Antanas imnas

KOVOJE DL LIETUVOS LAISVS

Panevio-Algimanto-Vyio apygard partizanai

Kaunas 1998

UDK 947.45.081/.083 i-58

Vireliai: Arnas Tarabilda Aleksandras Tarabilda

Antanas imnas, 1988 Aleksandras Tarabilda, 1998 Arnas Tarabilda, 1998

ISBN-9986-577-23-3

PRATARM
A, Antanas imnas, gimiau 1931 m. vasario 10 d. Panevio aps. Subaiaus vls. Erketyns k., "biedniok" eimoje. Kriktytas Subaiaus parapijos banyioje. Nuo jaun dien tarnavau pas kininkus. Daugiausia pas kinink Kaz Kadi Subaiaus vls. Pelysiu k. Kadiaus eima buvo labai religinga, apsivietusi, beveik visi muzikals, turjo didel bibliotek. Augau tautikoje, Tvyns ir Dievo meils aplinkoje. Snus Alfonsas moksi kunig seminarijoje, o man apsigyvenus pas Kadius, ventintas kunigus. Jis mane labai myljo. Vokiei laikais man teko pusbernio dalia. Jaunesniajam snui Ka zimierui pasitraukus su vokieiais, tvui esant jau senyvo amiaus ir silp nos sveikatos, dauguma sunki darb gul ant mano ir dukter pei. Dukra Kazyt leido mane mokykl ir uaugino tok, koks ir esu. Dabar ji vienuol. Kazys Kadius gro tvik 1944 m. ruden. I karto sijung parti zanin veikl. Su dviem draugais, man padedant, namuose isikas slp tuv, kur kritiniu momentu slpsi nuo okupant. Manimi pasitikjo. A nuo rus kariuomens dalini pririnkdavau ir privogdavau ovini, net granat ir atiduodavau partizanams. Vliau jie mane sisdavo kaip ry inink. 1945 m. gegus mn. primiau priesaik ir gavau Lietuvininko slapyvard. Ry palaikiau su brio vadu Petru Masilioniu-Napoleonu. I Subaiaus gydytojo erniausko pristatydavau vaistus ir tvarstom mediag, rinkdavau inias apie skreb ir ekist kariuomens judjim ir t.t. Su Napoleono briu palaikiau ry iki 1946 m. balandio mn. uvus vadui Petrui Masilioniui-Napoleonui, palaikiau ry su Vytenio ir Ks tuio briais, vadovaujamais Vytauto Greiino-Daktaro ir Juozo Valonio-Merkio. Mane sum 1948 m. rugsjo 22 d. ie metai- tai ms tautos tragedija ir ibandymas, kada ji kovsi u laisv prie keliasdeimt kart gausesn prie. Vis siekis buvo laisva Lietuva!.. Kraujo upeliai plauk ms brangios tvyns arimais, vyko tbtin kova. Paskutin ovin ar granat partizanai pasilikdavo sau, kad gyvi nepasiduot prieui. Partizan knai voliojosi numesti ant grin dinio miesteli aiktse, ir nevalia juos buvo apverkti... Dar prie Atgimim (nuo 1981 m.) pradjau rinkti mediag apie par tizanin sjd Lietuvoje, ypa savo gimtose apylinkse. Mano didiausias trokimas, kad apie ias kovas suinot jaunimas, be ikraipym, taip,
5

Knygos autorius Antanas imnas SKAT tarnyboje

kaip viskas tuo laiku vyko. i knyg sudaro kelios dalys: papildyta ir pataisyta dokumentin apy braia "Vilties ir glos kanose" bei partizan prisiminimai, buvusio KGB archyve surinkta dokumentin mediaga apie laisvs kovas Vidurio Auk taitijoje, daugiausia buvusioje Algimanto apygardos teritorijoje. Treioji dalis skirta okupant bei j kolaborant nusikaltimams atskleisti. Pa baigoje - partizan, tremtini, politini kalini groin kryba.

K PRIMIN BUDELIO RAMONO NUOTRAUKA

Taip susiklost gyvenimas, kad keturiolikos met tapau partizan ryininku. Teko patirti visko: ir ilto, ir alto, ir juodo, ir balto... 1945 m. primiau priesaik, kuri ventai vykdiau. Padjau Antano Slukos-ar no rinktinei, briui, kurio vadu buvo Petras Masilionis-Napoleonas. Kai 1946 m. jis uvo, umezgiau ryius su Juozo Valonio-Merkio briu. Talki nau jam, kol 1948 m. rugsjo 22 d. ankst sekmadienio ryt, einant darb pieninn, mane sum Vieint MGB virininkas kpt.Boienko. Jis perskait nutarim, pasirayt Kupikio aps. MGB virininko v.ltn.Ma tulaiio. Aret sankcionavo Lietuvos SSR pasienio karinio prokuroro padjjas Slorikovas. Sargybos buvau nuvetas Kupikio saugum. Tos paios dienos vakare (20 val.) nuved parengtin tardym. Kvot tardy tojas v.ltn.Dulniov, o lietuvi kalb vert j.ltn.Valentinas Petrulis*. Tar d trumpai - iki 22 val. Supaindin su visomis procedromis ir pareika lav, kad pasirayiau, paklaus: "Kodl Js parat straipsnius, laikus Ramono vardu, o ne kieno nors kito?" Atsakiau: "Dl to, kad Ramonas Subaiaus valsiaus "liaudies gynj" virininkas". Vl klausimas: "Na ir kas?" Atsakiau: "Visus skrebus a laikau lietuvi tautos idavikais dl to, kad jie kovoja prie partizanus, juos ir nekaltus mones udo, o a j gailiu... Trmt nekaltus mones 1948 m. gegus mnes ir t.t. Laikau juos okupantais. Padedant anglams ir Amerikai, Taryb Sjunga bus nu galta". Po to klaus: "Nuo kada ir dl kokios prieasties Js nusistatte prie Taryb Sjung?" Ir dar pakio popieri pasirayti. Kai prijau prie stalo ir pasiraiau, Dulniov kirto nagano rankena palenkt galv. Pri puol ir vertjas V.Petinis. Mu tol, kol netekau smons. J atgavau tik rytojaus dien. Galva ir veidas buvo apkrej krauju. Vliau apie t laik-atsiaukim raym turjau prisipainti, nes jie buvo rasti pas uvusius partizanus Jurg Labakoj-Rk ir Florijon Kulikausk-Lit. Buvau teiks, kad atspausdint laikratlyje "Gedimino pilis". Ir anksiau buvau ras straipsni tam laikraiui. 1948 m. spalio 5 d. pateikta pirmoji kaltinamoji ivada-nutartis, pa tvirtinta Kupikio aps. MGB virininko Matulaiio. Nutart buvau pri verstas pasirayti, nes mano "kalt" rod agentas Mikas. Liudijo Vaivi lien ir V.Kavalinas. Mikas(a.sL) mir jaunas nuo besaikio grimo. Nebra gyv ir kit dviej mano bylai pakenkusi liudinink. I viso j
* Prie pora met mir. - Aut.pastaba.

buvo apklausta 16, bet kiti man nepakenk, tik dar padjo. Pplk.Leono vo paymoje su nuoroda "visikai slaptai" paymima: "Atsivelgiant lai, kad ioje byloje pagal operatyvin plan negalima Miko apklausti, ikel ti vieumon ir pasitelkti teisme kaip liudinink, A.imno kaltinamj mediag pateikti svarstyti "Ypatingajam pasitarimui" prie SSRS Saugu mo ministerijos". Leonovas sil man numatyt taikyti 19-58-8 str. per kvalifikuoti 17-58-8 str., nes a neva terore nedalyvavs, o tik inojs apie tai. Tai reikia, kad karo tribunolas mans negaljo teisti. Biau gavs 25 metus, o iuo atveju man skyr kalti 10 met ypatingojo reimo lageryje. Buvau tardomas ir dl ryio su Merkio briu, bet tvirt rodym ir liudinink nebuvo. tar tik pagal agento Juozo pareikimus. Prisipaini m band igauti muimu ir vairiais psichologinio spaudimo bdais. Antr kart buvau smarkiai sumutas tardytojo j.ltn.Gusevo, vertjo vietinio ruso Murnikovo ir Subaiaus vls. skreb vado Juozo Ramono. Per tardym 23 val. atjs Ramonas, pasisveikins su tardytoju ir vertju, paklaus: "Kak raskryvaetsa?" ("Ar prisipasta?") Guscvas atov: "Da net, svolo!" ("Ne, niekas!") Ramonas prijs veit man kumiu galv. A nuvirtau nuo kds, o jie visi trys pradjo spardyti mane kojomis, kol netekau smons. Nejutau, kaip atsidriau kameroje. Dien, kai atga vau smon, vis mlynmis imargit kn baisiai skaudjo. Juozas Ramonas buvo kils i Panevio aps. Subaiaus vls. Pavaa ki k. Jo tvas turjo 25 ha k. Nuo revoliucijos laik visa i eima buvo kairij pair. Vokiei okupacijos metu vien Ramono brol Kupi kyje suaud. Buvo atj ir Juozo aretuoti, bet jis apsimet silpnaproiu, todl paliko pasak; "K ia su durnium prasidsi". Po to jis dingo ir slapstsi. Antr kart komunistams okupavus Lietuv, 1944 m. J.Ra monas vl atsirado ir tapo skreb vadu. Brolis Justinas taip pat pasirin ko skrebo gyvenim. Oi daug jie apie Subai nuud niekuo nekalt moni! Daug kentjo nuo i kolaborant. Juozas savo ranka nuov tikr pusbrol beginkl Petr Ramon, o savo dds eim itrm Si bir. Budeliai sulauk uniko likimo. Juozas buvo didelis kyininkas ir gir tuoklis, menkai isilavins, tik tris skyrius baigs. Kai skreb nebereikjo, nujo dirbti melioracij. Nukentj mons j danai nugird apmuda vo. Taip ir mir begerdamas - sualo tik 50 met sulauks. Dukra, kom jaunuol, itekjo u saugumieio Ivanovo ir kartu su juo per 1948 m. trmim su automatais var mones vagonus. Vliau su Ivanovu isisky

r, susirado kit ir vl isiskyr. Snus prasigr ir prie pusantr met pasikor. Man ramybs nedav ir sugrus i lageri. Net apsigyventi Lietuvoje neleido. O jeigu kam leido, tai band uverbuoti. Mane ias pinkles norjo vilioti Trokn saugumietis. Teko su mona ir tik k gimusiu vaiku bgti Ukrain, dirbti angli kasykloje. Galvojau bus ramiau, kai dingsiu i t budeli akiraio. Atsiklus Panev, po 2,5 met vl buvau priverstas ketveriems metams ivaiuoti Estij. Ai Dievui, nei Ukrai noje, nei Estijoje niekas netrukd ramiai gyventi. O Lietuvoje nuolat buvau persekiojamas. Pasakodamas apie kai kuriuos savo praeities vargus, noriu pabrti, kad dl ms tautos genocido kaliausi yra tie, kurie kolaboravo su oku pantais, liauiojo prie juos. N plaukas nenukrisdavo nuo galvos be pirmj sekretori "palaiminimo". Ne veltui u kiekvien smulkmen ge nocido vykdytojai ratu atsiskaitydavo LKP(b) Centro komiteto pirma jam sekretoriui, Aukiausios Tarybos pirmininkui, vidaus reikal minist rui, na, inoma, ir Maskvos klerkams. Net mano gyvenimo epizodai tai rodo, o skaitytojams apie tai papasakoti paskatino budelio Ramono nuo trauka.
PRIEDAS 1

Iraas i Antano imno baudiamosios bylos Nr.

Tvirtinu LTSR Saugumo ministro pavaduotojas plk.Leonov 1948 gruodio 8 d. Tvirtinu Dl numatyt priemoni MVD Lietuvos pasienio kariuomens karinio proku roro pav[aduotojas]* 1948 12 20 8 skyrius

Kaltinamoji ivada
Dl tardymo bylos Nr.14915 Pagal kaltinim: Antano imno, Stepono,

Kaltinime numatyti straipsniai 17-58-la, 19-58-8 ir58-10per 1- straips n RFSSR BK.

* Paraas neskaitomas 9

Kupikio apskrities Lietuvos SSR MGB skyriaus, 1948 m. rugsjo 23 d. aretuotas imnas Antanas, s.Stepono. Tardymo nustatyta imnas A.S. 1944 met lapkriio mn. umezg nusikalstam ry su ginkluotu nacionalistiniu briu, kuriam vadovavo Petras Masilionis-Napole onas (nuautas), jo slapstymosi viet pristatydavo maisto produktus, o taip pat praneindavo inias apie MGB kariuomens ir liaudies gynj pasiro dym tame rajone (asm. bylos lapai: 14-15, 18, 21, 23-24, 28). 1944 m. lapkriio mn. gavo granatas ir perdav partizanui* KadiuiKarukui (aretuotas) (asm. bylos lapai: 14, 17, 29, 32-33, 53). 1944 metais ruden Navik k. Subaiaus vls. Kupikio aps. Varakeviiui perdav priesovietin knyg "Kaip jie mus suaud"**, o 1945 m. vasar imnas skait gaut i bandito Karuko nelegal laikratl "Gedimino pilis", kur po to perdav Skud k. Subaiaus vls. Kupikio aps. pil[ieiui] Kavolinui. Tarp savo aplinkos moni dainuodavo preisovietines dainas, isakyda vo juodinanias mintis prie sovietin valdi ir bendraudamas su jais gir davo vokik-faistin tvark (asm. bylos lapai: 21,28-29, 31-33, 47, 5354). 1947 m. liepos ir rugpjuio mn. imnas du kartus susitiko su partiza nais Kulikausku ir Labakoju (nuauti) ir su kitais kyje Pagrundos k. Su baiaus vls. - pas Vaivilien (asm. bylos lapai: 18-19, 38). 1948 m. gegus, birelio mn. para antisovietinius straipsnius-laikus su teroristinmis mintimis Subaiaus vls. MGB liaudies gynj brio vado Ramono vardu (asm. bylos lapai: 11-13,15, 25-26, 34-35, 65 ir paketas su daiktiniais rodymais). Dl pateikto kaltinimo imnas kaltu prisipaino (asm. bylos lapai: 2829) apie tai, kad 1944 m. lapkriio mn. tapo ryininku su Masilionio-Napo leono nacionalistinio brio*** dalyviais, su kuriais susitikdavo ir teikdavo visokeriop pagalb. Suteikdavo inias apie MGB kariuomens ir liaudies gy nj judjim. 1944 m. spalio mn. gavo granatas ir perdav partizanui Karukui. Gy
* ia ir kitur rusiko argono terminas "banditas" yra veriamas pagal prasm "partizanu". - Red.pastaba. ** Petruitis P. Kaip jie mus suaud. K. 1942. - Red.pastaba. * ** ia ir kitur rusiko argono terminas "banda" veriamas pagal prasm "b riu". - Red.pastaba.

10

ventoj tarpe platino priesovietin spaud, dainavo priesovietines dai nas, skleid priesovietines kalbas. 1948 m. gegus-birelio mn. para du priesovietinius su teroristi niais kslais rainius liaudies gynjams. Apklaustieji paliudijo: J.J.Ramonas (asm.b. lapai: 35-36) parod, kad 1948 m. gegus mn. pas nuaut partizan rado imno laikus, kuriuose buvo parayti teroris tiniai gsdinimai liaudies gynjams. V. J. Vaivilien (asm.b. lapas 38) parod, kad Antanas imiias du kar tus jos kyje susitiko su partizanais. V.V.Varakeviius (asm.b.lap. 53-55) parod, kad imnas palaik ry su nacionalistini bri dalyviais. 1944 m. lapkriio mn. pam pas j gra natas ir perdav partizanui Karukui. 1944 m. ruden jam dav skaityti nele gal laikratl "Gedimino pilis". Be to, susitikindamas su juo, imnas teikdavo priesovietines inias ir girdavo vokik-faistin valdi. V.P.Kavalinas (asm.b.lap. 47-48) parod, kad 1945 m. vasar imnas jam perdav nelegal laikratuk ir perspjo, kad perskaits perduot kitiems asmenims. Be to, apie imno padarytus nusikaltimus rodoma daiktiniais rody mais, patalpintais atskiruose paketuose. Pagal pateiktus rodymus kaltinamas Antanas imnas, Stepono, g.1931 m. Erketyns k. Subaiaus vls. Kupikio aps. Lietuvos SSR, lietuvis, SSRS pilietis, i vargingj vals tiei, neveds, neleistas, isilavinimas - nebaigtas vidurinis. Iki areto gyveno Maoni k. Subaiaus vls., dirbo Vieint pieninje laborantu tuo, kad: 1944 m. lapkriio mn. umezg nusikalstam ry su Masilionio-Na poleono nacionalistinio brio dalyviais, su kuriais susitikindavo, teik davo maisto produktus ir valgybines inias. Nuo 1944 m. lapkriio mn. perdav granatas Kadiui-Karukui. Gyventojams platino priesovietinnelegali literatr ir vykd priesovietin agitacij. 1948 m. gegusbirelio mn. para du priesovietinius laikus su teroristiniu gsdinimu liaudies gynjams, kareiviams ir j vadams. Tai yra kaltinimai pareikiami pagal RFSSR BK. straipsnius 17-58la, 19-58-8, pakeiiant 17-58-8, 58-10-1-a dalis. Remiantis RFSSR BK

11

12

13

straipsniais 208. Silyiau: tardomj byl 14915 pagal kaltinim Antanui imnui, Ste pono, pasisti perirti SSRS saugumo ministerijos Ypatingajam teismui. Lietuvos SSR valstybs saugumo ministerija silo 10 met grieto reimo. Kaltinama ivada pristatyta 1948 m. gruodio 3 d., Vilnius.
MGB 3-io tardymo skyriaus virininko pav[aduotojas] kpt.Plesov Sutinka 3-io tardymo skyriaus virininkas pplk.Guliajev LSSR MGB tardymo skyriaus virininkas plk.Salaid

Payma 1. Kaltinamasis imnas Antanas, Stepono, aretuotas 1948 m. rugsjo 23 d. LSSR MGB Kupikio aps. skyriaus, laikomas su apsauga kaljime Nr.4 Lietuvos SSR Panevyje. 2. Praneimas prie bylos atskirame pakete. 3. Asmeniniai dokumentai prie bylos.
LSSR MGB 3-io tardymo skyriaus virininko pav[aduotojas] kpt.Plesov

3-6 B Ypatingai slaptai

Payma Siuniamos tardymo bylos Nr.14915 pagal kaltinim imnui Antanui, Stepono ypatingojo pasitarimo prie SSR Sjungos valstybs saugumo minis terijos perirjimui motyvai. imnas Antanas, Stepono aretuotas u aktyvi nacionalistini bri ryininko veikl. Kaltinimas pagrstas prisipainimu, liudinink parodymais, daiktiniais rodymais ir operatyvine mediaga. Atsivelgiant tai, kad liudininko V.Varakeviiaus kvietimas teism pagal operatyvinius sumetimus nra galimas ir vieai neskelbtinas, byl kalti namojo imno Antano, Stepono Nr.14915 persisti Ypating pasitarim prie SSRS valstybs saugumo ministerijos.
Lietuvos SSR MGB ministro pavaduotojas pplk.Leonov 1948 m. gruodio 8 d.

14

Nutarimas
1949 m. vasario 21 d. Maskva

Karinis prokuroras nustat, kad imno A.S. byloje reikia pakeisti straipsn 19-58-8 straipsn 17-58-8.
Pasirao: karins prokuratros justicijos mjr.Samcilov

I rus kalbos vert A.imnas*

* ia ir toliau dokumentus i rus kalbos vert pats autorius. - Red.pastaba.

15

VILTIES IR GLOS KANOSE

Skiriu uvusiems ir gyviems, kovojusiems vidurio Lietuvoje

ANGA

Nuo ami Lietuva kovojo su pavergjais. Skaitydami istorij, mato me, kad Lietuva buvo utvara tarp Vakar ir Ryt. Niekada Lietuva liek nenukentjo, kiek per Antrj pasaulin kar. J tryp ir mind svetimos kariuomens, jos gaud ir aud mones, trm, sodino kaljimus ir lagerius. Vakar Europos ir Amerikos alys atidav Lietuv boleviki niam slibinui, paliko j vien tbtinei kovai su raudonuoju genocidu. O kiek ms jaun vyr ir lietuvaii paguld galvas belaukdami pagal bos i Amerikos ar i Vakar valstybi, bet niekas neities pagalbos ran kos. Bolevikin propaganda auk, kad kovoja vokiei talkinink ir buoi likuiai. Tai grynas melas! Kovojo daugiausia maaemi vals tiei vaikai, daugelis visai i neturtingj, i "biedniok". Ir uvo i ei mos du, trys, keturi broliai su tvu, o ir sess kovojo ir uvo kartu su savo broliais, su mylimaisiais, su suadtiniais, uvo monos su vyrais. Dau gyb toki pavyzdi! Dalis partizanauti ijo, kerydami u savo nuudyt tv, motin, brol, sesut, u sudegintas sodybas. Jie jo ne dl turto ar garbs, o jo ginti savo sodyb, savo tvyns. Pagalvokime tik, kiek reikjo ryto ms kaimieiams, moksleiviams, tiems, kurie gyd sueistus, plov ir tais j rbus, apav, rm juos ir maitino rizikuodami net savo gyvybe. Ir tai, kad bus itremti, pateks lagerius, ekist nagus, inojo ir suprato kiekvienas. Partizanai, paly ginti su j rmjais, turjo tam tikr pranaum. Jie turjo ginklus, mo ralikai buvo drsesni ir turjo vilt, kad galbt dar pavyks prasimuti i apsupties. O tie kurie juos rm, tokios vilties neturjo. iandien grtame Tautos Namus: vl Vilniaus Arkikatedroje skam ba giesms, ikilo Laisvs statula, tautai ventose vietose statomi kryiai, ,vis plaiau mums atsiveria pati skaudiausia rezistencijos istorija. Rayta apie Dzkijos ir Suvalkijos partizanus, apie t krat moni vargus ir bdas, apie patirtas kanias i komunistini budeli ir visoki ms tautos idavik. Rayta ir apie emaii kanias bei vargus. Vidu rio Lietuvos mons taip pat patyr daug skausm: daug sugr kraujo Panevio, Kupikio ir Anyki kloni ir mik em. Nesu didis raytojas ar labai isilavins, bet drsos prabilti uteko, nes pirmoji jaunyst prajo kov skuriuose u brangi Tvyn Lietuv. Raau ne trokdamas garbs, bet jaudindamasis, kad mes numirsime ir nusineime vis t milinik kov, to nepaprasto tempimo, to pasibaisti18

no bolevikinio genocido istorij neini, aminyb, ir ms jaunosios kartos apie tai nieko neinos. t kovos skur a tedjau tik labai kukl indl. Tik keturis metus tebuvau kukliu partizan ryininku, rmju, paty riau saugumo rsi kanias, o vliau ei su puse met kaljimo, lageris Vorkutoje. Ai Dievui, neidaviau n vieno. Nepabgau ir iandien pra bilti apie tai, k inojau ir k papasakojo ilik laisvs kov dalyviai bei j pagalbininkai, kurie ryosi stoti nelygi tbtin kov. alin baim, ir kalbkime visu balsu apie t dien ties!

LIETUVA OKUPUOTA

Graus buvo 1940-tj met birelis. Visur kvepjo nupjautu ir dis tani ienu, oras pilnas bii dzgesio. Jos dirbo savo darb - ne med. Atrodo, taip nieko netrksta!... Jau grta atostog mieste besimo kantis kaimo jaunimas, prasideda geguini ir vakarli laikas, bendra vimas. Lietuva dirba savo kasdienin darb, gyvena dar graesne viltimi, diaugiasi atgautu Vilniumi, ir ne visi jauia, kad artja bolevizmo mkla. Ir tai kaip perknas i giedro dangaus... Birelio 15-j visais Lietuvos keliais jau traukia soviet kariuomen, ivargusi, dulkta. Kareiviai apsiav "kerziniais" pusbaiais, blauzdos ap vyniotos mediaginiais bintais, palaidins iki keli, karininkams ant ran kovi didiuls penkiakamps vaigds. Jie irgi ne geriau atrodo: apsi av brezentiniais batais, politrukai mlynomis kelnmis, visi taip pat ap dulkj. O ygiuoja j be galo, be krato - ir psi, ir vaiuot. Rieda pabklai, pakelmis dergia lankai. Visi traukia vakar link, pro Su bai, Panev, iaulius, pajr. moni veidai susirpin. Vieni dsauja, kiti kalba: Norjome Vilniaus. Dabar Vilnius ms, o mes rus! Nieko gero nelaukim i toki ubag... Kaip vorai i vis pakampi ilindo tie, kurie tingjo dirbti Nepri klausomoje Lietuvoje: girtuokliai ir girtuoklliai, arkliavagiai ir arkli uodeg pjaustytojai, taip pat kai kurie miesteli ydeliai. Tai jie pradjo kurti sovietin Lietuv, pradjo dirbti savo juod niekik darb. Po kaimus ir miestelius pradjo vainti visokio plauko agitatoriai, viens u kit labiau girdami bolevik "roj", kviesdami neti "Stalino saul", nuo kurios visiems padoriems monms pasidar labai karta, o labiausia - kaimo darbtuoliams kininkams. Prasidjo ems "reformos",
19

per prievart buvo brukama em maaemiams, nors daugelis j ne norjo svetimos ems imti. odiu, pradta sovietinti, "lyginti". Nutilo kaimuose dainos ir vakarliai, nusimin, pasimet mons, svarst, kaip reiks toliau gyventi, k daryti? I miest kaimus pradjo grti karininkija ir inteligentija. Tuoj savo juodojo darbo msi enkave distai, ekistai, emgebistai ir kitaip pasivadin sadistai. Prasidjo mo ni persekiojimai, aretai, ypa inteligent, naikinimas. Man buvo deimt met. Mokiausi tada Subaiaus valsiaus Antalinos pradins mokyklos antrame skyriuje. Dar nepasibaigus atostogoms, prad jo atvaiuoti i miest visokiausi "komsomolcai" ir kviesti mus mokykl, susirinkimus, o ypa tuos vaikus, kurie buvo i neturting eim. Agita vo juos stoti pionierius, addami aukso kalnus. Kai kuriuos ir suviliojo. A tuo laiku ganiau karves Pelysiu kaime pas kinink Kaz Kadi. Tai buvo paangi lietuvika eima. Joje - trys sns ir trys dukterys. Bro nius vargoninkavo Lno banyioje. Alfonsas baig kunig seminarij ir k tik buvo ventintas kunigus. Kazys dirbo em kyje. Dvi vyresns seserys Zan ir Kaz bei jaunesnioji Bron moksi gimnazijoje. Visi mgo muzik. Namuose buvo didiul biblioteka, o a labai mgau skaityti kny gas, tiesiog negaldavau nuo j atsitraukti. Zan ir Kaz giedojo Subaiaus banytiniame chore. Visi vaikai aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyve nime. A toje puikioje lietuvikoje eimoje augau atuonerius metus, ten prajo mano vaikyst. Keturiolikai met sukakus, pradjau dirbti visus kio darbus. Pas Kadi bebnant, prasidjo karas, kurio kaimo mons lauk kaip sauls utekjimo, nes tik jame mat isigelbjim nuo bolevikinio teroro. Gerai prisimenu, kaip ve mons Sibir, kaip buvo nukankinti Pane vio gydytojai ir suaudyti mones Panevyje, prie Cukraus fabriko. Gerai prisimenu pasakojimus ir spaudos rainius apie nuudytus mones kitose vietovse. Teko pamatyti Panevyje ir "raudonojo teroro" parod... Prisimenu vokiei okupacijos laikotarp. Valsiaus valdininkai ir se ninai buvo savi lietuviai. Gyventojai vieni kit neskund, nors kinin kai buvo apkrauti didelmis pyliavomis ir duoklmis, bet jas lengvai ati duodavo, nes dalis gyvuli buvo nesurayti. O kai atvaiuodavo i Pa nevio komendantros vokieiai gyvuli tikrinti, tai gyventojai tuos neuraytuosius slpdavo mike ir niekas j taip stropiai neiekojo, kaip kad grus sovietams. Labai keistai m arklius. Paimdavo madaug tik deimt arkl. Prasidjus karui ir ujus vokieiams, ms apylinkse sum labai

20

aktyviai veikusius bolevikus. Vieniems tik kail ipr ir paleido, kitiems uteko pabarimo. I Subaiaus valsiaus keturi buvo iveti Kupik kartu su ydais. Ten juos ir suaud. Prie prasidedant karui, ms apylinkse susikr vadinami balta raiiai, partizanai. I j vienas kitas padjo audyti (i Subaiaus vls. lik 4 mons) komjaunuolius ir ydus, bet toki buvo tik vienetai ir tai tik i t eim, labai nukentjusi nuo pirmosios bolevik okupacijos. Prie vokieiams pasitraukiant, ramyb sudrumst raudonieji. Jie pradjo tarp Subaiaus ir Kupikio nuo bgi versti traukinius, sprogdin ti pienines, suaud kelet aktyvesni partizan. Todl pastarieji vl pam ginklus, eidavo saugoti pienini, kaim ir geleinkeli. 1943 metais apsisaugojimui nuo raudonj buvo sukurta Plechaviiaus armija. Taiau vokieiai norjo j pasisti front. Tada ginkluoti kariai i jos pasitrauk ir gro namus. Kai trauksi vokieiai, maai k matme: viekeliu pravaiavo dvi mai nos su kariais, kurie Vieintose i banyios bokto apaud rus valgus ir pasitrauk. Vir ms vyko trumpos lktuv kautyns. Tuo laiku sdjo me eminje. I jos ilip pamatme, kad viekeliu vl plsta raudonoji kariuomen, o kariai, uj pas kininkus, prao duonos ir "samagono". Netoli ms, mikelyje, apsistojo rus dalinys, ir ibuvo ia dvi savai tes. Neapsijo be plikavim. I po nakties radome idraskytas bites. Jas apipyl vandeniu ir isim med. Daug kinink arkli ikeit su vargusius ir ligotus. Nors mons stengsi arklius slpti, bet nuo soviet kareivi to nemanoma buvo padaryti. Visur jie atrasdavo. Jie visk vog, o pavogtus daiktus pardavinjo ir girtuokliavo. Daug vyr i ms apylinks pasitrauk Vakarus, tarp j ir eimi nink jaunesnysis snus Kazys.

PASIPRIEINIMAS PRASIDEDA

Eikim, broliai, ginti Lietuvos, Eikim ginti garb tviks brangios! Kelkis, partizane, imk rank ginkl, Negailki kraujo, jaunysts savos! Daugelis pasitraukusi vyr apie rugsjo mnes sugro, tik vieai pasirodyti veng, nes, prajus frontui, pradjo vyrus prievarta gaudyti

21

sovietin armij. Aiku, niekas nenorjo ten eiti, nenorjo tarnauti oku pantams. I fronto ateidavo ini, kad daug ijusi uvo arba sueisti pateko ligonines, apie sunkias slygas, marinim badu. Jau 1944 met rugsjo mnes valsiuose pradjo kurtis "istrebite liai" - liaudies vadinami skrebai. Jie padjo okupant NKVD kariuome nei gaudyti vyrus, vesti savo okupacin tvark, dalyti ugrobt em. kininkams udjo didiules pyliavas. Gruodio 23-25 dienomis visoje Lietuvoje buvo surengta bauginimo akcija. Kaimuose aud vyrus, degino sodybas. i akcija neaplenk ir Vi durio Lietuvos. Tai paskatino vyrus imti rankas ginkl ir prieintis. Ak tyvesni pradjo kurti partizan brius, o prie grusi prisidjo ir tie, kurie njo okupant kariuomen. O saugumieiai pradjo juos per sekioti. Susikr skreb brys ir Subaiaus valsiuje. Juos suorganizavo Pavaaki kaimo stambaus kininko snus Juozas Ramonas, kurio valsiaus jaunimas labai nemgo u ateistines-bolevikines pairas. t pasi prieinimo naikintoj kompanij stojo Juozo brolis Justinas Ramonas. Joje buvo idavikas Alfonsas Stankeviius, Justinas Gobuas, Kurlians kas, Micknas, Kavolinas, labai iauri aktyvist Ivakeviit-Liepien, partorgo Liepos mona, Ramonait-Ivanovien, Subaiaus saugumo virininko Ivanovo mona, aktyviai su automatu variusi 1948 m. gegus 22 d. vagonus tremtinius. Dar buvo Drsutis, Bartulis, kuris per tardy mus mudavo mones, o vliau lapo Kupikio milicijos virininku, par torgas Liepa, valsiaus pirmininkas Povilas ulcas, Jonas Vasiliauskas, Alionka Makaroviius, Petras Navarskas, Striukys, Lainis, Barauskas ir daug kit, kurie padjo nuudyti devynis Vadaili kaimo vyrus ir vien moter, sudegino 4 sodybas. Tai jie Milaikiki kaime nuov Jei ir sudegino jo sodyb, Surdegyje nuov brolius Jon ir Vytaut Astravus ir j pusbrol Astrav, suaud Vytaut Seibut, eiolikmet Alfons vilp, senuk Povil Valkavii, kuris pjov vyteles krepiams pinti, Gailin, Surdegio siuvj Juoz Beleck, du Pajuodius, ir ir Val, Papili Ladausk. Visi nuudytieji buvo beginkliai kaimieiai. Juozas Ramonas savo ranka nuov tikr pusbrol Broni Ramon. Koks iaurumas! Kaip jau minjau, eimininko jaunesnysis snus buvo pasitrauks su vokieiais. Vien dien grtu ars lauk, iriu - Kazys sdi u stalo. A pasimeiau, taiau jis atsistojo, padav man rank ir praneko: - Sveikas Antanai! Tai kaip laikais? - paklaus. - Gerai. Tik blogai, kad siauia okupantai, ir skrebai neduoda gyventi.

22

Juozas Pilkauskas-Martinas ir Kazys Kadius-Karukas (suimtas, mir Vorkutoje)

Subaiaus banyios choras. Sdi viduryje klebonas Vincentas Beinorius (su akiniais), i deins vikaras Matulis, i kairs vargonininkas Gimauskas. Auto rius, septyniolikmetis, stovi i deins kampe. 1948 m. Velykos. Tais metais koncertuodavome kaimo mokyklose gyventojams, idrsdavome padainuoti par tizanines dainas 23

Prie stalo sdjo jo tvas ir sesuo Kaz, kuri dabar gyvena Panevyje. Kazys toliau kalbjo: - Reikia, kad niekas nematyt ir neinot, kad a esu Lietuvoje. Mes tave laikome savo eimos nariu, tavim pasitikime ir tikime, kad laikysi lieuv u dant. - inoma, - atsakiau. - A visk suprantu ir tylsiu kaip em. - Teks nakt padirbti. Tad bk pasiruos. Vakare atjo dar du vyrai, ir mes keturiese per nakt ikasme ark lidje bunker keturiems monms. Rytmet, autant, jie padkojo u talk ir ijo. Vliau, kai skrebai ir okupantai siausdavo, jie ia slpdavosi. Netoli nuo ms, gal u penki kilometr, buvo Tylui dvaras, ku riame nuomojo em Juozas Masilionis. J eima buvo didel: trys duk terys ir trys sns - Petras, Antanas ir Vytautas. Tvas - paangus mo gus, Nepriklausomybs metais buvo auliu, o prie vokieiams ueinant partizanas. Vokiei okupacijos metu toliau su snumis ir dukterimis dirbo em. 1943 met ruden, jiems sjant rugi lauk, atjo i miko keturi vyrai. Vienas j buvo vietinis rusas nuo Vieint - Ipatovas. Jie nuov Juoz Masilion snaus Petro akivaizdoje. T pai vasar u dviej kilo metr buvo nuautas arkiki kaimo gyventojas Kaulakys, kuris prie vokieiams ueinant partizanavo. Masilionio snus Petras prie kar tarnavo Lietuvos kariuomenje ir paleistas atsarg su puskarininkio laipsniu. I sielvarto, kerydamas u tv, jis ijo savanoriu vokiei kariuomen ir kovsi ryt fronte su bolevikais iki 1944 met kovo mnesio, kol buvo paleistas atostog su teikus virilos laipsn. front nebegro, o slapstsi nuo vokiei. Kart policininkai j buvo pagav, bet liep bgti, paaud or ir ivaiavo. Bolevikams sugrus, Petras Masilionis pirmasis ms krate suorga nizavo partizan br. Petro slapyvardis - Napoleonas. Apylinkje jis pa siymjo savo drsa ir daug baims var Subaiaus ir Vieint valsi skrebams. Jis pasiadjo nuauti Ipatov, tuo atkerydamas u tv. Tai jis ir vykd 1945 met pavasar. Per ryininkus suinojo, kur gyvena Ipatovas. is tuo metu buvo Vieint valsiaus partorgu, gyveno su motina vir skreb bstins antra me aukte. Tsyk buvo grs i naktinio ygio ir miegojo. Napoleonas atjojo Vieintas, arkl paliko krmuose prie yd kap. Ten pasiliko ir jo draugas - jei reiks pridengti. Drsiai ulipo pas Ipa tov, ir miegant durklu nudr. Nusikabins nuo sienos automat, Na poleonas laiptais nubgo emyn. ia susitiko Ipatovo mon. Trinkteljo

24

Juozas Masilionis ir sns Petras bei Jonas

jai automato buoe, prie skreb bstins nukov sargybin ir, sds ant arklio, pabgo. U tok aplaidum i pareig buvo paalintas Vieint saugumo virininkas. Napoleonas, Edmundas Skardius-Anglas i Subaiaus ir eimininko snus Kazys Kadius sudar brio branduol. Kili brio vyrai daugiausia vietiniai. Tai - Povilas Svirskis-Papartis, Albinas Viinas-Alksnis i Mari navo kaimo, Vladas ep i Skud, Vladas Sankauskas, Juozas Pilkaus kas, Dominykas Plta, Povilas Tomkus, Povilas Masys (vliau usiregist ravs) i Trakinink kaimo. 1946 metais, ijs i pogrindio, usiregistravo Vincas Alaseviius. J pam Rudili kaime ir Subaiaus saugume labai iauriai nukankino. Nupjaust ausis, nos, lytinius organus, o jau negyv numet Subaiaus aiktje. O Patkaimas i Zabelynos kaimo - kitas registrantas - ida vinjo partizanus. U tai Navyk mike partizanai j suaud. 1945 met gegus mnes Navyk mike didelis partizan brys, da lyvaujant kunigui, prisiek kovoti u Lietuvos laisv, nesigailint nei gy vybs. Tuo metu ir a daviau priesaik. Vasar daug partizan susirink davo vien viet (kai kurie atjodavo raiti) ir traukdavo vykdyti uduoi. Pats Napoleonas daniausiai bdavo raitas. Taiau per vienas kautynes

25

netoli Subaiaus skrebai surado paslpt jo arkl, kur pam ir ilg laik su juo vainjo. 1944 met ruden buvo kreiamas Navyk mikas. Nuo Navyk kai mo puss pasaloje buvo palikti Subaiaus skrebai. Kadangi Napoleono brys veng sivelti kautynes su kariuomene, tai nutar pro Navyk kaim trauktis Surdegio link ir pro Subatos kaim pasukti ten esant mik. Partizanai jo netoli griovyje gulini skreb, bet tie pabgo apaudyti, praleido. Ir tik tada, kai partizan vora nutolo apie puskilometr ir jau persikl per Vieintos upel, pradjo audyti. Atskubj kareiviai pradjo persekioti. Pasiek mik, partizanai pasitiko prieus kulkosvaidi ir autuv ugnimi, nukov du kareivius ir karinink - operatyvinink, rank sueid Subaiaus saugumo virinink Ivanov. Napoleono brys daug kart kovsi su Vieint, Subaiaus ir Kupikio skrebais ir garnizonu. Partizanai sunaikino 17 Subaiaus skreb ir ne maai kareivi, vliau pasaloje nuov ir mint Ivanov. Napoleonas uvo 1946 m. balandio 1 d. ukausk kaime, bunkeryje pas Juodel. Kartu uvo dikas Skardius-Anglas, Juozas Juodelis, jo mo tina Ona Juodelien, Bronius Laureckas ir ira. Domas Plta, Alfa Pa juodis ir Bronius Ramanauskas pabgo. Napoleonas, Anglas ir Plta bu vo atj nusiskusti barzd, o pasirod, kad bunkeris buvo iduotas, ir juos apsupo. Napoleonas, Anglas ir Juodelis su Juodeliene buvo palaido ti ukausk kapinse, o dabar j palaikai perkelti Panev. 1944-aisiais ruden ms krate arkiki mike susiorganizavo ir taip vadinamas virblioniei brys. Gaidiupio mikelyje isikas labai ger trij patalp bunker. Patalpas jung poeminiai urvai su dviem lando mis. Taiau bunkeris buvo Alfonso Stankeviiaus iduotas. Idavikas isi ne kulkosvaid ir paskambino Ramonui, po to buvo skrebu, idav dar du bunkerius. 1945 m. vasario mn. Gaidiupio bunkeryje uvo Saulius Stanykas i Auktaii kaimo, Povilas Tuluis i Valak kaimo, Bronius Zuoza i virblioni (desantininkas), Vladas Urbonas (desantininkas), Povilas La seviius i Girn. O Domui Pietai tada pavyko pabgti, nes apsupimo metu buvo sargyboje. J persekiojo su unimi apie 6 km. Ir lik nuovus un, jis atsipl nuo persekiotoj, nors kulka nukirto deins rankos nykt. uv virblionieiai partizanai perlaidoti Straki kapines 1990 m. rugpjio 28 d.

26

KOVA

Palink gluosniai tyliai verk, Kai, partizane, tu kritai, Kai tavo akys usimerk, Sustingo sielvarto laukai.

1945 m. Subaiaus apylinkse susiorganizavo apie 30 partizan ko vingas Vilko brys, vadovaujamas Antano ulskio-ulo ir Antano Ju kos-Vilko i Bigaili kaimo. 1945 metais partizanai prie Auktuoli kai mo nukov 14 skreb, tik Juozui Ramonui pavyko pabgti. Skrebas tur jo laim: nors daug kart buvo pakliuvs pasal, bet kiekvien kart vis pasprukdavo. 1947 m. iem brys kovsi Bigaili mike su kareiviais. Tose kau tynse uvo 10 partizan, grtani i Vyties apygardoje vykusio pasita rimo, tarp j Albinas Viinas-Alknis. uvusieji buvo ukasti prie Pa nevio, Dambavos puynlyje, kur 1990 m. pastat kryi. Vilko bryje buvo trys broliai Kapiai - Mykolas, Andrius ir Bronius i Nibragalio kaimo, trys Staks (du broliai ir pusbrolis) i Auktuoli kaimo, Antanas ibikas i Nibragalio kaimo, Alfonsas Luktys i Mieiki, Kazimieras Padleckas ir Juozas Lupeikis i Liep kaimo ir kiti partizanai. 1949 m. Broni Zaremb i Ilin kaimo nuov saugu mo agentas Juozas Kanapeckas, infiltruotas Vilko br. Po to idav ir Vilko bunker Start kaime, kur uvo 9 partizanai kartu su brio vadu Antanu Juka-Vilku. J palaikai 1990 m. rugpjio 28 d. buvo perlaidoti kapines. 1950 m. Kanapeckas savo ranka nuov paskutin kovotoj ir vad Juoz Zaremb ir apie tai prane Ramonui. is liep nupjauti jam galv ir atneti parodyti, ar tikrai tai Zaremba. Apie Gelaius ir Lukonis veik Juodojo Pono brys. iam briui pri klaus Povilas Samuolis-Juodasis Ponas i Bagdoniki kaimo, Antanas Antanaviius i iliki kaimo, Alfonsas Lauikas i Astravu, Povilas Lau ikas, Juozas Vasiliauskas, Juozas Alekna, Jonas Alekna i Terpeik, Ma tauas Kunys i Kuni. Jie visi uvo Pakarkli kaimo bunkeryje 1950 ar 1951 m. Jie veik tarp Gelai, Lukoni, Terpeiki, Palvens, Pakarkli. Didesns kautyns vyko Terpeiki mike, kur partizanai nukov nemaai rus. Apie Karsakik ir Velniakius kovojo Antano Birbilo brys. Jis pats buvo i Aubali kaimo. Jo bryje buvo Jonas ir Antanas Balinai i Vclniaki kaimo, Bronius Likerauskas ir broliai Adolfas ir Kazys Gruzdiai
27

Vilko brio partizanai broliai Staks

Stovi: Juozas Kanapeckas (MGB agentas (Dvaska), Juozas Zaremba, Antanas Juka-Vilkas, brio vadas, sdi Bronius Zaremba

28

Vilko brio partizanai broliai Kapiai

Algimanto apygardos, Kstuio brio valgybos skyriaus virininkas Albinas Miliukas-Tigras

Juozas Zaremba

Povilas Samuolis-Juodas Ponas, brio vadas, uvo 1947 m. 29

i umbo kaimo, Petras Kopstas i Velniaki ir kiti. Visi ie briai priklaus aliosios rinktinei, kuriai vadovavo Vladas Juozokas-Petraitis, karininkas, desantininkas. Jis su savo keturiais parti zanais uvo 1947 m. netoli Spiraki banytkaimio. Jie buvo ukasti Dem bavos puynlyje, kur 1990 m. pastatytas kryius. aliosios girios rinktin buvo gerai organizuota, turjo savo leidin, labai ger ryinink tinkl ir ilgai isilaik. Kiek inoma, paskutiniai jos kovotojai uvo 1954 m. aliosios girios rinktin priklaus Algimanto apy gardai, kuri buvo viena i labiausiai organizuot apygard. 1949 m. Algimanto apygarda buvo panaikinta, ir paliko tik rinktin apie Anykius, imoni girioje, Utenos rajone ir kitur veikusios Vytau to apygardos sudtyje. Noriu plaiau papasakoti apie Kstuio br, kuris veik apie Sur deg ir Troknus, buvo kovingas ir gerai organizuotas. Jo vadas Juozas Valonis-Merkys, kils i Trokn rajono Jovar kaimo. Kstuio brys priklaus Vytenio rinktinei, vadovaujamai Vytauto Greiino-Daktaro, jam uvus - Viktoro Sabaliausko-Kirvio. iai rinktinei priklaus ir Albi no Miliuko-Tigro i Panevio brys. Kstuio bryje kovojo vadas Alfonsas Pajuodis-Radvila, Vladas San kauskas i Pelyi k., trys broliai Labakojai: Povilas-aibutis, Jurgis-R kas, Bronius-Vilkas i Umn kaimo, kumeiai. Taip pat kovojo Florijonas Kulikauskas i Pelyli, Kazys imnas i Papili, Jonas imnas-Berelis, Povilas Kaminskas-Svyruoklis i Surdegio miestelio ir kiti. Pranas Petro nis-Klevas kautynse buvo sueistas, kaljo lageriuose, gyvena Baltaru sijoje. 1946 m. vasar Povilas Labakojis-aibutis raitas jojo Petkn dvar valgybon. Netoli dvaro pastebjo, kad pasaloje yra kareivi. Apgrs arkl band pabgti, bet jis ir arklys buvo kulkosvaidi serijos pakirsti runkeli lauke, netoli Surdegio geleinkelio stoties. 1947 m. Raguvls mike buvo apsupti Merkio brio partizanai. vy ko kautyns su Subaiaus skrebais ir garnizonu. J metu uvo Bronius Labakojis-Vilkas. Kitiems pavyko prasiverti. Ten buvo nukauti 7 karei viai. Kitmet rugpjio mnes i Vieint Subai vaiavo pilna maina enkavedist. Skud kaime ties epiens sodyba ji sustojo, ir du karei viai, iok i mainos, pasuko sodybos link. Staiga i namo ibgo du partizanai, kurie tuos kareivius nuov ir pro klojim pabgo nedidel mik, vadinam Skud girele. Kareiviai pradjo juos persekioti. Per ra-

30

Juozas Valonis-Merkys ir Alfonsas Pajuodis-Radvila

Juozo Valonio-Merkio brio partizanai

dij isikviet daugiau kariuomens, apsupo mikel, pradjo j "ukuo ti". Tiedu partizanai norjo prasiverti Dublikio mik, bet pamat, kad jau apsupti, mike nukov dar du kareivius, o patys apsikabin susi sprogdino granata. Taip uvo Jurgis Labakojis-Rkas, paskutinis i trij broli, ir Florijo nas Kulikauskas-Litas. Labakoj tvas jau buvo mirs, liko motina ir viena sesuo. uvusius evdavedistai nuve Subaiaus valsi ir numet miestelio aiktje prie akmeninio sandlio. juos baisu buvo irti, abu sudraskyti granatos. Ryininkai pasak, kur juos ukas. Vliau mons ikas ir norjo palaidoti Papili kapinse, bet aplinkui siaut kolabo rantai, todl motina papra palaidoti jos sklype. Geri mons padar du karstus, mikelyje paarvojo ir palaidojo netoli uolo, kuris dar ir dabar stovi. Bandme surasti j palaikus ir perlaidoti, bet neradome. 1947 m. pavasar netoli Petkn vyko susiaudymas su skrebais ir garnizono kareiviais. uvo Juozas Masilionis-Sidabras, o Florijonas Ku likauskas buvo sueistas vidurius. J, netekus smons, pam gyv, nuve Kupik, kur operavo ir sugyd patalpino KPZ (dabokl), bu vusi ant Kupos upelio kranto. Gulint ligoninje per medicinos sesutes buvo sutarta, kad gimnazistai-porgrindininkai padt pabgti. Vien nakt pagal sutart enkl buvo praneta, kad paruotas tunelis nuo ups kran to iki iviets duobs. Kulikauskas pradjo aukti sargybin, kad j nu vest tualet. Sargybinis, pams autuv, nusivar, leido tualet, ir laukia, kada kalinys ieis. Pagaliau pradjo aukti: - Greiiau baik! Kiek tu ten tupsi?! Taiau niekas neatsiliep. Sargybinis atidar duris, o ten nieko nra. Pakl aliarm, bet nepagavo. F.Kulikauskas tuneliu ilindo ups vag, kuri turjo auktus krantus ir buvo maai vandeninga, pabrido ups va ga, kad uo nesekt pdomis, ir pabgo. Sunku buvo bgti, nes labai silp nas buvo. Nubgo 11 km, net u Puponi pas pastam mog, kuris j paslp ir prane ryininkei. Ji parsive j namus ir bunkeryje pagyd. Po to jis dar daugiau kaip metus partizanavo, kol uvo. Kiek ygdarbi padar ms Tvynei ir partizaninei kovai atsidav ryininkai? Daugiausia tam reikalui aukojosi ms brangiosios lietuvaits, paprastos kaimo mergaits. Jos slaugydavo sueistus, nedavo partiza nams maist ir teikdavo visokeriop pagalb. J didvyrikumo Lietuva nepamir!

32

J NEVALIA PAMIRTI

1946 m. buvo nutarta konfiskuoti Surdegio pienins sviest, nes visi mitybos sunkumai gul ant ms kaimiei pei. Partizanus reikjo pa valgydinti, aprengti. Taip pat atiduoti didiules prievoles okupantams. Partizanai nutar papildyti maisto atsargas, konfiskuojant i valstybini ki gyvulius, grdus ir kitokius produktus. Buvo sutartas laikas, kada paruo sviest ir supakuos, nes tada j ivedavo Kupik. Vienuolikos vyr brys, laikydamiesi vis atsargumo priemoni, die nos melu priartjo prie pienins. Staiga pastebjo po gyvatvori krmais pasislpusius rusus. Rusai paleido unis ir atideng ugn. Atsivr tikras pragaras, nes Subaiaus skrebai ir kareiviai buvo pareng stipri pasal. Viena partizan nukov netoli pienins, kitas uvo prie klebonijos kloji mo. ia krito Antanas Uusienis, o Vladas Sankauskas, pabgjs vi dur lauko ariau miko, pasistat kulkosvaid ir deng kit atsitraukim. Po kurio laiko kulkosvaidis uspringo. Sankauskas skubjo klit paalinti, bet tuo pasinaudoj kareiviai prioko ir i automato j nukov. Dar vie nas partizanas buvo sueistas pet. Nukauti 4 rusai, o kiek buvo sueist, nepavyko suinoti. 1947 m. gegus mnes Petkn mike Raguvos gulos kareiviai ap supo neiskiriamus draugus Povil Kaminsk-Svyruokl ir Povil vilpEimut. Ten jie abu ir uvo, nukov 4 kareivius. P.Kaminskas turjo kul kosvaid. Juos nuve ir pamet Raguvos miestelio aiktje prie saugu mo pastato, i kur ryininkai lavonus pavog, nuve Juostinyk kaim, sukal karstus ir norjo palaidoti Vaidaili kapinse. Bet prie aplinki ni kapini visur buvo pasalos, todl nutar laidoti Maiutkalnio mike lyje, netoli Rokikio. Iki iol j palaikai nesurasti, nes tas eigulys, kuris inojo laidojimo viet, jau mirs, o partizan eimos tuo metu buvo itrem tos. Kovoje su okupantais daug nuveik ryinink Kuosa. Ji buvo suimta, bet pabgo. Po to su ginklu rankose partizanavo. Per vienas kautynes ryinink buvo sueista, norjo nusiauti, kad nepatekt prieui gyva, deja, usikirto pistoletas. Toki moni neturime teiss pamirti nieka da. Niekada! Kupikio ir Vieint pus veik Viktoro Sabaliausko-Kirvio ir Teo filio Gudo-Eskimo briai. Pradioje Vytenio brio vadas buvo Vytautas Greiinas-Daktaras, jam uvus - Viktoras Sabaliauskas-Kirvis. Kirvio brys iki 1948 m. smarkiai nukentjo. Jo brolis Albinas Sabaliauskas, vo33

kiei laikais buvs policininku Subaiuje, uvo imoni girioje 1946 m., uvo broliai Jonas ir Alfonsas Petrilos, Juozas Mekas-Mekinas. 1947 m. uvo Povilas Gabrnas, Petras Indrinas-Bebras, Mykolas Kairys ir kiti. 1948 m. Kirvio brys pasipild 8 monmis, tarp j buvo ir Petras Juo dikis bei Kazys Kregd-Hitleris (a.sl.Tomas). Taiau pastarieji apie 1950 ar 1951 m. buvo saugumo uverbuoti ir idav daug ryinink, partizan ir iaip moni. Kregd dav Vytaut Vaitekn-Zubr ir Kaz RiaubKazok, du brolius imknus i Bajoriki kaimo Peslik. Kirvio bryje buvo ir Vytautas Balna, Lionginas Kubilius, kuris pats nusiov, Vytautas alnierinas, kuris dabar gyvena Lenkijoje. 1950 m. sum Vytaut Petrausk. J ved pas tardytoj, o ia sdi Petras Juo dikis (a.sl.Juozas) ir kartu su tardytoju geria degtin. Juodikis ir sako Petrauskui: Nekvailiok, o sakyk tardytojui vis teisyb! Juk a pats maiau, kaip tu vaikiojai su autuvu ir k tu veikei... Vytautas Petrauskas grieb kdut ir trenk ja Juodikiui. U tai jis buvo sumutas taip, kad tik kameroje teatgavo smon. Labai Tvynei atsidavs buvo Teofilis Gudas-Eskimas, narsus ir ira dingas partizanas. Jo brys prisilaik Vieint ir imoni girios. Vien kart apsuptas prie Starkoni, Eskimas pus dienos ibuvo pasislps vandenyje. imoni girioje veik Antano Starkaus-Monls rinktin. Jis pats bu vo desantininkas, altakraujis, drsus vadas. uvo 1949 m. lapkriio 1 d. bunkeryje prie Pricpodo eero, kariu su Aleksu Mateliu-Audeniu, Julijonu Burneikiu-Tardytoju, Birute niuolyte, Albinu Pajarsku-Bebru, Stase Vi gelyte-Ramune ir Algimantu Liesiu. iai rinktinei priklaus nemaai nar si partizan. imoni girioje kovojusioje Monts rinktinje 1945 m. bu vo daugiau kaip 300 kovotoj. Monts brio partizanas pasakoja: "Mus enkavedistai apsupo imoni girioje, netoli Kinderi kaimo. ia uvo du partizanai, o a buvau sueistas on. Taiau laimingai pra simume i apsupties. Mane beveik nete ine. U pusmeio mus ap supo prie Vaduvos bunkeryje. Du biiuliai nusiov i pistolet, a nor jau susisprogdinti granata, bet ji nesprogo. K daryti? - Galvoju, oksiu per ang, kas bus tas! Tyliai atidariau ang, o rusai aukia: "Zdavaisia!" Staigiai iokau, paleidau serij i automato ir bgte per apsupties gran din, audydamas trumpomis serijomis. Neliko ovini. Greit keiiu ra

34

gel, vl leidiu serij ir bgu. O viai traka i vis pusi. Udusau. Matyt, Dievo taip jau buvo skirta, kad mane aplenk visos kulkos. Pab gau net nesueistas, tik labai pavargs. 1946 metais Virburi kaime nakt ujome ant pasalos. ia buvau sunkiai sueistas, sprogstama kulka ine gabal krtins, netekau labai daug kraujo. Vos ne vos pabgau i apsupties, nujau pas pastam mog, papraiau, kad nuvet pas Petr Giinsk. Ten perrio, sustabd krauja vim. Pas t mog ilgai gydiausi. ...Ujome trise kartu su Monte Kvederiki kaim. Taiau mus ap supo garnizono kareiviai. Mont su vokiku kulkosvaidiu mus abu deng, paskui mes j, kad atsitraukt. Rusai puol ugn. U tai paklojome net 12 rus, o patys nei kiek nenukentjome. Mont buvo drsus, altakrau jis kovotojas ir niekad nepasimesdavo. Tris kartus buvo apsupta visa imoni giria, planingai j krt, sunku buvo atsilaikyti. Taiau giria didiul, iilgai tsiasi net 16 km. Daug eerli, prie j kelios didels pelks, per giri prateka keli upeliai. Buvo kur pasislpti. Kalneliai ir slniai, daugiausia puynai, yra ir lapuoi miko. 1948 m. per siautim i vis kovotoj tik mane vien sueid vidu rius, o rus paguldme netoli imto. T met iem mus keturis apsupo eveli kaime pas Adamon. uvo Stanikas ir Lapienis, o pok vl sueid. iaip taip dviese i apsupties pabgome. Tada pokas norjo nusiauti i pistoleto, bet pistoletas buvo visas aperknijs ir neiov, kakokia jga sulaik nuo nusiudymo. Su draugu pasimetme. Einu pagal keliuk, iriu - atvaiuoja dvi moterys, susisup skaras, matyt, kad vaiuoja imonis. Papraiau, kad mane pavet. sodin roges, susuko skar, automat pakio po iaudais ir vaiuojam. Taip ive i apsupties net per dvi pasalas. Laimingai nu vaiavome pas Lauikien ironis, kur buvo bunkeris. Po keli dien man pakilo temperatra. Lauikien ir sako: - Vaiuosiu imonis, parveiu tau vaist. - Vaiuok, - atsakiau jai. Pavakare gro su vaistais. Liep man igerti tabletes. Kai igriau, netekau smons. J atgavau jau Kupikio saugume. Pamaiau, kad esu surakintomis rankomis ir kojomis, priritas prie kablio su virve. Deins rankos plataka subintuota, labai skauda. Pasirodo, buvo amputuoti deins rankos keturi pirtai. Kai ve suimt, tai mano ranka vilkosi per snieg, o buvo didelis altis ir nualo pirtai.

35

Kai mane pagyd, prasidjo iaurs tardymai, bet, ai Dievui, neida viau n vieno. Tard itisus metus. Gavau 25 metus. Buvau sueistas eis kartus, bet dkoju Aukiausiajam, kad likau gyvas... O Lauikien, kaip teko girdti, u mano di gavo 20 000 rubli." U tai Lauikas ir Lauikien 1950 m. pabaigoje buvo partizan suaudyti. 1952 m. spalio mn. epukonio-Tigro iduoti imoni girioje uvo ei partizanai: Mykolas Namiejnas-Mokytojas, Janina Valeviit-Ast ra, Janina Geinait, Vladas Janys, Teofilis Gudas-Eskimas ir neino mas. Dabar vieni sako, kad epukonis jau mirs, kiti, kad gyvas gyvena Vilniuje. uv partizanai perlaidoti Panevio kapinse partizanams skirt plot 1989 m. vasar dka bebaims ryininks, buvusios Tarzano brio kovotojos Nidos. Pasakoja kitas liks gyvas Monts rinktins partizanas: "Gyvenome imoni valsiuje Btn kaime. Prie vokiei 1943 m. iem mes, Btn kaimo jaunimas, susirink pas Vilim lome korto mis. Vilimas turjo vjin dinam ir ia buvo gera viesa. Staiga durys atsidaro ir eina vid ginkluoti vyrai. Surinka: - Rankas auktyn! Mes iklme rankas. jusieji buvo raudonieji. Vienas j suuko: - Kur Vilimas?! O Vilimas buvo ivaiavs imonis. Jie riebiai nusikeik ir pasak: - Vis tiek papuls mums rankas! Kitas dar paklaus: - O gal i js yra stojani Plechaviiaus armij? N nebandykit stoti, nes mes tokius suaudysim! Pasikolioj, ijo gsdindami: - irkit, kad valand niekur neitumt i trobos! Nukepsim! Kai jie ijo, mes isiskirstme. Ms kaimo jaunimas visi buvo pava sarininkai. U tai banditai ms kaim persekiojo. Juozas t vakar ir namo njo, nes jo brolis tarnavo Plechaviiaus armijoje. Rytojaus dien gro Vilimas, ir mes jam apie tai papasakojome. Jis pasak: - Reikia apsiginkluoti ir saugoti kaim. Vilimas buvo auli brio vadas. Mums atve ioki toki ginkl, ir mes i eils pradjome eiti sargyb. Ms tabas buvo pas Vytaut Matu lion.

36

Vien vl vakar igirdome sargybinio vius. Ulipome ant saik ir irjome pro lang. Du vyrai artinosi prie ms sodybos. Kai prijo prie sienos, pradjo audyti vid. Pravrs lang, meiau granat, o mano draugas paleido vius. Po deimties minui audymas nutilo, tie du mons dingo. irime, prie kluono guli mogus. Norjau prieiti ariau, bet Vilimas sako: - Nesiartink, dar gali granat mesti ar auti. Pradjus auti to mogaus neliko, tik kepur guljo pamesta. Prijome. Kraujo pdsakas ved tolyn. Tarp kiei radome negyv mog. Praneme policijai ir suinojome, kad buvo nuautas Gogelis, kuris buvo paraiutu imestas imoni giri vadovauti raudonj po grindiui. 1944 m. rusams sugrus, ms kaim labai pradjo persekioti imo ni skrebai ir saugumas, o mes 12 vyr ijome partizanauti. Ruden imet i lktuvo desantinink Antan Stark-Mont. Tai jis mus visus subr ir kiek galdamas apginklavo. Be to, turjo radist. Man dav vokik kulkosvaid "Bruno", su kuriuo neisiskyriau, kol par tizanavau. Du kartus buvau sueistas: vien kart rank, kit - perov launies minktim. I ms kaimo uvo deimt vyr ir viena mergait Matulionait. Vaikiodavome grupmis ne daugiau kaip po deimt moni. Tik su tartu laiku susirinkdavome imoni mike. Kartais net iki 300 vyr. Lai kydavoms ne lik imoni girios, bet nueidavome iki Palevnyts, Pupo ni, net Rokikio apylinkes aplankydavome, pasiekdavome Vieintas, Starkoni eer, nueidavome Anyki rajon, iki Trokn ir toliau, lankms Subaiaus valsiuje. Vien kart susirinkome imoni girioje apie 70 vyr, krenome lau, ilsjoms. Puponi Daukas buvo sargyboje. Staiga pasigirdo viai ir baisus riksmas. Pasirodo, nuov ms sargybin. Mes tuoj isidstme gynybai. Pasistaiau kulkosvaid. Stebiu. Matome, kad atslenka vora ka reivi. Starkus sukomandavo: - Ugnis! Ir atsivr pragaras. Tada paklojome daug rus, taiau reikjo trauk tis. Mus persekiojo vis dien, gainiojo po vis imoni giri. Vakare pasitraukme Juodpn ir Sal kryptimi, atsiplme nuo j ivarg, i alk. Ujome pas vien kinink, mums dav kepal duonos, laini ir beveik piln bidon pieno. Pavalgme. T kart i ms uvo tik vienas Daukas. J msikiai ine i apsupties, paslpm, o vliau palaidojo

37

me Puponi kapinse. Tos kautyns buvo 1945 m. ruden. Kitos kautyns buvo Krag mike. Vaiavo imoni skrebai. Jie ir pastebjo mus mikelyje. Pasiaudm, bet niekas nei j, nei ms nenu kentjo. Treios kautyns buvo Patury, prie Puponi. ia mus upuol gin kluoti dvarelio rusai. Tada perov Petr Vilainik. J mes paguldme pas vien mog klojime. Atve kunig. Vakare jis mir. Palaidojome Kairi kapinse. 1945 m. gegus mn. apsiaut imoni girios mikus. Tada uvo du broliai Sakalai. Kas buvo uklupti imoni girioje, maai kas isigelbjo. Net vris iaud, bganius per ventosios up. Tuo laiku apie 20 mo ni buvo maame berynlyje Jurgelikyje, alia Kvietkausko. Mes visi ilikome, nes jie t ma berynl njo. Tada buvo sutraukta labai daug kariuomens, ir daug partizan uvo. Dar vienos kautyns buvo pas Vizbar. Mus uklupo besiilsinius klo jime. Vieni spausdino atsiaukimus, kili aid kortomis. Staiga bgo klojim Vizbaras ir suuko: "Rusai!" Mes tuoj pasitraukme i klojimo mikel ir sugulme durpyne, o brolis pro t mikel bgo link Puoo pie nins. J ir nukirto. Taip uvo mano brolis. Mes atidengme stipri ugn i kulkosvaidio ir kit ginkl. Rusai ms ugnies neatlaik, pasitrauk, nusivedami mano brol, kur numet imonyse ant bruko. I j buvo du nukauti ir du sueisti. 1947 m. pasidariau dokumentus ir, perdavs Montei ginklus, pasi traukiau Kdaini apskrit, bet u puss met mane susek ir sum. Kaljau Intoje. Likau gyvas. O mano draug uvo daug, iliko tik ms Treiokas, ir buvs radistas Puzelis."

KOVOJAM NELYGIOJ KOVOJ

Daug ms sn ir dukter uvo nelygioje, tiesiog beviltikoje kovo je. Kovoje krito tvas ir keturi sns Dapiai, kil i imoni vls. Vederiki k. Tvas uvo 1945 m., Kazys ir Jurgis 1946 m., Juozas 1947 m. ir Jonelis 1948 m. Teofilis Gudas-Eskimas, nepaprasto narsumo brio va das, uvo 1952 m. bunkeryje. Povilas velnys i Kupikio vls. Raiupn k., per kautynes epetos pelkse neteko kojos. 20 met kaljo, bdamas invalidas, dal bausms atliko Tobolsko kaljime. Boleslovas Antanas Urbonaviius-Berelis, per kautynes gavo savo kn net eias kulkas. Jam
38

Viktoro Sabaliausko-Kirvio brys ygyje

Viktoras Sabaliauskas (deinje) su imoni girios partizanais: Domu Matuliausku, Matuliauskaite, Janina Valeviite-Astra

buvo perauti plauiai. Algirdas Treigofas-Margis, buvo sueistas. Vliau pasitrauk Lenkij, taiau ten buvo suimtas. Ir vis tik ta kova nebuvo beprasm. Tik didvyri kani ir kraujo kai na ms brangi Tvyn galjo pakilti ir vl atgimti, nusimesti baim ir visas bolevikini laik nuosdas. Daug partizan veik apie Troknus, Vieintas ir Anykius. Algi manto apygardos vadas Antanas Sluka-arnas gim ir augo Trokn miestelyje. Jo tvas ilgus metus buvo banyios zakristijonu, motina kilu si i turting kinink eimos. Antanas Sluka Lietuvos kariuomenje usitarnavo virilos laipsn. Buvo baigs gimnazij ir Kauno universiteto medicinos fakulteto tris kursus. Per vokiei okupacij dirbo geleinke lio Panevys-venionliai ruoo komendantu. Antr kart bolevikams okupavus Lietuv, i karto ijo partizanauti. Suorganizavo partizan b rius apie Troknus ir Anykius, 1945 m. sukr rinktin, kuriai ir vado vavo. 1946 m. sukr Algimanto apygard. Apygardos tabo ratvedyb i pradi tvark aviacijos ltn.Vacys Girdnas-Girdijauskas-Laknas, o jam uvus - Slukos mona Janina Railait-Neringa. arno bunkeris buvo netoli Andrionikio, Bikiki kaime pas Jovai. ia 1949 m. spalio mn. iduoti provokatoriaus Antanas Sluka su mona, sudegin doku mentus, susisprogdino. Kartu uvo Juozas Jovaia-Lokys. iuo metu bun kerio vietoje pastatytas paminklas. arno pavaduotojas, partizanins spaudos redaktorius, Jurgis Urbo nas-Laktutis, buvs Nironi pradios mokyklos mokytojas, mgo ray ti eilraius. Para eilrai rinkin "Neveiksi, sn iaurs!". Laktu tis uvo 1948 met pabaigoje. uvus tabui, Algimanto apygardos padaliniai veik kaip rinktin Vy tauto apygardos sudtyje. Dl arno bunkerio idavysts yra bent trys spjimai. Pagal vien - idav Vildinas-Vijoklis, kur ir Rgtym i dav agentas Vytautas Kuys, umigd juos preperatu "Neptun-24". Apie Troknus veik Grainos kuopa, kuriai vadovavo Jonas Staneviius-Vaitkus. Jo bunkeris buvo Maioni kaime. Kuopoje kovojo Stasys Sluka-Bistrnas (arno brolis), Pranas Pakys-Mokytojas, uvs prie il kaimo, Raguvos vls., Albinas Kubilius-Rgtymas. Rgtymas partizanavo nuo 1944 m., apie du melus buvo brio vadas, vliau Algimanto apygardos ryi skyriaus vadas. J pam gyv 1949 m. spalio mn. Saugumo agentas Vytautas Kuys djo degtin migdomj vaist ir po ygio dav gerti. Nors Rgtymas svaigal negerdavo, bet buvo ivargs, tad prikalbino igerti. Umigo. O atsibudo jau Kauno sau

40

gume... Partizanas Kisielius-Sakalas uvo 1947 m. prie ventosios ups, neto li Andrionikio, Augustas Paplovas-uolas, kils nuo Bir, ir Malinaus kas-Margis i Vildiki uvo Danguli kaime pas Dominyk Morkn. Julius Grika, Stasys Avia ir Benediktas Pabarka-Audra uvo Girels mike netoli Trokn, apsupti susisprogdino granata. Didvyrikai uvo daug narsi partizan. Prie Trokn kapini palaidoti ie Algimanto apygardos kovotojai: Jurgis Maiulis-Ddutis, Antanas Karvelis-Vachmistras, Steponas JoysBarzdyla, Kazimieras Joys, brio vadai Juozas Joys ir Juozas Gailiuis, rinktins vadas Juozas Valonis. Pasakoja Rgtymas: "1945 m. prie Dabui patekome mike pasal. Partizan buvo 10, o moni, ir kariuomens gana daug. Mis vyko apie por valand, kol mes nuo j atsiplme. Tada uvo 5 kareiviai, o ms vienas. Tai- arno brolis Jonas Sluka. Didiausias mis vyko 1949 m. vasar prie Traupio Serbentavo mi ke, kur ms buvo 15 moni. Buvome nuygiav susitikim su aibo briu. Apsinakvojome mike, palapinse. Apie 8 valand prane, kad arja labai didel kareivi grandin. Tuoj numme palapines ir pa siruome miui, nes jau buvo girdti rusikos komandos. Mums vado vavo Starkus-Mont. Jis dav komand isidstyti. Turjome keturis kulkosvaidius: tris rusikus "degteriovus" ir ekoslovakik "bruno". Prisileidome rusus visai arti ir atidengme, Montei sukomandavus, ugn. Tai pirmas atvejis, kai rusai nespjo n iauti. Tik pratisai maisi j riksmai, keiksmai ir komandos. Po ugnies pradjome trauktis. Traukiantis patekome kit pasal. ia uvo partizanas Jogla. Vl vyko arus mis, ir antr kart atitrukome nuo persekiojimo. O perei nant kvartalin linij, netekome dar dviej kovotoj. odiu, madaug per keturias kautyni valandas isiverme i apsupties Dabui link. T pai dien turjo kautynes ir aibo brys, kuris neteko dviej kovotoj. O i rus kariuomens per tas kautynes uvo apie 80 moni. Tikslios datos neprisimenu, bet tai buvo apie 1947 m. pavasar. Anks tyv ryt, dar buvo tamsu, bet jau brko, mes, Antanas Galuveikis-Skirmantas, Balys ukauskas-Princas, Juozas Gailiuis ir a, Rgtymas, at jome prie imoni girios Sedeik kaim. Patekome pasal. Kai prad jo leisti raketas, viskas matsi kaip dien. Mus atkirto nuo miko ir pradjo

41

spausti prie ventosios ups. Ten ir susikovme. Gailiuis su Princu sur izikavo plaukti per ventj, nors vandens daug ir jis buvo altas. Mudu su Skirmantu pasinaudoj tamsa, prasiverme imoni giri. Kiek ka reivi uvo - nesuinojome. Du kartus buvome um Troknus. Pirmakart 1945 m. pavasar pa vakare ms visa imtin praygiavo per miestel. Visi skrebai isislapst ir n neband ukabinti. Antr kart umme Troknus vl pavakare tais paiais metais. Tada uvo vienas parlizanas, bet skrebus suvijome banyios rs ir, pastat kulkosvaid, neleidome i ten ieiti. Kiti tuo tarpu sunaikino valsiaus popierius, prievoli sraus isineme. Vytauto apygardos Dmo brys daugiausia veik apie Andrionik, iapus Anyki. Jie ateidavo Algimanto ribas, imoni giri. Brio vadas Antanas Bagoinas-Dmas uvo 1951 m. balandio mn. Kartu su juo uvo Justinas Puodinas-Garsas. Bryje buvo Jonas KelmclisTauras, Petras Boiulis-Mcdiotojas, Alfonsas Jaktonis, Juozas Benysvis ir kiti. Povilas Gumbinas-uolas uvo 1949 m. rugsjo mn., Juo zas Grays-Viesulas - 1947 m. balandio mn., Jonas Stakeviius-Aura ir Jonas Povilionis-Gimnazistas - 1949 m. balandio mn. Rubiki kaime. Apie Surdeg, Troknus ir Vieintas veik Miliuko-Tigro brys. Pats Tigras mgdavo vaikioti dviese su Joneliu i Umn kaimo, slapyvardiu Tzas. Nemgdavo sdti bunkeryje, o iemos metu lankydavosi sody bose. Du kartus buvo paimtas gyvas. Vien kart pabgo, o suimtas antr kart mir lageryje. 1947 m. iem per rinkimus Tigro brys apsistojo Deparacijos mike ir norjo upulti Papili rinkim apylink, bet susi dr su Vaakn rinkim apsauga, kuri plavinjo po kaim. Kai ugirdo audym, atskubjo ir Papili rinkim apylinks apsauga. Tigro vyrai maskuodamiesi pasitrauk mik, o skrebai susiaud tarp savs ir du nukirto, kol isiaikino, kad patys apsiioplino." Su Albinu Kubiliumi-Rgtymu teko bti kartu lageryje, o anksiau, dar ryininkaujant, teikti ne vien paket.

42

Trimito brio partizanai

Danielius Vaitelis-Briedis ir Antanas ilys-aibas 43

KAUTYNS PO KAUTYNI

Partizanai nelygiam m krit, Turgaus aiktje iniekinti knai, Partizanai duobse suguldyti Tai js, narsieji Tvyns sns!

Partizan Vyio apygarda apm Panevio ir dal Ukmergs apskrii. Tai buvo kovinga apygarda. Be to, ji pasiymjo labai grieta drausme, net buvo atvej, kad u girtavim partizan bausdavo mirties bausme. Vyio apygardai vadovavo Lietuvos kariuomens pstinink leitenantas Danielius Vaitelis-Briedis, kovotoj gerbiamas ir mylimas, bet grietas vadas. Jam 1948 m. uvus, vadovavo buvs jo pavaduotojas Alfonsas Sme tona-ygaudas. Algimanto apygardai priklaus aliosios girios rinktin. aibo brys, vadovaujamas Antano ilio, taip pat pasiymjo drausme ir kovingumu. br mons gerb, o vad partizanai myljo. Jie stengdavosi padti monms kuo galdami: ienauti, nuimti derli ir kita. Stiprus buvo Bal tuniko-Vienuolio brys, taip pat Vaiekonio-ermuknio, Aliuko-Kup rio, Tumio, Dabrovolskio-eponio briai. aibo veikimo zona buvo Taujnai, Levanikiai. Kiti kovojo apie Raguv. Apie rikius, Vadoklius ir Ramygal veik Rupno rinktin, Vtros brys, kuriam vadovavo Kazys Vaznonis. Po jo ties - Vladas Drsutis, uvs 1950 m. Apie Ulinus ir Upyt veik majoro Petro Janukeviiaus-Tvo b rys. Jie bazavosi Papojaus mike. 1945 m. rugsjo 17 d. ia uvo 10 vyr, buvo ir sueist. J palaikus ikasme Panevyje Tulpi kvartale ir per laidojome partizan kapines 1989 m. Apie Krekenav ir Naujamiest veik Trimito brys, vadovaujamas Ipolito Lukoeviiaus-Baublio. Jam pastatytas paminklas Naujamiesio kapinse. ia pat kovojo Karygio brys. Apie Krekenav veik ir Var nakalnio brys. 1945 m. kovo 27 d. Eimuliki-Aag mikuose ( iaurs vakarus nuo Spiraki) vyko didels kautyns, kuriose uvo apie 72 partizanus, o rus buvo paklota gana daug. Tose kautynse uv beveik visi palaidoti Pa nevio rajono Dragoni kaimo kapinse, iskyrus tik tuos, kuriuos arti mieji pasivog ir palaidojo prie savo artimj. Tose kautynse uvo k tik ventintas kunigas Povilas Blynas. Tai buvo vienos didiausi kauty44

ni Panevio rajone. Tuo laiku apie Pualot, alij giri ir kitus Pasvalio rajono mikus siaut generolo Vetrovo divizija. Partizanai, ivengdami didesni susid rim, trauksi Jakubavo, Eimulikio ir Aag mik link. Ypa daug partizan susikoncentravo Eimulikio mike. ia j buvo apie 350. Persekiotoj ivarginti partizanai nuo j atsipl organizavo Eimulikio mike tris stovyklas, ir kovo 27 d. ramiai ilsjosi. Matyt, neap sieita be idavysts. Penkt valand ryto partizanus apsupo ir, paalin sargybas, netiktai upuol stovyklose ramiai mieganius. Gerai, kad kakas pastebjo, kad aplink jau rusai, ir suriko: "Vyrai, u ginkl!" Ru sai atideng krymin ugn, kuri ir pakirto daugel partizan. Pirmj puo lim, su dideliais nuostoliais pavyko atremti. Pasinaudojus kovos per trauka, partizanai organizavo iedin gynyb, net isikas apkasus. Vis dien rusai puol, ir arios kautyns tssi iki nakties. Pasinaudodami vakaro sutema, partizanai prasiver Jakubavos miku Pakruojo link. Po vilas Blynas su vyr daliniu jau buvo prasiver i apsupties, bet pagauti kautyni kario, puol padti dar likusiems apsuptyje ir garbingai uvo. Maryt Tutinait-Pundien i Dragoni kaimo (partizan ryinink Laimut) rytojaus dien po kautyni ijo mik iekoti savo brolio Povilo. Surado j su kitais 18 vyr, numestus ant miko kvartalins linijos. Pasinaudodama tuo, kad arti nebuvo skreb ir rus kareivi, nes kariuo men persekiojo tuos partizanus, kurie isiver i apsupimo, nutemp savo brol al ir pakio po akomis. Vliau, pasimusi arkl, brol parsi ve klojim, paarvojo ir palaidojo Spiraki kapinse, savo eimos ka pe. Ir tik po Atgimino ant paminklo amino pavard. Laimut yg darb atliko neturdama n 18 met, vliau suimta ir kaljo Vorkutoje 2os plytins lageryje. iose kautynse uvo Kazimieras Misinas, Antanas liogeris, Ignas Krivickas, Stasys Baranauskas (16 met), Leonas Janelinas, Povilas Bly nas, Juozas Kazlauskas ir kiti. I viso 76 mons. Dauguma ilsisi ukasti be karst Dragoni kapinaitse, kurias 1990 m. rugpjio 28 d. labai ikil mingai paventino, dalyvaujant trims kunigams.

VYRAI I VYIO APYGARDOS

1945 m. rugsjo 17 diena buvo labai grai. Jau ruduo, bet saulut, kaip sakoma, eme ridinja. Paeme draiksi voratinkliai, pilni laukai

45

moni. Vieni bulves kas, pavlavusieji m derli, ve klojimus ja vus, kiti ar laukus. Netoli Upyts, vir Papojaus miko, staiga pasirod lktuvas, moni vadinamas "kukurzniku". Pasisukiojo, pasisukiojo ir nuskrido. O pasirodo, kad i lktuvo stebjo Papojaus mik. Vos lktu vas nusileido aerodrom, ankst ryt, kit dien miko link patrauk vora main, piln ginkluot enkavedist. Kariuomen apsupo i vis pusi t mik, kur sodyboje ramiai ilsjosi Vyio apygardos majoro Petro Janukeviiaus-Tvo brio partizanai. Vieni miegojo, kiti ra, treti tais suplyusius drabuius, ilsjosi. Ankst ryt, vienu metu prapliumpa i vairi ginkl viai, krenta nukauti ir sueisti vyrai, prasideda nelygus mis, kur, inoma, laimi kareiviai, nors ir j krenta daug. Mis vyko apie valand. Dalis partizan pabgo, bet deimt i atuoniolikos nuda savo krauju miko uogienojus ir samanas. Karei viai dar ilgai mediojo pavienius partizanus, nir juos vijosi, bet pa sprukusi i apsupties nebepavijo. I pykio nuov visai nekalt einant per lauk Ulin kaimo gyventoj Antan Bebinsk, kaimo batsiuv, ku ris ir partizanams sutaisydavo batus. Tose kautynse uvo majoras Petras Janukeviius, brio vadas, kils i Utenos, jo snus studentas Eugenijus Janukeviius, Antanas Tarulis, Kazys Balinas, kiti narss vyrai. Bolevikiniai mogudiai nuautus vienuolika vyr nuve Panev ir numet prie saugumo, o po keli dien ukas lauke u miesto, kur vliau usistat Tulpi kvartalas. uvusij partizan artimj ir ger moni dka, Sjdis, Politini kalini ir tremtini Panevio skyrius 1989 m. vasar ikas partizan palaikus ir ikilmingai su banytinmis apei gomis palaidojo partizanams skirt plot Katedros kapinse. ia, paven tintoje emje, jie ilssis iki pasaulio pabaigos, kol Viepaties trimitas juos prikels i mirties miego... Vyio apygardos vadas Danielius Vaitelis-Briedis gim 1913 m. rug pjio 5 d. Vadokli vls. Gelai k. Jo tvai nusipirko Pagiriuose Anilia vo dvarelyje 4 ha ems. Danielius baig tos vidurin mokykl, stojo Kdaini kultrtechnikos mokykl, bet jam ten nepatiko. U met j met ir stojo karo mokykl, kuri baig 1938 m. ir sigijo artilerijos karininko specialyb. Tai buvo 19-oji karinink laida ir priepaskutin Nepriklausomoje Lietuvoje. Bolevikams okupavus krat, 1940 m. jis, kaip nepageidautinas, buvo paleistas atsarg, turdamas vyresniojo lei tenanto laipsn. Kai ileido, kareiviai j iki vart ne ant rank. I to matyti, kad karininkas buvo pavaldini mylimas. D.Vaitel pradjo per-

46

Jonas Baltunikas-Vienuolis Raguvos partizan brio, o nuo 1948 m. Kri taponio rinktins vadas

Mykolas Grinius ir Bronius Juospai tis-Direktorius

Vtros brio partizanai: sdi Bronius Juospaitis-Direktorius ir Antanas Veliko nis-Slivka, stovi Mykolas Grinius (antras) ir kiti

47

sekioti enkavedistai. Draugams padedant, jis perjo sien Vokietij ir aktyviai veik Lietuvos labui. Prasidjus karui su bolevikais, Danielius gro su specialiu daliniu saugoti tilt ir gamykl, kad traukdamiesi bolevi kai neisprogdint. Vliau stojo Plechaviiaus armij. Kai vokieiai norjo pasisti front, jiems pasiprieino ir pasitrauk i armijos. Vo kieiams traukiantis, gavo ginkl, juos kaup partizaninei kovai su bolevi kais, slp Pagiri mikuose. Vos ujus rusams, organizavo partizanin pasiprieinim. Dar besimokydamas karo mokykloje ir dirbdamas finans patarju, susipaino su Markuliu, kuris vliau buvo uverbuotas saugumo ir jam buvo duota uduotis sunaikinti partizaninio judjimo vadovyb. Lieka klausimas, ar Vaitelis nesuprato, kad Markulis provokatorius, kai is pa sil padaryti jam dokumentus ir legalizuotis? Net perspjus Vaitel nepatikjo. O kad Markulis-Erelis idavikas, vliau ir jis sitikino. Reikia dkoti Juozui Lukai-Skirmantui, kad iaikino idavik Markul-Erel. Tik gaila, kad nepavyko jo likviduoti. Gudrus buvo. Dl Markulio Vaitelio monai ir vaikams teko patirti didiules kanias. Aretuojant jo mon, dalyvavo skrebas Janaviius, kuris visaip tyiojosi i Vaitelio monos, mu j ir apspjaud. Janaviius ir dabar gyvena Pa nevyje. Vaitelis buvo vienas i drausmingiausi vad. Taiau nepaisant grietu mo, partizanai j myljo ir gerb. Jis nesitaikst su girtuokliais ir drausms paeidjais, bausdavo net mirties bausme, o ypa tuos, kurie prisideng partizan vardu plikavo. Vaitelio mona, ikentjusi skreb patyias ir didiules Sibiro kanias, pasiligojusi gyvena Panevyje. Apie Naujamiest ir Krekenav veik Trimito brys. Tai buvo gerai ginkluotas ir kovingas brys, didel dmes skyrs partizaninei spaudai. J bryje buvo poetas, kuris raydavo gerus eilraius. Brio vadas (desantininkas) Ipolitas Lukoeviius-Baublys uvo 1948 m. Pavaduoto ju buvo Vincas Grinkus-Karinas. Partizanai Stasys Kulikauskas-Putinas uvo 1948 m., Jurgis Kulikauskas - 1945 m. vasario 17 d., Leonas Kuli kauskas - 1945 m. rugpjio mn., Aleksas Sirdikauskas - 1945 m., Ka zys Sirdikauskas-Daktaras - 1946 m. Brys dalyvavo daugelyje kautyni. Skilvoni mike kovsi iem sun kiomis slygomis. Buvo daug sniego, palikdavo pdsakai. ia uvo du partizanai, o rus - penki. Viktoriki mike 1948 m. gegus mn. vyko didels kautyns, kuriose uvo 4 partizanai ir 30 prie. Apie Krekenav veikusio Varnakalnio brio partizanai pasiekdavo

48

Upyt ir rikius. uvo ie brio kovotojai: kil i Icin kaimo buvo brio vadas Antanas Astrauskas 1948 m. Jakuboni k. ir Kazys Astrauskas 1947 m. prie riki, Augustas Astrauskas 1947 m., Jeronimas Nekroius 1946 m. prie riki k. Garbingoje kovoje krito daug kit drsi kovo toj. Tose apylinkse veik ir Karygio brys, kurio gretose buvo Jokbas Petraitis-Geguis, Mykolas Krikinas-Valstietis, Vladas Krikinas-Ba landis. Vtros bryje buvo ir Leonas Krikinas, uverbuotas saugumo. Turime ini, kad jis palaik ry su Panevio saugumu. Kiti sako, kad jis palikdavs saugumui laikuius sutartoje vietoje, ir taip prauds daug vyr. Dauguma Skilvoni brio partizan palaidoti Krekenavoje. 1989 m. vasar jiems pastatytas paminklas. Tai vieno mokytojo nuopelnas. Skil voni mike. 1990 m. toje vietoje, kur buvo bunkeris, pastatytas kryius. Krekenavos valsiuje buvo daug skreb ir kareivi. Saugumo virinin kas buvo Tichomirovas, kuris gyvena Utenoje. Jo pavaduotoju buvo Vol kov, vietinis rusas i Pempi kaimo. Tardydami jie labai kankino mones. Ant galvos uddavo metalin lank ir verdavo, pirtus traikydavo tarp dur, mones tiesiog umudavo.

KUR NARSUOLI KAPAI?

