LAISVS KOVOS Prisiklimo apygardoje

LIETUVOS GYVENTOJ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRAS IAULI AUROS" MUZIEJUS

Sudarytoja
AURELIJA MALINAUSKAIT

Knygos leidim parm

LIETUVOS POLITINI KALINI IR TREMTINI SJUNGOS IAULI SKYRIUS ISBN 9986-757-26-6 Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1999 iauli Auros" muziejus, 1999

Pratarm 4 Kalba archyvai 5 Nijol Gakait-emaitien. Prisiklimo apygarda 6 Maironio rinktins dokumentai 70 Virginija Rudien. Kunigaikio velgaiio rinktin 92 Partizano Juliaus Adomaiio dienoratis 127 Partizan spaudos puslapiuose 133 Aurelija Malinauskait. Prisiklimo apygardos spauda 133 Spaudos publikacijos 145 vilgsnis i iandienos: atsiminimai 178 Joana Dijokait-Kereien. Apie Petr Bartk 178 Viktoras niuolis. J akis buiavo gintarin em 180 Stasys Rkas. Kruvin pdsak metai 191 Zita Bakyt-Dirmeikien. Pasakojimas apie brol Antan Bak 200 Ona Rimkut-Balinien. Laukinuks atsiminimai 202 Vanda Rakauskait. Nors rov - neirov... 207 Summary 229 Asmenvardi rodykl 230 Nuotrauk ir iliustracij altiniai 248

Pratarm
Tai antroji knyga apie partizanin judjim iauli krate 19441953 m. Ji pasakoja apie Prisiklimo apygardos krimsi, joje veikusias rinktines, leist bei platint spaud, paskutinius apygardos gyvavimo metus. Prisiklimo apygarda veik ne tik iauli krate, bet ir Kdaini apylinkse bei Kauno krato iaurinje dalyje. Ji buvo reikminga vyriausiosios vadovybs veiklai, svarbi partizan ryi sistemos dalis, taip pat isiskyr leidybine veikla. Pirmojoje knygelje Partizan kovos iauli krate" (iauliai, 1996) apie j maai usiminta. Leidinys buvo daugiau vieiamojo pobdio, formavo objektyvesn visuomens poir tragikj istorijos laikotarp. ioje knygoje stengiamasi atidiau pairti vienos i Lietuvos partizaninio judjimo apygard veikl. ios knygos struktra tokia pat kaip ir pirmosios. Mediaga pateikiama remiantis pagrindiniais istorijos altiniais: represini struktr ir partizan dokumentais bei spauda, laisvs kovos sjdio dalyvi atsiminimais. Pirmoje dalyje pateikiami istorik straipsniai bei j priedai, t. y. partizan dokument publikacijos, antroje dalyje - trumpa apygardos spaudos apvalga ir jos publikacijos. Treia dalis, atsiminimai, skirta iauli krate jusios partizan spaudos leidjams ir bendradarbiams. Dkoju leidinio iniciatoriams - partizanams, politiniams kaliniams bei tremtiniams ir visiems, prisidjusiems prie ios knygos rengimo ir leidimo.

Nijol Gakait-emaitien
PRISIKLIMO APYGARDA Partizan apygardos krimas iauli krate 1944-1947 m.
1944 m. liepos mn. Raudonoji armija eng Lietuv. Naci okupacijos metais veikusios pogrindio organizacijos svarst taktinius klausimus: nebuvo apsisprsta, kaip elgtis per Lietuv slenkant Soviet SjungosVokietijos fronto linijai. 1944 m. liepos 16 d. iaulius pas Peliks Bugailik atvyko Vyriausiojo Lietuvos ilaisvinimo komiteto (VLIK'o) karo tarybos narys gen. Motiejus Peiulionis. Kelioms dienoms apsistojs mieste, per Dom Jasait ir Bertai (?) iekojo ryio su pogrindio organizacij nariais, pirmiausia - su Lietuvos laisvs armijos (LLA) tabu. 1944 m. liepos 17 d. M. Peiulionis paskelb direktyv Nr. 1, kurioje nurod LLA nariams kol kas trauktis su frontu, o pamaius, kad Soviet Sjunga okupuoja Lietuv, pasilikti tvynje ir pradti partizanin kar. Jau 1943 m. LLA buvo numaiusi Lietuvoje suformuoti keturias apygardas. iauli apygardos, pavadintos Saturno vardu, vadu buvo paskirtas ltn. Adolfas Eidimtas, kurio tvik buvo Radvilikio valsiaus Matkaii kaime. Situacija spariai keitsi. 1944 m. gruodio 28 d. netoli Kauno uvo LLA krjas ir vyriausiasis vadas Kazys Vevers-kis. Vadovauti karinms pajgoms msi A. Eidimtas. Taiau, galima sakyti, visoje Raudonosios armijos okupuotoje Lietuvos dalyje spontanikai krsi partizan briai, neturj jokio ryio su auktesniais tabais. 1945 m. vasario mn. A. Eidimtas atkr Saturno apygardos tab ir umezg ry su tuomet Kelmje apsistojusiu LLA Vilniaus apygardos tabo nariu Algimantu Zaskeviiumi. Taiau po poros mnesi, 1945 m. balandio 4 d., A. Eidimtas buvo suimtas. Tuo paiu metu Vilniuje ir Kaune buvo sulaikyti LLA nariai Albinas Karalius, Viktoras Slabys, Pranas Valiukas ir kt. Po i aret LLA iauli apygard band atgaivinti Antanas Balinas, taiau jo formuojam tab 1945 m. rugsjo mn. MGB atskleid ir sunaikino. Taigi antrosios sovietins okupacijos pradioje nepavyko sukurti pogrindio organizacini struktr i viraus", t. y. laikantis LLA programoje numatyt struktrini vienet (apygard, rinktini ir t. t.). Tuo paiu metu procesas vyko ir i apaios": atskiri partizan briai m jungtis rinktines, kurios daniausiai buvo vadinamos ir vri (taip buvo rekomenduota LLA programoje), ir apskrii vardais: Jonikio apskrityje veik Genio, Kdaini - Kovo, Taurags - Lydio, Raseini - ebenkties rinktins. Vliau konspiracijos sumetimais ie pavadinimai buvo ne kart keiiami, daniausiai - prieo rankas pakliuvus tab dokumentams ar sumus tab pareignus.

1945 m. iauli krate jau buvo inomos kelios partizan rinktins. Baisogalos, Radvilikio, Pakruojo, Smilgi, eduvos apylinki partizanai susitelk alij, iauli, Padubysio, Radvilikio, iauln, Tytuvn - Vytauto Didiojo, Jonikio, Skaistgirio, agars Genio, Kurn, Papils, Gruzdi, Uvenio Vytenio, Kelms Vgls rinktines. Nordamas iuos junginius sujungti stambesn vienet, buvs LLA centrinio tabo narys, tuo metu js Vgls rinktins agitacijos ir propagandos skyriaus virininko pareigas, A. Zaskeviius 1945 m. birelio 30 d. paskelb atkuris LLA iauli apygardos tab. Naujj apygard pavadino Vyio vardu 1. Taiau i ties tabas suformuotas nebuvo ir jokios veiklos (iskyrus kelet sukurt instrukcij) nesim. Po tragik Virtuk kautyni, vykusi 1945 m. liepos 22 d., Vgls rinktin buvo panaikinta, o stipresns Raseini ir Taurags apskrityse veikusios ebenkties ir Lydio rinktins msi kurti nauj apygard. Spalio mn. buvo paskelbta apie aibo apygardos sukrim, o jos vadu tapo buvs ebenkties rinktins tabo virininkas kpt. Jonas emaitis. Apygardos tabas pareng pluot instrukcij, reglamentuojani partizan veikl, ryi tinklo sudarym ir kitus klausimus, pradjo leisti informacin biuleten Karins ir politins inios", o nuo 1945 m. lapkriio mn. laikrat Laisvs varpas", band umegzti ryius su aplinkiniais partizan daliniais. 1945-1946 m. iem apygardos krimo darbas beveik sustojo. 1946 m. kovo mn. aibo apygardos pareignai J. emaitis ir Petras Bartkus pradjo iekoti ryi su iauli ir Kdaini apskrityse veikusiais partizan junginiais. Gegus mn. Bazilionuose P. Bartkus susitiko su Vytauto Didiojo rinktinei priklausiusio brio vadu Domu KraujeliuNemunu ir per j susisiek su Vytauto Didiojo rinktins vadu Jonu Belaglo-vu-ydrnu. Tuo tarpu J. emaitis aiginio mike susitiko su kdainiks Povilo Lukio (buvusios Kovo) rinktins vadu j. ltn. Jonu Jasineviiumi-Margiu. Tai buvo legaliai gyvens mokytojas i Kraki valsiaus. I jo buvo suinota, kad Kovo rinktin, veikusi Kraki, Josvaini, Dotnuvos, Grinkikio, Betygalos, Pernaravos valsiuose, vadovaujama Vlado Kurokos ir desantininko Aloyzo Dalboko, jau nuo 1945 m. palaiko ry su alija rinktine (vadas kpt. Izidorius Puceviius). aliosios rinktins teritorija savo ruotu ribojosi su PaneVyio apygardos sakymas Nr. 026, Lietuvos ypatingasis archyvas (toliau -LYA), f. K-l, baud. b. 41978/3, t. 4, 1. 19.
1

vio, Ukmergs apskrityse veikusiomis Vyio ir Didiosios Kovos apygardomis. Taigi per iuos junginius atsivr platesnio susijungimo galimybs, be to, J. emaitis ir P. Bartkus iekojo pareign, tinkani dirbti j formuojamos aibo apygardos tabe. Deja, MGB uverbavus Povilo Lukio ir ebenkties rinktini ryinink, 1946 m. rugpjio 28 d. buvo suimtas J. Jasineviius-Margis, o A. Dalbokas legalizavosi ir, MGB uverbuotas, tapo agentu-smogiku, slapyvardiu Liepsna. Netrukus i legalizuotj partizan suformuota smogik grup Vilniuje atpaino naujj Povilo Lukio rinktins vad Antan Ragausk-Ragel. Ta proga J. emaitis ra vieno i ebenkties rinktins bri vadui Antanui Armonui: Pranekit smulkiau apie Margio ir jo draug patekim

prieui: ar jie buvo legalizavsi (su dokumentais ir turjo tarnybas), ar buvo utikta j slptuv? Ar inomas idavimas?" 2 Po kiek laiko idavyst buvo atskleista: <...> savo laiku, prie metus, Mu-ralis su dviem jo bendradarbiais - provokatoriais-idavikais buvo L[ietuvos] L[aisvs] K[ovos] S[jdio] kovotoj sugauti ir K[aro] L[auko] T[eismo] sprendimu sunaikinti. Buvo atvyk su Sokolovo gauja, vadovaujant paiam Sokolovui. Patsai Sokolovas su apsauga tykojo nuoaliai Muralio pasisekimui. Muralio draugas idavikas Dalbokas dar gyvas, gyvena Vilniuje - Kaune"3. iauli ir Kdaini apskrityse sustiprjus ekist siautjimui, Piet emaitijos vadai dl nuolat nutrkstani ryi su Vytauto Didiojo bei Povilo Lukio rinktinmis, be to, ir dl nesutarim su mgstaniu vadovauti A. Zaskeviiu-mi pradjo kurti nauj apygard. 1946 m. rugsjo 12 d. buvo paskelbta apie Jungtins
2

J. emaiio 1946 m. laikas A. Armo-nui-Zubriui, ibid., f. K-5, ap. 1, b. 23, 1. 104-107.

J. Palino-Ryto 1949 11 18 laikas Vyniauskui-Nemunui (agentui Sovki-nui), ibid., f. K-l, ap. 45, b. 867, 1. 19410-194-11.
3

Kstuio apygardos (JKA) sukrim, aplinkiniai partizan daliniai pakviesti prisijungti prie ios apygardos. 1946 m. lapkriio 18 d. Vytauto Didiojo rinktins vadas J. Belaglovas JKA tabo nariui P. Bartkui ra: Js laik dl Jonikio ir aliosios rinktini - ar jos nort prisijungti prie apygardos, kurioje Js dirbate, gavau teigiam atsakym"4. ia pat pridr, kad tiek Vytauto Didiojo, tiek Jonikio apskrityse veikusi Genio (nuo 1946 m. spalio 16 d. - Vovers) rinktin priklauso emaii legionui, ir pra suderinti klausim. Vytauto Didiojo rinktin tapo tarpininke tarp JKA ir Vidurio Lietuvoje veikusi partizan jungini. Gruodio mn. JKA tabas per J. Belaglov pasiunt Vovers ir aliosios rinktinms spaudos, pakviet jas JKA 5. Nors pagal LLA programin paskirstymu Vytauto Didiojo bei Vovers rinktins turjo priklausyti emaii apygardai, gruodio mn. jos ~ sijung JKA6. 1946 m. gruodio 11d. per J. Belaglov pageidavim prisijungti prie JKA perdav ir Povilo Lukio rinktin7. 1947 m. vasario 16 d. Dkto mike susidr su ekistais uvo septyni Vytauto Didiojo rinktins partizanai. Sueistas nusiov rinktins vadas J. Belaglovas 8. Nauju rinktins vadu tapo buvs Vovers rinktins tabo virininkas Stasys Radziulis-Naras. Dl to buvo pakeistas rinktins pavadinimas - ji pavadinta Atalyno vardu. aliosios rinktins sijungimas JKA kiek utruko. Viena rinktins kuopa, vadovaujama Vytauto esnakavi-iaus-Valo, 1947 m. birelio mn. sijung Auktaitijoje
4

J. Belaglovo 1946 11 18 laikas P. Bartkui, ibid., f. K-l, baud. b. 41180/3, t. 3,1. 167.

JKA 1946 12 15 ratas aliajai rinktinei, ibid., 1. 80-82; aliosios rinktins Margio kuopos 1947 03 23 ratas JKA, ibid., 1. 87.
5

JKA 1946 12 01 ir 12 15 ratai emaii apygardai, ibid., 1. 77, 79. Povilo Lukio rinktins 1946 12 11 ratas JKA vadui, ibid., 1. 84. A. Malinauskait, iauli krate veikusi rinktini apvalga", Partizan kovos iauli krate, 1996, p. 18.

suformuot Algimanto apygard. Kita kuopa, Margio, kuriai tuo metu vadovavo Juozas Skakauskas-Strausas, tik 1948 m. sausio mn. atsiliep JKA kvietim. apygard (tuo metu jau buvo kurta Prisiklimo apygarda) ji buvo traukta 1948 m. balandio mn. 1947 m. rugsjo 8 d. Tautos vents proga vyko JKA ir Savanorio (buvusi ebenkties) rinktins (veik Raseini apskrityje) partizan susirinkimas, kuriame dalyvavo apie 20 partizan, tarp j JKA vadas J. emaitis, tabo nariai P. Bartkus, Vytautas Guas, Antanas ir Bronius Liesiai ir kt. Susirinkime buvo nutarta kurti dar vien apygard. Sprendim lm kelios prieastys, pirmiausia tai, kad JKA teritorija buvo per didel - apm net eias apskritis - ir apygardos tabas sunkiai susisiekdavo su tolimomis Vovers, Atalyno, alija rinktinmis. Antra, gerai vadovauti buvo galima tada, kai vienam auktesniam tabui buvo pavalds 23 emesni tabai, tuo tarpu JKA sudar net septynios rinktins. Ir treia tuo metu buvo kuriama viena visus Lietuvos partizan junginius vienijanti organizacija Bendras demokratinio pasiprieinimo sjdis (BDPS) ir buvo siekiama sunorminti partizan jungini organizacin struktr. J. emaiio nuomone, BDPS prezidiumas turjo vadovauti apygardoms per tris srii tabus, kurie savo ruotu turt po tris emesnius sau pavaldius tabus. Vakar Lietuvos srityje tai bt trij apygard - emaii, Kstuio ir naujai kuriamosios tabai. Pastangas organizuotis skatino galimo isivadavimo viltis: Gyventojai yra gerai nusiteik ir visas bolevik pastangas ir darbus iri kaip paskutin j siautjim. Daugumoje susidariusi stipri nuomon, kad iki ateinani met bolevikai turi bti sunaikinti. Visuomen ypatingai dabar domisi slaptja spauda, kurios, deja, beveik negauna, o jei gauna, tai poros mnesi senumo"9.
9

Povilo Lukio rinktins erkno" grandies 1947 m. spalio mn. veiklos inios, LYA, f. K-5, ap. 1, b. 61,1. 3-4.

Kadangi dl ryinink sumim reguliarus JKA tabo ryys su Povilo Lukio, Atalyno, Vovers bei alija rinktinmis 1947 m. ruden nutrko, JKA vadas J. emaitis lapkriio mn. ryio atkurti ir naujos apygardos organizuoti Dukto mik pasiunt du JKA tabo pareignus - P. Bartk-Sin ir B. Lies-Kauk. ia jie susitiko su Atalyno rinktins vadu S. Radziuliu, o vliau - su aliosios rinktins vado pareigas jusiu Petru Masilaiiu.

Prisiklimo apygardos organizavimas

1948 m. kovo 15 d. vyko pasitarimas, kuriame dalyvavo JKA galiotiniai P. Bartkus, B. Liesis, Atalyno rinktins vadas S. Radziulis, tabo virininkas Leonardas Grigonis, tabo nariai Boleslovas Kriinas, Vytautas niuolis ir partizanas Vijoklis. Buvo nutarta

naujos apygardos veikloje vadovautis Kstuio apygardos (krus naujj apygard JKA daugiau nesivadino Jungtine apygarda) veiklos nuostatais, svarstyti vadovybs formavimo reikalai10. 1948 m. balandio 1 d. apygarda, pavadinta Prisiklimo vardu (raytinis slapyvardis Graina), ileido pirmj sakym, kuriame ra: <...> kupini meils savo Tvynei, <...> pilni paniekos bailiams ir iaudadiams, teisingi, bet rsts prieams, negailestingi idavikams turime, kad ir i lto, bet tvirtai, nepalauiamai engti usibrtos kovos keliu, kad ipildytume pareig Tvynei <...> ir padtume tvirtus pagrindus ms laisvai, nepriklausomai, demokratiniais pagrindais tvarkomai valstybei atkurti"11. Pirmuoju apygardos vadu buvo irinktas P. Bartkus10

1948 03 15 pasitarimo protokolas, Laisvs kov archyvas (toliau LKA), 1993, Nr. 8, p. 11. Prisiklimo apygardos vado 1948 04 sakymas Nr. 1, ibid., p. 11-12.

11

Marimas, tabo virininku paskirtas L. Grigonis-Krivis (i Atalyno rinktins), vado pavaduotoju S. Radziulis-Naras (Atalyno rinktins vadas), antruoju pavaduotoju Vladas J ur-gaitis-Dagilis, organizacinio skyriaus virininku B. Krii-nas-Puntukas, informacinio skyriaus virininku Vijoklis (pavard nenustatyta). 1948 m. balandio mn. Prisiklimo apygardos tabas dislokavosi Dkto mike (apie 2 km nuo Ganki kaimo), vasar buvo Liaudiki, Mauoli, Radviloni mikuose 12. Pradinis apygardos veiklos etapas tai ryi umezgimas ir derybos su artimiausiuose valsiuose veikusiais partizan junginiais bei j traukimas naujj apygard, o kartu apygard traukt rinktini organizacins struktros sunorminimas,
12

R. Jankeviits 1948 08 30 tardymo protokolas, LYA, f. K-l, baud. b. P-14291, t. 1, 1. 194.

Prisiklimo apygardos vadas Petras Bartkus-Marimas

perjimas prie statut reglamentuojamos karikos tvarkos. Kad tai nebuvo lengva, rodo gausus apygardos pareign susirainjimas, iliks partizan archyvuose. Kaip teko suinoti, Tamstos dl neinom prieasi dar net iki iol nesate prisijung prie joki stambesni organizacini (org.) vienet, tai apgailtinas reikinys. Nes paskiras org. vienetas, kaip ir pavienis mogus, negali tiek atlikti, kaip ir organizuotas. Ms praeitis mums parod, kad kol mes buvome neorganizuoti, pas mus buvo vienas kitas vykis, eminantis tikro partizaninio gyvavimo vard, pavyzdiui, besaikis girtuokliavimas, neteisingas kini grybi sunaudojimas ir kt. Ir svarbiausia -ms karygiki darbai nebuvo pilnumoje dokumentaliai ufiksuojami", ra vienas i apygardos pareign brio vadui13. 1948 m. balandio 10 d. buvo susisiekta su Lietuvos aliosios rinktins vado pareigas jusiu P. Masilaiiu-Virpa, paskirtas susitikimas, pareikalauta informacijos apie rinktins sudt, veiklos plot ir kit duomen. Balandio 22 d. vyko bendras Prisiklimo apygardos ir aliosios rinktins vadovybi posdis. Dalyvavo P. Bartkus, Leonas Gylys, B. Liesis, P. Masilaitis, S. Radziulis, Vyt. niuolis ir kt. Siame pasitarime Lietuvos

aliosios rinktins vadu buvo irinktas laikinai ias pareigas js P. Masilaitis-Virpa, ir nuo balandio 26 d. rinktin priklaus Prisiklimo apygardai. Siame pasitarime taip pat buvo apsvarstyta eduvos valsiuje bei Kdaini apskrityje veikusi partizan bri jungimo rinktines bei Organizacinio sektoriaus (OS) organizavimo reikalai. Buvs kuopos vadas i Kstuio apygardos Savanorio rinktins Povilas Morknas buvo pareigotas umegzti ry su kiek pairusia po vairi ekist provokacij Povilo Lukio (nuo 1948 m. kovo 5 d.pavadinta Maironio vardu) rinktine. Suinojus, kad joje trksta galini eiti atitinka13

Laikas kovos broliams, ibid., I. K-5, ap. 1, b. 23,1. 393.

mas pareigas kovotoj, P. Morknas-Rimantas-ernius buvo paskirtas rinktins vadu ir i karto usim rinktinje veikusi rajon formavimu. Per i rinktin jo kelias pas Auktaitijos partizanus. Jau balandio pradioje buvo umegztas ryys su Vyio apygardai priklausiusiu Auros" briu, vadovaujamu Broniaus Karboiaus-Bits, i kurio suinota, kad Vyio apygardai priklauso Panevio, Utenos, Ukmergs ir dalinai Kdaini apskritys. Po apygardos seka briai, pav., Auros" brys, vad. Bits", uima net 4 valsius pilnai. Organizuotumo tvarka esanti tokia, pagal Bits pareikim, kad jo apygardos vadovyb i viso maai kreipia dmesio spaud. Es kaip kada parao neperiodik laikratl. Ura kaip jis pats, taip ir apygardos vadas neveda. <...> apylinks gyventoj apie Bits" dalin nuomon yra pareikta ne kokia. <...> A i viso susidariau tok vaizd, kad Vyio" apygardoje yra tokia pat tvarka kaip ir buv. Poviliuko" [Povilo Lukio rinktinje]. Be abejo, niekur nepriklauso, o pasitenkina vien tik napseliu ir dar pasivadin apygarda""14. Tuo paiu metu buvo umegztas nuolatinis ryys su Vovers rinktine, veikusia iaurinje Lietuvos dalyje. Formuojant apygardos tab ir rinktines buvo pamatyta, kad katastrofikai trksta pareign. I dalies dl ios prieasties 1948 m. balandio 29 d. buvo iformuota Atalyno rinktin, buvs ios rinktins Kovo rajonas trauktas Lietuvos alij rinktin. Rinktins vadas S. Radziulis vasar buvo perkeltas Vakar Lietuvos (Jros) srities tab, o kiti tabo nariai um vairias pareigas Prisiklimo apygardos tabe. Balandio mn. apygardos vadovyb vizitavo Lietuvos alij rinktin. P. Bartkus lanksi partizan briuose Liaudiki mike, ties Auktelke (?), Mikalinais, Gerv-nais ir kitur, tikrino, kaip kovotojai moka naudotis ginklu,
14

Nemuno brio vado 1948 04 22 ratas Nr. 179 Biruts rajono vadui, ibid., b. 175,1. 5.

umegzti ry, palaiko tvark briuose. Pastebjs, kad daug kur sunku vesti karik tvark, P. Bartkus nutar apygardos teritorijoje organizuoti emesni padalini vad mokymo kursus. Kurs trukm buvo numatyta du mnesiai, mokymo vieta - Vovers rinktins teritorija. Buvo sudaryta programa ir, laikinai perdavs savo pareigas apygardos tabo virininkui L. Grigoniui, P. Bartkus, lydimas Alberto Pumpuio-Galijoto bei

ryininks Ros Jankeviits (buvusios Vilniaus valstybinio universiteto Medicinos fakulteto students, turjusios partizanams skaityti sanitarijos kurs), ikeliavo Voverkio mik15. jo per Liaudiki, Radviloni, Ilgosios Lovos mikus, pro Kryi kaln, pakeliui lankydami partizan brius. Lietuvoje tai buvo antras atvejis, kai pogrindio slygomis partizanai band organizuoti kovotoj mokym (1947 m. rugpjio mn. tokie kursai buvo organizuoti Tauro apygardoje, Kazl Rdos mikuose). Liaudiki mike P. Bartkus sutiko Lietuvos aliosios rinktins vad P. Masilait, kuris turjo parinkti kurs klausytojus. Deja, Voverkio mike i Vovers rinktins vado P. Muningio suinota, kad apylinkse siauia NKVD kariuomen. Kursus teko atidti, taiau kelion nebuvo veltui. Gegus 11d. Gruzdi valsiuje, Tauraki mike vyko pasitarimas, kuriame dalyvavo P. Bartkus, P. Muningis, S. Radziulis bei Gruzdi, Mekuii, Lygum valsiuose veikusio partizan brio vadas Jurgis Petraitis-vilpinasNeklausk. Pasitarime Vovers rinktins pavadinimas buvo pakeistas Kunigaikio velgai-io, rinktin oficialiai traukta Prisiklimo apygardos sudt. P. Bartkus nurod rinktinse suformuoti po tris rajonus, aptar galimybes palaikyti ry. Taigi 1948 m. anksti pavasar kurta Prisiklimo apygarda um centrin Lietuvos dal ir iaurje ribojosi su Latvija, vakaruose su emaii, ry15

R. Jankeviits 1948 08 30 tardymo protokolas, ibid., 1. K-l, baud. b. P-14291, t. 1,1. 194.

tuose - su Algimanto ir Vyio apygardomis, o pietuose siek Kaun. Taiau 1948 m. rinktini ribos ir kai kuri partizan bri priklausomyb dar nebuvo galutinai nusistovjusi. Vakaruose Vovers rinktin savo rib nurod toki: iauliai, Kurnai, Ventos up, Akmen, Klykoliai, Vegeriai, Ryt pusje - Kriukai, Pavitinys, Lygumai, Stainai. Kiek sunkiau seksi nustatyti Lietuvos aliosios rinktins ribas. Rytin ios rinktins dalis 1947 m. buvo sijungusi Algimanto apygard. Joniklio, Pasvalio, Vabalninko valsiuose veik Povilo ilio-Klevo vadovaujami partizan briai, kurie, nors palaik ry su Algimanto apygard sijungusiu Jonu Janueviiumi-Vilku, vis dlto veik savarankikai. 1948 m. liepos 8 d. vyko abiej Lietuvos aliosios rinktins dali vad susitikimas, kuriame buvo nusprsta abi vienodo pavadinimo rinktines sujungti ir prayti priskirti j kuriai nors vienai - Algimanto ar Prisiklimo apygardai. Rinktins vadu buvo irinktas vakarins dalies vadas P. Masilaitis-Virpa, o tabo virininku rytins dalies vadas V. esnakaviius-Valas. Taiau praktikai rinktins liko dvi, o V. esnakaviius nuo 1948 m. gegus 15 d. jo Algimanto apygardos tabo virininko pareigas. Neaiki riba tarp Prisiklimo ir Vyio apygard buvo ir Kdaini apskrityje. Kai kurie partizan briai, turj prast ry su apygard tabais, danai buvo priskiriami tai vienai, tai kitai apygardai. Tiesa, priminsiu, kad Bits d[aliniai], kurie buvo jungti ms r[inktin], vl nepriklauso, - ra Maironio rinktins pareignas. Jiems sijungus, suinojo Vyio A[pygarda], kuri pakl didel triukm ir dalinai nuo to atsisak, pasilikdami prie senos apygardos. Su Bite ryys palaikomas, bet glaudesnis kontaktas iuo

laiku nutrauktas. Kadangi Vyio A[pygarda] yra tariama kaipo provokatoriai, tai mes griebiams vis atsargumo priemoni"16. Savo ruotu naujja apygarda
16

Maironio rinktins 1948 12 24 ratas aliosios rinktins vadovybei, ibid., f. K-5, ap.l, b. 23,1. 220-223.

nepasitikjo ir Vyio apygardos vadovyb: Mes jokios Prisiklimo apygardos negirdjome, tik pastame Kstuio apygard" 17.Tok tarum sukl MGB provokatoriaus Juozo Markulio veikla: Dl Bits ir kit dalini jungimo elkits pagal savo nuoir. Primintinas atsargumas dl galim provokatori, nes Vaitelis (Vyio apygardos vadas) buvo visikoj j takoj. Palaidieji daliniai, prie sijungdami, privalo duoti ratik pageidavim, drauge ir beslygin sutikim tvarkytis pagal esamus nuostatus bei klausyti auktesns vadovybs sakym", - ra apygardos tabo pareignas Maironio rinktins vadovybei18. Taigi beveik visa 1948 m. vasara prajo formuojant apygard. Diugu girdti Js daromas organizuoto laisvs kovos sjdio pltimo pastangas ir visa irdimi sveikinu palaid band vertim veikti tvarkingai ir organizuotai", - ra 1948 m. ruden pirmasis Prisiklimo apygardos vadas P. Bartkus19. Visgi prijungti B. Karboiaus padalinio nepavyko: Auktaitijos partizanai tik 1948 m. rugsj galutinai atsikrat J. Markulio takos. Kokia pratinga buvo i taka, galima sprsti i Prisiklimo apygardos pareigno laiko B. Karboiui-Bitei: Nes pirmais, dalinai antrais metais dar buvo pavieniai daliniai, tarp dalini nebuvo jokio tampraus ryio. O jau treiais bei ketvirtais partizanavimo metais ms organizuotumas ymiai pagerjo, nes visos Lietuvos partizanai sudar vien eim, centralizavosi visa Lietuva (iskiriant tik Vyio" apygard, kuri apima dvi apskritis) ir, iskiriant Vyio" apygard, visur vienodai yra organizuota, tik vienur gyvendinti nuostatai daugiau, kitur -maiau. <...>Todl tikiu, jei btumt lik prie ms apygardos, manau, savo judjimo rajone btumt nes parti17

Ibid. Vyt. niuolio-Svajno 1948 08 20 laikas P. Morknui-Lastui, ibid., 1. 315. P. Bartkaus-Marimo 1948 09 20 laikas Maironio rinktins vadui, ibid., 1.313.

18

19

zanams bei visuomenei daugiau naudos iandien ir ateityje paaiks" 20. Vis dlto rugpjio mn. buvo nustatytos ribos tarp abiej apygard. Susitikime su Bits vadovaujamu daliniu, esaniu Vyio apygardos sudtyje, nustatme tarp Vyio ir Prisiklimo apygard sekanias ribas: Kdaini miestas eina Prisiklimo apygardos sudt ir nuo Kdaini miesto iki Gudin valsiaus rib riba geleinkelio linija. Gudin valsiaus ribos eina Prisiklimo apygardos sudt", - ra Prisiklimo apygardos pareignas21. Kiek vliau apygarda i Kstuio apygardos perm Betygalos valsi iki Dubysos ups.

Ribomis daniausiai buvo pasirenkamos ups, geleinkelio linijos ir kiti aiks orientyrai. Prisiklimo apygardos vadovyb puikiai suprato, kad kaimynystje gyvenani partizan dalini interesai danai susikryiuoja. Atsiranda vairi nesusipratim, gin dl veikimo plot rib ar j paeidim, <... > prasideda trynimasis, nesutarimai, net kertavimai ir, uuot bendromis jgomis to paties tikslo siek, vieni kitiems tik kenkia"22. Taiau tik 1951 m. balandio mn. susitikus LLKS tarybos prezidiumo pirmininkui J. emaiiui ir Ryt Lietuvos srities vadui Jonui Kimtui buvo galutinai nustatyta riba tarp Vakar ir Ryt srii, jusi per Vakus, Pasval, Jonikl, Rozalim, Pocinus, Vadaktus, Miegnus ir Dotnuv. Antras pagal svarb organizacinis udavinys buvo sukurti apygardos ryi tinkl. 1948 m. pradioje pagrindi-nis apygardos tabo ryi punktas buvo iauli rajone, I-inoraii kaime, kininko Dijoko sodyboje. Jo dukra Joana-ara palaik ry tarp
20

Prisiklimo apygardos pareigno 1948 12 20 laikas B. Karboiui-Bi-tei, ibid., 1. 294. Maironio rinktins rajono pareigno 1948 08 20 ratas Nr. 223 rinktins vadui, ibid., b. 173,1. 10. Prisiklimo apygardos neperiodinis P ir OSN biuletenis, 1949 01 16, Nr. 1, ibid., b. 105,1. 19-26.

21

22

Prisiklimo apygardos ryinink Joana Dijokait-ara Spasko lageryje. 1954 m.

Prisiklimo ir Kstuio apygard (netrukus dl gresianio areto ji turjo pasitraukti pas partizanus ir dirbo Kstuio apygardos tabe). Vasar partizan stovykl nuvesdavo Padubysio valsiaus Mmlaukio gyventojas Petras Tamoaitis-Regina. tabas turjo kelet ryi galiotini, palaikiusi ry tiek su gretimomis apygardomis, tiek su Prisiklimo apygardos rinktini tabais. Kiekvienas tabas turjo savo ryi punktus, kuriuos ryi galiotiniai gabendavo korespondencij. Keletas ryi punkt buvo iauliuose (Vilniaus g. 26 - Barboros Lunskyts, Basanaviiaus g. 10 - Gertrdos

Miknaits-Stonkiens, Biruts g. 2a Sofijos Daniliens, Vaisi g. 2a Kazimieras Skinderiens, il g. 20 - Petro Petraviiaus namuose ir kt.), keletas - Radvilikyje (Polos g. 20, Basanaviiaus g. 15a, Basanaviiaus g. 33), iln stotyje (Augustino Lainio namuose), iauln valsiaus Varnioni kaime (Stass Jureviits namuose), eduvos valsiaus Liaudiki kaime (Onos Grigalinaits namuose), Skaistgirio valsiuje (Prans Naudinaits-Gire-ls namuose), Radvilikio valsiaus niuraii kaime (Edvardo Rimkaus namuose), Gudeli kaime (Tekls Vaiaityts namuose), Dvarinink kaime (Jono Grigalino namuose), Jonikio apskrities Miknaii kaime (Prano Sutkaus namuose) ir kt. Partizan vadovyb kiekvienam ryiui rekomendavo naudoti atskir kanal, nes tik taip buvo manoma ivengti MGB provokacij. Ryi palaikymu rpinosi ir OS nariai, todl jau nuo pat apygardos sukrimo pleiamas OS nari tinklas, iekoma spaudos bendradarbi ir platintoj. iuo tikslu buvo umegzti ryiai su iauli vairuotoju Alfonsu Tolkumi, Elektros valdybos buhalteriu K. Kaikariu, banko darbuotoju Laurinaviiumi ir kt. Radvilikio OS tinklui vadovavo Ab-ramikas-Klajnas. Taiau miest gyventojai buvo labiau priklausomi nuo okupacins valdios. Vliau, man su adgai-la-Bartkum svarstant toki bendradarbi grupi miestuose turjimo klausim, adgaila-Bartkus pareik savo nusivylim iauli m. grups veikla. Tai daugiausia mgjai papolitikuoti, paaimanuoti, rankomis pamostaguoti tai, va, ir mes kaip kovojame!"", ra LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas J. emaitis 23. Ryi tinklas buvo pagrindinis MGB taikinys. 1948 m. sausio mn. legalizavosi Vovers rinktins tabo virininkas Leonas Baknas-Ietis ir jo mona Julija MikaitGraina. Legalizacijos prieastis buvo io pareigno nesutarimai su tuometiniu rinktins vadu Aleksu Valaniumi-Oksu. Kaip ir kiekvien legalizuotj, MGB stengsi L. Bakn uverbuoti, panaudoti specialiojoje grupeje (,ten jam buvo suteiktos tardytojo" pareigos)24. I legalizuot partizan MGB suinojo, kad Kunigaikio velgaiio rinktins
J. emaitis-Vytautas, Apybraia apie pogrindio organizacij nuo BDPS su-lugimo iki pastarojo meto, LKA, 1993, Nr. 7, 1. 81.
23 24

LYA, f. K-l, ap. 3, b. 291,1. 6.

partizanus remia mikininkas i Mekuii valsiaus Rudiki kaimo Antanas PetraviiusAurinis, o jo brolis Petras, gyvenantis iauliuose, yra ryi punkto eimininkas. Gegus mn. A. Petravii pradjo sekti ir naudoti tamsoje" (jam to nesuvokiant) MGB agentas Liepas. Taigi birelio mn. MGB jau inojo apie naujosios apygardos sukrim, taiau nenuman, kas yra vadovybs nariai (apygardos vadu man esant S. Radiul). Nordami apie naujj apygard gauti daugiau ini, ekistai slapta sulaik A. Petravii ir j uverbavo (agentas Senis). Tada jam liep pereiti nelegali padt ir infiltravo j Kunigaikio velgaiio rinktin. Ryiui palaikyti uverbavo jo mon (agent Laimut). I A. Petraviiaus suinoj, kad jo brolis Petras yra ryi punkto eimininkas, netruko uverbuoti ir (agentas vejas) 25. Deja, vidaus agento Senio

likimas tragikas: 1951 m. pradioje jis uvo bunkeryje kartu su kitais penkiais partizanais, kuriuos idav MGB agentas Medis26. Tuo tarpu iauliuose P. Petraviiaus namai ekist buvo stebimi, apsilankanti juose centrin ryinink R. Jankeviit sekama ir lydima, o ryi punkte palikta korespondencija -persifotografuojama. uvus keliems partizanams, P. Munin-gis tarinjo niekuo dtas ryininkes. Birelio mn. Skaistgirio ekistai sulaik ryininkes seseris Bron ir Eleonor Grigalaviits, bet joms tkart pavyko pabgti. Liepos pabaigoje buvo suimta ryi galiotin R. Jankeviit-Ziga-Smala, rugsjo mn. - B. Grigalaviit-Aldona, lapkriio mn. - Marija Mikait-Babn, gruodio mn. - E. Grigalaviit-Vida. Tik lapkriio mn. partizanai pradjo tarinti ryi punkto eiminink P. Petravii, m slapta stebti jo namus ir sitikino, kad jis yra
MGB iauli apskrities valdybos 2-ojo skyriaus 1948 07 praneimas apie agentrin-operatyvin darb, ibid., b. 1458,1. 90-108.
25

V. Rudien, Neprarad vilties (i Kunigaikio velgaiio rinktins istorijos)", Sidabre, 1997 05 17, Nr. 38 (7422).
26

MGB uverbuotas. Vos pradjus j tarti, 1948 m. spalio 9 d. pagrindinis ryi punktas buvo perkeltas i iauli Radvilik. Per didelis ryio tinklo ipltimas, nors veikl ir pagyvina, taiau dl galimo greito isiifravimo greitai gali bti prieo sunaikintas ir todl nra naudingas. Stengtasi pasitenkinti tik labiausiai reikalingomis linijomis ar R[yi] P[unktais]", - paymjo apygardos vadovyb27. 1948 m. sausio 18 d. vyko okupacins valdios rinkimai. Tuo metu dar Kstuio apygardai priklaus partizan daliniai sitrauk prierinkimines akcijas. Labai kurtinaniai paveik atsiaukim iplatinimas komunistus. Vieni galvojo, kad ateina pratis, o kiti (grynai rusai) - apie galimus upuolimus bei gyventoj sabotavimus rinkim atvilgiu", prane Povilo Lukio rinktins vadovybei Grinkikio valsiaus OS nariai28. domiausias vykis balsavimo dien - rinkimins bstins apaudymas. Sutemus keli komisijos nariai pradjo kalbti, kad nuo miko audo. <...> Garnizono kariai netoli mokyklos lang pasistat kulkosvaid ir m audyti taip pat. Mokyklos koridoriuje liko tik atstovas Zakroienkovas, komisijos pirmininkas Gepas ir girtas deputatas Janknas. <...> Pus deimtos atvyko i Ariogalos maina raudonarmiei. Atjo mokyklon, paguod", nuramino didvyrius"", juoksi i ekist igsio partizanai29. Pasiek tiksl - var prieui baims, grtam ieities viet", - ra apauds Vosylikio rinkim bstin Juozas Palinas-Rytas30. Vliau itoki akcij buvo atsisakyta. Kaip ra L. Grigonis, tai nebeturjo prasms, nes rinkim rezultatai vis tiek bdavo suklastojami.
Prisiklimo apygardos neperiodinis P ir OSN biuletenis, 1949 01 16, Nr. 1, LYA, f. K-5, ap. 1, b. 105,1. 1926.
27 28

1948 01 18 bolevikini rinkim Grinkikio rinkiminje apylinkje informacins inios, ibid., b. 99,1. 10.

1948 01 18 bolevikini rinkim Ariogalos valsiaus Paliepi rinkiminje apylinkje informacins inios, ibid., 1. 4-5.
29 30

Rytas, Partizano keliu 1941-1949, p. 40.

Laikratis Prisiklimo ugnis", 1948 m. gruodio 31 d., Nr. 9

Balandio mn. Prisiklimo apygardos vadovyb i Kstuio apygardos tabo gavo ini apie bsim gyventoj trmim, taiau mastai pranoko visas spliones. Taip daugumai n nepajuntant, o kitiems ir juntant, ir inant, teko ne tik per mieg sapnuoti baisius sapnus, bet ir rytui iauus 1948 m. gegus 22 d. buvo barbar apsupti, kurie, sugriuv vid, liep rengtis kelionei. <...> mones suve valsi miestelius. <. ..> Sutvark visokius sraus, sodino mainas ir ve geleinkelio stotis, kur sodino, var vagonus", apra baisij akcij partizanai31. Trmimas sutrukd Prisiklimo apygardos organizavimo darbams, pakirto partizan baz kaime, sukrt mones. Esant tokiai situacijai kininkai su viltimi ir baime velg apsilankani partizan veidus, laukdami atsakymo, kada baigsis baisioji okupacija. Tapo aiku, kad reikia veikti dar konspiratyviau, dar labiau susitelkus ir, svarbiausia, nepalikti gyventoj be informacijos altinio, kuris galjo bti tik partizan spauda. 1948 m. birelio mn. ijo pirmasis Prisiklimo apygardos laikraio Prisiklimo ugnis" numeris. Apygardos tabe susitelk krybingi ir darbts pareignai: P. Bartkus, B. Liesis ir Vyt. niuolis ra eilraius, Laurynas Mingilas buvo talentingas dailininkas. Todl apygarda nesitenkino laikraio leidimu: buvo parengta partizan dain ir eilrai antologija Kovos keliu engiant" (1948 m. ijo du tomai, 1949 m. - treiasis, 1950 m. P. Morkno iniciatyva jie ileisti pakartotinai), kuri sudta daugiau nei 300 krini. Kadangi Prisiklimo ugnis" buvo skirta plaiajai visuomenei, 1949 m. sausio 16 d. pradtas leisti partizanams ir OS nariams skirtas neperiodinis biuletenis. Jo paskirtis - viea organizacijos nari tribna ms tikslams ir pirmaeiliams udaviniams geriau painti ir sisamoninti, j siekimo ir
31

Partizano Vytenio 1948 m. trmimo apraymas, LYA, f. K-5, ap. 1, b. 138, 1.4.

vykdymo bdams ir priemonms nuviesti, juos inagrinti, kad galima bt rasti tobulesni ir skmingesni partizan veiklos form" 32. Technikai spaudos darbe apygardos tabui talkino patyrs Maironio rinktins vadas P. Morknas. Matric per mus i Js pageidauja sigyti i vis pusi. Esate beveik vienintelis altinis", - ra jam tabo narys Vyt. Sniuo-lis33. Ir pridr: Bt gera, jei galtumt, inoma, kiek leidia los, sudaryti j atsargas, nes, atrodo, ateityje pareikalavimas bus" 34. Spaudos platinimas neapsiribojo Prisiklimo apygarda. Savarankikai ileist leidini ir pasidaugintos spaudos privalomj egzempliori skaii G[rainos, t. y. Prisiklimo apygardos] S[tabui] padvigubinkite, nes sikrus sriiai mes savo ruotu privalome ir jiems pasisti. <...> Kovos keliu engiant" pasirodymas sveikintinas. Tai vertingas indlis ms vedamos kovos Sjdio populiarinim ir istorin archyv" 35, -nurod apygardos tabas Maironio rinktinei. Nenuilstantis veiklos iniciatorius buvo apygardos vadas P. Bartkus. Deja, jam nedav ramybs 1947 m. pavasar patirtas sueidimas. Kulka kliud klubo kaul, aizda vis atsiverdavo ir imesdavo smulkias skeveldrles. Tai trukd jam judti. I dalies dl to Vyt. niuolis P. Morknui ra: Dl susitikimo skubi pastang ir ygi nedarykite, nes Marimas dabar, o gal ir vliau judti nelabai igals" 36.

1948 m. vasar sutapo du vykiai: Prisiklimo apygardos krimas bei visoje Lietuvoje veikusi partizan jungini centralizacija. Stipri karika organizacija, neleisdama pavieniams asmenims ar j grupms nukrypti nuo bendro veikimo plano, nuo nustatytos veiklos linijos, tuo labiau
32

Prisiklitno apygardos neperiodinis P ir OSN biuletenis, 1949 01 16, Nr. 1, ibid., b. 105,1. 19-26.

33

Vyt. niuolio-Svajno 1948 08 20 laikas P. Morknui-Lastui, ibid., b. 23,1. 315-316. Ibid. Ibid. Ibid.

34

35

36

neleidia jiems umirti savo tiesiogini tiksl ir ukerta kelius ibanditjimui. <...> Organizacijos narys, bdamas dalimi didiuls karikos bendruomens ir nuolat jausdamas su ja glaud kontakt, yra ir moralikai atsparesnis, ir dvasios tvirtesns. Be to, organizuotos veiklos takoje ir jo smoningumas nuolat auga. O toks bdamas, jis gali skmingai dirbti ir visuomens tarpe smoninimo bei jos palaikymo ir klimo darb", taip apibdino centralizacijos svarb Prisiklimo apygardos tabo pareignai 37. Be to, vieninga organizacija galina papildyti nukentjusius dalinius naujomis pajgomis i stipresni padalini" 38. Bendros vadovybs, atstovaujanios visos Lietuvos partizan junginiams, poreik lm tarptautin politika: tiek Lietuvos okupacijos fakto nepripainimas ir i to kylantis pogrindio valdios legitimumas, tiek karinio konflikto tarp Ryt ir Vakar prognozs. Taip pat tik gerai organizuoto, stambaus masto pogrindio vadovyb, turdama galimybs susiinoti su visos Lietuvos veikianiais partizan daliniais ir gebdama ritis su usieniu, gals orientuotis karo atveju, <...> duoti tikslius, einamajam momentui pritaikintus sakymus. To reikm, turint galvoje tautos saugum ir vengiant bereikaling nuostoli, ypatingai svarbi" 39. Toki paskat vedami, 1948 m. gegus mn. tiek Auktaitijos, tiek emaitijos partizan vadai sujung ten veikusias apygardas Ryt ir Vakar Lietuvos sritis. Birelio 20 d. Vakar (Jros) srities (buv. Kstuio apygardos) vadas J. emaitis perdav A. Milaeviiui vadovavim sriiai ir paskelb apie karins Vieningos laisvs kovos sjungos organizacijos sukrim (VLKSO). Iki tol vykdiusi pogrindio centralizacij ir sukrusi BDPS prezidium Tauro apygarda buvo MGB gerokai nusiaubta,
37

Prisiklimo apygardos neperiodinis P ir OSN biuletenis, 1949 01 16, Nr. 1, ibid., b. 105,1. 19-26. Ibid. Ibid.

38

39

Kstuio apygardos stabo narys Antanas Liesis-Idenas ir apygardos vadas Jonas emaitis-Tylius (apie 1947 m.) prezidiumas sunaikintas. Todl Tauro apygardos vadas Jonas Aleikas pasil J. emaiiui, kaipo daugiausiai dirbusiam centralizacijos darb alia Tauro apygardos <...>, imtis Vyriausios Centrins vadovybs ir jos prapltimo pagal galimybes funkcij, sekant BDPS statut"40. Todl liepos 27 d. J. emaitis jau buvo Dkto mike, kur susitiko su savo pagalbininku nuo pat pirmj partizanavimo dien P. Bartkumi. ia P. Bartk tuojau paskyr VLKSO tabo organizacinio skyriaus virininku. Prisiklimo apygardos vadu tapo L. Grigonis-Krivis-Danys-Upalis, tabo virininku - B. Liesis-Naktis. Taigi naujos apygardos vadu tepabuvs vos ketvert mnesi, P. Bartkus msi atsakingesni pareig. Palikdamas Prisiklimo apygardos vado post, jis
40

J. Aleiko 1948 07 16 ratas Vakar Lietuvos srities vadui J. emaiiui, ibid., f. K-l, ap. 45, b. 265,1. 174-1.

Prisiklimo apygardos vadas Leonardas Grigonis- Upalis. 1949 m.

Prisiklimo apygardos tabo virininkas Bronius Liesis-Naktis ra: Ir i viso kakaip nelengva i karto atitrkti nuo pradto ir jau iek tiek susigyvento darbo. <...> Tikiu, kad ateityje ne maiau nuoirds santykiai usimegs su naujuoju G[rai-nos, t. y. Prisiklimo apygardos] V[adu] ir kad visi, eidami petys petin, eisite prie tolimesnio Grainos] apyg. ugdymo bei stiprinimo" 41.

Dl geografins Prisiklimo apygardos padties (um centrin Lietuvos dal) ir dl to, kad apygardos vadovybje dirbo J. emaiiui i bendros veiklos Kstuio apygardoje artimi, veikls pareignai, apygardai teko vykdyti iskirtines, labai atsakingas funkcijas: dalyvauti formuojant vyriausij partizan vadovyb, utikrinti jos apsaug ir ryius su visais Lietuvos regionais.
41

P. Bartkaus 1948 09 20 laikas P. Morknui-Lastui, ibid., f. K-5, ap. 1, b. 23,1. 313.

Prisiklimo apygardos rinktins

Maironio rinktin Panaikinus Atalyno rinktin, Prisiklimo apygardoje liko trys rinktins: Maironio (buvusi Povilo Lukio), Kunigaikio velgaiio (buvusi Vovers) ir Lietuvos alioji. Maironio rinktin 1946 m. vasar dl uverbuoto ryininko buvo patyrusi skaudi smgi. Tuo metu joje veik net ei rajonai, vienam i j vadovavo buvs Kraki gimnazijos abiturientas, desantininkas A. Dalbokas, 1946 m. ruden legalizavsis ir taps vienu iauriausi MGB agent-smogik (agentas Liepsna). Turdamas autoritet tarp partizan, 1947 m. jis paskatino legalizuotis dar tris rajon vadus ir kelet paprast partizan (Jon Babi-Molotov, Butkevii, Adolf Lisi-Dzidori, Jon Lisi-Jasi, Kaz Venck-uol ir kt.). Pastarieji, eidami registruotis, slapta pasiliko ginklus, o MGB pabandius juos uverbuoti, gro partizanauti42. Deja, kiti palo ir kartu su A. Dalboku tapo smogikais. U idavystes 1948 m. vasario 11 d. Povilo Lukio rinktins karo lauko teismo (KLT) sprendimu buvo nuteisti mirti Antanas Muralis-Aidas, Mykolas NavikasTauras, Juozas Stonys-Verpetas43. Tad 1948 m. pradioje rinktin buvo netekusi keli rajon vad, pakrikusi ir dl provokatori veiklos gerokai demoralizuota. OS tinklas buvo sunaikintas, partizan brius siuniami MGB agentai, MGB uverbuodavo plikaujanius asmenis ir leisdavo udyti partizan vardu (taip darbavosi" plikai Kostas Plakys, Kazys Pranys, 1950 m. u plikavim sulaikytas Radvilikio rajono Vismant kaimo gyventojas Kazys Joas ir kt.).
42Ibid.,f". 43

K-I,ap. 3,b. 266,1. 17-18.

Maironio rinktins 1948 03 05 sakymas Nr. 5, ibid., ap. 45, b. 1793, I. 211.

Maironio rinktins vadu 1948 m. kovo 5 d. paskirtas P. Morknas-Drakas-LastasRimantas pirmiausia msi formuoti stiprius rajonus ir vedinti karik drausm. Tamsta, kaip mums yra inoma, susitars su kitais OS nariais, jote nakties metu partizan vardu pas ramius gyventojus, kur taip pat darte chuliganikus posus". Dl

ko Tamsta stojai organizacijon? Gal dl to, kad po gero, susipratusio lietuvio skraiste galtumte daryti anksiau pamintus chuliganikus darbus bei inaudoti savo ir kit padt piktam savo reputacijos paklimui bolevikini pareign ir parsidavli akyse? Tiksliai ir aikiai organizacijos nuostatai nurodo, kad savo padties piktnaudojimas yra neleistinas ir baustinas", - ra rinktins tabo virininkas prasiengusiam OS nariui 44. Teko taikyti ir grietesnes bausmes. U chuliganik elges per vie vakarl 1948 m. lapkriio 27 d. Betygalos valsiaus Pagojuk mokykloje partizanas Algirdas ZarenkaKudirka-Tarzanas KLT sprendimu buvo suaudytas45. Jau 1948 m. kovo mn. P. Morknas kartu su savo pavaduotoju J. Palinu-Rytu inspektavo partizan dalinius Josvaini, Pernaravos, Ariogalos, Grinkikio, Kraki, Gudin valsiuose, formavo rajonus, nurod padalini vadams reguliariai teikti rinktins vadovybei ataskaitas, tvarkyti tab dokumentacij, organizuoti OS nari tinkl. Apskritai kovotoj bkl buvo nebloga: A pamatau, kad yra susikaupusi ir atsidavusi ms organizacijai moni, kurie nuply ir nuo nedatek-lio tinkamo maisto ir blog gyvenimo slyg knu nuvarginti, bet rytas didelis ir nuotaika linksma", ra rinktins vad lydjs pareignas 46. I buvusi Povilo Lukio rinktins keturi rajon P. Morknas suformavo stipr Kudirkos (vliau
44

Maironio rinktins tabo virininko 1949 02 17 ratas OS nariui Radas-tui, ibid., f. K-5, ap. 1, b. 23,1.9-10. Prisiklimo ugnis, 1950 02 01, Nr. 1 (14), ibid., b. 139, i. 59. Rytas, Partizano keliu 1941-1949, p. 44.

45

46

Maironio rinktins partizanai. Priekyje eina Juozas Palinas-Rytas. Pirmoje eilje antras i kairs - Kostas Kudokas-Diemedis, antroje eilje antras i kairs - Petras Gadliauskas-Deimantas, treias - Stasys Satkus-arnas. Paskutinis i kairs - Jonas Mockevicius-Vygaudas. 1949 m. Mindaugo) rajon, kurio vadu paskyr J. Palin. I likusi paskir bri 1949 m. buvo sudaryti dar du rajonai: Kstuio (vadas Romas Vaitkeviius-Radvila) ir Biruts (vadas partizanas Daunys (nenustatytas asmuo)). 1951 m. sausio 30 d. uvus R. Vaitkeviiui, Biruts tvnija buvo prijungta prie Kstuio, vado pareigas um Antanas KvedarasVytenis-Taut-vydas47. Rajonai (nuo 1949 m. liepos tvnijos) savo ruotu buvo skirstomi maesnius padalinius, kurie vykd gana specifines funkcijas. Antai deimties partizan Mindaugo tvnijos Lukio brys (vadas Jonas Mockeviius-Vygaudas) saugojo Prisiklimo apygardos tab, Kstuio tvnijos
47

Itrauka i Maironio rinktins istorijos, LYA, f. K-l, ap. 45, b. 1664, 1. 3-5.

Jaunuio padalinys (vadas Romas ukeviius-Jogaila-Kstu-tis) - Maironio rinktins vadovyb. Maironio rinktin pasiymjo tuo, kad jos teritorijoje danai bazavosi Prisiklimo apygardos tabas, o daugelis pareign, tvnij tabuose gij patirties, um auktesnes pareigas rinktins ir apygardos tabe. 19491951 m. rinktins teritorijoje buvo LLKS Visuomenins dalies vadovybs bstin, o 1950-1951 m. iem Ariogalos ir Pernaravos valsiuose iemojo LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas J. emaitisVytautas, kurio apsaugos br sudar Biruts tvnijos partizanai. Btent per Maironio

rinktin jo vyriausiosios vadovybs ryiai su Vyio, Kstuio apygardomis bei Piet Lietuvos partizan vadovybe. 1949 m. apygardos vadovyb nutar rinktinei pavesti dar ir spausdinti Prisiklimo apygardos tabe parengt laikrat Prisiklimo ugnis". Dl to P. Morknas ra: spaudos dauginim iriu ne su diaugsmu, nes kiek Jums palengvs, tuo tarpu Ma[ironio rinktinei] kelis kartus pasunks. Jei sulig Js nuoira Ma[ironio rinktinei] tekt tokia nata, a statau vien reikalavim: sumainti Ma[ironio rinktins] nario mokest iki 500 rb mnes. Usibriant tok darb, btinai reikalinga pasirpinti gan nemaas popieriaus atsargas, o be to, kainuoja daai, matricos ir t. t. Mano nuomone, kai kurios rinktins nedaugina spaudos, turi daugiau laisvo laiko ir gali parpinti daugiau paramos"48. Rinktinje buvo daug jaun, aktyvi kovotoj. 1949 m. Mindaugo tvnija paband leisti savo leidin Kova dl laisvs". iuo reikalu J. Palinas ra Mindaugo tvnijos Nemuno brio vadui Viktorui Bakanauskui-Vytautui: Diugu, kad yra ger nor neti LLKS k kas sugebame, bet pervelgus nuosekliai leidinio turin randama trkum, jauias mini palaidumas" 49
48

P. Morkno laikas apygardos vadovybei, ibid., f. K-5, ap. 1, b. 23,1. 200. J. Palino 1949 06 24 laikas Vytautui, ibid., 1. 332-334.

49

Ir nurod, kad rinktins teritorijoje platinama Prisiklimo ugnis", todl inios gali kartotis, bti prietaringos, todl a silau ir kvieiu Vymant [Meislov Bankausk] ir Rodrig [Vytaut Sankausk], kad gyjam mediag ir straipsnius bei usienio inias sist per T[]v[nijos] tab P.U." redakcijai. J dtas darbas atne LLKS ir Tvynei ne maiau naudos"50. Vis dlto 1952 m. balandio ir birelio mn. buvo ileisti 70 egz. tirau rinktins laikraio Mano gimtin" numeriai (i viso ijo 4). J redagavo Izabel Vilimait-Stirna. Partizan gyvenime bta ir viesesni akimirk. 1948 m. vasar aukoto kunigas Radvilikio apskrities Zsaii kaime sutuok tris partizanikas poras: Leon Capork su Aleksandra Radzeviite, Broni Mukleck su Terese Milkyte ir Viktor iog su Janina Dzimidaite. Ankstyv 1949 m. pavasar J. Palinas inspektavo dalinius ir nurod visuose briuose surengti 42 valand trukms karinio mokymo kursus. Maironio rinktin tapo gerai organizuotu partizan junginiu. 1949 m. rugpjio 1 d. rinktins vadas P. Morknas buvo paskirtas auktesnes pareigas. Maironio rinktins vadu tapo jo pavaduotojas, Mindaugo tvnijos vadas J. Palinas-Rytas. Tai buvo patyrs kovotojas, LLA narys, partizanavs nuo 1944 m., dalyvavs daugelyje kautyni, por kart sueistas, 1949 m. apdovanotas Pasiymjimo lapu, jam suteiktas partizano leitenanto laipsnis. Partizanaudamas 1950 m. J. Palinas para atsiminimus (ileisti 1991 m.). Vasar rinktins vadas keliaudavo inspektuodamas dalinius, iemai apsistodavo bunkeriuose (1949-1950 m. - Grinkikio valsiaus

Vaitiekn kaime, 1950-1951 m. - Dotnuvos valsiaus Puyns miko 19-ajame ir 24ajame kvartale, netoli Pagynvio kaimo, ir kt.). J. Palino vadovavimo rinktinei laikotarpiu j sukrt vykiai Mindaugo tvnijos Lukio bryje, ku50

Ibid.

Maironio rinktins vadas Povilas Morknas-Rimantas (deinje) ir Nemuno brio vadas Viktoras Bakanauskas-Vytautas. 1949 m.

Maironio rinktins partizanai Vytautas Sankauskas-Daukantas (kairje) ir Stasys Dzvega-Geguis. 1949 m. riam 1949 m. vadovavo J. Mockeviius-Vygaudas. Padanjus idavystms, partizanai m tarinti jo brol, Radvilikio rajono Auktelk kaimo gyventoj Henrik Mockevii. 1949 m. balandio mn. V. Bakanauskas-Saulius-Aras nuginklavo J. Mockevii (iki bus itirtas jo brolio elgesys). Henrikas buvo sulaikytas ir apklaustas, apklausoje dalyvavo ir brolis Jonas. Paaikjus, kad H. Mockeviius yra MGB agentas, KLT sprendimu jis buvo suaudytas51. J. Mockeviius liko Lukio brio vadu. 1950 m. gruodio 28 d. Dotnuvos rajono Zatii kaime jis buvo suimtas ir pals idav visus inomus ryio punktus 52. Dl to uvo penki Lukio brio partizanai.
51 52

Ibid., t". K-l, ap. 45, b. 1653,1. 114. J. Mockeviiaus-Vygaudo 1951 04 23 tardymo protokolas, ibid., 1. 123-127.

Nuo 1951 m. Maironio rinktinje liko dvi tvnijos: Mindaugo ir Biruts (sujungta su Kstuio). Mindaugo tvnijai vadovavo labai pareigingas partizanas V. SankauskasDaukantas. Laike LLKS Visuomenins dalies virininkui Juozui ibailai jis ra: I radijo praneim atrodo, kad laisv ateis tik u 3-4 met (aiku, jei pult rusai, tai vykt

greiiau). Mano bendraygiai kartais netenka nuotaikos. O man vis vien, net jei jos visai nesulauktume, a nenulistu. Ms likimas - Dievo valioje, kaip Jis nors, taip ir bus"53. 1951 m. rugsjo 7 d. V. Sankauskas, J. Palin paskyrus Prisiklimo apygardos vadu, tapo Maironio rinktins vadu. Deja, neilgam: kartu viename bunkeryje iemojs Lukio brio vadas Albertas Stokus-Dainotas apygardos vadovybei paskund, kad V. Sankauskas per daug pasitiki buvusia uverbuota ryininke I. Vilimaite, be to, aplaidiai vykdo pareigas, neumezga ryio su Kunigaikio velgaiio rinktine 54. Apygardos vadas 1952 m. sausio 18 d. ratu atleido V. Sankausk i Maironio rinktins vado pareig ir paskyr j Kunigaikio velgaiio rinktins vadu. skaudintas, kad atleistas neinia u k, V. Sankauskas ra: U k mane atleido, nerandu atsakymo, nes nesijauiu kuo nors nusikalts. <...> Kai meldiuosi, beveik kasdien prisimenu idavik Vygaud [Jon Mockevii], jo seser ir kitus panaius (ia a turiu mintyse laik, kai bsiu laisvas), tada a jiems visiems atleisiu, nes jie jau nebus pavojingi. Atleidiu ir tiems, kurie iandien neinia u k, neduodami galimybs pasiaikinti, mane paemino" 55. Kadangi buvo iema ir par53

V. Sankausko-Daukanto 1952 04 23 laikas J. ibailai, ibid., b. 683, 1. 215-217. A. Stokaus 1952 11 08 tardymo protokolas, ibid., (. K-l, baud. b. 26510/3, t. 1,1. 167. V. Sankausko-Daukanto 1952 04 23 laikas J. ibalai, ibid., ap. 45, b. 683, 1. 215-217.

54

55

tizan judjimas sustojs, V. Sankauskas praneim apie atleidim ir nauj paskyrim gavo tik balandio pabaigoje. Nespjs nuvykti paskyrimo viet, 1952 m. gegus 26 d. Radvilikio rajono Mantvilikio kaime uvo. Maironio rinktins vadu laikinai buvo paskirtas Viktoras niuolis-Vytvytis. Biruts tvnijai vadovavo A. Kvedaras-Tautvydas. Jo brys veik DotnuvosKdainiAriogalos rajon sandroje. Tai buvo be galo drsus, patyrs kovotojas, 1950-1951 m. iem saugojs LLKS tarybos prezidiumo pirminink J. emait. 1950 m. pabaigoje j, sunkiai sueist, kovos draugas Vytautas Ulickas ine i mio lauko. Partizanavo kartu su septyniolikmeiu broliu Stasiu-Jaunuiu (uvo 1951 m. liepos 18 d.). 1952 m. liepos 4 d. iduotas kio eimininko -agento Aldonos, po atkaklaus susiaudymo Dotnuvos rajono Pilsupi kaime, Balio Kiono sodyboje, A. Kvedaras su Vytautu Baranausku uvo 56. 1952 m. vasario 16 d. Maironio rinktinei buvo grintas senasis Povilo Lukio pavadinimas. To motyvai: <...> pirma - Maironio rinktin apima P[ovilo] Lukio] R[i]n[kti-ns] veikimo plot; antra tsjimui Savanorio Krjo Povilo Lukio pradtam ygiui - ivyti i lietuvikos ems bolevikus - suformuota jo vardu. Rinktin savo nau Laisvs kov prisidjusi ymiu indliu; treia - ir iandien rinktin veikia Povilo Lukio gimtojo krato ribose"57.

1952 m. gegus 20 d. panaikinus Prisiklimo apygard, Povilo Lukio rinktins vadu vl tapo J. Palinas-Rytas, o V. niuolis buvo paskirtas Mindaugo tvnijos vadu. Rinktin buvo traukta Kstuio apygard.
56

MGB Dotnuvos rajono skyriaus 1952 07 04 aktas apie A. Kvedaro sunaikinim, ibid., 1. 2, 4. Povilo Lukio rinktins vado 1952 04 15 sakymas Nr. 9, ibid., f. K-l, baud. b. 47303/3, t. 4, I. 125-129.

57

Lietuvos alioji rinktin

Lietuvos alioji rinktin po nesiliaujani MGB smgi 1947 m. vl pradjo konsoliduotis. Organizacinius darbus aktyviai atliko du kuop vadai: V. esnakaviiusDaujotas-Valas ir J. Janueviius-Vilkas-Raknys. Vadinamoji Valo (V. esnakaviiaus) kuopa 1947 m. prisijung prie Algimanto apygardos, o Margio (J. Janueviiaus) palaik ryius su Jungtine Kstuio apygarda. Valo kuopa veik Panevio apskrityje, todl suprantama, kad jai patogiau buvo priklausyti Auktaitijos partizan vadovybei. Suformavus ios Lietuvos aliosios rinktins dalies vadovyb, J. Janueviius-Vilkas buvo paskirtas tabo virininku. Margio kuopai liko vadovauti J. Skakauskas-Strausas, kuris konstatavo, kad Algimanto apygardai priklausyti nepatogu" 58. 1947 m. J. Skakausko vadovaujamas 14 partizan brys veik eduvos valsiuje (Radvilikio apskritis). Be to, dar veik: iauln, Radvilikio, eduvos valsiuose A. Pumpuio-Galijoto vadovaujamas Atalyno rinktinei priklauss 16 partizan brys, iauli apskrities Pakruojo valsiuje Jono Ivanausko-Pup Dds vadovaujamas 5 partizan brys, Pakruojo, Lygum valsiuose - Juozo Dominausko-Kstuio vadovaujamas 15 partizan brys, Lygum valsiuje Stasio Mikno-Zirnio vadovaujamas 11 partizan Vtros brys; iauli apskrities Pakruojo ir Lygum, Jonikio apskrities Linkuvos, Bir apskrities Vak ir Joniklio valsiuose - kpt. Petro Paltaroko-Algimanto vadovaujamas net 47 partizan brys, Rozalimo valsiuje - Jono Rimaiio-Garnio vadovaujamas brys, Joniklio, Pasvalio, Vabalninko valsiuose - P. ilio-Klevo brys, Mekuii ir Gruzdi valsiuose Jurgio Petraiio-vilpino 11 partizan Audros" brys ir kt. Dl
L. e. Lietuvos aliosios rinktins vado pareigas J. Skakausko ir tabo virininko P. Masilaiio raportas, LKA, Nr. 8, p. 8.
58

tokios atskir bri gausybs buvo sunku veikti, todl J. Skakauskas, o jam uvus, nuo 1948 m. pradios - P. Masilaitis-Virpa (MGB duomenimis, 1947 m. ruden bazavosi iauli apskrities Gilvyi apylinkse 59) stengsi atgaivinti rinktin ir prisijungti prie kurios nors apygardos tabo. 1947 m. pabaigoje i Pakruojo, Lygum, Mekuii, Stain valsiuose veikusi partizan bri buvo suformuotas J. Dominausko vadovaujamas Kovo rajonas, kuris palaik ryius su Atalyno rinktine. 1948 m. balandio 22 d. laikinai jusio pareigas Lietuvos aliosios rinktins vado P. Masilaiio pavedimu L. Gylys-Agnieka sukviet Prisiklimo apygardos ir atgaivinamos Lietuvos aliosios rinktins pareign pasitarim, kuriame buvo aptarti sijungimo apygard ir rajon organizavimo rinktinje klausimai. 1948 m. balandio 26 d. Lietuvos alioji rinktin (raytinis slapyvardis Vilnius) buvo traukta Prisiklimo apygard, joje nutarta

suformuoti tris rajonus: Trispalvs (vadas aka (?)), Alkos (vadas Aras (?)) ir Sauls (vadas Jonas Maniauskas-Valstietis (?))60. Buvo paymta, kad organizacins veiklos yra dar tik pradin stadija, ypa sunkiai formuojamas OS nari tinklas (pavyzdiui, eduvos mieste buvo vos keletas partizan rmj). Rinktins vadu buvo irinktas P. Masilaitis-Virpa, tabo virininku - L. GylysAgnieka. Vis dlto sijungimas Prisiklimo apygard utruko. Apygardos vadovyb norjo, kad i pradi bt suformuota pati rinktin, irinktas jos vadas, o tada ji oficialiai stot apygard. proces stabd tai, kad Lietuvos alioji rinktin buvo suskilusi dvi rinktines, i kuri viena veik Algimanto apygardoje. 1948 m. birelio mn. ei valsi partizanai, priMGB iauli apskrities skyriaus 1947 09 10 trumpa payma apie partizan formuotes iauli apskrityje, LYA, f. K-l, ap. 3, b. 1455, 1. 160-161.
59

Prisiklimo apygardos ir Lietuvos aliosios rinktins vadovybi 1948 04 22, 23 ir 26 posdi protokolai, LKA, Nr. 8, p. 19-23.
60

Audros" brys klaus Algimanto apygardai, pareik nor prisijungti prie Prisiklimo apygardoje veikianios Lietuvos aliosios rinktins. Liepos pradioje Lietuvos aliajai rinktinei priskyrus Kovo rajon, susidedant i Vtros" ir Audros" bri, buvo pertvarkytos rajon ribos. J vakarus nuo Radvilikio veik partizan briai sudar Trispalvs, o rytus - Alkos (seninijos, esanios pieiau RadvilikioPanevio geleinkelio linijos) bei Sauls ( iaur nuo Radvilikio-Panevio geleinkelio) rajonus. Vis dlto, atrodo, Sauls rajonas buvo pervardytas prie io rajono prijungto Kovo rajono (veik Pakruojo,

Lygum, Pavitinio, Linkuvos, Mekuii, Gruzdi valsiuose) vardu. Buvo nutarta leisti dvisavaitin Lietuvos aliosios rinktins laikrat Protvi takais". Nra duomen, ar mintas laikratis buvo ileistas - laikrat panaiu pavadinimu (Boi keliais") 19471949 m. leido Bir apskrityje veikusi bri, formaliai susijungusi Dariaus ir Girno apygard, partizanai. 1948 m. vasar bandant sutvarkyti Lietuvos aliosios rinktins organizacin struktr proces siterp MGB. Liepos 7 d. vykusiame vadovybs pasitarime aktyviai dalyvavo Trispalvs rajono karinio paruoimo virininkas Juozas Rudionis-Alksnis-emberlenas. Tai buvo k tik partizan gretas priimtas buvs NKVD Radvilikio miesto skyriaus vairuotojas, padjs pabgti keliems suimtiesiems. Nuo seno painojo kelis partizanus (i j L. Gyl-Agniek). Kai pasiguod, kad MGB atskleid jo ryius su pogrindiu ir jam btina pereiti nelegali padt, buvo priimtas partizan gretas. Kadangi gerai nusiman apie padt Trispalvs rajone, apie kur jis detaliai informavo pasitarimo dalyvius, jam buvo pavesta vl Tr[ispalvs] R[a]j[on] atstatyti i pakrypusios padties normalias veiklai ves"61. Kartu jis buvo paskirtas Lietuvos aliosios rinktins tabo skyriaus virininku. Tai buvo metas, kai partizanai dar nebuvo patyr ir perprat vis MGB taikom provokacini pasiprieinimo slopinimo metod. Nors L. Gylys, buvs J. Rudionio kaimynas, pats rekomendavo j partizan gretas, taiau netrukus tabo pareignams isak savo abejones dl io patikimumo. Deja, J. Rudionis jau buvo spjs pasireikti ir gyti pasitikjim, todl Vincas Tarbnas-Dagys dl toki tarinjim nepatikimu palaik pat L. Gyl. Tai buvo prastas MGB metodas: nukreipti dmes nuo savo agentros, kompromituoti niekuo dtus partizan vadus, sti nepasitikjim ir intrigas. Dl i nesusipratim 1948 m. rugpjio 3 d. L. Gylys atsisak rinktins tabo virininko pareig, motyvuodamas tuo, kad atsirado moni VI" [Lietuvos aliosios rinktins] tabo sudtyje, kurie smoningai skleidia kalbas, kurios emina mano, kaipo Org[anizacinio] Sk[yriaus] v[irinin]ko, taip ir partizano autoritet <...>, kurie, matau, kol a bsiu,
61

Lietuvos aliosios rinktins 1948 07 07 tabo nari pasitarimo protokolas, ibid., p. 26.

smoningai kenks mano vedamam darbui. Jei a nepasitrauksiu, gali kilti dar didesni intrig"62. L. Gylys-Agnieka, kartu su Izidoriumi Puceviiumi (buvo Stass Puceviiens brolis) krs Lietuvos alij rinktin, uvo 1949 m. sausio 27 d. ties Gudinais, keliaudamas vykdyti uduoties. Kelions marrutas buvo inomas J. Rudioniui. Ruden kartu su penkiais J. Bulzgio-Klevo brio partizanais Mieaii mike uvo ir V. Tarbnas-Dagys. J. Rudionio siskverbimas Lietuvos alij rinktin buvo lemiamas: dar nespjusi susiorganizuoti ir ipltoti veiklos, rinktin pradta metodikai naikinti. 1948 m. rugpjio 9-10 d. Gruzdi valsiuje, Gulbino mike, vyko partizan sskrydis, kuriame dalyvavo apie 40 partizan, tarp j Atalyno rinktins vadas S. Radziulis ir apylinkse veikusi bri vadai. Siame sskrydyje reikjo galutinai suformuoti

rinktines ir rajonus, nes Gruzdi apylinkse veik partizanai palaik glaudius ryius tiek su Atalyno, tiek su Vovers, tiek su Lietuvos aliosios rinktini tabais. Kurn, Uvenio apylinkse veikusi emaii apygardai priklausiusi Vytenio rinktin po MGB centro" provokacij ioje apygardoje taip pat buvo beveik sunaikinta. Todl iame sskrydyje apsisprsta suformuoti stipri Lietuvos alij rinktin, nustatyti jos ribas, o Atalyno rinktin trkstant tab pareign iformuoti. Deja, spalio mn. neatsargiai bandydamas kulkosvaid uvo J. Petraitis-vilpinasNeklausk, vadovavs Audros" briui, kuris veik iauli, Gruzdi, Mekuii, Stain, Lygum valsiuose (atskiroms grupms vadovavo Ignas Kumpis-Pga ir Antanas Petraitis-Eimutis). Pavasariop prasidjus partizan judjimui atsirado daugiau galimybi ir provokatoriams veikti. 1949 m.
Lietuvos aliosios rinktins organizacinio skyriaus virininko L. Gylio-Agniekos-agrs 1948 08 03 raportas, ibid., p. 27.
62

sausio mn. eduvos valsiuje Padaugyvins vienkiemyje kartu su 6 partizanais uvo pats Lietuvos aliosios rinktins vadas P. Masilaitis, taip pat brolis ir sesuo Antanas ir Onut Brazauskai. Po keli dien uvo dar vienas ios eimos narys Vacys BrazauskasVairas. Kovo 11 d. Dovainikio kaime apsupus Petro Meionio-Lapo br, uvo pats vadas (po jo briui msi vadovauti Jonas Bulzgis-Klevas). Kovo 14 d. J. Rudionis su MGB smogik, apsimetusi partizanais, grupe nuud dar keturis partizanus (tarp j Jon Maniausk-Valstietj ir Monik Mingilait-Dit). Vasario mn. buvo sunaikinti Mekuii ir Lygum valsi OS skyriai, kovo mn. kartu su septyniais partizanais uvo Kovo rajono vadas J. Do-minauskas (po jo ties Kovo rajonui msi vadovauti Petras Dominauskas-Vanagas, vliau B. Kriinas-Klajnas, o nuo 1950 m. rugpjio - I. Kumpis-Kerp). Balandio mn., iekodamas ryio su J. Bulzgiu-Klevu, J. Rudionis isived tardyti" ir nuud ryinink Adolf Zvi-gaitj, kelet partizan slapuk. Matyt, J. Rudionio vadovaujamiems smogikams vis dlto pavyko susisiekti su J. Bulzgiu, nes 1949 m. gruodio mn. Preiin kaime Venslov sodyboje keturi partizanai buvo apsupti. Negaldami paimti smarkiai atsiaudani partizan, ekistai udeg kluon. Partizanai uvo ugnyje, o J. Bulzgis, bands dm priedangoje pasitraukti, buvo nuautas. Ianalizav iuos faktus partizanai suprato, kad J. Rudionis yra MGB agentas (slapyvardis Obelinskas), ir 1949 m. balandio 11d. KLT j nuteis mirties bausme. Deja, nuosprendio vykdyti partizanai negaljo: J. Rudionis skmingai darbavosi" MGB centrinje specialiojoje grupje kartu su A. Dalboku-Liepsna ir kitais smogikais. 1949 m. liepos mn. Prisiklimo apygardos tabo narys Vyt. niuolis-Svajnas ra: ,,L[ietuvos] [alioji] R[i]n[ktin] nukentjo fatalikai. uvimai tsiasi. Neskaitant Partizan]

skaiiumi skaitlingos prie L[ietuvos] [aliosios] prijungtos buv. SA KO [turimas mintyje Kovo rajonas], kur judas irgi sulikvida-vo T[]v[nijos] vadovyb viso 5 asmenis, i senosios Lietuvos] Zfaliosios] rinktins teliko keliolika iblakyt P[artizan]"63. Taigi 1948-1949 m. buvo sunaikinti ne tik rinktins, bet ir atskir padalini vadai, teliko paviens partizan grupels. 1950 m. sausio mn. buvo suimtas Vtros" brio vadas S. Miknas-Zirnis, kartu su juo nuteista 13 moni, du - suaudyti. Paskutiniai iam briui priklaus partizanai uvo 1952 1953 m. Pakruojo rajone64. 1950 m. Radvilikio rajone dar veik Jono ukioGulbino brys. Birelio mn. sumus io brio partizanus brolius Antan ir Adolf iogus, juos iprovokavus ir apklausus MGB specialiajai grupei, uvo brio vadas J. ukys, o liepos 7 d. - dar trys io brio partizanai (Julius Astasaitis-Povilas, Vladas Kuinskas-Aluntas ir Vladas Sviatikas-Ramnas). Dar slapstsi keli pavieniai J. Bulzgio brio partizanai ir penki Prano Razgaiio-Sauleikos vadovaujami kovotojai. Deja, 1951 m. kovo mn. ir jie buvo suimti. P. Razgaitis ir J. Rimaitis-Garnys kartu su Kunigaikio velgaiio rinktins partizanu Andriumi emaiiu-Radvila buvo nuteisti mirties bausme pakariant. Nuosprendis buvo vykdytas iauli mieste 65. Taigi su provokatoriaus J. Rudionio pagalba MGB pavyko per por met beveik visai sunaikinti Lietuvos alij rinktin. 1950 m. vasar jau nebuvo i ko formuoti rinktins tabo. Rinktins tabo virininko, kartu ir Kovo tvnijos vado pareigas jo B. Kriinas-Kla-jnas-Puntukas, rinktins vadu buvo paskirtas buvs mokytojas, kils i Panevio apskrities Krekenavos valsiaus, K. Kudokas-Baltaragis-DieVyt. niuolio-Svajno 1949 07 12 laikas Maironio rinktins vadui P. Morknui, LYA, f. K-5, ap. 1, b. 23, 1. 307-308.
63 64

A. Malinauskait, iauli krate veikusi rinktini apvalga", Partizan kovos iauli krate, p. 15-16.

MGB iauli sr ities valdybos 1951 10 27 ratas LSSR MGB A skyriui, Lietuvos partizan kovos ir j slopinimas MVDMGB dokumentuose 1944-1953 metais, p. 203.
65

Paskutiniai Kovo rajono partizanai Pranas Stravinskas-Zemaitis ir Karolis Trinka-Drugys, nukauti iauli r. Liutkn k. 1954 m. vasario 10 d medis-Juka. 1950 m. birelio mn. B. Kriinas vykd ir rinktins tabo visuomenins dalies bei kio skyriaus virininko pareigas. Kaip atskiras vienetas Lietuvos alioji rinktin dar minima 1950 m. rugpjio mn. Kovo tvnijos sakyme 66, taiau jau 1951 m. birelio 30-liepos 2 d. vykusiame LLKS tarybos prezidiumo pirmininko ir Vakar Lietuvos (Jros) srities vadovybs pasitarime buvo konstatuota, kad Prisiklimo apygardoje telikusios dvi rinktins: Maironio ir Kunigaikio velgaiio. i dat reikt laikyti rinktins egzistavimo pabaiga. Lik gyvi partizanai tapo tuo metu dar buvusi gana stipri Maironio ir Kunigaikio velgaiio rinktini nariais. Kovo tvnija prie pastarosios prisijung 1950 m. lapkriio mn.
66

Kovo tvnijos 1950 08 14 sakymas Nr. 5, LYA, f. K-l, baud. b. P-16306, t. 1, 1. 151-9.

