo jau 23 puolimai ir ms nuostoliai iaugo - 36 mons". ekistai tuo laikotarpiu vykd 65 e kistines karines operacijas, beveik visos buvo neskmingos, tuo tarpu, pasak Pikino, apskrityje veikia devynios partizan grups, turinios apie 100 moni3. Tas pats Pikinas A. Sniekui apie padt Taurags apskrityje beveik tuo pat metu ra, jog apskrityje veikia devynios partizan grups, jose yra apie 250 moni. Per bandit puolimus balandio-gegus mn. nukauta 24 sovietiniai partiniai aktyvistai". Pasak Pikino, MGB padeda du kari batalionai, isidst Tauragje, Ervilke, Skaudvilje, ilalje, Kaltinnuo se ir Gaurje. Trksta tredalio strib4. Kitas CK organizatorius Gariunovas A. Sniekui apie padt Ukmer gs apskrityje ra, kad 1947 m. sausio-gegus mn. buvo 51 partizan puolimas, kuri metu nukauta 108 mons, tarp j 11 sovietini partini aktyvist, 4 kariai, 9 stribai bei milicininkai ir t.t.5 Net i Klaipdos apskrities ateina pagalbos auksmai. CK sektoriaus vedjas ukauskas 1947 m. gegus 24 d. CK sekretoriui A. Trofimovui ra , kad Klaipdos apskrityje suaktyvjo partizanai (sureng kelias pasalas, gegus 23 ir 24 d. iaud aktyvistus), todl drg. Keneviius prao Lie tuvos KP(b) CK grinti operatyvines grupes, dirbusias Klaipdos apskri tyje ir atauktas Taurags gul"6. Panai padtis 1947 m. buvo beveik visose Lietuvos apskrityse. Tuo me tu partizan gretose kovojo apie 3,5 tkst. vyr7. 1947 m. rugsjo 20 d. 137-ojo auli pulko, veikusio keturiose iau rs Ryt Lietuvos apskrityse, tabo virininkas mjr. K. Vlasovas, matyt, pagautas ekistinio uolumo ir komunistinio patriotinio kario, para laik J. Stalinui, kuriame dst savo samprotavimus apie tai, kokia yra padtis ir k reikia daryti norint sutriukinti ginkluotj pogrind Lietu voje8. Sustiprintas dviem batalionais, 137-asis P kariavo su Vytauto apy gardos partizanais, kuri tuo metu buvo apie 400. Majoras ra: Ban ditai vis laik tarp vietos gyventoj veda antisovietin agitacij. Veikia daniausiai naktimis, maomis grupmis po 3-5 banditus (retkariais po 10-20 bandit), bazavimosi vietose turi stipri rmj baz ir patyrusius ryininkus. Dalis vietos gyventoj aktyviai remia banditus, teikia jiems slptuves, aprpina maisto produktais, informuoja apie ms kariuomens pasirody 274

m ir veiksmus. [...] Banditizmo apimtose apskrityse soviet valdia prak tikai egzistuoja iki valsiaus centro, o apylinkse (kaim tarybose), t. y. ten, kur daugiausia gyventoj, jai neduoda galimybs egzistuoti naciona listinis pogrindis ir ginkluotos gaujos". K. Vlasovas man, jog didiausia bda ta, kad apylinkse nra sovie t valdios ir kad blogai dirba operatyvininkai, nes neinformuoja kariki, kur iekoti partizan. Todl jis silo apylinki centrus paversti savotiko mis soviet valdios tvirtovmis: kurdinti juose apie 10 ginkluot mo ni - partini sovietini aktyvist, milicinink ir strib, operatyvini dar buotoj, kurie veikt kitus - jaunim, mokytojus ir pan. Kitas silymas sekti visus gyventojus ipltojus informatori tinkl. Pasak jo, kariuome n turi veikti nedidelmis grupmis po 12-14 kari, btinai su radijo sis tuvu bei turdama agentrini ini, palaikydama ry su vadovybe, jei prireikt pagalbos, neisiduodama, slpdamasi nuo gyventoj. Beje, vliau ekistai daug k i io fanatiko ekisto samprotavim perm arba tiesiog pati vyki eiga vert taip elgtis. Tuo metu jo silym nebuvo galima gy vendinti paprasiausiai todl, kad trko kolaborant ir patikim agent. vyko ir struktrini pokyi. 1946 m. kovo 25 d., kai NKVD tapo MVD, t. y. komisariatas pavirto Vidaus reikal ministerija, buvo pakeis tas tik pavadinimas, o SSRS MVD ir MGB 1947 m. sausio 21 d. sakymu Nr. 0074/0029 perdavus vidaus kariuomen i MVD MGB pavaldum (1949 m. pabaigoje MGB pavaldumui buvo perduoti ir pasienieiai), vy ko ioki toki pokyi. Perdavus kariuomen, beveik visas vadovavimas kovai su kitaminiais, tarp j ir Lietuvos okupacijai su ginklu besipriei naniais partizanais, buvo sutelktas emgbist rankose. MVD teko tik pa galbinis vaidmuo. Iki 1947 m. buvo prieingai - MGB atlikdavo specifi nius, daugiau techninius darbus, tokius kaip pelengavimas, o kovai vado vavo NKVD-MVD vadovyb. Taiau principini pokyi ir po io perpas kirstymo nevyko jau vien todl, kad ir toliau visk dar tie patys mons, i emvdist tap emgbistais. Beje, sakyme dl 4-osios D perdavimo i MVD MBG pavaldum J. Bartainas nurodo: MVD V[idaus K[ariuomens] 4-osios D vadui gen. mjr. drg. Vetrovui, politinio skyriaus virininkui pik. drg. Gerasimenkai, tabo, virininkui plk. drg. Klimovui u suman vadovavim ir kariuo mens kari aukljim, visiems 4-osios D kariams, serantams, karinin kams u sining kovini uduoi vykdym pareikti padk ir palinkti vaisingo darbo kovoje su socialistins Tvyns prieais"9.
275

Kas aikja i t negausi dokument apie konkreias kovas? I SSRS MVD galiotinio Alytaus apskrityje gen. mjr. ebrovskio ir MVD apskrities skyriaus virininko pplk. Lisovskio praneimo A Apolonovui matyti, kad SSRS MVD 1946 m. gruodio 18 d. sakyme Nr. 001164 buvo reikalaujama trij prast dalyk: pirma, pagerinti darb su agentra ir greiiau reaguoti kit informacij, antra, padidinti ekistini karini operacij skaii ir, treia, pa gerinti sveik tarp operatyvinink ir kariki. Beje, t pai dalyk i savo valdini ekist vadai reikalavo jei ne kiekviename, tai kas antrame rate. Alytaus apskrityje tuo metu, be 34-ojo SP bataliono, su partizanais kovojo dviej karo mokykl kursantai - laikinai komandiruoti" MVD Maskvos ka rinink tobulinimosi kurs klausytojai ir Saratovo karo mokyklos kursantai bei karininkai. 1947 m. sausio mn. ios jgos sureng 7 ekistines karines operacijas ir apie 170 sekret, RPG, pasal, per mnes nukov 16 partiza n, i j 5 pavienius, sum 49. Praneama, kad ekistai uverbavo 52 nau jus informatorius ir 4 agentus, i kuri du - Kova ir Beras - yra vidaus agentai, t. y. dirba tarp partizan Tauro ir mogaus briuose10. Kad ekistin kariuomen nebuvo vien i geleini vyruk ir kad nere tai partizan ugnies prispausti prie ems kariai bijodavo pakelti galvas, o akyse i baims viskas dvejindavosi, matyti i SSRS MVD galiotinio Taura gs apskrityje gen. mjr. F. Mairino 1947 m. sausio 8 d. specialaus pranei mo A. Apolonovui11. Jame praneama, kad 39 kari RPG, vadovaujama kpt. Bogorodenkos, prie Meii kaimo susidr su 20-25 partizan grupe ir uuot puolusi m trauktis, o kapitonas pra atsisti pagalb 100 ka ri. Praneime apie savo karius kapitonas ra: Smarkiai vaikinai bijo. Gau ja ginkluota kulkosvaidiais, rankiniais kulkosvaidiais ir automatais. N mi nuts galv negalime pakelti". Kaip parod vlesnis ekist tyrimas, parti zanai turjo tik du rankinius kulkosvaidius. Baims akys didels. Auktesnioji ekist vadovyb, raydama apie partizanus, neretai var todavo juos niekinanius propagandinius tampus, tuo tarpu kari prane imuose i viet partizanai ikyla kaip neeilini kovotoj savybi turintys pasiryliai. Apie vien toki partizan raoma MVD Varnos apskrities skyriaus virininko pplk. Gocevo 1947 m. sausio mn. praneime J. Barta inui1. Sausio 11 d. Merkins valsiaus poskyrio operatyvin karin 24 kari grup su uduotimi jo i Panaros Kibyi kaim. Jiems en gus kaim, informator perspjo, kad viename i nam yra partizanas aibas. ekistiniai kariai i vis ginkl apaud palp, kurioje turjo bti partizanas, ir met ten granat. Partizanas nerod joki gyvybs enkl, 276

bet kai kariai mgino plti palps lentas, jis nuov eilin Kiseliov. Ta da, kaip prasta tokiais atvejais, ekistai padeg nam. Partizanas, imituo damas susisprogdinim, susprogdino granat, o pats nulipo apai ir, nu taiks moment, kai ekistai, pasislp u gretimo namo, ilindo pasii rti, ar i deganio namo nebga partizanas, taiklia automato serija nuo v Merkins valsiaus poskyrio vyresnj operatyvinink j. ltn. Pelkin bei 34-ojo P 3-iojo B 8-osios kuopos vad j. ltn. Staid. Nuovs mgino pabgti, bet u 800 metr nuo namo buvo nuautas. Klasikinis ekist viliojimas pasalas apraomas MGB Marijampols apskrities skyriaus virininko pplk. Pachomyevo operatyvinje suvestinje Nr. 00156 (r. 38 dok.). Joje raoma, kad 1947 m. kovo 19 d. du Liudvina vo milicininkai vyko su uduotimi Buktos sovietin k, bet jo nepasiek buvo apaudyti ir gro Liudvinav. I ten valsiaus poskyrio virininkas kpt. Godovanikas su septyniais 298-ojo P 2-ojo bataliono kariais, 3 milici ninkais, 1 stribu trimis veimais ivyko Bukt. Iki jos likus apie 1 km buvo apaudyti, be kita ko, i kulkosvaidi ir apmtyti granatomis. uvo 5 ka reiviai, 3 milicininkai, stribas, o sueisti - pats kapitonas ir 2 kareiviai. Pa sim nukautj ginklus, dvi spirito statines i spirito gamyklos, i sovieti nio kio - raomj mainl bei tkstant rubli ir sunaikin sovietinio kio dokumentus, partizanai pasitrauk Didiosios Buktos mikus. Anot ekist, partizan buvo 25-30, i j 21 buvo pasaloje. Jau po 30 min. vy kio viet atvyko dvi ekist grups - 23 pasienieiai ir 298-ojo P 20 kari13. Daug plaiau ir isamiau is mis apraomas partizan atsiminimuose. Partizan rmja R. Zorskien ir partizanas S. Kajokas-Kovas prisimena, kad Buktos dvar upuol ir pasalas sureng Vytauto rinktins arvo brio partizanai. Gal ir Juozini proga pasivaiin be vargo sigytu spiritu, parti zanai panoro pamokyti vis labiau ljanius Liudvinavo stribus. Trimis ro gmis atvyk emgbistai pateko krymin ugn. Manyta, kad uvo visi, to dl surenkant ginklus ir ruoiantis trauktis buvo sueistas brio vadas J. Ra ytinis-arvas, vliau stribai j pribaig. uvo dar vienas partizanas, kurio kn partizanai atsitraukdami pasim. Atvykus Marijampols emgbistams, dalis j taip pat buvo iaudyti. Partizan atsitraukim mik deng du partizanai - mintas Kovas ir A. Ratkelis-Oelis su kulkosvaidiu ir turmi niu autuvu. Pasiek mik, partizanai isisklaid ir kariai j nerado14. Po LKP(b) CK 1947 m. gruodio 12 d. nutarimo Dl kovos su buru aziniu nacionalistiniu pogrindiu ir jo ginkluotomis gaujomis suaktyvinimo A. Sniekus pamgino gyvendinti bent vien i svarbiausij savo
277

plan - kuo daugiau tautiei traukti idavysts lin ir taip juos priar tinti prie komunist ir okupant. VKP(b) CK sekretoriui adresuotame rate jis pra 4-ojoje D sudaryti nors vien lietuvi pulk. tai tas ratas:
VKP(b) Centro Komiteto Sekretoriui draugui A. A. danovui Visikai slaptai

Savo 1947 m. gruodio 12 d. nutarime Dl kovos su buruaziniu nacionalistiniu pogrindiu ir jo ginkluotomis gaujomis suaktyvinimo" Lietuvos KP(b) CK biuras pra VKP(b) CK padti respublikos MGB organams - sustiprinti juos nacionali niais kadrais ir aprpinti MGB kariuomen transportu. Kadangi MGB vidaus kariuomenje nra lietuvik padalini, vykdant kariuo mens operacijas prie gaujas nesusikuria btinas kontaktas su gyventojais. Nacio nalistiniai elementai tai inaudoja ir tarp gyventoj veda prieik agitacij, nu kreipt tautinio prieikumo kurstym. Lietuvos KP(b) CK mano. jog artimiau siu metu btina suformuoti nors vien lietuvi pulk MGB kariuomens sudtyje ir prao VKP(b) CK pagreitinti io klausimo sprendim. Lietuvos KP(b) CK numat nemaai priemoni, kaip sustiprinti MGB organus vietiniais nacionaliniais kadrais. Iekoma Lietuvos SSR valstybs saugumo ministro pavaduotojo kadrams kandidatra, atrinkta 40 komunist vadovaujanius ir at sakingus darbus MGB apskrii skyriuose ir 100 komjaunuoli bei sovietini stai g darbuotoj, kalbani lietuvikai, dirbti MGB valsi organuose. Kartu Lietuvos KP(b) CK prao VKP(b) CK nurodyti SSRS vidaus reikal mi nistrui leisti atrinkti i Lietuvos SSR MVD ir milicijos operatyvini darbuotoj 150 lietuvi emutiniams MGB organams sustiprinti. Btino transporto MGB kariuomenje trkumas maina jos judrum bei manev ringum ir labai apsunkina skming kovos su banditizmu operacij vykdym. Lie tuvos KP(b) CK prao VKP(b) CK duoti nurodymus SSRS valstybs saugumo mi nisterijai pakeisti Lietuvos SSR MGB kariuomenje 120 sugedusi main ir skirti 360 komplekt padang. Tikra: Nr. 51-ss 1948 01 271S Lietuvos KP(b) CK sekretorius A. Sniekus

Neaiku, kiek po io rato nauj main gavo 4-oji auli divizija, bet lietuvikas MGB pulkas tikrai nebuvo suformuotas. 4-j divizij daugiau sia sudar slav kilms kareiviai. Tautinio pulko sudarymas prietaravo so vietins kariuomens prigimiai: i kariuomen buvo skirta permalti visas tautybes ir lydyti jas viename katile. domus ir ikalbingas MGB ministro pareigas jusio P. Kapralovo 1948 m. kovo 8 d. pasiraytas ratas, kad serganius ir sueistus partizanus reiks gydyti ne vietinse ligoninse, bet kaljimo kamerose arba kalji mo ligoninse, nes kariai, saugoj partizanus ligoninse, negali dalyvauti karinse priemonse kovojant su banditizmu, moraliai pakrinka, praran da budrum, todl danai [partizanai] pabga"16. I ties partizanai, pa dedami medik, ypa seseli, danai i ligonini pabgdavo arba juos i 278

vaduodavo draugai. Bet ekistus daugiau gsdino baugint, fanatikai prie ms taut nuteikt kareivi ryiai su ms monmis, ypa tokiais humanikais kaip gydytojai, kurie j aukas traukdavo i mirties glbio. Bendraudami, stebdami aplink dalis rus kari, matyt, prieidavo prie i vados, jog lietuviai nra tokie blogi, kad juos reikt iaudyti. Tie kariai imdavo abejoti jiems diegtos ideologijos teisingumu. Nakt pasalose tnantys kariai bdavo pavojingi ne tik partizanams, bet ir eiliniams gyventojams - i oki grtaniam jaunimui, vejams, v luojantiems keleiviams. Kelet toki atvej, kai nuo kariki skaudiai nu kentjo paalieiai, mini Lietuvos pasienio apygardos karo prokuroras plk. S. Grimoviius savo rate Centro komitetui17. Jame raoma, kad MGB Kurn skyriaus duomenimis, 1948 m. spalio 3 d. ties Daugus kaimu per Vent turjo keltis 7 partizanai. 32-ojo P 9-osios kuopos kariai ties keltu reng pasal. Valsiaus poskyrio virininkas ltn. Jefremovas tikino, kad ten t nakt turs keltis tik partizanai. 3 val. nakties per up klsi penki vietiniai jaunuoliai, i j dvi merginos. Karikiai nuov du. 34-ojo P kariai Dzkijoje apaud ir sueid i vejybos grtanius mekeriotojus. Kari nerytingum ir net bailum rodo S. Grimoviiaus apraytas at vejis. 1948 m. liepos 8 d. 32-ojo P ei kariai buvo nusisti Kurn valsiaus Krineli kaim, kur pas informatori Lengven turjo ateiti 4 partizanai. Pasal reng namuose ir ilgai lauk. Pagaliau pasirod 7 partizanai, du isived eiminink ir jo giminait J. Kopr, kiti sikr mike alia sodybos. Penkis kartus Lengvenis jo namus, ne partiza nams gerti ir valgyti, grs pranedavo pasaloje sdintiems kariams apie padt. Partizan tardomas Kopra prisipaino ess informatorius, netru kus ir jo tv partizanai isived mik. Pasivaiin partizanai ikeliavo. 1948 m. vasaros pabaigoje - rugpjio 26 d. Lazdij apskrities alabki kaime vyko tipikos kautyns", kai iek tiek partizan pajudinti stribai puol iekoti kari pagalbos, nors ir j pai buvo nemaai. Atskubj ir neisiai kin padties, kariai sudegino sodyb, nuov sodybos eiminink P. Gutaus kien ir sueid eis ten buvusius mones. Mat kratant kaim neva i Gu tausk sodybos buvo apaudyti stribai, vienas j sueistas. 20 Lazdij strib apsupo sodyb, raketa isikviet 120 kari i 34-ojo P 2-ojo bataliono. Tie apgul" viais padeg sodyb, kuri visa sudeg. Partizan joje nebuvo18. T pai met spalio 27 d. alia Rdiki (Trak aps.) vykdyta viena skaudiausi karikiams operacij per vis partizaninio karo laikotarp. Bu 279

vo taip. T dien 4 km nuo Rdiki buvo sulaikyta Onukio mik kio maina. Patikrin vaiavusij dokumentus, partizanai leido vaiuoti to liau. Atvyks Onuk, vairuotojas apie vyk prane MGB. Valsiaus po skyrio 1. e. virininko pareigas Paceviius tuoj suorganizavo 18 moni operatyvin kariuomens grup ir ta paia maina ivyko vykio viet. Nuvaiav nuo Onukio 4 km, uvaiavo ant partizan padtos prietan kins minos. uvo mintas ekistas, dar vienas ekistas - j. ltn. Mikolaj nas, 261-ojo P 5-osios kuopos vadas ltn. Sergejevas, 3 serantai, 10 ka reivi ir idavikas vairuotojas. Partizanai pasim 2 kulkosvaidius, 9 au tomatus, 3 autuvus. Tirti vykio, iekoti partizan sugujo vyriausioji e kist vadovyb19. Yra kelios 4-osios D vadovybs 1948 m. pabaigoje raytos ataskaitos LSSR komunist partijos vadovybei, i kuri galima t naujo suinoti. 1948 m. spalio 14 d. A. Sniekui adresuotame rate Nr. 8/002130 (pa sira P. Vetrovas, jo tabo virininkas plk. M. Klimovas ir politinio sky riaus virininkas mjr. Usas bei 261-ojo P vadas plk. Zakurdajevas) rao ma, jog spalio 10 d. sukako 5 metai nuo divizijos krimo. Ji per laiko tarp nuo bandit val" Krasnodaro krat, Krym ir Lietuv (kakodl umiro pasigirti vykd SSRS vadovybs spec. uduotis", t. y. dalyvav tremiant enus, inguus, totorius, graikus, bulgarus ir kt.). Lietuvoje di vizija sunaikino 6 tabus, 300 partizan grupi, nukov ir nelaisv pa m 26 692 banditus", sum 3843 pogrindininkus. I bandit" pam 1067 kulkosvaidius ir minosvaidius, 6595 autuvus, 2568 automatus. Ko vose Lietuvoje uvo 441 divizijos karys, 610 sueista. 419 kari buvo ap dovanoti ordinais, 554 - medaliais U drs" ir U karinius nuopelnus", 2000- medaliais u miest gynim ir 7500- medaliais U pergal prie Vokietij" ir U pergal prie Japonij". Komunist vadai gausiai dali jo apdovanojimus savo parankiniams, nors ie n dienos nebuvo kovsi fronte. Rato pabaigoje giriamasi, jog patys pasistat 31 kareivines, 6 san dlius, 11 gara ir t.t.20 Ivardij savo nuopelnus, vadai tarsi ir nieko ne prao, bet potekst aiki - itiek nuveik kovodami su partizanais, danai rizikuodami savo galvomis, tad tikrai verti t gauti. Isamesnis yra P. Vetrovo ir politinio skyriaus virininko plk. Gerasi menkos 1948 m. gruodio 23 d. pasiraytas praneimas CK biurui. Prane imo pradioje raoma: Nors organai [saugumo. - J. S.] ir divizijos dalys patyr daug nuostoli, gauj aktyvumas nesilpsta". Toliau ivardijama, kiek puolim sureng partizanai: 280

Rugsjis Puolim skaiius Nukauta sovietini moni 85 175

Spalis 80 139

Lapkritis 67 149

I viso 232 463

Divizijos dalyvavimas miuose:

\ Rugsjis
Mi skaiius Nukauta ir paimta partizan Divizijos nuostoliai 38 296 4 Spalis 48 233 7 Lapkritis 44 230 9 I viso 130 759 20

I viso 1948 m. uvo 39 kariai ir 68 buvo sueisti. Per vis buvimo Lie tuvoje laik uvo ir buvo sueista apie 1000 kari. Be 4-ajai auli divizijai priklausiusi 25-ojo, 32-ojo, 34-ojo, 137-ojo, 261-ojo, 298-ojo ir 353-iojo auli pulk, praneime minimas ir Lietuvo je tiems pulkams talkins 24-asis P, priklauss Latvijoje dislokuotai 5-ajai D. Raoma, jog miai su partizanais vyksta visur, iskyrus Zaras, Klai pdos ir Vilniaus apskritis. Divizijos pulk neskms:
| Rugsjis Buvo nemokik veiksm Sulugdyta operacij Pasitrauk partizan 9 1 15 | Spalis 16 1 43 | Lapkritis 15 43 I viso 40 2 101

Per tuos tris mnesius nukauti ir sueisti 9 vietos gyventojai, susiaudant tarp saviki ir autokatastrofose uvo ir sueisti 24 kariai. Nedide lis kari rezultatyvumas aikinamas tuo, kad trksta informacijos i ope ratyvinink, be to, trksta main, todl kari briai yra nejudrs. Ken kia ir per didelis pasitikjimas - spalio mn. Trak apskrityje partizanams susprogdinus main uvo 17 kari. Toliau praneime raoma, kad 1948 m. antrame pusmetyje divizija gavo 145 naujus k tik mokyklas baigusius karininkus, kurie dabar gyja patir ties. iuo metu divizij sudaro 96 gulos, daugiausia yra bri, puskuo pi ir kuop, todl daug k vietose sprendia bri ir kuop vadai. Divi zija turi tik 64 proc. jai pagal etatus skirt main, i kuri 21 proc. rei kia kapitalikai remontuoti, 4,5 proc. - nurayti, 29 proc. neturi padang, vaiuoja 45 proc. Treiajame ketvirtyje prasieng 9 proc. kari, o ketvirtajame - tik 6 proc. Prasiengim sumajo 3 proc., arba 400 atvej. 1948 m. antrame pusmetyje u vairius nusikaltimus teista 60 kari. 281

1948 m. i divizijos Vokietij, mokytis ir kitur ivyko 145 karininkai. Ilgai nedemobilizuojami 1922, 1923 ir 1924 m. gimimo kariai, i j naudos maai, nes jie nenusiteike dirbti"21. I praneimo matome, kad Lietuvoje 1947-1948 m. veik tie patys pul kai kaip ir 1946 m. pabaigoje. 24-ojo auli pulko padaliniai, matyt, Lie tuv buvo siuniami kartkartmis, rengiant operacijas pasienyje. Lietuvoje dislokuoti pulkai tnojo savo vietose. Partizanai po truput spaudiami; kaip raoma praneime, ne tik Klaipdos ir Vilniaus kratuose, bet jau ir Zaras apskrityje miai nebevyksta". ioje apskrityje sentiki kaimai ta po komunist nip bastionais, daug sentiki stojo strib brius ir pa ralyiavo partizan veiksmus. Dauguma partizan uvo arba buvo suim ti, nauj neatsirado. Perpus sumajo gul - vietoj 200 (kartu su pasienieiais), kurt 1946 m., liko tik 96. Kadangi nuo to laiko, kai 1946 m. kovo mn. buvo kurtos pastovios gulos, 4-oji D sumajo tik vienu pulku (beje, pulk skaiius nra lemiamas rodiklis: pulke kari galjo bti nuo 700 iki 2000; taigi vienas pulkas galjo atstoti tris pulkus), todl galime teigti, kad ka ri skaiius gulose turjo gerokai iaugti, nors ataskaitoje raoma, kad tarp gul yra nemaai toki, kurios kari skaiiumi - 20-30 kari - pri lygsta briui. Vl irykja apgaulingas savo nuostoli skaiiavimas. I pradi rao ma, kad spalio mn. uvo 7 kariai, o truput emiau - kad partizanams ties Rdikmis susprogdinus main vien ten uvo 14 kari. Anksiau pateik toje ataskaitoje nurodyti tik tie kariai, kurie uvo ekistams puolant.

RVKA, f. 38650, ap. t, b. 313, 1. 35. Ibid., 1. 163. 3 LVOA f. 1771. ap. 10, b. 255, 1. 6-10. 4 Ibid., 1. 11. 5 Ibid., I. 15-20. 6 Ibid., 1. 5. 7 N. Gakait, D. Kuodyt, A. Kata. B. Uleviius, Lietuvos partizanai 19441953m., p. 366.
2
8 Lietuvos partizan kovos ir j slopinimas MVD-MGB dokumentuose 1944-1953 me tais. p. 291-296.

VRMA. f. 141. ap. 1, b 84. I. 16.

LYA, f. 1, ap. 3, b 19/131, 1. 174-175. Lietuvos partizan kovos ... p. 288. 12 Ibid.. p. 532. 13 LYA, f. 1, ap. 6, b. 233, 1. 46. 14 A. Vilutien, Treioji vliavos spalva. p. 173-176. 15 LVOA, f. 1771, ap. 11, b. 216, 1. 1-2. 16 LYA, f. 1, ap. 3, b. 283, 1. 29. 17 LVOA, f. 1771, ap. 52, b. 15, 1. 112. 18 LYA, f. 1, ap. 3, b. 1840. 1. 18. 19 Ibid., ap. 15, b. 1739/3. 1. 144. 20 LVOA, f. 1771. ap. 52. b. 5, 1. 50. 21 Ibid., ap. 11. b. 282. I. 20.
11

10

282

4-oji auli divizija 1949 m.

ie metai buvo bene lemtingiausi partizaniniame kare. Nesiliaujantys tr mimai pamau pakirto partizan rmj baz, kiti, ypa turintys eimas, dl trmim bijojo padti partizanams. Skurdinamas kaimas, ypa prasi djus prievartiniam kolki krimui, labai sumaino materialin param partizanams. Vis daugiau nuvargint, naudos sau iekani, o neretai ir antau ekist pinkles viliot moni pradeda su okupantais slapta bendradarbiauti, tampa slaptaisiais MGB informatoriais. Okupant agen t 1949 m. jau buvo per 26 tkst.1 Laim, ne visa i informatori armija ekistams siningai tarnavo. Vis dlto ekistai, remdamiesi agent-infor matori praneimais, tardym metu imutomis iniomis, patys atidiai stebdami, po truput pradjo geriau painti partizanus: j slpimosi vie tas ir veiklos bdus, elges, rmjus. Netek vilties ikovoti pergal, pa kliuv ekist rankas ir rafinuotai kankinami, eimos nari, gimini at kalbinjami, kai kurie partizanai pradjo svyruoti. Iki didiosios idavys i lavinos dar buvo lik daugiau kaip dveji metai, bet prielaidos tam jau brendo. Apskritai partizaninis sjdis, ypa jo vadovyb, po penkeri kovos met pasiek nauj kokyb. 1949 m. vasario 2-22 d. prie Radvilikio vy kusiame visos Lietuvos partizan vad suvaiavime buvo kurta vieninga Lietuvos partizan organizacija, pavadinta Lietuvos laisvs kovos sjdiu (LLKS). Jo vadovaujaniu organu, kurio sprendimai buvo privalomi vi siems partizanams, tapo prezidiumas. Prezidiumo pirmininku buvo irink tas J. emaitis-Vytautas, geras strategas ir mstytojas, kuriam vieninteliam i partizan buvo suteiktas generolo laipsnis. Taiau partizan jgos silpo. 1949 m., kaip ir ankstesniaisiais, uvo per tkstant partizan - 1192, liko kovoti dar apie du tkstanius2. uvusij gretos jau ne taip gausiai pasipild naujais vyrais. Emgbistai vis labiau perm iniciatyv. Majant moni ir trkstant ginkl, ypa ovini, silpstant kovos dvasiai, partizanai pradjo vengti kautyni. Neapsikent nubausdavo mirtimi vien kit l idavik, patek pasal atsiaudyda vo, bet iaip jau buvo link nestoti kautynes. Kita vertus, daugiau dme sio imta skirti pogrindio spaudai. Daugelis partizan vad pradjo su prasti, kad kova su okupantais pamau tampa ne tiek kova su autuvu, kiek idj kova, kova dl moni smons. 283

tai kaip to meto padt LLKS prezidiumo pirmininkui J. emai iui-Vytautui 1949 m. liepos 20 d. rate apibdina Jros srities vadas V. Ivanauskas-Gintautas. Rato pradioje jis nuvieia situacij jo sri tyje: rinktinse tra madaug po vien pareign, tinkam uimamoms pareigoms, kiti - menko isilavinimo. Okupant siautjim, kuriuose vien Kstuio apygardoje tais metais dalyvavo nuo 1000 iki 10 tkst. kari, jau buvo apie deimt, jie nusine daug partizan gyvybi. Ks tuio apygardoje birelio mn. uvo per 30 partizan. Apie neteki prieastis Gintautas ra, kad 1) prieas gana gerai nustat partizan taktik, laikymosi bdus; 2) dabar (t. y. 1949 m.) vama daniausiai per nipus. Negudrs nipeliai jau seniai likviduoti; dabar nipai da niausiai visai netariami, pas juos ir P[artizanai] ueina ir t. t. nipai pradjo smarkiau veikti dar ir dl to, kad P[artizanai] pasidar gana pasyvs. Labai maai telikviduojama komunistinio elemento. Dabar P[artizanai] daugiausia pasitenkina piniginmis baudomis ir perspji mais. Vietiniams istrebiteliams bei kitiems ginkluotiems igamoms P[artizanai] veik niekur nesuduoda smgi"; 3) kai kurie tautieiai, ne tek vilties sulaukti karo, nustojo remti partizanus. iandien beveik perpus sumajo ms rmj skaiius. Arba jie prieo kankinami ka ljimuose arba Sibire, arba patys slapstosi, arba jie nujo prieui pa lankiais keliais"; 4) labai kenkia pai partizan idavysts. Tarp si lym, kaip dar bt galima padt taisyti, yra ir toks: P[artizanai] pri valo suaktyvinti nip bei kitoki parsidavli naikinim. Praktika ro do, kad po keli nip likvidavimo toje apylinkje lik nipai pabgs ta ir arba visai atsisako nuo savo Judo darb, arba bent tam tikr laik laikosi pasyviai" 3 . is V. Ivanausko-Gintauto silymas rodo, jog partizanai dar turjo jg. Esant kitokioms tarptautinms aplinkybms, jie bt galj daug prisidti prie Lietuvos laisvinimo. Deja, tarptautin padtis jiems ir ms aliai nebuvo palanki. Nors ir apsilp, vis labiau supami agent, partizanai nebuvo nusi teik pasiduoti be kovos. Daug lm ir per ilgus kovos metus gyta pa tirtis. Partizanai gerai perprato ekistins kariuomens veikimo takti k. Per vis partizanin kar vyko anaiptol ne vien ginkluotos varybos. Dirbo protai ir nuo to, kuri protas buvo iradingesnis, priklaus mo ni gyvyb. Neretai net ir tada, kai partizan buvimo viet idavikai nurodydavo kariuomenei ir ji didelmis jgomis keliais iedais apsup
284

davo vietov, iradingesniems partizanams pavykdavo itrkti. Aiku, daug lemdavo ir atsitiktinumai. 2-N valdybos virininko plk. I. Pokajaus pasiraytoje paymoje nurodoma, kiek 4-osios D kariai 949 m. birelio-liepos mn. sulugd ar nevykusiai vykd operacij4. Pasak I. Pokajaus, per du mnesius buvo sulugdytos ar nevykusiai vykdytos 33 operacijos, j metu paleisti", t. y. susidrus nenuauti, 77 partiza nai. 81 operacija buvo be rezultat, t. y. partizan nepavyko utikti. tai tie duomenys:
auli pulkai 25-asis 32-asis 34-asis 137-asis 261-asis 273-iasis 298-asis 353-iasis I viso Sulugdyta ar nevykusiai vykdyta operacij 6 1 8 4 1 5 6 2 33 Paleista partizan 13 2 14 14 2 11 17 4 77 Neskming operacij 30 15 10 11 2 5 3 5 81

Turdama tokius duomenis (o j turjo tikrai daug ir vairi), ekist vadovyb galjo neblogai analizuoti atskir pulk ir net batalion veikl. Partizan paleidimas", t. y. j sugebjimas atsiplti nuo rus kari, sugebjimas isisukti nuo pasalose esani kareivi, irgi buvo viena i prieasi, paskatinusi kurti vadinamuosius judriuosius brius. Tiems b riams buvo sakyta partizanus persekioti tol, kol jie bus tikrai sunaikinti, t. y. nukauti ar paimti nelaisv. Kad ekistai perm iniciatyv partizaniniame kare, rodo ir j mgi nimai keisti kovos taktik bei kovos metodus. Iki tol nei taktika, nei ko vos metodai beveik nebuvo keiiami, naudojami dar atsivetieji i Rusijos. Liepos mn. dviem mnesiams buvo kurti vadinamieji judrieji briai. Kaip matyti i LSSR MGB ministro P. Kapralovo 1949 m. balandio 25 d. ra to MGB Raseini apskrities skyriaus virininkui pplk. Carkovui ir 273-iojo P vadui mjr. Tugarovui5, jau tuo metu buvo subrandinta mintis kurti va dinamsias VG (ekistins kariuomens grups masikai buvo kuriamos nuo 1950 m.), nors 1949 m. t grupi veikla tik kristalizavosi. Tame ra te P. Kapralovas ra, kad Raseini apskrities operatyvininkai ir kariuome n prastai dirba, nes per 25 dienas nuov tik vien partizan. Jis silo pa naudoti tai, kas buvo bdinga VG, t. y. kiekvienam partizan briui 285

sudaryti grup i operatyvini darbuotoj, kariuomens padalinio ir stri b brio. Ta grup ir bt atsakinga u konkretaus partizan brio su naikinim. Partizan br persekiojantys kariai turjo bti atleisti nuo ki t darb. Apie tam tikrus ekist operatyvinink ir ekist kariki nesutari mus usimenama CK biuro 1949 m. sausio 28 d. nutarime, kuriame ra oma, kaip 4-oji D vykd CK biuro 1948 m. rugpjio 27 d. nutarim Dl tolesni kovos su sovietins teistvarkos paeidimais priemoni". io nutarimo 4-ajame paragrafe nurodoma MGB ministrui D. Jefimovui ir 4-osios D vadui P. Vetrovui panaikinti trynimsi tarp atskir opera tyvinink ir kari6. Kaip jau minta raant apie 4-osios D veikl 1948 m., be prastini t divizij sudariusi atuoni pulk, buvo minimas ir 24-asis P, baza vsis Latvijoje. Tas pulkas efavo" Kretingos apskrities kolkius. Jis mi nimas ir 1949 m. sausio mn.7 Tai rodo, jog pulkas vis dar veik iaurs Lietuvoje. Jau inome, kad i 200 kartu su pasienieiais 1946 m. kovo mn. kurt gul valsi ir apskrii centruose 1948 m. pabaigoje buvo likusios 96, t. y. j sumajo per pus. Labiausiai sumajo nedideli brio dydio 15-30 kari - gul. 1946 m. j buvo kurta 62, o 1949 m. liepos 15 d. li ko tik 20. Jos buvo idstytos taip: 25-ojo P 6-osios auli kuopos (to liau - K) 3-iojo brio 23 kari gula stovjo Vadokliuose (Panevio aps.), 34-ojo P 2-osios K 2-ojo brio 25 kari gula - Simne (Alytaus aps.), 7-osios K l-ojo brio 26 kari - Druskininkuose, 8-osios K 3-iojo brio 26 kariai - Rylikse (Varnos aps.), 273-iojo P 1-osios K 26 kari gula - Mosdyje, tos pat kuopos 3-iojo brio 27 kariai - Kartenoje, 3-iosios K 2-ojo brio - Lenkimuose (visi - Kretingos aps.), 2-osios K l-ojo b rio 24 kariai - Veivirnuose (Klaipdos aps.), 5-osios K 2-ojo brio 19 kari - iluvoje, 6-osios K l-ojo brio 17 kari - imkaiiuose (abu Raseini aps.), 7-osios K 2-ojo brio 20 kari - Skaudvilje (Taurags aps.), 8-osios K 3-iojo brio 19 kari - ilutje. 298-asis P: 1-osios K 2-ojo brio 26 kari gula - Liusbergyje (dabar - Linksmakalnis), 7-osios K l-ojo brio 23 kariai - Veiveriuose, 9-osios K l-ojo brio 22 kariaiZapykyje (visi - Kauno aps.), 3-iosios K 3-iojo brio 24 kariai - Jiezne (Prien aps.). 353-iasis P: 4-osios K 3-iojo brio 22 kariai - Iglikliuo se (Marijampols aps.), 7-osios K 3-iojo brio 33 kariai - Jankuose (a ki aps.), 9-osios K 2-ojo brio 29 kariai - Kiduliuose (aki aps.),
286

8-osios K 3-iojo brio 30 kari - Ervilke (Jurbarko aps.). I viso brio dydio gulose buvo 488 kariai8. Taigi, kaip ir pulkai, briai galjo bti la bai vairaus dydio - nuo 17 iki 33 kari. Trys pulkai - 32-asis, 137-asis ir 261-asis - tuo metu neturjo brio dydio gul. i nedideli gul skaiius rodo, kiek tuo metu saugs valsi centruose jautsi okupantai, j rmjai ir stribai. Karin vadovyb, jei tik bt gal jusi, tokias nedideles gulas bt tuoj pat panaikinusi, nes jos buvo labai ne veiklios. Tokios gulos buvo laikomos daugiau partini organ praymu. Tuo metu j daugiausia buvo Dzkijoje, emaitijoje ir Suvalkijoje. Judrieji briai. ie briai buvo formuojami gana domiai. Pati idja ne buvo nauja. Ko gero, tokie briai vairiuose karuose buvo naudojami nuo neatmenam laik, o raudonieji juos skmingai naudojo pilietiniame kare Rusijoje, vliau - ukariaujant Kaukaz ir Vidurin Azij. Lietuvoje tokio tipo briais i esms buvo visi front unugario apsaugos pasienio pulkai, ms krat siaub 19441945 m. Judrij bri esm tokia: ie kariniai da liniai, neapsunkinti jokiomis kinmis, patruliavimo ir apsaugos funkcijomis, galjo laisvai judti, manevruoti, staigiai bti sutelkti reikiamoje vietoje, su duoti netikt smg ir tuoj pat persikelti nauj viet kitam smgiui. Jud rieji briai ypa efektingi tapo tada, kai ekistai jau turjo pakankamai transporto. krus iuos brius, 1949 m. vasar atsirado tarsi trys ekistins kariuomens rys: judrieji briai, gulos ir stribai. Beje, apie tai, kad pastovios gulos turi nemaai trkum, ekist va dai kalbjo ir i problem svarst be paliovos. Vienas i j - Lietuvos pa sienio apygardos kariuomens karo prokuroras plk. S. Grimoviius A. Sniekui 1948 m. lapkriio 12 d. ra, jog su partizanais kovojanioje 4-ojoje D yra atuoni pulkai, todl juos sunku valdyti. Pulk padaliniai i sibarst po valsius, todl nra manevringi ir juos sunku kontroliuoti. Be to, prokuroras tame rate ra, kad MGB daliniuose tarnauja dar 1922-1925 m. gim kariai, nors i kit ri kariuomens t gimimo me t kariai jau seniai paleisti (galima spti, jog tie kariai taip ilgai buvo u laikyti ms partins vadovybs praymu, nes ji bijojo likti be gausios ka riuomens priedangos), kad dalis karinink yra nedrausmingi, neino prie o, t. y. partizan, taktikos, nepakankamai iniciatyvs, kad yra daug gerian ij9. Judrieji briai buvo kuriami keliais etapais. Pirmiausia buvo mgina ma isiaikinti, ar MGB apskrii skyri virininkai sutinka, kad tokie b riai bt sudaryti. Mat sudarius tuos brius, laikinai j veikimo laikotar 287

piu turt bti sumaintos gulos, o kai kurios negausios ir visikai panai kintos. 1949 m. liepos 22 d. paymoje nurodoma, kuri skyri virininkai sutinka, kad bt sumaintas gul skaiius, kuri - ne. Nesutinkanij kur kas daugiau. Prie kai kuri nurodoma, kodl jie nesutinka. Matyt, daugel virinink apsisprsti vert aplinkybs, nes tiek valsi ekistai operatyvininkai, tiek komunist partijos funkcionieriai net ir 1949 m. bi jojo kad ir trumpam likti be gul priedangos. Be to, apskrii virinin kams buvo patogiau turti sau pavaldi didesn kariuomen, nes judrieji briai jiems nedaug tebuvo pavalds. Prie gul sumainim pasisak: 1. Alytaus aps. - Lobkovas, 2. Panevio aps. - achava, 3. Varnos aps. - Karplovas (?), 4. Jurbarko aps. - Serebriakovas, 5. aki aps. - Komendantas, 6. Bir aps. - Truchaiovas, 7. Rokikio aps. - upikovas, 8. Kauno aps. - Sinicynas (jis nesutiko, kad bt panaikintos Veiveri ir Zapykio gulos), 9. Marijampols aps. - Plevko (jis nesutiko, kad bt naikinamos Ig likli ir Liudvinavo gulos), 10. Plungs aps. - Golovanovas (jis man, kad Plateli gula turi bti netgi sustiprinta), 11. Prien aps. - Karnuchinas. Sutiko: 1. Utenos aps. - Malychas, 2. Kretingos aps. - Glanrovas, 3. Vilkavikio aps. - Pritkovas, 4. Maeiki aps. - Vasiljevas, 5. Klaipdos aps. - Averovas (i dalies)10. Matyt, tas nuomoni atsiklausimas buvo tik ekist aidimas demokra tija: nors dauguma ir nesutiko, briai vis tiek buvo sudaryti, gulos suma intos. Bet prie galutinai tuos brius sudarant, ekist vadams taip pat reikjo paklaidioti. I pradi ketinta (jau buvo 4-osios D vad pasirayti planai) judriuo sius brius kurti pulk pagrindu. L. e. divizijos vado pareigas gen. mjr. I. Pankino ir tabo virininko plk. M. Klimovo pasirayto plano 2-ajame paragrafe raoma: Pulk operatyvinio aptarnavimo rajonuose sukurti 288

6 jungtinius judriuosius brius pulk bazje, sumainus kari skaii gu lose, turint tiksl rytingomis, pastoviomis ir judriomis operatyvinmis-ka iinmis priemonmis likviduoti banditizmo likuius"11. Buvo numatoma kurti ei pulk jungtinius brius po 273 karius kiekviename. Tokio brio nenumatyta kurti 261-ajame P, nes jo tik vie nas batalionas kovojo su partizanais, o kiti du saugojo vairius vyriausybs ir ekist pastatus Vilniuje, buvo divizijos vado rezerve; 298-asis ir 353-iasis P turjo sudaryti bendr br. Taigi pulk buvo atuoni, o bri numa tyta sudaryti eis. 25-ojo P brys turjo veikti iauli, Kurn, Radvi likio aps., 32-ojo - Teli, Rietavo, Plungs, Kretingos aps., 34-ojo - Aly taus, Varnos, Lazdij aps., 137-ojo- Kupikio, Anyki, Rokikio, Ute nos aps., 273-iojo - Taurags, Jurbarko, Raseini, Kelms aps., 298-ojo ir 353-iojo pulk jungtinis brys - aki, Marijampols, Prien, Kalvarijos ir Kauno apskrityse12. Be judrj br sudarani 273 kari, turjo bti operatyvin grup ir juos aptarnaujantis autobrys. Nors tie briai ir nebuvo sukurti pulk pa grindu, bet panas - sukurti batalion pagrindu - veik 1949 m. vasar ir ruden. Gana doms t bri etatai; i j galima t suprasti apie to meto ekistins kariuomens kovin ir operatyvin parengt bei technik. Taigi buvo numatyta tokia t bri struktra: 13 moni operatyvin gru p, 22 moni autobrys ir 273 karius turinios trys kuopos (po 91 kar kuopoje). Savo ruotu kuopa susidjo i trij bri, kuri kiekviename tu rjo bti po 28 karius, o brys susidjo i trij skyri, kuri kiekviename turjo bti po 8 karius. 13 kari operatyvin grup sudar: 1) vyresnysis operatyvinink virininkas - papulkininkio laipsnio, 2) jungtinio brio vadas - papulkininkis, majoras, 3) vado pavaduotojas politiniams reikalams - majoras, 4) vado pavaduotojas tiekimui - kapitonas, 5) tabo virininkas - kapitonas, 6) tabo virininko padjjas - vyr. leitenantas, 7) brio ryi virininkas - vyr. leitenantas, 8) vyresnysis ifruotojas - vyr. serantas, 9) ifruotojas - j. serantas, 10) radijo stoties virininkas - serantas, 11) du radistai - j. serantai, 12) elektromechanikas-vairuotojas - j. serantas.
289

Prie operatyvinio brio buvo automaina su RSB-F radijo sistuvu ir atsarginis RB-M radijo sistuvas. Autobr sudar 22 kariai, vadovaujami brio vado leitenanto. iam briui turjo bti skirtas vienas Dodas (tai kur baig savo dienas ame rikiei pagalba!), 9 ZIS-5 bei 8 GAZ-AA mainos. Kuopos vadovybe sudar: 1) kuopos vadas - kapitonas, 2) jo pavaduotojas politiniams reikalams - vyr. leitenantas, 3) kuopos feleris - medicinos tarnybos leitenantas, 4) kuopos virila, 5) kuopos ratininkas - eilinis, 6) koduotojas - eilinis, 7) radijo sistuvo virininkas - serantas, 8) radistas - eilinis, 9) virjas - eilinis, 10) batsiuvys - eilinis. Prie kuopos buvo RB-M sistuvas ir ygio virtuv. Br sudar: 1) vadas - leitenantas, 2) jo pavaduotojas - vyr. serantas, 3) tarnybini un instruktorius - serantas. Brys susidjo i trij skyri, kuri kiekviename turjo bti: 1) skyriaus vadas - j. serantas, 2) rankinio kulkosvaidio taikytojas - j. serantas, 3) taikytojo padjjas - eilinis, 4) du automatininkai, 5) trys auliai13. Taigi kiekvienas 8 kari skyrius turjo po vien kulkosvaid, du auto matus ir tris autuvus. Tiktina, kad skyriaus vadas taip pat buvo ginkluo tas automatu, tad skyriuje buvo trys automatininkai. Kiekvienas brys tu rjo dar ir pdsek un. Kuopoje buvo 9 rankiniai kulkosvaidiai, ma daug po 27 automatais ir po tiek pat autuvais ginkluotus karius, trys u nys ir radijo sistuvas. Liepos 15 d. gen. mjr. I. Pankinas pasira anksiau mintus dokumen tus, o jau liepos 23 d. paymoje MGB ministrui P. Kapralovui ra, kad vietoj pulk pagrindu sukurt judrij bri silo sudaryti batalion jud riuosius brius. Vienas i argument toks: batalion pagrindu sukurtuo 290

se briuose bt dvigubai daugiau kari - i viso apie 2730-3150, tuo tar pu sudarant kiekviename pulke judrj br, susidaryt tik apie 1400 ka ri14. Gen. mjr. I. Pankinas ir plk. M. Klimovas treiajame plano variante (r. 40 dok.) nurodo ir kitas prieastis, kodl atsisakyta jungtini pulk bri varianto. Anot j, tai padaryta todl, kad trkstant autotranspor to ir j [kari. - J. S.] kurdinimo bazs, tie briai nepasiteisins. I gen. mjr. I. Pankino ir laikinai einanio tabo virininko pareigas pplk. Piatakovo liepos 27 d. kovinio sakymo Nr. 003 (r. 39 dok.) matyti svarbiausia prieastis, kodl buvo reikalaujama, kad MGB kariuomen pertvarkyt savo veiklu ir sustiprint partizan puolim15. Tuo metu Lie tuvos mons buvo masikai varomi kolkius, o partizanai tam nirtin gai prieinosi. Komunist funkcionieriai suprato, kad nepaisant vis j drastik priemoni - gsdinim, suiminjim, muim - jei nepalau par tizan, jiems bus sunku suvaldyti Lietuvos valstieius ir priversti juos stoti kolkius. I to sakymo matyti dar viena prieastis, kodl buvo sudaryti nauji kariuomens junginiai. Mat sikrusios savo aptarnaujamose apskri tyse ir valsiuose, gulos veikdavo daniausiai tik joms priskirtuose plotuo se ir nelabai kreipdavo dmes tai, kas darsi u j rib. Partizanai, itai inodami, danai apsigyvendavo btent apskrii pa kraiuose. Kariuomenei siautjant vienoje apskrityje, jie pasitraukdavo gretim apskrit (iaurs Lietuvos partizanai danai pereidavo Latvij); kai ten pasidarydavo nesaugu, grdavo ankstesn buvimo viet. Beje, e kistai inojo i taktin partizan gudryb ir sukr judriuosius brius m gino neleisti partizanams manevruoti po kaimynines apskritis, nes judrij bri kariai galjo bti bet kur, jie nepais administracini rib. Judriesiems briams net bdavo specialiai nurodoma partizanus per sekioti nepaisant joki administracini rib. Per penkerius kovos metus kai kur jau sugebta gerokai palauti partizan pasiprieinim. Klaipdos krate, nelikus vietos gyventoj, didelio pasiprieinimo nebuvo. Vilniaus ir Trak apskrityse veik lenk akovcai buvo sutriukinti ar isikl Len kij dar 1946 m. pradioje. Didiosios Kovos apygarda buvo nusiaubta po J. Markulio idavysts, ten partizanai prieinosi tik vienoje kitoje vietoje. Siaurs Ryt Lietuvos pakratyje - Zaras, venioni apskrityse ir kai kuriuose kit apskrii valsiuose, kuriuose gyveno daug sentiki, gauss strib briai paralyiavo partizan veiksmus. Todl 1949 m. gulos buvo perkeltos tas vietoves, kuriose partizanai dar aktyviai ir organizuotai vei k (r. emlap), btent Lietuvos pietin dal (Tauro, Dainavos apygar291

dos), vakarin (emaii, Kstuio, Prisiklimo apygardos) ir iaurs ry t (Vyio, dalis Algimanto, Vytauto apygard). Taigi ekistai liepos 25 d. galutinai suderino du dokumentus - mint kovini sakym Nr. 003 ir kariuomens pergrupavimo ir judrij bri su darymo plan16 (r. 40 dok.), kuriuose numatyta 1949 m. rugpjiorugsjo mn. perkelti gulas ir kurti 18 judrij bri batalion pagrindu. Keturi pulkai - 25-asis, 32-asis, 34-asis ir 137-asis - sudar po tris brius, o 273-iasis, 298-asis ir 353-iasis - po du. Kiekviename bryje buvo nuo 130 iki 200 kari, i viso 18 bri buvo 2700 kari. Buvusiose gulose pa likta tik po 12-15 kari, i viso gulose dar liko 1482 kariai, kurie tas gu las saugojo, o prireikus galjo bti panaudojami ir kovose. Kaip galima sprsti i dislokavimo emlapio, tuo metu buvo tokios gulos: 7 - pulk tab, 21 - batalion tab, 21 - kuop ir 61 - bri. Taigi tuo metu Lie tuvoje buvo 110 gul. Nestebina nedideli gul gausumas, nes kariai i gul buvo paimti judriuosius brius. Tolesnis judrij bri likimas neaikus, taip pat neinoma, ar jie vi sikai pateisino ekist vadovybs lkesius. I dalies jie prisidjo prie per silauimo partizaniniame kare sovietini okupant naudai; tai rodo ir skaiiai. 1949 m. pavasar partizan buvo apie 2 tkst., tais metais, ekist duomenimis, uvo 1192 partizanai, taigi daugiau kaip pus. Tiesa, ir anks iau per metus davo apie pus met pradioje buvusi partizan, bet anksiau uvusij vietas ateidavo nauji kovotojai, o dabar t drsi vyr majo. Beje, ilgainiui vis daugiau partizan davo ne tiek dl kariuome ns veiklos, jos vienoki ar kitoki pertvarkym, kiek dl idavysi, nes vis daugiau agent apsupdavo partizan brius. Manoma, kad 1949 m. tik 14 proc. partizan davo nuo tiesiogins kariuomens veiklos, o 80 proc. - idavus agentams ir informatoriams, 6 proc. - panaudojus tar dymo metu igautas inias17. Nors turint agentrini duomen partizanus buvo nesunku uklupti, ypa nepasirengusius gintis, poilsiaujanius ir be sislepianius gynybai nepritaikytuose bunkeriuose, taiau, anot ekist, likviduoti" juos turjo ekistiniai kariai. Taigi kariuomen dar buvo rei kalinga. Spalio mnesio ataskaitose judrieji briai retkariais minimi iki spalio 24 d., nors j veikla nedetalizuojama. Aiku tik, kad batalion tabai taip ir liko tose vietovse, kur buvo sikr judrieji briai. Batalionai aptarnavo tas paias apskritis kaip ir judrieji briai. Vliau, po spalio 24 d., ataskai tose minimos pastovios gulos ir retkariais jungtiniai pulko briai, turin 292

tys 200 ir daugiau kari. Galima spti, kad tie jungtiniai briai buvo tam tikra judrij bri atmaina ir bdavo sudaromi, kai to reikdavo. 1949 m. lapkriio 19 d. atskiruose batalionuose ir pulkuose buvo tiek aktyvi durtuv": 25-asis P: 1-asis batalionas, tabas iauliuose, 217 kari, 2-asis batalionas, tabas Panevyje, 160 kari, 3-iasis batalionas, tabas Radvilikyje, 211 kari, pulko vado rezervas Pasvalyje - 97 kariai. I viso 685 kariai. 32-asis P: 1-asis batalionas, dislokuotas Kretingos, Klaipdos aps., 204 kariai, 2-asis batalionas, dislokuotas Plungs, Rietavo aps., 225 kariai, 3-iasis batalionas, dislokuotas Teli aps., 146 kariai, pulko vado rezervas Maeiki aps. - 100 kari. I viso 675 kariai. 34-asis P: 1-asis batalionas, dislokuotas Alytaus aps., 149 kariai. 2-asis batalionas, dislokuotas Lazdij aps., 225 kariai, 3-iasis batalionas, dislokuotas Varnos aps., 232 kariai, pulko vado rezervas - 107 kariai. I viso 713 kari. 137-asis P: 1-asis batalionas, dislokuotas Utenos aps., 177 kariai, 2-asis batalionas, dislokuotas Bir, Kupikio aps., 214 kari, 3-iasis batalionas, dislokuotas Rokikio, Anyki aps., 211 kari, pulko vado rezervas venioni, Zaras aps. - 135 kariai. I viso 737 kariai. 273-asis P: 1-asis batalionas, dislokuotas Taurags aps., 208 kariai, 2-asis batalionas, dislokuotas Raseini aps., 226 kariai, 3-iasis batalionas, dislokuotas Jurbarko, Kelms aps., 210 kari, pulko vado rezervas iluts, Paggi aps. - 74 kariai. I viso 718 kari. 298-asis P: 1-asis batalionas, dislokuotas Ukmergs aps., 226 kariai, 2-asis batalionas, dislokuotas Kdaini aps., 156 kariai, 293

3-iasis batalionas, dislokuotas Kauno aps., 219 kari, pulko vado rezervas Vilkijoje, Kaiiadoryse - 111 kari. I viso 712 kari. 353-iasis P: 1-asis batalionas, dislokuotas Prien aps., 221 karys, 2-asis batalionas, dislokuotas Marijampols, Kalvarijos aps., 203 kariai, 3-iasis batalionas, dislokuotas aki, Vilkavikio aps., 212 kari, pulko vado rezervas - 37 kariai. I viso 673 kariai. 261-asis P: 6-oji ir 7-oji kuopos, dislokuotos Alytaus, Trak aps., 141 karys, pulko vado rezervas Vilniuje, irvintose - 72 kariai. I viso 213 kari. I viso divizijoje buvo 5116 aktyvi durtuv" 18 . Apskritai divizijoje j skaiius vairavo, ir gana smarkiai: rugsjo 21 d. buvo 4145, o lapkriio 30 d. - 5186 15 . Kaip matyti i pateikt duomen, aktyvi durtuv" viename pul ke buvo nuo 673 (353-iajame P) iki 737 (137-ajame P), taigi skir tumas nedidelis. Be j, pulko ir batalion tabuose, prie pulko esan iuose specialiuosiuose padaliniuose (ryio, auto, medicinos ir kt.) bei pulko mokyklose dar buvo per kelis imtus kari, tad i viso pulke buvo apie 900-1000 kari. Kaip matyti i emiau pateikiam lenteli, vienas pulkas tuo metu kasdien isisdavo su vairiais briais viduti nikai nuo 220 iki 315 kari. Maiausiai kari siunt - dl jau ne kart mint prieasi - 261-asis P: tik po 97 kasdien. Toliau 353-iasis P - po 221, 32-asis - po 231, 298-asis - po 252, 137-asis po 248, 25-asis - po 253 ir 34-asis - po 315 kari. Su tarnybiniais b riais siuniam kari skaiius priklaus nuo pulke esani kari skai iaus bei kit prieasi. Nemaai lm ir karinink noras aktyviai veikti, vykdyti aukiausiosios ekist vadovybs nurodymus. Vilniaus ir Maskvos ekist vadovyb, 1944-1945 m. primygtinai reikalavusi, kad kasdien bt panaudojama 2/3 kari, vliau, krus pastovias gu las, pradjo reikalauti, kad ne maiau kaip 50 proc. kari kasdien i eit su vadinamaisiais tarnybiniais briais. Kuop, bri vadai atsi kalbinjo, kad kariai ne mainos, jiems taip pat reikia poilsio, be to, juos reikia mokyti karybos meno.
294

tai kokius kovos metodus, kiek ir kurie pulkai naudojo per vien 1949 m. rugsjo penkiadien (skaiius prie brkn - bri skaiius, po jo - kari skaiius). Rugsjo 20 d. surengta:
Pulkai 25-asis 32-asis Operacij 1/80 RPG 9/104 12/144 Pasal Sekret 2/24 1/6 Aktyvo priedang 4/34 5/30 I viso dalyvavo kari 144 278 Nukauta partizan Sueista kari -

34-asis 0/130 21/169 1/8 4/35 4/12 354 1

137-asis 2/21 1/5 4/18 44 -

261-asis 0/180 13/94 274 -

273-iasis 16/190 1/7 3/15 212 -

298-asis 35 3-iasis 9/133 1/17 6/33 2/8 191 1 6/92 15/107 10/32 231 -

I viso 1/390 88/947 2/25 30/217 32/149 1728 1 1

Rugsjo 21 d. surengta:
Pulkai 25-asis 32-asis Operacij 0/160 RPG 11/134 Pasal 1/80 14/159 34-asis 0/250 26/265 137-asis 1/110 1/12 19/199 261-asis 273-iasis 14/181 1/7 Sekret 2/23 1/9 Aktyvo priedang 3/30 2/16 OVG I viso dalyvavo kari 333 278 Nukauta partizan 3 Paimta gyv Sueista karinink _ 3/29 6/17 5/52 3/14 1/10 3/15 1/7 2/10 2/9 561 188 199 213 215 3 286 1 22/112 298-asis 353-iasis 15/189 0/100 6/74 I viso 2/700 106/1213 1/7 35/242 19/102 2/9 2273 3 3 1

295

Rugsjo 22 d. surengta:
Pulkai 25-asis 32-asis Operacij 0/160 RPG 13/193 8/87 Pasal Aktyvo priedang 4/27 7/34 Sekret 7/39 3/31 OVG I viso dalyvavo kari 320 251 Nukauta partizan 1 Paimta gyv 1 Sueista eilini kari 34-asis 137-asis 261-asis 273-iasis 298-asis 353-iasis I viso

23/243 7/22 1/8 273 -

0/100 5/80 6/16 4/42 238 5 -

0/180 2/19 199 3 -

16/141 2/10 1/10 168 3 1

1/77 12/136 1/7 4/14 1/5 2/22 254 -

1/517

21/164 100/1093 22/126 290 1/7 30/123 39/261 2/22 1993 12 1 2

Rugsjo 23 d. surengta:
Pulkai 25-asis 32-asis Operacij 1/207 1/301 RPG 3/38 3/40 Pasal Sekret 5/102 Aktyvo priedang 1/4 I viso dalyvavo kari 351 341 Nukauta partizan 1 Paimta gyvi) Sueista serant 1 34-asis 137-asis 261-asis 273-iasis 298-asis 353-iasis I viso

22/203 1/7 9/29 239 2 S

1/118 9/109 7/62 2/6 395 3 -

1/180 2/19 199 _ 1

0/30 20/321 4/10 3/16 377 1 -

1/90 10/119 1/5 6/36 3/12 262 -

5/925

19/186 112/1035 7/42 4/20 248 5/15 26/246 22/87 2412 3 4 2

296

Rugsjo 24 d. surengta:
Pulkai 25-asis 32-asis Operacij 1/175 0/80 RPG 3/38 17/235 Pasal Sekret 15/102 1/10 Aktyvo priedang 1/4 3/22 OVG 1/4 I viso dalyvavo kari 333 347 Nukauta partizan Sueista kari 34-asis 137-asis 261-asis 273-iasis 298-asis 353-iasis _ 21/200 7/33 1/2 1/15 235 2/15 28/187 25/111 2/29 2795 2 l20 I viso

1/395 27/225

0/115 9/123 -

0/180 2/19 199 1

23/370 1/10 2/21 2/10 411 -

0/90 19/208 1/5 4/20 338 -

2/1035

3/21 10/32 673 2 -

4/21 259 -

ie skaiiai rodo, kad 25-ojo P tik 37 proc. aktyvi durtuv" kasdien dalyvaudavo paiekose ir miuose, 32-ojo P - 34 proc., 34-ojo P 44 proc., 137-ojo P - 34 proc., 273-iojo P - 42 proc., 298-ojo P - 35 proc., 353-iojo P - 32 proc. Taigi su partizanais aktyviausiai kovojo 34-asis pulkas, veiks Dzkijoje, o maiausiai - 353-iasis pulkas, veiks Suvalkijoje. Kovos metod arsenalas ekistinje kariuomenje nuo 1946 m. beveik nepakito, tik vieni metodai buvo naudojami daniau, kiti - reiau. Kaip savarankikas metodas galutinai inyko vadinamosios utvaros. Kitokio po bdio utvaros, kurias mons klidavo operacij melu apsupant u kuojam rajon kartais net keliais iedais, buvo naudojamos vis partiza ninio karo laikotarp. tai kiek kari dalyvavo vairiuose tarnybiniuose b riuose per anksiau mintas penkias rugsjo dienas (panas ir kit die n duomenys 1949 m. vasar ir ruden): operacijose - 3467 kariai, arba 31 proc. vis kovinse ivykose dalyvavusi kari, RPG - 5706, arba 51 proc., pasalose - 69, arba 0,6 proc., sekretuose - 1153, arba 10 proc., priedangose - 569, arba 5 proc. Stebina gana didelis skaiius kari, lyd jusi partinius veikjus kaimo vietoves. Tai rodo, viena, kad apskrii partiniai veikjai vis daniau lankydavosi kaim vietovse, antra, kad t darb turjusiais atlikti stribais ir toliau buvo nelabai pasitikima.
297

Tuo metu i 5331 divizijos aktyvi durtuv" tarnybiniuose briuose kasdien dalyvaudavo vidutinikai 2240 kari, arba 42 proc. (likusieji 58 proc. dirbo kitus darbus, ilsjosi, dalyvavo pratybose ir t.t.). Kiek kari dalyvaudavo vienoje operacijoje, neaiku, nes ataskaitoje ymimas brkniais operacijas rengdavo ne tas pulkas, kurio kariai jose dalyvavo (matyt, jas rengdavo divizijos vadovyb). Tiktina, jog tos ope racijos buvo gausios. Pai pulk surengtose operacijose dalyvaudavo ne daug kari - nuo 80 iki 400. RPG tuo metu dalyvaudavo vidutinikai 11 kari, pasaloje - apie 6, sekrete - apie 7 karius. Partinius veikjus ly dini kari skaiius priklaus nuo lydimo asmens reikmingumo ir nuo to, kiek ta vietov, kuri keliaudavo, buvo ukrsta banditizmu", todl kari skaiius svyravo nuo dviej iki deimties. Kaip minta, 1949 m. dauguma partizan, per 86 proc., davo dl i davysi. Aiku, idavikai ne visuomet inodavo tiksli partizan buvimo ar lankymosi viet, todl kariams, net ir turintiems apytiksli duomen, ne visuomet pavykdavo partizanus surasti ir nukauti. Daug ne tik smulki b ri, bet ir dideli operacij, kurios beveik visos buvo rengiamos turint operatyvini duomen, ir tada baigdavosi neskmingai. J. Bartainas dar 1946 m. birelio mn. buvo udrauds deginti sodybas, jeigu jose bdavo sitvirtin partizanai, bet tame nurodyme buvo numatytos ir tam tikros i imtys. Viena i j - kai negalima rizikuoti ekist gyvybmis. Btent taip atsitiko 1949 m. gruodio mn., kai ekistai Pakruojo apylinkse Trein kaime Vinclaso (?) sodyboje apsupo keturis partizanus. Kadangi partiza nai atsiaud ir vien kareiv nuov, nutarta kluon padegti. Iki pasku tinij atsiaudydami, jame sudeg visi partizanai, tarp j Prisiklimo apy gardos Mindaugo tvnijos vadas S. Banylis-Smidra, operatyvinio ir val gybinio skyriaus virininkas J. Bulzgis-Klevas21. Koks tuo metu Lietuvoje buvo kov intensyvumas, partizan veiklumas, ga lima sprsti i 2-N valdybos virininko plk. I. Pokajaus paymos ,Apie vykdy tus teroro aktus, j metu patirtus nuostolius ir nukautus banditus nuo 1949 m. rugpjio 1 d. iki rugsjo 15 d. (r. 41 dok.). Aiku, tik pusantro mnesio duo menys gali ir ikreipti vaizd, nes, pvz., Kurn apskrityje, be abejo, dl ida vysts uv 16 partizan sudar beveik pus eiose 25-ojo P aptarnaujamo se apskrityse uvusi partizan22. Be tos idavysts vaizdas bt buvs kitoks. Atkreiptinas dmesys ir tai, kiek vienas pulkas aptarnauja apskrii. Tuo metu kaip ir anksiau daugiausia kari siautjo Dzkijoje - ia tris apskritis siaub 34-asis P. Tuo tarpu kituose regionuose vienam pulkui teko 5-7 apskritys. 298

Vertas dmesio saugumo ministro R Kapralovo 1949 m. rugsjo 21 d. ratas MGB Kauno valdybai ir MGB apskrii skyri virininkams: MGB kariuomens 4-osios D dalini vad pasitarime iaikjo, kad apskrii skyri virininkai, j pavaduotojai ir kiti operatyviniai darbuo tojai bei kariuomens padalini vadai vykdomose karinse operacijose lai kosi ablono, pasitenkina mik masyv ukavimu. Tokia taktika kovoje su banditizmu reikiam rezultat negali duoti, to dl praau vykdomose operacijose naudoti kombinuot metod, t. y. atsi velgiant j operatyvin padt kasdien pagal numatyt plan organizuoti operacijas didelmis kariuomens jgomis, isiuniant RPG, maas ka riuomens grupes, istatant vairi ri sargybos patrulius, pasalas, sek retus, utvaras. Visais atvejais numatyti gauj, ryinink ir rmj dezinformavim kariuomenei judti melaginga kryptimi, organizuoti klaidinanias opera cijas, kartu rengti ir vykdyti operacijas pagrindinmis kryptimis. Operacij metodus ir vykdym kasdien praturtinti kareivi, karinink ir operatyvini darbuotoj patirtimi. |nekite nauja ms taktik, prie prieindami j prieo taktikai"23. I io rato matyti, kad kartkartmis tokiais gana elementariais pamo kymais buvo mginama ijudinti kariuomens ekist imon, nes ji, kas dien vykdant begal ipuoli, kuri 95 proc. baigdavosi be rezultat, be abejons, nusilpdavo. Be to, i rato matyti, jog partizanai turjo neblo g valgyb ir ekistai laik j rimtu varovu.

N. Gakait ir kt., Lietuvos partizanai Ibid., p. 367.

1944-1953 metais, p. 386.

2 3

Laisvs kovos 1944-1953 metais, p. 385

LYA. f. 1, ap. 3, b. 819, 1. 54. Ibid , b. 307, 1. 45. LVOA, f. 1771, ap. 190, b. 7, 1. 5.

387.
4 5 6 7

Ibid., 1. 13-15. LYA. f. 1, ap. 3, b. 819, 1. 19-20. 9 LVOA, f. 1771, ap. 52, b. 5. 1. 11. 10 LYA, f. 1. ap. 3, b. 819, 1. 9. 11 Ibid., I. 23.
8

Ibid., 1. 31-32. Ibid., 1. 28-30. 14 Ibid., 1. 7-8. 15 Ibid., 1. 35-38. 16 Ibid.. 1. 1-3. 17 N. Gakait ir kt., Lietuvos partizanai 1944-1953 metais, p. 355. 18 LYA, f. 1, ap. 3. b. 820, 1. 324. 19 Ibid., 1. 375. 20 Ibid., 1. 12-23. 21 Ibid., 1. 112. 22 Ibid., b. 822, I. 1-2. 21 Ibid., b. 307, I. 58.
1J

12

299

MGB vidaus kariuomens 4-osios auli divizijos veiklos treiasis periodas (1950-1953 m.)
2-oji ir 4-oji auli divizijos 1950 m.
Apie ekistins kariuomens veikl 1950 m. yra lik palyginti daug doku ment. Keliose bylose sukauptos ne vien saus skaii ataskaitos apie rengtus ipuolius prie partizanus, bet ir nemaai analitini dokument. Visikai naujo tipo dokumentai - Ivados" apie vykdytas operacijas, ga na detals j apraymai, schemos, taip pat vadinamj tarnybos meist r" pasitarim stenogramos. Net 29 io laikotarpio dokumentai yra pub likuoti*, todl juos tik trumpai atpasakosime. Divizijos reorganizavimas. Jau ir anksiau ekistai bei su j darbu susij funkcionieriai ne kart ra, kad 4-osios divizijos veikla per daug sustabar jusi, divizijos vadovyb nesugeba kontroliuoti atuoni po vis Lietuv ibars tyt pulk, daugelis gul gyvena visai savarankikai, daugiausia dirba kio darbus ir ne per daug aktyviai kovoja su partizanais. Pamau brendo mintis divizij skirti per pus. Padalijimas kuriant dvi divizijas - 2-j ir 4-j - buvo apiformintas SSRS valstybs saugumo ministro V. Abakumovo 1949 m. gruo dio 26 d. sakymu Nr. 00381 ir SSRS MVD vidaus kariuomens virininko gen. ltn. R Burmako 1949 m. gruodio 27 d. direktyva Nr. 9/3-0060701. tai kaip divizijos padalijimo motyvus apibdino laikinai einantis naujos divizijos vado pareigas pik. irinskis ir tabo virininkas pplk. Amelinas: ... priartina vadovyb prie dali ir padalini, sudaro galimyb divizijos vadovybei laiku pa veikti kovos eig ir baigt, daniau bti dalyse ir padaliniuose ir kartu pakelti bei sustiprinti kari drausm"2. Visikai tiktina, kad divizijos reorganizavim galutinai nulm partini funkcionieri nesugebjimas ubaigti kaimo suko lektyvinimo. Jie gerai suprato, kad kol bus veikls partizanai, jiems sunkiai pavyks Lietuvos kaimo mones suvaryti kolkius. Beje, apie i divizijos re organizavimo prieast usimena ir minti divizijos vadai3. domu, jog Lietuvos plotas tarp dviej divizij buvo padalytas ne taip, kad bt patogu vadovauti i dviej centr (r. 2-osios divizijos dislo kavimo ir jos veikimo teritorijoje esani partizan apygard isids* r.: LKA, Kaunas, 1995, Nr. 14-15.
300

tym). 4-ajai D teko kur kas kompaktikesnis ms alies plotas: nuo vie no iki kito krato i piet iaur madaug 160 km, i ryt vakarus apie - 200 km. Tuo tarpu 2-osios D aptarnaujama Lietuvos dalis itsu si i ryt vakarus, nuo Baltarusijos sienos iki Baltijos jros, apie 330 km, o i piet iaure - tik apie 130 km. Galima net tarti, jog 4-osios divizi jos tabas ir pats P. Vetrovas, bazuodamiesi Vilniuje bei turdami galimyb prieiti ne tik prie Vilniaus, bet ir prie Maskvos ekist vad, isirpino pa togesn pozicij. Kita vertus, toks ne visai logikas teritorijos padalijimas tarp dviej di vizij gal turjo ir kit prieast. Galbt Maskvos ekistams, pripratusiems prie Rusijos platum, Lietuvos nuotoliai atrod miniatiriniai ir neverti dmesio. iaip ar taip, LSSR saugumo ministras P. Kapralovas liepos 3 d. nusiunt rat SSRS MGB ministro pavaduotojui gen. ltn. S. Ogolcovui su praymu, kad 137-asis P bt priskirtas 4-osios D pavaldumui. Savo praym P. Kapralovas motyvavo tuo, jog daugelis pulko padalini yra dis lokuoti Vilniaus srityje, kuri aptarnauja 4-oji D. 137-j pulk priskyrus 4-ajai divizijai, kiekviena divizija, pasak P. Kapralovo, aptarnaut po dvi sritis ir savo darb derint su t srii MGB valdybomis, todl nebt or ganizacins painiavos4. praym ir argumentus nebuvo atsivelgta, nes 137-asis P liko 2-ojoje divizijoje. Tuo metu laikinai einantis 2-osios divizijos vado pareigas (divizijos va du truput vliau buvo paskirtas plk. D. Mazanavilis) plk. irinskis ir ta bo virininkas pplk. Amelinas R Kapralovui ir R Burmakui ra, kad nau joji divizija i 4-osios perm keturis pulkus - 25-j, 32-j, 137-j ir 273-ij (taigi 4-ojoje divizijoje liko taip pat keturi pulkai - 34-asis, 298-asis, 353-iasis ir 261-asis), kuriuose pagal etatus turt bti 5771 ka rys, bet realiai yra tik 4574, t. y. trksta 1221 (turt bti 1203) kario, tarp j 34 karinink, 14 serant ir 1173 eilini. Be 4-osios divizijos kari, nau joji divizija pasipild 60 karinink, 54 serantais ir 136 eiliniais i Kali ningrado srityje (Karaliauiaus krate) stovjusios 1-osios atskirosios au li kuopos. Divizijos centras kuriamas iauliuose. plk. irinskis, kaip lai kinasis divizijos vadas, pareigas pradjo eiti 1950 m. sausio 18 d.5 Beje, dl vairi prieasi pulkai nebuvo visikai sukomplektuoti ir v liau. T met gegus 1 d. divizijos vadas plk. D. Mazanavilis ra R Kap ralovui, kad divizijoje pagal etatus turt bti 1323 serantai ir 3761 ei linis, i viso 5084 kariai, o i tikrj buvo 1109 serantai ir 2401 eilinis, i viso 3510 kari. Trko 214 serant ir 1360 eilini. Kiekviename pulke 301

pagal etatus turjo bti po 299 serantus ir 911 eilini, i viso 1210 kari. Divizijos valdyboje ir specialiuose padaliniuose turjo bti 127 serantai ir 117 eilini, i viso 244 kariai. Tame pat rate vadas ra, jog 25-ojo P mokomajame punkte rengiama nauja 450 kari karta. Baig mokym t met liepos mn. 50 moni bus komandiruoti ypatingos paskirties gu l Maskvoje, o kiti iskirstyti po divizij6. Beje, ta ypatingos paskirties gula" Maskvoje buvo Kremliaus sargyba. Matyt, dalis jo sargybini buvo atrenkama ir Lietuvoje, kurioje tuo metu, ekist akimis irint, buvo ne paprastai geros slygos ekist kari patikimumui patikrinti. kurta naujoji divizija perm vietoves, kuriose dar veik 111 partiza n bri su 896 kovotojais. Tie partizanai priklaus emaii, Kstuio, Prisiklimo, Vyio, Vytauto apygardoms ir Algimanto apygardos liku iams. Be keturi pulk, paios divizijos valdybos, prie divizijos tabo bu vo vadinamieji specials padaliniai, kuriuos sudar: atskiroji autokuopa, atskiroji ryi kuopa, komendanto ir pionieri briai, karo ligonin ir di vizijos serant mokykla. Naujoji divizija buvo isiskirsiusi 37 gulose, i j bri dydio buvo 10, kuop ir puskuopi - 23, batalion - 4. Divizijos daliniai ir padaliniai dislokuoti taip*: 25-ojo P tabas sikr Panevyje, pulkas aptarnavo 6 apskritis, 32-ojo - iauliuose, aptarnavo 6 apskritis, 137-ojo - Utenoje, aptarnavo 7 apskritis ir 273-iojo - Taurag je, aptarnavo 6 apskritis. 1950 m. birelio mn. Rusijos pavyzdiu Lietuvoje krus 4 sritis ir 88 rajonus, abi divizijos persibazavo. Pagal 1950 m. rugpjio mn. sudaryt ir divizijos vado plk. D. Mazanavilio pasirayt gul idstymo plan7, naujoji divizija isidst 37 gulose (skaitant divizijos tab su viena kuopa ir divizijos serant mokykl). 25-asis pulkas su tabu Panevyje aptar navo 14 rajon (Akmens, Dotnuvos, Jonikio, Kelms, Kurn, Linku vos, Panevio, Radvilikio, Ramygalos, eduvos, iauli, Tytuvn, U venio ir agars; pagal etatus pulke turjo bti 969 kariai, i tikrj buvo 815); 32-asis pulkas su tabu Klaipdoje aptarnavo 11 rajon (Klaipdos, Kretingos, Maeiki, Plungs, Priekuls, Rietavo, Salant, Sedos, Skuodo, Teli ir Varni; pagal etatus pulke turjo bti 1003 kariai, buvo 856); 137-asis pulkas su tabu Utenoje aptarnavo 15 rajon (Anyki, Bir, Duset, Dkto, Jonikio, Kavarsko, Kupikio, Obeli, Pakruojo, Pan dlio, Pasvalio, Rokikio, Trok n, Utenos ir Vabalninko; pagal * Dislokacijos vietos smulkiai ivardytos etatus pulke turjo bti 1035 kariai, Laisvs kov archyve". Nr. 15, p. 152-154. 304

buvo 879); 273-iasis pulkas su tabu Tauragje aptarnavo 8 rajonus (Ario galos, Jurbarko, Paggi, Raseini, Skaudvils, ilals, iluts ir Taurags; domu, kad 7-oji K aptarnavo vien Kvdarnos valsi; pagal etatus pul ke turjo bti 1005 kariai, buvo 828). Taigi 1950 m. birelio mn. vietoj 51 apskrities krus 88 rajonus, o juo se kiekviename steigus MGB skyri, 2-osios divizijos padaliniai vl buvo perskirstyti ir kurta 11 nauj gul. 2-N valdybos 2-ojo skyriaus virinin ko plk. G. achavos rate nurodoma, kurios gulos kurtos seniau, o ku rios naujos8. Iki rajon sudarymo gulos buvo iose vietovse: Anykiuose, Biruose, Ginknuose, Kelmje, Klaipdoje, Kretingoje, Kupikyje, Lauksargiuose, Panevyje, Plungje, Ramygaloje, Raseiniuo se, Rietave, Rokikyje, Skaudvilje, iauliuose, ilalje, ilutje, Taurag je, Teliuose, Utenoje ir Varniuose. I viso - 22 vietovse. Po rajon sudarymo kurtos naujos gulos: Ariogaloje, Dotnuvoje, Dkte, Dusetose, Joniklyje, Jonikyje, Kv darnoje, Priekulje, Sedoje, Skuode ir agarje. I viso kurta 11 nauj gul. Taigi gulos kurtos ne visuose rajonuose (divizija aptarnavo 50 rajon), bet madaug dviejuose tredaliuose j. Viena kuopa paprastai veik vie name rajone, o bataliono tabas su specialiais padaliniais ir prie jo esan ti viena kuopa - dviejuose trijuose rajonuose. Keiiantis kov situacijai, o gal ir dl kit prieasi, divizijos gulos tuo metu bdavo danai perdislokuojamos. MGB iauli srities valdybos virininkas plk. Vasiljevas 2-N valdybos virininkui plk. I. Pokajui 1950 m. rugpjio 3 d. ra, kad: 1) divizijos tabas dislokuotas iauliuose, ten dar idstytos trys kuo pos, i kuri viena yra divizijos vado rezerve, antra - srities valdybos vir ininko rezerve, treia aptarnavo iauli ir Kurn rajonus; 2) Panevyje dislokuotas 25-ojo P ir vieno bataliono tabai, viena kuopa aptarnavo Panevio rajon; 3) emiau ivardytose vietovse dislokuota po vien kuop: Biruose, veik Bir ir Pasvalio raj., Joniklyje, veik Joniklio ir Pakruojo raj., Jonikyje, veik Jonikio ir Linkuvos raj., Kelmje, veik Kelms, Tytuvn ir Uvenio raj., Kupikyje, veik Kupikio ir Vabalninko raj.,
305