Panevio apskrityje apie rikius, Raguv, Radikoni ir Rod mikuose, apie Vadoklius ir Ulinus veik Rupno rinktin, kurios va das Kazimieras Blieka. Toje rinktinje garsus buvo Vtros brys, kuriam iki 1947 m. sausio 6 d. vadovavo Kazys Vaznonis. Jis buvo sueistas ir paimtas gyvas 1948 m., nuteistas mirties bausme ir suaudytas. Vliau briui vadovavo Vladas Drsutis, uvs 1950 m. Po jo briui vadovavo Bronius Juospaitis-Direktorius. Kovoje j sunkiai sueid ir galvodami, kad jau negyvas, kartu su kitais uvusiais numet Ramygalos aiktje, taiau pastebjo, kad dar kvpuoja, ive ligonin ir igyd. Po to buvo nuteistas suaudyti, bet iliko gyvas. Kazys Vaznonis uvo per kautynes Radikoni mike ir savj buvo palaidotas riki kapinse. Vladas Drsutis uvo Naujasods lauke. O kur jis buvo ukastas - neaiku. Antanas ygas, desantininkas, buvo sueis tas Radikoni mike. Suimtas, nuteistas suaudyti. Kazys Drsutis uvo 1948 m. Bauktoni kaime. Kur ukastas - neaiku. Antanas Drsutis
49

uvo 1948 m. Rimaisi kaime. Kur ukastas - neaiku. Anicetas Vazno nis uvo 1947 m. sausio 6 d. Radikoni mike, palaidotas riki ka pinse. Rapolas Vaznonis, uvs 1950 m. udi kaime, palaidotas Ra mygalos kapinse. Viktoras Maeika uvo 1952 m. ilagalio kaime. Kar tu su juo uvo Bronius Karboius-Bit, paskutinis Vyio apygardos va das. Kur ukasti - neaiku. Antanas Maeika uvo 1947 m. Kur ukastas - neaiku. Neinomi dar ne vieno narsaus kovotojo kapai. Gaspar Pilipon pam sueist 1948 m. liepos 25 d. Pririo j netoli kelio prie medio ir nukankino. Vytautas Grinius uvo 1947 m. Girels mike. Kur ukastas - neaiku. Jadvyga ardinskait i Barklaini kai mo, IV kurso medicinos student paimta gyva. 1949 m. ji buvo ryinink, o vliau partizan. Jos slapyvardis Daktaras Dolitlis. Mykol Krikin ir jo brol i virbli kaimo nukankino Grikiuose ir ten palaidojo. Panevio rajone, Ramygalos apylinkje, Ulin kaime 1990 m. va sar pastatytas paminklas-ansamblis Vtros ir Tvo bri partizanams. Jame - pavards ia kovojusi partizan. Vtros brio didiausios kautyns buvo Ramygalos-Laninavos mikuose 1952 m. Keturiolika partizan apsupo rus kareiviai su tan ketmis. Mis vyko vis dien. Daug uvo partizan ir rus. Tokia kaina atiduodavo savo gyvyb, kovodami u Tvyns laisv ms partizanai. Garb jiems per amius! Drss buvo nuo Krekenavos kil broliai Nemeikiai. Ipolitas ir Jo nas uvo kartu, o Vincas Nemeikis buvo parautas ir suimtas. Ivetas Norilsko lagerius, dirbo kasyklose. Mir grs Tvyn 1981 m. Nemaai partizan veik apie Upyt, Ulinus, Barklainius, Ramy gal ir Velykius. Pamintini Antano Nemeikio ir Mykolo NemeikioStumbro briai. Juozas Kuys uvo 1952 m. Papojaus mike. Vyras pasiymjo narsu mu, vien kart pabgs i Panevio ligonins, kur j gyd po sueidimo. Petras Barauskas uvo 1948 m., gelbdamas i ligonins Juoz Ku. Jon Andrin 1945 m. enkavedistai umu namuose, kur jis slapstsi be gink lo. Tas pat atsitiko ir su Vincu Smalinsku, Antanu Nevuliu ir kai kuriais kitais partizanais. Mykol Danin Pabalio baloje kareiviai subad dur tuvais. Antanas Sutkeviius Rajnliuose buvo paimtas gyvas. J pririo prie mainos ir vilko iki plento, kol mir. Paliut elnyt 1947 m. gruodio 29 d. nuauta namuose, gelbdama bgant partizan Kaz Drsut. 1945 m. uvo Povilas Pcleckas ilagalyje. J kareiviai nuov bunkeryje na muose ir iki mainos temp, nuve Panev, kartu motin. Jai neleido

50

Petras Smilga Krekenavos NKVD

snaus palaidoti, o patys ukas neinia kur. Partizanas Petras Smilga pabgs i ligonins uvo mike. Jo brolis taip pat uvo. O tvas, eigulys, u snus buvo suimtas ir Krekenavoje tardant umutas. Jo monai kieme perov kojas. Dukt bgo ir jai Kre kenavoje skrebai perov krtin. Smilgait patys nuve Panevio ligonin ir ia sugyd. iuo metu Smilgait-Kareivien gyvena Barklai niuose. Jos motin perautomis kojomis aretavo, sugyd kojas teis ir isiunt lagerius Vorkutoje. Smilgien prie 7 metus mir. Raguvos partizanai priklaus Antano Aliuko-Kuprio, Jono Baltuni ko-Vienuolio ir Antano Vaiekonio-ermuknio briams. Vaiekonis-er muknis veik apie Mieikius ir Raguvl, Baltunikas-Vienuolis veik apie ilus ir Raguv. Tai buvo labai kovingi briai, pavalds Vyio apy gardai. Juose narsiai kovojo Ignas Abrakeviius, Petras Alkauskas, Sta sys Alkauskas, Antanas Aliukas-Kuprys, Bronius Blauzdys, Stasys Blauzdys, Antanas Blauzdys-Konkurentas, Kazimieras Baltunikas, Jonas Bal tunikas-Vienuolis, Kazimieras Bernatonis-Melagis ir daugelis kit. aibo brys veik apie Traup, Taujnus, ilus, Levanik ir turjo didel autoritet tarp vietini gyventoj. Partizanai myljo savo brio vad
51

il. Bryje kovsi Juozas Minc-Liepa, Kazys Riauba, Antanas Rimke viius-Griausmas, Stasys Bareika-Krienas, Kleopas Timinskas-Maras, An tanas Vanagas ir kiti. ilys-aibas miuose buvo drsus ir blaivaus proto. 1945 m. vasar Biryts mike jo brys buvo apsuptas, o prieo sunkusis kulkosvaidis "maksimas" neleido jiems net galv pakelti, nes buvo pastatytas labai ge roje pozicijoje - keturi miko linij sankryoje. aibas priliau ir met granat. Nukov kulkosvaidio komand, o pats atsigul u kulkosvaidio ir deng vyr atsitraukim. Pasiauks pagalbon kitus, aibas kulkos vaid ivilko i aspsupties ir su juo ilg laik naikino prieus. aibas nem go laikytis bunkeriuose, nors j buvo sirengs nemaai. Net du bunke riai buvo rengti uliniuose. Bunkeriuose paprastai laikydavo tik sueis tuosius. 1945 m. vasar aibo brys buvo pams Siesik miestel. T pai met vasar didels kautyns vyko Varln mike, kuriame partizanai buvo apsupti kariuomens. I apsupties jie laimingai prasiver. uvo tik du, o rus iklojo daug. Didels kautyns buvo Juodgiryje. Taiau nuo 1948 m. prasidjo neskms, nes br buvo infiltruotas idavikas, kuris nuov pat vad il-aib. Savo vad palaidojo patys partizanai. ilio mona Klajn buvo aktyvi ryinink, tikra savo vyro kov ir gyvenimo draug. Vliau ji buvo nuteista. Gyvena Palangoje. Prie Lno susikrs Juozo Kriktaponio, Lietuvos kariuomens kapi tono, brys greitai uvo. Tai buvo 1945 m. sausio 18 d. uvo daug parti zan ir rus kareivi. Apie Siesikus, prisideng partizan vardu, mones apiplinjo Eg linskio utv. T pat dar Klajn ir Diuvn komanda. Jie plikavo ir ud mones. Juos sunaikino D.Vaitelio vyrai. Dar buvo atsiradusi luo tos kompanija, kuri sunaikino aibo brys. Apie alij veik Briedio brys, vadovaujamas Stasio Kulio. Su juo kartu veik Petras Dunkeviius-Juokdarys, Antanas ygas-Aptiekorius, Juozas omka-erilis, nenuilstamos ryininks Apolonija ernait, Anel ernait ir Genovait Valknait-vaigd. Jie daugiau veik apie Pastr ir Piniav. Nors sovietiniai istorikai ir stengsi sumenkinti Lietuvoje vykusi re zistencijos kov reikm, bet to padaryti jiems nepavyko. Nelygioje ko voje uvo apie 34-40 tkstani partizan, o t kov stojo apie 70 tks tani ms sn ir dukter. Jau 1945 m. balandio mn. kovojo 34 tkstaniai partizan. Po to j

52

gretos 1948 m. pradjo mati, nes partizan junginius buvo prisista daug provokatori ir idavik, vyrai pradjo netekti vilties, sumajo drausm. Apie 36 tkstaniai usiregistravo. Man bnant Vorkutos lageriuose, etapais pradjo atveti buvusi par tizan, kuri daug patekdavo saugumo rankas dl idavik. Tai buvo pastebima visuose lageriuose, apie tai pasakojo buv politiniai kaliniai. Partizanai stengdavosi save sunaikinti, kad nepatekt gyvi okupantams nagus. Specialiai susialodavo veidus, kad prieai j neatpaint ir kad neutraukt persekiojimo savo artimiesiems. Partizan gretose kovsi nemaai ir moter. Buvo atvej, kai moterys vadovavo briui. Apie Kupik veik brys, vadovaujamas moters, kurios slapyvardis Liepsna. Ji ir jos brys ne kart Kupikio skrebams krt kail. Vaiuojant keliu Alizav, nukov 4 Kupikio skrebus, tik vienas Petrulis iliko gyvas.

PROVOKACIJOS PO PROVOKACIJ

Atjo kacapai i ryt, Papldo Lietuva krauju... O tu, - kas esi - pamirai Ir su kacapais girtavai. Keturiasdeimt penktj pavasar i Skapikio mik aliosios link prie Panevio patrauk gerai ginkluot vokiei kuopos. Praeidami jie vis klausinjo moni, kaip susitikti su partizanais, pra nakvyns, kalb jo, kad prasiver ir nori eiti partizanauti. Vliau iaikjo, kad tai specia liai suorganizuotas saugumiei dalinys, isistas sunaikinti partizanus. Albino Tindiulio-Dds brys veik apie Salamiest. Jo bryje buvo Alfonsas Valentlis-Bankininkas Vailokaitis, Jonas Baltuis-Trimitas, Ste ponas Giedrikas-Girietis, Romas Styra-Rksnys, Alesiukas ir kiti parti zanai. Vliau jie sudar Piln tvnijos branduol. Dds brio ryininkai apytiksliai nustat, kas ia per "vokieiai" ir msi priemoni nutverti i t "vokiei" bent vien. Tai jiems pavyko padaryti. Apie Salamiest po sodybas slankiojo keturi tokie "vokieiai". Partizanai patykojo ir visus keturis sugavo gyvus. Juos itard ir sunaiki no, suinoj, kas jie itikrj yra. "Vokiei" komanda patrauk aliosios giri, kur jiems aliosios rinktin nutar ukurti ger pirt. Kautynse "vokiei" sumajo. Taip

53

Matas Birbilas

Antanas Birbilas-Baltuis

buvo suduotas smgis provokatoriams. inoma, dl j buvo aretuota ir nemaai nekalt moni. Po tos "pirties" likusieji patrauk pro Radvi lik iaulius ir Plung, kur tas provokatori dalinys buvo iformuotas. Panevio apskrities Gelei kaimo gyventoj Povil Navaslausk kreipsi partizanai. P.Navaslauskas buvs Lietuvos karininkas, todl par tizanai kalbino j, kad imt vadovauti. Jis pasak: - Pagalvosiu. Tikriausiai sutiksiu jums vadovauti. Spjama, kad tarp t partizan buvo provokatorius, nes u keli die n P.Navaslausk aretavo. Kartu su Navaslausku buvo suimtas Antanas Birbilas-Baltuis ir jo sesuo. Jie dingo be inios. A.Birbilas buvo suaudytas Butyrk kaljime. Dds bryje buvo ir idavikas. Dl jo brys pateko pasal ir smar kiai nukentjo. Po mio Tadas Kalinda kartu su mona, Bijnliu ir Uu parsikl u Subaiaus arkiki kaim ir netoli Gurklio sodybos pasi dar bunker. Pats Gurklys buvo pasitrauks gyventi Subai, nes per savo ilg lieuv partizan buvo luptas. Tame krate gyveno Kalindiens broliai ir sesuo. Bunkeryje jie praleido apie metus, kol 1950 m. jis buvo sunaikintas, ir visi 4 partizanai uvo. Spjama, kad jie uvo Gurklio iduoti,
54

nes jis buvo pastebtas slankiojant apie t krat ir sodyb. partizan brius buvo siuniami provokatoriai. Saugumas daug i j tikjosi. Taip jiems pavykdavo daug partizan sunaikinti. Taiau partiza nai buvo atsargs. Apie Skapik siaut plik gauja, kuri turjo uduot kompromituo ti partizanus. Gaujai vadovavo Meka, kurio pavard neinoma. Gaujai priklaus ir du broliai lapeliai, taip pat Kylius. Juos 1945 m. pabaigoje partizanai iaikino ir sunaikino. Trokn valsiuje apie Raguvl taip pat itisus metus siaut ban dit gauja, apiplinjo gyventojus, gsdino juos ir terorizavo. Tai gaujai priklaus Antanas Manas, Julius Urbonas, Kazimieras Zdanaviius, Kazys Skeiverys, Stasys Janelionis. To krato mogus Jukneviius pava kare gro i malno. Staiga i Rukikio vyrduobi ties kapinmis ioko keturi ginkluoti vyrai, du grieb arkl u apynasrio, o du puol prie veimo ir liep vaiuoti jiems reikiama kryptimi. Arklys buvo jaunas, o ir Jukne viius nepsias. Ji sur arkliui botagu, tas oko ir partrenk j laikiu sius, ratais partrenk ir tuos, kurie buvo prie veimo. J, bgant, apaud ir sueid rank, bet jam pavyko pabgti. Visus penkis suaud Merkio brio partizanai. Apie Subai partizan gretas irgi buvo jungti saugumo agentai idavikai. Vienas j - Alfonsas Stankeviius, idavs arkiki mike bun ker. Alfonsas Stankeviius vliau buvo skrebu, taiau u girtuokliavim ir i skreb brio buvo paalintas. Daugiausia pasiymjo Juozas Kanapec kas i Pakrys kaimo, per kurio idavyst buvo sunaikintas Vilko brys. Raguvls mike slapstsi Juozo Masilionio-Sidabro brys. Sidabras uvo netoli Petkn, su juo buvo sueistas ir paimtas Florijonas Kuli kauskas. Jurgis Bartulis idav net savo brol. Juoz Galiausk, Antan Kul irgi idav, bet neminsiu kas. Tegul tai pasilieka ant jo sins. Gebelsas idavs tuos du partizanus, vaikto tarp ms, buvo pasirods Panevyje, bet dingo. Tokie buvo laikai. Viskas buvo persipyn, net brolis brol iduodavo, kaimynas kaimyn. Saugumas irgi nesnaud, veik, visikai nesivaryda mas dl priemoni. Saugumo kabinetuose sdjo emgebistai, kurie tur jo pateisinti jiems mokamas dideles algas. Tai jie kr vairiausius pro jektus, kaip sunaikinti Tvyns kovotojus, kaip ugniauti rezistencij. Saugumas naudojo paius vrikiausius kankinimo metodus, vairius pre paratus ir elektros kdes. Buvo ir toki, kurie t vrik kankinimo me tod neilaik... 55

RAUDONJ IAURUMAS

Dar neseniai buvo pavasaris. Dulkjo siauri keliai, o laukai aliavo, kaip ir visuomet tokiu laiku. Pesli kaimas prie viekelio. Pamikje slan kiojo rus belaisvis, matyt, pabgo i silpnai saugomos belaisvi kolonos. mons pastebjo, kad jis lankosi Pagirio valsiuje, Pesli kaime, pas Pakeiiu. J trobelje gyveno moteris su nuskurusia mergaite, kuri plau davo raudoniesiems baltinius. Kitos dienos pavakare to kaimo gyvento jas Pranas Eiva, pasims medioklin autuv, sum mint valkat ir nuvar Pagirio policij. Policijoje j itard, bet tardymas rimtesni rezultat nedav, nes su imtasis tyljo. Tada j perdav gestapui. Kit pavakar, vos saulei nusilei dus, Pesli kaime Eivos sodyb apsupo i miko atj raudonieji, apiekojo namus ir nieko nerad, keikdamiesi pasialino. Po keli dien ir vl paiame vidurdienyje, kuomet Danielius dirbinjo bei t namuose, girti banditai vl apsupo nam, bet Danieliui ir kart pasisek, sugebjo pabgti. Tada atjnai ivar visus mones i nam, gyvenamj nam udeg, nepagailjo ir tvarto su visais gyvuliais. Kai atvaiavo policija, jau visi trobesiai buvo sudeg, o raudonieji pasi trauk mik. Daug alos pridar tie gaivalai ms Tvynei, iud dau gyb nekalt moni, sudegino daugel sodyb. Sugrus sovietams, tie banditai buvo patys aktyviausi kankintojai.
Kraujuose guli tai jisai, Krtin plienu perdurta. irdis nurimusi visai Sudiev, svajone uburta...

Noriu pateikti kelet vyki i Trimito brio partizan gyvenimo, ku riuos radau buvusio partizano Poeto urauose: "Pradjo psti altas rudens vjas, kaskart vis labiau draskydamas nuo medi paskutinius pageltusius lapus, juos sdamas po laukus, iurenda mas sausomis ir trumpomis rugienomis, plikais krmais, kurie styrojo dvaro lauke nuogi ir pavjui lenksi savo plonomis ir lanksiomis ako mis. Per dien dienas vis storiau klostsi dangus tirtais ir juodais, lie taus pritvinkusiais debesimis ir neilaikydamas pradjo purkti ir smar kiau lyti. Keliai pabjurdavo ir vietomis likdavo neibrendami, o visi lauk grioviai ir upeliai patvindavo. Likusi vienia traktorininko-mechaniko eromskio monel klausy56

uv Juozas Gauranskis-Kepur ir Jokbas Gritnas-Poetas

davosi dejuojanio rudens vjo ir liddavo. Suskausdavo jai irdis ir lik ramindavosi, pavelgusi savo ma snel. O kartais j aplankydavo jau ni, pilni energijos partizanai, kurie j nuramindavo, paguosdami netoli mos laisvs viltimi. Ir tada jos veidas praskaidrdavo, nuslinkdavo nuo jo tamsaus lidesio rkas, o kartais ir ypsena veide atsirasdavo. Vien dien ji tar brio vadui: - A gyvenu ant auktoko kalniuko. Jeigu norit pasidarykit ia bun ker, galsite per iem iliau gyventi. Juk nebetoli iema su savo al iais ir siego pgomis. - O ar nebijai, kad gali nukentti? - Juk reikia jums padti. ia pas mane niekas neueina, tik su maistu blogiau. A neturtinga dvaro darbinink. - Gerai, - pasak Baublys. - Ai jums u ger ird. Pasidarysime tok bunker, kurio niekas negals n surasti, n suuosti. Nutar bunker rengti tvarte. Darbas buvo nelengvas. Pirma reikjo paalinti ml, kurio buvo daug, o po juo srut linas. Vyrai dirbo sun kiai ir temptai. Vjas iureno pro idautus kiaurus langus. Po didelio
57

vargo diaugms ikas emes. Tada sudjo storus balkius, ant j udjo bent kiek iaud, o pabaigai nestor, bet neperaunam emi sluoksn, o paskui sudjo ir buvus ml, kuris nenustojo dvoks. inoma, paliko ir ang. Viskas pavyko gerai. Laikas bgo, oras kaskart jo altyn, upeliai pasideng plonu, tra kaniu ledu, o vliau ant tvenkini ir upeli ledas sustorjo, em pasi deng puriu baltu sniegu. Partizanai apsigyveno savo bunkeryje, o ne nordami palikti pdsak, nevaikiojo tol, kol kiti mons nepramins tak. Tas bunkeris buvo tikra kalno tvirtov. Taip beleidiant laik ir begyvenant, greitai atjo ir pas mus brangios v.Kaldos, Naujieji metai, vliau Trys Karaliai. Visas ventes atventm gana triukmingai ir laimingai, laudami prie stalo balt plotkel, palai mint kunigo ir v.Banyios. Bgo labai altas ir varginantis sausis. Nak timis pokdavo tvoros ir mediniai slogai. O rytai iaudavo balti ir pasi puo armomis, ir tik pakils vjas nuberdavo erkn nuo medi. Prisnigo daug sniego, ir rogi kelias tapo geresnis. Partizanams reikdavo eiti keliais, o ne laukais, kad nelikt pdsak. Jau kuris laikas jie negaljo aplankyti savj, o labiausiai savo mylimj mergaii, bet k padarysi... - Palauk! Sustokim ir paklausykim, kur loja unes! Girdisi smarkus un lojimas priekyje, o nuo viekelio girgda ei nanij ingsniai. ironus prisidj prie aki pamatm, kad viekelio viduriu eina ginkluoti ir baltai apsireng rusai, kurie pastebj partiza nus suoko griovius ir rk: "Svaji!" Nubgome pro storus mieganius medius saviems praneti, kad pavojus. - Vyrai, rusai! Mes juos pamatme ant kelio visai netoli, ir jie mus pastebjo, o gal mat, kur nujom... Bkim i ia! Reikjo skubti, nes ia pat buvo pavojus. Visi pasine, kur kas ino jo, kad nepaklit rusams. T kart rusai nieko nelaimjo. Vl iauo rytas, bet jau su dideliais nemalonumais. Po laukus vaikio jo rusai su skrebais, iekodami partizan pdsak ir krsdami i eils kiekvien kinink, kiekvien kiem, kiekvien tvart ir darin, vers dami iaudus, ien, malkas, dauydami ir kasindami trobose ir j pa sieniuose emes, piedami ir grdami grindis. Maigydavo ir audydavo pasienius, mediojo mus kaip ialk ir nuvrj vilkai, iemos altyje tykodami grobio, nepamirdami paiekoti "bandit" ir staliuose bei dse, rad laikrodl ar ied, kidavosi kienes diaugdamiesi rad. Nepeikdavo geresni bat ar rb, kuriuos isitempdavo su savimi. 58

Auo vl sunkus priespaudos pavasaris. Auo jis visur, bet nevieno dai. Saul jau auktai pakildavo, pasruvo upeliai, iteo laukai. Iauus rytui, atsiklusi eiminink pastebjo aplink savo namel slan kiojanius juodus elius ir pajutusi, kad grsia pavojus partizanams, bgo pro duris tvartel ir umetusi iek tiek mlo ant bunkerio dure li, kad umaskuot, atsigr eiti ir pamat, kad rusas iri pro langel j/ Bunkeryje tuomet buvo tik du partizanai. bgusi per koridori pas vyr, grieb palt ir oko ant aukto, aukdama: - Antanai, mes prauvome! O vyras neinojo, kad j pamat rusas maskuojant bunker. Visai i auo. Skrebai puol iekoti, aukdami: - ia kas nors yra! Boba kak paslp, kampe ukrate mlu. - Durk durtuvu! - rk kitas skrebas, stovdamas lauke u lango. - Durk, durk! - auk kiti. Greit su durtuvu sudav dureles, o pajuts med, skrebas atoko prie sienos. Bunkeryje buvs Karinas su Kepuriuku pabudo i miego. Greit juossi dirus, stvr ginklus rankas ir lauk progos, k toliau daryti. O skrebai auk: - Bunkeris! Banditai!.. Tvarte avels okinjo po utvert gardel ir lidnai bliov. Karv ne ramiai karp ausimis, lyg nujausdama nelaim tiems monms ir namams. Pasigirdo komandos: - Ugnis! audyt! Ir pradjo pliekti bunkerio dureles. Dmai ir dulks su mlu rko ir tiko auktyn, taiau vid kulkos nelk, nes jie aud i toliau. Kulkos tik okinjo ir rikoetavo. Kiek aprimus viams ir vos tik pajudinus dureles, tuoj vl prapliupo vino lietus be atvangos dureles. Kepuriukas persiegnojo: - Viepatie, priimk mano siel, - ir prikio pistoleto vamzd prie au sies. Karinas grieb jam u rankos: - Nekvailiok! Suspsi dar... Paleisdamas Kepuriuko rank, itar odius: - Jzau, pasitikiu Tavimi! Atsuko granatos dangtel, puol prie dureli, sukdamas vokikos gra natos medin kauel ir ruodamasis j greit imesti. Pradar bunkerio dureles ir paleido vius i "Bruno" kulkosvaidio. Taiau is usikimo ir veik tik po vien ar du vius, nes spyna buvo pribyrjusi emi. 59

Po antrojo ilgesnio audymo dureles pridar, atrm jas galv ir, sukands dantis, trukteljo granatos virvut. Prie pat veido i jos koto pkteljo jam akis dmai su maa liepsna. Staiga pakl dureles ir svied jau niokiani granat, kuri laito ir sprogo su didiausiu trenks mu, kad net visas bunkeris sudrebjo. Sunkiai sueid tuo laiku einant taip pat su granata skreb, kuris norjo j mesti bunker ir juos ten pribaigti. Taiau jam nepavyko, turjo trauktis i tvartelio. Karinas ikio rank su parabeliu, gaiduk spausdamas pasuko vi sas puses, bet jau pasiprieinimo negirdjo. Buvo tylu, tik igirdo dusl Kepuriuko bals: - Karinai! Bk! Greiiau bkim! Kepuriukas laik rankose kulkosvaid. Abu oko pro dureles lauk, apkurtinti, bet pasiruo dar labiau kautis ir mirti, bet nepasiduoti. Tvar telis buvo pilnas mlyn dm ir parako kvapo, o dmai per langus versi lauk. Skrebai, pabg granatos sprogimo, pasitrauk, vieni guldami neto liese ikastas duobes, kiti glaustydamiesi u medinio namo kampo, o dar kiti bgo skambinti telefonu, kad daugiau prisiaukt kautynes. Be to, jie neinojo, kiek ia yra partizan ir bijojo pulti, nes jau ne kart buvo pain i vyr karik rytingum kautynse u Lietuvos laisv. Svaigdamas dmuose, taiau nepamets drsos, Karinas tvirtai lai kydamas rankose automat, prijs prie lauko dur, jas pastm ir prieais ivydo stovint rus, kuris buvo nusisuks viekel. Pasigirdo trumpa serija, ir rusas sukniubo vietoje. Duris privr, bet tuoj vl pradar. Umat dar du pasislpusius rusus, kuriuos pasveikino savo "mainkos" serija, juos nukaudamas vietoje. Tuo laiku ir Kepuriukas kelis kartus iov ir buvo pasiruos bet k sutikti. Karinas pradar kitas duris ir ijo lauk, kur lyg ir nieko nesimat. Taiau u kampo ivydo prie save rus pulkel, kurio kovotojai buvo apsisiaut palapinsiaustmis ir tyliai tarp savs kalbjosi. Staiga jie ivy do partizan, kuris, j akims, pasirod baisus lyg velnias: be kepurs, sutarytais plaukais, rytu deganiomis akimis, be freniaus, palaidin apsijuoss diru su parabeliu ir atsarginiais ovini ragais. Tuojau vieni ikl rankas ir trauksi atgal, o kiti klaupsi ant keli ir i "mainkos" leido vius pro mro kamp. Taiau Karinas spjo pirmiau atidengti ugn prie ir smukti u kampo. Tokia jau buvo Dievo valia: Kepuriuk kliud trys kulkos kelnes. Kojos nekliud, o tik iltai nudegino. Itrauks ragel i "mainkos" svied 60

j kiem ir sidjs ripk, vl gro vid, vl vilgteljo pro pravertas duris lauk ir pastebjo vien skreb, kuris pasirms duobs krat alia puynlio, irjo tvartel. Prie j stovjo lktinis kulkosvaidis ant kojeli. Karinas vilgteljo pro mrinio tvarto lang, gerai nusitaik ir palei do i "mainkos" serij prie. is virsdamas onu atgal, imets auktyn rankas, rikteljo vriku balsu ir visai nugriuvo sen, lapi, apgriuvu si bulvi duob. Tuo momentu prie kulkosvaidio nieko nebuvo. Kari nas jau norjo bgti pasiimti kulkosvaid, taiau ioks lauk vl pa mat du rusus. Spusteljo "maink". i nesuveik, usikirto, o eroms kis, stovdamas prie duris, rikteljo: - Bk, Kariuke! Bk! is pribgo prie Kepuriuko, pajuts, kad diskas lengvja, suriko jam: - Bkim greiiau! Abu ibgo lauk, o i paskos bgo eromskis. Skrebai pamat, kad partizanai bga lauk pagal du medius, norjo ubgti jiems u aki per plat dvaro sod, palei tekant upel. Bet partizanai laiku pastebjo ir metsi kairn keliuku per klamp lauk kininko kiem. I paskos vijosi keli skrebai, o kiti bgo toliau dideliu lauku, nordami ubgti u aki. Tai matydami partizanai bgo kiem ir prie dur sutiko savinink, kuris, juos pamats, suprato, kas yra, isigando ir stovjo vietoje kaip stulpas, n odio netardamas. - Duok greiiau arklius! Arklius duok! Ko iopsai? Greiiau, grei iau! - rkdami tryp kojomis abu paraudusiais veidais nuo bgimo, ran kose spaud ginklus, juos atsuk eiminink. is tekinas n odio ne tars smuko vid... - Kur bgi?! Arklius! is po keli sekundi iniro i trobos, laikydamas rankose apynas rius. Nubg tvart mov arkliams apynasrius ant galv, abu sdo ant j ir bat kulnimis ragino arklius, dauydamas juos per sulysusius grobus. Arkliai i pradi bgo gerai, bet greit pailso ir visai nebeklaus. - Klausyk! Meskim arklius! Gali mus greitai pavyti. Psti greiiau palksime! - kteljo Karinas. - Tai bkim psti, mikas jau nebetoli! - auk pritardamas jodamas i paskos Kepuriukas. Nuoko vyrai nuo arkli ir bgo udus, jau pails, purvini, apsitak, per veidus sruvo juodas prakaitas. Nuo kalnelio plipteljo sraunai b gant upel, kuris niokt, pakils vir vagos. 61

lapi ibrido i upelio ir trauk toliau, vos atsikvpdami, tiesiai Ga rvi mik. O ir pievos buvo patvinusios ir per jas reikjo bristi. Brido per jas iki keli, prisilaikydami krm, kur ne taip gilu. Ibrid i piev, toj vietoj, kurioje prasidjo mikas, pamat kelyje netoli Bai bok kapini du stovinius rusus, kurie jau buvo atj pastoti partiza nams kelio. Pastebj partizanus, susig slinko pagrioviais taip pat vi sai purvini, apsitak, nordami keli pastoti. Partizanai metsi kaimo link ir prisidengdami trobesiais laimingai pabgo. Saul jau smego vakarus, bet dar savo meiliais spinduliais glost t dien visai suvargusius partizanus, kurie buvo mike prie ugniakuro ir tarpusavyje kalbjosi: A manau, kad mes jau buvome bebaig savo gyvenimo dienas, bet gerasis Viepats parod mums, kad reikia tikti ir melstis. Tada niekuo met nesi, nors ir imtai prie pult... Prie dvi dienas partizanai papra Vadaktli klebono Jono Gritno aukoti v.Miias. Tuo laiku, kai u Nevio ups pamikje vyko mis, trakjo viai ir sprogo granatos, Vadaktli klebonas laik v.Miias u partizanus. Tuo laiku partizanai laimingai pabgo i apsupties. Tik nepa vyko pabgti savininkui, kurio sodyboje buvo bunkeris, Antanui eroms kiui, kur skrebai ir kareiviai i pykio, kad pabgo partizanai, iauriai nukankino, met staia galva bulvi duob ir ukas taip, kad jo kojos kyojo i ems. Jo monai per kautynes pavyko pabgti."

PASAKOJA MLYNOS RUPS RINKTINS PARTIZANAI

Nebelaukei tu laims i nieko, Ivykai su ara rytine. Pasakei: vergas vergu tepalieka, O a kovosiu savo krtine. 1945 m. ankstyv pavasar, prie Verb sekmadien, Jodikoni kai me, u Ramygalos, Liaus eglynlyje susirinko Mlynosios Rups rink tins vyrai. Tai daugiausia Ramygalos apylinki kovotojai, kuriems vado vavo Stasys Eidminaviius. Tai rinktinei priklaus Vtros, Pauktelio ir Niemiaus briai. Pasi skirst pirmieji du briai iygiavo. Liaus eglynlyje pasiliko rinktins vadas su Niemiaus 11 moni grupe. Apsinakvojo to eglynlio eminje. Kadangi eglynlis buvo nedidelis, tad stengdavosi ivirti valg anksti 62

Vincas Grinkus-Karinas, Trimito b rio partizanas. 2.-

Antanas Velikonis-Slivka ir Bronius Juospaitis-Direktorius

Antanas Velikonis-Slipvka, Kazimieras Budrys-Kriauius, Antanas Kadys-eia pdis, Mykolas Grinius ir Bronius Juospaitis-Direktorius

ryte, kol tebra rkas. Lauui naudojo sausas malkas, kad bt maiau dm. Virju dirbo labai stropus pagyvens Nepriklausomybs kov da lyvis Narsutis. Du jo sns slapstsi, nestojo sovietinn armijon, bet par tizanauti njo, tik kartais ateidavo pas tv ir pas savo draugus Rimai ius - Jon ir Antan. Anksti atsikl partizanas Direktorius. Jis mgdavo anksiau u kitus atsikelti. Nujo pairti, kaip sekasi Narsuiui virti pusryius. Virjas tar: - Gali kelti vyrus pusryi! Jis sukomandavo: - Kelt! Pusryiai ant stalo! Direktorius, pasims katiliuk ir aukt, nujo pasiimti pusryi sau. Virjas paklaus: - Ar dti msos? - Dk! - atsak Direktorius. Apsidair aplinkui ir staiga pamat du rusus, atsukusius j automatus. Rusai rikteljo: - Ei, parni! Direktorius staiga krito ant ems. Pasigirdo automato serija. Narsu tis sukrito ant katilo. Direktorius isitrauk turt prie savs pistolet ir visus atuonis vius paleido rusus. Jie parkrito ant ems, nustojo aud. Jis tuo pasinaudodamas puol emin ir suriko: - Rusai! Visi grieb ginklus. Antanas Rimaitis ikio pro duris kulkosvaid, pats atsigul prie jo. Taiau nespjo iauti, buvo nukautas galv. Tada jo brolis Jonas j atitrauk, pats atsigul ir pradjo audyti rusus. Tuo pasi naudodami, mes visi iokome i emins, o rusai jau arti. Stasys Eidmi naviius sukomandavo: - Mest granatas! Rusai spjo sviesti mums irgi vien granat, vadinam "bline", kuri taiau nesprogo skeveldras, bet atpl vien gal ir paskleid daug dm. Atsiaudydami per pelk traukms miko link. Turjome per bgti pelk su retomis puaitmis. U jos jau didelis mikas. Pelks plotis apie 150 metr. I paskos puol rusai. Mes, vieni kitus dengdami, pasi traukme. Tada uvo Narsutis-Pociukas, Antanas Rimaviius-Valentinas ir Vladas onys-Cigas. Rus uvo dvylika. Vliau suinojome, kas mus idav. Narsuio sns: Zenonas ir Vladas. Jiems leido tv palaidoti, o paskui jie nujo pas Ramygalos skrebus. Tai toks buvo ms kovos krik tas, gana pamokantis. 64

Vtros brio pirmasis vadas Kazys Vaznonis uvo 1947 m. sausio 6 d. Radikoni mike netoli riki. Palaidotas riki kapinse. Antrasis brio vadas Kazys Drsutis uvo 1947 m. vlai ruden Nausods lauke u Ramygalos. Jis jo viesi mnesienos nakt per lauk. Rusai per iron j pamat ir nuov. Brio vadu liko Vladas Drsutis, kuris uvo 1959 m. Tada vadovavo Direktorius. 1948 m. rugsjo mnuo buvo labai graus. Tikra bob vasara. Nauja rdio mike stovyklavo Vtros brio partizanai. Kai kurie ijo aplan kyti savo namiki, kiti nukeliavo pas savo mylimsias ir suadtines. Prie ryt visi gro stovykl ir sugul ilstis. Anksti ryt atbgo sargyba ir prane brio vadui, kad miko pievoje apie darin vaikto rusai. Staiga buvo visi pakelti. Vytenis paliep apleisti stovykl, nes ji galjo bti iduo ta. Jau engdami per kvartalin linij, buvome apaudyti ir turjome trauk tis gilyn mik. Besiveriant per pylim, uvo trys partizanai, kuri pa vardi neprisimenu. I rus tada uvo 15 kari, o kiek sueista - ne aiku. 1949 m. rugsjo 8 d. Kazys Drsutis (?), Jonas Juospaitis, Julius Surba ir du broliai Garuckai - Vincas ir Juozas stovyklavo sename tvartelyje prie mikelio tarp Jodikoni ir Gudeli. Jie buvo apsupti ir visi penki nukauti, kadangi buvo iduoti Felikso Petkeviiaus i Jodikoni kaimo. Pastarasis partizan karo teismo buvo nuteistas mirties bausme ir ji bu vo vykdyta. 1947 m. liepos mn. Paili girioje buvo didels kautyns. Rusai laik apsup giri tris dienas, j krt, valgymui panaudojo malnsparnius ir "kukurznikus". Anksti ryt Rupno brio sargyba prane, kad nuo Gudeli kaimo traukia didel vilkstin rus kariuomens. Kadangi stovykla buvo siaura me miko ruoe tarp girios ir mikelio, buvo sakyta pirmam ir antram skyriui uimti gynimosi pozicij prie kvartalins linijos. Jau eidami per kvartalin, pastebjome krm prilusi grioviu artjant rusus. Kadan gi anksti einant per rasot ol buvo lik pdsakai, rusai juos pastebjo ir artjo prie ms. Palypj ant griovio krato jie m dairytis, o mes pa gal komand i ei kulkosvaidi atidengme ugn. Tokia uraganin ugnis juos pste nupt. Viena ms brio dalis buvo perjusi per kvartalin linij, o kiti liko stovykloje. perjusius linij rusai atideng stipri onin ugn, perse kiojo ir juos apsupo. Besitraukiant buvo sueistas Viesuliukas, kuris ne galdamas pasitraukti gynsi iki paskutinio, paklodamas 13 kareivi. nir 65

Neinomo partizano kapas imoni girioje 66

rusai jo lavon pririo prie mainos ir vilko eme iki Ramygalos. Dalis brio per mik pasitrauk Rod puyn ir iveng mio. Kiti buvo persekiojami tris dienas, bet daugiau neuvo nei vienas partizanas. Nakt bandme prasiverti i apsupimo. Pirm linij pralaume, o antros neveikme, nes ji buvo apvieiama raketomis. Antr ir trei dien uvo dar trys partizanai - Suinskas, Valdininkas ir Virila. Treios dienos vakare rusai pasitrauk, palikdami pasalas, bet jos mums nepa kenk. Rus tose kautynse uvo apie du imtus. Dar vienas mis buvo Paili girioje 1946 m. ruden, ikritus pirmam sniegui. Tose kautynse dalyvavo Rupno, Ukuraiio ir Antano uko briai. Juose mes maai patyrme nuostoli, o rusai gavo stipriai kail. Tuo a ir baigiu pokario met savo istorin apybrai apie ms tau tos partizanin nelygi kov su stipriu prieu, kuris nesilaik joki teisi ni ir moralini statym, pasiymjo savo brutalumu ir iaurumu. La biausiai gaila, kad prie tautos naikinimo prisidjo ir ms tautieiai, taip vadinami kolaborantai. imtai tkstani ms jaunimo, kaimo ir miesto moni dav priesaik negailestingai kovoti prie ms tautos genocid. Partizano priesaika Prisiekiu Visagalio Dievo akivaizdoje, kad itikimai ir siningai vykdy siu Lietuvos Laisvs Kov Sjdio nario pareigas, kovosiu dl Lietuvos laisvs ir Nepriklausomybs atstatymo, nesigaildamas nei savo turto, nei sveikatos, nei gyvybs, tiksliai vykdysiu Sjdio status, statutus ir savo vi rinink sakymus, ventai laikysiu visas man patiktas paslaptis, niekada su Lietuvos prieais nesitarsiu, joki ini jiems neteiksiu ir visa, k tik apie juos suinosiu, tuoj savo virininkams praneiu. Saugosiu alies gerov ir visur elgsiuos, kaip pridera doram, klusniam ir narsiam laisvs kovotojui. Gerai inau, kad u smoning udavini nevykdym ir paslapties ida vim man grsia mirties bausm. Tepadeda man Viepats Dievas mano darbuose Tvynei Lietuvai! Ikilmingas pasiadjimas Ikilmingai pasiadu, kad itikimai ir siningai vykdysiu Lietuvos Lais vs Sjdio nario pareigas, kovosiu dl Lietuvos laisvs ir Nepriklauso mybs atstatymo, nesigaildamas nei savo turto, nei sveikatos, nei gyvybs, tiksliai vykdysiu Sjdio status, statutus ir savo virinink sakymus, ven 67

tai laikysiu ir saugosiu visas man patiktas paslaptis, niekada su Lietuvos prieais nesitarsiu, joki ini jiems neteiksiu ir visa, k tik apie juos suino siu, tuojau praneiu savo virininkams, saugosiu alies gerov, visada at sidjs dirbsiu Tvynei Lietuvai ir visur elgsiuos, kaip doram, klusniam ir narsiam laisvs kovotojui pridera. Gerai inau, kad u smoning udavini nevykdym ir paslapties ida vim man gresia mirties bausm. Tebna mano valia stipri pasiadjim garbingai itesti! Malda prie kautynes Gyvybs ir mirties Viepatie! Tu suskaitei mano dienas pirma, negu a miau gyventi. Tu esi mano Gaivintojas ir Gynjas nuo pat mano jaun dien. Nepridera man iandien bijoti, kada neitiriamojo galia veda mane, itikim Tvyns sn, kruvinas kautynes. Jeigu norsi Tu mane i mirties pavoj igelbsi, mano gyvyb ir sveikat apsaugosi, tai lovinsiu a Tavo garb. Jeigu Tu kitaip nusprendei - tevyksta Tavo ventoji valia. Tau atsiduodu a, priimk mane savo aminj ramyb. Leisk man, Viepatie, kaip garbs vyrui, kaip geram krikioniui, kaip narsybs paveldtojui, narsiai kovoti su kovojaniu, mogikai elgtis su nu galtu. Laimink ms vad akylum ir patyrim. Apdovanok pasisekimu jj sumanymus bei ygius. Suteik man ir mano broliams drsos, narsumo ir itikimybs dvasios, o ms partizanams - garbingj laimjim! Amen. Malda u uvusius partizanus* Gyvj ir mirusij Dieve! Daugelis i ms paaukojo u Tvyn savo krauj ir gyvyb kautyni lauke. Savo irdingiausija meile bei dkingumu mes apgailestaujame j uvim, taiau mes pasitikime, kad Tu, gerasis Die ve, atlyginsi jiems u tai, k jie dl ms ir Tvyns usitarnavo. Bk jiems maloningas ir priimk j gyvybes kaip auk, atlyginim u nu sikaltimus. Aminj atils duok mirusiems partizanams, Viepatie, ir aminoji vie sa jiems tevieia (3 kartus). Tegul jie ilsisi ramybje. Amen.
* Paulaviius A. Kraujo upeliai tekjo. 1991.
68

LAISVS KOVOTOJ LIKIMAI

Nuotraukoje Vyio apygardos vadas Danielius Vaitelis-Briedis ir Algimanto apygardos vadas Antanas Sluka-arnas

AUKTAITIJOS PARTIZANAI

iaurs Ryt Lietuvos - Karaliaus Mindaugo sritis kurta 1947 m. gruodio mn. 2 d. Apie j turima maiausia ini, nes archyv iliko labai nedaug. Auktaitijos partizan kov ypatybs skiriasi nuo kit Lietuvoje veikusi pasiprieinimo veiksni. ia anksiau prasidjo antroji sovie tin okupacija ir partizan kovos. Auktaitijos partizanai perm Lietu vos Laisvs Armijos (LLA) tradicijas. Auktaitij buvo nuleisti vokie i valgybos mokyklose paruoti desantinink briai, sudaryti i LLA nari, aktyviai sijung partizanin kov. I Vilniaus nuolat atvykdavo LLA Vilniaus apygardos tabo pareignai. Auktaitijos partizanai turjo galimyb, prasidjus rus kariuomens siautimams, pereiti gretimus Latvijos ir Baltarusijos mikus, o tai buvo neparanku teritoriniu principu sudarytoms baudj struktroms. Taktikos poiriu iaurs Ryt Lietuvoje, kaip ir kitur, pirmaisiais okupacijos metais vyravo aktyvs kovos veiksmai: miesteli upuolimai, suimtj ivadavimai. I pradi partizanai neveng atvir kautyni su NKVD kariuomene ir stribais, baud nipus ir kolaborantus. Aktyvi kov skatino ir tarptautin padtis: dar tebevyko karas, Lietuva buvo perkirs ta fronto linijos ir viltis, kad Soviet Sjunga bus priversta pasitraukti i okupuot krat, buvo visai reali. Partizanini kov pradioje tabuose netrko Lietuvos kariuomens karinink, inteligent. Taiau po NKVD-NKGB smgi dauguma j uvo nespj sukurti rykesni dokument, susisteminani partizanin veikl ir nuvieiani politin padt, nubriani Lietuvos pasiprieinimo strategij. ios srities partizan likimas buvo dramatikiausias partizaninio karo istorijoje. Nors visoje Lietuvoje netrko iauri idavysi ir smurto, taiau daugiausia rafinuoiausi NKGB "kombinacij" prasidjo btent ia, iau rs Ryt Lietuvos srityje. Sunaikin i srit, isiplt po vis Lietuv. Jau 1945 m. buvo sukurta pirmoji agent-smogik grup. I ia, gavs Auktaitijos partizan galiojimus, J.Markulis prisistat Tauro apygardos partizanams, inicijuodamas MGB valdomo BDPS sukrim. Pagaliau ia buvo uverbuotas aukiausio rango partizanini struktr pareignas,. LLKS Tarybos prezidiumo narys Jonas Kimtas ir agentai smogikai Kaly tis, Radzeviius ir kiti. Markulis, patyrs, kad Piet Lietuvos partizanai atskleid MGB pro71

Algimanto apygardos ir Vytauto vadai po pasitarimo imoni girioje 1948 m.

vokacij, perra (BDPS) komiteto sakym Nr.3, pagal kur J.Kimtas vadovavo Vytauto apygardai. inodami, kad ryiai tarp atskir partiza n jungini nereguliars, ekistai stengsi; savo takoje ilaikyti nors dal Lietuvos. Kadangi Didiosios Kovos apygarda jau buvo valdoma MGB, suplanuota per J.Kimt valdyti ir Vytauto bei Vyio apygardas. Todl reikjo J.Kimtui suteikti srities vado galiojimus. Taiau sritis buvo kur ta, ir tolesn jos veikla vyko be MGB takos. 1947 m. birelio 13 d. imoni vls. vyko Auktaitijos partizan vad pasitarimas, kuriame buvo bandyta suformuoti srities vadovyb. Dl dide lio organizacinio darbo krvio J.Kimtas norjo likti vien srities vadu, todl vadovavim Vytauto apygardai perdav Vincui Kauliniui-Mikiniui. Birelio 24 d. imoni girioje J.Markulis buvo paskyrs partizan vad suvaiavim. Giri apsupo stambs NKVD kariuomens daliniai - apie 3 tkst. kareivi. Partizanams pavyko ivengti provokacijos, taiau pasi tikjimas J.Markuliu-Ereliu susvyravo. Tuo metu Tauro ir Kstuio apy gardos jau buvo atsiuntusios Markul demaskuojanius laikus. Ryinink, juos atneusi, norjo asmenikai perspti Algimanto ir Vyio apygard vadus, taiau i to J.Kimtas tik pasijuok - toks stiprus buvo jo pasiti kjimas atstovu i "centro". 1947 m. sausio 16 d., dkodamas Markuliui u paskyrim srities vadu, J.Kimtas ra: "Didiai gerbiamas pone, js paraytas laikas, tai mano trij kovos dl laisvs met svajon... Jei kada 72

buvau laimingas, tai tik iuo momentu. I laiko turinio supratau, kad iuo metu Tvynei sunkiu momentu yra lietuvi patriot, kuriems Tvyns reikalai yra brangesni u visk, net u asmens gyvyb". Taiau rugpjio mnes J.Markulis priekaitavo Kimtui, kad is nepranes apie naujos apygardos sukrim. 1947 m. rugpjio 27-28 d. MGB organizuoja Adomy nje "Karin Taryb", inoma, elin, o rugsjo mn. J.Markulis dar susitinka su Vyio apygardos vadu D.Vaiteliu-Briediu, taiau tai jau paskutinis agento susitikimas.,1947 m. rugsjo 20 d. srities vadas J.Kimtas sako nutraukti visus ryius su Vilniumi ir nepriimti i "centro" atvykusi asmen. Srities vadovybs krimas sutapo su visos Lietuvos partizan siekiu sukurti viening vadovyb. 1948 m. pradioje Tauro apygardos vadas A.Baltsis-vejys nurod J.Kimtui, kad iki iol konsultavosi ir palaik tiesioginius ryius su apygard vadais (konkreiai su 3 LLA Vytauto apy garda), nes sritys Lietuvoje dar nra pakankamai organizuotos. I tikrj A.Baltsis buvo nusivyls tuo, kad nepaisant jo perspjimo, J.Kimtas taip ilgai tikjo Ereliu. Ir nors Vytauto ir Algimanto apygard vadai teig, kad "dabartiniu metu, kai viso pasaulio tautos susivienijo kovai prie monijos nelaim - komunizm, mums btina nesvarstant nukreipti savo veiksmus viena kryptimi", - taiau srities viduje tai sun kiai seksi. Vyio apygardos vadas D. Vaitelis 1948 m. dar visikai pasiti kjo Markuliu ir srities krimo darbe nedalyvavo. 1948 m. gegus 1 d. vyko iaurs Ryt Lietuvos kovini dalini vad sskrydis, kur galima laikyti srities vadovybs darbo pradia. Pasitarime buvo iaikintos ir pasmerktos J.Markulio vykdytos provokacijos, svarstyti organizaciniai klausimai. iaurs Ryt (nuo 1948 lapkriio - Ryt Lietu vos) srit nutarta pavadinti Karaliaus Mindaugo vardu; raytiniuose do kumentuose priimtas kriptonimas "Kaln sritis". Pasitarime dalyvavo srities vadas J.Kimtas-algiris, Vytauto apygar dos vadas V.Kaulinis-Mikinis, Algimanto apygardos vadas A.Sluka-ar nas, Didiosios Kovos apygardos B rinktins tabo virininkas J.ibailaMerainis. Sskrydyje Didiosios Kovos B rinktinei suteiktos apygardos teiss, nes tuo metu A rinktin jau kontroliavo MGB, o J.Misinas-a liasis Velnias buvo suimtas. Taip pat nutarta Lietuvos partizan vyr.va dovyb deleguoti srities vad J.Kimt-algir ir DKA tabo virinink J.ibail-Merain. Srities vadovybje buvo taip pasiskirstyta vaidmeni mis: politinje srityje vadovavo Vytauto apygarda, o karinje - Algiman to. Kit vad sskrydis vyko rugpjio 1-4 d. 73

Srities oficiozu tapo Vytauto apygardoje leidiamas laikratis "Auk taii kova", redaguojamas Broniaus Kazicko-Sauliaus, Krivaiio. J.Kimtui ivykus vyriausij vadovyb, srities vadu tapo Antanas Slu ka-arnas, jo pavaduotoju Vincas Kaulinis-Mikinis, Utenis. Visuomeni ns dalies virininku buvo paskirtas Bronius Kazickas, ryi skyriaus vir ininku - Albinas Kubilius-Rgtimas, adjutantu - Balys ukauskas-Ko mendantas, Princas, Kiaul. 1949 m. - aktyviausi tabo veiklos metai. Per J.Kimt, palaikydama glaudius ryius su LLKS vadovybe, sritis gauna visus LLKS tarybos prezi diumo nutarimus, statutus, instrukcijas. Ryys palaikomas per Prisiklimo apygard, LLKS sprendimu kuopos pertvarkomos rajonus-tvnijas. Srities tabas duoda nurodymus apygardoms kurti legaliai gyvenani or ganizacinio sektoriaus (OS) nari tinkl, traukiant pogrindin veikl inteligentij ir miest gyventojus. Nurodoma prieintis kolektyvizacijai, keiiama kovos strategija: partizanai atsisako aktyvi kovos veiksm, tau sodami jgas lemiamam kovos momentui - ginkluotam sukilimui, kilus konfliktui tarp Ryt ir Vakar. 1947 m., prasidjus masiniams NKVD siautimams, partizanai veng ipuoli ir vykdydavo akcijas tik siekdami apsirpinti ginklais. 1949 m. gegus mn. vyko srities vad pasitarimas, kuriame ap svarstyti organizaciniai klausimai. Norint pagerinti vadovavim atskiriems partizan briams, prie Algimanto apygardos prijungiami Duset, Upali, Antaliepts vls. partizanai. Taip pat svarstyti karo lauko teismo ir nip baudimo klausimai. Apie gegus pabaig Antanas StarkusMont, Blinda ir Antanas Sluka-arnas vizitavo partizan dalinius teis m klausimais. 1949 m. rugsjo mn. imoni girioje vyko Ryt Lietuvos partizan vad sskrydis. Dalyvavo srities vadas A.Sluka-arnas, Algimanto apy gardos vadas A.Starkus-Mont, Blinda, arno rinktins vadas Stasys Gimbutis-Tarzanas ir kiti. Svarstytas pasirengimas sukilimui ir mobiliza cijos galimyb. Tai buvo paskutinis srities vad pasitarimas partizan veiklos strategijos klausimais. 1949 m. MGB pavyko terpti agent Mik (Vytaut Ku) ryininku tarp Ryt Lietuvos tabo ir Algimanto apygardos. Spalio 23 d. agento namus atvyko srities tabo ryi skyriaus virininkas Albinas KubiliusRgtimas, Eimutis ir partizanas Vijoklis (iuo metu gyvena Kaliningra do sr.). Mikas pavaiino partizanus "spec.preparatu" ir sumigusius dav ekistams. Idavik dengdami, ekistai sum daug apylinks moni 74

partizan rmj ir ryinink. Neatlaiks tardym, Vijoklis parod ekis tams srities vado bunker prie Andrionikio. 1949 m. spalio 28 d. tabo bunkeryje Butkiki k. prie Andrionikio, Jovai sodyboje susisprogdino Karaliaus Mindaugo srities vadas Anta nas Sluka-arnas. Kartu su juo gyvybs sil nutrauk jo mona Joana Railait-Neringa, tvarkiusi tabo ratvedyb ir finansinius reikalus, ir par tizanas Juozas Jovaia-Lokys. tabo adjutantas buvo paimtas gyvas. Vediojamas u lyties organ pririta viela, ekistams parod srities ta bo bunkerius. Viename i j uvo LLKS vyr.vadovybs specialus atstovas Henrikas Danileviius-Vidmantas, amas, Danila, Kertas. A.Slukai ir daugumai srities pareign uvus, organizacinis darbas nenutrko. 1950 m. pradioje LLKS vyr.vadovyb ir Vytauto apygarda stengsi atkurti srities tab. 1950 m. sausio 10 d. vyr.vadovybs narys J.Kimtas-algiris, ygnas para laikus Vytauto, Algimanto, Vyio ir Didiosios Kovos apygard vadams apie btinyb atnaujinti ryius tarp apygard, taip pat su vyr.vadovyb bei atkurti srities tab. Srities vadu J.Kimtas sil Vytauto apygardos tabo nar Vinc aliaduon-Tigr, Djakon. i kandidatra buvo suderinta su Vyio ir Didiosios Kovos apygard vadovybe, taiau Vytauto apygardos vadas Bronius KalytisSiaubas, Liutauras 1950 m. kovo 10 d. J.Kimtui pareik, kad vargu, ar V.aliaduonis sutiks i savo bazs Baltarusijos Svyri aps. keltis srities centr, kuris vis laik buvo Algimanto apygardos arno rinktins ri bose. Srities centr kurdinti jos pakratyje - V.aliaduonio veiklos erd vje - buvo neparanku dl blog ryi. B.Kalylis sil srities vadu skirti Vyio apygardos vad A.Smeton-ygaud. Laike B.Kalytis pareik, kad srityje negalimas keturi apygard eg zistavimas, nes nebra tinkam kandidatr darbui tabuose. Jis sil panaikinti Algimanto ir Didiosios Kovos apygardas, o iose apygardose veikusius partizanus rekomendavo prijungti prie Vytauto ir Vyio apygar d. Ruden tokia reforma buvo vykdyta. 1950 m. liepos mn., nepaisant idavysi ir neteki, tabas buvo atkurtas. Srities tabo darbui kaip LLKS tarybos 3-os sekcijos vadas ir vyr.vadovybs atstovas vadovavo J.Kimtas. Srities vado pavaduotojais tapo apygard vadai: B.Kalytis-Siaubas ir B.Karboius-Algimantas. Visuomenins dalies virininku buvo paskirtas Bronius Krivickas-Vilnius, organizacinio skyriaus - Viktoras Sabaliauskas-Kirvis. Kimtui ivykus, vado pareigas jo vienas i jo pavaduotoj. tabo virininku buvo paskir tas Vytauto apygardos tabo virininkas Vytautas Paktas-Gintvytis (uvo 75

1951 03 19), vliau - J.Kemeklis-Rimtutis. Srities laikraiu tapo "Lais vs kova", kuri nuo 1950 m. iki pat ties redagavo poetas B.KrivickasVilnius. 1950 m. lapkriio mn. buvo panaikintos Algimanto ir Didiosios Kovos apygardos. Srities tabas vadovavo dviem likusioms apygardoms: Vytauto ir Vyio. J veiklos erdv apm Rokikio, Kupikio, Panevio, Vabalninko, Bir, Ramygalos, Obeli, Dotnuvos, Anyki, Duset, Utenos, Molt, venioni, venionli, irvint, Ukmergs, Zaras rajonus. 1951 m. sausio mn. LLKS prezidiumo narys J.Kimtas lanksi Vyio apygardoje, kur i dviej rinktini suformavo vien. Vis sunkiau buvo atkurti naikinamas organizacines struktras. 1951 m. gruodio mn., su mus B.Kalyt, MGB atsivr neribotos galimybs naikinti partizan judjim. 1952 m. K.Mindaugo srityje dar veik daugiau kaip 200 parti zan. 1952 m. gegus mn. srities vado pareigas vl jo J.Kimtas. Tuo tarpu uverbuotas B.Kalytis-Siaubas pradjo didj MGB aidim, savo mastais prilygstant J.Markulio idavystei. 1952 m. vasario mn. B.Kalytis umezg ry su venioni r. veikusiu Tigro rinktins vadu V.aliaduoniu-Roku ir pasil susitikti. Rokas ne patikjo kvietimu, taiau palies Kalyio nebijojo: sutiko asmenikai pasi matyti ir paskyr susitikim Ignalinos r. Bijutikio vnk. ia 1952 m. kovo 27 d., apsuptas gausi karini MGB dalini, uvo srities vado pavaduo tojas V.aliaduonis-Rokas ir jo adjutantas Mykolas Cicnas. 1952 m. vasar J.Kimtas band atnaujinti nutrkusius ryius. Tai dar ir MGB su B.Kalyio pagalba. Po J.Kemeklio ties (1952 m. rugpjio 22 d.) B.Kalytis tapo agentu-smogiku Ramojumi. Isiuntinjo laikus jam inomiems bri vadams, kviesdamas susitikim, kuriame numatyta atkurti elin srities tab. I Mokytojo brio partizan, agentas Ramojus suinojo apie J.Kimto organizuojam pasitarim imoni girioje. 1952 m. rugpjio 14 d. iame pasitarime dalyvavo J.Kimtas, lydimas 19-os Kirvio, Tigro, Mokytojo ir Eskimo bri partizan ir 7-i MGB agent-smogik grup, vadovaujama B.Kalyio, vaidinusio Vytauto apygardos vad. Jis turjo paruotus dokumentus ir uduot suimti J.Kimt-algir. Dvi die nas partizanai ir agentai praleido kartu svarstydami organizacinius klau simus. iame susitikime J.Kimtas paskyr srities tabo pareignus B.Kalyt - agent Ramoj - srities tabo virininku, o Radzevii - agent Alf - skyriaus virininku. Agentai susipaino su visais susirinkim atvykusiais partizanais, kartu su jais nusifotografavo, suinojo ryi punk76

ls ir slaptaodius. Dl didels partizan persvaros vykdyti akcij iki galo smogikai nesiryo. Todl B.Kalytis pasil srities vadui J.Kimtui vykti kartu su juo inspektuoti Vytauto apygardos, o kartu ir persikelti iemojimui jo "veiklos rajon". Rugpjio 16 d., atsisveikins su partizanais, J.Kimtas kartu su agentsmogik grupe ivyko nauj rajon. U 10 km nuo susitikimo vietos smogikai J.Kimt sum ir pristat netoliese laukusiam J.Bartainui. J.Kimtas po beveik mnes trukusio tardymo rugsjo 13 d. palo ir parod MGB Trokn r. Raguvos mike buvusi partizan slptuv, kurioje slpsi visuomenins dalies virininkas, laikrai "Auktaii kova" ir "Laisvs kova" redaktorius B.Krivickas-Vilnius. Manoma, kad J.Kimtui idavus, uvo ir buvo suimta 20 partizan. domu tai, kad J.Kimtas arba neinojo daugiau slptuvi, arba apsimet neins: sau gumieiai organizavo apie 1000 kareivi, kurie, slinkdami dviem vorom, isidst achmat tvarka, bad Raguvos ir Eigird girininkij mikus tol, kol surado tai, ko jiems reikjo. MGB provokacijos buvo vykdomos dviem kryptimis: "emyn" - iekant likusi bri ir pavieni partizan ir "auktyn" - per J.Kimt - iki vyriausiosios partizan vadovybs. J.Kimtas - agentas Jurginas - ir toliau djosi LLKS Prezidiumo na riu. B.Kalytis legendiniame RL srities tabe jo elinio tabo virinin ko pareigas, o netrukus J.Kimto buvo "paskirtas" srities vadu. Agentas Bimba, buvs partizanas J.Buika, tapo Vytauto apygardos vadu, o agen tas Mokytojas (buvs Didiosios Kovos apygardos partizanas P.Puo dinas-eruolis) - Vyio apygardos vadu. Pastarasis turjo uduot ne tik naikinti Vyio apygardos partizanus, bet ir umegzti ry su J.ibailaMerainiu, vyr.vadovybs nariu, kur painojo i bendros kovos laik Didiosios Kovos apygardoje. 1952 m. birelio mn. suimtas ir uverbuotas Tigro rinktins vadas. MGB numat paskirti J.Kimt Tarybos Prezidiumo pirmininku. Buvo planuojama sukviesti pasitarim partizan vadus V.Montvyd, P.Mork n, V.emait ir juos sunaikinti, taip sudarant galimyb J.Kimtui uimti aukiausi post partizan vadovybje. Taiau ie planai pasikeit. 1953 m. sausio-liepos mn. daugelis vad uvo arba buvo suimti: Prezidiu mo pirmininko pavaduotojas, Piet Lietuvos srities vadas S.Stanikis, Vakar srities vadas A.Bakys, Vyio apygardos vadas B.Karboius, Ks tuio apygardos vadas P.Morknas. 1953 m. gegus mn. suimtas ir LLKS Prezidiumo pirmininkas J.emaitis. J.Kimtas tapo nereikalingas. Jis kaip takos agentas "aukljo" savo 77

pavyzdiu ir tikinjimais suimtus partizanus, kad pasiprieinimas bepr asmis. MGB darbas tssi. 1953 m. gegus mn. Auktaitijoje dar slapstsi maomis grupelmis ar pavieniui, taiau kai kurios organizacins struk tros dar egzistavo: Tumo Vaiganto rinktin Bir krate, Piln tvnija i 13-os partizan, Ramygalos apylinkse slapstsi Trimito brio-tvni jos vyrai. J.Kimto ir B.Kalyio pagalba buvo suimtas srities tabo organizaci nio skyriaus virininkas Viktoras Sabaliauskas-Kirvis, Tautietis, Vytauto apygardos Vaiganto rinktins vadas Vaclovas epukonis-Tigras. Pastarj uverbavus, buvo suimtas Vyio apygardos Gedimino rinktins, Auros tvnijos vadas Kazys Kregd-Hitleris, Pirlys. Jis idav tvnijos vad Kazimier Riaub-Kazok, o is - Trimito tvnijos brio vad Kaz Janon-nekut. MGB panaudojo nekut ir su jo pagalba sum Vyio apygardos Trimito tvnijas vad Grigali tarol-Plien, kuris, neatlaiks MGB spaudimo, ikviet susitikim Gedimino rinktins vadovyb. Smogikai nuov rinktins vad Edvard Dauin-Rimant, taiau par tizanai suspjo pasiprieinti ir, nors jie visi uvo, bet nuov ir smogikus atvedus G.tarol-Plien. Paskutiniai Vyio apygardos Gedimino rinktins partizanai uvo ruden: 1953 m. spalio 26 d. nuautas Jokbas Petraitis, o Mykolas Krikinas-Valstietis suimtas ir suaudytas. Nors B.Kalyiui pavyko umegzti ry su trylika partizan, taiau ne visus i karto pavyko sunaikinti. Liepos 13 d. smogikai nuov pasipriei nus Piln tvonijos visuomenins dalies virinink Alfons ValentMilin; rugpjio mn. buvo nuautas erilio brio vadas ir trys Algir do brio partizanai; lapkriio mn. uvo aliosios rinktins tabo virinin kas Juozas omka-erilis. 1953 m. spalio mn. Auktaitijoje dar veik ei bri likuiai: irvint r. - 2 partizanai, Molt-Anyki r. - 2 (vienas i j A.Kraujalis-Siaubnas), Zaras-Dkto - 2, Bir r. - 6, Pandlio r. - 5, Obeli r. - 8. Iki met pabaigos iaurs Ryt Lietuvos srities ribose liko tik 17 vyr. 1954 m. rugsjo 25 d. Bir girioje uvo paskutinis Piln tvnijos vadas Steponas Giedrikas-Girietis, o 1956 m. liepos 15 d. Pandlio apy linkse uvo paskutiniai Piln tvnijos partizanai - Mykolas Suveiz dis-Budrys ir Edvardas ilinskas-Vanagas. 1958 m. liepos mn. pasidav trys Juozapo Streikaus-Stumbro vado vaujami partizanai. 78

Auktaitijoje liko tik A.Kraujalis ir Stasys Guiga-Tarzanas. Nors B.Kalyiui ne kart buvo sakyta surasti Siaubn - iam pavyko isislaps tyti iki 1965 m. Stasio Guigos didvyrika ir tragika epopja tssi iki pat jo mirties 1986 m. Tai buvo paskutinis Lietuvos partizanas.

KAIP KRSI ALGIMANTO APYGARDA IR JOS TIS

1944 m., sovietams antr kart okupavus Lietuv, Panevio aps. Trokn vls. i besislapstani, buvusi plechaviiuk Antano Slukosarno ir kit bendramini pastangomis krsi arno rinktin. Antanas Sluka buvo Trokn zakristijono ir kininko dukters s nus. Daugiavaikje Sluk eimoje augo 6 sns ir 3 dukros. Tai buvo labai religinga eima, sekmadieniais visi eidavo miias, vaikai patarnau davo joms. Penki sns tapo Lietuvos partizanais. 1945 m. birelio mn. netoli Dabui banytkaimio kautyni metu su Anyki skrebais uvo Jonas Sluka. Jiems gerai atlygino j brolis Stasys-Bistrnas, nukov rus snaiper. i kautyni metu buvo sueistas Bronius Sluka-Jurginas. Jis buvo rinktins kio dalies vedjas, uvo 1947 m. - sueistas susisprogdi no. Vladas Sluka dirbo Ariogalos pate, jis pasiklausydavo enkavedist pokalbi telefonais ir igirstas inias perduodavo partizanams, o kartais net ijungdavo j pokalbius. Vladas persptas ger moni pasitrauk pas partizanus. Taiau partizanauti neilgai teko, j sum gyv ir nuteis suaudyti. Emilija Slukait-Daraseviien mokytojavo. Antanas Sluka, Lietuvos kariuomens virila, studentas medikas, i treio kurso istojo (sumai karas). Vokiei okupacijos laikotarpiu dir bo siaurojo geleinkelio Panevys-venionliai komendantu. Plecha viiaus Vietins rinktins Marijampols karinink kursuose gavo leitenan to laipsn. A.Sluka-arnas tapo pirmuoju Algimanto apygardos vadu, kartu jis buvo paskirtas iaurs-ryt srities vado Jono Kimto pavaduotoju, tabo karinio sektoriaus virininku. A.Sluka neeilin asmenyb, drsus parti zan vadas, tris kartus sueistas. Pirm kart sueistas rank Marijam polje, per susidrim su vokiei SS, antr kart susidrs su skrebais ir Traupio karo komendantu netoli Traupio; ia vl buvo perauta dein ranka. 1948 m. vasar arnui vaiktant su Kisieliumi-Sakalu po Gumbin ir Padvarnink vienkiemius Vieint skrebai i pasal m audyti. 79

arnui perov plauius, bet Sakalas ine sueistj alia esant mi kel, o i kulkosvaidio dav ger atkirt; skrebai pasitrauk. I pradi arno rinktins vado pavaduotoju buvo Urbonas-Laktutis, poetas, daug sukrs eilrai apie partizanus; jis buvo mokini mylimas mokytojas, bet turjo paimti ginkl rankas. Antanui Slukai kurti rinktin padjo ltn.Vacys Girdnas-Laknas, ats. ltn.Alfonsas Palavenis-Skirmantas, chirurgas (jis su arnu darydavo sueistiems partizanams operacijas), Malinauskas-Margis, Augustas Pa plovas-uolas, Jonas Staneviius-Dd ir kt. Nuo 1947 m. pradios rinktin buvo perorganizuota apygard, pava dint Algimanto vardu. arno rinktin veik Trokn, Vieint, Dabu i, Anyki, Kavarsko, imoni, Subaiaus, Kupikio, Skapikio, Auk tupn ir Svdas apylinkse. 1946 m. rinktinje buvo dvi kuopos: Gra inos ir Butigeidio. Grainos kuopa veik Trokn, Vieint, imoni, Subaiaus, Kupikio ir Skapikio vls. Butigeidio kuopa veik Kavarsko, Anyki, Traupio ir Dabui vls. Vliau arno rinktin sijung treioji Jovaro kuopa. Ji veik Anyki, Debeiki, Svdas, imoni, Vieint, Adomyns ir Kamaj vls. arnas turjo gerus ryius su Trokn saugumu. Visas inias per duodavo MGB ltn.Leonas Giniuotis, partizan pagalbininkas. Jis buvo iaikintas ir nuteistas 25 metams. 1946 m. pasitarimo metu, buvo bandy ta Ginioio pagalba susprogdinti Trokn skrebyn, bet, deja, granata nesprogo. Apseita tik dideliu saugumiei igsiu. Tai band Grainos kuopos partizanai Stasys Sluka-Bistrnas, Bronius Sluka-Jurginas, Jo nas Staneviius-Dd ir Kisielius-Sakalas. Antanas Sluka-arnas buvo drausmingas ir to reikalavo i partiza n. Ypatingai bausdavo u girtavim ir savivaliavim. U lai buvo suaudy tas partizanas Bubinas ir kiti: viso net 5 partizanai. Apygarda veik iki 1949 m. spalio 27 d. Jai priklaus imoni girios rinktin, kur veik apie 8 brius. Rinktins vadas - Antanas Starkus-Mont, o vliau, sunaikinus Algimanto tabo bunker, taps Algimanto apygardos vadu. Dar viena eima, visk kas brangiausia atidavusi Tvynei Lietuvai Railos. Antanas Raila kils i Ukmergs aps. Pagiri vls. Margi kaimo, veds Kotrin Brazauskait, apsigyveno to paties valsiaus ereli kai me 1942 m. Tai neipasakytai darbts mons. eimoje buvo atuoni vaikai, penkios dukros ir trys snai. eima buvo religinga, vaikams i ma dien buvo diegiami tautos meils daigai. Dvi Rail dukros parti zans paaukojo kas mogui brangiausia - gyvyb. 80

Pirmaisiais okupacijos metais suimamas brolis Juozas, Zuzana Rai lait baigusi mokslus, tampa mokytoja Seneiki mokykloje, Vieint valsiuje: aplink imoni giria, partizanai - kasdieniai sveiai. ZuzanaLaktingala uvo 1948 m. rugpjio 2 d. Prie tai buvo sueista koj, o jos knas buvo idarkytas imoni miestelio aiktje, bet kur ukas neinia. Joana Railait itekjo, bet neuilgo, dar vokiei okupacijos laikais, bolevik kulka pakirto jos vyr. 1947 m. pradioje Joana sijung parti zan gretas. Gyvenimas suved Antan Sluk ir Joan Railait - arn ir Nering. Jie 1948 m. pradioje susituok, koja kojon jo sunkiais par tizan kov keliais, kartu ir uvo. Ryinink Milda i Rgtymo brio, po laikino areto, apgyvendina ma pas idaviko (aiku, apie tai niekas neinojo) Vytauto Kuio eim. Vytautas saugumo uverbuotas, jis seka Mild kiekviename ingsnyje. Jo uduotis susekti arno emin, bet arnas atsargus. Prieai nutaria, kad reikia pradti nuo Rgtymo, kadangi jis apygardos vado pavaduo tojas ryi reikalams. Ir tai po vieno varginanio ygio Albin Kubi li-Rgtym ir Vildin-Vijokl (dabar gyvena Karaliauiaus srityje) pavaiina su migdomaisiais preparatais, umigdytus suria ir jie atsibun da Kauno saugume. Vijoklis neilaiks kankinim idav arno bun ker. 1949 m. spalio 27 d. rusai apsupo Juozo Jovaios sodyb. Kuio at lydti enkavedistai atidaro rsio sienoje umaskuot ang. Rankas ikls ilenda barzdotas vyras - Balys ukauskas-Princas, netikras eimininko brolis. Jis itar l'raz: jeigu mane pamt, imkit ir arn! Jis randasi giliau! Antroje slptuvje buvo vadas Antanas Sluka-arnas su mona partizane Neringa. Juos kalbti, kad pasiduot, siuniamas eimininko snus Juozas Jovaia-Lokys. Jis pasiliko bunkeryje kartu ti. Dar buvo ki Jovai dukter, kad kalbt pasiduoti, bet pasirinko mirt. Taip uvo partizanai Antanas Sluka, Joana Railait, J.Jovaia. Algimanto apygardoje buvo nutarta kurti tris rinktines: arno, Kun.Margio ir aliaj. arno rinktinei priskirtos trys kuopos: Butigei dio, Grainos ir Plechaviiaus. K.Margio rinktinei taip pat trys: Gedimi no, Tumo Vaiganto" bei Dariaus ir Girno. aliaj rinktin sudar ne kuopos, bet rajonai: Vienybs, Vytauto, Mindaugo ir Uupio. krus apygard isiplt ir veikimo zona. Jai priklaus didioji dalis Panevio, Bir, Rokikio, Kupikio, Anyki aps. Butigeidio kuopai vadovavo Antanas Jogla-uolas i Kovarsko vls.,

Repn k., uvs 1948 m. lapkriio 13 d. Antras vadas Aleksas Velanis suimtas gyvas 1948 m. Kuopoje buvo trys briai: Lokio, Lito ir Tigro. Lokio brio partizanai veik Kavarsko, Dabui apylinkse. Vadas Liu das Sudeikis-Klajnas suimtas 1948 m. liepos 18 d. ir nuteistas 25 me tams. Lito brio partizanai bazavosi Traupio, Jsiki apyl. Brio vadas Antanas Juozuknas-Litas uvo 1948 m. gegus 3 d. Tigro brio parti zanai veik Kavarsko, Repn apylinkse. Brio vadas Aleksas Velanis suimtas 1948 m. lapkriio 1 d. Vliau briui vadovavo panevietis Albi nas Miliukas-Tigras, suimtas 1950 m. Grainos kuopos pirmasis vadas Jonas Staneviius-Dd Vaitkus buvo suimtas 1948 m. lapkripio 23 d. Antrasis vadas Albinas Kubilius-Rgtymas 1949 m. spalio 7 d. unuodytas preparatais ir suimtas, treiasis Povilas Tunkeviius-Kostantas uvo 1950 m. rugsjo 30 d. Kuopoje buvo Traidenio, Vytenio, Lengvenio, Drsuio ir Jauniaus briai. Traidenio brys veik Trokn, Milaikiki, Nakoni, Vaidloni kaim apylinkse. Bri vadai buvo broliai Steponas ir Juo 2:as Joiai. Vytenio brio parti zanai veik Vieint, imoni ir epetos apylinkse. Pirmasis brio va das Petras Indrinas-Vebras uvo 1946 m. ruden. Antrasis vadas Anice tas Lauikas-vitrigaila uvo 1948 m. sausio 1 d. Treiasis brio vadas Juozas Valonis-Merkys uvo 1952 m. sausio 27 d. Lengvenio brio parti zanai veik Andrionikio, Zabelyni apylinkse. Pirmas brio vadas Jo nas Baltakys-Vilkas uvo 1949 m. balandio 27 d. Antrasis vadas Jonas Marcinkeviius-Jokeris uvo 1952 m. gegus 26 d. Drsuio brio parti zanai veik tarp Trokn ir Anyki. Brio vadas Albinas KubiliusRgtymas buvo apygardos vado pavaduotojas ryi reikalams. Jauniaus brio partizanai veik Sedeiki, iobikio, ilagaliu ir Vieint apylin kse. Plechaviiaus kuopa buvo sukurta 1949 m. pradioje. Kuopos pirma sis vadas Stasys Gimbutis-Tarzanas i Svdas vls. Liepagirio k. suimtas 1949 m. sausio 1 d. ir nuteistas suaudyti. Antrasis vadas buvo Vladas Karosas-Vilkas; suimtas, nuteistas. Kuopoje buvo ie briai: algirio, Margio, Herkaus. algirio brys veik imoni girioje Sliepsikio, Denioni kaim apylinkse. Pirmasis brio vadas Povilas Baronas-Briedis uvo 1948 m. rugsjo 24 d., antrasis - Albertas ilys-Kstutis i Svdas vls. iuk k. uvo 1949 m. lapkriio 1 d. Margio brio patizanai veik Adomyns, Alot, Taraldi kaim apylinkse. Brio vadas Vaclovas epukonis-Tigras i Kamaj vls. Taraldi k. suimtas 1952 m. spalio mn. 82

Mir 1993 m. Herkaus brio partizanai veik Svdas, Vaitkn, Kuni giki apylinkse. Brio vadas Alfonsas Budreika-Bukys i Svdas vls., Vaitkn k. uvo 1948 m. kovo 29 d. 1949 m. gegus 31 d. uvo Algimanto apygardos Grainos kuopos Lengvenio brys: Albertas Staneviius-iinskas, Albinas Poka-Satur nas, Balys Ramanauskas-Narsutis, Petras Levandaviius-Vyturys (paim tas gyvas), Romas Levandaviius-Atsiskyrlis, Juozas Marcinkeviius-Siau bas. Jie uvo Trokn valsiuje, prie Pajuostinio kaimo. Juozas Gailiuis i Trokn vls. buvo brio vadas, veiks netoli Trokn ir apie Pajuost, uvs. Antano Jukos-Vilko brys veik Subaiaus, Karsakikio ir Panevio vls., Taruk, Ilin ir Bigaili mikuose. Vilkas uvo 1949 m. netoli Karsakikio, bunkeryje, iduotas vidaus agento Kanapecko (ag.sl.Dvas ka), kuris vaikiojo kartu su briu. Brys buvo pavaldus Algimanto apygardos Vytenio rinktinei iki 1949 m. spalio mn., po to perjo Vyio apygardos aliosios rinktins inion. Algimanto apygardos Vytenio rinktinei priklaus Povilo Labakojoaibo brys, kuris susikr 1944 m. ruden. 1945 m. iem po pirm di desni susidrim su NKVD daliniais dalis vyr usiregistravo, kili per jo kilus brius. is brys veik Trokn ir Subaiaus vls. ribose ir laik si daugiausia Juostinink mike. Ypatingu kovingumu nepasiymjo. Vliau i to brio susikr Juozo Masilionio-Sidabro brys, kuris veik plaiau, dar ir apie Raguvl, Petknus iki Surdegio apylinki. Jis uvo 1947 m. Brys pasiymjo keliose kautynse. Juozas Masilionis-Sidabras i Ramanavos k. buvo brio vadas ir uvo Barsiukyns mike. Juozas Ber nadiius i Ramanavos k. uvo Petknuose, Bronius Urbonas i Paili k. uvo Rekstino mike, Bronius Ramanauskas i ukauski k. uvo apie Anykius, Pranas Pajuodis i Margavons k. uvo savo kaime. FeliksGriausm i Rukutn k. Kregd pasikviet susitikimui ir is nebesu gro namus. Vladas ibikas i Lapkalnio k. buvo Kregds bryje, kur j padjo - taip ir neinom. Kregd pasiunt ryinink, kad nuvaiuot iknalauki k. pas Mykol ekatausk, kuris laik kit partizan, i kviet susitikimui su Kregde, i kurio tas nebesugo (partizano pavar ds ir vardo suinoti nepavyko, nes ekatauskas jau 6 metai kaip mi rs). Apie Surdegio ir Subaiaus apylinkes laiksi Juozo Valonio-Merkio brys (jis vadovavo ir Vytenio rinktinei, kuriai priklaus Trokn, Su baiaus, dalis Raguvos vls., Kupikio ir Panevio aps.). Merkys ilgai isi 83

laik. 1952 m. sausio mn. agento-provokatoriaus buvo nukautas (1952 m. sausio 22 d. operatyvin suvestin Nr.21 //LVA. F.3. B.48/49, L.4). Subaiaus valsiuje br sukr Petras Masilionis-Napoleonas. Napo leono brys, , kur buvau trauktas ryininku, veik iki 1946 m. gegus mn. Jis daug kovsi su okupantais ir j pakalikais skrebais. Vlado Urbono (desantininko) virblioniei brys 1944 m. ruden pasidar bunker arkikio mike, netoli nuo Subaiaus vls. miestelio, kuris 1945 m. pradioje idaviko Stankeviiaus buvo iduotas ir Subaiaus garnizono sunaikintas. Tik vienam Domui Pietai pavyko pabgti. virb lioni kaime Subaiaus vls. kininko Pltos trys snai uvo partizaninje kovoje u Lietuvos laisv. Kupikio aps. Algimanto apygardoje veik Viktoro Sabaliausko-Kir vio jaun vyr brys, kuris priklaus Vaiganto rinktinei. Daugiausia laik si apie epetos pelkes, Palven, Vieintas. Gana judrus brys, turjo daug susirmim. Jie buvo Algimanto apygardos partizan teismo nuo sprendi pagrindiniai vykdytojai. Turbt per tai bryje buvo uverbuoti net trys provokatoriai-smogikai, kurie ir padjo 1953 m. suimti ir sunai kinti beveik vienu metu vis br. Jo vad Viktor Sabaliausk-Kirv su rio gyv ir jis buvo nuteistas mirties bausme suaudant. Vytenio rinktinje buvo nedidelis, bet kovingas panevieio Algio Miliuko-Tigro brys, veiks apie Vieintas, Troknus, Vaaknus ir Su bai, Surdeg. Tigras buvo Vytenio rinktins ir Algimanto apygardos valgybos skyriaus vadas. Atliekant valgybin uduot Anyki mieste lyje suimtas ir nuteistas 25 metams grieto rimo lageri. Mir Kara gandos krate. Tadas Kalinda-Bijnlis ms kratus atsikraust nuo Pumpn. Bijnlio brys buvo i trij vyr ir 2 mergin, kurie sireng bunker prie arkikio mikelyje, to paio pavadinimo kaimo vienkiemyje, Gurk lio sodyboje ir ten isilaik apie pusantr met. Apie Vieintas dar veik Teofilio Gudo-Eskimo vadovaujamas brys. Eskimas uvo bunkeryje imoni girioje 1952 m., o jo brolis gyvas ir gy vena Latvijoje. Daug Kupikio, Panevio ir Anyki-Utenos apskrii em sugr partizan ir okupant kraujo. Kas kada ms tautai atlygins tuos nuos tolius, kas uvusius laisvs kovotojus apdovanos?...

84

ANTANO SLUKOS-ARNO MIESTELIS TROKNAI

Trokn valsius priklaus Panevio apskriiai. Nuo 1950 m. buvo rajonas, o iuo metu priklauso Anyki rajonui. Trokn apylinks i augino daug Lietuvos didvyri partizan. ia 1944 m. vl ruden buvo kurta arno rinktin: Jos branduol sudar Lietuvos Laisvs Kovoto jai, vadovaujami kpt.vilpos. Pagrindiniai krjai - Antanas Sluka-ar nas, ltn.Vacys Girdnas-Laknas, medicinos atsargos ltn.Alfonsas Pala venis-Skirmantas ir kt. 1947 m. i arno rinktins kurta Algimanto apy garda, kurioje dauguma kovotoj i Trokn valsiaus. Trokn vis. 1944 m. gruodio mn. smarkiai nukentjo nuo sovieti ni okupant ir skreb bauginimo akcij. Deg kaimai, uvo beginkliai mons...
Trokn vls. partizanai
1. Liudvikas Bajorinas-Kilbukas, Trokn mstl. .1949 04 06. 2. Jonas Balinas-Deleika, Kalneli k. Susisprogdino 1945 04 3. Jonas Baltakys-Vilkas, Zabielyns k. .1949 04 27. 4. Baltunikas, Pajuostinio k. .1944 12. 5. Antanas Bernataviius-ekas, Laudagalio k. Z.1947 05 17. 6. Jonas Bilinas-ilinas, Nakoni k. .1945 06. 7. Jonas Binkys, idoni k. .1946 06 24. 8. Albinas Birkus, Pajuostinio k. .1946 01 13. 9. Alfonsas Blays, Pelyli k. .1944 12 24. 10. Alfonsas Bubinas-Sturmas, Umn k. Z. 11. Stasys Bubinas, Umn k. Suaud partizanai 1946 06. 12. Povilas Budreika-Debesis, Ramakoni k. .1951 04 14. 13. Vincas Butrimas-Kikis, Trokn mstl., mokytojas, desantininkas imestas 1944 11 07 Panevio aps. Suimtas. 14. Antanas erkauskas-Kardas, Kamarok k. .1945 02. 15. Leonas Dilka-Briedis, Latveli k. .1944. 16. Gaidukas-Aras. .1946 02. 17. Juozas Gailiuis, Beryns k. .1946 11 15. 18. Vytautas Gailiuis-Buo, Beryts k. . 19. Baltramiejus Gasinas-Davaibis, Pelyli k. .1949. 20. Viktoras Gasinas, Pelyli k. .1944 12 24. 21. Alfonsas Gindrnas, Zabielyns k. .1945 06 25. 22. Vacys Girdnas-Laknas. .1946. 23. Julius Grika. .1948.

Antanas Sluka-arnas

Stovi Jonas imnas-Berelis, Albinas Miliukas-Tigras. Sdi Vytautas Petro nis-Klevas.

Juozo Karvelio-erno brys 86

24. Povilas Gumbinas-uolas. .1946 06. 25. Algimantas Ikamas, Kvitk k. .1954 06. 26. Adolfas Jasinas. 27. Stasys Jasinas. 28. Kazimieras Joys, Milaikiki k. .1946. 29. Steponas Joys-Barzdyla, Milaikiki k. .1948. 30. Juozas Joys-Uosis, Milaikiki k. .1949 07 16. 31. Vytautas Jonelis-Vilkas, Umn k. .1949. 32. Povilas Jonelis-Tuzas, Umn k. .1949. 33. Kazys Judrel-Starsas (?) 34. Antanas Juznas-Vaikas, iknalaukio k. .1949. 35. Vytautas Juznas, iknalaukio k. . 36. Petras Kalumba, Pajuostins k. .1946. 37. Kazys Kaminskas-Kaziun, Butkus. Desantininkas, imestas 1944 11 07 Panevio aps. 38. Antanas Karvelis-Vachmistras, Survil k. .1950 04 16. 39. Ona Talautait Katinien-Jonukas. .1949 04 27. 40. Antanas Kubilius, Pajuostins k. 41. Albinas Kubilius-Rgtimas, Pajuostins k. Mirs. 42. Antanas Kujalaviius. 43. Antanas Kisielius-Sakalas, Zabielyns k. .1948 02 08. 44. Povilas Labakojis-aibas, Umn k. .1946. 45. Bronius Labakojis-Vilkas, Umn k. .1945. 46. Jurgis Labakojis-Rkas, Umn k. .1947. 47. Pranas Levandaviius-Vyturys, Pajuostins k. .1949 05 30. 48. Antanas Maionis, Juostinink k. Paimtas gyvas 1951. 49. Jurgis Maiulis-Dudutis, Lausargli k. 50. Edvardas Mikinis, Pamirienio k. .1946 02. 51. Petras Mamanikis-Girnas. .1949 02 13. 52. Bron Maldaikyt-Ramunl, Pakaps k. .1948 08. 53. Pakalnis-Beras. .1950 02 16. 54. Pranas Paktys-Mokytojas, Bareii k. . 55. Augustas Paplovas-uolas. .1947. 56. Antanas Pasmakys, Girels k. Susisprogdino 1945 04. 57. Benediktas Patarka, Maoni k. .1947 07. 58. Peliokas, Pajuostins k. Susisprogdino 1944. 59. Jonas Peslikas, Zabielyns k. .1944 12 23. 60. Povilas Peslikas, Zabielyns k. .1944 12 23. 61. Vincas Peslikas-Griausmas, Rakutn k. .1953. 62. Jonas Petrauskas-Cvirka, Paili k. .1949 04 18.

63. 64. 65. 66. 67. 68. 69. 70. 71. 72. 73. 74. 75. 76. 77. 78. 79. 80.

Albinas Poka-Saturnas, Gerkiki k. .1949 05 31. Antanas Sadauskas, Zabielyns k. .1947 06 13. Antanas Sadauskas-Skaistutis, Uukari k. .1947 06 13. Antanas Sluka-arnas, Trokn mstl., Algimanto apyg. vadas. .1949 10 27. Jonas Sluka, Dabui k. .1945 06 24. Stasys Sluka-Bistrnas, Trokn mstl. Paimtas gyvas 1947. Jonas Staneviius-Vaitkus, Nevenik k. .1948 11 23. Bronius Strol-Naktis, Piktagalio k. .1950 09 30. Petras aknas-auksmas, Girels k. .1945 02 02. Stasys aknas, Girels k. .1945 02 02. Kazys moiukas, Gudeli k. .1944 10 04. Antanas Taujanskas, Laukagali k. .1949 02 15. Kazimieras Talanta, Kaupinikio k. .1944. Antanas Tunkeviius, Stukoni k. .1946. Edmundas Urbonas, Pamiriios k. .1946 02. Adomas Vaiinas-Kovas, Trokn mstl. .1947 07 23. Albinas Valaika, Vaidloni k. .1945 0202. Bronius Vanagas, Nausdls k. .?

81. Mykolas Zaranka-Papartis, iltalaukio k. .1951 08 14.

IMONI VALSIUS IR GIRIA - PARTIZAN BAZ

imoni, Debeiki ir Anyki valsiuose drieksi imoni giria, kurio je nuo okupant ir kolaborant rado prieglobst partizanai. ia veik Algimanto apygarda, ateidavo Vytauto apygardos partizanai. Juos globojo ir maitino i valsi mons. 1944 m. lapkriio 9 d. imoni miestelis buvo uimtas partizan. i moni girioje ir jos apylinkse vyko dideli miai su okupant kariuomene, o skrebai be NKVD dalini bijojo kiti nos giri. 1948 m. gegus 22 d., vadovaujant rinktins vadui desantininkui Antanui Starkui-Montei, buvo suruota pasala prie kelio Svdasai-Kupi kis. uvo visi vaiav maina rus kareiviai ir dviem pastotmis jiems pagalb atskubj skrebai. T kart partizanus mirtis aplenk - neuvo n vienas. Bta ir skaudi neteki. 1949 11 1-2 d. agent pagalba sunaikintos 5 slptuvs, uvo 33 partizanai, suimta 9 partizanai ir ryininkai. Tai didiausia netektis. 1952 m. uvo dar 12 partizan.
88

imoni vls. partizanai 1. Antanas Aidukas (g.1917 m.), Aunavos k. .1947 09 29. 2. Jonas Aidukas-Bronislavas (g.1921 m.), Aunavos k. .1947 09 29. 3. Jonas Baiulis-Dragnas, Kinderi k. Vytenio brys. .1948 12 13. 4. Petras Boiulis-Virila, Nocin k. .1948 11 10. 5. Aleksas Boiulis-Mediotojas, Nocin k. .1948 11 10. 6. Vilius Bugailkis-Drsutis, Starkoni k. Eskimo brys. .1952 08 13. 7. Julijonas Burneika-Tardytojas, imoni mstl. Monts brys. .1949 11 01. 8. Antanas Burokas-Mokytojas, Nocin k. Vytenio brys. .1952 11 12. 9. Juozas ernius, Butn k. Paimtas gyvas 1946 06. 10. Petras ernius-pokas, Kinderi k. Paimtas gyvas 1951 01 13. 11. Jonas Dapys, Vederiki k. Monts brys. .1948. 12. Jonas Dapys (tvas), Vederiki k. Monts brys. .1945. 13. Juozas Dapys, Vederiki k. .1947. 14. Jurgis Dapys, Vederiki k. Monts brys. .1946. 15. Kazys Dapys, Vederiki k. .1946. 16. Julius Daugla, Nocin k. .1945. 17. Aleksas Daukas-Onut, Nocin k. .1948 02. 18. Povilas Daukas, Nocin k. .? 19. Ona Gabrnait-Nalait, Migoni k. 20. Povilas Gabrnas, Migoni k. Monts brys. .1947. 21. Povilas Gaigalas-ukovas, Puroni k. .1947 04 07. 22. Petras Gaigalas-Vilkas. 23. Bronius Gimbutis, Neioni k. .1945. 24. Juozas Gogelis. Blindos brys. .1946. 25. Petras Grigas, Puroni k. Blindos brys. 26. Jonas Grias, Puroni k. Blindos brys. .1946. 27. Kazys Gruc, Vytenio brys. .1946. 28. Bronius Gruas, Puroni k. Blindos brys. .1946 12 13. 29. Juozas Gudas, Nocin k. .1944.11. 30. Teofilis Gudas-Eskimas, Nocin k. Brio vadas. .1952 08 13. 31. Albinas Inira, Zubikio k. Blindos brys. .? 32. Antanas Inira, Zubikio k. Blindos brys. 33. Petras Indrinas-Vebras, Pelyi k. Vytenio brys. .1947. 34. Valerijonas Jackeviius-Valteris, Migoni k. . 1948 11 10. 35. Anicetas Janys, Naujik k. Lito b. .1949. 36. Antanas Janys-aibas, Puroni k. .1949. 37. Alfonsas Janulis-Papartis, Puroni k. Blindos brys. .1948 02 01. 38. Bron Karvelyt-Snaig, Plikiki k. .1952 08 13.