Kunigaikio velgaiio rinktine

Kunigaikio velgaiio rinktins partizanai veik Skaistgirio, agars, Gruzdi mikuose. iai rinktinei Prisiklimo apygardos tabas buvo paveds umegzti ry su

Latvijos pogrindio vadovybe, taiau suinojus, kad centralizuoto pogrindio ten nra, ryius palaik pavieniai lietuvi ir latvi partizan briai. Latvijoje danai lanksi Benedikto Povilaiio-Kuosos vadovaujamas Simono Daukanto tvnijos Plechaviiaus brys. Jelgavos apskrities Elijos apylinkse apsistodavo rinktins tabo apsaugos brys, vadovaujamas Partizano Tautvydo tvnijos vado Stasio Bungos-Zviedrio67. 1948-1949 m. iemai Prano Gelaiaus-Kluonio vadovaujami devyni partizanai susijung su latvi Kraujo Karlio deimties partizan briu ir sireng bendr bunker Lielaucs mike. Deja, 1949 m. kovo 17 d. MVD kariuomenei upuolus partizan stovykl uvo 15 partizan, i j 7 lietuviai (tarp j pats brio vadas P. Gelaius)68. Lietuvi ir latvi ryiai nenutrko ir vliau: paskutinius agars krato Juozapaviiaus tvnijos partizanus danai priglausdavo latvi kininkai. 1948 m. pavasar Prisiklimo apygard sijungusiai Kunigaikio velgaiio rinktinei vadovavo Pranas Muningis-velgaitis, tabo virininku buvo paskirtas Kostas AdeikisLokys, valgybos skyriaus virininku - Algirdas Trinka-Algis-altis-iaurys, kio skyriaus Kazys Miknas-Balandis. 1949 m. buvo suformuotos trys tvnijos: Juozapaviiaus (veik agars, Skaistgirio, Gruzdi, Kruopi valsiuose), Simono Daukanto (Akmens, Kruopi, Gruzdi, Kurn valsiuose) ir Partizano Tautvydo (Jonikio, Linkuvos, Zinin, eimelio, Kriuk, Pavitinio valsiuose). Juozapaviiaus tvnijai vadovavo A. Trinka, nuo 1951 m. gegus Steponas Erstikis-Pataonas. Simono Daukanto tvnija susidjo i Vinknos" ir Plechaviiaus bri. Jai vadovavo Antanas JokubauskasPerknas, Petras Ulinas-Uovis, laikinai js pareigas Steponas Erstikis-Pataonas, kuris 1950 m., panaikinus Simono Daukanto tvnij ir likusius Vinknos" brio partizanus perklus Juozapaviiaus tvnij, buvo paskirtas jos vadu. Partizano Tautvydo tvnijai iki 1950 m. vasario 21d. vadovavo Stasys Bunga-Jra, vliau - Jonas Kiliauskas-DdMerkuras, o nuo 1950 m. rugpjio 19 d. - A. emaitis-Karinas.
Latvi partizan srauose is partizanas minimas kaip Janis Bunga, Stasio, Zviedris-Jra (r. Uz einas gaivu liku, sud. A. Kalvans, 1995, p. 45.).
67 68

S. Narbutas, Partizano Tautvydo tvnija", Darbai, 1996, Nr. 4, p. 97.

1948-1949 m. MGB partizanams slopinti daniausiai panaudodavo vidaus agentus. Lietuvos aliojoje rinktinje skmingai pasidarbavus" J. Rudioniui, panaus scenarijus pradtas taikyti ir Kunigaikio velgaiio rinktinje. 1949 m. Partizano Tautvydo tvnijoje buvo uverbuotas vidaus agentas Kazys akmanas-Patronas (agentas Jorgla). Patogesniam susisiekimui su MGB kaip ryininkas buvo panaudotas jo brolis Juozas akmanas (agentas Kuisis). Per iuos poroje veikusius agentus MGB suinojo apie 1949 m. rugpjio 25 d. ketinam surengti Kunigaikio velgaiio rinktins partizan sskryd. MVD kariuomen paukavo" Bern, Mantoriki, Obelyns, Jurdaii mikus69. Buvo surastas rinktins archyvas, uvo pora partizan, o rugpjio 27 d. per smarkias kautynes uvo dar penki partizanai, tarp j - tabo virininkas K. Adeikis-

Lokys. Sueistas Kunigaikio velgaiio rinktins vadas P. Muningis, nors kovos draug ir buvo inetas i apsupties, po trij dien, gangrenavus rankai, nusiov. K. akmanas padjo uverbuoti dar vien partizan - Kaz Nalin-Sen (agentas Katinas). iam padedant", 1949 m. gruodio mn. uvo dar penki Partizano Tautvydo tvnijos kovotojai, o 1950 m. vasario 21 d. - ir pats tvnijos vadas S. Bunga-Jra.
69

S. Norbutas, Idavimas", Partizan kovos iauli krate, p. 2627.

uvus rinktins tabo pareignams, tabas buvo vl atkurtas. Kunigaikio velgaiio rinktins vadu buvo paskirtas Simono Daukanto tvnijos vadas P. Ulinas-Uovis, tabo virininku - Bonifacas Leveika-Komaras. Deja, 1950 m. birelio 16 d. uvo ir naujasis rinktins vadas P. Ulinas. Jo viet um K. Miknas-Balandis. Po poros mnesi, rugpjio 19 d., Daunoravos mike buvo sukviestas rinktins vad pasitarimas. Apie susitikim tas pats vidaus agentas K. Nali-nas informavo MGB. Visi pareignai - rinktins vadas K. Miknas, tabo virininkas B. Leveika, Partizano Tautvydo tvnijos vadas J. Kiliauskas-Merkuras uvo. Po trij dien buvo nukautas ir tvnijos tabo organizacinio skyriaus virininkas A. Sliaas-Maironis. Po ios netekties Partizano Tautvydo tvnijos tabas nebebuvo atkurtas. Taigi 1950 m. MGB pavyko sunaikinti dvi tvnijas. Likusieji Partizano Tautvydo ir Simono Daukanto tvnij kovotojai buvo priskirti Juozapaviiaus tvnijai, kuriai nuo 1951 m. gegus mn. vadovavo laikinai js Simono Daukanto tvnijos vado pareigas S. Erstikis-Patao-nas. Stabo virininku buvo paskirtas A. Trinka-Vytenis. 1952 m. S. Erstikio iniciatyva buvo pradtas leisti tvnijos laikratis Partizan viams aidint" (1956 m. pavadinimas pakeistas Partizan vi aid"). Tai buvo vienas paskutini periodini partizan spaudos leidini (1959 m. laikratl Knygnei keliu" dar leido emaii apygardos partizanai Feliksas Urbonas ir Petras Oelis)70. 1950 m. rugpjio mn. MGB sunaikinus Kunigaikio velgaiio rinktins vadovyb, tabas vl buvo atkurtas. Rinktins vadu Prisiklimo apygardos vadovyb paskyr buvus apygardos tabo organizacinio skyriaus virinink ir Lietuvos aliosios rinktins vad B. Kriin-Puntuk-Klaj70

Laisvs kovotoj aukos Piet emaitijoje, sud. V. Steponaitis, 1996, p. 126.

Kunigaikio velgaiio rinktins partizanai. Pirmas i kairs stovi Ignas Sabulis-Apicierius n, tabo virininku - Izidori Mikn-Barzd, valgybos skyriaus virininku Stas epk-ern, visuomenins dalies Alfons Padervinsk-ilvit, kio skyriaus Ign Sabul-Apicieri. ios sudties rinktins tabas isilaik gana ilgai - iki 1952 m. pavasario. 1951-1952 m. iemai tabas sireng bunker iauli rajono Verbn apylinkje (buvusiame Gruzdi valsiuje), Gulbino mike. Per iem tikjosi sutvarkyti rinktins dokumentacij, padauginti i apygardos tabo gaunam spaud. Deja, apie bunker Gulbino mike inojo emaii apygardos atrijos rinktins Dubysos tvnijos, su kuria Kunigaikio velgaiio rinktin palaik ryius, partizanas Petras Bielskis-Aras, kils i iauli rajono Einoraii kaimo. 1952 m. vasario 24 d. jis buvo suimtas, palo, dl to MGB pavyko j operatyviai panaudoti (su jo pagalba" nuautas Kunigaikio velgaiio rinktins partizanas Domas Mikuiauskas-Lendra), o vliau ir uverbuoti (agentas Leonas). Jis bdavo siuniamas su smogik grupe. 1952 m. kovo 19 d. per ekistin operacij Gulbino mike padjo aptikti rinktins tabo bunker, kuriame uvo beveik visa Kunigaikio velgaiio rinktins vadovyb (pasitraukti pavyko tik visuomenins dalies virininkui A. Padervinskui ir kio skyriaus virininkui I. Sabuliui). Netrukus I. Sabul P. Bielskis laikeliu ikviet susitikim. 1952 m. balandio 17 d. MGB agentas-smogikas Alfonsas La-Maskva (danai vaikiodavs su J. Rudioniu) pavaiino" I. Sabul specialiu migdomuoju preparatu. Nors vaistai ne visai gerai paveik, taiau I. Sabulis

buvo suimtas ir taip pat bandomas operatyviai panaudoti, o kai tapo nebereikalingas, forminus sumim kaljime buvo nukankintas (1953 m. rugpjio 19 d. mir). Bet ir smogikas A. La-Maskva neiveng atpildo: P. Bielskis, nutaiks prog, Dubysos tvnijos vadui Jonui Jankauskui prane, kad jo tariamieji draugai yra MGB agentai. Partizanai nuov A. L ir Zigm Sadausk (MGB agent Muzikant). KLT nuosprendiu buvo suaudytas ir P. Bielskis, idavs Kunigaikio velgaiio rinktins tabo bunker. Taiau jo istorija rodo, kad mogus gali nutraukti idavysi grandin, nors ino, kad neivengs mirties nuosprendio. Taip brangiai u isivadavim i MGB rank sumokjusi buvusi partizan pavyzdiai dar labiau parykina moralin nuopuol t, kurie, idav kovos brolius, nujo toliau tarnauti okupantams. Prisiklimo apygardos vadas J. Palinas, suinojs apie Kunigaikio velgaiio rinktins tabo sunaikinim, 1952 m. pavasar band j atkurti. Rinktins vadu jis paskyr buvus Maironio rinktins vad V. Sankausk-Daukant. Deja, nepasieks paskyrimo vietos, V. Sankauskas 1952 m. gegus 26 d.uvo.
ie vykiai sutapo su Prisiklimo apygardos iformavimu. Trkstant tab pareign, sumajus partizan, Vakar Lietuvos srities vadovyb nutar panaikinti Prisiklimo apygard. Iliks gyvas Kunigaikio velgaiio rinktins tabo narys A. Padervinskas dar band atkurti rinktins tab ir sil emaii apygardos vadui Vladui Montvydui-emaiiui rinktins vadu skirti Juozapaviiaus tvnijos vad S. Erstik-Papart-Pataon. Liepos mn. S. Erstikis susitiko su emaii apygardos vadu V. Montvydu. Buvo nutarta nebeatkurti Kunigaikio velgaiio rinktins, o emaii apygardos atrijos rinktin kaip atskir vienet traukti Juozapaviiaus tvnij.

MGB toliau mediojo likusius gyvus rinktins partizanus. Partizan A. Padervinsko ir B. Kriino seserims MGB pakio" geradarius - jas prim gyventi uverbuoti but eimininkai. gij nuomininki pasitikjim, ie agentai suinojo bsimojo susitikimo su A. Padervinsku viet ir dat'1. 1952 m. rugsjo 22 d. Jonikio rajono Dargi kaime, kininko sodyboje, A. Padervinskas su dviem kovos draugais uvo. 1953 m. kovo 24 d. agars rajono Domeiki kaime uvo Juozapaviiaus tvnijos tabo virininkas A. Trinka-Algis-altis-iaurys. Taiau lik gyvi Juozapaviiaus tvnijos partizanai vis dar leido savo laikrat. 1955 m. rugsjo 4 d. MGB agentas Adolfas liaas pavaiino" juos specialiais" blyneliais su medumi. Apnuodytiems partizanams tkart pavyko isigelbti: tolyn nuo pavojingos vietos S. Erstik ir Kost Liubersk-vain nutemp jaunas, prie metus pradjs partizanauti bendraygis Julius Adomaitis-Erdvilas. 1958 m. rugsjo 19 d. agars rajone, eimi mike, netoli tviks Bilin kaime J. Adomaitis buvo nuautas. J nuud KGB agentai-smogikai (tarp j buvo Bronius Kalytis (Viater) 71 LSSR valstybs saugumo ministro P. Kondakovo 1952 10 11 praneimas SSRS MGB, LYA, f. K-l, ap. 3, b. 1961,1. 48-50.

Paskutiniai Kunigaikio velgaiio rinktins partizanai Kostas Liuberskis-vainys ir Steponas Erstikis-Patasonas. 1955 m. agentas Ramojus). Specialiai S. Erstikio, J. Adomaiio ir K. Liuberskio paiekai buvo sudaryta smogik grup, kuri slankiojo agars rajono mikuose. 1958 m. gruodio mn. smogikai nustat, kad S. Erstikio bunkeris yra Mantori-ki miko 68-ajame kvartale. Taiau partizan paieka nedav rezultat. 1960 m. buvo paskelbta sjungin S. Erstikio ir K. Liuberskio paieka. 1964 m. MGB uved baudiamj byl (arch. Nr. 47416/3), kurioje kaup visus duomenis apie iuos dingusius be inios partizanus. ekistai nustat, kad 1955-1957 m. iem K. Liuberskis ir J. Adomaitis slapstsi Latvijoje, Duobels rajone, Ilgos vienkiemyje pas Liucij Lukoien. 1958 m. ten apsilank K. Liuberskis ir J. Adomaitis. S. Erstikio ir K. Liuberskio likimas taip ir liko neinomas.

Prisiklimo apygardos vaidmuo vyriausiosios partizan vadovybs veikloje

Prisiklimo apygardos Lietuvos aliosios rinktins teritorijoje 1948 m. rugpjio 6 d. buvo paskirtas J. emaiio susitikimas su Ryt Lietuvos partizan srities atstovais, deleguojamais atkuriam BDPS prezidium.

Ruodamas toki atsaking J. emaiio kelion, P. Bartkus Lietuvos aliosios rinktins vadui P. Masilaiiui ra: I anksto pramatykite ir paruokite galimyb greitam ikvietimui 2-3 partizanus, kaip palydovus didesnei kelionei, kuriems bt inomas kelias link Valo [V. esnakaviiaus] (tiesiai rytus nuo susitikimo vietos apie 2035 km). Galbt, jei daugiau ko nerasite, palydsite Tamsta pats. Visk laikyti grietoje paslaptyje"''. Rugpjio pradioje kartu su apygardos vadu L. Grigoniu, ryininke E. Grigalaviite, B. Liesiu, J. Palin ir trij partizan palyda J. emaitis nuvyko Radviloni mik 73. ia buvo sireng stovykl apie 20 Lietuvos aliosios rinktins partizan. Kadangi Auktaitijos partizan atstovai utruko (dl ryininki sumim sutriko ryiai), J. emaitis stovykloje igyveno por savaii. Tai kartu buvo io partizan junginio inspektavimas. Jau tada J. emaitis atkreip dmes partizan J. Rudion-Cemberlen: A irjau, kad tos rinktins nario Rudionio elgesys ir ypa praeitis labai tartini. tai a atkreipiau aliosios rinktins vado dmes ir papraiau j taip reikalus sutvarkyti, kad apie mano grups grimo atgal dat Rudionis nesuinot arba suinot klaidingai. Deja, pastebjau, kad mano spjim rinktins vadas neatkreip reikiamo dmesio . 74
72

P. Bartkaus-Marimo 1948 08 01 laikas P. Masilaiiui-Virpai, LKA, 1997, Nr. 20, p. 34. E. Grigalaviits 1948 12 22 tardymo protokolas, LYA, f. K-1, baud. b. P-14291, t. 3,1. 42-44.

73

J. emaitis-Vytautas, Apybraia apie pogrindio organizacij nuo BDPS sulugimo iki pastarojo meto", LKA, Nr. 7, p. 80.
74

Rugpjio 20 d. Radviloni mik atvyko aliosios rinktins, prisijungusios prie Algimanto apygardos, vadas V. esnakaviius ir prane, kad Ryt Lietuvos srities atstovai neatvyks. J. emaitis kartu su Prisiklimo apygardos tabo pareignais gro Dkto mik. J. emaitis, dar bdamas Jungtins Kstuio apygardos vadu, 1947-1948 m. iemai madaug 10 kilometr atstumu buvo sirengs kelis bunkerius. Kadangi tai pasiteisino, P. Bartkus su L. Grigoniu Prisiklimo apygardos vadavietei taip pat nutar kelet bunkeri rengti Radvilikio-Kairi apylinkse (Juozo Adomonio namuose Radvilikio rajono Dvarnink kaime, Einoraii kaime Martinaiio-Motiejaiio namuose, netoli Dvarnink geleinkelio stoties Dambrausko namuose ir kt.). Ypa gerai buvo rengta slptuv Dambrausko sodyboje: jimas i negyvenamosios namo dalies, bunkeris ikaltas lentomis, vesta elektra. ia buvo sikr L. Grigonis ir B. Liesis, redaguota Prisiklimo ugnis". Dar nesulaukus iemos, spalio mn., Dkto mik lydimas ryininks I. VilimaitsStirnos atvyko Ryt Lietuvos srities vadas J. Kimtas-algiris ir Didiosios Kovos apygardos tabo virininkas J. ibaila-Merainis-Ddukas. Atvykus sveiams, kartu su Prisiklimo apygardos vadovybe ir apsaugos briu susidar 12 vyr. Apsistojo Ganki kaimo rajone, Dkto miko 45-ajame-46-ajame kvartale. Per

pasitarimus buvo nutarta atkurti minimalios sudties BDPS prezidium, parengti naujus Sjdio statutus, o tada aukti visos sudties BDPS prezidiumo posd. Tuo paiu metu, kai vyko ie pasitarimai, buvo suimtos Prisiklimo apygardos ryininks: 1948 m. lapkriio 8 d. - palaikiusi ry tarp Prisiklimo ir Kstuio apygard Radvilikio gimnazist M. Mikait-Babn, atskleistas Kunigaikio velgaiio rinktins ryi punktas pas P. Naudinait-Girel, gruodio 10 d. suimta Prisiklimo apygardos ryi galiotin E. Grigalaviit-Vida-Dalia. MGB sutelk dmes Prisiklimo apygard. Suimtas ryininkes sek kamer agents. Nieko netardama, E. Grigalaviit prasitar ry su partizanais palaikanti per Radvilikio valsiaus gyventojos Stroliens namuose gyvenani ryinink Danut (Veronik Radzeviit). MGB operatyvininkai skubjo kartais" pdsakais. Sudar smogik, apsimetusi Tauro apygardos partizanais, grup ir pasim merg" (taip smogik raportuose vadinama ryinink E. Grigalaviit), iskubjo Dkto mikus 75. Per Kaldas pasiek Stroliens namus. Deja, MGB planas lugo: namuose nebuvo ne tik ryininks Danuts", bet ir eiminink. ia sdjo neinia ko uklyds Stroliens brolis, kuris tariai velg atjusius partizanus" ir tvirtino stosis stribus. Vliau i svei gro tarnait Fruz, kuri pasak nepastanti atvestos ryininks Vidos" ir neinanti jokios Danuts". Tuo metu V. Radzeviit-Danut jau buvo Jono Bulz-gio-Klevo bryje. Partizan rmjas i Dvarnink kaimo Balys Morknas isikraust Palemon. Taip klostantis vykiams, Ryt Lietuvos srities vadas J. Kimtas, lydimas ryi galiotins tarp Prisiklimo apygardos ir aliosios (Algimanto apygardos) rinktins I. Vilimaits, iskubjo savo veiklos rajon ir buvo galiotas Algimanto apygardos teritorijoje parinkti saugesn viet vyriausiosios vadovybs bstinei. J. emaitis apsistojo iauln valsiaus Gu-desi kaime. Prisiklimo apygardos vadovyb persikl spalio mn. ikast bunker tarp Radvilikio ir Baisogalos esaniame Mnaii kaime po kininko Stasio Mikniaus kltimi. Bunkeris buvo skirtas eiems asmenims. Jame iemojo Prisiklimo
LSSR MGB 2N valdybos skyriaus virininko Brujeviiaus sudarytas specialiosios grups panaudojimo planas, I.YA, f. K-l, ap. 3, b. 291, 1. 58-60.
75

apygardos vadas L. Grigonis-Upalis, tabo virininkas B. Liesis-Naktis, informacijos ir spaudos skyriaus virininkas Vyt. niuolis-Vytenis, apygardos vado adjutantas L. Mingilas-Diugas, tabo techninis darbuotojas V. niuolis-Vytvytis 76. Pavasariop bunker gro I. Vilimait. 1949 m. pavasar partizanams ijus, j nurodymu eimininkas bunker upyl emmis. 1954 m. suimtas S. Miknius kategorikai neig jo sodyboje buvus bunker. Tik ekistams pateikus neginijamus rodymus pripaino j buvus po kltimi.

Tuo tarpu I. Vilimait-Stirna, J. Kimto nusista iemoti pas Algimanto apygardai priklausiusios aliosios rinktins vad, Vieint apylinkse su vietine ryininke ujusi pas kinink nusipirkti medaus buvo sulaikyta strib. Tardoma nurod imoni girioje esant nebenaudojam bunker (u 300 metr buvo bunkeris, kuriame tuo metu iemojo 20 partizan, tarp j - srities vadas J. Kimtas). Ji buvo uverbuota (agent Tamara) ir kovo mn. paleista. Grusi Prisiklimo apygard, papasakojo apie savo uverbavim. Norint suinoti, ar ji nieko neidav, reikjo susisiekti su Auktaitijos partizan vadovybe, tad jos patikimumo tikrinimas utruko kelerius metus. Taip sutapo, kad 1949 m. uvo Ryt Lietuvos srities ir Algimanto apygardos, kurios teritorijoje I. Vilimait buvo sulaikyta, vadovyb, o tai tik sustiprino nepasitikjim ja. Net 1952 m. pradioje J. Kimtas dar negaljo tiksliai pasakyti, ar jos duoti ekistams parodymai buvo nekalti, tuo labiau to neinojo Prisiklimo apygardos vadovyb. Todl MGB turjo puiki prog j kompromituoti: Gaujoje yra dviveidis agentas Stirna", kuri papasakojo banditams apie jos uverbavim MGB, - ra iauli srities operatyvininkai. - Priimant domn tai, kad atskiri banditai iki pastarojo meto tarinja Stirn", sudaryti ir gyvendinti jos kompromitavimo priemones"77. Prisiklimo apygardos pareign nuomons isiskyr: vieni buvo u mirties nuosprend I. Vilimaitei, kiti buvo link jai leisti toliau kovoti partizan gretose ir, jei bus lemta ti, tai ti nuo prieo rankos. i pasitikjimo ar nepasitikjimo I. Vilimaite problema ne tik skaudiai atsiliep Maironio rinktins gyvenimui, bet ir virto platesnio masto pasitikjimo, idavysts, atleidimo ir bausms klausim nagrinjimu, o tai tuometinmis slygomis (kai Lietuvos alioji, Kunigaikio velgaiio rinktins buvo sunaikintos vidaus agent J. Rudionio, K. ir J. akman, K. Nalino ir kt.) nebuvo paprasta.
76

V. niuolio 1953 03 15 tardymo protokolas, ibid., baud. b. 28600/3, t. 1,1. 28-35.

Taigi 1949 m. pradioje Radvilikio apylinkse siautjo MVD kariuomen, agentaismogikai ir nipai, o Prisiklimo apygardos (ir ia sikrusio laikinai jusio BDPS prezidiumo pirmininko pareigas J. emaiio) ryi tinklas buvo gerokai suardytas. Nepaisant viso to, ia netrukus prasidjo nepaprastas Lietuvos pogrindio istorijoje vykis visos Lietuvos partizan vad suvaiavimas. Suvaiavimo data nebuvo paskirta, jis vyko gana spontanikai. 1948 m. pabaigoje Ryt Lietuvos partizan galiotinis J. ibaila liko iemoti Prisiklimo apygardos teritorijoje (jis reng Visuomenins dalies programos projekt), o J. Kimtas ivyko Auktaitij parinkti vietos vyriausiosios vadovybs bstinei. BDPS ginkluotj pajg vadas ir laikinai js BDPS prezidiumo pirmininko pareigas J. emaitis, sikrs iauln valsiuje, intensyviai reng bendros pogrindio organizacijos veiklos statut (iki 1949 m. vasario mn. pareng pirmuosius du skyrius). Tokiu metu i Vakar Lietuvos srities buvo gauta inia apie atvykusius Piet
MGB iauli srities valdybos 1952 04 10 agentrini-operatyvini ir karini Vakar Lietuvos srities ir Prisiklimo apygardos likvidavimo priemoni planas, ibid., f. K-l, ap. 45, b. 683,1. 18-40.
77

Lietuvos srities galiotinius Adolf Ramanausk-Vanag ir Aleksandr Grybin-Faust. Ryinink J. Dijokait-ara atlydjo juos Radvilikio valsi. Nors nebuvo sitikins, kad tai ne provokatoriai, J. emaitis nutar susitikti su jais. 1949 m. vasario 4 d. i Gudesi kaimo gyventojo P. Tomkaus sodybos ryinink Maryte Praneviit ir Prisiklimo apygardos apsaugos dalinio kovotojas Valerijonas Dauka-Vjas nulydjo j per Nirtaii kaim Jauglus, kur pas kinink Kemekl j lauk Prisiklimo apygardos vadas L. Grigonis, J. ibaila ir atvyk sveiai. Por dien, iki vasario 8-osios, vyko neoficials pokalbiai, o sitikinus, kad atvykliai tikrai yra iekantys ryio su vyriausija vadovybe Piet Lietuvos partizan srities galiotiniai, prasidjo iplstinis BDPS prezidiumo ir Karo tarybos posdis 78. Posdiauti buvo persikelta Prisiklimo apygardos bunker Mnaii kaime, S. Mikniaus sodyboje. Posdiai truko nuo 1949 m. vasario 10 iki 20 d., oficialiai juose dalyvavo atuoni pareignai (laikinai js BDPS prezidiumo pirmininko pareigas J. emaitis, BDPS Visuomenins dalies virininkas Ryt Lietuvos srities galiotinis J. ibaila, BDPS prezidiumo sekretorius P. Bartkus, Piet Lietuvos srities ir Dainavos apygardos vadas A. Ramanauskas, Tauro apygardos vadas A. Grybinas, Vakar Lietuvos srities tabo virininkas V. Guas-Kardas bei du Prisiklimo apygardos atstovai vadas L. Grigonis ir tabo virininkas B. Liesis). Buvo organizuota atitinkama suvaiavimo apsauga, savo pavojingas pareigas jo ryininks, kurios turjo rpintis saugiu svei grimu savo dislokacijos rajonus. Suvaiavime buvo pakeistas pogrindio organizacijos pavadinimas - ji pavadinta Lietuvos laisvs kovos sjdiu (LLKS). Buvo paskelbta politin deklaracija, apsvarstyti ir patvirtinti kai kurie statut projektai bei kiti partizan veikl reglamentuojantys dokumentai, aptarta Sjdio ideologija, veiklos taktika ir strategija, o svarbiausia, sukurta bendra visos Lietuvos partizan vyriausioji vadovyb.
A. Ramanauskas, Piet Lietuvos srities tabo darbas 1948 10 20-1950 01 25", Laivs kovos 1944-1953 metais, 1996, p. 292-296.
78

Prisiklimo apygarda pirmoji pradjo praktikai gyvendinti LLKS vadovybs priimtus nutarimus. Be to, apygarda buvo atsakinga u tai, kad priimtieji dokumentai greiiau pasiekt visas Lietuvos partizan sritis ir apygardas. Maironio rinktinje buvo ispausdinta 1100 LLKS tarybos deklaracijos egzempliori ir iplatinta visoje Lietuvoje. Apygardai taip pat teko rpintis slyg vyriausiajai vadovybei dirbti sudarymu, nes J. Kimtui ivykus Auktaitij dl MVD kariuomens siautjimo ryys su juo ilgam nutrko. 1949 m. pavasar vl pra gyventoj trmimas, o tai dar labiau praretino partizan rmj gretas. Dl ios prieasties, o i dalies dar ir dl to, kad labai danai bdavo sunaikinamas valsi ir seninij OS nari tinklas, buvo atsisakyta centralizuotos legaliai gyvenani partizan talkinink organizacijos OS, pavaldios partizan rajono vadui. Nutarta pereiti prie konspiratyvesns slapuk trejet grandi sistemos. Pakeitus

partizan atramins bazs organizacin struktr, partizan rajonai buvo pavadinti tvnijomis. Tvnijoje tiesiai vadui pavalds liko tik ginkluoti nelegaliai gyven laisvs kovotojai. Ms Sjdis i ilgamets (praktikos) patirties prijo ivad, kad legaliai gyvenantieji mons stipresn veikl ivystyti negali, nes sujungimas daugiau legali asmen vien tinkl anksiau ar vliau gaunasi saviudyb, ra Maironio rinktins vadas J. Palinas. - Todl iandien yra panaikinta OS organizacija, j pertvarkant slapukus (S)"79. Jau balandio mn. Prisiklimo apygardos vadovyb rinktinms nurod: Nedelsiant
J. Palino-Ryto 1949 11 18 laikas Vyniauskui-Nemunui (ag. Sovkinui), LYA, 1". K-l, ap. 45, b. 867,!. 194-10194-11.
79

Prisiklimo apygardos vado Leonardo Grigonio-Upalio 1949 m. sausio 28 d. laikas Maironio rinktins vadui Povilui Morknui-Kyrui

vykdyti OS iformavim organizuojant slapukus (S) ir talkininkus (T); iki bus ileista j funkcijas apibrianti LLKS statuto dalis, vadovautis laikinja instrukcija" 80. Performuojant tvnijas buvo peririmos buvusi rajon ribos, vyko ir kiti organizaciniai pertvarkymai. Prisiklimo apygardos vadas L. Grigonis 1949 m. liepos 31d. buvo paskirtas LLKS prezidiumo pirmininko J. emaiio pavaduotoju 81. Stabo virininkas B. Liesis jau suvaiavime buvo irinktas LLKS Visuomenins dalies Tautinio skyriaus virininku82. Taigi reikjo i naujo formuoti apygardos vadovyb. Nauju Prisiklimo apygardos vadu buvo paskirtas P. Morknas-Rimantas (buvs Maironio rinktins vadas), tabo virininku - Vyt. Sniuo-lis-Svajnas, organizacinio skyriaus K. Miknas-Geguis (i Kunigaikio velgaiio rinktins). Adjutantas ir kio skyriaus virininkai liko tie patys L. Mingilas-Diugas ir K. Laui-kas-Ragas. Masiniais trmimais siekta paspartinti ems kio kolektyvizacij. Tuo metu kolkius tebuvo stoj vos 4,8 proc. kinink83. Nors partizan tikslai liko tie patys, -<...> trukdyti prieo daromas ms tautos ir jos dvasini bei mediagini vertybi naikinimo pastangas"84 ir atkurti laisv, nepriklausom Lietuvos valstyb, taiau veiklos prioritetai keitsi. 1949 m. L. Grigonis ra: Rinkim reikalu joki pardym nedaviau, laikydamas juos nereikalinga, eiline okupanto rengiama komedija" 85.
80

Prisiklimo apygardos 1949 04 10 sakymas Nr. 128, ibid., f. K-5, ap. 1, b. 175,1. 3. Prisiklimo apygardos 1949 07 31 sakymas Nr. 606, ibid., f. K-l, ap. 45, b. 666,1. 208. LLKS tarybos 1949 02 11-17 posdio protokolas, Laisvs kovos 1944 1953 metais, p. 300.

81

82

Lietuvos gyventoj trmimai 1940 1941, 1944-1953 metais sovietins okupacins valdios dokumentuose, Vilnius, 1995, p. 521.
83

Neperiodinis Prisiklimo apygardos P ir OSNbiuletenis, 1949 01 16, Nr. l,p. 3, LYA, f". K-5, ap. 1, b.105,1. 19-26.
84 85

L. Grigonio 1949 01 28 laikas P. Morknui-Kyrui, ibid., b. 23, 1. 182-183.

Prasidjus nubuoinimams" ir masiniams trmimams, Prisiklimo apygardos vadovyb kreipsi gyventojus, ragindama elpti tremtinius ir padti nam netekusiems asmenims: slpti j turt, apgyvendinti, remti pakliuvusiuosius Sibir. Tad neumirkime savo broli kankini. <...> Tenelieka n vieno tautieio, kuris Kald veni proga nepasist jiems nors kuklios dovanls ar poros uuojautos odi. <.. .> Visi gyventojai pareigojami tokiems valdios nuskriaustiesiems padti <...>, nes tiktai vieningai laikydamiesi ir vienas kit remdami galsime lengviau perneti t nebeilg laiko tarp, kuris dar yra mums skirtas ivargti" 86. Tuo paiu metu partizanai msi akcij prie ems ki sukolektyvinim: aktyviems kolki organizatoriams siunt spjimus, platino atsiaukimus, ragino nestoti kolkius. Ms vaiingi, darbts ir prie gimtosios ems ksnelio su nepaprasta meile prisiri kininkai veriami isiadti savo rankomis sukurt sodyb. <.. .> Pavelg Taryb

Sjungoje vykdyto ki sukolektyvinimo raid pastebime, kad kiek kultringesns tautos (ukrainieiai) ar atskiros sritys steng gana ilgai (iki 10 met) spirtis prie baisiomis teroro priemonmis vykdyt kolchoz krim. <...> Ir jei pavyks udelsti masin ki sukolektyvinim, alies gerbvio atstatymas nebus ypatingai sunkus"87. Dar labiau buvo siekiama, kad partizanai laikytsi LLKS statut reikalavim: Grietai turi bti vengiama neteising veiksm, kurie paeist gyventoj gyvybs saugumo ir turto nelieiamum. <...> Negali bti naudojamos fizins bausms, <...> negali bti naudojami iaurumai bei daromi kno sualojimai tardant ar baudiant nusikaltusiuosius, nes tai visuomens akyse emina Sjdio vard ir duoda mediagos prieo propagandai"88.
86

Prisiklimo ugnis, 1948 12, Nr. 8, ibid., b. 139,1. 37-40. Prisiklimo ugnis, 1949 01 02, Nr. 1/ 10, ibid., 1. 45-46.

87

LLKS tarybos kreipimasis visus laisvs kovotojus, Prisiklimo apygardos neperiodinis P ir OSN biuletenis, 1949 04 17, Nr. 2, ibid., b. 105,1. 27-45.
88

Partizanai msi vykdyti ir civilins valdios funkcijas platinamuose atsiaukimuose buvo pabrta, kad visiems plikaujantiems asmenims bus taikoma mirties bausm: Milicija tave nekreip dmesio, nes ji pati yra kilusi i vagi profesijos. Gi partizanai apie tavo darbus inojo ir sek, todl kaipo apiplimo dalyvis likai partizan paimtas. U piliei apiplimus veiksmus, atliktus plikavimo tikslu ir kitus niekikus darbus, kuriais meiei Lietuvos partizan vard, pagal Karo lauko teismo nuostat sprendim gauni atlyginim - mirties bausm"89. 1951 m. okupacin valdia dar aktyviau griov vienkiemius, kinink sodybas perklinjo kolki gyvenvietes. Neva kolki apsaugai kaimuose buvo stengiamasi organizuoti ginkluotas sovietini aktyvist grupes. Prisiklimo apygardos vadovyb ariausius kolki pirmininkus spjo, kad u gyventoj terorizavim ir ginkl pamim bus baudiami, ragino atsisakyti pareig: Kaip inoma, tamsta per daug pataikaujate bolevikinei santvarkai ir krypstate nuo bendr tautos sieki, todl sakau 5 (penki) dien laikotarpyje atsisakyti i einamj pareig" 90. Po poros panai spjim nepakluss asmuo bdavo perduodamas Karo lauko teismui: Laisvs kovos sjdio noras sugrinti j tikrj keli per tuo reikalu platinamus vieuosius spjimus paliko be pasekmi. Vliau buvo teiktas asmenikas spjimas, taiau ir jis ioje judikoje sinje paliko be atgarsio", - informavo visuomen apie vykdyt mirties nuosprend partizanai 91. Kiekvienas nuosprendis turjo bti spjimas kitiems kolaborantams ir nipams: Tikime, kad Tamsta po ios vykdytos partizan pamokanios operacijos susiprasite ir nuo tautai pragaitingo darbo atsisakysite, todl kart likote nenubaustas. Bet tuo paiu primename, kad is spjimas yra paskutinis ir u nepasitaisym bsite nubaustas mirties bausme"92.
89

Perspjimas plikui, ibid., f. K-l, baud. b. 26510/3, t. 7,1. 353-126.

90

sakymas, ibid., 1. 353-124. Visuomens iniai, praneimas apie nipo Koryznos nubaudim, ibid., I. 357-5. spjimas Mykolui Verbauskui, ibid., 1.353-128.

91

92

1949 m. vasar LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas J. emaitis, nordamas sustiprinti Gynybos pajg (GP) tab (GP vadu buvo paskirtas A. Ramanauskas), P. Bartk paskyr GP tabo Organizacinio skyriaus virininku. Iki iemos jis turjo nukeliauti Piet Lietuv, todl rugpjio mn., pasims reikiamus dokumentus, per Maironio rinktin ikeliavo nauj paskyrimo viet. Po dienos iuo marrutu patrauk ir Prisiklimo apygardos tabo pareignai: tabo virininkas Vyt. niuolis, jo brolis apsaugos dalinio kovotojas V. Sniuo-lis, apygardos vado adjutantas, Prisiklimo ugnies" dailininkas L. Mingilas, vyriausiosios vadovybs narys B. Liesis. Jie ygiavo pas naujai paskirt Prisiklimo apygardos vad P. Morkn, gabeno jam raomj mainl, tabo dokumentus. Rugpjio 13 d. Upelki mike j lauk Maironio rinktins kovotojai ir ia atvyks P. Bartkus93. Deja, agentui Zelionui nurodius, partizanus apsupo MVD kareiviai. Uvir kautyns, per kurias uvo penki partizanai, tarp j pirmieji Prisiklimo apygardos krjai P. Bartkus, B. Liesis, Vyt. niuolis. Sunkiai sueist L. Mingil i kautyni lauko ine V. niuolis (u pasiaukojam poelg buvo apdovanotas Laisvs Kovos Kryiumi 1-os ries 2-ojo laipsnio). LLKS Visuomenins dalies virininkas J. ibaila, pradjs leisti vyriausiosios vadovybs leidin Prie rymanio Rpintojlio" ir LLKS tarybos biuleten, 1949 m. vasar buvo kurdintas Prisiklimo apygardos tabo bunkeryje Mumelio mike. Jam talkino dailininkas L. Mingilas ir B. Liesis, o pastarajam uvus, techniniu pagalbininku ir J. ibailos adjutantu buvo paskirtas V. niuolis. iemai J. ibaila buvo apgyvendintas Rad93

V. niuolio 1953 03 18 tardymo protokolas, ibid., f. K-l, baud. b. 28600/3,1. 57-62.

Maironio rinktins partizanai. I kairs stovi: neatpaintas asmuo, Juozas Palinas-Rytas, Kostas Kudokas-Diemedis. 1949 m vilikio rajone, Balandikio kaime, kininko Stasio Sajaus darinje po ienu rengtame bunkeryje. Maironio apygardos teritorijoje buvo ir vyriausiosios vadovybs nario L. Grigonio, po P. Bartkaus paskirto LLKS tarybos sekretoriumi, bstin. Buvo i naujo sukomplektuotas ir Prisiklimo apygardos tabas. Stabo virininku tapo neseniai, 1949 m. sausio mn., partizan gretas atjs jaunuolis K. Kudokas. Prie tai jis mokytojavo Pernaravos valsiaus Kupsi kaimo mokykloje, taiau pakliuvo MGB akirat, buvo uverbuotas, todl turjo pasitraukti mik. Nesustojo ir Prisiklimo ugnies" leidyba, taiau dl pareign ir spaudos bendradarbi trkumo jos tempas kiek sultjo (1948 m. per pusmet ijo 9 numeriai, 1949 m. tik 4).

Prisiklimo apygardos tabas ne tik turjo sudaryti slygas veikti vyriausiajai partizan vadovybei, bet ir utikrinti jos ryius su visomis sritimis. Per Maironio rinktin buvo susisiekiama su Kstuio apygardos Biruts rinktine ir toliau - su Vakar Lietuvos (Jros) sritimi. Prisiklimo apygarda turjo taip pat tiesiogin ry su Piet Lietuvos sritimi. Per Lietuvos alij ir Maironio rinktines jo ryi kanalas su Vyio apygarda ir Ryt Lietuvos sritimi. Danai vienas ar kitas pareignas bdavo siuniamas vl umegzti po ryinink sumim nuolat nutrkstani ryi. 1948-1949 m. sumus daugyb pusiau legaliai gyvenusi ryi galiotini buvo prieita prie ivados, kad ryius turi palaikyti patys partizanai. Todl ilgam nutrkus ryiui su Ryt Lietuva ir GP tabo virininku J. Kimtu, 1950 m. Auktaitij per Dotnuvos, Leno, Taujn, Raguvos mikus buvo isistas Maironio rinktins vadas J. Palinas. Dl toki specifini funkcij Prisiklimo apygardai buvo sunkiau egzistuoti ir ji trauk ekist dmes. Jau 1949 m. kovo mn. per uverbuotus Vakar Lietuvos srities ryininkus MGB suinojo apie Prisiklimo apygardos teritorijoje vykus visos Lietuvos partizan vad suvaiavim ir centralizuotos vadovybs sukrim. Be to, buvo suimtas glaudius ryius su Prisiklimo apygarda palaikiusios Kstuio apygardos tabo virininkas Robertas Gedvilas, kuris idavinjo visus ryi punktus. MGB uverbuotas (agentas Aleksandras), jis buvo siuniamas umegzti ryio su Maironio rinktins Mindaugo tvnijos vadu V. Sankausku. Laim, provokacija nepavyko. Suinoj apie vyriausiosios partizan vadovybs dislokacij, ekistai msi atitinkam priemoni. Lietuvoje tuo metu buvo likusi viena, 4-oji, MVD auli divizija. 1949 m. gruodio 27 d. ji buvo performuota dvi divizijas, ir vienos i j tabas kurdintas iauli mieste (vliau Gagarino vardu pavadintame kariniame miestelyje). I ia rengiant ekistines operacijas buvo galima spariau permesti vidaus kariuomens pulkus. Vis plaiau partizanams naikinti naudojant provokatorius, 1951 m. lapkriio 1 d. buvo suformuota iauli agent-smogik specialioji grup (SG). Joje buvo numatyti 12-os smogik ir j bazs sarg etatai, grup kurdinta vienkiemyje u miesto, kolkio Laisvs kovotojas" teritorijoje (veik kaip karinis dalinys Nr. 64518). Specialiajai grupei vadovavo MGB 2N valdybos operatyvininkai Urbutis ir Popovas, SG vado pavaduotoju tapo buvs Kunigaikio velgaiio rinktins partizanas K. Nalinas agentas Katinas. 1952 m. liepos mn. jis buvo paskirtas iauli specialiosios grups vadu. Jau per por pirm veiklos mnesi i grup vykd penkias operatyvines kombinacijas" (apsimet partizanais, itard mones). 1952 m. toki kombinacij" vykd per 30, nuov 13 partizan, daugel ryinink ir rmj sum. Buvusi Prisiklimo apygardos partizan, uverbuot agentais-smogikais, Katino, Katono ir Kuisio (K. Nalino, J. Valantino ir J. akmano) vienas paskutini nusikaltim - 1953 m. birelio 19 d. klastingai nuudytas buvs Prisiklimo apygardos vadas P. Morknas. Ne maiau nelaimi partizanams atne kamer agentai. Antai 1948 m. suimta Prisiklimo apygardos ryinink E. Grigalaviit kameros agentei paminjo kitos

ryininks M. Praneviits vard. MGB nustat, kad tai - i Radvilikio apskrities Polekls kaimo kilusi Veterinarijos akademijos student. Pradjus j sekti, paaikjo, kad ji nuolat vainjo i Kauno Jonik, Raseinius, Radvilik. MGB neskubjo jos sulaikyti. Tuo metu ekistai pasisteng, kad Kunigaikio velgaiio rinktins vado P. Muningio mona apsigyvent pas MGB agent Ro. eimininks adresu JAV gyven P. Muningio giminaiiai atsisdavo partizanams taip reikaling vaist 94.
94

MGB Kauno srities valdybos specialusis praneimas apie LLKS ryius Kaune, LYA, ap. 45, b. 855,1. 30-34.

1949 m. balandio mn. Julija Muningien buvo suimta, o jos buto eiminink (MGB agent Ro) nusista pas M. Praneviit pasiteirauti, k daryti su atsiuniamais vaistais (likimo ironija: po keturi mnesi sueistas P. Muningis, negavs medicinos pagalbos, gangrenavus rankai nusiov). Nors M. Praneviit ne i karto patikjo J. Muningiens eimininke, taiau partizanams stigo vaist, todl ruden atnaujino su ja ry. Gekistai suved M. Praneviit ne su senyva agente Roe, bet su jauna medike agente Ramune, kuri gijo partizan pasitikjim ir suinojo, kad M. Praneviit yra partizan vyriausiosios vadovybs ryi galiotin. 1950 m. birelio 6 d. pas M. Praneviit atvyko Piet Lietuvos ryininkas, ir ji buvo sulaikyta su kaliais": L. Grigonio laiku A. Ramanauskui ir vyriausiosios vadovybs organizacine schema. Veama kaljim neva ilaisvinta" ir itardyta specialiosios grups - partizanais apsimetusi ekist, M. Praneviit prisipaino esanti partizan vyriausiosios vadovybs ryi galiotin. Pasak inanti ir tai, kad L. Grigonio bunkeris ess Ariogalos rajone, Juozo Bersno eiguvoje. Nuolat veikiama kameros agents, M. Praneviit galutinai palo po to, kai ekistai jai parod susisprogdinusi, neatpastamai sualot partizan nuotrauk ir teig, kad tai dl jos parodym, duot specialiajai grupei, uvs J. ibaila (i tikrj tai buvo visai kiti partizanai). Itikta oko, M. Praneviit 1950 m. liepos 22 d. nuved ekistus Ariogalos rajone, Preikaps apylinkje, Dauglikiu mike buvus L. Grigonio bunker, kuriame po nirtingo pasiprieinimo uvo antrasis Prisiklimo apygardos vadas L. Grigonis ir Maironio rinktins kovotojai Vytautas Kuzmickas-Sakaliukas, Aleksas MekauskasLokys, Juozas Tomkus-Gabrys95. 1950 m. vasar Prisiklimo apygardos vadas P. Morknas praleido Dkto, Upelki, Mauoli mikuose, susitiko su Vyio apygardoje iemojusiu J. emaiiu. 1950-1951 m. LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas ketino iemoti Prisiklimo apygardos Maironio rinktins Biruts tvnijoje. Kitas vyriausiosios vadovybs narys, J. ibaila, iemai apsistojo ios rinktins Mindaugo tvnijos Kudirkos bryje, vadovaujamame Felikso Koktos-Rustemo. Jo bunkeris buvo Tytuvn rajone, Rinkeli kaimo kininko Jono Molotoko sodyboje. Spaudos darbe J. ibailai talkino F. Koktos mona partizan Lietutis ir J. Valantinas-Granitas.
95

LSSR MGB 1950 07 ataskaita, ibid., ap. 3, b. 336, 1. 8-10.

J. emaiio apsaugos br sudar Maironio rinktins Biruts tvnijos partizanai V. Baranauskas-Dant, Kazys Kara-auskas-Graina, A. Kvedaras-Tautvydas, jo septyniolikmetis brolis Stasys-Jaunutis, Alfonsas Urbonas-Linelis. Ryj tarp J. emaiio ir Maironio rinktins vado J. Palino palaik Mindaugo tvnijos Lukio brio vadas J. Mockeviius-Vygaudas. J. Palinas pats redagavo Prisiklimo ugn": Nors ir vienas, bet spaud leidiu"96. Tiesa, laikratis jo reiau - kai kada net kas du, kas tris mnesius. 1950 m. Kaldas J. emaitis vent drauge su J. Palin. Kartu su apsauga susidar 13 partizan brys. Taiau netrukus MVD kariuomen m smarkiai siautti. Suimtas J. Mockeviius idavinjo jam inomus ryi punktus. Prie pat Naujuosius metus buvo sueistas A. Kvedaras-Tautvydas: i kautyni lauko j ine buvs Kraki gimnazistas V. Ulickas-Klevas. Kovo pradioje Josvaini valsiaus Pilsupi kaime J. emaitis susidr su MVD kariuomene. Partizanams pavyko skmingai pasitraukti, taiau paliko roges, kuriose guljo maias su LLKS tarybos prezidiumo dokumentais. Suprat, kad Prisiklimo apygardoje yra apsistojs pats LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas J. emaitis, ekistai reng neregto masto operacijas. Kariuomen krt kaimus ir pamiki gyventojus, MGB suiminjo ir verbavo gyventojus,
96

J. Palino 1951 01 05 laikas Jros srities vadui, ibid., ap. 45, b. 683, 1. 213.

J. Mockeviiaus-Vygaudo vardu kviet partizanus susitikimus, istatydavo pasalas. 1951 m. sausio-gegus mn. 100-200 MVD kareivi briai siaut iluvos, Betygalos, Pernaravos, Josvaini, Grinkikio valsiuose. Gegus mn. MGB operacijos i Maironio rinktins teritorijos buvo perkeltos Kunigaikio velgaiio teritorij: Skaistgirio, agars, Mekuii, Papils, Gruzdi, o rudeniop - ir Pakruojo bei Lygum valsius 97. Prasidjus pavasariui tkstantiniai kariuomens pulkai ukavo" Gruzdi, agars, Kruopi, Pakruojo, Lygum, Kurn valsi mikus. Naikinti Prisiklimo apygardos MGB vadovyb i Kauno ir iauli srii valdyb rajonus pasiunt 35 operatyvinius darbuotojus, Tytuvnuose, eduvoje, Radvilikyje, Gruzdiuose dislokavo MVD kareivi gulas (po 100 kareivi) 98. Specialiai Maironio rinktinei persekioti buvo sukurtos dvi ekistins-karins grups. Viena, vadovaujama Grienkos, turjo persekioti Maironio rinktins ir Mindaugo tvnijos vadus J. Palin ir V. Sankausk, o kita, vadovaujama Gavrikino A. Stok (Mindaugo tvnijos Lukio brio vad). Kaip tik 1951 m. spalio 26 d. Radvilikyje siekiant bauginti gyventojus ir propagandiniais tikslais buvo surengtas parodomasis partizan P. Razgaiio, J. Rimaiio ir A. emaiio teismo procesas. Tuo metu tokie parodomieji teismai vyko ir kitur (pvz., 1951 m. spalio 31 d. Plungje buvo nuteisti partizanai Loys, Barauskas, Getautas). Buvo parinkti atitinkami liudininkai ir irovai, skandav k Mirtis udikams!"

Tendencingo proceso liudininkai po teismo buvo apginkluoti (14 vyr gavo ginklus), kitus msi saugoti stribai99. 1951 m. vasar visose Vakar Lietuvos (Jros) srities apygardose buvo telik po dvi rinktines, trko pareign. Ne geresn padtis buvo ir P[risiklimo apygardos] tabe, kuriam taip pat trko intelektualini pajg, itisais pusmeiais nutrkdavo ryys tarp P[risiklimo apygardos] [ta-bo] ir K[unigaikio] [velgaiio] R[inktins]", ra Jros srities vadas Antanas Bakys-Germantas100. Vis dlto 1951 m. ruden Prisiklimo apygardoje dar veik apie 60 partizan.
97

Prisiklimo apygardos vado 1951 11 20 ratas Nr. 91 Jros srities vadui, ibid., 1. 235-236.

MGB Kauno ir iauli srii valdyb Prisiklimo apygardos vad P. Morkno ir J. Palino paiekos priemoni planas, ibid., b. 867,1. 111-141.
98 99

Ibid., f. K-l, ap. 16, b. 1117,1. 101.

1951 m. birelio pabaigoje Prisiklimo apygardos vadas P. Morknas kartu su J. emaiiu nuvyko Tytuvn rajon, Bulavn mik, kur susitiko su Jros srities ir Kstuio apygardos (joje tuomet dar kovojo apie 170 partizan) vadovybe. Pasitarime nutarta Jros srities vadu paskirti P. Morkn. Vietoje jo Prisiklimo apygardos vadu tapo Maironio rinktins vadas J. Palinas. J. emaitis persikl Kstuio apygard, o iem ketino sikurti Piet Lietuvoje. LLKS Visuomenins veiklos vadov J. ibail buvo nusprsta perkelti Auktaitij. Lukio brio vadas A. Stokus i iauli rajono palydjo j eduvos rajono Devynduoni kaim, kur Kazio ir Viktorijos Tvarijon sodyboje buvo rengtas Prisiklimo apygardos bunkeris. ia 1951 1952 m. iem kartu su J. ibaila praleido naujasis apygardos vadas J. Palinas ir Jaunuio brio vadas, apygardos ryi galiotinis Prancikus Prsaitis-Kstutis-Lap. Pavasar J. ibaila pasiek Ramygalos rajon. Ivykdamas i Prisiklimo apygardos, J. ibaila trumpai atestavo kai kuriuos pareignus. Kartu pareik nuomon ir apie pai apygard: Partizan tarpe drausm, susiklausymas, vad autoriteto ilaikymas ir partizan gerbimas geras. Visuomenins veiklos baras platus ir puikus. Kiek K[unigaikio] [velgaiio] R[inktins] ribose siekiama blaivybs gyvendinimo, tiek M[aironio] R[inktinje] stebti vadai ir eiliniai kovotojai yra grietai abstinentai"101.
100

A. Bakio 1952 05 20 praneimas A. Ramanauskui, Laisvs kovos 1944-1953 metais, p. 461.

LLKS Visuomenins dalies virininko pastabos apie Prisiklimo apygard, LYA, f. K-l, ap. 45, b. 683, 1. 9-11; 1952 12 10 ratas Nr. 89, ibid., baud. b. 47303/3, t. 4,1. 125-129.
101

Prisiklimo apygardos veiklos pabaiga

Perms Prisiklimo apygardos vado pareigas, 1951 m. ruden J. Palinas-Rytas ra: Dideli nelaimi, o kartu ir dideli organizacini pasiekim viesoje sutinkam Tautos vents 33-isias metines"102. J. Palinas pasiprieinimo okupantams keli stojo dar 1944 m. pavasar, buvo LLA narys, kovos krikt gavo 1944 m. pabaigoje Paliepi Puyns mike vykusiose kautynse. 1948 m. buvo apdovanotas Pasiymjimo enklu, por kart sueistas, nuo 1949 m. rugpjio vadovavo Maironio rinktinei. Buvo kils i Betygalos valsiaus Tilindi kaimo, gerai painojo apylinkes ir vietos gyventojus. 1949-1950 m. iemojo Grinkikio valsiaus Vaitiekn kaime, ulskio sodyboje drauge su Maironio rinktins tabo virininku Vaidila. Pavasar tabaviet buvo Puyns mike netoli Pagynvio kaimo (Dotnuvos rajone). ia buvo ir 1951 m. pavasar. Apygardos vado pareigas perm sunkiu metu - apylinkse siautjo MVD kariuomen, vienkiemiai buvo keliami kolki gyvenvietes. Vienas pirmj J. Palino, kaip apygardos vado, sakym buvo nurodymas udrausti kolki pirmininkams griauti vienkiemius, o kolki gyvenvietse statomus pastatus - deginti103. Buvo stengiamasi kuo ilgiau isaugoti nesunaikint sistem, nes perklus kininkus gyvenvietes Lietuvos kaimo pokyiai tapt negrtami, dl j atsirast begal klii atkrus Lietuvos valstybingum. Umus naujas pareigas i karto teko rpintis apygardos tabo atkrimu: 1951 m. liepos 7 d. Radvilikio rajone, Tyruli mike, buvo uvs tabo virininkas K. KudokasDiemedis-Baltaragis, Maironio rinktins tabo virininkas A. Pumputis-Galijotas,
102

Prisiklimo apygardos vado 1951 09 08 jsakymasNr. 3,ibid.,ap. 45, b. 684,1. 1.

103

Prisiklimo apygardos vado 1951 06 27 sakymas, ibid., b. 867, 1. 107.

Laisva minut. Treias i kairs stovi Juozas Palinas-Rytas. 1949 m.

Gedimino brio, saugojusio rinktins tab, vadas L. Caporkus-irgnas. Liepos 18 d. Ariogalos rajone, Rugeni mike, uvo Biruts tvnijos partizanai K. KaraauskasGraina, Stasys Kvedaras-Jaunutis. Spalio 16 d. Tyruli pelkse uvo Mindaugo tvnijos Nemuno brio vadas M. Bankauskas-Pukinas-Vymantas. Vietoje savs Maironio rinktins vadu J. Palinas paskyr V. Sankausk-Daukant, o apygardos tabo virininku August Bagdon-arn. Deja, po poros mnesi (1951 m. lapkriio 3 d.) A. Bagdonas drauge su apygardos tabo visuomenins dalies virininku Vytautu Mekuoiu-Lazdynu uvo. Pasitraukti pavyko vienam P. Prsaiiui. tabo pareign stoka skatino iekoti nauj moni, ypa trko spaudos darbinink. Mano buvs [tabo] Verininkas] padaugino vien serij leidinio Mano gimtin", tai

Maironio rinktins partizanai. I kaires stovi: Viktoras niuolis-Vytvytis, Juozas ValantinasGranitas, Laurynas Mingilas-Diugas, Aleksas niukta, Kazys niukta, Noreika-Jrininkas. I kairs sdi: Alfonsas Ozakauskas, Izabel Vilimait-Stirna, Stasys Satkus-Vytenis viename lape padar 30 klaid, o kada ileido P[rie] R[yman-io] R[pintojlio], tai tame egzemplioriuje, kur pasiliko sau, padar jau ymiai maiau klaid", - guodsi V. Sankauskas104. Spaudos leidini pra ir Vakar Lietuvos srities vadas. Dar 1950 m. su J. Palin buvo umezgs ry Medicinos instituto studentas Vytautas Remeika. Dotnuvos rajone jie buvo susitik, V. Remeika gyd J. Palin. Taiau po ryininki sumim (1950 m. vasar buvo suimta ir specialiosios grups klastingai itardyta ryinink Jadvyga Sukeviit-Lakn) kontaktai su dakta104

V. Sankausko 1952 04 23 laikas J. ibailai, ibid., b. 683,1. 215-217.

ru" nutrko. Pats V. Remeika, nordamas padaryti mokslin karjer, pasil savo paslaugas ekistams ir tapo MGB agentu Siningu.

1951 m. ruden, prie usidarant bunkeriuose, J. Palinas Ilgosios Lovos mike susitiko su Kunigaikio velgaiio rinktins vadu B. Kriinu ir tabo pareignais, aptar tolesn veikl. Per iem nutar padauginti jau ileistus leidinius, nustat por ryio punkt. iemai B. Kriinas su tabu iskubjo Gulbino miko bunker. J. Palinas drauge su P. Prsaiiu ir J. ibaila apsistojo eduvos rajone, Devynduo-ni kaime, Tvarijon sodyboje, o Maironio rinktins vadas V. Sankauskas drauge su V. niuoliu, A. Stokumi, L. Mingi-lu ir I. Vilimaite sikr Radvilikio rajone, Balandikio kaime, S. Sajaus darinje rengtame bunkeryje. Deja, dl anktumo, nepasitikjimo I. Vilimaite tarp A. Stokaus ir V. Sankausko kilus nesutarimams, Maironio rinktins vadas buvo atleistas i pareig. Rinktins vado pareigas laikinai jo V. niuolis. Pavasaris atne naujas netektis. 1952 m. kovo mn. buvo sunaikintas Kunigaikio velgaiio rinktins tabas. Gegus mn. uvo Mindaugo tvnijos vadas F. Kokta, per kur jo ryys su Vakar Lietuvos sritimi. Liepos mn. buvo nukautas Kstuio tvnijos vadas A. Kvedaras. Prisiklimo apygardos tabe liko tik pats J. Palinas, L. Juka ir P. Prsaitis, Maironio rinktins - V. niuolis, L. Mingilas, I. Vilimait, Kunigaikio velgaiio - A. Padervinskas. MGB kr naujus likusi partizan sunaikinimo planus. Buvo sudarytos net penkios agent-smogik grups: Kunigaikio velgaiio tabo likuiams, A. Stokaus vadovaujamam Lukio briui, Gedimino, Vinknos" ir Audros" bri likuiams sunaikinti105. ekistai numat iauli mieste sudaryti legendin pogrindio organizacij" ir jos vardu iekoti ryio su Prisiklimo apygardos tabu. Suinoj apie ryinink Antanin Ragauskien i Tytuvn rajono Dartaut kaimo, nutar pas j sisti agent Kuis J. akman, kuris turjo apsimesti jos snaus, tarnaujanio sovietinje armijoje, draugu, noriniu dezertyruoti i armijos ir pakliti pas partizanus. Pas kit ryinink Povil Laurinavii i Dotnuvos rajono Bd kaimo smogikai paliko laik J. Palinui, kvieiant susitikim neva su Vyio apygardos partizanais. Tytuvn, Dotnuvos, eduvos, Radvilikio rajonuose nutar apgyvendinti po du tris patyrusius agentus. Suinoj, kad J. Palino atuoneri met sn augins Dotnuvos rajono Vaikini kaimo kininkas Mykolas Kazokas atidav vaik motinai, nutar sekti ir tamsoje naudoti" J. Palino mon.
105

MGB iauli srities valdybos 1952 04 10 agentrini-operatyvini priemoni planas, ibid., 1. 1834.

Buvo numatyta, kad Pakruojo, Tytuvn MVD kariuomens gulas sustiprins i Rygos atsisti daliniai. Be to, nutarta kaip idavikus partizan akyse kompromituoti P. Morkn ir I. Vilimait. O daugiausia MGB tikjosi i agento Siningo. Spaudoje pasirod j kompromituojantis straipsnis, po to V. Remeika buvo atkeltas provincij. Dirbdamas Pernaravos ambulatorijoje, iekojo ryio su J. Palin. Daktaras domjosi, ar nebuvo atjs banditas Rimgaudas", - praneinjo vietiniai agentai105. Gegus mn. jis para J. Palinui laik, kur is atsiliep: Prisiuniu spaudos ir savo atsiminimus. iuokart

asmenikai susitikti neturiu galimybs. Tikiu, susitiksim. Tuo paiu noriu paklausti, ar nesutiktut pereiti partizan eiles"107. Birelio pabaigoje susitiko akis ak. Nors J. Palinas i pradi tariai velg V. Remeik, taiau is sugebjo pasirodyti ess nuoirdus. Tu man reikalingas kaip dein ranka leidiant partizan laik106

Agents Biruts 1952 01 23 agentrinis praneimas, ibid., 1. 2627. J. Palino laikas V. Remeikai-i-butei, ibid., b. 867,1. 275.

107

Maironio rinktins partizanai Kazys (kairje) ir Aleksas niuktos, Alfonsas Ozakauskas rat, be to, tu vietoje teiksi medicinos pagalb"108, aikino J. Palinas. Tuo metu kaip tik vyko organizaciniai pertvarkymai Vakar Lietuvos (Jros) srityje. Srities vadas A. Bakys konstatavo, kad emaii ir Prisiklimo apygardos begali sudaryti vos po vien rinktin, todl buvo nutarta 1952 m. gegus 20 d. panaikinti Prisiklimo apygard. Kunigaikio velgaiio rinktin buvo traukta emaii apygard, o Maironio rinktin (nuo vasario 16-osios pavadinta senuoju Povilo Lukio vardu)

Kstuio apygard. J. Palinas buvo paskirtas Povilo Lukio rinktins vadu. Stabo bunkeris buvo rengtas prajusi met rugsjo mn. Padotnuvje, Petro Krutkio sodyboje. Ten J. Palinas turjo radijo aparat, raomj mainl.
108

Agento Siningo 1952 07 01 agentrinis praneimas, ibid., 1. 276282.

1952 m. liepos 11d. buvo sulaikytas Lukio brio vadas A. Stokus-Dainotas. Pirmas keturias dienas jis atlaik kankinimus ir nieko neidav. Bet ekistai buvo patyr" tardytojai, tad jis galop prasitar apie Nemuno brio partizan stovykl Raseini rajone, Aleknaii mikuose. Nors A. Stokus ved kareivius kit pus, taiau jie utiko partizanus. uvo Alfonsas Oakauskas, Aleksas niukta, Kazys niukta. Susikrimts A. Stokus iekojo bd nusiudyti: igr kalki su cukrumi, bet tik sugadino skrand, visai nebegaljo valgyti karto maisto109. Rudeniop pradjo duoti parodymus apie ryininkus, rmjus, spalio mn. parod ekistams Dotnuvos rajone, Martinaii mike skruzdlyne paslpt Nemuno brio archyv. Archyve buvo jo dienoratis, kur ra, kad paklit mano snaus rankas, kuris dabar itremtas Sibir, kad jis perskaits suinot, koks buvo jo tvas"110. Nors ketvirt tardymo dien pasak apie bunker S. Sajaus namuose, taiau partizanai, suinoj apie A. Stokaus sumim, i ten jau buvo pasitrauk. A. Stokus buvo suaudytas 1953 m. liepos 4 d. Maskvoje. 1952 m. liepos mn. V. Remeika buvo priimtas Povilo Lukio rinktins tab. Partizan rmja Laimut, kurios namuose vyko agento Siningo susitikimas su J. Palin, ileisdama j pravirko, pabuiavo ir pasak: Man Js gaila. A inau, kad Js ieisite partizanauti. Ten visi Js site, us ir Lietuva" 111. Neinojo, kad gailisi idaviko. O J. Palinas diaugsi sulauks talkininko, daug ratingesnio u buvus Betygalos kooperatyvo kasinink Leon Juk-Karin. Pateks pas partizanus, V. Remeika kr planus, kaip sunaikinti J. Pa-lin, taiau, bdamas kartu su kitais partizanais, netur109

Ibid., ap. 16, b. 1138,1.39. A. Stokaus 1952 12 26 tardymo protokolas, ibid., baud. b. 26510/3, t. 2, I. 185. Agento Siningo 1952 07 01 agentrinis praneimas, ibid., ap. 45, b. 867,1. 276-282.

110

111

Agentas Vytautas Remeika-Siningas

jo tokios galimybs ir negaljo susisiekti su MGB operatyvininku. Vienas niekur nebuvo ileidiamas. Rugsjo 30 d. jis ijo kartu su P. Prsaiiu ir L. Juka. Rk kaime, kolkio darinje, agentui pavyko specialiu preparatu apnuodyti P. Prsait. iam apsvaigus, daktaras" dav vaist, nuo kuri sveikata dar labiau palijo. Taiau patyrs partizanas suprato, kas atsitiko, ir nors buvo apsvaigs, dar spjo nuauti naujj partizan, pretenzingai pasivadinus Kunigaikio slapyvardiu, MGB agent V. Remeik 112. Pil. Remeika Vytautas, Jono, g. 1926 m., LSSR saugumo organ uduotimi buvo diegtas lietuvi buruazini nacionalist gauj ir 1952 09 30 bandit nuudytas", konstatavo ekistai113.
MGB Dotnuvos rajono skyriaus specialusis praneimas iauli srities valdybai apie ekistin-karin operacij likviduojant Povilo Lukio rinktins tab, ibid., b. 684,1. 23-26.
112 113

1963 03 11 payma, ibid., baud. b. 47303/3, t. 3,1.155.

Pasitrauks i pavojingos darins, kurioje liko Kunigaikio lavonas, P. Prsaitis iki vakaro, nepajgdamas toli nueiti, ibuvo krmokniuose, vliau isiskyr su L. Juka. Eidamas apnuodytas, imt savo daiktus ir ginklus (panaiai elgsi 1955 m. apnuodyti Kunigaikio velgaiio rinktins partizanai S. Ers-tikis, K. Liuberskis ir J. Adomaitis). Vietinis agentas pastebjo svirduliuojant mog ir prane ekistams. Sulk kareiviai aptiko L. Juk-Karin. is i karto nurod J. Palino bunker. 1952 m. spalio 1 d. P. Krutkio sodyboje apsuptas ekist J. Palinas nusiov 114. Buvo sunaikinta Prisiklimo ugnies" tipografija. Paskutinis laikraio numeris ijo 1952 m.

rugpjio mn. Po poros dien, spalio 3-ij, L. Juka nurod ir Mindaugo tvnijos tabo bunker Tytuvn rajone, Vilkiki kaime, Sofijos Grigaitiens sodyboje. Nenordami gyvi pasiduoti, ia susisprogdino Domas Grumuldis, Stasys Satkus ir Izabel Vilimait. Buvo suimtas eiminink snus iluvos vidurins mokyklos moksleivis Jonas Grigaitis, savo mokykloje krs pogrindin organizacij - Vyi sjung"115. 1953 m. kovo 13 d. L. Jukai, tapusiam agentu-smogiku Drsuoliu, pavyko ikviesti susitikim po J. Palino ties Povilo Lukio rinktins vado pareigas jus V. niuolVytvy-t ir J. Valantin-Granit. Jie buvo suimti; kit dien Tytuvn rajone, Auktiki kaime, Antano Bekerio namuose, uvo L. Mingilas-Diugas, kur kadaise V. niuolis sueist buvo ines i apsupties116. Suimtas J. Valantinas taip pat buvo MGB uverbuotas, tapo agentu-smogiku Katonu. Kartu su J. akmanu ir K. Nalinu, ikviet susitikim Plaugini mike, 1953 m. birelio 19 d. jie nuov buvus Prisiklimo apygardos vad P. Morkn.
114

MGB Dotnuvos rajono skyriaus virininko Sagaidako 1952 10 01 aktas, ibid., ap. 45, b. 867,1. 303-304. Ibid., ap. 16, b. 1138,1. 39. V. niuolio 1954 01 15 tardymo protokolas, ibid., baud. b. 28600/3-t. 1,1. 137-142.

115

116

Apygarda buvo sunaikinta. Ilgiausiai isilaik buv Kunigaikio velgaiio rinktins Juozapaviiaus tvnijos partizanai S. Erstikis ir K. Liuberskis bei Maironio rinktins kovotojas P. Prsaitis. S. Erstikis ir buvs karo laknas K. Liuberskis iki 1957 m. leido spaud, o maiau isilavins P. Prsaitis-Lap laik savo pareiga isaugoti ateiiai apygardos archyv, todl kas keleri metai slp j vis kitoje vietoje. P. Prsait sek deimtys agent, MGB jo tyrimui ved operatyvin byl Saullydis", taiau jam pavykdavo isisukti. Pradjs partizanauti 1947 m., jis isislapst penkiolika met. P. Prsaitis buvo suimtas 1962 m. rugsjo 26 d. Kitais metais gegus mn. Kdainiuose buvo suorganizuotas parodomasis jo teismas. Teisjui MGB nurod, susitarus su partijos komitetu, parinkti atitinkam visuomenin kaltintoj. Nors teismas buvo parodomasis, taiau rajono teisininkams buvo liepta: i byl praau laikyti visikai slaptai ir advokatui duoti susipainti tik turint spec. leidim" 117. P. Prsaitis buvo suaudytas 1963 m. liepos 13 d. Vilniuje. Tai - paskutinis suaudytas Lietuvos partizanas. Malons jis nepra, tik norjo iki galo vykdyti partizano priesaik: nepasiduoti gyvas. ekistai konstatavo, kad P. Prsaitis links pabgti ir saviudyb"118. Tikriausiai jis prisimin paskutinio Prisiklimo apygardos vado J. Palino odius: Kartu atjo mintis, kad per iuos metus teks atlikti udavini ne maiau kaip ir kiekvienais metais. Tai gali taip pat pareikalauti ir mano gyvybs. Tas dl Tvyns laisvs nebaisu, tik paskutin gyvybs atidavimo minut noriu bti su ginklu rankoje ir kautyni padty"119. iam trokimui nebuvo lemta isipildyti.

LSSR Aukiausiojo Teismo 1963 04 25 ratas Kdaini rajono liaudies teismui, ibid., baud. b. 47303/3, t. 4,1. 367.
117 118

Ibid., baud. b. 47303/3, stebimoji byla, 1. 99. Rytas, Partizano keliu 1941-1949, p. 2.

119

Prisiklimo apygardos organizacin schema

Prisiklimo apygarda 1948 04 011952 05 20 Maironio rinktin 1948 04 01-1952 10 01 Kunigaikio velgaiio rinktin 1948 05 11-1952 03 19 Lietuvos alioji rinktin 1948 04 26-1950 11 Prisiklimo apygardos vadovyb Apygardos vadai: Petras Bartkus-Marimas 1948 03 15-1948 07 26 Leonardas Grigonis-Upalis 1948 07 26-1949 07 31 Povilas Morknas-Rimantas 1949 08 01-1951 08 01 Juozas Palinas-Rytas 1951 08 01-1952 05 20 tabo virininkai: Leonardas Grigonis-Krivis 1948 03 15-1948 07 26 Bronius Liesis-Naktis 1948 07 26-1949 02 18 Vytautas niuolis-Svajnas 1949 02 18-1949 08 13 Kazys Miknas-Geguis 1949 09 (?)1950 07 06 Kostas Kudokas-Diemedis 1950 07 09-1951 07 07 Augustas Bagdonas-arnas 1951 09 07-1951 11 03 Leonas Juka-Karinas 1952 04 (?)-1952 09 30

Maironio rinktins 1948 m. organizacin schema

Maironio rinktins 1950 m. organizacin schema

Maironio (nuo 1952 02 16 - Povilo Lukio) rinktins 1952 m. pradios organizacin schema

Prisiklimo apygardos Maironio rinktins, veikusios Kdaini, Ariogalos, Raseini, Dotnuvos, Tytuvn, Radvilikio rajonuose, vadovyb Rinktins vadai: Povilas Morknas-Drakas-Rimantas 1948 04 29-1949 08 01 Juozas Palinas-Saul-Rytas 1949 08 01-1951 06 01 Vytautas Sankauskas-Daukantas 1951 09 07-1952 0118 Viktoras niuolis-Vytvytis-Girnas, l. . p. 1952 01 18-1952 05 20 Juozas Palinas-Rytas 1952 05 20-1952 10 01 Viktoras niuolis-Vytvytis 1952 10 01-1953 03 13 tabo virininkai: Viktoras Bakanauskas-Aidas-Vaidila 1949-1950 01 30 Albertas Pumputis-Galijotas 1950 01 30-1951 05 30 Augustas Bagdonas-arnas 1951 05 30-1951 09 07 Laurynas Mingilas-Diugas 1951 09 07-1953 03 14

Lietuvos aliosios rinktins 1948 m. organizacin schema

Prisiklimo apygardos Lietuvos aliosios rinktins, veikusios Radvilikio, eduvos, iauln, iauli, Gruzdi, Mekuii, Pakruojo, Lygum, Stain, Pavitinio valsiuose, vadovyb Rinktins vadai: Petras Masilaitis-Virpa 1948 04 22-1949 03 Kostas Kudokas-Diemedis 1950 04 23-1950 07 09 Boleslovas Kriinas-Puntukas, 1. . p. 1950 08 14-1950 11 tabo virininkai: Leonas Gylys-Agnieka 1948 04 22-1948 08 03 Juozas Rudionis-emberlenas 1948 08 03-1949 04 Boleslovas Kriinas-Puntukas 1949 04-1950 11

Kunigaikio velgaiio rinktins 1949 m. organizacin schema

Prisiklimo apygardos Kunigaikio velgaiio rinktins, veikusios Jonikio apskrities Jonikio, eimelio, Kriuk, Zinin, Linkuvos, agars, Gruzdi, Skaistgirio, Mekuii, Kruopi valsiuose, vadovyb Rinktins vadai: Pranas Muningis-velgaitis 1947 08 11 (?)1949 08 30 Algirdas Trinka-Algis, 1. . p. 1949 08 (?) Petras Ulinas-Uovis 1949 09-1950 06 16 Kazys Miknas-Geguis 1950 07 06-1950 08 19 Boleslovas Kriinas-Puntukas 1950 11-1952 03 19 Vytautas Sankauskas-Daukantas 1952 05 (?)-1952 05 26 tabo virininkai: Leonas Baknas-Ietis 1948 (?)1948 01 Kostas Adeikis-Lokys 1948 01-1949 08 27 Kazys Trinka-Vyrutis (?), 1. . p. 1949 09 (?)-1950 (?) Bonifacas Leveika-Komaras 1950 (?)1950 08 19 Izidorius Miknas-Barzda 1950 11-1952 03 19

MAIRONIO RINKTINS DOKUMENTAI

Iliks Maironio rinktins archyvas gana gausus. J sudaro sakymai, padalini susirainjimas, spjimai kolaborantams, laikai ir kiti dokumentai. Publikavimui atrinkti netradiciniai tekstai, perengiantys dalykini rat oficialum ir leidiantys skaitytojui ne tik nustatyti istorijos faktus, bet ir pajusti to laikotarpio atmosfer, suvokti partizan gyvenimo sudtingum, pavelgti partizanus ne tik kaip laisvs kovotojus, bet ir kaip paprastus klystanius ir iekanius - jaunus mones, kuri gyvenimus istorins aplinkybs ikl egzistencins bties lygmen ir nuviet pasiaukojimo viesa. Dokumentai saugumiei buvo iversti rus kalb, tad juos teko versti lietuvi kalb, dl to dingo kalbos autentikumas. Pateikiama dokument redakcin antrat. Paaikinimai dedami puslapio apaioje. Tekstuose atkurti partizan vartoti sutrumpinimai parayti lautiniuose skliaustuose. Publikuojam dokument gale nurodyta legenda. Dokumentus atrinko ir spaudai pareng Nijol Gakait-emaitien, i rus kalbos vert Robertas Gedrimas.

Prisiklimo apygardos vado 1951 m. rugsjo 7 d. sakymas

LLKS PV1 1951 09 07 Nr. 79 Atiduok Tvynei, k privalai sakymas P2 NR. 3 1951 m. rugsjo 8 d.
1 2

Prisiklimo apygardos.