Ramygaloje, veik Ramygalos ir Dotnuvos raj., Rokikyje, veik Rokikio, Obeli ir Pandlio raj., eduvoje, veik eduvos ir Radvilikio raj., agarje, veik agars ir Akmens raj. Trokn rajone veik kuopa, dislokuota Vilniaus srities Anyki ra jone. Be to, Jonikyje buvo dislokuotas bataliono tabas9. Truput vliau, t pat mnes* neliko 25-ojo P gul Biruose, Joni klyje, Kupikyje, Rokikyje, eduvoje ir Troknuose, o Dotnuvoje ir iauliuose buvo kurtos naujos gulos. Taigi per vien mnes gul ids tymas kito labai smarkiai - eios buvo panaikintos, dvi kurtos naujos. Rugpjio 23 d., P. Kapralovui patvirtinus, divizijos padaliniai buvo gero kai perdislokuoti. 32-ojo P viena kuopa perkelta Priekul, 5-oji - Sed, 8-oji - Klaipd, 9-oji - Varnius; 3-iosios kuopos perdislokavimas i Sa lant Skuod sulaikytas, nes Skuode nebuvo patalp. 137-ojo P 2-oji kuopa perkeliama Dusetas, 6-oji - Jonikl, 7-oji - Kavarsk. 273-iojo P 4-oji kuopa perkeliama Jurbark, 7-oji- Kvdarn, 8-oji ilut10. Taigi tuo metu kariuomen buvo nuolat kilnojama siekiant j priartinti prie t vietovi, kur yra daugiau partizan arba vadinamj operatyvini galimybi juos uklupti. Kadangi kai kurios kuopos buvo sukeistos vieto mis, galima tarti, jog tai daryta turint tiksl nutraukti kari (iuo atveju daugiau karinink) kontaktus su ms monmis, kad kariuomenje b t ilaikytas niris, neapykanta tiek laisvs kovotojams partizanams, tiek apskritai visiems Lietuvos monms. Tuo tarpu laikinai js 4-osios divizijos vado pareigas gen. mjr. I. Pankinas rugpjio 12 d.11, o divizijos vadas P. Vetrovas to pat mnesio 19 d.12, vedus nauj administracin paskirstym ir divizij padalijus dvi divizijas, taip pat i dalies pertvark padalini dislokacij. Kaip minta, divizijoje liko 34-asis, 261-asis, 298-asis ir 353-iasis pulkai. Pagal etatus divizijoje tu rjo bti 4605 kariai, o i tikrj buvo 3704, trko 901 kario. Divizijos ta bas ir prie jo esantys vairs specials padaliniai kaip ir iki tol liko Vilniu je, Didioji g. 23. tabe su specialiais padaliniais, serant mokykla, divi zijos ansambliu ir ligonine buvo 368 kariai, o etat - 398. 34-asis pulkas su tabu Alytuje veik atuoniuose rajonuose: Alytaus, Daug, Druskinin k, Eiiki, Lazdij, Simno, Varnos ir Veisiej; jame buvo 814 kari, o pagal etatus turjo bti 1058; labai maos gulos buvo kurtos Veisie juose (13 kari) ir Druskininkuose (15 kari). 261-asis pulkas su tabu * r.: LKA. Nr. 15. p. 112-113.
306

Vilniuje veik vienuolikoje rajon ir saugojo vyriausybs pastatus bei ymi funkcionieri namus Vilniuje, taip pat vyriausybs vilas Palangoje. is pulkas aptarnavo Ignalinos, Naujosios Vilnios, Nemenins, Pabrads, alinink, irvint, venionli, venioni, Trak, Vievio ir Vilniaus rajonus, taiau i septyni pulko kuop tik 7-oji- 75 kariai - buvo dislo kuota Saldutikyje, nors ankstesniuose planuose numatyta j dislokuoti venionyse. Didioji pulko dalis - 694 kariai - saugojo vyriausybs ir e kist staigas bei gyvenamuosius namus Vilniuje, o vienas brys - 34 ka riai - Palangoje saugojo vyriausybs vilas. 298-asis pulkas su tabu Kau ne veik deimtyje rajon: Jonavos, Kaiiadori, Kdaini, Molt, Pane muns, Smli, Vilijampols, Ukmergs, Vilkijos ir iemari; jame bu vo 874 kariai (pagal etatus turjo bti 1022). 353-iasis pulkas su tabu Marijampolje veik devyniuose rajonuose: Jiezno, Kalvarijos, Kazl R dos, Kybart, Marijampols, Naumiesio, Prien, aki ir Vilkavikio; ja me buvo 845 kariai (turjo bti 1027). Mintu P. Vetrovo rugpjio 19 d. sakymu 4-oji divizija i viso sudar 32 gulas (laikant Vilniuje dislokuot beveik vis 261-j pulk viena gu la). gulos buvo didels - beveik visos po 50-70 kari ir didesns. Tik Druskininkuose, Leipalingyje, Marcinkonyse ir Palangoje kurtos nedide ls vieno brio dydio (15-25 kariai) gulos. Tad i viso abi divizijos kr 69 gulas. Palyginus su 1946 m. pirm kart kurtomis pastoviomis 163 vidaus kariuomens gulomis, gul liko 35 proc. buvusij skaiiaus. Sumajimo prieastys tokios. 1946 m. gu los buvo kurtos daugiausia praant vietiniams komunist funkcionieriams, nes tuo metu partizanai bet kuriuo metu galjo pulti valsi centrus, o kaim be ginkluotos palydos soviet valdios atstovai eiti nedrsdavo. Par tizan tuo metu buvo apie 5 tkst. ir jie buvo stipri jga, kontroliavo di del ms alies dal, tiksliau - beveik vis jos teritorij, iskyrus miestus ir tuos valsi centrus, kur stovjo okupant gulos. Taigi gul kariai turjo ne tik pulti partizanus, bet ir nuo j gintis. Tuo tarpu 1950 m. pra dioje partizan buvo lik tik apie 1,5 tkst., valsi centr jie jau nepa jg pulti. Valsi centrai, tap kolaborant priedanga, tuo metu jau gana patikimai buvo saugomi strib, milicinink ir vadinamj ginkluot aktyvist. Be to, net ir tokioje valstybje kaip Soviet Sjunga technikos paanga po truput skynsi keli ir kariuomen buvo geriau aprpinama transportu (nors vadovyb nuolat skundsi jo trkumu). Pagerjo ir ryio priemons. 1950 m. kareiviams jau nebereikjo kaip pokario metais i vie307

nos gulos kit keliauti psiomis. Turint main nebuvo sunku veikti 30-40 km nuotol, skyrus vien gul nuo kitos, kai reikdavo skubti pagalb, o juo labiau veikti trumpesnius nuotolius kovojant su partizanais vadinamojoje aptarnavimo zonoje. irint emlap gerai matyti, kuriose vietovse tuo metu buvo sutelkta daugiausia gul. Pirmiausia tai - Piet Lietuvos sritis: Dainavos ir Tauro apygard veikimo vietos. Toliau - Vakar, Jros sritis su emaii ir Ks tuio apygardomis. Beveik visikai gul nebuvo visame Ryt Lietuvos pa kratyje - Ignalinos, Kaiiadori, Pabrads, irvint, venioni, Trak, Vil niaus, Zaras ir kt. rajonuose. iuose rajonuose su likusiais negausiais par tizanais sugebjo kovoti ir stribai bei milicininkai. Kitose Lietuvos vietovse gulos buvo pasiskirsiusios daugma vienodai - kas 25-50 km. Dar prie rugpjio 19 d. perdislokavimo sakym rengtuose planuose matyti, jog, be tame sakyme numatyt vietovi, gulas ketinta kurti ir Moltuose bei venionyse13. Kodl jos ten nebuvo kurtos - neaiku. I t plan taip pat matyti, jog kartais gulas sudariusios kuopos bdavo tie siog sukeiiamos vietomis ar ikeliamos kit vietov, o j viet atkelia mos kitos kuopos. Taip 34-ojo P 2-osios K 2-asis brys i Seirij perkel tas Simn, o jo viet i Veisiej perkelta 5-oji K. I Leipalingio 4-oji K be vieno brio perkelta Veisiejus, o Veisiejuose dislokuota 5-oji K Seirijus. Visikai to paties pajgumo - vieno brio - gula ikelta i Drus kinink Daugus, o jos viet atkeltas brys i Ryliki. Kaip minta, gu los galjo bti sukeiiamos pastebjus, kad kariai per daug susigyveno su vietos gyventojais (beje, sovietai nuolat i vienos vietos kit kilnodavo vi s kariuomens ri karininkus bijodami, kad ilgiau usibuv vienoje vie toje jie gali per daug gerai sutarti tarpusavyje ir su gyventojais, o tai, ko munist akimis, jau galjo bti pavojinga; Sovietijoje visi turjo sekti vi sus, bti budrs ir tars). Tiktina, jog kilnojim i vienos vietos kit lemdavo ir padalinio kovingumas: kovingesnis bdavo metamas svarbes n viet. 4-osios divizijos kovos. 1950 m. pradioje Lietuvoje dar buvo apie 1,5 tkst. partizan. Tais metais uvo 635 laisvs kovotojai. Pasiprieinimo jgos silpo. Susumavus 8 tkst. ekist kari, apie 6 tkst. strib, apie 5 tkst. milicinink, ieit, kad prie kiekvien partizan tuo metu stov jo apie 15 ginkluot okupant ir kolaborant, neskaitant gausi regulia riosios kariuomens gul ir ginkluot aktyvist, kurie tuo metu taip pat pradjo aktyviau veikti. 308

ekist vadai vairiais bdais siek daryti tak kari veiklai. Viena i kari mygimo form buvo vairios ataskaitos. Kai kurios j bdavo gana sudtingos. T ataskait formos rodo, kad tabai norjo smulkmenikai visk reglamentuoti ir kasdien inoti, k veikia vos ne kiekvienas kareivis. Viena i toki ataskait, kai 4-oji divizija dar nebuvo padalyta, pateikia ma prieduose (r. 43 dok.). I jos matyti, jog atuoni pulkai 1950 m. sausio 3 d. kovas buvo pasiunt 2015 kari, arba 38 proc. tuo metu divizijoje buvusi 5331 aktyvi durtuv". Didioji dalis kari - net 75 proc. - buvo isisti RPG. Sekretuose buvo 12,6 proc. kari, priedangoje (tiek lydint partinius sovietinius veik jus, idrsusius pasirodyti kaimo vietovse, tiek imituojant kratas, kuri metu operatyvininkai gaudavo informacij i savo altini) - 12 proc. ka ri. Net 62 proc. kari rengsi vairioms operacijoms. T dien buvo pa imti gyvi trys partizanai. Dauguma dokumento skili neupildyta. Visi kai upildytos neteko matyti n vienos tokio tipo ataskaitos. Nors batalio n tabuose dirbo daug kari, matyt, ir jiems tas skaii knebinjimas" buvo ne pagal jgas. Eilin griet paraginim LSSR MGB ministras P. Kapralovas balan dio 1 d. nusiunt abiej divizij ir vis atuoni pulk vadams. Tame ra te jis ra, kad partizanai sustiprino teror, ypa Alytaus, Klaipdos, Ra seini, Rokikio ir Taurags apskrityse. Pasak jo, iaikjo, jog kai kurie kuop, batalion vadai ir pulk tabai nesudarinja plan, kaip operaty viai panaudoti kariuomen. Kova palikta savieigai. SSR Sjungos saugu mo ministras drg. Abakumovas pareikalavo imtis vis priemoni, kad gau jos bt likviduotos iki vasaros, kuri yra labai patogi banditams veikti ir slptis", - baigia rat R Kapralovas14. Taigi gal jau dvideimt kelint kart nurodoma nauja data, iki kurios partizanai turi bti galutinai sutriukin ti. Tai padaryti nepavyko ir t kart, taiau jau artjo momentas, kai ko vose su daug gausesniu prieu nusilp partizanai po truput pradjo pa siduoti. J puolim majo, gretos nepasipild. Lietuvi tauta, iki tol gana aktyviai juos rmusi, pamau pradjo prisitaikyti, o aktyvesn dalis - ie koti kitokio pasiprieinimo bd. Prie tai, kovo 22 d., panaaus turinio rat apie V. Abakumovo nuro dym sutriukinti partizanus dar t iem, P. Kapralovas buvo nusiunts operatyvininkams - operatyvini skyri, MGB Kauno valdybos, apskrii skyri virininkams. Tame rate nurodoma, kad blogai dirba MGB Bir, Kalvarijos, Kelms, Kdaini, Kretingos, Panevio, iauli, Teli, Var
309

nos, Vilkavikio ir Zaras apskrii skyriai. Ypa nuogstaujama, kad par tizanai dar sugeba pulti, smogti smgius idavikams ir kolaborantams, to dl j puolimus reikia atsakyti aktyviais operatyviniais veiksmais, tardy mo ir kariuomens priemonmis, kad bt smogti juntami smgiai tiek paioms gaujoms, tiek juos remianiai bazei ir kad n vienas nusikaltli ipuolis nelikt nenubaustas". Anot R Kapralovo, po partizan puolim daniausiai trumpam laikui j iekoti isiuniamos operatyvins kariuome ns grups. Prastai dirbama su agentra, daugiau pasitikima, kad su par tizanais atsitiktinai susidurs kariuomens briai. Virininkai, net valsi poskyri, vengia dalyvauti operacijose, kurios vykdomos turint agentri ni ir tardymo metu gaut ini15. tai kokius duomenis apie partizan ir savo aktyvum gegus 1 d.birelio 21 d. pateikia emgbistai (toki keist dat, kai pateikiami, tar kime, 14 dien, arba, kaip iuo atveju, 51 dienos duomenys, MGB doku mentuose yra gana daug; matyt, taip bdavo todl, kad kuris nors viri ninkas skubiai pareikalaudavo duomen):
Partizan puolim 2-oji D 4-oji SD 43 25 Per juos nukauta moni 61 27 Nukauta partizan 73 28 Sulaikyta partizan 81 9 vykdyta operacij be rezultat 20 6

Nepasisekusi operacij 2-oji D 4-oji D 8 14

Paleista partizan 34 2616

O pagal ne kart mint P. Raslano paym, 1950 m. partizanai i vi so buvo sureng 285 puolimus, t. y. beveik dvigubai maiau negu 1949 m. (tais metais - 560 puolim)17. Taigi nors partizan jgos silpnja, bet sie kiama visikai sunaikinti net ir menkiausi pasiprieinim, juo labiau kad reikjo ms mones kuo greiiau suvaryti kolkius. P. Kapralovas liepos 19 d. vl pranea MGB pulkininkams, srii val dyb virininkams: Vilniaus srities - Zacharovui, Klaipdos - Seninui, iauli - Vasiljevui, Kauno - J. Sinicynui, kad SSRS MGB ministras V. Abakumovas liepos 18 dienos spec. telegramoje nurod, jog Lietuvos MGB organai labai susilpnino darb prie nacionalistin pogrind ir gin kluotas gaujas". P. Kapralovas priekaitauja, kad MGB srii valdybos ir rajon skyriai ltai sitraukia darb po administracinio pertvarkymo, ir reikalauja greitai atkurti ryius su agentais, sudaryti agentrinius-operaty 310

vinius planus ir kariuomens veiklos planus kiekvienam partizan briui atskirai18. Matyt, partizanai, vykstant administracinei reformai, kai buvo keiiamos administracini vienet ribos, ir pertvarkant MGB apskrii skyrius rajon bei pergrupuojant MGB kariuomens gulas, pajuto ma esn ekist spaudim ir i tikrj iek tiek suaktyvjo. Rugsjo 15 d. P. Kapralovas pana rat siunia mintiems MGB sri i valdyb virininkams; jame paymi, jog srii valdybos dar nedirba taip, kad prie kiekvien partizan br kasdien bt naudojamos ekis tins priemons - agentrins, tardymo, kariuomens. Po partizan puo lim pasitenkinama tik 2-3 dien paiekomis, 3-4 liudinink apklausa. Todl ministras nutaria pajudinti per daug usisdjusius operatyvininkus ir nurodo, kad kiekvien rajon, kur dar aktyviai veikia partizanai, turi bti 15 dien nusistos MGB operatyvins grups, vadovaujamos srities valdybos virininko pavaduotoj, skyri virinink ir didesn patirt turin i skyri virinink pavaduotoj19. Spalio 10 d. P. Kapralovas siunia rat 2-osios ir 4-osios divizij, LSSR MGB vidaus kariuomens dali vadams bei MGB srii valdyb virinin kams (r. 46 dok.), jame paymi, kad suaktyvjo partizanai, nes operaci jos daniausiai pavedamos vykdyti serantams ir jaunesniesiems karinin kams. Rate siloma: 1) surengti karini dali, batalion, kuop vad ir gul virinink pasitarimus, kuriuose bt nurodomi j darbo trkumai, ikeliami aiks tikslai; 2) kariuomen turi bti panaudota maksimaliai; 3) operacijoms turi vadovauti patyr karininkai, joms turi bti sudaromi detals planai; 4) VG negali bti iformuotos tol, kol nebus sunaikinti j persekiojami partizan briai. VG veiklos planus turi tvirtinti MGB rajon skyri virininkai ir kariuomens karininkai, ne emesnio rango kaip kuopos vadas; 5) sudarant kovos planus, turi aktyviai dalyvauti pul k, batalion tabai20. Atsakydami direktyvin ministro rat, pulk vadai sudarinjo deta lesnius planus, kuriuose dstoma, kaip gyvendinti ministro nurodymus. 1950 m. spalio 27 d. 289-ojo P (pulkas veik Pakauns rajonuose) vadas pplk. Gagarkinas tvirtina 17 punkt plan21. Daugelis t punkt deklara tyvs, konkretesni tik vienas kitas, pavyzdiui, nurodymas visus padalini vadus supaindinti su ministro direktyva ir surengti parodomsias VG veiklos pratybas. Tokiais ir panaiais ratais ekist vadovyb spaud savo valdinius tiek operatyvininkus, tiek karikius. Kaipgi atrodo j veikla dokumentuo 311

se? Yra lik keletas domi dokument, vadinamj Ivad", kurias su raydavo vairaus lygio komisijos po mi su partizanais, nepavykusi pa sal ir t. t. Jei atvejis bdavo itin svarbus (pavyzdiui, kai 298-ojo P 1-osios kuopos sekreto paonje Ukmergs rajono Minin kaime par tizanai vykd nuosprend dviem MGB informatorms), komisij sudary davo centras i MGB inspekcijos ir divizijos tabo pareign, o jei papras tesnis - Ivad" pasiraydavo vietiniai operatyvininkai ir pulko atstovai. Prie Ivados" bdavo nubraiomas vietovs planas, o kartais, kaip kad po mio prie iriu (Gudeli), net keli. Taigi i penki bylose likusi Ivad" (reikia manyti, j buvo ir dau giau) domiausia yra apie Ukmergs rajono Minin kaime partizan 1950 m. rugsjo 9 d. vykdyt mirties bausm dviem agentms - Kemerie nei ir jos seseriai Kiauliaakytei22. Kemeriens sodyba buvo tikras idavi k lizdas, nes be mint dviej ageni dar ir Kemeriens dukra buvo MGB informator, bet partizanai apie pastarosios veikl neinojo. Tos agents jau gegus 11d. buvo idavusios partizanus. Atjs j namus, vienas partizanas pateko ekist rankas, bet po to moterys sugebjo par tizanus tikinti, jog ne jos idav. Partizanai, permst visas aplinkybes ir gal gav nauj ini i savo valgybos, padar ivad, jog idav Kemerie n bei jos sesuo, ir karo lauko teismo sprendimu nuteis jas mirti. Agen ts inojo, kad partizanai ketina jas vl aplankyti, ir perspjo ekistus; ie u 300 m apleistoje sodyboje reng sekret. Ibuv tris paras ir nieko ne sulauk, ekistai gro atgal, bet jau po paros - rugsjo 27 d. - toje pat vie toje vl buvo kurtas 10 kari su radijo sistuvu sekretas, syk - keturioms paroms. To budjimo metu rugsjo 29 d. apie 4 val. nakties atj trys par tizanai vykd mirties nuosprend; likusiems vaikams - broliui ir seseriaijie paaikino, kodl suaud j motin. Karikiai girdjo vius, bet del s eiti, o apsisprend nuliau 300 metr ir laik sodyb apsup nuo 4 iki 8 val., kol pravito. Jie nesustabd ir netgi neapklaus 7 val. 30 min. euolius praneti apie vyk ijusios Kemeriens dukros. Komisijos I vadose" nurodoma, jog turjo bti rengtas ne sekretas, bet pasala, ir daug ariau sodybos, partizanai turjo bti nuauti jei ne einantys, tai nors i einantys i namo. Galiausiai konstatuota, kad elgtasi kvailai. Daug klaid padar sekret siuntusieji Ukmergs skyriaus virininkas pplk. Isajevas ir l-ojo bataliono vadas mjr. Kryanovskis. iam sekretui vadovavs opera tyvininkas j. ltn. Brinkis buvo atleistas i darbo, o brio vadas ltn. Fotinas 15 par udarytas aretin; jis neatiduotas karo tribunolui tik todl, kad 312

organizuojant sekret ir kiti karininkai padar daug klaid. Bataliono va das buvo suimtas 7 paroms. Beje, po io vykio tuometinis 4-osios divizijos vadas plk. Babincevas 1950 m. spalio 25 d. pasiraytame sakyme Nr. 00846 nurod, kad jei siuniama pasala ar sekretas saugoti agent-informatori, rajono skyrius to padalinio vadui turi pateikti isami informacij, o is turi kreiptis auktesn virinink, kad padt sudaryti geresn agent apsaugos pla n23. Taigi gelbstint agentus reikalauta gerai padirbti, o prireikus net ri zikuoti kari gyvybmis. Bet kurio idaviko nubaudimas mirtimi, kaip teigdavo patys partizanai, kitus potencialius idavikus ilgam atbaidyda vo nuo Judo kelio. Ivada" apie m, vykus 1950 m. birelio 22-23 d. 14 km iaurs vakarus nuo Marijampols prie iriu (Gudeli)24, domi keliais aspektais. Myje dalyvavo beveik imtas 353-iojo pulko kari ir kelios deimtys stri b - tiek pajg buvo nusista prie tris partizanus (apie j buvim krmais apaugusioje pelkje suinota i informatoriaus). Kariai Marijam pole buvo sutraukti i 4-osios kuopos, dislokuotos Kalvarijoje, 9-osios kuo pos, dislokuotos Vilkavikyje, ir 5-osios kuopos, dislokuotos Marijampo lje, stribai - i umsko. ini, kad pelkje yra partizan, kariuomen gavo birelio 22 d. 14 val. 17 val. stribai ir 4-osios bei 9-osios kuop kariai apsupo pelke, o 5-osios kuopos 32 kariai, pasiskirst dvi grupes, su u nimis ukavo pelk i vakar rytus. ukuoti pradta po to, kai per pus valand i pelks ileido, patikrin tapatyb, 30 ten dirbusi durpi kasj. Pelk buvo nedidel - 500 x 300 metr, taiau apaugusi tankiais krmais. Persekiojami partizanai galjo karius prisileisti per 5 m ir nebti j paste bti. Pirm dien ekistai tris kartus ukavo pelk ir nuov du partizanus, i kuri vienas - algirio rinktins 33-iosios kuopos vadas J. TamolinasStumbras, keturi kariai buvo sunkiai sueisti, i j du mir. Kadangi pa gal agento praneim partizan turjo bti trys, tai pelk buvo apsupta vi s nakt. Operacijai vadovavs pulko vadas pplk. Pobutovas pagalb i sikviet dar 61 kar. Vietov apsupo kari grandin, kuri sudar kas 40-50 m po du sdintys kariai. Kas antras treias kari sekretas turjo raketines. Birelio 23 d. trys partizanai, iki tol slpsi krmais apaugu sioje vandens duobje, iliau i jos ir liaudami per atvir lauk O val. 40 min. per 21 m susidr su 9-osios kuopos sekretu. Kariai apviet vietov raketomis ir partizanus nuov. Pasak ekist, nuauti partizanai buvo Vytauto rinktins vadas A. Matuseviius-Neptnas, tos rinktins kio 313

dalies virininkas A. Grikietis-Slapukas ir neinomas tabo narys. I tikrj uvo ie partizanai: Vytauto rinktins vadas A. Matuseviius-Neptnas, tos pat rinktins Trispalvs vliavos II grandies partizanai J. Raulinaitis-Lo kys ir J. emaitis-Kranatas bei kandidatas partizanus V. Matnas-Drsu tis ir mintas Trispalvs vliavos II grandies vadas J. Tamolinas-Stumb ras. Minimas A. Grikietis-Slapukas dar ilgai partizanavo. Taigi i penki uvusij ekistai sugebjo tiksliai identifikuoti tik du. Tai rodo, kad j valgyba net ir 1950 m. anaiptol ne visk inojo, dirbo tikrai prastai. Dar vienoje Ivadoje" raoma apie pasal Jurbarko apskrities Paikoj II kaime25. Ten 8 kari ir 2 strib (vienas i j, kaip paaikjo i kito do kumento, buvo partizanas idavikas) pasala buvo rengta nuo gegus 14 iki 18 d. Ji turjo sekli partizan ryininko J. Dulaiio sodyb, nes ten buvo laukiama ateinant partizan. Per vieno kario ir stribo nerpestingu m prie apleisto namo, i kurio buvo sekama, nepastebti prijo du par tizanai. Jie atsiaudydami atsitrauk ir sukl tarp kari didiul panik. ie m audyti kur pakliuvo, neorganizavo persekiojimo. Kaip matyti i operacijai vadovavusio MGB Jurbarko apskrities 2-N skyriaus virininko pavaduotojo mjr. Demidenkos paaikinamojo rato26 (karinis vadovas buvo serantas Komarovas), jis dl neskms kaltino karius, kurie netikjo, kad idaviko partizano parodymai yra tiesa, ir vis laik buvo nepatenkinti, jog jiems reikia sdti pasaloje. Dl to susilpnjo j budrumas, ir tai igelbjo partizanus. Ivadoje" apie 34-ojo pulko 1-osios kuopos 10 kari sekret, rengt prie dviej partizan ryinink sodyb, turint MGB Alytaus rajono sky riaus duomen, raoma, kad i jo itrko du partizanai, kurie 1950 m. spa lio 23-24 d. nakt per 30 metr du kartus buvo susidr su sekreto ka riais27. Anot tikrintoj, partizanai nebuvo nuauti, nes pirmkart per anks ti suukta juos stabdant, o antrkart partizanas kareiv pamat pirmas ir buvo tik sueistas. Kaltinami kariai, blogai aud nakt be pasirengimo. Apie prastok tiek ekist operatyvinink, tiek kariki darb galima sprsti i dar vienos Ivados", kurioje apraoma, kaip Kazl Rdos apy linkse 1950 m. gruodio 20 d. buvo paleisti du partizanai28 (vliau paai kjo, kad vienas i j buvo Tauro apygardos vadas V. Vitkauskas-Saidokas, o kitas - jo adjutantas). Turdami MGB duomen, operatyvininkai, vado vaujami Kauno srities 2-N skyriaus poskyrio virininko kpt. N. Duanskio, kartu su kariais gruodio 17 d. 15 km nuo Kazl Rdos rado tui bun ker, j sugriov ir po to prie jo reng pasal. Gruodio 20 d. prie bun314

korio atjo Saidokas su savo adjutantu ir pamat, jog bunkeris sugriautas, pradjo trauktis. U 50 m pasaloje sikr kariai suuko, kad sustot, ir m audyti, po to apie kilometr vijosi partizanus. Ikviesta kita kari grup iekojo partizan vis dien (beje, Saidoko adjutantas buvo sueis tas ir nors sugebjo pabgti, taiau nukraujavs mike mir; jo kn e kistai vliau rado). Tik po io vykio udrausta griauti bunkerius, prie ku ri bus rengiamos pasalos. Ivadoje" vl pakartota, kad svarbioms pasa loms ir kito tipo briams turi vadovauti ne serantai, o didel patirt tu rintys karininkai. Beje, karininkai pasalas ir sekretus buvo link sisti serantus, ypa iemos metu. Perskaiius kelias Ivadas" darosi aiku, kad viena svarbiausi prieas i, kodl ekistai kariai susidr su partizanais juos paleisdavo, buvo ta, jog ilgiau (3-4 paras) ibuv pasaloje ar sekrete kariai prarasdavo budru m ir tada nesilaikydavo instrukcij. Daug lm ir partizan baim (Ke meriens atvejis). Taiau tada, kai buvo laikomasi vis instrukcij (pavyz diui, per susidrim prie iriu (Gudeli)), o karininkai bdavo itin uo ls, partizanams, nepaisant j drsos ir iradingumo, ilikti gyviems dl di dels prieo jg persvaros likdavo nedaug galimybi. Yra likusios kelios vadinamosios paymos apie nepavykusias ekistines karines operacijas. Jas ra MGB 2-N valdybos 2-ojo skyriaus virinin kas plk. G. Cachava, o antroje 1950 m. pusje - valdybos virininkas plk. I. Pokajus. Vien paym pasira LSSR MGB ministro pavaduoto jas pplk. A. Gaileviius. Kelios paymos raytos neaiku kam, viena P. Vetrovui, kelios virininkams Maskvoje - SSRS MGB 2-osios vyriausio sios valdybos virininkui plk. Subniakovui ir tos valdybos 2-N skyriaus vir ininko pavaduotojui plk. Doncovui. ias paymas ra operatyvininkai aikiai lenkia tai, jog jie, operatyvininkai, dirba gerai, bet tai karikiai, turdami duomen, kur ir kada iekoti partizan, nesugeba i nuauti ar paimti gyv. 1950 m. reikalavimai kariuomenei buvo gerokai didesni. Tarkime, stri bai, susidr su keturiais partizanais ir du i j nuov, o du paleid, tuo metu bdavo dar ir pagiriami, o jei kariuomenei susidrus su partizanais nors vienas i j bdavo paleidiamas, tokia operacija bdavo laikoma ne pavykusia. Karikiai tuo metu buvo neblogai aprpinti technika (maino mis ir radijo ryiu) bei pdsekiais unimis, todl i j reikalauta imtapro centinio rezultato, t. y. susidrus su partizanais n vieno nepaleisti - nu auti ar paimti gyvus. 315

Danai tenka abejoti ekist duomenimis. Jau minto plk. G. achavos pasiraytose paymose (viena apie 4-osios divizijos ekistini karini ope racij lugim 1950 m. sausio 1 d.-rugpjio 15 d.29, kita - apie 2-osios ir 4-osios divizij sulugdytas ekistines karines operacijas 1950 m. kovo 1 d.rugpjio 15 d.30) pateikiami skirtingi duomenys. Pagal pirm paym, 4-oji divizija nuo sausio 1 d. iki rugpjio 15 d. sulugd 35 operacijas, kuri me tu kariai paleido nesunaikin" 69 partizanus. Tuo tarpu pagal antrj, buvo sulugdytos tik 5 operacijos, j metu paleista lik 14 partizan. Nors iki sau sio 19 d. visi atuoni pulkai dar priklaus 4-ajai divizijai, taiau tie keturi pulkai, kurie buvo priskirti 2-ajai divizijai, vargu ar galjo daug nuveikti per ne vis mnes. Tiesa, pirmoje paymoje pateikiami duomenys nuo sausio 1 d., o antroje - nuo kovo 1 d., taiau netiktina, kad per du mnesiussaus ir vasar - bt net 30 sulugdyt operacij, o nuo kovo mn. iki rug pjio 15 d. - tik 5. Tai dar vienas ekist ataskait galvoskis. Nors pirmoje paymoje raoma, kad 4-osios divizijos kariai sulugd 35 operacijas ir paleido 69 partizanus, taiau apraomos tik 5 operacijos. domu, kad i j net 3 buvo vykdomos neturint MGB duomen, t. y. su sidurta su partizanais daugma atsitiktinai (net ir neturdami tiksli duo men, ekistai apytiksliai inojo partizan veikimo bei bazavimosi vietas). I paymoje aprayt atvej domesni yra du. Pirmas atvejis. Turint MGB Varnos apskrities skyriaus duomen, bu vo isista 34-ojo pulko 47 kari grup; ji sikr pamikje, per 300 m nuo namo, kuriame buvo partizanai, o karininkai ir kulkosvaidininkas reng stebjimo punkt gretimoje sodyboje (matyt, toje sodyboje ir gyve no agentas, pranes apie partizanus). Kai i sekamos sodybos ijo 6 par tizanai ir nujo link tos, kurioje buvo stebjimo punktas, ekistai kariai prisileido juos per 70 metr ir pradjo audyti (matyt, neilaik nervai; prisileidus ariau, visi partizanai bt buv i kulkosvaidio iaudyti). Nu ov vien partizan, dar du buvo nukauti persekiojim sitraukus pami kje buvusiems kariams. Trys sugebjo pasitraukti. Kitas atvejis. Liepos 20 d. 298-ojo pulko 4-osios kuopos devyni kariai susidr su dviem partizanais. ie apaud karius ir pasitrauk mik, bet, matyt, nenordami, kad kariai lipt ant kuln, pamikje sureng pa sal ir priartjus kariams nuov serant Frolov. Antroje paymoje raoma ne tik apie 4-osios D sulugdytas operaci jas, bet ir apie 2-osios divizijos sulugdytas 10 operacij, kuri metu pa leista 59 partizanai. Beje, ie skaiiai rodo, kad 2-osios divizijos veikimo
316

zonoje, ypa emaitijoje, dar buvo dideli partizan briai. Toje paymo je trumpai apraoma 15 sulugdyt operacij (penkios - 4-osios, deimt 2-osios divizijos kari), i j tik trys buvo vykdomos neturint MGB ope ratyvinink duomen. domesns ios. Kovo 3 d. Taurags apskrityje buvo rengiama operacija prie Kstuio apygardos Butageidio rinktins tab. Iki tol 273-iojo pulko 1-ojo batalio no 140 kari kelias dienas treniravosi. Ceikiks kaime, apsupus sodyb, ku rioje buvo sikrs partizan tabas, du tabo pareignai sitvirtino namo pa lpje ir per 3 val. trukus m nuov tris serantus, kursant ir kareiv. Ga liausiai ekistai padeg nam, jame sudeg ir partizanai (gan dideli kariki nuostoliai buvo, matyt, todl, kad ekistai labai norjo tabo narius paimti gyvus; iaip jau, uvus pirmam kariui, sodybos bdavo tuoj pat padegamos). Balandio 6 d. Teli rajone vsti Velyk susirinko per 30 partizan. Idavus prie juos buvo mestas 32-asis pulkas, taiau nors operacija tru ko dvi dienas, uvo tik du partizanai. T pai dien toje vietoje, kur ap supties iede buvo isidst pplk. Rukino vadovaujamo 3-iojo bataliono kariai, 13 partizan, ugnimi prispaud karius prie ems, pralau apsupt. Kiti pro apsupties grandines prasiver kit dien nedidelmis grupmis. Balandio 23 d. surengta 40 kareivi operacija, kurios tikslas - sunai kinti partizan Vakar srities vad V. Ivanausk-Henrik. Kareiviai aplink sekam sodyb idst septynis sekretus. Kit dien 5 val. apsupt plo t per 5 metrus nuo vieno sekreto ir per 15 metr nuo kito jo, o po to ijo du partizanai. Kariai nieko nedar; kai kartu su jais buv operaty vininkai pradjo audyti, tik tada imta persekioti partizanus, bet ie sk mingai pasitrauk. (Paymoje nepaaikinama, kodl kariai neaud; gal paryiais buvo mig, o gal - tokius atvejus ne vienas partizanas prisime na - smoningai leido partizanams pasitraukti; matyt, daugiausia lemda vo savisaugos instinktas.) Kad kariai, susidr su partizanais, kartais isigsdavo ir sutrikdavo, raoma ir plk. I. Pokajaus praneime plk. Doncovui, MGB 2-osios vyriau siosios valdybos 2-N skyriaus virininko pavaduotojui Maskvoje31. Rugpj io 7 d. agentas Vjas i Pakruojo rajono prane, kad kitos dienos nak t Naujapamio kaim pas kinink Vanag turi ateiti trys partizanai, anot ekist, pagirtuokliauti". Netoli minto kininko sodybos buvo su rengta 25-ojo auli pulko pasala. 24 val. prie pasaloje sitaisiusio karei vio Telegino per 3-4 metrus prijo du partizanai, j pastebj suuko Kas ia? ir nukreip ginklus. Teleginas isigando, neiov (nes suprato, kad
317

iovs ir pats us; partizan teigimu, toki atvej, kai per kelis metrus su sidrus akis ak su rus kareiviu n vienas neiaudavo, pasitaikydavo ne taip jau retai). Tada audyti pradjo atokiau stovintis serantas, o t savo ruotu pradjo audyti, matyt, per sumait nesusigauds, kitas kareivis. Bgdami nuo ios pasalos partizanai uoko ant kitos ir vienas i j uvo. Tame pat plk. I. Pokajaus praneime apraomas atvejis, kai sutriko ir paleido Dzk rinktins Kstuio brio vad uol, atrodo, itin treni ruoti ir specialiai parinkti grobimo grups nariai. Kad sunaikint mint partizan, dirbo trys MGB Alytaus agentai, kuri vienas - Banga - tur jo ryininks Kilmoniens namuose fotografuoti. Kai i namo ijo uo las, prie dur laukianti trij kari grobimo grup, vadovaujama 34-ojo pulko l-ojo bataliono virilos Simano, dl bailumo ir sutrikimo" ne tik nesum partizano, bet ir praleido j pro apsupties ied. Tame pat praneime minimas domus atvejis Lazdij rajono Ginioni kaime rodo, kad net ir tarp t suvrjusi, kupin neapykantos ekist pasitaikydavo vienas kitas monikesnis. Kai spalio 27 d. 34-ojo pulko 5-osios kuopos 8 kari RPG, vadovaujama skyriaus vado pavaduotojo ser anto Kroenikovo ir MGB Lazdij operatyvinio galiotinio Sudilovskio, vienoje i minto kaimo sodyb pamat partizan, vadai i namo isikviet eiminink ir papra ivesti eim, kad i nenukentt susiaudius. I einant i namo eimai, pro lang ioks partizanas prabgo alia eilinio Trivino, matyt, pastirusio i baims, ir dingo (pasak I. Pokajaus, reikjo iaudyti kad ir vis eim, bet partizanui neleisti pasitraukti). Kelis faktus apie kareivi sutrikim (o gal ir nenor udyti) savo pra neime SSRS MGB 2-osios vyriausiosios valdybos virininkui plk. Subniakovui mini LSSR MGB ministro pavaduotojas pplk. A. Gaileviius32. Pa sak jo, vien Kauno srityje gruodio mn. sulugdytos eios operacijos, ku ri metu paleista 17 partizan. Kai Dotnuvos rajone prie ryininks Ar monyts sodybos buvo rengta 25-ojo P pasala, prie jos 1951 m. sausio 2 d. 23 val. per 30 metr prijo 7 partizanai ir apaud pasal. Vienas ka reivis buvo sueistas, taiau kareiviai partizanus visikai neaud. 1951 m. kovo 29 d. 34-ojo pulko 15 kari, vadovaujami virilos Ferenso, turdami agentrini duomen iekojo bunkerio Simno rajone. Viename name tarp sien buvo rasta slptuv su dviem partizanais, kurie apaud kareivius, du i j sueid ir dingo, nes buvo neteisingai blokuotas namas ir sutri ko kareiviai". Sausio 26 d. Kelms gulos kariai nesulaik pro pasal ei nani keturi partizan.
318

A. Gaileviius mini ir tame kare dan atvej, kai susiaudydavo kariai su stribais. 1951 m. vasario 26 d. Panevio gulos kariai, neva pakeit marrut, susidr su stribais ir nuov strib Tub, o kit strib - Grima evsk - sueid. Nepasisekus operacijai, operatyvininkai karius sksdavo ne tik auktes niajai vadovybei Maskvoje, bet ir pai kariki vadams. plk. I. Pokajus 1950 m. rugsjo 25 d. para rat R Vetrovui33, kuriame nupasakojo, kaip buvo vykdoma operacija Lazdij rajone prie arno rinktins Mindaugo tvnijos partizanus 1950 m. rugpjio 19 d. Apie partizan buvim Teizi nink mike prane agentai. kari sudaryt utvar patek ei partiza nai mgino prasiverti. Vienas j buvo sueistas, bet draugai j nusived mik. Besitraukianius partizanus kariai persekiojo su unimi. Sueistasis uvo. Pavakariop prie 34-ojo pulko 2-ojo bataliono 70 kari prisijung l-ojo bataliono kariai ir m pakartotinai ukuoti mik. io ukavimo metu u vo dar vienas partizanas. Mikas buvo apsiaustas vis nakt. Kit dien ka riai vl iekojo partizan, taiau nerado. I. Pokajus nurodo prieastis, ko dl keturiems partizanams pasisek itrkti: 1) kariuomens operacija vla vo, nes kariuomen per vlai atvyko viet; 2) netinkamai buvo idstytos utvaros, partizanai sugebjo isiaikinti, kur j bta; 3) kariuomen veik nerytingai - susidrus su partizanais, iems bdavo leidiama pasitraukti. I. Pokajus ir kiti 2-N valdybos virininkai duomenis apie, j nuomo ne, sulugdytas operacijas surinkdavo i savo valdini, kurie, nuvyk vie t, suraydavo paym. I tos valdybos 2-ojo skyriaus 2-ojo poskyrio vyr. operatyvininko ltn. Teniurino paymos matyti, kodl Taurags apskrity je 1950 m. balandio 7 d. liko nenukauti atuoni Judruio brio partiza nai. Kad akalins mike yra partizan, 3 val. nakties pasak to brio ry ininkas, pateks ekist rankas ir, matyt, neilaiks kankinim. mi k, kuriame partizanai buvo pasistat trobel, 273-iojo pulko vadovyb i siunt 100 kari; jiems vadovavo pulko tabo virininkas mjr. Seredninas. Kariai apsupo mik. Puolant trobel, vienas partizanas - Vaivada-Pke lis- uvo, brio vado mona Banzinien pateko nelaisv, o atuoni par tizanai prasiver pro apsupties ied ir pasitrauk. vyk tyrs leitenan tas nurodo tris prieastis, kodl nepasisek operacija: 1) per vlai atvyko kariuomen (ryininkas prakalbo 3 val. nakties, tuoj apie tai buvo praneta pulko tabo virininkui mjr. Seredninui, o kariuomen viet atvyko tik 8 val.), trobels turmas pradtas dar neidsius vis utvar aplink mi k; 2) turmuojant trobel usikirto ir neaud vienas i kulkosvaidi;
319

3) kai kurie partizanai pro karius prajo 10-15 metr atstumu ir nors bu vo nirtingai audoma, partizanus nepataikyta34 (matyt, kariai aud sa ve drsindami). Kaip matyti i kito rato, apie tokias neskmes bdavo informuojamas SSRS vidaus kariuomens valdybos virininkas gen. ltn. P. Burmakas35. Dar keli kareivi bailumo atvejai apraomi paymoje apie kariuome ns veikl iauli srityje. Kai tardant paimt partizan buvo gauta ini apie Krikino-Karklo partizan grupe, 1950 m. gegus 13-osios nakt 14-j t viet buvo nusistas 12 kari sekretas. Gegus 14 d. ei par tizanai per 2-3 metrus prajo pro vien i sekreto grupi, bet ta neau d, o panikai puol prie kit kari. Partizanai pasitrauk. I kito agen to suinojus, kad Gubernijos mike yra partizan, ten gegus 18 d. buvo nusistos trys kari grups, i viso apie 50 kari. Gegus 19 d. kariai pa mat pamike einanius du partizanus, juos prisileido per 20-25 metrus ir tada pradjo audyti. ie nubgo stovyklaviet u 150-200 metr, pa sim ginklus ir su dar keturiais ten buvusiais kovos draugais atsiaudy dami skmingai pasitrauk. to paties Gubernijos miko 79-j kvartal, kitam agentui paskundus, gegus 26 d. buvo pasista 15 kari grup. Du automatais ginkluoti kariai per 7-9 metrus prijo prie partizan stovyk laviets, mat ten gulinius eis partizanus, bet neapaud, o nubgo ie koti kit kari. Kol ie susigrieb, partizanai pasitrauk36. Dar vienoje paymoje raoma, kaip jau minto 273-iojo pulko tabo virininko mjr. Serednino vadovaujami 120 kari Kelms rajono Satkalio (?) kaime buvo apsup Kmito brio partizanus, sitaisiusius nedideliuose krmuose. Per susiaudym vien nukov, kiti pasitrauk. uvo ir pulko un palydovas eilinis meliovas37. Tose operacijose bdavo vairi netiktum. Antai 2-N valdybos viri ninko pavaduotojas plk. S. Vaupasovas (surusjs Vaupas, kaip ir J. Bar tainas) 1950 m. rugpjio 29 d. kreipsi MGB Kauno valdybos virinin ko pavaduotoj plk. Lapin praydamas nurodyti, kaip atsitiko, kad Aly taus rajono Gudeli kaime surengus pasal vietoj partizano buvo paimtas kio eimininkas, o partizanas isprdo. Rato pabaigoje praoma pra neti, kurio agento duomenimis remiantis buvo vykdoma operacija, kaip uifruotas agentas ir kas kaltas dl bandito paleidimo"38. ekistams labai rpjo, kad agentai nebt iaikinti. Iaikint agent lauk mirtis arba jie skubiai turdavo kraustytis miestus. Agento mirtis ekistams visais atvilgiais bdavo nenaudinga, nes igsdindavo kitus
320

agentus, be to, ekistai netekdavo informacijos altinio. Tad ekist vado vyb stengdavosi numatyti, kaip iaikintus agentus ivesti i gauj". An tai SSRS MGB 2-osios vyriausiosios valdybos 2-N skyriaus virininko pa vaduotojo plk. Doncovo ir tos pat valdybos 2-ojo poskyrio virininko pa vaduotojo plk. Plaksino 1950 m. liepos 3 d. rate I. Pokajui nurodoma uifruoti" agentus, geriau instruktuoti ekistines kariuomens grupes, skirti toms grupms vadovauti labiausiai patyrusius ekistus ir daugiau skleisti skmingai vykdyt operacij patirt39. Matyt, Maskvos virininkai, gav praneimus apie nepavykusias opera cijas, buvo uklaus, kaip nubausti joms vadovav karininkai. I I. Pokajaus atsakymo plk. Doncovui iaikja, kad tiek operatyvininkams, tiek ka rikiams, nemokikai vykdiusiems operacijas, bdavo tik nurodomos j padarytos klaidos, nors, pasak 1. Pokajaus, kiekvien kart, lugus ekis tinei karinei operacijai, taip pat susidrus su partizanais ir juos paleidus, atliekamas tyrimas ir kaltieji nubaudiami. 1. Pokajus nurod, koki prie moni buvo imtasi norint sumainti neskmes: 1) 1950 m. gegus 6 d. i leista direktyva Nr. 63, pareigojanti (saugumo. - J. S.] organus ir kariuo mens vadovyb tiesiogiai dalyvauti instruktuojant ir vykdant karines ope racijas..."; 2) rengiama instrukcija apie kariuomens ir strib gerai ir sk mingai vykdytas ekistines karines operacijas40. Kaip minta, prie operacij neskmi daug prisidjo ir kareivi baim, nenoras stoti rizikingas kovas, kuriose gali gauti kulk. Neatmestina gali myb, kad pavieniai kareiviai partizanus paleisdavo ir smoningai, i neapy kantos soviet valdiai. Juk ne vienas tuo metu tarnavusij kariuomenje i savo tv girdjo arba vaikystje mat kolki krimo Rusijoje baisumus. Uguiti, ne itin gerai maitinami kai kurie kareiviai nenoriai vilko tarnavimo ekistinje kariuomenje nat. Kaip ra operatyvininkas kpt. Kolesnikovas, 32-ojo pulko 1-ojo bataliono kariai, 1950 m. liepos 3 d. vykdydami operaci j prie Kardo rinktins tab (i rinktin priklaus emaii apygardai, vei k Darbn, Kretingos, Palangos, Salant, Skuodo ir kt. vietovi apylinkse), elgsi nedrausmingai, nesilaik konspiracijos, triukmavo. Vienas i vad, ltn. Kuznecovas, su jais bardavosi, o vadovavs operacijai mjr. Saburovas tai skir davo kareiviams bausmes, tai jas ataukdavo. Todl ukuojamame mike bu v du partizanai pasitrauk. Jiems persekioti pasisti penki kariai su unimi sek 6 km, o vliau, bijodami partizan pasalos, liovsi persekioj41. Partizanai savo atsiminimuose yra ra, kaip jie neretai kritik pa dt patekdavo neiovus oviniui, nesprogus granatai. Kai kurie i j sa321

vo ovinius vadindavo supuvusiais", nes i tikrj drgnuose bunkeriuose bdavo sunku met metus ilaikyti tinkamus audyti ovinius. Ginkl ir ovini reikdavo sigyti mio lauke, dal pavykdavo nusipirkti i regu liariosios kariuomens kari. Taiau domu, kad ir rus kari ginklai ne retai usikirsdavo, neiaudavo. Jau minta, kad atuoniems i deimties partizan pavyko pasitraukti i apsuptos trobels Taurags apskrityje 1950 m. balandio 7 d., kai ublokavus trobele usikirto ir neaud vie nas i kulkosvaidi. Buvo ir daugiau atvej, kai netvarkingi ar prasti ru s ginklai gelbjo partizanus. Usikirtus sargyboje stovjusio eilinio Ziab lovo automatui, 1950 m. lapkriio 2 d. Kupikio rajone skmingai pasi trauk du partizanai. Negana to, jiems traukiantis neusideg raketos, kuriomis norta apviesti vietove42. Panaiai vyko ir Vievio rajone prie Beiioni (?) rinkim apylinks, kai prij prie mokyklos pastato du, anot ekist, neinomi nusikaltliai teroristai" nuov komunist parti jos srities komiteto atstov. I pastato ibg kareiviai jiems nesutrukd pasitraukti, nes neusideg iauta raketa. Sausio 7 d. Seirij valsiaus Bagdononi kaime prie Juriukonio sodybos buv trys partizanai taip pat skmingai atsitrauk, nes usikirts neaud kulkosvaidis. Kupikio ap skrities imoni valsiaus ileli kaime Adomonio sodyboje karikiai su sidr su keturiais partizanais. Vienas i j nuov vertj strib Bal, su eid kareiv ir pats uvo. Kiti trys prabgo pro du kareivius, kuri gin klai usikirto, ir pasitrauk. Sausio 1 d. Marijampols apskrities Delgus (?) kaime 353-iojo pulko RPG kariai susidr su dviem partizanais. ie atsiaudydami atsitrauk, nes usikirto trij kari automatai43. Usi kirtus kulkosvaidiui, kovo 3 d. pasitrauk sveiki du partizanai Prien ap skrities Padrieiki kaime. To pat mnesio 25 d. tokiomis pat aplinkyb mis - usikirtus kulkosvaidiui - skmingai pasitrauk partizanai Varnos apskrities Marcinkoni apylinkse. Po to juos su unimi kariai vijosi 8 km, bet nepasivijo44. Nordami parengti Maskvai ataskait apie skmingai vykdytas opera cijas, LSSR 2-N valdybos darbuotojai 1950 m. rugpjio 3 d. MGB srii valdyboms isiuntinjo ratus, kuriuose pra atsisti t operacij apray mus. (J vertinimu, toki operacij Kauno srityje buvo viena, iauli trys, Klaipdos - dvi). Operacij apraymuose turjo bti nurodyta: a) kokiais duomenimis remiantis vykdyta operacija ir ar operatyviai tie duomenys buvo panaudoti; b) kas pareng operacijos plan, kas j vykd ir kaip instruktavo br;
322

c) kokiu bdu ir kaip buvo pristatyta kariuomen operacijos viet; d) kaip ir kada buvo susirenkama vykdyti operacijos; e) kaip vyko operacija (smulkiai aprayti nuo mio pradios iki pabaigos); f) kas gerai veik, kas blogai ir kodl; g) kaip operacijos metu vadovavo operatyvinis darbuotojas ir kariuo mens vadas. Be to, prie apraymo praoma pridti vykdytos operacijos plano kopij45. 1950 m. padidjo reikalavimai ekistinei kariuomenei. Kaip minta, e kist vadovyb pradjo reikalauti, kad susidrus su partizanais n vienas i j nebt paleistas. Pai ekist duomenimis, jie 1950 m. nukov 635 partizanus, o paleido po susidrimo su jais apie 140-150 partizan. Tai gi susidrus su ekistine kariuomene tik kas 4-5 partizanui pavykdavo i vengti mirties ar u j baisesns nelaisvs. Mirties paprastai ivengdavo tie, kurie su ekistine kariuomene susidurdavo nakt mike ar pamikje. Jei bdavo iduoti, prasiverti pro apsupties ied galdavo tik nakt, o jei susidurdavo daugma atsitiktinai, tai treniruot kari su unimi persekio jami daniausiai galdavo atsiplti tik kur nors pagrieb arkl. Tankiu ie du apsuptiems partizanams likdavo galimyb tik garbingai ti. Tok keli Anapil dauguma ms miko vyr ir pasirinkdavo. Tolydio dau gjo situacij, kai partizanai bdavo apsupami, nes vis daugiau rasdavo si idavik. Jei iduotus partizanus kariai uklupdavo gynybai nepritai kytuose bunkeriuose, prie nusiudant jiems likdavo laiko tik sukalbti trump maldel ir sudeginti dokumentus. 4-osios divizijos kov apimtis. tai kiek ir koki tarnybini bri Lie tuvos mikus ir kaimus 1950 m. pradioje isiunt dar neiskirstyti dvi di vizijas atuoni ekistiniai pulkai:
Sausio mli. 1 d. 2 d. 3 d. 4 d. 5 d. 6 d. 7 d. 8 d. 9 d. 10 d. I viso RPG 166/1826 146/1516 145/1532 137/1434 137/1621 142/1597 155/1767 158/1730 148/1730 147/1658 1481/16411 Pasal 2/12
-

Priedangos Sekret 27/214 33/254 14/106 6/46 4/32 3/18 6/38 11/90 4/29 6/42 114/911 bri 57/228 73/245 49/209 43/207 32/188 34/151 51/209 48/164 42/188 39/172 468/1961

Partizan nukauta 1
-

paimta 2 3 7 12 2 2
-

1/4
-

1/10
-

1 2 3 7

1 2 31

4/26

323

Be to, dar surengta operacij: 4 d. - viena, dalyvavo 100 kari, 5 d. dvi, kiekvienoje dalyvavo madaug po 75 karius, 6 d. - viena, dalyvavo 75 ka riai, 7 d. - viena, dalyvavo 90 kari ir 8 d. - viena, dalyvavo 75 kariai46. I anksiau pateikt duomen galima padaryti tokias ivadas. Per deimt dien surengta eios operacijos, kuriose dalyvavo 496 kariai, vidutinikai madaug po 80 kari vienoje operacijoje, arba 2,5 proc. vis tomis dieno mis kovose dalyvavusi kari. RPG dalyvavo 16 411 kari (madaug po 11 kari vienoje RPG), arba 83 proc. vis kari. Sekretuose buvo 911 ka ri, arba 4,6 proc. vis kari (viename sekrete - vidutinikai 9 kariai). Prie dangose dalyvavo net 1961 karys (vidutinikai po 9 karius vienoje priedan goje), arba 10 proc. vis kari. Maiausiai kari - tik 26 - dalyvavo pasalose. Per mintas deimt sausio dien uvo 7 partizanai (tai nedaug, tais metais kasdien davo beveik po du partizanus), 31 j buvo suimtas (iais duomenimis galima ir suabejoti). Paymoje apie atuoni pulk karius, dalyvavusius kovose sausio mn., pateikiami tokie skaiiai:
1 d.-2180, 2 d.-2015, 3 d.-1851, 4 d. - 1767, 5 d.- 2246, 6 d.-1851. 7 d.-2110. 8 d.- 2659. 9 d. - 1947, 10 d.- 187247

Taigi tuo metu prie ms partizanus ir ms mones ekistai kasdien isisdavo vidutinikai po 2050 kari. Anksiau pateikti duomenys apie kasdienius kari ipuolius paimti i operatyvini suvestini, kurias divizijos tabas kasdien sisdavo ministrui P. Kapralovui. Btina paminti, kad 1950 m. pasikeit divizijos vadas. Baisios lovs ge nerolas P- Vetrovas buvo isistas Rusij vadovauti vienai i MGB mokyk l. Paskutin suvestin jis pasira rugsjo 21 d., po to jas pasirainjo lai kinai einantys vado pareigas tabo virininkas plk. M. Klimovas, plk. Sam barovas, o nuo lapkriio 3 d. pasirainjo divizijos vadas plk. Babincevas. Nuo sausio 18 d. 4-osios divizijos tabo ataskaitose minimi tik keturi pulkai - 34-asis, 261-asis, 298-asis ir 353-iasis. Taigi nuo to laiko pradjo veikti ir 2-osios divizijos tabas. Be to, nuo to laiko iek tiek pakeistos su vestini skiltys. Skyriuje Kovin kariuomens veikla" pradta pateikinti tik bendr bri ir kari skaii, taiau atskirai ir toliau buvo nurodoma, kiek kari dalyvavo priedangos briuose ir operacijose.
324

Per 10 dien (sausio 18-27 d.) 4-oji divizija sureng tiek kovini ivyk48:
18 d. | 19 d. | 20 d. | Operacij 0/55 1/111 1/56 Kito tipo bri 81/750 78/765 69/657 Priedangos bri 6/88 24/125 23/109 I viso dalyvavo kari 893 1001 822 Nukauta partizan 1-8 Paimta partizan 1-1 21 d. | 83/739 20/105 844 22 d. | 23 d. | 1/76 24 d. | 0/235 66/670 13/78 983 25 d. | 1/235 26 d. | 27 d. 0/235 1/150

69/570 69/570 21/115 17/101 761 7 1 671 -

71/729 58/710 95/957 20/82 1046 1 24/130 31/148 1075 1255 -

I i suvestini duomen galima sprsti, jog perpus sumajusi divi zija ilaik didiosios" divizijos tempus: kasdien paiekas ir mius i sisdavo madaug po tkstant kari. vairi tip kovini bri per tas 10 dien isista 749 (kasdien vidutinikai po 75), juose i viso buvo 8198 kariai (viename bryje apie 11). Priedangos bri isista 209 (kasdien vi dutinikai apie 21), juose dalyvavo 1081 karys (vidutinikai viename prie dangos bryje bdavo po 5 karius; kartu su jais kaip vedliai daniausiai bdavo siuniami ir stribai). Per deimt dien nukauta 16 partizan, 4 pa imti nelaisv. i proporcija atitinka reali situacij, nes ekist rankas gyvi daniausiai patekdavo tik kontzyti, sueisti miko broliai. Aiku, vie nam kitam sudrebdavo ranka, kelianti pistolet prie smilkinio ar patrau kianti granatos ied. Keista, taiau birelio mnes, kai, atrodo, geriausias metas vairiems kovos metodams naudoti, 4-osios D kari, dalyvaujani kovinse ivy kose, skaiius sumajo vidutinikai iki 590 kari per dien, t. y. beveik 40 proc. Kodl taip vyko - galima tik splioti: galbt, paleidus karius at sarg, sumajo pulkai, gal brius pradta sisti tik turint tiksli ar bent apytiksli operatyvini duomen, gal buvo ir kit prieasi. tai kiek ka ri birelio mnes dalyvavo kovinse ivykose:
1 d. - 544. 2 d.- 724. 3 d - 473. 4 d. - 622. 5 d - 550, 6 d. - 645, 7 d - 584. 8 d - 714, 9 d.- 559, 10 d .-601, 11 d. 12 d. 13 d. 14 d. 15 d. 16 d. 17 d. 18 d. 19 d. 20 d. - 620, - 458, - 350, - 481, - 564, - 600, - 513, - 591, - 438, - 349, 21 d. 22 d. 23 d. 24 d. 25 d. 26 d. 27 d. 28 d. 29 d. 30 d. - 819, - 773, - 719, - 668. - 1124, - 728. - 322, - 409, - 595, - 579

325

I viso dalyvavo 17 716 kari.

VG kaip atskiras kovos metodas ataskaitose pradedamas ymti nuo 1950 m. gegus 10 d. T dien vairi kit bri isista 73, juose dalyva vo 611 kari, o VG atitinkamai - 6 ir 27. Vliau VG skaiius pradeda staigiai didti: gegus 11 d. vairi kit bri isista 49/419, o VG24/230, 12 d. - 28/290 ir 44/421, 13 d. - viena operacija, kurioje dalyvavo 83 kariai, ir atitinkamai 28/302 bei 34/327, 14 d. - dvi operacijos, kuriose da lyvavo 344 kariai, ir 24/217 bei 22/22849. Taigi per trump laik VG tiek kari, tiek bri skaiiumi beveik pasiveja visus kitus kartu sudjus iki tol naudotus kovos metodus. Sunku patikti, kad toks sudtingas metodas bt buvs taip greitai sisavintas. Galima tarti, kad ir toliau bdavo siuniami prasto tipo RPG briai, tik jie bdavo forminami kaip VG. Truput vliau, birelio mnes, VG sudar 1/3 vis sist bri. J isista tiek50:
VG 1 d. 2 d. 3 d. 4 d. 5 d. 6 d. 7 d. 8 d. 9 d. 10 d. 11 d. 12d. 13d. 14 d. 15 d. 16 d 17 d. 18 d. 19 d. 20 d. 21 d. 22 d. 23 d. 24 d. 25 d. 26 d. 27 d. 28 d. 29 d. 30 d. 16/142 21/199 16/142 25/236 20/196 20/242 19/225 21/215 20/208 16/167 15/178 8/92 4/39 16/160 20/212 21/210 13/146 18/198 3/32 5/57 4/40 3/31 10/99 11/128 6/65 5/54 6/54 6/58 6/59 9/81 Kilo tipo buri 43/402 51/515 38/331 45/386 44/354 41/403 46/359 55/499 37/351 44/339 51/442 48/366 39/311 41/321 40/352 49/390 38/367 32/273 52/406 34/292 51/424 55/392 51/478 60/540 50/484 39/424 34/268 41/351 57/426 50/388 I viso kari 544 714 473 622 550 645 584 714 559 506 620 458 350 481 564 600 513 471 438 349 464 423 577 668 549 478 322 409 485 469

326

Birelio mn. 4-oji divizija sudar ir isiunt 386 VG, kuriose daly vavo 3965 kariai (vidutinikai 10,3 kario vienoje VG). Kaip matyti i len tels, VG skaiius gerokai sumajo nuo birelio 19 d. Tiktina, jog ta bai iaikino, kad tai, k padaliniai vadino VG, i tikrj buvo tik iek tiek sumodernintos RPG. Kitokio tipo bri isista 1356, juose dalyva vo 11 634 kariai, arba vidutinikai po 8,6 kario viename bryje. I viso bir elio mn. 4-oji divizija buvo pasiuntusi kovoti 18 848 karius (skaiiuojant ir tuos, kurie dalyvavo operacijose), arba po 628 karius kasdien. T m nes nuo 4-osios divizijos kari rank uvo 25 partizanai, i j 21 uvo i duoti (4 partizan uvimo aplinkybs nenurodytos). ekist duomenimis, 2 kariai buvo nukauti ir 4 sueisti. Gruodio pabaigoje divizija sudar ir isiunt tiek kovini bri51:
20 d. VG 20/201 38/288 489 10/105 23/171 276 13/138 29/258 396 19/204 32/311 515 24/264 39/325 589 35/374 37/395 36/402 48/391 793 22/243 40/321 564 Kilo tipo bri 47/365 49/436 739 831 I viso dalyvavo kari 21 d. 22 d. 23 d. 24 d. 25 d. 26 d. 27 d. 28 d.

Gruodio 20-28 d. kovinse ivykose dalyvavo 5192 kariai, arba po 577 karius kasdien. I t kari 2326, arba 45 proc., dalyvavo VG. Tai rodo, kad is kovos metodas jau tvirtai sigali tarp ekist kari. 1950 m. vasar, birelio-rugpjio mnesiais, surengta tiek VG52:
| Birelis | Liepa | Rugpjtis iki 23 d. | I viso VG Jose kari ir karinink 391 243 112 10 210 746 45 059 17 716 17 133

Taigi 1950 m. vasar naudodami daug pavojingesn u ankstesnius ko vos metod su ms partizanais kasdien kovojo madaug po 570 4-osios divizijos kari. Tuo metu, turdami pakankamai duomen, gaut i agent ir imut tardymo metu, ekistai jau galjo veikti kryptingai. Turdami pastovias kari grupes, suburtas VG, nukreipdavo jas prie konkreius brius, siekdami juos sunaikinti. I reikmingesni to meto partizan ir vidaus kariuomens susidrim, ufiksuot MGB bylose, mintini ie. 1950 m. sausio 15 d. 5 val. 15 Pane vio valsiaus strib Venslaviki kaime (4 km rytus nuo Panevio) vie name vienkiemyje aptiko du partizanus, kurie atsiaudydami sueid du stribus. Kaip daniausiai tokiais atvejais bna, papraius MGB apskrities
327

skyriaus virininkui, mio viet 7 val. atvyko 25-ojo P 4-osios kuopos deimt kari, vadovaujam ltn. Deevojaus. ie kariai dar tankesniu ie du apsupo vienkiem. Per susiaudym usideg namas, kuriame buvo si tvirtin partizanai. Gindamiesi partizanai nuov eilin Algibiov, suei d grandin snaiper Buzmakov, ioko pro lang ir dingo mike. To kariams neskmingo mio eig tyr pulko vadas pplk. Gavrikovas53. 261-ojo P 2-ojo B 95 kariai balandio 1-8 d., vadovaujami pulko va do pplk. Damgariano, vykd operacij netoli Giedraii. Operacija bai gsi be rezultat54. Turdami MGB Kdaini skyriaus duomen, 298-ojo P 2-ojo bata liono kariai David mike balandio 13 d. nuo 6 val. vykd operacij. Joje dalyvavo 100 kari, jiems talkino 120 strib, operacijai vadovavo tabo vir ininkas pplk. Nenaevas. Operacija baigsi be rezultat55. Balandio 22 d., turdami MGB Prien ir Alytaus apskrii skyri duomen, net 1113 kari vykd operacij Balbierikio mike. 400 kari buvo i 353-iojo P, 326 - i 34-ojo, 34 - i 261-ojo, 353 - i 298-ojo. Ope racijai vadovavo 353-iojo P vadas pplk. Baranovas, ji baigsi be rezulta t. T dien kovinje veikloje dalyvavo rekordinis kari skaiius - 1413 (i 34-ojo P - 403, 261-ojo - 92, 298-ojo - 353, 353-iojo - 565 kariai)56. Tai beveik 2,5 karto virijo vidutinikai kasdien kovas siuniam tos divizi jos kari skaii. Prireikus divizija mobilizuodavo visus savo rezervus. Birelio 24 d. 3 val. 30 min. 34-ojo P 4-osios kuopos kariai, vadovau jami vyr. ltn. Papenkovo ir MGB Varnos skyriaus virininko pplk. Vykolovo, aliamikyje (tarp Merkins ir Leipalingio) bunkeryje nuud keturis partizanus: Dainavos apygardos vad L. Baliukevii-Dzk, jo adjutant M. Babrausk-Vaivilk, tabo nar A. Vailion-pok ir eilin partizan57. Tiek L. Baliukeviius, tiek M. Babrauskas buvo neeilins asmenybs, dideli gabum vadai, puiki analitini straipsni autoriai. I L. Baliukeviiaus dienoraio matyti, jog jis buvo idealistas, pasirys au kotis dl Lietuvos laisvs, velnus, lyrikos prigimties mogus. Beje, tuo metu dauguma partizan davo iduoti, daniausiai bunke riuose. Birelio 1-10 d. nuo 4-osios divizijos kari kulk krit 15 partizan visi buvo iduoti58. Birelio 25 d. jungtinis 353-iojo P brys, 250 kari, vadovaujamas pul ko vado pplk. Baranovo ir MGB Prien apskrities skyriaus virininko pplk. evenkos, vykd operacij Veselin (?) mike, 12 km pietryius nuo Prien. Operacij baig t pai dien, be rezultat. T dien ope
328

racij vykd ir 34-asis P Dzkijoje, operacijoje dalyvavo 325 kariai59. Birelio 27 d. 23 val. 3-iasis B Vaivydavos mike (12 km pietryius nuo Kauno) trims paroms kr penkis sekretus. 29 d. 10 val. poilsiaujantis 9-osios auli kuopos sekretas nuov mediotoj Stalick, kuris neva ne stojo, nors jam buvo aukiama Stok!"60 Liepos 13 d. 8 val. Auktosios Rdos mikuose pradta vykdyti opera cij prie algirio rinktin. Operacijoje dalyvavo 298-ojo P 340 kari ir 353-iojo - 40 kari. Operacijai vadovavo divizijos vado pavaduotojas gen. mjr. I. Pankinas, ji tssi iki liepos 14 d. 23 val., baigsi be rezultat61. algirio rinktins tabo, kaip ir kit tab, iekota nuolat ir atkakliai. Birelio 9-10 d. jo aki apskrityje iekojo 353-iojo P 3-iojo bataliono 95 kariai ir 80 strib62. Vjo brio partizan birelio 17 d. atkakliai iekojo 120 kari Prien apskrities Gerikn (?) mike, 14 km pietryius nuo Prien, o 21-22 d. 34-ojo P 350 kari ir 50 strib to paties brio iekojo Alytaus apskrity je, taiau nerado63. Kaip veikdavo sekretai, kaip bdavo ikvieiama parama, aprayta 4-osios divizijos operatyvinje suvestinje Nr. 00222 (r. 45 dok). Ukmer gs rajone prie Laiteli kaimo liepos 9 d. kariai nukov keturis partizanus. Divizijos vadovyb kreipsi MGB ministr R Kapralov, praydama ap dovanoti serant Barilov ir kelis tame myje ypa pasiymjusius eili nius64. Paprastai u tok darb kareiviai tuo metu gaudavo po 150-250 rubli. Beje, ant mintos suvestins MGB virininkai ura rezoliucij, jog apie i operacij btina gauti daugiau duomen i MGB srities val dybos, kad bt galima parengti praneim Maskvai ir LKP(b) CK. Pasie k nors ir nedidel pergal, ekistai mgdavo girtis. Gana tipik kovos su partizanais atvej, kai bdavo veikiama kartu su stribais, apra MGB Kelms rajono skyriaus virininkas kpt. Vilimas. Ge gus 2 d. operacij Karkln valsiaus ukiks kaime, gavus ini, kad tose apylinkse pasirod trys partizanai, buvo isista 35 stribai ir 18 ka reivi (po gegus 1-osios veni daugiau nesurinko). Visi jie atveti tri mis mainomis. Stribai, vadovaujami operatyvinink uruchino ir Guriajevo, i karto apsupo 1 km2 brzgyn, kuriuose turjo bti partizanai. Brzgynus ukavo 10 kareivi, 8 buvo rezerve. Kariai brzgynus apsupo 8 val., o po 20 min. rado trij partizan stovyklaviet. Partizanai atsiau dydami trauksi prieing nuo ukuojanij pus ir prasilau pro stri b utvaras, taiau keli jiems pastojo kareivi rezervas. Du partizanai bu
329

vo nuauti, vienas paimtas gyvas65. Kariai, palikdami rezerv, tarsi numat, jog partizanai pro strib utvaras prasiver. I rugpjio 5 d. operatyvins suvestins Nr. 00217 (r. 44 dok.) galima padaryti ivad, kad dar ir tuo metu dalis partizan davo daugma atsi tiktinai. Kariuomen jau nesitrankydavo po visus mikus ar kaimus, o i vairi informacijos altini apytikriai inojo, kur gali bti partizan. Be to, ir i ms moni elgesio ekistiniai kareivos jau buvo sigudrin suprasti, ar kur nors arti nra partizan. Norint neisiduoti, reikjo tapti nepapras tu artistu, sugebaniu valdyti nervus. Tokiais artistais" pokario metais buvo priversti tapti ne tik suaug vyrai ir moterys, bet ir jaunimas, net vaikai. Beje, karikiai, kaip ir visos kitos sovietins struktros, tarp j ir rep resins, buvo link pagerinti" savo rezultatus (dl pinigini premij, ap dovanojim, laipsni ir pan.). Dokumentaliai galima rodyti, jog jie kar iu su operatyvininkais dvigubai padidino nelaisv paimt partizan skai i, prie partizan priskirdami rezervistus, ryininkus ir kitus su pogrin diu susijusius mones. Kai k isiaikindavo ir tuo metu, dar tebevykstant kovoms. Antai laikinai einantis MGB 2-N valdybos virininko pareigas pplk. Odincovas 4-osios divizijos tabo virininkui plk. M. Klimovui ra, jog ios divizijos suvestinje nurodyta, kad 137-ojo P 7-osios kuopos ka riai Rokikio apskrities Panemunlio valsiuje pam tris partizan rezer vistus, kurie neva dalyvavo teroro akte, o tos apskrities MGB skyrius pa tikrins atsak, jog nieko panaaus nebuvo. Be to, divizijos tabas buvo pranes, kad iauli apskrityje paimtas Prisiklimo apygardos laikraio redaktorius Januauskas, o apskrities MGB skyrius prane, kad jis buvs tik nacionalistini grupi organizatoriumi"66. ekist vadai miglos pti mo kartais ivengdavo sulygin kariki ir operatyvinink duomenis, bet kai tie duomenys bdavo pateikiami abiem pusms susitarus, tada tiesa bdavo gerai umaskuojama. Be to, reikia manyti, ir didieji ekist vadai nebuvo absoliuiai teising skaii mgjai. Tikslumas ir nusikaltimai sun kiai suderinami, jei ivis suderinami. Kareivos nuaudavo ir vien kit beginkl mog, nors matydavo, kad jis neginkluotas ir todl negali bti jiems pavojingas. Lapkriio 15 d. VG kariai, vadovaujami operatyvininko ltn. Burinsko, Alytaus rajono Bdos kaime nuov, anot ekist, nelegal" J. Maraz, valstiet, kuris prie pu s mnesio buvo paauktas soviet kariuomen, taiau komisariat ne atvyko. Kareiviams artjant prie tvo sodybos, jis ibgo i gretimos sody bos ir leidosi emaitli link. Kareiviai jj vijosi apie 3 km ir nuov67.
330

2-osios divizijos veikla. i trumpai veikusi divizija (pradjo veikli 1950 m. sausio 19 d., gyvavo iki 1951 m. birelio mn.) ypatingo vaidmens kovose su partizanais nesuvaidino. Jos pulkai, anksiau priklaus 4-ajai di vizijai, ts prast veikl. Vis dlto ioki toki niuans divizijos veiklo je bta. Pirma, jos veikimo teritorijoje, ypa emaitijoje, tuo metu dar bu vo daug partizan - 896 (4-osios divizijos veikimo teritorijoje - apie 400). Antra, matyt, nordama rodyti savo aktyvum ir rytingum, divizija ne retai per dien kovos veiksmus ir paiekas isisdavo daugiau kaip tks tant kari, tuo tarpu 4-oji divizija retai kada isisdavo daugiau kaip 700. krus divizij, jos vado pareigas i pradi laikinai jo plk. irinskis, o nuo gegus 21 d. - plk. D. Mazanavilis. Jau pirmj savarankiko veikimo dien, sausio 19-j, Lietuvos mikus ir kaimus siaub 1510 ios divizijos kari (392- i 25-ojo P, 311 - i 32-ojo, 245 - i 137-ojo ir 562- i 273-iojo P)68. Vliau kovos uduotis kartais vyk dydavo tik 683 divizijos kariai (birelio 27 d.) ar 705 (rugsjo 2 d.), bet da niausiai bdavo isiuniama apie tkstant kari. Dar viena ios divizijos va d ypatyb - jie mgdavo sisti OVG. Kasdien veikdavo bent po vien io tipo kari grupe, o kartais ir po tris. Tuo tarpu 4-osios divizijos ataskaito se io tipo briai beveik neminimi. I dokument nevisikai aiku, kokios tai buvo grups, kuo jos skyrsi nuo RPG. Atrodo, ios mobilios kari grups buvo siuniamos persekioti partizan po j puolim. iaip jau 2-osios divizijos pulkai ts senus darbus ir j veikla per daug nesiskyr nuo vetrovins divizijos veiklos. Operatyvins suvestins duome nimis, liepos 24 d. kovojo tiek kari: 25-ojo P - 158, 32-ojo- 425, 137-ojo- 253, 273-iojo - 262, i viso 1098 kariai69. Rugsjo 5 d. isista 790 kari: 25-asis P isiunt 188 karius, tarp j 3 VG, 53 kariai, 32-asis - 119, 137-asis - 267, tarp j 8 VG, 82 kariai, 273-iasis - 216. Lapkriio 4-10 d. paiekas ir mius isista: 25-ojo P - 1051 karys, tarp j 40 VG, 416 kari, 137-ojo P - 1626 kariai, tarp j 55 VG, 544 kariai, 32-ojo P - 1708 kariai, tarp j 8 VG, 79 kariai, 273-iojo P - 1331 karys, tarp j 66 VG, 700 kari. I viso 5716 kari. Lapkriio 11-17 d. isista tiek kari: 25-ojo P - 1486 kariai, tarp j 55 VG, 559 kariai, 137-ojo P - 1604 kariai, tarp j 44 VG, 426 kariai.
331

32-ojo P - 2001 karys, tarp j 16 VG, 159 kariai, 273-iojo P- 2110 kari, tarp j 99 VG, 1014 kari70. I viso 7201 karys. Krinta akis tai, kad 32-asis P isisdavo labai maai VG. Apie prieastis galima tik splioti. Galbt pulko vadas ir tabas buvo principingi ir nenorjo prirainti to, ko nedar. iaip jau divizija kasdien isisdavo madaug po 900 kari. Divizijos kari veikla atsispindi spalio 24 d. ir gruodio 31 d. operaty vinse suvestinse (r. 47, 48 dok.). Kur laik divizijoje, matyt, avtasi didelmis operacijomis. Gavus MGB iauli srities valdybos duomen, rugsjo 15 d. 16 km pietvakarius nuo Kelms veik jungtinis divizijos 912 kari brys. Paiekos buvo neskmingos. To pat mnesio 19 d. Vabalnin ko, Pandlio ir Kupikio rajonuose taip pat veik jungtinis 790 kari b rys. Kariai nuov vien partizan ryinink, sum vien rezervist71. Be je, po i operacij divizijos vadas plk. D. Mazanavilis nurod, jog never ta rengti dideli operacij, daug veiksmingesni yra maesni tarnybiniai b riai72. Prie tokios pat ivados prijo ir P. Kapralovas. MGB iauli srities valdybos virininkui plk. Vasiljevui, Klaipdos srities valdybos virininkui plk. Seninui adresuotame rate (kopija nusista ir plk. D. Mazanavi liui) jis pateik tokius skaiius. Liepos-rugpjio mn. surengta (matyt, 2-osios D jgomis) 65 operacijos, kuriose dalyvavo 20 tkst. kari. I j 54 buvo be rezultat. Tuo tarpu smulki kovos bri balandioliepos mn. isista 4850, j kariai nukov ir pam 242 partizanus, o lie pos-rugsjo mn. isisti 2685 briai, j kariai nukov ir pam 126 par tizanus. Be to, anot P. Kapralovo, susidomjus didelmis operacijomis, nustoja veikti VG, nes vien operacijos pasirengimui sugaitama 2-3 die nos. Jis nurodo operacijas rengti tik turint tiksli valgybos duomen ir ministro ar jo pavaduotojo leidim73. Tos didiuls operacijos pulkuose u sisdjusiems pulkininkams ir papulkininkiams, matyti, bdavo savotikas prasimanktinimas ir pavairinimas, jie galdavo pademonstruoti savo val di ir sugebjimus, nes smulkius brius auktiems karininkams eiti nederjo. Tad nors jau seniai sitikinta, kad didiuls operacijos yra ne veiksmingos, jos nuolat bdavo rengiamos. Per vis partizaninio karo laikotarp kariuomen susiaudydavo ne vien su partizanais, bet dl blogai suderint veiksm ir su stribais bei ginkluo tais aktyvistais. 2-osios divizijos veikimo metu ufiksuoti keli tokie atvejai. Vasario 1 d. 17 val. susiaud 25-ojo P 5-osios kuopos 13 kari RPG su vaiavusiais veimu Mieiki valsiaus aktyvistais. Per susiaudym buvo
332

sueistas valsiaus pirmininkas Grobauskas74. Liepos 19 d. Kavarsko rajo no Daguio (?) mike buvo rengta strib pasala. Tuo metu gretim vie tove turjo vykti 137-ojo pulko 3-iojo bataliono 23 kari brys. Bataliono vadui Jurenkai pakeitus RPG marrut, kariai ujo ant pasalos ir stri bai nuov serant Tkaenk75. Matyt, auktesnioji ekist valdia nela bai rpinosi, kad toki incident nebt. Liepos 24 d. plk. D. Mazanavilis ra P. Kapralovui, jog dienos ir nakties atpainimo enklus reikia teikti ir stribams, ne vien pasikeisti tarp 2-osios ir 4-osios divizij76. Gal emg bistai t atpainimo enkl stribams nedav bijodami, kad ie juos gali perduoti partizanams? 1950 m. pabaigoje tokia galimyb jau buvo labai nedidel. Kaip ne kart minta, bunkeriuose besislepiantiems iduotiems parti zanams likdavo tik viena ieitis - garbingai ti, nes daugelis bunkeri nebuvo pritaikyti gynybai. Taiau kariams radus bunker pasitaikydavo visko. Antai gruodio 12 d. 273-iojo pulko 4-osios kuopos 40 kari ir 10 strib, vadovaujami kuopos vado kpt. Sergejevo ir MGB Jurbarko ra jono virininko kpt. Timinsko, 20 km iaurs vakarus nuo Jurbarko mi ke apsupo ruo, kur buvo idaviko nurodytas bunkeris. Timinsko vado vaujama 5 kari grup 11 val. su smeigtais surado bunkerio dangt ir j ati dar. I bunkerio buvo imestos 5 granatos, paskui audydami ioko 4 partizanai. Trys buvo nuauti, vienas pabgo. Persekiojami partizanai spjo nuauti kpt. Timinsk77. Paker kaime, 8,5 km nuo Plungs, taip pat iduoti ir patek kari rengt sekret, buvo iaudyti 5 partizanai78. Bdami apsupti partizanai mgindavo vertis pro t viet, kur apsup ties iede bdavo stribai. Taip vyko lapkriio 18 d., kai 170 moni, tarp j 32-ojo auli pulko 45 kariai, 273-iojo pulko 18 kari ir 110 Klaipdos strib, vadovaujami 32-ojo pulko 2-ojo bataliono vado mjr. Seniakino ir MGB Rietavo rajono skyriaus virininko mjr. Baisejevo, nuo 10 val. iki 18 val. Pupiki mike (6 km pietvakarius nuo Kretingos) iekojo Kon trimo brio. 14 val. pro strib ukardas prasiver 3 partizanai ir dingo79. To paties partizan brio dar spalio 27 d. 18 km iaurs rytus nuo Kretingos iekojo jungtinis 715 kari brys, kur sudar 32-jo P 158 ka riai, 273-iojo - 60 kari, 100 pasieniei, 30 geleinkeli apsaugos bata liono kari ir 367 stribai80. Taigi ir tuo metu ekistai sudarydavo nemaus vairi kariuomens ri - auli, pasieniei, geleinkeli apsaugos, stri b - jungtinius brius.
333