Ltn.Bronius Girdauskas-Girdnas-Laknas

J.Urbonas-Laktutis

39. Mykolas Kairys, Migoni k. .1946. 40. Viktoras Kavalinas-Graudinis, Pelyi k. Vytenio brys. 41. Jonas Lapienis-Jokeris, Vardoni k. Monts brys. .1949 11. 42. Petras Mackeviius-Jurgis, Juodpn k. .1948 01 03. 43. Juozas Marcinkeviius-ernas, iunki k. 44. Vytautas Maauskas, edes k. .1946 12 13. 45. Jonas Matuliauskas-Adaska, Dapi k. Suaudytas 1953. 46. Antanas Matulionis-Adabra, Btn k. .1952 10 18. 47. Domas Matulionis-Eimutis, Btn k. .1949 01 07. 48. Vlada Matulionyt, Btn k. erno brys. .1949 01 27. 49. Juozas Matuzeviius-Briedis, Naujik k. . 1949 11 02. 50. Juozas Mazureviius-Briedis, Naujik k. .1949 11 02. 51. Liudas Mikys, edes k. .1944. 52. Vladas Mikys, edes k. .1944. 53. Liudvikas Montrimas, Dapi k. .1947 05 17. 54. Mykolas Namejnas-Rimantas, Nacin k. .1952 10 17. 55. Bronius Pakeviius, einori k. Lito brys. .1947 07 01. 56. Jonas Palavinskas, Obuoni k. Monts brys. 57. Vytautas Palavinskas, Obuoni k. 58. Matauas Pavilonis, ilagali k. .1945. 59. Alfonsas Petrauskas, Girno brys. .1948 11. 60. Viktoras Plta-Tranas, Migoni k. Traidenio brys. 61. Jonas Pransknas, Naujik k. Lito brys. 62. Antanas Rimknas-Topolis, Migoni k. .1949 01. 63. Viktoras Sabaliauskas, Gaigali k. .1945 07 18. 64. Albinas Sabaliauskas-Morkuka, Noin k. .1945 06 30. 65. Juozas Sakalas, Juklin k. .1945 07 18. 66. Antanas Starkus-Mont, Blinda, Zubikio k. Apygardos vadas. .1949 11 01. 67. Feliksas Starkus, Zubikio k. .1947 09 29. 68. Aldona Stukait, Noin k. 69. Bronius Stukas-Saulius, Noin k. .1947. 70. Vladas Stukas, Noin k. Nukankintas. 71. Albinas ilys, Mielin k. Vytenio brys. .1947. 72. Jonas ilys, Mielin k. Vytenio brys. .1947. 73. Albinas Teiinickas, Gaigali k. .1947 01 19. 74. Alfonsas Tubys, Siunn k. Legalizavosi. 75. Anicetas Vaiteknas-Vanagas, Stuk k. .1949. 76. Stas Varanaviit-Pauktyt, Pelyi k. Daktaro brys. 77. Juozas Varbaviius, Pelyi k. 78. Alfonsas Vildinas-Erodas, Ulduki k. .1949 02 03.

91

arno rn. Grainos kuopa ygyje, balta suknele Liuda Kaminskait-Kuosa

Stovi: 1 .Antanas Pajarskas-Bebras. 2.Janina Geinait-Nindra. 3.-. 4.Janina Valeviit-Astra. 5.Mykolas Namejnas-Mokytojas. 6.Teofilis Gudas-Eskimas

92

1 .Teofilis Gudas-Eskimas. 2.Vilius Bugailikis-Drsutis

Julius Strol-Savanoris, Algimanto apyg. arno rn. Jauniaus brio parti zanas

imoni girios partizanas Dainius

Jonas Staneviius-Dd

93

79. 80. 81. 82. 83. 84. 85. 86. 87. 88. 89.

Antanas Vilnonis-Stiklas, Nocin k. .1949 10 13. Povilas Vilnonis-Ignas, Migoni k. Vytenio brys. .1948. Ona Vitkauskait, Pelyiu k. .1948 11 10. Povilas Vitkeviius, Tumasoni k. .1947 01 14. Antanas Vizbaras, Milin k. Lito brys. .1949. Alfonsas Zabulis, Beregiu k. .1945. Petras Zuoza, ileiki k. .1946. Juozas agrakalis. .1945. Bernardas ekonis, Tumasoni k. Desantininkas. Juozas ilnas. Vytenio brys. Bronius ilnas. Vytenio brys. \

Subaiaus valsiaus partizanai 1. Povilas Alaviius-Muzikantas, Girn k., 1946 m. nukankintas. 2. Petras Alekna-Mekinas, Geguins k., desantininkas, .1946 m. 3. Juozas Alekna, Terpeiki k., desantininkas. 4. Jonas Alekna, Terpeiki k., desantininkas. 5. Kazimieras Astravas, Kanapyns k. 6. Stasys Astravas-Rytojus, Kanapyns k., .1950 10 26. 7. Antanas Balinas-Brys, Palauki k., .1945 01. 8. Antanas Balinas-Kokas, Valucki k. 9. Vytautas Balna, Bajoriki k., . 1952 m. 10. Juozas Barauskas, Pajuodiu k., pabgo i vilin brio 1946 i 11. Antanas Bartulis ? 12. Bronius Bauys, Bajorikio k., .1945 m. Kirvio bryje. 13. Juozas Bernadiius, Ramonavos k., .1946 06. 14. Antanas Birbilas-Baltuis, Virsnio k., suaudytas 1946 m. 15. Bronius Birbilas-Sakalas, Prseli k., .1946 01 06. 16. Matas Birbilas, Virsnio k., .1945 m. 17. Vladas ep, Skud k., .1945 m. 18. Antanas eponis-Klajnas, Pavaaki k., .1945 m. 19. Petras ereka, Terpeiki k. 20. Jonas eriauka-Cirkas, Terpeiki k., .1947 01 28 Gelei k. 21. eslovas Damoeviius, Nibragalio k. 22. Danut Davidnait, Skaistkalnio k., .1950 m. Merkio b. 23. Bronius Dobilas-Jasinas, Gelai k. 24. Petras Dzvonka, ? .1949 11 25. 94

25. Petras Gurklys, arkiki k. 26. Kazys Ivakeviius-aibka, Surdegis, .1948 m. 27. Vladas Ivakeviius-Snaiba, Surdegis, .1947 04 12. 28. Jonas Jakonis-Molis, Zavadikio k., .'1945 10. 29. Povilas Jakonis-Meka, Zavadikio k. 30. Jonas Jocys-Barzda, Terpeiki k., .1946 06 13. 31. Ona Juodelien, vilin k., .1946 04 11. 32. Antanas Juodel (snus), vilin k 33. Antanas Juka-Vilkas, Aegali k., .1949 11 25. 34. Kazimieras Jukeviius-Parabelis 35. Kazys Kadius-Karukas, Pely k., paimtas gyvas 1947 m. 36. Kazys Katelis, Putn k., .1948 01 23 Merkio b. 37. Povilas Kaminskas-Svyruoklis, Putn k., .1947 38. Liuda Kaminskait-Kuosa, Surdegis. 39. Juozas Kanapeckas, Pakrys k. (idavikas "Dostov"). 40. Vladas Kapys-Katinas, Nibragalio k., .1940 11 27. 41. Andrius Kapys-Lionginas, Nibragalio k., .1949 10 13. 42. Bronius Kapys, Nibragalio k. 43. Lionginas Kapys (tvas), Nibragalio k., Panevyje umutas per tardym. 44. Mykolas Kapys, Nibragalio k. 45. Liuda Kapyt, Nibragalio k., 1945 m. nuauta prie nam. 46. Kazys Kikis (desantininkas) ? 47. Antanas Kulvaitis, Nibragalio k., .1945 m. 48. Jurgis Kulvaitis, Nibragalio k., (iduoti Kanapecko). 49. Povilas Laseviius, Girn k., .1950 m. Vilko b. 50. Bronius Laureckas, Ilin k., .1946 m. Napoleono b. 51. Algirdas Lauikas (tvas), Astrav k. 52. Anicetas Lauikas-vitrigaila, Astrav k., .1948 01 01. 53. Juozas Lauikas, Astrav k. 54. Povilas Lauikas-Liudas, Astrav k., . 195 1 02 24. 55. Vytautas Lauikas, Astrav k., .1947 07 25. 56. Stasys Lukys Vareiki k. (desantininkas). 57. Lupcikis, Raguvls k., .1949 11 25. 58. Dominykas Marcinkeviius, arkiki k., .1950 m. Kirvio b. 59. Jonas Marcinkeviius-Matelionis, Liudvinavos k., .1945 07 ulo b. 60. Alfonsas Masilionis-Burna, Akmeni k., .1947 08 02. 61. Juozas Masilionis-Sidabras, Surdegis, .1946 08 26. 62. Povilas Masys, Trakinink k. prisiregistravo, (mirs).

95

63. Silvestras Maselis, Nibragalio k., .iduotas Kanapecko. 64. Petras Meknas, Subaiaus gel.st., .1947 02 25. 65. Ignas Misinas, Pamarneck k., .1946 02. 66. Juozas Misinas, Tiltagalio k., .1948 01 23. 67. Vincas Navickas-Dobilas, Tiltagali k., .1946 02 17. 68. Kazimieras Padleckas, .1949 m. 69. Alfonsas Pajuodis-Radvila, Pajuodiu k., .1951 m. 70. Pranas Pajuodis, Pajuodi k., .1948 m. 71. Gintautas Patkaimas, Zabelyns k., 1946 m. suaudytas u grobstym. 72. Juozas Pilkauskas-Martynas, Pelyli k., suimtas 1950 m. 73. Edmundas Plta, virblioni k., .1945 m. 74. Vytautas Plta-Nemunas, virblioni y, susisprogdino 1950 m. 75. Steponas Radeckas, Navik k., legalizavosi 1945 m. 76. Petras Ramonas, Navasad k., .1945 m. 77. Lionginas Rudys-Klump, Nibragalio k., .1949 08 12. 78. Jonas Rudokas, Skaistkalnio k., .1946 m. 79. Povilas Samuolis-Juodas Ponas, Bagdomiki k., .1947 09 25. 80. Vladas Sankauskas, Pely k., .1946 m. 81. Antanas Sargeviius-Kardas, Beernik k., .1946 02. 82. dikas Skardius-Anglas, .1947 m. 83. Alfonsas Skreb-Klajnas, ukausk k., .1949 m. 84. Bronius Sluka-Vanagas, Petkn k., .1946 10. 85. Petras Sluka-Strazdas, Pelkn k., .1945 12. 86. Povilas Sluka-dra, Petkn k., .1946 10. 87. Julius Stak-ydas, Auktuoli k., .1949 11 29. 88. Saulius Stonikas, Auktaii k., .1945 02. 89. Stasys Stravinskas, Vadaili k., .1950 01. 90. Povilas Svirckis-Papartis, Pely k., .1946 m. 91. Antanas akys, Gelei k. 92. Vincas akys, Gelai k. 93. Jonas arkinas, Petraki k., .1947 03. 94. Kazys iauinas, vilioni k., .1944 12 24. 95. Antanas ilas-Kovas, Lukoni k., desantininkas. 96. Jonas imnas-Berelis, Papili k., .1949 m. 97. Kazys imnas, Papili k., .1945 m. 98. Povilas imkus, Bagdoniki k., desantininkas. 99. Bronius imknas-Uovis, Bajoriki k., .1952 12 23. 100. Vytautas imknas-Karinas, Bajoriki k., .1952 10 02.

96

101. Antanas pokas-Bartulis, Daukn k., . 1945 01 22. 102. Antanas ulskis-ulas, Lindruvn k., .1946 08 03. 103. Povilas ulskus, Liudvinavos k., desantininkas. 104. Povilas vilpa-Gimbulis, Vadaili k., .1947 m. 105. Vladas vilpa, Nibragalio k. 106. Talaka, Biln k. 107. Povilas Tolusis-Varnas, Valak k., .1945 12 07, desantininkas. 108. Povilas Uusienis-Smauglys, Vadaili k., .1948 m. 109. Antanas usiems, Vadaili k., .1948. 110. Juozas Vaicekauskas, Terpeiki k., legalizavosi 1947 m. 111. Albinas Vaiinas-Alksnis, Marinavos k., .1947 m. 112. Stasys Valma-Grybas, Bajoriki k., .1950 01 21. 113. Juozas Valonis-Merkys, Jovar k., .1952 01 14. 114. Jonas Vtra, Akmeni k., desantininkas. 115. Vytautas Vingelis, Strakni k. 116. Algimantas Vogulis, Radin k. 117. Vytautas Vogulis, Radin k. 118. Bronius Zaremba, Ilin k., .1951 m. 119. Juozas Zaremba, Ilin k., .1949 m. desantininkas 120. Lionginas Zaremba, Ilin k., .1950 m. 121. Stasys Zimnickas, Pasubats k., .1945 m. 122. Antanas ibikas, Nibragalio k. 123. Bronius ibikas, ? .1949 m.

ALGIMANTO APYGARDOS ALIOSIOS RINKTIN

aliosios rinktin susikr 1945 m. pavasari ir sujung Baisiogalos, Radvilikio, Pakruojo, Smilgi ir eduvos vls. Panevio apylinkse. Rink tins krjas kpt.Izidorius Puceviius-Radvila. Pradiniame etape rinktins centru buvo Radviloni ir Liaudiki mi kai. Jau 1945 m. balandio mn. rinktins branduol sudar vir imto gerai ginkluot vyr, kurie band susisiekti su iaurs-rytuose veikusiais partizanais - ltn.Vlado Juozoko-Petraiio daliniu. 1945 m. rugpjio 25 d. pagrindinis aliosios rinktins dalinys, vado vaujamas Radvilos turjo pereiti Pualoto mikus ir ten toliau vykdyti organizacinius darbus. Perjimo metu netiktai pateko pasal ir uvo rinktins vadas kpt.Izidorius Puceviius-Radvila.
7 . 4167

97

Vliau visos Panevio LLA apygardos vadovavim perm lln.Vladas Juozokas-Petraitis. Jis uvo 1946 m. prie Aag miko. 1947 m. gegus 1 d. buvo kurta Algimanto apygarda, prie kurios prijungtas aliosios rinktins dalinys, veiks Panevio aps., tarp Gelai ir Rozalimo valsi, o likusioji didioji dalis - prie Prisiklimo apygardos (1948 m. pradioje). aliosios rinktin sudar keturi rajonai: Vienybs, Vytauto, Mindau go ir Uupio, o rajonai skirstsi kuopas, o kuopos brius. Stipriausia kuopa buvo Margio, kitos - Balsio, Valo, Kerps, Marijoiaus ir Vanago. 1946 m. Vanago kuopa NKVD dalini sutriukinta. Dokumentai teigia, kad ta dalis rinktins, kuri buvo prijungta prie Prisiklimo apygardos sutriukinta ir sunyko greiiau, nes ten vyko dau giau idavysi. Prisijung prie Algimanto apygardos isilaik ilgiau. 1951 m. sukurta Piln tvnija isilaik iki 1954 m. pabaigos. Po Petraiio uvimo, aliosios vakarins dalies vadu buvo irinktas P.Masilaitis-Virpa, Giria. Algimanto apygardai priklausanios aliosios rinktins vadu - Vytautas esnakaviius-Daujotas, Valas (desantininkas). 1947 m. liepos 1 d. Algimanto apygarda ileidia sakym Nr.5, kuriuo aliosios rinktin jungiama Algimanto apygard. Tos paios dienos Nr.6. sakymu tabo virininku skiriamas Jonas Janueviius-Raknys, Vilkas. Skyriaus virininku - Brainas ir rinktins adjutantu - Algirdas Mekauskas-Vanagaitis. T pai dien sakymu Nr.7 valgybos skyriaus virininku Dauka-ipulskis, Maratonas, organizacinio skyriaus virinin ku - Jonaitis, kio dalies vadu arnas ir apsaugos skyriaus - Repys. Daujotui energingai vadovaujant aliosios rinktin ivyst stipri or ganizacin veikl. Rinktins vadovyb vykd ygius pietines apylinkes, lank atskirai veikianius partizanus ir juos organizavo bei jung kovos vienetus. Buvo suformuoti ir rinktin jungti keturi organizaciniai viene tai - rajonai: Vienybs, Vytauto, Mindaugo ir Uupio. aliosios rinktin jung net septynis valsius. 1946 m. rugpjio 11 d. aliosios rinktin ileido sakym Nr.13, ku riuo paskiriami rajon vadai: Vienybs - Borisas, Vytauto - Drsutis, Mindaugo - A.Kulys-Briedis ir Uupio - Povilaitis. Buvo paruoti sjdio statutai ir instrukcijos. 1948 m. gegus 15 d. Algimanto apygardos sakymu Nr.18 Daujotas buvo paskirtas Algimanto apygardos tabo vir ininku, kartu paliekant ir aliosios rinktins vado pareigas. Gabus organizatorius ir drsus vadas Daujotas uvo 1949 m. kovo 18 d. nirtingose kautynse. 98

Klevo brio aliosios partizanai: Sdi: 1 .Antanas Liukpetris-iogas. 2.-. 3.-. Stovi: 1.-. 2.-. 3.-. 4.-. 5.-. 6.Pertas Kairys-Geguis. 7.-.

1950 ra. birelio 26 d. alioji prijungiama prie Vyio apygardos. 1951 m. balandio 4 d. aliosios rinktin patyr skaud smg: karygikai be sikaudami uvo aliosios vadas Raknys, Vienybs rajono vadas Drsu tis ir Vytauto r. vadas Borisas. Po skaudi nelaimi aliosios rinktin nesusvyravo. Savo iniciatyva rinktinei vadovauti msi Rimvydas. 1951 m. gegus 27 d. buvo suauk tas partizan sskrydis. Jame dalyvavo aliosios rinktins vadas, Min daugo rajono vadas ir tabo virininkas, "B" kovos dalini atstovas ir kt. Sskrydio dalyviai apsvarst aliosios rinktins padt ir nusprend, kad aliosios rinktin yra pajgi ir gali toliau veiksmingai veikti. Buvo nutar ta aliosios rinktins sudt jungti "B" kovos dalinius. T pai dien Auktaitijos vadas savo ratu Nr.120 aliosios rinktins vadu paskyr Mindaugo rajono vad Visvald. 1951 m. lapkriio 13 d. Mindaugo sri ties vado ratu Nr.97, Mindaugo tvnijos i aliosios rinktins sudties buvo ijungta tiesioginiam srities vado pavaldumui. Po vis persiforma vim aliosios rinktinei teko 18 valsi.

99

PRIEDAS 2 DOKUMENTAI 1.-2. iaurs Ryt Srities partizan sskrydio 1948 05 1 protokolas bei LLKS stat projektas

iaurs-Ryt Lietuvos Partizan kovos dalini Vad, Vadovybs nari ir atstov sskrydio protokolas 1948 m. gegus mn. 1 d. N. mike vyko iaurs-Ryt Lietuvos ko vos dalini Vad, Vadovybs nari ir atstov sskrydis. Sskrydyje dalyvavo: RS [iaurs Ryt Srities] Vadas algiris, Adju tantas Laisvnas, Ryi karininkas Siaubas; Jung[tins] Kstuio Apygar dos ryinink Stirna, Vytauto Apygardos Vadas Mikinis, Adjutantas Rim tautas, OS Virininkas Rokas, Apygardos organo "Laisvs auklys" re daktorius Saulius, Tigro Rinktins Vadas vyturys, Lokio Rinktins Vado Pavaduotojas aibas, Lito Rinktins Vadas iaurys, Rinktins kio Skyriaus Virininkas Kirvis, Bero Kuopos Vadas sas, algirio Brio Vadas Briedis; Algimanto Apygardos Vadas arnas, Adjutantas Aude nis, Apygardos tabo Virininkas Skirmantas, Apygardos organo "Parti zan Kova" redaktorius Ramunis, arno Rinktins Vadas Mont, a liosios Rinktins Vadas Daujotas, K.Margio Rinktins Vadas Rimtautas (Rimtutis), Mindaugo Kuopos Vadas Vilkas, Vytenio Brio Vadas Eski mas; Didiosios Kovos Apygardos "B" Rinktins Vadas Plienas, Rinkti ns tabo Virininkas Diedukas, Rinktins Spaudos-vietimo Skyriaus Virininkas ilvinis. Posdiui pirmininkavo Algimanto Apygardos Vadas arnas, sekre toriavo "Partizan Kovos" redaktorius Ramunis. Posdis pradtas bendra malda u uvusius dl Laisvs kov broliuspartizanus. Buvo pasilyta tokia darbotvark: 1. Vytauto Apygardos Vado Mikinio praneimas: "Kovojom, kovo sim ir laimsim". 2. arno ir Mikinio praneimai apie yg Karins Kolegijos sskryd. 3. Dalini Vad praneimai. 4. Diskusijos: a) dr.Erelio veikla; b) centralizacijos organizacijos reikalu. 100

5. Einamieji reikalai. 6. Posdio pabaiga. Himnas. Darbotvark buvo priimta be pakeitim. 1. Vytauto apygardos Vadas Mikinis kalbjo apie neapsakomai sunki kov, kuri ms tauta turi vesti prie iauriuosius okupantus-rusus. Sunki ndienin lietuvio dalia pavergtoj Lietuvoj, ir dar sunkesn Sibiro tai gose, darbo stovyklose, kaljimuose. Taiau dabartin pasaulio politin padtis diena i dienos teikia mums tikresni vili. Visos kultringojo pasaulio tautos jungiasi bendron kovon prie komunizm, kaip monijos nelaim. Santykiai tarp Vakar ir Ryt nuolat atrja ir, atsivelgiant dabartin rengimsi karui ir karini pajg santyk, aikja, kad totali tarinis reimas gyvena paskutines savo dienas. Mes, Lietuvos partizanai, esame pirmieji, kurie pradjome aktyvi kov prie komunizm. ia kryp timi rikiuojasi dabar visos valstybs, kurios pripasta tikrsias demokra tinio valdymosi formas, nes vis labiau sitikinama: tol nebus pasaulyje taikos, kol nebus sunaikintas komunizmas. Tikkime, kad komunizmas greit liks praeityje, kaip slogus raudonojo teroro prisiminimas. Argi mes neturime teiss ginti tai, k amiais gyn ms protviai, kas yra brangiausia kiekvienam mogui: laisv, ties, krikionikosios morals principus, savo gimtj em... Mes ventai tikime, kad ms pasirinktas kelias yra tikras. Kartu su mumis - visa tauta: tik maa dalel pasirinko Judo keli. Mes ventai tikime, kad dl Laisvs kritusij broli ir seser pralietas kraujas, ivetj ir kaljimuose udarytj kanios ir aaros, ms ygiai ir pasiaukojimas - geriau mirti negu vergauti - atne ms kratui Laisv ir Nepriklausomyb. 2. Vytauto ir Algimanto Apygard Vadai nurod dr.Erelio (Markulio) 1947 m. rugpjio 28 d. suruot klast, tariamame Apygard Vad suvaiavime, kur Apygard Vadai jau buvo atiduoti enkavedist ran kas. Tik dka j apsukrumo ir drsumo, pergyvenus didelius pavojus, sueistiems pavyko grti savo bstines. 3. Dalini Vadai savo praneimuose nurod, kaip kovojama ir dirbama atskirose apylinkse, kaip persekioja okupantai-rusai, kaip kovojama su nipais ir parsidavliais. Taip pat nurod tas klaidas, kurios dar pasitaiko partizan tarpe ir ateityje yra vengtinos. 4. Diskusijose buvo gyvai aptariami tie veiksniai, kurie trukdo cent ralizuotai Lietuvos partizan veiklai. Nekalbant jau apie didelius seki mus ir persekiojimus, siekianius paralyiuoti bet kok konspiratyv veikim, atsiranda ir i "savj", kurie patarnauja prieui. Idavikika 101

dr.Erelio veikla, ne tik kad pareikalavo auk, sudar nemaa pavoj, bet taip pat sukl nepasitikjim BDPS Komitetu. iuo metu dl idavim ir sumim BDPS veikla nra aiki. Kadangi dabartinis gyvenamasis momentas neleidia delsti, sskrydio dalyviai nutar siekti skubios cent ralizacijos. Anksiau buvusi Vyr.Karin Vyriausyb nepateisino vili. Vyr.Karin Vyriausyb turt sudaryti inomi, vis laik pogrindyje dirb, tur pasitikjim asmenys. Esame sitikin, kad visus kovojanius parti zanus tampriai ria vienas tikslas - kova dl Laisvs ir joki nei politini, nei kitoki nuomoni skirtum nra. Jung[tins] Kstuio Apygardos ry[inink] Stirna perdav linkjimus nuo kovos broli - emaii ir (nors negaliota) painformavo posdio dalyvius apie j kovas ir siekimus. Nutarta daryti skubi ygi artimiau susiriti su Jung[tins] Kstuio ir kitomis emaii Apygardomis ir rasti kelius susiriti su visais kitais aktyviai veikianiais daliniais Lietuvos teritorijoje. Pasikeisti nutarimais ir pageidavimais su Jung[tins] Kstuio ir kitomis Apygardomis centrali zacijos, Vyr.Vadovybs sudarymo reikalais ir kt. 5. Einamuose reikaluose buvo tartasi ryi palaikymo, spaudos pla tinimo, laikymosi taktikos, valgybos ir kt. klausimais. 6. Sskrydio metu padaryti nutarimai buvo perskaityti, vis priimti ir galiot asmen pasirayti. 7. Posdiui baigiantis, sugiedotas Lietuvos Himnas.
Susirinkimo pirmininkas (arnas) Dalyviai: algiris, Laisvnas, Mikinis, Rimtautas, Rokas, Saulius, vyturys, aibas, iaurys, Kirvis, Briedis, Audenis, Skirmantas, Mont, Daujotas, Rimtutis, Vilkas, Eskimas, Plienas, Diedukas, ilvinis. Sekretorius Ramunis Nuoraas tikras Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio stat projektas Projektas II

I. BENDRIEJI NUOSTATAI, SJDIO TIKSLAS IR UDAVINIAI 1. Lietuvos Laisvs Kovos Sjdis yra karin visuomenin savanori organizacija.
102

2 Sjdis iki paskutins laisvs kovos veikia slaptai, karo stovyje. 3. Sjdio tikslas - atstatyti laisv, nepriklausom demokratin Lie tuvos Respublik. 4. Sjdis: 1) kovoja su okupant ir sav parsidavli kratui pragaitinga dvasia ir veikla, 2) stiprina tautos atsparum ir siekia ilaikyti kuo didiausi krato potencial lemiamam laisvs kovos rytui, 3) organizuoja ir rengia taut laisvs kovai, 4) siekia, kad kuo didiausias gyventoj skaiius net maksimal na krato laisvs kovon, 5) siekia aminti tautos atmintyje sjdio vedam kov ir tos kovos epoch, 6) lemiamu laisvs kovos momentu laikinai perima savo rankas krato karin ir civilin valdi, 7) propaguoja, organizuoja ir betarpikai vykdo [glob?] asmen, nukentjusi dl dalyvavimo laisvs kovoje, 8) kovoja su nusikaltimais, matytais Baudiamajame Statute.
II SANTVARKA

5. Sjdio bei jo organizacini vienet santvark nustato statutai. Statutus priima, papildo, taiso ir skelbia S-dio Tarybos prezidiumas. 6. S-diui atstovauja S-dio Tarybos Prezidiumo P-kas.
III VALDYMAS

7. Sjd valdo S-dio Taryba per savo Prezidium, kuris yra S-dio Tarybos Vykdomasis organas. S-dio Tarybos prezidiumo santvarka, jo paskir prezidiumo nari funkcijas, teises ir kompetencijas nustato atitinkamas statutas. 8. S-dio taryb sudaro: 1) S-dio Tarybos Prezidiumo P-kas, 2) " " " nariai, 3) Srii Vadai, 4) Srii Taryb nariai, ne emesni kaip Apygardos Vado teisi. 9. S-dio Taryba: 1) nustato S-dio veikimo gaires, 2) svarsto ir sprendia svarbiausius S-dio organizacijos, veiklos, poli tinius ir taktinius bei strateginius klausimus, 3) renka S-dio Tarybos Prezidiumo branduolio narius, 103

4) renka S-dio garbs laisvs kovotojus. Pastaba: S-dio Tarybos Prezidiumo branduol sudaro: Prezidiumo Pirmininkas, S-dio Gynybos Pajg Vadas ir S-dio Visuomenins Dalies Virininkas. 10. S-dio Taryba turi teis: 1) atleisti S-dio Tarybos Prezidium, 2) atleisti S-dio Tarybos Prezidiumo Pirminink ir paskirus Prezidiu mo narius. 11. S-dio')Tarybai pirmininkauja, jos reikalus tvarko ir Tarybos nari apskait ved S-dio Tarybos prezidiumo Pirmininkas. 12. S-did Tarybos nutarimai laikomi teistais, jei jie yra priimti daly vaujant ne maiau, kaip pusei Tarybos nari. 13. S-dio Tarybos nutarimai normaliai priimami j primime daly vaujani Tarybos nari paprasta bals dauguma. 14. S-dio Tarybos Prezidiumo branduolio nariai renkami ne maesne, kaip j rinkime dalyvaujani tarybos nari 2-3 bals dauguma. 15. Jei dalis S-dio nari (ne maiau kaip trys) netenka galimumo susiinoti su S-dio Tarybos nari dauguma, tai ji, jai priklausani orga nizacini vienet atvilgiu turi S-dio Tarybos teises bei konpetencij ir vykdo S-dio Tarybos funkcijas, vadovaudamosi i stat 9-16 straips niais. Tuo atveju minimi S-dio Tarybos nariai, jei j tarpe nra Prezidiumo Pirmininko arba jo pavaduotojo, renkasi i savo tarpo pirmininkaujant. 16. ei mnesi laikotarpyje nesusidarant reikiamam kvorumui, Sdio Tarybos nutarimai laikomi teistais, jei j primime dalyvauja ne maiau kaip 2 Tarybos nariai. IV. DALYVIAI 17. S-dio dalyviai skirstomi: 1) Sjdio narius ir 2) Sjdio biiulius. 18. S-dio nariais laikomi asmenys, dav nustatyto turinio priesaik ar ikilming pasiadjim. Priesaikos ar ikilmingo pasiadjimo teks tus nustato S-dio statulas. 19. S-dio nariai vadinami Laisvs Kovotojais. Laisvs Kovotojai skirs tomi j: 1) laisvs kovotojus partizanus, 2) laisvs kovotojus slapukus, 3) laisvs kovotojus kandidatus ir 4) laisvs kovotojus talkininkus bei 104

5) garbs laisvs kovotojus. 20. S-dio nariu gali bti kiekvienas doras, santrus ir susiprats Lie tuvos gyventojas, savo noru sutiks ir gals vykdyti atitinkamas S-dio nario pareigas. 21. S-dio nariu negali bti: 1) kas yra vykds nusikaltim, u kur S-dio Baudiamajame Statute numatyta paalinimas i S-dio ar auktesn bausm, 2) nepilnaprotis, 3) kas yra jausnesnis kaip 18 met amiaus. 22. U priesaikos ir ikilmingo pasiadjimo sulauym ir u kitus nusikaltimus bei nusiengimus S-dio nariai atsako prie atitinkam Sdio teism arba baudiami bausms pabaudomis. 23. S-dio biiuliais laikomi asmenys, savanorikai vykdantieji teis tos laisvs kovotoj partizan pageidavimus, siekianius S-dio tiksl gy vendinimo. 24. Pasiymj S-dio dalyviai atymimi S-dio statuto nustatyta tvarka. 25. S-dio dalyviai privalo laikytis vis konspiracijos reikalavim. V. KIS 26. S-dis gali turti kines grybes: 1) paimtas, kaip karo grob, 2) konfiskuotas, 3) rekvizuotas, 4) aukotas bei kitaip gautas. 27. kins grybs tvarkomos ir naudojamos pagal S-dio statuto bei auktesns vadovybs nurodymus. 28. kini grybi naudojim ir sskaityb kontroliuoja aukt.Vdv. [auktesnioji Vadovyb] VI. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI 29. S-dio veikla gali bti sustabdoma S-dio Tarybos nari 2/3 bals daugumos nutarimu, tik paalinus i Lietuvos okupantus ir sudarius tau tos pasitikjim turini Lietuvos vyriausyb. 30. S-dis gali bti likviduojamas stat nustatyta tvarka. 31. S-d likvidavus, jo turtas perduodamas Lietuvos Vyriausybei. 32. ie statai gali bti pakeiiami S-dio Tarybos nutarimu, priimti jos nari 2/3 bals dauguma. Jei dl kuri neveikiam klii reikalin gas Tarybos kvorumas negali bti sudarytas, ie statai gali bti pakeiiami Tarybos nutarimu, priimtu paprasta Tarybos nari bals dauguma. 105

33. Nebegalioja LLKS Statuto I ir II skyri tie nuostatai, kur lieiamieji klausimai isprsti iuose nuostatuose.
3. arno rinktins 1946 12 16 sakymas Nr.16

3-ji Vytauto apygarda arno rinktins tabas 1946 m. gruodio mn. 16 d. Nr.46/310

sakymas Rinktinei Nr.46

U parodyt drs ir ypatingus atsiymjimus kovoje su vietiniais ir usienio nipais, igamomis-istrebiteliais, rusais bei vietiniais civilins valdios skiriamais pareignais ir atliktais diversantiniais veiksmais ms Tvyns labui, reikiu pagyrim ir padk iems partizanams: I-sios, Grainos kuopos, Traidenio brio vadui partiz[anui] Bistrnui u sunaikinim L[eitenanto] Gel[einkelio] NKVD Kuzevenkos asme ninio nipo pil[iets] G.Morknaits, per kuri buvo suimta apie 40 tau ri Lietuvos piliei. Traidenio brio vadui partiz[anui] Bistrnui, vykdiusiam itin pavojing Trokn mst. udavin, ipliant bank ir paimant eis (6000) tkstanius erv[onc] 46 XI17, u k reikiu padk ir pagyrim pakeliant i brio vado ROSV-kus*. ROSV partiz[anui] Bistrnui, I-sios Grainos kuopos vadui part[izanui] J.Vaitkui, p[avaduoto]jui partiz[anui] Sakalui ir partiz[anui] Jurginui vykdiusiems miesto upuolim susprogdinant milicijos bsti n - pasekoje penki skrebai sunkiai sueisti, i kuri vienas vietoje mir ir kartu karikas uo. II-sios kuopos Jauniaus brio partiz[anui] Bukiui u kautynse paro dyt ypating drs ir sumanum nuaunant rus komanduojant karinin k ir tuo pagerinus kit partizan kautyni pozicij planingai atsitraukti Herkaus brio vad partiz[an] Vilk su kitais broliais-partiz[anais u parodyt aktyvum bei sumanum Kupikio mst. sunaikinant NKVD major ir ginkluot stribitel ir jo eim, ir tuo pririant juos [ okupantus A.S.] prie miesto. Algirdo kuopos vadui partiz[anui] Blindai, Jauniaus brio vadu partiz[anui] ernui ir partiz[anui] Bukiui u pakartotinus ypatingai dr sius ir pavojingus ygius uimant imoni mst. reikiu pakartotin padk.
* Rajono organizacinio skyriaus virininkas

106

ir Kuopos vad partiz[an] Blind skiriu I-sios arno rinktins vado padjju, pildant tiesioginiai ir Kuopos vado pareigas. R[inkti]ns vado padjjui partiz[anui] Blindai, brio vadui ernui ir partiz[anui] Vtrai u sumanum ir drsum, parodyt sunaikinant rusus serant ir kar, reikiu padk. Vytenio brio partizanams pokui, Dainiui ir Kudirkai, sunaikinus ypatingai svarb Tvyns idavik ir aktyv taryb[in] darbuotoj, paruo ginkluot agent pil[iet] St[as] Raym, reikiu pagyrim ir padk. Jauniaus brio vadui partiz[anui] ernui, p[avaduoto]jui partiz[anui] Lazdynui, partiz[anui] Vilkui ir partiz[anui] Katinui u umim Skapi kio gele[inkelio] s[toties].
Rinktins vadas arnas

4. MGB 1949 m. spalio 28 d.praneimas apie A.Starkaus-Monts t*

Valdyba 2N 1949 m. spalio 28 d. Nr.23/213249 SSSR MGB Vyriausiosios valdybos 2N skyriaus virininko pavaduotojui papulkininkiui drg.Prudko Maskva

Nr.2/N/79379 1949 10 28 Po vykdyto partizan 1949 10 17 teroro akto prie Lietuvos SSR Ku pikio SR MVD 40 imoni VO darbuotojus, suimtas aktyvus partizan rmjas Pajeda, prie kurio nam organizuota partizan pasala. Tardymo ir agent pagalba buvo nustatyta, kad teroro akte dalyvavo Algimanto apygardos vadas Antanas Starkus, slapyvardiu Mont su ap saugos partizan grupe. Partizan ir likusio gyvo milicininko susiaudymo metu partizanas Starkus buvo sueistas. Likviduojant Algimanto apygardos partizanus nuo i met lapkriio 1 iki 3 d. buvo umuta 19 partizan, tarp j partizan apygardos vadas Starkus ir paimti gyvi 9 partizanai, tarp kuri arno rinktins vadas Gimbutis, slapyvardiu Tarzanas. Paimtas Tarzanas patvirtino, kad nukaunant imoni MVD VO vir inink leitenant Janin ir kitus MVD darbuotojus dalyvavo pats Starkus, kuris susiaudymo metu automato serijos buvo sueistas koj. Apirint nuauto partizano Starkaus lavon, buvo rastos autins aizdos kojoje.
* Versta i rus k.

107

Tokiu budu brys, dalyvavs teroristiniame akte prie Kupikio MVD VO imoni VO darbuotoj Janin ir kilus, visikai likviduotas. Atsp.2 egz. 1 - pagal adres, 2 - byl, vyk.Povilaitis atsp.Gluenko
S.: F. 3. B.40117. T.2.

Lietuvos SSR MGB 2N valdybos virininkas /Pokaj/

108

5-6. MGB paymos Kupikio r. suimtus bei uvusius partizanus ir apie Viktoro Sabaliausko-Kirvio brio partizanus 1953 01 21*

Payma apie Viktoro Sabaliausko br

1953 m. sausio 21 d.

Vytenio brys anksiau priklaus arno rinktinei. I pradi Vyte nio brios vadas buvo Vytautas Greiinas-Daktaras. Br sudar: 1. Vytautas Greiinas-Daktaras. .1949 m. 2. Viktoras Sabaliauskas-Kirvis. Paimtas gyvas 1952 m. 3. Antanas Musteika-Kikis. .1949 01. 4. Pranas Zlotkus-Kilogramas. .1949 01. 5. Vladas Magila-Bimba. .1946 01 13. 6. Juozas Vosylius-Dainius. .1949 m. 7. Jonas Vosylius-? .1947 m. 8. Jadz Vosylit-Rapolas. Suimta 1951 03 25. 9. Alfonsas Pajuodis-Radvila. .1951 06 22. 10. Pranas Petronis-Alksnis. Suimtas 1949 m. 11. Pranas Juodikis-Samuolis. Suimtas 1950 12 29. 12. Vytautas imknas-Karinas. .1952 10 03. 13. Bronius imknas-Uovis. .1952 12 23. 14. Vytautas Balna-Savanoris. .1952 10. 15. Kazys Kregd-Hitleris, Sausis. Suimtas. Tapo agentu. 16. Lionginas Kubilius-Siaubas. Nusiov. 17. Vaclovas Stanikas-ernas. .1951 03 25. 18. Julius Garbauskas-Aitvaras. .? 19. Juz Vosylit-? .? 1949 m. br i dalies likvidavus ir uvus V.Greiinui, vadu buvo paskirtas Viktoras Sabaliauskas-Kirvis.
Kupikio MGB virininkas plk.Zudinas

* Versta i rus k.

109

Payma uv ir paimti gyvi Kupikio r. partizanai: 1. Petras Masilionis-Napoleonas. .1946 m. 2. Mykolas Namiejnas-Rimantas. .1952 05. 3. Juozas Adamonis-Rikus. .1949 02 02. 4. Marakauskas-Tigras. .1948 m. 5. Pranas Vaira-Klevas. .1948 m. 6. Jonas Petryla-Dobilas. .1945 m. 7. Petras Mikinis-arnas. .1949 11 02. 8. Alfonsas Skreb-Klajnas. .1950 m. 9. Alfonsas Petrila-Tilvikas. .1947 m. 10. Vladas Matuliauskas-Rieutas. .1951 m. 11. Valerijonas Jackeviius-Valteris. .1948 m. 12. Antanas Vilnonis-Ignas. .1949 m. 13. Jonas Burneika-Lempa. .1947 m. 14. Petras Boiulis-Virila .1948 m. 15. Stasys Kriauionis-Siaubas, Liutauras. Paimtas gyvas 1949 m. 16. Balys ulnys. Pasidav Kupikio MGB 1951 12 14. 17. Kazys Bernatonis. Pasidav Kupikio MGB 1951 12 14. 18. Povilas Masys, Subaiaus vls. Trakinink k. Legalizavosi 1945 m. 19. Steponas Radeckas. Legalizavosi 1946 m. 20. Kazys Kadius-Karukas. Paimtas gyvas 1946 m. 21. Povilas Tomkus, Kupikio vls. Maioni k. .1944 m.
Kupikio MGB virininkas pplk.Zudinas

7. Istorin payma

Anyki rajono Vieint, Trokn, Andrionikio, Svdas apylinkse 1947-1949 m. veik Algimanto apygardos arno rinktins Grainos, Plechaviiaus ir Vaiganto kuop partizanai. uv 1949 m. balandio 27 d. imoni girioje partizanai priklaus Jauniaus briui, kurio vadas buvo Juozas Karvelis, kils i Vieint vis., ilagaliu k. Tam paiam briui priklaus Steponas Karosas, Jonas Vosy lius, uvs 1948 m. (?), beje, nuautas snaiperio tiesiai ak, priklaus Grainos kuopos V.Graiino-Daklaro briui.
110

Vieintose prie skrebyno iniekinti Jauniaus brio partizanai. 1993 m. perlai doti kapines, pastatytas paminklas

Mintiems partizanams uvus, Jauniaus brys buvo iformuotas, likusieji partizanai sijung arno rinktins Vytenio br. Paskutinieji briai, veikusieji imoni ir Vieint apylinkse, buvo Vytenio (brio vadas T.Gudas-Eskimas) ir A.Buroko-Mokytojo: abu jie sunaikinti 1952 m. spalio mn. imoni girioje. 1991 m. j palaikai perkelti i imoni gi rios Panevio miesto sensias kapines. i informacija surinkta i likusi gyv partizan V.Apegos, J .Treioko, V.Karoso, neseniai mirusio A.Kubiliaus ir buvusio KGB archyvo 3-ojo fondo Panevio ir Kupikio apskrities MGB byl. Spjama, kad mint partizan palaik, kuri rengiamasi iekoti Vieintose, ukasimo vietoje gali bti ir daugiau uvusi partizan palaik. Visi Vieint apylinkse veik partizanai nuo 1945 m. iki 1949 m. priklaus arno rinktinei. Genocido auk muziejaus direktorius istorikas G. Vaiinas
1997 07 26

111

8-16. Lietuvos Valstybinio Genocido tyrimo centro atsakymai u klausimus. (Spausdinama pasakojamoji dalis; visi dokumentai patvirtinti
Centro direktoriaus parau bei antspaudu)

1994 04 25 Nr. 1324 Atsakydami Js paklausim dl 1949 m. Kupikio aps. Vieint vis. uvusi partizan, praneame, kad pagal Kupikio aps. MGB skyriaus operatyvinius dokumentus (F.3. B.40/17. T.l.ir 2) Js minimi partizanai Juozas Karvelis-ernas, g.1921 m. Kupikio aps. imoni vis. ilagaliu k., Jauniaus brio vadas, Birut Railait-Karsakovait, g.1930 m., buvusi Kupikio aps. Vieint vls. Sodeiki k. pradins mokyklos mokytoja ir dar 4 neatpainti uvo 1949 m. balandio 27 d. imoni girioje, netoli liabiki k. (T.l. L.57). (...) Velikonis (ne Juozas, o Vladas)-ernas, 2-osios Algirdo kuopos ir arno rinktins apsaugos brio vadas, kartu su savo kovos draugais Bonifacu Duoba (ar Dda)-Pisariu, Domu Matulioniu-Eimuiu, Vlada Matulionyte, Steponu Bulovu ir neinomu partizanu Kstuiu (i viso 6 asmenys) uvo 1949 m. sausio 27 d. Pagiri mike (Ten pat. T.l. L.5-6; F.3. B.38/18. L.47). Apie grupin partizan uvim Kupikio apskrityje 1949 m. spalio mn. ini nra. Pareng S.Narbutas 1994 02 9 Nr.1244 Atsakydami uklausim dl Algimanto apygardos Vytenio rinktins vado Juozo Valonio-Merkio uvimo 1952 m. sausio 22 d. aplinkybi, praneame: Trokn r. MGB skyriaus praneime (F.3. B.63/26. L.20) yra toks raas: "Realizuojant informatoriaus Senaro davinius 1952 m. sausio 22 d. iauli srities Trokn rajone operatyvin-Kovin MGB grup Petk n mike surado ir susiaudymo metu nukov brio vad Juoz ValonMerk, gimus 1923 m., Trokn r., i buoi, bryje buvo nuo 1947 m." Tokio pat turinio praneimas yra ir 1952 m. sausio 22 d. operatyvinje suvestinje Nr.21 (F.3. B.48/49. L.4), tik partizanavimo pradios metai nurodyti 1944-ieji. Tikrosios uvimo aplinkybs apraomos Trokn r. MGB skyriaus ataskaitoje u 1952 m. sausio mn. (F.16. B.210/58. L.6.), t.y. informatoAntanui imnui.

112

rius Inkaras umezg tiesiogin ry su brio vadu, kuris pareigojo Inkar paruoti jam 500 kg kolchozo grd ir pasak, kad atsiimti grd atvyks jis pats - Merkys. 1952 m. sausio 22 d. apie 6 val. ryto Inkaro but atjo gaujos vadas Valonis-Merkys, ginkluotas automatu ir pistoletu, ir paklaus ar paruoti grdai. tai Inkaras atsak, kad grdai paruoti. Merkys pasil infor matoriui Inkarui eiti su juo kartu ir iduoti jam grdus. Informatorius Inkaras, vykdydamas ms uduot - fizikai sunaikinti vad Merk (iuo tikslu jam buvo duotas sistemos "Nagan" revolveris), greitai apsireng ir ijo kartu su vadu Merkiu Trokn mikus. Inkaras jo pirmas, o va das Merkys kiek atsiliks u jo. jus Pakn mik, Merkys ijo priek, laikydamas paruot ginkl, o informatorius Inkaras - upakalyje. Nutaiks patog moment, informatorius Inkaras vienu revolverio viu likvidavo vad Merk ir pagal nustatyt su mumis ry prane MGB organams, kurie tuoj pat pasiunt ten operatyvin grup, surengusi atitinkam inscenizacij.
(...)
Pareng S.Narbutas

1993 03 24 Nr.946
Bronislavai Markeviienei. Praneame, kad apie Js brolio uvim yra specpraneimas buv.KGB archyv F. 16. B.224/43. L.215, kuriame raoma:

"1953 m. vasario 25 d. (...) Panevio MGB Gitn mike (57 kvartale) netoli Viiki k. Panevio r. vykd ekistin-karin operacij, kurios metu likviduoti: Vyties apyg[ardos] vado pavaduotojas, aliosios rinkt[ins] vadas Sta sys Kulys, Jono-Briedis, Visvaldas, g.1914 m. Leningrade, i prekybinink, partizanauja nuo 1944 m., isilavinimas 4 gimnazijos klass, vokiei oku pacijos metu buvo Pumpn policijos vachmistru, part[izan] laipsnis leitenantas. aliosios rinkt[ins] tabo organizacins-kins dalies virininkas Juo zas Galiauskas, Alekso-Juozas, Martynas, Audris, g.1922 m. Venslaviki k. Panevio r., i buoi, 1949 m. pabgo i sulaikymo ir stojo partizan br, part[izan] laipsnis - j.virila. Paimta: du automatai, du pistoletai, dvi granatos, 187 patronai, mais to produktai, vairs daiktai (tarp j pranejo puskailiniai).
113

Agento ibut praneimu vadai Briedis ir Martynas po to, kai ijo i ryininko eldoko-Vjo bunkerio, nujo slptis Gitn mik, kur slaps tsi iki iemos. (...) Sutinkamai su paruotu planu 2 diviziono 7 dalinio MGB ka reivi jgomis, vadovaujant 2N MGB skyr[iaus] I poskyrio virininkui Popovui, pavaduotojui Pridoronui vasario 25 d. buvo vykdyta operaeija. ukuojant Gitn miko 57 kvartal, apsupimo grups eilinis ilovas pastebjo du partizanus, apsirengusius baltais maskavimosi chalatais, kurie, pamat kareivius, pasislp mike. Partizan persekiojimui buvo pasista rezervin kareivi grup su tarnybiniu unimi (...). Madaug 100 m atstumu nuo miko kalvels par tizanai i priedangos apaud tarnybinio uns instruktori serant Vi nogradov, j lengvai sueid, bet buvo apsupti ir, jiems prieinantis, likvi duoti". Tai tiek archyvuose duomen apie Js brolio uvim.

(...)
L.e. Valstybinio Lietuvos gyventoj genocido tyrimo centro vadovo pareigas J.Starkauskas

1.Bronius Karboius-Algimantas, Bit. 2.Teofilis Vaiteknas-Zubris. 3.emeys. 4.emeys. 5.-.

1994 08 26 Nr.
Joanai Valentinaviitei-Karboienei. Atsakydami Js pareikim dl Broniaus Karboiaus, Simano, uvimo aplinkybi, praneame: Bronius Karboius-Bit, Algimantas, Vyties apygardos vadas, iau rs-Ryt partizan srities tabo narys, uvo Panevio r. ilgali k. gyven toj Dombrausk sodyboje 1953 m. sausio 26 d. (F.10. B. 224/27. L.101). Kartu su juo kovojs partizanas Viktoras Maeika-Vanagas mir nuo aizd. Susiaudymo metu sueisti MGB brio vadas vyr.ltn.Smirnov ir ser.Akimov (ten pat, L.75,79). Nustatyti asmenyb Js laike minimo MGB agento "Ulio", kurio duomenimis buvo vykdyta i karin operacija, neturime jokios galimybs.

(...)
Pareng R.Vensait 1994 02 02 Nr.1233
Antanui imnui. Aikindamiesi Js praymu Vyties apygardos aibo brio vado Antano ilio-aibo uvimo fakt 1948 m. gegus mn. Uk mergs aps. Taujn vis., nustatme (F.3. B.41/70. T.l. L.170-174): Agent Audra (Buria) ir Savas (Svoj) duomenimis, buvo nustatyta, kad aibo brys stovyklauja Bobeli miko balose, esaniose netoli Le vaniki k., ant Ukmergs aps. Raguvos vis. ir Panevio aps. Raguvos vis. susidrimo ribos. Nustaius galimus jimo bal takus, 1949 m. gegus 7 d. buvo atlikta ekistin-karin operacija, kurios metu uvo partizanai: Marijonas Paciukas-Erdv, Juozas Kirkus-Plienas, Petras imkus, buv tuo metu stovykloje. Brio vadas Antanas ilys-aibas su kitais partizanais tuo metu buvo kitoje eero pusje, ilo mike. Gegus 14-15 d. nakt, grtant i Dumbli kaimo stovyklaviet, vadas aibas buvo pasalnikai nuautas 2 viais nugar. Jo automa tas guljo alia, o ironai kabojo medyje. Agento Savas manymu, brio vadas aibas buvo nuautas saviki, kurie j neva apkaltin dl trij partizan uvimo Levaniki pelkse. Tiktina, jog tai buvo MGB provokacija. aibui uvus, jo briui, es vadovavs Vladas Jakubauskas-Vermach tas. Kitur teigiama (F.3. B.41/70. T.l. L.288) - Bareika (vardas ir slapy vardis nenurodomi).

115

Apie partizan Broni Medelsk-Krien, grups vad, ioje situaci joje niekur neusimenama.
Pareng S.Narbutas

1994 06 29 Nr.1340
Antanui imnui. Atsakydami 1994 06 27 uklausim dl Vyties apy gardos tabo uvimo il mike, praneame, kad remiantis Panev io aps. MVD-MGB skyri dokument raais, ilo mike 1949 m. liepos 30-31 d. karini operacij metu uvo 6 ir suimtas gyvas vienas partiza nas. uvo: 1. Kostas Tvaska-Rugelis, apygardos tabo virininkas. 2. Jonas Dumis-Kytras, tabo narys. 3. Jonas Baltunikas-Vienuolis, rinktins vadas. Tarp kit tomis dienomis uvusi minimi: Simonas Tumis-Zenonas, Vyties apygardos kio dalies virininkas (uvo 07 22 d. - F.3. B.56/10. L.145); Antanas (kitur Stasys) Bareika-Krienas, apsaugos brio vadas; Edvardas Vingris-Justinas; Antanas Tvaska-Tvas (F.3. B.40/15. L. 114). Tos paios bylos (40/15) p.121: liepos 31 d. uvusiais tabo darbuoto jais nurodomi Kostas Tvaska-Rugelis, Jonas Baltunikas-Vienuolis ir Antanas Tvaska-Tvas (Jonas Dumis-Kytras neminimas). Pareng S.Narbutas 1994 06 09 Nr.1381 Mortai Rinkeviicnei. Atsakydami Js paklausim dl brolio Mykolo Krikino, g.1928 m., likimo, praneame: Js brolis Mykolas Krikinas-Valstietis, Vyio apygardos Trimito tvnijos, Lukio brio vadas, buvo klastingai 1953 m. spalio 23 d. suim tas agento Nemunas(KGB slapyvardis) vadovaujamos agentrins grups, kai, neinodamas apie j idavyst, atjo susitikti sutart viet Ramy galos r. Miin mike. Sumimo metu jo draugas Jokbas PetraitisGeguis buvo nukautas (F.3. B.51/26. L.321). 1954 m. rugsjo 4 d. jis buvo teisiamas kartu su buvusiu brio vadu

116

Alfonsu Vaiinu-Paraiutu bei bunkerio, kuriame slapstsi, eimininke Zita Briedelyte-Aldona, ambali k. gyventoja, Karinio Tribunolo nuteis tas pagal RTFSR Baudiamojo kodekso straipsnius 58-la, 58-11 ir 58-8 mirties bausme. Nuosprendis vykdytas 1955 m. sausio 3 d. Maskvos Bu tyrk kaljime (B.b.34086. T.6. L.35). Js brolis, dalyvavs partizaniniame judjime nuo 1945 m., t.y. a tuonerius metus, buvo kaltinamas ginkluotu pasiprieinimu okupacinei valdiai, partizan vykdytomis baudiamosiomis akcijomis bei antitarybi niais rainiais. Jis urainjo partizan dainas, kr eilraius bei ra prisiminimus i partizan kov ir kasdienybs. Rainiai, patek KGB ran kas, yra ilik kaip kaltinamoji mediaga. Jie yra doms, parayti sklandia kalba, tad manome, kad paredaguotus, juos bt galima paskelbti "Lais vs kov archyve".*

(...)
Pareng S.Narbutas 1995 01 10 Nr.15 Kultros Paveldo Inspekcijos Panevio apygardai. Atsakydami Js 1994m. spalio 11d. rat Nr.l94-A dl 12-os partizan, uvusi Panevio r. Vadokli apylinkse 1945-1953 m., pateikiame iuos duomenis: Pasinaudama agentros duomenimis, 10-ies kareivi grup 1952 m. vasario mn. 16 d. Alani mike aptiko bunker. Pasilius bunkeryje buvusiems partizanams pasiduoti, jie pasiprieino ir buvo sunaikinti (vie nas uvo nuo granatos, kiti uduso nuo signalini raket dm). uvo: 1. Alfonsas Augulis-Balandis, Simono, g.1923 m., gyvens Ramygalos r. Alani k. Brio vadas; 2. Petras Kartanas, Jono, g.1923 m., gyvens Ramygalos r. Keliugali k. Slapyvardis nenustatytas; 3. Jonas Kritaponis, Kazio, gyvens Kovarsko r. Paeerio k. Slapy vardis nenustatytas; 4. Neatpaintas. (F.16. B.224/33. L.158-161, 170-171). Pasinaudodami agentros duomenimis, generolo Vietrovo kareiviai ir stribai 1946 m. sausio 4-9 d. nukov 11 partizan, tarp j ir brio vad

* Minimi M.Krikino-Valstieio rainiai buvo atspausdinti norai rinkinyje "Tada, kai uvom dl Tvyns" (K.1996).

partizan

die

117

Vaclov Juospait, Raguvos vls. Traupio k. gyventoj,-buvus Lietuvos karinink (F.3. B.24/12. L.3). Tuo paiu metu buvo nukautas ir kitas jo brio partizanas, kurio pavard nenurodoma (Ten pat. L.116, 131, 188). Pasinaudodama agentros duomenimis, operatyvin-karin grup 194^ m. liepos 22 d. nakt Vadokli vls. Keliugali k. gyventojo Petro Kartano vienkiemyje nuov Simon Tum-Zenon, Mykolo, g.1919 m., Vyties apygardos kio dalies virinink (F.3. B.40/15. L.119-120). 1947 m. sausio mn. 9 d., realizuojant agentros inias, Machakalos karins mokyklos ir MVD 25-o auli pulko I bataliono jgomis Ramy galos vls. Senj Stebeiki k. apylinkse vykdyta karin operacija, ku rios metu buvo nukauti 9 partizanai: 1. Jonas Jermolka, Simo, g.1909 m. Ramygalos vls. Senj Stebeiki k. gyventojas; 2. Rapolas Nabora, Kazio, g.1908 m., Vadokli vls. aki k. gyvento jas, buvs "liaudies gynjas"; 3. Povilas Linknas, Rapolo, g.1908 m., Vadokli vls. Btn k. gyven tojas, 1945 m. vasar pabgs i "liaudies gynj" brio; 4. Vladas Kraujalis, apie 30 m. amiaus, Ramygalos vls. Garauck k. gyventojas; 5. Antanas Kraujalis, Ramygalos vls. Garauck k. gyventojas; 6. Juozas Kintas, Pagiri vls. Mauli k. gyventojas; 7. Maselis, Vadokli vls. Sodeliki k. gyventojas; 8. Vladas vieika's, Ramygalos vls. Klevaini k. gyventojas. 9. Neatpaintas. (F.3. B.23/5. L.89-90). Apie kit Js rate minim partizan uvim ini nepavyko rasti. Archyvins bylos, apie kurias Js usimenate, bdavo vedamos tik partizan junginiams ar ymiausiems partizan vadams, bet ir j nebra ilikusi. Visos ia Jums pateiktos inios surinktos i operatyvini NKGBMGB byl. Paiekas bt palengvinusios isamesns inios apie Js minimus partizanus.
Pareng S.Narbutas 1995 07 31 Nr.705 Antanui imnui. Atsakome Js paklausim dl Vytauto apygardos Vaiganto rinktins Vilties tvnijos partizan, veikusi Kupikio ir aplin kiniuose rajonuose, likimo. 1951-1952 m., uverbavus Siaub (ag.Ramojus) ir ygn (ag.Jur

118

ginas), prasidjo grandinin tos srities partizan likvidavimo ar agentri nio j apdorojimo eiga. 1952 m. rugsjo 21 d. Trokn r. mik masyve ag.Ramojaus ir Jurgi no nurodytame bunkeryje uvo LLKS Prezidiumo narys, srities tabo narys bei partizan laikrai redaktorius Bronius Krivickas-Vilnius (g.1920 m.) ir tabo narys, ermukniui rinktins vadas Mykolas Blinkeviius, JuozoNemunas, Nemunlis (g.1924 m.). Paklusdamas provokaciniam Siaubo ir ygno sakymui persikelti iemojimui Labanoro giri, 1952 m. spalio 3 d. Ukmergs r. Bers mike buvo suimtas iaurs-Ryt Lietuvos srities tabo virininkas (nuo 1952 08 15) Viktoras Sabaliauskas, Jono-Tautietis, Kirvis (g.1925 m. Ku pikio r. Gaigal k.). J lydjusieji Kstuio brio vadas Vytautas imk nas, Jono-Karinas (g.1929 m. Kupikio r. Bajoriki k.) ir Vytautas Balna-Savanoris (g.1930 m. Bajoriki k.) buvo nukauti. V.Sabaliauskas-Kirvis 1953 m. birelio 18 d. nuteistas mirties bausme ir 1953 m. pabaigoje suaudytas Butyrk kaljime. V.Sabaliausko-Kirvio bendraygiai, nepaklus provokaciniam saky mui ir pasilik Vidugirio mike, buvo suvilioti ir 1952 m. gruodio 23 d. Vilties tvnijos vadas Kazimieras Kregd, Povilo-Hitleris, Sausis (g.1924 m. Kupikio r. Byi k.) bei brio vadas Bronius imknas, Jono-Uovis, Laimutis (g.1927 m. Bajoriki k.) buvo suimti, o Albinas Vogulis, Liongino-Sakalas (g.1928 m. eguni k.) ir Vladas iveika-Dagilis (g.1931 m.) nukauti. Panaudodami suimtuosius Saus ir Laimut, MGB agentai Ramojus, Alfa ir kt. 1953 m. sausio mn. sum Vyties apygardos vad Kaz RiaubKazok, o 1953 m. kovo 11d. Eimuio tvnijos vad Tautvyd Vaitiekn, Kazio-Zubr (g.1921 m. Likalauki k.) ir Vytaut Vagul, Prano-Dagil (g.1930 m. eguni k.). Zubriui ir Dagiliui padedant buvo likviduojami Eimuio tvnijos partizanai, suimti Gedimino tvnijos vadai, prieita prie aliosios rinktins sunaikinimo. Prie i ir kit MGB akcij likviduojant iaurs-Ryt Lietuvos parti zan likuius, ypa prisidjo Vaiganto rinktins vado (vliau smogiko) Vaclovo epukonio-Tigro sumimas 1952 m. spalio 17 d.
Pareng S.Narbutas .: F.3. B.63/26, 48/49, 51/26; F.10. B.13/8; F.16. B.224/1. T.l,2; B.b.25473/3 ir kt.

119

KAD VIEST ATEITIES KARTOMS Pasakoja Antanas Kubilius-Arnas

Gimiau 1927 m. birelio 13 d. Trokn vls., Pajuostinio k. Iki 1944m. vasaros mokiausi Anyki gimnazijoje. Priartjus sovietinei armijai, su broliu Broniumi ir kitais pastamais organizuotai pasitraukme Vokie tij. Vadovavo kapitonas vilpa, buvs gen.Plechaviiaus pulkuose, o Panevyje - bataliono vadas. Visi tikjome, kad greit pasibaigs karas, grime, o Lietuvos valstybingumas vl bus atstatytas. Karui baigiantis patekau "ivaduotojams". Atgabeno Ukrain, Rava ruskaja miest, kur buvo filtracijos lageris. Ten visus itardydavo: vienus su antrankiais ivedavo kaljimus, kitus - tremt, o likusius paleisdavo. 1945 m. rugsjo mn. grau namo. ia vl aukindavo tardyti arba skrebai, su kareiviais uj, nusivarydavo, klausindavo, kaip papuoliau Vokietij, k ten veikiau ir pan. Idav laikin leidim ir reikjo kas dvi savaites registruotis. Apie mane man kaip apie legalizavus, bet, netu rdami joki rodym, vis paleisdavo. Susitikinjau su partizanais Albinu Kubiliumi-Rgtymu, Eimuiu, Antanu Sluka-arnu (tada jis buvo rinktins vadas), Broniumi Sluka, Alfonsu Palaveniu-Barzda, Povilu Tunkeviiumi-Kostantu, Jonu Stane viiumi-Vaitkumi ir kt. Partizan nuotaika buvo pakili. Visi tikjo, kad greit prasids karas su amerikonais. Rus lageriuose teko susitikti su anglais, pranczais, italais, amerikie iais, kit tautybi monmis i vakar ir vidurio Europos. Maiau, kaip jie diaugsi karo pabaiga, o apie kar su Taryb sjunga niekas net negal vojo. Rusus laik sjungininkais, su kuriais nugaljo faizm. Jie steb davosi, kad nerodau entuziazmo. rodindavau, kad Taryb Sjunga mums n kiek negeriau u vokieius, o jie mane tikinjo, kad pagal sjunginink susitarim visos Europos valstybs atgaus savo nepriklausomyb ir bus laisvos. Kada tai papasakojau partizanams, jie atsak, kad tai eilini moni nuomon, o karas turi vykti. Partizanai tuo metu laiksi didesnmis grupmis. vien viet su sirinkdavo po keliasdeimt ir daugiau. Dalis legalizavosi, bet labai maai. Daugiausia tie, kurie slapstsi atskirai. Tie, apie kuriuos saugumas netur jo joki skund ir rodym, iveng bausms, o tie, kurie turjo ginkl, vliau buvo surinkti ir nuteisti pagal princip "vyriausyb dovanojo, bet liaudis ne".
120

Didesnes grupes greiiau susekdavo, o taip pat ir maistu aprpinti buvo sunkiau. Todl partizanai isiskirst maom grupelm. Laikas jo, o karo vis nebuvo. Legalizuotis nebebuvo joki galimybi, nes MGB jau apie visus turjo informacij. Bt tek pasirinkti arba idavysts keli, arba kani. O mons, ypatingai kaime, partizanus rm beveik visi, kas kaip galjo. Taryb valdia kaime bdavo tol, kol bdavo kareiviai. Idavik buvo labai maai, o ir i t - dalis gsdinim ir prievar tos bdu uverbuoti. Partizanai net dien praeidavo ir niekas "nematy davo". Mieste buvo kiek kitaip. Ten rado prieglobst ir pabg nuo partizan skrebai ir visas represinis aparatas. Todl mons buvo priversti tylti arba prisimetinti, nes visi buvo bauginti represij. Atsirado, inoma, toki, kurie patys lindo prie valdios lovio. Jie jautsi visagaliai ir lm moni likimus. Skrebai ir kiti aktyvistai terorizavo kaimo ir miesto mones arba, kaip sakydavo, kr viesi ateit. I veam moni atimdavo turtus, butus, namus ir kt. Visk isidalindavo, pasiimtus gyvulius papjaudavo ir vl dairydavosi naujos aukos. Taip atsitiko ir su mano tv kiu vien u tai, kad mes su broliu buvome pasitrauk Vokietij. Tvai kur laik slaps tsi, vliau gro namus, bet kadangi turtas buvo konfiskuotas, tai, matyt, ir nebebuvo tikslo juos itremti. A, kaip ir visi kiti, partizanams pad davau. 1946 m. mane ir kitus, 1927-iais gimusius, i kaim pam darbo batalionus. Statme tilt Tilje per Nemun. Ibuvus beveik metus, pa leido namus. Prisiregistravau Panevyje ir Algimanto apygardos vado arno nurodymu suorganizavau organizacinio skyriaus (OS) apylink pavadinimu "Juostinas". Vliau - Juoslinos rajon. Man vadovavo apy gardos vadas arnas, o vliau - 1948 m. perm Daujotas (esna kanaviius). Paskutin kart su Daujotu teko susitikti 1948 m. iem. I jo gavau nauj ifr ir instrukcij. Daujotas vyko partizan pasitarim, bet i ten nebegro, uvo. Organizacinje veikloje dalyvavo ir dav priesaik: 1.Antanas Kubilius-Arnas, Jono, g.1927 06 13 Trokn vls., Pajuos tinio k., rajono vadas. 2. Kazimieras Kavalinas-Dagilis, Kaziukas, Anupro, g.1926 m. Anyki vls., Piktagalio k., apylinks vadas (uvs). 3. Juozas Marcinkeviius-Siaubas, g.1926 m. Trokn vls., Pajuosti nio k., gyveno Panevyje, (uvs).
121

4. Povilas Samuolis-Pacas, g,193(?) m. Panevyje. 5. Bronius Samanas-ernas, g.1927 m. Trokn vls., Saman k., gyveno Anykiuose. 6. Zofija Kubilit-Stepukien-ibut II, g.1930 m. Trokn vls., Pa juostinio k., gyvena Panevyje. 7. Albertas Jakubka, g.1918 m. Trokn vls., Pajuostinio k., gyveno Panevyje. 8. Jonas Kaminskas, g.1928 m. nuo Surdegio, gyveno Panevyje. 9.Antanas Morknas, g.1927 m. Trokn vls., gyveno Anykiuose. Kiti, kurie neprim priesaikos, ia nesuminti. Daug buvo ger moni, kurie, reikalui esant, neatsisakydavo padti. Zofija KubilitStepukien, kai mane aretavo, ginklus (pistolet, kulkosvaid, autuv) ir dokumentus perdav partizanams. Ms veiklos uduotys buvo tokios: 1. Iaikinti MGB agentus. 2. Gauti ginkl. 3. Gauti raymo priemoni. 4. Rinkti aukas. 5. Padti nelegaliai gyvenantiems gauti dokumentus. 6. Suderinti patikim moni sraus, kuriuos reikiamu momentu gali ma bt paaukti (mobilizuoti). Atgav Lietuvos nepriklausomyb, privalome visk padaryti, kad tie mons, kurie negaildami savo gyvybs aukojosi dl savo Tvyns, priei nosi okupant ir kolaborant santvarkai, uvo nelygioje kovoje arba buvo represtuoti ir mir nuo bado, isekimo lageriuose, nenugrimzt umartin, o viest ateities kartoms, kaip vyturiai. Bdamas pasiprieinimo daly vis jauiu pareig, kiek prisimenu, praskleisti t uuolaid ir apie tuos, su kuriais teko dirbti. Kazimieras Kavalinas-Dagilis, vliau - Kaziukas gim 1926 m. Anyk i vls., Piktagalio k. Su juo mokms Anyki gimnazijoje. 1944 m. jis stojo kunig seminarij, bet, mainant klierik skaii, buvo paalintas. Grs baig gimnazij ir dirbo Januavos pradinje mokykloje mokyto ju. MGB iaikino, kad Kavalino mokykloje yra partizan bunkeris ir atvyko suimti, bet nerado namuose. Tokiu bdu Kavalinas iveng are to. Mokykl turjo palikti. Pas jo tvus, name buvo slptuv, kur kai kada buvodavo ir Algimanto apyg. vadas arnas. Taip pat dar buvo slptuv ir malkinje, kur jis pats pasislpdavo. Kartais ir su partizanais mike.
122

Tuo metu a jau gyvenau Panevyje. Nuvaiavs susitikim su arnu Trokn vls., tarp Pasmod k. ir Pajuostinio, mike stovykloje radau ir Kavalin-Kaziuk. Nutarme, kad jis atvaiuos Panev. Kada jis atvy ko, arno nurodymu sitrauk ms organizacinio skyriaus (OS) veikl. Jis pasirinko slapyvard Kaziukas (anksiau jo slapyvardis buvo Dagilis). Nors jis prisiregistruoti ir negaljo, padjau sidarbinti agentu apskri ties draudimo inspekcij. Tuo laiku ir a ten dirbau. ia jo niekas nepaino ir jis laisvai galjo vaikioti po kaimus. Vliau partizanai atsiunt irgi klass draug Aloyz Keib. Jis irgi slapstsi, nes buvo pabgs i kaljimo. Veant traukiniu papra tuale t ir ioko. Keiba buvo neteisingai apkaltintas dl Anyki gimnazijos komsorgo Ubageviiaus nuudymo. Mat, Anykiuose suorganizavs po grindin grup i mokini ir pasiksino prie komsorg: jo lov met granat, bet tik kojas apdrask. Vliau Ubagevii sunaikino partiza nai. Atvaiuodavo legaliai gyvenantys pogrindininkai i Keibos grups: Antanas Paktys ir Antanas Balaiis. Gavau tui blank su antspaudais i inspekcijos ir Keibai paraiau paymjim, kad jis inspekcijoje dirba stauotoju-praktikantu. Taip jie abu su Kavalinu ir vainjo po valsius "draudimo" reikalais. Vien kart visi trys nuvykome Smilgius. K.Kavalinas ir Keiba i jo kaim, o a buvau pas draudimo inspektori. Kaime jie ujo su sirinkim, kur buvo suorganizavs i valsiaus atvyks aktyvistas. Kai jis usipuol mones dl prievoli nevykdymo, K.Kavalinas ir Keiba su juo susiginijo. Aktyvistas i susirinkimo atlk valsi, pradjo sksti dl susirinkimo sutrukdymo. Nelaukdamas ijau, galvojau perspti dl pavojaus, bet j nesutikau. Kada sugro, juos jau pasitiko saugumieiai ir nusived MGB isiaikinimui. 2-e aukte leido tui kambar. Kavalin ived apklausimui pas virinink, o Keib paliko. Pastarasis jau buvo bglys, be to, turjo pisto let. Tai paslp j, kis stovjusi krosn. Prasidars duris koridori ir pamats, kad nieko nra, greit ijo ir, laiptais nusileids pro sargy bin, pasialino i miestelio. Kavalin apklaus, ikrat ir liep i kam bario paaukti Keib, o paiam laukti. Kai jis kambaryje Keibos nerado, tai irgi nulipo ir, ijs lauk, dingo. A, nujs apie 12 km ir j nerads, laukiau, gal kokia maina pravaiuos. Po kurio laiko pamaiau at vaiuojant mog su arkliu, o alia sdint Kavalin. Jis, pamats mane, ilipo ir papasakojo vis istorij. O apie Keib suinojome tik rytojaus
123

dien, kai jis laimingai gro. Pasialins i Smilgi miestelio, Keiba kaime, slptuvje pas vien rmj pernakvojo, ir ryt pasiek Panev. kart MGB apsimulkino, bet dokumentai liko saugume. Kit dien buvo prane ta staig. Nutarme, kad jiems i Panevio reikia pasialinti. Kavalinas-Kaziukas ivyko, o u poros dien mes su Keiba irgi i vaiavome susitikti su partizanais. Keibai pastamas geleinkelietis Bi linas nuo Anyki nupirko biliet ir, kaip vliau iaikjo, prane MGB. A stot nujau vliau. Keiba, praeidamas perspjo, jog j seka. Buvome susitar susitikti Trokn stotyje. Traukiniui ivaiavus, pradjo tikrinti dokumentus. Keiba band pereiti kit vagon, bet j sulaik. Sustojus traukiniui Troknuose, ten jau lauk "varanokas". Pamaiau, kaip Keib su antrankiais nuveda. Bilinas i Panevio isikl. Mano but irgi pradjo sekti. Netoli nam buvo sulaikyta sesuo Zofija. Apklausta, kas pas mus ueina, ir pa leista. A kur laik Panev negrau. Gavau ligonlap. Vliau gyve nau pas pastamus ir but neidavau. Vien kart sugalvojau ten nueiti. Netoli nam pastebjau du saugumieius, kurie irjo mano nam ir tarsi. A pasukau kit gatvs pus - prie kioskelio, bet jie mane irgi pastebjo ir pradjo artintis. Pagreitinau ingsnius, pasukau kit gatv. Jie irgi neatsiliko. Kiek pajs, vl pasukau u kampo ir kiek pabgs pastebjau, kad ir jie i paskos. Vl u kampo ir, greit nubgs, sukau pastam draug kiem. Saugumieiams dingau i akiraio, bet jie jau t, kad esu kakur netoli. Namo durys buvo urakintos. Kaimyn kiemas buvo aptvertas 2 m aukio lent tvora, per kuri persiverts, smukau tualet ir i ten stebjau, kas aplink darosi. Pasirodo, ten gyveno du bro liai, dirb stribais. Jie mane pastebjo ir, ij kiem, sunerim irjo tualet. A nebegaljau ilgiau pasilikti, todl ijs atsipraiau u pa sinaudojim ir daro taku vl grau prie draug buto. Durys jau buvo atrakintos. Pasirodo, tuo metu, kai buvau tualete, draugas gro, ir, jam beraki nant duris, lk kiem saugumieiai ir pradjo klausinti, kas ia lk? Draugas pasak, kad grta i darbo ir nieko nemat. Per dar jo takas, kuriuo jie ir nubgo. Kada i darbo gro ir kiti ia gyvenantys, jie mane urakino ir ijo. Pro lang puikiai maiau, kaip saugumieiai vaiktinja gatve pirmyn ir atgal, stebdami aplink. Kai sutemo, nujau pas kitus draugus. O kit dien vyko moni veimas. Pias nujau Taruk stot ir ivaiavau. Kai Keibos byla buvo baigta, grau. Persikliau kit but ir apsi
124

raminau. Bet nuo to laiko mane intensyviai pradjo sekti, kai tik ieida vau gatv. Po kiek laiko pastebjau "uodeg". Nueinu parduotuv, ir ten i j kakas atsiranda. Tlirguje irgi juos matau. Bet kada inai ir matai, tai nepavojinga. Taip pat, kaip vliau iaikjo, pristat ir uverbuot agent - Jon Kadi. Kitoje gatvs pusje, moni dare, buvo sukrautos lentos. Tik sugrs i lageri suinojau, kad vakare, sutemus, jis i ten sekdavo. Kadius buvo draug pastamas. Pradjo pas mane lankytis, silydamas paslaugas. Klausinjo, gal pastu partizanus, ir jis nori padti. Neva jo draugas dir ba pas skyriuje ir galt padaryti pasus, arba priregistruoti fiktyviai. Jeigu sutikiau partizanus, tai jie tegul rao, ko reikia, jis gaus. A pats suraiau t ratel ir padaviau kaip nuo partizan. Vienas pastamas, gyvenantis legaliai, norjo gauti atskir nam knyg, tai iban dymui papraiau, kad parodyt. Padar visk, kaip reikiant. Kuopos vadas Tunkeviius-Kostantas papra, kad jo monai padaryt fiktyv pas. Gavau vienos sunaikintos aktyvists pas su perdarytu adresu ir nuotrauka. Visk padar, bet po keli dien toje gatvje visuose na muose nakt milicija tikrino dokumentus. Pradjau Kadi tarti, bet, kaip sakoma, nepagautas - ne vagis. O gaila! Nuvyks kaim, partizan stovykloje susitikau apygardos vad arn ir Jon Stanevii-Vaitk, kuris buvo pasidars fiktyvius dokumentus Jan kausko pavarde, gyveno Kaune. Mike jam jau buvo sunku: sueista koja (lubavo) ir ranka. Jonas Staneviius pakviet Kaziuk Kaun, bet pasta rasis neturjo jokio dokumento. Anykiuose, per karinio stalo virinink (nors ir rus) gavo karin biliet ir ivyko Kaun. sidarbino mokykloje mokytoju. 1948 m. vasar Stanevii-Vaitk idav draugas S., kuris irgi gyveno pasidars dokumentus, bet saugumo buvo iaikintas ir uverbuotas. Kada Vaitk aretavo, jo bute paliko pasal. Kai vien kart Kaziukas ujo, lai j sulaik ir nusived saugum, tard, klausinjo, k turi bendr su Vaitkumi. Kaziukas aikino, kad susipaino mainoje vaiuojant, tai tiek ir pasta. I jo nieko gero neipe - paleido, bet dokumentus pas save pasiliko ir liep po trij dien ueiti. Kaziukas visk paliko ir vl gro pas tvus slptuv. J tardymas taip paveik, kad pasak, jog gyvo jau nebepaims. Vliau taip ir vyko. Ruden jis vl atvaiavo Panev pas mane. Partizanams daug ko reikjo, o pinig nebuvo. I apygardos tabo atsiunt auk lapeli (su tekstu ir apygardos antspaudu). Kavalinas-Kaziukas msi io darbo su
125

dviem ms organizacinio skyriaus vaikinais: Povilu Samuoliu-Pacu ir Algiu Uusieniu-Katinu. Bet kart Velio gatvje vienas gyventojas - Skakauskas papra, kad ueit po trij dien, nes dabar neturi pinig. Perspjau, kad ten daugiau nebeeit, bet Kaziukas rodinjo, kad juo pasitiki. Po penki dien nujo. Kaziukas jo vid, o Pacas su Katinu stebjo i toliau. jus vid, i kito kambario ijo su saugumieiai ir pareikalavo doku ment. Kaziukas isitrauk pistolet, paleido du vius ir ibgo, bet laipti nje buvo pasala. Nuo automato serijos Kaziukas krito. Abu saugumie iai buvo tik sueisti. Po keliolikos minui atvaiavo maina ir j nuga beno ligonin. Ms vyrai pasialino. Rytojaus dien suinojau, kad Kaziukas 3 val. ligoninje mir. Pra, kad jo negydyt. Netekome gero draugo ir veikiau vyro. Organizaciniam skyriui priklaus ir taip pat mike buvo Juoz Marcinkeviius i Trokn vis., Pajuostins k., slapyvardiu Siaubas. Gim 1926 m., 1944 m. ruden buvo suimtas ir nuteistas 10-iai met dl to kad slapstsi nuo aukimo armij. Karui pasibaigus - paleido, apsigyveno Panevyje, dirbo spaustuvje. J kis buvo likviduotas. Patvis Pranas Levandaviius-Klajnas ir brolis Pranas Levandaviius-Vieversys buvo par tizanai. Kada mane aretavo, Marcinkeviius ijo mik ir 1949 m. gegus 31 d. uvo Pajuostinio mike prie savo gimtojo kaimo. Su juo uvo dar keturi ir vien pam gyv. Tai buvo Algimanto apygardos Grainos kuopos Lengvenio brio partizanai: Albertas Staneviius-iins kas, Albinas Poka-Saturnas, Balys Ramanauskas-Narutis, Pranas Levan daviius, Prano (snus)-Vyturys, Juozas Marcinkeviius-Siaubas ir Pranas Levandaviius (tvas)-Klajnas, paimtas gyvas, nuteistas (mirs). 1949 m. vasario 15 d. vakare mane uved ant parengtos saugumo pasalos Smetonos gatvje apmokamas provokatorius Jonas Kadius. Ei nant su juo gatve, i vis pusi puol MGB operatyviniai darbuotojai, suspaud glb, o iok i u tvoros kareiviai pradjo audyti vir i automat. Kadius atoko on ir ramiai irjo. Man surio rankas ant galvos umet palapin, apri virve nusived saugum pas virinink Jis jau lauk. Operatyvinink paklaus - o kur kitas? Tie atsak, kad nors ir aud, bet pabgo. Kelias valandas ts pokalb. Pasakojo, kad vis laik mane sek ir visk apie mane ino, tik leidia visk paiam prisipainti geruoju, tai teismas atsivelgs, o jei ne, tai pavartos jg. Po to perdav tardytojui.
126

Tardytojas tard vis par. Ir nakt su por kareivi nuved kaljim. Ten ikrat ir stm tamsi kamer. Patamsyje susiradau stal ir ant jo atsiguliau, miegas nem. Ryt mane vl nuved saugum tardyti. Pradioje kalbjo graiuoju, o vliau ikviet kit tardytoj, surio rankas, pargriov ant grind ir pradjo muti. Vienas atsisdo ant nuga ros ir eria su guminiu kabeliu sprand, peius, o kitas - su pagaliu mua per padus, kulnus, blauzdas ir upakal. Kada pavargsta - paleidia. Ir vl tardo, ir taip iki vakaro 17.30 val. Tada veda kaljim. Vakare 22 val. liepia gulti, o 22.30 val. vl aukia tardym. Ir vl ta pati procedra iki 5.30 val. K teko pergyventi per puss met tardymo laikotarp, nelinkiau ir prieui. Tardydavo visokiausiais bdais ir priemonmis. Ir dien, ir nakt, tik ryt gaunu uvalgyti ir vakare. Daugiausia cukrini ispaud sriuba ir duona. Vis laik mintys sukasi apie tardym. Miegoti visai negalima, nes nakt tardo, dien irgi, o vakare iki 22 val. irgi neleidia. Tai vogia, sddamas ant taburets, kad nepamatyt priirtojas, kiek nusnaudi, tai ir viskas. O jeigu priirtojas pastebi, kad sddamas miegi, tuojau duoda 5 paras karcerio u reimo paeidim. Pirm kart usidirbau 5 paras, antr kart - jau 7 paras. Karceryje cementins grindys ir iem nekrena. Viduryje cementi nis kalnelis, ant kurio galima pasdti, bet ilgai nepasdsi, nes labai alta. Tai arba stovi, arba vaiktai. Visus iltesnius rbus atima. Po pen ki par, kai nuveda atgal kamer, tai toks drebulys paima, kad net dantys braka. Tardymo metu, kada suridavo rankas ir parversdavo ant grind, steng davausi prieintis ir nevirsdavau ant nugaros, o kojas stengdavausi pa kiti po sofa, kuri buvo tardytojo kambaryje. Kojas itiesdavau ir u kabindavau u jos ir visokiais bdais nesiduodavau parveriamas ant pil vo, nes kada guli ant nugaros, tai pilv nemua. Bijo, kad netrkt arnynas, nes tada prisieina gydyti ir susitrukdo tardymas. Nors, aiku, bdavo visoki atvej, bet jie stengdavosi neumuti, kad btum tinka mas tardymui. Taigi, pakol mane parversdavo ant pilvo, tai tempdavo vidur su visa sofa. Na, kada parversdavo, tada jau mudavo, kol pavarg davo. Po vis "procedr" bdavau isunktas, bet ir jie nusivar. Kada pavargdavo, gauni poils. Blauzdos ir upakalis sutino, pasidar mlynos ir geltonos spalvos. O vliau, kai per tas paias vietas mua, tai oda pratrksta ir labai skauda. Atsissti visai negalima. Vien kart, atjus isivesti tardyti, atsisakiau eiti ir pareikalavau gy127

dytojo arba prokuroro. Atjo kaljimo gydytojas, apirjo. Paklaus, ar nra sulauym, o tos pavirutins aizdos sugis. Tardym labai apsunkino rastas mano varko atlape sitas asmens paymjimas, iduotas Algimanto apygardos vado, su slapyvardio nuro dymu. Taip pat namuose kratos metu sofoje rastas juodratis laiko, ray to tab. A gyniausi, kad organizacinio skyriaus rajonui vadovavo Ka ziukas, kuris prie por savaii buvo uvs, o paymjim gavau, bet organizacijos dar nra sukurta. Bet jie nenorjo ir klausyti. kamer, atrodo Nr.25, su manim pasodino ir kit kalin, kuris saksi pabgs i iaurs lageri, slapstsi kaime, bet buvo sugautas. Dabar kuo ilgiau nori pratraukti ia, kaljime, pakol nuve lager. O a praiau Dievo, kad kuo greiiau baigtsi tardymai ir ivet lager (nors ir ba das, bet nekankina). Apie save visk atvirai isipasakojo, bet liko ne patenkintas, kad jam nieko nepasipasakoju. Sakau, kad sdiu u niek. Grdamas i armijos atsiveiau pistolet, u tai ir pasodino. tardymus kaimyno niekada neaukdavo. Vien vakar, mane nuved i korpuso primimo kiem, ir kaip visuomet, grdo gelein spint, kol tardyto jas sutvarkys dokumentus. Igirdau, kaip i korpuso atsidar durys ir pro plyel pamaiau, kad mano kaimyn atved vir, o po 10-15 min. i ved atgal. Paskui j ir mano tardytojas ijo, pasim mane. Tada jau pasidar visikai aiku, su kokiu tipu kartu sdiu. Kit dien mane i jo ikl. Mato, kad naudos nra. Mane perkl kit kamer. Ten stovjo du rusai. Vienas, atrod, kad vagis (pagal vis jo elges), o kitas - panaus daugiau karik (kelns karikos - mlynos). I ryto su tuo vagiu ineme "para" tualet, tas treias njo. Tualete vagiius sako: "Mans nebijok, a vagis ir politika neusiimu, o to kito saugokis, nes jis karins dalies tardytojas, sdi u iprievartavim!" Tardymas tssi, atrodo nebus ir galo. Kiekvien dien tie patys klausi mai, tik kitaip pateikti. Kadangi neduoda nei pailsti, nei pamiegoti, tai pasidarai abejingas, k apie tave berayt. Finalas aikus - 25 metai, tik svarbu nevelti draug. Pagaliau byl ubaig, pasiraiau 203 str. (bylos ubaigimas). Per t laik pasikeit net keli tardytojai. Byl isiunt ministerij patvirtinti. Mane perved bendr kamer, atrodo Nr.18. ia pasijauiau, kaip dan guje. Kameroje buvo apie 17-19 kalini. Vis bylos ubaigtos. tardym nebekvieia, gali pailsti, kiek nori. Daug kas gauna siuntini. Man iki tol buvo udrausti. Susitikau vien partizan nuo Anyki, eiminiki
128

kaimo - Stakevii. Juos bunkeryje idav buvs partizanas iauiulis. Jie buvo keturiese: jis pats, brolis Stakeviius-Aura su mona ir dar vienas draugas. mona ijo, o jie susiprogdino. Brolis su draugu uvo, o jam granata nukapojo pirtus tos rankos, kurioje j laik, privar skeveldr kakl ir galv. Liko gyvas ir j sum be smons; pirtai dar laiksi ant msos. Nors rank aprio, bet tardymo metu negyd, tai pirtai priaugo visaip ikraipyti ir nesilankst. Galvos ir kaklo aizdos buvo negilios, tai irgi ugijo. Jau buvo praj metai nuo sueidimo, bet Stakeviius dar buvo iblyks, kaip popierius ir beveik plikas. Neilgai teko ten pabti, nes birelio 14 d. byl atnaujino, atsiradus papildomos mediagos. Mane ive Kupik. imonyse per gegus 1os minjim sal buvo mesta granata, umuti ar sueisti keli aktyvistai. Saugumas tar, kad tai organizacinio skyriaus darbas. Byl atnaujino, nes ten daug moni aretavo ir tard. Atvaiavo saugumo ministro pa vaduotojas Duanskis. Jis man pasak, kad ia OS darbas, klaus, k pastu ir kokius turjau ryius. Gana ilgai aikino, kad reikia prisipainti, nes jie vis viena visk iaikins, o jeigu prisipainsiu ir visk pasakysiu, tai teismas sumains bausm. Baigs monolog, paklaus - ar supratau? Atsakiau, kad supratau. Tada paklaus - k a supratau? Atsakiau, kad supratau, jog reikia visus draugus iduoti, u tai teismas sumains bausm. Duanskis labai supyko, r man aus ir ieidamas pasak - tu nieko nesupratai! Tardytojui liep ivesti. Kameroje sdjome trise: a, i imoni girios paimtas partizanas S. ir nuo Andrionikio jaunas vaikinas. Jis i tardymo atjo labai sumutas, pasakojo, jog tardytojas reikalauja prisipainti, jei prisipains - ada pa leisti. A jam sakau: "Nebk kvailas, jeigu prisipainsi, tai tikrai nuteis turs rodym! Tik jeigu isiginsi - gali ieiti". Buvs partizanas S. pasipasakojo, kad jis visk prisipaino, parod bunker, tai adjo jo neteisti, pakeisti trmimu. A jau neikeniau, sakau: "Kvaily, tu kvaily, u duonos kepal nuteisia 10 met, o tu buvai mike!" Jis nieko neatsak, kadangi jau auktai popiet. Vakare, kai ved tuale t, jis njo. Mes ijome dviese. Nakt mane iauk tardym. Isikviet skreb ir, net nepradj tar dyti, m taip muti, kad paliko gulint ant grind. Daugiausiai spard skrebas. Ryt prasiblaiviau gulintis, sargybinis su automatu sdi prie dur. Atjo tardytojas, liep ivesti kamer. Ieinant pasak, kad kart mu ne u byl, o "pats inai u k". Atsakiau, kad neinau. Sak: "U ilg lieuv!"
129

Dien mane ive Anykius, nes ten gegus 31 d., prie mano tviks, mike, nuov penkis partizanus ir vien partizan pam gyv. Pas juos rado pistolet, kur po mano areto sesuo perdav partizanams. O tas pistoletas buvo gautas i P.Samuolio-Katino ir priklaus Panevio kariniam komisariatui. Saugumas tai nustat pagal numer. Pistolet pa rod atpainimui. uvus Grainos kuopos, Lengvenio brio partizanams mano tvikje penki kilometr spinduliu buvo apklausinjami visi kaimynai - nuo kada mane pasta, kiek kartu buvo susitik, kur ir kada paskutin kart mat. Vienas kaimynas paliudijo, kad su juo kalbjau, praiau padti partiza nams. Kai pamatys skrebus - ikelti balt vliav. Kitas - kad saks, jog greit bus karas ir reikia mikiniams padti. Nors toki kalb tarp ms visai nebuvo. Kaip vliau isiaikinome, jie galvojo, kad senai nuteistas ir ivetas, pasak, kad nemut. Jie dar buvo kaltinami, kad vakarukose gr kartu su partizanais (banditais), kaip urayta - prisipaino. I mans reikalavo prisipainti, jog taip kalbjau. Neinojau, kad jie prisipasta, galvojau, kad tardytojai nori mane iprovokuoti, kad liudyiau. Atsisakiau patvirtinti. Atvesti akistat jie tai vl pasak. Tada atsakiau - nors taip ir nebuvo, bet jei nori - tegul urao. Vienu odiu, juos nuteis po 10 met, neinau, k jiems dar "prira". Po keli met jie para skund, kad juos prisipainti privert panaudoj fizin jg (teko skaityti byl). Byloje urayta taip - kadangi nra liudytoj, o patys ant savs prisinekjo, tai likusi bausm nuimti ir paleisti. Anykiuose tard kitais metodais. Surio rankas, pasodino ant grind ir liep rankas udti ant keli. Tada vienas rankas paspaud emyn, o kitas tuo paiu metu per pakinklius perkio lazd. Buvau suriestas. Tada pavert priek, ant keli, o kakta atsirm grindis. Lazda nedav nu virsti on. Likau visai bejgis. Tada pradjo muti. Vis liep "sakyti": sakau - sakysiu. Na, sakyk. Pirma - paleiskite! Itrauk lazd ir pasodino ant kds. Na, sakyk! Sakau, k js norite, t ir raykite, pasiraysiu, o teismo metu pasakysiu, kad viskas netiesa, k prirate. Sako - netiesos mums nereikia, sakyk ties! A nieko pridti neturiu ir negaliu. Tada pastat kamp stovti. Kelet valand prastovjus, pasidar silpna. Tar dytojas pairjo akis, pyl vandens stiklin, dav truput atsigerti, o likus vanden ipyl ant galvos. Mane imu prakaitas ir praviesjo akyse. Po to liep nusivilkti vark ir vl pastat. A stovjau per nakt, per dien, vl per nakt ir dien. Nuvesdavo kamer tik pavalgyti. Kojos pasidar, kaip medins, visos ibrinko, o rankos - kaip bulkos sutinusios.
130

Pasidar tokios sunkios, kad atrodo, jog svarsiai bt prikabinti. Trei nakt pradjau miegoti. Tardytojas su kumiu suduoda per stal, o a jau nebegirdiu. Prijs eria veid - tik tada prabundu. Kol jis atsisda vl umiegu. Pamats, kad su manimi negalima susinekti, nes ir irdamas miegu, paleido kamer. Kit dien ive Vilniaus MGB poemius (ministerijos). Tardytojas pasak, kad "ten tu per 15 min. visk pasakysi". Vilniuje kameroje sdjome tryse: Turmanto klebonas, dar vienas la bai senas 75 m. kunigas-altarista ir a. Juos maai tardydavo. Kai ryt grdavau i tardymo ir nordavau iek tiek nusnausti, tai klebonas at sissdavo ant taburets nugara duris, o prie mane, ant taburets, pasis tatydavo achmatus. A miegodavau, o jis sekdavo dur akut. Kai tik priirtojas pairdavo pro akut, jis imdavo figr ir sakydavo man "achas!" Prabuds griebdavau u bet kurios figros ir taip ivengdavau karcerio. 1949 m. rugsjo pradioje visgi tardym ubaig ir ive Lukiki kaljim. Papuoliau bendr kamer. Visiems bylos buvo ubaigtos ir laukme: kai kurie teismo sprendimo, o kiti jau buvo nuteisti. Kai kurie gaudavo ir siuntinius. Man per vis tardym buvo udta prokuroro sankci ja: "siuntiniai udrausti!" Mane m vaiinti, o tardymus irgi niekas nebe var, tai pasijauiau beveik laimingas. Po poros savaii ive rs, korpusinis perskait Maskvos ypatingo pasitarimo nuosprend - 25 metai. Tok nuosprend igirsti buvo men kniekis, palyginus su 6 mnesi tardymu. Kit dien ive persiuntimo punkt, o po savaits - Dezskazgan.