Prisiklimo

apygardos

vadas.

Bendroji dalis 1 Prisiklimieiai! Dideli nelaimi, bet ir dideli organizacini pasiekim bei politini vyki laikotarpiu sutinkame Tautos vents 33-isias metines, tuo paiu metu ms tauta paymi 7-sias antrosios bolevik okupacijos metines. Daugel sn ir dukter paauk Tvyn maldai ir atgimimui, kad isklaidytume i dykumos atjusi tams. Taiau ne visiems paauktiesiems teks diaugtis jos atgimimu, nes ilgalaik kova ir iaurus okupant teroras daugeliui ipl pat brangiausi gyvenim paiame jg ydjime dirbant Tvyns labui ir tautai. Pirmutines tautos gretas sudarome mes - kovotojai dl laisvs, kurie ilikome nepalauti per tuos 7 trmim, kalinim ir kolektyvizacijos metus. Vienas i pai geriausi rodym, kad mes esame tautos valios reikjai, yra tai, kad nelikome jos atstumti ir netgi nejauiame tautos atalimo, o praretjusias kovotoj gretas papildo nauji mons. Kodl gi okupantas yra priverstas ms em apsiausti nip tinklu kaip voratinkli silais ir kiekvien vietel, netgi pat maiausi kaim, apstatyti gulomis ir istrebiteliais? Tai vis didjanio tautos atkaklumo rezultatas. veniant Tautos vent negalima palikti nuoalyje ir ms tautos emigrant, kurie kartu su mumis ir demokratiniais Vakarais kovoja su komunist ekspansija. Ms vedama isivadavimo kova ir ms tautos balsas prasiver pro pai storiausi gelein udang ir plaiai skamba po laisvj pasaul. Dl ms tautos pasiektos teiss ir vieningo ms pasiprieinimo Lietuva iliko ne tik neibraukta i egzistavusi valstybi srao, bet ir toliau laikoma savarankika, o partizan atsidavimas savo tautai yra pasaulio politik dmesio centre. Ms alies ilaisvinimas neivengiamas, nes Jungtini Taut Organizacija nenuolaidiauja pavergt ali ilaisvinimo klausimu ir demaskuoja raudonojo

agresoriaus umaias. Todl, kovojantys broliai ir seserys, kaupkite visas jgas tolesniam ir galutiniam ms alies ilaisvinimui. Tautos vents 33-ij metini proga sveikinu visus partizanus, ryininkus ir rmjus, garbingai vykdanius savo pareigas nelygioje kovoje ilaisvinant pavergt Tvyn ir linkiu su nemajaniu atsidavimu toliau garbingai jas vykdyti bei siekti savo tikslo - laisvos ir nepriklausomos Lietuvos. Organizacin sritis 2 Partizan jaun. serant arn 3 i MA[ironio rinktins] [tabo] V[irininko] ir laikinai einam MA[ironio rinktins] Visuomenins] D[alies] T[echninio] Sk[yriaus] V[irininko] pareig atleidiu. Perkeliu P[risiklimo apygardos] rajon ir skiriun P[risiklimo apygardos] [tabo] V[irininku] ir laikinai einaniu P[risiklimo apygardos] [tabo] Visuomenins] D[alies] T[echninio] Sk[yriaus] V[irininko] pareigas.
3

Augustas Bagdonas.

Partizan jaun. serant Daukant 4 i Ml[ndaugo tvnijos] V[ado] pareig atleidiu, perkeliu MA[ironio rinktins] rajon ir skiriu MA[ironio rinktins] vadu. Pagrindas: P[risiklimo apygardos] V[ado] i met sakymas Nr. 67. 4 Partizan jaun. serant Algird5 i uimam K[stuio tvnijos] [tabo] [kio] Sk[yriaus] V[irininko] pareig atleidiu, perkeliu MA[ironio rinktins]-MI[ndaugo tvnijos] rajon ir skiriu MI[ndaugo tvnijos] vadu. Pagrindas: P[risiklimo apygardos] V[ado] i met sakymas Nr. 68. 5 Nuo . m. rugpjio suformuoti karin padalin Kudirka KUD ir dl to partizan jaun. serant Ain6 paskirti KUD[irkos brio] vadu. 6 Partizanui grandiniui Mindaugui7, MI[ndaugo tvnijos]-NEM[uno brio] V[adui], pasiymjusiam drausmingumu ir geru pareig atlikimu, suteikiu jaun. seranto laipsn. 7 Partizanui jaun. serantui arnui, Prisiklimo apygardos] tabo] V[irininkui], pasiymjusiam drausmingumu ir geru pareig atlikimu, suteikiu seranto laipsn.

Teisingai ir garbingai kovojant dl laisvs ir nepriklausomybs, Tautos vents rugsjo 8-osios proga apdovanoju iais apdovanojimais:
4

Vytautas Sankauskas. Leonas Juka. Feliksas Kokta. Meys Bankauskas.

Partizan serant Vytaut 8, K[stuio tvnijos] VYT[enio brio] V[ad], u narsum ir ger vadovavim 1951 07 12 kautynse - 1 ries III laipsnio Laisvs kovos kryiumi. 9 Partizan jaun. serant Daukant, MA[ironio rinktins] V[ad], u ger darb tabe ir organizacin veikl - 2 ries III laipsnio Laisvs kovos kryiumi.

10
1951 07 18 uvus partizan Piln9, K[stuio tvnijos] VYT[enio brio] visuomeninink, u nars ir pasiaukojim kovoje -1 ries Laisvs kovos kryiaus medaliu. 11 Partizan serant arn, P[risiklimo apygardos] [tabo] Verinink] ir laikinai einant P[risiklimo apygardos] [tabo] Visuomenins] D[alies] T[echninio] Sk[yriaus] V[irininko] pareigas, u labai ger pareig atlikim ir ilgamet organizacin veikl - 2 ries Laisvs kovos kryiaus medaliu.

12
Reikiu padk partizanui jaun. serantui Vyteniui 10, K[stu-io tvnijos] V[adui], u pagalb vadovavimui ir u iniciatyv gaunant priemoni organizaciniams tikslams. Rytas11 is sakymas isiuntintas adresatams, ivardytiems i met P[risiklimo apygardos] sakyme Nr. 1. Nuoraas tikras: P[risiklimo apygardos] [tabo]V[irininkas] -arnas.
LYA, f. K-l, ap. 45, b. 684, 1. 1-3. Nuoraas rus k. Mainratis.

Vytautas Mekuotis. Kazys Karaauskas. Antanas Kvedaras. Juozas Palinas.

10

11

Prisiklimo apygardos vado Juozo Palino-Ryto 1951 m. lapkriio 20 d. ratas Jros srities vadui
LLKS PV1 1951 11 20 Nr. 90

JV2
. m. baland buvo aretuotos dvi merginos, kurios grusios po dviej savaii pasakojo apie bolevik apklausos metodus ir apie taikomas prievartos priemones. Pasakojo, kad kai jas aretavo, tai Radvilikyje band suinoti apie partizanus apgauls bdu, dav gerti vyno ir valgyti vairi skanst. Tokiu bdu negav ini apie partizanus, bolevikai msi baisaus tardymo metodo - vert badauti. Ilaik 3 dienas kaljime alkanas, band jas apklausti, bet, nieko nepe, vl met kaljim badauti. Kadangi bolevik is kankinimo bdas nepatenkino (merginos parodym nedav), emgbistai msi dar baisesni kankinim. Merginas pasodino kd, prie kurios prijung elektros srov, ir degino tardomsias iki smons netekimo, paskui t pat vl pakartojo kelet kart. Tokiu bdu i mergin negav parodym, bolevikai m plti nuo pirt nagus. Po dviej savaii kankinimo negav parodym, jie jas paleido. Jos pasakojo, kad kai buvo tardytojo kabinete, i kito kambario pasigirdo moters klyksmas ir, kaip paskui suinojo, tai buvo vienos merginos, kuri sudeg elektros kdje, klyksmas. Taip baisiai niekuo nekaltus lietuvius gali kankinti tik Stalino atrinkti VKP(b) nariai, skelbiantys lygyb ir brolyb bei nekaltomis, laisvs troktaniomis aukomis eriantys Kremliaus tv". Dar per kar su Vokietija kareiviams (tarp j ir lietuviams) buvo aikinama, kad po karo jie gyvens gerai ir bus laisvi, taiau iandien jie pamat laisv", ger gyvenim kolchozuose. mogus, gyvenantis Gudin vls., Valmnli k. ' Prisiklimo apygardos vadas. ,
2

Jros srities vadui.

po karo 1947 m. gro i Raudonosios armijos namo, kur rado vargstani mon su vaikais, kuri dar buvo apaukta bandito mona.
Paskui j privert stoti kolchoz, kur per metus idirbdavo 400 darbadieni, u kuriuos gaudavo 70 kg grd. is mogus suprats, kad jam pragyventi bus sunku, ir, nenordamas matyti alkanos eimos, nusprend geriau nusiudyti - pasikarti nei gyventi prie soviet valdios. Bet mona pamat pasikorus vyr ir j ilaisvino. Jis po 2 valand atgavo smon ir pasak monai: Kodl Js man pavydite geresnio gyvenimo, a nenorjau Js matyti alkan". Iraai i lietuvio, kalinio bolevik katorgoje, laik, atsist 1950 metais i Slucko. Iraas i 1950 m. birelio 4 d. laiko: Graus birelis jau aplank jus ir visus mus, kenianius toje prakeiktoje Baltarusijos katorgoje. Jis jus apdovanojo naujais diaugsmais, o mus - naujomis nelaimmis. Patikk, kokius a igyvenau vargus, kada mes atvaiavome t prakeikt Sluck. ia man ikart pasidar lidna: u k mes tiek praliejame prakaito, jei negalim laisvai gyventi? Man dabar labai sunku gyventi tarp laukini." Iraas i 1950 m. liepos 25 d. laiko: Raau didels vents dien, kuri mans nediugina, nes a privalau priimti karin priesaik. Bet veltui jie savo priesaika nori palauti mano vali. Jiems tai nepavyks." Iraas i 1950 m. liepos 28 d. laiko: ,Aiku, ne visi ioje prakeiktoje alyje gyvena kaip a, nes a gyvenu skurde. Prajo jau daug laiko, bet a vis nelaisvas ir neinau, kada galsiu i ia isikraustyti. Tu raei, kad <.. .>3 gyvens geriau nei a, bet nors jis ir kentjo, taiau inojo dl ko, o a suspaustas prieo letenose ir negaliu niekaip itrkti. Taiau dsiu visas pastangas, kad itrukiau ir nors kart atvaiuoiau Tvyn pasiirti gimtuosius laukus ir gimtj kaim, kur prajo mano vaikyst. Mes dabar labai grietai saugomi, be leidimo negalima nueiti ir 10 metr. Jie mumis nepasitiki. Yra dar vienas blogas daly3

Praleistas odis.

kas - tai, kad a negaliu sudaryti savo isilaisvinimo plano, nes kur bepavelgsi, visur lygumos, niekur nra krm ir miko.

Praneu, jog paskutiniame laike tvui raiau, kad j siunia Korj, ir nuo to laiko daugiau laik negavau." auktsias mokyklas komjaunuolius priima laisvai, o ne komjaunuolius - tik su gerais paymiais. Kolektyvizacija vykdyta 95%. Materialin kolchoz padtis, o ypa pavieni kinink, kasdien blogja, nes okupacin valdia udjo nepakeliamus mokesius. Individualiems kiams udedami miliniki mokesiai ir taip spaudiant norima, kad kolchozus bt stojama savo noru". Pavyzdiui: u 4 ha ems valstietis privalo sumokti 1500 rubli, o u 11 ha - 6708 rubli mokesi. Kai tik stoji kolchoz, mokesiai sumaja nuo 6708 iki 149 rub., o ibuvus kolchoze metus, u 0,6 ha reikia mokti 135 rub. Be to, individuals kiai privalo ikirsti ir iveti miko daugiau nei visas kolchozas. Pavyzdiui: 12 ha kiui reikia ikirsti ir iveti 30 kubini metr, o visam kolchozui - tik 60 m3. Padtis kolchozuose taip pat kritika, nes paius geriausius grdus reikia atiduoti valstybei, o kolchozininkai u darbadienius gauna III r. Pavyzdiui: iluvos valsiaus Paluknio kolchozas u darbadien dav 300 g grd, be to, III ries. Labai grietai baudia u kolchozo nuosavybs vogim. Pavyzdiui: aiginio valsiaus danovo kolchoze 2 valstieiai i kuliamosios pam 25 kg grd. U tai jie gavo 8 metus kaljimo. Nors okupacin valdia grietai baudia kolchozininkus, taiau, nenordami badauti, pasitaikius progai, jie pasisavina produktus. Prie to prived okupacin valdia. Rytas Nuoraas tikras: Rytas
LYA, f. K-l, ap. 45, b. 683,1. 218-219. Nuoraas rus k. Mainratis.

Prisiklimo apygardos vadovybs 1951 m. lapkriio 20 d. ratas Vakar Lietuvos (Jros) srities vadui
LLKS PV1 1951 11 20 Nr. 91

JV2
1951 01 03, 04 ir 01 21-26, 31 dienomis prieas ypa sek Grinkikio valsiaus Gudaii apylinkeje. tartinose vietose paliko pasalas. 1951 01 06 Grinkikio valsiaus Auktuoli apylinkje buvo apie 400 rus ir istrebiteli. Dar nuodugnias gyventoj kratas. Po to vis mnes buvo sustiprintai sekama. 1951 01 16 iluvos valsiaus Vaiktaii apylinkje buvo apie 200 rus ir istrebiteli, kurie dar nuodugnias kratas. 1951 01 26 iluvos valsiaus Vainotiki apylinkje po Vygau-do3 idavysts buvo paskirtas susitikimas", kur lauk apie 150 rus. 1951 01 17 iluvos valsiaus Vainotiki apylinkje apie 150 prie grups dar vienkiemi kratas. Iekojo bunkeri, kur slapstosi partizanai. 1951 01 18-20 Betygalos valsiaus Saugaili apylinkje 100 rus grups dar kratas. 1951 01 26 Betygalos valsiaus nipaii apylinkje susitikimo" viet buvo ikviesta 100 rus. 1951 01 27 Pernaravos valsiaus Rudaki apyl. daugiau kaip 100 rus dar kratas. 1951 01 19-20 Grinkikio valsiaus Kairn apyl., Kraki valsiaus Dovydiki apyl. ir Gudin valsiaus Antuavos apyl. daugiau kaip 120 prie dar nuodugnias gyventoj kratas. Prieas ypa kreip dmes darines ir kitus pastatus, kur
Prisiklimo apygardos vadas. Jros srities vadui. 3 Jonas Mockeviius.
1 2

specialiais smaigais bad, matyt, iekojo bunkeri. Kai kuriuos gyventojus gsdino suaudyti, jei neparodys bunkeri. Vis saus po Vygaudo idavysts MA[aironio rinktins] veikimo rajone, ypa MIndaugo tvnijos], buvo daugyb aret ir gyventoj verbavimo.

1951 02 03 Pernaravos valsiaus Rudaki, Preikaps ir Pavink-ni apylinkse prieas (apie 200 moni) pavienmis grupmis dar kratas. Ypa tikrino arklides, kur bad ml. Buvo ginkluoti automatais ir automatiniais autuvais. 1951 02 10 patikrinti iduoto bunkerio Ariogalos valsiaus lii apyl. buvo ikviesta apie 200 prie, kurie dar ir kit gyventoj kratas. 1951 02 23-26 iluvos valsiaus Vainotiki apyl. apie 100 rus atskiromis grupmis dar kratas. Vis vasar dl Vygaudo idavysts MA[ironio rinktins] ir MI[ndaugo tvnijos] veikimo rajonuose buvo aretuojama bei verbuojama daugyb piliei. 1951 03 07 Pernaravos valsiaus Pavinkni apyl. 270 prie dar kratas. 1951 03 28-30 Grinkikio vls. Meiliki apyl. apie 100 prie dar kratas, o naktimis ypa sek. 1951 01 03 Josvaini valsiaus Pilsupi apyl. 100 prie dar kratas, iekojo bunkeri. 1951 03 13 Kraki vls. Mantvilikio apyl. apie 100 prie dar kratas. 1951 04 28-30 iluvos vls. Vainotiki ir Zapelski apyl. 200-250 prie apiekojo mik. Buvo pasalos pamikse ir prie vienkiemi. 1951 05 04 Betygalos vls. nipaii apyl. daugiau kaip 300 prie dar kratas mikuose ir gyventoj namuose. 1951 05 06 iluvos vls. Vaiktaii apyl. apie 600 rus ir istrebiteli ukavo mikus, krmynus ir vienkiemius. 1951 05 24-31 iluvos valsiaus Tverijoniks apyl. 200 rus ir istrebiteli ukavo apylinkes, dar vienkiemiuose kratas ir reng pasalas netoli vienkiemi, mik, krmyn. 1951 05 26-28 Pernaravos valsiaus Josvaini mikuose ir Rugn, Pelutavos, Svili apylinkse masikai buvo ukuojami mikai. Mikai buvo apsupti kas 30-50 metr po 3-4 kareivius, o miko viduriu kareivis jo alia kareivio. Matyt, iekojo bunkeri, nes kreip dmes tankius krmynus. Rado atsargini ginkl ir j dali. Be to, Josvaini ir Pernaravos valsiuose dar gyventoj kratas, tikrino vienkiemius, tuius namus. Siautimus vykd MGB ir reguliariosios armijos daliniai. I viso dalyvavo iki 2000 bolevik, bet partizanai nuostoli nepatyr. 1951 05 30-31 apie 100 kareivi sek Skaistgirio valsiaus Gir-kani mik ir dar kratas. 1951 06 01-02 apie 300 emgbist apiekojo Skaistgirio vls. Skaistgirio mik ir gyventojus.

1951 06 07 agars vls. Domeiki apylinkse 150 prie nakt dar kratas. 1951 06 07-08 Mekuii valsiaus mikuose plaiai darytos kratos, kuriose dalyvavo 240 kareivi i iauli gulos. 1951 06 13 Papils valsiaus ili apylinkse 100 emgbist dar kratas. 1951 06 28 Gruzdi valsiaus Tyrelio mike nakt keliuose buvo pasalos, o po to 100 prie ukavo mikus. 1951 06 16, 17-19 Betygaloje ir iluvos valsiuose apie 300 rus istrebiteli ukavo mikus, o po to buvo pastebtos pasalos keli sankryose ir prie vienkiemi. 1951 06 23-24 Grinkikio valsiaus Giedraii apyl. apie 100 rus ukavo apylinkes ir vienkiemiuose dar kratas. 1951 06 29-30 Betygalos valsiaus Gilaii apyl. ir Grinkikio valsiaus Meiliki apylinkje 100 prie ukavo mikus, krmynus, vienkiemius. 1951 07 13-14 Kraki valsiaus Medinink apyl. ir Josvaini valsiaus Ruseini apylinkje apie 1000 rus ir istrebiteli ukavo mikus, o nakt sek pamikes ir vienkiemius. 1951 07 28 Baisogalos valsiaus mik ukavo 360 prie. Po to buvo sekama. 1951 07 30 Gudin valsiaus mik ukavo 180 rus. 1951 08 09 Betygalos valsiaus mike prieas upuol stovyklaviet. Dalyvavo 200 rus, o po to dar vienkiemi kratas. 1951 08 13, 14, 15 Betygalos valsiaus Saugaili apyl. apie 150 rus apiekojo krmynus ir vienkiemius. 1951 08 01, 02, 03 Josvaini valsiaus Josvaini apyl. 100 rus dien ir nakt dar kratas. 1951 08 03 agars valsiaus Tyrelio mike 150 rus ir istrebiteli dar kratas. 1951 08 07 Kruopi valsiaus ventupio mike apie 420 prie dar kratas. 1951 08 31 Skaistgirio mik ukavo 100 prie. 1951 09 01 Pakruojo ir Lygum valsiuose apie 2000 emgbist ir vietini istrebiteli ukavo Pakruojo ir Juknaii mikus, po to 10 dien ypa sek. 1951 09 03 Skaistgirio ir agars valsiuose Skaistgirio mik ukavo apie 1650 emgbist ir vietini istrebiteli. Prieai buvo isidst iuose kaimuose: 1. Dameli k. - 14 main;

2. Tulni k. - 12 main; 3. Vilk k. - 6 mainos; 4. 3 lengvosios mainos su karininkais reng susisiekimo postus. 1951 09 16 Kurn valsiuje 100 prie ukavo igon mik. Po to daromos kratos kiuk, Zastari, Kubeli, Liuced, Minktaki ir Rveli kaimuose. 1951 09 20 Kraki valsiaus Sulaig apyl. mik ukavo 300 rus, po to buvo daromos kratos gyventoj namuose. 1951 09 26, 27, 28, 29 Grinkikio valsiaus Auktuoli apyl. buvo ukuojami mikai, daromos vienkiemi kratos ir statomos pasalos. 1951 09 05, 10 Josvaini valsiaus arav apyl. 100 rus ukavo apylinkes. 1951 09 10-13 Kraki valsiaus Medinink apyl. ir Josvaini valsiaus Ruseini apyl. 100 istrebiteli ir rus ukavo mikus. Nakt dar kratas gyventoj namuose.
LYA, f. K-l, ap. 45, b. 683,1. 235-236. Nuoraas rus k. Mainratis.

LLKS Visuomenins veiklos vadovo Juozo ibailos ratas Prisiklimo apygardos vadui
LLKS BV1 1951 12 10 Nr. 89. Slaptai py 2 (Nuoraai V3 ir JV4) Pastabos apie P[risiklimo] apygardos dalies tyrim Septintaisiais, atuntaisiais kov metais lankydamas Prisiklimo apygard], MA[ironio rinktins] V[ad] part. viril galjau stebti dvi dienas miko stovykloje ir 4 dienas - jo tarnybos patalpose. Susidariau tok nuomon: jis yra rpestingas, labai iniciatyvus vadas. Turi visas galimybes vystyti visuomenin veikl, tinkamas uimamoms pareigoms. MA[ironio rinktins] [tabo] Verininkas] part. serantas Diugas 5, kur pastu i seniau, yra geras kiekvieno partizano biiulis. Kovose pasiymi altakraujikumu ir savo taikliu viu gali atneti daug naudos. Padariau ir kit ivad, kad jis savo gerais meniniais sugebjimais gali atneti daug naudos pogrindio spaudai. L. e. K[unigaikio] [velgaiio rinktins]-T[vnijos] V[ado] pareigas part. jaun. serantas Vydnas6. Dukart teko j stebti gyvenant kartu miko stovykloje, apie dvi savaites bnant tarnybos patalpose ir apie 60 km - ygyje. Pasirengs padalinyje vesti reikiam tvark,

visuomenje turi deram autoritet, dl teigiamo spaudos platinimo darbo jo rajone gyventoj moral gera. Operacijose drsus, jas nuovokiai atlieka, be to, aprpina nukentjusiuosius nuo bolevizmo. Tikt bti paskirtas tvnijos (rajono) vadu, jei bt labiau isilavins.
1

Visuomenins veiklos vadovas. Prisiklimo apygardos vadui. LLKS tarybos prezidiumo pirmininkui. Jros srities vadui. s Laurynas Mingilas. Nenustatytas asmuo.

U nepriekaiting savo pareig vykdym vertas gauti auktesn laipsn, u nuopelnus sjdiui ir tvynei vertas apdovanoti L[aisvs] K[ovos] garbs enkleliu. KUD[irkos brio] V[adas] part. Ainis7. Su juo teko gyventi apie keturis mnesius, per laikotarp stebjau jo gyvenimo bd. Jis vis savo jaunyst paskyr partizaniniam judjimui. Geras tiekimo organizatorius, toks pat ir kovotojas. Per laikotarp, kur gyvenau jo padalinyje, triskart teko susidurti su prieu. Pirm kart keturiems partizanams teko kliti pasal, nors ir bdamas sueistas, savo efektinga ugnimi nuramino prie, kas ne tik padjo savikiams, bet netgi privert prie atidti savo paiekas iki ryto. Antr kart atliekant uduot jam teko susidurti su 15-20 istrebiteli, nors ir sueistas, bet laimingai sugro. Trei susidrim smulkiai apraysiu grs i ygio. ukuojant prieo kariuomenei laiksi pavyzdingai. Bdingi charakterio bruoai: atvirairdis, draugikas, linksmas. ,,P[rie] R[ymanio] R[pintojlio]" bendradarbiauja Kregds slapyvardiu. L. e. GE[dimino brio] V[ado] ir Visuomenins] D[alies] V[irininko] pareigas part. grandinis Mindaugas8. Atvirairdis draugas. Sunki valand randa bd visiems pakelti nuotaik. Nors dl sunkios ligos jo sveikata palo, bet neatsisako vykdyti jam pavedam uduoi. Mano nuomone, visikai vertas gauti auktesn part. laipsn, u nuopelnus part. judjimui ir Tvynei apdovanoti j L[aisvs] K[ovos] garbs enkleliu. Organizaciniame GE[dimino] vienete isiskiria part. Vaidila 9 (odinis slapyvardis). Senukas baigia savo eiasdeimtmet. Visada energingas, savarankikas ir nuovokus L[aisvs] K[ovotojas] partizanas, pakankamai gerai nusimano apie vidaus ir usienio reikalus. Manau, pakankamai pasiruos vadovauti savarankikam padaliniui. U nuopelnus vertas apdovanoti L[aisvs] K[ovos] garbs enkleliu.
7 Feliksas Kokta. Nenustatytas asmuo. 9 Pranas imaitis (?). 8

Savaits ygyje teko stebti iuos partizanus. JAU[nuio brio] V[adas] part. ser. Kstutis 10 yra rpestingas, savarankikas ir nuovokus, nepriekaitingai vykdo savo virinink sakymus. Vertas aukiausio L[aisvs] K[ovotojo] garbs apdovanojimo. Ml[ndaugo tvnijos] LUK[io brio] V[adas] part. jaun. serantas Dainotas Paymiu, kad tai energingas, nuovokus atlikdamas bet koki uduot, nepriekaitingas vykdytojas. Kaip ryting ir ger tikro reikalo organizatori ir vykdytoj, laikau tinkam gauti auktesn L[aisvs] K[ovotojo] apdovanojim. Bendros pastabos apie P[risiklimo] A[pygard], io padalinio drausm yra gera, ilaikytas vad autoritetas, partizanai vadus gerbia. Apygardos teritorijoje deramai atliekama organizacin veikla. K[unigaikio] [velgaiio] irMA[ironio] rinktini veikimo teritorijoje vadovavimas ir partizan gretos yra reikiamo lygio. BV
LYA, f. K-l, ap. 45, b. 683,1. 203-205. Nuoraas rus k. Mainratis.
10

Prancikus Prsaitis. Albertas Stokus.

11

Maironio rinktins vado Vytauto Sankausko-Daukanto 1952 m. sausio 3 d. raportas Prisiklimo apygardos vadui
LLKS MA V1 1952 01 30 Nr. 269

PV2 Raportas
Praneu, kad 1951 11 15 dien darinje buvo 5 partizanai: Daukantas, Diugas, Vytvytis, Kstutis ir Dainotas3. Apie 3 valand po piet m loti uo. Part. Kstutis nujo prie dur pairti. Kadangi istrebiteliai buvo visai arti ir apsireng palapinsiaustmis, tai Kstuiui pasirod, kad atjo 8 rus kareiviai. Visi atsistojo, susirinko daiktus ir pasiruo kautis. Durys buvo urakintos i lauko, tai partizanas Dainotas jas iek tiek pravr patikrindamas, ar bus galima, jei reiks, pabgti mik, esant u 500 m. Kai tik rusai jo nam, buvo pasilyta ikart pasitraukti, taiau a nesutikau. sakiau neaudyti, kol rusai neatidarys darins. Po keleto minui i namo ijo 6 rusai ir pasuko prie darins. Partizanas Dainotas norjo audyti, bet a j sulaikiau, rusai buvo per 10 metr nuo darins ir jo breliu. Paskui jie (rusai) nujo kit vienkiem.

Vakare eimininkas pasakojo, kad vienkiem buvo atj 6 istrebiteliai, kurie, nerad eimininko, apjo visus kambarius (namuose buvo 10-12 met j dukt, kuri vliau apie visa tai papasakojusi). Seiminink, pamaiusi istrebitelius, nujo pas kaimyn.

Pastaba: Visi partizanai buvo altakraujiki ir, rodos, kovoje n vienas i j nebt paliks
draugo. Daukantas MA[ironio rinktins] V[adas] LYA, f. K-l, ap. 45, b. 683, 1. 232. Nuoraas rus k. Mainratis.
' Maironio rinktins vadas.
2

Prisiklimo apygardos vadui. Vytautas Sankauskas, Laurynas Mingilas, Viktoras niuolis, Prancikus Prsaitis ir Albertas Stokus.

Maironio rinktins vado Vytauto Sankausko-Daukanto raportas Jros srities vadui

LLKS 1952 04 29

JV1
Raportas Kadangi 1952 m. balandio 23 d. esu atleistas i einam pareig, kreipiuosi Jus su pasiaikinimu. 1952 m. balandio 23 d. MA[aironio rinktins] [tabo] stovykl atvyks Prisiklimo apygardos galiotinis Kstutis 2, nedavs man pasiaikinti, atleido mane i Maironio rinktins vado pareig (Prisiklimo apygardos vado 1952 01 18 ratas Nr. 118). Taiau, jausdamasis nekaltas, broliui vadui noriu paaikinti plaiau. Prisiklimo apygardos vadas mane paskyr Maironio rinktins vadu ir dav speciali uduot atkurti ir palaikyti ry su Kunigaikio velgaiio rinktine. Be to, paminjo, kad kai bus atkurtas ryys su K[unigaikio] [velgaiio] rinktine, jis pats vaiuos vizituoti padalinio. P[risiklimo apygardos] uduot vykdiau, ryys su K[unigaikio] [velgaiio] rinktine buvo atkurtas, ir Prisiklimo apygardos vado kelion paruoiau taip, kad atvyks viet galt vizituoti bet kok padalin. Prie mnes per ryi punkt pasiunts Prisiklimo apygardos vadui laik, visa tai praneiau ir siliau susitikti. Prisiklimo apygardos vadas ryio punkto nepatikrino ir pats neatvyko. Atvyko tik Kstutis ir tai tik atsitiktinai - vykdydamas uduot. Kadangi uduotis buvo vykdoma netoli K[unigaikio] [velgaiio rinktins] V[ado] paskirtos vietos, a antrkart dl artjanios iemos nueiti negaljau, o pasiuniau j susitarti dl susitikimo. Kaip pasakojo Kstutis, atvyko K[unigaikio] [velgaiio rinktins] V[adas] ir K[u]D[ir-kos brio] vadovyb. Tiesa, kadangi Prisiklimo apygardos vadas neatvyko ir paketo laiku neatsirado, tai a surinks P[risiklimo apygardos] V[adui] atnet literatr, sakymus, nurodymus ir kt. isiuniau. O dl to, kad Prisiklimo apygardos vadas neatvyko, a atsipraiau laiku. Be to, pasitaikius palankioms aplinkybms

pasiuniau savo ileist literatr, kreipimsi ir kt., nes susitikus mans asmenikai buvo prayta, kad k ileisime, atsistume jam.
1

Jros srities vadui. Prancikus Prsaitis.

Prisiklimo apygardos vadui parengme geras slygas atvykti, bet jis neatvaiavo, neatvyko jis ir mans apklausti prie atleisdamas i pareig. Jei Prisiklimo apygardos vado ratas, pasiraytas 1952 m. sausio 18 d., bt pasistas per ryi punkt, tai bt patenkinama. Taiau kol Prisiklimo apygardos galiotinis Kstutis, gavs tiesiai i nurodyto vado rat, j nugabeno Maironio stovyklos tab, prajo daugiau kaip mnuo - to nesuprantu. Jeigu a, Prisiklimo apygardos vado nuomone, tiek nuklydau nuo tikslo ir, neturint galimybi apklausti, buvau atleistas i darbo, tai per tuos 2 mnesius galjau padaryti daug blogo, taiau kart ijo atvirkiai, pavyzdiui, ileidome Maironio rinktins vasario, kovo ir balandio mnesi organ Mano Tvyn", kreipimsi Paskutiniai perspjimai". Ry su Kunigaikio velgaiio rinktine palaikme ir iem, ruoms ileisti biuleten, taiau nesuspjome. Laviruodami po L[ietuvos] [aliosios] rinktins teritorij, suradome 2 neprijungtus padalinius, kuriuos prijungme. Be to, paaikjus, kad Algimanto apygardos vadovyb uvo, a isiuniau laik paiam aukiausiam pareignui, silydamas prisijungti. Nes Algimanto apygardos vadas kalbjo, kad prajusiais metais Z[aliosios] rinktins vadas pra jo susisiekti su Prisiklimo apygarda, taiau jis ryio su Prisiklimo apygarda neturjo, tai taip ir liko. Pavasar [aliosios] rinktins vadas uvo, bet kovotojai liko (kalbama, kad yra apie 30 moni). Vliau minto padalinio vadas prane, kad ryi punkte kakas yra, bet jau buvo iema ir stipriai siaut prieas, taigi paimti nepavyko. Gal Prisiklimo apygardos vadas mano, kad a norjau sukurti atskir apygard, ir dl to ant mans upyko, taiau tokios minties a neturjau. A tik norjau kaip galima labiau iplsti organizacij. Norjau prie likusios L[ietuvos] [aliosios] rinktins prijungti K[u]D[irkos br] ir atkurti L[ietuvos] [alij] rinktin. Jeigu suinoiau, kad tebegyvuoja Algimanto apygarda, pasialiniau. Dabar truput griu atgal. Ivykus i MI[ndaugo] T[]V[ni-jos] veikimo teritorijos, pirmiausia teko susisiekti su Vytvyiu, Diugu 3. Apie juos negaliu pasakyti, kad yra labai religingi. Pavyzdiui, Stirnos4 apkalbos tokios pat, kaip ir j. Nordamas susipainti su rajonu, vykdyti aukiau mint uduot, palaikyti ry su K[unigaikio] [velgaiio rinktine], privaljau prisiderinti prie j. Tiesa, i pradi truput pykoms, bet vliau vienas kit supratome ir susigyvenome. Kart Diugas pasak, kad vadas u jo galv neatsako. Susitaikiau ir su tuo, pasikalbjome. Vytvytis pernai danai sirgo, iemet po dideli pastang sveikata labai pagerjo, dabar nebesiskundia. Na, uteks apie tai, nes atitrkau nuo temos. Vaikiodami po Stirnos tvik, sutinkame ir Stirn su Vyteniu 5. Vytvytis su Diugu j teisina ir likviduoti atsisako, a taip pat sutikau. Be to, diaugiuosi, kad jie mans taip pat nesuaudo, nes Vytenis su Diugu per partizanus pareik, kad, iskyrus Vytvyt su Diugu, nieko neprisileis. Kakaip pasakiau, kad nelaimje ir patys didiausi prieai palieka draugais, kad

ir mes nepastamose apylinkse susidraugavome. Kadangi vietiniai gyventojai Stirn iri be pasitikjimo, tai dviese atvykstame Maironio tab. Kaip tik tuo metu buvau paskyrs susitikim su koviniais padaliniais, Vytvytis su Diugu eiti atsisak. Pirmasis - dl blogo oro ir silpnos sveikatos, o antrasis dl blogo apsiginklavimo (vokiku autuvu ir 9 mm pistoletu). Tada buvau priverstas vl susidraugauti su Vyteniu ir ivykti susitikim apie 30 km. Susitiks su partizanais ir praleids padaliniuose daugiau kaip savait,. Vytenis atsisak Stirnos. Tada a j palikau Dainoto 6 globoje ir grau tikdamasis gyvendinti Prisiklimo apygardos vado sakym likviduoti Stirn. Kai atvyks pradjau reikalauti j likviduoti - atsisak. A kaip tik tuo metu buvau paskyrs susitikim su JAU[nuio] organizaciniu vienetu, tai ir nusprendiau Stirnai pameluoti, atseit ten atvyks Vytenis susitikti su ja. Taip norjau j likviduoti.
3

Viktoras niuolis, Laurynas Mingilas. Izabel Vilimait. Stasys Satkus. Albertas Stokus.

Paskirtu laiku pasisek Stirn tikinti ir jau ruoms ivykti. Tik netiktai mane paauk Vytvytis su Diugu ir pasak, kad S[rities] V[ado] sakymu Stirnos atvilgiu dl jos praeities susilaikyti, o dabar ji nieko blogo nra padariusi. Dl dezertyravimo tiek vienas, tiek kitas kaltas. Baigdamas dar primin, jog Prisiklimo apygardos vadas (turjo omeny J[ros] V[ad]) kalbjo, kad jis j ustoja ir galima j neklausyti, todl pra mans, kad ir a j ustoiau. Nenordamas sukelti jiems nepasitikjimo, a sutikau. Bet i ties maniau, kai susitiksime su JAU[nuio brio] partizanais, pavesti j likviduoti. Jog Vytvytis ustoja Stirn, rodo ir tai, kad 1952 m. balandio 28 d. bdamas mike Vytvytis itraukia savo uvusios sesers laik ir duoda skaityti, sakydamas, kad iki iol, iskyrus BV7, laiko niekam nerod, nes bijojo, kad u laik gali likviduoti. Mintame laike raoma apie Stirnos iduot partizan uvim stovykloje. Laiko pabaigoje raoma, kad jie jau jos iekojo,nordami likviduoti, bet atvyk R[yi] P[unkt] jos nerado. Atvykus stovykl, Vytvytis mans pradjo prayti, kad a parayiau sakym, tada a jo papraiau duoti sesers laik, kad padarytume nuora. Vytvytis ikart pasikeit ir pasak, kad jis negali, nes dl jo gali likviduoti Stirn, o galbt jo sesuo kerija. Atvyk paskirt viet, randame JAU[nuio brio] V[ado] laik, kuriame nurodoma, kad jie atvykti negali, nes buvo susiaudymas, per kur uvo Prisiklimo apygardos] [tabo] V[irininkas] arnas 8 ir JAU[nuio brio] partizanas Lazdynas9. Dl to, kad mes sugrome, Stirnai kilo tarimas, jog mes suaudme Vyten. Ji pradjo verkti, prikaiioti, tada a pareikiau, kad Vytenis jos atsisak. Po keleto dien pas mus atvyko LUK[io brio] V[adas] Dainotas. Stirna slaptai para Vyteniui laik ir dav Dainotui, kad is laik perduot adresatui, ir pareik, kad jeigu Vytenis dar kart sugr, tai ji eis kartu su juo. Taiau, kadangi a daviau Dainotui nurodym Stirnos laiko Vyteniui neperduoti, tai laik atidav man.

Vos tik Dainotas spjo ieiti R[yi] P[unkt], ateina ir Vytenis atseit drabui pasiimti. Stirna jo paklaus, ar gavo jos laik. Vytenis pradjo neigti, ir abu m keikti Dainor.
7

LLKS Visuomenins veiklos vadovas. Augustas Bagdonas. Vytautas Mekuotis.

A visa tai girdjau ir pareikiau, kad mano nurodymu Dainotas laik atidav man. Kadangi Stirna kaltino Prisiklimo apygardos vad tuo, jog jis j eid, nupl garb (Prisiklimo apygardos vado asmenikas poiris j), baigdamas a pridriau, kad laik pasisiu Prisiklimo apygardos vadui kaip daiktin rodym, patvirtinant, ar Prisiklimo apygardos vado poiris teisingas, ar ne. A jauiau atsakomyb dl to, kad jie nedezertyruot antr kart. Reikjo isisti paket, o juos vienus palikti buvo rizikinga. Todl kit dien vakare sakiau Vyteniui ivykti (be Stirnos, kuri verk). Stirna su Vyteniu mane laik dideliu j iskyrimo organizatoriumi, todl kit dien kak ra Ddukuil0. Kad Stirna mane apkalbjo, rodo ir tai, jog, kai buvo atvyks Prisiklimo apygardos galiotinis Kstutis, Stirna prijo, pradjo atsiprainti ir dar pravirko, kad jeigu bt buvusi galimyb susitikti su partizanais, ji bt paaikinusi, kad visa tai netiesa. Kartu buvo Vytvytis ir Diugas. iandien ji ito nerayt, kadangi jos protas atvso. Kart ji man pasak, kad kai nra Vytenio, tai jis jai ir nereikalingas, bet kai j sutinka ir reikia isiskirti - yra sunku. Ji dabar kalba, kad kai gyveno su Vyteniu, negaljo melstis. Kaip a melsiuos apgaudindama Diev, sak Stirna, - jei eidama lov vis tiek nusidsiu". iuo metu ji meldiasi ne maiau nei kiti. Ir Dainotas taip sako, kad ji, kai gyveno su Vyteniu, nesimeld. Apskritai Stirna dvasikai tvirta. Ji nenusimena net dl to, kad per radij perduoda, jog karas prasids tik 1954 met ruden. Stirna sako: Kaip Dievas duos, taip ir bus". ia ikyla klausimas, ar Stirna prieinosi ir ar kaip uverbuotas prieo agentas nelaukia momento pasiduoti gyva? Atsakyti sudtinga. Taiau kai ji pradjo vaikioti po savo tvik, prieas m per gyventojus skleisti gandus, kad atseit ji, t. y. Stirna (paminj pavard), dav nemaai parodym ir t. t. eim pernai ruden ive. Apie ms poir Stirn prieas galjo suinoti tik i Vygaudo todl skleidia tokius gandus, kad mes j likviduotume. Stirna gali irti tiesiai akis ir neraudonuodama meluoti, eidinti ir daryti neteisingas ivadas, savo kalt suversti kitam. Kaip pernai pavasar, taip ir MA[ironio rinktins] [tabo] stovykloje Stirna vad nepripasta. Todl Dainotas jai ne kart sak, kad jis su ja n vienos dienos negyvent. Bet pam todl, kad buvo iema ir ji pradjo gerai dirbti, todl tyljo.
10

Juozas ibaila. Jonas Mockeviius.

11

Dl Vytenio galiu tiek pasakyti, kad sausio pabaigoje atvyko antrkart, atseit gydytis, taiau nebuvo vietos, ir bijodamas, kad vl nesimylt", a sakiau jam per kelet dien ieiti. Kai ijo, pam paket ir per snieg vienas nugabeno K[stuio] R[yi] P[unkt] u 30 km. Dar atsimenu, kad kol Vytenio nebuvo, NEM[uno brio] K[ovotoj] D[aliniai] buvo pasyvs, bet kai tik jis gro-atvirkiai. Vyten visi kovotojai myli ir gerbia, o Dainot keikia. Prisiklimo apygardos vado rate nurodoma, kad neutenka disciplinos nesuprantu, k tuo norima pasakyti. Visi kovotojai drausmingi, kovoje pasirod drss. Kovojama su girtavimu. Taiau Prisiklimo apygardos vadas rinktinje buvo tik prajusi met vasar ir todl, jei k nors pastebjo, reikjo nedelsiant pasakyti. Turbt mane kaltina dl nepakankamos drausms ir dl 1951 m. gruodio 24 d. partizano Girno 12 dezertyravimo. Apie tai pakalbsiu plaiau. LUK[io brio] partizanas Girnas buvo 18 met amiaus (A[py-links] O[rganizacinio] S[ektoriaus] V[irininko] snus). Tvas-iduotas. Kankinamas jis nieko neidav. Motina taip pat kaljime. Prieas bando nepilnamet sn uverbuoti. Uverbuotas Girnas susisiekia su partizanais ir prao j priimti padalin. Partizanai jam pataria per iem slapstytis vienam. Gyventojai jo nepriima. Tada Girnas pasidar bunker kyje, kurio eimininkai buvo itremti. Produktus gaudavo, kaip vliau paaikjo, i giminaii. Taiau produkt jam neuteko, pradjo vogti i valstiei med, i vieno gyventojo pam kelnes, vark ir palt. Pradjo girtauti. Atjo 1951 met birelis. Dienos metu partizanai aptinka Girn-Albin apsiginklavus rusiku autuvu. Girnas prao priimti br, mes imame abejoti - gal prieas nori j infiltruoti ms tarp? Todl savo veiksmais jis iifruoja LUK[io brio] K[ovotoj] D[alini] veikimo rajonus. Liko dvi ieitys: perduoti Karo
12

Feliksas Nekraius.

lauko teismui ir likviduoti arba priimti partizan gretas. J iteisino ir prie stojim Girnas ratikai pasiadjo negirtauti ir neplikauti. Ibuvs kelet dien LUK[io] bryje, jis prao perkelti NEM[uno] br, nes LUK[io brio] vadovyb j skriaudia ir, antra, jis nenori partizanauti savo tvikje. Sutikus dviej padalini vadams - leidiu. NEM[uno brio] V[adas] juo nesiskundia, sako, kad ramus ir iri, k kiti daro. LUK[io] organizacin vienet perkeliu Vydn 13. T met rugpjt ir partizanai susitiko su Prisiklimo apygardos V[ado] Dainoto visi m pykti, pareikdami, kad kur norite, ten organizaciniame LUK[io] vienete. Tada Prisiklimo apygardos LUK[io] bryje sugrino partizan kandidat Albin, kuris tuo partizanais ivyks ryio reikalais. vadu. Ant LUK[io brio] j dkite, tik nepalikite jo vadas dl kari trkumo metu buvo su vainio 14

Girnas, gavs sakym, sugrta. Dukart atvyks Dainotas kalbjo, kad Albinas-Girnas yra geras ir drsus karys. Uduot atliko be priekait. Dainotui buvo duotas sakymas priirti Albin ir, jeigu k pastebs tartina, perduoti Karo lauko teismui.

Po kurio laiko atvyksta Dainotas ir pranea, kad Albinas-Girnas 1951 m. gruodio 24 d. dezertyravo. I LUK[io brio] V[ado] raport ir sakym padariau ivad: antr Kald dien Albinas buvo girtas (inoma, ir Dainotas), turbt ir triukm pakl, todl LUK[io brio] V[adas] Dainotas norjo parodyti savo jg eimininkui ir .jo dukteriai, nuginklavo, sak eiti slptuv, kuri buvo rengta kambaryje. Nakt Dainotas su Virgiu 15 ijo, kaip jis nurodo raporte, vykdyti mano uduoties, o kitam jaunam partizanui paliko saugoti Girn. Girnas, pamans, kad Dainotas ivaiuoja pakviesti mans ir todl, kad nevykd priesaikos, j suaudysim, i jaunojo partizano pams ginkl pabgo. Mano nuomone, Dainotas neturjo teiss ivykti. Kodl jam btinai reikjo ivykti antr Kald dien ir dar palikus nuginkluot partizan? Po dezertyravimo Albinas susitiko su besislapstania mergina, ir abu nujo pas jos gimines.
13

Nenustatytas asmuo. Antanas Budginas (?). Antanas Vatakas.

14

15

Po kurio laiko rusai apsupo k ir siunia eiminink, kad partizanai pasiduot. Albinas, kaip gyventojams pasakojo eiminink, abejojo, bet mergina, pamusi i Albino ginkl, ov eiminink, tada rusai pradjo audyti ir abu nuov. Kadangi eimininkai tapo idavikais, o partizanai uvo, tai itirti vykio nemanoma. U dezertyravim ir draugyst su besislapstania mergina ratikai sakiau suaudyti. Kad Albinas buvo kaltas, a neabejojau. Jeigu jis bt perjs kit br pateisinama. M[ndaugo] T[]v[nijoje] pernai slapstsi 7 merginos. Prisiklimo apygardos vadas man dav aik sakym dalyvaujant beveik visiems MI[ndaugo] T[]v[nijos] partizanams besislapstaniomis merginomis nesirpinti ir sakyti registruotis, kadangi Vygaudas jas idav. Kada partizanai m vykdyti sakym, daugelis mergin atsak, kad geriau suaudykite, bet pas prie mes neisim. Taigi ir a, pamats mergin ryt, suaukiau visus padalini vadus ir mes nusprendme Prisiklimo apyg. vado sakymo nevykdyti. Kai tik a jam tai praneiau, jis ikart ant mans upyko, bet, pamats vis partizan pasiprieinim, sutiko. Iki ios dienos dvi merginos yra uvusios, viena - su Albinu, kita - su Vymantu 16, 4 merginos pateko prieo rankas. Jos istorijoje negirdtais bdais yra kankinamos, i j tyiojamasi. Beveik visos merginos gavo po 25 metus kaljimo. Jeigu mes btume merginas pasiunt prieui, bt uv daugiau kaip 100 gyventoj: Vygaudas vis MI[ndaugo] T[]v[nijos] gyventoj neinojo. Tiesa, 2 merginos ikart usiregistravo, kai tik Vygaudas oficialiai tapo provokatoriumi, dar 7 merginos buvo ne jo rajone.

Turbt mane apkaltins, jog a atleidau Vyten i uimam NEM[uno brio] V[ado] pareig. A j atleidau todl, kad vykdiau aukiausiosios vadovybs sakym, u tai, kad Vytenis nesiskyr su Stirna ir dl jos nukentjo daugiau kaip 45 gyventojai. Tegu kas nors rodo, kad dl mans nukentjo bent vienas asmuo. A apie tai daug galvoju ir esu atsargus, nes jeigu ne man, tai tiems, kurie bus po mans, reiks atsakyti.

Broli vade, pernai Js man kalbjote, kad su Diugu a nesugyvensiu. Netikjau, bet paskui sitikinau: Vytvytis ir Diugas
16

Meys Bankauskas.

yra neiskiriami draugai, k daro vienas, t ir kitas. Jiems nra n vieno gero vado ir virininko, iskyrus j brolius ir kakok uvus apygardos vad. Be to, Stirna kurst partizanus, kad jie mans neklausyt. Prisiklimo apygardos vadui laiku kelet kart praneiau apie savo padt ir siliau, kad vien partizan pasiimt. Prisiklimo apygardos vadas, nors ir neturi bendradarbi (po P[risiklimo apygardos] [tabo] V[irininko] arno uvimo), taiau atsisak priimti. Prisiklimo apygardos galiotinis Kstutis man sak, kad a irs tik sav interes, dl to jis visikai klysta. MA[ironio rinktins] [tabo virininkui] Diugui nupirkau batus (per dideli), Stirnai apatinuk, Vytvytis taip pat nusipirko batus, karikas kelnes ir baltinius. Pats nieko nenusipirkau, vaiktau nuplys, skyltais batais. Kai mato mane prastai apsirengus, kiti maiau reikalauja, ir apskritai aukiausiajai vadovybei neturime kuo mokti na. Prisiklimo apygardos vadas man sak perduoti MI[ndaugo tvnijos] [tabo] ir MA[ironio rinktins] [tabo] archyvus. Man teko i j pai igirsti ir stebti, kad apygardos (pagrindinis) ir rinktins archyvas yra mike, apie tai ino tik du mons. Todl ir a noriau ten visk, k padariau, padti, nes jei mes visi sim, bt galima rasti. Labai blogai tai, kad jie turi savo sitikinimus ir nepaiso pastab. Pavyzdiui, Diugas sako, kad jei a siu, man daugiau nieko nereiks. Turbt neturiau teiss sakyti, kad jei Prisiklimo apygardos vadas pagyvent mano vietoje, tai neitvert n dviej mnesi. Pas Prisiklimo apygardos vad nra kam dirbti, tai kodl gi jis tabo darbuotojais nepaskiria Diugo, Stirnos ar Vytvyio? Baigdamas dar paminsiu, kad K[ovotoj] D [aliniai] maai vykd operacij, bet tai ne vien mano kalt. Pirma, buvau toli ikeliavs, antra, Prisiklimo apygardos vadas sak visiems K[ovotoj] D [alini] vadams kartu vykdyti operacijas (nurod laik), taiau uvus Vymantui mintas sakymas pateko prieo rankas ir reikjo susilaikyti.
LYA, f. K-l, ap. 45, b. 684, 1. 183-192. Nuoraas rus k. Mainratis.

Iraas i Maironio (Povilo Lukio) rinktins istorijos

1952 m.1 1948 met rugsj vyriausioji vadovyb organizavo nauj apygard, kuri pavadino Prisiklimo vardu. I Povilo Lukio rinktinje buvusi 1-ojo, 2-ojo, 3-iojo, 4-ojo rajon ir nedidelio Kstuio apygardos brio, kurio teritorija priklaus Prisiklimo apygardos veiklos rajonui, sukurta rinktin, neaiku kokiais motyvais, buvo pavadinta ne Povilo Lukio, o Maironio vardu. Vadu buvo paskirtas Drakas2, dabar vadinasi Rimantu. I buvusi keturi Povilo Lukio rinktins rajon sukurtas vienas veikimo rajonas, pavadintas Kudirkos vardu. LLKS vadovybs potvarkiu rajonai pervadinti tvnijomis. KUD[irkos] tvnijos vadu paskirtas Mindaugas-Rytas3. I arvo padalinio sukurti 2 koviniai briai: Nemuno ir Lukio (tada vadinosi AR ir TEN). Nemuno brio vadu paskirtas Vytautas4, partizanas nuo 1944 met. Lukio brio vadu paskirtas Galinskas5, partizanas nuo 1944 met. Tuo pat metu i Povilo Lukio rinktins 4-ojo rajono organizuotas Vytenio brys, vadu paskirtas Lapas-Karosas6, partizanas nuo 1947 met. 1949 metais i Povilo Lukio rinktins 5-ojo rajono organizuotas Laisvs" brys, vadu paskirtas Radvila-Sniegutis7. Partizan gretose nuo 1947 met, per vis laikotarp pasirod kaip geras visuomeninis organizatorius. 1949 metais Maironio rinktins vadas Rimantas buvo paskirtas Prisiklimo apygardos vadu, o jo viet paskirtas Rytas. Ryto sakymu Maironio rinktin padalyta Biruts, Kstuio ir Mindaugo tvnijas. 1. Mindaugo tvnijos vadu paskirtas part. Diemedis 8, 1950 m. u nuopelnus sjdiui
1

Data nustatyta i konteksto. Povilas Morknas. Juozas Palinas. Viktoras Bakanauskas. Albertas Pumputis-Galijotas(?).

11

Nenustatytas asmuo. Romas Vaitkeviius. Kostas Kudokas.

perkeltas Prisiklimo vadovyb, o jo viet paskirtas part. Daukantas 9, 26 met, partizan gretose nuo 1947 met.

2. Biruts tvnijos vadu paskirtas part. Daunys 10. uvo 1950 met liep, ir Daunio viet vadu paskirtas Vytenis 11, 22 met, partizanas nuo 1948 met. 3. Kstuio tvnijos vadu paskirtas Radvila. 1951 m. sausio 30 d. Radvilai uvus, tiesioginiu vadu paskiriamas Biruts tvnijos vadas Vytenis. 4. Suformuotas Maironio rinktins brys, kuriam suteiktas Jaunuio vardas. Vadu paskirtas Jogaila12, 24 met, partizanas nuo 1946 met. Daug padjo organizuojant rinktin. Mindaugo tvnija padalyta tokius padalinius: a) Nemuno brys. uvus io brio vadui Vytautui, 1950 met pradioje ias pareigas paskirtas part. Vytenis l3, 30 met amiaus, partizanauja nuo 1949 met. 1951 m. gegu i i pareig Vytenis atleidiamas ir brio vadu paskiriamas part. Mindaugas 14, partizanas nuo 1950 met. b) Lukio brys. 1949 m., uvus vadui Gaidiui 15, vadu paskiriamas Jogaila, tais paiais metais Jogaila buvo perkeltas vadovauti Jaunuio briui. Lukio brio vadu paskiriamas 20metis Vygau-das16, kuris 1950 metais pasiduoda prieui ir tampa idaviku. Lukio brio vadu paskiriamas part. Dainotas17, 28 met, partizanas nuo 1947 met. c) Kudirkos brys. Sis brys suformuotas 1951 met rugsj, vadu paskirtas part. Ainis 18, 24 met, partizanauja nuo 1946 met. Biruts tvnija padalyta tokius padalinius: a) Eimuio brys. io brio vad Daun 1949 metais perkl tvnij, vadu paskiriamas Bielinis19, kuris 1950 metais su visais kovotojais va. Tais paiais metais brys vl suformuojamas vadovaujant Dunduliui 20, taiau tais paiais metais visi kovotojai
9

Vytautas Sankauskas. Nenustatytas asmuo. 1' Antanas Kvedaras. Romualdas ukeviius. Stasys Satkus. Nenustatytas asmuo. " Nenustatytas asmuo. Jonas Mockeviius. Albertas Stokus. Feliksas Kokta. Nenustatytas asmuo. Nenustatytas asmuo.

10

12

13

14

16

17

18

19

20

taip pat va. Dl smarkaus prieo persekiojimo is brys kol kas neatsikr. Kstuio tvnija padalyta tokius brius: a) Laisvs" brys. Buvs Juozapaviiaus brio vadas 1951 met sausio 30 d. va, o jo viet paskiriamas part. Algirdas21, partizanauja nuo 1950 met. b) Vytenio brys. 1950 m. sausio 21 dien uvus brio vadui Gravydui 22, vadu paskiriamas Vytautas23, 26 met, partizanauja nuo 1948 met. c) Jaunuio brys. uvus vadui Jogailai, vadu paskiriamas Kstutis24, 23 met, partizanauja nuo 1948 met. Prisiklimo vadovybs sakymu Nr. 1 nuo 1952 met Maironio rinktinei grinti Povilo Lukio rinktins pavadinim.
21

Leonas Juka. Nenustatytas asmuo. Vytautas Mekuotis. Prancikus Prsaitis.

22

23

24

LYA, f. K-l, ap. 45, b. 683,1. 206-208. Nuoraas rus k. Mainratis.

Virginija Rudien KUNIGAIKIO VELGAIIO RINKTIN Rinktins susiformavimas ir organizaciniai pokyiai

1944 m. pabaigoje, Soviet Sjungos kariuomenei antr kart okupavus Lietuv, iauli apskrities agars, Jonikio, Gruzdi, Kruopi valsiuose susiformavo partizan junginys (150-200 moni), vadovaujamas Lietuvos kariuomens leitenanto Martyno Kliausiaus-Tautvydo. Jau 1944 m. ruden Tautvydas jungin pavadino Genio kuopa ir suskirst j brius, turjusius medi pavadinimus: uolo", Alksnio", Bero" ir kt. 1 Nepavyko rasti joki autentik Genio kuopos tabo dokument, tad sunku nustatyti jos struktr. ios kuopos partizano Juozo Kumpio liudijimu, jis priklauss Biruts briui, vadovaujamam Alekso Kundroto. Brys, iki 1945 m. liepos veiks savarankikai, dl kovotoj legalizavimosi smarkiai sumajus gretoms, sijungs Genio kuop 2. Kuopai tuomet priklaus uolo", Klevo" ir Biruts briai. Visi jie ba-zavsi vienoje stovykloje Tyrelio mike, keturiuose bunkeriuose prie Mos ups. Kitas io krato partizanas, Ignas Sabulis, 1945 m. vasar suimtas kaip uolo", Bero" bei Uosio" bri ryininkas su Lietuvos laisvs armijos (LLA) iauli tabu, joki parodym saugumieiams nedav.
1

S. Narbutas, Partizano Tautvydo tvnija", Darbai, 1996, Nr. 1, p. 79.

J. Kumpio 1951 10 29 tardymo protokolas, Lietuvos ypatingasis archyvas (toliau - LYA), baud. b. 22845/3, t. 1, 1. 22; J. Kumpio 1952 01 25 tardymo protokolas, ibid., t. 2,1. 25.
2

Reikia pasakyti, kad literatroje (ir mokslinje, ir memuarinje), taip pat ir represini valdios struktr dokumentuose Genio kuopa minima labai retai. Atrodo, jog vietos gyventojai bei eiliniai kuopos kovotojai j daniau vadindavo tiesiog Jonikio rinktine. Jonikio rinktin, kaip 1946 m. pradioje gana savarankikai veikusi ir turjusi ryi su emaii legionu, mini ir knygos Lietuvos partizanai 1944 1953 m. "autoriai3. Kita vertus, Jonikio rinktine galjo bti vadinamas tik vienas i Genio partizan junginiui priklausiusi bri (vliau taip ir buvo). Tikslesni ini apie Genio kuop (ar rinktin) nesurinko ir Jonikio apskrities (steigta 1945 m. birelio 14 d.) saugumieiai. Pasak Lietuvos SSR MGB 2N valdybos darbuotojo mjr. Stepano Figurino, 1947 m. birelio mn. tikrinusio apskrities skyriaus darb, Jonikio operatyvininkai nesugebjo realizuoti gaut i 1946 m. kovo mn. suimto ir uverbuoto Genio kuopos partizano duomen ir iki iol neiaikinta, kas tas Genio tabas, ar veikia jis dabar, kas tas Genys 4. Turint galvoje, kad visa saugumiei imintis" apie partizan junginius buvo gaunama i suimt partizan, vidaus agent ar informatori, galima padaryti ivad, kad Jonikio saugumieiai patikimos agentros pirmaisiais savo veiklos metais neturjo. Toki ivad padar ir jau mintas mjr. S. Figurinas. Savo praneime ministrui jis paaikino, kad i jonikiei operatyvinink ataskaitose nurodom keturi vidaus agent realiai tedirbo vienas. Kaip vertingas vidaus

agentas nurodomas Luna greit dingo i j akiraio, o agentas Katinas (turimas galvoje ne 1949 m. uverbuotas Kazys Nalinas) ryio su verbuotojais neturjo metus.
3

N. Gakait, D. Kuodyt, A. Kata, B. Uleviius, Lietuvos partizanai 1944-1953 m., Kaunas, 1996, p. 263.

LSSR MGB 2N valdybos virininko mjr. S. Figurino 1947 06 07 praneimas LSSR valstybs saugumo ministrui D. Jefimovui, LYA, f. 3, b. 20/152, t. 1,1. 73.
4

Nesiimsime sprsti, kaip dirbo Jonikio saugumieiai, taiau idstyti faktai akivaizdiai rodo krato gyventoj nuostatas pradiniame pasiprieinimo etape: maai kas i uverbuotj vykdydavo saugumieiams duotus paadus. Tokia pat buvo ir ginkluotosios rezistencijos dalyvi pozicija. Mums tra inoma vos keletas teist aptariamos rinktins partizan pareign pavardi. Visi jos vadai, tab nariai uvo kovos lauke, geriausiu atveju suspj palikti atsisveikinimo laikel (kaip Pranas Muningis). Tad nei joki parodym apie rinktin saugumieiams, nei, deja, joki liudijim mums nepaliko. Eiliniai kovotojai daniausiai neinojo, kokia yra stambesnio partizan junginio struktra, kas tabo nariai, nes tokios inios nebuvo platinamos: to reikalavo konspiracijos taisykls. Kartu su vadais neretai davo ir bri archyvai. Nors Jonikio saugumiei ataskaitose danai giriamasi, kad paimti partizan dokumentai, turintys operatyvin reikm", taiau Lietuvos ypatingajame archyve j nedaug teaptinkama. Galbt nelikus operatyvins btinybs" jie buvo sunaikinti. Jonikio saugumieiams tebesiaikinant, kas tas Genio tabas, istoriks Aurelijos Malinauskaits teigimu, kuopa jau 1946 m. ruden buvo pakeitusi pavadinim ir vadinosi Vovers rinktine5. T liudija rinktins vado Alekso Valaniaus-Tau-ro-Okso 1946 m. lapkriio 16 d. laikas Vytauto Didiojo rinktins vadui Jonui Belaglovui-ydrnui. T pat dokument nurodo ir Jonikio partizan kov tyrintojas Simonas Narbutas, pavadinimo pakeitim siedamas su tuo, kad rinktin tapo pavaldi Kstuio apygardai 6. Remiantis Jono emaiio, Lietuvos laisvs
A. Malinauskait, iauli krate veikusi rinktini apvalga", Partizan ko-vos iauli krate, iauliai, 1996, p. 19.
5 6

S. Narbutas, Partizano Tautvydo tvnija", Darbai, 1996, Nr. 1, p. 95.

kovos sjdio prezidiumo pirmininko parodymais, duotais Valstybs saugumo komiteto tardytojams, tuo bt galima suabejoti. J. emaitis taip nuviet savo organizacin veikl pajungiant Vovers rinktin (J. emaitis j vadino Kunigaikio velgaiio rinktine, t. y. vardu, kuriuo ji vadinsis nuo 1948 m.) Kstuio apygardai: 1947 m. vasar ryinink Bobut, sveiuodamasi pas seser, gyvenani iauli ar Mekuii apylinkse, susisiek per j su Kunigaikio velgaiio rinktins vadu Baknu, kuris atsiunt man laik, praydamas jungti i rinktin Kstuio apygard. A sutikau ir daviau sakym. iai rinktinei vadovavo Baknas, jis isirinko sau kit slapyvard, bet a neatsimenu"7.

Krinta akis tai, kad rinktins vadu J. emaitis nurodo Leon Bakn, tuo tarpu tikrai yra inoma, kad 1947 m. viduryje Vovers rinktinei vadovavo A. Valanius. Greiiausiai minim laik ra rinktins tabo virininkas L. Baknas, neilgai tas pareigas js ir greit legalizavsis. Deja, apie L. Bakn inome tik i Jonikio operatyvinink ataskaitoje paminto bandymo j uverbuoti. Taigi, jei pasikliausime J. emaiio atmintimi, Vovers, Lietuvos alioji, iauli ir Klaipdos rinktins 1947 m. vasar perjo Jungtins Kstuio apygardos (JKA) inion. Nebeminsime, kokios grups 1946-1947 m. priklaus rinktinei, neaprainsime j veiksm, susirmim su kariuomene ir stribais, nes tai gana isamiai yra apras S. Narbutas. Nuoseklumo dlei priminsime, jog 1946 m. vasario mn. uvo rinktins vadas M. Kliausius-Tautvydas, o po keli dien, vasario 23-ij, Linkuvos valsiuje uvo 23 Motiejaus Beliacko-Paleckio brio partizanai. Po i neteki rinktins partizanai, matyt, pakriko. J. Kumpio liudijimu, kil nesutarim dl naujo rinktins vado kandidatros. Partizanai nenorj
7

J. emaiio 1953 07 07 tardymo protokolas, LYA, baud. b. 33960/3, t. 1, 1. 143.

paklusti Rudauskui-Dobilui, Genio kuopos vado pavaduotojui, ir is i jos visai pasitrauks8. Kas vadovavo rinktinei iki 1946 m. gegus mn. ir apskritai ar buvo irinktas viso junginio vadas, neinoma. 1946 m. gegus mn. kuopos partizanai vadu isirinko A. Valani-Oks. Priskyrus Vovers rinktin Jungtinei Kstuio apygardai, matyt, bta pertvarkym ir paioje rinktinje. I suimt partizan parodym inoma, kad madaug aptariamaisiais metais prie rinktins prisijung J. Jasuio-emberleno partizan grup i Kruopi valsiaus9. Keitsi ir bri pavadinimai, kito j bei kovotoj juose skaiius. Jau 1947 m. pabaigoje JKA vadui J. emaiiui tapo akivaizdu, kad apygardos teritorija per daug isiplt. Buvo sunku pasiekti pavaldius partizan junginius, perduoti jiems nurodymus, sakymus, spaud, kontroliuoti j veikl. Buvo nusprsta kurti nauj apygard - Prisiklimo. 1948 m. pavasar organizacinis pasirengimas buvo baigtas, ir prasidjo apygardos, kuri apm Vovers, Atalyno, Lietuvos alij ir Povilo Lukio rinktines, istorija. Ubgdami priek pasakysime, kad Vovers rinktin, skirtingai nuo kit, ilaik gana stabili struktr, nepakriko iki pat Prisiklimo apygardos iformavimo, ji maiau nukentjo nuo infiltruot agent ir operatyvini kombinacij". Nra aptikta autentiko dokumento, liudijanio Vovers rinktins pervadinimo Kunigaikio velgaiio rinktine datos, taiau galima daryti prielaid, kad vardo pakeitimas gali bti susijs su perjimu nauj apygard. Ms danai cituojamas rinktins partizanas J. Kumpis nurodo gana tiksli dat - 1948 m. gegus mn. Tai neprietaraut
8

J. Kumpio 1952 01 24 tardymo protokolas, ibid., baud. b. 22845/3, t. 2, I. 18.

MGB Jonikio apskrities skyriaus virininko Filonovo praneimas LSSR valstybs saugumo ministrui D. Jefimovui apie skyriaus darb 1947 m. lapkriio mn., ibid., f. 3, b. 20/152, t. 1, 1. 192.
9

Tardomas uolo " brio vadas Juozas Kumpis-Arnas. 1951 m.

ms prielaidai. O J. Kumpiu taip danai remiams todl, kad jis vienas i nedaugelio suimt vidutinio rango rinktins pareign, davs saugumieiams gana isamius parodymus. steigus naujj apygard, ne tik pasikeit rinktins pavadinimas, bet ir kito jos organizacin struktra. Tuo paiu metu ar kiek vliau rinktinje buvo sudaryti nauji organizaciniai vienetai - rajonai, pavadinti Erelio, Sakalo ir Gervs vardais. Bendro demokratinio pasiprieinimo sjdio (BDPS) prezidiumo 1948 m. lapkriio mn. nutarimu rajonai, kaip struktrinis partizan kariuomens vienetas, buvo oficialiai teisinti. Taiau is pavadinimas neprigijo. Kunigaikio velgaiio rinktinje 1949 m. vasar rajonai buvo pavadinti tvnijomis - greiiausiai siekiant suvienodinti partizan jungini organizacij alyje (Piet Lietuvoje tvnijos jau egzistavo). Erelio rajonas tapo Partizano Tautvydo

Kunigaikio velgaiio rinktins Juozapaviiaus tvnijos vado Stepono Erstikio-Papar-io sakymas uolo " brio vadui. 1951 m. birelio 6 d. tvnija, Sakalo - Juozapaviiaus, Gervs - Simono Daukanto tvnijomis 10. Partizano Tautvydo tvnijai priklaus Jonikio, Linkuvos, Zinin, Kriuk, eimelio, Pavitinio valsiai, dalis Skaistgirio valsiaus. Jai vadovavo Stasys Bunga-Jra. MGB duomenimis, 1949 m.
MGB iauli srities valdybos virininko pavaduotojo Pachomyevo 1950 11 10 praneimas LSSR MGB 2N valdybos virininkui I. Pokajui Apie poveikio gaujoms, pavaldioms buvusios Vovers rinktins tabui, rezultatus 1950 m. lapkriio 1 dienai", ibid., f. 16, b. 210/63, t. 1,1. 13.
10

vasar tvnijoje veik 15 partizan, priklausiusi Klevo" briui. io brio vadas Jonas Kiliauskas-Dd-Merkuras po S. Bungos ties 1950 m. vasario mn. tapo tvnijos vadu, o brio vadu partizanai 1950 m. birelio mn. isirinko Andri emaitKarin-Radvil ". Kadangi tvnijoje buvo tik vienas - Klevo" - brys, tai partizanams, matyt, tebevadovavo J. Kiliauskas, o A. emaitis perm vadovavim tik po tvnijos vado ties 1950 m. rugpjio 19 d. Juozapaviiaus tvnijos partizanai veik agars, Gruzdi valsiuose, dalyje Skaistgirio valsiaus. Aptariamuoju laikotarpiu tvnijai vadovavo Algirdas Trinka-Algis. Jai priklaus vienas uolo" brys, kurio veik dvi grups. Vienai grupei, vadinamai agars, vadovavo pats Algis, kitai, Gruzdi, J. Kumpis. Pastarojo parodymais, iki 1948 m. rudens, iki sunaikinimo, tvnijai (tada dar Sakalo rajonui) buvo pavaldus ir Kruopi valsiuje veiks Putino" brys. 1950 m. vasar Juozapaviiaus tvnij siliejo Vinknos" brio likuiai, iki tol priklaus Simono Daukanto tvnijai, ir vienas jos vad Steponas Erstikis-Papartis 1951 m. gegus 13 d. buvo paskirtas Juozapaviiaus tvnijos vadu12. Treiajai Simono Daukanto tvnijai - priklaus dalis Kurn, Akmens valsi, Kruopi ir Gruzdi. valsiai. Jai vadovavo Antanas Jokubauskas-Perknas, vliau Petras Ulinas-Uovis, kur laik tvnijos vado pareigas jo ir S. Erstikis. Tikrai neinoma, kada Perkno vadovaujamas brys sijung Kunigaikio velgaiio rinktin steigus Prisiklimo apygard ar kiek vliau. Turimais duomenimis, tvnijai priklaus Vinknos" ir Stasio epkaus-erno vadovaujamas Plechaviiaus brys. 1950 m. viduryje, kaip jau minta, Vinknos"
11

Klevo" brio tarybos susirinkimo protokolas, Genocido auk muziejus (toliau - GAM), GEK 5035.

Kunigaikio velgaiio rinktins vado Puntuko 1951 05 13 sakymas Simono Daukanto tvnijos vadui, ibid., GEK 5376.
12

brys prisijung prie Juozapaviiaus tvnijos, o lik du S. epkaus brio partizanai (S. epkus ir I. Sabulis) - prie rinktins tabo 13. Nors formaliai tvnija dar egzistavo, bet realiai jos veiklos rajonas atiteko Juozapaviiaus tvnijos partizanams. 1950 m. ruden prie Kunigaikio velgaiio rinktins prisijung Lietuvos aliosios rinktins Kovo tvnijos partizanai. Kovieiai iki 1948 m. vasaros priklaus Vytauto Didiojo rinktinei, o kuriantis Prisiklimo apygardai tapo pavalds Lietuvos aliajai rinktinei14. ios tvnijos vadas Boleslovas Kriinas-Puntukas-Klajnas 1950 m. lapkriio mn. buvo paskirtas Kunigaikio velgaiio rinktins vadu. Kovo tvnijai priklaus iauli rajono iaurinje dalyje veiks Audros" brys. Beje, saugumiei ataskaitose Audros" brio veikimo rajonas kartais vadinamas vilpini Jurgio rajonu, o ir partizan parodymuose Audros" brio kovotojai kartais vadinami vilpiais. 1952 m. gegus mn. Prisiklimo apygarda, jos partizan junginiams visai susilpnjus, buvo iformuota. Lik Kunigaikio velgaiio rinktins partizanai prisijung prie

emaii apygardos atrijos rinktins. Juozapaviiaus tvnija ilaik savo pavadinim ir status, o prie jos dar buvo prijungtas atrijos rinktins Ventos" brys, vadovaujamas Prano Vitkausko-Granito-Margio. Tai buvo paskutiniai organizaciniai pertvarkymai, susij su Kunigaikio velgaiio rinktine. 1953 m. pavasar uvus atrijos rinktins vadui Jonui Jankauskui-Audroniui, jos tabas jau nebuvo atkurtas, o lik partizanai veik savarankikai.
13

Sabulio 1952 04 18 tardymo protokolas, LYA, baud. b. 26700/3, t. 1, 1. 31-32.

14

Lietuvos aliosios rinktins vado 1948 08 03 sakymas, GAM, GEK 5053.

Jonikio emgbistai kaupia jgas

Pirmaisiais pokario metais prie ginkluoto antisovietinio pasiprieinimo slopinimo prisidjo vairios represins inybos, taiau j darb koordinavo ir u j atsak i pradi NKVD, o nuo 1947 m. - MGB specials skyriai. NKVD-NKGB (1946 m. kovo mn. perorganizuoti ministerijas - MVD ir MGB) skyriai veik kiekvienoje apskrityje, o poskyriai ir valsiuose. Jonikio apskrityje ie skyriai pradjo darb greit po apskrities sukrimo - 1945 m. rugpjio 1 d. Poskyriai steigti visuose eiuose valsiuose (vliau, krus dar du valsius, poskyriai kurti ir juose). Pirmieji NKVD bei NKGB Jonikio apskrities, kaip ir kit apskrii, skyri virininkai buvo atvykliai i SSRS. NKVD skyriui vadovavus kpt. Toporkov 1946 m. liep pakeit pplk. Judinas, o NKGB skyriaus virinink mjr. Popov tuo paiu metu - pplk. Filonovas. Nors tiksli duomen apie i skyri bendradarbius nra rasta, taiau tarp kok nors laipsn turini operatyvinink vyrauja kitataui pavards. Antai Judino pavaduotojais dirbo mjr. Utkinas ir ltn. Izmailovas, Filonovui talkino majorai Popovas ir Imamalijevas. Skyri ataskaitose danai randama ltn. V. Tumo pavard. Atrodo, kad i vyresnij operatyvinink tik jis vienas mokjo lietuvikai, tad ir vairiose operacijose daniau dalyvavo. Neabejojant galima pasakyti, kad partizaninio karo metais lietuvi iuose skyriuose dirbo nedaug: vietinius kadrus dar reikjo isiugdyti". Skaitant NKVD-NKGB Jonikio apskrities skyri operatyvinio darbo bylas akis krinta beveik nuolatinis virinink i Vilniaus nepasitenkinimas skyri darbuotoj elgesiu ir darbu. MVD Kovos su banditizmu skyriaus virininko pavaduotojas B. Burylinas, tikrins 1946 m. sausiobalandio mn. pavaldini atlikt darb, nustat, kad darbuotoj drausm labai prasta: kai kurie nuolat girtauja, plia gyventojus, ne visada net darb ateina. Agentrinis darbas ir apskrities, ir valsi skyriuose apleistas, visai neskiriama dmesio agent verbavimui. MVD batalionas kovai su banditizmu" skiria tik 40 proc. laiko, o ir ios negausios operacijos danai lunga, nes rengiamos neturint joki agentrini duomen 15.