Nepaprastai greitai karikiai isirengdavo susiaudymo vietas. Liepos 23 d. 2 val. 30 min. 6-osios kuopos 9 kari RPG, vadovaujama virilos Batjanovo, grdama Vadokli gul, prie Kuleikikio kaimo buvo apaudyta partizan; uvo vienas karys. Apie tai guloje suinota 4 val. 30 min., o jau po valandos speciali padalini ir 4-osios kuopos 71 karys iskubjo vy kio viet81. I vieno ios divizijos dokumento aikja, kaip sovietai vertino partizan kovingum. Pasirodo, 12 kari buvo leidiama pulti ne daugiau kaip 5-6 partizanus. Rugpjio 5 d. 273-iojo pulko 3-iojo bataliono 9-osios kuo pos 12 kari nedrso pulti 15 algirio brio partizan ilals rajone. Tok nurodym mintos kuopos kariams, kuriems vadovavo ltn. Svidnickis ir MGB ilals rajono skyriaus operatyvininkas ltn. Nenayrevas, dav kpt. Krasnovitovas prie isisdamas iekoti penki partizan. Tie 12 kari kalbdami per radij supainiojo kodus, todl pastiprinimo negavo ir m nestojo82. Taigi sovietai stengsi, kad prie kiekvien partizan myje b t ne maiau kaip du j kariai. Neaiku, ar taip daryta visuose pulkuose, bet galima manyti, kad bent dvigubos jg persvaros visuomet buvo siekiama. 2-oji divizija labai sumenko, kai met pabaigoje Vokietijoje esant 12-j vidaus kariuomens pulk i jos buvo komandiruoti 444 karikiai - 13 kari nink, 49 serantai ir 382 eiliniai. Po to vidutinikai bryje vietoj turjusi bti 24 kari liko tik po 11. Trko 65 kuop ir bri vad, 209 serant. Bri vadais pradjo dirbti serantai, o skyri - eiliniai. Divizijoje liko 1578 kariai, i j 102 karininkai. Ieities iekota dvejopai. plk. D. Mazanavilis pra R Kapralovo ir gavo sutikim, kad kuopoje vietoj trij bri bt du, o bryje vietoj trij skyri - taip pat du. Be to, rugsjo pabaigoje pulkus atvyko naujok: 25-j P - 450, 32-j- 200 ir 137-j 449 mons83. Ser ant trkumui upildyti lapkriio 16 d. buvo suformuota papildoma moko moji serant kuopa, joje - 90 kursant, kuriuos mok 4 karininkai ir 17 serant. ioje kuopoje mokymas truko keturis mnesius. Be to, buvo laukiama, kad divizij 1951 m. pradioje papildys 2150 naujok84. O tai k i divizija nuveik:
vykd operacij Balandis-gegu 43/7722 Liepa-rugsjis 65/20 032 13 11 32 16 4850/48 350 2605/27 850 142 100 242 12685 I j rezul tatyvi Nukov ir pam partizan bri I j rezul tatyvi Nukov ir pam partizan

334

I i duomen galima padaryti tokias ivadas. Anot plk. D. Mazana vilio, smulks tarnybiniai briai i ties buvo daug veiksmingesni u di diules operacijas. Kad nukaut ar suimt vien partizan, operacijose vi s dien turdavo dirbti" 783 kariai, o smulkiuose briuose t pat rezul tat pasiekdavo 207 kariai, t. y. j naudingumo koeficientas buvo keturis kartus didesnis. Kartu nereikia umirti, kad tuo metu tiek operacijos bu vo rengiamos, tiek smulkesni briai siuniami tiksliai ar apytiksliai inant, kur yra partizan. Daugjant idavysi, rezultatyvumo procentas labai pa didjo. Prie kelerius metus tik kas 80-90 brio ivyka bdavo rezultaty vi, o 1950 m. vasar rezultatyvi bdavo madaug kas 5 operacija ir kas 25-35 smulkaus tarnybinio brio (RPG, OMG, sekreto ir kt.) ivyka. Tuo metu divizija mikus ir kaimus kasdien isisdavo vidutinikai po 50 vai raus tipo bri. Vienoje operacijoje dalyvaudavo vidutinikai 250, o smul kiame bryje - 10 kari. Operacij metu vidutinikai davo po du partizanus, susidrus su smulkiu briu - pusantro partizano. Okupant kareivius J. Paleckis u skming speciali uduoi vykdy m" apdovanojo garbs ratais. Okupant kariuomens taktika. Buvusio KGB archyvo bylose yra li k keli dokumentai, kuriuose isamiai, o ne prabgomis kaip kad vairiose ataskaitose-suvestinse, raoma apie ekist kariuomens taktik, ypa apie smulkij bri, iek tiek ir apie partizan taktik. Tai 5 puslapi ap imties 353-iojo P tarnybos meistr" sskrydio, vykusio rugsjo 7 d., protokolas-stenograma86 ir visos 4-osios divizijos toki pat meistr" pa sitarimo, vykusio spalio 23 d. divizijos tabe Vilniuje, kalb stenogramos87. Pastarojo dokumento apimtis - 44 puslapiai. 353-iojo pulko sskrydyje kal bjo 7 karikai - 2 karininkai ir 5 serantai bei eiliniai, divizijos pasitari me - 8 karininkai, tarp j divizijos vadas P. Vetrovas, tabo virininkas M. Klimovas ir 15 serant bei eilini. Tuo metu sovietins kariuomens kareiviams buvo suteikiami Tarny bos meistro" ir Kovinio pasirengimo pirmno" garbs vardai. Pirmasis buvo suteikiamas u laimjimus tam tikroje karikoje profesijoje (ekisti nje kariuomenje - u mokjim susekti ir nukauti ar paimti gyv par tizan), o antrasis buvo bendras visoms kariuomens rims, suteikiamas u tam tikr fizini normatyv ilaikym ir ger audym. Taigi tie meistrai" 1950 m. pabaigoje suvaiavo pasikeisti patirtimi. Paymtina, "kad tai buvo pirmas ir, ko gero, vienintelis mginimas pa skleisti toki patirt. ekistin kariuomen, kaip prasta sovietinje kariuo
335

menje, kariavo masikai, kiekvienas kareivis patirt gydavo pats, kai k, be abejo, perimdavo i seniau tarnaujani kari (tuo metu vidaus kariuo menje, kaip galima sprsti i paleidiam atsarg kari gimimo met, buvo tarnaujama 4-6 metus, tad patiriai gyti laiko utekdavo). Tuose pasitarimuose ekistai kariai kalbjo, kad nakt sekretuose ka reiviai miega, pasirodius partizanams staiga pabud i igsio danai ne susigaudo, k daryti. Nordami atitrkti, persekiojami partizanai atsiau do, todl persekiojimams turi bti parenkami treniruoti kariai (34-ojo P 1-osios kuopos grandinis Carkovas). Kalbjs Bobkovas (298-ojo P l-oji kuopa) iki 1949 m. buvo nukovs 5 partizanus. Jis sil partizan bunkeri iekoti pagal vdinimo angas, jeigu jos ivestos pastato (namo, tvarto, kluono ir kt.) iorje. Mat spus teljus aliui angos aparmoja ir yra gerai pastebimos. Kalbdamas apie stebjimo punktus, rengtus agento namuose, daniausiai palpse, i ku ri geriau matyti aplinka, aikino, kaip ikvietus kariuomen ir uvirus miui to punkto kariams ieiti nepastebtiems (kad nebt iduotas agentas, kurio sodyboje slptasi sekant, ar kaimynystje nepasirodys par tizanai). Pasak jo, vienas i triukmo altini, ypa nakt, yra kulkosvaidio ovini ds, kurios labai barka. 261-ojo P 7-osios kuopos eilinis Morozovas sak, kad RPG kaimus reikia sisti per vairias gyventoj veniamas ventes. Tada partizanai lai kosi ariau moni, tad juos lengviau uklupti. RPG dien prie kaim mike ilsdavosi, o nakt veikdavo. Pasak 261-ojo P 5-osios kuopos kareivio Saponikovo, reikt, kad operacijose dalyvaut ir feleriai. Jis sak, kad sueist un instruktori gal dar buvo galima igelbti, taiau nebuvo kam. Serantas Kotovas (261-asis P, 7-oji kuopa) prane, jog Valkinink apylinkse gyvens senukas buvo nuautas todl, kad jo snus ir dukt dirbo Vilniuje. Toliau jis kalbjo apie tai, kad jie bunker surado pagal te paluot skudurl, numest alia bunkerio (matyt, juo valytas ginklas). Bu vo paimti 5 gyvi partizanai, 2 nuauti. Vienas i gyvj pradjo idavin ti partizanus, atved t viet, kur turjo bti kitas bunkeris, bet tiksliai parodyti atsisak (matyt, itaip lengvino sins kanias). Kareiviai sura do patys, vien partizan nuov, kit pam gyv. Paimtas partizanas taip pat pradjo idavinti kovos draugus, parod bunker (jame buvo nukauti 5 partizanai), paskui dar vien bunker. Anot ekisto kareivio, taip buvo sunaikinta 17 bandit, kurie naikino sovietinius pilieius".
336

Eilinis Snapokas (34-asis P, 1-oji kuopa) Barin apylinkse nukov 4 partizanus, nes pastebjo kieme rkanius (matyt, nakt). Buvo kritikuojama tokia praktika, kai kurio nors ploto, daniausiai miko kvartalo, apiekojimui bdavo skiriama nedaug laiko. Kaip sak 34-ojo P 2-osios kuopos eilinis Kurajevas, reikt neskubant apiekoti kiekvien krm. Eil. Klimasovas (261-asis P, 7-oji kuopa) papasakojo, kaip buvo apgauti partizan ryininkai valgai. Kuopa dalyvavo mokymuo se ties Saldutikiu; gavusi i MGB operatyvinink duomen apie partiza n buvim, negro gul, bet ikart metsi nurodyt viet. 6-osios kuopos vadas Lomakinas (jo VG veik Kazl Rdos rajone prie Kovo br) ragino pergudrauti partizan rmjus. Kai vienas i j utiko kari sekret, jis neva i tos vietos pasitrauk, o i tikrj dal sek reto paliko, pats apjo sodyb i kitos puss, ten utiko du partizanus ir juos nukov. Be to, jis sil nevaikioti keliais (kad nelikt kareivik ba t pdsak), o tik ole aplusiu kelkraiu. Pasak jo, kertant keli taip pat reikt nepalikti pdsak, pavyzdiui, pereiti permestu mediu ir pan. 5-osios auli kuopos eilinis Rosockis sil sekretus skirti tik nepersialdiusius karius, nes kosdami kariai iduoda sekreto viet. Jo many mu, norint apgauti partizan valgus, reikt MGB karius aprengti civi li drabuiais arba sovietins armijos kari uniformomis (vis soviet sau sumos kariuomens ri kari uniformos buvo vienodos, skyrsi tik ant siuv ir kepuri lank spalvos; vidaus kariuomens kari antsiuvai buvo violetins spalvos ir juos ms mons gerai skyr). Beje, vien didiau si provokacij su uniform pakeitimu ekistai yra sureng enijoje-In guijoje, kuri 1944 m. pradioje ved perrengtus NKVD dalinius, tarp j ir NKVD 4-j Vetrovo divizij. Jie buvo umaskuoti kaip po fronto besiilsintys RA daliniai. Perrengti ekist daliniai, bijodami karing kal niei pasiprieinimo, iniuktinjo vietoves, po to sukviet mones vsti RA dien - vasario 23-ij. Visus susirinkusiuosius su komunist veikjais priekyje sum ir itrm Vidurin Azij88. 4-osios auli kuopos ltn. Kaluginas sil sekret ir pasal vietas ei ti psiomis, nes main burzgimas i karto atkreipia partizan valg dmes. Anot jo, veikti reikt nedidelmis grupmis, nes jas lengviau maskuoti. VG turt bti 10-12 kari, sekrete - 6-7 kariai, btinai su unimi. Leitenantas ragino daniau imituoti pasitraukim. Jis paminjo tok at vej. Vienoje sodyboje kariai pamat vaims paruotus stalus, taiau
337

maistas buvo neliestas. Jie neva pasitrauk, bet netrukus gro nusimet karikus apsiaustus, kurie lietui lyjant labai iujo. Prie atakuojant name esanius partizanus, reikdavo inoti, kiek jame yra dur, ir jas visas blokuoti. Jei atidars duris asmuo nuo j greitai at oka, galima laukti vi i viduje esani partizan. Kai kuri kariki teigimu, su partizanais kovojama taip pat kaip ir 1947-1948 m., kai j buvo daug. Kadangi 1950 m. partizanai labiau pa tyr, reikia keisti taktik, iradingiau maskuotis. vairi tip briai i siuniami paskubomis, kariams nesusipainus su vietove. T viet, kurio je bus veikiama, siloma pirma ityrinti smlio dje (tokios ds bu vo naudojamos atkuriant kurios nors vietovs sumaint vaizd; jose bu vo nubriami keliai, suymimi mikai, idstomos sodybos, supilamas reljefas ir t.t.). 34-ojo pulko 9-osios kuopos vadas vyr. ltn. Markovas, nordamas apgauti partizan valgus, operacij karius i gulos ive paslps po lentomis. Vienas i kariki papasakojo, kad partizanus spstus varydavo nakt sukl un lojim pamiks kaimuose. Igird lojant unis (ir manydami, kad kaimuose siauia ekistai), partizanai i kaim patraukdavo mikus, o ten j laukdavo pamikje isidst ekistai kariai. ekistai kartais i nodavo, i kuri viet prie eidami kaim j stebi partizanai, ir ten rengdavo pasalas. 353-iojo pulko 7-ajai kuopai atstovavs Barynikovas sak, kad kariai turt painti ir partizan ryininkus bei rmjus, o ne vien po mikus bastytis. Sutikus partizan, j reikia tyliai paaukti, tada jis, anot ekisto, ne taip isigsta ir didesn galimyb paimti j gyv. Divizijos tabo virininkas plk. M. Klimovas kalbjo, kad dar nra pa tikrinto bdo, kaip perspti voros gale einanius karius, jog pastebta ka kas tartina ir reikia sustoti. Pasak jo, gal reikt u rank susiriti silu ir perspjant j truktelti. Anot jo, nejudriame sekrete paprastai visi ste bi aplink, nra n vieno atsakingo. Ne paslaptis, jog kiekvien gul ste bi partizan ryininkai, kurie skaiiuoja, kiek kari ijo, kiek gro". Jo manymu, i gul kariams reikt ieiti atskirai, vairiomis kryptimis, o po to sutartoje vietoje susitikti. Reikt apsimesti, jog einama pratybas. 298-ojo pulko 8-osios kuopos serantas Romanovas papasakojo, kaip bunkerio viet juos ved partizanas. Matyt, artjant prie bunkerio jis ai kiai suprato, kas laukia jo kovos broli, ir atsisak parodyti tiksli bunke rio viet. Tada ekistai patys pradjo iekoti ir pamat ant bunkerio dang
338

io pasodint apvytusi puel bei radijo anten surado bunker ir nuo v 4 partizanus. Pasitarime buvo nurodoma, jog ypa btina ukuoti tankumynus (kaip galima suprasti i sovietini kari pasakojim bei partizan atsiminim, tankumynus kariai nenoriai jo dl keli prieasi. Tankumynuose bu vo galima labai arti akis ak susidurti su partizanu. Tada viskas priklau sydavo nuo to, kuris pirmas iaus. Tokiais atvejais neretai davo abu. Tankumynuose pranaesnis ne per juos besibraunantis - iuo atveju karei vis, - bet tas, kuris pasislps laukia, nes jis pirmas igirsta ir daniausiai pirmas pamato. Pagaliau jei oras pabjurs - lyja, lapdriba, - i tankumyno kariai ilsdavo kiaurai permirk, o isidiovinti nebuvo kur, lau kurti neleisdavo). Pabriama, jog btina tikrinti, ar tankumyn neveda bent maiausias takelis (partizanai daug vargdavo maskuodami prijimus prie bunkeri ir stovyklaviei; taiau danai ioki toki pdsak likdavo). Kai vien kart sodyboje rengtoje pasaloje kariai ibuvo penkias paras, prie sodybos prij partizanai pasitrauk, nes uuod j tabako dmus. Savaip domios ekist vadovybs kalbos. Divizijos politinio skyriaus virininkas mjr. Michantjevas aikino, kokie yra toki pasitarim tikslai. Pasak jo, kari uduotis - pasidalyti patirtimi, j paskleisti ir patarti vado vybei, kaip alinti trkumus. Jis priekaitavo, kad net 50 proc. 353-iojo pulko kari prastai audo, todl turi stengtis taikliau audyti, nes reikia, kad stiprt taika, u kuri mes su jumis pasirame". Dalykikesnis bu vo 2-N valdybos virininko pavaduotojas plk. S. Vaupasovas. Anot jo, taip sunkiai kurtos VG virto RPG. VG nariams daniausiai inomi tik par tizan slapyvardiai ir pavards, o reikia imanyti j taktik, elges, inoti, kaip jie atrodo, painti j rmjus ir ryininkus. Jis aikino, kad partiza nai veikia plaiau, o bazuojasi nedideliame plote. Vis partizan veikl reikia ymti emlapyje - jame daug kas matyti. Patar prie operacijas i gulos ieiti po vien, o vliau susijungti. Daugelio karinink ir kareivi kalbos labai dalykikos - apie pasiren gim udyti partizanus ir j udym kalbta kaip apie savaime supranta mus dalykus, - o divizijos vado gen. mjr. P. Vetrovo kalba gerokai politi zuota. Kariams jis teiginjo, kad partija ir pats drg. Stalinas patikjo jiems tok atsaking udavin - sunaikinti soviet valdios prieus. Jo kal bos perlai": Karin tarnyba - nelengvas reikalas, tai ne pasivaikiojimas po park ar sod", Mes kalbjome ir kalbame, kad drausm - tai viso kios skms motina", ... niekada, nepaisant aplinkybi, neturi bti ab339

lono. Generolas kariams papasakojo pasakl, kuri galima rasti beveik vis ekist nuo revoliucijos laik paraytose knygose: kaip akylas ekis tas surado partizan (anot ekist - bandit), kuris apsimets negyvas bu vo paguldytas karst, o alia virkavo moterys. Kari pasisakymuose irykja j ir operatyvinink priepriea. Mat operatyvininkai diktuodavo tiek kovini ivyk danum, tiek j intensy vum. Kadangi dauguma ivyk baigdavosi be rezultat, tai kareiviai ope ratyvininkus laik - ir ne be reikalo - savo begalini vaikym kaltininkais. Vienas i kari minjo, kad prastai audoma, taikin nepataikoma i 100 metr nuotolio. Anot jo, taip yra todl, jog kariams trksta laiko praty boms, nes operatyvins uduotys daniausiai trunka 5-6 paras. Kitas ka rys minjo, kad Varnos operatyvininkai nieko neino apie partizanus. Vyr. ltn. Klevkinas teig, jog operatyvininkai ir stribai (pastarieji daniau siai bdavo vedliais ir vertjais, nors kartais sudarydavo ir savarankik kovin grupuot) eidami operacijas nepasiima maisto, o kadangi opera cija trunka 3-5 dienas, tai pavalgyti ueina vienkiemius. Toliau leitenan tas paymjo, kad operatyvinink sudarytuose VG planuose raoma apie fiktyvius susitikimus su informatoriais, nes jis niekada nra mats, kad toks susitikimas bt vyks. Operatyvininkai kareivius laiko paprasiau sia uvedama maina", t. y. gali juos vaikyti bet kada ir kiek nori, o juk kareiviai turi ir treniruotis, dalyvauti pratybose. Pasak jo, operatyvinin kai kalba itisu matu, paikina kareivius usivesdami sodybas paval gyti. 353-iojo P 3-iosios kuopos vyr. leitenantas Butenka sak, kad operatyvininkai operacijos metu keiiasi, o kareiviai lieka tie patys. Ope ratyvininkai neinodavo, koks tarnybinis brys - VG ar RPG - yra i siuniamas. 34-ojo P 2-osios kuopos eilinis Kurajevas teig, kad danai per dien jie vaikomi po 30 km, o rezultat - joki. Operatyvininkai su kariais ygius daniausiai neina. Sekrete be rezultat sdima po tris paras, nes vietiniai gyventojai j greitai iaikina, bet karininkas, para gintas palikti viet ir grti gul, atsako: Ne tavo reikalas. Sdk". 298-ojo P 6-osios kuopos serantas Stepanovas skundsi, kad u parti zan nukovim pinigais apdovanojami tie, kurie partizan net nemat, o ne tie, kurie juos nukov. Kariai nemaai kalbjo apie partizan taktik. 353-iojo pulko 4-osios kuopos eilinis Lekovas pasakojo, kad partizanai vaikto tik nakt, keli stengiasi nekirsti, o prireikus keli pereina lentomis, kurias po to pasle pia. Vir bunkerio klojami linai, juos duriant smeigtu atrodo, jog duria
340

ma kiet em. Udarius bunkerio dangt plktin asla paliejama van deniu ir pabarstoma smliu, kuris po to suluojamas. Kareivis sil tikrinti visas vietas, kur yra pabarstyta vieio smlio. Serantas Drogovcevas sa k, jog partizanai danai slepiasi ten, kur j niekas neieko - prie keli, geleinkeli, nedideliuose krmuose. Anot 353-iojo P 7-osios kuopos ka reivio Barynikovo, idsius sekretus valsi paribiuose, partizanai pra djo daugiau laikytis prie valsi centr. Apie gyventoj param partizanams ekistai kalbjo tai k. Pasak 353-iojo P kareivio Lekovo, daugelis bunkeri rengiama sodybose. Apie kariuomens pasirodym apylinkse daniausiai pranea gyvulius ganantys vaikai - jie visk pastebi, todl kariuomen turi judti tik nak t, o dien ilstis pas patikimus mones (t. y. agentus). Serantas Drogov cevas patar neiti keliais dar ir todl, kad alia j gyvena partizan ryi ninkai, jie apie kariuomens pasirodym tuoj pat pranea partizanams. Anot jo, norint, kad operacija pasisekt, nereikia palydovais imti vietos gyventoj, net strib. Btina patiems gerai painti vietov. 353-iojo P 7-osios kuopos atstovas Barynikovas kalbjo, kad i sekret maa naudos, nes juose kariai rko, valgo konservus, o likuius imto. Partizan nuro dymu vaikto vaikai bei moterys ir nustato sekret buvimo viet. sody bas ujusius partizanus saugo eimininkai. Jis perspjo, kad bt palie kama kuo maiau kariki buvimo pdsak, nes ryininkams nurodius, jais gali atsekti partizanai (nerpestingai besielgiantys kariai gali bti u klupti i unugario). Tuose pasitarimuose nemaai kalbta ir apie unis. Eilinis Erinskis teig, jog kariai nevertina un, danai umindo pdsakus. Persekiojant partizanus, nedengiamas unininkas (is, tempiamas uns, isiveria prie k ir partizanai j ir jo un apaudo pirmiausia). Nordami, kad uo ne uuost pdsak, partizanai danai bat padus tepa benzinu ar ibalu (i nelabai aikaus kalbjimo galima suprasti, jog un galima imokyti sekti ir ibalo ar benzino pdsaku). Erinskio manymu, geriausias kovos meto das - nakt tiktinuose partizan judjimo keliuose rengtas 6-7 kari sek retas su unimi. Vien pro sekret einant partizan reikia praleisti, o po 2-3 min. sekti jo pdomis su unimi. Pdsakai daniausiai nuves iki bun kerio ar stovyklaviets. 353-iojo P 2-osios kuopos un instruktorius Tichonovas teig, kad karininkai unis leidia panaudoti tik vejantis parti zanus, o apirint vietov, iekant bunkerio - ne. 298-ojo P 9-osios kuo pos vyr. ltn. Klevkinas sak, kad unys prastai eriami, todl ir nedirba. 341

Dar vienas Tichonovas (i 353-iojo P 2-osios kuopos) dst, kad unys visada turi bgti prieais kareivius, kol ie dar nepripdavo, ir su unimi pirmiausia reikia apirti nam, kluon ir kt. Patar nedresuoti un su vienodai apsirengusiais monmis, antraip jie persekios tik toki aprang dvinius mones. (Pdsekiai unys - soviet kariuomenje daniausiai vilkuniai - buvo mokomi ne tik sekti pdomis, bet ir pasivijus mog jj pargriauti ir laikyti pargriovus, kol pasirodys unininkas. Kad uo neap kandiot juos dresuojani kariki, ie daniausiai bdavo aprengiami padvtais storais rusikais vatiniais drabuiais; prie toki drabui unys, matyt, ir priprasdavo.) Beje, partizanai dl un i tikrj turjo daug bd, ir ne vien tada, kai bdavo persekiojami. uo bdavo pavojingas ir iekant bunkerio. Kai kareiviai su unimis iekodavo bunkerio, partizanai ukimdavo vdinimo ang, kad per j nesivert kvapai. Bet tada po kurio laiko bunkeryje pri trkdavo deguonies. ekist pastangos daugiau panaudoti kariuomen ir diegti VG. Ope ratyvininkai nuolat ragino vidaus kariuomens vadus, kad kasdien i tu rim kari 2/3 bt panaudojami kovose su partizanais (tiesa, vliau daniau bdavo kalbama ne apie du tredalius, o apie pus kari). Taiau to niekada nebuvo - nebent tik 1945 m. Kaip inome, tais metais, dar te bevykstant karui ir jam pasibaigus, front unugario apsaugos NKVD ka riuomen nesudarydavo pastovi gul: vienoje vietoje savait kit pasiau tj batalionai ar ukardos buvo perkeliami kit viet. Todl beveik ne turdami joki kini ir kit pagalbini darb, tie kariuomens junginiai kovai galjo skirti daugum kari. Vliau, nuo 1946 m. kovo mn. krus pastovias gulas apskrii centruose ir daugelyje valsi centr, ios pama u apaugo" visokiais kiniais darbais (statybomis, pagalbiniais kiais ir pan.) ir kovas kasdien galdavo sisti tik apie 50 proc. jose esani ka ri. Nordama padidinti kari panaudojimo koeficient, j vadovyb nuo lat stambindavo gulas. 1950 m. maai beliko brio dydio (15-25 ka ri) gul, kuriose beveik visi kariai dirbdavo kokius nors pagalbinius dar bus. 1950 m. pradioje 2-oji divizija buvo krusi 10, o 4-oji - 4 brio dy dio gulas, tuo tarpu 1946 m. kovo mn. tarp 4-osios divizijos kurt 163 gul - buvo dar ir 37 pasieniei gulos - net 62 buvo brio dydio. Bet ir stambinimas, matyt, norim rezultat nedav dl keli prieasi. Be kini, mokymo ir kit darb, kaip ir visoje soviet sistemoje, augo biurokratinis aparatas, iuo atveju - vairaus lygio tabai. Be didelio divi
342

zijos tabo, buvo pulk ir batalion tabai, tad i viso pulke buvo keturi tabai. Vien batalion tabuose dirbdavo apie 26 proc. vis bataliono kari. Nemaai lemdavo nuovargis ir ligos, nes tarnavimo slygos buvo sunkios (kariai tarnavo 4-5 metus, danai negaudavo ilto maisto, bda vo nesipraus, sual ir t.t.). Operatyvinink vadovyb, ypa 2-N valdybos virininkai, raydavo MGB srii valdyb virininkams, kad j veikimo zonoje toki tai dien panaudota per maai kari, t. y. tie virininkai buvo veriami prayti dau giau kari, sudarinti daugiau plan, kaip sunaikinti partizanus. Ratuo se valdyb virininkams nurodoma, kuriomis dienomis kari panaudota itin maai. Antai 4-osios D keturi pulkai 1950 m. birelio 30 d. pasiun t kovoti tik 325 karius89, rugpjio 14 d. - 392, 17 d. - 419, 19 d. - 633 ir t.t. Be to, konstatuota, kad beveik nedirba (matyt, rugpjio mn.) VG90. Vien raymu ir konstatavimu nesitenkinta. Buvo sudaromos komisijos, kurios tikrino pulk, batalion ir kuop darb. Komisij, spalio 2-11 d. tikrinusi 298-ojo ir 353-iojo P veikl (298-asis P veik Jonavos, Kaiia dori, Kdaini, Molt, Panemuns, Smli, Ukmergs, Vilijampols, Vilkijos ir iemari, o 353-iasis P - Jiezno, Kazl Rdos, Kybart, Ma rijampols, Naumiesio, Prien, aki ir Vilkavikio rajonuose), sudar 4-osios divizijos vado pavaduotojas gen. mjr. I. Pankinas (domu: divizijos vadas - pulkininkas, o jo pavaduotojas - generolas majoras; matyt, Panki nas turjo kakoki nuodmi", todl nebuvo paskirtas divizijos vadu, kai buvo atleistas P. Vetrovas, o liko vado pavaduotoju) ir 2-N valdybos virininko pavaduotojas plk. S. Vaupasovas. Jie po tikrinimo para 11 puslapi paym91. Spalio 2-9 d. 34-j P (veik Alytaus, Daug, Druskinink, Lazdij, Simno, Varnos ir Veisiej rajonuose) tikrino 2-N valdybos 2-ojo skyriaus virininkas plk. G. achava ir 4-osios divizijos ope ratyvinio skyriaus virininko padjjas mjr. Volkovas. Jie po tikrinimo taip pat sura 11 puslapi paym92. tai kokius duomenis pateik tikrintojai. 298-ajame P trys batalionai turjo tiek aktyvi durtuv":
Yra srauose 1-asis batalionas 2-asis batalionas 3-iasis batalionas I viso 240 268 270 778 Nedalyvauja veikloje 77 47 80 204 Vidaus tarnyboje 27 30 30 87 Yra veikiani 136 191 160 487

343

Be to, kiekvieno bataliono tabe tarnauja po 43 karius, tad trijuose ta buose j yra 129. Juos atmus i 487 realiai tarnaujani kari, lieka 358 aktyvs durtuvai", arba 46 proc. vis buvusi srauose kari. I t ko vinje veikloje nedalyvaujani 204 kari atostogavo - 40, suimti - 8, mo kyklose ir mokymuose - 107, komandiruotse - 30, sanitarinje dalyje ir sirgo - 19. Vidaus tarnyb sudar sargybos, virjai, sanitarai, arklininkai ir pan. I 353-iojo P duomenys pateikiami tik apie 1-j batalion, pridu riama, jog panai padtis ir kituose dviejuose batalionuose. 1-ojo batalio no srauose buvo 269 kariai, i j 11 - sirgo, 14- atostogavo, 5 - are tuoti, 22- komandiruoti, 35 - mokyklose ir mokymuose, tad batalione tr ko 87 kari. Be j, vidaus tarnyboje dirbo 35, tabo ir unugario tarnybo se - taip pat 35. Liko tik 112 aktyvi durtuv" (dokumente neteisingai suskaiiuota, nurodoma, kad liko 102). Tik 38 proc. bataliono kari tiesiogiai dalyvavo kovose. Tikrindami atskir kuop veikl, tikrintojai naudojo paini metodi k, nes vieni kari panaudojimo koeficient skaiiavo ir vidaus tarny bai sugait laik, kiti - ne. naudingai praleist laik nebuvo skaiiuo jamos poilsio dienos ir net mokymui sugaitas laikas. Taigi tikrintojai nustat, kad 298-ojo P kuopos naudingai praleido laik (t. y. kovo jo) taip: l-oji kuopa - 60 proc., 3-ioji - 23 proc., 2-oji - 25 proc., 6-oji 46 proc., 7-oji- 70 proc., 8-oji- 40 proc., o 353-iojo P kuopos taip: 2-oji - 49 proc., 6-oji - 64 proc., 7-oji - 51 proc., 8-oji - 53 proc., 9-oji 60 proc. Patikrinimo paymose nurodoma, kiek kuriame rajone dar buvo lik partizan bri. Tuo metu abiej pulk veikimo zonose daugiau sia partizan bri buvo lik Prien rajone - ei, tiek pat ir Kazl Rdos rajone, Ukmergs - trys, Smli - trys, Molt - trys, Kdai ni - trys, Panemuns - keturi, Vilijampols - vienas, Kalvarijos keturi, Marijampols - du, aki - du, Naumiesio rajone buvo lik tik du partizanai. Kadangi Prien rajone miko broli buvo daugiau nei kitur, ekistai ten gana ilgai laik vis batalion ir tik nese niai buvo ikl Butrimonis 1-j kuop, kuri turjo veikli Jiezno rajone. Antra payma vertinga ir tuo, kad joje nurodoma, kiek kurioje pul ko tarnyboje tarnavo kari. 34-asis P veik prie 150 Dainavos apygar dos partizan, isibarsiusi po vairius rajonus: Varnos raj. buvo 344

21 partizanas, prie juos veik du 9-osios kuopos briai, Daug raj. 30 partizan, prie juos veik 7-oji K, Druskinink raj. -15 partizan, prie juos veik 8-oji K, o Marcinkonyse - vienas 9-osios kuopos brys, Lazdij raj. - 35 partizanai, prie juos veik 5-oji ir 6-oji kuopos, Aly taus raj. - 15 partizan, prie juos veik l-oji K, Veisiej raj. - 10 par tizan, prie juos veik 4-oji K, Simno raj. - 16 partizan, prie juos veik 2-oji K. Tikrintojai nustat, kad pulko srauose buvo 1047 kariai, o i tikr j buvo 820, i j 452, arba 55 proc., kovose nedalyvavo. Tie 452 kariai veik tai k: 1. Mokymo punkte moko papildomai atsistus karius - 56 karininkai ir serantai. 2. Komandiruotse - 23, tarp j 9 futbolininkai. 3. Atostogauja - 48, i j 24 karininkai. 4. Aretuoti, esantys ne dalinyje - 7. 5. vairiuose kursuose u dalinio rib - 71. 6. Gydosi u dalinio rib - 18. 7. Pulko statybos komandoje - 9. 8. Komandiruoti prie divizijos tabo - rinkjas ir gimnastai. 9. Pulko valdyba - 81 karys (vadovyb, sanitarin, veterinarin, politin dalys ir kt. tarnybos). 10. Ryi kuopa - 33. 11. Autokuopa - 52. 12. 15 moni orkestras. 13. kio brys - 18 moni. 14. Komendanto brys - 18 moni. I likusi 368 kari, kurie turjo kovoti, dalis dalyvavo pratybose (be je, ir ia tikrintoj skaiiavimai labai supainioti; pagal pateiktus duome nis ieit, kad kasdien kovoti gali tik apie 160 pulko kari, taiau teigia ma, kad aktyviai panaudoti galima 350-360 moni). Turdami omeny je, kad yra 360 aktyvi durtuv", atmet 4 poilsio dienas per mnes, tikrintojai nurodo, kad pulkas bt turjs kovoti 9100-9300 vadinamj mogaus dien (360 kari x 26 d.). Paymima, kad kovai ir kitiems tar nybiniams briams (priedangai, kalini apsaugai, patruliavimui ir kt.) pulkas liepos mn. inaudojo tik 59,7 proc., o rugpjio mn. 51,3 proc. savo galimybi. Pasak tikrintoj, batalionai isiunt tiek bri: 345

Batalionai 1-asis Liepa RPG Sekretai Operacijos VG I viso kari Ruppitis RPG Sekretai Operacijos VG Pasalos I viso kari 134/1074 46/314 3/306 2-asis 3-iasis 141/1268 67/497 2/60
-

I viso 393/3387 122/1367 7/433 15/135 5322 m. d 302/2659 125/770 7/948 8/91 3/27 4495

%
64 26 8 2,5

118/1045 9*/556 1/67 15/135 1684 m. d.** 1306 m. d.*** 98/916 57/331 3/375 8/91
-

1825 m. d. 108/932 26/210 3/138

-

96/811 42/229 5/435

-

3/27 1502

59 17 21 2 0,6

1713

1280

Pastaba: operacij skaiiaus negalima nustatyti, nes dauguma operaci j, matyt, buvo organizuota viso pulko jgomis, tad kiek j i tikrj bu vo - neaiku. I pateikt duomen matyti, kad vyraujantis kovos su partizanais me todas ir tuo metu buvo RPG. Jam skirta apie 60 proc. vis kovose daly vaujani kari. Palyginti daug buvo skiriama ir sekretams - nuo 17 iki 26 proc. Operacij apimtys, matyt, kiekvien mnes labai svyravo, jose dalyvaudavo nuo 8 iki 21 proc. kari, t. y. jose dalyvaujani kari skai ius galjo skirtis 2,5 karto. VG tuo metu lik pradta naudoti. Beje, tikrintojai daro ivad: dl to, kad nepakankamai panaudojami kariai, per du mintus mnesius 34-asis P nukov tik 7 ir pam gyvus 2 partizanus. Pulko vadui priekaitauta, kad rengiama daug vairi pasitarim, tie siogiai nesusijusi su kova (iuo priekaitu galima ir suabejoti, nes, tarki me, tarnybos meistr" sskryd, kuriame buvo keiiamasi patirtimi, oku pacins kariuomens poiriu, jau seniai reikjo surengti). Taigi rugpj io mn. pulke vyko tokie renginiai: 1. Partin konferencija, kurioje 4 dienas dalyvavo 27 mons. 2. Tarnybos meistr" sskrydis (60 moni, 2 dienos). 3. Gimnast pasirengimas varyboms (8 kariai, 22 dienos). 4. Batalion vad ir j pavaduotoj pratybos (6 mons, 4 dienos). 5. Batalion tab virinink pratybos (4 mons). 6. Pulko partinio aktyvo susirin kimas (33 mons, 2 dienos). * Turti) bti ne 9, o 59 ar net 69. 7. Komsorg seminarai (30 mo ** Turi bti 1694. ni, 3 dienos). *** Turi bti 1803.
346

Po 7-8 panaius pasitarimus, seminaras ir pan. sureng ir batalion tabai. gul statybose kasdien dirbo 45-50 kari, nes gulos tvarksi ir pltsi. Taigi, tikrintoj nuomone, tiesioginiam darbui - kovai su partizanais lieka nedaug kari. Kita didel problema, kuri mgino nagrinti tikrintojai, buvo VG, kaip vieno i kovos metod. tvirtinimas kari veikloje. Kaip matyti i tik rintoj paym, VG metodo buvo labai nenoriai mokomasi. I. Pankinas ir S. Vaupasovas ra, kad nors VG buvo sukurtos visuose MGB rajo n skyriuose, taiau tiek operatyvink virininkai, tiek kariuomens kari ninkai nedaug k tepadar, kad tos grups veikt tikrovje, o ne popie riuje. Jie nurodo tokio neveiklumo prieastis: 1) nevisikai suprantama io metodo esm, todl, operacijos metu negaunant papildom duomen i informacijos altini, VG virsta RPG; 2) ypa mgstami seni gerai pa stami kovos metodai, todl VG netampa pagrindiniu metodu; 3) MGB rajon skyriai nesidalija duomenimis apie partizan grupes, veikianias ra jon paribiuose; 4) nepakankamai turima duomen apie partizan brius ir pavienius partizanus, todl VG kariai negali sistemingai j istudijuoti. Antros paymos - apie 34-ojo P veikl - autoriai plk. G. achava ir mjr. Volkovas nenurodo prieasi, kodl neveikia VG. Jie tik konsta tuoja, kad pulko veikimo zonoje (Alytaus, Daugi), Druskinink, Lazdij, Simno, Varnos ir Veisiej rajonai) buvo sudaryta 17 VG, taiau i tik rj dirba tik 2-3, kitos 14 virto RPG. Be to, pasak j, daugelisui VG vadovauja ne karininkai, o serantai (mini, kad i 4 VG, veikiani Aly taus rajone, tik vienai vadovauja karininkas). VG vadovaujantys karinin kai daniausiai yra emiausio laipsnio, bri vadai. Darbui su VG pagerinti I. Pankinas ir S. Vaupasovas silo: 1) visus VG karius aprpinti naujausia informacija apie partizanus ir j rmjus; 2) MGB srii valdyb virinink pavaduotojai 2-N skyriaus reikalams turi asmenikai kontroliuoti VG veikl; 3) informacij apie VG veikl ka riuomens dali vadai turi praneti ne tik divizijos tabui, bet ir MGB sri i valdyb virininkams; 4) prie kiekvien VG ivyk turi bti sudaro mi operatyviniai ir kariuomens planai kelioms dienoms, iki bus gauti nauji duomenys (tada planai gals bti koreguojami); 5) jei yra pereinan i i vieno rajono kit partizan bri, sustiprinti VG veiklos koor dinavim rajon paribiuose. G. achava ir Volkovas silo, kaip padidin ti kovose dalyvaujani kari skaii: panaikinti nedideles gulas; lengvai serganius karius skirti darbui virtuvje, vidaus tarnyboje; sumainti vairi
347

pasitarim, seminar skaii, maiau komandiruoti ir t.t. Jie nurod, kad VG turt vadovauti kovos patirt turintys karininkai. I viso to galima padaryti ivad, kad ilgus metus kovodami su parti zanais karikiai pasidav rutinai ir naujas kovos metodas, kur naudojant reikjo nema pastang bei suderint veiksm, jiems buvo neparankus. Soviet kariki inercija padjo ms partizanams, nes VG metodas ga ljo bti labai pavojingas.

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33

Lietuvos partizan kovos ... p. 299.

LYA. f. 1, ap. 3. b. 331, 1. 9.

34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 s 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61

LYA, f. 1, ap. 3, b. 823, 1. 36-37. Ibid., 1. 38. Ibid.. 1. 12-13. Ibid., 1. 30. Ibid., b. 867, 1. 310.

Lietuvos partizan kovos. .. p. 300.

LYA, f. 1, ap. 3, b. 45/18, 1. 26. Ibid., I. 299-301. Ibid., b. 331, 1. 18-19.

LKA, Nr. 15, p. 159-131.

Ibid.. p. 161-163. LYA, f. 1. ap. 3, b. 823. I. 11.

LKA. Nr. 15, p. 152-154.

LYA. f. 1, ap. 3, b. 47/22, t. 1. 1. 33. Ibid., b. 827, I. 157. Ibid., I. 100.

LKA, Nr. 15. p. 166.

LYA, f. 1, ap. 3, b. 824, 1. 2-3. Ibid., 1. 30. Ibid., b. 823, I. 6-8. Ibid., b. 825. 1. 1-15. Ibid.. b. 824. 1. 1. Ibid., b. 825, 1. 53-72. Ibid., 1. 223-230. Ibid., 1. 258-306. Ibid., 1. 282-395. Ibid., b. 867, 1. 8. Ibid., b. 825, 1. 43. Ibid., 1. 172-178. Ibid.. 1. 169,188. Ibid., 1. 199. Ibid.. 1. 294. Ibid., 1. 258-270. Ibid., 1. 296. Ibid., 1. 304.

LKA, Nr. 15, p. 150-151.

Ibid., Nr. 14. 1. 95-96. LYA, f. 1, ap. 3, b. 867, 1. 286, 288. Ibid., b. 331, 1. 13. Ibid., b. 999, 1. 11-13. Ibid., b. 824, 1. 55.

Lietuvos partizan kovos..., p. 621.

LYA, f. 1, ap. 3, b. 45/18. 1. 29-30. Ibid.. I. 41-42. Ibid., 1. 45-47. Ibid., b. 867, 1. 262-263.

LKA, Nr. 15, p. 133-140.

LYA, f. 1. ap. 3, b. 867, 1. 259-260.

LKA, Nr. 15, p. 142-149.

LYA, f. 1. ap. 3, b. 823, 1. 20-21. Ibid., 1. 23-29.

LKA, Nr. 15, p 129-131.

Ibid., p. 156-159. LYA, f. 1, ap. 3, b. 867, 1. 230-231.

Ibid.. 1. 323. 62 Ibid., 1. 258.

63 64 65 66

LKA, Nr. 15, p. 125-128.

Ibid., p. 141-143. LYA. f. 1, ap. 3, b. 375v 1. 7-11. LKA, Nr. 14, p. 112.

Ibid., 1. 260. Ibid.. b. 867, 1. 238. VRMA, f. 16, ap. 186. b. 4. 1. 49-51. LYA, f. 1, ap. 3, b. 825, 1 47.

348

67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80

Ibid., b. 894. 1. 116. Ibid., b. 826, I. 2. Ibid., b. 828. 1. 10. Ibid., b. 827, 1. 205. Ibid . I. 87. Ibid., I. 132. Ibid.. I. 171. Ibid., b. 826, 1. 17. VRMA. f. 16. ap. 199. b. 68, t. 1. 1. 24. LYA. f. 1, ap. 3, b. 827, 1. 155. Ibid.. 1. 223. Ibid., I. 256. Ibid.. I. 199. Ibid.. I. 151.

81 82 83 84 85 86 87 88

VRMA, f. 16, ap. 199, b. 68, t. 1, 1. 36. LYA. f. 1, ap. 3. b. 827, 1. 42-44. Ibid., 1. 114 115. Ibid.. 1. 191. Ibid . 1. 132. Ibid., b. 867. 1. 135-140. Ibid., I. 184-228.

Baltijos valstybi ugrobimo byla.

LYA, f. 1, ap. 3, b. 867. I. 12. Ibid.. 1. 10.

p. 782-784.
89 90 91 92

LKA, Nr. 14, 1. 103-116.

LYA, f. 1. ap 3. b. 867. 1. 84-103.

2-oji ir 4-oji auli divizijos 1951 m.

1951 m. greitai tirpo likusi partizan jgos. Met pradioje j buvo dar apie tkstant, o kit met pavasar - tik truput daugiau kaip penki im tai. ekistai teigia, kad tais metais jie nukov 590 partizan1. Nepaksdami okupant savavaliavimo, j primestos tvarkos, partizan gretas dar ateidavo vienas kitas jaunuolis, taiau lik gyvi partizan vadai jau suprato, kad palikti vien vieni jie yra pasmerkti. Soviet valdia vis labiau sitvirtino, trmimai ir kolki krimas pakirto rmj baz, mo ns pavargo nuo nuolatini pavoj. ekistai, daugiausia grasindami su imti ar itremti, vis labiau didino agent armij. Jie ypa uoliai prad jo verbuoti partizan ryininkus ir rmjus. Prasidjo idavysi lavina. Visa tai silpnino ir pai partizan ryt. Prarad vilt bei kovos tiksl, palo net stiprs vyrai. Tai pajut ekistai stengsi kuo daugiau parti zan paimti gyv, tikdamiesi dal j paversti idavikais. Kartais jiems tai pavykdavo. Daugjant idavysi, kariuomenei vis daniau tekdavo budelio vaid muo. Tiksliai inant, kur yra partizan, reikdavo tik atidaryti bunkerio dangt ir j sumesti utaisus - sprogstamuosius (jei norta umuti) ar su migdomosiomis dujomis (jei norta paimti gyvus). Beveik visos operaci jos vykdomos pagal MGB duomenis", t. y. inant, kur partizan iekoti. Atsitiktinai su partizanais susiduriama labai retai. Kitas to meto kov bruoas - kovas vis energingiau stumiami stribai, kuri 60 proc. buvo tautos idavikai, ms tautieiai. Neretai to meto operacijose jie sudary davo tredal, o kartais ir pus vis kari. Tiesa, j kovingum okupantai ne itin vertino, todl daniausiai stribus sisdavo tik apsupties ied. u kavimo grandinse paprastai eidavo soviet kariai. Kaip minta, partiza nai, jei tik susigaudydavo situacijoje, mgindavo pralauti apsupties ied btent toje vietoje, kur stovdavo stribai. Treia t met kov ypatyb ta, kad vl pradta rengti masines operacijas, kuriose dalyvaudavo tkstan tis ir daugiau kari. Toki operacij ekistai griebsi po to, kai Lietuv 1950 m. spalio pradioje su kovos draugais gro J. Luka-Skirmantas. Jam ir jo draugams surasti buvo mestos didiuls jgos ir palaipsniui i anapus geleins udangos" atvyk vyrai arba uvo, arba pateko nelaisv. J. Luka apsuptas nusiud 1951 m. rugsjo 4 d. Veiveri valsiuje ties Pa r kaimu.
350

Pulk idstymas. Abiej divizij gulos met pradioje, matyt, buvo isidsiusios taip pat kaip ir 1950 m. Pokyiai prasidjo balandio pra dioje. Laikinai einantis 2-osios divizijos vado pareigas plk. irinskis pra ne LSSR MGB ministro pavaduotojui plk. A. Leonovui, kad jis 1951 m. balandio 9 d. gavo SSRS MGB vidaus kariuomens virininko sakym surinkti vietas 25-j, 137-j ir 273-ij P ir juos perduoti pasienio ka riuomenei. Be to, sakyme nurodoma demobilizuoti 1927 met gimimo karius. plk. irinskis klausia, k jam daryti2. Kitame rate pulkininkas pra ne, kad 1951 m. balandio 13 d. nurodyti pulkai yra surinkti batalion gulas. Toliau su partizanais kovoja tik 32-asis P, kurio kuopos perbazuojamos3. Kur laik (balandio-birelio mn.) gyvavo vieno pulko divizija. Paga liau divizijos vadas plk. D. Mazanavilis prane P. Kapralovui, kad vykdy damas SSRS MGB vidaus apsaugos virininko nurodym Nr. 13/3-3137 jis nuo 1951 m. birelio 22 d. 32-j pulk perduoda 4-ajai divizijai4. 2-oji vi daus kariuomens auli divizija, kurta 1949 m. pabaigoje, veikti prad jusi 1950 m. sausio viduryje, gyvavo beveik pusantr met. Tsdama 4-osios divizijos ir apskritai ekistins kariuomens tradicijas, gana inten syviai kovojo su partizanais, dalyvavo vairiose ekistinse provokacijose, tvirtino okupant valdi. ios divizijos kariai daugiausia siautjo emai tijoje, iaurs Lietuvoje, i dalies ir Ryt Lietuvoje (Zarasai, Ignalina, venionys). Kodl ta divizija buvo panaikinta, o i Lietuvoje buvusi atuoni au li pulk paimti trys, neturint ekist dokument galima tik splioti. Gal bt Maskvos ekist vadovyb nutar, kad svarbiau visikai umryti gelein udang", o negalinius pro j itrkti prieus inaikinti palaips niui. Be abejo, tokiam sprendimui turjo takos ir tai, kad partizan pa siprieinimas silpo, jie jau beveik nerengdavo puolim, tad su jais, tiesa, dar slpdamiesi u kariuomens nugar, jau pajg kovoti ir stribai, ku ri vis daugiau buvo siuniama operacijas. Bet, matyt, ekist vadovybs apskaiiavimas, jog uteks ir penki pulk, nevisikai pasiteisino, nes met pabaigoje iaur nuo iauli nuolat veik 3-iasis, vliau - 2-asis vidaus apsaugos briai, kuri tabai buvo Latvijoje ir Estijoje. Pati LSSR MGB vadovyb man, kad trij pulk pamimas buvo klaidingas ingsnis. 2-N valdybos virininkas plk. I. Pokajus pareng priemoni plan, kaip galutinai sutriukinti partizanus. Plan patvirti no ministras P. Kapralovas. 13-ame paragrafe raoma, jog reikia rpin

351

tis, kad SSRS MGB papildomai skirt tris MGB vidaus kariuomens auli pulkus, tada bt atkurtas kariuomens kiekis ir struktra, bu vusi iki . m. gegus 1 d. Toliau nurodoma, kad bt tikslinga paskirti asmenis, atsakingus u kuo veiksmingesn kariuomens panaudojim: Kauno sr. - divizijos vado pav. gen. mjr. I. Pankin, Vilniaus sr. - divi zijos tabo virininko pav. plk. ambarov, Klaipdos sr. - 32-ojo P vad pplk. Samarin, iauli sr. - 353-iojo P vad pplk. Baranov. Plane raoma, kad geriausia karius skatinti materialiai, todl siloma skirti jiems (tiek kariuomenei, tiek operatyvininkams) papildom atos tog, kelialapi, prayti SSRS MGB skirti apdovanojimams daugiau pinig5. 2-asis ir 3-iasis briai, kuri tabai buvo Rygoje (2-ojo) ir Taline (3-iojo), veik iaurs Lietuvoje ir emaitijoje, matyt, ne visos sudties, gal tik po vien divizion (br sudar trys divizionai). Operatyvinse suvestinse nu rodoma, kad kiti Lietuvoje veik briai kasdien kovoti su partizanais i sisdavo po 500-700 kari, o ie briai - tik po 200 kari. Kiek kari i viso Lietuvoje buvo - sunku suprasti. Pirmieji 2-ojo brio 300 kari Tau rage atvyko rugsjo 11d. Kit dien iaulius atvyko 3-iojo brio 3-iojo diviziono 191 karys, i j 109 nuvyko agare, ten veik iki rugsjo 29 d. Spalio 2 d. jie jau buvo Teli rajone6. 3-iojo brio karius spalio 9 d. pa keit 2-ojo brio kariai7. Vienoje operatyvini suvestini raoma, kad i komandiruoto I skyri (t. y. buvusi 4-j divizij) 2-ojo brio 3-iojo di viziono Ryg ivyko 27 kariai, liko dar 269 kariai8. Koks tolesnis i ko mandiruotj" likimas - neaiku, taip pat neaiku, kas itiko Lietuvoje vei kusius penkis brius, nes paskutin operatyvin suvestin, esanti Ypatin gojo archyvo bylose, rayta lapkriio 4 d. Taigi i Lietuvos balandio mnes buvo ivesti trys pulkai, aptarnav daugiau kaip tredal jos teritorijos. emaitijoje, iaurs Lietuvoje ir dalyje Ryt Lietuvos liko tik vienas - 32-asis P. Todl laisvas vietas turjo bti perkelti 4-osios divizijos pulkai. Tai ir padaryta. Pulkai isi dst visoje teritorijoje iki Klaipdos srities rib. Visa Klaipdos sritis buvo pavesta 32-ajam pulkui. Visikai pateisinama, kad toks didelis plo tas paskirtas vienam pulkui, nes buvusio Klaipdos krato trijose apskri tyse (Klaipdos, Paggi ir iluts) po karo beveik neliko vietos gyven toj, todl ir ginkluotojo partizan pasiprieinimo beveik nebuvo. Be strib, ioje pasienio zonoje ekistai visuomet galjo tiktis pasieniei pagalbos. 352

Kaip matyti i 52 dokumento, naujas vietas perkelta 4-oji divizija k r 37 gulas (34-asis P - 11, 261-asis - 8, 298-asis - 10, 353-iasis - 8). Dar apie 10 gul turjo bti krs 32-asis P. Tad i viso 1951 m. viduryje Lietuvoje buvo apie 50 ekistins kariuomens gul, tarp j eios brio dydio, o kitos - ne maesns kaip kuopos dydio. Perdislokuoti 4-osios divizijos pulkus pradta labai operatyviai - t pa i dien, t. y. balandio 13-j, kai trij ivedam pulk - 25-ojo, 137-ojo ir 273-iojo- kariai buvo sutraukti batalion gulas. T dien vien pul k gulos buvo perkeltos ivedam pulk vietas, o kit - iplstas aptar naujamas plotas. Buvo perkelta: 34-ojo P l-oji kuopa - i Simno Prienus; 5-oji- i Seirij Simn; 2-osios kuopos 3-iasis brys - i Alytaus j Butrimonis. 261-ojo P 7-osios kuopos 1-asis brys - i Saldutikio Alant; 2-asis B ir 6-oji kuopa - i Vilniaus Uten; 4-oji kuopa - i Vilniaus Anyk ius; 4-osios kuopos 3-iasis brys - i Vilniaus Kavarsk; 5-oji kuopa i Vilniaus Ukmerg. 298-ojo P 8-oji kuopa - i Palemono Kaun; l-ojo B tabas su 3-ija kuopa - i Ukmergs Marijampol; l-oji kuopa - i Ukmergs akius; 2-oji kuopa - i Alantos Kalvarij; 2-ojo B tabas su 6-ja K i Kdaini Raseinius; 4-oji kuopa - i Kdaini Jurbark; 5-oji - i Kauno j Ariogal; 7-oji- i Garliavos Panemun; 9-oji- i Panemuns Kazl Rd. 353-iojo P vadovyb, 3-iasis B su 8-ja ir 9-ja kuopomis - i aki ir Kazl Rdos iaulius; 7-oji kuopa - i Grikabdio Kelm; 5-ojo B tabas su 4-ja kuopa - i Kalvarijos Panev; 5-oji kuopa - i Marijam pols Ramygal; 6-oji - i Vilkavikio Krakes; 1-asis B liko Prienuo se iki atskiro nutarimo9. Taigi po io perdislokavimo tik 34-asis pulkas liko toje paioje vieto je, tik truput pasislinko vakarus, nes 1-osios kuopos gula buvo kurta Prienuose. Iki tol 261-ojo P tik viena 7-oji kuopa kovojo su partizanais, kiti du batalionai stovjo Vilniuje. Po pertvarkymo dar vienas batalionas 2-asis su visomis trimis kuopomis - buvo ikeltas i Vilniaus ir aptarnavo Anyki, Ukmergs ir Utenos ruo. I buvusi viet visikai pajudjo visos 298-ojo ir 353-iojo pulk 18 kuop. 353-iasis P persikl naujas dislokavimo vietas Panevio ir iauli ruoe, o io pulko viet Suvalki joje buvo perkeltos 298-ojo P gulos. Tiesa, balandio 13 d. i Prien nebuvo pajudjs 353-iojo P 1-asis batalionas su trimis kuopomis, bet ge353

gs 18 d. su viena kuopa jis jau buvo sikrs Kupikyje, o kitos dvi kuo pos dislokuotos Biruose ir Joniklyje. gulos buvo perdislokuojamos ir vliau, atsivelgiant tuo metu spar iai besikeiiani kovos situacij. P. Kapralovas SSRS MGB ministrui S. Ignatjevui ir jo pavaduotojui L. Canavai ra, kad nuo 1951 m. rugs jo 1 d. iki 1952 m. sausio 15 d. bus perirta vidaus apsaugos padalini dislokacija, daugiau j sutelkta tuose rajonuose, kur yra lik partizan10. Tik Dainavos apygardoje, kur veik 34-asis P, gulos taip ir liko kom paktikai sukoncentruotos. Tai rodo, kad tuo metu tos apygardos partiza n dar buvo daug ir jie aktyviai kovojo. Gana didel 261-ojo P padalini koncentracija Utenos, Ukmergs ir Anyki trikampyje. Kitoje Lietuvos dalyje gulos labiau ibarstytos, iskyrus iaurs Ryt Lietuvos kamp (Ro kikio, Zaras, venioni kratai) bei Vilniaus krat, kurio baltoji" d m, tai yra vietovs be partizan, isiplt iki Jonavos, irvint ir Valkinin k. Tai nereikia, kad tose vietovse visikai nebuvo partizan, taiau su jais jau pajg kovoti ekistai operatyvininkai, milicininkai, stribai ir gin kluoti aktyvistai. Kiekviename iame rajone ginkluot moni, kuri veikla pirmiausia buvo nukreipta prie partizanus, buvo gerokai per imt. Rugpjio mnes ekistin kariuomen dar kart reorganizuota, ta iau reorganizacija, matyt, nepaliet kariuomens veiklos esms - pakito tik jos dalini, padalini bei karinink tarnybiniai pavadinimai. MGB ka riuomens divizija buvo pavadinta skyriumi ir nuo rugpjio 8 d. doku mentuose vietoj MGB vidaus kariuomens 4-oji auli divizija" pradta rayti MGB vidaus apsaugos I skyrius" (4-oji divizija gavo 1-j io tipo dalini numer). Prajus devynioms dienoms po divizijos pavadinimo pa keitimo ir kiti daliniai (pulkai) bei padaliniai (batalionai, kuopos, b riai) buvo perpavadinti ir vadinami atitinkamais briais, divizionais, ko mandomis, grupmis. Nepakits liko tik maiausio padalinio - skyriaus pa vadinimas. Karininkai prie savo laipsnio priraydavo vidaus apsaugos". Pavyzdiui, plk. M. Klimovo naujasis titulas - MGB vidaus apsaugos I skyriaus virininkas, vidaus apsaugos pulkininkas". Lietuvoje buv 32-asis, 298-asis, 261-asis, 353-iasis ir 34-asis auli pul kai gavo atitinkamai 4-j, 5-j, 6-j, 7-j ir 8-j numerius ir buvo vadi nami vidaus apsaugos briais. 2-osios auli divizijos veikla. ios divizijos 25-asis, 32-asis, 137-asis ir 273-iasis pulkai kovai su partizanais kasdien isisdavo po 700-900 kari. Paskutin 1950 m. dien - gruodio 31-j, Naujj met ivakarse (kaip 354

minta, ekistai tiek per pasaulietines, tiek ypa per religines lietuvi ventes ypa suaktyvindavo veikl, nes inojo, kad partizanai, nors ir su prasdami jiems gresiant pavoj, veni dienomis stengiasi bti ariau ar tim moni), dalyvavo kovose ir paiekose: 25-ojo P - 203 kariai, tarp j 5 VG, 67 kariai, 32-ojo P - 173 kariai, tarp j 25 VG, 19 kari, 137-ojo P - 178 kariai, 273-iojo P - 228 kariai, tarp j 10 VG, 127 kariai. I viso t dien 2-osios divizijos 782 kariai ygiavo po Lietuvos mikus ir kaimus arba sdjo sekretuose ir pasalose11. Per 27 proc. j veik VG. Kovo 25 d. kovose ir paiekose dalyvavo: 25-ojo P - 241 karys, tarp j 2 VG, 31 karys, 32-ojo P - 177 kariai, tarp j 8 VG, 84 kariai, 137-ojo P - 171 karys, tarp j 11 VG, 116 kari, 273-iojo P - 167 kariai, tarp j 6 VG, 100 kari. T dien tarnybiniuose briuose buvo 756 kariai12, i j 331, arba 44 proc., dalyvavo V grupse. Sausio 18 d. divizijos vadas plk. D. Mazanavilis pareng paym, ku rioje nurodoma, k t dien veik jo divizijos kariai. Joje raoma:
Pulkai 25-asis Yra srauose kari Ne daliniuose Mokymo punktuose 1017 76 1031 152 1036 155 1011 136 106 25 37 62 184/70 124/50 18/317 11/207 7/110 4095 519 424 190 95 238 816/325 397/170 61/1150 18/383 27/507 7/110 9/150 32-asis 137-asis 273-iasis I viso

106 106 106 Sargyboje, saugo dalini objektus ir MGB pastatus 30 50 85 Serga ir atleisti nuo tarnybos 23 16 19 55 56 Vidaus tarnyboje 65 Aptarnavimo padaliniuose, i j panaudojami tarnyboje 216/90 178/70 238/95 Dirba tabuose, i ji) panaudojami tarnyboje 67/35 99/40 107/45 16/300 12/255 15/278 Tarnauja VG: 12/255 6/128 iauli sr. 16/300 Klaipdos sr. Kauno sr. 9/150 Vilniaus sr. -

Pulkai 25-asis Gali bti panaudoti tarnyboje 534 I j auli padaliniuose 424 Aptarnauja tabus ir padalinius 110 Lieka, be tarnaujani VG, kari 279 32-asis 459 334 125 159 137-asis 461 321 140 183 273-iasis 457 337 120 140 I viso 1911 1416 495 76113

Taigi i 4095 kari, esani divizijos srauose, kovoti su partizanais t dien buvo isista 1911 kari, arba 47 proc. Toks palyginti didelis kovo se dalyvaujani kari procentas buvo todl, kad, kaip nurodoma paymo je, kovai galjo bti panaudojami ir kariai, esantys aptarnavimo padali niuose (i 816 net 325, arba 40 proc.) bei tabuose (i 397 net 170, arba 43 proc.). Tiktina, kad rengiant ypatingai svarbias operacijas, tarkime, prie partizan tabus, ie kariai i ties bdavo pasitelkiami. Ramesniu laikotarpiu jie, be abejo, mrijo pastatus, liuob kiaules, m tvartus, ta buose tvark popierius ir t.t. Atmetus tuos 495 (325 + 170) abejotinus ka rius, kurie tarsi galjo bti panaudojami kovose, lieka tik 1416 kari, ar ba apie 35 proc., kurie tikrai kasdien galjo dalyvauti kovose ir partizan paiekose. Netiktinai daug, net 1150 kari, arba 60 proc. vis kari, ga lini dalyvauti kovose, jau tarnavo VG (tikriausiai formaliai). I divizijos kasdien gaudami operatyvines suvestines, ekist vadai Vil niuje tuoj pat reaguodavo, jeigu jose nebdavo nurodoma, kiek partizan nukauta ar paimta nelaisv. Vasario 8 d. P. Kapralovas ra plk. D. Ma zanaviliui, kad divizija per atuonias vasario dienas nieko nenuov, to dl turi pagerinti darb - sisti kuo daugiau vairi bri, ypa VG14. iaip jau divizija buvo gana veikli, kasdien nuaudavo vidutinikai po 1-3 partizanus, gal kiek maiau paimdavo gyv. Kai kuriomis dienomis, matyt, susikaupus idavysi lavinai, davo ir daugiau partizan. Antai kovo 20 d. 137-ojo P kariai nukov 11, 273-iojo - 3 partizanus. 25-ojo P kariai gyvus pam 2, 32-ojo - 2, 137-ojo - 1 partizan15. Taigi t dien 14 ms vyr paguld galvas, o 5 pradjo eiti pragaro ratais. I ymesni ios divizijos 1951 m. pirmoje pusje surengt operacij mintinos ios. Vasario 10 d. 14 val. 32-ojo P 8-osios kuopos 24 kari VG Varni apylinkse esaniame epaii kaimo mokyklos kluone u tiko Jros srities tab. Atakuojant uvo trys partizanai, srities vadas
356

V. Ivanauskas-Henrikas buvo paimtas sunkiai sueistas (vliau nuo aizd mir). Prie atakuodami tab, ekistai pasiunt pas partizanus epaii gyventoj P. Muick (?), kad pasilyt pasiduoti. Taiau jis stengsi pa dti mginantiems pasitraukti partizanams audydamas kareivius i pis toleto ir buvo kartu su partizanais nukautas16. Beje, io ir kit panai did vyriko elgesio atvej - partizaniniame kare j buvo daug - ekistai neko mentuoja, bet j ataskaitas skaitantiems virininkams leidia suprasti, kaip jiems sunku kovoti su tokio nusiteikimo monmis. Didel operacija vykdyta kovo 14 d., kai i Ramygalos apylinkse kovo 13 d. 25-ojo P 8-osios kuopos paimto gyvo partizano (du partizanai to je operacijoje buvo nukauti) suinota, kad apie 15 vyr Pauktelio brys laikosi Krekenavos (?) kaime. Prie partizan br surengtoje operacijo je dalyvavo 25-ojo pulko 3-iojo bataliono ei RPG 90 kari ir trij RPG stribai - 40 moni, vadovaujami bataliono vado mjr. Dolino ir MGB rajono skyriaus virininko Sadikovo. 6 val. 30 min. Veron (?) kaime, eidami prie sodybos, kariai buvo apaudyti. Uvirus miui nukauti 8 par tizanai, 3 sueisti ir paimti nelaisv, 4, pasinaudoj deganio tvarto dm priedanga, pasitrauk. I puolanij sueisti du serantai ir vienas eilinis17. Po kovo mnesio, kai trys 2-osios divizijos pulkai buvo perduoti pa sienieiams, iki birelio 22 d. 32-asis pulkas veik savarankikai, nors, matyt, nebuvo iformuotas ir divizijos tabas. Taigi divizij sudar vienas pulkas. 4-osios divizijos pulkams pasislinkus vakarus ir pradjus veik ti iauli srityje bei tose Kauno ir Vilniaus srii teritorijose, kuriose anksiau stovjo 2-osios divizijos gulos, 32-ajam pulkui liko visa Klai pdos sritis (iki pulk perdavimo dal ios srities gul sudar ir 273-iojo pulko kariai). Galima spti, kad arba is pulkas buvo papildytas kariais, arba veik kaip judrusis brys, t. y. kaip karinis junginys, neatliekantis joki kini ir patrulini funkcij. Taip manyti veria tas faktas, jog ope racijose dalyvaudavo daug pulko kari. Balandio 14-19 d. 800 io pulko kari, vadovaujami pulko vado pplk. Piatakovo, Kelvt (?) kaimo apy linkse dalyvavo be rezultat pasibaigusioje operacijoje18. Kit didel operacij 32-asis P sureng birelio 23 d., kai 500 pulko kari, talkina mi 100 pasieniei ir 260 strib, ukavo Vaineiki mik 15 km iau rs rytus nuo Kretingos19. Kaip minta, kariai buvo skatinami vairiais apdovanojimais - pinigais, daiktais, atostogomis ir pan. Buvo apdovanojama u konkret darb 357

partizan nukovim arba minint kurio nors dalinio krimo metines ar pa naia proga. Antai 32-ojo pulko trisdeimtmeio krimo proga vertingo mis dovanomis" (laikrodiais Zvezda") 1950 m. rugsjo 12 d. buvo apdo vanoti 8 karininkai, po vien serant ir eilin. Taiau dar ir kit met va sario 13 d. tos dovanos nebuvo gautos. Tik pasiteiravus LSSR MGB kadr skyriuje, balandio 2 d. 6 karininkams buvo teikti laikrodiai, o dviem ka rininkams ir serantui bei eiliniui - po 300 rubli20. Taigi ir ekist kon torose nebuvo reikiamos tvarkos. Iardius divizij, plk. D. Mazanavilis balandio 17 d. prao P. Kapra lovo apdovanoti panaikintos divizijos karininkus: jo tabo virinink pplk. J. Amelin, politinio skyriaus virinink pplk. A. Barmasov, opera tyvinio skyriaus virinink pplk. A. Gorbatovsk, pulk vadus: 25-ojo P pplk. G. Gavrikov, 32-ojo - pplk. A. Piatakov, 137-ojo - plk. B. Aregov, 273-iojo - pplk. L. Samarin bei j politini skyri virininkus21. sa kyme dl mint karinink apdovanojimo raoma: Pareikti padk ir iduoti .... rb pinigin apdovanojim"22. Kiek rubli - nenurodyta. Bet tai turjo bti ne 300 rb, skirt eiliniams karininkams. Pulkinink ir papul kininki alga buvo per tkstant rubli, tad ir apdovanojimai turjo b ti solids. 4-osios auli divizijos veikla. Beveik visus metus i divizij (tiek ta da, kai j iki birelio 22 d. sudar keturi pulkai, tiek po to, kai buvo pri jungtas 32-asis pulkas) krt J. Lukos-Skirmanto iekojim kartin. Po to, kai jis su kovos draugais buvo imestas desantu Taurags mikuose, e kistai prarado savitvard ir be perstojo - tiek sudarydami apie tkstanio kari judriuosius brius, tiek rengdami operacijas, kurias sutraukdavo iki dviej tkstani kari, - krat Alytaus, Jiezno, Kazl Rdos, Prien ir Simno rajonus, kur numat Skirmant laikantis. Iki pat J. Lukos uvimo 1951 m. rugsjo 4 d. ekistai tarsi buvo umir visas VG bei kilus ko vos metodus. Kaip ir anksiau, 4-osios divizijos kasdien LSSR MGB siuniamos operatyvins suvestins (r. 50 ir 53 dok.) susidjo i dviej dali, o jei bu vo rezultat" - i trij. Pirma dalis vadinosi Kovin kariuomens veik la, antra - Isist kariuomens bri skaiius ir operatyvins-tarnybi ns veiklos rezultatai"; jei partizan t dien nenukaudavo ar nepaimda vo, suvestin bdavo trumpa tik antra jos dalis. tai k sausio 15-24 d. nuveik 4-oji divizija, kai j sudar keturi pulkai23:
358

15 d.

16 d.

17 d.

18 d. 35/491 19/160 1/70 721 4 -

19 d. 32/418 20/201 1/60 679 -

20 d. 40/474 21/138 1/70 682 -

21 d. 33/408 25/187 595 3 -

22 d.

23 d.

24 d.

VG 28/336 29/363 24/333 Kit tip briai 32/296 21/182 33/306 Operacijos _ I viso dalyvavo kari 639 632 545 Nukov partizan 2 Pam nelaisv -

30/355 24/281 33/368 21/148 21/154 23/220 1/405 908 2 1 _ 435 2/403 991 3 -

Taigi per 10 sausio dien kovose ir paiekose dalyvavo 6827 kariai, ar ba vidutinikai po 683 karius kasdien. I j 248 VG dalyvavo 3827 ka riai, arba 56 proc. vis kovinse ivykose dalyvavusi kari. Vien VG sudar vidutinikai 15 kari. Kit tip briuose dalyvavo 1992 kariai, arba 29 proc. vis kovose dalyvavusi kari. Kit tip briuose dalyvaudavo vidutinikai po 8 karius viename bryje. Operacijose dalyvavo 1008 kariai, arba 15 proc. vis kovinse ivykose dalyvavusi kari. Per 10 dien nu kauta 14 partizan ir vienas paimtas gyvas. Sausio 4 d. pulkai isiunt tokius kovinius brius:
Pulkai VG Kit tip briai I viso dalyvavo kari 34-asis 10/111 8/81 192 261-asis _ | 298-asis 7/75 6/71 146 | 353-iasis 7/89 9/53 142 I viso 24/275 23/205 480

Kaip minta, i divizija beveik visus metus sirgo gigantomanija, nors e kistai jau seniai buvo padare ivad, kad smulks tarnybiniai briai yra nau dingesni u didiules operacijas. Toje gigantomanijoje galima irti sen ekist kariki nor dirbti senais metodais, j pomg vadovauti gausiai ka riuomenei. Galima net velgti divizijos vado plk. Babincevo nor i tabo isisti laipsniu auktesn savo pavaduotoj I. Pankin (be jo, tose didiu lse paiekose jungtiniams briams vadovaudavo ir divizijos tabo virininko pavaduotojas plk. ambarovas bei kiti). Taiau svarbiausias stimulas, temds sveik prot, buvo noras tbt paimti J. Luk ir Maskvai raportuoti, kad ypatingai svarbus valstybinis nusikaltlis" (sovietai valstybiniais nusikalt liais" vadino savo politinius prieininkus) yra sugautas ar sunaikintas. Beje, prie ypating nusikaltli" buvo priskirtas ir A. Ramanauskas-Vanagas.
359

Pirmoji gen. I. Pankino vadovaujama grup, pavadinta jungtiniu divizi jos briu, buvo sudaryta 1951 m. vasario 17 d. ir veik iki kovo 21 d. ioje grupje kari skaiius svyravo nuo 176 iki 800. Brys veik Alytaus, Dau g, Druskinink, Jiezno, Lazdij, Prien ir Simno rajonuose. Vasario 17 d. 4-oji divizija veik taip:
Pulkai I. Pankino grup VG Kit tip briai I viso dalyvavo kari 34-asis 323 2/17 7/54 394 261-asis 80 3/36 1/11 127 298-asis 90 7/72 1/10 172 353-iasis 190 4/40 2/20 250 I viso 783 16/165 11/95 1043

T dien kariai nukov vien partizan. Beje, dar prie sudarant didel jungtin br Skirmanto ir Vanago pa iekoms bei nuolat rengiamoms stambaus masto operacijoms, buvo atkak liai iekoma ir V. Vitkausko-Saidoko, Tauro apygardos vado, kartu tikin tis aptikti Skirmanto pdsakus. Pirmajame Saidoko paiek etape, nuo 1951 m. sausio 11 d. 9 val., buvo kratomi Kazl Rdos mikai. Mikus kra t 379 kariai (261-ojo P - 124, 298-ojo - 120, 34-ojo - 100 ir 353-iojo 35). Jie buvo suskirstyti 23 paiek grupes ir vis dien partizan vad iekojo aktyvi rmj bei ryinink kiuose. Nakt pereita antrj pa iek etap ir galimuose partizan judjimo keliuose - prie miko keli ir pamikse - idstyti sekretai. Operacijai vadovavo 298-ojo pulko vadas plk. Gagarkinas. operacijos viet buvo atvyks ir divizijos vadas plk. Ba bincevas. Operacija baigsi be rezultat. Tada Saidoko ir Skirmanto tose pat vietose iekota VG metodu iki vasario 1 d.24 Tauro apygardos vadas V. Vitkauskas-Saidokas uvo aki rajone 1951 m. vasario 2 d., kai ios apygardos tabo iekoti t dien buvo sutelk ta 880 kari (34-ojo P - 20, 298-ojo - 200, 353-iojo - 300, strib - 150), kuriems vadovavo gen. I. Pankinas25. Be dideli jungtini bri ir operacij, Skirmanto ir Vanago paiekoms pasitelkta ir VG. iuo tikslu jos dirbo nuo balandio 19 d. iki gegus 26 d., tik kai kur VG metodas buvo pakeistas RPG. Paiek pradioje Prien raj. veik 7 VG (66 kariai), Jiezno raj. - 3 VG (30 kari), Sim no raj. - 1 VG ir pasala (31 karys), Alytaus raj.- 2 VG (29 kariai), Daug raj. - 1 VG (22 kariai), Druskinink raj. - 3 VG (24 kariai)26. Nauja operacij banga prasidjo balandio 18 d., kai Kazl Rdos ra jone buvo sutelkti 279 kariai. operacij kari atsiunt visos 34-ojo pul ko ir kelios 298-ojo pulko kuopos (l-oji kuopa Prienuose - 34, 2-oji ir
360

3-ioji Alytuje - 60, 4-oji Veisiejuose - 20, 5-oji Simne - 32, 6-oji Lazdijuo se - 32, 7-oji Dauguose - 40, 8-oji Druskininkuose ir Merkinje - 33, 9oji Varnoje - 20 kari; 298-ojo pulko 4-oji kuopa Jurbarke - 25, 5-oji Ariogaloje - 25 karius)27. Taiau jau balandio 21 d. tame pat rajone bu vo sutelkta 1420 kari, tarp j 373 t dien atvyk pasienieiai. Operaci ja tssi iki balandio 27 d., kari padaugjo iki 1742, tarp j: 2-osios di vizijos 32-ojo pulko - 87 kariai, 4-osios divizijos - 802, milicijos mokyk los - 360, pasieniei - 483. Kazl Rdos apylinkse veikusi kari skaiius gegus 9 d. pasiek 2316. ekist aktyvum dar labiau padidino tai, kad ios operacijos metu Panemuns rajone, idavus suimtajam, gegus 24 d. buvo rastas bunkeris, kuriame slpsi vienas i Skirmanto grups desantinink - B. TrumpysRytas. Jis ir su juo buv dar trys partizanai gyvi nepasidav ir visi uvo28. Su Skirmanto ir Vanago paiekomis sietina ir Punios ile gegus 27-29 d. surengta operacija, kurioje dalyvavo 1195 kariai (34-ojo pulko298 kariai, 261-ojo- 180, 298-ojo- 17, mokomojo kari punkto - 500 kari ir 200 strib). Operacijai vadovavo 34-ojo pulko vadas plk. Voroni nas. Ji baigsi be rezultat. Jungtinis brys, kuriame buvo nuo 200 iki 2 tkst. kari ir kuriam va dovavo gen. I. Pankinas, savo veikl baig gegus 28 d. Kdaini rajone. Bet jau gegus 31 d. 1085 kariai vadovaujami 2-N valdybos virinin ko plk. T. upikovo, pradjo operacij Prien rajone. Didiuls Skirmanto ir Vanago paiekos vl pradtos birelio 30 d. ir tssi iki liepos 4 d. To je operacijoje dalyvavo 1360 kari (visas 34-asis pulkas - 775 kariai ir 298-ojo pulko - 585 kariai)29. Vliau j iekant surengta nemaai opera cij, kuriose daniausiai dalyvaudavo per 50 proc. 4-osios divizijos kari. Nuo birelio pabaigos divizijos operatyvinse suvestinse pradedama nurodyti, k veik miuose ir paiekose nedalyvav kariai. Antai bire lio 25 d. divizijos kariai dirbo tokius darbus30:
Pulkai Operacijos
-

32-asis

34-asis

261-asis

298-asis

353-iasis

I viso

0/771

1/71 3/48 4/22 141

0/585

1/1427 21/284 24/220 1931

VG 1/14 Kit tip briai 6/54 I viso dalyvavo kari 68 795 655 272 5/24 5/70 4/50
-

17/222

361

Tiesiogiai kovose nedalyvav kariai buvo usim tokiais darbais (i 32-ojo pulko duomen negauta):
Pulkai 32-asis 34-asis 131 11 142 261-asis 361 156 152 669 298-asis 143 10 153 353-iasis 114 108 222 I viso 749 166 271 1183

Saugojo gulas Dalyvavo pratybose Ilsjosi I viso kari -

Taigi birelio 25 d. net 62 proc. vis kari dalyvavo paiekose. Tai ro do, kad virininkai t vasar gerokai prispaud karius ir privert juos in tensyviai dirbti. ekist vadai labai stengsi, kad pagrindiniu kovos metodu tapt VG. Tuo tarpu Skirmanto ir jo draug paiekos visk sujauk, ekistai vien po kitos reng didiules operacijas, o VG beveik nedirbo. Patys ekistai suvok, kad tai jiems nra naudinga, bet, matyt, sustoti negaljo, nes Maskva reikalavo tbt surasti Skirmant. Met pradioje divizijos vadas plk. Babincevas ir laikinai einantis tabo virininko pareigas plk. ambarovas dali vadams ra, kad sausio-vasario mn., kai buvo pereita prie VG, pasiekti keturis kartus geresni rezultatai negu 1950 m. lapkriio-gruodio mn.31 Tuo tarpu gen. mjr. P. Kapralovas rate plk. Babincevui konstatavo tai k: birelio 1-9 d. kasdien kariavo vidutinikai 794 divizijos kariai, o anksiau sukurtos VG, neskaitant dviej [veikian i] 353-iajame P, nustojo veikusios"32. Be to, iame rate paymima, kad VG darbas pagerjo, kai 1950 m. pabaigoje pas P. Kapralov buvo su rengtas pasitarimas, po kurio divizijoje buvo kurta 50 VG. Prie prade dant veikti VG 1950 m. paskutiniame ketvirtyje buvo sunaikinti tik 2 partizan briai, o 1951 m. sausio-vasario mn. j sunaikinta 5 ir 16 b ri apnaikinta. Pasak P. Kapralovo, VG suaktyvino operatyvinink ir ka riki veikl, nes atsirado atsakomyb ir konkretumas. Kartu generolas baiminosi, kad VG taip pat gali sustabarti; tai gali vykti todl, kad blo gai tiriama partizan taktika, kuri 1950-1951 m. iem keitsi (anot ekis t, partizanai beveik liovsi judti, nesusitinka su savo rmjais bei ryi ninkais ir t.t.). Toliau rate nurodoma, jog dokumentuose nefiksuojami vi si kariki veiksmai. Blogai istudijavus partizan brius, neinant j vei kimo, VG virsta tik grupe, per dien nukeliaujania 20-25 km. Nepla nuojami netikti veiksmai, vairios kariuomens ir operatyvinink gudry bs. VG darbo niekas nekontroliuoja ir neanalizuoja.
362

Tokia buvo ekist vadovybs parengta VG apvalga prie prasidedant masinms operacijoms, kuri tikslas - surasti J. Luk-Skirmant ir A. Ra manausk-Vanag. Tos operacijos VG veikl sutrikd beveik metams. Vis 1951 m. pavasar ir vasar Piet Lietuvoje buvo rengiamos didiuls opera cijos, panaios tas, kurios vykdytos 1944-1945 m. Taip sismaginta, kad jas nenustota rengti ir po J. Lukos-Skirmanto ties. Matyt, operacijas reng ne tik Vilniaus vadovyb, bet ir vietiniai ekist vadai. Plk. Babincevas ir jo tabo virininkas plk. M. Klimovas 1951 m. rugsjo 27 d. gen. mjr. F. Kapra lovui ra, kad vis vasar VG blogai dirbo, nes surengta daug operacij (tarp j ir MGB rajon skyri virinink nurodymu): birelio mn. - 31, i j 3 rezultatyvios; liepos mn. - 25, i j 4 rezultatyvios; rugpjio mn. - 21, i j 4 rezultatyvios; iki rugsjo 24 d. - 22, i j 1 rezultatyvi. Praoma nurodyti, kad MGB rajon skyri virininkai operacijoms naudot tik savo rezerv, o VG paskirtus karius - tik MGB srities vir ininkui leidus. Pats srities virininkas operacijoms galt naudoti tik di viziono (buv. bataliono) dydio padalin, o jei nort daugiau - turt pra yti ministro33. Beje, is ratas rodo, kad kariuomene tuo metu daugiau disponavo ne j kariniai vadai, bet operatyvininkai, net rajono lygio. Ki ta vertus, toks plk. Babincevo ir plk. M. Klimovo ratas galjo bti pasi rengimas atremti galim kritik: atseit k mes galime padaryti su VG, jei visa kariuomen siuniama operacijas. Neaiku, koks buvo to rato poveikis, bet jau anksiau, nuo liepos 10 d., VG vl pradjo normaliau funkcionuoti. tai kiek tarnybini b ri 4-osios divizijos penki pulkai isiunt liepos 10-19 d.34:
10 d. 11 d. 12 d. 13 d. 22/239 43/489 14 d. 26/328 30/360 1/320 728 973 15 d. 16 d 17 d. 15/173 36/423 0/430 1026 18 d. 16/201 41/423 _ 624 19 d. 19/228 50/482 0/1329 2039 VG 9/132 22/260 21/250 Kito tipo bri 36/421 34/407 35/385 Operacij 1/270 I viso dalyvavo kari 908 667 552 _ 954 2/424 1224