J KANIA IR KRAUJAS PRIKL LIETUV

Pasakoja Juozas iburys

iurpu prisiminti pokar. Be kalts buvome apkaltinti, be teismo tre miami ir udomi. Iki antrosios bolevik okupacijos ms eima gyveno Eimuliki kaime (Pualoto vls.) Turjome 29 ha ems. Tvams priirint ir pade dant, em dirbo broliai Motiejus, Feliksas, Petras ir sesuo Eugenija. A vokiei okupacijos metais dirbau Pualoto savivaldybje, o Juozas moksi Panevio berniuk gimnazijos 6-oje klasje.
131

Praus frontui, tuoj pat 1944 m. rugpjio 10 d. buvo paskelbta mobili zacija. Asmenini pakvietim registruotis neteikinjo, bet ant sien ir stulp priklijuotuose skelbimuose reikalavo, kad visi aukiamojo amiaus vyrai nedelsiant usiregistruot Raudonj armij. Sunerimo visi eimuli kieiai, o ypa jaunimas. Jie nemat tikslo tarnauti armijoje ir ti kare. Kaip pasielgti, svarst ir iburi eima. Pirmasis apsisprend Jonas: - A tai tikrai neisiu tam slibinui tarnauti. Geriau siu, bet jiems netarnausiu. - Turbt nesiregistruosime nei vienas, - tar Motiejus, bet kur dtis. Bepigu ttei ir Pranui - vienas per senas, o kitas dar per jaunas. Mums reikia galvoti kur slptis. Apie slpimsi mike tada dar negalvojome. U keletos dien po mo bilizacijos paskelbimo prasidjo "mediokl" t, kurie neusiregistravo. Buvo girdti, kad kai kuriuos pastamus rusai jau sugav ir suritus isive. Reikjo skubiai apsisprsti, kur slptis. Netrukus apsisprsti padjo pas mus atvyks giminaitis Juozas Kazlauskas. Jis pasil jungtis prie partizan, kuri brys jau formavosi Eimuliki mike. Mike buvo pastam vyr, kurie mumis pasitikjo ir priadjo priimti savo br. Pas partizanus mik ijo broliai Motiejus, Feliksas ir Jonas. A nuspren diau slapstytis namuose. Reikjo nors vienam pasilikti prie nam, pad ti tvams. Slptuv sirengiau po kambario grindimis. Niekas, iskyrus namikius neinojo, kur a buvau. Tiems, kas teiravosi apie mane, nami kiai sakydavo, kad esu dings per kar. Partizan brys laiksi Eimulikio mike, nepertoliausiai nuo ms nam. Broliai kartu su draugais ueidavo namus pasikeisti rb, pasi imti maisto. Mama su seserimi skalbdavo baltinius ne tik savj, bet ir vis kit, kas tik atnedavo. Isiaikin, kad jokie pavojai negresia, pray davo ses Augut prikrenti pirt, kad visiems utekt garo. Kai vieni maudydavosi, kiti prie pirties buddavo, kad netiktai kas neupult. Gyvenimas mike buvo sunkus ir pavojingas. Nelengva buvo ir mums namikiams. Mes naktimis pusiau miegodavome, pusiau buddavome, vis laukdavome kada jie pasibels lang sutartu enklu. Dienomis taip pat daurms visas puses, stebjome ar kur nors nevainja enkavedis t ar kareivi mainos. irdis apmirdavo, kai pamatydavome kiem atvaiuojanius stribus ar enkavedistus. Tvai nuolatos galvodavo ir kal bdavosi, kur saugiau paslpti vaikus. Vien kart mama pakalbino sa vuosius, kad grt i miko namo ir slapstytsi namuose. Taiau Jonas pasak:
132

- Mamyte, mes suprantame, kad Jums sunku ir baisu dl ms, bet mes partizan bryje jau primme priesaik Tvynei, todl i brio nebe sitrauksime. Broliai, prim priesaik, gavo slapyvardius: Motiejus - Lio, Felik sas - Aro, o Jonas pasivadino viesa. Pusmet broliai pragyveno beveik ramiai. Taiau 1945 m. kovo 27 d. teko susidurti su kareiviais ir stribais, kurie "ko" mik iekodami partizan. vyko susiaudymas. Daug nukau ta prie, daug uvo ir msiki. Mano broliai ir giminaitis Juozas iliko gyvi. A visas dienas stengdavausi bti kambaryje arba slptuvje. Kart persirengs moterikais drabuiais ijau patalkininkauti ttei. Jis sjo rugius, o a birijau. Bedirbdami pamatme, kad ms kieme vaikioja kareiviai, o kai kurie eina link ms. Sprukau link miko, o kareiviai vijosi ir aud. Nepataik. Nuo to laiko jau tik naktimis ieidavau lauk pakvpuoti grynu oru. Nebeilgai man teko slapstytis savo namuose. 1945m, rugpjio 31 d. sodyb privaiavo daugyb enkavedist ir strib. Apie trobas pasistat kulkosvaidius, o kareiviai apsupo namus. Pirmiausia aretavo tt. Nusived seklyion j kvot, kur yra snus. - Jei pasakysi, - sak enkavedistas, - neveime, o jei nepasakysi tuojau pat igrsime pas baltasias mekas. Tvas persigands atsak, kad nuo karo sn nebemats ir neins, kur jie yra. Jam buvo aiku, ar pasakys ar nepasakys, kur yra sns, vistiek ive. Jei atvaiavo veti, tuti negr. - Meluoji, - rk enkavedistas, - stok prie sienos. Pasakyk kur bandi tai, jeigu nepasakysi, tuojau ausiu. Tvas drebanius balsu atsak: - Neinau joki bandit. Bdamas slptuvje, visk girdjau: kaip enkavedistas gsdino tv, kaip mama su vaikais nesi sunkveim daiktus, kaip atvarytieji kaimy nai strib priirimi savo veimus krov nurodomus daiktus ir maisto produktus ir ve strib bstin. Iveus tvus, nebesaugu buvo slapstytis namuose. Sekani dien nu jau pas kaimyn Elen Alelinien, kad i suvest su partizanais. Ne trukus jau buvau mike kartu su savo broliais. Tapau partizanu. Neilgai buvau mike, susiradau prieglobst pas savo tetas. Ten mane paglobojo Lietuvos rusas girininkas Jonas. Po karo paskelbus amnestij, nors ir la bai nepasitikdamas ir bijodamas, ryausi prisiregistruoti. Brolis ir gimi naitis Juozas pasiliko mike.
133

Dauguma miko broli buvo kaimo vaikai, kinink sns. Raudo nieji inojo, kad Tvai ir gimins juos remia, todl pirmiausia stengsi sunaikinti arba itremti gyventoj sluoksn. Partizanams netekus artimj, prasidjo sunkios dienos. Dabar sunkiau jiems buvo gauti pa likim informacij, sunkiau gauti maisto, drabui, apavo. Visi brio vaikinai buvo kil i religing eim. Motinos, ileisdamos snus mik, djo jiems maldaknyges, roanius, ar iaip kokio vento jo paveiksll. Turjo ir patys susikr (o gal i kur kitur gav) mald, kuri vakarais susd palapinje ar slptuvje visi garsiai kalbdavo. Maldos tekstas buvo toks: "Mano Dieve, Tave garbinu, Tave i visos irdies myliu, dkodamas, kad mane sutvrei, atpirkai, Kristaus banyion paaukei ir iki iol ilaikei. Atleisk, Viepatie, jei k nors blogo padariau ir teikis priimti visa, k gero vykdiau, saugok mano poils ir gelbk pavo juose. Savo malonje laikyk mane ir mano artimuosius. 1945 08 30." lapel, kuriame surayti maldos odiai, kaip brangiausi relikvij, prie kurios lietsi broli ir kil partizan rankos, ir dabar pagarbiai tebesaugoju. Rytais vaikinai kalbdavo v.Mergels Marijos litanij. J tarpe nebuvo nei kriminalini nusikaltli, nei ydudi. ia buvo susirink tikri Lietuvos patriotai, kurie sunkiausiu momentu neidav Tvyns: nenujo svetim armij, neprisidjo prie strib, neusiverbavo sovieti niam saugumui. Jie atsiadj savo asmenins gerovs, pasirinko sunki, bet garbing partizano dali. J tikslas buvo gintis, taip pat ginti ir kitus Lietuvos mones nuo prie. Sunku buvo kovoti su iki dant ginkluotu slibinu. Daug vaikin atidav savo jaunas gyvybes dl Lietuvos laisvs ir Nepriklausomybs. 1946 m. vasario 13 d. ankst ryt brio vadas Petraitis, mano broliai Motiejus ir Jonas, taip pat leas ir Duoba gro mik, savo bst. Pamikje j lauk kariuomen. Susiaudymo metu uvo visi 5 miko bro liai. uvus vadui ir jo pavaduotojui - mano broliui Jonui, brys prarado savo archyvus, nes dokument saugykl inojo tik jie abu. Netekus vado ir broli, liks gyvas brolis Feliksas, taip pat ir kiti partizanai, sijung kit br. ia taip pat nebuvo ramybs. 1949 m. rugsjo 5 d. kariuomenei apsupus partizanus per susiaudym Smalikio mikelyje uvo ir treiasis brolis Feliksas ir dar penki jo draugai. Vietini gyventoj, uvusij gimini, tremtini ir sjdio pastango mis, 1989 m. lapkriio mn. buvo surastos trys partizan kapaviets ne toli Naujamiesio (Panevio r.). Felikso iburio, Juozo Janukos, Stepo no Druseikos, Jono Baliukonio, Jono Kudoko ir Leono Kulikausko palai134

kai buvo surasti griovyje prie karaim kapini. Nustatyta, kad trij, matyt, dar gyv, knai buvo kartu suriti spygliuota viela. l989m. lapkriio 18 d. jie ikilmingai palaidoti Naujamiesio kapinse. Nelengvai klostsi gyvenimas ir kitiems iburi eimos nariams. Jiems teko sunki Sibiro tremtini dalia. Apie tai pasakoja Petras iburys. I nam mus ive Pualot, o i ten Subai. Visur buvome apva giami. Nedaug k leido pasiimti i nam. Jei k nors geresnio pasiim davome, enkavedistai tuojau atimdavo. Jie sak, kad t daikt jums ten nereiks. Subaiaus stotyje vl apie tredal daikt enkavedistai pasiliko sau - nebeleido sineti vagon. Radvilikyje buvome perkeliami i "siau ruko traukinio" specialiai tam reikalui skirtus vagonus. Veant splio jome, kur mus vea, k su mumis darys. Pesimistai sak, kad paveus toliau nuo Lietuvos suaudys. Optimistai tikjosi, kad kur apie Vilni mus ivaduos partizanai. Ir vieni, ir kiti nenuspjo. Traukinys jau riedjo Baltarusijos laukais. Dabar kai kurie drsesnieji nusprend bgti. Gal bt bgim jie i anksto buvo suplanav, nes su savimi vesi kirvius ir pjklus. Su iais rankiais jie vagono grindyse pasidar skyl ir pro j paklodmis buvo nuleisti ant bgi. Taip pabgo keletas jaun vyr. Enka vedistai suinoj apie tremtini pabgim, i vis atm kirvius ir pjk lus, o skyl grindyse ukal. Nuo dabar veamieji buvo dar dmiau saugo jami. Maisto tremtiniai dar turjo pakankamai, bet labiausiai trko van dens ir oro. Tik gerokai pavaiavus nuo Maskvos, atidar vagon lange lius. Atsiradus daugiau oro pradjo atsigauti irdininkai, astmininkai ir tie, kurie i nam veant buvo paimti i lov. Po dviej kelions savaii, Vereagino stotyje pirm kart ileido i vagon ir nuve pirt. Ne visi suspjo isimaudyti, nes skubiai turjome vykti tolyn. Netrukus traukinys sustojo Mendelejevo stotyje (Perms sri tis). Dabar tremtini priirtojai liep mums apleisti vagonus, kartu isineti ir savo daiktus. Taiau prie ileidiant, vis traukinio sstat apsupo ginkluoti kareiviai. Savo daiktus mons susikrov geleinkelio aiktje ir, susd ant j, lauk tolimesni nurodym. Netrukus atvaiavo "verg pirkliai". Pirmiausia jie isirinko jaunus, darbingus mones ir isive Kudimkaro perklimo punkt. Moteris su maais vaikais, senukus, invalidus ir ligonius ive kiek vliau. Ms eima, j akimis irint buvo menkavert: tvai seni, a, brolis Petras dar maas, o taip pat jauna sesuo. Todl ms eim atve paskutin. Kaip
135

ir visus kitus, pirmiausia - Kudimkar. ia uregistravo ir ive u 85 km Timiro apylinkes kolk. ia buvo pastatyti 4 barakai. Viename j apgyvendino ms ir algi (i Raguvos) eimas. Barake buvo tik 4 metalins lovos, o ms buvome atuoni, todl jauniausiems teko gulti ant grind. Ir ia mes buvome ypatingai saugomi. Visi 4 barakai buvo aptverti lent tvora, o ant kiekvieno kampo buvo boktelis, kuriame sdjo sargybiniai. N vienas tremtinys be patikimo palydovo neturjo teiss ieiti i gyvenviets. Kolkieiai atvetuosius irjo labai tariai, kai kurie net eidindavo, mat jiems buvo pasakyta, kad ia atveti vokiei nipai ir kitokie pavojingi nusikaltliai. Jau sekani dien po atveimo kolk, mus arkliais ive u 15 km kasti bulvi. Ten em gera, tiktai, kai palyja, bna klampi kaip lynas. Lietingomis dienomis mons tiek aplipdavo purvu, kad tik aki plyeliai likdavo vars. Grtant namo, leisdavo pasiimti po kelias bulves. Visi nedavosi, nes reikjo pasipildyti skurd dienos davin. Kiekvienas dirbantysis per dien gaudavo po 0,5 kg duonos. Visi bdavome alkani. Maiau darbingus, motinas su maais vaikais ir senelius nuve u 8 km nuo gyvenviets Komsomolsk, apgyvendino barakuose kur, sako, anksiau gyven Karelijos suomiai. Neaiku, ar ie kur ivyko, ar imir, bet atvykusieji rado barakus tuius, stovinius mike. ia tremtiniai ri davo luotas, t.y. ruodavo paar kolkio gyvuliams. Kadangi darbas buvo nesunkus, todl ir maisto davinys buvo pats maiausias - gaudavo tik po 200 g duonos. Stipriausieji kirto mik. Miko kirtjai per dien gaudavo po 600 g duonos ir du kartus per dien kak panaaus sriub. Medkiri grupei priklaus ir sesuo Eugenija. Be galo sunks buvo pirmieji tremties metai. mons, kaip kas ima nydami, gynsi nuo bado: pardavinjo savo drabuius ir visa, k tik tur jo. U ger vyrik kostium duodavo 3 kibirus bulvi. Brangiausi buvo laikrodiai - u juos duodavo nuo 4 iki 6 kibir bulvi. mons badaudami visikai iseko, pradjo plisti ligos, pradjo masikai mirti. Pirmasis mir ms tvelis. Jis, grtant i darbo, nordamas numalinti alk, uvalg ermukni uog. Nuo j pradjo viduriuoti. Vaist nebuvo. Nusilps organizmas nebeatlaik. Mir 1945 m. lapkriio 2 d. po dviej tremties mnesi. Tremtinys Uogintas (i Pualoto vls. ermukni k.) i barakus supusios tvoros lent padar karst ir paarvojo barake. Lietuviai susi rink pasimeld, apverk, norjo dar palydti kapus, bet vietos valdia neleido. Lydjome tik savieji. Kadangi a kolkyje veiojau malkas,
136

paarus, ml i tvart, tai man kolkio valdia leido pasinaudoti tuo paiu arkliu ir veimu ir kapus nuveti tv. Palaidojome Tuchaiovo kapinse. Po 12 tremties met, prie ivykstant Lietuv, pastatme ant tts kapo gelein kryi, aptverme medine tvorele, pasodinome gli ir palikome ten aminam poilsiui. Po tts mirties, netrukus pradjo mirti ir kiti. Dabar jau tremtini nebesaugojo sargyba, nes inojo, kad tokie paliegliai toli nenubgs. Dabar visos tvoros lentos buvo naudojamos karst gamybai, o j reikjo labai daug. Karui pasibaigus gyvenviet dar atve apie 300 vokiei ir rus, buvusi vokiei belaisviais. ie taip pat masikai mirdavo. Tikintieji trem tiniai pergyveno, kad reikia mirti be banyios palaiminimo. Bt j jie ir cerkv melstis, bet ir tos nebuvo. Ji buvo paversta grd sandliu. Dauguma vietini gyventoj dar buvo tikintys, nes matsi, kaip vyrai, eidami pro buvusi cerkv, nusiima kepur, o moterys persiegnoja. Sekaniais metais, praleidus ilg ir sunki iem, kai kurie tremtiniai rizikavo bgti. Juos vietiniai gyventojai u pinigus nuvedavo Maikar (Karnos ups prieplauk), i ia garlaiviu pasiekdavo Rudninajos geleinkelio stot ir traukiniu vykdavo nam link. Taip sugrti namo suman ir mano sesuo Eugenija su savo drauge Gailiuyte, Panevio gydytojo dukra. 1946 m. abi draugs, tvyns ilgesio aukiamos, tais paiais keliais gro Lietuv. Grusios neturjo ramaus gyvenimo, teko slaps tytis. Po 2 met, grtant i banyios, saugumas seser aretavo, o u pabgim i tremties vietos nuteis tris metus kaljimo. Bausm atliko Krasnojarsko krato iaurje - Norilske, mirtinink lageryje. Badas ir sunkus fizinis darbas vien po kito guld Baltijos, Ukrainos ir kit res publik politinius kalinius. Eugenija atlaik. Atlikusi bausm sugro tvynn. Stalinui mirus, palengvjo tremtini gyvenimas. Per kelet met visi vietiniai gyventojai sitikino, kad ia atvetieji lietuviai nra nei vagys, nei vokiei nipai, bet prieingai - geri ir siningi darbininkai. Dabar ir tremtiniams jau leido auginti paukius, gyvulius. Vietiniai gyventojai taip pat laik pauki, kiauli, ok. Lietuvius stebino vietini gyven toj nekikumas, o juos msiki taupumas. Vietiniai i tremtini imo ko pasigaminti deras, skilandius, nors kol neparagavo netikjo, kad i toki niek, kuriuos jie imesdavo lauk, galima pasigaminti skani pa tiekal. Kadangi gyvenvietje nebuvo nei popo, nei kunigo, tai lietuvi ir rus vaikus kriktydavo ms mama. Kai kart po krikto pasveiko vienas
137

sunkiai sergantis rus vaikelis, tada daugelis vietini gyventoj prane, kad ir j vaikus pakriktyt, o sirgusio vaikelio mama net ms mam apgyvendino pas save. Deimtaisiais tremties metais visi apylinks tremtiniai susitar ber ynlyje suruoti geguin. Visi isipuo, neini valgiais ir grimais pirm kart susirinkome draugn. Niekas netrukd nei okti, nei dainuoti, nors tie, kam buvo pavesta, mus i tolo stebjo.

VLADO JUOZOKO-PETRAIIO TIS

1945 m. rugpjio 25 d. uvo pirmasis aliosios rinktins vadas kpt.Izidorius Puceviius-Radvila. Rugsjo mn. aliosios rinktins vadovavim perm ltn.Vladas Juo zokas-Petraitis, g.1920 m., kils i Pasvalio. Jis energingai msi atstatyti pakrikusi rinktins padt ir surinkti isiblakiusius partizanus. Tai buvo veiklus ir energingas aliosios rinktins vadas, kuris sutelk rinktin, ne kart kovsi su okupant kariuomene. NKVD pajuto stipri jg ir nu tar sunaikinti - prie partizanus buvo sutelkta apie 12000 kareivi. io je operacijoje panaudotos tankets ir kavalerija 1 . 1946 m. vasario 13 d. netoli Aag (Panevio aps.) septyni partiza nai, grdami stovykl, susidr su NKVD daliniu. Enkavedistai, paste bj partizanus, m pragarikai audyti i automatini autuv. Po pirmj vi serij nukautas partizanas Duoba, o ltn.Petraiiui buvo sueista ranka ir sulauytas automatas. Partizanai nesitrauk, kovsi. uvo partizanas Jonas iburys-viesa, labai taikliai auds prie. Ltn. Vladas Juozokas-Petraitis atsiaud pistoletu, bet prieo kulkos pataik pisto let ir perskrod Petraiio krtin. uvo partizanai Motiejus iburysLis ir leas-Sakalas. Likusiems gyviems Rakniui-Vilkui ir Marcinkui pavyko pasitraukti. 1996 m. vasario 10 d. Vilniuje v.Petro ir Povilo banyioje u iuos partizanus buvo atlaikytos miios. Dalyvavo buv partizanai, ryininkai, gimins. Vasario mn. 15 d. organizuotas j pagerbimas Dembavos mokyk loje, prie kurios puynlyje ukasti i partizan palaikai.

LVA. F.3. B.15792-LI. T.6. L.222.

138

KAIP KRSI TRIMITO BRYS

Vyio apygardos Trimito brys veik tarp Krekenavos ir Naujamiesio vls., iki Kdaini aps. Sis brys pradjo kurtis Krekenavos vls. Baibok k. akty vaus jaunimo dka. Pradi sudar devyni io kaimo jaunuoliai. Brys pasi vadino Trimito vardu, nes didioji dauguma jaunuoli buv auktiniai. Vie tiniai gyventojai juos vadindavo dar Baublio briu, kadangi vadu buvo irink tas Ipolitas Lukoeviius (desantininkas), slapyvarde Baublys. Jis turjo vir ilos karin laipsn. Sis pasakojimas yra sutrumpinti ilikusio gyvo partizano Vinco Grinkaus-Karino, gyvenanio Vilniuje, uraai.

Vokiei okupacijos metu ms Baibok kaimas laiksi neutraliai, buvo vieningas. 1943 m. raudonieji partizanai upuol kaim, apipl, sueid du vyrus - Kaz Gauransk ir Kost Rudok. Nuo tos dienos kaimo jaunimas apsiginklavo, o raudonieji grasino. 1944 m., ujus rusams, pirmas enkavedist puolimas vyko rugpjio 15 d. Vakare patikimas mogus i Krekenavos mums prane, kad rusai puls kaim. Kit dien, autant buvo upultas: krat, purt, bet be der ir kumpi nieko nerado. Pirmas ms susidrimas vyko 1944 m. rugsjo mn. Viktoriki mike: nukautas enkavedist leitenantas, o i msiki pakliuvo gyvas Jonas irmulis, kur Margi kaime suaud. Kaip nekeis ta, rytojaus dien eidami suradome leitenanto lavon, kur paliko en kavedistai, gav kail ir pabg. Jo planetje radome ura knygut, kurioje buvo suraytos ms brio kovotoj pavards... iemos pradioje ms bryje jau buvo 20 kovotoj. Organizavome du skyrius. Vieno skyriaus vadu paskyrme Ipolit Nemeik, buvus ininierinio bataliono j.puskarinink. Jo skyriuje dauguma vyr buvo i ideli kaimo. Antrajame skyriuje - daugiausia i Baibok kaimo. Vadu paskyr mane, Karin, kaip buvus arvuoi rinktins j.puskarinink. Tuo metu Krekenavoje buvs siuvjas Adomas Grigas suorganizavo 150 skreb. Be enkavedist skrebai bijojo kaime pasirodyti, nes mes po vie n juos nugalabydavome. Atjo gili iema. Laikydavoms visas brys kartu. Stovyklavome mi ke. Umezgme tampr ry su eduvos briu, vadovaujamu Bliekos, buvusio artilerijos virilos. Jo brolis Petras Blieka, karininkas, buvo Vyties apygardos tabo virininkas. Umezgme ry su Upytieiais, bet jie buvo J. iduoti ir 5 uvo. Taip pat palaikme ry su Raguvos apylinks partiza nais.
139

Stasys Kulikauskas-Putinas ir Ipolitas Lukoeviius-Baublys, Vyio apygar dos Trimito brio vadas

Trimito brio partizanai

140

Jonas Kriktaponis

Vyio apygardos brio vadas Petras Blieka.

12.Alfonsas Smetona-ygaudas, nuo 1948 m. Vyio apyg. vadas. 3.-. 4.-. 5. 6.Bron Tarulyt-Berniukas, tabo ratved. 7.Alfonsas Gritnas-Skalikas, pa vaduotojas kio reikalams. Vyio tabo apsaugos kuopa 141

Buvo nutarta umegzti ry su aliosios ir imoni giri partizanais. Buvome pasisti keturi vyrai: a - Karinas, Gabrys-Totoris, Nemeikisarnas ir Deveikis-Skirmantas. Sniego buvo maai, mus sutiko suvesti raguvieiai. Perj geleinkelio ruo Panevys-Daugpilis, susitikome su vyrais, kurie palaik ry su aliosios partizanais. jome, lindome per eglynus, bridome per pelkes, nes ledas buvo plonas ir vietomis linjo. Prijome kalnelius, kur turjo bti bunkeris, bet js pirmas staiga ato ko atgal pamats prie bunkerio lavon. I po eglaii pasipyl serijos, mes sugulme ir pradjome atsiaudyti. Sprogo dvi ar trys granatos. Ms vadovas suriko: atgal! Tuo metu man tvojo krtin tarsi akmeniu. Visi okome bgti. Mus vijo, aud, bet atsiplme tolokai ir staiga ibgo me lauk. Viduryje jo sodyba, aplink mikas. Vienas i lydjusi, kuris deng i kulkosvaidio, suriko, kad a sueistas, kad jus dengiu, js b kite! Pamat, kad sodyb supa daug rus, atsiaudydami traukms link miko. Mikas buvo ia pat, perbgimais j sulindome. Tada tik pajutau, kad i krtins bga kraujas ir sulauytas onkaulis. Vyrai nustat, kad granatos skeveldra tvojo man krtin, net matosi ls onkaulis, gerai, kad plauiai neperauti. Aprio bintais ir visi kartu temp mane, kol man dingo jgos. Jei ne pastot, biau neparjs savo krat, kur teko tris savaites gydytis. Pasirodo aliojoje t bunker prie dien sulikvidavo, rusai pasalavo, o mes ukliopinom. Ms kulkosvaidininkas uvo. Taip pirmasis ryys su aliaja nepavyko. Vliau ten neteko bti. Ms apygarda susitvr Ukmergs aps. Uulnio, Vadokli apy linkse. Per t laik privert sniego, kad ms gyvenimas labai pasunk jo. Umaskavome bunker, parsineme i kaimo duonos, laini. Pagrin dinis maistas buvo stirniena: nupjaudavome drebuli, stirnos ateidavo grauti ievs, o mes su kilpomis j pasigaudavome. Vaikioti vengme, kad nepridarytume pd. Mus aplank eduvikiai, jiems labai patiko stovykla. 1945 m. vasario 7 d. mus usiaut didelis kariuomens dalinys. Pasitraukme i miko pas J. ia jau gyveno Upytiei uuomazga - Kirdulis, elnys, Sadaus kas, ygas ir Mekauskas. Ijome i namo, o ia rusai aplink, tik gulasi ant sniego ir aukia: zdavaisia! Ms buvo 10 vyr, staiga okome sod, atsiaudydami pasitraukme mik. Tada gyv pam Vlad Mekausk, kuris taip ir negro, neinia kur jo kauleliai. Jo brolis Bronius Mekaus kas apsigyveno pas Vytaut Z., Kirdulis su elniu - Stultiki k. pas Smail, o Juka tarp j palaik ry. Po kurio laiko, nakia garnizonas apsupo
142

Vytauto Z. sodyb, itrauk i bunkerio Juk ir Vytaut, surio, met skirtingas mainas. Bronius Mekauskas spjo nusiauti. Taip pat ive ir Vytauto tvus. Po keli dien sugavo ir Kirdul su elniu Smailio sody boje Stultikse. Juka pabgs toliau slapstsi, tik kai per laidotuves stribai saliutavo ir prakalbas sak, tada tik mons patikjo Jukos niek ybe! Mums Naujamikio mike pasidar karta, nes po J. idavysts prad jo siausti Krekenavos skrebai su garnizonu. Pasitraukme Skilvoni mik u Krekenavos, kur susiradome ibertoni-Devinduoni br. Jam vadovavo puikus, energingas, turintis auktj isilavinim Jurgis Gaili nas su broliu, neseniai pabg i Kdaini kaljimo. Jie mus pasikviet savo stovykl, kur ibuvome 15 dien. Stovykla rengta ant kalniuko. Kelios emins buvo ikastos tankmje, nemaskuotos. Aplink ikasti apkasai, stovi septyni lengvieji kulkosvaidiai. Sargyba sitvirtinusi apkasuose. Pradjome kritikuoti tok neatsargum ir patarme keisti stovyklavimo viet. Gailinas sak turs patikim ry su Krekenavos skrebais ir jeigu kas - mums prane. Be to, gydosi jo sueistas brolis. Palik stovykloje keturis savo vyrus, po penkiolikos dien isikraus tme kitur. Upuolimo metu jie buvo numat plan - pasitraukti Ryt mi k. Tai inojo tik skyrininkai (penketukas). Taip gyveno iki tos nelemtos 1945 m. vasario 18 dienos. Ankst ryt dar prie aur Gailino br apsupo rus kariuomen ir skrebai. Uvir tbtins kautyns. Gailino vyrai atrm tris rus puoli mus. Per tuos mius neteko dviej partizan. Rus paklojo daug, bet baigiantis oviniams ir granatoms, nutar trauktis. Rusai ant kuln neli po - inojo j atsitraukimo plan. Partizan lauk klastinga pasala. Buvo krymikai istatyti sunkieji kulkosvaidiai. Besitraukiantiems partiza nams patekus t sumait, krymine kulkosvaidi ugnimi buvo pakloti 22 partizanai. uvo du i Trimito brio. Po Gailino brio tragedijos, aplankme kautyni viet. Garnizono pozicijose vaizdas buvo baisus: visur mtsi kruvin rb likuiai, granat ir kulk nukapoti mediai, ant sutrypto sniego telkojo sukrejs krau jas. Pagal krekenaviei pasakojim - labai daug ir sueist prie, nukau t galjo bti vir imto. Buvo iaikinta, kad stovykl idav Robertas Bandiulis. Po idavysts jis turjo mr, saugom Krekenavos skreb, bet atpildo neiveng - n mrai nepadjo.
143

Ms mikai beveik visi pelkti, baltmikis, su bunkeriais sunku. Jei isikasdavome kur, tai tik pasilenkus galdavome tilpti, giliau atsiranda vandens. Apsirpinti maistu paddavo daugiausia ms eimos nariai, ryininkai. Maskuodami pdas pasikrauname roges ak ir pravaiuojame, Stengdavoms bunkerius rengti pas neutralius mones, kad kuo maiau bt tarimo, bet kai krato, bado - labai nejauku. Taiau kai vyksta mi k siautimas, o juos praveda daugiausia ekist kariuomen, be auk neapsieiname. U Nevio, kitoje pusje Krekenavos susitvr brys Varnakalnis. Jam vadovavo A.Vaiinas-Paraiutas (desantininkas). Juos atuonis ant vieio sniego uiupo, per miko siautim ir ivijo lauk. Persiskyr po keturis, vienai ketveriukei pavyko pasiiupti arklius - paspruko. Kitus vijo virbliuk kaim, mrin tvart ir uvir kautyns. Tvart sudegi no kartu su partizanais. Ten uvo Antanas Bilinas, Ipolitas Kadys, Ed vardas Plitys ir Stasys Antanaitis, visi krekenavieiai. Tai vyko 1945 m. kovo 28 d. Nors tuo laiku slygos buvo labai sunkios, bet atsirasdavo kas papildo ms gretas. Labai jaunim paveik ms krate iaudyti nekalti mons, ypa Zdanausk eimos tis. Pagaliau sniegas nutirpo ir mes pajudjome. Sudarme veiklos planus tarp bri, kaip palaikyti ry, nustatme bri ribas, paroles, centrinius ryininkus ir paskelbme skrebams kar. Prie karo pabaig kariuomens buvo maai, o skrebai po kaimus , gr, plikavo. Iki 1945 m. birelio mn. Krekenavoje palaidojo 39 skrebus, kiti su eimomis subgo mies tel. Susisiekm su apygardos tabu, apygardos vadu ltn.Danieliu Vaite liu, jo tabo virininku ltn.Petru Blieka. Gavome instrukcijas, nurody mus, pamokymus, pabarimus, ypa nuo apygardos vado. Pasijutome tikri kovotojai. Grietai reikalavo drausms, ypatingai grietai buvo udrausta naudoti alkohol. Sustiprinome ginkluot: atsisakme prast autuv, kiekvienam turti dvi granatas, pistolet arba nagan, ironus ir kuo daugiau ovini. Tokie nurodymai buvo ir i apygardos tabo. Birelio pradioje Krekenav atvaiavo toks pasiuts leitenantas, strib vad Adom Grig ikl eduv. Suaktyvj skrebai, naktimis pasalauja visuose prajimuose. Nra tos nakties, kad nesusiaudytume, bet nakties mes nelabai bijojome, ji mus gelbjo. Atjo pas mus Savanorio brys, kuriam vadovavo Kazys niut, apie 50 met Nepriklausomybs kov savanoris, kils i Krekenavos mieste lio. Sutarme gaudyti t leitenant, skreb "karali". Pora dien gul144

jome prie Krekenavos miestelio, bet vis tiek t leitenant sukapojome. Krekenavos skrebai prisiauk i Panevio garnizon, girdi, banditai miestel puola. Mes spjome pasitraukti Skilvoni mik ir ia su garnizonu uvir kautyns. Laim, buvo birelio mnuo, nes rus apie pora imt, ir strib netoli pusantro imto. Ms uvo keturi vyrai, tarp j Adolfas Mas, mano geriausias draugas, ir du sueid - Juoz M ir Petr Deveik. niuts brio uvo trys partizanai. Mums padjo naujai sualiavs mi kas ir artjantis vakaras. Savanorio brys pasitrauk savo rajon, Pai li mik. Mes persiklme Naujamiesio pus, Viktorikio mik, prie Baibok kaimo. Madaug u puss kilometro buvo mano sodyba. Susiri ome su gyventojais, kurie mus maitino, palaik ry, susitarme, jei paste bt pavoj, tvarto skliaute pasukti atplt lent, kuri per ironus gerai matydavome. Visai vakarop sesuo pamat, kad nuo Naujamiesio atvaiavo trys sunkveimiai. Sesuo atbgo per rugius ir mums prane. Po vakarykios "pirties" tvarkms. Staigiai griebms u ginkl ir bandme bgti mi ko gilum, bei pasitiko automat serijos. Ms buvo apie 20 vyr, o rus tirtai, tad okom atgal ir atsidrm rugi lauke. Persiskyrme dvi grupes ir pasileidome laukais, audymas buvo silpnas ir netikslus, ir gana tolo kai. Ms viena grup nubgo mik ir nukr apie 3 km, perbrido Nev ir puyn. Kita grup krm priedanga, pakeit krypt ir per sekiotojai pasimet. Auk nebuvo. Kas idav stovykl - nenustatme. Gal kas pasek, kada sueistus gabeno bunker? Garnizone buvo ir skre b, todl rytojaus dien buvo aretuota sesuo. Pastebjo, kad mano ba tus, kuriuos palikau stovykloje, neiojo skreb vadas Volkovas. Apylinks eimas suve Krekenavos yd sinagog ir ilaik kelias dienas, pa leido tik i Baibok k. Stas M po tardymo ive Panevio kaljim, po to lagerius, nes jo du snai buvo ms bryje. Jo dukt ir mano jaunesnioji sesuo Jul buvo iauriai tardomos, kol privert pasirayti, kad jiems dirbs. Mano sesuo Jul mane susirado mike, visk mums papasa kojo ir atsisveikinusi slapstsi pas gimines prie imoni. Mait band enkavedistams dirbti ir mums nepakenkti, bet tas nesigavo. Liepme ivaiuoti i to krato, o kada uvo jos antras brolis, ji pasidar mums ir kitiems pavojinga, bet k daryti, kada du broliai savo krauju aplaist Tvyns dirvonus? Griebms spjim ir grasinim, po kuri, matyt, ji nutrauk su ekistais ry, nes 1948 m. j itrm Sibir. Labai daug visus valsius privaiavo kariuomens, suglaud ausis kasms bunkerius
145

ir stengms juose lindti. Daugiau stengms uverbuoti ryinink, nes buvo sunku palaikyti ry su apygardos tabu. Pradjo smarkiai persekio ti Varnakalnio Vaiino-Paraiuto br. uvo vienas i keturi Petraii, Adolfas Krikinas ir Danielius Grinkas. Upyts brys sustiprjo. Jam vadovauti pradjo Antanas ygas-Ap tiekorius, o pavaduotoj, buvo paskirtas Kuys-Finka, atkariautas i Panevio ligonins. Atjo pas mus keturi eduvos partizanai ir su vadu Blieka. Pra padti pasiekti Vyties apygardos tab. J keturi ir ms keturi patraukme per brius. Eiti tiesiogiai buvo grietai draudiama, kad nesusiaudyt tarp savs. Nuvykome pas Upyts Aptiekori ir su jais pas Petr JanukeviiTv. Jo rajonas tarp Panevio ir Ramygalos. Nuo Molaini iki Vadokli mikai silpni, bet vyrai kaip uolai. Petras Janukeviius apie 60 met amiaus, jo laipsnis majoras, jo snus Eugenijus Janukeviius - 4-o kur so studentas, kartu su tvu partizanavo, jie kil nuo Rozamlimo. Bryje apie 30 vyr, drausm karika, tik vienas, ms nuomone, trkumas, per daug drsos. Pas j stovyklavome dvi paras, sekmadien tik praauus sar gyba prane, kad pamikje rusai. Visiems pasiruoti, o Tvas ijo pasivalgyti. Po kurio laiko vadas gro - komanda pavoj ataukti! Val gyti pusryius. Klausiam kokia padtis. Tvas sako, kad miko nepuls, jie nakt pasalavo, dabar breliais grta Panev. Sakydavo, kad Tvas turjo su Panevio garnizonu ger ry, visi partizanai Tv gerb. Bet vienas kartas nemelavo: buvo upultas ir Tvo brys, uvo jo snus, i viso vienuolika vyr, buvo ir daug sueist. Likusiems vadovavo Vana gas, jis daugiau laiksi apie Vadoklius. T sekmadienio vakar mes ir Tvas su visu briu patraukme Uli n pusn, ir kit nakt jau buvome prie Uulienio. Susitiko abu broliai Bliekos, Vaitelio neradome. Gavome sakym, kad bus tiek kariuome ns - prapulti, kad visi galvot, jog partizan nebra, joki veiksm ir grupmis nevaikioti. Dar vienas ibarimas man nuo leitenanto Bliekos: neseniai vienas Paraiuto brio partizanas susisprogdino granata. saky mas: granatas neioti tik kaburuose, danai tikrinti, ypa "rupines" ar nepadils kaitis. K gi klausau, ia labai teisingi reikalavimai. Trumpai pasibuvom ir nakt pasipylme visas puses, nes enkavedistai visur slankio ja. Grome savo krat, o ia naujas smgis, ive mano ir kaimyno eimas. I Krekenavos vls. ive 7 eimas, tai 1945 m. vasaros veimas. Po karo pirmasis ir maas. Rudoko snus Kostas i karto buvo su mumis, 146

bet po sueidimo jo dein ranka tapo nevaldoma, prikalbjome ieiti i miko. Jam padar dokumentus ir Kdaini aps. mokytojavo, bet j 1948 m. susek ir aretavo. Pavykus pabgti, partizanavo slapyvardiu Dieme dis, Prisiklimo apygardoje, ir 1951 m. uvo. Persekiojo mus enkavedistai, nedav nei pajudti ir su maistu pasi dar sunku. Naktimis kaimuose kareiviai su stribais nipinjo, pasalavo. O ia dar paskelb amnestij, kas ieis i miko, priduos ginkl ir prisire gistruos, viskas bus dovanota. Bet taip nebuvo, kas prisiregistravo, visi kiek laiko buvo suimti ir nuteisti. Kaip visuomet komunistai melavo. I apygardos atjo sakymas, kas mike dar naujokas ir slapstosi na muose be ginklo, tokiems netrukdyti registruotis. U savavalik regist ravimsi ir ginklo pridavim bausti mirtimi. Ir vistiek i Paraiuto Varnakalnio brio atsirado kas slapta nujo su ginklu ir prisiregistravo. Kai papurt juos ekistai ir skrebai, tuoj prasidjo aretai, visk idav, k inojo. Palaik juos koki savait ir paleido mlynais snukiais. Kaip vis kas nusistovjo, tabo sakymu tris pagavo ir suaud. Vienas pabgo miest ir dabar gyvena lazdele pasiramsiuodamas. Viena ms ryinink Julyt gyveno tik su motina, broliai pasitrauk Amerik, bet kai tik mes pasirodome tame krate, tuoj be praymo pri stato mums maisto, tikra patrijot. Naujamiesio apylinkje buvo gera ryinink Ol, vienas jos brolis pasitrauks vakarus, kitas kaljime, bet ms ji niekada neumirdavo. Slapyvard - Maryt, j inojo visi aplin kiniai briai, sveiams norint mus surasti, tik per j buvo galima. Kitam ms rajono gale prie Survilikio, Skilvoni miko, turjome toki pat ryinink. Nors jas saugodavome, bet vis tiek pastebdavo, kad ueinam. Kuo tolyn tuo darsi sunkiau maisto gauti, nesibaigianios kratos. Ms krate daug dvar, kur buvo steigti valstybiniai kiai, tai stengdavoms i j konfiskuoti grd ir gyvuli maistui. Po kiek laiko pradjo saugoti ginkluota sargyba, bet mes juos apaudydavome, paimdavome kiek mums priklauso. Pora vi paleisdavome ir sargyba jau laukuose. Vliau su tarme: mes js neliesime, js ms! Dar viena bda: batai greit susidvdavo. Pagaliau suradome mog, daugiau biznieri, negu patrijot. Atvedam jauiok ar grai karv, svar bu kad i toli. Jis nulupa od, nuvea iaulius, ir yra odos ir pad. Ir dar bda, u k mus tabas vanodavo, tai spausdintas odis. Kol Tvas gyveno, tai ir mus spauda maitino, o paskui reikdavo patiems organizuoti spaus dinim. Popieriaus sunku buvo gauti, bet vis tiek spausdinome atsiauki mus ir laikratlius. T darb dar Joknas Gritnas-Poetas. Iki 1946 m.
147

vasaros tabas grietai draud fotografuotis, o vliau atvirkiai liep dary ti nuotraukas, kad ilikt istorinei atminiai. I pradi parol tarp bri nepasiteisino, nes kai k nors nuauna, arba iaip suino, irk ir yra auk. Ms bryje buvo keturi broliai Petraiiai, vliau vienas nujo Paraiuto br. Ir tai Adomas parjo namo Gervi kaim, garnizonas paiupo gyv ir vediojo u kojos pri ri po mik: vien bunker parod, kuriame jau niekas negyveno, o mes k inom, o gal iduos ir ger? Per metus sutvark ms partizan, Vorkutoje mir. Labai stengdavoms, neprarasti gero vardo, nes be ger moni vieni tuoj prapulsime. Bet irk ir vl kalbos. Pavyzdiui, paga vo vyrai igrus vaikin: pasirodo strib nipelis, kuriam buvo duota uduotis mus kompromituoti. Apsiriko, palaik partizanus savais, paro d ginkl, pasipasakojo kas ir kaip, tvas stribas, jis vykdomojo komiteto darbuotojas. ygiavo vyrai keliu ir pasuko mik, tada nipelis suprato, kas esame, krito ant ems ir rkia nos beds em. Vienas prikio automat ir purpteljo. Buvo bryje pora mgj kok bokal viraus imaukti, o tuo metu pas mones dar alaus pasitaikydavo. Tokius prilaiky davome, po vien neleisdavome. Ms bryje visi vyrai tikintys, melsdavosi prie yg, arba ivykdami udavin, sustoj ratu sukalbdavome mald, kuri atmintinai mokjome. Tai kakaip moraliai stiprino. 1945-1946 m. iema nealta, ir sniego iki Naujj met beveik nebu vo. Vis ruden siningai vykdme tabo sakymus, lyg visai "prapuolme". Nors garnizonai nemajo, bet ir j veikla lyg prigeso. Sujome "krv" apie 25 vyrai ir apsigyvenome Namiki mike. Pasistatme kari, ap krovme sena ole, apkasme emmis, per abu galus ijimas, jeigu al tis stipresnis, prie ijim krenome nedidel ugn, ir visi neblogai gyve nome. Parsineme katil, keptuv ir vis kit, valgyti verdame vietoje, laikoms atsargiai ir tikims periemoti. Vokiei okupacijos metu, netoli Pocinli Butrim eima islp Krekenavos yd olum. Tai miestelio prekybininkas, jaunas vyras, neveds, prie raudonj partizan neprisidjo. 1944 m. ujus rusams, olumas pasikeit pavard, tapo Grigonis, apsived Butrimait ir apsi gyveno pabgusio lietuvio kyje. Dar 1944 m. Gailino brio vyrai ujo pas j pasiimti maisto. Vyrai neinojo, kad ia ydelis gyvena, o tas vietoj maisto serij paleido. Sueid krtin Gailino brol, kiti du sugrieb savo draug ir sueist ine i apaudymo zonos, igyd, bet veltui, Skil voni mike uvo, tarpe 22-j.
148

ydas t pai nakt ibgo Krekenav, paliko k, bern ir tarnait. Dienomis jis pats atvaiuodavo, jau su skreb apsauga. Su skrebais po kaimus nevaikiojo, bet su automatu nesiskyr. Svarbiausias jo usi mimas buvo dalyvauti moni tardyme, vertjo bendrininko, budelio pareigose. Gr i dabokls visi mindavo Tichomirovo, Volkovo ir Sotu mo pavardes. Net ir mano tardymo byloje rayta jo pavard. Mums gyvenant Namiki mike, vienas pamiks gyventojas prane , kad olumas nuvaiavo savo k. Apsupome sodyb ir nypt: ydas spjo ivaiuoti. Jo tarnai mus beveik visus painojo, sugyvenome geruo ju, nuovme keturias kiaules, apsivilkome ydo kailinius ir pasitraukme atgal mik. Jo tarnai i ten irgi pasitrauk. Pavasar laukus apsti turdavo per prievart suvaryti aplinkiniai mons. Ruden stribai suvar aplinkinius mones ikulti jav. Pats ydelis jau klimui prasidjus atvaiavo pas kinink kaimynystje, atve alaus bak ir maisto klimo apsaugai. Per lauk atjo toks apsuss "bernas" su akmis ant pei ir paklaus olumo, ar dar reikia talkinink? Keli viai ir is ant grind negyvas. Nusikabins nuo sienos ydo automat ir i trauks i kabros parabel, nujo sau mik atgal. Klimo apsauga, j buvo 20, net negirdjo ir nemat. Atstumas apie pus kilometro. Stribams nusibodo laukti, kada olumas ant alaus pavadins, atjo patys. Kada pa kilo triukmas, "berno" su akmis jau buvo pdos atal. Begyvenant Namiki mike ir bevalgant, prie pat v.Kaldas, piet metu staiga ubgo ant stovyklos ern pulkas. Griebms u automat: i patirties inojome, kad erno einant su briu niekuomet nepamatysi. Jeigu ernai ubgo ant moni, tai reikia juos kakas ibaid. Tuojau pasirod sargybinis ir prane: rusai siauia. Ibg i stovyklos isidstme kautyni linijon, grandine. Rusai prislink stovyklon dairosi, ugnis kre nasi, katile "ydikas" kumpis verda. Mes pradjome atsargiai liauti, repekom trauktis, rusai atsilik mus seka, be lap, matomumas didelis, stebime, kad ms i on nesupt. Mums staigmena, kodl rusai nepuo la? Pasirodo jie mus norjo varyti spstus. Iiuom pamik, o ten siaurame ruoe ties Marosyns kaimeliu prasideda Viktoriki mikas, stovi kulkosvaidiai! Staiga pasinaudojame tankiomis eglaitmis, keiiame krypt ir on. Per vien kvartal, kit ygiuojame su prieakine ir oni ne valgyba. Rus atsikratme ir staiga pakeitme krypt, pasukome ten, i kur rusai atjo. Ms valgybai pranea, kad ant kvartalins stovi kulkosvaidis. Apsi kaime kepures olmis ir liaume, irime - prie kulkosvaidinink
149

stovi rus karininkai, kak pamojuoja, usideda kareiviai kulkosvaidius ant pei ir nueina ms buvusios stovyklos link. Atj patruliai i pami ks pranea, kad toje pusje kareiviai ataukti. Buvo sulaik moter, kuri papasakojo, kad pamikje gulinjo kareiviai, dabar iygiavo. Siautimas baigtas be vi. Suinojome, kad buvo Naujamiesio ir Krekenavos gar nizonai - kareivi penkios mainos - apstat mik ir briais mus mediojo. Tikjosi ivaryti ant pasal. Ivada - buvome iduoti, bet tiks liai stovykla nebuvo nurodyta. Garnizonai suaktyvjo, tad sakyta lsti bunkerius ir tupti. Apie 15 vyr pasitraukme Baisogalos pus, Varno brio rajon. Susiradome Vabali k. apylinkse Varnel, tupint su 20-ia vyr tvarte. Pas juos trys vokieiai prisidjo: buvo atveti vokiei belaisviai miko kirsti, juos i vadavo, kiti pakriko kur kas. Dar trys vokieiai prisiglaud pas eduvi kius. Sugr, savo rajon radome lyg po audros: mike sutryptas sniegas, kaim sodybose ivartaliotas ienas ir iaudai, tvartuose mlas, o m sikiai sveiki gyvi, kaip nieko nebta. Ramygalos pus Savanorio ir Ru pno briuose bta auk. I tarybini ki nusavinome por rogi ir arkli, ir, pasidalin po deimt vyr, manevravome po mikus. Stribai pradjo klausinti, ar nepravaiavo banditai. Teko vl psia. Bandm stovyklauti sodybose, bet gaila moni! Vaikto ibal, kal ba: ieiti jums bepigu, su viena galva, o mums eimos. Lyg mes t eim neturjome, bet j jau neliko... Ms kaime buvo Gauransk eima, motina ir keturi vaikai, penkta dukt jau itekjusi, vyras pasitrauk Vakarus, du ijo mik, o moti na su jaunesne dukrele ijo kur akys mato. kis stambus, dar 1944 m. visk skrebai iveiojo. Ten persikl gyventi ms kaimo kininklis su krva vaik - Jonas Kiaun. Gauranskai i pradi lyg draugavo, ueidavo i miko. O Kiaun pasikviet stribus, Gauranskius apaud, Juzui gink l sudau. Tie Kiaunei pagrasino. Isigands Kiaun susikrov vaikus ir Krekenav. Mes Gauranskius pjaut - patys padirbot strib, Jonas ino ms visas gimines, visus ms keliukus. O ir privargo Gauranskliai, kol "sumediojo" Kiaun. Snieg nuleidus vl slampinjome po pelkes, pas mus lapi mikai. U Nevio yra puyn, bet ten Aptiekoriaus rajonas, ten galdavome pab ti tik sveiais. Po kaimus vis dar slankiojo badaujantieji rusai "kolkoznikai". Taip mons juos vadino. Syk ms vyrai guljo palaukje. Atjo i sodybos
150

berniukas, papasakojo, kad buvo ujs jaunas "kolkoznikas", paklausi njs ir ijs toliau. Pagal pasakojim atrod tartinas. Vyrai j atsivar ir iklausinjo, lyg ir nieko. Taiau vienas pastebjo, kad po virutiniais drabuiais pavilkta nauja karika palaidin. Liep nusivilkti. "Kolkozni kas" nusivilkdamas, kio rank po paastimi. Vyrai grieb, susikabino, iaip taip ulau rankas. Rado naujutl TT pistolet, ir karo lakno dokumentus. Tai buvo mums pamoka ateiiai. Stovyklavome Naujamiesio apylinkje. Rusai varlinjo po mikus, mes apsistojome vienoje sodyboje, toliau nuo miko. Du vyrai atsiskyr Kazys Gauranskis-Bcrnas ir Jonas Mas-Klevas pasiliko sodyboje prie miko. Pavakar pamat, kad du skrebai atvaiavo su dviraiais savo namus. Tai ms drsuoliai dienos metu, pagom, priedangom prislin ko ir stribams: rankas aukyn! Uspringo automatas, stribai subgo gryi ir atidar ugn. Msikiai met granat, bet ta nesprogo, versi vid ir buvo sueisti. Klevui kliud on, o Bernui per koj, bet kaulo nepaeid. Niekada mes negalvojome, kad dviese ir dar dienos metu puls skrebus! Po savaits sueistieji pradjo taisytis. Po keletos dien Gauranskui prad jo paralyiuoti gerkl, negali nuryti. Pasikvietm medik, nustat stabo lig. Padtis beviltika, taip per penkias dienas mir toks vyras kaip uolas. Turjome nedintis i tos vietos, nes prasidjo siautimas. Stabo liga usikreia nuo arkli prakaito, arba nuo arkli mlo. Mes nutarme, kad vyrukai buvo alaus patrauk, dienos metu upulti stribus j namuo se, tiesiog saviudyb! Gal gale gro ms vadas i pasitarimo (komandiruots). Draugai trauk j per dant, gal tupjai po angeliuko sparnu? Na, tabui geriau matyti. Pas mus vado kds niekas netrokdavo. ia ne kariuomen, lais vas susiklausymas. 1944-1946 m. drausm buvo karika, vliau darsi sunkiau. Drausm auktame lygyje, kur aukta moral, patriotizmas, pasiaukojimas ir tikslo supratimas. Bet kaip t tikinti, kuris mirties nebijo, ir ino tikrai, kad us ne iandien, tai rytoj? K tu mali, i vasar ar iem vistiek ant turgaviets gulsiu, tokia kalba. Ateit apgaub miglos, mons, kurie pradioje mus tiesiog gerb, tikjo mumis, globojo, dabar pradeda susigti, baisus persekiojimas juos palau. Kaip tu jam vilt sustiprinsi, kad pas tave baigia itirpti. Ms tikslas - neprarasti moni pasitikji mo, neprarasti gero vardo, kaldavome vienas kitam. Gretimame niuts-Savanorio bryje buvo Vincas Rabaiauskas, kils i Krekenavos, veds. Jo sesuo ms kaimo gyventoja, pradioje jis parti
151

zanavo pas mus, vyras puikus. 1945 m. pradjo gerti, atsiskyr tryse, vi sokie nusikaltimai. tabas pareikalavo nuginkluoti ir pristatyti. Atskait jiems pamoksl, prigrasino ir vl br. Jo draugai laiksi drausmingai, bet Rabaiauskas pabgo i brio pas neaikias pijokes, moteris. Jo mona irgi slapstsi. Savanoris nenorjo tabui praneti, t padar Rabaiausko mona. J pradjo gaudyti, o jis mon persekioti. Matyt, vyrai nenorjo Rabaiausko suimti, inojo kuo viskas baigsis. Jis pas ekistus nebgo ir nepasidav. Kada Rabaiauskas girtas pasigavo savo mon ir j nuov, tada vyrai ikart j pristat brin. Parod, vargas, kur mona ir pats ten atsigul. Jis buvo suaudytas. Visiems Krekenavos briams tai buvo trage dija, tiek gerai, kad idaviku netapo. Tokia kasdienyb, bet susikabinti su skrebais vyrams tiesiog nagai nieti. U Vadakt banytkaimio yra Geni mikas, priklauso ms ra jonams, aplinkiniai gyventojai dauguma lenkuojantys, bet su stribais atro do nebendrauja. Taiau kelet dien pabsi ir nekis i Geni miko. Syk stovyklavome gal 10 dien ir jau apie mik pasalos. Nakia iygiavome Naujamiesio kryptimi, o ia prieais viena po kitos mainos be vies mauroja, visos Geni miko link. Panevio aps. sutelkti garni zonai. Purt mik skersai ir iilgai, o mes iki auros spjome per Nev perplaukti Upyts mikus, sukait, lapi, bet patenkinti itrk. mons stebjosi, kaip mes taip greit pajuntame pavoj. O tai priklaus nuo geros ryi sistemos, ryi skyriaus darbo, ryinink aktyvumo. Inipinjome, kad Geni kaime gyvena trys bobos: rus, atbgusi nuo bado ("bieanca"), ta nieko, kita strib aktyvist, treia emos morals su maa mergyte. Pas trei danokai lankosi arus stribas Cinka Murnikovas. Susiorga nizavo ms grupel ari vyruk, pagulinjo pusbadiai apie savait ir strib su aktyviste pasiunt pas Abraom. Taiau ir toliau Geni mikas liko nepatikimas, vengme jo. Patikimiausias mikas - Viktoriki, Naujamiesio ribose. J danai krsdavo, bet ten turjome du gerai patikimus bunkerius, sulendame sau sakimai. Enkavedistai pramauroja kaip drambliai dunddami, ir nei karto nerado. 1947 m. gegus 15 d., autant, pastebjome - bus krata. Rusai dar tamsoje perkirto mik, visoje linijoje isidst. Msikiai traukdamiesi bunker, eidami per kvartalin ulipo ant pasal ir Jonas Deveikis-Stul ginskas uvo. Dar vien kart, 1948 m. gegus 15 d. Viktorikio mike vyrai siautimo nesitikjo, rusai supo stovykl, vyko kautyns. Msiki uvo trys: Juozas Gauranskis-Kepuriukas, Petras Deveikis-Skirmantas ir
152

Jokbas Gritnas-Poetas, o Povil Deveik-Rick sueid ir pam gyv.

Kiek prieas turdavo auk, mes niekuomet tiksliai nesuinodavome, nes labai saugojo paslapt, ypatingai apie kareivius. inoma, j davo kur kas daugiau. Tame krate turjome labai daug ger, pasiaukojani moni, net paaugliai mums labai nuoirdiai paddavo ir juos maai ekistai tarda vo. Jie buvo kaip gyvas sidabras. Nenorime be j sutikimo juos vardyti, liek j buvo daug. Labai aktyvi ryinink buvo Maryt, vos ne tabas, visi ryiai su kitais briais, su ryininkais, su Panevio pogrindiu, per j. Puori-Miekems apylinki seninu buvo Rays, senas komunistas, nedurnas, prie kar dirbo prie statyb. Vokiei okupacijos metu sd jo kaljime, kaip 1941 m. veikjas. Ujus antr kart rusams, pasiruo savo namuose gynybai, atseit, nuo bandit. Palei gyvenam nam isikas bunker su audymo angomis, padar i kambario poemin jim, suver bavo savo vogerius, tris vietinius rusus, jei tik pajunta pavoj, tuoj bun ker ir sdi. Gyveno toli nuo miko, palei keli Panevys-Kdainiai. Pa siskyr sau deimtkiemiais, tokius mones, kuri ino partizanai nelies, skelb visiems, jeigu jo nelies mikiniai, jis saugos seninij nuo aret. Prisiverbavo nipeli, kad jam pranet. Jo sekretorius gyveno kaimi nystje, susirado mus ir klaus kas daryti? Ar dirbti? Mes pasakme, dirbk, tik nepersistenk! Rays uved urnal -"juod knyg", ten regist ravo, kur ir pas k ueina partizanai, perspjo, kol jie mans nelieia, niekas neinos, palies - tas urnalas atsidurs Naujamiestyje NKVD. Taip mes su juo ir gyvenome. Pam ms vien partizan Petrait gyv tv namuose, aretavo ir jo uov D. i Puori 'kaimo. Tas per tardym isipasakojo, kad jo kaimy n L.J. renka partizanams maist. J aretavo. Madaug po keturi mne si Rays nuvaiavo Panev. Paliudijo, kad L. renka maist parapijos klebonui prie atlaidus, o ne mikiniams, L. beveik po puss met pa leido, neteis. Net ir kratos seninijoje buvo retas dalykas, kol Rays buvo seninu. 1947 m. liepos mn. prane, kad jis paskirtas Naujamiesio vykdomojo komiteto pirmininku ir ivaiuoja ten gyventi su visa juoda knyga. Po jo ivaiavimo prasidjo baisios kratos ir aretai. Nutarme veikti senu savo metodu. Vien dien atvaiavo Rays pas sekretori tvarkyti dokument. Pas juos atjo "kaimo mogelis" karvs pirkti, o to mogelio apsauga, apsireng skrebais, dar kaimynystje kratas. Taip stai giai buvo paimtas ir nuginkluotas Rays, ir jis dingo. Kai NKVD susigrie b, "karvs pirkjo" ir "skreb pdos atauo. T pai dien mikuose
153

apie Naujamiest darbavosi Panevio garnizonas, bet nieko nepe: net juodoji knyga atsidr pas mus, oi ten daug buvo prirayta! Gavom ini, kad Varnelio grup labai sukapojo Vabali mike. uvo deimt vyr. Mus surado Varno brio ryinink M.J. Prane, kad jos eima itremta, tvas nuudytas Kdaini kaljime, brolis uvo. Ji susiri o su ms briu, apsigyveno Panevyje, ir daug reikal tvarkme per j. Visokie fiktyvs dokumentai, priregistravimai, jo per j. Panevio pogrindio pagalba - tik per j. Buvo labai aktyvi, drsi, energinga ry inink-rmja. Laiku paspruko i Panevio, apsigyveno Joniklyje. Ir ten ryys nenutrko. Turjo plaias paintis, daug rizikavo, kol 1949 m. buvo suimta. Ms antro skyriaus skyrininkas Nemeikys-arnas su keliais vyru kais apsistojo Stirnyns mike, prie savo tviks. Ugul mik garnizo nas, vyrai sivl kautynes ir abu broliai Nemeikiai uvo. Tirpsta ms brys, kaip besikraipytume. tabas kala mums galv stenkits ivengti kautyni, staigi ugnis ir greitos kojos vienintelis isigel bjimas. Bet ne visuomet tas manoma. Jeigu mik siaubia "skysta ban ga", toks patarimas pritaikomas, o jeigu "kieta banga"? Kada rusai koia mik isirikiav grandin, tuo atveju usimaskuojame. Siaurame ruoe, prisileidiame (jeigu un nra) kiek galima ariau, tada staigi ugnis ir pirmyn, perkertame grandin, o kartais jos ir nelieka, jeigu stipri ugnis. Auk bna i abiej pusi nedaug. Rus taktika - pasigirdus viams priekiniai sugula, o oniniai audo ir bga apsupti. Udelsi ir viskas! Jeigu siautimas "kieta banga", t.y. eina skyriai isidst gilumon: pirma auto matininkas, u jo kelet metr atsilik dviese, toliau u keli metr kul kosvaidininkas, dar du skyriai palaiko tvark, tarp savs turi aki ry, tokios grandins nepermui. Tokiu atveju ugnis tik prieakiniams ir bk atgal! Toks siautimas labai pavojingas. Panai rikiuot sumu Tvo br. Jeigu didel - pelkje suguldavome vandenyje prie kupst, karklyn. Per vanden brend rusai prasisklaido ir po pirm serij krenta vanden, sulampa ginklai. Be to, unys cypia, nenori pirma bristi, ir taip spja kur prieas. Dar i pavasario ms trys vyrai ujo sodyb prie Skilvoni miko, sodyba buvo apsupta, vyrai kapojosi, imet granatas. Kaz SirdikauskDaktar nukirto, o Juoz M-Klev ir Stas Kulikausk-Putin sueid, Jiems pavyko pasprukti. Per mnes patais sveikat, gro abu br toliau kovoti. Kaul jeigu nesutrupinai, aizdos greit ugyja. Turjome tam reikalui ger bunker dr dvare pas . Vaisiais aprpindavo gero
154

sios lietuvaits. Dvi ms rmjos u vaistus sdjo po 10 met. Tai Zabut ir Kazyt Palionyt nuo Naujamiesio, labai gaila j, bet k daryti? Pas Zabut per krat rado dienorat, jame aprayti spdiai mike. To ekis tams uteko. Per vasar ms brys dar praretjo, nors du atjo i Var nakalnio - broliai Astrauskai, o i Savanorio - Ambruoas ir Lukoevi ius. Dl spausdinto odio reikalai nekokie, retkariais atklysta nuo ta bo puss koks laikratlis, bet jame propagandos daug, vyrai raukosi, girdi - utenka apgaudinti, prisiklausme. Tikrai kartais skaudu, klau sai i vakar, ten ms geriausi patrijotai, tik ir girdisi - laikykits vyrai! Tuoj mes ivaduosime. Ateina adtos Kaldos ir Velykos, o ivaduotoj nei kvapo, vl skelbiamos datos. Dar nuo 1945 m. susiradome puik in formatori Juoz Vaiin, Panevio miesto mokytoj. Jo tvik Ust ronis netoli Vadaktli banytkaimio. Dabar tai knygnei ir Tumo Vaiganto muziejus. Sekmadieniais Vaiinas parvaiuodavo namus, kelet kart susitikome, susitarme bendrauti. Jis pasirinko Kaziuko slapy vard, bet mes j praminm gandoneiu. Vadakties upelio krante rengme po dideliu auganiu beru pato dut (slptuv), kur paddavo spaus dintos mediagos, apie tarptautin padt ir kitas inias. Mes aprpindavome radijo batarjomis, jis mums padarydavo ini suvestin. Stengdavosi pateikti tikr informacij, ir mus apraminti, pa guosti. Bet mes vistiek matme, kad didij politik parduoti, lieka vie na - ti! Dar 1944-1945 m. iem teko paalti, ekistai slampinjo, ugnies nesukursi, o iemos metas. Susirgo Jonas Nemeikis plaui udegimu ir Benediktas Petraitis-Vanagas. Patalpinome Ustronje Petraitiens bun keryje, ikvietme i iauli gydytoj. Nemeikis pasveiko, Vanagas po truput pakosjo, vyras ugnis, nem galv. Bet kosulys vis daugiau kanki no, sublogo. Patalpinome ydeli kaime pas mon bunkeryje, vl ikvie tme gydytoj, pasirodo gerkls tuberkulioz. Netekome puikaus vyro! mona slapta palaidojo. Ir vl pas mus tyla, net Gauranskis-Kepuriukas ir tas savo jumor prarijs vaikto. 1946 m. ruden nujo per brius tab eduvos partizan grupel. Keturi vyrai su Balsiu prieakyje ir viena moteris Koril. Pro ms brio rajon, atrodo, neprajo. Grtant i tabo nakties metu ujo pas kinink Savick Tvanksties k., Krekenavos apyl., ir klojime apsinakvojo. Autant garnizonas apsupo keliais iedais. Kautyns vyko ilgos, iaurios, sudeg visa Savick sodyba. eduvikius du ved Varnakalnio brio partizanai,
155

vienas Jurgis Grinkas, antro neinau. uvo visi septyni partizanai. Savus ekistai slapta palaidojo, o msikius visaip idraik turgavietje, Kreke navoje, ypa partizan Koril. Kas juos idav nepavyko iaikinti. Savic k eim susodino lager. 1946 m. lankms, pas Smilgi partizanus, netoli Labos geleinkelio stoties, vyrai mrai, nesikariuoja, tad vienas vyrukas pasiliko pas juos. Juozas Sirdikauskas-Perknas ten gimini turjo, usibuvo vyras. Neprajo nei met, ujo ant pasalos, sueid, nusive Panev, pam gyv. Kadangi mirties bausm buvo jau panaikinta, atsdjo 15 met, sugrs apsigyveno Ukmergje, ten ir mir. 1946 m. ruden palei Skilvoni mik jo trys partizanai: Daktaras, Putinas ir Alfonsas Masilinas-Visockis. Pirmieji su nujo toliau, Visoc kis ujo Jakaii sodyb. Ten buvo pasala, susiaudymo metu buvo nukautas skrebas, Visockio liko tik ironai ant kiemo, bet jis br negro, kiek iekojome, klausinjome, veltui. Po kiek laiko, vaikai gany dami karves rado autuv, deimt ovini ir dir, sudraskytus kruvinus baltinius. Ikratme tuos mikelius, apklausinjome gyventojus, niekas nieko neino. Toje pamikje gyveno tokia nepatikima eima, pas kuri, pasak mons, Visockis buvo ujs. Toje eimoje visi gynsi, kad nieko neino. Vliau vadas Baublys, iemos metu su keliais vyrukais priiupo toje pamikje Budriuk su skrebu i Krekenavos. Budrys neiojo Visoc kio alik, draugai atpaino. Visaip tard, bet jis rodinjo, kad alik jam padovanojo. Taip ir nesuinojo, kur io partizano kapas. Karino ir Kepuriuko kautyns apraytos Poeto urauose (r.Vilties ir glos kanose - A..). Ona cromskien vliau buvo suimta, kaljo Mordovijos lageriuose. iuo metu gyvena eduvoje, o snus Panevyje. Bunkeryje liko mano ura knygut su mamos adresu ir dviem nuo traukom. I ko arklius ijojome, tas pasak apie mus, kas tokie. Krekenavoje per skreb ir kareivi laidotuves mus jau linksniavo ir keik. Nieko nelauk ibridome per purvus Jabutoni pus, kur pasi trauk ms brys. Juozas Mas-Klevas sirguliavo ir buvo pasiliks Puo ri kaime pas Adomaitien. Jos vyras prie pusmet uvo gana neaikio mis aplinkybmis, Biruiuose pas Juozait. Adomaitien su dukra mums buvo labai artima, nuoirdi, tikra motina. Pas j buvo vir koridoriaus, lubose toks ulindimas. Po trij dien autant, garnizonas i dr apsu po Adomaitiens sodyb. Vieni guljo iedu apsup, kiti raus trobas, vert iaudus, ne i tvart ml ir tik vakarop udr koridoriuje lubas, kad geleins. Pl lubas ir ms Klev suaud, kaip rt. Jis dar spjo
156

garnizono kapitonui plauius perauti i pistoleto, automatu veikti jau nebuvo vietos. Partizan numet Naujamiesio turgavietje. Adomaitien su dukra nuteis po deimt met. iuo metu Adomaitien mirus, o dukra Janyt itekjus, gyvena su tokio pat likimo draugu Liberikio kaime. Gegus pradioje mes keturi atjome t krat, kur uvo Klevas ir pas Maryt suinojome, kad nuo dr kautyni garnizonas kasdien lan kosi daugiausia sodybose, pasalauja pamikje. Apsiklausinj pasuko me atgal Pocinli link, kur visi kiti stovyklavo. Truput linksmiau. Mi kas sualiuoja. I Namiki miko visi keturi patraukme prie Vadakt br. Prie Vadakt banytkaimio suinojome, kad Vadaktus sutemus atvaiavo maina su kareiviais. Aplenkme banytkaim ir prie Geni pamiks ujome ma sodybl. Buvome alkani. Prij pamatme, kad langins dtos i vidaus, kas retai bna, viduje deg viesa ir girdisi vyriki balsai. Pasibeldme, viesa ugeso ir nutilo. Atidarme lang, pastmm ir langin krito vid. Pasiviesdamas proektoriumi okau kambar, pradariau kitas duris, ten radau mergait ir jaun vyr. Paklau sinjau, pavard Janiliauskas, neleidia kad bijo. Meluoja, kad daugiau nieko nra. Mergait udeg lemp, atidar duris, nuo lempos koridorius apviestas. Gabriui einant kambar - viai nuo aukto. Gabrys krito negyvas vietoje. A iokau per lang lauk, ir prasidjo audymai. Paste bjau kabant karik milin, Gabrio perspti nespjau. Namas udengtas lentelmis, udegti nepavyko. Ms audymas netikslus, nes nervuojams, ia pat Vadaktai. Kepuriukui liepiu pridengti mane, vl oku koridori, Gabr itraukiu, tarpduryje gaunu pet ir virstu atgal. Ms draugai pasimet, traukia mane. Taip ir palikome brang draug Feliks TotorGabriuk koridoriuje. Man kaulo neliet, bet kulka pataik kur tai paast, pradioje uiuopdavau, dabar prapuol. mons pasakojo vi saip. Tikriau tai, kad vyresnysis Janiliauskas gro i armijos ir spjo, kuo tai sidarbinti Krekenavoje, skrebyne, buvo ginkluotas, kartu buvo ir i Krekenavos ginkluotas draugas. Per susiaudym uvo viena Janiliaus kait, o Krekenavos skrebynas pasipild dviem judais. Mano aizda gijo gerai, nesitraukiau i brio. Gabriuko netekimas mums buvo labai skau dus, ypa man ir Kepuriukui. I dr bunkerio isiplm, o ia taip kvailai vyr kiome. Dar 1946 m. ruden Gabrys papra mane ir Kepuriuk nueiti Dru seiki kaim pas Pabedinskien. Sekmadien jis susitar susitikti su bro liu, kuris gyveno Panevyje. Brolis atvaiuos traukiniu Gustoni stot ir iki Druseiki netoli. Nuo Pabcndinskiens iki miko arti, prie sodybos
157

Kirino upelis, bet Naujamiestis irgi ia pat. Prie pat aur nujome visi trys. eiminink jau lauk, jos vyras metai kaip kaljime, kis didelis, gyvena su seserimi ir ei vaikai, vyriausiajai 12 met. Tik iauus atjo Gabriuko brolis su mergaite, apsikabino broliai, apsiverk. tai pamatome per lang ateina keturi ginkluoti automatais, su jais kapitonas ir seni nas Rays. Mes visi penki susigrdome kampin kambar ir usirakino me. Jie sujo virtuv, tuoj pareikalavo alaus ir valgyti. eiminink labai energinga - tik nea al ir ukandius, vaikai specialiai kelia trukm, kad neugirst, kad esama svetim. Jie atjo patikrinti, ar atiduotos prie vols, trksta dar puss tonos. Karininkas gsdin, darys krat, bet ei minink ukalbjo ir visaip vaiino, kad lik nedaryt. Mums nieti delnai jiems paspraginti, bet eiminink puolusi pradjo maldauti: berniukai nelieskite! Saulei leidiantis visi igujo namo, Naujamiest. Ms panevieiai iskubjo stot, taip ir neteko paskutiniame susitikime pasikalbti. Ranka beveik ugijo, mikas sualiavo, atnaujinome su visais kaimy nais ryius. iauriai iretjo ms gretos. tabas bara: nedrumskite kiek vien nakt, neerzinkite garnizono! Bet susidaro situacijos, kad niekaip negalima ivengti susidrim, kurie iaukia stambias garnizon akcijas. Du ms drsuoliai Petras Deveikis-Skirmantas ir Kazys LukoeviiusVakarietis nuslinko nakia pat Krekenavos miestel. Prabuv per die n, sutemus patrauk atgal. tai susitinka strib Kisieli, pravardiuojam "baroninku": eina, arkl perkls namo, autuvas ant nugaros. aisti nra kada, autuv nusikabino, bet mes i pistoleto pokt per galv, ir nuvirto griov. Ir abu kojas. Pasirodo tik dantis ipylme ir veid pagrainome. Stribas pats pakl ant koj garnizon. Mus visi u tai per dant trauk. Neapsikent vlai ruden nujojome raiti ir per lang nukepme Kisieli, nes pasidar nepakeniamas savo lumu. Pabgome apviesti raketo mis ir apaudomi. Po to skrebai pirmame aukte nebegyveno ir tapo at sargesni. Pradjome svarstyti, kaip toliau gyventi? Kokios taktikos laikytis per vasar? Pasidalinome grupeles po penkis vyrus. Man teko ei. Pa siskirstme vietovmis, aptarme ryi sistem ir nutarme laikytis kuo ilgiau. Pabandykim! Ms eetukui teko Namii mikas Baisiogalos pus. Atsisveikinome ir visi isiskirstme po savo vietoves. Vasar tru put atsigavome, gal kiek spaudimas sumajo, o gal pasidarme gudresni, atsargesni. Bandome surasti l maistui ir batams. Nusibodo pas geruo sius mones prainti, matau jiems ir sunkiau darosi gyventi, prievoles
158

valdia vis didina. Nesibaigianios kratos, kas nepaslpta - visk susiglemia. Direktorius ir kitokius pareignus ir mes apdedame mokesiais mi ko sjdiui. Pradjome vis daugiau spausti valstybinius kius, kurie kurti dvaruose ir ivetj sodybose. Kai kurie direktoriai ir kvediai patys prao, kad atvaiuotume apkraustyti, nes prasiskolin ir prasigr: kai tik mes konfiskuojame, jie visk nurao ms sskaita. Partizan eim jau visai neliko, itremtos, aretuotos, kiti patys pasi trauk miestus, sukombinav dokumentus ir prisiregistrav. Tuios so dybos, dirvonuoja nedirbti laukai. Apsigyventi ivetj ir pabgusi par tizan kiuose daug kas nori, ypa rus elgetos. Mes kai kuriuos praome patys, kad apsigyvent, bet tuoj prisistato skrebai, apaukia bandit rm jais; o jeigu apsigyvena blogi mons, tokius ivejame. 1947 m. ruden stovyklavome Namiki mike. Tryse buvome ij kaimus, po pusiaunakio grdami mik per Puori kaim pasukome pro ryininks J.L. sodyb, pas j visada bdavo reikal. Nems mais to, tai draugai liko ant keliuko, a ujau sodyb. Aplink gyvatvor tam su. Pastovjau, paklausiau ir ioplinu kiem. Staiga, kad suriks i vis pusi: "ruki vierch". Meiaus prie akmen krvos, gindamasis paleidau serij, nesvarbu kur. audymas, riksmas dar didesnis. Pastebjau, kad tarp tvarto ir klojimo tvoros nra, meiau ten granat ir jai sprogus okau pro ten bgti. Kol nebgau raket nebuvo. Kada esi apsuptas, jie audyti negali, nes gali save nuauti, tokiu atveju puolama nuginkluoti, Jie kakodl nesiryo. Pakilus bgti, raketos viet vis laik. Ibgus u tvoros, pajutau, kad kakas u kairs rankos patrauk, pabgus dar ko kius 50 m - serijos ir riksmas dar sustiprjo. Kritau suartos ems pur v, griebiau i kairs rankos automat, kad priploiau persekiotojus keista, su deine nepaimu, graibau, kad tos rankos nra, ugriebiu kau lus ir okstu bgti. Prieais krmais apls griovys. Perbgs krm udangoje, staiga pasukau kair. O rusai metsi miko kryptimi. Atsi plus nuo raket bgu laukais vl krypt keisdamas. Toliau jau tik einu, rusai rkia, po vi iauna, dar raketos nuvinta, bet jau u gero puski lometrio. Juntu silpstu, inau draugai pamikje laukia mans atbgant. Ilgas audymas ir raketos miko link, jiems aiku, kad itrkau, bet mans kojos nebenea. Ueinu pas Krikin, ms rmj. Jie nuo audymo pabud stovi prie lang. Mane pains, tuoj ibga eimininkas su dukrele. Papraau, kad inet rankluost ir koki virvut. Apiupinjau kair rank emiau alkns: kaba tik ant msos, abu kaulai ilind atrs, var
159

ko ir megztinio rankovs nra. Pradjo svaigti galva, atsisdau u svirno, ant griovio krato. Antos man rank apvyniojo ir virvute pririo prie diro perpetins. "Ancite! - sakau - nuvesk mane iki Stepo Mo (apie pus kilometro), a jau kaip girtas". Palauk, sako, apsirengsiu, esu vie nais baltiniais, kruvina. Krikinas vis ragina: Ance, greiiau! Rusai gali ueiti, girdi unys visur loja. Bandau stotis, nebepasikeliu, bandau uvesti parabel ("kupr") - negaliu. iaip taip, dantis sukands uvedu. Viena mintis, kad ia rusai suras. Persiegnojau, kakokios mintys uplsta, ne beatmenu, lyg pabundu, ranka braukiu per burok lapus ir lapinu galv, susigraibau parabel. Pabandiau atsistoti, i kelinto karto pavyko ir nu sverdjau per lauk. Pasibeldiau pas Stepon M, jie irgi nemiegojo, papraiau, kad nuvest pas Ign kut. Man vis norjosi toliau nuo mi ko, inau, mano ginkl rado rusai, ino, kad sueid, dabar dzgia pami km. Ignas gyvena prie Vadaktli. Mikas toli, ia pat Nevis. Stepas grieb arkl kinkyti, sakau - nereikia, dar paeinu. Sesuo Adel pati nu temp pas tuk. Udeng langus, udeg vies, nusigando mons: a purvinas, ir kruvinas, lyg tyia nudaytas. Igno motina mane paguld. Ignas nubgo per laukus, atved ryinink Maryt, mane apiplov, t rank naujai perrio ir perkl valtimi per Nev, paguld Jakutonio klojime ant ieno. Tada tik pradjo vrikai skaudti. Jakutonio berniu kai vis apie mane maisi, duodavo vandens, prane, kad stribai malne ia pat prie j sodybos. Nuramino, kad nuvaiavo toliau. Vakare atjo kovos draugai, ir su Maryte atvaiavo i Panevio med.sesuo Sp. Atve vaist, koki tai ampuli, ikarp i rankos saus gysles, i pirto itrauk vino "blyn". Nyktys nuo rankos atplys - su tvark, aprio, draugai sikl valt, perplauk Nev ratus ir per nak t nubeld Pocinli link. ia prigujo kariuomens. Kit nakt atve i Pocinli feler, tas liep kuo greiiau amputuoti rank. A jauiausi labai silpnas, vandens igeriu ir ivemiu, atmenu ir neatmenu. Draugai nibdasi, atrodo baigta. Rankos msgaliai sutino, dvokia. Feleris pri gsdino gangrena. Draugai antr dien laukia Maryts pasirodymo, neinome ar keliauti Kdaini link? J tikslas gauti chirurg, bet gali gauti tik terapeut. Panevyje patikimas chirurgas erknas tardomas ir sekamas, vili joki. Man draugai nieko nepasakojo, o a labai abejin gas, kokie igoniukai akyse matosi: feleris sako, kad pavojingai nukrau javs. U poros dien atvaiuoja Maryt, liep nakt pristatyti Vaskoni kaim pas Vyt Jutel, ve Panev. Sutemus krov ratus, vyrai aps do, vea laukais ir keliais. Vaskonyse jau lauk sunkveimis su trimis vyrais
160

ir Maryte. Vairuotojai sda kabin ir mane sodino viduryje, padjo ant keli uvest pistolet. Susitarm taip: Maryt ir Kstutis (Panevio pogrindininkas) vaiuoj mainos kbule. Reikia pervaiuoti Naujamiesio miestel, ten garnizonas, sargyba. Nutaria: jeigu stabdys - nestoti, suaudys, main palikus bgti, o man nusiauti. Buvo pats vidurnaktis. Dar gerokai prie Naujamiest susitikome garnizon, mainos isirikiav kelio pakratyje, kareivi pilnas kelias. Maina vaiuoja ltai, kareiviai skiriasi, praleidia. Maryt su Kstuiu kvatojasi. Pravaiuojam laimin gai, nesulaik ir Naujamiestyje. Panevyje mane ikrov pas Gandone . ia Sp. su Rita N. pradjo leisti vaistus, penicilin, pastat laelin. Atvaiavo chirurgas erknas. Madaug po savaits pasijutau geriau, jau ant koj isilaikau, temperatra nukrito. Nuvea pas kit daktar, udaro langines. Daktaras pasiuto rkti, kam atvet bandit. Mane Maryt su Gandoneiu kuo greiiau main ir pas Maryts dd. Vaiinas, bijo damas chirurgo idavimo, pabgo Vilni. Pas Maryts dd gydym t sia, ateina suleisti vaist tos paios sesels. Po mnesio sustiprjau, aizdos gyja. sitvirtinau koridoriuje, ten pa daro ulindim, savininkas bijo - penki mai vaikai. A priadu nesi prieinti, atiduoti jam ginkl. Kartais aplanko Maryt, papasakoja apie draugus ir nuvea jiems ini apie mane. Prie naujus metus atvaiuoja Maryt pas dd, nakvoja, rytojaus die n jos eim itremia. Vakare skrebai sugriuvo Maryts iekoti. Spjau pasislpti, Maryt isived. Tuoj pat mane perveda pas Spirikavii, pas sesel, kuri mane gydo. Ten pagyvenau gal por savaii ir ryininks L.Matulyts padedamas pasiekiu iaulius. Ten Jadz gauna kambariuk pas Vilkausk priemiestyje. Apsigyvenau, susiradau ses Jul, ji nuo Ku pikio atvaiuoja, mane priiri, taip per iem tupiu. Perriimus jau pats su sese pasidarau, nors aizda ant rankos dar labai ilga, abiej kaul 10 cm nra, bet gyja gerai. Pas pastam gydytoj apsilankau: jis mane pristato pas chirurg. Tas sako reikia operuoti, bandyti suriti kaulus, kaulai turt sugyti, tik dar reikia palaukti, kad aizda nustot pliuoti. Buvau sutiks su sesele Navickiene, kuri mane Panevyje gyd. Pasako ja, kad dirba chirurgijoje, pas t, kuris nusigando mans. Jai atrodo, kad geras lietuvis, ir pra mane apirti. is sutiko ir tuo pas j nuvaiavome. Rytojaus dien pasiauk Navickien ir pasak: "Mano kalt, kad tada nepraneiau kur reikia! Dabar tegu taip praeina, nutylsiu. Bet - kad tokie dalykai daugiau nepasikartot. A jau pasiskyriau kit vyr.sesel, jai visk perduok".
161

Nesugebam mes atskirti pel nuo grd. Sesel liko bedarb, man gera darydama. pavasar sveikata pablogjo, ranka sutino, paraudona vo, keliose vietose atsivr aizdels, bga rudas skystis, temperatra iki 38, skausmas, ypa naktimis, stiprus. Gydytojas sako: reikia rentgeno nuotraukos. iauliuose ta paslauga komunist rankose. Ryinink Jadz Matulyt supaindino mane su Vale Dulkaite, turinia ry su Kaunu. Nuvaiuojam ten per pogrind padaro rentgeno nuotrauk. Sutvarko kau nieiai fiktyvius dokumentus. Dabar tapau Kostas Butrimas, didiojo tvyns karo invalidas. Puiks vyrai kaunikiai. Susitariame su jais palaiky ti ry. Sugrs iaulius parodiau pastamui gydytojui chirurgui nuotrauk, tas pasak, rankos raumenyse uaug net penkios kaulo nuolauos, kurios pradjo gesti. Reikia btinai operuoti, bet kaip tai padaryti, kai gydytojai apie panaias operacijas turi praneti MGB. iau likiai mane guldyti ligonin atsisak. Yra galimyb Kaune, bet ten ne turiu kur apsigyventi. Susiriome su ryininke Maryte, kuri pabgusi i tremties apsigyveno Vilniuje Gandoneiui-Vaiinui padedant. Dar vie na eima lyg sava, tai Mekauskien su seserim Jutiliene ir keturiais maais vaikais ir senute motina. Tai bgliai, ms krato gerieji mons. Nuvaiuoju Vilni, susirandu visus prietelius. Globoja mane Vaiinas. Jis tik prie pusmet pabgs i Panevio, maai k Vilniuje pasta. Man su ta ranka bda, reikia k nors daryti, Vaiinas girdjs apie vien profesori-chirurg, ger lietuv, bet ne pasta asmenikai ir negauna i niekur rekomendacijos. ino, kur jis gyvena ir vakarais vien kit ligon namuose priima. Vien kart nueinu pas j primimo kambar, visk papasakoju. Parodau rank ir praau pagalbos. Profesorius apiri nuotrauk, patvirtina, kad operacija reika linga, dar su replmis itraukia kaulo gabaliuk. Nieko man nesako, parao laik Raudonojo Kryiaus ligonin chirurgui Soylai, kad mane pagul dyt operacijai. Ten, sako, komunist maiau. K ten suinosi, man pra nek. Ijau su viltimi ir Gandoneiui pasidiaugiau. Pas Soyl nieko nepeiau, vyras jaunas, bet bailus. Grtu pas profesori. Tas liepia ateiti etadienio vakare namus, operuos. Nueinu, senut su dviem vaikais pasiunia kiem, liepia urakinti duris, jei kas klaus, sakyti - nieko nra namuose. Paguldo ant kuets, jo mona suleidia keliose vietose vaist ir t varg rank vl msinja. Parodo penkis kauliukus visokio dydio, apria rank ir pasodina prie lango. Jau sutemus, liepia pereiti kelet kart per kambar, ir atsisveikina, liepia u keletos dien ateiti perri imui. Po kiek laiko isikvieia mane Jokbo ligoninn, ten padaro gip
162

sin lovel ir parodo kaip naudotis, kaip gydytis ir gerai maitintis. Kai aizdos visai ugis - ateiti vl. Dkoju, su aaromis stebiuosi, kad man padjo be rekomendacijos. Profesorius atsak: js rekomendacija ran ka, tokioje padtyje provokatoriai nevaikto. Apie kok atsilyginim neleido net kalbti. Jeigu turi l, geriau maitinkis. Sugis. Tikiuosi su tvarkysim! 1948 m. gegus 22 d. didysis eim veimas, prie t dien jautsi mieste tampa, mons klaidiojo priemiesiuose, nakvojo banyiose. Vyko dokument kontrol, ar nra neprisiregistravusi? Paspruks sdu traukin ir mikan. Tris su puse mnesio vl bryje. Nors koks i mans karys: ant koj stiprus, bet ranka nedirba. Kad geri mons dl mans nerizikuot, vie nas pistoletas kabure, kitas kienje, kaip bus, taip bus. Rankos nebeskau da, aizdos ugijo, tik gipsin lovel dta, kad nemaskatuot, ir landau su visais po krmus. Brio su manimi belik tik atuoni. mons iveti. Vyrai ikapoti. Itisais kaimais tuios sodybos. mons moraliai pal. Kaip pasikeit padtis - net baisu! Viktorikio mike, kol mans nebuvo, krito 4 vyrai. Pradjo vyrai stengtis sigyti dokumentus ir per iem kur nors mieste glaustis. Erdvesni bunkeri neapsimoka rengti, nes lindai kok kart ir kaskis kit, nes pilna sekli slampinja po mikus. Pas mones bunkerius reng ti - gaila moni. Putinas su Skirmantu planavo i miko pasitraukti. Pu tinas kokiais tai reikalais ujo Puori kaime pas M, vadint erkasiu ku. Kur tai arti buvo skrebai, juos savininkas nubgs pasikviet ir Puti nas buvo nukautas. Deveikis-Skirmantas buvo prisiglauds Joniklyje, po to apie mnes pabuvo Biruose. Jis inojo mano adres iauliuose, adjo grdamas pavasar mik mane aplankyti. Tuo metu Joniklio stotyje dirbo mili cininku i Vadakt Vladas Luniauskas, jis stotyje sekdavo keleivius. Turjo milicininkai MGB iduotas ms nuotraukas. Ryinink Jadz Matulyt tuo laiku dirbo stotyje, ir perspjo, maiusi jas pas milicinink. Skirman tas perspjimo nepais ir vaiavo per Jonikl pas mane. Stotyje Lu niauskas su draugu stengsi j sulaikyti. Skirmantas, pastms Luniausk, m bgti, viai buvo netiksls. Skirmantas paiups arkl, paliks port fel ir palt, paspruko. Po mnesio, 1948 m. gegus 15 d. Viktorikio mike uvo su trimis draugais. A usiauginau sus, daiau plaukus, neiojau akinius, nebepasta ir savi. Susitikau i eduvos Girdin, jis mans nepaino, o kartu dirb
163

Sdi: 1 .Mykolas Grinius. 2.Bronius Juospaitis-Direktorius. Stovi: 1 .Anta nas Drsutis-Mediotojas. 2.Kazimie ras Budrys-Kriauius

Vyio apygardos Kpt.Juozo Kriktapo nio vardo rinktins tabo vir.Kostas Tvaska-Rugelis su motina. 1947 06 10, ilo mike prie Raguvos, Panevio : aps.