Reikalai, regis, nepasitais ir met pabaigoje. Nei drausm, nei darbas su agentra nepagerjo. Virininkai i Vilniaus turjo bti okiruoti suinoj, kad MVD Jonikio apskrities skyriaus darbuotojai, 1946 m. rugpjt gav praneim apie CP" (ypating vyk) agarje, niekaip negaljo rasti laikinai skyriaus virininko pareigas jusio mjr. Utkino. Kaip vliau paaikjo, jis girtavo. Tikrintojai i Vilniaus padar ivad, kad abiej skyri darbuotojai gautus praneimus i agars reagavo formaliai 16. Buvo nurodyta ir daugiau atvej, kai nei NKVD-NKGB skyri operatyvininkai, nei stribai, nei MVD kariuomens dalys neparod reikiamo aktyvumo partizan ipuoli atvilgiu". iuo poiriu labai akiplikas buvo 1946 m. birelio mn. partizan ygis Daunoravos pienin. Vien birelio dien trys partizanai, atj pienin, pareikalavo, kad jos technologas irayt paskyr, ir pasim produktus ivaiavo. T pai dien vakare atvaiavo vl, tik jau persireng. Vienas vilkjo MVD majoro uniforma su Raudonosios vaigds ordinu ant krtins, kitas virilos, o dar septynetas ar atuonetas buvo usime-t palapinsiaustes. Ibar" pienins darbuotojus u produkt atidavim banditams", isive likusiuosius... Saugumieiai apie tai suinojo tik kit dien. Isista operatyvin grup bei karin valgybos grup gro tuiomis17.
15

B. Burylino praneimas LSSR vidaus reikal ministrui J. Bartainui, LYA, f. 3, b. 20/151, t. 1,1. 127-131.

LSSR MGB Kovos su banditizmu valdybos I skyriaus virininko Vasiljevo 1946 m. rugpjio mn. praneimas vidaus reikal ministrui J. Bartainui, ibid., t. 2,1. 19-21.
16

MVD Jonikio apskrities skyriaus virininko Judino ir jo pavaduotojo Utkino 1946 07 30 praneimas LSSR vidaus reikal ministro pavaduotojui P. Kapralovui, ibid., t. 1, I. 235-236.
17

Nors Jonikio apskrities saugumieiai jau 1945 m. ruden sudar pirmsias legendines grupes (t. y. grupes, turjusias apsimesti partizanais), taiau ir ioje veiklos srityje, atrodo, neturjo kuo pasigirti. Agento Savo grup, iudiusi daug taiki gyventoj, pagrindinio jai kelto udavinio - umegzti ryius su partizanais ir pasidarbuoti tarp j neatliko. Jonikiei 1946 m. ataskaitose, sistose valdiai Vilni, aptikta vos pora skming io pobdio operacij. Viena j -agars valsiaus Veri kaimo gyventojo K. K. namuose. Jo snus visikai patikjo apsimetliais, atidav jiems turtus ovinius, para ratel pastamiems partizanams, kad padt grupei susisiekti su jais. T pai met rugpjio mn. Jonikio saugumieiai numat kiekviename valsiuje sudaryti tokias legendines grupes. Taiau apie i operatyvini kombinacij" rezultatus duomen nerasta, iskyrus atvej, kai buvo uverbuotas informatorius, slapyvardiu Karandaas. Manoma, kad skms atveju vadovybei bt buv apie tai praneama. Taip pat netiesiogiai galima sprsti, kad mginimai sukompromituoti partizan vadus buvo bevaisiai: neinoma atvej, kad rinktinje bt buv susidorota su savais. Atsikratyti rinktins vado A. Valaniaus nepavyko ir samdyto kriminalinio nusikaltlio rankomis jis buvo demaskuotas. MVD Jonikio apskrities skyriaus virininkas Judinas 1946 m. lapkriio 11 d. praneime LSSR vidaus reikal ministrui buvo priverstas pripainti, kad nei apskrities skyriaus operatyviniai darbuotojai, nei MVD valsi skyri aparatas nesusidorojo su ikeltu udaviniu sigyti agent smogik fiziniam bandgrupi nari sunaikinimui bei

uverbuoti kitos vertingos agentros" 18. P. Kapralovas, tuo metu js vidaus reikal ministro pareigas, susipains su MVD Jonikio apskrities skyriaus darbu, rate Judinui pareik: Js apskrities skyriaus darb a imu asmeninn kontroln. Mano nurodym vykdymas 1947 m.
18

Ibid., t. 2,1. 145.

sausio mn. bus patikrintas vietoje <...>." Ministras priekaitavo, kad banditai" iplt veikl anksiau buvusius ramius valsius, o tuo tarpu apskrities aparatas dirbs ypatingai silpnai". Vidaus agentros ities nes, o su esamais agentais ir informatoriais dirbama prastai. P. Kapralovas pasirm tokiais pavyzdiais: 284 informatoriai lapkriio mn. operatyvininkams teik tik 22 praneimus, bet ir t pai pus neturinti jokios verts; apie 30 proc. susitikim su agentais lunga dl konspiracijos nesilaikymo (t. y. agentai dl operatyvinink kalts demaskuojami ir partizan sunaikinami); karinsekistins operacijos neapgalvotos 19. 1946 m. ruden MVD Jonikio apskrities skyri tikrino ir SSRS MVD brigada. Nurodiusi trkumus, ji surado ir pateisinam tokio silpno darbo prieasi. Tikrintoj nuomone, dl didelio ginkluot gauj dalyvi skaiiaus ir didels j veikimo teritorijos agentrinis darbas ir gauj likvidavimas buvo apsunkintas". Be kita ko, specialistai i Maskvos rekomendavo iskaidyti dvi jonikiei koleg uvestas bylas prie antisovietin pogrind smulkesnes, dav kitoki patarim... Jonikio apskrities saugumieiai nedrso nevykdyti vyresnybs nurodym ir agentrin byl prie j apskrityje veikusius partizan brius, pavadint Svirepyje" (Nuomieji"), iskaid tokias: 1) Obnovlency" (Atsinaujinusieji") - prie Vlado Guiaus-Medikuiio 15 partizan grup; 2) Nelega-ly" (Nelegalai") - prie A. Vietros-Maulio 25-27 kovotoj grup, veikusi Skaistgirio valsiuje; 3) Lesnyje" (Mikiniai") - S. BungosJros vadovaujam V br, tuo metu turjus 45 kovotojus. Ketvirtajai bylai, uvestai prie A. Valaniaus vadovaujam tabo grup, paliktas ankstesnis pavadinimas Svirepyje". Penktoji agentrin byla, Ostatki" (Likuiai"), jau anksiau uvesta M. Beliackio partizan
19

P. Kapralovo 1946 12 13 ratas MVD Jonikio apskrities skyriaus virininkui Judinui, ibid., I. 169.

briui, liko nepakeistu pavadinimu. Pats brio vadas jau buvo uvs, taiau saugumieiai dar neinojo, kas vadovauja likusiems brio partizanams. Dar dvi bylos sudarytos, pasak saugumiei, kito atspalvio antitarybininkams", t. y. neginkluotoms pogrindio organizacijoms. U kiekvien i i byl buvo atsakingas apskrities skyriaus darbuotojas, ir tik viena patikta MGB Jonikio valsiaus skyriaus virininkui Kuznecovui kaip labiausiai patyrusiam. Kit valsi skyri virininkai byl tyrim buvo traukiami tik atliekant atskiras uduotis. Atrodo, kad toks darbo pasidalijimas greit buvo pripaintas netinkamu, nes 1947 m. viduryje bylas jau ved valsi, kuri teritorijoje veik atitinkamas partizan brys, darbuotojai. Kadangi vieno brio partizanai daniausiai veik ne vieno, o keli valsi teritorijoje, tai byl dublikatai buvo ir kitur.

odiu, saugumieiai iekojo efektyviausi darbo su ginkluotu pogrindiu bd ir, deja, netruko rasti. Nors nra tiksli duomen, taiau idstyti faktai leidia teigti, kad 1944-1948 m. tik nedidel rinktins kovotoj dalis uvo dl agent idavysi ar buvo j tiesiogiai sunaikinta. Taiau tai nereikia, kad Genio-Vovers rinktin visai nenukentjo nuo informatori, vidaus agent veiklos. Vlesniais metais padtis, kaip ir visame krate, pasikeit. Vis dlto paymtina, kad emgbistams ir vliau Kunigaikio velgaiio rinktinje nesisek taip plaiai ir veiksmingai taikyti operatyvini kombinacij", panaudoti smogik grupi, kaip kai kuriuose kituose partizan junginiuose. ia nebuvo sudaryta jokio legendinio tabo, saugumieiai, regis, nebuvo uverbav jokio rinktins tabo pareigno ar infiltrav tab savo mogaus. Negalime pasakyti, kodl taip atsitiko: ar dl vietini gyventoj ir ginkluotosios rezistencijos dalyvi tvirtos pozicijos, ar, kaip teig P. Kapralovas, dl itin silpno NKVD-NKGB Jonikio apskrities skyri aparato darbo. io klausimo nenagrinsime, tik paymsime, kad rinktins veiklos teritorijoje jos kovotojai turjo tikrai patikim rmj, padjusi jiems ilikti iki pat etojo deimtmeio pabaigos. Okupacin valdia pamau stiprino savo pozicijas tremdama, suimindama arba tiesiog likviduodama" potencialius savo prieus. Nuskurdinti, ivarginti fizinio ir moralinio teroro mons, nors ir pritardami rezistencijos nuostatoms, aktyviau dalyvauti joje nesiver. Maai kas net ir i pai ginkluotojo pasiprieinimo dalyvi besitikjo Vakar demokratini valstybi pagalbos. Tegul bus prakeikta amerikonikoji demokratija..." - taip priemirtiniame laike para rinktins vadas P. Muningisvelgaitis20. O nugalti Soviet Sjungos vien savo jgomis ir didiausias optimistas negaljo tiktis. Mikuose liko pasiventliai, kuri gretas papildydavo neturj kitos ieities, kaip tik pasitraukti mik, mons (ryininkai, pogrindini organizacij nariai, partizan rmjai, tremties iveng mons, t. y. tie, kuriems grs neivengiamas sumimas). Tuo tarpu represins valdios struktros surado bdus efektyviausiai kovoti su ginkluotuoju pasiprieinimu: buvo intensyviai pleiamas vairi kategorij agent, informatori tinklas, stiprinamos smogik grups. Kaip nustat istorikai, 1949 m. 80 proc. partizan uvo dl idavysi21. Atvirame susirmime su kariuomene ar stribais partizanai buvo pajgesni prieininkai nei slaptuose MGB provokacij ar bendraygi idavysi labirintuose. Jonikio apskrities saugumieiams 1944-1948 m. operatyvines neskmes 1949-aisiais ir vlesniais metais padjo kompensuoti
Cituojama i 1. . MGB Jonikio apskrities skyriaus virininko pareigas mjr. Gorskio 1950 03 06 praneimo Apie MGB Jonikio apskrities skyriaus agentrin-operatyvin darb prie nac. pogrind ir banditizm 1950 m. vasario mn." LSSR valstybs saugumo ministrui P. Kapralovui, ibid., f. 3, b. 40/1,1. 113.
20 21

N. Gakait, D. Kuodyt, A. Kata, B. Uleviius, Lietuvos partizanui 1944-1953 m., p. 355.

grupel patikrint ir darbe tvirtint" agent, toki kaip Katinas, Jorgla, Medis, Birut, Triuis, Blokas ir kt. Dauguma uverbuotj, pasak saugumiei, ir toliau dviveidiavo", t. y. dezinformavo ar sakydavo tik dal tiesos. Toliau apvelgsime kai kurias MGB suplanuotas ir agent, informatori ar smogik grupi vykdytas operacijas. Daugiausia Kunigaikio velgaiio rinktins tabo ir Partizano Tautvydo tvnijos partizan idavusi vidaus agent, vliau tapusi smogikais - Katino ir Jorglos, uverbavimo aplinkybi nei veiklos ia plaiau neaprainsime, nes apie tai jau rayta. J idavystes paminsime tik dl pasakojimo nuoseklumo.

...Siaubingi 1949-ieji metai"

praeit nubrido siaubingi 1949-ieji metai. Su savim nusine ivargtus vargus, ikenttas kanias. Zem sugr daug aar, kraujo, daug nekalt auk priglaud aminam miegui", -1950 m. sausio 4 d. savo dienoratyje ra Klevo" brio partizanas A. emaitis22. Buvus mokytoj sukrt prajusio pusmeio bendraygi tys. Nors jo dienoratis labai asmenikas, jame vos usimenama apie kasdien pavoj kupin gyvenim, jis ir kiti ilikusieji negaljo negalvoti apie i nelaimi prieastis, j negaljo nekankinti klausimas - kas? Deja, atsakymo tada jie dar neinojo. Tik 1950 m. pavasar m tarti dar neseniai partizan gretas stojus kovotoj Patron. Taiau gyn patikimas, ibandytas partizanas Senis, nuo 1945 m. su kitais besidalijs partizaninio gyvenimo sunkumais. Bendraygiai n nenutuok, kad nuo 1949 m. pabaigos Sen (K. Nalin) ir Patron (K. akman) siejo ne tik draugyst, bet ir vienodos
22

A. emaiio dienoratis, GAM, GEK 5024.

vidaus agento pareigos. Vargu ar jie kada suinojo j kitus, agentrinius vardus: Senio Katinas, Patrono Jorgla. Viena pirmj pagal Jorglos ir agento Bero informacij parengt karini-ekistini operacij - mik ukavimas" 1949 m. rugpjio 25-27 d. keturiuose valsiuose, pasibaigs septyni partizan timi. Antrj operacijos dien, rugpjio 26-j, Obelyns mike (Zinin vls.) nuo kareivi automat serij uvo Jonas Lukas (g. 1894 m.) ir Adolfas Valanius-Tarzanas, o kit dien Jurdaii mike (Skaistgirio vls.) - dar penki rinktins kovotojai ir tabo pareignai. Ne vis j pavards inomos. Saugumiei duomenimis, uvo rinktins tabo virininkas Kostas Adeikis-Lokys, Jonas Keturakis i Stungi kaimo, Jonas Baltruis i agars (j slapyvardi ir einam pareig saugumieiai neinojo), partizanas, slapyvardiu Aitvaras, emgbist nuomone, buvs rinktins visuomenins dalies vedju (toki ivad padar i rast jo dokument) ir A. TrinkaAlgis, tabo valgybos ir ryi skyriaus virininkas23. Tikrai inoma, kad A. Trinkos tarp uvusij nebuvo: dar daugiau kaip trejus metus j persekios emgbistai, savo ataskaitose virininkams j dar bent por kart palaidoj". Spjama, kad partizanas Aitvaras gali bti tas pats tarp uvusij minimas J. Keturakis. J buvus rinktins tabo visuomenins dalies virininku parodymuose saugumieiams mini po pusmeio suimtas Antanas Gur-binas. Jei i prielaida ir teisinga, dviej uvusij pavards taip ir lieka neinomos. J neinojo ir

vidaus agentai. Pasak j, tarp uvusij buvo Prisiklimo apygardos tabo narys Zygnas-Pirlys, o rinktins vadas P. Muningis-velgaitis, sueistas ivestas i apsupimo, po keli dien nusiovs.
MGB Jonikio apskrities skyriaus virininko Filonovo praneimas LSSR valstybs saugumo ministrui P. Kapralovui Apie MGB Jonikio apskr. skyriaus darb prie nac. pogrind ir banditizm 1949 m. rugpjio mn.", LYA, f. 3, b. 40/2, t. 2,1. 5.
23

Kunigaikio velgaiio rinktins vadas Petras Ulinas-Uovis. Priekarin nuotrauka 1949 m. gruodio pradioje suimto, paskui ir uverbuoto partizano Senio parodym Jonikio operatyvininkams padarinys - penkios V. Guiaus-Medikuiio skyriaus partizan gyvybs. Katinui ir Jorglai pradjus veikti drauge, pirmiausia gruodio 20 d. buvo rastos broli Jono ir Petro Dant slptuvs Daujoi kaime, valstieio Stepono Pokaus sodyboje. ia uvo P. Danta-Palubys-Mindaugas, ginklu pasiprieins lengvos pergals laukusiems kareiviams, o J. Danta-Medvgalis buvo suimtas, taiau brolio likimo neiveng sovietinio teismo sprendimu 1951 m. gegus 17 d. buvo suaudytas Vilniuje. Taigi vien per kelis paskutinius 1949 m. mnesius uvusi rinktins partizan sraas pailgjo 14 pavardi. O kiek suimt, sualot ar lageriuose mirusi rinktins rmj, ryinink? Tokia buvo partizan kasdienyb. Nuomaus gyvenimo dienos" taip pavadino j A. emaitis jau mintame dienoratyje, su grauduliu prisimindamas, atrodo, taip seniai prabgusi vaikyst, itremtus namikius, o ypa gerj Mamyt" ...

Didel netektis rinktinei buvo jos vado P. Muningio mirtis. Jis ilgiausiai i vis rinktins vad apie dvejus metus ibuvo prie rinktins vairo, pasiymjo kaip geras organizatorius, imintingas vadas, saugantis pavaldini gyvybes. Igno Ramaausko (suimtas 1948 m. birelio mn.) liudijimu, P. Muningis draud, jei nra tikinam rodym, bausti mirtimi tariamus nipinjimu ir bendradarbiavimu su MGB mones, partizanams kl udavin saugoti jgas bsimajam Amerikos-Soviet Sjungos karui, kad deramai prisidt prie Tvyns ilaisvinimo 24. Galima tik sivaizduoti, kaip jis jautsi nutars pats pasitraukti i gyvenimo, nelaukdamas ltos agonijos pabaigos nusivyls Amerika ir slegiamas atsakomybs u kit likim natos... Pasitraukus i gyvenimo P. Muningiui, laikinai rinktinei vadovavo A. Trinka-Algis. Jei tiksime vidaus agento Katino informacija MGB operatyvininkams, partizanai rinktins vado poste mieliau bt mat santresn Kaz Mikn, tabo brio vad. Taiau jis kovo mn. buvo paskirtas Prisiklimo apygardos operatyvinio skyriaus virininku, o rinktins vadu tapo P. Ulinas-Uovis-Gintaras, buvs Lietuvos kariuomens kapitonas. Jau 1950 m. birelio mn. Uovis uvo vykdamas susitikim su Partizano Tautvydo tvnijos partizanais. Ar prie to prisidjo vidaus agentai Katinas ir Jor-gla, ar tai buvo atsitiktin tis, duomen) neturima. Rinktins vadu uvus Uoviui tapo K. Miknas-GeguisBalandis.
241.

Ramaausko 1948 06 24 apklausos protokolas, ibid., baud. b. 37032/3, t. 1,1. 39.

MGB bandymai siskverbti uolo" br

Katinui ir Jorglai skmingai darbuojantis Partizano Tautvydo tvnijoje, galbt j pavyzdio kvpti, Jonikio apskrities saugumieiai 1950 m. pavasar net kelet kart, bet neskmingai, band infiltruoti savo agentus rinktins tabo apsaugos (uolo") br. Vien i i saugumiei mginim dl jo tipikumo apraysime detaliau. 1950 m. pradioje agars emgbist akirat kaip partizan rmjas patenka pilietis N. Uverbuotas Statkaus slapyvardiu ir kalbintas tapti vidaus agentu, jis gauna automat ir por granat, kuriuos, kaip liepta, paslepia savo kyje. Naujai ikeptam agentui nesant namuose (neva ivaiavus pas gydytojus agar), jo kyje padaroma krata ir, inoma, aptinkami ginklai. Statkaus mona ir tvas sulaikomi, o jo paties visur iekoma stengiantis, kad apie tai suinot mons, tariami palaik ryius su partizanais. Paiek" laikas pasirinktas neatsitiktinis prie turgaus dien agarje, tad Statkus ir kiti mons suino apie vykius. Statkus namo nebegrta. Jam lieka vienas kelias - pas partizanus. O ie apie vykius jau visk ino ar gali suinoti i rmj... 25 Nors Statkaus infiltravimo operacija, regis, nuodugniai apgalvota, taiau saugumieiai ne visk apskaiiavo. 1950 m. balandio 6 d. priimtas uolo" br vidaus agentas Statkus neitvr n savaits. Persekiojamas baims, kad partizanai juo nepasitiki ir tuoj tuoj j suaudys, ilgai nelauk: progai pasitaikius, kai stovykloje tebuvo liks vienas vainys (Kostas Liuberskis), pagrieb A. Trinkos tuometinio Juozapaviiaus tvnijos

vado - krep su dokumentais ir pabgo. Kit dien savo verbuotojams papasakojo apie partizan nepasitikjim juo ir rytingus
25

Mjr. Gorskio 1950 03 06 praneimas LSSR valstybs saugumo ministrui P. Kapralovui, LYA, f. 3, b. 40/1,

1. 121-122.

Kunigaikio velgaiio rinktins partizanai. I kairs sdi Antanas Verbickas-Bijnas ir Kostas Liuberskis-vainys. I kairs stovi Algirdas Trinka-Algis, Edmundas Trinka-Briedis, Vacys Rudnickas-Birtonas. 1951 m. savo veiksmus: neva nuovs A. Trink, geleiniu kurpaliu greiiausiai mirtinai uvos vainiui ir skmingai pabgs26. Partizan dokumentai i istorij nuvieia kiek kitaip. Genocido auk muziejuje saugoma A. Trinkos pasirayta informacija partizanams nipo N. apraymas" (dokumente nurodyta tikroji pavard)27. I jos matyti, kad partizanai tikrai nepasitikjo Statkumi, bet stengsi to neparodyti (net ginkl dav), kol neisiaikins vis jo pasitraukimo pas partizanus aplinkybi
Analogikas mjr. Gorskio 1950 05 05 praneimas P. Kapralovui apie darb 1950 m. balandio mn., ibid., 1. 160-161.
26

27

GAM, GEK 2468.

ir nesuinos daugiau apie j pat. I brio tik vienas Antanas Verbickas-Biiulis-Bijnas j painojo, ir tai tik i matymo. Taigi arba Statkus nepakl dvasins tampos, arba gana paprastu bdu, nenukentdamas pats ir nepridarydamas per daug rpesi kitiems, atsikrat vidaus agento pareig. Jo tolesnis likimas neinomas, tad pagrstos ivados padaryti negalima. Statkui pabgus i uolo" brio, balandio 19-21 d. vidaus kariuomen ukavo" Jurdaii mik, bet nei partizan, nei agento nurodyt lavon neaptiko, tik miko 16ajame kvartale buvo rastas kapas, kur atkasus nustatyta, jog ia palaidotas 1949 m. rugpjio 30 d. nusiovs Kunigaikio velgaiio rinktins vadas P. Muningisvelgaitis. Nors A. Trinkos ir K. Liuberskio lavonai nebuvo aptikti, Vilni praneta, kad jie likviduoti" (taip A. Trinka uvo antr kart). 1950 m. pavasar Jonikio saugumieiai band diegti uolo" br dar tris agentus, bet vlgi neskmingai. Daug buvo tikimasi i agento Bero, jau idavusio atuonis pogrindio organizacijos narius. ios organizacijos vadovas A. Verbickas suspjo pasitraukti mik, ir saugumieiai tikjosi, kad Bero draugyst su juo pads iam siskverbti br. Taiau vlgi ikilo problema: Beras pas partizanus sutiko eiti tik su broliu. Tada ir is buvo uverbuotas Erelio slapyvardiu. Tuo paiu metu infiltravimui buvo rengiamas ir agentas Vilkas, o jo gimnazistas brolis (Mekos slapyvardiu) uverbuotas ryiui tarp agento ir saugumiei palaikyti. Visi keturi ia paminti agentai buvo pastami tarpusavyje ir su A. Verbicku, o Vilko ir Mekos dd su pussesere buvo partizanai. Galbt ios aplinkybs ir padjo agentams greiiau atsidurti partizan stovykloje, bet, neinia kodl, j pasitikjimo negijo. Ber ir Erel, igavs prisipainim, partizan karo lauko teismas pasmerk mirti. Apie Vilk inoma tik tiek, kad vidaus agento etate" jis nesitvirtino, nes jau birelio mn. buvo panaudotas kaip vedlys paiekos grupse.

1950-j netektys
1950 m., kaip ir 1949-ieji, rinktinei buvo labai sunks, j taip pat neaplenk idavysts. Didiausi partizan neteki kaltininkai - Katinas ir Jorgla. savo nuopeln" sra agentai galjo sirayti broli Stasio ir Vytauto Bung t 1950 m. vasario 21 d., rinktins bei Partizano Tautvydo tvnijos tab sunaikinim rugpjio mn. Daunoravos mike, partizan Kazio Grbliausko-Normos ir Jono Lekausko-Merkio mirtis (tiesa, Jorgla tuo metu jau buvo susikompromitavs ir dirbo paiek grupi vedliu). Vien iose pamintose operacijose rinktin neteko 11 kovotoj labiausiai patyrusi, tabuose jusi vadovaujanias pareigas. Beveik visi uvusieji partizanavo nuo 1945 m. Be abejo, vidaus agentams ir buvo pavesta pirmiausia taikyti tokius... i operacij smulkiau neaprainsime, tik skaitytojams priminsime 1950 m. rugpjio 18-19 d. pasitarim Daunoravos mike susirinkusi ir dl Katino idavysts uvusi rinktins pareign vardus. Per naktin susiaudym partizanams mginant prasiverti

pro apsupties ied pirmasis uvo Partizano Tautvydo tvnijos tabo virininkas Karolis Galiauskas-Mnulis. Rugpjio 19-osios ryt uvo vos prie mnes rinktins vadu paskirtas K. Miknas-Balandis-Geguis (jis buvo ir Prisiklimo apygardos tabo narys) bei tabo virininkas Bonifacas Leveika-Komaras, Partizano Tautvydo tvnijos tabo narys Anicetas Lukas-Polka-Nevis. Tvnijos vadas J. Kiliauskas-Merkuras-Dd vienintelis isiver i apsupties iedo, bet dar kart ukuojant" mik uvo 28. Tiesa, buvo vienas mogus, kuris skmingai ijo i kariuomens iedo. Tai Katinas. Partizan vad pasilymui vertis i
MGB Jonikio rajono skyriaus virininko mjr. Vasino praneimas MGB iauli srities valdybos virininkui plk. Vasiljevui apie skyriaus darb 1950 m. rugpjio mn., LYA, f. 16, b. 186/9, t. 1,1. 30-31.
28

Nuudytas partizanas Juozas Gasparaviius-Narsutaitis

apsupimo kartu, kaunantis, jis prietaravo teigdamas, kad bandant prasibrauti po vien skms tikimyb didesn. Jam ta skm i anksto buvo numatyta... Po keli dien, Katinui nurodius galimas pasitarime nedalyvavusio Partizano Tautvydo tvnijos tabo organizacinio skyriaus virininko Albino liao-Maironio ir Juozo GasparaviiausNarsutaiio slapstymosi vietas, rugpjio 22 d. Kuisi kaime per susiaudym su stribais jie abu uvo29. Katinas, ir toliau niekieno netariamas, laikeliu ikviet susitikti partizanus K. Grbliausk ir J. Lekausk. Pastarasis, dl sveikatos bkls dar 1948 m. paliks rinktins tabo virininko post, sirguliavo ir susitikim njo, o Norma rugsjo 10 d. isiruo susitikti su

MGB iauli srities valdybos virininko plk. Vasiljevo 1950 08 26 praneimas LSSR valstybs saugumo ministrui P. Kapralovui, ibid., b. 210/63, t. 1,1. 7.
29

senu kovos draugu. Gimtajame Tausn kaime, prie Kazio Paugos kio, j pakirto i pasalos paleista kulka. Nustaius Normos tapatyb, - tai padaryti nebuvo sunku, nes Katinas lkuriavo netoliese, jo knas buvo slapta ivetas, o Katinui pridengti inscenizuotas jo persekiojimas 30. Kit dien Simono Vainausko sodyboje saugumiei pasilymui pasiduoti pakluso J. Lekauskas-Merkys, taip turbt igelbdamas eiminink gyvybes. J. Lekauskui sovietinis teismas paskyr aukiausi bausm - mirties (vykdyta 1951 m. liepos 7 d. Vilniuje), tad jis taip pat priskirtinas agento Katino aukoms. Dideles bausmes -25 metus lagerio gavo ir J. Lekausko bendrabyliai tvas ir snus Vainauskai bei K. Pauga. Beje, domu, kad S. Vainausko sodyboje partizan buvo iekoma net tris kartus, taiau gerai rengto bunkerio kareiviai nesurado. Atrodo, kad operacija ikvieiant susitikim K. Grbliausk ir J. Lekausk buvo viena paskutini Katino, kaip vidaus agento, idavysi. 1951 m. sausio 13 d. ratu MGB 2N valdybos virininkas I. Pokajus jau pra MGB iauli srities valdybos virinink Vasiljev padti Katinui ivykti Vilni, o jo eim iveti saug rajon". I. Pokajus spjo, kad Katino negalima iifruoti" ir kad reikia isaugoti jo ryius Jonikio ir agars rajonuose"31. Vilniuje Katinas kiek pakeit veiklos pobd - tapo smogiku. Galbt paskutinkart savo juodj misij triukinant Kunigaikio velgaiio rinktin jis atliko 1965 m., kai kratant Liucijos Lukoiens, aktyvios paskutini rinktins partizan rmjos, k buvo kviestiniu. 1950 m. nelaimi neiveng ir kiti Kunigaikio velgaiio rinktins briai. Vasario 8 d., informatoriams
MGB Jonikio rajono skyriaus virininko mjr. Vasino praneimas MGB iauli srities valdybos virininkui plk. Vasiljevui apie skyriaus darb 1950 m. rugsjo mn., ibid., f. 16, b. 186/9, t. 1, 1. 49.
30

MGB 2-osios valdybos virininko I. Pokajaus 1951 01 13 ratas MGB iauli srities valdybos virininkui Vasiljevui, ibid., b. 199/46, t. 1, 1. 2.
31

virbliui ir Dubui praneus, agars valsiaus Veri kaime, Petro Juraausko namuose rengtame bunkeryje, buvo nuauti du uolo" brio partizanai Juozas TautvaiasZilvitis i Dilbinli kaimo ir B. Liuberskis-Zalgiris i Gau-diki kaimo. Matyt, iauriai tardomas eimininkas prasitar, kad partizanai gyvena ir pas jo brol, kolkio pirminink. Tuoj isista karin-ekistin grup bunker rado tui. Gia slapstsi partizanai ermuknis (Stasys Jonutis) ir Birutis (Meislovas Rudnickas) jau buvo pasitrauk. Sodybos eimininkas Domas Juraauskas band pabgti, bet u poros kilometr nuo nam buvo sulaikytas. Per ias ekistines operacijas buvo suimta 10 rinktins rmj 32. Ir tai buvo dideli nuostoliai, kol kas, deja, retai skaiiuojami... 1950 m. birelio 1 d. Roki kaime pasalaujanti paiekos grup nuov rinktins tabo virinink Kaz Trink-Vyrut, o sunkiai sueist A. Gurbin-Barsuk-Armin, uolo" brio skyriaus vad, brio visuomeninink, sum. Treias partizanas, Vytautas

Gricinas-Vytautas, pasitrauk. Tardomas sueistasis pasak, kad jie keliav Vilkaii kaim pas Mykol Marcinkn, kur buvo susitar susitikti su Vinknos" brio partizanais. Kas ateisis susitikim, jis neins, taiau ioje grupje es atuoni partizanai. Igavus parodymus, Vilkaii kaim tuoj pat buvo isista operatyvin grup. Vos jai priartjus prie nurodyto kio, ten buvs partizanas, vliau atpaintas kaip Ilmaras Anceviius-Ilgas Vytautas, nusiov33. Ne vienas tais nuomiais partizaninio karo metais pasirinko toki ieit. Partizan karo lauko teismas, suinojs apie Armino idavyst, u aki nuteis j mirties bausme. Beje, jos vykdyti partizanams nereikjo: tai 1951 m. kovo 28 d. atliko valdios paskirtas budelis.
L. e. MGB Jonikio apskrities skyriaus virininko pareigas Gorskio praneimas LSSR valstybs saugumo ministrui P. Kapralovui apie skyriaus darb 1950 m. vasario mn., ibid., 1. 3, b. 40/1,1. 105-107.
32 33

Analogikas Gorskio praneimas apie skyriaus darb 1950 m. birelio mn., ibid., 1. 230-231.

Taigi tais sunkiais partizanams 1950-aisiais saugumieiams pavyko likviduoti Kunigaikio velgaiio rinktins ir Partizano Tautvydo tvnijos tabus, uvo ne vienas patyrs kovotojas, buvo suimti itikimi rmjai. Paveiktas i neteki, A. emaitis 1950 m. lapkriio 21d. dienoratyje ra: Lidna pasidaro, kai pagalvoji apie buvusius pastamus, draugus, i kuri iandien vos keli bra. O kiek buvo pastam! Bet ie paskutinieji metai daug iskyr i ms tarpo. <...> Raudonasis maras siauia visu smarkumu. Kiek ia seniai su kitais juokms, bendrai vargom, drauge klajojom po aliuosius mikus. Bet iandien t moni tik brangus prisiminimas teliko. Kaip greit viskas pasikeit. O juk visi tikjom gyvenimu, trokom gyventi. <...> Prisimenu, a. a. M(D) [turbt kalbama apie J. Kiliausk-Merkur-Dd. V. R.] danai usimindavo apie mirt. Sakydavo: K ia daug irti, kiek ia ilgai begyvensiu". Jis nemelavo. Praslinkus kuriam laikui raudonieji kraugeriai amiams iskyr i ms tarpo geriausi kar, nepalauiamos valios vyr, veikl, energing kovotoj u savo tautos laisv. Niekada i mano vaizduots neidils jo prisiminimas" 34. Kiek ubgdami priek pasakysime, kad ir pats dienoraio autorius neilgai begaljo diaugtis gyvenimu, jei i viso tokiomis aplinkybmis buvo galima juo diaugtis: 1951 m. gegus 15 d. Linkuvos rajono Margi kaime jis buvo suimtas, o t pai met spalio 26 d. sovietinio teismo sprendimu suaudytas. T pai met spalio 1 d. uvo paskutiniai Partizano Tautvydo tvnijos partizanai Pranas Pyragis-Geguis ir Dainotas KudlaKukutis. Jonikio emgbistai sutelk visas pajgas prie Juozapaviiaus ir Kovo tvnijoms priklausiusius uolo" ir Audros" brius.
34

A. emaiio dienoratis, GAM, GEK 5028.

Agento Medio idavysts

Agent Med, Mantoriki miko eigul, Jonikio apskrities emgbistai uverbavo 1949 m. spalio mn. is teik daug vili: turjo daug pastam, beje, draugavo su gretimo Jurdaii miko eiguliu B., saugumiei tariamu remiant partizanus. Draugikai

kalbdamasis su juo Medis suinojo, kad partizanai Jurdaii miko 37-ajame kvartale rengiasi bunkerius. ia inia pasidalijo su darbdaviais", taiau pasista karin-ekistin grup mintame kvartale joki moni nerado. Partizanai tuomet stovykl sireng kitur 33-iajame kvartale. Medis vl iklausinjo pastam eigul (iam nieko netariant), o surinktas inias perdav saugumieiams. Sutelk tuo metu didiules pajgas (operacijoje dalyvavo 80 kareivi, 30 strib ir 7 operatyvininkai), 1951 m. sausio 19 d. jie apsupo nurodyt kvartal. Informacija buvo teisinga. Apsupties iede atsidr rinktins tabo kio dalies virininkas Aleksas Buivydas-Oys-Sugintas, tabo kanceliarij tvarkiusi Juz Statkut-Garsas, tabo apsaugos brio partizanai S. Jonutis-Sermuknis, jo dukt Gen Ramanaus-kien-Dobilas-Zemait ir Antanas Petraviius-Aurinis. S. Jonutis, jau nebejaunas mogus (g. 1892 m.), mik kartu su dukra pasitrauk 1948 m., kai j namuose buvo surastas partizan bunkeris. ios operacijos detals neinomos, greiiausiai j vykd saugumieiai i Latvijos (Jonuiai gyveno Jelgavos apskrityje). Tkart ekistams nepavyko. Ir partizanai, ir eimininkai suskubo pasitraukti. Kiti du apsuptieji, A. Petraviius ir J. Statkut, buv rinktins ryininkai, partizanavo nuo 1949 m. Tik A. Buivydas, gims 1920 m. Juodeiki kaime, buvo senas" partizanas, ijs mik 1944 m. Taigi mio laukas atrod taip: 117 gerai ginkluot, parengt moni prie dvi moteris ir tris vyrus, i kuri vienas buvo tikrai nebejaunas, o kiti du greiiausiai temokyti

Broliai partizanai Rudnickai. I kairs dein: Prancikus-Skydas, Antanas-irnis, VacysBirtonas, Meislovas-Birutis. 1951 m. dirbti em. Nors jgos buvo nelygios, apsuptieji stojo m. Visi uvo35.

MGB agars rajono skyriaus virininkas pplk. Zudinas atlikta operacija, matyt, buvo labai patenkintas. Specialiajame praneime MGB iauli srities valdybos virininkui plk. Vasiljevui apras jos rezultatus, papra paskatinti kai kuriuos operacijos dalyvius. Agentui Mediui sil imokti 1000 rubli. Taiau ir jis nepakankamai vertino Medio informacijos vert: srities virininkai ura rezoliucij, nurodani skirti agentui 2000 rubli. 1951 m. ruden Medis ir pats umezg ryius su partizanais.
MGB agars rajono skyriaus virininko pplk. Zudino 1951 01 22 praneimas MGB iauli srities valdybos virininkui plk. Vasiljevui, LYA, f. 16, b. 210/63, t. 1, 1. 27.
35

Sumaniai veikdamas, stengsi gyti j pasitikjim. Pagal Medio informacij spalio 11d. surengus operacij Man-toriki miko 66-ajame kvartale buvo suimtas Pranas Rudnickas-Skydas. Su juo buvs dar vienas partizanas spjo pasitraukti. Partizanai Medio netar, 1952 m. iem aplank j tris kartus, paadjo vl ueiti. T met balandio 28 d. Medio kyje sitais operatyvin grup, o jis pats buvo aprpintas specialija priemone" maistui apdoroti. Buvo ketinama paimti vien ar du apsvaigintus partizanus, traukti juos smogik grup ir pasisti sunaikinti Algio (A. Trinkos) ir Vinknos" partizan bri36. Taiau ne viskas vyko pagal plan. Partizanai pas Med atjo tik gegus 8 d., bet labai skubjo ir atsisak vaiintis, tad agentas negaljo panaudoti gauto specialaus preparato. Kit kart partizanai atvyko liepos 3 d., bet agentas, galbt vis dar nesirydamas tokiai atvirai idavystei (savo namuose), partizan nesileido. Saugumieiams aikinosi sutriks, o ie agentui sukr legend, kaip pasiaikinti partizanams. Dvi Medio kyje tnojusios pasalos grups taip pat suglumo ir neinojo, kaip elgtis. Po io nesusipratimo buvo rengtas ryys tarp gyvenamajame name ir kiniame pastate sikrusi grupi. 1952 m. rugsjo 2 d. pas Med ujo Bijnas (uolo" brio vadas A. Verbickas) ir Birtonas (Vaclovas Rudnickas). Pirmiausia pasidomjo, kodl j nesileids liepos 3-ij. Medio paaikinimas, kad pas j lanksis rajono centre dirbantis brolis, kuris turjs ginkl, tad geriau buv nerizikuoti, partizanus patenkino. Medis pavaiino partizanus medumi ir pienu, taiau specialaus preparato panaudoti negaljo partizanai buvo alia. Tuo tarpu Medio kyje buvusios operatyvins grups vyresnysis susisiek su pamikje laukusia pasala ir suinojo, kad ie mato dar du partizanus. Lieps j nepaleisti i aki, vyresnysis, sulauks
36

Algio grups gaudyni planas, ibid., f. 3, b. 63/20, 1. 7.

Partizano Juozo Remeikos-Tautieio biografijos Svarbesnieji mano pergyvenimai II-jam bolevikmetyje" rankratis ieinani Bijno ir Birtono, sak atidengti ugn 37. Neinoma, ar spjo partizanai pasiprieinti. Emgbist praneimuose detals nepateiktos. uvusiems partizanams skirtame Ramuns (Vincs Diugyts) eilratyje, ispausdintame Juozapaviiaus tvnijos laikratyje Partizan viams aidint", minimi ei prie eigulio sodybos buv partizanai. Keturi uv, o vainys su irniu pasitrauk 38. Jei tai tiesa, galima manyti, kad ir kitos eilratyje minimos mio detals nra vien poetin imon. iaip ar taip, keturi vyrai uvo dl panorusiojo soiau pavalgyti idavysts. Be Medio svetingai priimt Birtono ir Biiulio, dar uvo
MGB iauli srities valdybos virininko plk. V. Jarockio praneimas LSSR valstybs saugumo ministrui P. Kondakovui apie valdybos darb 1952 m., ibid., f. 16, b. 224/28, 1. 153-154.
37 38

Partizan vimas aidint, 1953, Nr. 5 (9), p. 31-33, GAM, GEK 2310.

Juozas Remeika-Tautietis-Klaudijus, uolo" brio visuomenins dalies virininkas, ir Edmundas Trinka-Briedis, kio dalies virininkas. vairios aplinkybs atved juos pas partizanus. A. Verbickas agarje buvo partizan rmj organizacijos vadovas, 1949 m. rugsjo mn. jo namuose darant krat stengs pasprukti i saugumiei nag. E. Trinka mik ijo slpdamasis nuo trmim, o V. Rudnickas - nuo tarnybos Raudonojoje armijoje. J. Remeikos biografija sudtingesn. Jis dar 1945 m. stojo M. Kliausiaus-

Tautvydo partizan jungin, dalyvavo garsiosiose 1946 m. vasario 22 d. kautynse LietuvosLatvijos pasienyje, kai uvo junginio vadas M. Kliausius. Pats J. Remeika buvo sunkiai sueistas, slapstsi, gavs netikrus dokumentus kur laik gyveno Kaune ir vairiose vietose provincijoje, paskui vl Kaune. 1950 m. birelio 9 d. buvo suimtas, bet veamas Skaistgir nuo konvojaus pabgo ioks i traukinio. Kur laik savarankikai slapstsi, vliau stojo uolo" br. Matyt, tada ir para trump savo biografij Svarbesnieji mano pergyvenimai II-jam bolevik-metyje", saugumiei rast tarp brio dokument ar tarp jo paties daikt39. Biiuli tis sukrt bendraygius, rmjus, kuri buvo lik nedaug. Antrosioms j mirties metinms skirtame eilratyje laikraio Partizan viams aidint" bendradarb Vaidilut (Kleop Diugyt) patikino: Niekad neumirim mes Js, broleliai, / Atminim vent irdyje neiosim"40. U susidorojim su iais uolo" brio vyrais MGB vadovyb nurod paskatinti operacijoje dalyvavusius kareivius, nors velgti kok nors ios operacijos dalyvi didvyrikum net pagal saugumiei kriterijus tikrai sunku. Partizanams audyta nugaras net nesilant pasiduoti. Matyt, Mediui nedavus
39

i biografija saugoma GAM, GEK 2482. Partizan viams aidint, 1954, Nr. 5 (15), p. 20-21, ibid, GEK 2313.

40

specialaus preparato bijota rizikuoti, ir pirminis partizan sumimo planas buvo pakeistas. Buvo visikai aiku, kad Medis prisidjo prie ios idavysts. Jam atsisakius keltis kit rajon, vietin liaudies gynj" grup buvo aprpinta darbu - saugojo Med nuo galimo partizan kerto.

Agent Birut prie Cvirkos grups partizanus

Ilgai saugumieiai persekiojo uolo" briui priklausiusi J. Kumpio-Cvirkos-Arno grup, besibazavusi Tyrelio mike. Byl, skambiai pavadint Obreionnyje" (Pasmerktieji"), ved MGB agars rajono skyriaus leitenantai Malikovas ir V. Tumas. Su ios grups partizanais dirbo" agentai Vilkas, Medis, informatoriai virblis, Vanagas ir kt. Taiau vadovybs nepatenkino menki rezultatai. Reikalai pajudjo tik 1950 m. ruden, uverbavus Diri kaimo gyventoj, slapyvardiu Triuis, ir atnaujinus ryius su buvusia MGB Kurn valsiaus informatore Birute. 1950 m. lapkriio 7 d. Triuio kyje emgbist pasala nukov V. Gricin-Vytaut-Ukrain-c, vos prie kelis mnesius ivengus tokios lemties Roki kaime, ir Pran Kump-Gibausk. Du partizanai, nuov vien kareiv, pasitrauk. Po to itisus metus partizanai buvo nepagaunami, tiesiog itrkdavo i pasalaujani operatyvini grupi panoss. Antai 1951 m. rugpjio 2 d. agars rajono Girkani kaime pasala paleido du partizanus, rugpjio 16 d. Jurdaii mike prie uverbuoto girininko sodybos - keturis, o rugpjio 26-j Rikaii kaime pasalos iveng vlgi keturi Cvirkos grups partizanai41. Po toki neskmi pats LSSR valstybs saugumo ministras Piotras Kapralovas

MGB agars rajono skyriaus virininko Zudino praneimas MGB iauli srities valdybos virininkui Vasiljevui apie skyriaus darb 1951 m. rugpjio mn., LYA, f. 16, b. 199/44, 1. 160, 162.
41

1951 m. rugsjo 7 d. rate pareikalavo, kad MGB agars rajono skyriaus virininkas Zudinas ir jo pavaduotojas Izmailovas patys vadovaut tokioms operacijoms, nepavest j nepatyrusiems operatyviniams darbuotojams" 42. (Tikrai labai abejotina, ar jie vykd iuos ministro nurodymus juk nelabai malonu tnoti pasaloje neinia kiek ir bet kokiu oru.) Neinia, ar i grasinim igsdinti agars operatyvininkai m geriau planuoti susidorojimo su partizanais operacijas, ar jiems padjo atsitiktinumas, taiau vl 1951 m. ruden jie jau turjo kuo pasigirti vyresnybei. Per vien nakt i spalio 27-osios 28-j buvo suimti ar likviduoti" ei Cvirkos grups partizanai. Bet apie i operacij kiek smulkiau. agars saugumieiai, umezg ry su anksiau kitame rajone veikusia agente Birute, paved jai atnaujinti paint su pastama partizan ryininke Vitalija Balkute. Birutei tai nesunkiai pavyko. Tais sunkiais laikais turbt buvo malonu sutikti sen, patikim pastam. Jdviej susitikimo smulkmenos neinomos, taiau spalio pabaigoje Birut jau lauk ateinant ryininks ir partizan. Kartu su ja lauk ir trij kareivi pasala, aprpinta ryio priemonmis. Po savaits, spalio 27-j, atjo V. Balkut, o vakare - ir ei partizanai. Birut buvo labai svetinga. Lietuvoje prastu bdu priversti igerti (Tai tu mans negerbi?") visiems, net sargyboje paliktam ir visaip atsisakinjusiam (iaip jau negrusiam) Meiui Alsiui-Domei-kai, sugebjo silyti (tiesa, turjo sikiti net vadas, nenorjs eisti maloniosios rmjos) specialiai paruotos degtins. Beragindama net persisteng: kad partizanams nekilt jokio tarimo, igr kiek ir pati. Padariniai buvo nelabai malons: vos steng nueiti iki darinje pasalaujanios grups ir praneti, kad uduotis vykdyta43. Pasala tuo tarpu
42

LSSR valstybs saugumo ministro P. Kapralovo 1951 08 02 ratas, ibid., 1. 174. Agents Biruts 1951 10 29 praneimas, ibid., b. 210/63, t. 2,1. 71-73.

43

Juozapaviiaus tvnijos tyuolo" brio partizanai. Pirmoje eilje i kairs guli: Liudvikas Jaraminas-Pikis, Perknas, Meislovas Alsys-Domeika, Juozas Kumpis-Amas. Antroje eilje i kairs sdi: Stasys Ramanauskas-Linksmutis, Klemas Grikainis-Gintaras, Pranas Rudnickas-Skydas, Kostas Liuberskis-vainys, Meislovas Rudnickas-Birutis, Ernestas PutneviiusAdomas. Treioje eilje i kairs stovi: Antanas Verbickas-Bijnas, Vacys Rudnickas-Birtonas, Kazys Vainoras-Pocius, Algirdas Trinka-Algis, Edmundas Trinka-Briedis, Rokas RamanauskasKauklys, Steponas Erstikis-Pataonas, Antanas Satkus-Starkus. 1950-1951 m. susisiek su MGB rajono skyriumi ir lauk pastiprinimo. Specialiu preparatu apsvaiginti partizanai keliomis grupelmis ijo i Biruts nam ir pasuko Girkani miko link. Juos palydjusi ir sugrusi pas Birut ryinink pasalaujanios grups buvo suimta. Kit dien atvyk kareiviai surado mike mieganius brolius Alsius, sum dar neatsigavus J. Kump. Per susiaudym su kareiviais buvo nukauti Rokas ir Stasys Ramanauskai (Kauklys ir Linksmutis) bei Antanas Satkus-Denis-Starkus. Nors saugumieiai ir stengsi neiifruoti vertingos agents, - net partizan sumimo operacija buvo atidta dienai, kai jie jau turjo bti paj toliau nuo agents nam, - to padaryti jiems nepavyko. I suimtos ryininks tv gyventojai suinojo apie partizan ties ivakarse vykusias vaies (per saugumiei neapdairum akistaton su dukra buvo atvetas tvas), o ir J. Kumpis, atvetas i kaljimo dalyvauti Alsi teismo procese, stengsi vieai pasakyti idaviko vard. J. Kumpiui buvo uvesta atskira baudiamoji byla, j stengtasi, pasak saugumiei, operatyviai panaudoti". Taiau MGB vadovyb Vilniuje iauliei atliekamu tardymu buvo labai nepatenkinta. Valstybs saugumo ministras P. Kapralovas 1952 m. sausio 25

d. rate MGB iauli srities virininkui plk. V. Jarockiui pareik, kad Cvirkos panaudojimo priemons visikai nepatenkinamos <...>. Per tris sumimo mnesius nelikviduotas n vienas banditas, nesuimtas n vienas ryininkas ar rmjas <...>. Tyrimas Cvirkos byloje vyksts netikslingai, parodym prie banditus ir j ryininkus negaunama". P. Kapralovas pasil bri vad bylas pavesti nagrinti labiau patyrusiems darbuotojams, kelti jiems udavin iaikinti vadovaujanias bandformuoi grandis ir jas likviduoti" 44. J. Kumpis dav saugumieiams parodymus (jais ne kart remtasi ir iame straipsnyje), taiau operatyvins reikms (pasak saugumiei) jie neturjo: jo paminti mons jau seniai buvo uv arba suimti. Konkreios biiuli ar pastam slapstymosi vietos jis nenurod. Tiesa, atved saugumieius prie Tyrelio mike ukasto uolo" brio archyvo. Bet tai atsisuko pirmiausia prie j pat: bandant paneigti jus kokias nors pareigas rinktinje, saugumieiai trauk i atkasto archyvo visai k kita liudijanius dokumentus. J. Kumpis buvo suaudytas 1952 m. rugpjio 13 d. Butyrk kaljime. Broliai Alsiai nuteisti 25 metams lagerio. Dar trys uvusieji per sumimo operacij tokia Biruts idavysts kaina. Pas Birut kur laik dar tnojo pasalos, laukdamos ueisiani partizan, taiau partizanai ia nebeusuko. Po
44

Ibid., 1. 3.

pusmeio Birut buvo perkelta kit rajon, bet i MGB agent skaitos neibraukta. Medis ir Birut buvo vieni i skmingiausiai dirbusi agent, taiau ne vieninteliai. Daugyb informatori ir agent rinko informacij ir apie kitas partizan grupes. Beveik tuo paiu metu, kai buvo susidorota su Cvirkos grupe, priklausiusia uolo" briui, buvo nuudyti ir dar keli Juozapaviiaus tvnijos partizanai. kart operacijos skm lm informatori uolo ir Stass praneimai. I informatoriaus uolo agars saugumieiai suinojo, kad Liik kaimo gyventojas Domas Raugelis priima, valgydina ir savo kyje slepia Algio grups partizanus. Tuo paiu metu Stas informavo, kad Liik, Paili ir Girkani kaim apylinkse nuolat pasirodo 4-5 partizanai, vertin i informacij, MGB agars rajono skyriaus operatyvininkai kart dideli gudrybi nesigrieb. 1951 m. rugsjo 28 d. 7 vai. ryto Liik kaim keturiomis mainomis atvyko 90 kareivi, vadovaujam kpt. Rybino. U vis operacij buvo atsakingas MGB skyriaus ltn. Malikovas. Jau 9 vai. ryto D. Raugelio darinje buv partizanai kartu su pusryius atneusia eimininke buvo apsupti. silymus pasiduoti partizanai neatsak ir prieinosi ginklu. Nors darin usideg, partizanai neijo, toliau atsiaud, kol liepsnose uvo Vinknos" grups vadas Ernestas Putneviius-Adomas, partizanas nuo 1944 m., tos paios grups kovotojas Steponas Lazdauskas-ydas (abu i Akmens rajono) ir uolo" brio partizanas M. Rudnickas-Birutis i Juodeiki kaimo

(agars rajonas). Kartu su jais uvo ir nenorjusi patekti saugumiei rankas kio eiminink Bron Rau-gelien. Bandiusi pasitraukti sueista Izabel Varneckie-n-BitTeres buvo suimta. Informatoriai uolas ir Stas usidirbo po 800 rubli 45.
MGB agars rajono skyriaus virininko pplk. Zudino 1951 09 30 praneimas MGB iauli srities valdybos virininkui plk. Vasiljevui, ibid., t. 1, i. 80-81.
45

1952-1953 m. MGB operacijos prie Audros" br

Naujas Kunigaikio velgaiio rinktins tabas (po K Mikno ir kit tabo vyr ties) buvo sudarytas 1950 m. lapkriio mn. i k tik prisijungusios Kovo tvnijos Audros" brio vyr. Brys veik iauli, Linkuvos ir Pakruojo rajon sandroje, danai pasirodydavo ir Jonikio rajone. Agentrin byl Vragi" (Prieai"), sudaryt iam briui, ved MGB iauli rajono skyrius, taiau jos dublikatas buvo ir Jonikyje, greiiausiai ir kit gretim rajon, kur ueidavo Audros" partizanai, MGB skyriuose. Jonikio saugumieiai, 1951 m. ruden susidoroj su paskutiniais Partizano Tautvydo tvnijos partizanais, dabar sutelk jgas prie Audr": brio veikimo rajone buvo kuriami operpunktai", siuniami apsigyventi patikimi agentai, bandoma griebiantis kyi girininku darbinti MGB uverbuot Audros" brio ryinink (agentas Blokas) ir pan. Audros" partizan paiekas traukiami agentai-smogikai Jorgla bei Vilkas. 1952 m. vasario mn. saugumiei rankas atlikus operatyvin kombinacij" (panaudojus special preparat) pakliuvo emaii apygardos atrijos rinktins partizanas Petras Bielskis-Aras. Per Kunigaikio velgaiio rinktin jo grup utikrindavo ry tarp emaii ir Prisiklimo apygard, todl Aras apytikriai inojo rinktins tabo dislokacijos viet. tabo vyrai tuomet glaudsi bunkeryje Gulbino miko 96-ajame kvartale. Vis 19511952 m. iem daugino spaud, reng sakymus ir informacij pavaldiems briams, visk riavo ir pakavo. iema jau jo pabaig, ir sniegui nutirpus buvo galima pradti bri vizitacij. Po bunkeryje praleistos iemos visi buvo nusilp, ivarg, nekantriai lauk pavasario. Deja, su pirmaisiais pavasario sauls spinduliais juos ir ugriuvo nelaim: 1952 m. kovo 19 d. ia uvo rinktins vadas B. Kriinas-Klajnas-Puntukas, tabo virininkas Izidorius Miknas-Barzda ir valgybos skyriaus virininkas S. epkus-ernas. Pasiremdami partizano Linguonlio (Stepono Erstikio) straipsniu pogrindio laikratyje Partizan viams aidint"46, pabandykime atkurti paskutines rinktins tabo vyr gyvenimo valandas. Kovo 19-j kvpti gaivaus oro i grisusio per iem bunkerio ilindo Alfonsas Padervinskas-Zilvitis, rinktins tabo visuomenins dalies virininkas. Jis, pirmasis ivyds link bunkerio slinanias pilkas figras, dar spjo spti draugus. Puntukas tuoj ioko i bunkerio, nes buvo visai apsirengs. ernas, nespjs apsiauti bat, aud pro bunkerio ang pasilips ant laiptelio. Jis uvo pirmasis. Pridengiant Puntukui, i bunkerio pavyko isiverti ilviiui, o vliau - ir I. Sabuliui-Apicieriui su I. Miknu-Barzda. Partizanai nepasidav, kovojo, kol uvo Puntukas. Tada, matydami, kad jgos nelygios, m trauktis skirtingas puses: Barzda su Apicieriumi vien, ilvitis kit. Barzdai su Apicieriumi pavyko trumpam atitrkti nuo persekiotoj, bet sunkios iemos

ivargintiems nebejauniems vyrams pritrko jg. Barzda atsisak toliau trauktis ir kovsi vietoje, pridengdamas Apicieri, kol prieo, turjusio ryki persvar (operacijoje dalyvavo septyni agent-smo-gik grup ir 15 kareivi), buvo nukautas. Itrkti pavyko tik Apicieriui ir sueistam ilviiui. Taip buvo likviduotas paskutinis Kunigaikio velgaiio rinktins tabas. Rinktin neteko vadovybs, kurioje buvo labiausiai patyr, ugrdinti ilg pogrindio met vyrai, dar 1944-1945 m. sitrauk ginkluotj pasiprieinim. Gyvas liks io tabo narys A. Padervinskas, apsigyds aizdas, dar mgino sudaryti nauj rinktins vadovyb, taiau neskmingai. Saugumieiai, i informatori suinoj, kad ilvitis per,uolo" ir Ventos" brius susisiek su emaii
Linguonlis, U laisv poemy ir kovoj", Partizan viams aidint, 1954, Nr. 5 (15), 1. 3-19; Nr. 6 (16), 1. 322; 1955, Nr. 1 (17), 1. 4-20, GAM, GEK 2313-2315. Publikuota: Partizan kovos iauli krate, 1. 6293.
46

,Audros" brio skyriaus vadas Lionginas Vitkauskas-Dobilas. 1950-1951 m.

apygarda, msi priemoni sutrukdyti jam suburti likusius partizanus. Jie tiesiog ugriuvo Audros" brio partizanus visais manomais bdais.

Prajus vos keletui savaii po rinktins tabo pareign ties, 1952 m. balandio 3 d. Dabruols mike (iauli rajone) uvo ei Audros" brio partizanai, tarp kuri buvo ir brio vadas Petras Danasas-Tyrulis bei skyriaus vadas Lionginas Vitkauskas-Dobilas. Partizan stovykl saugumieiai surado padedami agent Dobilo ir Ramuns. T pai met balandio 17 d. Gulbino miko 77-ajame kvartale buvo suimtas k tik skmingai itrks i tabo bunkerio I. Sabulis. J laikeliu susitikim pakviet uverbuotas partizanas Aras. Ne kart ivengusiam mirties I. Sabuliui is sumimas baigsi tragikai. Karo tribunolo nuteistas 25 metams lagerio, Apicierius

Audros " brio partizanai. I kairs sdi: Juozas Padervinskas-Sermuknis, neatpaintas asmuo, Juozas Petraitis-Putinas, Klemensas Danasas-Ramutis (?). Stovi i kairs: neatpaintas asmuo, Lionginas Vitkauskas-Dobilas, Vytautas Padervinskas-Jaunutis, Vladas Daraka-Kikilis, Petras Danasas-Tyrulis, Pranas Kumpis-Gibauskas (?) bausms vietos nepasiek: 1953 m. rugpjio 19 d. jis mir Vilniuje, Lukiki kaljime. Balandio 30 d. Barysi mike (iauli rajone) buvo nuauti dar du Audros" brio partizanai: Ignas Kumpis-Pga, tuomet vadovavs Kovo tvnijai, o po Tyrulio ties ir Audros" briui, bei Stasys Mocius-Klevas. Dar du su jais buv partizanai suskubo pasitraukti. Informacij saugumieiams apie apsilankiusius partizanus suteik ir j kelions krypt nurod agentas Banys. Viena i paskutini saugumiei operacij prie Audros" br buvo atlikta 1952 m. rugsjo 22-23 d. Jonikio rajono Dargi kaime. Saugumiei ataskaitose jos detali

nepavyko aptikti. tragik susirmim vaizdiai apra Rin-vydas (K. Liuberskis) straipsnyje Mirtis parblok juos tris..." 47, tad ia jo plaiau neaprainsime. Skaitytojams priminsime, kad per susiaudym su kareiviais prie Mykolo Glinskio kio uvo A. Padervinskas-ilvitis, paskutinio rinktins tabo narys, pastaraisiais mnesiais vadovavs Audros" briui, jo brolis Juozas Padervinskas-ermuknis-Dobilas ir Vladas DarakaKikilis. Rinvydo teigimu, jis, sunkiai sueistas, nusiov. Juozas Petraitis-Putinas vos ne stebuklingai isigelbjo: perautom kojom pasiek palauk, kur piemuo jam padjo usiropti ant arklio. Paskutiniai Audros" brio partizanai uvo 1953 m. kovo 23 d. Smilgi kaime (iauli rajonas) Viktorijos Rumbauskiens sodyboje rengtame bunkeryje. J ties detals jau yra apraytos, tad priminsime tik pavardes. Tai Audros" brio vadas Kostas Danasas-Cirvinis, partizanas nuo 1944 m., Alfonsas Danielius-Balandis su suadtine Pulcherija Rumbauskaite, Petras Lapinskas-Motiejus ir J. Petraitis-Putinas. Po ios operacijos MGB iauli srities valdybos virininkas V. Jaroc-kis vadovybei Vilni raportavo: Likvidavus sumintus Audros bandgrups narius, visikai likviduoti banditai iauli ir Jonikio rajonuose" 48.
Partizan viams aidint, 1955, Nr. 2(18), 1. 4-18, GAM, GEK 2316. Publikuota: Partizan kovos iauli kraite, 1. 94-102.
47

V. Jarockio 1953 03 30 specialusis praneimas LSSR vidaus reikal ministrui P. Kondakovui, LYA, f. 16, b. 224/28,1. 41.
48

Paskutini rinktins partizan pdomis

Ilgiausiai i vis Kunigaikio velgaiio rinktins bri isilaik Juozapaviiaus tvnijai priklausiusio uolo" brio partizanai. Kaip jau minta, 1952 m. viduryje iformavus Prisiklimo apygard lik Kunigaikio velgaiio rinktins partizanai prisijung prie emaii apygardos atrijos rinktins kovotoj. Juozapaviiaus tvnija iliko (tik priklaus naujai rinktinei) ir net turjo savo laikrat. 1953-iuosius metus sutiko tik ei ar septyni jos kovotojai, taiau jie vis dar nenuleido rank. Tvnijos vadas S. Erstikis-Papartis-Pataonas (literatrinis slapyvardis Linguonlis), sveikindamas kovotojus su Naujaisiais metais, ra: Su dideliu irdies skausmu dl uvusi kovos broli, bet kartu su dar didesniu pasiryimu vesti t nelygi kov prie pavergjus baigme iuos senuosius metus. <...> Prie ms akis atsivert didels laisv adanios perspektyvos. Su laisvs artjaniomis viltimis sustojome Naujj met - 1953 met slenkstyje <.. .>"49. Deja, jie tos laisvs nesulauk. 1953 m. anksti pavasar - o tai buvo laikas, kai partizanai, aptirpus sniegui, vl galdavo lankyti rmjus, agars rajono Domeiki kaime agento Greito kyje uolo" brys neteko dar trij vyr. Kovo 24 d. ia uvo rinktins senbuvis" A. Trinka-Algis-Vytenis (literatrinis slapyvardis Saltis-Siaurys), tam tikrais laikotarpiais vadovavs briui, tvnijai ir rinktinei. Antras uvusysis - Kazys Vainoras-Pocius-Mar-

alis-Rainys50. Trei uvusj saugumieiai klaidingai nurod S. Erstik. Kas i tikrj uvo agento Greito kyje, deja, neinoma. Saugumieiams, nors ir patenkintiems skme, atsirado ir rpestis: dabar, be agento Medio, dar reikjo saugoti ir Greit, nes is taip pat nenorjo keltis saugesn viet. Be to, dar ir vadovyb kaltino nesugebjimu uifruoti vertingos agentros. Likusiems partizanams likviduoti pasitelkiama agent-smo-gik grup: Vasaris, Ryga, virblis ir Katonas. Su jais, nieko netardamas, vaikiojo ir neuverbuotas partizanas Antanas Raknys-Jovaras. 1954 m. balandio pabaigoje smogikai atjo pas Jonikio
49

Partizan viams aidint, 1953, Nr. 1 (5), 1. 5, GAM, GEK 2307.

MVD iauli srities valdybos virininko V. Jarockio 1953 06 16 praneimas LSSR vidaus reikal ministrui J. Vildinui apie valdybos darb 1953 m. pirmj pusmet, LYA, f. 16, b. 224/28,1. 212.
50

rajono Klop kaimo gyventoj Povil Noreik ir papra nuneti j laik imkn kaime gyvenaniam Petrui Ambrasui, kad perduot j lankantiems partizanams. Saugumiei duomenimis, P. Ambrasas buvo Pataono grups rmjas. Laik sura pagal MGB parengt projekt, visi pasira partizan slapyvardiais, tarp j ir Jovaras. P. Noreika, ijs su grups laiku 10 vai. ryto, gro t pai dien vakare su P. Ambrasu ir viena moterimi, pasivadinusia Regina (Ona Tamaauskien i advaini kaimo), Pataono ryininke. Ji pasak esanti galiota tartis dl susitikimo. Visi susibr svirne, prie ukandi. Regina, matyt, stengsi sitikinti, ar ia tikrai partizanai. Agentas Vasaris taip aprao: Regina pasirod gana gudri. Ji kreip dmes visokias smulkmenas: uniform, pokalb ir grups elges, klausinjo apie pastam likim" 51. Nepaisant tokio budrumo, Vasario tvirtinimu, Regina ir Narnas (P. Ambraso slapyvardis) su grupe isiskyr kaip su tikrais draugais. Buvo sutarta, kad Pataono atsakym Narnas atne P. Noreikai. Tada grup, sulaukusi kitos dienos vakaro, ijo savo stovyklavietm Pakeliui usukdavo pas partizan rmjus - stengsi atlikti ir kitas jai pavestas uduotis. Balandio 29 d. Juknaii mike susitiko su darbdaviais, kur gavo tolesnius nurodymus. Toliau cituojame agento Vasario praneim: Nakt balandio 30-t altinis" [t. y. agentas Vasaris. V. R], Ryga ir virblis aplank kai kuriuos Pakruojo rajono Paliei kaimo gyventojus, siekdami nustatyti galim paraiutinink imetimo fakt, bet be rezultat. Katonas ir banditas Jovaras liko mike. Balandio 30 d. 9 vai. susitikome su jumis. Gr suriome Jovar, apkaltin j, neva jis paras laik saugumo organams, apie k mes suinoj praeit nakt i gyventoj. altinio" nurodymu Ryga ir virblis nujo neva kviesti t gyventoj. Po kurio laiko
51

Agento Vasario 1954 04 29 praneimas, ibid., f. 3, b. 63/20,1. 88-91.

pamatme artjant karin grup. altinis" ir Katonas inscenizavo savalaik pabgim, o banditas Jovaras liko vietoje, kur ir buvo karins grups suimtas. Atlikus uduot, grup gro iaulius ilstis" 52.

Grupei besiilsint ir bekaupiant jgas naujam ygiui, iauli srities saugumieiai sulauk plk. J. Sinicyno parau patvirtinto Priemoni plano ikvieiant susitikim su specgrupe Pataono vadovaujam bandgrup ir j likviduojant". Plane rpestingai numatyti visi galimi atvejai, kaip turt elgtis smogikai, jei nuvyk pas ryinink Pataono laik jau rast, jei laukiamo laiko dar nebt, jei susitikt su visa grupe, jei ateit tik vienas ir pan. Agentas Vasaris turjo likviduoti Pataon, Katonas - vain (K. Liubersk), Ryga ir virblis - irn (Antan Rudnick). Paimti Pataon gyv numatyta tik tuo atveju, jei ateis vienas ar dviese. Pastaruoju atveju antrasis turjo bti likviduotas 53. Matyt, saugumieiai nebuvo tikri, kad keturi smogikai susitvarkys su dviem partizanais, tad udavin palengvino: specialiajai grupei pridengti buvo numatyta pasisti karin grup, aprengus j ryi kariuomens uniforma. Saugumiei dokumentuose nepavyko nieko rasti apie io plano vykdym, tik inoma, kad tuomet partizanai rengiamas pinkles nepakliuvo, bent jau Pataonas ir vainys. Apie irnio likim, tiesa, nieko neinoma. Net jo vardas vlesniuose saugumiei dokumentuose neaptinkamas. Jis galjo pakliti iai grupei. Lietuvos genocido auk muziejuje yra rastas Pataono 1954 m. birelio 6 d. laikas, prasidedantis kreipiniu Brangs kovos broliai". Tai, be abejo, yra atsakymas specialiosios grups rayt laik - kvietim susitikti: sutampa laikelyje minimos talkinink susitikimo su specialija grupe aplinkybs, grups nari
52 53

Ibid., 1. 92. Ibid., 1. 84-86.

skaiius, artima data. Pataonas (jis ir Papartis), be galo diaugdamasis gautu laikeliu, vis dlto liko atsargus. Prie susitikim jis paprao perduoti grups kovotoj nuotrauk, kur jie bt nusifotografav kartu su vilpiais" [Audros" briu. V. R.]. Savo ruotu Papartis paada perduoti savo grups partizan nuotrauk, kurioje jie es su Kikiliu, ermukniu, Putinu, Balandiu, irviniu, Motiejumi ir kitais. Greiiausiai, negavs tokios nuotraukos, Pataono-Papario trejetas susitikim njo. Apie tolesn ios grups vyr likim nedaug teinoma. 1954 m. vasar Girkani miko 14-ajame kvartale tris partizanus, vedinus unimi, pastebjo agentas Mikinis. Su dviem jis pasikalbjs, o treiasis stovjs atokiau54. Saugumieiai i agento apraymo padar ivad, kad is kalbjosi su Pataonu ir vainiu, o treiasis galjs bti Julius Adomaitis i Bilin kaimo (agars rajone), neseniai nuovs strib. Saugumieiai man, kad partizanai galj eiti patikrinti J. Adomaiio pasakojimo, o galbt pasiimti jo paslpto ginklo (ginkl saugumieiai jau buvo rad). Nutarta Domeiki-Bilin-Dameli kaim apylinkes pasisti karin paiekos grup, kartu jai pavesti saugoti agent Greit, o kit grup isisti Dilbinli-Gaudiki kaimus saugoti nuo galimo terakto" agent Med35. Tomis dienomis paiekos grups su partizanais nesusidr. Tik rugpjio 1 d. Semeniki kaime netoli Zigmo Klovos kio paiekos grup apaud besitraukianius Pataono grups partizanus. ie, sueid vien strib, pasitrauk be auk. Suimtas Z.

Klova parodym apie partizanus nedav. Kratant sodyb ant gyvenamojo namo aukto buvo rasti penki ryulliai popieriaus
54

Agento Mikinio 1954 06 13 praneimas, ibid., 1. 98.

KGB agars rajono skyriaus vyr. operatyvinio galiotinio j. ltn. Zatur-inskio pastabos mintame agento Mikinio praneime, ibid., 1. 99.
55

Juozapaviiaus tvnijos laikratis Partizan viams aidint", 1953 m., Nr. 3 raomajai mainlei. Kam tas popierius skirtas, Z. Klova, pasak agars rajono KGB galiotinio Kazakeviiaus, aikaus atsakymo nedav" 56. Pataonas, vainys ir Erdvilas (tok slapyvard pasirinko J. Adomaitis) joki akcij prie soviet valdios pareignus nesim, nerandama ir praneim apie valstiei ar parduotuvi apiplimus, priskiriamus jiems. inoma, kad kelias iemas jie praleido Latvijoje, Duobels rajono Ilgos vienkiemyje pas Lukoius. Ueidami tik pas patikimiausius ryininkus, rpinosi svarbiausiu to meto udaviniu - laikratlio leidimu. J garbei reikia pasakyti, kad, lik vien vieni", jie nenusileido iki plikautoj lygio, o remiami i-tikimiausij ir drsiausij

KGB agars rajono skyriaus galiotinio ltn. Kazakeviiaus 1954 08 06 praneimas LSSR KGB 4-osios valdybos virininkui Vukolovui, ibid., 1. 106.
56

Paskutiniai Kunigaikio velgaiio rinktins partizanai. I kairs stovi: Steponas Erstikis-Pataonas, Kostas Liuberskis-vainys, Julius Adomaitis-Erdvilas. 1955 m.

stengsi palaikyti pasiprieinimo dvasi, daryti tai, kas buvo manoma j trij jgoms. Toliau sekdami paskutini buvusios Kunigaikio velgaiio rinktins partizan pdomis, turime paminti jau ne kart aprayt j apnuodijimo blyneliais atvej 1955 m. ruden Lau-aki kaime57. Rmjo A. liao pavaiinti apnuodytais blynais, partizanai, laiku tai suprat, spjo i stovyklaviets pasitraukti ir, veikiami specialiosios priemons", klajojo po mik. Saugumieiai partizan nesurado, tik susirinko j imtytus daiktus: ovinius, uraus, spaud. Partizan poros mnesi kasdienyb iki apnuodijant smulkiai aprayta Erdvilo dienoratyje58. I jo matyti, kad
A. Malinauskait, Spauda - kovotoja ui laisv", Laikas, 1995 01 21; N. Gakait, D. Kuodyt, A. Kata, B. Uleviius, Lietuvos partizanai 1944-1953 m., p. 389.
57 58

Erdvilo dienoratis, GAM, GEK 2387.

partizanai keit stovyklavietes, lank rmjus iekodami maisto ir kitos pagalbos, spausdino laikratl ir nuolat rpinosi vis gendanios mainls remontu.. J remontavo jau mintas rmjas A. liaas-Vtra. Sprendiant i Genocido auk muziejuje saugomo

Pataono 1955 m. liepos 17 d. laiko Vtrai, pastarasis nesiskubino partizanams grinti paimtos taisyti mainls. Pataonas pyko: Atleistina bt tik tuomet, jei Jus itiko kokia nelaim, o kitaip tai piktas aidimas venta laisvs idja <...>". J. Adomaiio-Erdvilo dienoratis nutrksta rugsjo 4 d. rau. T pai dien partizanai ir buvo pavaiinti skaniaisiais blyneliais". Erdvilas, suvalgs tik vien, itemp draugus i pavojingos vietos, o saugumieiai kaip tik tada ir rado pamest jo dienorat. I pabraukym matyti, kad dienoratis buvo kruopiai tyrinjamas stengiantis nustatyti pamintas vietas ir asmenis. Kaip partizanai praleido vlesnius metus, inoma tik i liudinink parodym, esani 1964 m. S. Erstikiui ir K. Liubers-kiui uvestoje byloje. S. Erstikis 1955 ar 1956 m. ruden ujs savo gimtj Rudausi kaim pas kaimynus Serapinus. Buvs apibintuota galva, sublogs. Pagyvens darinje apie 10 dien ir nieko nesaks ijs. Paulinos Serapiniens liudijimu, minjs, jog ukass inut apie save59. Nors saugumieiai apklaus daugyb moni, nieko konkretaus nesuinojo. mons buvo link tylti. J. Adomaitis t lemting ruden po apsinuodijimo atjo pas Lukoius. I pradi buvo vienas, paskui atsived ir K. Liu-bersk. Kur ir kaip susitiko, nepasakojo. ia jie igyveno dvi iemas. Vincento Lukoiaus (Vaiganto slapyvardiu jis ra partizan laikratliui) parodymais, J. Adomaitis i j ijs 1957 m. ruden 60. 1958 m. rugsjo 19 d. jis buvo nuautas eimi mike.
59

P. Serapiniens 1965 09 12apklausos protokolas, LYA, baud. b. 47416/3, t. 3,1. 428.

Gyvendamas pas Lukoius, K. Liuberskis dar ileido keturis Partizan vi aido" numerius. Raomj mainl jam buvo atves i Rygos Artras Gietas (senoji liko pas nuodais pavaiinus" rmj). Ieidamas i Lukoi, mainl ir uraus paliko. ia ji iguljo iki 1965 m. rugsjo 14 d. Tdien saugumo kapitonai Saninas ir Vetrenka, dalyvaujant kviestiniams K. Nalinui ir B. Viaterui (Kalyiui), pam pas Lukoius likusius partizan daiktus61. Uraus L. Lukoien saksi jau sudeginusi. Paskutinij rinktins partizan likimas taip ir liko neinomas.
60"V. 61

Lukoiaus 1965 09 11 apklausos protokolas, ibid., 1. 396. Kratos, 1965 09 14 atliktos L. Lukoiens namuose, protokolas, ibid., 1.419.

PARTIZANO JULIAUS ADOMAIIO DIENORATIS J. Adomaitis mik pas partizanus pasitrauk 1954 m., kai ginkluotasis pasiprieinimas jau buvo nuslopintas. Prisidjo prie keleto dar likusi Kunigaikio velgaiio rinktins partizan. Dienoratis trumpas vos ei mokyklinio languoto ssiuvinio lapai, ir jis apima tik dviej mnesi laikotarp. Pirmojo rao data 1955 m. liepos 1-oji, paskutinio rugsjo 4-oji. Nedidelio isilavinimo vaikino dienoratis vargu ar gali nustebinti skaitytojus, taiau publikavimui jis pasirinktas dl kit prieasi. I i labai konkrei apraym akivaizdiai matyti paskutini Lietuvos mikuose veikusi partizan rsti gyvenimo kasdienyb. Ko gero, tai paskutinis mus pasieks autentikas, prie lauo paraytas partizan gyvenimo liudininkas. Dienoratyje sunumeruoti 8 lapai, taiau dviej 6 ir 7 trksta, o 9ajame, nenumeruotame lape tra pora paskutini dienoraio sakini. Metai nenurodyti, jie nustatyti pagal i kit altini inomus vykius. Dienoraio stilius ir kalba netaisyti. Tvarkyta tik skyryba ir otfografija. Sutrumpinimai iifruoti lautiniuose skliaustuose. Neskaitomi odiai paymti daugtakiu skliaustuose. Pastabos ir komentarai pateikiami puslapio apaioje. Dienoratis saugomas Genocido auk muziejuje. Liepos 1 d. Po piet umaskavome stovykl, sukavojom indus ir, pam m[ainl], pradjome eiti kvartalais J[urdaii] miku. Paj apie du kvartalus, jome linijomis, palengva pailsdami. Saulei leidiantis perjome T[yrelio] mik. Saulei nusileidus apsiniauk, ir i piet puss pradjo smarkus lietus lyti. Lietui lyjant ygiavome per pelk. Perj pelk ir perlip per up, nutarme netoli susikurti ugn. U ups prasidjo lieknas ir nebuvo kur apsistoti, ir nebuvo malk i kur sukurti lauo. Teko lieknais dar toliau eiti, kol radome sausesn viet ir malk. Rad patogesn viet, susikrme ugn ir sugulme. Liepos 2 d. Prie pietus, kai vjas ipurt i medi vanden, pradjome eiti link Vtros1 palauks. jome kvartalais lieknais ir takeliais. Prij ir atpain Vtros palauk, atgrome atgal nuo linijos giliau kvartal ir susikrme ugn. Palaukme, kol nubaig kristi visai rasa, ir pavakarje ilindome pas Vtr. Subeldus stog Vtros eiminink tuojau ijo laukan ir atne mums cigarei, o Vtros neradome namie, tai parame raiuk ir prame perduoti Vtrai, kai jis bus namuose, kad jis ateit pat 2 kit dien, o mes grtame t pai stovykl, kur susikrme ugn. Liepos 3 d. ryt 11 valand nujome pat, ir tuojau atjo Vtra. Mes parjome stovykl, parodme Vtrai m[ainl] ir prame suremontuoti. Vtra neturjo laiko, greitai ijo namus, priadjo vliau ateiti. Vakare ateidamas i Uoviens 3 mums atne ragaiio, bulk ir virt ilt varki. Pasikalbjus priadjo rytoj ateiti su rankiais stovykl mainkos remontuoti. Pradjus temti Vtra ijo namo, o mes pasilik krovme berini malk lau.

Liepos 4 d. piet laike Vtra atjo stovykl, atsine remonto rankius, plauk kirpimo mainl ir fotoaparat. Tuojau pradjome irti mainl, bet taip greitai jos negaljome sutaisyti, tai nutarme palikti pas Vtr ilgesniam laikui remontuoti. Po to prasidjo fotografavimas. Nusifotografavome su mainle ir dar kelet visoki poz. Nusipaveikslavus papraiau Vtros man plaukus nukirpti. Nukirpus plaukus paneme toliau nuo stovyklos ir pakavojome kelm mainl Vtros iniai. Po to atsisveikinome su Vtra, ir jis ijo namo. Mums atgrus stovykl, vainiui 4 papraius nukirpti plaukus, a pradjau jam arti emn ilgas jo uaugintas kasas.
1

Adolfas liaas. Patu vadinamas ryio punktas, kur bdavo dedami praneimai.

Tekste is odis raomas i maosios raids, kaip bendrinis, taiau i konteksto matyti, jog tai talkininko slapyvardis (nenustatytas asmuo).
3 4

Kostas Liuberskis.

Liepos 5 d. ryt Vtra atjo stovykl parsineti irkli ir plauk kerpamos mainls ir ilgai negais stovykloje ijo namo, o mes, praleid dien, pavakarje ijome kit mik. Perj Nemun5, jome atgal per pelk. Eiti buvo sunku, pelk buvo klampi, o oras buvo labai tvankus. Saul ritosi pabalusi lyg per vanden. jome palengva, nesddami. Perj pelk ir didel liekn, saulei visai leidiantis perjome J[urdai-i] mik. Paj vienu kvartalu palei linij ir lind giliau kvartal, pasirinkome sausesn viet ir susikrme ugn nakiai praleisti. Liepos 6 d. apie pusryius atsiklme, umaskavome ugniaviet, vl pradjome eiti kvartalais, lieknais, kemsynais ir kelmynais. Perj keturis kvartalus, atjome S[kaistgirio] mik, senosios stovyklos viet. Nusim dirus ir ginklus, tuoj susikrme ugn, atsineme i suvirtusi egli pakavotus miltus ir lainius ir virms pietums lainiuoius. Liepos 7 ir 8 d. leidome graioj stovykloj prie saulut. Vliau gautos inios Suinota, kad birelio 12 d. [eimi] mike burliokai siaut itisus kvartalus, buvo pastebta prie viekelio isidsius burliokus kas 30-40 metr. Sulindo siausti palaukinius kvartalus antroj pusj viekelio. Burliokai, nieko nepe, vakare i miko sugriuvo Dameli kaim. Birelio 13 d. 4 mainos burliok krt Normani kaim ir Jurdaii. Pakrat jie ivaiavo. Liepos 9 d. 7 valand po piet ijome [ei]m[ius], susitikim su Aguona 6. Perjome vis S[kaistgirio] mik ir saulei leidiantis perjome per viekel. Eidami ujome pavasarin stovykl apirti, ar nra rad burliokai per siautim. Apirj stovykl, pasimme pakavotus indus ir likus maist, perjome kit kvartal ir susikrme ugn praleisti nakt.

Matyt, tai Ma. Kitur tekste dar raoma "Nemunas". Nenustatytas asmuo.