26/260 20/260 52/626 38/540

Liepos 12 ir 14 d. uvo po vien partizan, 15 d.- trys, 10 d. paimti trys gyvi partizanai. 15 d. nukautas vienas soviet karininkas ir sueistas vienas kareivis, o 16 d. sueisti trys j kariai.
363

Nors per tas deimt liepos dien VG tesudar 24 proc. vis kovose dalyvavusi kari skaiiaus (surengta 196 VG ipuoliai, juose dalyvavo 2364 kariai, vidutinikai po 12 kari vienoje VG), bet tai jau buvo kur kas daugiau negu ankstesniais mnesiais. Be VG, 4559 kariai dalyvavo kit tip briuose (tai sudar 47 proc. vis kovose dalyvavusi kari; vie name bryje vidutinikai taip pat bdavo apie 12 kari). Operacijose da lyvavo 2773 kariai, arba 27 proc. vis kovose dalyvavusi kari. Santykis tarp kovose dalyvavusi ir kitais reikalais usimusi kari vairavo. Rugsjo 24 d. briai (buv pulkai) veik taip:
Serant in-la Operacijos 0/230 VG
-

4-asis 1/130 4/71 5/54

5-asis

6-asis
-

7-asis

8-asis
-

I viso 1/360 28/369 37/387

6/72 7/76

4/42 9/65

8/108 4/53

6/76 11/139

Kito tipo briai

-

vairaus tipo koviniuose briuose t dien dalyvavo 1116 kari. Be to, briai dirbo dar iuos darbus:
Serant m-la 4-asis 5-asis 131 486 617 6-asis 302 354 656 7-asis 128 358 486 8-asis 147 462 93 702 I viso 857 1779 93 2730

gul ir kit objekt sargyba 150 Pratybos 113 kio diena ir poilsis I viso kari 269

Taigi rugsjo 24 d. tik 29 proc. kari tiesiogiai dalyvavo kovose ir pa iekose, 71 proc. buvo usim kitais darbais. Taiau tas santykis ne visada buvo vienodas. Antai rugpjio 3 d. penki briai veik taip35: dalyvavo operacijose - 970, VG - 266, kito tipo briuose - 414; i viso - 1650 ka ri. Stovjo sargyboje - 849 kariai, dalyvavo pratybose - 1113, dirbo kyje, poilsiavo - 206; i viso - 2168 kariai. Ieit, kad t dien kovose dalyvavo 43 proc. vis kari. Kit dien ko vose dalyvavo beveik 46 proc. kari36. Operatyvinse suvestinse minimi paslaptingi kariki darbai, vardija mi kaip priedangos grup, vykdanti spec. uduotis", arba spec. uduo
364

tys. Kaip minta, priedangos grups bdavo dvejopos. Vienos lyddavo sovietinius partinius vadovus, idrstanius pasirodyti kaimo vietovse, bet mirtinai bijanius partizan puolim. iaip jau lydti turdavo stribai, bet jais nelabai pasitikta, todl t darb taip pat turjo dirbti karikiai. Ki tos priedangos grups bdavo sudaromos grynai operatyviniais tikslais. Operatyvininkai, nordami be tarim susitikti su savo informatoriais, kar tu pasiimdavo grupe kari. ie reikiamoje vietoje kratydavo sodybas, o at jus informatoriaus gyvenam sodyb, operatyvininkas be joki tarim gaudavo i jo informacij. Taip elgtasi todl, kad susitikinti su informa toriumi MGB bstinje buvo rizikinga, o slapt susitikimo viet arba bu t, kurie monms neatrodyt tartini, tada dar maai teturta. Tiktina, kad priedangos grup, vykdanti spec. uduotis", buvo kariuomen, kuri po agent smogik vykdyt operacij, t. y. iudius partizanus, o kartais ir j rmjus, dengdama smogikus imituodavo susiaudym su partizanais, kurio metu neva jie tuos partizanus nukaudavo. Spec. uduotis" irgi ga ljo bti panaaus pobdio operacija, tik stebina tai, kad tam pasitelkta tiek daug kari. Rugsjo 21 d. penki bri kariai dirbo tokius darbus37: VG - 131 karys, priedangos grup, vykdanti spec. uduot - 2139 kariai, kito tipo briai - 442 kariai; i viso - 2712 kari. Be to, 1034 kariai dalyvavo pratybose, vairius objektus ir gulas sau gojo 750 kari, i viso - 1784 kariai. Priedangos grup veik ir kit dien. Operatyvinje suvestinje minima spec. uduotis" buvo vykdoma spa lio 2 d. T dien kovinje veikloje dalyvavo: VG - 191 karys, operacijo se - 205 kariai, kit tip briuose - 89 kariai, spec. uduot vykd 4442 kariai. I viso t dien veik 4927 kariai. Operatyvinse suvestinse gen. mjr. P. Kapralovui buvo raoma: Bri kariai vykd spec. uduot pagal Js patvirtint plan", Bri padaliniai, vykd spec. uduot, nukeliavo savo isidstymo punktus". Tolesni tyri mai, be abejo, pads isiaikinti, k konkreiai dar tie tkstaniai kari. Kaip rodo dokumentai, daugelis ekist karinink ir serant, nema a dalis ir eilini, buvo atkakls prieai. Yra inoma atvej, kai kariai ie m, nordami pavyti partizanus, nusiaudavo batus ir vydavosi juos basi daug kilometr. Pana atvej mini 298-ojo pulko tabo virininkas mjr. Petruninas apraydamas, kaip to pulko 1-osios kuopos VG 1951 m. sausio 20 d. Ukmergs rajone nukov tris Vygando grups partizanus (r. 51 dok.). I io dokumento matyti, kaip atkakliai soviet kariai per
365

sekiojo partizanus. I jo aikja ir kitas dalykas - ms moni parama partizanams. O juk jo eti partizaninio karo metai, deimtys tkstani partizanus palaikani moni jau buvo kalinta ir itremta, be to, daug jant agent, partizanus remti buvo vis rizikingiau. Deja, daugjo ir idavysi. Viena i j aprayta 2-N valdybos 2-ojo skyriaus virininko pavaduotojo plk. Osipiko rugpjio 31 d. parengtoje paymoje (r. 54 dok.). Joje raoma, kad prie agento Sinkeviiaus nam sekretas ibuvo net 16 dien. Agentas partizanus turjo umigdyti gri m ar maist brs preparato 22, taiau kadangi partizan atjo dau giau negu tiktasi, net 11, o kari radijo sistuvas, kuriuo turjo bti i kviesta pagalba, sugedo, tai 10 kari sekretas nedrso pulti, todl trims partizanams pavyko isigelbti. Atuoni Dzkijos vyrai dl idavysts pa djo galvas. 1951 m. pavasar ir vasar kariuomens pajgos buvo naudojamos ne vien. Skirmantui ir Vanagui sunaikinti, nors j iekota nepaprastai intensy viai. ekistai dirbo ir kitus darbus. Vienas i svarbesni - saugoti rinkim apylinkes rengiantis sovietiniams rinkimams vasario mnes ir j metu. Buvo saugomos visos rinkim apylinks, iskyrus penkiuose didiuosiuose mies tuose. Nors partizanai jau nepajg veiksmingiau trukdyti rinkimams - jie tik platino atsiaukimus,- rinkim apylinkes saugojo 13 064 ginkluoti mo ns, i j 2-oji ir 4-oji divizijos tam reikalui skyr 4134 karius. Apylinki bstines saugojo 2286 i divizij kariai, 738 kariai sudar rezerv (jis bu vo laikomas metimui kartas vietas"), 324 kariai - priedangos grupes (saugojo vainjanius sovietinius pareignus) ir 786 kariai veik VG (stengtasi nesilpninti partizan paiekos; partizanus var ne vien jg sty gius, bet ir tai, kad visi sovietiniai rinkimai vykdavo iem, kai likdavo la bai ryks pdsakai). Be 2-osios ir 4-osios divizij kari, rinkim apylinkes dar saugojo ios jgos: pasieniei - 166 kariai, Kauno milicijos mokyklos 350 kursant, 14-osios geleinkeli apsaugos divizijos - 11 kari, Vilniaus MVD mokyklos - 247 kursantai, ministerijos grup - 15 moni, milicijos903 milicininkai, strib - 5224, ginkluot aktyvist - 201738. Nors daugelis kari pavasar ir vasar buvo sutelkti Suvalkijoje ir Dz kijoje konkreiam tikslui - keli partizan vad paiekai, likusi kariuome n taip pat nenutrauk savo veiklos. I ekistins kariuomens veiksm pamintini ie. 1951 m. vasario 27 d. jungtinis 300 kari brys, vadovau jamas operatyvinink virininko plk. Sokolovo, Prien rajono Kampiki mike iekojo Anupro brio39. Kovo 2 d. 22 val. 25 km iaurs vakarus
366

nuo venionli Indubaki kaime RPG nuov tris partizanus, vienas su gebjo pasitraukti. uvo ir vienas eilinis karys - N. Temnovas. Operacijos tyrimo ivadoje raoma, kad blokuojant padaryta klaid, nes blokavimui palikti tik keturi kariai, o paiek grup sudar ei. tarp j karininkas ir unininkas, kurio uo per susiaudym buvo nuautas. 10 kari brys buvo per maas, kad pult 4 partizanus. uvs Temnovas su baltu maskuots apsiaustu gerai isiskyr juodos sienos fone. Be to, jis, igirds audym, turjo griti ant ems, o ne stovti40. Maiausias neatsargumas, nesugebjimas maskuoti savs ir savo veik los pdsak partizanams reik mirt. Vasario 22 d. 14 km pietvakarius nuo Veisiej, iekodami Vytenio grups, kariai sniege rado mogaus ima t. Toliau iekant u 50 m rasta kvpavimo anga. Keturi partizanai atsi sak pasiduoti ir buvo umtyti granatomis41. Partizanai, kariaudami t begalin kar, kuriame j gyvyb vis laik kabojo ant plauko, gijo nemaai kovos gdi. Vienaip elgtasi perokant proskyn, kitaip - ieinant pamik ir t.t. Bet ir okupantai daug ko i moko, ypa vietovi blokavimo meno. Antai liepos 1 d., gavus informato riaus Sakalo praneim, anksti ryte kariuomen blokavo Dotnuvos rajo no Sos (?) miko 6-j kvartal. Tame kvartale daug kart susiaud su partizanais, du j nukov (vien - paiek grup, kit - blokavimo gran din). Vienas partizanas prasiver gretim kvartal ir is tuoj pat buvo ublokuotas. Kariuomen pasikviet pagalb pastiprinim ir ukavimo grandin nuov dar du partizanus. Du partizanai, savo ugnimi prispau d karius prie ems, nors ir sueisti, prasiver gyvi. Vienas i prasiver usij buvo brio vadas B. Karboius-Bit42. Vasar didiuls operacijos buvo rengiamos ir prie kitus partizan b rius. Birelio 5 d. 34-ojo pulko 850 kari bei 100 Alytaus ir Daug strib nuo 7 val. ryto vykd operacij Skeicn (?) mike, 15 km iaurs rytus nuo Alytaus. Iekota Geleinio Vilko grups13. To pat pulko 225 kariai, tal kinami 30 pasieniei ir 100 strib, birelio 11 d. Simno apylinkse ieko jo Mindaugo grups. Operacija baigsi be rezultat44. Birelio 14 d. 353-iojo pulko 565 kariai, talkinami 50 strib, vadovaujami pulko vado Baranovo, 38 km pietus nuo iauli iekojo Prisiklimo apygardos tabo. Nerado45. Liepos 6 d. 261-ojo pulko 320 kari bei 200 strib Kavarsko rajone ieko jo partizano Titnago, o kit dien tos pat pajgos, sustiprintos 45 kariais ir 50 strib, vadovaujamos pulko vado Zakurdajevo ir MGB Ukmergs rajo no skyriaus virininko mjr. Topylino, iekojo Vygando grups46.
367

2-osios ir 4-osios divizij veikla nedaug kuo skyrsi, juo labiau kad j koregavo MGB vadovyb. 2-oji divizija, gyvavusi vos 1,5 met, negaljo gyti savito stiliaus. Taiau lygindami 2-osios divizijos paskutinij gyvavi mo dien darbus (tarkime, per atuonias balandio dienas) su to pat lai kotarpio 4-osios divizijos darbais, matome skirtum. tai k balandio 1-6 ir 8-9 d. nuveik 2-oji divizija (pirmas skaiius rodo, kiek t dien pulkas isiunt kari, antras - iki brknio - kiek isista VG, u brk nio - kiek jose buvo kari)47:
1 d. 2 d. 3 d. 4 d. 5 d. 6 d. 8 d. 9 d. 123 7/90 102 3/27 86 6/58 188 4/45

25-asis pulkas 167 7/97 144 7/97 32-asis pulkas 112 3/33 116 2/23 137-asis pulkas 173 5/48 113 4/50 273-iasis pulkas 109 6/94 118 3/49

134 8/112180 8/111 183 2/120 101 2/20 109 4/42 96 6/71 132 1/14 85 4/39 76 6/71 230 3/34 69 4/38 172 7/97

197 8/109 145 8/98 197 3/47 234 3/34 132 7/97 109 2/26 93 6/55 125 6/60

O tai k tuo paiu metu veik 4-osios divizijos kariai48 (pirmas skai ius rodo, kiek isista VG, u brknio - kiek jose buvo kari; antra skaii eil ties ta paia diena rodo, kiek isista kitokio tipo bri, u brknio - kiek tuose briuose buvo kari):
2 d. 3 d. 4 d. 5 d. 6 d. 255 7 d. 167 8 d. 221 9 d. 172

Jungtinis brys 149 185 263 236 Pulkai 34-asis 4/33 3/32 4/58 12/69 3/49 9/77 5/66 15/133 261-asis - 2/43 - 3/63 - 2/9 - 2/9 298-asis - 2/30 - 3/50 - 6/20 - 5/45 353-iasis 2/9 2/22 3/20 3/49 7/21 1/20 6/18

3/42 13/105 1/10 9/83 1/20 15/100 4/57 3/24 - 3/16 - 3/25 1/20 4/24 - 3/16 1/15 1/5 1/8 6/33 - 2/9 1/15 1/5 1/8 5/25 - 2/33 - 2/45 - 4/42

Susumav gauname tokius 2-osios divizijos duomenis: per atuonias die nas kovose ir paiekose dalyvavo 4312 kari, arba vidutinikai po 539 ka rius kasdien; surengta 154 VG ipuoliai, kuriuose dalyvavo 1994 kariai, vien VG sudar vidutinikai 13 kari; VG grupse dalyvavo 40 proc. vi s kari. Per atuonias dienas kariai nuov 9 partizanus, gyvus pam 7.
368

4-osios divizijos duomenys tokie: per atuonias dienas kovose ir paie kose dalyvavo 3519 kari, arba po 440 kari kasdien; surengta 35 VG ipuoliai, kuriuose dalyvavo 462 kariai, vien VG sudar vidutinikai 13 kari; VG grupse dalyvavo 13 proc. vis kari. Per tas dienas nu kauta 2 partizanai, gyvi paimti 5. Taigi 4-osios D to laikotarpio veiklos rezultatai - nukauti ir suimti partizanai - daugiau nei du kartus blogesni u 2-osios D rezultatus. To negalima paaikinti tuo, kad 4-oji divizija kasdien isisdavo beveik 100 kari maiau. Esm ta, kad ios divizijos veiklos teritorijoje laiksi i u sienio grs J. Luka-Skirmantas, kurio pamim ekistai, be abejo, pri lygino imto ar net daugiau partizan galvoms. Daugiausia pastang skirta jam surasti ir dl jo buvo sudarytas jungtinis brys, kuriame atuonias die nas dirbo 1648 kariai, arba po 206 karius kasdien. Jungtinio brio kariai sudar 46 proc. vis tuo metu ios divizijos kovose dalyvavusi kari. Pabrtina, kad iki 1951 m. rugsjo 4 d., iki J. Lukos uvimo, 4-oji di vizija, ypa Piet Lietuvoje veik 34-asis ir 298-asis pulkai, beveik vis sa vo veikl buvo nukreip btent jo, o i dalies ir A. Ramanausko sunaiki nimui. Nuo vasario 16 d., kai buvo sudarytas pirmas jungtinis brys, 4-oji divizija vykd didiules operacijas. Visi kiti kovos metodai buvo umir ti. ekist kart dar labiau pakurst tai, kad balandio 19 d. Kazl R dos mikus buvo nuleistas kitas desantas - J. Btnas ir J. Kukauskas. Taigi per t gaudyni kart dviej divizij veiklos rezultatai, skyrsi. Taiau palygin ramesnio laikotarpio 4-osios divizijos ir 2-osios divizijos veiklos duomenis pamatysime, kad jie yra panas. Antai sausio 15-24 d. vairiuose koviniuose ipuoliuose dalyvavo 6857 4-osios divizijos kariai, ar ba po 686 karius kasdien. I j 3827, arba 56 proc., dalyvavo VG. Vie n VG sudar 15 kari. Kito tipo koviniuose briuose dalyvavo 29 proc., operacijose - 15 proc. kari. Per 10 dien 4-osios divizijos kariai nuov 10 partizan, vien pam gyv. ekistai ir j vadai ne tik siaub ms mikus ir kaimus. Retsykiais jie sukurdavo ir vien kit analitin rat. Pavyzdiui, 4-osios divizijos vadas plk. Babincevas liepos 23 d. ileido sakym Nr. 00501 Dl operatyvinstarnybins veiklos udavini 1951 m. vasaros laikotarpiu"49. 11 punkt sa kyme daugiausia kalbama apie VG darb, nurodoma, kokius partizan vadus turi sunaikinti tas ar kitas pulkas (daugiausia - 34-asis P, turjs su naikinti ar pagauti Skirmant, Vanag, Lit, Diemed, Varp). Palygina mi kai kuri dalini ir padalini kovins veiklos rezultatai. Teigiama, kad
369

353-iojo pulko (tuo metu jis veik Panevio, iauli, Bir ir kaimyniniuo se rajonuose) bendri rezultatai yra lygs 34-ojo pulko 4-osios ir 7-osios kuo p rezultatams (4-oji kuopa buvo dislokuota Veisiejuose, 7-oji- Dauguose). Plk. Babincevas divizijos dali vadams isiuntinjo rat, kuriame rem damasis konkreiais pavyzdiais aikino, kad kariai, nordami partizanus paimti gyvus, elgiasi netinkamai50. Pasak jo, netinkamai elgiamasi, kai 1) duodami neaiks, nevyk nurodymai, nra ryio tarp kari. 1950 m. rugsjo 17 d. 34-ojo P 1-osios kuopos kariai, vadovaujami ltn. Godijevo, turjo paimti gyv partizan. 22 val. 30 min. jie apsupo vienkiemi, pa skyr 4 kari pamimo (zachvata) grupe. Kadangi tarp kari nebuvo ryio, jie nerytingai elgsi, todl partizanas pro apsupt prasiver; 2) ne numatomi visi apsupties ir partizan atsitraukimo keliai; 3) pamimo gru p pradeda veikti per anksti, dar neapsupus visos vietovs. 1950 m. lap kriio 18 d. 353-iojo P 2-osios kuopos VG paleido tris partizanus, kurie ioko pro lang kitoje namo pusje; 4) tarnybini bri vyresnieji prastai vadovauja, danai elgiasi taip, tarsi jie bt eiliniai kariai. 1950 m. lapkriio 18 d. 353-iojo pulko 6-osios kuopos RPG vadovavs ltn. Boriso vas pats puol vytis pro apsupties ied prasiverus partizan, tuo tarpu kitas partizanas, buvs kluone, taip pat pabgo. Anot pulkininko, partizanai nakt skmingai pasitraukia dl i prie asi: 1) neteisingai blokuojami vienkiemiai, kariai isidsto per daug arti ar per daug toli; 2) nemokama tyliai prieiti prie vienkiemi; 3) danai per anksti suunkama Stok!" Pagal instrukcij kariai, pamat tartin mog, jam turi suukti Stok!", vliau Rankas auktyn!"; jei mogus nesustoja, pirma reikia iauti or, o tik po to - mog (soviet kariai danai elg davosi prieingai - pirma iauna mog, o po to or, kad galt ro dyti, jog visk padar taip, kaip reikalauja instrukcijos). Plk. Babincevo nuomone, danai nerpestingai ir neorganizuotai elgia si vadai. 1950 m. rugpjio 3 d. 353-iojo pulko 2-osios kuopos RPG kariai, vadovaujami seranto Poleckojaus, sustojo pailsti mokykloje, prie lai ne apirj aplinkos. Eilinis Achmedovas be ginklo ijo kiem ir ten su tiks mokytoj su ja usikalbjo. Tuo metu i unugario prijs partizanas automato buoe j partrenk ir pasitrauk. Kai 1951 m. sausio 2 d. iekant Saidoko 249-ajame Kazl Rdos mi ko kvartale buvo rasti pdsakai, operatyvins grups virininkui buvo nu rodyta: 1) tose vietose nakt stebti ir klausytis; 2) komandiniame punk te turti ne maiau kaip du unis; 3) nuolat palaikyti radijo ry su vieto 370

vje veikiania VG; 4) prireikus kviestis pagalb 298-ojo bei 353-iojo pulk ir j batalion rezervus51. Technikos paanga (radijo ryys, skubus rezerv permetimas maino mis, pagaliau pdseki un gausumas) partizan gyvenim gerokai ap sunkino, nes j pai ginklai liko tie patys ar net sumenko (supuvo" o viniai ir granatos, aprdijo kiti ginklai), jie vaikiojo daugiausia psti. Kaip minta, prie partizanus visuomet bdavo metamos didiuls j gos, keleriopai pranokstanios partizan jgas. Taip elgtasi vertinant par tizan ryt gyviems nepasiduoti ir norint juos sunaikinti, neleisti n vie nam i j pasitraukti. Net kai kunigas agentas Tupnas ir jo zakristijonas agentas iedas spalio 12 d. Vabalninko rajono Januiki mike unuodyta degtine ir saldainiais pavaiino 7 partizanus (5 umigo, 2 versi pro ap supt ir buvo nuauti), tai operacijai vykdyti buvo sutraukta 150 kari. Jie i main ilipo likus 15-20 min. kelio iki reikiamos vietos ir toliau jo psiomis (kad main burzgimas neiduot kareivi pasirodymo). Beje, susitiks su partizanais, agentas Tupnas negr, saksi ess abstinentas, o tuos partizanus, kurie negr, vaiino unuodytais saldainiais. Agentas iedas gr, nes prie tai buvo igrs prienuodio SP-5652. Taip buvo su naikintas R. Petronio-Siaubo brys, susirinks atlikti ipainties. Vienas i reikming 4-osios divizijos tabo darb - nors ir pavluotai (kiek galima suprasti, tai buvo daroma nuo 1950 m.) visoms Lietuvoje vei kusioms okupant karinms jgoms isiuntinti vienodi atpainimo en klai. Buvo sudaromos vadinamosios atpainimo enkl lentels, kurios dalinius buvo siuniamos visam mnesiui, o padalinius - kas 10 dien (atpainimo enkl grup galiojo deimt dien). Pagal atpainimo enklus uklausus: Kas js? turjo bti atsakoma: Mes savi. Nakt atpainimo enklai buvo vairaus kiekio ir spalv raketos, dien, esant didesniam nuo toliui- ginkl ir rank padtis, i arti - slaptaodis-skaiius (uklausiama, tarkime, sakant atuoni", jei savas, atsakoma deimt" ir t.t.). ie viso je Lietuvos teritorijoje vienodi atpainimo enklai buvo labai slaptinti, lai komi tokio pat slaptumo kaip ir ifras. Jei atpainimo enklai bt buv pamesti ar iifruoti, jie turjo bti nedelsiant keiiami. Atpainimo enklai isisti ne tik Lietuvos teritorijoje dislokuotiems daliniams (liepos 18 d. enklai isisti 4-ajai divizijai, 32-ajam pulkui, 14-ajai geleinkeli apsaugos divizijai, Lietuvos pasienio apygardai, 132-ajam konvojins kariuomens pulkui), bet ir 5-ajai D, kurios tabas buvo Rygoje, ir 7-ajai D, kurios tabas buvo Minske53.

vedant vienodus visoje Lietuvos teritorijoje atpainimo enklus buvo stengiamasi ivengti, ypa nakt, galim susiaudym tarp saviki. Taiau tai ginkluotai grupuotei, su kuria per apsirikim karikiai daniausiai su siaudydavo, btent stribams, ie enklai nebuvo teikti. Matyt, bijota in formacijos nutekjimo. Tai, kad enklai buvo nusisti kaimyninse alyse dislokuotoms divizijoms, rodo, jog ir tuo metu retsykiais buvo sveikau jama, o kartais, kaip kad met pabaigoje iaurs Lietuvoje ir emaitijo je, kur veik 2-asis ir 3-iasis briai, tiesiog bdavo vedami t divizij pa daliniai. Persekiodami partizanus, Lietuvoje dislokuoti kariuomens padaliniai kartais perengdavo Lietuvos sien. Taip lapkriio 2 d. 6-ojo brio 6-osios komandos pasala nuov du partizanus (dar du pabgo) Pastov rajone Gudijoje54. iaurs Lietuvoje veik Lietuvos partizanai danai glausdavosi Latvijoje, nes ten ekistai ne taip siautjo; be to, rasdavo prieglobst ir Gudijoje, ypa lietuvi gyvenamuose kaimuose. Maskvos virininkams buvo rodinjama, jog norint, kad bt dirbama dar efektyviau, 4-ajai divizijai reikia nauj GAZ-63 ir GAZ-67 main bei vairi sprogstamj mediag partizan bunkeriams sprogdinti55. Dl nuolatini soviet ekonomikos negalavim net ir ekistai nebda vo visikai aprpinami vairia technika bei degalais. Kasmet jie kaulyda vo i Maskvos benzino, padang, nauj main. Ms partizanams ir mo nms nebuvo jokio skirtumo, kokia maina - amerikietiku studebekeriu, rusika polutorka ar naujos GAZ marks automobiliu atvykdavo baud jai. J bdavo tiek daug, kad viena pakeliui sugedusi maina padties ne pagerindavo. iaip jau, matyt, nuo 1951 m. rugpjio mn. buvo numatyta, kad di vizionas (buvs batalionas) turs po 15 main56. Kadangi divizione buvo apie 250-300 kari, tai ieit, kad jei visos mainos bt vaiavusios, jos bt galjusios i karto perveti visus diviziono karius. Taigi brys bet kuri viet galjo i karto nesunkiai permesti 600-800 kari. Kaip minta, ekist ginklai neretai usikirsdavo ir neiaudavo. Kai toki usikirtim bdavo daug, ekistai tuos atvejus ufiksuodavo doku mentuose. Antai jie ra, jog lapkriio 30 d. Tytuvn rajone gyvenantis agentas Dapkus prane, kad jo sodyboje yra keturi Ryto brio partiza nai, kurie rengiasi veimu vaiuoti Lyduvn pus. Pakelje buvo rengta MGB vidaus apsaugos ltn. Maksimenkos vadovaujama pasala. Kariai pa stebjo veim, kai jis nuo j buvo tik per 6 m, ir tada iov raket, tu
372

rjusi apviesti vietov, bet raketa neusideg. I turt ei automat du uspringo". Trys partizanai skmingai pasitrauk57. I ties atrodo, jog ne partizan, o soviet kari ginklai puvo drgnose eminse. Nebuvo umirtama ir apdovanoti, nors, matyt, ne taip gausiai, kaip ti kjosi ekistai kariai. Kai LSSR valstybs saugumo ministrui buvo pateik tas 15 karinink (pradedant operacijai vadovavusiu gen. I. Pankinu, divi zijos l-ojo skyriaus virininku pplk. S. Feinteinu bei kt.) ir 15 kareivi s raas su praymu apdovanoti u dalyvavim Kazl Rdos operacijoje ba landio 19 d.-gegus 29 d. (tos operacijos metu buvo sunaikintas Tauro apygardos tabas ir nukautas ios apygardos vadas V. Vitkauskas-Saido kas), ant srao atsirado rezoliucija: Ministro sakymu 51 07 27 d. visiems eiliniams pareikti padk ir iduoti po 150 rb kiekvienam"58. Kaip apdo vanoti ir ar ivis apdovanoti karininkai - neaiku. LSSR ekist vadai kaip ir ankstesniais metais nebuvo patenkinti ka ri veikla. Pasak j, kariuomen maai kari naudoja tiesioginje kovoje, daug partizan su jais susidrus paleidia, dal operacij sulugdo ir t.t. Gen. mjr. P. Kapralovas gruodio 31 d. rate SSRS MGB ministrui S. Ignatovui, jo pavaduotojui L. Canavai ir kt. Maskvos ekist vadams ra , kad SSRS MGB vidaus apsaugos briai susilpnino savo veikl". Pasak jo, lapkriio-gruodio mn. tiesioginje kovoje dalyvavo tik 30-40 proc. kari, o kai kada tik 20 proc. Gruodio 7 d. i 3727 kari ko vose dalyvavo 898, 9 d. - 962, 11 d. - 789 kariai. Ypa silpnai dirba 8-asis brys. I jo 758 kari tiesioginse kovose 1 d. dalyvavo 145 kariai, 4 d.168, 6 d. - 142 ir t.t. Konstatuojama, kad spalio mn. septynis kartus su sidrus su partizanais, 11 j sugebjo isprsti, o lapkriio mn. buvo su lugdytos keturios operacijos, kuri metu nuo kari isisuko 14 partizan59. 2-N valdybos virininkas pplk. T. upikovas savo paym pavadino Dl vidaus apsaugos bri nepatenkinamo darbo". Anot jo, iki iol n ra tvarkos operatyvinje - tarnybinje veikloje. 1952 m. sausio-balan dio mn. dl kari kalts sulugdyta 12 ekistini karini operacij, su sidrus nenukauti 22 partizanai, nukauta ir sueista 13 karinink, serant ir eilini. Balandio - rugpjio mn. sulugdyta 21 operacija, susidrus ne nukauti 48 partizanai, nuostoliai - 20 nukaut ir sueist kari. Daug ka ri va patek po savj ugnimi. Taurags rajone vykusios didels ope racijos metu (joje dalyvavo 1115 moni - kariki, milicinink, strib), kai mik blokavo stribai ir milicininkai, o j ukavo 4-ojo, 5-ojo ir 7-ojo bri kariai, keturi partizanai prasiver pro apsupt, o kariai nuov mili
373

cijos j. ltn. Medel. Liepos 25 d. iluts rajone nedideliuose krmuose par tizanai nukov tris kareivius (T. upikovo teigimu, dl nemokjimo kariauti). Po susiaudymo atvyks papulkininkis sak nedidel krm plot ap audyti tankia kulkosvaidi ir autuv ugnimi. Taip apaudant partizanai uvo. Liepos 6 d. Kretingos rajone i keturi uklupt partizan du prasi ver blokuojam rajon, vien kar nukov, keturis sueid60. Matyt, ko vos sumaityje, kai reikdavo aibikai apsisprsti, partizanams nebdavo lengva nustatyti, kurios miko dalys yra blokuotos, kurios - ne, tad kariais ir verdavosi ne i apsupties, o apsupt, kur j laukdavo mirtis. Labai da nai kariai, eidami pro tankiais krmais apaugusias vietas, jas apaudydavo. Tuo metu priek isiver kariai galdavo patekti po savj ugnimi. ekistai operatyvininkai kariki veikl neigiamai vertino tradicikai. Taip elgtasi ne todl, kad norta objektyviai parodyti kariki veiklos tr kumus (kuri, be abejo, buvo nemaai), bet, svarbiausia, siekiant iveng ti kaltinimo, kad per tiek met nesugebjo sutriukinti partizan ginkluo tojo pasiprieinimo. J samprotavim logika madaug tokia: Mes parti zan (j odiais tariant - bandit) buvimo vietas nustatome, taiau ka rikiai j nesugeba nuauti". Kartkartmis ekistins kariuomens vadai rodydavo tarnybin uolum, auktesniesiems virininkams raindami pasilymus, kaip pagerinti darb. Antai 8-ojo brio vadas plk. Voroninas 1951 m. rugpjio 22 d. 2-N val dybos virininkui plk. I. Pokajui nusiunt rat, kuriame pateik nemaai pasilym. Konstatavs, kad geriausia tarnybinio brio ris yra VG ir kad pagal naujus etatus divizionui skiriam 15 main turs utekti tiek kariams, tiek kroviniams perveti, silo: 1) senas mainas kuo greiiau pa keisti naujomis; 2) nerikiuots kareivius, kuri bryje yra 35, traukti MGB statybos dalinius; 3) vietoj kuriamo sunkij kulkosvaidi brio turt bti kurta automatinink komanda, kuri turt bti brio vado re zerve; 4) bryje yra 5 karininkai, kurie dl savo moralini savybi nesu geba tokiomis temptomis aplinkybmis vadovauti grupms", todl juos reikt ileisti atsarg; 5) 25 brio karininkai ir liktiniai serantai netu ri valdik but ir gyvena pas privatininkus. Pageidautina, kad LSSR va dovyb aprpint juos butais; 6) operatyvinis maisto davinys patenkina ka rius, taiau pageidautina, kad pusryiai, piets ir vakarien bt specia liai pakuojami; 7) tada, kai kariai, staigiai gavus praneim, isiuniami, o maistas dar verdamas, leisti iimties bdu iduoti jiems saus davin; 8) pageidautina karininkams duoti daugiau kelialapi poilsio namus ir
374

sanatorijas61. Sakytume, labai padorus savo valdiniais besirpinanio pul kininko ratas. Kad io pulkininko vyrukai galvaudiai kariavo kruvin kar prie laisv mylinius mones - n odio. Tik t 5 karinink buvi mas rodo, kad gal jie buvo ne tokie ir baiss, o tiesiog nenorjo udyti moni, kurie veriau rinkosi mirt nei nelaisv ir idavyst. Arba - tai la biau tiktina - grauiami sins jie savo irdgl skandino degtinje. Kitas panaaus pobdio ratas, raytas 32-ojo P vado pplk. Piata kovo ir 273-iojo P vado pplk. Samarino 1951 m. sausio mn., pavadintas MGB VK 32-ojo ir 273-iojo P vadovybs pasilymai pagerinti kariuo mens, milicijos, liaudies gynj veikl likviduojant banditizm Klaipdos sr. teritorijoje" (r. 49 dok.). Jame siloma: 1) perdislokuoti padalinius ir juos sustambinti; 2) visas VG aprpinti radijo stotimis; 3) aprpinti ka riuomen geromis mainomis; 4) partizan blokavimui i Pabaltijo karins apygardos gauti MZP main; 5) aprpinti karius vairiomis raketomis, taip pat stribus; 6) strib kariniam parengimui kas mnes skirti 2-3 die nas ir t darb pavesti kuop vadams; 7) nuolat tartis kaimynini rajon operatyvininkams ir kariuomens vadams, kovojantiems su keliuose rajo nuose veikianiais partizan briais; 8) stribus ir milicininkus skatinti kaip ir karikius - ne tik pinigais ir dovanomis, bet ir kelialapiais kurortus. Beje, kalbant apie kariki ginkluot ir inant, jog jie naudojo lktu vus, minosvaidius bei kitoki technik, reikia pridurti, kad kai kuri liu dinink liudijimu, kai 1949 m. lapkriio mn. ekistai vis savait siaub imoni giri (t mi metu uvo 28 partizanai, 6 buvo paimti gyvi), be lengvj ginkl, jie naudojo patrankles ir kelet arvuoi62. Neaiku, ar ekistams tada talkino reguliari sovietin armija, ar tie arvuoiai priklau s vidaus kariuomenei. Labai specifinis, domus, bene vienintelis archyve iliks (nors paym tas 2229 numeriu; tai bent valgybinink padirbta!) yra 4-osios divizijos kontrvalgybos virininko gvardijos mjr. Venediktovo 1951 m. balandio 6 d. praneimas LSSR MGB ministro pavaduotojui plk. A. Leonovui apie operatyvins-tarnybins veiklos trkumus toje divizijoje63. Tai ne tradici nis operatyvinink rainys prie karikius, o mginimas, nors ir nelabai su sistemintai, nuodugniau atskleisti darbo trkumus. Praneime raoma, kad informatorius Neuroajka, 34-ojo P karinin kas, prane, jog VG joms skirto darbo neatlieka. 1951 m. sausiokovo mn. jos buvo trauktos jungtin br ir jame kovojo, o ne savo dar bus dirbo. 34-ojo P 1-osios kuopos VG Nr. 25 per mintus tris mne
375

sius su jai priskirtu partizan briu dirbo tik 26 dienas ir tai daniausiai nepasirengusi, turdama tiksl tik k nors suimti. Dar maiau - tik 23 die nas - dirbo tos pat kuopos VG Nr. 26. Apie jungtinio brio veikl tas pats informatorius prane, kad ji yra chaotika, danai keiiasi brio kariniai ir operatyviniai vadovai. J nuro dymai gana nekonkrets, pavyzdiui, kovo 5-7 d. kratant Balbierikio gi ri pplk. T. upikovas nurodinjo: Eikite, surad nuudykite!" Pasirodo, operacija surengta turint tiksl tik suimti ryininkus, o jgos sutrauktos didels - 34-ojo ir 353-iojo pulk kariai, operacija truko 3 dienas. Tik at sitiktinai 353-iojo pulko kariai nuov vien partizan, bet sueid savo karinink ir serant. Kaip tai atsitiko, papasakojo kitas informatoriusBukietas i to paties 34-ojo P. Minto pulko kariai viename i viensdi lovoje utiko miegant uniformuot partizan, jo automatas guljo ant skrynios. Kareiviai ibgo i namo ir apie partizan prane vyresnybei. Tuo tarpu partizanas pabudo ir ioks i namo m bgti. Paskui j au dydami nubgo visi kareiviai ir karininkai. Kaip vliau suinota, gretima me viensdyje tuo metu buvo dar 8 partizanai. Juaninas, to pat pulko informatorius, prane, kaip, jo nuomone, du kartus blogai organizavus paiekas ir todl neradus bunkerio, apie kurio buvimo viet informavo MGB Lazdij rajono skyrius, i jo pasitrauk 8 partizanai, suinoj, kad toje vietoje iekoma. Tuias bunkeris rastas tik per trei paiek. Informatorius Nikolajus, dirbs 298-ajame P, pasakojo, kaip l-ojo ba taliono 3-iosios kuopos kari grup, vadovaujama kuopos vado ltn. M. Bogdanovo, 1951 m. vasario 15-18 d. vykd operatyvin uduot Mai iagalos (Miolskaja) valsiuje. Uj vakarl, kariai susimu su lietu viais. Apie vyk buvo informuotas bataliono vadas mjr. Kvartiukas. Pas tarasis, matyt, nepatikrino to fakto ir drg. ilovui [operatyviniam galioti niui, informavusiam apie mutynes. - J.S.] prane, kad tokio fakto nebu vo, o buvo tardomas bandit rmjas, kuriam buvo taikomas fizinis povei kis" (domi ekist kareivi logika: jei bt susimuta, tai jau skandalas, o jei tardant kankinamas mogus - tai tarsi ir prastas dalykas). 298-ojo P rezidentas Babiius prane apie kelis girtuokliavimo atve jus, kai nusigr kareiviai arba neistatydavo sargybos, arba vienoje vietoje palik ginklus isiskirstydavo po kaimus. Minimas ltn. A. Afanasjevas, ku ris girtas Birtone kovo mn. musi su savo kareiviais, vliau pistoletu grasino pro al einaniai moteriai, o po to pistolet pamet.
376

Apie didesnius virininkus domi dalyk prane agentas Buria ir in formatorius Bukietas. Remdamasis i agento ir informatoriaus gautomis iniomis, mjr. V. Venediktovas ra, kad bdamas jungtinio brio virinin ku, taip pat negarbingai - neatsargiai elgsi gen. mjr. I. Pankinas". Jis bu vo kaltinamas neatsargumu, nes, bdamas Butrimonyse, savo komandin punkt reng name, kuriame vliau buvo rasti keli tuti bunkeriai, ir tin gdamas vaikioti operacijos metu buvo nutiess lauko telefon, o jo po kalbi su padalini vadais galjo klausytis ir paaliniai. Per vis vadova vimo briui laik n karto nebuvo sukviets karinink pasitarim. Kai kovo 3 d. aki rajone buvo iekoma Saidoko, generolas sddavo vienoje i aki ukandini ir gr su plk. S. Vaupasovu ir pplk. Sokolovu. Pasak 353-iojo pulko rezidento Belovo, danai igrinjs MGB Prien rajono skyriaus virininkas Sviridenka su 34-ojo P vado pavaduotoju pplk. M. Rudnickiu. Vykdant operacij sausio mn., visi Prien operatyvi ninkai buvo girti, o mintas papulkininkis net nepajo. Prien rajone vei k kareiviai apie io rajono operatyvininkus rezidentui Belovui yra sak: Jei jie ir toliau taip dirbs, tai bandit niekada nesumu. Operatyvininkai tarp gyventoj jokio darbo nedirba, o vaikto [matyt, operacijas. - J. S.] tik tam, kad umut laik, o ne banditus. Joki duomen apie banditus neturi". Priduriama, kad Prien operatyvininkai agentus priima savo bu tuose. Apie nederam gen. I. Pankino elges raoma tai kas. 353-iojo P 1-osios kuopos 2-ojo brio vadas ltn. V. Karnovskis utiko partizan bun ker ir ruosi partizanus sunaikinti. Apie tai jis prane tuo metu Prie nuose buvusiam I. Pankinui, kuris sak iki jo atvykimo nieko nedaryti. Spaudiant 10 laipsni aliui, kariai, guldami ant ems, vis nakt blo kavo bunker. Ryt atvyks generolas nuo vadovavimo nualino leitenant ir pats m vadovauti operacijai. Partizanai buvo nukauti ir apie tai rapor tuota divizijos tabui, o leitenanto pavard net nepaminta. Praneimuose minimi keli leitenantai, kurie neig jungtinio brio b tinyb sakydami, kad io brio kariai gyvena blogomis slygomis. doms duomenys apie vliau demobilizuotus 1927 met gimimo ka rius (taigi ekistinje kariuomenje jie buvo itarnav 5-6 metus). Dau gelis j buvo nepatenkinti, kodl jiems neiduoti nauji batai, nors senj neiojimo terminai jau baigsi (be abejo, taip elgtasi todl, jog nenorta, kad demobilizavsi kariai ieit su naujais batais; neaiku, ar toks yktu mas buvo auktesniosios vadovybs sankcionuotas, ar tai buvo vietini vir
377

il imon). Todl ir kalbjo seniai": I ms reikalauja operatyvinio darbo, o mums priklausani bat neiduoda. Na, ir mes taip dirbsime, kaip mumis rpinasi". Dar drsiau kalbjo 34-ojo P 6-osios kuopos ei linis Frolovas: Kam man iekoti bandit? Jie gali mane umuti, o a greitai ieisiu atsarg. Tegul ieko tie, kuriems dar ilgai reiks tarnauti". Praneimo pabaigoje raoma, kad kartais operatyvininkai be reikalo skubina karius sutrukdydami normaliai maitintis ir apvilia juos, kai iai kja, kad uduotis galjo bti vykdyta neskubant". Kontrvalgybininko teigimu, toki atvej bdavo danai. Vienas i j toks. 1950 m. kovo 21 d. pplk. Bogomolovas i MGB Alytaus apskrities skyriaus dav skubi uduo t - per 10-15 min. isisti RPG emaitli kaim, kur vienoje sodyboje neva yra bunkeris. Grup buvo skubiai pakelta ir ivyko. Pakeliui i ope ratyvininko suinota, kad vykstama ne bunkerio iekoti, o po kaimus pa vedioti vien i suimtj, kur pamat partizan ryininkai ir rmjai pa manyt, jog is mogus idavinja (itaip buvo elgiamasi norint nukreip ti tarim nuo tikrojo idaviko, o gal ir norint, kad partizanai t mog, jei jis bt ekist paleistas, apkaltin idavyste suaudyt). Taigi tik akies krateliu vilgteljus slepiam nuo paalini aki e kist kari gyvenim, atsiskleidia nemalons dalykai, kurie, beje, buvo bdingi ir kitoms sovietins kariuomens rims: virinink karjerizmas ir girtuokliavimas, kareivi ujimas ir niekinimas, stengimasis kaip nors pra stumti varganas tarnybos dienas ir t.t. Be abejo, ms partizanams dau gelis t dalyk iek tiek lengvino gyvenim.

1 N. Gakait ir kt., Lietuvos partizanai 1944-1953 metais, p. 367, 349.

LYA, f. 1, ap. 3. h. 828, 1. 144. Ibid., 1. 148. 4 Ibid.. 1. 229.

2

Lietuvos partizan kovos..., p. 582.

6
7

LYA, f. 1, ap. 3. b. 831, 1. 34.

Ibid., 1. 98. Ibid., 1. 117. 9 Ibid.. b. 829. I. 208-209. 10 Ibid., b. 392. 1. 13. 11 Ibid., b. 828. 1. 1.
8

Ibid.. 1. 117. Ibid.. 1. 31. 14 Ibid., 1. 61. 15 Ibid., 1. 124. 16 Ibid., 1. 64. 17 Ibid., 1. 107. 18 Ibid., 1. 220. ,9 Ibid., 1. 228. 20 Ibid., 1. 89. 21 Ibid., 1. 180. 22 Ibid.. 1. 203. 23 Ibid.. b. 823, 1. 22-40.
13

12

378

24 25

Ibid., I. 14. Ibid., 1. 67. 26 Ibid., 1. 217-292. 21 Ibid., 1. 257. 28 Ibid.. 1. 219. 29 Ibid., b. 830, 1. 55. 30 Ibid., I. 43. 31 Ibid.. b. 829, 1. 157. 32 Ibid., b. 830, 1. 15. 33 Ibid., b. 831. 1. 74. 34 Ibid., b. 830, 1. 91-118. 35 Ibid.. 1. 15. 36 Ibid.. 1. 16. 37 Ibid.. 1. 831. 1. 57. 38 Ibid., 1. 103. 39 Ibid., b. 829. 1. 127. 40 Ibid.. 1. 306. 41 Ibid.. 1. 238. 42 VRMA, f. 16, ap. 199, b. 59, t. 1, 1. 142. 43 LYA, f. 1, ap. 3, b. 830, 1. 6. 44 Ibid., 1. 18.

Ibid.. 1. 24. Ibid., 1. 82. 47 Ibid., b. 828, I. 132-143. 48 Ibid., ap. 3. b. 829, 1. 193-205. 49 Ibid., b. 830, 1. 59-60. 50 Ibid.. b. 829. I. 96-102. 51 Ibid., 1. 1. 52 VRMA, f. 16, ap. 199, b. 59, t. 1, 1. 161 164. 53 LYA, f. 1, ap. 3, b. 807, 1. 62. 54 Ibid., b. 831, 1. 150. 55 Ibid.. b. 829, 1. 104. s Ibid.. b. 831. 1. 178. 57 Ibid., b. 392, 1. 3. 58 Ibid., b. 830, 1. 140. 59 Ibid., b. 392, 1. 1. 60 Ibid., 1. 90. 104. 61 Ibid., b. 831. 1. 177-178. 62 LKA, Kaimas. 1997. Nr. 21. p. 32. 63 LYA. f. 1. ap. 10. b. 20, I. 242-251.
46

45

Vidaus apsaugos I skyrius (buvusi 4-oji auli divizija) 1952-1953 m.

4-oji D 1951 m. rugpjio 12 d. buvo performuota MGB vidaus apsau gos I skyri. 1951 m. pradioje divizij sudar keturi pulkai, birelio 22 d. prijungus 32-jj pulk - penki. I skyrius pavaldus Maskvai buvo iki 1952 m. gegus 1 d., o nuo to laiko perduotas LSSR MVD ir iki 1954 m. kovo 1 d. vadinosi LSSR MVD vidaus apsaugos I skyrius. Nuo 1954 m. kovo 1 d. iki 29 d. vadinosi SSRS MVD vidaus apsaugos XII skyrius, po kovo 29 d. - SSRS MVD ir konvojins apsaugos XII skyrius. Taip kelet kart perpavadinta divizija gyvavo iki 1960 m. birelio 15 d. ir tada buvo iformuota. 4-j ir 2-j D sudariusi atuoni pulk likimas toks. Kaip inome, 25-asis, 137-asis ir 273-iasis pulkai nuo 1951 m. balandio 9 d. perduoti pasienieiams. Lik 32-asis, 298-asis, 261-asis, 353-iasis ir 34-asis P 1951 m. rugpjio mn. perpavadinti atitinkamai 4-uoju, 5-uoju, 6-uoju, 7-uoju ir 8-uoju briais ir tapo vidaus apsaugos briais. 1953 m. birelio mn. 5-asis (buvs 298-asis P) ir 8-asis (buvs 34-asis P) iformuoti, o kit mnes iformuotas ir 7-asis brys (buvs 353-iasis P). 4-asis brys (buvs 32-asis P) 1953 m. birelio 6 d. performuotas vidaus apsaugos 4-j motobr, kuris 1954 m. kovo mn. vl performuo tas vidaus apsaugos 42-j motodivizion. Bazavosi iauliuose. 6-asis b rys (buvs 261-asis P) gyvavo iki 1955 m. spalio 14 d., bazavosi Vilniuje. Po to brys reorganizuotas 47-jj atskirj vidaus apsaugos motorizuot divizion1. Trij vidaus apsaugos bri iformavimas 1953 m. birelio-liepos mn. reik, kad vidaus kariuomen vykd jai dar 1944 m. sovietini represi ni struktr vad - L. Berijos, S. Kruglovo, B. Kobulovo ir kt. bei vieti ni kolaborant vad - A. Sniekaus, M. Gedvilo, J. Paleckio - ikelt u duot sutriukinti ginkluot buruazin nacionalistin pogrind". Tiesa, tai padaryta ne per dvi tris savaites ir net ne per pus met. Su neginkluotuoju, pasyviuoju pasiprieinimu ms alyje nuo partiza n pralaimjimo laik daugiau ar maiau skmingai susidorojo operaty vininkai ir milicininkai (strib formuots 1954 m. liepos mn. taip pat iformuotos). Bet vidaus kariuomen Soviet Sjungoje niekada nebuvo
380

visikai panaikinta. Jausdami artjani alies grit, soviet vadovai 1985-1991 m. t kariuomen, skirt sav moni nepasitenkinimui slopin ti, vl labai iplt. Taiau msmale, kaip pokario metais, soviet vadai Lietuvos ir kit sukilusi krat paversti jau nepajg, nes ir jiems, ir j kariuomenei jau trko to beatodairiko fanatiko iaurumo, kuriuo pasi ymjo pokario ekistai. Pagaliau pasaulis jau buvo kitoks. Esant moder nioms informacijos priemonms, tiek pasaulio didieji, tiek eiliniai mons negaljo apsimesti, kaip kad pokario metais, jog jie neino, kas vyksta u geleins udangos". Sovietin rus imperija sugriuvo, ir tai rodo, kad ms partizanai buvo teiss kovodami su ja. Ne j kalt, kad tos imperijos jie nesugebjo sugriauti pokario metais. Visi anksiau pateikti duomenys apie 4-osios MGB divizijos pulk metamorfozes" yra parveti i Rusijos valstybinio karo archyvo Maskvoje. Ms archyvuose vidaus apsaugos bri dokument nepavyko rasti (tik tina, kad Lietuvoje j ir nra). Todl toliau bus raoma apie tai, k pavyko rasti kitus klausimus lieianiose bylose. Be abejo, tai labai fragmentiki duomenys ir jie paskutinij organizuot partizan kov vaizdo neatskleis. Nebus isamiai atskleista ir slopintoj veikla. 1952 m. uvo 457 partizanai, 1953 m. - 196. 1949-1950 m. galime lai kyti lio metais, kai okupant struktros vis labiau sitvirtino Lietuvoje, o partizanai j sitvirtinimui net kaime jau nepajg prieintis. 1952 m. okupantai visikai perm iniciatyv savo rankas. Netekusi daug mo ni - uvusi, suimt, itremt - Lietuva jau nepajg prieintis. mo nes ivargino nuolatiniai pavojai. Geso paskutins vilties kibirktls, kad Vakarai nort sikiti okupuot Baltijos ali reikalus. Labai grei tai pradjo daugti tiek atvir, tiek slapt okupant rmj. Kolabora vimas jau nebebuvo reta iimtis. 1945 m. pradioje komunist buvo 3,5 tkst., o 1950 m. pradioje - jau 27,7 tkst., komjaunuoli per t pat laikotarp padaugjo nuo 3,8 tkst. iki beveik 53 tkst.2 Reikia turti omenyje, kad t laik komunistai ir komjaunuoliai buvo ne tokie, kokius painome paskutiniaisiais Soviet valstybs gyvavimo metais. Tada visi komunistai ir dauguma komjaunuoli neiojosi ginklus ir buvo tolygs stribams. Dauguma partizan ir tuo nepaprastai kritiku metu elgsi garbingai, o tai reik viena - garbing mirt. Taiau, deja, buvo ir toki, kurie gel bedami savo gyvyb pradjo lipti per buvusi kovos broli lavonus. Tap MGB agentais smogikais, jie arba iaudydavo, arba daniausiai mginda
381

vo paimti gyvus partizanus, kuri vienas kitas, neatlaik ekist spaudi mo, irgi tapdavo idavikais. Ypa pragaiting idavysi grandin suk r buvs Vytauto apygardos vadas B. Kalytis-Siaubas, suimtas 1951 m. pabaigoje. J sumus liovsi gyvavusi Vytauto apygarda. Jau 1950 m. bu vo nustojusios veikti Algimanto ir Didiosios Kovos apygardos. Dar di desni sukrtimai lauk 1952 m. Buvo panaikinta Prisiklimo apygarda. Birelio 7 d., sumus apygardos vad Jankausk-Demon, nustojo gy vuoti Tauro apygarda, o buvs vadas tapo idaviku. Rugpjio mn. buvo sunaikintas Dainavos apygardos tabas, o ekistai i savo agent kr tariam ios apygardos tab. Nauja idavysi ir provokacij banga nu sirito, kai dl B. Kalyio idavysts rugpjio 16 d. buvo suimtas Ryt Lietuvos srities vadas J. Kimtas-algiris, po sumimo sutiks bendra darbiauti su ekistais. 1953 m. prasidjo itisa i lavina - sunaikina mas Vakar Lietuvos srities tabas, va jos vadas A. Bakys-Germantas (sausio 17 d.), Vyio apygardos vadas B. Karboius-Bit (sausio 26 d.), Piet Lietuvos srities vadas S. Stanikis-Litas, Kstuio apygardos vadas P. Morknas-Rimantas (birelio 19 d.). emaii apygardos vadas V. Montvydas-emaitis (rugpjio mn. pabaigoje). uvus vadams bai gia egzistuoti ir apygardos. Stipriausias smgis ginkluotajam pasipriei nimui smogtas, kai idavus 1953 m. gegus 30 d. buvo suimtas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas partizan generolas J. emaitis-Vytau tas3. Ir nors 1954 m. pradioje Lietuvoje dar buvo lik 122 partizanai, taiau jie jau nesugebjo organizuotai, sistemingai prieintis okupan tams. 1953-ieji, tab sunaikinimo metai, laikomi organizuoto ginkluo tojo pasiprieinimo pabaiga. Devynerius metus trukus partizanin kar laimjo okupantai. Jgos tame kare buvo labai nelygios. Lietuvos mo ni didvyrikas aukojimasis, vyr drsa nepadjo atsispirti brutaliai fa natiko ir iauraus okupanto jgai. Kas bdinga paskutiniesiems gstanios kovos metams? Pirma, kaip jau minta labai padaugjo idavysi: matyt, netek vilties, palo ir kai ku rie drss vyrai, buv partizanai. Antra, prie partizanus vis daniau metami stribai, o ne kariuomen. Su nusilpusiais, nedaug moni teturiniais par tizan briais jau pajgia kovoti ir ie ms tautos atplaios. Treia, prie likusius partizanus vis daniau naudojamos vairios operatyvins kombina cijos, kuri pagrindiniai vykdytojai buvo specials agentai smogikai. Kariuo men juos daniausiai lik dengdavo, umaskuodavo j veikimo pdsakus, po j surengt udyni imituodama neva susiaudym su partizanais.
382

Kaip teigia istorikas M. Pocius, 1952 m. i 457 uvusi partizan 86, ar ba 19 proc., galjo nuudyti agentai smogikai (dar 137 nukov stribai, li kusius 234 - kariuomen)4. Tuo tarpu 1953 m. antroje pusje (liepa-gruodis) i nukaut ar paimt nelaisve 81 partizano 51, arba 63 proc., nukov specialios agent smogik grups5. Kaip minta, vairias operatyvines kombinacijas suplanuodavo ekistai operatyvininkai, o jas vykdydavo agentai smogikai, taiau iek tiek pasidarbuoti tekdavo ir kariuomenei. Jei partizanai bdavo suimami slapta gyvi be vi (ekistai udydavo ir dur klais), lai toje vietoje kariuomen galdavo ir nepasirodyti. Buvo stengia masi sumim netgi maskuoti, tarsi nieko nebt vyk. Taip elgtasi todl, kad jei kuris i partizan palt ir sutikt su saugumieiais bendradar biauti, partizanai negalt tarti, jog is buvo ekist rankose. Tuo tarpu jei smogikai partizanus iudydavo - tai galjo bti ir i anksto suplanuota inant, kad tie partizanai gyvi nepasiduos. Nesugebjus netiktai uklup ti, partizanams ginklu pasiprieinus, kariuomen turdavo inscenizuoti kautynes, kad tiek nuo partizan, tiek nuo gyventoj bt nuslpta tiesa, kaip uvo partizanai. Paaude, patriukmav gyventojams parodydavo ne va myje uvusi partizan knus. Tokios buvo bendriausios t met tendencijos, o i fragmentik to lai kotarpio dokument inoma tai kas. SSRS saugumo ministro pavaduo tojas gen. ltn. V. Riasnojus 1952 m. liepos 8 d. rate Nr. 5778/P MGB Vil niaus srities valdybos virininkui plk. Jakovlevui paymjo, kad srityje dar veikia apie 80 partizan, todl kai kuriuose kaimo rajonuose soviet val dios organai susiduria su dideliais sunkumais vykdydami kines ir poli tines priemones" (taigi net toks menkas partizan skaiius buvo nemaa klitis sigalti okupacinms valdios struktroms). Toliau generolas ra apie agentrinio darbo pagerinim, kad turt bti geresnis kontaktas tarp t MGB rajon skyri, kuri teritorijose veikia partizan briai, kad reikia daugiau dirbti iaikinant pogrind miestuose, ypa tarp inteligen t ir jaunimo6. Apie ekistines karines operacijas n neusimenama. I io rato galima daryti ivad, kad kariuomens operacijos jau nebevaidino svarbiausio vaidmens, nes pradta veikti subtiliau. inoma, tai nereikia, kad tuo metu - 1952-aisiais - kariuomen nebu vo panaudojama. Bet dabar ji jau veik tiksliai, turdama agent arba i davik pateikt duomen. Antai MGB iauli srities valdybos virininkas V. Jarockis 1952 m. lie pos 26 d. ra Vilniaus ministerij, kad kai buvo paimtas ir vliau uver
383

buotas Lukio brio vadas Stokus-Dainotas, j turjusi umigdyti Marty naii mokyklos mokytoja Vinceviit migdomojo preparato Neptnas" igr ir pati. Todl apie umigdym enklas buvo duotas per vlai, jau pravitus, ir ekistai, nordami slapta isiveti partizan, sureng kratas vi same kaime, dar pavaizdavo, neva vienas j kareivis susirgo ir jie j iga beno. Tame pat rate raoma, kad kitu atveju, nenordami isiduoti, jog ino tiksli bunkerio viet (tuo metu bunkerio vietas inodavo labai ne daug kas, todl partizanai nesunkiai suprasdavo, kas juos idav), ukavo vis mik ir tarsi atsitiktinai surado bunker7. Minimos ir danai ekist vaidintos mi inscenizacijos norint nuslpti tikrj partizan uvimo prieast8. 1952 m. t nuveik ir kariuomen. MGB Kauno srities valdybos vir ininkas plk. J. Sinicynas LSSR MGB ministrui P. Kondakovui prane, kad 1952 m. srityje likviduoti" 142 partizanai, i j 108 nukauti, 32 pa imti gyvi. ei i paimt buvo operatyviai panaudojami". I partizan pa imta 11 kulkosvaidi, 77 autuvai, 41 automatas, 113 pistolet9. Per pir muosius 1952 m. mnesius srityje surengta tiek puolim:
Sausis Operacijos VG, RPG, sekretai ir kt. briai Nukauta partizan 56 625 23 Vasaris 47 586 Kovas 64 688 5 Balandis 56 675

10

Taigi per keturis mnesius uvo 46 partizanai10. Kasdien bdavo suren giama vidutinikai po 1,8 operacijas ir isiuniama po 21 vairi tip b r. Kadangi Kauno sritis sudar madaug ketvirtadal Lietuvos, galima teigti, kad tuo metu Lietuvoje kariuomen, stribai ir milicininkai kasdien surengdavo apie 6-7 operacijas ir isisdavo 40-45 vairaus tipo brius (VG, RPG, sekretus ir kt.), o per metus atitinkamai 2200-2550 ir po 14 600-16 400. Taigi operacij bdavo surengiama daugiau negu 1947-1948 m. j surengdavo 4-oji divizija. Kad ir kaip nusilpninti, partizanai retsykiais surengdavo puolimus, ku ri metu 1952 m. jie suaud ir nukov 92 okupant rmjus ar informa torius, i j 42 kolkieius, 10 vadinamj kaimo inteligent (mokytoj, bibliotekininki ir kt.), 3 milicininkus, 1 strib ir kt.11 Tie puolimai daug k sulaik nuo atviro kolaboravimo ir idavysts. Nors komunist ir kom jaunuoli daugjo, taiau priklausymo toms organizacijoms ir karjeros da rymo okupant valdios struktrose ms mons dar nelaik pagirtinu dalyku.
384

Beje, Kauno srityje per tuos keturis mnesius partizanai nukov 3 stri bus, tiek pat j sueid, 3 stribai uvo nuo minos, dtos j atkasam partizan kap, uvo 2 kareiviai, du buvo sueisti, suaudyti komjaunimo sekretorius, traktorininkas, 5 valstieiai, 5 kolkieiai, kaimo tarybos pir mininkas, finans agentas. Partizanai kartais atkakliai stengdavosi vykdyti karo lauko teismo nuosprendius. 1953 m. gegus 13 d. du partizanai suaud Pandlio ra jono Kvietk kolkyje dirbusi O. Toboleviit, apkaltin j dirbus agen te ir pasirainjus tremiam moni sraus. Apie jos darbus partizanai suinojo i dokument, kuriuos pam nuov ekist karinink. uvus karininkui, Toboleviits sodyb vis laik saugojo kariuomen. Bet kai uvo toje apylinkje veikusi Tautorio partizan grup, daugiau kariuome ns nebesista12. Tada partizanai atjo i atokesni apylinki ir padar tai, ko nespjo padaryti j uv draugai. Kartais dar ir tuo metu ekistin kariuomen griebdavosi sudtingos veiklos. Kariki ekist kontrvalgybininkai 1952 m. rugpjio mn. vir Panevio aliosios girios skraid valgybos lktuvu, i kurio buvo nusta tyti 25-ajame, 44-ajame ir 48-ajame kvartaluose deg lauai, o 40-ajame kvartale, matyt, per emai nusileidus lktuv apaud partizanai13. Tai bu vo vieni i paskutinij vi okupant kariuomen.

1 RVKA, 1918-1960 met archyvini fond sraas. 2 LTE, t. 2, p. 573, 581. 3 N. Gakait. Pasiprieinimo istorija. p. 162-163. 4 Genocidas ir rezistencija, Nr. 1, p. 12. 5 Ibid., p. 12. 6 VRMA, f. 10, ap. 16, b. 5, 1. 113-114.

Ibid.. f. 16, ap. 210, b. 3, t. 2, 1. 1-6. Ibid., I. 42. 9 Ibid, ap. 154, b. 14, 1. 224. 10 Ibid., 1. 21-47. 11 LYA, f. 1, ap. 3, b. 406, 1. 173. 12 VRMA, f. 16. ap. 210. b. 3, t. 3, 1. 7-9. 13 Ibid., 1. 48.

385

Ivados

1. Lietuva 1944 m. buvo antr kart okupuota ir okupacin reim joje tvirtino vairi tip soviet kariuomen, bet pirmiausia - vidaus kariuo men. Komunistiniai ideologai mgino teigti, kad Lietuvoje pokario metais vyko klasi kova. Vliau, apie atuntj deimtmet, tie patys ideologai prakalbo apie pokario metais ms kaime neva vykus pilietin kar. Lietuvoje 1944-1953 m. vyko pasiaukojanti ir kartu negailestinga, iau ri kova dl alies nepriklausomybs. Okupacin reim ms alyje pir miausia tvirtino NKVD-MVD-MGB kariuomens daliniai (pasienio pul kai ir briai, auli pulkai). 1944-1945 m., kai buvo kovojama ypa nuo miai, t pulk ir bri (pulke ir bryje - apie 1 tkst. kari) Lietuvoje bu vo per 20, vliau, nuo 1946 m. pabaigos, daugiausia veik MVD (nuo 1947 m. sausio - MGB) 4-osios auli divizijos atuoni pulkai. Divizijos il gametis vadas (nuo 1944 iki 1950 m.) buvo gen. mjr. P. Vetrovas. ekis tinei vidaus kariuomenei, ypa iki 1946 m. vidurio, kai Lietuvoje buvo at aukta karo padtis, talkino Sovietins armijos (iki 1946 m. vasario vadi nosi Raudonja armija) daliniai; j 1946 m. Lietuvoje buvo ne maiau kaip 10 divizij. I kolaborant sudarytos vietins ginkluotos formuots, vadinamieji strib batalionai ir briai, atliko tik pagalbin vaidmen. mo nms jie simin nevariais, nedorais darbais - po miesteli aiktes tam p partizan lavonus, aktyviai dalyvavo tremiant Lietuvos gyventojus, juos kratant, atimant j turt, vog ir prievartavo. Taiau su partizanais dau giausia kovojo okupacin kariuomen. a) Tai, kad pokario metais vyko ne klasi kova, rodo pai ekist duomenys. Tarp partizan ir j rmj buvo vairi Lietuvos gyventoj sluoksni atstov, kuri procentas madaug atitiko to meto ms socia lini sluoksni sudt. LSSR MVD karo tribunolo pirmininkas pplk. S. Chaliavinas apie karo tribunolo 1944-1946 m. (iki birelio mn.) nuteis tus asmenis ra, kad 644 [turi bti 646. - J. S.] asmenys, arba 7,5 pro cento vis nuteistj i dvarinink, buoi ir dvasinink tarpo, sugebjo patraukti savo pusn 7624 [turi bti 7519. - J. S.] mones, arba 92,5 pro cento vis nuteistj i dirbanij gyventoj - valstiei, amatinink,
386

moksleivi ir inteligentijos"*. Per dvejus metus MVD karo tribunolas (tuo metu teis dar ir kiti karo tribunolai, OSO (osoboje soveanije)- ypatin gasis pasitarimas, teiss u aki, kaltinamajam nedalyvaujant, bei iek tiek LSSR Aukiausiasis Teismas) nuteis po 5 dvarininkus ir dvasininkus, 636 buoes (visi jie, anot komunist - prieai) bei 4286 vidutiniokus vals tieius, 1776 varguolius valstieius, 1103 inteligentus, 138 moksleivius, 216 amatinink. Tarp 1947 m. iaikint 640 antisovietini atsiaukim au tori ir j bendrinink 199 buvo darbininkai, 177 - valstieiai, 194- moks leiviai, 75 - tarnautojai". Tokios klasi ir sluoksni proporcijos iliko per vis aktyvios kovos laikotarp. yms partizan vadai - A. Ramanauskas-Vanagas, J. Luka-Skirman tas, L. Baliukeviius-Dzkas ir kiti ne kart yra paymj, kad vadinamieji buos, kaimo turtingj sluoksnis, partizanus rm maiausiai. Tikriau siai taip buvo todl, kad vadinamieji buos inojo es rayti soviet prie sraus ir bijodami dl savo bei savo artimj likimo partizanus r m nenoriai. Pasiprieinimas daugiausia kilo i vidutiniojo sluoksnio, ku rio isilavin atstovai tapo pasiprieinimo vadais, o menkiau isilavin - jo eiliniais. b) Kad pokario metais ms alyje vyko ne pilietinis karas, rodo nuo ekist kari rank uvusi partizan skaiius. Kariai 1946 m. nukov 79 proc. partizan, 1947 m. - 87 proc., 1948 m. - 74 proc., 1949 m. 81 proc. Madaug tiek - 4/5 partizan - i kariuomen nukov ir kitais metais, iskyrus gal tik 1952-1953 m., kai j daugum nukov stribai ir agentai smogikai. Apie 1/5 partizan tame partizaniniame kare nukov stribai, milicininkai, ginkluoti aktyvistai, t. y. daugiausia i vietini kolabo rant (apie 60 proc. strib buvo lietuviai, panaiai buvo ir milicijoje) su darytos ginkluotos formuots. Tiek partizan jos sugebjo nukauti tik to dl, kad u j nugaros stovjo soviet kariuomen. Teiss buvo partizan vadai teigdami, jog jei Lietuvoje nebt buv soviet dalini, jie kolabo rant brius bt sutriukin per kelias dienas. 2. Be pastovi Lietuvoje veikusi vidaus kariuomens dalini, j ko voti su partizanais buvo siuniami ir kaimyninse alyse idstyt divizi j daliniai bei padaliniai. Daugiausia Lietuvoje kovojo Latvijoje dislokuo tos 5-osios (1945-1951 m.), Gudijo * r.: Lietuvos partizan kovos ir j slopi je - 6-osios, 10-osios (1945 m.) bei nimas MVD-MGB dokumentuose 1944-1953 7-osios (1945-1951 m.) divizij ka metais, p. 500. riai. 1945-1946 m. apie pusmet ** Ibid., p. 187.
387

Lietuvoje kovojo 63-ioji divizija, po to du divizijos pulkai siliejo 4-j di vizij (4-oji divizija pulk skaiiumi buvo dvigubai trigubai didesn; pa prastai vidaus kariuomens divizij sudarydavo 3-4 pulkai). Lietuv buvo nuolat komandiruojami ir joje kovsi vairi NKVD-MGB mokykl kur santai. Kai kurie padaliniai Lietuv buvo siuniami net i Vidurins Azi jos ir Karelijos. Be to, Lietuvoje veik ir stambesniems junginiams nepri klaus pulkai - 266-asis auli pulkas (1945 m.), 338-asis pasienio pulkas (1945 m.) bei kiti. Rengiant operacijas ekistin kariuomen i kaimynini ali Lietuv atvykdavo net iki 1951 m. vairi ekistini dalini koman diruots Lietuv trukdavo kelet mnesi, kartais ir iki puss met. 3. Vidaus ekistin kariuomen daugiausia veik kaimo vietovse, u miest rib. Miestuose okupacin reim tvirtino apie 10 sovietins armi jos divizij. 4. Lietuvoje veikusi vidaus kariuomen buvo pavaldi Soviet Sjungos vidaus reikal ministerijai (iki 1946 m. kovo mn. - komisariatui), o nuo 1947 m. sausio 21 d. - Valstybs saugumo ministerijai. Ji buvo grynai ru sika, su nemaa Rusijos pakraiuose gyvenani taut gyventoj prie maia. Tarp operatyvinink po truput daugjo lietuvi, o kariuomen tau tiniu atvilgiu vis laik liko ta pati. 5. Vidaus kariuomen Lietuvoje veik labai brutaliai. 1944-1946 m. ji buvo beveik visikai nekontroliuojama, tik nuolat raginama daugiau udy ti. l944-1946 m. pradioje i tuo metu vidaus kariuomens nuudyt ne va 12 tkst. partizan nuo 1/3 iki puss nebuvo partizanai, tik daniausiai nuo mimo Raudonj armij besislapstantys neginkluoti vyrai. Nuo 1946 m. vidaus kariuomens smgiai buvo tiksliau smogiami tikrai besi prieinantiesiems, nors ir tuo metu nukentjo nemaai nekalt moni. 6. Kariuomens iaurum stimuliavo ne tik komunist partijos bei e kist vad raginimai daugiau udyti, greiiau palauti partizan pasiprie inim, bet ir pati skatinimo sistema. Per vis partizaninio karo laikotar p karininkai u partizan nukovim gaudavo po 300-600 rb, serantai ir kareiviai - po 50-25Q rb (1946 m. MVD j. ltn. mnesio alga buvo 400 rb, ltn. - 500, vyr. ltn. - 600, kpt. - 700 ir t.t.). Kadangi mokjo vienodai u nukautus ir gyvus paimtus partizanus, kad bt maiau vargo, partizanai neretai bdavo nuudomi, daniausiai inscenizuojant pabgim. Be pini g, kariai bdavo premijuojami daiktais (ypa danai laikrodiais), atos togomis, kariniais laipsniais, ordinais, medaliais, o karo metu - ir ameri kiei atsistomis dovanomis. NKVD daliniai su maomis iimtimis vis
388

karo met ibuvo unugaryje, todl atsidkodami u patog gyvenim j kariai vykd visus vadovybs nurodymus. 7. Kariuomens brutalum ir iaurum i dalies lm kareiviams suda rytos tarnavimo slygos. Vidaus kariuomens kariai bdavo visikai atski riami nuo vietos gyventoj, nuolat ideologikai apdorojami teigiant, kad jei ne visi, tai dauguma lietuvi yra prieai ir juos reikia naikinti. Jiems buvo teigiama, kad pasiprieinim organizavo j nekeniami vokieiai. Daug lm ir atranka vidaus kariuomene. j parinkdavo fizikai stipresnius, brutalius, idjikai itikimus vaikinus. Pagal tokius kriterijus bdavo atrenkami karininkai ir serantai (pastarieji atliko ne k maesn vaidmen negu karininkai; daugeliui smulki vadinamj tarnybini bri ipuoli vadovaudavo btent jie), i dalies ir eiliniai. 8. Galima iskirti tris ekistins kariuomens veiklos Lietuvoje laikotar pius: 1944-1946 m. pradia, 1946-1949 m. ir liks laikotarpis. Pirmuoju lai kotarpiu ypa brutaliai veik pasienio pulkai ir briai; jie ne vien kovojo su partizanais, bet ir apskritai besaikiu teroru mgino bauginti vis taut. Be abejo, soviet kariuomens brutalum tuo metu lm ir iki 1945 m. gegu s 9 d. vyks Antrasis pasaulinis karas. 1945 m. pabaigoje ekist vadai, ypa L. Berija, padar ivad, kad kol nebus palauta tauta, sukuriant atvi rai (vadinamasis sovietinis partinis aktyvas) bei slapta (agentai ir informa toriai) kolaboruojanij armij, tol nebus palautas ir ms tautos pasi prieinimas. Nuo 1946 m. kovo mn., krus 200 pastovi gul (iki tol da niausiai buvo veikiama kazokik siaubim metodu, nusiaubus vien apy link, bdavo persikeliama kit vietov), okupantai tarsi prisipaino, kad j fantastiki planai, kaip kad L. Berijos nurodymas sutriukinti ginkluot pogrind per 2-3 savaites", sulugo ir j laukia ilgas ir varginantis karas. (Beje, ekist vadai ir vliau deimtis kart yra nurod sutriukinti ms partizanus per tam tikr laik, daniausiai per du tris mnesius.) Nuo 1949 m. prasidjo treiasis karo etapas. 1946-1949 m. pradioje partizan ir okupant jg pusiausvyra buvo madaug lygi, o nuo 1949 m. sovietai perima iniciatyv; tai rodo ir partizan skaiiaus sumajimas, ir nauj kovos bd (judrieji jungtiniai briai, VG) naudojimas bei mgi nimai kovos aren istumti stribus. Matyt, norint daugiau ar maiau skmingai valdyti okupuot al, j administruoti, net naudojant neabot teror, reikia, kad okupantus remt bent 10-15 proc. okupuotos alies gyventoj. Pirmaisiais okupacijos me tais sovietai tiek alinink tarp ms alies gyventoj neturjo.
389

9. Kovoje su partizanais kariuomen naudojo i Rusijos atsivetus tam tikrus kovos metodus - operacijas, utvaras, RPG, pasalas, sekretus, ste bjimo punktus ir kt. Vienintelis naujas kovos metodas, pradtas naudo ti nuo 1950 m., buvo VG krimas. io metodo esm ta, kad pastovi 10-30 kari ir operatyvinink grup veik ne apskritai prie visus parti zanus, iandien ia, o rytoj jau kitoje vietoje, bet konkreiai prie tam tik r partizan br iki jo visiko sunaikinimo. I vis kovos metod ypa barbarikas buvo sodyb deginimas utikus ten partizan, kai jie prieindavosi arba kai ekistai, nordami tam tikr apylinki mones nubausti u nepaklusnum ir dar gauti apdovanojim, tik imituodavo kov. io kovos metodo atsisakyta 1946 m. birelio mn., kai Lietuvoje buvo panaikinta karo padtis. (Beje, sodyb deginimo atsi sakyta tik i dalies, nes ir toliau buvo leidiama jas deginti, jei pavojus grsdavo ekist gyvybms.) Kita io metodo atsisakymo prieastis gal jo bti ta, kad taip iauriai elgiantis ikildavo nemaai keblum sovietinei propaga ndai. 10. Karins okupant struktros kovose su partizanais turjo santyki nai nedaug nuostoli (pai kari uvo apie 1,5 tkst., strib - apie 2 tkst., apie 0,5 tkst. milicinink ir tiek pat operatyvinink, keli imtai ginkluot sovietini partini aktyvist, o ms partizan apie 15-20 tkst.) dl vairi prieasi. Svarbiausia prieastis ta, kad prie par tizanus veik ekist operatyvinink uverbuota didiul agent ir infor matori armija (1951 m. - beveik 28 tkst.). Kariuomen, informuota, kur yra partizan, juos paprasiausiai iudydavo, ypa jei partizanai bdavo uklumpami gynybai nepritaikytuose bunkeriuose. Jau 1947 m. 64 proc. partizan davo iduoti, vliau nuo idavysi davo vis daugiau, o 1952-1953 m. idavus davo beveik 100 proc. partizan. Pranaum prie partizanus soviet kariuomenei teik jos mobilumas. Per trump laik, ypa pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, kai kariuomen buvo geriau aprpinta mainomis, ekistai bet kurioje vietoje sutelkdavo im tus ir net tkstanius kari. Partizanai daniausiai eidavo psiomis. 11. Kaip ir Antrajame pasauliniame kare, soviet kariuomen daugiau sia pasiek masikumu. Ne per daugiausia rpintasi taktikos tobulinimu, kari mokymu ir pan. Pirmas kari, vadinamj tarnybos meistr", pa sitarimas, kuriame pasikeista patirtimi, surengtas tik 1950 m. ruden. 12. Be vis kit prieasi, kariuomenei efektyviau veikti trukd ir tai, kad dalis gul buvo labai maos. 1946 m. kovo mn. vidaus kariuomenei
390

krus 163 gulas (37 kr pasienieiai), 62 i j buvo brio dydio, t. y. gul sudar 15-25 kariai. Tokioje guloje dauguma kari (iki 2/3) bda vo panaudojami aptarnavimui (sargybos postai, virtuv, tiekimas, statybos ir t.t.). Karikiai nuolat stambino gulas, bet kadangi tokios menkos gu los buvo sudarytos ne tiek su partizanais kariauti, kiek nuo j saugoti ne gausius kolaborantus, tai tas gul stambinimas utruko iki 1950 m. 13. Nemanoma tiksliai skaiiais vertinti pokario kov. Dauguma par tizan tab archyv neiliko: juos arba sunaikino ekist uklupti prie dami tab darbuotojai, arba jie sunyko ukasti emje, arba juos i drask ekistai. Liko tik labai menka dalis. ekist statistika visikai ne patikima. Net tuo paiu metu to paties ekisto pasirayt paym duome nys kartais skiriasi 15-25 proc. Yra duomen, kurie vairiose paymose skiriasi 2-3 kartus. Tiek kart skiriasi duomenys apie paimt nelaisv partizan skaii, pateikti kov laikotarpiu ir joms pasibaigus bei suskai iavus, kiek i viso partizan buvo teista. Nordami umaskuoti savo nuostolius ir supainioti statistinius duome nis, soviet kari tabai naudojo paini skaiiavimo metodik. Atskirai bu vo skaiiuojami kariai, uv puolant partizanams, ir atskirai - jiems pa tiems puolant partizanus. Oficialiose suvestinse paprastai bdavo patei kiami tik pastarieji skaiiai. 14. Komunistai ir ekistai klydo nustatydami pasiprieinimo prieastis. I pradi buvo teigiama, kad pasiprieinim suorganizavo vokieiai, v liau - kad tai vyko inspiruojant buruaziniams nacionalistiniams pogrin dio centrams, t. y. kad pasiprieinim organizuoja inaudotoj, buruj klas. J manymu, paprasti mons negaljo susiorganizuoti prieintis okupacijai. Nesuprasdami pasiprieinimo prieasi, okupantai pasirink davo nevisikai adekvaias priemones. Ypa apsirikta 1944-1945 m. nau dojant beatodairik masin teror. Stipresnio charakterio mones btent okupant teroras vert imtis ginklo ir ginti save bei savo artimuosius, ker yti u pavergt Tvyn.

391

Priedai*
1 dokumentas__________

LSSR vidaus reikal liaudies komisaro J. Bartaino ir SSRS NKVD ga liotinio Lietuvoje D. Rodionovo 1945 m. vasario mn. ratas SSRS vidaus rei kal liaudies komisarui L. Berijai ir SSRS saugumo liaudies komisarui V Merkulovui Vilnius 1945 m. vasario mn.

Visikai slaptai Praneimas per V SSRS Maskva NKVD draugui L. P. Berijai SSRS NKGB draugui V. N. Merkulovui Lietuvos SSR NKVD ir NKGB organai vykdytomis agentrinmis-opera tyvinmis ir kariuomens priemonmis smog didel operatyvin smg Lietu voje veikianioms ginkluotoms bandit gaujoms, taip pat lietuvi ir lenk bur uaziniam nacionalistiniam pogrindiui. Sausio mn. sutriukinta: 136 bandit grups, jose - 4290 moni. Vykdant ekistines karines operacijas nukauta bandit - 1242, tarp j para iutinink - 9, vokiei kareivi ir karinink - 11. Paimta: bandit - 2653, j rmj - 79, dezertyr - 228, vokiei paraiuti nink - 7, asmen, vengiani tarnybos RA - 3372. Paimta 1394 vnt. vairi ginkl, 8 nelegalios radijo stotys. Kartu su ginkluot bandit gauj likvidavimu taip pat buvo likviduojamas lietuvi ir lenk nacionalistinis pogrindis. Per 1945 m. sausio mn. NKVD ir NKGB aretavo ir sulaik 11 655, i j: u priklausym lietuvi nacionalistiniam pogrindiui - 583, u priklausym lenk nacionalistiniam pogrindiui - 5064**, prieo agent - 275, tvyns idavik, vokiei statytini ir rmj - 964, vairaus antisovietinio elemento - 1529, bandit - 763, bandit rmj - 236, dezertyr - 454, vengiani tarnybos Raudonojoje armijoje - 1787.
* Prieduose pateikiami dokumentai atrinkti i Lietuvos ypatingojo archyvo (buvusio KGB) ir Vidaus reikal ministerijos archyvo. Beveik visi dokumentai publikuojami pirm kart. Dokumentai sudti chronologine tvarka; visi (iskyrus Nr. 4 ir 30) versti i rus kalbos. ** Um Vilni ir Vilniaus krat, okupantai rado neblogai susiorganizavus lenk pogrin d, kuriam ir smog didiausius-smgius. Jau 1946 m. jo beveik nebeliko.