Laidojami ei partizan palaikai. Jie palaidoti api kapinaitse. Stovi prie karsto Vienuolio motina, tvas ir sesuo - Baltunikai. 1949 m. ilo mike

164

Vytautas Veptas-Berniukas. Paukte lio brolis. Ijo partizanauti 16 met

Jonas Veptas-Pauktelis

J.Vepto-Pauktelio brio partizanai stiprinasi aluiu

165

prie kar arvuoi rinktinje. Po karo jis NKVD dirbo vairuotoju, priklaus pogrindiui, bet iifravo ir pasodino. Trys vyrai 1948 m. birelio mn. uvo prie Krekenavos, palei Kudabos sodyb, o ms brio vadas prigr plaukdamas per Nev, vliau mes itraukme ir patys palaidojome. 1948 m. gruodio pabaigoje uvo prie Vakoni kaimo Stasys Kulikauskas-Putinas, paskutinis i trij broli. Neberadau Juozo Gauranskio-Kepuriuko, savo geriausio draugo. Radau vien nauj jaun vaikin, atjus ms br. Gaila jo - dar alias para ko nemats. Pasunkj reikalai dl maisto, padaugjo idavysi. Prasidjo kolektyvizacija, dar pasunkjo ms padtis. Bryje buvo i fronto ir vis laik aktyvus, drsus partizanas i Jurgaili kaimo Stasys LiukenskasUosis. Vyresnysis brolis plechaviiukas, sdjo kaljime. Jaunesnysis gyveno su motina. Pajo kalbos, kad jaunesnysis uverbuotas, pasitiksli nome, tarim yra, fakt trksta. Uosis prisiadjo sekti brol. Pradjo tarybini ki darbininkams atveti algas su keli skreb ap sauga, mes ukurdavome jiems pirt, o pinigus konfiskuodavome, bet vis kas buvo surita su didele rizika. Bet k daryti, reikia apsiauti, rb ir kitoki reikmen, o rmj beveik neliko, prisjo rizikuoti. Ruden skre bai saugojo kuliant javus, netoliese stovyklavo Savanorio brys. Mato skrebai girti, nutar jiems ukurti pirt, bet pasirodo tie tik vaizdavo. Temstant patyliukais atslinko Krekenavos garnizonas, apstat kulkosvaidiais dainuojanius skrebus. niut atved vyrus, ruosi upulti, bet patys pateko apsupt. Taip tragikai uvo stipraus brio va das Kazys niut-Savanoris. Siunia mane brys Kaun, prisirinko reikal, nebeturime gero ry io su tabu, reikia paso tampo, nuotraukai spausti. A jiems paadjau, inojau ger specialist. Persirengiau civiliniais rbais, prisisegiau med ali juost, draugai palydjo iki Skmi geleinkelio stoties ir ivaiuoju "Tvyns karo invalidas". Susiradau virkt (Ramarausk) pabnu pora dien Kaune, joki provaisi jie neino. Aptariam su virktu kaip suk tis, jeigu pakliuvam. Grtu br ir vl pilka kasdienyb. Staiga gauname baisi ini: prie Ramygalos uvo Vyties apygardos vadas ltn.Danielius Vaitelis. Sako Ramygalos garnizonas ir skrebai trei dien i diaugsmo geria, staugia. Smulkesni ini sunku sugauti, jos prietaringos. Upyts Aptiekoriaus brys isiformavo. Varnakalnio brys jau be vado Paraiuto, vadovauja Vladas Krikinas-uvel. Paraiutas buvo kain kur ivaiavs ir pak liuvo. Ms brio vadas nepaskirtas. Buvo nuj pasiuntiniai tab, i
166

ten liep patiems isirinkti ir praneti. Tinkamiausias bt AstrauskasViksva, bet jis prie por met atjs i Varnakalnio brio, sako: a ia dar sveias. Nelabai kas nori bti vadu, patariau balsuoti u Klier-Sakal, kadangi Vakarietis mgsta imesti erk, a kareivius jau netinkamas, jeigu ranka ir pilnai sugyt, bet kas i to, kaulo nra. Reikia kokios iei ties iekoti, kol ekistai nesutvark. Su kaunikiais iekojau visoki va rijant. Pasirinkau panaiausi: nuo spalio mn. prasideda buhalteri kur sai, tsis 6-8 mnesius. Reikia gauti siuntim tuos kursus ir bandyti Vilniuje prisiregistruoti. Atsisveikins su draugais nuvaiuoju iaulius pas seser, aplankiau dd Labanausk, savo gydytoj Petrait ir vl Vilni. Susiraiau su buhalteri mokykla, vaiuoju Kaun, padaro man fiktyvin siuntim i Liberikio tarybinio kio, dar visokias ten pargalkes ir priima mane t mokykl. Gaunu paym, esu mokinys ir iaip taip prisiregistruoju. Spalio mn. lankau mokykl, labai keistai atrodo, visai ne tas rpi, svarbiausia prisiregistruoti. Lapkriio 7 d. nuvaiuoju Kaun, virkto nesurandu, tik jo seser, kuri man papasakojo: lakpriio pirm atvaiavo i miko du partizanai, vieno slapyvard Smilga, eina jis pavakary Lais vs alja, sutinka major ir leitenant, kurie veda jo draug. Smilga i upakalio jiems padalina po kulk, ir bga aliakalnio link. Draugas meta si kit pus, moni ir kariki gatvse daug, Smilg bgant persekioja ir Kauko laiptuose aliakaln perauna per vidurius. Ubgs laiptais pasuko Raudonosios armijos prospekt, prie kino teatro simai tarp minios moni, persekiotojai pasimet. Smilga lies Minties ratu ubga pas idlausk - pogrindinink, ten rado ir Ramarausk-virkt. bgs igrina: toliau nebegaliu, sako - pribaikit. Tie vyrukai pasigavo "gazik" ir nuve pas chirurg Zaikin. Tas pasak, perautas per smulki arn srit, reikia skubios operacijos. Vyrai band per uolyn ivaiuoti u miesto, bet buvo jau visur apstota. Nuvaiavo prie v.Antano banyios aliakalnyje pas Mikalauskus visai sutemus, paliko sueistj ir ibgiojo kur kas. Ten pas Mikalausk buvo bunkeris, slapstsi kunigas elnys, v.Antano banyios klebonas, Kliukas, Mikalauskien su snumi, irgi pogrindininku. Nakt partizanas mir, lavon ine sandliuk ir ukrov malkomis. Autant nam apsupo ekistai, vert, krat, rado lavon, rado bunker, sum Mikalauskien su snumi, kunig eln, Kliuk, visus sugrdo saugum. Aretavo Kamarausk-virkt, einant ani gatve, taip pat idlausk, Beinorien, viso 10 pogrindinink, vadino terorist grupe. T man papasakojo virkto sesuo.
167

Sugrau Vilni ir gyvenau kaip zuikis, neinojau kaip virktas per ne tardym. Kursus baigiau, gyvenau pas pastamus, Maryt. Jau si darbinau ems kio technikume, isinuomavome privaiai kamariuk, prisiregistravau. Ms likimai susipyn, abu pastami, abu be eim. Gandoneiui su Mekauskiene padedant apsivedme. Tokia seniai buvo svajon, vis tikjoms sulaukti laisvs. Deja, viltis blso, inojome, kad vien kart vistiek paklisime, sujungs likimas, gal abiems bus lengviau lagerius pergyventi. Tik po mano sueidimo gaunu ini Panevyje, kad pabgo mama ir sesuo Morta i tremties. Dar vasar prikalbinau voger Vlad Kudarausk nuvaiuoti pas tremtines, nuveti maisto ir fiktyvius pasus. Nuotraukas suiekojome pas gimines, pasus sutvark Panevio pogrindininkai, Jadzs Matulyts grup, ryiai kaip visada per Maryt. Vlai ruden joms pavyksta pasprukti i tremties. Mama prisiglaud Ku pikyje pas marios gimines, sesuo Ukmergje. Mam aretavo u met, seser truput vliau, sukio abi Panevio kaljim, nuteis u pabgim po 3 metus lagerio. Mama bausm atliko iluts kaljime, buvo susirgu si - paeiti negaljo. 1958 m. paleido abi Lietuv. Jau girdjau apie naujas aukas ms bryje: Kazys Lukoeviius-Vaka rietis uvo palei Uups mik, sodyboje, nuvetas Survilik. Buvo ka riuomens siautimas netoli Pocinli prie Ratakienio mikeliuose. Vyrus ivijo laukus, du partizanai uvo, Vincas Deveikis-Burokas ir Jonas Povi lonis-Jra, tai tas pats jaunas berniokas neseniai atjs br. Jau vl trij nebra, pasdjome nuleid galvas su Uosiu. Parvaiavs Vilni dl kauniki apsiraminau, apsigyvenau kambarlyje pas mon. Aplan kiau savo geradar profesori, rankos nebeskauda, aizdos sugijo. Profe sorius patar stengtis, kad ji per t dirbtin snar kuo maiau judt, stipriau lovel subintuoti. Kaulai pradeda susikabinti, gyjant priartja. Jau ranka 10 cm trumpesn. Pasil u mnesio vl pas j apsilankyti. Gaunu lidn ini, kad mano mama jau Panevio kaljime udaryta. Taip pat jame pasodintas Maryts brolis Stasys-Ryininkas. Jis neseniai gro i lagerio ir ruoiama sudaryti byl. Gaunu anonimin laik, kad ia pavojinga gyventi, turiu pasitraukti. Pogrindyje vienoje vietoje apsi plunksnuoti neleidiama, ia jau per daug isiplt paini ratas. Dar surizikavau, stojau Lietuvos kooperatyv sjungos uvininkysts Zaras skyri. Ivaiuoju Zarasus ir pradedu ten dirbti ekonomistu, bet neil gai. 1949 m. sausio 26 d. atjo direktorius, liep man nuneti urnal mokymo kombinat. Pasikeliu ketvirt aukt, koridoriuje matau kakoks
168

Tarut, Stankeviius, Burbulis-Grblys

Pauktelio brys

tipas skaitinja plakatus, o du stovi prie laipt, rko ir kalbasi, einu ratin: ten sdi tipas, kuris mane pasitikusiam mokymo kombinato direk toriui liepia ieiti, o i mans pareikalauja dokument. I ketvirto aukto okti nra vili. Paima dokumentus, patraukia rankomis per kienes, puola vid dar vienas tipas. Taip a ir suimamas. Atsiranda ir keletas skreb, kurie udeda antrankius ir vedasi geleinkelio stot. Karininkas eina aligatviu. Nesveikoji ranka pamlinuoja, pradjo skaudti, imu auk ti, kad nuimt grandin. Karininkas liep nuo nesveikos rankos nuimti, bet vienam skrebui usidti sau ant rankos, tai ir veda mane surakintus su skrebu. Nuve Kauno saugum, kad apstojo koridoriuje saugumie iai! Perdav tardytojui Kamarauskui, prasideda tardymas. Suveda akis taton su Ramanausku-virktu. Ta akistata man brangiai kainavo, du kar tus po tardym buvome vilkte nuvilkti kamer. virktas apie mane papasakojo tardytojui visas smulkmenas, k tik inojo, kad su juo mane supaindino Val Dulkait. A reikalavau su ja akistatos, o kadangi ne dav, visk gyniaus. Po baisi tardym sugebjau rodyti, net ir gydytojui komisijai, kad rank susigydiau be medik pagalbos. Pagaliau nuved teism ir nuteis 25 ir 5 metams. Lageryje suinojau, kad Lukiausk-Uos suaud draugai, nes jis tapo provokatoriumi. I brio po mano areto buvo belik tik keli. Vadu tapo Klior-Sakalas. Dar buvo naujai prisdjusi, tai Paulauskas-Eigulys, Jonas Matuzeviius ir i ms kaimo Kostas Kudokas-Diemedis, kuris prie pabaig perjo Prisiklimo apygard. Krikinas-uvel uvo 1949 m. Paulausk-Valstiet aretavo provokatoriai, pasivadin tabo ryininkais, jis buvo nuteistas mirties bausme. Jokb Petrait-Gaspadori suaud bunkeryje Min kaime 1951 m. Sakalas uvo 1951 m. Prievokos kaime. Trimito ir Varnakalnio bri likuiai paskutiniais metais susijun g, kol visi uvo. 1949-1951 m. Krekenavos ir Ramygalos apylinkse dar stipriai veik Pauktelio brys, tai Savanorio, Vtros nuo riki ir Upytiei liekanos, apie 15 moni. Ten buvo net dvi lietuvaits M.tarolyt ir Jadz ar dinskait, kartu su savo dviem broliais partizanavo. Kada uvo tie pasku tinieji, buvau jau lageryje. Jadz ardinskait iki 1947 m. dirbo Panevio ligoninje, jos drsa ir pastangomis i ligonins buvo ivaduotas KuysFinka; vaduojant uvo partizanas Gerbenis. 1951 m. kovo 11d. Paukte lio brys apsistojo pas Mykol Juozapait Viruoni kaime. Tai labai gera lietuvika eima, maaemiai, gyveno vargingai. Autant sodyba buvo apsupta. Kautyns buvo iaurios, sodyb sudegino, uvo atuoni vyrai,
170

tarolyt sueista, paimta, taip pat paimta ir ardinskait, tik septyni vyrai pabgo. Kiek inau, buvo idavyst. Tai buvo paskutins reikmin gesns kautyns. I Krekenavos valsiaus apytiksliai uvo 104 partizanai. Daug kraujo sugr Krekenavos valsiaus emel. Dar yra gyv kola borant, kurie gyvena ir gauna didiules pensijas, kaip karo veteranai. Gyvena miestuose patogiuose butuose ir turi net po kelis: du Volkovai gyvena Panevio mieste, buvs saugumo virininkas Tichomirov gyvena Utenoje.

JIE LIETUVOS EM APLAIST SAVO KRAUJU

Kupikio r. netoli Salamiesio yra Astravu kaimas, kuriame per ste bukl iliko didel Antano Lauiko sodyba (daugum toki sodyb ko munistai sunaikino). Tai buvo didel lietuvika eima: penki sns ir trys dukros. eima buvo labai darbti ir tvarkinga. Nuo ma dien dirbo 40 ha kyje: vieni gan gyvulius, kiti jau dirbo visus ems kio darbus. Sodyba apsodinta mediais, uveis gra sod, laik bitutes. Dukros nuo maens puosel jo ir priirjo gra lietuvik darel, lietuvi apdainuot, berneli lan kyt... Gyvenimas tekjo prasta tkme. Snus Adolfas, g.1912 m. tapo karininku. Jau 1938 m. gegus 1516d. su savo brio kariais per kariuomens ir visuomens dien pra ygiuoja Marijampols gatvmis, o su irgu Mauru sporto ventje uima prizin viet. 1940 m. Lietuv okupuojama. Didel dalis Lietuvos "patriot", vyres nij karinink, be jokio pasiprieinimo pabgo Vakarus. Dalis jau nesnij karinink ir jaunimas organizuojasi pasiprieinimui okupantams ir kolaborantams. Adolfas Lauikas organizuoja pogrind Vabalninke bei brolio Povilo (g.1914 m.) padedamas - Salamiestyje ir Antaavoje. Prasidjus karui su vokieiais, kilo sukilimas Lietuvoje prie bole vikus. 1941 m. birelio 27 d. Adolfas pirmasis uvo nuo boleviko kulkos. Vl grus raudoniesiems okupantams ir j pakalikams, visi keturi Lauik sns: Povilas, Juozas (g.1921 06 05), Albertas (1923 01 09) ir Vytautas (g.1925 m.) ijo partizanais kovoti u Lietuvos laisv. Namuo se liko 3 sesuts, viena dar visai jauna. eima itremiama Sibir, i kur ne visi sugro.
171

1945 m. vasario 5 d. Juozas pirmasis krauju aplaist gimtuosius laukus: sunkiai sueistas, be smons pateko skrebams nagus. J iauriai kanki no ir nuteis 25 metams lagerio. 1949 kovo 18 d. Rdik k. uvo Povilas. 1950 m. birelio 13 d. prie Medins miko, netoli Pauliuko sodybos brio vadas snus Algirdas. Broliai Lauikai priklaus aliosios rink tinei, vliau - Piln tvnijai. Visi jie savo krauju palaist Lietuvos emel. 1958 m., prajs visas lageri kanias, savo gimtj kaim gro Juo zas. Gimtojoje sodyboje eimininkavo svetimi, sukurtas "Nemuno" kolcho zas. Juozas i karto m dirbti sinigai, kaip tv imokytas. Rankas turjo auksines: ir altkalvis, ir kalvis, ir vis gal meistras, mgdavs erti ties akis. Siningai dirbdamas iaip taip isikovojo viet savo namuose. m priirti sod, auginti bitutes, sireng staliaus dirbtu vles. Algis Navikas, to krato kolkietis, stojo komunist partij, Juo zas ir sako: "O ko ir is stojo pas tuos bolevikus. Rodos, gim lietuviu, krikioniu, o dabar tik pamanyk, raudonuoju tapo..." Navikas tapo ne tik raudonuoju, bet ir kolkio pirmins partins organizacijos sekretoriu mi. Pasodino Juoz 15-ai par u jo ties od, pasitelk Kupikio r. "Ko munizmo keliu" laikraio urnalist A.Orent, kuris sukurp meiikik straipsn "tai jis, Lauikas, Lietuvos vaduotojas". Daug pamazg ir de-

Adolfas Lauikas su savo Mauru uima pirm viet varybose 1938 06 1 5 Ma rijampolje.

172

Vytautas Lauikas, uvs 1947 08

Povilas Lauikas, uvs 1949 03 18

Adolfas Lauikas 1938 m. rugsjo 15 d. Marijampolje

Tautvydas Vaiteknas-Zubris ir Algir das Lauikas, uvs 1950 m.

guto buvo ipilta ant Lauik eimos, bet Juozo nepalau. Jis tvirtai laiksi gimtosios ems ir tikjo - Lietuva prisikels.

MS KOVOS

Partizano ir vliau j ryininko Kazimiero Jukneviiaus (g.1912 m.) prisimi nimai apie iaurs Lietuvos partizan kovas

1940 m. dirbau Papilio valsiaus Kvetk kooperatyve. Prie pat okupa cij sapnuoju sapn. Stoviu kieme ir staiga iaurje pamatau i dangaus besileidiani Dievo Motin. Ji visa spindi, bet nulidusi. aukiu tvams: - Greit eikite irti! Marija apsireik! Pabudau. Galvoju - k tai reikia? O Ji man dav suprasti, kad globos mane tais sunkiais, pilnais iaurumo metais, nes buvau itikimas Dievui ir Tvynei. Viekeliai dulka - tai raudonoji armija traukia Lietuvos okupuoti. Burliokai ir komunistliai, kuri ms krate netrko, su diaugsmu pa sitiko "ivaduotojus". O ms irdyse - igstis ir skausmas. - Tvyne, Tvyne, kas bus su tavim? Rinkimai. Vieni balsavo, kiti ne, vieni tiesiog mesdavo urnas biu letenius, kiti usukdavo markomis udangstytas kabinas. O atidarius urnas, ko tik nerasdavo! Biuleteniuose visko pripieta, o kai kuriuose ir bjaurum pridta. Prasidjo teroras. Ir dien, ir nakt. Komunistas Gasinas ir jo drauge liai, bdavo, sibrauna mano kambar, pasirausia ir grasina: - Tu mums netinki! Bus tau! 1941 m. birelio 14-toji. Ir vl viekeliai dulka. Vaiuoja link Rokikio pilnos raudani moni mainos. Tai pirmasis trmimas. A jau namu ose nenakvoju. Nakt atvaiavo enkavedistai mans suimti, taiau nera do. O sekmadien - karas! Susirink keli draugai tariams, k daryti. - Vaiuok, - sako, - Panemun, parvek ini. Sdau ant motociklo, nubirbiau Panemun. Tuoj prisistat tie, ku riems tapo karta. Paliep man: - Lipk nuo motociklo! Jis mums reikalingesnis. Teko paaukoti motocikl vargams Stalino vaikams, o paiam psio mis grti.
174

Birelio 23-i, pirmadien, ir vl atvaiavo i Rokikio ekistai mans iekoti, bet pro upakalines duris spjau pabgti. Perokau per vento riaus tvor ir pasislpiau alyv krme. Vakare ijau mikel, o i jo - ved vienkiem. ia susirinkome ei vyrai. Klausome radij - Kaunas jau laisvas, digauja! - Ai Tau, Viepatie, u laisv, - dkojame Dievui. Pas vedus stovjo autobusas. Mes jauni, drss, bet neatsargs. - Vaiuokime autobusu Kvetkus, - sakau, - pabandysime ilaisvinti savo miestel. Apsiginklav pistoletais, nes kit ginkl nebuvo, penktadien atva iavome Kvetkus. Bet ia tebra besitraukiani rus kareivi. Sakau draugams: - Likite ia, u sandlio, irkite ir mane paremkite. Bandysime nug inkluoti rusus. Pasiaukiau vertj, ijau prie kareivius. Jiems vadovavo m lynakelnis politrukas. Paliepiau jam: - Mesk ginkl! Esate apsupti! is numet pistolet. Taiau netoliese stovj kareiviai suoko griov ir isidst. Jau dabar man tapo karta. Smukau u sandlio ir autobusu ivaiavome. Trys draugai dar liko miestelyje. Tuo laiku atvaiavo dvi raiais besitraukiantys apie 20 milicinink. Mano draugai su jais susiau d. Igirds vius, vl bgau miestel j paremti. Tada viekelyje pa sirod vokiei mainos. Milicininkai, met dviraius ir ginklus, oko Nemunlio up ir j perplauk pabgo. Vokieiai ginkluotus mano draugus, neturjusius ant rank balt raii, sulaik, pasodino pievoje. Pamats mane vokietis kteljo: - Halt! Hande hoch! Atm pistolet ir mane prie draug pasodino. Vokiei kalbos nemo kjau. Jiems parodiau pas, karin biliet ir ant kaklo pakabint kryi. mons paauk yd, kad iverst ms paaikinim, bet vokiei karo andarai pravar j: - Weg, Jude! Pakviet vertju komunistuojant mokyklos vedj Vilim. Neinau, kaip jis vert ms paaikinimus, bet vokieiai paleido tik mane, o mano draug nepaleido. Jie ilgai tarsi. Karo andarai dar kelis kartus jo pas Vilim mokykl ir kalbjosi su juo. Pagaliau mano draugus nusived ir vokiei andarai juos suaud. Nuo vokiei kulk uvo tikri lietuviai patriotai, pakil kov su bolevikais: auli brio vadas Povilonis, ve
175

das, Morknas ir studentas, gyvens vienkiemyje netoli Kvetk (pavard umirau). Vilimas pykosi su Poviloniu, greiiausiai jis aikino vokieiams, kad suimtieji yra komunistai. Po mnesio Vilimas buvo suimtas, ivetas Rokik ir po kurio laiko suaudytas. Keturi jaun vyr beprasm tis buvo baisus vykis, kuris nepapras tai sukrt. Supratau, kad ne tik bolevikai, bet ir vokieiai yra ms prieai. Labai pergyvenau dl io vykio. Gi mane igelbjo tik turtas roanius. Karo metais vl dirbau kooperatyve. 1944 m. vl grus Lietuvon bol evikams, nuvykau pas brol Juoz Pandlio valsiaus Vozgut kaim. Pradjo rinkti vyrus rus kariuomenn. Tada persikliau pas dd Ste pon Juknevii Pandlio vls., Stasiuniei kaim, prie Skapagirio mi ko. alia buvo Notigalos pelk ir keli eerai. Bet dds marti Mar Jukne viien buvo manimi nepatenkinta, tad ijau mik. ia susirinko ir daugiau vyr: du broliai Rasiuliai, du broliai Petroniai, Puluitis, Pienocentro direktoriaus Glemos snus su draugu, medicinos studentu. Isikasme bunkerius. Pradjome veikli, bet trko patirties. Tarp Kuprelikio ir Pandlio sutikome Papilio partizanus. Su jais nu tarme upuli skrebus, kurie danai lankydavosi prie Papilio esant rus kaim. Bet t kart ryininkai prane, kad skrebai neatvyko. Vl grome savo mik. Mes buvome ginkluoti autuvais, turjome lengvj kulko svaid ir autuvin granatsvaid. Po kurio laiko pas mus atvyko ats.leitenantas Milaknis. Tuo paiu metu ryininkas prane, kad vienkiemyje netoli Notigalos apsistojo skrebai. Nutarme juos upulti. Puolimui vadovavo Milaknis. Jis pasiunt vien vyr valgybon. is beeidamas susidr su skrebais ir susiaud. Supome skrebus laukais. Taiau gerai ginkluoti skrebai paleido ugn i kulkosvai di. Jiems vadovavo patyrs virininkas, anksiau tarnavs vokiei savi saugos daliniuose. Ir kiti skrebai buvo geriau patyr kovotojai, negu mes. T dien kovoje uvo du ms kulkosvaidininkai, o vad Milakn sun kiai sueid - perov kakl ir pam nelaisvn. Kelet skreb ir mes sueidme. Milaknis skrebams teisinosi, kad netiktai pakliuvs susi audym. Jo mona nuve Rokikio skrebams partizano Krisino pa rpint statinait medaus ir sueistj savo vyr ipirko. 1944 m. ruden vykdme Skapikio miestelio puolim. Pavakaryje su sitelk apie 20 partizan brys viename vienkiemyje, esaniame netoli Skapikio miestelio. Briui vadovavo buvs policininkas Kazimieras Krisinas. Vienkiemyje sudarme puolimo plan. Planavome nuginkluo176

ti skrebus ir ilaisvinti kalinius. Nakt jome miestel laukais ir darais, prisilaikydami viekelio Pandlis-Skapikis. Lipant per tvor, vienas nea tsargus partizanas iov. O igird v skrebai spjo pasiruoti ir i savo bstins - mrinio namo paleido viekelio kryptimi kulkosvaidio se rij. Prisiartinome prie j bstins. Sargybinis bgo vid ir usidar. Skre bai pradjo per langus atsiaudyti. Krisinas ir a prisiartinome prie namo i kiemo puss. Atsiguls u pradto statyti tvartuko, paleidau i gra natsvaidio granat, kuri sprogo ant kelio. Vliau miestelnai kalbjo, kad skrebus puol imoni partizanai ir aud i patrankos, nes granata paliko didel duob. Nutaikiau lang granatsvaid, bet is usikirto, nes pakliuvo vamzd emi. Krisinas leido vius langus. Norjome ilaisvinti i rsio suim tuosius. Krisinas auk skrebams: - Pasiduokite! Meskite ginklus! Ieikite! O skreb vadas Perknas stovjo su pistoletu prie dur ir n vieno skrebo neileido. Kova tssi. Pradjo auti. Telefono ryys nebuvo nu trauktas. Apsuptieji galjo prisiaukti kaimynini miesteli skrebus ir mums bt buv riesta. Pam i valsiaus ratins dokument bylas ir raomj mainl, pasitraukme. Kito brio partizanai gro savo vietov, o mes savo bunkerius. Puolime dalyvavo: du broliai Rasiuliai, Glema su savo drau gu, du broliai Matzai i Skapikio, akalys, iurlys ir kiti. Prasidjo iema. Vienu metu ms stovykl susirinko apie imt par tizan. Buvo atj partizanai i Kaziliki ir kit apylinki. Atbgo Ste fanija ir prane, kad rusai supa mik. Nutarme pasiprieinti. Mums vadovavo Rokikio mokytojas - atsargos karininkas. Paskirst pozicijas. Mano briui dav uduot - saugoti i kitos miko puss. Mano brelyje buvo Glema su draugu, Pulaikis ir kiti. Kautyns prasidjo nuo Tver kaimo. Slinkdami mikan rusai suliko ms ugn. Mes saugojome unugar ir girdjome smark audym. Pa siuniau Glem su draugu pas vad gauti tolimesni nurodym ir itir ti padt. Jgos buvo nelygios. Skaitlingos rus pajgos pradjo ms kovotojus supti. Jau trauksi i apsupimo Kiaulno brys. O kulkos prie ms jau kapojo medi akas. Nesulaukdami savo ryinink, pradjo me trauktis i anksto numatyt viet, Notigalos kryptimi. Ties savo bun keriu radome kraujo. Kvartalinje linijoje buvo daugiau pasitraukusi. Susirinkome Notigalos pakratyje. ia jau buvo vadas rokiknas
177

Krisinas su savo partizanais ir kili. Glemos ir jo draugo nesulaukme. Vadas pasak: - Vyrai, jgos labai nelygios. Reikia trauktis. Nakt traukms Kazilikio link. Pakelje ujome vien sodyb pavalgyti. Pasiekme mikus tarp Rokikio ir Kazilikio. Myje daly vav kaziliknai parsived mus savo bunkeriuse. Buvome ivarg, peral, sul... Dien praleidome bunkeriuose, pavalgme, pailsjome. Taiau netoliese vienkiemiuose vl pasirod rus kariuomen. I gird kulkosvaidi serijas, paokome ir krmais nubgome mikel ne toli vienkiemio. To vienkiemio kininko snus buvo parjs namo ir da bar bgo, o j vijosi raitas rus karininkas ir aud. Rusai t vienkiem padeg, sudegino gyvulius ir vis turt. Girdjome moni klyksm, bet ia pat buvo pilna rus ir negaljome gelbti. Sutemus susirinkome vien viet ir ygiavome savo mikan. Nakt sugrome savo atsargin bunker. Iauus susikrme lau, nes reikjo isidiovinti. Tuo metu labai lo, net kojins buvo prial prie bat. Ryt apirjome kautyni lauk. Atradome Glem ir jo draug nuudytus. Jie buvo iauriai nukankinti: nupjauti lytiniai organai, burnos prikimtos ovini gilzi. Radome ir Rasiul, kuris pats susisprogdino granata. Jo galva buvo sprogimo nuneta. Taip pat uvo partizanas Valenta i Kiaulno brio. Jo sesuo atvaiavo su arkliu ir pasim uvusj. Radome suaudytus du mones i Tver kaimo: Tiju ir Beleck, o i Aiioni kaimo buvo nuautas Kirstukas. Visus tris rusai vedsi ir nuov i arti, smilkiniuose buvo kulk padarytos skyluts. uvusius Glem ir jo draug paguldme savo bunkeryje ir prane me pastarojo tvams, kad uvusiuosius pasiimt. Rasiulio brolis vienkie myje prie miko padar karst ir palaidojo uvusj savo kaimo kapinse. Rus kareiviai, atj pas mano dd Stepon Juknevii Stasiuniei vienkiem, j nuov. Dds sn Pran Juknevii rusai sum ir ive Rokik. J irgi skund jo mona - dds marti Mar; vliau ji pasigyr: - Jei biau norjusi, bt nuov ir uovien. Pusbrol Pran ekistai nukankino Rokikyje. Kitoje miko pusje buvo iob vienkiemis. Ten slapstsi du broliai iobos ir j pusbrolis. Siauiant rusams, jie buvo bunkeryje. Jie buvo neginkluoti ir slapstsi nuo kariuomens. Taiau ir jie buvo sksti dds Stepono marios brolio Antano. T pai dien, kai vyko kautyns, atvaiav rusai ukimo iaudais bunkerio ang, apipyl benzinu ir pade g. Abu broliai iobos ir j pusbroliai sudeg, teliko tik j kauliukai.

178

Paskui ta dds marti susimetusi gyveno su kitu vyru. Po poros met kito brio partizanai atj mano dds k u idavyst norjo suaudy ti jo mari ir jos sugyventin. Virtuvje paleido juos automato serij, bet sugyventinis griuvo pro duris ir pabgo, o pati buvo sueista, vliau igijo. 1945 m. iem kai kurie partizanai pradjo legalizuotis, legalizavosi du broliai Petroniai, o Puluikis stojo rus kariuomenn. A likau vienas. sigijs fiktyvius dokumentus, 1945 m. balandio mn. atvykau su mona Kupikio rajono Skodini kaim pas pastamus Melnikus. si darbinau epetos durpi kraiko fabrike. ia tada buvo direktoriumi Lie tuvos karininkas Bronislavas Vaitieknas. Jis prim mane darb. Balandio mnes atjo pas Melnikus deimt partizan, j tarpe buvo Viktoras Sabaliauskas-Kirvis, trys broliai Apegos ir kiti. Nuo tada tapau partizan ryininku. Pavasar i Melnik persikliau gyventi epet. Papili kaime pas kinink Jurn vl susitikau su kitu partizan briu. J tarpe buvo vienas pastamas skapiknas, vliau uvs. Taps ryininku, atlikinjau svarbias partizan uduotis, supirkdavau maist, ne kart vykau Panev ir Kaun pas gydytojus Morkn ir Skruopskol partizano desantininko Starkaus reikalais. O kelion tais laikais buvo sunki. Vaiuodavau traukiniu per Radvilik. Partizanas Baltakis buvo sueistas sprogstama kulka koj. Kupikio ligoninje j operavo, nupjov pd. Gydytojas Morknas rekomendavo tartis su specialistu dl protezo. Susitariau su specialistu, kuris paadjo priimti Baltak ir padaryti protez. Per ryinink Juli Augustinait susi tariau su partizanais, kada pas mane atve Baltak. Patikimas vairuotojas i Panevio viiuk peryklos, kuris atvaiuodavo pas mus durpi, pa adjo Baltak nuveti Panevin, o paskui Kaunan. Taiau sutart valand j nesulaukiau. Paaikjo, kad Baltak ive Rygon ir ten jam padar protez. Kupikio-epetos partizan tarpe buvo labai drsus partizanas Kala d, kurio skrebai bijojo. Jis rekvizuodavo Puoos pieninje sviest ir telefonu apie tai pranedavo Kupikio skrebams. Vliau Kalad uvo. Prie ms fabriko buvo puynlis. ia keturi partizanai, kuri tarpe buvo Kalad, Tbelis ir Greiinas, suruo Vieint skrebams pasalas. vyko susiaudymas, skrebai paspruko. T puynl jie gerai simin ir kas kart pravaiuodami atidengdavo ugn. Kirsdami epetoje medius, danai sutikdavome imoni partizan Gud ir kitus. Ltn.Viktoras Sabaliauskas-Kirvis 1951 m. siruo bun
179

ker. Taiau trko mediag. Jis atsiunt pas mane ryinink al, kuriam daviau du rulonus suomiko ruberoido, parpinau baterijin radijo apa rat, primus, ibalo ir kt. Visk ryininkas nuve viet. Su Skodinli kaimo batsiuviu Petru Gurkliu vaiavome iaulius pirkti partizan batams odos. Ten turgaus tualete nupirkau i "Elnio" fab riko darbininko chromo odos ir pad. Gurklys apsivyniojo od apie savo kn ir laimingai gr, odas perdavme partizanams. Bunker partizanai gerai sireng. Taiau vienas j pasidav imoni saugumui ir parod skrebams bunker. Partizanai spjo pasitraukti, bet skrebai surado ia mano parpint mediag. Rad suomik ruberoid, suprato, kas j parpino, nes niekur kitur tokio nebuvo, tik ms fabri ke. Pajuts, kad man gresia sumimas, i epetos pasitraukiau. 1952 m. mane paskyr Linkuvos rajono Dui durpyno vedju. Vien liepos mne sio nakt Kupikio saugumieiai kartu su Linkuvos skrebais siver but ir mane sum. Buvau apkaltintas "bandit gaujos organizavimu". Teis iauliuose Karo tribunolas pagal 58 straipsn, "dav" negaildamas 25 metus. Kartu nuteistas epetos durpi fabriko direktorius Vaitieknas, in.Navickas, ryininkas alys ir kiti. Po iauli kaljimo sek Vilniaus persiuntimo kaljimas prie Vilnels, Kirovo srities bei Mordovijos lageriai...
Prisiminimus ura Juozas Biknas

J UDUOTIS BUVO LEISTI PARTIZANIN SPAUD

1950-1954 m. buvo patys sunkiausi. Prasidjo idavysts. Buvo akty viai pajungti agentai-smogikai, kurie veik paiais lykiausiais metodais. 1952 m. Raguvos mike buvo iduotas iaurs Ryt srities visuome nins dalies vadas Bronius Krivickas-Vilnius su bendraygiu. Jie gyvi rau doniesiems okupantams nepasidav - susisprogdino. Nebedaug jau buvo lik Panevio apylinkse gyv partizan. aliosios rinktinje Klevo bryje buvo jaunas, nuo 1948 m. atjs partizanauti, baigs vidurin mokykl ir turintis gabum literatros srityje partizanas Valerijonas Kairys-Gegutis, Petro, g.1931 m. Jam buvo pavesta leisti par tizanin spaud. Padjju buvo paskirtas Antanas Liupketris-Diugas, g.1917 m., partizanaujantis nuo 1944 m. Jie buvo apgyvendinti Panevio
180

181

priemiestyje, Pelki gatvje, Nr.35, pas fotograf Gedimin eput. Ten buvo rengta tinkama slptuv. Bet bryje bta nieko, uverbuoto agen to, kuris nugirdo, kad ie partizanai bus apgyvendinami btent tame ra jone. Apie tai buvo praneta Panevio NKGB mjr.Kionui. Buvo orga nizuota operatyvin grup partizan paiekai. Paiekos vyko beveik savait visomis tuo metu turtomis priemonmis. Pastoviai u geleinkelio sankasos stovjo ryi maina su ikelta antena. Operatyvins paiekos grupei vadovavo MGB apsaugos kpt.Vlasenko, kuris vliau per susi audym Geguio buvo mirtinai sueistas. 1953 m. sausio 28 d. partizan slptuv buvo aptikta. Pirmas oko per lang A.Liukpetris-Diugas ir bgo Vaivod mikelio kryptimi, bet prie Pelki gatvs buvo mirtinai sueistas. Ten dabar pasodinta egl, prie dvi aukio mrinio namo Nr.45. V.Kairys bgo miesto link ir buvo sunkiai sueistas greta ibui g. namoNr.20, u gara. Dar gyv atne nam (ibui 18), bet greit mir nieko nepasaks. Fotografas epulis ir jo mona buvo saugumiei suimti, taip pat partizano motina Kairien ir jo sesuo Leontina Kairien. Motina su dviem dukromis buvo pabg nuo tremties ir gyveno Puyn gatvje. Valerijaus Kairio brolis Jonas uvo partizanaudamas aliosios rinktinje 1946 m.

JAUNAS IJAU KAUTIS SU PRIEU

Pasakoja Vytautas Pivorinas-Perknas apie savo gyvenim 1941-1949 m.

Kada 1941 m. kilo karas, man buvo tik 14 met. Tuomet gyvenau Rokikio mieste. 1940-1941 m. okupacijos laikotarp prisimenu gerai. Teko matyti, kaip buvo vykdomas moni trmimas, kai vedavo Rokikio geleinkelio stot, kur stovjo paruoti trmimui vagonai, apkalti spyg liuota viela, saugomi NKVD kariuomens. Ms eimos tuo metu trmi mas nepaliet, bet netekome daug ger pastam, daug artim bend ramini. Prie pasitraukdami rus okupantai su vietini yd pagalba ud nekaltus Lietuvos mones. Maiau iauriai nuudyt Rokikio kunig altarist senuk. yd tautai neapykantos neturiu. Buvo atskiri ydai - komunistai, kurie nekent lietuvi, ir ud. Nedaug beturjo laiko, nes nuo smarkaus vokiei puolimo buvo priversti sprukti plaij "tvyn".
182

Karas prasidjo birelio 22 d. - sekmadien, o jau penktadien Ro kikyje pasirod, pirmieji vokiei tankai. Tuo metu visi diaugms, kad taip greit "ivadavo", nes jau nuo sovie tins okupacijos buvo daug nukentjusi: nuudyt, nukankint ir itrem t. Apie vokiei iaurumus tuomet dar nieko neinojome. Kada buvo aukiama stoti Plechaviiaus kariuomen, su savo draugais kartu nuvykau primimo punkt, bet gaila, kad ir kaip praiausi - ne prim. Prisimenu, graiai, mandagiai idst bsimus pavojus. Karinin kas, pasitars su kitais, liep dar metus - kitus palaukti, kol tursiu 17 met. Ijau i primimo punkto su puse aaros, bet susivaldiau ir never kiau. 1944 m. pavasar rytuose smarkiau ir smarkiau pradjo dundti. Skli do kalbos, kad grta raudonieji. Buvo toki, kurie susidjo su vokiei okupantais, ir jautsi kalti. Pradjo i Rokikio po kelis ir pavieniui trauktis vakarus. Tai viena, tai kita eima ivaiuoja. Mano dd kilimo buvo i Kretingos aps., Mosdio vls., aukli k. Rokikyje dirbo gaisrininku. Artjant i Ryt frontui, nutar savo eim isisti tvik, aukli kaim Alsdi vls. Papra mane, kad kartu vaiuoiau. Sutikau. Buvau nusiteiks prie rus sugrim, nors nusikalts nesijauiau. Gerai prisiminiau, kaip ibgdami skubjo veti, udyti nekal tus lietuvius, o sugr juk t pat darys. 1944 m. pavasaryje i Rokikio su teta ir pusesere ivykome Kretin gos apskrit, aukli kaim. kis didelis, eima gausi, dar turjo pas save i Rusijos vokiei ivet rus su vaiku, dar mes atvaiavome keturi mons. Susidar vir deimt moni - baisu, kiek reikia maisto. Dds brolis, tikras emaitis, akis nieko nesakydavo, bet jautsi, kad nelabai patenkintas. Puseser greitai ivyko toliau vakarus. Sui nojau, kad formuojamas pirmas Lietuvos pulkas, ir stojau savanoriu Mosdyje. Mosdyje mokymas vyko kuopoje. Buvau vienas auktaitis, kiti - e maiiai. Prisimenu, labai geri buvo karininkai, visi jautme vien pavoj. Mokymas vyko skubotai. Frontas artjo prie iauli. Pradjo imetinti rus nip. Nutrauk mokymus, gav praneim i gyventoj, valydavome mikus. Vien dien prane, kad frontas jau emaitijoje - prie Ventos. Gavome sakym pasiruoti ygiui. Iygiavome i Mosdio per Salantus link Sedos. Sedoje gavome uni formas. inoma, vokikas, tik turjome ant rankovi prisisiti lietuvi kas vliavles (trispalves). Nebepainome vieni kit, nes su uniformomis
183

labai keistai atrodme. Po aprangos kelet dien praleidau Sedos apy linkse ir, po to, buvau paskirtas kit suformuot kuop vykti front: netoli Papils, prie Ventos. Mes buvome apkasuose vienoje ups pusje, o ruskiai - kitoje pusje. Per trij savaii laikotarp, ibt pirmose lini jose, dideli kautyni nebuvo. Vykdavo smulkus tarpusavio susiaudy mas. Uskrisdavo ant apkas lktuvai, numesdavo bomb, apaudydavo kulkosvaidiais. Mes jiems atsakydavome tuo paiu, ieidavome nakt per Vent prieo pozicijas valgais. Vien kart parsivedme rus ka reiv. Po trij savaii, nakt mus pakeit vokiei kariuomen. I apkas iygiavome link Sedos. Ten radome dar daug ms pirmojo pulko ka reivi, kurie nebuv pirmose linijose. I Sedos iygiavome link Barstyi miestelio. Apsistojome netoli - kaime. Bdami prie Barstyi, dienomis kasme prietankinius griovius, o gyvenome pas kininkus. Gerai neprisimenu, kiek laiko ten ilsjoms ir kasme, tik inau, kad neilgai - gal savait, gal ir maiau. Vien ryt gavome sakym pasiruoti ygiui. darb nebeijome. I karinink nuotaikos buvo aiku, kad ygiuosime link Sedos. Suinojome, kad prieas pralau fronto linij. I Barstyi iygiavome ryt. jome alikliais, per mikus, krmoknius, saugodamiesi valgybini lktuv "kukurznik". Prie Sedos, mikelyje sustojome, laukme ligi sutemos. Sutemus ygiavome Sed. Buvo aiku, kad reikalai fronte klostsi ne kaip. Vis nakt, be persto jo, keliu nuo Maeiki per Sed link Kretingos nenutrkstamomis kolo nomis trauksi vokieiai. Mums buvo sakyta pasiprieinti Sedos apy linkse ir paioje Sedoje, pridengti vokiei atsitraukim. Tai vyko 1944 m. spalio pradioje, gal 7 val. ryto. Buvau ikviestas kuopos tab. Brio vadas dav nurodym su skyriumi vykti i pagrind ini apkas ir susitikti su kitu skyriumi, kuris buvo valgyboje, ariau prieo pozicij. Ijome i apkas, net gaila - vis nakt kasme, maskavome, rengme kulkosvaidi lizdus. Beveik auo, nuo Maeiki nesiliov nenutrksta mos besitraukianios vokiei kolonos. Kelias arkli gurguolmis usi prdijs. Ms skyriui reikjo pasukti u Sedos keliu, link Maeiki, Pievn krykels, kur kitas skyrius lauk pamainos. Ij viekel, iekojome priemoni, kaip greiiau nuvykti, nes atstu mas - keletas kilometr. Pamatme vaiuojant vokiet, vien, su maina. Sustabdme, liepme
184

pasukti atgal. Vokietis prasi, kad praleistume, bet karikai pakluso, apsigr, susdome ir prieo pozicijas - pirmyn! Vaiavome iki tilto, kuris pastatytas per upel, itekant, rodos, i Se dos eero, gal Varduvos. U tilto - malnas ir vyro karjeras. Vokiet paleidome, o mes nujome iekoti skyriaus, kuris buvo nakties valgyboje. U vyro karjero - krykel: i Maeiki kelio Pievn banytkaim, link Tryki. Savo naktinius valgus susiradome greitai, isiaikinome esam padt. I valg suinojome, kad nakt girdjo didel motor es link Pievn. Taiau arti tartino nieko nebuvo. Mums besvarstant, besitariant buvo gal 9.30 ar 10 val. ryto. Prasidjo smarkus Sedos apaudymas. Tai ms pagrindins pozicijos ir apkasai, kuriuos prie ger valand palikome. Sviediniai lk per ms galvas, o priedangoje, vyro karjere, jau abu skyriai sprendme kuo skubiau trauktis savo pagrindines pozicijas. Per du skyrius turjome du lengvuosius kulkosvaidius, buvo 2 "pancerfaustai" (prietankins lazdos - granatos), kiti - paprasti "prancz" au tuvai. Aptilus audymui, pasigirdo smarkus motor imas, ir pamatme, kad nuo Pievn puss link karjero vaiuoja tankai. Suskaiiavome pen kis. Gintis nra prasms, nes tik dvi prietankins "lazdos". Nusprendiame skubiai trauktis link upelio ir pereiti kit pus. Krantai aukti, o upelis panaus prietankin griov. Nuo vyro karjero bgte abu skyriai link upelio, taiau prie j pasie kiant, tankai mus pastebjo ir pradjo i kulkosvaidi apaudyti. Sukri tome upel. Viskas aptilo. Tankai sustojo, nes pervaiuoti j buvo ne manoma. Bdami iki paast vandenyje, prisideng nendrmis, girdime, kaip i tank kalbasi rus tankistai, motorai ugesinti. Neilgai trukus ugirdome - usived vienas tankas ir nuvaiavo link viekelio, prie tilto, per tilt audydamas - link Sedos. Taip suskaiiavome visus penkis, ku riuos buvome mat. Nusprendme upeliu trauktis, nes jis vinguriavo kakur tolyn nuo Maeiki pagrindinio kelio. I pradi gal kok puskilometr traukms beveik vandeniu, paskui ilipome krant. Priedangoje upelio, apaugu sio krmais, visi lapi (apie por kilometr) - iki pirmos sodybos. Bandme pasiekti pagrindines pozicijas, Sed apeiti i vakar puss. Traukms miku. Ujome rus tankus, du kartus apaud i kulkosvaidi. Liko me gyvi visi. Aptilo audymas Sedos pusje, neinojome, kokia padtis. Ryio neturjome. Nusprendme ueiti pas artimiausi kinink prie miko.
185

Ujome dviese. Namuose buvo vaikai ir moterik. Labai isigando, pasak, kad netoli yra rus lankai, Seda jau uimta, ms pirmasis pul kas pasitrauks link Kretingos. Paprame drabui. Moterik, kiek galdama surinko, persivilkome. Ginklus ir karikus drabuius paslp jos vaikai. Moteriks vyras buvo ivarytas kasti apkas ties Barstyiais ir dar negrs. Labai keistai atrodme, nebepainome vienas kito. Moteris dav maisto: laini, duonos, pieno puodyn. Nusineme - uvalgme, isiai kinome fronto padt. Visi vieningai nusprendme, kad pagrindini pul ko dalini pasiekti nemanoma, ir reikia visiems gauti drabuius, nes pradjo vaiuoti rus gurguols, pstininkai. Prie fronto bus nemanoma isislapstyti karikais drabuiais. Atsisveikinome su likusiais draugais. Jie sak, kad po du eis kitas sodybas, iki visi pasidarys civiliai. Mes su draugu parneme eimininkei puodynes ir susitarme, kad sakysime kas apkasus. Rusai jo ir jo, bet sodyb, kurioje mes buvome, neujo. Nakt pabudome nuo smarkaus beldimo. Sujo rus kareiviai, apiurj visus kambarius, liep susirinkti vien kambar, o ia, pasak, bus tabas. Kada galutinai sikr, eimininks paklaus, kas tiedu vy rai? eiminink atsak, kad pasipra nakvyns nepastami, grtantys i apkas kasimo. Vienas i vyresnij, neprisimenu kokio laipsnio, bet karininkas, pradjo tardyti: kaip ir kada, i kur atve prie apkas kasimo? Paai kinau - madaug i kur, pasakiau i Rokikio, apie t ir t laik. Karinin ko bta neblogo "frontoviko", kas jam - patikjo. Para laik savo pastamam Rokikyje ir liep eiti. Jei kas bus, tai vietin valdia susi tvarkys. Tas pats ir mano draugui: -apklaus, o jis nuo Tryki, tai liep eiti namo. jome per tas vietas, kur buvo upuol tankai. Matme nuaut ka reivi, bet tik vokiei. Mano draugas gyveno netoli Tryki. Pasirodo jo tvelis buvo policijoje ir jau slapstsi. Pamats labai apsidiaug, kad snus sveikas gyvas sugro. Slapstsi didelis brys pas vien kinink, inoma, visi emaiiai. Tik a auktaitis. Kakaip nepatiko, nusprendiau keliauti savo krat. Po keli dien, atsisveikinome, be ginklo, vengdamas didesni keli, kuriais daugiau judjo kariuomen, per eias dienas pasiekiau Rokikio apskrit. pat Rokik negrau, o apsigyvenau pas savo dd Sal parapijoje, Kamaj vls.
1 86

I karto dar njau slapstytis ir mans nelabai kas ir iekojo. 1944 m. vlyv ruden, desantu imetamas Antanas Starkus, su keliais baigusiais valgybos mokykl Vokietijoje. O kartu su jais ir konteineris su ginklais ir audmenimis. Jis imasi kurti imoni girioje partizan b rius. Po kurio laiko suino ir apie mane, kad tarnavau I emaii pulke. Starkus sutiks m kalbinti, kad eiiau partizanauti. Sutikau ir 1945 m. pabaigoje-1946 m. pradioje ijau partizan gretas. Starkus mums pa tar kaip sirengti bunkerius, kad prieas nesurast. Ir duodavo kitus patarimus apie partizanins kovos gudrybes. Jis buvo be galo gabus va das, labai taikliai audydavo, buvo drsus, ko ir mus mok. Buvau paskirtas Jauniaus br, kuriame apie 30 partizan. Pradioje dar laikms briais, bet kai prasidjo kariuomens siautimai, tai mus iskirt maomis grupelmis, kurios turjo savo gerai umaskuotus bun kerius. Stengdavoms neinoti vieni kit slptuvi: kur jos randasi, inodavo tik brio vadas ir jo ryininkas. Vien bunker turjome reng labai ger, po namu, kuriame galjo gyventi apie 6 mones. Buvo labai gerai umaskuotas, du ijimai, vienas i j sode po krmu, ivesta ventiliacija ir nudrenuotas. Jame danai nak vodavo A.Starkus-Mont. Buvau i viso brio jauniausias, tai man pavesdavo daug visoki uduoi, net reikdavo nuvykti miest, parveti vaist, tvarstomosios mediagos ir kit reikmen. Mus suaukdavo pagal reikal, einant uduotis. Starkus nemgdavo daug moni naudoti kovinje uduotyje. Visuomet imdavo tik savanorius ir i j dar pasirinkdavo geriausius. Prie Kurkliei 1946 m. buvo labai smarkiai kreiamos apylinks: po susiaudymo su skrebais vienoje sodyboje surado maskuojanius iem rbus. Aiku, tuos eimininkus aretavo, o apylink smarkiai krt. Bi jodami, kad nesurast ms bunkerio (kas ino, gali bti iduotas), mes labai j umaskavome ir pasitraukme imoni giri. Madaug u puss met vl grome. Ilgesniam laikui jame apsigyveno Mont, su juo ir Jur gis imknas, nes ten buvo labai rami vieta ir nuoali nuo moni aki, iskyrus eiminink. Apie mane jau daug suinojo saugumas ir turjau dar giliau pasitraukti pogrind. Jau nebeleisdavo miest vaiuoti, turjau maiau rodytis pastamiems monms. Po 1947-1948 m. trmim buvo sunkiau apsirpinti maistu, nes buvo itremta nemaai ger kinink, kurie mus elp. Nusprsta maistu ap sirpinti konfiskuojant i pienini sviest, i valstybini ki gyvulius ir
187

grdus, ir net uimant miestelius, konfiskuojant ko reikia i sandli ir parduotuvi. Gyventi tai reikjo! Buvo organizuota stipri grup i 15 partizan, vadu tai operacijai paskirtas Viesulas, uduotis uimti Rokikio apskrityje Sal valsiaus miestel. Nakties metu Salos skmingai uimtos, skrebai visi isilakst ir isislapst. Mes pakrovme tris porinius veimus vairiausi preki, milt, cukraus ir kitoki preki. Buvome nutrauk ry su kitais miestais, bet buvo prisiaukta pagalbos ir madaug u 15 km mus pradjo persekioti apie 60 kareivi garnizonas. Netoli Guokikio pradjo pusraiu supti. Turjome isidstyti ant kalvos patogioje pozicijoje, prisileid kiek gali ma ariau, sukirtome i trij kulkosvaidi ir kit ri ginkl. Stiprios ir taiklios ugnies prieai neilaik ir prasitrauk, palik 3 umutus, o kiek buvo sueist prie nepavyko nustatyti. Mes be nuostoli traukms toliau link imoni girios. Sadeiki kaime apsistoj poilsiui, staiga pamatme, kad vl mus supa, dengiami sodyb. Mes nesnaudme ir, taip pat namais, prisidengdami, pradjome trauktis, priekin praleisdami pastotes su produktais ir jas deng dami. Pamat, kad ms taip pigiai nepaims, dar kart gav stiprios ugnies, vl atsilik nuo ms, rusai isikviet i Kupikio dar pagalbos ir band su naujom jgom kirsti i priekio. Jau netoli miko, vl pasirink u kaimo kalniuk umme ger pozicij. Rinktins vadas Viesulas liep puolantiems suduoti dar kart stipria ugnimi ir pasitraukti mik. Mus puol gana verliai (matyt.azi jatai) su riksmais "ura". ia mes netekome vieno partizano: uvo TubelisPanceris, i kurio tik pamme ginkl, o lavono nesugebjome ineti, nes buvo sueistas, bands tai atlikti partizanas. Visgi sugebjome pasi traukti mik, neprarad nei vienos pastots su produktais. Rusai band brautis mik, bet sutik ugn toliau nelindo. Jau visk sutvarkius ir padedant kitam briui suslpus ir patiems gerai pasislpus, labai didelis dalinys ukavo imoni giri, bet apsjome be nuostoli. Buvome suruo pasal prie Krib eglyno. Buvo praneta, kad pravaiuos apie 16 skreb. Norjome grtantiems atgal ukepinti ugnies. Bet ryininkas prane, kad tie grta kitu keliu. Mes tiesiai, uuolankom ubgome u aki ir umme pasalai nauj pozicij. Skrebai ia gerai gavo kail, buvo nukauti keturi, kitiems pavyko pabgti. Vliau sui nojome, du buvo sueisti, umutas vienas pastots arklys, nemaai bgdami pamet ginkl, kuriuos pasimme. Nors prisiaukme stipr kariuomens siautim.
188

mons skundsi, kad neduoda ramybs du ls skrebai: Buujevas ir kitas aktyvistas, pavards neprisimenu, vainja po kaimus, plikauja, ima kyius, visokiom apgaulm. Nutarme juos sunaikinti. Gauname pra neim, kad jie atvaiuoja su dviej skreb apsauga. Prie Virsnio kaimo surengme pasal ir juos nuovme, tik skrebams pavyko pabgti. U tai mons labai dkojo. Turjome bunker netoli Kamaj, bet kadangi Jonins, atlaidai, o to kiom dienom landiojo skrebai ir visokie sekliai, nutarme pasitraukti prie Svdas. Birelio 23 d. nutarme ieiti. 24- atjome prie Svdas bunker, kuris buvo nedideliame mikelyje. Galvojome, kad ia bus ra miau. Tais metais jau buvom labai sekami provokatori ir reikjo labai gerai sumtyti pdas, kad nepastebt agentai. Paskutinmis dienomis jauiausi prislgtas. Net turjau temperatros. Mes buvome tryse. Petras sako: eisiu kaim parinksiu maisto, nes rytoj Petro ir Povilo atlaidai Svdasuose. O Jurgis sako: eisiu pas kinink, kuris ms ryininkas, umaskuodamas bunker, kortom paaisti. A likau. Kiek guljau neinau. Igirds signal, atidariau bunker. Grta Jurgis. Jau temsta, udariau ang ir sugulam, prisnstu. Kiek miegojau neinau. Per mieg girdiu kas dungsi, pabudinu Jurg, paklausiu ar girdi? Gal, sako, karvs vaikto. Bet dl visko usijuosiame dirus, pasiruoiame ginklus, iriu keliasi dangtis, oku prie sienos, pasipila automato serijos, bet ms nekliudo ir tiesiai prie Jurgio sprando sprogsta granata*. A netekau smons... Kada atgaunu smon guliu prie krato bunkerio duobs, bunkeris be viraus ir vl netekau smons. Atgaunu Kupikio saugumo rsyje, subintuota deins ir kairs koj launys, jauiu skausm. Tai vyko 1949 m. birelio 28 d., Jurgis imknas buvo umutas, mane pam gyv, o Petras tuo laiku iliko, bet vliau uvo. Prasidjo tardymai, neduok Dieve kiek teko ikentti, neidaviau nei vieno. Vliau teismas, patekau Vorkut. Dirbau angli kasykloje.

APIE POVIL PELECK-TARZAN

Povilas Peleckas-Tarzanas, gim 1924 m. sausio 24 d. Panevio vls. ilagalio kaime, kininko eimoje. Baig ilagalio pradios mokykl.

* Bunker idav agentas Smelij. Granatos utaisas buvo paruotas su para lyuojaniomis dujomis. - A.. 189

Vliau padjo tvams kininkauti. 1944 m. sovietams antr kart okupa vus Lietuv, buvo aukiamas tarnauti okupant armijoje. Povilas atsi sak. Susikrus partizan briui, vadovaujamam mjr.Janukeviiaus, Povilas stojo jo kovotoj gretas. 1945 m. rugsjo mn. uvo daugelis brio kovotoj, gruodio pradioje dar trys partizanai. Lik gyvi nutar jungtis prie didesnio brio. Tik tai nebuvo lemta. 1945 m. gruodio 22 d. Povilas anksti ryt parjo namus persirengti, pasiimti iltesni rb ir vien dien pabti namuose. T dien pasiimti Panevyje besimokanios dukros ir snaus Kald ventms tvas ivaiavo miest. Povilas liks su motina namuose. Ryte jie r gyvu lius. Grdamas i tvarto Povilas udainavo: "Jaunystj mirti yra sunku, bet u Tvyn - tai smagu, u gimt em Lietuvos negaila gyvybs man jaunos". Motina subar: "inai, advento metas, o tu dainuoji". Jau troboje igirdo lojant un. Pro lang buvo matyti, kaip nuo miko puss namus supa kareiviai. Kareiviai buvo dar toli, todl Povilui uteko laiko pasi slpti bunkeryje, o motinai j umaskuoti. Atrod, kad bunkeris patiki mas, nes ne kart ir ne vienas partizanas ia isigelbjo. Kareivius motina sutiko kieme. Pirmas klausimas buvo, ar snus namie ir kas yra kartu su juo. Suj trob kareiviai i karto pradjo krat. Pirmiausia aud grindis. Paskui ipl didiojo kambario grindis. Po jomis nieko nerado. Virtuvje kareiviai atitrauk spint, ipyl bulves. Jie suvok, kad ia gali bti bunkeris, nors jimo j nerado. Kareiviai pradjo kasti grindis. ia pat laik motin. Jeigu kas nors prieintsi, jie j bt nuov. Kada atkas bunker, paleido ang automato serij. Motin ivar lauk, o vliau atvilko Povilo lavon. Kareiviai klaus motinos ar tai jos snus. Ji atsak, kad taip. Viskas truko penkias valan das. Nuo kelio iki Peleck nam yra beveik 500 metr. sodyb privaiuoti maina nebuvo galima. Kareiviai surado grandines, surio jomis Povilo kn ir vilko j iki kelio. I paskos var motin. Paskui lavon met main, motin pasodino alia. Ve Panevio saugum. Atve Povil paliko kieme, o motin pasodino saugumo rsiuose. Povilo lavonas taip iguljo beveik dvi savaites. Kasdien pro al vesdavo motin tardyti. Po dviej savaii j paleido ir grusi papasakojo kaip viskas atsitiko. eima suinojo, kad Povilo ir jo draug lavonai numesti Kaizerlingo mikelyje. Tvai padedami ger moni, surado snaus kn, nakia persive ir palaidojo ilagalio kaimo kapinse. Povilas Peleckas turjo dvideimt vienerius metus.
190

SULAUYTAS GYVENIMAS

Pasakoja Joana Valentinaviit-Karboien

Ms eimos ir artimj tragedija buvo tokia, po tiek met visk jau ne mano galvelei surayti, tai nors dalel tos skriaudos. Kadangi ttis buvo 1919 met savanoris, labai Lietuv myljo, bole vik bijojo kaip maro, tai kitokie ir mes negaljome bti. Kada 1940 m. Lietuv okupavo, labai pergyvenome, nes tik prad jome monikai gyventi. Nors dar vaikai buvome, bet girdjome kaip ud, kankino, trm Sibir. Mes ivengme t baisybi, bet ms irdels buvo pilnos neapykantos nerimo ir baims. 1941-ieji. Ujo vokieiai. Vl lav aruodus, jo tvartus, m gyvu lius. Vl nuoskauda kaupsi ms irdyse. 1945-ieji. Gro tas okupantas, kurio iaurumus inojome visi. Vl prasidjo sekimai, skundimai, trmimai. kart tas siaubas neaplenk ir ms gimins. Kadangi gyvenome pamikje, dar buvome apaukti buomis. Nors niekas nepaklaus i kur visa tai turjome. Kadangi mes ir darb, ir tvyn myljome, kitokio likimo ir nesitik jome i "ivaduotoj". Visi slapstsi - ir kaimynai, ir gimins. Pas mus tarnavs i Krakenavos Valerijonas Staseviius irgi ijo mik. Vliau visi msi ginkl. Mes juos globojome, maitinome, gelbjome nuo pavojaus, nes jie buvo geri, dori kaimo artojai ir niekuo nekalti. Jie nenor jo ginklo imti, bet juos privert, nes mons namuose nebegaljo isi laikyti dl sekimo. Moterys ir vaikai bijojome vis, nes neinojome, kuris idavikas prane prieui. Daugiausia mus persekiojo tie, kuriems mes ems davme ir duonos negailjome. Jiems dar to buvo maai, dar reikjo kitokio turto ir auk. 1947-ieji. Apsistojo ms krate partizanai. Kit ryt Bronius Lukys (apylinks pirmininkas) i Vidulauki prane, kad privaiavo daug rus, sups mik. A greitai pasimiau krepel, peil, gal gryb kok rasiu. Ttis ileido i tvarto karves, piemuo ved paskui mane, kad pdas umaskuot. Partizanams praneiau. Eidama atgal sutikau rusus. Turjau krepe lyje kelet gryb, kurie kiek pagelbjo. ia ir galvij banda po vien vaikiojo. Mane paleido ir nujo tiesiai stovyklos link. Rusai nerad partizan, tik j dar ilt i ak guol, grdami ujo pas mus. Mes niekuo neprisipainome, tt sum, vliau paleido. Daug gyvenime panai toki vyki buvo, bet tik laimingai baigdavosi.
191

K mes matme - baisu prisiminti. Skilvoni mike uvo 22 partiza nai, tarp kuri tvo pusbrolis Vytautas Valentinaviius. Jo brolis Antanas Valentinaviius uvo prie nam Bujan mike kartu su Vaiinu. Vliau uvo ir Bronislavas Valentinaviius: Buioni kaime, kada apsupo sody b pats susisprogdino, nes gyvas nenorjo pasiduoti. Truskavos apylinkje Vidulauki k. pas Taugin sudeginus sodyb uvo ar 4 vyrai. Kiek visoki aret!, I Vidulauki buvo aretuota Kiki ei ma. Kikien su dukra band bgti. Bronyt pabgo, tik skarel buvo perauta. Kikienei perov koj ir pagavo. Tada nuve Kdainius ir numet kieme ant gatvs kruvin, apiplyt, kaip partizan. I j eimos nei vienas nebuvo mike, tik snus buvo Amerikoje. Taip tssi tas baisus teroras. Vien ryt atjo kaimyn ir sako, prie ventybrasio perov mog, pririo u koj prie rat ir vilko Kdaini link. Ar begali iauriau bti? 1948 m. gegus 22-osios rytas. Rusai apsupo ir ms sodyb. Pers kait rusikai "vy kulaki bandpasdobniki" ir t.t. Ruokits, tiek ir tiek pasiimkit, per tiek ir tiek laiko pasiruoti. A, sesuo, mama ir ttis taip ir sustingome. Kaip dabar toki ke lion, nuo ko pradti? Ttis visai nesiruoia vaiuoti - tik prao nuauti. Kiek atsigav pradjome mai dtis daiktus. Vien dedame, kit iimame, nes sak, kad neviryt svorio normos. Mama sako: iskirs mus kaip 1941 m. Man dingteljo mintis bgti. Mama tik pasak, irk, kad nenuaut. Pasimiau i sandliuko krep ir einu klojim. Jei sulaikys, sakysiu, einu bulvi pasiimti. Per kiem nujau laimingai, atsidariau vie nas duris, antras, persiegnojau ir duok Dieve kojas. Kaip bgau greitai ar ne, bet kai mane pastebjo, buvau gal u kilometro. Ten jau nepertoli krmai. Pastebjau, kad vejasi. Prabgau Rutkn sodyb, nusiaviau, palikau batus ir bgau iki Lukio sodybos. Tik jau kambar, girdiu Rutkno unys loja, ten apiekojo, nerad vijosi toliau. A ijau mi kel, tik atsisdau ant kelmelio, igirdau Lukio un lojant ir rusikus balsus. Tada miku bgau iki enmuio sodybos, bet toliau nebesivijo. Taip t vis dien laisiau aaromis Narusi mikel. Sulaukus pavakario, dar su viesute Lukys palydjo. Einant pro savo sodyb atrod irdis pli, paskutin kart i tolo pama iau tuius savo tviks namus, ueiti bijojau. Vakare nujau pas pa tikimus mones Padvarnink kaime. Pas Kriktapavii praleidus kelet dien, vakare, kad niekas nematyt, jau Pailius pas Juoz But. Jis sutiko labai maloniai. Po keli dien norjau eiti registruotis, bet, ar
192

Antanas Motekaitis 1944 05 5. uvs 1945 08 Tvo bryje

Stanislovas Miknas, uvs 1946 m. prie Paili miko, prie Buts. uvo su Albinu lyku

Vyio apygardos Molaini brio partizanai

193

mano laimei ar nelaimei, per mones prane buvs tarybinis valdinin kas erniauskas i Kdaini, kad mane nepaleis ir neiiau registruotis. Po t baisi vyki likau slapstytis. Pirmus metus dar jau su Antute Geruckaite siti, tik neilgai, j skund, sum, tard Truskavos strib virininkas Janaviius. Vl grau pas savo gimines Pailius. ia daug laiko praleidau, kol suinojo. Vien kart buvo rad Ramygalos stribai, bet isisukau. Po savaits iriu nuo kaimo ateina per lauk: gal tie patys, o tada nepameluosi. Mano ses sako: lsk po peium. Taip ir padariau, pei udeng, puodais ustat ir kepa. Girdiu su triukmu ateina, bet ilgai neusibuvo. Kitaip biau ikepus, nors peius buvo pravss. Kai isikrapsiau, abi verkme ir buiavoms, tai juokiams, buvo lyg sapne. Vliau naktimis kambaryje nemiegodavau, eidavau gulti ant tvarto ir kopias usitraukdavau, kad neulipt. Buvo atvaiavs dd, sak, kad ateiiau pas juos, partizanai pads surasti saugesn viet, bet dar vis neskubjau ieiti. Vien dien pas kaimynus buvo klimas, ten dirbo ir pusesers vyras. Ujo pulkas strib ir rus. Vienas ruselis paklaus Juo zo Buts, apie mane ir liep pasakyti, kad suims, tad pas j nebiau. A ijau, o kit ryt apsupo sodyb ir klaus, kur ta mergait? Vliau prasidjo gimini tardymai. Puseserei imulskaitei i Daukinos kaimo Truskavos Janaviius tardant rod mano nuotraukas. Jau tam antikristui pakliti rankas - neduok Dieve! Galvojau - mano ateitis ir kelias aikus. Su Ramygalos ir Truskavos apylinke reikia atsisveikinti. Mieste buvo gimini ir pastam, bet kas ten laukia? Neturjau nei paso, nei pinig, o ir mieste milicija tada eida vo po butus, tikrindavo dokumentus. Pas tvai isive Sibir. Taip beklaidiojant, mano padt suinojo bsimas mano vyras. Atsiunt ry inink ir pasak, kada ateis mane pasiimti, vliau parpins saugesn viet, kur niekas nepasta. Nors tos vietos tol bdavo saugios, kol ne uuodia blogas kaimynas. Nemiegojau t nakt. Sunku buvo ieiti i savo krato. Jei paimt ir vet Sibir, tai dar gerai bt, bet dabar kankins, kad iduoiau kitus. Kit vakar atjo partizanai. Nors ir laukiau, bet tada mans tai ne diugino. Susitarme rytojaus dien susitikti girioje. Paskutin nakt pernakvo jau pas savo gimines. Rytojaus dien puseser mane palydjo, atsisveiki nant sak, jei vliau aprims tie stribai, vl ateiti pas juos. Bronius pa juokavo ir paadjo atveti. Taip ir isiskyrme.
194

Taip ir tssi nemigo naktys bei dienos. Tai pas vienus, tai pas kitus pabdavau. Irpino man netikr pas savo vardu. Bijojau svetimos pa vards. Galvojau, jei paklisiu ir dar svetima pavarde, tai papildoma kil pa ant kaklo. 1948 m. birelio mn. buvau, atrodo, tokioje saugioje vietoje venta barsio apylinkje pas Malakauskien. ia praleidau nemaai laiko, bet ir vl kaip perknas i giedro dangaus trenk. Vien ankst ryt igirdau triukm kieme: beldia namo, vliau klties duris. Mes - a, sesuo, Malakauskaits Janina ir Veronika ir ryininkas Sagaitis - miegojome kltyje. Jie visi ijo kiem, o a likau ten slptis, nors nebuvo kur. Pa simiau roani rankas. Radau kailinius, prisidengiau, vilnomis vir , prisiglaudiau aruodo kamputyje ir tupjau. Susigrdo su triukmu, imt patalus i lov, i gretimo aruodo, kur mes guljome pasikloj. Girdiu, kaip stribas lipa ant aruodo krato, kur sdiu. irdis plaka taip, kad atrod tuoj ir jie igirs. Bad stog su durtuvais, iekojo ginkl. iaudai byrjo ant kailini, bet mans taip ir nepastebjo. Sum eiminink Vac Malakausk, labai kankino, po to isivar Survilik. Po keli dien ikankint vl buvo atsived namus iekoti ginklo, kurio neturjo. Nerad, vl isive Survilik. I ten Malakaus kas bgo. Sako, stribas Striukis, raitas ant arklio pavijs nuov. Rado tada mano pas ant rankluostins maldaknygje. Tuo paiu metu aretavo dd - tvo brol Antan Valentinavii. Sako, irgi ginklo iekojo. J taip sumu, kad galvoje trys aizdos buvo. Kaip varsi per gatv, mat i Bakaini Padrilykis, sak, kad vos gyvas jo. Vliau pamat, kad nebeilaikys kani, stribai su diru ant dur rankenos pakabino, o sak visiems, kad pats pasikor. Kaip galjo tai padaryti pats, kada i vis atima dirus, net bat raitelius paima... Tad i kur pas tokius iaurius Survilikio stribus tokia mielairdyst dir palik ti? is nekaltas beginklis mogus, vargas kaimo artojas buvo ketvirta auka i Valentinavii gimins. Visk galiu pamirti, bet ito baisaus vrikumo negaliu, nes nei vienose laidotuvse negaljau dalyvauti. Tegul Dievas juos teisia, tuos numogjusius idavikus ir stribus! Kai nuvaiuoju Survilik, tai kur tik sutinku kok pijok ir bais sen, lai vis galvoju, gal ten stribas. Ten dar gyvena vybas. Klias, du broliai Rozembergai irgi buvo iaurs niekai. Dar tik 1949-ieji, o kiek jau skriaud, aar. A vl be paso, ir vl netekau geros moni ilumos ir pastogs, kuri man buvo taip brangi.
195

Kur dabar eiti, kur vaiuoti? Bet ir pasaulio gale suras nipai su savo gera uosle. Malakausko moterys mans nevar, sak - bkim visos kartu. Malakauskien buvo tikra motina mums visiems. Veronika ir Janina buvo ryininks, visos jos mums daug padjo, bet likimas lm skirtis, nes ia jau nesaugu. Vl mano laimei, ar nelaimei, po dienos atjo partizanai mans gel bti. kart jau buvo aiku, kad kitos ieities nra: mik, arba ir to liau slptis su Dievo pagalba. ia atjo ir mano busimasis vyras Bronius Karboius, su kuriuo anksiau kartais susitik kalbdavome, kad kai bsime laisvi, tada vsime vestuves, bet kad itokiom slygomis tai nei sapne nesapnavome. Tada i viso apie tai negalvojome. Bet taip skirta, likimas mus suved, tegul ir nebeiskiria, tik bijojome, kad nesuinot, nors man tas pats. 1949 m. spalio 28 d. ventybrasio kunigas vambaris mus sutuok. Prisiekme neiduoti vieni kit prieui, nors ir kaip bekan kint. Taip atrod viskas paprasta, lyg ir niekas nepasikeit gyvenime. Nuo tada pasitraukiau i to krato. Suinoj, kad stribai maiau siunta, vl grdavau. Gyvenimas bga, bgam ir mes, tolyn nuo nepritekli. Partizanai sura do man ramesn kampel apie Gudinus. jome keturiese - Pavasarlis, Jokeris, Bronius ir a Miegn link. Vieni eidavo daugiau mikais, lau kais, bet mane ved geresniais keliais. Prie Sosi mik netoli Uups krykels pasalavo stribai ir apaud. Nenukentjome nei vienas, tik man truput kliud deins rankos pirt, bet baims tai uteko. Vliau prajus pavojui, posino, kad mane "prira" partizanus su krauju. Bronius sak, jei gyvi liksime, vis gyve nim prisiminsime t povestuvin kelion. I penki slapstymosi met, 1949 m. paliko man skaudiausius prisiminimus. (Iskyrus 1953 m., kada uvo mano vyras). Laikas bgo, skriaudas palikdamas umartyje. vyki maiau buvo, bet tolesn ateitis gero irgi neadjo. Daugiausia gyvenau Gudin apy linkse pas gerus mones, kuri net pavardi nebeprisimenu. Trumpai pabuvau Vipali kaime pas Ledzinskus, kuriuos 1949 m. itrm Sibir. Vliau kaimynystje susipainau su Stasio Juknos eima, neturtingais, bet labai maloniais gerais monmis. Bronyt man sakydavo: "Genute (mane taip vadino) tu niekur neik, bk pas mus". Bet ia ilgai neusibuvau, nes kakas pastebjo i paalini nepatikim kaimyn. Taip ir jau kaip Palangos Juz. Buvau dar jauna, energinga, bet ginklo tai nenorjau imti
196

 rankas. Mano ginklas buvo roanius ir malda prie Marijos. Tikiu, kad mane ir gelbjo tariami odiai: "Tavo apgynimo aukiams, ir gelbk mus nuo visoki pavoj". Prisimenu vien nepamirtam pokalb su Broniu. Apsistojo jis ir dar 34 partizanai Vypal mikelyje keletai dien praleisti. Tai buvo liepos sekmadienis, mii laikas. Partizanai isiskirst po vien maldai. Sus dome ant kelmelio. Bronius man ir sako: "Susitariame kalbti roani taip - tu u mane, a u tave". Vliau, kai uvo, danai prisimindavau, kad u mane isimeld ir nepakliuvau prie rankas, o a ne, nes jis uvo. Kartais galvodavau: Dieve, u k mus baudi? Tada prisimindavau a.a.Kikiens odius: k Dievas myli, tam kryel duoda. Gal ir tiesa. 1949-j iem mano likimas dar sprendiasi. Ruden susipainau per vyro draugus su Girininkijos darbuotojais, su pavaduotojo mona, prad jome vainti iaulius laims iekoti. Ji dl namo, a dl paso. Mums tarpininkavo toks nugeriantis Petrauskas ir milicijos darbuotojas Vytau tas. Na ir tvark tas Vytukas mums tuos dokumentus, apsaugok Dieve, nuo toki tvarkytoj. Vargais negalais susitvarkme, liep atvaiuoti po dviej savaii. Grusi papasakojau apie tai, bet vyras mans nebeleido vaiuoti. Supratome, kad per t laik surinks inias, iaiks visos gudry bs, kurias sukriau. itiek nerv ir sveikatos prarasta! Taip ir atsis veikinau su savo antru pasu. Tikriausia gerai padariau, nes biau pati kiusi galv kilp. I iauli grtu Dotnuvos r., lapaberio ir Bakaini kaimus pas pastamus pas gimines, ia vl sutinku tuos prakeiktus stribus, kuriuos pamaius iurpas iki pad nueina. Vien dien ateina nuo Bakaini lapabers link tiesiai palei griov Zalvecko sodyb. A greitai sistojau guminius batus, nes buvo lapia, usivilkau imtasil ir droiu irgi pirmyn lapabers kaim. Pajus pastebjau, kad vejasi. jau greitai, bet neat sisukau, kad netart. Girdjau kaip auk, pavijo mane tik jus lapabers kaim. Suils, pyks stribas klaus: ko nesustojai? Atsaki au - negirdjau ir nemaiau; klaus - ko bgai; atsakiau - skubjau pas veterinarijos gydytoj ir pas pirminink Blo. Pasivadinau ukyte, nes inojau, kad tokia eima gyvena Bakainiuose. Stribas patikjo. Vijosi vie nas, kiti lauk toli pasilik. Taip kart niekas nenukentjo ir neiaik jo kas a. Vakare grau pas Zalieckus, bet jau ia neberamu. Nujau dar pas Pupkus, praleidau savait. Labai daug a sutikau ger moni tais kruvinais laikais. Su daug kuo supaindino partizanai, daug ir pati painau. jau tais paiais partizan pramintais takais per gerus mones.
197

1950-j pavasaris. Saulutei vysteljus, lengviau atsikvpdavome! Prabgo dar viena iema, itirpo partizan pdos. T vasar teko bti pas Padrilyk. Vien ryt prane, kad stribai vaikto po kaim. Tuo metu buvau nujus pas ryinink Liud Aug-Lauk. Jis mane nuved mike buvusi sen slptuv, kol praeis kratos. Slptuvje buvo vandens ir la pio ieno. Nors nemalonu buvo vandenyje gulti, bet saugu. Pasimiau adintuv, bet jis krito vanden ir sustojo. ia pat suok laktingala, ypa garsiai, kai prisiglaudi prie dangio angos, bet ji nelinksmino, rp jo, kodl taip ilgai mans neateina ileisti. Diena atrod labai ilga, atsi bodo vartytis ant lapio ieno. Vienas onas permirko, veriuos ant kito. Bandiau kelti dangt, bet vos truput pajudinau, negaljau atidaryti. Kadangi adjo ateiti ileisti, pradjo visokios mintys lsti galv, o baims, sako, akys didels. Galvojau gal aretavo, nejaugi ia reiks gyvai supti. Ir vl tenka tik malda auktis Dievo pagalbos. Jau buvo naktis, igirdau ingsnius. Pagaliau igelbjo nuo t baisi mini: vargas Liudas irgi buvo tariamas, kaip vyro gimin ir ryininkas, tad jis ivaiavo Kdainius, kad tik nesusitikt su stribais, ir gro vakare. Liudo mama buvo labai gera moteris, visiems kaip motina. Buvo gai la, kai vliau ir Liudas turjo ieiti mik. Nuo tada Liudo mama Augien irgi slapstsi. Abi buvome Kaune pas gimines. Vliau isiskyrme, nors ir labai gaila buvo. Taip mes gyvenome, toje Lietuvos padangje, aar pa kalnje. Savo aarose galiau pasksti. Mano laimei, ger moni dka neiprotjau, nes jie guod, glaud, ramino iltu odiu ir kukliu rbu deng, tuo paiu ksniu dalijosi, nors jiems u tai grs kaljimas, Sibi ras. inojome, kad t ger moni vis majo, vienus aretavo, kiti buvo tariami, sekami. Tokia jau buvo ms dalia. Bet vis tik mes dar gyvi mons, kalbdavome ir apie gyvenim, apie ateit, nors jos maai tik joms sulaukti. Kalbdavome, kaip mes tiems monms atsidkosime u tok pasiaukojim. Kurie mus globojo, maitino, rizikavo savo gyvenimu. Bet neilgai tas ms optimizmas tsdavosi, vl grimzdavom kasdienyb. Tais paiais metais buvo pas mus atvyks apygardos vadas ygnas. Kelet dien kartu praleisdavome. A ruoiausi vaiuoti Kaun gydymui. Tai inoma, irgi nebuvo linksmos kalbos. Vyras man pasak, kad gyventi tai abiem, jei ti, tai irgi geriau bt abiems. itiek ikentta, nevalia skir tis. ygnas mus ibar u tokias lidnas kalbas, taip ir isiskyrme. tai jau 1950-j met rudenlis. Dar matyt maai vargo buvo. Die vas dar vien bausm udjo. Galvojau gal u kitus, o gal ir to verta bu vau. Sutikau, beveik ramiai, dar vien savo likimo tragedij. Nors buvau
198

labai jautri, aarose sksdavau, bet kart j pritrko, reikjo tik galvo ti, kaip gintis nuo vis bd, lig ir apsisaugoti nuo prie. Aplank mane ligos, kuri reikjo tiktis i tokio tempto gyvenimo, pilno pavoj ir baims. Skaudjo nugar, kojas. Gydiausi nuo nerv. Koks ten gyveni mas, vis su svetimais pasais, kur pakliva ir su baime, kad nesuinot. Vliau gavau siuntim Kauno klinikas. ia staiga paguldo. Padaro ty rimus, pripasta piktybin v. is smgis jau buvo per didelis, bet ia jau nepasiprieinsi ir mik nepabgsi. Sudie gyvenime - bet u vis la biausiai bijojau, kad nesuinot, nesusekt prieas, nes gydiausi su svetimu pasu. Taip man begalvojant, atjo operacijos diena. Gijau lai mingai. Po to vitino ir per tai dar vien bd tais, sukietjo raume nys. Ta labai ilga sudtinga istorija tssi kelis metus. Susipainau su vie na ligonins sesele ir kita darbuotoja Gumauskiene. Jos vyras irgi buvo teistas. Matyt, irdys jaut palankum vien kitai. Vliau, kada reikjo atlikti vitinimo procedras, gyvenau pas j bute. Nem nei pinig, o jos dukra Laimut mane lankydavo, valgyti atnedavo. Vliau turjau labai gerus globjus ir gimines - senelius Padvilykius i Bakaini. Jie buvo man antrieji tvai, labai daug padjo. Mano laimei, kad mokjau visoki dails darbeli, kurie ramino, ir kitiems nors maa dalel atsidkojimo buvo. Mezgiau, siuvinjau, audiau ratus... 1950-1951-ju iema. Mano sveikata nebloga. Gyvenau tada netoli Dotnuvos stoties, pas ukauskiens motin uperkien. Bronius Serei ka ir, atrodo, Lukys gyveno Bakainiuose pas Povil Kaukausk. Teko vien kit kart susitikti, nes buvo pavojinga vaikioti. T iem pra leidome laimingai. Laukiu pavasario, susirainju retkariais, laikais. Atjo vasara, pasijutome laisvesni. Partizanai ijo i slptuvi mikus, nes po eme irgi ne gyvenimas, nors vasara irgi gero neada: tai i pasal apaudydavo, tai apsupdavo kur moni sodybose. nipai lind rugiuo se stebdavo pas k ateidavo vakare vakarieniauti. Jei kok nipel kas sunaikindavo, tada aukdavo, kad nekaltai, prasiddavo aretai, kankini mai. Jei partizan vietoje bt stribai, tai maai kas gyvas kaime bt liks. 1951-j met liepa. Turjau vaiuoti Kaun tsti gydymo. Staiga suinojau, kad prie Bakaini Sosi mike buvo labai didels kautyns. Nedidel mik supo garnizonas, kareiviai per 2 m vienas nuo kilo. Mi ke buvo 5-6 Bits brio partizanai. Niekas nesitikjo, kad kas gali i ap supimo pabgti. Vaik, aud vis dien. uvo Liudas Auga, Vincas Serei
199

ka ir Pavasarlis (lyg Rabaauskas). Gyv pam Joci, kuris neper seniausiai buvo atjs mik. Pabgo tik Bronius-Bit. Netikjau, kad gyvas, bet kadangi jis daugelyje kautyni igyveno, tai dar buvo vilties, o po dienos ryinink Veronika prane, kad ir net nesueistas. Nuo tada dar daugiau pasiuto stribai ir idavikai: pabgo tas, u kur buvo itiek premijos adta. Apie idavik visa apylink kalbjo. Tegul baigia savo ami su juoda sine. Kadangi pam gyv Joci, tai tas irgi privir soiai kos. Prasidjo moni aretai. Aretavo Zaleckien i lapabers, pas juos rado slptuv, nors tenai partizanai beveik negyveno. Tardoma Zaleckien prisipaino, kas a pas juos buvau. Ji nurod ry inink V.Malakauskait-Tulp. Pastarj aukdavo kas savait Dotnu v tardyti, stribai dav jai mano nuotrauk, nors ji mane painojo ir be jos. Siunt pas mano seser Berinus, siuntinjo ir kitur, liep iekoti, bet ji ir jos sesuo Janina mans neidav. Malakausk eim jau antr kart paliet iaurs vykiai. Prie du metus nuov j brol Vinc Malakausk. Po t kautyni ir vis idavysi mik ijo buvs Sosi miko eigu lys Matauas Povilaitis, kuris buvo iduotas savo emiei. Mes su Povilaitiene dar kartu slpms riki apylinkje. Vliau isiskyrme. Jos vyr ir kitus partizanus vliau idav nekutis. Tai buvo sudtinga, iauri ir paini istorija, kuri jau sunku inarplioti. Kadangi po t kautyni Bronius liko vienas, nes uvo paskutinieji jo brio partizanai, mes persiklme Panevio rajon. Toje apylinkje dar buvo taruolis-Plienas, Janonis-nekutis, Aleksas Vaitelis-Rimtulis, Viktoras Maeika-Ankas, Faifaras Trakimaviius-Senagabas. riki apylinkje ir man surado ger moni, nes ia niekas mans nepasta. Buvau daugiausia apie Mingelionis, rikius. Bnant pas Vaznonien, pas kit Vaznonien vyko susiaudymas: apsupo, sudegino, ir uvo parti zanas Vytautas Veptas, perov savinink Stas Vaznonien. kart a nelaims ivengiau. Po kiek laiko sidarbinau, pradjau slapta atvaiuoti Panev. ia irgi vien kit painojau: niekien, kurios brolis irgi buvo uvs ir kt. Panevyje ilgai nepabdavau, nes milicija tikrindavo butus, jei neregist ruot randa, blogai. Broniaus ir kit dka turjau daug ger moni 1951-j vasar teko gyventi Panevio rajone pas Katin. Ten irgi neaplenk stribai. Vien grai dien pamatme, kad nuo Vadokli atei na. Norjau ieiti, bet un lojimas ia pat. eiminink sako, kad pasi slpiau iauduose, slptuvje. iriu pro lent plyius sienoje, stribai
200

per kiem ateina, pirma kambar, vliau kluon. Matau ant autuv ilgus durtuvus. Girdiu kaip bado tuos iaudus, atrodo, kad visai netoli mans. Prisiglaudiau prie sienos. Kaip visada griebiausi savo ginklo maldos. Seimininkas vliau sak, kad iaudus maai bad, nes strib vir ininkas liep kitoje pusje ien gerai ibadyti. Kai ilindau, negaljau paeiti. Juo tolyn tuo buvo sunkyn slptis, nes jau ir mons buvo nusivyl, pavarg, baims ikankinti. itiek met nesulauk vaduotoj i Ameri kos. Bet gal ir gerai, kad tokie gandai sklido, vistiek mums kito kelio nebuvo, vis iek tiek ramino. Taip ir vl slenka ilgos pilkos nerimo die nos, ruden kaip visada vl vaiavau iluv, nors nelabai partizanai mane norjo ileisti, nes galiu pakliti. Buvau sitikinusi, kad mane Dievas saugos. T ir partizanai pripaino. Jei biau buvusi netikinti, tai biau pradjusi tikti. tai jau vl iema artja. Baigiasi 1951-ieji metai. Pas mones bdavo nebesaugu, nes inojo, kad mes dar gyvi. Tardant Augien stribas sak: "Karboiaus negaliu nuauti, o tos bobos negalim pagauti. Padk Augiene, mes tave aprpinsime visam amiui". I visur visokie gandeliai sklido, tai vis mums ne sveikat. T iem apsigyvenome prie Vadokli pas Alek sin. Gyvenome trise: a, Aleksas Vaitelis ir Bronius. Gyvenimas nepavy dtinas. Slptuv buvo po kltimi. Vitos ukapsto oro angas ir dusk be oro. A dar kartais pernakvodavau kambaryje, o jie nei dien, nei nakt neieidavo. Vaitelis ir Bronius raydavo su mainle naktimis. Dien bi jodavo, kad tarkjimo neigirst. Spausdindavo apdovanojim, laipsni ratus ir laikratlius "Vytis". Daug buvo dokument, bet per tiek met nieko nebeliko, k rado, nebeiskaitomi. Keit vyrai vietas, keit slapy vardes. Kol laiksi Kdaini rajone, Karboius turjo slapyvard Bit, vliau Skrajnas, o paskutiniu metu, kada buvo apygardos vadu - Algi mantas. iema prabgo laimingai, sulaukme pavasario, nors ir jis neadjo nieko naujo. Kai ijau i poemini nam, bijojau net vjo stipresnio, kad nepargriaut. Kojos linko, galva svaigo nuo dienos viesos. Vasar po truput, kaip vabalai atsigavome. Vasar laimingai praleidau apie Panev. Vyrai Molaini puyne tur jo slptuv, kur praleido nemaai laiko. Partizanams ia nebuvo ypatin gai saugi vieta, nes uogautoj ir grybautoj pilnas mikas. Vyras eidavo susitikimus su kitais partizanais, nors j nebedaug buvo. Man lai patiko tas Molaini mikas, nes uogauti ir grybauti buvo nebaisu, be to, neta
201

riamas. Per vasar nemaiau nei vieno stribo, bet saugotis ir bijoti reik jo, nes neinai kas ir i kur pastebs. Tai buvo 1952 metai. Penktoji neri mo ir baims savait. Atrodo pagal skaii tai nedaug, bet man atrod kad deimtoji, o gal ir daugiau. Man kartais bdavo labai lidna, bet susitikdavome, vyras vis kartodavo, nenusiminti, sakydavo, itiek pavoj, o mes vis dar gyvi. Arba sakydavo, gyvensim, kol kacapai umu. Buvo optimistas, rasdavo kaip paguosti ir nuraminti. tai jau 1952 met ruduo. Partizanai parpino man dvi naujas vietas pas gerus mones. Vien prie Panevio Lepiuose, kit prie Upyts. Pasiruo eslovas Zalagubas, Viktoras Maeika ir Bronislovas Karboius ir sau iemojimui slptuv ilagalyje pas Dambrauskus. Netikjau a, netikjo ir jie, kad iuos namus stato paskutinius. Susitikome su Broniu Molaini kaime po Nauj met. Pirm kart jo veide maiau tok lides. Sako, kakas neramu ms padangje, lyg pastebjo einant pro kluon tariam asmen. Sako, dar pairsim, o man liep nebti pas Onyt, nes ia nesaugi vieta. Paliko vestuvin ied, kur taip brangino. Sako, gal a negyvensiu, tegul tau lieka prisiminimui. Nenorjau iedo imti, atsikal binjau. Plonas buvo tas iedelis, nes i vieno du pasidarme. Kaip niekada isiskyrme su skausmu irdyje. Netikjau ir tada, kad aminai. Gal po savaits Viktoras atne paskutin laik. Neskubjau ieiti, nors jis sak man, kad ia nesaugi vieta. Galvojau - ia visi invalidai, kas pas juos gali ateiti ar tarti. Taip man begalvojant sulaukiau sausio 26 vakaro. Nakt apie 12 val. ubgo eslovas, itrks i vykio vietos, sako: apie 10 valand vakarieniaujant apsupo sodyb, vadas tai pastebjs suuko - vyrai, bkim, pavojus! Klausiu: ar kas uvo? Atsak: neinau, tik tiek maiau, kad baltai apsireng kareiviai apsup sodyb labai aud. Tada jau mano irdis pa jaut, kad vyras uvo, nes prie plento, iema, kur ibgti. Taiau visada, kai likdavo gyvas, Bronius kuo skubiausiai pranedavo man, tad laukiu ir dabar. Nemiegojau vis nakt, gal kas ubgs, tylu. Taip bebnant, 27 d. ryt kareiviai apsupo Onyts sodyb. Pamaiau pro lang i tolo ir supra tau - dabar jau viskas. K daryti? inojau, kad sandliuke yra maa slp tuv sdti vienam mogui. Ten buvo spausdinimo mainl, dokumen tai. Norjau lsti t slptuv, bet pabijojau, kad nespsiu. Onytei pasa kiau, kad sakyt, jog a sava, gal kartais neino kiek eimos nari. Nu sprendiau apsimesti nenormalia invalide. Moiutei liepiu gulti lov, apmeiau skudurais. Kitoje lovoje guljo dar viena invalid. Griebiausi darbo, apsiskarmaliavau, apsiaviau medines klumpes ir einu kiem.
202