Liepos 10 d. ryt atsikl jome dar kelet kvartal iki sutartos susitikimo vietos. Mudu su vainiu paj kvartal susikrme ugn, o Pataonas 7 nujo sutart viet laukti atvykstant Aguonos. Ilauks 3 valandas ir nesulauks, Pataonas gro pas mus ir pradjome grti S[kaistgirio] mik. Eidami pasimme katil ir kitus indus, sustojome prie kanos, pamme raomj popieri ir kalk ir saulei leidiantis parjome S[kaistgirio] mik. S[kaistgirio] mike paj por kvartal, pasirinkome stovykl ir susikrme lau. Liepos 11d. ryt atsikl isivirme pusryt. Pavalg per dien pailsjome, o pavakarje mme eiti miku toliau. Perj por kvartal, sugrome senj stovykl ir susikrme ugn. Liepos 12 d. leidome stovykloje, pavakarje ijome kaim maisto ir vidurnaktyje sugrome atgal stovykl. Liepos 13 d. piet laike a ir Pataonas ilindome [ei-mi] km. tabokos. Rkal negavome, sugrome stovykl. Pavakarje mme maskuoti stovykl ir ruotis ygiui pas Vtr. Eidami ujome kan pasiimti reikaling daikt. Oras buvo graus ir iltas, ygy buvo smagu. Saulei leidiantis perjome Tyrelio mik. Perj pelk ir Nemun, apsistojome jaunuolyne. Liepos 14 d. ryt atsikl umaskavome ugniaviet ir jome pat. Patoje radome Vtros padt praneim, kad jis bat negavs nupirkti, o rkalai pas j namuose. Mes tuojau nujome pas j namus. Radome namuose ir jome giliau mik pasikalbti. Mainls dar nebuvo taiss, nes neturjs laiko. Prame, kad sekmadien jis taisyt, ir susitarme sekmadien susitikti stovykliukje. Pasikalbjus Vtra nujo namo, o mes pajome giliau mik. Birje prie saul sugulme. Liepos 15 ir 16 d. leidome birje.
7

Steponas Erstikis.

Liepos 17 d. ryt atsikl jome Vtros stovylkliuk laukti ateinant Vtros. Ilaukme vis dien, Vtros nesulaukme ir temstant jome atgal bir. Liepos 18 d. pavakarje mudu su Pataonu jome pat pairti, ar nra padto Vtros praneimo, ir nuj pat radome Vtr beraant praneim. Mainls nebuvo taiss, nes neturjo laiko. Pasikalbj nujome prie kelmo, kur buvo pakavota mainl, apirjome ir atradome jos klit, ir j tuojau paalinus galjo gerai dirbti. Vtros paprame nueiti pas Uovien paprayti duonos. Nujome visi palauk, mudu su Pataonu palikome krmuose, o Vtra nujo ir atne bakan duonos. Su Vtra

atsisveikin, eidami pasimme mainl ir temstant parjome bir, ir radome jau vain verdant vakarien. Liepos 19 d. pradjome spausdinti leidiamo laikraio protokol. Liepos 20 d. spausdinome protokol. Pataonas ra, a diktavau, o vainys dst kalk su popieriumi ir tvark ispausdintus lapus. Liepos 21 d. pabaigme rayti protokol, suriavome knygutes ir susitvark po piet pradjome palengva eiti per mik palauk ir vakare - kaim prie maisto. Sutemus ijome Jurdaii] km., bet maisto negavome ir grtame atgal mik. lind kvartal, susikrme ugn ir sumigome. Liepos 22 d. ryt apie pusryi laik atsiklme, umaskavome ugniaviet ir, paj giliau mik, apsistojome birje ant sauls. Praleid birje dien, saulei leidiantis ijome linij ir linija jome iki palauks. Palaukje susikrme ma ugnel, palaukme, kol subaig temti, ir sutemus ijome D[ameli] kaim. Tenai pasirinkome maisto ir prie dien grome mik/ir, susikr ugn, sugulme pailsti. Liepos 23 d. ryt pailsj iki piet, jome giliau mik. Eidami pakeliui pasimme paslptus indus ir mainl ir, paj kvartal, apsistojome birje netoli Nemuno ir ia sirengme stovykl. Liepos 24 d. leidome stovykloje. Liepos 25 d. ryt pradjo smulkus lietus lynoti, mes atsiklme apie 11 valand, usitaisme mainkai pasidti stal ir, usitemp palapin, mme spausdinti laikratl. Liepos 26 d. taip pat rame mainle, piet laike nustojome ra, ir mudu su Pataonu jome pas Vtr rkal. Nuj pas Vtr, neradome jo namie ir, rkal negav, jome pas Uovien. Nujus pas Uovien ilgai teko laukti pamikje, kol gavome prisiaukti. Prisiauk paprame atneti pamik bik maisto ir rkal. Mums papraius Uovien tuojau nujo namus, ir sidjus viedr, atne, ko buvome pra, ir papasakojo, kad rytoj gali bti toje apylinkje ruski, nes iandien nukrito emn lktuvas, o jo gali atvaiuoti iekoti, kur jis nukrito. Daugiau Uovienei davme pinig nupirkti cigarei, ir, padkoj u visk, grtame stovykl. Stovykloje susitarme persikelti kit viet ir pradjome pakuoti visus neamuosius daiktus. Pradjome eiti kvartalais palengva pailsdami ir nepadarydami lii. Paj por kvartal, jau buvo pritemus, ir, pasirink doresn viet, apsistojome, susikrme ugn, netrukus pradjo smarkus lietus lyti. Liepos 27 d. ryt atsikl isivirme pusryt, pavalgme ir pradjome toliau rayti mainle. Diena buvo apsiraugusi, tamsi ir lietus lijo vis dien. Liepos 28 d. taip pat rame su mainka ir po piet baigme laikraiuko raym. Pabaig rayti, susiuvome knygut, pavakarje oras pagerjo, nustojo lij ir isipagadijo.

Liepos 29 ir 30 d. leidome toje paioje stovykloje pabir-je, kartais ieidavome bir prie saulut pasivolioti. Liepos 30 d. pavakarje, visk nedamiesi susipakav brezentus, jome link Vtros stovyklos. Tenai nujus vainys pasiliko stovykloje kurti ugn, o mudu su Pataonu jome pat ir i pastos jome pas Uovien cigarei. Uovien vos tik prisiaukus, mums besikalbant, keliuku js pas mergas tiesiai ant ms pataik ueiti Vtra. Mes Vtros paprame, kad jis nueit i Uoviens atneti mums rkal. Mes lind krmoknius palaukme, kol jis atjo su cigaretmis. Dar pasikalbjome su Vtra ir prame, kad jis ryte ateit mik mainls paremontuoti. Susitarme 12 valand susitikti ant linijos. Jau gerai sutemus grome stovykl ir radome vain paklojus guls, ugn bekrenant. Liepos 31 d. ryt atsikl nusiskutome barzdas, nusiprausme, ir 12 valandai atjus a su vainiu ijome susitikim. Nujus viet, kiek palaukus, ir Vtra jau atjo, abudu su savo draugu. Ir visi keturi parjome stovykl. Stovykloje pradjo remontuoti mainl ir suremontav ijo abu jie namo. Mes, sulauk vakaro, isirengme yg. jome per Nemun ir, perj pelk, engme J[urdaii] mik. Paj linijomis kelet kvartal, lindome kvartal ir susikrme ugn, sugulme pailsti. Rugpjio mn. 1 d. saulei patekjus atsiklme ir, paj dar por kvartal, isirinkome stovykl ir apsigyvenome liekningo kvartalo vendrynje prie kanalo. Visk susitvark, pradjome spausdinti laikratuk. Rugpjio 2 d. irgi spausdinome. Rugpjio 3 d. persiklme stovykl kit viet tame paiame kvartale, nes tenai per arti buvo linija, ir persikl vl mme spausdinti. Vakare ijome kaim pas Burbuliukus8 maisto. Gav maisto, grome atgal mik.
<...>9

Rugpjio 21 d. piet laike ijome susitikim su Burbuliukais ir Uoviu. Nujus susitikimo viet, u valandls ms laukiami sveiai atjo. Visi pajome kvartal ir susdome ratu tarp maskuojani
8

Nenustatyti talkininkai. Toliau dienoratyje trksta dviej lap.

eglaii. Talkininkai pradjo mus vaiinti aluiu ir ukandiais. Taip mums besikalbant ir igeriant po burnel, atskubjo ir vakaras. Ms talkininkai rengsi namus. Ileid sveius linij, atsisveikinome, o mes grome atgal stovykl. Rugpjio 2223 dien rame mainle laikratukus. Rugpjio 24 d. po piet jome vl susitikim su Uoviu laukti jo duonos atveant mik. Pavakarje Uovis atvaiavo su talkininke savo kaimyne ir atve duon.

Susdome netoli linijos trumpam laikui pasikalbti. I talkinink puss greitai idygo putuopis ant ems pakloto brezento. Putuop igr, persipakavome duon savo kuprines ir, padkoj talkininkams u varg ir maist, ileidome juos namus, o mes grome su maistu stovykl. Rugpjio 25-26 ir 27 d. rame laikratuk. Vakare vainys ijo kaim pas Burbuliuk. Rugpjio 28 dien Pataonas su Erdvilu pasilik stovykloje spausdino laikratuk. Rugpjio 29 d. ryt sugro vainys stovykl. Rugpjio 30 dien vl jome susitikim su Uoviu. Jis mums atve mik dar papildomai maisto. Paskui vl grome savo stovykl. Rugpjio 31d. ubaigme spausdinti laikratuk ir sulo mainka. Rugsjo 1-2 dien tvarkme ispausdintus laikratukus ir purkme jiems virelius. Rugsjo 3 d. pakavojome su dokumentais kan, umaskavome stovykl, ukasme ulin ir, po piet pam likus maist ir mainl, pradjome traukti J[urdaii] mik linijomis, palengva pailsdami, pasddami. Pavakare perjome T[yrelio] mik. Perj pelkes ir Nemun, parjome lktuvo 10 stovykl. Rugsjo 4 d. ryt atsikl, jome pas Vtr ir neme
10

Tikriausiai stovyklaviets pavadinimas.

jam suremontuoti mainl. Nuj Vtr radome bemiegant. Jis, moios pavadintas, greitai ibgo i trobos krmoknius pas mus. Paj giliau mik susdome ir apkalbjome, kas reikalinga mainlei pataisyti. Po to mes nujome stovykliu-k, o Vtra nujo pas Uovien paprayti mums maisto. Vtra ateidamas su maistu stovykliuk atne vainiui nupirks batus 11.
Genocido auk muziejus, GEK 2387.

Spaudai pareng Virginija Rudien

ia dienoratis nutrksta. T dien partizanai buvo pavaiinti unuodytais blynais, taiau dienoraio autorius, j suvalgs labai nedaug, itemp i stovyklaviets S. Erstikj ir K. Liubersk. Persekiotojai tuomet j nesugavo.
11

PARTIZAN SPAUDOS PUSLAPIUOSE

Aurelija Malinauskait

PRISIKLIMO APYGARDOS SPAUDA

Lietuvos partizaninio judjimo vliausiai, 1948 m., kurtoje Prisiklimo apygardoje ikilus btinybei turti savo periodin spaud, 1948 m. birelio 1 d. ijo laikraio Prisiklimo ugnis" pirmasis numeris. Tais metais apygardos tabas pareng devynis numerius, kurie ijo vairiais tiraais (pvz., Nr. 1 - 370 egz., Nr. 4 - 404 egz., Nr. 5 - 250 egz). Dauginami jie buvo pai partizan pasigamintu rotatoriumi. 1948 m. ruden Radvilikio apskrityje, Mnaii kaime, Stasio Mikniaus sodyboje buvo rengtas Prisiklimo apygardos bunkeris. Jame iki pavasario gyveno Prisiklimo apygardos vadas Leonardas Grigonis-Upalis, tabo virininkas Bronius Liesis-Naktis, apygardos vado adjutantas Laurynas Mingilas-Diugas, tabo narys Vytautas niuolisSvajnas ir techninio skyriaus darbuotojas Viktoras niuolis-Girnas1 Bunkeryje tabo

nariai turjo rotatori, ia jie leido laikrat Prisiklimo ugnis", kurio dal perduodavo Lietuvos aliajai ir Kunigaikio velgaiio rinktinms. Apygardoje spaudos dauginimo reikalus tvark Maironio rinktins tabo nariai. Kiekviena rinktin mokjo Prisiklimo apygardos tabui daugiau kaip 500 rub. mokest
V. niuolio 1953 03 15 tardymo protokolas, Lietuvos ypatingasis archyvas (toliau- LYA), f. K-l, baud. b. 28600/3, t. 1,1. 30.
1

spaudos leidybos ilaidoms, dl to Maironio rinktin buvo susirpinusi mokesio mainimu. Spaudos reikjo ne tik kitoms apygardos rinktinms, bet ir kitiems Jros srities partizan junginiams. Nuo 1949 m. prisiklimieiai parengdavo jau maiau laikraio numeri - per metus j ieidavo po keturis (tik 1951 m. ijo penki). Tiraas siekdavo net kelet tkstani egzempliori. Prisiklimo apygardoje jo ir kiti leidiniai, tai - partizan eilrai ir dain rinkinys Kovos keliu engiant", atskir partizan poet leidiniai, maldaknygs. Didiausias leidinys Kovos keliu engiant" buvo parengtas 1948-1949 m. Maironio rinktins bstinje. 1950 m. Prisiklimo apygarda pakartotinai ileido io rinkinio tritom. Eiliuot partizan kryb apvelg ir publikacijas spaudai pareng Leonas Gudaitis 2. 1949 m. sausio 16 d. ijo Neperiodinio Prisiklimo apygardos P ir OSN biuletenio" pirmasis numeris. Biuletenis buvo skirtas laisvs kov dalyviams (partizanams ir organizaciniam sektoriui). Leidinio tiraas - 50 egzempliori, jo pavyko surasti du rotatoriumi daugintus numerius. Nuo 1951 m. laikratis Prisiklimo ugnis" pradtas leisti ikiliuoju tipografiniu bdu, dl to padidjo laikraio tiraas, pasikeit formatas, pagerjo kokyb, palengvjo leidj darbas. Leisti partizan spaud buvo sunku dl technini prieasi: trko kokybiko popieriaus, kalki, da, gedo raomosios mainls, rotatoriumi spausdinti tekstai liedavosi. Apie i problem Maironio rinktins vadas Povilas Morknas-Rimantas ra: I js prisist matric matosi, kad bloga raoma mainl. Pavelgus js irayt matric atrodo ne iraymas, bet iakjimas - vienur per daug ikirsta, kitur ne-dakirsta. Matricoms rayti mainl privalo bti tvarkingame stovyje. Svarbiausi vaidmen vaidina mainls raidi lygumas. Jei mainls raids
2

Kovos keliu engiant, spaudai pareng L. Gudaitis, Vilnius, 1991, 296 p.

Laikratis Prisiklimo ugnis" 1949 m. kovas-balandis, Nr. 2 (U) isikraipiusios, su tokia matrica rayti nemanoma. Be to, paraysiu, kaip buvo su Js atsistomis matricomis. Pirmiausia pradjome gaminti pirm puslap su prisikelianiu Kristumi, seksi pustinai. A, paliks darbininkus, buvau nutols al. Sugrs savo bendradarbius radau labai isinervinusius. Jau buvo pradj gaminti antrj puslap, kuris sugadino gana daug popieriaus. <...> Perleidus per rotatori, atrod ne spauda, bet kakokie ifruoti emlapiai ar kita kas panaaus" 3. Partizanai spaud leido sunkiomis slygomis: anktuose bunkeriuose, mikuose po atviru dangumi. Trko jaun, gabi laisvs kovos sjdio dalyvi, galini rayti ir leisti spaud. 1949 m. Prisiklimo apygarda neteko pagrindini
3

Maironio rinktins vado 1949 m. laikas Prisiklimo apygardos vadovybei, l.YA, f. K-5, ap. 1, b. 23,1. 199.

intelektini pajg. Tiesa, dalis vyr jau buvo pakelti auktesnes pareigas ir maai prisidjo prie spaudos leidimo. 1949 m. rugpjio 13 d. Radvilikio apskrityje, Upelki mike partizanai - spaudos darbuotojai B. Liesis-Naktis, Vyt. niuolis-Svajnas, V. niuolis-Vytvytis ir L. Mingilas-Diugas jo susitikim su naujuoju Prisiklimo apygardos vadu P. Morknu-Rimantu. Jie nesi raomj mainl ir dokumentus,

kuriuos turjo perduoti Rimantui. Sutartoje vietoje sutiko partizanus Girn, Aitvariuk ir Petr Bartk-adgail. ekistams apsupus stovykl, per kautynes uvo P. Bartkusadgaila (poetas Alkupnas), B. Liesis-Naktis (poetas glis), Vyt. niuolis-Svajnas (poetas Vytenis) ir dar du kovotojai -Girnas ir Aitvariukas4'. Leidjai kl tam tikrus reikalavimus raantiesiems partizan spaudai. Rinkinio Kovos keliu engiant" redaktoriai talkininkei Audrai priekaitavo, kad jos atsisti eilraiai ir dainels yra sovietini raytoj krini kopijos.-Leidini kokybe rpinosi ne tik redakcijos, bet ir spaudos daugintojai, Prisiklimo apygardos vadovybei ra: Pageidaujame, kad spaudos mediag sutiktumte pristatyti ms Rfyi] P[unkt] ranka ar mainle rayt, nelaukiant, kol bus padauginta. Kaip gavome praeit kart P[risiklimo] U[gn] nr. 5, teko pus dienos skaityti, kol suvedme gal su galu. Tokiu bdu galime padauginti spaud su ikraipymais" 5. Partizaninio karo antroje pusje spaudos ir visuomens veiklos svarba darsi vis didesn. Iki visos Lietuvos partizan vad suvaiavimo Prisiklimo apygardos tabe buvo informacijos ir spaudos skyrius (virininkas Vyt. niuolis-Svajnas). Po LLKS suvaiavimo leidyba rpinosi apygardos tabo visuomenin dalis. emesniuose laisvs kovotoj junginiuose
4

V. niuolio 1953 03 18 tardymo protokolas, ibid., baud. b. 28600/3, t. 1,1. 59. 1948 10 05 laikas Prisiklimo apygardos vadui, ibid., f. K-5, ap. 1, b. 23, 1. 210.

taip pat buvo visuomenininkai, atsakingi u spaudos platinim ir ini rinkim. Prisiklimo apygardos tabo techninis skyrius atliko technin spaudos rengimo darb. Leidyba buvo viena i svarbiausi apygardos tabo veiklos srii. Jo pareignai raydavo vedamuosius straipsnius, parengdavo usienio naujienas. ia aktyviai veik P. Bartkusadgaila, L. Grigonis-Upalis, B. Liesis-Naktis, P. Morknas-Rimantas, Juozas PalinasRytas ir kt. Dauguma laikraio Prisiklimo ugnis" straipsni nepasirayti, autorius galima atpainti tik i raymo stiliaus, manieros. Pavyzdiui, vedamasis Kovokime rytingai ir itvermingai" (1948 m., Nr. 2), matyt, raytas, P. Bartkaus. Eiliuotos krybos beveik visi autoriai dabar inomi. Talentingiausi P. Bartkus-Alkupnas, B. Liesisglis, Ona Rimkut-Laukinuk, Vyt. niuolis-Vytenis ir kt. Apygardoje isiskyr Maironio rinktins leidybin veikla. Jos bstinje 1948-1949 m. parengtas atuoni dali dain ir eilrai rinkinys Kovos keliu engiant" ijo 5060 egzempliori tirau. Vienas i io leidinio redaktori buvo rinktins vadas P. MorknasRimantas. Jo rpesiu 1950 m. Prisiklimo apygardoje buvo pakartotinai ileistas naujai suredaguotas Kovos keliu engiant" tritomis. Vyriausioji partizan vadovyb vertino Rimanto nuopelnus leidybai: LLKS tarybos prezidiumo pirmininko 1952 m. sausio 1 d. sakymu buvs Prisiklimo apygardos vadas Rimantas u tritomio Kovos keliu engiant" ileidim, vis LLKS organizacini vienet aprpinim ia literatra, iuolaikiko laisvs kovotojo maldyno Rpintojlis" ileidim dideliu tirau buvo apdovanotas Laisvs Kovos Kryiumi 2-ojo laipsnio 6.

1949 m. Maironio rinktins Mindaugo tvnija leido laikrat Kova dl laisvs", bet jis neatitiko kelt reikalavim. 1952 m. vasario-kovo mn. Maironio rinktinje ijo laikratis Mano gimtin"
6

LLKS tarybos prezidiumo pirmininko 1952 01 01 sakymas, ibid., f. K-l, ap. 45, b. 683,1. 196-197.

Laikratis Mano gimtin", 1952 m. kovas, Nr. 2 (1 ir 2 numeriai). J redagavo Izabel Vilimait-Stirna. Rinktins tabas j leido su pertraukomis. Gegus ir birelio mn. laikratis ijo 70 egzempliori tirau. I viso buvo parengti keturi numeriai. Jis buvo nedidelis - vieno dviej lap. Prisiklimo apygardoje dar buvo parengti tokie leidiniai: Povilo Lukio rinktin" (16 puslapi mainratis), Partizano keliu" (16 puslapi mainratis, Atgimimo metais Kaune ileistas kaip Laisvs kov archyvo" priedas), periodinis leidinys Prisiklimas" 7. Apygardoje buvo dauginama ir platinama LLKS Visuomenins dalies spauda, rengiami partizan atsiaukimai, kreipimaisi ir kt. Partizanams padjo j talkininkai, biiuliai. Jie ra eilraius, platino spaud, rpinosi popieriumi, raymo ir

MVD iauli miesto skyriaus 1954 03 12 nutarimas dl daiktini rodym nustatymo, ibid., baud. b. 28600/3, t. 2,1. 154.
7

dauginimo priemonmis, aukojo pinigus. 1951 m. pavasar Maironio rinktins partizanai Dotnuvos rajono Gudin kaime aplank rmjus Kerius. Atne leidinius Prisiklimo ugnis", Prie rymanio Rpintojlio", papra Rtos Keryts ir jos brolio Algio parayti eilrai ar straipsni ir spaudos darbui rekomenduoti Gudin mokyklos moksleivi. A. Kerys sukr kelet eilrai, pasirayt arno slapyvardiu, ir 1951 m. vasar perdav partizanams8. Nemaai ryinink buvo teisti u spaudos platinim. Antai 1949 m. kovo mn. buvo nuteisti Prisiklimo apygardos ryininkai ir spaudos platintojai Marija Blayt, Bron ir Eleonora Grigalaviits, Ro Jankeviit, Klemensas Kaikaris, Alfonsas Tolkus, Maryt olynait ir kt., i viso 11 moni. Paskutiniais ginkluotojo pasiprieinimo metais seko laisvs kovotoj jgos, majo spaudos. 1952 m. Prisiklimo apygardos vadovybei ypa trko moni laikraiui leisti. Apygardos vadas, laikraio Prisiklimo ugnis" redaktorius J. Pa-linas-Audra, 1952 m. vasar susitiks su savo pastamu Vytautu Remeika (MGB agentu Siningu), kalbjo, kad partizan spaudos reikalai labai prasti, nes nra rating moni, darbus dabar organizuoja Karinas (Leonas Juka), bet jis netiks organizatorius9. 1952 m. ileisto laikraio Prisiklimo ugnis" yra ilik du numeriai. Paskutinis iliks, Nr. 23, ileistas rugpjio mn. Vargu ar J. Palinas galjo parengti dar vien laikraio numer iki 1951 m. spalio 1 d., kada MGB surado jo bunker Dotnuvos rajono Padotnuvio kaime, Krutki sodyboje, ir sunaikino Povilo Lukio rinktins (1952 m. gegus mn. apygarda jau buvo iformuota) tab bei laikraio Prisiklimo ugnis" spaustuv. Operacijos metu ekistai, be ginkl, sprogmen ir kt., pam tipografin spaustuv, dvi raomsias mainles, radijo imtuv, 20 kg varaus popieriaus 10.
9

R. Keryts 1951 09 20 tardymo protokolas, ibid., ap. 45, b. 684,1. 141. altinio Siningo 1952 07 01 agentrinis praneimas, ibid., b. 683, 1. 144.
8

Laisvoji partizan spauda plito tarp laisvs kovotoj ir gyventoj, ji skelb tiesos od ir kl kovotoj dvasi. J. Palinas-Rytas ra: 1949 m. rugsjo mn. gaunu i Prisiklimo Ap[ygardos] 2 tomus dain ir eilrai rinkinio, kuri vireliai ilku vilkti su urau Kovos keliu engiant ir kitais papuoalais. Paiuose tomuose raas: prt. Rytui, u organizacinius nuopelnus ir materiali param. Po rau pasira K[ovos] K[eliu] [engiant] leidjai: Rimantas, Geguis ir Vytas. i netikta dovana suteikia man didiausi diaugsm, kartu pajutau vertinim mano kuklaus nao organizacijai 11 Prisiklimo apygardos periodini leidini tematik diktavo partizan kova. Spaudos puslapiuose buvo aikinami laisvs kovos sjdio tikslai ir gairs. Nuolat pabriamas pagrindinis partizan siekis atkurti Nepriklausom Lietuv. Laikraio Prisiklimo ugnis" vedamuosiuose straipsniuose partizan tikslai, kovos bdai buvo siejami su bolevizmo analize. Tuo istorijos momentu tik ginkluota kova galjo bti atsakas okupant veiksmus, nes <...> bolevizmas tik teroras ir tra" 12. Partizanai suvok

ginkluotos kovos prieastis: Turime reikal su civilizuotais, bet nekultringais ir maai mogikumo turiniais okupantais, kurie turi gana aikius ms tautos jg sunaikinimo, krato nuskurdinimo ir kolonizacijos tikslus. T tiksl jie siekia brutaliomis jgos priemonmis, nesaisto savs jokiomis teiss normomis ir tesiskaito tik su priepastatoma jga" 13.
MGB Dotnuvos rajono skyriaus virininko ltn. Sagaidako praneimas apie karin-ekistin operacij likviduojant Povilo Lukio [rinktins] tab, ibid., b. 684, 1. 25.
10 11

Rytas, Partizano keliu 1941-1949 m., p. 45-46.

| Lietuvos Nepriklausomyb", Prisiklimo ugnis, 1950 02 01, Nr. 1 (14), Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvas (toliau - TRMA).
12 13

Kovokime rytingai ir itvermingai", Prisiklimo ugnis, 1948 06 15, Nr. 2, ibid.

Laikratis Prisiklimo ugnis", 1952 m., Nr. 1 (22) Partizan spaudoje atsispindjo tikras kovos prasms pajautimas, ne trumpalaikiai ar vienadieniai partizan kovos tikslai. Laikraio Prisiklimo ugnis" 1950 m. pirmojo numerio vedamajame raoma: Kovojame ne dl aisliuko, ne dl vienos ar kitos

gyvenimo dienos, ms kova dl amino lietuvi Lietuvoje gyvenimo, dl to nebokime pavelgti tai, k ms kova prie bolevizm ada ms gyvenimui, k gali neti tam gyvenimui ms nusilenkimas prie bolevikin teror . 14 Partizan spaudos puslapiuose buvo perspausdinami LLKS tarybos nutarimai, kreipimaisi. Tam skirtas visas 1949 m. balandio 17 d. Neperiodinis Prisiklimo apygardos P ir OSN biuletenis" (Nr. 2). Didesn dalis Prisiklimo ugnies" ir kit periodini
11

Lietuvos Nepriklausomyb", Prisiklimo ugnis, 1950 02 01, Nr. 1 (14), ibid.

spaudini puslapi buvo skirta inioms i usienio. Partizanai klausydavosi usienio radijo stoi ir pateikdavo trumpas ini santraukas arba publikuodavo platesnes tarptautins padties apvalgas. Prisiklimo apygardos vadas L. Grigonis-Upalis 1949 m. kovo 21d. laike ra: P[risiklimo] U[gnis] 2 Nr. dar neileidom, nes, negav usienio ini, nenorime be j leisti du numerius i eils" 15. Vedamuosiuose straipsniuose partizanai spaudos darbuotojai okupuotos ir kovojanios lietuvi tautos pasiprieinimo problemas siejo su tarptautine padtimi. Jie tikjo, jog kilus Ryt ir Vakar konfliktui pavyks atgauti Lietuvos nepriklausomyb. Partizanai kr mobilizacijos planus ir dst juos spaudoje. Prisiklimo ugnyje" buvo dti straipsniai Pasiruokime vykiams, kad nebtume netiktai j uklupti" (1948 m. rugpjio 1 d., Nr. 4), Pasirengt vykiams" (1951 m. gruodis, Nr 5 (21)). Pastarasis publikuojamas ioje knygoje. Partizanai pakankamai blaiviai vertino tuometin Lietuvos padt: Dabartini pasaulio likim sprendiani vyki skuryje kad ir skaudiausia ms tautos tragedija vargu ar gali turti lemiamos takos sprendiamajai kovai kruopius pasirengimo planus vykdanij didij valstybi veiksmams. <... > bet vis tik ms tautos laikysena turi netik kad lemiamos takos savo ateiiai, bet proporcingai savo didumui daro atitinkam tak ir bendrajai pasaulio vyki vystymosi raidai" 16. Prisiklimieiai savo spaudoje analizavo soviet ir naci genocid, puikiausiai suvokdami situacij: naciai jau teisti Niurnbergo procese, o vienas i j teisj, dar baisesnis monijos siaubas - komunizmas pasaulio mastu tebra nepasmerktas.
15

Prisiklimo apygardos vado Upa-lio 1949 03 21 laikas broliui Kyrui, LYA, f. K-5, ap. 1, b. 23, I. 181. Kovokime rytingai ir itvermingai", Prisiklimo ugnis, 1948 06 15, Nr. 2, TRMA.

16

Kituose straipsniuose partizanai ireik savo poir jaunim, inteligentij, kuri menkai papild kovotoj gretas. Per sjdio spaud buvo puoseljami geri santykiai su visuomene, kuriai laisva partizan spauda taip pat buvo reikalinga.

Nemaai dmesio skirta gyvenimo aktualijoms, esamos santvarkos kritikai. Partizanai neigiamai vertino kolki krimsi ir kovojo su tuo. Kolkiai ard lietuvi tautos materialins gerovs pagrind - ems nuosavyb, keit gyvenimo sanklod. Straipsni autoriai informuodavo apie okupacins valdios vykdomus trmimus bei aretus. Paminti buvusioms nepriklausomos Lietuvos tautinms bei religinms ventms buvo skiriami periodini leidini vedamieji straipsniai. Tik per laisv spaud buvo galima puoselti savsias dvasines vertybes, prieintis brukamai sovietinei ideologijai ir demagogijai. Apygardos laikraiuose buvo trumpai apraomi partizan susirmimai ir kiti vykiai, pateikiami beletristiniai vaizdeliai ir eilraiai, neumirtami paminti laisvosios spaudos rmjai. Patys partizanai spaudai parengt mediag taip apibdino: ,,a) vedamieji straipsniai aktualiais gyvenamojo momento klausimais, b) ideologiniai straipsniai, c) bolevik valdi ir kompartij diskriminuojanti mediaga, d) usienio politikos apvalga, e) vidaus ir usienio inios, f) beletristiniai straipsniai, g) anekdotai, h) karikatros" 17. Toliau trumpai supaindinsime su ymiausiais apygardos spaudos leidjais.
17

Auros" brio vado 1948 m. nurodymas, LYA, f. K-5, ap. 1, b. 143, 1. 44.

Partizan leidiniai ir kiti daiktai i Prisiklimo apygardos Kunigaikio velgaiio rinktins Audros" brio bunkerio, sunaikinto 1952 m. balandio 3 d. Petras Bartkus-Dargis-Sin-adgaila gim 1925 m. Raseini valsiaus Pakapurnio kaime vidutinio kininko eimoje. Naci okupacijos metais studijavo Kauno auktesniojoje technikos mokykloje. pasiprieinimo kov stojo 1941 m., vliau aktyviai dalyvavo LLA veikloje. Prasidjus antrajai soviet okupacijai organizavo partizanus Raseini krate. ebenkties rinktins tabo narys, vliau - Jungtins Kstuio apygardos tabo organizacinio skyriaus virininkas. P. Bartkus dirbo daugiausia organizacin darb Kstuio apygardoje. 1947 m. pabaigoje apygardos vado Jono emaiio sakymu jam buvo patikta organizuoti nauj Prisiklimo apygard. P. Bartkus atvyko prie iauli ir atliko didiul organizacin darb. Jis - pirmasis 1948 m. balandio mn. steigtos Prisiklimo apygardos vadas, nemaai nuveiks spaudos leidybos srityje. Jam vadovaujant apygardai buvo ileistas pirmasis laikraio Prisiklimo ugnis" numeris. P. Bartkus kr eilraius, kuriuos pasiraydavo Alkupno slapyvardiu. 1948 m. ijo jo eilrai rinkinys Partizano sielos atgarsiai" (antrasis pataisytas leidimas). 1949 m. vasario mn. dalyvavo visos Lietuvos partizan vad suvaiavime. LLKS prezidiumo sekretorius P. Bartkus uvo 1949 m. rugpjio 13 d. Radvilikio apskrityje, per kautynes Upelki mike. Jam suteiktas Laisvs Kovotojo Karygio garbs vardas. Bronius Liesis-Kaukas-Naktis gim 1921 m. Panevio apskrityje, Ramygaloje. Jo tvas direktoriavo Jurbarko gimnazijoje. 1941 m. birelio mn. tvai buvo iveti Sibir. B. Liesis Vytauto Didiojo universitete studijavo urnalistik, naci okupacijos metais

kartu su broliu Antanu priklaus Lietuvos gynj sjungai, jos pareigoti abu baig vokiei karins valgybos FAK-203 mokykl. 1944 m. gruodio mn. desantu nuleisti Kdaini apskrities Gudin valsiaus Pa-druskalnio kaime, Liesiai pasiek Jurbarko apylinkes. 1945 m. pradioje siliejo partizan gretas. krus Prisiklimo apygard, buvo apygardos tabo virininkas. Redagavo laikrat Prisiklimo ugnis", ra eilraius glio slapyvardiu. Jo krybos randama rinkinyje Kovos kelius engiant", Tegul jo nemari dvasia kalba u mus: Mirusio brolio partizano kryba". B. Liesis dalyvavo 1949 m. vasario mn. vykusiame .visos Lietuvos partizan vad suvaiavime. Buvo LLKS tarybos narys. uvo 1949 m. rugpjio 13 d. Radvilikio apskrityje, Upelkitj mike. Vytautas niuolis-Svajnas-Vytenis gim 1924 m. iauli apskrities Radvilikio valsiaus Mieaii kaime kinink eimoje. Moksi Radvilikio gimnazijoje, 1941 m. baig iauli berniuk gimnazij. Nuo 1944 m. - LLA narys. 1945 m. enkavedistai nuud jo tv. V. niuolis - aliosios rinktins Juozo Mingilo-Vilko vadovaujamos kuopos partizanas, vliau Atalyno rinktins tabo narys. krus Prisiklimo apygard, jo apygardos tabo informacijos ir spaudos skyriaus virininko pareigas, po 1949 m. vasario mn. visos Lietuvos partizan vad suvaiavimo tapo apygardos tabo virininku. Bendradarbiavo leidiant spaud, ra eilraius Vytenio slapyvardiu. uvo 1948 m. rugpjio 13 d. Upelki mike kartu su P. Bartkumi ir B. Liesiu. Po mirties kovos draugai ileido jo eilrai rinkin Nevystanios sielos ros". Leonardas Grigonis-vainys-Krivis-Upalis gim 1906 m. Rokikio apskrities Rokikio valsiaus Puoni kaime. Mokytojavo, jo iniciatyva buvo pastatyta pradin mokykla Slyns kaime. 1944 m. atvyko pas sesers vyro giminaiius iauli apskrities iauln valsi. ia slapstsi, greitai prisidjo prie aliosios rinktins J. Mingilo-Vilko vadovaujamos kuopos partizan. 19471948 m. Atalyno, 1948 m. - naujai kurtos Prisiklimo apygardos tabo virininkas. 1948 m. liepos mn. paskirtas Prisiklimo apygardos vadu. Leido apygardos spaud, dalyvavo 1949 m. vasario mn. vykusiame visos Lietuvos partizan vad suvaiavime. Nuo 1949 m. liepos mn. LLKS prezidiumo pirmininko J. emaiio-Vytauto pavaduotojas. uvo 1950 m. liepos 22 d. Ariogalos rajone, Dauglikiu mike. Povilas Morknas-Drakas-Lastas-Rimantas gim 1914 m. Raseini apskrities iluvos valsiaus Zbaro kaime. Nepriklausomybs metais dirbo policininku. 1941 m. birelio 22-28 cL sukilimo dalyvis, naci okupacijos metais tarnavo policijoje. Nuo 1944 m. partizanavo, vliau tapo Kstuio apygardos Savanorio rinktins tvnijos vadu. 1948 m. kovo mn. Rimantas paskiriamas Prisiklimo apygardos Maironio rinktins vadu. Jis vienas i Maironio rinktins bstinje parengto partizan eilrai ir dain rinkinio Kovos keliu engiant" leidj. Nuo 1949 m. rugpjio mn. - Prisiklimo apygardos vadas, leido laikrat Prisiklimo ugnis". 1951 m. vadovavo Jros sriiai, nuo 1952 m.

pradios - Kstuio apygardos vadas. uvo 1953 m. birelio 19 d. Raseini rajone, Plaugini mike. Juozas Palinas-Rimgaudas-Tauras-Saul-Audra-Rytas gim 1914 m. Raseini apskrities Betygalos valsiaus Tilindi kaime kininko eimoje. 1941 m. birelio mn. buvo itremti du jo broliai. Nuo 1944 m. jis - LLA narys, t pai met ruden prisidjo prie Grinkikio apylinki partizan. Vliau - Povilo Lukio rinktins dalinio vadas. krus Prisiklimo apygard, tapo Maironio rinktins tvnijos vadu. 1949 m. rugpjio mn. P. Morkn paskyrus apygardos vadu jis vadovavo Maironio rinktinei, o nuo 1951 m. rugsjo mn.-Prisiklimo apygardai. J. Palinas-Rytas buvo paskutinis laikraio Prisiklimo ugnis" redaktorius. Jis yra paras atsiminimus Partizano keliu". uvo 1952 m. spalio 1 d. Dotnuvos rajono Padotnuvio kaime. Tada apygarda jau buvo iformuota, o J. Palinas vadovavo Povilo Lukio rinktinei. Laurynas Mingilas-Matukas-Aidas-Diugas gim 1927 m. Kdaini apskrities Baisogalos valsiaus Mauoli kaime kininko eimoje. Moksi Radvilikio gimnazijoje, 1944 m. tarnavo gen. Povilo Plechaviiaus vadovaujamoje Vietinje rinktinje. Prasidjus antrajai sovietinei okupacijai pasitrauk mik kartu su dviem broliais. L. Mingilas priklaus aliosios rinktins Juozo Mingilo-Vilko vadovaujamai kuopai. krus Prisiklimo apygard jis i iformuotos Atalyno rinktins buvo perkeltas apygardos tab. L. Mingilas spaudos leidjams buvo inomas kaip dailininkas, iliustravo dain ir eilrai rinkin Kovos keliu engiant", laikrat Prisiklimo ugnis". Nuo 1951 m. Maironio rinktins tabo virininkas, bendradarbiavo leidiant laikrat Mano gimtin". uvo 1953 m. kovo 14 d. Tytuvn rajone, Pivoraii kaime. iame leidinyje daugiausia pateikiamos Prisiklimo apygardos periodini leidini, straipsni bei inui publikacijos. Jau kelis kartus publikuot straipsni stengms nebedti. Spaudai parengti tekstai suskirstyti pagal tematik (kai kuriuose straipsniuose buvo nagrinjamos kelios temos), pridedamos redakcins antrats. Be to, palikti autentiki straipsni pavadinimai. Mediaga pateikiama autentika, raini leksika ir stilius netaisyti. Neskaitomi odiai paymti daugtakiu skliaustuose.

SPAUDOS PUBLIKACIJOS Partizan kovos tikslai ir j siekimo bdai

Vedamasis straipsnis apie laikraio Prisiklimo ugnis" vaidmen laisvs kovoje Laisvs ir nepriklausomybs keliu Skaudios bolevikini okupant priespaudos prislgtos Tvyns padangje pasirod jau atuonerius metus kiekvieno tauraus lietuvio irdyje nepertraukiamai liepsnojanio laisvs trokimo iebtas laisvs kovos fakelas Prisiklimo Ugnis. Prisiklimo Ugnis stengsis nuolatos lankyti kiekvien tikr lietuv, kad Tvyns meils liepsnomis palaikyt bei ugdyt tautiei susipratim ir tvirt tautos moral, skatint vieningum, iaikint laisvs kovos btinum, sukelt ir ilaikyt pakili jos dvasi, ikelt vieumon okupant bei savo tautos idavik niekikus darbus bei kslus, galimai tiksliau ir plaiau informuot visuomen apie tikrj vidaus ir tarptautin padt ir kitokiais bdais nuviest tautai jos isilaisvinimo kovos keli. Prisiklimo Ugnis, kiek tai leis slygos, stengsis supaindinti visuomen su laisvs kovos sjdio tikslais ir kovos gairmis, nuviesti jo dalyvi bei vis tautiei pareigas Tvynei, aikinti j tarpusavio santykius, skatinti bendravim, kelti vieumon laisvs kov sunkinanias klitis, nurodant bdus bei priemones joms paalinti, informuoti visuomen apie okupant darom tautos naikinim, krato nuskurdinim bei kolonizacijos pastangas ir kitokiais bdais prisidti prie tautos jg parengimo ir isaugojimo aukiausiam kovos tikslui laisvai, nepriklausomai, demokratiniais pagrindais tvarkomai Lietuvos valstybei atkurti. Prisiklimo Ugnies skiltyse skaitytojas ras tarptautins bkls apvalg, koki j galima sudaryti prieinamomis priemonmis patiriant usienio vyki vystymosi raid, nedarant per daug toli einani ir kartais tendencing spliojim, nuvieiant tai, kas iuo metu duoda ir ateityje duos susidariusij dviej ems rutulio stovykl (demokratins ir komunistins) ir <...> konflikto eig. Kad ir sunkiose slygose, Prisiklimo Ugnis su pasiryimu ir drsiai engia pirmuosius savo ingsnius, engia sunkiu, brangiausiomis kraujo, kani ir aar aukomis iperkamu laisvs ir nepriklausomybs keliu... Pramatydami visus pogrindinio darbo leidiant spaud sunkumus ir tai, kad naujo leidinio pasirodymas labai ir labai nepatiks ms veniausias teises ugniauianiam, kruvinajam bolevikiniam okupantui, kuris darys visas galimas pastangas Prisiklimo Ugniai slopinti ar visikai jai ugesinti, jos leidjai tikisi, jog visi skaitytojai, kiek tai turs galimybi, teiks visokeriop, esamose slygose manom param, reikaling Prisiklimo Ugniai isilaikyti ir tobulti tiek turinio, tiek formos atvilgiu, kad ji tapt ne tik kad

nuolatinis, bet ir mielas skaudios ilgalaiks okupacijos ikankintas tautiei irdis guodiantis ir kiekvieno tikro lietuvio sodyboje ar plaiame giri prieglobstyje laukiamas sveias.
Prisiklimo ugnis, 1948 06 01, Nr. 1, Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvas (toliau - TRMA). Kopija. Rotaprintas.

Apie partizan kovos neivengiamum Kovokime rytingai ir itvermingai Paskutiniu laiku ms taut palietusieji vykiai pastat j ties klausimu - gyventi arba ti. Bolevikini okupant vykdytas masinis ms tautiei atplimas nuo tautos kno ir j iveimas ten, kur jau milijonus gyvybi prarijo kani ir bado mkla, rodo, kaip stipriai jie yra pasireng ir vykdo ms tautos gyvj jg sunaikinimo, krato apiplimo bei nuskurdinimo ir kolonizacijai erdvs parengimo plan. Galima puikiai suprasti, kokia bt visos ms tautos ateitis, jei itie XX amiaus barbarai niekieno netrukdomi galt vykdyti grobuonikus tikslus teturint maesnio u save naikinim. Sibiro taigose ibarstyti ms tautiei kaulai tebylot apie tai skaudiai visam kultringajam pasauliui neidildoma gdos dme, <...> ms maos, taik, darb ir laisv mylinios tautos tragedij. Bet taip neturi bti, negali bti ir - tvirtai tikime - taip nebus. Kad ir labai daug brangi auk pareikalavo, kad ir kiek j bepareikalaus kova u bv, kova dl viso pasaulio vieai pripaint mogaus teisi, mes turime nenustoti pusiausvyros, giliai ir realiai galvoti, ventai tikti ir rytingai bei itvermingai kovoti. Nors mes esame per silpni, kad savo jgomis galtume pakeisti dabar esam padt, bet labai ir labai daug kas priklauso nuo ms pai. Mes galime, tad ir turime bti savo likimo kalviais. Dabartini pasaulio likim sprendiani vyki skuryje, kad ir skaudiausia ms tautos tragedija, vargu ar gali turti lemiamos takos sprendiamajai kovai kruopius pasirengimo planus vykdanij didij valstybi veiksmams. I daugelio vyki gerai inome, kiek tra rpinamasi svetimais vargais ir kiek k jaudina kit kanios, kai savoji ateitis taip pat sukelia nemaa rpesi, bet vis tik ms tautos laikysena turi ne tik kad lemiamos takos savo ateiiai, bet, proporcingai savo didumui, daro atitinkam tak ir bendrajai pasaulio vyki vystymosi raidai. Gi bolevikiniai okupantai, pamyn bet koki teis ir monikum, ivedami tam tikr dal gyventoj, mano vienu viu nuauti du kikius: galutinai paruoti slygas ms krate savo diktatros, valstybinio kapitalizmo ir kolonizacijos gyvendinimui ir moraliai palauti laisvs kovos sjd, paveriant jo veikl tariama prieastimi darom masini iveim ir kitoki tautos egzekucij. Tiek savo pirmajam, tiek antrajam tikslui atsiekti po jgos ir smurto, inaudodami prislgt tautos nuotaik, bolevikai ivyst kuo plaiausi propagandin veikl.

Treniruoti Kremliaus tarnai, diriguojami vairaus plauko savanaudiai, svetimu prakaitu udirbtos duonos mgjai, pradedant iaudadiais provokatoriais ir baigiant nieko doro neinaniais prisiplakliais, <...> melo ir klastos nuodais. Bolevikai nori, kad visi ms tautieiai, lyg kaip tie avinliai, be kokio pasiprieinimo, nesutrukdydami jiems laiko, pagal bolevik nurodyt plan eit mirties nasrus, o visokiems iau-dadiams ir pataiknams, laiantiems savo budeli kojas, u pataikavim duoda vilt, kad Sibiro taig nasrus jie bus iveti paskutiniai. Bet mes neturime nueiti ms prie mums peramu keliu, kuris bus ms tautai greitos ir negarbingos mirties kelias. Dabartin padt svarstant blaiviai ir realiai, utikrintai prieisime ivad, kad pasiprieinimo kova yra btina, kad tik jos dka okupantai iki iol nesteng, o taip pat iki j galybs sutriukinimo momento nestengs atsiekti pilnutinio ms tautos sunaikinimo. Jei bt turima reikalo su kultringu okupantu, kurio verimosi tikslai bt kur nors kitur ir kuris ms kratu tepasinaudot tik kaip laikina pereinamja baze, tai gal ir naudingiau bt neparodyti aktyvaus pasiprieinimo, reikalaujanio daug brangi auk, o pasitenkinti vien tik pasyviomis priemonmis, siekiant isaugoti gyvosios tautos jgas bei materialinius iteklius aukiausiam tautos tikslui - laisvos, nepriklausomos, demokratiniais pagrindais tvarkomos Lietuvos valstybs atstatymui. Bet taip nra. Turime reikal su civilizuotais, bet nekultringais ir maai mogikumo turiniais okupantais, kurie turi gana aikius ms tautos jg sunaikinimo, krato nuskurdinimo ir kolonizacijos tikslus. T tiksl jie siekia brutaliomis jgos priemonmis, nesaisto savs jokiomis teiss normomis ir tesiskaito tik su priepastatoma jga. Mes privalome sukaupti visas savo jgas ir ivystyti visas galimas pastangas bolevik umaioms sutrukdyti. Jei jie ir toliau vykdyt savo tonik usimojim kartot masinio pobdio iveimus, mes turime visomis igalmis tam pasiprieinti. Kad ms pastangos galt bti skmingos, turime ugdyti tautos vieningum, stiprinti laisvs kovos sjdio organizuotum ir kiek galima daugiau sukaupti, saugoti ir taupyti dar tebesamas jgas. Tie, kuriems iuo metu gresia ar ateityje grs pavojus bti aretuotiems ar masinio pobdio veimais ivetiems i savo krato, turi bti budrs. Nereikia pasitikti bolevik duodamais klastingais paadais, kurie tam ir duodami, kad atgal suviliot pasprukusius ir artimiausia proga juos sugaut. N vienas, kuris jauia savyje pakankamai dvasikai ir fizikai jg ventai kovai u tautos teises, neturi duotis okupant paimamas ir iveamas. Visi, kas ir kiek igali, privalo padti nuo iveimo ar dl kitos prieasties nelegali padt patekusiems. Taip pat turi bti visais galimais bdais ir priemonmis stengiamasi paremti Sibiro katorg ivetiems. Kiekvieno lietuvio venta pareiga yra padaryti visk, kas tik galima, kad visi, o ypa dl Tvyns laisvs ir tautos gerovs kovoj, bolevikinio teroro paliesti tautieiai, tiek iveti, tiek savo Tvyns prieglobstyje besisaugojantieji, nebt palikti savo likimui ir pasmerkti vargui ir skurdui. Amina gda

tiems, kurie galt bti savanaudiais tokiame skaudiame laikotarpyje ir neitiest pagalbos rankos sunkios nelaims paliestiems tautieiams. Rpinimasis vien savo kailiu mus visus vien po kito greitai nuvest prat. Okupantai, tesugaudydami tiktai tokius, kurie yra nepajgs saugotis, greitai supras ir pajaus, kad j masinio tautos naikinimo pastangos nra jiems naudingos, dl to bus priversti atlikti daugiau laiko utrunkanius pasirengimo darbus, kad galt jos naikinim vykdyti maesnmis dalimis ir tam stengsis iekoti ne tiek atri priemoni. Kas jiems i to, kad ive senius, moteris, vaikus ir menkavesnius jaunuolius, kada, artjant pasaulio likim sprendiantiems vykiams, kovoti galinios jgos vis tiek pasilieka savame krate, o matant nekalt moni krauj, kanias ir aaras taip netoli prie j akis atsistoja Niurnbergo teismo proces panaus vaizdas. Okupantams baisesni prie negali bti kaip tie, i kuri atimta visa tai, kas begalima atimti. Savo umai <___> jis dar patirs, o nuo teisingo atpildo neisisuks n vienas niekas. Tik bkime vieningi, rytingi ir itvermingi!
Prisiklimo ugnis, 1948 06 15, Nr. 2, TRMA. Kopija. Rotaprintas. Publikuota: Partizanai apie pasaul, politik ir save, Vilnius, 1998, p. 661-663.

Apie partizan kovos tikslus

Prieo umaios ir ms tikslai Ms tvyns dabartin okupacija yra pasaulins politikos katastrofos paska. Bolevikin Rusija, pasinaudodama nuo karo suirusia Europos jg pusiausvyra, ugrob vis rytin ir vidurio Europ, j tarpe ir Pabaltijo valstybes. Bolevizmo tikslai okupuotj krat, o taipgi ir ms Lietuvos, atvilgiu -aiks: 1. Moralikai pavergti ukariautas tautas ir tuo bdu padaryti jas Kremliaus valdov rankiais, nebesugebaniais nuomiam okupantui pasiprieinti. 2. Nepasiduodanius ir atsparesnius fizikai sunaikinti. Lietuvos ir artimesni Rusijai krat atvilgiu rusikasis komunizmas turi dar ir kit, slaptesn tiksl, btent: paruoti dirv Rus (ar ^lav) valstybs isipltimui sovietins santvarkos lugimo atveju ir atjus taut apsisprendimo momentui. Kitaip tariant, stengiamasi Lietuv (ir artimesnisias Rusijai valstybes) rusifikuoti.

itiems savo tikslams siekti bolevikai su priemonmis nesiskaito. Jei pirmiems dviem siekimams gyvendinti utenka" velnesni metod, kaip krato apiplimas, moralini tautos vertybi naikinimas ar vieno kito" liaudies prieo" sulikvidavimas, tai greitas rusifikacijos gyvendinimas ir krato kolonizavimas reikalauja tautos sunaikinimo. Bolevikai aikiai to ir siekia. Masiniai gyventoj Sibiran trmimai ir kiti panas metodai pakankamai tai rodo. inoma, tokia rus agresija iauk vis pavergt Europos taut reakcij. Prasidjo bruzdjimas Pabaltijo valstybi tarpe. Sukilome ir mes. Sukilome, kad pasiprieintumm ms tautai pragaitingiems okupanto geidiams. Sukilome, kad apsaugotume savo taut nuo sunaikinimo. Dar daugiau. Pasiryome neleisti okupantui plti ms krato ir neduoti iniekinti ms tautos dvasini vertybi. Trumpai tariant, pasistatme sau tiksl ugniauti ar bent trukdyti prieo daromas ms tautos ir jos dvasini bei mediagini vertybi naikinimo pastangas. Bet tai dar nra ms vienintelis tikslas. Esama padtis dar toli grau ms nepatenkina. Kas jau kart yra laisvs ragavs, tam vergo gyvenimas niekad mielas nebus. Ir todl mes pasiry arba mirt, arba vl laisv laimt. Laisvos ir nepriklausomos Lietuvos valstybs atstatymas - antrasis, n kiek ne menkesnis u pirmj, o dar ventesnis ms tikslas. Jo siekiame mes visai etnografinei Lietuvai. Teisi Vilni ar Klaipd mes nesame link niekam perleisti. Per daug jau auk lietuvis sudjo, per daug kraujo dl j ilieta, kad galtumm j atsiadti. Mums ne vis vien ir kaip tvarkysis laisvs sulaukus Lietuva. Pasinaudodami senosios Lietuvos laimjimais ir jos klaid vengdami, mes troktame sukurti nauj, graesn, aunesn Lietuv ant demokratini pagrind. Taigi treiasis ms tikslas kova dl tolimesns laisvos Lietuvos gerovs. tai ms trys pagrindiniai tikslai. Tai trys viesios vaigds tamsioj kov nakty. Neileiskime j i aki! Nenukrypkime nuo j rodomo kelio! O bkime tikri - ms vargai, ms kraujas, ms aukos veltui nenueis.
Neperiodinis Prisiklimo apygardos P ir OSN biuletenis, 1949 01 16, Nr. 1, TRMA. Kopija. Rotaprintas. Publikuota: Partizanai apie pasaul, politik ir save, p. 664665.

Apie btinyb organizuoti partizanin judjim

Organizacijos reikalu
Organizacijos reikalingumu visuomeniniame gyvenime, manau, niekas neabejoja. Visiems turbt aiku, kad u monijos iki tol pasiektus laimjimus didele dalimi organizacijai turime bt dkingi. Organizuoto, sutartino veikimo pirmenybs prie neorganizuot, tikiu, mums inomos. Keliese sutartinai t pat darb dirbdami, visad greiiau ir geriau j atliekame negu atskirai ir be susiklausymo. Kokie kartais bna neorganizuoto veikimo padariniai, rykiai vaizduoja Krylovas savo pasakioje apie gulb, lyd ir v, kurie veim veti band. Taiau kai palieiamas laisvs kovos sjdio, o ypa partizan organizuotumo, reikalas, daugelis, jeigu ir neparodo prieingo nusistatymo, laikosi tam tikro rezervuotumo. J nuomone, laisvs kovos sjdio vedamai kovai auktesnio laipsnio organizuotumas, jei jau ir nekenksmingas, tai ir naudos nedaug teduods. Kaipgi i tikrj yra? Ar tikrai pavieniui bei nedideliais breliais vedama laisvs kova mums naudingesn? Argi didesnio masto karin organizacija tiek maa ms veiklai teduoda, kad i viso neapsimoka? Kad atsakytume tuos klausimus, turime inoti ir naud, kuri ms slygose organizuotas veikimas mums teikia, ir al, kuri i to gauname. Objektyviai susumav visus u" ir prie", galsime laikyti klausim iritu. Taiau tas pats dalykas vieniems gali atrodyti naudingas, geras, gi kitiems prieingai. Mat ne visi i to paties tako j velgiam, ne visi vienu mastu j matuojame. Kad prijus [prie] vieningos ir tikros nuomons aukiau ikeltais klausimais, turime pasirinkti tinkam tam mast (kriterij), pagal kur nustatintume organizuoto veikimo mums teikiam veiksni (faktori) naudingum bei al. Tokiu mastu neabejotinai yra ms pasistatytas ir siekiamas tikslas (okupanto darom lietuvi tautos ir jos dvasini bei mediagini vertybi naikinimo pastang slopinimas ir laisvos bei nepriklausomos Lietuvos atstatymas). Taigi visa, kas priartina ir padeda tiksl pasiekti, laikysime naudingu, geru, gi kas prieingai, pasunkina ir kenkia, alingu. Pirmiausia pavelkime, k gero mums organizuotas veikimas teikia, koki naud mes i jo gauname, o paskui bandysime nustatyti jo neamas geroves. Kaip inome, t pai tiksl galime siekti vairiais bdais. Sakoma: visi keliai Rom veda. Visgi taip visais keliais tempiamas veimas daniausiai vietoje stovi (prisiminkim gulbs, lydio ir vio istorij). Organizuotas veikimas kaip tik ir saugo mus nuo tokio susiskaldymo, nuo tokio skirting keli iekojimo ir stovjimo vietoje, kas ypa yra svarbu karikoms bendruomenms, kur nuo seno vadovaujamasi dsniu: geriau vienas

blogas vadas, negu du geri! (iuo posakiu ne tiek jo raidin prasm pabriama, kiek susiskaldymo alingumas.) Stipri karika organizacija, neleisdama pavieniams asmenims ar j grupms nukrypti nuo bendro veikimo plano, nuo nustatytos veiklos linijos, tuo labiau neleidia jiems umirti savo tiesiogini tiksl ir ukerta kelius ibanditjimui. O toki reikini, kaip rodo praktika, nuo visumos atitrkusiose P[artizan] grupse ne taip maai pasitaiko. Organizacijos narys, bdamas dalimi didiuls karikos bendruomens ir nuolat jausdamas su ja glaud kontakt, yra ir moralikai atsparesnis, ir dvasios tvirtesns. Be to, organizuotos veiklos takoje ir jo smoningumas nuolat auga. O toks bdamas, jis gali skmingai dirbti ir visuomens tarpe smoninimo bei jos morals palaikymo ir klimo darb. Yra pastebta, kad aukto organizuotumo lygio rinktinse partizan registravimosi pas prie atvej beveik nebna, tuo tarpu kai maiau organizuotose rinktinse registravosi itisi daliniai. Plataus masto organizacija teikia galimybi jos nariams pasidalyti tarpusavy gyta patirtimi. Tai danai leidia ta patirtimi pasinaudojantiems ivengti bereikalingo laiko sugaiimo j gyjant ir su tuo susijusi auk. Reikalingo valgybos tinklo ivystymas, tinkamesnis prieo ir jo metod painimas, informavimas vis, apie tai reikaling inoti, atitinkam kontrapriemoni mimasis efektingai manomas tik stipriai organizacinei santvarkai esant. To viso nauda neabejotina. Daugyb pavyzdi tai i praktikos patvirtintina. (Bene rykiausias i j, neskaitant Erelio aferos demaskavimo, yra Sokolovo provokacins gaujos deilravimas.) Kaimynystje gyvenani partizan dalini interesai danai susikryiuoja. Atsiranda vairi nesusipratim, gin dl veikimo plot rib ar j paeidim ir pan. Gerai, jei tokius atsitikimus pavyksta tarpusavio susitikimo keliu likviduoti. Bet daniausiai tokie ikil klausimai ir toliau pasilieka atviri. Prasideda trynimasis, nesutarimai, net kertavimai, ir, uuot bendromis jgomis to paties tikslo siek, vieni kitiems tik kenkia. Organizacija kaip tik ir ukerta kelius tokiems sutrikimams. Dar daugiau. Ji padeda pagrindus glaudesniam bendradarbiavimui ir savitarpinei pagalbai. Tai galina papildyti nukentjusius dalinius naujomis pajgomis i stipresni dalini. Asmenikumai, savanaudikumas, kurie taip danai palaidose P[artizan] grupse vyrauja, augant organizuotumui auga ir nyksta. Bet ypatingos reikms stipri karika organizacija gauna karo atveju. Juk tikslus, tvarkingas ir laiku atliktas mobilizacijos pravedimas prie neaukto organizuotumo lygio yra visikai nemanomas. Be to, ir didiosios Vakar valstybs linkusios skaitytis tik su tokia pogrindio organizacija, kuri sugeba atstovauti vis lietuvi tautai. Taigi tik toki organizacij susikr galsims tiktis efektyvios paramos i usienio.

Taip pat tik gerai organizuoto, stambaus masto pogrindio vadovyb, turdama galimybs susiinoti su visos Lietuvos veikianiais partizan daliniais ir gebdama ritis su usieniu, gals orientuotis karo atveju visose susidariusiose padtyse ir pagal tai duoti tikslius, einamajam momentui pritaikintus, sakymus. To reikm, turint galvoje tautos saugum ir vengiant bereikaling nuostoli, ypatingai svarbi. Tai tokie, trumpai suglaudus, svarbesni privalumai, kuriuos ms organizacija teikia. Visgi negalima nuneigti, kad, be aukiau ivardint gerum, organizuotumas teikia mums ir tam tikros alos, btent: prieas, pajauts didjant ms organizuotum, atitinkamai tai reaguoja, ko paskoje ms sjdis, o tuo paiu ir visa tauta gauna pakelti skaudi smgi. Su ituo mums tenka rimtai skaitytis. Bet i vienintel organizuoto veikimo mums teikiama negerov jokiu bdu nra pakankama prieastis dl to i viso nuo organizuoto veikimo atsisakyti. Tiesa, jis (organizuotas veikimas) iaukia didesn prieo reakcij, bet taip pat teikia ir daugiau galimybi nuosekliai gintis, o visi kiti teikiami privalumai galutinai pasisako u didesn organizuotum. Vis dlto ms reikalas yra pasirinkti toki organizacijos form, kuri mums teikt didiausius veiklos galimumus ir kartu bt saugiausia. Puspenkt met partizanavimo praktika galina mus tai padaryti. ia duodame svarbesnius, praktikos padiktuotus dsnius organizacijos formai nustatyti. 1. Partizanai gyvena ir laikosi nedidelmis grupelmis ir tik ypatingam reikalui esant buriasi stambesnius dalinius. 2. Ne daugiau kaip 2-4 tolygaus laipsnio organizaciniai vienetai (P[artizan] D[alinys] ar Organizacinis] Sektorius]), palaikydami tarpusavy kuo glaudiausius, betarpinius (ne tik per auktesn vadovyb) ryius, jungiasi auktesnio laipsnio organizacin vienet. 3. Kiekvienas organizacinis vienetas (P[artizan] D[alinys] ar Organizacinis] S[ektorius]), nutrkus ryiams su vadovybe ar jai lugus, tvarkosi savarankikai nuostat ir ankstyvesni sakym bei instrukcij dvasioje, ddamas visas pastangas nutrkusius ryius atstatyti ar lugusi vadovyb atkurti. Auktesnioji vadovyb savo ruotu to paties siekia i viraus. Tokia organizacijos forma garantuoja veiklos nenutrkstamum, jei koks nors organizacinis vienetas ar vadovyb yra ivedama i rikiuots. 4. Per didelis ryio tinklo ipltimas nors veikl ir pagyvina, taiau dl galimo greito isiifravimo greitai gali bti prieo sunaikinamas ir todl nra naudingas. Stengtis pasitenkinti tik labiausiai reikalingomis linijomis ar R[yi] P[unktais], kitas tam galimas pajgas paliekant atsarginiams R[yi] P[unktams], kitas atsarginms ryio linijoms sudaryti (i anksto j nesujungiant).

5. Per didelis Organizacinio] S[ektoriaus] ivystymas prieui paiupus silo gal" veda viso Organizacinio] S[ektoriaus] tinklo likvidavim, todl vengtinas.

6. Niekas neturi inoti t paslapi, kurios jam nra btinos inoti tarnybos
pareigas einant. Taiau pagrindinis veiksnys organizuotumui utikrinti yra ms pai gera valia. Organizuotumas reikalauja i ms tam tikro pasiaukojimo, tam tikro savs isiadjimo, pasidavimo organizacijos drausmei, paklusnumo jos vadovybei. Tik tokiu atveju gausime i organizacijos visk, k tik ji gali mums duoti. Tik tokiu atveju ji pateisins ms viltis ir galsime bti utikrinti, kad ms tikslas bus pasiektas.
Neperiodinis Prisiklimo apygardos P ir OSN biuletenis, 1949 01 16, Nr. 1, TRMA. Kopija. Rotaprintas. Publikuota: Partizanai apie pasaul, politiku ir save, p. 311-314.

Laisvs kov istorijos apvalga

Tautieiai!
i met birelio 15-t sukanka deimt met nuo tos dienos, kai Soviet Sjunga, prisidengdama lia provokacija, jga okupavo ms krat. Po to seka priverstinis naujos vyriausybs sudarymas. Liaudies Seimo" irinkimas" ir pagaliau savanorikas sijungimas tarybini respublik eim" ubaig komedij, kurios tikslas buvo pasaulio akyse pateisinti i n maiausio pagrindo neturini laisvos alies aneksij. Bet tai pasaulio vieosios nuomons suklaidinti negaljo. Prieingai, ji buvo tik dar labiau tikinta Soviet Sjungos agresiniais bei imperialistiniais siekimais, jau anksiau spjusiais visu brutalumu pasireikti gdingu didvyrikosios Suomijos upuolimu. Pasaulis tai aikiai suprato ir mat, taiau tuo metu jis mums padti negaljo, nes vyko karas su antruoju, ne maiau pavojingu agresorium - Vokietija. Tokiu bdu 1940 m. birelio 15 d. usibaig ms tautos ir valstybs taikaus, kultrinio vystymosi laikotarpis ir prasidjo nauja vergijos ir pastang i jos isivaduoti, kani ir <...> kovos bei pasiaukojimo - epocha. Pirmosios bolevikins okupacijos metu tautos pasiprieinimas okupantui daugiau reiksi pasyviu bdu. Nepaslankumas vairioms soviet valdios vykdomoms reformoms, bolevik agitacini-propagandini priemoni boikotavimas, antirusiki raai bei karikatros vieose vietose, - visa i tyli rezistencija i karto leido okupantui pajusti, kad Lietuvoje komunizmui dirva anaiptol nepalanki. Usimezgusi pogrindio veikla, antitarybini leidini platinimas, ypatingai io okupacinio periodo pabaigoje, liudija jau apie tai, kad tautoje spontanikai kils pasiprieinimas pamau ima gauti organizacines formas. Suprasdami, kad tik teroro pagalba tegals isilaikyti valdioje, nujausdami kar ir todl nuosekliai vykdydami savo jau ibandyt taut naikinimo politik, bolevikai 1941 m. birelio 14 d. sureng pirm masin moni deportacij, tuo

padarydami gili al lietuvi tautos kne, bet kartu sukeldami joje mirtin neapykant savo udikui ir nepalauiam ryt jam kuo atkakliau prieintis. Ginkluotas pasiprieinimas vienok tegaljo pasireikti tik prasidjus Soviet Sjungos karui su Vokietija, nes prie tai, be kit slyg, tam trko ir paios elementariausios slygos ginkl. Karas i problem savaime isprend, ir aibikai susiorganizavusi Lietuvos partizan kovin veikla efektingai prisidjo prie greitesnio raudonj gauj i Lietuvos ivijimo. Tuo baigsi pirmoji bolevikin okupacija, ir ms tauta i vienos vergijos pateko kit. Hitlerin Vokietija, suprasdama ir vertindama ms tautos priebolevikin nusistatym, stengsi j panaudoti savo tikslams. Todl vokieiai, eng Lietuv, i pradi leido mums sudaryti savo vyriausyb, tikdamiesi tokiu bdu lietuviko kraujo sskaita greiiau susidoroti su raudonja armija Lietuvos teritorijoje. Taiau kai tik j ygio skmingumas toki pagalb padar nebtin, mintoji vyriausyb be jokio pagrindo buvo paleista, ir apie nepriklausomybs suteikim bet kokia forma daugiau nebebuvo net kalbos. Ms alis, lengviau atsidususi i po bolevikinio jungo, pajuto ant pei nauj nat, ne maiau sunki kaip pirmesnioji. Lietuviui tada vl beliko vienas garbingas kelias pasyvios rezistencijos kelias. Bolevikins okupacijos meto patirtis ir padidjs tautos vieningumas leido platesniu mastu ivystyti pogrindin veikl. Apie jos apimt galima spsti jau vien i skaiiaus tuomet veikusi pogrindio organizacij. I j ia paminsime tik ymesnisias, btent: LLA, ELK, LLG, LP, TSS. Taip pat i vis nepriklausomoje Lietuvoje egzistavusi politini partij atstov, kaip vienijantis ir tautai atstovaujantis organas, buvo sudarytas Vyriausias Lietuvos Isilaisvinimo Komitetas-(VLIK). Pogrindio spaudos leidimas, palyginus su rus okupacijos meto padtimi, nepaprastai iaugo. Kaip priemon tautos informavimui ir antinacinei isivadavimo judjimo propagandai buvo panaudojamos ir kilnojamos radijo stotels. Nors gestapo pastingu dka vairioms organizacijoms bei vadovybms teko patirti skaudi auk bei nuostoli, taiau tai nesteng nutraukti veiklos, kuri su nemajaniu intensyvumu tssi iki vl sugrtant Lietuv bolevikams, kada daugelis i organizacij nari kaip politiniai bgliai pasitrauk i Tvyns, o likusieji dl vadovybi pasitraukimo arba susidarymo jose ymi sprag daugiau ar maiau iskydo, i centralizuoto veikimo pereidami lokalinio pobdio - kai kur, tiesa, ikart gana skming veikl. Matome, kad antroji bolevikin okupacija atrado ms taut jau bent dalinai pasiruousi. Todl, vos spjus engti raudonajai armijai, visuose Lietuvos kampuose grupels jaun pasiryli paliko tvikes ir su ginklu rankoje ijo mikus, pasirinkdami garbing kov negu gding vergij okupantui. Pirmieji kovos metai pasiymjo gyva partizan operacine veikla, pradedant smulkiais baudiamaisiais veiksmais ir baigiant organizuotais miesteli puolimais, kas turjo didels reikms slopinant neabot komunistinio elemento savavaliavim krate, ypatingai kaimuose. Vis dlto vieningos vadovybs nebuvimas neleido tinkamai derinti bei koordinuoti ios veiklos. Nors is reikalas i karto buvo vis teisingai suprastas, taiau jo isprendimas pareikalavo dideli

pastang, kartu - nemaa laiko. Vis dlto, turint galvoje itin sunkias slygas, palyginti trumpu laiku pavyko suorganizuoti centrin vadovyb BDPS Prezidiumo vardu, pat sjd pavadinus Bendru Demokratinio Pasiprieinimo Sjdiu (BDPS). Centralizuotas sjdis iplt savo veikl u ms valstybs rib, umegzdamas ir per savo Usienio Delegatr palaikydamas ryius su lietuvi ieivija usienyje. Deja, sjdio veiklai tuo metu ypatingai alos pridar sibrovs centrinn vadovybn igama provokatorius dr. J. Markulis-Erelis. Jo idavysi rezultate smarkiai nukentjo ir pati centrin vadovyb, nebegaldama toliau veiksmingai vadovauti tautai ir sjdiui. Ikilo btinas reikalas pagrindinai performuoti sjdio vadovyb, kas po sunki, daug pasiventimo ir net auk pareikalavusi pastang (turint galvoje ryi sunkum tarp vairi Lietuvos srii partizan vadovybi) ir buvo padaryta. 1948 m. ruden sjdio prieakyje atsistojo vadovyb, sudaryta i irinkt vairi Lietuvos srii partizan atstov. Sjdio veikla gavo nauj impuls ir nauj krypt. 1949 m. vasario mn. 11d. vykusiame jungtiniame BDPS Prezidiumo ir Karo Tarybos posdyje, kuriame dalyvavo visos Lietuvos partizan atstovai, buvo priimtas nutarimas pakeisti sjdio pavadinim, pervardinti j i BDPS LLKS (Lietuvos Laisvs Kovos Sjdiu). Analogikai tam BDPS Prezidiumas buvo pavadintas LLKS Tarybos Prezidiumu. Vasario mn. 1117 d. vykusioje LLKS Tarybos Prezidiume buvo padaryta visa eil svarbi nutarim, nustatani pagrindines gaires tolimesnei sjdio veiklai. I j paymtinas LLKS Tarybos programins deklaracijos primimas. LLKS Tarybos vasario mn. 1117 d. sesijos darb rezultatai teigiamai atsiliep visai sjdio veiklai, kuri, neirint didiausio prieo spaudimo, tais paiais pagrindais ir dvasia nesustabdomai vystoma iki iai dienai. Tokia, paiais bendriausiais bruoais, yra ms tautos ir sjdio deimties met kovos su okupantais istorija. Tai istorija, kupina nesivaizduojam kani ir aukiausios betarpik laukini prieo siautjim ir didvyrikos su juo kovos. Tai istorija Raini mikelio kankini ir Sibiro taigas ivetj, kaljim ir koncentracijos lageri, lavon miest gatvse ir kruvin kautyni, kuriose mass raudonj azijat ir j pakalik puola didvyrikai besiginani saujel partizan. ios istorijos visus puslapius atskleis ateitis. Bet jau dabar ji parodo visam pasauliui, kad lietuvis myli savo Tvyn ir kad yra jos laisvs vertas. Ji parodo taip pat, kad kas deimt met sunkiausiose slygose steng kovoti su nepalyginamai stipresniais prieais, tas stengs t kov tsti iki galo iki pergals. LLKS Prezidiumas deimties kovos met sukaktuvi proga sveikina visus dorus tautieius, vienokiu bdu prie ios kovos prisidjusius, ir linki jiems kovins laims, itverms ir jg paskutiniam ir lemiamam ios kovos ruotui. Prezidiumas, konstatuodamas nepalauiam tautos nusistatym ir atkaklum prieintis okupantui, o taip pat t pastang skmingum, reikia tvirt sitikinim ios kovos laimjimu ir gili vilt, nes laimjimui btin slyg susidarymas ilgai nebeutruks. Garb uvusiems ir stantiems dl Tvyns! Valio kovojanti dl Laisvs ir Nepriklausomybs Lietuva! Okupuotoji Lietuva

LLKS Tarybos Prezidiumas 1950 m. birelio 15 d.

Prisiklimo ugnis, 1951 03 01, Nr. 3 (19), Genocido auk muziejus (toliau - GAM), GEK 5516. Originalas. Tipografija. Publikuota: Partizanai apie pasaul, politik ir save, p. 575-578.

LLKS nurodymai, kaip elgtis karo metu Pasirengt vykiams! Vienas i pagrindini Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio tiksl isaugoti gyvsias tautos jgas aukiausiam kovos tikslui - laisvos ir nepriklausomos Lietuvos valstybs atstatymui iuo metu, kai pasaulinio masto politiniai vykiai pribrandino neivengiam tarp Ryt ir Vakar kar, pasidaro ypatingai aktuals. iandien Tvyn i ms reikalauja kuo glaudiau, kuo artimiau jungti savas jgas. Koks pas mus vyks karas, tai parodys netolima ateitis. Atsivelgiant Vakar atsiektus laimjimus karo technikoje galima prileisti, kad pas mus karo audra gali praeiti lengvesnje formoje u bet kada ia tas audras vykusias. U tai kalba ir bolevik delsimas pradti agresij prie Vakarus, kas labai padeda Vakarams. Vakarai suskubo pasirengti taip, kad pirmj dien bt galima komunistin jg sutriukinti. Tik tai nereikia, kad bsimasis karas negali atneti staigmen. Kokiu tempu eis karas regsim. Mes jam turim pasirengti ypatingai kruopiai. Jei bolevikams pradjus agresij pirmoje karo fazje jiems seksis, jei tuo, laikinais savo laimjimais, prailgins laikotarp, iki ms teritorij pasieks Vakar jgos, kad tuo atveju galtume sumainti savo jg nuostolius iki minimumo, tam atvejui ms veiksmai turi bti itin atsargs, apgalvoti ir vykdomi pagal LLKS, partizan vadovybs, nurodymus, sakymus. vyki ivakarse privalome ruotis, privalome laikytis i nurodym: 1. Prieas mobilizacij stengsis pravesti labai skubiai, kad kas jos negalt ivengti. Dl to visi bkim ypatingai budrs, kad nepaklitumm prieui. Mobilizuojamieji, usitsus pirmai karo fazei i vieojo gyvenimo tursit inykti. Tam tikslui i anksto apsirpinkit slptuvmis, maistu ir kt. 2. Karui prasidjus ir jam usitsus visiems gyventojams privalomas rimtas ramumas. Tam atvejui kaupti ginklus, amunicij, kad, kur nebus galimybs jais aprpinti, savais jais bt manoma sutramdyti prie, norint jam teroro pagalba priversti mus vaduot" kin ar kit taut emi. 3. Jau ir dabar galimi desantai. Apie pastebtus juos tuojau painformuoti vietos partizanus. Nesitikinus desant tikrumu, bet kuri ini jiems tiekimas draudiamas, draudiamas tam, nes neivengiami ir provokatoriai.

4. Partizan dalinio vadas yra jo gyvenamos vietovs virininkas. Jo sakymai yra privalomi visiems gyventojams. U io virininko sakym nevykdym gyventojai perduodami Karo Lauko Teismui. Ilgalaiks okupacijos slygomis, kad ir maa dalimi, vis tik prieui pavyko pavieni asmen smonje skiepyti blogyb -nepasitikjim broliu, kert, neapykant. Yra ir toki individ, kurie paliko Tvyns idavikais. idavikus nesikreipiame: jie to neverti, u savo darbus jie atsakingi prie tautos teism. Kreipiams lietuvius, kurie savo jga gali prisidti prie Lietuvai Laisvs atkovojimo, kurie, irov i savs prieo jiems primestas piktybes, savais ygiais atpirkt ir nusikaltimus. Lietuviai, bendr kov prie bolevizm! Jungtis lietuviui prie lietuvio! Lemiamos kovos smgiu rodykim ir pasauliui, kad Lietuvos emje nra ir negali bti vietos okupantams! Broliai, sess! Lemiamos kovos ruotui - ryto, itverms ir ventos vienybs! Prisiklimo vadas
Prisiklimo ugnis, 1951, Nr. 5 (21), GAM. Originalas. Tipografija. Publikuota: Partizanai apie pasaul, politik ir save, p. 326-327.

Aktualijos

Kreipimasis gyventojus dl draudimo stoti kolkius Visiems gyventojams 1. Visiems gyventojams draudiu stoti kolektyvinius kius (kolchozus) ar kokiais kitais bdais prisidti prie j vedimo. 2. Gyventojai, prisided kuom nors prie kolektyvini ki (kolchoz) vedimo ar laisvu noru bei neparodydami pasiprieinimo juos stojantieji, bus atiduodami, kaip nusikalt pagalbos teikimu prieui, Karo Lauko Teismui, o j turtas konfiskuojamas. 3.

Karo Lauko Teismas gyventojus, nusikaltusius io sakymo 1 straipsniui, baus aukiausija bausme - mirties bausme (pakariant arba suaudant). 1948 10 01 Prisiklimo apygardos vadas
Prisiklimo ugnis, 1948 10 01, Nr. 6, GAM, GEK 2030. Originalas. Rotaprintas.

Kreipimasis gyventojus dl paramos tremtiniams

Brangs broliai lietuviai"

iais odiais ne vien ms laiku kreipiasi i tolimojo Sibiro buvs kaimynas, draugas, brolis, giminaitis ir iaip pastamas, kuris, bolevikikj budeli atskirtas nuo savj ir tviks, skaud varg vargsta. Ir tai ne vienas, ne du, o tkstaniai. J nusiraminimas aaros, j draug - mirtis. Skurdo, alkio ir kit nemonik gyvenimo slyg nukankinti, imtais sta kasdien. Tai baisiau kaip Pravienikiai, iauriau kaip Rainiai, nemonikiau kaip Osvencimas. Nors ir mes sunki bolevizmo leten jauiame, taiau, kol dar savame krate esame, nesulyginsime sav bd su tremtini vargais, sav skausm - su j kaniomis. Tad neumirkime savo broli kankini. Padkime jiems. Gelbkime juos. Istorija pasmerkt mus, jei apleistumm 250 tkst. savo tautiei, palikdami juos bado miriai. Ne. To neturi bti. Ms krikionikoji ir tautin pareiga - j neapleisti. Ypa dabar, kai nuomios iemos slegiami jie savo skurd ypatingai jauia. Tenelieka n vieno tautieio, kuris Kald veni proga nepasist jiems nors kuklios dovanls ar uuojautos odi. (Pagal Laisvs varp, Nr. 141.)
Prisiklimo ugnis, 1948 1101, Nr. 7, TRMA. Kopija. Rotaprintas. Publikuota: Partizanai apie pasaul, politik ir save, p. 356.