392

. m. vasario mn., ivedus i Lietuvos daug NKVD kariuomens, dalyva vusios 1944 m. gruodio mn. ir 1945 m. sausio mn. likviduojant gaujas, kova su daugelyje Lietuvos apskrii veikianiomis gaujomis susilpnjo. Iki vasario 10 d. septyniose Lietuvos respublikos apskrityse su gaujomis ko vojo I Pabaltijo ir III Baltarusijos front unugario apsaugos NKVD kariuome n ir Lietuvos pasienio apygardos pasienio kariuomen. Nuo vasario 10 d. I Pabaltijo ir III Baltarusijos front unugario apsaugos NKVD kariuomen perdislokuota Ryt Prsij, o Lietuvos pasienio apygar dos pasienio kariuomen ijo prie valstybs sienos. Taigi operatyviniam pa naudojimui kovoje su bandit formuotmis Lietuvoje liko tik NKVD kariuo mens 4-oji divizija su 3500 moni, i kuri 25 proc. kinio ir kt. pagalbinio personalo. Be to, i divizija degalais aprpinama visam autotransportui tik dviem pripylimams per mnes kiniams reikalams ir jokio degal fondo ekistinms karinms operacijoms neturi. Esant tokiai padiai su degalais mes negalime operatyviai manevruoti net gi turimomis nedidelmis apskrii gulomis. Vasario mn. pastebimas ginkluot bandit grupuoi veiklos suaktyvji mas. Sausio mn. uregistruota 96 bandit puolimai, o per 13 vasario dien uregistruoti 37 bandit puolimai. Pateikiame charakteringiausius bandit puolimus: Vasario 5 d. ekistins karins operacijos metu Trak aps. Migioni kai me NKVD kariuomens 4-osios divizijos 25-ojo pulko kuopa susidr su 100150 moni gauja; myje banditai nukov 17 kari, tarp j ir kuopos vad. Be to, i nukautj banditai pam 5 rankinius kulkosvaidius, 10 autuv ir 5 re volverius. Vasario 12-osios nakt apie 120 moni gauja, ginkluota kulkosvaidiais, automatais, granatomis ir autuvais, upuol Alytaus aps. Miroslavo vls. cen tr, i anksto ijung telefono ry su valsiaus centru. Puolimo metu banditai nukov 17 moni, i j 12 naikintoj, 1 milicijos ap[ylinks] galiotin, krimi nalinio skyriaus galiotin, o Seirij valsiaus komiteto komjaunimo sekreto riaus eima vrikai sudeginta savo name. NKVD valsiaus poskyrio virinin kui Korovinui ir valsiaus vykdomojo komiteto pirm[ininkui] pasisek pabgti nuo suaudumo. Banditai pam: 2 kulkosvaidius, 5 automatus, 28 autuvus, 10 vnt. granat. Vasario 13 d. Vilniaus aps. Turgelevo (Turgeli?) kaime apie 100 mo ni gauja upuol naikintoj grup, nukov 7 mones ir 1 ap[ylinks] galio tin. Banditai pasalose, mikuose, keliuose ir miko vienkiemiuose udo e mutin sovietin partin aktyv, NKVD-NKGB bendradarbius, NKVD ka rius ir naikintojus.
393

Sausio mn. banditai vykdant ekistines karines operacijas nukov i viso 37 mones, i j NKVD-NKGB darbuotoj ir kariuomens kari -32, oper 14 vasario dien banditai nukov 53 mones, i j 33 NKVD ir NKGB bendradar bius, karininkus ir karius bei 20 naikintoj batalion kari. Reikia pabrti, kad gruodio ir sausio mn. banditai veng ginkluot susi drim su ms kariuomene, o vasario mn., inodami, kad ms karins jgos sumajo, danai patys iprovokuoja mus stoti m. Paskutiniais agentriniais ir tardymo duomenimis nustatyta, kad kai kurio se apskrityse - Trak, Alytaus, Vilniaus, Panevio ir venioni -100-200 mo ni gaujos terorizuoja kaimo aktyv, atima gyvulius, duon ir kit turt, puola NKVD ir NKGB darbuotojus ir naikintojus, taip pat dideles kariuomens gru pes, udo juos ir paima ginklus. Mes imams priemoni, kad bt operatyviau ir efektyviau panaudoja mos NKVD kariuomens 4-osios divizijos, operatyvini darbuotoj ir nai kintoj batalion karins jgos, taiau susidariusi padtis veria mus kreip tis Jus su praymu: 1. Atsisti Lietuv vien NKVD kariuomens divizij, kuri btina no rint sutriukinti ginkluotas ban[dit] formuotes per likus nedidel laiko tar p iki polaidio. 2. Specialiai skirti degal turimam autotransportui ekistini karini ope racij vykdymui siekiant sutriukinti ban[dit] grupuotes: a) NKVD kariuomens 4-ajai divizijai - 20 ton, b) Lietuvos SSR NKVD ir oper[atyvinms] SSRS NKVD-NKGB grupms 10 ton, c) Lietuvos SSR NKGB - 4 tonas, i viso: 34 tonas. Jei nra galimybs atsisti Lietuv vien divizij, praom Js potvar kio nurodyti drg. Kubatkinui, kuris yra priskirtas II Pabaltijo frontui, kad paskirt Lietuvos SSR NKVD inion du unugario apsaugos NKVD kariuo mens pulkus, kurie bt naudojami gauj triukinimui Lietuvos pasienio apskrityse. Bartainas Nr.... 1945 m. vasario mn. Vilnius Rodionovas*

LYA, f. t, ap. 3. b. 729.1. 268. Nuoraas. * Neaiku, ar is dokumentas buvo isistas, nes nra numerio ir datos, bet yra antspaudas (taip pat be numerio ir datos): ;,Turi bti grinta VKP(b) CK Lietuvos biuro Sekretoriat".

394

2 dokumentas _______________
261-ojo auli pulko vado A. Zakurdajevo ir tabo virininko Glekovo 1945 m. kovo 25 d. sakymas pulti Aag ir Staroliki mikuose veikian ius partizanus Panevys 1945 m. kovo 25 d.

Kovinis sakymas Nr. 0010, 261-ojo pulko tabas, Panevys 45 03 25 d. 13 val. emlapis - 200 000, 1942 m. 1. NKVD Panevio A[pskrities] S[kyriaus] duomenimis, Aag ir Staroli ki mikuose (9020), kurie yra nuo Panevio [iaurs] v[akarus], veikia apie 200 moni gauja. Gauja apsiginklavusi rankiniais kulkosvaidiais, automatais, vokikais granatsvaidiais, autuvais. 2. 261-asis P turi uduot: apsupti ir likviduoti gauj Aag ir Staroliki mikuose. 3. Kit veikiani bri nra. 4. A nutariau: l-ojo B (be 3-iosios K), 2-ojo B (be 6-osios K), 3-iojo B (be 9-osios K ir kulkosvaidinink brio), spec. dalini (iskyrus IPTB [?]) jgomis vykdyti operacij, kad bt likviduotos gaujos Aag ir Staroliki mikuose, todl: a) 3-iojo B pradin pozicija puolant - deinje proskyna tarp 5-ojo ir 3-iojo kvartal, kairje - keli sankrya pietus nuo Staroliki. Pulti Aa g, Dragoni pus, azimutas 90 laip[sni]. Kovin tvarka - deiniuoju spar nu (pirmyn). b) 2-ojo B pradin pozicija puolant - deinje keli sankrya pietus nuo Staroliki, kairje - proskyna tarp 28-ojo ir 26-ojo kvartal. Pulti Liepini pus, azimutas 90 laip[sni]. Kovin tvarka - kuop linija. c) l-ojo B pradin pozicija kelyje - deinje proskyna tarp 28-ojo ir 26-ojo kvartal, kairje - tiltas per upel, kuris [teka] per 20-ojo kvartalo centr. Pulti Pazk [pus], azimutas 90 laip[sni]. Kovin tvarka - kai riuoju sparnu. Puolant tarp sparn palaikyti matomumo ry. Sandras utikrina deiniojo sparno padalinys. Pradines pozicijas uimti 6 val. Bendras puolimas 7 val. 5. Ilyginimo riba: I ilyginimo riba - laukym, II ilyginimo riba - proskyna tarp 23-iojo ir 24-ojo, 15-ojo ir 16-ojo kvartal, III - proskyna tarp 20-ojo ir 21-ojo, 16-ojo ir 17-ojo kvartal. 6. Ltn. Krytalio PNS [?] i l-ojo ir 2-ojo B kulkosvaidinink bri, minos vaidinink] kuopos, pionieri ir che[mins] apsaugos bri 45 03 27 6 val. i395

dstyti pasalomis pagal pridedam schem*. Ypating dmes atkreipti 18-j ir 21-j kvartalus. 7. Automatinink kuopa - mano rezervas. 8. Batalion unugarius ir virtuves sutelkti Medikoni apylinkse. Mano tiekimo padjjui in[tendantins] t[arnybos] mjr. Kaldaevui organizuoti ap saug. Pietus paruoti 15 val. 9. M[edicinos] P[pagalbos] P[unktas] - Staroliki apylinkse, ten ir nukreipti sueistuosius priedangai. MPP paskirti automatinink kuopos 3-ij br. 10. Mike sulaikytuosius vestis su savimi ir atiduoti filtravimo punkt vyk dius uduot. Sulaikytiesiems skirti patikim sargyb. 11. Kari susirinkimo punktas vykdius operacij - Pazkai. Susirinkimo signalas - raudon raket serija. 12. Vadovavimo miui enklai -statutiniai. Savo kariuomenei atpainti die n - dvi alios raketos, atsakymui - viena balta raketa, nakt - dvi raudonos raketos, atsakymui - viena balta raketa. Sutikau prie, persekioju" - dvi raudonos raketos gaujos pus. Kovoju, praau pagalbos" - viena balta ir viena alia raketos. Matau, signal primiau" - dvi raudonos ir dvi alios raketos. Matomas savj atpainimo enklas - pakelti autuv deine ranka hori zontaliai vir galvos, nakt - skaiius 15. 13. Praneinti: umus pradines pozicijas, susidrus su gauja ir prasidjus miui, vykdius uduot. 14. Mano komandinis punktas - 45 03 27 d. - Pazkai. Pulko vadas pplk. (Zakurdajevas) tabo virininkas mjr. (Glekovas) Tikra: 4-osios D oper[alyvinio] skyriaus virininkas mjr. [Morozov] (paraas)
LYA, f. t, ap. 3, b. 681,1. 193-194. Nuoraas.

* Schemos prie dokumento nra.

396

3 dokumentas
1945 m. kovo 27 d. Aag ir Staroliki mikuose vykusios ekistins karins operacijos apraymas [Panevys] 1945 m. balandio 6 d.

Tvirtinu: Divizijos vadas generolas majoras (Vetrovas) 1945 m. balandio...

Forma Nr. 5 Visikai slaptai Egz. Nr....

Operacijos likviduojant gauj mike tarp Aag ir Staroliki (9020) 20 km [iaurs] v[akarus] nuo Panevio, [vykdytos] Pabaltijo apygardos NKVD VK 4-osios D 261-ojo auli pulko 1945 m. kovo 27 d. Apraymas emlapis 200 000 - 1942 m. I. Operatyvin padtis 1. Pagal NKVD Panevio A[pskrities] S[kyriaus] duomenis Panevio ap skrities Pualoto valsiaus Aag ir Staroliki mikuose yra apie 200 moni gauja. Gaujos vadeiva - Blka Jonas (Smetonos armijos leitenantas). 2. Gauja susideda daugiausia i vietini Panevio, Bir ir iauli apskri i gyventoj. Vadovauti banditiniam-diversiniam darbui vokieiai i lktuv . m. sausio 20 d. imet 10 paraiutinink*. 3. Gauja isidst vairiose miko vietose, gerai rengtose ir umaskuotose palapinse ir bunkeriuose. 4. Gauja per bandit gimines ir bandit rmjus gauna isami informacij apie padt aplinkinse vietovse ir apie NKVD, NKGB darbuotoj bei kari ni dalini pasirodym gaujos veikimo rajone. 5. Mikas itisinio 10 x 4 km masyvo, driekiasi i iaurs pietus. Vietomis yra tankiais krmais apaugusi kirtim. Vietov pelkta, ema, kai kur nedide ls auktumls. Miko centre yra nedideli laukymi, kuriose isidst atskiri vienkiemiai. 6. Oras iltas, giedras, naktys mnestos. vinta 6 val. 30 min., viesu iki 20 val. 30 min.

* I tikrj tik kas 4-5 vokiei paraiutininkas dirbo vokieiams, dauguma stojo partizan brius.

397

II. Operacijos planas 1. Susipains su padtimi ir istudijavs vietov emlapyje, nutariau: gau j likviduoti puolant i vakar rytus, idsius utvaras iaurs ryt ir pieti niuose miko pakraiuose, siekiant atkirsti galimus gaujos atsitraukimo kelius (r. schem)*. 2. Gaujos likvidavimui panaudoti 1-jj B (be 3-iosios SK), 2-j B (be 6-osios K), 3-ij B (be 9-osios K ir kulkosvaidinink brio) ir pulko spec. dalinius (iskyrus IPTB). I viso operacijoje panaudoti 800 moni, i j 53 karininkus. Ginkluot: sun[kij] kulkosvaidi - 8, r[ankini] k[ulkosvaidi] - 36, AVT autuv - 703, pistolet - 61, ovini kiekvienam ginklui -1 m[io] k[omplektas]. 3. Karius operacijos vietoje sutelkti naktj - 1-asis ir 2-asis SB [atveami] spe cialiu traukiniu iki Auktatrakio stotels, 3-iasis B ir spec. padaliniai - psiomis. Sun[kij] kulkosvaidi ir atsargin manevrin grup perveti 5 automai nomis. 4. 45 03 25 d. 15 val. ileistas kovinis sakymas. 15 val. 30 min. pulko tabo karininkai ivaiavo automainomis 1-jj ir 2-j B, kad pranet kovin sa kym ir parengt brius bsimajai operacijai. III. Vado sprendimas 45 03 25 d. 19 val. batalion ir spec. padalini vadams buvo teiktas kovinis sakymas dl gaujos likvidavimo Aag mike operacijos ir schema, kurioje nu rodyti kiekvieno padalinio veiksmai. (Kovinis sakymas ir schema pridedami.) IV. Kovos veiksm eiga 6 val. padaliniai um pradines pozicijas. Batalion vadai vietoje patiksli no savo ribas, karininkai uduotis iaikino kiekvienam kariui. 6 val. 30 min. leitenantas Krytalis iaurs ryt ir pietiniame miko pakra tyje istat utvaras ir vietoje nurod apaudymo bei stebjimo sektorius. 7 val. prasidjo bendras puolimas. Kovine tvarka kampu atgal (uglom nazad) kuop ir batalion vadai isiunt madaug 100-150 metr priek valgy bos patrulius. 7 val. 30 min. 2-oji K, eidama Aag ir Staroliki miko sandra, buvo apaudyta kulkosvaidi ugnimi. Kuopos vadas ltn. Rodionovas uoliu puol prie gaujos ir jos ugn ugniau savo ran[kiniu] kulkosvaidiu. Trumpame myje 7 banditai buvo nukauti, kiti isiskyr dvi grupes ir pradjo trauktis: pirmieji 7 mons Eimulikio pus, ten pateko po 1-osios K ugnimi ir buvo sunaikinti; antroji grup - 8 mons - pamike pradjo trauktis Eimulikio kryptimi.
* Schemos prie dokumento nra.

398

7 val. 50 min. 5-osios K patrulis, vyresnysis raudonarmietis Levenka, Sta roliki miko ikyulyje po nupjautu mediu aptiko 8 moni gaujos pasal, kuri stebjo Kutnik [?] pus. Raudonarmietis Levenka priliau prie bandi t per 50 m ir staigiai atideng ugn i r[ankinio] k[ulkosvaidio] dviem serijo mis. Gaujos pasala, susidedanti i 8 moni, buvo sunaikinta. 2-asis B ieidamas laukym buvo apaudytas i vienkiemio kulkosvaidiais. Apaud banditai nujo Aag miko pus. 3-iasis B ieidamas laukym Kutnik apylinkse buvo apaudytas i kul kosvaidio. Apaudiusi gauja nujo Aag miko pus. I batalion vad per radij gavs praneimus ir igirds audym Staroli ki pusje, nordamas isiaikinti padt ir suteikti praktin pagalb batalion vadams, veiksm rajon ivyko pulko tabo virininkas mjr. Glekovas. Mjr. Glekovas, atvyks viet ir susipains su padtimi, nutar: 8-ajai K perkirsti miko ssmauk 1 km pietryius nuo Grikpdi ir susijungti su 1-osios K kairiojo sparno ukardomis; perkirsti ssmauk, jungiani Aag ir Staroliki mikus Eimulikio apylinkse, ir susijungti su deiniuoju utvar sparnu. Kai l-oji ir 8-oji K um pradin pozicij ir susijung su deiniojo ir kai riojo sparno utvaromis, Aag mikas buvo visikai apsuptas. 10 val. 2-oji, 4-oji, 5-oji ir 7-oji K pradjo pulti Aag mik, l-oji ir 8-oji K ulenk flangus ir m spausti apsiausties ied. 5-osios K pasistos valg grups, jusios mik apie 300 m, buvo gaujos apaudytos i kulkosvaidi. Grups vyresnysis raudonarmietis Levenka, u ms ugnies pozicij, tuoj pat atsak ugnimi, paleido kelet serij ir sunaikino r[ankinio] k[ulkosvaidio] tarnyb. Taiau tuo metu i deiniojo sparno bandi tas taikliai iov ir nukov raudon[armiet] Levenk. 4-oji K pradjo kovoti su gauja, kuri buvo sikrusi gynybai gerai pritaiky tame bunkeryje Aag miko vakariniame] pakratyje. 1-asis brys, vadovau jamas kuopos vado pavad. leitenanto Gurejevo, priartjo prie gaujos per 30 m ir pakilo atak. Gauja neilaik, paliko bunker ir m trauktis rytus. Brys pradjo persekioti, dl to 19 bandit buvo nukauta, 12 bandit mgino prasi verti 4-osios ir 2-osios K sandroje ir susidr su vyr. seranto Jermilovo skyriumi, kuris deng 4-osios K sparn. Vyr. seranto Jermilovo skyrius stojo m, myje visi 12 bandit buvo nukauti. Gaujos likuiai pradjo trauktis miko gilum, kur taip pat buvo bunke ris, apjuostas gynybiniais pavieniais apkasais, sujungtais tranjomis, o kam puose rengti dzotai su ambrazromis. 5-oji K blokavo dzotus ir bunkerius. Gaujos r[ankinis] k[ulkosvaidis] i kairs atideng ugn puolani raudonar miei grandin. Raudon[armietis] Ismailovas priliau prie bandit kul kosvaidio ir svied dvi rankines granatas, sunaikino kulkosvaidio tarnyb ir i bandit kulkosvaidio apaud gaujos sparn. Drsiais ir rytingais veiks
399

mais gauja i tvirtinim ir bunkeri buvo imuta, kovos lauke palikusi 27 lavonus. Istatydama dengimo grupes, gauja mgino atsiplti nuo persekiojimo ir ijo i miko Liepini rajone, ten pateko po utvar ugnimi. Banditai, matydami, jog yra visikai apsupti, staigiai pasisuko pietvakarius ir pasitrauk 20-ojo kvartalo link, kur tuo metu su bunkeryje sitvirtinusia gauja jau kovojo 3-iasis B. Gauja, iekodama ijimo i apsupties, nuolat keit savo krypt, istatydavo negausias priedangas, mgino prasiverti pro padalini kovin rikiuot, bet vi sur patekdavo po padalini ugnimi. Padaliniai spaud apsupties ied ir 14 val. 30 min. gauja buvo visikai likviduota. 45 03 28 d. Aag mik pakartotinai ivalg 1-asis, 2-asis ir 3-iasis B bei pulko spec. daliniai. V. Operacijos rezultatai Dl teisingos organizacijos ir padalini sveikos, kariams sumaniai, drsiai ir rytingai veikiant gauja buvo apsupta ir visikai sunaikinta. Nukauta 121 banditas ir suimta 18 bandit, tarp j 5 sueisti. Paimta: r[ankini] k[ulkosvaidi] - 7, autuv - 30, automat - 5, vairi pistolet - 7, ovini - 4720, granat - 35, PPS magazin - 3, iron - 2, gra natsvaidio termini ovini - 333, raomj mainli - 1, motocikl (suge dusi) -1, dvirai (sugedusi) - 1, arkli - 3, baln - 1, sulauyt veim - 2; sugriauti 4 bunkeriai ir 9 palapins. I nukaut ir suimt bandit paimta Panevio, Bir ir iauli apskrii lietuviki topografiniai emlapiai, taip pat kai kurie tabo dokumentai. I belaisvio bandito Juozo Stasio suinota, kad tarp nukautj yra gaujos vadeiva Blka Jonas ir 4 paraiutininkai, imesti lktuvu 45 01 20 d. Pas vien i paraiutinink rastas slaptas paymjimas, iduotas Dulkei Jur giui; jame raoma, kad jis tarnauja SSRS NKVD V[yriausiojoje] M[ilicijos] V[aldyboje] Kriminalinio skyriaus paiekos slaptuoju agentu; paymjim pasira SSRS NKVD Vyriausiosios milicijos valdybos Kriminalinio skyriaus paiekos virininkas v[alstybs] s[augumo] majoras Chrapenka. Visi dokumentai ir trofjai atiduoti NKVD A[pskrities] S[kyriui]. Ms nuostoliai: nukauta - 2, sueista - 11. VI. Myje pasiymjo 1. 2-ojo B vadas vyr. ltn. Naumovas Nikolajus Sergejeviius, g. 1913 m., VKP(b) narys. Sumaniai organizavo gaujos paiekas ir likvidavim. Mio me tu buvo tarp kovotoj ir sumaniai manevruodamas padaliniais neleido bandi tams prasiskverbti per kovos linijas, tuo garantavo visik gaujos likvidavim. Bataliono padaliniai sunaikino 68 banditus.
400

2. 5-osios K vadas ltn. Volkovas Vladimiras Nikolajeviius, g. 1918 m., VKP(b) narys. Sumaniai inaudojo savo ugnies priemones blokuojant bunkery je ir apkasuose sitvirtinusi gauj. Du kartus pakls kuop atak, imu gauj i atspirties punkto ir suorganizavo jos persekiojim. iame myje kuo pa sunaikino 38 banditus. 3. 3-iojo B vadas mjr. Masko Aleksandras Stepanoviius, g. 1899 m., VKP(b) narys, teisingai organizavo padalini sveik. Pats buvo mio vietoje ir jam vado vavo. Priimdavo taktikai teisingus sprendimus ir juos gyvendindavo, todl gauja buvo visikai apsupta ir likviduota. Bataliono padaliniai nukov 38 banditus. 4. 5-osios K 3-iojo brio vadas ltn. Jerofejevas Nikolajus Arkadjeviius, g. 1921 m., VLKJS narys; mio metu gauja mgino prasiskverbti 5-osios ir 7-osios K sandroje. Ltn. Jerofejevas drsiai ved br, kad perkirst gaujos atsitraukimo kelius, ir pradjo m, kuriame brys sunaikino 25 banditus, o kitus ivijo po kuopos ugnimi, ten [jie] ir buvo sunaikinti. Tuo neleido gaujai ieiti i apsupties. 5. 4-osios K vado pav. ltn. Gurejevas Nikolajus Maksimoviius, g. 1914 m., nepartinis; vadovaudamas 1-ajam briui, tris kartus kl br atakuoti gauj, sitvirtinusi bunkeriuose. Buvo brio kovinse grandyse ir asmeniniu pavyz diu kvpdavo karius. Brys sunaikino 19 bandit, pats Gurejevas nukov 5 banditus. 6. 7-osios K brio vadas serantas Golubis Ivanas Ivanoviius, g. 1919 m., nepartinis; paslapia nuved br gaujos sparn ir rytingu puolimu imu j i tvirtinim. Sumaniai organizavo persekiojim ir sveikaudamas su kitais b riais sunaikino 16 bandit. 7. 7-osios K vadas j. ltn. Sazonovas Nikolajus Romanoviius, g. 1917 m., VKP(b) narys. Sumaniai organizavo m su gauja, sitvirtinusia gerai rengta me gynybai bunkeryje. Mio metu imu gauj i bunkerio ir kuopa persekio dama sunaikino 16 bandit. 8. 5-osios K karo feler m[edicinos] t[arnybos] j. ltn. Rudakova Klavdija Matvejevna, g. 1922 m., prieui audant i mio lauko ine sueistus karius ir suteik pirmj med[icinin] pagalb. Surinko sueistj ginklus. 9. 7-osios K virila vyr. serantas Sokolovas Dmitrijus Maksimoviius, g. 1919 m., kand[idatas] VKP(b) narius, sumaniai vadovavo skyriui, veik dr siai ir rytingai. Myje jo skyrius sunaikino 8 banditus. 10. 5-osios K 3-iojo brio vado pav. serantas Karnauchas Ivanas Selifano viius, g. 1921 m., kand[idatas] VKP(b). Myje veik drsiai, rytingai, rod iniciatyv. Pirmas puol atakuoti gauj, patraukdamas karius paskui save. Pats nukov 3 banditus. 11. 4-osios K l-ojo brio vado pav. vyr. serantas Fiodorovas Moisejus Fiodoroviius, g. 1909 m., VKP(b) narys. Veikdamas su skyriumi 4-osios ir
401

5-osios K sandroje neleido banditams prasiskverbti pro kovines eiles. Tris kartus atlaik stipr bandit, mginani ieiti i apsupties, spaudim. Jo skyrius sunaikino 6 banditus. Kovoje vienas prie vien buoe umu 1 ban dit. 12. 7-osios K 3-iojo brio vado pav. serantas Anienka Sergejus Matve jeviius, g. 1921 m., VLKIS narys. Veik drsiai ir rytingai. Kai myje buvo sueistas ran[kinio] k[ulkosvaidio] kulkosvaidininkas, jis pam r[ankin] k[ulkosvaid] ir su skyriumi pradjo persekiojim. Pats nukov du banditus. 13.8-osios K 1-ojo brio 2-ojo skyriaus vadas serantas erstnevas Vasili jus Ivanoviius, g. 1908 m., VKP(b) narys. Gerai vadovavo savo skyriui. Veik damas kuopos sparne, neleido banditams prasiverti kuop sandroje. Jo sky rius nukov 6 banditus. 14.8-osios K 2-ojo brio 2-ojo skyriaus vadas serantas Trofeniukas Alek sejus Kalinkoviius, g. 1926 m., nepartinis. Persekiodamas atsitraukiani gau j, jo skyrius nukov 5 banditus ir 1 pam. 15. 7-osios K rankinio kulkosvaidio kulkosvaidininkas grandinis Bryksi nas Aleksejus Vasiljeviius, g. 1902 m., VKP(b) narys. Myje parod drs ir vyrikum. Asmeniniu pavyzdiu kvp karius. Pats nukov 2 banditus. 16. 5-osios K rankinio kulkosvaidio kulkosvaidininkas Levenka Nikola jus Fiodoroviius, g. 1926 m., VLKIS narys. Veikdamas su r[ankiniu] kulkos vaidiu], patruliuodamas aptiko 8 moni gaujos pasal. Levenka priliau prie pasalos iki 50 metr ir atideng ugn; visi 8 banditai buvo nukauti. Mike jo patrul apaud prieo kulkosvaidis. Levenka um ugnies pozicij ir atiden g ugn; 4 banditai, taip pat rankinio kulkosvaidio tarnyba, buvo nukauti. ia me myje Levenka krito drsuolio mirtimi. 17. 4-osios K 2-ojo brio vado pav. vyr. serantas Jermilovas Nikolajus Vasiljeviius, g. 1914 m., VKP(b) narys. Veik drsiai ir rytingai. Su skyriumi pradjo m su 12 bandit, kurie mgino prasiskverbti per kovos linij kuop sandroje. Sumaniai veikdamas skyrius visus 12 bandit nukov. VII. Ivados vairiose vietose gerai umaskuotuose bunkeriuose, kurie apsupti itisine gynybos linija su apkasais, sujungtais susisiekimo eigomis, buvusi gauja likvi duota, nes: 1. Teisingai parengtas operacijos vykdymo planas. 2. Kariai sutelkti pradinse pozicijose vairiomis kryptimis ir nakt, todl gauja negaljo atspti operacijos sumanymo. 3. Gerai organizuota sveika tarp padalini, pasirpinta sparnais ir sandromis. 4. Kariai gerai inojo ikelt udavin, o karininkai gerai vadovavo savo pa daliniams mio metu.
402

5. Buvo geras ryys tarp padalini ir padalini su vadovybs tabu, tai sutei k galimyb laiku paveikti mio eig, inoti padalini idstymo vietas ir gau jos atsitraukimo keli. 6. Kariai veik drsiai ir rytingai, sumaniai prisitaik prie vietovs ir laik si maskuots priemoni. 7. Kariai buvo labai organizuoti ir drausmingi. 8. Pulko tabo virininkas mjr. Glekovas laiku ivaiavo mio viet ir pa dar atitinkamas korektyvas. NKVD VK 261-ojo P vadas papulkininkis (Zakurdajevas) Pulko tabo virininkas majoras (Glekovas) Tikra: NKVD VK 4-osios D oper. dalies virininkas majoras [Morozov](paraas) Is. 8 egz. Nr. 1 - p[asienio] b[ri] kariuomens vir[ininkui] Nr. 2 - LSSR NKVD Nr. 3 - b[yl] Nr. 0035 Nr. 4 - 8-ajam, 25-ajam, 137-ajam, 266-ajam, 298-ajam P, 220-ajam PP 45 04 06 d.
LYA, f. 1, ap. 3, b. 681,1. 187-192. Nuoraas.

4 dokumentas ______________
LKP(b) Marijampols apskrities komiteto sekretoriaus Naudino 1945 m. balandio 5 d. ratas A. Sniekui dl paramos kovoje su partizanais Marijampol 1945 m. balandio 5 d.

Visikai slaptai Lietuvos KP(b) Centro Komiteto sekretoriui drg. Sniekui Vilnius Vl kreipiuosi Jus praydamas suteikti ginkluotos paramos kovoje su ban ditais. Tik paskutins savaits bgyje nuo bandit upuolimo uvo 15 ms ta rybini moni. Dienos metu banditai upuol ilavoto valsiaus vykdomojo komiteto pirminink pravedant vienoje apylinkje susirinkim.
403

Prie kelet dien Iglikli valsiuj banditai sudegino tris kius, kuriuose be nuaut ir inaikinamojo bataliono sudeg dar trys mons. Vakar vakare gautu praneimu iam paiam valsiuj banditai padeg kelet ki. Yra auk. Be to, banditai smarkiai kliudo pavasario sjos pravedimui ir statybins me diagos pristatymui cukraus fabrik. Taip pav. Varnabds mikuose banditai apstoja vaiuojanius mik kelius ir grina valstieius paimdami i valstiei dokumentus ir prigrasindami nuovimu, jeigu kit kart mike pasirodys. Esant tokiai padiai labai praau atsisti ginkluotas jgas apvalymui mik nuo siauiani bandit, nes ms jgos per silpnos ir be to trksta daug ginkl. Atsp. 2 egz. Marijampol, 1945 m. IV. 5 d. BB Lietuvos KP(b) Marijampols Apskrities Komiteto Sekretorius (Naudinas)* paraas
LYA, f. 1, ap. 3, b. 2134,1. 39. Originalas.

5 dokumentas________________
SSRS saugumo liaudies komisaro pavaduotojo B. Kobulovo ir SSRS vi daus reikal liaudies komisaro pavaduotojo A. Apolonovo 1945 m. birelio 8 d. direktyvinis nurodymas operatyvinink ir kariuomens virininkams aktyviau kovoti su partizanais 1945 m. birelio 8 d.

Visikai slaptai LIET. SSR NKVD-NKGB operatyvini sektori virininkams LIETUVOS SSR NKVD-NKGB apskrii skyri virininkams NKVD vidaus kariuomens pulk vadams NKVD pasienio bri virininkams NKVD VK 4-osios divizijos vadui Tiktai drg. Rudykai** Pastarosiomis dienomis kai kuriose apskrityse pastebti aktyvs bandit veiksmai: jie vykdo teroro aktus prie emutin sovietin partin aktyv, netur
* Dokumentas raytas lietuvikai. Kalba netaisyta. Ant dokumento yra keturios rezoliucijos, i j viena pasirayta A. Sniekaus (1945 m. balandio 9 d.) (versta i rus k ): Bartaimui. praau skubiai imtis priemoni, kad bt likviduotos bandit grups Marijampols apskrityje". ** rayta ranka.

404

tingus valstieius, mus organ darbuotojus ir su ginklu puola sovietines stai gas bei mones. Taiau bandit veiksmai daniausiai lieka nenubausti. Banditai ir teroristai po antpuoli nepersekiojami, bandit rmjai nesuimami. NKVD kariuome n, turinti kovoti su banditais, reikiamo aktyvumo nerodo. Tokia padtis toliau negali bti pakeniama. Silau: Maksimaliai sustiprinti agentrin-operatyvin kovos su banditizmu darb ir suaktyvinti NKVD kariuomens ir naikintoj batalion kovin veikl perse kiojant ir likviduojant gaujas. N vieno bandit ipuolio nepalikti nenubausto. Banditus, vykdiusius te roro akt ar ginkluot sovietini staig, moni ir sovietini piliei upuoli m, persekioti ir sunaikinti, asmenis, padedanius banditams - suimti. Tardy m nukreipti tokia linkme, kad bti iaikinti bandit ryiai, konspiraciniai bu tai ir slpimosi vietos; vykdyti btin verbavim, agentrines kombinacijas, ku rios garantuot gauj ir pogrindio nacionalistini organizacij likvidavim. Operatyviniuose praneimuose ne tik idstyti bandit ipuoli pobd, bet ir btinai nurodyti, koki konkreiai priemoni imtasi, kad bt likviduotos gaujos, kas vadovauja operacijai, operacijos ir tardymo dl kiekvieno ipuolio rezultatus. Perspju, kad oper. sektori, NKVD-NKGB apskrii skyri virininkai, NKVD kariuomens pulk, batalion vadai ir pasienio bri virininkai yra asmenikai atsakingi u kiekvien nenubaust bandit ipuol ir operacij su lugdym persekiojant gaujas. Kobulovas Nr. 23 1945 m. birelio 8 d. SSRS valstybs saugumo liaudies komisaro pavaduotojas valstybs saugumo 2-ojo rango komisaras (Kobulovas) SSR Sjungos vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojas generolas pulkininkas (Apolonovas) Oper. sektori virininkams skubiai perspausdinti iuos nurodymus ir teik ti NKVD-NKBG apskrii skyri virininkams, pulk ir pasienio bri vadams SSRS NKVD-NKGB galiotinis Lietuvoje valstybs saugumo komisaras (Tkaenka) Tikra: LSSR NKGB sekretoriato oper. galiotin valst. saugumo j. leitenant [Andrejeva](paraas)
LYA, f. t. ap. 18. b. 64,1 6-7. Nuoraas.

405

6 dokumentas________________
SSRS saugumo liaudies komisaro pavaduotojo B. Kobulovo ir SSRS vi daus reikal liaudies komisaro pavaduotojo A. Apolonovo 1945 m. birelio 9 d. direktyviniai nurodymai operatyvinink ir kariuomens virininkams suaktyvinti agent darb ir kov su partizanais
Vilnius 1945 m. birelio 9 d.

Visikai slaptai Liet. SSR NKVD-NKGB operatyvini sektori virininkams Liet. SSR NKVD-NKGB apskrii skyri virininkams Kopija: NKVD vidaus kariuomens 4-osios divizijos vadui NKVD vidaus kariuomens pulk vadams NKVD kariuomens Lietuvos pasienio apygardos valdybos virininkui NKVD Lietuvos pasienio apygardos pasienio bri virininkams Pastaruoju metu daugelyje Lietuvos SSR apskrii pastebimi aktyvs lietu vi ir lenk nacionalistinio pogrindio ir j ginkluot gauj veiksmai. Gaujos, susidedanios i paraiutinink, baudj, aktyvi vokiei statyti ni ir rmj, buoi ir nacionalistinio pogrindio dalyvi, puola sovietines stai gas kaimuose ir valsiuose, MTS, MKPP* ir sovietinius kius, dezorganizuoja j darb, vykdo teroro aktus prie emutin partin sovietin aktyv, naikintoj bataliono karius, valstieius, gavusius buoi ems, ms organ darbuotojus ir Raudonosios armijos karikius. Taiau nacionalistini centr ir bandit grupi veiksmai daniausiai lieka ne nubausti. Nacionalistins organizacijos laiku neiaikinamos ir nelikviduojamos, banditai ir teroristai po antpuoli nepersekiojami, bandit rmjai nesuimami. Siekiant smogti ryting smg nacionalistinms formuotms ir gaujoms, siloma: 1. Perirti vis veikiant agentrin-informacin tinkl. Balast atsijoti, dviveidius bei idavikus suimti ir aktyviai juos tardant nustatyti pogrindio or ganizacijas ir bandit grupes. Darbingus informatorius suvesti rezidentras. Rezidentus verbuoti i ms patikrint moni, kurie, turdami savo duomen ir naudodamiesi tarnybine pa dtimi, gali susitikinti ir dirbti su informatoriais (naikintoj batalion kariai, ems kio organ, paruo ir prekybos organizacij, keli darbuotojai ir t.t.). Kvalifikuot agentr perduoti patyrusiems operatyviniams darbuotojams, kiekvienam agentui skirti konkrei uduot, kaip nustatyti pogrindio daly vius, j iekoti ir iaikinti gaujas.
* Mainno-konnyj prokatnyj punkt - main ir arkli nuomos punktas.

406

Skubiai verbuoti nauj kokybik agentr i nacionalistini pogrindio or ganizacij dalyvi, bandit grupi, j ryinink ir nelegali konspiracini but laikytoj. Sektori virininkams asmenikai dalyvauti sukuriant toki agentr visuose NKVD-NKGB skyriuose, pasirpinti reikiama konspiracija dirbant su kiekvienu altiniu atskirai. 2. Perirti vis operatyvin skait. Iki . m. birelio 25 d. parengti bylas arba detalias paymas suimti: a) vokiei paraiutininkus, prieo valgybos ir kontrvalgybos organ agentus; b) vieus ir slapius gestapo, abvero", GFP, Saugumo" ir kit panai prieo valgybos ir kontrvalgybos organ bendradarbius; c) i lietuvi ir lenk nacionalistini organizacij dalyvius: Lietuvi akty vist frontas", Lietuvos laisvs armija" (LLA), Kstutis", Lietuvi naciona list partija", Lietuvi frontas", Lietuvos laisvs kovotoj sjunga", Gelei nis vilkas", Lietuvi tautinis frontas", Vyriausiasis Lietuvos ilaisvinimo ko mitetas", Armija krajova ir lenk partijos - endekai ir PPS; d) baudjus, policininkus ir kt. asmenis, dalyvavusius gyventojams darytuo se vrikumuose; e) tvyns idavikus, aktyvius vokiei statytinius ir rmjus. Imkits btin priemoni, kad bt iaikinti nacionalistini organizacij ir kiekvienos gaujos asmenys, j ginkluot, bazavimosi vietos, isidstymas ir judjimo keliai, ginkl, spaudos ir kitos technikos sandliai. Palaipsniui suino dami iuos duomenis, nelaukdami bendros operacijos pradios, suiminkite or ganizacij dalyvius ir likviduokite gaujas, palikdami jose tik kai kuriuos mo nes, su kuriais galt tsti darb ms agentra. Ypating dmes skirkite ekistini karini operacij likviduojant gaujas vykdymui. Kiekvienai iaikintai gaujai turi bti smogtas ms operatyvinis sm gis. Nustatyt gaujos bazavimosi arba veikimo viet apsupti glaudiu iedu, ope racij vykdyti taip, kad gauja negalt isiskirstyti ir ivengti smgio. Pradt operacij vykdyti tol, kol gauja bus visikai sunaikinta arba paimta nelaisv, persekioti dien ir nakt. Vykdomos operacijos plan turi inoti labai ribotas darbuotoj skaiius (ope ratyvinink ir kariuomens virininkai). Kovai su banditais plaiau naudoti naikintoj batalionus, brius, partin so vietin aktyv, varginguosius valstieius; jiems vadovauti turi ms kariuome ns karininkai ir patyr serantai. 3. Asmenikai garantuoti suimtj kvalifikuot tardym. Pirmiausia i su imtj btina gauti valgybinius duomenis apie pogrindio centrus, organizaci j ir gauj dalyvius, ginkl ir technikos sandlius. Tuos duomenis skubiai pa naudoti suimant organizacij dalyvius ir likviduojant gaujas. Tardymo metu stengtis daugiau suinoti apie kitas apskritis ir miestus, suinojus skubiai pra
407

neti atitinkamiems operatyviniams sektoriams ir NKVD-NKGB apskrii sky riams, o su kaimyninmis apskritimis kartu vykdyti gauj likvidavimo operacijas. Visus bent kiek svarbesnius suimtuosius tardyti Jums asmenikai. 4. SSRS Vidaus Reikal Liaudies Komisaras drg. L. P. Berija sak kartu su ekistinmis karinmis operacijomis plaiai vykdyti priemones pogrindiui de moralizuoti ir banditams, dezertyrams ir asmenims, vengiantiems tarnybos Rau donojoje armijoje, legalizuotis. Smulks nurodymai apie legalizavimosi tvark ir metodus idstyti Lietu vos SSR NKVD-NKGB . m. gegus 12 d. direktyvose ir plane Nr. 0038. Imkits btin priemoni, kad drg. L. P. Berijos nurodymai bt tiksliai vyk dyti. Suaktyvinkite legalizacijos darb. Legalizavusij nesuiminkite. 5. Btina tuoj pat imti iniciatyv savo rankas, nelaukti, kol pasirodys ban ditai, o vis laik iekoti gauj, jas persekioti ir naikinti. Drsiai organizuoti kariuomens pasalas, sekretus, gaudyti banditus j judjimo keliuose, stovykla vietse. Kartu plaiai iaikinti ir represuoti bandit rmjus bei globjus. 6. Operatyvines-karines priemones sutriukinant prieo pogrind ir veikian ias gaujas reikia derinti su agitacinio-masinio ir aikinamojo darbo organiza vimu tarp vietini gyventoj. Tuo tikslu per partijos apskrii komitetus imki ts priemoni, kad kaimus, vienkiemius ir valsius bt pasisti apskrii ko mitet, vykdomj komitet ir komjaunimo komitet darbuotojai, utikrinki te, kad kaimus ir vienkiemius pasiekt ms laikraiai ir gyvas Soviet odis. pareigokite NKVD kariuomens karininkus ir politrukus vykdyti plat ai kinamj darb tarp gyventoj. Primename NKVD-NKGB organ vadovams ir kariuomens vadams, kad btina skubiai pagerinti darb sutriukinant prieo pogrind, bolevikikai i rti pavest uduot. Apie i nurodym vykdymo eig ir Js priemones pranekite penkiadiense oper. suvestinse. SSRS valstybs saugumo liaudies komisaro pavaduotojas 2-ojo rango komisaras (Kobulovas) SSRS vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojas generolas pulkininkas (Apolonovas) Vilnius, Nr. 25 1945 m. birelio 9 d. Tikra: LSSR NKGB sekretoriato oper. galiotin valstybs saugumo j. leitenante [Andrejeva](paraas)
LYA, f. t, ap. 18, b 22,1. 9-13. Nuoraas.

408

7 dokumentas________________
SSRS saugumo liaudies komisaro pavaduotojo B. Kobulovo ir SSRS vi daus reikal liaudies komisaro pavaduotojo A. Apolonovo 1945 m. birelio 18 d. aplinkratis operatyvini sektori virininkams dl aktyvesnio partizan persekiojimo Vilnius 1945 m. birelio 18 d.

Visikai slaptai Perduoti tuoj pat per V Operatyvini sektori virininkams ir j pavaduotojams kariuomens reikalams Nors banditini element aktyvumas labai padidjo, oper. sektori viri ninkai silpnai organizuoja gauj persekiojim ir sunaikinim. Siloma: 1. Skubiai pertvarkyti darb atsivelgiant birelio 15 d. Jums duotus nuro dymus ir utikrinti, kad Js sektoriuje veikianios gaujos bus aktyviai perse kiojamos ir sunaikintos; tam maksimaliai panaudoti visus Js sektoriuje turi mus karius ir oper[atyvinius] darbuotojus. 2. Kasdien, pradedant 45 06 19 d., praneinti apie visus bandit puolimus ir per par vykdytas ekistines karines operacijas, idstyti konkreius operaci j rezultatus. Praneimus turi pasirayti sektoriaus virininkas ir jo pavaduoto jas kariuomens reikalams. Valstybs saugumo 2-ojo rango komisaras Kobulovas Generolas pulkininkas Apolonovas Nr. 454 Vilnius, 45 06 18 d.
LYA, f. 1, ap. 18, b. 22,1. 30. Nuoraas.

409

8 dokumentas _______________
NKVD vidaus kariuomens Pabaltijo apygardos virininko Golovkos 1945 m. birelio mn. ratas Utenos operatyvinio sektoriaus virininkui dl lktuv panaudojimo [Vilnius] 1945 m. birelio mn.

I Vilniaus Utenos operatyvinio sektoriaus virininkui Siekiant vykdyti aviacin valgyb ir palaikyti vykdomas operacijas bomb bei kulkosvaidi ugnimi: 1. Vyriausiosios vadovybs tabui laiku pateikti paraikas dl lktuv pa naudojimo Js sektoriuje. 2. rengti lygias, be paalini daikt, 800 x 400 metr nutpimo aikteles su atvirais nusileidimais. 3. Pasirodius lktuvams, idstyti mediagos juostas ir atsisti patikim ap saug. Priimta 45 06 21 d. Rezoliucija: Abyzovui Generolas majoras Golovka

LYA, f. t, ap. 3, b. 713. Nuoraas.

9 dokumentas________________
NKVD vidaus kariuomens Pabaltijo apygardos virininko Golovkos 1945 m. birelio mn. ratas 4-osios, 6-osios, 10-osios, 14-osios divizij va dams, NKVD I Pabaltijo ir Leningrado front unugario apsaugos kariuo mens bei Lietuvos pasienio apygardos virininkams dl kari supain dinimo su sveikos signal lentele 1945 m. birelio mn.

Slaptai Egz. Nr. 2 NKVD VK 4-osios auli divizijos vadui NKVD VK 6-osios auli divizijos vadui NKVD VK 10-osios auli divizijos vadui NKVD k[ariuomens] 14-osios geleinkeli apsaugos divizijos vadui NKVD I Pabaltijo fronto unugario apsaugos kariuomens virininkui
410

NKVD Leningrado fronto unugario apsaugos kariuomens virininkui Liet. pasienio apygardos NKVD pasienio kariuomens virininkui NKVD k[ariuomens] jungtinio pasienio brio vadui Tiktai: jung[tinio] pasienio brio vadui* Kaunas Operacijos Lietuvos SSR laikotarpiui siuniu signal lentel sveikai tarp NKVD kariuomens pstinink ir aviacijos. Su sveikos signal lentele supaindinti kiekvien kar ir j pradti naudoti nuo . m. birelio 26 d. Signal A savas pstininkai duoda aviacijai raketomis remiantis NKVD VK Pab[altijo] apygardos tabo atpainimo enkl lentele . m. birelio-liepos mnesiams. Priedas: 2 lap tekstas** NKVD VK Pab[altijo] apygardos virininkas generolas majoras (Golovka) 10 egz. Tikra: Oper. skyriaus l-ojo poskyrio virininkas 1 - byl papulkininkis [Zyrianov] (paraas) 2 -10 adresatams 45 06 23 d.
LYA, f. 1, ap. 3, h. 713.1. 54. Nuoraas.

10 dokumentas____________________
SSRS valstybs saugumo liaudies komisaro pavaduotojo B. Kobulovo ir SSRS vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojo A. Apolonovo 1945 m. birelio 28 d. aplinkratis operatyvinink ir kariuomens virininkams dl prasto j darbo ir nurodymai j pagerinti [Maskva] 1945 m. birelio 28 d.
Visikai slaptai I Maskvos Perduoti per V ir ifru Visiems NKVD-NKGB oper. sektori virininkams NKVD vidaus kariuomens, pasienio ir unugario apsaugos kariuomens virininkams NKVD-NKGB apskrii skyri virininkams NKVD kariuomens pulk vadams
* rayta ranka. ** Lentel nepateikiama.

411

NKVD-NKGB operatyviniai sektoriai ir Lietuvoje dislokuota NKVD ka riuomen birelio mn. penktj penkiadien ir ypa birelio 25-26 d. dirbo nepatenkinamai. Per mintas dvi dienas banditams puolant respublikoje nukauta, sueista ir nuvesta 31 mogus, tuo tarpu bandit nukauta tik 47. Ypa blogai dirba Kauno, Panevio, Marijampols, Taurags oper. sekto riai ir generolo Abyzovo bei pulkininko Romanovo kariuomen. Per 5 dienas Kauno sektoriuje nukauta 35, suimta 11 bandit, Marijampo ls - atitinkamai 9 ir 11, Taurags - 9 ir 22. Per penkiadien taip pat nieko nepadaryta, kad iuose sektoriuose bt lik viduotas nacionalistinis pogrindis. Tokia paira Jums pavest uduot toliau negali bti pakeniama. Perspjame oper. sektori ir NKVD-NKGB apskrii skyri virininkus, NKVD kariuomens virininkus ir pulk vadus, kad jie yra asmenikai atsakin gi u netiksl ir nesavalaik drg. Berijos uduoi vykdym. Silome nedelsiant pagerinti darb atsivelgiant Jums duotus nurodymus dl gauj sutriukinimo, bandit likvidavimo, pogrindio centr iaikinimo ir nacionalistinio pogrindio dalyvi represavimo. Darb organizuokite taip, kad kiekvienas operatyvinis darbuotojas, kiek vienas kariuomens padalinys kiekvien dien turt konkrei uduot. Js ir Js pavaduotojai turite kasdien kontroliuoti, kaip [tos uduotys] vykdomos. Rezultatus praneti kasdien. SSRS valst. saugumo liaudies komisaro pav. 2-ojo rango valst. saugumo komisaras (Kobulovas) SSRS vidaus reikal liaudies komisaro pav. generolas pulkininkas (Apolonovas) 1945 m. birelio 28 d. Perduota 1945 m. birelio 28 d. oper. sektoriams: Kauno - prim: Finenberg Panevio - prim: Nazarovas Utenos - prim: Tereina Marijampols - prim: Vasiljevas iauli - prim: Kiseliovas Taurags - prim: igariovas (?) Vilniaus - prim: Rudyka Perdav valst. saugumo vyr. leitenantas Kueras*
LYA, f. t, ap. 18, b. 39,1. 40. Nuoraas. * Dokumentas publikuotas: A Anuauskas, Lietuvi tautos sovietinis naikinimas 1940-1958

metais, p. 435-436.

412

11 dokumentas_______________
SSRS NKVD-NKGB galiotinio Lietuvoje I. Tkaenkos 1945 m. liepos 8 d. radiograma Vilniaus operatyvinio sektoriaus virininkui I. Rudykai bei Trak NKVD-NKGB virininkams Smirnovui ir Roovskiui 1945 m. liepos 8 d.

Radiograma Trakai, NKVD drg. Rudykai, Smirnovui, Roovskiui

Visikai slaptai

Trak apskrityje banditai elgiasi akiplikai, o Js nieko nedarote, laukiate kakoki ginkluot jg ir ignoruojate naikintoj batalionus. Liaudies komisa ro pav. sak: 1. Aktyviau panaudoti turim kariuomen ir ypa naikintoj batalionus ban dit persekiojimui ir likvidavimui. 2. Banditus, kurie nukov raudonarmieius kelyje Kaiiadorys-asliai, nu ud ir apipl pilietes Zenkevi ir Kiseliov - surasti ir sunaikinti. 3. Nustatyti Peliponio nam sudeginusios gaujos vadeiv, jo eim suimti, o jo nam kelti Peliponio eim. 4. Bakn Petr, pas kur rasta pavogta karv, suimti ir itardyti, panaudoti j likusi bandit likvidavimui. Apie kiekvien atlikt uduot pranekite atskirai. spju, kad Js esate asmenikai atsakingi u kiekvien nenubaust bandit antpuol ir gauj persekiojimo operacij sulugdym. Tkaenka Nr... 1945 m. liepos 8 d. SSRS NKVD-NKGB galiotinis Lietuvoje valstybs saugumo liaudies komisaras [Tkaenko](paraas)
LYA, f. 1, ap. 18, b. 40,1. 5. Originalas.

413

12 dokumentas_______________
SSRS NKVD-NKBG galiotinio Lietuvoje I. Tkaenkos 1945 m. liepos 18 d. ratas Utenos operatyvinio sektoriaus virininkui Ii Kapralovui dl kovos veiksm prie partizano V.Gumausko grup Vilnius 1945 m. liepos 18 d.
Visikai slaptai

NKVD-NKGB Utenos oper. sektoriaus virininkui generolui majorui draugui Kapralovui Utena venioni apskrit siuniu operatyvin grup su kariais (grups vyresny sis - poskyrio virininko pav. kapitonas drg. Jevdokimenkovas), kad bt nufo tografuotas neatpaintas banditas paraiutininkas, nukautas likviduojant vadei vos Gumausko Vinco gauj; praau j darb asmenikai kontroliuoti ir esant btinybei padti vykdyti uduot. Operatyvinei grupei grtant Vilni (po uduoties vykdymo), isiskite su jais LSSR NKGB dispozicijon NKVD 217-ojo pasienio pulko suimt Gumaus ko gaujos ryinink Paulaviit Aldon tolesniam tardymui. Liepos 12 d. 217-ojo pasienio pulko 8-osios ukardos virininkas buvo numats operacij sugauti nelegaliai gyvenant kunig Liutk; jei kunig Liutk Js sum te, taip pat isiskite su operatyvine grupe LSSR NKGB dispozicijon tardymui. Paveskite skubiai itirti NKVD 12-ojo pasienio pulko vado pavaduotojo val gybai papulkininkio Kaenkos [vykdyt] paeidim; jis pasiunt operatyvin ir kariuomens grupes Gumausko gaujos isidstymo viet, taip pat liepos 10 d. vykd ukavim Palmajs kaimo apylinkse; tai sulugd kombinacijos siekiant sugauti Gumausk vykdym. Papulkininkiui Kaenkai sakykite atvykti kartu su Jumis referuoti SSR S jungos Vidaus Reikal Liaudies Komisaro Pavaduotojui generolui papulkinin kiui draugui Apolonovui, su savimi turti tyrimo mediag. SSRS NKVD-NKGB galiotinis Lietuvoje generolas leitenantas [Tkaenko](paraas) 1945 m. liepos 18 d. Nr. 2/2033/P Vilnius
LYA, f. t, ap. 18. b. 40,1 77. Originalas.

414

13 dokumentas ______________
SSRS vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojo A. Apolonovo, SSRS NKVD-NKGB galiotinio Lietuvoje 1. Tkaenkos ir LSSR vidaus rei kal liaudies komisaro J. Bartaino 1945 m. liepos 29 d. aplinkratis NKVD-NKGB operatyvini sektori, apskrii skyri virininkams ir ka riuomens vadams dl neleistin revoliucinio teistumo" paeidim Vilnius 1945 m. liepos 29 d.

Visikai slaptai Liet. SSR NKVD-NKGB operatyvini sektori virininkams NKVD-NKGB miest ir apskrii skyri virininkams Lietuvos apygardos NKVD pasienio kariuomens valdybos virininkui NKVD I Pabaltijo fronto unugario apsaugos kariuomens virininkui NKVD Leningrado fronto unugario apsaugos kariuomens virininkui NKVD III Baltarusijos fronto unugario apsaugos kariuomens virininkui NKVD kariuomens 4-osios D vadui NKVD 14-osios geleinkeli apsaugos divizijos vadui Lietuvos SSR NKVD-NKGB gavo ini apie iurkius revoliucinio teis tumo paeidimus, kuriuos daro atskiri NKVD-NKGB organ darbuotojai ir NKVD kariuomens kariai. Nepaisant daugkartini SSRS NKVD-NKGB ir Lietuvos SSR NKVDNKGB sakym grietai laikytis revoliucinio teistumo, vis dlto atskiri NKVDNKGB miest ir apskrii skyri virininkai ir ypa valsi poskyri ir atskir NKVD kariuomens dali vadai nepadar reikiam ivad ir toliau daro dide lius nusikaltimus, kurie griauna NKVD-NKGB organ autoritet darbo mo ni akyse. 1945 m. birelio 22 d. NKVD Utenos apskrities Kuktiki valsiaus posky rio virininkas, jaunesnysis leitenantas Novikovas sulaik piliet Rudn, g. 1895 m., ved j darin, kur tard naudodamas fizinio poveikio priemo nes, mu j tol, kol jis mir. Nordamas paslpti nusikaltimo pdsakus, Novi kovas Rudno lavon ukas toje pat darinje. NKVD-NKGB Vilniaus apskrities Dieveniki valsiaus poskyrio darbuo tojai utovas, Afanasjevas ir Levinas tardydami sistemingai mu sulaikytus pilieius ir neigav i j reikiamo jiems prisipainimo 5 mones suaud KPZ kieme. 1945 m. liepos 8 d. 5-ojo skyriaus dukart Raudonosios vaigds pasienio brio 2-ojo poskyrio virininkas kapitonas Vlasovas kankino ir mu pas j su
415

atgaila atvykus Jankausk, sunkiai sueid galv ir sulau kair rank. Sutei kus medicinin pagalb, kapitonas Vlasovas nuved Jankausk mik ir su aud. . m. liepos 8 d. kapitonas Vlasovas su grupe pasieniei kari krat Samu li viensdyje pilieius Grik ir Petrik, juos mu. Be to, buvo muami j eim nariai. . m. liepos 4 d. buvo sulaikyta piliet Prilovskait Ona - gimnazijos 4 kla ss mokin. Sulaikant j sumu 5-osios jungtins komendantros komendan to pavaduotojas polit[iniams] reikalams vyresnysis leitenantas Lavrovas, virila Jevsejevas ir kt. Vyresnysis leitenantas Beliajevas, mudamas automato buoe, neatsargiai iov ir susieid rank. Vliau piliet Prilovskait buvo mirtinai sumuta Taurags apskrities NKVD Ervilko valsiaus poskyrio virininko ka pitono Moialovo ir jos lavonas buvo mestas eer. Papulkininkio Oarino patarimu su felerio Rotanovo pagalba buvo sudarytas fiktyvus aktas, neva Pri lovskait mir plyus irdiai. Anksiau minti mons, paeid revoliucin teistum, suimti ir atiduoti karo tribunolo teismui. Silome: 1. Lietuvos SSR NKVD-NKGB operatyvini sektori virininkams kartu su NKVD-NKGB miest ir apskrii skyri virininkais per 3 mn. suorgani zuoti special pasitarim su NKVD valsi poskyri virininkais ir visais NKVDNKGB operatyvininkais, jame aptarti klausim, jog NKVD-NKGB organ na riai privalo grietai laikytis revoliucinio teistumo ir iaikinti visiems bendra darbiams, kad u savavaliavim, plim, marodieriavim, neteistus piliei sumimus ir j muim bus nedelsiant perduoti karo tribunolo teismui. 2. Lietuvos pasienio apygardos NKVD kariuomens valdybos virininkui generolui majorui Bykovskiui, NKVD kariuomens 4-osios D vadui genero lui majorui Vetrovui, NKVD kariuomens 14-osios geleinkeli apsaugos divi zijos vadui generolui majorui Krylovui, III Baltarusijos fronto unugario apsaugos NKVD kariuomens virininkui generolui leitenantui Liubui, I Pa baltijo fronto unugario apsaugos NKVD kariuomens 1. e. virininko pareigas pulkininkui Romanovui, Leningrado fronto unugario apsaugos NKVD kariuo mens 1. e. virininko pareigas pulkininkui Malui surengti tok pat pasitarim su karininkais. 3. spjame Liet. SSR NKVD-NKGB operatyvini sektori virininkus, Liet. SSR NKVD-NKGB miest ir apskrii skyri virininkus ir NKVD ka riuomens dali vadus, kad jeigu j sektoriuose, apskrityse bei kariuomenje ir toliau NKVD-NKGB bendradarbiai ir NKVD kariuomens karikiai paeidi ns revoliucin teistum, kartu su karo tribunolo teismui perduodamais kon kreiais nusikaltliais, paeidusiais revoliucin teistum, atsakomybn bus trau
416

kiami Lietuvos SSR NKVD-NKGB operatyvini sektori virininkai, NKVDNKGB miest ir apskrii skyri virininkai ir NKVD kariuomens dalini va dai. 4. Visus revoliucinio teistumo paeidimo atvejus tuoj pat itirti, kaltinin kus su ms sankcija paalinti i uimam pareig arba suimti, per 3 dienas baigti tardym ir teisti parodomuoju procesu nusikaltimo vietoje. SSRS vidaus reikal liaudies komisaro pav. generolas pulkininkas Apolonovas SSRS NKVD-NKGB galiotinis Lietuvoje generolas leitenantas Tkaenka Lietuvos SSR vidaus reikal liaudies komisaras generolas majoras Bartainas Nr. 0050 1945 m. liepos 29 d. Vilnius Tikra: Lietuvos SSR NKVD sekretoriato oper. galiotinis leitenantas (paraas)
LYA, f. 1, ap. 18. b. 22,1. 33-34. Nuoraas.

14 dokumentas_______________
LSSR vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojo P. Kapralovo 1945 m. rugpjio 12 d. aplinkratis NKVD-NKGB skyri virininkams ir batalion vadams dl kovos su partizan pogrindiu suaktyvinimo 1945 m. rugpjio 12 d.

Visikai slaptai NKVD A[pskrities] S[kyriaus] virininkui NKGB A[pskrities] S[kyriaus] virininkui NKVD vidaus kariuomens bataliono vadui Pastebima, kad pastaruoju metu NKVD-NKGB organai susilpnino savo darb iaikindami nac[ionalistin] pogrind ir gauj formuotes, o kariuomen gauj likvidavimo Operacijas vykdo visikai nepatenkinamai.
417

Yra operacij sulugdymo atvej, tuo tarpu n vienas karininkas nebuvo patrauktas nei partinn, nei administracinn atsakomybn, o operatyvinink virininkai nepateik n vien duomen, kad bt galima [asmenis], kaltus ope racij sulugdymu, patraukti atsakomybn. Tuo tarpu nac[ionalistinis] pogrindis ir gauj formuots, naudodamiesi dar bo susilpnjimu, aktyvina savo veikl ir nebaudiamos bei vieai pereina i vienos gyvenviets kit, smulkios grups jungiasi stambesnes. Rmjai pa deda gauj formuotms ir nac[ionalistiniam] pogrindiui tsti savo nusikals tam veikl. Kai kurie NKVD-NKGB darbuotojai neteisingai vertina padt, nesupranta, kad padtis tebra tempta ir i ms reikalauja tempto darbo. Prieingai, kai kurie mano, kad j valsi teritorijoje bandit grupi ir nac[io nalistinio] pogrindio nra, jie nesupranta, jog tai rodo nepatenkinam agen tros darb j valsiaus ar apskrities teritorijoje. Perspju NKVD-NKGB darbuotojus dl atsakomybs ir remdamiesi SSRS valstybs saugumo Liaudies Komisaro pav. generolo pulkininko drg. Kobulovo ir SSRS vidaus reikal Liaudies Komisaro pav. generolo pulkininko drg. Apolonovo direktyva pareikalaukite i vis operatyvinink asmenikos atsakomy bs u pavest darbo bar. Paskelbkite duodami pasirayti nurodym kiekvienam operatyviniam dar buotojui ir NKVD kariuomens karininkui. Pareikalaukite i NKVD kariuomens karinink, kad gerai apgalvot, kaip organizuoti vykdomas operacijas, o i NKVD-NKGB darbuotoj - sustiprinti operatyvin darb. Kiekvieno karininko ir NKVD-NKGB organ darbuotojo rodiklis yra lik viduot gauj skaiius, iaikint ir suimt nac[ionalistinio] pogrindio daly vi, ryinink rezidentr, bandit rmj ir t.t. skaiius. Liet. SSR vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojas generolas majoras (Kapralovas) 1945 m. rugpjio 12 d.
LYA, f. t, ap. 18. b. 39.1. 67. Nuoraas.

418

15 dokumentas_______________
SSRS NKVD-NKGB galiotinio Lietuvoje 1. Tkaenkos 1945 m. rugpj io 17 d. aplinkratis NKVD-NKGB operatyvini sektori, apskrii sky ri virininkams, NKVD vidaus ir pasienio kariuomens vadams dl operatyvins-kovins veiklos pagerinimo Vilnius 1945 m. rugpjio 17 d.

Praneimas per V Visikai slaptai Visiems operatyvini sektori virininkams Visiems NKVD-NKGB apskrii skyri virininkams Visiems NKVD vidaus ir pasienio kariuomens virininkams ir pulk vadams Per pastarj penkiadien gerokai padaugjo bandit ipuoli respublikoje, tuo tarpu ms operatyvins ekistins veiklos rezultatai smuko 5-6 kartus. Draugai Kobulovas ir Apolonovas mano, jog ms organai ir kariuomen pastaruoju metu taip prastai dirbo todl, kad operatyvini sektori ir NKVDNKGB apskrii skyri virininkai, kariuomens virininkai ir pulk vadai, su dav neym smg gaujoms ir pogrindiui, nusiramino, pradjo maiau dirbti, liovsi konkreiai vadovauti operatyvininkams ir kariuomenei, vl susilpnino agentrin darb, bandit puolimus kaip reikiant nereaguoja, gauj neperse kioja ir nesunaikina. Tokia padtis nepakeniama. Jums btina tuoj pat kartu su NKVD-NKGB apskrii ir valsi organ virininkais, pulk ir batalion vadais numatyti kon kreias priemones, kaip likviduoti gaujas ir antisovietin pogrind remiantis anks iau Jums duotais nurodymais, per artimiausias vien dvi dienas ymiai page rinti operatyvins ir kariuomens veiklos rezultatus, vis laik operatyvininkus ir kariuomen laikyti tampoje. Rugpjio 23 d. atvaiuokite Vilni su darbo ataskaita, kuri iklausys drg. Kobulovas ir Apolonovas. Kartu dalyvausite CK plenume, kuris aukiamas ko vos su gaujomis ir antisovietini pogrindiu suaktyvinimo klausimu. SSRS NKVD-NKGB galiotinis Lietuvoje generolas leitenantas (Tkaenka) 1945 m. rugpjuio 17 d. Nr. 16 Vilnius
LYA, f. 1, ap. 18, b. 64.1. 67. Nuoraas.

419

16 dokumentas_______________
SSRS NKGB liaudies komisaro pavaduotojo B. Kobulovo 1945 m. rug
sjo 1 d. sakymas Lietuvoje veikianiai NKVD kariuomenei paalinti darbo trkumus Vilnius 1945 m. rugsjo 1 d.

sakymas NKVD kariuomenei, kariaujaniai su banditais Lietuvos SSR teritorijoje 1945 m. rugsjo 1 d. Vilnius

NKVD-NKGB organams . m. birelio-rugpjio mn. vykdius operaty vines ir ekistines karines priemones likviduojant antisovietin pogrind ir jo ginkluotas gaujas, Lietuvos SSR sutriukinta daug pogrindini organizacij ir bandit formuoi. Pagrindin mas buvusi nelegalioje padtyje dezertyr ir vengusi tarnybos RA atjo ipainti savo kalt. Bandit puolim skaiius daugelyje apskrii gerokai sumajo, taiau sutriu kint gauj likuiai, susidedantys i buoi ir buvusi vokiei rmj, jausdami, kad j kova neturi perspektyvos, kad jie neivengiamai us, daro siaubingus nusi kaltimus, iauriai udo vaikus, moteris, senelius ir kaimo sovietinius aktyvistus. Nebaudiamai bandit veiklai objektyviai padeda ms organ ir kariuo mens darbo trkumai, kurie daugiausia yra tokie: a) dali vadai, valgybos organai, tabai, gul virininkai blogai itiria ope ratyvin ir politin padt savo tarnybins veiklos teritorijoje, nerodo aktyvu mo valgybiniame darbe, patys neieko bandit, laukia agentrini duomen i NKVD-NKGB organ. Tuo tarpu aktyvus kariuomens valgybinis darbas daug prisidt prie ms organ skms nustatant gauj buvimo viet ir j greito sunaikinimo; b) nepakankamai siuniama kariuomens bri bandit paiekai ir sumi mui (RPG, pasala, sekretas), o j veikla kartais organizuojama nepatenkinamai; c) kariuomens padaliniai bandit puolimus reaguoja pavluotai ir atvyk vykio viet blogai organizuoja persekiojim ir paiek, todl banditams pa vysta ivengti ms persekiojimo; d) dali vadai, tab darbuotojai maai bna padaliniuose, tiesiogiai kovo janiuose su banditais, vis kovos su banditais nat perkelia padalini vadams, todl dalis vykdom ekistini karini operacij reikiamo efekto neduoda; e) bandit puolimai dmiai nenagrinjami, reikiamos analizs ir operatyvins-valgybins ivados i vykdom operacij nedaromos, todl nesiimama
420

priemoni, kad bt ukirstas kelias bandit puolimams ir danai kariuomens padaliniai kartoja savo taktines klaidas, uuot jas paalin; tai neigiamai atsi liepia kovos su banditizmu skmei; f) pasienio pulkai kasdien sulaiko daug tartin" asmen, kurie siuniami filtracijai toli esanius tabus, ten dauguma j po valgybinink patikrinimo daniausiai paleidiami. Dl tokios praktikos kariuomen turi nereikaling i laid, o be reikalo sulaikyti mons priekaitauja, kad atitraukiami nuo darbo. Tai vyksta todl, kad operatyvinms kariuomens grupms vadovauja maai patyr virininkai, o karininkai valgybininkai sdi tabuose ir tiesiogiai maai dalyvauja operatyvinje-tarnybinje veikloje; g) vykdydami kovin veikl kariuomens padaliniai daugelyje vietovi ne palaiko glaudios sveikos su NKVD-NKGB valsi organais. sakau: 1. Kariuomens virininkams, jungini ir dali vadams tuoj pat paalinti anksiau ivardytus operatyvins-tarnybins veiklos trkumus. 2. Vis dali ir gul vadams kartu su atitinkam vietini NKVD-NKGB organ virininkais parengti konkreius gauj likvidavimo planus j aptarnau jamoje teritorijoje ir asmenikai garantuoti j vykdym. 3. Organizuojant ekistines karines operacijas ir siuniant tarnybinius b rius, karininkai privalo rpestingai instruktuoti karius. 4. Atitinkam dali vadams skirti atsakomyb u banditizmo likvidavim ir reikiamos vieosios tvarkos palaikym j veikimo rajonuose. Btina parodyti dau giau iniciatyvos, nelaukti bandit puolim, o patiems iekoti bandit, nustatyti j buvimo vietas, sumaniai organizuoti j persekiojim ir be pasigailjimo naikinti. 5. Siekiant ukirsti keli teroro aktams ir diversijoms, kartu su NKVDNKGB organ vykdomomis agentrinmis-operatyvinmis priemonmis dali vadams organizuoti pasalas ir sekretus prie viensdi, i kuri itremtos ban dit eimos, prie naujakuri viensdi, sovietini ki ir kt. punkt, kurie gali bti upulti arba gali bti bandit panaudoti savo priedangai. 6. visus bandit puolimus reaguoti nedelsiant, i vad reikalauti banditus persekioti iki visiko j sunaikinimo. Kiekvienas vadas, neinaudojs vis jam manom priemoni bandit paiekai ir per anksti nutrauks j persekiojim ir paiek, turi bti patrauktas atsakomybn. 7. Virininkai, isiunt padalinius, grupes operacijas, turi sekti j veiksmus ir prireikus jiems padti. 8. Kategorikai udrausti kariams be tikslo audyti, duoti nurodymus vi siems padaliniams nedelsiant reaguoti kiekvien v siuniant valgyb ir iman tis atitinkam operatyvini priemoni. 9. Masikai nesulaikinti tartin" piliei. Sulaikytuosius tardyti vietoje ir nesant pagrindo tarimams - paleisti. 421

Soviet Sjungos Maralas drg. Berija L. P. sak sutriukinti banditizm Lie tuvos SSR teritorijoje trumpiausiu laiku. Artimiausiomis savaitmis respublikos teritorijoje turi bti sunaikinti gauj likuiai ir sukurta reikiama vieoji tvarka. Kariuomens kariams iaikinti Lietuvos SSR vykdom priemoni svarb ir Soviet Sjungos Maralo drg. Berijos L. P. reikalavimus. ekistin kariuomen, sekdama auniomis NKVD-NKGB organ ir ka riuomens tradicijomis, turi dti visas pastangas, kad beslygikai vykdyt Liau dies Komisaro nurodymus ir vykdydama operatyvin-tarnybin veikl grietai laikytsi revoliucinio teistumo pribaigiant ginkluotus vokiei ir lietuvi na cionalist gauj likuius. SSRS NKVD-NKGB galiotiniui Lietuvoje generolui leitenantui drg. Tka enkai ir NKVD Pabaltijo apygardos vidaus kariuomens virininkui generolui majorui drg. Golovkai utikrinti io sakymo vykdym ir praneti man ir gene rolui pulkininkui drg. Apolonovui. SSRS valstybs saugumo liaudies komisaro pavaduotojas generolas pulkininkas Kobulovas Tikra: NKVD Pabaltijo apygardos vidaus kariuomens virininkas generolas majoras [Golovko](paraas) Tikra: NKVD VK 137-ojo P tabo virininko padjjas vyr. leitenantas [Malkov](paraas)
LYA, f. 1, ap. 18.1). 39.1. 164-165. Nuoraas.

17 dokumentas _______________
SSRS NKVD-NKGB galiotinio Lietuvoje I. Tkaenkos 1945 m. rugs jo 27 d. ratas LSSR vidaus reikal ir saugumo liaudies komisarams bei operatyvini sektori virininkams dl blogo sektori virinink darbo 1945 m. rugsjo 27 d.

Visikai slaptai Lietuvos SSR vidaus reikal liaudies komisarui ir valstybs saugumo liaudies komisarui NKVD-NKGB operatyvini sektori virininkams Tiktai drg. Medvedevui* SSR Sjungos Vidaus Reikal Liaudies Komisaras Soviet Sjungos Mar alas drg. Berija L. P. dav nurodymus sukurti Lietuvos SSR NKVD-NKGB
* Medvedevui" (Klaipdos operatyvinio sektoriaus virininkui, pulkininkui, Soviet Sjun gos didvyriui) rayta ranka.

422

operatyvinius sektorius dl to, kad priartint prie apskrii vadovaujanius NKVD-NKGB darbuotojus, kurie savo kasdieniu tiesioginiu praktiku vado vavimu NKVD-NKGB apskrii ir valsi organams, savo praktiniu darbu pakelt ms organ agentrinio, tardymo ir paiek darbo lyg, imokyt nepatyrusius darbuotojus agentrinio ir tardymo darbo, suderint operatyvi n kontrol ir vykdym, padidint kiekvieno darbuotojo atsakomyb u pa vest reikal ir kartu sukoncentrav visas ms galimybes smogt efekting operatyvin smg Lietuvos antisovietiniam nacionalistiniam pogrindiui ir jo gaujoms. i draugo Berijos oper. sektoriams ikelta uduotis toli grau nevykdoma. Kai kurie NKVD-NKGB operatyvini sektori virininkai apskrii skyriams vadovauja pavirutinikai, nesigilina dalyk esm, nepadeda praktikai orga nizuoti agentrin-operatyvin darb, nekontroliuoja ir nereikalauja, kad u duotys bt vykdytos. Nustatyta, jog dalis oper. sektori vir[inink] NKVD-NKGB apskrii sky riuose lankosi retai, kartkartmis. Antai Marijampols oper. sektoriaus virininkas generolas majoras drg. Bykovskis per tris mnesius NKVD Lazdij AS visikai nebuvo, kituose NKVD-NKGB skyriuose buvo du tris kartus po 20-30 minui, padtimi ne sidomjo, agentros neverbavo ir neprim, suimtj netard, plan nesuda r ir netvirtino. Utenos oper. sektoriaus virininkas generolas majoras drg. Kapralovas NKGB venioni AS sureng tik du operatyvinius pasitarimus, o io skyriaus darbo turinio nenagrinjo, nekalbant jau apie praktin pagalb ir nurodymus konkreiais klausimais. Dl vadovybs nekonkretumo ir kontrols nebuvimo dalis NKVD-NKGB apskrii skyri susilpnino agentrin-operatyvin darb iaikinant antisovie tin nacionalistin pogrind ir jo ginkluotas gaujas. Tuo ir paaikinama ta aplinkyb, kad per keturis mnesius n vienoje Mari jampols oper. sektoriaus apskrityje ir venioni apskrityje nebuvo iaikinta n viena nacionalistin organizacija ar grup. Kol kas nieko i pogrindio neiaikinta taip pat Vilniaus, Kdaini, Ma eiki ir Taurags apskrityse. Turimos bylos, dingstys (zacepki) ir ijimas pogrind Trak, Alytaus, Kauno, Raseini, Ukmergs, Utenos, Zaras, Ro kikio, Bir, Panevio, Teli ir Kretingos apskrityse bei Klaipdoje toli grau dar visikai neitirtos ir nelikviduotos. Respublikoje i pagrind buvo sutriukintos tik LLA iauli organizacija, vyriausiasis LPS tabas ir lenk delegatra ondu Vilniuje. Visikai neiaikinti, neatskleisti ir nelikviduoti krikioni demokrat par tijos ir jos jaunimo filialo, Ateitinink" organizacijos - i ms rimiausi
423

prie, ideologini viso nacionalistinio pogrindio vadov Lietuvoje - vado vaujantys centrai. Respublikoje dar liko nelikviduota per 130 gauj, kuriose veikia daugiau kaip 4 tkstaniai aktyvi bandit. inoma, kad esant nelikviduotam antisovie tiniam pogrindiui, gauj skaiius visada augs. I to, kas pasakyta, matyti, kokia sunki tebra operatyvin padtis Lietuvoje ir kaip dar toli grau nevykdme draugo Berijos nurodymo. Kad bt kuo greiiau vykdytas Liaudies Komisaro nurodymas sutriukinti buruazin nacionalistin pogrind ir jo ginkluotas gaujas Lietuvoje, praau Jus: 1. Usiimti ne vien atskir byl, duodani laikin parodomj darbo efek t, iaikinimu ir realizavimu, bet organizuoti ir pakelti vis agentrin-opera tyvin vis NKVD-NKGB aparat darb. 2. Daniau asmenikai lankytis Jums pavaldiuose NKVD-NKGB apskri i organuose, vietoje sigilinti visas j agentrinio-operatyvinio darbo deta les, nukreipiant j tai, kad kuo greiiau bt iaikintas ir sutriukintas antiso vietinis pogrindis. 3. Daniau vietoje iklausyti NKVD-NKGB apskrii skyri ir valsi po skyri operatyvini darbuotoj ataskaitas apie konkreias bylas ir duoti jiems praktini nurodym. 4. Visada iskirti perspektyviausias agentrines ir tardymo bylas bei dings tis, ivedanias nacionalistin pogrind ir gaujas, numatyti pagal jas konkreias priemones ir asmenikai kontroliuoti, kaip jos vykdomos, taiau neumirti li kusi byl ir darbo linijos, toliau jas gvildenti ir kontroliuoti. 5. Nuolat i vis NKVD-NKGB organ darbuotoj reikalauti, kad kvalifi kuotai verbuot agentr ir terpt j antisovietin pogrind bei gaujas. 6. Darbe nepakeiiant apskrii skyri ir valsi poskyri virinink, o prak tikai jiems padedant, nuolat i j reikalauti, kad bt laiku vykdyti NKVDNKGB sakymai bei direktyvos ir Js nurodymai dl konkrei byl. SSRS NKVD-NKGB galiotinis Lietuvoje generolas leitenantas [Tkaenkoj](paraas)* Nr. 56 1945 m. rugsjo 27 d.
LYA, f. 1, ap. 3, b. 7/3.1. 174-176. Originalas.

* Ant dokumento ranka urayta plk. Medvedevo 1945 m. spalio 8 d. rezoliucija: ia di rektyva grietai vadovautis ir j vykdyti".

424

18 dokumentas_______________
SSRS NKVD-NKGB galiotinio Lietuvoje I. Tkaenkos, LSSR vidaus rei kal liaudies komisaro J. Bartaino ir 1. e. LSSR valstybs saugumo liaudies komisaro pareigas D. Jefimovo 1945 m. spalio 5 d. aplinkratis NKVD-NKGB operatyvini sektori bei apskrii skyri virininkams ir L. Berijos direkty viniai nurodymai greiiau sutriukinti ginkluotj pogrind 1945 m. spalio 5 d.

Vis[ikai] slaptai NKVD-NKGB operatyvini sektori virininkams NKVD-NKGB apskrii skyri virininkams Siuniame tiesiogiai vykdyti ir vadovautis darbe direktyvinius SSR Sjun gos Vidaus Reikal Liaudies Komisaro drg. L. P. Berijos 1945 m. spalio 12 d. nurodymus Nr. 497: Lietuvos SSR NKVD-NKGB draugams Tkaenkai, Bartainui, Jefimovui Lik laisvje antisovietinio pogrindio dalyviai ir gaujos tsia aktyv prie ik darb. Siekiant galutinai likviduoti antisovietin pogrind ir Lietuvoje vei kiani ginkluot gauj likuius, siloma: 1. Imtis btin priemoni sustiprinti agentrin darb ir kurti agentrin in formatori tinkl banditizmo paeistose apskrityse ir valsiuose, garantuojant kasdien operatyvin NKVD-NKGB organ ir NKVD kariuomens sveik. Tuo pat metu ypating dmes atkreipti tai, kad bt suimti ar likviduoti pirmiausia veikiani gauj vadeivos ir LLA diversini teroristini grupi dalyviai. 2. Kartu su vykdomomis agentrinmis-operatyvinmis priemonmis naikin toj batalion jgomis plaiau praktikuoti pasal, sekret idstym, valgybini paiek grupi siuntim galimus gauj buvimo rajonus ir j judjimo kelius. 3. ekistines karines operacijas sunaikinant lietuvi nacionalistin pogrind ir jo ginkluotas gaujas vykdyti turint konkrei agentrini duomen apie gau j buvimo vietas, j skaii, vadovus, ginkluot. ekistines karines operacijas aprpinus iankstine agentrine valgyba ir teisingai organizuojant paias operacijas, Js inioje esanios NKVD kariuo mens utenka, kad bt vykdyti jums keliami udaviniai. Apie ios direktyvos vykdymo rezultatus atsiskaityti Js perduodamose suvestinse. L. Berija
425

iuos draugo Berijos nurodymus asmenikai vykdykite ir jais vadovaukits kasdieniame darbe. Btina imtis vis priemoni, kad artimiausiu metu bt atlikti agentriniai tyrimai ir nacionalistin pogrind bei gaujas terpta vidaus agentra, numatyti ryio su ia agentra bdus ir jai praneus skubiai imtis priemoni bandit bei pogrindio dalyvi sumimui ar likvidavimui. Paveskite vidaus agentrai ir patikimiems informatoriams sekti legalizavu sius banditus ir nelegalus, nes, turimais duomenimis, didel j dalis, gyvendami legaliai, priklauso bandit briams ir tsia antisovietin, teroristin veikl. Rem damiesi Jums anksiau duotais nurodymais, pasirpinkite, kad legalizavusij ginklai bt iaikinti ir paimti. Pastaruoju metu pastebima, kad gaujos telkiasi apskrii pakraiuose. To dl Jums btina sudaryti bendras apskrii operatyvines grupes ir dislokuoti jas apskrii pakraiuose; skirti joms atsakomyb u valgyb ir gauj likvidavi m. ios grups turi dirbti Js vadovaujamos ir kontroliuojamos. Apie draugo Berijos direktyvos vykdymo rezultatus atsiskaitykite penkia dieniuose praneimuose. Tkaenka Nr. 60 1945 m. spalio 5 d. SSRS NKVD-NKGB galiotinis Lietuvoje generolas leitenantas Tkaenka Liet. SSR vidaus reikal liaudies komisaras generolas majoras Bartainas L. e. LSSR valstybs saugumo liaudies komisaro pareigas generolas majoras Jefimovas Tikra: LSSR NKGB sekretoriato oper. galiotinis j. ltn. (Andrejeva)
LYA, f. t, ap. 18, b. 64.1. 90-91. Nuoraas.