Pirmiausia puol prie Onyts, nes ji buvo sveikiausia, po to pradjo visur kasti, dauyti em. Rado sandliuke t slptuv su dokumentais. Ved ir mane rodyti, bet irjau, isivpusi, tarsi nieko nesuprasdama, o min tyse vis kartojau: Marija, gelbk! Kol jie darbavosi, ukriau krosn, atsi neiau bais, juod puod ir dirbu savo kvail darb. Prisipyliau van dens, galvojau k virti, bet, matyt, isigandus nieko nesugebjau. Papuo l po ranka pelen puodas, atsineiau, pilu ir verdu, maiau, o jie vis knisa, visur veria. Prijs prie mans ruselis klausia: k ia verdi? A rodau, kad nieko nesuprantu. Pasismiau aukt to balzgano skystimo, pati paragavau, silau ir jam paragauti. Spjov jis man veid, susikeik. Laim, buvo rusai, jei lietuviai - bt inarplioj t spektakl. Klojime rado dar nuo kovo pradios likusi sen slptuv. Ved ir mane j rodyti, bet a nepalikau ir to savo puodo su pelenais. Tas puodas buvo kaip kibiras su lanku. jau i paskos, ukliuvau koj u slenksio ir griuvau tiesiai ruseliui ant kuln. Na ir upyko jie tada ant mans: vienas i priekio, kitas i upakalio spyr, bet per tuos kailinius nelabai k paju tau. Laim, kad nedaug upyliau ruskiui ant bat to armo, tik pati sau rank nusiplikiau. Neskubjau keltis i balos, tad mane paliko, nebeved rodyti to bunkerio. Taip jie mane paliko per apsirikim, o Onyt isive ir teis. Ilgai nelaukus persirengiau ir ijau Upyts link pas Motiekait. Ten suinojau, kad du partizanai uvo. Pasidar aiku, kad Broniaus ir Vikto ro nebra, nes eslovas pabgo. 1953-ij sausio 27-oji man buvo pati baisiausia. Kaip toliau gyventi? Netekusi artimo mogaus, nei sveikatos, bei laisvs. Po kurio laiko susitaikiau su likimu. jau dar apie metus tais paiais pramintais takais, tie patys mons mane, atrodo dar labiau ujaut, elp, bet a gyvenau tik kad reikjo gyventi, gyva emn nelsi. Sako laikas gydo aizdas, bet i aizda liko nepagydoma. Sunku aprayti, sunku kal bti, apie praeit, bet dar sunkiau nutylti. Per tiek met patyrme daug skriaud, nepelnyt nuoskaud. Kiekviena ms gyvenimo akimirk ly djo nuolatin baim, rizika - bti ar ti. Sunku prisiminti vis t dien kasdienyb ir varg, kuriuos patyrm per tuos metus, be savo pastogs, be nam, be laisvs. Tai siaubo metai. Toks buvo tas ms gyvenimas, tik egzistavimas. Dien ir nakt baim. Kaip zuikeliai: - lapas krito - nuo to krpteldavom, akel nuo medio krito - isigands akis ipts dairai si. Kaime unys loja - vl klausaisi su nerimu. lindai ien, ia vl su durtuvais bado. Po grindimis, emse - ir ia su autuvo buoe dauo,
203

barkina - ar neskamba. Vaiuoji miest - ten dokumentus tikrina, irgi ilgai neusibsi. Be to, visur negeros akys mato. Taip slinko dienos, metai, bet kryiaus keliai dar tssi. Po 1953 met jau Stalino saul nebeviet, bet a vis dar bijojau eiti registruotis. Pasijutau laisvesn, vaiavau Kaun pasitikrinti sveikatos. Nuvaiavau laimingai. T pai dien grau Panev. Bir autobusas ilgai stovjo aiktelje, kadangi adjo sesuo pasitikti, tad neskubjau ilipti. Belaukiant prisistat milicija. alia sdjo trys keleiviai i Kauno su viln maiais. Juos sum. Nepaleido ir mans, nes galvojo, kad ir a i tos kompanijos. jome visi milicij. Sesuo irgi jo, mans nepaliko. Ten rodinjau, kad t spekuliant nepastu. Patikjo, bet reikalavo paso. Rodiau receptus visokius, popiergalius, kur gydiausi. Nieko, sako, nereikia, tik kur pasas. Tada prisipainau, kad paso neturiu. Liep rayti pareikim, kur buvai, ko buvai ir t.t. Prisimenu gerai ir iandien t pareikim. Tai buvo ne ratas, o baisi teplion, rankos kojos dreba. Daugiausia raiau apie ligas, kuri pas mane buvo, o kuri gal ir nebuvo. Bet apie praeit n odio. Kai pasakiau, kad paso seniai neturiu, tai paklaus kur buvai, gal mike? Usira sesers adres ir paleido. Tik liep kuo greiiau susitvarkyti dokumentus, pas. Per nakt nemiegojau, galva svaigo nuo visoki mini. Ryt vaiavau Ramygal, nes priklaus registruotis toje apylinkje. Pas stalo virinin kas buvo Stasinas, apie kur buvau neblogos nuomons, nes mons at siliepdavo apie j teigiamai. Papasakojau savo padt, kad tiek met gyve nau be paso. Kad pabgau nuo veimo Sibir. Mans daug nebeklausi njo, tik pasak, kad gerai padariau neijusi mik, bt pagav ar nuov. Liep man pristatyti metrikus, visas paymas i apylinks. Ir vl labai nemalons rpesiai. Bet kadangi tiek ivargta, tiek igyventa, gal jau buvau ugrdinta, todl dl viso ito labai nepergyvenau, galvojau, kur mane ds toki invalid, iduoti irgi jau nebra ko. Po keletos dien pristaiau visus dokumentus. Tada pasak ateiti po savaits. Per t savait visko prisigalvojau. Savaitei prabgus vaiuoju vl Ramygal. Pas sky riuje prie langelio eilut. Laukiu ir a. Vis dairausi i proio kaip zuikis. Virininkas mane pakviet vid. irdis tik suvirpjo, pradjo smarkiau plakti, galvoju, kodl ne taip kaip visus - i eils? Gal, kad atrodiau apgailtinai? Virininkas paklaus, kur padjau pas, kur iauliai ida v. Pasakiau ties, kad i iauli nepasimiau, o kit Survilikio stribai pam. Supratau, kad jau surinko dal mano griek, o kas bus toliau!?
204

Bet kadangi kabinete buvo vienas virininkas, a irgi buvau drsesn. Tuo ir baigsi ms pokalbis. Idav man pas. Taip etais metais, po nuolatins baims ir nerimo, ijau laisv. Tik ne toki laisv, kurios taip laukme. Teko dar golgotos kelius praeiti. Dl rimtos spindulins ligos norjau su tvais pasimatyti, kol dar kiek sveikata leidia. Mano laimei 1956 m. i Sibiro atvaiavo pavieti pusbro lis Vytautas Slivka. Kai jis gro, susigundiau ir a vaiuoti Sibir aplankyti tv. Nors i Sibiro po vien leisdavo grti, bet tvai dar nebu vo laisvi. Prie vaiuojant aplankiau savo gerus prietelius gimines. Suelp jie man kelionei iki Krasnojarsko 30 rubli. Kelion Sibir, nors ir savo noru, mano sveikatai nebuvo lengva. Vaiavom iemos metu. Iki Daursko tai neblogas susisiekimas, o vliau nuo vieno iki kito "uiastko", teko ir rogm, ir psiom, vairiu transportu. jome kaln psti, gal kilomet r, sniego vir keli, vos ulipau, o paskui, nuo kalno emyn dar sunkiau, vos nuliauiau. Prisiminiau kaip sesuo ra i Sibiro laik, kad birelio 13 d. per v.Antan lipo t pat kaln. Jiems buvo sunkiau, nes jie buvo varomi. Mano tvai gyveno Beriozovoje. T dien Beriozovos nepasiekm, apsistojau Zabaznoje, pas buvusius kaimynus Rankeles. ia susirgau, pakilo aukta temperatra, teko praleisti kelet dien. Savieji, suinoj, parsive. Kai susitikome, buvo labai daug diaugsmo aar. Sibire ibu vau daugiau kaip pus met. Per vasaros atostogas atvaiavo ir sesuo, vliau kartu grome Lietuv. Gera buvo bti kartu visiems, nors ir Sibi re, bet kai reikjo ivaiuoti, tai neduok Dieve. Mama ileisdama taip verk ant ups kranto, atrod, kad gyvos laidotuvs. Sulipome ant plaus to ir nuplaukme pasroviui Sisimo upe. Palikome t baisj Sibir su vil timi pasimatyti Lietuvoje. Vaiuodamos Lietuv, parsiveme mamos brol Juli Slivk, kuris buvo labai silpnos sveikatos ir bijojo Sibire nu mirti. 1957 m. tvams grus i Sibiro, apsigyvenau Panevio rajone pas seser, kur ji mokytojavo. Kaime nebuvo lengv darb. Tat reikjo kaip nors suktis, gerai, kad siti galjau, tai tas darbas gyvenime daug padjo. Norjau miest pakliti, bet ia reikjo imteli. J neturjau, taip ir laukiau viesesns dienos. tai ir sulaukiau 1966 m. Leido i rajono dirb ti mieste. Buvo tais laikais daug problem, teko ir nuoskaud ir skriaud patirti, bet viskas praeityje. Kadangi trko darbo stao, ijau pensij turdama 61 metus. Bet ai Dievui ir u tai. Turjau dvi avarijas, buvo galvos trauma, bet visk
205

nugaljau. Nors Dievas mane baud, bet dar ir pagailjo: pabgau nuo tremties; isisaugojau nuo kaljimo, nepakliuvau prie kruvinas ran kas; "Stalino saul" vitino, bet nesudegino; Kauno rentgenas vitino, bet likau, nors daugelis t met ligoni jau seniai kapuose. Metai bgo, a vis kapsiausi tam line, i kurio nesitikjau ibristi. Nesitikjau, kad galsiu ilieti nors dalel savo nuoskaudos, kuri slg itiek met... Netikjau, kad sulauksiu po tiek met laisvs, kuri mes dabar turime. (Tikiu, kad dar didesn tursime ateityje). Netikjau, kad po tokio ilgo tyljimo suspsiu pasakyti vis ties bolevikams akis. Dar norisi sulaukti pilnos laisvs. Tada galiau ramiai keliauti an pasaul pas savo likimo brolius ir seses. Ir pasakyti, ne veltui js kovojote ir uvote. Tik gaila, kad per didele kaina. Dabar, jei man duot pasirinkti i t dviej keli vien, neabejodama pasirinkiau t pat, sunk kaniomis ir aaromis aplaistyt savo nueit keli. Klausiu savs, kada buvau laiminga? Mes buvome laimingiausi tada, kai po pavoj ilik gyvi susitikdavome ir diaugsmo aar nubrauk davome.!

Broniaus Karboiaus-Bits, Skrajno, Algimanto paskutinis laikas monai

Brangioji monele, Kam ir berodinti, kaip isiilgau tavo odi, kuriuos, pilnai tikiu, galjau vl igirsti i tavo lp, bet deja tokia Aukiausiojo valia... Ir pirm pirmiausia per laik kartai buiuoju tavo kartas lpas, begali niu kariu. Brangute, prisimink tuos kartus buinius ir priglausk juos nors viename irdies kampelyje. Gerai? Slenka nuobodios ilgos, ilgesingos ir prailg laukimo dienos, bna toki valand, kad nors numirk, eiti, kad ir pasaulio gal, kad tik sutikti Tave, atrodo tad nebaiss jokie pavojai, kad ir viskas grit. Taiau po toki valand grtu normali realyb. Persigalvoju: privalau gyventi. O gyventi reikia tau. Tikrai tau. Viskas kitas nulis. Viskas, kas paveikia mane, be galo giliai paveikia, kartais kaip kad[...] maam. iaip normaliai a ir tu buvome skirtingais monmis, o dabar? Kaip gaila, kad tuos aukso odius, kuriuos tave prisimindamas kalb jau. Dieve, kaip [...], tikrai ne. Viskas, viskas prabgo, laikas nusinedamas visas blogybes, juk tikiu mald priims Jis, Jis nulems valios krypt, po kurios mes inom gerai, kad Jo rankose esame. Tad[...] Dieve! Oi noriau
206

daug rayti, sakyti, girtis, tik viskas galvoje ia, kaukia, tankiai aplanko didiausias chaosas. Dar 51-ais metais iem raiau, kad nereikia pulti prisiminim, taiau, kada upeliais bga aaros, tik susitvardai, kai pagal voji, reikia, nugalti lides, pagalvoju reikia kakam aukotis... ar gali mogus gyventi vien tik emse... O pavojai seka kiekvien ingsn engiant, iri akis, bet kaip noriau - vl viskas yra Dievo valioje. Dieve, nepagalvok labai blogai. Dar mes turime neprarasti vilties. Ta kova ateiiai labai reikalinga! Kad ir daugiausia prirayiau - visikai visko neisakysiu, nes reikt bti neblogam galvoiui. Taiau pilnai tikiu, ms pergal mumyse paiuo se, jeigu numirti, tai, kad mus ami amiais mint! Suprantu tai gyveni mo slygos diktuoja giliai eiti ir an amius, kuri a neisakiau iki pabaigos. Jis laimins mus. Na iek tiek apie savo padt. Kol kas svarbiausia - saugumas neblo gas ir inoma nepavirsiu debesliu... i t gavau i ygno, tikriausiai jam sekasi neblogiausiai. inai, nepamirtu ir tavs mylimoji, ir siuniu geriausius linkjimus ir praau Dievo sveikatls Tau ir buiuoju, buiuoju. Dl sveikatos skstis negaliu, nes jauiuosi neblogai. Kartais irdu spaudia, bet praeina. Manau iki pavasario tikrai isilaikys. O pavasar gydysiuos. Jeigu laimingai periemosime, tai pavasar bus linksmiau gyventi. Kas svarbiausia, pavasar bsiu su tavim! Tiesa? Jeigu matysis, kad gresia pavojus, btinai persikelkite nauj viet, kur mes buvome numat. inai, k noriu pasakyti, jeigu galtume bti kartu, tai bt didiausia laim. Bet k daryti, Dievo valia[...] Bron[ius] Buiuoju[...] Pabuiuok ir j. is laikas saugomas Laisvs Kov Dalyvi muziejuje Panevyje. Paraytas labai smulkiu braiu, sunkiai iskaitomas, pabaigoje keleto ei lui negalima buvo iskaityti. Kamputyje yra dvi datos: "53.01.24" ir "53.01.26 uvo - (paraas neiskaitomas)".

207

MOTERYS IR MERGINOS, KOVOJUSIOS APYGARD PARTIZAN GRETOSE

ALGIMANTO

IR

VYIO

Lietuv okupavus sovietams antr kart, vyrai stojo nelygi kov su bolevikiniais okupantais. vent kov sijung Lietuvos moterys ir mer ginos. Jos tapo ryininkmis, kuri reikjo ypatingai daug - ryio palai kymui, vaist pristatymui, pogrindio spaudos ileidimui. Mano surinktomis iniomis Algimanto apygardoje i 1500 partizan su ginklu rankoje kovojo 59 moterys, o ryininkmis buvo apie 175. I j 41 proc. buv mokytojos. Vyio apygardoje padtis buvo panai. Daugelis paaukojo gyvybes u tvyn, kitos, negaldamos nusiauti ar susisprogdinti, gyvos pateko prieo rankas ir atkentjo lageriuose. Pateikiamas Algimanto ir Vyio apygard moter kovotoj sraas nra isamus. Jame nurodoma gimimo, kilms ar gyvenamoji vieta, ties ar sumimo data.
Algimanto apygarda

1. Anel Andijkeviit, Obeli vls. Kumpolikio k. 2. Tekl Andriukeviitc, Obeli vls. Kumpolikio k. 3. Zofija Aviait-Tulp, Anyki vls. Kuprelikio k. mokytoja. arno rinkt. uvo 1952 02 20. 4. Ona Bugien. uvo 1953 04 23. 5. Danut Davidnait, Subaiaus vls. Skaistkalnio k. mokytoja. uvo 1950 m. 6. Aldona Diryt-Vilnel, Rokikio vls. Juodups k. uvo 1947 03 15. 7. Ona Dudien, Rokikio vls. Panemunlio k. uvo 1947 06 04 kartu su vyru. 8. Valentina erkuvien, Svdas vls. Skaistkalnio k. mokytoja. uvo 1950 m. 9. Ona Gabrnait-Nalait, imoni vls. Migoni k. Paimta gyva. 10. Janina Geinait-Nindra, Svdas vls. Kuli k. mokytoja. uvo 1952 0813. 11. Maryt Geinait-Dalia, Svdas vls. Kuli k. uvo 1947 m. 12. Malvina Geinait-Sesut, Svdas vls. Kuli k. uvo 1948 m. 13. Diana Glemait-Romualda, Kupikio vls. Auktupn k. mokytoja-poet. uvo. 14. Regina Janyt, Svdas vls. Liepagiri k. uvo 1949 02 02. 15. Anel Jarainait, Vikliki k. mokytoja. uvo 1948 12 24. 16. Gen Joglait-ibut, Anyki vls. Kurkli k. Paimta gyva. 17. Ona Juodelien, Subaiaus vls. ukausk k. uvo 1946 04 12 (kartu su snu mi). 18. Bron Jurgelionien-Kregd, Panemunlio vls, uoli k. uvo 1948 12 10.
208

19. Liuda Kaminskait-Kuosa, Subaiaus vls. Surdegio k. Liko gyva (norjo nu siauti, bet usikirto pistoletas). 20.Anel Karvelyt-Burdien, Vieint vls. ilagalio k. uvo 1952 08 13. Brolis brio vadas. 21. Bron Karvelyt-Snaig, Vieint vls. ilagalio k. mokytoja. uvo 1952 08 13. Brolis brio vadas. 22. Birut Kevleviit-Neumirtuol, Anyki vls. Andrionikio k. mokytoja. uvo 1949 04 27. 23. Vanda Laurinaviit-vaigdut, mokytoja. uolo brys. uvo 1951 12 22. 24. Janina Lauikait Vingrien-Undin, mokytoja. Vytenio rinkt. uvo 1948 01 01. 25. Emilija Lujanien-Rta, Jonikio vls. Lujn k. mokytoja. Kirvio brys. uvo 26. Liuda Kapyt, Subaiaus vls. Nibragalio k. Nuudyta skreb. 27. Vlada Magilait-Nalait, mokytoja. Perkno brys. uvo 1949 03 08. 28. Bron Mat daikyt-Ramunl, Trokn vls. Pakaps k. arno rinkt, ry inink. uvo 1948 08. 29. Felicija Matuauskait Kalendien-Tadien, Pumpn vls. Kriklioni k. uvo 1951 01. 30. Bron Matuliauskait-Ro. 31. Vlada Matulionyt, imoni vls., mokytoja. erno brys. uvo 1949 01 27. 32. Emilija Mieliauskait, Anyki vls. Nironi k. mokytoja. Perkno brys. uvo 1951 04 14. 33. Ona Mieliauskait, Anyki vls. Nironi k. Perkno brys. uvo 1951 04. 34. Ona Navickait, Rokikio vls. Akmeni k. uvo 1947 03 15. 35. Valerija Navickait, Rokikio vls. Akmeni k. uvo 1947 03 15. 36. Elena Pajdait, Svdas vls. edraili k. Tarzano brys. uvo 1945 09 30. 37. Ona Pransknait, Svdas vls. Tarzano brys. uvo 1945 09 30. 38. Joana Railait Slukien-Neringa, mokytoja. uvo 1949 10. 39. Zuzana Railait-Laktingala, mokytoja. uvo 1949 08 02. 40. Aldona Repyt-Senut, Svdas vls. Denioni k., mokytoja. imoni girios partizan. uvo 1950 02. 41. Ona Rimantien-ibut, uolo brys. Paimta gyva 1951 12. 42. Elena Rukuiien-Bimba, Panevio m. uvo 1946 m. 43. Anel Semakait Juozuknien-Lit, Raguvos vls. Sedaiki k., mokytoja, brio vado Lito mona. uvo 1949 m. 44. Ona Stakien-Motina, Duset vls. Vaizb r k. Audros brys. uvo 1951 09 28. 45. Veronika Strelinait?, Duset vls. Audros brys. Legalizavosi 1952 02 17. 46. Albina Stukait, Duset vls. Vaiskn k. Audros brys. uvo 1950 m. 47. Emilija imonien, Bir vls. Lapakrit k. uvo 1948 m.
209

Danielius Krikinas-Liubka, Jadvy ga ardinskat-Daktaras Dolitlis, Bro nius Juospaits-Direktorius, Viktoras Maeika-Vanagas

Jokeris su Birute niolyte-lda ir Stase Vigelyte-ivile

Vyio ir Algimanto apygardos vad ir partizan susitikimas

1 .Alfonsas Gritnas-Skalikas. 2.Alfon sas Smetona-ygaudas. 3.Bron Taru tyt-Berniukas

1 . Bron Ginetien. 2.Veronika Zalagerien, ermuknio mona

Ona Gabrnait-Nalait, imoni krato jaunimas

48. Birut niuolyt-Royt, Radvilikio vls., mokytoja. Monts brys. uvo 1949 02 01. 49. Ona Talantait Katinien-Jonukas, Andrionikio mstl. mokytoja. uvo 1949 04 27. 50. Rozalija Treiokait-Ro, Svdas vls. Jotkoni k. Paimta gyva 1949 11 02. 51. Elena Valeviit-Nida. Paimta gyva 1949 01 02. 52. Janina Valeviit-Astra, Svdas vls. Galvydi k. mokytoja. Eskimo brys. uvo 1952 08 13. 53. Stas Varaviit-Pauktyt, imoni vls. Pelyi k. mokytoja. Daktaro? brys. uvo. 54. Stas Vigelyt-ivil, Svdas vls. Sliepsikio k. mokytoja. Monts brys. uvo 1949 02 01. 55. Urul Vidinien-Motinl. arno rinktin. uvo. 56. Ona Vitkauskait, imoni vls. Pelyi k. Herkaus brys. uvo 1948 02 10. 57. Vlada Vizbarien-Graina, Anyki vls. Druln k. mokytoja. uvo 1949 02 01. 58. Eleonora virblien, Joniklio vls. virbli k.. Briedio brys. uvo 1948 m. kartu su vyru. Vyio apygarda 1. Kaz Buinskait, Krekenavos vls. uvo 1945 m. 2. Aleksandra Budryt, Ramygalos mstl. uvo 1946 09 30. 3. Birut epait, Krekenavos vls. Paliukoni k. uvo 1950 m. 4. Ona ernyt, Ramygalos mstl. uvo 1944 07 25 Paili mike. 5. Birut Dalidnait, Trokn vls. Navadolio k. uvo kartu su broliu. 6. Birut Dautartien, leki k. mokytoja. Nuauta su vyru, iniekinta nia. 7. Morta Gauranskait. Iliko gyva. Gyvena Krekenavoje. 8. Janina Gelumbauskait. uvo 1945 03 27. 9. Gen Jukait-Cigonl, Panevio m. uvo. 10. Emilija Jukait, Panevio m. uvo. 11. Ona Karneckait, ydeli k. 12. Aleksandra Kentrait, tos mstl. Nuov skrabas Vaitkeviius 1946 02 04. 13. Stas Kiseliauskait-Stirna, medicinos sesuo. uvo. 14. Danut Kiseliauskait, medicinos sesuo.'Gyva. 15. Julija Kolaityt, tos mstl. Nuauta 1946 02 04. 16. Stas Kuncyt, Ramygalos mstl. Nuov traukdamiesi rusai 1941 m. 17. Emilija Lajanien, Piln tvnija. uvo 1952 m. 18. Adel Lindait. uvo 1945 03 27 Eimuliki-Aag kautynse. Palaidota Jakuboni kapinse.
212

Eskimo brio partizano Povilo Gabrno-Rimtuio laidotuvs, ivogus jo palai kus i imoni aikts imoni girioje. Nuotrauka saliuto metu

Eskimo brys. II eilje 3-ias Povilas Gabrnas-Rimtutis

19. Janina Morknait, Vabalninko vls. Uncikio k. uvo 1950 m. 20. Rimut eput, Ramygalos vls. Palinkuvs k. uvo 1945 m. 21. Vladislava Sirkien. Partizano mona. uvo 1946 m. 22. Maryt Starolyt-Maryt, Ramygalos vls. Paimta gyva. 23. Julija Ulyt (g.1924 m.), Vadokli vls. Uugoj k. Paimta gyva. 24. Veronika Ulyt (g.1925 m.), Vadokli vls. Uugoj k. uvo. 25. Bron Tarulyt-Berniukas, Raguvos vls. il k. tabo ratved. uvo 1950 07 05. 26. Birut Vaikauskait, Vadokli vls. ambalionikio k. Nuudyta ir sudegin ta su tvais. 27. Juz Vyt, Raguvos vls. uvo. 28. Izabel Vilimait-Stirna, eduvos vls. iaurs Ryt srities ryinink. 29. Maryt Virikauskien, Vadokli vls. ambalionikio k. Vyras, mona ir dukt nuudyti ir sudeginti. 30. Jadvyga ardinskait Balaiien-Daktaras Dolitlis. Paimta gyva 1951 03 14. 31. Paliut elnyt (g.1924 m.), Ramygalos vls. Juodkoni k. uvo 1948 m. gel bdama partizan Drsut. Algimanto apygardos partizan sraai
A

1. Jonas Abukauskas-Siaubas, Upali vls., Norvaii k., Audros b. 1952 02 07 (suimtas KGB). 2(. Vytautas Abukauskas-irdis, Upali vls., Norvaii k., Audros b. 1952 02 07 (suimtas KGB). 3. Vladas Adomnas-Titnagas, Anyki vls., Paurn k., Rdos b. 4. Bronius Adomonis, Panemunlio vls., Main k. .1946. 5. Jonas Adomonis-Rickus, Vieint vls., liobikio k., Vytenio b. .1949 02 03. 6. Jonas Adomonis-Rytas, Pasvalio vls., Meldui k., Mindaugo b. .1949 03 15. 7. Pranas Adomonis, Panemunio vls., Bits b. . 1945 03 25. 8. Adulis, Kalnieiai. Nuautas mike pjaunant malkas. 9. Povilas Aglinskas, Upali vls., Puodi k., Audros b. .1946. 10. Antanas Aidukas-Bronislavas, imoni vls., Aunavos k., Blindos b. .1947 09 29 11. Jonas Aidukas, imoni vls., Aunavos k., Blindos b. .1947 09 29. 12. Stasys Aidukas, imoni vls., Aluon k., Vytenio b. . 13. Povilas Alaviius-Muzikantas, Subaiaus vls., Girn k. 1946 nukankintas KGB agento Kirvio. 14. Jonas Alelinas, Panevio vls., Sodelikio k., Lampeo b. . * Sraai provizoriniai. Nurodomas vardas, pavard, slapyvardis, gimimo, kilms ar gyvenamoji vieta, brio pavadinimas, ties ar sumimo data.
214

15. Lionginas Alelinas, Panevio vls., Sodclikio k., Lampeo b. . 16. Jonas Alekna, Subaiaus vls., Terpeiki k. (desantininkas). . 17. Juozas Alekna, Subaiaus vls., Terpeiki k. (desantininkas). . 18. Pranas Alekna-Mekinas, Subaiaus mstl., Geguio kuopa, buvs radistas. 19. Jonas Alenikas-Kelmas, Pasvalio vls., adeiki k., Mindaugo b. .1946 02 06. 20. Juozas Aliauskas-Beras, Skiemoni vls., Kilin k., Algirdo b. .1946 07 19. 21. Juozas Aliauskas-Beras, Skiemoni vls., Spirin k., Algirdo b. .1946 07 03. 22. Antanas Aliukas-Kuprys, Raguvos vls., Nausods k., Grainos k.v. .1948 03 21. 23. Jurgis Andrijauskas, Anyki vls., Staki k.. Perkno b. .1946. 24. Petras Andriukeviius-iauius(?), Rokikio vls., Uzdn k., Kstuio b. .1949 11 14. 25. Anel Andriukeviit, Obeli vls., Kumpolikio k., Vyties k. . 26. Tekl Andriukeviit, Obeli vls., Kumpolikio k., Vyties k. . 27. Antanas Antanaviius-Dalia, Liepos b. .1947 04. 28. Antanas Antanlis, Vieint vls., Meldaiki k. .1945 12 (pats netyia nu siov). 29. Bronius Antanlis, Vieint vls., Meldaiki k. .1946 02 (17 kv. imoni g.). 30. Albertas Apega-Raiys, Kupikio vis, Bartaiki k., arno b. .1950 01 21. 31. Juozas Apega-Strausas, Kupikio vls., Bartiki k., Monts b. .1948 12. 32. Petras Apega-Vilkas, Kupikio vls., Bartiki k., Herkaus b. .1948 12. 33. Vytautas Apega-Jurktas, Kupikio vls., Bartaiki k., Algirdo b. .1949 12. 34. Kazimieras Astravas, Subaiaus vls., Kanapyns k., Vytenio b. 35. Stasys Astravas-Rytojus, Subaiaus vls., Kanapyns k., Vytenio b. .1950 10 26. 36. Alfonsas Augutis-ekas, Anyki vls., Pavarni k., Tigro b. .1950. 37. Alfonsas Augulis, Skapikio vls., Mirnin k. .1946 08 16. 38. Augustinaviius, Kalpoko b. .1944. 39. Povilas Auktikalnis, Uniki vls., Valduk k., Morkno b. 40. Bronius Audickas, iani vls., adeiki k. . 41. Stasys Avia, Anyki vls., Kateliki k. Drsuio b. .1948 08. 42. Zofija Aviait-Tulp, Anyki vls., Kateliki k., Rdos b. .1952 02 02.

B
43. Petras Bacenis, Tindiulio b. 44. Aloyzas Baiulis, Kupikio vls., Miknin k. .1945 Dudiki k. 45. Jonas Baiulis-Dragnas, imoni vls., Kinderi k. .1948 12 13. 46. Povilas Baiulis, Kupikio vls., Miknin k. .1945 Dudiki k. 47. Povilas Baiulis-Mediotojas, imoni vls., Nocin k., Vytenio b. .1945. 48. Ptras Baiulis-Virila, imoni vls., Nocin k., Vytenio b. .1945. 49. Alfonsas Bakys, Duset vls., Padusetli k. .1945. 50. Alfonsas Bakys, Duset vls., Padusetli k. .1945 Plunksnuoi mike. 51. Adolfas Bagdonas-Beras, Pumpn vls., Kaln k. .1945 10 05. 215

52. Petras Bagdonas-Mondaugas, Bir vls., Kuldn k., Vtros b. .? 53. Romas Bagdonas, Svdas mstl. .1945 06 25. 54. Antanas Bagoinas-Dmas, Anyki vls., Smalynos k., Tigro b. .1951 04 19. 55. Juozas Bagoinas-UUgiris, Uugirio vls., Ddos b. .1946 03 25. 56. Alfonsas Bajoras, Eerokns (?), .1944 Vilkoli k.(?). 57. Napalis Bajoras, Rokikio vls., Vyuonos b. .1948 09 12. 58. Liudvikas Bajorinas-Kilbukas, Trokn mstl., Grainos b. .1949 04 06. 59. Liudvikas Bajorinas-Kilbukas, Trokn mstl. .1949 04 06. 60. Leonas Balaiis, Kamaj vls., Rudi k. .1947 prie Rudi k. 61. Povilas Balaiis, Kupikio vls., Butn k., Monts b. .1945. 62. Adolfas Balinas, Utenos vls., Viuon k. 63. Antanas Balinas-Brys, Subaiaus vls., Palanki k., Geguio b. .1945 01. 64. Antanas Balinas-Kokas, Subaiaus vls., Veliuoki k. 65. Jonas Balinas-Deleika, Debeiki vls., Kalneli k., brio vadas. .194 04 (susisprogdino). 66. Vytautas Balna-Savanoris, Kupikio vls., Bajorikio k., Vytenio b. .1952 10 03. 67. Jonas Baltakys-Vilkas, Vieint vls., Vaitkn k. .1949 11 01/Trokn vls., Zabielyns k., Jauniaus b. .1949 04 27. 68. Juozas Baltakys, Kupikio aps., imoni vls., Noin k. .1948. 69. Ona Baltrnait, Obeli vls., Kubiliki k., Vyties b. .1949 01 29. 70. Antanas Baltrnas, Anyki m., Dds b. .1946. 71. Bronius Baltuis-Kriuka, arno brio vadas. 72. Bronius Baltuis-Kirneka. 73. Kazys Baltuis, Viuonos b. 74. Jonas Baltuis, Obeli vls., Kubiliki k., Vyties b. .1949 01 29. 75. Jonas Baltuis-Trimitas, Pandlio vls., Buivn k., Liudviko b. .1948 05 16. 76. Kazys Baltuis, Utenos vls., Viuon k. 77. Baltunikas, Trokn vls., Pajuostinio k. .1944 12. 78. Alfonsas Banionis, Vabalninko vls., Tuit k., Tindiulio b. ? 79. Jonas Banionis-aulys, Taujn vls., Baleli k. .1945 01 15. 90. Juozas Banys-Sris, Anyki vls., Vertim k., Tigro b. .1952. 91. Juozas Banys-vis, Andrionikio vls., Laini k. .1949. 92. Jonas Banionis-Kurmis, Taujn vls., Baleli k., aibo b. .1945 014 15. 93. Jonas Baranauskas, Kamaj vls., Kraupi k. .1946 prie Kamaj. 94. Petras Baranka-Plechaviius, Pumpn vls., Krisleli k., Simo b. .? 95. Juozas Barauskas, Subaiaus vls., Pajuodiu k. Pabgo i vilin bunkerio. 96. Leonas Bareika, Anyki vls., eiminikli k. .1945 02 18. 97. Romas Bareiis, Juodups vls., Sargains k. .194? 98. Povilas Baronas-Briedis, Svdas vls., Butn k., algirio b. .1948 08 31. 99. Antanas Bartulis, Petraiio b. 100. Bronius Bausys, Subaiaus vls., Bajoriki k., Kirvio b. .1945. 101. Vladas Bausys, Subaiaus vls., Bajoriki k. 102. Jonas Bekeris, Juodups vls., Sarmand k. .194? 216

103. Albertas Bekintis, Svdas vls., Narbutli k., Dobilo b. .1947 08 29. 104. Bronius Bekintis, Svdas vls., Narbutli k. Dobilo b. .1947 08 29. 105. Juozas Bendorius, Kamaj vls., Kali k., Girno b. .1949 03 03. 106. Jonas Beregis, Kamaj vls., Vidi k., eigulys. .1945? 107. Juozas Bernadiius, Subaiaus vls., Ramonavos k., Barzdos b. .1946 06. 108. Antanas Bernataviius-ekas, Trokn vls., Laukagalio k., Traidenio b. .1947 05 17. 109. Adolfas Biinas, Mediki k., Viuonos b. 110. Edvardas Biinas, Mediki k. . namuose. 111. Juozas Biinas, Jusegirio k. .Tarui mike. 112. Jonas Biinas, Jusegirio k. .Tarui mike. 113. Jonas Bikauskas, Kupikio m., Kalads b. .1946 06. 114. Pranas Bieliauskas, Obeli vls., Seiiki k., Vyties b. .? 115. Jonas Bilinas, Anyki vls., olinos k. .1945 06. 116. Jonas Bilinas-ilinas, Trokn vls., Nakoni k. .1945 06. 117. Jonas Binkys, Trokn vls., idoni k., arno b. .1946 06 24. 118. Meislovas Binkys-Tuzikas, Trokn mstl., arno b. .1946 01 17. 119. Antanas Birbilas-Baltuis, Vieint vls., Virsnio k. 1945 06 29 suimtas, suaudytas. 120. Bronius Birbilas-Sakalas, Vieint vls., Virsnio k. .1946 01 06. 121. Matas Birbilas, Vieint vls., Virsnio k., Vytenio b. .1945. 122. Bronius Birka-Klevas, Svdas vls., Vaitkn k., algirio b. .1949 11 01. 123. Albinas Birkus, Trokn vls., Pajuostinio k. .1946 01 13. 124. Petras Bitinas, Panemunlio vls., Joneliki k., brio (?) vadas. .1945 08 25. 125. Balys Bisly.s, Antazavs vls., Pakriaunos k. .1947 10 06. 126. Jonas Bikauskas, Kupikio m., Kalads b. .1946 06. 127. Zigmas Bitinas, Rokikio vls. .1945 08 25. 128. Albinas Bizkus, Svdas vls., Vaitkn k., Monts b. .1949 11 01. 129. Alfonsas Blays, Trokn vls., Pelyeli k. .1944 12 24 iunki k. 130. Felikas Blays, Rokikio vls., Sineiki k., Mikno b. .1946 12 12 Notigaloje. 131. Juozas Blays, Rokikio vls., Sineiki k., Mikno b. .1946 12 12 Notigaloje. 132. Napalis Blainas, Jusegirio k.(?). 133. Antanas Blieka, Rokikio vls., Pavyonio k., brio vadas. .1946 11 eda suose. 134. Alfonsas Blieka, .1946. 135. Julius Blieka, Kupikio vls., Suvaini k., Vytenio b. .1949 04 18. 136. Petras Blieka. .1947. 137. Stasys Blieka, Kupikio vls., Suvaini k., Vytenio b. .1947 04 19. 138. Antanas Blidius, Rokikio vls., Sniegin k., Dobilo b. .? 139. Petras Boiulis-Virila, imoni vls., Nocin k., Vytenio b. .1948 11 10. 140. Aleksas Boiulis-Mediotojas, imoni vls., Nocin k., Vytenio b. .1948 11 10. 141. Boleslovas Boguas, Rokikio aps., Siin k.
217

142. Stasys Bubnas, Trokn vls., Laukagalio k. 1946 01 suaudytas sav u plikavim. 143. Alfonsas Bubinas-turmas, Trokn vls., Umn k., Traidenio b. .? i 144. Stasys Bubinas, Trokn vls., Uuoli k., Alauo b. .1945 06. 145. Jonas Budreika, Svdas vls., Giki k. .1945. 146. Juozas Budreika-Debesys, Svdas vls., Vikoni k., Monts b. .1945 11 14. 147. Povilas Budreika-Debesis, Ramokoni k., Perkno b. .1951 04 14 148. Vilius Bugalikis-Drsutis, imoni vls., Starkoni k., Eskimo b. .1952 0813. 149. Jonas Buika. 150. Vladas Bukinas-Montekristas, Rokikio vls. .1946 02 25. 151. Antanas Bulovas-Budrys, Rokikio vls., Kalpokikio k., Gedimino b. .1949. 152. Ignotas Bulovas, Rokikio vls., Giniot k., 1944 sueistas, mir. 153. Jonas Bulovas, Rokikio vls., Kalpokikio k., Gedimino b. .1948 11 21. 154. Jonas Bulovas-Gaubica-Vjas, Rokikio vls., Kalpokikio k., .1947 12 17. 155. Juozas Bulovas-Iksas, Rokikio vls., Kalpokikio k., Gedimino b. .1949 11 14. 156. Stasys Bulovas, Panemunlio vls. . Kupikio vis. 157. Steponas Bulovas, Panemunlio vls., Naujasods k., Viuonos b. .? 158. Julijonas Burneika-Tardytojas, imoni mstl., Monts b. .1949 11 01. 159. Antanas Burokas-Mokytojas, imoni vls., Noin k., Vytenio b. .1952 11 12. 160. Antanas Butikis, Upali vls., Geleioni k., .1945 06. 161. Butrimas, Trokn m.

162. Algis alkis, Rokikio vls., Kirkn k., Mikinio b. .1945 08 06. 163. Antanas alkis-pokas, Rokikio vls., Kirkn k., Mikinio b. .1945 08 164. Motiejus eiys, g.1892 m. Rokikio k., .1950 Panemunio mstl. (kankin tas, bgant nuautas). 165. Juozas eiys, Briedio b. .1948 05 30. 166. Vytautas eiys, Valduvos vls., Galvydi k., Kalpoko b. .? 167. ekelis. 168. Petras ep, Subaiaus vls., Skud k. Pabgs per sien. 169. Vladas ep, Subaiaus vls., Skud k., Vytenio b. .1945. 170. Vincas epenis-Juozas, Debeiki vls., Pustunkos k., Blaino b. Legaliza vosi. 171. Antanas eponis-Klajnas, Subaiaus vls., Pavaaki k., Vilko b. .1945. 172. Jonas epulis, Pandlio vls., Stanikn k., Linderio b. .1951 05 19. 173. Vaclovas epukonis-Tigras, Kamaj vls., Kstuio b. Uverbuotas KGB. 174. Petras ereka, Subaiaus vls., Terpeiki k.(desantininkas). 175. Jonas eriauka-Cirkas. .1947 01 28 Subaiaus vls., Gelai k. 176. Antanas erkauskas-Kardas, Trokn vls., Kamarok k., arno b. .1945 02. 177. Valentina erkuvien, Svdas vls., edeiri k., Tarzano b. .1945 09 30.
218

178. Stasys erna-Vaiteknas, Rokikio vls., Vienybs b. .? 179. Povilas erniauskas, Angliusik k. .1947 Slabodnikos k. 180. Edvardas ernelis-Guldokas, Panevio m., uolo b. Z.? 181. Jonas ernius-arnas, Kamaj vls., Namiejn k., Denikio b. .1945 11 30. 182. Juozas ernius-Garbanius, Kupikio vls., Pelyi k., Vytenio b. .1948 06. 183. Juozas ernius, imoni vls., Butn k., Monts b. Paimtas gyvas 1946 06. 184. Petras ernius-Laisvnas, Kamaj vls., Nemenin k., Tigro b. .1949. 185. Petras ernius-pokas, imoni vls., Kinderi k., Monts b. Paimtas gyvas 1951 01 13. 186. Vladas ernius-Kapitonas, Kamaj vls., Namejn k., algirio b. .1946 01. 187. Lionginas ibinskas, Panemunlio vls., Suvainikiu k., Kalads b. .1945. 188. Petras ibinskas, g.nikt k., palaidotas Panemunio mstl. 189. Benediktas inga, Vak vls., Narui k., Tinterio b. .1946. 190. Julius itinas-Garsas, g.1923, Margio rinkt. uolo b. .1951 12 22. 191. Stasys iukys, Butageidio b. .1946 02. 192. Marijonas iukys, Butegeidio b. .1946 02. 193. Jurgis iius-Tigras, Upali vls., Vaiskn k., Audrios b. .1949 12 04. 194. Petras iinas, Skapikio vls., Ruki k. .1947 01 09.

D
195. eslovas Damoeviius, Subaiaus vls., Nibragalio k. .iduotas. 196. Antanas Dikmanas, Utenos vls., Lelin k. 197. Kazys Dabravolskis-Gandras, Raguvos vls., Velyki k., Vilko b. .1949 11 25. 198. Mykolas Dabravolskis-eponis, Raguvos vls., Taurins k., desantininkas, brio vadas . 199. Petras Dambrauskas, Rokikio vls., Gedimino b. .1947 07 23. 200. Pranas Danielius, Roviki k., .Panemunis. 201. Henrikas Danileviius-Vidmantas, Tigro b. .1949 11 01. 202. Vytautas Daninas, Anyki vls., Lauksargli k. .? 203. Jonas Dapys, imoni vls., Vederiki k., Monts b. .1948. 204. Jonas Dapys-Tvas, imoni vls., Vederiki k. Monts b. .1945. 205. Juozas Dapys, imoni vls., Vederiki k., Monts b. .1947. 206. Jurgis Dapys, imoni vls., Vederiki k., Monts b. .1946. 207. Kazys Dapys, imoni vls., Vederiki k., Monts b. .1946. 208. Vladas Darakeviius, Subaiaus vls. .1941. 209. Jonas Daubaras, Rokikio vls., Juckn k., Gedimino b. .1946. 210. Jonas Daugla, Vyuonos b. 211. Julius Daugla, Kupikio vls., alnakundi k., Vytenio b. .1945. 212. Julius Daugla, imoni vls., Nocin k., Monts b. .1945. 213. Aleksas Daukas-Onut, imoni vls., Nocin k., Monts b. .1948 02. 214. Povilas Daukas, imoni vls., Monts b. .? 215. Jonas Dauka-ipulskis, eduvos vls., Puipi k., Kstuio b. Suaudytas 1953 11 03. 216. Ignas Daukys-Lizdeika, aliosios Valo b.(?). .1949 04.
219

217. Alfonsas Dapys-Arbzas, Rokikio vls., Palukuojaus k., Vtros b. .? 218. Jonas Davainis-Mainistas, Vadokli vls., ili k., arno b. .1949. 219. Danut Davidnait, Subaiaus vls., Skaistkalnio k., Vytenio b. .1950. 220. Antanas Davydnas-Vanagas, Panemuns vls., Vyuonos k., Vyuonos b. .1949 05 17. 221. Jonas Davidonis, Anyki vls., lapn k. .? 222. Bronius Degutis-Liepsna, Kavarsko vls., Tigro b. .1950 04 30. 223. Kostas Deksnys-Erelis, Rokikio vls., Juodups k., Goniaus b. .1947 03 15. 224. Petras Deksnys, Juodups vls., eikaniki k., Ganio b. .1947 03 15. 225. Vladas Deksnys-tukel, Juodups vls., Deksni k. .? 226. Vincas Deksnys-Romsis, Rokikio vls., Libareiki k., arno b. .1948 06 03. 227. Antanas Didpetris, Svdas vls., Panerins k., Butageidio b. .1946 02. 228. Vytautas Diius, Skapikio vls., Trano b. .1945 08 29. 229. Vytautas Diius, Jint vls., Viliuliki k., Pipinio b. .1945. 230. Albinas Dilys-Barsukas, Duset vls., ivili k., algirio b. .? 231. Antanas Dilys-Litas, Duset vls., ivili k., Audros b. .1952 12 12. 232. Apolinaras Dilys-Vyturys, Duset vls., ivili k., Audros b. .? 233. Jonas Dilys, Skapikio vls., Rugeli k., Trano b. .1945 08 29. 234. Petras Dilys-Tarzanas, Duset vls., ivili k., Dobilo b. .1949 11 02. 235. Steponas Dilys-uolas, Anyki m., Lito b. .? 236. Leonas, Dilka-Briedis, Paliepi vls., Latveli k. .1944. 237. Stasys Dirs-Praboius, Traupio vls., Jurgali k., Petraiio b. .1945 10 15. 238. Aldona Diryt-Vilnel, Rokikio vls., Juodups k., Goniaus b. .1947 03 15. 239. Jonas Dirys, Kamaj vls., erniaus b. . 1945 10 04. 240. Bronius Dobilas-Jasinas, Subaiaus vls., Gelai k., Baltuio b. .? 241. Vincas Dobilas-Bartulis, Subaiaus vls., Tautvili k., desantininkas. .1945 01 22. 242. Antanas Dovidnas, Grikikio k. 243. Kazys Dragnas, Anyki vls., Ilgavado k., Ramoldavos b. .1945 02 18. 244. Alfonsas Drasiukas-Dobilas, Kupikio vls., epetos k., Vytenio b. .1947. 245. Jonas Drasiukas, Anyki vls., Pagojos k., arno b. .1946. 246. Jonas Drasiukas-Petryla, Kupikio vls., epetos k., Vytenio b. .1949. 247. Kostas Dubauskas-Vilkas, Rokikio vls., Juodups k. .1947 03 15. 248. Jonas Dugnas-Derikas, Kazilikio vls., Daurotikio k. .1946 Latveli k. 249. Povilas Dundulis-arnas, Debeiki vls., ekoni k. Tauro b. .1948. 250. Alfonsas Dumblys-Beras, Rokikio vls., Butkn k., Vtros b. .1948 04 21. 251. Durasas-Briediukas, Kupikio vls., Tuoo k., Vytenio b. .1947. 252. Bonifacas Dda-Pisorius, Kupikio vls., Milaii k., brio vadas. .1949 01 23. 253. Jonas Dda, imoni vls., Milaii k., Monts b. .1947. 254. Juozas Dda, Panemunlio vls., brio vadas, . 1947.06 04. 255. Motiejus Dda, Blindos b. 256. Petras Dda, Kupikio vls., Herkaus b. .1949. 220

257. Ona Ddien (Jono Ddos mona), Rokikio aps. Panemunlio mstl. .1947 06 04. 258. Petras Dzvonka-Apergaviius, Subaiaus vls., Aegali k., Vilko b. .1949 11 25. 259. Valentinas Diugelis, Jint vls., Pilkn k. .1946.

G
260. Povilas Gabrnas, imoni vls., Migoni k., Monts b. .1947. 261. Antanas Gabrys, Panevio vls., Paaistrio k. Suaud Kanapeckas. 262. Ona Gabrnait-Starkut, imoni vls., Migoni k. Gyva. 263. Edvardas Gaigalas, Upali vls., Trumponi k., Alauo b. .1945 06 15. 264. Petras Gaigalas-Vilkas. 265. Povilas Gaigalas-ukovas. .1947 04 07. 266. Stasys Gaigalas, Anyki vis. 267. Gaidukas-Aras. .1946 02. 268. Leonas Galiauskas, Lampeo b. .1946 12 24. 269. Juozas Galiauskas-Petras Kurmelis, Panevio m. .1953. 270. Jonas Gaidelionis, Pumpn vls., Krinino mstl., ato b. .1948 02 25. 271. Anicetas Gailiuis-Siurblys. 272. Juozas Galiuis, Trokn vls., Beraits k., arno b. .1946 11 15. 273. Vytautas Galiuis-Buo, Trokn vls., Beryts k. 274. Jonas Galvanauskas, Kunigiki k. .1946/1947, Kemyns k. (prie edas). 275. Petras Galvanauskas. .1945 01, Buli k., Latvijos terit. (prie edas). 276. Pranas Galvydis-Valteris, Svdas vls., Monts b. .1949 11 01. 277. Elena Galvydait-Rugiagl, Duset vls., Antazavs k. .1945 05 13. 278. Petras Garbauskas, Kupikio vls., Rudili k., Vytenio b. .1951. 279. Petras Garbauskas, Vak vls., Tinterio b. .? 280. Kazimieras Garva, Joniklio vls., Margio b. .1946. 281. Jonas Garuckas-altis, Svdas vls. .1946. 282. Alfonsas Gasinas-Gonis, Rokikio vls. .1947 03 15. 283. Baltrus Gasinas, Vieint vls., Maldaiki k., LLA brio vadas. .1944 12. 284. Baltramiejus Gasinas-Davainis, Trokn vls., Pelyli k., Vytenio b. .1949. 285. Ignas Gasinas-Drasutis. .1950. 286. Viktoras Gasinas, Trokn vls., Pelyli k., arno b. .1944 12 24. 287. Antanas Geeinis, Rokikio vls., Jint k., brio vadas, LLA. .? 288. Janina Geinait-Nindra, Svdas vls., Kuli k., Tigro b. .1952 08 13. 289. Malvina Geinait-Sesut. .1948. 290. Maryt Geinait-Dalia, Svdas vls., Kuli k., Tigro b. .1947. 291. Adomas Germanaviius, Andioni k. . namuose. 292. Kazys Gilys-Vilkas, Svdas vls., Vaitkn k. .1947 12 13. 293. Stasys Gimbutis-Tarzanas, Svdas vls., Abalui k., Kstuio rajono va das. Suaudytas 1953. 294. Bronius Gimbutis, imoni vls., Neioni k. .1945. 295. Alfonsas Gindrnas, Trokn vls., Zbielyn k. .1945 06 25. 221

296. Vacys Girdnas-Laknas, iauli m., laknas. 297. Jurgis Girskus-Balandis, Rokikio vls., Perkno b. .1950 06. 298. Bronius Glazauskas. .1947. 299. Diana Glemait-Romualda, Kupikio vls., Auktupn k., Liudviko b. .? 300. Vytautas Gobuas-Viesulas. .1952. 301. Juozas Gogelis, Blindos b. .1946. 302. Grablys-Baldonas, Kamaj vls., Krili k. 303. Juozas Gradeckas, Anyki vls. .1945 02 18. 304. Jurgis Grauinis-Liepsna, Margio r. uolo b. .1951 12 22. 305. Grainskas-Berelis, Joniklio vls., virbli k., Briedio b. .1948. 306. Juozas Grays-Viesulas, Vieint vls. .1947. 307. Vytautas Greiinas-Daktaras, Kupikio vls., Draueliki k., Vaiganto b. .1941 01 21. 308. Algirdas Greiinas-Konduktorius, Kupikio vls., Graueliki k., Monts b. .1945. 309. Antanas Grevikis, Pandlio vls. .1945. 310. Petras Grigas, imoni vls., Puzon k., Blindos b. .? 311. Alfonsas Grima, Raguvos vls., Zerkikio k., Vyio a. .1945 02 02. 312. Kazimieras Grima, Raguvos vls., Zerkikio k., Vyio a., .1945 02 02. 313. Albinas Grika, Anyki vls., Auoi k. 314. Jonas Grika, Anyki vls., Auoi k. 315. Julius Grika, Trokn vl., arno b. .1948. 316. Bronius Grikeviius, Juodups vls., Statkn k., LLA. .? 317. Felikas Grias. .1947 08 01. 318. Jonas Grias, imoni vls., Puzoni k., Blindos b. .1946. 319. Vytautas Grybas-Neva, desantininkas. .1945. 320. Juozas Gryna, Anyki vls., Elminink k., Dds b. .1946. 321. Balys Gryas, Panemunlio vls., Siin k. 322. Kazys Gruc. Vytenio b. 323. Povilas Grumbinas-uolas, Vadokli vls., Uugirio k., 1949 09 24. 324. Kazys Gruzdys. 325. Teofilis Gudas-Eskimas, imoni vls., Noin k., brio vadas. .1952 08 13. 326. Juozas Gudas, imoni vls., Monts b. . 1944.11. 327. Povilas Gumbinas-uolas, Trokn vls., .1946 06 328. Stasys Guokas-Dragnas, eduvos mstl. .1952 12.. 329. Antanas Gura-arnas, Skapikio vls., Bilin k., Vytauto b. .1948 04 07. 330.Adofas Gurklys, Juodups vls., Germanikio k., Judr.b(?). .1945 10 15. 331. Pranas Gurklys-Kazimieras, Vabalninko vls. 332. Petras Gurklys, Subaiaus vls., arkiki k., desantininkas. .? 333. Stasys Gurklys-Barzda, Anyki vls., Astravu k. .1953 03 29. 334. Stasys Gurskus-Barsukas, Vabalninko vls., Eimuio b. .? 335. Juozas Gutauskas, Anyki m. .1946 06 13. 336. Juozas Gutauskas, Anyki vls., altaranki k., Dds b. .1946. 337. Jurgis Guzas, Juodups vls., Sodeli k., Nepriklausomos Lietuvos brio vadas. Mir 1953 05 23. 222

338. Balys Guas, Rokikio vls., Siin k., brio vadas, LLA. .1947 08 16. Palaidotas Panemunio durpyne. 339. Balys Guas. 340. Vytautas Guas, Siin k. .1949 Smaidri k.(emaitija), palaidotas Ervilke. 341. Petras Guinas, Skapikio vls., Stuboni k., Pono b. .1947 10 10.

I
342. Algimantas Ikamas, Trokn vls., Kvietk k., Margio b. .1954 06. 343. Bronius Indraius, Upali vls., Renickli k. Nusiov netyia. 344. Juozas Indraius-Sakalas, Upali vls., Puodi k. .1949 11 01. 345. Jurgis Indrel, Vytenio b. 346. Kazys Indrel-Strausas, Kamaj vls., Radiu k., Dobilo b. .1948 12 13. 347. Petras Indrelinas, Bir vls., Ustuki k. .1946. 348. Kostas Indrelinas, Bir vls., Ustuki k. .1945. 349. Bronius Indraius, Duset vls., Remeili k. 350. Juozas Indrainas-Sakalas, Utenos vls., Upali mstl., algirio b. .1949. 351. Mamertas Indrelinas, Svdas v.., Pasvalio v. mokytojas. .1946 12. 352. Indreinas, Kelmelio b. .1946 02 16. 353. Jonas Indriinas, Bir vls., Ustuki k. .1946 11 16. 354. Petras Indriukeviius, Iliusts vls. .1944 10 14. 355. Antanas Indrinas, Sivelikio mstl. .1944. 356. Petras Indrinas-Vebras, imoni vls.,Pely k. Vytenio b. .1946.(1947?) 357. Albinas Inira, imoni vls., Zubiki k., Blindos b. 358. Pranas Irdunis, Juodups vls., Didsods k., Kumpicko b. .1945. 359. Vytautas Ivanauskas-Berniukas, Raguvos vls., Kirmli k., Kuprio b. .1948 04. 360. Kazys Ivakeviius-naika, Subaiaus vls., Surdegio mstl., Vytenio b. .1947 04 12. 361. Vladas Ivakeviius-Katonas, Subaiaus vls., Surdegio mstl., Vytenio b. .1947 12. 362. Kazys Ivakeviius-naiba, Subaiaus vls., Surdegio mstl., Grainos k. .1948. 363. Vladas Ivakeviius-aika, Subaiaus vls., Surdegio mstl., arno b. .1947 04 12.

J
364. Valerijonas Jackeviius-Valteris, imoni vls., Migoni k., Vytenio b. .1948 11 10. 365. Jurgis Jakninas, Anyki vls., Nironi k., Bilino b. .1945 04 24. 366. Jonas Jakonis-Molis, Subaiaus vls., Zavadikio k., Vytenio b. .1945 10. 367. Povilas Jakonis-Meka, Subaiaus vls., Zavadikio k., Vytenio b. .1945 10. 368. Adolfas Jaktas, Panemunio vls., Paliepi k. .1944/1945. 369. Jonas Jaktas, Rokikio vls., Degsi k. .1946 Latveli k. 370. Juozas Jaktas, Rokikio aps., Latveli k. 223

371. Alfonsas Jaktonis-vyturys, Vieint mstl., ienraistis. .1948 11 13. 372. Jonas Jakulis, Svdas mstl., fotografas, Lito b. .1945 04 14. 373. Titas Jakulis i Steponi k., partizanavo Pauseli k. .Paliepio k. 374. Danielius Jakulys i Tarui k. .Svainikio k. 375. Viktoras Jakulys i Tarui k. .Roksls k. 376. Vytautas Jakulys i Tarui k. .Roksls k. 377. Juozas Jakutis, Svdas vls., Alat k., Blindos b. .? 378. Julius Jakutis-Slapukas, Margio rinkt. uolo b. .1951 12 22. 379. Bronius Jakupka, Bir vls., Kvietk k. 380. Anicetas Janys, imoni vls., Naujik k., Lito b. 381. Antanas Janys, imoni vls., Puroni k. .1949. 382. Vladas Janys-Tvukas, Svdas vls., Liepogiri k. .1949. 383. Juozas Janys-Vijnas, Kamaj vls., Vadoni k., Monts b. .? 384. Jonas Janys, Vieint vls., Plintiki k., LLA.b. .1949 12 13. 385. Juozas Janys-Laktingala, Svdas vls., Jutkoni k., algirio b. .1950 01 15. 386. Regina Janyt, Svdas vls., Liepagiri k., aibo b. .1949 11 02. 387. Antanas Janickas-ekas, Vidiki vls., Jasiulikio k., Lito b. 388. Juozas Jankauskas-Vanagas, Kamaj vls., Rudioni k., Aro b. .1949 03 13. 389. Juozas Jankauskas-Pilsudskis, Skapikio vls. .1950. 390. Napalys Jankauskas-Jurginas, Kamaj vls., Rudioni k., arno b. 391. Povilas Jankauskas-Alksnis, Anyki vls., Aro b. Legalizavosi 1951. 392. Vacys Jankauskas-Musolinis, Skapikio vls. .1950. 393. Jankta-Baltruaitis, Panevio m., LLA. .1945 04. 394. Kazys Janis, Trokn vls., Milaikikio k., arno b. .1946 01 30. 395. Alfonsas Janulis-Papartis, imoni vls., Puzoni k., Blindos b. .1948 02 01. 396. Danielius Janulis, Survilikio vls., Gerui k. 397. Edvardas Janulis, Pesli k., sudentas. .1945. 398. Jonas Janulis, Vytenio b. 399. Riardas Janulis, Pesli k., studentas. .1945. 400. Vladas Janulis, Survilikio vls., Gerui k. 401. Jonas Janueviius-Rksnys, Pualoto vls., Joniklio k., Girpetrio b. .1951 04 04. 402. Pranas Januka, Kupikio vls., Viani k., Kindiulio b. .1949 01 13. 403. Vytautas Janukeviius, LLA desantininkas. 404. Adel Jarainait, Vilkiki k. .1948 12 24. 405. Alfonsas Jasineviius, Rokikio vls., Sauli k., Mikinio b. .1945 09 13. 406. Povilas Jasineviius, Rokikio vls., Vaidloni k., Viuonos b. .1948 11. 407. Vladas Jasineviius, Rokikio vls., Sauli k., Mikinio b. .1945 09 13. 408. Juozas Jasinas, Joniklio vls., Laimiki k., virblio b. 409. Kazys Jasinas-Baltrus, Joniklio vls., Mainiki k., virblio b. .1948 02 15. 410. Balys Jasinas-Bit, Panemunlio vis. 411. Bronius Jasinas, Skapikio vls., Vaduk k., Juodo pono b. .1947 01 10. 412. Stasys Jasinas-Karalius, Rokikio m., Leiterio b. .1954 06 07.
224

413. Adolfas Jasinas i Kalniei k. uvo namuose. 414. Stasys Jasinas i Steponi k. .Rain k. 415. Jonas Jasnauskas, Sidabravo vls., Taupeiaus k., aliosios rinkt. Vaidoto b. 416. Kazys Jatkeviius-Parabelis, Ramygalos vls., Juodo Pono b. 417. Kazimieras Jatkus-Kaziukas, Petraiio b. 418. Antanas Jazuknas-Litas, Anyki vls., Lito b. .1948 05 03. 419. Jonas Jazuknas, Anyki vls., Nironi k., Bilino olino b. .1945 06 24. 420. Anel Semakait-Jazuknien-Lit, Raguvos vls., Sudeiki k., Lito b. .1949. 421. Kazys Jereckas-Kurkinas, Jauniaus b. .1948 (nusiov). 422. Jius-Viraitis, LLA Kelmelio b. .1946. 423. Vincas Jius, Kupikio vls., Lizdalauki k., Zulono b. .1948 05 13. 424. Antanas Joys-aibas, imoni vls., Puzon k. .1949 11 02. 425. Antanas Joys, Sidabravo vls., Rk k., aliosios rinkt. Vaidoto b. 426. Jonas Joys-Barzda, Subaiaus vls., Terpeiki k. .1946 06 13. 427. Juozas Joys-Uosis, Trokn vls., Milaikiki k. .1949 07 16. 428. Kazimieras Joys, Trokn vls., Milaikiki k., brio vadas. 429. Steponas Joys-Barzdyla, Trokn vls., Milaikiki k. 430. Antanas Jogla-uolas, Kavarsko vls., Ropsn k., Butageidio b. .1948 11 13. 431. Stasys Jogla, Anyki vls., Repn k., Butageidio b. .1949 10 23. 432. Gen Joglait-ibut, Kurkli mstl., Blindos b. Mir grus i lagerio. 433. Povilas Jonelis-Tzas, Trokn vls., Umn k. .? 434. Vytautas Jonelis-Vilkas, Trokn vls., Umn k. .1950. 435. Juozas Jovaia-Briedis, Andrionikio mstl. .1949. 436. Juozas Jovaia-Lokys, Andrionikio mstl., arno b. .1949 10 27 (susi sprogdino). 437. Jonas Joznas, Obeli vls., Kriaun k., Daiaus ir Girno b. .1947 10 06. 438. Andrius Judviris (Juodviris), Vytenio b. 439. Napalys Jukneviius. 440. Stasys Jukneviius i edas k. .1948 Panemunio k. 441. Stasys Jukneviius, Svdas vls., Viuoni k., Viuonos b. .1945 10. 442. Stasys Jukneviius, Panemunlio vls., uoli k., Gedimino b. .1948 11 12. 443. Antanas Juodel, Subaiaus vls., ukausk k., Napoleono b. .1946 04 10. 444. Ona Juodelien, Subaiaus vls., Napoleono b. .1946 04 12. 445. Juozas Juodelis, Anyki vls., altalanki k., Dds b. .1948. 446. Mykolas Juodelis-Yla, Anyki m., Perkno b. ryininkas. .1947 07 09. 447. Stasys Juodelis, Panemuns vls., Gelmanikio k., edas b. .? 448. Alfonsas Juodis-Rickus, Vaiviliki k., Butageidio b. .1948. 449. Petras Juodikis, Kupikio vls., Rudyli k. Provokatorius, buvo tremtyje, gyv. Prien r. 450. Vaclovas Juospaitis-Gugu, Traupio vls., Lito b. .1946 01 06. 451. Vincas Juozapaviius, Vak vls., Geneiki k., Tinterio b. .1946. 452. Vytautas Juoznas, Trokn vls., iknalanki k., aliosios rinkt. Vana go b. 225

453. Kazimieras Jureviius-Dobilas, Rageli k., algirio b. .1949 09 20. 454. Balys Jurgelionis, Dkto vls., Juodoni k. .1945. 455. Bron Jurgelionien-Kregd, Panemunlio vls., uoli k. .1948 12 10. 456. Jonas Jureviius, Anyki vls., Pailgs k., LLA b. 457. Kazys Jurkeviius, Raguvos vls., Jurikio k. .1945 02 02. 458. Petras Jurknas i Mislyv k. .Slabadinkos k. 459. Juozas Jurktas-Papartis, Andrionikio vls., Nendrins k., arno b. .1950 10 01. 460. Stasys Jurktas, arno b. 461. Antanas Juka-Vilkas, Subaiaus vls., Aegali k. .1949 11 25. 462. Povilas Juka, Mieiki k. .1949 01 netoli Velio. 463. Povilas Juka-Varnas, Mieiki vls., Puek k., Lanipeo b. .1949 01 27.372. 464. Kazimieras Jukeviius-Parabelis, Subaiaus vls., Vytenio b. 465. Antanas Juznas-Vaikas, Trokn vls., iknalankio k., Kuprio b. .194

K
466. Linas Kabataviius-Kanap, Pandlio vls., Varnikio k. Siaubo brio v. 467. Vaclovas Kabikas-Lazdynas, Anyki vls., Paveni k., Perkno b. .1948 02 07. 468. Jonas Kadionis-Bda, Butegeidio b. .1953. 469. Kazys Kadionis, Butageidio b. .1948. 470. Karolis Kadionis, Kavarsko vls., Klajno b. .1945 02. 471. Bronius Kadius, Raguvos vls., Levaniki k., Lito b. .1948 07 07. 472. Kazys Kadius-Karukas, Subaiaus vls., Pelyi k. Suimtas 1947. 473. Mykolas Kairys, imoni vls., Migoni k. .1946. 474. Vladas Kalad-Virila, Kupikio vls., Griaudeliki k., LLA brio vadas. .1946 01 13. 475. Juozas Kalendra-Naras, Anyki m., legalizavosi 1945 10 30. 476. Tadas Kalenda-Griniukas nuo Pumpn, girin?. arkiki k. .1951 01. 477. Felicija Kalendien-Tadien, Kriklionai, arki k. .1951 01. 478. Feliksas Kalibutas-Narutis, Butageidio b. .1948 02. 479. Algirdas Kalpokas, Vilkeli k. 480. Alfonsas Kalpokas, Liongino, edas k. .1948 Janikn k. 481. Jonas Kalpokas, Panemuns vls., Kalpoko brio vadas. 482. Jonas Kalpokas, Vanagins k. 483. Petras Kalpokas, Vanagins k. Palaidotas Remiki k. 484. Juozas Kalumba, Andrionikio mstl., Butageidio b. .1946. 485. Petras Kalumba, Pajuostinio k., Butageidio b. .1946 02. 486. Kazys Kalpokas-Kovas, Rokikio vls., Jakubikio k. .1946. 487. Petras Kalpokas, Pandlio vls., Vilgdi k., Kalpoko b. .1954 07 26. 488. Kazimieras Kalpokas, Jurgio, edasai. Nuautas NKVD. 489. Kostas Kaminskas, Papils vls., Kuprelikio k., Kalpoko b. .1945. 490. Povilas Kaminskas-Svyruoklis, Sudergio mstl. .1947. 491. Liuda Kaminskait-Kuosa, Sudergio mstl. Buvo tremtyje. Gyvena Garlia voje, Kauno r.

492. Juozas Kanapeckas-Dvaska, Mieikio vls., Pakrys k., vidaus agentas, umutas. 493. Stasys Kanapeckas-Erktis, Audros b. .1952 04 11. 494. Andrius Kapys, Liongino, Mieikio vls., Nibragalio k. .1949 10 13. 495. Bronius Kapys, Liongino, Mieikio vls., Nibragalio k. .1949 10 13. 496. Lionginas Kapys (tvas). .1946 (umutas Panevyje per tardymus). 497. Mykolas Kapys, Liongino, Mieikio vls., Nibragalio k. 498. Vladas Kapys-Katinas, Mieikio vls., Nibragalio k. .1940 11 27. 499. Liuda Kapyt, Liongino, Mieiki vls., Nibragalio k. .1945 (nuauta prie nam). 500. Donatas Karalius, Rokikio vls., edas k. 501. Danielius Karalinas, Siin k. .1948. 502. Darius Karalinas-Papartis, Panemunio vls., Kliugi k., Viuonos-arno b. .1948 03 13. 503. Antanas Karazija, Kupikio vls., Pabers k., Vilko b. .1948 08 02. 504. Steponas Karosas, Vieint vls., Sedeiki k. .? 505. Vladas Karosas Atikas, Svdas vls., Drobin k. .1949 11 01. 506. Antanas Karvelis-Vachmistra.s, Trokn vls., Survil k., Grainos k. .1950 04 16. 507. Juozas Karvelis-Klajnas, Vieint vls., liobikio k., Jauniaus b. .1949 04 27. 508. Anel Karvelyt-Burdien, Vieint vls., ilagalio k., Jauniaus b. .1952 10 18. 509. Bron Karvelyt-Snaig, Vieint vls., ilagalio k., Jauniaus b. .1952 10 18. 510. Vladislava Karvelyt-Lelija, Vieint vls., ilagalio k., Jauniaus b. .1952 10 18. 511. Antanas Kasmoius-Muzikantas, Vadokli vls., Nemunlio b. 512. Jonas Kastnas, Rokikio vls., Dolioi k. .1946. 513. Kazys Katelis, Subaiaus vls., Putin k., Vytenio b. .1948 01 23. 514. Antanas Katinas, Trokn vls., Uukari k. .1948 06 13. 515. Juozas Katinas-ernas, Vieint vls., ilagalio k., Jauniaus b. .1949 04 27. 516. Ona Katinien Talantait-Jonukas, Andrionikio mstl., mokytoja, Jauniaus b. .1949 04 27. 517. Vincas Kaulenis-Vilkas, Kupikio m., Algimanto apyg. brio vadas. .1948 06 26. 518. Adolfas Kaunietis, Pandlio vls., Kobrn k. .1944. 519. Rudolf Kaue-Stasys, Perkno-Lito b. .1946. 520. Antanas Kaupda, Duokikio vls., Nein k. .1945 prie Duokikio. 521. Stasys Kaupdas, Panevio m., alioji rinkt. Petraiio b. .1946 03 13. 522. Viktoras Kavaiinas-Graudinis, imoni vls., Pelyi k., Vytenio b. 523. Petras Kavaliauskas, Anyki vls., ilagalio k., Bilino b. .1945. 524. Kazimieras Kavolinas-Dagilis, Piktagalio k. 1945 02 05 perautas 525. Antanas Kazakeviius-Tigras, Audros b. .1952.
227

526. Antanas Kazakeviius-Viesulas, Audros b. .1953 02 27. 527. Jonas Kazileviius, Pasvalio vls., iliovelikio k., Kelmelio b. .1948 04 2 528. Balys Kazlauskas-Bijnas, Duset vls., Uupio k., Audros b. .1951 05 1 529. Julius Kazlauskas, Pandlio vls., Eidioni k. .1944 12 26. 530. Jonas Kazlauskas-Rubinas, Pandlio vls., Laidin k., ukovo b. 531. Povilas Kazlauskas, ienaraiio k. 532. Vladas Kazokas, Pandlio vls., Eidioni k. .1945. 533. Jonas Kemeklis-Tauras, Andrionikio vls., Lelin k. .1949 03 15. 534. Juozas Kemeklis-Rokas, Jint vls., arki k. Margio rinkt. uolo b. .1951 12 22. 535. Pranas Kemeklis-Tvas, Jint vls., anki k., uolo b. vadas. .1949 06 16. 536. Petras Kemeklis-uolas, Jint vls., arki k., uolo b. .1949. 537. Antanas Ketrauskas-Antanaitis, Pualoto vls., Eimulikio k., Borisos b. valgas. .1950. 538. Birut Kevleviit-Neumirtuol, Andrionikio mstl., mokytoja, Jauniaus b. .1949 04 27. 539. Kostas Keemkas, Juodups vls., Jutki k., LLA b. 540. Antanas Kiaulnas-arnas, Vabalininko vls., Lebeniki k. .1951 01 ark iki k. 541. Alfonsas Kilda, Raguvos vls., Laukagalio k. .1945 0 2 02 Juodgirje. 542. Stasys Kilda, Jint vls., Lenkagalio k. .1945 02 02 543. Vytautas Kirdeikis-Papartis, imoni vls., Erki k. .1949. 544. Vytautas Kirdeikis-Papartis, Svdas vls., Brii k., aibo b. .1948 11 02. 545. Stasys Kirdulis, alioji, desantininkas-radistas 546. Alfonsas Kirkus, Raguvos vls., Sudeiki k., Lito b. .1945. 547. Juozas Kirkus-Plienas, Raguvos vls., Sudeiki k., Lito b. .1948 10 08. 548. Jonas Kirkus-Plienas, Kovarsko vls., Jusinikio k., Lito b. .1948 10 08. 549. Juozas Kirsnys, Raguvos vls., Kirmli k., Kuprio b. .1948 04. 550. Jonas Kirsnys, Raguvos vls., Kirmli k., Lito b. .1948 09. 551. Klemensas Kirstukas, Rokikio vls., Kirveli k. .1947. 552. Viktoras Kirstukas, Rokikio vls., Kirveli k. .1945. 553. Antanas Kisielius-Sakalas, Trokn vls., empui k., arno b. .1948 02 08 prie ventosios ups. 554. Kazys Kikis, Subaiaus vls., Geguio b., desantininkas-radistas. 555. Romas Kliauga, Paliepi k. 556. Povilas Kliauga, Paliepi k. .1945 01 13 Pauseli k. 557. Povilas Klionga, Panemunlio vls., Paliegs k. .194? 558. Jonas Klusis, Panemuns vls., Vanagins k., Kalpoko b. 559. Karolis Klusis, Panemuns vls., Vanagins k., Kalpoko b. 560. Karolis Kolibotas-Lap, Kavarsko vls., Butageidio k., Lokio b. vadas. .1940 12 22. 561. Antanas Koncys, Liepos b. .1946 12 24. 562. Jonas Kondraka, Kamaj vls., Kuoki k. .1946. 563. Kazys Konoverskas-Kanapeckas, Smilgi vls., Gelvonio k., Petraiio b.
228

564. Stas Kontrimaviit-ibut, Blindos b. ryinink. Uverbuota. 565. Bronius Kosmauskas-Starkus, Liepos b. .1947 06 12. 566. Povilas Kosmauskas-Auksaburnis, Liepos b. .1947 04. 567. Kazys Kregd-Hitleris, Kupikio vls. Provokatorius. Gyvas. 568. Juozas Kairiauius, Roviki k. 569. Antanas Klybas-Tempas, Upali vls., Audros b. .1949 12 04. 570. Kazimieras Kriauinas, Kupikio vls., Kalads b. .1946 01 13. 571. Stasys Kriauifinas-Liutauras, Anyki vls., Andrionikio mstl., Tarzano b. .1949 12 24. 572. Juozas Kripaitis-Pauktis, Pasvalio vls., Danilikio k., Klevo b. .1952 05 03. 573. Juozas Krisinas, edas k. .1945 Rokikyje. * 574. Antanas Krivickas-Vardauskas, Pakruojo vls., aliosios rinkt. Piliakalnio b. 575. Albinas Kubilius-Rgtimas, Trokn vls., Pajuostinio k., apygardos vado pavad. ryi reikalams, brio vadas. Mir 1992. 576. Antanas Kubilius, Trokn vls., Pajuostinio k. Gyvas. 577. Danielius Kubilius, Vilkoli k. . Vilkoli k. 578. Juozas Kubilius, Trokn vls., Pajuostinio k. .1944 (nuautas namuose). 579. Lionginas Kubilius, Kupikio vls., Rudili k. Nusiov. 580. Jonas Kublickas-turmas, Gedimino b. 581. Juozas Kublickis, Rokikio vls., 'Rimosoni k., LLA b. .1946 01 29. 582. Edvardas Kudukis, Boraisi k. 583. Pranas Kuinskas, Rokikio vls., Jakutikio k. 584. Vytautas Kujalaviius-Nemunlis, Trokn vls., Vytenio b. .1946 12. 585. Florijonas Kulikauskas, Subaiaus vls., Platikli k. .1948. 586. Albinas Kulinskas-Daktaras, arno b. .1947 04 07. 587. Alfonsas Kuliukas-Daktaras, Pandlio vls., Leidin k., ukovo b. 588. Antanas Kulvaitis, Mieiki vls., Nibrogalio k. .1945. 589. Jurgis Kulvaitis. .1945 (idav Kanapeckas). 590. Antanas Kundroka-Aras, Rokikio vls., Kazlikio k., Vaidiiuio b. .1950 04 17. 591. Povilas Kumpickas, Juodups vls., Petraiio brio vadas. 592. Vladas Kupinas, Mikoliki k. Nukankintas NKVD. 593. Vytautas Kupickas, Kauno m., Dds b. .1945. 594. Steponas Ranas, Pasvalio vls., Sidrin k., Kelmelio b. .?

L
595. Bronius Labakojis-Vilkas, Trokn vls., Umn k., Vytenio b. .1947. 596. Jurgis Labakojis-Rkas, Trokn vls., Umn k., Vytenio b. .1948. 597. Povilas Labakojis-aibas, Trokn vls., Umn k., Vytenio b. .1946. 598. Petras Labainskas. .1947 09 22 (nuov idavikas Rageli k.). 599. Labeika-Markuka, Vieint vls., ilagalio k., Jauniaus b. .1947 (per rinki mus). 600. Steponas Labeikis-Tamoius, Vieint vls., ilagalio k. 601. Stasys Lackus, Svdas vls., Lapkalnio k., Monts b. .1945 11 14. 229

602. Alfonsas Lapienis, mo b. .1948 02 01. 603. Antanas Lapienis-Lap, Kamaj vls., einmi k., Lito b. 604. Antanas Lapienis-Pimpis, imoni vls., Vardoni k., Monts b. .1947. 605. Gasparas Lapienis-Dudutis, Svdas vls., Liepini k., Monts b. .1940 11 01. 606. Jonas Lapienis-Doru, Svdas vls., Liepiu iki k., algirio b. .1949 11 01. 607. Jonas Lapienis-Jokeris, imoni vls., Vardoni k., Monts b. .1949 11 01. 608. Petras Lapienis-Jurginas, Svdas vls., Liepini k., Monts b. .1945. 609. Povilas Lapienis, Svdas vls., Liep k. 610. Stasys Lapienis, Svdas vls., Liep k. .1945 10 28. 611. Vytautas Lapienis-Uosis, Svdas vls., Galvydi k., algirio b. .1950 01 13. 612. Povilas Laseviius, Subaiaus vls., Girn k., Vilko b. .1950. 613. Romas Laskauskas-turmas, Parusisnio k. .1946 02. 614. Kazys Laskauskas, Svdas vls., Saldogins k. .1945 10 28 615. Pranas Lainis. .1945 06 24. 616. Kazys Lainskas-Artojas, Saldutikio vls., Kemeio k., Vytenio b. .1950 01 22. 617. Petras Laucius-iuckis, Pandlio vls., Valiukiki k. .1952. (r.631) 618. Petras Lauius-Pumputis, Pandlio vls., Valiulikio k. .1951 10 12. 619. Romas Launizas-turmas, Raguvos vls., Sudeiki k., Lito b. .1947 07 06/ 08 06. 620. Bronius Laureckas, Subaiaus vls., Ilin k., Napoleono h. .1946. 621. Romas Laurinaviius-Domantas, g.1919, Margio b. .1951 12 22. 622. Vanda Laurinaviit-vaigdut, g.1929, uolo b. .1951 12 22. 623. Anicetas Lauikas-vitrigaila, Subaiaus vls., Astravu k., Vytenio b. (de santininkas). .1948 01 01. 624. Algirdas Lauikas-Tvas, Subaiaus vls., Astravu k., Zubrio b. 625. Vytautas Lauikas, Subaiaus vls., Astravu k., Zubrio b. .1948 07 25. 626. Janina Lauikait Vingrien-Undin, Vytenio b. .1948 01 01. 627. Povilas Lauikas-Liudas, Subaiaus vls., Astravu k., Zubrio b. .1951 02 24. 628. Pranas Lazudauskas, Pandlio vls., Apaios k. .1947. 629. Pranas Leitonas, Jint vls., Kerui k. .1944 (susisprogdino ant mi nos). 630. Juozas Leksas-Mekinas, Kupikio vls., Bartesiki k., Vytenio b. .1946. 631. Juozas Lesys-Algis, Jurbarko vls., Putrim k. .1949 11 01. 632. Pranas Levandaviius-Vyturys, Trokn vls., Pajuostinio k., arno b. .1949 05 30. 633. Pranas Levandaviius-Atsiskyrlis, Trokn vls., Auoali k., Drsuio b. .1949 05 30. 634. Stasys Liaudanskas-Virgutis, Rokikio m. .1951 10 12. 635. Vincas Liaudanskas, Obeli vls., Kirsn k., Bislio b. .1945 12 29. 636. Petras Liauka, Panemuns vls., Uubali k. 230

637. Petras Liauka, Pavioni k. .1947 Zablaiuje. 638. Povilas Liauka, Petkn k. .1945, palaidotas edasuose. 639. Povilas Liauka, Panemuns vls., Uubali k. 640. Povilas Liauka, Rokikio vls., Pavioni k. .1946. 641. Balys Likas, Vytenio b. .1948 05 13. 642. Bronius Likerauskas-Lapinas, Panevio vls., umbi k. .1949 08 12. 643. Bronius Likerauskas, Panevio vls., umbio k., aliosios rinkt. ?b. 644. Antanas Liukpetris-Diugas, Daugiri vls., Por k. .1953 01 28. 645. Antanas Liukpetris-Liudas, Daujn vls., Ponj k., algirio b. .1953 01 28. (r.612). 646. Luceviius-algiris, Panemunlio vls., Butn k. .1945 01 647. Steponas Lubeikis, Vieint vls., ilagalio k., Vytenio b. (r.670). 648. Emilija Lujnien, Jonikio vls., Lujn k., Kirvio b. 649. Balys Lukauskas-Varpas, Andrionikio vls., Inkn k., Algirdo b. .1946 08 02. 650. Jonas Lukoeviius, Juodups vls., Alksni k. .1944. 651. Alfonsas Luka-Vanagas, Mieiki mstl., Vilko b. .1949 08 12. 652. Alfonsas Lukys, Mieiki vls., Vilko b. .1949 11 25. 653. Izidorius Lukys, Mieiki vls., Puek k. Lampeo b. 654. Jonas Lukys, Mieiki vls., Kulbi k., Lampeo b. .1946 12 24. 655. Stasys Lukys, Subaiaus vls., Vareiki k., Geguio b. (desantininkas). 656. Kazys Lunskus. 657. Juozas Lupeikis-Hitleris, Panevio vls., Vi k. .1949 08 13/ Subaiaus vls., Raguvls k., Vilko b. .1949 11 25. 658. Luseviius-algiris, Panemunlio vls., Butn k. .1945. 659. Alfonsas Luionskas. .1944 12 24. 660. Alfonsas Lua, Juodups vls., Li k., Dobilo b. 661. Petras Lua, Juodups vls., Vladislovo k., Vyuonos b. .1949 01 08.