Kreipimasis gyventojus dl paramos nubuointiesiems" gyventojus Tarybin valdia Lietuvoje pradjo vykdyti taip vadinam nubuoinim". Gyventojas, tos akcijos paliestas, yra visikai valdios apipliamas ir be nieko i savo nuosav nam imetamas. Ryium su tuo spjame trauktis i savo nam visus, kurie nujauia, kad gali bti panaaus likimo paliesti. Prie pasitraukiant iveioti ir islpti visus geresnius daiktus, ypa aprangos reikmenis ir maisto produktus. Visi gyventojai pareigojami

tokiems valdios nuskriaustiesiems padti (priimti juos paius, paslpti j turt) ir juos remti, nes tiktai vieningai laikydamiesi ir vienas kit remdami galsime lengviau perneti t nebeilg laiko tarp, kuris dar yra mums skirtas ivargti.
Prisiklimo ugnis, 1948 11 01, Nr. 7, TRMA. Kopija. Rotaprintas. Publikuota: Partizanai apie pasaul, politik ir save, p. 356.

Kreipimasis moteris dl paramos partizanams

Sese lietuvaite
varbioji iema jau ia pat. Mike alta darosi. Be pirtini ir iltesni kojini sunku verstis. inodami tavo ger irdel, mes kreipiams Tave, Sese, o Tu ms neapvilsi. Lietuvaits nuo seno juk pasiymi mikliais piriukais. Tavo darbo nriniai ir i iem saugos mus nuo speig, o j ratai, kuriais lietuvaits savo meil parodo ir siel atveria, ildys ms irdis. O u tai vien grai dien parneime Tau brangiausi dovan, kuriai nupirkti mes nieko nepagailsime, Laisv. Tavo broliai partizanai
Prisiklimo ugnis, 1948 11 01, Nr. 7, TRMA. Kopija. Rotaprintas. Publikuota: Partizanai apie pasaul, politik ir save, p. 357.

Raginimas prieintis kolki krimui

Kolchoz reikalu
Dabartiniu metu Lietuvoje varoma stipri kio kolektyvi-nimo akcija. Ms vaiingi, darbts ir prie gimtosios ems ksnelio su nepaprasta meile prisiri kininkai veriami isiadti savo rankomis sukurt sodyb. J vieton siloma, tuiais paadais umaskuota, lazda ir maielis - Rusijos kolchoznink kasdieniniai palydovai. Bet kur lietuvis duonos prayti benueis? Randams nepasiekiamai toli nuo laisv ir turting ali. Tad apsigynimo priemoni tenka iekoti savo tarpe. Pavelg Taryb Sjungoje vykdyto ki sukolektyvinimo raid pastebsime, kad kiek kultringesns tautos (ukrainieiai) ar atskiros sritys steng gana ilgai (iki 10 met) spirtis prie baisiomis teroro priemonmis vykdyt kolchoz krim. Lietuvi tautai svarbu laimti laik, nes bolevizmo lugimo valanda nebetoli. Ir, jei pavyks udelsti masin ki sukolektyvinim, alies gerbvio atstatymas nebus ypatingai sunkus. Prieingu atveju kolchozai karo metu bus apgrobti - atsidursime bado pavojuje. Tad visomis priemonmis - prie ki kolektyvinimo akcij! Nelankykim miting, nes ten yra sunkiau spirtis nieking agitatori itrmimo ar nubuoinimo grasinimais paremtai prievartai. Tekalba tuioms sienoms. Vieningam pasiprieinimui palauti taip

greit priemoni nesuras ir, svarbiausia, tai pareikalaus okupanto nenaudai dirbanio laiko, o kininkai gals gyventi savo sodybose, gals dirbti savo em. Visi kolektyvizacijos agitatoriai tenepamirta, kas j laukia u pagalb prieui. Jie bus naikinami be pasigailjimo. Gi bausms iuo metu ivengusieji i atsikrusios nepriklausomos Lietuvos malons te nesitiki. U Judo darb bus tinkamai atlyginta. Idaviko ir pataikno vard bei atitinkam bausm usitarnaus ir visi savo noru pirmieji kolchozus stoj gyventojai. Nenerkime sau kilpos ant kaklo! Nekeiskime dar sotaus gyvenimo bad, o savo nam - elgetos lazd! Salin kolchozus! N vienas mitingus!
Prisiklimo ugnis, 1949 m. sausio-vasario mn., Nr. 1 (10), TRMA. Kopija. Rotaprintas. Publikuota: Partizanai apie pasaul, politik ir save, p. 192.

Apie partizan santykius su visuomene

Ms santykiai su visuomene
i dien partizaninis gyvenimas ms kovos, ygiai, laimjimai, vargai ir aukos upildys nauj Lietuvi tautos istorijos lap didvyrikais, tik senovje sau pavyzdi turiniais darbais, suibs karygikai tvynei pasiaukojusio Piln kunigaikio Margio dvasia ir vies bsimoms kartoms keli ateit, o sunkiose valandose duos pasiryimo ginti taip sunkiai atpirkt, tiek daug nauj gyvybi pareikalavusi gimtosios ems laisv, u kuri alij giri broliai partizanai nedvejodami djo galvas, guljo iniekinti purvinose miesteli turgavietse ir baig savo emik kelion be karst, be palydov, be antkapi ir kryiaus, prisiglausdami maiausiai moni lankomuose umiesio laukuose. Apie tai kalbs jauni ir seni, eis lpas i lp, sipins dainose, ilgainiui pavirs tautinm legendom... Prabgs keli deimtmeiai. i laik neatmenantieji jauni mons klausins senj, kaip atrod tie partizanai, kur jie gyvendavo, pas k ateidavo, k kalbdavo... ie pasakos i savo prisiminim tikrus faktus, su visomis smulkmenomis, visa tai, k iandien mato ir pergyvena, odiu, k mes vieumoje pasirod veikiame. Kad bus daug neigiamybi, to uginyti negalime. Taiau kad neapjuodintume vedamos ventos kovos ideal ir taptume verti uvusij broli pasiaukojimo, prie mus neivengiamai ikyla ms elgesio ir santyki su visuomene klausimai.

Ijome gimtosios ems nuo atjn ginti, Visagalio Dievo akivaizdoje prisiek nepadti ginklo iki laisvs arba mirties. i priesaika padar mus Lietuvos laisvs kariais, pakilusiais u teising reikal, todl visi ms darbai ir sprendimai turi bti teisingi. Savo elgesyje su tvyns prieais turime bti grieti ir rsts, nes turime reikal su laukiniu barbaru, kur suvaldo tik kumtis. Taiau iaurumui ms tarpe vietos tenebna. Ms santykiai su visuomene turi parodyti, kad mus su ja jungiantieji ryiai ne tik nenutrko, bet, prieingai, kaskart vis stiprja ir auga, kad nesame nuo tautos kamieno atskilusi dalel, bet gyvieji jos nariai, paventusieji savo gyvenim ir jgas laisvs atpirkimui. Kad pateisinti mus dedamas viltis ir i tautiei gaunamas aukas, reikalinga tautoje sudaryti nepakeiiam nuomon apie vedamos kovos btinum ir reikal kiekvienam prie jos vienokiu ar kitokiu bdu prisidti. O tai geriau atlikti nestengs niekas u mus, partizanus, beveik kas nakt ieinanius mones, aplankanius kiekvien kaim, kiekvien pador tautiet. I ms elgesio jie privalo pajusti, kad esame j gynjai ir biiuliai, o ne tautieius pavoj statantieji ir tik save saugojantieji ginkluoti mons, kad nesame vargai benamiai klajnai, lyg elgetos su maieliais vaikiojamieji duonos ksnio prayti, bet kad mes turime teis statyti tam tikrus reikalavimus. inoma, okupanto ivarginti ir nualinti kininkai ne kiek begali. Taiau, iklausius j varg, paguodus, sustiprinus ir vilt geresn ateit ir tik tada tinkamoj formoj idsius savo reikalavimus, visada pasieksime geresni rezultat. Juk nuoirdi auka ir duodaniam, ir imaniam daug malonesn. Tokius partizanus ilgai kiekvienas geru odiu mins ir pasidarys ms sjdio uoliu rmju. Prieingai, nesiskaitymas su monmis, per dideli ir grietoj formoj pastatyti reikalavimai net ir padoriausio lietuvio irdyje nenoromis sukels palyginim su iauriaisiais tvyns pavergjais, o svyruojant neabejotinai pastms prieo pus. Bendrai netinkamas, laisvs kovos sjd kompromituojantis partizan elgesys daro alos ms didij tiksl siekimui ir atbaido visuomen nuo prisidjimo prie vedamos kovos. Be to, reikalauti galime tik tiek, kiek gyvenimui btinai reikalinga ir be ko isiversti negalima. Nuo vis kit nebtin dalyk tenka atsisakyti. Pavyzdiui, ms tautoje dabartiniu metu siaknijs girtavimas daro tiek daug moralins ir materialins alos, kad apie tai rimtai ir giliai pagalvojus darosi baugu dl tautos ateities. Ir laisvs kovos sjdio organizacijos nari tarpe yra girtavimo mgj. O tas atnea daug skaudi nuostoli, kai sigrus ir atsargum pamirus partizan dalin staiga uklumpa prieas arba kai girtas O[rganizacinio] S[ektoriaus] narys ipasakoja organizacines paslaptis nereikalingiems jas inoti asmenims. Ta ms silpnybe naudojasi prieas, po kiekvien kautyni, ypatingai kada i ms puss pasitaiko uvusij, paskleisdamas gandus, kad uklupo girtus. mons tuo patiki, nes gana danai mato mus grusius ar gral reikalaujanius. Ir ia savaime perasi ivada, kad svaigalus silaniam tautieiui privalome iaikinti j al ne tik partizanui, bet ir kiekvienam lietuviui, kad grime reikia turti saik, neprarasti orientacijos bei atsargumo. Reikia sudaryti nuomon, kad partizanas vaiinamas jei ir geria, tai tik iki tam tikros ribos ir kad net ir labiausiai praomas nugirdyti nesileis. Tuo

bdu nuo savs pradkime tautos blaivinimo akcij, nes anksiau ar vliau teks bti to darbo pionieriais. O igrimo reikalavimas ms sjdio nariams turi bti svetimas ir i vadovybs puss grietai draudiamas dalykas. Aplamai partizanai privalo vengti viso to, kas sudaro pavoj visuomens ir j pai saugumui, kaip tai nesvarbs ar visai bereikalingi ygiai, svaigal iekojimas ir kita. Tam tikra visuomens dalis, arba, tiksliau pavadinus, atskiri asmenys ar eimos, u savo nusikaltimus lietuvi tautos interesams, nipinjim, paslapties nelaikym bei pataikavim okupantams usitarnauja atitinkamos bausms. Ir ia geriausia vengti fizini bausmi, o bausti pinigine ar daiktine pabauda, grietai spjant, kad, nusikaltimui pasikartojus, bus perduotas Karo Lauko Teismui. Tai daugumoje geriau paveiks negu lazda arba botagas ir tuo parodys ms vedamos kovos metod skirtingum, palyginus su natralaus mogaus vaizduot praokaniomis raudonj sadist kankinimo priemonmis. Grietas, bet teisingas, mandagus, bet be pataikavimo elgesys, galimai kuklesni reikalavimai, nuolatinis budrumas ir atsargumas, saikas igrimuose, laiku istatoma, pakeiiama ir vis, skaitant visokio rango vadovybi pareignus, neama sargyba sudarys visuomenje nepakeiiam teigiam nuomon apie partizanus, j vedamos kovos prasm ir btinum, kas bus ypatingai naudinga ateityje vairi iandienini slapuk ir baili bsimj turgaviei rksni mums metamiems kaltinimams atremti, nes jie, dabar nieko neveikdami, stengsis mus ir ms tbtin kov apjuodinti, prisirankioj pavyzdi i ms elgesio, veiksm ir klaid visuomens tarpe. Todl privalome elgtis taip, kad j klausytojais bt tik keletas gatvs iopli, o kiekvienas ms iandien aplankomas padorus tautietis pasakyt, kad tai yra melas.
Neperiodinis Prisiklimo apygardos P ir OSN biuletenis, 1949 01 16, Nr. 1, TRMA. Kopija. Rotaprintas. Publikuota: Partizanai apie pasaul, politik ir save, p. 357-360.

Kreipimasis gyventojus dl sjdio spaudos platinimo Lietuvi, Jei turi galimyb gauti sjdio spaudos, nepamirk savo brolio, kuriuo pasitiki ir kuriam sjdio spauda neprieinama. Pats perskaits ir jam pasilyk - tai bus didel dovana. Iekok bd teikti, kad pats nenukenttum, sjdio spaudos abejojantiems ms tautos ateitimi tautieiams.
Prisiklimo ugnis, 1952 08, Nr. 2 (23), GAM, GEK 4163. Originalas. Tipografija.

Tautini ir religini veni minjimas

Lietuvos kariuomens ventei skirtas straipsnis

Kariuomens vents proga

Lapkriio 23-ioji - kariuomens vent. vsdavome j laisvje, didingiems tautos himno tonams aidint, trispalvms vliavoms ore vingiais plakant, su diaugsmu irdyse. Triukmingos ir ventikai nusiteikusios moni minios utvenkdavo miest ir miesteli gatves, o milinikos ovacijos, sukeltos praygiuojantiems kariams, sklido plaiai po vis al. Didiavoms savo aunija kariuomene. Kad teks sulaukti vergijos met, tuomet niekas netikjom. Deja. Jau devintus metus leidiame, okupacijos jung nedami. Ir lapkriio 23-ioji jau lyg nebe vent, o tik malonus prisiminimas to, k turjome. Juk kariuomens valstybs dien ir ms laisvs gynjos seniai nebeturime. Taiau, neirint to, tauta prie varb prie nepalo. Atsirado sn, kurie, nebodami nei vargo, nei pavojaus gyvybei, ryosi atgauti kas prarasta. Ir pirmieji ton laisvs kovon, tsdami kariuomens tradicijas, su ginklu rankoje stojo partizanai. Jie nusprend: geriau mirt, bet ne vergauti. Ir j vadovaujamas Laisvs Kovos Sjdis savo tiksl tikrai pasieks: Lietuva bus laisva. O jos sien sargyboj vl nepajudinamai stovs lietuvis karys kariuomens, kuriai pagrindus padjo dar raudonosios laikais Lietuvos partizanai. Ir todl iandien lapkriio 23-ioji gauna mums nauj prasm - tai partizan vent. Ir vsdami j, nors paslapiom, siauram saviki rately, prisimenam tuos, kurie paguld jau savo galvas ant tvyns aukuro, bet jauiams idids, kad esam sns tos paios tautos kaip jie, o ms irdys plaka vienu kiu: Tegyvuoja Lietuvos partizanai - ms laisvs ir garbs gynjai bsimos laisvos alies kariuomens uuomazga".
Prisiklimo ugnis, 1948 11 01, Nr. 7, TRMA. Kopija. Rotaprintas. Publikuota: Partizanai apie pasaul, politik ir save, p. 494-495.

Kaldoms skirtas straipsnis

Kald belaukiant
Greitais ingsniais artinasi Kaldos mus. Visiems geros valios monms jos nea ramyb ir taik. Su viso pasaulio krikionimis ir lietuviai rengiasi jas vsti. Lietuvoje nuo seno prigijs paprotys Kald ventes, o ypa t veni ivakares Kias, praleisti savoje eimoje, savuose namuose. Deja, daugeliui ms is paprotys iandien nebeprieinamas. Partizanai, kaliniai, i ki ivarytieji ir besislapstantieji vargu ar beturs progos dar iemet sstis u Ki stalo savose eimose, jau nebekalbant apie 250 000 Sibiran itremtj. Daugelis ms jau aminai yra atsisveikin su ia aar pakalne.

Taiau, neirint auk, kraujo ir aar, kurias lietuvi tauta yra paklusi, Kaldos mums ir toliau palieka diaugsmo vente. Spindi egli fone smagios akys partizano, po apsnigta kepure, blanki ypsena nuvieia tremtinio gelton veid, ir kalinio irdis linksmiau pradeda plakti, kai gimusiam pasaulio Atpirkjui angel choras ugieda: Garb Dievui auktybse, o emje ramyb geros valios monms". Gi blogos valios monms nra ramybs pasaulyj. Neramumo kirminas negailestingai grauia j irdis. Kremliaus valdovai ir j niekingi tarnai gerai ino, kas j laukia. Nujauia greit savo gal. O toji diena bus mums diaugsmo diena. Ir ji jau nebe u jr mari. Ieis partizanai i mik, kaliniai apleis nesvetingus mrus, grtani tremtini minios upls atgimstant krat, ir lietuvis senu papratimu gals leisti Kaldas savo eimoje. Ir isipildys tada angel giesms odiai: Taika ir ramyb emje geros valios monms".
Prisiklimo ugnis, 1948 11, Nr. 8, TRMA. Kopija. Rotaprintas.

Onos Rimkuts-Laukinuks eilratis Ki vakar" Ki vakar Baltos, baltos tiesias pievos, Merkiasi blakstienos. Jis ant ems, Jis, o Dieve, Prakartj ant ieno. Angel sparnai sulama, Klaupias piemenliai. O, sulauk, brangioji mama, Plotk gaballiais. Lenkias Kdikiui diose, Meldias, meldias tautos... Viepatie, atnek ir duoki Joms viesos maldautos. Nevirkink ali puaii Tvikj praysiu, Ant balt balt palaii Nalaite praysiu.
Prisiklimo ugnis, 1951, Nr. 5 (21), GAM. Originalas. Tipografija. Publikuota: Kovos keliu engiant, spaudai pareng L. Gudaitis, Vilnius, 1991, p. 15.

Vasario 16-ajai skirtas straipsnis

Vasario eioliktoji
Rimti ir susikaup sutinkame i met Vasario 16 dienos vent. Kova dl laisvs, dl naujo atgimimo rytmeio tebeina. Pakelyje idygo daug nauj kap, net pilkais mediniais kryiais nepaenklint. Daug brangi negausios, bet didios tautos sn ir dukter nea sunk tremtinio kryi gdiose tolimojo Sibiro tundrose. Nemaa j dalis jau niekad nebematys gimtosios Nemuno alies, jie prisiglaud nesvetinguose Azijos laukuose. iaurusis Tvyns pavergjas ksinasi lietuvi tautos gyvyb. pikto iemio auginto iaurs snaus net em drebinantieji tonikieji darbai reikalauja apsisprendimo. Jis rauna i ms ems pakeli Rpintojl ir nori mus paversti kryiumi monijos nukryiavimui. Komunisto sprendimu turime tapti monijos prasikaltliais, monijos, kurios dalimi mes patys esame, kuri, nuo akmens amiaus iki iandieninio radijaus laik paangos keliu eidama, pergyveno itis eil prasikaltli. Visi gerai pamenam, kad neseniai Niurnberge pakor, sudegino, o pelenus atidav vjams. Ir gal niekas u mus negalt drsiau tvirtinti, kad pakartasis nacis savo nedorybmis net komunisto eliui neprilygsta. io, paskutiniojo darbai neturi sau pavyzdio istorijoje. Juk atlikdamas piktadaryb vagis palieka sienas, ugnis nesunaikina ems, karas, maras ar badas neatima mogui noro gyventi. Gi komunisto padarytas ir tebedaromas nedorybes nusako i Sibiro mus pasiekiantieji tremtini ir kalini auksmai: Nors prie mirt, nors kart soiai pavalgyti duonos! Mirties mes nebijome, taiau komunistinis darbas mus veria gyventi. Jam reikalingos, nors ir kasdien nykstanios, bado kankinamos mogaus jgos. Mums ugesus, ms viet turs uimti kiti. Juos suras naujas valstybes sibrovusi pasaulins revoliucijos usimojim vykdanti komunistin tironija." Ir taip kiekvienam neivengiamai kyla klausimas, kodl komunisto elio nevertas nacis paleistas pelenais, o pats didysis monijos kaltininkas tebra gyvas ir, lyg pasityiodamas i teisingumo, sdjo vienoje i nacio teisj kdi? Kadangi komunizmas, lygiai kaip ir nacizmas, yra biauri monijos liga, atsakym duoda mogaus protas, rodantis, kad i, kaip ir kiekviena kita liga, negali bti imuta lazdomis, bet paalinama gydymo ar operacijos keliu. Nacio aknys nebuvo taip giliai leistos, todl j pirma ir ioperavo. Komunizmas savo voratinkliais yra apraizgs daugyb vairi tautybi ir vairaus isilavinimo moni. Todl jo paalinimui reikia daug ilgesnio ir kruoptesnio pasiruoimo, kad amiams net jo sklos nebelikt. Nemuno alies snus gerai supranta, kad monija nra akla komunist siekiams ir nekuria jo nuemint pavergtj dejonms. Todl, visa tai suprasdamas ir savo taut laikydamas neiskirtine monijos dalimi, negali padti komunistui per monijos udym usipelnyti ir savo tautai pasmerkim bei mirt. Jis gerai supranta, kad monija, pergyvenusi vis eil prasikaltli, pergyvens ir it, kad lietuvi tauta, eidama drauge su monija, drauge su ja ir pergal prie komunizm vs. Lietuvis negali pasirinkti mirties. Jis renkasi gyvenim, pirkdamas tai savo krauju. lietuvio pasiryim palaimins Tas, kurs dl mogaus atpirkimo mir ant kryiaus ir nuo jo nuengs paskelb monijai: Kas savo irdyje neioja Artimo Meil, tas bus gyvas aminai!"

Sunkiose vargo dienose lietuvis baudiauninkas savo Viepaiu pasirinko Rpintojl. Jis lietuvio neapvyl. Padovanojs Lietuvai knygneius, savanorius krjus, padovanojo tautai aminai gyv Vasario eioliktj. Broli, sese lietuvi! Rpintojlis tebemyli Lietuv ir iandien, todl jos isigelbjimui nuo mirties padovanojo laisvs kovotoj partizan. Partizane! Tu esi didios tautos didis snus! Bk tuo, kuo tave Viepats bti paauk tautos ir monijos karygis. Ne po ilgo sulauksime dienos, kada subyrs ir niek pavirs vis monijos prasikaltli tonikos pastangos, o mums niekas nebedraus Vasario eioliktj laikyti Lietuvi Tautos Atgimimo vente.
Prisiklimo ugnis, 1949 m. sausis-vasaris, Nr. 1 (16), TRMA. Kopija. Rotaprintas. Publikuota: Partizanai apie pasaul, politik ir save, p. 518-520.

Velykoms skirtas straipsnis Aleliuja! Visi lietuviai, kurie ir iemet savo irdyje sveikinat Kristaus Prisiklim. Aleliuja: kurie savuose namuose i vent sutikti galite. Te Js irdyse Prisikls Kristus leis pasveikinti benam lietuv. Visi lietuviai sustiprinta Lietuvos Prisiklimo viltimi diaugsmingai tegieda: Aleliuja. Kai pakilusi saul, em buiuodama, kl i miego ibuts ied, klsi i numirusi Artimo Meil vergijos paniams nuo mogaus nuimti. Antras tkstantis met jau baigias, kaip skamba pasauly banyi varpai, kad moguje Artimo Meil ugimt, kad broliu jie savo <...>, kad rank paduot. mogus t bals ir girdi, ir ne. Ir iemet skamba Velyk varpai. Ir iemet milijonai rankas Viepat tiesia, kad juos i nelaims vaduot. Deja, j velykinis stalas aaromis dengtas, marguiais nuo smgi botag knai ipuoti. Ir ms Lietuva Velykas kaip niekada venia. Po kaimus ekistai tyko auk. Ir Sibiro tyruos dejuoja lietuvis. Kaljimuos trokta ms brolis, sesuo, kad artim alkstant pasotint idrso, kad troktant brol pagird, kad jo nalaii paguost, kuri artimieji paliko Tvyns engj auka. Nirios ir altos jj Velykos. Tik Artimo Meilj mons sau iganym randa, o mums skelbiama, kad tai taut nuodai. Kad vilku mogus mogui -mus mokina. Tvo ir motinos isiadjimas dorybe laikomas. Ir ne tik visa tai ipaint esame veriami, bet ir prisidti prie to gyvendinimo visame pasaulyje.

Gdiai staugia alkani vilkai mike, bet dar gdiau staugia Kremliaus varpai - ialkusi komunist gauja monijos trisu pasiekto grio, ir mes esam veriami prie to jos staugimo prisidti. Kad raudonajai prievartai paklustume, ms em dirvonais paleidia, ir mus vea bado kratan Sibiran, kad, bado siutinti, pultume monij, bent kart prie mirt soiai pavalgyti trokdami. Lietuvi! Brolau! Nuo smlt kalneli tave protviai velgia. Nuo jj kap alies Viepats kryi rankomis moja, kad Jo nepaliktum, neatsiadtum, nes Sibire altis tave numarins, nes, vilku palikus, su komunistu ir tave mogus umu. Lietuvi, bk mogum! monijoj skamba varpai, kad klsi Kristus vergijos paniams sudauyti. Eina milijonai, kuriuos ie varpai aukia. Ateis jie ir tavs i vergijos vaduoti. Ir komunistas tai mato. Isterikai jis aukia, kad karo nenori, bet karas ia pat. monija vilk mediokln ruoias, -nevirsk, lietuvi, vilku! Kuo turi, broli, dalinkis su broliu. Suildyk tu ird lietuvio, kuri Sibiras veria ledu. Paguosk t, kuris pro kaljimo langus Velyk varpus tegirdi. O, bk tvirtas, lietuvi, tu greit su monija dalyvausi ventj, kurios metu vietoj kraujo vliavos ikils Tas, kuriam mini minios giedos: Aleliuja!
Prisiklimo ugnis, 1949 m. kovo-balandio mn., Nr. 2(11), iauli Auros" muziejus. Kopija. Rotaprintas.

Tarptautini vyki apvalga

Apie soviet takos silpnjim pasaulyje. 1948 m. lapkritis Trumpa tarptautins politikos apvalga (XI. 1-XI. 26) Vykstania Paryiuje SNO konferencija pasaulyje visai nebesidomima. Net kai kuri didij valstybi delegacij vadai konferencijos laik inaudoja svarbesniems dalykams". Tuo metu, kai Paryiaus salse vyksta debatai dl nusiginklavimo, atomins energijos kontrols ir pan., u j sienos kuriamas Vak[ar] Unijos Gen[eralinis] tabas bei iaurs Atlanto Gynimo paktas, o JAV politikai (Maralas, Dalesas) su ypatingomis misijomis lankosi Atnuose, Romoje, Vatikane, Londone, Vienoje, Berlyne, Skandinavuose. Tai aikiai parodo, kiek rimtai beirima papgikas Rusijos propagandist kalbas. Dl to net konferencijos darb norima paskubinti ir baigti . m. gruodio 8 d. (buvo numatyta posdiauti iki 1949 m. vasario). politinio gyvenimo priek ikilo du nauji vykiai, savo svarbumu nustelb kitus: komunist ofenzyva Azijoje ir JAV prezidento rinkimai.

Komunizmo ekspansija Vakaruose sutiko kiet kultringj taut pasiprieinim. Rinkimai Vokietijoje, Italijoj, Belgijoj, Olandijoj, Suomijoj ir net Pranczijoj parod smark komunistins takos smukim, JAV prezidento rinkimai palaidojo paskutines Rusijos viltis. Todl SSSR, numatydama nepasisekim Vakaruose, nukreip savo pastangas Rytus. Komunistinis sabotaas suaktyvjo Malaizijoj, Birmoj, Indonezijoj, <...> rinkimus ir vakariniuose sektoriuose. Todl komunistai paskelb boikot, nestat savo kandidat srao ir grasinimais bei gsdinimais band kitus gyventojus nuo balsavimo atitraukti. I kitos puss, trys demokratins partijos jo rinkimus ir ved propagand u gaus dalyvavim juose, tuo pasmerkiant rus ir komunist totalitarines pastangas. Tuo bdu rinkimai gavo plebiscito pobd: dalyvavimas rinkimuose reik pasisakym u Vak[ar] jgas - u demokratij, prie rusus ir komunizm; nedalyvavimas u komunistus ir rusus. Rinkimuose demokratin pus ijo su milinika persvara laimtoja: 87% rinkj dalyvavo rinkimuose ir, balsuodami u priekomunistines partijas, pademonstravo savo prieik nusistatym komunizmui bei Rusijai ir ireik visuotin pasitikjim demokratijai ir jos atstovams - Vak[ar] Didiosioms] Valstybms. Angl spauda ta proga rao, kad ta maa gyventoj salel po geleine udanga, turjusi laims laisvuose rinkimuose pareikti savo nuomon, pavaizduoja ne tik Vak[ar] Berlyno nusistatym, bet - visos Ryt zonos ir t milijon, esani komunistinje tironijoje, kuriems neduoda laisv rinkim. JAV spauda daro ivadas, kad komunistai niekuomet ir niekur laisv rinkim keliu negalt ateiti valdi. Rusai, nordami savo pralaimjim suvelninti ir igelbti savo presti prie alininkus, griebiasi seno ginklo - meito ir melo: kaltina prieus rinkim suklastojimu, prievarta ir t. t. Kadangi usienio korespondentai ir stebtojai neranda n elio, kas paeist rinkim laisv, tai rus pastangos rinkimus apjuodinti sukelia tik juok ir duoda usieniui progos palyginti Berlyno rinkimus su Rusijos demokratikiausiais ir paangiausiais visame pasaulyje" rinkimais. Pav., inomas Londono radijo komentatorius Grinas XII.6 ironizuodamas pareik: Mirusiems Adolfui Hitleriui, Benito Musoliniui ir dar gyvam tebesaniam Josifui Stalinui tokia senovika rinkim tvarka nepatiko, jie igalvoj modernikesn" tvark, pagal kuri i anksto yra inoma, kiek balsuos, u k balsuos ir kas bus irinkti. Taiau demokratins alys t j patobulint" rinkim tvark atmeta ir laikosi senosios, pagal kuri i anksto nieko negalima inoti, u k rinkjai balsuos, kiek balsuos ir kas bus irinkti..." SNO konferencijoje Paryiuje, prie pertraukiant darb, plenumas 48 balsais prie 6, Rusijai atkakliausiai prietaraujant, pripaino Piet Korjos valstyb ir irinko 7-ni komisij priirti abiej dali (Rusikosios ir Amerikins) ir okupacini kariuomeni

atitraukim. Rusikojo bloko reikalavimas iklausyti Siaurs Korjos liaudies vyriausybs" atstov buvo atmestas. Be to, 48 balsais, n vienam - prie, atuoniems susilaikius, buvo priimta mogaus teisi deklaracija". Joje pripastamos kiekvienam mogui paios elementariausios teiss, politinio sitikinimo, organizacij, susirinkim, tikybos, odio, spaudos, streik laisvs, asmens, buto, korespondencijos nelieiamyb ir t. t., kuriomis jau seniai naudojasi mons bent kiek kultringesniuose demokratiniuose kratuose kaip savaime suprantamu dalyku. Prieingai diktatriniuose kratuose: ten mogus t laisvi nepasta. Ten tironai mog iri ne kaip sau lygi btyb, bet kaip daikt ar gyvul, kuris turi j tikslams tarnauti. Todl deklaracijoj, rao JAV spauda, nra n vieno straipsnio, kuris neprietaraut rusikajai tironijai. Dl ios tad prieasties svarstant mogaus teisi deklaracij" Rusija buvo patekusi labai nemaloni padt. Ta proga jai buvo pasakyta daug kari tiesos odi arba, kaip rus spauda rao, iurki isiokim prie TSRS". Iskyrus i deklaracij ir pripainim tarptautiniu baudiamu nusikaltimu masin taut udym, jei tam galima priduoti bent kiek praktikos reikms, konferencijos darb visi vieningai laiko nepasisekusiu. Ji, rao angl Taims", n kiek neprisidjo, kad sumaint nesutarim tarp Rusijos ir Vak[ar] valstybi: prieingai, timas dar padidjo. Karo pavojus, kaip pareik baigiamoje kalboje konferencijos pirmininkas dr. Eva-tas, pasiliko nepaalintas. Gen[eralinis] Sekret[orius] Trihgve Li taip pat pareik, kad tai, kai pavojus pasilieka labai didelis, kvieia melstis u taik. Kinijoje komunist efenzyva vis pleiasi. Praneama, kad komunistai jau apsupo senj Kinijos sostin Pekin. Nors Kinijoj dl begalini ems plot ir palyginus primityvi kariavimo bd umimai neturi tokios lemiamos kaip Europoj reikms, bet padtis iuo metu yra gana rimta. Kinijos vyriausyb skubiai reikalinga usienio paramos. JAV nuo praomos paramos tiekimo kol kas susilaiko; ne todl, kad nevertint komunist pavojaus, bet todl, kad dabartin Gomin-dano vyriausyb Kinijoje laiko netinkama, nepajgia vesti karo prie komunistus. Anglijoj ir JAV esama nuomons, kad remti Gomindano vyriausyb yra veltui mtymas pinig ir netiesioginis rmimas komunist. Todl JAV atstovas Hofmanas Nankine iomis dienomis pareik, kad JAV neatsisako paramos Kinijai, bet tik naujai, pajgiai koalicinei, be komunist vyriausybei. Buvusios soviet mokytojos Kasjankinos knyga Mano gyvenimas" JAV susilauk didelio pasisekimo. J skaito kaip Odisj, kaip iurpuling tikrenybs roman, kurio heroj, stebuklingu bdu iplaukusi kruvinojo bolevizmo jr, isigelbjo. Tarp kitko, ji aprao: sn kriktijo ir mok tikybos slaptai, o pati buvo priversta mokykloje laikyti priereligines pamokas; kaip dirbtinu bdu per kolchozus ir penkmeio plan padar bad; kaip nakt NKVD ived jos vyr; kaip vliau ir sn 10 met ive Sibir ir t. t. odiu, ji aprao tai, k jau mes patys jos vietoje igyvenome.

Prisiklimo ugnis, 1948 12 (?), Nr. 8, TRMA. Kopija. Rotaprintas.

Apie soviet neskmes sprendiant tarptautinius reikalus 1949 m. pabaigoje

Tarptautin padtis Paskutini savaii tempta tarptautin padtis n kiek neatslgo, bet vis labiau atrja. Generalinj Asambljoj tebevyksta smarki kova tarp TSRS vadovaujamos grups ir kit demokratini valstybi. Nei vienas klausimas, nei vienas pasilymas, ikeltas Maskvos, nebuvo priimtas, o tik patiria pralaimjim po pralaimjimo. tai Rumunija, Bulgarija ir Vengrija u taikos sutari, mogaus teisi lauym perduoda tarptautiniam teismui, neirint ilgiausi Vyinskio demagogini kalb ir prietaravim. Antr pralaimjim patyr bolevikai perrenkant Saugumo Taryb nenuolatinius narius. Vietoj ieinanios Ukrainos turjo bti irinkta kita slav komunistin valstyb. TSRS blokas pasil ekoslovakij, anglosaksai Jugoslavij. Piestu stojo Vyinskis, itisas valandas savo kalbose puldamas Vakar valstybes, taiau tas nieko nepadjo. Paleidus balsavimo main, anot rus, buvo irinkta Jugoslavija, kuriai atstovauja Kardelis. Dalyvaujantis Asambljos posdiuose vienas JAV senatorius pareik, kad atmosfera Generalinj Asambljoj yra neprastai tempta ir jokie susitikimai dl Maskvos pasiprieinimo nemanomi. Jau trys metai, kaip Maskva daranti klitis dl sudarymo tinkamos kontrols atominei energijai. Jo nuomone, rusams susitarimui kol kas paliktos durys atviros, prieingu atveju gali kilti ginkluotas konfliktas. Nema smg gavo Maskvos komunistai ir kitame fronte. Jugoslavijos vyriausyb jau kuris laikas kvieia pas save vairi krat komunistus dl rodymo, jog Maskvos vadovaujami komunistai turi tikrai imperialistinius, agresyvius tikslus, inaudoja kitas tautas ir iniekin tikrj komunizm. Ir tai gr i Jugoslavijos pranczai komunistai apsilankymo proga ileido broir, kurioje kvieia Pranczijos komunistus ir j vadovyb atsipalaiduoti nuo Kremliaus komunist. Ilgai kls nerim komunist judjimas Graikijoj eina prie galo, ginkluotas pasiprieinimas jau nuslopintas. Paaikjo, kad Albanija ir Bulgarija savo teritorijose apginkluodavo ir sutvarkydavo pabgusius i Graikijos sukillius, o paskui sisdavo atgal. Ryt Vokietijoj, paskelbus j Demokratine Respublika, pradjus tvarkytis pagal Maskvos recept, prasidjo masiniai aretai ir dingimai moni be pdsak. Taip pat 1015 procent padidjo moni perbgim anglosaks zonas. Iki iol perbgani Vakar Vokietij moni skaiius mnes siekdavo 40-50 000. Bulgarijoj po nuudymo Dimitrovo toliau vyksta komunist partijos valymas ir masiniai aretai tarpe prijauiani maralui Tito.

Jugoslavijos istojimas i Kominterno atvr akis daugelio krat komunistams dl vedamos Maskvos politikos, kas siutino Kremli. Nors sovietai su savo satelitais iuo metu ir apstat vis Jugoslavij patrankomis, bet auti nedrsta. Tai inomas triukas, bet kai nenusigstama, tai Maskva ima trauktis. Kain ar iuo atveju vyks pasitraukimas, nes ambicija, kad ir bolevikika, neleis atgal trauktis. Greiiausiai vyks, kas turi vykti, btent treias pasaulinis karas, kuris baigsis visiku Maskvos komunist sutriukinimu.
Prisiklimo ugnis, 1949 11 01, Nr. 3 (12), LYA, f. K-5, ap. 1, b. 139, 1. 5354. Kopija. Rotaprintas.

Kaip JAV prezidentas 1940 m. prim lietuvi delegacij

Usienio inios Amerikos lietuvi veikjo Juozo Laukos pastabos apie lietuvi delegacijos primim pas prezident Ruzvelt. Soviet armijos siverimas Lietuv giliai sujaudino Amerikos lietuvius. Niekas nepatikjo Maskvos odiais apie savanorik Lietuvos prisijungim. Visi gerai inojo, kokiomis slygomis vyko Lietuvoje rinkimai Liaudies seim. Nuo pat Lietuvos ugrobimo dienos Amerikos lietuviai kreipsi savo vyriausyb, praydami nepripainti agresyvi soviet veiksm. Nors ir Europos vyriausybs nepareik jokio rykesnio protesto tuo reikalu, JAV valstybs departamente 1940 m. liepos 23 d. pareikime buvo aikiai pasmerkti soviet agresyvs veiksmai Pabaltijyje. Sis pareikimas dar labiau sustiprino lietuvi viltis. T pai met rugpjio 10 dien Pitsburge vyko vairi lietuvi organizacij atstov pasitarimas. Pasitarime buvo prieita prie vieningos nuomons - sisti pas prezident delegacij. Delegacijos tikslas gyvu odiu padkoti prezidentui u Lietuvos okupacijos pasmerkim ir paprayti prezident, kad jis ir toliau pripaint Lietuvos nepriklausomyb. Delegacij sudar 12 nari. I Baltj rm atjo atsakymas, kad prezidentas delegacij priims spalio 15 dien. Prezidento adjutantas, simpatikas generolas, painformavo delegacijos narius apie primimo ceremonijas. Visi delegacijos nariai jo prezidento kabinet. Ruzveltas su jais visais pasisveikino, kiekvienam rado k nors pasakyti. Delegacijos narius apstojo fotografai, buvo padaryta daugyb nuotrauk. Prezidentas su dmesiu iklaus delegacijos pareikim, paskui pats dar kart j perirjo. Prezidentas savo kalboje ireik diaugsm, kad Amerikos lietuviai neumiro savo Tvyns, patekusios pavo-jun. Taiau, pasak Ruzveltas, pareikime yra dvi klaidos. Pirmoji yra ta, kur pasakyta, kad Lietuva yra silpna valstyb. Yra daug maesni ir silpnesni, bet jos gyvena nepriklausomai ir niekas j laisvs nestengia atimti. Antroji klaida yra toje vietoje, kur sakoma, kad Lietuva prarado savo nepriklausomyb. Tai netiesa, pasak Ruzveltas, Lietuvos klausimas tik laikinai nustumtas al. Lietuva vl bus nepriklausoma. Prezidentas delegacijos narius utikrino, kad JAV vyriausyb ir toliau laikysis tos paios politikos Lietuvos klausimu kaip ir anksiau. Prezidentui buvo teiktos dovanos, pagamintos i Baltijos gintaro. Delegacija gro i

Baltj rm labai patenkinta tuo, kad prezidentas taip plaiai susipains su Lietuvos klausimu ir kad jis ir toliau pasirys laikytis t pai pair. I Europos Amerik iplauk laivas Seilor" su 1266 perkeltais asmenimis, vykstaniais JAV. J tarpe yra buvs Latvijos ministras pirmininkas Bluodniekas. 22 metus buvs Latvijos seimo deputatu Bluodniekas pareik, kad Latvijoj yra stiprus antikomunistinis judjimas.
Prisiklimo ugnis, 1951 03 01, Nr. 3 (19), GAM, GEK 5516. Originalas. Tipogratija.

Trumpos inuts apie pasaulio vykius

inios i usienio Pagal statistinius duomenis, 1949 metais vienam Sov[iet] Rusijos darbininkui per metus teko vidutinikai 308 doleriai udarbio, kai tuo tarpu Amerikoje teko 1453 doleriai. Amerikos prez. Trumenas darbo statymo konferencijos dalyviams pareik, kad Amerika stiprins laisv pasaul iki tol, kol jis pajgs atsispirti agresijai. Amerikos ginkluotj pajg generalinio] tab[o] virininkas gen. Kolinsas prane, kad Amerika turi pasigaminusi ir ibandiusi atomines patrankas, tinkamas naudoti fronto linijoje. Ryt Vokietijos vid[aus] reikal ministerija prane, kad iki 1951 met Ryt Vokietijoje buvo teisiama 8322 politiniai kaliniai, i j 736 iteisinti. Nuteistieji kalinti bendrai pamus 41 000 met kaljimo. Nuteistj tarpe - 30% nepilnamei vaik ir 15% moter. Austrija yra viena i stipriausi tvirtovi prie komunizm. Per vykusius balsavimus tik 5% vis gyventoj tebalsavo u komunistus, nepaisant didelio Soviet] Sjungos kariuomens skaiiaus bei ekonominio spaudimo. Lietuvos atstovyb Amerikoje prane, kad soviet slaptoji milicija ir armija Lietuvoje 2-osios bolevikins okupacijos metu iud bei nukankino 50 488 asmenis. Latvijos atstovas Julijus Feidmanis savo susitikime su prez. Trumenu teik jam i Latvijos gaut deportuotj asmen sra, kur 1-osios soviet okupacijos metu deportuota 34 000 ir 2-osios - 135 000 asmen. Prez. Trumenas pasak nepripasts Pabaltijo krat okupacijos ir prane vilt, kad neuilgo ateis diena, kada ios tautos atgaus laisv.

Venesuela savo spaudoje skiria daug dmesio raydama apie Lietuv ir stato j pavyzdiu kitoms tautoms.
Pranczijos kompartijos sekretorius Le Keras prane, kad nuo karo pradios i kompartijos istojo 45% komunist.

Niujorko radijo praneimu, Soviet Sjungos katorgose kalinama 1525 milijonai moni. Trys ek ambasados tarnautojai, dirbantieji Londone, papra Anglijos globos, atsisakydami dirbti atstovybje.
Saksonijoj Ernsburgo beprotnamyje yra udaryti 2 Stalinai" ir 1 leninas". Gydytoj teigimu, jie iprotjo dl priverstino nuolatinio Stalino vardo kartojimo. ie iprotj asmenys sulaikydavo gatvje kiekvien praeiv ir versdavo juos stalinais vadinti.

Kas mnes i soviet valdomo Berlyno srii pabga apie 24 000 moni. J pergabenimui laisvj pasaul atidaryta nauja oro linija. Prez. Trumenas Baltuosiuose rmuose prim Amerikos lietuvi Tarybos delegacij Lietuvos nepriklausomybs 34-sias metines minint. Amerikos ambasadorius Dordas Elenas Jugoslavijoje pareik, kad Jugoslavijos kariai yra gerai paruoti tiek moraliai, tiek materialiai. Jie visi nusistat prie Kremliaus reim.
Prisiklimo ugnis, 1952 08, Nr. 2 (23), GAM, GEK 4163. Originalas. Tipografija.

Kronika
Informacija apie gyventoj trmim 1948 m. gegus mn.

Trumpa informacija apie . m. gegus pabaigoje vykdyt gyventoj trmim kart iveimai neutiko moni netiktai. I daugybs ini juos buvo galima i anksto pramatyti. Sunkveimi registravimas, tui eelon geleinkelio stotyse stovjimas, didesnis ekist skaiiaus atsiradimas apskr. miestuose - visa tai sakyte sak, kad kakas ruoiama. Praeitos iemos iveimo pamokyti, mons msi atsargumo priemoni. To dka daugeliui pasitraukiant i nam pasisek ivengti kelions. <...> daliai iveamj pavyko ibgti tiesiog i ekist rank. Atrodo, kad bolevikiniams egzekutoriams buvo duotas sakymas bganiuosius neaudyti.

Veamieji turjo pasirayti, kad vyksta savo noru SSSR darbo iekoti. Nepasiraiusiems nedav pasiimti rb nei maisto ir talpino atskirus vagonus. Tremtiniai buvo susodinti po 50 udaruose vagonuose ir lydimi stipri MGB pajg. U Maskvos vagon durys buvo atidarytos, tik ant sien i lauko puss pakabino plakatus su madaug tokiais uraais: Lietuviai laisvu noru vyksta SSSR". Tremtiniai randasi pakelyje kakuri Azijos srit, spjama, kad Tomsko apygard. Apytikriais duomenimis, bolevikai io trmimo metu i Lietuvos ive apie 6080 tkstani gyventoj.
Prisiklimo ugnis, 1948 06 15, Nr. 2, TRMA. Kopija. Rotaprintas. Publikuota: Partizanai apie pasaul, politik ir save, p. 189.

Informacija apie KLT nuosprend partizanui Algirdui Zarenkai-Kudirkai-Tarzanui

I Lietuvos laisvs kovos sjdio karo lauko teismo nuosprendi 1949 m. spalio mn. 24 d. Prisiklimo Apygardos Maironio Rinktins ribose Karo Lauko Teismas svarst partizano Kudirkos-Tarzano (Zarenkos Algirdo) byl. emiau dedame itrauk i Kudirkos-Tarzano nusikaltim: 1948 m. lapkriio mn. 27 d. Raseini apskr., Betygalos vals., Pagojuk pradios mokyklos sal, kurioje buvo vieas vakaras, vaidinim metu sivers Kudirka-Tarzanas i ten esani piliei atm 3 laikrodius, 3 poras bat, turimus pinigus ir sumu tos mokyklos mokytoj. Kudirka-Tarzanas pasiymjo iauriu elgesiu prie vietos gyventojus, smurtu ir plikavimu. Atlikti aukiau minti Kudirkos-Tarzano veiksmai prietarauja Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Baudiamajam Statutui. Karo Lauko Teismas pripaino KudirkTarzan kaltu ir nuteis mirties bausme suaudant. Mirties bausm vykdyta.
Prisiklimo ugnis, 1950 02 01, Nr. 1 (14), TRMA. Kopija. Rotaprintas.

Informacija apie soviet okupant veiksmus 1945 m.

eduvos valsiuje ir 1948 m. iauln valsiuje Kiek vertas mogus Taryb Sjungoje 1945 m. liepos mn. 30 d. Liaudiki mike (eduvos valsiuje) 4000 prieo kari apsupo partizan dalin. Prie apsupimo ied prasiverusios persekiojanios prieo grups P[arti-zan] ek atskyr nuo draug ir vijosi, vedami pdsekio uns. Apaudymo metu kulka duob jo autuvo vamzd. Suprasdamas, kad nuo uns niekur nepasislps, P[artizanas] ekas paleido j v. autuvo vamzdis trko, bet ir uo buvo nuautas. Partizanas tuo bdu isigelbjo. Nors kautyni metu uvo vir 70 prieo kari, labiausiai gailjosi uns, k galima sprsti i vieno leitenanto pasisakymo: Geriau bt uv 100 kari, ne kaip toks brangus uo. 1948 m. sausio mn. 9 d. Sulinki pelk (iauln valsiuje) atlikus operacij Partizan] dalin su unimi atsek majoro vadovaujama MVD grup. Pajuts artjant prie, Par-tizan] dalinyje tuo metu buvs R[i]n[ktins] Vadas], pasims 6 P[artizanus], pajo priek nuo stovyklos ir isidst alia pdsak, kuriais sek prieas. Prieo grups priekyje pasirod majoras su unimi. U jo kiti emvdistai. Prabils partizan kulkosvaidis ir kiti ginklai major nukov. Sunkiai sueistas uo kaukdamas sukosi vietoje. Po trumpo susiaudymo prieas pasitrauk. Paimdami sueist draug, pasitrauk ir partizanai. Prieas neteko 4 kari, j tarpe minto majoro, leitenanto, seranto ir eilinio emvdisto. Sueist un prieas stropiai perrio, slaug ir, sup konfiskuotas i gyventoj drobules, ive Radvilik. Iilgai rankos kaulu perautu emvdistu n puse tiek nesirpino, kaip unimi, nors sueistasis baisiai i skausmo dejavo.
Neperiodinis LLKS Prisiklimo apygardos P ir OSN biuletenis, 1949 04 17, Nr. 2, TRMA. Kopija. Rotaprintas.

Informacija apie udynes 1945 m. Josvaini valsiuje, Ruseini kaime

Okupanto kovos metodai Humanizmu besidangst ms Tvyns laisv iplusieji barbarai, nestengdami jga nugalti pasiprieinim vedanio laisvs kovos sjdio, msi apgauling priemoni, paskelbdami amnestij. Kai kurie silpnesns valios laisvs kovotojai susvyravo ir nujo pas prie. J tarpe buvo ir Krutkis Teodoras, kils i Vainotiki kaimo, Dotnuvos valsiaus. Prieo uverbuotas, gro pas partizanus, pasirys juos parduoti u Judo graius. Savo buvusiems kovos broliams pasakojasi, kad prieui dirbs tik reikalo

veriamas ir kad jis partizanams galsis bti naudingas. ada parpinti ginkl, audmen ir kt. Partizanai patiki, nes Krutkis po kurio laiko tikrai teikia dalinio vadui Paukiui nauj pistolet, kulkosvaidio disk ir suteikia ini. Taiau drauge pasiryta pirma proga dalin sulikviduoti. 1945 m. spalio mn. 23 d. Krutkis su 70 MVD-t atvyksta Ruseini km., Josvaini vals. ir apsistoja mike netoli Maeikos Mato sodybos. Krutkis privalo vakare ikviesti pas Maeik P[artizan] dalin ir keturiais viais duoti enkl puolimo pradiai. Krutkio pastangos surasti dalin nedav vaisi. Partizanai tuo metu buvo ivyk toliau. Taiau idavikui ypsosi laim: pas Maeik ueina pailsti kitas, pro al vyks 4 P[artizan] dalinys. Pas Maeik tuo metu buvo vais. Be partizan, sveiavosi 20 moni. Idavikas klausinjo atvykusius P[artizanus] apie Paukt, es turs jam perduoti pistolet. Vais tssi. Apie 22 vai. suloja uo. Vienas svei, Stokis, ieina pasivalgyti. Drauge ijs Krutkis j keturiais pistoleto viais nuauna, tuo duodamas emvdistams enkl pulti. nam pasipila kulk spieius, udo nekaltus sveius, sukelia gaisr. Suvrj barbarai udo bganiuosius ir meta atgal liepsnas, kad nelikt n vieno gyvo ios baisios mogudysts liudininko. Kautyni lauke liko nukautas ir vienas giri broli. Gi kitiems, kad ir sunkiai, pavyko pasitraukti. Bolevikai ia nuud sekanius asmenis: 1. P[artizanas] Mediotojas, 23 m. 2. Maeikien, 48 m. 3. Maeikait Veronika, 25 m. 4. Maeikait Gen, 18 m. 5. Maeikait Bron, 16 m. 6. Maeika Vytautas, 14 m. 7. Maeika Albinas, 12 m. 8. Maeika Izidorius, 10 m. 9. Kerza, gyv. Ruseinli km. 10. Stokis Juozas, gyv. Kraki miest.

11. Stokien. 12. Stoki snus, 2 m. 13. Jankauskas Jurgis. 14. Saras Kazys, 37 m. 15. Jasaityt Gen, 19 m. Dar dviej uvusi pavards neinomos. Pabgo tik trys civiliai asmenys, kuri vienas sunkiai sueistas. udyni metu gerokai atitolusi sueist Jasaityt sugav emvdistai gyv met degant nam. Vis vyr lavonai buvo nuveti Kdainius.
Neperiodinis LLKS Prisiklimo apygardos P ir OSN biuletenis, 1949 04 17, Nr. 2, TRMA. Kopija. Rotaprintas.

VILGSNIS I IANDIENOS: ATSIMINIMAI

Joana Dijokait-Kereien
Apie Petr Bartk

1947 m. rugpjio mn. mano tv sodyboje iauli apskrities Einoraii kaime, darinje, vyko partizan susitikimas. Jame dalyvavo per 20 vyr: Radziulis-Maylis su savo vyrais, Navickas-Vilkas su savo briu, Kraujelis-turmas, nes buvo atvyk sveiai i Kstuio apygardos Jonas emaitis ir Petras Bartkus. Jie turjo tiksl suorganizuoti Prisiklimo apygard. Paskui po keli savaii vl atvyko P. Bartkus-Dargis, kuris buvo pas mus apgyvendintas. Jam buvo paskirtas atskiras kambarys, kad niekas netrukdyt. kart ibuvo savait, tada mes su juo ir susipainome. Prajus kiek laiko vl jis pas mus apsistojo, taip pat savaitei. Kai atjo trei kart, su juo kartu buvo Povilas CibulskisNalaitis ir Butnas [Bronius Liesis A. M.]. Tada P. Bartkus papra, kad ms namuose bt Prisiklimo apygardos ryi punktas. Man paskyr slaptavard ara. Tai buvo 1947 m. rugsjo mn. Jis pasak, kad atvaiuos ryininks, ir paskyr slaptaod, kur jau pamirau. Pirmiausia atvaiavo Marija Mikait-Babn, antroji Ro

Jankeviit-Migla, treioji - Eleonora Grigalaviit-Vida. Jos per mane ms sodyboje susitikdavo su P. Bartkumi. Neinau, kada dokumentai apie apygardos krim buvo forminti, bet jau 1947 m. ruden Prisiklimo apygarda dirbo. Vadas buvo P. BartkusDargis ir visus nurodymus jis man pavesdavo. Ms namuose jis buvo danas sveias. Buvo jaunas, graus, viesus jaunuolis, labai mandagus, mokjo su monmis bendrauti, tikrai nuoirdiai buvo atsidavs Lietuvai. 1948 m. jis turjo bunker Einoraii kaime. 1948 m. vasario 17 d. Kelms rajone per kautynes uvo Kraujelio brys, tris sum gyvus: Vac Sink-Sakal, Jaunut, Jukien. Ms apylinkje buvo aretuota daug ryinink ir rmj, tarp j ir a, bet, mano laimei, vietoje mans sum mano giminait ta paia pavarde (tik ji gyveno kitame kaime) ir tuoj paleido. Tai suinojs P. Bartkus atsiunt pas mane ryinink Vinc Miutavii, kad man pranet, jog turiu kuo skubiausiai ieiti i nam. Jis su Dauka-Dagiliu lauk mans Dkto mike, nuved pas mones prie Tyruli gyvenviets, pas Rinkelius. I ten P. Bartkus mane isiunt Kstuio apygard, Biruts rinktins tab ryininks darbui. I Kstuio apygardos nedanai atvaiuodavau Prisiklimo apygard, nes mane ten galjo atpainti. Daugiausia sisdavo tuo atveju, kai nutrkdavo ryys tarp Kstuio ir Prisiklimo apygard, nes a ten galjau juos surasti. Paskutin kart buvau Prisiklimo apygardoje ir paskutin kart maiau Petr Bartk 1949 m. gegus pabaigoje. iauliai, 1998 m.

Viktoras niuolis
J akis buiavo gintarin em
Ir griels rauda vasarojuj, Ir bokt varpai lyg apmir... Nutilo ir dainiai artojai, O tvikes pakeit girios.

Prisiklimo apygardos tabo narys Vytautas niuolis-Svajnas. 1941 m.

ia gera, kai naktys ateina, Kai grtam po ygio ilstis, Tik ia dar tebeskamba dainos, I meils Tvynei sudtos. Ir nieks nesugriaus ms vili, Tikjimo pergals rytu, Juk viekeliai laisvn ir tiltai Ant ms pei pastatyti.
Vytautas Jonas niuolis-Vytenis, 1948 m.

Vytautas Jonas niuolis gim 1924 m. sausio 1 d. Mieaii kaime, Radvilikio valsiuje, vidutini kinink eimoje. Baigs kaimo pradios mokykl, mokytojos suvalkiets Prans Gudaityts paskatintas, stojo Radvilikio progimnazijos treij klas. Kitais metais baigs keturias progimnazijos klases, dl jauno amiaus metus nesimok. Po met stojo iauli valstybin berniuk gimnazij ir per trejus metus 1941-aisiais j baig. Vytauto gimtins, Vidurio Lietuvos lygum, apylinks nepasiymi ypatingais gamtovaizdiais, - ia nra Dubysos slni nei Auktaitijos eer, bet ia tvik, ia rpintojli em, kur oia imtameiai uolai, kur lama liepos, kur rudenio vjuje supasi pakluoni gluosniai, o alia iurlena upeliukas, Bere vadinamas, kurio pakrants ir lankos kiekvien pavasar gelsvom purienom, rausvom aarlm pasipuoia. O kaimas tas gimtasis kaimas vyni, jazmin, liep ydjimu svaigina krtin. Dar motinos siose Vytautas gijo Dievo, Tvyns ir Artimo meil. Paioje kdikystje i tv paveldjo jautri poeto siel. Ir jau gimnazijos suole pradjo reiktis kaip gabus literatas. Gyvenimo vykiai nelepino jaunuolio. 1940-j okupacija daug kam sugriov ateities planus, didius ateities siekius, kilniausias svajones. Kasdien djosi vis baisesni vykiai. 1941-aisiais, laikant baigiamuosius egzaminus, klas sibrov ekistai isivar mokslo draugus, kuri tveliai jau buvo suimti itremti ir su kuriais buvo nepaprastai sunku skirtis. Slinko eelonai, igabendami juos iaurs ledynus neapsakomai kaniai ir ltai miriai. ikilus klausim U k?" Vytautas niekaip negaljo rasti atsakymo. Gal u tai, kad lietuviu esi gims, kad myljai Tvyn labiau nei save? gimtj kaim Vytautas tveliams para laik, kuriame negaljo nuslpti savo susijaudinimo. Jis ra: Mylimi Tveliai, atvaiuokite, nes galime nebepasimatyti. Naktimis po miest vainja sunkveimiai, pilni ekist. Sustoja prie namo, pasivieia su proektoriumi numer ir kol kas dar vis nuvaiuoja." Raini mikelio, Panevio, Pravieniki tragedijos, tie skauds vykiai auk kov. Nebebaugino net karas, kuris ir sugriov baisius okupant planus. Nutolus frontui Vytautas ryosi tsti mokslus. Jis norjo studijuoti lietuvi kalb ir literatr, bet naujieji eimininkai pareikalavo prie tai atitarnauti Reicho darbo tarnyboje. Nenordamas tarnauti okupantams, Vytautas pradjo dirbti Radvilikio geleinkelio valdyboje vertju, nes gimnazijoje buvo gerai imoks vokiei kalb. Taiau jauna irdis nerimo, ir 1942-aisiais, vokiei okupacijos metais, stojo pogrindins pasiprieinimo organizacijos, Lietuvos laisvs armijos (LLA), gretas. Kaip gabus literatas sitrauk pogrindins LLA spaudos - atsiaukim Lietuvos jaunimui - leidyb. Priklaus Radvilikyje veikusiai grupei, kuriai vadovavo Nepriklausomos Lietuvos kariuomens leitenantas Adolfas Eidimtas. I jo gavo sakym savo apylinkse kurti LLA grup ir jai vadovauti. Kad ilaikyt konspiracij ir nesukelt tarimo, dl ko jaunimas buriasi, gimtajame kaime Vytautas kr sporto klub, kur pavadino tautos didvyrio Girno vardu. Vytautas savo tvikje reng krepinio aiktel, kr LLA tab, ginkl sandl.

Tikjosi, kad du plrnai besigalindami nusilps ir susidarys palankios slygos atkurti prarast Lietuvos Nepriklausomyb, nes kito pasirinkimo ir nebuvo. Deja, svajons, lkesiai neisipild, o vyko tai, ko labiausiai nenorjo - prasidjo antroji sovietin okupacija. LLA vadovyb dav sakym Vakarus nesitraukti, o Tvynje organizuoti ginkluotj pasiprieinim. Kaip isiverusio ugnikalnio lavina Tvyn upldo raudonieji, kuriems nebuvo nieko vento. Vienas raudonarmietis tvui Vincentui niuoliui pasak: Mes, du imtai milijon, einame visk griaudami, visk naikindami, o tu dar nori statyti?!" Kai kam ta netvarka patiko, patiko vogti, plikauti, o ne dirbti, auginti duon. Ir Tvyn atsidr baisiame pavojuje. Nebebuvo galimybi palaikyti ryius su LLA vadovybe, todl teko veikti savarankikai. Nebuvo mobilizacij, nebuvo generol, kurie aukt kov. Ta kova prasidjo spontanikai: visoje Lietuvos teritorijoje krsi partizan briai. Ne kerto, ne neapykantos, o Tvyns meils vedami vlai 1944-j ruden, kada Dubysos slniuose dar tebedundjo patrankos, brelis LLA nari ir bendramini, apie 30 vyr, Radvilikio rajone, Mauoli miko masyve, susibr sunkiai partizaninio pasiprieinimo kovai: brolis Vytautas, trys broliai ir sesuo Mingilai, du broliai Mickai, Jonas Matulaitis, du broliai ir sesuo Brazauskai, Kazimieras Lauikas, Pranas Gulbinas, Vladas Butkeviius, Zenonas Mikalauskas, Antanas Augustinaitis, trys broliai Povilianskai, Gegeckas, Jeronimas Petraitis, trys broliai Grigaiiai ir kiti io krato vyrai prisiek kovoti. Jie susiburdavo ir vl isiskirstydavo, nes fronto linija dar buvo visai arti ir apylinkse buvo labai daug kariuomens. Susisiek su partizanais grinkikieiais. Artjo iema. Prie mint vyr prisijung grinkikieiai, nes j apylinkse maesni mikai ir iem sunkiau isilaikyti. Mauoli miko gldumoje, paiame masyvo viduryje, 11-ajame kvartale, partizanai isikas bunker. Jis buvo ne slaptas, bet gynybinio pobdio, su atsiaudymo angomis, aplinkui gerai uminuotas. Tarp partizan buvo kovojusij fronte, ir jie gerai nusiman bunkeri rengimo technologij. Ryininkais tapo partizan tvai ar seserys. Tvas Vincentas niuolis atvedavo maisto arba, roges simets egls virn, panaikindavo bryd, kuri padarydavo ygi metu. Pranedavo apie padt apylinkse, apie NKVD kariuomens dalini judjim. Partizanai bunkeryje sireng radijo aparatr. Vytautas niuolis-Svajnas-Vytenis klausydavosi usienio ini ir vakarais pateikdavo tarptautini vyki apvalg. Bunkeryje dislokavosi keli bri junginys, todl jame buvo ir keli vadai, bet visiems vadovavo partizanas, Lietuvos kariuomens leitenantas Vaclovas Gudaitis-Rasas. ia buvo sutiktos pirmosios partizaninio karo Kios. Partizanai giedojo Tyli nakt", valg dar motin ikeptus kiukus, dalijosi vstais paplotliais. Nuotaika buvo pakili, nes dar nebuvo patirta skaudi neteki ir ventai tiktasi isikovoti laisv... Pirmoji iema prabgo be auk. Anksti pavasar krsi alioji rinktin. J kr ir jai vadovavo Lietuvos kariuomens kapitonas Izidorius Puceviius-Radvila. Tai buvo galingas kovinis vienetas, kurio branduol sudar apie 120 kovotoj. Rinktinei dar priklaus atskiri briai ir kuopos: Zubrio kuopa, kuriai vadovavo Petras Mickus-Zubrys, Vilko kuopa, kuriai vadovavo Juozas Mingilas-Vilkas, Valo kuopa, kuriai vadovavo Vytautas esnakaviius-Valas, ir kitos, i viso apie 300 kovotoj. Vytautas

niuolis-Vytenis pateko Kunigaikio Margio br, kuriam vadovavo Lietuvos kariuomens puskarininkis Antanas Augustinaitis. Brys dislokavosi Mauoli miko 8ajame kvartale, o rinktins branduolys - gretimame Liaudiki mike, kur nuo Mauoli miko skyr Bers upeliukas. Br sudar vadas A. Augustinaitis-Skirmantas, Vytautas niuolis, trys broliai Adulis, Liudvikas ir Vladas Povilianskai, Gegeckas, Zenonas Mikalauskas, Vladas Butkeviius, buvs t mik eigulys Vaitkus ir kt. Isiskleid glenuiai, kvapns bereli lapai, nuydjo ibuokls, okabarzdiai, gimtuosius laukus utvind 1945-j vasaros aluma. Rinktins vadui kapitonui Radvilai partizanai dav ikilming partizanins kovos priesaik. Rinktins vadas ir kuop vadai karo mokslo neragavusiems jaunuoliams rengdavo karinius mokymus. Pasirod pirmieji aliosios rinktins almanacho odiai i miko" numeriai, kuriuos redagavo partizanai Vladas Vyninas-Aurel ir Vytautas Vaiteknas- erkna. Buvo sukurtas net vyr ansamblis. Kapitonas Radvila buvo labai drausmingas ir reiklus partizanams, todl apylinks gyventojai j gerb. Stribai ir aktyvistai bijojo pasirodyti apylinkse, nes juos baugino stiprus ir gerai ginkluotas karinis partizan junginys. Tai buvo mayt salel pavergtoje Tvynje, kur, kaip mons kalbjo, dar nebuvo soviet valdios. 1945 m. liepos 28-29 d., kada karas jau buvo pasibaigs, kada i Vokietijos trauksi suvrj ekist pasieniei daliniai, prasidjo masinis puolimas. Vos vintant pasigirdo sunkveimi riaumojimas, viai - artjo mik ukuojanti" ekist banga. Atsivr pragarika ugnis. Trko partizaninio karo patirties, trko gero vadovavimo. Partizanai trauksi padrikai, po to isisklaid. Brol Vyten prispaud prie centrins kvartalins, per kuri trauktis negaljo, nes jaut, kad ten istatyti kulkosvaidiai. Laim, pradjo smarkiai lyti. Gerai girdjosi atlamantys kareiviai, kurie, nuo lietaus apsisiaut palapinsiaustmis, jo jau nebe pavieniui, kaip ukuojant" mik, o breliais. T kart mirtis prajo pro al. Aprimo. Kaip motina savo skraiste giri apgaub naktis. Nepaprastai greitai iauo rytas, kuris kl nauj grsm. Partizanai nesurado draug, nes dl patirties stokos i anksto nebuvo susitarta, kur susirinkti po kautyni, todl keli partizanai patrauk Mieaii kaimo pamik, kur gyveno ryininkas J. Baltruaitis. ia pastebjo, kad ryininko sodyboje padti sutarti enklai, liudijantys rimt pavoj. Per ironus matsi, kad niuoli sodyboje, sulip ant stog, miko pus atgr kulkosvaidius, budi ekistai. Vir miko skraid valgybins aviacijos lktuvai. Besivalgant gretimame Liaudiki mike uvir pragarikos kautyns. Kaip vliau paaikjo, dar pirmj siautjim dien rinktins vadas kapitonas Radvila, sitikins, kad mik puola labai gauss NKVD daliniai, didesnius mius nesileido. Po trumpesni apsiaudym imanevravo ir nakt, nepatyr auk, pasitrauk. Tik Zubrio kuopa, turjusi apie 50 kovotoj, buvo apsikasusi apkasus ir pasiryo gintis. Kelet kart zubrieiai skmingai atmu prie puolim, bet sitikin, kad prieas meta vis didesnes pajgas, pasitrauk. Tada NKVD kariuomen, kuri supo stovyklaviet, susiaud tarpusavyje, nes mike prastai matosi. Tame myje uvo atuoni Zubrio kuopos partizanai. Partizanai, sitikin, kad padtis tebra labai tempta, trauksi miko gilum, nes ia ilgiau pasilikti buvo pavojinga. Ir staiga u storo bero kamieno pastebjo nuaut

mog... Tai buvo ms tvas, bgs spti dl pavojaus. Deja, nespjo. J bgant per lauk ekistai apaud, bet mik jis pasiek laimingai, o ia pateko mio lauk ir, dar nepasieks stovyklos, uvo. Su didiausiu sielvartu atsisveikinome, nes inojome, kad net laidotuvse negalsime dalyvauti. Tai buvo pirmasis partizaninio karo kriktas, pirmosios laisvs kov aukos. Ryininkas J. Baltruaitis papasakojo, kad ms motina su sesute buvo ijusios nakvoti pas kaimynus, o tvas miegojo rugi lauke, nes kiekvien dien ms eimai grs itrmimas. Pamats, kad visais keliais ir keleliais plsta enkavedistai, bgo giri praneti apie artjant pavoj, tik, gaila, nepasiek tikslo. Po mint vyki Margio brys buvo iformuotas ir brolis Vytautas pateko Geleinio Vilko kuop, kuriai vadovavo Juozas Mingilas-Vilkas. Gia jis sutiko daug nauj draug, su kuriais kova susiejo tviriausiais saitais. Tai buvo Leonardas Grigonis-vainys, Laurynas Mingilas-Diugas, Kazimieras Lauikas-Ragas ir kt. Isiplt partizan veikimo plotai. Vytenis vl msi darbo. Vl klausydavo usienio radijo ini, teikdavo tarptautini vyki apvalg, paskaitas patriotinmis temomis, skaitydavo savo sukurtas eiles. Kad palaikyt partizan kovin dvasi ir ger nuotaik, pradjo leisti humoristin laikratl Nyktys". Partizanas Diugas piedavo arus, o Vytenis raydavo kupletus.

Vytauto niuolio-Vytenio poemos ketvirtj ruden brendam... " rankratis. 1947 m.

1947 m. vasario 16 d. iauli prieigose uvus Vytauto Didiojo rinktins tabui, brolis buvo pakviestas rinktins tab. Rinktins vadu buvo irinktas Vovers rinktinje partizanavs Lietuvos kariuomens leitenantas Stasys Radziulis-Maylis, tabo virininku partizanas vainys, organizacinio skyriaus virininku - Vytenis. tabas i Kstuio apygardos gaudavo apygardos leidin Laisvs varpas". ia danai lankydavosi apygardos tabo darbuotojas Petras Bartkus-adgaila. Rinktin priklaus Kstuio apygardai, vliau - naujai kurtai Prisiklimo apygardai. Sunku iandien tiksliai prisiminti apygardos krimo dat. Apygardos posdis vyko Radvilikio apskrityje pas Liaudiki miko eigul Petr Samelevii, nes jo dukros Liuda-Ramun ir Emilija buvo ryininks. Posdyje dalyvavo rinktini vadai ir tab darbuotojai, taip pat Kstuio apygardos atstovai P. Bartkus-adgaila, Bronius Liesis-Naktis ir Cibulskis-Nalaitis. Naktis ir Nalaitis labai graiai duetu dainuodavo Vytenio, Nakties ar adgailos sukurtas partizan dainas. krus Prisiklimo apygard, buvo sudarytas ir apygardos tabas. Apygardos vadu buvo irinktas L. Grigonis-vainys. Buvo nutarta pradti leisti apygardos laikrat Prisiklimo ugnis", sudaryta redakcin kolegija: Vytenis, vainys. Almanacho dailininku paskirtas partizanas L. Mingilas-Diugas. Rayti buvo kam, bet ikilo spausdinimo problem. Pirmiausia reikjo gauti raomj mainl, rotatori, rotatoriaus matric, da, popieriaus. To darbo msi Vytenis, nes apygardos vadas vainys buvo kils nuo Rokikio ir tuose kratuose neturjo paini. L. Grigonis gim 1906 m. Rokikio apskrityje, Rokikio valsiuje, Puoni kaime, kinink eimoje. Baigs Rokikio gimnazij, gro gimtj kaim. Lietuva jau buvo atgavusi nepriklausomyb, ir jaunasis Grigonis entuziastikai rpinosi lietuvybs atkrimu kaime. Pauliaukos vienkiemyje, kininko Kuprio namuose, steig pradin mokykl, kuri lank apylinks vaikai. Grigonis nemet ir kininkavimo, nes tvas buvo mirs, ir visi kio rpesiai gul ant jo pei. Atkrus Lietuvos nepriklausomyb, savanoriams ir maaemiams buvo dalijama em. Buvusio Litvinikio dvaro, kuris priklaus Rokikio grafui Pesdeckiui, ems plotuose, netoli Puoni kaimo, atsirado naujakuri kaimas. Sunku pasakyti, kada is ems kampelis pirm kart buvo pavadintas Slyne, taiau tikrai yra inoma, kad vard naujai besikurianiam kaimui parinko Pauliaukos mokyklos vedjas L. Grigonis. Jis labai domjosi savo krato istorija ir buvo skaits, kad iose apylinkse kadaise klajojusi sli gentis, todl kaim ir pavadino Slyne. 1934 m. mokytojo L. Grigonio iniciatyva Slynje buvo pastatyta medin pradin mokykla. Joje moksi 70, o kartais ir daugiau mokini. Mokykloje buvo kelios klass. Kartu dirbo mokytoja Zofija Skaviit-Vaitknien, o mokyklos vedjas buvo L. Grigonis. Jis vadovavo dideliam Slyns auli briui, buvo Rokikio apskrities auli rinktins komiteto narys. 1938-1939 m. iem sudegus medinei mokyklai, dauguma klasi buvo kurdinta kinink namuose, o kita dalis mokini moksi mokyklos vedjo namuose. Mokyklos vedjas L. Grigonis labai rpinosi mokyklos atstatymu. 1940 m. senosios mokyklos

vietoje buvo pradta statyti nauja mrin mokykla. Sovietams okupavus Lietuv, mokyklos atstatymo darbai sustojo. Tik 1941 m. antroje pusje didelmis L. Grigonio pastangomis Vilniuje pavyko gauti l mokyklos atstatymui baigti. Ir 1942 m. ruden mokiniai rinkosi nauj, daais kvepiani mokykl. Mokiniai keisdavosi ir mokytojai keisdavosi, bet L. Grigonis liko mokyklos vedju iki 1944 m. Tai buvo labai didelio intelekto mogus, myljo Lietuv. Tvyns meil, patriotizm skiepijo ir savo mokiniams. L. Grigonio tvas Izidorius mir 1916 ar 1917 m. Motina Marija 1941 m. buvo itremta Altaj. Gro 1947 ar 1948 m., mir 1967 m., palaidota Kaune. Leonardas turjo seser Eugenij. Ji buvo gimusi 1904 m., mokytoja. Mir 1981 m. Brolis Vytautas gim 1911 m. Jis buvo aviacijos karininkas diplomatas, dirbo pasiuntinybse Amerikoje, Anglijoje, Ganoje, Brazilijoje. Mokjo daug usienio kalb. Mir 1966 m. 1944 m., artjant antrajai sovietinei okupacijai, L. Grigonis su sesers vyru, nepriklausomos Lietuvos kariuomens karininku Zablockiu, pasikeitusiu pavard Uubal, ivyko jo gimtsias vietas. ms nelegaliai gyventi, L. Grigonis apsistojo pas Zablockio seser Gribauskien, gyvenusi iauln valsiaus eimi kaime ant uvs kranto, prie pat Mumelio miko. 1946 m. anksti pavasar, pas Gribauskus ujus partizanams, L. Grigonis stojo partizanin judjim, Geleinio Vilko kuop, kuri priklaus aliajai rinktinei. Kuopai vadovavo partizanas J. Mingilas-Vilkas. L. Grigonis buvo viesi asmenyb, savo pavyzdiu patraukusi mokinius. Nemaai jo buvusi mokini kovojo dl Lietuvos laisvs ir uvo Rokikio apskrities mikuose. O mokykla, pastatyta L. Grigonio iniciatyva, tebestovi. Dabar ten yra keturmet pradin mokykla. Slyns ir aplinkini kaim senieji mons su pagarba tebeprisimena savo buvus mokytoj. Ir dabar Slynje yra gausus auli brys, vadovaujamas Petro Dirio, kurio brolis uvo partizanaudamas. Vytenis vokiei okupacijos metais buvo dirbs Radvilikio geleinkelio valdyboje ir ten turjo daug draug. Labai aktyviai darb sitrauk nepaprastai pasiaukojanti ryinink Izabel Vilimait-Stirna. Vytenis j vadindavo terne. Per j tabas gavo receptr, kaip pasigaminti apirograf: medio klijus reikjo virinti sumaiytus su glicerinu. Labai sunku buvo nutaikyti proporcijas, nes laboratorija" buvo prie rusenanio lauo po egle. Ir pirmasis Prisiklimo ugnies" numeris, kaip Kristus prakartlje, gim giruje, ant kelmo, nes apygardos tabo bstins dar nebuvo, ir partizanai glaudsi prie Geleinio Vilko kuopos. Partizanai turjo tik kelias maas slptuvles, kuriose laik spausdinimo priemones ir radijo aparatr. Nors apylinkse mik masyvai ir labai dideli, bet ia daugiausia emos vietos ir labai maai kur galima isikasti bunker. O stovykloje nuolat laikyti aparatr ir spausdinimo priemones pavojinga. Netiktai upuolus prieui buvo galima prarasti visk, kas taip sunkiai sigyta ir kas partizanams turjo nekainojam vert. 1948-j iem, vasario mn., Vytenis lanksi aliojoje rinktinje, kuri tuo metu dislokavosi Mauoli miko masyve. Buvo labai smarkus polydis, net Bers upelis ne ledus.