Bartainas

Jefimovas

426

19 dokumentas_______________
LSSR vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojo P. Kapralovo 1945 m. spalio 11 d. ratas apskrii virininkams ir 137-ojo auli pulko vadams dl kovos su ginkluotuoju pogrindiu suaktyvinimo Utena 1945 m. spalio 11 d.

Visikai slaptai 4-osios D 137-ojo pulko vadams A[pskrii] S[kyri] virininkams [...] Tokia padtis toliau negali bti pakeniama*. Reikalauju: 1. Patikrinti batalion tabus, kuop, bri vadus, koki priemoni jie msi, kad bt vykdytas Valstybs Saugumo liaudies komisaro pavaduotojo generolo pulkininko Kobulovo . m. rugsjo 1 d. sakymas ir SSRS NKVD-NKGB galiotinio Lietuvoje generolo leitenanto Tkaenkos 1945 m. rugsjo 7 d. direktyviniai nurodymai Nr. 45. 2. Ypa patikrinti tarnybin veikl t pulko padalini, kuri operatyvins veiklos rajone gaujos nebaudiamos vykdo teroro aktus ir plimus. 3. Nuo io laiko itirti visus faktus, kai nebaudiamai buvo vykdyti teroro aktai, apiplimai ir kai padalini vadai nesim aktyvi priemoni paiekai ir sunaikinimui bandit, kurie vykd tuos nusikaltimus; asmenys, aplaidiai vykdantys tarnybines pareigas, bus traukiami atsakomybn. 4. Suaktyvinti padalini operatyvin-tarnybin veikl, karininkams asme nikai vadovauti didelms ir maoms operacijoms ir tiesiogiai jose dalyvauti. Iaikinti ir tuoj pat paalinti trkumus, kuriuos operacij metu padaro serantai ir kariai, neleisti, kad tarnybiniai briai paeist reikalavimus, kuri reikia laikytis nakt (netinkamai parenkama apranga ir ginkluot, triuk maujama ir kalbamasi einant keliu, einama keliu, kai tai neleistina, krenami lauai ir pan.). 5. Pastaruoju metu atalus orams, banditai pastogs bei poilsio ieko namuose ir negyvenamuose pastatuose. Todl i NKVD-NKGB organ gaukite vis bandit formuoi dalyvi sraus, nustatykite j eim, gimini, rmj gyvenamsias vietas ir iuose punktuose organizuokite gyvenamuose ir negyvenamuose pastatuose vis tip tarnybinius brius turint tiksl paimti, o prieinantis sunaikinti bandit grupes ir pavienius banditus.
* Dokumento pradioje raoma, kad 1-asis batalionas paleido Streikaus ir Kaladinsko partizan brius, 3-iasis batalionas ivis joki kovos rezultat neturi.

427

Per NKVD-NKGB organus ityrinkite labiausiai tiktinus gauj judjimo kelius ir tuose marrutuose istatykite tarnybinius brius. 6. Aktyviau dalyvauti kovoje su banditizmu pasitelkite naikintojus ir ginkluot partin sovietin aktyv. Plano parengim ir vadovavim operacijoms, kurias vykdys istrebiteli briai ir ginkluotas partinis sovietinis aktyvas, pavesti serantams, o tam tikrais atvejais ir karininkams. Atsivelgiant tai, kad naikintoj bri kariai ir ginkluotas partinis sovietinis aktyvas karini reikal apmokyti nepakankamai, o kai kurie i j visikai neapmokyti, btina juos organizuotai supaindinti su ginklais ir rengti taktinius usimimus, ypa kreipiant dmes ias temas: valgyba, apsauga ygyje ir elgesys susidrus su gauja. I pulko karinink ir eilini reikalauju mobilizuoti visas savo jgas, kad nelikt nenubaust gauj po j veiksm ir kad galutinai bt sutriukintos ginkluotos gaujos. Lietuvos SSR vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojas generolas majoras Kapralovas Nr. 301 45 10 11 d. Utena
LYA, f. 1, ap. 18, b. 39,1. 188-189. Nuoraas.

20 dokumentas_______________
SSRS NKVD-NKGB galiotinio Lietuvoje I. Tkaenkos 1945 m. spalio 13 d. ratas operatyvini sektori virininkams bei generolams I. Liubui, M. Bykovskiui, Malui, Romanovui ir P. Vetrovui apie btinum ir toliau kovoti su partizanais nepaisant sakymo dl kariuomens iformavimo ir perdislokavimo Vilnius 1945 m. spalio 13 d.

Perduota per V

Vis[ikai] slaptai

Visiems oper. sektori virininkams Kariuomens virininkams drg. Liubui, Bykovskiui, Malui, Romanovui NKVD kariuomens 4-osios divizijos vadui Pastarosiomis dienomis kai kuriose respublikos apskrityse suaktyvjo ban ditini element veikla. Antai vien spalio 11 d. banditai nuud 10 ir nusived
428

3 sovietinius aktyvistus, tuo tarpu ms oper. grups ir kariuomen i dien sugavo tik 14 bandit ir n vieno nenukov. Tokie gdingi faktai yra padarinys to, kad susilpnjo ms organ agentri nis paiek darbas ir kariuomens kovin veikla. NKVD-NKGB apskrii sky ri ir valsi poskyri virininkai, pasikliaudami kariuomene, beveik liovsi nau doti naikintoj brius kovoje su banditais. Unugario apsaugos kariuomen, gavusi sakym dl iformavimo, o pasie nio kariuomen - dl ivykimo prie naujos sienos, mano, kad jos jau atleistos nuo atsakomybs u kov su banditizmu respublikoje. Antai pagal gautus praneimus i NKVD-NKGB apskrii organ, 220-ojo PP vadas majoras Jacenka . m. spalio 12 d. atsisak skirti kariuomens grup, kuri ivykt bandit puolimo [viet] ir vykdyt operacij Alytaus apskrityje. Einantis kariuomens Virininko pareigas pulkininkas Malas spalio 7 d., b damas Biruose, odiu sak daugiau neduoti kariuomens kovai su banditais. Pasienio brio virininkas pulkininkas Skorodumovas, ivykdamas i Taura gs prie naujos sienos, neatsivelg draugo Apolonovo sakym ir nepaliko btino kariuomens skaiiaus kovai su banditizmu, pasim vis autotranspor t, neaprpino automaina netgi sektoriaus Virininko, siloma: 1. Oper. sektori ir NKVD-NKGB apskrii skyri virininkams sustiprinti agentrin paiek darb iaikinant ir likviduojant gaujas. Tam plaiai naudo ti, be kariuomens, ir naikintoj brius bei ginkluot aktyv. Nepalikti nenu bausto n vieno bandit ipuolio. 2. Vilniaus oper. sektoriaus Virininkui Pulkininkui Rudykai, kariuomens Virininkui drg. Romanovui kartu su Smero Vir[ininku] itirti fakt, kad Majoras Jacenka atsisak duoti kariuomen ivykimui operacij. Pasitvirtinus Jacenk atiduoti teismui. 3. Panevio oper. sektoriaus Virininkui Papulkininkiui Karlinui kartu su Smero Vir[ininku] ir valg[ybos] skyriaus Vir[ininku] Pulkininku Rytiko vu itirti Pulkininko Malo veikl. Pasitvirtinus mediag atsisti man, kad pas tarasis bt patrauktas atsakomybn. 4. Pas[ienio] apygardos Smero Virininkui Pulkininkui Borisovui kartu su Klaipdos oper. sektoriaus Vir[ininku] Pulkininku Medvedevu patikrinti, ar teisingas praneimas apie Pulkininko Skorodumovo veiksmus, ir rezultatus praneti man. 5. Unugario apsaugos kariuomens virininkams drg. Liubui, Malui ir Roma novui skubiai ileisti kariuomenei sakym, kad pulk ir kit padalini vadai yra atsakingi u kov su banditizmu j dislokavimo vietose tol, kol jie yra Lietuvoje. 6. Pas[ienio] kariuomens Virininkui drg. Bykovskiui, remiantis drg. Apo lonovo nurodymu, per tris dienas Marijampols oper. sektoriuje suformuoti
429

jungtin 400 m. br, o Klaipdos oper. sektoriuje - jungtin 200 m. komen dantr, priskirti prie j patyrusius karininkus valgybininkus, paskirti paiek unis, aprpinti krovininiu autotransportu, kad vienu kartu bt galima per veti pus kari. 7. 4-osios divizijos vadui drg. Vetrovui isisti atsakingus tabo darbuotojus ir paiam ivykti pulkus, kad bt imtasi priemoni suaktyvinti kariuomen kovai su banditizmu. SSRS NKVD-NKGB galiotinis Lietuvoje generolas leitenantas [Tkaenko](paraas) 1945 m. spalio 13 d. Vilnius Nr. 58
LYA, f. t, ap. 18, b. 64,1. 86-87. Originalas.

21 dokumentas_______________
LSSR vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojo P. Kapralovo 1945 m. lapkriio 14 d. ifrotelegrama Utenos operatyvinio sektoriaus apskrii viri ninkams ir 137-ojo auli pulko batalion vadams - 1945 m. lapkriio 14 d.

NKVD Zaras, Ukmergs, venioni, Utenos A[pskrii] S[kyri] virininkams 137-ojo P batalion vadams Gaujos aktyvina savo nusikalstam veikl, nebaudiamos udo ir plia vie tinius gyventojus ir sovietinius kius. Daugelis plimo atvej Jums netgi nei nomi. NKVD kariuomen ir liaudies gynj briai beveik joki darbo rezultat neturi, padtis Js apskrityse grsminga. Susidariusi padt apsvarstykite partiniuose susirinkimuose, operatyviniuose pasitarimuose. Nr. 436 Kapralovas Lietuvos SSR vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojas generolas majoras (Kapralovas) 45 11 14 d.
LYA, f. 1, ap 18, b. 39.1. 242. Rankratis.

430

22 dokumentas_______________
261-ojo auli pulko tabo 1945 m. lapkriio 14 d. operatyvin suvestin Vilnius 1945 m. lapkriio 14 d.

NKVD VK 4-osios auli divizijos vadui generolui majorui drg. Vetrovui NKVD-NKGB oper. sektoriaus virininkui pulkininkui drg. Rudykai 1945 m. lapkriio 14 d. oper[atyvin] suvestin Nr. 00482. NKVD VK 261-ojo P tabas, Vilnius. emlapis 200 000 Pirma: pulko padalini aptarnaujamame bare bandit ipuoli neuregist ruota. Antra: 3-iojo B padaliniai vykdo valgyb iose apylinkse: 7-osios K RPG - Jundelikse (5010), 22 km iaur nuo Alytaus; 8-osios K du briai - Junionyse (3020), 18 km [iaurs] r[ytus] nuo Aly taus; 9-osios K vieno brio dydio RPG - Tretnuose [?] (5020), 27 km [iaurs] r[ytus] nuo Alytaus. Treia: 2-ojo B padaliniai perm tarnyb i 266-ojo P padalini ir ids t gulas: 2-ojo B tabas, kulk[osvaidinink] brys, ryio brys ir 6-oji K - Kaiia doryse, 4-oji K - iemariuose ir 5-oji K - asliuose. L. e. pulko vado pareigas papulkininkis [Gagarkin](paraas) tabo virininkas majoras [Borozdin] (paraas) Is. 2 egz. Egz. Nr. 1 - adr. Egz. Nr. 2 - byl atl. vyr. ltn. Pylevas 45 11 14 d.
LYA, f. t, ap. 18, b. 39,1. 42. Originalas.

431

23 dokumentas______________________________
LSSR vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojo P. Kapralovo 1945 m. lapkriio 22 d. ifrotelegrama Utenos operatyvinio sektoriaus apskrii virininkams 1945 m. lapkriio 22 d.

Siuniama ifrotelegrama aibas NKVD-NKGB Zaras, venioni, Ukmergs, Utenos A[pskrii] S[kyri] virininkams Tiksliais duomenimis, nac[ionalistinis] pogrindis dav nurodym gaujoms vykdyti masinio teroro aktus prie sovietikai nusiteikusius asmenis ir pulti vals i centrus. Padtis visose be iimties apskrityse nepaprastai pavojinga, kartoju be per djim, nepaprastai pavojinga. iomis dienomis Rokikio ir Panevio apskrityse nebaudiamai vykdyti masiniai teroro aktai. Skubiai suaukite nepaprastus NKVD-NKGB A[pskrii] S[kyri] virinin k, NKVD kariuomens vad pasitarimus ir numatykite priemones kariuome ns operacijoms suaktyvinti. Nr. 434 Kapralovas Lietuvos SSR vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojas generolas majoras (Kapralovas) 45 11 22 d.
LYA. f. 1, ap. 18, b. 39,1. 241. Rankratis.

24 dokumentas____________ __
261-ojo auli pulko tabo 1945 m. lapkriio 28 d. operatyvin suvestin Vilnius 1945 m. lapkriio 28 d.

NKVD VK 4-osios auli divizijos vadui generolui majorui drg. Vetrovui NKVD-NKGB Vilniaus oper. sektoriaus virininkui pulkininkui drg. Rudykai 1945 m. lapkriio 28 d. oper[atyvin] suvestin Nr. 00496. NKVD VK 261-ojo P tabas, Vilnius. emlapis 200 000
432

Pirma: pulko padalini aptarnaujamame bare bandit ipuoli neuregist ruota. Antra: 9-osios K 25 moni RPG, vadovaujama leitenanto Triino, valgydama vienkiemius Licikn (5010) apylinkse, 22 km [iaurs] r[ytus] nuo Alytaus, sulaik Alytaus apskrities pogrindins organizacijos tabo vadov Janik Antan, slapyvardiu ilas. 9-osios K 18 moni RPG, vadovaujama leitenanto Andiboro, Bdos (5010) apylinkse, 20 km iau[r] nuo Alytaus, sulaik vien pavien bandit ir du Lietuvos partizan sjungos" narius. Treia: 7-osios K 60 moni, vadovaujami vyr. leitenanto Kiseliovo, atlie ka valgyb Panios [?] (3080) apylinkse, 14 km vak[arus] nuo Alytaus. 8-osios K55 mons, vadovaujami vyr. leitenanto Volkovo, ivalgo Lan keli [?] (0020) apylinkes, 32 km p[iet]r[yius] nuo Alytaus. Ketvirta: 5-osios K 60 moni, vadovaujami vyr. leitenanto Rodionovo, ieko aliojo velnio" gaujos, pagal 45 11 28 d. plan kuopa atlieka valgyb Mitkiki (8060) apylinkse, 26 km [iaurs] v[akarus] nuo Trak. Penkta: 4-osios K 100 moni, vadovaujami vyr. leitenanto Mozgunovo, perdislokuoti Kauno Voks apylinkes (6070), 12 km vak[arus] nuo Vilniaus saugoti Grigiki hidroelektrins. 261-ojo au[li] pulko vadas pulkininkas [Zakurdajev] (paraas) Pulko tabo virininkas majoras [Sanikov] (paraas) Is. 3 egz. 45 11 28 d.
LYA, f. t, ap. 18, b. 101,1. 45. Originalas.

25 dokumentas
LSSR NKVD Kovos su banditizmu skyriaus virininko B. Burylino 1945 m. gruodio mn. payma apie partizan puolimus ir okupant bei kolaborant nuostolius Vilnius 1945 m. gruodio mn.

Vis[ikai] slaptai Payma apie uregistruotus band[it] puolimus ir ms nuostolius Lietuvos SSR teritorijoje 1944 m. liepos mn.-1945 m. lapkriio 1 d. 1. Uregistruota bandit puolim - 3619/516
433

I j: a) ter[oro] akt prie NKVD-NKGB darbuotojus, NKVD VK, Raudono sios armijos karikius ir sov. part. aktyv - 1122/180 b) valstybini staig ir moni upuolimai - 433/42 c) kiti puolimai - 1064/294 J metu: a) nukauta - 2626 b) sueista - 451 c) nusivesta - 568 I j: a) NKVD-NKGB darbuotoj: nukauta - 110 sueista - 25 nusivesta - 9 b) NKVD VK ir RA karinink: nukauta -41 sueista - 10 nusivesta - 2 c) serant ir eilini: nukauta -126 sueista - 46 nusivesta - 7 d) valsi ir kaim taryb pirm[inink]: nukauta - 95 sueista - 12 nusivesta - 37 e) valsi ir kaim taryb sekretori: nukauta - 45 sueista - 3 nusivesta - 24 f) liaudies gynj kovotoj ir vad: nukauta - 502 sueista - 163 nusivesta - 119 g) sovietini tarnautoj: nukauta - 58 sueista - 10 nusivesta - 35 h) sov[ietinio] part[inio] aktyvo: nukauta - 55 434

sueista - 5 nusivesta - 34 i) MTS ir sov[ietini] ki direktori: nukauta - 6 sueista - 3 nusivesta - 3 j) valstiei naujakuri: nukauta - 118 sueista - 21 nusivesta - 44 k) valstiei vidutiniok: nukauta -6 sueista nusivesta 1) vargingj valstiei: nukauta - 97 sueista - 23 nusivesta - 18 m) sov[ietinio] part[inio] aktyvo eimos nari: nukauta - 73 sueista - 4 nusivesta - 24 n) sov[ietini] tarnautoj eimos nari: nukauta - 48 sueista - 2 nusivesta - 16 o) MTS ir sov[ietini] ki darbinink: nukauta - 33 sueista -14 nusivesta - 8 p) liaudies gynj kovotoj ir vad eimos nari: nukauta - 87 sueista - 5 nusivesta - 27 r) legalizuot bandit ir j eimos nari nukauta -13 sueista nusivesta - 1 s) buoi: nukauta -2
435

) kit piliei: nukauta - 111 sueista - 105 nusivesta - 160. LSSR NKVD Kovos su banditizmu skyriaus virininkas papulkininkis (Burylinas) 1945 m. gruodio mn. Vilnius
LYA, f. J. ap. 3, b. 703,1. 101-102. Nuoraas.

26 dokumentas_______________
261-ojo auli pulko tabo 1945 m. gruodio 29 d. operatyvin suvestin Vilnius 1945 m. gruodio 26 d.

Visikai slaptai Egz. Nr.... Literis Vest NKVD VK 4-osios auli divizijos vadui generolui majorui drg. Vetrovui NKVD-NKGB Vilniaus oper. sektoriaus virininkui pulkininkui drg. Rudykai 45 12 29 d. oper[atyvin] suvestin Nr. 00529. 261-ojo pulko tabas, Vilnius. emlapis 200 000 Pirma: remiantis 45 12 29 d. i NKVD Alytaus A[pskrities] S[kyriaus] gau tais duomenimis, 45 12 27 d. NKVD Daug V[alsiaus] P[oskyrio] liaudies gy nj brio 3 kariai buvo pasisti mik malk. Mike jie susidr su band[it] grupe. Igirdus vius, i Daug (2020) buvo pasista grup pasieniei, kuri, atvykusi viet, gaujos nerado. Pasieniei paieka iki gruodio 29 d. teigiam rezultat nedav. Antra: Trak apskrityje veikianios band[it] grups vadeivos Balandio pa iekai NKVD Trak A[pskrities] S[kyrius] suorganizavo fiktyvi gauj i NKVD operatyvini darbuotoj ir naikintoj brio kari. Palaikymui ir pagalbos sutei kimui susidrus su Balandio gauja, lygia greta su fiktyvia gauja veikia ir 6-osios K 27 m. RPG, vadovaujama j. leitenanto ugunovo. Veiklos rajo nas - Trak apskrities Auktadvario, Semeliki ir iemari valsiai. Veikia ma 6-7 dienas. Tarp fiktyvios gaujos ir RPG nustatyti sveikos signalai ir susiti kimo vietos. 436

Treia: kiti padaliniai atlieka valgyb iuose rajonuose: 4-osios K 50 m., vadovaujami leitenanto Avramenkos, valgo Devdeliki [?] mik (3050), 26 km p[iet]v[akarius] nuo Trak. 5-osios K 25 m. RPG, vadovaujama leitenanto Romanovo - Poetikiuose [?] (7040), 32 km [iaurs] v[akarus] nuo Trak. 7-osios K 17 m. RPG, vadovaujama leitenanto Dvoreckio - Verstaminuose (2060), 34 km p[iet]v[akarius] nuo Alytaus. 7-osios K 17 m. RPG, vadovaujama leitenanto Zaiikovo - Petraviiuose (1070), 29 km p[iet]v[akarius] nuo Alytaus. 8-osios K 19 m. RPG, vadovaujama leitenanto Smirnovo - Nemunaityje (2090), 10 km pietus nuo Alytaus. 9-osios K 12 m. RPG, vadovaujama leitenanto Triino - Boinuose [?] (5010), 19 km iaur nuo Alytaus. 9-osios K 12 m. dvi pasalos, vadovaujamos leitenanto Andiboro - Padrieikse (5020), 21 km [iaurs] v[akarus] nuo Alytaus. 3-iojo B kulk[osvaidinink] brio dvi pasalos, vadovaujamos leitenanto Korobkino - drijos apylinkse (3080), 12 km [iaurs] v[akarus] nuo Alytaus. Pulko mokykla sutelkta Alytuje ir usiima kariniu pasirengimu. L. e. pulko vado pareigas majoras (paraas) L. e. tabo virininko pareigas kapitonas (paraas) Is. 3 egz. Egz. Nr. 1-2 - adresatams Egz. Nr. 3 - byl Atl. kpt. Pylevas 45 12 29 d.
LYA, f. t, ap. 18, b. 101,1. 92. Originalas.

27 dokumentas_______________
261-ojo auli pulko tabo 1945 m. gruodio 31 d. operatyvin suvestin Vilnius 1945 m. gruodio 31 d.

Visikai slaptai Egz. Nr.... Literis Vest NKVD VK 4-osios auli divizijos vadui generolui majorui drg. Vetrovui 437

NKVD-NKGB Vilniaus oper. sektoriaus virininkui pulkininkui drg. Rudykai 45 12 31 d. oper[atyvin] suvestin Nr. 00531. 261-ojo pulko tabas, Vilnius. emlapis 200 000 Pirma: band[it] puolim pulko padalini aptarnaujamame bare neure gistruota. Antra: 7-osios K 36 m. RPG, vadovaujama vyr. leitenanto Kiseliovo, Kro kialaukio (3070) apylinkse, 19 km vakarus nuo Alytaus, sulaik 1 bandit, i kurio paimtas 1 autuvas. Treia: 6-osios K 27 m. RPG, vadovaujama j. leitenanto ugunovo, vei kia kartu su fiktyvia gauja Alytaus apskrities Semeliki valsiuje. 45 12 31 d. rezultat nebuvo. 2-asis B, vadovaujamas kapitono ibilkino, rengiasi bataliono operacijai, kuri numatyta 1946 m. sausio 1 d. iose apylinkse: Elenopolis [?] (6040), Karkuiai (6050), Dainava (7030), 34 km iau[rs] vakarus nuo Trak. 8-osios K 45 m., vadovaujami vyr. leitenanto Volkovo, iki 45 12 31 d. da lyvavo pasalose Nemunaiio (2090) apylinkse, 10 km pietus nuo Alytaus, nuo 16 val. kuopa atlieka valgyb Alytaus kryptimi. 9-osios K 22 m. RPG, vadovaujama leitenanto Triino, valgo Slabados (6010) apylinkes, 30 km [iaurs] r[ytus] nuo Alytaus. Pulko mokykla yra Alytuje. Ketvirta: nuo 45 12 31 d. iki 46 01 02 d. pulko padaliniai tarnauja pagal sustiprint variant. Pulko vadas - pulkininkas [Zakurdajev](paraas) Pulko tabo virininkas - majoras [Sanikov](paraas) Is. 3 egz. Egz. Nr. 1-2 - adresatams Egz. Nr. 3 - byl Atl. kpt. Pylevas 45 12 31 d.
LYA, f. 1, ap. 18, h. 101,1. 84. Originalas.

438

28 dokumentas_______________________________
I LSSR vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojo R Kapralovo 1945 m. liepos-gruodio mn. aplinkrai Utenos operatyvinio sektoriaus darbuotojams ir kariuomens vadams dl kovos su partizanais suaktyvinimo 1945 m. birelio 19 d.-1945 m. gruodio 14 d.

Kapralovas ir gen. mjr. Abyzovas - 45 06 19 d. - Utenos oper. sektoriaus NKVD skyri virininkams ir NKVD kariuomens vadams Nepaisant mano daugkartini nurodym imtis ryting priemoni bandit formuotms sutriukinti, aktyvi gauj element nesumajo, o Ukmergs ap skrityje net pastebimas bandit grupi suaktyvjimas. Kariuomen elgiasi pa syviai, operacijos, jas nepatenkinamai parengus ir vykdant, sulunga. Gaujos ivengia operatyvinio smgio ir kartais nebaudiamos padaro mums nuostoli. Reikalaujame maksimaliai panaudoti kariuomen. bandit puolimo vietas nu sisti kariuomen ir sunaikinti. Kasdien praneti apie bandit puolimus ir po j vykdytas ekistines karines operacijas. Koordinuoti 130-ojo (venioni aps.) ir 12-ojo (Zaras aps.) P[asienio] P[ulk] darb.
LYA, f. 1. ap. 18. b. 39,1. 24. Nuoraas.

Kapralovas - 45 08 15 d. - NKVD-NKGB AS virininkams U tai, kad nevykdomi mano daugkartiniai reikalavimai, o po to - primini mai rengti nusikalstamojo elemento paiekas ir organizuoti darb tarp legali zavusij, taip pat u tai, kad nepateikiamos reguliarios ataskaitos pagal SSRS NKGB liaudies komisaro pavaduotojo Kobulovo ir SSRS NKVD liaudies ko misaro pavaduotojo Apolonovo nurodymus, pareikiu papeikim ir paskutin kart perspju, kad nuo iol nevykdius nurodym bus imamasi grietesni priemoni iki atleidimo i darbo.
LYA, f. 1, ap. 18, b. 39,1. 89. Nuoraas.

Kapralovas - 45 18 12 d. - NKVD-NKGB AS virininkams, NKVD kariuo mens batalion vadams Kasdien, kartoju - kasdien, per radij su trimis paraais pranekite dienos darbo rezultatus, kiek suimta, kokio atspalvio, atskirai NKVD-NKGB. Paaikinus [neskaitomas odis. - J. S.] priskirti nacionalistinio pogrindio dalyviams. Nurodote, kiek nukauta bandit, paimta ginkl, kurios gaujos i dalies arba visikai ir kuriame rajone sunaikintos, gaujos vadeivos pavard.
439

Apie bandit puolim pranekite be eils praneimu, kuriame nurodykite b[andit] puolimo pobd, aplinkybes, kuriomis jis vyko, kas i NKVD-NKGB darbuotoj ir kariuomens karinink ivyko vykio viet, koki imtasi priemo ni ir kokie rezultatai. Kiek suimta gimini, bandit rmj ir kt. asmen, susijusi su iuo puolimu. Perspju NKVD-NKGB virininkus ir batalion vadus, kad jei ir toliau vyks nebaudiami b[andit] puolimai, pagal tuos faktus darysime tyrim ir atleisime i darbo. Apie perspjim pranekite asmenikai kiekvienam karininkui ir NKVDNKGB val[siaus] poskyrio virin[inkui],
LYA, f. t, ap. 18, b. 39,1. 85. Nuoraas.

Kapralovas - 45 18 12 d. - NKVD-NKGB AS virininkams, NKVD kariuo mens batalion vadams Ms duomenimis, bandit grupuots, turdamos tiksl aktyvinti pogrin dio jgas, artimiausiomis dienomis numato suaktyvinti savo veikl organizuo damos teroro aktus ir miesteli puolimus. Reikalauju imtis reikiam priemoni, kad kariuomen smogt gaujoms ir jas fizikai sunaikint. Sustiprinkite agentrin darb. Iaikinkite ir suimkite ryininkus, aktyvius rmjus ir nacionalistinio po grindio dalyvius. iuos nurodymus pranekite kiekvienam NKVD-NKGB valsiaus poskyrio virininkui. Dar kart perspju, kad jei bus nenubaust bandit puolim, sprsiu klau sim dl patraukimo partinn ir teisinn atsakomybn.
LYA. f 1, ap. 18, b. 39,1. 85. Nuoraas.

Kapralovas - 45 08 16 d. - NKVD-NKGB apskrii skyri virininkams Gaujos likviduojamos nepatenkinamai. NKVD-NKGB apskrii skyri vir ininkams ir BB poskyri virininkams skiriu asmenin atsakomyb u tai, kad bt imtasi priemoni vesti vidaus agentus gaujas ir kad toms gaujoms bt smogtas kariuomens operatyvinis smgis. U darb atskirai atsiskaitykite penkiadiense ataskaitose.
LYA, f. 1. ap. 18, b. 39,1. 85. Nuoraas

Kapralovas - NKVD-NKGB virininkui, NKVD kariuomens dali vadams Js darbo pirmj rugsjo penkiadien rezultatai gdingi, o kai kuri dar buotoj paira savo pareigas prilygsta nusikaltimui.
440

Nac. pogrindis ir gaujos suaktyvino savo veikl, bandit puolimai lieka ne nubausti, bandit nenaikinate, j rmj nesuimate, nac. pogrindio neiaiki nate. Beveik visai nieko nesuimate. [...]* Siuniu Jums SSRS NKVD-NKGB galiotinio generolo leitenanto drg. Tka enkos nurodymus, paskutin kart reikalauju: 1. Banditams puolus, kiekvien kart [puolimo] viet asmenikai ivykti NKVD kariuomens dali ir padalini vadams, NKVD ar NKGB apskrii skyri virininkams. 2. Imkits vis priemoni gaujai, vykdiusiai vien ar kit ipuol, surasti ir j sunaikinti, iaikinti gaujos rmjus ir juos suimti. 3. Asmenikai dirbti su agentais, parinkti ir gaujas vesti vidaus agentus, tirti gaujas. 4. Kuo daniau ivykti NKVD-NKGB valsi poskyrius, o dali vadams batalionus, kuopas, komendantras, ukardas. Vadovaukite ir kontroliuokite j darb. 5. Pulk, batalion vadams asmenikai parengti planus ir vykdyti gauj lik vidavimo operacijas.
[...] LYA, f. 1, ap. 18, b. 39,1. 155. Nuoraas.

Kapralovas - 45 10 12 d. - 137-ojo pulko 1-ojo bataliono vadui Klepniovui, NKVD poskyri virininkams: Salako - Novikovui, Dkto - Siominui Js valsiuje gaujos suljo, nebaudiamos vykdo teroro aktus, plia gyventojus. Js asmenikai, Klepniovai, Novikovai ir Siominai, dirbate labai blogai. Perspju, kad jei nesiimsite priemoni ir nepataisysite padties, bsiu priverstas sprsti klausim dl Js patraukimo atsakomybn.
LYA, f. 1, ap. 18, b. 39,1. 190. Nuoraas.

Kapralovas - 45 10 12 d. - 137-ojo P batalion vadams Gaujos toliau veikia, kodl neturite joki rezultat jas likviduojant, padtis toliau nepakeniama, skubiai imkits priemoni.
LYA f. 1, ap. 18, b. 39,1. 190. Nuoraas.

Kapralovas - 45 10 24 d. - Visiems NKVD-NKGB virininkams, batalion vadams Turimomis patikrintomis iniomis, pastaruoju metu, susilpnjus agentrinms-karinms priemonms, taip pat naikintoj bri veiklai, isibarsiusios
* Toliau plaiai raoma, kad partizanai daugiau nuauna sovietini moni negu kariuomene j.

441

bandit grups jungiasi gaujas. Turint tiksl smogti skaudius smgius bandit grupms ir besijungianioms gaujoms, dar kart reikalauju i vis NKVD-NKGB virinink sustiprinti agen trin-operatyvin darb iaikinant ir nutraukiant nacionalistinio pogrindio ir jo bandit formuoi veikl. Suaktyvinkite operatyvines-karines priemones ir naikintoj bri darb ie kant ir likviduojant band[it] grupes, kasdien vykite operacijas, organizuokite pasalas ir sekretus galimose bandit pasirodymo vietose. Asmenikai perspju visus NKVD-NKGB virininkus, batalion vadus dl atsakomybs u silpn vadovavim kariuomenei ir naikintoj briams likviduo jant Js apskrityse veikianias gaujas.
LYA, f. t, ap. 18, b. 39.1. 208. Nuoraas.

Kapralovas - 45 11 10 d. - 137-ojo P batalion vadams [...] Pastebimas ymus Js darbo pablogjimas, yra operacij sulugimo atve j, kari bailumo fakt ir iurki revoliucinio teistumo paeidim. Pavyzdiui, lapkriio 7 d. venioni apskrityje Ignalinoje 3-iojo bataliono kariai nukov einant tarnybines pareigas Zagotzerno punkto sarg Prokopij Lesnikov. 3-iojo bataliono vadas majoras Rankovas, uuot isiaikins nusi kalstam fakt, m ginti revoliucinio teistumo paeidjus. Tame pat valsiuje lapkriio 3 d. Rankovo bataliono gula sulugd opera cij, banditai nenubausti pasitrauk. Uuot persekioj gauj, apaud ir pade g nam, i kurio ibgo gauja, sueid du gaujai nepriklausanius mones. Savavalikai konfiskavo turt. io bailumo fakto, operacijos sulugdymo ir iurktaus revoliucinio teistumo paeidimo majoras Rankovas netyr. Lapkriio 9 d. l-ojo bataliono 1-osios kuopos padalinys susidr su gauja, i apaud kariuomens grup, per susiaudym vien nukov, du sueid. ios grups kariai isigando, todl gauja nebuvo persekiojama, o buvo organizuotos vienkiemi kratos ir neteistai sulaikyti vietiniai gyventojai. Silau: Visus iuos nusikalstamos veiklos faktus itirti, kaltininkus perduoti KF teis mui. Tyrimo rezultatus praneti man asmenikai. Perspju batalion ir kuop vadus skubiai imtis priemoni trkumams paalinti. Ypa perspju 3-iojo bata liono vad Rankov, kad jei bataliono veikla nebus pagerinta, bsiu priverstas padaryti dl Js organizacines ivadas. ios telegramos gavim patvirtinkite man asmenikai.
LYA, f. 1, ap. 18, b. 39,1. 221. Nuoraas.

442

Kapralovas - 45 12 14 d. - NKVD-NKGB AS virininkams, batalion va dams Pastaruoju metu gaujos nebaudiamos vykdo teroro aktus ir plimus. NKVD-NKGB AS virininkai, batalion, kuop vadai patys bandit puo limo vietas neivyksta, paveda tai antraeiliams asmenims. Todl operatyvins grups, atvykusios gauj veikimo rajon, gauj paiek ir persekiojimo neorganizuoja, operatyviniai darbuotojai nesiima btin prie moni gaujoms surasti ir likviduoti, rmj aret nevykdo. NKVD AS virininkai, batalion vadai drg. Kobulovo sakymo nevykdo, for maliai pranea, kad paieka rezultat nedav. Reikalauju: ivykus bandit puolimo viet organizuoti aktyvi paiek iki gaujos sunaikinimo.
LYA. t. t, ap. 18. b. 39.1. 257. Nuoraas.

29 dokumentas ___________ _
SSRS vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojo A. Apolonovo 1946 m. vasario 5 d. nurodymas NKVD-NKGB operatyvini sektori viri ninkams ir kariuomens vadams vasario 12-15 d. surengti operacijas prie partizanus 1946 m. vasario 5 d.

Praneimas per V

Visikai slaptai

Visiems NKVD-NKGB oper. sektori virininkams Kariuomens virininkams ir pulk vadams bei NKVD pasienio kariuomens virininkams Vasario 12-15 dienomis silau vykdyti ekistines karines operacijas siekiant likviduoti nacionalistin pogrind ir jo ginkluotas gaujas, veikianias Lietuvos teritorijoje. iam tikslui panaudoti vis iuo metu Lietuvoje dislokuot NKVD kariuo men, naikintoj batalionus ir patikimas tardymo* grupes. Visas operacijas i anksto suplanuoti, sudarant planus panaudoti agentri nius, tardymo ir pareikim duomenis. Operacijas vykdyti labiausiai tiktinose gauj ir nacionalistini formuoi tab laikymosi vietose.
* Taip tekste, turt bti paramos".

443

Generolams Golovkai, Vetrovui, Bykovskiui, Krylovui ir plk, Ignatovui su savo tabais dalyvauti kartu su NKVD-NKGB organais sudarant planus ir vyk dant operacij. Drg. Vetrovas operacij, vykdom prie gaujas, veikianias oper. sektori sandrose, planus pateikia man tvirtinti . m. vasario 11 d. Planus prie kitas gaujas tvirtina oper. sektori virininkai. Pasirengimas operacijai turi bti grietai konspiratyvus. SSRS vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojas generolas pulkininkas Apolonovas Tikra: SSRS NKVD-NKGB galiotinis Lietuvoje generolas leitenantas [Tkaenko] (paraas) 1946 m. vasario 5 d.
LYA, f. 1. ap. 18. b. 66,1. 40. Nuoraas.

30 dokumentas

_____

LSSR vidaus reikal liaudies komisaro J. Bartaino 1946 m. vasario 15 d. sakymas Vilnius 1946 m. vasario 15 d.

Lietuvos TSR Vidaus Reikal Liaudies Komisaro sakymas 1946 m. vasario 15 d.

Vilnius

Didvyrikai Raudonajai Armijai ivadavus Lietuvos TSR nuo vokikj fa istini grobik, Vidaus Reikal Liaudies Komisariato organai ir kariuomen, gyventoj bei liaudies gynj remiami, atliko didel darb lietuvikai-vokikj nacionalist gaujoms sutriukinti. Daugumoje apskrii sutriukintos beveik visos gaujos ir nelegalios antita rybins buruazins nacionalistins organizacijos. Lietuvikai-vokikj nacionalist vadai, be ma iimi, suimti ar sunai kinti, o tie gauj dalyviai, kurie apgaule arba grasinim bei teroro veriami buvo traukti gaujas - pasidav Taryb valdios organams ir sugro prie ra maus darbo. Daugelis j siningu darbu ipirko savo kalt Tvynei. Taiau yra inoma, kad kai kurie banditai pasidav Taryb valdios orga nams ne savo noru, o gauj vad nurodyti; taipogi yra inoma, kad jie ginkl neatidav, tebepalaiko ryius su savo vadais ir padeda lietuvikai-vokikiems nacionalistams vykdyti j vrikus darbus prie ramius gyventojus. Atsivelgdamas tai, kad kai kur dar tebra lietuvikai-vokikj naciona list likui, kurie savo banditikais veiksmais trukdo ram piliei gyvenim, 444

siekdamas galutinai likviduoti tuos lietuvikai-vokikj nacionalist likuius, sakau: 1. Vidaus Reikal Liaudies Komisariato apskrii ir valsi virininkams, Vidaus Reikal Liaudies Komisariato kariuomenei ir liaudies gynj briams tuojau imtis griet priemoni apvalyti visoms Lietuvos TSR apskritims nuo lietuvikai-vokikj nacionalist likui. 2. Visiems savo noru pasiduodantiems banditams, j tarpe ir gauj vadams, LLA ir kit buruazini nacionalistini organizacij dalyviams, po to, kai jie pasiduos ir atiduos ginklus, joki represij netaikyti, paleisti juos savo namus ir iduoti pasus. 3. Gauj dalyviams, kuriems j vadai banditai draudia savo noru pasiduoti Taryb valdios organams, sakau umuti tokius vadus ir organizuotai atvykti su ginklais Vidaus Reikal Liaudies Komisariato staigas. Niekas i asmen, umuusi bandit gauj vadus ar eilinius banditus, trukdanius jiems pasiduo ti, nebus traukiamas atsakomybn. 4. Anksiau pasidavusieji banditai, bet dar neatidavusieji ginkl, o taip pat kiti asmenys, turintieji ginklus, - privalo nedelsdami atiduoti juos Vidaus Rei kal Liaudies Komisariato staigoms. 5. Bandit ir buruazini nacionalistini organizacij dalyvi, nepasidavusi Vidaus Reikal Liaudies Komisariato staigoms, eimas suimti ir itremti. 6. Gyventojai, kuri namuose ir sodybose yra bunkeri ar kitoki slptuvi banditams ir besislapstantiems nuo valdios organ asmenims, - privalo ne delsdami praneti apie tai Vidaus Reikal Liaudies Komisariato staigoms. Asmenis, neatidavusius ginkl ir nepraneusius apie j turimus bunkerius bei slptuves, suimti ir teisti kaip banditus. 7. Asmenys, inantieji bunkeri ir slptuvi vietas, nepriklausomai nuo to, kur tos slptuvs bt, privalo nedelsdami praneti apie tai Vidaus Reikal Liaudies Komisariato staigoms. Visus tuos, kurie, inodami bunkeri bei slptuvi buvimo vietas, neprane apie tai Vidaus Reikal Liaudies Komisariato staigoms, suimti ir teisti kaip bandit pagelbininkus. Lietuvos TSR Vidaus Reikal Liaudies Komisaras Generolas majoras Bartainas* Spindulys", Vilnius LV.00158 1946-11, tir. 10000
LYA, f. t, ap. 18, b. 64.1. 163-164. Nuoraas.

Dokumentas paraytas lietuvi kalba, publikuotas: A. Anuauskas, Lietuvi tautos sovietinis

naikinimas 1940-1958metais, p. 439.

445

31 dokumentas______________________________
LSSR vidaus reikal ministro J. Bartaino 1946 m. kovo 26 d. saky mas dl pastovi MVD kariuomens gul krimo apskrii ir valsi cen truose Vilnius 1946 m. kovo 26 d.

Visikai slaptai Lietuvos SSR vidaus reikal ministro sakymas 1946 metai Turinys: Apie udavinius kovoje su banditizmu ir karini dalini perdislo kavim Lietuvos SSR teritorijoje Nr. 0026 1946 m. kovo 26 d.

Vilnius

Pastaruoju metu lietuvikas nacionalistinis pogrindis ir jo ginkluotos gaujos aktyvina savo veikl, vykdo teroro aktus prie partin sovietin aktyv, naujaku rius, terorizuoja gyventojus, skleidia provokacinius gandus. Siekiant galutinai likviduoti antisovietin nacionalistin pogrind ir sutriu kinti jo ginkluotas gaujas sakau: 1. Mano pavaduotojui karinms dalims - generolui majorui drg. Vetrovui ryium su man pavaldiomis 34-ojo MP, 262-ojo ir 285-ojo P, 1/IV - 46 m. perdislokuoti karines dalis, paskirti kuop ir bri gulas, reikalaujant i min t dali vad ir gul virinink atsakomybs u visik banditizmo, nacionalis tinio pogrindio likvidavim ir reikiamos visuomenins tvarkos organizavim i apskrii ir valsi administracinse ribose: 25-asis auli pulkas. tabas, spec. padaliniai ir viena K - Panevys. Batalion tabai su spec. daliniais ir vienu auli briu: Subaius (8060), Ramygala (5020), eduva (8070. Kuop gulos be vieno auli brio: imonys (8080), Raguva (6050), Krekenava (6010), Baisogala (7070), Ro zalimas (9080), Pualotas (0020). Bri gulos: Kupikis (9070), Vieintos (7070), Troknai (6060), Survilikis (5010), Grin kikis (6060).
446

285-asis auli pulkas. Pulko tabas, B tabas, spec. padaliniai - Birai.

Batalion tabai su spec. padaliniais ir vienu auli briu: Rokikis (0010), Skapikis (9080). Kuop gulos be vieno auli brio: Vakai (3020), Pasvalys (1030), Vabalninkas (1050), Kamajai (8000), Obe liai (0020). Brio gulos: Krininas (1040), Pabir (3050), Salamiestis (0060), Jintai (8010). 137-asis auli pulkas. tabas, spec. padaliniai ir viena K (be vieno b rio) - Utena. Batalion tabai su spec. padaliniais ir vienu auli briu: Vyuonos (6000), Zarasai, venionys. Kuop gulos be vieno brio: Upaliai (6070), Tauragnai (4020), Salduti kis (4020), Dusetos (8020), Salakas (6040), Dktas (5050), Dauglikis (3050), Adutikis (1070). Bri gulos: Debeikiai (6090), Daugailiai (6020), Kuktiks (4010), Anta liept (7020), Deguiai (7070), Rim (5060), Kaltinnai (2030), Mielagnai (2060), Tvereius (3070). 262-asis auli pulkas. Pulko tabas ir spec. padaliniai - Ukmerg. Batalion tabai su spec. padaliniais ir vienu auli briu: elva (2070), Taujnai (4060), Vepriai (1070). Kuop gulos: Moltai (2090). Kuop gulos be vieno brio: Anykiai (5080), Alanta (3090), Giedraiiai (0080), Musninkai (9060), Gelvonai (0050), ta (3020), Siesikai (3040), Ka varskas (4060). Bri gulos: Kurkliai (4070), emaitkiemis (3070), Paneriai (2040), Jona va (0020), eimiai (1020), Pagiriai (3030), Lnas (4040). 261-asis auli pulkas. Pulko tabas, spec. padaliniai ir 1-asis bei 3-iasis B - Vilnius. 2/261-ojo auli pulko tabas ir spec. padaliniai - Trakai. Kuop gulos - Valkininkai (2050). Kuop gulos be vieno brio: asliai (8040), Semeliks (6040). Bri gulos: iemariai (7030), Rdiks (4050). 34-asis motoauli pulkas. Pulko tabas ir spec. padaliniai - Alytus. Batalion tabai su spec. padaliniais ir vienu auli briu: Butrimonys (4020), Varna (1040), Seirijai (1080). Kuop gulos: Onukis (4040), Marcinkonys (9020), Merkin (0090). Kuop gulos be vieno brio: Jieznas (5010), Auktadvaris (5040), Daugai (2020), Druskininkai (9090), Miroslavas (2080), Simnas (3070). Bri gulos: Stakliks (5020), Alov (5010), Krokialaukis (3070). 447

298-asis auli pulkas. Pulko tabas, spec. padaliniai ir 3-iojo auli bata liono tabas - Kaunas. Batalion tabai su spec. padaliniais: Raseiniai, Kdainiai ir MPVO* bata liono tabas su briu - Kruonis (7020). Kuop gulos be vieno brio: iluva (5040), Jurbarkas (0010), Ariogala (2050), Kraks (7070), Josvainiai (2080), ekik (1060), Vandiogala (1080), Rumiks (8020), Garliava (8080). Bri gulos: Kelm (6020), Nemakiai (4010), Vidukl (4010), Betygala (3050), Girkalnis (3040), imkaiiai (2020), Gudinai (5070), Pernarava (2060), Sere dius (2050), Babtai (0070), Zapykis (9070), Panemun (8090), Pakuonis (0090). 273-iasis auli pulkas. tabas ir spec. padaliniai - Taurag. Batalion tabai su spec. padaliniais: ilal (5070), Kretinga (9010), Teliai (0070). Kuop tabai be vieno brio: Ervilkas (2000), imkaiiai (3060), Laukuva (6070), vkna (5030), Gaur (2090), Darbnai (1010), Endriejavas (7040), Gargdai (7020), Plung (9050), arnai (3050). Bri gulos: Batakiai (3080), Vainutas (3050), Naumiestis (3040), Judr nai (6050), Kvdarna (5060), Kartena (9020), Salantai (1030), Alsdiai (1060), Laukuva (9090), Varniai (7080). 32-asis auli pulkas. Pulko tabas ir spec. padaliniai: iauliai. Batalion tabai su spec. padaliniais: Ginknai (0040), Maeikiai (4080), Jonikis (3060). Kuop gulos be vieno brio: idikai (4060), Seda (2060), Papilys (2010), Gruzdiai (2040), iaulnai (7050), Uventis (8000), agar (5030), Kraks (4070), Linkuva (2080). Bri jgulos: Ylakiai (3050), Tirkliai (3080), Akmen (3000), Kruopiai (3020), Kurnai (0020), Padubysys (8030), Lygumai (1060), Pakruojis (0070), Skaistgiriai (4040). 94-asis pasienio brys. tabas, spec. padaliniai ir man[evrin] grup Ma rijampol. Pas[ienio] komendantros su atsarginmis ukardomis: Iglikliai (5060), Sasnava (5050), Kamai (8070). Pas[ienio] ukardos: Veiveriai (7070), Prienai (5030), Balbierikis (4080), Gudeliai (4070), Liudvinavas (4050). Man[evrin] 23-iojo p[asienio] b[rio] grup - Lazdijai (1060). Pas[ienioj ukarda - venteeris (1070). Man[evrin] 97-ojo pasienio brio ir 3-iosios P[asienio] K[omendantros] grup - Veisiejai (9070).
* Prielktuvins gynybos batalionas.

448

Pasienio ukarda - Leipalingis (9080). 113-asis pasienio brys. tabas, spec. padaliniai ir 112-ojo p[asienio] brio 4-oji P[asienio] K[omendantra] - Vilkavikis. Pasienio komendantros su atsarginmis ukardomis: akiai (9030), Pilvi kiai (6040), Keturvalakiai (4030), Kybartai (5010); man[evrin] grup ir atsar gin ukarda - Kazl Rda (7050). Pas[ienio] ukardos: Gelgaudikis (0020), Lekiai (9050), Jankai (8050), Grikabdis (8030), Barzdai (7040), Lukiai (9030), Sintautai (8020), Giai (5040), Kalvarija (3040), Kunigikiai (4030), Graikiai (3020), Vitytis (3010), Pajevonys (4010). Taurags jungtins pas[ienio] komendantros tabas - ibai (3020). Pasienio ukardos: Kukorai (4020), Ramonikiai (4030), Payiai (3040), Jurgaiiai (2030). 2. 25-ajam auli pulkui tsti operatyvin-kovin veikl kovoje su banditiz mu ankstesnse Panevio, Bir ir Rokikio apskrityse. Perdislokavim vyk dyti atvykus 285-ajam auli pulkui. 3. Reikalauju, kad likviduojant gaujas MVD apskrii skyri virininkai, MVD kariuomens dali ir padalini vadai pagerint vadovavim operatyvi ne-kovinei kariuomens veiklai ir sustiprint viso personalo atsakomyb vyk dant operatyvines-kovines priemones. 4. Mano pavaduotojui kariuomens reikalams - generolui majorui drg. Vet rovui - pateikti man (gul virinink sraus, kad galiau tuos virininkus skir ti MVD apskrii skyri ir valsi poskyri virinink pavaduotojais kariuome ns reikalams. 5. Kiekvienai kariuomens gulai, dislokuotai valsiuje, skirti po vien kari nink valgybinink operatyviniam darbui, kuriam uduotis skirt ir vadovaut MVD organo virininkas dislokavimo vietoje. 6. Dali vadams paskelbti sakymus, kuriuose numatyti vietoves, skirtas gul operatyvinei-kovinei ir tarnybinei veiklai. Visus gulos karius pareigoti greitai ir operatyviai istudijuoti operatyvin padt apskrityse ir valsiuose (gauj veiklos metodus, vietov, pramons ob jektus, gyvenvietes ir t.t. dislokavimo vietose). 7. Siekiant ukirsti keli gauj puolimams ir jas likviduoti, periodikai reng ti pasalas ir sekretus: gamyklose, sovietiniuose kiuose, MTS, arkli nuomojimo punktuose, malnuose, naujakuri kiuose ir kituose objektuose. 8. Reikalauju, kad visi MVD kariuomens kariai ir MVD organ karininkai vykdyt aktyvius karinius veiksmus likviduojant gaujas. Operacijas vykdyti pa gal agentrinius ir kitus operatyvinius duomenis, o nesant duomen - kasdien (dien ir nakt) aktyviai iekoti bandit, idstant vis ri tarnybinius patru lius numanomo bandit buvimo ir judjimo vietose, patikrinant atskirus vien449

kiemius. Gauj iekoti ir jas persekioti bet kuriomis vietos, oro, dienos ir nak ties slygomis. 9. MVD kariuomens gul virininkams asmenikai vykti gauj veiklos rajonus ir aktyviai organizuoti gauj, vykdiusi teroro aktus arba apiplusi vietos gyventojus, paiekas bei likvidavim. Smero organams ir Prokuratrai traukti atsakomybn laiku nesimusius priemoni ukertant keli teroro aktams, apiplimams, iekant ir likviduojant gaujas, vykdiusias nusikaltim. 10. MVD kariuomens padalini (gul) operatyviniais virininkais skiriu MVD apskrii ir valsi skyri virininkus. 11. Ateityje tolesn gul perdislokavim be mano sankcijos kategorikai udrausti. Apie perdislokavimo pabaig ir numatytas praktines priemones, sie kiant likviduoti ginkluotas gaujas, man praneti 1946 met IV. 7. Lietuvos SSR vidaus reikal ministras generolas majoras (Bartainas) (paraas)*
VRMA. f. 141, ap. 1, l> 51,1. 38-42. Originalas.

32 dokumentas______________
LSSR vidaus reikal ministro J. Bartaino 1946 m. balandio 12 d. sakymas dl gul virinink skyrimo MVD apskrii skyri ir valsi po skyri virinink pavaduotojais Vilnius 1946 m. balandio 12 d.

Lietuvos SSR vidaus reikal ministro sakymas 1946 m. Turinys: Apie MVD dali gul virinink paskyrim MVD apskrii ir vals i skyri virinink pavaduotojais 1946 m. balandio 12 d. Nr. 0038 Vilniaus m. Vykdant Soviet SRS Vidaus Reikal ministro 1946 03 15 d. sakym Nr. 0216 paskirti MVD vidaus dali gul virininkus apskrii ir valsi skyri virinink pavaduotojais tai suderinant;
* Dokumentas publikuotas: Laisvs kov archyvas, Kaunas. 1992, Nr. 5, p. 117-120.

450

32-asis auli pulkas

iauli MVD AS - 32-ojo auli pulko vado pavaduotoj papulkinink u vachov Nikolaj Vasiljevii Maeiki MVD AS -2/32-ojo auli pulko vad kapiton Oficerov Vladi mir Dmitrijevii Jonikio MVD AS - 3/32-ojo auli pulko vad major Gusev Ivan Kirilovii Uvenio MVD VP - 1. e. 1-osios auli kuopos vado pareigas leitenant Kubrin Aleksej Pavlovii Kurn MVD VP - l-ojo auli pulko 3-iojo brio vad j. leitenant Fro lov Pavel Zacharovii Gruzdi MVD VP - 2-osios auli kuopos vad leitenant Klepalov Mi chail Andrejevii Kruopi MVD VP - 2-osios auli kuopos 3-iojo brio vad j. leitenant Belkov Piotr Ivanovii iauln MVD VP - 3-iosios auli kuopos vad vyr. leitenant Gizatulin Pait Salachovii Padubysio MVD VP - 3-iosios auli kuopos l-ojo brio vad j. leitenant Klimachin Georgij Ivanovii Papils MVD VP - 4-osios auli kuopos vad vyr. leitenant Malev Ana tolij Ivanovii Akmens MVD VP - 4-osios auli kuopos 3-iojo brio vad leitenant Dremov Ivan Kirilovii Sedos MVD VP - 5-osios auli kuopos vad leitenant Tichorenk Fiodo r Ivanovii Kirkli MVD VP - 5-osios auli kuopos l-ojo brio vad leitenant Zve rev Ivan Vladimirovii idik MVD VP - 6-osios auli kuopos vad leitenant Pavlov Nikit Aleksandravii Ylaki MVD VP - 6-osios auli kuopos l-ojo brio vad j. leitenant No sakin Aleksandr Kuzmii Kriuk MVD VP - 7-osios auli kuopos vad vyr. leitenant Starinin Ni kolaj Kuzmii Lygum MVD VP - 7-osios auli kuopos 2-ojo brio vad leitenant Gor bunov Aleksej Trofimovii agars MVD VP - 8-osios auli kuopos vad leitenant Volkov Arsen tij Ivanovii Linkuvos MVD VP - 9-osios auli kuopos vad leitenant Sviridenk Iva n Kirilovii Pakruojo MVD VP - 9-osios auli kuopos 2-ojo brio vad leitenant Vol kov Mark Aleksejevii
451

34-asis motorizuotasis auli pulkas Alytaus MVD AS - 34-ojo motorizuotojo auli pulko tabo virinink pa pulkinink Kurilov Seirij MVD VP - 1-ojo auli bataliono kulkosvaidinink brio vad j. leitenant Zaicev Nikolaj Timofejevii Butrimoni MVD VP - 6-osios auli kuopos 2-ojo brio vad leitenant Medenec Vasilij Ivanovii Varnos MVD VP - 3-iojo auli bataliono kulkosvaidinink brio vad j. leitenant Litovenk Piotr Fiodorovii venteerio MVD VP - 3-iosios auli kuopos 1-ojo brio vad j. leitenan t Beencev Nikolaj Andrejevii Leipalingio MVD VP - 1-osios auli kuopos l-ojo brio vad j. leitenant Sazonionok Michail Vasiljevii Simno MVD VP - 2-osios auli kuopos vad leitenant Makejev Semio n Nikolajevii Miroslavo MVD VP - 3-iosios auli kuopos vad leitenant Sisojev Ni kolaj Nikitovii drijos MVD VP - 2-osios auli kuopos 2-ojo brio vad j. leitenant Fertijuv Vasilij Nikolajevii Onukio MVD VP - 4-osios auli kuopos vad leitenant Rek Vasilij Afanasjevii Auktadvario MVD VP - 5-osios auli kuopos vad vyr. leitenant Slobo ceniuk Danil Afanasjevii Jiezno MVD VP - 6-osios auli kuopos vad leitenant Demjanenk Alek sandr Semionovii Stakliki MVD VP - 4-osios auli kuopos vado pavaduotoj kapiton Dov gin Vasilij Aleksejevii Daug MVD VP - 7-osios auli kuopos vad leitenant Judin Sergej Ivanovii Merkins MVD VP - 8 -osios auli kuopos vado pavaduotoj leitenant Lazarenk Piotr Michailovii Rudnios MVD VP - 8-osios auli kuopos l-ojo brio vad leitenant Teslenk Fiodor Aleksejevii Marcinkoni MVD VP - 9-osios auli kuopos vad leitenant Bolotin Andrej Ivanovii 137-asis auli pulkas Utenos MVD AS - 137-ojo auli pulko vado pavaduotoj major Jer ov Zaras MVD AS - 2/137-ojo auli pulko vad kapiton Koriliakov Mi chail Vladimirovii 452

venioni MVD AS - 3/137-ojo auli pulko vad major Chvostov Gri gorij Matvejevii Vin MVD VP - 1/137-ojo auli pulko vad major Masko Aleksandr Stepanovii Upali MVD VP - 3-iosios auli kuopos vad kapiton Zaitin Pavel Michailovii Tauragn MVD VP - 1-osios auli kuopos vad leitenant Ruenkov Va silij Filipovii Kuktikio MVD VP - 1-osios auli kuopos 1-ojo brio vad leitenant Sinic Nikolaj Matvejevii Debeiki MVD VP - rait valg brio vad j. leitenant Elisejev Alekse j Matvejevii Daugeli MVD VP - 1-osios auli kuopos 2-ojo brio vad j. leitenant Anaurov Michail Aleksejevii Duset MVD VP - 6-osios auli kuopos vad leitenant Krivickij Alek sej Tarasovii Antaliepts MVD VP - 6-osios auli kuopos 2-ojo brio vad j. leitenant Sevriukov Pavel Stepanovii Salako MVD VP-5-osios auli kuopos vad leitenant Malakin Vsevo lod Fiodorovii Degui MVD VP - 5-osios auli kuopos 3-iojo brio vad leitenant Zai kin Nikolaj Piotrovii Dkto MVD VP - 4-osios auli kuopos vad leitenant ulg Michail Sergejevii Rims MVD VP - 4-osios auli kuopos 1-ojo brio vad leitenant Palti jevii David Tirajevii Saldutikio MVD VP - 7-osios auli kuopos vad vyr. leitenant Manaje v Stepan Ivanovii Kaltinn MVD VP - 7-osios auli kuopos 3-iojo brio vad leitenant umranov Aleksej Ivanovii Dauglikio MVD VP - 9-osios auli kuopos vad vyr. leitenant Sagin Andrej Kuzmii Tvereiaus MVD VP - 9-osios auli kuopos 1-ojo brio vad leitenant Okasov Michail Aleksandravii Adutikio MVD VP - 8-osios auli kuopos vad kapiton Litvinenk Mi chail Stepanovii Mielagn MVD VP - 8-osios auli kuopos 1-ojo brio vad leitenant Klimenk Charlampij Matvejevii 261-asis auli pulkas Trak MVD AS - 2/261-ojo auli pulko vad kpt. ivilkin Ivan Vasiljevii
453

Semeliki MVD VP - 4-osios auli kuopos vad leitenant Kalanikov Nikolaj Ivanovii Rdiki MVD VP - 4-osios auli kuopos l-ojo brio vad j. leitenant Zadoron Aleksej Stepanovii Valkinink MVD VP - 5-osios auli kuopos vad vyr. leitenant Rodiono v Jevgenij Ivanovii asli MVD VP - 6-osios auli kuopos vad Ksenz Ivan Aleksandravii iemari MVD VP - 6-osios auli kuopos l-ojo brio vad j. leitenant Jakovlev Ivan Grigorjevii 262-asis auli pulkas Ukmergs MVD AS - 262-ojo auli pulko vado pavaduotoj major Aku lov Ignatij Afanasjevii Taujn MVD VP - 1/262-ojo auli pulko vado pavaduotoj kapiton Dianov Vasilij Ivanovii elvos MVD VP - 2/262-ojo auli pulko vado pavaduotoj kapiton Gri banov Vasilij Aleksejevii Vepri MVD VP - 3/262-ojo auli pulko vado pavaduotoj vyr. leitenant Sidiak Vladimir Vladimirovii Siesik MVD VP - 1-osios auli kuopos l-ojo brio vad leitenant Mala chov Nikolaj Michailovii Lno MVD VP - 1-osios auli kuopos 2-ojo brio vad leitenant Ilja enk Michail Evstaijevii Pagiri MVD VP - 1-osios auli kuopos 3-iojo brio vad leitenant Ka baidz Levan Semionovii Kavarsko MVD VP - 2-osios auli kuopos vad Kuvinov Michail Vasiljevii Anyki MVD VP - 3-iosios auli kuopos l-ojo brio vad leitenant Lebed Dmitrij Nazarovii Kurkli MVD VP - 3-iosios auli kuopos 3-iojo brio vad leitenant Mias nikov Ivan Fiodorovii Alantos MVD VP - 4-osios auli kuopos vad vyr. leitenant ilin Vasi lij Fiodorovii emaitkiemio MVD VP - 4-osios auli kuopos 2-ojo brio vad j. leite nant Miasojedov Igor Borisovii Molt MVD VP - 5-osios auli kuopos vad vyr. leitenant Smirnov Fiodor Fiodorovii Giedraii MVD VP - 6-osios auli kuopos vad vyr. leitenant Serov Ilj Iljii Musnink MVD VP - 7-osios auli kuopos vad vyr. leitenant adunc Rafik Osipovii tos MVD VP - 8-osios auli kuopos 3-iojo brio vad j. leitenant Na ruevii Vladimir Viktorovii 454

eimi MVD VP-8-osios auli kuopos l-ojo brio vad j. leitenant Go tik Ilarion Fiodorovii Jonavos MVD VP - 8-osios auli kuopos 2-ojo brio vad j. leitenant Ganev Vladimir Aleksejevii Gelvon MVD VP - 9-osios auli kuopos vad vyr. leitenant itkov Ge orgij Spiridonovii
273-iasis auli pulkas

Taurags MVD AS - 273-iojo auli pulko vado pavaduotoj kapiton Ple kov Ivan Nikitovii Kretingos MVD AS - 1/273-iojo auli pulko vad kapiton Konoenkov Teli MVD AS - 2/273-iojo auli pulko vad kapiton Kuzmin ilals MVD VP - 3/273-iojo auli pulko vado pavaduotoj kapiton Gav rilov Aleksej Jegorovii Endriejavo MVD VP - 1-osios auli kuopos vad vyr. leitenant Sudneje v Aleksej Timofejevii Judrn MVD VP - 1-osios auli kuopos l-ojo brio vad j. leitenant Popov Vasilij Rodionovii Gargd MVD VP - 2-osios auli kuopos vad kapiton Finkel Josif Naumovii Kurn MVD VP - 2-osios auli kuopos l-ojo brio vad leitenant Iv enk Pavel Nikiforovii Darbn MVD VP - 3-iosios auli kuopos vad leitenant Tarasov Vasi lij Andrejevii Salant MVD VP - 3-iosios auli kuopos 3-iojo brio vad j. leitenant Sokirskij Piotr Nikolajevii Plungs MVD VP - 4-osios auli kuopos vad vyr. leitenant Kiseliov Aleksandr Petrovii Alsdi MVD VP - 4-osios auli kuopos 3-iojo brio vad j. leitenant Leidev Michail Vasiljevii arn MVD VP - 5-osios auli kuopos vad vyr. leitenant Dubin Ser gej Nikolajevii Luoks MVD VP - 5-osios auli kuopos vado pavaduotoj leitenant Ti chonenkov Nikolaj Nikolajevii Laukuvos MVD VP - 6-osios auli kuopos vad leitenant Podgornov Michail Nikolajevii Varni MVD VP-6-osios auli kuopos 3-iojo brio vad j. leitenant Kalinov Abzalov Muraminovii Ervilko MVD VP - 7-osios auli kuopos vad vyr. leitenant Kovalenk Dmitrij Semionovii Gaurs MVD VP - 8-osios auli kuopos vad leitenant Demjancev Iva n Ivanovii
455

Skaudvils MVD VP - 8-osios auli kuopos l-ojo brio vad j. leitenant Prochorov Sergej Ivanovii Kvdarnos MVD VP - 9-osios auli kuopos vad vyr. leitenant danov Stepan Vasiljevii Teneni MVD VP - 9-osios auli kuopos 2-ojo brio vad leitenant Miki n Michail Efimovii Kaltinn MVD VP - 6-osios auli kuopos 2-ojo brio vad j. leitenant erebovc Aleksej Aleksandravii Vainuto MVD VP - ukardos vad j. leitenant Videnin Vasilij Iljii Naumiesio MVD VP - ukardos vad leitenant Prorokov Vasilij Mer kulovii vknos MVD VP - ukardos vad leitenant Potaev Vasilij Potapovii vingi MVD VP - ukardos vad leitenant Nazarov Viktor Sergejevii ig MVD VP - ukardos vad vyr. leitenant Mazurov Nikolaj Michai lovii Pavaduotojai armijos dalims turi bti atsakingi u kari kovin bei politin parengim, vidaus tvark ir vadovauti jiems kovoje su banditizmu. sakym paskelbti visai MVD dali ir organ asmeninei sudiai. Lietuvos SSR vidaus reikal ministras generolas majoras

(Bartainas)(paraas)*
VRMA, f. 141, ap. 1, b. 51,1. 71-75. Originalas.

33 dokumentas_________ ______
LSSR vidaus reikal ministro J. Bartaino 1946 m. balandio 30 d. saky mas dl MVD kariuomens gul perdislokavimo [Vilnius] 1946 m. balandio 30 d.

Visikai slaptai Lietuvos SSR vidaus reikal ministro 1946 m. sakymas Turinys: Apie MVD kariuomens dali dislokacijos pakeitimus Nr. 0045 46 04 30 d.
* Dokumentas publikuotas: Laisvs kov archyvas, Nr. 5, p. 120-126.

456

Ryium su nauj apskrii krimu Lietuvos SSR teritorijoje ir 113-ojo pa sienio brio bei MVD Lietuvos pasienio apygardos atskiros jungtins komen dantros iformavimu, sakau: 1. Mano pavaduotojui kariuomens reikalams Generolui Majorui drg. Vet rovui perdislokuoti kariuomens dalis, skiriant atsakomyb dali Vadams ir gul Virininkams u visik banditizmo, nacionalistinio pogrindio likvidavim ir palaikym reikiamos visuomenins tvarkos iose administracinse apskrii ir valsi ribose: 25-ajam P: priskirti Panevio ir Kdaini apskritis, kuriant gulas: Pua lote (0020), Rozalime (9080), Naujamiestyje (7020), Raguvoje (6050), Viduk lje (5030), Ariogaloje (2050), Josvainiuose (2080), Krakse (4070), Baisoga loje (7070), Troknuose (6060), Grinkikyje (6060), Gudinuose (5070), Sur vilikyje (5010), Paliepiuose (3060), Ramygaloje (5020), Pernaravoje (2060). Batalion tabus su vienu auli briu: Kdainiuose, eduvoje (?070), Kreke navoje (6010). Pulko tabas, spec. padaliniai ir viena [auli] K[uopa] (be vie no brio) - Panevyje. Perdislokavim baigti 46 05 02 d. 34-ajam MP priskirti Prien, Alytaus ir Varnos apskritis, kuriant gulas: Pakuonyje (6000), ilavote (6070), Simne (3070), Seirijuose (1080), Butrimo nyse (4020), Dauguose (2020), Merkinje (0010), Marcinkonyse (9020), Bir tone (5000), Jiezne (5020), Staklikse (5020), Balbierikyje (4080), Alovje (2010), drijoje (3080), Miroslave (2080), Druskininkuose (9090), Rudnioje (9040). Pulko tabas, spec. padaliniai ir 3-iojo B tabas su 7-osios K briu Varnoje. Batalion tabai su vienu auli briu: 1-asis B - Alytus, 2-asis B - Prienai. Perdislokavim pradti 05 03 d. ir baigti baigiantis 46 05 06 d. 261-ajam P priskirti Vilniaus ir Trak apskritis, kuriant gulas: Semeli kse (6040), Onukyje (4040), Valkininkuose (2050), Rdikse (4060), Auk tadvaryje (5030). 2-ojo B tabas su vienu auli briu - Trakuose. Pulko tabas, spec. padaliniai, 1-asis ir 3-iasis batalionai - Vilniuje. Perdislokavim baigti 46 05 06 d. baigiantis. 273-iajam P priskirti Teli, Taurags ir Raseini apskritis, kuriant gulas: Plungje (9050), arnuose (9070), Vainute (3050), Ervilke (2000), iluvoje (5040), Jurbarke (2010), Alsdiuose (1060), Luokje (9090), Varniuose (7030), Laukuvoje (6070), Kvdarnoje (5060), vknoje (5030), Naumiestyje (3040), Kaltinnuose (6090), Skaudvilje (4000), igaiiuose (3060), Gaurje (2090), Kelmje (6020), Nemakiuose (4010), Girkalnyje (3040), imkaiiuose (2020), Augstogallen [?] (0000). 457

Batalion tabai su spec. padaliniais: 1-asis B - Raseiniai, 2-asis B - Tel iai, 3-iasis B - ilal (5070). Perdislokavim pradti 05 03 d., baigti 46 05 06 d. 285-ajam P priskirti Bir, Rokikio ir Kupikio apskritis, kuriant gulas: N. Radvilikyje (5060), Vakuose (3020), Vabalninke (0050), Subaiuje (8050), Skapikyje (9080), Svdasuose (7090), Pandlyje (1080), Obeliuose (0020), Ka majuose (8000), Joniklyje (1020), Daujnuose (0040), Papilyje (2070), Vy intuose [?] (7070), imonyse (8080), Jintuose (8010), Pasvalyje (1030). Batalion tabai su vienu auli briu: Biruose, Rokikyje, Kupikyje. Pul ko tabas su spec. padaliniais - Biruose. Perdislokavim baigti 46 05 06 dienai baigiantis. 298-ajam P priskirti Kauno, Kaiiadori, aki apskritis, kuriant gulas: ekikje (1060), Vandiogaloje (1080), Vilkijoje (0060), Lekiuose (9060), Grikabdyje (8030), Kruonyje (7020), Sredniki [?] (0050), Babtuose (0070), Gelgaudikyje (0020), Lukiuose (9030), Sintautuose (8020), Jankuose (8050), Panemunje (8090), Rumikse (8020), iemariuose (7030), Zapykyje (9070). Batalion tabus: 1-j B su vienu auli briu - akiuose, 2-j B su 5-ja K (be brio) - Kaiiadoryse, 3-ij B su vienu auli briu, pulko tab su spec. padaliniais - Kaune. Perdislokavim pradti 3/25-ajam P atvykus Kdainius, o 1/273-iajam P Raseinius ir baigti 46 05 07 dienai baigiantis. 2. Vilkavikio, Marijampols (be K. Rdos ir Veiveri valsi) ir Lazdij apskritis priskirti Lietuvos pasienio apygardos dalims. 3. 32-ajam, 137-ajam, 262-ajam P tsti operatyvin-kovin veikl likviduo jant banditizm ir nacionalistin pogrind tuose rajonuose, kurie nurodyti ma no 46 03 26 d. sakyme Nr. 0026. 4. gul sudt nustatyti su MVD AS virininkais ir dislokacijos iniaraius, nurodant gul virininkus, j pareigas, laipsnius, pavardes, vardus, tvavar dius ir kari skaii kiekvienoje guloje pateikti gen. mjr. Vetrovui 46 05 07 dienai baigiantis. 5. Mano 46 03 26 d. sakymo Nr. 0026 pirm punkt ataukti. Apie gavim patvirtinti, vykdym praneti per radij. Lietuvos SSR vidaus reikal ministras generolas majoras (Bartainas) (paraas) 46 04 30 d.
VRMA. f. 141. ap. 1. b. 51,1. 80-81. Originalas.

458

34 dokumentas_______________________________
LSSR vidaus reikal ministro J. Bartaino 1946 m. gegus 6 d. patvir tintas 4-osios auli divizijos operatyvins-kovins veiklos pagerinimo planas [Vilnius] 1946 m. gegus mn.

Visikai slaptai Tvirtinu: LSSR vidaus reikal ministras gen. mjr. (Bartainas) (paraas) 1946 m. gegus 6 d. LSSR teritorijoje dislokuotos kariuomens operatyvins-kovins veiklos pagerinimo priemoni planas Tikslas: 1. vykdyti SSR Sjungos Vidaus Reikal Ministro reikalavimus, idstytus jo operatyviniame plane ir 46 03 15 d. sakyme Nr. 00216 dl bandi tizmo ir nacionalistinio pogrindio likvidavimo Lietuvos SSR teritorijoje. 2. Suaktyvinti dalinius, padalinius ir naikintoj brius kovoje su banditiz mu; pasiekti aukt karin drausm, kovin pasirengim, organizuotum vyk dant operacijas, paalinti revoliucinio teistumo paeidimus tarp kari. 3. Padidinti dalini, batalion vad ir gul virinink atsakomyb organi zuojant ir vykdant operacijas kovoje su banditizmu jiems priskirtuose baruose. Uduotys 1. Apskrii skyri, valsi poskyri, MVD dali ir batalion [valgybos] S[kyri] virininkai visikai atsako u agentrin darb iekant nacionalistinio pogrindio ir gauj formuoi savo apskrities administracinse ribose ir u sa valaik valgybos duomen realizavim per savo pavaduotoj kariuomens rei kalams. 2. Pulko vadas yra vyresnis kariuomens virininkas, tiesiogiai pavaldus Lie tuvos SSR vidaus reikal ministro pavaduotojui kariuomens reikalams ir yra visikai atsakingas u kariuomens priemones likviduojant banditizm ir na cionalistin pogrind apskrityse, numatytose Lietuvos SSR MVD 46 04 30 d. sakymu Nr. 0045. Priklausomai nuo operatyvins padties, parengia pulko arba brio opera cijos iekant ir likviduojant banditizm bet kuriame savo kovos baro rajone plan, pateiks j tvirtinti ir gavs leidim i Lietuvos SSR Vidaus Reikal ministro pavaduotojo, kariuomens operacijas vykdo glaudiai sveikaudamas su MVD apskrii skyri ir valsi poskyri virininkais (operacij vykdymo vietoje). 459

3. Bataliono vadas tiesiogiai pavaldus pulko vadui, jis yra atitinkamo MVD apskrities skyriaus virininko pavaduotoju kariuomens reikalams ir su juo yra visikai atsakingi u banditizmo ir nacionalistinio pogrindio likvidavim savo apskrityje. Priklausomai nuo operatyvins padties, MVD A[pskrii] S[kyri) viri ninkai nepraydami leidimo (kartu su pavaduotoju kariuomens reikalams) tu ri teis savarankikai pergrupuoti gulas ir vykdyti operacijas likviduojant ban ditizm ir nacionalistin pogrind bet kurioje savo apskrities vietovje, skubiai prane tiesioginiam virininkui operacijos plan. 4. gulos virininkas pavaldus tiesioginiam savo kariniam virininkui, jis yra MVD V[alsiaus] P[oskyrio] virininko pavaduotojas kariuomens reikalams ir su juo atsako u banditizmo sunaikinim savo baro teritorijoje. Neturdamas duomen, turi organizuoti aktyvi paiek ir likviduoti ban ditizm pagal 10-ties dien operatyvin plan. 5. Batalion vadai ir gul virininkai kartu su atitinkam MVD organ virininkais parengia operatyvinius planus bandit paiekai ir likvidavimui sa vo kovos baro teritorijoje ir skubiai realizuoja juos, gaudami rezultat. 6. Dali vadai ir gul virininkai visikai atsako ne tik u savo padalinio karin lavinim, drausm, vidaus tvark ir organizuotum, bet ir u naikintoj bri kovotojus ir j panaudojim kovoje su banditizmu. 7. Padidinti karinink valg atsakomyb u agentrinio darbo kokyb iekant konkrei gauj ir bandit, kad gauti duomenys bt visikai realizuoti. Agentrin darb pirmiausia dirbti gyvenamosiose vietose, kurios yra ino mos kaip slpimosi vietos arba periodikai bandit lankomos. Sudarant agentr, karininkai valgybininkai turi tiesiogiai dirbti dalyvau dami kovinse operacijose, RPG ir kt. tarnybiniuose briuose, tuo metu tirti gyventojus, iaikinti bandit ryius ir iekoti objekt verbavimui. Gauj ir bandit paiekai agentus verbuoti tarp legalizavusij bandit, bandit rmj, gimini ir artim bandit ryinink ir nukreipti juos aktyviai iekoti gauj. valgybos karinink gauti agentriniai duomenys ir kt. duomenys iaiki nant gaujas, banditus, bandit rmjus, vietini gyventoj ir gyvenviei tyri mai, taip pat i MVD organ gaunamos orientuots kasdien apdorojamos ir perduodamos gul virininkams, kad bt skubiai realizuotos. 6. Siekiant pagerinti kari karinio pasirengimo kokyb ir padalini opera tyvin-kovin veikl, gul virininkai privalo: 2/3 kari kasdien naudoti opera tyvinje-kovinje veikloje iekant ir likviduojant banditus ir 1/3 laikyti kaip kovin rezerv, kad bt galima skubiai reaguoti visus bandit puolimus ir realizuoti naujus skubius duomenis. Su koviniu rezervu dislokacijos vietoje vyk dyti sustiprint karin ir politin parengim; esant galimybei, brius ivesti susi brimui (skolaivanija) pagal SSRS MVD GUBB org. metodin nurodym. 460

Praktins priemons

Trumpas turinys 1. Supaindinimas su Liet. SSR MVD 46 03 26 d. Nr. 0026, SSRS MVD GUBB 46 04 11 d. Nr. 24/10-00250 ir MVD Pabaltijo apygardos Nr. 1/10-00567 ir Nr. 008 [sakym] reikalavimais. Vykdo: dali ir batalion tab virininkai, padalini vadai. Data: iki 46 05 20 d. 2. Itirti vietov, gyvenvietes, sovietinius kius, pienines, MTS, arkli nuo mos punktus, malnus, buoi ir bandit kius, naujakuri vienkiemius ir kt. objektus, kurie gali bti bandit puolami arba bna j prieglobstis, traukti apskait, paymti padt emlapyje, itirti, kaip juos galima slapta atvykti, numatyti vietas, kuriose galima idstyti slaptus tarnybinius brius ir periodi kai kurti pasalas bei sekretus. Vykdo: visi MVD kariuomens ir organ karininkai. Data: iki 46 05 30 d. 3. Itirti ir rayti skait visas nuolat veikianias gaujas, j vadus, ginkluo t, skaii, j veikimo rajonus ir j bazes. Vykdo: padalini vadai, MVD organ karininkai. Data: iki 46 06 15 d. 4. Sudaryti pulko ar bataliono aptarnaujamoje teritorijoje bandit paiekos ir likvidavimo operatyvinius planus ir pateikti juos tvirtinti savo tiesioginiams virininkams. Vykdo: dali ir batalion tabai kartu su MVD AS virininkais. Data: kiekvieno mn. 25 d. 5. Kasdien sudaryti sprendim plan, kaip bus panaudoti padaliniai, ie kantys bandit gauj ir jas likviduojantys, praneti tiesioginiam virininkui, pa ymti savo sprendim darbo emlapyje (schemoje). Vykdo: gul virininkai. Data: kasdien. 6. Organizuoti nuolat veikiant ry ir keistis informacija su kaimyninmis dalimis ir padaliniais, turint tiksl itirti padt gavus nauj duomen ir patiks linti gauj dislokacij bei judjimo marrutus. Vykdo: dali, padalini vadai, j tabai. Data: vien kart per savait pagal aplinkybes.
461

7. Bandit iekoti RPG, pasalomis, sekretais ir kt. slaptais tarnybini bri bdais, kurie numatyti Instrukcijoje apie operatyvin-kovin MVD Pabaltijo apygardos vidaus kariuomens veikl" (kuop vadams - gul virininkams), todl ivakarse kruopiai ruoti karius, ginklus, ovinius, maist ir prie siun iant aprpinti juos bandit sraais j judjimo marrute. Vykdo: padalini vadai, gul virininkai. Data: kasdien. 8. Organizuoti gul sargyb ir gynyb kuriant ugnies pozicijas ir kasdien paski riant kovin tarnyb parai, nuolat turti S[tebjimo] P[unkt] dislokacijos rajone. Vykdo: gul virininkai. Data: iki 46 05 25 d. 9. Divizijos tabe du kartus surengti kuop vad pratybas. Vykdo: divizijos tabas. Data: 05 25-06 05 d.; - du kartus - bri vad dali tabuose. Vykdo: pulko tabas. Data: 05 25-06 05 d.; - du kartus - auli skyri vad batalion tabuose. Vykdo: bataliono tabas. Data: 06 01-10, 06 15-25 d.; - kuop viril dali tabuose. Vykdo: pulko tabas. Data: 06 01-10 d. Pratyb metu ypating dmes kreipti kari parengim tarnauti pasaloje, sekrete, RPG, S[tebjimo] P[unkte], lydint suimtuosius (sulaikytus) ir panau dojant ginkl. 10. Siekiant itirti bandit grupi taktik ir veiksm pobd, sudaryti dali bei padalini operatyvins-kovins veiklos apvalgas ir supaindinti su jomis visus karininkus. Vykdo: divizijos tabas, pulko tabas. Data: u kiekvienas 10 d., u kiekvienas 5 d. 11. Kad bt politikai utikrinta operatyvin-kovin kariuomens veikla, kariuomen supaindinti: - nuodugniai iaikinti kariams SSRS MVD GUBB virininko Nr. 24/1000250,LSSR vidaus reikal ministro Nr. 0026 ir MVD VK Pabaltijo apygardos virininko Nr. 1/0-00567, Nr. 008 [sakym] reikalavimus; 462

-partinms ir komjaunimo organizacijoms suaukti susirinkimus, kuriuose bt nagrinjami ie klausimai: operatyvins-kovins veiklos kokybs pakli mas padaliniuose ir avangardinis komunist bei komjaunuoli vaidmuo. Vykdo: partinis biuras. Data: iki 05 30 d.; polit. aparatui iplsti masin aikinamj darb tarp vietini gyventoj, praneant jiems partijos ir vyriausybs nutarimus. Vykdo: dali ir padalini polit. aparatas. Data: kasdien. 12. Patikrinti vis ginkl tinkamum kovai. gulas aprpinti 20-ties par maisto atsargomis, btinu kiniu inventoriumi ir kuru. Vykdo: vad pavad. tiekimui. Data: 06 01 d. 13. Siekiant realizuoti plan dalyse bei gulose ir suaktyvinti bandit pa iek bei likvidavim, gulas pasisti divizijos Valdybos vadovaujanius kari ninkus. Vykdo: 25-asis, 137-asis, 298-asis, 32-asis, 34-asis, 262-asis, 273-iasis P. 14. Demobilizuoti antros eils karius. Vykdo: divizij] ir dali tabai. Data: nuo 05 15 d. iki 06 15 d. Lietuvos SSR vidaus reikal ministro pavad. kariuomens reikalams gen. majoras [Vetrov](paraas) tabo virininkas pplk. [Klimov](paraas) 1946 m. gegus mn.
VRMA. f. 141, ap. 1, b. 51,1. 1-5. Originalas.