M
662. Marija Maciuleviien, Aleksandravls vls., Kinkiki k. .1948 10 21. 663. Jurgis Maciuleviius, Aleksandravls vls., Kinkiki k. .1948 10 21. 664. Vytautas Macinas-Jazminas, Vytenio b. .1948 01 01. 665. Petras Mackeviius-Meka, Indinos k., Perkno b. .1949 05 09. 666. Petras Mackeviius-Jurgis, imoni vls., Juodpen k., Vytenio b. .1948 01 03. 667. Povilas Mackeviius-Jurginas, Indinos k., Perkno b. .1945 05 09. 668. Antanas Maionis, Trokn vls., Juostinink k., Kstuio b. Paimtas gyvas 1951 11 20. 669. Antanas Maiulis, Raguvos vls., iliuolanks k. .1945 02 02 Juodupio mstl. 670. Jurgis Maiulis-Dudutis, Trokn vls., Lauksargli k., Vanago b. 671. Romas Maiulis-Pupulia, Svdas vls., Laukagali k. .1948 03 05. 672. Povilas Maiulis. 673. Petras Magila. .1946. 674. Vytautas Magila-Vairas, Tigro b. .1950 06 15. 231

675. Vladas Magila-Bimba, Daktaro b. 676. Vlada Magilait-Nalait, Perkno b. .1949 03 08. 677. Vladas Magyla-Grafas, Kupikio m., Kalads b. .1946 01 13. 678. Petras Mainelis, Rokikio vls., Lileiki k., Dariaus ir Girno b. .1948 07 28. 679. Vladas Maksimaviius, Anyki vls., Nironi k., olyno b. .1945 06 24. 680. Bron Maldaikyt-Ramunl, Trokn vls., Pakups k., arno rinkt, ry inink. .1948 08. 681. Antanas Malinauskas-Margis, Ukmergs aps., Vidiki vls., arno b. .1947 02 13. 682. Kazys Malinauskas-Liepa, Subaoiaus vls. .1946 01 05. 683. Algimantas Malika. 684. Petras Mamenikis-Girnas, Trokn vls., Tigro brio vadas. .1949 02 13. 685. Dominykas Marcinkeviius, Vytenio b. 686. Dominykas Marcinkeviius, Subaiaus vls., arkiki k., Kirvio b. .1950. 687. Jonas Marcinkeviius-Jokeris, Trokn vls., Zabielyns k., Lengvenio b. .1952 05 26. 688. Jonas Marcinkeviius-Matelionis, Subaiaus vls., Liudvinavo k., ulo brio vadas. .1945 07. 689. Jonas Marcinkeviius-Pakys 690. Juozas Marcinkeviius-ernas, imoni vls., iunki k. 691. Lionginas Marcinkeviius, Kupikio vls., Daukui k. .1945 06 30. 692. Pranas Marcinkeviius-Vyturys, Trokn vls., Pajuostins k., Drsuio b. .1949 05 30. 693. Juozas Marozas-ernas, Klajno b. .1945 11 08. 694. Silvestras Maselis, Subaiaus vls., Nibragalio k. . bunkeryje, iduotas Kan apecko. 695. Alfonsas Masilionis-Burna, Subaiaus vls., Akmen k., Juodo Pono b. .1947 08 02. 696. Juozas Masilionis-Sidabras, Subaiaus vls., Surdegio k., Bero brio vadas. . 1946 08 26. 697. Jonas Masilionis, Daujn vls., Maoni k., Klevo brio vadas. 698. Petras Masilionis-Napoleonas, Subaiaus vis, Tilui dvaras. .1946 03 13 ukausk bunkeryje. 699. Domas Masiulis-Dagilis, Raguvos vls., Kuprio b. .1949 06 12. 700. Jonas Masiulis-Varna, Upali vls., Seilui k., Vaidiluio b. 701. Jonas Masiulis-Kikis, uolo b. 1953 07 27 paimtas gyvas. 702. Povilas Masys, Subaiaus vls., Trakinink k., Napoleono b. 1945 legaliza vosi. 703. Nikodemas Masys-Rimvydas, aliosios rinkt, brys. .1953 03 17. 704. Nikodemas Masys-Jonaitis, Smilgi vls., Beinoravos k. .1953 03. 705. Vytautas Maslauskas, Debeiki vls., Liioni k., Balino b. .1945. 706. Antanas Matelis-Baravykas. .1946 06 12 (susisprogdino netyia). 232

707. Aleksas Matelis-Audenis, Svdas vls., Vikoni k., Antano Starkaus-Monts adjutantas. .1949 11 01. 708. Juozas Matelis-Barzda, Anyki vls., altalanki k., Vytenio b. .1948. 709. Juozas Matiukas, Kupikio vls., Astravu k., Kalads b. .1945 11 05. 710. Bron Matuliauskait-Ro. 711. Antanas Matuliauskas, Svdas vls., Daujoi k., Viesulo b. .1947 08 01. 712. Jonas Matuliauskas-Briedis, Svdas vls., Daujoi k., Lito b. .1945 11. 713. Jonas Matuliauskas-Briedis, Kamaj vls., Radioni k., arno b. .1950 05 10. 714. Jonas Matuliauskas-Adaska, imoni vls., Dapi k. .1953 (suaudytas Kupikyje). 715. Kazys Matuliauskas, Briedio b. .1948 05 30. 716. Vladas Matuliauskas-Rieutas, Ramakoni k., Tigro b. .1950. 717. Antanas Matulionis-Adabra, imoni vls., Butn k., Vytenio b. .1952 10 18. 718. Domas Matulionis-Eimutis, imoni vls., Butn k, Blindos b. .1949 01 07. 719. Juozas Matulionis-Eimutis, Kupikio vls. .1949. 720. Povilas Matulionis, Vieinti} vls., Sedeiki k., Lavenio b. .1946. 721. Vlada Matulionyt, imoni vls., Butn k., erno b. .1949 01 27. 722. Alfonsas Matulis-Beras, Debeiki vls., Dombuvkos k., Aro b. 723. Alfonsas Matulis, Debeiki vls., Kalveli k., Balino b. .1945. 724. Balys Matulis, Debeiki vls., Kalveli k., Balino b. .1945. 725. Jonas Matulis, Svdas vls., Daujoli k., Monts b. .1945 10 21. 726. Juozapas Matulis, Kavarsko vls., Vaivadiki k., Lito b. .1947. 727. Pranas Matza, Panemuns vls., LLA b. 728. Juozas Mazurneviius-Siaubas, Trokn vls., Pajuostins k., Grainos kuo pa. .1949 05 30. 729. Juozas Mazurkeviius-Briedis, imoni vls., Naujik k., Kstuio b. .1949 11 02. 730. Maeikis, Kamaj vls., Mackn k., LLA brio vadas. 731. Jonas Maeikis, Juodups vls., Stonikio k. .1944. 732. Jonas Maylis. .1946. 733. Antanas Maylis, Joniklio vlls., Baraniki k., Mayio b. 734. Kazys Maylis-Karinas, Joniklio vls., Baraniki k., Mayio b. 735. Bronius Maulis, Tindiulio b. 736. Antanas Meys. .1947. 737. Juozas Mekas-Mekinas, Vytenio b. 738. Antanas Merkys, algirio b. 739. Bronius Mekauskas, aliosios rinkt, desantininkas, Tauro b. .1945. 740. Jonas Mekauskas-Caras, Svdas vls., Kunigiki k., Viesulo b. .1949 11 02. 741. Vytautas Mekauskas-Sakalas, Svdas vls., Kunigiki k., Algirdo b. .1947 12 13. 742. Pranas Meknas, Subaiaus gel. st., Vyuonos b. .1947 02 25. 233

743. Kazys Mickeviius-Drugelis, Raguvos vls., ilinalankio k., Verpeto b. 744. Antanas Mickis, Rokikio vls., Kuosi k., Algirdo b. .1945 12 26. 745. Povilas Micknas-Jaunutis, Uugirio vls., Pasdoni k., Perkno b. .1949 03 08. 746. Emilija Mieliauskait, Anyki vls., Nironi k., Perkno b. .1951 04 14. 747. Ona Mieliauskait, Anyki vls., Nironi k., Perkno b. .1951 04 14. 748. Vladas Mieis, Debeiki vls., eloni k., Tauro b. .1946. 749. Vaclovas Mikalkeviius-Dainius, Trokn mstl., arno b. .1946 09 30. 750. Algirdas Mikalknas, Rokikio vls. policininkas, Mikinio b. .1946 03 13. 751. Albinas Miknas, Svdas vls., Kunigiki k., Monts b. .1945 11 01. 752. Jonas Miknas, Vytenio b. 753. Juozas Miknas, Skapikio vis. 754. Steponas Mikolajnas, Debeiki vls., Meldui k., Balino b. .1945 04. 755. Bronius Mikonis-Cvinglys, Vabalninko vls., Buoi k., Siaubo b. .1951 10 12. 756. Vytautas Mikonis-Pabrinkis, Vabalininko vls., Buoi k., Kindiulio b. 757. Liudas Mikys, Stepo, g.1926 edas k. .1947. 758. Liudas Mikys, imoni vls., edas k. .1944. 759. Vladas Mikys, Stepo, g.1923 edas k. .1946 01 Latvijos terit. 760. Vladas Mikys, imoni vls., edas k. .1944. 761. Stasys Mikulnas-Galvydis, Utenos vls., Lito b. .1946 05 12. 762. Steponas Mikulnas-Litas, Rokikio vls., Rageli k. .1947 03 02. 763. Vilhelmas Milaknis, g.1916 Rokikio vls., Mitragalio k. .1945 Zablaiuje. 764. Jonas Milarnis, Rokikio vls., Tartoliki k. .1944 Degnioni k. 765. Pranas Miliauskas-Kikis, Jonikio r., algirio b. .1952 10 02. 766. Albinas Miliukas-Tigras, Panevio m., Bulgarija, Vytenio b. valgybos sk. vir. Paimtas gyvas 1950. 767. Jurgis Minkeviius, Vytenio b. Mir 1949. 768. Vytautas Minkeviius. 769. Jonas Misinas, Subaiaus vls., Pamirienio k., Butageidio b. .1946 02. 770. Juozas Misinas, Subaiaus vls., Tiltagalio k., Gailino b. .1948 01 23. 771. Stasys Misinas-Kuoras, Smilgi vls., aliosios rinkt., R.Valo b. 772. Petras Misinas. .1946. 773. Bronius Mikinis-Dobilas, Rokikio vls., Vaii k., LLA kuopos brio vadas. 774. Bronius Mikinis-Judrutis, Bir vls., Liekiki k., Piln tvnija, Vytenio b. .1954 06. 775. Edvardas Mikinis, Pamirienio k., Butageidio b. .1946 02. 776. Julius Mikinis, Kavarsko vls., Micknikio k., brio vadas, leitenantas. .1945 07. 777. Kazys Mikinis, Panevio vls., Sodelikio k., Lampeo b. .1946. 778. Petras Mikinis-arnas, Svdas vls., Kstuio b. .1949 11 02. 779. Viktoras Mikinis-Mikinis, Panevio m., Bero b. 780. Jonas Mockus-Vjas, Rageli k., uolo brio vadas. .1952 12 14. 781. Liudvikas Montrimas, imoni vls., Dapi k., Monts b. .1947 05 17.
234

782. Antanas Morknas, Vabalninko vls., Uniki k., Tindiulio b. 783. Kazys Morknas, Vabalninko vls., Uniki k., G.Morkno b. 784. Leonas Morknas, Vabalninko vls., Purliki k., brio vadas. 785. Stasys Morknas, Pamirienio k., Butageidio b. .1946 02. 786. Pranas Mokinis-arnas, Svdas vls., Mokinli k., Viesulo b. .1949 11 02. 787. Napalys Motiejnas, Kamaj vls., Gurkiki k. .1950. 788. Osvaldas Motuzas, Juodups vls., Mitrogalio k. .1944 (mir sueistas). 789. Vladas Mozra-Kunotas, Barkuki k., Aro b. .1952 05 26. 790. Antanas Musteika-Varl, Vytenio b. .1949 01 21. 791. Antanas Musteikis-Kikis, Kupikio vls., Lukoiki k., Herkaus b. 792. Juozas Musteikis, Obeli vls., Spuli k., Mikinio b. .1945 11 04. 793. Vytautas Musteikis, Svdas vls., Jutkoni k., Lito b. .1946 01 13.

N
794. Vladas Nakas-Tilvikas, Jint mstl., algirio b. .1946. 795. Albertas Nakutis-Viesulas, Svdas vls., Malaii k., Vaiganto b. .1949 11 02. 796. Alfonsas Nakutis, Svdas vls., Malaii k., Viesulo b. .1946 01 13. 797. Zigmas Nakvosas, Vak vls., Nakvos k. 798. Bronius Narbutas-Radvila, Jint vls., il k., Margio b. .1950 04 17. 799. Stasys Narutis, Svdas vls., Lelaiavo k., J.Guro b. Suimtas 1944 12 29, mir Norilske. 800. Mykolas Nausiejnas-Rimantas, imoni vls., Nocin k., Eimuio b. .1952 10 17. 801. Julius Navakas-Tilvikas, Pasvalio vls., Mikn k., Klevo b. .1953 06 23. 802. Vilius Navakas, Pasvalio vls., Mikn k., Klevo b. 803. Bronius Navarskas-Leninas, Kupikio vls., Takarkli k., Malinausko-Liepos b. .1946 04. 804. Antanas Navainskas, Panusii k., Butageidio b. .1946 02. 805. Valerija Navickait, Rokikio vls., Akmen k., Gonio b. .1947 03 15. 806. Juozas Navickas, Rokikio vls., Akmen k., Gonio b. .1947 03 15. 807. Kazys Navickas-Medininkas, Rokikio vls., Algirdo b. .1946 02 21. 808. Petras Navickas-Jokeris, Gelai vls., Naktiki k., Gailiaus b. .1951 12 01. 809. Romualdas Navickas-Jaunutis, Duset vls., Avyi k., Audros b. .1953 03 09. 810. Vincas Navickas-Dobilas, Subaiaus vls., Tautaili k., Lampeo b. .1946 02 17. 811. Ona Navickien, Rokikio vls., Akmen k., Gonio b. .1947 03 15. 812. Ignas Navikas, Rokikio vls., Akmen k., Gonio b. .1947 03 15. 813. Izidorius Navikas, Rokikio vls., Akmen k. .1946 814. Vilius Nemeikis-ekus, Duset vls., uoli k., Audros b. .1952 12 02. 815. Jonas Nesteikis, Rokikio vls., Sauli k., Gedimino b. .1947 01 23. 816. Alfonsas Niaura-Tursa, Svdas vls., Bajor k., algirio b. .1949 11 02.
235

817. Feliksas Niaura-epas, Svdas vls., Bajor k., Viesulo b. .(mir) 1949 11 01.

P
818. Benediktas Pabarka, Trokn vls., Maoni k., Drsuio b. .1947 07 (susisprogdino). 819. Antanas Painskas-Kadugys, Anyki vls., Laini k., Perkno b. .1947. 820. Kazimieras Painskas. .1946 06. 821. Petras Painskas-Uosis, Pandlio vls., Laini k., Perkno b. .1947 12 06. 822. Vytautas Painskas-Audra, Gaindrionikio k., Perkno b. .1951 04 14. 823. Kazimieras Padleckas, Subaiaus vls., Napoleono b. .1949. 824. Gintautas Padkaimas, Subaiaus vls., Zabielyns k., Napoleono b. Suaud 1946 u grobstym. 825. Antanas Pajarskas-Bebras, Svdas vls., Judkoni k., Monts b. .1949 11 01 826. Jonas Pajarskas, Kupikio m. Viesulo b. 827. Feliksas Pajeda, Svdas vls., edruili k., Tarzano b. .1945 09 30. 828. Elena Pajedait, Svdas vls., edruili k., Tarzano b. .1945 09 30. 829. Petras Pajuodis. 830. Vladas Pajuodis. 831. Povilas Pekus-sinas, Vieint vls., Neveri k., Jauniaus b. .1949 04 27. 832. Jurgis Pajeda, Rokikio vls., Girels k., Pipinio b. .1949 prie Jint. 833. Petras Pajeda, Monts b. .1946. 834. Jurgis Pajuoda-Mikas, Jint vls., Girels k., algirio b. .1949 (iprot jo, nuov partizanai). 835. Alfonsas Pajuodis-Radvila, Subaiaus vls., Pajuodiu k., Vytenio b. .1951 02 02. 836. Pranas Pajuodis, Subaiaus vls., Pajuodiu k., Napoleono b. .1948. 837. Pakalnis-Beras, Trokn vls., Traidenio b. .1950 02 16. 838. Bronius Pakalnis-Klajnas, Raguvos vls., LLA brio vadas. .1945 11 08. 839. Vytautas Pakauys-Gailius, Gelai vls., Prseli k., aliosios rinkt. algirio b. .1953 03 28. 840. Albertas Pakenis-Erktys, Uugirio vls., Perkno b. .1951 04 14. 841. Povilas Pakenis-Snapas, Perkno b. .1948 06. 842. Pranas Pakys-Mokytojas, Trokn vls., Bareii k. 843. Julius Paktas, Vainoriki k. .1946 Miknin k. 844. Petras Paktas-Gegut, Rokikio vls., iunki k., Monts b. .1949 11 02. 845. Petras Paktas-Gegut, Svdas vls., Butn k., algirio b. .1949 11 02. 846. Jonas Palavinskas, imoni vls., Obuoni k., Monts b. 847. Liudvikas Palavinskas-Kilbukas, Trokn vls., Traidenio b. 848. Vytautas Palavinskas, imoni vls., Obuoni k., Monts b. 849. Alfonsas Palavenis-Barzda, Kavarsko vls., Pelip k., arno b. .1945 12. 850. Antanas Palevenis, Kavarsko vls., Pipini k. .1949 01 08, Algimanto apyg. 851. Palintis-altis, Panemunio vls., Kalpoko b. .1945 03. 852. Kazys Palskys-uolas, Svdas vls., Tadoki k., Viesulo b. .1949 11 02. 236

853. Benas Palskys-Skiltuvas, Svdas vls., Aulelij k., Dilimo b. .1945 04 10. 854. Pantonis-Perknas, Laibagalio vls., Kapeli k., algirio b. 855. Augustas Paplovas-uolas, Bir aps., arno rinkt. .1947. 856. Aleksandras Papys, Svdas vls., LLA brio vadas. 857. Juozas Parnavas-valgas, Audros b. 1952 02 17 legalizavosi. 858. Antanas Pasmakys, Trokn vls., Girels k. .1945 04 (susisprogdino). 859. Antanas Pasniokis, Rokikio vls., Girels k., Algimanto apyg. arno b. .1946. 860. Feliksas Pailis, Alauo b. .1945. 861. Leonas Pailis, Alauo b. .1946. 862. Pranas Pailis-aibas, Girno b. .1952 03 27. 863. Alfonsas Pakeviius-Justas, Kamaj vls., ebraii k., brio vadais. .1946 03 05. 864. Bronius Pakeviius, imoni vls., einori k., Lito b. .1947 07 01. 865. Balys Pakonis-Balandis, Anyki vls., Parasi k., Perkno b. .1946 12. 866. Jonas Pakonis, Anyki vls., Parasi k., alyno b. .1945 02 18. 867. Motiejus Pakonis-Don Kichotas, Duset vls., Davaini k., uolo b. 1953 04 08. ' 868. Lionginas Patrinskas, Vyuonos b. 869. Juozas Patkoius, Anyki vls., Juodbalos k., Perkno b. .1946 (nuov partizanai). 870. Juozas Patkoius, Juodbalos k. .1949. 871. Stasys Patkoius, Anyki vls., Juodbalos k., Perkno b. .1946 (nuov partizanai). 872. Stasys Patkoius, Juodbals k. .1946 (nuov u plikavim). 873. Kazys Patrapas-Daunys, Smilgi vls., Jasoni k., aliosios rinkt. Valo b. .1949 05 26. 874. Danielius Patpa i Grikikio k. 875. Bronius Paulauskas-Varpas, Anyki vls., Slavn k., Bdos b. .1952 11 05. 876. Juozas Paulauskas, Vytenio b. 877. Petras Pauktelis, Pandlio mst. .1944. 878. Pauktys, Svdas vls., Bajor k., Viesulo b. .1945 10 13. 879. Jonas Pavilonis-mkla, Anyki vls. .1947. 880. Jonas Pavilonis-Tarzanas, Anyki vls., Elminink k., Perkno b. .1948 01 23. 881. Lionginas Pavilonis, Panemunlio vls., Kalpoko b. 882. Matauas Pavilonis, imoni vls., ilagaliu k. .1945 (nuov beginkl). 883. Alfonsas Paemeckas, Bir vls., Nori k. 884. Kazys Paemeckas, Bir vls., Nori k. 885. Petras Paemeckas, Vak vls., Vaineroni k., Tinterio b. 886. Petras Peinskas-ebenktis, Vabalninko vls., Laini k., Uugirio b. .1947. 887. Antanas Perlaviius-apalas, Panevio vls., Tarui k., Lampeo brio v., desantininkas. .1949 01 27. 888. Romas Perlaviius-apalas, ilo b. .1945 01 22.
237

889. Antanas Pemionas i Mikolyki k. 890. Jonas Peslikas, Trokn vls., Zavalyns k., Grainos k. .1944 12 23. 891. Povilas Peslikas, Trokn vls., Zavalyns k., Grainos k. .1944 12 23. 892. Vincas Peslikas-Griausmas, Trokn vls., Rakutn k., Grainos k. 1953 ra. nuov Kregd. 893. Pesliokas, Trokn vls., Pajuostins k. .1944 (susisprogdino). 894. Antanas Petrauskas, Pualoto vls., Eimuliki k., Valo b. 895. Petrainas, ukovo b. .1947 04. 896. Alfonsas Petrauskas, imoni vls., Girno b. .1948 1 1. 897. Jonas Petrauskas-Cvirka, Trokn vls., Paili k., arno rinkt, v., brio v. .1949 04 18. 898. Juozas Petrauskas-Kiaun, Pualoto vls., Eimulikio k., aliosios rinkt. Valo b. .1949 05 26. 899. Jonas Petryla-Dobilas, Kupikio vls., Bartain k., Vytenio b. .1946 02. 900. Alfonsas Petryla, Kupikio vls., Bartain k., Vytenio b. .1946 10. 901. Antanas Petronis-Perknsargis, uolo b. 902. Pranas Petronis-Alksnis, Vieint vls., Laii k., Traidenio b. .1949 01 24. 903. Romas Petronis-Siaubas, Sierakausko b. .1951 10 12. 904. Vladas Petronis-Klevas, Vieint vls., Medikoni k., Grainos b. .1948 02 02. 905. Juozas Pilkauskas-Martynas, Subaiaus vls., Pelyeli k. Suimtas 1950. Mir Vorkutoje. 906. Juozas Pilkauskas, Svdas vls., ilv k., Viesulo b. 907. Ikonas Piknas, Monts b. .1945. 908. Antanas Pipinys-Kulbis, Jint vls., Margio rinkt. algirio b. .1948 03 04. 909. Augustas Pipinys-Robinzonas, Margio rinkt. algirio b. 910. Antanas Piragis, Bir vls., Baluki k. .1946. 911. Povilas Piragis, Bir vls., Baluki k. .1946. 912. Bronius Pivoras, Pamio k., Butageidio b. .1946 02. 913. Linas Pivoraviius-Kanap, Pandlio vls., Einori k. 1951 10 12. 914. Valerijonas Pivorinas, Pandlio vls., Kirdoni k. .1944. 915. Vytautas Pivorinas-Perknas, Svdas vls., Kurkliei k., Jauniaus b. .1949 06 26. 916. Vincas Pladys, Vak vls., Gineiki k., Tinterio b. 917. Domas Plta, Subaiaus vls., virbloni k., Napoleono b. .1947 01 18. 918. Alfonsas Plta-Finka, Lampeo b. 919. Antanas Plta-Patinas, Lampeo b. .1946 02 17. 920. Vytautas Plta-Nemunas, Subaiaus vls., virblioni k., Tzo b. 1950 m. netyia susisprogdino. 921. Viktoras Plta-Tranas, imoni vls., Migoni k., Traidenio b. 922. Edvardas Plitnikas, Svdas vls., Lito b. .1946 01 13. 923. Albinas Poka-Saturnas, Trokn vls., Gerkiki k., Grainos k. .1949 05 31. 924. Lionginas Povilonis i Roksali k. 925. Pranas Povilonis i Indrioni k.
238

926. Juozas Preidis-Meselis, Pualoto vls., Kvystos k., Petraiio b. .1945 11 02. 927. Petras Preidis-Minktys, Pualoto vls., Kvystos k., Petraiio b. 928. Ona Pransknait, Svdas vls., Tarzano b. .1945 09 30. 929. Jonas Pransknas, imoni vls., Naujik k., Lito b. 930. Matas Prokys, Kamaj vls., Lelin k. .1946 prie Petriki. 931. Jonas Puglys, Panemunio vls., Gnindiki k., Kalpoko b. .1945 12. 932. Antanas Pukenis, Anyki vls., eiminikli k. .1945 02 18 Romuldavoje. 933. Balys Pukenis, Anyki vls., eiminikli k. .1945 02 18 Romuldavoje. 934. Bronius Puodinas-algiris, Plikiki k., Perkno b. .195 2 09 14 (nusk endo ventojoje). 935. Gintautas Puodinas, Bdos b. 936. Jonas Puodinas, Duset vls., Pavirduoni k., Uugirio b. .1946 03 25. 937. Justinas Puodinas-Peleckis, Anyki vls., Sindiros k., Jovaro b. .1951 04 14. 938. Pupeikis-Budrys, ukovo b. 939. Pupeikis-Iksas, ukovo b. 940. Purikis, Svdas vls., Tarzano b. .1945 09 30. 941. Bronius Putkelis, Svdas vis. 942. Liudas Putrinskas i Ajutikio k. 943. Viktoras Putrinskas i Ajutikio k. . Ajutikio k. 944. Donatas Putrimas i Rokikio aps., Naujik k. 945. Antanas Putrimskas, Rokikio vls., Dulioi k. .1945. 946. Danas Putrinas i Naujik k. . Naujik k. 947. Augustas Puzelis, Monts b. 948. Juozas Puzelis, Svdas vls., Daujoi k. .1945. 949. Albinas Puzinas-Blynovas, Pandlio vls., Gudeli k., Jint b. .1950 12 09. 950. Petras Puzikis, Juodups vls., Sodeli k. .194? 951. Vilius Pkas, Kavarsko vls., Justiki k. .1951 08 04.

R
952. Povilas Ragauskas-Napoleonas, Trokn vls., Didiulikio k., arno b. 953. Zuzana Railait-Laktingala, Ukmergs vls., ereli k., Jauniaus b. .1949 04 27. 954. Jonas Raudonikis-Pataonas, Kavarsko vls., virbli k., LLA brio vadas. .1945 10. 955. Balys Ramanauskas-Narsutis, Auoerio k., Dumio b. .1949 05 30. 956. Bronius Ramanauskas-Apezgeviius, Traidenio b. 957. Juozas Ramanauskas-arnas, Duset vls., Didiadvario k., Audros b. .1951 09 18. 958. Kazys Ramanauskas, Obeli vls., LLA brio vadas. 959. Petras Ramovas, Subaiaus vls., Navasod k., Napoleono b. .1945. 960. Aldona Rapyt-Senut, Svdas vls., Dienini k., Monts b. .1950 02. 961. Pranas Rapys (tvas), Svdas vls., Dienini k., Monts b. .1946. 962. Stasys Rapys, Svdas vls., Dienini k., Monts b. .1946. 239

963. Raugale, Svdas vls., Tarzano b. .1945 09 30. 964. Aloyzas Raugal, Svdas vls., Pajedos b. .1945 09 13. 965. Steponas Redeckas, Subaiaus vls., Navik k., Napoleono b. 1946 legaliza vosi. 966. Vincas Remeikis, Rokikio vls., Vizgini k. .1952 04. 967. Juozas Repeka-dras i Andrionikio, Perkno b. .1947. 968. Antanas Ridikas, Svdas vls., Drabin k., Viesulo b. 969. Jonas Rimba, Juodups vls., LLA b. .1945 01 05. 970. Ona Rimantien-ibut, g.1911, uolo b. Suimta 1951 12 22. 971. Ciprijonas Rimkus, Svdas vls., Lidebalnio k., Pajedos b. .1945 06 25. 972. Jonas Rimkus-Lokys, Rokikio vls., ienaraiio k., Perkno b. .1948 01 23. 973. Juozas Rimkus, Svdas mstl., Liepagiri k., J.Srio b., valgas. .1949. 974. Juozas Rimkus-valgas, Svdas vls., iunki k., Viesulo b. .1945 10 13. 975. Antanas Rimknas-Topolis, imoni vls., Migoni k., Kelmelio b. .1949 01. 976. Jonas Rima, Jint vls., Bajoriks k., algirio b. .1947. 977.Grigorijus Rybakovas, Rokikio vls., Laini k., Perkno b. .1946 06 08. 978. Stasys Rinkeviius, Obeli vls., Kirbn k., Bislio b. .1945 12 29. 979. Albinas Ro-ygnas, Duset vls., Audros b. Legalizavosi 195 2 02 17. 980. Lionginas Rudys-Klump, Mieiki vls., Nibragalio k., Vilko b. .1949 08 12. 981. Jonas Rudokas, Subaiaus vls., Skaistakalnio k., Napoleono b. .1946. 982. Juozas Rudokas, Anyki vls., Pagraus k., Dds b. .1945. 983. Jurgis Rudokas-Naras, Rokikio vls., ienaraiio k., Perkno b. 984. Vladas Rukuia-Lampeo, Panevio m., LLA brio vadas. Suaudytas 1946 12 24. 985. Elena Rukuiien-Bimba, Panevio m., Lampeo mona, Lampeo b. .1946. 986. Darius Ruela, Vyuonos b. 987. Danielius Ruel, g.1928, niukt k. .1951 niukt k. 988. Juozas Ruel. 989. Vytautas Ruel, g.1920, niukt k. .1946 Patpikyje. 990. Jonas Runas, Juodups vls., Sodeli k., Dobilo b. .194?

S
991. Viktoras Sabaliauskas, imoni vls., Juklin k., Monts b. .1945 07 18. 992. Albinas Sabalys, Duset vls., Baganj k., Lito b. .1945 04 14. 993. Jonas Sabulis-Juodis, Kupikio vls., Biriei k., Gintaro r. .v. .1950 01 22. 994. Vytautas Sabulis-Vilkas, Kupikio vls., Biriei k., Vyties b. .1949 (nu siov). 995. Antanas Sadauskas, Trokn vls., Zabielini k. .1947 06 13. 996. Antanas Sadauskas-Skaistutis, Trokn vls., Uukari k., brio vadas. .1947 06 13. 997. Juozas Sadauskas-Svaistuvas, Andrionikio mstl., Tigro b. .1947 06 13.
240

998. Juozas Sakalas, imoni vls., Juknin k., Monts b. .1945 07 18. 999. Adolfas Sakalauskas, Panemuns vls., Pandlio k. 1000. Saladius, Svdas vls., Kuli k., Monts b. .1946. 1001. Albertas Samulnas i Nemunlio mstl. 1002. Vytautas Samulnas, g.1912 Nemunlio mstl., . Kazlikio apylinkse. 1003. Juozas Samulnas i Nemunlio mstl. .Kurkliei k., palaidotas Pane munio mstl. 1004. Albertas Samulinas, Panemun. .1945. 1005. Abertas Samulinas, Nemunlio mstl. .1945 1006. Juozas Samulinas, Nemunlio mstl. .1945. 1007. Povilas Samuolis-Juodas Ponas, Subaiaus vls., Bagdoviki k., J.Pono b.vadas, desantininkas. .1947 09 25. 1008. Juozas Sankauskas-Kastytis, ventosios OS LLA r. vadas. 1009. Vladas Sankauskas, Subaiaus vls., Pely k., Vytenio b. .1946. 1010. Rafaelis Sargautas-Daumantas, Raguvos vls., Rkikio k. Suimtasl946 12 24. 1011. Antanas Sargeviius-Kardas, Subaiaus vls., Beernik k., Traidenio b. .1946 02. 1012. Juozas Savickas i Suvainikiu, . Slabadnyk k. 1013. Vladas Savickas, Suvainikiu vls., Gerui k. .194? 1014. Alfonsas Semnas, Juozo, Kavarsko vls., Papiki k., Bdos b. Suimtas 1948 07 18, suaudytas 1951 m. 1015. Alfonsas Semnas, Mykolo, Kavarsko vls., Paukli k., Bdos b. .1952 02 20. 1016. Jonas Semnas, Uubali k., Butegeidio b. .1946 02. 1017. Juozas Semnas, Uubali k., Butageidio b. .1946 02. 1018. Juozas Semnas-Stiklas, Kavarsko vls., Perli k., Butageidio b. .1948 02 07. 1019. Feliksas Senvaitis, Kazliki mstl., Salagirio k. .1945. 1020. Jonas Serbikas, Pasvalio vls., Vidugiri k., aibo b. 1021. Simanonis, Parugieni k., Butageidio b. .1946 02. 1022. Simanonis, Parugieni k., Butageidio b. .1946 02. 1023. Anicetas Simanonis-Sigitas, Kavarsko vls., Maskeliki k., Butageidio b. 1949 08 25. 1024. Antanas Simanonis, Kavarsko vls., Maskeliki k., Tigro b. 1025. Jurgis Simaka, Kavarsko vls., Vaivodiki k., Lokio b. .1947. 1026. Petras imnas, Vaivadiki k., brio vadas. 1027. Stasys Simonaitis-Garnys, Smilgi vls., aliosios rinkt, vado adjut. .1947 07 12. 1028. Boleslovas Simutis-Granitas, Duset vls., eiminiki k., Audros b. .1953 03 09. 1029. Jonas Sipaviius-eligovskis, Kupikio vls., Vytenio b. .1948 03 27. 1030. Julius Sirutis-Eimutis, Duset vls., Lisuni k., Audros b. .1952 09 21. 1031. Juozas Sirvydis, Jint vls., Kremiks k., erniaus b. Legalizavosi 1945 m., suaudytas 1947 m.
241

1032. Balys Skardius-Jokeris, Vozgeli k., Perkno b. .1945 06 24. 1033. Edikas Skardius-Anglas, Subaiaus vls., virbloni k., Napoleono b. .1947. 1034. Jonas Skardius-Raktis, Zubrio b. Astravu k. . 1035. Petras Skardius, Vieint vls., Jurgikio k., Lito b. 1036. Motiejus Skeirys, Rokikio vls., Girels k. .1946 prie Jint. 1037. Antanas Skeivolas, Obeli ir Pandlio m., Pandlio sukilimo vadas. .1944. 1038. Jonas Skepetis, Svdas vls., Nepriklausomos Lietuvos brys. 1039. Adolfas Skiauteris, Juodups vls., Pauliunavos k., Vyuonos b. 1040. Povilas Skiauteris, Panemuns vls., Rein k., Vyuonos b. .1948 12 30. 1041. Stasys Skodvikas-Vytenis, Kupikio vls., epetos k., Vytenio b. .1945. 1042. Alfonsas Skreb-Klajnas, Subaiaus vls., Umn k., Parabelio b. Mir nuo aizd 1949 m. 1043. Petras Skruodis i Boraisi k. 1044. Adolfas Skukauskas-ukovas, Rokikio vls., Pavioni k., Vyuonos b. .1948 09 12. 1045. Antanas Skupas-Bartulis, Subaiaus vls.,Daukn k., aliosios rinkt. ilo b., desantininkas. .1945 01 22. 1046. Antanas Sluka-arnas, Trokn mstl., Algimanto apyg. vadas. .1949 10 27. 1047. Bronius Sluka-Vanagas, Subaiaus vls., Petkn k., Vytenio b. .1946 10. 1048. Jonas Sluka, Trokn vls., Dabui k., arno rinkt. .1945 06 24. 1049. Petras Sluka-Strazdas, Subaiaus vls., Petkn k., Vytenio b. .1945 12. 1050. Povilas Sluka-dra, Subaiaus vls., Petkn k., Vytenio b. .1946 10. 1051. Stasys Sluka-Bistrnas, Trokn mstl., Grainos k. Paimtas gyvas 1945, gyvena Kaune. 1052. Joana Railait Slukien-Neringa, Ukmergs vls., ereli k., Apyg. tabo sekretor. .1949 10 27. 1053. Smailys-Kregd, Panevio m., Lampeo b. .1947 02 17. 1054. Juozas Smailys-Klajnas, Panevio m., Lampeo b. Gyvas. 1055. Balys Spyra i Naujasods k., . Pauseli k. 1056. Vytautas Staigis, Vyuonos b. 1057. Bronius Stalionis, Raguvos vls., Rezgi k. .1945 02 02 Juodgirio mike. 1058. Stasys Stalionis, Raguvos vls., Rezgi k. .1945 02 02 Juodgirio mike. 1059. Petras Stanikas-Lelys, Herkaus b. 1060. Vaclovas Stanikas, Kupikio vls., Vidugiri k., Monts b. .1949. 1061. Jonas Staneviius-Vaitkus, Trokn vls., Nevenik k., Algimanto b. .1948 11 23. 1062. Stasys Staneviius-Aura, Anyki vls., Pavori k. .1945 02 18. 1063. Vladas Stankeviius-Raielis, Subaiaus vls., desantininkas. Legalizavosi 1945 10, idav 3 bunkerius. 1064. Jonas Stak-Dargis, Panevio vls., Tarak k., Lampeo b. 1065. Julius Stak-ydas, Subaiaus vls., Auktuoli k., Vilko b. .1949 11 29. 1066. Antanas Starkus-Mont, Blinda, imoni vls., Zubiki k., brio, rink
242

tins, apygardos vadas, desantininkas. .1949 11 01. 1067. Feliksas Starkus, imoni vls., Zubiki k., Blindos b. .1947 09 29. 1068. Bronius Stasikis-Skurys, Margio rinkt. .1946 12 04. 1069. Bronius Stasiulis-Pukinas, arno rinkt. 1070. Bronius Stasiukaitis-Eys, Raguvos vls., Jsiki k., Lito b. .1946 01 05. 1071. Vincas Stasiukaitis, Raguvos vls., Jurikio k. .1944 12 15 (nuov na muose). 1072. Matauas Stasinas-Misinas, Pualoto vls., Stasin k., Petraiio b. 1073. Feliksas Staikis-Smgis, Margio rinkt. .1949 12 04. 1074. Juozas Stakeviius-dra, Anyki vls., Auvenio k., Perkno b. .1949 01 27 bunkeryje. 1075. Romas Styra-Rksnys, Pandlio vls., iektinink k., Pyvesos b. Legaliza vosi 1954 08 11. 1076. Juozas Stepyla, Omils (?) b. 1077. Juozas Steponaviius-Stipruolis, Sidabravo vls., Gustagalio k., aliosios rinkt. Vaidoto b. 1078. Saulius Stonikas, Subaiaus vls., Auktaii k. .1945 02 arkikio bun keryje. 1079. Stasys Stravinskas, Povilo, Subaiaus vls., Petkn k., Vytenio b. .1950 01. 1080. Bronius Strazdas, Anyki vls., Milaikiki k., Dds b. .1950 09. 1081. Vytautas Strazdas-Uosis, Paelmio k., Balino b. Legalizavosi 1946 08. 1082. Veronika Strelinien, Duset vls., Audros b. Legalizavosi 1952 02 17. 1083. Stasys Strinkus. 1945 10 28 legalizavosi. . Dainot k. 1084. Bronius Strol-Naktis, Vtra, Trokn vls., Piktagalio k., Lengvenio b. .1950 09 30. 1085. Julius Strol-Savanoris, Grainos k. .1950 09 30. 1086. Albina Stukait, Duset vls., Vaiskn k., Audros b. .1950. 1087. Aldona Stukait, imoni vls., Noin k., Monts b. 1088. Ona Stukien-Motina, Duset vls., Vaizbr k., Audros b. .1951 09 28. 1089. Alfonsas Stukas, Vabalninko vls., Janaui k., Kalpoko b. .1945 11 13. 1090. Boleslovas Stukas, Svdas vls., Dienioni k., Guro b. .1944 12 24. 1091. Bronius Stukas, imoni vls., Papili k., Vytenio b. .1947 11 30 (su sisprogdino). 1092. Bronius Stukas-Saulius, imoni vls., Noin k., Monts b. .1947. 1093. Jonas Stukas-Skirmutis, Svdas vls., Jutkoni k., Viesulo b. .1950 01 10. 1094. Povilas Stukas-Tvas, Duset vls., Vaiskn k., Audros b. .195 1 09 28. 1095. Vladas Stukas, imoni vls., Noin k., Monts b. Skreb nukankintas. 1096. Alfonsas Stumbrys-Puruputis, Pandlio vls., ekitiniki k., Kalpoko-Kovo b.sk.v. 1097. Bronius Sudeikis-igonas, Kavarsko vls., Ledeliki k., Butageidio b. 1098. Liudas Sudeikis-Klajnas, Kavarsko vls., Leskeliki k., Butageidio b. .1948 02 07. 1099. Bronius Sukauskas, Rokikio vls., Pavironi k. .1945 lageryje. 243

1100. Povilas Sukauskas i Pavyoni k. 1101. Susnys i Tarui k., . Tarui mike. 1104. Jonas Susnys, brio vadas. 1105. Mykolas Suveizdis-Budrys, Pandlio vls., Miron k. .1947. 1106. Alfonsas Svilas-Streikus, Rokikio vls., Audros b. .1953 02 27. 1107. Bronius Svilas-Aidas, Duset vls., Dauglikio k., Audros b. .1951 09 28. 1108. Povilas Svirskis-Papartis, Subaiaus vls., Pelyi k., Napoleono b. .1947.

1109. Alfonsas ableviius-Gintautas, Pandlio vls., Gudeli k., arno b. .1948 03 23. 1110. Jonas ableviius, Kavarsko vls., Vaivadiki k., Lokio b. .1947. 1111. Pranas ableviius, Monts b. .1945. 1112. Povilas aiys-Vanagas, Skapikio vls., ukovo b. 1113. Romas akalys, Pandlio vls., Siniaiki k. .1945. 1114. Petras aknas-auksmas, Trokn vls., Girels k., Grainos k. 1115. Stasys aknas, Trokn vls., Girels k., A.Pamario b. .1945 02 02. 1116. Antanas akys, Subaiaus vls., Gelai k., Baltuio b. 1117. Vincas akys, Subaiaus vls., Gelai k., Baltuio b. 1118. Romualdas alaka, Svdas vls., Pauniki k., J.Guzo b. .1944 12 24. 1119. Algimantas alius, Skapikio vls., LLA brio vadas. .1945 01 08. 1120. altis-Zigmantas, arno b. .1947. 1121. Jonas altis, Rokikio aps., Beividi k. 1122. Jonas altis, Rokikio vls., Beivydi k. 1123. Pranas apalas-Balandis, Andrionikio vls., Inkn k., Tigro b. 1124. Dainius apanauskas, Panemuns vls., Vyuonos b. .1948 08 29. 1125. apranauskas, Savainikio k. 1126. Bronius apranauskas, g.1918, Naujasods k. .1945 (1946?) Kurklie i k. 1127. Silvestras apranauskas, Steponi k., . Pauseli k. 1128. Jonas arkinas, Subaiaus vls., Petraki k.,3 LLA AP, Bero b. .1947. 1129. Adolfas arkinas, Naujasods k. 1130. Vytautas eibokas-Briedis, Ramygalos vls., Bero b. 1131. Stasys eibukas, Lampeo b. .1944 12 24. 1132. Jonas einauskas, Vytenio b. .1948 01 01. 1133. Jonas eiauskas, Rokikio vls., Stasiki k. .1945. 1134. Petras eiauskas, Rokikio vls., Dalui k. 1135. Gediminas emeta, Panemunlio vls., Bajoriki k. Mir lageryje 1948 m. 1136. ereika, Onukio k. 1137. Jonas ereika, Juodups vls., Vyuonos b. .1949 06 23. 1138. Antanas ekauskas, Juodups vls., Vyuonos b. 1139. iauiulis, Tauro b. .1947 02 12. 1140. Jonas iauiulis, M.,-Avietis, Repn k. 1949 01 27. 1141. Juozas iauiulis, Repn k., Butageidio b. .1948. 1142. Juozas iauiulis, A, Repn k., Butageidio b. .1948.
244

1143. Vytautas iauiulis-Tadukas, Anyki vls., Kirdikio k., Lito b. 1144. Vytautas iauiulis-ermuknis, Anyki vls., Sintaut k., Lito b. .1946 09. 1145. Antanas iauinas, Kavarsko vls., Mikoni k., Butageidio b. .1951 01. 1146. Jonas iauinas-Kadugys, Pasvalio vls., Baliki k., Piln tvonija, ai bo b. 1147. Juozas iauinas-Erelis, Kavarsko vls., Mikini k., Butageidio, Tig ro b. 1148. Kazys iauinas, Subaiaus vls., vilin k., brio vadas. .1944 12 24. 1149. Petras iauinas-iogas, Pasvalio vls., Daujn k., algirio b. .195 0 02. 1150. Antanas iaudynis. .1948 01 23. 1151. Vladas iaudynis. .1945 08 04. 1152. Albinas idlauskas-algiris, Vabalninko vls., Petroiki k., aulio b. .1950 09 04. 1153. Jonas idlauskas, Vabalninko mstl. 1154. Juozas ileika-vedrys, Tigro b. .1949 08 17. 1155. Antanas ilas-Kovas, Subaiaus vls., Lukoni k., aliosios rinkt., Gegu io b., desantininkas. 1156. Antanas ilinis, Svdas vls., Vaitkn k., Lito b. .1946 02 13. 1157. Stasys aknas, Trokn vls., Girels k., A.Pamario b. .1945 02 02. 1158. Kazimieras alys, Obeli vls., LLA Kuveikio b. 1159. Jurgis imas, Bilino b. .1945 06. 1160. Petras imbelis, Vytautins k. .1945 11 21. 1161. Antanas imnas, Svdas vls., Zubiki k., Briedio b. .1948 05 30. 1162. Jonas imnas-Berelis, Subaiaus vls., Papili k., Vytenio b. .1949 Jackagalio k. 1163. Kazys imnas, Subaiaus vls., Papili k., Vytenio b. .1945. 1164. Kazys imkus, Kavarsko vls., Sodeliki k., Butageidio, Tigro b. 1165. Petras imkus-Trenksmas, Kavarsko vls., Paprojaus k., Lito b. .1946. 1166. Povilas imkus, Subaiaus vls., Bagdoniki k., aliosios rinkt., Gegu io b., desantininkas. 1167. Bronius imknas-Uovis, Subaiaus vls., Bajoriki k., Kirvio b. .1952 12 23. 1168. Jurgis imknas-Jurgis, Svdas vls., Zoriki k., Viesulo b. .1949 06 26. 1169. Vytautas imknas-Karinas, Kupikio vls., Bajoriki k., Kirvio b. .1952 10 03. 1170. Vladas imknas, Juodups vis. 1171. Petras imolinas, Kontariki k. .1945 03 14. 1172. Aloyzas imonis-ekus, Smalynos k., Perkno b. .1947 06 24. 1173. Jonas imonis-posas, Uugirio vls., Beroniki k. Perkno b. .1949 03 08. 1174. Aloyzas imonis-posas (r.1172) 1175. Emilija imonien, Bir vls., Lapakrit k. .1948. 1176. Bronius inkeviius-Tvardauskas, Vabalninko vls., Tuit k., Kindziulio b.
245

1177. Jonas irvinskas, Pasvalio vls., Kelmelio b. .1946 02 16. 1178. Lionginas irvinskas, Viril k. .Viril k. 1179. Alfonsas ikanas-Kliknas, Panevio vls., Lukoni k. omkos b. 1180. Vincas lekys-Savanoris, Pandlio vls., Satkn k., Piln tvonija, Vyte nio b. 1181. Antanas levas-leas, Pakruojo vls. 1182. Kazys moiukas, Trokn vls., Gudeli k., arno b. .1944 10 04. 1183. Alfonsas nioka. .Natiguldos k. 1184. Aloyzas nioka, Panemunio vls., Vengriki k., Vyuonos b. .1948 10 19. 1185. Vytautas nioka, Panemunio vls., Vengriki k., Mikinio b. .1946 11 02. 1186. Birut niolyt-Yda, Radvilikio vls., Maiuoli k., Monts b. .1949 11 01 imoni girioje. 1187. Vytautas pokeviius, Burgn k. .1947. 1188. Juozas omka-erilis, Panevio m., aliosios rinkt, vadas. .1953 11 03. 1189. Jonas ukelis, Pandlio vls. .1947 01 09. 1190. Antanas ukys, Kamaj vls., eimi k. .1946. 1191. Feliksas ukys-Alksnis, Kamaj vls., Juodoni k., Dapio b. .1946 03 10. 1192. Jonas ukys-Litas, Anyki vls., Margio k. ar b vadas. .1950 04 17. 1193. Julius ukys-Putinas, Rokikio vls., Raii k., Gedimino b. .1949 05 16. 1194. Lionginas ukys-Senis, Mieiki vls., uolo b. .1953 07 1 2. 1195. Steponas ukys-Gaidys, Svdas vls., algirio b. .1949 11 01. 1196. Petras ukys, Pandlio vls., Eiioni k. .1946. 1197. ulcius, Kalniei k. 1198. Antanas ulskis-ulas, Subaiaus vls., Lindravn k. desantininkas. .1946 08 03. 1199. Povilas ulskis, Subaiaus vls., Liudvinavos k., 3 LLA AP, desantininkas. 1200. Jonas upinys, Panemunlio vls., Daugeli k., Juodo Pono b. .1947 10 10. 1201. Pranas vedas. 1202. Petras vedas, Milanu k. .Kvietkiei k. 1203. Povilas velnys, Raiupn k. Sueistas epetos pelkse 1945 m. Gyvena Panevyje. 1204. Povilas vilpa-Ginutis, Subaiaus vls., Vadaili k., Vytenio b. .1947. 1205. Vladas vilpa, Subaiaus vls., Nibragalio k. 1206. Jonas voba, Lygum k. .1941 06 23.

T
1207. Stasys Tabelskis, desantininkas-radistas. .1945 netoli Juodupn k. 1208. Tabuliauskas, Kvietk k. Nukankintas, palaidotas Panemunyje. 1209. Talaka, Subaiaus vls., Biln k., Juodo Pono b. 1210. Antanas Talaka, Mieiki vls., Auktuoli k., Vilko b. .1949 08 12. 1211. Kazimieras Talanta, Trokn vls., Kupinikio k., arno r. .1944. 1212. Regina Talantait, Katinien-Jonukas, Kaupinikio k., Jauniaus b. .1949 04 27. 246

1213. Nikodemas Taluis-Viesulas, Kavarsko vls., Sudeiki k., Lito b. .1948 05 05. 1214. Antanas Tamolinas-iemys, Pasvalio vls., Mikn k., Gedimino r. tabo vadas. .1946? 1215. Jonas Tamoinas, Kriklioni k. .1946 10 06. 1216. Jonas Tamolinas, Melduiai, Rugeliai, LLA b., .1946 02 16. 1217. Jonas Tamoinas-Bijnas, Debeiki vls., ileiki k., Dds b. .1946 (su sisprogdino). 1218. Jonas Tamoinas-Trockis, Kupikio vls., iovydi k., Vytenio b. 1947 12 25 nukankintas Kupikio MGB. 1219. Kazys Tamulionis, Kriklioni k. .1945. 1220. Tarasenka-Skirmantas, Panevio m. mokytojas, LLA. Susisprogdino. 1221. Antanas Taujanskas, Trokn vls., Laukagali k., arno r. .1949 02 16. 1222. Algirdas Tauterys, Milin k., Bir gimnazijos mokytojas. 1223. Jonas Tauteris, Panemuns vls., Sineli k., Vyuonos b. .1948 12 30. 1224. Norbertas Tauteris-Mindaugas. 1225. Norbertas Tauterys, Milin k. . Pariki k. 1226. Povilas Tauteris, Panemuns vls., Sineli k., Vyuonos b. .1948 12 30. 1227. Vytautas Tauterys, Milin k. . Papilio vis. 1228. Albinas Teiinickas, imoni vls., Gaigali k., Monts b. .1947 01 19. 1229. Albinas Tekaiis, Papils vls., Rinori k., ukovo b. .1947 04. 1230. Petras Tekutis-Drsutis, Bir vls., Varenguoi k., Piln tvnija, ai bo b. 1231. Jonas Tijas, Panevio m., aliosios rinkt., Petraiio b. 1232. Antanas Tilnlis-Liepa, Duset vls., Mitkn k., Vaiganto rinkt. uo lo b. .1952 10 20. 1233. Albinas Tilys, imoni vls., Mielin k., Vytenio b. .1947. 1234. Jonas Tilys, imoni vls., Mielin k., Vytenio b. .1947. 1235. Jonas Tyia-Vaivilas, Tarzano b. .1944 12. 1236. Julius Tyla, Tarzano b. .1944 12. 1237. Kazys Tyia-Tarzanas, Tarzano b. .1944 12. 1238. Kazys Tyla, Antano, Ruliki k., Tarzano b. .1945. 1239. Juozas Tyla, Antano, Ruliki k., Tarzano b. .1945. 1240. Petras Tyla, Antano, Ruliki k., Tarzano b. .1945. 1241. Rapolas Tyla-Simonas, Kulikoni k., Lito b. .1947 01 22. 1242. Jonas Tolius-Baltrus, Juodups vls., Alksni k. 1243. Povilas Tomkus, Kupikio vls., Maioni k., Napoleono b. .1944. 1244. Povilas Toluis-Varnas, Subaiaus vls., Valak k., LLA, desantininkas. .1945 12 07. 1245. Edvardas Tranas, Jint vls., uoli k. .1946. 1246. Edavardas Tranas, Jint vls., brio vadas. .1945 08 09. 1247. Jurgis Treiokas-Rytas, Anyki vls., Debeiki mstl., 1951 m. paimtas gyvas. 1248. Rozalija Treiokait-Ro, Svdas vls., Jutkoni k., Tarzano b. 1949 11 02 paimta gyva.
247

1249. Juozas Trimbelis-Tarzanas, Jint vls., Aubali k., uolo b. .1949 03. 1250. Petras Trimbelis, Juodups vls., Bajoriks k. 1945 legalizavosi. 1251. Viktoras Trinknas, edas k. . Slabados k. 1252. Viktoras Trinknas-uolas, Panemuns vls., edas k., Vyuonos b. .1949 01 11. 1253. Mykolas Truinskas, Blindos b. 1254. Povilas Truinskas-Smilga, Kavarsko vls., Bugailiki k., Lito b. .1947. 1255. Viktoras Tubis-Kurmis, Anyki vls., Paravi k., Perkno b. .1946. 1256. Alfonsas Tubys, imoni vls., Sainin k., Vytenio b. Legalizavosi 1947. 1257. Leonas Tubelis-Ganeeris, Kupikio vls., Paepeio k., Vytenio b. .1950 01 21. 1258. Leonas Tubelis-Panerys, Kupikio vls., Semeliki k. .1950. 1259. Antanas Tunkeviius, Trokn vls., Stukoni k., arno r. .1946. 1260. Povilas Tunkeviius-Kostantas, Trokn vls., Stukoni k. .1950 09. 1261. Balys Tlirkeviius, Rokikio vls., Stepon k. . 1262. Ksaveras Tlirkeviius, Antazavs vls. . 1263. Juozas Tlias-uolas, Bir vls., Uluuoli k., Piln tvnija, Vtros b. 1264. Robertas Tuas-Barzdyla, Bir vls., Uluuoli k., Piln tvnija, Vt ros b. 1265. Jonas Tutinas-Robinzonas, Panevio vls., Spiraki k., Margio r. Audros b. .1945 03 27. 1266. Petras Tvaskus-pokas, Vieinti} vls., Karklo b. 1267. Petras Tvaskus-Liepa, Vieint vls., Karklo b.

U
1268. Matauas Udras-Mnulis, Kurkli vls., Pikiki k., Perkno b. .1947. 1269. Motiejus Uogintas, Sindrom k. .1945. 1270. Janis Upytis, llusts vls. .1944 10 14. 1271. Antanas Urbonas, lamu k. .1946. 1272. Antanas Urbonas, Staki k. .1946 02 18 Ramuldavos k. 1273. Bronius Urbonas, 3LLA (desantininkas). .1946 01 09 Panevio m. 1274. Edmundas Urbonas, Trokn vls., Pamiricos k., Butageidio b. .1946 02. 1275. Jonas Urbonas, LLA. S.1944 12. 1276. Jurgis Urbonas-Laktutis, Anyki vls., Nironi k., arno rinkt. .1948 02 02. 1277. Justinas Urbonas, Anyki vls., Staki k. .1946 06 (legalizavosi, nuov). 1278. Petras Urbonas, Kupikio vls., tiekalnio k., Vytenio b. .1945. 1279. Vladas Urbonas, Kupikio vls., tiekalnio k., Vytenio b. .1945. 1280.Pranas Urbonaviius-Dd, Duokikio k., Margio rinkt., Vaidiluio b. .1950 02 18. 1281. Antanas Uubalis, Vabalninko vls., Stubur k. .1946. 1282. Algis Uusienis-Katinas, Subaiaus vls. .1945 (Kanapecko iduotas susi sprogdino). 1283. Antanas Uusienis-Smauglys, Subaiaus vls., Vadaili k., Grainos kuo pa, Vytenio b. .1946.
248

1284. Jonas Uusienis-Jokeris, Subaiaus vls., Vadailiij k., Grainos kuopa, Vytenio b. .1946. 1285. Povilas Uusienis, Subaiaus vls., Vadaili k., Grainos kuopa, Vytenio b. .1948. V 1286. Juozas Vaicekauskas, Subaiaus vls., Terpeiki k., Juodo Pono b. Lega lizavosi 1947 08. 1287. Vaiekauskas, mokytojas i Kamaj mstl. 1288. Povilas Vaiekauskas, Pandlio m. Gyvas, gyvena ikagoje, JAV. 1289. Kazys Vaielinas, Punkreli k. .1945 04 15. 1290. Balys Vainas-Liubartas, Lordas, Pavasaris, Obeli vls., Vain k., Vyt ies b. . 1291. Edvardas Vainas-Edzka, Obeli vls., Vain k., Vyties b. .1949 01 29. 1292. Vincas Vainas, Obeli vls., Vain k., Vyties b. 1293. Povilas Vaiiulis, Vytenio b. .1946. 1294. Steponas Vaiiulis, Rokikio vls., ilins k. .1945 08 06. 1295. Jonas Vaiius, Vytenio b. 1296. Adomas Vaiinas-Kovas, Trokn mstl., arno b. .1947 07 23. 1297. Vaidakaviius, Rokikio aps., Kazlikio vis. 1298. Petras Vaidakaviius, Rokikio vls., Kozeikio k. .1952 (nuteistas 25 m.). 1299. Juozas Vaira-Klevas, Duset vls., Dviriei k., Margio rinkt. .1949 10. 1300. Pranas Vaira-Eerys, Jint vls., Drieios k. 1301. Antanas Vairoda, Vabalninko vls., ideiki k., Kaulo b. 1302. Romas Vairoda, Vabalninko vls., ideiki k., Kaulo b. 1303. Stasys Vairutis-Pantera, Jint vls., Vainiki k., uolo b. .1948 12 13. 1304. Jonas Vaitonas, Rokikio vls., Ginioi k. .1944. 1305. Anicetas Vaiteknas-Vanagas, imoni vls., Stuk k. .1949. 1306. Bronius Vaiteknas. 1307. Jonas Vaiteknas, Jurgeliki k. .1946. 1308. Tautvydas Vaiteknas-Zubris, Auktupn vls., Libalauki k., Eimuio b. vadas. Suimtas 1952 03 11. 1309. Bronius Vaivada, Vabalninko vls., Merg k., Sirulio b. .1951 02 01. 1310. Albinas Valaika, Trokn vls., Vaidloni k.^ arno b. .1945 02 02. 1311. Valaninas, algirio b. 1312. Alfonsas Valentlis-Milinas, Vabalninko vls., Kuprelikio k., Piln tvni ja. .1953 07 19. 1313. Jonas Valentlis, Vabalninko vls., Kuprelikio k., Piln tvnija, Siaubo b. .1945. 1314. Ernestas Valentlis, Vabalninko vls., Kuprelikio k., Piln tvnija, Siau bo b. .1945. 1315. Kazys Valentlis-Pavasaris, Vabalninko vls., Kuprelikio k., Siaubo b. .1951 10 11. 1316. Vytautas Valentlis-Lauiukas, Vabalninko vls., Kuprelikio k., Siaubo b. .1951 10 13. 249

1317. Elena Valeviit-Nida, Svdas vls., Galvydi k., Eskimo b. .1952 08 13. 1318. Janina Valeviit-Astra, Svdas vls., Galvydi k., Eskimo b. .1952 08 13. 1319. Bronius Valiekas, Mieiki vls., Kuzinikio k., Vilko b. .1949 08 12. 1320. Anicetas Valikonis, Anyki m., Dds b. .1946 12. 1321. Vladas Valikonis-ernas, Kupikio vls., Kandrenli k., Tvo b. .1949 01 27 Puoo mstl. 1322. Juozas Valylius-Dainius, Vieint vls., Bitn k., Vytenio b. .1949 03 01. 1323. Jonas Valknas-Rta, Pumpn vls., Palin k., Simuio b. 1324. Povilas Valma-Grybas, Subaiaus vls., Bajoriki k, Vytenio b. .1950 01 21. 1325. Stasys Valma-Dobilas, Suabaiaus vls., Bajoriki k., Vytenio b. .1950 01 21. 1326. Aleksas Valonis-Tigras, Kavarsko vls., Rupn k., Tigro b. .1949 11 01. 1327. Juozas Valonis-Merkys, Subaiaus vls., Jovar k., Vytenio b. .1952 01 02. 1328. Antanas Vanagas-Antonas, arno b. .1947 02 07. 1329. Bronius Vanagas, Trokn vls., Nausdls k., arno rinkt., brio va das. 1330. Kostas Vanagas, Upali mstl., Lito b. 1331. Petras Vanagas-alna, Zulnio b.vadas. .1949 04 20. 1332. Stas Varanaviit-Paktyt, imoni vls., Pelyi k., Daktaro b. 1333. Jonas Varanaviius, imoni vls., Pelyi k. Vytenio b. 1334. Juozas Varanaviius-Paktas, imoni vls., Pelyi k., Herkaus b. 1335. Antanas Varatinskas. 1945 10 28 tapo idaviku. 1336. Juozas Vareika. 1337. Algirdas Varnas-Gaidelis, Aro b. .1951. 1338. Antanas Varnas-Pauktis, Juodups vls., Margio b. .1948 11 17. 1339. Jonas Varnas-Plechaviius, Rokikio vls., Gedimino b.vadas. .1949 11 14. 1340. Vladas Varnas, Rokikio vls., Udrups k. .1945 08 06. 1341. Juozas Vasiliauskas-Rugys, Butrimoni vls., Main k., Petraiio radis tas. .1945 10 15. 1342. Juozas Vasinauskas. 1343. Vakeviius-Kstutis, arno rinkt. .v. .1948 01 27. 1344. Bronius Vakeviius, g.1925 m. Paliepio k. .Pauseli k. 1345. Vladas Vakonis, Vieint vls., Jurgiki k., Blindos b. 1346. Jonas Vataka, g.1915 m. Ginioi k. .Einikiki k. 1347. Petras Vazderaviius, Kurkli vls., Trakini} k. .1950. 1348. Aleksas Velanis. 1349. Verebiejus, g.1915 m. Ginioi k. .Einikiki k. 1350. Vincas Vbra, Butageidio b. .1946 02. 1351. Jonas Vta, Subaiaus vls., Akmeni k. 3 LLA (desantininkas). 1352. Albinas Viinas-Alksnis, Subaiaus vls., Marinavos k, Vytenio b. .1947. 1353. Bronius Videika, Rokikio vls. .1948 02 20.
250

1354. Jonas Viduolis, Panemunlio mstl., Libeno? b. .1946 12 12. 1355. Jonas Vidinas, arno b. 1356. Urul Vidinien-Motinl, arno b. 1357. Stas Viglyt-ivil, Svdas vls., lepiki k., Monts b. .1949 11 01. 1358. Vilanikis-Demokratas, Kmaj vls., Vainiki k., Vaidiluio b. .1946 06. 1359. Alfonsas Vildinas-Vijoklis, imoni vls., ileiki k., Eskimo b. Suimtas 1949 10 24. 1360. Petras Vildinas, Kavarsko vls., Pueli k., Butageidio b. .1949 04 20. 1361. Jokbas Vijujka. 1362. Vladas Vikintas-Montekristas, Rokikio vls., Kuoi k., Algirdo b. 1363. Vladas Vikonis. Legalizavosi 1947 09 27. Idavikas, Rokikio vls. nuov 2 partizanus. 1364. Jonas Viksva-Daktaras, Vabalninko vls., Buoi k., arno b. .1947 01 17. 1365. Petras Viksva-Laisvo oro direktorius, Vabalninko vls., Buoi k., arno b. .1947 02 07. 1366. Jonas Vilbaitis, Panevio m., 3 LLA AP Petraiio b. vadas. .1946 02 03. 1367. Alfonsas Vildinas-Erodas, imoni vls., Ulduki k., Vytenio b. .1949 02 03. 1368. Jonas Vilinskas-Doleris, Vytenio b. .1950 01 21. 1369. Pranas Vilinskas, Kavarsko vls., Paprudio k. 1370. Antanas Vilutis, Kurkli vls., virbloni k., Butageidio b. .1945 04 28. 1371. Antanas Vilnonis-Stiklas, imoni vls., Nocin k., Vytenio b. .1949 10 13. 1372. Povilas Vilnonis-Ignas, imoni vls., Nocin k., Vytenio b. .1948 Migo ni k. 1373. Povilas Vincentas-Bijnas, Vieint vls., mokytojas, brio vadas. .1951 01 arkikio k. 1374. Jonas Vinceviius-Narsutis, Kupikio vls., ilanikio k., Mayio b. .1953 11 03. 1375. Povilas Vinceviius-Pampuka, Vieint mstl., Simo? b. 1376. Alfonsas Vincinas-Nasturka, Kavarsko vls., Laini k., Tigro b. .1949. 1377. Jonas Vingeleviius, Pandlio vls., Eidioni k. .1945. 1378. Vytautas Vingelis, Subaiaus vls., Strani k., 3 LLA D.Pltos b. 1379. Alfonsas Virbickas-Dangis, Vabalninko vls., Padagi k., Klevo b. .1953 06 29. 1380. Antanas Viius-Karvelis, Panevio vls., 3.LLA , Petraiio b. 1381. Ona Vitkauskait, imoni vls., Pelyi k., Herkaus b. .1948 11 10. 1382. Povilas Vitkeviius, imoni vls., 'Ibniaroni k., Monts b. .1947 01 14. 1383. Antanas Vitknas, Anyki vls., Rubiki k., Lito b. .1946 05 12. 1384. Kazys Vitknas-ermuknis, Rokikio vls., Kikeli k., Lito b. .1946 10. 1385. Petras Vizbaras-Varuta, Kamaj vls., Uubali k., Vaidiluio b. 1386. Vlada Vizbarien-Graina, Anyki vls., Druln k., Monts b. .1949 11 01.
251

1387. Antanas Vizbaras, imoni vls., Milin k., Lito b. vadas. .1949. 1388. Kazys Vizbergas-Kazlkas, Vabalninko vls., Okini k., 3 LLA Juodo Po no b. .1947 07 22. 1389. Vytautas Vogulis, Subaiaus vls., Raidin k., Kirvio b. 1390. Algimantas Vogulis, Subaiaus vls., Raidin k., Kirvio b.

Z
1391. Bronius Zabulionis, Debeiki vls., Surdegio k., Aro b. .1948. 1392. Vytautas Zabulionis, Debeiki vls., Surdegio k., Aro b. .1948. 1393. Alfonsas Zabulis, imoni vls., Beregiu k., Lito b. .1945. 1394. Bronius Zaleckis-Pukinas, Pakruojo vls., irnio b. .1950 08 08. 1395. Alfonsas Zakarauskas, Smaliei k. .1946 08 17. 1396. Juozas Zaremba, Subaiaus vls., Ilin k., Vilko b. (desantininkas). . 1945. 1397. Bronius Zaremba-Apargeviius, Subaiaus vls., Ilin k., Vilko b. .1949 11 25. , .1398. Lionginas Zaremba, Subaioaus vls., Ilin k., Vilko b. .1950. 1399. Mykolas Zaranka-Papartis, iltalaukio k., Tigro b. .1951 08 14. 1400. Juozas Zavadskas-Durklas, Audros b. Legalizavosi 1952 02 20. 1401. Vladas Zavadskas, Svdas vls., Narbui k., Viesulo b. 1402. Petras Zdanaviius-Dragnas, Pasvalio vls., Raguj k, Klevo b. 1403. Juozas Zelba, Panemunlio vls., Naktigons k. .1946 12 12. 1404. Stanislovas Zeliauskas, Petropkos k. .1945 05 27. 1405. Vladas Zeliauskas, Petropkos k. .1945 05 09. 1406. Vladas Zembickas, Panemunio vls., Navosados k., Kalpoko b. 1407. Vladas Zemnickas, g.Naujasods k. .Zablaiaus k. 1408. Stasys Zimnickas, Suabaiaus vls., Pasubats k., Vilko b. .1945. 1409. Vladas Zineviius, Rokikio vls. .1945 08 25. 1410. Zizas, Tauro b. Suimtas 1947 02 19. 1411. Vytautas Zizonis, g.orkn k., Svainikio k. . namuose. 1412. Antanas Zlatkus, Vytenio b. 1413. Pranas Zlatkus-Zlotkininkas, Kupikio vls., Graueliki k., Daktaro b. 1414. Pranas Zlatkus, Kupikio vls., Paepeio k., Grainos kuopa. .1948. 1415. Povilas Zubaviius-Dekas, Jakubavos k., Butageidio kuopa. .1949 01 27. 1416. Leonas Zulaviius, Daujn vls., Dublinli k., Klevo b. .1944. 1417. Bronius Zuoza-laikaitis, Subaiaus vls., virbloni k. .1945 12 11. 1418. Petras Zuoza, imoni vls., ileiki k., Monts b. Suimtas 1946. 1419. Zvankauskas-igonas, LLA Kelmelio b. 1420. Petras Zvonka, Antano, Subaiaus vlls., Vilko b. .1949 11 25.

1421. Juozas agrakalis, imoni vls. .1945. 1422. Vytautas alnierinas, Subaiaus vls., Trakinink k., Vytenio b. 1950 m. pasitrauk Lenkij.
252

1423. Povilas arskus-Darius, apyg. vado adjutantas. Suimtas 1948 02 07. 1424. Jonas sinas, Anyki vls., Rubiki k., Tigro b. .1949. 1425. Povilas eimys, Gelai vls., iauni k. .1948 08 02. 1426. Bernardas ekonis, imoni vls., Tumasoni k., Monts b., desantinin kas. 1427. Bronislovas ekonis. 1428. Jonas ekonis-Molis, Panevio vls., Viktoriki k., Mindaugo tvnija, brio vadas. .1953 08 06. 1429. Povilas ekonis-Strazdas, Panevio vls., Trakikio k. 3 LLA brio v. 1430. Karolis emaitis, Kavarsko vls., Maeli k., Lokio b. .1947 06 13. 1431. Povilas emaitis, Anyki vls., Laini k. .1946 06 08. 1432. Povilas emaitis, Svdas vls., Laini k., Bero b. .1945 m. ruden. 1433. Povilas emaitis-Vtra, Kavarsko vls., Varneli k., Butageidio b. 1434. Bronius idkeviius-Puel, Pasvalio vls., Kelmelio b. 1435. Vladas ibeika-Dagilis, Vilties tvnija. .1952 12 23. 1436. Antanas ibikas, Subaiaus vls., Nibragalio k., Vytenio b. .1949 08 12. 1437. Bronius ibikas, Vilko b. .1949. 1438. Vladas ibikas, Subaiaus vls., Nibragalio k. Vytenio b. 1439. Petras ibinys, Raguvos vls., Geguio b. (desantininkas). 1440. Povilas ikus, Anyki vls. .1945 02 18. 1441. Vytautas ickus-Pavasaris, desantininkas. .1945 10. 1442. Bronius ilnas, Vytenio b. 1443. Juozas ilnas, Vytenio b. 1444. Edvardas ilinskas-Vanagas, Pandlio vls., Vinkinio k., Piln tvnija, T.Radvilos? b. 1445. Albertas ilys-Kstutis, Svdas vls., inki k., algirio b. .1949 11 01. 1446. Aloyzas ilys-irnis, Svdas vls., inki k., algirio b. .1949 11 01. 1447. Bronius ilys, Bauk k. .1951 05 12. 1448. Jonas ilys-Saulius, Pasvalio vls., Daujn k., Klevo brio vadas. 1449. Povilas ilys-Pilypas, Pasvalio vls., Darui k., Viktorijos b. .1953 02 11. 1450. Antanas ygas-Aptiekorius, Panevio vls., Viktoriki k., Mindaugo tvnija. Suimtas 1949 08 06. .1451. Antanas ukas-Matininkas, Anyki m., Bilino b. .1945 06 24. 1452. Jonas ukas, Anyki m., olino b. .1945 06 24. 1453. Kazys ukas-Rytis, Anyki m., Deko? b. 1454. Antanas ukauskas, Anyki vls., Pavari k. Slpsi. Nuov namuose. 1455. Balys ukauskas, Petro. Suimtas 1952 11 22. 1456. Balys ukauskas-aibas, Obeli vls., Navik k., Margio b. .1952 11 21 nuteistas mirties bausme. 1457. Jonas ukauskas, Rokikio vls., Samai k., Audros b. .1944. 1458. Juozas ukauskas-Genys, Rokikio aps., Obeli mstl., brio vadas. .1948 12 06. 1459. Vacys ukauskas-Princas, Algimanto apyg. vado adjutantas. Gyvas. 1460. Antanas vikas, Mieiki vls., Nibragalio k. 253

1461. Eleonora virblien, Joniklio vls., virbli k., Briedio b. .1948. 1462. Jonas virblis-Briedis, Joniklio vls., epok k., Petraiio b. 1463. Jonas virblis-Liepa, Joniklio vls., virbli k., Briedio b. .1948. 1464. virinas, Butageidio b. .1946 02.

RAUDONOJO TERORO PDSAKAIS

Bronius Jukeviius-Aura, uvs 1948 07 07

1944-IEJI. IURPIOS V.KALD IVAKARS

T met gruodio pradioje Subaiaus geleinkelio stot ir miestel privaiavo daug rus kariuomens kareivi. Jie apsistojo Anykiuose, Troknuose ir kituose aplinkiniuose miesteliuose. Panevio ir Kupi kio apskrii miesteli skrebai buvo sukelti ant koj. Gruodio 18-j prasidjusi akcija tssi iki v.Kald. Gruodio 18 d. Kupikio aps. Subaiaus vls. Trakinink k. buvo upultas i dviej pusi. Apie 8 val. ryto baltai apsireng kareiviai ir Su baiaus valsiaus skrebai udeg Jokbo imno tvart ir klojim, Juozo Grikienio klt, Broniaus Grikienio klt ir tvart, dar kratas ir aud bganius vyrus. Vladas Ladauskas i Antalinos k. buvo nuautas einant per Vieintos upelio lankas, o tik prie mnes mogus atoko vestuves... Kareiviai, padar juod darb, sdo mainas ir nuvaiavo Surdegio miestelio link... Pakeliui nuov bgusius miko link du brolius Jon ir Vytaut Astravus ir j svei pusbrol i Kanapyns kaimo Kaz Astrav, nors tas jo pakls rankas. T pai dien buvo nuautas eiolikmetis Vytautas Seibutis, Alfon sas vilpa ir senukas Povilas Valkaviius, pjovs vyteles krepiams pinti. Kartu su kareiviais akcijoje dalyvavo Subaiaus valsiaus skrebai, vado vaujami budelio Juozo Ramono. Man tada buvo 14 met ir gerai prisimenu iuos vykius. Po keli dien, 1944 m. gruodio 24 d., per paias v.Kias, Anyki ir Trokn garnizon kareiviai bei Trokn skrebai Juostinink mike upuol partizan stovykl, kuri idav N. i Beernink kaimo. Parti zan valgai pastebjo, kad yra supami, tod, tvarkingai atsiaudydami, pasitrauk link Raguvls ir Taruk mik. Per kautynes jis nuov rus major ir du kareivius, o partizan neuvo n vienas. siut dl nesk ms, kareiviai atsigrieb prie vietinius gyventojus - juos aud, iauriai kankino, sudegino kelet sodyb. Juostinink kaime kareiviai ir skrebai sudegino buvusio eigulio Sar gauto klojim, Milaikikio kaime visus Jiaus pastatus, neleisdami i tvari ivaryti gyvuli. Kerijo, nes du Jiaus sns buvo partizanai. Oku pantai nuov to paties kaimo gyventoj Jurg Baltunik, kuris buvo ve ds Bron iauinait. Uovis iauinas gyveno graioje ir pasiturinioje sodyboje. Kareiviai sudegino visus pastatus, visus gyvulius. Nuud Jurg Baltunik, j iniekino - nuav batus ir irengt met tvenkin. Sum Povil Vareik, pas miko valg Juoz Pajuod jus darb.
257

Kareiviai usipuol senuk Pajuodio uov, semiant i ulinio vanden ir visaip i jo tyiojosi. entas neikents j ustojo. Tada kareiviai, j sived trob, m muti, norjo nuauti, bet karininkas sudraud: girdi, prie moni nereikia audyti. Visus mones ivar lauk. Skrebai pradjo padeginti namus, tvartus. Karininkas m mtyti ugn ovinius ir auk ti, kad tai sproginja bandit ovini sandlis. J.Pajuodio mona band gelbti gyvulius, bet kareiviai jai neleido. Abu suimtuosius J.Pajuod ir P.Vareik nusivar Petkn kaim. Pakeliui dar sum Jurg Krisin, sudegino Petknikio vienkiemio trobesius, priklausiusius mik inybai. Atsivar Povil Vareik, iauriai sumut Juoz Pajuod ir Jurg Kri sin Petkn kaimo pakrat, m juos audyti. Jurg Krisin sueid. Jis band bgti tvart, bet kareiviai pasivij j nuov. Juozas Pajuodis griuvo per gyvatvors krmus ir apsimet negyvu. Kareivis j paspyr batu ir nujo su visais link Vaadls kaimo. Juozas, kiek palauks, paliau u krm, atsistojo ir pradjo bgti. Kareiviai, j pamat, m audyti, bet nepataik. Juozas bgo mik ir su Dievo pagalba isigelbjo. Jis mir, sulauks 83 met. Matyt tarnybos patirtis Lietuvos kariuomenje pravert - padjo ilikti gyvam. Kareiviai siautjo toliau. Jie sum einant per lauk Benedikt Pele k i Vaadls kaimo. Kur laik j vediojosi po kaim ir vis kankino isuko ir sulau rankas. Vakarjant dar sum i klimo talkos grtanius Limeiki k. gyvento jus Gasin ir jo 17 met sn. Netoli Gasino sody bos visus suaud. mons juos rado kit dien. B.Peleko knas buvo sukapotas kardu. Gasino sodybos visi pastatai buvo sudeginti, Jurgio Krisino sodyb taip pat padeg. Kareiviams nujus Vaadls k., petknieiams gaisr dalinai pavyko ugesinti. Sudeg tik kltis. Rusai sude gino Rukikio k. Alfonso Kanapecko sodyb. Gruodio 20 d. ankst ryt kareiviai ir Vieint vls. skrebai, vadovau jami ruso Sidoro Papliovkino, i vis pusi apsupo Maldaiki k. ir prad jo ragan puot. Sudegino Kazio Petnino ir Mykolo Bagdono sodybas, visus gyvulius. Udeg Povilo Maldeikio klojim ir tvart, Antano Uzdros vis sodyb ir gyvulius. Mykolo Bagdono klojime nuov pasislpus Viktor (pavards nie kas neprisimena). Greta esaniame iuki k. sudegino Igno Arlausko klojim ir nuov nepilnamet sn. Apie iuos vykius papasakojo Kazys Petninas. Neaplenk okupantai Kupikio ir Panevio apskrii. Deg sodybos prie Pandlio, Kupikio, Anyki, o 1945 m. vasario 23 d. Raguvos vls.
258

Putilikio k. kareiviai durtuvais subad Rapol ir Lauryn Kvederauskus, suaud buvusi virait Gasin, kinink Zaremb, prie riki gyvus sudegino Antan Bielin, jo svaini ir dar du mones. ie nusikaltimai n kiek nemaesni negu Klepoi ir kit Lietuvos kaim. tai k ms tautai atne bolevizmas...

LIETUVA PASKENDO KRAUJUJE IR GAISRUOSE...

Pradsiu nuo tikrj vyki, kurie vyko 1944 m. gruodio 20 d. Trokn valsiuje, Pelyli k. ir gretimuose kaimuose. Pelyli k. ribojosi su Vie int vls. Maldaiki bei iunki kaimais ir buvome kaimynai su M.Bag donu, J.Arlausku, kiti kaimynai - K.Petninas ir A.Uzdra. etadienio vakare a su seserimi grau i Vieint gimnazijos na mus, Pelyli kaim, kur buvo ms sodyba. kart mes jome namus pro Vidugirius, bet ne pro Maldaikius. Ir koks siaubas! Buvo jau pa vakarys. Aplinkui deg namai ir buvo nuviesta visa padang. Mums engus sodyb, pamatme degant klojim su nekultais javais. Kiek aar ir skausmo sunku apsakyti! Ieinant i mokyklos buvo sukviesti mokiniai. Ms "generolas"- direk torius Nekroius - perskait sakym. Jame buvo pasakyta, kad sodybos, kuriose pastebti "banditai", bus sudegintos. sakymo vykdymas akivaiz dus: klojimas deg. T iurpi dien Pelyli kaim upldo skrebai i Trokn, nes kaimyn Pocin trys sns buvo partizanuose. Skrebai atvyko aprayti turto, kad vliau galt iveti tvus. Tuo pat metu Maldaiki kaim i Vieint puss upldo rus kariuomen su skrebais. Skrebams bnant Pocin sodyboje, atjo namus trys broliai parti zanai, pagalvoj, kad j kieme savi. Skrebai juos prisileido labai arti tikjosi paimti gyvus. Broliai, pastebj, kad pateko skrebams nagus, oko bgti. ia pat buvo krmai, Pelyos raistas. Viktoras Gasinas bgo per ms lank link Maldaiki kaimo, Baltrus Gasinas per sodyb link Mykolo Petkeviiaus miko. Ten j rado negyv tik pavasar. Vikto ras Gasinas bgo kaimyno Gasino nam ir ten pasislp. Jis buvo ginkluotas ir turjo granat. Viktorui liep pasiduoti, nes sodyba jau ka riuomens apsupta. Tuo metu jau deg Uzdros ir Petrino sodybos. Treia sis brolis, kurio vardo neprisimenu, pabgo; bet sekaniais metais uvo netoli Subaiaus. Vien beatsivejant skreb etok, matyt, palaik par
259

tizanu, kareiviai nuov. Tuo tarpu kiti skrebai atideng ugn kareivius, pasim savo nuaut draug ir pasitrauk Troknus. vyko nesusipra timas - vieni kit nepaino! Viktorui nevykdius kareivi sakymo pasiduoti, buvo padegti visi Bagdono pastatai. Partizanas sdjo ant atidaryto lango palangs tol, kol liepsnos pradjo deginti nugar, tada oko bgti. Pasipyl viai ir Vikto ras krito vietoje... Po to kariuomen upldo ms kaim. Kareiviai terorizavo kaimy nus, o mano motin mu autuvo buoe tol, kol parvirto priemenje. (Po ios egzekucijos gim mano nesveikas brolis.) Liep pasakyti, kur pasislp juos aud partizanai. Kareiviai nenujaut, kad aud Trokn skrebai. Grasino sudeginti visas trobas, o klojimas jau deg. Norjo padegti kaimyns irmontiens sodyb, bet narsi moteris nepabgo ir ugesino jau degant klojim. Pastatus degino ne kareiviai, bet Vieint skrebai - vietiniai rusai. Kareiviai pasitrauk, o pasilik skrebai plikavo ir padeginjo trobe sius. Drsus ir pasiaukojantis eslovas ilinskas, nors gavs muti autu v buomis, igelbjo savo klojim. Tuo pat metu deg Gasin, M.Pet raviiaus, J.Arlausko klojimai. Trokn skrebai nuov pastarojo nepil namet sn ir i iunki kaimo Alfons Bla, kur palaidojo savame kieme, nes kapines neleido. T pai dien skrebai primu Mickn ir isivar Troknus atidav rus kariuomen, kur jis uvo. Po klojimo sudeginimo didiul ms eima - 9 mons - likome be duonos, be paaro gyvuliams. Prie akis buvo iema, o visos malkos, pa kinktai, veimai ir nekulti javai sudeg. Tris mnesius kentme bad... Esu dkingas kaimynams i Gerkiki, Vidugiri, Vauokn, Surde gio, Ciunki, Judgalio, Pienagalio, Latavn, davusiems maisto ir paa ro gyvuliams.
Vladislovas Gutauskas

Apie iuos vykius laik para ir G.Urbonas i Bir, gerai prisime nantis 1944 m. Ki dienos baisumus Panevio aps. Trokn vls. Milaikikio, Juostinink, Rukikio, Vadls ir Petkn vienkiemiuose. Jam tada buvo 12 met. Be to G.Urbonas kai k papild ir prisimin kelet to krato partizan pavardi.

260

T MET INTRIGOS, ATSILIEPIANIOS IR IANDIEN

Panevio apskrityje, Vadokli valsiuje, netoli il miestelio pami kje dunksojo Brievalkio ir Kartan kaimai (iuo metu beveik inyk). Dar buvo ir Keligalos. Kadangi ie kaimai apsupti mik, tai tuose kaimuose danai lankyda vosi, o kartais apsistodavo ir ilgesniam laikui miko broliai. Reikdavo juos pamaitinti, ialkusius, priglausti, suvarbusius, lapius. Pora met jie ten jautsi ramiai ir bdavo laukiami. Ten prieglaud rasdavo Antano ilio-aibo, Danieliaus Vaitelio-Briedio ir Alfonso Smetonos-ygaudo vyrai. Brievalkio kaime buvo daug Taruli gausios eimos, net septyni, devy ni ir keturi vaikai. Bet duonos utekdavo visiems ir dar pakeleivingus pamaitindavo. Brievalkio kaime gim ir augo Aleksandras Bitinas, kuris vis savo jaunyst atidav kovai prie Lietuvos okupantus, liko invali das. I t krat ir Tarutis, kurio visi vaikai sijung nelygi kov su oku pantais, ir net paaukojo brangiausi turt gyvyb. Tie Taruliai ir Tarulyts, Taruiai ir Tarutyts pasklid po vairiausius Lietuvos kampelius, kiti ilsisi anapus... vairs j likimai, bet viesios sielos. Kartan ir kituose kaimuose buvo nemaai Kartan eim. Vieni j uvo u Nepriklausom Lietuv, bet buvo ir toks kuris, padjo okupan tams, o dabar didiuojasi savo "ygiais". Daug tuose kaimuose buvo jaunimo, vieni slapstsi, kiti juos gaud... Neirint okupacijos susirinkdavo jaunimas ir pasilinksminti, ir geguinse pamaldose pasimelsti, nueidavo banyi, odiu gyvenimas tekjo savo prasta vaga. Okupantai nesnaud, dar savo juod darb. Vienus kankino, stengsi uverbuoti, kitus ud, treius sodino kaljimus, dar kitus trm. Tuo laiku Vadokli valsiuje siautjo Loginas, Riabovas, o vliau prisidjo lvan Sergejevi Didenko, kurio sskaitoje 130 nuudyt "bandit ir 24 bei 91 ryininkas suimti. 1992 m. pastarasis pajuts, kad svyla padai, isi nedino Dniepropetrovsko srit, Pavlovsko rajon. Vienai moteriai buvo daug paadta, kad iduot savo kaimynus: taip uvo du partizanai Vladas emaitis-Lapelis ir Vincas Vanagas. 1947 m. balandio 4 d. iduota Jono Tarulio eima, kuriuos iauriai kankino. Vadokliuose dirbo tardytojas NKVD ltn.Barkauskas, kuris pasigrs aplinkiniams gyventojams sakydavo, kad yra mogus visk praneantis
261

apie vykius tuose kaimuose. Bet po 1948 m. gegus trmim pradjo dejuoti, kad nebra kas pranea.

KOMUNIST IAURUMAI

jo 1944 metai. Valsi miesteliuose okupantai kr i visokiausi lietuvi tautos atplai taip vadinamus "liaudies gynj". Gyventoj va dinami skrebais, jie buvo pasisti gaudyti vyr okupant kariuomen. Niekas nenorjo tarnauti okupantams. Vyrai kaip imanydami slaps tsi, o ruden pradjo kurtis partizan briai. Panevio aps. Krekenavos vls. Petriki k., prie Paili miko nuo alioje sodyboje gyveno Antano Vepto eima: keturi sns ir dvi dukros. Vienas snus jau buvo ijs ukuriom. Snus Jonas slapstsi nuo kariuo mens, bet partizan briui dar nepriklaus. Dar du sns - 16 met Vytautas ir dar jaunesnis, bei dvi dukros gyveno namuose, kartu su tvais. Visi ramiausiai tris savo sodyboje ir nenujaut, kokia baisi nelaim artja. 1944 m. lapkriio mn. sodyb sugujo Krekenavos vls. skrebai, vadovaujami tolimo Vept giminaiio Nikodemo Vepto. Veptai-skrebai prie vokiei "partizanavo" pas raudonuosius, o rusams ujus, tapo Krekenavos skrebais. Niekas neino ar dl to, kad slapstsi snus Jonas, ar dl kerto Kre kenavos skrebai ipjov vis eim su j pai dalgiais. Vytautui Veptui pavyko pabgti. Liko gyvas ir Jonas, slapstsis nuo rus kariuomens. Skrebai, iud eim, sudegino lavonus kartu su sodyba. Stasys Veptas, kuris buvo veds, surinko visos eimos kaulus ir slapia palaidojo, o prasidjus Sjdiui perlaidojo j kapines. Jonas ir Vytautas Veptai tapo partizanais, kerijo u eim ir abu uvo kovodami su okupantais.
Papasakojo Stasys Kaimikis, gyvenantis Panevyje, ir Bronius J.

NUKANKINTA DEVYNIOLIKMET

1990 m. gruodio mn. 17 d. Krekenavos kapinse buvo perlaidota Birut-Ona epait, devyniolikos met lietuvait, kilusi i Krekenavos
262

vls. Palinkuvos k. 1950 m. liepos 26 d. ji Ramygalos saugumiei buvo iauriai nukankini a ir ukasta rsyje, buvusioje moter kameroje. Ar trapi devyniolikmet mergait toks baisus prieas, kad reikjo j sunaikinti ir neleisti net artimiesiems jos palaidoti, o pakasti savo stai gos patalpose slaptai, kad niekas nesuinot?

KREKENAVOS SIAUBAS

Su kuriuo Krekenavos gyventoju bekalbtum, visi prisimena Volkov kaip kok siaub, visi bijo pasakoti apie jo juodus darbelius, kai jis dirbo Krekenavoje saugumo galiotiniu. Daug, oi daug moneli nukentjo nuo

jo!
Pasakoja Marijona Jokaitien

1945 m. mane sum Volkovo vadovaujami Krekenavos skrebai. Iki sumimo gyvenau Panevio rajono Krekenavos apylinkje, Valmoniki kaime. Krekenavoje mane tard Tichomirovas ir Volkov. Vien kart tardydami pirtus kio tarp dur ir juos durimis spaud. Ir iandien de formuoti pirtai. Sum u tai, kad broliai pasitrauk i gyvenamosios vietos. Po to nuve Panev ir ten u aki nuteis 10 met laisvs atmimo ir 5 metus tremties. Kada mane sum, namuose liko 6 maameiai vaikai. Vyras Juozas Jakaitis, nordamas mane ilaisvinti, pasisil atlikti bausm vietoj mans: tai i jo pasityiojo ir taip pat sum, nuteis 10 met. Visi, kuriuos Krekenavoje sum ir tard, tvirtina, kad tardytojai Tichomirov ir Volkov, naudojo vidurami bdus, uddavo lank ant galvos ir su varto pagalba verdavo. Tai tokiais siaubingais metodais jie kankindavo mones. Tichomirov dabar gyvena Utenoje, o Volkov Panevyje ir dirbo rajkoopsjungoje civilins gynybos virininku.
Pasakoja kita nukentjusi nuo t pai budeli moteris, Ramygalos apy links Barklaini k. gyventoja Kazimiera Smilgait-Kareivien, nuudytojo Jono Smilgos dukt.

Jon Smilg, s.Povilo, g. 1898 m., buvus Krekenavos miko eigul, 1945 m. liepos mn. aretavo u tai, kad jo eiguvoje buvs partizan bun
263

keris. Krekenavos skrebai vadovaujami Karaliaus ir Volkovo j sum, i nam ivar bas ir vis keli mu. Jon Smilg tard Volkov ir Ticho mirov, jiems muti paddavo skrebas Karalius. U poros dien man leido vienai minutei pamatyti tvuk. Jis sdjo vos gyvas, visas kruvinas. U dviej dien gavome ini, kad tvuk umu negyvai. Nedav net pairti, ukas, kur visus partizanus ukasdavo. Kit dien pamaiau atvaiuojant skrebus. I igsio pradjau bgti, tai man perov krtin. Stoviniai kieme mamai perov koj. Skrebai mane peraut kl veim ir liep veti Panevio ligonin. Tris metus aizda pliavo, nuo to gavau pleurit. 1948 m. aretavo ir mano mam, kuri nuteis ir ive Vorkut. Likau viena nalait, be savj, be nam ir be sveikatos. Taip ir jau per svetimus mones, o onas ilgai dar pliavo ir skaudjo. Po kiek laiko priglaud tts brolis. Ten ir ibuvau, kol gro mama i lagerio. Prie dvejus metus mir. Panevio saugume Volkov dirbo galiotiniu rajon reikalams. 1974 m, kada Volkov i Panevio saugumo ijo pensij, jis atjo dirbti kadr virininku ten, kur a dirbau. Tai bjaurus ir kyrus mogus, tikras stalini stas. Jis labai mgo, kad jam pataikaut. Visus vert stoti partij, nes buvo ir partins organizacijos sekretorius.