Partizanas Virpa pakviet Vyten yg - reikjo susisiekti su rinktinei priklausiusiais daliniais. Ber buvo isiliejusi, ir j pereiti teko per tilt ties Klii kaimu. U tilto, ties Juodupiu kaimo krykele, buvo istatyta enkavedist pasala. Prasidjo kautyns. Jgos buvo nelygios, ir partizanai turjo trauktis netoliese stksant Liaudiki mik, kur nuo Mauoli miko skyr patvinusi Ber. Besitraukiant Virpai sueid koj. Kiti partizanai jau buvo nutol, tad Vytenis, smarkia automato ugnimi sulaiks prie, sueist rinktins vad i kautyni lauko ne netoliese esant mik. Iki stovyklos buvo apie penki kilometrai, todl vienas nesteng parneti sueistojo, juo labiau kad reikjo perbristi itvinus upel iki tarpumikje esanio tilto ir dar toliau. O bristi reikjo iki juosmens. Pasieks kertam mik, Vytenis paguld sueistj ant ak krvos, umaskavo j egliakmis ir gro stovykl. Tada nujo atuoni vyrai ir parsine sueistj. Snarius kaust ledinis vanduo, o sueistasis drebjo nuo skausmo ir alio. Stovykloje buvo pavojinga j gydyti, nes po kautyni galjo ukuoti" mikus. Nors po atodrkio sniego maai bebuvo lik, partizanai pasim i kaimyn arkl su rogmis ir sueistj nuve slptuv, rengt pas Albert Paluck. Jo tvas buvo jau seniai mirs, ir jis gyveno su motina. Jie turjo tik du hektarus ems ir vjo maln. Maldavo apylinks gyventojams grdus ir i to pragyveno. Atjo 1948 m. pavasaris. Rinktins vadas P. Masilaitis-Virpa nordamas atsidkoti u gydym ir glob, kovo mn. pakviet kartu atvsti Velyk. Upelio pakrani ilviiai pasipuo gelsvuiais kaiukais, skleidsi pirmosios ibuokls. aliosios rinktins branduolys sireng stovykl Liaudiki mike. Velykos buvo labai spdingos, jos atne daug diaugsmo ir nepaprastai daug skausmo. Ankstyv Prisiklimo Ryt atjo tautiniais rbais apsirengusios ryininks Liuda Sameleviit-Ramun, jos sesuo Emilija, Izabel Vilimait-Stirna, Onut Grigalinait-Tulp. Kartu su jomis atjo ir sesut Birut niuolyt-Ida, kuri, pabgusi nuo tardym ir kankinim, jau buvo pasitraukusi i Radvilikio gimnazijos ir gyveno nelegaliai, dirbo ryininke. Merginos atne daug velykini skanumyn ir visiems partizanams - po specialiai paruot margut. Ramun atsine akordeon, fotoaparat. aliosios rinktins vadas grie ir nors tyliai, bet labai graiai dainavo. Vytenis pasak kalb, skait savo sukurtus eilraius. Nuotaika buvo tikrai velykin, kupina Prisiklimo diaugsmo. Maa Prisiklimo vilties akimirka tame nepaprastai sunkiame ir labai sudtingame partizaniniame kare. Bet t diaugsm utemd baisi idavyst. Judas niekada nepripaino Prisiklimo diaugsmo, nes jis niekada neturjo Tvyns, nejaut jos meils. Jo irdyje viepatavo neapykanta griui, groiui, net meilei ir laisvei, kuri mogui yra brangesn u gyvyb. Auo antrosios Velyk dienos rytas. Kakur pu virnse ukukavo gegutl. Lyg mylimosios akys ypsojosi pirmosios ibuokls. Pragydo gimtin sugr paukiai. Mikas grojo Prisiklimo - meils himn. O Judas ved suvrjusi ekist gaujas mirties puotai. Tolumoje pasigirdo kulkosvaidi salvs, galingi sprogimai. Ir giria, tiek met globojusi savo vaikus, sualsavo mirtimi. Geleinio Vilko kuopoje vir tbtin kova. Buvo iduotas vis iem prieglobst teiks bunkeris. Verdamasis i bunkerio,

myje uvo kuopos vadas J. Mingilas-Vilkas, jo brolis Aleksas-Kstutis, P. GulbinasDarius, partizanai ilvinas, Kastytis, Audrnas. Istumti lauk pasidav partizanai Aleksandras Bit, Liudgardas Pumputis. Kitiems pavyko isiverti i apsupimo iedo. Nutilo kulkosvaidi salvs, sprogimai, okupant keiksmai, tik giria dar ilgai ir tyliai gaud reuiem Tvyns karygiams. Taip buvo sunaikinta Geleinio Vilko kuopa. Prisiklimo apygardos tabo darbuotojai buvo labai drausmingi, vienas kit gerb ir myljo, visi buvo pasiruo vienas dl kito aukotis, todl darbas gerai seksi. T toki pakili, kupin pasiaukojimo dvasi sugebjo diegti ir ilaikyti nepaprast pasiaukojimu parod apygardos vadas L. Grigonis ir tabo virininkas V. niuolis. 1949 m. vasario mn. apygardos bstinse Radvilikio apskrities Balandiki kaime Stanislovo Sajaus ir Mnaii kaime Stanislovo Mikniaus sodyb bunkeriuose prasidjo visos Lietuvos partizan vad suvaiavimas, kuriame dalyvavo: i Ryt Lietuvos (Kaln) srities - Juozas ibaila-Merainis, Piet Lietuvos (Nemuno) srities vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, i Vakar Lietuvos (Jros) srities Jonas emaitis-Vytautas, Petras Bartkus-adgaila, Bronius Liesis-Naktis, Prisiklimo apygardos vadas L. Grigonis-Upalis. Svarbiausia buvo ilaikyti konspiracij, kad delegatai galt saugiai dirbti, nes suvaiavimas tssi beveik vis mnes. Prezidiumo pirmininku suvaiavimas irinko Lietuvos kariuomens kapiton J. emait-Vytaut. Jam suteik generolo laipsn. Vyriausiosios partizan vadovybs Visuomenins dalies virininku suvaiavimas irinko Merain. Jis sikr Prisiklimo apygardos bstinse. Savo adjutantu Merainis paskyr mane, Vytvyt. Man suteik leitenanto laipsn. Po suvaiavimo L. Grigonis-Upalis buvo paskirtas eiti nauj, aukt pareig. Jis sikr Prisiklimo apygardoje, Maironio rinktinje. Upaliui perjus vyriausij partizan vadovyb, Prisiklimo apygardos vadu tapo Maironio rinktins vadas Povilas Morknas-Rimantas, o Maironio rinktins vadu - Juozas Palinas-Rytas. Pasirod pirmieji vyriausiosios partizan vadovybs almanacho Prie rymanio Rpintojlio" numeriai. Partizanas Svajnas, be tiesioginio savo darbo, ir toliau bendradarbiavo leidiant Prisiklimo apygardos laikrat Prisiklimo ugnis". 1949 m. rugpjio 10 d. i Kstuio apygardos atygiavo adgaila. Po poros dien, susirink reikiam dokumentacij, pasim raomj mainl, rotatori, partizanai Svajnas, ad-gaila, Naktis, Diugas ir a, Vytvytis, rugpjio 12 d. vakare iygiavome Upelki mik, kur mus turjo pasitikti Prisiklimo apygardos partizanai. Bstinje pasiliko Merainis, partizan Stirna ir Ragas. Nuygiav apie 20 kilometr, paryiais pasiekme Upelki mik. Ten, dien anksiau atj, jau lauk keturi prisiklimieiai. Nors naktis buvo grai, stovykloje ruseno maas lauelis. Visi po ygio sukrito pailsti. Iauo graus rugpjio 13-osios rytas. Budjau stovykloje, o vienas prisiklimietis atokiau nuo stovyklos stovjo sargyboje. Atjo ryininkas Dangus ir pasak, kad apylinkje ramu, mama ruoia pusryius, kuriuos netrukus atne. Kalbdamasis su

ryininku pastebjau, kad stovykl supa ekistai, ir suukau: Vyrai! Pavojus!" Tariamasis ryininkas Dangus nubgo t pus, kur pastebjau mus supanius ekistus. Kovos draugai,paok i miego, griebsi ginkl. Prasidjo pragarika ugnis. ekistai mus norjo istumti lauk, bet Svajnas dav komand pralauti apsupimo ied ir vertis miko gilum. Verms planingai, su perbgimais, vieni kitus dengdami ugnimi. Baigiant isiverti i apsupimo iedo padariau perbgim ir, sitvirtins u storo medio kamieno, atidengiau ugn. Tuo metu pozicij keit adgaila. Susilygins su manimi, staiga sudejavo, griebsi u krtins ir sukniubo. Dar kart pakeiiau pozicij, ir kitoje mano pusje sukniubo Naktis. Pajutome, kad apsupimo iedas jau pralautas, nes prieas mus spaud tik i vienos puss, todl atsiaudydami traukms miko gilum. Bet vis laik mus persekiojo labai smarki prieo ugnis. Kai dar kart pakilau trauktis, visai netoli mans stovjo visas kruvinas Diugas. Pamats mane, m aukti: - Nuauk mane! Nepalik mans gyvo! Ir sukniubo ant ems. Mes buvome vienas kitam prisiek tokiu atveju nepalikti prieui gyvo kovos draugo, kad i jo nesityiot. Atjo akimirka, kai reikjo apsisprsti vykdyti prie-

Prisiklimo apygardos vado adjutantas Laurynas Mingilas- Diugas (i deins)

saik ar... Tai buvo nepaprastai sunku, galvoti nebuvo laiko, nes visk lm sekunds. Vykdyti priesaikos kovos broliui, su kuriuo tiek met kartu kovota, nepakilo ranka. Tuo

metu, nesulauks mirties ir, matyt, pamans, kad a nubgau, Diugas pakl galv... Ir tada a, apsisprends sueistj gelbti, stvriau neti j i kautyni lauko. U koki dvideimties metr nuo ms, u storo medio kamieno, guljo Svajnas. Jis turjo keisti pozicij, bet pasuks galv pairjo mus ir, ne-bekeits pozicijos, toliau deng mus ugnimi... Taip, tai buvo paskutinis Jo vilgsnis... Mes pasitraukme, o Jis pasiaukojo, pasiliko ir uvo... Tempiau sunkiai sueist kovos brol Diug. Jam vir alkns buvo numutas deins rankos kaulas, perskeltas andikaulis, imuti du dantys ir vir raktikaulio kulka jusi krtins lst. Kairje rankoje jis laik pistolet, kuris, laim, nebuvo utaisytas, o viena ranka jis negaljo jo utaisyti. Neiau... Pamau nuo ms tolo viai, riksmas, keiksmai. Prijome kvartalin. Palikau sueistj ir islinkau apsivalgyti, kad nebt pasalos. Kvartalin buvo labai aplusi olmis, karklynais, bet arti pasalos nesimat. Grau, pasimiau draug ir, usigulds ant savs, perliauiau kvartalin. Su kiekvienu atodsiu i sueisto kovos brolio krtins srovelmis versi kraujas. Ukiau sueist rank u perpetinio direlio, kad kulkos suskaldyti kaulai nenutraukt kraujagysli ir nerv. Sutino veidas, todl sueistasis nebegaljo kalbti. Nuo pragariko kautyni triukmo pamau tolome. Gerkl griau aitrs parako dmai. Pagaliau u koki dviej kilometr pasiekme tank eglynl, kuriame ir apsistojome. Kiek slygos leido, aptvarsiau aizdas. Nebegaldamas kalbti, Diugas parod, kad nori man kak parayti. Palaikiau bloknotl. Ltai, nuo skausmo drebania kairija ranka para: Broli, nepalik mans gyvo." Nuo tampos ir nuovargio drebjo visas knas. Diugas inojo, kad a sveikas ir, jeigu vl pult prieas, galiu pasitraukti. Dabar jau ir jam utaisiau pistolet. Nepaprastai ltai slinko laikas. Ta sunki neinios ir laukimo diena virto aminybe. Pagaliau kaip motina atjo naktis. Apie eis kilometrus reikjo nugabenti sueistj, kol pasiekme bstin. Mums abiem iseko jgos. Tyliai, pirt galiukais pasibeldiau lango stikl ir susmukau. Siek tiek atgavs jgas, dar t pai nakt turjau pasiekti bstin, i kurios ijome yg penkiese. Deja, grau vienas... Partizan Stirna buvo dirbusi vaistinje, todl nemaai nusiman apie medicin. Neturjome nei ranki, nei gipso, nei operacins. Visk reikjo atlikti bunkeryje be narkozs, be nuskausminani vaist. Stirn paskyr gydyti ir slaugyti sueistj Diug. Nepaprast pasiaukojim rod bstins eimininkai - Mikni eima ir didel sumanum - partizan Stirna. Dl j ypating pastang Diugas pasveiko ir vl stojo kovotoj gretas. Svajn, adgail ir Nakt Merainis pristat apdovanoti paiu aukiausiu apdovanojimu. Prezidiumo pirmininkas po mirties jiems suteik Laisvs Kovos Karygio garbs vard. Merainio vadovaujami kovos draugai ileido Svajno eilrai rinkin Nevystanios sielos ros". Pasveiks Diugas Svajno atminimui nutap paveiksl: baigs savo emikj kov dl Tvyns laisvs kelion, apnuogintas knas su galingais sparnais veriasi visat... O i nusvirusios rankos krinta lyra... Svajnas, Naktis, adgaila ir du Prisiklimo apygardos partizanai buvo iniekinti Radvilikio saugumo kieme, o vliau sumesti Antaniki kaimo gyventojo Meionio ulin, nes tuo metu sodyboje dislokavosi gula.

1950 m. liepos 22 d. netoli Ariogalos, Dauglikiu mike uvo L. Grigonis-Upalis. Su juo uvo dar keturi partizanai: Aleksas Mekauskas-Alytis, Vytautas KuzmickasSakaliukas, Juozas Tomkus ir Banga. Kas papuo tavo kap, o broli, ali giri gelmse sukniubs? Neapverks, nesuras lik toliuos Senos motinos gedulo rbuos. Gal nuvyt lauk ramunls Ar mayiai papievi iobreliai Sunabds tyl requiem vlei, Kuri lidi be kryiaus vakels.
Vytautas Jonas niuolis-Vytenis, 1947 m. ruduo

iauliai, 1998 m.

Stasys Rkas Kruvin pdsak metai

Karo laiku, pokario metais ms tvukai be iimties elpdavo, ujausdavo visus mones, patekusius varg, praradusius pastog. Jiems neturjo reikms, kokia kalba atklydliai kalbdavo, koki tikyb ipaino, nes visi ie nelaimi paliesti vargai buvo Stalino ir Hitlerio politins avantiros aukos. Tvukai rytingai palaik Lietuvos nepriklausomybs idjas, nekent nei vienos, nei kitos okupacins valdios. T jie aikiai sakydavo draugams, kaimynams, giminaiiams. Tuo laiku tvikje augome trys vaikai: a, sesuts Genut, Liusia. Apsiveds vyresnis brolis Feliksas gyveno gretimame Noruii kaime. Iki t atmintin 1949 m. tvukai tiesiogini ryi su partizanais nepalaik. Liepos mn. nakt ms sodyb atjo septyni partizanai, kurie netoli ms, u Vilbno upelio krmuose buvo sitais dienoti. Valg jiems ruo mama. T nakt a buvau ivyks pas tet Jankauskien Kaup kaim, netoli Krai, o kai po piet grau namus, tvukas mane nuved pas partizanus. Tai buvo uniformuot, gerai ginkluot jaun moni brelis. Prajus madaug mnesiui mus vl aplank t liepos dien matyti partizanai Budrys, Valeras ir jo mona Balanda. Per tas kelias dienas, ibtas ms sodyboje, jie isipra tvuk sutikimo darinje sirengti slptuv. Du gerus pusnakius mudu su tvuku rankiniu veimliu i darins veme ikast em ir pylme j netolies buvusias sen rsi duobes, o dar kit dien slptuv buvo rengta. Nuo t met rudens partizanai sikr ms eminje. Turdami raomj mainl, jie tvarkydavo savo archyvus,

daugindavo vairaus turinio atsiaukimus. Bene 1950 m. vasar ia apsigyveno partizanas Keleivis,

Vakar srities vadas, leidinio , Vyi keliu " redaktorius Antanas Bakys-Senis-Germantas (viduryje) kuris 1951 m. viduryje per susirmim su gula uvo nuo atsitiktins kulkos jau miui pasibaigus. Paskui ms slptuvje atsirado dar n karto ia nesilanks partizanas Ladyga. 1952 m. pavasar partizanai sireng rankin spaustuv laikraiams ir atsiaukimams dauginti, tuomet apsigyveno partizanas Senis (Antanas Bakys). Tai buvo 35-40 met neaukto gio tamsiaplaukis barzdotas vyrikas. Jis medio ploktje irai laikraio (pavadinimo neprisimenu) vinjets spaud su almuoto karikio galva. Senis buvo nagingas ir isilavins mogus. Tikriausiai jis ir redaguodavo vis ms spaustuvje leist literatr. 1952 m. pavasar viesos" kolkio valdia mane isiunt Panev, trij mnesi buhalteri kursus mokytis tuo metu vestos dvigubos apskaitos sistemos. I ten sugrs, prisimenu,

Bunkeryje. Kelms r., Puuk k., Kazio Ruko darin. 1953 m. liepos pradioje radau tvukus labai susirpinusius dl jiems nesuprantamo, keisto reikinio. Jie papasakojo, o vliau ir a pats pastebjau, kaip vis pavasar ir vasar skraidydamos kregds danai atsimudavo ms iaurinje pusje esanius trobos langus, ant stikl palikdamos kraujuotus pdsakus. Mama vis kartojo, kad tai blog lemt rodantys enklai. Tvukas apie iuos nuogstavimus papasakojo partizanams, taiau Valeras tai pavadino prietarais. Deja... Paskutin 1952 m. vasar partizanai nuolat gyveno ms pastogje. Slygos buvo gana sunkios - trkdavo oro, nes nuolat deganti ibalin lempa buvo pagrindin deguonies naudotoja. Vidurdien ir vakaro prietemoje tvukas arba a visada atkeldavome nuo angos d, o partizanai, isiropt vir, diaugdavosi vsuma, tyru oru. Tokiomis progomis danai lsdavau pasiklausyti radijo Filips" programos, daugiausia Amerikos balso". Igirsdavau daug absurdik teigini dl greito Lietuvos ilaisvinimo. Partizanai iuos amerikon praneimus gana abejingai irjo ir nekreip juos dmesio. Rudeniop mes pastebjome, kad partizanai pasidar kur kas atsargesni. J veiduose matme kakok susirpinim, ir tas labiausiai kl nerim tvukams. Jie vis reiau ieidavo kaimus ir praydavo, kad vidurdieniais nebeatidarintume slptuvs, nors ten gyvenimo slygos, kaip jau minjau, buvo tikrai nepavydtinos, tuo labiau kad ruden vienu metu ten gyveno net ei partizanai: Balanda, Valeras, Budrys, Senis, Ladyga ir neseniai pas mus apsigyvens jaunuolis Tonis. Lapkriio pabaigoje Ladyga (K. Labanauskas) ir Budrys (V. Kybartas) ijo i ms, ir nuo tada daugiau mes j nematme. Po 1953 Naujj

met berods Valeras ir Tonis dar buvo kakur ij kaim, o kai sugro, tvuko papra, kad jis medi akomis, nukirstomis gretimame berynlyje, ubraukt partizan pdsakus sniege. Visi gyvenome apimti keistos nuojautos. Likus keletui dien iki tragedijos vien nakt sapnavau, kad mane upuol neregta gausyb un, sukandiojo rankas ir kojas. Apie t sapn papasakojau savo gerai kaimynei Stelai Leikienei. Vaikeli, tai blogas sapnas. Saugokis, pasak ji. Atjo lemtingas 1953 m. sausio 17-osios rytas. Dar labai ankstyvais paryiais mus i miego prikl gausinga enkavedist ir strib gauja. Ms sodyba buvo apsupta geleiniu iedu. Bandantys kalbti lietuvikai enkavedistai, vartydami kakokius popierius, labai altai ir nuosekliai teiravosi apie tolimesnius ir artimesnius kaimynus, apie bei t ir, inoma, apie partizanus. Pastebj kampe ant taburets padt akordeon, jie papra, kad tvukas pagriet. Susirads smuik, ir a prisijungiau prie jo. Savo grieimu mes lyg norjome atitolinti besikaupiani blogio nuojaut, djome viltis, kad is juodas debesis dar kart aplenks ms eim ir ms globotinius, nes enkavedist apsilankymai mums nebuvo naujiena. Deja, deja... Tik 1956 m. rugpjt su tvuku prisiminme to baisaus ryto muzik, o grieme jau i brolio pasiskolintais instrumentais. Smelkiantis kanoto viduriemio dienai, ms sveiai" jau visai rimtai kibo tvukus, mane, reikalaudami parodyti, kur slepiasi partizanai. Matydami, kad esame rams, enkavedistai kiek atlgo, o gal mums taip tik atrod. kambar js kareivis atsine stor, smail metalin virb ir pradjo atidiai badyti ukaborius apie krosn. Kitas kareivis darbavosi" lauke apie kinius pastatus, uns bd. A apsirengiau ir ijau kiem. Prie mans prisistat dar nematytas kailiniuotas karininkas ir pareikalavo graiuoju parodyti partizan buvein, paklaus, kur a ruoiuosi eiti. Jam grietai atsakiau, kad visa tai yra j pai fantazijos vaisius, kad daugiau neturiu jokio noro ia tema tuiai diskutuoti, nes skubu darb, ir rytingai pasukau viekelio link. Taip ir nesupratau, ar mano panekovas liko tikintas, ar ne. Madaug u 50 metr nuo nam man keli pastojo slidmis liuoiantis kareivis. Jis kak kalbjo, taiau a prasilenkiau ir, nekreipdamas j didesnio dmesio, ijau viekel. Kareivis, keistai spoksodamas, palydjo mane akimis. Lauk tolumoje matsi daug ant slidi stovini kariki, buvo apsuptos kaimyn Eerski ir Lekavii sodybos. Supratau, kad tai - ne atsitiktinis enkavedist reidas kaim, o gerai i anksto suplanuota partizan naikinimo akcija. galv smelksi vairiausios mintys, norjosi bgti toliau nuo nam. Vl bandiau save tikinti, kad ir kart tas grasus debesis skmingai praeis pro al. iema tuokart buvo labai gili. vaintai keliais netoli nuingsniuosi pagaus, o jeigu tiesiai per pusnynus - sukelsi dar didesn bet kurio smalsuolio dmes. Varginamas keisiausi mini, pasiekiau viesos" kolkio kontor. sitaisiau kasdienje darbo vietoje, o mintys - toli nuo t buhalterini popiergali. Kakas mans paklaus apie matytus karikius, apsupusius ms ir kaimyn sodybas. O k a galjau atsakyti? Abejingai numykiau apie tariamus manevrus.

Bunkerio, rengto Kazio Ruko darinje, anga. Matyti ekisto galva. 1953 m. Taigi manevrai, nusiypsojo mano panekovas. Madaug po valandos kontoros kieme sustojo dvejet suilusi arkli pakinkytos rogs, i kuri isivert ms apylinks milicijos galiotinis Krugliakovas ir stribas Stasys Nekraas, buvs gimnazijos bendraklasis. Pastarasis su didiuliu triukmu siver kontor rkdamas, kad ieks bandito Ruko, aptal mane, o po keleto minui buvau nugabentas namus. Per kiem lydimas besispardani boksinink", pamaiau, kaip nuo malkins buvo baigiamos nuplti apkal lentos, o aplink klampojo ir stovjo apie dvi deimtys kariki su nukreiptais t pus ginklais. Antrojo trobos galo kampe ant grind sdjo mano tvukai, seserys. Pasigirdo duslus sprogimas ir pamaiau, kaip kratydamas kruvin rank per kiem nubgo karikis. Pasirodo, sprogdindamas partizan slptuvs ang jis nukentjo dl savo nemokikumo. Po keliolikos minui du enkavedistai i malkins darin nusived ulautomis u nugaros rankomis Ton. Tuoj pat a buvau nuvarytas vykio viet ir jga grstas slptuvs iotis. Tenai pamaiau neapraom vaizd. Partizanus glaudusioje patalpoje deg akumuliatoriaus maitinama 6 vat elektros lemput. Dvelk parako kvapas, buvo kap tyla. Aplink mtsi popiergali draiskalai, sumaiyti su eme, ibarstytas spaustuvs riftas, sulankstyti ilgavamzdiai aunamieji ginklai, sudauyta raomoji mainl, radijas, laikrodiai, - odiu, sunaikinta visa tai, kas galt tenkinti materialines strib ugaidas. Kairje pusje ant gulto, ant krauju mirkusios pagalvs, ulauta galva auktielninkas guljo Senis. Panaus, bet dar slogesnis

vaizdas deinje pusje, kur ant kito gulto aminu miegu umigusi pusiau onu guljo Balanda. Apaioje ant grindinio knibsias tsojo Valero lavonas su didiule pltine aizda pakauyje. Vien kraujas, mogaus kraujo kvapas... Ranka u peties pajudinau Valer, tarsi aukdamasis pagalbos, vis netikdamas tuo, kas prie keliasdeimt minui ia vyko. Lavonas dar buvo glenas ir iltas... Jeigu pieiau Elenos Gendrolyts paveiksl, tai prisimenu, kad tai buvo liekna, ilgomis kasomis, mlynak, isilavinusi, jauna moteris, pasiyminti daugeliui lietuvi bdingu santrumu, aukta dvasine kultra. Apie ankstesn jos praeit, darb, gyvenamj viet mums nieko nebuvo inoma. Net neinojome jos tikrojo vardo, o pagal partizan slapyvard ji mums buvo Balanda. Vedama didels meils, itikimybs Tvynei ir vyrui Aleksui, ji pasirinko tragik ieit. iandien jai bt 65 metai. iandien ji mums bt labai reikalinga, bet, deja... Sesuo Gen Rukait-Mintautien (gyvena Kelms rajono Linkaui kaime) prisimena, kad partizan Balanda ms mamai padovanojo likusias savo eimos relikvijas dvi linines tulpmis austas lovatieses ir pasak, jog jeigu ji t, tebnie tai ms eimai prisiminimas apie j. Balanda mokjo graiai siuvinti ir kelet savo rankomis papuot pagalvli uvalkal padovanojo ms mamai. Po 1953 m. sausio 17 d. tragedijos stribai mus apipl isine paskutinius maisto likuius, drabuius, geresnius daiktus, tarp kuri pateko ir ios prisiminimui skirtos lovatiess, pagalvli uvalkalai. Aleksas Jurknas buvo kovose ugrdinto vyrikumo pavyzdys: reiklus, isilavins, puikios orientacijos. Prisimenu aukt, liekn ir labai gra vyr. Mano supratimu, jam visada uteko ryto ir drsos, fizins jgos ir itverms. I jo pasakojim prisimenu, kad partizanavo nuo 1944 m. pabaigos, dalyvavo daugelyje kautyni su enkavedist ir strib gaujomis. Mes j painojome kaip partizan Valer. Partizan Balanda j vadindavo maybiniu vardu - Mariuku. Antanas Bakys-Senis ms sodyboje pradjo slapstytis bene nuo 1952 m. vasaros ir buvo maiausiai pastamas. Sis neaukto gio, kresnas, barzdotas, kiek vyresnis u Valer vyras, pasiymjs isilavinimu, iradingumu, turjo puikaus drojo rankas. Vakaro prietemoje dvikinkes roges ant iaud ekistai susodino tvukus, mane, o greta sitais patys. Nerazgovarivat, a pri popytke beat budem streliat bez predupredenija, prasigrlio balsu igiedojo diskiniu automatu ginkluotas karikis. Blausiai apviestas Kelms enkavdynas sutiko gyvas savo aukas. Prasidjo atvira paintis su geleinio Felikso" pdiniais. Vedamas enkavdyno koridoriumi girdjau isterikus ekist balsus, keiksmus. Rk ir kriok visuose auktuose. ia itisas paras negeso viesos, virte vir liaudies prie" gamyba. spyr antrojo aukto kampin kabinet, mane pasodino ant kds. akis upliesk akinanti viesa. I kit kabinet subgo keletas nuo sav darb" ilusi karinink. Klausim klausimai, sumaiyti su keiksmaodiais, pabaksinimai, gsdinimai. To labo uteko dviem naktims ir tarp j

siterpusiai dienai. Antrj nakt buvau nuvarytas garao tipo patalpas. Ten ant purvinos sualusios ems pasienyje guljo ms partizan lavonai. Tokiu bdu buvo nustatinjama uvusij tapatyb. Autant antrajai, jau speiguotai dienai buvau grstas metalin d ant automainos rat ir ivetas iaulius. Tardymo kaljime nuodugniai ikrat, atm dir (turbt kad nepasikariau), ipjaust visas metalines sagas, kabukus, nukirpo plaukus. Mane nuvar berods treiuoju numeriu paymt kamer, kurioje radau bemiinjanius save panaius aborigenus". - I kur? I kokio rajono? Kas naujo laisvje? teiravosi skustagalviai. Usimezg pirmosios paintys su bendro likimo draugais, svetima aplinka. Naujoko atsiradimas buvo tarsi laikinas pra-giedrulys, gaivus Lietuvos lauk vjo gsis ioje privinkusioje kameroje. Bent deimt minui kaliniai gyvendavo tavo atnetomis nuotaikomis, naujienomis. Tai nebuvo malonios inios, bet... vis is tas. I alies irint, juokingai mes atrodme, beveik visi auktyn tampantys nuolat smunkanias kelnes. Tokia mat ios staigos specifika. Pamats medinius gultus ir ioki toki patalyn, a labai apsidiaugiau: tai bent pamiegosiu! Po i garsiai ireikt mini tuoj pat buvau ataldytas: ia tave, broliuk, ne poilsiui atve, o tam, kad btumei isunktas kaip diovinto obuolio iev, - paaikino man labiausiai patyrs senbuvis. venta tiesa. Netrukus a pats tuo sitikinau. Prasidjo komarik nakt tsinys. Paskelbus atboj", visi krisdavome savo purvinus guolius. Bet neilgam. Tuoj pasigirsta organizuotas kaukesys, dur trinksjimas, rakt vangesys. Tyliai prasiveria kameros dur langelis karmuka", ir sargybinis panabdomis klausia: - U kovo familija na bukvu R"? Pavardi i ios raids ms kameroje ne tiek jau daug. Pasirodo, jis domisi manimi. - Davai, odevaisia. Po keleto minui kukliame treiojo aukto kabinete prasideda tradicin atminties ir smegenins praplovimo" ceremonija: kas, kur, kaip, dl ko, kam ir t. t. Baisiausi tardytojai bdavo lietuvikomis pavardmis ir Lietuv suguj patyr berijiniai Rusijos budeliai. Vliau sigijau, matyt, ne toki baisi praeit turint tardytoj rus, taiau ir is altys daniausiai tardym baigdavo tada, kai ryte parvestas kamer jau rasdavau atsiklusius kameros draugus arba likus vos kelioms deimtims minui iki podjomo". Jeigu vis nakt kirmijai tardytojo kabinete - pats esi kaltas ir nebandyk nuo etos

valandos bent kiek prisnsti. ia uols priirtojai tikriausiai ir upakalyje turdavo sitais akis. Net atsistojs ir sien sirms, vaizduodamas stovint ir besigroint} grotuotu lauko langeliu palubje, bsi tuoj pat demaskuotas. Pasigirsta bildesys duris ir spjimas:
- Spy?

Vien kart taip sigyvenau spoksaniojo vaidmen, jog nepajutau net draugo pabaksinimo, kad nubusiau. Atsipeikjau tada, kai stropusis sargybinis jau iurkiai mane ts u atlap ir rk: - Spy, suka?! Ja spraivaju, to eto znait? - V karcer evo, prostitutku, v karcer, - jam vengdami antrino koridoriuje stovintys alikai. Tikriausiai pagal nurodym i aukiau" specialiai bdavo persekiojami naujokai. Taigi u t spy" paslaugiai mane grdo karcer. Tai tokia gelbetonin, ms kaimo tualet panai patalpa, kurioje gali visu giu stovti. Sienoje mrytas siauras suoliukas. Ant grind telko vanduo. Po pusvalandio paias kaul gelmes pasiekia drgna vsa. Nori ar nenori, bet esi priverstas okti. is usimimas nebuvo udraustas. Po gero pusdienio globotojai mane paleido bendr kamer. Tai buvo gera pamoka", kad reikia bti budresniam. Naktimis, kol esi tardomas, terorizuojamas - prasiblakai, bet kai patys teroristai aptingsta ir ima snduriuoti, tai akys lyg medumi pateptos pradeda lipti, apsvaigsta galva, ir tuomet staiga pajunti svetimos kojos skaud spyr blauzd: Spy, b... Ir vl viskas prasideda i naujo. Lyg unidje: vienas loja i vienos puss, kitas i antros, o jiems dar padeda nenorintis veltui laiko leisti vertjas: - Tai ar ilgai tylsi, kontra? Ne tokius mes prakalbiname! To prakeikto miego stygiaus antrininkas alkis. Iveant i nam linin melsv uvalkal buvau sidjs laini ir duonos kepal. Ta duona vl buvo susijusi su kakokia lemtimi: nelaims ivakarse mama kep duon, bet atsitik taip, kad per klaid umink duon mieiniais miltais. Tai ir mes su tvuku nuo pat nelemtos valandos likome su apgailtinai pilka, pelsius primenania trupia mase, niekaip nepanaia lietuvik kasdien duon. Tokius vargetas retkariais suelpdavo turtingesni, nuolat siuntas gaunantys kameros draugai: silu atpjaus laini skiltel ir dar duonos riekel prids. Ak, kokio dangiko skonio bdavo vais! Galiausiai baigiantis tardymui ir a sulaukiau produkt siuntos i nam. Ypa mane diugino, kad dar gyva namuose eima. I siuntos supratau, kad jiems, likusiems ten, kaime, yra sunkiau negu mums ia, kaljimo poemiuose: nuolatin strib savival, apiplinjimai, tardymai, beteisikumas, kai kuri

taking kaimyn prieikumas, geranorik moni baim bendrauti. Ir i ties, kas tik galjo, tas buvo mamos ir sesui teisjas ir sav nuosprendi vykdytojas. Mama, sesuts labai vargo. Labiausiai mama, likusi su elgetos lazda tikrja ta odio prasme. Ji visaip stengsi palengvinti ms, kalintj, dali. To nemanoma aprayti, t reikia paiam igyventi. Ai geriems Lietuvos kaimo monms, puikiai supratusiems ms eimos padties baisum ir slapiomis rmusiems mus. Pro storiausias mro sienas, pro grotuotus langus, budriausius sargybos postus prasiver ne tik ateinanio pavasario gaivuma, bet ir ird glostanti inia, kad mir viso pasaulio pabaisa ir mogdr vadas Stalinas. Nebeatsimenu, kokiais altiniais i inia mus pasiek, taiau ms valdios pasikeits elgesys lyg ir patvirtino vykus kak svarbaus. Ir tai vien vidurdien visame iauli mieste igirdome organizuot siren, garvei vilpuk erzelyn. Ak, kokia buvo puiki muzika! Kaljimo kamerose kilo negirdtas triukmas, valiavimai, dainos. Kas kaip imanydamas reik savo neipasakyto diaugsmo potrk. Ir ne be reikalo. Priirtojai, stengdamiesi mus sutramdyti, trank ir kojomis spard duris, keiksi, adjo paias grieiausias bausmes. juoduosius sraus daug kas buvome pakliuv, taiau i ms kameros n vienas nebuvo nubaustas. Berods kovo 11-12 d. kakuriame iauli miesto pastate vyko ms trij tvuko, mano ir partizano A. Jankausko-Tonio teismas. Organizavo j Pabaltijo karinis tribunolas. Valdia paskyr advokat, kuri, kaip vliau supratome, labiausiai stengsi mums pakenkti, o ne palengvinti ms dali. Jos veiklos" padarinius pirmomis gyvenimo lageryje dienomis man primin atskaitymai i ms kapeikini udarbi advokatei" apmokti. Atseikjo mums po lygiai - 25 metus lagerins vergovs ir dar 5 beteisius metus pridjo. Po io teismo farso buvau perkeltas iauli raudon plyt kaljim, kur ms nebevargino naktins ekist orgijos. Nuolat gaudavome siuntas i nam, kas antr savait leisdavo isimaudyti pirtyje. Pagal kaljimo dienotvark ivesti udar kaljimo kiem pasivaikioti grdavoms Lietuvos pavasario dienomis. Viena j buvo kovo 17-oji, mano gimimo diena. Vir aukt mro sien mlynavo dangus. N vieno debeslio. Tyl drumst ms pai koj lepsjimas. Auktai auktai sugriaudjo lktuvas, lyg primindamas, kad dangaus melsvuma dar galime grtis, o pati erdv priklauso okupantams. Tai buvo 19-asis mano gyvenimo pavasaris, nukls visas mintis an tvoros pus, tiktai iki to dar buvo lik daug dien ir nakt. Jaunimas t praradim laik pakl gana nesunkiai, tik kiek kitaip klostsi vyresnio amiaus monms, kurie labai sielojosi dl tolesnio savo eimos likimo, o kai kurie i viso nebetikjo jokia viesesne perspektyva. Matydavau, kaip daugelis j po vakarins maldos dar ilgai irdavo begstanios dienos elius ir kak mintyse ir lpomis vis atkartodavo. Taip bgo nuobodios kaljimo dienos, o rankos ilgjosi bent kokio darbo. Prasiblakydavau i kaljimo bibliotekos gaunama skurdia literatra. Labiausiai man simin Z. Gls eilrai rinkinlis, artimas gamtos dvasiai. Gegus pabaigoje ar birelio pradioje, nakt, geleiniais paniais tarpusavyje sumazgyti, iauli geleinkelio stotyje buvome sugrsti grotuot vagon...

Po kruopelyt rankiojame moni atmintyje likusias tragiko lietuvi tautos gyvenimo nuotrupas, prisiminimus apie nelygioje kovoje uvusiuosius ir net neinome, kur ilsisi j nepagarbiai duob sumesti palaikai. Laikas umigd ir i atminties idild daug smulkmen, kurios iandien turt didels verts. Dabar daug ko mes pasigendame, ir telieka paguoda, kad Lietuvos mons dar nepamiro, kas yra tikros laisvs ir Nepriklausomybs ilgesys. Kelms r., Stulgiai, 1989 m.
I mokytojo E. Dirmeikio asmeninio archyvo.

Zita Bakyt-Dirmeikien
Pasakojimas apie brol Antan Bak

Raseini miesto amatinink batsiuvio ir siuvjos Baki eimoje augo du mokslui ir menui gabs vaikai: Antanas (g. 1923 m. birelio 13 d.) ir a, Zita (g. 1929 m. kovo 19 d.). Prie kar mokms bendrojo lavinimo mokyklose. Kai Antanas 1941 m. pavasar Raseini gimnazijoje gavo brandos atestat, tuoj prasidjo karas. Per toki suirut toliau siekti mokslo jis nebegaljo dl l stokos, o netrukus buvo pripraytas dirbti Raseini apskrities virininko sekretoriumi. 1944 m. pavasar Antanas stojo Povilo Plechaviiaus organizuot lietuvik rinktin ir buvo mokomas Marijampolje, bet po keleto mnesi plechaviiukus vokieiai ivaik. 1944 m. ruden, sugrus ivaduotojams", Antanas spalio mn. pradjo dirbti Garvins pradins mokyklos mokytoju. Gyveno pas tvus Anili kaime, o kad susisiekt su mokykla, kasdien ten ir atgal nuingsniuodavo po 10 kilometr. Atjus iemai mudu su Antanu sikrme gyventi tos mokyklos pastate rengtame bute. A eimininkavau ir mokiausi Betygalos gimnazijoje. 1944 m. gruodio 23 d. mir ms tvelis. Tuomet Antanas persikl mokytojauti Minioni pradin mokykl, taiau ten dirbo neilgai, kol 1945 m. kovo 4-j vakare Aniliuose duris pravr raudonieji karikiai ir isived Antan neinia kur. Mudvi su teta (mamos seserimi) apiekojome iluvos, iauli, Kauno, Marijampols kaljimus, taiau suimtojo niekur neradome. Tik 1945 m. vasar eim pasiek Marijampols ir Kybart pat antspaudais paymti Antano ranka rayti laikai, kuriuos isisti pagelbjo dori mons. I t laik suinojome, kad tada Antan sum Raudonosios armijos saugumieiai ir kalino Vokietijoje, o nesudarius bylos jis buvo ivetas kakur Rytus. Antanas pateko Pamaskvio angli baiseino Tlos kasyklas, netoli Levo Tolstojaus memorialinio muziejaus, ir poemyje dirbo juodojo aukso" gavybos darbus. ia pasmerktieji po keleto savaii nuo bado virsdavo dochlego-mis", o paskui ir mirtis ateidavo. Panai lemtis lauk ir Antano, nes jis net aukto nebepajg pakelti prie burnos. Tok Antan utiko jo geri draugai. Jie patar leisti parduoti jo gan gerus batus ir u gautus pinigus nupirkti maisto produkt. Taip ir buvo padaryta, o ia netrukus j pasiek du i nam atsisti siuntiniai. Ligonis pradjo stiprti, msi pieti lagerio gradanin naialnik" portretus, vairius kitokius paveikslus, u k dar gaudavo iokio tokio honoraro". Tada Antanas ir suplanavo, kaip itrkti laisv. Buvo taupomi maisto produktai, pinigai, o

1946 m. vasar kartu su keturiais tvynainiais jis sugebjo prasibrauti pro mirties lagerio vielas ir atsidurti u jo rib. Pabgliai tuoj pat isibarst kas sau, nes toks organizuotas brelis kaip mat bt pakliuvs ekist nagus. Krovinini traukini, garvei ukaboriuose Antanas nusigavo iki Kauno, o ten, u paskutines kapeikas nusipirks vienintel ma bandel, leisgyvis, sukaups paskutines dvasines ir Fizines jgas, psiomis pasiek Raseinius ir prisiglaud gydytojo Kazlausko bute. Bglys buvo sutins, ibadjs, o po kurio laiko artimieji pamat, kad i jo teliks mogaus skeletas. Ger moni dka Antanas sigijo karin biliet, pas ir t met ruden Raseini gimnazijos dieninse bei vakarinse klasse pradjo dirbti fizinio parengimo mokytoju. Netrukus jis umezg ryius su pogrindio monmis. 1947 m. spalio pabaigoje Antan sum, o kai po trij dien gro namus, jam per tardym buvo isukta dein ranka. O j paleido dl to, kad spalini garbei" gimnazijos mgj statomam Boriso Dauguvieio 5 veiksm spektakliui Nauja vaga" reikjo dekoracij dailininko. Antanas pie tas dekoracijas slpdamas aaras, nes kiekvienas teptuko brkteljimas primindavo sualot rank. Jis vl mokytojavo ir bdamas aktyvi stebtoj" akiratyje sulauk lapkriio 17-osios nakties, kai buvo suimtas mokytojos snus Feliksas Tikus. T valand Antanas rytingai apsisprend eiti partizanauti, nes kitokio pasirinkimo nebebuvo. I Antano gaudavau laikelius, kurie paddavo susisiekti su broliu ir matyti j visada gerai nusiteikus, val. Partizanai bdavo aprpinami raomuoju popieriumi, kitomis priemonmis. ekistai taip pat nesnaud, ir, iuostinj mano ryius su partizanais bei pogrindiu, 1948 m. rugsjo 4 d. mane sum. Liko tuias dar vienas atuntos, baigiamosios klass suolas. vien byl sujung penki moni grup, kurioje buvo du mokytojai. Raseini, Kauno, Lukiki kaljimai, o deimiai met pasmerk garsioji trojka". Nuosprendis buvo pagarsintas 1949 m. kovo 8 d. Po to Taie-tas, akmen skaldykla, kur isekintos moterys, nepaisant nei Fizini galimybi, nei amiaus, privaljo sunkiu kju dauyti ir trupinti akmenis, o skald krauti rietuves. Dienos norma beveik 5 m3... Deja, tai buvo niekai, palyginti su vliau nueitu kani, mirties ir paeminim keliu. Mama 1949 m. kovo 24 d. buvo itremta to paties Taieto apylinkes ir pakl baisius ibandymus. Nuo mamos mane skyr vos 200 kilometr. I lagerio buvau paleista 1955 m., tada nuvykau pas mam. Tik dl to, kad atkakliai reikalavome beslygiko ilaisvinimo, 1966 m. abi sugrome Lietuv ir apsigyvenome Raseini rajone. Mama mir 1982 m., sulaukusi 92 met, bet taip ir nesuinojusi, kur snaus kapas ir kaip jis uvo. Ura Stasys Rkas Raseini r., Poteriki k., 1992 m.
I mokytojo E. Dirmeikio asmeninio archyvo.

Ona Rimkut-Balinien
Laukinuks atsiminimai
Kybartli kaimas prie Dubysos, kuriame rpestingas tvas augino mus tris vyrus ir penkias mergeles. Nepavydus buvo kaimynai dalytis kuriam pritrkus paaro ar duonos, taip pat ligoje ar nelaimje paguodos. Tvelis turjo gra bals, paveldjo j ir ms jauniausioji, todl kur kvieiamas eidavo su maja palydove. Graiai dainuodavo tuomet visas jaunimas. Suj gegus vakarais, prisimindami vieno u kit graesn dain, melodingai sueidavo sutartin... Iki vlyvos nakties Dubysos laituose girdjosi laktingal tyls, jos pynsi su daina ir plauk sau tol. Buvo graios vasaros, darbai ir ventadieniai. Tvelis, anksiau pakils, paruodavo ratus vaiuojantiesiems pamaldas. Namuose likdavo tik vienas kuris, kad ir i maesnij - juk ia pat kaimynai. Menu ne kart pajaust t tyli vent ramyb, veln iogeli irkjim. Buvau baigusi eis skyrius ir ruoiausi (privaiai) stoti gimnazijos ketvirtj klas. Daug svajoni... Bet tai buvo neilgai. Itekjo ms vyriausioji ir paliko mane gaspadine". Vliau bandiau stoti ems kio mokykl, stojau, tik... atjo 1940-ieji. Mir tvelis. Tvik ir Tvyn uslinko tamss debesys. Buvome tv mokomi mylti, gerbti vies neanius mones, todl 1940-j laikraiuose jautriai pajutome pamots gaid". Daugel pastam ivaiavo i Tvyns svetur dalios sutikti. I tviks mes nesiklme nei 1941, nei 1944 m. Mai-ms, slpms visi po Dubysos bei Luknios krantus. Po karo Kybartliai ir gretimas Spaudot kaimas buvo visikai sudeginti, liko tik viena sodyba ant Luknios kranto, kur

Partizan spaudos talkinink Ona Rimkut-Laukinuk. 1948 m.

pirm kart ir sutikau nepastamus vyrus"... Vliau pas vyriausi brol vl maiau juos graiai, tyliai, lidnokai susikaupusius dainuojanius (jau nebe tas dainas, kurias mano broliukai su kaimynais pajuokaudami traukdavo). Tai buvo gras, i tikrj gras, rimti, nesiblakantys pasieniuose vyrai. Tarp geriau, i anksiau pastam buvo Petras Bartkus gyvo bdo, nuoirdus, paprastumu patrauklus bendrauti, su prieu susidrs gana anksti. Labai greitai, kad dar ir slapia, inojome apie jo mint kovoti dl Tvyns. Savieji partizanai vadindavo j Alkupnu, vliau berods ir kitais slapyvardiais. Nepamenu, kada kilo mintis paklausti j apie spaud. Pasak j esant, paadjo duoti. Dav. Tuomet perdaviau pirm savo eilrat Tvikei". Gavau atsakym: Rayti." Raiau, kada tik bdavo sunkesn valandl, drsindavau save ir maniau padedanti kitiems. Daug diaugsmo suteikdavo miko broli" spauda. Skaitydavo su viltimi visi, kam buvo galima; ji pakeldavo dvasi, teikdavo vilt, kad gyva Lietuva. Dar apie spaud. Diaugdavoms, kad gauname j, taiau turbt nebuvo minties j taip padti, kad nesunykt. Be to, juk niekad netikjome, kad laisv dar taip toli. Slpme rainius, ir spausdintus, ir raytus, kad ir ma pargalkl", medi drevse, po medi aknimis. Ivaiuodamos i tviks paskutin ryul, jame ir knyg Kovos keliu

engiant", suriome skudurais, susukome kakokiu brezentu ir padjome Dubysos laite po uolu. Prajo keleri metai, kol su sesule pamme, bet, deja, buvo viskas ibluk. Nuo karo pradios iki 1944-j raiau dienorat. Kartais ne t pagrindin ssiuvin, o paskubjusi priddavau atskir lap. Visk palikau inkile, laiksi gerai, kol ikrito inkilo dugnas, su juo ir visa kita. Ms namelyje gyvenusi maloni moterl priglaud visk ir para man laik. Taiau vl tas pats: sulapo, susiliejo, o gaila. Dar labiau dabar - juk ten gyvas vaizdas daugelio atsitikim, irdies atodsi. Taip pat ir P. Bartkaus grai meil mergaitei, kuri jis vliau apra savo eilratyje. Keletas i artim kaim vaikin uvo n nespj stoti br, o pasitrauk i nam, kad nereikt eiti kariuomen. Negaliu pamirti, kaip brolio mona pra mans nueiti iluv pairti, ar tarp atuoniolikos vyr, suaudyt, imtyt ant grindinio, nepamatysiu jos broliuko, k tik ijusio i gimnazijos br. Tada jo ten nebuvo, bet mama, bdama aretinje, sapnavo iraut ydini obel ir pagalvojo apie Vytel. Taip, jis uvo kit nakt. Dukauskas Vytautas. J eimos, turjusios nema k, kanios prasidjo 1940-aisiais. Vyriausias snus spjo ivaiuoti usien. Leon ive i nam, ir niekas nesuinojo kur. Spjama, kad nukankintas Rainiuose; buvo auli organizacijos ar kuopels vadas. Petr nesveikuojant pam kariuomen; kai ten palo sveikata, gro, dar gydsi tuberkuliozinje sanatorijoje, mgino mokytis, bet mir. entas laknas, nuteistas, grs neilgai gyveno. Jo mona, nepaprastai energinga, nenuleido rank, lauk jo, isaugojo drabuius, sunki dien nepardav j, aukljo savo du berniukus ir, daug kart niekinta, tardyta u niek", mgino dirbti mokykloje. Kadangi buvo vis mylima ir gerbiama, tai valdia dar labiau sukilo, imet j i mokyklos, ive tremtin. Senieji tveliai taip ir mir nesulauk viesios dienels, tampomi, tardomi u graiai iaugintus vaikus. Rams, taiks, paprasti, brangs Lietuvos mons i Daugod kaimo (Raseini r.) kitapus Dubysos, prieais ms kaim. Menu, kaip nuostabu bdavo mums, vaikams, kai j laknas atvedavo tvams siuntini ir paleisdavo juos i lktuvo emyn. Neseniai aplankiau giminaiio mon: jau be atminties, tyli, velni. Jos Jonas njo kariuomen, buvo neseniai veds. Nutar gyventi slapstydamasis juk taip ilgai nebus, man. Igyveno kelet met, gim dukryt. Vos ivydusi pasaul, turjo pajusti belaisvs dali. Susirgo, mir. Ir juos kakas susek. Vien dien ikl i rsio, nuteis kalti, o ji sunkiausiomis aplinkybmis vargo, nordama paduoti jam maisto. Daug vargin, tard, nuteis ir tos sodybos ant Luknios kranto eiminink Povil. mona liko su maomis mergytmis. Viena, dar tik gerai besdinti, viedavo" pas mus, nes mama taip pat buvo nuolatos tampoma pareign. Tokia pat energinga, drsi, dar ir iandien maloniai sutinkanti papasakoti apie kovoje patirtus sunkumus ir diaugsmus, apie kovas ir kovotojus. Lyg ir pamirau paminti, kad be pagalbos negaljome igyventi. Maut namel sudegusiame kaime, galima sakyti, pastat vyriausios sesers vyras. Pasipra girininkijoje miko medienos, ir greitai suveme rstus. Papra nuoird meistr, kuris nesibodjo pas mus vargingomis slygomis gyvendamas dirbti.

Svainis Stanislovas buvo tvarkingas kininkas, labai myljo gyvulius, ir jam seksi. Nusipirks, bdavo, kok parel ar karvut, prireikus po kiek laiko nuvaiuoji neatpastamai gras. Labai puiks buvo arkliai. Paskutiniu laiku, prie 1948 m., turjo aukiausios kategorijos kumel su kumelaiiu ir eril. Jau dirbau ems kio skyriuje. Zootechnikas mane spjo, kad pasakyiau svainiui: ar jis mans laikyti tok gyvul, juk tiems snargliams kris ak? Teparduoda veislininkystei", turs i ko Sibire gyventi. Taip ir buvo. Cituoju itraukl i savo eilratuko, parayto juos iveus: O ko, motin, stovi? Nek veiman vaik; ia uaugs banditas Jo palikt negali... Daug graiausi sodyb buvo sudeginta veriant kovotojus pasiduoti, pvz.,prie aiginio Bankausk. Prisimenu j vien, dar paokome aiginio mokykloje. O vliau apie jo, partizano, gyvenimo vien epizod pasakojo ms bendri giminaiiai. Atjo jis pas juos ginkluotas pavalgyti, gal kiek numigti, ir staiga pilnas kiemas kareivi. Jis pasiruo kovoti, bet eima sulaik. Paslp po didele kde, ant kurios sdjo moiut, vilkinti ilg plat sijon. Padar gana nemenk krat, pasim patardyti eiminink ir eina pro duris, tad moiut lengvai atsiduso. Neliko nepastebta, prikibo karininkas: Isivedam gaspadori, o kodl ypsais?.." Bet kad jau kareiviai buvo ij, vienas nesiryo daryti kratos. Visi dkojo Dievui. Nepaisant vis sunkum, nors paios arme ir sjome, nors nuolatos laukdavome t tartum planuot pamim iklausinti, graiai ir su jaunatviku humoru kur laik bendravome su mergaite Irma. Jau buvome pripratusios nieko nebijoti, taiau nenorjome daug inoti. Taigi, rodos, kad ji buvo Povilo Morkno sesuo, o gaila, kad tolesnio jos likimo taip ir neinau, taip pat ir jos brolio. Graus, dailus, santrus, geras vadas tok j ir temaiau. Mama mir 1948 m. gal kiek laimingesn, nes nespjo pamatyti, kaip tais paiais metais vyriausi ms seser su maais vaikais ive Sibir. Tais paiais metais uvo ir jauniausias brolis (neinomomis aplinkybmis). 1949 m. susikr kolkis. Pardavme padargus, arklius. Prisimenu, kaip lidjome grusios i Ariogalos turgaus, pardavusios savo uaugint jaun kumelait. Nupirko j berods igonas, o ji iri vedama atgal ir gailiai suvengia. Et, Dievuli, kam ir dideli, ir skauds, ir mai dalykai eina per ird, smogia?" Kad nebiau kolkyje, kiek laiko padirbau rajono ems kio skyriuje. Esu dkinga to skyriaus monms, kad mane prim. Griuosi visais monmis, kuriuos sutikau vaindama ar psia toliausiai eidama kolki fermas atrinkti veislini gyvuli, patikrinti nustatytu laiku, padaryti pieno analizs.

Jei reikdavo nakvoti, valdik viet neidavau - apsistodavau pas meljas. Daug maloni nuotyki pasitaik. Niekad nebuvo baims kelionje, net nepagalvodavau apie blog mog, gal tik vilk baugu buvo sutikti, o jei netyia koks palaidas uo taikydavosi mane, lodavau jo balsu, mgdiodama j. Taip pamok brolis, maniau - juokauja. Lazda ir un erzina. Jauniausiai seseriai baigus gimnazij, vl trise ivaiavome Vidsod. Viena dirbo mokykloje, a - girininkijoje, kita paeimininkaudavo ir sidavo. Mudvi sukrme eimas, o ms jauniausioji mir 1966 m. iuo metu ir broliai, ir seserys yra mir. 1991 m. dar dviese padavme praym grinti mums tviks em, bet neatrodo, kad tai bus manoma. Prisiminimuose rykja praeities kovos. Be rekomendacij, be paym, dangstydamiesi nuo prie slapyvardiais, ijo visi vienos minties, vieno tikslo vedami - Tvyns meils. Pakinkysim, pakinkysim baltas dienas jaunyste vytinius ratus, Tau nuluostysim nuo veido plnis, Apkabinsim Tvelius senus. Ant kalnelio ais vaikai sukleg. Kopsiu kalnu slnin pairt. Lauai bus dar k tiktai sudeg, idinyj ugnel ims rt. Vl motul links prie baltos vygs, Angelais vl pasakas dabins. Gausdami ileliai uvusius primins. iauli r., Kurnai, 1998 m.

Vanda Rakauskait
Nors rov neirov...
Ms tautos istorijos kelias nuo ami sunkus, kov kovomis paenklintas. Dl laisvs, dl ilikimo, dl ateities, dl garbs. Turbt nerasime ems lopinlio, kuris nebt viename ar kitame imtmetyje aplaistytas didvyri krauju. Vai lekia, lekia gulbi pulkelis Tvyns ginti ragin brolelius. Tvelis senas, brolelis maas... Broleliui joti, broliui nejoti?

Partizan spaudos talkinink Vanda Rakauskait-Aur- Danguol. 1949 m., Kraiai

Brolelis ijojo. Jis negaljo nejoti, jis negaljo tnoti iltoje pastogje, kai Tvyn aukia. Seseli aprengtas, palydtas, atsisveikintas. Ijojo mirt. Ir liko gyvas graiausiose tautos dainose. Ir liko venta paskata kitiems broleliams, kitoms seselms.

Tai buvo seniai, kryiuoi puldinjimo laikais. Taiau ar ne tas pats pasikartojo ir ms dvideimtame amiuje? Netgi ne vien kart. Kiek jaun broleli paliko mokyklos suol ar universiteto auditorij! Kiek jaun tv, nubuiav vaikelius, mon ilydti, motin laiminami, ijo pasauliui parodyti, kad Lietuva niekada nesitaikst ir nesitaikstys su vergove! Kai susimstai, sunkiai telpa smonn toji aukos didyb ir grois. Tai spindinti tautos aureol. Labai diugu buvo girdti, kad per vien pamok jau dabartins, antrosios, nepriklausomybs metais, ne vienai bobutei dejuojant, girdi, prie ruso buvo geriau", mokytojai etok paklausus, ar jie nort, kad Lietuvon vl grt rus kariuomen, etokuiai kaip vienas rytingai suuko: Neleisim!" Tai - tautos nuostata. Tokia ji buvo dvyliktame amiuje, tokia liko dvideimto pabaigoje. Tokia buvo ir tada, kai viena idavik dukra 1940 m. gintarl ne ant delno" Maskv. Teatleidia jai Dievas. Skaudiai ji apraudojo savo ygdarb". Ir teberauda, motinos Egls paversta amiais virpania drebulle... O mes... Tada mokiausi Krai pradins mokyklos etame skyriuje. Sunku buvo susitaikyti su sovietinmis keistenybmis: i klasi imesti kryiai, vietoje Vyio, raytoj, prezidento portret kabo Marksas, Engelsas, Leninas, Stalinas, Voroilovas ir dar kakokie ovai". Prie pamokas nebra maldos Dievo palaimos nebereikia... Nebeateis ir ms mylimas kapelionas kunigas Stasys Rimkus. Jis jau nuo rugpjio 6osios suimtas, o 1946 m. bus suaudytas Petropavlovske. Kaljime ir mokyklos vedjas Kazys Matuleviius. Jo nelabai gaila. inoma, ne kaip mogaus, ne kaip aktyvaus aulio, o moksleivikai kaip pikto mokytojo, labai grieto vedjo. Tik kain ar jis i tikrj buvo piktas, ar tik mums, vaikams, taip atrod? Vliau teko girdti, kad buvs labai nuoirdus, geras, ypa kaimynams. Vokietmeiu jis per stebukl liks gyvas, nesutraikytas tank vikr (kaliniai buvo gabenami Rytus, o pamaius, kad nesps iveti, guldyti ant plento po tankais), vl vedjavs Kraiuose ir graiai tvarks savo sodyb. Vedju 1940 m. tapo mokytojas Mykolas Venclauskas, poetas, keli dram-pasak autorius, gabus muzikai, dailei. Mgdavo drauge su mona Emilija, taip pat mokytoja, savo dramas reisuoti. Viena tokia jo drama-pasaka Saulut" 1938 m. buvo pastatyta Kauno valstybiniame teatre. Ir Kraiuose statomi jo veikalai bdavo kapitaliniai", kaip tikrame teatre. Tai bdavo miestelio vykis". Tok vyk M. Venclauskas paruo ir 1940 m. Bet u t spektakl pasak Uburtoji ddel" vos nesdo kaljim, nes tikrai buvo nesunku suprasti, kad karalius despotas tai okupantas, o piemenait Lietuva. Sklido kalbos, kad M. Venclauskas buvs saugumo tampomas, bet sugebjs gudriai isisukti, apmulkindamas tuometinius maaraius valdininkus.

Karali despot vaidino Mykolo brolis Adolfas, buvs Teli apskrities mokykl inspektorius, o 1940 m. grs tvik - Malinavos kaim netoli Krai. Prie antrj rus okupacij abu broliai pasitrauk Vakarus, ir per Amerikos bals" ar kit kuri radijo stot teko nugirsti vien i j dirbus Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde. Puiks buvo mokytojai. Dorus ir teisingus djo aukljimo pamatus. Iki gyvenimo pabaigos i atminties neidils Mykolo odiai, pasakyti 1940 m. birelio 16 d., kada mes, mokinukai, susirinkome ikilmingai ubaigti mokslo met, o miestel radome piln nuiurusi, suvargusi, plikai nugruilintomis galvomis, kojas baltais autais iki keli apsivyniojusi rus raudonarmiei. Ikilmi nebuvo. Nebjome ir banyi organizuotai, susirikiav klasi kolonomis. Mykolas, visas ibals, skubinai idalijo paymjimus ir drebaniu i susijaudinimo balsu tepasak: Vaikai, nebeturime Lietuvos. Neumirkite savo kalbos..." itie paprasti, be joki mantri ivediojim ir pagraudenim, bet i paios irdies gilumos pasakyti odiai giliai smigo ms vaikikas sielas, ir, be abejo, ukodavo ne vien bsimj partizan, ne vien rezistent. Vien i ms skyriaus inau tris tikrai padjus galvas: tai brolis ir sesuo Rudaiiai ir Ignas sna. Gal buvo ir daugiau. O i kit skyri? banyi nujome vieni, be mokytoj, atskirais breliais. Nusimin, sutrik... Sekmadienis buvo saultas, iltas, bet lidniausias gyvenime - Lietuva okupuota... simin ir kito brolio, Adolfo, atsisveikinimo odiai, kuriuos jis pasak jau kito pavergjo okupacijos metais, ileisdamas mus i septinto skyriaus: Neumirkite banyios!" itaip buvo auklta ano meto karta. Todl dar ilgokai ir pokario metais kaimuose nereikjo rakinti dur, nebent abeliu ukirsti, kad vjas neatidaryt, vitos nesueit prieang. Okupacijai bandme prieintis kaip manydami. Prisimenu, viena kaimyn mus, einanius pro al mokykl, mok: Rodykit, vaikai, pyg. Tik kienje!" Supratome bkite atsargs, okupantas nejuokaus. Bet kienje rodyti mums nebuvo domu. Rytais ir po pamok patys vieni sukalbdavome mald. O vien kart sumanme ir himn ugiedoti. Sustojome ir stipriais balsais utraukme Lietuva, Tvyne ms". ydukai, kuri klasje buvo gerokas keletas, maldos metu tik pasiaipydavo, vietoj Ai Tau, Dieve" suukdami Ai tau, Staline", o dl himno kilo daug triukmo. Tuoj buvo sukelta visa mokykla, o gal ir ne tik mokykla. Mokytojai sunerim bgiojo koridoriais, kak aikinosi, kak kavo. ms klas atjo vedjas M. Venclauskas. Nebar, nepyko, tik tyliai, prislopintu balsu pasak: K js darote?"

O k kita mes galjome daryti? Kaip ireikti savo protest? Bet daugiau himno negiedojome, nes supratome, kas u tai nukents. Kart eidami mokykl irime - prie kilometrus enklinanio stulpelio kabo popierlis su rau: Sdi Stalins ant kalniuko, iba akys kaip velniuko." Tikriausiai tai buvo emesnje klasje besimokiusio Diniki Jonuko i Brk kaimo darbas. Padyks tai buvo berniukas, bet kaip smagu pasidar, kad ir jis bendraygis, kad visi esame vienminiai. Teko ir gana rimt darb padirbti per vasaros atostogas prie 1940-1941 mokslo metus. Kaip jau minta, rugpjio 6 d. buvo suimtas parapijos vikaras. Jaunas, nuostabios energijos, tiesiog kalnus veriantis 28 met kunigas. Parapij itiko okas. Sekmadien po sumimo nebuvo sausos akies -vyrai, moterys verk! Kakas i suimtojo artimj suman gelbti kunig - rinkti paraus kunigo gerum, nuoirdum, rpinimsi vargais, bendravim su darbininkais liudijaniame prayme. Suaugusiesiems tok darb dirbti buvo pavojinga, o mums, vaikams, kas? N nemirktelj idrsome. Rinkome ir mes su jauniausija sesute Jadvyga. Dvylikamet ir deimtmet. Apjome daugyb kaim troba i trobos. mons rasi itisom eimom, susijaudin, su aarom akyse. Atsisak tik vienui viena moterik Linkaui kaime, piktokai pasakiusi: Nieko tie paraai nepads!" Jos pavards neinojome ir, inoma, neklausme. Komunist, bediev nusprendme. Tik ji viena i imt. Vadinasi, ji viena sudar t liaud", kuriai kunigai buvo prieai ir kuri reikalavo juos izoliuoti. Taigi prasidjo melo ir apgauls epocha. Bgo dienos. Neramios, nesmagios. Suprantama, politin padtis netrukd vaikams iem nuo kalniuk rogutmis vaintis, iuointi ant ledo, kryktauti iki paast kritus pusnyn. Bet savaitgaliais nebeparsinedavome i pato nei Ms laikraio", nei vaigds", nei Lurdo", nei Liepsn", nei altinlio"... Visi laikraiai buvo udrausti, visos lietuvikos, juo labiau katalikikos organizacijos nebeveik. Sekmadieniais joki sueig, joki susirinkim. Nebeliko ir mokyklos bibliotekos, nes visos knygos buvo buruazins". Graios, domios, vaik amiui pritaikytos, visos vienodai dailiai ritos. Nebeveik ir skaitykla, kurioje ant staliuk bdavo tvarkingai idliota vairiausi urnal urnaliuk ir kuri taip mgdavome ueiti per ilgj pertrauk. Nebebuvo ir bibliotekos vedjos Kazimieros Dimaits, kurios vardadienio nepamirdavome lygiai kaip ir mokytoj. Ji, kaip aul, buvo suimta ir iveta. Apie jos likim nebeteko girdti. Sekmadienio popietmis, gr i banyios, skaitydavome senus laikrai ar urnal komplektus, dalydavoms jais su mokslo draugais. Ak, kokie brangs, kokie mieli, kokie doms jie tada pasidar! Tai buvo tarsi laisvs aidas nelaisvje. Suaugusieji politikavo. inoma, tyliai, panibdom. Visi kako lauk. Kai igirsdavome juos nekant, kad bus karas, pasidarydavo linksmiau, viesiau. Karas! ito siaubo

laukme. Ir labai. Nes atrod, kad tai vienintel galimyb inirti i raudonojo slibino nag. Kain ar tiesa, kad vokieiai rusus 1941 m. upuol netiktai, nepasirengusius? Baltijos krat umimas argi nebuvo i anksto rengiamas? Ms grausis, numyltasis Mediokalnis jau nuo ankstyvo pavasario knibdte knibdjo kareiviais, nebuvo ten leidiamas n vienas mogus, bet kakokiais bdais visgi inojome - ten kasami apkasai, daromi sitvirtinimai. Per Sekmines mokyklos aiktje vyko sporto vent, grojo orkestras, skambjo dainos, o padangje , manevravo kariniai lktuvai. Buvo gegus 12 d. - pusantro mnesio iki netikto" upuolimo. Pagaliau skubotas aerodrom renginjimas pirmj birelio pus. Kaimo mons buvo varomi su arkliais, su veimais veti akmen ienlauk. Vaiuodavo, prisimenu, ir ms tvai. Ir danai. Grsm buvo tiesiog jauste jauiama. Tarsi koks susitarimas. Bet artjantis karas negsdino. Ir tai pagaliau vien ankstyv birelio pabaigos sekmadienio ryt vakaruose, kakur u Taurags, prabilo patrank dundesys. Jau? Taip, karas!" - patvirtino tvas, buvs Nepriklausomos Lietuvos kariuomens puskarininkis. Ir neramu, ir linksma. Gaisr dm vakar horizonte vis daugjo, patrankos nerimo, bet Mediokalnio pabklai dar tyljo. Jie sugaus antradienio ryt. Pirmadien ujo brelis rus kareiviuk. Isigandusi, alkan, labai nedrsi. Mama pavalgydino - k darysi, juk mons. Tokia jau lietuvio irdis. Antradienio ryt visas oras gauste gaud. Patrankos dundjo i abiej pusi i ryt ir vakar. Vadinasi, vokieiai jau netoliese. Rusai bga! Ir taip linksma pasidar, kad mes su jaunesnija seserim ibgome i kiemo pievut ant kalnelio ir mme okinti, kryktauti. Juo labiau kad aplink vilp, zvimb kakokie keisti garsai. Staiga i trobos ijs tvas sustojo kieme, sukluso ir kad neurks: Gulkit emn! K js darot?! Juk kulkos vilpauja aplink!" Mes negulm, parlkm trob, tarsi ji bt pati saugiausia vieta. Bet tvas sukomandavo susilenkus bgti daub ir gulti. Mama dar nustvr duonos kepal. Gulim visa eima, o viruje vilpia kulkos, kniaukia sviediniai tikriausiai i Mediokalnio patrank. Staiga kad ims vyriausioji sesuo zyz-ti: Nebkim ia, bkim kitur! Nebkim!" Tvai paklaus. Persimetm daubel kitoje sodybos pusje. Bet ir ia sesuo neduoda ramybs: Nebkim ia!" Tada pakniopstom, susilenk pasitraukme u koki dviej kilometr, Dievo valiai palik ir sodyb, ir gyvulius, ir darus. Atsigr pamatme milinik dm debes - deg Kraiai, kurie nuo ms kaimo, Vjins, buvo u trij kilometr. Apsistojome saugioje atkrantje, kurioje, i Krai ugnies itrks, tnojo brelis miesteln. domiausia buvo tai, kad niekas nesielvartavo, nedejavo, nesirpino, kas bus. Auktas skardis saugojo mus nuo rytins puss kulk, o vakarini nebijojome. vakarus laukas buvo beveik atviras. Buvo ilta, jautms saugiai. mons net m juokauti ir taip juokaudami lauk vokiei.

Jie pasirod apypiete. Pails viekely i u kalnelio iniro du raiti valgai ir, pamat mus, aibikai su savo gerai dresuotais irgais puol griovin. mons sunerimo, kad nepradt audyti. Kakas greit sumojo: Reikia kelti balt vliav!" Brelyje buvo miestelio girtuoklis vienkojis luoys. Jis grieb savo rament, nutrauk kakuriai moteriai skarel nuo galvos, ukabino ant jo ir ikls laik. Vokieiai paoko i griovio, atjojo pas mus, pasisveikino, pajuokavo ir nuuoliavo atgal. Netrukus pasirod j kariuomen. Vien okupant pakeit kitas. Bet antrasis buvo priimtinesnis. inoma, negalvojant, kas bus toliau. Svarbiausia buvo, kad rusai bga i Lietuvos. Pavakary pabandme grti namo, bet pataikme pai ugn. Laukai buvo pilni patrank ir kareivi. Pamat mus, kariai m aukti ir rodyti rankomis, kad trauktums atgal, nes ia labai pavojinga. Apsisukome. Visai netoli duobels, kuri ryt buvome sugul antr kart, guljo vokieio lavonas... Pernakvoj u koki ei kilometr Kasiuk kaime, rytojaus dien grome namo. Viskas jau buvo nurim, nutil. Namuose niekas neivogta, niekas neding, ir gyvuliai visi sveiki. Tik prie viekelio kpsojo du vieiai supilti kapeliai, ir tvui teko ukasti du puikius vokiei arklius. Pievos buvo iraiytos giliomis tarsi kokie grioviai tank vmis ir iraustos sviedini duobmis, kuri gausiausiai buvo ties tomis vietomis, kuriose mes gulinjome vakar ryt slpdamiesi nuo kulk. Jei nebtume pasitrauk, menki juokai bt buv. Tiesiog pati Apvaizda apsaugojo nuo nelaims. Sunks buvo metai po prausio fronto - ali, vos pradj plaukti rugiai nupjauti vokiei arkliams erti, pievos itryptos, ivaintos. Stigo duonos, paaro, bet vakarais vis tiek skambjo dainos, kaimynystje grie armonikos. monms nebereikjo saugotis neatsargaus politinio odio, visi garsiai, pasibaisj pasakojo vienas kitam apie Rainius ir kitas bolevik kraujo orgijas. Gal dl to ir yd maai kas tesigailjo, nors kulkosvaidi serijos puynlyje palei Mediokaln buvo klaikiai kraupios ir stingd krauj gyslose. Kraiuose gyveno apie 200 yd, ir beveik visi buvo sunaikinti. Miestelis buvo sudegs. mons raussi po griuvsius ir, nieko nekeikdami, nekaltindami, skubinai rentsi kas i lent, kas i rst, kas i plyt ar molio bent laikinus bstus, kad iem turt kur galv priglausti. Baigus pradin, labai norjosi mokytis toliau, bet nebuvo slyg. Laim, atsidar septintas skyrius. j ir supuolme visi negalieji", t. y. neturintys l mokytis kitur. Tame septintajame tebuvo du berniukai: vietinis rusas i Pagi kaimo Vadimas Taranda ir bsimasis partizanas i Vailn Ignas Cs-na. Kas tada galjo tarti, kad viename suole sdi tokios ideologins prieingybs! Neinau, ar juodu buvo nuoirds draugai, ar tik iaip sau, bet pirmasis, Vadimas, buvo grauolis, mergaii numyltinis, o Ignas kuklesnis, linksmas, geras, nuoirdus berniukas, berods vienturtlis nals snus i stamboko kio Vailn kaime. Klass renginiuose ar ivykose Mediokaln (o j labai danai eidavome po pamok) dalyvaudavo abu. Ignas mgo daug skaityti, neblogai moksi, Vadimas silpniau.

Apie joki politik tada negalvojome. Buvome pramutgalviai paaugliai, ir tiek. I knygos su Hitlerio paveikslais ir paveikslliais pasiaipydavome visai nesirpindami, kaip jam sekasi Rusijoje. Atrod, kad karas niekad nesibaigs. Svarbiausia, frontas kakur toli, ms nelieia. Taiau kada pasklido gandas, kad vokiei frontas jau pralautas, kad rusai mis po mio ima laimti, vl gro nerimas ir tampa. Net oras atrod prisodrintas nevilties ir netikrumo. Viekeliais trauk veim vor voros - inteligentija bgo Vakarus, trauksi nuo raudonojo teroro, nuo komunist. Nesivaizduoju toki, kurie bt lauk sugrtant rus. Gal koks vienas kitas... Jeigu kas vliau apie tai ra ar kalbjo, veikiausiai tai buvo melas i baims ar tiesiog lyktus prisitaiklikumas. O jis, deja, slenkant okupacijos deimtmeiams tarsi kokia liga apm nema dal tautos... Tarp moni sklido kalbos, kad sugr rusai nepaliek gyvo n vieno lietuvio visus iud. Tai dar labiau didino nerim. Tos kalbos, pasirodo, nebuvo be pagrindo, nebuvo i pirto lautas kakieno pramanas. Rytinje Lietuvoje Armija krajova juk taip ir dar, tik tuo metu nebuvo tikslios informacijos. Rudenjant frontas sustojo u Kelms ties Dubysa. Daug kas m tiktis, kad likusioji Lietuvos dalis bent periemos su vokieiais, o gal, ko gero, karo eiga pasisuks kita linkme, nes es vokieiai baigi pasigaminti kakok nuostab ginkl Fau 2". Taip turbt man ne vien kaimo mons, nes mokytojai Venclauskai ir nemaas brys Kraiuose sustojusi nuo rus besitraukiani inteligent nutar rugsjo pabaigoje atidaryti progimnazij. Paskubom buvo surengti stojamieji egzaminai, sukomplektuotos keturios klass ir berods spalio 1-j turjo vykti ikilmingas atidarymas. Bet labai diugiai nusiteikusi bsimj gimnazist kolonai (o ji buvo tikrai nemaa) beeinant v. Mii banyi patrankos sudundjo taip griausmingai, kad net em po kojomis drebjo. Pamaldos vyko, bet sugr i banyios klasje jau radome vokieius. Kai kurios mergaits band kareiviams neleisti ineti suol. Juokingas tai buvo pasiprieinimas, taiau pasiprieinimas. Numatytoje progimnazijoje vokieiai reng ligonin sueistiesiems, o mes taip ir grome namo, neturj n vienos pamokos, nes visi ms bsimieji mokytojai, suprat, kad frontas jau iapus Kelms, skubinai idm Vakarus. Puikus buvo Venclausk sudarytas pedagog kolektyvas. Visi labai inteligentiki, labai pagarbs su mokiniais. Ak, jeigu tokie bt auklj moksleivij 50 met! Patrankos nerimo. Po dienos kitos frontas pasiek ir ms, Vjins, kaim. Prisimenu, buvo vakaras. Dundjo, rods, ne tik em, bet ir dangus. Patrank sviediniai net vytdami kauk, bet kadangi auktai, o kulk nesigirdjo, i trobos niekur njome. Apie mieg, inoma, n kalbos nebuvo. Kitojome susiriet ant ems ir drebjome i baims. Ateitis rods baisi, be provaists. Paryiais per kiem, per darus, per pievas tekini nurko paskutiniai vokieiai. Vienas, ibadjs, pervargs, dar usuko trob prayti ko nors uksti. Mama, kad bt greiiau, padav ali kiauini. Jis skubinai juos igr ir

papra dar draugams (Kameraden). Be galo gaila buvo to jauno kareiviuko, besirpinanio ne tik savimi. Ryt turbt m vilpauti kulkos, kad mes ijome daubel sugulti. Gulime nusimin ir kako laukiame. O gal labai labai nelaukiame? Staiga irime i kaimyn sodybos nuo kalno ateina du kareiviai. Jau rusai!.. Apmir visas knas. Tylime ir irime. O jie, atstat autuvus, artja, artja... Neinau, k jaut ir kaip atrod kiti namikiai, bet a, prisimenu, visa nutirpusi gailiai isiiepiau lyg verksmui, lyg ypsenai, kuri, maniau, turjo bti priemirtin... Bet karikiai nieko nedar. Pasisveikino zdrastvuite", patikrino, ar ia vien civiliai mons, ir nujo. Dabar rusai atrod kur kas valiau negu keturiasdeimtaisiais metais. Milins kaip milins, batai kaip batai - amerikiei nuo galvos iki koj aprengti. Jei ne Amerikos parama, ne-razruimaja" ir nepobedimaja" su savo skarmalais ir autais bt savo paios emje nuo bado ir alio imirusi. Patrank dundesys persimet u graiojo ms tviks mikelio, gojuko", vakarus. viai buvo nebepavojingi. Grome i daubos trob tsti gyvenimo. Jau kitokio vl prie ruso... Vl prie ruso... Bet vis vasar ir ruden tvyrojusi naktini lktuv antskrydi ir bombardavim baim, grsmingas fronto artjimas ir nerimas dl galimo vis lietuvi iudymo dabar, ilikus gyviems, gerokai nuslopino real okupacijos suvokim ir jos siaub. Buvo bjauru, koktu - sodyba kelet savaii beveik kasdien bdavo pilna rus kareivi. Kelet pirmj dien ia buvo sikrs tabas. Jame vaistsi ir paneli katiu", kad savo vai" nuotaik pragiedrint. Kareiviai prisinedavo ieno arba iaud ir su visais batais bei ebatais, nenusivilk milini, nenusim kepuri, virsdavo t mig. Praknark nakt, nesipraus, nesi tvark, iaudais aplip traukdavo toliau Vakarus nemca pobit". Kartais mama, pasigailjusi imtus kilometr psiomis beklampojani varg, ivirdavo kopstiens. Graudu bdavo irti, su kokiu apetitu jie puldavo jos srbti, kaip susijaudin sakydavo spasibo". Taigi mons... Labai danai 1941 m. apsistodavo poilsio ir vokieiai. Koks milinikas t dviej krat civilizacij skirtumas! Vokiei kareiviai pirmiausia puldavo praustis, skustis, valytis batus, dantis, ieidami visk palikdavo tvarkingai. Namuose kelias dienas dvelkdavo muilo ir kitokie malons kvapai, o rus paliktas kerzini bat ir prakaito tvaikas net nos sukdavo, kol igaruodavo. Taigi vl prie ruso... Tarsi antrosios Lietuvos laidotuvs. O gyventi, ilikus gyviems, reikjo. Kaip mons sako, dangus auktai nelipsi, em kieta nelsi". Teko taikytis ir su tais, kurie, kas buvo nieks", tapo viskuo". Atsirado partorgai",

komsorgai", politrukai", instruktoriai ir dar visokie visokiausi orgai", rukai". Valsiuje isipts m karaliauti kakoks pradin mokykl baigs ar nebaigs senbernis, enorge" (moter organizatore) tapo maarat labai nekokios moralins reputacijos miestelio paiba", mokyklos, tiksliau progimnazijos, kuri buvo kurta ar atkurta 1945 m. iem, komsor-gas", tris ar keturis pradins skyrius prastms, reikmingai u ausies usikis pietuk, okdino mokytojus, gsdindamas populiariausiais tuomet odiais liaudies prieas". Mokytojai keitsi vos ne kas mnes. Sen, an, ms tikrj, aiku, nebebuvo. Pasitaikydavo ir neblog, tikr inteligent, tikr pedagog, bet jie tuoj kakur dingdavo. Labai gaila, prisimenu, buvo berods i Raseini atvykusio jauno poeto Benedikto Si-lino, mums dsiusio lietuvi kalb, matematiko ininieriaus Ambrazaiio. Pasirod, padirbjo kiek - ir neliko. Dingo. Kur? Niekas negaljo pasakyti. O kaljimai pilnjo ir pilnjo, prigrsti inteligent ir iaip viesesni bei doresni moni... U k? Keletas viskuo tapusij" viesuomens tiesiog kste nekent. Tiesa, mokykl tinkl labai iplt. Bet kokie giluminiai tikslai slypjo? Ko jie siek, net istorijos faktus vadovliuose ikraipydami ar nutyldami, imesdami religijos, logikos pamokas? Bet jaunyst yra jaunyst. Mokytis buvo smagu. Ms klas priauganioje gimnazijoje (tada dar ne vidurinje) visada buvo vyriausia, duodanti ton". Danai rengdavome pasilinksminimus vakarlius su menine programa, kupletais apie mokytojus, atskiras klases, su vairenybmis per okius: roi, literatriniais valsais, skrajojaniu patu. Muzika btinai turdavo bti akordeono, smuiko ir kontraboso. Jeigu vienas akordeonas - tai per daug ubagika". Pinig muzikantams surinkdavome u bilietus, u roes, kartais ir torto varytynes surengdavome. O dain dain kiek bdavo! Ypa graiai dainuodavo berniukai. Mgstamiausios buvo dabar vadinamos partizaninmis: Palinko liepa alia kelio", Paduok, sesute, balt rank", Oi, neverk, motinle", emaii alias kratas aidi", Augo girioj uollis" ir kitos kitokios. Visos graios, patriotins, liaudikos, lyrins, apie Tvyns laisv. mons vis kako tikjosi, lauk. Lauk ir jaunimas. Radijo aparatus nedaug kas turjo, tad sugav koki inut i usienio dalijoms vieni su kitais. Per vien vakarl, prisimenu, i moksladraugio (ne bendraklasio) Jurgio Kazlausko suinojau didel naujien. Pakviets okti, jis panibdom papasakojo per radij girdjs, kad Amerika nepripastanti Lietuvos jungimo Soviet Sjung. Tai buvo nuostabi, diaugsminga inia. Dar diugesn naujiena buvo, kai taip pat per vakarl klass draug Teres Baldauskait (mirusi 1998 m.) padav vamzdelin susukt ir popieriun suvyniot Laisvs varp" ar Laisvs bals", dabar nebegaliu prisiminti. Neiliko atmintyje ir kas ten buvo raoma, tik niekad neidils tas jausmas, kurio neturiu n su kuo palyginti. Man tada pasidar aiku, k turjo igyventi Vincas Kudirka, kai jo rankas pateko Aura". Tiesa, manoji situacija buvo visikai kitokia. Bet vis tiek tai buvo Aura". Maytis, menkutis ssiuvinio formato primityviausios technikos spaudinukas. Bet tai ms, lietuvi, slaptoji laisvoji spauda! Lietuva gyva! Tauta, turinti savo spausdint od, nemirs!