463

35 dokumentas______________________________
LSSR vidaus reikal ministro J. Bartaino 1946 m. birelio 22 d. direkty va MVD apskrii ir miest skyri virininkams neleisti padeginti pastat su sitvirtinusiais juose partizanais Vilnius 1946 m. birelio 22 d.

Visiems LSSR MVD apskrii ir miest skyri virininkams Liet. SSR MVD.................................. skyriaus virininkui............................ draugui.................... miestas................. Turinys: Apie neleidim ekistinms kariuomens grupms padeginti gy venamuosius namus, viensdius ir kinius pastatus likviduojant juose sitvirti nusias smulkias bandit grupes bei pavienius banditus Nr. 0054 1946 m. birelio 22 d.

Vilnius

SSR Sjungos Vidaus Reikal Ministro 1946 m. birelio 13 d. direktyva Nr. 151 paymta, kad kovoje su banditizmu ekistins kariuomens grups danai naudoja supaprastint metod likviduojant smulkias bandit grupes ir pavienius banditus - padega valstiei namus, kinius pastatus ir itisus vien kiemius. Kartais nuo padegto namo arba kiemo pastato, esani gyvenviets viduje, gaisras sunaikindavo daug kit nam ir pastat, tuo padaroma didel ala vie tini gyventoj, neturini nieko bendro su banditizmu, kiams. Btina imtis priemoni, kad ekistins kariuomens grups nepadegint gyvenamj nam, viensdi ir kini pastat. Namuose ir kituose pastatuose sitvirtinusius, nepasiduodanius ir ginklu besiginanius banditus tikslinga blokuoti ir laikyti apsuptus tol, kol jiems baig sis oviniai arba atsiras galimyb juos likviduoti. Padeginti tik iskirtiniais atvejais, kai visos galimybs paimti ar likviduoti sitvirtinusius banditus jau inaudotos arba kai blokavimas ir kitos priemons sukels nereikalingas ms aukas. Visikai draudiama padeginti pastatus gyvenvietse, kur gaisras gali su naikinti kit valstiei pastatus. Dl kiekvieno pastat padegimo atvejo surayti akt, po to tyrimo metu nustatyti io veiksmo operatyvin tikslingum. Kaltus padeginjimu nesant btinybs traukti atsakomybn. 464

i direktyv istudijuoti su operatyvins sudties, milicijos, vidaus reikal ir pasienio MVD kariuomens karininkais, o liaudies gynj briuose paai kinti kariams. Liet. SSR vidaus reikal ministras generolas majoras (Bartainas)(paraas)
VRMA, f. 141, ap. 1. b. 71.1. 158. Originalas.

36 dokumentas________________
ekistins karins operacijos Bir girioje vadovo Golovkos ir tabo viri ninko M. Klimovo 1946 m. liepos 9 d. kovinis sakymas Birai 1946 m. liepos 9 d.

Kovinis sakymas Nr. 001, vadovybs tabas, Birai 1946 m. liepos 9 d. 11 val. emlapis 100 000 - 1943 m. Pirma: susidrus su band[it] grupmis 07 07 d. 262-ojo P teritorijoje, gaujos isiskirst maomis grupmis ir po vien, toliau slepiasi Bir girios mike, alia esaniuose vienkiemiuose ir slptuvse. Taip pat pastebta atvej, kai m ginta pereiti Latvijos SSR teritorij 285-ojo P bare. Siekiant neleisti pasitraukti ir galutinai juos likviduoti, liepos 10 d. 25-aj am, 137-ajam, 262-ajam ir 285-ajam P kariuomens briams vykdyti pakartotin operacij. Antra: nutariau: operacij vykdyti Bir girios" mik masyvo priepriei nio ukavimo metodu, kruopiai apirint vietov ir alia esanius vienkie mius, todl pergrupuoti br. Operacijos pradia 46 07 10 d. 5 val., pabaiga 18 val. Treia: Latvijos SSR pasienyje pagal Memels up [t. y. Nemunl. - J. S.] utvaras istato 5-osios D padaliniai. Ketvirta: 285-ojo P pradin pozicija Radvilikis (5462) [t. y. Nemunlio Radvilikis. - J. S.], Antup (5466) frontu pietryius. Vykdyti aktyvias paiekas ir valgyb juostoje, kurios deinje - Radvilikio plentas, Skultikiai (4664), Parovja (3666), iki ribos plentas Parovja, Vaskalikiai (4274), ten eiti utvar tarnyb iki susitinkant su 262-ojo P padaliniais. Kairje - 25-ojo P deinioji riba. Vakar krypties priedangai istatyti utvaras iki ribos Parovja-Vaskalikiai. Penkta: 25-ojo P pradin pozicija Tabokin (5466), Puekaln (5468).
465

Vykdyti aktyvi paiek ir valgyb teritorijoje i deins (iskyrus) Antup (5466), is[kyrus] Binus (5266), Lujanus (5066) ir toliau proskyna pietry ius iki ribos Parovja-Vaskalikiai, ten eiti utvar tarnyb iki susitinkant su 137-ojo P padaliniais. I kairs riba pagal Memels up. eta: 137-ojo P pradin pozicija Simanikiai (3080), Skrbikiai (2878), frontu iaurs vakarus. Vykdyti aktyvias paiekas ir valgyb ioje teritorijoje: deinje - Memels up, kairje - Vaivadyn (3076), iau[rs] vakarus pagal 4-j proskyn dei nje iki kelio Parovja-Vaskalikiai, ten eiti utvar tarnyb iki ieinant 25-ojo P padaliniams. Septinta: 262-ojo P pradin pozicija (isk.) Skrbikiai (2878), Agenikis (2872). Vykdyti aktyvias paiekas ir valgyb ioje teritorijoje: i deins - kai rioji 137-ojo P riba, kairje - plentas Agenikis-Parovja. Vakar krypties prie dangai istatyti utvaras iki Parovjos. Atunta: atsakingi u sandras deinje - 25-ojo P vadas ir 262-ojo P va das. Devinta: pasibaigus operacijai susitelkti ir laukti naujos uduoties: 285-asis P - mike 1 km rytus nuo Paberi (3868). 25-asis P - mike 1 km vakarus nuo Spalviki (4058). 262-asis P - mike 1 km vakarus nuo Vinknini (3466). 137-asis P - mike 1 km pietus nuo Spalviki (3870). Deimta: susidrus su gaujomis, persekioti iki visiko sunaikinimo arba su mimo. Vienuolikta: atpainimo ir sveikavimo signalai pagal liepos mnesio en kl lentel. Dvylikta: praneimus pateikti: 46 07 10 d. 5 val., 19 val. ir susidrus su gauja. Trylikta: mano K[omandinis] P[unktas] - Birai. Operacijos vadovas generolas majoras (Golovka) Vadovybs tabo virininkas papulkininkis (Klimovas) Tikra: vyr. leitenantas [Kornejev](paraas) Is. 6 egz. Nr. 1 - tab Nr. 2/5 - 25-ajam, 137-ajam, 262-ajam, 285-ajam P Nr. 6 - MVD oper. grupei
LYA, f. t, ap. 3, b. 1045,1 76-77. Nuoraas.

466

37 dokumentas_______________
LSSR vidaus reikal ministro J. Bartaino ir 4-osios auli divizijos vado P. Vetrovo 1946 m. rugsjo 26 d. direktyva dl operatyvini grupi sudarymo partizanams sunaikinti 1946 m. rugsjo 26 d.

Tvirtinu: SSR Sjungos vidaus reikal ministro pavaduotojas gen. plk. [Apolonov](paraas) 1946 m. rugsjo 26 d. Lietuvos SSR teritorijoje dislokuotos kariuomens operatyvini grupi prie moni utikrinimas likviduojant nacionalistinio] pogrindio tabus ir gaujas, veikianias Lietuvos teritorijoje

I
a) Dl band[it] formuots, vadinamos emaii legionas". 1-oji operatyvin grup 1. Teli aps. - 2/273-iasis P, 2. Kretingos aps. - 1/273-iasis P, 3. Maeiki aps. - 2/32-asis P, 4. Taurags aps. - 273-iojo P tabas ir 3/273-iasis P. Operatyvinio virininko judrusis rezervas: 354-ojo P trys kuopos, dislokuotos Teliuose, 354-ojo P trys kuopos, dislokuotos ilalje, 354-ojo P dvi kuopos, dislokuotos Kretingoje. Operatyvins grups virininko pavaduotojas kariuomens reikalams 354-ojo auli pulko vadas pplk. Markinas. b) Dl band[it] formuots, vadinamos LLA iauli apygarda". 2-oji operatyvin grup 1. Jonikio aps. - 2/285-asis P, 2. iauli aps. - 32-ojo P tabas ir 1/32-asis P, 3. Raseini aps. - 3/32-asis P, 4. Kdaini aps. - 2/25-asis P. Operatyvinio virininko judrusis rezervas: 354-ojo P dvi kuopos, dislokuotos iauliuose, 354-ojo P dvi kuopos, dislokuotos Raseiniuose, 354-ojo P dvi kuopos, dislokuotos Kdainiuose. Operatyvins grups virininko pavaduotojas kariuomens reikalams 32-ojo auli pulko vadas pplk. Svistunovas. c) Dl band[it] formuots, vadinamos Vaitelis".
467

3-ioji operatyvin grup 1. Panevio aps. - 25-ojo P tabas, 2-asis ir 3/25-asis P, 2. Kupikio aps. - 353-iojo P tabas, 1/262-asis P, 3. Bir aps. - 285-ojo P tabas ir 1/285-asis P, 4. Rokikio aps. - 3/285-asis P. Operatyvinio virininko judrusis rezervas: 353-iojo P trys kuopos, dislokuotos Panevyje, 353-iojo P dvi kuopos, dislokuotos Biruose, 353-iojo P trys kuopos, dislokuotos Kupikyje. Operatyvins grups virininko pavaduotojas kariuomens reikalams25-ojo auli pulko vadas pplk. Golyevas. d) Dl band[it] formuots, vadinamos LLA treioji apygarda". 4-oji operatyvin grup 1. Utenos aps. - tabas ir 1/137-asis P, 2. Zaras aps. - 2/137-asis P, 3. venioni aps. - 3/137-asis P, 4. Dalis Ukmergs aps. - 2/262-asis P. Operatyvinio virininko judrusis rezervas: 353-iojo P dvi auli kuopos, dislokuotos Utenoje, 353-iojo P viena auli kuopa, dislokuota venionyse, 353-iojo P trys auli kuopos, dislokuotos Ukmergje. Operatyvins grups virininko pavaduotojas kariuomens reikalams 137-ojo P vadas plk. Kamenevas. e) Dl band[it] formuots, vadinamos LLA Tauro apygarda". 5-oji operatyvin grup 1. Marijampols aps. - 94-ojo PB tabas ir viena 94-ojo PB MG, 2. Vilkavikio aps. - 94-ojo PB padaliniai, P[rie] L[ektuvins] G[ynybos] batalionas, dislokuotas jgulose, 3. Prien aps. - 2/34-asis MP, dislokuotas gulose, 4. aki aps. - 1/298-asis P, dislokuotas gulose, 5. Dalis Lazdij aps. - pasienio kariuomens trys MG briai. Operatyvinio virininko rezervas - pasienio kariuomens manevrins] gru ps, dislokuotos Marijampolje. Operatyvins grups virininko pavaduotojas kariuomens reikalams94-ojo PB vadas plk. Smetaninas. f) Dl band[it] formuots, vadinamos A apygarda". 6-oji operatyvin grup 1. Alytaus aps. - 34-ojo MP tabas, 1/34-asis MP, 2. Varnos aps. - 3/34-asis MP, 3. Trak aps. - 2/261-asis P, 468

4. Dalis Lazdij aps. - pasienio kariuomens trys MG briai. Operatyvinio virininko judrusis rezervas - 1/108-asis P, dislokuotas Aly tuje, ir 2/108-asis P, dislokuotas Varnoje. Operatyvins grups virininko pavaduotojas kariuomens reikalams 34-ojo MP vadas pplk. Korjevas. II Siekiant skmingai vykdyti oper. grupms ikeltas uduotis, nuo 46 10 01 d. pradti rytingus aktyvius veiksmus, todl: 1. Kariuomens guloms, dislokuotoms banditizmo paeistuose valsiuose, aktyviai iekoti gauj pagal MVD VP ir AS duomenis ir dali vad planus. 2. 108-ojo, 353-iojo, 354-ojo P judrij rezerv jgomis - 200-300 mo ni - pagal operatyvini grupi virinink planus vykdyti masines operacijas mikuose ir vienkiemiuose. 3. 108-ojo, 353-iojo, 354-ojo P vadams aprpinti judriuosius rezervus au totransportu, apskaiiuojant, kad bt galima vienu metu perveti vien kuop (eios-septynios mainos). 4. 25-ojo, 32-ojo, 34-ojo, 137-ojo, 261-ojo, 262-ojo, 273-iojo, 285-ojo ir 298-ojo auli pulk vadams iki 1946 m. rugsjo 30 d. idstyti gulas nuo brio iki kuopos dydio labiausiai paeistuose valsiuose pagal pridedam sra. Nuo 1946 m. spa lio 1 d. pradti vykdyti uduotis joms skirtuose baruose pagal pulk tab ir vietini MVD organ planus: sisti negausias RPG, istatyti plat pasal ir sekret tinkl tiktinuose gauj, pavieni bandit ir j ryinink judjimo keliuose, ypa nakt. Dali vadams visus naikin[toj] brius, esanius valsi centruose, paimti savo valdion, vesti juose drausm ir karik tvark, organizuoti btin karin ir politin parengim. Plaiai praktikuoti naikintoj batalion traukim operacijas kartu su ka riuomene. Organizuoti j tarnyb, kad valsiai bt aprpinti naktiniais patru liais ir stebtojais dien. Bet kok naikintoj bri panaudojim neoperatyviam tikslui-udrausti. 5. Operatyvini grupi virinink pavaduotojams kariniams reikalams ko ordinuoti visos kariuomens veikl savo rajone. 108-ojo, 353-iojo ir 354-ojo P pastovi gul nekurti, o naudoti tik kaip manevrines grupes. III Lietuvos apygardos OUVS* virininkui ininieriui pulkininkui drg. Gors kiui 4-osios D dalis iki 46 10 01 d. aprpinti visomis rimis maisto ir paaro daviniais mnesiui, kuro ir tepal mediagomis - penkiems kartams. 4-osios D vado pavaduotojui unugario reikalams pplk. drg. Panikokorov skiui ir visiems dali vadams 46 10 01 d. kiekvien gul aprpinti maisto atsar
* Upravlenije voennogo snabenija- karinio tiekimo valdyba

469

ga 15 par, taip pat sausu daviniu trims paroms. Kiekvien gul aprpinti 1 M[io] K[omplektu]. 4-osios D vado pavaduotojui politinei daliai plk. drg. Gerasimenkai orga nizuoti partin-politin kariuomens veiksm utikrinim ir darb tarp vietini gyventoj vairiose operacijose ir gul stovjimo vietose. 4-osios D tabo virininkui 46 10 01 d. organizuoti pastov nenutrkstam vis gul ir pulk tab ry su divizijos tabu. Prie V aparat turti pastov budtoj ryiui - tabo karinink. LSSR vidaus reikal ministras generolas majoras (Bartainas) (paraas) VK 4-osios auli divizijos vadas generolas majoras [Vetrov](paraas)
VRMA. f. 141, ap. 1, b. 71,1. 213-216. Originalas.

38 dokumentas_______________
MGB Marijampols apskrities skyriaus virininko Pachomyevo 1947 m. kovo 19 d. operatyvin suvestin Marijampol 1947 m. kovo 19 d.

Perduota per V Vilnius - MGB Jefimovui Operatyvin suvestin Nr. 00156 1947 03 19 d. nuo 6 val. iki 16 val.

Kopija

1947 03 19 d. 10 val. MVD Liudvinavo vls. milicijos poskyrio galiotinis Gvozdikas ir milicininkas ukauskas ivyko Buktos (3854) sovietin k vykdyti tarny bin uduot. Neprij iki sovietinio kio 500-600 metr, jie buvo apaudyti ne inomos gaujos. Nestoj m, Gvozdikas ir ukauskas gro Liudvinavo mies tel ir prane MGB V[alsiaus] P[oskyrio] virininkui kapitonui Godovanikui, kad juos apaud banditai. Tuo metu MGB VP atvyko valstietis (pavard nenu statyta), kuris taip pat prane, kad sovietiniame kyje yra bandit. Kpt. Godovanikas, pams 7 kareivius i MGB kariuomens 298-ojo P 2-ojo B gulos, 3 milicininkus ir 1 liaudies gynj brio kar, trimis veimais apie 11 val. 30 min.-12 val. ivaiavo sovietin k. Vaiuojant keliu be apsaugos, neprivaia vus prie sovietinio kio 800-1000 metr, visi trys veimai buvo apaudyti bandit i dviejuose namuose rengtos pasalos autuv bei kulkosvaidi ugnimi ir apm tyti granatomis. Buvo nukauti 5 kareiviai, 3 milicininkai, 1 liaudies gynj brio karys ir sueisti MGB VP virininkas kapitonas Godovanikas ir 2 kareiviai. 470

Ivaiavus kapitonui Godovanikui, po 30 minui mio viet atvyko i MGB Liudvinavo VP ir stojo m antra 11 m. grup, vadovaujama MGB VP vyr. oper[atyvinio] galiotinio ltn. emaiio. Tuo pat metu mio viet atvyko grup pasieniei, vadovaujama 94-ojo pasienio brio virininko padjjo tie kimo reikalams majoro Vinokurovo. Pridengdama savo atsitraukim ugnimi, gauja nujo Didiosios Buktos mi ko pus. Atsitraukdami banditai susirinko ir nusive veimais nukaut kareivi ir milicinink ginklus - 1 rank[in] kulkosvaid ir 7 autuvus. Be to, jie pam i spirito gamyklos 2 statines spirito, i Buktos sovietinio kio -1 raomj main l, 1000 rubli ir sunaikino sovietinio kio ir miko punkto dokumentus. Per m 3 gaujos banditai buvo nukauti ir 3 sueisti. Mes pamme bandi to Raatinio [turi bti Raytinio. - J.S.] Juozo, s. Vinco, 33 met, gimusio Liudvinavo valsiaus Delgini kaime, lavon. Sueistus banditus ir kitus lavo nus gauja nusive. I bandit paimtas 1 r[ankinis] k[ulkosvaidis]. Tiriant nustatyta, kad gaujoje buvo 25-30 bandit, jie vilkjo pasieniei ir lietuvika smetonikos armijos apranga bei maskuoi apsiaustais. I j sovieti niame kyje buvo 4 banditai, miko punkte - 2 banditai, spirito gamykloje 4 banditai ir mio vietose - 21 banditas. 13 val. 30 min. a su 94-ojo pasienio brio virininku pulkininku Smetaninu ivykau vykio viet. Sujung visas veikianias grupes, organizavome gaujos persekiojim pdsakais, vedaniais Didiosios Buktos miko (3656-3658) pu s, dviem grupmis: pirmoji -20 moni, vadovaujama MGB AS vyr. oper[aty vinio] galiotinio kapitono Solomaenkos ir MGB kariuomens 298-ojo P ba taliono tabo virininko vyr. leitenanto Borisovo, antroji - 23 pasienieiai, va dovaujami MGB VP vyr. oper[atyvinio] galiotinio leitenanto emaiio ir MVD 94-ojo pasienio brio man[evrins] grups virininko pav. leitenanto Konkovo. Persekiojimo rezultat praneiu papildomai. Kartu su MGB kariuomens 298-ojo P vadu papulkininkiu Gagarkinu ir 94-ojo pasienio brio vadu pulkininku Smetaninu nuo kovo 20 d. ryto rengiame gaujos paiek ir likvidavimo Didiosios Buktos miko rajone plan. Duota uduo tis MGB Iglikli, Kalvarijos ir Krosnos VP utvaromis ir pasalomis ukirsti iji mus i Didiosios Buktos miko. Nustatyti gaujos judjimo krypt pavesta agentrai. MGB Marijampols AS virininkas papulkininkis (Pachomyevas) 1947 m. kovo 19 d. Nuoraas tikras: KGB skyriaus prie LSSR MT virininkas papulkininkis [Mylnikov] (paraas) 1958 m. vasario 19 d.
LYA. f. 1. ap. 6, l). 45/125,1. 63-65. Nuoraas.

471

39 dokumentas ______________________________
4-osios auli divizijos vadovybs 1949 m. liepos 27 d. kovinis sakymas Vilnius 1949 m. liepos 27 d.

Serija G Kovinis sakymas Nr. 003, div[izijos] t[abas], Vilnius, Didioji 23, 49 07 27 d. 16 val. emlapis 200 000 - 1941 m. 1. Lietuvos buruazinio nacionalistinio pogrindio ginkluotos gaujos, pasi naudodamos palankiomis vasaros slygomis - pasliais, alia priedanga ir kr mais, suaktyvino savo nusikalstam veikl prie kolki krim Respublikoje, vykdo teroro aktus prie sovietin partin aktyv, kolki pirmininkus ir eilinius kolkieius. Nepaprastas gauj aktyvumas pastebimas Respublikos pietuose, vakaruose ir iaurs rytuose, kur veikia band[it] gauj apygardos: Dainavos", Tauro", Kstuio", emaii", Prisiklimo", Vyio", Algimanto" ir Vytauto". 2. Paatrjus padiai Lietuvos SSR valstybs saugumo Ministras MGB or ganams ir kariuomenei ikl uduot: visomis operatyvinmis-karinmis prie monmis artimiausiu metu likviduoti banditizmo likuius, nukreipiant pagrin dines organ ir kariuomens pastangas ypa aktyviai pietuose, vakaruose ir iau rs rytuose veikiani gauj likvidavimui. 3. Nutariau: ikeltai uduoiai vykdyti divizija i dalies pergrupuoja savo padalinius, kad sudaryt pagrindin kariuomens grupuot Respublikos pie tuose, vakaruose ir iaurs rytuose. Batalion pagrindu sukurti 18 judrij b ri, jiems skirti uduot: rytingais ir manevringais veiksmais, sveikaujant su pastoviai dislokuotomis gulomis, likviduoti banditizmo likuius operatyvinio aptarnavimo rajonuose ir sudaryti nepakeliamas slygas gauj veiklai. Pasto viose gulose palikti po vien br, vadovaujam karininko, kad kovot su ban ditizmu ir saugot gulas. 4. 25-ojo P operatyvinio aptarnavimo rajonas - Jonikio, Pasvalio, Pane vio, Radvilikio, iauli ir Kurn apskritys. Padalinius dislokuoti apskrityse: Panevio - pulko tabas ir visos sudties 2-asis B; Radvilikio - 3-iasis B (be vienos kuopos); iauli - visos sudties 1-asis B; Kurn - viena 3-iojo B kuopa. Batalion pagrindu sudaryti tris judriuosius brius: iauliuose - 180 m., vadovaujam l-ojo B vado kapitono Polovnikovo; Radvilikyje - 150 m., vadovaujam 3-iojo B vado kapitono Savenkos; Panevyje - 130 m., vadovaujam 2-ojo B laikinai einanio vado parei gas kapitono Sidoriiaus. 472

Uduotis: likviduoti Prisiklimo" ir Vyio" apygard gauj likuius ap tarnaujamose apskrityse. 5.32-ojo P operatyvinio aptarnavimo rajonas - Maeiki, Teli, Rietavo, Plungs, Klaipdos ir Kretingos apskritys. Padalinius dislokuoti apskrityse: Teli - 3-iasis B (be vienos kuopos); Rie tavo - viena kuopa; Plungs - 2-asis B (be vienos kuopos); Kretingos - 1-asis B (be vieno brio); Klaipdos - vienas brys. Pulko tab ir vien kuop dis lokuoti ankstesnje vietoje iki ypatingo potvarkio. Batalion pagrindu sudaryti tris judriuosius brius: Kretingoje - 150 m., vadovaujam l-ojo B vado majoro Seredkino; Plungje - 140 m., vadovaujam 2-ojo B vado kapitono Igonino; Teliuose - 140 m., vadovaujam 3-iojo B vado kapitono Gribanovo. Uduotis: likviduoti emaii" apygardos band[it] grupi likuius aptar naujamose apskrityse. 6. 34-ojo P operatyvinio aptarnavimo rajon ir padalini dislokavim pa likti be pakeitim. Batalion pagrindu sudaryti tris judriuosius brius: Alytuje - 150 m., vadovaujam l-ojo B vado kapitono Zujevo; Varnoje - 160 m., vadovaujam 3-iojo B vado kapitono Galukos; Lazdijuose - 200 m., vadovaujam 2-ojo B vado kapitono Kovalenkos. Uduotis: likviduoti Dainavos" apygardos ginkluot gauj likuius opera tyvinio aptarnavimo rajonuose. 7. 137-ojo P operatyvinio aptarnavimo rajonas - Bir, Rokikio, Zaras, venioni, Utenos, Anyki ir Kupikio apskritys. Padalinius dislokuoti apskrityse: Utenos - pulko tabas ir visos sudties 1-asis B; Anyki - 3-iasis B (be vienos kuopos); Kupikio - 2-asis B (be vienos kuopos); Bir - viena kuopa ir Rokikio - viena kuopa. Batalion pagrindu sudaryti tris judriuosius brius: Utenoje - 130 m., vadovaujam l-ojo B vado majoro Seniakino; Anykiuose - 140 m., vadovaujam 3-iojo B vado kapitono Jurenkos; Kupikyje - 140 m., vadovaujam 2-ojo B vado kapitono Popovo. Uduotis: likviduoti Algimanto" ir Vytauto" apygard band[it] grupi likuius j aptarnaujamose apskrityse. 8. 273-iojo P operatyvinio aptarnavimo rajonas - Kelms, Raseini, Jur barko, Taurags, Paggi ir iluts apskritys. Padalinius dislokuoti apskrityse: Taurags - pulko tabas, l-ojo ir 3-iojo B tabai ir keturios kuopos (be brio); iluts - vienas brys; Jurbarko - viena kuopa; Raseini - visos sudties 2-asis B ir Kelms - viena kuopa. 2-ojo ir 3-iojo B pagrindu sudaryti du judriuosius brius: Raseiniuose - 150 m., vadovaujam 2-ojo B vado kapitono ulgos; 473

Tauragje - 150 m., vadovaujam 3-iojo SB vado kapitono Gavrilovo.

Uduotis: likviduoti aktyviausiai veikianias Kstuio" apygardos gaujas aptarnaujamose apskrityse. 9. 298-ojo P operatyvinio aptarnavimo rajonas - Ukmergs, Kaiiadori, Kauno, Vilkijos ir Kdaini apskritys. Padalinius dislokuoti apskrityse: Kauno - pulko tabas, 3-iojo B tabas ir keturios kuopos; Ukmergs - visos sudties 1-asis B; Kdaini -2-ojo B ta bas su viena kuopa; Vilkijos - 2-ojo B viena kuopa. l-ojo ir 3-iojo B pagrindu sudaryti du judriuosius brius: Ukmergje - 170 m., vadovaujam l-ojo B vado kapitono Korpliakovo; Kaune - 140 m., vadovaujam 3-iojo B vado kapitono Pelevino. Uduotis: likviduoti Tauro" ir Vyio" apygard band[it] grupi likuius aptarnaujamose apskrityse. 10.353-iojo P operatyvinio aptarnavimo rajonas - aki, Vilkavikio, Ma rijampols, Prien ir Kalvarijos apskritys. Padalinius dislokuoti apskrityse: aki - 3-iasis B (be vienos kuopos); Vil kavikio - viena 3-iojo B kuopa; Marijampols - pulko tabas ir 2-asis B (be vienos kuopos); Kalvarijos - viena 2-ojo B kuopa ir Prien - visos sudties 1-asis B. l-ojo ir 2-ojo B pagrindu sudaryti du judriuosius brius: Prienuose - 150 m., vadovaujam l-ojo B vado majoro Grigorjevo; Marijampolje - 130 m., vadovaujam 2-ojo B vado majoro Jerovo. Uduotis: likviduoti Tauro" apygardos band[it] grupi likuius aptarnau jamose apskrityse. 11. 261-ojo P operatyvinio aptarnavimo rajonas - Vilniaus, Trak ir ir vint apskritys. Pulk (be 6-osios ir 7-osios K) dislokuoti Vilniuje. Uduotis: sudaryti Lie tuvos SSR valst[ybs] saugumo Ministro ir MGB V[idaus] K[ariuomens] 4-osios D vado rezerv ir utikrinti Lietuvos SSR vyriausybini staig ir svar biausi MGB objekt apsaug. Periodikai vykdyti operatyvines-karines priemones aptarnaujamame rajone. 6-j K dislokuoti Alytaus apskrities Daug miestelyje; operatyviniu at vilgiu turi bti pavaldi 34-ojo P vadui. 7-j K dislokuoti Trak apskrities Valkinink miestelyje. Uduotis: kovo ti su banditizmu. 12. Dali vadams padalini perdislokavim ir judrij bri formavim baigti iki 49 07 29 d. 20 val., po to imtis aktyvi ir manevring veiksm, sudaryti nepa keniamas slygas ginkluotoms gaujoms, persekioti jas nepaisant administraci ni rib iki visiko sunaikinimo. 474

Kad judrs briai galt judti ir manevruoti, aprpinti juos krovininmis automainomis, tuo tikslu visikai parengti vis pulke esant autotransport. Divizijos ABTS* virininkui imtis priemoni, kad dalys bt aprpintos padan gomis ir automain atsarginmis dalimis. 13. Praneimus pateikti: - apie perdislokavimo pradi; - apie perdislokavimo eig 8 val. ir 20 val. kasdien; - apie perdislokavimo pabaig ir judrij bri suformavim 49 07 29 d. 20 val.; - apie ypatingus atsitikimus ir kovinius susidrimus - tuoj pat. Priedas: 4-osios D padalini pergrupavimo ir kovinio judrij bri pa naudojimo planas**. L. e. SSRS MGB 4-osios D vado pareigas generolas majoras [Pankin](paraas) L. e. divizijos tabo virininko pareigas papulkininkis [Piatakov](paraas)
LYA, f. 1, ap. 3, b. 819,1. 35-38. Originalas.

40 dokumentas
4-osios auli divizijos vadovybs 1949 pergrupavimo ir judrij bri sudarymo planas m. liepos 25 d. kariuomens

1949 m. liepos 25 d.

Visikai slaptai Egz. Nr. 1 Variantas Nr. 3 Tvirtinu: Liet. SSR valstfybs] saugumo ministras generolas majoras [Kapralov] (paraas) 1949 m. liepos 26 d. Kariuomens pergrupavimo ir judrij bri sudarymo pasilius SSRS MGB VK 4-osios D vadovybei 1949 m. rugpjio-rugsjo mn. planas
*ABTS - autotechninis aprpinimas. ** r. 40 dok.

475

I. Dislokacija 4-osios D dali ir padalini dislokacija 1949 m. pagal variant Nr. 1 II. Judrij bri sudarymas Siekiant suaktyvinti kov su banditizmu, ukirsti keli band[it] puolimams ir sustiprinti banditizmu labiausiai paeistus rajonus aktyviai veikiania kariuo mene, 1949 m. rugpjio-rugsjo mn. batalion pagrindu sudaryti judriuosius brius po 130-200 m. kiekviename; pastoviose kuop ir bri dislokacijos vie tose palikti 12-15 moni grupes, vadovaujamas karininko, kad bt vykdo mos eilins uduotys j operatyvinio aptarnavimo rajonuose. I septyni pulk, vykdani kovos su banditizmu uduotis, atsivelgiant padalini dislokacijos slygas galima sudaryti 18 judrij bri, vadovaujam batalion vad ir t MGB AS virinink, kuri teritorijas jie operatyviai aptar nauja. Pulkuose visa tai vyks taip: [...]* I viso divizijoje bus sudaryta 18 judrij buri, juose - 2700 m. Be to, i likusi gul operatyvinje-kovinje veikloje gali bti panaudojami 1482 mons. I viso divizijoje yra 4182 aktyviai veikiantys kariai. Sukrimas jungtini pulk bri po 307 mones, kaip buvo numatyta anks iau, trkstant autotransporto ir j kurdinimo bazs, nepasiteisins ir neduos teigiam rezultat. L. e. SSRS MGB VK 4-osios D vado pareigas generolas majoras [Pankin](paraas) Divizijos tabo virininkas pulkininkas [Klimov](paraas) 1949 m. liepos 25 d.
LYA, f. 1. ap. 3, b. 819.1. 39. Originalas.

* Toliau ivardijami pulkai ir nurodoma, i kuri batalion sudaromi judrieji briai; r. 39 doku ment.

476

4-osios D gul idstymo schema 1949 m. antroje pusje (gulos ymimos senais enklais). I tikrj dauguma kuop dydio gul, pamus i j kari judriuosius brius, tapo bri gulomis; alia sutartini enkl klaidingai nuro doma, jog buvo trys gulos prie batalion tab; i tikrj tiek gul prie bata lion tab buvo kiekviename pulke, o i viso alyje - 21, nes 261-asis P tiesio ginse kovose beveik nedalyvavo.

477

4-osios D gul idstymo 1949 m. liepos 15 d. schema (schemoje nurody ta dar ir 21-oji brio dydio gula Biruose; nesutampa kai kurie dokumentuo se nurodyti ir schemoje paymti brio dydio gul kuop ir bri numeriai; prie brio gul yminio enklo virutinis skaiius nurodo kuopos numer, apa tinis - brio numer).

478

41 dokumentas _______________
LSSR MGB 2-N valdybos virininko I. Pokajaus payma apie puoli mus 1949 m. rugpjio I d.-rugsjo 15 d. [Vilnius] 1949 m. rugsjo 18 d.

Visikai slaptai
Payma apie vykdytus teroro aktus, j metu patirtus nuostolius ir nukautus banditus nuo 1949 m. rugpjio 1 d. iki rugsjo 15 d.

479

MGB AS

Rugpjtis Nukauta per band[it]

Rugsjo 15 dien Nukauta per band[it]

I viso Nukauta per band[it]

Nukauta bandit

Bandit puolim

Bandit puolim

Nukauta bandit

Bandit puolim

Kupikio 4 Rokikio 1 Utenos 5 venioni 1 I viso 13 161-asisP 2 Vilniaus Trak 2 irvint 1 I viso 5 273iasis P _ Kelms Paggi 2 Raseini Taurags 3 iluts 1 Jurbarko 3 I viso 9 298-asis P Vilkijos 1 Kaiiadori 1 Kauno 1 2 Kdaini Ukmergs 4 I viso 9 353-iasis P Vilkavikio 1 Kalvarijos 1 Marijampols 1 Prien 2 aki 4 I viso 9 I viso respublikoje 72

7 3 9 23 8 1 9 4 9 1 14 2 1 4 3 10 _ 1 _ 6 7 116

11 2 1 2 19 10 1 11 _ 2 _ 2 4 1 1 1 3

1 1 1 1 6 1 1 1 3 _ 2 2 1 5 1 1 3 5 _

1 6 2 12 2 2 _ 3 3 _ _ 6 1 3 4 _ 2 1 _ 3 13 57

1 _ 1 3 _ 1 1 _ 2 . _ 2 _ _ 1 _ 1

5 2 6 2 19 3 3 2 8

8 9 11 35

10/2 1/1 1/1 0/2 15/7 _

8 3 11

10/1 1 11/l _ _ _ 2/2 _ 2 4/2

4 5 1 4 14 1 2 2 2 7 14 1 2 3 2 5 13 116

_ 7 12 1 20 2 . 2 4 6 14

1 2 1 _ 4

! 1 1 3 97

1 2 _ 1 4 44

_ _ _ _ _ 11

10 1 9 20 173

0/1 0/1 0/1 0/3 82/26

LSSR MGB 2-N valdybos virininkas pulkininkas (Pokajus) 1949 m. rugsjo 18 d.

LYA, f. 1, ap. 3, b. 822,1. 1-2. Nuoraas.

480

Nukauta bandit

puolimus

puolimus

puolimus

42 dokumentas______________________________
LSSR MGB 2-N valdybos 6-ojo skyriaus virininko erbakovo 1949 m. gruodio mn. payma apie operacijose ir kituose tarnybiniuose briuose dalyvavusi kari skaii 1949 m. gruodio mn.

Visikai slaptai Payma apie kariuomens, dalyvavusios operacijose ir kituose tarnybiniuose briuose, skaii 1949 m. lapkriio 21-30 d.
Pulkai 21 25-asis P 281 139 32-asis P 34-asis P 337 137-asis P 242 261-asis P 65 273-iasis P 296 298-asis P 303 353-iasis P 161 I viso divizijoje 1824 22 193 194 480 181 76 290 154 270 1838 23 223 224 389 416 73 296 380 259 2260 Mnesio dienos 24 217 225 254 139 67 292 232 197 1623 25 346 315 245 524 181 323 265 224 2423 26 278 229 393 50 86 323 242 297 1898 27 319 275 191 144 95 336 280 279 2019 28 314 244 344 148 114 260 231 174 1829 29 132 251 291 337 108 298 207 135 1759 30 231 216 232 304 106 316 228 216 1849

Lietuvos SSR MGB 2-N valdybos 6-ojo skyriaus virininkas majoras (erbakovas) 1949 m. gruodio mn. Is. 2 egz. 1 - drg. Pokajui 2 - byl atl. Bogaiova sp. Piatakova
LYA, f. 1, ap. 3. b. 822,1. 15. Nuoraas.

481

43 dokumentas_______________________________
4-osios auli divizijos vadovybs 1950 m. sausio 3 d. payma apie operatyvins-kovins veiklos rezultatus 1950 m. sausio 3 d.

Lietuvos SSR valstybs saugumo ministrui Payma apie SSRS MGB VK 4-osios D dali operatyvins-kovins veiklos rezultatus pagal padt 1950 m. sausio 3 d. 11 val. Visikai slaptai Egz. Nr. 1

SSRS MGB VK 4-osios D 1. e. vado pareigas generolas majoras [Pankin](paraas) Pulko tabo virininkas pulkininkas [Klimov] (paraas)
LYA. f. 1, ap. 3. b 825,1. 7. Originalas.

44 dokumentas_______________
4-osios auli divizijos 1950 m. rugpjio 5 d. operatyvin suvestin Vilnius 1950 m. rugpjio 5 d.

Serija G Lietuvos SSR valstybs saugumo ministrui generolui majorui drg. Kapralovui SSRS MGB VK 4-osios D tabo operatyvin suvestin Nr. 00217. Vilnius, Didioji 23, 50 08 05 d. 11 val. emlapis 200 000 - 1942 m. Pagal duomenis, gautus iki 50 08 04 d. 24 val.
Kovin kariuomens veikla 298-asis auli pulkas: 50 07 23 d. o[peratyvins] s[uvcstins] Nr. 00204 papildymas

50 07 22 d. vykdant operacij, kuriai vadovavo pulko vadas papulkininkis Gagarkinas, Maeniki [?] mike (2060), 21 km iaur nuo Vilkijos, 3-iojo B 15 m. kariuomens grup, vadovaujama bataliono tabo vir[ininko] vyres niojo leitenanto Gopkalos, toje apylinkje sulaik girininko sn, kuris, MGB duomenimis, yra banditas, slapyvardiu Sterliukas".
50 08 03 d. o[peratyvins] s[uvestins] Nr. 00215 papildymas

50 08 01 d. 22 val. 2-ojo B atsarginio brio 9 m. VG, vadovaujama ser anto Besonovo, vykd paiek miko apylinkse (3020). Priartjs prie vieno i vienkiemi, serantas Besonovas pastebjo vienkie mio eiminink, kuri, bdama kieme, auk krm pus. tars, kad ji duoda enkl banditams, serantas Besonovas ir oper. galiotinis vyresnysis leitenan tas Pticinas nutar apsupti vienkiem. Apsupus 15 m nuo namo krmuose buvo aptikti 2 banditai, kuriems vienkiemio eiminink iki pasirodant briui ine maisto. Pasipriein ir mgin pabgti abu banditai buvo nukauti, jie buvo i Geg nos band[it] grups.
353-iasis auli pulkas:

50 08 03 d. 22 val. 5-osios K 12 moni VG, vadovaujama brio vado leitenanto Savenkos ir MGB Marijampols RS vyresniojo oper. galiotinio vy resniojo leitenanto Sukujevo, vykd paiek Norvertavo (3050) apylinkse, 12 km pietryius nuo Marijampols. Priekyje einantis un tarnybos instruktorius eilinis Gulinas madaug u 200 m pastebjo i vienkiemio mik bganius du banditus ir prane leite484

nantui Savenkai. is su dalimi pajg atkirto banditams atsitraukimo keli mik, lik brio kariai pasivijo banditus ir pasiprieinusius nukov. Tai buvo gaujos vadeiva Kktas" - Julius Jurkis ir tos pat gaujos vadeivos pavaduoto jas Leniauskas, slapyvardiu Klynas". Paimta: automat - 1, autuv - 1, pistolet - 2, granat - 1, ovini - 165. Likviduojant banditus pasiymjo: leitenantas Savenka I. M., tarnybini un instruktorius eilinis Gulins B. P. - nukov vien bandit ir eilinis ako vas A. S. - nukov bandit. Isist kariuomens bri kiekis ir operatyvins-tarnybins veiklos rezul tatai:
Pavadinimas VG Kit tip briai I viso Rezultatai: nukauta bandit paimta bandit I viso Trofjai: automat autuv pistolet granat ovini 34-asis P 1/11 20/162 173 261-asis P 2/13 13 298-asis P 2/18 9/112 130 1 1 353-iasis P 4/40 21/118 168 2 2 1 1 2 1 165 I viso 7/69 52/405 474 2 1 3 1 1 2 1 165

Divizijos vadas generolas majoras [Vetrov](paraas) L. e. divizijos tabo virininko pareigas pulkininkas [ambarov] (paraas)*
LYA, f. 1, ap. 3, b. 823,1. 14-15. Originalas.

* Ant suvestins yra kelios rezoliucijos. Viena i j: drg. Martuseviiui, iki 50 08 15 d. paren kite spec. praneim Maskv ir Liet. KP(b) CK.

485

45 dokumentas______________________________
4-osios auli divizijos 1950 m. rugpjuio 10 d. operatyvin suvestin Vilnius 1950 m. rugpjio 10 d.

Serija G Lietuvos SSR valstybs saugumo ministrui generolui majorui draugui Kapralovui SSRS MGB 4 -osios D tabo operatyvin suvestin Nr. 00222. Vilnius, Di dioji 23, 50 08 10 d. 11 val. emlapis 200 000 - 1942 m. Pagal duomenis, gautus iki 50 08 09 d. 24 val.
Kovin kariuomens veikla 298-asis auli pulkas:

Remiantis MGB Ukmergs RS duomenimis, 50 08 03 d. 2 val. Laiteli kai me (3060), 8 km iau[rs] ryt[us] nuo Ukmergs, buvo istatytas 1-osios K 7 moni sekretas, vadovaujamas seranto Stepanenkos, kuris turjo uduot aptikus banditus signalizuoti per radij bataliono tab. 50 08 07 d. pakeisti sekreto buvo nusistas 1-osios K 7 moni sekretas, vadovaujamas skyriaus vado seranto Barilovo su ta paia uduotimi. 50 08 09 d. 11 val. Laiteli kaime sekretas pastebjo 4 banditus. Per radij buvo nusistas nustatytas signalas bataliono tab. Gavus signal, 50 08 09 d. 12 val. 30 min. 60 moni grup, vadovaujama bataliono vado pav. majoro Kryanovskio, dalyvaujant MGB AS vir[ininko] pav. vyresniajam leitenantui Kostinui, automainomis ivyko sekreto tarnybos viet. Veikdama pagal i anksto parengt plan, kariuomens grup blokavo Lai teli kaim ir veikdama kartu su seranto Barilovo sekretu likvidavo pasipriei nusi Vygando" keturi bandit grup. Paimta: lengvj kulkosvaidi - 2, automat - 2, pistolet - 4, ovini 329 vnt. Likviduojant banditus pasiymjo: 1.3-iosios K eilinis kulkosvaidininkas Aleksandrinas Fiodoras Jevlantjeviius. 2. 3-iosios K aulys eilinis ernikovas Vasilijus Dmitrijeviius. 3. 3-iosios K automatininkas eilinis Podjapolskis Nikolajus Ivanoviius. 4. 3-iosios K automatininkas eilinis Smirnovas Piotras Ivanoviius. 5. 1-osios K brio vadas serantas Barilovas Prokopijus Stepnoviius. 6. 1-osios K eilinis Jeriomkinas Aleksejus Grigorjeviius. 486

7. 3-iosios K brio vadas j. serantas Kuleovas Nikolajus Vasiljeviius.

8. 2-osios K vadas leitenantas Bogdanovas Moisejus Ivanoviius.

9. 1/298-ojo P vado pav. majoras Kryanovskis Grigorijus Safronoviius. Isist karini bri kiekis ir operatyvins-tarnybins veiklos rezultatai:
Pavadinimas 34-asis P 261-asis P 3/30 30 298-asis P 13/163 163 4 2 2 4 329 353-iasis P 2/28 8/57 85 I viso 4/70 40/369 439 4 2 2 4 329

VG 2/42 16/119 Kit) tip briai 161 I viso Rezultatai: nukauta bandit Trofjai: rank. kulkosvaidi automat pistolet ovini

L. e. divizijos vado pareigas generolas majoras [Pankin](paraas) Divizijos tabo virininkas pulkininkas [Klimov] (paraas)
LYA, f. 1, ap. 3, b. 867,1. 76-77. Originalas.

46 dokumentas_______________
LSSR saugumo ministro P. Kapralovo 1950 m. spalio 10 d. direktyva 2-osios ir 4-osios auli divizij bei MGB vidaus kariuomens dali vadams ir LSSR MGB srii valdyb virininkams aktyviau kovoti su partizanais Vilnius 1950 m. spalio 10 d.

Visikai slaptai MGB kariuomens 2-osios, 4-osios D vadams* LSSR** MGB vidaus kariuomens dali vadams Lietuvos SSR MGB srii v[aldyb] virininkams Pastaruoju metu banditinis nacionalistinis pogrindis suaktyvino teroristin, diversin ir kt. ardomj veikl. Ginkluotos band[it] grups kai kuriuose rajo nuose vykd masines sovietinio aktyvo, kolkiei ir sovietini piliei udynes.
* rayta ranka. ** SSRS itaisyta LSSR.

487

Ms smgiai gaujoms nereikmingi, daug gul pastarj mnes smgi gaujoms visikai nesmog*. Teroristins gauj veiklos suaktyvjimas pirmiausia paaikinamas tuo, kad silpnai veikia ekistins kariuomens grups ir kt. tip tarnybiniai kariuome ns briai. Nepaisant daugkartini SSR Sjungos MGB nurodym ir LSSR MGB rei kalavim, kariuomens dalys iki iol nepasiek, kad bt maksimaliai panau dota kariuomen, ir neorganizavo aktyvaus darbo likviduojant gaujas. Karininkai, vadovaujantys** pulk, batalion ir kuop karininkai gauj lik vidavime tiesiogiai dalyvauja maai; dali tabai neatlieka organizuojamojo ir vadovaujamojo vaidmens, kad bt teisingai vykdomos ekistins karins prie mons ir protingai*** vykdomi operacij planai. ekistines karines operacijas pavedama vykdyti maai patyrimo turintiems serantams ir jaunesniesiems ka rininkams, todl per pastaruosius du mnesius padaugjo sulugdyt operacij ir paleista daugiau bandit. SSRS MGB paymi, kad nepatenkinamai dirbama likviduojant ginkluo tas gaujas, kad negalima leisti j nebaudiamos teroristins veiklos, ir reika lauja tuoj pat imtis pai rytingiausi priemoni kariuomens ir organ li nija, sustiprinti ekistin ir karin drausm, kelti grietus reikalavimus kari ninkams, kad artimiausiu metu bt pasiekta efektyvi rezultat smogiant smgius gaujoms. Tuo remdamasis silau: 1. LSSR MGB galiotiniams, divizij vadams, MGB v[aldyb] virininkams artimiausiu metu suaukti srityje dislokuot dali, batalion, kuop vad ir gul virinink pasitarimus klausimu, kaip suaktyvinti kariuomen likviduo jant gaujas; pasitarimuose atskleisti kariuomens panaudojimo trkumus, im tis priemoni, kad jie bt paalinti, ir duoti aikius nurodymus apie kiekvienos gulos ir atskiros ries kariuomens brio udavinius ir darbo tvark. 2. Dali vadams ir MGB v[aldyb] virininkams pasiekti, kad kariuomen maksimaliai dalyvaut tiesioginje kovoje su banditizmu ir laikyt tai svarbiau siu kiekvieno karinio padalinio tikslu; imtis priemoni, kad kariuomen bt panaudojama teisingai**** ir daugiau nepasitaikyt bandit paleidimo atvej. 3. ekistini karini operacij vykdym likviduojant gaujas pavesti labiau siai patyrusiems karininkams ir utikrinti, kad bet kurio tipo brio planai bt kruopiai sudaryti ir kad juos vykdant bt garantuota operacijos skm.
* Visas sakinys ubrauktas. ** odis vadovaujantys'1 ubrauktas. *** odis protingai" ubrauktas. **** odis teisingai" raytas vietoj odio protingai". Taisyta P. Kapralovo ranka.

488

4. Utikrinti, kad ekistins kariuomens grups, pritvirtintos prie konkre i gauj, dirbt kasdien; grupi neiformuoti tol, kol bus visikai likviduotos gaujos; sugrietinti reikalavimus ekistini kariuomens grupi vadams ir u tikrinti griet ir sisteming uduoi vykdymo kontrol. Grupi darbo plan tvirtina MGB rajon skyri virininkai ir kariuomens karininkai, ne emesni kaip kuopos vadai. 5. I karini dalini, batalion tab pareikalauti aktyviai dalyvauti rengiant ekistini karini priemoni planus, garantuojanius visik gauj likvidavim, remiantis LSSR MGB 1950 m. gegus 5 d. direktyva Nr. 63. Gavim [rato] patvirtinkite. Apie vykdym praneinkite kasdien. Lietuvos SSR valstybs saugumo ministras generolas majoras [Kapralov](paraas) 1950 m. spalio 10 d. Nr. 3/2/3405a Vilnius
LYA, f. 1, ap. 3, b. 339,1. 45-47. Originalas.

47 dokumentas______ _________
2-osios auli divizijos 1950 m. spalio 26 d. operatyvin suvestin iauliai 1950 m. spalio 26 d.

Visikai slaptai I iauli Nr. 632 LSSR valstybs saugumo ministrui generolui majorui draugui Kapralovui Oper[atyvin] suvestin pagal padt 50 10 26 d. 24 val. 1. Operacija Skaudvils rajone tsiama. Rezultat nra. 2. Kovos su banditizmu tarnyboje dalyvavo: 25-ajame P - 153, 32-ajame P -171, 137-ajame P - 116, 273-iajame P - 221. I viso divizijoje 661 mogus, tarp j VG: 32-ajame P - 2/49 m., 137-ajame P - 2/38 m., 273-iajame P - 5/41 m.
489

3. Likviduota bandit: 137-asis P nukov 5 banditus, 273-iasis P - 1, paimtas - 1. 50 10 25 d. 137-ojo P 7-osios K 30 m. VG, vadovaujama kuopos vado vyr. leitenanto Demjanenkos ir MGB Kavarsko RS virininko pav. vyr. leite nanto Pijanzino, iekodama bandit Valakins mike (4080), 12 km pietus nuo Anyki, aptiko bunker, kuriame slpsi valgo gauja. Myje gauja likviduota. Nukauta: gaujos vadas, jis ir Didiosios kovos" band[it] apygardos komendantros vir[ininkas], slapyvardiu Tubis, eiliniai banditai - Sabaliauskas, slapyvardiu Slapukas", Kaniaviius, slapyvardiu Aura", Kemorlis Bronius, slapyvardiu Pelitas", ir banditas, slapyvardiu entas". Trofjai: automat - 2, autuv - 3, pistolet - 3, raketin, granat - 22, radijo imtuvas, [raomoji] mainl, ovini - 1600 vienet. 50 10 20 d. 273-iojo P 5-osios auli kuopos 18 m. RPG, vadovaujama vyr. leitenanto Molianovo, iekodama bandit, kurie vykd ter[oro] akt Mickiks kaime (3852), apirdama vienkiem kluone rado iene vien bandit, kur nuov. Nuautasis pasirod ess Benes Juozas, slapyvardiu Klimentukas", i Vygando" gaujos. Paimtas pistoletas, 8 oviniai. Ta pati RPG, tsdama bandit paiek, 50 10 23 d. Auktaliut [?] kaimo (5056) apylinkse sulaik bandit Daugel Jon i Vygando" gaujos, paimtas pistoletas, 6 oviniai. MGB VK 2-osios D vadas pulkininkas (Mazanavilis) Perdav: majoras Bogaiovas Prim: kapitonas [Savinov](paraas) Nr. 1/604133
LYA, f. t, ap. 3, b. 867,1. 300-301. Nuoraas.

490

48 dokumentas_______________________________
2-osios auli divizijos 1950 m. gruodio 31 d. operatyvin suvestin 1950 m. gruodio 31 d.

Lietuvos SSR valstybs saugumo ministrui generolui majorui draugui Kapralovui Oper[atyvin] suvestin pagal padt 1950 m. gruodio 31 d. 24 val. 1. Operacija Tyreli miko pietvakarinje dalyje rytus nuo Ringini kaimo (3060) 14 km [iaurs] v[akarus] nuo Taurags, [vykdoma] 273-iojo P jungti nio 220 moni brio, vadovaujamo pulko vado pplk. Samarino, baigsi 1950 m. gruodio 30 d. 19 val. be rezultat. 2. Kovoje su banditizmu dalyvavo: 25-ojo P - 197 m., 32-ojo P - 114 m., 137-ojo P - 145 m., 273-iojo P - 313 m., divizijos serant mokykla - 17 m. I viso: 756 mons, tarp j VG: 25-ojo P - 5/52, 32-ojo P - 1/10, 137-oo P - 1/10, 273-iojo P - 6/60. Nukauta bandit: 25-ojo P - 1, Tytuvn liaudies gynj - 1, divizijos ser ant mokyklos - 2, paimta bandit: 25-ojo P - 1. Trofjai: automat - 2, disk - 3, autuv - 2, pistolet - 3, granat - 1, ovini - 441, raomj mainli - 1, proklamacijoms spausdinti riftas, pa sams antspaudai, medikamentai ir bandit dokumentai. Gruodio 30 d. 17 moni RPG i divizijos serant mokyklos ir 5 Tytuvn raj. liaudies gynjai, vadovaujami divizijos tabo l-ojo poskyrio virininko vy resniojo pavaduotojo mjr. Sedovo ir MGB iauli srities valdybos 2-N skyriaus l-ojo poskyrio virininko kpt. Lenoenkos, realizuodami MGB iauli srities valdybos duomenis, Kauno srities Ariogalos raj. Puknaii kaime (4040) broli Zigmo ir eslovo Knein sodyboje tvarte po mlu rado bunker su trimis ginkluotais banditais.Tris kartus paraginti pasiduoti, banditai ginklu pasipriei no. Per susiaudym du banditus nukov divizijos serant mokyklos kariai ir vien bandit - liaudies gynjai. Nukautieji pasirod es banditai: 1. Ramanauskas Klemensas, slapyvardiu Berinis", 2. akauskas Jonas, slapyvardiu Strazdas", 3. Patanas Ksaveras, slapyvardiu Laibnas". Trofjai: automat -1, autuv - 2, pistolet - 1, granat -1, ovini - 141. 1950 m. gruodio 29 d. 23 val. 30 min. 25-ojo P 2-osios K 21 m. brys ir 273-iojo P 5-osios K 24 mons, vadovaujami tabo l-ojo poskyrio virininko
491

pplk. Gorbatovskio ir MGB iauli srities valdybos virininko pavaduotojo pplk. Pochomievo, realizuodami duomenis, 19 km p[iet]v[akarius] nuo Raseini Lekavo kaime (3050) vienos sodybos tvarte, kuriame stovjo karv ir kiaul, po mlu rado bunker su viena bandite. Pasilius pasiduoti, bandite atidar bun kerio dangt ir iov, viu mirtinai sueid 25-ojo P 2-osios K eilin Brakov Aleksandr Michailovii. Atsakomja [ugnimi] bandite nukauta ir pasiro d [esanti] Prisiklimo" apygardos tabo nar, slapyvardiu Stirna". Bunkeris buvo rengtas varguolio sodyboje, apie j nebuvo joki duomen, kad jis palaikyt banditus. Bunkerio dangtis keturkamps prizms pavidalo, masyvus ir pakeliamas ger ve i bunkerio vidaus. Trofjai: automat - 1, disk - 3, pistolet - 2, ovini - 300, raomoji ma inl, proklamacijoms spausdinti riftas, antspaudas pasams ir bandit doku mentai. 1950 m. gruodio 24 d. 25-ojo P 2-osios K 15 m. RPG, vadovaujama vyr. ltn. Vedrino, 7 km rytus nuo Radvilikio Liaudiki kaime (9060) pam ban dit i arno" gaujos Orkuv Ninon [?], slapyvardiu Svajon". VK 2-osios D vadas pulkininkas Mazanavilis Nr. 1/005067 50 12 31 d.
LYA, f. 1, ap. 3, b. 827,1. 248-249. Nuoraas.

49 dokumentas
32-ojo auli pulko vado Piatakovo ir 273-iojo auli pulko vado Sama rino 1951 m. sausio mn. pasilymai pagerinti kariuomens, strib ir mili cinink veikl kovoje su partizanais Klaipda 1951 m. sausio mn

Visikai slapta Egz. Nr.... Tvirtinu: MGB Klaipdos sr. valdybos SSRS MGB VK 2-osios D virininkas plk. [Senin] (paraas) vadas plk. [Mazanavili] (paraas) 1951 m. sausio 12 d. 1951 m. sausio 13 d. MGB VK 32-ojo ir 273-iojo P vadovybs pasilymai pagerinti kariuome ns, milicijos, liaudies gynj veikl likviduojant banditizm Klaipdos sr. teri torijoje
492

1. Siekiant maksimaliai ilaisvinti karius nuo kio darb ir tarnybos saugant gul, pagerinti kari mokym ir aukljim, kai kuriuos padalinius perdislo kuoti prie pulk ir batalion tab. 32-ajame auli pulke: a) 5-j kuop - i Sedos Klaipd; b) 9-osios K dviej bri gul - i Varni Telius, pritvirtinant 22 moni VG i 9-osios K prie Bagdono" gaujos, veikianios Varni raj., ir 6 mones pastoviai laikyti Varniuose kaip MGB RS virininko rezerv, apgyvendinti juos MGB RS pastate. Kad VG kariai bt permetami i Teli Varni raj. operatyvinms-kovi nms uduotims atlikti, VG priskirti automain i divizijos autokuopos. 273-iajame auli pulke: a) 2-j auli kuop - i Lauksargi Taurag; b) 7-j auli kuop - i Kvdarnos ilal. 2. Prayti atitinkam instancij, kad visos VG bt aprpintos kariuome ns radijo stotimis, nes divizijos daliniuose esaniomis radijo stotimis aprpinti visas VG nemanoma. 3. Prayti Lietuvos SSR MGB Ministr ir SSRS MGB VK Virinink, kad divizijos daliniai ir MGB organai bt aprpinti tvarkingu transportu ir kad jo bt tiek, kiek [turi bti] pagal etatus. 4. Kad konkreiais atvejais bt skmingai vykdomos kovins uduotys, esant operatyvinei btinybei (kai blokuojami vienkiemiai norint paimti bandi tus ir t.t.) panaudoti MZP*. Prayti Pabaltijo apygardos UVS** virinink, kad divizijos dalys bt ap rpintos MZP. 5. Prayti Pabaltijo apygardos UVS virinink, kad liaudies gynj briai, milicijos grups bt aprpintos raketinmis ir vairi spalv raketomis; kad kariuomen bt geriau aprpinta raketomis, skirti reikiam kiek paraiutini raket. 6. Siekiant padidinti liaudies gynj bri kovingum, galioti kariuomens padalini vadus kas mnes po 2-3 dienas rengti kovinio pasirengimo usimi mus.
[...]***

7. Kad bt organizuota MGB operatyvinink ir kariuomens vad sveika iekant tarprajonini Rambyno", algirio", Verpeio" gauj ir jas likviduo jant, periodikai rengti MGB RS virinink ir gul virinink, kuri baruose veikia tos gaujos, pasitarimus.
* Maina zaity pechoty- pstinink apsaugos maina. ** Upravienije voennogo snabenija - karinio tiekimo valdyba. *** Ivardyti kiekvieno rajono stribams apmokyti galioti kuop vadai.

493

Pasitarimus rengti periodikai, atsivelgiant operatyvin padt; atsako myb u i priemoni vykdym pavedama MGB valdybos virininko pavaduo tojui pplk. Vukulovui ir dali vadams. liaudies gynjus ir milicijos darbuotojus u ger kovini uduoi vykdy m skatinti taip kaip ir MGB kariuomens karius, vadovaujantis SSRS Gin kluotj Pajg drausms statutu. Be apdovanojim pinigais ir vertingomis dovanomis, skatinti iduodant ke lialapius kurortus. MGB VK 32-ojo P vadas pplk. [Piatakov](paraas) MGB VK 273-iojo P vadas pplk. [Samarin](paraas)
LYA, f. t, ap. 3, b. 828.1. 28-30. Originalas.

50 dokumentas_______________
4-osios auli divizijos 1951 m. sausio 25 d. operatyvin suvestin Vilnius 1951 m. sausio 25 d.

Serija G Lietuvos SSR valstybs saugumo ministrui generolui majorui draugui Kapralovui SSRS MGB VK 4-osios D tabo operatyvin suvestin Nr. 0025. Vilnius, Didioji 23, 51 01 25 d. 11 val. emlapis 200 000 - 1942 m. Pagal duomenis, gautus iki 51 01 24 d. 24 val.
Kovin kariuomens veikla

298-ojo ir 353-iojo P ekistins kariuomens grups, vadovaujamos Liet. SSR MGB 2-N valdybos vir[ininko] pav. pulkininko Vaupasovo ir 353-iojo P tabo virininko majoro Burano, toliau iekojo band[it] vadeiv Saidoko" ir Skirmanto". Per paiekas 51 01 23 d. 353-iojo P 7-osios K ir 298-ojo P 8-osios K VG Kazl Rdos rajono 256-ajame miko kvartale (8050) aptiko Tauro" band[it] apygardos tabo bunker, i kurio paimta: dvi raomosios mainls, bandit antspaudai, antisovietiniai atsiaukimai ir kiti bandit dokumentai. Sprendiant i poymi, banditai bunker paliko madaug prie mnes.
34-asis auli pulkas:

34-ojo P 7-osios K 27 m. RPG, vadovaujama kuopos vado vyresniojo leitenanto Jarmolenkos, remdamasi MGB Daug RS duomenimis, 51 01 23 d.
494

iekojo band[it] vadeivos Bilino" Pilin apylinkse (2010) - emlapyje nra, 11 km pietvak[arius] nuo Daug. T pai dien 14 val. RPG 8 m. grup, vadovaujama brio vado pad[ejjo] seranto Savino, mike aptiko bunker, kurio anga buvo atvira. Nuo bunkerio ved vieno mogaus viei pdsakai, kuriais buvo paleistas uo Dekas (instruk torius eilinis Kulikovas). uo nusek pdsakais. Nujus apie 3 km, pasivyta ne pastama moteris, kuri sulaikoma i kiens isitrauk pistolet ir viu galv sunkiai susieid. Sulaikytoji pasirod esanti vadeivos Bilino" mona*. I bandits paimta: 1 pistoletas, 10 ovini. I bunkerio paimta: 1 automatas, 40 ovini ir vairios bandit korespon dencijos. 51 01 24 d. 9 val. vadeivos Bilino" paiekas atnaujino 3-iasis B - 50 m. ir MGB Daug RS liaudies gynjai - 30 m., vadovaujami bataliono vado ma joro Galukos, miko rajone (2010), 15 km pietvak[arius] nuo Daug. 15 val. 30 min. ukuojant mik 7-osios K eilinis Ogarkovas aptiko bunke r, i kurio pradjo audyti banditai. Bunker ublokavo ir apaud 7-oji ir 9-oji K, o paskui 7-osios K virila vyresnysis serantas Kostrominas met vid 6 granatas. Kai nutilo bandit viai, bunker buvo pasistas jo ilaikytojas Davainiks kaimo gyventojas. Ijs i bunkerio, jis pasak, kad jame yra dviej nukau t bandit lavonai. Antr kart bunker apirjo liaudies gynjas, jis taip pat prane, kad bun keryje yra du banditai ir abu nukauti. Itraukus i bunkerio lavonus ir ginklus automat bei du pistoletus, kad bt greiiau imesti i bunkerio visokie bandi t daiktai, papildomai pasistas brio vado pad[jjas] serantas Savinas. Bdamas bunkeryje po to, kai buvo itraukti lavonai, liaudies gynjas ap irjo bunkerio sienas ir pamat ant sienos uuolaid, kuri deng atsargin jim (ni). Liaudies gynjui nuimant uuolaid, atsarginiame jime pasisl ps banditas ioko ir trim pistoleto viais mirtinai sueid bunkeryje buvus serant Savin. Banditas ioko paviri ir mgino pabgti, taiau eilinis Vla sovas jis nuov. Taigi i viso nukauti trys banditai, tarp j - tvnijos Geleinis vilkas" va das, slapyvardiu Bilinas". Paimta: automat - 2, karabin -1, pistolet - 3, ovini - 200, maskuoi apsiaustai ir bandit korespondencija. Likviduojant banditus pasiymjo 7-osios K kariai: 1. Kuopos vadas - vyresnysis leitenantas Jarmolenka Grigorijus Gavriloviius.
* Monika Plytnikait-Turskien-Rta atgavusi smon Alytaus ligoninje nusiud.

495

2. Kuopos virila - vyresnysis serantas Kostrominas Jevgenijus Aleksejeviius. 3. Eilinis Ogarkovas Jegoras Jegoroviius. 4. Eilinis Vlasovas Viktoras Petroviius. 5. Eilinis Kosiakovas Jurijus Pavloviius. 6. Eilinis Sokolovas Anatolijus Pavloviius. 7. Majoras Galuka (operacijos vadovas).
353-iasis auli pulkas:

51 01 22 d. 23 val. pagal Kauno valdybos duomenis 1-asis SB - 52 m., va dovaujami bataliono vado majoro Kripako ir Kauno valdybos vir[ininko] pav. papulkininkio Matiuenkos, sureng bunkeri paiekos operacij vyryn apy linkse (5080), 10 km pietvak[arius] nuo Prien. Rezultat nra. Pagal MGB Kauno srities valdybos duomenis 51 01 25 d. nuo 9 val. jung tinis 34-ojo ir 298-ojo P brys - 360 moni, vadovaujami 34-ojo ir P vado pav. papulkininkio Koreienkos, Gailiakiemio (5020) miko rajone, 10 km pietry[ius] nuo Jiezno, vykdo operacij - Piet srities" bandit tabo paiekas. operacijos rajon ivyko mano pavaduotojas generolas majoras Pankinas. Isist kariuomens bri kiekis ir operatyvins-kovins veiklos rezultatai:
Pavadinimas 1. Atlikta, isista: Operacijos VG Kit tip briai I viso 2. Rezultatai: nukauta bandit paimta bandit I viso 3. Trofjai: automat karabin pistolet ovini 4. Mus nuostoliai: nukauta serant 1 34-asis P 9/100 11/137 237 3 1 4 3 1 4 250 261-asis P 2/23 5/38 61 298-asis P 9/102 102 353-iasis P 0/52 9/102 13/79 233 I viso 0/52 29/327 29/254 633 3 1 4 3 1 4 250 1

SSRS MGB VK 4-osios D vadas pulkininkas [Babincev](paraas) Divizijos tabo virininkas pulkininkas [Klimovas](paraas)
LYA, f. 1, ap. 3, b. 829,1. 336-338. Originalas.

496

51 dokumentas_______________________________
298-ojo auli pulko karins operacijos Ukmergs rajone 1951 m. sausio 20 d. apraymas 1951 m. vasario 2 d.

Visikai slaptai Egz. Nr. 2 298-ojo P 1-osios K VG, vadovaujamos vyresniojo leitenanto Popovo ir kapitono Beliajevo, veiksm likviduojant tris Vygando" bandit grups bandi tus Ukmergs rajono ilin kaime (3236) 1951 m. sausio 20 d. apraymas emlapis 100 000 - 1943 m. I. Aplinkybs 51 01 20 d. 9 val. 30 min. 1-osios K gul Siesikuose (3240) i Meiln kaimo (3642) veimu atvaiavo vietos gyventojas ir prane tuo metu kuopos vado pareigas jusiam pavaduotojui politiniams reikalams vyresniajam leite nantui Popovui tai k: Meiln kaime esantis milicijos jaunesnysis leitenantas paved jam prane ti gulos virininkui, kad jis prao skubiai atsisti Meiln kaim kariuomens grup. Atvyks vietos gyventojas nieko papildomai apie bandit buvim Meiln kaime nepasak ir negaljo praneti, kokiu tikslu milicijos darbuotojas prao pasisti kariuomens grup. Gavs toki ini, vyresnysis leitenantas Popovas prane tai kuopoje esan iam bataliono vado pav. politiniams reikalams kapitonui Beliajevui. is kartu su vyresniuoju leitenantu Popovu nutar: Meiln kaim skubiai pasisti su automaina 12 moni VG, vadovaujam vyresniojo leitenanto Popovo, ten susisiekti su milicijos jaunesniuoju leitenantu ir isiaikinus aplinkybes vietoje priimti sprendim. VG buvo pakelta pagal pavojaus signal ir idsius kariams uduot ke liaujant, automaina ivyko Meiln kaim. Kartu su VG ivyko ir bataliono vado pav. kapitonas Beliajevas. 10 val. atvyk Meilnus kapitonas Beliajevas ir vyresnysis leitenantas Popovas sutiko milicijos jaunesnj leitenant Stankevii, kuris jiems prane tai k: - 51 01 20 d. 8 val. vienkiem, esant 1 km vakarus nuo Meiln, veimu atvaiavo banditai. Prie kito vienkiemio pamat milicijos darbuotoj veim,
497

banditai pagrob jj ir nerad milicinink su abiem veimais nuvaiavo Bitin kaimo (3638) linkui; -vienkiemio eimininkas pasak, kad veime buvo keturi mons: trys gin kluoti dviem kulkosvaidiais ir automatais, vienas - be ginklo. Apirjusi vienkiemio apylinkes, VG rado rogi ves, vedanias mi k, Bitin kaimo pus; tai patvirtino, kad vienkiemio eimininko parodymai teisingi. Vietov: Meiln kaimo ir jo apylinki vietov pusiau udara, yra miko masyv ir griov. Laikas ir orai: 51 01 20 d. nuo 10 val. 30 min. iki 16 val. Matomumas: die nos metu - 300-400 metr. Antrj dienos pus silpnai snigo. Sniego danga 8-10 cm. Temperatra - -8 C. Ivada: 1. Labiausiai tiktina, kad vienkiemyje buvo Kliiaus band[it] grup i Vygando" gaujos. 2. ios grups banditai jau seniai veikia iose gyvenvietse ir tarp vietos gyventoj turi ger ryinink bei rmj tinkl, todl gali gerai pasislpti nuo kariuomens. II. VG veiksm planas vertins aplinkybes, VG vyresnysis vyr. leitenantas Popovas nutar: 1. Tuoj pat pradti banditus persekioti dviem grupmis: -pirmoji 6 moni grup, vadovaujama jaunesniojo seranto erezovo, ieko bandit iaurinje miko pusje (r. schem); jos uduotis - neleisti banditams prasiverti i miko iaur; antroji 6 moni grup, vadovaujama VG vyresniojo, persekioja gauj sekdama rogi vmis Bitin kaimo pus. 2. Neradus bandit mike tarp Meiln ir Bitin, grups susijungia Bitin kaime, i ten banditai bus iekomi visa VG sudtimi. III. Kovos veiksm eiga 51 01 20 d. 10 val. 30 min. jaunesniojo seranto erezovo ir vyresniojo leite nanto Popovo grups pradjo persekioti banditus: pirmoji grup - iauriniame miko pakratyje, o antroji - rogi vmis. Vmis eidama miko gilum, vyresniojo leitenanto Popovo grup ima tavo rogi is plot, o paskui kruopiai j apirjusi rado kraujo; tai rod, jog arklio koja kraujavo. Priartjus prie kelio, vedanio Pagiri kaim, rogi vs siliejo keli ir inyko. Vyresniojo leitenanto Popovo grup iekodama pdsak judjo iaur ir Bitin kaime susijung su erezovo grupe.
498

Visos sudties VG pradjo atidiai apiurinti vietov pietus nuo Bitin kaimo ir vl rado tas paias rogi ves prie vienkiemio pietiniame miko pa kratyje (r. schem). VG pradjo greiiau eiti vmis, kurios ved miko pakraiu Tulpiakiemio kaimo pus. Banditai vaiavo per laukus, uvaiuodavo kai kuriuos vienkiemius, kelis kartus juos apsukdavo. Vaiavo viena kryptimi, po to staigiai pasukdavo kit pus, nordami supainioti pdsakus. Apklausinjant vietos gyventojus apie bandit judjim, nieko nepavyko nu statyti. 15 val. prie vieno i vienkiemi pdsakai ved i kiemo kin [kiem] ir buvo viei; tai patvirtino, jog neseniai bta bandit. Taiau vienkiemio eimi ninkas tai neig. 15 val. 30 min. viename i vienkiemi rytus nuo Novasad kaimo (3436), prie kurio priartjo rogi vs, vietos gyventojas prane, kad pro vienkiem prie 20-30 minui pravaiavo dvejos rogs su ginkluotais nepastamais mo nmis. VG pradjo greiiau sekti pdsaku ir 16 val. pasiek Silin kaimo (3236) vienkiemius. Viename io kaimo kyje vietos gyventojas VG prane, kad pro jo namus prie 10-15 minui pravaiavo dvejos rogs su ginkluotais nepas tamais monmis ir per krmus nuvaiavo vakar kryptimi. Tuo metu VG veikimo rajone vaiavo rogs, kurias, susitars su vietos gyventoju, vyresnysis leitenantas Popovas pam banditams persekioti. 6 moni grupei, vadovaujamai jaunesniojo seranto erezovo, nurodyta persekioti banditus rogmis sekant pdsakais. Su likusiais kariais vyresnysis leitenantas Popovas ir kapitonas Beliajevas jo kandin jaunesniojo seranto erezovo grups su uduotimi aptikus bandi tus kartu abiem grupms juos likviduoti. Eidama pdsakais per krmus, VG aptiko pdsak, rodant, kad rogs staigiai pasuko pietus vienkiemio link (r. schem). Tsdama persekiojim pdsaku pietus, VG per 300 metr pamat alia vienkiemio du kinkinius. Vyresnysis leitenantas Popovas sak erezovo grupei greiiau vaiuoti ro gmis vienkiemio link ir ublokuoti j i pietvakari, o pats su likusiais kariais puol bgti pietryius nuo vienkiemio. erezovo grup, priartjusi prie vienkiemio per 70-100 metr, pamat ban ditai; jie ibgo i namo ir audydami dviem kulkosvaidiais prispaud prie e ms erezovo grup ir mgino pasitraukti miko pus. Per susiaudym VG kariai tris banditus nukov. Banditai nesunkiai su eid lengvojo kulkosvaidio kulkosvaidinink i erezovo grups eilin Bobkov ir sugadino lengvj kulkosvaid.
500

Neginkluotas nepastamasis, pasinaudodamas tuo, kad vienkiemis nebuvo visikai ublokuotas, dingo mike. Jo persekiojimas, truks iki 51 01 20 d. 22 val., rezultat nedav. IV. Kovos veiksm rezultatai Per kovin susidrim nukauti 3 banditai, kurie pasirod es: 1. Band[it] brio vadas Kliius". 2. Eilinis banditas Pribalskas. 3. Eilinis banditas Kanis. Paimta: rankini kulkosvaidi - 2, automat - 1, pistolet - 2 ir vairs bandit dokumentai. Savi nuostoliai: per kovin susidrim su banditais nesunkiai sueistas leng vojo kulkosvaidio kulkosvaidininkas Bobkovas Piotras Fiodoroviius ir kulka sugadintas jo kulkosvaidis. Likviduojant banditus pasiymjo: 1. VG vyresnysis vyr. leitenantas Popovas Vladimiras Andrejeviius, va dovavs VG veiksmams iekant bandit ir juos likviduojant. 2. l-ojo SB vado pavaduotojas politiniams reikalams kapitonas Beliajevas Michailas Vasiljeviius, kartu su VG vyresniuoju sumaniai vadovavs kari kovos veiksmams. 3. Rankinio kulkosvaidio kulkosvaidininkas Bobkovas Piotras Fiodorovi ius - taikliai aud banditus kulkosvaidiu, myje sueistas. 4. Rankinio kulkosvaidio kulkosvaidininkas grandinis Jakimovas Leoni das Ivanoviius - taikliai aud banditus, nukov vien bandit. 5. Eilinis Nikolaevas Vasilijus Nikolajeviius - snaiperis, nukov vien ban dit. 6. Rankinio kulkosvaidio kulkosvaidininkas eilinis Blinovas Georgijus Alek sandraviius - drsiai ir rytingai veik likviduojant banditus. Ivada: VG veiksmus likviduojant banditus laikyti skmingais. Skm utikrino: 1. Teisingas kapitono Beliajevo ir vyresniojo leitenanto Popovo sprendimas tuoj pat su VG ivykti Meiln kaim ir isiaikinti padt. 2. Atkaklus ir sumanus bandit persekiojimas pdsakais. 3. Drss ir rytingi vis VG kari veiksmai likviduojant banditus. Pagal l-ojo SB duomenis apra: Pulko tabo virininko pav. majoras Petruninas
1951 m. vasario 2 d.
LYA, f. t, ap. 3, b. 829.1. 117-120. Nuoraas.

501

52 dokumentas_______________________________
Duomenys apie 4-osios auli divizijos tab ir gul dislokacij 1951 m. gegus 18 d. 1951 m. gegus 18 d.

Visikai slaptai Egz. Nr. 1 Duomenys apie SSRS MGB vidaus kariuomens 4-osios auli divizijos tab ir gul dislokacij pagal padt 1951 m. gegus 18 d.

Padalinio pavadinimas

Vado laipsnis, pavard

Dislokacijos punktas

Vykdoma uduotis

Aptarnavimo baras

Divizijos tabas. OARP. ORS. ligonin. OSV*. komendanto brys, divizijos ansamblis, divizijos serant mokykla

Pulkininkas Babincevas

Vilnius (6080)

Vadovavimas oper[atyvinei]kovinei veiklai

34-asis auli pulkas

Pulko tabas ir spec. padaliniai

Pulkininkas Voroninas

Alytus (3000)

Vadovavimas oper[atyvinei]kovinei veiklai

l-ojo SB tabas, spec. padaliniai ir 2-oji SK (be 3-iojo brio) 3-ioji K l-oji au[li] kuopa 2-osios SK 3-iasis brys

Kapitonas Zujevas

Alytus (3000)

Kova su banditizmu

Kauno srities Alytaus. Prien. Jiezno rajonai

Vyr leitenantas Sulimenka Vyr leitenantas Medvedevas Leitenantas Filipovas

Alytus(3000) Prienai (6090) Butrimonys (4020)

Sargybos tarnyba Kova su banditizmu Kauno srities Prien rajonas Kauno srities Jiezno rajonas

--

* OARP. OPC. OSV (rus k.) - neiifruota; tai turt bti ryio, transporto kuopos, tiekimo tarnybos.