K IDARINJO GENOCIDO VYKDYTOJAI

Panevio aps. Naujamiesio vls. Birui k. pas Petr Juozait buvo giedamas roanius. Susirinko sveiai ir kaimynai. Staiga vid sivert Naujamiesio skrebai, vadovaujami Kazimiero Filipoviiaus Volkovo. Jie buvo labai girti ir dar reikalavo igerti. eimininkas liep palaukti, kol baigs giedoti roani. Skrebai pradjo keiktis ir paleido serij i auto mato ustalje sdjusius mones. Buvo nuautas Jonas Vaiaitis i Birui k., o Kazys Adomaitis i Pori k., Stasys iura ir Jonas Kunc i iur k. sunkiai sueisti. Po to skrebai, dainuodami dain "dra-ta-ta, drata-ta, buliui karvi jau gana", keikdamiesi ijo savo keliais. Vietiniai gyventojai suteik sueistiesiems pirmj pagalb ir nuve Naujamiesio ambulatorij, o vliau - Panev. Kunc, sueistas plauius, mir, o iuras liko gyvas ir iuo metu gyvena Panevyje. Tla Navardauskait-Darakeviien pavaiino degtine skreb vad Volkov ir papra, kad nuaut jos vyr. Jis vakare pro lang nuov.
264

1946 m. viena moteris buvo suimta ir udaryta Naujamiesio dabokl. Naujamiesio skrebai su Volkovu prieakyje, j girti keliese iprievarta vo. Jai pasiskundus Panevio NKVD virininkui, Volkovas u tai tik laiki nai buvo nualintas nuo skreb vado pareig.
Papasakojo Marijona Vaiaitien, gyvenanti Panevyje

KOLONIZATORI GALAS

Karo metu vokieiams traukiantis, daugelis Lietuvos gyventoj pasi trauk kartu. Daugiausiai trauksi buv dvarininkai, bet daugelis j ivy ko jau 1940 m. 1940 m. pasitrauk Panevio aps. Trokn vls. Vaakn dvarinin kas Bradius. 1941 m. jo dvaro emje buvo kurtas valstybinis kis, nes neatsirado norini imti dvaro em. 1945 m. Vakn dvaro valstybin k buvo atveti kolonistai i Soviet Sjungos, o iki to laiko priverstinai em dirbo aplinkiniai gyventojai. Kolonist eim vyrus NKVD apginklavo, kad apsisaugot nuo Lie tuvos partizan, kuri apylinkje buvo labai daug. Kolonistai maai udirbdavo, nes, kaip buvo prat kolkinje sistemoje, tingjo, o pa sinaudodami iduotais ginklais pradjo plikauti. Dangstydamiesi par tizan vardu (keletas j mokjo lietuvikai), atimdavo lainius, deras, skilandius ir kumpius, paskersdavo kiaules, avis, atimdavo rbus. Partizanai, apie tai suinoj, m sekti, kas taip daro ir 1947 m. rug pjio 9 d. vakare apsupo Vaakn dvar su jo gyventojais. Tai padar Vytenio rinktins trys briai: Merkio, Tigro ir Kostanto. Dalis partizan sek dviem pastotm "naktin yg ivykusius kolonistus ir, jiems grus su kaliais, tyliai nuginklav, privert prisiplt turt grinti savinin kams, po to, parsivar atgal, visus kolonistus kartu su eimos nariais suaud. Buvo suaudyti:
1. Raciliaviius Anton Josipovi, 45 m. 2. Raciliaviien Eudokija, 52 m. 3. Raciliaviien Faina, 22 m. 4. Raciliaviius Juozas Josifovi 16 m. 265

5. Raciliaviit Stanislava, Josifo, 18 m. 6. Ardripova Akulina, 35 m. 7. Ardripov Nikolaj, 16 m. 8. Ardripova Tatjana, 15 m. 9. Valiuk Vasilij Gramovi, 16 m. 10. Valiuk Michail Frosovi, 21 m. 11. Valiuk Sofija, 47 m. 12. Valiuk Pranovi, 74 m. 13. Generalova Nina Igntjevna, 20 m. 14. Generalova Raia Ignatjevna, 22 m. 15. Petroenko Nikolaj, 44 m. 16. Petroenko Praskovja, 43 m. 17. Petroenko Nira Nikolajevna, 16 m. 18. Petroenko Zinaida Nikolajevna, 22 m. 19. Galagabijova Akulina Pavlovna, 67 m. 20. Archipov Vladimir, 6 m. 21. Archipov Anatolij, 10 m.

Vaakn dvaro parke stovi paminklas kolonistams-plikams su urau: "uvusiems nuo nacionalistini bandit rank".

VIEINT STRIBAI

Nepasisek Vieint miestelio gyventojams: dar caro laikais vaizdin gas dabartinio Kupikio rajono vietoves i Rusijos atgabeno kelis tks tanius ras kolonist. Jie apsigyveno Sibir itremt 1831 ir 1863 met sukilli sodybose. "Naujakuriai" Lietuvos emje jautsi puikiai: juk ia netrko nei de r, nei laini, nei kvapnios degtins. Tik lietuvi panieka, prieikumas mauml trikdydavo. Atvykliai jaut, suprato, kad vietiniai j nemgs ta ir niekada nepamils - mat jie, "starovierai", apsistojo itremt, nuudyt, nukankint sukilli sodybose. "Starovierai" suvok savo paskirt - Maskva juos ia atsiunt ne vien lainius lamti ir degtin maukti. Jie privalo rusinti ir kit tikjim versti vietinius mones. Prezidento Antano Smetonos laikais, svieto perjnai neturjo progos plaiau pasireikti. Vieint rusai sisiautjo tik 1945 m. - Lietuvai tapus sovietine: beveik visi "starovierai" vyrai ijo stribus. Visi jie buvo iaurs ir negailestingi "liaudies gynjai".
266

Vieint miestelyje bei jo apylinkse siautjo apie 40 rus tautybs strib. J tarpe - Grigorijus, Jonas, Andriejus ir Vasilijus Gramakovai. Senj vieintiki tvirtinimu, ypa baisus buvo senasis Gramakovas, mgs blynus, raustis lietuvi skryniose, dalyvauti trmimuose ir stebti moter bei vaik verksmus. Gadziejus Afanasjevas jausdavo didiausi malonum degindamas lietuvikas knygas. Jo brolis Sidaras Afanasjevas mgdavo sugaut miko brol ar kariuomens vengiant jaunuol prisiri ti prie arklio ir taip uoliuoti per laukus. Broliai Papliovkinai - Sidaras, Leonas ir Povilas, broliai Ipatovai Gria, Michailas ir Vasilijus, Sidoras arakovas, nuovs lietuv vien u tai, kad is nuslp butel degtins, broliai Gurka ir Jonas Prusakovai... Visi ie vyrai, vieintiki tvirtinimu, nekent visko, kas lietuvika, tauti ka. Antanas, Vytautas ir Leonas Bgos ved ruses ir m neksti sav lietuvi. Leono Bgos mona rus kiekviena proga aukdavo net visos apylinks skambdavo: "Visi lietuviai bliads..." Vieint strib sra galima tsti ir tsti: Dorondovas, Ivanilovas, Cibulkinas, Jarmalajus, broliai Volkovai... Ilgas ir j nusikaltim prie lietuvi taut nusikaltim sraas. Tai, jog Vieint stribai, suimdami, tardydami lietuvius, pereng visas mogikumo ir padorumo ribas, ro do iki i dien iliks komunist partijos instruktoriaus Prano Simuio raportas, raytas Vilni. 1945 m. gruodio mn. P.Simutis buvo atvyks Vieint apylinkes daryti revizijos. Jo ilikusioje ataskaitoje smulkiai surayti gyventoj nusiskundimai tais monmis, kurie save laik "liau dies gynjais". Komunistiniai dokumentai byloja: "naujakur Kavaliausk nuve milicijos skyri, primu, prikankino, sulau kairs rankos kaulus. Nak t naujakurys buvo nuvetas u miestelio ir suaudytas. Liaudies gynjai paskelb, kad Kavaliauskas - banditas, nors i ties vienas liaudies gy nj jo labai nekent, todl ir organizavo egzekucij..." "Liaudies gynjai siver pas naujakur Vlad Kazlausk. Prikl i lovos, isived lauk ir nuov. Lavon atve Vieint miestel ir paskelb, kad tai banditas, nors Kazlausko bta doro - jo brolis tarnavo Raudonojoje armijoje. Liko sena motina ir nia mona..." "Liaudies gynjai nuov 63 met Broni Tomkevii. Aikina, kad nuov gaudydami banditus, bet i ties nuud tyia iaudami tiesiai burn. Nuo lavono numov aulinius batus ir padovanojo NKVD vir ininkui..." "Liaudies gynjai nuov atuoniolikmet Didiariek. Vieintose
267

prane, kad tai banditas, nors jo dokumentai kuo tvarkingiausi... "Liaudies gynjai siver pas valstiet Pek. Taburete ir automat buomis puol muti du Pekaus snus, paskui isived kiem ir abu nuov. Nuo senosios Pekiens rankos numov libini ied..." Komunisto P.Simuio ivada: "mogudystes ir plimus vykd Vieint liaudies gynjai ir vietos garnizono kareiviai. U iuos nusikalti mus atsakingas Vieint valsiaus NKVD virininkas leitenantas Naprien ka. Stebina tai, kad Naprienka ne tik nenubaustas, bet net i partijos neimestas". Iki iol gyvena kai kurie Vieint mogudiai Anykiuose, Pa nevyje, Vieintose, Klaipdoje...

Bendraautorius Gintaras Visockas

KAIP PAPLIOVKINAI LIETUV MYLJO

Dar vienas pasakojimas apie strib apie strib nusikaltimus, padarytus Vieint valsiuje
Panevio miesto apylinks prokuratra, be abejo, ia niekuo dta. Visiems, skundus atsiuntusiems monms, ji privalo pateikti atsakym bus ar nebus keliama baudiamoji byla. Gavusi Pavelo Dalinkino-Papliov kino pareikim, prokuratra taip pat negaljo nereaguoti. Aikintis, ar straipsnyje "Vieint stribai" ("Valstiei laikratis", 1997 m. Nr. 1) Antanas imnas su Gintaru Visocku "eid" P.Dalinkin-Papliovkin, teko Pa nevio apylinks prokuratros darbuotojai Ritai Bileviienei. Ji pareika lavo, kad mes, publikacijos autoriai, pateiktume rodymus, kuriais r mms rainiu apie vadinamuosius "liaudies gynjus" traukdami Pavelo Papliovkino pavard (str."Vieint stribai" pasakyta tik tai, jog P.Papliov kinas nekent visko, kas lietuvika). Prokurorei R.Bileviienei labai smul kiai papasakojome, kodl str."Vieint stribai" buvo paminti Papliovkinai. Atrodo, kas ia baisaus. Na, pareikalavo kakoks Lietuvos rusas u meit ikelti baudiamj byl. Na, teko nuvykti prokuratr ir duoti parodymus, bet juk tokie statymai, tokia tvarka. Ir vis dlto mes, straipsnio "Vieint stribai" autoriai, pasijutome eisti. Mums, matot, btina pateikti rodymus, o i Pavelo Papliovkino (1975 m. iauli mieste jis pakeit pavard ir tapo Pavelu Dalinkinu) ar buvo pareikalauta rodym? Ma
268

nome, kad Panevio prokuratra nesiteik rimiau pasinekti su P.Da linkinu-Papliovkinu, nors Vieint miestelyje is vyras gyveno btent tada, kai ten siautjo stribai - daugiausia vietiniai rusai (1947 m. duomenimis 23 stribai buvo rusai ir tik 7 lietuviai). P.Dalinkin-Papliovkin dert apklausti jau vien dl to, kad jis turt inoti, kas nuov naujakur Kavaliausk (liko Kavaliauskien su maais vaikais). P.Dalinkinas-Papliovkinas tikriausiai ino, kas nuud kit nau jakur - Kazlausk (liko nia mona su maais vaikuiais ir sena mo tute) ir Broni Tomkevii, ir 63 met senuk Baseck, ir atuoniolik met Didiariek, ir du valstieio Pekaus snus... Taip pat jis galt inoti, kas Tvaskienei ir Bronei Vareikienei nuo pirt nupl auksinius iedus, kas nusiaub Domicls Gurkliens sodyb (isived arklius ir karves, papjov kiaules, avis, paukius, isine drabuius). Gal P.DalinkinasPapliovkinas ino, kas i Antano Ivakos ir Povilo Tumo atm arklius? Komunist partijos "obkomo" instruktoriaus Prano Simuio teigimu, iuos nusikaltimus "vykd Vieint liaudies gynjai..." P.Simutis jau mirs, bet jo ataskaita apie Vieint valsiaus "liaudies gynj" piktadarybes saugoma Lietuvos Ypatingajame archyve Vilniuje (P.Simuio ataskaita be sutrumpinim ispausdinta knygoje "Auktaitijos partizan prisimini mai" V. 1996) P.Dalinkin derjo apklausti dar ir dl to, kad vienas jo brolis tikrai tarnavo vadinamiesiems "liaudies gynjams". Vieintiki tvirtinimu, stri bams talkino i 7 net 4 Papliovkinai. tai liudininkas A. teigia, kad "i Papliovkin eimos liaudies gynjais buvo Dmitrijus ir Pavelas, o Sidaras buvo soviet kariuomens karinin kas arba sovietinis milicininkas. Jaka Papliovkinas irgi buvo stribu..." Liudininkas B. rao: "Papliovkin eimoje buvo 7 sns, ir beveik vi si - aktyvs taryb valdios krjai. Pavelas, inau tikrai, baigs Minsko NKVD auktj mokykl, dirbo tardytoju iauliuose, vliau gyveno Pane vyje. Vieint miestelyje vaikiodavo kartu su stribais, tarsi ginkluotas j agentas. Sidaras iuo metu gyvena Panevyje. Apylinki gyventojai nuolat sksdavosi Papliovkin bjauriais darbeliais, nes ie mgo gir tuokliauti ir plikauti". Liudininkas C. pareik, kad "stribams priklaus trys Papliovkinai Sidaras, Leonas ir Pavelas". Liudininkas D. taip pat mano, kad vadinamiesiems "liaudies gyn jams" talkino trys Papliovkinai". Liudininkas E. rodinjo, kad "keturi i Papliovkin padjo stribams.
269

Vyriausij, Dmitrij, 1944 ar 1945 m. nuov partizanai. iaurumu pasiymjo Sidaras. Leonas neilgai dirbo valsiaus pas stale, vliau tapo karininku ir dirbo kariniame komisariate. Nuskendo Vieint eere bdamas girtas. Pavelas baigs Minsko auktj MVD mokykl. Buvo labai ididus, negirtuokliavo..." Lietuvos Ypatingojo archyvo, sikrusio buvusiuose Vilniaus KGB rmuose, direktorius A.Bubnys parod "liaudies gynjo" (rusikai - boec zaity naroda) Sidaro Markoviiaus Papliovkino asmens kortel. Tai nenuginijamas rodymas, jog Sidaras tikrai priklaus Vieint stribams. Liudininko sitikinimu, Sidaras iuo metu dar gyvas. Jam galt bti 69 metai. Vadinasi, verta j apklausti. Sidaras turt prisiminti, kokiose "ope racijose" jis dalyvavo, o kokiose jo sbrai Dorondovai, Vorobjovai, B gos, orochovai, Ipatovai, Prusakovai, Afanasjevai... Gal galt pasaky ti, kurie i j gyvi ir kur gyvena? Ypatingojo archyvo saugyklose esaniuose dokumentuose paymta kokiais autuvais ie stribai buvo ginkluoti: Antanas Bga turjo autuv, 120 ovini ir 1 granat, Ivanas Prusako vas -autuv, 120 ovini ir 2 granatas, A.Dorondovas - automat, 100 ovini ir 1 granat, Ivanas Afanasjevas - pranczik autuv Nr.67102, 100 ovini ir 2 granatas. Kaip sak Panevio m. apylinks prokuror R.Bileviien, P.Da linkinas-Papliovkinas teigia, es niekada nebuvs stribu ir vis laik
270

myljs Lietuv, bet... rodyti, kad pokario metais nepriklaus stribams jis negaljo. Visa Lietuvoje veikusi strib kartotek ir visos strib as mens bylos ivetos Rusij, Uljanovsko miest. Lietuvoje liko tik tru piniai. Tiesa, apie Vieint, imoni, Kupikio, Svdas, Subaiaus stri bus ini esama pakankamai, kad labiausiai pasiymjusieji "gynjai" prokuratrose bt bent jau apklausti. Taigi, patvirtinti, kad P.Dalinkino-Papliovkino pavards MVD-MGB"istrebiteli" bri srauose nra, gali tik tas, kas vart Uljanovsk ivet strib kartotek bei j asmens bylas, kuriose atsispindi, kiek met tarnavo "liaudies gynju", kokiuose miuose dalyvavo, kokiais meda liais apdovanotas, u k baustas ir t.t. O gal P.Dalinkinas-Papliovkinas Rusijos valdios ada prayti: "Grainkite Lietuvai Uljanovske paslptus "liaudies gynj" sraus?" Gal po tokiu praymu pasirays ir jo brolis Sidaras? Ko bijoti, jeigu sin vari, jeigu nra ypating "nuopeln" So viet valdiai? Nekainojama vertyb istoriniams tyrinjimams bt Lie tuvai grainta strib kartoteka...

Bendraautorius Gintaras Visockas

KADA BUS PASKELBTA GENOCIDO VYKDYTOJ PAIEKA?

Iraas i asmenins buvusio MVD-MGB darbuotojo Ivano Sergejeviiaus Didenkos bylos. Versta i rus kalbos.
Didenko Ivan Sergejevi, g.1921 01 17, Jasnopolanovko kaime, Dubalinlinsko rajone Diambulo sri :yje, Kazachijos SSR. Tautyb ukrainietis, KPSS narys, isilavinimas vidurinis, veds. Dr[augas] Didenko baigs SSRS NKVD mokykl buvo pasistas Lie tuv. 1945 m. gruodio 4 d. buvo paskirtas Panevio aps. Pumpn vls. NKVD vyriausiuoju operatyviniu darbuotoju. Nuo 1946 m. rugpjio 1 d. Panevio aps. Vadokli valsiaus MVDMGB virininku. Nuo 1950 m. balandio 10 d. paskirtas Panevio apskri ties MGB operatyvin skyri 2-11 ir Panevio miesto MGB-MVD 5-t skyri. Nuo 1954 m. balandio 7 d. dr[augas] Didenko dirbo vyresniuoju ope ratyviniu darbuotoju KGB prie Lietuvos SSR Ministr tarybos Panevio mieste. Dirbo Lietuvos SSR MVD-MGB organuose siningai, pasiaukojan271

iai savo specialybei. Aktyviai dalyvavo likviduojant ginkluot naciona lin pogrind, u k ne kart apdovanotas ordinu ir medaliais, garbs ra tais. Nustatyta, kad dr[augas] Didenko dalyvavo iose karinse operacijo se, likviduojant ginkluotus nacionalistinius banditus [partizanus], iais metais, mnesiais, dienomis:
Metai mnuo diena nuauta suimta gyv suimta ryinink 1 1946 1946 1946 1946 1946 1946 1946 1946 1946 1946 1946 1946 1946 1946 1946 1946 1947 1947 1947 1947 1947 1947 1947 1947 1947 1947 1947 1947 272 2 sausio sausio sausio vasario vasario kovo kovo kovo kovo birelio birelio liepos liepos rugsjo lapkriio vasario kovo kovo balandio 2 balandio l7-18 gegus gegus birelio liepos rugsjo spalio spalio 16 28-30 09 16-19 28 03 20 3 04-09 13-14 24 10-15 15-20 01-05 10-15 20-25 25-31 03 06 15 15 24 17 17-18 03-02 29 11 26 12 1 2 4 3 6 4 8 9 2 1 2 2 5 4 1 2 1 1 1 1 4 5 3 2 1 6 1 1 2 2 1 6 . 10 7 15 9 3 5 1 6 10 7 pastabos

balandio ll-31

1 1947 1947 1947 1948 1948 1948 1948 1949 1949 1950 1950 1950 1950 1950 1950 1951 viso:

2 lapkriio gruodio sausio sausio gegus birelio sausio gegus gegus birelio birelio liepos gruodio sausio

3 07 26 02 02-28 01 06 29 01 16 11 2 02 07 23

4 1 2 6 3 1 2 1 5 1 1 130

5 . 1 1 24

lapkriio 16-18

1 5 1 1 2 1 4 91

rugpjio 01-05

1967 m. gegus mn. ieinant i pensij karininkui Ivanui Sergejeviiui Didenkai (asmeninis Nr. E-022322) priskaiiuoti kovojant su nacio nalistiniais ginkluotais banditais [partizanais] Lietuvoje: pagal 1959 m. 07 sak SM Sjungos Nr.8727 ir pagal potvark KGB SSR sakymo Nr.50 1961 m. gegus 6 d. priskaiiuoti viso skaiiuojant trigubai 1186 dienos arba 3 metus 3 mnesius ir 1 diena papildomai prie stao. 1967 05 Nr.3027/6 Lietuvos SSR KGB 2 Valdybos virininkas

Nuo 1967 m. Didenko dirbo Panevio "Ekrano" gamykloje 1 slapto poskyrio virininku. Gyveno Basanaviiaus g. 3b-59. 1992 m. po puo ivyko i Lietuvos. O kiek dar toki genocido vykdytoj Lietuvoje vaikto tarpe ms nebaudiami, kvpuoja su mumis vienu oru, gauna 4 kartus didesnes pen sijas u buvusius kalinius, u tuos kuriuos kankino, ud?
273

PRIEDAS III 1. Okupantai ir kolaborantai dirb Panevio mieste 1. Abelskis Leiba Naumovi, g.1903 m., NKVD skaitoje. 2. Abdejev Trofini Ivanovi, g.1909 m., milicijos darbuotojas. 3. Afanasjev Timofej Dementjevi, g.1915 m., NKVD kaljimo vyr.priirtojas, TSKP narys. 4. Andrinas Antanas Kazimierovi, g.1906., NKVD vyr. inspektorius. 5. Bakeviius Aleksas Mikolovi, g.1918 m., keli tarnybos vyr.inspektorius, karinio parengimo pirmnas. 6. Borisas Karolis Antonovi, g.1908 m., milicininkas. 7. Bulbenkov Alistrak Gavrilovi, g.1911 m., milicininkas. 8. esnelis Petras Dominikovi, g.1911 m., milicijos galiotinis. 9. esonis Antanas Juozovi, g.1913 m., kaljimo vir. pavaduotojas. 10. Daugla Stasys Pranovi, g.1908 m., milicijos virininkas. 11. Dausa Andrius Juozovi, g.1909., milicijos darbuotojas. 12. Dausa M.A., g.1911 m., NKVD vyresn.inspektorius. 13. Dembovskij Jonas Isakovi, g.1912 m., NKVD kaljimo priirtojas. 14. Dembovskij Vladas Isakovi, g.1910 m., NKVD kaljimo vyr.priirtojas. 15. Dirinis Jonas Kazisovi, g.1914 m., milicininkas. 16. Domantas Juozas Bronislovi, g.1916 m., milicininkas. 17. Gracijonas Antanas Jonovi, g.1913 m., milicijos galiotinis. 18. Gritnas Jonas Pranovi, g.1912 m., NKVD kaljimo priirtojas. 19. Jakuynas Domas Simonovi, g.1911 m., milicijos galiotinis. 20. Jankauskas Boleslovas Meislovi, g.1905 m., LSSR NKGB opeatyvinis gali otinis. 21. Jurnas Adolfas Konstantinovi, g. 1911 m., milicininkas. 22. Jukneviius Aleksandras, Aleksandro, g.1913 m., kaljimo priirtojas. 23. Jukneviius Alfonsas Ivanovi, g.1901 m., NKVD operatyvinis darbuotojas. 24. Jusys Ivan Ivanovi, g.1916 m., milicijos galiotinis. 25. Kazakeviius Kazys Kazisovi, g.1913 m., NKVD galiotinis. 26. Kazlauskas Kostas Jonovi, g.1898 m., NKGB tardytojas. 27. Kerbedis Jonas Matvejevi, g.1919 m., komjaunimo galiotinis. 28. Kilda Aleksandras Silvestrovi, g.1913 m., kaljimo vyr. gaisrininkas. 29. Kolesnikov Ferapont Jakovlevi, g.1898 m., milicijos politrukas. 30. Kudriaov Evlamij Petrovi, g.1910 m., NKVD kaljimo'Virininko pavaduo tojas. 31. Legeika Vincas Domovi, g.1906 m., Lietuvos SSR NKVD skyriaus sekreto rius. 274

32. Levetas Eleas Motelevi, g.1920 m., NKGB Panevio sk.virininkas. 33. Mataitis Feliksas Petrovi, g.1907 m., milicijos jgaliotinis. 34. Murauskas Petras Stasevi, g.1913 m., NKGB galiotinis. 35. Peekas Kazys Petrovi, g.1911 m., NKVD kaljimo virininkas. 36. Puidokas Ivan Vladimirovi, g.1916 m., NKVD galiotinis. 37. Sirmolotov Vakula Aleksejevi, g.1907 m., NKGB operatyvinis darbuotojas. 38. Smigias Josif Mendelejevi, g.1922 m., NKVD statybos darbuotojas. 39. eliapenkov Vasilij Larionovi, g.1907 m., kaljimo korpusinis. 40. eveliov Nikolaj Ivanovi, g.1905 m., milicininkas. 41. Tichonov Gurij Markovi, g.1913 m., NKVD kaljimo priirtojas. 42. Vaiteknas Vladas Jonovi, g.1914 m., milicininkas. 43. Vilinskas Jonas Jonovi, g.1916 m., milicijos apyl.galiotinis. 44. Vlasov Pankratij Charitonovi, g.1905 m., karins skaitos virininkas. 45. ilinskas Vytautas Julijevi, g.1918 m., milicijos apyl.galiotinis. 46. ukas Stasys Gasparovi, g.1919 m., milicijos darbuotojas.

2. I 16-os divizijos ypatingo skyriaus darbuotoj srao. Pasiras io skyriaus virininkas NKVD ppIk.J.Bartainas
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. Abelskis Leiba Naumovi, 1908 m., Panevio NKGB vairuotojas, KP Abramaviius Jochimas Leibovi, 1917 m., Kauno 5 skyr. milicijos apylinks galiotinis, KP Abrazas Stasys Jonovi, 1919 m., iauli miesto NKVD operat. kriminal. sk. Abromaviius Simonas Leibovi, 1916, Alytaus NKVD operatyvinis dar buotojas, KP Adleris Gira Berelovi, 1904 m..Vilniaus NKVD kaljimo priirtojas, KP Ageev Erofei Elizarovi ,1901 m., Suvainikio NKVD pasienio tarnybos piketo Virininkas Aleksejevas Agriosovas Josipavi, 1910 m., iauli NKVD kaljimo priirtojas, KP Antivhas Pavel Petrovi, 1913 m., iauli miesto NKVD deuruojanio kaljimo virininko pav. Amelonas Faivel Mauovi, 1912 m., Taurags milicijos galiotinis, KP Aroliauskait Maa Rubinovi, 1919 m., Liet. TSR NKVD 6 skyriaus oper. darb., KP Aronas Giras Meerovi, 1914 m., Zaras m. NKVD kriminal. posk. operatyv. darbuotojas, KP. Bakas Dovid Moisevi, 1921 m., Kauno m. milicininkas, komj. narys. Barchoas Leonas Trofimovi, 1920 m., Kdaini m. UO NKGB opert. darb. nep. 275

14. Baniinkin Elifan Fokejevi, 1919 m., LTSR NKGB operatyvinis darb. komj. 15. Basmanas Lev Isaevi, 1903 m., iauli ra. NKVD, buchalterio pav., objek.158 16. Begakas Morduchas Samuilovi, 1904 m., Kauno m. NKGB garao vairuot. 17. Bikovas Filat Nikolaevi, 1918 m., Bir NKVD kaljimo priir., nep. 18. Binteinas Isak C., 1895 m., Kauno m. NKVD, virininko pav., GPO, nep. 19. Binteris Motelis Peronovi, 1918 m., Vilniaus m., 3 skyriaus milicininkas 20. Birgelis Gira Moisejevi, 1903 m., Taurags m. NKVD kaljimo priirtojas. 21. Blochas Benjaminas Avdejevi, 1907 m., Utenos U.O. NKVD inspektori us, nep. 22. Bliumentalis Cemadr Gilelevi, 1923 m., Kretingos m. milicininkas, komj. 23. Breneris Chaimas Ruvinovi, 1911 m., Vilniaus m. NKVD spaustuv, nep. 24. Brunas Boris Natanovi, 1910 m., LTSR NKGB vyr.buchalteris, nepart. 25. Bninovas Aleksandras Juozovi, 1913 m., Zaras m. milicininkas, nep. 26. Bgai Zavelis Joselevi, 1909 m., Kdaini m. NKVD kaljimo priir., nep. 27. Bulbenkovas Alistor Gaurilovi, 1911 m., Panevio m. milicininkas, nep. 28. Bukovskij Ivan Francevi, 1908 m., Utenos m. NKGB operatyvinis darb. nep. 29. Burakov Isai Vasiljevi, 1910 m., Vilniaus NKVD kaljimo priirt., nep. 30. Celkovas Eremei Ageevi, 1920 m., LTSR NKGB operatyvininkas, partijos narys. 31. Cofnas Jaukelis Icikovi, 1913 m., iauli NKGB vairuotojas, nepartinis. 32. Davidoviius Aris Zelmanovi, 1912 m., Raseini m. NKVD fotodaktoloskop. 33. Davidsonas Julis Nachmanovi, 1901 m., Zaras NKVD gaisrins darb. nep. 34. Deias Abram Girovi, 1918 m., Taurags NKVD operatyvininko pav. nep. 35. Dembo Icikas Ovseevi, 1901 m., NKGB operatyvininkas SPO part. nar. 36. Demboviius Hairaas Monseevi, 1913 ra., Vilkavikio m. milicijos darb. nep. 37. Dembovskij Jonas Isakovi, 1912 m., Panevio NKVD kai. priir. nep. 38. Dembovskij Vladas Isakovi, 1913 m., Panevio kai. vyr. pri. NKVD p.n. 39. Dorfmanas Maua Irikovi, 1917 m., Taurags m. milicininkas nepart. 40. Druskinas Haimas Dovidovi, 1921 ra., Anyki NKVD gaisrininkas nepart. 41. Elmonas Lev Abramovi, 1920 m., LTSR NKGB darbuotojas, nepartinis. 42. Evenas Leiba Moisevi, 1914 m., Kauno PKM skyr. galiotinis, nepartinis. 43. Ezerskis Izraelis leimovi, 1911 ra., Kauno m. pas stalo vir. nepart. 44. Fainsodas Zelmonas Joselevi, 1919 ra., Lazdij NKVD operatyvininkas, komjaunuolis. 45. Faktorauskas Volfas Josifovi, 1899 ra., LTSR NKVD finans virininkas, nepartinis. 46. Fleieris Judel leimivi, 1908 m., Kauno NKVD archyv sk. virininkas, 276

47. 48. 49. 50. 51. 52. 53. 54. 55. 56. 57. 58. 59. 60. 61. 62. 63. 64. 65. 66. 67. 68. 69. 70. 71. 72. 73. 74. 75. 76.

nepartinis. Fominas Juda Kiprijanovi, 1913 m., Onukio sk. pasienietis, nepartinis. Fridmanas Gira Abromovi, 1914 m., Vilkavikio milicijos vairuotojas, komjaunuolis. Frizinskis Izraelis Joselevi, 1912 m., Marijampols pas sk. virininkas, nepartinis. Govrilenko Vasilij Alifonovi, 1916 m., Zaras m. milicininkas, nep. Galminas Baltramiejus Egorovi, 1912 m., Maeiki NKVD, pasienio aps., nep. Galperinas Leonas Isakovi, 1916 m., Trak m. milicijos jgal., komjaun. Gamze Ehanon Borisovi, 1911 m., LTSR NKGB KRU oper. darbuot., nep. Ganelinas Maua Nachimovi, 1918 m., Ukmergs m. milicininkas, nep. Gontavickas Peisach Joselevi, 1914 m., Vilniaus kaljimo NKVD sani tarins dalies virininkas, KP. Gauzas Kizel Oerovi, 1916 m., Semeliki m. railic. apyl. galiot., nep. Geringas Salamuelis Chaimoviius, 1917 m., Kauno miesto raitoji milic., nep. Geseliaviius Joselis Polikovi, 1921 m., Bir m. milicininkas, komj. Ginzburg Leiva Josifovi, 1928 m., Kdaini NKGB oper. galiot. komj. Gluakov Ovsej Jakovli, 1900 m., Vilniaus NKVD OKPKM virininkas, komj. Golumbas Isak Girovi, 1904 m., Kauno NKVD ekspeditorius, nep. Goldmanas Maua N., Kauno m. NKGB vairuotojas, nep. Godrovas Josifas Mauovi, 1915 m., Trak milicijos pas poskyris, nep. Gorklanas Meris Leikovi, 1916 m., Kdaini NKVD OBCHSS nep. Gradmanas Izrael Isakovi, 1922 m., Taurags NKVD daktiloskopas, nep. Grinas Motelis Dovidovi, 1921 m., Vilniaus m. NKVD darbuot., nep. Grandnickas Giras Elevi, 1918 m., NKGB opertyvinis darb., KP. Haimoviius Sender Mauovi, 1912 m., Anyki gaisrins vairuotojas, nepartinis. Hanes David Ioselevi, 1903 m., Vilniaus NKVD operatyvininkas, neparti nis. Hienas Leiba Mauovi, 1912 m., Vilniaus NKVD kaljimo priirtojas, komjaunuolis. Holokas Rainelis Motelevi, 1918 m., Kauno NKVD operatyvininkas, parti jos narys. Holenskis Judel Lakovlevi, 1916 m., Onukio milicijos operatyv., neparti nis. Hopetka Flemovi Andrejevi, 1906 m., Teli milicijos politrukas, part. n. Iber Samnil Abramovi, 1912 m., Druskinink NKVD PKM vyr. pav. nep. Izraelevi Gira Senderovi, 1923 m., Utenos m. milicininkas, nep. Jakobsonait Brain Mejerovna, 1921 m., Kdaini NKVD kasinink, kom jaunuol. 277

77. Jakrinas muelis Leizorovi, 1922 m., Utenos NKVD darbuotojas, komjau nuolis. 78. Joelcas Gedalija Solomonavi, 1920 m., LTSR NKGB oper. darbuot. part. n. 79. Jofe olomas Leizorovi, 1910 m., Vilniaus m. milicininkas apyl. galiot. nep. 80. Jeiksonas Orelis Ilji, 1915 m., Kdaini m. milicijos oper. darb. nep. 81. Jurbovskij Abram Leizerovi, 1918 m., Pilvikio NKVD pasienio aps., ko mjaunuolis. 82. Jurbovskij Haim Leizerovi, 1918 m., Pilvikio NKVD pasienio aps., ko mjaunuolis. 83. Jutkovskij Moz Simonovi, 1908 m., Taurags m. milicijos d-jas, neparti nis. 84. Kac Jakov Izraelevi, 1917 m., venionli pas stalo virininkas, nep. 85. Kacas Haimas Gereelevi, 1905 m., NKGB spec. sk. komendantas, part. narys. 86. Kaganas Aizikas Girovi, 1913 m., Marijampols spec. gr. milicininkas, nep. 87. Kaganas Genadijus Juljevi, 1916 m., Vilniaus NKGB skyriaus virinin. p. 88. Kaganas Leonas Naumovi, 1912 m., Marijampols NKVD operat. darb. nep. 89. Kaganas lema Nabubovi, 1919 m., Rokikio NKGB vaimotojas, part. n. 90. Kalcas Iranas Adomovi, 1916 m., iauli m. NKVD gel. oper. darb. nep. 91. Kanas Geronas Leibovi, 1917 m., Kauno milicijos OBCHSS galiot., nep. 92. Kanaic Ivan Norbertovi, 1918 m., Vilniaus NKGB vaimotojas, komj. 93. Kanoviius Haimas Leibovi, 1902 m., Kelms milicijos darb., nep. 94. Karpovas Michail Ivasevi, 1909 m., NKGB valgas pat. skyr., nep. 95. Keselis Kalmanas muilovi, 1911 m., iauli m. NKVD ob. NR.158 darb., nep. 96. Kirijanov Emeljan Aukudinovi, 1910 m., iauli NKVD kalj, priir., nep. 97. Klemas Xone Sedovi, 1914 m., Ukmergs NKVD pas stalo virin. nep. 98. Kevals Abram Maisevi, 1909 m., Kauno RKM, skyriaus vadas, nepart. 99. Kliev Dioniz Karpovi, 1906 m., Rokikio m. milicijos op. galiot., part. n. 100. Kobelinskas Izraelis evelevi, 1915 m., Vilniaus m. milicininkas, nep. 101. Kocas Josif Josifovi, 1913 m., Maeiki m. milicijos ap. galiot., part. n. 102. Koerginskij Jankei leimovi, 1912 m., Zaras NKGB oper. darbuot., part. n. 103. Kromas Motelis Apanovi, 1908 m., Raseini NKVD krimin. mil. operat., nep. 104. Kupcovas Peisah muilovi, 1922 m., Kauno NKVD gaisrininkas, neparti nis. 105. Kuznecov Abram Leibovi, 1919 m., iauli m. ABXSO darbuotojas, nepart. 106. Lagmanas Motelis Girovi, 1919 m., Kauno m. NKVD OBCHSS, nepart. 107. Lagunov Anisim Akimfovi, 1911 m., Panevio NKVD operat. darbuot., nepart.
278

108. 109. 110. 111.

Laferis Faivuas Ejevi, 1914 m., Kauno apug. milicijos brys, part. n. Langeviius ijus Girovi, 1919 m., valgas I-mo sk. NKGB LTSR, neparl. Leberman Boris Bulfovi, 1906 m., Nauj. Vilnios apyl. milic. galiot., nepart. Leptus Rubinas Mendelevi, 1914 m., Zaras m. NKVD pasienietis, ap sauga, komj. 112. Leizerauskas Maksas Abromovi, 1906 m., Vilniaus kaljimo gydytojas, nep. 113. Leitas Izarel Jankelevi, 1922 m., Kauno 2 posk. milicininkas, nepart. 114. Lenskis Samuelis Molseevi, 1912 m., Marijampols NKGB UO tarnauto jas, nepart. 115. Leonovas Abrosimas Tarasovi, 1909 m., Zaras NKVD OSO sargas, nepart. 116. Levinas Berelis Haimovi, 1917 ra., Ukmergs kai. vyr. priirtojas, komj. 117. Levitas Elaas Motelevi, 1920 m., Panevio NKGB punkto virininkas, p.n. 118. Leviu Rubinas Mendelejevi, 1918 m., Vilniaus m. milicijos darb., komj. 119. Libermanas Boris Aponovi, 1912 m., Vilniaus NKVD gaisr. komandos virinin. 120. Liniovas Stepan Arsinevi, 1908 m., Kauno kaljimo NKVD virila, nepart. 121. Lipicas Jankelis Ziselovi, 1913 m., Maeiki pasienio sarg. vir. NKVD, nepart. 122. Lisauskait Vera Radionova, 1913 m., KPO sekretor NKGB, komj. 123. Lisauskas Ildarion Sergejevi, 1907 m., Kauno milic. PKM galiot., nepart. 124. Lisauskas Jonas Antifogovi, 1921 m., Kauno kaljimo NKVD korpusinis, nepart. 125. Liubaviius Chaimas Samuilovi, 1910 m., Vilniaus NKGB sekretoriato vir., nepart. 126. Lurijan Ryvin Izraelevi, 1908 m., Nauj. Vilnios pas stalo vir., nepart. 127. Lvinas Dovidas Samuelevi, 1920 m., Raseini m. NKVD oper. darbuot., part. 128. Matisonas Abramas Leizorovi, 1914 m., Saloi r. NKVD pasieniet., nepart;. 129. Mazinteris Gileris Lazorovi, 1919 m., Kauno m. milic., komj. 130. Mekleris Gira Zalmanovi, 1906 m., Vilniaus milic. 7 skyr., nepart. 131. Meras Berelis Ejlevi, 1998 m., Kauno NKVD feleris, nepart. 132. Mikekson Salomon Moiseevi, 1903 m., Plungs NKVD prieg. sarg. vir., nepart. 133. Mincas Berelis Leisovi, 1998 m., Kauno NKVD feleris, nepart. 134. Morduchovi Gira Izraelevi, 1914 m., Ukmergs NKVD kol. fotogr., komj. 135. Muikus Povilas Elzbietovi, 1915 m., Utenos kai. priirtojas NKVD, nepart. 136. Oeryt Raei Eljevna, 1915 m., LSSR NKVD sekretor, partijos nar. 137. Oinskas Albertas Moiseevi, 1909 m., Vilniaus NKVD fotograf-ekspert., nep. 138. Pakelikait Ro Zundelejeva, 1911 ra., LGS, OK NKGB sekretor, nep. 139. Parozovas Paramon Nikiforovi, 1919 m., Vilniaus NKVD mot. kal. pri., nepart.

279

140. Partojus Chaimas Leizorovi, 1922 m., Bir milicininkas, komjaunuolis. 141. Paterickis Baneel Abromovo, 1912 m., iauli m. milicijos g., nepartinis. 142. Pekeris lioma Zaveljevi, 1922 m., Kauno m. Milicijos vairuotojas, nepar tinis. 143. Peras Haimas Izroelevi, 1909 m., Kretingos milicijos galiotinis, neparti nis. 144. Perelis Peisach Mendelejevi, 1914 m., Utenos m. milicijos op. galiot., nepartinis. 145. Pereakas Valerijan Eleonovi, 1917 m., Kdaini NKGB oper. galiot., komj. 146. Pimanas Monini Eljevi, 1912 m., NKVD pasienio priirtojas, neparti nis. 147. Pliapys Vilius Krisinovi, 1911 m., iauli kalj. NKVD priirtojas, nepartinis. 148. Pressas Orikas Zelmonovi, 1912 m., Kauno NKVD kai. priir., foto grafas, nepart. 149. Rabinoviius Codnik Lipmanovi, 1916 m., iauli m. milicininkas, nepar tinis. 150. Reinikovas Vasilij Isajevi, 1914 m., Teli NKVD kaljimo virininkas. Partijos narys. 151. Rimanas Samuelis Honolevi, 1920 m., LTSR NKVD sekretor. darbuot., komj. 152. Roekovas Makei Dovodovi, 1908 m., Rokikio NKGB oper. darb., parti jos narys. 153. Rozenfeldas Davydas Nachymovi, 1911 m., Raseini NKVD kai. priir., nepartinis. 154. Savi Isaak alomovi, 1917 m., Vilniaus m. NKVD politrukas, nepartinis. 155. Saliaviius Maua Iserovi, 1911 m., Ukmergs NKVD kaljimo priirtojas, nepartinis. 156. Sakuta Aleksandr Varfolomeejevi, 1922 m., Vilniaus NKGB spec. sk. darb., nepartinis. 157. Seveljev Aleksandr Evstafejevi, 1919 m., iauli NKVD pas posk. vir., nepartinis. 158. Sirmolotovas Vakula Aleksejevi, Panevio NKGB oper. darbuot., ko mjaunuolis. 159. Skelev Aristak Ivanovi, 1909 m., Kauno NKVD PVO virininkas, neparti nis. 160. Skiknys Borukas Vulfovi, 1902 m., Jonikio NKVD gaisrininkas, neparti nis. 161. Skomov Minei Makarovi, 1901 m., Vilniaus PKM sandlio vedjas, nepar tinis. 162. Smilgas Josifas Mendelejevi, 1922 m., Panevio milcijos galiotinis, kom jaunuolis. 163. Stanelskis Giras Mauovi, 1914 m., Vilniaus m. pas stalo punkto virinin kas, nepartinis.

280 -

164. Stoliar Elja Nohimovi, 1910 ra., Ukmergs NKVD kaljimo priirtojas, nepartinis. 165. Straas Abelis imelevi, 1914 m., Vilniau ra. OBCHSS operatyvininkas, nepartinis. 166. akinas Evdokim Ivolevi, 1907 m., Vilniaus NKVD kaljimo priirtojas, nepartinis. 167. akinas arlapij Ivolevi, 1909 m., Vilniaus NKVD KPZ virininkas, nepar tinis. 168. apiro Alteris Motelevi, 1916 m., Kdaini NKVD vairuotojas, neparti nis. 169. apiro Grigorij Abromovi, 1909 m., Vilniaus NKVD OBCHSS virinin kas, nepartinis. 170. apiro Eisel Izraelevi, 1919 m., venionli m. milicininkas, nepartinis. 171. eras Irma Aizikovi, 1908 ra., Kretingos NKGB operatyvininkas, partijos narys. 172. varcas Eimilis Vulfovi, 1916 m., LTSR NKGB sk. grups virininkas, parti jos narys. 173. vorinas Jeik Izraelevi, 1915 m., Rokikio NKVD prokuroro pad., parti jos narys. 174. klerskij Ekel Moisevi, 1912 m., Marijampols NKVD kaljimo priirtojas, nepartinis. 175. mukler David Leibovi, 1912 m., venionli milicijos apyl.gal., nepar tinis. 176. mulevi eik eveljevi, 1921 m., venionli NKVD civil. metrikacijos d-jas, partijos narys. 177. picas Senderis Kalmenovi, 1914 ra., Vilniaus NKVD darbuotojas, parti jos narys. 178. teimonas Leizer Leibovi, 1913 m., Kauno 3-io sk. milicininkas, neparti nis. 179. ubin Simka Girovi, 1913 m., Trak NKVD KPZ virininkas, nepartinis. 180. uchavonis Levas Naumovi, 1920 ra., Kauno milicijos m-kas, nepartinis. 181. Taicos muelis Mendelejevi, 1916 m., Kauno NKVD konv. brio vairuo tojas, komjaunuolis. 182. Teibelis Leiba Girovi, 1908 m., Kauno NKVD kaljimo priirtojas, nepartinis. 183. Tebelbaum Josif Natanovi, 1908 ra., NKVD technikos 68 statybos, nepar tinis. 184. Teilenbaum Abel Garcikovi, 1919 m., Rokikio milicijos op. galiot., nepar tinis. 185. Titevskis Leizer Samuolovi, 1904 m., Vilniaus NKVD tardytojas, neparti nis. 186. Trafimovas Timofej Lafanyjevi, 1922 ra., Rokikio NKVD pasienietis, kom jaunuolis. 187. Vaineris Maua Icikovi, 1911 ra., Kauno NKVD OITK vyr.inspektorius, KP. 281

188. Veicmanas Kuelis Judlvi, 1911 m., iauli NKVD prie, gaisr. aps. vir., nep. 189. Velkas Rachielis Moisejevi, 1901 m., Kauno NKVD gaisrininkas, autoremont dirb. 190. Vetrenko Vasilij Zinoivi, 1922 ra., LTSR NKGB I-mo skyr. vyr. poeratyv. komj. 191. Volfsonas Josif Izraelevi, 1910 m., LRSD OBCHSS virininkas, KP. 192. Vodorovnikas Josif Izralevi, 1921 m., Alytaus m. NKVD OO darbuot., komj. 193. Vologinas Jonas Konovi, 1910 m., Kretingos m. milic. opergaliotinis, nep. 194. Zamteigmanas Samulas Mohovi, 1923 m., Ukmergs NKVD kai. pri., part. n. 195. Zuevas Elifan Mironovi, 1912 m., Kauno NKVD apsaugos karys nep. 196. abinskas Maua Berevi, 1919 m., Kretingos NKGB oper. darb. part n. Panevio aps. 1944-1989 m. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. Alistrovas Ivan Lionovi. Buvs Panevio skrebas. T.Balabovskin, buvs Kupikio skrebas, uvs nuo partizan. V. ir J. Drazdovskij, buv imoni skrebai, labai iaurs. Faiblumien Marija, Stanislavo, Mofro sekretor nuo 1930 m. E.Freimanas, Panevio miesto milicijos darbuotojas. Jonas Jausonas, Panevio skrebas, labai iaurus, mir 1995 m. Elijus Jof, KGB darbuotojas, Plungje mudavo mones su lazdyn pagali ais. Dabar gyvena, Panevyje. Kuznecova Dozisida Artemovna, raud. p-m ryinink. Juozas Lianzbergas, Papilio vls. skrebas. Makaroviius Alionka, Subaiaus skrebas, partizan nuautas. Vadimas Mocikas, buvs skrebas, nukautas. Paskaras Igoris Bogdon. Raimas, imoni skrebas, partizan suaudytas. Sarkisas Muaekovas, irvint KGB darbuotojas. Sosover Dovid Ivanovi, 1903 m., raudonasis partizanas. Sosover David Jonovi, buvs skrebas. E.abaiova, tardymo poskyrio milicijos darbuotoja. Zapolskis Bronius, Stasio. Buvo Panevio elektros tinkl direktorius.

Pagrindinis sraas gautas LY archyve. I viso yra 1366 pavards t, kurie 1941 m. pasitrauk i Lietuvos. Tapo 16-tos Liet. d-jos ypatingo skyriaus NKGB darbuo tojais. Pasira J.Bartainas. domu: lietuviai ir rusai beveik visi partijos ar ko mjaunimo nariai, o ydai retai kuris priklaus partijai. I 1366 - 198 yd tauty bs.

282

283

284

285

286

LIETUVA LAUKIA .

1956 m. vasario 16 d. Tolimoji iaur

1945-1952 m. MVD-MGB nagus pateko net 577 raomosios mainls, 57 dauginimo aparatai ir kitoki leidybos priemoni.
SPAUDOS REIKM KOVOJE SU OKUPANTAIS

Jau vokiei okupacijos laikotarpiu buvo leidiama pogrindio spau da: " laisv", "Nepriklausoma Lietuva", "Vardan tiesos" ir net satyrinis laikratlis "Kuntaplis", kuriame skaitome:

Dvi vilpyns Dvi vilpyns - vienas tonas ia Berlynas, ten Maskva. Kas negroja kaip jo ponas Tam nusirita galva. Tegyvuoja sausos normos Ir nesaldinta kava. Neatskirsi nei i formos Kur Berlynas, kur Maskva. Neria kilp tau ant kaklo, Lietuva, girdi, laisva, O sukr toki pekl Ir Berlynas, ir Maskva. Toks ten draugas, toks ia ponas, Toks ir bdas, kaip spalva Viens raudonas, kaip tonas, Kitas rudas, kaip uva.

"steigtas vyriausias vagi ir spekuliant komitetas. Teko patirti, kad iomis dienomis irinktas vagi ir spekuliant komitetas. komitet ei na: ani atamanas iauius Vaska, Brazilkos gaileiteris Valod, briga diras Crameris, Vach.Ratnikas i kalini prieiros ir buvs liaudies sei mo narys Melchijoras Putel". " laisv" ra apie kov u lietuvikas ginkluotas pajgas, apie gen.Ple chaviiaus rinktin, kuri reikalinga kovai su bolevikiniais banditais ir lenk armija krajova, udaniais Lietuvos niekuo nekaltus mones. Apraoma, kaip suimama Lietuvos inteligentija ir iveama tuthofo koncentracijos stovykl, kaip mir ininierius Daninas ir kt. Bolevikams okupavus Lietuv antr kart, 1944 m. ruden prasidjo partizaninis sjdis. Partizanai pradjo spausdinti atsiaukimus, vairius la pelius ir platinti gyventoj tarpe. Partizanin spauda okupacijos metais buvo leidiama sunkiomis s lygomis. Spaustuvs, rengtos bunkeriuose, spausdindavo atsiaukimus ir laikratlius "Laisvs varpas", "Laisvs valgas", "Partizanas" 1000-1500 egzempliori tirau. Dain ir eilrai rinkiniai, "Girios maldos", ne289

290

dideli (25-30 psl.) urnalai "Be savo pastogs", "Prie rymanio Rpin tojlio", "Vyi keliai", "Laisvs aukuras", "Lietuva brangi", "Malda girio je", "odiai i miko", "Prisiklimo ugnis", "Kovojantis lietuvis", "Gedi mino pilis". Paskutinis ginkluotos rezistencijos laikratis "Partizan viams aidint" ijo 1955m. Pavjui jo daug lietuvi... 1947 m. "U tv em" apgailestaujama, kad aktyvi kovotoj gretose nra intelektual, meninink. Aret nusiaubtai inteligentijai priekaitaujama, kad "ji prie savo nor yra bolevizmo sukaustyta ir tapusi gyva mumija Lietuvos ilaisvinimo kovoje" (A.Ramanauskas). 1948 m. Tauro apygardos leidinyje "Laisvs valgas" buvo ruoiamas memorandumas Jungtinms tautoms ir popie iui. Daug korespondent nukentjo ir pateko Stalino gulagus: K.Ba jerius-Garibaldis, mokytojas i Alytaus, poet O.Lukauskait ir kritikas P.Juodelis buvo nuteisti 10-iai met. K.Boruta, V.Adomnas u straipsnius partizan spaudai nuteisti 25 metams. Daugra ir ispaudino eilrai-dain Jurgis Urbonas-Laktutis, Vyio apygardos partizanas poetas Bronius Krivickas-Saulius, uvs 1952 m. Ra guvos mike. Laikratliui "Gedimino pilis", kuri leido Algimanto apygardos Vytenio rinktins partizanai, kelet straipsni esu paras ir a. 1944 m. ruden LLA centrinis tabas leido laikrat "Karins-politins inios". Pogrindin spaustuv buvo alia Veliuonos, Kalvi kaime. Gruo dio mn. dar ileido laikrat "Karygys", vliau pavadint "Laisvs kar ygiu". Auktaitijoje ileistas "Laisvs kelias", kur redagavo Kstuio ir LLA organizacij nariai. Laikratlis ieidavo du kartus per mnes. Jis buvo platinamas Utenos, Zaras ir venioni aps. 1945 m. Dzkijoje leidiamas "Laisvs varpas", spausdino vairaus turinio atsiaukimus. Suvalkijoje buvo leidiamas "Partizanas", kuriame straipsnius spausdin davo Juozas Luka-Daumantas. 1952 m. rugsjo mn. uvo iaurs Ryt srities visuomenins dalies virininkas Bronius Krivickas, buvo sunaikinta laikraio "Auktaii kova" spaustuv, veikusi Panevio aps. Raguvos vls. apylinkse. Dar yra ilik yms dviej bunkeri, kur B.Krivickas raydavo eilraius ir leisdavo partizanin spaud. Apie Radvilik-Baisogal Prisiklimo apygardoje Juozas ibailaMerainis leido laikratl "Pie Rymanio Rpintojlio", vliau - 'Tarybos biuleten". Nuo 1949 m. partizan vadovyb spaudai skyr ypating dmes. Dai navos apygardoje jo laikratis "Partizanas". Algimanto apygardoje "Auk291

Paminklas Broniui Krivickui

taii od" redagavo ir leido apygardos vado pavaduotojas, mokytojaspoetas Jurgis Urbonas-Laktutis, uvs 1948 m. 1957 m. "Partizan vi aidas" buvo paskutinis periodinis leidinys. Laikratl ileido Prisiklimo apygardos Juozapaviiaus grups partizanai. Antanas Kraujelis iki ties (1965 m.) taip pat ileisdavo atsiaukim.
292

Antanas imnas
PANEVIO KALJIMAS

altam Panevio kaljime, Prie geleini stot grot. Priglauds galv bernulis, Klauss latingal bals. Vai ir atskrisi laktingalle, Prie geleini stot grot. A papraysiu tavs, paukteli. Kad tu parskristum namus. Paguosk ten mano mergel. Kad ji taip gailiai neverkt. Ir kad ji nieko nemylt Mans sugrtanio laukt. Ir suplasnojo sparnais laktut. Pakilo melsvas erdves. Laimingo kelio tau. paukteli, Lauksiu sugrtanio tavs. Ir tai parskrido laktingall, m giedoti vakarais. Ir jam pasak, kad jo mergel Meile dalinas su kitais.
1949 m. Panevys

U K?

U k mes kentjom? Kad em mes arm ir sjom... U k mes kentjom? Kad savo Tvyn myljom...
293

U k mes kentjom? Kad rtas darely rovjom... U k mes kentjom? Kad drobes ant ups veljom... U k mes kentjom? Kad sodai pavasar ydjo... U k mes kentjom? Kad bits medaus netu jo... U tai mes kentjom!Kad em savo myljom. U tai mes kentjom!Kad laisv parneti jom. U tai mes kentjom!Kad ird mes tauri turjom. U tai mes kentjom!Kad savo mergait myljom...
1954 m. birelio mn. Vorkuta

VORKUTOS PEIZAAS

Pusnynuos paskend barakai, Spygliuotom vielom apraizgyti gulagai. Ir dega naktimis terekonai, Per iem amina naktis... Naktimis iaurins pavaists. Banguoja, kaip jros ledins. Ir pgos ukaukia grsmingos, Ieisi, pasksi, paklysi pusnynuos. Nei paukiai ten skraido, Nei vrys ten laksto. Vien visk ten altis kausto. Nra ten tvyns gars.

 iaur praniokia, pradunda Kalini pilni ealonai, vakarus rieda sunks, Pakrauti anglies traukiniai. Praskrieja per tundr ledin, Elni greiti kinkiniai. Elniai skuba iaur, I paskos voros kalini. Birelis tai tirpdo pusnynus, Tundra pasksta ieduos. Nealiuoja, neydi ten mediai, Tik tundra aliuos pataluos. Rugsjis sukausto ten tundr. Palengva pranyksta diena. Vl ilgesys mus slegia, Pasiilgtos Tvyns savos. Neaiku, kiek ia mes kentsim? O gal savo gyvyb padsim! Ukas tundroj baisioj, Ir daugiau Lietuvos neregsim.
1950 m. gruodio mn. Vorkuta

ANGLI KASYKLOJE

Tamsus juodas achtos iurpas, Ryja, kaip slibinas aukas! Leidias kaliniai juod bedugn O ar sugr i ten, tai neinia? Darbas ten sunkus begalinis, Jgos greit isenka umarty, Ir prabga laikas neinioj... Gyvas palaidotas ems gelmse.

Visi nuo prakaito sulap, Kasa ir kasa angl be atvangos. irk! Jau nusilpo vos tik juda, Bet penkmeio planas slegia itisai. irk! Jau kirtaviet ugriuvo, Palaidojo daugel auk. Negr jie Tvikl Neparays jie laiko savai mylimai.
1958 m. Vorkuta

Kun.Kazimieras Vaiionis*

O KADA?
(Tremtinio ilgesys - Vorkuta. 1953.V.l)

Kelias-kelias nalait darely, Miko samana kelia rankas, Kelias bero nusvirus akel, Tik mane, tik mane kas, o kas?! Kas pakels nuo io kruvino kelio, Kur prislgus vergijos nata Lauo snarius, ird taip gelia, Kas ives i ionai ir kada?! Kas supras dl ko skruostai sutino, Ko nerimsta, streikuoja irdis, Ko taip slegia, neildo vatin, Nors ibluko verg numtys?! Kas atsps, kam tos naktys be miego, Ko sustingo veide ypsena,
* Buvusio Vorkutos kalinio eilraiai, sukurti lageriuose. iuo metu K.Vaiionis kunigauja Ciukini banyioje, venioni r. 296

Ko rasoja man akys prie snieg, Kai apgaubia varbi vienuma?! O ten ievos ir obelys ydi. ydi motinos kapas baltai, Vakaruos-debesli roynai... Tik mane, tik mane tenai Kas pakvies? Kas nuves prie ugnels, Kur suildyiau savo rankas? Ten moiut ant mao suolelio Man mazgoja kojas basas... Ten jau gieda sraunus Nemunlis, iemai ermenis gieda laukai, Gieda laisv dangun pasikl Ankstyvieji mai vyturiai... Gieda mikas irets, skynimai, Gieda-gaudia banyios varpai... Js, venti Lietuvos atminimai, Ak, js silpno belaisvio sparnai, Kelkit, nekit nuo suodino kelio, Kur mirtis vien kalena dantis: Jau kanios, Jau vergijos uteko, Jau pavargo, iseko irdis. Ak nunekit, kur ros prayd Toli gelmj melsvi eerai, Ten, prie Nemuno mano Tvyn iri-iri, ar grta vaikai... iri-iri egls prie kelio, iri samana kryi kalne, iri boktai gimtinio miestelio, Ar sugrim, ar grim kada... O kada, o kada, o kada???!!!

SUDIE!
(Mirusio tremtinio atsisveikinimas)

Mane jau nea kapus i lto, Tvyne mano, numylta! Sudie jaunysts sod baltos vynios,Nubiro mano dienos, nebegr jos... Sudie, diaugsm darai, varg palauke,I ia mane jau boi vls aukia... Sudie gimti tv laukai, Giliai imindioti takai,Palieku amiams savo al jauki... Sudie, lidni kalneliai susimst, Kur kdikystj mano kojos lakst, Sudie svaj bereliai svyruonliai, Sudie vili beadiai akmenliai, Sudie, neubaigtos krybos vagos,Jau aidi man Karaliaus Kristaus ragas... O Viepatie, einu-Klausau, Nes tremtyje a pailsau, Mana irdis kovos ugny sudegus... Sudie, mikai-ileliai paslaptingi, Kurie man eldt karst, lop, ling... Sudie upeliai, eerai ir pievos, Kur skraid lyg platak mano dienos. Sudie jums, gls, jums - iedai Tvyns, Kuri pirmoji mano meil skyrs... Sudie, jaunysts vyturliai, Tebus jums gera taip tyrai Toliau giedot i mylinios krtins... Sudie, kleve kukuojanti gegute, Ak, neraudok mans brangi motute,
298

Neverkite, draugai, sesuts, broliai,Mane jau aukia aminieji toliai... Sudie ir jums, kurie mans nemylit,Skubu Dangiko Karaliaus pil, Kur nebebus pagieos ir mirties U Dievo Gyvojo peties, Kurio gerumas nieko neapvyl.

ARTKI-ARTKI TU, MANO TVYNE! (Kalinio ilgesys ilaisvintojos-mirties)

Svyruojant pasauliui audros uragan, Belaisvio keliu nesustodams skubu ami Tvyn, diaugsm Kanaan, Kur mano dvasia atsikvps po varg... ia-akmenys atrs man sueid kojas, Krtin apdrask nelaisvs spygliai, Drabuis paseno, jau galas kelions, Jau greitai ugeso ir irdies sopuliai... Bedugnm, tarpekliais, palaitm kalnyn Toks maas takelis vingiuoja dangun. Artki-artki tu, mano Tvyne, Artkit pakalns, pakvip medum! Pirmyn! Ten girdiu jau pastam aid. Regiu man mojuojanius savo draugus... Tenai Atpirkjas nuluostys nuo veido Man riedani aar diaugsmo perlus.

MANO SUSITIKIMAS SU MOTINA - TVYNE

Mane kai var i nam Mauoju sodo takeliu, U pakeltj durtuv Ilgai maiau tave i tolo, Kai drebania ranka egnojai, Kak man aukdama graudingai, Kol verkianiu stulpu sustingai... Man tolstaniam ingsniu kiekvienu Kritai i verkiani blakstien Ir vis tirpai taip pamau I mano degani aki... O a jau, jau, jau, Tavs visai nebemaiau. Dingau kalvarij kely, Ledinio sielvarto aly, Kur tikro ypsnio nerasi, Kur vergija dantis kalena, Kur ryjanti ugnis rusena irdy vien kertui, kur dejuoja Visi - mai, seni, jaunuoliai, Kur mini minios alpsta paniuos Be duonos, be nam, be laisvs... Ireikti odiais negali, Kokia tenai tiesa baisi... A tuo vargu bridau, klimpau, Tavs visai nebemaiau... Kasykl grivaniuos urvuos, Klampiuos poliariniuos mikuos, Kanaluos, gelkeli grioviuos, Visur girdjau vien raud... Ir ird begaliniai skauda, Kad taip ilgai mes nesupratom
300

Ieiti i uburto rato,

Kur pikta ranka usuko: Tironai tuko, tuko, tuko, O broliai uvo, uvo, uvo... Ir a tarytum be lieuvio jau su vergika minia Su numeruota vatine, Neaukdamas: "Gana-gana!" Kai jau naujus namus staiau, Tavs visai nebemaiauSunkiausi met eisena Lyg pasaka baisi - sena, Lyg sins slpta rauda Pradingo jau tamsos tolybj. Aplink ger veid daugyb Jau drsesniu ingsniu keliauja, Tvynei Laisvs reikalauja, Vergijos bokt imtasien Atsargiai griauna... Ir kiekvienas I diaugsmo dreba su viesa Teisingo pykio ugnele... Ir a itoj viesos tamsoj, Drsuoli baimj, j maldoj aukiu: "O Viepatie, greiiau!" Ir... Motin vl pamaiau... Ne vynios ydinti aka, Ne saulj vilganti erkna, Tai Tu, Mamyt, balta-balta Skubi per debes roynus... O u tavs imtams karygi Krtins putinais praydo... J skausmo diaugsmas paskutinis Be garso nabda: "Tau, Tvyne!"
301

Ukrinta vliava juoda, Usidega po krtine... Ak, Mama, Mama, Mama!!! Vl gimtas sodas Laisv lama, Ir po mauoju takeliu A pas Tave skubiai einu, O Tu su sauls nuometu Dar lauki debes royne... O Laisvs Motina, Karyge, U k taip glostai mane menk? Leisk pabuiuoti Tavo rank! U Laisvs stebukl dkoju, Kad nemiriau - stoviu ant koj... 1953 met Motinos diena, Vorkuta

TREMTINI MALDA

Sveika Karaliene, Aura Laisvs Vart, Sveika gailestinga Marijos irdie, Igirsk ms sielvarto atods kart, O ms Gyvybe, Saldybe, Viltie! Ities rankas i io aar klonio Mes aukiams Tavs vargai Balt vaikai, Pakalnje aar, skund,dejoni Pasiilgom Tavs vargani tremtiniai. Tu - ms Globja, Tu - ms Gynja, Atkreipki mus gailestingas akis. Parodyk mums Jz - Taut Atpirkj, Kad baigtus skaudaus itrmimo naktis. Sveika Karaliene, veniausia Mergele, Tai Tu mus brangi Tvyn vedi Prie Tavo gerum, parpuol ant keli, Kartojam: "Sveika, Maloninga, Saldi! 1953 m. Vorkuta
302

LIETUVA PRIE VERKIANIO SMTKELIO

Po kar ir kryiaus kelio, Meil raudanio Smtkelio Ms protviai suprat, Pagonybs atsikrat. ei imtmeiai prabgo, Bet ar jauiam krikto jg?! Gal gyvenam kaip pagonys?! Verkia iluva, Skiemonys, Verkia aarom Marijos, Kurios krinta kaip arijos ms sin nerami, Regint Motin benam. Jzus stebi mus ir verkia, Bet dar gaili, nepasmerkia. Jis lyg Alyv darely Kenia Lietuvos emelj. Jam ramybs nebeduoda Mylimieji, kai iduoda... Mes - pakriktytieji mons, Negyvenkim kaip pagonys! Atgailoj pulkim ant keli Prie pravirkdyto Smtkelio, Kuris Lietuv taip myli, j iri, laukia, tyli... Matant kaip Tu, Jzau, raudi Mums visiems ird suspaud... Tavo meil vl suradom Ir su aarom Tau adam Tautos krikto neiduoti, I kani isivaduoti.
1987 m. Turgeliai

303

Mykolas Krikinas-Valstietis PARTIZAN KAPAI

Balti berai vir stiepias tyliai skund lama. Saullydy dainuoja liepos Neverk parpuolus, mama. Tolyn vingiuoja ilgas kelias, Juo dulkes nea vjas. Prabilk balsu, lauk bereli, I sielvarto tyljs. Mediniai kryiai prie beryno... ia ilsis Vjas, Uosis. J tikro vardo nieks neino, Gal tu, motul, inosi? Kapai jau samanom sul Ir neatplt j pirtais. Laisvai jie auks ia Tviklei: - Gyvenimas nemirta! Klaiku aplink. Tik beras vaistos Pageltusiais lapeliais. Ne veltui krauj ia jie laist, Jie mat laisvs keli. Praeidami danai sustosim ia, ties baltais bereliais. Nulenk galvas vis kartosim: - Tebus lengva emel...
1952 m.

304

U TAVE, TVYNE MIELA

Prisiminimui S.K. ir jo draug, uvusi ugnyje virbli kaime alioji egle, dain gauski, Palinguoki virnle alia, Po savo stogu akomis priglauski Jaun kovotoj brel... Pamilo jie laukus gimtuosius, Rymant kryi ant kalvos, Padang ydr, debesis pilkuosius Ir darbius mones Lietuvos. Mik oim pamyljo Lietuviams meil prigimta. Prie tautos budelius jie jo, Grmojanius mirtim, kaljimais, klasta. Jauni jie, nepatyr. Matai Ant laisvs aukuro visk aukoja. Raudonj budeli imtai Juos dien nakt persekiojo. Maai ginkluoti prie atjn gaujas eng ir engs nebodami mirties. Nors uvusi draug kertu liepsnoja kraujas Nudays gatvi grindini aiktes. Nors ino engianius priek Kankins sugav, audys, kars. Nors valgys saus duonos riek, Bet bolevikams nepritars.
1945 kovo 8 d.

305

DVARIKIUOSE UVUSIEMS PARTIZANAMS 1947 m. lapkriio 2 d. uvo P.Puktys-Cezaris, Bronius Stankeviius, Vladas Drsutis-Vytenis

Tylij nakt Vis ventj moneliai melds savo namuos. Skrebai ir rusai ravuos guljo, Lauk ateinant ventos aukos. O partizanai su vadu savo Drsiai ygiavo plaiais laukais. Tik - staigs viai, viess raketai. Naktis vaitojo skausmo aidais. Nustojo gausti baiss trimitai, Vjelis draik plaukus lidnai. Trys partizanai mirtim alsavo, Drask J knus iaurs skrebai. Nekaltas aukas rusai suiup Su daina gro jie namus. I rat kraujas laais tekjo, Lietutis plov J veidelius.
Ramygalos vls.

VSKIME MOTINOS DIEN

Sovietins okupacijos metais buvo veniama per prievart brukta kovo 8 - Moters diena ir tuo "ireikiama pagarba moterims". Motinos diena, kuri vent ir venia visas civilizuotas, katalikikas pasaulis, buvo panaikinta, ir net tam tikru mastu saugumo draudiama. Moteris dirbusi visus sunkiausius vyrikus darbus, gavusi glyt, turjo ikelti vaies, ir ta proga nugirdyti vyrus iki ems graibymo... Tai tokia pagarba motinai, moteriai!..
306

Mes krikionys privalome vsti gegus pirm sekmadien, Motinos dien. Molina yra ventas odis, Motina mus pagimdo, motinos mus imo ko engti pirm ingsn, tarti pirm od. Vis gyvenim motinos vilgsnis lydi mus, pergyvena dl ms. Prie Laptev jros, tremtyje buvo toks atsitikimas. Isekusi nuo bado motina, nebelikus krtyje pieno, persipjov ven ir savo krauju pamaiti no vaik. O pati mir nuo nukraujavimo ir i bado. Prisiminkime ir tas motinas, kurios paaukojo Tvynei Lietuvai po kelis vaikus. Kupikio aps. imoni vls., Vederiki k. 1945 m. uvo Petras Dapys ir vliau keturi snai: Kazys - 1946 m., Jurgis - 1946 m., Juozas 1948 m., Jonas - 1947 m. bei suimta dukt ryinink, mirusi lageryje. Motinai i gailesio plyo irdis. I Trokn Sluk trys uvo, vienas ili ko gyvas, i Lapieni trij sn du uvo, ir t.t. Prisiminkime motinas tylos minute ir melskims u jas.

1953 m. laikas raytas Motinos dienos proga i Karagandos sr.Dezgazgano Kengiro lagerio Emilijos Miliuiaits (Mieiki vls., Kuzmikio k., buvusi partizan ryinink, paleista 1955 m. spalio mn. iuo metu gyvena Latvijoje, nes neleido grti Lietuv) savo mamai. 1950 m. balandio 15 d. O kaip noriau, motinle, Palinkti met Tau ilg, Bet iandien nuo mans toli Prislgta po nata varg.
Brangioji mamyte, Kaip iandien nuo mans Mamyt toli toli, kenti prislgta po varg nata. iaurus likimas atskyr mane nuo Js, kur supa vien aukti ak meniniai kalnai, smlis ir dulks. Skausmas ir ilgesys tiesia savo yd ant Azijos dykum. Mano irdis pakyla ir nepajunta kaip i krtins isiveria prislgtas: "Mama". Mamyte, jau pas Jus engiantis pavasaris pradeda puoti mano myli mos tviks palaites. Pirmieji iedai, lenkia savo galvutes, sveikina varg ivagotus, ilgesio ikankintus veidus. Brangi Mamyte, Jau artja Pirmas gegus sekmadienis, kurs yra ski riamas Jums, o Mama. Kaip iandien menu, kiek diaugsmo bdavo tada. O dabar negaliu, mamyte, nuskristi pas Jus, negaliu surinkti pirmj
307

pavasario ied ir sudti Jums po koj. Kaip noriau buiuoti ivargu sias Js rankas ir glostyti, glamonti, gal bt jau sidabru nudaytus plaukus. Mamyte, mano irdis verkia kariomis aaromis. Kur vaikyst? Kur tie takeliai? Kur gls ir margaspalvs plataks? Kur viskas pradin go, pranyko? O gal buvo tik graus sapnas, gal tik dabar gyvenimo tik rov! A kiekvien sekund, mama su tavimi. Visi prisiminimai platak mis skrieja pas Jus, kuri yra man brangesn u visk ir viesesn u de ganias vaigdes. A visuomet matau Js aarotas, lidnas akis, kurios neramiai velgia keli, kuriuo ijo mylima dukra ir daugiau nebegro. Matau Js rankas, itiestas priek, kurios nori pasiekti mane, nori glausti prie savo krtins. Sidabro perlai rieda Jums, Mamyte, per skruostus.
Tu ivargus, nusiminus Akys - perliniai laai. Nelidk brangi Mamyte Gal sugriu pas Tave. Gal sugriu a papieviais Tau parneiu ir gli Gal likimui nusikvatojus, Liksiu viena tarp draugi.

Neverki ir nelidk, brangioji Mamyte, kad Motinos dienoje neitie siu Jums savo rankos, nesuskinsiu puokts gli. Negalsiu prisiartinti prie v.Dievo stalo ir priimti v.Komunijos, kuri aukodavau, brangioji Mamyte, u Jus. Bet a t dien kartai kartai melsiu Marijos, kad Ji neapleist Js, kad Ji suramint Js skausm sutrint ird, suvelnin t krtinje atvert aizd. Mamyte, Tu t dien ieiki pievas, pavelk prasiskleidianius iedelius, kurie lenks savo galvutes Jums. Jie visi apipins Jus neumirtuoli velnuiais iedais,o Tu, Mamyte, priimki visk, nes tai bus sveikinimas Js nelaimingos dukros i tolimosios Azijos dy kumos:
Daug daug laims, tyro diaugsmo Tau siuniu a i toli. Nelidk ir neverki Griu a. Ar tu tiki?

Taip, Mamyte, sugriu a ilgai klajojus ir lyg sveias nepraytas tyliai pabelsiu duris. Gal tada bus diena, gal naktis, o gal u lango kvatos iauri iema. Gal tada susitik iekosime pirmo odio ir tik graudi aara risis per skruostus. Tada linksmut padsiu savo ivargusi galv ant Js, Mamyte, peties ir buiuosiu aarom imirkus Js veid.
308

Dabar praau Js, Mamyte, umirti ir atleisti visas skriaudas mano Jums padarytas. Prisiminus kaip tankiai ispausdavau i Js suvargusi aki aaras, kaip tankiai atverdavau irdyje aizd savo odiais ar elge siu. iandien visa tai prisimenu ir lyg peilis perveria mano ird. Noriu u visk atsiprayti. inau, kad Js motinika irdis yra tokia gera, kad visk umirta ir atleidia. Gal tik Dievulis u tai mane nubaud ir skyr toki sunki dali? O gal pavydjo man Tvyns meils? Mamyte, a iandien viena, viena. Aplinkui vien klaiki dykuma.

Grynos uolos, akmens kalnai Visur kirka, lopeta Kas paklaus - gal tu pavargus? Ssk, ilskis, jau gana.
Niekur nra man Mamyts, kuri viena tegali suprasti ir atjausti. Nra man laims ir diaugsmo. Pranyko kaip sapnas svajoni rytai, o tikrov iauri. Likimas kvatojasi, savo iaurius dantis rodo: "Tik jg, jg. Ne! A dar esu laiminga tarpe nelaimingj. A dar turiu Jus, Mamyte. Bet kiek yra toki, kurios iandien nebeturi tos laims. Nebelaukia sugrtant j Mamyts, nes jas slegia altoji Lietuvos emel, o gal Sibiro taigos priglaud ivargint krtin. Jos irgi nort iandien suklupti prie savo motin kap, ilieti savo sielos skurd, pasiguosti. Gal ta juodoji emel, kuri slegia Jos Mamyt, sugert skausmo aaras, nuslopint t ilges ir sielvart. Tada, brangioji Mamyte, dar kart siuniu Jums nuoirdius sveikini mus Motinos dienoje. Na, tai ir baigiu. Tardama sudiev, kartai, kartai buiuoju Jus, brangi Mamyte.

Js dukra

Mamyte, skiriu Jums eilratuk:

O kaip noriau, motinle, Pabti su tavim kartu, Bet storos grotos geleins Neleidia man ieit i ia.

Ar atmeni kai atsiskyrei Su savo mylima dukrele? iri tol ir vis lauki Ar nesugriu vakare.

309

Nelauki, Mamyte, nesugriu, Eiki ilskis - jau vlu. Pakelk kryel ir nuluostyk Aar graudi nuo veid. Mamyte, niekad neumiriu Rankeli Tavo t velni Kada mayt glamonjai Ir nemiegojai daug nakt.

Pasauly niekas neatstoja, Brangi Mamyte, man Tavs. Tamsi naktis visus sumigd, O Tu dar rymai vis lange. Maldauju a kartai Marij, Kad neapleist Ji Tavs, O jei negriu, motinle. Tai pasimelski u mane.

ILGAI IEKOJ SURADOME IR PERLAIDOJOME

Prie pusantr met su Vieint gyventoju Algimantu Bekeniu, mms iniciatyvos surasti viet, kur buvo iniekintas Zuzanos RailaitsLaktingalos ir jos bendraygi knai. Antaninos Garmuts knygoje "Motinle auginai" buvo paminta, kad Laktingala galjo bti iniekin ta imoni miestelyje ir ukasta vyrduobse. Po ilg paiek buvo nustaty ta, kad Sodeiki pradios mokyklos mokytoja Zuzana Railait "Birut Karsakovait" (jinai mokytojavo tokia pavarde) persekiojama saugumiei buvo priversta i pasyvios rezistencijos ieiti partizanauti. Ji partizanavo Algimanto apygardos Grainos kuopos Jauniaus bryje. Brio vadas buvo Juozas Karvelis-ernas, Klajnas, kils i Vieint vls. ilgalio k. Tame bryje buvo net keturi mokytojai: partizanas Povilas Pekus-sinas, mokytojavs Panevyje, Raguvos mokykloje, 1945 m. iauriai nuudius Vieint skrebams jo du jaunesnius brolius, motinos ir tvo akivaizdoje (kieme nuov ir knus sumet sodelk), pam ginkl rankas ir pa sirinko partizanins kovos keli. J grupje partizanavo ir Jonas Bal takis-Vilkas i Zabelyns kaimo, ir buv aunios ryininks, mokytojos Zuzana Railait-Laktingala, jos sesut Joana Railait-Slukien-Neringa, Andrionikio miestelio gyventoja mokytoja Birut Kiauleviit-Ne umirtuol ir mokytoja Ona Tabantait-Katinien-Jonukas, kilusi i Trokn vls., Kaupinikio k. Uklausus valstybin Lietuvos gyventoj genocido tyrimo centr, gavau atsakym Nr. 1324, kuriame praneama, kad minimi partizanai uvo 1949 m. balandio 27 d. imoni girioje, netoli liobikio kaimo Kupi kio aps. Vieint vis. Tame praneime minimas uvs Jauniaus brio va das Juozas Karvelis-ernas, g.1921 m. ir Birut Railait (Karsakovait)
310

Sodeiki pradins mokyklos mokytoja, g.1930 m.; kiti 4 neatpainti. Pavy ko gauti nuotrauk, kurioje ufiksuoti iniekinti j knai prie Vieint vls. auli nam, vliau skrebyno, pastato. Pagal nuotrauk visi buvo atpa inti ir nustatyta tapatyb. Pagal dviej liudytoj parodymus, jie buvo iniekinti du kartus. Pradioje buvo ukasti prie yd kap Vieintose, akmen primestoje duobje. T viet kasindami atradome, bet palaik neutikome. Buvom prarad vilt juos rasti, bet bekasant atsirado dar viena liudinink, kuri mat, kad po dviej par lavonai buvo ikasti. U nr virv u koj po vien vilko prie kdros, visus nuplov suguld ir atve provokatori Vytaut Ku i Trokn vls. atpainimui. Po to juos vl ukas po tris, atskirose vietose, kas 3 m atstume. Tas mus ir klai dino, nes inaujo jie buvo ukasti visai kitoje pusje, u 40 metr. Med.teis mins ekspertizs buvo nustatyta, kad j knai labai iauriai sumaitoti, vienos moters ir vieno vyrikio kaukolse rasta smogimo kastuvu yms. Dar trij partizan palaikus pagal artimj pageidavim perklme i Maldaiki k. Vieint vls. slaptos palaidojimo vietos. Tai Broniaus An tanlio, Antano Antanlio ir Prano Masio. Jie visi i Maldaiki kaimo, kur ekistai su skrebais 1944 m. gruodio 18 d. sudegino tris sodybas, j tarpe ir Antanli sodyb, nuov niekuo nekaltus tris kaimo gyventojus, ir privert kaimo vyrus ieiti partizanauti. Antanas Antanlis ir Pranas Masys uvo 1944 m. gruodio 22 d. imoni girioje 17-e kvartale oku pant garnizono siautimo metu. O Bronius Antanlis uvo per neatsarg elges su ginklu. Nuoirdiausiai dkojame visiems, kurie mums suteik ini apie iuos perlaidotus partizanus. Dkojame Anyki bataliono savanoriams, ku rie ikas ir padjo palaidoti partizan palaikus. Labai dkojame Vieint apyl. viraiiui, kuris visas tris dienas ikasant teik visokeriop pagalb ir pamaitino ikasimo dalyvius, suteik technik ir transport. Dkojame Vieint klebonui, mokyklos mokiniams ir mokytojams. Ukmergs jau niesiems auliams ir j vadui buv.majorui Virbaliui, Anyki ir Panevio auliams ir visiems geros valios monms, dalyvavusiems partizan per laidojimo ikilmse 1994 m. rugsjo 10 d. Vieintose. U pasakytus iltus odius, u Anyki savanori saliut. Buvo ir kurioz. Vienas Vieint miestelio pilietis mus spjo, kad ia nieko nra, nebent teliok kaul! Buvo kreiptasi buvus skreb, kuris grietai atsisak suteikti mums ini ir liep nekvarinti galvos. Viena buvusi tremtin, kada prie duobs filmavo, dengsi veid rankinuku. Dar liks baims jausmas!
311

PARTIZAN KOV KELIAIS

Liepos 13 d. Panevio politini kalini, tremtini skyriaus istorin grup, mano vadovaujama, organizavome su jaunimu ivyk, Algimanto apygardos partizan kov keliais. Kartu vaiavo tos apygardos ilik gyvi partizanai: Juozas ernius ir Vytautas Pivorinas, kurie gyvu odiu pa pasakojo ms jaunjai kartai apie t dien kovas partizan u Lietuvos laisv. Marrutas buvo toks: 1. Subaius, kur supaindinau apie Subaiaus vls. skreb bstins pastatu, kur buvo laikomi kalinti mons. Kaip i alia buvusios kalvs sekdavome kas aretuoti. Kur buvo niekinami partizan knai ir po to iniekinimo ukasami. Padjome gles prie Subaiaus vls. uvusi parti zan paminklo kapinse. Visas tas vietas fotografavome. Vaiuojant per Karsakik, mus pasitiko buvs mokytojas kratotyrinin kas Tamoinas, kuris teik didiul glb gli uaugint savo sodyboje, kad nuvetume partizan uvimo vietas, padtume prie paminkl ir kryi. Toliau Kupikis. ia mus pasitiko LPKT s-gos skyriaus pirminink Stas Kazilionien ir tarybos narys. Parodme buvusias saugumo patal pas, buvus KPZ pastat. Kaip buvo organizuotas partizano Florijono Kulikausko-Lito pabgimas. Kur buvo iniekinami partizan knai ir po iniekinimo ukasami, ar kiami eeriuke po ledu. Ten stovi kuklus paminklas. Kupikio kapinse apirjome koplytstulp partizanams ir padjome gli. Banyios ventoriuje padjome gles prie paminklo, pastatyto i akmen su uraais tremtiniams ir uvusiems Kupikio ra jono apylinkse. Toliau ms kelias Salas, Rokikio rajone. Apie Sal miestelio umim papasakojo partizanas Perknas, grjoms graiu Sal eeru. Toliau Kamaj rajon, Kurkliei k. Ten pasakojo partizanas Perk nas. ia buvo upultas 15-os partizan brys ir prie Kurkliei kaimo, nedideliame mikelyje, traukdamiesi uvo 5 partizanai. Kurkliei kaime buvo sudegintos keturios sodybos ir nuauti niekuo nekalti 7 civiliai mons: 60 met senukas ir moiut tokio pat amiaus, o j ankai 3 ir 5 metuk mesti degant pastat. Verk pasakotojai ir dvi mergaits i ms tarpo. Mans paklaus: "Vadove, nejaugi buvo deginami kaimai, ne tik Piriupio?" Turjau paaikinti, kad soviet okupacijos metu buvo daugiau toki "piriupi".
312

Vliau nuvykome imoni miesteli, kur parodme koplytstulp, pastatyt tvui ir keturiems snums Dapiams, uvusiems partizaninje kovoje su soviet okupantais. Parodme, kur buvo niekinami partizan knai ir ukasami. Kelion tessi imoni giri, prie Priepodo eero, prie Antano Starkaus-Monts rinktins tabo emins, kur susikrme lau ir papietavome, pailsjome. Toliau nuvykome Andrionik, kur uvo Antanas Sluka-arnas, Joana Slukien ir partizanas Juozas Jovaia. ia neapsieita be aar!.. Vliau parodme ir papasakojome kur 1944 m. gruodio 22 d. buvo de gintos sodybos Maldaiki ir Pelyi kaimuose ir nuauti niekuo nekalti mons. Aplankme Trokn partizan kapines, padjome gles. Papasako jau apie Juostinink, Vadaili, Milakikio kaim deginim 1944 m. gruodio 23 d. ir nekaltas aukas -9 mones. Vliau nuvykome Raguvos miestel prie paminklo 126 partizanams. Prie paminklo nusifotografavome. Aplankme atstatyt partizan emine Eigird girininkijos mike, Raguvos vls. Prie imoni miestelio aplankme Butn k., kur 1941 m. sukilimo dalyvis Juozas ernius su savo kov draugais nukov soviet desantinink. Padjome gles prie koplytstulpio Butn kaimo uvusiems vyrams. i ekskursija labai patiko ms jaunimui. Po 12 valand kelions lai mingai grome, pravaiav 264 km partizan kov keliais.

313

I CIKLO PARTIZAN KOV KELIAIS

Paminklas ir kryius Algimanto apy gardos vado A.SIukos, J.Railaits-Ne ringos ir J.Jovaios-Lokio uvimo vie toje

Anyki r. buvusio Maldeiki kaimo, kur sudegino 1944 12 20 pasienieiai ir Vieint stribai, aminimas: kryius, paminklas 3 partizanams, kryius kaimui prisiminti

314

Per imoni giri partizan kov keliais (autorius centre)

Buv partizanai ir ryininkai prie Trokn partizan kap

315

U Trokn pro iuki kaimo mik jo partizan takas, kuriuo jie ygiuoda vo i imoni girios alij. Prie tos pirties buvo laikinas bunkeris poilsiui. Pirtyje partizanai nusimaudydavo ir tsdavo yg

imoni girioje buvo slapta palaidoti 5 partizanai, uv 1946 01 13 (vadas Vytautas Musteikis)

316

TURINYS

PRATARM .................................................................................................. K PRIMIN BUDELIO RAMONO NUOTRAUKA .................................... PRIEDAS ............................................................. ........................................

5 7 8

VILTIES IR GLOS KANOSE ................................................................. ANGA.......................................................................................................... LIETUVA OKUPUOTA ................................................................................ PASIPRIEINIMAS PRASIDEDA............................................................... KOVA............................................................................................................. J NEVALIA PAMIRTI .............................................................................. KOVOJAM NELYGIOJ KOVOJ .................................................................. KAUTYNS PO KAUTYNI ....................................................................... VYRAI I VYIO APYGARDOS ................................................................ KUR NARSUOLI KAPAI ........................................................................... PROVOKACIJOS PO PROVOKACIJ ...................................................... RAUDONJ IAURUMAS ....................................................................... PASAKOJA MLYNOS RUPS RINKTINS PARTIZANAI................

16 18 19 21 27 33 38 44 45 49 53 56 62

LAISVS KOVOTOJ LIKIMAI ................................................................. AUKTAITIJOS PARTIZANAI..................................................................... KAIP KRSI ALGIMANTO APYGARDA IR JOS TIS........................ ANTANO SLUKOS-ARNO MIESTELIS TROKNAI ...................... IMONI VALSIUS IR GIRIA - PARTIZAN BAZ............................... ALGIMANTO APYGARDOS ALIOSIOS RINKTIN ...............................

69 71 79 85 88 97

PRIEDAS 2 ................................................................................................... 100 KAD VIEST ATEITIES KARTOMS........................................................ 120

J KANIA IR KRAUJAS PRIKL LIETUV ............................................................................. ....131 VLADO JUOZOKO-PETRAIIO TIS.......................................................................................... ....138 KAIP KRSI TRIMITO BRYS ................................................................................................. . 139

JIE LIETUVOS EM APLAIST SAVO KRAUJU........................................................................ ....171 MS KOVOS................................................................................................................................... ....174 J UDUOTIS BUVO LEISTI PARTIZANIN SPAUD .............................................................. ....180 JAUNAS IJAU KAUTIS SU PRIEU ......................................................................................... ....182 APIE POVIL PELECK-TARZAN .............................................................................................. ....189 SULAUYTAS GYVENIMAS ........................................................................................................... ... 191 MOTERYS IR MERGINOS, KOVOJUSIOS ALGIMANTO IR VYIO APYGARD PARTIZAN GRETOSE.............................................................................. 208 ALGIMANTO APYGARDOS PARTIZAN SRAAI ....................................................................... 214

RAUDONOJO TERORO PDSAKAIS........................................................................................... ... 255 1944-IEJI. IURPIOS V.KALD IVAKARS ............................................................................ 257 LIETUVA PASKENDO KRAUJUJE IR GAISRUOSE........................................................................ 259 T MET INTRIGOS, ATSILIEPIANIOS IR IANDIEN ............................................................ ...261 KOMUNIST IAURUMAI .............................................................................................................. ...262 NUKANKINTA DEVYNIOLIKMET ................................................................................................ ...262 KREKENAVOS SIAUBAS....................................................................................................................263 K IDARINJO GENOCIDO VYKDYTOJAI ............................................................................... ...264 KOLONIZATORI GALAS ..................................................................................................................265 VIEINT STRIBAI .......................................................................................................................... ...266 KAIP PAPLIOVKINAI LIETUV MYLJO........................................................................................ ...268 KADA BUS PASKELBTA GENOCIDO VYKDYTOJ PAIEKA? . . . 271

PRIEDAS 3 .......................................................................................................................................... 274

LIETUVA LAUKIA............................................................................................................................. .. 287 SPAUDOS REIKM KOVOJE SU OKUPANTAIS....................................................................... .. 289 A.IMNAS. EILRAIAI ............................................................................................................. .. 293

KUN.KAZIMIERAS VAIIONIS. EILRAIAI ......................................... 296 MYKOLAS KRIKINAS-VALSTIETIS. EILRAIAI .......................... 304 VSKIME MOTINOS DIEN .................................................................... 306 ILGAI IEKOJ SURADOME IR PERLAIDOJOME .................................. 310 PARTIZAN KOV KELIAIS....................................................................... 312

Laisvs Kov Archyvo biblioteka

Antanas imnas KOVOJE DL LIETUVOS LAISVS

Redaktorius

Kstutis Kasparas

Rinko Modesta Baublyt ir Vilija Jakuinait Maketavo Vitalija Vitkut

Leidjas Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga, 1998. SI. 290. Spaud: SPAB "Aura", Vytauto pr. 23, 3000 Kaunas. Usakymo Nr. 4167 Tiraas 2000 egz.