Teres gyveno prie Bruku miko, jos tvas buvo eigulys, ir pas juos, be abejo, lankydavosi partizanai. Teress sesuo Stefa, buvusi labai aktyvi Kelms gimnazijos ateitinink, literat, dirbusi altini pradinje mokykloje, buvo suimta ir iveta tolimj iaur. Ikili tai buvo asmenyb. Teres jos lygio nepasiek. Po to laikratli gaudavome vis daniau. inoma, dalijamasi bdavo labai slaptai, ne visais ir pasitikti buvo galima. Juk vien u nusirayt Bernardo Brazdionio eilrat grs kaljimas, o k kalbti apie itoki literatr! Tiesiogiai su partizanais, kuriuos tada vadinome aliukais, mikiniais, susitikti teko tiktai tada, kai paliks mokyklos suol bendraklasis Stasys Gedvil ijo mik kovoti su prieu, n neketinaniu karui pasibaigus ieiti i Lietuvos. Ne veltui buvo juokaujama: Ivaduoti ivadavo, bet ieiti umiro". Stasys i ms klass ijo ne pirmutinis. Vienas, Ungaila, tuo laiku jau buvo uvs. Bet jis nebuvo spjs, kaip sakoma, prigyti, nes penktoje klasje (dabartinje devintoje) pasirod ne nuo mokslo met pradios, maai su kuo bendravo, greitai ir dingo. Bendraklasiai pakalbjo, kad ijo mik tiek apie j ir teinojome. Po kiek laiko i kakur atkeliavo gandas, kad jis uvs. Tik tada supratome, kok didvyr turjome alia. Buvo tylus, usidars, bet labai velnaus, giedro veido, auktas, lieknas, brandesnis negu mes, berods kils nuo Pakraanio. Stasys Gedvil - visai kitoks: vienas i klass lyderi, be jo joks renginys neapsieidavo. Mergaits laik dideliu unaru" bti okiuose jo paokdintoms. Labai mgo dainuoti, nors balsas nebuvo i graiausi, utat pats buvo grauoliu laikomas (o gal ir save tokiu laik?). auniosios bendraklass labai pretendavo bti jo simpatijomis, bet sunkiai seksi jo vilgsnis klydinjo kakur toliau ir aukiau. Kad jis ra eilraius, mokykloje, galima sakyti, neinojome. Tada dar tebegyvenome tvikje, Vjins kaime, Lenkvie-i apylinkje. Buvo kakoki rinkim diena. Tvai nenorjo balsuoti. Nedalyvavo jie ir 1940 m. liepos mn. rinkimuose. Gi pavakare, jau brktant, irime - atvaiuoja pilnos rogs rus kareivi. Tvai isigando, puol vilktis palt, o jusiems aktyvistams ar agitatoriams m aikinti, kad, girdi, patys jau buvo besirengi eiti. Tokie tuomet buvo rinkimai. Vliau mons prato ir balsavo nebevaromi, automatikai, n nevilgterj, u k taip pat u automatus. Tvams dar negrus, beveik tomis paiomis rogi vmis beatein dar du karikiai. Bet ne tokie kaip rusai. Dails, grakts. Kas? Buvo jau visai prietema. Jie pasibeld lang. Nuostaba buvo begalin - gi ms bendraklasis Stasys su Vincu Skakausku (kraikiu). Stasys surimtjs, suvyrikjs, karikai pasitemps, nors ir iaip jis niekada nebdavo sutis. Tikras Lietuvos partizanas. Jiedu pasipra nakvyns, o rytojaus ryt, kai jome

mokykl, dav ratel emesnij klasi lietuvi kalbos mokytojai Birutei Siparytei (garsiojo dainininko Rimanto Sipario dukteriai). Ji atjo ne t pai, o kit dien, ir ne viena, o su seserimi Aldona ir prabuvo iki pavakari brkmos. Partizanai su jomis labai daug kalbjo, kak aptarinjo. Mes, namikiai, be abejo, stengms nesiklausyti, bet man atrod, kad Stasys su mokytoja aikinosi ir kakokius asmeninius reikalus, nes ms septintoje (dabartinje vienuoliktoje) klasje skland gandeliai apie jo neabejingum graiabalsei jaunutei, k tik gimnazij baigusiai mokytojukei. Kiek tai buvo rimta, sunku pasakyti. Mokytoja Birut neilgtrukus itekjo, o Stasio eilraiuose, kuriuos vliau ms literatriniuose vakarliuose paskaitydavo, bdavo kakokio lidesio, tragizmo. Itekjusi mokytoja taip pat pasidar labiau susimsiusi. Su partizaniniais vykiais buvo susijs ir Aldonos Siparyts likimas. Ji rimtai draugavo su miestelio kooperatyvo darbuotoju Grigla (vardo nebeprisimenu), padoriu mogumi. ms gimnazij i Kelms buvo atkeltas labai aktyvus naujo tarybinio gyvenimo" krjas komjaunuolis Saulius Janaviius. Jis msi Kraiuose kurti komjaunim. Miestelyje buvo vienas kitas narys, o mokykloje ne. Janaviiui seksi sunkiai, bet pagaliau pavyko prikalbinti du ar tris, gerai nebeprisimenu. Tuos kandidatus reikjo veti Kelm (tada ji buvo apskritis) ventinti". Nemalonu buvo visai mokyklai, visi juos laik idavikais, o kakas, matyt, prane net partizanams. Veamuosius u keli kilometr nuo Krai jie pasitiko viais sunkveimio padangas, ilaipino visus, sustat eil ir Janavii, kaip Tvyns idavik, j akivaizdoje suaud. Grigla tuo kartu vaiavo kabinoje, nes sunkveimis buvo j kooperatyvo. audant padangas, jam kliuvo visikai atsitiktin kulka. Bsimieji komjaunuoliai parbgo miestelin balti kaip popierliai ir neinau, ar kada bei-tesjo savo ryt. Pamokos mokykloje nutrko, kilo didiulis smyis. Buvo labai nejauku. S. Janaviiaus niekas neverk, bent ms klasje. Jei buvo gaila - tik kaip jauno mogaus, o kaip mokytojo ne. Nemgome jo dl aukt komunistini ideal", dl keistos, nenatralios energijos, dl kakokios netikros ypsenos. Kas ino, gal jis i tikro man eins teisingu keliu, kad taip stropiai tarnavo okupantui? Tegul jam Dievas bna gailestingas. Daug labiau igyvenome dl mokytojos A. Siparyts suadtinio. Prie kapo duobs ji stovjo tiesiog sustingusi, labiau panai balt marmurin statul negu gyv mog. Bet netapo kokia nors kerytoja, nestojo soviet aktyvist gretas. Pasirinko tyl vienatvs keli ir tik turdama per keturiasdeimt met itekjo u kakokio nalio ininieriaus. Netrukus po S. Janaviiaus suaudymo mokykl buvo atsisti kiti komjaunimo entuziastai Krasauskai (vyras ir mona) i Kauno. Krasauskien buvo paskirta ms klass (tada jau paskutins, atuntosios) aukltoja. Ji suman savo klasje steigti komjaunimo grup. Kart m po vien klausinti, k manome apie komjaunim. Tardomi mokiniai, deja, laiksi dviprasmikai, klausiami atsakinjo: A nieko prie", bet

stoti niekas neketino. Kai prijo eil mano seseriai, ji drsiai atov: A niekada komjaunim nestosiu!" Mans aukltoja jau nebeklaus. Nebeklaus ir kit, nes, matyt, nebenorjo igirsti toki atsakym. Vakare nubgusi valsi m girtis, kad jos klass dauguma stosianti komjaunim. Tikriausiai vylsi didelio okupant ir j palain virnli vertinimo. Bet rytojaus dien n vienas i sakiusij nieko prie" neatne pareikimo. Aukltoj itiko isterijos priepuolis. Sako, mokytoj kambaryje verkusi, draskiusis ir atsisakiusi tokiai klasei" vadovauti. O mes taip ir baigme gimnazij, n vienas nesuters nei savo sins, nei lietuvio garbs. U tai turime bti dkingi ir lietuvi kalbos mokytojui Juozui Petruliui, raytojui dramaturgui, kuris be odi mokjo palaikyti lietuvik dvasi. Nepamenu, kurioje klasje, bet jau i paskutinij, atvaiavo i Kelms apskrities laikraio redakcijos pora vyruk. Pasikviet mane kakur nuoalin, m agituoti rayti j laikraiui. Matyt, buvo pasirink ini, kad vakarliams sueiliuoju kuplet, iek tiek reikiuosi literat brelyje, redaguoju mokyklos sienlaikrat (beje, labai emo ideologinio lygio"). Taigi tiedu ponai-draugai iulbjo, ulbjo, aukso kalnus adjo. Girdi, iauginsi i mans didel poet, supaindinsi su tuo ar anuo i Raytoj sjungos, atversi visus kelius auktumas ir platumas. Nordama greiiau jais atsikratyti, pasakiau, kad tokie dalykai nesprendiami i karto - reikia rimtai galvoti. Atvyko jie po savaits ar dviej. Labai malons, mandags, o a jiems pareikiau labai tvirtai: Ne!" Tvirtai, grietai, be joki kompromisini atspalvi, kad jie daugiau n nebandyt nekinti. I tikrj tada apsisprendiau niekad nerayti n vieno odio jokiai sovietinei spaudai. Visai kitok atsakym gavo taip pat pakalbins rayti, bet nebe apskrities, o partizan spaudai, buvs pradins mokyklos paskutinij skyri bendraklasis Ignas sna. Tuo metu jis dirbo berods Pails pradinje (o gal Vailn apylinkje) ir, be abejo, buvo partizan ryininkas. Tikruoju miko broliu tapo kiek vliau. Kaip iandien prisimenu t moment. Einu i mokyklos namo usigalvojusi, ir staiga lyg i ems idygsta Ignas. Susitikimas buvo visikai neplanuotas, netiktas. I pradi pajuokaujam, pakalbam, a jau noriu eiti, bet jis pasisilo palydti. Na, k gi? Tegul. Kai ijome i miestelio, jis idst savo pasilym. N minuts nedvejojusi pasakiau: Gerai, kiek sugebsiu, kaip moksiu, kiek bsiu reikalinga". Buvo diugu, kad ir a nors ma grdel galsiu pridti prie lietuvi kovos dl laisvs. Atsisveikinome jau ne kaip iaip sau mokslo draugai, bet kaip geriausi biiuliai, bendraminiai, bendraygiai, susitar, kad savo eilraius perduosiu per Teres Baldauskait. Paskui, inoma, atsirado ir kiti ryi keliai. Pasirinkau Aurs slapyvard. Vliau buvo ir kitoki: Danguol, Lidija. Mnuo po mnesio vis labiau sitraukiant partizan spaudos reikalus atsirado ir iek tiek kitokios veiklos. Mokslo draugas, moksis emesnje klasje, bet amiumi vyrlesnis, kadaise per vakarl pasaks politin naujien apie JAV nuostat Lietuvos atvilgiu, Jurgis Kazlauskas, papra perneti per miestel ginkl. Jam ir apskritai vyrams tai es pavojinga. Nepati-

Paminklas raudonojo teroro aukoms prie MGB Krai valsiaus poskyrio pastato

kimam nepaduosi. Man tai buvo vieni juokai, n raumenlis nevirpteljo. Dabar neprisimenu, kas kitoje miestelio pusje lauk to neulio" paimti. Nedidelis jis tebuvo revolveris ir j vadinamas raketninkas". Beje, tada Jurgis pamok, kaip naudotis revolveriu, bet ginklo a niekad neturjau, niekas man jo niekada ir nesil, o ko gero, nebiau net musi. Pra bti labai atsargiai. inoma, jei kokiam stribui bt ov galv patikrinti, kas tame ppsaniame portfelyje, aiku, kaip bt kelion pasibaigusi. Nekriau jokio plano, k sakyiau, kaip bandyiau isisukti, tik nusprendiau, kad pats saugiausias kelias eiti aligatviu pro pat stribokyn, kurio kieme visuomet j bent po kelet sukindavosi. Beje, apie t kiem... N nesuskaiiuotum, kiek kart jis yra buvs ermen sale... Guldavo jaunieji didvyriai nukauti ar nenorj gyvi pasiduoti nusiov, ant pliko grindinio ar sniego, be vakels, be kryelio, be maldos, be giesms, nuolat

vyrkalnis prie Krai, kur bdavo ukasami partizan palaikai budrios seklio akies stebimi, ar neprieis kas iekodamas savj, ar nesusigraudins. Palaik dien kit, nuvedavo nevariose veiose kaln ganyklose kitame Kraants krante ir ukasdavo bendroje duobje be karsto, be Viepaties angelo". Vienintelis mogikumo enklas, kur dar sugebjo parodyti surambjusios ir suakmenjusios budeli irdys tai gremzdika spygliuotj viel tvora aplink t duob. Vasaros naktimis kartais nubgdavome su draugmis t kapeli aplankyti. Pabandiau, prisimenu, t milinkap aplankyti ir po daugelio met, apie 1970-uosius. Tvoros nelik n enklo, sunku tiksliai atsekti viet. Tik staiga bevaiktindama iriu tarp oli ppso maytis, emutis, bet gantinai storas stulpelis. Tai ia!.. Amin jiems atils! Ai Dievui, kad atsirado sumanus mogus. Dabar toje vietoje stovi kryius. Stovi paminklas ir kieme, kur po kelet dien ilsdavosi nurim po kautyni jaunieji broleliai, nesugr pas j laukusias mergeles, seseles ir motules. Prie kakokius rinkimus ar sovietin vent buvo paruoti didelio formato prieokupantiniai plakatai. Gavome j nema pluot ir turjome nakt ikabinti juos miestelyje. Buvome jau i savo tviks Vjins pasitrauk. Gyvenimo aplinkybs privert - buvo Kelmje teismas neva dl mokesi. Tvai suprato, kad likimas jau beveik aikus, nuve

valsiaus darbuotojo Norgailos, kurio inioje buvo visi itie reikalai, motinai (o ji buvo mamos jaunysts draug) iek tiek grd, pakalbjo, pasibdojo. Si, matyt, padar snui tak. Beje, su tuo snumi mes buvome moksi emesniuose skyriuose. Ramus, tykus buvo berniukas. Taigi jis nei iekojo, nei persekiojo, nei tremiamj sraus trauk. ems, tiesa, nebuvo daug - tik 18 hektar. Daugiau jis nieko negaljo padaryti. Teatlygina jam Dievas. Palikti tvik buvo neipasakytai gaila. Nuostabaus groio pievos, mikelis, berynlis, atkrants su emuogmis... Tykiais vakarais ataidintys Krai banyios varpai. Grau ia buvo ir ruden, ir iem, ir vasar, ir pavasar, ypa kai suyddavo ievos, alyvos, kai sidrsinusi gegut ukukuodavo obelyje vos ne po langais... Teko palikti. Tvai prisiglaud pas giminaiius, o mums, savo trims dukroms, inuomojo kambar miestelyje taip pat pas tolim giminait Aleksandraviit, kurios brolis, kaip buvs Lietuvos Seimo narys, buvo pasitrauks Vakarus. Labai gera, labai nuoirdi, suprantanti mones ir ujauianti buvo toji eiminink. Miegojome ant aukto, o gyvenome ir pamokas ruodavome drauge su dar viena jos priimta mergaite Birute. Apie plakatus, aiku, negaljome prasitarti nei Birutei, nei eimininkei. Kadangi miegojome ant aukto, sutemus ir visiems sumigus su jaunesnija seserimi ijome darb", o vyresnioji budjo, kad leist grusias. Buvo puiki pavasario naktis. Pasistengme prie kiekvieno viekelio, prie kiekvieno didesnio tako, vedanio miestel, pakabinti po vien ar du plakatus, paskui dar sumanme papuoti" ir Mediokaln, ir kapini vartus. Baigus darb rytuose jau aikiai pliesksi aros. Ms laukusi sesuo saksi n aki nesudjusi, tik meldusis ir maniusi, kad kliuvome taip ilgai negrome. Kit kart, ruden, teko kabinti kakokius (dabar raau kakokius", nes nebegaliu prisiminti, kokie jie buvo deimtmeiai daug k apne umartim...) atsiaukimus. Gyvenome nebe pas Aleksandraviit, o pas Dirmeikius (Krai kratotyros muziejaus puoseltojo, nepaprastai darbtaus savo krato myltojo, vidurins mokyklos istorijos mokytojo, anuomet tiktai iokio tokio paaugliuko, tvus). Pasirinkome, kaip ir pavasar, etadien, kad mons, ryt eidami banyi, pamatyt ir paskaityt. Ijome taip pat su jaunesnija seserimi neva vakarl, okius, kurie tkart vyko kultros namuose. Ten kiek pasisukiojusios nepastebimai pasialinome ir mme vykdyti savo uduot. Kas buvo mus pareigojs - nebeprisimenu. Prisegme vienoj, prisegme kitoj vietoj, bgiojome labai greitai, nes nebuvo jokio noro grotis darganota naktimi. Paskutin atsiaukim nusprendme pakabinti keli nuo Butkiks ir Jauniks susikirtime, ties pat miesteliu ten gana gyvas judjimas. Segam, prisimenu, apgraibom patamsiais prie kryiaus, nes toje vietoje nieko parankesnio nebuvo, gi irim i u kalnelio nuo Katiliks atvytuoja mainos viesos. Skubinai pritapnojom, prispaudm popieri (negi paliksi nebaigto darbo?) ir kiek tik kojos nea, klupdamos, gridamos pasileidom piev, daubel ir kritom ant pilv, prisiplojom prie ems kaip rudenio

lapai ir keniam. Ai Dievui, kranteliu-kas buvo toks, kad ibint viesos nuslydo virum ms. Praus mainai, apsivalm, apsitvarkm ir vl nujusios vakarl sijungm bendr besilinksminanij br, tarsi nieko nebt vyk. Tuomet mokms atuntoje, jau paskutinje, klasje, ir a jau buvau davusi tikriems partizanams priesaik. Daviau j baigdama septint klas, pavasar. J. Kazlauskas, per kur gaudavau spaudos ir neretai perduodavau savo kryb, neva simpatizavs man (na, paokdavom, panekdavom, draugai pasiaipydavo, kaip mokyklose nuo seno prasta), kart pasak, kad partizan vadas mane kvieis susitikti ir jis, Jurgis, ess pareigotas mane nugabenti sutart viet. Tikru miko partizanu J. Kazlauskas niekada netapo, bet ryininkas buvo labai svarbus, atrodo, netgi su ginklais gerokai susijs. Jis dviraiu nuve mane pas savo giminaiius Daukintiks kaim. Tai buvo taip pat Kazlauskai, taip pat labai susij su partizanais. Kiek pasisveiav, matyt, sulauk sutarto laiko, buvome nuvesti Kltiks mik, grai aiktel, kur olje sugul dienojo" (toks buvo partizan terminas, nes keliauti ir k nors veikti jie galjo tik nakt) koks 17 ar 20 miko broli brys. Visi jauni, linksmi, vals, puikios nuotaikos, pusgarsiai juokavo, nekuiavosi. Atrod tarsi poilsio sugul ienpjoviai, tik vietoj dalgi turjo autuvus. Su tais savo drauguiais jie dien nakt nesiskirdavo. Jauiausi visikai rami ir saugi, net mintis galvon netopteljo, kad tai dabar mus galt uklupti rusai su stribais. Per pietus iriu beateinanti moksladraug Onut Ru-dzeviit su savo seserimi Viktorija Jankauskiene. Jos gyveno netoli ito miko. Beatneanios kibiruose pietus broliams kareivliams. Pasirod, kad tame bryje buvo Viktorijos vyro brolis, slapyvardiu berods Audronis. Vliau, man jau dirbant Butvil pradinje mokykloje, jis gana danai ueidavo su draugais. Buvo ilto, draugiko bdo, nuoirdus, paprastas. Kai Jurgis susitvark ten visus savo, kaip ryininko, reikalus ir jau ruoms vykti namo, pakilo vienas i brio - auktas, dailiai nuaugs, santrus, rimiausias i vis. Jis pasak palydsis mus. Tai buvo j vadas Dainius. Pavard pavyko suinoti jau po jo mirties Vladas Raauskas. Jis nusiov. Nusiov iki galo vykdydamas partizano priesaik Tvynei. Lietuvos em toki yra priglaudusi ne vien ir ne kelis imtus... Tai ne saviudybs. Tai didingos dvasios milin mirtys. Tai tautos garb. Istorija vertins j auk. Kiek palydjs, Dainius sustojo ir pasil man duoti priesaik. Jurgis jo kiek tolliau. Mes dar truput sukteljome on, ir, alioms Kltiks miko eglaitms liudijant, kartojau ventus laisvs kovotojo priesaikos odius. inoma, nedaug teteko, nedaug galbt ir tesugebjau nuveikti, bet duotj priesaik visada neiojau ir tebeneioju irdyje.

1948 m. ruden gyventi pasidar visai riesta. Tvai, besi-glaustydami pas giminaiius, neinau kuo maitinosi. Tiesa, turjo karvut ir arkl buvo i kio isived, bet gyvuliams reikjo ir ganyklos, ir paaro, ir tvarto. O dar mums norjo leisti baigti moksl, nes mokms (visos trys) jau paskutinje klasje. odiu, padtis buvo daugiau negu nepavydtina. Vyriausioji sesuo Elena, protingiausia ir praktikiausia i ms, nusprend gelbti visus. Suinojusi, kad u atuoni kilometr nuo Krai, Butviluose, yra laisva mokytojo vieta, ji pasak eisianti ten dirbti. Tos mokyklos mokytoja Stas Metrikyt buvo suimta po netoliese vykusio strib ir partizan susiaudymo. Buvo tarta turjusi ryi su miku. Tikriausiai taip ir buvo. Neinau, kiek met ji kaljo, bet gro gyva ir iuo metu (1998 m.) gyvena Panevyje. Pirmiausia, inoma, nujome apsiirti. Vaizdas buvo kraupus. Salimais - per susiaudym sudeginta, dar teberkstanti vietini rus Zuj sodyba, mokykla po kratos labiau panai svartyn negu mokslo staig. Bet sesuo neisigando. Susitvarkysime!" pasak ir nune pareikim valsiaus vietimo skyriun. Skyriaus vedju dirbo buvs ms mokytojas, todl dl primimo problem nekilo. Butviluose apsigyveno ir tvai. Taigi mes vl turjome namus, kad ir ne Vjinje, ne tvikje. Buvo kur pareiti savaitgaliais, praleisti atostogas. Nuo tada prasidjo ir artimesnis bei danesnis bendravimas su partizanais. Ypa po met, kai sesuo vl gro mokykl, o a sidarbinau jos vietoje. Ateidavo jie gana danai. Ne k reiau apsilankydavo ir stribai. Apeidavo visus kampus, ilandiodavo palpes. Ir vis naktimis. Partizanai taip pat ateidavo naktimis. Tik j beldimas langus bdavo kitoks velnus, neagresyvus. Pirmiau pasiirdavo, sitikindavo, kad nra kitoki svei", ir tada duodavo enkl. Ateidavo jie padienoti - pailsti, susiildyti. iem dienodavo pastogje, o vasar nueidavo labai tank mikel, Auktagir, kur nunedavome kartus pietus. Kart ten surengme net literatros popiet skaitme savo kryb. Stasys Gedvil (Aras, Bedalis) skait tikrai graiai, sijauts. Retas autorius taip sugeba. Ignas sna-entas kiek paprasiau, gal dl to ir jo kryba atrod ne tokia ikili. O vien puiki birelio dien Auktagiryje buvo atvstos emaiio (Vlado Montvydo) vardins. Buvo jie t kart tik trise jis, Bedalis ir entas. Kad nors paminti savo dien, emaitis pasisak pats ir papra io to parneti i miestelio, beje, ir butel vyno. Koks jo vardas, tada neinojome ir neklausme, netgi norjome neinoti. Pasitikjimas vien kitais buvo imtaprocentinis, santykiai - labai draugiki, tad kam tie vardai ir pavards? Geriau net ir slapyvardio neinoti. Tuomet ir uhipnotizuotas neiduosi. inoma, dabar, kai anie visi pavojingi laikai ir vykiai - praeitis, rodos, bt tikrai gera inoti, kas, i kur buvo tie auns miko vyrai.

emaitis buvo nedidelio gio, visuomet karikai apsirengs, kalbjo iek tiek emaiiuodamas ir i proio ar dl kokio nosies defekto nuolat keistai nypiodamas. Bet tai jam savotikai tiko ir netgi kl jo, kaip vado, autoritet, teik orumo. Buvo ramaus, santraus bdo, atsargus. Bet tas atsargumas, nors kai kas mgdavo i jo pasiaipyti, man niekad neprimin bailio krpiojimo. Apskritai neteko pastebti, kad bent vienas i t, kurie apsilankydavo pas mus, bt turjs zuikikumo". Tai buvo drss, apsisprend, inantys savo tiksl pasiryliai. Jie niekada neateidavo tuiom rankom. Visados atnedavo spaudos laikratli, atsiaukim, dain rinkinli ar kitoki rat. Ieiti, inoma, taip pat nenordavo nieko negav - visuomet pasistengdavau bti k nors ikepusi" i savo krybos. O vien kart, suman leisti Mald girioje", papra nupieti virel. Nevertinusi savo gabum toje srityje sutikau. Tiesiog i pareigos - jei reikia, kakas turi padaryti. Tikr meninink, matyt, neturjo. Kai dabar pagalvoju, ms namai, t. y. Butvil pradin mokykla, ueinantiems partizanams atrod tarsi kokia oaz. ia jie pabdavo visikai ramiai, be tampos, papolitikuodavome, pajuokaudavome. Ypa linksmas bdavo entas. Jo vaikikai idyklikos idaigos visus prajuokindavo, pakeldavo nuotaik. inoma, kieme visuomet stovdavo sargybinis juk karikiai. Apie galim susidrim su stribais kakodl nei mes, namikiai, nei jie negalvodavome. Bent man atrodydavo, kad to negali bti, kad stribai negali ueiti btent tada, kai viei partizanai. Ne, tai nemanoma! Buvo kakoks beslyginis pasitikjimas Dievo Apvaizda. Taiau vien kart tai vos nevyko. Buvo iema. Pasimeld, t. y. sukalbj vakarin mald ir mald prie yg, - o melsdavosi labai graiai, - karikai isirikiav, nuleid emyn autuvus (maldoje dalyvaudavome ir mes), atsisveikino, usigob baltas skraistes, ij per verand, usiseg slides ir i-liuo per sod - visi labai stropiai vienomis vmis. Matyt, kad nebt iduotas skaiius. Jiems dar gerai neinykus u tvoros staiga beldimas duris, langus. Stribai su rusais! Laim, kad jie atgurgjo nuo viekelio, o ne nuo Kirkui kaimo. Bt neivengiamai susitik. Apstoj langus, m viesti proektoriais, o a laikiau rankose partizan palikt Laisvs bals". K daryti? Slpti? Bet neramus judesys gali iduoti, tuomet darys krat. Beliko viena ieitis laikyti rankose kaip laikius. Ramiausiai susukau t leidinuk ttel ir su ta paia ranka atidarinju tikrintojams duris koridori, verand, klas, kuri buvo kitame namo gale. O irdy kad ramu, kad gera - ai Dievui u tas kelias igelbjimo minutes! Mama, prisimenu, kad vaidina, kad vaidina, stengdamasi kiek galima ilgiau ulaikyti stribus viduje: Sualot, vyrai! iema... Gal norit ir aukt apirti? Palaukit, tuoj suiekosiu lemp, atidarysiu, paviesiu... Gerai, kad kraikiai, yra pastam. Nepastam tikrai bt baugu".

Buvo ir kitas panaus atvejis. Tuomet dar tebesimokiau paskutinje klasje. Butvilus eidavome per Mediokaln, paskui takais, unkeliukais. odiu - tiesiai. Einam su vyresnija seserimi. A neu pintin su partizan spauda, umetusi ant jos kakoki popiergali ar skudurli. Pasiveja enkavedist leitenantas Antanas Kitauskas. J painojo visa mokykla, nes ateidavo mokini vakarlius ir okis po okio okdindavo nusiirjs vien grai priepaskutins klass mergait. J vliau ir ved. Taigi tas leitenantas pavijs iumpa krep panti. Kaip neduosi? Nea jis, nea ir staiga sako: Ot, imsim ir pairsim, kas tame krepy yra". Isigsti nebuvo laiko - reikjo aibikai suveikti. Prisimenu, nusijuokiau ir, nutaisiusi elmik ton, sakau: irkite!.. Praau!.. Jeigu jums ne gda, jeigu ne sarmata..." Ir k gi - neirjo! Pajjo dar kiek ir pasuko kitu taku, o mums rankos kojos drebti pradjo tik i Mediokalnio ijus. Dieve, kuo galjo itas vykis baigtis?! Turbt pats angelas sargas tada pasufleravo, k sakyti. Linksmas juokas igelbjo ir dar vien kart. Mokytojaujant Butviluose kakas i apylinks darbuotoj atnea aukim NKVD ar MGB - mons tada j neskyr. Stribokynas - ir tiek. K daryti? Eiti nieko neinant rizikinga. Netoliese, gal u koki atuoni kilometr, Vaiguvoje, mokytojavo du klass draugai ir draug. Vienas i j buvo S. Ged-vilos pusbrolis. Kad vyrai turi ryi su miku, inojome, tik tiesiogiai maai tekdavo bendrauti. Su jaunesnija seserimi nusprendme nuvykti pas juos. Ten nieko tartino. Pernakvojome pas draug - saugiau negu namie. Rytojaus dien grus - kitas aukimas beess. Jau Kelm, rajon. Isisukti, aiku, nebemanoma. Reiks vykti. Buvo sekmadienis. Vasara. Kelmje pirmiausia nujau banyi. Kas ino gal jau paskutin kart? Paskui nurodyt staig. Tuoj atm pas ir liep laukti. Laukiu ir vis neramiau darosi. Pagaliau pakvieia tardymo kambar. Nusprendiau (o gal tai savaime su Dievo pagalba vyko?) baim palikti u dur. Atlik reikalaujamus formalumus (vardas? pavard? gimimo metai? ir t.t.) pirmiausia paklaus, kodl neprisistaiau Kraius. Buvau ivykus Kelm", pamelavau. Negi sakysi, kad Vaiguv? Buvai iandien banyioje?" - paklaus. Buvau", - atsakiau. Kad ims ponai tardytojai mane gdinti, kaip a, mokytoja, vaiktanti banyi! Taip, einu, nes esu tikinti", pasakiau visai ramiai ir tvirtai. Ir tasai neisigynimas, kad buvau banyioje, mane igelbjo. Pajutau, kad jie pradeda lyg pagarbiau elgtis, tikti tuo, k sakau, atsakinti mano klausimus. Neinau, kaip man kilo mintis klausti, i kur jie tuos man primetamus davinius im. Mes turime rodym! - aikino. - Apie jus papasakojo vienas js draugas". Kas? Kuris mano draugas?" klausiu. I pradi isisukinjo, nesak, o paskui parod aplank Vinco Urbono byl. Man net linksmumas ird perliejo, neilaikiau ir pasijuokiau. Ponai tardytojai i nuostabos suglumo. j nagus pakliuvusi kakokia kaimo mokytojl nedreba, netgi juokiasi! Kain ar bt buv lengva nusijuokti, jei bt parod ne Vinco Urbono, o Jurgio Kazlausko byl? Buvo tardytas ir Jurgis. Sak vis laik meldsis, kad nieko neiduot. Buvo labai muamas, kankinamas, bet itvr. Pasakodamas apie kankinim iaurumus,

kad ir atletiko sudjimo, kad ir ne itin sentimentalaus bdo, apsiverk: vrys ten, ne mons". Jurgis inojo labai daug, o apie mane vos ne visk, be to, jo pusbrolis Vytautas jau kaljo Sibire. Garb tvirtadvasiams! Vincas moksi viena klase emiau, buvo velnaus, gero bdo, draugikas, turjo puik tenoriuk. Vakarliuose retkariais pakviesdavo okti, bet joki partizanini ryi su juo neturjau. Suimtas jis buvo paskutinje klasje su draugu Juozu Luka. Sunku pasakyti, ar Vincas tardomas k nors usimin apie mane. Jei pasak it pavard, tai ji buvo ne mano, o sesers Elenos, nes, kaip vliau paaikjo, ji buvo pamusi i jo kakokius atsiaukimus ir lipd juos miestelyje, pakelse. Taigi vyko kakas neprasta. Saugumieiai m enklais vienas kitam rodyti (inoma, taip, kad ir a matyiau), kad man reikia gerai krsti. Neisigandau. Buvo lengva ir ramu jie neturi jokio silo galo. Dar band tikinti tur rodym, bet a atriau: Js taip turite sakyti, nes tokia tardytoj metodika, o jeigu Urbonas k i tikrj yra pasaks, tai, matyt, neturedamas k kita pasakyti". Mano didiausiai nuostabai, atidav pas, sak niekam neprasitarti, kad buvau tardyta, ir paleido. Netrukus po to vykio susitikau Juoz Gaidamavii. Pasirod, kad ir jis buvo tardytas t pai dien. Mats netgi atnet mano pas ir pamans: Vanda aretuota". O a tada net neinojau, kad paso atmimas reikia sumim. Gal biau labai isigandusi. 1951 m. i Butvil isiklme Varni rajono Laumen septynmet mokykl, nes norjome dirbti kartu su jaunesnija seserimi. Vyresnioji mokytojavo Pailje, buvo jau itekjusi. Abu su vyru bendravo su partizanais, bendravo su ta eima, kurioje buvo priglausti emaiio vaikai, tik neinau - du ar vienas j ten augo. Tai buvo berods Bielski eima. Laumenus ivykome kartu su tvais, nes jie neturjo teiss be mans pasilikti mokyklos name. Partizanai apsilankydavo ir ten, bet emaiio adjutantai buvo jau nebe Aras, nebe entas... Artimiausias jo patiktinis buvo uoliukas. Tikrasis jo vardas ir pavard taip ir liko neinomi. Jaunutis, labai nuoirdus, labai mandagus vaikinukas. Jam net karika uniforma netiko. Kit slapyvardi nesiminiau. Ateidavo vis kiti, vis nauji, bet kadangi su emaiiu, - tai tikri, ne kokie apsimetliai. O stribai Laumenuose, ai Dievui, nesilank. Laumenuose tedirbau vienus metus. Ivykau Klaipdos mokytoj institut lietuvi kalbos studijuoti. Tada buvo 1952 m. ruduo. Tiesioginiai mano ryiai su miko broliais lyg ir nutrko. Sesuo Jadvyga tebedirbo Laumenuose. Su tvais gyveno nuomojamame namelyje. Partizanai tebesilankydavo, bet vis reiau ir vis maesniais breliais, kol atjo tik vienas

Montvydas. Be adjutanto, be jokios palydos. Papra iskalbti markinius, pabuvo, pailsjo, ijo ir daugiau nebepasirod... Per kaimus nujo gandas, kad netoli Varni pelkse uvo * paskutinis aliukas". Stribai triumfavo sunaikinom paskutin bandit! Ne sunaikintas jis buvo, bet, kaip vliau teko suinoti, susinaikino pats nusiov, nepasidavs gyvas prie rankas. Ar tai ne dvideimto amiaus Pilnai? Kokio dvasios tvirtumo reikia, kad tokiomis sunkiomis slygotoiis itvertum iki galo nesuklups, nesusvyravs, nepals! Pagaliau jis nebuvo paskutinis kovotojas, tik ms ryiai po jo mirties su partizanais galutinai nutrko. Atskiri breliai tai vienur, tai kitur dar veik. Kai parvaiavau atostog, namikiai i lidn naujien papasakojo susijaudin, sielodamiesi. Kaip iandien prisimenu susigraudinusios mamos odius: Iskalbiau Ddei smerio markinius..." emait tarpusavyje saugumo sumetimais vadindavome Dde. Kai sesuo institut paraydavo, kad buvo atvyks Dd", man bdavo aiku - jie dar gyvi, dar veikia, dar kovoja. Tarp Klaipdos mokytoj instituto student, atrodo, buvo nemaai partizan biiuli, ryinink. Tai rod absolvent raai boktelyje, sumimai, poiris komjaunim, marksizmo disciplin. Bet visi buvo labai atsargs, usidar. Ypa po labai aktyvaus visuomenininko Plaipos sumimo. Matyt, buvo ir smarkiai sekama. Taigi institute partizaniniam darbui ryiai neusimezg. Tik vien kart parodiau bendrabuio draugei, raaniai eilraius ir vieai besireikianiai literatrinje veikloje, savo krybos ssiuvin. Ten buvo eilrai apie Tvyn, apie jos kanias, moni trmimus. Draug labai susijaudino. Pasakiusi: O a k darau?", nujo radiofon ir atsim savo poezij, kuri rytojaus dien turjo skaityti per miesto radijo literatrin valandl. Institute ir dl komjaunimo nelabai spausdavo. Kart pakviet mane komitet, gavo paaip atsakym ir daugiau ne-bejudino, nors buvo paskyr termin apsigalvoti iki vasario eioliktosios". domus terminas! Gal ir komjaunimo vadovybje ten sdjo toki kaip Plaipa? Kas ino, kas supaisys emaii gudrum? Ai Dievui, nesusiterus jokiomis garbingomis gretomis" nei komjaunimo, nei partijos pavyko nugyventi vis sovietmet. Gera senatvje atsigrus atgal pasivalgyti po praeit ir neraudonuoti prie Tvyn i gdos. Aiku, daug kas liko nepadaryta, liko neinaudotos progos, daug kas per menkai padaryta, galbt buvo galima kur kas daugiau nuveikti, - teatleidia tai istorija, - bet idavysi ar idavystli svoris neslegia irdies. Laikms, prieinoms kaip imanme, kaip sugebjome pagal aplinkybes, pagal galimybes. Pasibaigus atvirai partizaninei kovai, atsivr kitokie pasiprieinimo okupantui keliai jungms vadinamj disident gretas. Spausdinome knygas (religines ir patriotines) raomosiomis mainlmis, dalijoms jomis, brms Eucharistijos biiuli grupes,

rengme slaptas sueigas (o kartais ir vieus ygius iluv, Kryi kaln), skaitme ir platinome nauj pogrindin spaud: Rpintojl", Dievui ir Tvynei", Aur", Alma Mater", LKB kronik", vairius atsiaukimus, kreipi-musis, rinkome paraus ir pasirainjome po protest ratais dl kunig sumim, dl patriot kalinim, religijos persekiojimo. .. Pus imtmeio sovietinis okupantas naikino taut udynmis, trmimais, sadistikiausiais kankinimais, persekiojimais, kalbos naikinimu, dvasios bukinimu, bet nepajg i lietuvio smons irauti to, kas nuo ami aug jo mentalitet. Atjus kiek palankesniam momentui jis vl visu balsu vieai, prie vis pasaul utrauk deimtmeius irdyje slaptai dainuot laisvs dain ir beginklis, plika krtine atsistojo prie tankus. Ar tai ne partizan didvyrikos aukos ir kraujo vaisiai?
iauliai, 1998 m.

Summary
The book "Prisiklimas District in the Fights for Freedom" is dedicated to Prisiklimas District (The Revival District), irs history, underground press and the last days of existence. Prisiklimas District encompassed the geographic areas of iauliai, Kdainiai and northern part of Kaunas. The aggressive activities of this partisan District influenced the decisions of the High Command of partisan movement, played an important role in partisan intercommunication system and the leading role in publishing activities. The book consists of three parts vvhich comprise dravvn together different material concerning the manifold activities of the District. The first part of the book represents a large body of historical vvorks, supplemented by different material. The second part givcs a short analyses of Prisiklimas District's publications, and the third part of the book is dedicated to the District's publishers and their supporters. Prisiklimas District was formed on 1 April 1944. The Vover (renamed to the Duke velgaitis), alioji, joined by Atalynas, and the Povilas Lukys (renamed to the Maironis) provincial forces (PF) made the nucleus of Prisiklimas District. The first District Commander was Petras Bartkus. Other Commanders vvere: Leonardas Grigonis, Povilas Morknas and Juozas Palinas. The District operated in the centre of Lithu-ania and geographically was the best harbour for the High Command of the movement. In February of 1949 a secret meeting of all the leaders of the Freedom Fighters throug-hout Lithuania founded the Lithuanian Freedom Fighters' Movement (the LLKS) and issued a political declaration of the movement. The meeting took place in the village Mnaiiai, the district of Radvilikis. Till 1952, the.Section of Public AfFairs functioned vvithin the territory of Prisiklimas District. The Section issued publications generated by the High Command and maintained intercommunication vvith other partisan districts. At the end of 1950, alioji provincial force stopped its activities because of big casualties incurred by the MGB acts of provocation, and the District itself was scattered in June 1952. The partisans who survived joined the Kstutis District. The Juozapaviius tvnija, one of the disciplinary bodies of the former Duke velgaitis PF, published its nevvspa-per as far as 1957. The last partisan of the Maironis PF Prancikus Prsaitis, perished in 1963 after he had been arrested and executed. Despite harsh and difficult conditions, poor equipment and shortage of trained for press men, Prisiklimas District berween the years 1948-1952, printed the StafFs peri-odical "Prisiklimo ugnis" (The Flame ofRevival). In addition the District issued a collec-tion of partisan songs and poems "Kovos keliu engiant" (Folloiving the Road of Fights), poetry of partisan-poets, some prayer-books, and etc. The heroes of this hard work were: poet Petras Bartkus-Alkupnas, poet Bronius Liesis-glis, poet Vytautas niuolis-Vytenis, Leonardas GrigonisUpalis, Povilas Morknas-Rimantas, Juozas Palinas-Rytas. The subjects of underground press vvere determined by the goals of freedom fighters in general and relevant home and international events. According to the subjects the publications of Prisiklimas District are divided in this book as follows: "The Goals of Partisan Movement and the Ways of their Realisation", "Urgent Problems", "The Celebration of National and Religious Holidays", "The Review of International Events" and "Current Events".

Asmenvardi rodykl
Abramikas-Klajunas 23 Adeikis Kostas-Lokys 48, 49, 91, 136 Adomaitis Julius-Erdvilas 53, 54, 82, 165-168, 170, 177 Adomonis Juozas 56 Aguona - neinoma 172, 173 Ainis - r. Kokta Feliksas Aitvaras - r. Keturakis Jonas Aitvariukas - neinomas 183 Albinas - r. Nekraius Feliksas Aldona, ag. - r. Kionas Balys Aleksandras, ag. - r. Gedvilas Robertas Aleksandraviit 309, 310 Aleikas Jonas 30 Algirdas - r. Juka Leonas Algis - r. Trinka Algirdas Alkupnas - r. Bartkus Petras Alsys Antanas-Ancius 154, 155 Alsys Meislovas-Domeika 153-155 Ambrasas Petras-Narnas 163 Ambrozaitis 300 Anceviius Ilmaras-Ilgas Vytautas 145 Apicierius - r. Sabulis Ignas Aras - r. Bielskis Petras Aras - r. Gedvil Stasys Aras - neinomas 41 Arminas - r. Gurbinas Antanas Armonas Antanas-Zubrys 11 Astasaitis Julius-Povilas 46 Audra - neinoma 183 Audrnas - neinomas 260 Augustinaitis Antanas- Skirmantas 251, 252 Aur - r. Rakauskait Vanda uolas, ag. 156 uoliukas - neinomas 318 Babias Jonas-Molotovas 32 Babn r. Mikait Marija Bagdonas Augustas-Sarnas 75,84, 88,94-96, 111, 116 Bakanauskas Viktoras-Saulius, Aras, Aidas, Vaidila, Vytautas 35, 37, 85, 88, 117, 118 Bakiai 279 Bakys Antanas-Germantas, Senis, Klajnas 73, 79, 267, 269, 272, 273, 279-281

Bakyt (Dirmeikien) Zita 279 Baknas Leonas-Ietis 23, 91, 123 Balanda - r. Gendrolyt Elena Balandis - r. Danielius Alfonsas Balinas Antanas 9 Baldauskait Stefa 302 Baldauskait Teres 301, 302, 306 Balkut Vitalija 153 Baltruaitis Jonas 253, 254 Baltruis Jonas 136 Banga neinomas 265 Banys, ag. 160 Bankauskai 286 Bankauskas Meislovas-Vymantas, Pukinas, Mindaugas 36, 75, 86, 95, 115, 116 Baranauskas Vytautas- Dant 39,71 Barauskas 72 Bartainas Juozas 130 Bartkus Petras-Sin, Dargis, Marimas, Alkupnas, adgaila 10 18, 20, 23, 27, 28, 30, 31,55, 56, 60, 66, 67, 84, 183, 184, 191-193, 246, 247, 255, 256, 261, 262, 265, 283, 284 Barzda r. Miknas Izidorius Bedalis r. Gedvil Stasys Bekeris Antanas 82 Belaglovas Jonas-ydrnas 10,12,122 Beliackas Motiejus-Paleckis 123,132 Bersnas Juozas 70 Bertaius 8 Beras, ag. 141 Biiulis r. Verbickas Antanas Bielinis neinomas 86, 118 Bielskiai 317 Bielskis Petras-Aras 51, 52, 157, 159 Bijnas r. Verbickas Antanas Birtonas - r. Rudnickas Vaclovas Birut 309 Birut, ag. 78 Birut, ag. - Bolaviit Erna 135, 152-156 Bit - r. Karboius Bronius Bit Aleksandras-Olesis 260 Blayt Maryt-Pelyt 186 Blokas, ag. 135, 157 Bluodniekas 237 Brazauskait Onut-Vaikutis 45, 251 Brazauskas Antanas-aibas 45,251 Brazauskas Vacys-Vairas 45, 251 Brazdionis Bernardas 302

Brujevi 57 Budginas Antanas-vainys 114 Budrys - r. Kybartas Vytautas Bugailikis Peliksas 8 Buivydas Aleksas-Oys, Sugintas 147 Bulzgis Jonas-Klevas 44-46, 57 Bunga Stasys (Bunga Janis, Stasio)-viedris, Jra 48, 49, 90,126, 127, 132,142 Bunga Vytautas-Genys, Jurginas 142 Burbuliukai - neinomi 176 Burbuliukas neinomas 177 Burylin Boris 129, 130 Butnas r. Liesis Bronius Butkeviius 32 Butkeviius Vladas 251, 252 Caporkus Leonas-arunas, Zirgnas 36, 75, 85, 86 Cibulskis Povilas-Nalaitis 246,256 Cvirka - r. Kumpis Juozas epas 25 esnakaviius Vytautas-Valas, Daujotas 12, 19, 40,55,56,252 sna Ignas-Zentas 291, 297,306,313,314,318 irvinis - r. Danasas Kostas Dainius r. Raauskas Vladas Dainotas r. Stokus Albertas Dalbokas Aloyzas 10, 11, 32,45 Dalesas Donas Fosteris 230 Dambrauskas 56 Danasas Klemensas- Ramutis 160 Danasas Kostas-irvinis 161,165 Danasas Petras-Tyrulis 159, 160 Danguolr. Rakauskait Vanda Dangus neinomas 262 Danielius Alfonsas-Balandis 161,165 Danilien Sofija 22 Danta Jonas-Medvgalis 137 Danta Petras-Palubys, Mindaugas 137 Danut - r. Radzeviit Veronika Daraka Vladas-Kikilis 160, 161, 165 Dauguvietis Borisas 280 Daukantas r. Sankauskas Vytautas Dauka Valerijonas-Vjas, Dagilis 60, 247

Daunys neinomas 34, 86,118 Dd r. Montvydas Vladas Ddukas r. ibaila Juozas Diemedis r. Kudokas Kostas Dijokait (Kereien) Joana-ara 21, 22, 60, 246 Dijokas Antanas 21 Dimitrov Georgij 235 Dimait Kazimiera 293 Dinikis Jonas 292 Dirmeikiai 310 Dirmeikis Edvardas 278, 281 Dirys Petras 258 Dobilas, ag. 159 Dominauskas Juozas-Kstutis 40,41,45 Dominauskas Petras- Vanagas 45 Drakas r. Morknas Povilas Drsuolis, ag. r. Juka Leonas Dub, ag. 145 Dukauskas Leonas 284 Dukauskas Petras 284 Dukauskas Vytautas 284 Dundulis neinomas 86, 118 Dzerinskij Feliks 273 Dzimidait Janina 36 Dzvega Stasys-Geguis 37 Diugas r. Mingilas Laurynas Diugyt Kleop-Vaidilut 151 Diugyt Vinc-Ramun 150 Egle 290 glis r. Liesis Bronius Eidimtas Adolfas-Papunis 8, 9, 250 Engelsas Frydrichas 290 Elenas Dordas 239 Erelis, ag. 141 Erelis - r. Markulis Juozas Erdvilas - r. Adomaitis Julius Erstikis Steponas-Papartis, Linguonlis, Pataonas 49, 50, 53, 54, 82, 83, 126, 127, 154, 158, 162-168, 173-175, 177,178 Evatas Herbertas Ver 233 Eerskiai 270 Feidmanis Julijus 238 Figurin Stepan 121 Filonov 124, 129, 136 Fruz 57

Gaidamaviius Juozas 317 Gaidys neinomas 118 Gadliauskas Petras- Deimantas 34 Galiauskas Karolis-Mnulis 142 Galinskas r. Pumputis Albertas (?) Gasparaviius Juozas- Narsutaitis 143 Gavrikin 72 Gedrimas Robertas 92 Gedvil Stasys-Aras, Bedalis 302-304, 313, 316, 318 Gedvilas Robertas-Sidabras ag. Aleksandras 68 Gegeckas 251, 252 Geguis - neinomas 187 Gelaius Pranas-Kluonis 48 Gl (Gaidamaviius) Zigmas 278 Gendrolyt Elena-Balanda 266, 269, 272, 273 Getautas 72 Gietas Artras 169 Gylys Leonas-Agnieka, agr 16, 41, 43, 44, 89 Girnas neinomas 183 Girnas r. Nekraius Feliksas Glinskis Mykolas 161 Gorskij 134, 139, 140, 145 Gravydas - neinomas 119 Grbliauskas Kazys-Norma 142-144 Greitas, ag. 162, 165 Gribauskai 258 Gribauskien 257 Grybinas Aleksandras- Faustas 60 Gricinas Vytautas- Vytautas, Ukraincas 145, 152 Grigaiiai 251 Grigaitien Sofija 82 Grigaitis Jonas 82 Grigalaviit Bron- Aldona 24, 186 Grigalaviit Eleonora-Dalia, Vida 24, 55, 57, 69, 186, 246 Grigalinait Ona-Tulp 23, 259, 260 Grigalinas Jonas 23 Grigonien Marija 257 Grigonis Izidorius 257 Grigonis Leonardas- vainys, Krivis, Danys, Upalis 14, 15, 18, 25, 30,31,55,56, 58,60, 62, 63, 67, 70, 84, 180, 184,189,193, 254-258,261,265 Grigonis Vytautas 257 Grigonyt Eugenija 257 Grigla 304 Grikainis Klemas-Gintautas 154

Grinas 231 Grienko 72 Grumuldis Domas-Darbininkas 82 Gudaitis Leonas 181, 225 Gudaitis Vaclovas-Rasas 252 Gudaityt Pran 249 Gulbinas Pranas-Darius 251, 260 Gurbinas Antanas- Barsukas-Arminas 136, 145 Gusius Vladas-Medikuitis 132,137 Guas Vytautas-Kardas 13, 60 Hitleris Adolfas 231, 266, 297 Hofmanas 233 Imamalijev 129 Ivanauskas Jonas-Pup Dd 40 Izmailov 129, 153 Janaviius Saulius 304, 305 Jankauskas Antanas-Tonis 269,272, 277 Jankauskas Jonas-Audronis 52, 128, 311 Jankauskas Jurgis 244 Jankauskien 266 Jankauskien Viktorija 311 Jankeviit Ro-Migla, Smala, Ziga 15, 18, 24, 186, 246 Janknas 25 Janueviius Jonas-Vilkas, Margis, Raknys 19, 40 Jaraminas Liudvikas-Pikis 154 Jarockij V. 150, 155, 161, 162 Jasaitis Domas 8 Jasaityt Gen 244 Jasineviius Jonas-Margis 10, 11 Jasutis J.-emberlenas 124 Jaunutis - Jaras Alfonsas 247 Jefimov Dmitrij 121, 124 Joas Kazys 32 Jogaila r. ukeviius Romualdas Jokubauskas Antanas- Perknas 49, 90, 127 Januiai 147 Jonutis Stasys-ermuknis 145, 147 Jorgla, ag. - r. akmanas Kazys Jovaras - r. Raknys Antanas Judin 129-132 Juraauskas Domas 145

Juraauskas Petras 145 Jureviit Stas 22 Jurgaitis Vladas-Dagilis 15 Jurknas Aleksas-Valeras 266, 268, 269, 272, 273 Juka Leonas-Karinas, Algirdas ag. Drsuolis 77, 80-82, 84, 86, 87, 95, 119, 186 Jukien Bron-ilvitis 247
Kaikaris Klemensas 23, 186 Kalytis Bronius (Viater) - ag. Ramojus 53, 54, 169 Kalvans A. 48 Kapralov Piotr 130-134, 136, 139, 140, 143, 145, 152, 153, 155 Karalius Albinas 9 Karandaas, ag. 131 Karaauskas Kazys-Graina, Pilnas 71, 75, 96 Karboius Bronius-Bit 17, 19-21 Kardelis 234 Karosas - neinomas 85, 117 Kasjankina 233 Kastytis - neinomas 260 Kata Algis 121, 134, 167 Katonas, ag. - r. Valantinas Juozas Katinas, ag. 122 Katinas, ag.- r. Nalinas Kazys Kazakeviius 166 Kazlauskas 280 Kazlauskas Jurgis 301, 306, 307,311,312,317 Kazlauskas Vytautas 317 Kazokas Mykolas 78 Keleivis - Stumbrys Aloyzas 266 Kemeklis 60 Kerys Algis-arnas 186 Keryt Rta-Vilija 186 Kerza 243 Kstutis - r. Prsaitis Prancikus Keturakis Jonas-Aitvaras Kybartas Vytautas-Budrys 266, 269 Kikilis - r. Daraka Vladas Kiliauskas Jonas-Dd, Merkuras 49, 50, 127, 142,146 Kimtas Jonas-algiris 21, 56-59,61,68 Kyras r. Morknas Povilas Kionas Balys - ag. Aldona 39 Kitauskas Antanas 315 Kliausius Martynas- Tautvydas 120, 123, 151 Klova Zigmas 165, 166 Kokta Feliksas-Rustemas, Ainis 71, 77, 86, 87, 95, 105,118

Kolinsas 238 Kondakov Piotr 53, 150, 161 Koryzna 65 Krasauskai 305 Krasauskien 305 Krauja Karlis 48 Kraujelis Dominykas-Nemunas, turmas 10, 246 Kregd - r. Kokta Feliksas Krylov Ivan 203 Kriinas Boleslovas-Puntukas, Klajnas 14, 15,45-47, 50, 53, 77, 89, 91, 127, 128, 157, 158 Krugliakov 271 Krutkiai 186 Krutkis Petras 79, 82 Krutkis Teodoras 242, 243 Kuinskas Vladas-Aluntas 46 Kudokas Kostas-Baltaragis, Juka, Ilgnas, Diemedis 34, 46, 67, 74, 84, 86, 87, 89, 117 Kudirka-Tarzanas r. Zarenka Algirdas Kudirka Vincas 302 Kudla Dainotas-Kukutis 146 Kumpis Ignas-Pga, Kerp 44, 45, 160 Kumpis Juozas-Cvirka, Arnas 120, 123-125, 127, 152, 154, 155 Kumpis Vladas-Gibauskas 152, 160 Kundrotas Aleksas 120 Kunigaiktis - r. Remeika Vytautas Kuodyt Dalia 121, 134, 167 Kuprys 256 Kuroka Vladas-Ddel 10 Kuzmickas Vytautas-Sakaliukas 70, 265 Kuznecov 133 Kvedaras Antanas-Vytenis, Tautvydas 34, 39, 71, 77, 86, 87, 96, 118 Kvedaras Stasys-Jaunutis 39,71,75 Labanauskas Krizostomas-Ladyga, Justas ag. Kalinauskas 267, 269 Ladyga r. Labanauskas Krizostomas Laimut, ag. Petraviien 24 Laimut neinoma 80 Lapas - neinomas 85, 117 Lapinskas Petras-Motiejus 161, 165 Lainis Augustinas 22 Lauka Juozas 236 Laukinuke - r. Rimkut (Balinien) Ona Laurinaviius 23 Laurinaviius Povilas 78 Lauikas Kazimieras-Ragas 63,251,254, 262

Lazdauskas Steponas-ydas 156 Lazdynas r. Mekuotis Vytautas Leikien Stefa 269 Lekaviiai 270 Le Kueras 238 Lenin Vladimir 290 Leonas, ag. r. Mikuiauskas Domas Lekauskas Jonas-Merkys 142-144 Leveika Bonifacas-Komaras 50,91, 142 Lidija - r. Rakauskait Vanda Liepas, ag. 24 Liepsna, ag. r. Dalbokas Aloyzas Liesis Antanas-Tvanas, Idenas 13, 30, 192 Liesis Bronius-Kaukas, Butnas, glis, Naktis 13, 14, 16, 27, 30,31,55, 56, 58, 60, 63, 66, 84, 180, 183, 184, 192, 193, 246, 256, 261,262, 265 Lietutis - Koktien Zofija 71 Linguonlis - r. Erstikis Steponas Lisius Adolfas-Dzidorius 32 Lisius Jonas-Jasius 32 Liuberskis B.-algiris 145 Liuberskis Kostas-Rinvydas, vainys 53, 54, 82, 83, 139-141, 150, 154, 160, 161, 164-169, 171, 173-178 Loys 72 Lukoien Liucija 54, 144, 166, 168, 169 Lukoius Vincentas-Vaigantas 166, 168, 169 Luka Juozas 317 Lukas Anicetas-Polka, Nevis 142 Lukas Jonas 136 Lukys Povilas 39 Luna, ag. 121 Lunskyt Barbora 22 La Alfonsas ag. Maskva 52 Malikov 152, 156 Malinauskait Aurelija 12, 46, 122, 167, 180, 244, 246 Maniauskas Jonas-Valstietis 41, 45 Marcinknas Mykolas 145 Margis 219 Margis - r. Jasineviius Jonas Mariukas - r. Jurknas Aleksas Marksas Karlas 290 Markulis Juozas-Erelis ag. uolas 20, 205, 211 Maralas Dordas 230 Martinaitis-Motiejaitis 56

Masilaitis Petras-Virpa 14, 16, 18, 19,41,45, 55, 89, 259 Maskva, ag. r. La Alfonsas Matulaitis Jonas 251 Matuleviius Kazys 290 Maeika Albinas 243 Maeika Izidorius 243 Maeika Matas 243 Maeika Vytautas 243 Maeikait Bron 243 Maeikait Gen 243 Maeikait Veronika 243 Maeikien 243 Meioniai 265 Meionis Petras-Lapas 45 Medis, ag. 24, 135, 147-152, 156, 162, 165 Mediotojas - neinomas 242 Merainis - r. ibaila Juozas Meka, ag. 141 Mekauskas Aleksas-Lokys, Alytis 70, 265 Mekuotis Vytautas-Lazdynas, Vytautas 75, 86, 96, 111, 119 Metrikyt Stas 312 Mickus 251 Mickus Petras-Zubrys 251, 252 Mikalauskas Zenonas 251, 252 Miknait (Stankien) Gertrda 22 Miknas Kazys-Balandis, Geguis 48, 50, 63, 84, 91, 138, 142, 157 Mikniai 264 Miknius Stanislovas 57, 58, 60, 180, 261 Mikait Julija-Graina 23 Mikait Marija-Babn 24, 56, 123, 246 Mikuiauskas Domas- Lendra - ag. Leonas 51 Milaeviius Aleksandras-Ruonis, Ryklys, Vairas 29 Milkyt Teres 36 Mindaugas neinomas 105 Mindaugas neinomas 118 Mindaugas - r. Bankauskas Meislovas Mindaugas - r. Palinas Juozas Mingilait Monika-Dit 45, 251 Mingilas Aleksas-Kstutis 251,260 Mingilas Juozas-Vilkas 192-194, 251,252, 254, 258, 260 Mingilas Laurynas- Matukas, Aidas, Diugas 27, 58, 63, 66, 76, 77, 82, 88, 104, 107, 110112, 115, 116, 180, 183, 194,251,254, 256, 262-265 Mikinis, ag. 165 Miknas Izidorius-Barzda 51,91, 157, 158

Miknas Stasys-irnis 40, 46 Miutaviius Vincas 247 Moius Stasys-Klevas 160 Mockeviius Henrikas 37 Mockeviius Jonas- Vygaudas 34, 37, 38, 71, 72, 86, 100, 101, 112, 115, 118 Molotokas Jonas 71 Montvydas Vladas-Dd, emaitis 53, 313, 318, 319 Morknait Irma 286 Morknas Balys 57 Morknas Povilas-Cernius, Lastas, Drakas, Kyras, Rimantas 16, 17, 20, 27, 28,31,33,35-37, 46, 62, 63, 66, 69, 70, 72, 73, 78, 82, 84, 85, 88, 117, 181, 183, 184, 187, 189, 193, 194, 261,286 Motiejus - r. Lapinskas Petras Mukleckas Bronius- Klajnas 36 Muningien Julija 70 Muningis Pranas-velgaitis 18,24, 48,49, 69, 70, 90,91, 122, 134, 136, 138, 141 Muralis Antanas-Aidas - ag. Aidas 11, 32 Musolinis Benitas 231 N. - r. Statkus, ag. Naktis - r. Liesis Bronius Narbutas (Norbutas) Simonas 48, 49, 120, 122,123 Narnas - r. Ambrasas Petras Nalaitis - r. Cibulskis Povilas Nalinas Kazys-Senis - ag. Katinas 49, 50, 59, 69, 82,122, 135-139, 142-144, 169 Naudiunait Pran-Girel 23, 56 Navickas Antanas-Vilkas 246 Navikas Mykolas-Tauras 32 Nekraas Stasys 271 Nekraius Feliksas-Girnas, Albinas 113-115 Noreika-Jrininkas 76 Noreika Povilas 163 Norgaila 309 Norma - r. Grbliauskas Kazys

Obelinskas, ag. - r. Rudionis Juozas Oakauskas Alfonsas 76, 79, 80 Oelis Petras 50 Pachomyev 126 Padervinskas Alfonsas-ilvitis 51-53, 77, 158, 161 Padervinskas Juozas-ermuknis, Dobilas 160, 161, 165 Padervinskas Vytautas- Jaunutis 160 Palinas Juozas-Saul, Rimgaudas, Audra, Tauras, Rytas 11, 25, 33-36, 38, 39, 52, 55, 61, 67, 68, 71-80, 82-86, 88,96, 97, 99, 117, 184, 186, 187, 194, 261

Paltarokas Petras-Algimantas 40 Paluckas Albertas 259 Pataonas r. Erstikis Steponas Patronas - r. Sakmanas Kazys Pauga Kazys 144 Pauktis - neinomas 242, 243 Peiulionis Motiejus 8 Perknas - neinomas 154 Petraitis Antanas-Eimutis 44 Petraitis Jeronimas 251 Petraitis Juozas-Putinas 160, 161, 165 Petraitis Jurgis-vilpinas, Neklausk 18, 40, 44 Petraviius Antanas-Aurinis - ag. Senis 24, 147 Petraviius Petras - ag. vejas 22, 24 Petrulis Juozas 305 Pilnas - r. Karaauskas Kazys Pyragis Pranas-Geguis 146 Pirlys neinomas 136 Plaipa 319 Plakys Kostas 32 Plechaviius Povilas 194, 279 Pokaj Ilja 126, 144 Popov 69 Popov129 Pokus Steponas 137 Povilaitis Benediktas-Kuosa 48 Povilianskas Adulis 251, 252 Povilianskas Liudvikas 251, 252 Povilianskas Vladas 251, 252 Praneviit Maryt-Vaiva, Jurgiukas, Vtra - ag. Paulina 60, 69, 70 Pranys Kazys 32 Prsaitis Prancikus-Kstutis, Lap 73, 75, 77, 81-83, 86, 87, 106-109, 112, 116, 119 Pesdeckis 256 Puceviius Izidorius-Radvila 10, 44, 252, 253 Puceviien Stas 44 Pumputis Albertas-Galijotas 40, 74,85,88, 117 Pumputis Liudgardas-Saulius 18, 260 Puntukas r. Kriinas Boleslovas Putinas - r. Petraitis Juozas Putneviius Ernestas-Adomas 154, 156 Radastas - neinomas 33 Radvila - r. Puceviius Izidorius Radvila - r. Vaitkeviius Romas Radzeviit Aleksandra 36

Radzeviit Veronika- Danut 57 Radziulis Stasys-Naras, Maylis 12, 14-18, 24, 44, 246, 255 Ragas - r. Lauikas Kazimieras Ragauskas Antanas-Ragelis 11 Ragauskien Antanina 78 Rakauskait Elena 312, 317 Rakauskait Jadvyga 293, 318 Rakauskait Vanda-Lidija, Danguol, Aur 288, 289,317 Raknys Antanas-Jovaras 162-164 Ramanauskas Adolfas-Vanagas 60, 66, 70, 73, 261 Ramanauskas Rokas- Kauklys 154 Ramanauskas Stasys-Linksmutis 154 Ramanauskien Gen- Dobilas, emait 147 Ramaauskas Ignas 138 Ramun, ag. 70 Ramun, ag. 159 Raugelien Bron 156 Raugelis Domas 156 Razgaitis Pranas-Sauleika 46, 72 Raauskas Vladas-Dainius 311,312 Regina - r. Tamaauskien Ona Remeika Juozas-Klaudijus, Tautietis 150, 151 Remeika Vytautas - ag. Siningas, ibut, Kunigaiktis 76-81, 186 Rybin 156 Ryga, ag. - Jokantas Petras 162-164 Rimaitis Jonas-Garnys 40, 46, 72 Rimantas - r. Morknas Povilas Rimgaudas r. Palinas Juozas Rimkus Edvardas-Fredas 23 Rimkus Jonas 285 Rimkus Stasys 290 Rimkut (Balinien) Ona-Laukinuk 184, 225,282,283 Rinkeliai 247 Rinvydas - r. Liuberskis Kostas Rytas - r. Palinas Juozas Ro, ag. 69, 70 Rudaiiai 291 Rudauskas Antanas-Dobilas 124 Rudien Virginija 24, 120, 146, 163, 165, 178 Rudnickas Antanas-irnis 148, 150, 164 Rudnickas Meislovas-Birutis 145, 148, 154, 156 Rudnickas Prancikus- Skydas 148, 149, 154 Rudnickas Vaclovas- Birtonas 140, 148-151, 154 Rudzeviit Onut 311 Rudionis Juozas - ag. Obelinskas, Alksnis, emberlenas 43-46, 49, 52, 55, 59, 89

Rukait (Mintautien) Genut 266, 272 Rukait Liusia 266 Rkas Feliksas 266 Rkas Kazys 268, 271 Rkas Stasys 266, 271, 281 Rumbauskait Pulcherija 161 Rumbauskien Viktorija 161 Ruzveltas Franklinas 236, 237 Sabulis Ignas-Apicierius 51,52, 120, 128, 158, 159 Sadauskas Zigmas ag. Muzikantas 52 Sagaidak 82, 187 Sajus Stanislovas 67, 77, 80, 261 Sameleviius Petras 255 Sameleviit Emilija 255, 259 Sameleviit Liuda- Ramun 255, 259, 260 Sankauskas Vytautas-Rodrigas, Daukantas 36-39, 52, 68, 72, 75-77, 86-88, 91, 95, 96, 107,108, 118 Satkus Antanas-Denis, Starkus 154 Satkus Stasys-arnas, Audronis, Vytenis 34, 76, 82, 86, 87, 110-113, 115, 118 Savas, ag. 131 Siningas, ag. - r. Remeika Vytautas Senis - r. Bakys Antanas Senis - r. Nalinas Kazys Senis, ag. - r. Petraviius Antanas Serapinas Pranas 168 Serapinien Paulina 168 Silinas Benediktas 300 Sinicyn Jakov 164 Sinkus Vacys-Sakalas 247 Siparis Rimantas 303 Siparyt Aldona 303, 304 Siparyt Birut 303, 304 Skakauskas Juozas-Strausas 13, 40,41 Skakauskas Stasys 303 Skakauskas Vincas 303 Skaviit (Vaitknien) Zofija 257 Skinderien Kazimiera 22 Slabys Viktoras 9 Sniegutis - r. Vaitkeviius Romas Sokolov Aleksej 11, 205 Stalin Josif 97, 231,238, 266, 277, 290, 292 Stanislovas 285 Stas, ag. 156

Statkus, ag. 139-141 Statkut Juz-Garsas 147 Steponaitis Vytautas 50 Stirna - r. Vilimait Izabel Stokien 243 Stokis 244 Stokis Juozas 243 Stonys Juozas-Verpetas 32 Stokus Albertas-Dainotas 38, 72, 73, 77, 80, 86, 87, 106, 107, 110-114, 118 Stravinskas Pranas-emaitis 47 Strolien 57 Sutkus Pranas 23 Svajnas r. niuolis Vytautas Jonas Sviatikas Vladas-Ramnas 46 aka - neinomas 41 akmanas Juozas ag. Kuisis 49, 59, 69, 78, 82 akmanas Kazys-Patronas ag. Jorgla 49, 59, 135-139,142,157 altis - r. Trinka Algirdas anin 169 aras Kazys 244 arnas - r. Bagdonas Augustas arnas r. Kerys Algis epkus Stasys-ernas 51, 127,128,158 ermuknis - r. Padervinskas Juozas ernas - r. epkus Stasys ekas neinomas 241 iaurys r. Trinka Algirdas ibaila Juozas-Ddukas, Merainis 38, 56, 59, 60, 66, 70, 71, 73, 76, 77, 104, 112, 261,262, 265 imaitis Pranas-Vaidila 74, 87, 105 liaas Adolfas-Vtra 53, 167, 168, 171-178 liaas Albinas-Maironis 50,143 niukta Aleksas-Maironis 76, 79, 80 niukta Kazys 76, 79, 80 niuoliai 253 niuolis Viktoras-Vaidevutis, Girnas, Vytvytis 39, 58, 66, 76, 77, 82, 87, 88, 107, 110-112, 115, 116, 180, 183, 247, 261,262 niuolis Vincentas 250, 251 niuolis Vytautas Jonas-Svajnas, Vytenis 14, 16, 20, 27, 33, 45,46, 58, 63, 66, 84, 180, 183, 184, 192, 193, 248-256,258-263,265 niuolyt Birut-Ida 260 tern - r. Vilimait Izabel ukeviius Romualdas-Kstutis, Jogaila 35, 86, 118,119 ukeviit Jadvyga-Lakn 76

ukys Jonas-Gulbinas 46 ulskis 74 Tamara, ag. r. Vilimait Izabel Tamaauskien Ona-Regina 163 Tamoaitis Petras-Regina 22 Taranda Vadimas 297 Tarbnas Vincas-Dagys 43, 44 Tautvaias Juozas-ilvitis 145 Tautvydas - r. Kliausius Martynas Tyrulis r. Danasas Petras Tikus Feliksas 281 Titas Josifas (Broz) 235 Tolkus Alfonsas 23, 186 Tolstoj Lev 280 Tomkus Juozas-Gabrys 70, 265 Tomkus P. 60 Tonis r. Jankauskas Antanas Toporkov 129 Trihgve Li 233 Trinka Algirdas-Algis, altis, iaurys, Vytenis 48-50, 53, 90,91, 127, 136, 138-141, 149, 154,162 Trinka Edmundas-Briedis 140, 151, 154 Trinka Karolis-Drugys 47 Trinka Kazys-Vyrutis 91, 145 Triuis, ag. 135, 152 Trumenas Haris 237-239 Tumas V. 129, 152 Tvarijonien Veronika 73, 77 Tvarijonas Kazys 73, 77 Ulinas Petras-Gintaras, Uovis 49, 50,91, 127, 137,138 Uleviius Bonifacas 121, 134, 167 Ulickas Stasys-Jaunutis 39 Ulickas Vytautas-Klevas 39, 71 Ungaila Bronius 302 Uovien neinoma 171, 174-176, 178 Uovis - neinomas 176, 177 Uovis -r. Ulinas Petras Urbonas Alfonsas-Linelis 71 Urbonas Feliksas 50 Urbonas Vincas 316, 317 Urbutis 69 Utkin 129, 130

Upalis - r. Grigonis Leonardas Uubalis - r. Zablockis Vaiaityt Tekl 23 Vaiius Povilas 285 Vaidila - r. Simaitis Pranas Vainauskai 144 Vainauskas Simonas 144 Vainoras Kazys-Pocius, Maralis, Rainys 154, 162 Vaiteknas Vytautas-erkna 252, 253 Vaitelis Danielius-Briedis 20 Vaitkeviius Romas-Radvila, Sniegutis 34, 85, 86, 117, 118 Vaitkus 252 Valanius-Aleksas, Oksas, Tauras 23, 122-124, 131, 132 Valanius Adolfas-Tarzanas 136 Valantinas Juozas-Granitas - ag. Katonas 69, 71, 76, 82, 162-164 Valas - r. esnakaviius Vytautas Valeras r. Jurknas Aleksas Valiukas Pranas 9 Vanagas, ag. 152 Varneckien Izabel-Teres, Bit 156 Vasaris, ag. 162-164 Vasiljev 142-144, 148, 152,156 Vasiljev Vladimit 130 Vasin 142, 144 Vatakas Antanas-Virgis 114 Venckus Kazys-uolas 32 Venclauskas Adolfas 291, 292,298 Venclauskas Mykolas 290-292, 298 Venclauskien Emilija 290, 298 Venslovas 45 Verbauskas Mykolas 66 Verbickas Antanas-Biiulis, Bijnas 140, 141, 149-151, 154 Vtra - r. liaas Adolfas Vetrenka 169 Veverskis Kazys 8 Viater - r. Kalytis Bronius Vida - r. Grigalaviit Eleonora Vydnas - neinomas 104 Vydnas - neinomas 114 Vietra Algis-Maulis 132 Vygaudas - r. Mockeviius Jonas Vijoklis - neinomas 14, 15 Vildinas Jonas 162 Vilimait Izabel-Stirna -ag. Tamara 36, 38, 56 59, 76-78,82, 110-113, 115, 116, 185, 258, 259, 262, 264 Vilkas, ag. 141, 152

Vilkas, ag. 157 Virgis - r. Vatakas Antanas Virpa - r. Masilaitis Petras Vyinskij Andrj 234 Vyniauskas-Nemunas - ag. Sovkinas 11, 61 Vyninas Vladas-Aurel 252 Vytas - neinomas 187 Vytautas - r. Bakanauskas Viktoras Vytautas - r. Mekuotis Vytautas Vytautas 316 Vytenis r. Kvedaras Antanas Vytenis - r. Satkus Stasys Vytenis - r. niuolis Vytautas Jonas Vytenis - r. ukeviius Romualdas Vitkauskas Lionginas- Dobilas 159, 160 Vitkauskas Pranas-Margis, Granitas 128 Vytvytis - r. niuolis Viktoras Voroilov Kliment 290 Vukolov 166 Zablockis 257 Zakroienkov 25 Zarenka Algirdas-Kudirka, Tarzanas 33, 240, 241 Zaskeviius Algimantas-alna, Girnas, Tautvaia - ag. Bagdonas 9, 11 Zaturinskij 165 Zelionyj, ag. 66 Zubrys - r. Mickus Petras Zujos 312 Zudin 148, 152, 153, 156 adgaila - r. Bartkus Petras emaitien (Gakait) Nijol 8, 92, 121, 134, 167 emaitis r. Montvydas Vladas emaitis Andrius-Radvila, Karinas 46, 49, 72, 127, 135, 138, 146 emaitis Jonas-Darius, Lukas, Tomas, Aistis, Tylius, altys, Vytautas 10, 11, 13, 14,21,23, 2931, 35, 39, 55-57, 59, 60, 63, 66,71,73, 122-124, 191, 193, 246, 261 entas - r. sna Ignas ygnas neinomas 136 ilys Povilas-Klevas 19, 40 ilvinas - neinomas 260 ilvitis - r. Padervinskas Alfonsas iogas Adolfas-Sachtas 46 iogas Antanas-Birutnas 46 iogas Viktoras 36 irnis - r. Rudnickas Antanas olynait Maryt 186

vainys - r. Budginas Antanas vainys - r. Grigonis Leonardas vainys - r. Liuberskis Kostas vejas, ag. - r. Petraviius Petras vigaitis Adolfas 45 virblis, ag. 145, 152 virblis, ag. - Petreviius Aleksas 162-164

Nuotrauk ir iliustracij altiniai

iauli Auros" muziejus p. 22,31,42, 51, 54, 81, 137, 140, 143, 148, 154, 159, 160, 166, 167, 182, 283, 289. Genocido auk muziejus p. 79, 150, 191,267, 268, 271. Lietuvos ypatingasis archyvas - p. 47, 62, 76, 125, 126. Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyvas p. 15,31,307, 308. Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvas -p. 26. Andriaus Drukaus asmeninis archyvas p. 185, 188. Jono Laimuio emaiio asmeninis archyvas p. 30. Petro Pociaus asmeninis archyvas - p. 34, 37, 67, 75. Viktoro niuolio asmeninis archyvas - p. 248, 255, 263.
Dailininkas Romas Dubonis Redaktor Rima Mekait Maketuotojas Edvardas Dumius Tekst rinko Violeta Bieliauskien ir Rta Rutkauskait
SL 2015. 1999 06 08. 10,75 sp. 1. Us. Nr. 915. Ileido Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Didioji g. 17/1, LT-2001 Vilnius ir iauli Auros" muziejus, Auros alja 47, LT-5400 iauliai Spausdino SPAB spaustuv Aura", Vytauto pr. 23, LT-3000, Kaunas