Veisiej rajonai 4-oji au[li] kuopa 5-oji sau [li ] kuopa 3-iojo B tabas, spec. padaliniai ir 9-oji K (be vieno brio) 7-oji au [li] kuopa 8-oji K (be 2-ojo brio) 8-osios K 2-asis brys 9- osios K 3-iasis brys Vyr leitenantas Jarmolenka Vyr. leitenantas Drankovas J. leitenantas kolnas Leitenantas Kliuevas Daugai (2020) Merkin (0010) Druskininkai (9090) Marcinkonys (9020) -----... Kapitonas Bondarevas Kapitonas Ivanovas Majoras Kolupajevas Veisiejai (9070) Simnas (3070) Varna (1040) _ _ Kauno srities Veisiej rajonas Kauno srities Simno rajonas Vilniaus srities Varnos. Daug. Druskinink ir Eiiki rajonai Vilniaus srities Daug rajonas Vilniaus srities Druskinink rajonas Tas pats Tas pats

261>asis auli pulkas Pulko tabas, spec. padaliniai Pulkininkas Zakurdajevas Vilnius (6080) Vadovavimas oper[atyvinei]kovinei veiklai 1-ojo B tabas ir spec. padaliniai Kapitonas Vaeuka Vilnius (6080) Vyriausybs staig apsauga ir kova su banditizmu 2-ojo B tabas, spec. padaliniai ir 6-oji K Majoras Fedotovas Utena (5010) Kova su banditizmu Vilniaus srities Naujosios Vilnios. Vievio. Trak ir alinink rajonai Vilniaus srities irvint. Ukmergs. Smli. Kavarsko. Anyki. Utenos. Duset. Zaras ir Dkto rajonai 4-oji K (be 3-iojo brio) 4-osios K 3-iasis brys 5-oji au[li] kuopa Vyr. leitenantas Myko Leitenantas Tiurinas Kapitonas Rodionovas Anykiai (5080) Kavarskas (4060) Ukmerg (2050) Vilniaus srities Anyki rajonas Vilniaus srities Kavarsko rajonas Vilniaus srities Smli. irvint. Ukmergs rajonai 3-iojo B tabas ir spec. padaliniai Majoras Naumovas Vilnius (6080) Vyriausybs staig apsauga ir kova su banditizmu Vilniaus srities Ignalinos. venioni. venionli. Molt. Pabrads ir Nemenins rajonai 7- oji K (be 1-ojo brio) Kapitonas Makejevas Saldutikis (3020) Kova su banditizmu Vilniaus srities Molt. venioni. venionli. Ignalinos rajonai 7-osios K 1-asis brys J. leitenantas Kotovas Alanta(3090) Vilniaus srities Molt rajonas

Padalinio pavadinimas

Vado laipsnis, pavard

Dislokacijos punktas Vykdoma uduotis

Aptarnavimo baras

298-asis auli pulkas Pulko tabas ir spec. padaliniai Pulkininkas Gagarkinas Kaunas (8080) Vadovavimas oper[atyvinei]kovinei veiklai Vyr. leitenantas Gopkala 8-oji au [li] kuopa Majoras Kvartiukas 1-ojo B tabas, spec padaliniai ir 3-ioji K Kaunas(8080) Sargybos tarnyba Marijampol (4050) Kova su banditizmu Kauno srities Kalvarijos. Kybart. Marijampols. Vilkavikio. aki ir Naumiesio rajonai 1-oji au[li] kuopa 2-oji au[li] kuopa Kapitonas Manajevas Vyr leitenantas Afanasjevas akiai (9030) Marijampol (4050) Raseiniai (4030) Kauno srities aki ir Naumiesio rajonai Kauno srities Kalvarijos. Kybart ir Vilkavikio rajonai Kauno srities Vilkijos. Kdaini. Raseini, Ariogalos ir Jurbarko 4-oji au [li] kuopa 5-oji au [li] kuopa Vyr leitenantas Zeninas Vyr leitenantas Zalizniakas Jurbarkas(0010) Ariogala (2050) Panemun (8090) ----rajonai Kauno srities Jurbarko rajonas Kauno srities Ariogalos. Kdaini ir Vilkijos rajonai 3-iojo B tabas, spec padaliniai ir 7-ojiKapitonas Pelevinas K (be 1-ojo brio) 7-osios K 1-asis brys 9-oji au [li] kuopa 35.3*iasis auli pulkas Pulko tabas ir spec padaliniai Leitenantas Truchoninas Vyr leitenantas Klevkinas Aleksotas(8080) Kazl Rda (7060) 44-ojo MGB objekto apsauga Kova su banditizmu Kauno srities Kazl Rdos rajonas Kauno srities Panemuns. Kazl Rdos. iemari. Kaiiadori. Jonavos ir Vilijampols rajonai

Majoras Derganovas 2-ojo B tabas, spec padaliniai ir 6-oji K

Papulkininkis Baranovas

iauliai (0040)

Vadovavimas oper[atyvinei]kovinei veiklai

l ojo B tabas ir 2-oji K

Majoras Kripakas

Kupikis (9070)

Kova su banditizmu

iauli srities Kupikio. Pandlio. Rokikio. Obeli. Vabalninko. Bir. Pasvalio. Jonikio. Linkuvos rajonai iauli srities Bir ir Vabalninko rajonai iauli srities Joniklio ir Pasvalio rajonai iauli srities Panevio. Trokn. Ramygalos. Dotnuvos ir eduvos rajonai iauli srities Ramygalos ir Trokn rajonai

1-oji au [li] kuopa 3-ioji au[li] kuopa

Leitenantas irkovas Vyr leitenantas Kalinienka

Birai (3060) Joniklis (1020) Panevys(8030)

2-ojo B tabas, spec padaliniai ir 4- oji K Kapitonas Pridoronas

5-oji au[li] kuopa

Kapitonas Cegelskis

Ramygala (5020) Kraks(4070) iauliai (0040) -----

Leitenantas Smirnovas 6-oji au[li] kuopa 3-iojo B tabas, spec padaliniai. 8-oji ir Majoras Zujevas 9-oji K

iauli srities Dotnuvos rajonas iauli srities iauli. Radvilikio. Jonikio. agars. Akmens. Kurn. Kelms. Tytuvn ir Uvenio rajonai

7-oji au [li] kuopa

Vyr leitenantas Bolikovas

Kelm (6020)

-----

iauli srities Kelms. Tytuvn ir Uvenio rajonai

4-osios divizijos tabo virininkas pulkininkas [Klimov] (paraas) L. e. I skyriaus virininko pareigas majoras [Afanasjev] (paraas)
LYA. f. 1, ap. 3. b. 829,1. 295-300. Originalas.

.53 dokumentas
4-osios auli divizijos 1951 m. gegus 22 d. operatyvin suvestin Vilnius 1951 m. gegus 22 d.

Serija G Lietuvos SSR valstybs saugumo ministrui generolui majorui draugui Kapralovui SSRS MGB VK 4-osios D tabo operatyvin suvestin Nr. 00142. Vilnius, Didioji 23, 51 05 22 d. 11 val. emlapis 200 000 - 1942 m. Pagal duomenis, gautus iki 51 05 21 d. 24 val.
Kovin kariuomens veikla

Paiekose Alytaus, Prien, Jiezno, Simno, Daug ir Druskinink rajonuose dalyvavo 83 mons. Jungtinis 544 moni brys ts operacij Kazl Rdos rajono Vilkss [?] (8050) apylinkse. Rezultat nra.
51 05 21 d. o[peratyvins] s[uvestins] Nr. 00141 papildymas

51 05 20 d. ublokuotame Panemuns rajono miko plote (9060), remiantis suimtojo parodymais, 10 moni grup i jungtinio brio, vadovaujama 261-ojo P 5-osios K brio vado leitenanto Tarnovskio, vadovaujant genero lui majorui Pankinui, rado bunker, kuriame nukauti keturi banditai ir vienas paimtas gyvas. Tarp nukautj atpaintas amerikiei nipas i Skirmanto" grups Trumpys, slapyvardiu Sakalas"*, Tauro" band[it] apygardos tabo narys Potaraitis, slapyvardiu igonas", ir du eiliniai banditai. Gyvas paimtas eilinis banditas Vengraitis, slapyvardiu ilvitis". Paimta: automat - 3, autuv - 1, pistolet - 3, ovini - 800 vnt., rotato ri - 1, radijo imtuv - 1, raomj mainli - 2. Operatyvinje-tarnybinje veikloje dalyvavo:
Pavadinimas Jungtinis brys VG Kit tip briai I viso Trofjai automat autuv pistolet ovini 34-asis P 80 2/18 9/65 163 261-asis P 66
_

298-asis P 182 1/17 2/8 .207

-

353-iasis P
_

I viso 328 4/45 25/196 569 3 1 3 800

3/23 89 3 1 3 800

1/10 11/100 110

-

* Sakalo slapyvard turjo kitas desantininkas - K. .irvys. B. Trumpio slapyvardis buvo Rytas.

506

Pastaba: lentelje pirmas skaiius rodo, kiek karini bri isista, antras kiek moni juose dalyvavo. MGB VK 4-osios D 1. e. vado pareigas pulkininkas [Klimov](paraas) L. e. divizijos tabo virininko pareigas papulkininkis [Beliajev] (paraas)
LYA, f. t, ap. 3, b. 829,1. 314-315. Originalas.

54 dokumentas________ _
LSSR MGB 2-N valdybos 2-ojo skyriaus virininko pavaduotojo Osipiko 1951 m. rugpjio 31 d. payma apie partizan persekiojim Daug apylinkse 1951 m. rugpjio 31 d.

Visikai slaptai Payma 8-ojo brio 7-osios komandos 10 moni sekretas, vadovaujamas leitenanto Sergejevo, taip pat MGB Daug RS vir[ininko] pav. kpt. Demidovo, buvo i sistas ne valgyti ir stebti, ar nepasirodys band[it] grup, o todl, kad tose apylinkse gyvena MGB Daug RS agentai Sinkeviius" ir Gegut". I j buvo inoma, kad pas juos netrukus turi ateiti banditai. Siekiant suiupti ar likviduoti banditus, agentui Sinkeviiui" buvo teiktas preparatas 22, o sekre tas turjo utikrinti bandit pagrobim ir palaikyti ry su MGB RS per radij. . m. rugpjio 10 d. pas agentus atjo 11 bandit, kurie, sak Sinkevi iui" aprpinti juos maisto produktais, sikr mike. Sinkeviius" apie tai informavo sekrete esant oper. darbuotoj. Per radij signalo nebuvo galima pasisti, nes radijo sistuvas neveik dl suge dusi akumuliatori. Todl oper. darbuotojas MGB RS turjo pasisti ryinink. Dl tos prieasties mikas su jame esaniais banditais buvo apsuptas tik rugpjio 10 d. 21 val. ir pradti bandit likvidavim buvo galima tik pravitus. Banditai tamsoje kelet kart mgino prasiverti pro utvaras ir 4 i j pa vyko tai padaryti. Organizavus persekiojim, vienas i j nukautas. Lik mike banditai pravitus taip pat likviduoti. Manau, kad jei radijo sistuvas bt dirbs, banditai bt buv laiku apsup ti ir nebt paleistas n vienas banditas. LSSR MGB 2-N valdybos 2-ojo skyriaus vir[ininko] pav. pulkininkas [Osipik](paraas)
1951 m. rugpjio 31 d.
LYA, f. 1. ap. 3, b. 831,1. 5-6. Originalas.

507

Santrump ir termin paaikinimai

Agentas - slaptas sovietini represini organ bendradarbis, teiks saugu mui inias. Buvo vairaus tipo agent: takos (ekistams norima kryptimi pa veikdavo mones), kameros (nipindavo kaljimo ar KPZ (r.) kamerose), mar rutiniai (nipindavo keliaudami i vienos vietos kit), smogikai (udydavo ar suimindavo partizanus ir okupant darb liudininkus), vidaus (infiltruoti po grind), ryininkai (palaikydavo ry tarp operatyvininko (r.) ar rezidento (r.) ir agento bei kt. Partizaninio karo laikotarpiu iki 1951 m. buvo uverbuota 27,7 tkst. agent ir informatori (r.). Danai buvo verbuojami (ypa pokario me tais) antauojant. Po 1952 m. Lietuvoje nuolat veik 5-7 tkst. agent. Agen tas, dl vairi prieasi taps nereikalingu, virsdavo archyviniu agentu", ta iau pasikeitus aplinkybms vl galdavo pradti veikti. AK - Armija krajova - kovai su vokieiais lenk sukurta ginkluota pogrin dio kariuomen, aktyviai veikusi ir Vilniaus krate bei Vakar Baltarusijoje. Buvo pavaldi Londone sikrusiai emigracinei Lenkijos vyriausybei. Lenkij engus RA (r.) mgino ir jai prieintis. AK oficialiai paleista 1945 m. sausio 19 d., po jos veikusios pogrindins organizacijos su sovietais aktyviai nekovojo. Vilniaus krate lenk ginkluotasis pasiprieinimas ugeso jau 1945 m. antroje pusje. Aktyvs durtuvai" (kartais vadinti ir veikianiais kariais) - tiesiogiai m iuose galintys dalyvauti kariai. J skaiius nustatomas i dalinio ar padalinio srauose buvusi kari skaiiaus, atmus dirbusius vidaus tarnyboje (sargy bos, virjai, sanitarai ir kt.), tabuose ir nedalyvaujanius karinje veikloje (atos togaujantys, dalyvaujantys mokymuose ir pratybose, sergantys ir kt.). Aktyvi durtuv" daliniuose paprastai bdavo apie 50 proc. vis kari. AS - NKVD, NKGB, MVD ar MGB organ apskrities skyrius (veik iki rajon krimo 1950 m. liepos mn.). AB - atskirasis auli batalionas; veik savarankikai, nepriklaus jokiam pulkui. Batalionas - karinis padalinys, turjs apie 250-300 kari bei savo tab. Susidjo i trij kuop (r.). Trys batalionai sudar pulk. Batalionui vadovavo majoras arba kapitonas. Brys - 1) savarankikai veiks vienos i NKVD (MVD)- MGB kariuome ns ri - pasienio kariuomens karinis dalinys, turjs apie 1-1,5 tkst. ka ri, susidjo i penki komendantr (r.); 2) maiausias auli padalinys, tur js apie 15-25 karius, susidjo i trij skyri. Jam vadovavo leitenantas arba

508

j. leitenantas; 3) nuo 1951 m. rugpjio mn. vidaus apsaugos briais buvo perpavadinti MGB kariuomens auli pulkai (r.). ekistas - Soviet Sjungos represini tarnyb darbuotojas. Vard gavo nuo 1917 m. gruodio 20 d.-1922 m. vasario mn. veikusios VK (Vserossijskaja rezvyainaja komissija - Visos Rusijos ypatingoji komisija), kuri nuo 1922 m. va sario 6 d. pakeit GPU (Gosudarstvennoje politieskoje upravlenije - valstybin politin valdyba), vliau, krus SSRS, virtusi OGPU (Objedinionuoje GPU jungtin GPU). OGPU 1934 m. liepos 10 d. buvo pakeista NKVD (Narodnyj komissariat vnutrennich del - Vidaus reikal liaudies komisariatas). is komisa riatas 1941 m. vasario 3 d. skyla NKVD ir NKGB (Narodnyj komissariat gosudarstvennoj bezopasnosti - Valstybs saugumo liaudies komisariatas). Abu ko misariatai t pai met liepos 20 d. vl sujungti vien NKVD. NKGB i nau jo steigtas 1943 m. balandio 14 d. NKGB MGB (Ministerstvo gosudarstvennojbezopasnosti - Valstybs saugumo ministerija) virto 1946 m. kovo 22 d. Nuo 1946 m. gegus 4 d. MGB siliejo Smeras" (r.). 1947 m. sausio 21 d. MGB pavaldumui perduodama iki tol MVD (Ministerstvo vnutrennich del - Vidaus reikal ministerija) priklausiusi vidaus kariuomen, o nuo 1949 m. spalio 17 d. ir pasienieiai bei milicija. Po J. Stalino mirties, nuo 1953 m. balandio 15 d. abi ministerijos sujungiamos vien - MVD - ministerij. 1954 m. vasario 10 d. steigiamas KGB (Komitet gosudarstvennoj bezopasnosti - Valstybs saugumo komitetas), kuris veik iki Soviet Sjungos lugimo 1991 m. ekistais vadino si vis i represini struktr darbuotojai, ilg laik ir milicininkai. VG (ekistsko-vojskovaja gruppa - ekistin kariuomens grup) - vienas i kovos metod, plaiai naudotas nuo 1950 m. VG sudarydavo 10-15 kari ir btinai nors vienas operatyvininkas. i grup veikdavo ne apskritai prie visus partizanus, kaip kad anksiau, bet prie vien konkret partizan br, apie kur grups nariai turjo inoti kuo daugiau. Dalinys - karinis darinys, galintis veikti savarankikai. ekistinje kariuo menje daliniais buvo pulkai, divizijos ir kt. didesni kariuomens dariniai (r.
padalinys). Dezertyras - i RA (nuo 1946 m. vasario mn. - Sovietins kariuomens)

pasitrauks karys po to, kai jau buvo davs priesaik. Divizija -pagrindinis taktinis kariuomens junginys, galintis veikti savaran kikai arba priklausydamas didesnms kariuomens formuotms. Buvo vairi kariuomens ri divizij. ekistinje kariuomenje pokario laikotarpiu buvo auli ir motorizuotosios auli divizijos. Divizij sudarydavo nuo dviej trij iki dvylikos ir daugiau pulk. Divizionas - karinis padalinys, buvusio auli bataliono atitikmuo, atsira ds 1951 m. rugpjio mn. MGB auli divizijas pavertus vidaus apsaugos sky riais (r.).
509

Dzotas (derevo-zemlianaja ognevaja toka) - i rst ir ems rengtas gyny bos tvirtinimas su audymo angomis - ambrazromis. mgbistas - MGB darbuotojas (ir. ekistas). Enkagbistas - NKGB darbuotojas (ir. ekistas). Enkavedistas - NKVD darbuotojas (ir. ekistas). Filtracija - ekist atliekama sulaikyt moni tapatybs nustatymo proce dra. Tai buvo daroma tardant, tikrinant asmens dokumentus, apklausiant liu dininkus ir t.t. Ypa grietai ir visuotinai buvo tikrinami mons, po karo gr tantys i Vokietijos ir kit krat, norint sitikinti, ar jie, ekist nuomone, ne kenksmingi sovietams. Grtamiesiems bdavo rengiami specials filtravimo lageriai, kuriuose mons bdavo laikomi itisus mnesius. Lageriams vadova vo SSRS NKVD spec. lageri skyrius, nuo 1945 m. vasario 20 d. pavadintas Patikrinimo-filtravimo lageri skyriumi. 1946 m. sausio 22 d. skyrius buvo i formuotas, o jo funkcijos perduotos GULAGui (Glavnoje upravlenije lagerej Vyriausioji lageri valdyba). Ginkluotas aktyvistas - sovietins ar partins staigos darbuotojas, tiek sa vigynai, tiek partizan puolimui i MVD ar MGB gavs ginkl. vairiu laiku ginkluot aktyvist buvo nuo 3 tkst. iki 5 tkst. Grup - buvusio auli brio (r.) atitikmuo, atsirado po 1951 m. rugpjio mn. pertvarkym. GUBB-ir UBB. IG (istrebitelnaja gruppa - naikintoj grup) - nuo keli deimi iki 100 gerai ginkluot ir specialiai parengt kari grup; bdavo siuniama ypatin goms uduotims, daniausiai sunaikinti partizan br (nepainioti su stribais, kuri briai iki 1945 m. rugpjio buvo vadinami naikintoj (istrebiteli) bata lionais). Naikintoj grups ypa aktyviai veik pirmaisiais pokario metais. Informatorius - 1) asmuo, teiks saugumo organams informacij; 2) iki 1952 m. maesnio atsakingumo agentas. Nuo 1952 m. i informatori kategori ja buvo panaikinta ir liko rezidentai, agentai; vesta nauja patikimo asmens" kategorija (pastarojo tipo nipai dirbo neva i idjinio sitikinimo, danai ne slpdami savo prokomunistini pair). Karabinas - kavaleristo ar artileristo autuvas; lengvesnis pusiau automati nis autuvas. KGB -r. ekistas. Komanda - karinis padalinys, buvusios auli kuopos atitikmuo, atsirado po 1951 m. rugpjio mn. pertvarkym. Komendantra -1) komendanto (gulos ar tam tikros teritorijos kariuome ns virininko) staiga; 2) pasienio kariuomens padalinys, turjs apie 150-200 kari, paprastai susidjo i ei ukard (r.). Penkios komendant ros sudar pasienio br.

510

Komisaras - ekist karinis laipsnis iki 1945 m. liepos 6 d. (vliau komisa rai liko tik sovietinje milicijoje). Buvo keturi valstybs saugumo komisar laips niai: generalinis (atitiko maralo laipsn), l-ojo rango (atitiko armijos generolo laipsn), 2-ojo rango (atitiko generolo pulkininko laipsn), 3-iojo rango (atitiko generolo leitenanto laipsn; generolo majoro laipsn atitiko saugumo vyr. ma joro laipsnis). KPZ (kamera predvaritelnogo zakliuenija - iankstinio sulaikymo kame ra) - vieta, kurioje bdavo laikomi suimtieji, kol jiems bdavo apiforminami dokumentai galutiniam sumimui. Kulkosvaidis pistoletas - automatinis ginklas, audantis pistoleto oviniais. Rusijoje buvo naudojami PP, PPD, PPS (pagino, Degtiariovo, Sudajevo) kul kosvaidiai pistoletai. Veiksmingas vio nuotolis - apie 200 m. Daniausiai buvo vadinami automatais. Kuopa - kariuomens padalinys, turjs apie 40-60 kari. NKVD-MGB kariuomenje buvo kuopos, jusios batalion sudt (trys kuopos sudar ba talion) ir spec. kuopos (ryio, auto ir kt.), buvusios prie pulko tabo. Kuopai paprastai vadovaudavo kapitonas ar vyr. leitenantas. Legalizacija - besislapstani nuo okupacins valdios mimo RA arba partizanavusi asmen prisistatymas (pasidavimas) atitinkamiems valdios or ganams. 1945-1946 m. legalizavosi per 36 tkst. vyr. Dalis j legalizavosi par tizan vad nurodymu. Lengvasis kulkosvaidis - automatinis auli ginklas, audantis pastaius ant kojeli. Kalibras - 5,48-8 mm, svr 5-10 kg, kovin audymo sparta 150-250 vi per min., taikymo nuotolis - 1000-1500 m. Liaudies komisaras - komisariato vadovas. Nuo 1946 m. kovo mn. komi sariatai virto ministerijomis, o liaudies komisarai - ministrais. MGB - r. ekistas. MVD -r. ekistas. MP - motorizuotasis auli pulkas. Lietuvoje ilgiau, iki 1947 m. pradios, veik 34-asis MP, vliau virts paprastu P ir jungtas 4-j D (iki tol pri klaus 10-ajai D, dislokuotai Gudijoje, o 1946 m. birelio mn.-1947 m. sau sio mn. veik savarankikai). NKGB -r. ekistas. NKVD -r. ekistas. OBB (Otdel borby s banditizmom - Kovos su banditizmu skyrius), gyvavo LSSR NKVD iki 1946 m. balandio 1 d., po to pakeistas valdyb. Vadovavo okupant kovai su ginkluotuoju pasiprieinimu, pasitelkiant operatyvininkus, kariuomen, stribus (r.), milicij, ginkluotus aktyvistus. OG (operativno-ekistskaja gruppa - operatyvin ekistin grup) - i ope ratyvinink ekist sudaryta grup, siuniama sudtingesnei uduoiai vykdyti.

511

Naudodavo vis ekistini priemoni arsenal - agentus, anta, provokacijas bei kt., pasitelkdavo vietinius ekistinius kadrus. OMG (otdelnaja manevrennaja gruppa - atskiroji manevrin grup) - ka riuomens darinys skubioms uduotims atlikti, daniausiai buvs prie vadovy bs. OMG dokumentuose minima tik karo metais ir pirmaisiais pokario mne siais. Operacija - vienas i ekistins kariuomens kovos metod. Operacijose dalyvaudavo nuo penkiasdeimties iki keliolikos tkstani kari, joms visada vadovaudavo operatyvininkai. Daugiau kaip 95 proc. operacij bdavo rengia mos turint agentrini duomen apie partizan bazavimosi vietas. Paprastai operacijos metu didesnis ar maesnis plotas bdavo apsupamas utvaromis (r.), o vietov ukuodavo (r.) kari grandins. Pirmaisiais pokario metais per me tus bdavo surengiama tkstaniai operacij, vliau - tik apie pus tkstanio. Operatyvin suvestin - kovinis ataskaitinis-informacinis junginio tabo do kumentas, kuriame suraomi daniausiai praeitos paros duomenys. Operatyvinis sektorius - SSRS NKVD-NKGB sudarytas tam tikras organizacinis-teritorinis vienetas. Lietuvoje kurti 1944 m. gruodio 16 d. ir veik iki 1946 m. pirmos puss. I pradi buvo devyni sektoriai, o nuo 1945 m. bire lio mn. liko septyni: Kauno, Klaipdos, Marijampols, Panevio, iauli, Ute nos ir Vilniaus (panaikinti Alytaus ir Maeiki). Kiekvienam sektoriui priklau s 3-5 apskritys. Sektoriams vadovavo virininkai, turj laipsnius nuo papulki ninkio iki generolo. Jiems buvo pavaldios visos sektoriaus teritorijoje buvu sios tiek operatyvinink, tiek kariki pajgos. Operatyviniai sektoriai taip pat buvo sudaryti enijoje-Inguijoje, Karaliauiaus krate. Operatyvininkas - represini struktr darbuotojas, dirbs operatyvin dar b, t. y. dirbs su agentais, organizavs ir vykds sumimus, sekim, rengs operacij planus ir juos gyvendins bei pan. Organai - taip patys ekistai sutrumpintai vadindavo saugumo organus, t. y. vis represin aparat. OVG (operativno-vojskovaja gruppa - operatyvin kariuomens grup) - vie nas su partizanais kovojusi ekistins kariuomens darini. OVG bdavo siun iamos ilgesnes partizan paiekas, pasitelkus ir agentus. Lietuvoje retai nau dotos, o Vakar Ukrainoje sudar daugum siuniam kariuomens tarnybini bri (r.). Padalinys - karinis darinys, turintis organizacin struktr ir vieno tipo gin kluot. Daniausiai eidavo stambesnio darinio sudt ir savarankikai neveik davo, nors batalionai turjo tabus. Vidaus kariuomens padaliniai buvo bata lionai, kuopos, briai, o pasienio kariuomens - komendantros ir ukardos (r.). Pasala - vienas i ekistins kariuomens kovos metod, kai partizanai, da niausiai iduoti, bdavo viliojami pinkles. Pasalose partizanus ar bent vien
512

j bdavo mginama paimti gyvus. Sudarydavo nedidel (apie 0,5 proe.) vis ekistini tarnybini bri dalj. Pasalas skmingiau, ypa prie stribus, naudo jo partizanai. Preparatas 22 (ir jo modifikacijos - Neptun 12, 47, 80) - ekist agentams dalinti migdomieji preparatai, kuri agentai pildavo ar ddavo maist ir ku ri igr ar suvalg partizanai umigdavo. Umigus partizanui, agentas ikvies davo ekistus. Plaiai vartoti nuo etojo deimtmeio pradios. Priedanga - 1) ginkluot kari grup, lydjusi sovietinius partinius veik jus j ivyk kaimo vietoves metu. Lydti daniausiai turdavo stribai, bet j kovingumu nebdavo pasitikima, todl j kaimus vykstanius okupantus ar ko laborantus lyddavo dar 3-5 ar daugiau kari. Kartais net iki 20 proe. vis tais metais karinse ivykose dalyvavusi kari bdavo panaudojama priedangai;2) ekist operatyvinink susitikim su informatoriais kaim vietovse lydintys kariai. Kad nebt iaikintas informatorius, paprastai operatyvinink lydintys kariai imituodavo informatoriaus ir jo kaimyn sodyb kratas. Pulkas - karinis dalinys, galjs veikti gana savarankikai, turjs savo ta b su prie jo esaniomis spec. kuopomis ir briais. Jame buvo 1-1,5 tkst. ka ri. Lietuvoje veikusioje ekistinje kariuomenje buvo auli ir pasienio pul kai. Sauli pulk sudar 3 batalionai, batalion - 3 kuopos, kuop - 3 briai. P Lietuvoje veik 1944-1951 m. rugpjio mn. (po t mnes vykusios eili ns reorganizacijos SP virto vidaus apsaugos briais). Pasienio pulko struktra buvo hibridin. Jis susidjo i 3 batalion, batalionas - i 5 veikiani ukard ir vienos atsargins. PP sudar front unugario apsaugos NKVD kariuomen ir veik Lietuvoje 1944 m. liepos mn.-1945 m. spalio mn. Pulkui vadovavo papulkininkis arba pulkininkas. RA - Raudonoji armija (pilnas pavadinimas - DVRA - Darbinink ir vals tiei RA). RA sudar Soviet Rusijos ir SSRS sausumos kariuomens bei ka rins oro pajgos 1918-1946 m. Nuo 1946 m. vasario mn. vadinama Tarybine (Sovietine) armija. Rezidentas - 1) slaptas neetatinis saugumo organ bendradarbis, vadova vs agent ar informatori grupei. Rezidentais bdavo parenkami labiau i prus ir patikimi mons. Paskutiniais KGB gyvavimo metais rezidentais da niausiai dirbo pensij ij KGB darbuotojai; 2) kadrinis valgybos darbuoto jas ar agentas, vadovaujantis agentros darbui usienio alyse. Ryininkas (partizan) - asmuo, palaiks ry tarp partizan bri (per duodamas laikus, pranedamas odiu ir t.t.). Rmjas (partizan) - asmuo, rms partizanus materialiai, juos elps, lei ds sodyboje ar alia jos rengti slptuv ir pan. RPG (razvedyvatelno-poiskovaja gruppa - valgybin paiek grup)- vie nas populiariausi ekistins kariuomens kovos metod, kai 10-20 kari gru513

p su visa ginkluote dienos metu nuygiuodavo 15-25 km iekodama partizan buvimo pdsak tiktinose j laikymosi vietose. Kartais sudarydavo iki 70 proc. siuniam tarnybini bri. metod tik nuo 1950 m. pradjo lenkti VG. SG (special'naja gruppa - speciali grup) - terorist agent smogik grup. io tipo grups buvo naudojamos vis partizaninio karo laikotarp, ypa akty viai - 1951-1953 m. I pradi buvo sudaromos i saugumiei ir strib, vliau jose buvo nemaai tapusi idavikais partizan. SG nariai, apsimet partiza nais, iudydavo ar suimdavo jais patikjusius partizanus, itardydavo j rm jus ir ryininkus. SG smogikai yra nuud apie 700 partizan. Sekretas - vienas i ekist kovos metod, kai 10-20 kari paslapia tikti nose partizan judjimo vietose (keliuk sankryose, pamikse prie kaim ir pan.) nakt sikurdavo laukdami partizan. j akirat patekusius partizanus iaudydavo. Dien ilsdavosi. Kartais sudarydavo iki 20 proc. vis tais metais siuniam tarnybini bri. Skyrius -1) maiausias karinis darinys, sudarytas i 6-9 kari; skyriui vado vaudavo serantas, trys skyriai sudar br; 2) vidaus apsaugos skyriais 1951 m. rugpjio mn. buvo perpavadintos MGB auli divizijos. 4-oji D pavadinta vidaus apsaugos I skyriumi. Smeras (i odi smert pionam - mirtis nipams) - kariuomenje 1943 m. balandio mn.-1946 m. gegus mn. veiks kontrvalgybos organas. Prie Smer ir po jo kariuomenje veik kontrvalgybos ypatingieji skyriai (OO - osobyje otdely). Buvo trys Smerai: vienas priklaus SSRS gynybos liau dies komisariatui, antras - Karo jr laivyno liaudies komisariatui, treias NKVD inybai. Stebjimo punktas - vienas i kovos metod, kai 3-5 kariai kuriami kurio je nors patogioje vietoje (danai - agento sodyboje, pamikje, i kurios matyti kaimas, ir pan.) ir pastebj partizanus per radij ikvieia kariuomen. V liau, apie etojo deimtmeio pradi, kai dalis agent buvo aprpinti radijo signalizatoriais, kuri mygtuk nuspaudus praneama apie pasirodiusius par tizanus, stebjimo punkt reikm sunyko. Stribas - okupant vietins karins grupuots, Lietuvoje kurtos LKP(b) CK 1944 m. liepos 24 d. nutarimu, karys. Apie 60 proc. strib sudar lietuviai kolaborantai, 30 proc. - rusai (tarp j pus - vietiniai rusai, daniausiai i sentiki kaim). Iki 1945 m. rugsjo mn. strib briai buvo vadinami nai kintoj (istrebiteli) batalionais, nuo io termino kilo j niekinamas pavadini mas -stribas, skrebas, istrebokas ir pan. Naujas stribo pavadinimas - liaudies gynjas - neprigijo. Gaunani alg strib etat buvo nuo 11 tkst. (1945 m.) iki 6 tkst. (1952 m.). I viso stribais yra buv apie 17-18 tkst. moni. Stri bai garsjo vagystmis, iaurumu, tampydavo po miesteli aiktes partizan knus ir pan.
514

Sunkusis kulkosvaidis - automatinis auli ginklas, audantis pastaius special stov. audant vamzdiai auinami skysiais arba pakeiiami, masy vs. Kovin audymo sparta - 250-300 vi per min. Taikymo nuotolis -1000 m, kalibras - 6,5-8 mm. Su stovu sveria 40-65 kg. altinis (informacijos) - asmuo, i kurio ekistai gaudavo informacij. D - auli divizija (ir. divizija). P - auli pulkas (r. pulkas). tabas - pagrindinis kariuomens valdymo (vadovavimo) organas karo ir taikos metu. tabus turjo batalionai ir auktesns karins formuots. tabo virininkas bdavo karins formuots vado pavaduotoju. tabai planuoja ir or ganizuoja kovos veiksmus, kelia uduotis valdiniams, renka inias apie prie, nagrinja sukauptus duomenis ir t.t. ekistins kariuomens auli pulke buvo keturi tabai - pulko ir trij batalion. ukavimas - daniausiai miko, jo dalies kratymas, kariams einant isids ius grandine (retsykiais ukuodavo ir eidami grupelmis). Nuo turim kari skai iaus priklausydavo grandins tankumas, bet daniausiai kariai vienas nuo kito eidavo apie 10 m nuotoliu. Eidami tartinas vietas, iekodami bunkeri, bady davo specialiais metaliniais smeigtais. Neretai vesdavosi vilkunius. Besipriei nanius partizanus apsupdavo ir mgindavo sunaikinti, o besitraukianius nuo j stumdavo prie utvar (r.). Kartais rengdavo prieprieinius ukavimus, tada par tizanai, traukdamiesi nuo vienos grandins, uokdavo ant einanios prieprie iais. Po vieno ukavimo kartais ukuodavo kita kryptimi. Retsykiais ukavim kartodavo po keli dien, tada vis plot laikydavo apsup utvaromis. Tarnybinis brys (sluebnyj nariad) - su uduotimi siuniama kari grup, vadovaujama karininko ar seranto. Teritoriniai organai - vietiniai NKVD (MVD)-MGB apskrii (rajon) sky riai ar t pai inyb valsi poskyriai. UBB (Upravlemje bor'by s banditizmom - Kovos su banditizmu valdyba): 1) SSRS NKVD 1941 m. rugsjo 30 d. potvarkiu i Vyriausiajai milicijos valdy bai priklausiusio OBB sukurtas NKVD BB skyrius, 1944 m. gruodio 1 d. pe rorganizuotas GUBB- Vyriausij kovos su banditizmu valdyb; 2) LSSR 1946 m. balandio 1 d. kurta valdyba, pertvarkyta i BB skyriaus; i valdyba veik iki 1947 m. vasario mn. (nuo tada kovai su pasiprieinimu okupantams vadovavo MGB ir ten steigta kovai su ginkluotuoju pasiprieinimu 2-N valdy ba). Prie perduodant MGB, centriniame UBB aparate dirbo apie 170 ekist, o kiekvienos apskrities 2-N skyriuose - po 20-35 ekistus. Ukarda - pasienio kariuomens padalinys, turjs apie 30-40 kari ir sau gojs tam tikr pasienio ruo. Be i tiesiogiai sien saugojusi vadinamj linijini ukard, buvo dar atsargins karinio laidavimo ukardos, kurios per sekiodavo sienos paeidjus.

515

Utvaros: 1) Antrojo pasaulinio karo metais ir pirmaisiais pokario mne siais ekist plaiai naudotas kovos metodas, kai dideliame plote idsius ka ri postus, keliais, laukais, net mikais ir pan. keliav mons patekdavo tarsi tinkl. Kartais utvaromis bdavo sulaikoma iki 80 proc. vis t mnes sulai kyt moni. Po sulaikymo kariuomens valgybos skyriai mgindavo isiai kinti (tardydami, neretai ir kankindami, tikrindami dokumentus, apklausdami liudininkus, suvesdami akistat ir t.t.), kas yra j sulaikytas mogus ir po to dal paleisdavo, dal perduodavo kariniams komisariatams, dal - teritoriniams NKGB-NKVD organams ir t. t.; 2) prie teritorijos ukavim ir jo metu apie ukuojam rajon idstytos kari grandins. Kariai (paprastai po du) bdavo idstomi taip, kad vienas postas matyt kit ir galt apaudyti tarp j esant plot. Jei utvaros bdavo laikomos ir nakt, jas sutankindavo ir postai bdavo aprpinami raketinmis. V (vysokoastotnaja sviaz) - aukt dani ryys, kuriuo naudojosi ekis tai bei aukti sovietiniai partiniai pareignai. iuo ryiu bdavo greitai susisie kiama ir pokalbi nebuvo galima pasiklausyti. V vis laik aptarnavo ir linijas saugojo speciali kariuomen. VK (vnutrennije vojska - vidaus kariuomen) - viena i ekistins kariuo mens ri (jai priklaus pasienio, svarbi pramons objekt ir geleinkeli apsaugos, konvojin ir kt. ri kariuomen). 1945 m. pabaigoje SSRS NKVD sistemai priklaus 680 tkst. kari, i j VK - 167 tkst. 1947 m. sausio mn. perimant VK i MVD MGB, SSRS buvo per 68 tkst. VK kari. Lietuvoje veik 4-oji VK D, 1945 m. turjusi keturis pulkus, 1946-1951 m. - atuonis. Po 1951 m. reorganizacijos iki 1953 m. Lietuvoje buvo penki VK pulkai (vidaus apsaugos briai). VP - valsi poskyriai - NKVD apskrii skyri padaliniai. 2-N valdyba - kovai su partizanais Lietuvoje vadovavusi MGB valdyba, t darb perm i MVD UBB 1947 m. vasario 18 d. 3/31-ojo PP ir pan. - ekist vartotas batalion numerio ymjimas, kartu nurodant, kuriam pulkui priklaus batalionas. Pirmas skaiius reik bataliono numer, antras - pulko. Pateiktas skaiius reik: 31-ojo pasienio pulko 3-iasis batalionas. (5010), (7090) ir pan. - skaiiai prie vietovardi ekist dokumentuose nurod vietovs koordinates ekist emlapiuose. Pateikti skaiiai iuo atveju nurod: pirmas - Anyki, antras - Svdas koordinates.

516

Pavardi rodykl

A
Abakumov Viktor 37, 300, 309, 310 Aberaviius U. 226 Abyzov 144, 162,166, 168, 173, 410, 412, 439 Achmedov 370 Adomonis 322 Afanasjev 415, 483, 504, 505 Afanasjev A. 376 Afonenko 23 Akulov Ignatij Afanasjevi 454 Aleksandrin Fiodor Jevlantjevi 486 Aleksejev 210, 211 Algibiov 328 Amelin J. 300, 301, 358 Andibor 433, 437 Andrejev 405, 408, 426 Anisimov 270 Anienko Sergej Matvejevi 402 Aniukeviius Francas 21 Antanaviien 0.192 Anuauskas Arvydas 5, 6, 45, 69, 70, 101, 107,119, 136,155, 177, 227, 236, 247, 412, 445

Anaurov Michail Aleksejevi 453 Apolonov Arkadij 27, 28, 39, 43, 56,64, 65,115,143, 151,156, 157,161, 162, 164-166, 174, 193, 202, 232, 243, 244, 250, 256, 259, 260, 264-267, 271, 276, 404-406, 408, 409, 411, 412,414,415,417-419, 422, 429, 439, 443, 444, 467 Aregov B. 358 Armonyt 318 Augustinaitis 229 Averov 288 Avdejev 270 Avramenko 437 uolas (neinomas) 318

B
Babi (ag.) 376 Babincev 61, 217, 313, 324, 359, 360, 362, 363, 369, 370, 496, 502 Babrauskas Mikas (Vaivilkas) 328 Bagramian Ivan 225

517

Baisejev 333 Bajarkin S. 221 Bajerius Konstantinas (Gari

228, 231-234, 251-253, 255257, 260, 263, 265, 275, 276, 298,320, 392,394, 404,415, 417, 425, 426, 444-446, 450, 456, 458, 459, 464, 465, 467, 470 Bartkus 194,195 Bartkus Petras (adgaila)90 Batjanov 334 Beliajev 416, 497, 500, 507 Beliajev Michail Vasiljevi 501 Belkov Piotr Ivanovi 451 Belov (ag.) 377 Beneas Juozas (Klimentukas) 490 Berija Lavrentij 38, 39, 47, 52, 65, 68, 194, 242, 244, 248, 260, 380, 389, 392, 408, 412, 422-426 Beras (ag.) 276 Besonov 484 Beencev Nikolaj Andrejevi 452 Bilinas 495 Biriukov 246 Biurk 123 Bykovskij Michail 66, 118,131, 178,181,185, 186, 190, 193, 194, 198, 201,219, 265,270, 416, 423, 428, 429, 444 Blka Jonas 397, 400 Blinov Georgij Aleksandrovi 501 Bobkov 336 Bobkov Piotr Fiodorovi 500, 501 Bogaiova 481

baldis) 16
Bakys Antanas (Germantas) 382 Baknas Petras 413 Balandis (neinomas) 436 Baliukeviius Lionginas (Dzkas) 86, Balys 322 Bandero Stepan 60 Bandurin 263 Banga (ag.) 318 Banylis S. (Smidra) 298 Banys 135 Banzinien 319 Baranauskas 192 Baranov 189, 196, 328, 352, 367, 504 Barauskas Kostas (Vys) 144 Barilov 329 Barilov Prokopij Stepanovi 486 Barynikov 338, 341 Barmasov A. 358 Bartainas Josifas 17,22,24,38, 39, 42-44, 51, 55, 59, 66. 88, 94, 98, 114, 116, 118-121, 123, 140, 157-159, 166, 181, 184, 186-188, 190, 192, 194,197199, 203, 205,208, 209, 211, 213, 214, 216, 218, 222, 225, 328, 387

518

Bogaiovas 490 Bogdanov 270 Bogdanov Moisej Ivanovi 487 Bogomolov 378 Bogorodenko 276 Bolikov 505 Bolotin Andrj Ivanovi 452 Bolvarov 151 Bondarev 503 Borisov 370, 429, 471 Borovskij F. 162 Borozdin 431 Brakov Aleksandr Michailovi 492 Brinkis 312 Bryksin Aleksej Vasiljevi 402 Brokus A. 202 Brunevi 263 Budrikas Feliksas 20 Bukin Andrj Sergejevi 23 Bukiet (ag.) 376, 377 Bukov Serioa 23 Bulavin 45 Bulzgis Jonas (Klevas) 298 Buran 483, 494 Buria (ag.) 377 Burinskas 330 Burlickij Grigorij 47, 48,184 Burylin Boris 38, 94-96, 98, 99, 270, 433, 436 Burmak Piotr 28, 300, 301, 320 Burov 160

Butenko 340 Buzmakov 328 Btnas Julijonas 369

C
Canava L. 354, 373 Carkov 285, 336 Cegelskij 505 Chaliavin S. 386 Chamenok 24 Chamenok D. 24 Charazov Valerij 18 Chmeliuk A. 210 Chochlov 199 Chrapenko 400 Chruiov Nikita 50, 60 Chvostov Grigorij Matvejevi 453 Cikola 44

C
achava 288, 305, 315, 316, 343, 347 akauskas Jonas (Strazdas) 491 erezov 498, 500 ernikov Vasilij Dmitrijevi 486

519

ernius Petras (pokas) 112, 226 ernyev 120-122 ertov 189 mo 199 ugunov 436, 438 uvaehov Nikolaj Vasiljevi 451

Didenko 25 Didiulis-Grosmanas Karolis 249 Diemedis (neinomas) 369 Dybenko Nikolaj 18 Djakov 211 Dolin 357, 483 Doncov 315, 317, 321 Dovgin Vasilij Aleksejevi 452 Drankov 503 Drays 131 Drebedejev 151 Dremov Ivan Kirilovi 451 Drener O. 123 Drogovcev 341 Drukov 160 Dubin Sergej Nikolajevi 455 Dulaitis J. 314 Dulk Jurgis 400 Duanskis Nachmanas 314 Dvoreckij 437 Dzerinskij Feliks 247 Damgarian 328

D
Dajutas Andrius 21 Danielius V. 263 Dapkus (ag.) 372 Daugelis Jonas 490 Daukantas 131 Daumantas J. - r. Luka Juozas Degutis Kazys 131 Deksnys Jonas 179 Demidenko 314 Demidov 507 Demjancev Ivan Ivanovi 455 Demjanenko 490

Demjanenko Aleksandr Semiono- Diugas (neinomas) 90 vi 452 Denisenko 88, 208 Derganov 483, 504 Deriavianko 42 Derkausov 263 Deevoj 328 Dianov Vasilij Ivanovi 454 Diatlov45, 46 Edik 146 Elisejev Aleksej Matvejevi 453 Erinskij 341 Eugenijus (ag.) 181

520

F
Fedotov 270, 503 Feintein S. 373 Ferensas 318 Fertijuv Vasilij Nikolajevi 452 Figurin S. 100-102, 254 Filipov 502 Finenberg 412 Finkel Josif Naumovi 455 Fiodorov Moisej Fiodorovi 401 Fomenko 184,187 Fotin 312 Frolov 316, 378 Frolov Pavel Zacharovi 451

Gavrilenko 267 Gavrilov 135, 474, 483 Gavrilov Aleksej Jegorovi 455 Gedvilas Meislovas 18, 380 Gegut (ag.) 507 Gerasimenko 106, 275, 280, 470 Gicnau 123 Girnius Juozas 11, 12,19 Girnius Kstutis K. 10, 26, 126 Gizatulin Pait Salachovi 451 Glachov 16 Glanrov 288 Glekov 395, 396, 399, 403 Gluchov 240 Gluin 45 Goborov 148 Gocev 60, 276

G
Gagarkin 215, 254, 311, 360, 431, 471, 484, 504 Gaileviius Alfonsas 315, 318, 319 Galeras (ag.) 181 Galinis 20 Galuko 473, 483, 495, 496 Ganev Vladimir Aleksejevi 455 Garbatiuk J. 28 Gariunov 274 Gakait Nijol 26,136, 282, 299, 378, 385 Gavrikov G. 328, 358

Godovanik 277, 470, 471 Godijev 370 Gogov 264 Golik Ilarion Fiodorovi 455 Golyev 41, 266, 468 Golovanovas 288 Golovkin 185, 198 Golovko 64,125, 223, 243, 253, 410,411,422, 444, 465,466 Golovlev 270 Golub Ivan Ivanovi 401 Gopkalo 484, 504 Gorbatovskij A. 358, 492 Gorbunov Aleksej Trofimovi 451

521

Gorlinskij N. 66 Gorskij 469 Gorkov 190 Gribanov 473, 482 Gribanov Vasilij Aleksejevi 454 Grigelionis 248 Grigorjev 474, 483 Grigorjev Valentin 15 Grikietis Antanas (Slapukas) 314 Grimaevskij 319 Grimovi S. 13, 14, 15, 46, 279, 287 Grika 416 Grobauskas 333 Grunskis Eugenijus 5, 45, 69,155, 212, 247 Gruauskas Antanas (Siaubas) 88, 207 Gudaitis-Guzeviius Aleksandras 18, 51,118 Gulin B. R 484, 485 Gumauskas Vincas 414 Gurejev Nikolaj Maksimovi 399,401 Guriajev 329 Gusarov 189 Gusev 270 Gusev Aleksandr 38, 98,119,194 Gusev Ivan Kirilovi 451 Gutauskien R 279 Guzeviius A. - r. GudaitisGuzeviius Aleksandras Gvozdik 470

I
Ibragim 245 Ignatjev R 51 Ignatjev S. 354 Ignatov 217, 444 Ignatov S. 373 Igonin 473, 482 Iljaenko Michail Evstafjevi 454 Irina (ag.) 192 Isaenko Aleksandr 18 Isajev 312 Ismailov 399 Ivanauskas Vaclovas (Gintautas,

Henrikas) 284, 317, 357

Ivanov 194,195, 503 Ivenko Pavel Nikiforovi 455 Izuskin 246

J
Jacenko 144, 429 Jakimov Leonid Ivanovi 501 Jakovlev 249, 383 Jakovlev Ivan Grigorjevi 454 Janin 45 Janikis Antanas (ilas) 433 Jankauskas 416 Jankauskas Juozas (Demonas) 382

522

Januauskas 330 Jarmolenko Grigorij Gavrilovi 494, 495, 503

K
Kabaidze Levan Semionovi 454 Kaboras Petras 20, 21 Kajokas S. (Kovas) 277 Kalabuchov 245 Kaladinskas 427 Kalanikov Nikolaj Ivanovi 454 Kaldaev 396 Kalinienko 505 Kalinov Abzalov Muraminovi 455 Kalytis Bronius (Siaubas) 382 Kalugin 337 Kamenev 468 Kaniaviius (Aura) 490 Kanis (neinomas) 501 Kapralov Piotr 41, 44, 56, 66, 99, 162, 166, 170, 173, 180, 244, 262, 264, 269, 272, 278, 285, 290, 299, 301,306, 309-311, 324, 329, 332-334, 351, 352, 354, 356, 358, 362, 363, 365, 373,414,417,418, 423,427, 428, 430, 432, 439-443, 475, 484, 486-489, 491, 494, 506 Kapustin 262 Karasjev A. 44 Karboius Bronius Algimantas

Jarockij V. 383 Jefimov Dmitrij 39, 50, 51, 66, 88, 181, 218, 225, 255, 261, 286, 425, 426, 470 Jcfremov 279 Jegorov 261 Jelisejev E. 23 Jelisejeva A. 23 Jerasova Marija 23 Jeriomkin Aleksej Grigorjevi 486 Jermilov 270 Jermilov Nikolaj Vasiljevi 399,402 Jerofejev Nikolaj Arkadjevi 401 Jerov 452, 474 Jevdokimenkov 414 Jevdokimov 261 Jevsejev 416 Juceviius Feliksas 11 Judin 263 Judin Sergej Ivanovi 452 Judinbur F. 220 Jukneviius 220 Juozas Stasys 400 Jurenko 333, 473, 483 Juriukonis 322 Jurkis Julius (Kktas) 485 Juanin (ag.) 376

(Bit) 367, 382

Kareckas 253

523

Karlin 429 Karnauch Ivan Selifanovi 401 Karnovskij V. 377 Karnuchin 288 Karplov 288 Karpov 172 Kaaitis 159 Kaenko 414 Kata Algis 136, 282 Kemerien 312,315 Kemorlis Bronius (Pelitas) 490 Keneviius 274 Kcrsten Charles J. 47, 184 Kjauliaakyt 312 Kibu rys P. 220 Kilmonien 318 Kimtas Jonas (algiris) 382 Kirienko 190 Kirilov 176 Kiseliov 277, 412, 433, 438 Kiseliov Aleksandr Petrovi 455 Kiseliova 413 Kisielius 158 Klemanskiai 46 Klemanskis 45 Klema nskis Stasys 45 Klepalov Michail Andrejevi 451 Klepniov 441 Klevkin 340, 341, 504 Kliius (neinomas) 501 Klimachin Georgij Ivanovi 451

Klimasov 337 Klime nko 246 Klimenko Charlampij Matvejevi 453 Klimov Michail 72, 101, 105-107, 111,233, 275,280, 288, 291, 324, 330, 335, 338, 354, 363, 463, 465-476, 483, 487, 496, 505, 507 Kliuev 503 Kneinas eslovas 491 Kneinas Zigmas 491 Knezys Stasys 52, 53, 104, 109, 112 Kobulov Bogdan 49, 64, 65, 143, 151, 162, 166, 199, 243,244, 380, 404-406, 408, 409, 411, 412,418-420, 422, 427, 443 Kokin 163, 166 Kolesnikov 321 Kolupajev 503 Komarov 19, 51, 159, 314 Komendant 288 Kondakov Piotr 13, 66, 384 Konesenkov 121 Konkov 471 Konoenkov 455 Kopras J. 279 Koreienko 496 Koriakin 145, 153,154 Koriliakov Michail Vladimirovi 452

524

Korjev 469 Kornejev 466 Korobickij 160 Korobkin 437 Korovin 393 Korpliakov 474, 483 Korpun 150 Kosiakov Jurij Pavlovi 496 Kostin 486 Kostromin Jevgenij Aleksejevi 495, 496 Kotov 144, 243, 336, 503 Kova (ag.) 276 Kovalenko 473, 483, 503 Kovalenko Dmitrij Semionovi 455 Kozlov 248 Krasnovitov 334 Krikinas-Karklas -320 Kripak 496, 505 Kriukelis P 202 Krivickij Aleksej Tarasovi 453 Krivoruko 482 Krylov 205, 416, 444 Krykovec 146 Krytal 395, 398 Kryanovskij 312 Kryanovskij Grigorij Safronovi 486, 487 Kroenikov 318 Krot 246 Kruglov Sergej 47, 48, 59, 68, 114,

116, 117, 119-121, 137, 140, 142, 197, 202, 231,233, 236, 250, 256, 260, 262, 380 Krupinskas J. 192 Kruikas A. 180 Ksenz Ivan Aleksandrovi 454 Kubatkin 394 Kublityt 25 Kubrin Aleksej Pavlovi 451 Kuer 412 Kukauskas Jonas 369 Kuleov Nikolaj Vasiljevi 487 Kulikov 495 Kuodyt Dalia 136, 282 Kurajev 337, 340 Kurenov 263 Kurilov 452 Kurlykin 270 Kurmis (neinomas) 20 Kurov 115 Kuvinov Miehail Vasiljevi 454 Kuzmin 455 Kuznecov 135,176, 189, 321 Kvartiuk 376, 504

L
Lapinas 320 Laurinaitis J. (Lokys) 314 Lavrov 151, 416

525

Lazarenko Piotr Michailovi 452 Lebed Dmitrij Nazarovi 454 Leidcv Michail Vasiljevi 455 Lengvenis 279 Lenin Vladimir 177 Lenoenko 491 Leonov A. 351, 375 Leontjev A. 27, 255, 263 Lcpik 146 Leskov 23 Lesnikov Prokopij 442 Lesnov 223 Lekov 340, 341 Leniauskas (Klynas) 485 Levenko Nikolaj Fiodorovi 399,402 Levin 415 Lipin 45 Lipskis Stasys 45 Lisovskij 276 Litovenko Piotr Fiodorovi 452 Litvinenko Michail Stepanovi 453 Liubyj Ivan 114, 115,117-122, 125, 127,131, 134,416, 428, 429 Liutkus 414 Litas (neinomas) 369 Lizin 127 Lykov 23 Lobkov288 Lomakin 337 Loskutov 267 Luka Juozas (Skirmantas, Kazi

mieras, Skrajnas, Daumantas, Mykolaitis) 52, 54, 86, 122,

178-180, 200, 201, 203, 350, 351, 358, 359, 361-363, 366, 369, 387, 494

M
Makarov 211 Makejev 44, 503 Makejev Semion Nikolajevi 452 Maksimenko 372 Malachov Nikolaj Michailovi 454 Malakin Vsevolod Fiodorovi 453 Malych 288 Malyj 47, 115, 162, 166, 170,173, 175,416, 428, 429 Maliutin N. 210 Malkov 422 Malev Anatolij Ivanovi 451 Manajev 504 Manajev Stepan Ivanovi 453 Marazas J. 330 Marinenko 42 Markin 266, 267, 467 Markov 338 Markulis Juozas 291 Martuseviius 485 Masko Aleksandr Stepanovi 401, 453

526

Maslenikov J. 28 Matiuenko 496 MatnasV. (Drsutis) 314 Matuseviius Algimantas (Neptnas) 313, 314 Mazanavili Dmitrij 301, 304, 331 335, 351, 355, 356, 358, 490, 492 Mazurov Nikolaj Michailovi 456 Mairin F. 270, 276 Medelis 374 Medenec Vasilij Ivanovi 452 Medvcdev 134, 186, 422, 424, 429, 502 Melnikait 246 Menikov 196 Merkulov Vsevolod 38, 65, 119, 392 Miasnikov Ivan Fiodorovi 454 Miasojedov Igor Borisovi 454 Michantjev 339 Michejev N. 200 Mikalauskas Stasys 131 Mikin Michail Efimovi 456 Mikolajnas 280 Mitkin Nikolaj 18 Mylnikov 471 Myko 503 Moialov 416 Molianov 490 Molodcov 209 Montvydas Vladas (emaitis) 382

Moriakov 23 Morknas Povilas (Rimantas) 382 Mormitko G. 210 Morozov 231, 245, 336, 396, 403 Mosejev 208 Mostov 270 Moko Stanislov 20 Mozenonas Grigorijus 181 Mozepo 146 Mozgunov 433 Muickas Pranas 357

N
Naruevi Vladimir Viktorovi 454 Naudinas Jonas 194, 403, 404 Naumov 246, 503 Naumov Nikolaj Sergejevi 400 Navickas Vaclovas (Auksutis) 109 Nazariuk 157 Nazarov 196, 412 Nazarov Viktor Sergejevi 456 Neuskin A. 25 Neifaltas Jonas (Laknas) 109, 144 Nenaev 328 Nenayrev 334 Neretin F. 25 Neuroajko (ag.) 375 Nikolaj (ag.) 376 Nikolaev Vasilij Nikolajevi 501

527

Nikolskij 270 Nikulokin I. 23 Niunka Vladas 135 Nosakin Aleksandr Kuzmi 451 Nosov V. 219 Novikov 415, 441

Paltijevi David Tirajevi 453 Panikokorovskij 470 Pankin 249 Pankin I. 288, 290, 291, 306, 329, 343, 347, 352, 359-361, 373, 377, 475, 476, 483, 487, 496, 506 Papenkov 328 Pakeviius 21

O
Odincov 330 Okasov Michail Aleksandrovi 453 Oficerov Vladimir Dmitrijevi 451 Ogarkov Jegor Jegorovi 495,496 Ogolcov S. 301 Onienko 150 Orkuv Ninona (Svajon) 492 Osetrov V. 210 Osipik 366, 507 Oarin 416 Ozarskis Eduardas 249

Pakonis Matas (Litas, Don

Kichotas) 89
Patanas Ksaveras (Laibnas) 491 Paulaviit Aldona 414 Pavlov 270 Pavlov Nikita Aleksandrovi 451 Pelkin 277 Pelevin 474, 483, 504 Peliponis 413 Petkeviien Elena 21 Petkeviius Edvardas 21 Petkeviius Tomas 21 Petrikas 416 Petronis R. (Siaubas) 371 Petrunin 501 Piatakov A. 291, 357, 358, 375, 475, 494 Piatakova 481 Faceviius 280 Pachomyev 277, 470, 471 Pailiait (Pauliait) 20-22 Pajda 174 Paleckis Justas 18, 57, 254, 335, 380 Pijanzin 490 Pikin 273, 274 Piliavskij 266 Pimenov 206 Pylev 431, 437, 438

528

Pyplys Kazimieras (Maylis, Audronis) 86, 200 Plaksin 321 Plaskin P. 24 Plaskin V. 24 Plechanov 246 Plekov Ivan Nikitovi 455 Plevko 288 Plytnikait-Turskien Monika

Potiusas 134 Povarenko 262 Preikas Kazys 17 Pribalskas (neinomas) 501 Pridoronyj 483, 505 Prilovskait Ona 416 Pritkov 288 Prochorov Sergej Ivanovi 456 Prorokov Vasilij Merkulovi 456 Pticin 484 Puinis Bronius 17 Putakin P. 202

(Rta) 495 Pobutov 313

Pochomiev 492 Pocius Mindaugas 383 Pokaj Ilja 13, 180, 285, 298, 305, 315, 317-319, 321, 351, 479-481 Podgornov Michail Nikolajevi 455 Podjapolskij Nikolaj Ivanovi 486 Pogorelov 189 Poleckoj 370 Poliiuk 133 Polivanov 42 Polovnikov 472, 482 Ponamariov 23 Popov 23,158, 473, 483, 497, 498, 500, 501 Popov Boris 18 Popov Vasilij Rodionovi 455 Popov Vladimir Andrejevi 501 Potaraitis (igonas) 506 Potaev Vasilij Potapovi 456

R
Radzeviius 21 Raias Giras 181 Ramanauskas Adolfas (Vanagas) 87, 88, 144, 146,151, 155, 206, 359-361, 363, 366, 369, 387 Ramanauskas Klemensas

(Berinis) 491
Ramoka J. 226 Rankov 245, 442 Raslanas Petras 9, 93, 108,110, 254,310 Raytinis Juozas (arvas) 277, 471 Ratkelis Albinas (Oelis) 277 Raulinaitis J. (Lokys)314

529

Razgoniajev 211 Rk Vasilij Afanasjevi 452 Riabinin 159 Riasnoj V. 262, 263, 383 Riauta J. 194 Rimkeviius R (Rymkievi) 203 Ryndziunskij 270 Rytikov 429 Rodionov 249, 398, 433, 503 Rodionov Dmitrij 38, 392, 394 Rodionov Evgenij Ivanovi 454 Rogoin 120 Romaiov V. 51 Romanov 137, 143-146,148,152, 154, 156, 160,338,412,416, 428, 429, 437 Rosockij 337 Rotanov 416 Roovskij 19, 413 Rukin 317 Rudakov 225 Rudakova Klavdija Matvejevna 401 Rudanskas Jonas 160 Rudnas 415 Rudyko Ivan 7, 19, 39, 88, 115, 125, 127,134, 144, 146, 159, 160, 215,226, 404,412,413, 429, 431, 432, 436, 438 Rudnickij M. 377 Rugys 146 Ruenkov Vasilij Filipovi 453

S
Sabaliauskas (Slapukas) 490 Sabitov 120 Sadikov 357 Safonov 266 Sagin Andrj Kuzmi 453 Saidokas - ir. Vitkauskas Viktoras Sakalas (ag.) 367 Samarin 352, 358, 375, 491, 492, 494 Sanikov 433, 438 Saponikov 336 Savenko 472 Savenko I. M. 484, 485 Savin 495 Savinov 490 Savostin 44 Sazonionok Michail Vasiljevi 452 Sazonov Nikolaj Romanovi 401 Sedov 194,195, 491 Sedovnych 132 Semionov 124 Seniakin 333, 473 Senin 310, 332, 492 Serebriakov 23,137, 288 Seredkin 473 Serednin 319, 320 Sergejev 23, 211, 280, 333, 507 Sergutin 266, 267 Serov Uja Ilji 454

530

Serov Ivan 65,118 Sevriukov Pavel Stepanovi 453 Sidiak Vladimir Vladimirovi 454 Sidoraviius 263 Sidor 226 Sidori 472, 482 Sidorovi 224 Simanas 318 Sinica Nikolaj Matvejevi 453 Sinicyn 288 Sinicyn Jakov 310, 384 Siniev 223 Sinkeviius 366, 507 Siomin 441 Sisojev Nikolaj Nikitovi 452 Sy 124 Syniagin 262 SkakauskasA. 226 Skarus 220 Skirmantas - r. Luka Juozas Skorina 194 Skorodumov 134,186, 270, 429 Sladkeviius 118 Slepniov N. 41 Sloboceniuk Danil Afanasjevi 452 Smetanin 191, 193, 194, 201, 468, 471 Smirnov 19, 45, 215, 270, 413, 437, 505 Smirnov Fiodor Fiodorovi 454 Smirnov Piotr Ivanovi 486

Smolionyj (ag.) 192 Snapok 337 Sniekus Antanas 13,16-18, 43, 49, 51,52,57, 101, 102, 151, 194, 229, 233, 241, 249, 253, 254, 268, 273, 277, 278, 280, 287, 380, 403, 404 Sokirskij Piotr Nikolajevi 455 Sokolov 366, 377 Sokolov Anatolij Pavlovi 496 Sokolov Dmitrij Maksimovi 401 Solodiagin A. 25 Solomaenko 471 Solomatin A. 231 Sonia (ag.) 20 Stachanov 177, 193, 202 Staid 277 Stalickas 329 Stalin Josif 16, 29, 32, 47,154,194, 211,251,261,274,339 Stanikas 21 Staneviius Vytautas (Staneika) 179 Stanikis Sergijus (Litas) 382 Stankeviius 197, 497 Starinin Nikolaj Kuzmi 451 Starkus Antanas (Mont) 226 Stas (ag.) 174 Stasinas 20 Steb 44 Stefaniin 23

531

Stepanenko 486 Stepanov 340 Sterliukas (neinomas) 484 Stirna (neinoma) 492 Stokus-Dainotas 384 Streikus 427 Strekalov 102 Strekalov V. 45 Struodas H. (Strods Heinrihs) 101, 112,220,221 Suchovilin 162 Sudilovskij 318 Sudnejev Aleksej Timofejevi 455 Sudov 129 Sujev A. 221 506 Suslov Michail 18 Sutov 121 Suvorov Viktor 40, 69 Svidnickij 334 Sviridenko 377 Sviridenko Ivan Kirilovi 451 Svistunov 42, 43, 467

akov A. S. 485 ambarov 324, 352, 359, 362, 485 apyra Samuilas 181 arkov Boris 18 erbakov 481 eredego 270 erstnev Vasilij Ivanovi 402 evenko 328 ibilkin 240, 438 ilov 376 imko 102 imkus B. 45 irinskij 300, 301, 331, 351 irvys Klemensas (Sakalas) 180, ivilkin Ivan Vasiljevi 453 kolnyj 503 meliov 320 niuolis Viktoras (Vytvytis) 90 ubniakov 315, 318 ukujev 484 ulgo 473, 483 ulgo Michail Sergejevi 453 umakov 264

abalin V. 183 aburov 321, 482 achnoviius Chaimas 181 achov 270 adunc Rafik Osipovi 454

umranov Aleksej Ivanovi 453 umuleviius Vytautas (Andoras) 20 uruchin 329 utov 415

532

Triin 433, 437, 438 Trivin 318 Tamolinas J. (Stumbras) 313, 314 Tamuleviius J. 45 Tarasov 245 Tarasov Vasilij Andrejevi 455 Tarnovskij 506 Telegin 317 Temnov N. 367 Teniurin 319 Terechov J. 220 Tereina 412 Teslenko Fiodor Aleksejevi 452 Tichonenkov Nikolaj Nikolajevi 455 Tichonov 341, 342 Tichorenko Fiodor Ivanovi 451 Timinskas 333 Titnagas (neinomas) 367 Tiurin 503 Tkaenko Ivan 18, 38, 39, 43,49, 51,65,115,125,134,144,145, 158,166, 186, 193,194, 201, 202, 216, 218, 223, 225, 226, 229, 232, 233, 242-244, 255, 268, 333, 405, 413-415, 417, 419, 422, 424-428, 430, 441 Toboleviit O. 385 Todesas 153 Tolstopiatov 183 Topylin 367 Vailionis A. (pokas) 328 Vaivada-Pkelis 319 Vanagas 317 Varpas (neinomas) 369 Uleviius Bonifacas 136, 282 Umernikov 30, 211 Urbonas 197 Urbonaviius K. 192 sas 280 Udanaviius Stasys 20 Trofeniuk Aleksej Kalinkovi 402 Trofimov Aleksandr 18, 274 Truchaiov 288 Truchonin 504 Trumpys Benediktas (Rytas) 180, 361, Tubys 319 Tuas R. (Barzdyla) 259 Tugarov 285 Tupnas (ag.) 371 506 Tubis (neinomas) 490

533

Vasiljev 222, 288, 305, 310, 332, 412 Vasiutinskij 197 Vaenko 503 Vakevi 225 Vaupasovas (Vaupas) Stanislovas 320, 339, 343, 347, 377, 494 Vedernikov 151 Vedrin 492 Vjas (ag.) 317 Venckus 16 Vcnediktov 375, 377 Vengraitis P. (ilvitis) 506 Venjaminovi 151 Vermachtas (neinomas) 44 Vesiolov 152 Vetrov Pavel 43, 61, 66, 88, 106, 118,214, 228, 229, 232, 233, 235, 253, 256, 265, 275, 280, 286,301,306, 307,315,319, 324, 335, 337, 339, 343, 386, 397, 416, 428, 430-432, 436, 437, 444, 446, 457, 458, 463, 467, 470, 485 Videnin Vasilij Ilji 456 Vilimas 329 Vilutien Aldona 203, 282 Vinceviit 384 Vinclasas 298 Vinickas J. (Oys) 192 Vinokurov 471 Viniavec 246

Vitkauskas Viktoras (Saidokas) 314, 315, 360, 370, 373, 377, 494 Vitkus Juozas (Kazimieraitis) 88, 262 Vykolov 328 Vlasov 415, 416, 495 Vlasov K. 274, 275 Vlasov Viktor Petrovi 496 Volik 208 Volk (ag.) 262 Volkov 343, 347, 433, 438 Volkov Arsenlij Ivanovi 451 Volkov Mark Aleksejevi 451 Volkov Vladimir Nikolajevi 401 Voroneskij 266 Voronin 361,374, 502 Voveris Vaclovas (aibas) 144 Vukulov 494

Z
Zacharov 310 ZacharovS. 51 Zadoronyj Aleksej Stepanovi 454 Zaicev Nikolaj Timofejevi 452 Zaiikov 437 Zaikin Nikolaj Piotrovi 453 Zakurdajev Aleksandr 215, 256, 280, 367, 395, 396, 403, 433, 438, 503

534

Zalizniak 504 Zaitin Pavel Michailovi 453 Zelenin 123 Zenin504 Zenkevi 413 Ziablov 322 Zimanas Genrikas 17 Zimin 270 Zinovjev 158 Zyrianov411 Zorskien R. 277 Zotkin 266 Zotov 144, 245 Zujev 190, 473, 482, 502, 505 Zverev Ivan Vladimirovi 451

danov Andrj 16,51, 278 danov Stepan Vasiljevi 456 ebrovskij 270, 276 emaitis 471 emaitis J. (Kranatas) 314 emaitis Jonas (Vytautas) 283, 284,382 entas (neinomas) 490 erebcov Aleksej Aleksandrovi 456 iedas (ag.) 371 igariov 412 ilin Vasilij Fiodorovi 454 irkov 505 itkov Georgij Spiridonovi 455 iugda Juozas 17 ivodorov 208

aibas (neinomas) 60, 276 amba Albinas 226 amba Aleksandras 226 sinas (neinomas) 20

ydelis Pranas (Karvelis) 22 olys 159 ukauskas 226, 274, 470 upikov 288 upikov T. 106, 361, 373, 374, 376 uravliov 223

Iliustracij altiniai

Genocido auk muziejus: nuotr. 3, 6,10,11,14,15,17-20, 23, 26, 27, 29, 31,33, 35-50 (35-50 nuotraukos i mokomojo filmo, sukurto 1958 m.) Lietuvos vaizdo ir garso archyvas: nuotr. 1, 2, 4, 5, 8,12,16 Lietuvos nacionalinis muziejus: nuotr. 9. 13, 21, 22, 25, 28, 30, 32 Lietuvos politini kalini ir tremtini sjungos muziejus Kaune: nuotr. 7, 24 iauli Auros" muziejus: nuotr. 34

Turinys

Pratarm.............................................................................................................. 5 Kai kurie padties Lietuvoje partizaninio karo laikotarpiu (1944-1953 m.) aspektai................................... 7 Soviet vidaus kariuomen ir jos daliniai Lietuvoje.......................................... 27 Soviet vidaus kariuomens elgesys, taktika, kovos priemons, valdymas.................................................. 40 Palyginamieji vairi ali ginkluotojo pasiprieinimo soviet okupacijai duomenys.............................. 71 Lietuvoje uv vidaus kariuomens kariai......................................................... 85 III Baltarusijos fronto unugario apsaugos NKVD kariuomen....................... 113 I Pabaltijo fronto unugario apsaugos NKVD kariuomen................................137 I Ukrainos fronto unugario apsaugos NKVD kariuomen...............................156 Leningrado fronto unugario apsaugos NKVD kariuomen..............................162 ekistai pasienieiai Lietuvoje pokario metais.................................................. 177 211-asis geleinkeli apsaugos NKVD-MVD kariuomens pulkas.................. 205 NKVD-MVD konvojin kariuomen................................................................. 210 Lietuvoje laikinai veik NKVD-MGB kariuomens daliniai.............................213 Raudonosios armijos kariai kovose su partizanais............................................. 222 NKVD 4-osios auli divizijos veiklos Lietuvoje pirmasis periodas (1944-1946 m. kovo mn.)................................................. 228 MVD vidaus kariuomens 4-osios auli divizijos veiklos antrasis periodas (1946-1949 m.).................................................................... 248 4-oji auli divizija 1946 m....................................................................... 248 4-oji auli divizija 1947-1948 m.............................................................. 273 4-oji auli divizija 1949 m....................................................................... 283 MGB vidaus kariuomens 4-osios auli divizijos veiklos treiasis periodas (1950-1953 m.)................................................................... 300 2-oji ir 4-oji auli divizijos 1950 m......................................................... 300 2-oji ir 4-oji auli divizijos 1951 m......................................................... 350 Vidaus apsaugos I skyrius (buvusi 4-oji auli divizija) 1952-1953 m. ...380 Ivados.................................................................................................................386
537

Priedai................................................................................................................. 392

1 dokumentas. LSSR vidaus reikal liaudies komisaro J. Bartaino ir

SSRS NKVD galiotinio Lietuvoje D. Rodionovo 1945 m. vasario mn. ratas SSRS vidaus reikal liaudies komisarui L. Berijai ir SSRS saugumo liaudies komisarui V. Merkulovui........................................................ 392 2 dokumentas. 261-ojo auli pulko vado A. Zakurdajevo ir tabo virininko Glekovo 1945 m. kovo 25 d. sakymas pulti Aag ir Staroliki mikuose veikianius partizanus..................................................................395 3 dokumentas. 1945 m. kovo 27 d. Aag ir Staroliki mikuose vykusios ekistins karins operacijos apraymas........................................................397 4 dokumentas. LKP(b) Marijampols apskrities komiteto sekretoriaus Naudino 1945 m. balandio 5 d. ratas A. Sniekui dl paramos kovoje su partizanais.........................................................................................................403 5 dokumentas. SSRS saugumo liaudies komisaro pavaduotojo B. Kobulovo ir SSRS vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojo A. Apolonovo 1945 m. birelio 8 d. direktyvinis nurodymas operatyvinink ir kariuomens virininkams aktyviau kovoti su partizanais.....................................................................................................................404 6dokumentas. SSRS saugumo liaudies komisaro pavaduotojo B. Kobulovo ir SSRS vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojo A. Apolonovo 1945 m. birelio 9 d. direktyviniai nurodymai operatyvinink ir kariuomens virininkams suaktyvinti agent darb ir kov su partizanais.............................................................................................406 7dokumentas. SSRS saugumo liaudies komisaro pavaduotojo B. Kobulovo ir SSRS vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojo A. Apolonovo 1945 m. birelio 18 d. aplinkratis operatyvini sektori virininkams dl aktyvesnio partizan persekiojimo..................................... 409 8 dokumentas. NKVD vidaus kariuomens Pabaltijo apygardos virininko Golovkos 1945 m. birelio mn. ratas Utenos operatyvinio sektoriaus virininkui dl lktuv panaudojimo..................................... 410 9dokumentas. NKVD vidaus kariuomens Pabaltijo apygardos virininko Golovkos 1945 m. birelio mn. ratas 4-osios, 6-osios, 10-osios, 14-osios divizij vadams, NKVD I Pabaltijo ir Leningrado front unugario apsaugos kariuomens bei Lietuvos pasienio apygardos virininkams dl kari supaindinimo su sveikos signal lentele.................................................................................................................... 410 10dokumentas. SSRS valstybs saugumo liaudies komisaro pavaduotojo B. Kobulovo ir SSRS vidaus reikal liaudies komisaro

538

pavaduotojo A. Apolonovo 1945 m. birelio 28 d. aplinkratis operatyvinink ir kariuomens virininkams dl prasto j darbo ir nurodymai jj pagerinti..................................................................................................411 11 dokumentas. SSRS NKVD-NKGB galiotinio Lietuvoje I. Tkaenkos 1945 m. liepos 8 d. radiograma Vilniaus operatyvinio sektoriaus virininkui I. Rudykai bei Trak NKVD-NKGB virininkams Smirnovui ir Roovskiui............................................................................ 413 12dokumentas. SSRS NKVD-NKBG galiotinio Lietuvoje I. Tkaenkos 1945 m. liepos 18 d. ratas Utenos operatyvinio sektoriaus virininkui P. Kapralovui dl kovos veiksm prie partizano V. Gumausko grup.......................................................................................................... 414 13 dokumentas. SSRS vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojo A. Apolonovo, SSRS NKVD-NKGB galiotinio Lietuvoje I. Tkaenkos ir LSSR vidaus reikal liaudies komisaro J. Bartaino 1945 m. liepos 29 d. aplinkratis NKVD-NKGB operatyvini sektori, apskrii skyri virininkams ir kariuomens vadams dl neleistin revoliucinio teistumo" paeidim...........................................415 14 dokumentas. LSSR vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojo P. Kapralovo 1945 m. rugpjio 12 d. aplinkratis NKVD-NKGB skyri virininkams ir batalion vadams dl kovos su partizan pogrindiu suaktyvinimo.................................................................................417 15dokumentas. SSRS NKVD-NKGB galiotinio Lietuvoje I. Tkaenkos 1945 m. rugpjio 17 d. aplinkratis NKVD-NKGB operatyvini sektori, apskrii skyri virininkams, NKVD vidaus ir pasienio kariuomens vadams dl operatyvins-kovins veiklos pagerinimo.............................................................................................................419 16 dokumentas. SSRS NKGB liaudies komisaro pavaduotojo B. Kobulovo 1945 m. rugsjo 1 d. sakymas Lietuvoje veikianiai NKVD kariuomenei paalinti darbo trkumus.............................................................. 420 17dokumentas. SSRS NKVD-NKGB galiotinio Lietuvoje I. Tkaenkos 1945 m. rugsjo 27 d. ratas LSSR vidaus reikal ir saugumo liaudies komisarams bei operatyvini sektori virininkams dl blogo sektori virinink darbo..........................................................422 18dokumentas. SSRS NKVD-NKGB galiotinio Lietuvoje I. Tkaenkos, LSSR vidaus reikal liaudies komisaro J. Bartaino ir 1. e. LSSR valstybs saugumo liaudies komisaro pareigas D. Jefimovo 1945 m. spalio 5 d. aplinkratis NKVD-NKGB operatyvini sektori bei apskrii skyri virininkams ir L. Berijos direktyviniai nurodymai greiiau sutriukinti ginkluotj pogrind......................................................................................425

539

19 dokumentas. LSSR vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojo

P. Kapralovo 1945 m. spalio 11d. ratas apskrii virininkams ir 137-ojo auli pulko vadams dl kovos su ginkluotuoju pogrindiu suaktyvinimo..................................................................................................427 20dokumentas. SSRS NKVD-NKGB galiotinio Lietuvoje I. Tkaenkos 1945 m. spalio 13 d. ratas operatyvini sektori virininkams bei generolams I. Liubui, M. Bykovskiui, Malui, Romanovui ir P. Vetrovui apie btinum ir toliau kovoti su partizanais nepaisant sakymo dl kariuomens iformavimo ir perdislokavimo.............................................................................................................. 428 21 dokumentas. LSSR vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojo P. Kapralovo 1945 m. lapkriio 14 d. ifrotelegrama Utenos operatyvinio sektoriaus apskrii virininkams ir 137-ojo auli pulko batalion vadams................................................................................................... 430 22 dokumentas. 261-ojo auli pulko tabo 1945 m. lapkriio 14 d. operatyvin suvestin........................................................................................................431 23 dokumentas. LSSR vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojo P. Kapralovo 1945 m. lapkriio 22 d. ifrotelegrama Utenos operatyvinio sektoriaus apskrii virininkams.......................................................................................................................432 24 dokumentas. 261-ojo auli pulko tabo 1945 m. lapkriio 28 d. operatyvin suvestin........................................................................................................432 25 dokumentas. LSSR NKVD Kovos su banditizmu skyriaus virininko B. Burylino 1945 m. gruodio mn. payma apie partizan puolimus ir okupant bei kolaborant nuostolius....................................... 433 26dokumentas. 261-ojo auli pulko tabo 1945 m. gruodio 29 d. operatyvin suvestin........................................................................................................436 27dokumentas. 261-ojo auli pulko tabo 1945 m. gruodio 31 d. operatyvin suvestin........................................................................................................437 28 dokumentas. I LSSR vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojo P. Kapralovo 1945 m. liepos-gruodio mn. aplinkrai Utenos operatyvinio sektoriaus darbuotojams ir kariuomens vadams dl kovos su partizanais suaktyvinimo...................................... 439 29dokumentas. SSRS vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojo A. Apolonovo 1946 m. vasario 5 d. nurodymas NKVD-NKGB operatyvini sektori virininkams ir kariuomens vadams vasario 12-15 d. surengti operacijas prie partizanus....................................................443 30 dokumentas. LSSR vidaus reikal liaudies komisaro J. Bartaino 1946 m. vasario 15 d. sakymas....................................................................................... 444

540

31 dokumentas. LSSR vidaus reikal ministro J. Bartaino

1946 m. kovo 26 d. sakymas dl pastovi MVD kariuomens gul krimo apskrii ir valsi centruose.................................................................. 446 32dokumentas. LSSR vidaus reikal ministro J. Bartaino 1946 m. balandio 12 d. sakymas dl gul virinink skyrimo MVD apskrii skyri ir valsi poskyri virinink pavaduotojais.......................... 450 33 dokumentas. LSSR vidaus reikal ministro J. Bartaino 1946 m. balandio 30 d. sakymas dl MVD kariuomens gul perdislokavimo...................................................................................................................456 34 dokumentas. LSSR vidaus reikal ministro J. Bartaino 1946 m. gegus 6 d. patvirtintas 4-osios auli divizijos operatyvins-kovins veiklos pagerinimo planas............................................................459 35dokumentas. LSSR vidaus reikal ministro J. Bartaino 1946 m. birelio 22 d. direktyva MVD apskrii ir miest skyri virininkams neleisti padeginti pastat su sitvirtinusiais juose partizanais................................................................................................................ 464 36dokumentas. ekistins karins operacijos Bir girioje vadovo Golovkos ir tabo virininko M. Klimovo 1946 m. liepos 9 d. kovinis sakymas................................................................................................................ 465 37dokumentas. LSSR vidaus reikal ministro J. Bartaino ir 4-osios auli divizijos vado P. Vetrovo 1946 m. rugsjo 26 d. direktyva dl operatyvini grupi sudarymo partizanams sunaikinti........................ 467 38 dokumentas. MGB Marijampols apskrities skyriaus virininko Pachomyevo 1947 m. kovo 19 d. operatyvin suvestin...............................................470 39 dokumentas. 4-osios auli divizijos vadovybs 1949 m. liepos 27 d. kovinis sakymas................................................................................................................ 472 40dokumentas. 4-osios auli divizijos vadovybs 1949 m. liepos 25 d. kariuomens pergrupavimo ir judrij bri sudarymo planas................................. 475 41 dokumentas. LSSR MGB 2-N valdybos virininko I. Pokajaus payma apie puolimus 1949 m. rugpjio 1 d.-rugsjo 15 d........................................................... .....................479 42 dokumentas. LSSR MGB 2-N valdybos 6-ojo skyriaus virininko erbakovo 1949 m. gruodio mn. payma apie operacijose ir kituose tarnybiniuose briuose dalyvavusi kari skaii........................................... 481 43 dokumentas. 4-osios auli divizijos vadovybs 1950 m. sausio 3 d. payma apie operatyvins-kovins veiklos rezultatus................................................... 482 44 dokumentas. 4-osios auli divizijos 1950 m. rugpjio 5 d. operatyvin suvestin ....................................................................................................... 484 45dokumentas. 4-osios auli divizijos 1950 m. rugpjio 10 d. operatyvin suvestin........................................................................................................ 486

541

46 dokumentas. LSSR saugumo ministro P. Kapralovo 1950 m. spalio 10 d.

direktyva 2-osios ir 4-osios auli divizij bei MGB vidaus kariuomens dali vadams ir LSSR MGB srii valdyb virininkams aktyviau kovoti su partizanais......................................................................................... 487 47dokumentas. 2-osios auli divizijos 1950 m. spalio 26 d. operatyvin suvestin........................................................................................................489 48 dokumentas. 2-osios auli divizijos 1950 m. gruodio 3 1 d . operatyvin suvestin .......................................................................................................491 49dokumentas. 32-ojo auli pulko vado Piatakovo ir 273-iojo auli pulko vado Samarino 1951 m. sausio mn. pasilymai pagerinti kariuomens, strib ir milicinink veikl kovoje su partizanais........................................................................................................ 492 50 dokumentas. 4-osios auli divizijos 1951 m. sausio 25 d. operatyvin suvestin .......................................................................................................494 51 dokumentas. 298-ojo auli pulko karins operacijos Ukmergs rajone 1951 m. sausio 20 d. apraymas........................................................ 497 52 dokumentas. Duomenys apie 4-osios auli divizijos tab ir gul dislokacij 1951 m. gegus 18 d..............................................................502 53 dokumentas. 4-osios auli divizijos 1951 m. gegus 22 d. operatyvin suvestin .......................................................................................................506 54 dokumentas. LSSR MGB 2-N valdybos 2-ojo skyriaus virininko pavaduotojo Osipiko 1951 m. rugpjio 31 d. payma apie partizan persekiojim Daug apylinkse..................................................................... 507

Santrump ir termin paaikinimai.................................................................... 508 Pavardi rodykl............................................................................................... 517

Juozas Starkauskas

ekistin kariuomen Lietuvoje 1944-1953 metais

NKVD-MVD-MGB kariuomen partizaninio karo laikotarpiu

Virelio dailininkas Alfonsas vilius Redaktor Rima Dulkinien SL 2015.1998 12 11. 36 sp. 1. Tiraas 1000 egz. Us. Nr. 1225 Ileido Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Didioji g. 17/1, LT-2001 Vilnius Spausdino Spindulio" spaustuv, Gedimino g. 10, LT-3000 Kaunas Kaina sutartin